Do vilė Jab lons kaitėd.jablonskaite@diena.lt

Pa no ro išsk lai dy ti abe jo nesSkan da lui dėl si tua ci jos Vilkpėdės li go ninė je ne ty lant ir ne tgi įgau­nant pa greitį, Sei mo Svei ka tos rei­kalų ko mi te tas va kar iš si rengė į iš­va žiuo jamąjį po sėdį. Par la men ta rai ap si lankė vi suo menės aky se pa si­tikė jimą pra ra du sio je įstai go je, kad

įsi ti kintų, ar jos veik la ne pa žeid žia pa cientų in te resų ir ge rovės.

„Iki šiol Vilkpėdės li go ninė bu vo lai ko ma vie na pres ti ži škiausių, ta­čiau ne ga li me ne kreip ti dėme sio į ži niask lai do je pa si rod žiu sią in for­ma ciją. Tu ri me pa tvir tin ti fak tus ar ba išsk lai dy ti abe jo nes“, – vi zi to prie žastį įvar di jo Svei ka tos reika­lų ko mi te to pir mi nin kas An ta nas Ma tu las.

Tikros sosTinės naujienos keTvirTadienis, sausio 19 d., 2012 m. nr. 15 (1214) diena.lt

Li go ninė je – po li tikų de san tas

1 Lt

Tik rai pa ti did žiau sia pro ble ma nuo pat at ėji mo dirb ti bu vo ir te be lie ka pa vel do sis te ma.

Au di tas pa rodė, kad Vilkpėdės li go ninė- je vie nam slau gy to jui ten ka tris kart dau giau pa cientų, nei leid žia nor mos. Ta čiau psi chot ro pi niais vais tais bu ro niliu „gy do mi“ ne vi si li go niai.

Ne tikė tas „Dal kios“ ge ru mas„Vil niaus ener giją“ val dan tis Prancū­zi jos kon cer nas „Dal kia“ pa si šovė į bio ku ro katilinę in ves tuo ti 500 mln. litų. Sos tinės me ras Artū ras Zuo kas ti ki na, kad už tai in ves tuo­to jai nie ko ne pra šo. Ta čiau įta res ni vil nie čiai jau spėlio ja, kiek mies tie­čiams kai nuos toks ne tikė tas pran­cūzų dos nu mas.

Miestas 2p.

Tur to dau giau ne beg robs

užribis 7p.

iš ma nant rinką, mo netų ko lek cio na­vi mas yra de šim te­rio pai sau gesnė in­

ves ti ci ja nei ak ci jos.Tema 8p.

„Wi ki pe dios“ kūrėjai iš reiškė pro testą

prie š jav vald žios pla nuo jamą in ter­

ne to cenzūrą.Pasaulis 12p.

Po li tinės par ti jos skai čiuo ja, kad

sei mo rin ki mams bend rai iš leis

25–30 mln. litų.Lietuva 4p.

Vi zi tas: � par la men ta rai ap si lankė vi suo menės aky se pa si tikė jimą pra ra du sio je vilkpėdės li go ninė je. si mo no Švit ros nuo tr.

2

6p.

kultū ros mi nist ras Arū­nas­­Gelū­nas

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Vals ty bi nė mais to ir ve te ri na ri jos tar ny ba su stab dė vai kų lop še lio-dar že lio „Aba de lė“, dir bu sio be at sa kin gų ins ti tu ci jų iš duo tų lei-di mų, veik lą.

Į pa tik ri ni mą Vil niaus vals ty bi­nės mais to ir ve te ri na ri jos tar­ny bos ins pek to riai nu vy ko ga vę var to to jo skun dą, kad pri va čia­me lop še ly je­dar že ly je ne si lai ko­ma bend ro sios hi gie nos rei ka la­vi mų, vai kai pa val gę vi du riuo ja.

Per pa tik ri ni mą, ku ria me taip pat da ly va vo ir Vil niaus vi suo me­nės svei ka tos cent ro spe cia lis tai, nu sta ty ta, kad ne for ma laus ug dy­mo aso cia ci jos „Aba de lė“ įsteig­tas lop še lis­dar že lis įreng tas gy­ve na mo jo na mo pir ma me aukš te. Mais tas vai kams ruo šia mas vir­tu vės­sve tai nės zo no je, ku rio je vai kai ir val go, ir žai džia. Ta čiau mai ti ni mas vyk do mas be pa tvir­

tin to ir su Vi suo me nės svei ka tos cent ru su de rin to val gia raš čio. Vai kų mie ga ma sis įreng tas na­mo rū sy je. Ja me te bu vo 16 laips­nių ši lu mos.

Taip pat nu sta ty ta, kad lop še ly­je­dar že ly je ne si lai ko ma hi gie nos rei ka la vi mų, nė ra vai kams skir tų praus tu vių.

Mais to pro duk tai, skir ti vai­kams, lai ko mi ne tin ka mo mis są­ly go mis, neuž tik ri na mas sau gus mais to ruo ši mas. Per pa tik ri ni­mą lop še ly je­dar že ly je bu vo pen­ki 1–1,5 me tų vai kai.

At siž vel giant į pa tik ri ni mo re­zul ta tus ir tai, kad įstai ga vei kė ne tu rė da ma bū ti nų veik lai Vals­ty bi nės mais to ir ve te ri na ri jos tar ny bos bei Vi suo me nės svei­ka tos cent ro lei di mų, „Aba de lės“ veik la su stab dy ta, at sa kin gam as­me niui skir ta 500 li tų bau da.

VD inf.

Už da ro mas pri va tus vai kų lop še lis-dar že lis

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Šian dien dar kar tą bus ban do ma par duo ti ki no teat ro „Lie tu va“ pa-sta tą bei nuo mo ja mą 40,52 aro že mės skly pą.

Bank ru tuo jan čios įmo nės „Ro­jaus apar ta men tai“ var žy ty nių vyk dy to jas bend ro vės „Ad mi­vi ta“ ad mi nist ra to rius Ro ber tas Dumb liaus kas sa kė, kad vyk sian­čio auk cio no pra di nė kai na sieks apie 9 mln. li tų.

Kol kas už si re gist ra vu sių į var­žy ty nes as me nų są ra šas tuš čias. Re gist ra ci ja vyks šian dien. Re­gist ra ci jos kai na – 10 tūkst. li tų. „Ad mi vi tos“ ad mi nist ra to rius R.Dumb liaus kas ne siė mė spė­lio ti, ar pa ga liau pa vyks par duo­ti ki no teat rą „Lie tu va“ su ap link esan čiu skly pu. „Pa ma ty si me ry­toj“, – te pa sa kė pa šne ko vas.

Iki šiol įmo nės kre di to riams sun kiai se kė si su ras ti ka dai se ko ky biš ko ki no sim bo liu bu vu­sio „Lie tu vos“ ki no teat ro pir kė­ją. Praė ju sių me tų ko vo mė ne sį pa sta tą ban dy ta par duo ti be veik už 19 mln. li tų, ta čiau tuo met į var žy tynes neuž si re gist ra vo nė

vie nas pir kė jas. Ba lan džio mė­ne sį auk cio ne bu vo pla nuo ta ki­no teat ro pa sta tą par duo ti už 13 mln. li tų, ta čiau pa si kar to jo tas pa ts sce na ri jus – su si do mė ju sių neat si ra do.

„Vilniaus diena“ pri me na, kad ki no teat ras „Lie tu va“ bu vo pri­va ti zuo tas 2002 m. Po tre jų me­tų ši ki no Me ka už da ry ta. Ga vus sa vi val dy bės su ti ki mą, pla nuo ta ki no teat ro pa sta to vie to je įgy­ventinti nau ją pro jek tą – „Ro jaus apar ta men tus“, ta čiau vi suo me­ni nin kų skun das teis mui su stab­dė pro jek to vys ty mą. Šiuo me tu bend ro vės „Ro jaus apar ta men­tai“ bank ro tą ad mi nist ruo ja mi­nė ta bend ro vė „Ad mi vi ta“. O vi­suo me ni nin kai skun dą at siė mė.

Dar vie nos „Lie tu vos“ ki no teat ro var žy ty nės

Ne si se ka: �� „Lie�tu�vos“�ki�no�teat�ras�jau�ke�le�rius�me�tus�ne�su�lau�kia�sa­vo�pir�kė�jo.� � To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

9mln. li tų

yra pra di nė „Lie tu vos“

ki no teat ro kai na.

Sei mo ko mi te to na riai iš li go ni nės va do vy bės

no rė jo gau ti at sa ky mus į du pa­grin di nius klau si mus: ar įstai gos pa cien tai iš tik rų jų „gy do mi“ psi­chot ro pi niais vais tais bu ro niliu ir ar li go ni nė je už ten ka slau gy to jų.

Slo pi na vais tais?„Vil niaus die na“ praė ju sių me­tų spa lį iš spaus di no straips nį, ku­ria me Vilk pė dės li go ni nė je slau­gy to jos pa dė jė ja tuo me tu dir bu si vil nie tė at sklei dė krau pią ją sa vo dar bo pu sę. Esą mąs tan tys, ju dan­tys ir dar įsten gian tys ko nors pra­šy ti pa cien tai li go ni nė je ne pa gei­dau ja mi.

„Jei to kių pa si tai ko, per ke lias die nas jie pa ver čia mi ne są mo nes klie din čio mis, dar ge riau – nuo lat mie gan čio mis, bū ty bė mis. Yra to kie la bai bai sūs psi chot ro pi niai vais­tai bu ro nilis – įta riu, kad tai Vilk­pė dės li go ni nės pra kti ka: kad bū­tų ra miau, kad ap span gę pa cien tai mie go tų kiau rą pa rą“, – li go ni nės už ku li sius at sklei dė dar buo to ja.

Bu ro nilis pri klau so an tip si cho­zi nių vais tų gru pei. Šiais vais tais gy do mos neu ro zi nės bū se nos, pa­si reiš kian čios ne ri mu, bai me, su­si jau di ni mu ir įtam pa.

„Ta čiau esu pa ste bė ju si, kad gel­to nų šio vais to tab le čių įme ta ma ko ne į kiek vie no ma no sky riaus pa cien to men zū rė lę. Man skau du ma ty ti vis kam apa tiš ką li go nį, su ku riuo vos prieš ke lias die nas nor­ma liai bend ra vau, juo ka vo me. Jis dar ga lė tų gy ven ti, ta čiau jį slo pi­na, slo pi na, slo pi na vais tais, kol įis ne ten ka pro to ir ga liau siai mirš­ta“, – pa sa ko jo sa ni ta rė.

Be to, ji skun dė si mil ži niš ku dar­bo krū viu – vie nai slau gy to jos pa­

dė jė jai esą ten ka pri žiū rė ti ne ma­žiau nei 20 li go nių. Ko ky biš ka slau ga to kio mis są ly go mis neį ma­no ma, to dėl pa cien tams atsiran da pra gu lų.

At li ko me di kų dar bą„Pa gal funk ci jas pa cien tui su gir­dy ti vais tus ar ba su leis ti me di ka­men tus tu ri gy dy to ja. Šiuo at ve ju tai da rė slau gy to jos pa dė jė ja. Ko kiu bū du prie vais tų priei na slau gy to­jos pa dė jė ja, jei pa gal nuo sta tas to ne ga li bū ti?“ – li go ni nės va do vy­bės tei ra vo si A.Ma tu las.

Li go ni nės di rek to rė Zi na Ra ma­naus kie nė pa si tei si no, kad vi sos bė dos – dėl dar buo to jų ne kom pe­ten ci jos.

„Slau gy to jų pa dė jė jais pas mus įsi dar bi na ne pro fe sio na lai, pa­vyz džiui, žmo nės, tu rė ję va ly to­jo spe cia li za ci ją ar iš Ga riū nų, kai nai ki na kios kus. Mes tu ri me su jais pra dė ti dirb ti, siun čia me į kva li fi­ka ci nius 72 va lan dų kur sus, už ku­riuos įstai ga su mo ka. At ro do, pa­ren gia me žmo nes dar bui, bet po to paaiš kė ja, kad jie ne są ži nin gi, už­sii ma kaž ko kiais dar bais, bet tik ne slau gy mu“, – ap gai les ta vo Z.Ra­ma naus kie nė, ban dy da ma paaiš­kin ti, kaip slau gy to jos pa dė jė ja ga lė jo sa vo nuo žiū ra keis ti gy dy­to jo pa skir tą gy dy mą ir išim ti kai ku rias tab le tes iš men zū rė lių.

Be to, di rek to rė at krei pė dė me sį, kad net me di kai ne ga lė tų at skir ti iš pa kuo čių iš lukš ten tų tab le čių, ką jau ir kal bė ti apie sa ni ta rę: „Nie­kas ne pa sa ky tų, kur bu ro nilis, o kur vais tas diabetui gydyti ir t. t.“

Įs tai gos va do vė ne nei gė, kad vais tus pa cien tams su gir dy da vo ne gy dy to jai ar se se lės, o slau gy to jų pa dė jė jos, mai ti nan čios li go nius.

Iš va žiuo ja ma ja me ko mi te to po­sė dy je da ly va vu si svei ka tos ap sau­gos vi ce mi nist rė No ra Ri bo kie nė at krei pė dė me sį, kad pa gal nu sta­ty tą tvar ką sa ni ta rai ne tu rė tų at­lik ti me di kų pa rei gų.

Ne pai so ma dar bo krū viųVi ce mi nist rė pa sa ko jo, kad iki praė ju sių me tų Vilk pė dės li go ni nė mi nis te ri jai ne kė lė ne ri mo. „Per pa sta ruo sius 4 me tus vie nin te­lis skun das, pa sie kęs mi nis te ri ją, bu vo pa ra šy tas 2010 m. Ja me ke­lia ma pro ble ma dėl su ge du sio de­guo nies tie ki mo apa ra to ir dėl to, kad pa cien tui rei kia pri si pirk ti hi­gie nos prie mo nių. To dėl vie šu mo je ki lęs skan da las dėl li go ni nės veik­

Li go ni nė je – po li ti kų de san tas

Pa ren gia me žmo nes dar bui, bet pa skui paaiš kė ja, kad jie ne­są ži nin gi, už sii ma kaž ko kiais dar bais, bet tik ne slau gy mu.

Zi na Ra ma naus kie nė:

1

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Pran cū zų kon cer nas „Dal kia“ į Vil-nių ban do kel ti ir ant rą ko ją. Ši lu-mos ūkį val dan ti bend ro vė nu si tei-ku si sos ti nė je pa sta ty ti pu sės mi li-jar do li tų ver tės bio ku ro ka ti li nę.

Nusp ren dė in ves tuo tiDar ry te so cia li nia me tink le apie itin svar bią die ną vi sam Vil niui už si mi nęs sos ti nės me ras Ar tū ras Zuo kas pa skel bė, kad Pran cū zi jos kon cer nas „Dal kia“ mies te už 500 mln. li tų ke ti na pa sta ty ti bio ku ro ka ti li nę.

Me ras pa reiš kė, kad ji ga lė tų pa­ga min ti iki 60 pro c. vi sos mies tui rei kia mos ši lu mos. Taip, anot jo, ši lu mos kai ną vil nie čiams bū tų ga­li ma su ma žin ti apie 20 pro c.

Me ras kal bė jo, kad sėk mės at ve­ju pro jek tą bū tų ga li ma įgy ven din ti per tre jus me tus, o sta ty bas pra dė­ti jau šių me tų pa bai go je.

„Pi ni gai liks Lie tu vo je, nes ūki­nin kai au gins bio ku rą. Mes la bai to lau kė me, bet gar siai apie tai ne­kal bė jo me. Mes ti ki mės, kad Vy­

Iš ti ki mas: �� me�ras�A.Zuo�kas� lin�kęs�to�liau�bend�ra�dar�biau�ti�su�Pran�cū­zi�jos�kon�cer�nu�„Dal�kia“�ir�jo�val�do�mos�bend�ro�vės�„Dal�kia�Eas�tern�Eu­ro�pe“�va�do�vu�Jea�nu�Sac�res�te’u.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Ar iš ba los tas „Dalkios“ ir A.Zuoko ge ru mas?

Ro mas Ado ma vi­čius: „Dal kia“ ne­no ri tap ti Lie tu­vo je ir Vil niu je uja ma bend ro ve, no ri pri si dė ti prie vil nie čių ge ro vės.

Festivalyje „Kitoks teatras vaikams“ – italų improvizacijos.

15p. 2

miestas

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

diena.lt/naujienos/miestas

Vil niaus mies to 1-asis apy lin kės teis mas dėl so vie tų ag re si jos nei gi-mo iš tei si no So cia lis ti nio liau dies fron to va do vą Al gir dą Pa lec kį.

„Kal ti ni mai ne pa sit vir ti no“, – pa­skel bė teis mas. Jis kons ta ta vo, kad A.Pa lec kis ne tu rė jo tiks lo neig ti so vie tų ag re si ją ir au kas, o tik iš­sa kė sa vo nuo mo nę.

Teis mas pa da rė iš va dą, kad kal­bė da mas ra di jo lai do je A.Pa lec kis ne mi nė jo oku pa ci jos. Be to, iš sa ki­nio „O kas bu vo Sau sio 13­ąją prie, reiš kias, prie bokš to? Ir, kaip da bar aiš kė ja, sa viš kiai šau dė į sa vus“ ma­ty ti, kad pa ts A.Pa lec kis dar nė ra iki ga lo su si da ręs to kios nuo mo nės, o „atei ties po žiū riu ga li paaiš kė ti, kad to kia nuo mo nė, jog sa viš kiai šau dė į sa vus, ga li ne pa sit vir tin ti“.

„Ka dan gi A.Pa lec kis mi nė tu klau si mu iš reiš kė ne sa vo as me­ni nę, o jo tei sia ma ja me po sė dy je įvar dy tų šal ti nių nuo mo nę, ne ga li­ma da ry ti iš va dos, kad tuo jis įžei dė as me nų, žu vu sių ir su žeis tų ko vo je dėl at kur tos Lie tu vos Res pub li kos ne prik lau so my bės iš sau go ji mo, at mi ni mą ir jų ar ti muo sius“, – ra­šo ma teis mo nuo spren dy je.

Tai pir ma sis nuo spren dis Lie­tu vos teis mų is to ri jo je dėl So vie tų Są jun gos įvyk dy tos ag re si jos nei­gi mo.

„(Bu vu sio So vie tų Są jun gos pre­zi den to Mi chai lo, – red. pa st.) Gor­ba čio vo at sa ko my bė yra pa ti di­džiau sia ši to je vi so je tra ge di jo je. Ne ma no, o žo džio lais vės Lie tu vo je per ga lė. Ant ra, lai mė tas tik tai mū šis, bet ne ka ras, nes pro ku ro rai, ko ge ro, skųs. Tre čia, aš sa kiau, kad aiš kė ja, jog sa viš kiai šau dė į sa vus. Pro ce sas vyks ta, yra duo me nys apie šū vius iš vir šaus, apie me džiok li nes kul­kas, apie liu dy to jus. Aš nie kad ne­sa kiau ka te go riš kai. Aš džiau giuo si, kad teis mas tai įver ti no. Pro ku ra tū­ra, ko ge ro, skųs, gin si mės to liau, jei ji tai da rys“, – pa skel bus nuo spren­dį žur na lis tams sa kė A.Pa lec kis.

Per 20 die nų ša lys nuo spren dį ga li ap skųs ti Vil niaus apy gar dos teis mui.

Pro ku ro ras Egi di jus Šlei nius žur na lis tams sa kė, kad svars tys, ar skųs ti nuo spren dį.

Pro ku ra tū ra neį ta kin gos par ti­jos po li ti kui siū lė skir ti lyg ti nę vie­nų me tų lais vės atė mi mo baus mę ir vyk dy mą ati dė ti dve jiems me tams.

Gau siai į teis mą su si rin kę A.Pa­lec kio ša li nin kai iš tei si na mą jį nuo­spren dį su ti ko plo ji mais.

A.Pa lec kis bau džia mo jon at sa­ko my bėn pa trauk tas, kai 2010 m. ži niask lai dai pa reiš kė, kad 1991 m. sau sio 13­ąją „sa viš kiai šau dė į sa­vus“. Kal ti na mo jo ad vo ka tas pra šė iš tei sin ti jo klien tą, nes jis esą iš sa­kė tik sa vo nuo mo nę.

1991 m. sau sio 13­ąją so vie tų ka­riuo me nei ir spe cia lie siems da li­niams uži mant Vil niaus te le vi zi jos bokš tą bei Lie tu vos ra di jo ir te le­vi zi jos pa sta tą žu vo 14, nu ken tė­jo dau giau kaip 1000 be gink lių žmo nių. Ka riai ta da neišd rį so pul­ti Aukš čiau sio sios Ta ry bos­At ku­ria mo jo Sei mo, ku ri 1990 m. ko vo 11 d. pa skel bė apie at kur tą Lie tu vos ne prik lau so my bę.

BNS, VD inf.

Teis mas bu vo ma lo nin gas

los mus la bai nu ste bi no“, – pri si­pa ži no N.Ri bo kie nė.

Tačiau, mi nis te ri ja pa si ti ki Vilk­pė dės li go ni nės va do vy be: ži­niask lai do je pa si ro džius nei gia mai in for ma ci jai, di rek to rė sa vo ini­cia ty va pra vė rė mi nis te ri jos du ris ir pa si pra šė išo ri nio au di to.

„Mū sų spe cia lis tai įstai go je ra­do vie ną di de lį nea ti ti ki mą – ne­si lai ko ma slau gy to jų ir slau gy to­jų pa dė jė jų dar bo krū vių, ku riuos reg la men tuo ja 1998 m. mi nist ro įsa ky mas. Ja me sa ko ma, kad vie­

nas slau gy to jas tu rė tų pri žiū rė ti 10 li go nių. O šio je gy dy mo įstai­go je die ną slau gy to jui ten ka 25–30, nak tį – 33–35 pa cien tai“, – pa ly gi no vi ce mi nist rė.

