TODĖL, KAD ESU VILNIETIStikros sostinės naujienos pirmadienis, sausio 16 d., 2012 m. nr. 12 (1211) diena.lt 1 Lt

Mes ne ga li me bū ti eko­no mi niai ši zof re ni kai, vi­siems ža dė ti ma žin ti mo­kes čius ir tuo pa čiu me­tu pa ža dė ti vi siems vis ko duo ti.

Fi nan sų mi nist rė Ing­ri­da­Ši­mo­ny­tė

Vil nius skam bins pa vo jaus var paisPo sa kį „skam bin ti pa vo jaus var­pais“ Vil niaus val di nin kai su pra to la bai tie sio giai. Apie sos ti nę iš ti ku­sią ne lai mę vil nie čius tu rė tų in for­muo ti ne tik si re nų gaus mas – į ben­d rą in for ma vi mo sis te mą sa vi val dy­bė įtrau kė baž ny čių var pi nes ir net vie nai ra di jo sto čiai pri klau san tį au­to mo bi lį su gar sia kal biu.

Miestas 4p.

Ge ni jus li ko su ža vė tas

Me nas 15p.

už sie ny je re gist ruo­tos bend ro vės la žy bų pa slau gas Lie tu vo je tei kia ne pai sy da mos teis mo spren di mų.Eko no mi ka 9p.

kas kal tas dėl to, kad lai ne ris „Cos ta Con­cor dia“ pa ty rė ava ri ją, tu rės at sa ky ti tei sė­sau ga ir eks per tai.Pa sau lis 10p.

jau šią sa vai tę Lie tu­vos val džia spręs, kaip to liau vys ty ti ka ri nę avia ci ją ne te kus vie no iš dvie jų lėk tu vų.Lie tu va 8p.

8p.

Aukštai kilo, tūps žemai

Lapk ri tį į Vil nių at vy ku sius EK at­sto vus A.Zuo kas įti ki nė jo mi li jo­nus eu rų skir ti ne di de lių gat ve lių ša lia „Vil niaus ener gi jos“ būs ti nės re mon tui. Me ras tuo met pie šė vi­zi jas, kad šios ne reikš min gos gat­vės bus „tran seu ro pi nės jung ties da lis“. Kad su si ti ki mas bū tų veiks­min ges nis, me ras sos ti nės gat ves sve čiams ap ro dė iš sraig tas par nio. Ta čiau šis A.Zuo ko pa si skrai dy mas

EK va do vams pa si ro dė kaip ne vy­ku si vie šų jų ry šių ak ci ja ir ban dy­mas ne tie sio giai pa pirk ti.

Ma ža to, Su si sie ki mo mi nis te ri ja abe jo ja, ar gat vių, ve dan čių į ke ti­na mą sta ty ti šiukš lių de gi ni mo ga­myk lą, tvarkymą ga li ma lai ky ti eu­ro pi niu pro jek tu.

Vil niaus me ro Ar tū ro Zuo ko no ras išas­fal tuo ti ke lius prie „Vil niaus ener gi jos“ būs ti nės sos ti nei ga li smog ti ant ru ga lu. Eu ro pos Ko mi si jo je (EK) mies to va do vo įti ki nė ji mai skir ti lė šų pa lai ky ti pa pir­ki nė ji mu.

Me to dai: � 10 mln. eu rų. to kią su mą skir ti ša lia „Vil niaus ener gi jos“ esan čio jo čio nių kvar ta lo gat vėms tvar ky ti ek at sto vų pra šė a.Zuo kas. sve­čių pa skrai di ni mas sraig tas par niu tik riau siai tu rė jo pa dė ti, kad pra šy mas bū tų iš girs tas. and riaus ufar to (BFL) nuo tr.

2 Plačiau skaitykiteMiestas

pirmADiENiS, SAuSio 16, 20122

miestas

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Ban do su klai din ti?Sos ti nės sa vi val dy bės me ras A.Zuo kas sva jo ja, kad ke lius į mi­tais apau gu sios šiukš lių de gi ni­mo ga myk los, ke ti na mos sta ty ti mies to pa kraš ty je, te ri to ri ją nu­ties ES. Kad lė šų pra šy mas at ro­dy tų pa kan ka mai so li džiai ir įti­kin tų ES spe cia lis tus, ne di de lė su kon cer nu „Icor“ (bu vęs „Ru bi con Group“) sie ja mos te ri to ri jos gat vė pa va din ta tran seu ro pi nės jung ties da li mi.

Be pi ni gų ap link ke liams ties ti ir mo der nioms trans por to prie mo­nėms dieg ti, me ras pra šė dau giau kaip 10 mln. eu rų skir ti Jo čio nių kvar ta lo gat vių re konst ruk ci jai. Vi­sos šios ne di de lės gat ve lės ran go­si gre ta „Vil niaus ener gi jos“ cent­ri nės būs ti nės pa sta tų.

Ta čiau A.Zuo ko įti ki nė ji mai, kad Jo čio nių kvar ta lo gat vės yra Eu ro­pos mas tu svar bi jung tis, nei Vy­riau sy bės, nei Eu ro pos Ko mi si jos (EK) spe cia lis tų grei čiau siai neį­ti kins.

Me ro pla nais pa si do mė ję Su si­sie ki mo mi nis te ri jos spe cia lis tai sa ko, kad šios gat vės nė iš to lo ne­ga li va din tis eu ro pi nės reikš mės trans por to ko ri do riu mi.

„Di džią ją da lį ES pa ra mos ke­liams Lie tu va ski ria siek da ma in­teg ruo ti ša lies ke lių tink lą į Eu­ro pos ke lių trans por to sis te mą. Tran seu ro pi niam ko ri do riui pri­

ski ria mos tarp tau ti nės ma gist ra lės ar šių ke lių da lys, pa vyz džiui, „Via Bal ti ca“, svar biau si ma gist ra li niai ke liai, ve dan tys į Lat vi ją, Ka li nin­g ra dą, Len ki ją, Bal ta ru si ją, au tost­ra dos ar ba jun gia mie ji ke liai, ku rie su jun gia tran seu ro pi nius ke lius į bend rą tink lą. To kiais jun gia mai­siais ke liais ga li ma va din ti mies tų ap link ke lius, įva žiuo ja mą sias gat­ves, pa vyz džiui, Vil niaus Va ka ri nį ar ba Pie ti nį ap link ke lį“, – dien raš­čiui aiš ki no Su si sie ki mo mi nis te ri­jos ES pa ra mos koor di na vi mo sky­riaus ve dė ja Zi ta Du bic kie nė.

Pi ni gai ne prik lau soAki vaiz du, kad „Vil niaus ener gi­jos“ pa šo nė je esan ti Jo čio nių gat­vė nė vie no iš Su si sie ki mo mi nis­te ri jos at sto vės iš var dy tų kri te ri jų nea ti tin ka. Spe cia lis tė ma no, kad gau ti pa ra mą šios gat vės re mon tui pa si tel kus to kią tak ti ką – ne rea lu.

Tran seu ro pi nės jung ties pa bai go je – šiukš lių de gi ni mo ga myk laVil niaus me ras Ar tū ras Zuo kas sie kia iš ES fon dų gau ti mi li jo nus li tų ke liams tvar­ky ti. Ta čiau vil nie čiai iš to jo kios nau dos ne gau tų, nes šios lė šos bū tų su kiš tos ne į reikš min gas gat ves, o į ke liu kus, ku rie drie kia si ap link pla nuo ja mą sta ty ti šiukš­lių de gi ni mo ga myk lą.

Po žiū ris: �� dau�gu�ma�vil�nie�čių�pa�sa�ky�tų,�kad�šio�je�nuo�trau�ko�je�ma�to�siau�rą�į�„Vilniaus�energijos“�teritoriją�vedančią�gat�ve�lę.�O�mies�to�me�ras�A.Zuo�kas�re�gi�„tran�seu�ro�pi�nę�jung�tį“.� �

� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

„Ats ki ros mies tų gy ve na mų jų ar pra mo ni nių ra jo nų gat vės neįei na į tarp tau ti nių ke lių tink lą, to dėl abe­jo ti na, kad joms ga lė tų bū ti skir tas fi nan sa vi mas pa gal to kį mo de lį“, – sa ko Z.Du bic kie nė.

Prieš du mė ne sius Vil niu je ap­si lan kę EK at sto vai grei čiau siai iki šiol pri si me na me ro A.Zuo ko jiems pa ro dy tą iš skir ti nį dė me sį. Mies­to su si sie ki mo inf rast ruk tū ros si­tua ci jos mies te įver tin ti at vy kę spe cia lis tai sraig tas par niu bu vo pa kel ti į orą. Iš jo esą tin ka mai su­si pa ži no su mies to su si sie ki mo si­

tua ci ja. Me ras iki šiol gi ria si, kad prieš de šimt me tį sve čius iš EK pa­kė lęs į orą mies tui pri trau kė be veik 1 mlrd. li tų.

Ir šį kar tą A.Zuo kas EK no rė jo įti kin ti skir ti ES lė šų ke liams ties­ti ir vie šo jo trans por to sis te mos plėt rai. Ta čiau pi ni gų bu vo pra šo­ma la bai konk re tiems ir, spe cia lis­tų nuo mo ne, keis tiems gat vių re­mon to dar bams.

Šią ne di de lę gat ve lę re mon tuo ti no ri ma dviem eta pais – pir ma sis už dau giau kaip 7 mln. eu rų bū tų įgy­ven din tas iki 2014 m., ant ra jam įgy­

ven din ti iki 2016 m. reik tų dau giau kaip 5 mln. eu rų. Po ly giai, maž daug po 1 mln. eu rų, pro jek tui esą skir tų ir sa vi val dy bė bei Vy riau sy bė.

Me ro EK spe cia lis tams ro dy to­se skaid rė se bu vo pa vaiz duo tos ir šiukš lių de gi ni mo bei rū šia vi mo ga­myk los. Pir mą ją me ras ka den ci jos pra džio je per ke le rius me tus ža dė­jo pa sta ty ti gre ta „Vil niaus ener gi­jos“. Skly pas, ku ria me bus sta to ma ga myk la, pri klau so Vil niaus ši lu mos tink lams. Šiuos iki 2017 m. yra iš si­nuo mo ju si „Vil niaus ener gi jos“ ak­ci nin kė pran cū zų įmo nė „Dal kia“.

Ats ki ros mies tų gy­ve na mų jų ar pra mo­ni nių ra jo nų gat vės neįei na į tarp tau ti­nių ke lių tink lą, to dėl abe jo ti na, kad joms ga lė tų bū ti skir tas fi­nan sa vi mas.

Zi ta Du bic kie nė:

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Vil niaus me ro Ar tū ro Zuo ko ban­dy mas įtik ti Eu ro pos Ko mi si jos (EK) pa rei gū nams ga li at si rūg ti – Lie tu vos sos ti nei ga li bū ti skir ta ma žes nė ES pa ra ma nei ti ki ma­si. Nes kai ku rie sos ti nės va do vo veiks mai Briu se lio val di nin kams pri mi nė ne tie sio gi nius ban dy mus pa pirk ti.

Lan kė si du Ko mi si jos at sto vaiPer nai lapk ri tį Lie tu vo je lan kė si du EK at sto vai – Re gio ni nio ge ne ra li­nio di rek to ra to H3 sky riaus va do­vai Lui sas Bo ri sas San che zas ir Jo­ha nas Mag nus so nas.

Jie at vy ko su si pa žin ti su ke lių Vil niu je ir ap link jį būk le, pla nais iš ES fon dų fi nan suo ti trans por­to inf rast ruk tū ros plėt rą Lie tu vos sos ti nė je.

Me ras A.Zuo kas nu spren dė sve­čiams iš aukš ty bių pa ro dy ti mies­

tą ir jo ke lius. Iš si nuo mo jęs vers li­nin ko, bend ro vės „Kau no grū dai“ bend ra tur čio Taut vy do Barš­čio sraig tas par nį, Vil niaus me ras skris da mas su sve čiais iš ES ins ti­tu ci jos ap ta rė su si sie ki mo pro jek tų ir jų fi nan sa vi mo per spek ty vas.

Po skry džio su L.B.San che zu ir J.Mag nus so nu Vil niaus me ras džiū ga vo, kad gau tas pa lan kus jų po žiū ris į tai, jog tu ri bū ti pa kan ka­mai fi nan suo ja mi Lie tu vos sos ti nės su si sie ki mo plėt ros pro jek tai, pla­nuo ja mi įgy ven din ti pagal 2014–2020 m. fi nan si nę per spek ty vą.

Ga vo pri ta ri mą?A.Zuo kas pra ne šė šį kart kar tu su sve čiais iš ES ins ti tu ci jos sraig­tas par niu ap žiū rė ję vie tas, ku rio se pa sta rą jį de šimt me tį vy ko su si sie­ki mo plėt ros dar bai, taip pat vie­tas, ku rioms bū ti nos in ves ti ci jos no rint pa ge rin ti su si sie ki mą sos­ti nė je. Ap žiū rė ję Vil nių iš paukš čio skry džio EK at sto vai pa da rė iš va­

dą, kad Vil niui pa vyks ta tin ka mai įgy ven din ti pla nuo tus ke lių inf­rast ruk tū ros pro jek tus. Anot sa­vi val dy bės pra ne ši mo, EK at sto vai „tei gia mai įver ti no ir plėt ros pla­nuo se esan čias eko lo giš ko vie šo jo trans por to per spek ty vas įreng ti dvi eko lo giš ko tram va jaus li ni jas, įsi­gy ti elekt ra va ro mų au to bu sų, pa­sta ty ti elekt ri nių au to mo bi lių įkro­vi mo sto te les“.

A.Zuo kas iš var di jo pro jek tus, ku riems ti ki ma si gau ti ga na di de­lį ES fi nan sa vi mą. „Šio mis lė šo­mis pla nuo ja ma pa baig ti Va ka ri nį ap link ke lį, įreng ti Tran seu ro pi nio trans por to ko ri do riaus (IXB) san­kry žas su Jo čio nių gat vė mis, Vil­niaus oro uos tu, Liep kal nio ir Gu­rių gat vė mis, pa sta ty ti Va ka ri nio ap link ke lio jung tis – Šiau ri nę, My­ko lo Lie tu vio gat ves, įreng ti Ne­men či nės ke lią nuo Kai rė nų gat­vės iki mies to ri bos, re konst ruo ti Pilaitės–Vievio ke lią“, – sa kė jis.

Te ko tei sin tisTa čiau toks op ti mis ti nis A.Zuo ko en tu ziaz mas ga li ir iš ga ruo ti – EK pa rei gū nų pa skrai di ni mas T.Barš­čio sraig tas par niu jau su kė lė įta ri­mų Briu se ly je.

Dien raš čio ži nio mis, L.B.San­che zui ir J.Mag nus so nui ne se niai te ko pa teik ti pa siaiš ki ni mus Ko mi­si jai, ko dėl jie, lan ky da mie si Vil­niu je, „pra mo ga vo“, skrai dy da mi

virš Lie tu vos sos ti nės, ir da ly va vo A.Zuo ko vie šų jų ry šių ak ci jo je.

EK pa rei gū nams te ko neig ti ne­ma lo nius Briu se lio įta ri mus, kad jie ši to kiu pa si skrai dy mu su Vil niaus val džia ga lė jo bū ti ne tie sio giai pa­per ka mi, sie kiant di des nio fi nan­sa vi mo A.Zuo ko glo bo ja miems inf rast ruk tū ros pro jek tams.

Bai mi na si pro jek tų stab dy mo„Neat mes čiau, kad da bar, kai Ko­mi si jos ko mi te tams ir di rek to ra­tams teik si me sa vo pa raiš kas fi­nan suo ti tam tik rus inf rast ruk tū ros pro jek tus, į jas Briu se ly je bus žiū­ri ma kur kas įta riau“, – bai mi no­si su si sie ki mo vi ce mi nist ras Arū­nas Šta ras.

Jis, kaip ir ki tas su si sie ki mo vi­ce mi nist ras Rim vy das Vaš ta kas, bu vo su si ti kęs su L.B.San che zu bei J.Mag nus so nu, bet virš sos­ti nės ne skrai dė. „Taip, mes da ly­va vo me pa si ta ri me Vil niaus sa vi­val dy bė je, kur bu vo pa teik ti vi si

Skry dis virš Vil niaus bai gė si pa siaiš ki ni mu Briu se ly je

Da bar, kai teik si me sa vo pa raiš kas fi­nan suo ti tam tik rus inf rast ruk tū ros pro­jek tus, į jas Briu se­ly je bus žiū ri ma kur kas įta riau.

Arū nas Šta ras:

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012 3

miestas

Tran seu ro pi nės jung ties pa bai go je – šiukš lių de gi ni mo ga myk la

Po žiū ris: �� dau�gu�ma�vil�nie�čių�pa�sa�ky�tų,�kad�šio�je�nuo�trau�ko�je�ma�to�siau�rą�į�„Vilniaus�energijos“�teritoriją�vedančią�gat�ve�lę.�O�mies�to�me�ras�A.Zuo�kas�re�gi�„tran�seu�ro�pi�nę�jung�tį“.� �

� Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Apie ga myk lą

At lie kų rū šia vi mo ga myk lai ES prieš ke le rius me tus sky rė per 100 mln. li tų, ta čiau pi ni gais nie kas ne sku bė jo pa si­nau do ti. Sos ti nės val džia at si sa kė mi­li jo nų li tų at lie kų de gi ni mo ga myk los sta ty boms, nes nu spren dė, kad už sa­vus pi ni gus ga myk lą pa sta ty tų kon­kur są lai mė jęs in ves tuo to jas.Ta čiau vė liau siū ly ti mi li jo nai mies tui vis dėl to ati te ko. At lie kų rū šia vi mo ir per dir bi mo pa jė gu mams plė to ti re gio­ni niuo se at lie kų cent ruo se iš ES struk­

tū ri nių fon dų Lie tu vai skir ta 450 mln. li tų, iš jų Vil niaus sa vi val dy bei ati te ko 100 mln. li tų.At lie kų per dir bi mo įmo nės la biau siai ma si na vie ną gar siau sių vers lo gru pių, Vil niaus ši lu mos ūkį val dan čią „Icor“ (bu vu sią „Ru bi con Group“).Jau anks čiau kon cer nas „Ru bi con Group“ šiukš lių de gi ni mo ga myk lą už ES pi ni gus sta ty ti no rė jo ne to li Laz dy­nų esan čio je „Vil niaus ener gi jos“ te ri to­ri jo je, nes ten iš kar to ga li ma pri si jung ti

prie ma gist ra li nių tink lų, tie kian čių ši­lu mą Vil niu je.Prieš me tus di džiau sią no rą sos ti nė je už siim ti at lie kų de gi ni mo ga myk los sta­ty mu ro dė Pran cū zi jos įmo nė „Const­ruc tions In dust riel les de la Me di ter ra­nee“ (CNIM), ta čiau dėl eko lo gi nių prie­žas čių žlu gus pla nams bend ro vė ke ti no sa vo pro jek tus įgy ven din ti Klai pė do je. Šia me mies te at lie kų de gi ni mo ga myk­lą pran cū zai no rė jo sta ty ti kar tu su „Icor“ įmo ne „Tech no lo gy Pro jects“.

Ak la gat vis: �� už�ten�ka�žvilg�tel�ti�į�že�mė�la�pį,�kad�su�pras�tum,�jog�Jo�čio�nių�gat�vė�(pažymėta�raudonai)�ir�aplin-kinės�gatvelės�ne�ve�da�į�Eu�ro�pą.

Gat vių re mon tas rei ka lin gas?Gat ves ap link „Vil niaus ener gi ją“ išas fal tuo ti su ma nęs me ras A.Zuo­kas dien raš čiui sa kė nie ko blo ga šio je si tua ci jo je neįž vel giąs. Esą ga myk los anks čiau ar vė liau šio­je vie to je iš dygs, tad ir ke lius mo­der ni zuo ti mies tui teks.

„Ta ry ba jau se niai yra pri ta ru si, kad rei kia sta ty ti šiukš lių de gi ni mo ir rū šia vi mo ga myk lą. Tai pa da ry­ta jau praė ju sios ka den ci jos po li ti­kų, to dėl EK at sto vams ir ro džiau pro jek tus su ga myk lo mis. Jos šio je vie to je at si ras neiš ven gia mai, nes

yra la bai rei ka lin gos“, – sa kė mies­to va do vas.

Anot jo, iš tie sų sa vi val dy­bė mi li jo nus eu rų šių gat vių re­mon tui ke ti na gau ti pa raiš kas pa­tei ku si ne pa gal tran seu ro pi nių jung čių mo der ni za ci jos, o, pa­vyz džiui, ap lin kos tar šos ma ži­ni mo pro gra mas.

„Jei sta ty si me ga myk las, rei kės ir ge rų ke lių. Rei kės ke lių pri va žiuo­ti ir iš va žiuo ti. Tie ke liai bus la bai reikš min gi. ES pi ni gai šiuo at ve ju ga lė tų bū ti skir ti, nes pro jek tas yra svar bus vi suo ti nai. Tai ga lė tų bū ti

lė šos pa gal įvai rius pro jek tus, pa­vyz džiui, tar šos ma ži ni mo, ke lių inf rast ruk tū ros plėt ros“, – dien­raš čiui ko men ta vo me ras.

