V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr. 4 (233) 2014 BALANDIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

Asta GiniûnienëKryþiaus kelias Lietuvoje XVIII a. antrojepusëje–XX a. pradþioje. Sklaida ir raiðka.V., 2013Dailininkë Edita Namajûnienë

Tai pirmoji lietuviø dailëtyroje tokia iðsami mo-nografija, skirta Kryþiaus kelio (kalvarijos, ViaCrucis) sklaidai ir raiðkai Lietuvoje aptarti. Kny-goje nuoskeliai iðnagrinëta, kaip nuo XVIII a.Kristaus kanèios kelio pamaldumas, koncentra-væsis didþiosiose kalvarijose ar tarp vienuolynøsienø, pamaþu ëmë skleistis ir per pusantro ðimtometø pasiekë net atkampiausias baþnyèias ir pa-lietë kiekvieno tikinèiojo ðirdá. Surasti ir identi-fikuodi daugelio Lietuvos baþnyèiø stacijø siuþetøpirmavaizdþiai, pateikta naujø faktø apie jau ið-nykusias kalvarijas, aptarta ir dailëtyrininkø ikiðiol visiðkai neliesta paveldo sritis – ðventoriuoseárengti Kryþiaus keliai.

Kæstutis Zapkus. Tapyba ir pieðiniai. V., 2014Sudarytoja Laima Kreivytë

Du deðimteèius rengta monografija, supaþin-dinanti su vieno ið garsiausiø ðiandieniniø lietuviøiðeivijos dailininkø kûrybos panorama, apiman-èia daugiau nei 50 metø laikotarpá. Knygoje pub-likuojami K. Zapkaus „Uþraðai apie mano tapy-bà“, Lucy R. Lippardo, Marjorie Welish ir San-dros Skurvidos straipsniai apie K. Zapkaus kû-rybà. Albumas iðleistas VðÁ „Lietuvos iðeivijos dai-lës fondas“ pastangomis.

K N Y G O S

Paminklotvarkos katedrai – 15Nors oficiali Vilniaus dailës akademijos Paminklotvarkos katedra skaièiuoja tik15-tus metus, ji turi nemenkà prieðistoræ ir ganëtinai komplikuotà istorijà. Dar1976 m. tuometinio Vilniaus dailës instituto Architektûros katedroje prof. dr.Eduardas Budreika inicijavo restauratoriø rengimà pagal atskirà architektø-restauratoriø mokymo programà. Praëjus daugiau nei dviem deðimtmeèiams,1997 m. Vilniaus dailës akademijos rektorius prof. Arvydas Ðaltenis paskatinodoc. dr. Jonà Rimantà Glemþà imtis Paminklotvarkos studijø, t. y. restauratoriøspecializacijos, plëtros organizatoriaus-koordinatoriaus pareigø. Taip nuo 1997m. rudens Tapybos katedros magistratûroje pradedami rengti molbertinës tapybosrestauratoriai (vadovas doc. Balys Pakðtas), Monumentalios dailës katedrosbakalauro studijø programoje – sienø tapybos restauravimo specialistai (vadovasJuozas Algirdas Pilipavièius), o nuo 1998 m. Skulptûros katedroje pradëta ruoðtiir ðios srities restauratorius (dëstytojas Albinas Kæstutis Stepðys (1925–2006). 1999m. jau penkiose VDA katedrose (Architektûros, Dailës istorijos ir teorijos, Monu-mentalios dailës, Skulptûros ir Tapybos) studentai specializavosi paminklotvarkoje.Tø metø birþelá pirmoji restauratoriø laida apgynë diplominius darbus: 4molbertinës tapybos magistrai (Alvydas Mandeika, Linas Lukoðevièius, VirginijaJurkaitë, Mindaugas Gabðevièius) ir 2 sienø tapybos bakalaurai (Aistë Petravièiûtë,Jonas Zagorskas). Tai paskatino teikti pasiûlymà VDA Senatui ásteigti savarankiðkà