Ža da tai sy tisAt lik da mi au di tą spe cia lis tai do­mė jo si ir vais tų pa cien tams sky ri­mu. „Bu vo ras ta me di ka men to bu­ro nilio sky ri mo at ve jų, bet iš li gos is to ri jų ma ty ti, kad šis vais tas ne­bu vo ski ria mas vi siems be išim­ties pa cien tams – tik rai ne“, – ti­

ki no N.Ri bo kie nė. Jos tei gi mu, mi nis te ri ja per au di tą iš siaiš ki no ir ki tų, ne to kių reikš min gų, pa­žei di mų. Esą jie vi siš kai ne sun­kiai iš tai so mi ir tie sio giai ne su si ję su pa cien tų in te re sais. „Li go ni nė tu rė tų įkur ti die to lo go eta tą, su­kur ti in for ma vi mo apie pa cien tų svei ka tos būk lę tvar ką, pa tiks lin ti dar buo to jų pa val du mo ry šius“, – var di jo N.Ri bo kie nė.

Gy dy mo įstai gai pa tar ta re gist­ruo ti „ne pa gei dau ja mus įvy kius“, at kreip tas dė me sys, kad kva li fi ka­

ci jos rei ka la vi mų nea ti tin ka jos vi­daus au di to va do vas.

Z.Ra ma naus kie nė ma no, kad jos va do vau ja ma įstai ga, lai ky da­ma si vi sų rei ka la vi mų pa rai džiui, bank ru tuo tų. „Pa vyz džiui, rei ka­la vi mas pa la to je gul dy ti ne dau­giau kaip ke tu ris pa cien tus mus su žlug dy tų. Pa pil do mi slau gy to­jų eta tai var giai įma no mi – tam trūks ta lė šų“, – sa kė di rek to rė, ta­čiau pa ti ki no, kad au di to at skleis­tus trū ku mus steng sis kuo ge riau iš tai sy ti.

Ar iš ba los tas „Dalkios“ ir A.Zuoko ge ru mas?riau sy bė ir Sei mas tam su da rys są ly gas. „Dal kia“ ne no ri tap ti Lie­tu vo je ir Vil niu je uja ma bend ro ve, no ri pri si dė ti prie vil nie čių ge ro­vės“, – kal bė jo Vil niaus vi ce me­ras Romas Ado ma vi čius.

Vi ce me ras tvir ti no, kad kal bos apie 37 eu rų įsta ti nį bend ro vės „Dal kia Eas tern Eu ro pe“ ka pi ta lą bu vo ne tei sin gos. Esą įmo nės ka­pi ta las da bar sie kia 110 mln. eu rų.

Jo kių įsi pa rei go ji mų?Dar prieš me tus, mies tą val dant tuo me čiam me rui kon ser va to riui Vi liui Na vic kui, „Dal kia“ siū lė si in ves tuo ti į bio ku ro ka ti li nę, bet mai nais rei ka la vo pra tęs ti mies­to ši lu mos tink lų nuo mos su tar­tį, ku ri baig sis 2017 m., iki 2037­ųjų.

Ta čiau, į val džią grį žus A.Zuo­kui, „Dal kia“, re gis, pa mir šo sa­vo są ly gas ir, kaip tei gia, ri zi kuo tų ir in ves tuo tų be jo kių mies to val­džios įsi pa rei go ji mų.

„Dal kia“ pa ti ima si ri zi kos ir in­ves tuo ja Vil niu je be jo kių ga ran ti­jų dėl ši lu mos ūkio nuo mos su tar­ties. Mes to kių pa ža dų ne da vė me,

to kios są ly gos ne bu vo“, – į „Vil­niaus die nos“ žur na lis to klau si mą at sa kė A.Zuo kas.

Mies to va do vas taip pat pri dū­rė, kad mies tui katelinė ne kai nuos nė li to.

„Čia ne rei kės nei sa vi val dy bės, nei ES lė šų, nei ki taip fi nan siš­kai pri si dė ti. Vi sa ka ti li nės sta­ty bai rei ka lin ga su ma bus gau ta iš in ves tuo to jų. Fi nan si nės ins ti­tu ci jos pra dė jo pa lan kiau ver tin ti al ter na ty vio sios ener ge ti kos pro­jek tus išau gus du jų kai nai, at si ra­do ga li my bė gau ti ban kų pa ra mą“, – tvir ti no A.Zuo kas.

Bend ro vės „Dal kia Eas tern Eu­ro pe“ va do vo Jea no Sac res te’o tei­gi mu, bend ro vė į ka ti li nės sta ty bas žiū ri su per spek ty va. Esą brangs­tant du joms bio ku ro pa nau do ji­mas bus vis pel nin ges nis.

„Mums rū pi la bai ky lan čios ener gi jos iš tek lių kai nos. Mū­sų pa rei ga yra bū ti kū ry bin giems, tei kiant spren di mus. Pir mas iš spren di mų ga li bū ti ku ro įvai ri ni­mas. Šiuo me tu bū tų ga li ma pa­sta ty ti 300 me ga va tų ga lin gu mo bio ku ro ka ti li nę. Du jų kai na tris

kar tus di des nė nei bio ku ro. Ga na il gai Eu ro po je yra ten den ci jos ska­tin ti ža lią jį ku rą. Tai ati tin ka Lie­tu vos ener ge ti kos stra te gi ją. Ma­no me, kad per il gą lai ką bio ku ras tik rai kon ku ruos su du jo mis“, – sa kė „Dal kios“ at sto vas.

Ver ti na san tū riaiPas ta ruo ju me tu prem je ras An­ d rius Ku bi lius ir A.Zuo kas vie šo­jo je erd vė je vie nas ki tam lai dė kal­ti ni mus ne su ge bant su si tvar ky ti su ši lu mos ūkiu.

Ta čiau me ras spau dos kon fe­ren ci jo je sa kė, kad „Dal kios“ in­ves ti ci jos ga liau siai pri klau sys ir nuo Vy riau sy bės pa lai ky mo. Kon cer no at sto vas tei gė, jog jam itin svar bi ne tik mies to val džios, bet ir Sei mo bei Vy riau sy bės po­zi ci ja.

Prem je ras A.Ku bi lius po Vy­riau sy bės pa si ta ri mo žur na lis tams trum pai pa ko men ta vo ži nią iš sa­vi val dy bės, nors ir mi nė jo, kad nė­ra do rai su si pa ži nęs su „Dal kios“ ke ti ni mais. Anot jo, ar „Dalkios“ planai rea lūs ir ra cio na lūs, tu rė tų pa sa ky ti eks per tai.

Tiks las: �� „Tu�ri�me�pa�tvir�tin�ti�fak�tus�ar�ba�iš�sklai�dy�ti�abe�jo�nes“,�–�sa�kė�Sei�mo�Svei�ka�tos�ko�mi�te�to�pir�mi�nin­kas�A.Ma�tu�las.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

An ta nas Ma tu las Sei mo Svei ka tos rei ka lų ko mi te to pir mi nin kas

Į li go ni nę vy ko me to dėl, kad ži­niask lai do je pa vie šin ta in for ma­ci ja šo ki ra vo tiek ma ne, tiek ko­mi te to na rius. Iki tol ma ny ta, kad

li go ni nė je tvar ko ma si ge rai. No rė jo­me pa tvir tin ti ar ba pa neig ti fak tus ir ban dy ti įžvelg ti sis te mi nes pro ble­mas.Tie są sa kant, esa me nu ste bę, ko dėl ši li go ni nė bu vo puo la ma, nes pa ma­čiau kur kas ge res nę si tua ci ją, nei įsi­vaiz da vau iki šiol: aki vaiz du, kad slau­gos są ly gos li go ni nė je la bai ge ros, įstai ga šva ri, tvar kin ga. Ra do me tam tik rų trū ku mų, kai ku rio se pa la to se per daug lo vų, bet tai sis te mi nės pro­ble mos Vil niaus mies te. Ei lės pa tek ti į li go ni nę šian dien lau kia 56 žmo nės.Džiau giuo si, kad sa vi val dy bė, kaip stei gė ja, pa ga liau pra dė jo do mė tis sa vo įstai go mis. Re ko men duo čiau at­kreip ti dė me sį ir pra dė ti tvar ky tis su ne ge ro vė mis ki to se li go ni nė se, ypač An ta kal nio.Tai gi, pro ble mų ra do me, ta čiau ne to kių di de lių, kaip įvar di jo Vil niaus mies to sa vi val dy bės ta ry bos na rė Rū­ta Va na gai tė. Taip neat sa kin gai ver­tin ti vi sų li go ni nės dar buo to jų dar bą, neį si gi li nus į prie žas tis, gal būt ne ko­rek tiš ka ir neat sa kin ga. Aiš ku, slau gy­to jams ten ka per daug li go nių, ta čiau dėl to kal ta ne li go ni nė. Re ko men duo­si me at sa kin goms ins ti tu ci joms tvir ti­nant krū vius nu ma ty ti ir ati tin ka mus pa slau gų įkai nius.

Komentaras

Stu di ja dū la stal čiu je

Prieš dve jus me tus val dant V.Na­vic kui bu vo ke ti na ma skelb ti apie 700 mln. li tų ver tės in ves ti ci jų kon­kur są ir ras ti in ves tuo to ją, ku ris ši­lu mos ga my bo je gam ti nes du jas pa keis tų bio ku ru.

Sa vi val dy bė tą syk skel bė ieš kan­ti kon sul tan tų įmo nės, kad ji at lik­tų stu di ją ir įver tin tų, ko kio mis są­ly go mis bū tų ga li ma pri trauk ti in­ves tuo to ją.

Su tar tį už maž daug 100 tūkst. li tų bu vo ke ti na ma pa si ra šy ti su ad vo­ka tų kon to ra „Ber no tas & Do mi nas Glims tedt“.

Ta čiau A.Zuo kas apie at lik tą stu di ją dien raš čiui sa kė nie ko ne gir dė jęs.

„Mes ir be jo kių su tar čių su ge bė­jo me pri trauk ti pu sę mi li jar do li­tų. Net ne ži nau, apie ko kią stu di ją kal ba te“, – te pa sa kė me ras ir iro ni­za vo, kad įvai riau sių stu di jų ir ana­li zių tiek Vy riau sy bė je, tiek sa vi val­dy bė je pil ni stal čiai.

3

miestas

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Di džio sios par ti­jos spė ja, kad bū si­mai Sei mo rin ki mų kam pa ni jai iš vi so bus iš leis ta apie 25–30 mln. li tų. Dau gu­mą šių lė šų su da rys šie met ge ro kai pa­di din tos vals ty bės biu dže to do ta ci jos.

4

lietuva

Priė­mu­si­tei­sė­jų­prie­sai­kas,­Lie­tu­vos­Pre­zi­den­tė­Da­lia­Gry­baus­kai­tė­tre­čia­die­nį­pa­ra­gi­no­tei­sė­jus­va­do­vau­tis­ne­tik­įsta­ty­mo­rai­de,­bet­ir­jo­dva­sia.­„Tei­sė­jo­dar­bas­trun­ka­24­va­lan­das­per­die­ną,­sep­ty­nias­die­nas­per­sa­vai­tę.­Jūs­tu­ri­te­tap­ti­tei­sin­gu­mo­pa­vyz­džiu­kiek­vie­nam­žmo­gui“,­–­sa­kė­Pre­zi­den­tė.

Svar­bu­ne­rai­dė,­bet­dva­Sia

Sei­mo­Švie­ti­mo,­moks­lo­ir­kul­tū­ros­ko­mi­te­tas,­va­kar­ap­svars­tęs­Moks­lo­ir­stu­di­jų­įsta­ty­mo­pro­jek­tą,­pa­siū­lė­priim­ti­komp­ro­mi­si­nę­nuo­sta­tą­–­leis­ti­pa­tiems­ša­ly­je­vei­kian­tiems­uni­ver­si­te­tams­pa­si­rink­ti,­ko­kiu­daž­nu­mu­pa­gal­stu­di­jų­re­zul­ta­tus­ro­tuo­ti­už­moks­lą­mo­kan­čius­ir­ne­mo­kan­čius­stu­den­tus.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai­tei­gia­jau­pla­nuo­jan­tys,­kaip­pa­va­sa­rį,­pa­si­bai­gus­žie­mos­aud­rų­se­zo­nui,­rei­kės­tvar­ky­ti­aud­rų­pa­plau­tą­Kur­šių­ne­ri­jos­ap­sau­gi­nį­ko­pa­gūb­rį.­Kur­šių­ne­ri­jos­pa­jū­ris­ir­ap­sau­gi­nis­ko­pa­gūb­ris­at­lai­kė­praė­ju­sių­me­tų­lapk­ri­čio­aud­ras,­o­šią­žie­mą­jau­nu­ken­tė­jo­sep­ty­nių­ki­lo­met­rų­ko­pų­ruo­žas.

uni­ver­Si­te­tamS­Siū­lo­rink­tiS

rei­kėS­gel­bė­ti­kur­šių­ne­ri­ją

Iš bank ru tuo jan čia me ban ke „Sno­ras“ lai ky tų be veik 32 mln. li tų svei­ka tos prie žiū ros įstai gos at ga vo 18 mln. li tų, li ku si ne drau džia mo ji su­ma – 14 mln. li tų.

To kią in for ma ci ją tre čia die nį Sei­mo Svei ka tos rei ka lų ko mi te te (SRK) pa tei kė svei ka tos ap sau gos vi ce mi nist rė Ja ni na Kum pie nė.

„Atė mus drau džia mą ją su mą, ku rią ban kas jau ati da vė, neap­ d raus ta su ma yra 14 mln., Jū ri nin kų li go ni nės in dė lių su ma – 7,5 mln. li tų. Yra sep ty nios įstai gos, ku rių su ma di des nė už mi li jo ną, o pen­kių įstai gų su ma – iki mi li jo no“, – sa kė vi ce mi nist rė.

Ži niask lai do je pa si ro džius in­for ma ci jai apie di džiu les svei ka tos prie žiū ros įstai gų su tau py tas su­mas, Svei ka tos ap sau gos mi nis te­ri ja (SAM) nu spren dė pa tik rin ti jų fi nan sus.

Ko mi te to po sė dy je da ly va vęs svei ka tos ap sau gos mi nist ras Rai­mon das Šu kys pa brė žė, kad įstai­gos su tau py ti pi ni gai sa vai me ne­reiš kia ko kių nors pa žei di mų, prie šin gai, tai ga li bū ti ir ge ros įstai gos va dy bos ro dik lis.

„Aiš kin si mės, ar ne bu vo sa vi­tiks lio už dar bia vi mo iš pa lū ka­nų, kas nė ra gy dy mo įstai gos pa­skir tis, bet mes ne ga li me ska tin ti iki pa sku ti nio cen to iš leis ti at ly gi­ni mams ar ki tiems da ly kams, ži­no da mi, kad eko no mi nė si tua ci­ja ne pa ge rė jo ir su kaup tų lė šų ga li rei kė ti veik lai pa lai ky ti. Vie nas da­ly kas, ne ga li bū ti ne pag rįs tai di de­lių su kaup tų lė šų, bet tu ri me aiš­kiai api brėž ti me to di ką, ko kios lais vos lė šos yra bū ti nos ir ska tin­ti nos, jei nė ra sko lų ir su tei kia mas nu sta ty tas pa slau gų skai čius“, – sa kė mi nist ras.

Pa sak jo, yra su da ry ta dar bo gru­pė ir bus at lik ti au di tai vi so se mi­nis te ri jai pa val džio se svei ka tos prie žiū ros įstai go se, įver ti nant, ko­kios lais vos lė šos yra, ko kie tų lė šų šal ti niai, kaip jos pa nau do ja mos.

BNS inf.

At ga vo pu sę pi ni gų

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš biu dže to ga vo dau giauKai per nai ru de nį Sei me svars ty­tos Pre zi den tės Da lios Gry baus­kai tės pa siū ly tos Par ti jų fi nan sa­vi mo įsta ty mo pa tai sos, po li ti kai ir rin ki mų or ga ni za to riai mi nė jo, kad par la men to rin ki mų me tais vi soms par ti joms rei kia ke lių de­šim čių mi li jo nų li tų tiek agi ta ci jai, tiek pa pras čiau siai pra gy ven ti.

Vy riau sio sios rin ki mų ko mi si­jos (VRK) pir mi nin kas Ze no nas Vai gaus kas už si mi nė ma nąs, kad 2012­ai siais par ti joms ga li pri­reik ti iki tri jų de šim čių mi li jo nų li tų. Per pa sta ruo sius Sei mo rin­ki mus 2008 m. vi sos par ti jos iš­lei do pa na šią su mą.

Iki šiol di džią ją da lį lė šų par­ti joms su neš da vo vers li nin kai ir įmo nės. Ta čiau nuo Nau jų jų me tų šis lė šų šal ti nis bu vo už draus tas.

To dėl Sei me svars tant Pre zi den­tės pa siū ly mą už draus ti vers lui fi­nan suo ti par ti jas po li ti kai pa rei ka­la vo, kad bū tų ras tos al ter na ty vos, ku rios leis tų par ti joms iš gy ven ti, vyk dy ti pa kan ka mą Sei mo rin ki­mų kam pa ni ją.

Įs ta ty mas dėl drau di mo ju ri di­niams as me nims au ko ti par ti joms Sei me priim tas tik po to, kai po­li ti kai bu vo įti kin ti, kad 2012 m. biu dže te bus ge ro kai pa di din tos do ta ci jos par ti joms. Vie toj anks­čiau pla nuo tų 5,5 mln. li tų nu ma­to ma ke tu ris kart di des nė su ma – 20 mln. li tų.

Prog no zuo ja at sar giaiPar ti niai po li ti kai kol kas ven gia tiks liai pro gno zuo ti, kiek kai nuos

Sei mo rin ki mų kam pa ni ja. Ta čiau pre li mi na rūs skai čia vi mai ro do, kad tam grei čiau siai pri reiks vi­sos biu dže to do ta ci jos ir dar dau­giau lė šų.

Lie tu vos so cial de mok ra tų par ti­jos (LSDP) pir mi nin ko pa va duo to­jas Juo zas Ole kas sa kė dar ne ži nąs, kiek ga li kai nuo ti Sei mo rin ki mų kam pa ni ja cent ri niam par ti jos rin ki mų šta bui. „Skai čia vi mai ir pla na vi mas dar vyks ta. Bet iš pa­tir ties bū tų ga li ma spė ti, kad rei­kės apie 4–5 mln. li tų“, – už si mi­nė po li ti kas.

Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų (TS­LKD) rin ki mų šta be vy rau ja nuo mo nė, kad par ti jai per rin ki mų kam pa­ni ją ir gi rei kės iš si vers ti su maž­daug 4–5 mln. li tų. Tie sa, tiek ver ti na mos tik cent ra li zuo tos iš­lai dos rin ki mų kam pa ni jai. Apy­gar do se kon ser va to rių kan di da tai ga li iš leis ti dar bent ke lis šim tus tūks tan čių li tų.

Li be ra lų ir cent ro są jun gos (LiCS) pir mi nin kas Al gis Čap li­kas mi nė jo, kad šiai par ti jai ga li pa kak ti 3 mln. li tų. „Gal būt su ma bus kiek di des nė, bet tik rai ne­siek si me pen kių ar dau giau mi li­jo nų“, – sa kė jis. Pa na šias su mas mi nė jo ir ki tų di džių jų par ti jų – Dar bo, Tvar kos ir tei sin gu mo, Li­be ra lų są jū džio – at sto vai.

Ma žes nės par ti jos ti ki si, kad rin ki mų kam pa ni jai už teks nuo 0,5 iki 2 mln. li tų.

Dau giau sia gaus kon ser va to riaiLiū to da lis par ti jų iš lai dų rin ki­mams bus pa deng ta iš 20 mln. li­tų sie kian čios biu dže to do ta ci­jos. TS­LKD šie met iš iž do tu rė tų

gau ti 5 mln. li tų, so cial de mok ra tai – 3,5 mln. li tų, Tvar kos ir tei sin­gu mo par ti ja – 2,5 mln. li tų.

LiCS per nai ru de nį su si jun gė su Tau tos pri si kė li mo par ti ja, to­dėl pe rė mė ir šios par ti jos do ta­ci ją iš biu dže to. Bend rai li be ral­cent ris tai šie met gaus 3 mln. li tų iš mo ką iš iž do.

Dar bo par ti jai teks 2,1 mln. li­tų, iš jų 700 tūkst. li tų yra Nau jo­sios są jun gos do ta ci jos da lis, ku rią ši par ti ja at si ne šė, kai per nai pri­si jun gė.

Li be ra lų są jū dis iš biu dže to šie­met gaus 1,3 mln. li tų, Len kų rin­ki mų ak ci ja ir vals tie čiai liau­di nin kai – kiek dau giau kaip po mi li jo ną li tų.

Do ta ci jos bus pa skirs ty tos du­kart per me tus. Pir mie ji 10 mln. li tų par ti jas pa sieks šį ko vą ar ba­lan dį, kai ofi cia li po li ti nė rin ki­mų kam pa ni ja bus tik pra si dė ju si. Ant ra do ta ci jos pu sė tu rė tų bū­ti pa skirs ty ta lie pą ar ba rugp jū tį, per pa tį kam pa ni jos įkarš tį.

Au kų pri si rin ko per naiVi sos li ku sios par ti jos do ta ci jų iš biu dže to ne gaus ir tu rės ten kin tis jau tu ri mo mis lė šo mis ar ba pi ni­gais, ku riuos pa vyks iš fi zi nių as me­nų su rink ti per po li ti nę kam pa ni ją.

Da bar ga lio jan tis įsta ty mas nu­

ma to, kad kas met vi si dek la ruo­jan tys sa vo pa ja mas gy ven to jai tu ri tei sę 1 pro c. pa ja mų mo kes čio skir­ti pa si rink toms par ti joms. Fi nan­sų mi nis te ri ja skai čiuo ja, kad jau šį pa va sa rį taip ga li bū ti pa skirs­ty ti ke li mi li jo nai li tų. Jie ir gi grei­čiau siai bus pa nau do ti par ti joms ren gian tis Sei mo rin ki mams.