Opo nen tai kri ti kuo jaApie sa vi val dy bės ke ti ni mus iš­gir dęs bu vęs mies to va do vas kon­ser va to rius Rai mun das Alek na nė ne su si mąs tė. „Is to ri ja kar to ja si“, – iš kar to rė žė mies to ta ry bos na­rys.

Anot po li ti ko, vi si šių die nų įvy kiai tik dar kar tą pa grin džia vi suo me nė je se niai sklan dan­

čią nuo mo nę, kad me ras kon cer­no „Dal kia“ rei ka lais rū pi na si lyg sa vais. „Ši ta te ri to ri ja vi sa da bu­

vo va di na ma ru bi ko no val do mis. Me ro no ras tvar ky ti gat ves su šiuo vers lu su si ju sių įmo nių te ri to ri jo­je yra la bai keis tas. Var gu ar šian­dien at si ras tų žmo nių, ku riems šiuo at ve ju ne kil tų įta ri mas“, – sa kė R.Alek na.

Paš ne ko vas taip pat įsi ti ki nęs, kad reikš mės eu ro pi nėms ke lių jung tims Jo čio nių gat vės ne tu ri.

„Šian dien jau per daug įvai riau­sių su ta pi mų ma to me. Tas pa ts ir ši lu mos ūky je. Me ras rū pi na si sve­ti mais in te re sais, o ne mies tu“, – kal bė jo R.Alek na.

Me ro EK spe cia­lis tams ro dy to se skaid rė se bu vo pa­vaiz duo tos ir šiukš­lių de gi ni mo bei rū­šia vi mo ga myk los.

Pri kiau li no: �� A.Zuo�kas�la�bai�di�džia�vo�si�sve�čiams�iš�Briu�se�lio�pa�ro�dęs�Vil�nių�iš�paukš�čio�skry�džio.�Ta�čiau�šiems�dėl�to�kios�pra�mo�gos�vė�liau�te�ko�aiš�kin�tis�sa�vo�va�do�vams.� � �

� And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

skai čiai, pri sta ty ti vi si pro jek tai. Bet tik rai ne ži no jo me, kad po to su si ti ki mo me ras dar pa skrai dins sve čius sraig tas par niu. Tai su ži­no jau tik ki tą die ną iš sa vi val dy­bės pra ne ši mo spau dai“, – kal bė­jo A.Šta ras.

„Pers kai čiau aš tą pra ne ši mą, pa žiū rė jau į jį iro niš kai – dar vie­

na A.Zuo ko vie šų jų ry šių ak ci ja“, – sa kė vi ce mi nist ras.

Jis už si mi nė ne ma tąs nie ko ypa­tin ga, kad EK pa rei gū nai bu vo pa­skrai din ti. Ta čiau vi ce mi nist rą nu ste bi no tos ak ci jos vie šas pa tei­ki mas. „Ne sa kau, kad rei kė jo iš vis nu slėp ti tą pa si skrai dy mą, bet bu­vo klai da pa teik ti jį kaip ko kį ne­

tie sio gi nį ban dy mą pel ny ti Eu ro­pos pa rei gū nų pa lan ku mą mū sų inf rast ruk tū ros fi nan sa vi mui“, – aiš ki no A.Šta ras.

„Nie ko ne ži nau, nie ko ne gir dė jau“„Mes A.Zuo ką ir jo vie šų jų ry šių ak­ci jas ge rai pa žįs ta me. Bet Vil niu je yra ir EK at sto vy bė, ir ES vals ty bių

am ba sa dos, ku rios se ka įvy kius, pa­tei kia sa vas jų ver si jas. Šis pa si skrai­dy mas iš ties ga lė jo bū ti su pras tas kaip ko kia pra mo ga ar ne tgi pa pir­ki mas. Tai ga li baig tis liūd nai mū­sų tei kia mų pro jek tų at žvil giu“, – svars tė su si sie ki mo vi ce mi nist ras.

O A.Zuo kas ti ki no nie ko ne gir­dė jęs apie ne links mą sraig tas par­

niu kar tu su juo skrai džiu sių EK at sto vų li ki mą. „Ne ma nau, kad ši in for ma ci ja yra tei sin ga. Ne ti kiu to kiais da ly kais ir la bai abe jo ju šia in for ma ci ja. Rei kia aiš kiai skir ti pra mo gi nius skrai dy mus nuo dar­bo vi zi tų. Jei kaž kam nė ra skir tu mo – tai fan ta zi jos trū ku mas“, – aiš ki­no Vil niaus me ras.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 20124

miestasdiena.lt/naujienos/miestas

And re jus Žu kovs kisa.zukovski@diena.lt

Veiks in for ma vi mo sis te maSos ti nės sa vi val dy bė sa vo in­ter ne to tink la la py je kvie čia vil­nie čius pa reikš ti nuo mo nę apie mies to pa reng tą Ekst re ma lių jų si­tua ci jų val dy mo pla ną. Kol kas tai tik Sau gaus mies to de par ta men to Ci vi li nės sau gos sky riaus pa reng­tas pro jek tas, ekst re ma lios si tua­ci jos ir jų val dy mas ap ra šy tas 78 pus la pių do ku men te.

Kaip la biau siai ti kė ti nos tra ge­di jos, ku rios ga li nu tik ti Vil niu je, yra įvar dy tas pa vo jin gų už kre čia­mų jų li gų, gais ro, trans por to ava­ri jos, naf tos pro duk tų iš si lie ji mo pa vo jus. Tarp ma žiau ti kė ti nų, ta­čiau la biau pa vo jin gų pa vo jų įvar­dy ta che mi nė ava ri ja, ka ri nė ata­ka, maiš tas, su ki li mas, ra dia ci nė ava ri ja ar te ro ro ak tas.

Pla no pro jek te įvar dy ta vi sa gy­ven to jų in for ma vi mo sis te ma. Tai 69 cent ra li zuo tai val do mos elekt­ros si re nos, ra di jo taš kai, mo bi lie ji ir abo nen ti niai te le fo nai, au to mo­bi lis su gar sia kal biu, ra di jo, vie tos te le vi zi jos ir trys baž ny čios, tu­rin čios var pi nes.

Ku ri ja nie ko ne ži noTik štai bė da – nei baž ny čių kle­bo nai, nei Vil niaus ar ki vys ku pi jos ku ri ja kol kas apie to kius pla nus

var pais skam bin ti, iš ki lus pa vo­jui vil nie čiams, jo kios in for ma ci­jos ne tu ri.

Vil niaus ka ted ros kle bo nas, taip pat ei nan tis Vil niaus ar ki vys ku­pi jos kanc le rio pa rei gas Ro ber­tas Ša la še vi čius per sa vo vi ka rą pra ne šė, kad apie to kią baž ny­čios funk ci ją nie ko nė ra gir dė jęs nei kaip šven to vės val dy to jas, nei kaip ar ki vys ku pi jos at sto vas.

„Kol kas nei aš, nei ku ri ja apie tai nein for muo ta. Kaip tai tu rė tų veik ti ir ką mes konk re čiai tu rė tu­me da ry ti įvy kus ka tast ro fai, pa­sa ky ti ne ga lė čiau“, – per da vė vi­ka ras R.Ša la še vi čiaus žo džius.

Nu ro dy tais pla no pro jek te te le­fo nais dar pa vy ko su si siek ti tik su Šv. Pet ro ir Po vi lo baž ny čios zak­ris ti ja. Te le fo nu at si lie pęs vy riš­kis at sa kė, kad kle bo no šiuo me­tu nė ra, o jis pa ts apie baž ny čios įtrau ki mą į gy ven to jų in for ma vi­mo sis te mą nie ko nė ra gir dė jęs. „Kle bo nas bū na tik ry tais, bet jis

man nie ko apie tai ne sa kė. Ne ži­nau“, – kal bė jo pri si sta ty ti ne no­rė jęs žmo gus.

Kal bės, kai nu spręsVil niaus sa vi val dy bės Vie šų jų ry­šių sky riaus spe cia lis tas An to nas Ni ki ti nas dien raš čiui pri pa ži no, kad šis klau si mas su baž ny čio mis kol kas ne bu vo de ri na mas. Jo tei­gi mu, baž ny čios pa si rink tos kaip vie na iš vi suo me nės in for ma vi mo ga li my bių. „Ki lus di de lei ava ri jai ar su si da rius ekst re ma liai si tua­ci jai, baž ny čių var pi nės ga lė tų bū ti pa nau do tos kaip gar si nis sig­na las, ženk las dė me siui at kreip­ti ir taip to liau“, – aiš ki no val di­nin kas.

Pak laus tas, ko dėl pa si rink tos bū tent šios trys baž ny čios, spe­cia lis tas į klau si mą neat sa kė. Jis taip pat pa brė žė, kad do ku men­tas – tai tik pro jek tas, ir ga lu ti­nia me va rian te baž ny čių pa slau­gų ga li bū ti at si sa ky ta.

„Baž ny čios pa si rink tos kaip pa­pil do ma ga li my bė in for muo ti gy­ven to jus, pa si re miant tarp tau ti ne pa tir ti mi. Pla no, ku ria me šis pa­siū ly mas yra, pro jek tas pa teik tas svars ty ti vi suo me nei, tad šis pa­siū ly mas ne bū ti nai bus įgy ven­di na mas. Jei gu bus nu spręs ta jį įgy ven din ti, tuo met bus de ri na­ma su baž ny čių at sto vais“, – pa­brė žė A.Ni ki ti nas.

Baž ny čias įtrau kė, bet neįs pė jo

Sis te ma: �� Vil�niaus�ar�ki�vys�ku�pi�jos�ku�ri�ja�tiks�liai�ne�ži�no,�kiek�baž�ny�čių�sos�ti�nė�je�tu�ri�var�pus,�ta�čiau�pa�ti�ki­no,�kad�jų�tik�rai�dau�giau�nei�trys.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Apie sos ti nę iš ti ku sią ne lai mę vil nie čius turėtų in for muo ti ne tik si re nų gaus mas. Į bend rą in for ma vi mo sis te mą sa vi val dy­bė įtrau kė baž ny čias ir net pri va čios ra di jo sto ties au to mo bi lį su gar sia kal biu.

Au to mo bi lis be vai ruo to jo

Ekst re ma lių si tua ci jų val dy mo pla no pro jek te pa teik tas siū ly mas vi suo me­nei in for muo ti pa nau do ti ir ko mer ci­nės ra di jo sto ties M-1 au to mo bi lį su gar sia kal biais.Ra di jo sto ties M-1 Sa vi rek la mos sky­riaus di rek to rius Jo nas Gi lys tei gė nu ste bęs dėl sa vi val dy bės min ties į bend rą in for ma vi mo sis te mą įtrauk­

ti ir ra di jo sto ties au to mo bi lį su gar sia­kal biu. Vy riš kis tei gė, kad trans por to prie mo nė tvar kin ga ir va žiuo ja, ta­čiau ki lus ekst re ma liai si tua ci jai ga li lik ti ne pa nau do ta.„Tai mums bu vo tik rai nuo sta bą ke­lian tis pla nas. Aiš ku, šis au to mo bi lis va žiuo ja ir tvar kin gas, mes juo vyks­tam į įvai rius ren gi nius, štai Pa ne vė­

žy je bu vo me. Ta čiau juo iš va žiuo ja­ma ga na re tai ir mes ne tu ri me bu din­čio vai ruo to jo. Tai yra kiek vie nam to­kiam at ve ju sam do mas žmo gus. Įsi­vaiz duo ki me, su si da ro ekst re ma li si­tua ci ja nak tį, kur mes to žmo gaus ieš­ko si me? O vai ruo ti to kį au to mo bi lį ga­li ne bet kas, rei kia spe cia lios ka te go ri­jos“, – kal bė jo ra di jo sto ties at sto vas.

Eu ro par la men ta ras Vy tau tas Lands ber gis pa ra gi no par ti jos bend ra žy gius siek ti len kų kil mės Lie tu vos pi lie čiams Len ki jos vy­riau sy bės da li ja mos len ko kor tos tei si nio įver ti ni mo.

V.Lands ber gio ma ny mu, Kons ti­tu ci nio Teis mo rei kė tų pa klaus ti, ar pa gal len ko kor tą Len ki jos vy­riau sy bei įsi pa rei go jęs as muo ga­li dirb ti tar ny bo je, kur rei kia pri­siek ti Lie tu vai.

„Čia vėl mū sų la bai aiš ki re ko­men da ci ja dėl vi so kių šu ny bių, su­lau kia mų iš mū sų kai ku rių pi lie­čių, ku riais ma ni pu liuo ja ma, ar ba vie na už sie nio vals ty bė keis tai el­gia si. La bai pa pras tas mū sų pa­sa ky mas – rei ka lin gas len ko kor­tos tei si nis įver ti ni mas. Pap ras tas da ly kas. Bu vo ban dy ta tai pa da ry­ti, bet kaž kaip su jauk tai su ki tais klau si mais, Sei mas ne pri ta rė, pri­trū ko bal sų kreip tis į Kons ti tu ci nį Teis mą“, – šeš ta die nį kal bė jo eu­ro par la men ta ras.

„Pap ras tas klau si mas – ar tie, ku rie tu ri len ko kor tą paė mę ir įsi­pa rei go jo Len ki jos vy riau sy bei ne­kenk ti Len ki jai bei len kiš ku mui, nes ki taip kor ta bus atim ta taip vie šai su gė di jant tarp tau tie čių, jau yra pa val dūs, ar jie ga li dirb­ti to se vals ty bės tar ny bo se, ku rio­se pri sie kia ma Lie tu vai? Jie įsi pa­rei go jo ki tai vals ty bei. Klau si mas, ma tyt, ne tu ri bū ti la bai bai sus“, – sa kė po li ti kas.

Idė ją kreip tis į Kons ti tu ci nį Teis­mą par la men ta rai ke le tą kar tų bu­vo at me tę, pa sta rą jį kar tą – per nai ba lan džio mė ne sį. Nau jau siu pro­jek tu bu vo sie kia ma iš siaiš kin ti, ar len ko kor ta su de ri na ma su Sei mo na rio prie sai ka Lie tu vai.

Len ko kor tą gau na as me nys, ku rie raš tu pa reiš kia sa vo va lią pri klau sy ti len kų tau tai, ga lin tys įro dy ti, kad bent vie nas iš tė vų, se­ne lių, pro se ne lių bu vo len kų tau ty­bės ar ba tu rė jo Len ki jos pi lie ty bę.

Kri ti kai Lie tu vo je tei gia, kad su prie sai ka Lie tu vai yra ne su de ri­na mas po li ti nio lo ja lu mo rei ka­la vi mas len ko kor tos tu rė to jui – ne kenk ti len kų tau tos ir Len ki jos vals ty bės in te re sams. Be to, yra ma nan čių, kad toks Len ki jos el ge­sys dvel kia is to ri niu re vi zio niz mu, nes len ko kor ta iš duo da ma tiems, ku rie gy ve no tar pu ka rio Len ki­jos val dy to se že mė se, ku rios da­bar Len ki jai ne prik lau so, įskai tant oku puo tą Vil niaus kraš tą.

Be to, len ko kor ta iš duo da ma tik len kams, gy ve nan tiems bu vu sios So vie tų Są jun gos te ri to ri jo je, ku­riai len ko kor tos įsta ty mas pri ski­ria ir Lie tu vą. Kai ku rių tei si nin kų nuo mo ne, taip įsta ty mas ne pag­rįs tai pri ski ria Lie tu vą tar si bu vus tei sė ta SSRS da li mi ir nei gia oku­pa ci ją.

Lie tu vo je gy ve na per 200 tūkst. len kų kil mės žmo nių, tai gau siau­sia tau ti nė ma žu ma.

VD, BNS inf.

Vėl už kliu vo len ko kor ta

Mū sų la bai aiš ki re­ko men da ci ja dėl vi­so kių šu ny bių, su lau­kia mų iš mū sų kai ku rių pi lie čių pu sės.

Vy tau tas Lands ber gis:

Kaip tai tu rė tų veik ti ir ką mes konk re čiai tu rė tu me da ry ti įvy­kus ka tast ro fai, pa­sa ky ti ne ga lė čiau.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012 5

miestasNepaisydami visuomenės apklausųkonservatoriai kalba apie pergalę rinkimuose.

8p.

Vilnius sulaukė tikros žiemos

su lau kė me: �� pu�sę� žie�mos� ru�de�niš�kai� ir� niū�riai� at�ro�dęs�Vil�nius� sa�vait�ga�lį� pa�ga�liau�bu�vo�už�klo�tas�bal�to� snie�go� sluoks�niu.�Šis�po�ky�tis� la�biau�siai� nu�džiu�gi�no�ma�žuo�sius� vil�nie�čius,�ku�rie�pa�ga�liau�ga�li� ro�gu�tė�mis� leis�tis�nuo�mies�to�kal�vų.�O�ga�na� ra�miai�pir�mus�žie�mos�mė�ne�sius�gy�ve�nę�ke�li�nin�kai� ir�kiem�sar�giai�bu�vo�pri�vers�ti� iš�si�trauk�ti� sa�vo�dar�bo�prie�mo�nes.�� � Simono�Švitros�nuotr.

ma tas mik ne vi čius

Sos ti nės tur guo se sa vait ga lį lan­ko miau si bu vo žu vies sky riai. Už da ra me pa vil jo ne įsi tai sę pre­kiau to jai žu vi mi vos spė jo su k­tis – vie nam stin tų, ki tam plekš­nių, o tre čias ir eg zo tiš kes nių žu­vų už si ma nė.

Be ne dau giau sia ap si lan kiu sių tur­gu je į mai šus dė jo si švie žių stin tų. Žve jų vers li nin kų Klai pė do je su­žve jo tos agur kais kve pian čios žu­ve lės čia su krau tos į dė žes – vie no ki log ra mo kai na pri klau so mai nuo

vi du ti nio žu ve lių dy džio svy ruo ja nuo 10 iki 15 li tų.

„Mū sų šei ma tra di ciš kai žie mą bent ke lis kar tus nu si per ka stin­tų, la bai mėgs tam. Kai na vi sai nor ma li, be veik kiek vie nais me­tais la bai pa na šiai kai nuo ja“, – sa kė tur gu je ap si pir ku si vil nie­čių šei ma.

Per ka mos ir ki tos žu vys. Štai ki log ra mas ly de kos kai nuo ja maž­daug 14 li tų, star kio – 17.

Už si ma nę pa ska nau ti ko nors neįp ras to, vil nie čiai pir ko ir ra jų spar nų, stri me lių, vai vo rykš ti nių upė ta kių.

Vilniaus turguose pakvipo agurkais

ska nės tas: �� be�ne�dau�giau�sia�ap�si�lan�kiu�sių� tur�gu�je� į�mai�šus�dė�jo�si�švie�žių�stin�tų.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

ma tas mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Nuo spa lio 15 d. iki gruo džio 31 d. Ne ry je ties Vil niu mi žve jo ti bu vo drau džia ma. Šis drau di mas įves­tas sie kiant ap sau go ti vė ly vą ru­de nį ir žie mą ner šian čias la ši ši­nes žu vis.

Iš kar to po Nau jų jų me tų Ne ries kran ti nė se pa si ro dė vie nas ki tas spi nin gu žve jo jan tis meš ke rio to jas. Žūk lės mė gė jų ne bai do nei šal tu­kas, nei gau siai iš dan gaus pa bi ręs snie gas. Tie sa, ne ma žai šių žve jų

pa gau tas mig ruo jan čias žu vis na mo ne ša si ne le ga liai. No rint šias ka ra­liš ko mis va di na mas la ši ši nes žu vis pa siim ti, rei kia įsi gy ti spe cia lią tai da ry ti lei džian čią li cen ci ją.

Iš dar bo Ža liuo ju til tu penk ta­die nio va ka rą ėjęs vil nie tis po rta lui die na.lt pa sa ko jo ma tęs, kaip žve­jai pa ga vo ke lių ki log ra mų dy džio šla kį, pa sku bo mis įki šo jį į mai šą ir spru ko nuo upės.

Ap lin ko sau gi nin kai to kiais at­ve jai mies te lė nus ra gi na skam bin­ti pa gal bos nu me riu 112 ir pra neš ti apie gam tai da ro mą ža lą.

La ši šų vėl ty ko žve jaikant ry bė: �� šio�meš�ke�rio�to�jo�sa�vait�ga�lį�nuo�upės�ne�nu�bai�dė�net�žie�miš­kas�oras.� � Ma�to�Mik�ne�vi�čiaus�nuo�tr.

Vos bai gė si dau giau kaip du mė ne sius tru kęs drau di mas žve jo ti kai ku riuo­se Ne ries ruo žuo se, sos ti nės kran ti nė je iš si ri kia vo žve jai. Jų tiks las – po nerš to į jū rą iš upių aukš tu­pių grįž tan čios la­ši šos ir į jas pa na šūs šla kiai.

