Pasaulis 13p. Ekonomika 12p. liEtuva 9p.

DiEnos citata

Krep ši nis už dir bo ir fut bo lui

„Eko no mi ka – ne ma ši na, ku rią ga li ma leng vai val­dy ti ir ap skai čiuo ti, kur ir kiek ko kio te pa lo (dar po­pu lia riai va di na mo eko­no mi kos ska ti ni mu) rei­kia pil ti“, –

Penktadienisvasario 17, 2012Nr. 39 (19598)Kaunodiena.lt2 Lt

Prieš­ta­rin­gą­ją­­AC­TA­su­tar­tį­­ža­da­priim­ti­­

tik­po­­dis­ku­si­jų­su­­

bend­ruo­me­ne.

Graikijos­prezidentas­K.Papoulias­­pareiškė­nepakęsiąs­vokiečių­­pamokslų­­jam­ir­jo­šaliai.

Kau­no­re­gio­no­­žvyr­ke­liai­­iš­nyks­iš­­Lie­tu­vos­­ke­lių­­že­mė­la­pio?

24p.

6p.

Il­giau­sio­bu­či­nio­kon­kur­so­­nu­ga­lė­to­jai­­bu­čia­vo­si­­35­va­lan­das.

sa­ko­„Lietuvos­li­be­ra­laus­jau­ni­mo“­­pir­mi­nin­kė­Eg­lė­­Mar­ke­vi­čiū­tė.

Kau no uni ver si te tai: ar tė si me ir stip rė si me

Va sa rio 16-ąją pen kios Kau no aukš to sios mo kyk los šven tė Lie tu vos uni ver si te­to 90­me tį. Is to ri nė je pre zi den tū ro je su-si rin kę mies to al ma ma ter va do vai kal bė-jo apie uni ver si te tų ta pa ty bę ir brė žė glau-des nio bend ra dar bia vi mo kon tū rus.

vie ny bė: ­� Kau­no­aukš­tų­jų­mo­kyk­lų­va­do­vai­(iš­kai­rės)­KTU­rek­to­rius­P.Bar­šaus­kas,­VDU­rek­to­rius­Z.Ly­de­ka,­SMU­kanc­le­ris­V.Gra­baus­kas,­ASU­rek­to­rius­A.Ma­zi­liaus­kas­ir­LKKA­se­na­to­pir­mi­nin­kas­A.Sta­nis­lo­vai­tis­su­ta­ria,­kad­bū­ti­na­glau­džiai­bend­ra­dar­bia­uti.­ To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Am bi cin gi tiks laiUni ver si te tai iš gy ve na lū žio lai­ko tar pį. Ko kią kryp tį pa si rinks mies to aukš to sios mo kyk los? Kaip jos ver ti na drą sią idė ją vi sas Kau­no al ma ma ter jung ti į vie ną? O gal at virkš čiai – uni ver si te tams rei kia

glau džiau bend rau ti, bet stip rė­ti pa vie niui? Tai klau si mai, ku riais dis ku tuo ja vi sa aka de mi nė bend­ruo me nė. Is to ri nė je pre zi den tū ro je su si rin kę Kau no aukš tų jų mo kyk lų va do vai nea be jo jo, kad vi suo me nė iš uni ver si te tų ti ki si ne tik iš si la vi­nu sių spe cia lis tų, bet ir idėjų pro­ver žio, grei tų spren di mų pro ble moms spręs ti. 4

Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci ja ry žo­si dos niam ges tui. Įro džiu si, kad ga­li ap siei ti ir be vals ty bės pa ra mos, ji at si sa kė šie met jai skir tos Kū no kul tū ros ir spor to rė mi mo fon do lė šų da lies.

Ženg ti to kį žings nį Lie tu vos krep­ši nio fe de ra ci jai (LKF) lei do pa ja­mos iš Eu ro pos krep ši nio čem pio­na to. „Tai pre ce den to ne tu rin tis at ve jis ge rą ja pra sme. Prieš čem­pio na tą sa kė me, kad šis ren gi nys bus sėk min gas vi sam Lie tu vos spor tui“, – šyp so jo si LKF ge ne­ra li nis sek re to rius Min dau gas Bal­čiū nas.

Pa sau ly je fut bo las daž niau siai re mia ki tas spor to ša kas, ta čiau Lie tu vo je, re gis, ga lio ja ki tos tai­syk lės. LKF at si sa kius fon do pi­ni gų, jie pa da ly ti ki toms spor to ša koms. 10p.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350 110

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3101,68

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320057

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestaspenktadienis, vasario 17, 2012

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Atp lė šus vie šų jų pir ki mų kon kur­so, ku rio lai mė to jas iš vež tų dumb­lą iš Ne mu no sa los ka na lo, vo kus paaiš kė jo, kad ja me da ly vau ja trys lie tu viš kos bend ro vės.

„Po sė dis įvy ko, gau ti trys pa siū ly­mai. Vi si trys da ly viai ža da dir bti kar tu, bus su da ry ta jung ti nė su­tar tis. Vis kas tik rai at ro do tvir tai. Da bar nag ri nė si me, ar da ly viai ati tin ka pa skelb to kon kur so są ly­gas“, – vo kų at plė ši mo fak tą pa­tvir ti no mies to sa vi val dy bės Vie­šų jų pir ki mų ir kon ce si jų sky riaus ve dė jas Rai mon das Ma či kė nas.

Šiuo me tu su bu vu sio kon kur­so lai mė to ju, bend ro ve „Kau no til tais“, sa vi val dy bė ko vo ja teis­muo se. Sės din tu vuo se su džiū vęs dumb las pa deng tas snie gu, ta čiau nea be jo ja ma, kad at ši lus orams jis vėl taps klam pus. Pa gal pro jek tą dumb las tu rė jo bū ti ve ža mas bar­

žo mis, ta čiau „Kau no til tai“ įro­di nė jo, kad pa gal pro jek tą to pa­da ry ti neį ma no ma, toks ve ži mo bū das va din tas ne ra cio na liu.

Bend ro vė dumb lą no rė jo vež­ti sunk ve ži miais, bet sa vi val dy bė pa prieš ta ra vo – bu vo būgš tau ja­ma, kad, pa kei tus dumb lo iš ve ži­mo bū dą, ga li tek ti grą žin ti šiam pro jek tui skir tus ES mi li jo nus.

Dėl dumb lo iš ve ži mo bū do dar va sa rą Kau no sa vi val dy bė je lū žo ie tys. Skir tin go se ba ri ka dų pu­sė se at si dū rė net tų pa čių par ti­jų na riai. Tuo me tis sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to rius An­ta nas Na va kaus kas ir Vi daus van­dens ke lių di rek ci jos va do vas Gin­tau tas La ba naus kas aiš ki no, kad dumb lą bū ti na ir įma no ma iš vež­ti bar žo mis. Ki tas so cial de mok ra­tas, tuo me tis vi ce me ras Kęs tu tis Kriš čiū nas, tvir ti no, kad dumb lą rei kia vež ti sunk ve ži miais.

Ga liau siai Kau no mies to sa­vi val dy bė je nu spręs ta pa skelb ti dumb lo iš ve ži mo kon kur są.

Po mė ne sį tru ku sio ka li ni mo iš Kau no tar dy mo izo lia to riaus tre­čia die nį pa leis tas pikt nau džia­vi mu tar ny ba įta ria mas bu vęs Kau no mies to vi ce me ras Kęs tu­tis Kriš čiū nas.

Iki teis mi nį ty ri mą dėl po li ti ko, kaip įta ria ma, pa da ry tų nu si kal­ti mų kont ro liuo jan ti Kau no apy­gar dos pro ku ra tū ros pro ku ro rė No me da Ur bo na vi čie nė agen tū­rai BNS sa kė, kad K.Kriš čiū nui pa skir tas ra šy ti nis pa si ža dė ji­mas neiš vyk ti, nes tęs ti kar do­mą jį suė mi mą nė ra pa grin do.

Be to, pro ku ra tū ra K.Kriš čiū­nui už drau dė bend rau ti su gru pe

Užd raus ta per ženg ti sa vi val dy bės slenks tį

Na mo: �� be�veik�mė�ne�sį� tar�dy�mo�izo�lia�to�riu�je� pra�lai�ky�tą� K.Kriš­čiū�ną�nu�spręs�ta�iš�leis�ti�į�lais�vę.�� Tomo�Raginos�nuo�tr.

Iš vež ti dumb lą sie kia trys bend ro vės

AP do vA No ti Nu si Pel Nę mies tie čiAi AP do vA No ti Nu si Pel Nę mies tie čiAi

Va�sa�rio�16­osios�pro�ga�Kau�no�ro�tu�šė�je�įteik�ti�San�ta�kos�gar�bės�ženk�lai�ir�pa�si�dab�ruo�ti�bei�žal�va�ri�niai�Jo�no�Vi�lei�šio�me�da�liai�kau�nie�čiams,�nu�si�pel­niu�siems�sa�vo�dar�bais�ir�pri�si�de�dan�čiais�prie�vals�ty�bin�gu�mo�puo�se�lė�ji�mo.1­ojo�laips�nio�San�ta�kos�gar�bės�ženk�las�įteik�tas�Lie�tu�vos�po�li�ti�nių�ka­li�nių�ir�trem�ti�nių�są�jun�gos�val�dy�bos�pir�mi�nin�kui�An�ta�nui�Luk�šai.�2­ojo�laips�nio�San�ta�kos�gar�bės�ženk�las�–�re�ži�sie�riui,�pe�da�go�gui,�ak�to�riui�Gy­čiui�Pa�de�gi�mui.�3­io�jo�laips�nio�San�ta�kos�gar�bės�ženk�lai�įteik�ti�Lie�tu�vos�po�li�ti�nių�ka�li�nių�ir�trem�ti�nių�są�jun�gos�na�rei�Jū�ra�tei�Elž�bie�tai�Mar�cin�ke­vi�čie�nei,�Lie�tu�vos�ra�šy�to�jų�są�jun�gos�na�riui�pro�zi�nin�kui�Ri�man�tui�Mar­čė�nui,�Kau�no�pre�ky�bos,�pra�mo�nės�ir�ama�tų�rū�mų�pre�zi�den�tui�Me�čis�lo­vui�Ron�do�mans�kui�bei�tarp�tau�ti�niam�šach�ma�tų�did�meist�riui�Al�gi�man­tui�But�no�riui.

as me nų, lan ky tis sa vi val dy bė je ir ki to se vie to se, ku rios su si ju sios su iki teis mi niu ty ri mu. Ko kios ki­tos vie tos, ku rio se už draus ta lan­ky tis, pro ku ra tū ra at si sa kė de ta­li zuo ti.

Pro ku ro rė N.Ur bo na vi čie­nė pri mi nė, kad anks čiau Kau­no mies to apy lin kės teis mas nu­tar ti mi nu ša li no K.Kriš čiū ną nuo ta ry bos na rio pa rei gų pu sei me­tų ir to kiam pa čiam lai kui su stab­dė įta ria mo jo tei sę da ly vau ti sa­vi val dy bės ta ry bos po sė džiuo se ir ki to je jos veik lo je.

Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) pa rei gū nai Kau no vi ce­me rą so cial de mok ra tą 42 me­tų K.Kriš čiū ną su lai kė sau sio 16 d. Net ru kus Kau no mies to apy­lin kės teis mas mė ne siui suė mė K.Kriš čiū ną ir sa vi val dy bei pri­klau san čios įmo nės „Au to mo bi­lių sto vė ji mo aikš te lės“ di rek to­rių Al gi man tą Pui do ką.

Pa sak STT, jie su lai ky ti at lie kant iki teis mi nį ty ri mą dėl pikt nau džia­vi mo tar ny bi ne pa dė ti mi, do ku­men tų klas to ji mo ir tur to iš švais ty­mo. „Įta ria mų jų ty ri me pa dau gė jo iki de šim ties“, – sa kė pro ku ro rė N.Ur bo na vi čie nė. Jos ma ny mu, iki teis mi nis ty ri mas bus baig tas per ar ti miau sius ke lis mė ne sius.

K.Kriš čiū nui ink ri mi nuo ja mi trys at ski ri sun kaus nu si kal ti mo, ga li mo pikt nau džia vi mo epi zo dai.

KD, BNS inf.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Šmė ža vo par ti jų sim bo liai94­ųjų Lie tu vos ne prik lau so my­bės me ti nių mi nė ji mas pra si dė jo tra di ciš kai – šv.Mi šio mis Kris taus Pri si kė li mo ir Šv.Ar kan ge lo My ko­lo (Įgu los) baž ny čio je.

Po to ke li šim tai vi suo me ni nių or ga ni za ci jų at sto vų, Kau no moks­lei vių ir stu den tų, ku rių prie ky je žy gia vo Kau no pu čia mų jų inst ru­men tų or kest ras „Ąžuo ly nas“, pa­ju dė jo Vy tau to Di džio jo ka ro mu­zie jaus so de lio link.

Po var pų mu zi kos kon cer to vy ko iš kil min gas Va sa rio 16­osios mi nė­ji mas. Jis pra si dė jo Vy čio kry žiaus or di no vė lia vos pa kė li mo ce re mo­ni ja ir gė lių pa dė ji mu.

Vy tau to Di džio jo ka ro mu zie jaus so de ly je su si rin ko Kau no val džios, Lie tu vos Sei mo at sto vai, ka riū nai, šau liai, stu den ti ja, moks lei viai, ve­te ra nai – iš vi so apie po rą tūks tan­čių žmo nių.

Mi nio je ple vė sa vo de šim tys Lie­tu vos, Kau no ir ki tų įvai rių vė lia vų su tau ti ne sim bo li ka.

Va sa rio 16­osios mi nė ji me ne­pra lei do pro gos pa si rek la muo­ti kai ku rios po li ti nės par ti jos – jų na riai dė vė jo ša li kus, ska re les su sa vo par ti jų sim bo li ka.

Po pa tran kos šū vių, gel to nų, ža­lių ir rau do nų kon fe ti lie taus pra­si dė jo tau ti nio me no kon cer tas, ku ris tę sė si iki tra di ci nės Vy čio kry žiaus ordino vė lia vos nu lei di­mo ce re mo ni jos.

Prie šiš ku mas neat bai dėPo šven ti niu dan gu mi vie tos pa­ka ko ir skir tin gas ideo lo gi jas sklei džian čiam jau ni mui. Ne­

Po šven ti niu dan gu mi – raginimai blaivėti ir neemigruotilie tu vos ne prik lau so my bės at kū ri mo die nos iš kil mė se Kau ne skam bė jo šū kiai „Lie tu va – lie tu viams!“, o po li ti kai rek la ma­vo sa vo par ti jas.

pai sy da mi Kau no sa vi val dy bės spren di mo ne leis ti su reng ti ei­ty nių, min ties suor ga ni zuo ti vie­šą ren gi nį neat si sa kė To le ran tiš ko jau ni mo aso cia ci jos (TJA) na riai.

Ke lio li ka TJA na rių, tarp ku rių bu vo ir ke li už sie nie čiai, ne ši ni pla ka tais su už ra šais „Už žmo­gų, ku ris ger bia kons ti tu ci ją“, „Už lais vę bū ti tai kiems“, „Lie­tu vi, ne krauk la ga mi no, neiš­va žiuok“, „Už blai vią Lie tu vą“, „Kas mū sų ne nu žu dė, pa da rė stip res nius“, vyks tant tra di ci­niam mi nė ji mui, taip pat bū ria­vo si Vy tau to Di džio jo ka ro mu­zie jaus so de ly je.

„Mes čia, kaip ir vi si Lie tu vos pi­lie čiai. No rė jo me tai kiai pa mi nė ti šią die ną. Pla ka tai bu vo skir ti ei­ty nėms. Pa vyz džiui, šis pla ka tas – ko miš kas, – ro dy da ma spąs tuo­se pri spaus tą pe ly tę aiš ki no TJA Kau no sky riaus pir mi nin kė Sand­ra Šu liaus kai tė. – Lie tu va – tai pe­ly tė, ku ri kaž ka da ko vo jo ir ne žu­vo. O tai kas ne nu žu dė, pa da rė mus stip res nius.“

Klau sia ma, ko dėl į Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nos mi­nė ji mą atė jo su pla ka tais, skir tais ei ty nėms „Už so li da rią ir įvai rią Lie tu vą“, S.Šu liaus kai tė at sa kė: „Tai bu vo 1918 m. Mes vi si ži no­me tą si tua ci ją, ko kio mis ap lin­ky bė mis tai bu vo vyk do ma. Tai bu vo gra žus su si ta ri mas. Jie pa­dė jo ker ti nį pa ma tą mū sų vals­ty bei.“

Žy gia vo ir skus ta gal viaiPro gos Va sa rio 16­ąją pa de monst­ruo ti sa vo pa sau lė žiū rą ne pra lei do Lie tu vos tau ti nio jau ni mo są jun­ga. Pat rio tais sa ve va di nan ti šim tų jau nų žmo nių mi nia su ren gė ei ty­nes nuo Ra my bės par ko iki Kau no ro tu šės.

Lais vės alė jo je, Se na mies ty je skam bė jo šū kiai „Lie tu va – lie tu­viams!“, „Lie tu va – Lie tu vos vai­kams!“, juos kei tė lie tu viš kos dai­nos.

Tau ti niais dra bu žiais pa si puo šę vai ki nai ir mer gi nos ran ko se lai­kė tau ti nes vė lia vas, pla ka tus. Čia pat ma tė si ir skus ta gal vių bei tau­ti ne at ri bu ti ka pa si puo šu sių vy­res nio am žiaus žmo nių.

Ei ty nes ati džiai ste bė jo po li ci jos pa rei gū nai.

Va sa rio 16-osios mi-nė ji me ne pra lei do pro gos pa si rek la-muo ti kai ku rios po-li ti nės par ti jos – jų na riai dė vė jo ša li-kus, ska re les su sa vo par ti jų sim bo li ka.

Paletė: �� Vasario�16­ąją�kauniečiai�šventė�dalyvaudami�tradiciniuose�renginiuose,�eitynėmis�ragindami�tautą�blaivėti,�mažiausiesiems�siūlydami�iš�karamelės�išlietų�trispalvių.�� � Artūro�Morozovo�nuotr.

3

miestaspenktadienis, vasario 17, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Ap do vA no ti nu si pel nę mies tie čiAi Ap do vA no ti nu si pel nę mies tie čiAi

Pa­si­dab­ruo­ti­bur­mist­ro­J.Vi­lei­šio­me­da­liai­įteik­ti­Kau­no­Kris­taus­Pri­si­kė­li­mo­baž­ny­čios­kle­bo­nui­Vy­tau­tui­Gri­ga­ra­vi­čiui­ir­nu­si­pel­niu­siam­in­ži­nie­riui­pro­jek­tuo­to­jui,­Lie­tu­vos­šau­lių­są­jun­gos­na­riui­Vy­tau­tui­Žiū­rai.­Žal­va­ri­niai­J.Vi­lei­šio­me­da­liai­įteik­ti­tau­to­dai­li­nin­kei­Onai­Ja­zers­kie­nei­ir­ra­šy­to­jui­Pet­rui­Vens­lo­vui.­„La­bai­džiu­gu,­kad­Va­sa­rio­16­osios­pro­ga­esa­me­pa­gerb­ti.­Šie­ap­do­va­no­ji­mai­pri­klau­so­ne­tik­mums,­bet­ir­ko­man­doms,­nes­vie­nas­žmo­gus­be­pa­gal­bi­nin­kų­ma­žai­ką­ga­lė­tų­at­lik­ti.­Lin­kiu,­kad­nie­ka­da­ne­pris­tig­tų­tų­žmo­nių,­ku­rie­mums­pa­de­da,­ir­tų,­ku­rie­mus­pa­ste­bi“,­–­ap­do­va­no­tų­jų­var­du­dė­ko­jo­Kris­taus­Pri­si­kė­li­mo­baž­ny­čios­kle­bo­nas­V.Gri­ga­ra­vi­čius.

Ar­tū­ro­Mo­ro­zo­vo­nuotr.

po šven ti niu dan gu mi – raginimai blaivėti ir neemigruoti

Paletė: ­� Vasario­16­ąją­kauniečiai­šventė­dalyvaudami­tradiciniuose­renginiuose,­eitynėmis­ragindami­tautą­blaivėti,­mažiausiesiems­siūlydami­iš­karamelės­išlietų­trispalvių.­­ ­ Artūro­Morozovo­nuotr.

4

MiestasPenktadienis, vasario 17, 2012

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Kau nas – uni ver si te tų mies tas, o iš­ki liau sius ta len tus ug dan tys uni­ver si te tai – tai vals ty bės ga lia, ak­cen tuo ta iš kil min ga me Kau no uni­ver si te tų se na tų po sė dy je.

Ku ria atei ties Lie tu vąĮ bend rą po sė dį Kau no vals ty bi­nė je fil har mo ni jo je su si rin kę pen­kių Kau no aukš tų jų mo kyk lų in te­lek tua lai – iš skir ti nis įvy kis, kaip ir da ta, su ku ria jis su si jęs, – Lie­tu vos uni ver si te to 90­me tis. Šią ap lin ky bę sa vo svei ki ni me Kau no uni ver si te tų bend ruo me nėms ak­cen ta vo ir Pre zi den tė Da lia Gry­baus kai tė.

„1922 m. įku riant Lie tu vos uni­ver si te tą pa si rink ta sim bo li nė die na – Va sa rio 16­oji. At kur ta vals ty bė ne ga lė jo vystytis be at­gai vin tos aka de mi nės tra di ci jos. Tos tra di ci jos pri kė li mas ir bran­di ni mas yra neį kai no ja mas Lie tu­vos uni ver si te to nuo pel nas. Su si­bū rę in te lek tua lai, moks li nin kai, po li ti kai ėmė si ne prik lau so mos vals ty bės pro jek to – kur ti atei ties Lie tu vą. Kau no uni ver si te tai tę sia Lie tu vos uni ver si te to įsi pa rei go ji­mą bran din ti kū ry bin gą vi suo me­nę, ug dy ti kri ti nį mąs ty mą, už tik­

rin ti moks lo pa žan gą ir vals ty bės kles tė ji mą“, – pa brė žė Pre zi den tė svei ki ni me, ku ris bu vo per skai ty tas iš kil min ga me ren gi ny je.

Pa sak ša lies va do vės, Lie tu vos vals ty bė ir ES fon dai da bar su tei­kia pui kių ga li my bių mo der ni zuo­ti ir steig ti la bo ra to ri jas, ty ri mų ir moks lo cent rus, ku rie tam pa pa­žan gos va rik liais.

„Uni ver si te tai – tai vie ta, kur gims ta atei tis. Tai vie ta, kur jau nų žmo nių po ten cia las tam pa vals ty­bės ga lia“, – svei ki no Pre zi den tė.

Pro fe so riai šmaikš ta voPo sė dy je kal bė ję pro fe so riai ne­ven gė in te lek tua liai pa šmaikš tau­ti, su kel da mi ova ci jas ir pa si gė rė­ji mo šūks nius.

Ži no mas kom po zi to rius, Vy­tau to Di džio jo uni ver si te to (VDU) pro fe so rius Gied rius Kup re vi čius sa vo pa sa ko ji mą apie uni ver si te­tų rai dą paį vai ri no pa ties skam­bi na mais mu zi ki niais in tar pais ir ne ti kė to mis pub li cis ti nė mis imp­ro vi za ci jo mis. Jas jis bai gė lais vu sti liu mi su gro jęs ES him nu ta pu­sios kom po zi to riaus Ludwi go van Beet ho ve no „Džiaugs mo“ sim fo­ni jos mo ty vą.

VDU ta ry bos na rys, Hel sin­kio uni ver si te to Ja po ni jos stu di­jų pro fe so rius, vi suo me nės vei kė­

jas Rei nas Rau das pri mi nė ro mė nų fi lo so fo Ci ce ro no žo džius, kad na­mas, ku ria me nė ra kny gos, pri me­na dva sios ne tu rin tį kū ną.

„Ci ce ro no lai kais uni ver si te tų dar ne bu vo, bet da bar mes ga li me per fra zuo ti jo žo džius sa ky da mi, kad vals ty bė, ku rio je nė ra uni ver­si te tų, pa na ši į na mą, ku ria me nė­ra kny gų. To kių vals ty bių yra, bet tai ne tos vals ty bės, ku rio se mes ga lė tu me gy ven ti“, – sa kė pro fe­so rius.

Jis pa brė žė aka de mi nės veik los kū ry biš ku mo reikš mę.

„Žy mus pro fe so rius pas sa ve dirb ti pa kvie tė jau ną moks li nin­ką. Vie ną kar tą užė jęs į la bo ra to­ri ją pro fe so rius pa ma tė, kad jau­na sis moks li nin kas uo liai at lie ka kaž ko kius ban dy mus ir kruopš­čiai už si ra ši nė ja. Ki tą die ną vėl jį pa ma tė įni ku sį į tą pa čią veik lą. Ir tre čią, ir ket vir tą die ną – tas pa ts. Į klau si mą, ką jau na sis moks li nin­kas vei kia, šis at sa kė, jog be per sto­jo dir ban tis ir taip be si ti kin tis ge rai už si re ko men duo ti sa vo au to ri te to aky se. „Bet ka da gi tu mąs tai?“ – nu ste bęs ir su si krim tęs pa si tei­ra vo pro fe so rius“, – to kią is to ri ją pa pa sa ko jęs R.Rau das pa brė žė, kad moks lo pa sie ki mų pa grin das – ru­ti nos ne var žo ma lais va ir kū ry biš­ka min tis.

Kau no uni ver si te tai tu ri am bi cin gų tiks lų: jie sie­

kia bū ti ryš kes ni ir svar bes ni Kau no ir ša lies gy ve ni me. Plė to da mi dia­lo gą su mies tu, Lie tu va ir pa sau liu jie pa si ren gę kar tu kur ti tarp tau ti­niu mas tu ma to mą ir kon ku ren cin­gą mies to kul tū rą. Koks ke lias ge­riau sias šiam iš šū kiui?

Ra cio na lu vie ny ti iš tek liusPa sak Vy tau to Di džio jo uni ver si te­to (VDU) rek to riaus Zig mo Ly de­kos, uni ver si te tų in teg ra ci ja yra il­gas pro ce sas ir pir miau siai ver tė tų kur ti bend ras stu di jų pro gra mas.

„Bū tų daug ra cio na liau su telk ti aukš tų jų mo kyk lų iš tek lius, pa vyz­džiui, vi si kar tu ga lė tu me kvies ti gar sius už sie nio pro fe so rius dės­ty ti tam tik ras pro gra mas, kas vie­nam uni ver si te tui gal bū tų per bran gu“, – svars tė Z.Ly de ka.

Per nai Vy riau sy bė pa siū lė su­jung ti VDU, Kau no tech no lo gi jos (KTU), Lie tu vos svei ka tos moks­lų (LSMU), Alek sand ro Stul gins­kio (ASU) uni ver si te tus ir Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi ją (LKKA). Šis su ma ny mas su lau kė aka de mi­nės bend ruo me nės pro tes tų.

Į vie ną aukš tą ją mo kyk lą kol kas su si vie ni jo tik bu vęs Kau no me di­ci nos uni ver si te tas ir Lie tu vos ve­te ri na ri jos aka de mi ja.