Be to, par ti jos ga li gy ven ti iš sa­vo su ren ka mų na rys tės mo kes čių. Po li ti nės kam pa ni jos da ly viams, tarp ku rių yra ir par ti jos, gy ven­to jai tu rės ga li my bę skir ti iki 20 tūkst. li tų. Ta čiau po li ti kai ne ti­ki, kad šios pa pil do mos ga li my­bės at neš daug pi ni gų.

Ar tė jan čiuo se Sei mo rin ki muo­se par ti jos nau do sis ir pa sku ti niais praė ju sių me tų mė ne siais su kaup­tais „fi nan si niais la ši niais“, tai yra į me tų pa bai gą ge ro kai pa gau sė ju­sio mis ju ri di nių as me nų au ko mis. Vien per pa sku ti nį ket vir tį par ti jos iš vers lo su si rin ko apie 3,5 mln. li tų.

Dai ro si vie šų jų ry šių spe cia lis tųBe si reng da mos Sei mo rin ki mams par ti jos jau pra dė jo ak ty viai brai­žy ti kam pa ni jos pla nus. Tam sam­do mos vie šų jų ry šių bend ro vės.

LSDP bend ra dar biau ja su Stra­te gi nių ko mu ni ka ci jų cent ru, ku­riam va do vau ja Da lia Kut rai tė­Gied rai tie nė.

TS­LKD dar dai ro si kon sul tan­tų, ta čiau ti ki na, kad ne men ką da lį su kam pa ni ja su si ju sių dar bų at liks pa ti, nes jau tu ri už tek ti nai pa tir ties šio je sri ty je. Li be ra lų są­jū dis svars to ga li my bę kon sul tan­te rink tis ži niask lai dos pla na vi mo agen tū rą „Me dia Hou se“, nors dėl to kio pa si rin ki mo šim tu pro cen tų dar nė ra ap si spren dęs.

Rin ki mams pri reiks mi li jo nų

Iš pa tir ties bū tų ga li­ma spė ti, kad rei kės apie 4–5 mln. li tų.

Juo zas Ole kas:

Iš lai dos: ­� di­džiau­sios­par­ti­jos­Sei­mą­ke­ti­na­štur­muo­ti­su­rin­ki­mams­skir­tais­4–5­mln.­li­tų.­Ma­žes­nės­ten­kin­sis­ir­du­kart­kuk­les­nė­mis­su­mo­mis.­ ­ Vy­tau­to­Pet­ri­ko­nuo­tr.

5

ekonomikadiena.lt/naujienos/ekonomika

Tei­sin­gu­mo­mi­nis­te­ri­ja­siū­lo­su­kur­ti­vals­tybės­sko­li­ninkų­re­gistrą,­ku­ris­kai­nuotų­apie­27­mln.­litų.­Šiuo­me­tu­vals­ty­bei­ten­ka­bran­giai­mokė­ti­už­ant­sto­lių­pa­slau­gas­net­ir­tuo­at­ve­ju,­kai­sko­li­nin­ko­sko­la­yra­men­ka.­Vals­tybė­ant­sto­liams­pa­pras­tai­mo­ka­dalį­būtinųjų­vyk­dy­mo­iš­laidų.­Sukū­rus­naują­išieš­ko­ji­mo­sis­temą­į­ant­sto­lius­būtų­ga­li­ma­kreip­tis­tik­tuo­met,­kai­sko­li­nin­kas­yra­fi­nan­siš­kai­pa­jėgus.

Siū­lo­ma­re­giSt­ruo­ti­Sko­li­nin­kuS

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Ne su da ly vau ti, o da ly vau ti„Yra du įmo nių da ly va vi mo pa ro­do se kraš tu ti nu mai. Pir mas skam ba taip: „bu vau pa ro do je, pailsė jau, iš­mo kau žais ti dar vieną kom piu te rinį žai dimą, iš pra džių lan ky to jai šio to klau sinė jo, bet pa skui vis kas pra­ėjo skland žiai, ga liu daug ką pa pa­sa ko ti“. Ki ti vers li nin kai po pa rodų ga li pa sa ky ti tik tiek: „bu vau pa ro­do je, la bai daug kon taktų, da bar tu­riu daug dar bo, vėliau pa pa sa ko siu dau giau“. Jei gu nėra lai ko pa sa ko­ti, va di na si, da ly va vi mas pa ro do je pa si tei si no“, – va kar per se mi narą „Pa si ruo ši mas tarp tau tinėms pa­ro doms“ pa brėžė VšĮ „Vers li Lie tu­va“ Eks por to de par ta men to va do vas Egi di jus Sus la vi čius.

Vers li nin kai vis la biau su vo­kia, kad vien su da ly vau ti pa ro do­je neuž ten ka, o jo je už megz ti kon­tak tai tie sio giai le mia vers lo sėkmę eks por to rin ko se. Tai ro do kas met au gan tis vers lo sie kis pa si nau do­ti di des ne da ly va vi mo pa ro do se ir mi si jo se pa ra ma.

Dvi gu bai dau giau pa ra mosVšĮ „Vers li Lie tu va“ duo me ni mis, šie met pa ro doms ir mi si joms bus skir ta dvi gu bai dau giau pa ra mos nei per nai. 2011 m. 4,1 mln. litų pa­ra ma pa si nau do jo 422 vers li nin kai, o šie met pla nuo ja ma, kad 8,5 mln.

litų pa ra ma pa si nau dos 950 vers­li ninkų. Nu ma ty ta, kad vers li nin­kai iš Lie tu vos su da ly vaus 61 už­sie nio pa ro do je ir vyks į 14 mi sijų. Per nai da ly vau ta 47 pa ro do se ir 4 mi si jo se.

„Di di na me pa ramą ir sten giamės ap rėpti dau giau įmo nių, at si­žvelg da mi į virš mūsų pa grin di nių par tne rių ša lių be si kau pian čius de be sis – no ri me užbėg ti įvy kiams už akių. Mes pa de da me įmonėms at lik ti namų dar bus ir at sa kin gai pa si ruoš ti da ly vau ti pa ro do se“, – sakė Ing ri da Šul čienė, VšĮ „Vers li Lie tu va“ ry šių su vi suo me ne koor­di na torė.

Įmonės, no rin čios da ly vau­ti pa ro do se, pa ra mos taip pat ga­li pra šy ti Ūkio mi nis te ri jo je pa­gal prie monę „Nau jos ga li mybės“. Pla nuo ja ma, kad šie met įmonėms bus iš mokė ta 13,3 mln. litų.

Eks por to rinkų ieš ko Vo kie ti jo jePas ta rai siais me tais au ga mūsų ša lies įmo nių su si domė ji mas tarp tau ti­nių pa rodų įvai ro ve, gau sa ir ko ky be Vo kie ti jo je. „Vo kie ti jo je vyks tan čios tarp tau tinės pa ro dos mūsų įmo­nėms daž nai tam pa pir muo ju žings­niu ne tik į šios ša lies, bet ir į ki tas rin kas“, – teigė Vo kie ti jos ir Bal ti jos ša lių pre ky bos rūmų Es ti jo je, Lat vi­jo je, Lie tu vo je biu ro va do vo pa va­duo to ja Aud ronė Er cienė.

Ji pri dūrė, kad, Vo kie ti jo je at­lik tos tarp tau ti nių pa rodų da ly vių

ap klau sos duo me ni mis, ieš kant klientų kitų ša lių rin ko se, to kios pa ro dos pa de da plėto ti sėkmin­gą rin ko darą ir tuo nu si leid žia tik įmonės in ter ne to sve tai nei.

Pa sak ser ti fi kuo tos „So lu tion Sel ling“ par da vi mo pro ce so kon­sul tantės Ne rin gos Ro ma novs ka­jos, dėl to la bai svar bu iš gau sybės už sie nio pa rodų pa si rink ti sau tin­kamą ir pa si ruo šimą jai sta ty ti ant trijų ker ti nių kri te rijų.

„Pir miau sia rei kia ap si brėžti, kiek pa ro do je ti ki ma si su lauk­ti par tne rių pa klau simų, kiek par­duo ti. Blo gas tiks las yra tie siog su da ly vau ti. Taip pat ne tei sin­gai ma no ma, kad da ly va vi mas pa­ro do je ka da nors at si pirks. Rei kia at min ti, kad ge ra pa ro da at si per ka per tris mėne sius“, – pa brėžė eks­pertė N.Ro ma novs ka ja. Pa sak jos, jei gu pa ro da per tiek lai ko neat­si pir ko, tai ženk las, kad kas nors

bu vo pa da ry ta blo gai. Ar ba tie siog da ly vau ta ne to je pa ro do je.

Svar bu turė ti „kablį“Ki tas ker ti nis kri te ri jus, į kurį rei­kia at kreip ti dėmesį be si ruo šiant da ly vau ti vers lo pa ro do je, – tai la­bai aiš kiai api brėžtas biud že tas.

Pa sak N.Ro ma novs ka jos, ne re­tai klys ta ma, nes neaiš ku, ko kią ži nią ir kokį pro duktą įmonės no ri pa ro do se pri sta ty ti. „La bai svar bu išg ry nin ti ži nią, ku ri bus per duo­da ma pa ro dos lan ky to jams. Jo kiu būdu pa ro do je ne ga li ma pri sta ty­ti įmonės, nes pa ro do se pri sta to mi ne ua bai, o prekės ir pa slau gos, ku­rias jie par duo da“, – kalbė jo ji.

Re ko men duo ja ma, į pa rodą vyk­ti su „vie nu kab liu“, ant ku rio kib­tų ir ma žos, ir di delės žu vys. „Tas kab lys ga li būti tų dienų nau jie­na, išs kir ti nis pro duk tas, išs kir­ti nis eks po na tas, išs kir tinė prekė.

Tai ga li būti spe cia liai pa ro dai pa­ga min ti eks po na tai, ku rie atei ty je galbūt nie ka da net ne bus ga mi na­mi, ta čiau pa ro do je pa dės par duo ti ki tus pro duk tus“, – pa tarė N.Ro­ma novs ka ja.

Ji vers li nin kams siū lo su pras ti, kad pa ro da – tai vie ta, ku rio je rei­kia dirb ti, nes ki taip net ge riau sia prekė ga li būti ne pas tebė ta.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

25,8pro c.su mažė jo „air Bal tic“ ke lei vių per nai Lie tu vos oro uos tuo se.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2191 –0,0776­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1458 –0,3222­%JaV­do­le­ris 1 2,6976 –0,3178­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6594 –0,4567­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9325 –0,0891­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,9581 +0,9360­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4931 –0,3128­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5533 –0,4296­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8533 +0,0070­%

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,69 4,61 2,39

„kvis­ti­ja“ 4,62 4,55 2,37

„Va­koil“ 4,68 4,60 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 101,44 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 111,57 dol. už 1 brl.

­omX­Vilnius­ omX­riga­ omX­tallinn +1,01% –0,18% –0,33%

Vers li nin kai pla nuo ja štur muo ti Vo kie tiją

Pa ta ri mas: ­� par­da­vi­mo­pro­ce­so­kon­sul­tantės­N.Ro­ma­novs­ka­jos­tei­gi­mu,­jei­gu­pa­ro­do­je­da­ly­vau­ja­ma­tiks­lin­gai­ir­tin­ka­mai­pa­si­ruo­šus,­in­ves­ti­ci­jos­tu­ri­at­si­pirk­ti­per­tris­mėne­sius.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Da ta Mies tas Pa ro da

Sau sio 25 d. Ham bur gas Spe cia li zuo ta ga my bos tech ni kos pa ro da

Sau sio 29 d. Kel nas Tarp tau tinė sal du mynų pa ro da

Sau sio 29 d. Kel nas Tarp tau tinė sal du mynų pra monės tiekėjų pa ro da

Sau sio 29 d. Miun che nas Spor to reik menų ir ap ran gos pa ro da

Va sa rio 1 d. Niurn ber gas Tarp tau tinė žaislų pa ro da

Va sa rio 5 d. Kel nas Tarp tau tinė spe cia li zuo ta žirgų spor to pa ro da

Va sa rio 8 d. Ham bur gas Tarp tau tinė tu riz mo pa ro da

Ko vo 6 d. Kel nas Pa sau linė in for ma ci nių tech no lo gijų, te le ko mu ni ka ci jos, pro gra minės įran gos ir pa slaugų pa ro da

Ko vo 9 d. Ham bur gas Tarp tau tinė spe cia li zuo ta vieš bu čių, gast ro no mi jos, vie šo jo mai ti ni mo, ke pyklų ir kon di te ri jos pa ro da

Ba land žio 23 d. Ha no ve ris Pa sau linė pra monės, au to ma ti za ci jos ir ino va ty vių tech no lo gijų pa ro da

Šal ti nis: Vo kie ti jos ir Bal ti jos ša lių pre ky bos rūmai

Ar ti miau sios pa ro dos Vo kie ti jo je

Kas met au gant Lie tu vos vers lo po rei kiui ženg ti į eks por to rin kas, svar biau siu til tu į jas tam pa tarp tau tinės vers lo pa ro­dos, vyks tan čios vie no je pa grin di nių Lie­tu vos pre ky bos par tne rių – Vo kie ti jo je.

950vers li ninkų

iš Lie tu vos šie met pla nuo ja pri si sta ty ti

už sie nio pa ro do se.

Šian dien Sei me lau kia mūšis dėl to, ar rei kia su da ry ti lai kinąją ko­mi siją, ku ri tirtų „Sno ro“

bank ro to ap lin ky bes.Val dan čio ji koa li ci ja ne sle pia ne­no rin ti to kios ko mi si jos ir siek­sian ti, kad jai su da ry ti ne pa kaktų balsų Sei me. Koa li ci ja šįkart vi lia­si su si telk ti ir laimė ti, pri si min da­ma ant ra dienį įvy kusį nu ta ri mo dėl lai ki no sios ko mi si jos su da­ry mo pa tei kimą, po ku rio to kios ko mi si jos ini cia to riai laimė jo tik vie no bal so per sva ra.

Opo zi ci ja – at virkš čiai, sie kia, kad ko mi si ja at si rastų ir artė jant Sei­mo rin ki mams dar pa ku tentų pa dus da bar ti niams val dan tie­siems.Iš anks to sun ku nu spėti, ku ri pu­sė šian dien laimės. Ta čiau jau da­bar ga li ma klaus ti, ar tik rai ko mi­si ja, jei gu to kia at si rastų, ne bus pa nau do ta tik po li ti niuo se žai­di muo se.Opo zi ci ja, ini ci juo jan ti lai ki no­sios ko mi si jos su da rymą, siū lo ją įpa rei go ti at sa ky ti į 13 klau simų. Per me tus juos aki mis tam pa aki­vaiz du, kad į ab so liu čią dau gumą tų klau simų jau at sa ky ta anks­čiau. Ar ba ga na iš sa mius at sa ky­mus pa teikė šį ant ra dienį Sei me visą va landą kalbėjęs Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas Vi­tas Va si liaus kas.Tar kim, ty ri mo ko mi si jai už­duo da mas klau si mas, ar Lie tu­vos ban ko vyk do ma ko mer ci nių bankų prie žiū ra yra tin ka ma ir veiks min ga. Ne vi siš kai aiš ku, ką nau jo čia galėtų pa sa ky ti ko mi si­ja, nes kas met Sei mas, išk lausęs Lie tu vos ban ko val dy to jo ata­skaitą, pa ts pa tei kia ver ti nimą, kaip ši ins ti tu ci ja vyk do sa vo tie­sio ginę prie dermę pri žiūrė ti ko­mer ci nius ban kus. Par la men ta­rai tai galės pa da ry ti ir atei nantį

pa va sarį, kai V.Va si liaus kas vėl at si skai tys Sei me, šįkart – ir apie „Sno ro“ prie žiūrą.Būti na pa brėžti, kad pa si tikė jimą V.Va si liaus ko veik la pa reiškė ir jo kan di datūrą Sei mui per nai pa tei­ku si Pre zi dentė Da lia Gry baus­kaitė. Ar par la men to lai ki no ji ty­ri mo ko mi si ja, jei gu būtų su da­ry ta, kves tio nuotų vals tybės va­dovės po zi ciją?Lie tu vos cent ri nio ban ko va do­vas jau at sakė ir į klau si mus, ka da bu vo pra dėtos de ry bos su „Sno­ro“ lai ki nuo ju ad mi nist ra to riu mi Si mo nu Freak ley, ka da su juo pa­si ra šy ta su tar tis, ka da jis at vy ko Lie tu von. Vi sos šios ap lin kybės jau ži no mos.V.Va si liaus kas iš sa miai ar gu men­ta vo ir S.Freak ley bei jo pa sam­dytų kon sul tantų at ly gi nimą. Lai ki na sis ad mi nist ra to rius ra do ke lių mi li jardų vertės su slaps ty­to „Sno ro“ tur to. O jam už su rastą to kią gi gan tišką sumą ati te ko ma­žiau kaip penkios šimtosios pro­cen to at ly gis. Ar tai daug? Juo lab kad at ly gis mokė tas ne iš biud že­to, bet iš pa ties „Sno ro“ lėšų.Jau ži no mas ir rea lus „Sno ro“ ban ko tur to trūku mas – be veik 4 mlrd. litų, nors dau giau kaip pusė jo jau at ras ta ir yra ne menkų vil­čių jį vis dėlto at gau ti. Ta čiau Sei­mo ko mi si jai no ri ma už duo ti ir šį klau simą.Gal šiek tiek klaus tukų lie ka dėl to, ar, kaip for mu luo ja ma klau si­muo se lai ki na jai ko mi si jai, „ne­bu vo pikt naud žia vi mo at vejų, kai Sei mo, Vy riau sybės, Lie tu­vos ban ko val dy bos na riai ir jų ar ti mie ji, pa si nau do da mi tu ri ma in for ma ci ja ir tar ny bi ne pa dėti­mi, iš anks to pa si ėmė indė lius iš ban ko „Sno ras“ prie š jo veik los su stab dymą“. Ta čiau jau ži no ma, kad to kių at vejų ar ba ne pa si taikė iš vis, ar ba galė jo būti vos vie nas ki tas.Įtar ti nus at ve jus ga li ma iš siaiš­kin ti dar bo tvar ka, tam vi siš­kai ne būti na su da ry ti Sei mo lai­kinųjų ty ri mo ko mi sijų.„Sno ro“ at vejį da bar ti ria teisė sau­ga. O vyk do mo ji vald žia – Vy riau­sybė ir Lie tu vos ban kas – ieš ko būdų, kaip efek ty viau ir grei čiau at gau ti visą „su spro gu siam“ ban­kui pri klau santį turtą, kaip efek­ty viau ir grei čiau jį rea li zuo ti, sie­kiant at si skai ty ti su did žią ja da li­mi kre di to rių.Tad bet koks po li ti nis ki ši ma sis į šį pro cesą tik truk dytų pa siek­ti už sibrėž tus tiks lus. Sei mo lai­ki no sios ty ri mo ko mi si jos at si­ra di mas nea be jo ti nai taptų po­li ti niu veiks mu, ku ris des ta bi li­zuotų si tua ciją jaut ria me bankų sek to riu je.

Stasys Gudavičius

Val dovų rūmuo se dau giau švie sos

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Gim do ma po li ti ka vi mo ko mi si ja

Sei mo lai ki no sios ty ri­mo ko mi si jos at si ra di­mas nea be jo ti nai taptų po li ti niu veiks mu, ku­ris des ta bi li zuotų si tua­ciją jaut ria me bankų sek to riu je.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Kultū ros mi nist ras Arū nas Gelū nas ti ki na, kad Val­dovų rūmų sta ty bos to liau vyks skaid riau ir ra cio na­

liau. Vals tybės kont rolė metų pa bai­go je pla nuo ja įver tin ti 2012 m. dar­bus Val dovų rūmuo se. Pla nuo jamą au ditą su vals tybės kont ro lie re Gied­re Šve die ne va kar ap taręs kultū ros mi nist ras A.Gelū nas sakė, kad ran­gos dar bai da bar vyk do mi skaid riau nei anks čiau.

Pa sak kultū ros mi nist ro, su G.Šve­die ne jis de ta liai ap tarė Val dovų rūmų pro jektą. Šie met dar bams rūmuo se nu ma to ma skir ti 18 mln. litų, o da liai jų pa baig ti iki 2013 m. vi du rio, pla­nuo ja ma, reikės per 29 mln. litų.

„Val dovų rūmai bus au di tuo ja mi metų pa bai go je. Ga na de ta liai ap­tarė me šį pro jektą, nes jis la bai daug vi suo menės ir ži niask lai dos prie mo­nių dėme sio nu si pelnęs. Su ti ko me, kad tai tik rai di de lis iššū kis, bet šian­dien rei ka lai kryps ta vi sai ne blo gai ir ga na ra cio na liai. Tik rai pa daugė jo skaid ru mo ir galbūt tas ob jek tas tu ri tam tikrą ateitį ati tin kant viešąjį in­te resą, vyk dant įsta ty mus pa teik ti vi­suo me nei tuos at sa ky mus, ku rių ji­nai se niai lau kia“, – po su si ti ki mo su G.Šve die ne sakė kultū ros mi nist ras.

Jo tei gi mu, 2011 m. pa bai go je Val­dovų rūmuo se at nau ji nus dar bus ran go vai jų at li ko tik už ne di delę da­lį su pla nuotų lėšų. „Per nai de šimtį mėne sių vis kas bu vo įstrigę ir tik ru­denį pra si dėjo veik la, iš 16 mln. vos per 2 mln. pa nau do ta. Iš tikrųjų au­di tuo ti šitą ga ba liuką kaip ir ne tiks­lin ga“, – teigė mi nist ras.