žu vų dau giau

Šie met nerš ti į Lie tu vos upes, moks­li nių ty ri mų duo me ni mis, mig ra vo 12,5 tūkst. šla kių. Tai re kor di nis per pa sta rą jį dvi de šimt me tį skai čius. Pa­vyz džiui, 2010 m. jų mig ra vo per pus ma žiau – tik 5,8 tūkst. La ši šų, kaip sa kė Ap lin kos mi nis te ri jos Gam tos ap sau­gos de par ta men to Gam tos iš tek lių sky riaus ve dė jas Vil man tas Grai čiū­nas, šie met at plau kė taip pat dau giau nei anks tes niais me tais – 6,4 tūkst.

Įmin ki te mįs lę: vie ta na muo se, į ku­rią ry tais ir va ka rais nu si drie kia ei­lė? Aiš ku, at spė si te. Tua le tas. Vie­ta, kur ir ka ra liai pės ti vaikš to. Pas

tū lą lie tu vį ši vie ta – ne vien gam ti nių rei ka lų su tvar ky mo, bet ir sa viš vie tos, dva si nio to bu lė ji mo rū mai. Se nais lai­kais laik raš čius jo je skai ty da vo ir juos pra ktiš kai pa nau do da vo, o da bar kas kny gą apie po vei kį žmo nėms min ti mis, kas žur na lą tik vy rams ar ba tik mo te­rims pa si dė jęs, o mo der niuo se na muo­se net ir mu zi kos ko lo nė lė pa ka bin ta. O jau tik ra bė da bū na ta da, kai tua le­tas vie nas, ir dar su jung tas su vo nios kam ba riu, o šei mos na rių daug. Ta­da su pa si skai ty mais bei pa sva jo ji mais ir vi sa gy va ei lė nu si drie kia, neap siei­na ma be du rų spar dy mo ir di des nių ar ma žes nių: „Oi, ne spė jau.“

Bet iš si plė čiau aš čia ne į te mą. Juk te ma – nuo tua le ti nio po pie riaus iki pa trio tiz mo... Tai prie jų ir grįž tu. Tai gi kny gos į liau diš kai va di na mą tu pyk lą nie ka da ne si ne šu, bet, pa­ni ru si į gi lią me di ta ci nę bū se ną, vi­sa da su lau kiu ne ti kė tų min čių, pro­to pra blai vė ji mo, ki taip ta riant, kaip da bar po pu lia ru ra šy ti, „atei na nu­švi ti mas“. Dėl nuo la ti nio tua le ti nio po pie riaus trū ku mo na muo se (nes jis daž nai su nau do ja mas ne pa gal tie­sio gi nę pa skir tį) pas mus jis per ka­mas di džiau sio mis pa kuo tė mis. Kai nė ra, tai nė ra, o kai yra, tai nors ve­ži mu vežk. Ka dan gi, vy ro žo džiais ta riant, mes jį val go me, per ka mas vi sa da pi giau sias, ak ci nis. Šį kart juo ta po len kiš kas, iš de ko ruo tas gė ly tė­mis, pa kvė pin tas sin te ti niu čiau du lį ke lian čiu ra mu nė lių kva pu. Ir dai lio je po lie ti le ni nė je pa kuo tė je, taip pat ra­mu nė mis pra žy du sio je. Žo džiu, nors prie žaiz dos dėk ir tam tur būt tiks.

„Ne gi ga li bū ti, kad ši toks vi sas pa­gra žin tas ga lė jo bū ti pi ges nis už mū­siš ką, lie tu viš ką?“ – svars tau ir grei­tai min ty se su me tu: „Trys mi li jo nai lie tu vių po maž daug 30 ri ti nė lių per me tus, 90 mln. ri ti nė lių, vie no ri ti­nė lio ga min to jo kai na pre ky bos tink­lams – apie 50 cen tų, t. y. 45 mln. li tų

per me tus.“ „Ge ras biz nis, ku ris be­veik ne pa nau do tas nu ke liau ja ka na­li za ci jos vamz džiais“, – su ky la lie­tu viš kas pa vy das. Bet čia pat jo vie tą uži ma pa trio tiz mas – o jei vi si trys mi li jo nai pirk tu me tik lie tu viš ką pre­kę? Oi, kaip iš si plės tų ga my ba, kiek nau jų dar bo vie tų bū tų įkur ta, kiek biu dže tas pa si pil dy tų, kiek per dirb­to po pie riaus, iš me ta mo į šiukš ly ną, su nau do tu me. Gal jau ta da ir mū sų pre kė Len ki jos ir Ki ni jos ga min to­jams į akį ar kur smar kiau įkirs ti ga lė­tų? Ir pa tys pi giau šluos ty tu mės... Ką ma no te? Juk ta pa klau sos ir pa siū los krei vė tuoj pat pa gal rin kos no rus su­si re gu liuo ja... Ar rei kia ati duo ti sa vo sun kiai už dirb tus li tus ki nams, len­kams ir vi so kiems ki to kiems, jei sa­vo ga min to ją tu ri me? Ir čia pa sa lū nė min tis vėl at rie da ati dun da: „O kaip ta chres to ma ti nė is to ri ja apie lie tu vį,

atė ju sį pas Die vą su pra šy mu? Die vui sa kant: gau si, ko pra šai, bet kai my­nas gaus dvi gu bai, pa pra šiu sį jam iš­dur ti vie ną akį???“ Iš dai nos žo džių neiš me si, bet gal ga li ma vi siems pa­si steng ti ir iš trin ti iš ko lek ty vi nės są­mo nės vi są dai ną? Gal vis dėl to, kaip sa ko Ma ri jus Mi ku ta vi čius, „pa ban­dom iš nau jo“?!

O da bar rim tai... Prieš po rą me tų lan ky da ma si Šve di jo je, ieš ko jau vy­rui lauk tu vių – rankš luos čio. Kar tu po par duo tu vę vaikš čio jo šve du kė, ei­li nė pa gy ve nu si ei li nės ga myk los ei li nė dar buo to ja. Pa dė jo man rink tis: ėmė rankš luos čius ir rū šia vo į kai rę ir de ši­nę: „Ši tas – ki niš kas, ši tas – šve diš kas, bet bran gus, ši tas, žiū rėk, šve diš kas ir ne daug bran ges nis už ki niš ką.“ Neiš­ken tu si sa kau jai: „Bet tur būt Ki ni jo­je ir gi jau ne š... ga mi na, lai ko si Šve­di jos stan dar tų.“ O ji man: „Ne tik dėl ko ky bės, dėl to, kad pirk da mas ki niš­ką daik tą pa de di šiai nie kie no ne kont­ro liuo ja mai eko no mi kai aug ti, vai kus iš nau do ti, su pir ki nė ti ki tas ša lis, terš ti že mę.“ Li kau be ža do... Įdo mu, gal vo­jau, grįž da ma na mo, kiek pas mus Lie­tu vo je apie tai žmo nės gal vo ja ir kiek per ka tik tai, ko iš tik rų jų rei kia...

P. S. Ko ge ro, tua le ti nis po pie rius ne pa ts ge riau sias pa vyz dys, nes „Vi­ki pe di ja“ ra šo, kad mū sų ša lies ga­min to jas tu ri 70 pro c. rin kos Lie tu­vo je. Vėl su kir ba pa sa lū nė min tis: ar ne pas ka tins šis straips nis dažno lie­tu vio lie tu viš ko tua le ti nio po pie riaus ne be pirk ti? La bai ti kiu, kad pa ska­tins li ku sius 30 pro c. pirk ti tik jį ir ra mia są ži ne ei ti į tua le tą, gal vo jant: „Aš ir gi pri si de du prie Lie tu vos au­gi mo!“ Juk di de li da ly kai pra si de da nuo ma žų ir iš jų su si de da...

Skai ty to ja Ne ri da

Mi nint Lais vės gy nė­jų die ną Sei mo pir­mi nin kė Ire na De­gu tie nė pa sa kė tai,

ką se niai vi si ži no, tik ne vi sa da mo ka apie tai kal bė ti vie šu mo je. Iš es mės tai bu vo sa vi tas iš ryš ki­ni mas to, ko kie šian dien esa me ir kaip nuo lat min ta me sa vo pa čių sklei džia mu nu si vy li mu.„Ne pur vin ki me sa vęs nuo la ti­niu pe si miz mu“, – svar biau sią šian die nos šū kį tar si su for mu la­vo I.De gu tie nė.

Taip, iš tie sų Lie tu vo je daug pe­si miz mo. Žmo nės sa vo nea py­kan tą vis kam kas dien lais to vis srau nes niais fon ta nais trykš tan­čia pa gie ža.Kas at si ti ko, kad Aukš čiau sią ją Ta ry bą­At ku ria mą jį Sei mą sa vo krū ti nė mis den gę žmo nės po 20 me tų pa tys ply to mis tam Sei mui dau žė lan gus?„Mū sų iš ko vo ta lais vė šian dien vis daž niau virs ta ne tei sin gai su­vok ta lais ve: lais ve nuo bet ko kių as me ni nių įsi pa rei go ji mų, lais ve nuo mo ra lės, tra di ci jų, nuo prie­sai kos Tė vy nei, tau tai ir sa vo ar ti­mie siems, – tei gė Sei mo pir mi nin­kė. – Ma nau, kad iš to kios klai din­gos lais vės sam pra tos ir ky la mū­sų ne tei sin gu mo jaus mas, mū sų pe si miz mas, nu si vy li mas pa čiais sa vi mi, sa vo vals ty be. Ir esant to­kiai pa dė čiai kaip nie ka da tin ka pri si min ti JAV pre zi den to Joh no F.Ken ne dy žo džius: „Nek lausk, ką tau da vė ta vo ša lis, klausk, ką tu jai da vei pa ts.“Dar kar tą tik ra tei sy bė!Prieš 23 me tus vie na me Są jū džio gru pės su si rin ki me kaž koks gud­ruo lis rė žė ži nią, kad, Lie tu vai iš­sto jus iš TSRS, ne be liks ba tų. Žo­džiu, at ro dy si me ne ci vi li zuo tai. Tuo met vie nas idea lis tas at si sto jo ir pa sa kė: „Ei si me avė da mi vy žo­mis, ei si me ba si. Kad tik į lais vę!“

Šį epi zo dą sun ku už mirš ti vien jau dėl to, kad ta si tua ci ja al sa vo to kiu ne prik lau so my bės troš ki­mu ir op ti miz mu, ko kio nie kaip ne nus lo pin si įki šęs jį net į mor gą.Tad kas pa sklei dė tą pe si miz mo vi ru są po to, kai kiek vie nas lie tu­vis prisidengęs Są jū džio vė lia va al sa vo lais vės troš ku liu? Iš kur at si ra do tas nu si vy li mas, ku ria­me mirks ta me tar si fe ka li jų duo­bė je?O pra si dė jo vis kas nuo to, kad per is to ri nius įvy kius ta me pa čia me par la men te de pu ta tai da li jo si pa­sky ras „Vol goms“. Da li jo si triukš­min gai – juk iš rink tie ji ir anais lai­kais jau tė si na cio na li nė mis ver ty­bė mis. Tuo met kaž kas šau kė: „Pa­lau ki te, da bar to kiems da ly kams ne me tas!“ Ta čiau į to kį idea lis ti­nį klyks mą de pu ta tai jau ta da ne­krei pė dė me sio – ne gra žu, bet ką pa da ry si: lais vė lais ve, o gy ven ti ge riau vis tiek nu si pel nė me.Šis į vie šu mą iš ki lęs „gė rio“ troš­ku lys bu vo pir ma sis ženk las, ko­kia bus atei ties Lie tu va.Tai, kas pra si dė jo vė liau, pra­no ko klai kiau sius lū kes čius. Juk žmo nės nai viai ti kė jo, kad jau lais vo je Lie tu vo je tik rai vi­si dirbs tik sa vo Tė vy nei ir mąs­tys tik taip, kaip pri sa kė J.F.Ken­ne dy. Bet at si ti ko ki taip. Pir miau­sia – „Lie tu vos te le ko mas“. Mis ti­nės pa ska los apie slap tas ot ka­tų da ly bas, po li ti nės „nu skriaus­tų jų“ is te ri jos – tai vis šios įmo­nės pri va ti za vi mo pa ly do vai. Žmo nės iš kart ne sup ra to, kas vyks ta, o kai su vo kė, dau ge lį iš­ti ko šo kas. Bet tai bu vo tik pra­džia. Net ru kus po li ti kai kil nia­šir diš kai ėmė si „Ma žei kių naf­tos“. Kas pa sa ky tų, jog ši įmo nė bu vo pri va ti zuo ta taip, kad tuo­me tės val džios tū zams bū tų rei­kė ję įteik ti po me da lį „Už šva rią są ži nę“? Naf tos per dir bi mo ga­myk lą ame ri kie čiams par da vė­me taip są ži nin gai, kad jiems li­ko me dar ir sko lin gi. Tą syk ir gi sklan dė šleikš čios pa ska los, tik su mos ša lia ži no mų pa var džių bu vo įvar di ja mos jau ge ro kai di­des nės. O di džiau sio de ga li nių tink lo „Lie tu vos ku ras“ pri va ti za­vi mas už vie ną li tą? O ot ka tų sis­te mos įdie gi mas ir vi suo ti nės ko­rup ci jos sis te mos su kū ri mas ša­lies eko no mi ko je? O Val do vų rū­mai, LEO LT ir ki ti po li ti niai su b­ pro duk tai? Tai vis val dan čių jų žyg dar biai, ku rie ša lies gy ven to­jus ir pa ver tė į to kius, ko kius juos da bar įvar di jo I.De gu tie nė. Taip, tik ra tei sy bė, esa me pik ti pe si­mis tai, nu si vy lę sa vo vals ty be. Tik ko rei kė jo ti kė tis po to kio tą vals ty bę val džiu sių įdir bio?

Sau lius Po cius

Kas bend ra tarp pa trio tiz mo ir tua le ti nio po pie riaus?

pirmADiENiS, SAuSio 16, 20126

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Pe si miz mo tė vy nė

Žmo nės nai viai ti kė jo, kad jau lais vo je Lie tu­vo je tik rai vi si dirbs tik sa vo Tė vy nei ir mąs­tys tik taip, kaip pri sa kė J.F.Ken ne dy.

O jei vi si trys mi li jo nai pirk tu me tik lie tu viš­ką pre kę? Oi, kaip iš­si plės tų ga my ba, kiek nau jų dar bo vie tų bū­tų su kur ta, kiek biu­dže tas pa si pil dy tų.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.

kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba: PRenumeRatOs skyRIus: buhalteRIJa:212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 767

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUSLukas Miknevičius – 219 1386

VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUSPAVADUOTOJAIrma Verbienė – 219 1371

MIESTAS:Dovilė Jablonskaitė – 219 1381Matas Miknevičius – 219 1373Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391LIETUVA:Stasys Gudavičius – 219 1390EKONOMIKA:Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374Lina Mrazauskaitė – 219 1388PASAULIS:Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS:Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258Mantas Stankevičius – 219 1383ŠEŠTADIENIS:Darius Sėlenis – (8 37) 302 276Laima Žemulienė – 219 1374TV DIENA:Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380370:Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370FOTOGRAFAI:Gediminas Bartuška – 219 1384Simonas Švitra – 219 1384

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379

SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688

PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

At leisk, Ma my te, kad pa ti kė jau...

Ra šau bu dė da ma slau gos na­muo se prie į ki tą pa sau lį išei­nan čios Ma my tės. Ne, ne iš tų slau gos na mų, iš ku rių ją

te ko iš vež ti grei to sios pa gal bos me­di kams. Čia ki taip, čia dvel kia žmo­giš ku mu, rū pes čiu ir dė me siu. Ne to­bu la, bet iš ties ki taip...

Prieš lapk ri čio šven tes Ma my tę pa­gul dėm į Vilk pė dės slau gos na mus. Trum pam... pa sta ty ti la ši nes, kad su­stip rė tų ko jos. Jos li ga – di de lio pik­ty biš ku mo lim fo ma, bet gy dy mas se­kė si ir tik po pu sės me tų tu rė jom vėl ap si lan ky ti pas he ma to lo gus. De ja...

Ne pa mir šiu to lapk ri čio tre čio­sios ry to. Skam bi nu Ma my tei, kaip kiek vie ną ry tą, – neat sa ko. Pa gal vo­jau, gal į ko kią pro ce dū rą nuė jo. Pa­lau kiu kiek ir vėl skam bi nu be ga les

kar tų ir tik po il go lau ki mo iš girs tu vos žo džius dė lio jan čią, ne riš lia kal­ba at si lie pu sią Ma my tę. Ji man vos iš tar da ma pa sa ko, kad la bai skau da gal vą. Ban dau pa klaust, ar yra pa la­to je se su tė, ji pa sa ko, kad yra. Pra­šau, kad se su tė priei tų prie te le fo­no pa kal bė ti. Gir džiu, kaip Ma my tė, su tel ku si vi sas jė gas, pra šo: „Se su­te, duk ra no ri su ju mis pa kal bėt, se­su te, duk ra no ri su ju mis pa kal bėt.“ Ir taip ke le tą kar tų, de ja, nie kas ne­priei na.

Sup ra tau, kad at si ti ko kaž kas la bai ne ge ro, dre ban čiom ran kom ren ku Vilk pė dės slau gos na mų te le fo ną ir pra ne šu, kad pa la to je žmo gui blo ga. Ki to je ra ge lio pu sė je ra miu bal su iš­girs tu sa kant, kad šiuo me tu pen kia­mi nu tė per trau kė lė. Kai ji pa si baigs,

apie skam bu tį bus pra neš ta. Bai su!!!Skam bi nu sa vo bro liui, pra ne šu apie

ne lai mę. Jis ten nu vyks ta grei čiau ir pra šo Vilk pė dės per so na lo, kad iš kvies­tų grei tą ją pa gal bą. At vy ku si ma tau Ma my tę be si blaš kan čią. Prie ne štu vų pri ri ša mos jos ran kos, ji iš ga be na ma į Grei to sios pa gal bos li go ni nę.

Po vi so ši to Ma my tė pra ra do at­min tį, ne beat pa žįs ta sa vo vai kų. Nie ko ne li ko, tik ši pa la ta, ku rio je da bar ra šau, ir į ki tą pa sau lį išei nan­ti Ma my tė.

At leisk, Ma my te, kad pa ti kė jau tais, ku rie ta ve pra žu dė.

O kiek vie ną va ka rą išei da ma iš pa­la tos pa si len kiu prie jos, pa bu čiuo ju ir kaip mal de lę su šne ku: „Tik nie kur nei šeik, aš ta ve la bai my liu.“

Vil nie tė N.

Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu

redakcija@vilniausdiena.lt

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012 7

situacija

Do vi lė Jab lons kai tėd.jablonskaite@diena.lt

Pa ki bo ant plau koTre čia sis tur ny ro eta pas tu rė jo vyk ti ki tą sa vait ga lį – sau sio 21 ir 22 d. Ta čiau po to, kai sa vi val dy­bė kar tod ro mui už movė apy nas rį

ren gi nio li ki mas pa ki bo ant plau ko. Šian dien ir ry toj Ply ti nės kar tod ro­me spor ti nin kai jau ne ga lės tre ni­ruo tis ir reng tis le mia mam var žy­bų eta pui.

„Šį sa vait ga lį spor ti nin kai tu­rė jo tre ni ruo tis, ta čiau to ne bus – juk ne ga li me ne pak lus ti įsta ty mui. Vis kas tu ri bū ti ci vi li zuo ta. Ta čiau ti kiuo si, kad, ne pai sant vis ko, var­žy bos įvyks. Sa vi val dy bei pa tei kė­me ofi cia lų pra šy mą, kad, kol si­tua ci ją nag ri nės teis mas, o mes tik rai skų si mės, sa vi val dy bės ad­mi nist ra ci jos di rek to rius pa da ry­tų spren di mo pa kei ti mą ar išim tį, ir var žy bos, ku rios bu vo se niai su­pla nuo tos, ga lė tų vyk ti“, – aiš ki no vie šo sios įstai gos Ply ti nės kar tod­ro mas di rek to rius lenk ty ni nin kas Da rius Jo nu šis.

Lai ki nus ap ri bo ji mus kar tod ro­mui pa siū lė įves ti Vil niaus vi suo­

me nės svei ka tos cent ras (VVSC). Jis va kar pra ne šė, kad nu ro dė kar­tod ro mo ad mi nist ra ci jai iki šių me tų sau sio 18 d. veik lą pe ror ga ni­zuo ti taip, kad iš kar tod ro mo sklin­dan tis triukš mas ne vir šy tų leis ti no ly gio gy ve na mo jo je ap lin ko je.

Triukš mas vir ši ja nor mąPas ta ruo sius tris mė ne sius kar tod­ro mo sklei džia mą triukš mą ma ta­vę vi suo me nės svei ka tos spe cia lis­tai tei gia nu sta tę pa žei di mų.

