And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Namą su griovė ne prie žiū raGriuvęs Šeš kinės g. 28 na mas vėl ke lia pa vojų ap lin ki niams gy ven to­jams. Taip dien raš čiui tvir ti no sta­tybų in ži nie rius, Na cio na linės var­to tojų kon fe de ra ci jos pre zi den tas Kor ne li jus Pap šys. Jo nuo mo ne, pri­

si me nant, kaip „ne tikė tai“ 2009­ųjų pa va sarį griu vo pre ky bos cent­ras Šeš kinė je, reiktų įsi min ti vie­ną da lyką – ne tikė tumų ne būna. „At ro dytų, sta ti nys bu vo ne se nas, sta ty tas 1985 m. Bet klai dos pro jek­tuo jant ir, – dar blo giau, – dau gia­metė la bai pra sta prie žiū ra, ku ri nuo 2008 m. yra pa ves ta sa­vi val dy bei, pa darė sa vo.

Tikros sosTinės naujienos anTradienis, sausio 24 d., 2012 m. nr. 19 (1218) diena.lt

Šeš kinė je – ne laimės nuo jau ta

1 Lt

Be veik vi si į šią juostą in ves tuo ti vals tybės ir pri va čių rėmėjų pi ni gai bu vo iš leis ti Lie tu vo je.

Fil mo „Ta das Blin da. Prad žia“ pro diu se ris Žil­vi­nas­­Nau­jo­kas

Ma žiau sias kryp telė ji mas ar net vėjo gūsis ga li pa lai do ti ne lai ku ir ne vie to je at si dūru sius praei vius. Dalį pa talpų ava ri nia me pa sta te Šeš kinės se niū ni jai nuo mo jan ti sos tinės sa vi val dybė grėsmės ne ma to.

Sau giau sia cent re ir pa kraš čiuo se

MiestAs 4p.

Lie siau sias sos tinės biud že tasPla nuo ja mas Vil niaus sa vi val dybės biud že tas grei čiau siai bus ma žiau­sias per pen ke rius me tus. Ta čiau mies to va do vai ir to liau ke ti na iš­leis ti dau giau pi nigų, nei į biud žetą pa jėgia su rink ti. Tie sa, tai su si ję su nau jais kre di tais, skir tais se noms sa vi val dybės sko loms grąžin ti. Ir šįmet Vilniaus politikai žada gyven­ti krizės režimu.

MiestAs 2p.

kroa tai be di de lio en tu ziaz mo pri ta-

rė na rys tei es ir ruo šia si sun-

kiems eko no mi-niams iššū kiams.

Pasaulis 10p.

jau nie ji Lie tu vos im ty ni nin kai

meist riš ku mu spar čiai ve ja si

pa ty ru sius spor ti nin kus.

Sportas 11p.

a.anu šaus kas ne spės įver tin ti, ar

sei mo ko mi si jos dėl „sno ro“ kels

grėsmę na cio na li-niam sau gu mui.

Lietuva 5p.

Am žius: � so viet me čiu pro jek tuo tas pa sta tas teo riš kai turė jo at lai ky ti 100 metų, ta čiau su trupė jo jau po ket vir čio am žiaus. Ge di mi no Bar tuš kos nuo tr.

2

15p.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

2

miestas

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Leis dau giau, nei turėsVil niaus sa vi val dybės val di nin kai pa skelbė 2012 m. mies to biud že to pro jektą. Iš jo aiš ku, kad lėšų su­rin ki mas į mies to iždą šiais me tais bus ma žiau sias per pa sta ruo sius pen ke rius me tus. Tie sa, pa ly gin ti su pra ėju siais me tais, šiemet biud­že tas pa gal pa teiktą pro jektą su­mažės tik mi li jo nu litų – nuo 987,9 mln. iki 986,9 mln. litų.

Ta čiau mies tas ir šiais me tais ke­ti na iš leis ti dau giau pi nigų, nei pa­jėgia su rink ti. Nau ja me biud že te nu ma ty ta asig na vi mams iš mies to iž do skir ti be veik 1,2 mlrd. litų.

Be veik po ly giai lėšų sa vi val­dybės val di nin kai ti ki si su rink ti pa tys iš įvai rių mo kes čių ir gau ti iš vals tybės biud že to. Tad lais vai dis­

po nuo ti sos tinės va do vai galės tik pu se biud že to, ku ris su si da rys iš gy ven tojų pa jamų mo kes čio, įvai­raus tur to, pre kių ir pa slaugų mo­kes čių.

Pa ly gin ti su per nai, iš vals tybės biud že to Vil niui šiais me tais at ke­liaus maž daug 12 mln. litų dau giau – iš vi so 444,2 mln. litų.

Pi ni gai – švie ti muiKaip ir kiek vie nais me tais, did žiąją biud že to dalį mies tas iš da li ja švie­ti mui ir kultū rai pa rem ti. Tai pir­miau sia le mia vals tybės ski ria mos tiks linės do ta ci jos pa skir tis – mo­ki nio krep še liui fi nan suo ti, įvai­rioms švie ti mo, kultū ros ir so cia­linėms įstai goms iš lai ky ti.

Sa vi val dybės Švie ti mo, kultū ros ir spor to de par ta men tas šie met ga­lės dis po nuo ti be veik 650 mln. litų. Tie sa, dau giau kaip pusė šios su­

mos bus iš leis ta ne nau jiems pro­jek tams ar tur tui įsi gy ti, o at ly gi­ni mams mokė ti.

Kaip ra šo ma biud že to pro jek te, li ku sios lėšos turėtų ati tek ti vai­kams, jau ni mui ir suau gu sie siems ug dy ti, so cia li nei ap sau gai plėto­ti, skur dui bei so cia li nei at skir čiai ma žin ti, kultū ros veik los plėtrai ir jos vaid me niui bend ruo menės gy­ve ni me stip rin ti.

Be veik po ly giai asig na vimų nu­ma ty ta Ap lin kos ir ener ge ti kos bei Mies to ūkio ir trans por to de par ta­men tams. Abu sa vi val dybės de par­ta men tai galės dis po nuo ti po kiek dau giau kaip 200 mln. litų.

Išs kir ti, kam konk re čiai ir kiek mi li jonų litų sa vi val dybės vald žia ke ti na iš leis ti, iš pa teik to pro jek­to kol kas ne įma no ma. Be veik prie kiek vie no de par ta men to įra šy­tas punk tas „So cia linės ap sau gos plėto ji mas, skur do bei so cia linės at skir ties ma ži ni mas“.

Lie siau sias sos tinės biud že tas per penk metį

Fi nan sai: �� dėl�su�dėtin�gos�eko�no�minės�pa�dėties�Vil�niaus�sa�vi�val�dybė�pla�nuo�ja�sko�las�deng�ti�iš�nau�jų�kre�ditų.� �� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Pla nuo ja mas sos tinės sa vi val dybės biud že tas grei čiau siai bus ma žiau sias per pen ke rius me tus. Ta čiau mies to va do vai ir to liau ke ti na iš leis ti dau giau pi nigų, nei į biud žetą pa jėgia su rink ti.

Biud že to pro jek te nu ma ty ta, kad ad­mi nist ra ci jos di rek to riaus Val do Kli­man ta vi čiaus re zer vas šie met sieks be veik 5,4 mln. litų.

Re zer vo dy dis pri klau so nuo me ti­nio mies to biud že to, ta čiau kei čia si tik la bai ne daug. Per nai ad mi nist ra­ci jos di rek to riui bu vo skir ta 5,6 mln. litų, o 2010 m., kai mies to biud že tas bu vo di des nis ir vir ši jo mi li jardą, ma­žiau – 4,7 mln. litų.

Pap ras tai re zer vo pi ni gai da li ja mi tuo met, kai pri si kau pia ga na daug pa ra mos pra šy tojų. Re zer vo pi ni gais dis po nuo ti ga li ir ta ry bos na riai. Vi si kar tu kas met jie ga li iš da ly ti dau giau kaip 0,5 mln. litų.

Iš re zer vo kiek vie nas ta ry bos na rys, o šių yra 51, tie sio giai val do po 10 tūkst. litų. To kio dyd žio sumą mies­to po li ti kai be jo kios sąžinės grau ža­ties ga li iš da ly ti sa vo rinkė jams.

Ad mi nist ra ci jos di rek to riaus re zer vas

Pas ta tas griu vo. Ir ge­rai, kad tai įvy ko pir­

mą nak ties, o ne vi du ry die nos, kai ap link pil na žmo nių“, – praei ties įvy kius pri minė K.Pap šys.

Griū čių pra na šu pra min tas vy­riš kis įsi ti kinęs, kad tai, kaip šiuo me tu at ro do ne va su tvar ky tas pa­sta tas Šeš kinė je, liu di ja, kad nau ja tra ge di ja – ne už kalnų. Mėne sių, o gal net sa vai čių klau si mas, ka da pa svi ru si sta ti nio konst ruk ci ja virs nau ja griuvė sių krūva.

„Porą metų ste biu šį pa statą, ir

nie ko ne vyks ta. Pa rem tas ša ka liais, bet ką jie gelbs ti? Jei gu tas svo ris tik su gal vos slink telė ti, vis kas lėks žemėn, ir daug stip riau nei per pir­mą griūtį“, – pra na ša vo sta ty bos in ži nie rius.

Vald žia de monst ruo ja ra mybęSos tinės sa vi val dybė ne lin ku si pri­siim ti at sa ko mybės dėl pa vojų ke­lian čio pa sta to. Val di nin kai įsi­ti kinę, kad jie pa darė viską, kas jiems pri klau so. Vil nie čiai, sa vi val­dybės at stovų nuo mo ne, vaikš čio­

da mi Šeš kinės gat ve ga li jaus tis vi­siš kai saugūs. „Pas ta to Šeš kinės g. 28 at vi ros pėsčiųjų ga le ri jos konst­ruk ci jos (nuo aikštės pusės) lik vi­duo jant ava riją bu vo su stip rin tos, pa rams ty tos prie ko lonų, pa vo jin­go se vie to se, pa gal eks per to nu ro­dy mus. Pa vo jin go se vie to se pa sta­tas ap tver tas „stop“ juos ta, mūro sienų su pleišė ji mo vie to se su dėti žy mek liai“, – dien raš čiui teigė Vil­niaus sa vi val dybės Ap lin kos ir ener­ge ti kos de par ta men to lai ki no ji Būs­to re no va vi mo sky riaus vedė ja Stasė Kve da rienė.

Ši taip lai ki nai su tvir tin tos kons­t ruk ci jos, spe cia listės aiš ki ni mu, ga li stovė ti tol, kol bus priim tas spren di mas dėl to les nio pa sta to li ki mo.

Sug riu vusį sta tinį par davėŠiuo me tu sta ti nys, esan tis Šeš­kinės g. 28, nuo sa vybės tei se pri­klau so bend rovėms „Šeš kinės vais tinė“ ir „Bal tis ches haus“. Pas ta ro ji dalį pa talpų įsi gi jo jau po pa sta to griū ties. Įmonės ūkio ad­mi nist ra to rius Rai mon das Par­niaus kas in for ma vo, kad šiuo me­tu už šias pa tal pas at sa kin gas žmo gus ato sto gau ja, o jo kie ki­

Šeš kinė je – ne laimės nuo jau ta

Rau donų plytų pa sta tas, ku ria me bu vo įsikū ru si ir Šeš kinės se niū ni ja bei jau ni mo cent ras „Ba bi lo nas“, su­byrė jo 2009 m. naktį į ko vo 16­ąją. Prieš pirmą va landą nak ties Prieš­gais rinės ap sau gos ir gelbė ji mo de­par ta men tas ga vo pra ne šimą, kad Šeš kinės gatvė je 28 nu me riu pa­žymė to pa sta to, ku ria me įsikūręs ir pre ky bos cent ras, iš 5 m aukš čio griu vo be to ninė te ra sa ir pa kry po ply tinė sie na. Ply tos su byrė jo ant per dan gos, ku ria žmonės pa ten ka į ant ra me aukš te esan čias įstai gas.

Jau kurį laiką iki tra ge di jos na me dir­bę žmonės ne si jautė saugūs – pa sta­to ko lo nos bu vo su ski lu sios, sie no­se žiojė jo ply šiai. Tad prie š sa vaitę iki tra ge di jos bu vo išk raus ty ti kny­gų par davė jai. Iš kart po griū ties tuo­me čio Vil niaus sa vi val dybės ad mi­nist ra ci jos di rek to riaus Gin tau to Pa­luc ko įsa ky mu bu vo su da ry ta spe­cia li ko mi si ja da lies Šeš kinės pre ky­bos cent ro griu vi mo prie žas tims iš­tir ti. Pas ta tas bu vo lai ki nai su tvir tin­tas, ta čiau to les ni prie žiū ros ir tvar­ky mo dar bai ne be vyk do mi.

Su byrė jo naktį

1

Ma tas Mik ne vi čius

Re for muo ti se niū ni jas už si moję sos tinės sa vi val dybės va do vai, re gis, tikė jo si, kad in ter ne te pa­skelb ta ap klau sa pa tvir tins idė­jos rei ka lin gumą. Ta čiau prie šin­gai bal savę gy ven to jai pri vertė po li ti kus ieš ko ti būdų, kaip pa­neig ti bal sa vi mo re zul ta tus.

Neį ti ko re zul ta tai„Tar pi niai re zul ta tai pa rodė, kad ap klau so je ak ty viau siai da ly va­vo ne gy ven to jai, o ins ti tu ci jos ir ten den cin gai bandė išk reip ti re­zul ta tus“, – va kar pra nešė Vil­niaus sa vi val dybė.

Bal sa vi mo re zul ta tais dėl se­niū nijų re for mos pa si pik tinę mies to val di nin kai skyrė lai ko ir iša na li za vo, kas da ly va vo ap klau­so je, ir pa teikė to kias iš va das: 753 kar tus bu vo bal suo ta iš Ge ne ra­linės pro ku ratū ros kom piu te rių, Vi daus rei kalų mi nis te ri jai pa­vald žios įstai gos „In fost ruktū ra“ dar buo to jai bal sa vo 144 kar tus, Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di­rek ci jos prie Su si sie ki mo mi nis­te ri jos dar buo to jai – 88 kar tus. Dau giau sia – 1865 kar tus – bu vo bal suo ja ma iš pa čios Vil niaus sa­vi val dybės kom piu te rių.

Su si da ro įspūdis, kad sos tinės sa vi val dybės vald žia tik žaid žia de mok ra tiją ir griež tai „su skai­čia vus“ bal suo to jus įvai rių ins­ti tu cijų dar buo to jai da ly vavę ap­klau so je, ta po ko ne vi suo menės prie šais.

At ro do, jog, rem da mie si ne­pa lan kiais bal sa vi mo re zul ta tais, val di nin kai pa darė iš vadą, kad mies to vald žios už mo jams kaž­kas ty čia sten gia si pa kenk ti. Sup­rask, kaž kie no pa pra šy ti dar buo­to jai sėdėjo ir ke lis tūkstan čius kartų spaudė myg tuką sa vi val­dybės tink la la py je.

Kal ti ni mai keis tiVi daus rei kalų mi nis te ri jai to­kie sa vi val dybės kal ti ni mai sten­gian tis ty čia išk rai py ti bal sa vi mo re zul ta tus pa si rodė keis ti ir lauž­ti iš pirš to.

Mi nist ro pa tarė ja Ra munė Ha­zir dien raš čiui „Vil niaus die na“ sakė ne ma nan ti, kad kas nors ty­čia stengė si pa kenk ti, o su da ly­vau ti ap klau so je dar buo to jams

esą nie kas ne draud žia. Ji pa teikė kur kas pa pras tesnį paaiš ki nimą, kodėl sa vi val dybės at sto vams galė jo pa si ro dy ti, kad bal suo ta bu vo iš „In fost ruktū ros“ kom­piu te rių.

„In fost ruktū ra“, ku rios ir pa va­di nimą, be je, sa vi val dybė pa rašė vi sai ne taip, rūpi na si sau gios in­ter ne to priei gos ne vie nai vals ty bi­nei įstai gai tei ki mu. Tad net ir bal­suo jant iš vi siš kai skir tingų įstaigų, gal net ir iš ki to mies to, kom piu te­rio IP ad resą ga li pa ro dy ti ly giai to­kį pa tį“, – tvir ti no pa šne kovė.

Be je, ir visų sa vi val dybė je esan­čių kom piu te rių IP ad re sas yra vie no das, todėl val di nin kams įta­rimų su kėlė tai, kad bal suo ta du­kart dau giau kartų, nei iš vi so sa­vi val dybė je dir ba žmo nių.

Sa vi val dybė ti ki na jau ra du­si būdą, kaip gau ti tiks lius re­zul ta tus: įvedė pri va lomą re gist­ra vimą si sve tainė je ir nuo monę pa reikš ti lei do tik vieną kartą.

Se niū nijų re for ma„Vil niaus die na“ pri me na, kad pra ėju sią sa vaitę sa vi val dybė pa­skelbė pra de dan ti op ti mi zuo­ti se niū nijų tinklą. Pa gal mies to pla nus Vil niu je liks tik 5 se niū ni­jos iš da bar vei kian čios 21.

Pa lik ti ke ti na ma Gri giš kių, Nau ji ninkų, Nau jo sios Vil nios, Pa ne rių ir Ver kių se niū ni jas. Taip pat ke ti na ma įkur ti 11 spe cia­lių nai ki na mas se niū ni jas at sto­sian čių biurų.

Artū ro Zuo ko tei gi mu, mies­to se niū ni jos šiuo me tu vyk do tik ke tu rias iš įsta ty muo se nu ma tytų funk cijų. Jas ke ti na ma ir pa lik ti: gy ve na mo sios vie tos dek la ra vi­mas, dar bas su bend ruo menė mis, mies to tvar ky mas ir vie šo sios tvar kos pa lai ky mas, so cia linės pa ra mos pa slau gos.

„60 pro c. vil nie čių net ne ži no, ką vei kią se niū ni jos. Jų pa slau go­mis nau do ja si tik 5 pro c. gy ven­tojų. 70 pro c. žmo nių nie ka da ne­si nau do jo se niū nijų pa slau go mis. No ri me tinklą op ti mi zuo ti, kad jis veiktų ge riau“, – kalbė jo me­ras A.Zuo kas.

Ta čiau sa vi val dybės ta ry bos opo zi ci ja šią val dan čiųjų idėją kri ti kuo ja ir sa ko, kad tai tėra bū­das vald žią ati to lin ti nuo mies tie­čių ir įves ti me ro dik tatūrą.

Me riją suer zi no ne pa lan kus bal sa vi mas

Mo no po lis: �� Vil�niaus�sa�vi�val�dybės�bokš�te�kri�tiš�ka�nuo�monė�ne�pa­gei�dau�ja�ma.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Depresija ir dietos – kelias į peršalimą.

9p. AntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

3

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

Lie siau sias sos tinės biud že tas per penk metį

Fi nan sai: �� dėl�su�dėtin�gos�eko�no�minės�pa�dėties�Vil�niaus�sa�vi�val�dybė�pla�nuo�ja�sko�las�deng�ti�iš�nau�jų�kre�ditų.� �� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Iš asig na vi mams skirtų 1,2 mlrd. litų be veik 434 mln. litų bus iš leis­ta dar buo tojų at ly gi ni mams mokė­ti, o už 122 mln. litų no ri ma įsi gy ti įvai raus tur to.

Sko las dengs sko lo mis2012 m. biud že to pro jek te nu ma ty­ta iš leis ti be veik 190 mln. litų sko­lintų pi nigų. Did žio ji da lis šios su­mos, maž daug 128 mln. litų, skir ta Mies to ūkio ir trans por to de par­ta men tui. Pi ni gai turėtų būti leid­žia mi pro gra moms „So cia linės ap sau gos plėto ji mas, skur do bei so cia linės at skir ties ma ži ni mas“, „Mies to inf rast ruktū ros ob jektų prie žiū ra ir mo der ni za vi mas“, „Mies to inf rast ruktū ros ob jektų plėtra“ fi nan suo ti.

Praė ju siais me tais sa vi val dybė asig na vi mams iš sko lintų lėšų skyrė kiek dau giau – be veik 212 mln. litų.

Per 2012 m. iš vi so sa vi val dybė ke ti na grąžin ti per 175 mln. litų

sko lintų pi nigų. Ta čiau skolų naš ta grei čiau siai nė kiek ne su mažės, nes did žiąją dalį skolų ke ti na ma deng­ti nau jais kre di tais. Tam biud že­te jau nu ma ty ta kiek dau giau kaip 120 mln. litų.

Ki ta di delė skolų da lis, maž daug 54 mln. litų, bus den gia ma iš sa vi­val dybės biud že to. Sko loms grąžin­ti taip pat nu ma ty ta per 1,4 mln. li­tų skir ti iš Pri va ti za vi mo fon do.

Šie skai čiai galė jo būti ir ki to kie, nes tvir tin da mas 2012 m. Vil niaus sa vi val dybės biud žetą Sei mas at si­žvelgė į sos tinės va dovų iš sa ky tus nuo gąsta vi mus ir ne su ma ži no sa­vi val dybės sko li ni mo si li mi to.