Vals tybės kont rolė, už per nai at li­ku si Val dovų rūmų at kūri mo veik los au ditą, kons ta ta vo, kad at sta ty mas vyk do mas ne re zul ta ty viai, dar bai ne­baig ti iki nu ma ty to lai ko, lėšos nau­do tos nee fek ty viai. Au di to riai nu­statė, kad rūmų sta ty bos per maž daug de šimt metų pa bran go nuo 114 mln. litų iki dau giau kaip 367 mln. litų.

Pa nevė žio sta ty bos tres tas per nai lapk ri čio pa bai go je pa si rašė su tartį su Vil niaus pi lių di rek ci ja ir įsi pa rei­go jo iki 2013 m. ge gužės at lik ti bai­gia muo sius dar bus vie no je Val dovų rūmų da ly je už 29,262 mln. litų. To­kia da ta nu ma ty ta dėl to, kad ant rą 2013 m. pus metį Lie tu va pir mi nin­kaus ES ir Val dovų rūmuo se pla nuo­ja mi svarbūs su tuo su si ję ren gi niai.

Su si ti ki me su vals tybės kont ro lie­re A.Gelū nas tei gia taip pat ap taręs

būti nus po ky čius pa vel do ap sau­gos sis te mo je. „Tik rai pa ti did žiau­sia pro ble ma nuo pat at ėji mo dirb­ti bu vo ir te be lie ka pa vel do sis te ma. Pa vel do funk cijų au di tas bu vo vyk­do mas ir 2011­ai siais ir turbūt jis per­si kels į 2012­uo sius. Kai ku rie klau­si mai vis dar neat sa ky ti – sa ky si me, san ty kis tarp mies to ir pe ri fe ri jos, tarp vals tybės ir sa vi val dy bių pa vel do kont rolės daug kur iš lie ka pro ble mi­nis. Teisės aktų su de ri na mu mas, sau­gomų te ri to rijų iššū kiai, sau go mo se te ri to ri jo se esan čio kultū ros pa vel do si tua ci ja – jei gu bend ro mis jėgo mis mi nis te ri ja ir Vals tybės kont rolė ga­lėtų ras ti aiš kes nes gai res, priei ti prie iš vadų, ku rios pa da rytų šitą sis temą efek ty vesnę, tai vi suo menė la bai daug laimėtų“, – dėstė A.Gelū nas.

BNS, VD inf.

Ly gių ga li my bių kont ro lie­riaus tar ny ba (LGKT) per nai nag rinė jo 170 disk ri mi na ci­jos at vejų: bu vo pa teik ti 157

skun dai ir 13 ty rimų at lik ta sa vo ini­cia ty va. Tar ny ba pra nešė, kad vy rai per nai ak ty viau gynė sa vo tei ses ir pa teikė 51 pro c. skundų, mo te rys – 49 pro c. Per vi sus LGKT gy va vi mo me tus dau giau skundų iš vyrų su­lauk ta 2000, 2009 ir 2011 m.

Kaip ir kas met, 2011 m. dau giau­sia skundų gau ta dėl ly ties disk ri mi­na ci jos – 42. Dėl am žiaus gau ti 36, so cia linės pa dėties – 29, tau tybės – 16, ne ga lios – 11, kal bos – 7, sek sua­linės orien ta ci jos – 4, re li gi jos ir įsi­ti ki nimų – 2 skun dai.

Per nai pa daugė jo skundų dėl ly ties (2010 m. bu vo 40), am žiaus (bu vo 25), ne ga lios (bu vo 22), sek sua linės orien­

ta ci jos (bu vo 3). Su mažė jo dėl so cia­linės pa dėties (bu vo 30), tau tybės (bu­vo 21). Dėl re li gi jos ir įsi ti ki nimų per nai ir už per nai gau ta vie no dai skundų – po 2. Dau giau sia skundų per nai dėl ga limų pa žei dimų bu vo pa teik ta dar­bo san ty kių sri ty je (54). Dėl vald žios ir val dy mo ins ti tu cijų veik los skųsta si 38 kar tus, dėl pre kių ir pa slaugų – 32 kar tus. Ma žiau siai skųsta si dėl švie ti­mo įstaigų veik los – 11 kartų.

Kaip pa ste bi tar ny ba, per nai pa­daugė jo disk ri mi nuo jan čių dar­bo skel bimų in ter ne te. Skel bi muo se daž niau siai bu vo tei kia ma pir me­nybė tam tik ro am žiaus ar ly ties va­ly to jams, vai ruo to jams, va dy bi nin­kams, ad mi nist ra to riams, ap sau gos dar buo to jams.

Praė ju siais me tais 53 pro c. skundų gau ta iš Vil niaus, 20 pro c. – iš Kau no

re gionų. Ma žiau skundų su lauk ta iš Klaipė dos (7 pro c.), Šiau lių (7 pro c.), Pa nevė žio (6 pro c.). Iš Ma ri jam polės gau ta 4 pro c., Tel šių – 2 pro c., Ute­nos – 1 pro c. visų skundų. Nė vie no skun do ne gau ta iš Tau ragės ir Aly­taus re gionų.

Kaip pra nešė tar ny ba, 14 pro c. at­vejų ne bu vo ga li ma at lik ti iš sa maus ty ri mo, nes skun dai ne bu vo LGKT kom pe ten ci ja. To kiais at ve jais be­si skund žian tiems as me nims nu ro­dy ta kom pe ten tin ga ins ti tu ci ja – daž niau siai po li ci ja, pro ku ratū ra, teis mas, „Sod ra“, So cia linės ap sau­gos ir dar bo mi nis te ri ja, Vai ko tei sių ap sau gos kont ro lie riaus įstai ga, Sei­mo kont ro lie rių įstai ga, Žur na listų eti kos ins pek to riaus tar ny ba, var to­tojų tei sių or ga ni za ci jos.

BNS, VD inf.

Vy rai per nai skundė si daž niau

13mln. litų

šįmet bus ski ria ma Val dovų

rūmų sta ty boms.

Spar ta: �� pla�nuo�jama,� kad�Val�dovų� rūmų� sta�ty�bos� ir�įren�gi�mo�dar�bai�turėtų�būti�baig�ti�kitų�metų�pa�va�sarį.�� � � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

7

užribis

Tra­giš­kos­ava­ri­jos­Fa­bi­jo­niš­kė­se­kal­ti­nin­kui­Ra­mū­nui­Bal­kū­nui­teis­mas­sky­rė­10­me­tų­ne­lais­vės.­Teis­mas­at­si­žvel­gė­į­pa­vo­jin­gu­mą­ir­į­su­kel­tus­pa­da­ri­nius,­nes­R.Bal­kū­no,­ku­rio­or­ga­niz­me­ras­ta­me­tam­fe­ta­mi­no­pėd­sa­kų,­veiks­mai­bu­vo­pa­grin­di­nė­ava­ri­jos­prie­žas­tis.

Sė­dėS­­10­me­tų

Ug­nia­ge­siai­gel­bė­to­jai­tre­čia­die­nio­ry­tą­iš­gel­bė­jo­Sa­lo­tės­eže­re­įlū­žu­sį­vy­rą.­Bend­ra­sis­pa­gal­bos­cent­ras­pra­ne­ši­mą­apie­įlū­žus­le­dui­skęs­tan­tį­vy­rą­ga­vo­8.41­val.­At­vy­kę­ug­nia­ge­siai­vy­rą­iš­trau­kė­ir­per­da­vė­me­di­kams.­Gel­bė­to­jai­įspė­ja,­kad­pir­ma­sis­le­das­–­la­bai­pa­vo­jin­gas.

Vil­niu­je­mo­ters­vai­ruo­ja­mas­au­to­mo­bi­lis­ta­ra­na­vo­„Le­xus“­ir­pa­lin­do­po­juo.­Be­to,­au­to­mo­bi­lis­„Au­di“­nu­ver­tė­pės­čių­jų­pe­rė­jos­ženk­lą­ir­kliu­dė­ap­švie­ti­mo­stul­pą.­Nu­ken­tė­jo­maž­daug­30­me­tų­vai­ruo­to­ja.­Ji­iš­vež­ta­į­li­go­ni­nę.­Pir­mi­niais­duo­me­ni­mis,­pa­vo­jus­jos­gy­vy­bei­ne­gre­sia.

Ope­ra­ci­ja­­Sa­lO­tėS­eže­re

ĮS­pū­din­ga­­ava­ri­ja

Ta das Šir vins kast.sirvinskas@diena.lt

Tre čia die nį Kau no mies to apy­lin kės teis mas Kau no me ro pa­va duo to ją Kęs tu tį Kriš čiū ną ir „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te­lių“ di rek to rių Al gi man tą Pui do­ką lei do suim ti mė ne siui.

Ta čiau teis mas ne ten ki no pro ku­ro rų pra šy mo ir „Kau no ko mu na­li nio ir bu tų ūkio“ va do vui To mui Pil vi niui sky rė švel nes nę kar do­mą ją prie mo nę, ne su si ju sią su lais vės ap ri bo ji mu. Iš ve da mas iš teis mo K.Kriš čiū nas šyp so jo si ir sa kė, kad jau čia si pui kiai ir vis­kas yra ab sur das. „Man sa kė, kad aš ne pri ta riu po li ti nei veik lai“, – iš ta rė K.Kriš čiū nas.

Pa na šiai rep li ka vo ir pikt nau­džia vi mu tar ny ba įta ria mas „Au­to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ di rek to rius. „Vi siš ka ne są mo­nė“, – iš ve da mas iš teis mo te pa­sa kė A.Pui do kas.

Pro ku ra tū ra pra šė vi sus įta ria­muo sius suim ti trims mė ne siams. 8.30 val. į mies to apy lin kės teis­mą pir ma sis at ves tas T.Pil vi nis, vė liau at ves din tas ir A.Pui do kas.

Apie 9.30 val. į teis mą bu vo iš­kvies ta grei to ji me di ci nos pa gal ba. Į teis mo rū mus ve da mas A.Pui do­kas at ro dė ki taip, nei bu vo įpras ta jį ma ty ti. Po pus va lan džio iš teis­mo išė ję me di kai pa tvir ti no, kad jų pa gal bos pri rei kė abiem įta ria­mie siems. Gy dy to jų duo me ni mis, ir A.Pui do kui, ir T.Pil vi niui bu vo pa ki lęs krau jos pū dis. De ta liau įta­ria mų jų svei ka tos būk lės me di kai ne ko men ta vo.

Prieš 11 val. į teis mą bu vo at­ves tas vi ce me ras K.Kriš čiū nas. Jis įžen gė pro pa ra di nes teis mo rū mų du ris. Že mes nio ran go val­di nin kai ar ei li niai įta ria mie ji pa­pras tai bū na ve da mi pro du ris iš kie mo pu sės. Ten yra spe cia lus įė ji mas į suė mi mo san kci jų sa lę, skir tas įta ria mie siems ir juos ly­din tiems pa rei gū nams.

Su si da ro įspū dis, kad ko rup ci­ja įta ria mus as me nis ly din tys pa­rei gū nai kar tais sten gia si juos ap­sau go ti nuo ne pa to gios si tua ci jos vie šu mo je.

Vi ce me ro vi suo me ni nei pa­dė jė jai Zi tai Za la gė nai tei skir ta kar do mo ji prie mo nė – pa si ža dė­ji mas neiš vyk ti. Vi siems pa teik­ti įta ri mai pa gal Bau džia mo jo ko­dek so 228 straips nį (skir tin gas jo da lis, pri klau san čias nuo pa žei­dė jų vaid mens) – pikt nau džia vi­mas tar ny ba.

Kau no vi ce me rą, jo vi suo me ni­nę pa dė jė ją Z.Za la gė nai tę ir Kau no

mies to sa vi val dy bei pri klau san čių įmo nės „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lės“ di rek to rių A.Pui do ką bei „Kau no ko mu na li nio ir bu tų ūkio“ di rek to rių T.Pil vi nį Spe cia lių jų ty­ri mų tar ny bos (STT) pa rei gū nai su lai kė pir ma die nio po pie tę.

Z.Za la gė nai tė užva kar bu vo pa­leis ta į lais vę.

42 me tų K.Kriš čiū nui sa vi val­dy bė je bu vo pa ves ta rū pin tis eko­lo gi jos plėt ra ir in ves ti ci jo mis, mies to ūkiu, sa vi val dy bės tur to ir sta ty bų prie žiū ra, ur ba nis ti ka ir ar chi tek tū ra, vers lo ska ti ni mu.

Nuo praė ju sių me tų „Kau­no ko mu na li niam ir bu tų ūkiui“ va do vau jan tis T.Pil vi nis sa vi­val dy bė je va di na mas K.Kriš čiū­no žmo gu mi. „Kau no ko mu na li­niam ir bu tų ūkiui“ be kon kur so bu vo per duo tas so cia li nio būs­to ad mi nist ra vi mas, ke tin ta per­duo ti ir dau giau funk ci jų. T.Pil vi­nis pa ts da ly vau da vo spren džiant es mi nius Kau no dau gia bu čių ad­mi nist ra vi mo klau si mus.

Mė ne siui suim tas A.Pui do kas „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te­lėms“ va do vau ja dau gy bę me tų. Ne kar tą Kau no val džios at sto vai dek la ra vo tuoj pa ju din sią bend­ro vės va do vo kė dę. „Au to mo bi­lių sto vė ji mo aikš te les“ vis krė tė au di to riai ir įvai rūs kont ro lie riai, ta čiau mies to val džia kei tė si, o A.Pui do kas li ko.

Teis me pri rei kė ir me di kų

Vis kas yra ab sur­das. Man sa kė, kad aš ne pri ta riu po li ti­nei veik lai.

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

Rin ko si pa gal ver tęVil niaus ap skri ties vy riau sio jo po­li ci jos ko mi sa ria to vir ši nin kas Kęs­tu tis Lan čins kas va kar su reng to je spau dos kon fe ren ci jo je tei gė, kad šie vy rai ga lė jo pri si dė ti prie tri jų as me nų mir ties.

„Yra ke le tas įtar ti nų mir čių, su­si ju sių su šiais as me ni mis. Pa vyz­džiui, žmo gus su ša lo žie mą miš ke, pa skui gi mi nai čiai jo tur to ne ra do, ar nuo al ko ho lio mi ręs pi lie tis, ku­rio tur tas taip pat bu vo din gęs“, – pa sa ko jo po li ci jos ko mi sa ria to va­das.

Įta ria ma, kad šie as me nys iš vi­lio da vo Vil niu je ir sos ti nės apy lin­kė se esan čius že mės skly pus bei bu tus.

Vė liau ne kil no ja ma sis tur tas bū­da vo per ra šo mas ki tiems as me­nims ar par duo da mas.

„Jie orien ta vo si į tur to ver tę ir dy dį, o ne į sa vi nin kų am žių“, – ko men ta vo sos ti nės po li ci jos va­do vas.

Vei kė įvai riais bū dais31–33 me tų vy rai įta ria mi su kčia­vi mu stam biu mas tu ir su kčia vi­mu ap gau lės bū du siekiant už val­dy ti di de lės ver tės tur tą. Kiek lė šų ne le ga liai pa si sa vi no įta ria mie ji, kol kas ne skel bia ma.

„Šiuo me tu kaip tik vyks ta tur to areš tas ir tur to paieš ka tarp gi mi­nai čių. Tik vė liau ga lė si me kal bė­ti apie su mas, bet jos bus įspū din­gos“, – kal bė jo K.Lan čins kas.

Pa sak jo, tur tas įta ria mie siems bu vo per lei džia mas įvai rias bū­dais: pa si ra šant vek se lius, do va­no ji mo su tar tis ir kt.

„Vie nas iš bū dų, kaip šie as­me nys pri vi lio da vo gy ven to jų, – skel bi mai. Žmo nės, pa si ra šę do­ku men tus, ne sup ras da vo, kad pa si ra šė įga lio ji mą“, – kal bė jo K.Lan čins kas.

Po li ci ja ra gi na gy ven to jus, tu­rin čius ne kil no ja mo jo tur to, ku rio nuo sa vy bės do ku men tai ne sut var­ky ti, ne pa si ti kė ti skel bi mais, ku­riuo se ža da ma pa dė ti su tvar ky ti do ku men tus ar tur tą par duo ti.

Ty ri mą pra dė jo se niaiTy ri mas dėl ga li mo su kčia vi mo stam biu mas tu pra dė tas dar prieš po rą me tų.

„Tuo me tu tu rė jo me vie ną ty ri­mą, kai bu vo už val dy tas sve ti mas bu tas, pri klau sęs pa gy ve nu siam sos ti nės gy ven to jui. Pra dė jo me šį fak tą ty ri nė ti kaip reiš ki nį. Bu vo nu sta ty ti tam tik ri dės nin gu mai, po ku rių išaiš kė jo ši gru puo tė“, – pa sa ko jo po li ci jos ko mi sa ria to vir­ši nin kas. Tre čia die nį prieš pie tus į teis mą at ves din ti du įta ria mie ji. Ry­šar dą Tri puc kį teis mas lei do suim ti trims mė ne siams, o Ri čar dą Ne vė­rą – 15 pa rų. Pas ta ra sis įta ria ma sis bu vo Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos na rys. Rug sė jį jis iš sto jo iš par ti jos. 14 val. į teis mą at ves din tas tre čias įta ria ma sis Al ber tas Tun ke vi čius. Jis suim tas trims mė ne siams. Toks pat suė mi mo ter mi nas skir tas ir ket vir tam įta ria ma jam A.G.

Įs pū din ga ope ra ci jaVė lų ant ra die nio va ka rą pa si ro dę pir mie ji pra ne ši mai apie su lai ky tą gru puo tę su kė lė ne men ką šur mu lį. Po li ci jos pa rei gū nai pra si ta rė, kad su lai ky ti vy rai įta ria mi nu si kal ti­mais, ku rie „bai ses ni už or ga ni­zuo tą nu si kals ta mu mą“.

Įs pū din ga bu vo ir pa ti po li ci­jos ope ra ci ja. Pa rei gū nai Ne men­či nės plen te stab dė au to mo bi lius lyg vyk dy da mi ei li nį pa tik ri ni mą. Sus to jus įta ria mų jų au to mo bi liui, iš miš ko iš šo ko bū rys po li ci nin kų.

Ope ra ci ja vy ko ir pa čia me Vil­niu je.

Dar be liai: ­� su­kčia­vi­mu­stam­biu­mas­tu­ir­su­kčia­vi­mu­ap­gau­lės­bū­du­siekiant­už­val­dy­ti­di­de­lės­ver­tės­tur­tą­įta­ria­mi­vy­rai­va­kar­bu­vo­at­ves­din­ti­į­teis­mą.­ ­ Bro­niaus­Jab­lons­ko­nuo­tr.

Įžū lu mui ne bu vo ri bųAnt ra die nio va ka rą sos ti nės apy lin kė se suim ti ke tu ri as me­nys kal ti na mi įžū liu bei ci niš ku el ge siu su nu ken tė ju siai siais. Po li ci ja taip pat ti ria, ar su lai ky ta gru puo tė ne su si ju si su ke­liais įtar ti nais mir ties at ve jais.

Tik vė liau ga lė si me kal bė ti apie su mas, bet jos bus įspū din­gos.

Kęs tu tis Lan čins kas:

ketvirtadienis, sausio 19, 2012

8

tema

Li na Mra zaus kaitėl.mrazauskaite@diena.lt

Vis dėlto S.Žu kaus kas pri pažįs ta, kad in ves tuo ti į mo netų ko lek cio­na vimą, o ne į ką nors ki ta ga li būti de šim te rio pai pa ti ki miau.

– Esa te žy mus nu miz ma tas, pa pa sa ko ki te, kaip pra dėjo te tuo domė tis?– Ko lek cio nuo ti pra dėjau dar jau­nystė je. Jau prie š 20 metų bu vau su kaupęs ne mažą ko lek ciją, ją su­darė įvairūs ma no se ne lių, pro se­ne lių daik tai, ras ti so dy bo je, ki taip ta riant, iš skry nių. Jie by lo jo apie ne se nus tar pu ka rio Lie tu vos lai kus. Vėliau su si for ma vo konk re tesnė ko lek cio na vi mo kryp tis li tua nis ti ne te ma ti ka, o did žiau sią dėmesį sky­riau pir mie siems lie tu viš kiems pi­ni gams, – ly di niams. Taip pat Lie­tu vos Did žio sios Ku ni gaikš tystės mo ne toms.

Tie sa, iš pra džių ko lek cio na vau kaip mėgėjas – ap skri tai So vietų Sąjun go je ki taip būti ir ne galė jo. Tais lai kais domė ji ma sis is to ri ja bu vo iš da lies užd raus tas – ji bu vo sle pia ma, išk rai po ma. Todėl no rin­tis su si da ry ti tikrąjį praei ties vaiz­dą ri zi kuo da vo pa tek ti į tam tikrų tar nybų sąra šus ar turė ti ne ma lo­numų. Ir vis dėlto so vie ti niais lai­kais ko lek cio na vi mas bu vo ma si nis reiš ki nys, o pro fe sio nalūs ko lek ci­nin kai ne tgi mas kuo da vo si, pa­vyzd žiui, ne va dirb da vo bib lio te­ko je.

– Šiais lai kais ko lek cio nuo ti jau nie kas ne draud žia. Ar dėl to ko lek ci ninkų skai čius išau­go, o pa ti veik la įga vo ki tokį at­spalvį?– Anks čiau ko lek cio nuo jant bu­vo svar bu turė ti ži nių, su pras ti, ko ieš kai, turė ti sa vo ko lek ci jos temą. Ieš komų daiktų bu vo ga li ma ras ti at si tik ti nai, pas se ne lius.

Kai pa si keitė san tvar ka, ko lek­cio na vi mas įga vo ko mer cinę, ne vien is to rinę iš raišką. Su si darė griež tos rin kos for mos, at si ra do tam tikrų kri te rijų. Da bar ko lek­cio nuo ti ga li vi si, jei gu tik leid žia iš galės. Ta čiau ma si nis ko lek cio­na vi mas iš ny ko – žmonės rink ti ir in ves tuo ti į ko lek ci jas ėmė kryp­tin gai. Be pri va čių ko lek cijų, su si­for ma vo kor po ra ty vinės, vals tybės or ga ni za cijų ko lek ci jos.