„At li kus daug kar ti nius triukš mo ma ta vi mus gy ven to jus la biau siai trik dan čiu lai ku bu vo nu sta ty ta, kad go kar tų ke lia mas triukš mas vir ši jo lei džia mus triukš mo ri bi nius dy­džius die ną ir va ka re gy ve na mo sio­se pa tal po se ir gy ve na mo jo je te ri to­ri jo je. Sie kiant už tik rin ti gy ven to jų tei sė tų in te re sų ap sau gą, ma ta vi­mai bu vo at lik ti iš anks to neįs pė jus

triukš mo šal ti nio val dy to jo“, – tei­gia ma VVSC pra ne ši me.

Pa ly gi nę at lik tų triukš mo ma ta­vi mų re zul ta tus su anks tes nių pa­tik ri ni mų duo me ni mis – 2010 m. bir že lio ir 2011 m. lie pos, vi suo­me nės svei ka tos spe cia lis tai taip pat nu sta tė, kad kar tod ro mo va­do vy bė neį die gė efek ty vių triukš­mą ma ži nan čių prie mo nių, ku rias bu vo įpa rei go jęs įgy ven din ti VVSC bei Vals ty bi nė vi suo me nės svei ka­tos prie žiū ros tar ny ba prie Svei ka­tos ap sau gos mi nis te ri jos.

Įž vel gia no rą su si do ro tiD.Jo nu šis sa vi val dy bės ir svei ka tos cent ro spren di mą va di na nea dek­va čiu, nes cent ro at lik ti triukš mo ty ri mai esą nea ti tin ka rea ly bės.

„Ren gia me do ku men tus teis mui: skų si me ma ta vi mus iš es mės. Sa­vi val dy bės spren di mas ap ri bo ti kar tod ro mo veik lą gi mė re mian tis ma ta vi mais, ku rie, švel niai ta riant, tie siog su klas to ti – nė vie na me jų mes ne da ly va vo me“, – kal bė jo D.Jo nu šis.

Mies to val džios spren di mą jis pri ly gi no su si do ro ji mui su kar tin go spor tu. D.Jo nu šis at krei pė dė me sį, kad dėl kar tod ro mo nei gia mai nu­si tei kę to li gra žu ne vi si gy ven to jai,

bet ke li as me nys. „Pa ti kė ki te, vi sa tai, kas da bar de da si, vyks ta ne dėl triukš mo. Ma no ma ny mu, tam tik­ri suin te re suo ti as me nys ar vers lo gru pės nau do ja si gy ven to jais, kad už val dy tų te ri to ri ją: kad ant že­mės, ku ri yra pa trauk lio je mies to vie to je, iš dyg tų gy ve na mie ji na­mai“, – svars tė D.Jo nu šis.

Gy ven to jų žo disPir mą kar tą dėl dir gi nan čio triukš­mo kar tod ro mo kai my nys te ne pa­ten kin ti gy ven to jai į VVSC krei pė si 2009 m. ge gu žę. Nuo ta da la bo ra­to ri niai triukš mo ty ri mai at lik ti ke le tą kar tų.

Ki ta ver tus, spor tui nea be jin­gi gy ven to jai in ter ne te ra gi na gin­ti nuo 1967 m. vei kian tį kar tod ro­mą. „Pa si ra šy ki me už vai kų spor tą, o ne už as me ni nius Vil niaus sa vi­val dy bės na rių, gy ve nan čių kai my­nys tė je, in te re sus“, – pra šo pe ti ci­jos au to riai.

„Apie de šimt me tų gy ve nu prie kar tod ro mo – maž daug už 700 m, ir gar sai tik rai nė ra truk dis“, – ti ki­na pe ti ci ją pa si ra šiu si Kris ti na Ku­ba re vi čiū tė.

Iš vi so sekma die nio va ka rą pe ti­ci ją bu vo pa si ra šę apie 1500 žmo­nių.

Kar tod ro mui – me ri jos apy nas risPer di de lį triukš mą sklei džian čiam Ply ti nės kar tod ro mui Vil­niaus sa vi val dy bė nu sta tė ap ri bo ji mus – spor ti niai go kar tai ja­me ga lės va žiuo ti tik dar bo die no mis nuo 11 iki 13 val. Toks spren di mas už ker ta ke lią se niai su pla nuo toms 2011–2012 m. kar tin go var žy boms „Žie mos tau rė“.

Drau di mas: �� šian�dien�ir�ry�toj�Ply�ti�nės�kar�tod�ro�me�spor�ti�nin�kai�jau�ne�ga�lės�tre�ni�ruo�tis�ir�reng�tis�le�mia�mam�var�žy�bų�eta�pui.� � Re�dak�ci�jos�ar�chy�vo�nuo�tr.

1500žmo niųpasirašė peticiją, kurioje reikalaujama netaikyti apribojimų Plytinės kartodromo veiklai.

Ma tas Mik ne vi čiusm.miknevicius@diena.lt

Sos ti nės sa vi val dy bės me ras Ar­tū ras Zuo kas vos spė ja su ktis at­sa ki nė da mas į so cia li nia me tink­le „Fa ce book“ pa si py lu sius mies­tie čių prie kaiš tus.

Sos ti nės gy ven to jai pik ti na si sa vi­val dy bės spren di mu ap ri bo ti Ply­ti nės kar tod ro mo veik lą dėl ke lia­mo per di de lio triukš mo.

„Jūs jau ma ne pa tai sy ki te, bet ko­dėl nie kas ne ma ta vo triukš mo nor­mų iki tų na mų pa sta ty mo? Bend ro­vė, sta tan ti na mus, juk tu ri už tik rin ti tų na mų hi gie ni nius rei ka la vi mus, o ne kar tod ro mas. Juo kin ga“, – į me rą krei pė si vie na vil nie tė.

To kių ir pa na šių klau si mų me ras šio mis die no mis su lau kia ga ly bės.

„Gerb. Me re, tu riu aš tuo ne rių me tų sū nų, ku ris lau kia kiek vie no sa vait ga lio, kad ga lė tų kar tu su tė­vu pra leis ti pus die nį va žiuo da mas kar tin gu. No riu gau ti konk re tų at­sa ky mą, ku riuo pa si da ly siu su sa­vo sū nu mi. Jam įvar dy ti „Lie tu­vos ry to“ žur na lis tės straips ny je kel tas pro ble mas, drau di mo prie­žas tį ne la bai ga liu. Jos ke lia ma žų ma žiau siai šyp se ną“, – ki ta mo­te ris su rea ga vo į dien raš ty je „Lie­tu vos ry tas“ pa si ro džiu sį straips nį apie kar tod ro mo ža lą.

Į at vi rą dis ku si ją su mies to va­do vu įsi trau kė ir Vie šo sios įstai gos Ply ti nės kar tod ro mo di rek to rius, bu vęs kar tin go čem pio nas Da rius

Jo nu šis. Vy ras kal ti na sa vi val dy bę ban dant ty čia su si do ro ti su kar­tod ro mu.

A.Zuo kas kol kas į vi sus klau si­mus at sa ki nė ja sau įpras tu ra miu tonu ir ža da, kad kar tod ro mas šio­je vie to je liks.

„Pa gal gy ven to jų skun dus hi­gie nos tar ny bos rei ka lau ja ma žin­ti triukš mą, gal vo si me, ką ga li me pa da ry ti. Kar tod ro mas rei ka lin gas ir ban dy si me ras ti spren di mą, kaip tai pa da ry ti“, – ra šo A.Zuo kas.

Vil niaus me ras ti ki na, kad kar­tod ro mo šei mi nin kai tu rė tų įreng ti gar są izo liuo jan čius ek­ra nus ir dau giau dė me sio skir ti spor tui, o ne ko mer ci jai. Tuo met esą spren di mai dėl kar tod ro mo ga lė tų keis tis.

Sa vi val dy bės spren di mas su kė lė ne pa si ten ki ni mo ban gą

At kir tis: �� val�di�nin�kų�spren�di�mu�ne�pa�ten�kin�ti�vil�nie�čiai�tul�žį�lie�ja�me�ro�„Fa�ce�boo�ko“�pro�fi�ly�je.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 20128

lietuvadiena.lt/naujienos/lietuva

Sta sys Gu da vi čius

Lie tu vos val džia ne tru kus ža da spręs ti, kaip to liau vys ty ti ka ri nę avia ci ją po to, kai per nai su du­žo vie nas iš dvie jų lie tu vių tu rė­tų nai kin tu vų. Neat me ta ma, kad ga li bū ti ap si spręs ta pirk ti nau jų or lai vių.

KOP pa teiks pra ne ši mąKraš to ap sau gos mi nist rė Ra sa Juk ne vi čie nė ne pa nei gė, kad šią sa vai tę tu rė tų bū ti gau ti ka ri nių eks per tų pa siū ly mai, ką bū tų ga­li ma da ry ti esant to kiai si tua ci jai.

Pir miau sia lau kia ma Lie tu vos ka ri nių oro pa jė gų (KOP) pa siū­ly mų, ar pirk ti nau jų lėk tu vų, jei­gu pirk ti – ka da tai bū ti na da ry ti, kiek kai nuos pa ts pir ki nys ir vė­les nis jo tech ni nis iš lai ky mas. To­kie pa siū ly mai mi nis te ri ją tu rė tų pa siek ti jau šį pir ma die nį.

„Mes pa teik si me sa vo pra ne ši­mą, iš dės ty si me vi sus įma no mus va rian tus. O spren di mą vė liau pri­ims po li ti nė va do vy bė“, – dien­raš čiui sa kė KOP va das ge ne ro las ma jo ras Ed var das Ma žei kis.

Jis ne de ta li za vo, ko kie ga li­mi KOP ap rū pi ni mo pro ble mos spren di mo va rian tai, tik pa ti ki­no, kad „vi si jie bus su ba lan suo­ti, pro tin gi, tau pan tys vals ty bės lė šas“.

Ap sisp ren di mo dar nė raGa vu si KOP pa teik tus pa siū ly mus ir at si žvelg da ma į ki tų spe cia lis­tų pa ta ri mus, tai pat į bend rą vi­sos vals ty bės bei jos ka riuo me­nės fi nan si nę si tua ci ją, po li ti nė ša lies va do vy bė – Kraš to ap sau­gos mi nis te ri ja, Vy riau sy bė, Pre­zi den tės va do vau ja ma Vals ty bės gy ni mo ta ry ba – ap si spręs, kaip de rė tų pa sielg ti. Ap sisp ręs ti dar rei kės lai ko – ma žiau siai ke lių mė ne sių.

Ta čiau ti ki ma si po li ti nius spren di mus priim ti jau šie met.

Kraš to ap sau gos mi nis te ri ja, pa klaus ta, ar jau yra koks nors po li ti nis ap si spren di mas dėl Lie­tu vos KOP tech ni nio ap rū pi ni­mo, at sa kė: „Kol kas nie ko ne­ga li me pa sa ky ti. Spren di mas dar ne priim tas, svars to mos įvai rios al ter na ty vos. Apie pla nus bū ti­nai pra ne ši me.“

Įvai rūs va rian taiAnks čiau mi nė ta, kad Lie tu va ga li nu spręs ti per atei nan čius ke le rius me tus įsi gy ti vie ną ar ke lis nau­jus ne di de lius nai kin tu vus – pa­na šius į per nai ša lia Šiau lių su du­žu sį L­39 „Al bat ros“. Vie nas toks lėk tu vas kai nuo ja ke lis mi li jo nus JAV do le rių, jo iš lai ky mas ir tech­ni nis ap rū pi ni mas – dar po ke lis mi li jo nus li tų per me tus.

Be to, svars ty ta, kad Lie tu va gal būt ga lė tų įsi gy ti nau jų lėk tu­vų kar tu su par tne riais NA TO lat­viais ir es tais.

Ta čiau ga li bū ti ap si spręs ta kol kas lik ti su vie nu „Al bat ros“ lėk­tu vu, pa si ti kint tech ni ne Šiau rės At lan to al jan so pa gal ba ir oro po­li ci jos mi si ja.

Spren di mą dėl lėk tu vų priims po li ti kai

Ne lai mė: �� per�praė�ju�sių�me�tų�rugp�jū�tį�įvy�ku�sią�ava�ri�ją�lie�tu�vių�lėk�tu­vas�bu�vo�smar�kiai�su�ga�din�tas�ir�nu�kri�to�į�pel�kę�ša�lia�Rė�ky�vos�eže�ro.�� KAM�nuo�tr.

Ava ri ja ore

Per nai rugp jū čio pa bai go je vyks­tant mo ky mams ke tu rių ki lo met­rų aukš ty je virš Šiau lių su si dū rė vie nas iš Lie tu vos KOP nai kin tu vų L-39 ir oro po li ci jos mi si ją at lie kan­tis pran cū zų or lai vis „Mi ra ge“.

Lie tu vių lėk tu vas bu vo smar kiai su ga din tas ir nu kri to į pel kę ša­lia Rė ky vos eže ro. „Mi ra ge“ bu vo tik tru pu tį ap ga din tas ir ne tru kus sėk min gai nu si lei do Zok nių oro uos te. Per ava ri ją au kų ne bu vo. Lie tu vių la kū nai sėk min gai ka ta­pul ta vo si.

Spe cia li ko mi si ja ne nus ta tė kal tų dėl šio in ci den to. Ji tvir ti no, kad „tarp eki pa žų įvy ko ne su si kal bė­ji mas“.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Nu lems rei tin ga vi masKon ser va to rių kan di da tų į nau ją jį Lie tu vos par la men tą są ra še pir mas grei čiau siai bus par ti jos pir mi nin­kas, prem je ras And rius Ku bi lius. Ta čiau ne nei gia ma, kad pir mu nu­me riu ga li bū ti įra šy ta ir jo pir mo­ji pa va duo to ja par ti jo je, Sei mo pir­mi nin kė Ire na De gu tie nė.

Tai nu lems vi di nis TS­LKD kan­di da tų į Sei mą rei tin ga vi mas, vyk­sian tis iki va sa rą ren gia mo šios par ti jos su va žia vi mo, ku ria me bus tvir ti na mi pre ten duo jan čių į par la­men ta rų man da tus są ra šai.

Da lis val dan čio sios par ti jos na rių įsi ti ki nę, kad kon ser va to riai gau tų kiek dau giau bal sų, jei gu pir mo ji są ra še bū tų už prem je rą po pu lia­res nė I.De gu tie nė. Esą taip pa sielg­ti bū tų pra gma tiš kiau ir pro tin giau, sie kiant di des nio rin kė jų pa si ti kė­ji mo. „Jei gu taip at si tik tų, ki ta me Sei me gau tu me ko kiom 5 vie tom dau giau“, – neo fi cia lia me po kal­by je tvir ti no vie nas da bar ti nio Sei­mo na rys iš TS­LKD.

Ta čiau to kio pa siū ly mo prie ši­nin kai tei gia, kad, ne pai sant rei­tin gų, pir mas rin ki mų są ra še pri­va lo bū ti įra šy tas TS­LKD va do vas, nes bū tent jis per per nykš čius tie­sio gi nius par ti jos pir mi nin ko rin­ki mus įvei kė sa vo kon ku ren tę, kad ir ne di de le per sva ra.

A.Ku bi liaus ša li nin kai ti ki na, kad nė ra daug šan sų, jog I.De gu tie nė ves par ti ją į Sei mo rin ki mus.

Ki ta ver tus, tiek vie na, tiek ir ki­ta sto vyk la pri pa žįs ta, kad rin kė jai, per bal sa vi mą rei tin guo da mi kan­di da tus są ra še, tu rės ga li my bę pa­ko re guo ti pre ten duo jan čių gau ti Sei mo na rių man da tus kon ser va­to rių ei lę.

Nes to ko ja op ti miz moTS­LKD at sto vai ne for ma liuo se po­kal biuo se skai čiuo ja, kad per šį spa­lį vyk sian čius Sei mo rin ki mus par­ti ja ga li gau ti ne ma žiau kaip 30–35 man da tus bū si ma me par la men te ir užim ti bent ant rą vie tą pa gal ga lu­ti nius bal sa vi mo re zul ta tus.

Kal bė da mi vie šai kon ser va to rių ly de riai ne sto ko ja op ti miz mo ir ra­gi na par tijos kolegų ti kė ti, jog TS­

LKD ge ba lai mė ti Sei mo rin ki mus, tap ti nau jos val dan čio sios koa li ci­jos for ma vi mo aši mi, nors nau jau­sios vi suo me nės nuo mo nės ap klau­sos per ga lę pra na šau ja opo zi ci nėms par ti joms.

Šeš ta die nį vy ku sia me TS­LKD ta ry bos po sė dy je, ku ria me bu vo pa tvir tin ta da lis šios par ti jos kan­di da tų vien man da tė se apy gar do se, kon ser va to rių ly de riai sa kė ti kin­tys, jog rin kė jai įver tins pa stan gas su val dy ti eko no mi kos bei fi nan sų kri zę ir siek ti ener ge ti nės ne prik­lau so my bės.

„Mes ti ki mės, kad rin kė jai ob jek­ty viai įver tins tuos dar bus, ku riuos at li ko me ir at lik si me per atei nan čius me tus. To dėl esu įsi ti ki nęs, kad mū­sų po li ti nė jė ga, jos vyk dy ta at sa kin­ga bei pa ti ki ma po li ti ka ir to liau bus tę sia ma“, – sa kė prem je ras A.Ku bi­lius. „Bu vi mo opo zi ci jo je tik rai ne­lai ko me ta per spek ty va, į ku rią tu rė­tu me orien tuo tis“, – pri dū rė jis.

Ra gi no pa si temp tiI.De gu tie nė ta ry bos po sė dy je tei gė: „Ra jo nuo se, mies tuo se at si ran da mū sų par ti jos žmo nių, ku rie lyg ir su si tai kę, kad mes rin ki mus pra lai­mė si me. No riu pa sa ky ti – iš mes ki­te to kias min tis iš gal vos. Mes rin­ki mų ne pra lai mė si me.“

Anot jos, svar biau sias par ti jos dar bas dar iki rin ki mų bus ener ge­ti nės ne prik lau so my bės įtvir ti ni­mas. „Ne ga li me pa si duo ti, tu ri me ei ti į prie kį, kad ga lė tu me pa baig ti ne prik lau so my bės įtvir ti ni mą“, – kal bė jo I.De gu tie nė. Ji pri dū rė, kad „di dy sis bro lis vi sa da ant mū sų yra le te ną už dė jęs“.

Sei mo pir mi nin kė ra gi no kon­ser va to rius pa si temp ti vie šų jų ry­šių sri ty je – esą pra stai vie šo jo je erd vė je nu skam ba ir pa tys ge riau­si TS­LKD par ti jos nu veik ti dar­

bai. Kon ser va to riai, prieš pra dė­da mi rin ki mų kam pa ni ją, tu rė tų pa si ruoš ti at sa ky mus į vi sus įma­no mus klau si mus ir at sa ky ti žmo­nėms, ko dėl ne vis kas, kas bu vo ža­dė ta, yra įgy ven din ta.

„Jūs esa te tie ad vo ka tai, ku rie dirb si te su žmo nė mis. Rei kia pa sa­ko ti, kad ko nors neį gy ven di no me dėl to, jog rei kė jo nu si leis ti koa li­ci jos par tne riams“, – par ti jos na­riams sa kė I.De gu tie nė.

Jai pri ta rė kraš to ap sau gos mi­nist rė Ra sa Juk ne vi čie nė. Ji tei­gė ma nan ti, kad opo zi ci nės par ti­jos, ku rios jau yra su pla na vu sios, ko kius po stus jų na riai užims po rin ki mų, ne tu ri nei Sei mo pir mi­nin kės, nei da bar ti nio prem je ro pa mai nos.

Pers pek ty vo mis ti ki ir mi nist rėTS­LKD per spek ty vo mis sa kė ti­kin ti ir par ti jai ne prik lau san ti bei į Sei mą ne kan di da tuo sian ti fi­nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny tė: „Tai, kad nie kas iš opo zi ci jos nie­ka da rim tai net ir ne ban dė pe rim ti vals ty bės val dy mo to kio mis są ly­go mis, ro do, kad bent jau tie, ku rie ge ba mąs ty ti, kai pa si žiū ri va ka re į veid ro dį, pri pa žįs ta, kad rea liai jo­kių ki tų al ter na ty vų ne bu vo.“

„Ką vi sa da bu vo ga li ma ap tik ti Tė vy nės są jun gos po žiū ry je, ku ris vi siš kai su tam pa su ma no po žiū riu, – kad mes ne ga li me bū ti eko no mi­niai ši zof re ni kai, vi siems ža dė ti ma žin ti mo kes čius ir tuo pa čiu me­tu pa ža dė ti vi siems vis ko duo ti, nes tai yra po pu lia ru. Ir tuo pa čiu me tu įsi vaiz duo ti, kad ga li ma ne pras ko­lin ti ša lies, įgy ven di nant to kią po­li ti ką“, – kal bė jo I.Ši mo ny tė.