Paminklotvarkos katedrà. Pritarimas buvo gautas, ir Rektorius pasiraðë ásakymànuo 1999 m. rugsëjo15 d. (ásak. Nr. 03-05-01) ásteigti Paminklotvarkos katedràjos vedëju paskiriant doc. dr. J. R. Glemþà. Visgi naujoji katedra pradþioje tei-siðkai neturëjo sau priklausanèiø studentø, jos dëstytojai diegë paminklotvarkosspecializacijos dalykus minëtose Architektûros, Dailës istorijos ir teorijos,Monumentalios dailës, Skulptûros ir Tapybos katedrose, kurios rodë didelá dëmesáir geranoriðkumà kultûros paveldui. Ypaè tai pasakytina apie Tapybos katedrosvedëjà Povilà Rièardà Vaitiekûnà, Monumentalios dailës katedros – RomàDalinkevièiø, Skulptûros – Gediminà Karaliø, Architektûros – Juozà Palaimà,Dailës istorijos ir teorijos – Alfonsà Andriuðkevièiø. Pasinaudodama Tekstilëskatedros pasiûlymu, Paminklotvarkos katedra parengë vienà tekstilës restauratoriømagistrø laidà, o Dizaino katedra ëmë rengti daiktø (interjero elementø) restau-ratorius pagal atskiras specializacijos programas.

Nuo 2000 m. katedroje pradëtas vykdyti tarptautinis bendradarbiavimas.Uþmegzti ryðiai su Lenkijos Torunës universiteto Paveldotyros ir restauravimoinstitutu. J. R. Glemþa buvo pakviestas susipaþinti su minëta institucija, jos stu-dijomis, specialybëmis bei programomis. O Lenkijos studentø restauratoriø grupëatliko vasaros praktikà restauruodami Vilniaus dailës akademijos Gotikos salëssienø tapybos fragmentà. Tais paèiais metais Vilniaus dailës akademijos Pa-minklotvarkos katedros dëstytojai parengë ir Vilniuje sëkmingai vedë dviejø savaièiøvasaros kursus Jungtiniø Amerikos Valstijø Savanos koledþo Istorinio paveldoiðsaugojimo katedros studentams: buvo skaitomos teorinës paskaitos, vykdomospraktinës uþduotys bei mokomosios ekskursijos. Katedros studentai ir dëstytojaipagal ávairias tarptautines mainø programas nuolatos turi galimybæ tobulintipraktinius, kûrybinius ir teorinius ágûdþius Italijos, Lenkijos, Ðvedijos, Baltarusijospaveldotvarkos institucijose.

Ilgainiui Paminklotvarkos katedra parengë savarankiðkas bakalauro ir magistrostudijø programas, pagal kurias molbertinës ir sienø tapybos, skulptûros bei ar-chitektûros restauravimo mokymas pradedamas nuo treèio bakalauro studijø kurso,vëliau numatant galimybæ studijas tæsti antrojoje – magistrantûros pakopoje. Sava-rankiðka Paminklosaugos katedros magistrantûros Dailës ir interjero restauravimoprograma rengta nuo 2005 m. ir pradëjo veikti 2007 metais. Nuo 2013 m. birþelio,patvirtinus naujà bakalauro studijø programà, atsirado galimybë restauratoriaus spe-cialybës studijas pradëti nuo I kurso ir ágyti pirmosios (bakalauro) ir antrosios(magistro) pakopos aukðtøjø studijø diplomus. Tobulindami studijø programas,katedros dëstytojai parengë ir iðleido paminklosaugos bei paminklotvarkosproblematikà analizuojanèiø leidiniø. Jie tapo puikia metodine medþiaga visiems,besidomintiems kultûros paveldu. Tai J. R. Glemþos „Nekilnojamojo kultûrospaveldo apsauga ir tvarkymas“ (2002) ir K. Stepðio „Skulptûrinio dekoro technologijair restauravimas“ (2005).

Siekiant, kad Paminklotvarkos katedros studentai ágytø kiek galint daugiaupraktinës patirties, aktyviai bendradarbiaujant su ávairiomis Lietuvos paveldosaugosinstitucijomis (muziejais, Kultûros paveldo departamentu prie Kultûros ministerijosir kt.) suteikiama daug galimybiø padirbëti su paveldo objektais. Per 15 gyvavimometø buvo dirbta Vilniaus Ðv. Petro ir Povilo, Ðventosios Dvasios baþnyèiose,Bernardinø vienuolyno ir baþnyèios ansamblyje, Vilniaus Sapiegø rûmuose, Vilniausistorinëse kapinëse, Panemunës pilies ansamblyje, restauruotas moderno laikotarpiodekoras XX a. pradþios namuose, bendradarbiauta iðsaugant Ðiauliø „Auðros“,Þemaièiø „Alkos“, Lietuvos dailës, Vilniaus dailës akademijos ir kitø Lietuvos muziejømolbertinës tapybos rinkinius.