Vy riau sybė Sei mui siūlė mies­to sko li ni mo si li mitą ki tiems me­tams su ma žin ti nuo 40 iki 35 pro c. Su ne ri mu Sei mo spren di mo lau­ku si sa vi val dybės ta ry ba džiaugė­si, kad sko las ir to liau kam šy ti ga­lės ne ma žin da ma sko li ni mo si iš įvai rių bankų tem po.

Kęstu tis NėniusTa ry bos na rys, Eko no mi kos ir fi nansų ko mi te to pir mi nin kas

Ži no ma, žvel giant į skai­čius, jau ga li ma įtar ti, kad šį biud žetą ga li ma lai ky ti dau giau iš gy ve ni mo biud­

že tu. Esant to kioms fi nan sinėms sąly goms teks žiūrė ti, ko kioms sri­tims fi nan sa vi mo rei kia la biau siai, o kur ga li ma pa tau py ti. Biud že tas iš tiesų yra ma žiau sias per ke le rius me tus. Ta čiau ne derėtų vis ko ver­tin ti vien pe si mis tiš kai. Jei gal vo si­me, kad sun kiai iš gy ven si me, tai ir bus la bai sun ku. Tik rai yra vals ty­bių, ku rios gy ve na blo giau už mus, ir miestų var gin ges nių yra. Asig na vi­mai di des ni už pa ja mas jau vien dėl to, kad im si me pa sko las esa moms sko loms deng ti. No ri me pra tęsti pa­skolų grąži ni mo ter mi nus, todėl dar sko lin simės.

Šeš kinė je – ne laimės nuo jau tati bend rovės dar buo to jai in for ma­ci jos apie minė tas pa tal pas ne tei­kia. „Nie ko konk re taus pa sa ky ti ne ga liu, mums pri klau so tik ne di­

delė da lis pa talpų šia me pa sta te ir jas mes įsi gi jo me jau po to, kai pa­sta to da lis bu vo nu griu vu si“, – tei­gė R.Par niaus kas.

Ki tos ak ci ninkės – bend rovės „Šeš kinės vais tinė“ – at sto vai į te­le fo no skam bu čius neat si liepė.

Dalį pa talpų šia me pa sta te nau­do ja ir sos tinės sa vi val dybė. Ja­me pa talpų tu ri Šeš kinės se niū ni­ja, yra įsikūręs so cia linės pa ra mos cent ras.

Sa vi val dybės at sto vai pa brėžia, kad tvar ky ti pa statą tu ri ne nuo­mi nin kai, o sa vi nin kai. „Spren­dimą dėl pa sta to re konst ruk ci jos, ka pi ta li nio re mon to tu ri priim ti bend ra tur čiai bend ru su si ta ri mu.

In for ma ci jos dėl to les nio pa sta to pa nau do ji mo, at sta ty mo reikėtų kreip tis į pa sta to bend ra tur čius“, – pa tarė S.Kve da rienė.

Nėra būdo pri vers tiKą da ry ti, kad sta ti nys ne keltų grėsmės ap lin ki niams, lie ka neaiš­ku. Sa vi val dybės at sto vai įsi ti kinę, kad tei si nio pa grin do pri vers ti da­bar ti nius sa vi nin kus su tvar ky ti pa statą nėra.

Dien raš čio duo me ni mis, sos­tinės at sto vai šio mis die no mis

lankė si prie ava ri nio pa sta to, ta­čiau vis vien jo kių veiksmų im tis ne ke ti na.

„Va do vau da ma si da bar ga lio jan­čiais teisės ak tais sa vi val dybė sta­ti nių nau do to jams pa tei kia rei­ka la vi mus dėl sta ti nio tech ninės prie žiū ros or ga ni za vi mo, ap žiū­rint pa stebėtų pa sta to (konst­ruk cijų) būklės de fektų ša li ni mo. Kont ro liuo ja pa teiktų rei ka la vimų vyk dymą. Įpa rei go ti at sta ty ti sta­tinį ne tu ri pa grin do“, – pa brėžė pa šne kovė.

Komentarai

Drąsuo liai: �� tru�pan�čios�ply�tos�sa�vi�val�dybės�at�stovų�ne�bau�gi�na�–�čia�nuo�mo�ja�mos�pa�tal�pos�Šeš�kinės�se�niū­ni�jai.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ge di mi nas Rud žio nisTa ry bos na rys

Šiuo me tu, kai fi nan sinė si­tua ci ja yra to kia sun ki, o biud že tas ma žas, derėtų ne pla nuo ti ką nors nau­

ja, o tie siog steng tis iš gy ven ti. Ta­čiau ma to me kiek ki to kią si tua ciją. Me ras Artū ras Zuo kas, net ir pa­ts ma ty da mas biud že to pa dėtį , vis

dėlto ran da naujų įsi pa rei go jimų, pa vyzd žiui, rem ti krep ši nio ko man­das, derė tis su abe jo ti nais in ves tuo­to jais ir pa na šiai. Ma no nuo mo ne, šian dien reiktų la biau gal vo ti apie žmo nes. O kas jiems, be mais to kąs­nio, dar rūpi? Rūpi kultū ra, so cia li­niai klau si mai.Ki ta ver tus, apie so cia linę pa ramą kalbė ti vienp ras miš kai ir gi sun ku, nes ir taip tu ri me dau giau iš lai ky ti nių, ne­gu rei kia, si tua ci ja su dėtin ga, vien iš pa ra mos ge rovės ne su kur si.O dėl skolų pa sa ky ti ga liu tik tiek, kad anks čiau ar vėliau mes jas turė si me ati duo ti, todėl ge riau jau būtų da bar su si lai ky ti ir im ti jų ma žiau. Da bar vis dar ei na ma „į mi nusą“.

Vil niaus sa vi val dybės biud že tas

2012 m. 986,9 mln.2011 m. 987,9 mln.2010 m. 1 mlrd.2009 m. 1,14 mlrd.2008 m. 1,015 mlrd.2007 m. 869,9 mln.2006 m. 821,5 mln.2005 m. 687,9 mln.2004 m. 615.8 mln.

Cent ra li zuo tai ši lumą Vil niu­je tie kian ti bend rovė „Vil niaus ener gi ja“ teis me laimė jo bylą dėl at sa ko mybės už karš to van dens skai tik lių met ro lo ginę pa tikrą.

Vil niaus apy gar dos ad mi nist­ra ci nis teis mas (VAAT), iš nag­rinėjęs „Vil niaus ener gi jos“ skundą dėl Lie tu vos met ro lo gi­jos ins pek ci jos pa tik ri ni mo ak­to bei juo nu sta tytų rei ka la vimų, pa ten ki no įmonės pra šymą pa­nai kin ti met ro logų nu sta ty tus įpa rei go ji mus.

Teis mo spren di mas dar galės būti ap skųstas aukš tesnės ins­tan ci jos teis mui.

Įmo nei Met ro lo gi jos ins pek ci­ja per nai rugpjūtį at li ku si pa tik­ri nimą nu rodė sąskai tas už van­denį skai čiuo ti tik pa gal karš to van dens skai tik lius, ku rių met­ro lo ginė pa tik ra ga lio ja, taip pat su da ry ti skai tik lių pa tik ros tvar­ka raš čius.

Vil niaus apy gar dos ad mi nist­ra ci nis teis mas nu tarė, kad tik­rin ti bu vo pa tik rin ti tik 28 bu tai Vil niaus mies te – Er fur to, Ar­chi tektų, Bir že lio 23­iosios, Šeš­kinės, Vy te nio ir ki to se gatvė se, ta čiau nu ro dy mai įmo nei su ra šy­ti dėl vi so Vil niaus mies to var to­tojų, ku riems karštą van denį tie kia „Vil niaus ener gi ja“, kaip ra šo ma teis mo pra ne ši me. Anot teis mo, toks nu ro dy mas dėl skai tik lių na­muo se, ku riuo se jie ne bu vo pa tik­rin ti, yra ne teisė tas. Iš 28 pa ti kintų butų 25­iuo se skai tik liai ne turė jo met ro lo ginės pa tik ros pa žy mos.

„Vil niaus ener gi ja“ teismą taip pat ti ki no, kad pa gal ins pek ci­jos nu ro dymą vi siems gy ven to­jams, ku rie įmo nei nėra pa teikę įro dymų dėl skai tik lių met ro­lo ginės pa tik ros, bend rovė su­var to to karš to van dens kiekį pri valėtų ap skai čiuo ti ne pa gal gy ven tojų dek la ruotą su var to­to karš to van dens kiekį, o pa gal Van dens var to ji mo nor mo je nu­sta tytą nor ma tyvą – 92 litrų per par ą vie nam žmo gui.

„To kie veiks mai, pa reiškė jo („Vil niaus ener gi jos“) ma ny mu, ir var to to jams, ir ši lu mos tiekė­jams – nuo sto lin gi“, – ra šo ma teis mo pra ne ši me.

Per nai Vil niaus apy gar dos ad­mi nist ra ci nis teis mas pa skelbė nu tar tis dar dvie jo se to kiuo­se gin čuo se, ku rio se „Vil niaus ener gi ja“ pra šė teis mo pa nai kin­ti Met ro lo gi jos ins pek ci jos pa­tik ri ni mo ak tus. Vie no je by lo­je „Vil niaus ener gi jos“ skun das pa ten kin tas iš da lies, ki to je įmo­nės skun das at mes tas. Vie na me ginčų Vil niaus apy gar dos ad­mi nist ra ci nis teis mas kons ta ta­vo, kad „bet ko kiu at ve ju“ karš­to van dens skai tik lio met ro lo ginė pa tik ra tu ri ga lio ti, o už ją at sa­kin gas karš to van dens tiekė jas – šiuo at ve ju „Vil niaus ener gi ja“.

Dar še šias by las, ku rio se bus sprend žia mas „Vil niaus ener­gi jos“ ir Lie tu vos met ro lo gi­jos ins pek ci jos gin čas, Vil niaus apy gar dos ad mi nist ra ci nis teis­mas nag rinės šie met.

BNS, VD inf.

Met ro logų reikalavimai at mes ti

Pa rem tas ša ka liais, bet ką jie gelbs ti? Jei gu tas svo ris tik su gal vos slink telė ti, vis kas lėks žemėn, ir daug stip riau nei per pirmą griūtį.

Kor ne li jus Pap šys:

AntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

4

miestas

2 Lt /min.

O1

O2

diena.lt/naujienos/miestas

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

De ra mai ap švies to mis gat vė­mis džiau gia si Fa bi jo niš kių, Pi­lai tės, An ta kal nio ir Laz dy nų gy­ven to jai, o ži bin tų ir švie sos sto ka skun džia si įsi kū rę Pa ši lai čiuo se, Nau jo jo je Vil nio je, Žir mū nuo se, Ver kiuo se, Nau ji nin kuo se ir Ka­ro li niš kė se.

Mi nė ta ap klau sa ro do, kad ra­miau si Vil niaus mik ro ra jo nai yra Fa bi jo niš kės, Pi lai tė, An ta kal nis ir Nau jo ji Vil nia. Triukš min giau­si – Nau ji nin kai, Pa ši lai čiai ir Se­na mies tis.

Vil niaus ap skri ties vy riau sia­sis po li ci jos ko mi sa ria tas ne ga lė­jo nei pa tvir tin ti, nei pa neig ti šio ty ri mo duo me nų. Po li ci jo je tie­siog ne ve da ma at ski ra sta tis ti ka apie tam tik ruo se ra jo nuo se įvy­ku sius nu si kal ti mus.

„Sta tis ti niai duo me nys apie nu si kal ti mus gru puo ja mi pa gal mies to po li ci jos ko mi sa ria tų ap­tar nau ja mas te ri to ri jas“, – aiš ki­no po li ci jos Vie šų jų ry šių sky riaus at sto vas Pau lius Rad vi la vi čius. Sta tis ti niais duo me ni mis, praė­ju sių me tų gruo dį po li ci ja dau­giau sia nu si kals ta mų vei kų už­fik sa vo Žir mū nų (45), Kal va ri jų (40) gat vė se, Sa va no rių pro spek­te (39), Ar chi tek tų (35), Uk mer gės (27), S.Sta ne vi čiaus (25) gat vė se ir Ge di mi no pro spek te (25).

Vy riau sio jo po li ci jos ko mi sa­ria to at sto vas tei gė, kad nu si kal­tė liai sten gia si lik ti ne pas te bė­ti, to dėl nu si kals ta ato kes nė se, ma žiau ap žvel gia mo se ir ma­žiau ap švies to se vie to se, ta čiau ofi cia liai tai įro dan čios sta tis ti­kos nė ra.

Po li ci jos duo me ni mis, triukš­min giau sius ir ra miau sius sos ti­nės mik ro ra jo nus iš skir ti taip pat sun ku. „Pa si kal bė jus su Ope ra ty­vaus val dy mo sky riaus ir mies to ko mi sa ria tų va do vais aiš kė ja, kad va sa rą dau giau sia skun dų bū na

mies to cent re, se na mies ty je, kur dau giau sia iki vė lu mos vei kian­čių klu bų, ba rų, ka vi nių. Šal tuo­ju me tų lai ku dau giau iš kvie ti mų dėl triukš mo ne į cent rą, o į mie­ga muo sius ra jo nus. Ta čiau jo kių „ly de rių“ šio je sri ty je ne pas te bi­me“, – aiš ki no P.Rad vi la vi čius.

Žvė ry no bend ruo me nės val dy­bos pir mi nin kė Da nu tė Jo ku bė­nie nė tei gė, kad gal šia me mik­ro ra jo ne sau gu, pa ly gin ti su vi su mies tu, ta čiau bū ta ir ge res nių lai kų. „Daug sau giau jau tė mės, kai Žvė ry ne bu vo nuo va da, bet ji bu vo iš kel ta dėl cent ra li za ci jos. Tu rė tų su grįž ti lai kai, kai ra jo ne bu vo įga lio ti nis, ku ris vaikš čio­jo gat vė mis, pa ži no jo gy ven to jus. Ši cent ra li za ci ja tik gim do nau jas bė das, to li na gy ven to jus nuo sa vi­val dos“, – skun dė si Žvė ry no gy­ven to ja. Pa sak pa šne ko vės, daug sau giau se no jo mik ro ra jo no gy­ven to jai jaus tų si, jei bū tų ak ty­

viau įgy ven di na ma „Sau gios kai­my nys tės“ idė ja.

An ta kal nio bend ruo me nės at­sto vas To mas Ba ku čio nis, iš gir­dęs, kad jo gy ve na ma sis ra jo nas vie nas iš sau giau sių sos ti nė je, su klu so: „Šim tu pro cen tų su tuo ne ga lė čiau su tik ti. Gal pa grin di­nės gat vės ir yra ga na tvar kin gos, bet ne mik ro ra jo no gi lu ma.“

Anot jo, ir iš pa žiū ros ra mia me An ta kal ny je bū ta ne vie no api­plė ši mo, pa kan ka ir neapš vies tų tam sių kie mų.

Nau ji nin kų bend ruo me nę tel­kian ti Ri ta Juo za pai tie nė sa kė, kad su ap klau sos iš va do mis, ku rios nu ro do šį ra jo ną esant ne sau gų ir triukš min gą, ne su tin kan ti. „Au­to mo bi lių daug pra va žiuo ja tik pa g rin di ne gat ve. Šiaip Nau ji nin kai yra ma žai trans por to tu rin tis mik­ro ra jo nas. Kie muo se mašinų iš­vis ne daug. Gal apie triukš mą taip ma no tie, ku rie gy ve na ne to li S.Da­riaus ir S.Gi rė no gat vės. Tie, ku rie įsi kū rę gi liau, tik rai dėl triukš mo ne ken čia“, – svars tė pa šne ko vė.

Kal bė da ma apie sau gu mą Nau­ji nin kuo se R.Juo za pai tie nė tei­gė: „Man at ro do, kad Nau ji nin­kai, Laz dy nai ar Sa va no riai – vi si pa na šūs sau gu mo klau si mu. Gal Nau ji nin kams dau giau įta kos da­ro či go nų ta bo ras Kir ti muo se, bet vi sur tam siuo ju pa ros me tu yra pa vo jin gų vie tų.“

Pa ši lai čių se niū nė Ma ri ja Jė­čiu vie nė taip pat įro di nė jo, kad šis mik ro ra jo nas ga na sau gus gy­ven ti. „Čia tik rai sau gu. Yra ir rei­kia mas ap švie ti mas. Ži no ma, vie­niems jo už ten ka, ki tiems – ne. Pa ly gin ti su kai ku rio mis vie to­vė mis, Pa ši lai čiai ge rai ap švies­ti“, – kal bė jo se niū nė.

Sau giau sia Vil niaus cent re ir pa kraš čiuo se

Ži bin tai: �� vie�nas�iš�mik�ro�ra�jo�nų�sau�gu�mo�kri�te�ri�jų�–�tin�ka�mas�gat�vių�ap�švie�ti�mas.��

Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Ne kil no ja mo jo tur to po rta lo aruo das.lt ap klau sos duo me ni­mis, sau giau siai sos ti nė je ga li jaus tis Pa vil nio, Šiau rės mies te­lio, Žvė ry no, Vilk pė dės ir Užu pio gy ven to jai. O ne sau giau sia gy ven ti Nau ji nin kuo se ir Pa ši lai čiuo se.

Daug sau giau jau­tė mės, kai Žvė ry ne bu vo nuo va da, bet ji bu vo iš kel ta dėl cent ra li za ci jos.

Da nu tė Jo ku bė nie nė:

Vie šų jų pir ki mų tar ny ba (VPT) pra šo Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros įver tin ti, ar Pran cū zi jos kon cer­no „Dal kia“ val do mų bend ro vių „Vil niaus ener gi ja“ ir „Li tes ko“ va do vų ar ki tų at sa kin gų as me­nų veik la, ren giant vie šo jo pir ki­mo kon kur sus, ne bu vo nu si kals­ta ma.

VPT tei gi mu, „Vil niaus ener gi jos“ ir „Li tes ko“ skelb tuo se elekt ro­ni nių karš to van dens skai tik lių įren gi mo dau gia bu čiuo se na muo­se ir ap skai tos duo me nų su rin ki­mo iš skai tik lių pir ki mo kon kur­suo se bu vo nu sta ty ti ne pag rįs ti, per tek li niai ir dirb ti nai kon ku­ren ci ją ri bo jan tys mi ni ma lūs kva­li fi ka ci jos rei ka la vi mai, dėl ku rių skel bia mo se de ry bo se pa siū ly mą pa tei kė tik kon cer nui „Icor“ pri­klau san ti bend ro ve „Axis In dust­ries“.

Taip pat nu sta ty ta, kad kon kur­so, ku rį pa gal su si ta ri mą su „Li tes­ko“ įgy ven di no „Vil niaus ener gi ja“, tech ni nė se spe ci fi ka ci jo se nu ro dy ti rei ka la vi mai bu vo pri tai ky ti konk­re taus ga min to jo ga mi na miems van dens skai tik liams, ku riuos ga­mi na „Axis In dust ries“.

„Li tes ko“, „Icor“ ir „Vil niaus ener gi ja“ yra ne tie sio giai su si ju­sios bend ro vės.

VPT kons ta ta vo, kad „Vil niaus ener gi jos“ pa da ry ti Vie šų jų pir­ki mų įsta ty mo pa žei di mai, vyk­

dant pir ki mų pro ce dū ras, tu rė jo įta kos pir ki mų re zul ta tams. VPT sau sio 12 d. nu ro dė „Li tes ko“ nu­trauk ti dau giau kaip 57 mln. li tų ver tės su tar tį su „Axis In dust­ries“ ir, jei rei kia, su reng ti nau­ją kon kur są.

Per nai lapk ri tį VPT nu ro dė, kad „Vil niaus ener gi ja“ tu rė tų nu­trauk ti 172,5 mln. li tų su tar tį su „Axis In dus tries“ dėl elekt ro ni nių karš to van dens skai tik lių pir ki mo ir įren gi mo.

Tar ny ba nu sta tė, kad 2001 m. ge gu žę pa si ra šy ta 6 me tų su tar­tis su bend ro ve „Axis In dust ries“ su da ry ta pa žei džiant Vie šų jų pir­ki mų įsta ty mą ir tu rė tų bū ti nu­trauk ta.

„Axis In dust ries“ tuo met įsi pa­rei go jo pa keis ti be veik vi sus karš to van dens skai tik lius „Vil niaus ener­gi jos“ pri žiū ri muo se na muo se – iš vi so bus įreng ta 293 tūkst. nau jų elekt ro ni nių skai tik lių.

BNS, VD inf.

Į tiesos paieškas įtraukė prokurorus

mln. litųverta „Vilniaus

energijos“ sutartis su „Axis In dus tries“.