Pa gal ta ry bo je pa tvir tin tą kan­di da tų vien man da tė se apy gar do­se są ra šą nu ma ty ta, kad A.Ku bi­lius sieks par la men ta ro man da to Vil niaus An ta kal nio apy gar do je, I.De gu tie nė – Nau ja mies čio apy­gar do je. Bu vu siam ūkio mi nist rui Dai niui Krei viui pa ti kė ta Fa bi jo­niš kių apy gar da, už sie nio rei ka lų mi nist rui Aud ro niui Ažu ba liui – Šeš ki nės, kraš to ap sau gos mi nist­rei Ra sai Juk ne vi čie nei – Ža lia kal­nio, že mės ūkio mi nist rui Ka ziui Star ke vi čiui – Pra mo nės Kaune, frak ci jos Sei me se niū nui Jur giui Raz mai – Plun gės­Rie ta vo.

Au kos dėl rei tin gų?Svars ty mai: �� kon�ser�va�to�riai�dar�gal�vo�ja,�kas�ves�par�ti�ją�į�Sei�mo�rin�ki­mus�–�A.Ku�bi�lius�ar�I.De�gu�tie�nė.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Iki šių me tų vi du­rio val dan čio ji Tė­vy nės są jun ga­Lie­tu vos krikš čio nys de mok ra tai (TS­LKD) ap si spręs, kas šios par ti jos kan di­da tų į Sei mą są ra še bus įra šy tas pir mu nu me riu.

Iš mes ki te to kias min tis iš gal vos. Mes rin ki mų ne pra lai­mė si me.

Ire na De gu tie nė:

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012 9

ekonomika

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Pa ty rė mi li jo ni nę ža ląSpė ji mai dėl atei ty je vyk sian čių įvy kių baig ties, sta tant nu sta ty tą pi ni gų su mą, yra vie na iš azar ti­nio lo ši mo for mų. Azar tiš ki žmo­nės ne gai li pi ni gų la žy boms ir daž­niau siai net ne su si mąs to, ar tai da ro le ga liai, ar ne.

Pa si ro do, Lie tu vo je ga li ma leng­vai priei ti prie už sie nio la žy bų sve­tai nių, ku rios Lie tu vo je vei kia ne­le ga liai, nes ne tu ri rei kia mų la žy bų or ga ni za vi mo li cen ci jų. Ne pai sy da­mos Lie tu vos įsta ty mų už sie nio la­žy bų sve tai nės ne sun kiai pri si tai kė prie mū sų ša lies rin kos: lan ky to­jams iš Lie tu vos sve tai nių tu ri nys pa tei kia mas lie tu vių kal ba, yra su­da ry tos ga li my bes at si skai ty ti li tais per Lie tu vo je vei kian čius ko mer ci­nius ban kus, ga li ma la žin tis dėl Lie­tu vo je vyks tan čių įvy kių, o pa tek ti į šias sve tai nes ne sun ku tie siog spus­te lė jus rek la mi nę nuo ro dą ku ria me nors po pu lia ria me po rta le.

Le ga liai Lie tu vo je vei kian čioms la žy bų bend ro vėms kant ry bė trū ko prieš pu sant rų me tų ir jos su ieš­ki niu prieš pen kias Lie tu vo je ne le­ga liai vei kian čias už sie nio įmo nių la žy bų sve tai nes krei pė si į teis mą. Di džio sios ša lies la žy bų bend ro­vės „TopS port“, „Ora ku las“ ir jas vie ni jan tis La žy bų or ga ni za to­rių al jan sas su skai čia vo, jog dėl to pa ty rė per 1 mln. li tų ža lą, ir teis­mo pa pra šė iš sve tai nes val dan čių bend ro vių pri teis ti šią su mą.

Svar bus pri pa ži ni masNors per nai gruo dį Vil niaus apy­gar dos teis mas at me tė ža los at ly gi­ni mo pra šy mą, vis dėl to pa siek tas ne men kas lai mė ji mas ap ri bo jant ne le ga lų vers lą Lie tu vo je.

Pa sak ieš ko vams mi nė to je by lo je at sto vau jan čios ad vo ka tų kon to ros NOR DIA BAUB LYS & PART NERS par tne rio Eval do Ra po lo, teis mas už drau dė už sie nio la žy bų bend ro­vėms „Nor dic Ga ming Group Ltd“ ir „Uni bet Ltd“ teik ti la žy bų or­ga ni za vi mo pa slau gas ir jas rek la­muo ti Lie tu vo je.

„Teis mas kons ta ta vo, kad įmo­nės, tei kian čios pa slau gas in ter ne­to sve tai nė je, bu vei nė yra ta vie ta, kur ji ver čia si eko no mi ne veik la, o bu vei ne ne ga li ma lai ky ti tos vie­tos, kur sau go ma in ter ne to sve tai­nę pa lai kan ti tech ni nė įran ga, ar

tos vie tos, kur ga li ma pa siek ti in­ter ne to sve tai nę“, – sa kė E.Ra po­las. Pa sak jo, toks teis mo spren di­mas yra la bai svar bus, bet už sie nio la žy bų sve tai nes val dan čios bend­ro vės teis me gy nė si, kad joms ne­rei kia Vals ty bi nės lo ši mų prie žiū­ros ko mi si jos li cen ci jų, nes jos ne va Lie tu vo je veik los ne vyk do.

„Tei sė jų ko le gi jai net ne ki lo abe­jo nių, kad la žy bų sve tai nės yra orien tuo tos į Lie tu vos var to to jus, ir pri pa ži no, kad mi nė tos bend ro­vės tei kia azar ti nių lo ši mų in ter­ne tu pa slau gas Lie tu vo je“, – tei­gė E.Ra po las.

Tech ni nių ga li my bių nė raKe lias iki šio spren di mo priė mi­mo bu vo ne leng vas. Iš pra džių bu­vo ma no ma, kad ne le ga lias la žy­bas in ter ne tu Lie tu vo je bus ga li ma su tram dy ti tie siog už blo kuo jant priei gas prie konk re čių in ter ne to sve tai nių.

Anot E.Ra po lo, teis mas bu vo pri tai kęs lai ki ną sias ap sau gos prie­mo nes, ku rioms ga lio jant priei gos prie in ter ne to sve tai nių tu rė jo bū ti blo kuo ja mos. Ta čiau di džio ji da lis in ter ne to tei kė jų ne siė mė to da ry ti. Jie tei gė, kad ne tu ri tech ni nių ga li­my bių ir kad to kie spren di mai rei­ka lau ja di džiu lių in ves ti ci jų. Toks pa reiš ki mas esą dar la biau ap sun­ki no ko vą su šia ne le ga lia veik la.

Ža la da ro ma to liauJei gu Vil niaus apy gar dos teis mo spren di mo nie kas neaps kųs, jis tu­rė tų įsi ga lio ti šios sa vai tės pa bai go je. Ta čiau abe jo ja ma, ar teis mo spren­di mas bus vyk do mas, nes ir to liau ga li ma ne var žo mai pa siek ti ne le ga­lias la žy bų sve tai nes ir jo se la žin tis.

„Kai teis mo spren di mas įsi ga lios, bet jis ne bus vyk do mas, Lie tu vos la žy bų bend ro vės tu rės tei sę kreip­tis į vals ty bes, ku rio se tos bend ro­vės vei kia, dėl teis mo spren di mo pri pa ži ni mo ir pri vers ti nio vyk dy­mo. Jei gu teis mo spren di mas bus tin ka mai įgy ven din tas, Lie tu vos la žy bų bend ro vės nea be jo ti nai tu­rės ge res nes vers lo są ly gas nei šiuo me tu“, – pa brė žė ad vo ka tų kon to­ros NOR DIA BAUB LYS & PART­NERS par tne ris E.Ra po las.

Pa sak pa šne ko vo, ne le ga li la žy­bų sve tai nių veik la da ro nei gia mą įta ką tiek vals ty bės biu dže tui, tiek rin kai, tiek vi suo me nei.

„Už sie ny je re gist ruo tos, bet Lie­tu vo je vei kian čios bend ro vės ne­

Ne le ga lias la žy bas tram dys dar il gaiPa gal Lie tu vo je ga lio jan čius įsta ty mus la žin tis in ter ne tu ne­ga li ma, bet ir ne drau džia ma. Per nai gruo dį teis mas už drau dė dviem už sie nio la žy bų sve tai nėms teik ti ir rek la muo ti pa slau gas Lie tu vo je, ta čiau jo se ne var žo mai la žin tis te beį ma no ma.

Ne var žo mi: �� už�sie�nio�ša�ly�je�re�gist�ruo�tos�bend�ro�vės�la�žy�bų�pa�slau�gas�tei�kia�Lie�tu�vo�je�ne�mo�kė�da�mos�mo�kes�čių�ir�net�ne�pai�sy�da�mos�teis�mo�spren�di�mo.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

ko vo je su ne le ga lio mis in ter ne ti­nė mis la žy bo mis ne da vė no ri mų re zul ta tų.

„Pa tys esa me pa da rę vis ką, su šiuo reiš ki niu ko vo ja me jau šeš tus me tus. Pir miau sia, su šių ne le ga lių la žy bų sve tai nių rek la ma – esa me su ra šę ad mi nist ra ci nio tei sės pa­žei di mo pro to ko lus. Esa me krei­pę si į ry šio ope ra to rius dėl ne tei­sė tai Lie tu vo je vei kian čių sve tai nių blo ka vi mo. Taip pat esa me įspė­

ję pa čias už sie nio bend ro ves, kad jos Lie tu vo je vei kia ne le ga liai, ta­čiau į tai su rea ga vo vos ke lios. Jos at sa kė, kad esą nie ko ne pa žei džia“, – kal bė jo Ar nol das Dil ba, Vals ty­bi nės lo ši mų prie žiū ros ko mi si jos vyr. spe cia lis tas. Jo tei gi mu, ko vo­jant su ne le ga lio mis la žy bo mis in­ter ne tu Vals ty bi nė lo ši mų prie žiū­ros ko mi si ja yra pa tei ku si Azar ti nių lo ši mų įsta ty mo pa tai sas, ta čiau ir jos sun kiai ski na si ke lią.

mo ka tei sės ak tais nu sta ty tų mo­kes čių, tin ka mai ne kont ro liuo ja, kad la žy bo se da ly vau tų tik pil na­me čiai as me nys. Iš es mės neuž­tik ri na ma as me nų tei sė tu rė ti ga li my bę ap ri bo ti sa vo lo ši mų po­trau kį sie kiant mi ni mi zuo ti nei gia­mus lo ši mo pa da ri nius, pa si reiš­kian čius li guis tu po trau kiu loš ti ir pan.“, – var di jo pa šne ko vas.

Ko vo ja še še rius me tusVals ty bi nė lo ši mų prie žiū ros ko­mi si ja pri pa žįs ta, kad jos veiks mai

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1737 –1,0754­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1329 –0,5367­%JaV­do­le­ris 1 2,6849 –1,1924­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6393 –1,0349­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9337 –0,2406­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,8350 +1,2143­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4767 –0,4758­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,4972 –0,8784­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8507 +0,0807­%

De­ga­lai­to­liau­brangs­ta

eks­por­tas­ir­­im­por­tas­au­ga

Bend�ro�vės�„Lu�koil“�ir�„Or�len“�lit�rą�po­pu�lia�riau�sio�95�mar�kės�ben�zi�no�par�da�vė�už�4,68�li�to,�ar�ba�3�cen�tais�bran�giau�nei�praė�ju�sią�sa�vai�tę.�Dy�ze�li�nas�šio�se�de�ga�li­nė�se�kai�na�vo�po�4,61�li�to,�ar�ba�5�cen�tais�dau�giau�nei�prieš�sa�vai�tę.�„Sta�toil“�de�ga­li�nė�se�vi�so�je�Lie�tu�vo�je�vi�du�ti�nė�ben�zi�no�ir�dy�ze�li�no�kai�na�per�sa�vai�tę�pa�di�dė�jo�ati�tin­ka�mai�2�ir�4�cen�tais,�iki�4,66�ir�4,59�li�to.�Sus�kys�tin�tų�du�jų�kai�na�nesikeitė.

Bal�ti�jos�ša�ly�se�pa�ste�bė�tas�di�džiau�sias�vi­so�je�ES�eks�por�to�ir�im�por�to�au�gi�mas.�Lie­tu�va�per�praė�ju�sių�me�tų�sausio–spalio�mė�ne�sius�pa�gal�eks�por�to�au�gi�mą�bu�vo�4­a,�o�pa�gal�im�por�tą�–�3­ia�iš�vi�sų�27�ES�ša�lių.�Pa�ly�gin�ti�su�2010�m.,�per�nai�ša�ly�je�bu�vo�pa�ste�bė�tas�32�pro�c.�eks�por�to�au�gi­mas,�jis�pa�sie�kė�57,4�mlrd.�li�tų�ir�nu�si�lei�do�tik�kai�my�nei�Es�ti�jai.�Šio�je�ša�ly�je�eks�por�tas�au�go�44�pro�c.�

Jei gu teis mo spren­di mas bus tin ka mai įgy ven din tas, Lie tu­vos la žy bų bend ro vės nea be jo ti nai tu rės ge­res nes vers lo są ly gas nei šiuo me tu.

Eval das Ra po las:

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Dra ma jū ro jeNe lai mė dau ge liui pri mi nė gar­sio jo „Ti ta ni ko“ tra ge di ją. Šis ly­giai prieš šim tą me tų su si dū ręs su led kal niu nu sken do pa čia me At­lan to van de ny no vi du ry je. Žu vo pu sant ro tūks tan čio ne skęs tan čiu ti tu luo to lai vo ke lei vių.

„Cos ta Con cor dia“ su si dū rė su po van de ni niu ri fu, ir, vi sa lai mė, ne van de ny no vi du ry je, prie šin gu at ve ju au kų bū tų bu vę dau giau.

Kas kal tas? Lai vo ka pi to nas Fran­ces co Schet ti no ar kas nors ki tas iš įgu los na rių? Ko dėl lai ne ris plau kė taip ar ti kran to li ni jos, ko dėl, kaip sa ko liu di nin kai, skęs tant lai vui ki­lo chao sas, o įgu la, užuo t ban džiu­si ope ra ty viai gel bė ti žmo nes, nu­ro dė jiems ra miai lauk ti ka ju tė se ir sau sa kim ša me de ny je?

Ieš ko ma ne lai mė liųIta li jos gel bė to jai pa tvir ti no, kad per ne lai mę iš 4234 ke lei vių žu vo trys. Dvi au kos – pran cū zai, vie­nas, kaip skel bia ma, įgu los na­rys iš Pe ru Tomás Al ber to Cos til la Men do za. Nus ta ty ta, kad vie nai 65 me tų au kai šal ta me van de ny je su­sto jo šir dis. Iki va kar va ka ro apie 17 žmo nių vis dar bu vo lai ko mi din­gu siais be ži nios.

Tie sa, per gel bė ji mo ope ra ci­ją bū ta ir lai min gų aki mir kų. Gel­bė to jams pa vy ko iš lai vo iš trauk ti tris gy vus žmo nes. Tai bu vo po ra iš Pie tų Ko rė jos, krui ze šven čian ti sa vo me daus mė ne sį, taip pat lai vo sa lo no pa slau gų di rek to rius, ku rio pa gal bos šauks mą per lai vo kor­pu są iš gir do gel bė to jai. Pa rei gū nai spė ja, kad žmo nių ga li bū ti į van­

de nį pa ni ru sio se lai vo da ly se. To­dėl lai ne rio priei gas vi są sa vait ga­lį nar šė na rai. De ja, vil ties, kad po van de niu dar ga li bū ti gy vų jų, – ma žai.

„Tai la bai su dė tin ga ope ra ci ja, nes lai vas ga li ap skri tai pa skęs ti. Tai pa vo jin ga na rams, jie ga li lik ti už stri gę vi du je“, – kal bė jo vie nas Ita li jos pa kran čių ap sau gos pa rei­gū nas. Pa sak jo, 290 m il gio lai vas, ku rio van den tal pa – 114,5 tūkst. to nų, dy džiu pri lygs ta di de liam lėk tuv ne šiui.

Tos ka nos mies to Li vor no uos to, ku ris koor di nuo ja gel bė ji mo dar­bus, pa rei gū nai sa kė, kad ke lei vių są ra šą rei kia su tik rin ti su dau giau nei 4000 iš gel bė tų, ku rie bu vo nu­ga ben ti į ne to li nuo ne lai mės vie tos esan tį San to Ste fa no uos ta mies tį. Taip ban do ma nu sta ty ti, kiek tiks­liai ke lei vių din go. Kaip vi lia si gel­bė to jai, kai ku rie ke lei viai ga lė jo pri si glaus ti gre ti mo je Džil jo sa lo­je. Tai gi au kų skai čius ga li ma žė ti.

„Mes ra do me 4165, to dėl skir­tu mas – apie 70 žmo nių“, – nu ro­dė pa rei gū nas Giu sep pe Li nar di ir pri dū rė, kad šiuo me tu žmo nių iš lai vo ieš ko ma Džil jo gy ven to jų na­muo se.

Ka pi to nas ka lė ji meTiek lai vo ka pi to nas F.Schet ti­no, tiek jo pir ma sis pa dė jė jas Ci ro Amb ro sio va kar bu vo su lai ky ti ir ap klaus ti dėl ne lai mės. Jiems, pa­sak pro ku ro ro Fran ces co Ve ru sio, gre sia kal ti ni mai ne ty či niu nu žu­dy mu ir lai vo pa li ki mu, kai ke lei­viams grė sė pa vo jus. Pa sak neo­fi cia lių šal ti nių, lai vo ka pi to nas

lai ne rį „Cos ta Con cor dia“ pa li ko 23.30 val. vie tos lai ku, o pa sku ti­niai ke lei viai iš lai vo sraig tas par­niu iš gel bė ti tik ge ro kai po vi dur­nak čio.

Kol kas neaiš ku ir tai, ar ka pi to­nas, lai vui už plau kus ant ri fo, va­ka rie nia vo su ke lei viais, ar bu vo ant til te lio. Kai kas iš ke lei vių pa­sa ko jo ma tę, kad ka pi to nas se dė­jo prie ba ro su dai lia mer gi na. Bent taip sa kė 41 me tų Mo ni que Mau rek iš Ny der lan dų: „Aš ma čiau, kad jis di džią ją va ka ro da lį lei do su gra žia mo te ri mi prie ba ro.“

Duo da mas in ter viu ži niask lai dai F.Schet ti no tei si no si, kad na vi ga­ci ja ro dė, jog lai vas bu vo pa kan ka­mai gi liuo se van de ny se, kad ga lė­tų ma nev ruo ti. Ka pi to nas pa brė žė, kad nė vie na me že mė la py je uo la, ant ku rios už plau kė lai vas, ne bu­vo pa žy mė ta. Ta čiau lai vą val dan­čios įmo nės at sto vas Gian ni Ono­ra to ste bė jo si, kad ka pi to nas ga lė jo ne ži no ti apie ri fą.

„Juk „Cos ta Con cor dia“ ties Džil jo sa la pra plau kia 52 kar tus per me tus, mū sų bend ro vės ka pi to nai už si mer kę ži no, kur koks ri fas ky­šo“, – sa kė G.Ono ra to.

Fran ces co Pao lil lo, pa kran čių ap sau gos va das, tei gė, kad su si dū­

ri mas lai vo kor pu se pa li ko di de lę sky lę, per ku rią ėmė sunk tis van­duo. Tie sa, eks per tai pri dū rė, kad ka pi to no spren di mas pa kreip ti lai­vą į sek les nius van de nius bu vo tei­sin gas.

Vis dėl to, kas kal tas dėl ne lai­mės, kol kas sun ku pa sa ky ti. Ke lia­ma ver si jų, kad lai ve din gus elekt­rai iš si jun gė lai ne rio na vi ga ci jos sis te ma. Pa sak kai ku rių eks per­tų, taip yra bu vę ne vie na me lai­ne ry je.

Ti ki ma si, kad tik ro sios ne lai mės prie žas tys išaiš kės iš šif ra vus lai vo juo dą sias dė žes, ku rios bu vo ras tos sa vait ga lį.

Įgu la ne ži no jo, ką da ry ti?Lai ne riui už plau kus ant po van de­ni nės uo los dau ge lis ke lei vių va ka­rie nia vo, tai gi bu vo su pra šmat niais ne šil tais va ka ri niais dra bu žiais. Dau ge lis ke lei vių iš gir do smar kų trenks mą, o ta da me ta lo girgž de sį. Tuo met lai ve din go elekt ra.

Kai ku rie ke lei viai pa sa ko jo, kad gel bė ji mo ope ra ci ja pri mi nė sce­nas iš gar sio sios ki no juos tos „Ti­ta ni kas“. Pa sak jų, nie kas be veik va lan dą ne paaiš ki no, kas nu ti ko, nors lai vas pa ste bi mai ėmė svir ti ant de ši nio šo no. Kai jau bu vo aiš­ku, jog ne lai mė – di de lė, nie kas iš įgu los ne sku bė jo nu leis ti gel bė ji­mo val čių.

„Mes tu rė jo me pa tys rėk ti įgu­lai, kad jie nu leis tų val tis. Sto vė­jo me ko ri do riu je ir nie kas mums ne lei do ar tin tis prie val čių“, – pa­sa ko jo vie nas iš ke lei vių 54 me tų Mi ke’as van Dij kas iš Pie tų Af ri­kos. 50 me tų Ro ber tas El com be’as

iš Aust ra li jos tvir ti no, kad jau bu vo val ty je, kai jiems pa sa kė, jog nie­ko blo ga ne nu ti ko ir eva kuo tis nė­ra rei ka lo.