Me cha niš kai jung ti – nie ko ge roKTU rek to rius Pet ras Bar šaus kas taip pat pri ta rė glau des nei uni­ver si te tų in teg ra ci jai. „Kiek vie na aukš to ji mo kyk la tu ri in for ma ti­kos pro gra mas, tad bū tų ra cio na lu tu rė ti vie ną vi siems uni ver si te tams dir ban čią in for ma ti kos ka ted rą“, – aiš ki no jis.

P.Bar šaus kas ma no, kad, prieš ku­riant stam bes nius aukš tų jų mo kyk­lų jun gi nius, bū ti na aiš kiai nu ma ty­ti tiks lus. „Suo miai iš kė lė tiks lą, kad jų Aal to uni ver si te tas pa tek tų tarp 10­ies ge riau sių jų Eu ro po je. Pa ma­tę, kad tam rei kia su stip rin ti me no ba zę, jie pri jun gė prie uni ver si te to ge riau sią di zai no ir me no mo kyk lą, o vers lui stip rin ti in teg ra vo ge riau­sią eko no mi kos mo kyk lą.“

„Nie ko ge ro ne bus, jei jun gi mas bus me cha niš kas, kai silp nes nis uni ver si te tas pri glau džia mas prie stip res nio“, – sakė KTU rek to rius.

LKKA se na to pir mi nin kas Alek­sas Sta nis lo vai tis pri mi nė, kad ge rus rei tin gus Eu ro po je tu ri ir ma žos, vos po 2 tūkst. stu den­tų tu rin čios aukš to sios mo kyk los. „Stam būs ne vi sa da yra ge res ni. Di no zau rai ir gi bu vo gi gan tiš ki, bet iš mi rė“, – vaiz džiai kal bė jo A.Sta­nis lo vai tis.

Re for mos – nuo la ti nė bū se naAukš to jo moks lo stu di jų re for mą mies to uni ver si te tai ver ti na ne­vie no dai. LSMU kanc le ris Vi lius Gra baus kas įsi ti ki nęs, kad ga li ma pa da ry ti daug ge rų dar bų ne prik­lau so mai nuo Sei mo spren di mų. „Jei vy rau ja pa si ry ži mas siek ti pa­

žan gos, ga li ma nu veik ti daug ge rų da ly kų“, – kal bė jo kanc le ris.

VDU rek to rius Z.Ly de ka mi nė­jo, kad stu den tų krep še lio sis te ma pa dė jo uni ver si te tams iš siaiš kin ti stu di jų pro gra mų po rei kį. „Tu ri me grei tai rea guo ti į stu di jų pro gra mų tu ri nį, iš siaiš kin ti, ką bū ti na keis ti. Uni ver si te tai vi sa da tu ri bū ti pa si­ren gę keis tis“, – įsi ti ki nęs jis.

LKKA se na to pir mi nin kas A.Sta­nis lo vai tis kri tiš kai ver ti no prio ri­te tus ski riant vals ty bės fi nan suo­ja mas vie tas. „Pa vyz džiui, mū sų ki ne zi te ra pi jos pro gra ma ne ga vo nė vie no krep še lio ir ke li šim tai mo ty vuo tų, ga bių abi tu rien tų tu­rė jo rink tis ki tas spe cia ly bes. Ki tas pa vyz dys – krep ši nio tre ne rio dis­cip li na ga vo tik vie ną vals ty bės fi­nan suo ja mą vie tą. O juk krep ši nis mums kaip re li gi ja, mū sų aka de­mi jo je stu di ja vo rink ti nės tre ne ris Kęs tu tis Kem zū ra“, – ste bė jo si jis.

ASU rek to rius An ta nas Ma zi­liaus kas pri dū rė, kad dėl stu di­jų re for mos aukš to sios mo kyk los pa tei kė sa vų pa siū ly mų.

Ieš ko pa sta to stu den tų na mamsVDU stu den tas Pau lius Bal to kas, spau dos kon fe ren ci jo je at sto va­vęs aka de mi niam mies to jau ni­mui, kal bė jo apie Kau no stu den­tų na mus.

„Tai bus pa sta tas ar jų komp lek­sas, kur bur sis stu den tiš kos or ga ni­za ci jos, bus ren gia mos kon fe ren ci­jos, me no pa ro dos, vie šos pa skai tos, ki ti ren gi niai, vyk do mi so cia li niai pro jek tai“, – sa kė P.Bal to kas.

Pa sak uni ver si te tų va do vų, pa­tal pų ieš ko ma mies to cent re, o dau giau siai pa ra mos šiai idė jai ti­ki ma si iš vers lo.

Svarbiausia laisvų intelektualų ir kūrybiškų minčių kalvė

Kau no uni ver si te tai: ar tė si me ir stip rė si me 1

Vi si kar tu ga lė tu­me kvies ti gar sius už sie nio pro fe so­rius dės ty ti tam tik ras pro gra mas.

Zig mas Ly de ka:

Žie das: �� Kau�no�uni�ver�si�te�tų�va�do�vų�ko�man�da�(iš�kai�rės):�KTU�rek�to�rius�P.Bar�šaus�kas,�VDU�rek�to�rius�Z.Ly�de�ka,�SMU�rek�to�rius�R.Ža�liū�nas,�ASU�rek�to�rius�A.Ma�zi�liaus�kas�ir�LKKA�se�na�to�pir­mi�nin�kas�A.Sta�nis�lo�vai�tis.� � � � � Tomo�Raginos�nuotr.

Nu si pel nę: �� Kau�no� aka�de�mi�nė� vi�suo�me�nė� se�na�tų� po�sė�dy�je� su�lau�kė�daug�gra�žių�žo�džių.

5

Miestas

„Di džiuo ki mės tuo, ką tu ri me“Kau no ar ki vys ku pas met ro po li tas Si gi tas Tam ke vi čius kal bė jo apie dva si nių ver ty bių svar bą šiuo lai ki­nia me pa sau ly je. „Kau no uni ver­si te tai yra išug dę daug nuo sta bių, švie sių as me ny bių, ku rios my lė jo Lie tu vą ir la bai daug jai da vė. No­rė čiau pa lin kė ti, kad uni ver si te tai ug dy tų ne tik in for ma ci jos pra sme iš si la vi nu sius žmo nes, bet ir tvir to­mis mo ra li nė mis ver ty bė mis pa si­žy min čius pa trio tus, ku rie ne no rė­tų iš Lie tu vos iš va žiuo ti, o jei no rė tų, tai tik tam, kad, sve čio se ša ly se įgi ję ver tin gos pa tir ties, par vež tų ją į sa vo tė vy nę“, – kal bė jo S.Tam ke vi čius.

Kau no mies to sa vi val dy bė Kau­no uni ver si te tų va do vus ap do va­no jo pa si dab ruo tais Kau no mies to bur mist ro Jo no Vi lei šio me da liais. Jie bu vo įteik ti Kau no tech no lo­gi jos uni ver si te to (KTU) rek to riui

Pet rui Bar šaus kui, VDU rek to riui Zig mui Ly de kai, Svei ka tos moks lų uni ver si te to (SMU) rek to riui Re mi­gi jui Ža liū nui, Lie tu vos kū no kul­tū ros aka de mi jos (LKKA) se na to pir mi nin kui Alek sui Sta nis lo vai­čiui, Alek sand ro Stul gins kio uni­ver si te to (ASU) rek to riui An ta nui Ma zi liaus kui.

VDU rek to riaus Z.Ly de kos pa­ste bė ji mu, bend ras se na tų po sė­dis įvy ko pir mą kar tą per 90 me­tų. „Kvie čiu vi sa da pri si min ti mū sų is to ri ją – tiek Lie tu vos, tiek mū sų uni ver si te tų, ir di džiuo ki tės tuo, nes tu ri me kuo di džiuo tis“, – kal bė jo jo ko le ga, KTU rek to rius P.Bar šaus kas.

Pas vei ki no po li ti kaiIš kil min ga me se na tų po sė dy je da­ly va vo Sei mo pir mi nin kė Ire na De­gu tie nė ir švie ti mo ir moks lo mi­nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius.

I.De gu tie nė ak cen ta vo, kad pir­ma sis uni ver si te tas bu vo įkur tas tuo met, kai ne prik lau so ma Lie tu vos Res pub li ka tik kė lė si iš griu vė sių.

„Ca ri nės prie spau dos są ly go mis užau gu siems žmo nėms bu vo su­da ry ta ga li my bė mo ky tis lie tu viš­ka me, tau ti nia me, uni ver si te te. Jis ta po tuo šal ti niu, ku ris at gai vi no ir įtvir ti no lie tu viš ką sa vas tį“, – pa­brė žė ji.

Penktadienis, vasario 17, 2012

Iš to pa ties lop šio

Svarbiausia laisvų intelektualų ir kūrybiškų minčių kalvė

Kau no uni ver si te tai: ar tė si me ir stip rė si me1922 m. va sa rio 16-ąją įkur tas Lie tu-vos uni ver si te tas po aš tuo ne rių me-tų pa va din tas Vy tau to Di džio jo uni-ver si te tu. Ats ki ri uni ver si te to pa da-li niai vė liau ta po pa grin du da bar-ti nėms aukš to sioms mo kyk loms: ASU, KTU, SMU, LKKA.

Kau ne stu di juo ja apie 70 tūkst. jau-nuo lių.

Tik šia me mies te yra ren gia mi far-ma ci nin kai, ve te ri na ri jos moks lų, ato mi nės ener ge ti kos spe cia lis tai, ki ne zi te ra peu tai ir spor to tre ne riai.

Kvie čiu vi sa da pri­si min ti mū sų is to ri­ją – tiek Lie tu vos, tiek mū sų uni ver si te tų, ir di džiuo ki tės tuo, nes tu ri me kuo di džiuo tis.

Pet ras Bar šaus kas:

Žie das: �� Kau�no�uni�ver�si�te�tų�va�do�vų�ko�man�da�(iš�kai�rės):�KTU�rek�to�rius�P.Bar�šaus�kas,�VDU�rek�to�rius�Z.Ly�de�ka,�SMU�rek�to�rius�R.Ža�liū�nas,�ASU�rek�to�rius�A.Ma�zi�liaus�kas�ir�LKKA�se�na�to�pir­mi�nin�kas�A.Sta�nis�lo�vai�tis.� � � � � Tomo�Raginos�nuotr.

Žais min gai: �� šven�ti�nė�je�kal�bo�je�kom�po�zi�to�rius�G.Kup�re�vi�čius�li�ko�iš�ti�ki�mas�sa�vo�gy�ve�ni�mo�prin�ci�pui�–�kū�ry�biš�ku�mui.�� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Pa ky lė tai: �� renginį�nu�spal�vi�no�jung�ti�nio�cho­ro,�VDU�sim�fo�ni�nio�or�kest�ro�ir�gar�sių�mies�to�so�lis�tų�at�lie�ka�mi�kla�si�kos�kū�ri�niai.

6

NuomoNės

Pa va sa rį Kau nas pa si tiks tu rė da mas 60 se niū nai­čių. Šio mis die no mis bai­gia ma kan di da tų re gist­

ra ci ja. Pas kui kau nie čiai bus kvie­čia mi atei ti prie bal sa dė žių se niū­ni jo se ir ati duo ti bal są už pa ti ku­sį kai my ną.Kau nas il gai spy rio jo si ir šiuos rin ki mus su ren gė tik įpa rei go tas teis mo. Sa vi val dy bė net ket ve­rius me tus ig no ra vo sa vi val dos įsta ty mo pa tai są, ku ri nu ma tė se­niū nai čių pa rei gy bę se niū ni jo se. Nes ku bė jo rink ti se niū nai čių ir ki­ti did mies čiai. Šiau lius ir Pa ne vė­žį taip pat te ko pri vers ti tai pa da­ry ti teis mo ke liu.

Da bar Sei me jau vėl sklan do idė ja at si sa ky ti se niū nai čių ar ba leis ti pa čioms sa vi val dy bėms nu spręs­ti, ar jų tik rai rei kia. Mat sua be jo­ta šios pa rei gy bės efek ty vu mu. Ypač di des niuo se mies tuo se. Kai­muo se gy ven to jams tu rė ti sa vą žmo gų, ku ris per pa sa ko tų se niū­nui jų rū pes čius (tiek se niū nai tis rea liai ir te ga li), gal ir nau din ga. Ta čiau mies tuo se sun ku įsi vaiz­duo ti, kad se niū nai čiai bus tie tik­rie ji žmo nių at sto vai. Juk Kau ne vie nam se niū nai čiui teks at sto­vau ti vi du ti niš kai 5,8 tūkst. žmo­nių. Ti kė ti na, kad jis pir miau siai įver tins sa vo ir ge riau siu at ve ju dar ko kių tri jų gre ti mų dau gia bu­čių ap lin ką, jų gy ven to jų po rei­kius. Dar ne pa mirš ki me, kad se­niū nai tis dirbs vi suo me ni niais pa grin dais, to dėl jam rei kės tik­rai ne ma žo en tu ziaz mo ir kant­ry bės apei ti di de lę te ri to ri ją, iš­klau sy ti įvai riau sių no rų, po rei­kių, rei ka la vi mų.Ant ra ver tus, ti kė ti na, kad mies­tie čiai ne la bai do mė sis, kur tą se­

niū nai tį su si ras ti ir var gu ar iš vis ži nos, kas jiems at sto vau ja tuo va di na muo ju že miau siu sa vi val­dos ly giu. Daž nas net sa vo laip­ti nės kai my nų ne pa žįs ta. Mies­tuo se bend ruo me niš ku mo jaus­mas itin men kas. Štai dau gy bė žmo nių nuo lat keiks no ja pa sta tų prie žiū ros ad mi nist ra to rius. Bet šie me tai iš me tų te be val do apie 80 pro c. dau gia bu čių, nors jų gy­ven to jai tu ri tei sę įkur ti sa vi nin­kų bend ri jas ir pa tys kaip no ri tvar ky ti sta ti nių ūkį be jo kių tar­pi nin kų. Bet ir įkur to se bend ri jo­se daug gy ven to jų vi sai ne si do mi na mo rei ka lais, ne da ly vau ja su­si rin ki muo se. Tik kai ta ki ta, ak­ty vio ji, pu sė nu bal suo ja, pa vyz­džiui, už tai, kad bū tų bran giai at­nau jin ti vamz dy nai, pi lie ti niai jaus mai stai ga at gy ja ir pa si pi la pa vė luo tos pre ten zi jos.Kai ku rie se niū nai taip pat abe­jo ja se niū nai čių nau da, nors pri­pa žįs ta, kad pir mi nė idė ja nė ra blo ga. En tu zias tin gai ir są ži nin­gai dir ban tys se niū nai čiai ga lė tų duo ti daug ge rų pa ta ri mų se niū­nams, kaip ra cio na liai pa skirs ty ti te gul ir ne di de lius se niū ni jų biu­dže tus. Mat šiais me tais joms bus pa skir ta pi ni gų su tvar ky ti ap lin­ką, žai di mų aikš te les, nu ge nė ti me džius, krū my nus.Mies to mik ro ra jo nuo se vei kian tys bend ruo me nių cent rai tei gia, kad jie jau se niai sėk min gai at sto vau­ja gy ven to jams se niū ni jo se ir sa­vi val dy bė je. Be to, bend ruo me nių cent rai su ne ri mo, kad se niū nai­čiai tu rės tei sę ver tin ti pa reng tus pro jek tus. To dėl Kau no bend ruo­me nių cent rų aso cia ci ja nu spren­dė ak ty viai da ly vau ti se niū nai čių rin ki muo se ir kel ti sa vo kan di da­tus. Ži nant, ko kie pa sy vūs per rin­ki mus bū na pi lie čiai, ti kė ti na, kad en tu zias tin gai nu si tei ku sių bend­ruo me nių na riams pa vyks se niū­nai čiais iš rink ti sa vus kan di da tus. Ta da iš es mės nie kas ne pa si keis­tų, tik bend ruo me nių pir mi nin­kai ar jų pa va duo to jai dar bū tų ti­tu luo ja mi se niū nai čiais.Kai kas sa ko, kad tik ro ji sa vi val­da bus tik ta da, kai ga lė si me tie­sio giai rink ti ne tik be al gos dir­ban čius se niū nai čius, bet ir se­niū nus, me rus. Ta čiau, ma nau, ne tiek svar bi rin ki mų for ma, kiek mū sų pa čių en tu ziaz mas, reik lu­mas iš rink tiems at sto vams, su vo­ki mas, kad kai my nų, bend ruo me­nės rei ka lai iš tik rų jų yra mū sų pa čių rei ka lai.

Laiškai ir komentarai neatspindi redakcijos nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Se niū nai čiai: pa ro di ja ar sa vi val dos jė ga?

Ti kė ti na, kad en tu­zias tin gai nu si tei ku­sių bend ruo me nių na­riams pa vyks se niū nai­čiais iš rink ti sa vus kan­di da tus.

Sau lius Tvir bu tas

Penktadienis, vasario 17, 2012

Penki mitai apie ne dar bąEg lė Mar ke vi čiū tėNe vy riau sy bi nės or ga ni za ci jos „Lie tu vos li be ra lus jau ni mas“ pir mi nin kė

Ta pro ga, kad į Lie tu vą šią sa­vai tę at vy ko Eu ro pos Ko­mi si jos at sto vai, spe cia liai de le guo ti spręs ti jau ni mo

ne dar bo pro ble mas skir tin go se ES ša ly se, Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė su mi nia ki tų vei kė jų ir gi su si zgri bo kal bė ti apie jau ni mo ne dar bą.

„Kal tas Ku bi lius“Pa ti jau ni mo ne dar bo pro ble ma nė ra šo ki ruo jan ti, nie kad ne gir dė ta nau­jie na – vi sa me pa sau ly je įsi siū ba vus ir Lie tu von at slin kus kri zei, jau ni­mo (15–29 m.) ne dar bas, Sta tis ti kos de par ta men to duo me ni mis, di dė jo skaus min gai spar čiai: 2008 m. ne dar­bo vi dur kis – 15,2 pro c., 2009 m. – 31,6 pro c., 2010 m. – 38,3 pro c.

Dar bai siau sta tis ti niai duo me nys at ro do, kai pa gal vo ja me, kiek jau nų žmo nių emig ra vo: 2008 m. – 6 505, 2009 m. – 8 126, 2010 m. – be veik 38,6 tūkst. žmo nių.

Ret ros pek ty viai pa gal vo jus apie Lie tu vos BVP au gi mą pa sta rai siais me tais, si tua ci jos šak nys tam pa aiš­kes nės, o de ma go gi nę re to ri ką mėgs­tan čių po li ti kų min tys – juo kin gos. 2007 m. BVP au gi mas bu vo 8,8 pro c., 2008 m. – 3,1 pro c. 2009 m. kri zė ga lu ti nai įsi siū ba vo, o neat sa kin gu sko li ni mu si ir per di de liu op ti miz mu pri dangs ty tos Lie tu vos eko no mi kos bur bu las su sprog din tas – BVP au­gi mas bu vo mi nu si nis (­14,8 pro c). 2010­ai sais, at ro do, vis kas ėmė tai­sy tis – rea lus BVP prieau gis pa sie kė 1,3 pro c., o 2011 m. pa bai go je džiau­gė mės net 5,8 pro c.BVP au gi mu.

„Rei kia dau giau pi ni gų“Įvai rio se dar bo gru pė se mąs tant, kaip bū tų ga li ma spręs ti vie ną ar ki­tą jau ni mo pro ble mą, vie nas pir mų­jų ir po pu lia riau sių pa siū ly mų, ypač iš ma žes nę pa tir tį tu rin čių, kai rių jų pa žiū rų žmo nių bū na „di din ti fi nan­sa vi mą“.

Iki šiol bu vo ga li ma di džiuo tis ir džiaug tis, kad Lie tu vo je jau ni mo po­li ti kos at sto vai si tua ci ją ver ti no blai­viai, ne ti kė da mi, kad kaž kur yra auk­so puo dy nė, iš ku rios paė mus vie ną ki tą auk si ną, efek ty viai sprę si me jau­ni mo pro ble mas. At si ran da tei gian­čių jų, kad vals ty bė tu rė tų už tik rin ti dar bo vie tas bė dos iš tik tiems žmo­nėms. Iš pir mo žvilgs nio tai ga lė­tų at ro dy ti la bai žmo giš ka, ta čiau iš tie sų tai – tik dar vie na meš kos pa­slau ga ir taip per ne lyg nai viems Lie­tu vos žmo nėms.

Kai ku rių siū ly mai kur ti vals ty bės su bsi di juo ja mas dar bo vie tas smar­kiai dvel kia kai ruo liš ko mis iliu zi jo­mis, iš krai pan čio mis na tū ra lų ir tva rų po kri zi nės eko no mi kos at si ga vi mą. O bai siau sia tai, kad opi Lie tu vos žmo­

nių pro ble ma – ti kė ji mas, kad kaž kas ga li jais pa si rū pin ti, to kiu bū du ga li bū ti dar la biau gi li na ma, užau gi nant kar tą žmo nių, pri pra tu sių prie vals­ty bės iš mal dos.

„Jau ni mas ne vers lus“Pa čių prie mo nių jau ni mo ne dar bui ma žin ti for ma vi mas, at ro do, dau­giau sia orien tuo tas taip, kad jau ni­mas lai ko mas žmo nė mis, ku rie bus įdar bi na mi, bet ne žmo nė mis, ku rie ga li su kur ti sa vo vers lą ir gal būt pa­si se kus ga lė ti įdar bin ti ki tus.

Ne pag rįs tas vers lo mi to lo gi za vi­mas Lie tu vo je leng vai pe rei na į biu­rok ra ti nį, jau ni mo po li ti kos ly gį, net smul kius vers li nin kus, už sii man čius pa pras čiau sia in di vi dua lia veik la, lai­kant ypa tin gų su ge bė ji mų žmo nė mis, ku rių tarp jau ni mo pa si tai ko re tai. Vis pa brė žia ma, kad vers lu mą ska­tin ti bū ti na, ta čiau yra ir ki ta jau nų žmo nių da lis, nie ka da ne su ge bė sian­ti su kur ti sa vo vers lo, už siim ti in di­vi dua lia veik la dėl ži nių, iš si la vi ni mo trū ku mo, to dėl prie mo nės, ku rio mis sie kia ma su ma žin ti jau ni mo ne dar bą, tu ri orien tuo tis vi sų pir ma į juos.

Iš ties dau ge liui, bent kiek ar ti miau su si dū ru siems su lie tu viš ka biu rok­ra ti ja ir neaiš ku, ka da siurp ri zą iš­krė sian čia mo kes ti ne sis te ma, nuo­sa vo vers lo idė ja at ro do rei ka lau jan ti ypa tin gų pro to ir va lios su ge bė ji mų. Vis dėl to, re mian tis „Eu ro ba ro met­ro“ duo me ni mis, ga li ma pa neig ti mi­tą, kad vers li nin kai – ypa tin ga kas ta:

Nuo mo nė: �� jau�ni�mas�Lie�tu�vo�je�nelai­ko�mas�žmo�nė�mis,�ku�rie�ga�li�su�kur�ti�sa�vo�vers�lą�ir�įdar�bin�ti�ki�tus.� �

� „Shutterstock“�nuotr.

Lie tu vo je vers li nin kai yra ma žiau siai iš si la vi nę ES.

Dar dau giau: kuo la biau iš si la vi­nęs žmo gus, tuo ma žes nė ti ki my bė, kad jis Lie tu vo je taps vers li nin ku. Re­mian tis tais pa čiais duo me ni mis apie vers lu mą Lie tu vo je (2009 m.), ga li­ma drą siai teig ti, kad Lie tu vos jau ni­mas yra ga nė ti nai vers lus: Lie tu vo je smul kie ji vers li nin kai iki 30 me tų su­da ro 35 pro c. vi sų ša lies vers li nin kų.

„Neaiš ku, kiek rei kia spe cia lis tų“Rei kė tų bent min ty se at si kra ty ti ir mi to, kad vals ty bė yra pa jė gi ap skai­čiuo ti, kiek ir ko kių spe cia lis tų jai rei kės. Šio po žiū rio ša li nin kai tei gia, kad bū tent dėl to, jog aukš to jo moks­lo sis te mo je nė ra aiš kes nio valstybės/ekonomikos po rei kių iš ryš ki ni mo, daug uni ver si te tų ab sol ven tų tam pa be dar biais ar ba dir ba ne pa gal spe­cia ly bę.

Eko no mi ka – ne ma ši na, ku rią ga­li ma leng vai val dy ti ir ap skai čiuo ti, kur ir kiek ko kio te pa lo (dar po pu lia­riai va di na mo eko no mi kos ska ti ni­mu) rei kia pil ti.

Tai gi ir iliu zi jos, kad uni ver si te tai ka da nors ga lė tų, bend ra dar biau da mi su vals ty be, ap mo ky ti tiek ir to kios dar bo jė gos, ko kios vals ty bei rei kia, rei kė tų at si sa ky ti. Lie tu va nė ra izo­liuo ta vals ty bė, pla ni nės eko no mi kos ša lis (kol kas), ku rio je ir iš ku rios dar­bo jė ga ne ju da. O ir rin kos pa klau sa ir pa siū la, at si žvel giant į nor ma lią moks lų truk mę Lie tu vo je (4–5 me­tai) ga li bū ti rim tai pa ki tu si.

„Vals ty bė ga li pa si rū pin ti sau gu mu“Gy ve ni mas nė ra sau gus ir kit kuo nei sa vo pa ties su ge bė ji mais pa si­ti kė ti nai vu. O už nai vu mą gy ve ni­me, vals ty bė je ken čia ma su ma žo mis per trau ko mis rin ki mų lai ko tar piu.

Jau ni mo ne dar bo ir šiaip įvai riau sių so cia li nių pro ble mų Lie tu vo je kon­teks te no riu pri si min ti Guo dos Az­gu ri die nės kar tą pa teik tą ana lo gi ją, aiš ki nan čią skir tu mą tarp gy ve ni mo lais vosios rin kos, ka pi ta liz mo, sis te­mo je ir pla ni nė je eko no mi ko je: lau ki­niai žvė rys ir na mi niai gy vu liai.

Nep rik lau so mo, lais vai gy ve nan­čio žvė ries gy ve ni mas – ga nė ti nai sun kus, ta čiau jis yra lais vas ir ga­li pa si rū pin ti pa ts sa vi mi net ra di ka­liai pa si kei tus ap lin ky bėms. Na mi nio gy vu lio gy ve ni mas – ra mus ir sės lus, juo vi sa da pa si rū pin ta. Jei ap lin ky bės bent kiek pa si kei čia, dau gu ma na­mi nių gy vu lių, ne tu rin čių pa grin di­nių iš gy ve ni mo įgū džių, ku riuos tu ri lau ki niai žvė rys, žus.