172,5

antradienis, sausio 24, 2012

5

lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva

AntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

Sta sys Gu da vi čius

Klaipė do je pla nuo ja mo su skys­tintų dujų ter mi na lo plau kio jan­čią sau gyklą sta tys nor vegų įmo­nė „Hoegh LNG“. Tai pa skelb ta pir ma dienį po už da ro Vy riau­sybės pa si ta ri mo, ku ria me svars­ty ta su skys tintų gam ti nių dujų (SGD) ter mi na lo pro jek to ei ga.

Po pa si ta ri mo prem je ras And rius Ku bi lius pra nešė, kad pro jektą įgy ven di nan ti įmonė „Klaipė dos naf ta“ iš trijų sau sio mėnesį ga lu­ti nes pa raiš kas pa tei ku sių už sie­nio bend ro vių jau iš si rin ko lai vo sta ty toją. Ja ta po Nor ve gi jos įmo­nė „Hoegh LNG“.

Kon kur so būdu bus per ka ma plau kio jan ti sau gyk la su du ji ni mo įren gi niu, pa si rin kus eko no miš­kai nau din giau sią pa si ūlymą. Su laimė to ju nu ma to ma pa si ra šy ti 10 metų su tar tis. Su tar tis bus su da­ry ta ne anks čiau, ne gu pa si baigs 15 dienų vie šo jo pir ki mo su tar ties su da ry mo ati dėji mo ter mi nas.

Prem je ras sakė, kad pa rin­kus plau kio jan čią dujų sau gyklą yra bai gia mas vie nas svar biau sių SGD ter mi na lo etapų. Ki ti eta pai – Klaipė dos uos to inf rast ruktū ros per tvar ky mas bei rei kiamų du jo­tie kių, pir miau sia tarp Jur bar ko ir Klaipė dos, nu tie si mas.

Vy riau sybė pra nešė, kad pa s­ ta ruo ju me tu SGD ter mi na­

lo pro jek te at lie ka mi šie veiks­mai: plau kio jan čios gam ti nių du­jų sau gyk los tiekė jo pa rin ki mas, su skys tintų gam ti nių dujų tie ki­mo gran dinės kūri mas, Klaipė dos uos to gi li ni mo dar bai ir ki ti.

Vy riau sybės pa si ta ri me taip pat bu vo ap tar ti SGD ter mi na lo fi nan sa vi mo šal ti niai ir pro jek to eko no mi ka. Apž velg ti teisės ak­tai, būti ni SGD ter mi na lo veik lai Lie tu vo je reg la men tuo ti.

Maž daug 200 mln. eurų ver­tės (be veik 700 mln. litų) ter mi­na lo pa jėgu mas būtų 2–3 mlrd. ku bi nių metrų per me tus. Pa­gal siū lomą ter mi na lo tech no lo­giją nu ma to ma, kad lai vas, ku­rio tal pyk lo se būtų du jos, nuo lat stovėtų prie kran to, o prie jo pri­plauktų ki tas lai vas, ku ris at ga­bentų dujų.

Nu ma to ma, kad lai ve, ku ris sto­vės Klaipė dos uos to pie tinė je da ly­je prie Kiaulės nu ga ros, bus įreng­tos tal pyk los ir du ji ni mo įran ga, o iš lai vo bus nu ties tas vamz dis iki ma gist ra li nio du jo tie kio.

Prem je ras pra nešė, kad ter mi­na las turėtų pra dėti veik ti 2014 m. lapk ritį ar ba gruodį.

„Pas ta čius ter mi nalą bus įgy­ven din ta gam ti nių dujų tie ki mo Lie tu vai al ter na ty va. Lie tu va taps kur kas ma žiau pri klau so ma nuo Ru si jos kon cer no „Gazp rom“, ku­ris da bar yra dujų tie ki mo mo no­po li nin kas“, – sakė A.Ku bi lius.

Dėl ne pa kan ka mo sa vi val dy bių prie šgais ri nių tar nybų fi nan sa­vi mo nuo šių metų už da ro mos ir iš prie šgais ri nių gelbė ji mo pa­jėgų su tel ki mo planų išb rau kia­mos 23 ma žuo se kai muo se esan­čios sa vi val dy bių ug nia ge sių ko­man dos.

Vis dėlto Prieš gais rinės ap sau­gos ir gelbė ji mo de par ta men tas (PAGD) tei gia, kad gy ven to jai, ki lus gais rui ar įvy kus ki tai ne­lai mei, pa gal bos su lauks.

„Su da ry ti prie šgais ri nių gelbė­ji mo pa jėgų su tel ki mo pla nai, nu­ma tan tys, kur ir ko kios prie šgais­rinės gelbė ji mo pa jėgos, pri rei kus pa gal bos, vyktų“, – tei gia ma PAGD va kar pa skelb ta me pra ne ši me.

Anot PAGD, jau ke letą me­tų trūksta lėšų sa vi val dy bių ko­man doms iš lai ky ti. Iš 302 sa vi­

val dy bių ug nia ge sių ko mandų 108­io se kas dieną dirb da vo tik po vieną ug nia gesį, o tai ge si nant gais rus ne tik ke lia grėsmę pa­tiems ug nia ge siams, bet ir su tei­kia ne pagrįstų lūkes čių vi suo me­nei, kad už tik ri na ma kva li fi kuo ta pa gal ba.

„Ši re for ma pa dės su stip rin ti li ku sias sa vi val dy bių prie šgais ri­nių tar nybų ug nia ge sių ko man­das, į gais rus vyks po du ug nia­ge sius. Be to, vi du ti niš kai vie nos ug nia ge sių ko man dos iš lai ky­mo su ma pa didės 18 tūkst. litų. Taip pat ug nia ge siams bus mo ka­mas di des nis nei mi ni ma lus dar­bo už mo kes tis, jiems ne teks ei­ti ne mo kamų ato stogų“, – sakė PAGD di rek to riaus pa va duo to jas vi daus tar ny bos pul ki nin kas Vy­gan das Kur ku lis.

BNS inf.

Ter mi nalą sta tys nor vegų bend rovė

Ug nia ge sių bus ma žiau

Tech no lo gi jos: �� lai�vas,�ku�ria�me�bus� įreng�tos�tal�pyk�los� ir�du�ji�ni�mo�įran�ga,�stovės�Klaipė�dos�uos�to�pie�tinė�je�da�ly�je�prie�Kiaulės�nu�ga­ros.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš siųs ti pa klau si maiNSGK pir mi nin kas Ar vy das Anu­šaus kas dien raš čiui sakė, kad, no­rint nag rinė ti klau simą dėl opo­zi ci jos ini ci juo ja mos „Sno ro“ lai ki no sios ko mi si jos ga li mo po­vei kio na cio na li niam sau gu mui, „pir miau sia rei kia su rink ti visą rei kiamą in for ma ciją“. Tai užt ruks ma žiau siai ke lias die nas.

„Jau iš siųs ti raš tai į Lie tu vos banką, Vals tybės sau gu mo de par­ta mentą ir Fi nan si nių nu si kal timų ty rimų tar nybą su ati tin ka mais klau si mais, kad būtų pa teik ta vi­sa tu ri ma in for ma ci ja apie „Sno­ro“ bank ro to ap lin ky bes, taip pat apie ga li mus po li ti nius in te re sus šio je is to ri jo je, apie ga limą jos po­veikį na cio na li niam sau gu mui“, – aiš ki no NSGK va do vas.

A.Anu šaus kas tvir ti no iš anks­to jau pa si kalbėjęs su šių ins ti tu­cijų va do vais, kad jie „kiek įma no­ma grei čiau pa teiktų at sa ky mus“. Ta čiau tai tik riau siai ne įvyks per

ar ti miau sias ke lias die nas. To­dėl NSGK kol kas ne galės svars ty ti klau si mo dėl „Sno ro“ ko mi si jos.

Ga li at si ras ti ko mi si jaPir ma dienį, sau sio 30 d., opo zi ci jos ini cia ty va šau kia ma neei linė Sei mo se si ja, ku rio je turėtų būti svars to­mas pa si ūly mas su da ry ti „Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes tir sian čią lai­kinąją par la men tinę ko mi siją.

„Iki pir ma die nio tik riau siai ne­spėsi me ap svars ty ti mums už­duotų klau simų“, – teigė A.Anu­šaus kas, pa klaus tas, ar NSGK pa teiks sa vo iš vadą jau per neei­linę Sei mo se siją.

Jis in for ma vo, kad pre li mi na riai yra nu matęs, jog ko mi te tas į po sėdį su si rinks va sa rio 8 d. Iki to lai ko ti­ki ma si gau ti visų ins ti tu cijų at sa­ky mus, pa reng ti NSGK spren di mo pro jektą, ku ris galėtų būti svars to­mas ko mi te to po sėdy je.

A.Anu šaus kas ne dra ma ti za vo to, kad NSGK iš va da dėl lai ki no sios „Sno ro“ ko mi si jos pa si ro dys vė­liau, nei šios ko mi si jos su da ry mo klau si mas bus ap svars ty tas Sei mo

neei linės se si jos po sėdy je. „Ko mi­si jos su da ry mas yra po li ti nis klau­si mas. Sei mas dar spręs, ar pri tar­ti, kad ko mi si ja būtų su da ry ta, ar dar lauk ti mūsų ko mi te to iš va dos, kiek to kios ko mi si jos su da ry mas ga li pa veik ti na cio na linį sau gumą“, – aiš ki no po li ti kas.

Kreipė si I.De gu tienėĮ NSGK su pa klau si mu, ar opo zi­ci jos pa si ūly mas su da ry ti ko mi siją „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti ne pa­kenks ša lies na cio na li niam sau gu­mui, pra ėju sią sa vaitę kreipė si Sei­mo pir mi ninkė Ire na De gu tienė. Ji taip pat kreipė si ir į Sei mo Teisės ir teisėt var kos ko mi tetą.

I.De gu tienė, be ki ta ko, tei rau ja si ko mi tetų apie opo zi ci jos ini ci juo­tos lai ki no sios ko mi si jos „veik los ga limą po veikį Lie tu vos bankų sis­te mos sta bi lu mui ir kar tu Lie tu vos na cio na li niam sau gu mui“.

Val dan čio ji Tėvynės sąjun­gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok­ratų frak ci ja ir gi kreipė si į NSGK dėl opo zi ci jos ini cia ty vos su da ry ti „Sno ro“ ty ri mo lai kinąją ko mi siją.

Įver tin ti pri trūks lai ko

Iš siuntė: �� NSGK�pir�mi�nin�kas�A.Anu�šaus�kas�tvir�ti�no�ke�lioms�ins�ti�tu�ci�joms�jau�pa�teikęs�klau�si�mus�dėl�opo�zi�ci�jos�ini�ci�juo�ja�mos�lai�ki�no�sios�„Sno�ro“�ko�mi�si­jos�ga�li�mo�po�vei�kio�ša�lies�sau�gu�mui.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Sei mo Na cio na­li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te­tas (NSGK) iki ki­tos sa vaitės, kai par la men ta rai svars tys, ar su­da ry ti lai kinąją ko mi siją „Sno­ro“ bank ro tui iš tir ti, ne spės iš­tir ti klau si mo dėl to kios ko mi si jos po vei kio ša lies sau gu mui.

Prem je ras And rius Ku bi lius pa ra gi no po li ti kus „ne pa si duo ti lo bis ti nių gru­pių, taip pat nu si kals ta ma veik la įta­riamų ban ko „Sno ras“ bu vu sių ak ci­ninkų in te resų gy ni mui“. Vy riau sybės va do vas neat metė, kad so cial de mok­ratų ly de ris Al gir das But ke vi čius ga­li turė ti ne teisė tai įgy tos in for ma ci­jos, ku ria mėgi no šan ta žuo ti Sei mo pir mi ninkę Ireną De gu tienę (nuotr.).

„Kiek ten ka ma ty ti iš vie šo sios erdvės, bank ro to pro ce sui įtaką ban do da ry­ti dvi įta kin gos grupės: tai galbūt nu­si kals tamą veiklą vykd žiu si bu vu sių ak ci ninkų Vla di mi ro An to no vo ir Rai­mon do Ba ra naus ko grupė, ku ri sie kia iš veng ti Lie tu vos teisė sau gos veiks­mų, ir ki ta grupė yra kre di to rių grupė, ku rios rei ka la vi mai yra iki 2 mlrd. litų, li ku sių ne pa dengtų pa skel bus „Sno ro“ bank rotą“, – va­kar sakė A.Ku bi lius.

Anot jo, A.But ke vi čius pra ėju sios sa­vaitės pa bai go je „pa bandė šan ta žuo­ti“ Sei mo pir mi ninkę dis po nuo da mas bankų in for ma ci ja, ku ri po li ti kui ne­turėtų būti priei na ma. „Teisė sau ga tu ri dar kartą iš tir ti to kios in for ma ci­jos ga vi mo ap lin ky bes. A.But ke vi čius skel bia, kad ją ga vo iš ban ko dar buo­tojų. Nebūtų stebė ti na, jei gu kas nors iš „Sno ro“ dar buo tojų, ir šian dien dir­

ban čių „Sno ro“ ban ke, ir to liau iš lie ka V.An to­no vo ir R.Ba ra naus­ko bend ri nin kais“, – kalbė jo prem je ras.

Anot jo, A.But ke vi čius in for ma ciją nau­

do jo siek da­mas, kad Sei­me būtų su­kur ta „Sno ro“

bank ro to ap­lin ky bes ti­

rian ti ko mi si ja. „To kio pa reiš ki mo ki­taip, tik kaip vie šo šan ta žo, ne ga liu trak tuo ti“, – teigė A.Ku bi lius.

Pats A.But ke vi čius tei gia tu rimą in­for ma ciją gavęs iš „Sno ro“ dar buo­tojų ir pra ėju sią sa vaitę pa teikęs pro­ku ratū rai. Pa sak jo, „Sno ro“ dar buo to­jai pa teikė ir dau giau at vejų, kai galė­jo būti ne pai so ma įsta tymų.

Sei mo pir mi ninkė I.De gu tienė kreipė­si į ge ne ra linį pro ku rorą su pra šy mu iš tir ti A.But ke vi čiaus vie šai pa skelbtą in for ma ciją, kad iškė lus „Sno ro“ ban­ko „bylą kai ku rie as me nys sa vo tu­rėtą indėlį, di desnį kaip 350 tūkst. li­tų, tai yra dau giau kaip 600 tūkst. li­tų, pa dengė pa skolą“, ir kad tai su si ję su vie nu iš val dan čio sios dau gu mos at stovų gi mi nai čių.

I.De gu tienės sūnus Ge di mi nas nei gia pa dengęs pa skolą indė liu ir svars to ga li mybę kreip tis į teismą dėl šmeiž to.

Ra gi na ne pa si duo ti lo bis tams

Ket vir to kui su pran ta­mas, iš anks to ži no­mas siu že tas, daug gra žių veidų, ži nomų

vardų, iki va liai fi zi nio kon tak to (nuo peš ty nių iki in ty mių sce­nų), ne men kas žiups nis ne švan­kių juo ke lių, ne šykš tint ge ros rek­la mos.Tai svar biau sios su de da mo sios da lys, iš ku rių su min ky tas ki no py ra gas pre ten duo ja nuo lie tu­vių sta lo išs tum ti kaip didž ku­ku liai sun kiai virš ki na mas tau­ti nių ra šy tojų ro manų ek ra ni za­ci jas it ko kius su šius ne kiek vie­nam mūsų iki ga lo per pran tamą scien ce fic tion eg zo tiką ir tap ti pir mu pa tie ka lu.

Ana lo gišką re ceptą pa si rinkę būsimų did žio jo ek ra no py ragų kepė jai iš anks to ga li trin ti ran­kas dėl būsi mos vers lo sėkmės. Kad prie fil mo galė tu me pri ra šy ti ma giš kus žod žius „su rinkęs dau­giau sia pa jamų“, ne rei kia imp ro­vi zuo ti pa gal eu ro pie čių tra di ci­jas, mums pa kan ka na cio na linės Ho li vu do in terp re ta ci jos.Būtent tai by lo ja ir ži nia iš lie tu­viš ko ki no fron to: pra neš ta, kad is to ri nis lie tu vių veiks mo fil mas „Ta das Blin da. Prad žia“ ta po dau­giau sia pa jamų nuo ne prik lau­so mybės at kūri mo su rin ku siu fil mu Lie tu vo je.Be veik treč da lis mi li jo no žiū rovų lei do jo kūrėjams su rink ti per 3,7 mln. litų ir sėkmin gai įveikė ki­tą naujųjų laikų lie tu viš ko ki no filmą „Ze ro II“ – už jo juodąjį hu­morą pa klo jo me vos 1 mln. litų.Pa gal žan ro tai syk les derėtų siau­bin gai pa si pik tin ti dėl to kio tau­tie čių sko nio. Nuo fil mo, ku rio ga­min to jai kaž ka da žadė jo pa teik­ti uni ka lios ir itin au ten tiš kos

med žia gos apie garsųjį svie to ly­gin toją, is to ri ja dvel kia ne dau­giau nei nuo visų pa sau lio juos­tų apie Ro biną Hudą. Is to ri ja čia – tik leng vas va nilės kva pas, akių, uoslės ir lie žu vio po jūčius ri šan­ti med žia ga.Ži no ma, kaip sa ko šių dienų mo­ki nių ne įga lu mu mąsty ti be si­ste bin tys mo ky to jai, te gu jau no­ji kar ta jei ne iš jiems ne beį kan­damų va dovė lių, tai bent iš kva­po pa jun ta, kas galė jo dėtis XIX a. Lie tu vo je. Nes pal vo to Ba lio Brat­kaus ko „Ta do Blin dos“ šian dienės 3D kar tos jau nuo lių juk ne pri ver­si žiūrė ti.Įspūdin gai kuk lus ir juos tos kūrė­jų pa si rin ki mas – fil muo ta Aukš­tai ti jo je, nors svie to ly gin to jo Že­mai ti ja – ran ka pa sie kia ma. Vei­kėjų pa trio tinės kal bos apie lie­tu vybę – it iš ko kio pu siau ofi cia­laus XXI a. minė ji mo. Pri mi ty vo ki per so nažų pa veiks lai, neiš baig­tos siu že tinės li ni jos.Ieš ko ti prie ka bių ki no kri ti kai ga­li kiek tin ka mi, tik, laimė, va ka­rykštė nau jie na nėra ži nia apie fil mo kūrėjams skirtą ko kią nors na cio na linę pre miją už indė­lį į lie tu vių ki no pra monės rea­ni ma vimą. Ne bent ma ny tu me, kad tie 2 mln. su tru pu čiu litų, ku riuos fil mo kūrėjams at seikė­jo Kultū ros mi nis te ri ja, vi sai be rei ka lo iš bars ty ti miš kuo se ne­to li Vil niaus.Ga liau siai, kaip la bai taik liai pa­stebė jo ir šios juos tos pro diu se­ris: vi si į fil mo kūrimą in ves tuo­ti pi ni gai iš leis ti Lie tu vo je, vals­ty bei tvar kin gai su mokė ti mo­kes čiai, sam dy ti dar buo to jai al­gą taip pat ga vo ne vo ke liuo se.„Ta das Blin da. Prad žia“ ke lia aso ci ja ciją su ko mer ci nių tea­trų pro duk ci ja. Ma ty da mi, kai ša lia kla si kinės sce nos dėl žiū­rovų ko vo ja ir pri mi ty vios bui­ti nių ar ly čių konf liktų ins ce ni­za ci jos, rim tie ji teat ra lai guod­žia sa ve, esą ko mer ci nių tea­trų karš tinė nėra blo gas reiš ki­nys. Te gu žmonės pir miau sia po tru putį pri pran ta prie teat ro žiū ro vo sta tu so, prie sce nos, net jei ja me – nie kaip neiš sib lai van­tis, tarp mo terų si jonų pa klydęs te le vi zi jos iš po pu lia rin tas ak to­rius. Pas kui, žiū, jie užaugs ir iki Jo no Vait kaus.Šią mintį per fra za vus, ga li ma guos tis ir lie tu viš ko ki no at ve­ju. Gal il gai niui did žio jo ek ra no meist rai su bręs iki to kios sta di­jos, kai kur da mi filmą gal vos ne apie žiū rovų kie kybę, bet apie kadrų ko kybę?

Pas ta ruo sius mėne sius apie šil dy mo pro ble mas kalbė jo ir rašė vi si, išs ky rus tuos, apie ku rių pro ble mas vi si ge rai ži­

no ir daug šne ka, – pa čius var to to jus. Ty li var to tojų tei sių gynė jai – var to­tojų gy ni mo aso cia ci jos. Pas tarųjų ty la iš kal bin ga – su pras da mi visų kalbų ab surdą ir po pu lizmą, ma ty da­mi, ko kia yra aukš čiau sių ša lies va­dovų po zi ci ja, būda mi įsi ti kinę, kad bet ko kia ki ta nuo monė bus su tik­ta ma si ne nea py kan ta ir pa smer ki­mu, ta čiau turė da mi sa vi gar bos ne­pa si duo ti ban dos jaus mui, jie ty li. Aš pa ban dy siu šią tylą nu trauk ti tikė da­mas, kad tai pa ska tins vi sus pra dėti konst ruk tyvų dia logą.