„Kai grį žo me at gal į vi dų, lai vas bu vo jau taip pa svi ręs, kad rei kė jo gau dy ti žmo nes, ku rie kri to ko ri­do riu mi. Tai bu vo tik ra „Ti ta ni ko“ sce na. Mes ne te ko me vis ko: pa sų, ba ga žo, pi ni gų. Na, bent jau esa me gy vi, ne taip, kaip ki ti žmo nės“, – pa sa ko jo vy ras.

„Lai ve bu vo vi siš kas chao sas ir pa ni ka. Nie kas iš įgu los ne ži no jo, ką da ry ti“, – pa sa ko jo vie nas ke­lei vis iš Ita li jos.

„Cos ta Con cor dia“ ke lio nę pra­dė jo Ita li jos uos ta mies ty je Či vi ta­ve ki jo je. Bu vo nu ma ty ta, kad lai vas su stos Sa vo no je, Pa ler me, taip pat Mar se ly je Pran cū zi jo je, Bar se lo no­je Is pa ni jo je, o ke lio nę baigs Is pa­ni jos Mal jor kos sa lo je. Pas ken dęs lai ne ris bu vo 26 pa gal dy dį to kio ti po lai vas pa sau ly je.

„Dai ly Mail“, „Te leg raph“, BNS inf.

Iš gy ve ni mo dra ma šal to je jū ro jeTy ri mas: �� kal�tas�ar�ne�ka�pi�to�nas�F.Schet�ti�no�(nuo�tr.),�kad�lai�vas�„Cos�ta�Con�cor�dia“�pa�sken�do,�nu�sta�tys�tei�sė�sau�ga.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Prie Ita li jos kran tų ap vir tu sio krui zi nio lai vo „Cos ta Con cor­dia“ ke lei viams pa­plau kio ji mas lai­ne riu il gai įstrigs at min ty je. Praš mat­ni ke lio nė vir to iš li­ki mo dra ma, ku ri ne vi siems bai gė si lai­min gai.

Te ko iš gy ven ti ir lie tu viams

2010 m. at vi ro je jū ro je vi siš kai su­de gė iš Ky lio Vo kie ti jo je į Klai pė dą plau kian tis kel tas „LIS CO Glo ria“. Gais ras lai ve ki lo dėl už si de gu sio vil ki ko. Iš vi so per ne lai mę ne sun­kiai nu ken tė jo 28 ke lei viai, iš jų 6 lie­tu viai. Dau gu ma ap si nuo di jo smal­kė mis. 236 kel to ke lei viai ir įgu los na riai bu vo eva kuo ti į ne to li esan tį Vo kie ti jos kel tą „Deutsch land“ ir par­pluk dy ti at gal į Ky lio uos tą. Kel te iš vi so bu vo 178 lie tu viai.

Tai bu vo tik ra „Ti ta­ni ko“ sce na. Mes ne­te ko me vis ko: pa sų, ba ga žo, pi ni gų.

JT�ge�ne�ra�li�nis�sek�re�to�rius�Ban�Ki-moo�nas�pa�ra�gi�no�nu-trauk�ti�Iz�rae�lio�vyk�do�mą�„oku�pa�ci�ją“�ara�bų�pa�sau�ly�je�ir�sa�kė,�kad�ne�tei�sė�tos�gy�ven-vie�čių�sta�ty�bos�prieštarauja�dvie�jų�vals�ty�bių�spren�di�mui.�Pa�sak�Ban�Ki-moo�no,�žy�dų�nau�ja�ku�rių�„gy�ven�vie�tės,�nau-jos�ir�se�nos,�yra�ne�tei�sė�tos“.

Ra­gi­ni­mas­iz­Rae­liui

Ka�zachs�ta�ne�va�kar�vy�ko�par�la-men�to�rin�ki�mai.�Bal�sa�vi�mas�vy-ko�praė�jus�mė�ne�siui�po�kru�vi�nų�riau�šių,�kai�per�strei�kuojančių�naf�tos�pra�mo�nės�dar�bi�nin�kų�ir�sau�gu�mo�pa�jė�gų�su�si�rė�mi�mus�žu�vo�16�žmo�nių.�Priė�mus�nau-jas�tai�syk�les,�ant�ro�je�vie�to�je�li-ku�si�po�li�ti�nė�jė�ga�taip�pat�gaus�vie�tų�par�la�men�te.

Įvy�kus�spro�gi�mui�prie�Pie�tų�Ko�rė�jos�va�ka�ri�nių�kran�tų,�nu-sken�do�šios�šalies�tank�lai�vis,�žu�vo�ma�žiau�siai�pen�ki�įgu�los�na�riai.�Dar�pen�kis�lai�vo�įgu-los�na�rius�pa�vy�ko�iš�gel�bė�ti,�ki�ti�še�ši�lai�ko�mi�din�gu�siais�be�ži�nios.�In�ci�den�tas�įvy�ko�to-li�nuo�Šiau�rės�Ko�rė�jos�jū�ros�sie�nos.�

Rin­ko­­paR­la­men­tą

spRo­go­­lai­vas

10

pasaulis

11

sportas

Če­ki­jo­je­vyks­tan­čia­me­Tarp­tau­ti­nės­biat­lo­no­są­jun­gos­(IBU)­pa­sau­lio­tau­rės­var­žy­bų­penk­ta­ja­me­eta­pe­61­ą­vie­tą­tarp­102­da­ly­vių­užė­mė­To­mas­Kau­kė­nas­(nuotr.).­Lie­tu­vis­2­min.­37,3­sek.­pra­lai­mė­jo­ant­rą­per­ga­lę­iš­ko­vo­ju­siam­šio­se­zo­no­ly­de­riui­olim­pi­niam­čem­pio­nui­nor­ve­gui­Emi­liui­Hel­ge­Svend­se­nui.

To­li­­nuo­ly­de­rių

Flo­ri­dos­uni­ver­si­te­to­ket­vir­ta­kur­sis­Dei­vi­das­Dul­kys­į­gar­sio­jo­Šiau­rės­Ka­ro­li­nos­uni­ver­si­te­to­krep­šį­smei­gė­8­tri­taš­kius­ir­su­rin­kęs­32­taš­kus­pa­sie­kė­kar­je­ros­NCAA­re­zul­ta­ty­vu­mo­re­kor­dą.­Lie­tu­vio­at­sto­vau­ja­ma­„Se­mi­no­les“­eki­pa­90:57­su­triuš­ki­no­„Tar­­Heels“­krep­ši­nin­kus.­

Ško­ti­jos­fut­bo­lo­čem­pio­na­to­rung­ty­nė­se­Edin­bur­go­­„Hearts“­5:2­nu­ga­lė­jo­„St­Mir­ren“­vie­nuo­li­kę.­Jau­1­ąją­su­si­ti­ki­mo­mi­nu­tę­Ma­rius­Ža­liū­kas­įmu­šė­pir­mą­jį­įvar­tį­šį­se­zo­ną­į­var­žo­vų­var­tus.­Tie­sa,­gy­nė­jas­aikš­tė­je­iš­bu­vo­vos­12­min.,­nes­bu­vo­pa­ša­lin­tas­iš­aikš­tės.

lie­Tu­vio­šou­Ame­ri­ko­je

PA­si­žy­mė­jo­m.žA­liū­kAs

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Vil niaus „Bal ti ca“ sa vo ger bė jams pa do va no jo tris per ga les iš ei lės prieš ru sų OGI eki pą, o ko man­dos tre ne ris Dmit ri jus Med ve de­vas ir ka pi to nas Va di mas Chvo­le sas džiau gia si, kad žai di mas vis ge rė ja.

Atė mė taš kus„Žai dė me su la bai ge rai or ga ni­zuo ta ko man da, ku ri tu ri pui kų var ti nin ką. Tai ro do sta tis ti ka, dvi gu bai dau giau kar tų siun tė me ri tu lį į var tus, ta čiau var ti nin ką įveik ti bu vo be ga lo sun ku, – po tre čių jų per ga lin gų rung ty nių su OGI kal bė jo vy riau sia sis Vil niaus ko man dos tre ne ris. – Džiau giuo­si, kad mū sų ko man da su ge bė jo pui kiai ju dė ti aikš te lė je, pa si rin­ko me tei sin gą tak ti ką.“

Tre ne ris pa ste bė jo, kad var­žo vai tre čio se rung ty nė se bu vo kiek iš se kę. „Tre čia ja me kė li ny­je at ro dė, kad mū sų žai dė jų aikš­tė je dau giau. Ma nau, mes su ge­bė jo me ge riau pa si ruoš ti fi ziš kai il gam rung ty nių ma ra to nui. Su­žai dė me tris ma čus ir su rin ko me 8 taš kus. Ma nau, tai yra la bai ge­ras re zul ta tas. Atė mė me taš kus iš stip rios eki pos“, – sa kė tre ne ris.

Pir mą jį su si ti ki mą „Bal ti ca“ lai mė jo dvie jų įvar čių skir tu mu, ant ro se pri rei kė pra tę si mo ir auk­si nio vil nie čių puo lė jo And re jaus Žid ko vo įvar čio, o tre čio se rung­ty nė se, ku rios bai gė si re zul ta tu 4:2, vis kas iš si spren dė tik tre čia­ja me kė li ny je. Iš vi so šiuo me tu „Bal ti ca“ tu ri 56 taš kus ir iš lie ka ant ro je Že my ni nės jau ni mo le do ri tu lio ly gos Va ka rų di vi zio no po­zi ci jo je, nuo ly de rio „Ze le nog rad“ at si lik da ma vos 5 taš kais.

Var žo vų ne nu ver ti naPak laus tas, ko kią kal bą rė žia žai­dė jams per per trau kas, kai įtemp­to se rung ty nė se re zul ta tas bū­na ly gūs, tre ne ris at sa kė at vi rai. „Tik rai ne ga liu pa sa ky ti, nes kal­bo je bū na la bai daug ne cen zū ri­nių žo džių, – juo kė si D.Med­ve de vas. – Pir miau sia žai dė jų pa pra šau, kad ne da ry tų vai kiš kų klai dų. Juk kiek vie nos ko man dos sėk mės for mu lė – su nai kin ti blo­gą sias sa vy bes ir iš puo se lė ti ge­rą sias. To ir sie kia me.“

Siek ti per ga lių, pa sak tre ne­rio, ko man dai pa dė jo ge rai pa si­rink ta tak ti ka. „Bu vau įsi ti ki nęs, kad mū sų vai ki nai at si lai kys fi­ziš kai, ka dan gi pir mo se rung ty­nė se žai dė me ke tu riais pen ke tais, var žo vai pa si rin ko ga li my bę žais­ti tri mis, to dėl jau tė mės kur kas žva les ni, – sa kė D.Med ve de vas.

– Da bar lau kia še šios dvi ko vos su dviem Lat vi jos ko man do mis. Ger bė jai pri pra to prie per ga lių, ta čiau pa ža dų da ly ti ne si no ri.“

D.Med ve de vo tei gi mu, tiek Ry­gos „Ju niors“, tiek „Priz ma“ šiuo me tu stip ri na sa vo su dė tis, to dėl bū si mų var žo vų ne ga li ma nu ver­tin ti. „Ir mū sų pen ke tai yra šiek tiek pa si kei tę, ne ga li me pa sa ky­ti, kad esa me su si žai dę 100 pro­cen tų, – kal bė jo tre ne ris. – Ta­čiau prieš kiek vie nas rung ty nes ruo šia mės tik per ga lei.“

Ypa tin ga pa dė ka„Vil niu je pa sie kė me pui kų re zul ta­tą. Var žo vų aikš te lė je bu vo me pra­lai mė ję du kart – vie ną kar tą ga vo­me sau sai, ki tą kar tą pra lai mė jo me per pri dė ti nį lai ką, to dėl tik rai tu­ri me džiaug tis iš ko vo tais 8 taš kais, – po per ga lin go tu ro kal bė jo ko­man dos ka pi to nas V.Chvo le sas. – Įro dė me, kad esa me stip res ni.“

Ka pi to nas pri si pa ži no, kad šio se rung ty nė se pa ste bė jo, jog vil nie­čių žai di mas tik ge rė ja. „Pa sa ky siu tie siai, il gai lau kiau, ka da įvar čius pra dės muš ti vi si žai dė jų pen ke tai. Da bar mū sų ko man do je iš plėš ti per ga lę ga li bet ku ris pen ke tas“, – džiau gė si le do ri tu li nin kas.

Jo ini cia ty va po pa sku ti nės per­ga lės sa vo žiū ro vų aki vaiz do je šeš­ta die nį bu vo or ga ni zuo ta ir spe­cia li pa dė ka žiū ro vams – žai dė jai iš si ri kia vo ei lu te, o ra tą ap su kęs ka pi to nas tren kė si į ei lės prie ky je sto vintį var ti nin ką Ni ki fo rą Ščer­bą, ir vi sa ko man da su griu vo tar­si do mi no ka la dė lės vie nas pa skui ki tą. „In ter ne te pa ma čiau, kaip tai da ro ki ti, per pie tus pa siū liau per ga lės pro ga tai pa da ry ti vai ki­nams. Pa da rė me. Vis kas bu vo ge­rai, tik N.Ščer ba at si sto jo pir mas, ma tyt, bu vo pa mir šęs, ką pla na­vo me, bet vi sai ne blo gai išė jo“, – šyp so jo si V.Chvo le sas.

„Bal ti cos“ sėk mė grin džia ma ne pa ža dais

Pa žan ga: ­� „Bal­ti­cos“­ ka­pi­to­no­V.Chvo­le­so­ tei­gi­mu,­ ko­man­da­de­monst­ruo­ja­vis­so­li­des­nį­žai­di­mą.­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Li ko be pie tųPas ku ti nis įskai ti nis grei čio ruo­žas te bu vo for ma lu mas. Tvir tas ly de rių po zi ci jas ga lė jo iš ju din ti tik ne nu ma ty ti ge di mai ar šiurkš­čios klai dos.

Vie nin te lis ra ly je da ly vau jan­tis mū sų ša lies at sto vas Gin tau­tas Iga ris įgy ven di no sa vo sva jo nę. Lie tu vis su dar 97 mo to cik li nin kais pa sie kė Pe ru mies tą Pis ką. Nuo jo iki sos ti nės Li mos, kur ir fi ni ša vo lenk ty nių ma ra to nas – 283 km, iš ku rių įskai ti niai vos 29.

Ant ro je lenk ty nių pu sė je 44­erių kre tin giš kis įga vo pa grei tį ir kas kart po tru pu tį ko pė į vir šų bend ro je mo­to cik li nin kų kla si fi ka ci jo je. Prieš­pas ku ti nį 13­ąjį grei čio ruo žą G.Iga­ris bai gė 75­oje po zi ci jo je, o bend ro je įskai to je pa ki lo į 82­ąją vie tą.

Try lik ta ja me eta pe mū sų ša lies spor ti nin kas tu rė jo at si sa ky ti pie­tų, ka dan gi te ko spręs ti me cha ni­nes pro ble mas. De ga lų pa pil dy­mo vie to je G.Iga ris pa ste bė jo, kad iš kar biu ra to riaus vamz de lio te ka ben zi nas. Pri rei kė šiek tiek lai ko, kad ge di mas bū tų pa ša lin tas.

Favoritas įtam pą at lai kėMo to cik lų lenk ty nių fa vo ri tų akis ta tą lai mė jo pran cū zas Cy ri­las Dep re sas. Jam pa vy ko at lai­ky ti įtam pą ir is pa no Mar co Co­mos spau di mą. Prieš pas ku ti nia me grei čio ruo že is pa nas tu rė jo pui kų šan są tap ti Da ka ro nu ga lė to ju, ta­čiau pa da rė ne di de lę klai dą nu va­žiuo da mas ne tei sin gu ke liu, o vė­liau dar bu vo pri vers tas su ma žin ti tem pą, ka dan gi pra dė jo strig ti jo vai ruo ja mo KTM mo to cik lo pa va­rų dė žė.

Tuo pa si nau do jęs C.Dep re sas šo­ko į prie kį ir pra ktiš kai nu lė mė lenk­ty nių ma ra to no baig tį. Prieš pa sku­ti nį grei čio ruo žą pran cū zas sa vo opo nen tą len kė dau giau nei 11 min.

M.Co ma ne si ti kė jo ste buk lo ir pri pa ži no sa vo pra lai mė ji mą. Tai pa­tvir ti na ir fak tas, kad po 13­ojo eta po M.Co ma pa spau dė ran ką ir pa svei­ki no C.Dep re są, iš ko vo ju sį ket vir tą­jį čem pio no ti tu lą. Anks čiau 37­erių pran cū zas Da ka ro nu ga lė to ju bu vo ta pęs 2005, 2007 ir 2010 m.

„Ne su iš tų žmo nių, ku rie džiau­gia si ko man dos drau go ne lai mė­mis, ta čiau Da ka re nu tin ka daug įvai rių da ly kų. Šį kar tą Mar cas tu­rė jo pro ble mų ir jos bu vo lem tin­gos. Psi cho lo giš kai tai bu vo la bai su dė tin gas ir sun kus eta pas“, – pri si pa ži no C.Dep re sas.

„Per vi są lenk ty nių ma ra to ną pa da riau tik ke le tą smul kių klai dų ir la bai gai la, kad nu ga lė to jo li ki mą nu lė mė ne spor tas, o ne lem tas me­cha ni nis ge di mas“, – po fi ni šo ap­gai les ta vo M.Co ma.

Vėl – pran cū zasTik ste buk las pa sku ti nė je at kar po je ga lė jo iš gel bė ti ir au to mo bi lių bend­ro je įskai to je ant ro je vie to je žen gian tį Na ni Ro mą. Šan sų pa si vy ti lenk ty nė­se pir mau jan tį pran cū zą Stephane‘ą Pe ter han se lį dar tu rė jęs ka ta lo nas prieš pas ku ti nia me eta pe įstri go ko­po se ir su gai šo be veik pus va lan dį.

Pa ty ręs S.Pe ter han se lis priė mė ei li nį iš min tin gą spren di mą ir dar la biau pa di di no ato trū kį. Prieš pa­sku ti nį eta pą jo vai ruo ja mas „Mi­ni“ pa grin di nį kon ku ren tą len kė dau giau nei 40 min.

„Tie siog pui kiai įver ti no me tra­są. Nusp ren dė me va žiuo ti šiek tiek nu leis to mis pa dan go mis, kad įveik­ti ko pas bū tų leng viau. Tai pui­kiau siai pa si tei si no“, – džiau gė­si 46­erių lenk ty ni nin kas, ku riam iki šio Da ka ro pres ti ži nė se lenk ty­nė se bu vo pa vy kę trium fuo ti de vy­nis kar tus. 1991, 1992, 1993, 1995, 1997 ir 1998 m. jis tai pa da rė lenk­ty niau da mas mo to cik lu, o 2004, 2005 ir 2007 m. – au to mo bi liu.

A.Ar da vi čius ne ži bė joPrieš pas ku ti nia me eta pe ne pa vy ko su bliz gė ti lie tu viš kų šak nų tu rin čiam „Ka maz“ sunk ve ži miu va žiuo jan­čiam Ar tū rui Ar da vi čiui. Ka zachs­ta no at sto vas grei čio ruo žą įvei kė tik sep tin tas, ta čiau iš stum ti jo iš pir mo­jo lenk ty ni nin kų tre je tu ko var žo vams pra ktiš kai ne bu vo įma no ma.

Eta pą lai mė jo ket vir to je bend ros kla si fi ka ci jos vie to je esan tis ki tas „Ka maz“ at sto vas And re jus Kar­gi no vas, ta čiau ru są nuo A.Ar da­vi čiaus sky rė dau giau nei tri jų va­lan dų pra ra ja.

Ly de rio po zi ci ją ir to liau tvir tai sa vo se ran ko se lai kė „Ive co“ vai ruo­jan tis olan das Ge rar das De Rooyus. Jis prieš pas ku ti nia me eta pe neiš­ven gė in ci den to, kai at si mu šė į var­žo vą, ta čiau nu baus tas ne bu vo. Sa vo ko man dos drau gą ir tau tie tį Han są Sta cey jis len kė be veik va lan da.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Daugiau sportonaujienų skaitykite

diena.lt

Lie tu vis ištvėrė Da ka ro karš ti nę

Va kar vė lai va ka re Lie­tu vos lai­ku fi ni ša vo 33­ią jį kar tą or ga ni zuo­tas Da ka ro ra lis.

Bend ra įskai ta

Au to mo bi liai: 1. S.Pe ter han se lis (Pran cū zi ja, „Mi ni“ – 38 val. 28:51 min.), 2. N.Ro ma (Is pa ni ja, „Mi ni“ – at si li ko 42:57.), 3. Gi nie lis De Vil liers (Pie tų Af­ri ka, „Toyo ta“ – at si li ko 1:15:09).