Ma nau, svar bu, kad, ban dy da mi spręs ti jau ni mo ne dar bo pro ble mas va di na mo mis ska ti na mo sio mis prie­mo nė mis, ne pa da ry tu me meš kos pa­slau gos pa čiam jau ni mui ir ke lioms kar toms į atei tį, pa dė da mi jiems tap­ti na mi niais, nuo ki tų pri klau so mais gy vu liais.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS: Mantas Lapinskas – 302 251Arūnas Dambrauskas – 302 268Vilija Žukaitytė – 302 266Saulius Tvirbutas – 302 262Virginija Skučaitė – 302 267jurgita Šakienė – 302 261

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Violeta juodelienė – 302 260

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 020.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

7

TemaPenktadienis, vasario 17, 2012

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Gy vū nų glo bos or ga ni za ci jos „Le­sė“ Kau no sky rius šeš ta die nį kvie­čia gy ven to jus į me tų su kak tį pa­žy min čią gy vū nų prie glau dą Sau­si nė je. Čia gau su trokš tan čių jų tap­ti jū sų įna miais.

Glo bo jan ti ran ka„Le sė“ bu vo įkur ta 2007 m., kai be na mių gy vū nų po pu lia ci ją Lie­tu vo je kont ro lia vo sa vi val dy bių iš lai ko mos prie glau dos ir ka ran­ti nai, ku riuo se iki 90 pro c. gy vū­nų bu vo už mig do mi, neieš kant jiems nau jų šei mi nin kų.

„Le sės“ sa va no riai be glo bių gy vū nų ne žu do. At virkš čiai: ste­ri li zuo ja ir glo bo ja sa vo na muo se ar prie glau do se tol, kol su ran da­mi nau ji šei mi nin kai.

„Kai prieš me tus Už lie džių se­niū ni jos Sau si nės kai me pa si ra­šė me ne nau do ja mų pa tal pų nuo­mos su tar tį, iš kar to pra dė jo me re mon to dar bus. Per me tus, pa­de dant rė mė jams ir sa va no riams, ap leis tas pa sta tas bu vo iš es mės su tvar ky tas, nors įvai rūs dar­bai te be vyks ta iki šiol. Vi daus ir lau ko vol je ruo se šiuo me tu pri­žiū ri me dau giau nei 50 li ki mo skriaus tų gy vū nų, dau gu ma jų – šu nys ir ka tės“, – pa sa ko jo „Le­sės“ Kau no sky riui nuo 2008 m. va do vau jan ti dip lo muo ta gy vū nų prie žiū ros spe cia lis tė Eg lė Ba le­žen tie nė.

„Vi sus at vyks tan čiuo sius am­sė ji mu pa si tin kan ti miš rū nė Ai­ra – pir mo ji įstai gos gy ven to ja. Ją, svir du liuo jan čią iš ba do, per­nai žie mą paė mė me iš vie nos so­dų bend ri jos pa kau nė je“, – pri si­mi nė E.Ba le žen tie nė.

Šven ti nių fe jer ver kų au kosKai nuo šam pa no ap svai gę ves tu­vi nin kai krykš tau ja pa ma tę į dan­gų šau nan čius bal tus ba lan džius, ne su si mąs to, kad šie pa pras ti (ne spor ti niai) ba lan džiai pa smerk ti žū čiai – jie nu gaiš iš ba do ne mo­kė da mi su si ras ti mais to žie mą.

Di de lė ne lai mė lau ki niams mies to paukš čiams – fe jer ver kai. Dau gy bė spar nuo čių žū va iš gąs­din ti kur ti na mo trenks mo ar ba nu skren da nuo triukš mo taip to li, kad ki tą die ną ne be su ge ba grįž ti prie jiems jau įpras tų le syk lų ir, ne su si ra dę mais to, nu gaiš ta.

Sa va no riš ko je gy vū nų glo bos or ga ni za ci jo je „Le sė“ šiuo me­tu žie mo ja ves tu vi nin kų į ne bū­tį pa siųs tas ba lan dis, su ras tas per spei gus. Ša lia jo nar ve lio įsi tai sęs

Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, pa-tvirtinto 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. TS-210, 12.13 punktu, rajono gyventojams teikiamas susipažinti Kauno rajono savivaldybės 2012 m. biu-džeto projektas.

Rajono gyventojai ir juridiniai asmenys su biudžeto projektu gali susipažinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (Savanorių pr. 371, Kaunas) Biu-džeto ir finansų skyriaus 406 arba 407 kabinete arba interneto svetainėje www.krs.lt.

Pastabas ir pasiūlymus dėl biudžeto projekto prašome teikti iki š.m. vasario 22 d. e. paštu arunas@krs.lt arba raštu Biudžeto ir finansų skyriui.

Biudžeto asignavimų paskirstymas pagal programas ( tūkst. Lt)

Programos pavadinimas Biudžeto asignavimai, tūkst. Lt

Savivaldybės valdymo (ir deleguotų funkcijų vykdymo) programa 25605,7

Savivaldybės politikos įgyvendinimo programa 2468,7

Kauno rajono verslo plėtros ir investicijų programa 969,9

Žemės ūkio programa 689

Komunalinio ūkio plėtros ir priežiūros programa 2664,9

Turto administravimo programa 210

Aplinkos ir sveikatinimo programa 1463,3

Kultūros plėtros programa 5284,9

Švietimo ir ugdymo programa 83272,2

Socialinės paramos įgyvendinimo programa 19531,5

Kūno kultūros ir sporto plėtojimo programa 1406,3

Kelių priežiūros ir viešojo transporto paslaugų įgyvendi-nimo programa 3291,4

Kredito įskolai dengti 3963,3

Iš viso 150821,1

Biudžeto asignavimų paskirstymas pagal programas, proc.

Kviečiame susipažinti su Kauno rajono savivaldybės 2012 m. biudžeto projektuKauno rajono savivaldybės biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal paja-mų rūšis (tūkst. Lt)Pajamų ekonominės klasifikacijos kodas

Pajamų pavadinimas 2012 m. planas

1. PAJAMOS

1.1. Mokesčiai 67577,0

1.1.1. Pajamų ir pelno mokesčiai 62717,0

1.1.1.1. Gyventojų pajamų mokestis, iš jų: 62717,0

Gyventojų pajamų mokestis (gautas iš VMI) 50787,0Gyventojų pajamų mokestis savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams išlyginti 11930,0

Gyventojų pajamų mokestis savivaldybių pajamoms iš fizinių asmenų pajamų mokesčio išlyginti 0,0

1.1.3. Turto mokesčiai, iš jų: 3870,0

1.1.3.1.1.1. Žemės mokestis (fizinių asmenų) 1200,0

1.1.3.1.2.1.1. Paveldimo turto mokestis 170,0

1.1.3.3.1.1. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis 2500,0

1.1.4. Prekių ir paslaugų mokesčiai, iš jų: 990,0

1.1.4.10.1. Mokestis už aplinkos teršimą 570,0

1.1.4.10.3.1.2. Valstybės rinkliavos 400,0

1.1.4.10.3.1.3. Vietinės rinkliavos 20,0

1.3. Dotacijos 74093,2

1.3.4.1.1.1.1 Speciali tikslinė dotacija, iš jų: 72120,4Lėšos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti 20857,4

Lėšos moksleivio krepšeliui finansuoti 50428,0Lėšos valstybės investicijų programoje numatytiems projek-tams finansuoti 743,0

BDK želdiniams inventorizuoti 92,0

1.3.4.1.1.1.2. Perduotoms iš apskričių įstaigoms išlaikyti 417,4

1.3.4.1.1.1.3. Kitos dotacijos 1555,4

1.4. Kitos pajamos 2585,0

1.4.1. Turto pajamos 790,0

1.4.1.4.1. Nuomos mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius 700,0

1.4.1.4.2.1. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 90,0

1.4.2 Pajamos už prekes ir paslaugas 1700,0

1.4.2.1.1.1. Pajamos už patalpų nuomą 327,8

1.4.2.1.3.1. Pajamos už atsitiktines paslaugas 1372,2

1.4.3. Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 50,0

1.4.4. Kitos pajamos 45,0

VISOS PAJAMOS 144255,2

Laisvas biudžeto lėšų likutis 2012-01-01 6565,9

VISOS PAJAMOS SU METŲ PRADŽIOS LIKUČIU: 150821,1

Apyvartos lėšos (iš to sk.) 200,0

Kauno rajono savivaldybės 2012 m. biudžeto pajamų struktūra, proc.

Užs. 912687

„Le sė“ lau kia ge ra šir džiųkaž kie no iš na mų iš mes tas de ko­ra ty vi nis triu šis.

„To kio mei lu mo ir ra mu mo pa­da rė lio ne su ma čiu si“, – tvir ti no sa va no rė Lau ri ta, im da ma iš nar­ve lio triu šį Tu tį.

Ku ria si pen sio na tasPrieg lau dos lau ko vol je ruo se net ir per spei gus pui kiai jau tė si di de li šu nys, nes ga lė jo nuo šal čio slėp tis tvir to se bū do se, pri klo to se šie no.

Vi di niuo se vol je ruo se – šva ru ir šil ta. „Kas dien plau na me in dus, skir tus gy vū nams šer ti. Ne vie­nam kas dien kei čia me „pa ta ly nę“, nes tu ri me tik rų se no lių, ku rie, ne su lau kę iš ve di mo į lau ką va lan­dos, pri šla pi na guo lį. Mū sų ir ka­čių pa ts my li miau sias yra bran daus

am žiaus šuo Kle vu kas, iš kan kin tas bu vu sio šei mi nin ko ir dėl ne prie­žiū ros nu pli kęs. Kle vu kas pra stai ma to ir gir di, bet pui kiai su ta ria su jį iš vi sų pu sių ap gu lu sio mis ka tė­mis. Žo džiu, jau for muo ja si pen­sio na to kon tin gen tas“, – pa ste bė­jo E.Ba le žen tie nė.

Jie kant riai lau kiaŠio je bu vu sių be glo bių gy vū­nų bu vei nė je at ku to ke lias sa vai­

tes prie sa vo mi ru sios šei mi nin kės gu lė jęs šu ne lis Dum pis, iš Lie tu­vos gy vū nų glo bos drau gi jos Gy­vy bės va go nė lių Vil niu je paim tas šuo Šan sas, už ne prie žiū rą ir kan­ki ni mą ba du iš šei mi nin kų atim ta ka ly tė Le lė ir dau gy bė ki tų ne lai­mė lių. Jie ne pra ran da vil ties su­ras ti nau jus, juos my lė sian čius šei mi nin kus.

Ai ra, ati džiai pri žiū rin ti su vers­tą prie įei gos į prie glau dą do va no­tų mal kų krū vą, gar siu lo ji mu pa­si tin ka ne tik atei nan čius, bet ir išei nan čius iš prie glau dos žmo­nes – tar si dė ko tų už at neš tas la­bai rei ka lin gas do va nas (įvai rius va lik lius, skal bik lius, pa tie sa lus, mais tą gy vū nams ir pan.) ar paim­tą iš prie glau dos li ki mo bro lį.

At vi rų du rų die na

Prieg lau dos, pa žy min čios me tų su kak tį, gy ven to jai lau kia jū sų šį šeš ta die nį, va sa rio 18 d., nuo 12 iki 17 val., o 13 val. ši gy vū nų glo­bos įstai ga bus pa šven tin ta.

Marš ru tas: au to ma gist ra lė je Kau­nas–Klaipėda, pa va žia vus apie 5 km už IX for to, pa ma čius ženk lą „Sau si nė, nau jie ji Mu niš kiai“, su kti į de ši nę. Pa su kus iš au tost ra dos rei­kia vėl tuoj pat su kti į de ši nį ke liu­ką, ku ris ir at ves į prie glau dą.

Kant rie ji: �� jie�kiek�vie�ną�die�ną�lau­kia�ge�rų�žmo�nių.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ai ra lo ji mu pa si tin­ka ne tik atei nan­čius, bet ir išei nan­čius žmo nes – tar si dė ko tų.

8

lietuva

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Ša lies va do vė Da lia Gry baus kai­tė, Lie tu vai mi nint Va sa rio 16­ąją, ofi cia lio je iš kil min go je Bal ti jos ša­lių vė lia vų pa kė li mo ce re mo ni jo je S.Dau kan to aikš tė je pra šne ko apie kla nus bei ko rup ci ją ir siū lė pa si­mo ky ti prin ci pin gu mo iš Lie tu vos ne prik lau so my bės kū rė jų.

„Žvelg da mi į praei tį pa si mo ky­ki me. Pa si mo ky ki me prin ci pin­gu mo. 1918 m. Lie tu va gi mė iš be komp ro mi sio va lios ak to. Mū­sų vals ty bės kū rė jai pa si rin ko tik vi siš ką ne prik lau so my bę. Pa­si rin ko ne da ry ti jo kių išim čių, spren džiant vals ty bei gy vy biš­kus klau si mus. Bū tent taip tu ri­me elg tis ir mes“,– su si rin ku sie­siems S.Dau kan to aikš tė je kal bė jo D.Gry baus kai tė. – Jo kių komp ro­

mi sų ko rup ci jai, kla no sa vi va lei, ne pa gar bai žmo gui, įsta ty mui ar vals ty bei. Pa si mo ky ki me at sa­ko my bės. Vi sa tuo me tė Lie tu vos švie suo me nė su si vie ni jo bend ro tiks lo var dan, tų, ku rie anuo met ne ra do no ro, lai ko ar ga li my bių pri si dė ti prie Lie tu vos rei ka lo. Jų var dus už pus tė is to ri jos dul kės.“

D.Gry baus kai tė pri mi nė vie­no gar siau sių Lie tu vos poe tų Just.Mar cin ke vi čiaus žo džius: „Tė vy nę rei kia vi są lai ką lip dy ti ir kur ti“ ir siū lė pa si mo ky ti vie ny bės.

Pre zi den tė pri mi nė, kad dar bas ar gy ve ni mas sve tur ne tu ri truk­dy ti vi siems vie nin gai dirb ti sa vo tė vy nės la bui, nes Lie tu va yra ten, kur yra bent vie nas lie tu vis. „Už­tik rin ki me, kad at stu mai ar skir­tu mai ne truk dy tų vi siems steng tis dėl sa vo ša lies. Dirb ki me kar tu“, – aikš tė je su si rin ku sie siems kal bė jo Pre zi den tė.

Pre zi den tė siū lė mo ky tis iš praei ties

„Be švie ti mo sis te mos nė vie na tau ti nė ma žu ma ne ga li gy vuo ti. Vi si tai su pran ta – kaip ir lie tu viai Len ki jo je, taip ir len kai Lie tu vo­je. Sup ran ta me ir mes, kad len kų ma žu mos švie ti mas Lie tu vo je – tai bū ti ar ne bū ti len kų ma žu moms čia“, – tei gė jis va kar lan ky da ma­sis Šal či nin kų J.Snia dec kio gim­na zi jo je. Pa sak B.Ko mo rows kio, Len ki jos vals ty bė sa vo ša lies tau ti­nėms ma žu moms už sie ny je ski ria di de lį dė me sį. Be to, Len ki ja re mia ir rems len kų švie ti mą Lie tu vo je.

„Mes ski ria me di de lį dė me sį šiam klau si mui ir ban do me įti­kin ti mū sų Lie tu vos par tne rius, kad ne bū tų pa blo gin tos len kų švie ti mo są ly gos Lie tu vo je. Tas dė me sys ma to mas ir žvel giant į su re mon tuo tą Šal či nin kų mo­kyk lą“, – kal bė jo pre zi den tas.

Jis sa kė, kad Lie tu va ir Len­ki ja drau ge įgy ven di na svar bius pro jek tus, dar tu ri ap tar ti daug te mų, de rė tis. Ta čiau švie ti mo klau si mai vi sa da bu vo, yra ir bus Len ki jos dė me sio cent re. Pa sak jo, švie ti mu rū pi na si vi sos vals­ty bės, ku rios jau čia emo ci nį ry šį su sa vo tau ti nė mis ma žu mo mis.

Pir mą kar tą Šal či nin kuo se ap­si lan kęs ša lies kai my nės va do vas šį mies tą va di no ne for ma lia len­kų ma žu mos sos ti ne Lie tu vo je ir dė ko jo vie tos val džiai už pa stan­gas ug dant jau ni mą bei sau gant len kiš ku mą. Anot sve čio, aukš­tą švie ti mo ly gį len kų kal ba Lie­tu vo je ro do di de lis įsto jan čių į aukš tą sias mo kyk las skai čius.

„Tai ypač svar bu len kų bu vi­mui Vil ni jos kraš te ir len kų ma­žu mai vi so je Lie tu vo je“, – kal bė­jo B.Ko mo rows kis.

Pre zi den tas sa vo kal bo je taip pat ak cen ta vo eko no mi nius Lie­

tu vos ir Len ki jos ry šius. Jo tei­gi mu, Len ki jos pa sie ki mai tarp­tau ti nė je are no je, plė to jant eko no mi ką, pa de da ir Lie tu vai. B.Ko mo rows kis tvir ti no, kad dvi­ša liai san ty kiai vers lo, ūkio sri ty­je jį džiu gi na.

B.Ko mo rows kio tei gi mu, per 20 ne prik lau so mos Lie tu vos me­tų len kų tau ti nė ma žu ma su stip­rė jo. Jis ra gi no su si rin ku sius ieš­ko ti są jun gi nin kų ir par tne rių, su pran tan čių, kad kul tū ri nė, tau­ti nė ir re li gi nė įvai ro vė yra ver ty­bė kiek vie nai vals ty bei, kiek vie nai vi suo me nei. Be to, jis ak cen ta vo, kad tau ti nės ma žu mos tu ri bū ti sa vo vals ty bės pi lie čiai.

Apie len kų tau ti nės ma žu mos pa dė tį Lie tu vo je kal bė jo eu ro­par la men ta ras, Lie tu vos len kų rin ki mų ak ci jos va do vas Val de­ma ras To ma ševs kis, Sei mo na­riai Ja ros la vas Nar ke vi čius ir Mi­cha las Mac ke vi čius.

V.To ma ševs kis tei gė pa si gen­dan tis tau ti nių ma žu mų ir da bar­ti nės val džios dia lo go. Jis taip pat ap gai les ta vo, kad Lie tu vo je tau ti­nių ma žu mų par ti joms ne da ro ma nuo lai dų, jos, kaip vi sos par ti jos, tu ri įveik ti rin ki mų bar je rą. Toks bar je ras tau ti nių ma žu mų par ti­joms Len ki jo je esą ne tai ko mas.

Kai my nų pre zi den tas guo dė ir ža dė joLie tu vo je vie šė jęs Len ki jos pre zi den tas Bro nis ła was Ko mo rows kis tvir ti no, kad jei gu Lie tu vo je ne liks mo ky mo len kų kal ba, ne liks ir tau ti nės len kų ma žu mos. Kar tu jis pa ra gi no len kų at sto vus Lie­tu vo je pir miau sia bū ti ge rais pi lie čiais.

Vil tys: �� B.Ko�mo�rows�kis�Šal�či�nin�kų�ra�jo�no�gy�ven�to�jams�tvir�ti�no,�jog�Len�ki�ja�ban�do�įti�kin�ti�Lie�tu�vą,�kad�ne�bū�tų�pa­blo�gin�tos�len�kų�švie�ti�mo�są�ly�gos.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Vie tos tė vų at sto vė kal bė jo, kad Len ki jos pre zi den to vi zi tas Šal či­nin kuo se vyks ta sun kiu me tu, kai len kų švie ti mui iš ki lu si grės mė. Ji pra ne šė, kad ko vo 17 d. jie išeis į gat ves, kad bū tų iš girs tas jų bal sas. Vie tos len kai tą die ną Vil niu je ren­gia ei ty nes ir pro tes tuos prieš Švie­ti mo įsta ty mo nuo sta tas, ku rio mis su vie no din ti rei ka la vi mai lai kan­tie siems lie tu vių kal bos eg za mi ną ir iš plės tas dės ty mas lie tu vių kal ba.

Mo te ris pa brė žė, kad šio se že­mė se jie nė ra emig ran tai, len kų tau ty bės žmo nės čia gy ve na nuo se no, tai „Len ki ja emig ra vo“. Ji sa­kė, kad jiems kaip tau ti nei ma žu­mai ky la ir dau giau pro ble mų – dėl

Na cio na li nių pre mi jų ko mi si jos pir mi nin kas is to ri kas Alf re das Bumb laus kas pri si pa ži no, kad ko­mi si ja dve jus me tus gal vo jo, ar skir ti pre mi ją Aukš čiau sio sios Ta­ry bos­At ku ria mo jo Sei mo pir mi­nin kui Vy tau tui Lands ber giui.

Mi nint Vals ty bės at kū ri mo die ną va kar pre zi den tū ro je įteik tos 2011­ųjų Lie tu vos na cio na li nės kul tū ros ir me no pre mi jos.

„Kai kas mus kal ti na po li ti ka vi­mu. Ypač dėl svar biau sio Nep rik­lau so my bės ar chi tek to V.Lands­ber gio. Dve jus me tus gal vo jo me ir apie žan ro ta pa tu mą, ir apie dy­džių skir tin gu mą, ir apie dau gy bę ki tų da ly kų. Ap sisp ren dė me, kad V.Lands ber gio puo se lė ja ma Čiur­lio nia na yra tai, be ko neį ma no ma

Ypa tin gą die ną pa gerb tos ypa tin gos as me ny bės

Įkvėpimas: �� D.Grybauskaitė�kalbėjo�apie�nepakantumą�korupcijai�ir�ne­pagarbą�žmogui.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Sup ran ta me ir mes, kad len kų ma žu­mos švie ti mas Lie­tu vo je – tai bū ti ar ne bū ti len kų ma žu­moms čia.

Šeima: �� nacionalinės�premijos� laureatą�sveikino�žmona�Gražina� ir�vaikaičiai.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Lietuva išlieka šviesolaidinio ryšio lyderė.

12p.penktadienis, vasario 17, 2012

9

lietuva

Kai my nų pre zi den tas guo dė ir ža dė jo

Vil tys: �� B.Ko�mo�rows�kis�Šal�či�nin�kų�ra�jo�no�gy�ven�to�jams�tvir�ti�no,�jog�Len�ki�ja�ban�do�įti�kin�ti�Lie�tu�vą,�kad�ne�bū�tų�pa­blo�gin�tos�len�kų�švie�ti�mo�są�ly�gos.� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Su ta rė rū pin tis ener ge ti kos pro jek tais

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Lie tu vos Vy riau sy bė, prieš ku­rį lai ką su tei ku si įga lio ji mus pa­rei gū nams pa si ra šy ti tarp tau ti nę su tar tį dėl in te lek ti nės nuo sa vy­bės gy ni mo elekt ro ni nė je erd vė­je, su trum pin tai va di na mą AC TA, da bar nu spren dė ne sku bin ti Sei­mo ją ra ti fi kuo ti.

Vy riau sy bė prieš po rą die nų per po sė dį karš tai dis ku ta vo dėl in­for ma ci nių tech no lo gi jų pa­sau ly je prieš ta rin gai įver tin tos AC TA su tar ties.

Po dis ku si jų nu spręs ta ne ra­gin ti Sei mo šią tarp tau ti nę su tar tį ra ti fi kuo ti kuo grei čiau. Ža da ma pra tęs ti dis ku si jas su vi suo me­ne ir su tarp tau ti ne bend ruo me­ne dėl to, ar AC TA yra priim ti na, ar ji ga li bū ti įgy ven din ta.

„Su tar ta, kad ar ti miau siu me tu su tar tis ra ti fi kuo ti ne bus tei kia­ma. Bus kon sul tuo ja ma si su vi­suo me ne, šne ka ma, žiū ri ma, kaip vi sa tai at ro do. Bus ana li zuo ja­ma ir tik ta da spren džia ma“, – po po sė džio sa kė tei sin gu mo mi­nist ras Re mi gi jus Ši ma šius.

Dis ku si jas dėl AC TA tu rė­tų or ga ni zuo ti Už sie nio rei ka lų mi nis te ri ja. Ši, ga vu si prem je­ro And riaus Ku bi liaus su ti ki mą, prieš ku rį lai ką su tei kė Lie tu vos am ba sa do riui Ja po ni jo je įga lio­ji mus vals ty bės var du pa si ra šy­ti su tar tį.

Už sie nio rei ka lų vi ce mi nist ras Egi di jus Mei lū nas pa brė žė, kad, ren gian tis pa si ra šy ti AC TA, dir­bo ke tu rio li kos vals ty bės ins ti tu­ci jų at sto vai ir nė vie nas jų neįž­vel gė grės mės, kad su tar tis vers tų iš es mės keis ti da bar ga lio jan čius tei sės ak tus. „Ren gian tis pa si ra­šy ti šią su tar tį, dir bo ke tu rio li kos ins ti tu ci jų at sto vai: įvai rių mi nis­te ri jų, Pa ten tų biu ro, In for ma ci­nės vi suo me nės plėt ros ko mi te to ir taip to liau. To kių klau si mų per pa si ren gi mo eta pą ir iš vi suo me­nės ne bu vo la bai gir dė ti. Jie suak­ty vė jo bū tent jau pa si ra šius. Dis­ku si jos po rei kį įžvel gia me dar ir to dėl, kad ski ria si kai ku rių su tar­čių nuo sta tų in terp re ta ci ja. Sa ko­ma, kad jos ga li var žy ti vie ną ar

ki tą tei sę. No rint tai iš siaiš kin ti, rei kia dis ku tuo ti“, – tei gė E.Mei­lū nas.

„Paašt rė jus dis ku si joms pa si­ma tė, kad šį klau si mą rei kia ge­rai ap tar ti ins ti tu ci joms ir, svar­biau sia, su vi suo me ne“, – pri ta rė R.Ši ma šius.

Pa čiam tei sin gu mo mi nist­rui dau giau sia klau si mų ky la dėl au gan čio iš ra di mų, in te lek ti nės nuo sa vy bės pro duk tų, au to rys­tės pro duk tų nau do ji mo, kai jų ap sau ga „rea liai iš lie ka to kia, ko­kia bu vo XIX a. pa bai go je“. „Atė­jo lai kas įver tin ti, ar tai ati tin ka šian die nos po rei kius, nes už lan­go – XXI a.“, – pa brė žė tei sin gu­mo mi nist ras.

Ter mi nas, iki ka da Lie tu va tu­rė tų ap si spręs ti, ar ra ti fi kuo­ti AC TA su tar tį, ne nus ta ty tas. „Lie tu vos tei sė yra ra ti fi kuo ti ar­ba ne ra ti fi kuo ti. Ter mi nas bus toks, iki ka da Lie tu va ap si spręs. Ne ga lė čiau pro gno zuo ti, kiek už truks šios dis ku si jos“, – sa kė R.Ši ma šius.

Lie tu va yra pa si ra šiu si AC TA, ta čiau tam, kad ji įsi ga lio tų, su­tar tį tu ri ra ti fi kuo ti Sei mas. Taip ji tap tų Lie tu vos tei sės sis te mos da li mi.

Ta čiau AC TA su kė lė pro tes tų ban gą Lie tu vo je, Eu ro po je ir vi­sa me pa sau ly je. Su tar tis pa va­din ta in ter ne to lais vę ri bo jan čiu do ku men tu. Di de li pro tes tai dėl šio do ku men to priė mi mo su reng­ti Vo kie ti jo je, Len ki jo je, Ny der­lan duo se, Di džio jo je Bri ta ni jo je ir ki to se vals ty bė se. Do ku men tui ne pri ta rian tys tvir ti na, kad taip bus su var žy tos in ter ne to var to to­jų tei sės, jie ga lės bū ti se ka mi by­lų da li ji mo si pro gra mo se. Do ku­men to ren gė jai tvir ti na, kad taip ti ki ma si ap sau go ti kū rė jų tei ses.