Pa sa ka „Dan gus griū va!“Ko tik neiš gir do me vie šo jo je erdvė­je po to, kai vil nie čiai ga vo sąskai tas už lapk ri čio mėnesį: me las, kenkė­jai, va gys, pa so din ti ne siaiš ki nant, atim ti li cen ciją, na cio na li zuo ti ši­lu mos tink lus, sa vi val dybė se įves ti tie sio ginį val dymą, sąmoks las prie š Pre zi dentę ir t. t.

No rom ne no rom to kio je si tua ci jo­je už duo di sau klau si mus: o kas ši­lu mos ūkio rei ka luo se pa si keitė, pa­ly gin ti su praei tais me tais, su dar anks tes niais me tais?

Kur bu vo tie, ku rie šian dien ta po to kie „pro tin gi“ ir iš kal bin gi? Ar pa­si keitė Lie tu vos Res pub li kos ener ge­ti kos įsta ty mas, ku ria me nu sta ty ta, kad ši lu mos ener gi jos kai nas nu sta­to sa vi val dybės, re gu liuo ja ir pri žiū ri vals tybė, kad vals tybė (kar tu su sa­vi val dybė mis) tvir ti na in ves ti ci jas ir jų pa grįstumą, kad vals tybė at sa­kin ga už pa tiek tos ener gi jos ko kybės prie žiūrą, kad vals tybė at sa kin ga už tai, kad su tar tys su var to to jais būtų sąži nin gos, kad vals tybė (sa vi val­dybės) or ga ni zuo ja ši lu mos ener­gi jos tie kimą pa lan kiau sio mis var­to to jams sąly go mis, kad vals tybė ga ran tuo ja tin kamų ap skai tos prie­taisų nau do jimą, kad vals tybė kont­ro liuo ja vie šuo sius pir ki mus, kad ga ran tuo ja kon ku ren ci jos sąlygų lai­kymą si ir t. t.

Ar ne Ap lin kos ap sau gos mi nis te­ri ja at sa kin ga už dau gia bu čių namų tin kamą eksp loa ta vimą ir prie žiūrą? Net Svei ka tos mi nis te ri ja yra at sa­kin ga, nes ji nu sta to hi gie nos nor mas pri žiū ri, kaip jų (šiuo at ve ju ši lu mos pa tal po se normų) lai ko ma si. Ką jau kalbė ti apie Ūkio ar Ener ge ti kos mi­nis te rijų vaid menį ši lu mos ūkio rei­ka luo se. Ne su gebė čiau įvar dy ti visų Vals tybės ins ti tu cijų, ku rios be veik dvi de šimt metų yra at sa kin gos už iš­var dy tas vals tybės re gu liuo ja mas ši­lu mos ūkio sri tis, bet esu įsi ti kinęs, kad joms iš leis ta tiek lėšų, kad vi­si Lie tu vos ši lu mos ener gi jos var to­to jai po rą se zonų galėtų ne mo ka mai nau do tis šil dy mo pa slau ga. Var to tojų

gy ni mo or ga ni za ci jos yra ap skai čia­vu sios, kad ši lu mos ūkio veiklą reg la­men tuo ja dau giau kaip šim tas teisės aktų! Iš tiesų dan gus griū va – griū va gremėz diš ka ir nee fek ty vi vi so ener­ge ti kos sek to riaus vals ty bi nio re gu­lia vi mo ir prie žiū ros sis te ma. Bū­tent ji šio je is to ri jo je yra ak ty viau sia ir gar siau siai rėkia, nes jai iš ki lo pa­vo jus vi suo me nei at sa ky ti, kaip ji at li ko sa vo pa rei gas, ku rias jai pa­tikė jo Lie tu vos pi lie čiai? Norė da ma iš veng ti at sa ko mybės, ši sis te ma pri­valė jo ras ti ir įvar dy ti prie šus – Vil­niaus merą Artūrą Zuoką ir bend rovę „Vil niaus ener gi ja“.

Pa sa kos po li tinės prie žas tysPir ma. Lie tu vos Res pub li kos Pre­zi dentė sa vo veiks mais ir su ma ny­mais yra stip ri ar įta kin ga tiek, kiek yra silp nas Sei mas, t. y. Pre zi dentė suin te re suo ta kitą Seimą turė ti tokį pa tį silpną kaip da bar ti nis. Seimą be aiš kios dau gu mos, Seimą, ku ria me

dau gu ma, for muo jan ti Vy riau sybę, būtų pa žeid žia ma, Seimą, ku ris dėl „šven tos ra mybės“ vyk dytų vi sus Pre zi dentės no rus. Da bar tinė Lie­tu vos po li tinės sis te mos pa dėtis to­kia, kad de fac to tu ri me pre zi den tinį vals tybės mo delį, kurį no ri ma iš lai­ky ti ir po naujų Sei mo rin kimų. Ši­lu mos ūkio pro blemų lau kas yra ge ra vie ta šiems tiks lams įgy ven din ti.

Ant ra. Lie tu vo je šiuo me tu nė­ra nau jos ne par la men tinės po li tinės jėgos, ku ri galėtų kon ku ruo ti su da­bar tinė mis par la men tinė mis par ti­jo mis. Todėl vi sus „pro tes to“ bal­sus ga li su si rink ti Lie tu vos sos tinės Vil niaus me ras A.Zuo kas. Ir sa vo ga­li my bes jis jau įrodė sa vi val dos rin­ki muo se. Vil niaus me ro sąjun ga su „len kiš ko mis ar ru siš ko mis“ par ti­jo mis Vil niaus mies to ta ry bo je, par­ti jo mis, ku rios tu ri rea lias ga li my bes pa tek ti į Seimą (per ženg ti 5 pro c. bar­jerą), tik di di na ga limą Vil niaus me­ro įtaką būsi ma ja me Sei me. Ši lu mos ūkio pro ble mos Vil niaus mies te pa­nau do ja mos kaip prie monė Vil niaus me ro įta kai ma žin ti, jam kri ti kuo ti, men kin ti, taip ban dant už kirs ti ke lią jo par ti jai pa tek ti į Seimą.

Pa bai go je klau si mas: po pu liz mas nu galė jo, bet ar dėl to ta po ge riau var to to jui? Ar bu vo at sa ky ta į klau­simą, o ką da ry ti? Ar per ke lis „dis­ku sijų“ mėne sius bu vo priim tas ar pa ruoš tas, pa si ūly tas bent vie nas tei­sės ak tas, ku ris galėtų keis ti pa dėtį ši­lu mos ūky je? Dau giau sia kri ti ka už­siėmė tie, ku rie tuos ak tus leid žia ir nuo ku rių pri klau so ši lu mos ūkio pro­blemų spren di mas. Tie sa, jie dar ti ki­si, kad ki še ni nis ge ne ra li nis pro ku ro­ras jiems su teiks in dul gen ciją... Bet ar tai pa keis šil dy mo sąskai tos dydį?

Kam keitė įstatymą?Var to to jai, kaip vi suo met, li ko su pro ble mo mis ir be lėšų – pri valės ieš ko ti, kas pri žiū ri (eksp loa tuo ja) jų ši lu mos punktą, ir iš nau jo rūpin tis lėšo mis t. y. jas rink ti, kaup ti.

Ši lu mos ūkio įsta ty mo pa tai so mis bu vo sie kia ma per prie vartą pri vers ti var to toją būtų sa vo na mo šei mi nin­ku, išeitų, kad Pre zi dentė sprendė or ga ni zuo to var to to jo pro blemą.

Ši lu mos ūkio rei ka luo se ši pro ble­ma ne nau ja.

Pri min si me, kad prie š de šimt metį ši lu mos tiekė jai pri valė jo nai kin ti gru pi nes ka ti li nes, o tam reikė jo re­no vuo ti (mo der ni zuo ti) dau gia bu čių namų ši lu mos punk tus.

Tai bu vo ga li ma at lik ti tik dau gia­bu čio na mo bu to sa vi nin kams pri­ėmus ati tin ka mus spren di mus.

Kęstu tis Gri nius, Lie tu vos Nep rik lau so mybės Atkū ri mo Ak to sig na ta ras ir Na cio na linės dujų,

elekt ros ir ši lu mos var to tojų gy ni mo ly gos pre zi den tas

Ši lu mos ūkis – be po pu liz mo

AntrADIEnIS, SAuSIo 24, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Lie tu viš ko ki no at gi mi mas. Prad žia?

Laimė, va ka rykštė nau jie na nėra ži nia apie fil mo kūrėjams skirtą ko kią na cio na linę pre miją už indėlį į lie - tu vių ki no pra monės rea ni ma vimą.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

Vio le ta Juo de lie nė

Ar per ke lis „dis ku sijų“ mėne sius pa si ūly tas bent vie nas teisės ak tas, ku ris galėtų keis ti pa dėtį ši lu mos ūky je?

Daugiau skaitykitediena.lt

7

lietuvaantradienis, sausio 24, 2012

Mi nist ras at si sa kė ko men tuo­ti pa tik ri ni mo re zul ta tus, nes tei­gia jų ne tu rįs raš tu. „Šian dien ne­no riu ko men tuo ti to klau si mo, nes tai su si ję su vals ty bės pa slap ti mis. Lau kiu raš tiš ko at sa ky mo iš Ant­ro jo de par ta men to prie Kraš to ap­sau gos mi nis te ri jos dėl at lik to po­lig ra fi nio ty ri mo“, – pir ma die nį žur na lis tams sa kė mi nist ras.

BNS ži nio mis, pa tik ri ni mas ga­li bū ti su si jęs su at lie ka mu ty ri mu dėl in for ma ci jos apie „Sno ro“ ban­ką nu te ki ni mo. Aiš ki na ma si, kaip duo me nys apie ren gia mus pa rei­gū nų veiks mus per nai lapk ri tį pa­te ko „Sno ro“ ak ci nin kams.

BNS ži nio mis, anks čiau po lig ra­fu tik rin ti ki ti šią in for ma ci ją tu rė­ję pa rei gū nai. Ži niask lai do je skelb­ta, kad pir mą kar tą FNTT va do vas neiš lai kė pa tik ri ni mo po lig ra fu. Pak laus tas, ar pa si ti ki V.Gai liu mi, R.Pa lai tis sa kė ne no rįs ko men tuo ti šio klau si mo, „kol ne tu ri at sa ky mų į jam iš ki lu sius klau si mus“.

Ar V.Gai lius to liau ga li va do­vau ti FNTT, mi nist ras tei gė at­sa ky siąs, kai gaus ra šy ti nius at­

sa ky mus. Šių jis ti ki si šią sa vai tę. Prem je ras And rius Ku bi lius pir ma­die nį pa kar to jo ver ti nąs šios tar ny­bos veik lą praė ju siais me tais ir ne­tu rįs jai prie kaiš tų.

„Prie šin gai, ga liu pa sa ky ti, kad ji dir ba tik rai ne blo gai. Ga li me pri si­min ti ir Ga riū nų by las, ga li me pri­si min ti ir di de les kont ra ban dos by­las, daug ki tų by lų, ku rios pa ro dė, kad ši tar ny ba kaip tik ga li dirb ti, ir dir ba tin ka mai“, – sa kė Vy riau sy­bės va do vas.

Pa gal įsta ty mą FNTT di rek to rių pen ke riems me tams į pa rei gas ski­ria ir iš jų at lei džia vi daus rei ka lų mi nist ras Vals ty bės tar ny bos įsta­ty mo nu sta ty ta tvar ka.

Tar ny bos di rek to rius tie sio giai pa val dus ir at skai tin gas vi daus rei­ka lų mi nist rui.

V.Gai lius FNTT va do vau ja nuo 2010 m. lie pos.

BNS inf.

FNTT va do vą tikrino lyg nusikaltėlį

Šal ti nis: �� spė�ja�ma,�kad�V.Gai�liaus�pa�tik�ri�ni�mas�ga�li�bū�ti�su�si�jęs�su�at­lie�ka�mu�ty�ri�mu�dėl�in�for�ma�ci�jos�apie�„Sno�ro“�ban�ką�nu�te�ki�ni�mo.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Bu vęs Ig na li nos ato mi nės elekt ri­nės (AE) va do vas Os val das Čiuk­šys, praė ju sių me tų rug sė jį at leis­tas iš įmo nės kor po ra ty vi nių rei ka­lų di rek to riaus pa rei gų, su bu vu siu darb da viu ga li su si tar ti tai kiai.

Vi sa gi no apy lin kės teis mo pir mi­nin kas Val das Cie siū nas BNS pa­tvir ti no, kad abi gin čo ša lys pa ro dė ini cia ty vą su si tar ti tai kiai.

„Abie jų ša lių pra šy mu bus sie­kia ma pa siek ti tai kų su si ta ri mą. Ki tas teis mo po sė dis pa skir tas va­sa rio 20 d.“, – sa kė tei sė jas.

O.Čiuk šio tei gi mu, komp ro mi­sas jau ras tas.

„Ma nau, kad vi sa da ge riau tai ka ne gu ne su ta ri mai. Ma nau, mū sų ad vo ka tai su ra do tei sin gą komp ro­mi si nį su ta ri mą. Jis yra kon fi den­cia lus, to dėl nuo bet ko kių de ta lių ko men ta vi mo su si lai kau“, – BNS sa kė jis.

O.Čiuk šys neatsk lei dė, ar Ig na­li nos AE ža da kom pen suo ti ir kiek už jo pri vers ti nės pra vaikš tos lai ką. Jis pra šė teis mo pa nai kin ti draus­mi nes nuo bau das, pri pa žin ti ne­tei sė tu dar bo su tar ties nu trau ki­mą, grą žin ti į dar bą bei pri teis ti kom pen sa ci ją už pri vers ti nės pra­vaikš tos lai ką.

Rem da ma sis Dar bo ko dek so 235 straips niu įsa ky mą dėl O.Čiuk šio at lei di mo per nai rug sė jo 14 d. pa­si ra šė Ig na li nos AE ge ne ra li nis di­rek to rius Žil vi nas Jurk šus, ku ris

O.Čiuk šį ap kal ti no šiurkš čiu dar­bo draus mės pa žei di mu.

O.Čiuk šys tuo met tei gė, kad spren di mas ne tei sė tas ir priim tas pa žei džiant pro ce dū ras.

Bu vu sio Ig na li nos AE va do vo ir dip lo ma to tei gi mu, jis bu vo ap kal­tin tas šiurkš čiais dar bo draus mės pa žei di mais, nes pra dė tas iki teis­mi nis ty ri mas dėl jo veik los, be to, jis kal tin tas vi suo me nės in for ma vi­mo tai syk lių pa žei di mu, kad sklei­dė įvai rią in for ma ci ją apie pa dė tį elekt ri nė je, taip pat tuo, kad su tie­sio gi niu va do vu ne su de ri no iš vy kų iš dar bo vie tos rug sė jo 5–14 d.

Prem je ras And rius Ku bi lius iš kar to po to, kai O.Čiuk šys bu vo at­leis tas, pa reiš kė, jog jis pa si ti kė ji­mo ir dar bo ne te ko, kai į elekt ri nės už da ry mo pro ce są kaip de ry bi­nin kas bu vo įtrauk tas in dų kil mės prieš ta rin gos re pu ta ci jos vers li­nin kas Ra mi nas Wal li.

O.Čiuk šio at ly gi ni mas sie kė dau giau nei 20 tūkst. li tų.

BNS inf.

Ti ki si tai kos

At ly gi ni mas: �� Ig�na�li�nos�AE�O.Čiuk�šys�per�mė�ne�sį�už�dirb�da�vo�dau�giau�nei�20�tūkst.�li�tų.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Ma nau, kad mū sų ad­vo ka tai su ra do tei sin­gą komp ro mi si nį su­ta ri mą.

Os val das Čiuk šys:

Fi nan si nių nu si kal­ti mų ty ri mo tar ny­bos (FNTT) di rek to­rius Vi ta li jus Gai lius penk ta die nį ant rą kar tą bu vo pa tik­rin tas me lo de tek­to riu mi. Tai pa tvir­ti no vi daus rei ka lų mi nist ras Rai mun­das Pa lai tis.

Ne no riu ko men tuo ti, nes tai su si ję su vals­ty bės pa slap ti mis.

8

ekonomikaantradienis, sausio 24, 2012

Len­ki­jos­naf­tos­kon­cer­no­„Lo­tos“­pre­zi­den­tas­Pa­we­łas­Olech­no­wic­zius­(nuotr.)­pra­ne­šė,­kad­kon­cer­no­val­do­ma­bend­ro­vė­„Lo­tos­Geo­naf­ta“­ar­ti­miau­siu­me­tu­ke­ti­na­pra­dė­ti­ska­lū­nų­du­jų­paieš­kas­Lie­tu­vo­je.­„Nusp­ren­dė­me­iš­gręž­ti­pir­mą­jį­grę­ži­nį,­siek­da­mi­iš­siaiš­kin­ti,­kas­yra­gel­mė­se“,­–­sa­kė­jis.­„Lo­tos­Geo­naf­ta“­šie­met­ke­ti­na­da­ly­vau­ti­nau­jų­naf­tos­ga­vy­bos­plo­tų­žval­gy­bos­ir­ga­vy­bos­kon­kur­suo­se.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,44 % +0,02 % –0,62 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2131 +0,8664­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1597 +0,8412­%JaV­do­le­ris 1 2,6765 +0,5032­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6427 +0,5402­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9400 +0,1521­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0218 +0,0736­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5021 –0,0466­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5402 +0,3348­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8577 +0,0175­%

IeškOsskalūnųdujų

Dėl di des nio ame ri kie čių ne ka­ri nių kro vi nių srau to E.Ma siu lis ir Lie tu vos trans por to įmo nių va do vai de rė jo si su JAV ka riuo­me nės Trans por ta vi mo pa da li­nio va do vy be, šios vals ty bės Gy­ny bos, Vals ty bės de par ta men tų at sto vais bei trans por to sek re to­riu mi Ray La Hoo du.

„Bend ra dar biau ti ir da ly vau­ti trans por tuo jant kro vi nius JAV su kur tu šiau ri niu ap rū­pi ni mo ke liu Lie tu vai yra gar­bė, ga li my bė ir at sa ko my bė. Kaip ša lis esa me pa si ren gę in­ten sy viai dirb ti su JAV ad mi­nist ra ci ja ir šios ša lies lo gis ti­kos bend ro vė mis, siek da mi kuo efek ty viau iš nau do ti mū sų tu­ri mą inf rast ruk tū rą bei siek­ti abi pu sės nau dos Lie tu vai ir mū sų tran sat lan ti niams stra­te gi niams par tne riams JAV“, – tvir ti no E.Ma siu lis.

Mi nist ras pa brė žė, kad, siek­da ma to liau stip rin ti stra te gi­nius Lie tu vos ir JAV ry šius, Lie­tu va pa si ren gu si ne tik ga ben ti kro vi nius į Af ga nis ta ną, bet ir iš­vež ti juos iš šios ša lies.

Ga ben ti kro vi nius į Af ga nis ta­ną per Lie tu vą ame ri kie čiai pra­dė jo praė ju sių me tų pa bai go je. Iš vi so 2011 m. per Klai pė dą į Af ga­nis ta ną iš ke lia vo 2165 NA TO pa­jė gų kon tei ne riai.

Ta čiau su si sie ki mo mi nist ras įsi ti ki nęs, kad kro vi nių srau tai ga lė tų bū ti kur kas di des ni. Ak­ty viau bend ra dar biau jant bū tų ga li ma pri trauk ti ir vers lo kro­vi nių.

„Šian dien ma to me, kad JAV vers lą do mi na kar tu su re gio ni­niais par tne riais Lie tu vos su kur­ti kon tei ne ri nių trau ki nių ko ri­do riai į Juo do sios jū ros re gio no ša lis, cent ri nę Azi ją ir Ki ni ją. Pa gei da vi mą stip rin ti bend ra dar­bia vi mą su Lie tu vos Klai pė dos

uos tu iš reiš kė vie nas di džiau sių JAV uos tų – Vir dži ni jos, taip pat Fi la del fi jos re gio ni nis uos tas“, – sa kė E.Ma siu lis.

Jung ti nė se Vals ti jo se Lie tu­vos de le ga ci ja taip pat su si ti ko su tarp tau ti nės lo gis ti kos bend­ro vės „Maersk Li ne“ va do vais. Ši įmo nė kvie čia ma da ly vau ti pla­nuo ja mo Klai pė dos išo ri nio gi­lia van de nio uos to sta ty bo je.

Anot E.Ma siu lio, į išo ri nį gi­lia van de nį uos tą sie kia ma ras­ti „kom pe ten tin gą, pa ty ru sį ir aukš tos re pu ta ci jos in ves tuo to ją, ku ris už tik rin tų pa pil do mą kro­vi nių srau tą ir veik tų kaip uos to val dy to jas“.

Nau ja sis uos tas ga lė tų pra dė ti veik ti maž daug 2020 m., kai iš­seks da bar ti nio uos to pa jė gu mai. Ja me bū tų ga li ma priim ti lai vus, ku riems rei ka lin gas 18 met rų gy­lis. Nau ją uos tą siū lo ma sta ty­ti vie šo jo ir pri va čio jo sek to rių par tne rys tės pa grin du ša lia Bū­tin gės.

Vy riau sy bė išo ri nio gi lia van­de nio uos to pro jek tą yra įtrau­ku si į de šim ties Lie tu vai stra te­giš kai svar bių pro jek tų, ku riems tiks lin ga pri trauk ti pri va tų ka­pi ta lą, są ra šą. Anot mi nis te ri­jos, skai čiuo ja ma, kad mak si ma li da bar ti nio Klai pė dos uos to kro­va ga lė tų siek ti apie 60 mln. to nų per me tus. Per nai Klai pė dos uos­te bu vo per krau ta 36,6 mln. to­nų kro vi nių.

BNS, VD inf.

Iš Ame ri kos lau kia dau giau kro vi nių

Kvie ti mas: ­� mi­nist­ras­E.Ma­siu­lis­kvie­tė­JAV­ka­riuo­me­nės­Trans­por­ta­vi­mo­pa­da­li­nio­va­do­vą­Wil­lia­mą­Fra­se­rį­ak­ty­viau­nau­do­tis­Lie­tu­vos­trans­por­to­įmo­nių­pa­slau­go­mis.­­

Lie­tu­vos­am­ba­sa­dos­JAV­nuo­tr.

NATO pa jė gų kon tei­ne riai per nai į Af ga­nis ta ną bu vo ga be­na mi per Klai pė dą.

2165

Iš JAV grį žęs su si sie ki mo mi nist ras Eli gi­jus Ma siu lis ti ki si, kad po jo vi zi to per Lie­tu vą į Af ga nis ta ną bus ga be na ma dau­giau ame ri kie čių kro vi nių. Iš to už dirb­tų ir uos tas, ir „Lie tu vos ge le žin ke liai“.

Vy riau sy bė links ta ne su teik ti že­mės ūkio pa skir ties že mės nau­joms so di nin kų bend ri joms, nes ji už sta to ma gy ve na mai siais na­mais.

Po va ka rykš čio Vy riau sy bės pa si­ta ri mo aiš kė ja, kad nau jiems ko­lek ty vi niams so dams že mės ne­bus ski ria ma.

„Pa si ta ri me bu vo iš reikš ta nuo­mo nė ir pri tar ta Sei mo Kai mo rei ka lų ir Ap lin kos ap sau gos ko­mi te tų siū ly mui ap ri bo ti nau jų bend ri jų stei gi mą si. Ki taip sa kant, esa moms di des nėms bend ri joms pa lie ka ma tei sė skai dy tis, kad jos bū tų op ti ma liau val do mos, ta čiau ne pa lie ka ma ga li my bės kur tis vi­siš kai nau joms so di nin kų bend­ri joms, ski riant joms že mės plo­tus“, – sa kė ap lin kos mi nist ras Ge di mi nas Kaz laus kas.

Pa sak jo, leis ti steig tis nau joms so di nin kų bend ri joms ne no ri ma, nes že mės ūkio pa skir ties že mė už­sta to ma gy ve na mai siais na mais.

„Šio se te ri to ri jo se Vil niu je, Kau ne, Klai pė do je sta to mi gy ve­na mie ji na mai, o gy ve na mo sios te ri to ri jos tu ri bū ti ku ria mos vi­siš kai ki tais pa grin dais, ne per so­di nin kų bend ri jas, kai ne sut var­ko ma inf rast ruk tū ra ir kiek vie nas pa lie ka mas tvar ky tis taip, kaip iš­ma no. No rint už siim ti žem dir bys­te, šiais lai kais ne su dė tin ga nu si­pirk ti že mės pa skir ties skly pą ir ja me da ry ti ką tik no ri“, – tvir ti­no G.Kaz laus kas.

Vy riau sy bė taip pat siū lo priim ti įsta ty mo pa tai sas, ku rios su da ry­tų są ly gas so di nin kų bend ri jas in­teg ruo ti į bend rą mies tų inf rast­ruk tū rą.

Šiuo me tu esą neaiš ku, kas at­sa ko už so dų bend ri jų ke lius, to­dėl siū lo ma, kad juos pe rim tų sa­vi val dy bės.

Pa sak ap lin kos mi nist ro, su­tar ta, kad, per duo dant sa vi­val dy bėms bend ri jų ke lius, už ka dast ri nius ma ta vi mus ir re­gist ra vi mo da ly kus su mo kė tų

so di nin kų bend ri jos, o ne sa vi­val dy bės: „Nes prie šin gu at ve ju sa vi val dy bėms tek tų skir ti pa pil­do mus asig na vi mus, o jie biu dže­te ne nu ma ty ti.“

Sei mo Kai mo rei ka lų ir Ap lin kos ap sau gos ko mi te tai siū lo spręs­ti so di nin kų bend ri jų stei gi mo, vi­daus ke lių ka dast ri nių ma ta vi mų ir įre gist ra vi mo re gist re fi nan sa vi mo pro ble mas. Ta čiau, anot Ap lin kos mi nis te ri jos, tai nė ra jos kom pe­ten ci ja.

BNS, VD inf.

Sodų bendrijų plėt ros ne re mia

Ne sip lės: ­� val­džia­ne­no­ri­leis­ti­steig­tis­nau­joms­so­di­nin­kų­bend­ri­joms,­nes­že­mės­ūkio­pa­skir­ties­že­mė­už­sta­to­ma­gy­ve­na­mai­siais­na­mais.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Gy ve na mo sios te ri­to ri jos tu ri bū ti ku­ria mos vi siš kai ki­tais pa grin dais, o ne per so di nin kų bend­ri jas.

9

Sveikataantradienis, sausio 24, 2012

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Kel mu čius rau gi no pa tysVil niaus San ta riš kių kli ni kų In­fek ci nių li gų ir tu ber ku lio zės li­go ni nė je gy do mas bo tu liz mu sun­kiai ser gan tis vy ras. Įta ria ma, kad jis ap si nuo di jo su mais tu pa te ku­siu la bai stip riu neu ro tok si nu, ku rį ga mi na šios li gos su kė lė jas Clost ri­dium bo tu li num (C.Bo tu li num).

Li go nis, su val gęs na muo se rau­gin tų kel mu čių, po ke lių va lan dų pa ju to krū ti nės, skran džio ir pil vo skaus mus, py ki ni mą. Šiems simp­

to mams praė jus, to liau džiū vo bur­na, ta po sun ku ry ti sau są mais tą. Ga liau siai su tri ko re ga, li go nis ma tė kaip per mig lą, ne ga lė jo skai ty ti.

Gy dy to jai diag no za vo bo tu liz mą ir pra dė jo gy dy ti. Šiuo me tu li go­nio būk lė ge rė ja.

Tem pe ra tū ra ga li ne kil ti„Bo tu liz mas – in fek ci nė ner vų sis­te mos li ga, pa si reiš kian ti ap si nuo­di jus mais tu, re gos, ri ji mo, kvė­pa vi mo, net kal bos su tri ki mais“, – li go nio pa tir tus simp to mus iš­var di jo In fek ci nių li gų ir tu ber ku­lio zės li go ni nės di rek to riaus pa va­duo to ja me di ci nai, in fek ci nių li gų gy dy to ja Vi da Gul bi nie nė.

Ji pri dū rė, kad ap si nuo di jus ga li stip riai pri kim ti bal sas, su si lpnė­ti rau me nys, ypač krū ti nės ląs tos. Dėl to ga li su trik ti kvė pa vi mas, o tai ke lia pa vo jų li go nio gy vy bei.

„Tai – pro ble miš ka li ga dėl pa­si tai kan čių mir ties at ve jų ir keb­lios pra di nių sta di jų diag nos ti­kos. Li gos pra džia nė ra ryš ki, juo

la biau kad ta da tem pe ra tū ra bū na neaukš ta ar ba vi sai ne pa ky la“, – pa sa ko jo gy dy to ja V.Gul bi nie nė.

Kai trūks ta rūgš tiesDaž niau siai ap si nuo di ja ma na­muo se ga min tais ne pa kan ka mai pa rūgš tin tais dar žo vių, gry bų, mė­sos ir žu vų kon ser vais, sū dy tais, vy tin tais ar rū ky tais mė sos ir žu­vų ga mi niais.

Di džiau sias pa vo jus – gry bai, ku riuos la biau siai mėgs ta bo tu liz­mą su ke lian čios bak te ri jos. Prieš kon ser vuo jant gry bus, juos rei kia ypač ge rai nu plau ti.

Dau giau sia ap si nuo di ji mo bo tu­liz mo tok si nu atvejų re gist ruo ja ma žie mą ir pa va sa rį. Ru de nį ne tin ka­mai kon ser vuo tuo se pro duk tuo se iki pa va sa rio pa si ga mi na pa kan­ka mas kie kis tok si no. Nors už­terš ti šiuo nuo du mais to pro duk­tai iš vaiz da, kva pu ir sko niu daž nai ne si ski ria nuo sau gių pro duk tų, dėl su si kau pu sių du jų ga li iš si pūs ti kon ser vų dang te liai.

Pavojinga kon ser vuo tų gry bų ma gi jaKon ser vų dang te lis iš si pū tęs, o deš ros – įtar ti no sko nio ir kva­po. To kių pro duk tų ge riau net neim ti į bur ną, nes ga li ma pri si­šauk ti bė dą – ap si nuo dy ti.

Vie nas stip riau sių nuo dų

Bo tu liz mą su ke lia C. Bo tu li num bak te­ri ja, ga mi nan ti la bai stip rų nuo dą, pa­vo jin giau sią iš vi sų ži no mų bak te ri nių nuo dų. Žmo gui mir ti nas net la bai ma­žas šio nuo do kie kis. Išo ri nė je ap lin ko­je bak te ri jos su da ro spo ras, ku rios la­bai at spa rios fi zi niams veiks niams: ne bi jo sau lės, šal čio, to dėl dir vo že my­je ga li iš si lai ky ti de šimt me čiais. Bo tu­liz mo spo ros la bai at spa rios vi ri mo tem pe ra tū rai (ver dant 100 ºC tem pe­ra tū ro je žūs ta per 5–6 valandas, au tok­la ve 120 ºC tem pe ra tū ro je – per 20–30 minučių). 10 pro c. drus kos rūgš ties tir­pa las jas su nai ki na per 1 valandą.

Kon ser vuo ta me mais te, ku ris lai ko­mas kam ba rio tem pe ra tū ro je, kai ne­patenka oras, ne pa kan ka ma rūgš­ties, drus kos ar cuk raus kon cent ra­ci ja, spo ros virs ta bak te ri jo mis, ku­rios pra de da dau gin tis ir ga min ti la­bai stip rų tok si ną. Šis tok si nas jaut­rus karš čiui, vi ri nant suy ra per ke­lias mi nu tes.

In fek ci jos šal ti nis – na mi niai gy vu­liai, grau ži kai, žu vys, paukš čiai, re­čiau žmo nės. Iš jų žar ny no C. Bo tu­li num spo rų pa ten ka į dir vo že mį, ant dar žo vių, gry bų, mė sos pro­duk tų.

Pa vo jus ir kaip jo iš veng ti

Ne ga li ma val gy ti kon ser vų, ku rių �dang te lis iš si pū tęs, ne var to ti mė sos ar deš rų, jei pa ki tu si jų spal va, įtar ti­nas sko nis ir kva pas.

Na mie kon ser vuo ja mus vai sius, �dar žo ves, gry bus pir miau sia bū ti na la bai ge rai nu plau ti, tik ta da rau gin ti, sū dy ti, ma ri nuo ti.

Kon ser vuo jant pro duk tus rei kia �

nau do ti pa kan ka mai rūgš ties, drus­kos ar cuk raus.

Pa ga min tus kon ser vus, rū ky tus �ir vy ti na mus mė sos ga mi nius bū ti­na lai ky ti ne aukš tes nė je kaip +10 ºC tem pe ra tū ro je.

At si ra dus pir miems ap si nuo di ji mo �po žy miams rei kia kuo sku biau kreip­tis į gy dy to ją.

Skanėstai: �� konservuotos�gėrybės�visuomet�vilioja�pasmaguriauti.�Tačiau�nereikia�pamiršti�ir�apie�grėsmes�sveikatai.� � „Shutterstock“�nuotr.

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@diena.lt

Šią ne ti piš ką žie mą rei kia ma­žiau šil dy ti pa tal pas. Gal ir per ša­li mo li go mis ser ga me ma žiau, gri­po epi de mi jos ne bus? Į šiuos ir ki­tus klau si mus at sa ko bend ro sios pra kti kos gy dy to ja Ir ma Vit kaus­kie nė.

– Skel bia ma, kad pa sta ro sio mis die no mis, ter mo met ro stul pe­liui nu kri tus že miau nu lio, pa­dau gė jo ser gan čių per ša li mo li­go mis. Ar tai su si ję?– At ša lus orams žmo nės šil čiau ren gia si ir vi ru si nių ro to–, ho ro–, no ro– in fek ci jų šiek tiek su ma žė jo, o bend ras per ša li mų skai čius vi­sa da pa di dė ja po sa vait ga lio. Pir­ma die nį ir ant ra die nį pas mus pa­cien tų bū na dau giau nei ki to mis sa vai tės die no mis.

– Kuo daž niau siai skun džia­masi? Ko kios li gos pa vo jin­giau sios šiuo me tu?– Dau giau sia pa cien tų kamuoja vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų už de­gi mai. Taip pat plau čių, au sų, šla­pi mo pūs lės, akių jun gi nės, gerk lės už de gi mai. Jei žmo gus ne sveiks ta ir ne si gy do, ky la komp li ka ci jų – su­ser ga ma plau čių už de gi mu, bron­chi tu.

Depresija ir dietos – kelias į peršalimą

– At ro do, kad lau ke ne šal ta, tai ko dėl žmo nės ser ga per ša li mo li go mis?– Daž niau siai per šą la ma kei čian tis orams. Jei žmo gus bū na šil to je pa­tal po je ir neap si ren gęs vir šu ti niais dra bu žiais išei na į lau ką pa rū ky ti ar ki tais rei ka lais, šiuo me tų lai ku taip pat la bai grei tai ga li per šal ti. Vai­kai per šą la iš bė gę į lau ką be ke pu­

rės. To kie neat sa kin gi poel giai ga li pri šauk ti li gą.

– Į ko kius vai kų li gų simp to­mus tė vai tu ri labiausiai at­kreipti dėmesį?– Į vi sus: slo gą, čiau du lį, sek re ta vi­mą iš no sies, pa rau du sias ir aša ro­jan čias akis, ko su lį. Taip pat pa ki­lu sią tem pe ra tū rą. Pas te bė ję šiuos simp to mus tė vai tu ri su si rū pin­ti. Gal būt pa dės pa pras ti liau diš ki bū dai, ku rių ži no kiek vie na ma ma. Pa vyz džiui, krū ti nę ir nu ga rą ga li­ma trin ti aro ma ti niais te pa liu kais, duo ti pa kvė puo ti van dens ga rų, di­des nė mis do zė mis var to ti vi ta mi ną C, daug ger ti karš tos ar ba tos.

– Ar šie pa ta ri mai tin ka ir suau­gu sie siems?– Taip. Tai tin ka vi siems.

– Kas dar pa de da stip rin ti imu­ni te tą?– Bū ti na at kreip ti dė me sį į dar bo ir poil sio re ži mą. Var to ti po li vi ta­mi nus, ku riuo se yra vi sų rei ka lin gų vi ta mi nų: A, B, C, D. Taip pat rei kia val gy ti vi sa ver tį mais tą, ku ria me yra or ga niz mui svar bių me džia gų. Žie mą iš ra cio no ne ga li ma iš brauk ti vai sių bei dar žo vių. La bai nau din­gi cit ru si niai vai siai, obuo liai, mor­kos. Rei kia mankš tin tis, spor tuo ti ir bū ti nai vė din ti pa tal pas, vaikš čio ti gry na me ore.

Da bar daug žmo nių su ka si už­bur ta me ra te tarp dar bo ir na mų. Dėl šios prie žas ties ne re tai pra si de­da dep re si ja, ku ri silp ni na imu ni te­tą. Kita ver tus, dep re si ja ga li bū ti ir silp no imu ni te to prie žas tis. Ser gan­tis žmo gus ne no ri rū pin tis sa vi mi.

– Net ruks atei ti pa va sa ris. Dau­ge lis mo te rų jau pra de da lai­ky tis die tos. Ar tai ne si lpni na imu ni te to?– Ge riau sia die ta bū tų, jei įpras tą po­rci ją su ma žin tu me per pu sę, nes žmo­gus yra įpra tęs prie sa vo mi ty bos ra­cio no ir iš jo dras tiš kai iš mes ti vie ną ar ki tą pro duk tą yra pa vo jin ga. Taip or ga niz mas pa ti ria šo ką. Iš pa grin dų pa kei tus mais to ra cio ną ir pra dė jus val gy ti tai, ko ne mėgs ti, or ga niz mas vėl tu rės pri pras ti prie nau jų pro duk­tų, o per tą lai ką imu ni te tas nu si lps. Be si lai kant die tos vi sa da at si ran da ti ki my bė su si rgti per ša li mo li go mis.

– Ką pa tar tu mė te žmo nėms, ku rie jau čia si per ša lę, bet ne­ga li sau leis ti sirg ti ir gy dy tis na muo se, nes tu ri ei ti į dar bą?– Ne re tai vie nu me tu ten ka gy dy ti ke lis li go nius iš vie nos dar bo vie tės. Jie su ser ga už si krė tę vie ni nuo ki tų, lie ka vos ke li svei ki žmo nės, ku rie tu ri dirb ti už vi są ko lek ty vą. Di de­lis dar bo krū vis dar la biau silp ni na imu ni te tą ir ga liau siai su ser ga net ir pa tys svei kiau si.

Da bar daug žmo nių su ka si už bur ta me ra te tarp dar bo ir na­mų. Dėl šios prie žas­ties ne re tai pra si de­da dep re si ja, ku ri silp ni na imu ni te tą.

Ir ma Vit kaus kie nė:

Re cep tai imu ni te­tui su stip rin ti

Im bie ras � – vie na po pu lia riau­sių pre ven ci nių per ša li mo prie mo­nių. Me di kai pa ta ria ger ti imu ni te­tą stip ri nan čią im bie ro, me daus ir cit ri nos ar ba tą. Sup jaus ty ki te smul­kiais ga ba lė liais im bie ro šak nį ir už­pil ki te 1 lit ru van dens. Lai ky ki te im­bie rą van de ny je, kol už pi las už virs. Vė liau įdė ki te na tū ra laus me daus ir įpil ki te cit ri nų sul čių. Šios ar ba tos ger ki te ne dau giau kaip vie ną puo­de lį per die ną.

Svei kuo liš kas span guo lių už­ �tai sas. Jam reikės 800 g span guo­lių, 650 g na tū ra laus me daus, 80 g čes na kų ir svo gū nų, 25 g im bie­ro. Span guo les su trin ki te į vien ti są ma sę. Sus mul kin ki te čes na ką ir svo­gū ną. Im bie rą su tar kuo ki te ir su mai­šy ki te vi sas su de da mą sias da lis. Jei mėgs ta te, ga li te įber ti bi čių duo ne­lės ar šiek tiek gars ty čių. Mi ši nį lai­ky ki te šal dy tu ve san da riai už deng­ta me in de ir val gy ki te po šaukš tą per die ną. Jei mi ši nys per ne lyg ait­rus, ga li te už ger ti van de niu.

Dau giau sia ap si nuo­di ji mo bo tu liz mo tok si nu atvejų re gist­ruo ja ma žie mą ir pa­va sa rį.

10

pasaulisAntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

ES ša lys va kar su ti ko pa skelb ti em bargą Ira no naf tos eks por tui, siek da mos su­stab dy ti lėšų srautą, ku ris pa de da fi nan­suo ti gin či jamą Te he ra no bran duo linę pro gramą. Pa gal komp ro mi sinį su si ta­rimą, priimtą po ke lias sa vai tes tru ku sių įtemptų de rybų ir Grai ki jos prie ši ni mo si, nu ma to ma ne del siant įves ti drau dimą im­por tuo ti naftą iš Ira no ir iki lie pos 1 d. pa­ma žu nu trauk ti ga lio jan čias su tar tis.

Dau giau nei mi li jar das Azi jos gy ven tojų va kar nau juo sius Dra ko no me tus pa si ti­ko triukš min gais fe jer ver kais tikė da mie si, kad ga lin giau sias kinų zo dia ko ženk las at­neš tur tus ir ga lią, ku riuos jis sim bo li zuo­ja. Ki ni jos ir ša lių, ku rio se gy ve na gau sios kinų bend ruo menės, li go ninė se ste bi mas itin pa gausėjęs gim dymų skai čius, nes po ros sten gia si su si lauk ti vaikų lai min gais lai ko mais Dra ko no me tais.

ES Su tarė dėl Em bar go

Ki ni ja pa Si ti Ko dra Ko no mE tuS

Žmonės pa var goVos 44 pro c. bal sa vi mo teisę tu rin­čių Kroa ti jos pi lie čių sek ma dienį da ly va vo re fe ren du me ir pa reiškė sa vo nuo monę dėl ša lies sto ji mo į ES. Tai vie nas ma žiau sių ro dik­lių, už fik suotų per ana lo giš kus re­fe ren du mus ki to se ša ly se. Veng ri­jo je bal suo ti dėl sto ji mo į ES 2003 m. at ėjo 45 pro c. rinkėjų, o Mal to je tais pa čiais me tais – 90 pro c.

„Žmonės aki vaizd žiai pa vargę, – po bal sa vi mo pri pa ži no Kroa ti jos prem je ras Zo ra nas Mi la no vi ćius. – Būtų ge riau, jei gu rinkėjų ak ty vu mas būtų di des nis, bet to kia yra rea lybė. Tai yra is to ri nis spren di mas, po sūkio taš kas mūsų is to ri jo je, ir da bar vis­kas – sėkmė ar ba pra laimė ji mas – pri klau sys tik nuo mūsų pa čių.“

Ma žas rinkėjų ak ty vu mas re fe­ren du mo ne suž lugdė, nes tam, kad jis įvyktų, pa ka ko pa pras tos balsų dau gu mos. Maž daug 66 pro c. rin­kėjų pa sakė „taip“ sto ji mui į ES, 33 pro c. bu vo prie š, o li kusį pro centą biu le te nių rin kimų ko mi si ja pri pa­ži no ne ga lio jan čiais.

Kroa ti ja, ku ri prie š 20 metų at si­

skyrė nuo Ju gos la vi jos ir 1991–1995 m. iš gy ve no kru viną karą dėl ne­prik lau so mybės, ES sto ji mo su tartį pa si rašė pra ėju siais me tais. 2013 m. liepą ji turėtų tap ti 28­ąja blo ko na­re, kai vi sos ki tos vals tybės narės ra ti fi kuos ati tin ka mus do ku men­tus. Kroa ti ja taps ant rąja bu vu sios Ju gos la vi jos ša li mi. Iš še šių bu vu sių Ju gos la vi jos res pub likų tik Slovė ni ja jau yra ES narė, ta čiau įsto ti į Bend­riją taip pat sie kia Ser bi ja, Juod kal­ni ja, Ma ke do ni ja ir Bos ni ja.

Na rystė iš gelbės eko no miką?Kroa ti jos eu roen tu zias tai ti ki si, kad na rystė ES pa dės ša lies eko no mi kai, ka muo ja mai re ce si jos, 48 mlrd. eu­rų skolų naš tos ir di de lio ne dar bo, ku ris šie met ga li pa siek ti 18 pro c. Pri si jun gus prie blo ko, Kroa ti jai at si vers pla ti Eu ro pos pre kių ir pa­slaugų, taip pat dar bo rin ka.

„Kroa ti ja nu bal sa vo už Eu ropą, už sąjungą su ki to mis de mok ra tinė mis Eu ro pos ša li mis, ku rios sie kia pa­žan gos. Už ver ty bes ir prio ri te tus, ku rie bu vo nu sta ty ti per de ry bas, – po re fe ren du mo džiū ga vo Kroa ti jos pre zi den tas Ivo Jo si po vi ćius. – Bet tie, ku rie bal sa vo prie š, turėtų ži­no ti, kad į jų būgšta vi mus ir abe­jo nes bus at si žvelg ta.“ Vyk dy da ma proeu ro pie tišką viešųjų ry šių kam­pa niją, Kroa ti jos vald žia įspėjo gy­ven to jus, kad at si sa kiu si sto ti į ES vals tybė ne teks pi nigų iš Eu ro pos fondų. Nuo 2007 m. Kroa ti ja iš ES ga vo maž daug 150 mln. eurų, tiek pat turėtų gau ti šie met, o kitą met – dar 95 mln. eurų.

Pro vy riau sy binė ži niask lai da taip pat rašė, kad nu si gręžu si nuo ES Kroa ti ja bus įtrauk ta į vie no kią ar ki to kią Bal kanų sąjungą kar tu su

bu vu sia prie ši nin ke Ser bi ja. Pas­ta ro ji taip pat sie kia na rystės ES ir lau kia Briu se lio at sa ky mo į pa­raišką su teik ti ofi cia lios kan di datės sta tusą. Bet ES po pu lia ru mas šio je ša ly je ge ro kai su men ko dėl Briu se­lio iš kel tos sąly gos pri pa žin ti Ko­so vo ne prik lau so mybę, ku ri bu vo vie na ša liš kai pa skelb ta 2008 m.

ES – ne be to kia pa trauk liBet Kroa ti jos vald žios ar gu men­tai ne vi siems at ro do įti ki na mi. Bal savę prie š sto jimą į ES bai­mi na si, kad Kroa ti ja au ko ja sa­vo su ve re numą ir tau tinę ta pa tybę – ver ty bes, už ku rias gink lais ko­vo jo pra ėju sio am žiaus pa sku ti nia­me de šimt me ty je. Ma ža to, ša lies įmonės ir ūkiai at si vėrus sie noms ir rin koms ga li neat lai ky ti kon ku­ren ci jos su ki to mis ša li mis.

„Ma žas rinkėjų ak ty vu mas ro­do, kad Kroa ti ja at su ko nu garą ES, – sakė ka ro ve te ra nas Želj ko Sa­či ćius, va do vau jan tis kam pa ni jai prie š Kroa ti jos sto jimą į ES. – Šis re fe ren du mas ne teisė tas. Mes nie­ka da jo ne pri pa žin si me.“

ES kan di datės sta tusą Kroa ti­jai skyrė 2004 m., bet nuo to lai ko blo ko po pu lia ru mas šio je ša ly je ge­ro kai su mažė jo. Dau ge lis gy ven tojų su pra to, kad na rystė ES au to ma tiš­kai neat neš ge rovės ir klestė ji mo. Se na ja me že my ne ki lu si skolų kri­zė dar su ma ži no ES po pu lia rumą.

„Bal sa vau prie š, nes ne ma nau, kad mums ge rai sek sis įsto jus į ES, – sakė 23 metų uni ver si te to stu­dentė Ma tea Ko lenc. – Girdė jau daug blogų da lykų apie ES, jos eko­no minę si tua ciją ir tai, ką ji ga li pa­si ūly ti.“

Šeš ta dienį Zag re be po li ci ja su si­rėmė su gru pe na cio na listų, ban­dan čių nu plėšti ES vėliavą. Re fe­ren du mo dieną Kroa ti jos Spli to ku ror te, va di na ma me na cio na­listų ži di niu, ant pa statų sienų pa­si rodė an tieu ro pie tiškų pie ši nių ir šūkių. Vie nas jų skelbė: „Sus tab­dy ki te grio vimą, Ne ES!“ Po li ci ja už ra šus už dažė bal tais da žais.

Ke lias į ES bu vo il gasPraė ju sio am žiaus pa sku ti nia­me de šimt me ty je, kai ki tos po ko­

mu nis tinės vals tybės cent rinė je ir Rytų Eu ro po je stip ri no sa vo de­mok ra ti jas ir judė jo in teg ra ci jos į ES link, Kroa ti jos as pi ra ci jas dėl Bend ri jos stabdė 1991–1995 m. ka­ras ir jo pa li ki mas.

Tik 2000­ai siais iš rin kus proeu­ro pie tiš kus ly de rius Kroa ti ja vir­to tik ra par la men ti ne de mok ra ti ja, ga lin čia siek ti kan di datės į ES sta­tu so. Bet Briu se lis ne su ti ko pra dėti de rybų dėl Kroa ti jos na rystės tol, kol bu vo suim tas buvęs Bal kanų ka­rų ge ne ro las An te Go to vi na. Jung­ti nių Tautų tri bu no las Ha go je nu­teisė jį už ka ro nu si kal ti mus.

Per sep ty ne rius de rybų me tus Kroa ti jai te ko tai ky tis prie ge ro­kai griež tes nių kri te rijų nei anks­tesnėms ša lims pre ten dentėms. Ypač di delį dėmesį ES skyrė teismų sis te mai, nes 2007 m. prie blo ko pri si jun gus Ru mu ni jai ir Bul ga ri jai ėmė ryškė ti ko rup ci ja ir ki tos pro­ble mos šio je sri ty je. Buvęs Kroa ti­jos prem je ras Ivo Sa na de ras da bar yra kal ti na mas ko rup ci ja, teisė sau­ga at lie ka ty rimą dėl jo veik los.

BBC, „The New York Ti mes“, „Ti me“ inf.

Kroa ti ja į ES žen gia sle gia ma abe jo nių

Nors du treč­da liai bal sa vu­sių kroatų re fe­ren du me pri­tarė sto ji mui į ES, rinkėjų ak­ty vu mas ro do, kad di de liu eu­roen tu ziaz mu ši Bal kanų ša­lis ne trykš ta.

Pas ta ruo sius tre jus me tus Kroa ti ja, ku rios eko no mi ka smar kiai re mia si Ad ri jos pa jūrio tu riz mu, dau giau sia bu vo iš tik ta re ce si jos. Cent ri nis ban­kas pro gno zuo ja, kad šiais me tais eko­no mi ka su si trauks 0,2 pro c. Ne dar bas ša ly je be veik pa siekė 18 pro c.

Todėl ana li ti kai įspėja, kad po sėkmin go re fe ren du mo Kroa ti­jos va do vams ne derėtų at si pa lai­duo ti, o su telk ti jėgas į re for mas, ku­rios pa dėtų eko no mi kai at si ties ti

ir su si grąžin ti in ves tuo tojų pa si tikė­jimą. „In ves tuo to jai bus pa si rengę šie­met pirk ti Kroa ti jos skolą, jei gu ma tys, kad vy riau sybė vyk do nuo sek lias re­for mas, galbūt pa de da ma Tarp tau ti­nio va liu tos fon do“, – sakė „Royal Bank of Scot land“ ana li ti kas Ti mo ty As has.

Kroa ti jos vy riau sybė no ri tvar ky tis pa ti ir Tarp tau ti nio va liu tos fon do pa­galbą va di na kraš tu ti ne prie mo ne. Ji jau pa skelbė pla nus pri dėtinės vertės mo kestį pa di din ti nuo 23 iki 25 pro c.

ir ke ti na pa reng ti šių metų biud že to pro jektą iki va sa rio pra džios, kai rei­tingų agentū ros „Fitch“ eks per tai at­vyks įver tin ti ša lies eko no mi kos bū­klės. Šiuo me tu „Fitch“ Kroa ti jai ski ria ver ti nimą BBB–.

Sto da ma į ES Kroa ti ja įsi pa rei go ja įsi­ves ti eurą, bet tam pri reiks dar ne vienų metų. Ša lies prem je ras Z.Mi la­no vi ćius anks čiau bu vo už si minęs, kad įsi ves ti eu ro ne pa vyks bent iki 2015–2016 m.

Sun ki eko no mi kos būklė

Ma žas rinkėjų ak­ty vu mas ro do, kad Kroa ti ja at su ko nu­garą ES. Šis re fe ren­du mas ne teisė tas. Mes nie ka da jo ne­pri pa žin si me.

Želj ko Sa či ćius:

Su sis kal dy mas: � kol Kroa ti jos va do vai – prem je ras Z.Mi la no vi ćius (iš kairės), pre zi den tas I.Jo si po vi ćius ir par la men to pir mi nin kas Bo ri sas Spre mas – ke­lia tau res, sto ji mo į ES prie ši nin kai ža da ko vo ti to liau. AFP, „Reu ters“ nuo tr.

15 – tiek pa siekė Ita li jos lai vo „Cos ta Con cor dia“ aukų skai čius, kai gelbė to jai va kar išt raukė dar du kūnus.

11

sportasantradienis, sausio 24, 2012

Spor to aist ruo liai, ne kant riai lau kę ša lies mo te rų ran ki nio ly gos čem­pio nės „East con AG-Vil niaus ko le­gi jos“ ir šio se zo no ly de rės Kau no „AC ME-Žal gi rio“ eki pos ma čo, at­kak lios ko vos ne pa ma tė.

Kau nie tės su triuš ki no vil nie tes jų aikš tė je 43:24. „Mums pa si se kė mo­bi li zuo ti gy ny bą, pui kiai var tus gy­nė Vi ta Ur bo nai tė, be to, sėk min gai kont ra ta ka vo me, tad su si kro vė me pa kan ka mą per sva rą ir iš ko vo jo me reikš min gą per ga lę“, – po var žy bų sa kė „AC ME­Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne ris An ta nas Skar ba lius.

Dra ma tiš kai su si klos tė praė ju­sio se zo no pri zi nin kių – vi ce čem­pio nių Kau no ra jo no „HC Gar lia va­

SM“ ir bron zos me da lių lai mė to jų Vil niaus „Švie sos­Eg lės“ ran ki nin­

kių – rung ty nės. Vil nie tės at kak liai sie kė pir mą kar tą šia me čem pio na­te nu ga lė ti gar lia vie tes, bet nu si lei­

do joms jau tre čią kar tą – 30:31.Iki dvi ko vos pa bai gos li kus 9

min., Gar lia vos ko man da pir ma vo 29:23, bet „Švie sa­Eg lė“ priar tė­jo – 31:27. Be to, dvie jų mi nu čių bau dos bu vo skir tos „HC Gar lia­va­SM“ pa grin di nės su dė ties žai­dė joms Dai vai Bū tė nai tei ir Gin­ta rei Onu sai ty tei. Vis dėl to ša lies vi ce čem pio nės at si lai kė.

„Vil niaus ba ka lė jos­Tau ro“ ir Pa ne vė žio KKSC ma čo nu ga lė to­jos paaiš kė jo taip pat tik pa sku ti­nė mis aki mir ko mis: li kus žais ti 3 sek., re zul ta tas bu vo ly gus – 36:36, bet vil nie tės pra si žen gė ir tei sė jai sky rė į jų var tus 7 m bau di nį, ku­rį pa ne vė žie tės rea li za vo.

VD inf.

Lietuvos moterų rankinio lygos ly de rės su triuš ki no čem pio nes

Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis

1. „AC ME-Žal gi ris“ 15 13 1 1 547:4322. „HC Gar lia va-SM“ 15 12 0 3 492:3963. „East con AG-VK“ 15 9 2 4 516:4584. „Švie sa-Eg lė“ 16 8 1 7 490:4425. KKSC 15 7 0 8 421:4696. „RC Šir šės-Ga ja“ 15 2 0 13 429:5297. „Vil niaus bak.-Tau ras“ 15 0 0 15 424:593

Turnyro lentelė

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Nau ja kar ta tvir tė jaGrai kų­ro mė nų im ty nių rink ti nės tre ne ris Rus la nas Var ta no vas pa­ste bė jo, kad be veik vi sos ko vos pa­tei si no spe cia lis tų lū kes čius.

„Au ga ne blo ga jau na kar ta. Tiek jau nių, tiek jau ni mo gru pės im ty ni­nin kai at kak liai ko vė si su pa ty ru siais meist rais. Pas te bė jo me, kad meist­riš ku mo ly gis ūg te lė jo, – džiau gė­si tre ne ris. – Ne to li mo je atei ty je kai ku rio se svo rio ka te go ri jo se bus la bai di de lė kon ku ren ci ja.“

Šiuo me tu Lie tu vos im ty ni nin kai in ten sy viai ruo šia si at ran kos tur­ny rams į Lon do no žai dy nes.

Fa vo ri tai negali atsipalaiduotiAnykš čiuo se su reng tas Lie tu vos im ty­nių čem pio na tas nu džiu gi no ša lies rink ti­nės tre ne rius, kad per spek ty vūs jau nie­ji at le tai meist riš ku mu ve ja si pa ty ru sius spor ti nin kus.

Pa tir tis: �� tri�jų�olim�pia�dų�da�ly�vis�M.Ežers�kis�(de�ši�nė�je),�ke�ti�nęs�at�si�svei�kin�ti�su�di�džiuo�ju�spor�tu,�to�liau�tę�sia�kar�je�rą.� � Ar�tū�ro�Še�vel�ko�vo�nuo�tr.

ri, ta čiau sto ko ja pa tir ties. Su si­da ro dvip ras miš ka si tua ci ja: vil­čių tei kian čio jau ni mo yra, ta čiau rei kia daug dirb ti, rei kia juos vež­ti į už sie ny je or ga ni zuo ja mus tur­ny rus. Ne sa me plau ki kai ar bė gi kai

– mums rei kia pa jė gių tre ni ruo čių par tne rių, ku rių Lie tu vo je trūks­ta. Sė dė da mi sa vo kie me jie tik rai daug ne pa sieks“, – sa kė 2007­ųjų pa sau lio ir 2009­ųjų Eu ro pos vi­ce čem pio nas.

Be kon ku ren ci josŠeš tą kar tą Lie tu vos čem pio ne ta­pu si 21­ų Ind rė Bu be ly tė sa kė, kad sma gu bū ti stip riau sia sa va­me kraš te. „Di de lio pa si prie ši ni­mo šia me čem pio na te ne su lau kiau. Lie tu vo je ga lė čiau kau tis bet ku­rio je svo rio ka te go ri jo je, vis vien man ne bū tų sun ku, – sa kė mer gi­na. – Anks čiau da ly vau da vau sun­kes nių svo rio ka te go ri jų var žy bo se. Nė ra kon ku ren ci jos.“

Im ty ni nin kė tei gė dar ne ži nan­ti, ar ko vo mė ne sį da ly vaus Eu ro­pos čem pio na te. „Tik va sa rį su ži­no si me, ar bus fi nan suo ja ma mū sų ke lio nė. Tai yra sun kiau sia: vi sa da ruo šia mės ko voms ir tik pa sku ti­nę aki mir ką su ži no me, ar vyk si me į var žy bas. Fi nan sa vi mas nė ra di de­lis, spren džia me ne mes ir ne mū sų tre ne riai, o fe de ra ci ja. Mes vyk do me sa vo pa rei gą – spor tuo ja me ir esa me ge riau sios spor ti nės for mos“, – kal­bė jo I.Bu be ly tė.

Kolekcija: �� I.Bubelytė�šalies�čem-pione�tapo�šeštą�kartą.��� Manto�Stankevičiaus�nuotr.

Čem pio nai

Lais vo sios im ty nės: � svo rio ka­te go ri ja iki 55 kg – To mas Ba ra ce vi­čius, iki 60 kg – Ša rū nas Jur čys, iki 66 kg – Ar nas Drau ge lis, iki 74 kg – Ed vi nas Si da ra vi čius, iki 84 kg – Ed­ga ras Voi te chovs kis, iki 96 kg – Min­dau gas Rum bu tis, iki 120 kg – Alek­sand ras Kus ra je vas.

Grai kų­ro mė nų im ty nės: � iki 55 kg – Jus tas Pet ra vi čius, iki 60 kg – Ra mū nas Da gys, iki 66 kg – Ed ga­ras Venc kai tis, iki 74 kg – Alek sand­ras Ka za ke vi čius, iki 84 kg – Lai­mu tis Ado mai tis, iki 96 kg – Vi lius Lau ri nai tis, iki 120 kg – Min dau gas Ežers kis.

Mo te rys: � iki 50 kg – Vai da Pui dai­tė, iki 55 kg – Kris ti na Do mi kai ty tė, iki 59 kg – Ind rė Bu be ly tė, iki 63 kg – Da nu tė Do mi kai ty tė, iki 72 kg – Gied rė Ble kai ty tė.

„Pag rin di nė ko va čem pio na te – svo rio ka te go ri jos iki 74 kg, fi na­le su si ti ko Val de ma ras Venc kai tis ir Alek sand ras Ka za ke vi čius. Ma­no su bjek ty via nuo mo ne, dvi ko va ne pa vy ko, nes tei sė jai pa da rė klai­dų. Ver ti ni mas tu rė jo bū ti pre ci­ziš kes nis, nors auk so me da lį iš­ko vo jo A.Ka za ke vi čius“, – svars tė R.Var ta no vas.

Var žy bo se ne da ly va vo po trau­mos at si gau nan tis Pe ki no olim pi­nių žai dy nių pri zi nin kas Min dau­gas Miz gai tis. Ti ki ma si, kad jis jau ko vos va sa rį tarp tau ti nia me tur ny­re Bul ga ri jo je.

Ve te ra nas vis dar ri kiuo tė jeKi to se svo rio ka te go ri jo se, pa sak tre ne rio, auk so me da lius iš ko vo jo tie at le tai, iš ku rių ir ti kė ta si per ga lių.

Vėl pui kia spor ti ne for ma iš si­sky rė olim pie tis Min dau gas Ežers­kis, ku ris šį kar tą ko vo jo ne sa vo įpras to je svo rio ka te go ri jo je.

„Min dau gas ėmė si iki 120 kg svo rio ka te go ri jo je, nes ne ma to­me pra smės nuo lat spaus ti jį, kad mes tų svo rį. Ne no ri me jo alin ti“, – kal bė jo R.Var ta no vas.

„Praė ju sią sa vai tę me čiau svo­rį Suo mi jo je, kur tarp tau ti nia­me tur ny re užė miau ant rą ją vie tą, da bar lau kia tur ny ras Bul ga ri jo je, to dėl Anykš čiuo se nu spren džiau pa si ga ly nė ti su sun kes niais im­ty ni nin kais. Se kė si ne blo gai, ti­kė jau si, kad bus kur kas sun kiau. Ba lan džio vi du ry je pra si dės at ran­ka į Lon do ną – trys tur ny rai. Tuo­met ir su ži no si me at sa ky mus į vi­sus klau si mus, ko esa me ver ti“, – tei gė M.Ežers kis.

Pak laus tas apie jau nuo sius kon­ku ren tus, pa ty ręs im ty ni nin kas at­sa kė, kad ga bių vai ki nų yra, te rei­kia juos už grū din ti.

„No ro spor tuo ti jie daug tu­

Au ga ne blo ga jau­na kar ta. Tiek jau nių, tiek jau ni mo gru pės im ty ni nin kai at kak­liai ko vė si su pa ty ru­siais meist rais.

Rus la nas Var ta no vas:

Rezultatai

„East con AG-Vil niaus ko le gi ja“–„AC ME-Žal gi ris“ 24:43 (9:24). M.Per li­bai tė 10 įvar čių, E.Ver bo vik 4, E.Kai ry­tė 3/A.Kniu bai tė 10, J.Da ru ly tė ir L.Ab­ra maus kai tė po 8, G.Vi dū nai tė 6.

Vil niaus „Švie sa­Eg lė“–Kauno ra­jo no „HC Gar lia va­SM“ 30:31 (14:20). R.Re peč kai tė 9, D.Alek sand ra vi čiū­tė ir E.Dmu chovs ka ja po 5/D.Bū tė­nai tė 11, I.Moc ke vi čiū tė 7, D.Šat kaus­kai tė 4.

„Vi l n i au s b a k a lė j a ­Tau ra s “–Panevėžio KKSC 36:37 (18:17). R.Sil­ko 9, K.Kar po vai tė ir K.Šid lovs ky tė po 7/S.Kaz laus kai tė 11, G.But ke vi čiū­tė 9, M.Alek na vi čiū tė 7.

„Švie sa­Eg lė“–Kauno „ RC Šir šės­Ga ja“ 34 :2 5 (19:10). R . Re peč kai­tė 11 , E .Dmu chovs ka ja ir D. Alek­sand ra vi čiū tė po 6 / L .Ma siu le vi­čiū tė 9, J.Ta mo šiū nai tė 7, E .Pak­ros ny tė 4.

Mums pa si se kė mo­bi li zuo ti gy ny bą, pui kiai var tus gy­nė V.Ur bo nai tė, be to, sėk min gai kont ra ta­ka vo me.

An ta nas Skar ba lius:

12

sportasdiena.lt/naujienos/sportas

antradienis, sausio 24, 2012

Al vy das Sta niu lis

„Į šį ren gi nį pa te kau at si tik ti nai – skri dau per Mask vą ir su lau kiau šven tės or ga ni za to rių kvie ti mo at vyk ti į Ka za nę. Neat si sa kiau. Su šiuo mies tu ma ne sie ja ne pa kar to­ja mi vai kys tės pri si mi ni mai: me di­nė mo kyk la su ply tų kros ni mi, dvi kla sės vie na me kam ba ry je, gra žus eže ras, į ku rį va sa rą su drau gais lėk da vo me mau dy tis, la bai gar dus me dus, kve pė jęs to kraš to žy din­čiais lau kais ir so dais.

Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro Ka za­nė je ma no tė vas bai gė tan kų aka­de mi ją, o aš mo kyk lo je mo kiau­si pen ke tais. Ma ma ne dir bo, ma ne pri žiū rė jo, to dėl kai ku rie bend­raam žiai ma ne er zi no ir va di no mo ti nos sū ne liu. Jau ta da su pra­tau, kad pa vo jin ga bū ti pir mam. Tai ir da bar pa si tvir ti na ma no gy­ve ni me“, – da li jo si pri si mi ni mais V.Ro ma no vas.

Tarp RSKA „Žvaigž džių die nos“ sve čių bu vo Ru si jos vi cep rem je ras Dmit ri jus Ro go zi nas, Ta tars ta no pre zi den tas Rus ta mas Min ni cha­no vas, Ru si jos tei sin gu mo mi­nist ras Alek sand ras Ko no va lo vas,

„Uniks“ klu bo pre zi den tas Jev ge­ni jus Bo ga čio vas, VTB Vie nin go­sios krep ši nio ly gos va do vai, vers­li nin kai, krep ši nio ve te ra nai.

Spor to me ce na to Mi chai lo Pro­cho ro vo kvie ti mu Ka za nė je vie šė­jo ir sep ty nis kart NBA čem pio nas Ro ber tas Hor ry’s. Jis iš me tė gin­čo ka muo lį per „Ry tų“ ir „Va ka rų“ rink ti nių rung ty nes.

Drau giš ką ma čą žai dė ir sve­čių ko man dos. V.Ro ma no vas at­sto va vo „Va ka rams“, šio je eki po je rung ty nia vo ir D.Ro go zi nas, bu­

vę Ru si jos na cio na li nės rink ti nės krep ši nin kai And re jus Fe ti so vas ir Igo ris Ku de li nas. Per ga lę 31:30 iš­ko vo jo „Ry tų“ rink ti nė su T.Hor­ry’iu ir Ru si jos krep ši nio le gen da Ser ge ju mi Be lo vu.

„Su lau kiau klau si mų, kur atei­nan tį se zo ną žais „Žal gi ris“. Sup­ran ta ma, tai ne nuo ma nęs pri klau­so, o kaip su si tars VTB Vie nin go sios ly gos ir Eu ro ly gos va do vai. VTB ly­gos tur ny ras „Žal gi riui“ la bai nau­din gas ir kon ku ren cin gas, nes ja me žai džia daug pa jė gių ko man dų, o is to ri niai ma čai su Mask vos CSKA klu bu – krep ši nio vir šū nė, kaip ir anks čiau, taip ir da bar su trau kian ti mi nias žiū ro vų Kau ne ir Mask vo je, kur „Žal gi ris“ ir gi tu ri daug ger bė­jų. Ko dėl mes tu rė tu me at si sa ky ti šių var žy bų, jei yra pre ce den tas – Ad ri jos krep ši nio ly ga, ku rio je žai­džia pa jė giau si to re gio no krep ši nio klu bai? – svars tė V.Ro ma no vas. – To kių pa jė gių var žo vų mums stin­ga mū sų ša lies čem pio na te. Ta čiau kal bos, kad atei nan tį se zo ną ne da­ly vau si me Lie tu vos krep ši nio ly gos čem pio na te – tik žmo nių, no rin­čių įkąs ti „Žal gi riui“ ir suer zin ti jo ger bė jus, fan ta zi ja.“

„Žal gi riui“ rei ka lin gi pa jė gūs var žo vaiKa za nė je su reng to je Ru si jos stu den tų krep ši nio aso cia ci jos (RSKA) „Žvaigž džių die no je“ da ly va vęs Kau no „Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas Vla di mi ras Ro ma no vas su lau kė klau si mų ir apie kau nie čių ko man dos atei ties pla nus.

Šven tė: �� jė�gas�krep�ši�nio�aikš�tė�je�iš�mė�gi�no�ir�RSKA�„Žvaigž�džių�die�nos“�sve�čiai.� unics.ru�nuo�tr.

Kal bos, kad atei­nan tį se zo ną ne da­ly vau si me Lie tu vos krep ši nio ly gos čem­pio na te – tik žmo nių, no rin čių įkąs ti „Žal­gi riui“ ir suer zin ti jo ger bė jus, fan ta zi ja.

Vladimiras Romanovas:

Klai pė dos „Lem min kai nen“ krep­ši nin kės sie kė sen sa ci jos, bet ga­liau siai dvi ko vą su ša lies čem pio­ne Kau no „VI ČI-Ais čių“ ko man da bai gė triuš ki na ma ne sėk me.

Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly gos (LMKL) čem pio na te uos ta mies­čio eki pa per su si ti ki mą su kau­nie tė mis 1­aja me kė li ny je pir­ma vo 25:15, 2­aja me – 33:28, bet 3­ia ja me pra lai mė jo at kar pą 2:26 (nuo 40:43 iki 42:69), o rung ty­nes – 59:99.

„VI ČI­Ais čių“ vy riau sia­sis tre ne ris Man tas Šer nius po rung ty nių tei gė, kad per ga­lę prieš „Lem min kai nen“ nu lė­mė per di džią ją per trau ką at lik­ti tak ti niai pa kei ti mai gy ny bo je, pa dė ję su si tvar ky ti su pa grin di­niu klai pė die čių gink lu – ašt riais pra si ver ži mais.

„Mū sų žai dė jos pui kiai su pra to, kad kai gy ny ba yra ge ra, puo li mas vi sa da se ka si“, – sa kė tre ne ris.

Per šį ma čą kau nie tes į per ga­lę ve du si ir 27 taš kus su rin ku­si, 4 ka muo lius at ko vo ju si bei 3 pe rė mu si le gio nie rė iš Ka na­dos Court nay Pi ly pai tis iš rink ta nau din giau sia LMKL čem pio na­to 2­ojo ra to žai dė ja.

„Tai – di de lis ne ti kė tu mas. Džiau giuo si, ta čiau ma nau, kad šis pri zas pri klau so ma no ko­man dai. Vi sos mer gi nos at lie ka di džiu lį dar bą, daž nai per duo da man ka muo lį. Man tie siog se ka­si“, – kal bė jo C.Pi ly pai tis.

Nau din giau sia pir mo jo ra to žai dė ja LMKL ko man dų tre ne riai bu vo iš rin kę Kau no ra jo no „Si re­nų“ eki pos vi du rio puo lė ją Kris­ti ną Al mi nai tę.

Tre čią ją iš ei lės per ga lę iš ko vo­jo ir į 2­ąją tur ny ro len te lės vie­tą pa ki lo Vil niaus „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“ – sos ti nės at sto vės Ma ri jam po lė je po per mai nin gos ko vos 83:79 pri ver tė ka pi tu liuo­ti vie tos „Sū du vą“.

Vil nie čių gre to se iš si sky rė vi­du rio puo lė ja Gin ta rė Pet ro ny­tė: ji pel nė 29 taš kus, at ko vo jo 16 ka muo lių, at li ko 2 re zul ta ty vius per da vi mus, blo ka vo 6 me ti mus ir su rin ko 48 nau din gu mo ba­lus. Tai – kol kas sėk min giau sias G.Pet ro ny tės ma čas LMKL čem­pio na te šį se zo ną.

Vi sos ge riau sios ša lies krep­ši nin kės sau sio 29­ąją su si­rinks į Mo lė tus, kur vyks LMKL „Žvaigž džių die na“.

VD inf.

Klai pė die čių iš šū kis – vos du kė li nius

Įver ti ni mas: �� nau�din�giau�sia� LMKL� 2-ojo� ra�to� žai�dė�ja� C.Pi�ly�pai�tis�(kai�rė�je)�su�ko�man�dos�drau�ge�L.Pik�čiū�te.�

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „VI ČI-Ais tės“ 16 0 1366:8442. „Ki birkš tis-Ti chė-IKI“ 10 6 1168:11173. „Lem min kai nen“ 8 8 1116:11454. „Si re nos“ 9 6 969:9795. „Ute na“ 8 8 1121:11776. „Rū ta“ 4 13 1173:13117. „LKKA-Ais tės“ 5 11 974:12248. „Sū du va“ 4 12 1014:1204

Turnyro lentelė

Mū sų žai dė jos pui­kiai su pra to, kad kai gy ny ba yra ge ra, puo li mas vi sa da se­ka si.

Ma ntas Šernius:

Li nas Klei za pa sie kė sa vo re zul ta­ty vu mo NBA čem pio na te šį se zo­ną re kor dą, ta čiau jo at sto vau ja ma To ron to „Rap tors“ ko man da pa ty­rė aš tun tą ją ne sėk mę iš ei lės.

Dvy lik tą ją vie tą Ry tų kon fe ren ci­jo je uži man tis „Rap tors“ (4 per­ga lės ir 13 pra lai mė ji mų) sve čiuo­se 91:103 (11:27, 26:22, 21:27, 33:27) pra lai mė jo Los An dže lo „Clip pers“ krep ši nin kams.

Lie tu vis pel nė 16 taš kų, po krep­šiais at ko vo jo 4 bei pe rė mė 1 ka­

muo lį, at li ko 3 re zul ta ty vius per­da vi mus, ke tu ris syk su kly do bei tris kart pra si žen gė.

Ar ti miau sias tre jas rung ty nes pra leis Da la so „Ma ve ricks“ ly de­ris vo kie tis Dir kas No witz ki. Pa sak Da la so ko man dos stra te go Ric ko Car lis le’o, puo lė jui rei kia ma žiau­siai sa vai tės at si gau ti ir pa ge rin ti fi zi nę for mą.

D.No witz ki ap gai les ta vo, kad per nai žai dė Lie tu vo je vy ku sia­me Eu ro pos krep ši nio čem pio­na te.

„Tai bu vo ne pa ts pro tin giau sias ma no spren di mas. Pa pil do mi krū­viai na cio na li nė je rink ti nė je tu rė­jo įta kos, to dėl NBA se zo ną pra dė­jau ne pa kan ka mai ge rai pa si ren gęs. Pra dė jau tre ni ruo tis tik lapk ri čio pa bai go je, at ro dė, kad vis kas bus ge rai, bet ėmė skau dė ti ko jų są na­rius. Rei kia sa va ran kiš kai pa dir bė­ti, bet tam lai ko da bar nė ra, to dėl džiau giuo si, kad ko man dos va do­vai ma ne su pra to“, – sa kė D.No­witz ki.

VD inf.

L.Klei za blyks te lė jo, bet „Rap tors“ su klu po

vi�ci�bas�ket.lt�nuo�tr.

Re zul ta tai

„ Le m m i n kai ne n“–„V I Č I-A i s ­tės“ 59:99 (25:17, 13:22, 8:34, 13:26). G.Gut kaus kai tė 16 taš kų, R.Mi lieš­kie nė 12/C.Pi ly pai tis 27, A.Put ni na 17, V.Si pa vi čiū tė 13.

Šiau lių „Rū ta“–Kauno „LKKA­Ais tės“ 71:54 (21:9, 15:13, 24:14, 11:18). S.Ba liu ta vi čiū tė ir V.Ka py­lo va po 19, L.Pa na siuk 17/J.Mar­mie nė 20, U.Avi žie ny tė 10.

Ma ri jam po lės „Sū du va“–Vilniaus „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“ 79:83 (18:16, 25:20, 19:18, 17:29). L.Mal ce va 27, T.Mel ni ko va 18, M.Bu la no va 17/G.Pet ro ny tė 29, K.Veng ry tė 23.

„Ute na“–“Rū ta“ 73:58 (26:16, 25:15, 11:15, 11:12). E.Brie dy tė 23, G.Kirs tu kai tė 14, E.Žy ge ly tė 12/L.Pa na siuk 20, S.Ba liu ta vi čiū tė 14, O.Ko py lo va 12.

13

skelbimaiantradienis, sausio 24, 2012

Siūlo darbą Darbas Danijoje, firmoje Jobassist ApS! Mes ieškome žmonių dirbti Danijoje, augalinin-kystės srityje. Anglų kalba, patirtis ir auto-mobilis būtų privalumas. Susidomėjusius kviečiame užpildyti formą mūsų tinklapy-je www.jobassist.pl arba atsiųsti savo CV e. paštu edgaras@jobassist.dk. Tel. +455 2696025.

903683

Reikalingi darbuotojai dirbti Norve-gijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo va-landomis (8–17 val.).

903450

UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniu-je ieško valytojų. Darbo pobūdis – valyti pa-talpas. Registruotis darbo dienomis 9–16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

901749

PaSlaugoSTransporto

UAB „Kraustymo komanda“ – profesiona-lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-ventojams. Žiemos akcija – visiems krausty-mams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt.

893502

KitosAtliekami darbai: nuotekų, vandens, šildy-mo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vi-daus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905.

893539

ParduodaNekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savi-ninkas. Tel. 8 670 39 095.

899587

gyvūnusGrynaveislius senbernarų veislės šuniukus. Kaina sutartinė. Tel. 8 653 82 040, e. paš-tas rstankeviciene7@gmail.com.

903870

ĮvairūSKita

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruo-džio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-292 visuome-nės poreikiams yra paimtas 406 kv. m plo-to žemės sklypas Vilniaus g. 17, Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:412, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo-mas Voldemaro Žukovskio, Artūro Žarnovs-kio, Stasės Birutienės.

903677

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruo-džio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-286 visuome-nės poreikiams yra paimtas 985 kv. m plo-to žemės sklypas Paupio g. 25, Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:458, nuosavybės teise valdomas Aidos Zubric-kienės.

903652

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruo-džio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-288 visuome-nės poreikiams yra paimtas 108 kv. m plo-to žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1536,

nuosavybės teise valdomas Jadvygos Sa-muilovos.

903651

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-289 visuomenės po-reikiams yra paimtas 423 kv. m ploto žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1538, nuosavybės teise valdomas Elenos Smirnovos.

903655

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruo-džio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-290 visuome-nės poreikiams yra paimtas 428 kv. m plo-to žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1532, bendrosios jungtinės nuosavybės teise val-domas Galinos Vereikinos ir Vasilijaus Ve-reikino bei Andrejaus Volkonovskio ir Ilonos Volkonovskajos.

903678

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruo-džio 5 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-291 visuome-nės poreikiams yra paimtas 520 kv. m plo-to žemės sklypas Vilniaus g., Grigiškių m., Vilniaus m. sav., kad. Nr. 7937/0002:1541, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo-mas Kristinos Sinkevič ir Vladislavos Rudak.

903654

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvar-kos skyriaus vedėjo 2011 03 30 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1065 patvirtintas žemės sklypo, esančio Vaidotų k., Vilniaus m., kad. Nr. 0101/0161:49, formavimo ir pertvarky-mo projektas.

903686

Sklypo, esančio Vilniaus m., SB „Šilelis“, kad. Nr. 0101/0007:1364, savininkui Rober-tui Jakštoniui! 2012 02 03 9 val. vyks skl. Nr. 141, priklausančio Gintautui Norkui, kadas-triniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Ma-tavimus atliks UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g. 13, Vilnius. Tel. 8 616 02 605.

903470

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo for-mą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbi-mas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu ap-mokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet ku-riame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo teks-tu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirti-nančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

KarščiauSi KelioNių PaSiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 LtPOILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 LtPAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tai-landas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt.Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portu-galija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 LtEGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 LtKELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydisAVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Ban-kokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 LtKELTAIRyga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspi-lis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karls-hamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Tali-nas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvyki-mas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 LtEgiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4

14

menas ir pramogosantradienis, sausio 24, 2012

Tik ro gar so sas hos song kon cer TasSas ha Song kvie čia į tik ro gar so kon cer tą. Vi sa­da ge ra nuo tai ka spin du liuo jan tis at li kė jas ne be prie žas ties kar tais įvar di ja mas lie tu viš kuo ju Geor ge’u Mi chae lu, klau sy to jams do va nos ne­pa mirš ta mą ir šil tą pa si ro dy mą.

s.Ba ko gy ve ni mo sTo TysSos ti nė je vei kia ži no mo lit va kų dai li nin ko Sa­mue lio Ba ko pa ro da „Sa mue lis Ba kas. Gy ve ni­mo sto tys“. 37 kū ri niai at sklei džia dai li nin ko kū­ry bos rai dą, geog ra fi nes gy ve ni mo sto tis nuo jo vai kys tės iki šių die nų.

„Le xi con ave nue“ praiL gins pa rąNuo Ja po ni jos iki Pie tų Ame ri kos, nuo Nor ve­gi jos iki Ibi sos, nuo Por tu ga li jos iki Aust ra li jos pa sau lį mai šan tis Di džio sios Bri ta ni jos elekt­ro ni nės mu zi kos trio „Le xi con Ave nue“ grįž ta į Lie tu vą.

aT ras Tas ka ra Liau čiusFo to do ku men ti kos pa ro do je „At ras tas Ka ra liau­čius“ de monst ruo ja mi Ka ra liau čiu je XVI a. iš leis­tų lie tu viš kų kny gų ant raš ti niai la pai, XX a. pir­mo sios pu sės at vi ru kai su Ka ra liau čiaus vaiz­dais ir dar daug vis ko.

Švie žias BLiu zo gū sisGru pės „Bliu zo ho li kai“ įkū rė jas, dai nų ir teks tų au to rius – Aud rius Az gu ri dis. Ke lio li ka me tų gro jęs gru pė je „Se nas Kui nas“, prieš ku­rį lai ką pra dė jo sa vo kū ry bi nį ke lią. Po il gų ieš ko ji mų su si kli ja vo ta ko man da, ku rios na riai tik rai su pran ta vie nas ki tą ir nu si tei kę įneš ti nau jo vė jo mū sų ro ko pa dan gė je.

KUR? Klu be „Brod vė jus“, Mė si nių g. 4.KA DA? Sau sio 28 d. 20 val. KIEK? 10 li tų.

KUR? Ki no teat re „Pa sa ka“, Šv. Ig no to g. 4.KA DA? Šiandien 20.15 val. KIEK? 12 li tų.

KUR? Na cio na li nė je fil har mo ni jo je, Auš ros Var tų g. 5.KA DA? Sau sio 25 d. 19 val. KIEK? 20–40 li tų.

ne Ti kė Ti nuo Ty kiaiFil mo „Aš esu nie kie no že mė“ he ro jus Fi li pas – sce nos žvaigž dė, dėl ku rio ger bė jai rau na si plau kus. Sėk min ga dai ni nin ko kar je ra ne be pa lie ka lai ko nei sau, nei ar ti mie siems. Vie ną va ka rą po kon­cer to Fi li po lo žė je ne ti kė tai at si ra du si se na pa žįs ta ma pa kvie čia jį va ka rie nės. Taip pra si de da Fi li po nuo ty kiai.

Jau ni ir Ta Len Tin giVil niu je mu zi kuos sty gi nin kų an samb lis „NI&Co“, ku rį įkū rė kom­po zi to rius ir di ri gen tas Ge di mi nas Gel go tas (nuo tr.). An samb lio bran duo lį su da ro še ši jau ni ir ta len tin gi mu zi kan tai, dau ge lio tarp­tau ti nių kon kur sų lau rea tai. An samb lis „NI&Co“ at lie ka šiuo lai ki­nę art kryp ties mu zi ką.

KUR? Klu be „So ho“, Švit ri gai los g. 7.KA DA? Sau sio 27 d. 22 val. KIEK? 10 li tų.

KUR? Na cio na li nė je UNES CO ga le ri jo je, Šv. Jo no g. 11. KA DA? Iki va sa rio 12 d. KIEK? Ne mo ka mai.

KUR? Klu be G, Ja sins kio g. 16C.KA DA? Va sa rio 3 d. 22 val. KIEK? 15 li tų.

KUR? To le ran ci jos cent re, Nau gar du ko g. 10.KA DA? Iki ko vo 30 d. KIEK? Ne mo ka mai.

„viLniaus diena“ rekomenduoJa

LTV 22.15 val. LNK 22.35 val. TV3 16.40 val. BTV 22.00 val. SpoRT1 21.00 val.

Tv programa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Vie ša pas lap tis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vai tė (k).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7).

7.50 „Pa sau lio Gui nnes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Fantastinė ko me di ja „Prak ti nė ma gi ja“

(JAV, 1998 m.) (N-7) (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai III“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo f. „Ka tast ro fos die na“ (1) (JAV,

2004 m.) (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Abi pus sie nos. 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N-7).21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Tri le ris „Des pe ra tiš ki veiks mai“ (JAV,

1998 m.) (N-14). 0.40 „Ties ri ba“ (N-14). 1.40 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25, 15.10 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“.

11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (3). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sara“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Nuo dė mių de šim tu kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 „CSI kri mi na lis tai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (3).

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 8.25 „Auk sa rankiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7) (k). 11.00 Sek ma die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Pa ta go ni jos snie gy nuo se. Ekst re ma lūs

iš ban dy mai“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7).

14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N-7).

15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu chta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N-7)

(k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“. Pub li cis ti kos

lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Lie tu vė lė“. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N-14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N-14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go

pas lap tis“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai.

17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Griūk ne gy vas! (N-7). 19.10 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo eta po

rung ty nės: Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va)–Tre vi zo „Be net ton“ (Ita li ja). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vil niaus. Per pert rau ką – Ži nios.

21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go pas lap tis“.

sPorT18.45 Te le vit ri na. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Vil lar real“–„Spor ting“. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Be tis“–„Se vil la“. 13.30 Ad re na li nas. 14.00 Spor tas LT. Atei ties krep ši nio žvaigž dės

(gruo dis). 14.30 Spor tas LT. „Vil nius Dan ce Fes ti val 2011“

(pa ro do mo ji pro gra ma). 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ma riu po lio „Azov maš“–Kras no da ro „Lo ko mo tiv-Ku ban“.

17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. „Niž nij Nov go rod“–Kau no „Žal gi ris“.

19.15 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. Nu kel to I turo apž val ga.

20.15 Fut bo lo die vai. Se ras B.Charl to nas. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“. 23.15 RIP.

15

menas ir pramogosdiena.lt/naujienos/kultura

antradienis, sausio 24, 2012

SAUSIO PRADŽIOJE AŠ PAMAČIAU TAVE, KAI TU GĖREI KAVĄ „VAPIANO“ RESTORANE �KONSTITUCIJOS PR. 7A�.

TU VILKĖJAI MĖLYNUS DŽINSUS IR ŠVIESŲ MEGZTUKĄ.

LAUKSIU TAVĘS „VAPIANO“ KETVIRTADIENIAIS IR ŠEŠTADIENIAIS NUO 18:00 IKI 20:OO TOL, KOL VĖL TAVE SUTIKSIU.

Istorinis lietuvių veiksmo fil-mas „Tadas Blinda. Pradžia“ ta-po daugiausia pajamų nuo ne-priklausomybės atkūrimo su-rinkusiu filmu Lietuvoje.

Pranešama, kad lietuvių filmas, surinkęs per 3,7 mln. litų pa­jamų, aplenkė Lietuvoje iki tol pelningiausių sąraše pirmavusį JAV filmą „Įsikūnijimas“. Filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ peržiū­rėjo beveik 300 tūkst. žmonių.

„Tai labai asmeniška, bet prisi­menu, kad dar kuriant filmą ne­trūko pokalbių apie planuojamus rezultatus, žiūrovų skaičių. Daug kas prognozavo, kad pajamos ne­viršys 2 mln. litų. Pats visada su­silaikydavau nuo komentarų, nes tokie mano prietarai. Tik tyliai sau viduje pagalvodavau: „Ti­kiu, kad bus daugiau.“ To gar­siai nesu pasakęs. Tačiau dabar, kai taip atsitiko, esu dukart lai­mingesnis – dėl to, kad pasiekė­me puikų rezultatą, ir dėl to, kad įsitikinau – svajoti ir tikėtis rei­kia tyliai, romiai savo viduje“, – pranešime cituojamas režisierius Donatas Ulvydas.

Lapkričio pradžioje lietuvių filmas tapo žiūrimiausiu Lietu­vos kino teatruose rodytu filmu per visą nepriklausomybės lai­kotarpį.

Juostos biudžetas buvo apyti­kriai 1 mln. eurų, t. y. apie 3,45 mln. litų. Didžiąją dalį, per 2 mln. litų, skyrė Kultūros mi­nisterija.

„Beveik visi į šią juostą inves­tuoti valstybės ir privačių rėmė­jų pinigai buvo išleisti Lietuvo­je – atsiskaitėme už paslaugas ir sumokėjome atlyginimus. Vien nuo kino teatruose parduo­tų bilietų į valstybės biudžetą kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM) nukeliaus apie 700 tūkst. litų. Kadangi nuo šių metų lie­tuviškam kinui finansuoti ski­riama 60 proc. PVM mokes­čio, surinkto už kinuose rodo­mus filmus, apie 400 tūkst. li­tų grįš kaip parama kino kūrė­jams“, – sakė prodiuseris Žilvi­nas Naujokas.

D.Ulvydas ir Ž.Naujokas ar­timiausiu metu vėl grįžti prie Blindos istorijos neketina, esą Lietuvai reikia subręsti antram tokio masto kino įvykiui.

VD, BNS inf.

Nurungė net„Įsikūnijimą“

Niu jor ko Car ne gie sa lė, Vie nos „Kon zert haus“, Lin kol no cent­ro Ali ce Tul ly sa lė – tai tik ke le­tas gar sių kon cer tų sa lių, ku rio se pa si ro do V.Gold ber gas. Kon cer­tais Lie tu vo je pia nis tas pra dės sa­vo gast ro les Eu ro po je, o jas už baigs žy mio jo je Vie nos „Kon zert haus“ sa lė je. Ta pro ga kal bi na me at li kė­ją, ku ris su ti ko duo ti iš skir ti nį in­ter viu Lie tu vos klau sy to jams.

– At vyks ta te į Lie tu vą pir mą kar tą ir esa te nau jas var das mū­sų pub li kai. Sa ky ki te, ko klau­sy to jai ga li ti kė tis iš jū sų pa si­ro dy mo?– La bai džiau giuo si ga li my be su­si tik ti su jū sų pub li ka. La bai ačiū ma no ko le goms iš Nau jo sios mu­zi kų kar tos, ku rie įdė jo daug dar­bo, kad tai tap tų rea ly be. Aš nuo lat ke liau ju ir kon cer tuo ju di džių jų pa­

Mu zi ka pa ti jį pa si rin ko

Ren kuo si tuos kū­ri nius, ku rie man daug reiš kia, taip pat ir tuos, ku riuos, ma no ma ny mu, pub­li kai ver tė tų iš girs ti.

Meist ras: �� V.Gold�ber�gas�klau�sy�to�jus� jau�ža�vė�jo�dau�gy�bė�je�gar�siau�sių�pa�sau�lio�kon�cer�tų�sa�lių.�Da�bar�pa�si�mė�gau�ti� jo�at�lie�ka�ma�mu�zi�ka�ga­lės�ir�Lie�tu�vos�pub�li�ka.� � Or�ga�ni�za�to�rių�nuo�tr.

Va sa rį Lie tu vos kla si ki nės mu zi kos gy ve ni mą su dre bins pir mą kar tą į šią ša lį at vyks tan tis cha riz ma tiš ka sis Niu jor ke gy ve nan tis žy dų pia nis tas Vik to ras Gold ber gas.

sau lio ša lių sos ti nė se, ta čiau kiek­vie nas pa si ro dy mas man yra ypa­tin gas. Sa vo kon cer tuo se ne tik aš esu pa grin di nis jų vei kė jas, ta čiau klau sy to jai taip pat yra ak ty vūs jų da ly viai – man la bai svar bu jaus ti šią ne ver ba li nę tar pu sa vio ko mu­ni ka ci ją. Tad la bai lau kiu Lie tu vos pub li kos emo ci jų, tuo met ga liu pa­ža dė ti, kad at lik siu įkve pian čią ir neuž mirš ta mą pro gra mą.

– At lik si te la bai įdo mią ir daug jė gų rei ka lau jan čią pro gra mą, ku rio je – A.Skria bi no, J.Hayd­no, J.Brahm so ir P.Čai kovs kio kū ri niai. Kaip at si ren ka te pro­gra mą? Ku ris kū ri nys iš šios pro gra mos jums mie liau sias?– Man pa tin ka su dė lio ti pro gra mą taip, kad jo je bū tų jun ta mas ba lan­sas ir įvai ro vė. Tai kon cer tą pa ver­čia neuž mirš ta mu iš gy ve ni mu klau­sy to jams. Daž niau siai pra lei džiu la bai daug lai ko, kol at ren ku kū ri­nius. Sten giuo si ras ti op ti ma lų va­rian tą tarp to, kas pa tin ka pub li kai ir man. Pa vyz džiui, jai bū tų tik riau­siai nuo bo du klau sy tis tik lė tos ar­ba tik la bai grei tos mu zi kos, ar ba tik il gų ar tik trum pų kū ri nių. Ren kuo­si tuos, ku rie man daug reiš kia, taip pat tuos, ku riuos, ma no ma ny mu, pub li kai ver tė tų iš girs ti. Pa sa ky ti,

ku ris kū ri nys man mie liau sias, bū­tų la bai sun ku. Kiek vie nas iš jų man yra mie liau sias, ki taip tik riau siai vie toj jo gro čiau ką nors ki ta.

– Gro ja te žy miau sio se pa sau lio kon cer tų sa lė se Šiau rės Ame ri­ko je, Eu ro po je ir Azi jo je, už sie­nio kri ti kai jus gi ria už di dį ta­len tą, esa te dau ge lio kon kur sų lau rea tas. Sa ky ki te, kaip jūs pra dė jo te sa vo mu zi ko ke lią?– Tai įdo mi is to ri ja. Abu ma no tė­vai nė ra mu zi kai ir tik rai ne si ti kė jo, kad vie ną die ną juo tap siu.

Ta čiau tai tik riau siai bu vo nu lem­ta. Ne aš pa si rin kau mu zi ką, ji pa si­rin ko ma ne. Grį žęs iš mo kyk los iš kart sės da vau prie for te pi jo no, jau čiau la bai di de lę trau ką skam bin ti. Bū­da mas 13 me tų lai mė jau pir mą jį sa­vo kon kur są, vė liau bu vau priim tas stu di juo ti į Niu jor ko Juil liar do mo­kyk lą. Ma no mu zi ki nis ke lias dė lio­jo si la bai na tū ra liai ir pa pras tai.

– Jū sų gro ji mas daž nai pa ly gi­na mas su di džio jo pia nis to Vla­di mi ro Ho ro wit zo. Kas at si sė dus

prie for te pi jo no jums svar biau­sia – mu zi ki nis teks tas ar in di vi­dua lus in terp re ta vi mas?– Man la bai ma lo nu gir dė ti tuos pa ly gi ni mus su V.Ho ro wit zu, nes jis yra le gen da. Jis yra tas at li kė jas, ku ris man pa čiam pa tin ka la biau­siai. Ta čiau sa vo gro ji mu sten giuo­si nie ko ne ko pi juo ti. Ma nau, kiek­vie nas at li kė jas tu ri pa ts at ras ti sa vo vi di nį bal są. Se nie ji pia nis tai bū tent sten gė si pa ro dy ti sa vo in­di vi dua lu mą per at lie ka mą mu zi­ką, to dėl jų at li ki mas klau sy to jams su kel da vo neuž mirš ta mą įspū dį. Šis po žiū ris man la bai ar ti mas.

– Šiuo me tu gy ve na te Niu jor­ke. Ko dėl ten ir kuo jums pa­tin ka šis did mies tis?– Taip, Niu jor kas ga li pa si ro dy ti iš ties ga lin gas, ypač tiems, ku rie į jį at vyks ta pir mą kar tą. Ta čiau aš šia me mies te jau čiuo si la bai ge rai. Niu jor kas yra uni ka li vie ta, kur kiek vie nas ga li ras ti tai, kas jam mie la. Man, kaip me ni nin kui, Niu­jor kas yra idea li vie ta gy ven ti.

VD inf.

Atėnai +16Berlynas +3Brazilija +26Briuselis +7Dublinas +7Kairas +17Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +9Madridas +14Maskva –14Minskas –4Niujorkas +8Oslas –3Paryžius +9Pekinas –2

Praha +5Ryga –2Roma +15Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +5Varšuva +2

Saulė teka 8.22Saulė leidžiasi 16.39Dienos ilgumas 8.17Mėnulis (jaunatis) teka 8.22Mėnulis leidžiasi 18.33

24-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 342 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

–3

Vilnius–1

Alytus–2

Kaunas–1

Utena–1

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–3

Klaipėda0

Vėjas1–6 m/s

Šiandien, sausio 24 d.

horoskoPai

Orai Lietuvoje pirmosiomis savaitės die-nomis numatomas sniegas ir šaltu-kas. Šiandien visoje šalyje numato-mas sniegas. Oro temperatūra bus 1–3 laipsniai šalčio, Klaipėdoje apie 0. Trečiadienį prognozuojamas ne-didelis sniegas. Naktį bus 5–8 laips-niai, dieną 1–5 laipsniai šalčio.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

ar tė ja di des ni Šal čiai

trečiadienį

ketVirtadienį

–6–1–2 –3

–10–4–5 –7

–15–8–6 –10

3

4

4

41 m. nužudytas Romos imperatorius Kaligula (Gajus Julijus Cezaris). 1776 m. gimė vokiečių ra-šytojas, kompozitorius, muzikantas E.T.A.Hoff- mannas. 1927 m. gimė krepšinio treneris Vytautas Bimba.1952 m. gimė Prancūzi-jos futbolo treneris Ray-mond’as Domenechas.1961 m. gimė vokiečių kilmės aktorė ir mode-lis Nastassja Kinski. 1965 m. mirė britų poli-

tikas ir premjeras seras Winstonas Churchillis. 1972 m. Ramiojo vande-nyno Guamo saloje suras-tas japonų kareivis Shoi-chi Yokoi, jis 28 metus slė-pėsi džiunglėse manyda-mas, kad tebesitęsia An-trasis pasaulinis karas. 1981 m. gimė operos daini-ninkas Mindaugas Rojus.1984 m. prekyboje pasi-rodė pirmieji „Apple Ma-cintosh“ kompiuteriai.1998 m. gimė daininin-kė Eglė Jurgaitytė.

datos (sausio 24 d.)

aVinas (03 21–04 20). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir ap-mąstykite gyvenimą. Puikiai suprasite aplinkinių emocijas, todėl galėsite pa-tarti ar užjausti.

jautis (04 21–05 20). Ne tik slėp-site, bet ir ignoruosite savo emo-

cijas ir poreikius. Jūsų požiūris į verty-bes prieštaraus jūsų jausmams. Dėl to gali kilti vidinis nepasitenkinimas, no-ras ką nors keisti, maištauti.

dVyniai (05 21–06 21). Aplinki-niai gali neįvertinti jūsų idealų ar

tikslų, o blogiausiu atveju net mesti iš-šūkį. Esate nepasiruošęs kovoti, nes neigiamai vertinate savo sugebėjimus. Kai kurie spendimai gali prieštarauti jūsų įsitikinimams.

Vėžys (06 22–07 22). Laikas nė-ra sėkmingas. Kils pavojus būti

suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja, dėl kurios vėliau gali-te patirti materialinių nuostolių. Patir-site psichologinį spaudimą.

liūtas (07 23–08 23). Bandy-mas racionaliai spręsti darbo

problemas gali prieštarauti jūsų verty-bėms ir pažiūroms. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos.

Mergelė (08 24–09 23). Susidur-site su žmogumi, kurio nuotaika

labai skirsis nuo jūsų, dėl to bus sunku rasti bendrą kalbą. Galite pakliūti į ne-malonią situaciją. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus.

sVarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl

labai keblaus dalyko. Tai gali tapti dis-kusijos ar net kivirčo priežastimi. Pa-lanki diena ugdyti kantrybę.

skorPionas (10 24–11 22). Len-gvai bendrausite su aplinkiniais,

sklandžiai spręsite iškilusias proble-mas, smagiai leisite laisvalaikį. Jūsų protas bus ypač aštrus, tad galite drą-siai dalyvauti viktorinose.

Šaulys (11 23–12 21). Nesugebėsi-te tinkamai įvertinti daiktų ver-

tės, tad nepatartina nieko naujo įsigy-ti, nes vėliau gali tekti gailėtis. Jūsų pri-oritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmo-gų arba įtakingą asmenį.

ožiaragis (12 22–01 20). Sėk-minga diena. Seksis bendrauti su

vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir ko-legomis. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą.

Vandenis (01 21–02 19). Dieną patartina praleisti su mylimu

žmogumi. Tikėtinas emocijų antplū-dis. Nors esate labai patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

žuVys (02 20–03 20). Susidursi-te su skaudžiais dalykais, kurie

turės įtakos. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt labai artimas žmogus išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinu-te numeriu 1337. Siųsda-mi žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽ-DUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba

2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d. Praėjusios savaitės nu-galėtoja – Jolanta Pavir-žytė.Praėjusios savaitės tei-singi atsakymai: penkto-kas (pirmadienis), krepši-nis (antradienis), super-menas (trečiadienis), vi-dudienis (ketvirtadie-nis), moteriškės (penkta-dienis).

–2

Artūras, Felicija, Gaivilė, Mažvydas, Šarūnas, Timotiejus

Prizas

Šią savaitę laimėkite filmų „Laris Kraunas“ ir „Žudikas manyje“ DVD

1

2 3 4 5 6 7 8

Si nop ti kas Vy tau tas Sa ka laus kas pro-gno zuo ja, kad ry ti nis vė jas į Lie tu vą at-neš žvar bius orus. Nuo sa vai tės vi du-rio orus lems virš že my no su si for ma-vęs an ti cik lo nas. Žy mes nių kri tu lių ne-nu ma to ma, oras po tru pu tį pra dės šal-ti. „Nak ti mis tem pe ra tū ra ga li nu kris-

ti že miau 15 laips nių šal čio. Die no mis ir gi bus šal to ka: tem pe ra tū ra spės pa-kil ti iki 7–13 laips nių šal čio. Ir taip iki sa-vai tės pa bai gos. Ry ti nių kryp čių vė jas į Lie tu vą neš žvar bius ir gan šal tus orus“, – Lie tu vos ra di jui sa kė V.Sa ka laus kas.

lrt.lt inf., AFP nuo tr.