Mo to cik lai: 1. C.Desp re sas (Pran­cū zi ja, KTM – 43 val. 01:54 min), 2. M.Co ma (Is pa ni ja, KTM – at si li ko 11:03), 3. Hel de ras Rod ri gue sas (Por­tu ga li ja, „Ya ma ha“ – at si li ko 1:11:27).

Sunk ve ži miai: 1. G.De Rooyus (Olan­di ja, „Ive co“ – 44 val. 49:45 min.), 2. H.Sta cey (Olan di ja, „Ive co“ at si li ko – 53:16.), 3. A.Ar da vi čius (Ka zachs ta­nas, „Ka maz“ at si li ko 1:48:25).

Fi ni šas: ­� va­kar­va­ka­re­Da­ka­ro­ra­lio­da­ly­viai­Pe­ru­sos­ti­nė­je­Li­mo­je­bai­gė­ma­ra­to­ną.AFP­nuo­tr.

G.Igaris tu rė jo at­si sa ky ti pie tų, ka­dan gi te ko spręs ti me cha ni nes pro ble­mas.

12

sportaspirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Vie­nin­te­lė­se­sa­vait­ga­lį­vy­ku­sio­se­Lie­tu­vos­krep­ši­nio­ly­gos­(LKL)­rung­ty­nė­se­Vil­niaus­„Lie­tu­vos­ry­to“­krep­ši­nin­kai­sve­čiuo­se­93:54­įvei­kė­Kau­no­„Bal­tų“­ko­man­dą.­Jau­nie­ji­kau­nie­čiai­nie­kaip­ne­su­ge­bė­jo­įmin­ti­aukš­taū­gio­Jo­no­Va­lan­čiū­no­mįs­lės­–­vi­du­rio­puo­lė­jas­pel­nė­21­taš­ką.

Ne­su­lai­kė­­aukš­taū­gių

Vie­nuo­lik­tą­re­zul­ta­ty­vų­per­da­vi­mą­44­ose­NHL­re­gu­lia­raus­se­zo­no­rung­ty­nė­se­at­li­ko­Dai­nius­Zub­rus,­o­25­ą­per­ga­lę­iš­ko­vo­ju­si­lie­tu­vio­at­sto­vau­ja­ma­Nau­jo­jo­Džer­sio­„De­vils“­ko­man­da­Ry­tų­kon­fe­ren­ci­jo­je­įsi­tvir­ti­no­šeš­to­je­vie­to­je.­„De­vils“­le­do­ri­tu­li­nin­kai­sve­čiuo­se­2:1­įvei­kė­Vi­ni­pe­go­„Jets“.

NBA­pir­me­ny­bė­se­To­ron­to­„Rap­tors“­klu­bas­su­Li­nu­Klei­za­sve­čiuo­se­64:77­nu­si­lei­do­Ry­tų­kon­fe­ren­ci­jos­ly­de­rei­Či­ka­gos­„Bulls“.­Tai­bu­vo­ket­vir­ta­„di­no­zau­rų“­ne­sėk­mė­iš­ei­lės.­Lie­tu­vis­įme­tė­5­taš­kus,­at­ko­vo­

jo­3­ka­muo­lius­ir­du­syk­pra­si­žen­gė.­

D.Zub­raus­­per­Da­vi­mas

l.klei­Za­­vėl­Ne­ži­bė­jo

Si mo na Kru pec kai tė dar kar tą įro­dė, kad yra vie na ge riau sių dvi ra­čių tre ko meist rių vi so je pla ne to­je. Ki ni jos sos ti nė je Pe ki ne vy ku­sia me tre čia ja me 2011–2012 m. se­zo no pa sau lio tau rės var žy bų eta­pe lie tu vė vėl de monst ra vo įspū­din gą for mą ir su si žė rė tris si dab­ro me da lius.

Va kar vy ku sios kei ri no rung ties fi na le Lie tu vos dvi ra ti nin kė nu si­lei do tik Ki ni jos at sto vei Guo Shu­ang. Pir ma ja me ir ant ra ja me kei ri­no rung ties eta puo se lie tu vė sa vo gru pė je at va žia vo pir ma.

Tai pa čiai Ki ni jos at sto vei S.Kru­pec kai tė pra lai mė jo ir sprin to var­

žy bų fi na le. Pus fi na ly je lie tu vė 2:0 nu ga lė jo tre ko šei mi nin kę Jun hong Lin, ta čiau fi na le to kiu pa čiu re­zul ta tu nu si lei do tai pa čiai Ki ni jos dvi ra ti nin kei Guo Shuang.

„Tik rai la bai džiau giuo si mū­sų ko man dos ir sa vo pa si ro dy mu. Ki nės at ro dė ypač pik tos: vien per ko man dų sprin tą iš pir mų ke tu rių vie tų tris užė mė šios ša lies at sto­vės. Sprin te taip pat vy ko įnir tin ga ko va, tad, ma nau, ki nės ne si ruo šė už leis ti po zi ci jų“, – sa kė S.Kru­pec kai tė.

Iš ko vo ju si 10 įskai ti nių taš kų S.Kru pec kai tė ta po rung ties ly de­re bend ro je pa sau lio tau rės var­žy bų įskai to je. Lie tu vė su rin ko 19

taš kų ir taš ku ap len kė pir ma vu sią vo kie tę Kris ti ną Vo gel bei į tre čią­ją po zi ci ją smuk te lė ju sią ru sę Vik­to ri ją Ba ra no vą.

Taip pat sprin to var žy bo se da ly­va vu si G.Gai ve ny tė bend ro je įskai­to je li ko dvy lik ta tarp 42 da ly vių ir įskai ti nių taš kų ne pel nė.

Tre čią si dab ro me da lį S.Kru­pec kai tė iš ko vo jo su Gin ta re Gai­ve ny te. Pir mą ją var žy bų die ną ko man dų sprin to rung ties fi na le lie tu vės nuo to lį įvei kė per 33,747 sek. Mū siš kes dvi ra ti nin kes ap­len kė tik auk są iš ko vo ju sios Ki ni­jos at sto vės Guo Shuang ir Gonh Jin jie (33,055 sek.).

VD inf.

Iš Pe ki no – su tri mis si dab ro me da liais

Aki mir ka: ­� sprin­to­rung­ties­fi­na­le­tarp­S.Kru­pec­kai­tės­(de­ši­nė­je)­ir­ki­nės­Guo­Shuang­vy­ko­la­bai­at­kak­li­ko­va.­ AFP­nuo­tr.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Tri juo se tur ny ruo se šie met da ly vau­jan tys Alek sand ro Tri fu no vi čiaus auk lė ti niai iš ko vo jo aš tun tą ją per ga­lę iš ei lės. Vie ną di džiau sių staig me nų pir ma ja me ra te pa tei kęs ir kau nie čius sa vo je aikš te lė je 86:78 pa lau žęs „As­ta nos“ klu bas šį kar tą „Žal gi rio“ tvir­to vė je bu vo pri vers tas ka pi tu liuo ti.

Ita lo Mat teo Bo ni ciol li va do vau­ja ma ko man da ga na pa ki liai pra dė­jo su si ti ki mą ir pir ma ja me ket vir ty je su ge bė jo sėk min gai vy tis šei mi nin­kus – 22:27. Po per trau kė lės „Žal­gi ris“ stab te lė jo ir ne su ge bė jo taš kų pel ny ti be veik ke tu rias ant ro jo kė li­nio mi nu tes. Ta čiau kaip jau šį se zo ną

ta po įpras ta, sun kiu me tu ini cia ty vos ėmė si Son ny Weem sas. Ame ri kie tis pa tai kė to li mą me ti mą, ir ne tru kus „Žal gi ris“ šok te lė jo į prie kį – 35:26. Prieš pat per trau ką sve čiai su ren gė ke lias sėk min gas ata kas ir kau nie čių pra na šu mas ap tir po – 37:34.

Ant rą ją rung ty nių pu sę spur tu 7:1 pra dė jo „As ta na“, ta čiau vos tik pa ju­tę pa vo jų (38:41), žal gi rie čiai dar kar tą truk te lė jo į prie kį. Šei mi nin kai lai mė jo at kar pą 16:2 ir vėl su si kro vė dvi ženk lį pra na šu mą (54:43). Le mia ma me ket­vir ty je šei mi nin kų pra na šu mas abe­jo nių ne kė lė. „Žal gi ris“ šven tė per ga­lę 82:66 ir pa sie kė re van šą.

Revanšas pasiektasKau no „Žal gi rio“ krep ši nin kai pra tę­sė per ga lių se ri ją VTB Vie nin go sios ly gos čem pio na­te. Kau nie čiai va kar ant men čių pa gul dė ir „As ta nos“ klu bą iš Ka zachs ta no.

Rezultatas: ­� Reevesas­Nelsonas­sužaidė­kol­kas­geriausias­rungtynes­„Žalgirio“­sudėtyje.­ ­ And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.

Rung ty nių sta tis ti ka

„Žal gi ris“ – „As ta na“2012 01 15, Kau no „Žal gi rio“ are na.

82:66(27:22, 10:12, 19:19, 26:13)

„Žal gi ris“: P.Jan kū nas (6 at ko vo ti ka muo liai), R.Jav­to kas (8 at ko vo ti ka muo liai) ir S.Weem sas po 11 taš kų, M.Kal nie tis 10, T.De li nin kai­tis 9, R.Nel so nas (7 at ko vo ti ka muo liai) ir M.Po po vi čius 7, D.Col lin sas 6, D.Ša len ga ir M.Ra ko vi čius po 4, T.Kli ma vi čius po 2.

„As ta na“: R.Mars hal las 17, B.Cet ko vi čius 14, E.Wil­liam sas 12, J.John so nas ir A.Po no ma rio vas po 6, V.Fa dei ki nas 4, D.Kli mo vas 3, M.Vo­jej ko vas ir A.Skor nia ko vas po 2.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 21/38 (55 pro c.) ir 23/43 (53 pro c.), tri taš kiai – 4/19 (21) ir 2/11 (18), bau dų me ti mai 28/36 (78) ir 14/20 (70), at ko vo ti ka muo liai – 33 ir 34, re zul ta ty vūs per da vi mai – 8 ir 12, klai dos ­ 11 ir 15, pe­rim ti ka muo liai – 8 ir 4.

Pau lius Jan kū nas„Žal gi rio“ ka pi to nas

Ži no jo me, ką var žo vai ga li, ta­čiau pir mo je rung ty nių pu­sė je neį sik lau sė me į tre ne rio žo džius ir bu vo me pri vers ti

varg ti. Vis ge ri no me sa vo žai di mą, o ket vir ta ja me kė li ny je įjun gė me aukš­tes nę pa va rą ir to šį kar tą pa ka ko.

Alek sand ras Tri fu no vi čius„Žal gi rio“ tre ne ris

Prieš dvi ko vą sa kiau sa vo vai­ki nams, jog esa me stip res ni už sa vo prie ši nin kus, ir tai įro dė me. No rė jau leis ti pa si­

reikš ti vi siems krep ši nin kams, to dėl neiš ven gė me ban ga vimo. Ke lis kar tus tu rė jo me dvi ženk lę per sva rą, ta čiau ją iš švais ty da vo me. No rė čiau, kad žai dė­jai ne pra ras tų kon cent ra ci jos.

Komentarai

Va kar Vil niu je mū siš kiai pasie­kė lygiąsias 24:24 Eu ro pos zo nos 5­os at ran kos gru pės rung ty nėse prieš Švei ca ri jos rink ti nę.

No rint iš ko vo ti vie nin te lį ke lia la pį į pla ne tos pir me ny bių at krin ta mą­sias var žy bas mū siš kiams užteko ly gių jų. Nors pir ma ja me tar pu sa vio ma če Šaf hau ze ne lie tu viai iš ko vo­jo per ga lę 28:26 ir, pa sak ko man dos vy riau sio jo tre ne rio, Gin ta ro Sa­vu ky no, ne pa li ko var žo vams jo kių šan sų, su star ti niu jau du liu šį kar­tą mū siš kiai ne su sit var kė.

Ant pra ra jos kraš to at si dū rę švei ca rai nuo pat dvi ko vos pra­džios čiu po jau tį už ra gų ir iš­si ver žė į prie kį 6:3. Lie tu viams pa vy ko at si ties ti ir iš ly gin ti re zul­ta tą, ta čiau ne tru kus švei ca rai vėl su ren gė ke lias sėk min gas ata kas ir ati trū ko 13:9. Po pir mų 30 mi­nu čių ko vos jie pir ma vo 15:12.

Po per trau kos švei ca rai ini cia ty­vos nea ti da vė (17:13). Ne ri jaus Ata­je vo ve da mi mū siš kiai ban dė spur­tuo ti ir priar tė jo 16:18, 19:21. Li kus 8 mi nu tėms iki dvi ko vos pa bai gos

To mas Ei tu tis pa ga liau iš ly gi no re­zul ta tą (22:22). Šveicarai vėl buvo atitrūkę, ta čiau lietuviai pademons­travo charakterį – 24:24. Pasibaigus rungtynių laikui, arbitrai į mūsiškių vartus skyrė 7 m baudinį, tačiau jį atrėmė fantastiškai sužaidęs varti­ninkas Arūnas Vaškevičius.

5 gru pės taip pat rung ty nia vo Ita li jos ran ki nin kai. Juos mū siš kiai na muo se pra no ko 34:25, o iš vy ko­je su žai dė ly gio sio mis ­ 25:25. Mū­siš kiai į pa sau lio ran ki nio čem­pio na to fi na li nį eta pą iki šiol yra pa te kę tik vie ną kar tą ­ 1997 me­tais Ja po ni jo je. Ta me tur ny re mū­siš kiai užė mė de šim tą vie tą.

VD inf.

Mū siš kiai į pa sau lio ran ki nio čem pio na­to fi na li nį eta pą iki šiol yra pa te kę tik vie ną kar tą.

Drama Vilniuje baigėsi mūsiškių džiaugsmu

Ly de ris: ­� Ne­ri­jus­Ata­je­vas­vėl­ve­dė­ko­man­dą­į­prie­kį.­ ­

­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

13

skelbimaipirmadienis, sausio 16, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659skelbimai@vilniausdiena.lt

Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje– užpildykite skelbimų užsakymo for-mą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbi-mas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!

„VIlnIaus dIenos“ redakcIjojeLabdarių g. 8, Vilnius.

PaskambInę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu ap-mokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

e. Paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet ku-riame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104;– kvito kopiją siųskite su skelbimo teks-tu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.

sms žInute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirti-nančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

SkelbimuS galite užSiSakyti:

aSmeNiNiai, teiSmiNiai,kOmeRCiNiai, ReklamiNiai

Skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

KELIONĖS AUTOBUSUGėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 LtItalija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 LtParyžius–Beniliuksas – 1227 Lt

POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 LtIš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt

PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVUIš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt

Iš Varšuvos (su poilsiu):Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt

EGZOTINĖS KELIONĖSJAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt

KELIONĖS SU GRUPEManoji Portugalija – 1980* LtJAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt* neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVUAustija – nuo 1183 LtItalija – nuo 1829 Lt

KRUIZAI*Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicili-ja, Maljorka 7 naktų – 1380 LTLItalija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTLPersijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 LtKaribų jūra, 7 d. – 1029 LtSingapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt* neįskaičiuotas skrydis

AVIABILIETAISkrydžiai po Europą nuo 51 LtAbu Dabis – 1497 Lt Čikaga – 2029 LtNiujorkas – 1655 LtMajamis – 2155 LtLos Andželas – 2355 LtPekinas – 1855 LtTokijas – 2255 LtBankokas – 2155 LtSidnėjus – 3355 Lt

KELTAIRyga–Stokholmas 110 LtTalinas–Helsinkis 138 LtTalinas–Stokholmas 131 LtVentspilis–Nyneshamnas 155 LtKlaipėda–Karlshamnas 198 LtKlaipėda–Kylis 183 LtaTalinas–Alando salos 128 Lt

VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., VilniusTel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777svite.lt, info@svite.lt

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt

Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt

Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 LtItalija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pra-monėje: izoliuotojais, pastolininkais. Rei-kalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

890586

inžinerijaUAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)-sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046.

896213

paslaugosKelionių

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-ja – www.lietuvalondonas.com.

899086

parduodanekilnojamąjį turtą

Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savi-ninkas. Tel. 8 670 39 095.

899582

Su šeštadienio „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas

į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos:„Nuo mini iki maksi“;

„Septintojo dešimtmečio mada“;„Du mados šimtmečiai“;

„Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.Taikomosios dailės muziejus,

Arsenalo g. 3A

pirmADiENiS, SAuSio 16, 201214

menas ir pramogos

Ge riau si stu den tų dar baiŠio je pa ro do je pri sta to mi 22 stu den tų dar bai iš 4 aukš tų jų ar chi tek tū ros mo kyk lų: Kau no tech­no lo gi jos uni ver si te to, Vil niaus dai lės aka de mi­jos, Kau no dai lės ins ti tu to ir Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te to.

Prie fortePijono – jaunasis L.GeniušasKetvirtosios muzikų Geniušų kartos astovas, įvairių Lietuvos ir tarptautinių konkursų laure­atas, pianistas Lukas Geniušas kviečia į fortepi­joninės muzikos koncertą. Programoje skambės Sergejaus Rachmaninovo kūriniai.

Mu zi kos Meist raiiš ru si josVil niu je kon cer tuos Ru si jos vals ty bi nis aka de­mi nis ka me ri nis or kest ras. Kon cer to so lis tai – Auk si niu Ru si jos obo ju mi va di na mas Alek se­jus Ut ki nas ir tarp tau ti nių kon kur sų lau rea tė flei ti nin kė Ma ri ja Če pu ri na.

nau ja V.ra čic kokny GaVil niu je vyks ra šy to jo Vy tau to Ra čic ko su kak­tu vi nis va ka ras su nau ja kny ga ma žiems ir di­de liems „Paukš te liui šal ta“. Da ly vaus: ra šy to jas V.Ra čic kas, mo ky to ja Ri mu tė Cho re vi čie nė, li te­ra tū ro lo gas Re gi man tas Ta mo šai tis.

Mo ky to ja ir Mo ki niai„Port re tas“ – tai gra fi kės, Vil niaus vai kų ir jau ni mo dai lės mo kyk los mo ky to jos In gos Dar gu žy tės ir jos mo ki nių gra fi kos dar bų pa ro­da. I.Dar gu žy tė jau ke le rius me tus dės to kom po zi ci ją, gra fi ką, dir­ba su vai kų gru pė mis. Ji nuo lat da ly vau ja pa ro do se už sie ny je ir Lie tu vo je, kas met vyks ta į kū ry bi nes sta žuo tes.

KUR? Vai kų ir jau ni mo me no ga le ri jo je, Vil niaus g. 39.KA DA? Iki va sa rio 25 d. KIEK? Ne mo ka mai.

ra šy to jai iš kau noVil niu je vyks pro zi nin ko, sa ty ri ko, ver tė jo, įsi min ti niau siu praė ju­sių me tų Kau no me ni nin ku iš rink to Jur gio Gim be rio kū ry bos va­ka ras. Prog ra mo je da ly vaus vi sas bū rys me ni nin kų iš lai ki no sios sos ti nės – J.Gim be ris, poe tė Do vi lė Zel čiū tė, ra šy to jo kū ry bą skai­tys ak to rius Pet ras Vens lo vas.

KUR? Ra šy to jų klu be, K.Sir vy do g. 6.KA DA? Sau sio 23 d. 17.30 val. KIEK? Ne mo ka mai.

„raš ti nin kas bartL bis“Vals ty bi nis jau ni mo teat ras kvie čia į Ro lan do Kaz lo re ži suo tą spek tak lį „Raš ti nin kas Bartl bis“, su kur tą pa gal Her ma no Mel vil le’io „Bartl bį“. Šio je apy sa ko je ra šy to jas su griau na be veik vi sus prin ci­pus, bū din gus jo anks tes nia jai kū ry bai. Vandenynų pla ty bes, to­li mų ša lių eg zo ti ką kei čia kuk li kon to ra Volst ri te.

KUR? Jau ni mo teat re, Ark lių g. 5.KA DA? Sau sio 17 d. 18 val. KIEK? 20–30 li tų.

KUR? Ener ge ti kos ir tech ni kos mu zie ju je, Rink ti­nės g. 2. KA DA? Iki sau sio 18 d. KIEK? 10 li tų.

KUR? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.KA DA? Sausio 19 d. 19 val. KIEK? 33 litai.

KUR? Na cio na li nė je fil har mo ni jo je, Auš ros Var­ tų g. 5. KA DA? Sau sio 17 d. 19 val. KIEK? 20–60 li tų.

KUR? Mo ky to jų na muo se, Vil niaus g. 39.KA DA? Sau sio 18 d. 16 val. KIEK? Ne mo ka mai.

„ViLniaus diena“ rekoMenduoja

LTV 21.30 val. LNK 14.40 val. TV3 17.40 val. BTV 21.05 val. SpoRT1 19.45 val.

tV ProGraMa

LTV6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (7) (N­7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no va ka ras.

„Pi lie tis Ha ve las“ (Če ki ja, 2008 m.). 23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės pa sau liai“

(1). „Gyve ni mas kar tu“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

LNK6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris II“ (k).