Prieš sa vai tę pro tes tas su reng­tas ir Vil niu je.

Su tar tį yra pa si ra šiu sios 22 ES na rės, ta čiau do ku men tą dar tu rės ra ti fi kuo ti Eu ro pos Par­la men tas, ku ria me nuo bir že lio bus ren gia mos dis ku si jos šiuo klau si mu. Ru de nį pir mo sios do­ku men tą pa si ra šė JAV, Ka na da, Aust ra li ja, Nau jo ji Ze lan di ja, Ja­po ni ja, Sin ga pū ras, Ma ro kas ir Pie tų Ko rė ja.

At si trau kė dėl AC TA su tar ties

Pa sip rie ši ni mas: �� praė�ju�sią�sa�vai�tę�AC�TA�su�tar�ties�prie�ši�nin�kai�sa­vo�po�zi�ci�ją�iš�sa�kė�mi�tin�ge.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Ypa tin gą die ną pa gerb tos ypa tin gos as me ny bės

Vil niu je su si ti kę Lie tu vos ir Len ki­jos pre zi den tai D.Gry baus kai tė bei B.Ko mo rows kis su ta rė as me niš kai rū pin tis bend rais ener ge ti kos pro­jek tais.

„Dar per nai su Len ki jos pre zi den­tu su ta rė me skir ti dau giau dė me sio dvi ša liam bend ra dar bia vi mui. Šian­dien nu spren dė me vals ty bių va do­vų ly giu as me niš kai rū pin tis du jų ir elekt ros jung čių pro jek tų įgy ven di­ni mu“, – pre zi den tū ros pra ne ši me ci­tuo ja ma D.Gry baus kai tė.

Ji taip pat pa siū lė Len ki jai pri si dė­ti prie Lie tu vo je įsteig to Ener ge ti nio

sau gu mo cent ro veik los. Jo tiks las – pri si dė ti prie bend ro NA TO na rių ener ge ti nio sau gu mo ir iš ma nio sios gy ny bos už tik ri ni mo.

Lie tu vos ir Len ki jos pre zi den tai su ta­rė koor di nuo ti ša lių po zi ci jas sau gu­mo po li ti kos ir prieš ra ke ti nės gy ny­bos klau si mais ren gian tis pa va sa rį vyk sian čiam NA TO va do vų su si ti ki­mui Či ka go je.

Vals ty bės at kū ri mo die nos pro ga Vil niu je vie šin čiam B.Ko mo rows­kiui D.Gry baus kai tė pa dė ko jo už len­kų tau tos svei ki ni mą Lie tu vos žmo­nėms.

Lau rea tai

Na cio na li nės kul tū ros ir me no pre­mi jos va kar įteik tos še šiems kū rė­jams: ki no re ži sie riui A.Žeb riū nui, eu ro par la men ta rui, pir ma jam at­kur tos ne prik lau so mos Lie tu vos va do vui, mu zi ko lo gui V.Lands­ber giui, fo to me ni nin kui Al gi man­tui Alek sand ra vi čiui, vi zua li nio me no kū rė jui Kęs tu čiui Gri ga liū­nui, ra šy to jui Hen ri kui Al giui Čig­rie jui ir dai ni nin kei As tai Krikš čiū­nai tei. Re ži sie rius A.Žeb riū nas ap­do va no tas už vi so gy ve ni mo in­dė lį į kul tū rą ir me ną. Jam pre mi­ja skir ta „už kū ry bą, klo ju sią pa ma­tus lie tu vių poe ti niam ki nui, ne pa­kar to ja ma kal ba vi sais lai kais tei­gu sią aukš čiau sias hu ma nis ti nes ver ty bes“.

pa var džių ir gat vių pa va di ni mų ra­šy mo, že mės grą ži ni mo.

„Gal ir šian dien pa ma ty si te per te le vi zi ją, kad var to ja ma ne lie tu­vių kal ba“, – tei gė mo te ris.

Sve čio gar bei gim na zi ja bu vo pa­puoš ta Lie tu vos ir Len ki jos vė lia­vų spal vo mis, moks lei viai su ren­gė kon cer tą.

B.Ko mo rows kis va kar į Lie tu vą at vy ko pa mi nė ti Vals ty bės at kū­ri mo die nos. Po vieš na gės Šal či­nin kuo se jis su si ti ko su Pre zi den­te Da lia Gry baus kai te, pa svei ki no sos ti nės gy ven to jus prie pre zi den­tū ros S.Dau kan to aikš tė je, da ly va­vo šv. Mi šio se Ar ki ka ted ro je.

BNS, KD inf.

Vla das Si ru ta vi čiusIs to ri kas ir po li to lo gas

Len ki jos pre zi den tas, pa reikš­da mas, kad „jei Lie tu vo je ne­liks mo ky mo len kų kal ba, ne liks ir tau ti nės len kų ma­

žu mos“, pa brė žė fak tą, ir tiek. Jo kių prie kaiš tų Lie tu vai jo lū po mis iš­sa ky ta ne bu vo. Tai tie siog bend ro po­bū džio ko men ta ras. Švie ti mas bet ku riai tau ti nei ma žu mai yra itin reikš min gas da ly kas – tai svar­bu jos sa vi mo nei, kul tū rai. Tai, kad at vy kęs į Lie tu vą, pre zi den­tas pir miau sia ap lan kė Šal či nin kus, ga li kel ti tam tik rų klau si mų, ta čiau ne pa mirš ki me, kad pa na šiai nu vy ku­si į Len ki ją el gė si ir Pre zi den tė D.Gry­baus kai tė. Tai gi čia taip pat ne ma tau ko nors ypa­tin go.Jo kių pre ten zi jų šį syk Lie tu va, ko kių bū ta iš aukš tų Len ki jos pa rei gū nų anks čiau, neiš gir do. Juk prie kaiš tų dėl Švie ti mo įsta ty mo, ku ris su stip ri na lie tu vių kal bos mo­ky mą tau ti nių ma žu mų mo kyk lo se ir tik rai nė ra nei disk ri mi nuo jan tis, nei ap ri bo jan tis, nors da lis Len ki jos bend­ruo me nės, ma no ki taip, taip pat ne bu­vo iš sa ky ta.

Komentaras

Ko vo 11­osios Lie tu va“, – per ce­re mo ni ją sa kė A.Bumb laus kas.

Jis at krei pė dė me sį, kad mi nint Va sa rio 16­ąją ap do va no ja mi Ko­vo 11­osios kū rė jai.

Pa sak A.Bumb laus ko, net so viet­me čiu kū rę me ni nin kai ar ti no Ko­vo 11­ąją. Tarp to kių – Na cio na li­ne kul tū ros ir me no pre mi ja už vi so

gy ve ni mo kū ry bą ap do va no tas ki­no re ži sie rius Arū nas Žeb riū nas.

At siim da mas ap do va no ji mą re­ži sie rius tei gė, kad pre mi ja jam reiš kia mo ra li nį pa lai ky mą. „Gal­vo ju, gal dar vie ną fil mą su kur siu“, – pra si ta rė A.Žeb riū nas.

Pre zi den tės Da lios Gry baus kai­tės tei gi mu, rei kia pa si džiaug ti, kad kas met ran da me, ką ap do va no ti.

„Sim bo liš ka, kad šian dien pa ger­bia me ir svei ki na me Na cio na li nių kul tū ros ir me no pre mi jų lau rea tus. Jūs ryš kiau si šian die nos kū rė jai, at­sklei džian tys mū sų tau tos kū ry bi nes ga lias. Šios ga lios kū rė mums šimt­me čių is to ri ją, vals ty bę ir ta pa ty bę. Net sun kiais vals ty bin gu mo ne tek­ties lai kais kul tū ra mo kė lais vės“, – kal bė jo vals ty bės va do vė.

BNS, KD inf.

Ap sisp ren dė me, kad V.Lands ber gio puo­se lė ja ma Čiur lio­nia na yra tai, be ko neį ma no ma Ko vo 11­osios Lie tu va.

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

penktadienis, vasario 17, 2012

10

sportaspenktadienis, vasario 17, 2012

Di dy sis Eu ro pos fut bo las bai gė žie mos ato sto gas – su žais tos pir­mo sios ket ve rios Čem pio nų ly­gos aš tunt fi na lio rung ty nės.

Per ga lę sve čiuo se iš ko vo jo praė­ju sio se zo no nu ga lė to jos ti tu lą gi­nan ti „Bar ce lo na“ (Is pa ni ja), 3:1 įvei ku si Le ver ku ze no „Bayer 04“ (Vo kie ti ja) eki pą.

„Bet ku rio Vo kie ti jos klu bo gy­ny ba var žo vams yra sun kiai įkan­da ma. Trys įvar čiai – la bai ge ras iš vy kos re zul ta tas. Ma nau, mes žen gė me tvir tą žings nį ket virt­fi na lio link“, – po var žy bų sa kė „Bar ce lo nos“ vy riau sia sis tre ne­ris Jo se pas Guar dio la.

Is pa nų klu bo puo lė jas Lio ne lis Mes si, įmu šęs vie ną įvar tį, pa ge­ri no re kor dą: jis su 45 įvar čiais ta po Eu ro pos tur ny ruo se da ly­vau jan čių Pie tų Ame ri kos fut bo­li nin kų ly de riu.

Ne ti kė tu re zul ta tu bai gė si ma­čas Ita li jo je, kur „AC Mi lan“ net 4:0 su triuš ki no Lon do no „Ar se­nal“ (Ang li ja) vie nuo li kę. Tai – skau džiau sia „Ar se nal“ ne sėk mė Eu ro pos tur ny ruo se per vi są klu­bo is to ri ją.

„Arit me ti ka – la bai pa pras ta: skir tu mas tarp mū sų ir „AC Mi­lan“ ga li my bių ženg ti į ket virt fi­na lį be veik vi sais at žvil giais pa­lan kus var žo vams iš Ita li jos. Šį

kar tą mū sų gy ny ba bu vo siau­bin ga. Ma ne šo ki ra vo tai, kad mes vė la vo me rea guo ti į vi sus es mi nius dvi ko vos įvy kius ir pri­si da rė me sau rū pes čių ele men­ta rio se si tua ci jo se“, – krim to­si „Ar se nal“ stra te gas Ar se ne’as Wen ge ras.

„AC Mi lan“ sau gui Cla ren ce’ui See dor fui tai bu vo 100­asis su si­ti ki mas Eu ro pos tau rių tur ny ruo­se su Mi la no eki pa, bet olan das pa ty rė trau mą ir dvi ko vos ne bai­gė – jį pa kei tė Ur by’s Ema nuel­so nas.

Va sa rio 21­ąją aštunt fi na ly je su si tiks Dei vi do Šem be ro at sto­vau ja mas Mask vos CSKA (Ru­si ja) ir Jo sé Mou rin ho va do vau­ja mas Mad ri do „Real“ (Is pa ni ja) bei „Na po li“ (Ita li ja) ir Lon do­no „Chel sea“ (Ang li ja), o 22 d. – Mar se lio „Olym pi que“ (Pran cū­zi ja) ir Mi la no „In ter“ (Ita li ja) bei „Ba sel“ (Švei ca ri ja) ir Miun che­no „Bayern“ (Vo kie ti ja).

Čem pio nų ly gos fi na las ge gu­žės 19­ąją vyks Miun che ne (Vo­kie ti ja).

KD inf.

Fa vo ri tai jaus spau di mąŠian dien LKF tau rės tur ny ro pus fi­na ly je žal gi rie čiai su si kaus su „Kė­dai nių­Trio bet“ ko man da, o Prie­nų „Rū du pis“ – su Pas va lio „Pie no žvaigž dė mis“.

„Tau rės tur ny ras – spe ci fi nis, dau gu mai svar biau sias tai ki nys – tik pus fi na lis. Žai si me sa vo aikš­tė je, to dėl mū sų mo ty va ci ja ir nu­si tei ki mas tu ri bū ti di des ni nei var žo vų. Tu ri me bū ti išal kę tro­fė jaus ir ži no ti, kaip jį iš ko vo ti“, – sa kė „Žal gi rio“ vy riau sia sis tre ne­ris Alek sand ras Tri fu no vi čius.

„Kė dai nių ko man da – fi ziš kai stip ri. Ma nau, kad esa me ge res ni, bet tai tu rė si me įro dy ti aikš tė je“, – tei gė „Žal gi rio“ vi du rio puo lė jas Ro ber tas Jav to kas.

„Ne ga li bū ti ki to kių tiks lų – tik lai mė ti tau rę“, – pa brė žė A.Tri fu­no vi čius.

„Mū sų žai dė jų ir žal gi rie čių meist riš ku mo ly gis ski ria si, ta­čiau tik rai ne gal vo si me apie rung­ty nes dėl tre čio sios vie tos. Rim­tai ruo šia mės ko vai su „Žal gi riu“.

No ri me mes ti var žo vams iš šū kį, iš anks to tau py ti jė gų ne si ren gia me, – kal bė jo kė dai niš kių stra te gas Ge­di mi nas Pet raus kas. – Pra lai mė jus ant ša kos mū sų nie kas ne ka bins, o iš žal gi rie čių ti ki ma si tik per ga­lių, to dėl jie jaus pa pil do mą spau­di mą.“

„Rū du pis“ tu ri nuo sto lių„Rū du pio“ pa si ruo ši mą LKF fi na­lo ket ver to tur ny rui ap tem dė Ado Juš ke vi čiaus li ga ir Ar tū ro Mi lak­nio ko jos trau ma.

Prie niš kių eki pai per pus fi na­lį su pa sva lie čiais ne ga lės pa dė ti ir Ge di mi nas Ore li kas, be si gy dan tis pirš to trau mą.

„Pa dė tis – su dė tin ga, nes mums teks vers tis su sep ty niais žai dė jais, – nau jie nų po rta lui kvit ri na.com sa kė „Rū du pio“ vy riau sia sis tre­ne ris Vir gi ni jus Šeš kus. – Ta čiau tai – ne pir mas kar tas šį se zo ną, kai at si dū rė me ne pa vy dė ti no je si­tua ci jo je. Bus ne leng va, ta čiau ko­man da nu si tei ku si po zi ty viai.“

Prie niš kių var žo vę „Pie no

žvaigž džių“ ko man dą pa pil dė 23 me tų 210 cm ūgio vi du rio puo lė jas bra zi las Pau las Pres te sas.

Šį krep ši nin ką 2010­ai siais NBA nau jo kų bir žo je 45­uo ju šau ki mu bu vo pa kvie tęs Mi ne so tos „Tim­ber wol ves“ klu bas. Bra zi las rung­ty nia vo Is pa ni jo je, at sto va vo Ma­la gos „Uni ca jos“ ir „BC Gra na da“ eki poms.

Pir mą kar tą – be vil nie čiųNa cio na li nį krep ši nio tau rės tur­ny rą LKF at gai vi no 2007­ai siais. Tuo met fi na lo ket ver to var žy bos vy ko Klai pė do je.

Sta tis ti ka

Le ver ku ze no „Bayer 04“–„Bar­ce lo na“ 1:3 (0:1). 29 412 žū ro vų. Įvar čiai: M.Kad le cas (52 min.)/A.San che zas (41, 55 min.), L.Mes­sis (88).

Lio no „Olym pi que“–Nikosijos APOEL 1:0 (0:0). 32 010 žiū ro vų. Įvar tis: A.La ca zet te’as (58).

Sankt Pe ter bur go „ Ze nit “–Lisabonos „Ben fi ca“ 3:2 (1:1). 18 200 žiū ro vų. Įvar čiai: R.Ši ro ko­vas (27, 88), S.Se ma kas (71)/M.Pe­rei ra (20), O.Car do zo (87).

„AC Mi lan“–Londono „Ar se nal“ 4:0 (2:0). 64 462 žiū ro vai. Įvar čiai: Ro bin ho (38, 49), K.P.Boa ten gas (15), Z.Ib ra hi mo vi čius (79, iš 11 m bau di nio).

Įvar tis: �� K.P.Boa�ten�gas�(de�ši�nė�je)�efek�tin�gai�pra�mu�šė�„Ar�se�nal“�gy­ny�bos�bar�je�rus.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Čem pio nų ly go je – ne vien re kor dai

Ma ne šo ki ra vo tai, kad mes vė la vo me rea guo ti į vi sus es­mi nius dvi ko vos įvy kius ir pri si da­rė me sau rū pes čių ele men ta rio se si­tua ci jo se.

Ar se ne’as Wen ge ras:

„Žal gi ris“ var žo vams LKF tau rės nea ti duosKau no „Žal gi ris“ no ri iš lai ky ti Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) tau rę sa vo tro fė jų ko lek ci jo je, nors var žo vai ža da, kad tai pa da ry ti kau nie čiams bus ne leng va.

Žai si me sa vo aikš tė­je, to dėl mū sų mo ty­va ci ja ir nu si tei ki mas tu ri bū ti di des ni nei var žo vų.

Alek sand ras Tri fu no vi čius:

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Per Kū no kul tū ros ir spor to rė­mi mo fon do (KKSRF) lė šų da ly­bas Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci­ja (LKF) ne prieš ta ra vo li ku si be sa vo da lies, nes įro dė, kad ga li­ma iš si vers ti ir be vals ty bės pa­šal pos.

Pel nin gas čem pio na tas„Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci ja šie­met iš vals ty bės ne gau na nė cen­to, nes Eu ro pos čem pio na tas bu­vo pel nin gas. Ne ži nau, ar tai ge ra, ar blo ga ži nia“, – pri sta ty da mas šių me tų spor to fe de ra ci jų rė mi­mo mo de lį kal bė jo Kū no kul tū ros ir spor to de par ta men to (KKSD) ge ne ra li nis di rek to rius Kle men sas Rim še lis.

„Eu ro Bas ket 2011“ pel nas – 8 mln. li tų.

LKF ge ne ra li nis sek re to rius Min­dau gas Bal čiū nas šyp so jo si. „Tai pre ce den to ne tu rin tis at ve jis ge rą­ja pra sme. Prieš čem pio na tą sa kė­me, kad šis ren gi nys bus sėk min gas vi sam Lie tu vos spor tui. Pa sau ly je daž niau siai fut bo las re mia ki tas spor to ša kas, ta čiau mes įro dė me, kad tai da ry ti ga li ir krep ši nis“, – sa kė M.Bal čiū nas.

Va dy bos pa vyz dysLKF at si sa kius KKSRF pi ni gų, jie pa da ly ti ki toms spor to ša koms.

Dau giau pi ni gų te ko Bai da rių ir ka no jų irk la vi mo fe de ra ci jai – pa pil do mai 72 tūkst. li tų, Bok so

Krep ši nis už dir bo ir Lietuvos fut bo lui

Ga li my bės: �� ne�pai�sant�Lie�tu�vos�rink�ti�nės�ne�sėk�mės�Eu�ro�pos�čem�pio­na�te,�iš�jo�pa�vy�ko�iš�spaus�ti�pel�ną.� AFP�nuo�tr.

11

sportaskaunodiena.lt/naujienos/sportas

penktadienis, vasario 17, 2012

Pir mą ją per ga lę Bal ti jos mo te rų krep ši nio ly gos Eli to di vi zio no C gru pė je iš ko vo jo čem pio nės ti tu­lą gi nan ti Kau no „VI ČI-Ais čių“ ko­man da.

Kau nie tės sa vo aikš tė je 66:57 įvei kė „Minsk-2006“ (Bal ta ru-si ja) eki pą. Ant ra ja me kė li ny-je mins kie tės bu vo iš si ver žu sios į prie kį – 12:21, bet „VI ČI-Ais tės“, dau giau sia Vi tos Kuk tie nės, San-tos Okoc ky tės ir Man tės Kve da ra-vi čiū tės pa stan go mis, pe rė mė ini-cia ty vą – 34:29.

Po Mil dos Sau liū tės dvi taš kio ket vir ta ja me kė li ny je „VI ČI-Ais-tės“ pir ma vo 58:45, bet, per anks ti pa ti kė ju sios per ga le, at si pa lai da-vo ir Mins ko ko man da priar tė jo – 57:59. Šiuo mo men tu tri taš kį pa-tai kė Ai ja Put ni nia, o li kus žais ti 34 sek. dvi taš kį – V.Kuk tie nė.

Po mins kie tės Ža nos Go ro dec-ka jos smū gio al kū ne gy dy to jų pa-gal bos pri rei kė Ri mai Va len tie nei – jai bu vo pra kirs ta gal va, te ko vyk ti į li go ni nę.

Ki to se šios gru pės rung ty nė-se Klai pė dos „Lem min kai nen“ krep ši nin kės sa vo aikš tė je 60:66 (19:22, 15:22, 13:10, 13:12) pra lai-mė jo „TTT-Ri ga“ (Lat vi ja) klu-bui.

C gru pė je po vie ną ma čą yra lai mė ju sios ry gie tės, klai pė die-tės ir kau nie tės, ta čiau „Lem-

Var žy bų ka len do rius. Kur ei ti?

Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) DNB tau rės fi na lo ket ver­to tur ny ras („Žal gi rio“ are no je, Ka­ra liaus Min dau go pr. 50): šian dien 18 val. pus fi na lis Kau no „Žal gi ris“ – „Kė dai niai­Trio bet“, 21 val. pus fi na­lis Prie nų „Rū du pis“–Pasvalio „Pie­no žvaigž dės“; šeš ta die nį 18 val. rung ty nės dėl 3­io sios vie tos, 21 val. fi na las.

Lie tu vos moks lei vių krep ši nio ly gos „Žvaigž džių die na“ („Žal gi­rio“ are no je, Ka ra liaus Min dau go pr. 50): šian dien 12.30 val. „Ma ni jos“ tri taš kių me ti mų kon kur sas“, 13.10 val. rung ty nės „Ry tai“–„Va ka rai“ (jau­niai), 13.30 val. kon kur sas „Ma ni jos“ ka ra va nas“, 14 val. kon kur sas „Mi­nu tės per trau kė lė su „DADU–Bau­dukas“, 14.40 val. rung ty nės „Ry tai“–

„Va ka rai“ (jau nu čiai), 14.55 val. kon­kur sas „Ree bok Zig tech“ sla lo mas“, 15.15 val. kon kur sas „Ežio“ es ta fe­tė „Vi si už vie ną, vie nas už vi sus“, 15.40 val. rung ty nės „Ry tai“–„Va ka­rai“ (vai kai), 15.55 val. „Ma ni jos“ dė ji­mo į krep šį kon kur sas“.

Na cio na li nės krep ši nio ly gos čem pio na tas: Kau no „Žal gi ris­Sa­bo nio krep ši nio cent ras“–„Ma žei­kiai“ (šian dien 15 val. „Žal gi rio“ tre ni­ruo čių cent re, Nag lio g. 4a); Kau no „LKKA-At le tas“–Marijampolės „Sū­du va“ (šeš ta die nį 17 val. Gar lia vos spor to cent re, Va sa rio 16­osios g. 8).

Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly­gos čem pio na tas: Kau no „VI ČI-Ais­tės“–Kauno ra jo no „Si re nos“ (šian­dien 18 val. A.Sa bo nio krep ši nio

cent re, Pa ši lės g. 39a); „VI ČI-Ais tės“–Marijampolės „Sū du va“ (šeš ta die­nį 15 val. ten pat); „Si re nos“ – Klai pė­dos „Lem min kai nen“ (šeš ta die nį 15 val. Gar lia vos spor to cent re, Va sa rio 16­osios g. 8).

Lie tu vos ra di jo ir te le vi zi jos mo te­rų ran ki nio Di džio sios tau rės tur­ny ro pus fi na lis: Kau no „AC ME-Žal­gi ris“–Kauno ra jo no „HC Gar lia va­SM“ (šeš ta die nį 13 val. LSMU Ve te ri na ri jos aka de mi jos spor to sa lė je, Til žės g. 18).

Lie tu vos leng vo sios at le ti kos už­da rų pa tal pų čem pio na tas (šian­dien 10.30 val. ir šeš ta die nį 11 val. Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi­jos leng vo sios at le ti kos ma nie že, Auš ros g. 42).

KD inf.

Per kai my nių dvi ko vą neiš veng ta krau jo

Sta tis ti ka

Kau no „VI ČI-Ais tės“–Minsko „Minsk­2006“ 66:57 (12:15, 22:14, 17:13, 15:15). T.Lich ta ro vič 13 taš kų, V.Kuk tie nė 11 (8 at ko vo ti ka muo­liai), S.Okoc ky tė 10/O.Is te lia to va 17 (12 at ko vo tų ka muo lių), Ž.Go ro­dec ka ja 13 (9 klai dos).

Pa tir tis: �� sun�kiais�ma�čo�mo�men�tais� pa�ti�ki�mai� ko�vo�jo�V.Kuk�tie�nė�(kai�rė�je).� � Au�gus�to�Didž�gal�vio�nuo�tr.

min kai nen“ ir „VI ČI-Ais tės“ žai dė po dve jas rung ty nes. Per-ga lės džiaugs mo kol kas ne pa ty rė „Minsk-2006“. D gru pė je var žo-si Gar di no „Olim pi ja“ ir Mins-ko „Ho ri zont“ (abi – Bal ta ru si ja), Sankt Pe ter bur go „Spar tak“ (Ru-si ja) ir Ki je vo „Tim-Skuf“ (Uk-rai na).

Į fi na lo ket ver to tur ny rą, ku ris vyks ba lan džio 20–22 d., pa teks po dvi ge riau sias gru pių eki pas.

Va sa rio 29-ąją „VI ČI-Ais tės“ sve čiuo se iš mė gins jė gas su „TTT-

Ri ga“, o „Lem min kai nen“ sa vo aikš tė je – su „Minsk-2006“.

KD, vi ci bas ket.lt inf.

Įtam pa: �� per�nai�pus�fi�na�ly�je�„Žal�gi�ris“�tik�75:73�nu�ga�lė�jo�„Rū�du�pį“.Eval�do�But�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

2008-ai siais tur ny rą priė mė Šiau liai, 2009-ai siais – Pa ne vė žys, 2010-ai siais – Vil nius, 2011-ai siais – Aly tus.

2007, 2008 ir 2011 m. LKF tau rę iš ko vo jo „Žal gi ris“, o 2009-ai siais ir 2010-ai siais tro fė ju mi džiau gė-

si „Lie tu vos ry to“ krep ši nin kai.Per nai pri zą iš ko vo jo „Žal gi-

ris“, fi na le 81:69 pa lau žęs „Lie-tu vos ry tą“. Tre čią ją vie tą užė mė „Rū du pis“, 98:74 įvei kęs Klai pė-dos „Nep tū ną“.

KD inf.

Krep ši nis už dir bo ir Lietuvos fut bo luife de ra ci jai – 88 tūkst., Bu riuo-to jų są jun gai – 96 tūkst., Dvi-ra čių spor to fe de ra ci jai – 125 tūkst., Irk la vi mo fe de ra ci jai – 95 tūkst., Leng vo sios at le ti kos fe-de ra ci jai – 144 tūkst., Plau ki mo fe de ra ci jai – 110 tūkst., Šiuo lai-ki nės pen kia ko vės fe de ra ci jai – 137 tūkst.