– Minė jo te, kad il gai niui su si­for ma vo rin kos kri te ri jai. Gal galė tumė te nu ro dy ti pa grin di­nius veiks nius, le mian čius mo­netų vertę?– Pag rin di nis mo ne tos vertės kri­te ri jus yra jos re tu mas. Ta čiau, no­rint ge rai ži no ti mo ne tos ti ražą, tad ir vertę, rei kia per skai ty ti bent ke­letą spe cia li zuotų knygų. Juk vienų mo netų iš kal da vo mi li jo nus, o ki tos būda vo vos ke lių šimtų ti ra žo, nes bu vo tei kia mos kaip ap do va no ji mai ir tik ka ra lių ar ku ni gaikš čių dva­riš kiams, kitų vals ty bių at sto vams. Bui tinė je apy var to je jos ne cir ku­liuo da vo, tad su pran ta ma, kad to­kių mo netų vertė ge ro kai di desnė.

– Se nos mo ne tos pa pras tai aso ci juo ja si su di de le ver te. Ar iš tiesų mo ne tos am žius le mia jos kainą?– Mo ne tos se nu mas tu ri įta kos, bet jos re tu mas yra svar bes nis. Todėl da bar, kai vi so je Eu ro po je, ne tgi kai­mynė je Lat vi jo je, po kai mus siautė ja žmonės su me ta lo de tek to riais, mo­netų vertė ga li pa si keis ti. Kai ko lek ci­ninkų ne daug, ir sau ja dar že at rastų mo netų už pil do rinką, todėl jų kai na kar tais kren ta ir aš tuo nis kar tus.

– Ko kią reikšmę mo netų ver tei tu ri jų būklė?– Ga lu ti nei kai nai tai la bai svar bu. Tar ki me, nu trin ta Jo gai los mo ne ta su dvi gu bu kry žiu mi sky de kai nuo­ja maž daug 100 JAV do le rių, o to­kia pa ti idea lios būklės mo ne ta ver­ta net ke lio mis de šim ti mis dau giau. Todėl ko lek ci nin kai su dėvėtas mo­ne tas į ko lek ci jas ima tik tuo at ve­ju, jei jos la bai re tos.

– Kal ba ma, kad mo ne tos yra pa ti ki mesnė in ves ti ci ja nei, pa­vyzd žiui, ak ci jos. Ta čiau sakė­te, kad mo netų vertė ga li kris ti dėl vie nos sau jos ra dybų...– Taip, iš lie ka ri zi ka, kad vieną die­ną vis kas ims ir pa si keis. Ki ta ver­tus, jei gu ži no me, kad ka lyk lo je bu­vo nu kal din tas tam tik ras skai čius konk re čių mo netų, pa vyzd žiui, mo­ne tos bu vo skir tos tik dva riš kiams, tuo met ri zi kos nėra. Juk jų ti ra žas tik rai ne bus di de lis. Vi sai kas ki ta, kai tam tikrų mo netų bu vo nu kal­di na ma tūkstan čiai.

Taip pat pri klau so nuo to, apie ku rio lai ko tar pio ak ci jas kal ba me. Pa vyzd žiui, iki 2008 m. ak ci jos bu­vo pui ki in ves ti ci ja. Aš ir pa ts esu

ga na pro fe sio na liai žaidęs su ak ci jo mis, ta čiau gy­

ve ni mas pri vertė pa da ry ti iš va das, kad tai yra pa vo jin ga veik la. In ves­ti ci jos į mo ne tas yra de šimtį kartų sau gesnės. Apsk ri tai bet koks ko­lek cio na vi mas yra pa ti ki mes nis, nes vertė taip stai giai ne šo kinė ja.

– Tai gi in ves tuo ti, tu rint gerų in for ma ci jos šal ti nių apie ko­lek cio nuo jamų mo netų ti ra­žus ir ki tas ypa ty bes, yra ga na sau gu?– Ma nau, kad pro fe sio na lus mo­netų su pir ki mas ar ba in ves ta vi­mas šio je sri ty je vi suo met at si per­ka. Jei gu ma no at min tis ne me luo ja, per 30 metų mo netų kai na išau go de šim tis, o kar tais ir šim tus kartų. Be to, da bar, kai įsi galėjęs in ter ne­tas, o in for ma ci ja ir auk cionų kai­nos priei na mos bet kam, kryp tin gai ko lek cio nuo ti ge ro kai leng viau.

Ta čiau smul kiam in ves ta vi mui ši veik la ne tin ka. Apie in ves ta vimą ga li ma kalbė ti tik tuo met, kai tai da ro stambūs žaidė jai: ad vo katų kon to ros, stip rios fir mos ar ban­kai, ku rie kau pia iš ti sas ko lek ci jas. Tie sa, Lie tu vo je, ki taip nei Len ki jo­je, Vo kie ti jo je, JAV ar ki tur, tai kol kas vyks ta van giai.

– Ko kios galėtų būti to prie žas tys?– Lie tu vo je ap skri tai sun ku įžiūrė ti ko lek cio na vi mo dėsnin gu mus, nes mūsų ša lis ma ža, o sa vo aki ra ty je ko lek ci ninkų ži nau tiek, kad galė­čiau juos su skai čiuo ti ant vie nos ran kos pirštų. Be to, pas mus pa ly­gin ti ma žai tur tingų žmo nių.

– Pa pa sa ko ki te, kaip jūsų mi ni­mas in ter ne tas ir ži no mos kai nos auk cio nuo se ga li su da ry ti pa lan­kes nes sąly gas ko lek cio nuo ti.– Rin kos kai noms su vok ti da bar su­teik tos ab so liu čiai vi sos ga li mybės. Anks čiau, so vie ti niais lai kais, re tas ku ris galė da vo priei ti prie ko kio nors vo kiš ko ar ame ri kie tiš ko in for ma ci­jos šal ti nio, todėl jaus da vo pra na­šumą ir prie š ki tus pro fe sio na lius ko lek ci nin kus, ir prie š kokį nors kai­mo vaikėzą, ra dusį bran gią mo netą. Da bar, kai žmonės mo ka nau do tis paieš kos prie monė mis, nu pirk ti mo­netą pus dy kiai yra sun ko ka.

– Ta čiau kaip mo ne tos au­ten tiš kumą ir ga liau siai ver­tę pa ma tuo ti pa pras tam žmo­gui, no rin čiam par duo ti galbūt bran gią mo netą?– Tam tu ri me knygų. Pa vyzd žiui, mūsų lie tu viš kos nu miz ma ti kos pa triar chas Do mi ny kas Kaub rys

su pro fe so riu mi Sta siu Sa jaus ku yra iš leidę puikų mo netų ka ta logą ir net kai ni ninką. Taip pat esa ma vie­no žy miau sių šių dienų nu miz matų teo re tikų Eu ge ni jaus Iva naus ko ka­ta logų ir kai ni ninkų. Nus ta ty da mas mo netų vertę jis ana li zuo ja ir auk­cio nus, ir bui tinę rinką, todėl kai­nos pa tei kia mos ga na ob jek ty viai.

O no rint iš veng ti fal si fi katų rei­kia tam tik ros eks per tizės ir pa tir­ties. Juk pi nigų klas to ji mas yra ne nau jie na – tai da ry ta vi sais lai kais. Kon ku ruo jan čių ša lių val do vai ne tgi spe cia liai kal din da vo kitų ša lių mo netų klas to tes ir pla tin da vo jas kon ku rentų te ri to ri jo se. Pa vyzd žiui, Ru mu ni jos Su čia vos re gio ne kal di­no įvai rius ši lin gus ir juos pla ti no LDK te ri to ri jo je.

– Pa kalbė ki me apie mo netų įsi­gi ji mo būdus. Kaip jos pa ten ka jums į ran kas?– Da bar mo netų ga li ma pa pras­čiau siai nu si pirk ti – ke liau jant, be si do mint pa sau li niais auk cio­nais, įvai rio mis mugė mis, kong­re sais, su va žia vi mais, kon fe ren ci­joms. Aiš ku, jų ga li ma su ras ti ir čia, Lie tu vo je, – įvai rio se vie to se, kar­tais ir ne tikė čiau sio se. Šio je sri ty­je ypač svarbūs auk cio nai – jie yra pa sau linės reikšmės įvy kiai. Ži no­ma, kal bu tik apie ge riau sius auk­cio nus, ku rių pa sau ly je vyks ta gal de šimt. Ne kal bu apie in ter ne ti nius auk cio nus, pa vyzd žiui, „eBay“, ku­rie yra tik ma sių pa bend ra vi mas.

– Pra siplė tu sios ga li mybės, ypač in ter ne tinė je erdvė je, tur­būt neiš ven gia mai pa keitė ir mo netų vertę?– Taip. Pa vyzd žiui, prie š 30 me­tų LDK mo ne ta obo las bu vo be ga­lo re tas no mi na las. Anks čiau ji kai nuo da vo tūkstan čius sun kiai už dir bamų, nu vertė ju sių rub lių. Da bar in ter ne te ją ga li ma nu si pirk­ti už ke letą šimtų do le rių. Įsi vaiz­duo ki te – sva jonės iš si pil dy mas už ke letą šimtų do le rių. Štai taip pa­si keitė ke liai, ku riais mo ne tos at ke­liau ja į rinką.

– At ro do, pui kiai su pran ta te ko lek cijų kaip in ves ti cijų reikš­mę. O jums pa čiam mo netų ko­lek cio na vi mas yra gy ve ni mo būdas ar in ves ti ci ja?– Ne, jo kiu būdu ne in ves ti ci ja. Ta čiau šio as pek to išb rauk ti ne­ga li, nes ši veik la kai nuo ja. Kad ir koks aist rin gas ko lek ci nin kas būtum, vis tiek tu ri ap skai čiuo­ti iš lai das ir for muo da mas ko lek­ciją kryp tin gai su dėlio ti sa vo no­rus. Juk ne ga li ko lek cio nuo ti taip leng vai, kaip ka dai se tai da ry da­vo, pa vyzd žiui, Ogins kiai ar ki ti di di kai. Jie sam dy da vo sa vo ko­lek cijų tvar ky to jus ir taip tar na­vo vals ty bei bei ten ki no sa vo už­gai das, rodė sa vo pir me nybę prie š ki tus. Ki taip ta riant, mokė jo už pres tižą.

– Vis dėlto bran gi ko lek ci ja ger bia ma ir šian dien. Tad ar ir šiais lai kais mo ka ma už neap­čiuo pia mus da ly kus – ne tik mo ne tas?– Taip, ir da bar auk cio nuo se žmo­nės mo ka ne tik už rea lią daik­to vertę, bet ir už pres tižą, emo ci­jas, ap skri tai su mo ka vi suo me nei, kad iš jos įsi gi jo ir kurį laiką val­dys tam tikrą is to rinį nu miz ma tinį

In ves tuo ti į tai, kas ne įkai no ja maNors už mo ne tas auk cio nuo se mo ka mi mil ži niš ki pi ni gai, žy mus pi nigų ko lek ci nin kas Sta sys Žu kaus kas sa ko, kad šios veik los mėgėjų klaus ti apie jų ko lek cijų vertę ne va lia. Esą ko lek ci jos ne įkai no ja mos ir yra vei kiau gy ve ni mo būdas nei sau gios in ves ti ci jos.

Aš tuo nis kar tus ga li kris ti mo netų vertė, ne ty čia jų ra dus saują se nos so dy bos dar že.

Auk cio­nuo se

mo netų ko lek ci­

nin kai pa­klo ja mil­

ži niš kus pi ni gus ne

tik už rea­lią daik to vertę, bet

ir pres tižą bei emo­

ci jas.Azar tas: �� pi�nigų�ko�lek�ci�nin�kas�S.Žu�kaus�kas�nuo�jau�nystės�išs�va�jotą�ban�domąją�2�litų�mo�netą�su�An�ta�no�Sme�to�nos�at�vaiz�du�įsi�gi�jo�tik�per�kopęs�50�metų.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

9

tema

ob jektą. Jie auk cio no or ga ni za to­riams taip pat su mo ka 15–20 pro c. įsi gy to ob jek to vertės, o tai mil ži­niš ki pi ni gai.

– Ar esa te skai čiavęs, kiek ver ta jūsų su kaup ta ko lek ci ja?– Nie ka da ko lek ci nin kas ne pa sa kys, ko kia yra jo ko lek ci jos vertė. Mums ji ne įkai no ja ma, kol yra mūsų.

– Ko kią bran giau sią mo netą esa te matęs?– Praė ju siais me tais auk cio ne Ber­ly ne ma no aky se už maž daug 420 tūkst. eurų (apie 1450 tūkst. litų) bu­vo par duo tas Ki ni jos do le ris, nors jis net ne auk si nis, o si dab ri nis. Aiš ku, ki nai pir ko kor po ra ci jos ar vals tybės lėšo mis, nes kainą kėlė mil ži niš kais žings niais ir daug nea be jo da mi.

– Tik riau siai vertė nu sta to ma ne vien pi ni gais. Ko kia mo ne­ta jums yra ver tin giau sia emo­ciš kai?– Emo ciš kai bran gi mo ne ta man aso ci juo ja si su anks ty vuo ju ko lek­cio na vi mo pe rio du. Bu vo lai kas, kai kiek vie nas vai kas ar jau nuo lis norė jo turė ti 2 litų ban domąją mo­netą su An ta no Sme to nos at vaiz du. Aš ją įsi gi jau jau per kopęs 50 metų – štai kaip il gai te ko ei ti prie sva­jonės. Ji bu vo re ta, todėl ir sun kiai įsi gy ja ma. Da bar į mo ne tas žiū riu šal tak rau jiš kiau, nes ži nau, kad vis ko su rink ti pa pras čiau siai ne­įma no ma.

– Tai gi ko lek ci nin kas nie ka da ne pa sa kys tu rin tis viską?– Ne, tai yra pa ži ni mo ir at ra dimų pro ce sas. Nė vie nas ko lek ci nin­kas ne ga li pa sa ky ti, kad tu ri viską, ne bent jis kvai lys. Prieš pra de dant ko lek cio nuo ti rei kia su pras ti, kad vis ko turė ti pa pras čiau siai ne ga li. Juk mo ne tos pa skli du sios po visą

pa saulį, pa vyzd žiui, dalį lie tu viškų pi ni gi nių ly di nių į šalį grąži nau net iš JAV.

– Ar ži nant, kad vis ko su rink­ti ne įma no ma, ne nus vy ra ran­kos? O gal kaip tik ky la svei kas azar tas?– Kiek vie nas ko lek ci nin kas kryp­tį pa si ren ka pa gal ga li my bes. Jei gu neap žio ja ke lių val dovų, jis pa si­ren ka vieną ir gi li na si tik į vieną te­mą. Ar ba ga li pa si rink ti vieną no­mi nalą, pa vyzd žiui, Len ki jo je yra pui kus ko lek ci nin kas, ku ris ren ka tik tre čio kus – gra šių mo ne tas. Tai su siau ri na jo ko lek ciją ir ko lek ci­ninką pa da ro išs kir tinį sa vo sri ty­je, nes jis yra su si kon cent ravęs, tad to je sri ty je pra na šes nis už ki tus.

– Ar, va do vau jan tis jūsų fi lo so­fi ja, su radęs ver tingą mo netą žmo gus turėtų sau go ti ją atei­čiai, kai vertė galbūt pa kils, ar vis dėlto per duo ti pro fe sio na­liems ko lek ci nin kams?– Nemėgs tu pseu do ko lek ci ninkų. Sup ran tu, jei žmo gui mo ne ta yra emo ciš kai bran gus da ly kas, jis sau go ją kaip re lik viją ar amu­letą. Ta čiau esa ma ir to kių žmo­nių, ku rie įsi gy ja pen kias mo ne­tas, var giai su pran ta tikrąją jų vertę, ta čiau rim tam ko lek ci nin­kui ne par duo da – tie siog dėl tuš­čio kap ri zo ar garbės. Ma nau, kad tai ne tei sin ga pro fe sio na lių ko lek­cio nie rių at žvil giu.

– Galbūt tai yra vertės kėli mas?– Ži no ma, bet taip ji ke lia ma dirb­ti nai. Lie tu vo je iš se no sios kar tos dar yra to kių, ku rie už mo netą ga­li už sip ra šy ti dau giau nei dvi gu bai jos auk cio no vertės. Ir tik dėl to, kad ko lek ci nin kui jos rei kia. To kiu at ve­ju aš mo ne tos ne per ku iš prin ci po. To kia tad psi cho lo ginė dvi ko va.

Azar tas: �� pi�nigų�ko�lek�ci�nin�kas�S.Žu�kaus�kas�nuo�jau�nystės�išs�va�jotą�ban�domąją�2�litų�mo�netą�su�An�ta�no�Sme�to�nos�at�vaiz�du�įsi�gi�jo�tik�per�kopęs�50�metų.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Li na Mra zaus kaitė

Ša ly je vis daž niau pa si ro do įvai­rių ko lek ci nių pro gi nių mo netų. Taip pat spar čiai ple čia si ir ko lek­ci ninkų gre tos. Nors sa vo ko lek ci­jas pra dėti nuo to kių mo netų ga­na pa pras ta, bet jas ren kan tys žmonės ne ga li spjau ti į rin kos tai­syk les.

Nu le mia ti ra žas„Ko lek ci nin kas tu ri vieną sa vybę – jis nėra sa vi žu dis. Jis ne no ri iš­leis ti pi nigų ži no da mas, kad jų ne su sigrą žins“, – sakė Lie tu vos ban ko Pi nigų mu zie jaus vedė­jas Vid man tas Lau ri na vi čius ir ko lek ci nių pro gi nių mo netų pa­klausą sie jo su ti ra žu.

Anot jo, esant di de liam mo netų ti ra žui ko lek ci nin kas ne ga li būti tik ras, kad, kartą nu sprendęs sa­vo po mėgio at si sa ky ti ir mo ne tas par duo ti, ne pa tirs nuo sto lio. Esą jei po il go lai ko ko lek ci nių mo netų dar yra ban ko ka so je, joks ko lek ci­nin kas ne pirks jų bran giau, o gal­būt net ir už tą pa čią kainą iš ant rų rankų. Ypač jei pra de dan tis ko lek­ci nin kas iš smal su mo mo netą dar pa lietė pirš tais.

„Nu va ly ti pirštų at spaudų nuo veid ro di nio pa vir šiaus be veik ne­įma no ma, nes va lant jis su si­brai žo. Todėl ran ko mis lies tos mo ne tos vertė kren ta ke lio mis de šim ti mis pro centų“, – sakė jis.

V.Lau ri na vi čiaus tei gi mu, ko­lek cinės pro ginės mo ne tos pa­pras tai par duo da mos 1–10 tūkst. ti ra žu, ta čiau sten gia ma si pa si­rink ti op ti ma lų, apie 4 tūkst. eg­zemp lio rių, va riantą. Ki tu at ve ju, anot jo, mo ne tos „už buk suo ja“ – už si gu li ka so je, nors turėtų būti iš par duo tos per ke lis mėne sius.

Mu zie jaus vedė jas pa sa ko jo, kad esant ne di de liam ti ra žui ko lek ci­nin kai tam pa ypač ak tyvūs: per­ka in ter ne tu, o prie kasų su si da ro eilės, jos kar tais neiš sis kirs to net per nakt. Ta čiau to kių ekst re ma­lių par da vimų ša ly je esą būna ga­na re tai, nes pa sta rai siais me tais ti ra žai vis didė ja.

„Ti ra žus pa di di no me, nes su­laukė me ne pa si ten ki ni mo. Ta­čiau jo su lau kia me bet ko kiu at­ve ju. Juk kiek vie nas ko lek ci nin kas no ri, kad ti ra žas būtų ne di de lis ir jo įsi gy to daik to vertė pa kiltų. Ki­ta ver tus, jei ko lek ci nin kui ne pa­vyks ta nu si pirk ti to, ko jis no ri, – pyks ta. Nebū na taip, kad vi si būtų pa ten kin ti, todėl rei kia ieš ko ti op­

ti ma laus ti ra žo“, – pa tir ti mi da li­jo si V.Lau ri na vi čius.

Iš par duo ta, va di na si, bran giMu zie jaus vedė jo tei gi mu, se­niai iš par duo ta mo ne ta natū ra liai kai nuo ja ke lis kar tus dau giau nei gu lin ti ban ko ka so je. Pa vyzd žiui, anot jo, pir mo ji auk sinė mo ne ta 1997 m. ban ko ka so se bu vo par­duo da ma už 500 litų, o da bar rin­ko je ji kai nuo ja apie 4,5 tūkst. litų, nors pra ėjo tik apie 15 metų.

Pa sak V.Lau ri na vi čiaus, mo­netų kai na taip pat pri klau so nuo si dab ro kai nos šuo lių. Nors jie nė­ra mil ži niš ki, pa šne ko vo tei gi mu, per pa sta ruo sius 15 metų ko lek­ci nių mo netų si dab ras pa bran go dvi gu bai, o tai at si liepė ir ga lu­tinėms mo netų kai noms. Vis dėl­to ne vi sais at ve jais kainą le mia ma te ria li niai kri te ri jai.

„Vie na bran ges nių mūsų ko­lek ci nių pro gi nių mo netų bu vo 1994 m. ban do mo ji mo ne ta. Tie­sa, mo ne ta jos va din ti net ne ga­li ma, nes ji taip ir ne bu vo iš leis ta

į apy vartą – ko mi si ja nu sprendė, kad mo ne tos me ni nis ly gis per pra stas. Ant visų 200 vie netų bu vo uždė tas ant spau das „Pro­jek tas“, ta čiau tai ne sut rukdė joms pa sklis ti po Lie tuvą ir už­sienį kaip su ve ny rams. Sup ran­ta ma, kad to kios se niai išg raibs­ty tos mo ne tos da bar kai nuo ja ke lis tūkstan čius litų“, – pa sa­ko jo V.Lau ri na vi čius.

Įdo mu mo dėlei ga li ma pa sa ky ti, kad ant mo ne tos bu vo pa vaiz duo­tas žie mos olim pi nių žai dy nių Li­le ha me ry je sli di nin kas.

In ves ti ci ja, o ne už gai daV.Lau ri na vi čius pa brėžė, kad ko­lek cio na vi mas tu ri būti in ves ta vi­mo for ma, esą ki tu at ve ju tai yra savęs ir sa vo šei mos skriau di mas, žings nis bank ro to link. Todėl, jo ma ny mu, ko lek cio nuo jant būti­na po mėgį de rin ti su jo at si per­ka mu mu.

„Ko lek ci nin kas tu ri mąsty ti apie par da vimą. Juk vie nos mo­ne tos yra po pu lia rios, ki tos – ne. Pa vyzd žiui, ko lek cinės pro ginės mo ne tos būna įvai rios te ma ti kos: spor to, me no, kultū ros, as me ny­bių ir pan., o tai ir gi le mia jų pa­klausą. Juk spor tas ži no mas vi sam pa sau liui, todėl šios te ma ti kos mo ne tos do mi na ir dalį už sie nio ko lek ci ninkų. Ki ta ver tus, mo ne­ta su vie tinės gar sios as me nybės sim bo li ka bus ne po pu lia ri, nes pa sau ly je ji bus men kai ži no ma ar ba bent jau ko lek cio na vi mo po­žiū riu pa sau liui ma žai įdo mi“, – pa sa ko jo mu zie jaus vedė jas.

V.Lau ri na vi čius pa ti ki no, kad šian dien pra de dan čių ko lek ci ninkų ša ly je yra ne ma žai, todėl, pa vyzd­žiui, tūkstan tis pro gi nių mo netų grei tai išg raibs to ma: „Se no vi­nių mo netų, pa vyzd žiui, Lie tu vos Did žio sios Ku ni gaikš tystės lai ko­tar pio, ko lek cio na vi mas rei ka lau­ja di de lio išp ru si mo. O šios mo ne­tos nau jos, ant jų ma ty ti už ra šai, aiš kus ti ra žas, todėl pra dėti sa vo ko lek ciją nuo to kių mo netų la bai pa pras ta. Tai gi ir ko lek ci ninkų at­si ran da daug, ypač tarp jau ni mo.“

Ko lek cijų pra džiaNo rin tys pra dėti ko lek ciją nuo smul kes nių lai mi kių ren ka si ko­lek ci nius apy var ti nių mo netų rin­ki nius. Šią sa vaitę Lie tu vos ban kas iš lei do naują jų rin kinį, skirtą pa­minė ti Lie tu vos na cio na linės pi­nigų sis te mos 20­me čiui, kai iš apy var tos bu vo išim tas rub lis ir įves tas nau jas pi ni gi nis vie ne tas – ta lo nas.

Vis dėlto V.Lau ri na vi čius pa­brėžė, kad šie 4 tūkst. ti ra žo rin­ki niai yra vei kiau su ve ny ras nei rim ti žings niai ko lek cio na vi mo link. Esą žmonės no riai išg raibs to rin ki nius, ta čiau juos daž nai ve ža į už sienį kaip šalį rep re zen tuo jan­čias lauk tu ves. Nuo pa prastų apy­var ti nių mo netų, anot jo, rin ki nio mo ne tos ski ria si tik aukš tes ne ko­ky be ir spe cia lia pa kuo te.

„Rin ki niai nėra tas daik tas, ku­ris do mi na ko lek ci nin kus – juos la biau do mi na ko lek cinės mo ne­tos, skir tos ko kiai nors pro gai pa­minė ti. Ži no ma, ko lek ci nin kai vi­suo met jais do mi si ir jų įsi gy ja, bet dau ge liu at ve jų mai nams ar ne di­de liems su ve ny rams“, – sakė mu­zie jaus vedė jas.

Ko lek ci nin kas – ne sa vi žu dis

Ry šys: �� anot� V.Laurinavičiaus,� ko�lek�ci�nių� pro�gi�nių� mo�netų� ti�ra�žas�smar�kiai�pa�vei�kia�jų�pa�klausą�ir�kainą.� � Gedimino�Bartuškos�nuotr.

Esant nedideliam kolekcinių proginių monetų tiražui ko-lekcininkai eilėse stovi net naktimis.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

10

sportas

Pra lai mė ję rung ty nių pra tę si mo kė li nu ką net 5:19, Vil niaus „Lie tu­vos ry to“ krep ši nin kai ne sėk me pra dė jo Eu ro pos tau rės tur ny ro aš tunt fi na lio eta pą.

Vil nie čiai sve čiuo se 67:81 nu si­lei do Kras no da ro „Lo ko mo tiv­Ku ban“ eki pai. Iki ket vir to jo kė li­nio pa bai gos li kus 24 se kun dėms, Lie tu vos vi ce čem pio nai pir ma vo 62:59, bet ne tru kus su kly do Ty­re se’as Ri ce’as, tai syk les pa žei dė Pred ra gas Sa mar džis kis, o „Lo ko­mo tiv­Ku ban“ le gio nie rius Ro de­ric kas Blak ney’s bau dų me ti mais iš ly gi no – 62:62. Per pra tę si mą Kras no da ro krep ši nin kai už tik­rin tai dik ta vo sa vo są ly gas.

„Esu nu si vy lęs ir ne pa ten kin­tas sa vo ko man dos žai di mu. Dar la biau ap mau du, kad mums ne­daug trū ko iki per ga lės, bet mes ją tie siog iš lei do me iš ran kų. Ma­nau, kad „Lo ko mo tiv­Ku ban“ eki pa – stip riau sia mū sų gru pė­je“, – po var žy bų sa kė vil nie čių vy riau sia sis tre ne ris Alek sand ras Dži ki čius.

„Sa ve pri bai gė me sa vo klai do­mis“, – pri pa ži no ko man dos ka­pi to nas Ste po nas Bab raus kas. Vil niaus krep ši nin kai su kly do 23 kar tus, kras no da rie čiai – 14.

„Per pra tę si mą žai dė me mums įpras tu sti liu mi, pir miau sia – ge­rai gy nė mės, o tai su da rė pa lan kias są ly gas sėk min gai kont ra ta kuo ti“, – svars tė „Lo ko mo tiv­Ku ban“ puo lė jas Kel vi nas Ri ver sas.

Ki to se L gru pės rung ty nė se Tre vi zo „Be net ton“ (Ita li ja) sa vo aikš tė je 72:64 (22:17, 22:14, 14:23, 13:10) įvei kė Ber ly no „Al ba“ (Vo­kie ti ja) klu bą. Su „Be net ton“ krep­ši nin kais sau sio 24­ąją ant ra ja me tu re su si tiks „Lie tu vos ry tas“.

J gru pė je Ri mo Kur ti nai čio tre­ni ruo ja ma Mask vos sri ties „Chim­ki“ (Ru si ja) ko man da sve čiuo se 73:48 su triuš ki no Prie nų „Rū du­pio“ skriau dė ją – Sa lo ni kų „Aris BSA 2003“ (Grai ki ja). „Chim ki“ gre to se dar ne bu vo nau jo ko iš Lie­tu vos – vi du rio puo lė jo Ma ri jo no Pet ra vi čiaus.

Po dvi stip riau sias 4 gru pių ko­man das pa teks į Eu ro pos tau rės tur ny ro ket virt fi na lį.

VD inf.

ketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Ma rius Bag do nas, Man tas Stan ke vi čius

Ti ki si pergalės„Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris įsi­ti ki nęs, kad jo auk lė ti niai ga li par­klup dy ti Eu ro ly gos vi ce čem pio nus. „Steng si mės ne kreip ti dė me sio į is to ri ją. Pir mą kar tą „Mac ca bi Elect ra“ eki pai teks iš kęs ti nau­jo sios „Žal gi rio“ are nos pra ga rą, kur mus vi suo met fan tas tiš kai pa­lai ko aist ruo liai. Šeš ta sis žai dė jas ga li bū ti la bai rim ta pa spir tis sie­kiant per ga lės“, – tvir ti no A.Tri­fu no vi čius.

Ser bas pa žy mė jo, kad no rint ti­kė tis sėk mės ko vo jant su Iz rae­lio ko man da bū ti na įvyk dy ti vi sas su pla nuo tas už duo tis.

„Pri va lė si me pre ci ziš kai lai ky­tis žai di mo pla no ir iš nau do ti vi są po ten cia lą, ku rį tu ri me. Esa me ta­len tin ga ko man da ir tai pa si steng­si me įro dy ti“, – pa brė žė A.Tri fu­no vi čius.

Pa mir šo ne sėk mesDaug kar ti nių Iz rae lio čem pio nų vy­riau sią jį tre ne rį Da vi dą Blat tą pa­sta ruo ju me tu bu vo už griu vę rū pes­čiai, nes ne ga luo ja du pa grin di niai

žai dė jai – So fok lis Schort sa ni tis ir nau jo kas De mon das Mal le tas.

Vi du rio puo lė jas ir gy nė jas vis pa si skun džia ko jų skaus mais, bet ti ki ma si, kad jie šian dien iš bėgs į aikš tę. Jau anks čiau bu vo aiš­ku, kad Kau ne „Mac ca bi Elect ra“ ko man dai tik rai ne pa dės puo lė jas Guy’us Pni nis.

Ki ta ver tus, D.Blat to auk lė ti niai lai mė jo vi sas 15 pa sku ti nių dvi ko­vų, įskai tant Eu ro ly gą, Ad ri jos ly­gą ir Iz rae lio pir me ny bes.

Bar je ras – gy ny ba„Mac ca bi“ – pui kias tra di ci jas tu­rin ti eki pa, su ja žais ti vi suo met sun ku. Man as me niš kai kau tis su D.Blat to va do vau ja mo mis ko man­do mis bū na su dė tin ga. Šis spe cia­lis tas iki smulk me nų iš nag ri nė ja

Ža lio jo pra ga ro iš ban dy mai – ir D.Blatto ekipai„Žal gi rie čiai Tel Avi vo klu bui pra lai mė jo tris pa sku ti nes dvi ko vas. Pa sis teng si me nu trauk ti ne sėk mių se ri ją“, – prieš pir­mą ją Eu ro ly gos „TOP 16“ eta po dvi ko vą pa reiš kė Kau no „Žal gi rio“ ko man dos stra­te gas Alek sand ras Tri fu no vi čius.

Įs pė ji mas: �� M.Po�po�vi�čius�pa�brė�žė,�kad�„Mac�ca�bi�Elect�ra“�stra�te�gas�D.Blat�tas�–�ypa�tin�gos�gy�ny�bos�ži�no�vas.

Vil nie čius par klup dė klai dos

Neap si gy nė: �� vil�nie�čius� su�trik�dė� „Lo�ko�mo�tiv-Ku�ban“� krep�ši�nin�kų�(rau�do�na�ap�ran�ga)�kont�ra�ta�kos.� lo�ko�bas�ket.com�nuo�tr.

A.Po vi liū nas: „Džiaug siuo si vi sais mūsų olim pie čių me da liais“Kęs tu tis Ne ve raus kask.neverauskas@diena.lt

At ran kos nor ma ty vus da ly vau ti Lon do no va sa ros olim pi nėse žai­dy nėse jau yra įvyk dę dau giau nei 30 mū sų ša lies spor ti nin kų, bet Lie­tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to (LTOK) pre zi den tas Ar tū ras Po vi­liū nas vi lia si, kad rink ti nę su da rys dvi gu bai dau giau at le tų.

„Tiks lią mū sų olim pi nės de le ga­ci jos su dė tį ga lė si me pa sa ky ti po krep ši nio at ran kos tur ny ro Ve ne­sue lo je. Ti kiuo si, kad mū sų vy rų rink ti nė įveiks šį bar je rą ir Lon do­ne var žy sis dau giau nei 60 Lie tu vos spor ti nin kų. Tai bū tų ge ras re zul­ta tas, įro dan tis, kad esa me spor to ša lis“, – sa kė LTOK va do vas.

– Pre zi den te, 2012-ųjų pra džia – pa si ren gi mo žai dy nėms dar-by me tis ar pa bai ga? – pa klau sė­me A.Po vi liū no.– Be veik vi si or ga ni za ci niai dar­bai jau at lik ti. Ke lis kar tus lan kė­mės Lon do ne, už sa kė me vieš bu čius, taip pat vi sa tai, kas bus rei ka lin ga mū sų spor ti nin kus ly dė sian tiems

Sta tis ti ka

Kras no da ro „ Lo ko mo tiv­Ku­ban“–Vilniaus „Lie tu vos ry tas“ 81:67 (20:16, 20:10, 13:22, 9:14, 19:5). 4 000 žiū ro vų. J.Mas sey’s 17 (5 klai dos), A.Trao re 15 (5 klai dos), K.Ri ver sas ir R.Blak ney’s po 13/S.Bab raus kas 17 R.Sei bu tis 15, T.Ri­ce’as 9 (6 klai dos), J.Va lan čiū nas 8 (13 at ko vo tų ka muo lių, 4 klai dos).

Re zul ta tai

I gru pė: � „BCM Gra ve li nes“ (Pran­cū zi ja)–„Va len cia Bas ket“ (Is pa ni ja) 63:69 (14:15, 10:27, 19:14, 20:13), Ry gos VEF (Lat vi ja) ir Nim bur ko ČEZ (Če­ki ja) žai dė va kar.

J gru pė: � Sa lo ni kų „Aris BSA 2003“ (Grai ki ja)–Maskvos sri ties „Chim­ki“ (Ru si ja) 48:73 (4:16, 26:15, 10:22, 8:20), Vi ler ba no „As vel“ (Pran cū zi­ja)–„Do neck“ (Uk rai na) 75:86 (20:19, 21:24, 16:22, 18:21).

K gru pė: � Ban dir mos „Ban vit“ (Tur ki ja)–Novo Mes to „Krka“ (Slo­vė ni ja) 77:65 (21:15, 19:18, 17:16, 20:16), Sankt Pe ter bur go „Spar tak“ (Ru si ja)–Podgoricos „Bu duč nost“ (Juod kal­ni ja) 65:57 (16:12, 22:17, 7:13, 20:15).

Esa me ta len tin ga ko man da ir tai pa si­steng si me įro dy ti.

A.Tri fu no vi čius:

11

sportasketvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Ža lio jo pra ga ro iš ban dy mai – ir D.Blatto ekipai

sa vo opo nen tų žai di mą, la bai daž­nai ir iš min tin gai kei čia gy ny bos sis te mas“, – komp li men tų var žo­vams pa žė rė „Žal gi rio“ snai pe ris Mar ko Po po vi čius.

Kroa to tei gi mu, šie met kau nie­čiai yra su bū rę ko man dą, ku ri yra pa jė gi mes ti iš šū kį Eu ro ly gos vi­ce čem pio nams ir per ga le pra dė ti „Top 16“ eta pą. „Tai ne bus le mia­ma dvi ko va, ta čiau nuo jos baig ties la bai daug kas pri klau sys. Jei pa­vyk tų lai mė ti, mū sų šan sai ge ro­kai išaug tų. Tu ri me vi są bū rį aukš­čiau sio ly gio žai dė jų ir tik rai esa me pa jė gūs juos įveik ti“, – nea be jo jo gy nė jas.

Šian dien Mar ko pa si stengs pra­tęs ti sa vo fe no me na lią to li mų me­

Lū kes čiai: �� D.Blat�tas�pro�gno�za�vo,�kad�dvi�ko�va�su�„Žal�gi�riu“�bus�sun�ki,�bet�įdo�mi.� � To�mo�Ra�gi�nos,�Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

spe cia lis tams. Va sa rį vyks dar bo gru pės su si ti ki mas, kur bus su dė­lio ti vi si taš kai. Dar by me tis – at­le tams, nes dar te be vyks ta at ran­ka į olim pia dą.

– Ko kios są ly gos lau kia lie tu­vių de le ga ci jos olim pi nia me Lon do ne?– Jos bus pa na šios į tas, ku rios bu vo Pe ki no olim pia do je. Gal būt žai dy­nės bus kom pak tiš kes nės, nes be veik vi si spor to ob jek tai yra olim pi nia­me par ke. Nuo olim pi nio kai me­lio spor ti nin kai are nas ir sta dio nus ga lės pa siek ti net ir pės čiomis. Irk­la vi mo ir bu ria vi mo ba zės – kiek to­lė liau, ta čiau ten olim pie čiai ga lės per nak vo ti. Ma nau, kad Lon do no olim pia da bus la bai aukš to ly gio.

– Kiek LTOK kai nuos vi sas spor­ti nin kų pa si ren gi mo cik las?– Kai iš vyk si me į žai dy nes, maž­daug ži no si me, kiek vis kas kai­na vo. Per nai olim pie čiams pa si­ruoš ti sky rė me 3,6 mln. li tų. 80 pro c. tų lė šų, ku rias gau na me iš rė mė jų ir lo te ri jos, ski ria me spor­tui.

– Ko kia si tua ci ja dėl in dė lio, bu vu sio „Sno ro“ ban ke?– At siė mė me drau di mo su mą. Lo­te ri jų veik la lei džia teig ti, kad pa­si ren gi mas Lon do no žai dy nėms ne nut rūks. Be to, Vy riau sy bė pa­ti ki no, kad pro ble mų su si grą žin­ti li ku sias lė šas ne bus. Pa si ren gi­mas olim pia dai ne bus pra stes nis nei ki toms.

– Kiek me da lių pro gno zuo ja te mū sų at le tams?– Ko le ga iš Ita li jos lie tu viams pro­gno zuo ja sep ty nis me da lius, ame ri­kie čiai – nuo dvie jų iki ke tu rių ap­do va no ji mų, bet kon ku ren ci ja vis stip rė ja. Džiaug čiau si, jei me da liai bū tų ir jų – kuo dau giau. Ši olim­pia da bus mū sų pa tik ri ni mas, ką su ge ba me spor te.

A.Po vi liū nas: „Džiaug siuo si vi sais mūsų olim pie čių me da liais“

Ga li my bės: �� LTOK� pre�zi�den�tas�A.Po�vi�liū�nas�pa�brė�žė,�kad�pa�si­ren�gi�mas�Lon�do�no�olim�pia�dai�–�ne�pra�stes�nis�nei�ki�toms�žai�dy­nėms.� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

diena.lt/naujienos/sportas

Džiaug čiau si, jei me­da liai bū tų ir jų – kuo dau giau. Ši olim pia­da bus mū sų pa tik ri­ni mas, ką su ge ba me spor te.

ti mų se ri ją – bent po vie ną tri taš­kį jis jau pa tai kė per 32 Eu ro ly gos rung ty nes iš ei lės.

S.Weem sui – dau giau dė me sio„Šiuo me tu kau nie čiai at ro do pui kiai, jie lai mė jo ke lias svar bias rung ty nes iš ei lės. Ma nau, „Žal­gi ris“ at ra do sa vo žai di mą, to dėl mums Kau ne bus tik rai sun ku“, – vos at vy kęs į Lie tu vą sa kė „Mac­ca bi Elect ra“ vai ri nin kas D.Blat­tas.

Pa ty ręs spe cia lis tas pri pa ži no tu rįs pa kan ka mai ži nių apie mū sų krep ši nį, bet abe jo jo, ar jos pra vers per dvi ko vą su „Žal gi riu“.

„Li ki mas man yra įtei kęs do va­ną – dar bą su Kęs tu čiu Kem zū ra.

Be to, esu tre ni ra vęs Ro ber tą Jav­to ką, Ša rū ną Ja si ke vi čių, Ra mū ną Šiš kaus ką. Džiau giuo si, kad te­ko su jais dirb ti, bet ar tai, kad ne­blo gai pa žįs tu lie tu vių krep ši nį, man pa dės Kau ne? Ne su tuo tik­ras“, – tei gė „Mac ca bi Elect ra“ stra te gas.

D.Blat to nuo mo ne, ma čui su „Žal gi riu“ le mia mos įta kos tu rės ne vie na, bet dau gy bė ap lin ky bių.

„Pag rin di nis da ly kas krep ši ny je – ko man dos pa tir tis ir jos su ge bė­ji mas pa si ruoš ti svar bioms rung­ty nėms. Tu riu gal vo je tiek dva si­nį, tiek psi cho lo gi nį nu si tei ki mą. Kiek vie nas ma čas tu ri sa vo spe­ci fi nį sce na ri jų, to dėl rei kia nuo­lat sek ti, kaip jis klos to si. Kad ir kas nu tik tų, ži nau, kad rung ty nės su „Žal gi riu“ bus pui kios“, – kal­bė jo tre ne ris.

D.Blat tas pri dū rė, kad jo dė me­sį yra at krei pęs vie nas Kau no ko­man dos ly de rių Son ny Weem sas.

„Jis iš tie sų pui kiai pra dė jo sa­vo kar je rą Eu ro po je. Daž niau siai ame ri kie čiams pri rei kia kur kas dau giau lai ko čia adap tuo tis, bet Son ny pui kiai pa dir bė jo. Nea be­jo ju, kad „Žal gi ris“ džiau gia si šiuo žai dė ju, o mes tu rė si me ge rai pa­si steng ti no rė da mi jį su stab dy ti“, – sa kė Tel Avi vo krep ši nin kų tre­ne ris.

Eurolygos rungtynėse iš eilės M.Popovičius įmeta

bent vieną tritaškį.

32

Ma rius Bag do nas

Gan dais ir ne su si kal bė ji mais api­pin tas lau ki mas bai gė si – Lie tu­vos na cio na li nė fut bo lo rink ti nė pa ga liau tu ri nau ją ved lį: vy riau­siuo ju tre ne riu pa skir tas veng ras Csa ba Lasz lo.

Vien bal sis spren di masPo ne prik lau so my bės at kū ri mo jis – ant ra sis už sie nie tis, tre ni­ruo sian tis mū sų ša lies fut bo li­nin kus. Nuo 2008 m. rugp jū­čio iki 2010­ųjų va sa rio Lie tu vos rink ti nei va do va vo po rtu ga las Jo­sé Cou cei ro.

„Dis ku si jos bu vo il gos, bet spren di mas priim tas vien bal siai“, – pa reiš kė Lie tu vos fut bo lo fe­de ra ci jos (LFF) pre zi den tas Liu­tau ras Va ra na vi čius. Už C.Lazs lo bal sa vo vi si 11 va kar Kau ne po sė­džia vu sio LFF vyk do mo jo ko mi­te to (VK) na rių.

Su nau juo ju stra te gu pa si ra šy­ta dve jų me tų su tar tis ir nu ma­ty ta ga li my bė ją pra tęs ti dar dve­jiems me tams. Veng ro pa teik ta pro gra ma bu vo iš sa miau sia. Jo­je nu ma ty ta daug įvai raus dar bo ne tik su na cio na li ne ko man da, ta čiau ir su jau ni mu bei Fut bo­lo aka de mi ja. C.Lasz lo pro gra ma bus tvir ti na ma at ski rai, kai tre ne­ris su burs sa vo šta bą. Jis pa gei da­vo, kad asis ten tai bū tų lie tu viai.

LFF pre zi den tas ne no rė jo pa sa­ky ti, ko kį at ly gi ni mą gaus nau ja­sis tre ne ris, ta čiau pra si ta rė, kad veng ras – bran giau sias tre ne­ris iš vi sų ke tu rių kan di da tų. „Jei C.Lasz lo no rės pa skelb ti sa vo al­gą, ga lė si me tai pa da ry ti“, – kal­bė jo L.Va ra na vi čius.

Į Lie tu vos rink ti nės vy riau sio­jo tre ne rio pa rei gas taip pat pre­ten da vo Val das Iva naus kas, Liu­das Rum bu tis ir bul ga ras Geor gis Va sil je vas.

Dir bo ne vien Eu ro po jeC.Lasz lo gi mė Ru mu ni jo je, ta čiau yra veng ras ir tu ri Vo kie ti jos pi­lie ty bę.

Per sa vo pro fe sio na laus fut bo­li nin ko kar je rą C.Lasz lo at sto va vo

Ru mu ni jos, Vo kie ti jos ir Veng ri­jos klu bams, o kar je rą dėl pa tir­tos trau mos bai gė 1991 m.

1996­ai siais C.Lasz lo pra dė­jo tre ne rio kar je rą. Iki šiol fut bo­lo spe cia lis tas tre ni ra vo ne aukš­čiau sios ly gos Vo kie ti jos klu bus, o 1999–2004 m. va do va vo Men­cheng lad ba cho „Bo rus sia“ eki­pai. 2003–2005 m. C.Lasz lo bu vo Veng ri jos na cio na li nės ko man dos vy riau sio jo tre ne rio asis ten tas, po to va do va vo Ugan dos rink ti nei.

2008–2010 m. veng ras dir bo su Edin bur go „Hearts“ fut bo li­nin kais ir bu vo iš rink tas ge riau siu Ško ti jos fut bo lo ly gos tre ne riu.

Smun ka že mynPir mą kar tą šie met pa skelb ta­me Tarp tau ti nės fut bo lo aso cia­ci jų fe de ra ci jos (FI FA) pa sau lio rink ti nių rei tin ge Lie tu vos na­cio na li nė vie nuo li kė su 382 taš­kais iš 92­osios vie tos smuk te lė­jo į 93­ią ją.

Lie tu vius len kia ke tu rios iš pen kių var žo vių 2014 m. pa sau­lio fut bo lo čem pio na to at ran­kos gru pė je. Tai 14­ojo je po zi­ci jo je te be san ti Grai ki jos (964 tšk.) rink ti nė, į 19­ąją vie tą iš 20­osios pa ki lu si Bos ni ja ir Her­ce go vi na (869 tšk.), į 39­ąją po­zi ci ją iš 40­osios – Slo va ki jos (648 tšk.) ko man da ir į 70­ąją vie tą nu kri tu si Lat vi jos (466 tšk.) eki pa, ku ri praė ju sių me tų gruo dį bu vo 68­oji.

Mū sų ša lies fut bo li nin kų taip ir neį veik ta var žo vė praė ju sį at ran kos į Eu ro pos čem pio na tą cik lą Lich­tenš tei no (246 tšk.) vie nuo li kė, su ku ria vėl rei kės ko vo ti pla ne tos pir me ny bių at ran ko je, iš 132­osios po zi ci jos šok te lė jo į 130­ąją.

Aukš čiau siai iš Bal ti jos vals ty­bių pa ki lu si Es ti jos (573 tšk.) na­cio na li nė ko man da iš 57­osios vie tos pa ki lo į 52­ąją.

FI FA rei tin ge tvir tai pir mau­ja pa sau lio ir Eu ro pos čem pio nė Is pa ni ja (1564 tšk.), net 199 taš­kais len kian ti pa sau lio vi ce čem­pio nę Olan di ją (1365 tšk.). 3­ią­ją vie tą su 1345 taš kais iš sau go jo Vo kie ti ja.

Fut bo lo rink ti nę tre ni ruos veng ras

Rin ki mai: �� C.Lasz�lo�nu�kon�ku�ra�vo�du�Lie�tu�vos�fut�bo�lo�spe�cia�lis�tus�ir�ko�le�gą�iš�Bul�ga�ri�jos.� bbc.co.uk�nuo�tr.

12

pasaulisKetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012

Ru­si­jos­dip­lo­ma­ti­jos­va­do­vas­Ser­ge­jus­Lav­ro­vas­pa­brėžė,­kad­Mask­va­blo­kuos­jėgos­pa­nau­do­jimą­prie­š­Si­riją.­Taip­pat­jis­pa­brėžė,­jog­vie­na­ša­liš­kos­san­kci­jos­Ira­nui,­ku­rias­įve­da­kai­ku­rios­ša­lys,­ne­ga­li­pa­dėti­stip­rin­ti­bran­duo­li­nio­gink­lo­ne­pla­ti­ni­mo­re­ži­mo.­Ga­liau­siai,­kalbė­da­mas­apie­pla­nuo­jamą­Eu­ro­po­je­prie­šra­ke­tinę­gy­nybą,­S.Lav­ro­vas­iš­reiškė­viltį,­kad­JAV­at­si­žvelgs­į­vi­sus­Ru­si­jos­nuo­gąsta­vi­mus.

ES­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­rai­su­ti­ko,­kad­iki­šių­metų­va­sa­ros­pa­tvir­tins­nau­jas­san­kci­jas­Ira­nui.­ES­per­ka­maž­daug­450­tūkst.­ba­re­lių­Ira­no­naf­tos­per­dieną,­tad­Eu­ro­pa­yra­svar­bi­rin­ka­–­kaip­ir­Ki­ni­ja,­ku­ri­at­si­sakė­nu­si­leis­ti­Va­šing­to­no­spau­di­mui.­Taip­pat­ES­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­rai­su­tarė,­kad­ki­tą­sa­vaitę­tar­sis­dėl­naujų­san­kcijų­Si­ri­jai.­Į­esamą­juodąjį­sąrašą­ke­ti­na­ma­įtrauk­ti­dar­22­as­me­nis­ir­aš­tuo­nias­ša­lies­bend­ro­ves.

Po­zi­ci­jos­­ne­keis

Vyk­dys­­san­kci­jas13

pro c.gy ven tojų nuo 2001 m., re mian tis su ra šy mo re zul ta tais, sumažėjo Lat vi joje.

Iš reiškė pro testąVa kar mi li jo nai in ter nautų vi sa me pa sau ly je at si vertę in ter ne to en­cik lo pe di jos „Wi ki pe dia“ ang liš­kos ver si jos pus lapį turė jo kaip rei­kiant nu si vil ti. Sve tainė ne veikė, o pa grin di nia me sve tainės lan ge tam sia me fo ne pui ka vo si už ra šas – „Įsi vaiz duo ki te pa saulį be laisvų ži nių“ (angl. – „Ima gi ne a world wit hout free know led ge“).

Be je, tai jau ne pir mas kar tas, kai „Wi ki pe dią“ ad mi nist ruo jan­ti or ga ni za ci ja „Wi ki me dia Foun­da tion“ ima si pa na šaus pro tes to prie š vy riau sy bių cenzūrą. Anks­čiau, pro tes tuo jant prie š įsta tymą dėl in ter ne to cenzū ros, kurį bu vo pa si ūliu si bu vu sio Ita li jos prem­je ro Sil vio Ber lus co ni vy riau sybė, bu vo iš jung tas po rta las italų kal ba. Pro tes tas pa si tei si no – teisės ak tas ne bu vo priim tas.

Tie sa, darbą per va ka rykštį pro­testą pa rai nu traukė tik „Wi ki pe­dia“, po pu lia rus so cia li nis tink­las „Red dit“ ir hu mo ro sve tainė „Cheez bur ger“. Ki tos did žio sios sve tainės, to kios kaip so cia li nis tink las „Fa ce book“, veikė įpras tu re ži mu, nors, pa vyzd žiui, „Goog­le“ lo go ti pas bu vo už deng tas juo­du cenzū ros sta čia kam piu.

Kri ti ka ir pa lai ky mas„Wi ki pe dios“, taip pat kitų in ter­ne to sve tai nių, to kių kaip „Goog­le“, „Fa ce book“, „Ya hoo!“, kūrėjai pik ti na si JAV pla nais priim ti naują In ter ne ti nio pi ra ta vi mo su stab dy­

mo įsta tymą (angl. – Stop On li ne Pi ra cy Act, SO PA), taip pat svars­ty ti IP ad resų ap sau gos įsta tymą (angl. – Pro tect IP Act, PI PA).

Pa gal da bar ga lio jan čius JAV įsta ty mus po rta lams ne nu ma to ma jo kių su var žymų, išs ky rus pa reigą pa ša lin ti gin či jamą tu rinį, jei gu jo au to rių tei sių sa vi nin kai pa tei kia skundą.

Ta čiau Ats tovų rūmų svars to­ma me pro jek te nu ma to ma, kad po rta lai ga li būti už da ry ti, jei gu ne pa kan ka mai kont ro liuos juo se skel biamą in for ma ciją.

Todėl in ter ne ti nių or ga ni za cijų at sto vai pa reiškė, kad įsta ty mai at riš JAV tar ny boms ran kas ri bo­ti in for ma ci jos srau tus, ar gu men­tuo jant, jog tai pi ra ta vi mas.

Praeitą mėnesį „Goog le“, „Twit­ter“, „Wi ki pe dia“, „Ya hoo!“ bei kitų in ter ne to mil žinų įkūrėjai at vi ru laiš­ku iš reiškė su si rūpi nimą. Jie nu rodė, kad to kie įsta ty mai „su teiks JAV ga­li mybę cenzū ruo ti in ter netą, nau do­jant me to dus, pa na šius į tai ko mus Ki ni jo je, Ma lai zi jo je bei Ira ne“.

„Wi ki pe dia“, ku rios ang lišką ver siją per dieną ap lan ko apie 25 mln. lan ky tojų, sve tainės kūrėjas Jim my Wa le sas tvir ti no: „Tai yra ne gra bus teisės ak tas, ku ris yra pa­vo jin gas lais vam in ter ne tui.“

Tie sa, at sa ky da mas į kri tiką dėl po rta lo už da ry mo, J.Wa le sas pri­dūrė: „En cik lo pe di ja ga li iš lik ti neut ra laus tu ri nio, net jei gu po rta­las vie šai de monst ruo ja tam tikrą po zi ciją kai ku riais klau si mais.“

O „Wi ki me dia Foun da tion“ ofi­cia lia me pra ne ši me pa brėžė: „Jei­gu būtų priim ti, šie teisės ak tai pa kenktų lais vam ir at vi ram in ter­

ne tui, taip pat įvestų nau jas tarp­tau ti nių tink la la pių cenzū ros prie­mo nes JAV.“

„Twit ter“ ge ne ra li nis di rek to rius Dic kas Cos tol lo, nors ne pri tarė įsta ty mams, pa brėžė, kad apie so­cia li nio tink lo iš jun gimą ne ga li bū­ti nė kal bos.

„Pa sau li nio vers lo už da ry mas rea guo jant į vieną na cio na linės po­li ti kos pro blemą būtų kvai lystė“, – ži nutė je so cia li nia me tink la la py je rašė D.Cos tol lo.

Naujųjų įsta tymų pro jek tus itin pa lai ko Ho li vu das, mu zi kos pra­

monė, Prog ra minės įran gos ga min­tojų ir pla tin tojų su si vie ni ji mas, Ame ri kos na cio na linė ga min tojų aso cia ci ja ir JAV pre ky bos rūmai.

Be je, šių or ga ni za cijų at sto vai jau se niai už siėmė lo biz mu Kong re se, kad par la men to na riai pa remtų pa­tai sas.

Taip pat įsta ty mo pa tai sas pa­reiškė re mian ti ir Ru per to Mur do­cho ži niask lai dos im pe ri ja „News Corp.“, Ame ri ko je val dan ti to­kias ži niask lai dos prie mo nes kaip „Fox TV“ bei dien raš tis „Wall Stre­et Jour nal“, taip pat ki no stu diją „Twen tieth Cen tu ry Fox“.

Po li ti niai de ba taiPa sak kai ku rių įsta tymų leidėjų JAV Kong re se, ko vos su pi ra ta vi mu įsta ty mas itin svar bus vi siems, pa­si sa kan tiems už griež tus veiks mus prie š ne teisėtą veiklą in ter ne te.

La ma ras Smit has, Ats tovų rūmų teisės ko mi te to pir mi nin kas, teigė, kad įsta ty mas būti nas sie kiant ap­sau go ti Ame ri kos verslą nuo in te­lek tinės nuo sa vybės va gystės.

„Esu pa si ryžęs tęsti darbą su sa vo ko le go mis Ats tovų rūmuo se ir Se na te, kad pa si ųstu me abiejų par tijų teisės aktą Bal tie siems rū­mams“, – sakė Kong re so na rys.

Tie sa, de mok ra tas se na to rius Pat ric kas Lea hy pri dūrė, jog svars­tant pa tai sas jau yra su pla nuo ta pa ša lin ti prie šta rin gai ver ti na mus šių teisės aktų rei ka la vi mus.

Bet net Bal tie ji rūmai su si rūpi no, kad įsta ty mas – per ne lyg griež tas ir pri va čios bend rovės bei in ter ne­tas ga li tap ti pa žeid žia mi teis mi­nių ginčų. Tai, ga li pa kenk ti žod­žio lais vei ir teisė tai veik lai.

Nors už ki ber ne tinį sau gumą at­sa kin gas JAV pre zi den to Ba rac ko Oba mos ad mi nist ra ci jos pa reigū­nas Ho war das Schmid tas nu rodė, kad Bal tie ji rūmai yra nu si statę prie š šių teisės aktų da bar ti nes re­dak ci jas, ad mi nist ra ci ja, pa sak jo, bend ra dar biaus su įsta tymų leidė­jais dėl siau res nio ir konk re tes nio ko vos su pi ra ta vi mu įsta ty mo, siek­da ma už tik rin ti, kad ne nu kentėtų teisė tas vers las, įskai tant veiklą dar tik pra de dan čias bend ro ves.BNS, „msnbc.com“, „The Was hing ton Post“ inf.

„Wi ki pe dios“ mūšis su cenzū raAme ri ko je ke ti na ma cenzū ruo ti in ter ne- tą? Taip ma no po-pu lia rių in ter ne to sve tai nių kūrėjai. Bet ki no bei mu zi-kos pra monės at sto-vai ir pro gra minės įran gos ga min to jai tvir ti na, kad pi ra-ta vi mas in ter ne te jiems įgri so. Kas tei sus – spręs Kong re sas.

„Wi ki pe dios“ va dovų spren di mas pa rai už da ry ti tink la lapį ne pa ti ko kai ku riems jo sa va no riams re dak­to riams. Šie tvir ti na, kad toks pro­tes tas ga li su ma žin ti pa si tikė jimą jų dar bu. Re dak to rius Ro ber tas Law to­nas pa brėžė ne sąs pa ten kin tas, kad or ga ni za ci ja ima si ad vo ka to vaid­mens, nes pa na šiais klau si mais tu­

rėtų iš lik ti neut ra li. Ki ti re dak to riai blo ka vo sa vo as me ni nių duo menų an ke tas ar ba at si sakė po rta lo ad mi­nist ra to rių pa reigų. „Wi ki pe dios“ kū­rėjų ra tas pa sta ruo ju me tu ir taip šiek tiek su mažė jo – prie š me tus prie šio pro jek to dir bo apie 100 tūkst. ak ty­vių re dak to rių, o da bar jų yra apie 90 tūkst.

Pro tes tas pa ti ko ne vi siems

Spren di mas: ­� pro­tes­tuo­da­mas­prie­š­ga­limą­cenzūrą­„Wi­ki­pe­dios“­kūrėjas­J.Wa­le­sas­žengė­ra­di­kalų­žingsnį­ir­pa­rai­su­stabdė­tink­la­la­pio­veiklą.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

En cik lo pe di ja ga li iš lik ti neut ra laus tu ri nio, net jei gu po rta las vie šai de monst ruo ja tam tikrą po zi ciją kai ku riais klau si mais.

13

skelbimaiketvirtadienis, sausio 19, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 LtItalija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 LtParyžius–Beniliuksas – 1227 Lt

POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 LtIš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt

PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt

Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Por-tugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt

EGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt

KELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 LtItalija – nuo 1829 Lt

KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydis

AVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 LtTokijas – 2255 LtBankokas – 2155 LtSidnėjus – 3355 Lt

KELTAIRyga–Stokholmas 110 LtTalinas–Helsinkis 138 LtTalinas–Stokholmas 131 LtVentspilis–Nyneshamnas 155 LtKlaipėda–Karlshamnas 198 LtKlaipėda–Kylis 183 LtaTalinas–Alando salos 128 Lt

VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vil-niuje ieško pagalbinių darbuotojų gamy-boje. Darbas prie technologinių įrengi-mų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

901745

inžinerijaUAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)-sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046.

896204

paslaugosstatybos ir remonto

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

893677

KitosAtliekami darbai: nuotekų, vandens, šil-dymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905.

893537

parduodanekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095.

899585

Kviečia moKytis

Darbo su apvaliosios medienos elek-tronine pardavimo sistema mokymai. VĮ Vilniaus miškų urėdija 2012 m. sau-sio 20 d. 9 val. Smolensko g. 15, Vilniu-je, galimiems vartotojams-pirkėjams or-ganizuoja mokymus dirbti su AMEPS. Į mokymus prašom atsivežti nešiojamąjį kompiuterį, kuris atitiktų šiuos reikala-vimus: Windows XP/Vista/7 operacinė sistema, galimybė prisijungti prie inter-neto, naršyklė Internet Explorer 7,0 ir naujesnė arba Mozila Firefox 3,5 ir nau-jesnė.

901645

ĮvairūsKita

2012 01 27 nuo 10 iki 12 val. Vabalių k., Vil-niaus r., bus ženklinamos sklypo kad. Nr. 4184/0400:0487 ribos. Gretimo sklypo proj. Nr. 620 savininkas kviečiamas daly-vauti matavimuose. UAB „Žemės matavi-mų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 621 60 003.

901579

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 16 MW biokuro katilinės statybos po-veikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūki-nės veiklos užsakovas UAB „Geco Vilnius“, Jogailos g. 4, Vilnius tel.: 8 5 26 48 970. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – 16 MW biokuro katilinės staty-ba Savanorių pr. 182 A, Vilkpėdės sen., Vil-nius. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2012 01 16 raštas Nr. VR-1.7-107) – 16 MW biokuro katilinės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipa-žinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Geco Vilnius“, Jogailos g. 4, Vilnius tel.: 8 5 26 48 970. Pasiūly-mus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vil-niaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel.: 8 5 21 02 516, 8 5 21 02 491, el. paštas j.kraskauskaitė@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsa-miau susipažinti su atrankos išvada ir atran-kos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel.: 8 5 21 02 516, 8 5 21 02 491 j.kraskauskaitė@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“, adresu Ukmergės g. 369 A, LT-06327 Vilnius, tel. 8 5 21 07 559, faks. 8 5 21 24 777, el. paštas zika@cowi.lt – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

901731

Su šeštadienio „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas

į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos:„Nuo mini iki maksi“;

„Septintojo dešimtmečio mada“;„Du mados šimtmečiai“;

„Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.Taikomosios dailės muziejus,

Arsenalo g. 3A

14

menas ir pramogosketvirtadienis, sausio 19, 2012

Muzikiniai Monologai

utopijų pabaigair ilgesys

7–8 dešiMtMečių kino peržiūra

Menininkę įkvėpė piktžolėsPusiau grafikės, pusiau juvelyrės Vitos Pukštai-tės-Bružės paroda „Nekilmingieji“ – „ilgų pasi-vaikščiojimų be konkretaus tikslo pasekmė“. „Ne-kilmingieji“ – tai paprasti augalai ar piktžolės, į ku-riuos menininkė kviečia pažvelgti kitu kampu.

koncertuos jaunasis genijus

KUR? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Gedimino pr. 42. KA DA? Šiandien 19 val. KIEK? 33 litai.

KUR? „Menų spaustuvėje“, Šiltadaržio g. 6.KA DA? Sausio 20 d. 12 val. KIEK? 12 litų.

KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. KA DA? Nuo sausio 20 d. KIEK? 12–19 litų.

Mitologijos pradžiaMokslis rinkiMų žaidiMai

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A.KA DA? Šiandien 21 val. KIEK? 15 litų.

KUR? Gintaro galerijoje-muziejuje, Šv. Mykolo g. 8. KA DA? Iki vasario 9 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KA DA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.KA DA? Sausio 20 d. 17 val. KIEK? 20–30 litų.

„vilniaus diena“ rekoMenduoja

Lukas Geniušas – ketvirtosios muzikų kartos atstovas – vadinamas vienu perspektyviausių jaunųjų pianistų Europoje. Jis fortepijo-nu pradėjo skambinti penkerių, o pirmą koncertą surengė 1996 m. Nuo tada su įvairiais orkestrais skambino prestižinėse salėse. Kon-certe Vilniuje skambės Sergejaus Rachmaninovo kūriniai.

Naujasis „Cezario grupės“ darbas – spektaklis „Lai Lai Lai“, tradi-cijas ir novatoriškumą jungiantis kūrinys pagal J.Basanavičiaus, M.Gimbutienės, N.Vėliaus, G.Beresnevičiaus surinktą tautosaką ir mokslinius darbus. Spektaklis siekia supažindinti vaikus su lietu-vių mitologiniais įvaizdžiais šiuolaikiškai ir suprantamai.

Per kiekvienus rinkimus bet kurioje pasaulio šalyje prasideda tas pats cirkas: reikšmingo posto užsigeidę politikai skalbia vienas kitą viešoje pirtyje, dėl pergalės jie pamiršta sąžinę ir savigarbą, o balsus žvejoja pažadais, akivaizdžiu melu, dirbtinomis šypsenomis. Apie tai – filmas „Purvini žaidimai“ (rež. George’as Clooney).

Skirtingos istorijos, išgyvenimai, patirtys ir min-tys, apipintos gitaros akordais ir švelniais fleitos garsais. Olego Ditkovskio ir Nedos dueto koncer-tas skirtas visiems, išsiilgusiems nuoširdžios, iki širdies gelmių prasiskverbiančios muzikos.

„Nusiaubta šalis“ – spektaklis pagal Tankredo Dorsto pjesę „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“. Vi-duramžius ir mūsų dienas jungianti dramaturgi-nė režisieriaus Gintaro Varno misterija vaizduo-ja Utopijos atsiradimą ir žlugimą.

Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje tęsia-ma parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimt-mečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architek-tūra“ filmų programa. Šįvakar – romantiška Algir-do Aramino kino juosta „Kai aš mažas buvau“.

LTV 19.45 val. LNK 14.40 val. TV3 21.00 val. BTV 20.25 val. SpoRT1 21.30 val.

tv prograMa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo

lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Vie ša pas lap tis (k). 13.00 Ypa tin gas at ve jis (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (9) (N-7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.45 Spor to pa no ra ma. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „2020-ie ji“ (7, 8).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 By la 2012, ar ba Švęsk, jei ga li.

Žyd ra sis ži bu rė lis 2012 (k). 12.00 Kaž kas at si ti ko (N-7) (k). 12.35 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7) (k). 13.10 „Drau gai III“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“

Mažie ji To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Nuo ty kių f. „Ke lio nė į Že mės cent rą“

(JAV, Ka na da, 2008 m.). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05 Spor tas. 19.08 Orai. 19.10 Va lan da su Rū ta. 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. 22.23 Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N-7). 23.35 „Už mirš tie ji“ (7) (N-7). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“.

7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Lie tu vos ta len tai 2011. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.33 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. Spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 Kri mi na li nė dra ma „Kal tės kai na“ (1)

(JAV, 2010 m.).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Gy ve ni mo spal vos“. TV žur na las (k). 8.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 9.00 „Margo ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k).

11.00 „Lie jyk los gat vė“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“. Sen sa ci jų šou

(N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“.20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 Ko me di ja „Kur Fre das?“

(Vo kie ti ja, 2006 m.). 22.25 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 23.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 23.55 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na. 0.55 Sta ty bų TV (k). 1.25–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55, 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.05 Gon go Gan gas. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris.

13.30 Sko nio rei ka las. 15.45, 16.10 Dok. f. „Rei ga nas“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“ tur ny ras. 19.55 „Rei ga nas“ (2). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Rei ga nas“ (1).

sPorT18.45 Te le vit ri na. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no

„Ka lev“–„As ta na“. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 13.30 Au to mo to. 14.00 Ad re na li nas. 14.30 Spor tas LT. At vi ros Lie tu vos jė gos

tri ko vės tau rės var žy bos. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Kau no „Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“.

17.15 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dr. P.Eig mi no me mo ria li nis sam bo tur ny ras.

18.15 Ke lias į Lon do ną. 18.55 Mo te rų Eu ro ly ga. Gio ro „Uni

Seat“–Kau no „VIČI Ais tės“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

21.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do tur ny ras.

21.30 Krep ši nio pa sau ly je. 22.00 Fut bo lo die vai. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

KetvirtADieNiS, SAuSio 19, 2012 15

menas ir pramogos

„Vilniaus diena“ rekomenduoja Ša lies įžy my bes užbūrė ma ri lyn mon roe

Ant­ra­die­nio­va­karą­ša­lies­įžy­mybės­da­ly­va­vo­išanks­tinė­je­fil­mo­„7­die­nos­ir­nak­tys­su­Ma­ri­lyn­Mon­roe“­prem­je­ro­je.­Ki­no­juos­to­je,­ku­rią­žiū­ro­vai­ki­no­teat­ruo­se­iš­vys­jau­šį­penk­ta­dienį,­at­skleid­žia­ma,­ką­reiš­kia­būti­gar­siau­sia­mo­te­ri­mi­pa­sau­ly­je.­„7­die­nos­ir­nak­tys­su­Ma­ri­lyn­Mon­roe“­kvie­čia­su­si­pa­žin­ti­su­Ma­ri­lyn­be­sto­ro­gri­mo­sluoks­nio­ir­Ho­li­vu­do­bliz­ge­sio­–­to­kia,­ko­kia­ji­bu­vo­iš­tiesų:­cha­riz­ma­tiš­ka­ir­įspūdin­ga,­bet­čia­pat­ir­tra­pi­it­po­rce­lia­nas.

Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

Teat ro mi si ja Ko so veItalų trupės „Scar lat ti ne teat ro“ spek tak lis „Ma no Li be ra“ pui kiau­siai pri sta to tokį teatrą, ku ris tuo pat me tu ga li kalbė ti su bet ko kio am­žiaus žiū ro vais ir iš likti vien ti sas, įdo mus, itin kūry bin gas. Spek tak lio fes ti va lio pro gra mo je ieš ko ki te sau­sio 19 d. 12 ir 14 val. – jam tik rai ver­ta paau ko ti pietų per trauką.

„Scar lat ti ne Teat ro“ is to ri ja pra­si dėjo 1998­ai siais. Pir mai siais me tais teat ras ne turė jo nuo la tinės būstinės ir blaškė si tarp Mi la­no bei Tu ri no. 2000­ai siais trupė dir bo ka ro nu nio ko ta me Ko so ve. Kaip tik ten pra dėjo ryškė ti jų me­ninė kryp tis, su vo ki mas apie teat­ro mi siją. Nuo 2004­ųjų „Scar lat­ti ne Teat ro“ įsikūrė Camp si ra go kai me ly je vaiz din go je Lom bar di­jos pro vin ci jo je.

Trupės re per tuarą su da ro la bai skir tingų žanrų ir teat rinės kal bos spek tak liai bei per for man sai, at­spin din tys „Scar lat ti ne Teat ro“ me ni nius ieš ko ji mus, jun giant sce­ni nius me nus su vi zua liai siais, vaiz­duotę su ak tua lią ja do ku men ti ka.

Su žibė jo Ško ti jo jeVi sai šei mai skir tas spek tak lis „Ma­no Li be ra“ (ver čiant pa žod žiui – lais­va ran ka, ar ba rankų dar bas, pie šiant

ran ka) 2009 m. bu vo pa kvies tas į garsųjį tarp tau tinį Edin bur go teat­ro fes ti valį. Ja me su laukė did žiu­lio pub li kos ir spau dos dėme sio.

Ga li ma sa ky ti, kad vai di ni mo at­spir ties taš kas – dau ge lio šiuo lai­ki nių biurų dar buo tojų kas die nybė. Įsi vaiz duo ki me, kad vyks ta įpras­ta skaid rių de monst ra ci ja, ek ra ne mir ga skai čiai, gra fi kai, diag ra mos. Stai ga tech ni niam dar bui su gra fi­niu pro jek to riu mi pa sam dy tas me­ni nin kas už si mirš ta ir ima pai šy ti ant skaid rių ka ri katū ras, ko miksų sce ne les. Šia me ma giš ka me dvi­ma čia me pa sau ly je ap si gy ve na du he ro jai ir pra si de da vi siš kai į nieką ne pa našūs jų nuo ty kiai.

Dai li nin kas Mi che le Ey nar das pie šia mo men ti nius es ki zus, o ak­to riai Mi che le Cre mas chi ir An na Fas cen di ni pui kiai adap tuo ja si gra­fi nia me ko miksų pa sau ly je.

Re cen zi jo se, kai spek tak lis pa­si ro dė gar sia ja me teat ro ma ra to ne Edin bur ge, at krei pia mas dėme sys į ne pa kar to jamą spek tak lio „Ma­no Li be ra“ at mos ferą, pri me nan­čią lai ko pa blu kintą ne bylųjį ki­ną, se no vi nius ko mik sus ir kar tu ne ba nalų tu rinį, kai iš sma gių ir nai vokų žai dimė lių aiškė ja au to­rių no ras kalbė ti apie šiuo lai kinį pa saulį.

Teat ras, šo kis ir cir kasŠie me čia me fes ti va ly je da ly vaus Keis tuo lių teat ras su nau jau sia prem je ra „My ko las žve jas“, „Sta­lo teat ras“ su tri mis spek tak liais, šo kio teat ras „Dan se ma“ su dviem vai di ni mais, teat ras „Ce za rio gru­pė“, ku ris fes ti va ly je pri sta tys sa­vo pirmąjį ban dymą kreip tis į jau­niau sią au di to riją, iš uos ta mies čio at vyks Klaipė dos lėlių teat ras su dviem spek tak liais ir me ni ninkų grupė „Žu vies akis“ su šiuo lai ki nio šo kio spek tak liu. Lie tu vių žong lie­rių grupė „An tig ra vi ta ci ja“ kar tu su Menų spaus tu ve pa ro dys spek­taklį „Ste buk lin gas me dis“.

Fes ti va lis „Ki toks teat ras vai kams“ – ant ro ji tęstinės Menų spaus tuvės edu ka cinės pro gra mos da lis. Pir mo­ji da lis – pra ėju sių metų spalį vykęs se mi na ras me ni nio ug dy mo pe da­go gams. Į jį su si rin ko daugiau kaip 70 ug dy mo spe cia listų iš Vil niaus, Kau no, Aly taus, Molėtų, Klaipė dos, Kre tin gos, Pa nevė žio ir kitų miestų.

Per se mi narą pe da go gai turė jo ga li mybę ne tik iš girs ti teo ri nius svars ty mus apie teat ro vai kams rea lybę ir sie kia mybę, bet ir pa ma­ty ti bei ap tar ti konk re čius skir tingų sce nos menų žanrų pa vyzd žius, pabend rau ti su me ni nin kais.

VD inf.

Nau juo sius me tus OKT / Vil niaus mies to teat ras pa si tin ka dar bin­gos nuo tai kos. Jau kitą sa vaitę į mažąją OKT stu diją pailsėję grįž­ta spek tak lio „Dug ne“ he ro jai.

Jiems vietą lai ki nai už leid žia re­ži sie rius Artū ras Arei ma, ku ris nuo sau sio pra džios čia re pe­tuo ja spek taklį „Ju li jus Ce za­ris“ pa gal to pa ties pa va di ni mo W.Sha kes pea re’o pjesę. O Ūkio ban ko teat ro are no je va sa rio 1 d. pra si de da re ži sie riaus Os ka ro Kor šu no vo šeks py ria da, ku rios pa ži ba – nau jau sias spek tak lis „Mi ran da“.

Smal sau jan tiems ir ne kant­rau jan tiems ga li me pa sa ky ti, kad A.Arei mos re pe ti cijų re zul ta­tus žiū ro vai galės pa ma ty ti grei­tai – jau ge gužę. O iki tol šal­tą žiemą pra leis ki te ir pa va sarį su ti ki te su pub li kos pamėg tais O.Kor šu no vo spek tak liais: „Va­sar vid žio nak ties sap nu“, „Ug nies vei du“, „Įsta bią ja ir graud žią ja Ro meo ir Džul je tos is to ri ja“, „Shop ping and Fuc king“, „Vai­di nant auką“ ir nau jau siais kri­tikų ir žiū rovų įver tin tais spek­tak liais „Dug ne“ pa gal Mak si mo Gor kio pjesę bei „Mi ran da“ pa gal W.Sha kes pea re’ą.

Taip pat jau va sarį bus ga li ma pa ma ty ti ir vie no įdo miau sių jau­no sios kar tos re ži sie rių A.Arei­mos spek taklį „Pra keik tie ji“ pa­gal E.O’Neil lo pjesę „Ge du las tin ka elekt rai“. O pa va sarį OKT stu di jo je vėl su lauk si me sve čio iš Korė jos – bu distų vie nuo lis Bo­he gas grįš su sa vo mo nos pek tak­liu „Auk sinė šven tyk la“.

Tik pra ėju siais me tais su kur­tas spek tak lis „Mi ran da“, ypač di delės sėkmės ir įver ti ni mo su­laukęs įvai riuo se Eu ro pos fes­

ti va liuo se, šie met bus ro do mas daž niau siai ir pa ga liau jį galės pa­ma ty ti ne tik Vil niaus, bet ir Kau­no bei Ro kiš kio gy ven to jai.

„Mi ran dos“ kūry binės grupės šį pus metį lauks ir il gos gast rolės: spek tak lis ke liaus į du Len ki jos mies tus, į Bu ka reštą ir Kra jovą Ru mu ni jo je, Šve diją, Ru siją, Bal­ta ru siją. Ru mu ni jo je kovą–gegužę taip pat bus pa ro dy ti spek tak liai „Dug ne“, „Ham le tas“, „Ro meo ir Džul je ta“, „Meist ras ir Mar ga ri­ta“. Pas ta ty mas „Dug ne“ dar ke­liaus į Vo kie tiją, Len kiją, Ru siją ir Bal ta ru siją, o dau giau nei de šimt metų po visą pa saulį sėkmin gai ke liau jan tis „Va sar vid žio nak ties sap nas“ bir želį pa sieks net Si birą, kur bus pa ro dy tas Kras no jars ke ir dar po ro je miestų.

2012 m. OKT / Vil niaus mies to teat ro re per tuarą ke ti na pa pil dy ti ne tik minė to ji A.Arei mos prem­je ra, bet dar trys įdomūs pro jek­tai. Ar ti miau sias O.Kor šu no vo pro jek tas – mo nos pek tak lis pa gal Sa mue lio Bec ket to pjesę „Pas ku­tinė Kre po juos ta“, ku ria me vai­dins ak to rius Juo zas Bud rai tis.

Lie tu vo je ge rai ži no mas re ži­sie rius Ag nius Jan ke vi čius OKT teat re sta tys spek taklį pa gal šve­dų dra ma tur go Nik la so Rådströ­mo pjesę „Monst rai“, ku ri žiū­ro vus įtrauks į ak ty vią dis ku siją apie mo ra li nes šiuo lai kinės vi­suo menės žaiz das.

VD inf.

Nau jienų liū tis

Italų hu mo ras ir be ga li nis iš ra din gu mas

To kio spek tak lio jums turbūt dar ne­te ko ma ty ti: du ak­to riai iš kūno ir krau jo at si du ria pieš ta me pa sau ly­je ir per va landą iš­gy ve na tiek nuo ty­kių, kiek tik atei na į galvą ta len tin gam piešė jui prie gra fi­nio pro jek to riaus.

„mi ran dos“ kūry binės grupės šį pus metį lauks ir il gos gast rolės.

Fon ta nas: ­� dai­li­nin­ko­ ir­ ak­to­rių­ fan­ta­zi­ja­ spek­tak­ly­je­ „Ma­no­Li­be­ra“­trykš­te­trykš­ta.­ ­ Or­ga­ni­za­to­rių­nuo­tr.

darbymetis: ­� režisieriui­O.Koršunovui­ ir­ jo­ suburtam­ teatrui­ arti­miausiu­metu­nebus­kada­ilsėtis.­ ­ Tomo­Lukšio­(BFL)­nuotr.

Atėnai +9Berlynas +6Brazilija +25Briuselis +9Dublinas +8Kairas +16Keiptaunas +27Kopenhaga +5

Londonas +8Madridas +13Maskva –6Minskas –2Niujorkas +2Oslas –2Paryžius +10Pekinas +4

Praha +3Ryga +3Roma +8Sidnėjus +25Talinas +1Tel Avivas +13Tokijas +11Varšuva +2

Saulė teka 8.29Saulė leidžiasi 16.30Dienos ilgumas 8.01Mėnulis (delčia) teka 4.55Mėnulis leidžiasi 12.32

19-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 347 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

+1

+2

Vilnius–1

Alytus+1

Kaunas0

Utena–1

Panevėžys

0ŠiauliaiTelšiai

+2

Klaipėda+3

Vėjas3–8 m/s

Šiandien, sausio 19 d.

horoskoPai

Orai Antroje savaitės pusėje Lietuvoje temperatūra dienomis kils virš nu-lio, pasnigs, kris šlapdriba. Šiandien dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilu-mos. Numatomas sniegas, šlapdri-ba. Rytoj naktį prognozuojama nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną – iki 2 laipsnių šilumos. Trupu-tį pasnigs.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Či lę Pa ža di no dre bė ji mas

Penktadienį

ŠeŠtadienį

–3–1–3 –2

–4–1–2 –3

–8–2–3 –5

5

1

3

1736 m. gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Jame-sas Wattas.1809 m. gimė amerikie-čių rašytojas ir poetas Edgaras Allanas Poe.1839 m. gimė prancū-zų dailininkas Paulis Cezanne’as.1943 m. gimė roko kara-liene tituluojama ameri-kietė Janis Joplin.1944 m. gimė teatro, te-levizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis.1945 m. gimė lietuvių

poetė Alma Karosaitė.1946 m. gimė amerikie-čių dainininkė ir aktorė Dolly Parton.1949 m. gimė anglų dai-nininkas Robertas Pal-meris.1980 m. Klaipėdoje gi-mė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas.1980 m. gimė Jensonas Buttonas, britų „Formu-lės-1“ lenktynininkas, lenktyniaujantis „McLa-ren“ komandoje.1981 m. gimė prancūzų krepšininkas Florent’as Piétrusas.

datos (sausio 19 d.)

aVinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl to, kaip klostosi jū-

sų gyvenimas ar dėl santykių su aplin-kiniais. Tikriausiai manysite, kad arti-mieji tolsta nuo jūsų. Per kivirčą gali-mas emocijų protrūkis.

jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite

priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jus erzins tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas.

dVyniai (05 21–06 21). Dėl emo-cinės įtampos ir nuovargio bus

sunku kontroliuoti savo pyktį ir neį-žeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos.

Vėžys (06 22–07 22). Esate lin-kęs viską vertinti paprasčiau, nei

yra iš tiesų. Ieškosite ko nors neįpras-ta, kad galėtumėte pritaikyti savo kū-rybiškumą. Tai laikas, kai trokštate pa-žinti kitus pasaulius ir nerealią meilę.

liūtas (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks

jūsų šeimą ir dvasinę būseną, dėl to at-siras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar vaikais.

mergelė (08 24–09 23). Bandy-site pasinerti į romantišką gyve-

nimą, mėgausitės savo jausmais ir atvi-rai reikšite emocijas. Tinkama diena iš-siruošti pasivaikščioti arba pasportuo-ti gryname ore.

sVarstyklės (09 24–10 23). Pirmenybę teiksite įprastam gy-

venimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus.

skorPionas (10 24–11 22). Turi-te pakankamai energijos ir moty-

vacijos, kad pagerintumėte savo aplin-ką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvu-mu galite įžeisti jautresnius žmones. Nebūkite storžievis.

Šaulys (11 23–12 21). Nauji ben-dravimo būdai padės sėkmingai

susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbes-nis, noriai ir lengvai bendrausite. Gali-mas naudingas pokalbis su daugiau patirties turinčiu žmogumi.

ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai ben-

drauti su aplinkiniais. Apmąstysite praeities įvykius ir jie nušvis kita švie-sa. Gali kilti mintis susisiekti su seniai matytu draugu.

Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realy-

bės, bus sunku susikaupti. Tačiau ne-pamirškite, kad dėl to galite priimti ne-racionalius sprendimus, o to šiuo me-tu sau negalite leisti.

žuVys (02 20–03 20). Norėsis ko nors šilto, minkšto ir švelnaus. Po

darbų leiskite sau atsikvėpti kvepian-čioje vonioje, pažiūrėti gerą, bet ne per-nelyg rimtą filmą, paskaityti knygą.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.

–1

Gedvilė, Henrikas, Kanutas, Kleopatra, Marijus, Morta, Raivedys

Prizas

Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškiaregys“

1

2 3 4 5 6 7 8 9 10

Či lę ant ra die nio ry tą su pur tė be veik 6 ba lų Rich te rio ska lės že mės dre bė-ji mas. Epi cent ras bu vo šiau ri nė je ša-lies da ly je esan čia me Ko kim bo re gio-ne, ne to li Los Vi los mies to. Stip riau-siai dre bė ji mas bu vo jun ta mas cent-ri nė je Či lės da ly je, taip pat sos ti nė-je Sant ja ge, esan čia me už maž daug 450 km nuo epi cent ro. Cu na mio pa-vo jus ne bu vo pa skelb tas. Či lė iki šiol ša li na la bai stip raus – 8,8 ba lo – že-mės dre bė ji mo, įvy ku sio 2010 m. va-sa rio 27-ąją, pa da ri nius. Ta da sti chi-jos au ko mis ta po 524 žmo nės, dau-giau kaip 30 vis dar lai ko mi din gu-siais be ži nios.

CNN, „Press TV“ inf., „Reu ters“ nuo tr.