Pastaraisiais metais atskirø katedros studentø veikla ávertinta specialiomisjaunøjø restauratoriø premijomis: 2011 m. Joana Gelaþytë gavo „Swedbank“premijà uþ magistro baigiamàjá darbà „Vilniaus Bernardinø baþnyèios ðiaurëssienos tapybos fragmento ðalia balkono restauravimas“, o Renata Kalvaitytë tapopirmàja restauratoriø Romualdo Vytauto Kaminsko ir Mildos Kaminskienësásteigtos premijos laureate uþ Vilniaus Ðv. Stepono baþnyèios interjerorestauravimo ir atkûrimo projektà. Kitais metais (2012-aisiais) uþ sëkmingàakademiná procesà Kaminskø premija apdovanotas skulptûros specializacijosmagistrantas Augustinas Kluoda.

Kûrybingi ir gabûs Paminklotvarkos katedros absolventai ágytas þinias irgebëjimus pritaiko dirbdami valstybinëse paveldosaugos sistemos ástaigose,muziejuose, privaèiose restauravimo ámonëse, mokslo institucijose, tyrimo cen-truose, uþsiima privaèia restauratoriaus praktika.

Dr. Dalia Klajumienë, Paminklotvarkos katedros vedëja

studentø bendrabutá (tenvyko visø vargui pamokos)radau laisvà instituto ma-ðinà ir, pagavæs ðoferá, nuga-benau darbus á Parodø rû-mus parodai, skirtai „Mûsøjûros“ lozungui. Nugabenau„Palangos tiltà“ ir, kad ko-misija turëtø malonumo at-metimui, dadëjau dar poràkitø: „Mano jaunystës rytas“ir „Kaimelis Paneryje“.

1971 m. gruodþio 30 d.Paskutinës senøjø metø

dienos. Turëjau vargo: rei-këjo rusiðkai uþpildyti anke-tà, paruoðti paskutiniøjøpenkeriø metø pagrindiniødarbø nuotraukas ir iðsiøstiá Maskvà kokiam tai ruoðiamam spravoènikui…

1973 m. liepos 18 d.–rugpjûtis. PalangojeKelialapis iðpirktas nuo liepos 15 d. Institute

darbas uþsibaigë, Buhalterijoje netvarka. Atosto-gos nuo 15, o pinigø nëra <...> Pirmadiená pirkaulëktuvo bilietà. Dirbtuvëje tapomà pagal Fondouþsakymà „Kolûkieèio portretà“ uþsukau iðdþio-vinimui. Institute palikau pareiðkimà, kad atostogøpinigus pervestø á mano sàskaità<..> Malonuplûduriuoti debesyse ir skaityti per lëktuvo langàtëviðkës gelstantá peizaþà. Trakai – tikra pasaka iðlëktuvo. Po minutës – Elektrënai, Þieþmariai... Irèia dangus uþsiniaukë. Aplinkui rûkas kaip vilna.Taip gera palikti viskà, uþmerkti akis ir mëgautispropeleriø ûþesiu. Artëjant prie jûros þemë vël pa-sirodë, bet jau tokia rausvai pilka, ðalta. Palangojeið lëktuvo pasitiko lietus. <..> Taip gera, kad atsi-radau instituto vilos treèiojo aukðto vakarinëjepusëje, 16 kambaryje, kaip celëje. Ðiemet man taipnorëjosi vienumos. Fizkultûros, maudymosi irbadavimo programà pradëjau ið pat 19 d. ryto,nubëgdamas nuo tilto iki pat pliaþo ribos. O se-kanèià dienà, sekanèias visas 20 dienø ið eilës nu-bëgdavau ir ten, ir atgal. Nuo 9 val. kûno kultûraipaskirdavau visas tris valandas. Viskà dariau atþa-gariai: gráþdavau pusryèiø, kai visi eidavo á pliaþà,pietaudavau, kai visi kepë saulëje, produktus pirk-davau, kai krautuvës bûdavo visai tuðèios. Ir taipgyvendamas þmoniø skruzdëlyne – gyvenau vienassu savimi. <..> Dar buvo likusi savaitë, per kuriàturëjau átvirtinti „pasiekimus“. Bet likimas lëmëkitaip. Paskutinëmis dienomis labai sulëtëjo ðirdiesritmas ir bëgant, ant galo beeinant, pradëjo svaigtigalva. Gal kiek ir per staigiai „uþlauþiau“.

Aleksandravièius paskolino knygà laisvalai-kiui „po darbo“. Tai 500 puslapiø „Generolas deGolis“ rusø kalba. Skaièiau su didþiausiu ánirtimu.kokio tai Maèialovo paraðyta. Buvo ádomu dviemaspektais: istoriniu ir mano paties tos istorijos ið-gyvenimu... Visa tai sudarë neiðsemiamø pergy-venimø grandinæ <...> Kaiminystëje – Vyðniaus-kas ir Morkûnas, Aleksandravièius, Nasvytis, Mi-kuèianis, Jusionis, Mikalauskas su savo ðauniai-siais dvynukais. Tai vis draugai, malonûs þodþiupersimesti ar valandëlæ praleisti. Bet vengiau irjø. Traukë vienuma. Kankinanti vienuma, kaþkoksdvasinis nuovargis, kaþkokio kritimo siaubas <...>Gavau þinà apie Fondo nupirktà mano darbà iðVilniui skirtos jubiliejinës parodos, „Pergalës“ þur-nale patalpintà straipsná (Lietuvos kultûros mini-stro L. Ðepeèio apie tapybà, kur paminëtas mano40 kartø reprodukuotas spaudoje „Kolûkio stei-giamasis susirinkimas“...). Bet ... kaip nemalonu,kad esi priverstas laipsniðkai kristi þemyn ir þemyn.<...> Gráþau su Stoðkais jø maðina namo.

1979 m. balandþio 30 d.Nenugalimai kankina viena ir ta pati mintis,

Prie pavasarinës Vilnelës. V. Jankausko nuotr.

2013 m. rudens semestro Paminklotvarkos katedros dëstytojø kolektyvas (ið kairës): prof.Juozas Algirdas Pilipavièius, Marytë Þuromskaitë (koordinatorë), lekt. Vidutë Povilauskaitë,doc. Evaldas Purlys, doc. Saulius Milaðius, lekt. Linas Lukoðevièius, doc. Alvydas Mandeika,prof. dr. Jonas Rimantas Glemþa

kad visa kà darau yra baisiaibeprasmiðka ir baisiai ne-reikalinga…

1980 m. geguþës 16 d.Á Kanadà neiðleidþia

<…>Kuris laikas ma-no didþiausias nerimas –kodël brolis Antanas niekoneparaðo ið Kanados?<…> Atëjau á vidaus rei-kalø Vizø skyriø 18 val. Perdaug neskubëjau, nes nuo 17val. bûna daugiausia lau-kianèiøjø. Prieð mane buvoaðtuoneta. Iðëjusi leitenantëpraneðë, kad turintieji sky-riaus iðkvietimà gali eiti visibe eilës. Su keletu kitø su-interesuotø uþëjau. Leite-

nantë pagal mano iðkvietimà surado aplankà, ir jametrumpas Komisijos sprendimas: „Dël sudëtingø ap-linkybiø pareiðkimas nepatenkinamas“. <…>Galvojau pagal vokieèiø patarlæ: kà Dievas siunèia –yra aèiu! Gal taip ir geriausia.

1980 m. sausio 9 d. Mano profesûra MoksloTaryboje

Vakar Mokslo Tarybos sekretorius Gudmonaspainformavo papildomai, kad ðiandien kvieèiamasposëdis. Dar prieð 10 val. neðinas savo dokumentøpapkæ pristaèiau prorektoriui Adomoniui. Jis sa-ko: viskas gerai. Jei susirinks Tarybos kvorumas,jûsø klausimà pateiksime svarstymui.

Nuotaika kaip ir prieð kiekvienà konkursà. Ið27 Tarybos nariø susirinko 22. Posëdá rektorius Ge-èas pradëjo áþangine informacija <…> Po topasiûlë apsvarstyti trijø naujai priimamø dëstytojøklausimà ir pagaliau – mano.

Pirmasis pasisako pieðimo katedros vedëjasprof. Morkûnas. Jis labai iðsamiai iðdësto visusmano kaip dëstytojo geriausius atsiekimus darbeir siûlo Tarybai mano profesûros klausimà pateiktiAukðè. atestacinei komisijai Maskvoje tvirtinti.Toliau kalba instituto rektorius Geèas, valst. pre-mijos laureatas prof. Aleksandravièius, prof. Juo-zas Balèikonis ir prof. Mackevièius Vytautas. Pasi-sakymus uþbaigia Architektûros katedros vedëjasprof. Mikuèianis Vladas. Visø kalbëjusiøjø mintyslabai jautrios, labai dalykiðkos, ir að klausaus, kaipkokio nekrologo. Matomai kraujo spaudimas pa-kilo ir pradëjo smelkti krûtinëje.

Balsø skaièiavimo komisijos pirmininkas prof.Budreika iðdalina biuletenius, atgabenama specialiurna, ir prasideda lemiamasis momentas: bût ar ne-bût! Taèiau nuo manæs tai visiðkai nepriklauso, ir pa-taikæs pauzà, papraðau rektoriø leisti ið posëdþioiðeiti. Iðgërus kavos puodukà lyg ir sunormalëjau.

Kaip gráþau – mane svaikino Tarybos nariaisu sëkme rinkimuose. Balsavimo rezultatai visai tiepatys, kaip renkant eiti profesoriaus pareigas: dvi-deðimt uþ ir du prieð! Buvau labai patenkintas irsutiktiems Tarybos nariams dëkojau uþ palaikymà.Slaptas balsavimas yra dalykas rimtas. Pasikliautipasisakymais negalima, nes bûna taip, kad ðnekamaviena, o balsuojama prieðingai. Tokia nesekmë pernaipavasará iðtiko Veiverytæ, kai po visø skambiø kalbøurnà atidarius rasta biuleteniø daugiau prieð kaip uþ.

Pasibaigë dar vienas mano vargo etapas.Parengë Ramunë Dilkaitë-Vaitonienë

Balandþio 28 d. posëdþiavusi Rektoriaus rinkimøkomisija svarstë vienintelio kandidato (prof. AudriausKlimo), pateikusio praðymà dalyvauti konkurse Rek-toriaus pareigoms eiti, pateiktø dokumentø atitikimà nu-statytiems reikalavimams, ir nutarë, kad kandidataspateikë visus reikiamus dokumentus ir visi pateikti do-kumentai atitiko nustatytiems reikalavimams.

Profesoriai Vincas Dilka ir Juozas Galkus. 1995

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 3

Balandis

1 d. Telðiø dailës galerijoje atidaroma Galinos Guþienës tapybos darbø pa-roda „Lada ir Lela“

4 d. Ekspozicinëse erdvëse „5 malûnai“ atiroma SMD „Kosminë odisëja2014“

9 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Jurgos Ðarapovos paroda „Dubensdugnas“14 d. Pylimo galerijoje ati-daroma Ievos Skauronës ta-pybos paroda17 d. Telðiø dailës galerijojeatidaroma Evaldo Adom-kaus tapybos darbø paroda„Praeitis----Ateitis ----?“14 d. Galerijoje „Akade-mija“ atidaroma AndriausSurgailio fotografijø paroda

„Bestiarijus“16–17 d. Se-nuosiuose rû-muose veikialaikina stu-dentø videomeno darbøgalerija-par-d u o t u v ë„Kosmiteka“22–23 d. Eks-p o z i c i n ë s eerdvëse„Tita-nikas“ vyksta

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

Gretos Zokaitytës darbas ið „E-METAI“

Jaunosios kuratorës – Dovilë Daunoravièiûtë ir Rasa Kavaliauskaitë –sumanë atgaivinti Studentø meno dienas. Þvelgiant retrospektyviai, SMDbûdavo proga iðvysti kûrinius, kurie nebûtinai sukurti perþiûroms ar gyni-mams, taèiau ðiemet projekte dalyvauja ir neseniai studijas baigæ me-nininkai bei kviestiniai sveèiai. Ðiø metø SMD inspiracija tapo á kosmosàpaleisti pirmieji Lietuvos palydovai.Kaip kiekviena ðalis nepaliaujamainori ásiraðyti á kosmoso uþkariavimoistorijà, taip kiekvienas menininkas(daugiau maþiau) siekia tapti aktyviumeno lauko dalyviu, ásiraðyti á menoistorijos puslapius. Taigi ðio projektorëmuose meno laukas tampa kos-mosu – dar iki galo neiðtirta, neuþ-kariauta platybe, o jaunieji meni-ninkai, dar nesusikûre; ávaizdþioLietuvos meno lauke – NSO (neat-paþinti skraidantys objektai), kuriemsSMD yra puiki proga pasirodyti ir taptimatomais.

„Kosminës odisëjos 2014“ metu„5 malûnø“ ekspozicinëse erdvëse,VDA Senuosiuose rûmuose, VUPlanetariume ir kafeterijoje „Planeta“vyko VDA studentø ir absolventø pa-roda. Surengta ekskursija po VDAkaimynës „Menø spaustuvës“ pa-talpas, ðiuolaikinio ðokio spektaklis„Contemporary?“ ir pokalbis sujaunaisiais menininkais. Taip pat vykoseminarai-diskusijos, kuriø temosvarijavo nuo kosmoso iki ðiuolaikiniomeno, VDA studentø organizuojamosakcijos-atrakcijos ir dirbtuvës, 2dienas veikë Kosmiteka – pirmojivideo kûriniø parduotuvë Lietuvoje,kuri siûlë ásigyti jaunøjø menininkødarbø. Kafeterijoje "Planeta" ávykoanimaciniø filmø perþiûra ir diskusija.Surengta performatyvaus menolaboratorija, suteikusi galimybæ iðeiti

Vincas Dilka

Puslapiai ið dienoraðèio(1949–1980)Pabaiga. Pradþia Nr.228/229Dar dþiaugiuos ir tuo, kad gavau ið Dailës Fondo kvietimà ateiti pasiraðyti kûrybinæ

sutartá ir pasiimti ðimtà rubliø avanso. Dþiaugiaus ir draugais, kad jie surado galimybæávertinti mano tokiomis sunkiomis valandomis áteiktus eskizus <…> Ne kûrybinës mintystuosyk vedë mane, bet nuoseklumo pareiga: kol gyvas, o broli, sëk pasëlio grûdà ir dirvosneapleisk! Ðventi Kudirkos þodþiai tegyvuoja per amþius!

1971 m. gruodþio 9 d. Uðinsko parodojePo paskaitø su Petkevièiumi nuëjome á dailës rûmus á Stasio Uðinsko dailës parodà.Paroda didþiulë. Að jau einu kelintà kartà, bet Petkevièius norëjo parodà paþiûrëti

drauge, nes að vienas ið pirmutiniø Uðinsko mokiniø, o jei pasakyti siaura specialybe, kaiptapytojo – tai að pats pirmutinis. Buvome septynetas ar aðtuonetas pirmos jo laidos studentø,bet kaip dailininkai iðlikome mudu du su Surkevièiumi. Gyvas dar ir Ðvëgþda Jonas, betpastarasis meno kûrybà visiðkai uþmetë ir verèiasi kaþkur Pakruojaus apylinkëse kaipmokytojas ir smulkus saviveiklininkas.

Vaikðtome po sales darbas nuo darbo ir vis stebimës neiðpasakytu profesoriausdarbðtumu ir kruopðtumu. Keista likimo ironija: visa eilë didþiøjø sudëtingiausiø rakursøplafonams kompozicijø, o gyvenime taip nesurado sau vietos. Ðioje parodoje visuomenësdëmesiui daugelis ðiø kompozicijø buvo parodytos pirmà kartà ir, galbût, greièiausiai vëlsugráð á autoriaus sandëlius. Kiek darbo, kiek rûpesèiø ir tai – beprasmiðka baigtis.

Daug kalbëjomës su Petkevièiumi, daug að jam pasakojau apie nuostabiuosius Uðinskosceninius apiforminimus Ðekspyro „Dvyliktajai nakèiai“, operetei „Kornevilijos varpai“,dramai „Dëdës Tomo trobelë“ ir visai eilei kitø. Tai spektakliø scenovaizdþiai, kurie ðiandienpo 25–30 metø dar tebëra gyvi ir stulbinantys.

Prieð kelias dienas buvau sutikæs Uðinská. Gaila þiûrëti – toks pavargæs, papurtæs, liguistas.Anksèiau dëstë Kauno Polit. Institute, o statybos fakultetui persikëlus á Vilniø, vël gráþo á mûsøInstitutà. Keletà studentø turi Kauno vakariniame filiale ir vienà studentæ vitraþistæ èia, Vilniuje.Pagalvoji, ðimtas kilometrø traukinyje á èia, ðimtas atgal. O jei ta studentë ið viso tà dienà neatëjo?

Ot, tau ir pradininkas Lietuvos monumentalinës tapybos ir Lietuvos pagarsëjusio vit-raþo kûrëjas. Pakalba. Atsidûsta. Nusibraukia prakaituotà kaktà ir viskas.

1971 m. gruodþio 13 d.Ðio mënesio 15 baigiamas mokslas Pramonës gaminiø modeliavimo V kurse. Atëjæs á

„Performatyvausmeno laborato-rija“

23 d. Lietuvos nacio-nalinës UNESCOkomisijos gale-rijoje atidaromaGrafinio dizainokatedros studentøparoda „E-ME-TAI“

23–29 d. VDA biblio-tekoje vyksta 14-osios Naciona-linës bibliotekøsavaitës „Biblio-teka – vienas pa-saulis, daug isto-rijø“ renginiai

26 d. Taikomosiosdailës muziejujevyksta VDA choro30 metø jubiliejiniskoncertas. Daly-vauja Estijos dailësakademijos kamerinis choras ir Latvijos dailës akademijos kamerinischoras „Senais kalns“

26 d. Kultûros bare „Kablys“ vyksta madø ðou „VDA Kostiumo katedrosavangardas“

29 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma suomiø tekstilës menininkës ir dizai-nerës Teija Puranen paroda „Atspindys ir paþanga“

30 d. Parodø centre „Titanikas“ atidaroma VDA meno doktorantø apþval-ginë paroda „Iðklotinë“

30 d. Bendro VDA ir TSPMI diskusijø ciklo „Politika ir menas“ renginys„Maiðtas TSPMI“

ið tam tikrø disciplinos rëmø ir atrasti naujus kûrinio bei santykio su auditorijakonceptus. Laboratorijoje dalyvavo VDA studentai, absolventai ir kviestiniaisveèiai.

Parodos dalyviai: Lina Itagaki, Eglë Ruibytë, Dalia Mikonytë, LukasKeizikas, Monika Micevièiûtë, Karolis Vaivada, Indrë Ercmonaitë, GabijaVidrinskaitë, Dovilë. Gudaèiauskaitë, Ieva Gudmonaitë, Monika Ged-rimaitë, Tomas Daukða, Paulius Ðliaupa, Ieva Paliukaitytë, Sylwia Kuznik,Dovile. Bagdonaitë, Agnë Matulevièiûtë, Anastasija Sosunova, Rûta

Ðimelionytë, Milda Simanavièiûtë,Laura Kuzmickaitë, Eglë Surblytë,Vilma Magelinskaitë, GabrielëVingraitë, Rimgailë Druèiûnaitë, Sta-selë Jakunskaitë, Lina Fisheye, Ða-rûnas Rudys, Gabrielë Ðermukðnytë,Monika Vaicenavièienë, RosandaSorakaitë, Birutë Sagaitytë, ÞivilëMinkutë, Eglë Lekevièiûtë, ViktorijaAntonoviè ir Austëja Tavoraitë, PovilasRamanauskas, Aistë Papartytë, Mari-ja Strazdaitë, Graþina Eimanavièiûtë,Agnesë Politikaitë, Eglë Butkutë,Raimonda Sereikaitë, Jelena Ðku-lienë, Karolina Voicechovskaja, PijusCicënas, Eglë Abromaitë, Elisa Rod-riguez.

Performatyvaus meno labora-torijos dalyviai: Monika Furmana-vièiûtë, Shaltmira, Simonas Nekroðus,Julija Linkutë, Valda Jurdrevièiûtë,Dovilë Bilkðtienë, Donata Minderytë,Saulius Kmieliauskas, Greta Ber-notaitë, Vytautas Lukðas ir KazimierasInèirauskas, Dovilë Karvelytë, BarboraGuþelytë, Ieva Gudmonaitë, MildaSimanavièiûtë, Eglë Ðidlauskaitë,Saulë Gimdþûnaitë, Goda Lukaitë irAdelë Liepa Kaunaitë, Iwona Ogro-dzka, Agnë Vaiciukevièiûtë, VygintasOrlovas, Tadas Kanapinskas, VitalijusStrigunovas.

Kviestiniai sveèiai: MindaugasTendziagolskis, Ramûnas Jaras, Dai-na Pupkevièiûtë, Linas Liansbergis,Èeslovas Lukenskas. Mûsø inf.„Performatyvaus meno laboratorijos“ atidarymas

„Kosminë odisëja 2014“

AKADEMIJOS ÞMONËS

Teija Puranen pasakoja apie savo darbus

Akimirkos ið VDA meno doktorantø apþvalginës parodos „ Iðklot inë“ at idarymo. V. Jankausko nuotraukos

SMD parodos atidarymas Naujuosisuoe rûmuose

Balandþio 3–5 dienomis Rygoje vyko vienas þymiausiøBaltijos ðalyse tarptautinis jaunøjø dizaineriø konkursas „Habi-tus Baltija“. Ðiemet po atsakingos mokyklø ir organizaciniokomiteto atrankos, kolekcijas pristatë net 46 dalyviai ið 11 ðaliø,22 mokyklø.

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas – Europosdizaino instituto dëstytojas Giovanni Ottonello (Roma, Italija),nariai – dizaino ir mados ekspertë Lara Aragno Gigli (Italija),Judit Tolli – kûrybiniø industrijø inkubatoriaus DidþiojojeBritanijoje „Centre for Fashion Enterprise“ (CFE) vadovë,ESMOD (Prancûzija) ir kiti vieningai skyrë VDA Kostiumodizaino katedros IV kurso bakalaurës Ugnës Martinaitytëskolekcijai „COSMO JEZUS“ vienà ið trijø priziniø vietø. Lai-mëtoja gavo pakvietimus dalyvauti tarptautiniuose konkursuose„Fashion show during Cracow fashion awards 2015“ ir tarp-tautinio konkurso „Russian Silhouette 2015“ finale.

Tarptautiniame konkurse Rygoje VDA garbæ tradiciðkaigynë neviena Ugnë, o gausus bûrys mados dizaineriø: II kursobakalaurë Kristina Vyzaitë, IV kurso bakalaurë Janina Zibireva,Olga Listunova, II kurso magistrantai Sandra Mockutë ir IljaGrabar ir praëjusiøjø metø absolventë Guoda Dinsmonaitë, ga-limybæ pasirodyti tarptautiniame konkurse laimëjusi tarptau-tiniame jaunøjø dizaineriø konkurse „Baltijos tekstilë ir oda“,praëjusá rudená vykusiame LITEXPO rûmuose.

Pasak konkurso organizacinio komiteto narës, Kostiumodizaino katedros vedëjos prof. dr. Jolantos Vazalinskienës, ðiaismetais komisija vieningai pripaþino, jog Akademijoje ugdomimados dizaineriai stovi vienoje gretoje su seniausiø Europos madosmokyklø – Prancûzijos, Italijos, Didþiosios Britanijos ir kitø auk-lëtiniais. VDA Kostiumo dizaino katedros studentai sulaukëkvietimø pristatyti savo kolekcijas 2015-aisiais metais vyksianèiuosekonkursuose ir mados savaitëse Vokietijoje, („European FashionAward FASH 2015“), Lenkijoje („Fashion show during Cracowfashion awards 2015“), Didþiojoje Britanijoje ir kt. Mûsø inf.

SËKMË „HABITUS BALSËKMË „HABITUS BALSËKMË „HABITUS BALSËKMË „HABITUS BALSËKMË „HABITUS BALTIJTIJTIJTIJTIJA“A“A“A“A“

Dizaineris prof. dr. Vytautas Kibildis