„Tai pa dė jo pa da ry ti krep ši nio už dirb ti pi ni gai. Pa ro dy tas pui kus spor to va dy bos pa vyz dys“, – pa-brė žė K.Rim še lis.

„LKF pro gra mos bus fi nan suo ja-mos rė mė jų lė šo mis, o trūks ta ma da lis bus paim ta iš už dirb tų pi ni-

gų. Vi sa ki ta bus in ves tuo ta tre-ne rių ren gi mo reik mėms, mo te-rų krep ši niui plė toti“, – aiš ki no M.Bal čiū nas.

Krep ši nio pi ni gų ga vo ir prieš ta-rin gai ver ti na ma Lie tu vos fut bo lo fe de ra ci ja (LFF). „Jai pa pil do mai skir ta 32 tūkst. li tų. Ma nau, kad tai so li du“, – tvir ti no K.Rim še lis.

Sko lų ne mo kėsPak laus tas, ar yra spor to fe de ra ci-jų, ku rios ne gaus pa ra mos, KKSD va do vas pri mi nė Lie tu vos le do ri-tu lio fe de ra ci ją (LLRF).

„Daug kar tų jai tie sė me pa gal bos ran ką, ta čiau su si dū rė me su olim-pi ne ra my be. Sąs kai tos areš tuo-tos, o į prie kį – nė žings nio. Bu vo nu ma ty ta skir ti 186 tūkst. li tų, ta-čiau šie pi ni gai įšal dy ti“, – paaiš-ki no K.Rim še lis.

Pa sak KKSD ge ne ra li nio di rek to-riaus, skir ti pi ni gų LLRF sko loms deng ti – neį ma no mas da ly kas.

Lai min gų jų de šim tu kas

Leng vo ji at le ti ka – 812 tūkst. li­tų, šiuo lai ki nė pen kia ko vė – 642 tūkst., avia ci jos spor to ša­kos – 623 tūkst., dvi ra čių spor­tas – 535 tūkst., plau ki mas – 512 tūkst., bok sas – 317 tūkst., bu ria­vi mas – 308 tūkst., ran ki nis – 301 tūkst., im ty nės – 298 tūkst., irk la­vi mas – 266 tūkst.

Pa sau ly je daž niau­siai fut bo las re mia ki tas spor to ša kas, ta čiau mes įro dė me, kad tai da ry ti ga li ir krep ši nis.

Mindaugas Balčiūnas:

penktADIenIS, vASArIo 17, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

12

ekonomika

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Kai mo vie to vė se ir ša lia mies tų nau jo se gy ven vie tė se įsi kū rę gy­ven to jai tu ri vil ties, kad dar šie met iš jų kie mų iš si sklai dys dul kių de­be sys. At ro do, kad rin ki mų me tais iš po li ti kų lū pų sklin dan tys pa ža­dai ne liks tik tuš čios kal bos.

Su si sie ki mo mi nist ras Eli gi­jus Ma siu lis pa tvir ti no, kad iš 1,2 mlrd. li tų, šie met pla nuo ja mų in­ves tuo ti į ke lius, gy ven vie čių ke­liams as fal tuo ti skir ta 77 mln. li tų. Pa gal sa vi val dy bių pa teik tus są ra­šus bus tvar ko mi per 114 gy ven vie­čių ei nan tys vals ty bi nės ar vie ti nės reikš mės ke liai ir gat vės.

„Į pa grin di nius ša lies ke lius per pa sta ruo sius ke le tą me tų ga na daug in ves ta vo me, ma no me, kad jie yra ga na ge ri. To dėl šiais me tais dau giau dė me sio ža da me skir ti ra­jo ni niams ke liams, ei nan tiems per mies te lius. Jų būk lė šian dien pa­ti pra sčiau sia“, – pri pa ži no E.Ma­siu lis. Anot mi nist ro, toks ra jo ni­

nių ke lių at nau ji ni mo bū das yra efek ty ves nis nei as fal tuo ti il gus žvyr ke lių ruo žus.

Ki ta nau jo vė, ku rią šie met įgy­ven din ti nu ma tė Su si sie ki mo mi­nis te ri ja, – tai Lie tu vo je vei kian­čių vals ty bės ži nio je esan čių ke lius pri žiū rin čių įmo nių reor ga ni za ci­ja. Šiuo me tu vei kia vie nuo li ka ke­lių prie žiū ros įmo nių, o, su jun gus jų ad mi nist ra ci jas, pla nuo ja ma, kad liks tik še šios. Tai esą pa dės kas met su tau py ti po ke lis mi li jo­nus li tų. „To kiai ne di de lei vals ty­bei kaip Lie tu va tu rė ti tiek ke lius pri žiū rin čių vals ty bės įmo nių yra pra ban ga“, – pa brė žė mi nist ras.

Tre čia nau jo vė – sie kis, kad į ša­lies ke lius bū tų in ves tuo ja ma ne tik iš vals ty bės ir ES biu dže to, bet tai da ry tų ir pri va tu sis sek to rius, pa­tys gy ven to jai. „Tos sa vi val dy bės, bend ruo me nės ar vers las, ku rie skirs da lį lė šų ke liams, ki tą rei­kia mų lė šų da lį gaus iš ke lių fon­do“, – in for ma vo E.Ma siu lis. Taip esą sie kia ma pri trauk ti kuo dau­giau al ter na ty vių ke lių fi nan sa vi­

mo šal ti nių ir ties ti ke lius ten, kur jų fi zi niams ar ju ri di niams as me­nims la biau siai rei kia.

Lie tu vos au to mo bi lių ke lių di­rek ci jos va do vo Skir man to Skrins­ko tei gi mu, iš Lie tu vos biu dže­to ke liams šie met nu ma ty ta skir ti 916 mln. li tų, o ES pa ra ma ke liams šiais me tais sieks apie 270 mln. li­tų. „Daug kas pri klau sys nuo lė­šų su rin ki mo į vals ty bės biu dže tą, ta čiau pro gno zuo ja me, kad ke liams bus pa nau do ta tiek pat lė šų kaip ir per nai – apie 1,2 mlrd. li tų. To dėl ir pa grin di niai šių me tų dar bai iš liks pa na šūs kaip ir praė ju siais me tais. Išs ky rus tai, kad bus išas fal tuo ta dau giau žvyr ke lių gy ven vie tė se“, – kal bė jo jis.

Lie tu vos ke lių di rek ci jos duo­me ni mis, dau giau sia gy ven vie čių ke lių bus išas fal tuo ta Klai pė dos re gio ne – 20­yje, Kau no re gio ne – 12­oje gy ven vie čių, Vil niaus re gio­ne – 10. Skai čiuo ja ma, kad kiek­vie no je gy ven vie tė je bus nu ties ta po 1 km as fal to. Bus išas fal tuo ta 110 km ke lių.

Prio ri te tas – gy ven vie čių ke liai

Pla nai: �� Lie�tu�vos�au�to�mo�bi�lių�ke�lių�di�rek�ci�jos�va�do�vas�S.Skrins�kas� ir�su�si�sie�ki�mo�mi�nist�ras�E.Ma�siu�lis�pla�nuo�ja,�kad�in�ves�ti�ci�jos�į�ke�lius�šie­met�bus�ne�ma�žes�nės�nei�per�nai.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Pas ta rai siais me tais mi li jar dus li tų į vals­ty bi nės reikš mės ke lių ko ky bę in ves­ta vu si vals ty bė šie­met jiems skirs ma­žiau dė me sio, nes už si mo jo išas fal­tuo ti per šim to Lie­tu vos gy ven vie čių žvyr ke lius.

Li na Mra zaus kai tėMiun che nas (Vo kie ti ja)

Lie tu vo je švie so lai di nis ry šys priei na mas di džiau siai da liai žmo nių Eu ro po je jau tre čius me­tus iš ei lės. Di džio sios Va ka rų Eu­ro pos ša lys užė mė ge ro kai že­mes nes rei tin go vie tas.

Tai paaiš kė jo tre čia die nį Miun­che ne vy ku sio je Eu ro pos švie­so lai džio į na mus aso cia ci jos (FTTH Coun cil Eu ro pe) tarp tau­ti nė je kon fe ren ci jo je.

Švie so lai di nio in ter ne to skvar­ba Lie tu vos na mų ūkiuo se sie kia 28,3 pro c. ir yra di džiau sia vi so je Eu ro po je. Ma žiau švie so lai di niu in ter ne tu na mų ūkiai nau do ja si Nor ve gi jo je (14,7 pro c.) ir Šve di­jo je (13,6 pro c.). Ša lys ly de rės ne­si kei tė pa sta ruo sius dve jus me­tus. Di džio sios Va ka rų Eu ro pos valstybės, pa vyz džiui, Di džio ji Bri ta ni ja ar Vo kie ti ja, pa gal švie­so lai džiu be si nau do jan čių in ter­ne to var to to jų skai čių uži ma pa­sku ti nes rei tin go vie tas.

Aso cia ci jos ge ne ra li nis di rek to­rius Hart wi gas Tau be ris sa kė, kad švie so lai di nio in ter ne to skvar­ba dėl kri zės ne bu vo to kia spar­ti, kaip ti kė ta si. Ta čiau, ne pai sant to, pla nuo ja ma, kad švie so lai di­nio in ter ne to var to ji mas na mų ūkiuo se ir to liau augs. Prog no­zuo ja ma, kad iki 2016 m. Eu ro pos re gio ne, įskai tant ir Ru si ją, iš vi so švie so lai di niu in ter ne tu nau do sis 32 mln. na mų ūkių ir su da rys 10,5 pro c. vi sų na mų ūkių.

„Lie tu va iš lai kė spar tų au gi mo mas tą, nes į švie so lai di nio in ter­ne to tin ką in ves ta vo di džiau sias rin kos da ly vis „Teo“. Dau ge ly je ki tų ša lių švie so lai di nį ry šį dau­giau sia plė to jo ma žes ni rin kos da ly viai“, – apie pa sta rų jų me­tų Lie tu vos ly de ria vi mą švie so­

lai di nio in ter ne to plėt ros sri ty je sa kė „Teo“ par da vi mo ir klien tų ap tar na vi mo tar ny bos va do vas Da rius Gu da čiaus kas. Bend ro vė „Teo“ ti ki si, kad švie so lai di nio in ter ne to plėt ra ne tu rė tų su sto­ti ir atei ty je.

Lie tu vos ry šių re gu lia vi mo tar ny bos duo me ni mis, praė ju­sių me tų rug sė jo pa bai go je vi so­je ša ly je bu vo 957 tūkst. in ter ne to var to to jų, iš ku rių 344 tūkst., ar­ba 36 pro c., – švie so lai di nio in­ter ne to var to to jai.

Ty ri mų bend ro vės IDA TE Te­le ko mu ni ka ci jų pa da li nio di rek­to riaus Ro lan do Mon tag ne tei gi­mu, Ry tų Eu ro po je švie so lai di nio in ter ne to skvar bą lė mė di de­lis skai čius dau gia bu čiuo se, o ne pri va čiuo se na muo se gy ve nan čių in ter ne to var to to jų. Tink lo plėt rą šio se ša ly se taip pat pa ska ti no di­de lė kon ku ren ci ja, o Va ka rų Eu­ro po je ji dėl ma žes nio rin kos žai­dė jų skai čiaus nė ra to kia at kak li.

Kaip tre čią prie žas tį R.Mon­tag ne iš sky rė skir tin gą in ter ne­to tech no lo gi jų ko ky bę Va ka rų ir Vi du rio Eu ro po je. Esą to kie skir­tu mai tarp Eu ro pos ša lių yra to­dėl, kad Ry tų Eu ro pos vals ty bės, ku rios anks čiau ne tu rė jo ge rai iš­plė to tos inf rast ruk tū ros, da bar pla čiai die gia nau jau sias tech no­lo gi jas.

Lie tu va iš lie ka švie so lai džio ly de rė

36proc.

in ter ne to var to to jų Lie tu vo je nau do ja si

švie so lai di niu in ter ne tu.

Pa sie ki mas: �� Lie�tu�va,�anks�čiau�ne�tu�rė�ju�si�ge�rai�iš�plė�to�tos�in�ter�ne­to�inf�rast�ruk�tū�ros,�pa�si�nau�do�jo�ga�li�my�be�iš�kart�dieg�ti�nau�jau�sias�tech�no�lo�gi�jas.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Užs. 912462

13

pasaulis

Ru­si­ja­ne­pa­lai­kys­Jung­ti­nių­Tau­tų­(JT)­Ge­ne­ra­li­nės­asamb­lė­jos­re­zo­liu­ci­jos­pro­jek­to,­ku­ria­me­Si­ri­jos­pre­zi­den­tas­Bas­ha­ras­al­As­sa­das­ra­gi­na­mas­nu­trauk­ti­pra­žū­tin­gas­ata­kas­prieš­ci­vi­lius­gy­ven­to­jus.­Pa­sak­Ru­si­jos,­JT­re­zo­liu­ci­ja­neat­siž­vel­gė­į­Mask­vos­pa­gei­da­vi­mus.

Mask­va­spy­rio­ja­si

Azer­bai­dža­no­va­do­vas­Il­ha­mas­Ali­je­vas­(nuotr.)­po­su­si­ti­ki­mo­su­NA­TO­ge­ne­ra­li­niu­sek­re­to­riu­mi­An­der­su­Fogh’u­Ras­mus­se­nu,­sa­kė,­kad­jo­ša­lis­steng­sis­ak­ty­viau­plė­to­ti­par­tne­riš­kus­ry­šius­su­Al­jan­su.­NA­TO­ge­ne­ra­li­nis­sek­re­to­rius­pri­ta­rė,­kad­dvi­ša­liai­san­ty­kiai­tarp­Ba­ku­ir­Briu­se­lio­bū­tų­ak­ty­vūs.

Va­ka­rų­Kran­te­sunk­ve­ži­miui­per­lie­tų­sli­džia­me­ke­ly­je­įsi­rė­žus­į­pa­les­ti­nie­čių­mo­kyk­los­au­to­bu­są­žu­vo­ma­žiau­siai­sep­ty­ni­4–6­me­tų­vai­kai­ir­mo­ky­to­ja.­Šim­tai­žmo­nių­su­si­rin­ko­prie­li­go­ni­nės,­reikš­da­mi­siel­var­tą.­Ava­ri­ja­įvy­ko­cent­ri­nė­je­Va­ka­rų­Kran­to­da­ly­je,­ku­rį­vi­siš­kai­kont­ro­liuo­ja­Iz­rae­lis.

Drau­gasi.ali­je­vas

skau­Di­ne­lai­Mė

penktadienis, vasario 17, 2012

Nuo 1945 m., kai įsteig tas Pa sau­lio ban kas, jam va do va vo ame ri­kie čiai. Lai kas per mai noms?

Pa sau lio ban ko pre zi den tas Ro­ber tas Zoel lic kas pa liks sa vo po s­ tą bir že lio 30 d. Tą dien baig sis jo pen ke rių me tų ka den ci ja.

2007 m. į ban ko va do vo pa rei­gas pa skir tas R.Zoel lic kas bu vo tuo me čio JAV pre zi den to Geor­ge’o W.Bus ho kan di da tas. Pa gal tra di ci ją Pa sau lio ban kui va do­vau ja ame ri kie čiai, o Tarp tau ti nio va liu tos fon do va džios pa ti ki mos ki tos ša lies at sto vui iš Eu ro pos.

In for muo ti šal ti niai pra ne ša, kad JAV pre zi den tas Ba rac kas Oba ma į šį po stą ga li siū ly ti sa vo bu vu sį eko no mi kos pa ta rė ją Law ren ce’ą Sum mer są ar ba JAV Iž do de par­ta men to va do vą Ti mą Geith ne rį. Tie sa, kai ku rie šal ti niai pra ne šė, kad Bal tuo siuo se rū muo se svars­ty ta ir JAV vals ty bės sek re to rės Hil la ry Clin ton kan di da tū ra.

O bri tų dien raš tis „The Guar­dian“ pa skel bė, kad vie nas kan di­da tų ga lė tų bū ti ir bu vęs JAV va­do vas Bil las Clin to nas.

Esą per pa sta ruo sius kri zės me­tus Pa sau lio ban kas pra ra do sa vo įta ką, to dėl ją at kur ti ga li tik įta­kin gas ir cha riz ma tiš kas ly de ris.

Tie sa, B.Clin to nui ir ki tiems kan di da tams iš JAV sker sai ke lio sto ti ga li ki tos pa sau lio vals ty bės. Juo lab kad pa čios Jung ti nės Vals­ti jos yra įsi pa rei go ju sios leis ti ki tų ša lių at sto vams užim ti ban ko va­do vo po stą.

Ki ni ja, ant ro ji pa gal eko no mi­kos dy dį ša lis pa sau ly je, jau pa­reiš kė, kad ne tau ty bė tu ri lem ti, kas taps nau juo ju ban ko va do vu, o su ge bė ji mai.

„The Guar dian“, BNS inf.

Va do vo rin ki mai

Bu vu siam Ita li jos prem je rui Sil­vio Ber lus co ni gre sia pen ke rius me tus pra leis ti vie nu tė je.

Ita li jos pro ku ro rai pa ra gi no S.Ber lus co ni skir ti pen ke rių me­tų ka lė ji mo baus mę už sa vo bu­vu sio ad vo ka to mo kes čių klau si­mais pa pir ki nė ji mą.

„Be jo kių pa grįs tų abe jo nių aki vaiz du, kad at sa ko vas yra kal tas, – teis me pa reiš kė pro ku­ro ras Fa bio De Pas qua le. – Gy­ny ba pa grįs ta ne tik rais do ku­men tais.“

Bu vęs prem je ras kal ti na mas su mo kė jęs bri tų ad vo ka tui Da vi­dui Mill sui 450 tūkst. eu rų, kad šis pa teik tų me la gin gus liu di­ji mus ke liuo se mag na to teis mo pro ce suo se, ku rie vy ko 10­aja me de šimt me ty je. S.Ber lus co ni kal­ti ni mus nei gia ir kal ti na pro ku ro­rus su si mo kius prieš jį.

D.Mill sas, ku ris yra leng va ti­nių mo kes čių užuo vė jų spe cia lis­tas, 2009 m. Mi la no teis me bu vo nu teis tas ka lė ti ket ve rius su pu­se me tų, bet ape lia ci nis teis mas 2010 m. šią ko rup ci jos by lą at me­tė suė jus se na ties ter mi nui.

D.Mill sas Mi la no teis mui praė ju sių me tų gruo dį sa kė, jog jo pa ties tvir ti ni mas laiš ke sa vo fi nan si nin kui, kad jis ga vo pi ni gų

iš „B. žmo nių“, iš tik rų jų yra tie­siog „gry nas įsi vaiz da vi mas“.

Bet kal tin to jai tvir ti no, kad D.Mill sas me la vo, kai at šau kė sa­vo pra di nį pa reiš ki mą, kaip pra­ne šė ita lų ži niask lai da. S.Ber­lus co ni yra at sa ko vas ke tu rio se te be nag ri nė ja mo se by lo se dėl ky­ši nin ka vi mo, su kčia vi mo su mo­kes čiais, sek so su ne pil na me te pro sti tu te, pikt nau džia vi mo įga­lio ji mais ir tai syk lių dėl vals ty bės pa slap čių pa žei di mu.

BNS inf.

Gre sia be lan gė?

Pa siū ly mas: ­� pro­ku­ro­rai­ siū­lo­ teis­mui­baus­ti­S.Ber­lus­co­ni­pen­ke­riais­me­tais­ne­lais­vės.

„Scan­pix“­nuo­tr.

Įpė di nis: ­� ar­JAV­ įvyk­dys­pa­ža­dą­ ir­R.Zoel­lic­ką­Pa­sau­lio­ban­ke­pa­keis­ne­ame­ri­kie­tis?­­ AFP­nuo­tr.

Grai kai įgri so Eu ro pai?Šią sa vai tę grai kų fi nan sų mi nist­ras Evan ge las Ve ni ze las ne spin du­lia vo op ti miz mu.

Jis, kaip ir vi sa Grai ki ja, lau­kia, ka da va di na mo ji troi ka, ku rią su da ro ES, Tarp tau ti nis va liu tos fon das ir Eu ro pos cent ri nis ban­kas, per ves Atė nams ža da mus 130 mlrd. eu rų.

Ko vo mė ne sį grai kams teks ati­duo ti da lį sko lų. Jei tai ne bus pa da­ry ta, bank ro tas – neiš ven gia mas.

De ja, įveik ti eu ro pie čių, ypač iš šiau rės, skep tiš ką nuo mo nę jo ša lies at žvil giu E.Ve ni ze lui vis sun kiau.

Ne vel tui jis pa reiš kė, kad Grai­ki jai gre sia pa vo jus bū ti iš stum tai iš eu ro zo nos ir da bar vy riau sy bė die na iš die nos ko vo ja už iš li ki mą.

Iš tie sų Grai ki jos vy riau sy bė – tarp dvie jų ug nių. Vi suo me nė rei­ka lau ja, kad tau py mas liau tų si, o tarp tau ti niai kre di to riai vis ma­žiau lanks tūs. Jų rei ka la vi mas vie­nas ir tas pa ts – ma žiau kal bų, dau­giau dar bų.

Vo kie ti jos fi nan sų mi nist ras ly­gi na Grai ki ją su be dug ne. Ki tų eu ro zo nos ša lių fi nan sų mi nist rai, ma­ty da mi pra stė jan čią Grai ki jos fi­nan si nę ir eko no mi nę pa dė tį, vis

Graikams įgriso pašaiposSpjū vis: ­� Grai­ki­jos­pre­zi­den­tas­K.Pa­pou­lias­(nuotr.)­vo­kie­čių­fi­nan­sų­mi­nist­ro­W.Schäub­le­ko­men­ta­rus­apie­jo­ša­lį­pa­va­di­no­įžei­di­mu.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Eu ro pa – mo ky to ja, Grai ki ja – ne klau ža da mo ki nė. Vie na pa var go mo ky ti tau py ti, ki ta – tai da ry ti. Ta čiau ki tos išei ties nė ra, ne bent Atė nai su tar tų su Eu ro pa, kad lai­kas pa lik ti eu ro zo ną.

skep tiš kiau ver ti na ga li my bės nuo­la t sa vo ša lių mo kes čių mo kė to jų pi ni gais trauk ti Atė nus už au sų.

„Grai ki jos žmo nėms tu ri me pa­sa ky ti tie są... Yra ke lios (eu ro zo nos ša lys), ku rios mū sų dau giau ne be­no ri“, – kons ta ta vo E.Ve ni ze las.

Įsiu ti no pre zi den tąŠią sa vai tę grai kų po li ti kai pa de­monst ra vo, kad dan tis su kan dę vyk do kre di to rių rei ka la vi mus.

Kaip ir vi sa da, la biau siai nuo Atė nų kliu vo Vo kie ti jai. Grai ki­jos pre zi den tas 82 me tų Ka ro­las Pa pou lias pa reiš kė, kad vo kie­čių fi nan sų mi nist ras Wolf gan gas Schäub le ne tu ri tei sės įžei di nė ti jo vals ty bės.

„Ne to le ruo siu įžei di nė ji mų, ku­riuos lai do W.Schäub le, – šiuos žo džius Grai ki jos pre zi den tas iš­rė žė pa ste bi mai įpy kęs. – Aš to ne pa kę siu. Kaip grai kas. Kas toks Schäub le, kad ga li iš juok ti Grai­ki ją? Kas to kie olan dai? Kas to kie suo miai?“

K.Pa pou lias, jau nys tė je ko vo­jęs su na ciais Grai ki jo je, pri dū rė: „Mes vi suo met jau tė me pa si di­džia vi mą gin da mi ne tik sa vo ša­lies, bet ir Eu ro pos lais vę.“

Pa rei ka la vo ne reng ti rin ki mųBū tent Suo mi ja ir Ny der lan dai pa­reiš kė, kad ar ba grai kams pa sko la tu ri bū ti su teik ta po rin ki mų ba lan­dį, ar ba rin ki mai tu ri bū ti nu kel ti.

Esą bū ti na, kad grai kų po li ti­kai vyk dy tų įsi pa rei go ji mus. Prie Hel sin kio ir Ams ter da mo pri si­dė jo ir Ber ly nas. Ša lys net pa siū­lė, kad Grai ki jo je bū tų su for muo ta tech nok ra tų vy riau sy bė be po li ti­kų, kaip Ita li jo je.

W.Schäub le vie no je ra di jo lai do­je pa reiš kė ne pa si ti kįs grai kų po li­ti kais: „Aš ne su įsi ti ki nęs, kad vi sos po li ti nės par ti jos Grai ki jo je su vo kia sa vo at sa ko my bę už tai, ko kia su­dė tin ga jų ša lies si tua ci ja.“

Vo kie ti jos fi nan sų mi nist ras vie­šai pa brė žė ma nąs, kad rin ki mai Grai ki jo je tu rė tų bū ti nu kel ti.

Tie sa, Ita li jos prem je ras Ma rio Mon ti ėmė ra min ti aist ras. „Nė ra ge rų ir nė ra blo gų vy ru kų. Mes vi­si tu ri me jaus ti ko lek ty vi nę at sa­ko my bę“, – sa kė jis vyks tant de­ba tams Eu ro pos Par la men te.

Vis dėl to grai kai vi lia si, kad nau­jas pa gal bos pa ke tas bus su teik tas. Pir ma die nį eu ro zo nos fi nan sų mi­nist rai vėl rink sis Briu se ly je. Ta čiau eko no mis tai ne ža da nie ko ge ra.

Jų tei gi mu, 2012 m. Grai ki jos bend ra sis vi daus pro duk tas ga li su si trauk ti net 7,5 pro c., nors tarp­tau ti niai kre di to riai vi lia si 3 pro c. smu ki mo.

„ES, Tarp tau ti nis va liu tos fon das ir Eu ro pos cent ri nis ban kas ge ro kai ap si skai čia vo, kaip dra ma tiš kai biu­dže to kon so li da vi mas smo gė eko­no mi kai“, – per spė jo eko no mis tas iš „Barc lays Ca pi tal“ Fa bio Foi sas.

„Der Spie gel“, CNN, BNS inf.

Kas toks Schäub­le, kad ga li iš­juok ti Grai ki ją? Kas to kie olan dai? Kas to kie suo miai?

14 Penktadienis, vasario 17, 2012

pramogualeja@kaunodiena.ltRedaktorė Violeta Juodelienė

pramogųalėja

Ką slepia žmogaus kūnas?

16p.

Dar na: �� ge�riau�siu�me�tų�kū�ri�niu�iš�rink�tas�L.Obe�le�vi�čiū�tės�dar�bas�„Trys�ma�ty�mai“�–�ir�ren�gi�nį�pa�gy�vi�nę�Kau�no�big�ben�do�ko�lek�ty�vo�na�riai.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Su si do mė ji mas ne slūgs taPa ro dos or ga ni za to riai ne slė pė, kad dėl sau sį mies tą sting džiu sių šal čių į pa ro dą už su ko kiek ma žiau jau nų jų kau nie čių, ta čiau lan ky to­jų ne trū ko. „Per šal čius mo ki niai nė jo net į mo kyk las, ne lan kė, ži­no ma, ir pa ro dų. Už tat mo čiu tės, šios pa ro dos ger bė jos, neiš si gan­do nie ko: ap si vil ku sios sto riau sius kai li nius, jos su drau gė mis tra di­ciš kai su si tik da vo pa ro dų rū muo­se, smal siai ap žiū ri nė da vo kū ri­nius ir bal suo da vo“, – pa sa ko jo me no ty ri nin kė Kris ti na Ci vins­kie nė.

Ki taip, nei ma nė pa ro dos ku ra­to riai, šie met kau nie čiai su lau žė il ga me tę tra di ci ją ir dau giau sia jų plūs te lė jo ne pa sku ti nę, bet prieš­

pas ku ti nę pa ro dos lan ky mo die ną. „Aki vaiz du, kad lie tu viai mėgs ta ap si draus ti: kas ži no, gal pa sku ti nę bal sa vi mo die ną dėl ne nu ma ty tų kliū čių ne ga lės, ma tyt, taip gal vo­jo dau ge lis“, – lan ky to jų įpro čius pa ste bė jo me no ty ri nin kė.

Pri zas kuk liai rum šiš kie teiPa ro dą vi są mė ne sį lan kę dai­lės my lė to jai už jau nos teks ti li­nin kės L.Obe le vi čiū tės ma gist ro dar bą (va do vė Lo re ta Švai kaus­kie nė) „Trys ma ty mai“ ati da vė 86 bal sus.

„Esu rum šiš kie tė, da ly va vau Lie­tu vos vals ty bės at kū ri mo dienos šven tė je Rum šiš kė se, o ir ne si ti kė­jau, kad ma no dar bas taps po pu­lia riau sias, – ren gi ny je ne pa si ro­džiu si teks ti li nin kė svei ki ni mus priė mė te le fo nu. – Šis ma no dar­bas bu vo skir tas konk re čiam in ter­

je rui, vie nai įmo nei, už sii man čiai šil kog ra fi ja. Jo je ap si lan kius į akis kren ta per vi są ko ri do rių ei nan tis di džiu lis ven ti lia ci jos vamz dis. Jis ir ta po pa si kar to ju siu mo ty vu pa­lie čiant ga na bru ta lią te mą, at ran­dant, kaip iš taš ko at si ran da tū ris, kaip taš kas for muo ja tū rį.“

Taip jau su si klos tė, kad „Tri jų ma ta vi mų“ nu ma ty ta me in ter je­re neat si ra do, stu den tės bai gia­ma sis dar bas per gy ni mus bu vo eks po nuo tas vie na me „Li tua ni­cos“ ce chų.

„Esu ga na pa sy vi, ne ku riu daug, po stu di jų ap skri tai il sė jau si vis pa gal vo da ma, kur sa vo kū ri nį, pa­rei ka la vu sį daug lai ko ir dar bo, ga­lė čiau pa ro dy ti vi suo me nei, – pri­si mi nė Rum šiš kių kul tū ros cent re Di zai no bū re liui va do vau jan ti jau­no ji me ni nin kė. – „Ge riau sio me­tų kū ri nio pa ro da“ bu vo la bai ge­

Ge riau sias me tų kū ri nys – jau nos teks ti li nin kės dar basTeks ti li nin kės Lau­ros Obe le vi čiū tės „Trys ma ty mai“ iš­rink tas ge riau siu me tų kū ri niu. Ši ži­nia pa skelb ta Lie­tu vos vals ty bės at­kū ri mo die nos po­pie tę, su skai čia vus „Ge riau sio me tų kū ri nio“ pa ro dos lan ky to jų bal sus.

ra pro ga – džiau giuo si ne tiek sa vo, kiek „Tri jų ma ta vi mų“ sėk me.“

Pro fe sio na lų ver dik tasIš vi so už pa ro do je „Ge riau sias me­tų kū ri nys“ eks po nuo tus 96 dai­lės kū ri nius bal sa vo 1 250 žiū ro vai. Tra di ciš kai sa vo nuo mo nę iš sa kė ir spe cia li pro fe sio na lų ko mi si ja. Šį­met ji sa vo bal sus ati da vė už Alo no Štel ma no ta py bos trip ti ką „Vie ni­šas paukš tis“, Zi nai dos Dar gie nės teks ti lės dar bą „Gy ve ni mo geis­mas“ ir Egi di jaus Ru dins ko gra fi­kos dar bą „Je ro ni mas Bos ch ste bi skrai duo lius Kau no pa dan gėj“.

Aki vaiz du, kad ir šie me ni nin­kai ne si ti kė jo bū sią įver tin ti, o gal ne su reikš mi no šlo vės aki mir kų. Ko mi si jos dip lo mo, gė lės ir so li­daus M.K.Čiur lio nio lei di nio apie Egip tą nea tė jo at siim ti A.Štel ma­nas. Kur kas vė liau, nei bu vo pa­skelb tas ko mi si jos spren di mas, pro su si rin ku sių žmo nių mi nią iki M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus va do vo Os val do Dau ge lio, įtei kian­čio pri zus, pri siy rė gra fi kas E.Ru­

dins kas. „Su kū riau to kią sa vo teo­ri ją, kad J.Bos chas kaž ka da lan kė si Kau ne ir ma tė virš mies to skrai­dan čius to kius keis tus ob jek tus ir, ma nau, jį ga lė jo tai įkvėp ti su kur­ti to kį pa veiks lą kaip „Šven to An­ta no gun dy mai“, – kal bė jo gy vy bę sa vai fik ci jai su tei kęs E.Ru dins kas. „Kas ne la bai su si pa ži nęs su is to ri­ja, ga li tuo ir pa ti kė ti, ki ta ver tus, o ko dėl ne?“ – san tū riai šyp so jo­si au to rius.

Įver ti ni mas me ni nin kui svar busTeks ti li nin kė Z.Dar gie nė, ko mi si­jos ap do va no ta už abo ri ge niš ko sios kul tū ros pri pil dy tą teks ti lės dar bą „Gy ve ni mo geis mas“, džiau gė si jai ne ti kė tu ko mi si jos spren di mu ir gau ta kny ga apie Egip tą.

Kal bė da ma apie sa vo teks ti lės dar bą, gi mu sį iš su si ža vė ji mo abo­ri ge nų kul tū ra, Z.Dar gie nė pa si da­li jo min ti mis: „Aust ra li jo je ma čiau be ga lo daug ga le ri jų, ku rio se – vien abo ri ge nų me nas, ir tai pa­čios lan ko miau sios ga le ri jos. Tai­gi šios kul tū ros me nas yra gy vas ir aš vi są lai ką gal vo jau apie jų mi to­lo gi ją ir apie lie tu viš ką ją, ku ri taip pat nuo sta bi ir ga lė tų bū ti pa sau­ly je taip pat po pu lia ri.“

Sa vą jį pri zą įstei gė ir ka vi nės „Suf e rio bū de lė“ bei „Kul tū ra“, ku rį no rė jo įteik ti ta py to jai Ele­nai Bal siu kai tei, ta čiau me ni nin kė į pa ro dos iš kil mes nea tė jo.

Vis dėl to nea be jo ti nai vi si me no kū rė jai džiau gia si vie naip ar ki­taip įver tin ti, pa sak vie no me ni­nin ko, „mes gi tuo ir gy vi, ne la­bai ką dau giau ir tu ri me“. Žiū ro vų iš rink to „Ge riau sio me tų kū ri nio“ au to rė L.Obe le vi čiū tė taip pat pa­ti ki no, kad jai šis įver ti ni mas – ge­riau sias sti mu las to liau kur ti.

Esu ga na pa sy vi, ne ku riu daug, po stu di jų ap skri tai il­sė jau si vis pa gal vo­da ma, kur sa vo kū­ri nį, pa rei ka la vu sį daug lai ko ir dar bo, ga lė čiau pa ro dy ti vi suo me nei.

Lau ra Obe le vi čiū tė:

Aks ti nas: �� ren�gi�nyje�dalyvavę�me�ni�nin�kai�prisipažino�–�įver�ti�ni�mas�yra�pui�ki�pa�ska�ta�kur�ti.

Zi nai da Dar gie nė. Gy ve ni mo geis mas

15

pramogų alėjaPenktadienis, vasario 17, 2012

Dainų tekstų ir muzikos autorius, grupės „Andrius ir grupė pėdsa-kai“ lyderis, muzikantas Andrius Grybauskas, įsitikinęs, kad pasta-raisiais metais formuojasi nauja gerbėjų karta, vertinanti kokybiš-ką garsą, prasmingus kūrinių žo-džius ir autoriaus nuoširdumą bei kompetenciją.

Pirmasis „kūdikis“„Kiekvieno profesionalaus muzi-kanto tikslas – kad jo kūryba ištver-tų laiko testus. Reikia norėti palikti istorijoje savo pėdsaką. Būtent apie tai galvojau kurdamas grupės pava-dinimą“, – tvirtino A.Grybauskas.

Šiuo metu keturi „Andrius ir grupė pėdsakai“ nariai intensy-viai kuria dainas pirmajam albu-mui. Poproko stiliaus muziką atlie-kantis kolektyvas jau įrašė aštuonis kūrinius, kurių galima pasiklausyti internete. A.Grybauskas neabejo-ja, kad didžiausios sėkmės sulauks daina, įrašyta su septyniolikmečiu broliu Mariumi. Ji interneto platy-bėse turėtų pasklisti vasario vidu-ryje.

„Esu sukūręs daugiau nei 40 dainų, tačiau atrinkau tik aštuo-nias. Kol kas kitos dar nėra tokios, kurias norėčiau pristatyti publikai. Jas reikia patobulinti, naujai aran-

žuoti. Kol kas prie jų negrįžtu“, - sakė A.Grybauskas.

Nori viskoEkonomiką aukštojoje mokykloje studijuojantis vaikinas sako neži-nąs, kas jam labiau patinka – kurti dainų tekstus ar jiems skirtą mu-ziką. Pasak A.Grybausko, jei min-tyse ima skambėti garsai, jis visada netrukus sužino ir kokiais žodžiais juos įprasminti. O jei pirmiausia gimsta tekstas, netrukus galvoje suskamba ir jam skirta melodija.

Šiuo metu grupė „Andrius ir grupė pėdsakai“ planuoja ir nau-ją koncertinę programą. „Nesa-

kau, kad mūsų muzika tobula, bet to reikia siekti. Dirbdamas sten-giuosi atsirinkti ir instrumentus, ir mokytojus. Dalyvauju semina-ruose ir tobulinuosi. Man tai svar-bu“, – sakė A.Grybauskas, su šyp-sena pridurdamas, jog galbūt dėl savo maksimalizmo stengiasi pats viską aprėpti – ir kurti, ir planuo-ti renginius.

„Kadangi mūsų pasirodymų gra-fikas nėra intensyvus, viską suspė-ju. Žinoma, sunkiau būna per se-sijas. Tuomet kartais pasiekiu savo galimybių ribą... Bet labai padeda tėvai, brolis, kuriam jau galiu pa-tikėti mažiau sudėtingus darbus“, – pasakojo atlikėjas.

Jis vis prisimena, jog brolis Ma-rius buvo pirmasis, žengęs muzi-kos keliu. Iki šešiolikos metų fut-bolą žaidęs Andrius nė nesvajojo apie muziką. Aukštumų savo am-žiaus grupėje sporte pasiekęs vai-kinas su mėgstamu užsiėmimu at-sisveikino tik patyręs kelias rimtas traumas. Turėdamas laiko ir ieš-kodamas pramogos A.Grybauskas sandėliuke rado tėčio gitarą. Kelis kartus ja pabrazdinęs ir daug juo-ko artimiesiems sukėlęs vaikinas užsidegė aistra muzikai. Jis papra-šė tėčio parodyti pratimų pirštams, ėmė domėtis literatūra, mokytis groti ir dainuoti.

„Dabar atrodo, kad tai ma-nyje buvo visada“, – tvirtino A.Grybauskas.

Gyvenimo trofėjusNamuose vaikinas turi įrašų studiją, repeticijų kambarį, kur saugo dau-

giau nei dvidešimt gitarų. Dauguma jų – senovinės, pirktos Amerikoje, gamintos „Fender“ kompanijos. Širdžiai mieliausia yra originalo Ji-mi Hendrixo gitara, įsigyta aukcio-ne. Ja A.Grybauskas skambina tik tuomet, kai įrašinėja dainas.

„Šiaip ji saugoma specialia-me dėkle, nustatytoje temperatū-roje. Gitara stengiuosi negroti nei pats, nei kitiems leidžiu“, – sakė A.Grybauskas.

Anglų kalba dažniausiai kurian-tis vaikinas sako vis dažniau pa-rašantis ir lietuviškų tekstų. Imtis plunksnos ir kurti viena populia-riausių pasaulio kalbų jį paragino kvietimai pasirodyti užsienyje.

„Bet lietuviškų tekstų jau ir-gi apstu. Visos mano dainos – iš-gyventos, patirtos“, – kalbėjo A.Grybauskas.

Pavyzdžiui, jis dainuoja apie vie-no didelio Lietuvos prekybos cen-tro kasoje dirbančią merginą, kuri svajoja smuikuoti orkestre, bet kol kas nesulaukia laisvos vietos.

„Apie ją man papasakojo vie-nas kolega, pasakęs, kad mergi-na, turinti absoliučią klausą, lau-kia, kol išsipildys jos svajonė. Nors nesu tos merginos matęs, bet apie jos jausmus parašiau dainą „Gy-venimo trofėjus“, – pasakojo A.Grybauskas.

Muzikos pasaulyje pėdsaką no-rintis palikti vaikinas tikisi, kad jam tai padaryti pavyks ir po ke-lerių metų jis bus įvardijamas kaip vienas perspektyviausiu poproko stiliaus dainų atlikėjas.

Užs. 120217

A.Grybauskas: „Tai, ką darai, turi palikti pėdsaką“Kiekvie-no pro-fesiona-laus mu-zikan-to tikslas yra, kad jo kūry-ba ištver-tų laiko testus.

Kūryba:

Ki ti parodos kūriniai, sužavėję lankytojus

Al gi man tas Žu kaus kas. „Šir dies �sar gai“ – 58 bal sai

Jū ra tė Kluo nė. „Vie nos šei mos is­ �to ri ja. Ma ma“ I-II-III – 57 bal sai

Zi nai da Dar gie nė. „Gy ve ni mo �geis mas“ – 53 bal sai

Ne rin ga Ja ge la vi čiū tė­Tei šers­ �kie nė. „My li mie ji kos mo se“ – 48 bal sai

Pra nas Griu šys. „Da lis tie sos apie �Ie vą ir Ado mą“ – 47 bal sai

Egi di jus Ru dins kas. „Je ro ni mas �Bosch ste bi skrai duo lius Kau no pa­dan gėj“ – 46 bal sai

Re li ta Mie lė. „Jai 99, Jam 33“ /Jis �gy vas ir au to rės mo čiu tė vis dar gy va – 43 bal sai

Eg lė Ve la niš ky tė. „Puo lęs an ge­ �las“ – 34 bal sai

And rius But vi las. „Dū do rius“ – 30 �bal sų

kas: Pa ro da „Ge riau sias 2011 m. kū ri nys“.

kur: na cio na li nio m.k.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus Pa veiks lų

Ga le ri jo je. kada: iki va sa rio 19 d.Dar na: �� ge�riau�siu�me�tų�kū�ri�niu�iš�rink�tas�L.Obe�le�vi�čiū�tės�dar�bas�„Trys�ma�ty�mai“�–�ir�ren�gi�nį�pa�gy�vi�nę�Kau�no�big�ben�do�ko�lek�ty�vo�na�riai.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ge riau sias me tų kū ri nys – jau nos teks ti li nin kės dar basAlo�nas�Štel�ma�nas.��Vie�ni�šas�paukš�tis

16

pramogų alėjaPenktadienis, vasario 17, 2012

Už vit ri nų – ana to mi jos va do vė lio pus la piaiInd rė Pep ce vi čiū tėi.pepceviciute@diena.lt

Vil niu je vei kia pir mą kart į Lie tu­vą at ga ben ta pa sau ly je prieš ta rin­gai ver ti na ma žmo nių kū nų pa ro­da „The Hu man Bo dy Ex hi bi tion“. Jo je – de vy nios eks po na tų ga le ri­jos, ku rio se eks po nuo ja mos žmo­gaus kū no da lys, or ga nai ir pa tys kū nai.

Lan ky to jai ga li iš ar čiau su si pa­žin ti su žmo gaus kū nu, pa ma­ty ti dau gy bę spe cia liu bū du pa­ruoš tų žmo gaus or ga nų, su ži no ti, kaip funk cio nuo ja mū sų or ga niz­mas. Taip pat pa ly gin ti svei kus or­ga nus su pa žeis tais vė žio, svei­kus plau čius su plau čiais, ku riuos pa žei dė rū ky mas, pa ma ty ti vi sas smul kiau sias žmo gaus krau jo ta­kos sis te mos gys le les.

Or ga ni za to rių tei gi mu, pa ro da „The Hu man Bo dy Ex hi bi tion“ skir­ta lan ky to jams švies ti ir ska tin ti, kad jie rink tų si tin ka mą gy ve ni mo bū dą. Pa ro dos kū rė jų tiks las – kaip įma­no ma tiks liau pa ro dy ti žmo nėms jų kū no san da rą, kaip jis funk cio nuo ja, ska tin ti rū pin tis svei ka ta, at skleis ti tik rą jį žmo gaus kū no ste buk lą.

„Pa ro da la bai kont ro ver siš ka. Ji at sklei džia tai, kas il gą lai ką bu vo

priei na ma tik me di ci nos spe cia ly­bių žmo nėms, pa ro do šios spe cia­ly bės pa slap tin gu mą, su dė tin gu­mą. Kiek vie nas žmo gus, atė jęs į šią pa ro dą, ga li su si pa žin ti su sa vo vi­du mi, sa vo ana to mi ja ir sa vo funk­ci jo mis“, – pri sta ty da mas pa ro dą sa kė teis mo me di ci nos re zi den tas Li nas Ja naus kas.

Žmo nių kū nų pa ro dos pa sau ly­je ver ti na mos la bai skir tin gai. Yra

tam smar kiai prieš ta rau jan čių ir ma nan čių, kad ne de ra taip elg tis su žmo gaus kū nu, ke lian čių klau­si mą, ar ši pa ro da tik rai yra edu ka­ci nio po bū džio.

„Pa ro do ma kau li nė, rau me nų pa to lo gi ja, kaip vei kia in fark tas, in sul tas, vaiz duo ja mi na vi kai, pa­ro do ma rū ky mo ža la plau čiams. Pa ma tę tai gal būt me si te rū ky ti“, – kal bė jo pa ro dą pri sta tan tis teis mo me di ci nos spe cia lis tas. Be je, pa­ro dos ga le ri jo je, kur eks po nuo ja­mi svei ki ir pa žeis ti plau čiai, sto vi stik li nė dė žė. Nusp ren dę at si sa ky ti šio įpro čio ga lės iš kart iš mes ti pa­ke lius ci ga re čių.

Pa ro da įkur ta ant ra me pre ky bos cent ro „Pa no ra ma“ aukš te. Pa tal­pos vi siš kai at skir tos nuo praei­vių. Į pa ro dą ga lės pa tek ti ir vai­kai, ta čiau tik ly di mi suau gu sių jų. Kiek vie no je pa ro dos ga le ri jų bus po gi dą, ku ris at sa kys į lan ky to jų klau si mus.

Pa ro da veiks iki ge gu žės 17 d. Ją bus ga li ma lan ky ti vi somis sa vai tės die nomis, nuo 10 iki 22 val.

No va to riš kas me to das

Pa ro dos „The Hu man Bo dy Ex hi bi­tion“ eg zemp lio rius, griež tai lai ky­da ma si Ki ni jos įsta ty mų, paau ko­jo plas ti na vi mo ty ri mus vyk dan­ti Da lia no Hof fe no bio tech no lo­gi jos la bo ra to ri ja. Vi si eks po na tai yra mi rę žmo nės. Jų ta pa ty bė, am­žius, ka da mi rė, kuo ver tė si ir ki ti da ly kai neatsk lei džia mi.

Pa ro do je eks po nuo ja mų žmo nių kū nai pa ruoš ti nau do jant plas ti na­ci jos me to dą. At lie kant plas ti na ci­ją kū nas iš sau si na mas vis di dė­jan čios kon cent ra ci jos eti lo spi ri­tu, mai šo mas su ace to nu ir va kuu­me su tvir ti na mas ace to ne tirps­tan čiu si li ko nu. Tei gia ma, kad vi si eks po na tai ruo šia mi lai kan tis ypa­tin gos pa gar bos žmo gaus kū nui ir vi sų sau gu mo rei ka la vi mų.

Šio me to do iš ra dė ju lai ko mas prieš ta rin gai ver ti na mas vo kie­čių moks li nin kas Gunt he ris von Ha gen sas. 1995­ai siais Ja po ni jo je jis pri sta tė pir mą taip pa ruoš tų kū­nų pa ro dą „Kū nų pa sau liai“. Iš vi so G. von Ha gen sas yra pa ren gęs ke­tu rias skir tin gas to kio po bū džio pa ro das, jas pa sau ly je jau ap lan kė dau giau kaip 26 mln. žmo nių.

Edu ka ci ja: �� pa�ro�da�skir�ta�svei�kam�gy�ve�ni�mo�bū�dui�pro�pa�guo�ti.�� And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

17

pramogų alėjaPenktadienis, vasario 17, 2012

kryžiažodis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu­meriu 1337. Siųsdami žinutę ra­šykite: DIENA (tarpas) KD (tar­pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi­me antradienį, vasario 21 d.

Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mū­sų gyvenimo dalis.

Esama žmonių, kuriems duota dau­giau, kurie buvo pasirinkti naudo­tis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius.

Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsi­gyvens kaimynystėje moters, ku­ri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvel­kė žaviu moteriškumu, galinčiu iš­mušti iš vėžių ir pakerėti kiekvie­ną vyrą...

Anastasija iš protėvių paveldėjo ne­įprastą galią gydyti žmones. Supras­dama, kad tokiais gebėjimais neap­dovanotam žaviam rašytojui gali bū­ti sunku su tuo susitaikyti, ji nusle­pia tiesą. Tačiau ar ilgam?

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „žiniuonė“.

Pas ku ti nes žie mos die nas skai­čiuo jan tys kau nie čiai ry toj lau­kia mi Lie tu vių liau dies bui ties mu­zie ju je Rum šiš kė se. Čia tra di ciš kai bus de gi na ma Mo rė ir kau sis La ši­ni nis su Ka na pi niu.

Links my bės, ža dan čios at gai vą sie lai ir kū nui, mu zie ju je pra si­dės jau ry toj. Nuo 10 val. čia pra­dės šur mu liuo ti ama ti nin kų dir bi­nių, gar du my nų mu gė. Vi dur die nį į links my bes įsi trauks folk lo ro an­samb liai. Šven tės or gan iza to riai ti­ki na: bus ne tik šo kių, dai nų, pok­š tų, kau kių dirb tu vė lių, bet vyks ir ro gu čių ra lis. Bus ga li ma įsiam­žin ti Ka na pi nio ir La ši ni nio drau­gi jo je, iš mė gin ti jė gas žai di muo se. Nuo dė min giau sie ji ga lės pa si kai­tin ti „Dva ro pir ty je“, o li ku sie ji – „Sau lės pirtyje“.

15.30 val. į dan gų tu rė tų pa kil­ti pir mie ji ug nies lie žu viai, ku rie, kaip ir kas met, pa si glemš Mo rę.

Lan ky to jai su me di nė mis kau kė­mis į šven tę bus įlei džia mi ne mo­ka mai.

KD inf.

Už ga vė nių šė lio nės – jau rytoj

Tra di ci jos: �� Mo�rę� pa�ver�tę� pe�le­nais,�ga�lė�si�me�drą�siai� lauk�ti�pa­va�sa�rio.� Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.

Nau jų for mų žals vos spal vos Kur­šių ma rių le do lui tams su teiks Ne rin go je vyks tan čių sim po ziu­mų ini cia to rius – juodk ran tiš kis Al ber tas Da ni le vi čius. Jam tal kins Ne rin gos me no mo kyk los moks­lei viai ir ne rin giš kis Si gi tas At­ko čai tis.

Le do lui tai jau iš pjau ti iš už ša­lu sių Kur šių ma rių ir su krau ti vie­nas ant ki to, kad su šal tų. Pir mo­ji skulp tū ra vaiz duos ke lis šim tus

me tų me nan tį po le di nės žve jy bos bū dą – bum bi ni mą, kai sie kiant pri vi lio ti žu vį bu vo kar to ja ma ar iš dai nuo ja ma fra zė „stin ta pū­kis“. Li ku sios dvi skulp tū ros taip pat at spin dės šiuo me tu po pu lia­riau sią už siė mi mą Kur šių ne ri jo­je – žve jy bą. Jos vaiz duos žu vį ir stin tas gau dan tį žve ją.

A.Da ni le vi čius le do skulp tū­ras for muo ja jau ne pir mus me­tus. Jo dar bus Ne rin gos gy ven­

to jai ir sve čiai ga lė jo iš vys ti ties Juodk ran tė je esan čia Gin ta ro įlan ka. Juodk ran tiš kio ir jo ko­le gų dar bai iš Kur šių ma rių le do prieš ke lerius me tus puo šė Prei­los gy ven vie tę.

„Le das yra pa slap tin ga ir vi­zua liai įdo mi me džia ga. Kai kei­čia si orai, ga li ma ste bė ti, kaip gam ta to bu li na skulp tū rą“, – pa­sa ko jo šiuo me tu pa ma ry je skulp­tū ras kuriantis A.Da ni le vi čius.

Skulp tū ros, su bti liai pa pil dan­čios Ni dos gy ven vie tės kraš to­vaiz dį ties Par ni džio ko pa, bus pri sta ty tos per Stin ta pū kio šven­tę šį šeš ta die nį.

Pa ma rio kraš to tra di ci jo mis džiu gi nan čio je šven tė je veiks žie mos pra mo gų par kas, Stin ta­pū kio vai šių alė ja, ku rio je vyks bly nų ke pi mo var žy bos. Ne pa­mirš ta bus ir ar tė jan ti Už ga vė­nių šven tė.

La biau siai šio kraš to sve čius tu rė tų su do min ti po le di nis stin­tų bum bi ni mas, ku rį de monst­ruos Kur šių ne ri jos žve jai. Gre ta šių pra mo gų Ni do je vyks Bal ti jos „Ice­Blo kart“ led ro gių čem pio­na tas. Su si rung ti po le di nės žūk­lės var žy bo se Ne rin gos sa vi val­dy bės me ro tau rei lai mė ti kvie čia jau tre čius me tus or ga ni zuo ja ma „Prei los bliz gė 2012“.

KD inf.

Ko pos pa pė dė je – le do skulp tū rosNe rin ga sa vait ga lį vi lios žmo nes žie miš ko­mis at rak ci jo mis ir ypa tin gais re gi niais: Stin­ta pū kio šven tę pa puoš skulp tū ros iš Kur šių ma rių le do.

Vieta: �� skulptūras�bus�galima�išvysti�ant�molo�ties�Neringos�sporto�mokykla.�� Sandros�Vaišvilaitės�nuotr.

2

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, vaSarIo 17, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

18

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �19, 20Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21Vikingų loto � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21

AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuoto-jai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vady-bininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųs-ti e. paštu z.ramilis@zpienas.lt. Tel. 8 616 46 983.

913226

Karmėlavoje įsikūrusi įmonė ieško sandėli-ninko, turinčio vairuotojo C kat. pažymėji-mą ir gebančio dirbti kompiuteriu, mokan-čio anglų kalbą. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sales@globaltravelsupply.lt.

913420

Kavinei Kaune, Šilainiuose, reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

912512

Metalo apdirbimo įmonei reikalingias pro-graminių frezavimo staklių operatorius. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel./faksas 457 352, e. paštas dirmeta@dirmeta.lt.

913324

Natūralios medicinos centras siūlo kon-sultanto darbą BMP gydytojui (-ai), tera-peutui (-ei), galinčiam dirbti ir išvykose. Būtina galiojanti licencija ir natūraliosios medicinos žinios. Tel. 8 615 57 085, e. paštas vio777la@hotmail.com.

911753

Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išve-žiojimas po prekybos centrus) reikalin-gos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (-18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.

912709

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905869

Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalin-gos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.

911791

Reikalinga (-as) siuvėja (-as) dirbti drabužių taisytoja (-u)-užsakymų priėmėja (-u). Dar-bas PC „Savas”. Tel. 8 699 39 519.

912590

Reikalinga sukirpėja (-as) individualiems rūbams kirpti. Asortimentas – viršutiniai rūbai. Privalumas – mokėjimas kirpti dis-kine mašina. Tel. 8 686 64 384.

913329

Reikalingi maršrutinio taksi vairuotojai dirb-ti Kauno mieste. Tel. 8 699 73 083, 8 656 93 987.

913027

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija), dirbti Vaka-rų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895118

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

913125

Reikalingos (-i) valytojos (-ai). Darbas PC „Akropolis“. Tel. 8 656 20 014.

913010

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.

913113

Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karš-ti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skam-binti I–V 9–17 val.

913438

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32486372176.

912159

Statybos įmonei reikalingi BETONUO-TOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.

912068

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

912693

UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (CE kat.) dirbti Lietuvoje. At-lyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.

912148

UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažes-nė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.

909194

UAB „Genlinsta“, užsiimanti plastikinių vamzdynų montavimu, plečia savo veiklą ir ieško santechnikos montuotojų. Tel. 8 686 70 513, e. paštas vidasg@kaunas.init.lt.

913054

UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ reikalingas dezinfekuotojas (-a) (naikinti kenkėjus). Reikalavimai: viduri-nis išsilavinimas, vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Tel. (8 37) 313 640, e. paštas kpds@ddd.lt.

913224

Viešbučio, esančio už 9-ojo forto, ūkio sky-riui reikalingi darbuotojai, mokantys dirbti įvairius darbus. Pageidautina mokėti virinti elektra. Tel. 377 619.

912903

Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koor-dinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendi-nimo paslaugų koordinavimas; rezervaci-jų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.

911862

Viršutinio trikotažo siuvimo įmonė siū-lo darbą siuvimo meistrei. Reikalinga darbo patirtis. Darbas Vilijampolėje. Atlyginimas geras. Darbo sąlygos pui-kios. Tel. 338 588, 8 615 71 100.

910005

Židinių parduotuvei Kaune reikalingas par-davėjas-konsultantas. Reikalavimai: aukš-tasis išsilavinimas, anglų, rusų kalbos, dar-bas kompiuteriu. Privalumas: darbas kasos aparatu, apskaitos išmanymas. Savo CV siųskite jurate@akmi.lt. Adresas Drobės g. 73, Kaunas, tel. (8 37) 342 545.

913051

„Biofirst“ klinikai reikalinga valyto-ja (-as) nuolat dirbti. Reikalavimai: patirtis, atsakingumas, darbštumas. Studentų g. 37, Kaunas. Gyvenimo apra-šymą siųsti e. p. info@bioklinika.lt.

913401

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su „Eurovaistinės“ kortele „Medus“ tai-koma 20 proc. NUOLAIDA krauja-gyslių CHIRURGO konsultacijoms su echoskopijomis! Chirurgas Arvydas Ma-galenga atlieka veido ir kojų smul-kaus veninio kraujagyslinio tinklo panaikinimą moderniu termokoagulia-ciniu aparatu TC-3000. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

912637

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

908741

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neu-romeda“ ir paciento namuose. Išblaivini-mas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907576

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884762

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Ve-notrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Re-gistracija tel. 204 337.

912051

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

908793

Terapinė pagalba visą parą po ilgalaikio al-koholio vartojimo ir esant pagirių sindro-mui. Tel. 721 677, 8 686 43 291. Lic. Nr. 2627.

907146

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mechani-nes dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905954

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

912576

buitinės technikosremonto

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

911894

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

913371

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

912039

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909290

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsul-tacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

912823

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907409

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

912419

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

911973

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893994

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908246

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

910499

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906122

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899027

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904563

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901165

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894360

Atliekame statybos apdailos darbus: dažy-mas, tapetavimas, langų angokraščių ap-daila, sienų ir lubų lyginimas. Grindų lami-natas. Tel. 8 686 47 904.

912678

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904606

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903900

Atlieku visus suvirinimo darbus. Laiptai, tvo-ros, durys, stogeliai. Tel. 8 645 50 686, 8 682 71 222.

913086

Atlieku visus vidaus darbus: plytelių klijavi-mas, gipskartonio, grindų dėjimas, tapeta-vimas. Tel. 8 645 50 686, 8 682 71 222.

913088

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906379

Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu la-minatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nu-perku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.

911927

Gipskartonio montavimas. Tel. 8 614 00 460.

913082

Greitai ir kokybiškai dedu laminuotas grin-dis, statau duris, dedu spynas. Tel. 8 603 65 248.

913240

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, ta-petuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

911272

Jums prieinamomis kainomis glaistome, dažome, dedame dekoratyvinį tinką, kloja-me laminatą, dedame plyteles, kalame dai-lylentes. Tel. 8 645 42 926.

912952

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900902

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

912438

Klijuoju glazūruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uždengimus, atlieku santechni-kos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635.

913544

Kokybiškai remontuoju butus: glaistau, da-žau, tapetuoju, lyginu sienas. Atlieku plasti-kinių langų angokraščių apdailą. Tel. 8 601 74 951.

913209

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

913447

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906075

Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320.

906350

Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Su-teikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

913345

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

910262

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877873

Santechnikos darbai. Be poilsio die-nų. Garantijos, nuolaidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

906738

Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą ter-moputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.

908646

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

907988

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, vaSarIo 17, 2012 19

Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskar-tonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

911054

Tapetuotojas (darbštus ir sąžiningas) glais-to, dažo sienas, lubas. Deda laminatą ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medžiagas. Tel. 8 677 03 739.

908891

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906400

Gaminu ir montuoju medinius laiptus, pa-langes. Tel. 8 603 65 248.

913236

Iš sausos ąžuolo, skroblo, klevo, uosio me-dienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244.

909571

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

912371

Baldžių

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

909084

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir klien-to namuose. Aukšta kokybė. Pensinin-kams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909680

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907065

Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir ko-kybiškai remontuoja minkštuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.

913265

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

910108

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

913281

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

912521

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projek-tavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.

906417

Virtuvės baldai. Gaminu, projektuoju, įren-giu. Tel. 8 688 43 700.

912954

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

908993

Šventėms

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vie-tų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.

907164

Paslaugosstatybos, remonto

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906810

ALADINO kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908917

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

913058

Meistras į namus. Visi darbai. Tel. 8 614 00 042.

912955

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Au-jama-credit“.

905874

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplin-kos darbai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895800

1,5 kambario butą Sukilėlių pr. (bendr. pl. 37 kv. m, 5/4 a., plastikiniai langai, sutvar-kytas, laminatas, šarvo durys). Tel. 8 678 06 870.

913543

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015.

912249

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo die-nomis 8–16 val.

901395

Parduodamas žemės ūkio paskirties 90 a žemės sklypas Raudondvario k., Kauno r. Yra leidimas statyti ūkininko sodybą. Kreiptis tel. 8 682 68 375, 8 698 89 889.

913233

Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Ba-jorų g., Vilijampolėje (1,35 a). Galima re-konstrukcija. Kaina 16 000 Lt. Tel. 8 675 03 868.

912937

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite UŽSISAKyTI SKELBIMUS į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

2012 03 16 10 val. Savanorių pr. 262–105, Kaune, vyks BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ varžytinės. Registracija 9.30–9.50 val. Turto apžiūra: darbo laiku, iš anksto su-sitarus. 10 proc. pradinės pardavimo kainos įmoka turi būti įmokėta į BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (kodas 135781823) AB Ūkio bankas sąskaita Nr. LT65 7011 7000 1046 7816 ne vėliau, kaip likus 2 dienoms iki varžytinių dienos. Vykdytojas: administra-toriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūriza-cijos centras įgaliotas asmuo Vytautas Česo-nis, tel. 8 686 83 541, tel./faks. (8 37) 229 886, e. paštas verslo.vrc@gmail.com. Par-duodamas turtas: 512/4552 žemės sklypo Naujakurių g. 94A, Kaune, un. Nr. 4400-1079-0393, pl. 0,4552 ha, paskirtis: gyve-namosios teritorijos, įkeista. Pradinė parda-vimo kaina 2 000 000 Lt.

912820

3 kambarių butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (12 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 61 kv. m, kam-bariai nepereinami). Tel. 395 098, 8 614 22 030.

912250

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

910907

Naujos statybos 1 a. mūrinį namą Jonučiuo-se (bendr. pl. 145 kv. m, 13 a žemės, įreng-tas, komunikacijos miesto, ekologiškas, pi-gus, su baldais). Kaina 530 000 Lt. Tel. 8 630 00 439.

911710

Patalpas Ringauduose (b. pl. 1340 kv. m, 41 a žemės). Kaina 280 000 Lt. Tel. 8 677 53 340.

913143

Buitinė technika

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną bui-tinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Tai-kos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

910128

Nauja ir nukainota buitinė techni-ka (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę tech-niką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-o-sios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821449

statybinės medžiagos

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, tera-sines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

911639

Kitos prekėsAKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

911908

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

907007

Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.

909788

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.

909035

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų ir granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907760

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų ge-ros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldy-tas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

908283

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

908829

Bankrutavusi UAB „Deklitas“ parduoda il-galaikį kilnojamąjį turtą, pradinė pardavi-mo kaina 11560 Lt plius PVM. Pasiteirauti tel. 8 687 85 602.

913012

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903387

Bankrutavusi UAB „Eksida“ parduoda ilga-laikį kilnojamąjį turtą, pradinė pardavimo kaina 5050 Lt plius PVM. Trumpalaikį tur-tą, pradinė pardavimo kaina 18350 Lt plius PVM. Pasiteirauti tel. 8 687 85 602.

913007

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

911101

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

912408

Nukelta į 20 p.

2

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, vaSarIo 17, 201220

ĮvairūsNuomoja

Trijų kambarių tvarkingą butą Nemuno g. (dviejų aukštų mūrinio namo II a., bendr. pl. 59 kv. m). Autonominis šildymas, balkonas. Arba parduodu. Tel. 8 676 64 164.

913257

išsinuomoja

Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kau-ne. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.

909144

Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės ūkinin-kauti Kauno r., Šakių r., Vilkaviškio r., Mari-jampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas au-drius1977@gmail.com.

913169

Gabenimai

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

909749

Perkraustau, yra krovėjai, pervežu krovinius mikroautobusu su liftu iki 2 t, 20 kub. m, iš-vežu senus baldus, buitinę techniką, statybi-nį laužą. Tel. 8 648 47 176.

913369

Vežame žmones, įvairius siuntinius, auto-mobilius iš/į Angliją. Tel. 8 673 27 242, e. paštas keliones.keliones@gmail.com.

911083

Paskolos

2 Lt /min.

O2

O3

Kviečia

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Lampėdžiuose. Žygio star-tas vasario 18 d. (šeštadienį) 11–13 val. Lampėdžiuose, aikštelėje prie galinės maršrutinio autobuso stotelės. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti.

913189

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

ParduodaKitos prekės

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

911515

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

899213

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldy-tas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

896537

Parduodu spalius pastatams šiltinti. Tel. 8 691 85 321.

896434

Sausos įvairių rūšių lapuočių malkos (ąžuo-lo, uosio, beržo, skroblo) įvairiais kiekiais ir įpakavimais. Tel. 8 620 29 252.

909545

PerKa

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908148

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906763

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

912195

Automobilių supirkimo įmonė perka au-tomobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskai-tome iš karto. Pasiimame patys. Doku-mentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

912666

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907593

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890180

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.

905183

Brangiai perkame juodųjų ir spalvo-tųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros vari-klius, akumuliatorius. Išsivežame pa-tys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500.

905170

Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.

910143

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

912181

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Su-tvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

910298

Perkame auksą, auksines dantų karūnė-les, aukso laužą, auksines monetas, auksi-nius laikrodžius, aukso dirbinius ir sidabrą. Tel. 8 670 59 488, 8 623 47 249.

910202

Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, na-mus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277.

909136

Perku trijų, keturių kambarių butą Eigulių rajone, tarpiniame aukšte. Tel. 302 535, 8 600 41 775.

912248

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

906361

Superkame naudoti netinkamus auto-mobilius, pasiimame, išrašome utiliza-vimo pažymas. Tel. 340 051, 8 687 30 800.

913406

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, bui-tinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išra-šome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

905200

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890126

Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Gali būti be remonto ar bendrabučio tipo. Tel. 300 917, 8 676 22 528.

912247

PerKa

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905113

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905054

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

905034

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905013

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906188

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896673

Kiti

2012 02 24 10 val. K.Donelaičio g. 62/53, Kaune, vyks BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreditorių susirinkimas. Su dar-botvarke galima susipažinti Savanorių pr. 262–105, Kaune, iš anksto susitarus. Infor-macija teikiama tel. (8 37) 229 886.

913193

Bankrutavusi UAB „Autoservisas Vaišvyda-va“ parduoda transporto priemones ir kitą ilgalaikį kilnojamąjį turtą. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavi-mo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių pas-laugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Infor-macija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, faksas (8 37) 308 948, e. paštas biuras@adminbiuras.lt.

913081

Renkami pasiūlymai BUAB „Arauša“ archy-viniams dokumentams sutvarkyti. Pasiū-lymų laukiame iki š. m. vasario 26 d. Dėl detalesnės informacijos kreiptis į BUAB „Arauša“ bankroto administratorių, Kęstu-čio g. 60–2, Kaunas, tel./faksas (8 37) 331 945, 8 686 99 456.

913106

Nukelta į 21 p.

3

klasifikuoti skelbimaipenktaDIenIS, vaSarIo 17, 2012 21

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją,

Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą,

Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Kelionės iš Vilniaus:

Bulgarija – nuo 1150 Lt (asm.)

Turkija – nuo 1329 Lt (asm.)

Poilsinės kelionės iš Kauno:

Malta – nuo 932 Lt (asm.)

Kipras – nuo 1046 Lt (asm.)

Ispanija – nuo 917 Lt (asm.)

Graikija – nuo 741 Lt (asm.)

AKCIJA! Iki vasario 29 d. visoms pažintinėms kelionėms autobusu – 15% nuolaida!

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

ViKinGų loTopramoGos, šVenTės, laisValaiKis

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908059

Kita

Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų par-duotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Sa-vas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Cen-trinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.

904840

Informuojame, kad 2012 02 23 10 val. Kauno rajono savivaldybės Tarybos salėje vyks Tary-bos posėdis. Su posėdžio darbotvarkės ir sprendimų projektais galima susipažinti Kauno ra-jono savivaldybės tinklalapyje www.krs.lt/Taryba/tarybos darbotvarkė, seniūnijų skelbimų lentose ir Savivaldybės skelbimų lentoje prie mero priimamojo.

913529

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis 2012 m. vasario 9 d. pasirašė įsakymus:Nr. ĮS-218 – „Dėl administracijos direktoriaus 2011 12 29 įsakymo Nr. ĮS-2199 2.5 punkto da-linio pakeitimo“; Nr. ĮS-219 – „Dėl Kauno r. sav. Vilkijos sen. Vilkijos m. Vydūno al. 34 žemės sklypo suformavimo prie turimo nekilnojamojo turto, detaliojo plano patvirtinimo, pagrin-dinės žemės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reži-mo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-220 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Kampiškių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0007:564, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės nau-dojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-221 – „Dėl Kauno r. sav. Samylų sen. Dubravų k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5280/0012:317, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrin-dinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-222 – „Dėl Kauno r. sav. Domeikavos sen. Varluvos k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5217/0007:50, de-taliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, te-ritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudo-jimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-223 – „Dėl Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. Pagirių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5260/0009:401, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrin-dinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-224 – „Dėl Kauno r. sav. Garliavos apyl. sen. Pagirių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5260/0009:402, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės nau-dojimo sąlygų nustatymo“. Šie įsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos adminis-tracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> Teri-torijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai.

913300

ĮVairūs

informuojaNEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ!

Va sa rio 17 d. 12 val. „Mū sų odi sė jos” gi dų kur sų ab sol ven tai ves ne mo ka mą eks kur­si ją po Kau no se na mies tį. Ne pra leis ki te pro gos dau giau su ži no ti apie Kau no mies-to var do kil mę, pi lies sta ty bos is to ri ją, Ro tu-šės aikš tė je bu vu sias vaš ko ly dy mo kros nis ir kt. Ren ka mės prie Kau no pi lies. In for ma-ci ja M.Va lan čiaus g. 19, Kau nas. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.mu suo di se ja.lt, in fo@tu rin fo.lt.

MAŽASIS LEKTORIUMASDujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646

Vasario 17 d. 17 val. – paskaita-susitikimas su žolininke iš Latvijos Ilze Jansone.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltVasario 18 d. 16 val. – paskaita PRIEVAR-TINIS VIRSMAS ARBA NETEKTIES IŠGYVENI-MAS. Lektorius Aleksandras Žarskus.18 val. – paskaita SAVIVALDA, SAVITVARKA IR KITOS NUODĖMĖS. Susitikimas su žurna-liste Audrone Vaitkute.

PASISEMKIME SVEIKATOSŽo lin čiai ir Kau no svei kuo liai kvie čia į žy gį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žy gis vyks J.Ba-sa na vi čiaus ši le, Pa ne mu nė je. Ei si me šiau-rie tiš ku ėji mu su laz do mis. At vyks in struk to-riai pa mo ky ti, jei kas dar ne mo ka.Ren ka mės va sa rio 18 d., šeš ta die nį, 11 val. prie plia žo aikš te lės, A.Sme to nos gat-vės pra džio je. Re gist ruo tis ir pa si tei rau ti tel. 8 698 25 819, Ja ni na.

VAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA Vai do to g. 115

Va sa rio 22 d. 17.30 val. – pa skai ta ENERGI­JOS MUMS REIKIA KIEKVIENAME ŽINGSNY­JE. Lek to rius bio e ner ge ti kas dak ta ras Al gi-man tas Jo nas Dai naus kas.

Kauno miesto savivaldybės administra-cijos direktorius skelbia konkursą Kau-no lopšelio-darželio „Pasaka“ direktoriaus pareigoms eiti. Atrankos data 2012 m. ba-landžio 4 d. Daugiau informacijos rasite www.Kaunas.lt.

Administracijos direktorius Antanas Nesteckis

913613

ĮVairūs

VELNIŲ MUZIEJUS V.Put vins kio g. 64

Va sa rio 21 d. 11 val. – links ma Už ga vė nių šven tė vi siems ma žie siems mu zie jaus lan­ky to jams. Su si bū rę kar tu su Kau no „Var pe-lio“ pra di nės mo kyk los fol klo ro an sam bliu „Žio ge liai” šok si me ir dai nuo si me, links-min si mės su Už ga vė nių per si ren gė liais, ste-bė si me La ši ni nio ir Ka na pi nio mū šį. Dai-no mis, šo kiais, pokš tais ir ge ra nuo tai ka va ry si me šal tą žie mą iš kie mo! Ne pa mirš-ki te bly nų! Vi sus no rin čius švęsti kvie čia me re gist ruo tis tel. (8 37) 221 587.

UŽGAVĖNĖS LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODE

Va sa rio 18 d. 13 val. – Už ga vė nės Lie tu vos zo o lo gi jos so de. Žai sim, šok sim, tryp sim, Mo rę de gin sim ir žie mą va ry sim iš kie mo kar tu su fol klo ro an sam bliu „Ku po lė”. Vai-šin si mės karš tais bly nais ir ar ba ta.

Kauno miesto savivaldybės administra-cijos direktorius skelbia konkursą Kau-no Rokų vidurinės mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Atrankos data 2012 m. ba-landžio 4 d. Daugiau informacijos rasite www.Kaunas.lt.

Administracijos direktorius Antanas Nesteckis

913611

KViečia

UŽGAVĖNĖS KAUNO PILYJEVa sa rio 21 d. Kau no mies to mu zie jus kvie čia į Kau no pi lį. Nuo 14 iki 17 val. vir šu ti niuo se pi lies bokš to aukš tuo se vyks „Eb ru Už ga vė-nės” – vi si no rin tys ga lės pa tys iš ban dy ti eb-ru me ną – ta py mą ant van dens – ir pa si gro-žė ti šia tech ni ka su kur tų dar bų pa ro da.

17 val. pi lies po že miuo se bus pri sta to ma Lie tu vos tau to dai li nin kų su kur tų Už ga vė nių kau kių pa ro da; ją pri sta tys Lie tu vos tau to-dai li nin kų są jun gos Kau no ben dri jos pir mi-nin kas Va len ti nas Je zers kas.

Pradedamas rengti detalusis planas sklype Kęstučio g. 26, Kaune. Planavimo tikslas: žemės naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas, žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentų nustatymas, vadovaujantis miesto bendrojo plano sprendiniais. Siekiama viešbutį pritaiky-ti gyvenamajai paskirčiai. Planavimo organizatorius: UAB „Britanika“ (Kęstučio g. 30, Kau-nas, tel. (8 37) 320 899). Informaciją teikia plano rengėjai UAB „Miesto planas“ (Spaustu-vininkų g. 11, Kaunas, tel. (8 37) 202 643).

913650

Tiražo Nr. 988, vasario 15 d. AUKSO PUODAS – 8 841 816 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 531 389 Lt 02 03 07 14 32 39 Auksinis skaičius 32 Papildomi skaičiai 21 44 6 tarp jų auksinis sk. – 4 420 908 Lt (0 prizų) 6 skaičiai – 2 531 389 Lt (0 prizų) 5 + papildomas sk – 722 591 Lt (0 prizų) 5 skaičiai – 8 498 Lt (8 prizai) 4 skaičius – 139 Lt (648 prizai) 3 skaičiai – 11 Lt (11389 prizai) 2 + papildomas sk. – 6 Lt (15946 prizai) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. „Audi A3“ ****** 040–02730873–******* „Audi A3“ ****** 046–06097087–******* „Audi A3“ ****** 042–03964615–******* „Audi A3“ ****** 043–05647715–******* „Audi A3“ ****** 046–06620300–*******

* bet koks skaičius Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt

Kauno žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Jevgeniją ŽAKIENĘ dėl mamos

Serafimos KROPmirties.

Mirus gydytojuiBoleslovui Vitoldui PIKČIUI,šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi LSMU ligoninės VšĮ

Kauno klinikų Neurologijos klinikos kolektyvas.

Mirus ilgamečiam neurochirurguiBoleslovui Vitoldui PIKČIUI,šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia LSMUL Kauno klinikų

Neurochirurgijos klinikos darbuotojai.

Nutilo balsas mylimo žmogaus,Užgeso mielos akys.Paliko tylūs ir tušti namai,Ir užgesintų žvakių kvapas.

Ritą ADOMAITIENĘ, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia AB „Kauno Baltija” kolektyvas.

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,Brangiausi žmonės ima ir palieka…Tačiau nuo jų nusidriekia šviesaIr atminty gyvi išlieka...

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame VšĮ Šv. Apolonijos odontologijos centro burnos higienistę Aidą ARLAUSKIENĘ.

VšĮ Šv. Apolonijos odontologijos centro kolektyvas

Mirus mylimam Tėveliui, vyresniąją buhalterę Birutę ČERNIUVIENĘ nuoširdžiai užjaučia Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė.

Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame vyresniąją buhalterę Birutę ČERNIUVIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties.

Respublikinės Kauno ligoninės buhalterijos kolektyvas

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, Reumatologijos skyriaus vedėją Joaną DAMBRAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės skyrių vedėjai.

Nuoširdi užuojauta Arūnui LIAKAUSKUI, mirus mylimai mamai.AB „Kauno Grūdai“ kolektyvas

Jūs likote tarsi kažko netekę,O juk tiesa – netekote tiek daug.Uždekite širdy dar vieną žvakęIr atsitieskite skausme.

(J.Marcinkevičius)Nuoširdžiai užjaučiame Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros

profesorių Valentiną NAVICKĄ, mirus mylimam tėveliui.KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bendruomenė

Sunkią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, KU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros profesorių Valentiną NAVICKĄ nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi katedros bendradarbiai.

22

kas, kur, kadapenktadienis, vasario 17, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Mes ti ki me mei le” – 18, 20, 22 d.21.30 val.„Ke lio nė į pa slap tin gą ją sa lą” 3D – iki 23 d. 12.15, 16.15, 18.15, 20.15 val.„Ke lio nė į pa slap tin gą ją sa lą” – iki 23 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.30 val.„Tai reiš kia karą” – iki 23 d. 11.45, 13.45, 15.45, 17.45, 19.50, 22 val.„Mei lės prie sai ka” – iki 23 d. 14.30, 16.45, 19.30, 21.45 val.„Ne sau gus prie globs tis” – iki 23 d. 11.05, 13.35, 16, 18.30, 21 val.„Jū ros ko man da” (liet. k.) – iki 23 d. 10.25*, 12.40 val. (*tik 18, 19 d.).„Vaiz do die no raštis” – iki 23 d. 22.15 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė” – iki 23 d. 19, 21.30* val. (*išsk. 18, 20, 22 d.).„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis” 3D (liet. k.) – iki 23 d. 14.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis” (liet. k.) – iki 23 d. 10.45 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Tai reiškia karą“ (premjera) – iki 23 d. 11, 13.30, 15.45, 18.30, 21 (seansas nevyks 18, 19 d.); 18– 19 d. 21.15 val.; 17, 18 d. 23.30 val.„Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (premje-ra) – 18–19 d. 12.15 val.; iki 23 d. 10.15, 13, 15.30 val.; iki 23 d. 18.15, 20.45 (seansas nevyks 22 d.) val.; 22 d. 21.15 val.; 17, 18 d. 23.15 val.„Šėtonas manyje“ (premjera) – iki 23 d. 14 (seansas nevyks 18, 19 d.), 16, 18, 20, 22 val.; 17, 18 d. 23.59 val.DELFI.LT seansas. „Tamsos baikeris: keršto demonas“ 3D – 22 d. 19 val.„Meilės priesaika“ – iki 23 d. 15.15, 17.45, 20.30 (seansas nevyks 18, 19 d.) val.; 18–19 d. 20.15 val.; 17, 18 d. 22.45 val.„Mano didysis O!“ – iki 23 d. 11.30, 16.45, 21.30 val.„Karo žirgas“ – iki 23 d. 12 (seansas nevyks 18, 19 d.), 17.30 val.„Sniegynų įkaitai“ – iki 23 d. 15, 20.30 val.; 17, 18 d. 23 val.„Geležinė ledi“ – 18–19 d. 20 val.; iki 23 d. 14.45, 20.15 (seansas nevyks 18, 19 d.) val.; 17, 18 d. 22.30 val.„Nesaugus prieglobstis“ – iki 23 d. 14.15, 19 val.; 17, 18 d. 23.45 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 18–19 d. 17.15 val.; iki 23 d. 12.30 val.; 17, 20, 22, 23 d. 17.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 23 d. 11.45 val.; 18–19 d. 14 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 18–19 d. 10.30, 12.45 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 23 d. 12.45 (seansas nevyks 18, 19 d.) val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Repriza“ – 21 d. 17.30 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

tEatRaskaUnO valstybinisdRaMOs tEatRas

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Vasario 17 d. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.Vasario 18 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. 17 val. – Šolomas Aleichemas. MENDELIO MILIJONAI. Vienos dalies komedija. Rež. Algimantas Pociūnas. 18 val. – PREMJERA, SKIRTA REŽISIERIAUS GYČIO PADEGIMO 60-MEČIO JUBILIEJUI. Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.Vasario 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spekta-klis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė.17 val. – Danielis Danis. PASKUTINĖ DIURANŲ DAINA. Išpažintis. Rež. Agnius Jankevičius. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBU-KLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.

kaUnO valstybinis MUZikinis tEatRas

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 17, 18 d. 18 val. – Ga e ta no Do ni zet-ti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiks mų ope ra.Vasario 19 d. 18 val. – Francas Leharas. GRAFAS LIUKSEMBURGAS. 3 veiksmų opere-tė. Trukmė 3 val.

kaUnO kaMERinis tEatRasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 17 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži-sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 18 d. 18 val. – K.Kos ten ka. HITLERIS IR HITLERIS. Dvie jų da lių spek tak lis. Re ži sie-rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 19 d. 18 val. – L.S.Cun ning hamas. MERGVAKARIS. Dvie jų da lių ame ri ko niš ka ko me di ja. Re ži sie rius A.Ru bi no vas.

kaUnO MaŽasis tEatRasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 19 d. 12 val. – spek tak lis vai kams. A.Di ly tė. VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Ba-niū nas.

kaUnO valstybinis lĖliŲ tEatRas

Laisvės al. 87A

Vasario 18 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – UMA–UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuobodžių – įdomiam ir kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 m.Vasario 19 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m.

„GiRstUČiO“ RŪMaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASVa sa rio 17 d. 18 val. – ko me di ja VILNIUS–DAKARAS. Re ži sie rius K.Smo ri gi nas.Va sa rio 18 d. 18 val. – spek tak lis ŠEIMYNI-NIS ĮVYKIS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.

KITOKS TEATRASVa sa rio 19 d. 18 val. – gy vo gar so mu zi ki nė ko me di ja MEILĖ IR TAIKA.

vaikŲ iR JaUniMO tEatRas„vilkOlakis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE-MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

tEatRO klUbasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 18 d. 12 val. – spek tak lis-im pro vi-za ci ja šei mai GIMIMO DIENA.Va sa rio 20 d. 19 val. – B.Nu ši čiaus mi nia-tiū rų ko me di ja ŠEIMOS PATARĖJAS.

REnGiniai

a. iR J.JUŠkŲEtninĖs kUltŪROs MUZiEJUs

Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.

kaUnO PantOMiMOs iR PlastikOs tEatRas

M.Dauk šos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – prem je ra! KAMASU-TRA. Vie nos da lies spek tak lis tik su au gu-sie siems.Va sa rio 19 d. 14 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Ma giš kas spek tak lis vai kams.

J.tUMO-vaiŽGantO MUZiEJUs Alek so to g. 10–4

Va sa rio 17 d. 16 val. – mei lės ly ri kos va ka-ras PALIK TIK DAINĄ MAN... Pau liaus Šir vio ir Ser ge jaus Je se ni no ei lė raš čius skai tys Ve ra Va sil je va. Da ly vau ja dai nų at li kė jas Al gis Lips kas.

vytaUtO didŽiOJO kaROMUZiEJaUs sOdElis

Va sa rio 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nininko Gied riaus Kup re vi-čiaus at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. Skam bės D.Šos ta ko vi čiaus ir S.Pro kof e vo kū ri niai.

kaUnO valstybinisdRaMOs tEatRas

kaUnO valstybinis MUZikinis tEatRas

17 d. 18 val.

17 d. 18 val.

kaUnO kaMERinistEatRas

19 d. 18 val.

aMŽinąJį atilsį

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla-tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė-mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907646

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMAVIMAS. Miru-siųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Dokumentų sutvarkymas. Lai-dojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šventosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dirbame visą parą.

912995

kinO tEatRas „ROMUva“Lais vės al. 54

Va sa rio 17 d.18 val. – „Kaip mes žai dė me re vo liu ci ją” (do ku men ti nis fil mas apie „dai nuo jan čią re vo liu ci ją” ir spal vin gą gru pės „An tis” įkvė pė jo ir ly de rio Al gir do Kauš pė do as me-ny bę).21–2 val. – EROTINĖ NAKTIS. „Apie ką dar gal vo ja vy rai” ir „Aist rin go ji Lu lu”. Ren gi nio bi lie to kai na 10 Lt.

Va sa rio 18, 19 d.12 val. – „Kaip mes žai dė me re vo liu ci ją” (do-ku men ti nis fil mas apie „dai nuo jan čią re vo-liu ci ją” ir spal vin gą gru pės „An tis” įkvė pė jo ir ly de rio Al gir do Kauš pė do as me ny bę).13 val. – PEPĖ ILGAKOJINĖ. Ani ma ci nis fil mas. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS. Ro man ti nė dra ma.17 val. – ATENBERGAS. Dra ma.19 val. – MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ. Ero ti nė dra ma.Bi lie tus ga li te įsi gy ti ki no te at ro ka so je.

„nykŠtUkO“ lĖliŲ tEatRasRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)

Va sa rio 19 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lius.

M. iR k.PEtRaUskŲ liEtUviŲ MUZikOs MUZiEJUs

K.Petrausko g. 31

Vasario 17 d. 16 val. atidaroma architekto – dailininko Jono Lukšės piešinių paroda KAUNO ŠVENTOVĖS. Dalyvaus architektai, dvasininkai, visuomenės atstovai. Pokalbių tema – sakralinės paskirties architektūra ir religija šiuolaikinio žmogaus požiūriu. Koncertuos Kauno styginių kvartetas.

kaUnO kUltŪROs CEntRas „taUtOs naMai“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Iki ko vo 9 d. vei kia tau to dai li nin kės gra fi-kės Onos Pus vaš ky tės dar bų pa ro da. Ona Pus vaš ky tė Lie tu vos tau to dai li nin kų na rė nuo 1975 m. Pa ro do se da ly vau ja nuo 1972 m. Su ren gė tris au to ri nes pa ro das. Kū ri-nius eks po na vo 40 pa ro dų. 1995 m. ta po Kul tū ros mi nis te ri jos P.Ga lau nės pre mi jos lau re a te, 2008 m. – res pub li ki nės kon kur-si nės tau to dai lės pa ro dos „Auk so vai ni kas” Kau no ap skri ties tu ro lau re a te, 2009 m. – res pub li ki nės kon kur si nės liau dies me no pa ro dos „Auk so vai ni kas” lau re a te už vaiz-di nę liau dies dai lę. Gy ve na Kau ne.

kaUnO MEnininkŲ naMaiV.Put vins kio g. 56, tel. (8 37) 223 144

Va sa rio 20 d. 18 val. – Gin tau to La ba naus-ko po ezi jos kny gos „Iš girs ti ty lą” su tik tu-vės. Da ly vaus: au to rius, Lė lių te at ro ak to rė Lai ma Rup šy tė-Straz daus kie nė, kny gos re-dak to rė An ta ni na Med vie de vie nė. Kon cer-tuos: kla si ki nės mu zi kos du e tas – Jus ti nas Gra žu lis (kla si ki nė gi ta ra) ir Ona Pei čiū tė (flei ta); Kau no 1-osios mu zi kos mo kyk los moks lei viai, tarp tau ti nių kon kur sų lau re a-tai: Gre ta Kve de rai tė, Si mo nas Pau laus kas, Ores tas Ur bo nas, Ma tas Kau nie tis (mo ky to-ja eks per tė Ma ri ja Mar tin kie nė); ro man sus pa gal G.La ba naus ko ei les dai nuos Ri ma Ka-zė nie nė, akom pa nuos Liud mi la Su cho nic-ka ja. Ren gi nį ves ak to rius Pet ras Ven slo vas. Įė ji mas ne mo ka mas.

5+1 Kauno diena

akcijaskelbimai

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ –

DAR 1 SKELBIMĄ!

23

kas, kur, kadapenktadienis, vasario 17, 2012

horoskopai

DaTos (vasario 17 D.)TV programa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Aki ra čiai“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

są siu vi nis. 12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė

(k). 13.45 Bė dų tur gus (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų

k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 Lie tu vos tūks tant me čio vai kai. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Duo kim ga ro! 23.15 Ki ne kaip ki ne. 23.45 Is to ri nė dra ma „Her kus

Man tas“ (1, 2) (1972 m.).

6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Ma žo ji iš ra dė ja Do ra“ (5).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (3) (k).

7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6. Le mia ma

ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N-7) (k). 12.40 Pri čiu pom! (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da.

Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (4).

14.40 „iKar li“ (4). 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“ (4). 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. 19.17 Orai. 19.19 Ma no vy ras ga li. 21.10 Fantastinis trileris „Iš rink tų jų

me džiok lė“ (Ka na da, JAV, 2009 m.) (N-7).

23.25 Tri le ris „Gi mę žu dy ti“ (JAV, 1994 m.) (S).

1.55 Tri le ris „Dak ta ro Mo ro sa la“ (JAV, 1996 m.) (N-14).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Ba ku ga nas“. 7.30 „Ma no ma ža sis po nis“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Nuo ty kių ko me di ja

„As te rik sas ir Obe lik sas. Mi si ja „Kleo pat ra“ (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2002 m.).

13.10 Anim. f. „Trys did vy riai ir Ša ma chan do prin cesė“ (Ru si ja, 2010 m.).

14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“.

15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ko me di ja „Se ni vil kai“ (JAV,

2009 m.). 20.55 Ko me di ja „Tai bent ma my tė!“

(JAV, 2007 m.). 22.40 Ko me di ja „Karš ta pu py tė“

(JAV, 2002 m.). 0.40 Veiks mo f. „Vol ke ris, Tek sa so

rein dže ris. Iš ban dy mas ug ni mi“ (JAV, 2005 m.).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Mi li jo nie riai“ (k). 8.00 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na

(k). 9.00 „Są moks lo teo ri ja“. Dis ku si jų

lai da (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 11.00 „Men tai“ (N-7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“

(k). 12.30 „Ekst ra sen sai prieš

nu si kal tė lius“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7)

(k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“.

Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (N-7)

(k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ame ri kos ta len tai VI“.

Pra mo gi nis šou. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas.20.23 Orai.20.25 Rusų kinas. Trileris „Meilė su

antspaudu „visiškai slaptai” (1) (Rusija, 2008 m.) (N-7).

22.25 Amerikietiškos imtynės (N-14).

23.25 Trileris „Smogikas” (JAV, 1991 m.) (N-14).

1.10–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

8.00 „San do ka nas. Ti gras vėl riau mo ja“.

8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.).

8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 „Nes ku bėk gy ven ti“ (k). 12.15 Kraš to spal vos. 12.50 Va ka ro au to gra fas. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Mu zi kos is to ri jos. Švie sos

akor das (k). 15.10 Ne ga li bū ti. 15.35 Mo kyk los lan gas (k). 16.05 Smil gos uo ga (2011 m.) (k). 16.30 Du rys at si da ro. 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Kai mo aka de mi ja. 17.55 „San do ka nas. Ti gras vėl

riau mo ja“. 18.25 Pi nigų kar ta. 19.15 „Gy ve ni mas pa gal uoš vius“. 20.05 Re ži sie riaus Gy čio Pa de gi mo

ju bi lie jui. LTV auk so fon das. „Ir kos tra ge di ja“ (1987 m.).

21.05 Dai nuo ja Vir gi li jus No rei ka ir Mar ta Lu ko šiū tė (k).

22.20 Kū ry bos me tas. Čia ir da bar. Ra šy to ja Jur ga Iva naus kai tė (2002 m.).

22.45 Ber nar do Braz džio nio poe zi ja. „Ieš ko jau tė viš kės juo doj nak ty...“ (k).

23.00 Džia zo va ka ras. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Ša rū no Bar to kū ry bos

ret ros pek ty va. Dra ma „Lais vė“ (2000 m.) (N-7) (k).

10.00 Te le par duo tu vė. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Sin ba do nuo ty kiai“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“.

13.10 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“

(4). 18.00 LKF tau rės tur ny ro fi na lo

ket ver tas. I pus fi na lio rung ty nės. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Kau no.

20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 21.00 LKF tau rės tur ny ro fi na lo

ket ver tas. II pus fi na lio rung ty nės. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Kau no.

23.00 „Anar chi jos vai kai“ (2). 0.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kals ta mi kės lai“. 1.00 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“

(5). 1.50 Dok. f. „Grei čiau, aukš čiau,

tvir čiau“ (JAV, 2004 m.).

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Su per me no nuo ty kiai“

(6). 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos

tę sia si“. 10.05 „Mar vel ani mė. Er nis“ (2)

(N-7). 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos

gy dy to jo pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“

(N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kal ti mo mo ty vai“ (8) (N-7).

21.00 De tek ty vas „Mid so me rio žmog žu dys tės XII. Pas lap tys ir šni pai“ (D.Bri ta ni ja, 2009 m.) (N-7).

23.00 „Bręs tan tis blo gis“ (2) (N-14).

0.00 „Žvė ris“ (2) (N-7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.20, 17.00 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be

praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 17.20 Griūk ne gy vas!

(N-7). 8.15 Pa dė ki me aug ti. 8.50 Te ri to ri ja. 9.20 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10 Šei mų dvi ko va –

„Ak ro po lio“ tur ny ras. 12.05, 21.00 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Kai Kei tė

su ti ko Vil ja mą. Pa sa ka apie du gy ve ni mus“.

16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 18.20 Su per L.T. 18.55 „So do de tek ty vės“ (N-7). 19.55 Dok. f. „Be ri ja – Sta li no

įran kis“. 21.27 Orai. 21.30 Ver tas ki nas. „Vam py ro

še šė lis“ (Jung ti nė Ka ra lys tė, JAV, Liuk sem bur gas, 2000 m.) (N-14).

23.30 „Zo na“ (N-14). 0.30 Ma ka liaus ke lio nės.

9.00 Dok. f. „Le do vai kai“ (k). 9.30 Dra ma „Vir šū nė“ (N-7). 11.20 Nuo mo nės (k). 12.20 Ko me di ja „2 die nos

Pa ry žiu je“ (N-7). 14.00 Te lelaik raš tis. 15.55 Ko me di ja „Bam bu“ (N-7). 17.30 Žai di mų la bi rin tas (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Eu ro pos ke lias (k). 18.45 „Dak ta rės die no raš tis“ (k). 20.30 Ka ro ir po ka rio vai kai. 21.00 Ži nios. Orai. 21.20 Žiū ro vų iš rink tas fil mas. 23.00 Ži nios (k). 23.20 Dra ma „P. S. My liu ta ve“

(N-14). 1.25 Dra ma „Van duo“ (N-14).

7.00 Muzika.10.05 Anim. s. „Marvel animė.

Ernis“.10.30 Pasimatymų šou „Būk

mano meile“.11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.15.30 „Teleparduotuvė“.16.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“.17.00 „Pasaulio Guinnesso

rekordai“.18.00 Žinios. Orai.18.20 „Kauniečių akimis“.18.30 Muzika.19.00 „Kontaktas“.20.00 Žinios. Orai (k).20.20 „Kauniečių akimis“ (k).20.30 Muzika.21.00 Detektyvas „Paslaptys ir

šnipai“.23.00 „Bręstantis blogis“.00.00 „Žvėris“.

8.00 Fan tas ti nė dra ma „Pa no la bi rin tas“ (Is pa ni ja, Mek si ka, JAV, 2006 m.).

10.00 Nuo ty kių ko me di ja „Sa cha ra“ (D.Bri ta ni ja, Is pa ni ja, Vo kie ti ja, JAV, 2005 m.).

12.05 Ro man ti nė dra ma „Šo kis hip ho po rit mu 2“ (JAV, 2008 m.).

18.30 Veiks mo ko me di ja „Ga lin ga sis Ste nas“ (JAV, 2007 m.).

20.20 Kri mi na li nė dra ma „In filt ruo ti“ (JAV, 2006 m.).

22.50 Siau bo f. „Vel nio ats tum tie ji“ (JAV, Vo kie ti ja, 2005 m.).

9.15 Te le vit ri na. 10.15 Is pa ni jos ACB

krep ši nio ly ga. „Ban ca Ci vi ca“–Mad ri do „Real“.

12.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ry gos VEF–„Kras nyje Kry lja“.

13.45 Ita li jos „Se rie A“ ly gos rung ty nės.

15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Vil niaus „Lie tu vos ry tas“– „As se co Pro kom“.

17.15 Krep ši nio pa sau ly je. 17.55 DNB LKF tau rės fi na li nis

ket ver tas. I pus fi na lis. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

19.55 Ka ra liaus tau rė. „Uni ca ja“–„Ban ca Ci vi ca“.

21.55 Ad re na li nas.

LTV 23.45 val. LNK 19.19 val. TV3 19.10 val. BTV 19.00 val.

1673 m. mirė prancūzų dramaturgas Molière.1952 m. gimė teatro režisierius Gytis Padegimas.1952 m. gimė poetas ir rašytojas Vladas Braziūnas.1856 m. mirė vokiečių rašytojas, poe-tas Heinrichas Heine.1981 m. gimė amerikiečių aktorius Jo-sephas Gordonas-Levittas.1989 m. mirė prancūzų madų dizaine-ris Guy Laroche’as.2004 m. mirė literatūros tyrinėtojas profesorius Vytautas Kubilius.

avinas (03 21–04 20). Pavyks len-gvai išspręsti iškilusias problemas.

Neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nepa-lankus laikotarpis.

JauTis (04 21–05 20). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko

nors neįprasto, kad galėtumėte pritaiky-ti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė vei-klos įvairovė. Viskas seksis, todėl neabe-jokite savo jėgomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Galite neiš-vengti konfliktų. Ištvermės ir dar

kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite.

vėžys (06 22–07 22). Naujos gali-mybės ar sprendimai, susiję su

darbu, gali tapti sunkiu išbandymu. Su ki-tais žmonėmis bus sunku kalbėti apie iš-kilusius sunkumus. Pasistenkite su nie-kuo nesugadinti santykių.

LiūTas (07 23–08 23). Asmeninės problemos gali kliudyti siekti gy-

venimo tikslų. Bijote būti įžeistas, jaučia-tės nesaugiai, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atsargus. Stabtelėkite ir imkitės tik neatidėliotinų reikalų.

MergeLė (08 24–09 23). Susidur-site su žmogumi, su kuriuo bus

sunku bendrauti. Nespauskite jo, bet pa-rodykite, kad suprantate ir norite padėti. Atidėkite susitikimus, nespręskite svar-bių reikalų, nes vėliau viskas seksis daug lengviau.

svarsTykLės (09 24–10 23). Gal-būt sulauksite netikėtos pagalbos

iš aplinkinių. Atsiras naujų idėjų, kylan-čių iš jūsų praeities. Kitaip pažvelgsite į seniai žinotus faktus.

skorpionas (10 24–11 22). Jūsų karjera neigiamai veiks jūsų šeimą

ir dvasinę būseną. Kils problemų ben-draujant su pavaldiniais ar jaunais žmo-nėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti.

ŠauLys (11 23–12 21). Sveika nuo-voka padės sėkmingai bendrauti

su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų.

ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į

mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – vis-kas džiugins sielą, suteiks darnos jūsų gyvenimui.

vanDenis (01 21–02 19). Puikiai suprasite aplinkinius ir praleisite

laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų.

žuvys (02 20–03 20). Laikas paty-rinėti savo svajones ir idealus. Len-

gvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius pla-nus, nes sugebėsite teisingai spręsti su-dėtingas problemas.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Pa gal ba iš oro

Ru mu ni jo je šal čiams pa rei ka la vus dar še šių au kų, iš vi so šią žie mą ša ly je su­ša lu sių žmo nių skai čius išau go iki 86. Ru mu nai skun džia si, kad val džia ne­su ge ba pa si rū pin ti dėl gau saus snie­go sa vo na muo se įka lin tais žmo nė­mis. Vie ną už pus ty tą kai me lį me di­ka men tais ir mais tu te ko ap rū pin ti pa ras par ni nin kui. 40­me tis Ma ria nas Cio ba nu iš Bu ka reš to nu spren dė pra­skris ti virš Va lea Sal ciei kai mo ir iš oro nu mes ti at sar gų. Re mian tis nau jau siu Ru mu ni jos vi daus rei ka lų mi nis te ri jos pra ne ši mu, snie gas nuo pa sau lio at kir­to 225 mies te lius ir gy ven vie tes.

rytoj

Poryt

–10 –6–6 –10

–5 –2–1 –5

+2 +3+3 +1

5

2

7

įvairenybės

Kon kur se „Il giau sias Lie tu vos bu či nys 2012“ trium fa vę Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te­to stu den tai Kris ti na Kun ce vi­čiū tė ir Arū nas Zab loc kis pa sie kė nau ją re kor dą. Jų bu či nys tru ko 35 va lan das 17 mi nu čių ir 10 se kun­džių.

Nuo pir mo sios vie tos lai mė to jų vos 6 se kun dė mis at si li ko per nai šia me kon kur se lai mė ju si vil nie­čių Ka ro lio Za lec ko ir Ie vos Prans­ke vi čiū tės po ra.

Dvi iš tver min giau sios po ros pra­dė jo bu čiuo tis Šv. Va len ti no die ną, bai gė – Vals ty bės at kū ri mo die ną – bučiavosi beveik pusantros paros.

No rą da ly vau ti kon kur se bu vo pa reiš kę be veik 30 po rų, ta čiau dėl nu ga lė to jų lau rų ne pa bū go var žy­tis 8 iš tver min giau sios po ros iš vi­sos Lie tu vos.

Pir mo ji po ra dėl tai syk lių pa žei­di mų kri to jau po va lan dos. Anks­tų tre čia die nio ry tą dėl aist rin­giau sios po ros var do li ko ko vo ti trys po ros. Kai ku rių po rų pa lai­

ky ti su si rin ko ar ti mie ji – šei mų na riai ir drau gai.

Pir mo ji iš tri jų pri zi nin kų kri­to ir tre čią ją vie tą iš ko vo jo Rū tos Žū li nai tės ir Taut vy do Pa ra pi na­vi čiaus po ra. Įsi my lė jė lių bu či­nys tę sė si ly giai 20 va lan dų. Pa­sie kę to kį re zul ta tą jie bū tų ga lė ję trium fuo ti per nai vy ku sia me kon­kur se. Tada lai mė ju sių K.Za lec ko ir I.Prans ke vi čiū tės bu či nys tę sė­si 18 va lan dų.

Dėl nu ga lė to jų var dų ko va vi rė tarp per nykš čių kon kur so lai mė­to jų dvi de šimt me čių K.Za lec ko ir I.Prans ke vi čiū tės bei nau jo kų K.Kun ce vi čiū tės ir A.Zab loc kio.

Ket vir ta die nio ry tas ta po lem­tin gas K.Za lec ko ir I.Prans ke­vi čiū tės po rai – dėl rau me nų skaus mų jie tu rė jo pa si trauk ti iš kon kur so. Nu ga lė to jų lau rai ati­te ko 21 me tų K.Kun ce vi čiū tei ir jos vien me čiam šir dies drau gui A.Zab loc kiui.

„Pir mo ji nak tis bu vo su dė tin­ges nė: ka ma vo mie gas, rau me nų

lau rai: �� nu�ga�lė�ję�va�žy�bas,�K.Kun­ce�vi�čiū�tė�ir�A.Zab�loc�kis�pa�sie�kė,�or�ga�ni�za�to�rių� tei�gi�mu,� ir� nau�ją�Lie�tu�vos�re�kor�dą.� �

� Organizatorių�nuo�tr.

35 va lan dų bu či nys

D.Bri ta ni jo je pri sta to ma pir mo­ji rek la ma, skir ta šu nims. Jo je, be rek la mos teks to ir mu zi kos, skam­ba gar sai, ku rių žmo gaus au sis iš­girs ti ne ga li. Mi nu tės truk mės rek la mo je ga li ma iš girs ti švil pi­mą ir lo ji mą, ku rie tu rė tų at kreip ti net pa ties tin giau sio šuns dė me sį, skel bia te leg raph.co.uk.

Už rek la mą su mo kė ję šu nų ėda­lo ga min to jai ti ki si, kad rek la mi nis fil mu kas at kreips šu nų, gu lin čių ne to li te le vi zo riaus, dė me sį vi so­je ša ly je, o tai gy vū nų šei mi nin kus pri vers ma ny ti, kad šu nys do mi si rek la muo ja ma pro duk ci ja.

lrt.lt inf.

ir kau lų skaus mai. At lai kę pir mą­sias 20 va lan dų nu spren dė me, kad tik rai ne pa si duo si me ir lai mė si­me pir mą ją vie tą“, – sa kė A.Zab­loc kis.

KD inf.

Rek la ma, ku rios ne gir di žmo nės

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863,

e. paštas reklama@kaunodiena.lt

BNS inf., AFP nuo tr.

Atėnai +9Berlynas +6Brazilija +26Briuselis +9Dublinas +11Kairas +15Keiptaunas +24Kopenhaga +5

Londonas +12Madridas +12Maskva –8Minskas –10Niujorkas +9Oslas +6Paryžius +11Pekinas +2

Praha +4Ryga –6Roma +10Sidnėjus +31Talinas –7Tel Avivas +13Tokijas +8Varšuva –3

Saulė teka 7.37Saulė leidžiasi 17.28Dienos ilgumas 9.51Mėnulis (delčia) teka 4.46Mėnulis leidžiasi 12.28

48­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 318 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

VardaiPasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–6

–5

Vilnius–8

Alytus–6

Kaunas–6

Utena–7

Panevėžys

–5ŠiauliaiTelšiai

–7

Klaipėda–2

Vėjas4–8 m/s

šiandien, vasario 17 d.Orai Šiandien Lietuvoje truputį atšals, prognozuojama pūga. Temperatūra dieną sieks 2–8 laipsnius šalčio. Ry-tą ir dieną daug kur snigs, pustys, kai kur kils pūga. Rytoj vietomis pasnigs, oras pamažu šils. Dieną pajūryje bus apie 1 laipsnį šalčio, kitur – 4–7 laips-niai šalčio.

–6

Aleksas, Donata, Donatas, Vaišvilas, Viltė.