7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.50 Ko me di ja „Kau ka zo be lais vė, ar ba Nau ji

Šu ri ko nuo ty kiai“ (Ru si ja, 1966 m.) (k). 11.40 Ko me di ja „Kvai šų šei my nė lės atos to gos

Las Vega se“ (JAV, 1997 m.) (k). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir

Dže ris II“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo ko me di ja „Tarp jau nų ir karš tų“

(JAV, 2005 m.) (N­7) (k). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05, 22.19 Spor tas. Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Kaž kas at si ti ko (N­7). 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (9) (N­7). 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N­7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (4) (N­7). 0.30 „Ties ri ba“ (N­14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N­7).

TV36.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Ti ta nų kla sė“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“.

10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Anim. nuo ty kių f. „Sin ba das. Sep ty nių

jū rų le gen da“ (JAV, 2003 m.). 12.45 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. Tie sio gi nė

trans lia ci ja. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „He ro jai“.

BTV6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N­7)

(k). 7.55 Sa vai tės kri mi na lai (N­7) (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da.

9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N­7) (k). 11.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 Ali bi. „By la iš praei ties“ (N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma (N­7)

(k). 21.05 „Lie jyk los gat vė“ (N­7). 23.05 Da ka ras 2012. 23.35 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 0.35 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 1.05 „Tau ro ra gas“. Lai da me džio to jams (N­7)

(k). 1.35–6.00 „Bam ba“.

LieTuVos ryTo TV6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Šian dien kim ba. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.00 Sko nio rei ka las.

12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir ko men ta rai.

13.30 „So do de tek ty vės“ (N­7). 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Hai čio pe le nai“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Hai tis. Gy ve ni mas tę sia si“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52 Orai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Hai čio pe le nai“.

sPorT19.00 Te le vit ri na. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 11.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

„Minsk­2006“–Ma riu po lio „Azov maš“. 13.30 Krep ši nio pa sau ly je. 14.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Pa sau lio sam bo

čem pio na tas. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos rung ty nės. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–„As ta na“. 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45 Spor tas LT. Tarp tau ti nis A.Šo ci ko bok so

tur ny ras. 21.00 Fut bo lo die vai. Sir B.Charl ton. 21.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012 15

menas ir pramogos

Wi tol das Gomb ro­wic zius „Ap sės tie­ji“, 384 p.

Pin da mas įtrau kian­tį ir int ri guo jan tį siu že­tą, Wi tol das Gomb ro­wic zius (1904–1969 m.) pa si tel kia vi są vaiz duo­tės ar se na lą – čia ir tarp liū nų ky lan ti ap griu vu si pi lis, ku rio je gy ve na pa­mi šęs ku ni gaikš tis, sau­gan tis mįs lin gą pa slap tį, ir į tą pi lį vis ne sėk min­gai sie kian tis pra smuk ti pro fe so rius, nes jam ma­ga įsi ti kin ti, ar jo je tik rai su kaup ti me no lo biai, ir ne su kal ba mas, nie ko vi dun neį lei džian tis ku ni gaikš čio sek­re to rius, ir pro fe so riaus į pa gal bą pa si kvies tas te ni so tre ne­ris, ku ris įsi my lė jęs dva ri nin kai tę, ta čiau ši su si ža dė ju si su ku ni gaikš čio sek re to riu mi, ir nuo lat tvy ran ti pa slap ties at­mos fe ra bei ne pa liau jan čios veik ti ant gam ti nės jė gos, o ga­liau siai – vi są šį maz gą iš narp lio jan tis aiš kia re gys.

„Ap sės tuo sius“, pri si den gęs Zbig nie wo Nie wies kio sla­py var džiu, au to rius pir mą kart pa skel bė iš trau ko mis 1939 m. po pu lia rio jo je to me to Len ki jos pe rio di nė je spau do je. Šios pub li ka ci jos su lau kė di džiu lio skai ty to jų dė me sio ir su si­ža vė ji mo. Ši W.Gomb ro wic ziaus kny ga vi siš kai ki to kia nei anks tes nio sios, su ku rio mis jau su si pa ži nęs lie tu vių skai ty­to jas.

Skan da lin gas, ekst ra va gan tiš kas, avan gar diš kas – taip kri ti kų api bū di na mas vie nas gar siau sių XX a. len kų ra šy­to jų W.Gomb ro wic zius. Nuo 1939 m. jis gy ve no Ar gen ti no­je, nuo 1964 m. – Pran cū zi jo je. Sa vi ti, li te ra tū ros tra di ci jai ir vi suo me nės ste reo ti pams ne pak lūs tan tys W.Gomb ro­wic ziaus dar bai tarp tau ti nį pri pa ži ni mą pel nė šeš ta ja me de šimt me ty je, o 1967 m. įver tin ti pres ti ži ne „Prix in ter na­tio nal de litté ra tu re“ pre mi ja, ku rios pir mie ji lau rea tai bu­vo Sa mue lis Bec ket tas ir Jor ge Lui sas Bor ge sas.

Lie tu vių kal ba yra iš leis ti šie W.Gomb ro wic ziaus ro ma nai: „Por nog ra fi ja“ (1996 m.), „Fer dy dur kė“(2004 m.), „Kos­mo sas“ (2008 m.), „Tran sat lan tas“ (2009 m.) ir tri jų da lių „Die no raš tis“ (1998–1999 m.).

Lau ry nas Kat kus „Skle pas ir ki tos esė“, 184 p.Lau ry nas Kat kus (g. 1972 m.) – ži no mas poe tas ir ver tė jas. Pa si telk da mas as me ni nę pa tir tį, nau jau­sio je sa vo kny go je ap mąs­to įvai rius kul tū ri nius, so cia li nius reiš ki nius. Svar biau sios te mos – at­si vė ri mas pa sau liui po Nep rik lau so my bės at­ga vi mo ir so vie ti nis pa­li ki mas, po ko mu nis ti nė sa vi jau ta ir san ty kiai su Va ka rų Eu ro pa, me ni nės kū ry bos, ra šy mo šiuo lai­ko tar piu funk ci ja ir pra smė.

Tai įdo mus ir pro fe sio na lus ke lių de šimt me čių Lie tu vos gy ve ni mo skresp jū vis iš as me ni nės per spek ty vos, kai au to­rius pa sa ko ja, pri si me na, ana li zuo ja, int ri guo ja. Esė žan ras su jun gia vi są šią spal vi nę ga mą. „Esė ma ne vi sa da ma si no sa vo įvai ru mu, ma tyt, ati tin kan čiu ma no pa ties ga na pro tė­jiš ką bū dą. Esė taip pat trau kė kaip vie ta, kur ga li (tu ri) su si­tik ti mąs ty mas ir ju ti mai, kur kul tū ros reiš ki nys gvil de na­mas vaiz dų ir pa tir ties kal ba“, – tei gia L.Kat kus.

Kny gos vir še ly je – rū sio pla nas (vir še lio dai li nin kas – To mas S.But kus iš „Va rio bur nų“ idė jų dirb tu vės). „Ki taip ta riant, skle po, ku rio įvaiz džiu api bū di na ma šiuo lai ki nės li te ra tū ros vie ta“, – taip apie skle po įvaiz dį L.Kat kaus kny­go je ra šo ap žval gi nin kė Jur ga Tu ma so ny tė. „Skle pe gims ta li te ra tū ra – pa pras tų pi lie čių ne do mi nan ti, pra ra du si po­mpas tiš ką ver tę. Au to rius iro ni zuo ja sa vo bu vi mą, me sia­nis ti nį au ko ji mą si tai chi me riš kai jė gai, dėl ku rios taip ir

ne ta po nor ma liu vi du ti nio am žiaus vers li nin ku, ku rio gy­ve ni mo pla nas at si re mia į skai čius ir są nau das“, – ra šo J.Tu ma so ny tė.

L.Kat kus Vil niaus uni ver si te te stu di ja vo li tua nis ti ką, Leip­ci go uni ver si te te – vo kie čių ir ly gi na mą ją li te ra tū ras. Nau jo­ji L.Kat kaus eseis ti kos kny ga 2011­ųjų pa va sa rį jau iš leis ta Vo kie ti jo je ten su au to riu mi bend ra dar biau jan čios lei dyk­los siū ly mu.

Me čys Lau rin kus „Elekt ra“, 272 p.Ug nis ir pei lis. Ryž tas ir pa siau ko ji mas. Tam siu Lie tu vos po ka rio lai ko­tar piu įsi žie bia neį ti ki­mų ge bė ji mų tu rin čios azer bai dža nie tės mer­gi nos, ug nies gar bin to jo duk ters, mei lė lie tu vių par ti za nui. „Pei lis – tai mu zi kos inst ru men­tas, juo rei kia gro ti kas­dien“, – mo kė mer gi ną tė vas. Ir ji pui kiai įsi dė­mė jo šiuos žo džius... Be gar so krin ta suo miš kos „fin kės“ pa kirs ti prie­šai, o mei lės ug nis pri ke lia iš nu mi ru sių jų my li mą jį.

Ši kny ga – apie žmo gaus pa si prie ši ni mą gy ve ni mo ap lin­ky bėms, ku rias daž nai va di na me li ki mu. Tai ne ti kė tas, ste­reo ti pus griau nan tis po žiū ris į Lie tu vos praei tį.

Me čys Lau rin kus gi mė 1951 m. Klai pė do je. Iki 1954 m. kaip trem ti nys gy ve no Ko mi jos ATSR, In to je, vai kų na muo se. Tuo me tu jo mo ti na ka lė jo In tos la ge ry je. Se ne lių rū pes čiu anks čiau už mo ti ną grį žo į Lie tu vą. Vė liau par vy ko ir mo­ti na. Nuo 1965 m. stu di ja vo tech ni nius ir hu ma ni ta ri nius moks lus Vil niu je. 1978 m. Vil niaus uni ver si te te įgi jo lie tu­vių kal bos ir li te ra tū ros spe cia ly bę. Lie tu vos Są jū džio Sei mo ta ry bos na rys, sig na ta ras, Sei mo na rys, Vals ty bės sau gu mo de par ta men to va do vas, dip lo ma tas.

knygų lentyna

– Esa te la bai užim tas žmo gus, kon cer tuo jan tis vi sa me pa sau­ly je. Kaip su ra do te lai ko ap si­lan ky ti Kau ne?– Taip jau su ta po – at si ra do vie­nos die nos per trau ka ma no la bai in ten sy vaus se zo no gra fi ke. Aš lai min gas, kad tą die ną pra lei­dau Kau ne, kur su ra dau tiek daug kla si kos my lė to jų. Gai la, kad jau­

kia me jū sų mies te ir nau jų bi čiu lių bū ry je ga liu pa bū ti tik la bai trum­pai. Šeš ta die nį jau kon cer tuo siu Aust ri jo je, o iš ten skri siu į Oma­ną. Ne leng va bū ti to kiam užim­tam, bet sa vęs neį si vaiz duo ju ki­to je sri ty je.

– Jū sų gy ve ni mas – mu zi ka. Ką dar, be jos, mėgs ta te?

– Esu di de lis spor to ger bė jas. Su di de liu ma lo nu mu ste biu fut bo lo, te ni so, krep ši nio rung ty nes.

Kai bū nu Niu jor ke, Či ka go­je, lan kau si NBA klu bų rung ty­nė se. Kai tik at si ran da šiek tiek lais vo lai ko, nuei nu į spor to ir kul tū ros ren gi nius, juo se pa ti riu di de lį džiaugs mą ir emo ci nį pa­ki li mą.

Ne nu si vy lė nei maest ro, nei pub li ka

Staig me na: �� net�cha�riz�ma�tiš�ka�sis�V.Ger�gi�je�vas�ne�si�ti�kė�jo,�kad�Lie�tu�vo�je�jo�klau�sy�sis�to­kia�di�de�lė�au�di�to�ri�ja.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Kau no „Žal gi rio“ are no je kon cer ta vę Sankt Pe ter bur go Ma ri jos teat ro sim fo ni nio or­kest ro mu zi kan tai, so lis tai ir maest ro Va le­ri jus Ger gi je vas pra vė rė pa sau li nio ly gio mu zi kos lo by nus ir su vir pi no net iš ran­kiau sių mu zi kos gur ma nų šir dis.

alvydas Staniulis

Kon cer tą or ga ni za vo Vla di mi­ro Ro ma no vo lab da ros ir pa ra mos fon das. Po kiek vie no įspū din go pa si ro dy mo pub li ka net at si sto­ju si plo jo ir kvie tė at li kė jus grįž ti į sce ną. Toks iš skir ti nai šil tas žiū ro­vų pa lai ky mas ma lo niai nu ste bi no daug ma čiu sias ir pa ty ru sias ryš­kiau sias mu zi kos žvaigž des, ku­rios daž nai kon cer tuo ja di džiau­sio se pa sau lio sce no se.

Itin di de lių žiū ro vų sim pa ti jų su lau kė 20­me tis Da ni ji las Tri fo­no vas, ku ris vir tuo ziš kai at li ko for­te pi jo no par ti ją su or kest ru. Kliv­lan do (JAV) mu zi kos aka de mi jos stu den tas pa klu so šė lu sios pil nos „Žal gi rio“ are nos pra šy mui – ne vie ną sy kį grį žo į sce ną ir pa gro jo pa pil do mą kū ri nį.

Po kon cer to pa tir tais įspū džiais pa si da li jo ir šio teat ro va do vas, vie nas gar siau sių pa sau lio di ri gen­tų V.Ger gi je vas, ku ris taip pat pir­mą kar tą lan kėsi Kau ne.

– Maest ro, ko kias emo ci jas pa­ty rė te per šį kon cer tą? – pa klau­sė me V.Ger gi je vo.– Pa čių ge riau sių ir ne ti kė čiau sių. Aš

ne nus teb čiau, jei to kia žiū ro vų gau­sa čia bū tų per „Žal gi rio“ rung ty nes. Gir dė jau, kad jų su si ren ka dvi gu bai dau giau ir kad čia ver da di džiu lės aist ros. Bet kad tiek daug žmo nių at­eis į mū sų kon cer tą ir kad su lauk si me to kio karš to jų pa lai ky mo – ne si ti­kė jau, nors mū sų ko lek ty vas taip pat iš le pin tas di džiau sių pa sau lio are nų žiū ro vų dė me sio. Tai bu vo mums pa­pil do ma mo ty va ci ja kuo ge riau pa si­ro dy ti šio je di din go je are no je.

Tai gi įspū džiai – ne pa kar to ja­mi. Dė ko ju šio ren gi nio da ly viams. Ma nau, kad šis ren gi nys da vė žmo­nėms ge rą op ti miz mo už tai są vi­siems šiems me tams. Juk W.A.Mo­zar to, P.Čai kovs kio, G.Ver di ir ki tų kla si kos ge ni jų kū ri niai pa ver čia žmo nes lai min gus jau daug me tų.

– Ko kiu prin ci pu sudarėte šio kon cer to pro gra mą?– Sten gė mės, kad ją su da ry tų rim­ti kū ri niai. Ma nau, kad vi si mu zi­kan tai ir dai ni nin kai pa de monst­ra vo gana di de lį pro fe sio na lu mą, bet sa vo ta len tu, jau nat viš ka ener­gi ja ir vir tuo ziš ku mu iš si sky rė jau­na sis D.Tri fo no vas, ku ris gro jo for­te pi jo nu. Šio jau nuo lio lau kia la bai gra ži atei tis.

Ma nau, kad šis ren­gi nys da­vė žmo­nėms ge rą op ti miz­mo už tai­są vi siems šiems me­tams.

Atėnai +9Berlynas +2Brazilija +25Briuselis +4Dublinas +6Kairas +18Keiptaunas +29Kopenhaga +5

Londonas +5Madridas +14Maskva –3Minskas –2Niujorkas –1Oslas +2Paryžius +5Pekinas +5

Praha 0Ryga –4Roma +8Sidnėjus +25Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +7Varšuva –1

Saulė teka 8.32Saulė leidžiasi 16.24Dienos ilgumas 7.52Mėnulis (delčia) teka 0.53Mėnulis leidžiasi 10.46

16-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų.Saulė Ožiaragio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–3

–2

Vilnius–3

Alytus–4

Kaunas–2

Utena–3

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–4

Klaipėda–1

Vėjas1–6 m/s

Šiandien, sausio 16 d.

horoskoPai

Orai Sinoptikai prognozuoja, kad kitos savai-tės pradžia bus šalta – naktimis tempe-ratūra gali nukristi iki 10 laipsnių šalčio. Šiandien vietomis dar truputį pasnigs. Temperatūra dieną 0–5 laipsniai šalčio. Rytoj žymesnio sniego jau nenumato-ma. Temperatūra naktį 5–10, pajūryje 2–4, dieną 2–7 laipsniai šalčio. Panašūs šalti orai prognozuojami ir trečiadienį bei ketvirtadienį.

orai VilniujeŠiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

iŠ gąs di no dre ban ti že mė

antradienį

trečiadienį

–7–3–4 –5

–10–5–6 –8

–7–5–7 –6

5

4

2

1581 m. Anglijos parla-mentas uždraudė Kata-likų bažnyčią Anglijoje.1891 m. mirė prancūzų kompozitorius Léo De-libes.1915 m. gimė lietuvių dailininkas Algirdas Pe-trulis.1928 m. gimė vertėja, li-teratūros tyrinėtoja, hu-manitarinių mokslų daktarė Galina Baužy-tė-Čepinskienė.1933 m. Niujorke gimė amerikiečių eseistė ir novelistė Susan Sontag.1948 m. gimė siaubo fil-mų režisierius Johnas Carpenteris.

1949 m. gimė Lietuvos te-atro, kino ir televizijos ak-torius, režisierius, daini-ninkas Vladas Bagdonas.

1974 m. gimė supermo-delis Kate Moss.

2009 m. mirė amerikie-čių tapytojas, paveikslo „Kristinos pasaulis“ auto-rius Andrew Wyeth’as.

datos (sausio 16 d.)

1

2 3 4 5 6 7 8 9

Šeš ta die nį va ka re Fi li pi nų šiau ri-nė je da ly je įvy ko smar kus 5,8 ba-lo že mės dre bė ji mas. Po že mi nių smū gių epi cent ras bu vo 25,5 km gy ly je už 511 km į šiau rę nuo Fi li-pi nų sos ti nės Ma ni los. Gel bė to jai pra ne šė, kad au kų ir su ža lo ji mų bu vo iš veng ta. Dre bė ji mas, ku ris bu vo jun ta mas tri jo se šiau ri nė-se ša lies pro vin ci jo se, griū čių ne-su kė lė. Cu na mio pa vo jus taip pat ne bu vo pa skelb tas. Fi li pi nai yra ties va di na muo ju Ra mio jo van-de ny no ug nies žie du, kur že mės dre bė ji mai ir ug ni kal nių iš si ver ži-mai yra la bai daž nas reiš ki nys.

AP inf., AFP nuo tr.

aVinas (03 21–04 20). Šiandien kalbėsite įtikinamai. Palanki die-

na ieškoti naujų idėjų ir galimybių. Ma-loniai bendrausite su mylimais žmo-nėmis, artimaisiais.

jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais

klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su su-dėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų.

dVyniai (05 21–06 21). Pasitel-kus vaizduotę, atsiras puiki gali-

mybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jū-sų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys.

Vėžys (06 22–07 22). Galite pa-kenkti aplinkiniams arba nesu-

gebėsite paaiškinti jiems savo ketini-mų. Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nebūtinai visi sutiks su jūsų idėjomis.

liūtas (07 23–08 23). Esate pa-siruošęs spręsti problemas. Ta-

čiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš nau-jo, tad verčiau neskubėkite ir viską ap-svarstykite dukart.

mergelė (08 24–09 23). Atsiras ga-limybė atskleisti geriausius savo

gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Su ap-linkiniais norėsite pasidalyti kylančiomis abstrakčiomis idėjomis, tik nepamirški-te, kad ne visiems tai gali būti įdomu.

sVarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl

labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivir-čo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti sa-vo emocijas, vertybes, veiksmus.

skorPionas (10 24–11 22). Šią dieną patartina praleisti su myli-

mu žmogumi. Tikėkitės emocijų ant-plūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Ši diena sėkminga ir žada pui-kių rezultatų.

Šaulys (11 23–12 21). Šiandien ne-kils keblumų bendraujant su ap-

linkiniais, puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų para-ma padarys jus laimingą.

ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasiner-

ti į mitų ir svajonių pasaulį. Detaliai pri-siminsite savo sapnus, kuriuose realy-bė visiškai atitinka svajones. Imkitės svajones įgyvendinti.

Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones ir idea-

lus. Lengvai atskirsite vertingus daly-kus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai.

žuVys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo

savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepa-mirškite realių įsipareigojimų.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penkta-dienio, teisingai užpil-dykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiu-sių. Teisingus atsaky-mus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS ži-nute numeriu 1337. Siųs-dami žinutę rašykite:

DIENA (tarpas) VD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSA-KYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-neškite į „Vilniaus die-nos“ redakciją Labda- rių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.

–2

Honoratas, Marcelis, Norgailas, Norgailė, Norgedė, Utenis

Prizas

Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškaregys“