Upload
others
View
14
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
ekonomika da biznesi
marti-aprili
MARCH-APRILМАРТ-АПРЕЛЬ
2012
ECONOMICS and BUSINESSÝÊÎÍÎÌÈÊÀ è ÁÈÇÍÅÑ
ISSN 1987-5789
2
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis
ekonomikisa da biznesis fakultetis saerTaSoriso referirebadi
da recenzirebadi samecniero-praqtikuli JurnaliÌåæäóíàðîäíûé
ðåôåð
International refereed and reviewed scientifi c and practical journal of the Faculty of Economics and Business,
Iv. Javakhishvili Tbilisi State University
Ìåæäóíàðîäíûé ðåôåðèðóåìûé è ðåöåíçèðóåìûé íàó÷íî-ïðàêòè÷åñêèé æóðíàë ôàêóëüòåòà Ýêîíîìèêè è Áèçíåñà Òáèëèññêîãî ãîñóäàðñòâåííîãî óíèâåðñèòåòà èìåíè Èâ.
Äæàâàõèøâèëè
gamodis 2008 wlis ianvridan, or TveSi erTxel
Published since January, 2008 once in two monthÂûõîäèò ñ ßíâàðÿ 2008 ãîäà ðàç â äâà ìåñÿöà
redaqciis misamarTi: Tbilisi, universitetis q., #1,
Tsu maRlivi korpusi, me-13 sarT., tel. 230-36-68, 599-10-38-16
e-mail: [email protected]
3
saredaqcio kolegia
revaz gogoxiarevaz gogoxia – mTavari redaqtori
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori.
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr–korespon-
dentebi, ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi: vladimer papava, avTandil vladimer papava, avTandil
silagaZe, leo Ciqava.silagaZe, leo Ciqava.
ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi, profesorebi: iuri anan-iuri anan-
iaSvili, ramaz abesaZe, simon gelaSvili, revaz gvelesiani, nugzar Todua, iaSvili, ramaz abesaZe, simon gelaSvili, revaz gvelesiani, nugzar Todua,
irakli kovzanaZe, eka lekaSvili, murTaz maRraZe, maia margvelaSvili, irakli kovzanaZe, eka lekaSvili, murTaz maRraZe, maia margvelaSvili,
qeTevan marSava, elguja meqvabiSvili, iakob mesxia, nugzar paiWaZe, sergo qeTevan marSava, elguja meqvabiSvili, iakob mesxia, nugzar paiWaZe, sergo
sanaZe, murman turava, mirian tuxaSvili, eTer xaraiSvili, elene xarabaZe, sanaZe, murman turava, mirian tuxaSvili, eTer xaraiSvili, elene xarabaZe,
roman xarbedia, nodar xaduri, akaki xelaZe, Temur Sengelia, emzar jger-roman xarbedia, nodar xaduri, akaki xelaZe, Temur Sengelia, emzar jger-
enaia.enaia.
EDITORIAL BOARDEDITORIAL BOARD
Revaz GogokhiaRevaz Gogokhia – Editor-in-chief Doctor of Economic sciences, professor. – Editor-in-chief Doctor of Economic sciences, professor.Corresponding members of Georgian National Academy of Sciences, doc-Corresponding members of Georgian National Academy of Sciences, doc-
tors of Economic Sciences: tors of Economic Sciences: Vladimer Papava, Avtandil Silagadze, Leo Chikava.Vladimer Papava, Avtandil Silagadze, Leo Chikava.Doctors of Economic Sciences, professors: Doctors of Economic Sciences, professors: Iuri Ananiashvili, Ramaz Abe-Iuri Ananiashvili, Ramaz Abe-
sadze, Simon Gelashvili, Revaz Gvelesiani, Nugzar Todua, Irakli Kovsanadze, Eka sadze, Simon Gelashvili, Revaz Gvelesiani, Nugzar Todua, Irakli Kovsanadze, Eka Lekashvili, Murtaz Magradze, Maya Margvelashvili, Ketevan Marshava, Elguja Lekashvili, Murtaz Magradze, Maya Margvelashvili, Ketevan Marshava, Elguja Mekvabiishvili, Iakob Meskhia, Nugzar Paichadze, Sergo Sanadze, Murman Tura-Mekvabiishvili, Iakob Meskhia, Nugzar Paichadze, Sergo Sanadze, Murman Tura-va, Mirian Tukhashvili, Eter Kharaishvili, Elene Kharabadze, Roman Kharbedia, va, Mirian Tukhashvili, Eter Kharaishvili, Elene Kharabadze, Roman Kharbedia, Nodar Khaduri, Akaki Kheladze, Temur Shengelia, Emzar Jgerenaia.Nodar Khaduri, Akaki Kheladze, Temur Shengelia, Emzar Jgerenaia.
ÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÀß ÊÎËËÅÃÈßÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÀß ÊÎËËÅÃÈß
Ðåâàç Ãîãîõèÿ Ðåâàç Ãîãîõèÿ – ãëàâíèé ðåäàêòîð, äîêòîð ýêîíîìè÷åñêèõ íàóê, ïðîôåññîð.
×ëåíû-êîððåñïîíäåíòû Íàöèîíàëüíîé Àêàäåìèè íàóê Ãðóçèè – Âëàäèìåð Ïàïàâà, Àâòàíäèë Ñèëàãàäçå, Ëåî ×èêàâà. Âëàäèìåð Ïàïàâà, Àâòàíäèë Ñèëàãàäçå, Ëåî ×èêàâà.
Äîêòîðà ýêîíîìè÷åñêèõ íàóê, ïðîôåññîðà: Þðèé Àíàíèàøâèëè, Þðèé Àíàíèàøâèëè, Ðàìàç Àáåñàäçå, Ñèìîí Ãåëàøâèëè, Ðåâàç Ãâåëåñèàíè,Íóãçàð Òîäóà, Ðàìàç Àáåñàäçå, Ñèìîí Ãåëàøâèëè, Ðåâàç Ãâåëåñèàíè,Íóãçàð Òîäóà, Èðàêëèé Êîâçàíàäçå, Åêà Ëåêàøâèëè, Ìóðòàç Ìàãðàäçå, Ìàéÿ Èðàêëèé Êîâçàíàäçå, Åêà Ëåêàøâèëè, Ìóðòàç Ìàãðàäçå, Ìàéÿ Ìàðãâåëàøâèëè, Êåòåâàí Ìàðøàâà, Çëãóäæà Ìåêâàáèøâèëè, ßêîá Ìàðãâåëàøâèëè, Êåòåâàí Ìàðøàâà, Çëãóäæà Ìåêâàáèøâèëè, ßêîá Ìåñõèÿ, Íóãçàð Ïàé÷àäçå, Ìåñõèÿ, Íóãçàð Ïàé÷àäçå, Серго Санадзе, Серго Санадзе, Ìóðìàí Òóðàâà, Ìèðèàí Ìóðìàí Òóðàâà, Ìèðèàí Òóõàøâèëè, Åòåð Õàðàèøâèëè, Ýëåíå Õàðàáàäçå, Ðîìàí Õàðáåäèÿ, Òóõàøâèëè, Åòåð Õàðàèøâèëè, Ýëåíå Õàðàáàäçå, Ðîìàí Õàðáåäèÿ, Íîäàð Õàäóðè, Íîäàð Õàäóðè, Акаки Хеладзе, Акаки Хеладзе, Òåìóð Øåíãåëèÿ, Ýìçàð Äæãåðåíàèÿ. Òåìóð Øåíãåëèÿ, Ýìçàð Äæãåðåíàèÿ.
4
saredaqcio kolegiis ucxoeli wevrebi.saredaqcio kolegiis ucxoeli wevrebi.
volfgang vengi – berlinis (germania) univer-
sitetis profesori, harald kunci – branderburgis
(germania) universitetis ekonomikuri Teoriis kaT-
edris gamge, kim taqsiri – ruseTis mecnierebaTa aka-
demiis akademikosi, jozef xasidi – pireusis (saber-
ZneTi) universitetis ekonomikuri fakultetis dekani,
profesori, tomas haldma – tartus (estoneTi) uni-
versitetis ekonomikisa da biznesis administrirebis
fakultetis dekani, profesori.
FOREIGN MEMBERS OF THE FOREIGN MEMBERS OF THE EDITORIAL BOARD OF ECONOMICS:EDITORIAL BOARD OF ECONOMICS:
Wolfgang Weng – Professor at Berlin University (Germany), Harald Kunz – Head of department of Economic theory at Brander-burg University (Germany), Kim Taksir – Academician of Russian Academy of Sciences, Joseph Hassid - Dean of the Faculty of Eco-nomics Piraeus University (Greece), Professor, Toomas Haldma – Tartu University’s Dean Faculty of Economics and Business Administration, professor (Estonia).
ÈÍÎÑÒÐÀÍÍÛÅ ×ËÅÍÛÈÍÎÑÒÐÀÍÍÛÅ ×ËÅÍÛÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÎÉ ÊÎËËÅÃÈÈ:ÐÅÄÀÊÖÈÎÍÍÎÉ ÊÎËËÅÃÈÈ:
Âîëôãàíã Âåíã - Ïðîôåññîð Áåðëèíñêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãåðìàíèÿ), Êóíö Ãàðàëä – çàâ. êàôåäðîé ýêîíîìè÷åñêîé òåîðèè Áðàíäåðáóðãñêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãåðìàíèÿ), Êèì Òàêñèð – Àêàäåìèê Ðîññèéñêîé Àêàäåìèè Íàóê, Äæîçåô Õàññèä – äåêàí ýêîíîìè÷åñêîãî ôàêóëüòåòà Ïèðåéññêîãî Óíèâåðñèòåòà (Ãðåöèÿ), Òîîìàñ Õàëäìà - äåêàí ôàêóëüòåòà ýêîíîìèêè è àäìèíèñòðèðîâàíèÿ áèçíåñà Óíèâåðñèòåòà Òàðòó (Ýñòîíèÿ), ïðîôåññîð.
5
SinaarsiSinaarsi
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politikaekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
iaSa (iakob) mesxia. iaSa (iakob) mesxia. transnacionaluri korufcia – saer-transnacionaluri korufcia – saer-
TaSoriso ekonomikuri usafrTxoebis muqara ................ .11TaSoriso ekonomikuri usafrTxoebis muqara ................ .11
mamia QWumburiZe. mamia QWumburiZe. makroekonomikis sagnis, kvlevis meT-makroekonomikis sagnis, kvlevis meT-
odologiisa da miznebis Sesaxeb ............................................... 50odologiisa da miznebis Sesaxeb ............................................... 50
simon gelaSvili. simon gelaSvili. ganaTlebidan miRebuli sargebeli da ganaTlebidan miRebuli sargebeli da
misi statistikuri gazomvis meTodebi ......................................65misi statistikuri gazomvis meTodebi ......................................65
jemal xaritonaSvili. jemal xaritonaSvili. devid rikardo (1772-1823) – ekono-devid rikardo (1772-1823) – ekono-
mikuri mecnierebis korife (dabadebidan 240 weli) ......81mikuri mecnierebis korife (dabadebidan 240 weli) ......81
mikro-makroekonomikamikro-makroekonomika
eTer xaraiSvili. eTer xaraiSvili. fermerul meurneobaTa diversifika-fermerul meurneobaTa diversifika-
cia aRmosavleT evropisa da centraluri cia aRmosavleT evropisa da centraluri
aziis qveynebSi ...................................................................................................95aziis qveynebSi ...................................................................................................95
manana nanitaSvili. manana nanitaSvili. samomxmareblo qcevis fsiqologi-samomxmareblo qcevis fsiqologi-
uri aspeqtebi ................................................................................................. 109uri aspeqtebi ................................................................................................. 109
loid qarCava, eTer sarjvelaZe. loid qarCava, eTer sarjvelaZe. integrirebuli market-integrirebuli market-
inguli komunikaciebi biznesSi .......................................................123inguli komunikaciebi biznesSi .......................................................123
menejmenti. marketingi. turizmimenejmenti. marketingi. turizmi
ioseb masuraSvili. ioseb masuraSvili. teqnologiebis menejmentis aqtua-teqnologiebis menejmentis aqtua-
luri sakiTxebi ...............................................................................................133luri sakiTxebi ...............................................................................................133
sergo cagareiSvili, eka deviZe. sergo cagareiSvili, eka deviZe. turizmi imereTis re-turizmi imereTis re-
gionSi: realoba da perspeqtivebi ................................................143gionSi: realoba da perspeqtivebi ................................................143
mariam niqabaZe. mariam niqabaZe. konkurentuli bazari saqarTvelos mo-konkurentuli bazari saqarTvelos mo-
biluri komunikaciebis seqtorSi .................................................149biluri komunikaciebis seqtorSi .................................................149
6
finansebi da sabanko saqmefinansebi da sabanko saqme
xaTuna barbaqaZe. xaTuna barbaqaZe. likvidobisa da rentabelobis maCven-likvidobisa da rentabelobis maCven-
eblebis dabalansebis Sesaxeb ..........................................................155eblebis dabalansebis Sesaxeb ..........................................................155
nato kakaSvili. nato kakaSvili. sadazRvevo kompaniebis fuladi nakade-sadazRvevo kompaniebis fuladi nakade-
bis marTvis principebis realizacia misi dagegmvisa da bis marTvis principebis realizacia misi dagegmvisa da
prognozirebis procesSi ..................................................................... 165prognozirebis procesSi ..................................................................... 165
konstantine sulamaniZe. konstantine sulamaniZe. axali sabanko produqtebis axali sabanko produqtebis
danergvis procesSi riskebis marTvis kontrolisa da danergvis procesSi riskebis marTvis kontrolisa da
mmarTvelobiTi gadawyvetilebis SefasebismmarTvelobiTi gadawyvetilebis Sefasebis
principebi .............................................................................................................179principebi .............................................................................................................179
axali wignebi: axali wignebi:
rogoria profesional-recenzentTa azri?rogoria profesional-recenzentTa azri?
elguja meqvabiSvili. elguja meqvabiSvili. makroekonomikis bestseleri makroekonomikis bestseleri
saxelmZRvanelo qarTul enaze .......................................................192saxelmZRvanelo qarTul enaze .......................................................192
nodar WiTanava, amiran jibuti, murman carciZe.nodar WiTanava, amiran jibuti, murman carciZe. saintereso saintereso
monografiuli gamokvleva ..................................................................194monografiuli gamokvleva ..................................................................194
7
CONTENTS
ECONOMIC THEORY AND ECONOMIC POLICY
IASHA (JACOB) MESKHIA. Transnational Corruption – Threat to International Economic Security …….....................11MAMIA CHUMBURIDZE. Regarding the Methodology and Goals of Macroeconomic Subject Research ……......................50SIMON GELASHVILI. Benefi t from Education and Statistical Measurement Methods .................................................................65JEMAL KHARITONASHVILI. David Ricardo (1772-1823) – the Coryphaeus of Economic Thinking (240 years since his birth) ............................................................................................81
MICRO-MACROECONOMICS
ETER KHARAISHVILI. Diversifi cation of Farms in Eastern European and Central Asian Countries ……............................95MANANA NANITASHVILI. Psychological Aspect of Consumer Behavior .....................................................................................109LOID KARCHAVA, ETER SARDJVELADZE. Integrated Marketing Communications in Business ….............................123
MANAGEMENT. MARKETING. TOURISM
IOSEB MASURASHVILI. Conceptual Issues in Technology Management ............................................................................. 133SERGO TSAGAREISHVILI, EKA DEVIDZE. Tourism in Imereti Region: Reality and Perspectives ...............................143
8
MARIAM NIKABADZE. Competitive Market in the Mobile Communications Sector of Georgia ....................................... 149
FINANCE AND BANKING
KHATUNA BARBAKADZE. Regarding the Balance between Liquidity and Profi tability Indicators .....................................155NATO KAKASHVILI. Management of Insurance Company Cash Flow in Planning and Forecasting ...................................165KONSTANTINE SULAMANIDZE. The Principles of Risk Management Control in Development of new Banking Products and Evaluation of Managerial Decisions .................................179
NEW BOOKS: WHAT ARETHE VIEWS OF PROFESSIONAL - REVIEWERS
ELGUJA MEKVABISHVILI. The Bestseller Macroeconomic Textbook in Georgian ................................................................ 192NODAR TCHITANAVA, AMIRAN JIBUTI, MURMAN TSARTSIDZE. An Interesting Monographic Research ......................................................................................194
9
СОДЕРЖАНИЕ
ЭКОНОМИЧЕСКАЯ ТЕОРИЯ И ЭКОНОМИЧЕСКАЯ ПОЛИТИКА
ЯША (ЯКОВ) МЕСХИЯ. Транснациональная коррупция - угроза международной экономической безопасности ......... 11МАМИЯ ЧУМБУРИДЗЕ. О предмете, методологии исследо-вания и целях макроэкономики...............................................50 СИМОН ГЕЛАШВИЛИ. Выгода, полученная от образова-ния и методы её статистического измерения.........................65ДЖЕМАЛ ХАРИТОНАШВИЛИ. Девид Рикардо (1772-1823) – Корифей экономической науки ........................................... 81
МИКРО- МАКРОЭКОНОМИКА
ЭТЕР ХАРАИШВИЛИ. Модификация фермерских хозяйств в странах Восточной Эвропы и Центральной Азии......................................................................95МАНАНА НАНИТАШВИЛИ. Психологические аспекты по-требительского действия.........................................................109ЛОЙД КАРЧАВА, ЭТЕР САРДЖВЕЛАДЗЕ. Интегрирован-ные маркетинговые коммуникации в бизнесе .....................123
МЕНЕДЖМЕНТ. МАРКЕТИНГ. ТУРИЗМ
ИОСИФ МАСУРАШВИЛИ. Актуальные вопросы менед-жмента технологии....................................................................133
10
СЕРГО ЦАГАРЕЙШВИЛИ, ЭКА ДЕВИДЗЕ. Туризм в ре-гионе Имерети: реальность и перспективы.........................143 МАРИАМ НИКАБАДЗЕ. Конкурентный рынок в секторе мобильных коммуникаций Грузии........................................149
ФИНАНСЫ И БАНКОВСКОЕ ДЕЛО
ХАТУНА БАРБАКАДЗЕ. О сбалансировании показателей
ликвидности и рентабельности............................................. 155
НАТО КАКАШВИЛИ. Реализация принципов управления
денежных потоков страховых компаний в процессе его пла-
нирования и прогнозирования.............................................. 165
КОНСТАНТИН СУЛАМАНИДЗЕ. Принципы оценки кон-
троля управления рынков и управленческого решения в про-
цессе внедрения новых банковских продуктов...................179
Новые книги:
Каково мнение професионалов-рецензентов?
ЭЛГУДЖА МЕКВАБИШВИЛИ. Бестселер учебника макро-
экономики на грузинском языке........................................... 192
НОДАР ЧИТАНАВА, АМИРАН ДЖИБУТИ, МУРМАН
ЦАРЦИДЗЕ. Интересное монографическое исследование...............................................................................194
11
transnacionaluri korufcia - transnacionaluri korufcia -
saerTaSoriso saerTaSoriso
ekonomikuri usafrTxoebis muqaraekonomikuri usafrTxoebis muqara
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, ekonomikur mecnierebaTa doqtori,
ivane javaxiSvilis saxelobis ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis Tbilisis saxelmwifo universitetis
sruli profesori, sruli profesori,
saqarTvelos saxelmwifo premiis laureatisaqarTvelos saxelmwifo premiis laureati
problemis aqtualuroba.problemis aqtualuroba. Mmsoflio ekonomikis
mdgradi da usafrTxo ganviTarebis erT-erT Zlier
muqaras warmoadgens korufcia, romelic ukanasknel
wlebSi Tavisi gamovlenis mravalferovnebiT da
dinamikurobiT xasiaTdeba. SeiZleba iTqvas, rom
ekonomikuri globalizaciis gaRrmavebis process
Tan sdevs korufciis rogorc rTuli socialuri
fenomenis internacionalizacia, rac misi eqsportiT
da, Sesabamisad, sivrciT-geografiuli gafarToebiT
gamoixateba. amaze miuTiTebs samoqalaqo sazogadoebis
saerTaSoriso organizacia `Transparenty International~ - is mier gamoqveynebuli angariSi `msoflio korufciis
barometri~, romlis Tanaxmad, 2011 wels msoflioSi
yoveli meoTxe adamiani qrTams iRebda1.
miuxedavad imisa, rom msoflios yvela QqveyanaSi
korufcias aqtiurad ebrZvian, misi masStabebi ki
ar mcirdeba, aramed izrdeba kidevac. ufro metic,
korufcia gascda calkeuli qveynebis erovnul
1 http://www.corrupcia.net/articles/fact-3948.html
12
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
sazRvrebs da man saerTaSoriso, globaluri xasiaTi
miiRo. Tanamedrove etapze korufciis kidev erT
damaxasiaTebeli Taviseburebaa misi rogorc erovnul,
aseve saerTaSoriso biznesSi SeWra da Sesabamisi
negatiuri efeqtebis warmoqmna. ukanasknel wlebSi
korufciam iseTi arnaxuli saerTaSoriso masStabebi
miiRo, rom igi aRmoCnda kacobriobis usafrTxoebis
winaaRmdeg mimarTul iseTi danaSaulobebis
CamonaTvalSi, rogoricaa agresia, genocidi, aparteidi,
Zaladobrivi gziT koloniuri batonobis damkvidreba,
birTvuli iaraRis gamoyeneba, rasizmi, terorizmi da
a.S.
korufciis globalizaciam seriozuli safrTxe
Seuqmna saerTaSoriso ekonomikur usafrTxoebas da
msoflio ekonomikis mdgrad da stabilur ganviTarebas.
saerTaSoriso ekonomikuri usafrTxoebis erT-erTi
organuli Semadgeneli nawilia saerTaSoriso biznesis
usafrTxoeba, romelic gulisxmobs sxvadasxva qveynis
biznes-urTierTobebisaTvis iseTi pirobebis Seqmnas,
romelic xelsayreli iqneba TiToeuli monawile
mxarisaTvis da im negatiuri pirobebisa da faqtorebis
nivelirebas an minimumamde dayvanas, rac safrTxes
uqmnis saerTaSoriso bazrebis efeqtian da optimalur
funqcionirebas.
dRevandel etapze Camoyalibebul tendenciebs
politikaSi, ekonomikaSi, finansebsa da adamianuri
saqmianobis sxva sferoebSi, romlebic asocirdeba
termin `globalizaciasTan~, garkveuli koreqtivebi
Seaqvs usafrTxoebisa cnebis gansazRvraSi, upirveles
yovlisa, misi Sinaarsis gafarToebis mimarTulebiT.
Tanamedrove sazogadoebisaTvis usafrTxoeba gaxda
sayovelTao cneba, radgan igi moicavs TiToeuli
13
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
adamianisaTvis xelSesaxeb yvelaze mwvave procesebs,
dawyebuls teroristuli aqtidan da damTavrebuls
samuSaos dakargviT an saxlSi energiis gaTiSviT,
anu usafrTxoebis qveS igulisxmeba yovelive is, rac
arRvevs adamianis normalur sasicocxlo riTms. am
kuTxiT, transnacionaluri danaSaulebrivi qmedebebi da,
maT Soris, korufcia ukanaskneli aTwleulis manZilze
saerTaSoriso Tanamegobrobis mier ganixileba rogorc
erT-erTi globaluri problema, romlis gadaWra
moiTxovs yvela saxelmwifos erToblivi Zalisxmevis
gaZlierebas.
problemis aqtualurobaze aSkarad miuTiTebs is
garemoeba, rom G-20 kanis samitze dRis wesrigis erT-erT
mTavar sakiTxad iqca globaluri korufcia. erTxmad iqna
aRiarebuli, rom dRevandeli saerTaSoriso institutebi
ver umklavdebian am socialur borotebas, ris gamoc
saWiro xdeba maTi transformacia da axali finansuri
wesrigis damyareba. samitze gacxadda, rom msoflio
Crdilovani bazris moculobam 60 trln aSS dolars
miaRwia, romelic danaSaulebrivi spekulaciuri gziT
korumpirebulTa xelSi aRmoCnda.1 eqspert-ekonomistebis
didi nawilis azriT, swored es fuli gaxda finansur
bazrebze derivatebis (warmoebuli qaRaldebis) gabervis
mizezi. msoflio bankis specialistebis gaangariSebiT
korufciam wliuri ekonomikuri zrda 1%-iT Seamcira,
xolo saerTaSoriso savaluto fondis eqspertebis
monacemebiT korumpirebul qveynebSi investireba 5%-iT
mcirea im qveynebTan SedarebiT, sadac korufciis done
SedarebiT dabalia.
korufciasTan dakavSirebuli socialur-
ekonomikuri problemebi da masTan brZolis
1 http://segodnya.novostimira.com/n_1700558.html
14
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
strategiebi didi xania mecnieruli kvlevis sagania
mTel msoflioSi1, maT Soris, saqarTveloSi2. Tumca,
korufciis globalizaciis kompleqsurad Seswavlis
kuTxiT fundamenturi kvlevebi jerjerobiT naklebad
mimdinareobs. winamdebare naSromis mizania, sagareo
ekonomikur urTierTobebSi, da kerZod, saerTaSoriso
biznesSi korufciis Tanamedrove mdgomareobis zogadi
analizis, Sefasebisa da ganzogadebis safuZvelze,
problemis aqtualurobis wina planze wamowevis
mcdeloba da zogierTi konceftualuri xasiaTis
mosazrebebis SemoTavazeba.
zogierTi dazusteba. korufciis cnebis
gagebis sxvadasxva koncefcia arsebobs. klasikuri
gagebiT, korufcia miCneulia rogorc samsaxurebrivi
mdgomareobis borotad gamoyeneba piradi sargeblis
misaRebad3. Cveni azriT, es yvelaze viwro, mSrali da
dReisaTvis moZvelebuli ganmartebaa. Tanamedrove
etapze korufciam, rogorc ukanono (an korufciuli
1Corrupnion, Global Securety, and Wold order/Robert I. Rotberg(ed), Washington: BrooKings Institution Press, 2009; Richard Duncan., The Corruption of Capital-ism: A strategy to rebalance the global economy and restore sustainable growth: CLSA, 2009; Кузовков Ю. В., Мировая история коррупции. –М.: Издательство Анима-Пресс, 2010.2papava v., aratradiciuli ekonomiksi, Tb., 2011; Папава В., Об экономике коррупции в посткоммунистических странах. Общество и экономика, 2001, №9; Papava V., Economic Approach to the Restriction of Corruption in Grorgia. Georgian Economic Trends, 2000, #3-4; oTinaSvili r., Crdilovani ekonomika.Kko-
rufcia, Tb., 2001; gociriZe r., kandelaki o., gavleniani jgufebi da
korufcia: saqarTvelos erovnuli usafrTxoebis muqara, Tb., elfi,
2001; mesxia i., korufciis evolucia: axali formebi da saxeebi, bi-
znesi da kanonmdebloba, 2008, #10; mesxia i., korufcia saqarTveloSi:
mizezebi da daZlevis gzebi, gadasaxadebi, 2001, #2; Ciqava l., ComaxiZe
d., kvaracxelia m., ilia WavWavaZe korufciis Sesaxeb. saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis macne, ekonomikis seria, t.10, #1-2 da sxv.
3Епифанова Н., Исследование коррупции на основе методов экономической тео-рии, журн. «Вопросы экономики», 2007, № 1, с. 33 – 44; Олик Ю.В., Карасаев В.И., Коррупция как механизм социальной деградации. – СПб.: Издательство Р. Асланова «Юридический центр Пресс», 2005.
15
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
“xvrelebis” Semcveli kanonis farglebSi) qmedebam,
axali Tvisebebi da formebi SeiZina, SeiZleba iTqvas, rom
igi globalizaciis paralelurad ganviTarda, ufro
`srulyofili~ da mravalwaxnagovani gaxda. migvaCnia,
rom yvela is qmedeba, rac mimarTulia daumsaxurebeli,
ukanono nebismieri saxeobis ekonomikuri da
inteleqtualuri sargeblis miRebisaken, korufciad
unda CaiTvalos. aseT qmedebebad unda iqnes miCneuli
qrTamis aReba da micema, nepotizmi, lobizmi, interesTa
konfliqti, amomrCevelTa xmebis mosyidva, politikuri
partiebis ukanono dafinanseba, gamoZalva, saxelmwifo
moxeleebze SeRavaTiani kreditebis gacema, saxelmwifo
Sesyidvebi da saxelmwifo struqturebSi dasaqmebis
uzrunvelyofa nefotizmis niSniT, gaumWvirvale
biujetis miReba da misi xarjva moqalaqeTa mosyidvis
mizniT, agreTve yvela sxva saxeobis saqmianoba, romliTac
SesaZlebeli xdeba materialuri, inteleqtualuri
da sxva sargebelis miReba kanonis darRveviT an
calkeuli pirebisa da gjufebisaTvis xelSesawyobad
specialurad miRebuli kanonebis gamoyenebiT.
dReisaTvis specialur ekonomikur da politikur
literaturaSi ZiriTadad korufciis oTx saxeobas
ganixilaven1: pirveli – sayofacxovrebo korufcia,
romelic gulisxmobs rigiTi moqalaqeebisa da sajaro
moxeleebis urTierTobas, gamoxatuls Tanamdebobis
pirebisaTvis fulisa da sxvadasxva materialuri
faseulobis gadacemasa da momsaxurebis gawevaSi.
Aamgvari korufciis TvalsaCino magaliTia sagzao
moZraobis wesebis darRvevisaTvis policielis mier
qrTamis (fulis) aReba; meore – saqmiani korufcia,
1Гриб В. Г., Окс Л. Е., Противодействие коррупции.-М.: Московская Финансово-Промышленная Академия, 2010; Бинецкий А. , Коррупция.-М. : Из-во «Известия», 2005.
16
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
romelic warmoiqmneba xelisuflebasa da bizness
Soris da sadavo an arasadavo sakiTxi korufciuli
garigebis Sedegad biznesis sasargeblod wydeba;
mesame – umaRlesi xelisuflebis korufcia, romelic
gulisxmobs saxelisuflebo umaRlesi struqturebis
(sakanonmdeblo, aRmasrulebeli da sasamarTlo)
mier gadawyvetilebebis miRebas piradi interesebis
sasargeblod da mosaxleobis sazianod. mas
xSirad elitarul korufciasac uwodeben; meoTxe
– politikuri korufcia, rac Tavisi SinaarsiT
mravalwaxnagovania. upirveles yovlisa, igi gulisxmobs
calkeuli saxelmwifoebis imperiuli gavlenis
gafarToebas msoflioSi, rac, erTi mxriv, praqtikulad
vlindeba cxovrebis stilis, ideologiis, kulturis
sxva qveyanaSi ZaliT an nebayoflobiT danergviT
sakuTari erovnuli interesebis uzrunvelsayofad,
xolo, meore mxriv, Zaladobrivi gziT ucxo qveynebis
okupaciis gamarTlebas sxvadasxva korufciuli sqemis
gamoyenebiT (magaliTad, ruseTis mier saqarTvelos
teritoriebis okupacia da moqrTamvis gziT maTi
saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRiarebis iZuleba
sxva saxelmwifoebis mxridan). Ggarda amisa, specialur
literaturaSi ganixileba korufciis dargobrivi,
seqtoruli da sxva kriteriumebiT klasifikacia,
romlebsac faqtobrivad adgili hqonda kacobriobis
ganviTarebis sxvadasaxva etapze daDdResac axali
formebiT vlindebian calkeul qveyanaSi, dargebsa da
sferoebSi1.
Cveni azriT, korufciis mocemuli klasifikacia
Semdgom srulyofas da transformacias saWiroebs.
1 Коррупция в мире и муждународная стратегия борьбы с ней. Отв. ред. В. А. Полюков. –Владивосток, 2004.
17
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
saqme isaa, rom msoflio ganviTarebis Tanamedrove
etapze sul ufro izrdeba saerTaSoriso safinanso-
ekonomikuri da samarTlebrivi organoebis da
transnacionaluri kompaniebis roli da mniSvneloba
saerTaSoriso ekonomikuri wesrigis formirebisa da
dacvis saqmeSi. globalizaciis Tanamedrove etapze
mimdinare transnacionalizaciis, anu Warbi kapitalis
mqone qveynebidan mis deficitur qveynebSi gadaadgilebas
Tan sdevs orive mxaris swrafva maqsimaluri mogebis
miRebisaken. es Cveulebrivi da sabazro ekonomikisaTvis
misaRebi procesia, Tumca misi praqtikuli realizacia
dakavSirebulia sxvadasxva egzogenur da endogenur
winaaRmdegobriv faqtorebsa da pirobebTan, romlis
gadasaWrelad xSir SemTxvevaSi orive mxare mzadaa
mimarTos korufciul garigebebs.
saerTaSoriso organizaciebi calkeul qveynebs
resursebs unawileben maTSi dasaqmebuli Cinovnikebis
meSveobiT, romlebic ar arian am resursebis mesakuTreebi,
da Sesabamisad, naklebad arian dainteresebulni maT
samarTlian ganawilebasa da ekonomiur da miznobriv
xarjvaze. amasTan biurokratia saerTaSoriso
organizaciebSi araa iseTi mudmivi monitoringis
qveS, rogorc nacionalur organizaciebSi, radgan
ar arsebobs saerTaSoriso profesionaluri
makontrolebeli organo, xolo, arsebuli saerTaSoriso
safinanso-ekonomikuri da sxva organizaciebi, romelTa
erT-erT funqcias Seadgens maT mier ganawilebuli
resursebis miznobriv xarjvaze kontroli, an ver
umklavdebian am kuTxiT saqmianobas an Tavad arian
Cafluli korufciul garigebebSi. yovelive es iwvevs
saerTaSoriso xasiaTis korufciis masStabebis zrdas.
Cveni azriT, korufcias, romlis eqsportireba SeiZleba
18
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
saerTaSoriso organizaciebisa da transnacionaluri
korporaciebis mier msoflios nebismier qveyanaSi,
SeiZleba vuwodoT transnacionaluri anda globaluri
korufcia. igi vlindeba ucxouri kapitalis
monawileobiT sawarmoebis Seqmnisas, investiciuri
proeqtebis realizaciisa da saxelmwifo sakuTrebis
privatizaciis dros, sabanko tranzaqciebis da ormagi
dabegvridan gadasaxadebis qveynebs Soris danawilebis
dros, bazarze monopoliuri mdgomareobis mopovebisa
da SenarCunebisaTvis brZolaSi, lobisturi jgufebis
saqmianobisas, saerTaSoriso daxmarebebisa da grantebis
ganawilebisa da moxmarebis dros. globalur-
internacionaluri xasiaTisaa calkeuli qveynebis
korumpirebuli liderebis, maRali Tanamdebobis
Cinovnikebisa da top-menejerebis mier korufciuli
gziT mopovebuli fulis msxvil saerTaSoriso bankebSi
ganTavseba, korufciisaken orientirebuli sawarmoebis
ofSorul zonebSi registracia da a.S. saerTaSoriso
vaWrobaSi monawile arc erTi qveyana araa daculi
globaluri korufciisagan. am problemis aqtualuroba
msoflio Tanasazogadoebam cxadad daadastura
ukanasknel wlebSi G-8 da D-20–is farglebSi Catarebul
saerTaSoriso samitebze.
GSeiZleba Tamamad iTqvas, rom globalizaciis
gaRrmavebis kvaldakval korufcia SeiWra
sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi: politikaSi,
ekonomikis realur seqtorSi, sabanko saqmeSi,
vaWrobaSi, samarTaldamcav organoebSi, aRmasrulebel,
sakanonmdeblo da sasamarTlo xelisuflebaSi,
finansuri kontrolisa da auditis samsaxurebSi,
ganaTlebaSi, medicinaSi, masmediaSi, sportSi, religiaSi,
saerTaSoriso struqturebSi da a.S. amasTan, rogorc
19
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
saerTaSoriso gamokvlevebi gviCvenebs, msoflioSi
yvelaze korumpirebuli sferoebia politikuri partiebi,
sakanonmdeblo organoebi, policia da sasamarTlo
sistema.
GCveni azriT, globaluri korufciis gavrcelebis
areali mokled SeiZleba Semdegnairad davajgufoT:
korufcia transnacionalur kompaniebSi, korufcia
biznesis politizebiT, korufcia mmarTvelobis
umaRles eSelonebSi, anu elituri korufcia, korufcia
saerTaSoriso sareitingo kompaniebSi, korufcia
saerTaSoriso finansur instituciebSi, korufcia
lobistur jgufebSi, korufcia ucxour investiciebSi.
korufcia transnacionalur kompaniebSikorufcia transnacionalur kompaniebSi .
ukanasknel wlebSi korufciam farTod gaidga fexi
transnacionalur kompaniebSi, rac did safrTxes uqm-
nis msoflio ekonomikas. transnacionaluri korufcia
vlindeba Tanamdebobrivi pirebis mosyidvaSi, romlis
mizania SesaZleblobebis miReba ganaxorcielon an
gaagrZelon ekonomikuri saqmianoba romelime qveyana-
Si, an miiRon garkveuli arakanonieri upiratesobebi.
transnacionalur korufcias ZiriTadi gamoyenebis ori
sfero gaaCnia: saerTaSoriso ekonomikuri TanamSrom-
loba da transerovnuli organizebuli damnaSaveoba1.
transnacionaluri kompaniebi korufciuli
sqemebis sarealizaciod gansakuTrebiT farTod
iyeneben ofSorul momsaxurebas. Bbolodroindeli
globaluri finansuri krizisebis gamomwvev mizezebs
1Игры экономических убийц. Тайный мир международных махинаций и сеть глобальной коррупции , Под редакцией Стивена Хайата, Перевод с англ.-М.: Инфра-М, 2009; Тимофеев Л. М., Институциональная коррупция.- М.: РГГУ,2009; Галицкий Е., Левин М. Коррупционные взаимоотношения бизнеса и власти (опыт эмпирического анализа), журн. «Вопросы экономики» 2007, № 1, с. 19 – 32.
20
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
Soris ganviTarebul qveynebSi korufciuli fulis
mozRvavebas asaxeleben. amasTan, msoflios wamyvani
qveynebis liderebi darwmundnen, rom fuladi
nakadebis stabiluroba da gamWvirvaloba gacilebiT
mniSvnelovania, vidre gaumWvirvale ofSorebidan
mozRvavebuli `ruxi~ investiciebis swrafi zrda.
imisaTvis, rom minimumamde iqnes dayvanili Crdilovani
finansebi, upirveles yovlisa, saWirod CaiTvala misi
anonimurobisadmi ukompromiso omis gamocxadeba:
nomriani, umisamarTo-usaxelo sabanko angariSebi,
romliTac sargebloben korumpirebuli biznes-
struqturebi da fizikuri pirebi, saWiroebs likvidacias
da am meqanizmis akrZalvas. nominaluri angariSebi da
aqtivebis mflobelebi gamWvirvaled unda `miemagros~
maT realur mflobelebs. ofSorebma, rogorc
`sagadasaxado samoTxem~, unda Sewyvitos saidumlo
TavSesafris funqciis Sesruleba. saerTaSoriso da
erovnul bazrebze funqcionirebadma biznes-subieqtebma
unda miiRon unikaluri Ria nomrebi, rac uzrunvelyofs
maTi saqmianobis saerTaSoriso gamWvirvalobas.1.
ra Tqma unda, am grandiozuli cvlilebebis
ganxorcieleba rTuli da droSi gawelili amocanaa,
misi xelis erTi mosmiT realizacia praqtikulad
SeuZlebelia. ufro metic, aseTma siswrafem ukuefeqtic
SeiZleba mogvces. Tumca, SeiZleba iTqvas, rom am
mimarTulebiT samuSaoebi ukve dawyebulia. mag.,
Sveicaria, rogorc sabanko saidumloebis mesaWe, pirvel
teqnikur nabijebs dgams sabanko angariSebis Riaobis
uzrunvelsayofad. ufro metic, evropuli ofSorebi
1 Kimberly Ann Elliot., Corruption and the Global Ekonomy Institute for Econom-ics, Washington: BrooKings Institution, 2009. Сьюзан Роуз-Аккерман., Корруп-ция и государство: причины, следствия, реформы, пер. с английского._ М.: «Логос», 2003.
21
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
praqtikulad emzadebian ekonomikis gamWvirvalobis
uzrunvelsayofad. amerikis fasiani qaRaldebisa da
birJebis komisiam (Securenties and Exchange Commission – SEC) Tanamemamuleebi daiyolia bahamis da britaneTis
virjiniis kunZulebze daregistrirebuli kompaniebis
faqtobrivi mflobelebis Sesaxeb informaciis gaxsnis
Taobaze. magram es mxolod dasawyisia, radgan mTeli
rigi msxvili saxelmwifoebi (mag., CineTi, ruseTi da sxv.) ar
Cqaroben ofSorebTan saeWvo finansuri urTierTobebis
SeCerebas. Tumca, korumpirebul saxelmwifoTa anonimur
kapitals Tavisufali gadadinebis SesaZlebloba
TandaTanobiT ezRudeba. amaze miuTiTebs bermudis
kunZulebze ofSoruli zonis `Seryeva~, romelic
dakavSirebulia rusuli kriminaluri kapitalis
moZraobis gaxmaurebasTan. mokled rom vTqvaT,
Tanamedrove msoflio Tanamegobroba erTsulovania
ZalisxmevaSi, romlis mizania msoflio finansebis
gawmenda im `Crdilebisagan~, romelic formirdeba im
qveynis korufcionerebis, reiderebis, TaRliTebis da
sxva kriminalebis mier, romlebsac jerjerobiT myari
poziciebi ukaviaT.
aRsaniSnavia, rom sxva qveynebTan SedarebiT
aRmosavleT evropisa da dsT-s qveynebis korumpirebuli
politikosebi da biznesmenebi farTod iyeneben
ofSorebs fulis gasaTeTreblad, gadasaxadis Tavidan
asacileblad, agreTve iaraRisa da narkotikebis
kontrabandisaTvis.
ofSorebidan korumpirebuli firmebis gamoyvana
saxelmwifosaTvis aranair problemas ar warmoadgens.
amisaTvis saWiroa xelisuflebis politikuri neba, raTa
saxelmwifom ofSorebSi daregistrirebul firmebs
gauwyvitos saxelmwifo SekveTebi anda SemoiRos iseTi
22
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
sagadasaxado regulaciebi, rom maT TavianTi nebiT
gawyviton kavSiri ofSorebTan. msoflio praqtika
adasturebs, rom ofSorul zonebSi daregistrirebuli
firmebi saxelmwifo biujetidan miRebul Tanxebs
metwilad korufciuli sqemiT gankargaven.
korufcia transnacionalur kompaniebSi
ZiriTadad vlindeba ucxouri kapitaliT erToblivi
sawarmoebis Seqmnis, saxelmwifo qonebis privatizaciisa
da investiciuri proeqtebis realizaciis dros, agreTve,
saqonlis gasaRebisaTvis bazris danawilebis problemis
gadawyvetis procesSi. eqspertebis SefasebiT, ekonomikuri
TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciaSi
(Organization for Economic Co-operation and Development – OECD)
Semaval qveynebSi, sadac iwarmoeba msoflio mTliani
Siga produqtis daaxloebiT 60%, yovelwliurad
ucxoeli Cinovnikebis mosasyidad ixarjeba 30 mlrd-
mde dolari, xolo iaraRiT saerTaSoriso vaWrobisas
qrTamis saxiT gaicema 2,5 mlrd dolaramde1.
meore, ufro saSiS sferos, romelTanac
dakavSirebulia transerovnuli korufcia,
warmoadgens organizebuli transerovnuli danaSauli.
swored aseTi korufcia qmnis pirobebs zemogebis
misaRebad transnacionaluri organizaciebis mier
danaSaulebrivi operaciebis ganxorcielebis Sedegad.
ramdenadac aseTi kompaniebis Svilobili sawarmoebi
da filialebi bazirebulia sxvadasxva qveyanaSi, Znelia
maTi gakontroleba saerTaSoriso instituciebisa da
adgilobrivi samarTaldamcavi organoebis mier.
korufcia biznesis politizebiT.korufcia biznesis politizebiT. dRevandel
etapze msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi mimdinareobs
1Международные финансовые институты начали борьбу с корупцией. журн.,»Финансист», 1998, №1, с.66.
23
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
msxvili biznesis politizebis procesi. transnaciona-
luri kompaniebi da msxvili erovnuli biznes-struq-
turebi TandaTanobiT Seezarda saxelmwifo organoebs.
warmoiqmna ̀ politikuri biznesmenebis~ kasta, romlebic
mmarTveli partiebisaTvis arCevnebSi Tanadgomisa da
fuladi daxmarebis sanacvlod, maTi xelisuflebaSi
mosvlis Semdgom sargebloben sxvadasxva saxeobis
saxelmwifo preferenciebiT da loialuri damokideb-
ulebiT. Tanamedrove etapze saerTaSoriso masStabiT
yvelaze politizebulia energetikuli biznesi, gansa-
kuTrebiT navTobisa da gazis mopovebisa da eqsportis
sfero. rac dro midis, miT ufro izrdeba energomatare-
blebis, maT Soris, navTobisa da gazis moxmareba, xolo
maTi mopovebis da gadamuSavebis potenciali saerTa-
Soriso moTxovnas CamorCeba. ganviTarebuli da ganvi-
Tarebadi qveynebis, maT Soris, gansakuTrebiT CineTisa
da indoeTis swrafma ekonomikurma zrdam msoflioSi
energoresursebze deficiti Seqmna. adre mdidari saba-
doebi TandaTanobiT iwureba, xolo axali sabadoebis
dazverva da amuSaveba, geologiuri sirTuleebis gamo,
sul ufri Zviri jdeba.Aamas emateba revoluciebi da
samoqalaqo omebi afrikis navTobmompovebel qveynebSi,
nacionalizaciis politika venesuelaSi, diversiuli
qmedebebi nigeriaSi, daZabuloba iranis birTvuli pro-
gramis irgvliv, agreTve ruseTis mier politikuri miz-
nebiT gazis eqsportirebaSi ganxorcielebuli “poli-
tikur-zewoliTi” qmedebebi rogorc evropis, aseve
dsT-s qveynebis (ukraina, belarusi, adre saqarTvelo)
mimarT. energomatareblebis biznesSi Seqmnilma kriz-
isulma situaciam farTo gasaqani misca korufciul
garigebebs saerTaSoriso doneze. Aamis mkafio maga-
liTia sul axlaxan libiis axali xelisuflebis mier
24
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
navTobis mopovebasa da gadamuSavebaze wina xelisu-
flebis mier ruseTTan dadebuli korufciuli kon-
traqtebis gauqmeba.
korufcia mmarTvelobis umaRles eSeloneb-korufcia mmarTvelobis umaRles eSeloneb-Si, anu elituri korufcia.Si, anu elituri korufcia. Migi gavrcelda saxelm-
wifo mmarTvelobis umaRles eSelonebSi da miiRo
saerTaSoriso xasiaTi. elituri korufciis uamravi
magaliTebia msoflios TiTqmis yvela qveynaSi. saer-
TaSoriso doneze gaxmaurebuli msxvili internacio-
naluri korufciis faqtebis ubralo CamoTvlac ki
teqnikurad SeuZlebelia. sul axlaxan korufciasTan
dakavSirebiT gamowveuli xmauris gamo Tanamdebobi-
dan gadadga germaniis prezidenti qristian vulfi.
safrangeTis eqs-prezidenti Jak Siraqi gaasamarTles
q. parizis merobis dros misi korufciuli saqmiano-
bisaTvis, xolo ukrainis eqs premier-ministri iulia
timoSenko gasamarTlda korufciuli garigebisaTvis.
unikalur magaliTad unda iqnas miCneuli aSS-s isto-
riaSi udidesi finansuri piramidis Semqmneli bernard
medofis korufciuli saqmianoba, romelsac miesaja 150
wliani patimroba. msoflioSi yvelaze korumpirebu-
li 10 lideris CamonaTvali Semdegnairad gamoiyureba
(cxrili 1):
Eelitaruli korufciis uamravi magaliTia TiTqmis
yvela ganviTarebul, ganviTarebad da gardamaval
qveynaSi. dReisaTvis yvelaze korumpirebulad iTvleba
ruseTisa da CineTis biurokratia. Tumca, aSS-ic
sakmaod liderobs am mxriv. sakmarisia iTqvas, rom
am bolodroindeli krizisis pirobebSi aSS-is kerZo
korporaciebSi ganxorcielebul aferaze aRZrulia
600-ze meti sisxlis samarTlis saqme, xolo 1300-mde
afera dafiqsirda fasian qaRaldebTan dakavSirebiT.
korufciuli garigebebs hqonda adgili erayis omTan
dakavSirebiT samxedro Sesyidvebze. fulis garecxvasa
25
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
da korufciaze dakavebul iqna 44 top-menejeri1.
msoflios yvelaze korumpirebuli 10 Cinovniki2
cxrili 1
saxeli, gvari Tanamdebobrivi
mdgomareoba
miTvisebuli
Tanxa (aSS
dolari)
muhamed suharto indoneziis prezidenti
(1967-1998)
15-35 mlrd
ferdinand
markosi
filipinebis prezidenti
(1972-1986)
5-10 mlrd
mobutu sese-
sarko
zairis prezidenti (1965-
1977)
50 mln
sani abaCa nigeriis prezidenti (1993-
1998)
2-5 mlrd
sloboda
miloSeviCi
serbeTis prezidenti (1989-
2000)
100 mll
Jak-klod devlie haitis prezidenti (1971-
1986)
300-900 mln
alberto
fuximori
perus prezidenti (1990-
2000)
60 mln
pavle kazarenko ukrainis premier ministri
(1996-1997)
114-200 mln
arnoldo alemani nikaraguas prezidenti
(1997-2002)
100 mln
Jozef estrada filipinebis prezidenti
(1998-2001)
78-80 mln
korufcia saerTaSoriso sareitingo kom-paniebSi. msoflioSi saerTaSoriso reitingebisadmi
ndobis xarisxi dabalia. saerTaSoriso saretingo
1 http://www.osp.ru/news/2011/1214/13010685/2http://www.10samih.ru/lyudi/top-10-samyx-korrumpirovannyx-chinovnikov-mira.html
26
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
saagentoebis monopoliur mdgomareobasa da maTSi
saqmianobis meTodologiur xarvezebze da korufciul
sqemebze eWvi sul ufro izrdeba1. safinanso-sabanko sf-
eroSi sareitingo biznesi dReisaTvis warmodgenilia
karteliT, romelSic gaerTianebulia sami umsxvilesi
saerTaSoriso saagento: Standard @ Poor,s, Moody,s investors Servise da Fitch Ratings-i. ukanasknel msoflio ekonomi-
kuri krizisTan dakavSirebiT am `didi sameulis” mi-
marT wayenebul mravalricxovan pretenziebs (araobieq-
turi reitingebis miniWeba, monopoliuri mdgomareoba
da konkurenciis ararseboba, SefasebebSi daSvebuli
uxeSi Secdomebi) Soris gansakuTrebiT sayuradReboa
saagentoebis reitingebis damkveTebTan korufciul
garigebebSi CarTvis SesaZlebloba, romelic SeiZleba
gamxdariyo araswori reitingebis miniWebisa da, Ses-
abamisad, globaluri krizisis warmoSobis erT-erTi
mizezi. maT mier miniWebul reitingebsa da realur
mdgomareobas Soris didi daSoriSoreba sul ufro
amcirebs am kompaniebis mimarT sazogadoebis ndobis
xarisxs. amJamad, evropaSi mimdinare savalo-sabiujeto
krizisma (evrozonis krizisma) kidev ufro gaaZliera
undobloba monopolisti `didi sameulis~ mimarT, rom-
lebmac erTdroulad Seamcires evrozonis TiTqmis
yvela qveynis suverenuli reitingi. Tumca, Cveni azriT,
saqme gvaqvs am kompaniebis mimarT globaluri krizi-
sis etapze Camoyalibebuli negatiuri Sexedulebebis
eqstrapolaciasTan, radgan am SemTxvevaSi maT, rogorc
Cans, gaiTvaliswines adre daSvebuli Secdomebi da wi-
naswari gamafrTxilebeli signali misces im qveynebs,
romlebsac faqtobrivad emuqrebaT sabiujeto krizisi.
1 mesxia i., saerTaSoriso sareitingo biznesi da finansuri kriz-
isebi, Jurn., `ekonomika da biznesi~, 2011, #5.
27
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
aRsaniSnavia, rom evropis wamyvani qveynebis liderebis
gadawyvetilebiT Seiqmna axali evropuli sareitingo
kompania, romelic uaxloes periodSi daiwyebs Tavis
saqmianobas. aseTi gadawyvetileba miRebul iqna ev-
rokavSiris qveynebis mxridan aSS-s teritoriaze ba-
zirebuli `didi sameulis~ mimarT undoblobis zrdis
gamo, romelic aSkarad gamoikveTa ukanaskneli msof-
lio ekonomikuri krizisis dros.
korufcia saerTaSoriso finansur instituc-korufcia saerTaSoriso finansur instituc-iebSi.iebSi. transnacionaluri korufciis erT-erTi far-
To arealia saerTaSoriso finansuri institutebisa
da calkeul saxelmwifoTa finansuri da teqnikuri
daxmarebebi. marTalia, saerTaSoriso organizaciebi
cdiloben maT mier gaRebuli saxsrebis miznobriv
proeqtebsa da programebze xarjvis zedamxedvelobas,
magram igi xSir SemTxvevaSi moCvenebiTi, zedapiruli
xasiaTisaa, radgan maT ar gaaCniaT kontrolis efeq-
tiani meqanizmebi.
saerTaSoriso finansuri daxmarebebis miznobrivi
gamoyenebisa da korufcia-TaRliTobis donis analizi
da Sefaseba sul ufro rTuli da naklebefeqtiani
xdeba gamomdinare iqidan, rom zogierTi saxelmwifo
mmarTvelobis umaRlesi Cinovnikebi saerTaSoriso
organizaciebTan angariSgebebSi farTod iyeneben cru
piar-informaciebs, risi save le gadamowmeba da kontroli
faqtobrivad SeuZlebelia. amave dros, finansuri da
sxva saxeobis daxmarebis gamcemi institutebi ver
iTvaliswineben calkeuli qveynebis adgilobriv eTno
Taviseburebebs, rac gulisxmobs saxelmwifo da biznes-
struqturebis keTilsindisierebis ufro dabal dones,
fro met gabedulobas da Tavxedobas korufciul
da TaRliTur garigebebSi, samarTalwarmoebis ufro
28
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
dabal dones da a.S.
rigi kleptokratiuli (qurduli) saxelmwifo
blokavs iseT proeqtebs, romlebic gaTvlilia
mosaxleobis Raribi fenisaTvis da programebs,
romlebic iTvaliswinebs Tavisufali konkurenciis
ganviTarebas. amave dros arian saxelmwifoebi,
romlebic miRebul finansur da teqnikur daxmarebebs
iyeneben TavianTi mmarTvelobiTi Zalauflebis
(xelisuflebis) SesanarCuneblad da ara moqalaqeebis
keTildReobisaTvis. zogierTi mkvlevaris azriT, aseT
qveynebs ar unda gaewios saerTaSoriso daxmarebebi1.
uaxloes warsulSi msoflio bankis
analitikosebis gansakuTrebuli yuradReba mipyrobili
iyo saerTaSoriso daxmarebis programebis damtkicebis
stadiaze. marTalia, kreditebis miRebaze moiTxoveboda
maTi gamoyenebis finansuri gamWvirvalobis meqanizmi,
Tumca Semowmebis saSualebebi naklebadefeqturi
aRmoCnda. sesxebis gacemis principebi iseTnairad
iyo formulirebuli, rom uzrunvelyofiliyo msxvil
proeqtebze pretendentebis kompetenturobis sakmarisi
done, Tumca korufciis SesaZleblobebi TiTqmis ar
gaiTvaliswineboda. mxolod 1996 wels msoflio
bankma gadasinja Tavisi direqtivebi iseTnairad, rom
korufciisa da TaRliTobis SemCnevis SemTxvevaSi
banks SeuZlia xelSekrulebis SeCereba, Tu msxvilma
msesxebelma ar gaatara saWiro antikorufciuli
zomebi. momdevno erTi wlis Semdeg kidev ufro
gamkacrda kreditebis gamoyofa. msoflio banks mieca
1Роуз-Аккерман С., Корупция и государство. Причины, слудствия, реформы: Пер. с англ. –М.:Колос, 2003. с.47; Андрианов В. Д., Коррупция как глобаль-ная проблема. История и современность.-М.: Экономика, 2009; Гевелинг Л. В. Клептократия. Социально-политическое измерение коррупции и негативной экономики.- М.: Изд-во «Гуманитарий» Академии гуманитарных исследова-ний, 2001.
29
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
ufleba msesxebeli qveynisaTvis kreditis gamoyofisas
gamoiTxovos antikorufciuli valdebulebebi,
romelSic srulad iqneba gamoricxuli nebismieri
saxis korufcia da TaRliToba. 2010 wels ganviTarebis
saerTaSoriso bankebma gadadges kidev erTi nabiji
korufciasa da TaRliTobasTan brZolaSi. maT xeli
moaweres SeTanxmebas, romlis Tanaxmadac korufciaSi
SemCneuli iuridiuli da fizikuri pirebi aranakleb
erTi wlis vadiT kargaven uflebas monawileoba
miiRon ganviTarebis saerTaSoriso bankebis mier
dafinansebuli proeqtebis realizaciaSi. SeTanxmebis
Tanaxmad ganviTarebis saerTaSoriso bankis jgufSi
Semaval bankebs eZlevaT ufleba pasuxisgebaSi miscen
is kompaniebi, romlebic CarTuli arian TaRliTobasa da
korufciaSi. `ganviTarebis wesi~, rogorc mas uwodeben
bankirebi ufro mkacri da mizanmimarTuli gaxda.
msoflio banki 1996 wlidan axorcielebs
korufciasTan brZolis 600-ze met programas da
iniciativas 100-ze met klient-qveyanaSi, romlebic
iTvaliswineben sxvadasxva zomebis gatarebas:
saxelmwifo moxeleebis mier saSemosavlo
deklaraciis savaldebulo Sevseba (Semosavlebis,
qonebis da misi wyaroebis miTiTebiT), mosamarTleebis
da Jurnalistebis swavleba, romlebic muSaoben
korufciuli danaSaulis da Sefasebis sferoSi da
sxva. msoflio bankis Zalisxmeva iqiTkenaa mimarTuli,
rom mis mier dafinansebuli proeqtebis realizaciisas
gamoiricxos korufciis SesaZleblobani. ukanasknel
wlebSi msoflio bankma daawesa, agreTve, saxelmwifo
Sesyidvebis mkacri wesebi da procedurebi, gaafarToa
korufciasTan brZolis principebi da gaxsna anonimuri
`cxeli xazi~, sadac SesaZlebelia korufciis Sesaxeb
30
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
informaciis miwodeba.
Cveni azriT, mainc arsebobs didi riski imisa,
rom arakeTilsindisieri biznesi, romelic Zalian
momZlavrda Tanamedrove globalur samyaroSi, mainc
ipovis gzas korufciisa da TaRliTobisaken. firmebi,
romlebic formalurad uars ityvian mosyidvasa
da qrTamze, faqtobrivad mainc ver Seelevian
arakeTilsindisieri gzebiT zemogebis miRebis
cdunebas, Seecdebian bazarze faruli kartelebisa da
moCvenebiTi konkurenciis iluziis Seqmnas da bazrebze
gavlenis sferoebis SenarCunebas. amis magaliTi
uamravia Tanamedrove msoflio da erovnul bazrebze
da, maT Soris, saqarTveloSic (medikamentebis biznesi,
navTobproduqtebis biznesi da sxv.).
globaluri korufcia SeiWra saerTaSoriso
sabanko sistemaSic. mag., didi britaneTis bankebi
SemCneulia nigeriis korumpirebuli politikuri
pirebis piradi angariSis gaxsnasa da momsaxurebaSi.
inglisis finansuri administraciis gamokvlevis
Tanaxmad, qveynis sabanko dawesebulebebis 75%-ma ar icis
maTi klientebis mier dabandebuli aqtivebis warmoSobis
istoria, ar flobs informacias maT politikur,
saxelmwifo da biznes-saqmianobaze. TiTqmis analogiuri
mdgomareobaa sxva qveynebSic. unda aRiniSnos, rom am
mxriv, ukanasknel wlebSi kontroli Zlierdeba aSS
bankebSi, rac ganapiroba qveynis kongresis moTxovnam
aSS finansTa ministrisadmi ganaxorcielos mkacri
kontroli bankebSi ganTavsebul saeWvo aqtivebze da
uzrunvelyos maTi legalizeba1.
saeWvo bankebis siaSi moxvda vatikanis bankic
1Многоликая коррупция. Выявление уязвимых мест на уровне секторов экономики и государственного управления, Под редакцией Эдгардо Кампоса, Санджая Прадхана.-М.: Издательство: Альпина Паблишер, 2010.
31
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
(igive religiis saqmeTa instituti), romelic wlebis
ganmavlobaSi eweoda `fulis gaTeTrebis~ operaciebs,
xolo eWvmitanilma mRvdelmsaxurma-bankirma
sicocxle TviTmkvlelobiT daasrula1. islandiis
bankebi dakavSirebulia ramdenime mmarTvel ojaxsa
da 2 politikur partiasTan, romlebic aTwleulebis
ganmavlobaSi marTaven qveyanas. Uunda AaRiniSnos, rom
islandiis eqs premier-ministris, damoukideblobis
partiis lideris rogorc korumpirebuli maRalCinosanis
mimarT sasamarTlo procesis molodinSia reikiaviki2.
sayuradReboa is garemoeba, rom globaluri
korufciis makontrolebeli instituciebi, rogorc Cans,
saTanadod ar ufrTxildebian TavianTi avtoritetis
SenarCunebas. amis erT-erT faqtad SeiZleba davasaxeloT
amerikeli kongresmenis riCard lugaris (cnobili
respublikeli senatori, senatis sagareo saqmeTa
komitetis Tavmjdomare) gancxadeba imis Taobaze, rom
msoflio bankSi korufciis masStabma miaRwia 130 mlrd
dolars3. misi azriT, korufcia negatiurad aisaxeba
bankis saqmianobaSi da is ver uzrunvelyofs Raribi
qveynebis daSvebas mniSvnelovan proeqtebze. mTel
rig qveynaSi naqurdali fuli gamoiyeneba diqtaturis
mxardaWerisa da adamianis uflebaTa darRvevis
dasafinanseblad.
korufcia lobistur jgufebSi.korufcia lobistur jgufebSi. lobi-
zmis instituti zogadad gulisxmobs im kanonSemomq-
medebze zewolas, romlebic muSaoben samarTlebrivi
aqtis momzadebaze. faro gagebiT, lobizmi gulisxmobs
saxelmwifo, sakanonmdeblo, aRmasrulebeli da sasa-
1 http://www.vokrugsveta.ru/news/14122/2http://economics.lb.ua/world/2012/03/06/139929_ekspremera_islandii_sudyat.html3 http://www.ria-arbitr.ru/anons.htm?id=7368
32
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
marTlo xelisuflebis organoebze zemoqmedebas, mi-
marTuls ekonomikis calkeuli dargisa da sferoebis,
regionebis, sawarmoebis, socialuri jgufebis mxardaW-
erisaken, rac dafuZnebulia ara obieqtur aucilebloba-
ze, aramed individualur an jgufur dainteresebaze,
zogjer Tanamdebobis pirTa mosyidvaze, raTa miRebul
iqnes saxelmwifo SekveTebi, SeRavaTiani kreditebi, dax-
marebebi, licenziebi, sxva xelsayreli pirobebi ekono-
mikuri da komerciuli saqmianobisaTvis. lobisturi
saqmianobis samarTlebrivi regulirebis mTavari prob-
lema patiosan lobisturi aqciasa da mosyidvas So-
ris kanonierebis dadgenaa. msoflios mraval qveyanaSi
rogorc ificialurma, aseve aralegalurma lobizmma,
korufciuli Seferiloba miiRo. Tanac korufciul
elementebs Seicavs rogorc nacionaluri, aseve ucx-
ouri lobisturi institutebi. es ukanskneli pirda-
piraa dakavSirebuli qveynis umaRlesi Tanamdebobis
im pirebTan, romlebsac SeuZliaT seriozuli gavlena
moaxdinon sakanonmdeblo da aRmasrulebeli struq-
turebis gadawyvetilebebze.
mraval qveyanaSi uzarmazari finansuri
saxsrebis mflobel calkeul msxvil korporaciebs
da biznes-dajgufebebs, rogorc wesi, hyavT TavianTi
araoficialuri warmomadgenlebi aRmasrulebel
xelisuflebaSi – saministroebSi, uwyebebsa da sxva
saxelmwifo dawesebulebebSi. arakrTilsindisier
lobizms xSirad aqvs adgili saerTaSoriso safinanso-
ekonomikuri organizaciebis konsultantebis mxridan,
romlebic mravlad arian warmodgenili ganviTarebad
da gardamavali ekonomikis qveynebis yvela samTavrobo
struqturebSi. samrewvelo da sabanko gigantebi mWidro
koordinacias uweven TavianT saqmianobas lobisturi
33
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
jgufebis meSveobiT konkursebSi gaamarjvebinon TavianT
warmomadgenlebs. gansakuTrebiT maRalia korufciuli
riski im qveynebSi, sadac damkvidrebulia yofili maRali
Tanamdebobis pirebis mier msxvil da gavlenian biznes-
struqturebSi maRal Tanamdebobebze daniSvna. Yyofil
saxelmwifo Cinovnikebs Zveli kavSirebis SenarCuneba
aRmasrulebel da sakanonmdeblo xelisuflebasTan
aZlevs araoficialuri lobizmis gziT sasurveli
gadawyvetilebis miRebis saSualebas.
praqtikam daadastura, rom Zalian rTulia
patiosan lobizmsa da korufciul lobizms Soris
zRvaris gavleba1. ar arsebobs aseTi meTodika da
arc iarsebebs momavalSi. dReisaTvis msoflioSi
lobizmis institutebma imdenad farTo masStabebi
miiRo, rom maTi saqmianobis keTilsindisierebis
gakontroleba faqtobrivad SeuZlebelia. aSS kongresSi
daregistrirebulia ucxouri biznesis 7 aTasze meti
lobisti, aseve mravalricxovania politikuri lobistebi.
miuxedavad imisa, rom aSS-Si moqmedebs kanoni lobizmis
Sesaxeb, romelic sakmaod mkacria aralegaluri
(oficialurad araanazRaurebadi) lobistebis
winaaRmdeg, garTulebulia maTi gakontroleba. aSS ar
iTvleba maRal korumpirebulqveynad, magram faqtia, rom
iqac periodulad ifeTqebs korufciuli skandalebi,
romelTa `gmirebi~ arian cnobili politikosebi da
Cinovnikebi, romlebic lobireben ama Tu im jgufis
pirad interesebs. lobizmis negatiuri qmedebebi
xSirad vlindeba sabiujeto saxsrebis ganawilebis
dros. amerikelma ekonomistebma aseTi sayuradRebo
daskvna gaakeTes: rac ufro met Tanxas gamoyofs
amerikis saxelmwifo stiqiuri ubedurebis Sedegebis
1 Брянцев И. И., Коррупция как форма теневого лоббизма , Власть. - 2008. - № 3.
34
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
salikvidaciod – miT ufro maRalia korufciis done
dazaralebul regionSi1. msgavs movlenebs aqvs adgili
msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi.
korufcia ucxour investiciebSi.korufcia ucxour investiciebSi. invest-
iciur saqmianobaSi transnacionaluri korufcia Sei-
Zleba daiyos sam tipad: administraciuli korufcia
(qrTamis pirdapir micema Cinovnikebze); saxelmwifo
`mosyidva~ (kanonebis gamocema da korporaciebisaTvis
SerCeviTi politikis gatareba); korufcia saxelmwifo
Sesyidvebisas (araoficialuri gadasaxadebi sasurveli
samTavrobo kontraqtebis dadebaze). saerTaSoriso in-
stituciebis gamokvlevebis Tanaxmad, transnacionaluri
kompaniebi saSualod imden qrTams xarjaven adgilo-
briv biurokratebze, ramdensac ucxouri investiciebis
gareSe adgilobrivi kompaniebi, magram qveynebs Soris
gansxvavebaa masStabebSi. centraluri da aRmosavleT
evropis qveynebi, baltiis qveynebi ufro naklebad arian
CarTuli administraciul meqrTameobaSi, vidre dsT-s
wevri qveynebi. amasTan, qrTams ufro xSirad aZleven is
sawarmoebi, romelTa saTao ofisi mdebareobs ara saz-
RvargareT, aramed dsT-s erT romelime qveyanaSi.
korufciis geografia. rogorc saerTaSoriso
gamokvlevebi gviCvenebs, “didi oceulis” mravali
msxvili kompania CarTulia korufciul garigebebSi.
yvelaze naklebad korumpirebuli kompaniebi ZiriTadad
evropaSia – holandia, Sveicaria, belgia, germania, agreTve
iaponiaSi. msoflioSi yvelaze korumpirebuli msxvili
qveynebia CineTi da ruseTi. dReisaTvis dedamiwaze ar
arsebobs arc erTi qveyana, sadac korufcia mTlianad
aRmofxvrilia. Tumca, evropis ganviTarebul qveynebsa
1 Руденко В. Н., Лоббизм, группы интерессов и корупции в США. Вестник Уральского института экономики, управления и права, Том 5, 2008, с. 216.
35
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
da aSS-Si misi done SedarebiT dabalia, xolo azia-
wynari okeanis regionsa da laTinur amerikaSi ufro
farTodaa gavrcelebuli.
cnobilia, rom Transparency International korufcias ikvlevs sami mimarTulebiT. pirvelia `korufciis
aRqmis indeqsi~ (CPI, corruption perceptions index), romelic
gviCvenebs msoflios 180-ze met qveyanaSi saxelmwifo
organoebis korumpirebulobis dones. aseTi kvleva
efuZneba eqspertebis mier korufciis donis 10 quliani
sistemiT Sefasebas1. meore - ̀qrTamis micemis indeqsi~(BPI, bribe payers index), afasebs mewarmeebs Soris korufciis gavrcelebis dones. faqtobrivad es ukanaskneli
gamoxatavs meqrTameobis masStabebs kerZo biznesSi.
ufro zustad rom vTqvaT, `qrTamis micemis indeqsi~
gamoxatavs msoflios wamyvani eqsportiori qveynebis
kompaniebis midrekilebas miscen qrTami ganviTarebul
qveynebis Sesabamisi struqturebis moxeleebs. aq erT
mniSvnelovan garemoebas unda gaesvas xazi. saqme isaa,
rom `korufciis aRqmis indeqsisagan~ gansxvavebiT,
`qrTamis micemis indeqsis~ gamokvleva ZiriTadad xdeba
msoflios msxvili 28 qveynis WriliT, rac xSirad,
calkeul qveynaSi korufciis Sefasebisas, qmnis cru
warmodgenebs. magaliTad, is garemoeba, rom am saxeobis
indeqsis CamonaTvalSi ar figurirebs iseTi mcire zomis
qveynebi, rogoricaa azerbaijani, somxeTi da saqarTvelo,
sruliad ar niSnavs, rom am qveynebis saerTaSoriso
biznes-saqmianobaSi qrTamis micema-aRebas ara aqvs
1korufciis aRqmis indeqsi warmoadgens krebsiT indikators,
gaangariSebuls da warmodgenils eqspertuli Sefasebebis sa-
fuZvelze iseTi organizaciebidan rogoricaa: msoflio ekono-
mikuri forumi (World Economic Forum), msoflio banki (World Bank ), ganviTarebis aziuri banki (Asian Development Bank), bertelsmanis
fondi (Bertelsmann Foundation), ganviTarebis afrikuli banki (African Development Bank) da sxva.
36
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
adgili. Cveni azriT, am gamokvlevam unda moicvas mcire
zomis qveynebic, radgan globalizaciis gaRrmavebis
kvaldakval, maTi roli da adgili msoflio ekonomikaSi
dRiTidRe izrdeba. dReisaTvis dedamiwaze ar arsebobs
saxelmwifo sagareo ekonomikuri urTierTobebis
gareSe da ar axdens eqsport-importis operaciebs.
mesame – msoflio korufciis barometri (global corruption barometer), efuZneba sazogadoebrivi azrs, “xalxis xmas”
da zomavs imas, Tu rogor afasebs saSualo moqalaqe
korufciis mocemul dones. Kkorufciis aRqmis
indeqsisa da qrTamis micemis indeqsisagan gansxvavebiT
es maCvenebeli efuZneba ara eqspertebis interviuirebas,
aramed mosaxleobis gamokiTxvas, sazogadoebriv azrs.
Cveni azriT, korufciis nebismieri saxeobis
indeqsis mimarT ndobis sakiTxi sadiskusioa, tumca,
erTi ram aSkaraa - arc erTi maTgani zustad
ar asaxavs korufciis dones. Ees ukanaskneli
ganpirobebulia, erTi mxriv, korufciuli garigebebis
mkacrad gasaidumloebuli xasiaTiT, xolo, meore
mxriv, gamokvlevaSi monawile eqspertebis, firmebis da
sazogadoebis wevrebis azrTa subieqturi mosazrebebiT.
isic unda aRiniSnos, rom diqtatoruli an naxevrad
diqtatoruli reJimis qveynebSi sazogadoebrivi azri
ar asaxavs realur suraTs, ris gamoc korufciis
done gazomili saerTaSoriso organizaciis mier
da faqtobrivad arsebuli, SeiZleba mniSvnelovnad
gansxvavdebodes erTmaneTisagan.Kkorufciis indeqsebis
obieqturobis mimarT eWvs aZlierebs is garemoebac, rom
zogierTi qveyana, romelic korufciis aRqmis indeqsiT
dadebiTad xasiaTdeba, qrTamis micemis indeqsiT
negatiur pozicias ikavebs, rac erTmaneTTan logikur
winaaRmdegobaSia. isic unda aRiniSnos, rom Transparency
37
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
International-is rogorc korufciasTan brZolis meTauri
arasamTavrobo organizaciis mimarTac ar arsebibs
sruli sazogadoebrivi ndoba, radgan mis erT-erT
miznad miCneven transnacionaluri kompaniebisaTvis
axali bazrebis gaxsnas korufciaSi im mTavrobebis
dadanaSaulebiT, romlebic ewinaaRmdegebian mas
da saboloo angariSiT, xels uwyoben ekonomikur
globalizacias.
2011 wlisaTvis Transparency International-is mier
Catarebuli kvlevebis Sedegebis fragmenti mocemulia
2 cxrilSi.
2011 wels, korufciis aRqmis indeqsis mixedviT,
183 qveynas Soris bolo adgilze aRmoCnda somali,
CrdiloeT korea, avRaneTi, uzbekeTi, TurqmeneTi, sudani,
erayi da a.S. CineTi 64 adgilzea. sayuraadReboa, rom
aSS-m, romelic adre pirvel oceulSi figurirebda,
24 adgilze gadainacvla, xolo, ruseTma nawilobriv
gaiumjobesa mdgomareoba - 154 adgilidan 143 adgilze
CamoqveiTda.
qrTamis micemis indeqsis mixedviT, msoflioSi
yvelaze korumpirebul qveynad aRiarebul iqna ruseTi,
sadacAkorufcia gavrcelebulia rogorc saxelmwifo
dawesebulebebSi, aseve kerZo sawarmoebSi, rogorc
qveynis SigniT, aseve sazRvargareT. am mxriv lideroben
navTobisa da gazis sawarmoebi.
AqrTamis micemis indeqsis Sesabamisad meore
msxvili korumpirebuli qveyanaa CineTi (27 adgili 6,1
quliT). CineTis sazogadoebriv mecnierebaTa akademiis
gamokvlevebiT, 4 aTasze meti korumpirebuli Cineli
Cinovniki ucxoeTSi emaleba marTlmsajulebas.
ukanaskneli 30 wlis manZilze, ucxoeTSi gaqceuli
korumpirebuli Cinovnikebis mier gatanil iqna 50
38
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
mlrd-mde dolari.
korufciis aRqmisa da qrTamis micemis
indeqsebis fragmenti (2011w)1
cxrili 2
Kkorufciis aRqmis
indeqsi-rigiTi
adgili (183 qveyana)
qula QqrTamis micemis
indeqsi-rigiTi adgili
(28 qveyana)
qula
axali zelandia1.
dania2.
fineTi3.
SvedeTi4.
singapuri5.
norvegia6.
niderlandebi7.
avstralia8.
Sveicaria9.
kanada10.
…………___
61. TurqeTi
64. saqarTvelo
129. somxeTi
143. azerbaijani
143. ruseTi
9,5
9,4
9,4
9,3
9,2
9,0
8,9
8,8
8,8
8,7
--
4,2
4,1
2,6
2,4
2,4
niderlandebi1.
Sveicaria2.
belgia3.
germania4.
iaponia5.
avstralia6.
kanada7.
singapuri8.
didi britaneTi9.
aSS10.
___
19. TurqeTi
------
------
------
28. ruseTi
8,8
8,8
8,7
8,6
8,6
8,5
8,5
8,3
8,3
8,1
7,5
--
--
--
6,1
qveynidan gaqceuli korumpirebuli maRali da
saSualo rangis Cinovnikebi ZiriTadad Tavs afareben
1 http://slon.ru/russia/korruptsiya_na_eksport-694204.xhtml; http://drugoi.
livejournal.com/3660136.html
39
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
aSS-s, kanadas, avstralias da sxva ganviTarebul qveynebs,
xolo xazinis wvrili qurdebi – vietnams, filipinebs,
maiams, monRoleTs da ruseTs1. gaeros statistikis
monacemebiT msoflioSi yovelwliurad korufciul
garigebebze ixarjeba erT trln aSS dolarze meti2,
rac msoflios zogierTi ganviTarebuli qveynis wliuri
mSp-is moculobas aRemateba.
korufciis gavlena saerTaSoriso ekonomikur
usafrTxoebaze. transnacionalurma korufciam, iseve
rogorc nacionalurma, seriozuli safrTxe Seuqmna
saerTaSoriso ekonomikur usafrTxoebas. siRaribem,
avadmyofobis gaxSirebam, sicocxlis saSualo
xangrZlivobis Semcirebam, simdidrisa da Semosavlebis
araTanabarma ganawilebam mTels msoflioSi sayovelTao
xasiaTi miiRo. mraval qveyanas gaaCnia Zalian dabali,
zogjer ki uaryofiTi ekonomikuri zrdis indeqsi.
bunebrivi resursebiT mdidar qveynebSic ki dabalia
ekonomikuri zrda, da Sesabamisad, mosaxleobis erT
sulze Semosavlebis done. saerTaSoriso safinanso
organizaciebis finansuri daxmarebebi bevr SemTxvevaSi
araefqtiania, radgan recipienti qveynebis mTavrobebi ver
uzrunvelyofen am saxsrebis optimalur, udanakargod
miznobriv gamoyenebas. gzebis, xidebis, auzebis da
sxvadasxva teqnikuri nagebobis mSenebloba SedarebiT
martivi saqmea, magram saxelmwifo mmarTvelobiTi
sistemis reformireba da mZlavri kerZo seqtoris
Seqmna – ufro rTuli amocanaa da igi ar daiyvaneba
mxolod qaRaldze gadatanili sainJinro proeqtebis
realizaciaze.
sazogadoebis Zalian mdidrebad da Raribebad
1 http://www.epochtimes.ru/content/view/50320/4/2 http://diver-sant.ru/economics/7589-mirovaya-korrupciya-dostigla-1-trilliona-dollarov.html
40
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
dayofaSi udidesi wvlili Seaqvs korufciis
globalizacias da ekonomikuri xasiaTis sxva
samarTaldarRvevebs. am movlenaze yvelaze Zlier
gavlenas axdens transnacionaluri korufcia. rac
Seexeba sayofacxovrebo (wvril) korufcias (eqimis,
maswavleblis, rigiTi policielis da a.S. moqrTamvas),
igi advilad daZlevadia efeqtiani saxelmwifo
menejmentis farglebSi (gansakuTrebiT mcire zomis
qveynebSi), xolo, msxvilmasStabiani transnacionaluri
korufciis aRmofxvra rTuli, mravalwaxnagovani da
sistemuri problemaa nebismieri zomis qveyanaSi, radgan
am SemTxvevaSi saqme gvaqvs xelisuflebis maRali rangis
Cinovnikebis korumpirebulobasTan, romelic Tavisi
bunebiT mkacrad gasaidumloebulia da faqtobrivad
ar eqvemdebareba sazogadoebriv monitorings da
saerTaSoriso zedamxedvelobas.
Gglobalur (msxvilmasStabian) korufcias
aqvs adgili xelisuflebis umaRles eSelonebSi da
ZiriTadad exeba samTavrobo proeqtebs da programebs
da sxvadasxva donis biujetebs. mravali saxelmwifo,
Tavisi programis farglebSi, samamulo da ucxour
kompaniebs uwesebs sakmaod sarfian SeRavaTebs
saxelmwifo SesyidvebSi, licenziebisa da sxva
saxeobis nebarTvebisa da koncesiebis gacemaSi da
a.S. SeRavaTebi, romlis masStabebi ganisazRvreba ara
kanoniT, aramed saxelisuflebo kabinetebsa da xSirad,
oficialurad gasaidumloebul kontraqtebSi, Zalian
didi riskis Semcvelia. rac metia SeRavaTebi, miT metia
msxvilmasStabiani korufciis riski, rac ufro msxvilia
ucxouri investicia, miT ufro maRalia korufciuli
garigebebis albaToba.
msxvilmasStabian korufcias SeuZlia gamoiwvios
41
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
mniSvnelovani ekonomikuri ryevebi rogorc calkeuli
qveynebis saSinao, aseve qveyanaTa jgufebisa da
mTlianad globalur ekonomikaSi. korumpirebuli
saxelmwifo Cinovnikebi korufciul garigebebs
deben msxvilmasStabian saxelmwifo Sesyidvebsa da
privatizaciis ganxorcielebaze. isini xels uwyoben
araswori politikuri gadawyvetilebis miRebas piradi
materialuri sargeblis miRebis mizniT da maTi
qmedebis Sedegia saxelmwifos mier arasamarTliani
da araefeqtiani ekonomikuri kursis gatareba.
saxelmwifo axorcielebs Zalian bevr arasaWiro da
arapriotetul proeqts da mTlianobaSi, mniSvnelovnad
zedmets xarjavs saWiro proeqtebzec ki. korufcia
amcirebs privatizaciidan da koncesiis miwodebidan
Semosavlebis dones.
globaluri korufcia xels uSlis erTiani,
msoflios samarTlebrivi, politikuri da ekonomikuri
sivrcis formirebas, iwvevs socialuri wonasworobis
destabilizacias. mimdinareobs msoflio ekonomikuri
mowyobis saSiSi difuzia: pirveli, ekonomikuri sivrcis
privatizeba xdeba efeqtiani da Zlieri saxelmwifoebis
mier bunebrivi rentisa da iafi samuSao Zalis
eqspluataciis angariSze, transnacionaluri kompaniebis
da saxelisuflebo elitis viwropartiuli interesebis
sasargeblod. meore, saerTaSoriso ekonomikuri
usafrTxoeba, rogorc garanti samarTlianobisa,
saerTo saxelmwifoebrivi ekonomikuri interesebis
sferoSi TandaTanobiT viwrovdeba da Canacvldeba
araformaluri institutebiT. mesame, mimdinareobs
saerTaSoriso samarTlebrivi sistemis nivelireba
da korufciuli elementebis Semcveli avtonomiuri
kanonebis miReba, rasac Tan sdevs negatiuri
42
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
Sedegebi. Saxezea saerTaSoriso bazris gardaqmna da
politikuri reJimebis kleptokratiuli safuZvlebis
formireba. oligarqebi da msoflio biznes-elitis
warmomadgenlebia yvelgan, maTi angarebiani interesebi
SeRweulia yvelaferSi, maT Soris, globaluri
korufciis sferoSi.
korufciasTan brZola. msoflio Tanasazogadoeba
gansakuTrebul yuradRebas uTmobs korufciasTan
brZolas da Sesabamis prevenciul saqmianobas. am
mizniT ukanasknel wlebSi gaeros egidiT miRebul
iqna: ekonomikuri da socialuri sabWos rezolucia
`korufciasTan brZolis Sesaxeb~ (1995w.); saxelmwifo
Tanamdebobis pirebis qcevis saerTaSoriso kodeqsi
(1996w.); deklaracia saerTaSoriso komerciul
organizaciebSi korufciasa da meqrTameobasTan
brZolis Sesaxeb (1997w.); konvencia transnacionalur
organizaciul danaSaulobaTa winaaRmdeg (2000w.) da
a.S. am mimarTulebiT mniSvnelovan saqmianobas eweva
evropis sabWo, evropis kavSiri, amerikis saxelmwifoTa
organizacia, ekonomikuri ganviTarebisa da
TanamSromlobis organizacia da sxv. am mizniT ukanasknel
wlebSi gaerosa da sxva saerTaSoriso organizacibis
mier miRebul iqna mTeli rigi normatiuli dokumentebi.
transnacionalur korufciasTan brZolis mniSvnelovan
nabijad SeiZleba CaiTvalos 2011 wels saerTaSoriso
savaWro palatis (International Chamber of Commercc – ICC) mier korufciis winaaRmdeg brZolis ganaxlebuli
wesis gamocema (pirvelad gamoica 1977 wels), rac G-20
mowodebis operatiul gamoZaxilad SeiZleba CaiTvalos.
ICC-s axali antikorufciuli wesi kompaniebisaTvis
korufciasTan brZolis rekomendaciebia1.
1 Международно-правовые основы борьбы с коррупцией и отмыванием пре-
43
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Tumca dRemde globalur korufciasTan brZolis
mimarTulebiT gatarebuli RonisZiebebiT faqtobrivi
mdgomareoba arsebiTad ar gaumjobesebula. piriqiT,
evropisa da CrdiloeT amerikis qveynebSi gamokiTxulTa
73 da 67 procenti Tvlis, rom ukanasknel sam weliwadSi
korufciis done gaizarda1. msoflio bankis monacemebi
eWvis qveS ayenebs saerTaSoriso antikorufciuli
SeTanxmebis efeqtianobas, gansakuTrebiT gardamavali
ekonomikis qveynebSi. SeiZleba iTqvas, rom miRebulma
antikorufciulma saerTaSoriso kanonebma ver
uzrunvelyo keTilsindisieri meTodebiT biznes-
saqmianobis warmarTva. Tumca, Cveni azriT, aseTi
daskvna jerjerobiT naadrevia, radgan zemoxsenebuli
`konvencia~ ZalaSi sul axlaxan Sevida. meore mxriv,
analogiis meTodis gamoyenebiT, amgvari daskvnis
gakeTebac gamarTlebulia. kerZod, aSS-Si 20 welze
metia rac amoqmedda kanoni sazRvargareT amerikuli
firmebis korufciis winaaRmdeg, magram isini mainc
ar gamoirCevian sagangebo keTilsindisierebiT sxva
qveynebis transnacionalur kompaniebTan SedarebiT.
aqedan gamomdinare, rTulia imis prognozireba da
garantireba, rom `konvenciis~ realizaciiT uaxloes
momavalSi SesaZlebeli gaxdeba transnacionaluri
korufciis donis Semcireba.
miuxedavad imisa, rom Tanamedrove etapze
yalibdeba dadebiTi tendencia antikorufciuli
saqmianobis saerTaSoriso proeqtebis formirebisa da
realizaciis mimarTulebiT, kvlavac gadauWreli rCeba
ступных доходов. Сборник документов. Составитель Владимир Овчинский.-М.: Инфра-М, 2009; Джордж Сорос и другие... О коррупции, власти и безупреч-ности. Составитель С. Макаренков.-М.: Издательство: Рипол Классик, 2011.1http://sartraccc.ru/i.php?oper=read_fi le&fi lename=Pub_inter/transparency%2812-10%29.htm
44
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
mTeli rigi mniSvnelovani problema. rogorc Cans,
arsebuli saerTaSoriso ekonomikuri da finansuri
wesrigis SenarCunebis pirobebSi SeuZlebelia
globalur korufciasTan efeqtiani brZola.
aRniSnulis argumentirebis mizniT moviyvanoT
erTi magaliTi. korufciasTan brZolaSi mniSvnelovani
roli ganekuTvneba auditoruli samsaxurebis
saqmianobas. buRalterTa saerTaSoriso organizaciam,
korufciasTan brZolis globalur strategiaSi
buRaltrebisa da auditorebis SesaZlo wvlilis
gazrdis mizniT SeimuSava da gamoaqveyna moxseneba
`buRaltruli profesia da korufciasTan brZola~, sadac
aRniSnulia, rom korufciasTan brZolaSi gadamwyveti
roli ganekuTvneba korporaciul mmarTvelobas.
korufcia fexs ver moikidebs im korporaciul sistemaSi,
sadac mowesrigebulia finansuri kontrolis sistema.
korufciasTn mebrZoli saerTaSoriso organizaciebi
aRiareben auditoruli samsaxurebis did mniSvnelobas
kerZo seqtorSi ekonomikuri danaSaulis gamovlenisa
da Tavidan acilebis saqmeSi. swored amiTaa
ganpirobebuli is garemoeba, rom mTel rig qveynaSi
saxelmwifo kerZo bizness avaldebulebs Siga da
gare auditoruli Semowmebis periodulad Catarebas.
Tumca Tavad auditorul kompaniebSic dgeba xolme
korufciis problema. saqme isaa, rom saerTaSoriso
donis auditoruli kompaniebis saqmianobaze kontrolis
daweseba rTulia. aseTi saerTaSoriso organizacia,
faqtobrivad, ar arsebobs, garda adgilobrivi
sagadasaxado samsaxurebisa, romelTa zedamxedveloba
gadasaxadebis sworad da droulad gadaxdaze
monitoringiT amoiwureba. auditorul saqmianobaSi
korufciis TvalsaCino magaliTia e.w. `enronis saqme~.
45
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
msoflios auditoruli kompaniebis pirvel xuTeulSi
Semavali ̀ Enron Corporation~, romelSic dasaqmebuli iyo 22
aTasi TanamSromeli msoflios 40 qveyanaSi, gakotrda.
korporacia, romelic auditorul saqmianobasTan erTad
eweoda fiuCersebiT da sxva warmoebuli qaRaldebiT
vaWrobas, skandalSi gaexvia. mas bralad daedo
investorebis SecdomaSi Seyvana, rac gamoixateboda
qrTamis sanacvlod firmebis zaralis damalvasa da
angariSebis falsifikaciaSi. rogorc Cans, auditoruli
samsaxurebis saqmianobaze zedamxedvelobis mizniT,
rogorc nacionalur, aseve saerTaSoriso doneze,
saWiroa specializebuli monitoruli samsaxuris
Seqmna, romelsac daevaleba korufciuli garigebebis
Tavidan acilebis RonisZiebebis gatareba.
korufciasTan brZolam SeiZleba miiRos sxvadasxva
forma, gamomdinare iqidan, Tu korufciis romel
saxeobasTan gvaqvs saqme da rogoria misi gavrcelebis
areali. mocemuli qveynis SigniT korufciasTan
brZola SedarebiT moklevadiani da efeqtiania, xolo
SemousazRvrel saerTaSoriso da transnacionalur
doneze, igi rTuli, mravalwaxnagovani da
droSi gawelili procesia. erTi ram aucilebladaa
gasaTvaliswinebeli: saWiroa dabalansebuli midgoma
korufciasTan brZolaSi, radgan zedmetad mkacrma
administraciulma midgomam SeiZleba gamoiwvios
ekonomikis swrafi vardna, radgan biznesi `egueba~
korufciul garigebebs. Amitomac, korufciasTan brZola
unda daiyos or etapad: pirvel, gamafrTxilebel
etapze Tanamdebobrivi arxebis gadaketva korufciuli
miznebisaTvis (saeWvo SemTxvevebis gamoZieba da
Semowmeba, administraciul-mmarTvelobiTi meqanizmebis
gaumjobeseba, saxelmwifo moxeleTa da top-menejerebis
46
Sromis anazRaurebis daregulireba, maTi Semosavlebis
da qonebis Semowmeba da sxva gamafrTxilebel-
profilaqtikuri RonisZiebebis gatareba). didi
mniSvneloba aqvs, agreTve, Tanamdebobrivi pirebis
socialuri dacvis meqanizmis SemuSavebas, raTa maT
momavalSi Tavi igrZnon daculad SesaZlo socialuri
kataklizmebis dros. korufciasTan brZolis
gamafrTxilebel etapze saWiroa sazogadoebrivi
mxardaWera, masmediis aqtiuroba da jansaRi
sazogadoebrivi azris formireba, xolo meore etapze
unda ganxorcieldes mkacri kontroli korufciis
im SemzRudavi meqanizmebis Sesrulebaze, romelic
dadgindeba mis pirvel gamafrTxilebel etapze, rac
moicavs sadamsjelo-samarTlebriv reagirebas nebismier
korufciul gamovlinebaze.
transnacionalur korufciasTan brZolas
arTulebs is garemoeba, rom ar arsebobs adekvaturi
erTiani msoflio administraciuli organo. Amitom, am
saqmeSi didi roli unda Seasrulon saerTaSoriso
safinanso-ekonomikurma da iuridiulma organizaciebma,
maTma gaerTianebulma koordinirebulma Zalisxmevam unda
uzrunvelyos rogorc regionuli, aseve saerTaSoriso
masStabis antikorufciuli RonisZiebebis gatareba.
globalur korufciasTan brZolis mizniT, Cveni
azriT, saWiroa gatardes Semdegi RonisZiebebi:
SemuSavdes saerTaSoriso antikorufciuli strategia, romelic mimarTuli iqneba msoflio sa-
zogadoebis, transnacionaluri kompaniebisa da saer-
TaSoriso organizaciebis antikorufciuli ganwyobis
formirebisaken, korufciis negatiuri Sedegebis gacno-
bierebisaken, finansur sferoSi gamWvirvalobis da ko-
rufciuli SemTxvevebis gamovlenisaken, korufciisagan
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
47
dazaralebuli subieqtebi danakargebis samarTliani
anazRaurebisaken;
gaixsnas saerTaSoriso bankebSi ganTavsebuli individualuri msxvili anabrebi, Sefasdes maTi warmo-
Sobis kanoniereba da korufciis gamovlenis SemTxveva-
Si, dapatimrebul iqnes aseTi angariSebi da aRniSnuli
Tanxebi daubrundes Sesabamis saxelmwifos sakuTar
biujetSi Sesatanad;
saxelmwifoebSi Siga da gare korufciasTan brZolis mizniT Seiqmnas damoukidebeli saerTaSoriso
antikorufciuli samsaxuri, romelic ganaxorcielebs
samarTaldamcavi da makontrolebeli organoebis mier
korufciasTan brZolis kuTxiT gatarebul RonisZie-
baTa monitorings. aseTi dubliori samsaxuris saqmi-
anobis praqtika kargadaa aprobirebuli israelSi;
miuReblad unda CaiTvalos korufciasTan br-Zolis sababiT saxelmwifoSi diqtatoruli reJimis
damyareba, radgan rogorc CineTis gamocdileba gviCve-
nebs, am kuTxiT damnaSaveTa daxvretac ki uku reaqcias
iwvevs. demokratiuli reJimi, marTalia, ar iZleva koru-
fciisagan sruli gaTavisuflebis garantias, magram igi
uzrunvelyofs korufciasTan brZolis ufro efeqtian
Sedegebs;
ganxorcieldes yvela saxelmwifo kanonis pas-portizacia da lobisturi zewoliT miRebuli saeW-
vo muxlebis gasworeba antikorufciulobis kuTx-
iT. vinaidan SeuZlebelia lobistur saqmianobaSi
keTilsindisier da korufciul zewolas Soris saz-
Rvris gavleba, unda aikrZalos lobizmis institutebis
funqcionireba xelisuflebis calkeul StoebSi;
ofSorebma rogorc `sagadasaxado samoTxem~,
unda Sewyviton saidumlo TavSesafris funqciis Ses-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
48
ruleba. saerTaSoriso da erovnul bazrebze funq-
cionirebadma subieqtebma unda uzrunvelyofon maTi
saqmianobis saerTaSoriso gamWvirvaloba. firmebis
registracia, mesakuTris vinaoba ofSorul zonebSi,
maTi misamarTi, ekonomikuri saqmianobis formebi da
meTodebi unda gaxdes sazogadoebisaTvis gamWvirvale
da advilad xelmisawvdomi;
Semowmdes ucxouri investirebis keTilsin-
disierebis xarisxi, risTvisac saWiroa sazogadoebas
miewodos mis Sesaxeb sruli informacia, aseve Ria
gaxdes saxelmwifoebsa da kerZo firmebs Soris dade-
buli garigebebi da kontraqtebi;
gaizardos yvela donis biujetebis gamWvir-
valobis xarisxi, biujetSi gauwereli xarjebis mocu-
loba ar unda aRematebodes mSp-is 0,8-1,0%-s;
SeizRudos yofili maRali Tanamdebobis
saxelmwifo moxeleebis mier msxvil kerZo struqtureb-
Si xelmZRvanel Tanamdebobebze daniSvna, raTa gamoir-
icxos kerZo seqtoris korufciuli Sezrda saxelmwi-
fosTan, umaRles Tanamdebobaze gamoiricxos pirveli
rigis naTesavebis daniSvna.
saqarTvelo, iseve rogorc nebismieri qveyana,
Tanamedrove globalizaciis pirobebSi, araa dazRveuli
globaluri korufciisagan. eqsport-importi, ucxouri
investiciebi, saerTaSoriso tranzitebi, privatizacia,
saxelmwifo Sesyidvebi, saerTaSoriso tenderebi,
licenziebis gacema da sxva ekonomikuri urTierTobebi,
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
49
romlebic dakavSirebulia saerTaSoriso ekonomikur
sivrcesTan, Seicavs globaluri korufciis maRal
riskebs. Aam mxriv gansakuTrebiT unda aRiniSnos
msxvili qarTuli biznesis umetesi nawilis iuridiuli
bazireba ofSorul zonebSi, romelic SeiZleba
efuZnebodes mxolod korufciul sqemebs, radgan maT
winaSe ar dgas klasikuri ofSoruli preferenciebis
gamoyenebis aucilebloba, gamomdinare iqidan, rom maT
ucxoeTis qveynebSi ar gaaCniaT Svilobili sawarmoebi
da filialebi, raTa Tavidan aicilon ormagi
dabegvra mogebis repatriaciis SemTxvevaSi an miiRon
sxva saxeobis sagadasaxado SeRavaTebi. Mmxolod
korufciuli ideologiiT unda aixsnas is garemoeba,
rom saqarTveloSi sazogadoebisaTvis ucnobia
msxvili biznesis ukan mdgari faqtobrivi mesakuTreebi
da “top-menejerebi”. gamomdinare aqedan, saWiroa ara
mxolod Siga, aramed agreTve globalur korufciasTan
brZolis prevenciuli RonisZiebebis gatareba,
romelTa Soris mTavaria: samoqalaqo sazogadoebis
politikuri da ekonomikuri safuZvlebis formireba;
saxelmwifoebriobis samarTlebrivi safuZvlebis
ganmtkiceba; politikur menejmentSi plutokratiuli
da kleptokratiuli elementebis Seviwroeba da
aRmofxvra; sazogadoebrivi cxovrebis demokratizacia
da moralis gajansaReba.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
50
Transnational Corruption – Threat toTransnational Corruption – Threat to International Economic Security International Economic Security
I. MeskhiaI. Meskhia
The present article analyzes current situation of corruption in the world economy and international business. It provides arguments to prove the necessity of introducing the category of “Transnational Corruption” in scientifi c phraseology that means the corruption exported in any country of the world through the activities of international fi nancial and economic organizations as well as transnational corporations. This kind of corruption is revealed in the activities such as establishment of enterprises with participation of foreign capital, realization of investment projects and privatization of state property, conducting banking transactions, offshore deals on double taxation, gaining and maintaining monopoly on markets, activities of lobbyist groups, distribution of grants and international fi nancial technical assistance, etc.
The article also analyzes corruption schemes and examples in international rating companies, international fi nancial institutions, transnational companies, politicized business, supreme government bodies, lobbyist institutions and in other international organizations.
Georgia, like any other country in the world is not secured from global corruption in the circumstances of modern economic integration. Export and import, investments, international transits, privatization and other kinds of economic relations which are connected with international economy, contain high risks of corruption that are the prerequisites for the necessity of taking preventive measures in this direction.
The article offers theoretical and practical suggestions and recommendations based regarding the fi ght against global corruption on the basis of general conclusions, analysis and evaluation of corruption in the world economy and international business.
iaSa (iakob) mesxia iaSa (iakob) mesxia
51
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
makroekonomikis sagnis, kvlevis meTo-makroekonomikis sagnis, kvlevis meTo-
dologiisa da miznebis Sesaxebdologiisa da miznebis Sesaxeb
mamia WumburiZemamia WumburiZe
ekonomikis doqtori, saqarTvelos saerTaSoriso ekonomikis doqtori, saqarTvelos saerTaSoriso
urTierTobaTa universitetis sruli profesoriurTierTobaTa universitetis sruli profesori
”ekonomistebi qmnian civilizaciis SesaZleblobebs”.”ekonomistebi qmnian civilizaciis SesaZleblobebs”.
(j.m. keinzi) (j.m. keinzi)
”adamiani, romelsac... ar uswavlia ekonomikuri Teoria, hgavs ”adamiani, romelsac... ar uswavlia ekonomikuri Teoria, hgavs
yrus, romelic cdilobs Seafasos musikaluri nawarmoebi”. yrus, romelic cdilobs Seafasos musikaluri nawarmoebi”.
(p.samuelsoni) (p.samuelsoni)
”ekonomikis Seswavla moiTxovs aqlemis amtanobasa da ”ekonomikis Seswavla moiTxovs aqlemis amtanobasa da
wmindanis moTminebas”. wmindanis moTminebas”.
(a.hailbroneri)(a.hailbroneri)
makroekonomikis sagnis kvlevis meTodologiisa da miz-
nebis asaxsnelad aucilebelia sakiTxi gavaSuqoT ekonomi-
kur TeoriasTan kavSiriT, radgan makroekonomika ganixileba,
rogorc ekonomikuri Teoriis (mecnierebis, analizis), dar-
gi (p.samuelsoni), ganyofileba (j.slomani), nawili (g.menqiu,
k.makkoneli, s.briu, l.Ciqava, j.kaxniaSvili, a.sisvaZe, l.beriZe),
done (s.fiSeri, r.dornbuSi, r.Smalenzi) da sxva.1
1 studentebs xelovnurad rom ar gavurTuloT Temis mTavari sakiTxebis swavla-aT-
viseba, Segnebulad gverds vuvliT ”politikuri ekonomiiis”, ”ekonomikuri Teoriis”,
”ekonomikis”, ”ekonomiksis”, ”ekonomikis principebis”, ”zogadi ekonomikuri Teoriis”,
”Teoriuli ekonomikis” rogorc ekonomikuri mecnierebis, disciplinis, sagnis, sa-
xelwodebis irgvliv jer kidev arsebul diskusias, rac, Cveni azriT, dakavSirebulia,
erTi mxriv, tradiciulad Camoyalibebul mTargmnelobiT praqtikasTan (rusuli
enis zegavlena), meore mxriv, Tanamedrove sabazro (Sereuli) ekonomikisaTvis da-
maxasiaTebeli ekonomikis saxelmwifoebrivi regulirebis praqtikis – mTavrobis
ekonomikuri politikis saTanadod SeufaseblobasTan, anu ekonomikis politikisagan
mowyvetis mcdelobasTan, Tavisufali sabazro ekonomikis (urTierTobebis) Tanamed-
rove (romantikuli) ideologiasTan, paradigmasTan. problema diskusiis an sakiTxis
dasmis saxiT SeiZleba ganxiluli iqnes seminarze, praqtikul mecadineobaze
studentTa survilisa da interesis gaTvaliswinebiT.
52
mamia WumburiZemamia WumburiZe
ekonomikur Teorias mdidari da xangrZlivi istoria
aqvs, Canasaxis saxiT igi saTaves jer kidev antikur sazo-
gadoebaSi iRebs (Zveli babiloni, romi, saberZneTi, CineTi),
magram rogorc damoukidebeli mecniereba, mwyobri sistema,
ukavSirdeba udidesi ingliseli ekonomistis adam smiTis sa-
xels, roca 1776 wels man gamoaqveyna genialuri naSromi ”ga-
mokvleva xalxTa simdidris bunebisa da mizezebis Sesaxeb”.
swored 1776 weli aris miCneuli ekonomikur mecnierebis
dabadebis TariRad.
ekonomikuri Teoriis mravali gansazRvreba arsebobs.
niSandoblivia, rom zogadad yvela gansazRvreba ekonomikuri
Teoriis sagnad adamianTa sasicocxlo saqmianobis ekonomi-
kur mxares miiCnevs. ramdenadac rTulia da mravalmxrivi
adamianTa sasicocxlo, ekonomikuri saqmianoba, imdenad rTuli
da mravalmxrivia ekonomikuri Teoriis sagnis gansazRvrac.
igi unda iTvaliswinebdes sazogadoebrivi cxovrebis sxva-
dasxva safexurze ekonomikuri procesebisa da movlenebis
urTierTkavSirs, ekonomikuri (bazris) subieqtebis qcevas
moTxovnilebebis maqsimalurad dakmayofilebis mizniT dov-
laTis warmoebisa da moxmarebis procesSi, resursebis Sez-
Rudulobas da a.S. aqedan gamomdinare, ekonomikuri Teoria
Seiswavlis ekonomikur sistemebSi, SezRuduli resursebis
pirobebSi sazogadoebis moTxovnilebaTa dakmayofilebis miz-
niT dovlaTis warmoebisa da moxmarebis procesSi bazris
subieqtebis ekonomikur qcevas.
am gansazRvrebaSi yuradReba gamaxvilebulia sazoga-
doebis ganviTarebis sxvadasxva safexurze (ekonomikuri sis-
temebi), resursebis SezRudulobaze, moTxovnilebaTa dakmayo-
filebaze, kvlavwarmoebis stadiebze, ekonomikur urTierToba-
ze (bazris subieqtebis ekonomikuri qceva).
ekonomikuri Teoriis Seswavlisas gamoyofen: kvlevis
sferos – garemos, sadac xorcieldeba ekonomikuri saqmianoba
53
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
_ ekonomikas; kvlevis obieqts – ekonomikur movlenebs da
procesebs; kvlevis subieqts – adamians, adamianTa jgufs, baz-
ris sxva subieqtebs, maT Soris saxelmwifos; kvlevis sagans
– adamianis, adamianTa jgufis, saxelmwifos ekonomikur qcevas,
ekonomikur urTierTobebs. xazi unda gaesvas im garemoebasac,
rom ekonomikuri Teoria ekonomikur movlenebs ubralod ki
ar aRwers, aramed aCvenebs maT urTierTkavSirs da urTierT-
ganpirobebulobas.
ekonomikuri Teoria aris sxva ekonomikur mecnierebaTa
meTodologiuri safuZveli, fundamenti. aseTebia: dargobrivi
ekonomikuri mecnierebani – Sromis ekonomika, mrewvelobis
ekonomika, soflis meurneobis ekonomika, vaWrobis ekonomika
da sxva; funqciuri ekonomikuri mecnierebani: finansebi, kre-
diti, marketingi, menejmenti da sxva; istoriul-ekonomikuri
mecnierebani – ekonomikuri moZRvrebis istoria (ekonomi-
kuri doqtrinebi), ekonomikuri istoria da sxva; regionuli
ekonomikuri mecnierebani – regionis, qveynis, msoflio eko-
nomika.
ekonomikuri Teoriis funqciebia: Teoriul-SemecnebiTi,
meTodologiuri, praqtikuli, kritikuli, prognozuli.
Teoriul-SemecnebiTi funqcia saSualebas gvaZlevs Rr-
mad SevicnoT ekonomikuri movlenebisa da procesebis arsi,
urTierTkavSiri da urTierTganpirobebuloba, movaxdinoT
maTi analizi, sinTezi, ganzogadeba saTanado daskvnebis gamo-
satanad.
meTodologiuri funqcia iZleva sxva ekonomikuri mec-
nierebebis kvlevis Teoriul safuZvlebs (zogadi principebi,
paradigmebi, xerxebi, meTodebi), ramdenadac warmoadgens yvela
ekonomikuri disciplinis meTodologiur safuZvels.
praqtikul funqciaSi igulisxmeba gamoyenebiTi xasiaTi,
pragmatizmi, romelic saSualebas gvaZlevs gavakeToT swori
arCevani ekonomikuri politikis gansazRvrisas. ekonomikurma
54
mamia WumburiZemamia WumburiZe
politikam – saxelmwifos mizanmimarTulma RonisZiebaTa sis-
temam warmoebis, ganawilebis, gacvlisa da moxmarebis sferoSi,
rogorc wesi, unda asaxos sazogadoebis socialuri jgu-
febis interesebi da mowodebuli unda iyos erovnuli eko-
nomikis ganviTarebis xelSewyobisaTvis, raTa miRweul iqnes:
ekonomikuri zrda, sruli dasaqmeba, fasebis stabiluri done,
ekonomikuri efeqtianoba, Semosavlebis samarTliani ganawile-
ba, ekonomikuri Tavisufleba, ekonomikuri usafrTxoeba.
kritikul funqciaSi igulisxmeba ekonomikuri movle-
nebis kritikuli aRqma, dogmatizmis uaryofa, SemoqmedebiToba
da obieqturoba. ekonomikuri analizisas aucilebelia davi-
viwyoT yovelgvari simpaTiebi da antipaTiebi, piradi gamor-
Cena da interesi, yovelTvis unda vTqvaT, sinamdvile, siswore,
ragind mware ar unda iyos igi. Selamazeba, miwerebi da a.S.
damRupvelia qveynisaTvis.
prognozuli funqcia qmnis SesaZleblobas winaswar
ganWvritoT mokle, saSualo da grZelvadiani ekonomikuri
ganviTarebis prognozuli parametrebi. ekonomikuri prog-
nozireba xelisuflebis organoebs exmareba indikaturi da-
gegmvisa da programebis SemuSavebaSi.
ekonomikuri Teoriis funqciebis urTierTkavSiri SeiZ-
leba gamoixatos formuliT: Semecneba codna, codna
winaswari ganWvretis unari, winaswari ganWvreta swori
racionaluri qceva.
ekonomikuri Teoriis Semadgeneli nawilebi, ganyofi-
lebebia: mikroekonomika (warmosdgeba berZnuli sityvisagan
“mikros” _ “mikros”, rac “pataras” niSnavs); mezoekonomi-ka, warmosdgeba berZnuli sityvisgan “mezo” – “mesos”, rac “Suas” “Sualedurs” niSnavs); makroekonomika (warmosdgeba
berZnuli sityvisagan “makros” – “makros” rac “dids” niS-navs); megaekonomika (berZnulad ”mega” – ”megas” ”mravaljer
dids”, “uzarmazars” niSnavs).
55
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
makroekonomika, rogorc ekonomikuri Teoriis ganyo-
fileba, Semadgeneli nawili zogadad Seiswavlis Tu rogor
funqcionirebs ekonomikuri sistema mTlianad. g.menqius az-
riT, makroekonomika Seiswavlis mTlianad ekonomikaSi mim-
dinare movlenebs... maT Soris inflacias, umuSevrobas da
ekonomikur zrdas.1 s.fiSeris, r.dornbuSis, r.Smalenzis azriT,
makroekonomika aris mecniereba mTlianad ekonomikis funq-
cionirebis Sesaxeb.2 k.makkonelis, s.brius Tanaxmad ki makroe-
konomika Seiswavlis ekonomikas rogorc mTels, mis ZiriTad
agregirebul maCveneblebs, iseT sidideTa analizs, rogoricaa
produqciis saerTo done da a.S. ... makroekonomika swavlobs
ara xeebs, aramed tyes, iZleva ekonomikis zogad daxasiaTebas.3
j.slomanis mixedviT makroekonomika ekonomikuri Teoriis ga-
nyofilebaa, romelSic iswavleba erToblivi (agregirebuli)
ekonomikuri sidideebi (erovnuli ekonomikis saqmianobis sa-
erTo Sedegebi), iseTebi, rogoricaa fasebis saerTo done, er-
Toblivi produqti da umuSevroba.4 p.samuelsoni Tvlis, rom
makroekonomika dakavSirebulia ekonomikis saerTo suraTTan
da romelic misi Tanamedrove saxiT 1936 wlamde ar arse-
bobda. igi gaCnda maSin, roca j.m. keinzma gamoaqveyna Tavisi
revoluciuri naSromi - “dasaqmebis, sargeblisa da fulis
zogadi Teoria”.5 j.saqsis azriT, makroekonomika aris mecnie-
reba ekonomikaSi agregirebuli qcevis Sesaxeb.6
makroekonomikis sagnis Sesaxeb sakuTari, aranakleb sain-
tereso mosazrebebi aqvT qarTvel mecnier-ekonomistebsac.
ai zogierTis mosazrebac: profesor r.asaTians miaCnia, rom
1 g.menqiu. ekonomikis principebi. Tb., 2009, gv.36.2 s.fiSeri, r.dornbuSi, r.Smalenzi. ekonomika. t.III, Tb., 1998, gv.45.3 k.makkoneli, s.briu. ekonomiksi. naw.I Tb., 1993, gv.16-17.
* agregirebuli laTinurad “gaerTianebuls”, “gamsxvilebuls”, “krebsiTs”
niSnavs.4 Дж.Сломан. Экономикс, М., 2005, cтр. 808.5 p.samuelsoni, v.nordhausi. ekonomika. Tb., 2000, gv.46-47.6 Дж.Сакс, Ф.Ларен. Макроэкономика. М., 1996. cтр. 26.
56
mamia WumburiZemamia WumburiZe
“makroekonomika aris ekonomikuri Teoriis ganyofileba
ekonomikis rogorc erTiani mTlianis warmarTvis Sesaxeb”.1
profesori l.beriZe miuTiTebs, rom “makroekonomika Seiswav-
lis mTlianad ekonomikaSi mimdinare movlenebs. aq yuradReba
maxvildeba saqonelTa da momsaxurebis warmoebis saerTo
moculobasa da fasebis saSualo donis cvlilebaze”.2 pro-
fesorebs: g.Toduas, r.gogoxias, r.qutiZes miaCniaT, rom “mak-
roekonomika msxvilmasStabiani ekonomikuri movlenebisa da
procesebis Semswavleli mecnierebaa, misi kvlevis obieqts
warmoadgens meurneobrivi sistemis krebsiTi, ganmazogadebeli
maCveneblebi”.3 profesor j.kaxniaSvili Tvlis, rom “makroe-
konomikuri Teoria warmoaCens iseT erTobliv sidideebs, rom-
lebic gansazRvraven ekonomikis struqturas da dinamikas”.4
profesori p.leiaSvili SeniSnavs, rom makroekonomika swav-
lobs “ekonomikis, rogorc erTi mTlianobis funqcionire-
bas. igi ganixilavs erovnuli warmoebis saerTo moculobas,
dasaqmebisa da fasebis dones, sagareo vaWrobas”.5 profesori
m.gvelesiani miuTiTebs, rom makroekonomika aris ekonomika
mis mTlianobaSi. ra maCveneblebi gvixasiaTebs ekonomikuri
ganviTarebis dones da misi zrdis temps? ra pirobebia saWi-
ro ekonomikis stabiluri gawonasworebuli moqmedebisaTvis?
ra mizeziT irRveva es wonasworoba periodulad? ratom
aris aucilebeli, rom saxelmwifom areguliros ekonomika,
ra mizniTa da formebiT akeTebs saxelmwifo amas? ra inst-
rumentebs iyenebs amisTvis? am kiTxvebs upasuxebs makroe-
konomikuri kvleva”.6 profesor a.sisvaZis azriT: “makroeko-
nomika, rogorc mecniereba, esaa ekonomikuri Teoriis nawili,
1r.asaTiani. ekonomiksi. ganmrtebiTi leqsikoni. Tb., 1996, gv.105.2 l.beriZe da sxvebi. makroekonomika. Tb., 2010, gv.28.3 g.Todua, r.gogoxia, r.qutiZe. ekonomikis principebi. makroekonomika. Tb.,
2009, gv.7.4 j.kaxniaSvili. makroekonomika. I nawili. Tb., 1996, gv.315 p.leiaSvili. ekonomiksi. Tb., 2003, gv.282.6 m.gvelesiani. ekonomiksi. Tb., 2000, gv.15.
57
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
romelic agregirebis meTodis saSualebiT ikvlevs erovnuli
ekonomikis, rogorc erTiani sistemis funqcionirebisa da
ganviTarebis kanonzomierebebs da am safuZvelze amuSavebs im
xerxebs, principebs da instrumentebs, romlebic SezRuduli
resursebiT adamianTa usazRvro moTxovnilebebis rac SeiZ-
leba srulad dakmayofilebiskenaa mimarTuli”.1
ra daskvnebi SeiZleba gavakeToT makroekonomikis sagnis
gansazRvris zemoTmoyvanili variantebidan? pirveli, eWvs ar
iwvevs is garemoeba, rom makroekonomika aris ekonomikuri
Teoriis Semadgeneli nawili (ganyofileba); meore, igi Seis-
wavlis, anu misi kvlevis sagania erovnuli ekonomika mT-
lianobaSi, mas saqme aqvs agregirebul (ganmazogadebel, kreb-
siT) maCveneblebTan, romlebsac makroekonomikur maCveneblebs
uwodeben; mesame makroekonomika, misi Tanamedrove saxiT, Seda-
rebiT axalgazrdaa da ukavSirdeba j.keinzis saxels; meoT-
xe, makroekonomikis Tanaxmad, saxelmwifo warmoadgens baz-
ris umniSvnelovanes subieqts; mexuTe, makroekonomika aris
ekonomikis saxelmwifoebrivi regulirebis gansakuTrebuli
doqtrina; meeqvse, makroekonomika aris Tanamedrove Sereuli
ekonomikis Teoria da praqtika; meSvide, makroekonomika far-
To gagebiT moicavs megaekonomikasac – saerTaSoriso vaW-
robas, saerTaSoriso savaluto urTierTobas, ganviTarebadi
qveynebis (“mesame samyaros”) ekonomikas da msoflio globa-
lizaciis ekonomikur problemebs.
zemoT aRniSnulis gaTvaliswinebiT, makroekonomika
aris ekonomikuri Teoriis mTavari ganyofileba, Semadgeneli
nawili, romelic Tanamedrove Sereul ekonomikaSi, SezRudu-
li resursebisa da konkurenciis pirobebSi, sazogadoebis
moTxovnilebaTa dakmayofilebis mizniT, agregirebul mak-
roekonomikur maCveneblebze dayrdnobiT swavlobs bazris
subieqtebis ekonomikur qcevas.
makroekonomikis, makroekonomikuri analizis mTavari
1a.sisvaZe. ekonomikuri Teoria. nawili meore. Tb., 2010, gv.9.
58
mamia WumburiZemamia WumburiZe
mizania SeimuSavos erovnuli ekonomikis makroekonomikuri
regulirebis winadadebebi, RonisZiebebi, axali paradigmebi,
raTa uzrunvelyofili iqnes: pirveli, warmoebisa da momsa-
xurebis wonasworuli, stabiluri ganviTareba – potenciuri
mTliani Siga produqtis moculobis gadideba, ekonomikuri
zrda; meore, maqsimalurad SesaZlebeli maRali dasaqmeba da
dabali umuSevroba; mesame, stabiluri fasebi, inflaciis da-
bali done; meoTxe, Semosavlebis uTanabro ganawilebis maqsi-
maluri Serbileba – swori socialuri politikis gatareba;
mexuTe, saerTaSoriso vaWrobis ganviTareba; meeqvse, sagadamx-
delo balansis deficitisa da savaluto kursebis metismeti
ryevebis Tavidan acileba; meSvide, msoflio globalizaciis
negatiuri ekonomikuri Sedegebis zegavlenis Serbileba da
pozitiuris waxaliseba.
aRniSnuli miznebis ganxorcielebis mTavari saSuale-
ba, berketia makroekonomikuri politika, romelic moicavs:
1. fulad-sakredito -monetarul politikas; 2. sabiujeto-
sagadasaxado-fiskalur politikas; 3. Semosavlebis gadana-
wilebis – socialur politikas; 4. sagareo-ekonomikur po-
litikas.
makroekonomika, ise rogorc ekonomikuri Teoria mT-
lianad, makroekonomikuri movlenebis analizisas iyenebs sx-
vadasxva meTods. meTodi aris xerxebi, gzebi, wesebi, instru-
mentebi, berketebi, romelTa gamoyenebiT analizisas SevicnobT
ekonomikur movlenebsa da procesebs, vaxdenT ganzogadebas da
vakeTebT daskvnas. sityva “meTodi” berZnuli warmoSobisaa
da niSnavs “gzas raime miznisaken”.
es meTodebia:
dialeqtikuri meTodi. am meTodze dayrdnobiT ekono-
mikuri movlenebi ganixileba mudmiv moZraobaSi, ganviTarebaSi,
urTierTkavSirsa da urTierTganpirobebulobaSi.
mecnieruli abstraqciis meTodi. es imas niSnavs, rom
59
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
ekonomikuri movlenebis Seswavlisas, faqtebis grovaSi Zi-
riTadisa da arsebiTis, damaxasiaTeblis gamovlenis mizniT
vaxdenT araarsebiTis, meorexarisxovanis gamocalkevebas,
abstragirebas. swored es meTodi iZleva saSualebas ganzo-
gadeba-daskvna gavakeToT martividan rTulisaken moZraobiT,
ZiriTadisa da mTavaris gamosavlenad. am mizniT, xSirad ga-
moiyeneba princip-daSvebac _ “sxva Tanabar pirobebSi” (ceteris paribus – laTinurad). magaliTad, erToblivi moTxovnis mocu-
loba gamoxatavs damokidebulebas saqonlis raodenobasa da
mis fass Soris, analizisas ki Cven garkveul abstragirebas,
daSvebas _ sxva Tanabar pirobebSi _ vakeTebT myidvelTa Se-
mosavlebze, gemovnebaze, tradiciebze da a.S., Tumca Semdgomi,
Rrma analizi ar gamoricxavs sxva parametrebis gamokvle-
vasac. aseve, ekonomikuri movlenebis analizis dros uamravi
sakiTxi amotivtivdeba. maSin viyenebT e.w. “okkamas orlesu-
lis” princips. (okkama – XIV saukunis ingliseli filo-
sofosi, romelic Tvlida, rom rTuli movlenis analizisas
aucilebelia wvrilmani sakiTxebis CamokreWa, CamoWra, raTa
advilad gavigoT movlenis ZiriTadi arsi).
analizi da sinTezi. analizi Semecnebis iseTi meTodia,
roca erT mTlians davyofT Semadgenel nawilebad da cal-
calke vswavlobT. vTqvaT, mSp-s analizisas cal-calke (daS-
lilad) vaanalizebT mosaxleobis samomxmareblo xarjebs,
kerZo investiciebs, saxelmwifo Sesyidvebs, wminda eqsports
(danaxarjebis meTodi); xelfasebs, sargebels, rentas, moge-
bas, amortizacias, arapirdapir gadasaxadebs (Semosavlebis
meTodi). analizi (berZnulad niSnavs “daSlas”) sinTezi ki
– piriqiT, roca movlenis calke gaanalizebul nawilebs va-
erTianebT erT mTlianSi daskvna-ganzogadebis gasakeTeblad.
(berZnulad – “SeerTeba”). analizi da sinTezi gamodis, ro-
gorc Semecnebis procesis urTierTdakavSirebuli mxareebi.
induqcia aris Semecnebis meTodi, roca zogadi daskvna
60
mamia WumburiZemamia WumburiZe
gamogvaqvs calkeuli movlenisa da faqtebis analizis safuZ-
velze.
deduqcia ki piriqiT, roca kerZo, konkretuli daskvna
gamogvaqvs zogadis safuZvelze (laTinurad – “gamoyvana”).
analogia aris Semecnebis meTodi, roca cnobili movle-
nis Tvisebebi gadagvaqvs ucnob movlenaze, magaliTad, fulis
mimoqcevas ekonomikaSi, vadarebT sisxlis mimoqcevas adamianis
sxeulSi (berZnulad – “Sesatyvisoba”).
winaswari ganzogadebebi, daskvnebi aris hipoTezebi, ro-
melTa realobis sinamdvilesTan Sedarebas, Semowmebas veri-
fikacia ewodeba.
istoriulisa da logikuris erTianobis meTodi niSnavs
imas, rom ekonomikuri movlenebi, sakiTxebi unda ganvixiloT
istoriuli TanamimdevrobiT, logikurad _ martividan rTu-
lisaken. magaliTad, ekonomiuri Teoriis kursi ganixileba:
mikroekonomikis, makroekonomikis, megaekonomikis, ekonomikuri
moZRvrebis istoriis (ekonomikuri doqtrinebi) saxiT.
pozitiuri da normatiuli analizis meTodi. pozitiu-
ri analizi aCvenebs Tu rogori aris sinamdvileSi eko-
nomikuri movlenebi. normatiuli analizi emyareba normebs,
Sefasebebs, Tu rogori unda iyos es ekonomikuri movlenebi
(magaliTad, xelfasi, saarsebo minimumi, moxmarebis fiziolo-
giuri normebi da sxva).
ekonomikuri modelebi aris ekonomikur movlenebis ka-
vSirurTierTobis gamartivebuli warmodgena. aqedan gamomdi-
nare, igi SeiZleba iyos miaxloebiTi, daaxloebiT, arasruli,
msgavsi, TvalsaCino da a.S., rac analizis gamartivebisa da,
amasTan erTad, SedarebiT zusti da vizualuri warmodgenis
saSualebas iZleva (maTematikuri meTodi, sqemebi, grafikebi
da sxva);
modelebi eyrdnoba parametrebs, segmentebs, romlebic
SeiZleba ganisazRvrebodes egzogenuri – garegani da endoge-
61
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
nuri – Sinagani faqtorebiT, mizezebiT.
paradigma aris ama Tu im mecnierebaSi miRebuli debu-
lebebi, principebi, midgomebi da warmodgenebi arsebuli prob-
lemis gadasawyvetad. paradigmebi icvleba axali realiebis
warmoSobis kvalobaze. amitom amboben: “axali paradigmebia
saWiro”, rac ekonomikuri movlenebis mimarT axleburad, vi-
Tarebis Sesatyvis midgomas niSnavs (berZnulad “nimuSi”, “ma-
galiTi”).
kvlevis meTodebis erToblioba aris meTodologia –
moZRvreba mecnieruli kvlevis meTodebis Sesaxeb, xolo zo-
gadi daskvnebisa da debulebebis, principebis erToblioba,
romelic sinamdvilis – movlenebisa da procesebis axsnas
emsaxureba, aris Teoria.
erovnuli ekonomikis makroekonomikuri regulirebis
analizisas aucilebelia ekonomikuri kanonebis Secnoba.
ekonomikuri kanonebi – aris ekonomikuri movlenebs Soris
obieqturad arsebuli myari mizez-Sedegobrivi kavSiri. eko-
nomikur kanonebs aqvT obieqturi xasiaTi. isini moqmedeben
adamianTa neba-survilisagan damoukildeblad, saxelmwifom
praqtikulad unda gamoiyenos ekonomikuri kanonebis moTxov-
nebi swori ekonomikuri politikis SesamuSaveblad.
makroekonomika, rogorc Teoria (mecniereba) da ro-
gorc praqtika (makroekonomikuri politika), pirvel rigSi,
bazris mTavari subieqtis adamianis ekonomikuri interesis
maqsimalurad SesaZlebel dakmayofilebis amocanis axsna-ana-
lizs emsaxureba. cnobilia da eWvs ar iwvevs is garemoeba,
rom adamianTa ekonomikur qcevas maTi ekonomikuri interesi
gansazRvravs (Semosavlebis odenoba, Sedegebis Sedareba dan-
axarjebTan, zRvruli sargeblianobis, Semosavlebisa da zRv-
ruli danaxarjebis urTierTSedareba). aseTi midgoma, anali-
zi aucileblad gamoiwvevs swori, racionaluri ekonomikuri
azrovnebis stilis Camoyalibebas ekonomikuri saqmianobis
62
mamia WumburiZemamia WumburiZe
yvela doneze – warmoebisa da moxmarebis procesSi, marTva-
gamgeblobaSi, menejmentSi.
zemoT aRniSnuli makroekonomikuri analizis kvlevis
meTodebis ganxilvisas Cven ar mivaniSneT im siZneleebsa da
moulodnelobebze, rac realur ekonomikur cxovrebaSi SeiZ-
leba warmoiSvas. aseTebi SeiZleba iyos mcdari ekonomikuri
warmodgenebi, rac araswori, iracionaluri (ugunuri) qce-
visaken ubiZgebs rogorc muSakebs (mwarmoeblebs), aseve yve-
la donis menejers, saxelmwifo moxeleebis CaTvliT. aseT
SemTxvevebs uwodeben xafangebs (maxeebs), romlebic arTulebs
swori, racionaluri ekonomikuri azrovnebis process da Sei-
cavs araswori ekonomikuri gadawyvetilebis miRebis saSiS-
roebas, xifaTs (gavixsenoT qarTuli frTiani gamonaTqvami:
“xafangSi orive fexiT gaebao”).
xafangia ekonomikur azrovnebaSi da logikurad aras-
wori, mcdari msjelobaa daSveba principisa: “is rac sworia
da sasargeblo individisTvis, aucileblad sasargebloa yve-
lasaTvis”. magaliTad, roca fexburTis matCis dros, sagole
momentisas, erTi konkretuli mayurebeli fexze wamoxteba,
raTa ukeT dainaxos mindori, sasargebloa misTvis, magram
SeiZleba imis Tavdajerebuli mtkiceba, rom es sasargebloa
yvelasaTvis? rasakvirvelia ara, radgan Tu erTbaSad yvela
fexze amdgari daiwyebs matCis yurebas, maSin yvela da calke
aRebuli mayurebelic mindors dainaxavs iseve an ufro cu-
dad vidre damjdari uyurebda.
meore magaliTi. erT romelime firmaSi an korpora-
ciaSi daqiravebuli muSakisTvis (muSakebisTvis) xelfasis
momateba sasargebloa, radgan saqonelze fasebis ucvlelo-
bis pirobebSi, gaizrdeba misi myidvelobiTunarianoba da met
saqonels SeiZens, aimaRlebs cxovrebis dones. magram xelfasi
Tu yvelas ekonomikurad dausabuTeblad gaezrdeba, maSin au-
cileblad gaizrdeba fasebic samomxmareblo saqonelze da
mosalodnelia inflacia, rac cxovrebis donis yvelasaTvis
gauaresebas gamoiwvevs.
63
sxva magaliTi, inglisis kolonializaciis wlebSi, erT
dros arnaxulad momravlda kobra gvelebi. SiSis gamo Sefer-
xda sasoflo-sameurneo samuSaoebi fermerul meurneobebSi,
plantaciebSi, mosaxleoba samuSaod gasvlaze Tavs ikavebda.
gvelebis Semosevisagan dacvis mizniT fermerebma SemoiRes
gasamrjelo mokluli kobras TiToeul Tavze. ifiqres, rom
mosaxleoba bevr kobras daiWerda da daxocavda. rogori iyo
Sedegi? _ uaryofiTi, mosaxleobis didma nawilma piriqiT,
kobrebis moSeneba daiwyo meti gasamrjelos miRebis mizniT
da Semosavlis wyarod gaixades es saqmianoba.
aseve, 1992-1994 wlebSi navTobis krizisis dros vene-
suelis mTavrobam gadawyvita qveynis SigniT navTobproduq-
tebis moxmarebis Semcirebis, ekonomiis xarjze gaedidebina
eqsporti. am mizniT dedaqalaqSi SezRudes avtomobilebis
moZraoba administraciuli wesiT: kent nomrian avtomobilebs
mxolod Tvis kent ricxvebSi hqonda moZraobis nebarTva, lu-
wians ki _ luw ricxvebSi. saboloo Sedegi aseve uaryofiTi
iyo, venesuelelebma saswrafod auRes alRo vaTarebas – Sei-
Zines meore manqana an manqanis nomeri Sesabamisad kenti an
luwi cifrebis daboloebiT saWiroebis Sesabamisad.
rogorc vxedavT, individebi, adamianebi iseT qcevas ir-
Ceven, romelTac, maTi azriT, yvelaze meti sargeblobis (Se-
mosavlis, mogebis, sikeTis) motana SeuZlia, anu, rogorc iTqva,
adamianis ekonomikuri qcevis motivia piradi ekonomikuri
interesi, romelzec zegavlenas axdens sabazro urTierTobe-
bi, sabazro meqanizmebi: moTxovna-miwodeba, konkurencia, fasebi,
danaxarjebisa da Sedegebis Sedareba da sxva, aseTi midgoma
racionaluri ekonomikuri azrovnebis stilis formirebis
sawindaria da mowodebulia ar iqnes daSvebuli Secdomebi,
xafangebi. aq upriania gavixsenoT, gamonaTqvami – “Secdo-
mac skolaa”, “Secdomebze swavlobeno”. am mxriv sainteresoa
cnobili germaneli sabavSvo mwerlis erix kestneris azri:
“Secdomebsac faseuloba gaaCnia, magram ara yvelgan da yo-
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
64
velTvis. yvela, vinc indoeTSi midis, ver aRmoaCens amerikas”.
frangi mwerali da Jurnalisti, nobelis premiis laureati
(1952) francisko mauriaki werda: “saxelmwifo moRvaweebis
Secdomebi qirurgis Secdomis msgavsad momakvdinebelia”. es
bolo gamonaTqvami srulad Seexeba ekonomikuri, safinanso-
sabanko dawesebulebebis, uwyebebis, organizaciebis xelmZRva-
nelebs, saxelmwifo moxeleebs, ekonomikuri politikis SemuS-
avebis ideur da organizaciul Semomqmedebs.
Regarding the Methodology and Goals of Macroeconomic Regarding the Methodology and Goals of Macroeconomic
Subject ResearchSubject Research
M. Chumburidze
The article shows theoretical (educational, research) and prag-matic (economic policy of the country) importance of macroeconom-ics which represents the main part of economic theory. It provides the opinions of both Georgian (L. Chikava, R. Asatiani, L. Beridze, M. Gvelesiani, R. Gogokhia, J. Kakhniashvili, P. Leiashvili, A. Sis-vadze, R. Kutidze) and foreign (P. Samuelsen, G. Menque, J. Slow-man, K. Macconel, S. Briu, S. Fisher, R. Dornbush, R. Shmalenze, J. Sax) economists. It is concluded that macroeconomics is the main part of economic theory, the component, which in terms of modern mixed economy, aiming to meet the demands of the society, studies economic behavior of market entities based on the aggregated mac-roeconomic indicators.
While discussing macroeconomic research methodology, it’s highlighted that macroeconomics, as the theory and practice of functioning of mixed economy plays an important role in formation of rational economic thinking and in avoiding “economic traps” as well. This is very important and should be taken into account while developing strategy, programs, projects and directions of the coun-try’s economic policy.
mamia WumburiZemamia WumburiZe
65
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
simon gelaSvili simon gelaSvili
iv. javaxiSvilis sax. Tsu-is iv. javaxiSvilis sax. Tsu-is
ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikisa da biznesis fakultetis
sruli profesori sruli profesori
Tanamedrove adamians aqvs mravalmxrivi ganaTle-
bis miRebis SesaZlebloba, rac dakavSirebulia mraval
gansxvavebul faqtorTan, rogoricaa, magaliTad: gana-
Tlebis sxvadasxva safexuri da saganmanaTleblo da-
wesebulebis tipi, mravali specialoba da kvalifika-
cia, ganaTlebis miRebis adgili da swavlis drois xan-
grZlivoba, gaweuli investiciis moculoba, ganaTlebis
xarisxi da a.S. Sesabamisad, ganaTlebidan miRebuli
sargebeli Zlier gansxvavebulia, sxvadasxva arsebiTi
niSnis mixedviT igi SeiZleba iyos: ekonomikuri da so-
cialuri, raodenobrivi da xarisxobrivi, moklevadiani
da grZelvadiani, individualuri da sazogadoebrivi, ra-
odenobrivad gazomvadi da raodenobrivad gauzomvadi,
pirdapiri da iribi, erTjeradi da mravaljeradi sar-
gebeli. amasTanave, aucilebelia imis gaTvaliswinebac,
rom ganaTlebis miRebidan sargebeli rogorc raode-
nobrivad, aseve Tvisebrivad, Zlier diferencirebulia.
amitom misi statistikuri gazomva SesaZlebelia mxo-
lod saSualod, romlis drosac ar vlindeba konkre-
tuli individualuri Taviseburebani da gansxvavebani.
ganaTlebidan sargebels Rebulobs rogorc in-
dividi, aseve sazogadoeba. radgan yoveli adamiani, ro-
melic iRebs ganaTlebas, aris sazogadoebis wevri, mis
mier miRebuli kerZo sargebeli aris sazogadoebrivi
sargeblis nawili. aqedan gamomdinare, sazogadoebrivi
ganaTlebidan miRebuli sargebeli da misi
statistikuri gazomvis meTodebi
66
simon gelaSvili simon gelaSvili
sargebeli warmoadgens kerZo sargeblisa da im sxva
sargeblis jams, romelsac uSualod individi ver mii-
Rebs. SesaZlebelia individis mier ganaTlebis miReba
yovelTvis ar gulisxmobdes sazogadoebis sxva wevri-
saTvis sargeblobis motanas. amitom, praqtikaSi sazo-
gadoebriv da kerZo sargeblobas Soris gansxvaveba
im danaxarjebis tolia, romelsac gaiReben individebi,
xolo sazogadoeba ki ubrunebs mas iseTi ganaTlebis
saxiT, romelic SeiZleba zogjer uSualod ar pasu-
xobdes individis kerZo moTxovnebs, magram aris samoqa-
laqo sazogadoebis ganmtkicebis aucilebeli piroba.
ganaTlebis sxvadasxva safexuridan miRebuli
ukugeba gansxvavebulia, rac ZiriTadad damokidebulia
gaweuli xarjebis moculobasa da dasaqmebidan miRe-
buli Semosavlis sidideze. saerTod, dawyebiTi gana-
Tlebidan miRebuli sargebloba, faqtobrivad, ufro
maRalia im TvalsazrisiT, rom jer erTi, individis
mier gaweuli danaxarjebi ganaTlebis am safexurze
sxva safexurebTan SedarebiT ufro naklebia da, meo-
rec, SemdgomSi, specialuri profesiuli da umaRlesi
ganaTlebidan miRebuli ukugebis nawili dafuZnebulia
dawyebiTi ganaTlebis safexurze miRebul codnaze.
ganaTlebis erT-erTi sargebloba dakavSirebu-
lia yovel momdevno TaobaSi ganaTlebis zrdasTan.
rac ufro ganaTlebuli arian mSoblebi, miT ufro met
ganaTlebas Rebuloben momdevno Taobebi. ganaTlebis
zrdis Sedegad izrdeba potenciuri Semosavlebic.
amitom, ufro maRali Semosavlis miRebis safuZvlad
SeiZleba vaRiaroT mSoblebis mier ganaTlebaSi ga-
Rebuli investiciebi. Sesabamisad, dawyebiT da saSua-
lo ganaTlebidan ukugeba sagrZnoblad gaizrdeba, Tu
mxedvelobaSi miviRebT TaobaTaSoris gadacemul sar-
geblobasac. amasTan, sargeblis sxva formas Seadgens
is sulieri TviTkmayofileba, romelsac wina Taoba Re-
67
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
bulobs imis rwmenisagan, rom momdevno Taoba miiRebs
masze ufro ukeTes ganaTlebas.
mecnierTa nawili, romelic umaRlesi ganaTlebi-
dan miRebul ukugebas ikvlevs, amtkicebs, rom umaRles
ganaTlebaSi magistris xarisxiT miRebuli ekonomikuri
ukugeba dabalia bakalavris xarisxiT miRebul ukuge-
basTan SedarebiT. sxvadasxva gamokvlevis mixedviT, maT
Soris variaciis maCveneblebi Zlier gansxvavebulia.
amitom, am sakiTxze jer kidev ar aris erTiani azri
mecnierTa Soris.1 Cven ar veTanxmebiT am Tvalsazriss,
radgan jer erTi, magistraturaSi ganxorcielebuli
investiciis moculoba ar aRemateba bakalavriatis
analogiur maCvenebels, radgan swavlis xangrZlivoba
orjer metia bakalavriatSi da meorec, magistris xari-
sxis mqone piris Semosavali, umetes SemTxvevebSi, aRe-
mateba bakalavrisas. aqedan gamomdinare, Cveni daskvna
sapirispiroa.
gansxvavebebi arsebobs ukugebaSi ara marto ga-
naTlebis xarisxis mixedviT, aramed misi sferoebis, spe-
cialobebisa da institutebis tipis mixedviTac. ameri-
keli mecnierebis j. dunkanis, v. makmahonis da sxvaTa
gamokvlevebis Tanaxmad, ukugeba kerZo tipis umaRlesi
saswavleblebisaTvis icvleba minus 0,7-dan plus 9,6
%-mde, magistris xarisxis mflobelebisaTvis - minus
1,8-dan plus 19,3 %-mde, xolo doqtoris xarisxis mflo-
belebisaTvis - minus 0,1-dan plus 16,4 %-mde.2 sxva-
dasxva specialobis mixedviT ukugebis donis variaciis
araTanabari sidideebi ganpirobebulia maTze gansxva-
vebuliMMmoTxovna-miwodebiT ama Tu im periodSi, magram
1 J. B. Knight, R. H. Sabot, The Rate of Return on Educational Expansion. „Econom-ics of Educational Review”. 1987. # 6, p. 110.
2 G. J. Duncan, S.D. Hopman, The Incidence and Wage Effects of Over education. „Economics of Education Review”. 1981. # 1(1). W. W. McMahon, The Relation of Education and R&D to productivity Growth. „Economics of Education Review „1982. # 3(4), pp. 135-152.
68
simon gelaSvili simon gelaSvili
mTlianad umaRles ganaTlebaSi efeqtianobis zRvari
droTa ganmavlobaSi izrdeba. es dakavSirebulia im
faqtorTan, rom TandaTan izrdeba ganxorcielebuli
investiciebis moculoba am sferoSi. rogorc zogierTi
mkvlevari aRniSnavs, xangrZliv periodSi ganaTlebaSi
Cadebuli investiciebidan miRebuli ukugeba ufro sta-
biluria, vidre finansur aqtivebSi dabandebuli imave
raodenobis sainvesticio Tanxebidan miRebuli, rac ga-
naTlebis erTgvar upiratesobaze metyvelebs finansur
qonebasTan SedarebiT.1
yoveli individi varaudobs, rom ganaTlebis ga-
grZelebis saSualebiT momavalSi igi met xelfass
miiRebs. daTmoba da xarjebis gaweva ganaTlebis mi-
saRebad individebis momavali Semosavlebis gazrdis
pirobaa, magram aq saWiroa aramonetaruli faqtorebis
gaTvaliswinebac. kerZod, mxedvelobaSi gvaqvs ganaTle-
bis gaRrmavebiT miRebuli socialuri prestiJi, meti
Tavisufali dro, kargi samuSao garemo da sxv., rac sti-
muls aZlevs individebs meti codnis misaRebad gaiRon
meti fuli.
umaRlesi ganaTlebis ekonomikuri da socialuri
ukugeba, sazogadoebis mier gaweuli maRali xarjebis
gamo, ganaTlebis sxva donesTan SedarebiT, dabalia. mT-
lianad umaRles ganaTlebaSi dabandebuli investicie-
bi saSualostatistikurad momgebiania individisa da
sazogadoebisaTvis. magram Tu CavatarebT tipologiur
da struqturul analizs universitetebisa da specia-
lobebis mixedviT, maSin umaRlesi ganaTleba yovelTvis
da yvelgan universalurad mogebis momtan sferod
ver CaiTvleba. sxvadasxva kvalifikaciisa da specia-
lobis muSakebis Sromis anazRaureba diferencirebu-
lia. gansxvavebuli Sromis saxeobebi moiTxovs Sesaba-
1 E. G. West, Education and the State, 2-nd ed. Institute of Economic Affairs. Lon-don, 1997, p. 187.
69
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
mis kvalifikacias, ganaTlebis dones, unar-Cvevebs, gamo-
cdilebas an sabazro riskisaTvis mzadyofnas. zogadi
klasikuri modeliT, samuSao Zalis fasi ganisazRvreba
Sromis bazarze arsebuli moTxovnisa da miwodebis
doneebiT, anu sxvanairad, igi aris romelime specialo-
bis misaRebad gaweuli investiciebis moculobis Se-
fardeba im moTxovnis sididesTan, romelsac Sromis
bazari uyenebs individebs dasaqmebis mizniT. saintere-
soa am problemis kidev erTi aspeqti. aSS-Si gavrce-
lebuli sxvadasxva specifikuri momzadebis praqtika
ZiriTadad mimarTulia iqiTken, rom struqturuli umu-
Sevroba, romelic dakavSirebulia adamianis SromiTi
Tvisebebis, codnisa da gamocdilebis im moTxovnebTan
SeusabamobasTan, romelsac ayenebs Sromis bazari, Sei-
Zleba Tavidan iqnes acilebuli, Tu samuSao adgilebis
saxeobebze moTxovnis Sesabamisad moxdeba individebis
gadamzadeba. faqtobrivad, aseTi swavlebis efeqtianoba
maRalia im individebSi, romlebic mWidrod arian daka-
vSirebuli Sromis bazris moTxovnasTan da ganaTlebis
miRebis Semdeg advilad Souloben samsaxurs, magram
Tu swavleba ar aris saTanado doneze, maSin misi efe-
qtianoba Zalian dabalia. ganaTlebis sistemis Sromis
bazarTan dakavSirebis Sedegad Tviuri xelfasi izr-
deba daaxloebiT 2 %-iT, umuSevroba mcirdeba da Sro-
ma xdeba ufro mwarmoebluri. 1
mecnierTa nawilis azriT, ganaTlebuli adamia-
ni ufro mwarmoebluria, radgan ganaTleba pozitiu-
rad moqmedebs misi, rogorc momxmareblis, qcevaze. igi
ufro momzadebuli moixmars axal produqtebs, farTod
gamoiyenebs sabanko-sakredito baraTebs, efeqtianad mo-
ixmars teqnikas da a.S. ganaTlebuli diasaxlisi ufro
racionalurad iyenebs saojaxo biujets, ufrTxildeba
1 J. Insook, Educational Effects on Economic Growth. Department of Sociology, Florida State University. 1988, p. 122.
70
simon gelaSvili simon gelaSvili
meuRlisa da Svilebis janmrTelobas da sxva. umaR-
lesi ganaTlebis done vlindeba Sromis maRal kul-
turasa da aradiskriminaciul qcevebSi. ganaTlebuli
adamianebis saqorwino arCevani SedarebiT ufro go-
nivrulia da maTi ojaxi ufro myaria. codnis donis
amaRlebasTan erTad izrdeba adamianebis sococxlis
xangrZlivobac. ganaTlebuli ojaxis wevrebi, ojaxis
gaunaTlebel wevrebTan SedarebiT, met dros andomeben
SvilebTan urTierTobas. ganaTlebis zrdasTan erTad
izrdeba individebis SromiTi mobilurobac.1
yovelive es mxolod konkretul SemTxvevebSi
vlindeba da ar aris aucilebeli, rom igi ganzogade-
buli iyos yvela qveynisa da yvela individis pirobe-
bisaTvis. aq erTi is saerTo pozicia vlindeba, rom-
lis Tanaxmad ganaTlebis done amaRlebs arasabazro
aqtivobas da qmnis arafulad specifikur sargeblobas
individebisaTvis. amasTan, am faqtoris raodenobriv
sidideebSi gamosaxvis sirTuleebis gaTvaliswinebiT,
sargebloba-investiciebis ekonomikuri Sefaseba, zo-
gierTi mkvlevaris azriT, SeiZleba moicavdes mxolod
im Rirebulebis naxevars, romelsac ganaTleba aZlevs
individebsa da sazogadoebas.2 gasagebia, rom sargeblis
srulad asaxva SeuZlebelia, magram Cveni azriT, sada-
voa da damatebiT dasabuTebas saWiroebs aseTi rao-
denobrivi Sefasebac, anu ratom naxevari da ara sxva
sidide?
Tanamedrove etapze ukve arsebobs ganaTlebiT mi-
Rebuli sargeblis gazomvis mravali meTodi da misi
konkretuli modifikaciebi. esenia: raodenobrivi da
xarisxobrivi meTodebis jgufebi, aseve ekonomikuri, ma-
2 R. Robinson, J. Ralph. Technical Change and the Expansion of Schooling in the United States. „Sociology of Education”, 1994. # 57, pp. 187-207.
1umaRlesi ganaTlebis reforma saqarTveloSi: miRwevebi, pro-
blemebi, perspeqtivebi. samecniero konferenciis masalebi. Tsu
gamomcemloba, Tb., 2001, gv. 53.
71
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Tematikuri, statistikuri da a.S. meTodebi. yoveli maT-
gani, Tavis mxriv, moicavs konkretuli meTodebisa da
xerxebis erTobliobas. am SemTxvevaSi Cven yuradRebas
gavamaxvilebT mxolod statistikur meTodebze. gana-
TlebiT miRebuli sargeblis raodenobrivi Sefasebi-
sas farTod gamoiyeneba Semdegi statistikuri meTo-
debi: SefardebiTi da saSuali sidideebi, variaciuli
statistikis maCveneblebi, droiTi mwkrivebis analizi,
korelaciur-regresiuli analizi da sxv.
ganaTlebiT miRebuli sargeblis raodenobrivi
Sefasebisas gaiangariSeba Semdegi saxeobis Sefardebi-
Ti statistikuri sidideebi: struqturis, intensivobis,
koordinaciis, Sedarebis. aseve gamoiyeneba saSualo si-
dideebis Semdegi saxeobebi: martivi da Sewonili ariT-
metikuli da geometriuli saSualoebi. am mimarTule-
biT kvlevisas farTod gamoiyeneba aseve variaciuli
statistikis Semdegi maCveneblebi: variaciis diapazoni,
saSualo wrfivi da kvadratuli gadaxrebi, dispersia
da variaciis koeficientebi. maTi konkretuli sididee-
bis gaangariSebis Sedegad SesaZlebelia ganisazRvros
sargeblis minimaluri, maqsimaluri da saSualo donee-
bi da maTi gadaxris konkretuli zomebi. amasTan erTad,
ganaTlebiT miRebuli sargeblis raodenobrivi Sefase-
bisas, mniSvnelovania korelaciur-regresiuli analizi,
rac saSualebas iZleva dadgindes, magaliTad, gana-
TlebaSi ganxorcielebul investiciebsa da miRebul
Semosavals Soris urTierTkavSiris forma da simWi-
drovis xarisxi, aseve miRebul ganaTlebis donesa da
Semosavals Soris kavSiris konkretuli raodenobrivi
Tanafardobebi da mravali sxva mniSvnelovani Sefase-
ba. korelaciuri analizis Sedegad naTlad vlindeba
ganaTlebis donesa da Semosavals Soris Tanafardoba.
maRali Semosavali saSualebas aZlevs qveyanas an in-
divids meti daxarjos ganaTlebaze im SemTxvevaSi, Tu
72
simon gelaSvili simon gelaSvili
ganaTlebaSi investiciebis zrda momavalSi ufro met
Semosavals moitans. ufro maRali Semosavlis molo-
dini stimuls aZlevs adamians miiRos meti ganaTleba,
xolo ganaTlebis zrda uzrunvelyofs ufro did Se-
mosavals. amasTan, am urTierTqmedebaSi gaTvaliswine-
bul unda iqnes isic, rom ganaTlebis donis zegavlena
Semosavlebze SeiZleba SedarebiT susti iyos, vidre Se-
mosavlebis efeqti ganaTlebaze. korelaciuri analizi
gulisxmobs, agreTve, muSakTa ganaTlebis donis gavle-
nas sawarmos rentabelobaze. ganaTlebis donesa da
Sromis mwarmoeblurobas Soris pozitiuri kavSiri, ra
Tqma unda, eWvs ar iwvevs. saintereso daskvnebis gake-
Tebis saSualebas iZleva aseve droiTi mwkrivebis saa-
nalizo maCveneblebis gaangariSeba. ramdenadac yoveli
individis Semosavlebi wlebis ganmavlobaSi icvleba
asakTan erTad, warmoiSveba gansxvaveba SemosavlebSi
mTeli cxovrebis manZilze. roca adamiani axalgazrdaa
da gamoucdeli, maSin igi SedarebiT naklebs gamoimuSa-
vebs, vidre maSin, roca igi aRwevs piks sicocxlis Sua
periodSi, anu roca ukve sakmarisi gamocdileba aqvs. es
SemTxveva warmoadgens specialur literaturaSi cno-
bil statistikuri inerciulobis magaliTs, romelic
farTod gamoiyeneba aseve ekonomikuri, socialuri da
sxva procesebis prognozirebisas.
garda amisa, ganaTlebiT miRebuli sargeblis ra-
odenobrivi Sefasebisas farTod gamoiyeneba statisti-
kuri prognozirebis meTodebi, rogoricaa eqstrapola-
cia da sxv. maTi saSualebiT SesaZlebelia miaxloebi-
Ti sizustiT ganisazRvros dRes miRebuli ganaTle-
biT momaval periodSi misaRebi Semosavlebis sidide.
aq mTavari problemaa saTanado informaciis arseboba
yvela im ZiriTad faqtorze, romelic unda CairTos
saprognozo modelSi. prognozirebisaTvis aucilebe-
li informaciuli baza, SeZlebisdagvarad, unda iyos
73
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
sruli da hqondes kompleqsuri xasiaTi. amasTan, igi
unda Sedgebodes mravali informaciuli blokisagan,
rac umetesad Znelad misaRwevia. am pirobebis Sesru-
leba gulisxmobs mowesrigebuli‚ dakvirvebadi da si-
stematizebuli informaciuli bazis Seqmnas. es niSnavs
imas‚ rom SesaZlebeli unda iyos misi struqturizeba
da detalizacia‚ agreTve misi moculobisa da xarisxis
dadgena. am amocanis gadawyvetisas ki statistikas al-
ternativa ara aqvs‚ ramdenadac igi flobs informaci-
is mopovebisa da damuSavebis formebisa da meTodebis
farTo arsenals.
aqve mniSvnelovania adekvaturi modelis seleq-
cia da konkretuli prognozuli maCveneblebis gaanga-
riSeba. saprognozo modeli SeirCeva ZiriTadad ori
midgomis — logikurisa da statistikuris safuZvel-
ze. magram, gadamwyveti mainc pirvelia‚ radgan zogjer
raodenobrivi kriteriumebis mniSvnelobebi an Tundac
niSani (minusi an plusi) SeiZleba formalurad ewina-
aRmdegebodes kvlevis obieqtis realuri ganviTarebis
arss. aseT SemTxvevaSi‚ ra Tqma unda‚ saprognozo mo-
delis SerCevaSi primati logikur ekonomikur analizs
miekuTvneba. prognozirebisas SerCeuli modelebi Zi-
riTadad sami saxeobisaa: dinamikuri‚ struqturuli
da urTierTkavSirebis. amasTan erTad‚ SesaZlebelia
agreTve Sereuli (kombinaciuri) statistikuri sapro-
gnozo modelebis agebac‚ rogoricaa ekonomikur-sta-
tistikuri an maTematikur-statistikuri modelebi. ama
Tu im modelis SerCeva jer kidev ar niSnavs imas‚ rom
mis safuZvelze ganisazRvros prognozuli maCveneble-
bi. aucilebeli moTxovnaa SerCeuli modelis adekva-
turobis Sefaseba‚ ris Semdegac ukve SeiZleba Ser-
Ceuli modelis gamoyeneba konkretuli prognozebis
asagebad.
Tu davuSvebT, rom SegviZlia raodenobrivad Se-
74
simon gelaSvili simon gelaSvili
vafasoT cxovrebis ganmavlobaSi miRebuli is Semosa-
vali, romelic dakavSirebulia ganaTlebis donesTan,
maSin SegviZlia Tu ara davamtkicoT, rom sxvaoba Se-
mosavlebSi ganpirobebulia mxolod ganaTlebis miRe-
biT? SesaZlebelia Tu ara, vamtkicoT, rom gamomuSa-
vebaSi sxvaoba gamowveulia nawilobriv an mTlianad
individebis unariT, motivaciiT, socialur-ekonomikuri
da ekologiuri TaviseburebebiT an sxva arasaganmanaT-
leblo faqtorebiT, rac dakavSirebulia im periodTan,
rodesac xdeboda ganaTlebis miReba? - yvela am kiTx-
vaze erTmniSvnelovani pasuxi, ra Tqma unda, ar arse-
bobs.
formalurad, gamomuSavebis funqcia warmoadgens
maTematikur gamosaxulebas, romelSic gamomuSaveba
dakavSirebulia im faqtorebTan, romlebmac SeiZleba
mniSvnelovnad imoqmedos masze. Cveni azriT, es funqcia
SeiZleba Semdegi formuliT gamovsaxoT:
y = f (x1 , x2 , x3 , . . . , xn ) + z , sadacy - aris gamomuSavebis moculoba;
x1 - ganaTleba;
x2 - asaki;x3 - gamocdileba;
x4 , x5 , . . . , xn - unari, motivacia, ekonomikuri da so-cialur-politikuri foni, sacxovrebeli adgili, miRe-
buli ganaTlebis xarisxi, mSoblebis ganaTleba, janmr-
Telobis mdgomareoba da sxv;
z – SemTxveviTi faqtori.
mocemul modelSi aRniSnuli yvela komponentis
raodenobrivi gansazRvrisaTvis srulyofili infor-
maciis mopoveba Znelia. amitom, apriorulad keTdeba
daskvnebi imis Sesaxeb, rom arsebobs mWidro urTierT-
kavSiri inteleqtualur unarsa da xelfass (Semosav-
lebs) Soris, inteleqtualur unarsa da Sromis bazars
Soris da a.S. magram, saTanado informaciis arsebobi-
75
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
sas, SesaZlebelia miaxloebiTi sidideebis gaangariSe-
ba. amasTanave, aucilebeli ar aris yvela am faqtoris
CarTva mocemul modelSi, Tumca, maTi simravle ufro
realuri da zusti daskvnebis saSualebas iZleva. am
funqciis Sefaseba emyareba ,,ganaTleba-unari-gamocdi-
leba-Semosavali” komponentebis urTierTgavlenas.
udavoa is faqtia, rom sinamdvileSi aravin icis, ga-
naTleba-Semosavlis urTierTobis romeli nawilia ga-
mowveuli sakuTriv ganaTlebiT da romeli – arasagan-
manaTleblo faqtorebiT. miuxedavad am mimarTulebiT
Catarebuli mravali gamokvlevisa, Cven mainc Sors
varT WeSmaritebidan da saeWvoa es problema odesme ga-
dawydeba erTmniSvnelovnad, sanam ar gaxdeba cnobili
gamomuSavebis sxvaobis is nawili, romelic gamowveu-
lia mocemuli saganmanaTleblo investiciebiT. ufro
mizanSewonilia ganaTlebis ekonomikuri Rirebulebis
gaangariSebisas gamoviyenoT adamianebis unarebs Soris
sxvaobis variaciis diapazoni. am maCveneblebis SigniT
SesaZlebelia gansxvavebuli raodenobrivi Sefasebebis
gakeTeba nebismieri mkvlevaris mier martivi statisti-
kuri meTodologiiT.
sicocxlis ganmavlobaSi ganaTlebis donis Sesa-
bamisad miRebul Semosavlebs Soris sxvaobis gaangari-
Seba gvaZlevs ganaTlebidan `saSualo~ sargeblobis
Sefasebis saSualebas. aseTi saSualo sargebloba mar-
Tebuli iqneboda `saSualo~ Tvisebebis mqone indivi-
disTvis. ufro didi unaris, motivaciis an sxva dadebi-
Ti Tvisebis mqone axlandeli studentebi, savaraudod,
momavalSi ufro mets miiReben, vidre saSualoze dabali
Tvisebebis mqone studentebi. gamomuSavebis funqciis
gamoyeneba SesaZleblobas mogvcems statistikurad Se-
vafasoT gansxvavebuli monacemebis mqone individebis
maxasiaTeblebi. ganaTlebidan miRebuli sargebloba
gulisxmobs aseve Sromis mwarmoeblurobis zrdas, ro-
76
simon gelaSvili simon gelaSvili
melic aisaxeba xelfasis raodenobaSi, aseve dasaqmebis
xangrZlivobiT, romelic ganisazRvreba samuSao saaTe-
bis (an dReebis) raodenobiT.
gansakuTrebiT rTulia ganaTlebidan miRebuli
socialuri sargeblis raodenobrivi gazomva, Tumca,
misi iribi miaxloebiTi Sefaseba sxvadasxva formaluri
daSvebis pirobebSi SesaZlebelia. saerTod, ganaTlebi-
dan miRebuli socialuri sargebloba dakavSirebulia
sazogadoebisa da mTavrobis qmedebebTan da gulisxmobs
individebis pirad sargeblobasac, magram, ganaTlebis
socialur sargeblobas individebi ver miakuTvneben
mxolod sakuTar pirovnebas. magaliTad, politikuri
da samoqalaqo funqciebis SesrulebisaTvis ganaTleba
aaqtiurebs adamians, Tumca, am SemTxvevaSi misi aqtivo-
ba mniSvnelovani zomiT damokidebulia qveyanaSi arse-
bul socialur-politikur da ekonomikur situaciaze.
am sferoebSi pozitiuri fonis arseboba aucilebelia
efeqtiani demokratiuli institutebis ganviTarebis,
srulyofili sabazro segmentebis formirebis, dasaqme-
bis zrdisaTvis; igi amcirebs danaSaulTa raodenobas
da Sesabamis sanqciebs, umuSevrobisa da janmrTelobis
dakargvisaTvis kompensaciebs da sxv.1 yvela aRniSnuli
faqtoris zusti raodenobrivi gaangariSeba SeuZlebe-
lia, magram maTi miaxloebiTi Sefasebebi sruliad Se-
saZlebelia. magaliTad, mosaxleobis ganaTlebis donis
zrdasTan erTad mosalodnelia rogorc kriminaluri
SemTxvevebis, aseve saxelmwifo xarjebis Semcireba misi
profilaqtikisa da minimizaciisaTvis.
aqve unda aRiniSnos ganaTlebiT miRebuli sar-
geblis kidev erTi mniSvnelovani aspeqti: ganaTlebaSi
investiciebiT miRebuli ukugeba sxvadasxva qveyanaSi
1 P. Walters, H. McCammon, D. James, Schooling or Working? Public Education, Racial Politics and the Organization of Production. „Sociology of Education”. 1990, # 63, pp. 299-313.
77
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
da TviT qveynebis SigniTac gansxvavebulia. magaliTad,
germaniaSi erTi da igive ganaTlebis mqone nebismier
sferoSi dasaqmebulis xelfasi bavariis miwaze (mxa-
reSi) ufro maRalia, vidre brandenburgis mxareSi. es
ganpirobebulia imiT, rom araerTgvarovania maTi so-
cialur-ekonomikuri ganviTarebis done, zogadad mo-
saxleobis tradiciebi da kultura, saganmanaTleblo
sistema, dasaqmebis done da mravali sxva faqtori. gan-
sxvavebulia aseve sxvadasxva qveyanaSi saTanado mo-
nacemebis miReba-damuSavebisa da kvlevis meTodolo-
giac. amitom, ganaTlebaSi dabandebuli kapitalis uku-
gebis statistikuri maCveneblebis gaangariSeba da maTi
urTierTSedareba Zlier garTulebulia. Sesabamisad,
aseTi analizis Catarebisas mizanSewonilia qveynebis
dajgufeba daaxloebiT erTnairi ekonomikuri ganviTa-
rebis donis, dasaqmebis donis, mosaxleobis erT sulze
Semosavlebis sididis da sxva arsebiTi maxasiaTebeli
niSnebis mixedviT. analogiurad SeiZleba ama Tu im
qveynis calkeuli regionebis dajgufeba da analizi.
ganaTlebiT sargeblobis analizisas warmoiSveba
sxva problemebic. erT-erTi maTgani dakavSirebulia
araformalur ganaTlebasTan, rasac mikuTvneba, maga-
liTad, Sin, samsaxurSi an sxvagan miRebuli ganaTleba,
saidanac SeiZleba raime ukugebis miReba. ganaTlebiT
sargeblobis Sefasebisas amis gaTvaliswineba saWiroa,
Tumca, mecnieruli kvlevis doneze igi jer kidev Seus-
wavlelia.
meore problema dakavSirebulia cvlad sidideeb-
Tan. iseTi raodenobrivi cvladi sididis statisti-
kuri gazomva, rogoricaa, magaliTad, inteleqti, Zalian
Znelia da Secdomebic TiTqmis gardauvali iqneba. ami-
tom, ganaTlebisa da sxva cvladi sidideebis kavSiri
SemosavalTan srulyofilad ver axsnis Semosavlebis
cvlilebebs. amdenad, ganaTleba-Semosavlis urTierTo-
78
simon gelaSvili simon gelaSvili
baSi SeiZleba mcdari daskvnebi iqnes gakeTebuli.
erT-erTi problemaa aseve Tavisufali drois ga-
moyenebis gaTvaliswineba ganaTlebiT sargeblobis Se-
fasebisas. cxadia, ganaTleba cvlis adamianis saqmia-
nobaSi Tavisufali drois gamoyenebis sazRvrebsa da
masStabebs. is, Tu rogor vatarebT Tavisufal dros,
ekonomikis farglebs miRma rCeba, xolo ganaTlebis
cvlilebis Sedegad Tavisufali drois gamoyenebaSi
asaxuli cvlilebebi ekonomikurad ar gamoxatavs ga-
naTlebiT sargeblobas. am motiviT, adamian-kapitalis
koncefcias, romelic ganaTlebasa da adamianis Sromas
erTmaneTTan akavSirebs, zogjer akritikeben misi viwro
kriteriumebisaTvis.
aRsaniSnavia aseve erTi aseTi momentic: ganaTle-
bis damadasturebeli sabuTebis gamoyeneba daqiravebis
procesSi, xSirad, diskriminaciis nawilia, romelsac
damqiraveblebi iyeneben xelfasis Sesamcireblad. aseTi
diskriminacia xdeba maSin, roca damqiraveblebi, romleb-
sac gaaCniaT sakmao informacia potenciuri muSakebis
Sesaxeb, iyeneben sqess, rasas, asaks, ojaxur mdgomareobas,
muSaobis gamocdilebasa da ganaTlebas, rogorc san-
do maCveneblebs imisaTvis, rom winaswar gansazRvron
samuSaos Sesrulebis xarisxi. am TvalsazrisiT re-
komendaciis hipoTeza warmoadgens Sromis bazris iseT
klasikur sainformacio problemas, roca damqiravebe-
li eyrdnoba jgufur niSan-Tvisebebs da stereotipebs
potenciuri muSakebis gamosacnobad da diskriminacias
axdens socialuri jgufis aratipur wevrebze. ganaT-
leba gaxda yvelaze gonivruli faqtori, romelic ga-
moiyeneba diskriminaciis struqturaSi Tavdapirveli
daqiravebis mizniT, rac xels uwyobs damqiraveblebis
mier muSakebis ”gacras” ganaTlebis donis gaTvaliswi-
nebiT. aseTi ”gacra” xdeba Siga bazarzec. saxelmwifo
da arasaxelmwifo organizaciebi, kadrebis denadobiT
79
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
gamowveuli xarjebis Sesamcireblad, samuSao vakansie-
bis umetesobas Seavseben Siga seleqciiTa da dawinau-
rebiT. aseTi menejmenturi praqtika karieris gakeTebis
stimuls aZlevs muSakebs organizaciis SigniT da zr-
dis daqiravebis efeqtianobas. muSakebi imedovneben, rom
isini momavalSi dawinaurdebian. amitom, maTi samuSaoze
ayvana imTaviTve gulisxmobs garkveuli karieris keTe-
bis saSualebas. upiratesoba, romelic am muSakebs aqvT
daqiravebisas, gadaiqceva mudmiv upiratesobad am orga-
nizaciaSi maTi muSaobisas. amrigad, daqiravebis dros
saganmanaTleblo kvalifikaciis gamoyeneba muSakebis
”gacris” mizniT xdeba muSakebis dasaqmebis efeqturi
saSualeba am sawarmoSi mTeli maTi saqmianobis ganmav-
lobaSi.
ganaTlebis ekonomikuri Rirebulebis statisti-
kuri Sefasebisas gamoiyeneba swavlebis xangrZlivobis,
saganmanaTleblo investiciebis, ganaTlebis mocemuli
donis monacemebi, agreTve is, Tu mocemuli saganmanaT-
leblo programis xarisxi ramdenad zemoqmedebs si-
cocxlis ganmavlobaSi gamomuSavebis sidideze. garda
amisa, SesaZlebelia sxva statistikuri meTodebis ga-
moyeneba, rogoricaa: saSualod erTi studentis swav-
lebaze gaRebuli xarjebisa da swavlis xangrZlivobis
Sedareba, gamomuSavebis saSualo sidide da misi Ta-
nafardoba wina maCveneblebTan. yvela es midgoma gviC-
venebs saswavlo dawesebulebis reitingis zegavlenas
momaval Semosavalebze. SeiZleba iTqvas, rom maRalrei-
tinguli skolebis moswavleebs ufro meti SesaZle-
bloba eZlevaT damatebiTi investiciebi Cadon TavianT
momaval ganaTlebaSi. es ki mniSvnelovani pirobaa per-
speqtivaSi potenciuri Semosavlebis zrdaSi, gansakuT-
rebiT sxvadasxva unaris mqone studentTaTvis. rogorc
wesi, kargi universiteti izidavs karg studentebs. sas-
wavlo dawesebulebis maRali xarisxi (anu swavlebis
80
simon gelaSvili simon gelaSvili
maRali xarisxi) saSualebas aZlevs studentebs ufro
male gaxdnen kvalificiuri specialistebi da gavidnen
Sromis bazarze, sadac isini, sxva Tanabar pirobebSi,
ufro konkurentunariani iqnebian.
Benefi t from Education and Statistical Benefi t from Education and Statistical Measurement MethodsMeasurement Methods
S. GelashviliS. Gelashvili
The article discuses different aspects of quantitative and qualita-tive measurement of the benefi t gained from education. Special attention is paid to statistical methods and the possibilities of their application. The author suggests quantitative assessment model of particular compo-nents of ,,Education-Skills-Experience-Income” and statistical model of their interaction. Formally the model represents mathematical equation, in which infl uence of all important factors can be refl ected. As it is very diffi cult to fi nd all the information needed to make quantitative deter-mination of all the components of the present model, it is not necessary to include all these factors in the model. Besides, the proposed model also provides a possibility to assess statistically the characteristics of individuals with different features. The model can be applied at local, regional and global levels. In all cases it shows not absolute but average, approximate features.
81
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
devid rikardo (1772-1823) – devid rikardo (1772-1823) –
ekonomikuri mecnierebis korife ekonomikuri mecnierebis korife
(dabadebidan 240 weli)(dabadebidan 240 weli)
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universi tetis asocirebuli profesori, ekonomi-wifo universi tetis asocirebuli profesori, ekonomi-
kis akademiuri doqtorikis akademiuri doqtori
yvela drois gamoCenil ekonomistTa galereaSi
TvalsaCino adgili ukavia d. rikardos. Tanamedrove
amerikeli ekonomistebi k.r. makkoneli d s.l. briu d.
rikardos asaxeleben udidesi ekonomistebis xuTeulSi
(a. smiTi, d. rikardo, j.s. mili, k. marqsi, da j.m. keinzi).1
d. rikardom didi wvlili Seitana ekonomikuri
mecnierebis ganviTarebaSi. igi iyo ekonomikuri Teori-
is klasikuri skolis yvelaze TvalsaCino warmoad-
geneli, romelmac ganaviTara a. smiTis ekonomikuri moZ-
Rvreba. d. rikardom mogvca burJuaziis ekonomikuri
platformis yvelaze Rrma ganmarteba samrewvelo ga-
datrialebis periodSi, roca ekonomikurma formebma
meti sicxade SeiZina da SesaZlebeli gaxda kapital-
izmis ganviTarebis kanonebis ufro Rrma analizi.2
d. rikardo iyo samrewvelo gadatrialebis epoqis
ekonomisti. misi mecnieruli da sazogadoebrivi saqmi-
anoba gaiSala XIX s. pirvel meoTxedSi. es periodi xa-
siaTdeba kapitalizmis Semdgomi ganviTarebiT inglis-
Si, ris Sedegadac kapitalisturi warmoebis fabrikuli
sistema mtkiced damkvidrda am qveyanaSi. aseT viTare-
baSi d. rikardo gamovida samrewvelo burJuaziis in-
1k.r. makkoneli, s.l. briu, ekonomiksi, nawili I, Tb., 1993, gv. 17.2 j. xaritonaSvili, ekonomikur moZRvrebaTa istoria, leqciebis
kursi, burJuaziuli klasikuri politikuri ekonomia, Tb., 1985, gv. 70.
82
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
teresebis aSkara damcvelad da SromiTi Rirebulebis
Teoria gaixada Tavis sabrZolo iaraRad. igi safuZv-
lad daudo Tavis Teoriul sistemas da mefabrikeebis
ekonomikuri programis dasasabuTeblad gamoiyena.
d. rikardo gamovida inglisuri klasikuri poli-
tikuri ekonomiis damsruleblis rolSi. igi amTavrebs
kapitalizmis ekonomikis Secnobis im progresul gzas,
romelic dawyebuli uiliam petidan ganvlo aRniSnul-
ma skolam.1 d. rikardos mecnieruli moRvaweobis Sede-
gia mravali ekonomikuri naSromi. d. rikardos gansa-
kuTrebiT didi saxeli mouxveWa 1817 w. “politikuri
ekonomiisa da dabegvris safuZvlebis” gamoqveynebam. d.
rikardos naSromebSi apogeas miaRwia klasikuri sko-
lis ekonomikurma moZRvrebam. XIX s. 30-ian wlebSi das-
rulda am skolis arseboba inglisSi.
* * *
d. rikardo didad ganaTlebuli adamiani iyo. Tan-
amedroveni gancvifrebulni iyvnen WeSmaritebis Ziebis
surviliT, romelsac igi iCenda mecnierebis da gansa-
kuTrebiT – politikuri ekonomiisadmi. misi abstraqtu-
li azrovnebis maRali done Serwymuli iyo praqtikuli
moRvaweobis Sedegad miRebul did gamocdilebasTan.
rikardo gamoirCeoda fenomenaluri SorsmWvretyvelo-
biTa da intuiciiT, swrafi reagirebisa da sifrTxilis
unariT. ekonomikur movlenaTa gonebadinji Sefase-
biT.2
d. rikardos mama abram rikardo birJis makleri
iyo. igi 1860 wels amsterdamidan inglisSi gadasaxlda.
devidi inglisSi daibada. Tavdapirvelad swavlobda
1j. xaritonaSvili, ekonomikur moZRvrebaTa retrospeqtiva da
Tanamedrove problemebi, Tb., 1997, gv. 95-105.2 g. Todua, ekonomikuri moZRvrebaTa istoria. nawili II, Tb., 2009,
gv. 17.
83
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
Cveulebriv dawyebiT skolaSi, xolo Semdeg ori wliT
gaigzavna amsterdamSi, sadac Tavis biZis kantoraSi
daiwyo komerciuli saidumloebebis Cawvdoma. 14 wlis
asakSi damTavrda misi sistemuri ganaTleba. igi gax-
da mamis TanaSemwe kantorasa da birJaze. 1793 wlidan
damoukideblad daiwyo sabirJo spekulacia. birJaze
saqmianobam d. rikardos saSualeba misca Cawvdomoda
burJuaziuli sazogadoebis saidumloebebs. igi daex-
mara mas kapitalizmis ekonomikis, gansakuTrebiT ki fu-
lis mimoqcevis kanonebisa da kreditis analizSi.
1797 wlidan d. rikardom Tavi daaneba birJaze
saqmianobas da Seudga mecnierul muSaobas. igi jer
muSaobda maTematikis, fizikis, qimiis, mineralogiisa da
geologiis sferoebSi, Tumca misi saboloo miwodeba
aRmoCnda politikuri ekonomia, romlis problemebzec
muSaobda sicocxlis bolomde.
samecniero muSaobis paralelurad d. rikardo in-
glisis politikur cxovrebaSic monawileobda. 1819 w.
igi arCeuli iqna parlamentis wevrad, sadac icavda sam-
rewvelo burJuaziis interesebs da gamodioda lend-
lordebis winaaRmdeg. r. rikardos mier parlamentSi
warmoTqmuli sityvebi gamoirCeoda Sinaarsis siRrmiTa
da logikuri simtkiciT, movlenebis socialur-ekonomi-
kur arsSi gasaocari wvdomis unariTa da gadmocemis
mimzidveli stiliT.1 d. rikardo Caabes parlamentis
komisiebis muSaobaSi, sadac mas rCevas ekiTxebodnen da
usmendnen.
* * *
d. rikardos naSromebma mniSvnelovani roli Sea-
srula ekonomikuri kvlevis meTodologiis damuSaveba-
Si. d. rikardo iswrafvoda gamoekvlia kapitalisturi
warmoebis wesis Sinagani obieqturi kanonzomierebani
1 gr. Todua, dasaxelebuli naSromi. gv. 18.
84
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
da amisTvis iyenebda logikuri abstraqciis meTods.
amasTan. d. rikardos miaCnda agreTve, rom ekonomikur
mecnierebaSi garkveuli zomiT SeiZleba gamoyenebuli
iqnes zust mecnierebaTa meTodi, gansakuTrebiT mec-
nieruli deduqcia. Teorias safuZvlad daedeba ra
rigi amosavali principuli debuleba, mis safuZvleze
unda ganviTardes ufro rTuli da konkretuli kanon-
zomierebani. mTlianobaSi, d. rikardom mTel Tavis
koncefcias safuZvlad daudo Rirebulebis kanoni –
saqonelTa Rirebulebis gasazRvra samuSao droiT. igi
Seecada kapitalizmis ekonomikur kategoriaTa mTeli
sistema warmoedgina rogorc erTianoba, saboloo an-
gariSiT Rirebulebis kanonisadmi daqvemdebarebaSi.1
misTvis, Rirebulebis gansazRvra samuSao droiT, iyo
maradiuli, absoluturi sayovelTao kanoni.2 amasTan, d.
rikardo akritikebda a. smiTs araTanmimdevrulobisa
da dualizmisaTvis da kategoriulad wyvetda kavSirs
gamokvlevis ezoTerulsa da egzoTerul wess Soris
arsebul winaaRmdegobasTan, rac a. smiTisTvis iyos
damaxasiaTebeli.
meTodologis sakiTxSi d. rikardo gacilebiT
Sors wavida Tavis winamorbedebTan SedarebiT. maTi
gakafuli gza man ganagrZo da umaRles ganviTarebamde
miiyvana. d. rikardom rogorc klasikuri skolis damas-
rulebelma, daamTavra am skolis meTodis damuSavebac.
Tavis winamorbedTa meTodi man umaRles srulqmnile-
bamde aiyvana, gawminda igi ucxo narevisagan.
d. rikardos didi mecnieruli damsaxurebaa Sro-
miTi Rirebulebis Teoriis Semdgomi ganviTareba. Ri-
rebulebis TeoriaSi d. rikardo emyareba a. smiTis
1 j. xaritonaSvili. ekonomikur moZRvrebaTa istoria, Tb., 1985,
gv. 752 gr. Todua, dasaxelebuli naSromi, gv. 36.
85
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
daskvnebs. amasTan, akritikebs da ukuagdebs mis zogi-
erT mcdar Sexedulebas. sxvanairad rom vTqvaT, man
smiTis Teoriidan gamoitana misi jansaRi marcvali da
Semdeg ganaviTara es Teoria.
Rirebulebis TeoriaSi d. rikardo miuTiTebs, rom
sagnis aucilebeli Tviseba sargeblobaa, rac saxmar
Rirebulebis saxiT vlindeba, Tumca, sargeblianoba ar
SeiZleba iyos sacvleli Rirebuleba. sacvleli Rire-
buleba, mcire raodenobis iSviaTi nivTebis gamoklebiT
(rogoricaa – iSviaTi qandakebebi da suraTebi, iSviaTi
wignebi da monetebi, specifikuri Tvisebis mqone Rvi-
noebi, romlebic mxolod gansakuTrebul niadagze gaS-
enebuli vazis yurZnidan mzaddeba)1 ganisazRvreba maT
warmoebaze daxarjuli Sromis raodenobiT.
d. rikardo mtkiced icavda Sexedulebas, rom
saqonlis Rirebulebis erTaderTi wyaroa Sroma da rom
“saqonelSi ganxorcielebuli Sromis raodenoba gan-
sazRvravs mis sacvlel Rirebulebas”.2 d. rikardo ar
eTanxmeboda u. petsa da a. smiTs, romlebic Rirebuleb-
is Semqmnelad, SromasTan erTad, bunebasac miiCnevdnen.
igi akritikebda aseve, a. smiTis moZRvrebas, romelic
daxarjul Sromas urevda nayid SromaSi. d. rikardos
azriT, “Sromis raodenoba, romelic saqonelzea dax-
arjuli da Sromis raodenoba, romelic im saqonels
SeuZlia iyidos ... ar arian erTi meores Tanaswori”.3
d. rikardo mtkiced idga im pozociaze, rom saqon-
lis Rirebulebis ganmsazRvrelia mxolod mis Seqm-
naze daxarjuli Sroma.
d. rikardo Seecada daemtkicebina, agreTve, rom
1 saqarTvelos sinamdvileSi – manavis mwvane, qinZmarauli, xvan-
Wkara, ojaleSi da sxv.2 d. rikardo, politikuri ekonomiisa da dabegvris safuZvlebi,
Tb., 1937, gv. 33 iqve.
86
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
saqonlis RirebulebaSi Sedis ara marto mis Seqmnaze
daxarjuli axali (cocxali) Sroma, aramed gamoyenebul
warmoebis saSualebaTa nawilis Rirebuleba, romelic
gasuli wlebis ganivTebuli SromiTaa Seqmnili.
d. rikardo ganasxvavebda absolutur da Sefardeb-
iT Rirebulebas. absoluturad iTvleba saqonelSi
ganxorcielebuli Sroma. SefardebiT Rirebulebad ki
igi aRiarebda erTi saqonlis Rirebulebis gamoxatvas
meore saqonlis RirebulebiT.
d. rikardos mecnierul damsaxurebaa isic, rom
man uaryo smiTis azri imis Sesaxeb, rom saqonlis Rire-
buleba SromiT ganisazRvreba mxolod martiv sasaqon-
lo warmoebaSi, xolo kapitalizmis pirobebSi Rire-
buleba daiyvaneba Semosavlebze (V + M). d. rikardom daamtkica, rom Rirebulebis kanoni moqmedebs kapital-
izmis pirobebSic.
d. rikardo, savsebiT samarTlianad miiCnevda, rom
saqonlis Rirebulebis sidide ganisazRvreba ara in-
dividualuri Sromis danaxarjebiT, aramed, sazogadoe-
brivad aucilebeli SromiT.
sayuradReboa d. rikardos mosazrebebi kapitalis,
mogebis, xelfasis, fulis, kreditis, miwis rentis kat-
egoriebis Sesaxeb.
d. rikardom siaxleebi Seitana, kapitalis bune-
bis gagebis smiTiseul gegmaSi. kapitalis warmoebis
saSualebebTan gaigiveba d. rikardos logikur das-
rulebamde dahyavs. d. rikardo, iseve rogorc a. smi-
Ti, kapitals yofda ZiriTad da sabrunav nawilebad.
d. rikardo sabrunav kapitalad miiCnevs kapitalis im
nawils, romelic gamoiyeneba samuSao Zalis sayidlad.
ZiriTad kapitalad ki umTavresad _ manqanebSi, iara-
RebSi, SenobebSi da sxvagan dabandebul kapitals.
87
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
mogebas d. rikardo ar ganasxvavebda zedmeti Ri-
rebulebisagan. igi arsad ar ganixilavs zedmet Rire-
bulebas misi konkretuli formebisagan (mogeba, sarge-
beli, da renta) gancalkevebulad. mogebas d. rikardo
uwodebda Rirebulebis namets xelfasis zeviT. pro-
centsa da rentas igi ganmartavda rogorc mogebi-
dan gamonaqviTs, rasac mrewveli kapitalisti aZlevs
sasesxo kapitalis mesakuTres da miwaTmflobels. d.
rikardosTan mogeba muSis aunazRaurebeli Sromis
produqtia.
xelfasSi d. rikardo gulisxmobda daqiravebuli
muSis Semosavals. muSis xelfasis sidides igi gan-
sazRvravda SromiTi Rirebulebis Teoriis safuZvelze,
anu muSisa da misi ojaxis saarsebo saSualebaTa mini-
mumis RirebulebiT.
d. rikardos fulis Teoria dualisturia. igi
mas safuZvlad udebs SromiTi Rirebulebis Teorias
da keTilSobili liTonebs ganixilavs rogorc gan-
sakuTrebuli saqonels, romelTa Rirebuleba ganisaz-
Rvreba sazogadoebrivad aucilebeli Sromis danaxar-
jebiT. saqonlis fass ganixilavda, rogorc misi Rire-
bulebis gamoxatulebas fuliT, da Tanamimdevrulad
mididoda daskvnamde, rom mimoqcevaSi fulis raode-
noba ganisazRvreba saqonelTa fasebis jamiT. magram
d. rikardo am poziciaze ver damkvidrda da gamovida
fulis raodenobrivi Teoriis momxred, romlis Tanax-
madac fulis Rirebuleba dgindeba mimoqcevis proces-
Si da damokidebula mimoqcevaSi mis raodenobaze.
d. rikardo kreditis ganxilvis dros fulis
rogorc mimoqcevis saSualebis funqciidan gamodioda
da SemosavalSi mas daqvemdebarebul mniSvnelobas ani-
Webda. d. rikardo ver afasebda kreditis rols, vinaid-
88
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
an kapitalisturi Semosavlis ZiriTad formad mogebas
miiCnevda. misi azriT, sargebeli warmoebuli xasiaTi-
saa. sargeblis normis ganmsazRvreli ki mogebis nor-
maa, romlis zeviT igi ver aiwevs.
d. rikardos erT-erTi seriozuli miRweva oyo mi-
wis rentis analizi. miwis rentis Teorias SromiTi Ri-
rebulebis Teoriis safuZvleze agebda da mis wyarod
asaxelebda sakuTrebis ganmsazRvreli urTierTobebis
pirobebSi miwaze gamoyenebul Sromas. d. rikardo iT-
vleba diferenciuli rentis Teoretikosad, Tumca, igi
ganixilavda mxolod diferenciul renta I-s.
d. rikardos ekonomikur moZrvrebaSi gansakuTreb-
uli adgili ukavia SeardebiTi upiratesobis Teorias,
rac dResac aqtualuria.
rogorc cnobili Tanamedrove amerikeli ekono-
misti gregori menqiu aRniSnavs: ”miuxedavad imisa, rom
ekonomikurma mecnierebam SeZlo Tavisi SesaZleblobe-
bis gafarToeba da Tavisi Teoriebis daxvewa smiTisa
da rikardos droidan dRemde, vaWrobis SezRudvebis
winaaRmdeg mimarTuli msjelobebi dResac ZiriTadad
SefardebiTi upiratesobis princips emyareba.… rikar-
dom Camoayaliba SefardebiTi upiratesobis principi
im saxiT, ra saxiTac dResaa cnobili”.1
d. rikardo Sromis saerTaSoriso danawilebisa
da qveynebis calkeuli saqonlis warmoebaze special-
izaciis ideis erT-erTi avtoria. igi Tvlida, rom spe-
cializacia xelsayrelia ara marto im SemTxvevebSi,
rodesac igi nakarnaxevia bunebrivi pirobebiT aramed
maSinac, rodesac qveyanas aqvs SefardebiTi upiratesoba
ama Tu im saqonlis warmoebaze, e.i. mocemuli saqonlis
warmoebaze misi danaxarjebis Tanafardoba sxva qveyneb-
is danaxarjebTan SedarebiT xelsayreli iqneba misT-
1 g. menqiu, ekonomikis principebi, Tb., 2008, gv. 55.
89
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
vis, vidre sxva saqonlebze. aseTi saqonlis warmoebis
specializacia mogebas miscems am qveyanas – aRniSnavda
d. rikardo. igi miuTiTebda, rom “sruliad Tavisufali
vaWrobis sistemis arsebobisas, yvela qveyana rasakvirve-
lia, Tavis kapitals da Sromas warmoebis iseT darge-
bze xarjavs, romelic mas udides sargebels moutans.
es individualuri sargeblobis Zieba saocradaa dakav-
Sirebuli yvelas saerTo sargeblobasTan – imiT, rom
es principi stimuls aZlevs mrewvelobis ganviTarebas,
ajildoebs gamomgoneblobas. gamoiyenebs yvelaze ufro
nayofierad im gansakuTrebul Zalebs, romelnic buneb-
is mier moicemian, - amiT igi axdens Sromis danawilebas
yvelaze ufro efeqtianad da yvelaze ekonomikurad.
amave dros adidebs produqtTa saerTo masas. igi avr-
celebs sayovelTao keTildReobas da interesis da
gacvla-gamocvlis saerTo gadajaWulobiT qveyniere-
bis civilizebul erebs erTTmaneTTan akavSirebs erT
universalur sazogadoebad. swored es principi gvix-
snis, ratom Rvino unda iwarmoebdes safrangeTsa da
portugaliaSi, ratom puri unda moiyvanebodes amerika-
sa da poloneTSi, xolo sxvadasxva laTonuri nawarmi
da sxva produqtebi unda mzaddebodes inglisSi”.1
rogorc profesori a. silagaZe aRniSnavs: “d.
rikardos SefardebiTi upiratesobis doqtrinidan
gamomdinare, yovel qveyanas sazRvargareT is saqoneli
gaaqvs, romlis warmoebazec man Tavis qveyanaSi Sedare-
biT naklebi danaxarjebi gaiRo, xolo sazRvargareTi-
dan ki Semoaqvs is saqoneli, romlis warmoebac mis
qveyanaSi ufro ZviradRirebulia”.2SefardebiTi upi-
ratesobis principis Teoriis damuSaveba d. rikardos
1 d. rikardo, politikuri ekonomiisa da dabegvris safuZvlebi,
gv. 98.2 a. silagaZe, ekonomiuri doqtrinebi, Tb., 2010, gv. 186-187.
90
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
didi mecnieruli miRwevaa. germaneli ekonomisti k.
marqsi eTanxmeboda mas am sakiTxSi da aRniSnavda, rom
specializacia SeiZleba xelsayreli iyos SedarebiT
CamorCenili qveynebisTvisac, ramdenadac igi rac unda
iyos mainc ufro iafad iRebs saqonels, vidre TviT mas
SeeZlo igi ewarmoebina.1
rogorc g. menqiu miuTiTebs, “SefardebiTi upi-
ratesobis principis mixedviT, TiToeuli saqoneli unda
awarmoos im qveyanam, romelsac am saqonlis warmoebis
naklebi alternatiuli danaxarji aqvs... SefardebiTi
upiratesobis principi gviCvenebs, rom vaWrobas SeuZlia
yvelas ekonomikuri mdgomareobis gaumjobeseba...”2
“adam smiTisa da devid rikardos daskvnebi vaWro-
bis momgebianobis Sesaxeb araerTxel dadasturda.
miuxedavad imisa, rom ekonomistebi xSirad ar eTanxme-
bian erTmaneTs ekonomikuri politikis sakiTxebSi, Tav-
isufal vaWrobas isini erTxmad uWeren mxars. ufro met-
ic, Tavisufali vaWrobis sasargeblod metyveli yvela
argumenti ori saukunis Semdeg TiTqmis ucvlelia”.3
prof. gr. Todua aRniSnavs, rom “saerTaSoriso
gacvlis kanonebis moqmedebis mniSvneloba msoflio
ekonomikisaTvis yvelaze ufro srulyofilad gaacno-
bieres d. rikardom da j.s. milma. am kanonebis moTx-
ovnebidan gamomdinare isini amtkicebdnen, rom yoveli
erisa da xalxis interesebis rac SeiZleba sruli
dakmayofileba SesaZlebelia saerTaSoriso vaWrobaSi
yovelgvari SezRudvis moxsnis Sedegad. kerZod, ini-
ciativas da Tavisufal vaWrobas unda mieces sruli
Tavisufleba”.4
1 k. marqsi, kapitali, tomi III, naw. I, Tb., 1958, gv. 302.2 g. menqiu, ekonomikis principebi, gv. 57-58.3 iqve, gv. 55.4 gr. Todua, dasaxelebuli naSromi, gv. 67.
91
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
magram, yvelaferi ise ar aris, rogorc es vardis-
feri saTvaliT mosCans. yvela medals ori mxare aqvs.
g. menqiu TviTonve aRniSnavs, rom “realur cxovrebaSi
qveynebs Soris vaWrobis aspeqtebi bevrad ufro rTu-
lia.1
prof. gr. Todua miuTiTebs, rom “d. rikardos da
j.s. milis es ideebi Tanamedrove pirobebSic iTvleba
saerTaSoriso gacvlis Teoriis ZiriTad principad,
magram miuxedavad amisa, msoflio meurneobis praqti-
ka gviCvenebs, rom am Teoriidan gadaxras aqvs adgili,
kidev meti, ekonomikuri yofis TiTqmis arc erT dargSi
ar arsebobs saxelmwifos Carevis iseTi mravalmxrivi
formebi, rogorc sagareo vaWrobaSi”.2
rogorc, prof. a. silagaZe SeniSnavs, “daskvna imis
Sesaxeb, rom Tavisufali vaWroba ufro momgebiania, yov-
elTvis rodia misaRebi. d. rikardos mxedvelobidan
gamorCa is garemoeba, rom ama Tu im qveynis ekono-
mikuri struqturis cvlilebebi waroebis danaxarje-
bis cvlilebebs iwvevs. Tu romelime qveyanas sakuTari
mrewveloba ar gaaCnia, maSin misi SeqmnisaTvis, saWiro
did danaxarjebis miuxedavad, am qveynisaTvis sakuTari
mrewvelobis Seqmna mainc ufro sargebliania (danaxar-
jebi ki TandaTanobiT Semcirdeba), vidre dabalganvi-
Tarebul agraruli qveynad darCena”.3
d. rikardo mxedvelobaSi ar iRebda im garemoe-
bas, rom SefardebiTi upiratesobis drosac ki SeuZle-
belia qveynebis harmoniuli ekonomikuri ganviTareba.
TviTon d. rikardo ingliss miakuTvnebda msoflios
mTavar samrewvelo saxelmwifos rols, xolo sxva
qveynebs misi sasoflo-sameurneo da sanedleulo dana-
1 gr. menqiu, ekonomikis principebi, gv. 57.2 gr. Todua, dasaxelebuli naSromi, gv. 67.3 a. silagaZe, ekonomikuri doqtrinebi, gv. 187.
92
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
matis funqcias akisrebda.
profesor gr. Todua aRniSnavs, rom d. rikardos
SefardebiTi upiratesobis kanoni agebulia calmxriv,
kosmopolitur strategiaze.
SemdgomSic, SefardebiTi upiratesobis principi
gamoiyeneboda ekonomiurad sustad ganviTarebuli
qveynebis calmxrivi specializaciis gasamarTleblad.
aseT qveynebs aiZuleben ganaviTaron monokultura da
yovelnairad cdiloben maTi samrewvelo ganviTarebis
Seferxebas. “Sromis saerTaSoriso danawilebam indus-
triuli qveynebi faqtobrivad gamoacalkeva nedleu-
lis mimwodebeli da agraruli qveynebidan”.1
* * *
SefardebiTi upiratesobis principis Tanamedrove
gagrZelebas warmoadgens warmoebis SefardebiTi xarje-
bis Teoria. Tanamedrove pirobebSic ekonomistTa erTi
nawili: C. robersoni (aSS), q. stefesi (gfr), d. obehaimi
(irlandia) da sxva. dabejiTebiT irwmunebian, rom gan-
viTarebadi qveynebisTvis ufro xelsayrelia special-
izacis sasursaTo da sanedleuli produqtebze. maTi
mtkicebiT, azri ara aqvs ganviTarebadi qveynebisaTvis
sakuTari samrewvelo warmoebis Seqmnas. ganviTarebadi
qveynebi Raribia kapitaliT, magram mdidaria samuSao
ZaliT. amitom, maT aqcenti unda gaakeTon Sromatevad
warmoebaze, upiratesad sanedleulo produqtebze. es
daexmareba ganviTarebad qveynebs isargeblon “warmoeb-
is faqtoriT”.2 saerTaSoriso Sromis danawilebaSi maT
monawileoba unda miiRon “Sromis faqtoriT”, samagi-
erod, isargeblon “kapitalis faqtoriT”. am mxriv aR-
saniSnavia heqSeri-ulinis Teoria. es Teoria uaryofs
1 gr. Todua, ekonomikur moZRvrebaTa istoria, naw. II, gv. 692 Дж. Харитонашвили, Эволюция теории сраинительных издержек производ-ства. Журн. Кавказоведение. М., 2002, стр. 198.
93
axalgazrda saxelmwifoTa damoukidebel ekonomikur
ganviTarebas. igi mowodebulia uzrunvelyos ganvi-
Tarebadi qveynebis darCena msoflio “soflis” mdgo-
mareobaSi.
gansxvavebuli pozicia aqvs ganviTarebadi qveyneb-
is ekonomistTa mniSvnelovan nawils. bevri maTgani im
marTebul daskvnamde mivida, rom maTi qveynebi gansx-
vavebuli mimarTulebiTY unda ganviTardnen. Taname-
drove pirobebSi Tavisufal vaWrobaze dafuZnebuli
kosmopolituri Teoria arsebiTad sul ufro kargavs
momxreebs. wina planze wamowia TviTuzrunvelyofisa
da TviTdakmayofilebis principebma... SefardebiTi upi-
ratesobis principisa da mdgradi ekonomikis harmo-
niuli SeTanawyoba mxolod saxelmwifoebrivi proteq-
cionizmis gamoyenebiTaa SesaZlebeli.1
CamorCenili qveynebis ekonomikuri winsvlis
strategiaSi saWiroa Caidos msxvili mrewvelobis for-
sirebuli ganviTareba. am mxriv saTanado gamocdile-
baa dagrovili msoflioSi.
industrializaciis saqmeSi warmatebas miaRwies
samxreT-aRmosavleT azris qveynebma: samxreT koream,
honkongma, singapurma da taivanma maT aziur “drakonebs”
uwodeben.
meore jgufSi Sedian: tailandi, malaizia, indone-
zia, filipinebi, vietnami, da laosi. maT aziur “vefxvebs”
uwodeben. maT industrializacia sxvadasxva dros dai-
wyes da ukve miaRwies garkveul warmatebebs.
mrewvelobis ganviTarebiT miaRwies ekonomikur
aRmavlobas samxreT amerikis axalma industriulma
qveynebmac (brazilia, argentina, urugvai, paragvai).
1 gr. Todua, mdgradi ekonomika da SefardebiTi upiratesobis
erTianobis sayovelTao kanoni. Jurn. “ekonomika”, 1996. #12, gv.
29-30.
ekonomikuri Teoria da ekonomikuri politika
94
sayuradReboa is garemoebac, rom bolo periodSi
Camoyalibda ucxouri sawarmoebis filialebi: avtomo-
bilebis, velosipedebis, sasoflo-sameurneo manqanebis
da a.S. warmoebis sferoSi.
aucilebelia, yovelive aRniSnulis gaTval-
iswinebiT damuSavdes saqarTvelos ekonomikis ganvi-
Tarebis strategia, romelSic erT-erTi wamyvani rgoli
unda iyos mZime industria.1
David Ricardo (1772-1823) – the Coryphaeus David Ricardo (1772-1823) – the Coryphaeus of Economic Thinkingof Economic Thinking
(240 years since his birth)(240 years since his birth)
J. KharitonashviliJ. Kharitonashvili
David Ricardo holds a prominent place in the gallery of famous economists of all time. He was the one who brought to an end the bour-geois economic theory. D. Ricardo developed the theory of values and used it as a basis of his theoretical system and also for justifi cation eco-nomic program of farmers.
D. Ricardo has signifi cant ideas regarding the categories of profi t, salary, money, credit and rent of land.
At the modern stage, the theory of comparative advantage still remains actual. According to this theory specialization is benefi cial not only in case it is conditioned by natural circumstances, but also when the country has comparative advantage in producing this or that product.
1 j. xaritonaSvili, strategiuli kursi – industrializacia.
ekonomikisa da biznesis ganviTarebis tendenciebi Tanamedrove
etapze. saerTaSoriso samecniero-praqtikuli konferencia, ba-
Tumi, 2011. gv. 91.
jemal xaritonaSvilijemal xaritonaSvili
95
mikro-makroekonomika
fermerul meurneobaTa fermerul meurneobaTa
diversifikacia aRmosavleT diversifikacia aRmosavleT
evropisa da centraluri aziis evropisa da centraluri aziis
qveynebSi qveynebSi
eTer xaraiSvili, eTer xaraiSvili,
Tsu-is sruli profesoriTsu-is sruli profesori
fermeruli meurneobebis diversifikacia bazarze
integraciis perspeqtiuli strategiaa. diversifikaciiT
fermerebi SeZleben im dargebSi SeRwevas, romelTanac
dRes ar aqvT pirdapiri sawarmoo kavSirebi an
funqciuri damokidebuleba. produqciis nomenklaturis,
SemoTavazebuli momsaxurebis saxeebis gafarToebiT ki
sameurneo saqmianoba axal sferoebze gavrceldeba. 1
fermeruli meurneobebis difersifikaciaSi
Tanamedrove etapze axali tendenciebi da SesaZleblobebi
gamoikveTa: gaCnda momxmareblis, gadamamuSavebeli
mrewvelobis, aseve instituciuri moTxovna diver-
sifikaciaze, agrosasursaTo produqtebis xarisxsa
da usafrTxoebaze; sasoflo-sameurneo saqmianobaSi,
gadamuSavebasa da transportirebaSi mimdinareobs
axal teqnologiebze gadasvla; gaRrmavda vertikaluri
integracia erovnul da saerTaSoriso doneebze; DSiga
bazarze SeiniSneba globaluri konkurenciis mniSvnelovani
gavlena; icvleba fermeruli meurneobebisadmi
sazogadoebisa da saxelmwifos mxardamWeri politika;
Seiqmna bunebrivi resursebis deficiti, gamoikveTa maTi
degradaciis niSnebi da sxv.
aRmosavleT evropisa da centraluri aziis qveynebSi
fermeruli meurneobebis diversifikaciis problema
aqtualuria. am qveynebis umetesobaSi umetesad mcire
1 http://www.economy.ge/v3/uploads/ek_ciprebshi/GCI.pdf
96
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
zomis fermeruli meurneobebi dominireben. magaliTad,
fermeruli meurneoba flobs saSualod: rumineTSi 3.4 ha
miwis nakveTs, sloveniaSi - 6.4, ungreTSi - 8.0, poloneTSi
- 9.6, bulgareTSi - 9.8 ha-s; centraluri aziis qveynebSi es
maCvenebeli saSualod 1.5-dan 5 ha-mde meryeobs. 2000-2009
wlebSi, aRmosavleT evropis qveynebSi, soflis meurneobaSi
dasaqmebulTa raodenoba saSualod 31.2%-iT Semcirda; maT
Soris rumineTSi 41%-iT, slovakeTSi 42%-iT, bulgareTSi
48%-iT, estoneTSi 55%-iT da a. S.1 centraluri aziis
qveynebSi soflis meurneobaSi dasaqmebulTa Semcirebis
mkveTri tendencia ar aris gamokveTili.
saqarTveloSi sami tipis fermeruli meurneobaa:
mcire zomis, romelTa sargeblobaSia 1 ha-mde miwis
nakveTi. maTi wili meurneobaTa saerTo raodenobaSi
20%-ia da produqtebs mxolod sakuTari moTxovnilebebis
dasakmayofileblad awarmoeben; saSualo zomis, romlebic
floben erTidan 3 ha-mde miwis nakveTs. maTi wili 75%-
ia da isini produqtebs awarmoeben rogorc sakuTari
moTxovnilebebis dasakmayofileblad, aseve, bazrisaTvis;
msxvilmasStaburi, romlebic 100 ha-mde miwis farTobis
mflobelebi arian. maTi wili 5%-ia da bazarzea
irientirebuli.2 bolo xuT weliwadSi saqarTvelos
soflis meurneobis wili mSp-Si 11.2%-dan 8.4%-mde Semcirda,
amave periodSi realuri warmoeba 5%-iT Semcirda, maSin
roca soflis meurneobaSi dasaqmebulia mosaxleobis
46.9%.3
saqarTvelo evropisa da aziis damakavSirebeli
qveyanaa. am TvalTaxedviT mizanSewonilia iseTi
diversificirebuli ekonomikis formireba, romelic
uzrunvelyofs qveynis TviTmyofadobis, TviTuzrunvelyofis,
1 FAO Consultation , November 29-December 1, 2011, Ankara.2 xaraiSvili e., konkurenciisa da konkurentunarianobis problemebi
saqarTvelos agrosasursaTo seqtorSi, Tbilisi, 2011, gv. 102.3 saqarTvelos soflis meurneoba 2010, statistikuri publikacia,
Tbilisi, 2011, gv 17.
97
mikro-makroekonomika
TavisTavadobis SenarCunebas, finansur stabilurobas,
satransporto da energoderefnis funqciis efeqtianad
Sesrulebas, mosaxleobis keTildReobis zrdas.
evropisa da aziis damakavSirebeli qveynis ekono-
mikis transformacia SeuZlebelia soflis meurneobis
ganviTarebis gareSe. am dargis prioritetulobis ugule-
belyofa mcdari politikaa. es msoflio bazrebze sur-
saTis fasebis mniSvnelovani zrdiTac dadasturda, ris
gamoc saqarTveloSic mkveTrad gamwvavda inflaciuri
procesebi da safrTxe Seeqmna qveynis ekonomikur mdgra-
dobas.
diversifikaciis mizanSewonilobis dasabuTeba Seu-
Zlebelia Semosavlebis analizis gareSe. struqturuli
reformebis miuxedavad saqarTvelos soflis meurneoba-
Si mosaxleobis Semosavlebi mcirea, xolo siRaribisa
da umuSevrobis maCveneblebi _ stabilurad maRali.
SeiZleba ganvixiloT fermerTa Semosavlebis
ramdenime ZiriTadi wyaro: 1. sazogadoebrivi meurneobebidan;
2. ojaxuri, anu Sinameurneobebidan meurneobebidan; 3.
fermeruli meurneobebidan; 4. socialuri fondebidan.
2010 wels erT Sinameurneobaze gaangariSebiT
saSualo Semosavalma 651.2 lari Seadgina, rac wina wlis
maCvenebelTan SedarebiT 14.4%-iT metia, xolo erT sulze
gaangariSebiT _ 178.6 lari, rac 15.6%-iT aRemateba wina
wlis Sesabamis maCvenebels. Sinameurneobebis Semosavlebis
procentuli zrda qalaqis mosaxleobaSi ufro maRali
iyo, vidre soflis mosaxleobaSi. Sinameurneobebis
Semosavlebis ZiriTadi wyaroa fuladi Semosavlebi da
transfertebi. maTi wili amave periodSi 0.3%-iT aris
Semcirebuli.1 Semosavlebis struqturis ganxilvisas isic
gasaTvaliswinebelia, rom Sinameurneobis SemosavlebSi
stabilurad mcirdeba arafuladi Semosavlebis wili.
1 http://www.economy.ge
98
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
saqarTvelos statistikis erovnuli samsaxuris mo-
nacemebiT, soflis meurneobis produqtebis realizacii-
dan miRebuli Semosavlebis wili ojaxuri meurneobebis
fulad SemosavlebSi mxolod 6%-s Seadgens. es imas niS-
navs, rom produqciis didi nawili mxolod sakuTari
moxmarebisTvisaa gankuTvnili. amrigad, biznesze ori-
entirebuli fermeruli meurneobebis ganviTarebis in-
teresi dargSi TiTqmis ar arsebobs.
2000-2010 wlebSi soflis meurneobaSi dasaqmebulTa
raodenoba gaormagda, Tumca, dargSi dasaqmebis alter-
natiuli saSualebebi ar arsebobs, ris gamoc bolo
periodSi gamoikveTa saSiSi tendencia -saqarTvelos rig
regionSi soflis meurneoba imdenad dabalSemosavliania,
rom xSir SemTxvevaSi, mosaxleobas miwis damuSavebis
nacvlad Semosavlis alternatiuli wyaros (umweoTa
daxmareba) miRebis mizniT siRaribis zRvars qvemoT yofna
urCevnia. amave wlebSi mimdinareobda ekonomikis diver-
sifikacia da maSasadame, kanonzomierebis mixedviT sa-
pirispiro tendencias unda hqonoda adgili.
fermeruli meurneobebis diversifikaciaze uSualod
aris damokidebuli siRaribis daZleva da soflis
mosaxleobis keTildReobis amaRleba.
soflad siRaribe, aRmosavleT evropisa da
centraluri aziis qveynebSi, gansxvavebulia. tajikeTSi
soflad cxovrobs Raribi mosaxleobis 74%, yirgizeTsa
da uzbekeTSi 63%, moldaveTSi 59%, albaneTSi 52%,
TurqmeneTSi 50%. siRaribis zRvars miRmaa yirgizeTSi
soflis mosaxleobis 51%, kosovosa da tajikeTSi 49%,
TurqeTSi 38%. 1 saqarTveloSi soflad cxovrobs Raribi
mosaxleobis naxevarze meti. siRaribis done medianuri
moxmarebis 60%-is mimarT, 2009 wlis monacemebiT, 24.3%-ia,
siRaribis siRrme - 3.7%, siRaribis simwvave - 7.8%. qalaqis
1 http://www.wfp.org
99
mikro-makroekonomika
Sesabamis maCveneblTan SedarebiT soflad siRaribis done
2-3%-iT, siRaribis siRrme 1.5-2%-iT, siRaribis simwvave 1.2%-
iT maRalia.1
fermerul meurneobaTa diversifikacia soflis
meurneobaSi Seqmnili damatebuli Rirebulebis gazrdis
realur saSualebadaa miCneuli. saqarTveloSi soflis
meurneobis produqtiuloba mniSvnelovnad mcirea ganvi-
Tarebuli qveynebis analogiur, aseve, postsabWoTa qveyneb-
is umravlesobis maCveneblebTan SedarebiT. damatebuli
Rirebulebis maCveneblebis analizma gviCvena, rom 2006-2010
wlebSi igi 26.1 aTasi lariT aris Semcirebuli.2
bibliografiuli kvleviT, aseve, eqspertuli
SefasebiT aRmosavleT evropisa da centraluri aziis
qveynebSi diversifikaciis Semaferxebeli Semdegi ZiriTadi
mizezebi gamovlinda:
arasakmarisia an Semcirebulia fermerTa Semosav-lebi;
aucilebelia damatebiTi samuSao adgilebis Se-qmna;
gamosayenebelia xelmisawvdomi resursebi da un-arebi;
arsebobs damatebiTi produqtebis Seqmnis SesaZle-blobebi;
gasaTvaliswinebelia agraruli da ekologiuri moTxovnebi;
axal bazrebze gasvlisTvis saWiroa damatebiTi strategiebis gansazRvra;
saqmianobis gafarToebis sazRvrebSi SesamuSavebe-lia riskebis marTvis SesaZleblobebi;
gansazRvras moiTxovs pasuxismgebloba axal poli-
1 saqarTvelo cifrebSi, statistikuri publikacia 2010, Tbilisi,
2010, gv 26-27.2 saqarTvelos soflis meurneoba 2010, statistikuri publika-
cia, Tbilisi, 2011, gv. 17.
100
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
tikaze, biznes SesaZleblobebsa da saerTaSoriso urT-
ierTobebze.
diversifikaciis ganxorcielebis SesaZleblobebi
arsebobs rogorc soflis meurneobis sazRvrebSi, aseve,
mis gareT (ix. sqema).
diversifikaciis SesaZleblobebi
diversifikacia mniSvnelovnad zrdis samuSao Zalis
gamoyenebis SesaZleblobebs (ix. diagrama 1). diagramidan
Cans, rom aRmosavleT evropis qveynebSi diversifikaciis
diversifikaciis SesaZleblobebi soflis meurneobis
sazRvrebSi
diversifikaciis SesaZleblobebi
soflis meurneobis sazRvrebs gareT
alternatiuli kulturebi:
magaliTad, specialuri yvavilebis gaSenebis SemTxvevaSi
SesaZlebelia diversifikaciis Semdegi modeli:
farmacevtuli da aromatuli kulturebi-
energetikuli kulturebi-
samrewvelo boWkovani kulturebi (seli, Cala -
da sxv.)
araintensiuri kulturebi mecxoveleobisaTvis-
alternatiuli mecxoveleoba:
organuli da daculi produqtebi-
frinvelis kvercxi da xorci (mwyeris, ixvis, ba--
tisa da sxv.)
alternatiuli momsaxureba:
agroekosistemis momsaxureba-
momsaxureba agroturizmSi-
agrotreningebi-
TviTmmarTvelobis Sefaseba-
saganmanaTleblo da sadegustacio turebis mom--
saxureba
momsaxureba cxenosnobaSi, TevzaobaSi da sxv. -
warmoeba-damzadeba (wvenebis, yvelis,
xorcisa da xorcis produqtebis,
naRebis, namcxvrebis, matylisa da sxv.)
transportireba
konsultaciebi
sakvebis damzadeba
satyeo meurneoba
Tevzis meurneoba
restornebi, kafeebi
xelnakeTobaTa damzadeba da
gayidvebi
sportuli klubebi da treningebi
(CogburTi, mTasvleloba,
TxilamurebiT sriali)
ZiriTadi da specialuri maRaziebi
kulturuli da regionuli
gzamkvlevis gamoSveba
tyis xilis Segroveba
qaris energiis warmoeba-gamoyeneba
garemos dacvis menejmenti
101
mikro-makroekonomika
SemTxvevaSi samuSao Zalis gamoyenebis done gacilebiT
maRalia, vidre mis gareSe, gansakuTrebiT slovakeTsa da
CexeTSi. diversifikaciam umniSvnelo gavlena moaxdina
samuSao Zalis gamoyenebaze sloveniaSi, rumineTsa da
latviaSi.
samuSao Zalis gamoyenebis done fermerul
meurneobebSi diversifikaciiTa da mis gareSe
aRmosavleT evropis qveynebSi 1
diagrama 1
fermerul meurneobaTa gafarToebis done
mosavlis diversifikaciis indeqsiT (DI) gaiangariSeba: DI=∑Xi/(∑Xi)2 ,
sadac Xi aris mosavliani miwis farTobi.
mosavlis diversifikaciis indeqsi diferencirebulia
aRmosavleT evropisa da centraluri aziis qveynebis
mixedviT (ix. diagrama 2). diversifikaciis yvelaze dabali
done dafiqsirda centraluri aziis qveynebSi. amasTan,
tajikeTsa da yirgizeTSi es maCvenebeli SedarebiT maRalia,
1 FAO Consultation , November 29-December 1, 2011, Ankara.
102
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
vidre yazaxeTSi. kavkasiis qveynebSi diversifikaciis
done meryevia. saqarTveloSi es maCvenebeli, azerbaijanTan
da somxeTTan SedarebiT, maRalia. aRmosavleT evropis
qveynebSi diversifikaciis mdgradi tendenciebia
gamokveTili - poloneTSi meti, bulgareTsa da ruseTSi
naklebi. diversifikaciis zrdadi tendenciebia
gamokveTili makedoniasa da TurqeTSi.
mosavlis diversifikaciis indeqsebi aRmosavleT
evropisa da centraluri aziis subregionebSi1
diagrama 2
1 www.FAO.org
103
mikro-makroekonomika
saqarTveloSi mosavlis diversifikaciis indeqsi
Semdegi kulturebiT dakavebuli miwis farTobebis mixedviT
viangariSeT: marcvleuli da parkosnebi, kartofili da
bostneul-baRCeuli, sakvebi da sxva kulturebi.1
gaTvlebma gviCvena, rom es indikatori wlebis mixedviT
gansxvavebulia, ramac grafikulad Semdegi saxe miiRo (ix.
diagrama 3). analizma gviCvena, rom saqarTveloSi 2006-2009
wlebSi diversifikaciis mdgradi done dafiqsirda, rac
aRmosavleT evropis qveynebis analogiuria, xolo 2009-
2010 wlebSi diversifikaciis done zrdadia.
mosavlis diversifikaciis indeqsi saqarTveloSi
diagrama 3
mosavlis diversifikaciis indeqsis kompleqsurad
Sesafaseblad Catarda memecenareobisa da mecxoveleobis
warmoebis indeqsebis SedarebiTi analizic (ix. diagrama
4).
1 saqarTvelos soflis meurneoba 2010, statistikuri publika-
cia, Tbilisi, 2011, gv. 32.
104
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
memcenareobis da mecxoveleobis produqciis
warmoebis indeqsebi1
(wina weli = 100) diagrama 4
agrosasursaTo produqtebis warmoebis indesebis analizma
gviCvena, rom 2004-2009 wlebSi Secvlilia mxolod memcenareobisa
da mecxoveleobis produqtebis warmoebis Tanafardoba,
warmoebis doneSi ki mniSvnelovani cvlilebebi ar SeiniSneba.
aRniSnulis ZiriTadi mizezebia warmoebis wvrilmasStaburoba,
dabali produqtiuloba, SezRuduli finansuri resursebi,
ganuviTarebebli horizontaluri da vertikaluri kavSirebi,
resursuli potencialis gamoyenebis dabali done da sxv.
amproblemebis mogvarebaSi gadamwyveti roli diversifikaciam
unda Seasrulos.
diversifikaciis SesaZlebobebis gamosavlenad
aucilebelia korelaciuri kavSirebis Seswavla DI-sa da erT
momuSavesa da erT ha-ze miRebul damatebul Rirebulebas
Soris.
aRmosavleT evropisa da centraluri aziis qveynebis
mixedviT soflis meurneobis damatebuli Rirebulebis
maCvenebeli erT momuSaveze gansxvavebulia (ix. diagrama 5).
1 saqarTvelo cifrebSi, statistikuri publikacia 2010, Tbilisi,
2010, gv. 61.
105
mikro-makroekonomika
soflis meurneobis damatebuli Rirebuleba erT momuSaveze
aRmosavleT evropisa da centraluri aziis qveynebSi1
diagrama 5
kvlevis momdevno etapze SeviswavleT korelacia DI-sa da erT momuSavesa da erT ha-ze miRebul soflis meurneobis
damatebul Rirebulebas Soris.
kvlevam gviCvena, rom aRmosavleT evropisa da centraluri
aziis qveynebSi DI-isa da erT momuSaveze soflis meurneobis
damatebul Rirebulebas Soris korelacia mkveTrad uaryofiTia
(ix. diagrama 6)
korelacia DI-isa da erT momuSaveze soflis meurneobis
damatebul Rirebulebas Soris aRmosavleT evropisa da centraluri
aziis qveynebSi2 diagrama 6
1 FAO Consultation , November 29-December 1, 2011, Ankara.2 FAO Consultation , November 29-December 1, 2011, Ankara.
106
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
monacemebis damuSavebam aseve, gviCvena, rom DI-sa da erT
ha-ze soflis meurneobis damatebul Rirebulebas Soris Zlieri
korelacia aRiniSneba aRmosavleT evropis, centraluri aziisa da
kavkasiis im qveynebSi, sadac gaumjobesebulia miwis nayofiereba,
Sesabamisad maRalia miwis farTobebis diversifikaciiT miRebuli
fermerTa Semosavlebi (ix. diagrama 7).
korelacia DI-isa da erT ha-ze soflis meurneobis
damatebul Rirebulebas Soris aRmosavleT evropisa da
centraluri aziis qveynebSi1 diagrama 7
saqarTveloSi soflis meurneobis damatebulma
Rirebulebam 2006 wels Seadgina 1544.3 mln lari, 2007 wels -
1562.8, 2008 wels - 1551.0, 2009 wels - 1457.2, 2010 wels - 1518.2 mln
lari.2 aRniSnuli maCvenebeli viangariSeT erT momuSaveze,
aseve erT ha-ze da davadgineT korelacia am maCveneblebsa da
DI-s Soris (ix. diagrama 8, 9). korelacia DI-sa da erT momuSaveze arsebul soflis
meurneobis damatebul Rirebulebas Soris saqarTveloSi3
diagrama 8
1 FAO Consultation , November 29-December 1, 2011, Ankara.2 saqarTvelos soflis meurneoba 2010, statistikuri publikacia,
Tbilisi, 2011, gv. 17.3www.geostat.ge
107
mikro-makroekonomika
korelacia DI-sa da erT ha-ze arsebul soflis
meurneobis damatebul Rirebulebas Soris saqarTveloSi1
diagrama 9
saqarTveloSi korelacia DI-sa da erT momuSaveze
arsebul soflis meurneobis damatebul Rirebulebas Soris
2006-2009 wlebSi uaryofiTia, xolo 2009-2010 wlebSi dadebiTi.
TiTqmis analogiuri tendencia dafiqsirda DI-sa da erT
ha-ze miRebul soflis meurneobis damatebul Rirebulebas
Soris. maSasadame, saqarTveloSi fermerul meurneobaTa
diversifikacia SesaZlebelia, erTi mxriv, kvalificiuri
fermerebisa da specialistebis gamoyenebis zrdiT, meore mxriv,
damuSavebaSi myofi miwis farTobebis gadidebiT.
aRmosavleT evropisa da centraluri aziis qveynebis, maT
Soris saqarTvelos, fermeruli meurneobebis diversifikaciis
analizma Semdegi ZiriTadi problemebi gamoavlina:
sustia vertikaluri da horizontaluri koordinaciis done;
ganuviTarebelia agrosasursaTo bazrebi; agrosasursaTo produqtebis warmoebaSi SezRudulia
finansuri resursebi;
mcirea fermeruli meurneobaTa zoma;deficitia inovaciebisa da kvlevebis sferoSi;mouwesrigebelia infrastruqtura;ar xdeba riskebis Sefaseba da marTva;ar arsebobs agrosasursaTo produqtebis usafrTxoe-
1www.geostat.ge
108
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
bisa da xarisxis kontrolis meqanizmi;
arasakmarisia saxelmwifos mxridan fermerul meurneo-baTa mxardaWera;
fermerul meurneobaTa menejerebis saerTo raodenobaSi Warbobs asakovanTa wili da sxv.
saerTaSoriso standartebisa da normebis harmonizacia,
stabiluri da maregulirebeli garemos Seqmna, kvlevebis
gafarToeba, meurneobaTa masStabebis gazrda, menejerTa unarebis
adaptacia, perspeqtiuli sawarmoebis sajaro da finansuri
saxelmwifo mxardaWeriT fermerul meurneobaTa diversifikacia
_ agrosasursaTo produqtebis warmoebis zrdisa da mosaxleobis
keTildReobis amaRlebis umniSvnelovanesi faqtoria.
Diversifi cation of Farms in Eastern European andDiversifi cation of Farms in Eastern European andCentral Asian Countries Central Asian Countries
E. KharaishviliE. Kharaishvili
The article proves the necessity of diversifi cation of the farms in Eastern European and Central Asian countries, as well as in Georgia. The new trends and possibilities currently taking place in the course of diversifi cation are analyzed and the main reasons of diversifi cation – identifi ed.
Based on the analysis of the rates of incomes and poverty of the farmers in the Eastern European and Central Asian countries, including Georgia, a conclusion is made that overcoming the poverty and increasing the welfare of the rural population depend directly upon diversifi cation of the farms.
The article proposes the ways of diversifi cation both within and out of the borders of the rural areas.
According to the bibliographic studies and experts’ assessments, diversifi cation of the farms is considered as a real tool for increasing an added value in the agrarian sector.
The article provides the rates of use of the workforce in the farms by regions, with and without diversifi cation thereof. A level of expansion of the farms is assessed by the harvest Diversifi cation Index, while the latter is analyzed in terms of the Eastern European and Central Asian countries and Georgia.
The Article reviews a correlation between the harvest Diversifi cation Index (DI) and the added value on one hectare by one farmer, in the agricultural sphere.
On the basis of analysis of diversifi cation of the farms, the existing problems are identifi ed and the recommendations for their settlement are provided.
109
mikro-makroekonomika
samomxmareblo qcevis samomxmareblo qcevis
fsiqologiuri aspeqtebifsiqologiuri aspeqtebi
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
ekonomikur mecnierebaTa doqtoriekonomikur mecnierebaTa doqtori
srulyofili marketinguli kvleva warmoudgene-
lia momxmarebelTa qcevis fsiqologiuri aspeqtebis
Seswavlis gareSe. grZnobiTi Sefasebebi _ fsqilogiis
sferoa. Cveni kvlevis sagania fsiqologiuri fenomenis
Seswavla mxolod im konteqstiT, romelSic igi gvev-
lineba im faqtorad, romelic gansazRvravs miznebis
agebis procesSi piradi grZnobiTi meqanizmis CarTvis
unars, mis motivacias.
arsebiTad, msjelobaa warmatebis mizandasaxulo-
bis fenomenze _ specifikur (pirovnebaze damokidebul)
stimulze.
warmatebis mizandasaxulobis gamomuSaveba xor-
cieldeba sazogadoebrivi _ saxelmwifo organizmis
mier, romelic warmoadgens pirovnebis qcevis reguli-
rebis aucilebel saSualebas sistemuri ganaTlebis ar-
sebobisa da progresis mimarTulebiT.
socialur-ekonomikuri aspeqtiT warmatebis mizan-
dasaxuloba gamoixateba pirovnebis gamoyofiT, romel-
sac Seswevs unari saqmiani warmatebebis miRwevaSi iyos
sxvebisaTvis magaliTi, e. i. iyos kargi organizatori
da Tavisi saqmis profesionali, amisaTvis miiRos Sesa-
bamisi Semosavali da icodes misi dagroveba.
`warmatebis xazi~, formirebadi ideologiuri
koncefciebis gavleniT, Cvens cnobierebaSi aRiqmeba
110
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
iseTi saxiT, rom saWiroa saqonlis an samomxmareblo
Tvisebebis aucilebeli moTxovnilebebis iseTi nakrebi,
romelic xels Seuwyobs erovnuli warmoebis daCqare-
bul ganviTarebas, saxelmwifoebriobis ganmtkicebas da
a.S.
Tavis mxriv, racionaluri moxmarebis moTxovnile-
bas gaaCnia Tavisi warmatebis xazi: misi koordinatebi
moicavs mecnierul doneze produqtebis moxmarebas,
rac Seesabameba warmodgenas cxovrebis jansaRi, aqti-
uri wesis Sesaxeb.
maSasadame, warmatebis mizandasaxuloba, sanam
gaxdeba adamianis qcevis fsiqologiuri regulatori,
iTvisebs ganzraxvis potencials da sazogadoebis mis-
warafebebs ganviTarebis yvela mimarTulebiT.
warmatebis mizandasaxuloba gardaiqmneba
fsiqologiur regulatorad im momentidan, roca ada-
mianis cnobiereba erTveba Tavisi adgilis Sefasebis
procesSi sazogadoebrivad aRiarebul adamianTa saqmi-
ani SesaZleblobebis gamoyenebis gaTvaliswinebiT.
adamianis saqmianobis unari yvelaze martivad,
ganixileba rogorc warmoebisa da moxmarebis unar-
Ta erToblioba, xolo warmatebis mizandasaxuloba ki,
rogorc pirovnebis gacnobierebuli mzadyofna moix-
maros produqciis saukeTeso nimuSebi, konkurenciis
dacvis pirobebSi pirad moxmarebaSi am nimuSebis CarT-
vis uflebiT.
fsiqologebs, romlebic ikvleven adamianTa cxo-
velmoqmedebis unarianobis problemas, zogjer, misi
bunebis Sesaxeb urTierTgamomricxavi Tvalsazrisi
gaaCniaT. mecnierTa erTi nawili Tvlis, rom individu-
aluri SesaZleblobebi ganisazRvreba sazogadoebrivi
gamocdilebis doniT, sazogadoebis mier Seqmnili pi-
111
mikro-makroekonomika
robebiT, rom adamianebi erTmaneTisagan gansxvavdebian
mxolod raodenobrivad da ara Tvisebrivad. am sakiTxze
msgavsi Sexedulebebi aqvT cnobil fsiqologebs a.
f. lazurskis, n. s. leitess da sxv. mecnierTa nawili
sxvagvarad afasebs unarianobis bunebas. cnobili
fsiqologebis a. g. kovalevis da v. n. miasiSevis, Sexed-
ulebiT, `saqmianobis maRali Sedegebi ganisazRvreba
bunebrivi monacemebiT~1. maTi azriT, mniSvnelovania
nebisyofis Zalisxmeva, romlis saSualebiTac pirovne-
ba anviTarebs Tavis niWs, talantis an genialurobis
donemde.
warmatebis subieqtur Semadgenels gansazRvravs
is, rom pirovnebis warmateba fasdeba masSi grZnobiTi
aparatis _ nebisyofis xarisxis, emociis meqanizmis CarT-
vis safuZvelze. warmatebis miRweva aRiqmeba rogorc
didi siamovneba, romelsac Tan axlavs dadebiTi emo-
ciebi. arsebiTad, reaqcia mizandasaxulobaze adamianSi
badebs prestiJis motivs, mimsgavsebis motivs2 da a. S.
bevri Tayvans scems saxelganTqmuli pirebis mier
realizebul saqonels, cdilobs SeiZinos es saqoneli,
raTa axlos dadges Tavis kumirTan da amiT mainc daems-
gavsos mas. warmatebasTan ziareba, saqonlis pirdapiri
an arapirdapiri formiT, aris Sedegi, romliskenac
iswrafvis pirovneba.
pasiurobis amgvari saxeobis reaqcias ganapi-
robebs is faqti, rom warmatebis mizandasaxuloba imyo-
feba ara pirovnebis, aramed mwarmoeblis, sazogadoebis
da saxelmwifos xelSi.
amitom, ar iqneba swori samomxmareblo SekveTis
formirebis procesis aRwera Semoifarglos gansa-
1 Ковалев А. Г. Психология личности. М., 1970. с. 106.2 Фрейд З., Будушее одной илюзии. В кн. Сумерки Богов. М., Политиздат. 1990. с. 94-142.
112
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
kuTrebuli pasiuri reaqciis poziciebisa da misi Sede-
gebidan.
warmatebis mizandasaxuloba arsebiTad aris
pirovnebis, rogorc subieqtis TviTganmtkicebis motivi,
romelic gamodis sazogadoebis mier araRiarebuli un-
arianobisa da moTxovnilebebis, e. i. individualuro-
bis rogorc TviTSefasebis saxeliT. TviTganmtkicebis
motivia _ ufro saerTo motivis gamoxatvis forma _
pirovnebis TviTgamoxatvis (me) motivis ganTavisufle-
ba SemzRudavi pirobebisagan.
Cven viziarebT im Tvalsazriss, rom yvela ada-
miani potenciurad talantis mqonea, unikaluria Tav-
isi pirovnuli SesaZleblobebiT, iseve rogorc yvela
saqoneli, individualuri SesaZleblobebic pozicird-
eba kriteriumiT: `saWiro dros da saWiro adgilas~.
rigi adamianebisa ibadeba qalaqebSi, sxvebi daSorebul
raionebSi. erTni ibadebian `Tavis~ dros, sxvebi uswre-
ben mas. es aris Tavisi pirovnuli SesaZleblobebis
TviTpozicirebis problemis obieqturi mxare. prob-
lemis subieqturi mxarea: nebeloba, xasiaTi, gataceba.
Zlieri grZnobebis niWi warmoadgens niWierebisa
da talantis erT-erT mxares, ambobda didi qarTveli
mecnieri dimitri uznaZe, amis gareSe, ar aris genia, ar
aris talanti, ar aris goneba _ rCeba erTi umsgavsi
`saRi azri~.1
eWvgareSea, sazogadoebrivi aRiarebisaTvis yve-
lasaTvis ucnobi, Tavisi SesaZleblobebis winwaweva,
adamianisagan moiTxovs grZnobadobis ufro met emo-
ciur daZabulobas, vidre wina SemTxvevaSi. mecnierebi,
mxatvrebi, mwerlebi adamianebia, romelTa cxovreba war-
moadgens, rogorc wesi, swored aseTi mtkice da Rrma
1 d. uznaZe. zogadi fsiqologia, Tb., 1994, gv. 214.
113
mikro-makroekonomika
grZnobadobis (gatacebis) magaliTs.
TviTpozicirebis am elementis marketinguli as-
peqtia is, rom momavalSi moxmarebis procesze misi ga-
dataniT igi gulisxmobs interesis Serevas (unaridan
rogorc idealuri mdgomareobis) obieqtTan, materiali-
zebul SesaZleblobebTan. am kavSirSi dominirebs ori
pirovnuli mizandasaxuloba: introversia da eqstra-
versia.
introversiisas, energia moZraobs Siga samyaros
mimarTulebiT. eqstraversiisas _ interesi mimarTulia
gare samyaroze.
eqstraversiuli mizandasaxulobisas gare faq-
torebi gadamwyveti mamoZravebeli Zalaa grZnobiTi
aRqmis, afeqtebis da moqmedebebis msjelobisas. es mkve-
Trad axdens kontrastirebas, wers fsiqoanalitikosi
darel Sarti, introversiis fsiqologiur bunebasTan,
sadac Siga an subieqturi faqtorebi warmoadgens wamy-
van motivacias1.
TviTmizandasaxulobas warmatebis cneba dahyavs
pirovnul SesaZleblobebamde da amitom yovelTvis da
yvela SemTxvevaSi, moxmarebis procesSi Seaqvs Semo-
qmedebiTi sawyisi elementi. es ar niSnavs imas, rom
`kardenis~ pijaki aucileblad moiTxovs `mepatronis~
mier saxis Secvlas. Tu momxmarebeli SemoqmedebiTi
mkeravia, maSin amgvari nabiji savsebiT marTebulia.
amgvarad, cnobierad an aracnobierad pirovneba
eZebs moxmarebaSi Tavisi SesaZlbelobebis analogs,
romelic jer ar aris aRiarebuli.
xSirad adamianebi yuradRebas miapyroben moxmare-
baze rogorc TviTmizanze. msjelobaa e. w. koleqcio-
nerebsa da hobis moyvarulebze.
1Дарел Шарт, Типы личности. Юнговская модель типологии. Первеод с англ. Во-ронеж, НПО «МОДЭК», 1994, с. 11.
114
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
sainteresoa, rogor yalibdeba fsiqologiuri
reaqciebis meqanizmi aRqmis doneze _ am doneze moqmedebs reaqciis Tavisi specifikuri meqanizmi. z. froidis, a.
adleris da maTi mimdevrebis Tanaxmad, qvecnobiereba
xdeba saqonelze, produqtebsa da procesebze reaqciis
mTavari safuZveli im SemTxvevebSi, roca formirebas
iwyebs, rogorc mas uwodeben _ `arasrulfasovnebis
kompleqsi~. arasrulfasovnebis kompleqsi, mizezi da
a. S. aris pirovnebis TvalsazrisiT gadauwyveteli
problemebi. maTi ricxvi didi da mravalferovania. Tu
Sromisadmi Tavisi SesaZleblobebis TviTpozicire-
bisas irkveva, rom bina da avtomobili principulad
miuRwevadia adamianisaTvis, maSin am moTxovnilebebis
dakmayofilebis procesi iZens e. w. socialur-ekonomi-
kuri gegmis gadauWreli problemebis formas. Tu ada-
mianis janmrTeloba Seirya da misi aRdgenis yvela
mcdeloba ukavSirdeba arasakmaris Semosavlebs (ig-
ive antistimuls) an saWiro wamlis ararsebobas, maSin
saxezea ergonomikuri xasiaTis problema. specifikuri
`fsiqologiuri kompleqsi~ iwyeba subieqtis mier war-
matebis miRwevis SesaZleblobebis uunarobis gacno-
bierebiT. gansakuTrebiT mZime gadasatania es problema
eqstravertebisaTvis, magram, es srulebiT ar niSnavs
imas, rom grZnobiTi reaqciebi `ar irTveba~ im SemTx-
vevaSi, roca kompleqsis buneba dakavSirebulia arasak-
maris SemosavlebTan an janmrTelobasTan.
TviTmizandasaxuloba warmatebisaTvis (rogorc
cnobierebis aqtiuri reaqciis forma) sainteresoa im
mxrivac, rom igi iZleva sazogadoebis mxridan ar aRi-
arebuli saqmianobis individualuri SesaZleblobebis
mniSvnelovani nawilis obieqtirebis SesaZleblobas da
am TvalsazrisiT igi warmoadgens gadauWreli prob-
115
mikro-makroekonomika
lemebis mudmiv `mimwodebels~ adamianTa didi umrav-
lesobisaTvis.
saWiroa aRiniSnos maT Soris yvelaze mniSvnelo-
vani: fiziologiuri kompleqsebis nakrebi (janmrTe-
lobis nakli, sikvdilis mudmivi SiSi, seqsualuri kom-
pleqsebi, siyvarulis ararealizebuli grZnoba da a.
S.); sazogadoebrivi, jgufuri arasrulfasovnebisa da
TamaSis samarTlebrivi wesebidan gamomdinare social-
uri da inteleqtualuri kompleqsebis nakrebi.
gadauWreli problemebi fiqsirdeba adamianis
cnobierebis mier imisaTvis, rom moxdes misi `gadaweva~
cnobierebis periferiaSi. saqme exeba imas, rom gadau-
wyveti problema arasasiamovno gancdis winaSe ayen-
ebs adamians, autaneli tkivilis miyenebiT qancavs mas.
zogjer amboben: dro kurnavs. garkveulwilad es asea,
magram cnobierebas ar SeuZlia xangrZlivi droiT
daikavos tanjvis sawinaaRmdego pozicia da `irTveba~
problemis gadaWris meqanizmi qvecnobieris ujredSi.
qvecnobierSi `gaxveuli~ problema ganagrZobs arse-
bobas fsiqologiuri kompleqsis formiT.
problemis daZleva _ adamianuri yofis erT-erTi
umZimesi problemaa. Cven igi gvesmis ase: ucxo Tval-
isaTvis SefuTuli, dafaruli kompleqsi cxovrebidan
ar qreba. igi agrZelebs adamianze zemoqmedebas nel-
nela da arRvevs mis sxeulebriv organizacias. aseT
SemTxvevebSi adamianebi saubroben darRveul sulier
wonasworobaze.
yuradsaRebia z. froidis moZRvrebidan fizikurad
avadmyofi adamianebis mkurnalobis meTodi. misi TqmiT,
saWiroa avadmyofTan erTad avadmyofobis yvelaze Rrma
mizezis saTavis migneba. aseTi avadmyofobis arsi xom
kompleqsia, xandaxan Rrmad damaluli qvecnobierebis
116
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
uamravi ujredebidan erT-erTSi. cxadia, cnobierebis
uaryofiTi reaqcia tanjvaze, misi siRrmisa da inten-
sivobis pirdapirproporciulia. am siRrmis mizezis
Secnoba da amiT gadauWreli problemis mogvarebis
mcdeloba gamojanmrTelebis sawindaria.
yuradReba unda mieqces imas, rom kompleqsis daZl-
eva misi mkurnalobaa. froidis mixedviT, am mkurnalo-
bis organizeba SeuZlebelia, Tu klientisaTvis cno-
bili ar iqneba Tavisi avadmyofobis mizezi.
yvelafer amas pirdapiri damokidebuleba aqvs
kriteriumebis SemuSavebasTan, riTac marketologma
unda ixelmZRvanelos reklamebisa da momxmarebelze
zemoqmedebis sxva sferoebSi fsiqoanalitikosebis miR-
wevebis gamoyenebiT. es kriteriumebi martivi da gasage-
bia. momxmarebeli, romelsac ar gaaCnia arCevanis Tav-
isufleba, daiyvaneba cxovelis doneze, marketingi ki
Sesabamisi meTodebis gamoyenebiT, gardaiqmneba Tavis
sawinaaRmdegod.
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens a. adleris moZ-
Rvreba, romelmac ganaviTara froidis ideebi. igi ar
iziarebs im Tvalsazriss, romlis Tanaxmadac qvecno-
bieri motivebis sawyisad miCneulia daukmayofileblo-
ba da sikvdilis SiSi. misi azriT, rasac Cvenc veTanx-
mebiT, kompleqsebis Semcveloba izomeba umTavresad
`Zalauflebis kompleqsebiT~, e. i. cxovrebis procesSi
warmatebis TviTmizandasaxulobasa da realur cx-
ovrebas Soris mudmivad mzardi disproporciis gacno-
bierebiT.1
maSasadame, warmatebisaken swrafva adamianebs yofs
or jgufad, romelTagan erTi ganekuTvneba qcevis mod-
els: 1 Адлер Альфред. Теория и практика индивидуальной психологии. М., 1997. с. 85-130.
117
mikro-makroekonomika
;ySyM100
meore: ;yy HM
sadac: yM _ warmatebis motivia;
yS100
_ warmatebis mizani adamianTa jgufebisaTvis,
romlebic iswrafvian tradiciuli samomxmareblo ni-
Sis gajerebisTvis;
yH _ warmatebis mizani adamianTa jgufebisTvis,
romlebic iswrafvian da win miiweven ufro maRali
warmatebisaken pirvandel donesTan SedarebiT.
Cveni azriT, qcevis zemoT ganxiluli modelebi
ufro srulyofili iqneboda gansakuTrebiT mniSvnelo-
van stimulebze (konkurencia, brZola, metoqeoba) adami-
anTa reaqciis gaTvalsiwinebiT.
maSasadame, Tu models yy SM 100 ganvixilavT mo-
cemuli faqtoris gavlenis gareSe, maSin saqme iqneboda
Semdegnairad: asanTis, kartofilis, puris an yoveldRi-
uri tansacmlis yidva dakmayofilebis grZnobasTan
SexamebiT (SegrZneba gajerebis TvalTaxedviT), kvali-
ficirebuli iqneboda rogorc warmateba. adamianebisT-
vis, romlebmac gadaitanes cxovrebis mZime wlebi da
xSirad igonebdnen mas, yovlismomcveli deficitis da-
Zleva namdvilad aRiqmeba rogorc warmateba. es ufro
metia, vidre normaluri SegrZneba. misi bunebaa warmate-
biT dakmayofileba (srulad an nawilobriv) gadarCe-
nisaTvis brZolaSi.
sayovelTao deficitis epoqis dasasruli, udavod,
dRis wesrigidan xsnis iseT miznobriv fuqncias, rogori-
caa `brZola arsebobisaTvis~. amgvari mizani, arsebiTad,
118
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
damamcirebelia civilizebuli adamianisTvis, Tumca, is
drodadro Cndeba rogorc Tanamedrove civilizaciis
arasasurveli Tanamgzavri (stiqiuri ubedurebebi, omebi
da a. S.).
Tanamedrove samyaroSi warmatebis buneba icvle-
ba. misi miznobrivi funqcia fiziologiuri speqtris
moTxovnilebebis dakmayofilebis sferodan gadaadg-
ildeba socialuri moTxovnilebebis sferoSi.
deficiti axla vlindeba rogorc movlenis
asaxva, romelic marketologebisTvis cnobilia axal
saqonelze moTxovnis winswrebis saxiT, mwarmoeblis
SedarebiT Senelebul reaqciasTan mimarTebiT. bolos
da bolos brZolis, metoqeobis motivs upirispirdeba
`miwodeba~ e. w. prestiJuli saqonlis da momsaxurebis
formiT. mocemuli motivis ararsebobis SemTxvevaSi,
prestiJulobas rogorc fenomens, ar eqneboda aravi-
Tari niadagi.
metoqeobis motivi genetikuradaa damaxasiaTebeli
adamianisTvis, is misi sulieri refleqsia.
swored amis gamo, saqonlis yidvas uswrebs ada-
mianis Segnebuli swrafva Tavisi miznebis imgvarad
formirebisadmi, rom pirvel rigSi, daakmayofilos ara-
sakmarisi resursuli uzrunvelyofis moTxovnilebebi.
samomxmareblo SekveTis nawili, romelsac Cven
ganvsazRvravT rogorc aucilebels, dakmayofilebis
procesSi rTavs prestiJuli saqonlis SezRudul wres;
meore mxriv, samomxmareblo SekveTis sxva nawili C(`fufunebis~ privilegias, moxmarebas da a. S), piriqiT,
dakmayofilebis procesSi rTavs prestiJuli saqonlis
mudmivad gafarToebad wres.
momxmareblis Semosavlebis arseboba im odeno-
biT, rac sakmarisia nebismieri moTxovnilebebis dakmay-
119
mikro-makroekonomika
ofilebisaTvis, gardaqmnis mas aqtiur figurad ekono-
mikuri da ara fsiqologiuri aspeqtiT.1
momxmarebeli gamodis subieqtis saxiT, romelsac
SeuZlia Tavisi samomxmareblo miznebidan gamomdin-
are, prestiJuli saqonlis winwaweva arasakmarisi saSe-
mosavlo uzrunvelyofis SemTxvevaSi _ swored es aris
aqtiuri _ fsiqologiuri moxmarebis kvlevis obieqti.
swored aseT momxmarebels SeuZlia grZnobiTi
siamovnebis miReba moTxovnilebis dakmayofilebis ara
TviT faqtiT, aramed gacnobierebis ufro maRal Tvise-
briv doneze Tavisi miznebis gasvliT.
maSasadame, moxmarebis `Siga~ pirobebi winas-
war gansazRvravs samomxamreblo SekveTis struqturas,
romelic Sedgeba ori nawilisagan: tradiciuli moTx-
ovnilebebi da `namati~ moTxovnilebebi. es ukanaskneli
iZens gamyidvelis an momxmareblis molodinis formas.
swored `namati~ moTxovnilebebis molodinia samomx-
mareblo SekveTis saZiebeli forma.
moxmarebis `gare~ pirobebis Sedegebis gamokvl-
eva molodinis struqturisa da Sinaarsis daxasiaTebis
saSualebas iZleva. misi qveda zRvris formirebas gana-
pirobebs moxmarebis socialur-ekonomikuri pirobe-
bi, xolo zeda zRvars _ bunebrivi, ideologiuri an
fsiqologiuri. rogorc Sedegi _ fuladi dagrovebis
struqtura, ganixileba rogorc samomxmareblo molo-
dinis struqturisagan warmoebuli sidide. aqedan:
Kcu = K
sadac: Kcu _ sargeblobis mosalodneli zrdis
koeficientia moxmarebis `Siga~ pirobebis Sedegebidan
1 m. nanitaSvili. momxmareblis ekonomikuri interesebi. goris
saxelmwifo Sromebis krebuli, t. III, 2000, gv. 103-111.
120
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
gamomdinare;
K _ dagrovebis zrdis Sejamebuli Sefaseba
yvela gare faqtorebis gaTvalsiwinebiT.
sargeblianobis Sefasebis logika iseTia, rom igi
aris Tavis socialur-ekonomikur bazisTan misi gadame-
tebis faqti, dasturi rogorc momxmareblis aqtiuri
poziciis gamovlinebis, aseve safuZvliani Sefasebebis
arsebobisa TiToeul `gare~ faqtorTan damokideb-
ulebiT.
amitom:
, ,sadac: _ dagrovebis namatis koeficientia
muSakis molodinis Sesabamisad;
_ dagrovebis namatis koeficienti
`racionaluri~, patrioti adamianis molodinis Sesabamis-
ad, romelic iRvwis sazogadoebrivi warmatebisaTvis.
momxmareblis aqtiur pozicias adgili aqvs
roca:
Tavis mxriv: _ aris momxmare-
blis molodinis wili, romelic iswrafvis warmatebi-
sTvis, momxmareblis srul molodinSi, iZens Tvisebas
Seasrulos gansazRvruli roli.
maSasadame, samomxmareblo SekveTa, romelic yal-
ibdeba momxmareblis gare pirobebis gavleniT, iRebs
Semdeg saxes:
ndКdКdК
aedКdK 21/
aedК
/
ndКdКdК 21
aedК
ndКdКdК
/21
aeddКae
dК///
121
maSasadame, moxmarebis `Siga~ pirobebi gansaz-
Rvravs TviT momxareblis Seqmnis ideas. amitom, misi
mTavari daniSnuleba dakavSirebulia moxmarebis
CamoyalibebasTan, ufro farTo azriT ki _ samomxmare-
blo SekveTasTan adamianTa cnobierebaSi. moxmarebis
`gare~ pirobebi ki asrulebs sruliad damoukidebel
da uaRresad mniSvnelovan rols, radganac moxmarebas
da warmoebas akavSirebs erTmaneTTan da qmnis erTian
organizms, romelsac ekonomika ewodeba. momxmareblis
qceva ganasaxierebs, erTi mxriv, ekonomikis obieqtur
sawyisebs, meore mxriv ki, marketings aniWebs dinamizms
damoukidebeli qcevis mimarT Semecnebis unaris xar-
jze.1 momxmareblis qceva, Tavis dasrulebuli saxiT,
warmogvidgeba rogorc yidvis Sesaxeb miRebuli gad-
awyvetilebis procesi, romelic dRes upiratesad aRw-
erilobiTi procesia da ar aris gamoxatuli sistemur
doneze, romlis erT-erT mTavar mizezs, Cveni Sexed-
ulebiT, warmoadgens uyuradReboba moxmarebis Siga da
gare pirobebis Sedegebis damuSavebisadmi.
1 iqve, gv. 93-102.
mikro-makroekonomika
m. S. = (ΔC . d + [ΔC . d + ΔC . d + ΔC . d ])e/ 1 2 n
122
Psychological Aspect of Consumer Behavior Psychological Aspect of Consumer Behavior
M. NanitashviliM. Nanitashvili
The present paper deals with the study of the psychological phe-nomenon in the context which defi nes the ability of involving person-al sensitive mechanism and motivation in the process of setting one’s goals. Actually, the phenomenon of being determined to achieve the goal is discussed. This phenomenon turns into a psychological regulator from the moment a person’s consciousness is involved in the process of assessing his/her place, taking into consideration consumption of busi-ness abilities of the people, reognised publicly.
The “internal” conditions of consumption determine the idea of creating a consumer itself. So its main purpose is connected with the formation of consumption, and in a broader sense with formation con-sumer order in people’s consciousness. As for the “external” conditions of consumption, they play absolutely independent and a very important role, because they link consumption and production together. On the one hand, consumer behavior represents the objective origins of economics, on the other hand, at the expense of cognition ability towards an inde-pendent behavior, provides marketing with dynamism.
manana nanitaSvilimanana nanitaSvili
123
mikro-makroekonomika
loid qarCavaloid qarCava
biznesis administrirebis doqtori,biznesis administrirebis doqtori,
kavkasiis saerTaSoriso universitetis kavkasiis saerTaSoriso universitetis
asocirebuli profesoriasocirebuli profesori
eTer sarjvelaZeeTer sarjvelaZe
ekonomikis akademiuri doqtori, ekonomikis akademiuri doqtori,
Tsu ekonomikisa da biznesis fakultetisTsu ekonomikisa da biznesis fakultetis
samecniero kvlevebisa da ganviTarebis samecniero kvlevebisa da ganviTarebis
samsaxuris ufrosi specialistisamsaxuris ufrosi specialisti
Tanamedrove kompaniebis saqmianobaSi sakomunikacio
strategiis agebis erT-erT aqtualur problemas warmo-
adgens marketingis, reklamasa da PR-is (Public Relation _ sazogadoebasTan urTierToba) Tanafardoba. aRniSnul
sakiTxs sxvadasxva kompania sxvadasvxagvarad wyvets. zo-
gierT firmaSi PR-is funqcia reklamis samsaxurs miekuT-
vneba, zogSi ki – marketingis ganyofilebas. xSir SemTxve-
vaSi organizaciebSi marketings, reklamasa da PR-s, erTi
horizontaluri kavSiriT aerTianeben, anu erT samsaxur-
Si, erT sammarTveloSia moqceuli. mniSvnelovani gansxva-
vebis miuxedavad, rig qveyanaSi Seiqmna zogadi Sexedule-
ba marketingisa da PR-is funqciebis urTierTqmedebis
Sesaxeb. TiToeuli maTgani bizneskomunikaciis Semadgene-
li nawilia, radgan esaa urTierToba momxmarebelTan. is
xorcieldeba saqonlis mflobelis mier da gaTvlilia
momxmarebelze zemoqmedebisaTvis sxvadasxva formiTa da
saSualebiT. imisaTvis, rom ufro naTlad warmovidginoT
reklamis, marketingis, PR-isa da brendingis funqcionalu-
integrirebuli marketinguli integrirebuli marketinguli
komunikaciebi biznesSikomunikaciebi biznesSi
124
loid qarCava, loid qarCava, eTer sarjvelaZeeTer sarjvelaZe
ri Tanafardoba, qronologiurad ganvixilavT TiToeu-
lis warmoSobasa da ganviTarebas.
daviwyoT reklamiT, romelsac gacilebiT didi
xnis istoria aqvs, vidre marketings, PR-isa Tu brendings.
`reklama~ laTinuri sityvaa da „yvirils“ niSnavs. zepi-
ri reklama pirvelad monaTmflobelur bazarze Caisa-
xa. monis yidvas Tan axlda misi Rirsebebis Taviseburi
anotacia: `mas orive yuriT SesaniSnavad esmis, TvalebiT `mas orive yuriT SesaniSnavad esmis, TvalebiT
kargad xedavs, aqvs ori xeli da ori fexi, romlebic kar-kargad xedavs, aqvs ori xeli da ori fexi, romlebic kar-
gad darbian”...gad darbian”... Sua saukuneebis evropaSi reklamis farTo
ganviTarebas xeli Seuwyo gazeTebisa da Jurnalebis ga-
moCenam. msoflioSi pirvel gazeTad iTvleba xeliT da-
werili romauli gazeTi _ „cta iuznu“ (yoveldRiuri ambebi),
romelic sareklamo Setyobinebebs aqveynebda. erT-erTi
pirveli sareklamo masala, romelmac Cvenamde moaRwia,
egvipturi papirusia, romelic monis gayidvis Sesaxeb iuw-
yeba.
TandaTan, sazogadoebrivma da teqnologiurma pro-
gresma, axal simaRlemde aiyvana reklama, risi Sedegic
iyo is, rom 1473 wels inglisSi gamoCnda pirveli beWduri
sareklamo gancxadeba, xolo XV-XVI saukuneebis mijnaze
venecielma wignis gamyidvelma a. manucim momxmareblis
mizidvis mizniT, daiwyo wignebis saTaurebis qaRaldis
calke furclebze beWdva da Tavisi maRaziis win vitri-
nebSi gamofena. amiT myidveli karebSive ecnoboda wi-
gnebis sargeblianobas, xolo ukve 1611 wels londonSi
Seiqmna a. goraJisa da u. kopis pirveli sareklamo biuro.
dReisaTvis reklama gvxvdeba yvela SesaZlo saSualebiT
_ televiziiT, radioTi, presaSi, internetSi, quCebSi, me-
tros sadgurebsa Tu metros vagonebSi da a.S.
reklama aris pirveli done, rac SeiZleba gakeT-
des saqonlisa da momsaxurebis realizebis mizniT. esaa esaa
informaciis Setyobineba saqonelTa Sesaxeb _ maTi da-informaciis Setyobineba saqonelTa Sesaxeb _ maTi da-
125
menejmenti, marketingi, turizmi
niSnulebisa da Tvisebebis, gayidvis adgilebisa da piro-niSnulebisa da Tvisebebis, gayidvis adgilebisa da piro-
bebis, agreTve SeTavazebuli momsaxurebis Sesaxeb, bebis, agreTve SeTavazebuli momsaxurebis Sesaxeb, saqone-
lis propaganda potenciur myidvelebze zemoqmedebisa da
masSi yidvis moTxovnebis gaCenis mizniT.
adreul etapze, reklamis mTavari daniSnuleba iyo
sazogadoebisTvis ecnobebina ama Tu im produqciis an
momsaxurebis arseboba. droTa ganmavlobaSi, roca gaCnda
konkurencia, xolo mogvianebiT _ Warbwarmoeba momxma-
reblis myidvelobiTunarianobasTan SedarebiT, sakmarisi
ar aRmoCnda mxolod mSrali informaciis miwodeba ama
Tu im saxeobis produqciis Sesaxeb, radgan arsebobda
alernatiuili saqoneli da myidvels unda gaekeTebi-
na arCevani. saWiro gaxda sxvadsxva samewarmeo sferos
gasaRebiTi saqmianobis marTvis ufro maRali xarisxis
uzrunvelyofa. marketingi,marketingi, rogorc ekonomikuri katego-
ria da samewarmeo saqmianobis gansakuTrebuli saxeoba,
aRmocenda XIX saukunis bolosa da XX saukunis da-
sawyisSi. marketingis aRmoceneba dakavSirebulia swored
sabazro urTierTobebis ganviTarebasa da konkurenciis
Semdgom gamwvavebasTan.
marketingi mimarTulia mogebis miRebis mizniT
bazrisa da konkretul momxmarebelTa moTxovnilebebis
Seswavlasa da warmoebuli saqonlisa da momsaxurebis
samomxmareblo moTxovnis formirebis, stimulirebisa da
gayidvis gafarToebisaken. XX saukunis 30-iani wlebis
Semdeg bevri mewarme warmoebaze orientaciidan gadavida
gasaRebis orientaciaze. Warbma warmoebam xelmZRvanelebi
aiZula miemarTaT gasaRebis sferos agresiuli meTodis-
aTvis, raTa gaeyidaT yovelive is, rac hqondaT gasayidi.
marketingis ganviTarebaSi Tvisebrivi naxtomi mox-
da XX saukunis 60-80-ian wlebSi, rodesac ganxorcielda
industriulidan postindustriul sazogadoebaze gadas-
vla, romlisTvisac damaxasiaTebelia masobrivi, msxvil-
126
loid qarCava, loid qarCava, eTer sarjvelaZeeTer sarjvelaZe
masStabiani warmoebidan momxmarebelTa individualuri
moTxovnilebebis dakmayofilebis sul ufro meti difer-
encireba, aseve izrdeba mcire sawarmoTa ricxvi, arse-
biTad farTovdeba samecniero-teqnikuri informaciis samecniero-teqnikuri informaciis
roli da a.S.
qronologiurad marketings mohyveba PR. Tuki mar-
ketingi warmoadgens saqonlis an momsaxurebis fasebis
warmoqmnis, distributorebTan muSaobis mxardaWeris
RonisZiebaTa kompleqss, PR aris firmis reputaciis mar-Tva. marketingi qmnis saqonlisa da momsaxurebisaTvis
bazars, xolo PR uzrunvelyofs xelsayrel garemos
firmebis Sedegiani moqmedebisaTvis. zogierT SemTxvevaSi,
marketinguli warmateba SeiZleba Seferxdes negatiuri
socialur-politikuri tendenciebiT, romlis Tval-yuris
devna da Serbileba PR-is amocanaa.garkveuli periodis ganmavlobaSi marketologebi
PR-s aRiqvamdnen rogorc damatebiT, magram ara aucileb-
el saqmianobas. am Sexedulebam erTgvari cvlileba gani-
cada msoflioSi mimdinare rigi tendenciis gamo:
_ momxmareblis moTxovnis gazrda SeTavazebuli
saqonlisa da momsaxurebis xarisxis mimarT;
_ ekologiuri organizaciebisa da kvleviTi insti-
tutebis saqmianobis gaaqtiureba;
_ rigi normatiuli aqtis gaCena ekologiis,
produqciis xarisxis dacvis kuTxiT, saxelmwifos makon-
trolebeli rolis zrda;
_ msoflio sazogadoebis yuradRebis gazrda tran-
serovnuli korporaciebis socialuri pasuxismgeblobis
mimarT globalizaciis procesebis konteqstiT da sxva.
yvala am ZiriTadi tendenciis erToblivi gavleniT
gaizarda PR-is mniSvneloba, rogorc marTvis umniSvnelo-
vanesi funqciisa, romelic ganmsazRvrel rols asrulebs
kompaniis warmatebuli saqmianobis uzrunvelyofaSi.
127
menejmenti, marketingi, turizmi
bolo ori aTeuli wlis ganmavlobaSi momxdarma
obieqturma cvlilebebma gamoiwvia marketingis kompleq-
sis mniSvnelobisa da arsis gafarToeba. Tuki adre moiaz-
reboda e.w. 4P (Product, Price, Place, Promoti on – produqti, fasi, adgili da mxardaWera), filip kotlerma misi sruli gage-
bisaTvis mizanSewonilad CaTvala mexuTe _ P-s SemoReba, romelic PR-s gulisxmobs1 da rasac Cvenc veTanxmebiT.
integrirebuli marketinguli komunikaciebi gulisx-
mobs PR-is da reklamis CarTvas marketingis procesis
yvela stadiaze _ dagegmvidan dawyebuli _ bazarze win
wawevamde. amitomac, amJamad msoflios wamyvan kompaniebSi
marketingis funqciis safuZvelia integrirebuli market-
inguli komunikaciebi.
sakomunikacio gegma mkafiod unda mijnavdes re-
klamis, PR-isa da marketingis pasuxismgeblobis ares. Ti-
Toeul mimarTulebas gaaCnia Tavisi amocanebi:
_ reklama iZleva kontrolirebadi informaciis
gavrcelebis saSualebas;
_ marketinguli RonisZiebebi xels uwyobs gayid-
vebs;
_ PR dadebiT reputacias uqmnis produqcias da or-
ganizacias mTlianobaSi.
cnobili specialisti klaus hilgersi gvirCevs:
`daiviwyeT marketingi da reklama, modis PR-is dro~,2 ma-gram arc mTlad asea saqme. marketingis mniSvnelobis
uryev poziciaze miuTiTebs Tundac is faqti, rom mar-
ketingis sferos mkvlevar martin lindstormis (Martin Lindstorm) wignebi _ marketingis garSemo, mravali welia
msoflio bestselerTa siaSia, iTargmneba 40 enaze da 60-
ze met qveyanaSi gamoicema. `neiromarketingis guru-d~
wodebuli m.
1 sazogadoebasTan urTierTobis samagido enciklopedia (avtor-
Ta koleqtivi), `cotne~, Tb., 2006, gv.64.2 http://www.georgianbrand.ge/
128
loid qarCava, loid qarCava, eTer sarjvelaZeeTer sarjvelaZe
lindstormi 2009 wels Jurnalma `Taimma~ (TIME) msoflios 100 yvelaze gavlenian adamianTa Soris daasaxe-
la1. m. lindstormma SemoiRo termini _ ̀ neiromarketingi~,
rac avtoris ganmartebiT, marketingisa da neiromecniere-
bis qorwinebaa.
mravali brendis marketinguli strategia dafuZneb-
ulia bazris Seswavlis raodenobriv da xarisxobriv
gamokvlevebze. lindstormis azriT, adamianis gadaw-
yvetileba raime nivTis yidvis Sesaxeb gauTviTcnobier-
ebelia da gamokiTxvaze dayrdnobiT gadawyvetilebebis
miReba, 90%-iT ar aris gamarTlebuli.
martin lindstormi Tavis bestselerSi _ `Buy-ology~, anu `mecniereba gayidvebis Sesaxeb~, marketingisa
da neiromecnierebas Soris kavSiriT xsnis, Tu ratom
vyidulobT Cven ama Tu im nivTs. bestselerSi avtori
cdilobs daakavSiros sloganebi, reklamebi, sareklamo
melodiebi da aqciebis gavlena myidvelis arCevanze. is
swavlobs adamianebis fsiqikas, ganixilavs maT qvecnobier
samyaros, radgan miiCnevs, rom swored adamianis tvinia
gadamwyveti myidvelis arCevanSi. m. lindstormis infor-
maciiT, man Seiswavla 2000 adamiani msoflios sxvadasxva
qveyanaSi 3 wlis manZilze da swored amis safuZvelze
akeTebs daskvnebs. faqti ki is aris, rom misma wignebma
msoflio aRiareba moipoves. Tu gamyidvelma kompaniam
icis, ra kuTxiT unda miudges myidvels, misTvis martivi
xdeba potenciuri momxmareblis marTva.
bolo aTwleulebSi aqtiuri gaxda brendi da brend-
ingi. brendi marketingSi ganisazRvreba rogorc momx-
mareblis cnobierebaSi produqtis aRqma. brendi ar aris
logo, sareklamo gancxadeba da arc Tavad produqti.
brendi momxmareblis STabeWdilebebis krebulia mocemul
produqtze. brendi gansakuTrebiT mniSvnelovani xdeba
maSin, rodesac bazarze konkurenti warmoiSoba. momxmare-
beli brends arCevanis gakeTebis procesSi iyenebs. is
http://netgazeti.g1 e
129
menejmenti, marketingi, turizmi
uadvilebs momxmarebels gaarkvios romeli produqtia
misTvis sxvebTan SedarebiT ukeTesi.1
`brendingi mTlianad komunikaciis meSveobiT re-
alizdeba. komunikacia daiyvaneba imaze, ra informacias
miiRebs auditoria. brendingi aris is, rac auditoriis
cnobierebaSi xdeba. brendi ar arsebobs sapatento bi-
uroSi, rogorc savaWro marka. is ar imaleba dizainis
saSualebebSi. brendi brendad mxolod adamianis cno-
bierebaSi xdeba.~1
brendireba misi Rirebulebis gazrdas niSnavs.
brendingis saSualebiT SesaZlebelia produqtis, momsax-
urebis, kompaniis, movlenis, pirovnebis faseulobis gaz-
rda.
savaWro niSnis warmatebuloba, rogorc wesi, misi
cnobadobis gazomviT dgindeba. cnobadoba, Tavis mxriv,
reklamirebis sxvadasxva saSualebiT miiRweva. reklama
investiciebs moiTxovs. savaWro niSnis warmatebuloba
jer kidev ar niSnavs brendis Camoyalibebas.
brendis Seqmnis klasikur mizezs warmoadgens misi
unari, gazardos sxvaoba TviTRirebulebasa da gasayid
fass Soris (magaliTisTvis, dResdReobiT Intel-s SeuZlia
aiZulos myidveli, gadaixados masSi 40%-iT meti, vidre
nebismier sxva procesorSi, miuxedavad imisa, rom xarisx-
iT Intel-s arafriT Camouvardeba, zog SemTxvevaSi, sjobs
kidec sxva procesorebi). brendisTvis damaxasiaTebelia
momxmarebelTan „megobruli urTierTobebis“ damyareba,
adamianebi ki megobrebis erTgulebi arian da xSirad pa-
tioben nakls.
dRevandel swrafad cvalebad samyaroSi sul
ufro mcirdeba produqtebisa da momsaxurebis sasic-
ocxlo cikli. 10-15 wlis win kompaniebs mxolod Tavi-
si produqtebi ainteresebda, dRes ukve aqcenti keTdeba
http://www.nplg.gov.ge1
130
loid qarCava, loid qarCava, eTer sarjvelaZeeTer sarjvelaZe
brendze. produqtebi Cndeba da qreba, brendi ki rCeba. mTa-
varia, brends hqondes filosofia, individualuroba, Sarmi
da qmnides Rirebulebebs. saboloo angariSiT, swored
saerTo Rirebulebebia is „gasaRebi“, rac momxmarebels
brendTan akavSirebs. cnobili brendis _ `sTarbuqsis~
(Starbucks) xelmZRvanelis, maikl suinis TqmiT: „kompania
Zalian iSviaTad hqmnis brends, is mxolod pirvel nabijs
dgams, brends ki Semdgom ayalibeben klientebi, radgan
brendi aris urTierTobebi“1.
brendis susti da Zlieri mxareebis analizisaT-
vis, Svedi mkvlevari Tomas gedi Tavis bestselerSi _
„oTxganzomilebiani brendingi“, oTxganzomilebian mod-
els gvTavazobs. esenia: funqcionaluri, socialuri, men-
taluri da sulieri ganzomilebebi. Cvenc veTanxmebiT am
mosazrebas.
nebismieri legendaruli brendis warmatebis miz-
ezebis gaanalizebisas irkveva, rom momxmareblis cno-
bierebaSi brendis Camoyalibeba oTxi mimarTulebiT, anu
oTxi ganzomilebiT xdeba:
1. funqcionaluri ganzomilebiT produqciis sarge-
blianoba aris mTavari: dabali fasi, maRali xarisxi, sa-
siamovno atmosfero;
2. socialuri ganzomileba asaxavs damokidebulebas
myidvelsa da im socialur jgufs Soris, romelsac unda
ganekuTvnebodes es myidveli;
3. mentaluri ganzomilebiT mniSvnelobas iZens ara
is, Tu ras fiqrobs momxmarebelze gare samyaro, aramed is,
Tu ras fiqrobs momxmarebeli sakuTar Tavze;
4. sulieri/idealisturi ganzomileba sistemis yve-
laze didi nawilia. vinc icis am ganzomilebis Sinaarsi,
g.erqomaiSvili, inovaciebi da brendis Seqmnis saSualebebi, 1
Jurn. `axali ekonomisti~, 2007, #5, gv.23.
http://ipm.ge/article/Brandin2 g
131
menejmenti, marketingi, turizmi
man zustad icis, ra kavSiri aqvs brends, produqts an
kompanias am did sistemasTan. am ganzomilebaSi warmate-
bis miRweva yvelaze rTuli amocanaa imis gamo, rom ar
SeiZleba iyo naxevrad an cotaTi eTikuri. am gzaze dam-
dgar brends ukan dasaxevi gza aRar rCeba. amitom, Tu
brendi acxadebs Tavisi maRali idealebis Sesaxeb, igi
aucileblad mzad unda iyos dartymisTvis gare samyaros
mxridan. es am ganzomilebis kanonia.1
rac dro gadis, adamiani materialuri Rirebulebebi-
dan ukve sulieri, moraluri da fsiqologiuri faqtore-
bis gamoyenebiT swavlobs momxmareblamde misasvlel
gzas. Cven mier zemoT naxseneb martin lindstorms ori
bestseleri aqvs gamocemuli brendis Temaze. is Tavisebu-
rad xsnis da Tvlis, rom msoflio religiebis samyaro,
brendis Senebis procesis wyaroa. igi aseve, msjelobs
adamianis 5 grZnobis mniSvnelobaze brendis Seqmnis pro-
cesSi. isic saintereso faqtia, rom Tomas gedi Tavis best-
selerSi - „oTxganzomilebiani brendingi“, romelzec Cven
zemoT gvqon da msjeloba, SesavalSi albert ainStainis
sityvebis citirebas axdens: `sjobs gwamdes, vidre ar
gwamdes, radgan rwmeniT yvelaferia SesaZlebeli~.1 rwmena
saWiroa yvelgan da yvelaferSi, maT Soris biznesSi. PR unda ganvixiloT rogorc erTjeradi procesi, moqmedeba,
xolo brendingi – rogorc mravaljeradi reklama da
PR, romelic saboloo angariSiT, qmnis da zrdis firmis
imijsa da sandoobas.
qarTuli kompaniebis kvlevam gviCvena, rom samwux-
arod maTi umravlesoba ver acnobierebs integrirebuli
marketinguli komunikaciebis rols da ar (an ver) awar-
moeben saTanado RonisZiebebs. am kuTxiT Zalisxmevis war-
marTva umniSvnelovanesia, radgan marketinguli komunika-
ciebi - marketingi, reklama, PR da brendingi, produqciis
http://ipm.ge/article/Brandin1 g
132
loid qarCava, loid qarCava, eTer sarjvelaZeeTer sarjvelaZe
gasaRebisaTvis is oqros wiboebia, romelic produqciis
garSemo TvalismomWrelad unda brwyinavdes. es is bi-
zneskomunikaciebia, romelic swored integrirebulad
da harmoniulad SeTanawyobilad unda xorcieldebodes.
TiToeuli mimarTulebiT kompaniis top-menejmenti, gansa-
kuTrebuli yuradRebiT da saTuTad unda moepyras po-
tenciur momxmarebels, raTa am ukanasknelma, dRevandel
pirobebSi, roca bazarze nebismieri saxeobis produqtis
sakmaod didi arCevania, advilad gaakeTos arCevani misi
produqciis sasargeblod.
Integrated Marketing Communications in BusinessIntegrated Marketing Communications in Business
L. Karchava L. Karchava E. Sardjveladze E. Sardjveladze
The present article discusses comparative characteristics of adver-tisement, marketing, PR and branding as intergarted marketing communi-cations in business. Their importance and role in business as compound-ing parts of business communications are also showed. If advertisement, marketing and PR are considered as one-time process and action, brand-ing should be considered as multiple advertising and PR, that creates and increases the image and reliability of the product and the company over time.
Besides, marketing communications – marketing, advertisement, PR and branding are like golden ribs for the product and they should be shining brightly in selling process. These are the business communications, which should be used in integrated and harmonious way and management of companies should pay appropriate attention to them.
1 http://ipm.ge/article/Branding.
133
menejmenti, marketingi, turizmi
ioseb masuraSviliioseb masuraSvili
`inovaciuri menejmentis centris~ `inovaciuri menejmentis centris~
xel-li, ekononikis doqtorixel-li, ekononikis doqtori
saqarTvelo dRes mwvaved ganicdis mecnierebis sferoSi
im sindromis ukmarisobas, romelmac ukanasknel wlebSi
seriozuli dartyma miayena evropas da cnobilia, „evropis
paradoqsiT“. es paradoqsi SeiZleba formulirebul iqnes
Semdegnairad: ramdenad aris SesaZlebeli saqarTvelom
ufro metad izrunos mecnierebisa da ganaTlebis
ganviTarebaze im simdidris safuZvelze, romelic mas
gaaCnia maRalkvalificiuri kadrebis saxiT?
dRes, zogadad msoflioSi, qveynebis ekonomikuri
miRwevebis sazomad iTvleba maTi konkurentunarianoba,
rac uSualo kavSirSia teqnologiebis transferebTan,
kvlevebis (mecnierebis) komercializaciasTan (intensiuri
kvlevebis warmoeba, misi Sedegebis aTviseba inovaciebis
saxiT da am inovaciebis realizacia bazarze).
xSirad, warmatebuli ar aris arc axali ideis
produqtad gadaqceva da arc produqtis gasvla bazarze1.
bevri analitikosis azriT, am warmatebis gasaRebia im
procesis Seswavlaa, romlis meSveobiTac inovaciuri
produqti gadaiqceva komerciulad.
samwuxarod, TiTqmis ar arsebobs mimdinare
statistikuri monacemebi axali an Tundac mniSvnelovnad
gaumjobesebuli produqtebis Sesaxeb. kvlevebi
TiTqmis ar moicavs kerZo seqtors. aseve ar arsebobs
1 htt p://www.mccombs.utexas.edu/MSTC/Corporate-Relati ons.aspx
teqnologiebis menejmentis teqnologiebis menejmentis
aqtualuri sakiTxebiaqtualuri sakiTxebi
134
ioseb masuraSviliioseb masuraSvili
informacia saxelmwifo seqtoris inteleqtualuri
sakuTrebis mniSvnelobis, kvlevebisa da ganviTarebis
xarisxis, samewarmeo saqmianobisa da misi licenzirebis
urTierTkavSiris xarisxis, inteleqtualuri sakuTrebis
marTvis an komerciuli aqtiurobis finansuri aspeqtebis
Sesaxeb.
mecnierebis komercializaciaze msjelobisas
igulisxmeba yvela is sfero, sadac mimdinareobs
kvlevebi. mimdinare kvlevebi ki, Catarebul samecniero
konferenciebTan erTad, rogorc cnobilia, erTgvari
stimulia ideebis generirebisaTvis1.
ganvixiloT mecnieruli kvlevebis komercializaciis
ori modeli:
1. goldsmiTis modeli,1. goldsmiTis modeli, romelic wamyvani teqnolo-
giebis komercializaciis strategiebisa da RonisZiebebis
erTgvari sagzao rukaa. es modeli, Tavis mxriv, iyofa
Tormet RonisZiebad (romelSic aRwerilia warmatebis
miRwevis problemebi). TiToeul maTgans gaaCnia teqnikuri
etapi, bazris etapi da biznes-etapi2.
es modeli sxvadasxva stadiaze - sainformacio da
teqnikur moTxovnebze saWiroebebis gansazRvris, proeqtis
ganviTarebis Rirebulebis dadgenis da finansuri
moTxovnebis prognozirebis - procesis Sefasebis
safuZvelia.. aqedan gamomdinareobs sakmaod specifikuri,
mowesrigebuli procesi (ix. sqema 1).
es modeli SemuSavebuli iqna axali produqtebis
dasanergad da im axali kompaniebis Sesaqmnelad, romelic
yvelaze xSirad iyenebs axalwarmoqmnil da mowinave
teqnologiebs. swored es axalwarmoqmnili, mowinave
teqnologiebi warmoadgenს im saerTo raodenobis
Zalian umniSvnelo procents, romelSic inovaciebis
umetesoba dakavSirebulia teqnologiebis miRebasa da
adaptirebasTan. 1 htt p://www.research.ucf.edu/2 htt p://www.ott .nih.gov/current_issues/archive_2008.aspx#08112008
135
menejmenti, marketingi, turizmi
კონც
ეპტუალ
ური
სტად
იაგანვით
არების
სტ
ადია
ბაზარ
ზე გასვლის
სტ
ადია
ბაზრის
გაფ
ართოების
სტ
ადია
ბაზრის
ეტაპი
პირველად
ი ბაზარ
ი და შეფასების
შესაძლ
ებლობები
.ძი
რით
ადი
მომხ
მარებლის
იდ
ენტიფ
იცირ
ება და
შეფასება.
მარკეტინ
გული გეგმ
ის
შემუ
შავება
სეგმენტ
აციი
ს გათვალის
წინები
თ,
მარკეტინ
გული არ
ხები
ს და მო
მხმარებლების
ურთიე
რთკავშ
ირის
სტ
რატ
ეგიე
ბი.
გეგმ
ის პოპუ
ლარ
იზაც
იის
განხ
ორცი
ელება.
ბაზრის
კონკურენტული
დაზ
ვერვა
.
მიზნო
ბრივ
ი ვერტიკ
ალური და
შერეუ
ლი ბაზრები და ბაზარ
ზე
შეღწევი
ს შესაძლ
ებლობა
.
მიწო
დების
პარ
ტნი
ორული
არხე
ბის და
(მომხ
მარებელ
თან
ურთიე
რთობი
ს მართვი
ს სი
სტემის
(CR
M) გ
აფარ
თოება.
ბიზნეს
ეტაპი
ფინ
ანსუ
რი,
ფიზ
იკური და
ადამიანუ
რი რესურსები
ს (H
R) მ
ოთხო
ვნების
განსაზ
ღვრ
ა.
უსაფრთხო
ება მო
ითხო
ვს
დაფ
ინანსებას.
მენეჯმენტ
ის გუნდ
ის,
ფინ
ანსუ
რი და ბი
ზნეს-
გეგმ
ის შექმნა.
მართვა
დაფ
ინანსები
ს,
უნარების
ა და
წარმო
ების
მოთხო
ვნების
შესაბამი
სად
.
სტრატ
ეგიუ
ლი და
ბიზნესგ
ეგმები
ს დარ
ეგულირ
ება საბაზრო
შესაძლ
ებლობებზ
ე რეაგი
რების
ათვი
ს.
დივ
ერსი
ფიც
ირება იმ
შიგ
ა და გარე უნარების
, რომელიც
აუ
ცილებელ
ია ინვესტიც
იები
დან
შემო
სავლ
ების
მიზ
ნის
მისაღწევად
.
საერ
თაშორის
ო პარ
ტნი
ორობი
ს დამყარება.
ტექნი
კური
ეტაპი
საექსპლუატ
აციო
მო
თხო
ვნების
და
თავის
ებურებების
განსაზ
ღვრ
ა.
ტექნო
ლოგი
ების
კო
ნკურენტუნარიანო
ბის
დაზ
ვერვა
- საპატენტო
ძი
ება.
განვით
არების
გადაადგი
ლება ტესტირ
ების
და წარმო
ების
ეტაპში
.
ნედლეუ
ლის
წყარო
და
ხარის
ხის უზრუნველ
ყოფის
სი
ტემის
დად
გენა
წარმო
ების
საშუალ
ებების
ჩამო
ყალიბ
ება და
პროდუქც
იის ტექნი
კური
უზრუნველ
ყოფა.
პროდუქტ
ის შემუშავები
ს დამატ
ებით
ი ცი
კლის
განსაზ
ღვრ
ა.
პროდუქტ
ის კონკურენტული
ფუნქცი
ონი
რების
მუდმი
ვი
შეფასება და განვით
არებად
ი ტექნო
ლოგი
ების
მიღ
ება
sqema 1. goldsmiTis modeli1
1 oklaho
mas teqnologiebis komercializaciis centris monacemebi.
136
ioseb masuraSviliioseb masuraSvili
am modelis uaryofiTi mxarea misi mouqneloba
ukukavSirisTvis. magaliTad, teqnologiebis danergvis
SemTxvevaSi aucilebeli ar aris yvela stadiis gavla,
magram es modeli ar iZleva Tanmimdevrobis Secvlis
SesaZleblobas produqtis saeqspluatacio moTxovnebisa
da ganviTarebis stadiis Sesabamisad. amitom, ufro
misaRebia funqcionaluri modeli.2. 2. andreev-sirkinis modeli.andreev-sirkinis modeli. ganxiluli modelis
msgavsad, es modelic komercializaciis procesSi
Tanmimdevrobis maCvenebelia. Tumca ori sawyisi
etapisaTvis - ideaTa Sesabamisi generirebisa (samecniero
kvlevebi da ganviTareba, konferenciebi da a.S.) da
komercializaciisaTvis, investiciebi (naRdi Tanxebis
akumulireba) proeqtSi ara sakmarisia1. am modelSi,
transformaciis periods pirvel or fazas Soris,
gadamwyveti mniSvneloba aqvs rentabelurobisa da
warmatebuli marketingis TvalsazrisiT (ix. sqema 2).
sqema 2. andreev-sirkinis modeli
mas Semdeg, rac produqti gava bazarze, drois sidide
1 htt ps://share.sandia.gov/news/resources/releases/2008/CLP.html
siCqare
(dro
bazarze)
masStabi
(drois
sidide)
dawyeba
dro
mxardaWera
(dawyebis Semdgomi
investiciebi)
ideebis
generireba
komercia-
lizacia
realizacia
137
menejmenti, marketingi, turizmi
Seesabameba im konkretul dros, romelic aucilebelia
produqtis rentabelobis zRvaris misaRwevad. produqti
(an momsaxureba) rac ufro adre miaRwevs warmoebis
optimalur masStabebs, miT ufro swrafad moitans mogebas
da swored bazris reaqcia iqneba is, rac komerciul
warmatebas an warumateblobas gansazRvravs.
mesame etapze (realizacia) aqcenti keTdeba
investiciebidan Semosavlebze. es Semosavlebi yovelTvis
miRwevadi ar aris, ramdenadac danaxarjebma teqnikur
mxardaWeraze, reklamasa da ganviTarebaze SesaZloa
gadaaWarbos investiciebidan amonagebs. miuxedavad amisa,
msgavsi situacia dasaSvebia, ramdenadac inteleqtualur
sakuTrebaze uflebis gamoyenebiT SeiZleba miRebul iqnes
arapirdapiri mogeba patentebze, roialtis daxmarebiT,
saavtoro uflebebiT da a.S. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
komerciuli mogeba SesaZloa Sefasebul iqnes aRniSnuli
tipis arapirdapiri mogebiTac.
komercializaciis procesis racionaluri
gamoyenebis mizniT, pirvel rigSi, aucilebelia inovaciebis
komercializacias SevxedoT saxelmwifo da kerZo seqtoris
aspeqtiT (maT Soris, rogorc universitetebis, aseve
samecniero-kvleviTi institutebis gaTvaliswinebiT).
komercializacia ganekuTvneba im RonisZiebaTa
serias, romelsac sabazro moTxovnebis Sesabamisad,
firmebi axorcielebs codnis da teqnologiebis
gardasaqmnelad axal produqtebad, procesebad
an momsaxurebad. komercializaciis procesisTvis
gadamwyvetia maRalkvalificiuri kadrebi (mecnierebi,
inJinrebi, menejerebi da a.S.).
komercializacia aris ideis an gamogonebis gadaqceva
sasargeblo produqtad an momsaxurebad. zogierTi Tvlis,
rom komercializacia niSnavs ideis an gamogonebis
138
ioseb masuraSviliioseb masuraSvili
gardaqmnas iseT sabazro produqtad an momsaxurebad,
romelic ukan aucileblad mogebiT dabrundeba.
komercializacia farTo inovaciuri procesebis
Semadgeneli nawilia da SeiZleba moicavdes iseT cdebs
an kvlevebs, rasac SeuZlia rom proeqti finansurad ufro
momgebiani gaxados1.
aqve unda aRvniSnoT inovaciebis marketingis Sesaxeb,
romelic mniSvnelovani cvlilebebis gaTvaliswinebiT,
marketingis axali meTodis danergvaa dizainSi an SefuTvaSi,
produqtis ganTavsebasa an fasSi. inovaciebis marketingi
mimarTulia klientebis ukeT dakmayofilebisaken, axali
bazrebis aRmoCenaze an ukve arsebul bazarze produqtis
xelaxla pozicionirebaze, firmis moculobis gazrdis
mizniT.
inovaciebis wamqezebeli meqanizmi, pirvel rigSi,
konkurenciaa. moZvelebuli teqnikisa da teqnologiebis
gamoyenebis procesSi, misi mwarmoeblebi da momxmareblebi
diferencirebul zarals ganicdian, ris gamoc iZulebuli
xdebian inovaciebis aTvisebis meSveobiT eZebon sakuTari
sawarmoo danaxarjebis Semcirebis SesaZleblobebi.
im samewarmeo firmebs, romlebic aiTvisebs efeqtian
inovaciebs, SesaZlebloba eZleva Seamciros sawarmoo
xarjebi da Sesabamisad, saqonlis (produqtis, momsaxurebis)
realizebis fasic.
inovaciuri biznesis arsia mudmivi eqperimenti. ra Tqma
unda, Zalian mniSvnelovania gegmebi, kvlevebi, resursebis
racionaluri ganawileba, magram bazris Seswavlas sxva
garemoebac ganapirobebs, rogoricaa: bazris globalizacia,
konkurenciis gamwvaveba, garemoSi cvlilebebis zvaviseburi
1 Nicholas Wade. The Science Business: Report of the Twentieth Century Fund Task Force on the Commercialization of Scientifi c Research. Priority Press Publications. 2004.p.4.
139
menejmenti, marketingi, turizmi
zrda da momxmareblis dominireba bazarze.
inovaciuri ideis realizebasTan dakavSirebiT,
saboloo gadawyvetilebis miRebamde, aucilebelia
yuradReba gamaxvildes realuri riskebis da realuri
mogebis molodinebTan dakavSirebul or mniSvnelovan
sakiTxze: 1. proeqtidan miRebuli mogeba sagrZnoblad
meti unda iyos, vidre misi realizebis xarjebi, da 2.
proeqtTan dakavSirebuli riski dasaSveb SefardebaSi
unda iyos misi realizebiT miRebuli ukugebis savaraudo
SefasebasTan1.
Zalian perspeqtiul ideasac ki, „TavisTavad“, ar
moaqvs novatori sawarmosTvis warmateba bazarze.
imisaTvis, rom miaRwios inovaciuri saqmianobis mizans -
miiRos monopoliuri zemogeba, samewarmeo firmas sWirdeba
Sesabamisi pirobebis dacva da garkveuli moTxovnebis
dakmayofilebac. am situaciebSi, saTanado procesis
sakmarisi moqnilobis gamo, ukeTesad miCneulia mcire
inovaciuri firmebi.
kvlevaze orientirebuli mcire biznesi jer kidev
1960-ian wlebSi Camoyalibda, rodesac sauniversiteto
centrebis irgvliv mravali e.w. samecniero firma Seiqmna.
magaliTad, stenfordis universitetis (aSS) maxloblad
Tavmoyrilia eleqtronikis dargSi moqmedi 3 aTasze meti
saSualo da mcire firma. maTSi dasaqmebulTa saerTo
raodenoba 200 aTasis farglebSi meryeobs. miuxedavad
imisa, rom TiToeuli firma nawarmis mxolod 3 saxeobas
uSvebs, yvela erTad kompiuteruli teqnikis eleqtronuli
komponentebis arsebuli msoflio moTxovnilebis
daaxloebiT 20%-s faravs2.
produqtis konkurentul warmatebas dRevandel
1 Strategic Management of Tecnology and Innovation. Robert Burgelman,Clayton Christensen. McGraw Hill. New York. 2010. 2 htt p://www.stanford.edu/research/
140
ioseb masuraSviliioseb masuraSvili
bazrebze ZiriTadad samewarmeo saqmianobis iseTi
maxasiaTeblebi gansazRvravs, rogoricaa Zveli produqciis
axliT Canacvlebis siswrafe, nawarmis xarisxis da
saimedoobis done, fasi da a.S.
saerTo ekonomikuri maCveneblebis sanacvlod,
miRwevebi teqnologiur ganviTarebasa da inovaciebis
menejmentSi, dRes qveynis ekonomikuri siZlieris da
erovnuli samrewvelo politikis efeqtianobis sazomia.
amasTan, gadamwyveti mniSvneloba ar aqvs qveyana
ganviTarebas iwyebs sakuTari, Tu sxvebisgan gadmoRebuli
teqnologiuri miRwevebis safuZvelze. mTavaria, man
moaxerxos zemoT xsenebuli maxasiaTeblebis srulyofa
inovaciuri procesebis saTanado warmarTvis meSveobiT
(amis magaliTia axali qarTuli sawarmo „algoriTmi“).
am maxasiaTeblebiT winsvlis praqtikulad
amouwuravi rezervebis arsebobaze araerTi qveynis swrafi
da Sedegiani industriuli ganviTarebis gamocdileba
miuTiTebs (iaponia, singapuri da a.S.).
saerTaSoriso konkurentunarianobisaTvis mTavaria
Semdegi oTxi piroba: 1.teqnologiuri infrastruqtura,
raSic igulisxmeba is sawarmoebi, dawesebulebebi da
resursebi, rac aucilebelia intensiuri teqnologiis
samrewvelo procesebis mimdinareobis uzrunvelsayofad,
saTanado nawarmis damuSavebisaTvis, misi warmoebisa
da bazarze wardgenisaTvis; 2.erovnuli orientirebi
- qveyanaSi unda SeirCes samrewvelo prioritetebi
da gatardes maTi ganviTarebis xelSemwyobi saerTo-
saxelmwifoebrivi masStabis RonisZiebebi, romlis
mizania qveyenaSi axal teqnologiebze orientirebuli
produqciis xvedriTi wonis zrda; 3.socialur-ekonomikuri
infrastruqtura, rac moicavs im sazogadoebriv da
ekonomikur institutebs, romlebic unda anviTarebdes,
141
menejmenti, marketingi, turizmi
razmavdes da amoqmedebdes Tanamedrove industriuli
qveynebisTvis damaxasiaTebel materialur, adamianur,
organizaciul da finansur resursebs; 4.industriis
mwarmoebluroba, rac ganpirobebulia im materialuri
da adamianuri resursebis arsebobiT da maTi gamoyenebis
efeqtianobiT, romlis gareSe SeuZlebelia Tanamedrove
warmoebis organizeba da gaZRola.
saerTaSoriso konkurentunarianobis TavlsazrisiT
SeiZleba paradoqsulad JRerdes, magram zogjer qveynebi,
romelTac sakuTari potencialis ganviTareba „sufTa
furclidan“ uwevT, am pirobebis Seqmnis TvalsazrisiT
ukeTes mdgomareobaSi aRmoCndebian xolme (da am
mxriv saqarTvelos didi perspeqtiva gaaCnia), vidre
industrializebuli qveynebi, romelTac amisTvis ukve
Camoyalibebuli viTarebis Secvla uwevT. magaliTad,
miuxedavad imisa, rom britaneTis samefo erT-erTi
aRiarebuli teqnologiuri lideria, mis samrewvelo
bizness axasiaTebs rigi Tavisebureba, rac winaaRmdegobebs
uqmnis qveynis Semdgom progrss. maT Sorisaa:
sazogadoebaSi gavrcelebuli pirovnuli ganwyobebi,
romlebic momsaxurebis sferosTan SedarebiT, warmoebaSi
dasaqmebas naklebad mimzidvelad miiCneven, ris gamoc ver
xerxdeba sakmaod konkurentunariani inJinrebis momzadeba
adgilobrivi kadrebisagan; SezRuduli Siga bazari,
romelic aSS-s da iaponiis saSinao bazrebTan SedarebiT,
nakleb stimuls qmnis kapitalis investirebisaTvis;
ekonomikis swrafad ganviTarebad seqtorebSi moqmed
kompaniaTa raodenobis simcire (magaliTad, eleqtronikaSi)
da mewarmeTa ltolva ganviTarebis naklebi potencialis
mqone iseT tradiciul dargebSi investirebisaken,
rogoricaa ludis an teqstilis warmoeba; menejerebis
SedarebiTi dabali kompetencia, romelic axSobs
142
ioseb masuraSviliioseb masuraSvili
TanamSromlebis SemoqmedebiTobas da win eRobeba biznesis
efeqtianobis zrdas.
maRalteqnologiuri da mecnierebatevadi dargebis
ganviTarebis xelSewyobisTvis gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs qveyanaSi codnis akumulirebis da
SeTvisebis unaris arsebobas, ris deficitic saqarTveloSi
namdvilad ar aris da, rac Cveni qveynis erT-erTi
upiratesobaa.
codnis Sedegiani aTviseba SesaZleblobas aZlevs
individebs, sawarmoebsa da sazogadoebas, moaxdinon
warmoebaSi gamoyenebuli resursebis utilizeba, srulyon
sakuTari kvalifikacia da amiT monawileoba miiRon
qveynis ganviTarebaSi. am mxriv, dReisaTvis saqarTvelos
potenciali sakmaod maRalia da misi srulad amoqmedeba
qveynis ekonomikur gaZlierebas didad Seuwyobs xels.
Conceptual Issues in Technology ManagementConceptual Issues in Technology Management
I. MasI. Masurashviliurashvili
Competitiveness is considered to be a measure for the country’s economic achievements, which is directly linked to the transfer of technology and commercialization of research. Very often, turning a new idea into product or launching a new product is not successful. In order to use the commercialization process effectively, fi rst of all, it’s necessary to look at commercialization of innovations from the point of view of the state and the private sector. For the development of high-tech and scientifi c sectors, it’s especially important to accumulate knowledge within the country, which really isn’t a problem for Georgia, but the most important thing is to make these resources work.
143
menejmenti, marketingi, turizmi
sergo cagareiSvili sergo cagareiSvili
soflis meurneobis akademiuri doqtori, soflis meurneobis akademiuri doqtori,
akaki wereTlis saxelmwifo universitetis akaki wereTlis saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesoriasocirebuli profesori
eka deviZe eka deviZe
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis doqtorantiuniversitetis doqtoranti
saqarTveloSi turizmis ganviTarebis strategia
eyrdnoba turizmis mdgradi ganviTarebis msoflioSi
aRiarebul principebs da aSkara upiratesobas aniWebs
bazris moTxovnis stimulirebas. iseTi maRali turistu-
li da sakurorto potencialis mqone qveyanaSi, rogoric
saqarTveloa, aucilebelia gamoikveTos turizmis prior-
itetulobis Semdegi kriteriumebi:
- turizmis eqsportabelurobis maRali done da
aqedan gamomdinare, qveynis Semosavlebis zrdaSi misi
didi potenciali;
- mosaxleobis dasaqmebis masStaburi SesaZleblo-
ba;
- regionuli ekonomikuri ganviTarebis donis
gamoTanabrebis rezervebis arseboba (amis SesaZleblobas
iZleva turistuli potencialis bunebriv-geografiuli
gaadgileba qveynis mTel teritoriaze;
- ekonomikis sxva dargebis (turizmis momijnave
dargebi) ganviTarebis stimulireba da sxva.
Zalze mniSvnelovania, rom bolo ori wlis ganmav-
lobaSi aRiniSneba qveyanaSi Semosul ucxoel turistTa
da vizitorTa zrdis tendencia. mxolod mimdinare wels,
SarSandel analogiur periodTan SedarebiT, maTi ricxvi
TiTqmis 50%-iT gaizarda.
turizmi imereTis regionSi: re-turizmi imereTis regionSi: re-
aloba da perspeqtivebi aloba da perspeqtivebi
144
sergo cagareiSvili, eka deviZe sergo cagareiSvili, eka deviZe
saqarTveloSi turizmis ganviTarebis strategiis
ZiriTadi mimarTulebebia: Semomyvani turizmis xelSew-
yoba da stimulireba, Siga turizmis ganviTareba, tur-
istuli da zogadi infrastruqturis ganviTareba, kom-
petenturi kadrebis momzadeba da gadamzadeba, dargis
saxelmwifo regulireba, sakanonmdeblo bazis srulyofa
da evrokavSiris kanonmdeblobasTan misi harmonizacia.
saqarTvelos regionebis turistuli resursebis popu-
larizacia da reklamireba.1 udavoa, rom imereTis
regionSi mimdinare RonisZiebebi da arsebuli realoba
karg safuZvels iZleva, rom saqarTvelos SuagulSi daw-
yebulma aRmSeneblobam axali masStabebi SeiZinos da
mniSvnelovni roli Seasrulos Tanamedrove, dasavluri
principebis mqone saxelmwifos formirebis procesSi.
aRniSnuli aspeqtiT imereTis regionis SesaZle-
blobebSi Sedis:
mcire da saSualo sawarmoebis funqcionirebis ga-Zliereba;
soflis meurneobis da mTlianad agrosasursaTo seqtorebis potenciali;
teqnoparkebis da industriuli zonebis warmoqm-nisaTvis Sesabamisi bazis arseboba;
regionis geografiuli mdebareoba, bunebrivi da istoriul-arqiteqturuli Zeglebi, xalxuri Semoqmede-
bisa da stumarTmaspinZlobis tradiciebi;
Q quTaiss aqvs turistebis miRebisa da ganawileb-is funqcia, rasac ganapirobebs didi da mcire kavkasionis
qedebis da Savi zRvis siaxlove;
imereTze gadioda ,,didi abreSumis gza“, rac, yvela epoqaSi satransporto magistralur kvanZs warmoadgen-
da.
saqarTvelos prezidentis iniciativiT, 2007 wlis
seqtemberSi, mTavrobam miiRo gadawyvetileba quTaisis is-
toriuli nawilis reabilitaciis Sesaxeb, romelic dakav-
Sirebulia quTaisis meore dedaqalaqad da turistul
1Department of Tourism and Resorts of Georgia 2009; http://www.georgia.travel/travel/index.php?page=10&sub=4&lang=1
145
menejmenti, marketingi, turizmi
qalaqad CamoyalibebasTan.
samSeneblo samuSaoebi 2007 wlis noembris TveSi
daiwyo. proeqti ramdenime etaps moicavs. pirveli etapi
samefo ubans, TeTri xidis mimdebare teritorias, cisfer-
yanwelTa, wminda ninos, wereTlisa da puSkinis quCebs (6ha),
sul 38 Senobas Seexo. maT Soris sruli, rekonstruqcia–
reabilitacia Cautarda 31 Senobas, aSenda 7 axali nage-
boba. ganxorcielda miwisqveSa samuSaoebi, Seicvala ko-
munikacia, eleqtro momaragebis sadenebi, bunebrivi airis
milebi, wyalgayvaniloba, quCebi mopirkeTda qvafeniliT,
damontaJda Tanamedrove tipis ganaTeba. istoriuli ub-
nis iersaxis aRdgena–reabilitacia ganxorcielda saar-
qivo masalebze dayrdnobiT. proeqtis avtoria jgufi
,,arqiteqtorebi–ji“, proeqtis pirveli etapis Rirebule-
bam Seadgina 18 mln dolari.1
sareabilitacio proeqtis meore etapi moicavs
aRmaSeneblis moedansa da mis mimdebare teritorias
(faliaSvilisa da rusTavelis quCebi).
aRdgenilia da restavrirebulia istoriulad da
arqiteqturulad mniSvnelovani Senobebi sareabilita-
cio ubanSi: quTaisis akaki wereTlis saxelobis pirveli
sajaro skola; kinoTeatri ,,radiumi“, kinoTeatri ,,mon-
pleziri”, sastumro ,,orienti“, oqros Cardaxi, yofili
sportuli skola, TeTri xidi, Tojinebis Teatri, operis
Teatri, wminda ninos saxelobis gimnazia – mesame sajaro
skola, erovnuli bankis Senoba, quTaisis operis Teatri.
Yyovelive aRniSnulis gaTvaliswinebiT, Cvens mier
damuSavebulia: safexmavlo samefo turistuli marSruti:
oqris Cardaxi–I skola–bulvari–aRmaSeneblis moedani–
jaWvis xidi–qvis kibeebi–bagrati–uqimerioni–erovnuli
parki–wiTeli xedi da romantikuli turi wyvilebisaTvis,
romelSic Sedis romantikuli msoflios gacnoba, saubari
siyvarulze, gelaTSi jvrisweris ritualSi monawileoba,
konkursi erovnul cekvebSi, simRerebSi, poeziaSi, gamar-
1imereTis samxareo administracia; http://imereti.ge/index.php?lang_id=GEO&sec_id=107
146
sergo cagareiSvili, eka deviZe sergo cagareiSvili, eka deviZe
jvebulTa dajildoveba da sxva.1
turizmis ganviTarebis saxelmwifo politikidan
gamomdinare, kidev ufro izrdeba imereTis regionis roli
turizmis ganviTarebaSi, yvelasaTvis cnobilia iuneskos
ZeglTa dacvis siaSi Setanili istoriul-arqiteqturu-
li Zeglebi: bagratis taZrisa da gelaTis samonastero
kompleqsis mniSvneloba. regionSi turizmis ganviTarebis
stimulia saqarTvelos kanoni imereTis mRvimeebis dac-
uli teritoriebis Seqmnisa da marTvis Sesaxeb, romel-
Sic daculi teritoriebis 12 Zeglia Setanili da rac,
eqstremaluri, eko da speleoturizmis ganviTarebis karg
saSualebas warmoadgens. aRsaniSnavia, aseve saTaflias
saxelmwifo nakrZalisa da wyaltubos (yumisTavis, prom-
eTes) karstuli mRvimis turistuli kompleqsebi.2
saTafliis saxelmwifo nakrZalSi mTavari turis-
tuli marSruti iwyeba ZiriTadi sanaxaobidan - dinoza-
vris nakvalevidan da miemarTeba kompleqsis kulturul
centrSi, lamazi xeivniT Sedis ,,dinozavris parkSi“, sa-
dac ganTavsebulia garTobisa da ganviTarebis obieqtebi.
turistuli biliki miemarTeba 330 metrian karstul mRvi-
meSi, romlis gamosasvlelidan ixsneba xedebi q. quTaisze,
gelaTis monastersa da imereTis soflebze. 2011 wels
saTaflia moinaxula 86653 turistma, Semosavlebma Sead-
gina 331368 lari.
promoTes (wyaltubo) karstuli mRvime unikaluri
bunebrivi movlenaa da mas gaaCnia udidesi SemecnebiTi
faseuloba, rogorc samecniero speleologiuri, aseve
turistuli gamoyenebis TvalsazrisiT. mRvimis mTavari
bilikis sigrZe 1 km-s aRemateba da warmoadgens mraval-
ferovan sanaxaobas: darbazebi, kamarebi, galereebi, mi-
wisqveSa mdinare, gaqvavebuli nakadebis, stalagmitebis da
1 s. cagareiSvili, n. SarabiZe, turizmis ganviTarebis perspeqtivebi
imereTSi, quTaisis universiteti, saqarTvelos ekonomikisa da mdgra-
di ganviTarebis socialur-ekonomikuri problemebi. profesor mas-
wavlebelTa II respublikuri samecniero-praqtikuli konferencia,
2010wlis 18 dekemberi.
2s. cagareiSvili, imereTis regionis rekreaciuli resursebi
racionaluri gamoyeneba da ekologiuri Sefaseba. quTaisi, 2009.
147
menejmenti, marketingi, turizmi
stalaqtitebis umdidresi formebi. 2011 wels promeTes
mRvime moinaxula 70331 turistma.
2011 wlis 5 aprils quTaisSi Seiqmna turizmis sain-
formacio centri turizmis erovnuli administraciisa
da quTaisis meriis erToblivi proeqtis farglebSi. misi
misiaa xeli Seuwyos turizmis ganviTarebas imereTis
regionSi, Seasrulos damakavSirebeli rgolis funqcia
turistsa da turistul servisebs Soris, centrSi Semo-
sul turists miawodos sruli informacia ganTavsebis,
kvebis, transportirebis, istoriuli Zeglebis, erovnuli
parkebisa da sxva turistuli atraqciebis Sesaxeb. Aanke-
tirebis safuZvelze moaxdinos imereTis regionSi arse-
buli da axladgaxsnili turistuli infrastruqturis
aRricxva, aRwera da fotomasalis moZieba, rac Tavsdeba
Sesabmis veb-gverdze www.mygeorgia.ge/tourism.1 es xels uw-
yobs regionSi arsebuli turistuli infrastruqturis
saerTo monacemTa bazaSi moxvedras.
q. quTaisis turizmis sainformacio centris mier
mowodebuli informaciis Tanaxmad, 2011 wels quTaisSi
Camovida da Rame gaaTia 81 049 ucxoelma (saSualo Ramis
Tevis raodenobaa 3 Rame) da 30 448 qarTvelma turistma.
amaTgan, quTaisis turizmis sainformacio centris servis-
iT isargebla 2564 ucxoelma turistma da 618 saqarT-
velos moqalaqem. 2
imereTis regionis turizmis ganviTarebaSi mniS-
vnelovani roli Seaqvs saxelmwifo rwmunebulis – gu-
bernatoris administracias da q. quTaisis merias. amasTa-
nave, am process xels uwyobs akaki wereTlis saxelmwifo
universitetis ekonomikisa da turizmis departamentis
turizmis mimarTulebis mier Catarebuli RonisZiebebi,
rac dakavSirebulia studentebis praqtika-staJirebasTan,
dasaqmebasTan, saerTaSoriso turistul gamofenebsa da
konferenciebSi monawileobasTan.
migvaCnia, rom imereTis regionSi turistuli momsax-
1 www.mygeorgia.ge/tourism.2quTaisis turizmis sainformacio centri, http://www.gnta.ge/
148
sergo cagareiSvili, eka deviZe sergo cagareiSvili, eka deviZe
urebis xarisxis gaumjobesebaze dadebiTad imoqmedebs
turizmis profesiuli saganmanaTleblo programebis
farTo masStabiT amuSaveba, turizmis profesiuli kole-
jis gaxsna. amasTan problemaa gidi-eqskursiamZRolebis
saTanadod momzadeba da maTi miznobrivad gamoyeneba.
Aamitom, kanonis Sesabamisad saswrafodaa misaRebi gadaw-
yvetileba kvalificiuri gidi-eqskursiamZRolebis tur-
istul-saeqskursio marSrutebze aucilebeli gamoyenebis
Sesaxeb.
imereTis regionsa da saerTod dasavleT saqarT-
veloSi socialur-ekonomikur, maT Soris turizmis ganvi-
Tarebas, xels Seuwyobs saxelmwifos mxardaWeriT saqmi-
ani, kulturuli, sportuli da sxva RonisZiebebis stabi-
luri dagegmva-Catareba, rogorc quTaisSi, aseve regionis
sxva qalaqebSi.
Tourism in Imereti Region: Reality and Perspectives
S. Tsagareishvili E. Devidze
The present article deals with the reality and perspectives of tour-ism development in Imereti Region. The authors discuss the potential of the region, in which under the state regulation and with the government support the success is already being achieved. The project initiated by the president (September, 2007) includes 2 stages, on the fi rst stage of the proj-ect reconstruction of 38 buildings have already fi nished and the activities of the second stage have begun. New tourism destinations contributed to the increase in the number of tourists. According to Kutaisi Informational Centre of Tourism, Imereti region was visited by about 81 049 foreigners and 30 448 Georgian Tourists. Geographic location, natural conditions, ar-chitectural and historic monuments, Georgian folk and hospitality is really advantageous for tourism development in the region.
149
menejmenti, marketingi, turizmi
mariam niqabaZemariam niqabaZe
iv. javaxiSvilis sax. Tsu-is doqtorantiiv. javaxiSvilis sax. Tsu-is doqtoranti
informaciis mopovebisa da saWiro informaciis
gaanalizebis Sedegad iRebdnen da exlac iReben
gadawyvetilebas menejerebi Tu qveynis mmarTvelebi.
iulius keisari galebTan omis dros gakvirvebas
ver faravda, rameTu misi jaris gadaadgilebis Sesaxeb
galebma yvelaferi icodnen. gamorCeulad Zlieri xmis
mqone “moyvirali moambeebi” erTmaneTs gadasZaxebdnen da
ase avrcelebdnen ambavs. magram, sakmarisi iyo romelime
maTgans rame SeSloda, “gafuWebuli telefonis” msgavsad,
damaxinjebulad igebdnen naTqvams. indielebi signalis
gadasacemad sarkes iyenebdnen. afrikelebs Taviseburi
“dafdafebis telegrafi” hqondaT. werilebs werdnen
faraonebi, imperatorebi, mefeebi da ubralod SeZlebuli
adamianebi. yvela gzas uTmobda gulamovardnil, gaxviTqul
macnes, romelsac cudi ambis motanis SemTxvevaSi, zogjer
sasjelic eloda.
arsebobda kidev erTi originaluri sahaero fosta-
mtredebi. safosto mtredebi - es Zlieri, moqnilfrTiani
frinveli, uZvelesi droidan emsaxureba babilonelebs,
Zvel egviptelebs, berZnebs, romaelebs... warRvnas gadar-
Cenil noesac xom mtredma acnoba xmeleTis siaxlove.
Tumca, didma geografiulma da teqnikurma aRmoCenebma
funqcia daukarga “frTosan fostalionebs”. dRes maT-
dami sportuli interesi Tu SemorCa vinmes da kidev Cvens
metyvelebaSi gamjdari fraza “Citma ambavi momitana.”
XIX saukune udidesi aRmoCenebis epoqaa. maT Soris
unikaluria gamogoneba _ telefoni. msoflioSi pirveli
telefonis demonstrireba moaxdina germanelma fillip
konkurentuli bazari saqarT-konkurentuli bazari saqarT-
velos mobiluri komunikaciebis velos mobiluri komunikaciebis
seqtorSiseqtorSi
150
mariam niqabaZemariam niqabaZe
reisma 1861 wlis 26 oqtombers. informacia telefonis
Sesaxeb saqarTvelos mosaxleobas ivane maCabelma miawo-
da. Mmagram, mxolod telefoni adamianis mzard moTxov-
nilebebs ver akmayofilebda. saWiro iyo raRac sxva...
usadeno kavSiris istoria iwyeba 1901 wels. amave
wlis ivlisSi, inglisurma kompania “makonma” SeZlo gad-
aeca signalebi inglisis sadgur poltiudan sent-jonsis
sadguramde, romelic mdebareobda niufaundledSi. Tvi-
Ton kompania XX saukunis dasawyisisTvis iyo erTaderTi,
romelic axorcielebda sadenian saqalaqaTaSoriso kav-
Sirs. signalebi yoveldRiurad gadaicemoda kabelebiT,
romelic Cadebuli iyo aSS-sa da evropas Soris.
1912 wels, saxelmwifos xelSewyobiT Camoyalibda
rusul-inglisuri radiotelegrafiuli sazogadoeba “ma-
konTan” TanamSromlobiT. pirveli yvelaze mZlavri ra-
diosatelefono sadguri aages XX saukunis dasawyisSi
CrdiloeT irlandiaSi, misi simZlavre Seadgenda 500kvt.
kavSirgabmulobis inglisuri magnati “makoni” moqmedebda
aseve egvipteSi, samxreT afrikaSi, indoeTSi, singapurSi,
espaneTSi, CileSi, saberZneTSi, daniaSi, TurqeTSi da a.S.
fiWur kavSirSi CaerTo 400 portze meti. inglisSi mTeli
samxedro floti aRiWurva radiokavSiriT. moTxovnam
radiokavSirze daiwyo mudmivi zrda. 1921 wels aSS-Si
detroitis policiam SeZlo gamoeyenebina mobiluri kav-
Siri avtombilebSi. fiWuri kavSiris realuri istoria
saTaves iRebs 1946 wels, qalaq santluisSi, (aSS). kompania
AT&T Bell Laboratories-ma Seqmna radiotelefonebi, romelic
mmontaJdeboda avtomobilebSi. aparatura Tavdapirvelad
mouxerxeblad didi moculobis iyo. satelefono saubari
iyo rTuli radgan ver xerxdeboda laparaki da mosmena
erTdroulad. pirveli mobiluri operatori “megakomi”
saqarTveloSi amoqmedda 1996 wels. 1997 wlis martSi amo-
qmedda kompania “jeoselis” mobiluri kavSirgabmulobis
qseli. amave wlis seqtemberSi amoqmedda kompania “mag-
Tikomis” mobiluri kavSirgabmulobis qseli. 1999 wlis
oqtomberSi amoqmedda “iberiatelis” mobiluri kavSir-
gabmulobis qseli. 2006 wlis Semdeg amoqmedda kompania
151
menejmenti, marketingi, turizmi
“jeoselisa” da “magTikomis” qselebi 1800mghc sixSireze.
2007 wels amoqmedda “bilainis” qseli.
saqarTveloSi, bolo aTwleulSi, ganuxrelad iz-
rdeba mobiluri kavSiris abonentebis ricxovnoba.
saqarTveloSi mobiluri komunikaciebis seqtori sakmaod
konkurentunariania. amis Sesafaseblad ori ZiriTadi kri-
teriumi arsebobs: urTierTCarTvis tarifebi da nomris
erTi operatoridan meoresTan gadatanis SesaZlebloba.
“bazarze” Sesuli axali kompaniebisTvis urTierTCarTvis
safasuri erT-erTi ZiriTadi xarjia,ris gamoc is mniS-
vnelovnad abrkolebs konkurenciis ganviTarebas. regu-
lirebis ar arsebobisas bazarze moqmedi msxvili op-
eratorebisaTvis momgebiania axal da SedarebiT mcire
qselebTan darekvis da maTgan zarebis miRebis safasuris
gazrda, raTa bazris axali moTamaSeebi momxmarebelTaT-
vis naklebad mimzidvelni iyvnen. vinaidan saqarTvelos
komunikaciebis maregulirebeli erovnuli komisia acno-
bierebda amas, man urTierTCarTvis tarifis zRvruli
odenoba daadgina. is agreTve gegmavs nomris portabe-
lurobis uzrunvelyofas da gulisxmobs, rom operatoris
gamocvlis SemTxvevaSi momxmarebels sakuTari nomris
SenarCuneba SeeZleba. maregulireblis aseTma midgomam
SesaZlebeli gaxada bazris swrafi gafarToeba da xeli
Seuwyo seqtorSi investirebis zrdas, xolo momxmarebel-
Ta raodenobam evropul masStabebs miaRwia.
saqarTveloSi sami ZiriTadi mobiluri qselebis
kompania arsebobs: magTi, jeoseli da bilaini.
jeoselis dabadebis TariRi 1996 wlis seqtemberia,
xolo 1997 wlis 15 marts jeoselis qseliT saqarTvelo-
Si pirveli mobiluri zari ganxorcielda. jeoselis da-
farvis zona dReisaTvis saqarTvelos dasaxlebuli teri-
toriis 98% moicavs. qveynis gareT misi abonentebi “roum-
ing servisiT” sargebloben msoflios 130-ze met qveyana-
Si.1
jeoseli- Teliasonera jgufis wevria. finur-Sveduri
kompania Teliasonera msoflios erT-erTi Zlieri sako-
1www.geocell.com. (n.d.).
152
mariam niqabaZemariam niqabaZe
munikacio holdingia. jeoseli ki Teliasonera evraziis
jgufis wevri. dReisaTvis Teliasonera msoflios 20 qvey-
anaSi, 135 milionze met adamians emsaxureba. saqarTveloSi
ki Tavis saqmianobas jeoselis meSveobiT axorcielebs.
misi biznessivrce saqarTvelos garda moicavs skandina-
vias da baltiispireTs, espaneTs, evraziis qveynebs.
kompania “jeoselma” 15 wlis iubile biujetSi Seta-
nili 517 mln lariT da 5000-mde dasaqmebuli adamianiT
aRniSna. saiubileo TariRTan dakavSirebiT “jeoselis”
generalurma direqtorma osman Turanma da Teliasonera-s pr-ezidentma lars nibergma “jeoselis” 15-wliani muSaoba
warmatebulad Seafases da Tvlian rom “jeoseli” qarTul
sakomunikacio bazarze lideria.1
bilaini Sps “mobiteli”- qarTuli GSM operato-
ri kompaniaa. “mobiteli” flobs licenzias saqarTvelos
teritoriaze GSM-1800 standartis fiWuri momsaxurebis ganxorcielebis uflebiT. kompania 2003 wlis noemberSi
daarsda, magram komerciul saqmianobas ar axorcieleb-
da. 2005 wlis 16 dekembers “mobitelma”, rogorc ss “vi-
mpelkomis” Svilobilma kompaniam, Seisyida GSM-1800 stan-dartiT arsebuli radiosixSiris speqtris gamoyenebis
uflebis licenzia. ss “vimpelkoms” Sps “mobitelis”
aqciaTa 51% ekuTvnis. kompaniis jgufSi gaerTianebulia:
ruseTis, yazaxeTis, ukrainis, tajikeTis, uzbekeTis, somx-
eTis da saqarTvelos GSM operatori kompaniebi. Kompania “vilpelkomis” momsaxureba vrceldeba teritoriaze sa-
dac 240 milioni adamiani cxovrobs.2
ss “vimpelkomi” gaxda pirveli rusuli kompania
romlis aqciebic niuorkis safondo birJaze (NYSE) VIP indeqsiT iyideba.
bilainis misiaa: siamovnebis miReba saubrisagan, Tav-
isuflebis grZnoba drosa da sivrceSi.
mobiluri kavSirgabmulobis kompania Sps “magTikomi”
daarsda 1996 wlis TebervalSi, komerciuli saqmianoba ki
1997 wlis seqtembridan daiwyo. dReisaTvis magTikomis
1(n.d.). Retrieved from http://pirweli.com.ge/?menuid=22&id=2119.2 www.beeline.ge. (n.d.).
153
menejmenti, marketingi, turizmi
mflobelebi arian amerikuli kompaniebi Inernational Telcell Celular LLC da Telcell Wireless LLC.1
2005 wlis ivlisSi magTikomma magTis Semdeg meore
brendi-axalgazrduli bali gauSva.
magTikomma funqcionireba daiwyo 900 megaherc six-
Sireze, 1999 wlis noembridan ki igi saqarTvelos GSM
operatorebida pirveli gadavida ormag sixSireze. 2005
wlidan magTikomma pirvelma saqarTveloSi daiwyo me-
same Taobis qselis mSenebloba, raTa momxmareblisTvis
SeeTavazebina 3G servisebi.
magTikomis mizania Tavis abonentebs Seuqmnas maqsi-
maluri komforti, maTTvis uzrunvelyos saukeTeso
xarisxis satelekomunikacio kavSiri, SesTavazos mraval-
ferovani servisebi.
2012 wlis ianvridan “magTikomma” axali brendi
“magTisati” gauSva, romelic gaxlavT satelituri momsax-
ureba. Swored aqedan gamomdinare
“magTisati” faravs mTel saqarTvelos, TiToeul
sofels, sadac aqamde aranairi saSualeba ar hqondaT, rom
televizorisTvis normalurad eyurebinaT. dReisaTvis
“magTikomi” saqarTvelos sakomunikacio bazarze 5
brendiT aris warmodgenili: “magTis”, “balis”, “banisa” da
“magTi fiqsis” Semdeg, 2012 wlis 23 ianvars, “magTikomma”
momxmarebels SesTavaza saqarTveloSi pirveli
Tanamgzavruli mauwyeblobis operatoris-“magTisatis”
momsaxureba. rac Seexeba “magTisatis” momsaxurebis
Rirebulebas: adgilobrivi Tanamgzavruli televiziis
sastarto paketi, romelSic Sedis 23 arxi, Rirs 10 lari,
“sastarto+”-Si ki 48 arxi Sedis da 25 lari Rirs.2
yovelive aRniSnuli metyvelebs imis Sesaxeb,
konkurencia am sferoSi sakmaod didia. amitom, kompaniebi
cdiloben TavianTi servisi rac SeiZleba mimzidveli
gaxadon momxmareblisaTvis. amisaTvis mimarTaven
sxvadasxva gzas. magaliTad, bilainis gamoCenam
1www.magticom.ge. (n.d.).2 ,,magTisati” gTavazobT imas rac jer ar ginaxavR. (2-8 aprili
2012). qronika, 9.
154
mariam niqabaZemariam niqabaZe
sakomunikacio bazarze bevri ram Secvala tarifebTan
dakavSirebiT. magTikomis da jeoselis abonentebi 1
wuT saubarSi ixdidnen 28 TeTrs. bilainma ki qselSi
laparaki wuTSi 2 TeTrad SesTavaza Tavis momxmarebels,
magram misi didi nakli iyo mcire dafarvis zona. tarifis
gaiafebam TavisTavad gamoiwvia magTisa da jeoselis
reagireba. maT SesTavazes 5-TeTriani tarifebi TavianT
abinentebs erTmaneTTan saubrisas. magTikomi acxadebs,
rom is xarisxiT uzrunvelyofs mis momxmareblebs, xolo
SedarebiT SeRavaTiani fasebiT abonentebs SesTavaza
axalgazrduli “bali”. kompaniebi monawileoben sxvadasxva
RonisZiebaSi, iqneba es saqvelmoqmedo, sportuli Tu
xelovnebis sferoSi. afinanseben sxvadasxva proeqts da
amiT cdiloben TavianTi imijis gamyarebas momxmareblebSi.
kompaniebi atareben sxadasxva wamaxalisebel lataria-
gaTamaSebas, romelSic mogebul abonents saCuqrad
avtomobils gadascemen. es yvelaferi kargia, magram
tarifebi mainc maRalia da vimedovnebT, rom konkurentuli
bazari TviTon daaregulirebs fasebs.
Competitive Market in the Mobile Communication Sector of Competitive Market in the Mobile Communication Sector of GeorgiaGeorgia
M. NikabadzeM. Nikabadze
Strong competition in the telecommunication market causes permanent reduction of the telephone tariffs in Georgia. However this trend is not related to the mobile communication sector and some experts believe that this market is monopolized. However, the GCC forecasts that mobile rates will reduce. What is happening in Georgian telecommunication system? International companies operating in Georgia declare every month that they will reduce rates. High competition in this market is benefi cial for the consumers as they can cheaply communicate with others living in different countries of the world.
155
finansebi da sabanko saqme
xaTuna barbaqaZexaTuna barbaqaZe
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis asocirebuli profesoriuniversitetis asocirebuli profesori
kompaniis finansuri mdgomareobis ZiriTadi
indikatorebია likvidobisa da rentabelobis maCveneble-
bi. Tumca, finansuri mdgomareobis analizisas mTavariა miRebuli Sedegebis interpretirebisa da misi ekonomi-
kuri da finansuri procesebis optimizaciisaTvis gamoy-
enebis unari.
likvidoba (mimdinare gadaxdisunarianoba) _ kompani-is finansuri mdgomareobis erT-erTi umniSvnelovanesi
maxasiaTebeli, gamoisaxeba sawarmos valdebulebebis im
aqtivebiT dafarvis xarisxiT, romlis fulad gadaqcevis
vada Seesabameba davalianebis dafarvis vadas. sxva sityve-
biT rom vTqvaT, likvidoba aris valdebulebebis drou-
lad da srulad anazRaurebis unari.
dabali gadaxdisunarianoba (likvidoba) vlindeba
finansuri resursebis naklebobis gamo, roca kompanias
aqvs problemebi angariSebis (moklevadiani valdebule-
bebis) gadaxdasTan dakavSirebiT. angariSebis (mokleva-
diani valdebulebebis) gadauxdelobasTan dakavSirebuli
problemis indikatorebs aseve warmoadgens zenormatiuli
davalianeba biujetis, personalis, kreditorebis mimarT,
sakredito resursebis zrda, wminda sabrunavi kapitalis
(wsk) Semcireba da ra Tqma unda, misi uaryofiTi sidide.
likvidobis yvelaze gavrcelebuli maCvenebeliა mim-dinare likvidobis koeficienti, romelic ganisazRvreba,
likvidobisa da rentabelobis likvidobisa da rentabelobis
maCveneblebis dabalansebis SesaxebmaCveneblebis dabalansebis Sesaxeb
156
xaTuna barbaqaZexaTuna barbaqaZe
rogorc sabrunavi aqtivebis Sefardeba moklevadian val-
debulebebTan1.
ebivaldebuleb nimoklevadia
aqtivebi sabrunaviikoeficient likvidobis mimdinare (1)
likvidobis optimizaciis misaRwevad saWiroa mis
ganmsazRvrel faqtorebSi garkveva. amisaTvis ufro mosax-
erxebelia, likvidobis maCveneblis klasikuri formulis
Semdegi variacia:
sabrunavi aqtivebi = valuta _ brunvisgareSe aqtivebi =
(sakuTari kapitali + grZelvadiani valdebulebebi + mokleva-
diani valdebulebebi) _ brunvisgareSe aqtivebi (2)
da (2) formulis safuZvelze:(1)
(3)
kompaniis likvidobis ganmsazRvreლი faqtorebiა:1. saqmianobis momgebianobasaqmianobis momgebianoba (sakuTari kapitalis ode-
noba). mimdinare likvidobis optimizacia SesaZlebelia
saqmianobis momgebianobis amaRlebisa da mogebis im wilis
gazrdis xarjze, romelic rCeba sawarmos gankargulebaSi
(mogebis wilis Semcireba, romelic mimarTulia arasawar-
moo miznebisaken, dividendebis gadasaxdelad); 2. sainves-sainves-
ticio dabandebebi.ticio dabandebebi. sainvesticio dabandebebi (mSnebloba,
mowyobilobebis SeZena) aRemateba kompaniis finansur Ses-
aZleblobebs, kerZod, sakuTari saxsrebisa da moziduli
grZelvadiani kreditebis jams. mocemul SemTxvevaSi mim-
dinare gadaxdisunarianobis amaRleba daiyvaneba sainves-
ticio proeqtebis Semcirebaze, rac finansdeba nasesxebi
kapitalis, gansakuTrebiT _ moklevadianis xarjze; 3. safi-safi-
1 jeims s. van horni, jon m. vaxoviCi, umcr. finansuri menejmentis
safuZvlebi. gamomcemloba ,,saqarTvelos macne”, Tb., 2009, gv. 143.
ebivaldebuleb nimoklevadia
aqtivebi Sebalansgareebivaldebuleb nigrZelvadiakapitali sakuTari
ebivaldebuleb nimoklevadia
aqtivebi Sebalansgareebivaldebuleb nigrZelvadiaebivaldebuleb nimoklevadiakapitali sakuTari
ikoeficient likvidobis mimdinare
1
157
finansebi da sabanko saqme
nanso politikananso politika (moklevadiani valdebulebebi). likvido-
bis Semcirebis yvelaze tipuri mizezi aris sainvesticio
programebis dafinanseba moklevadiani kreditebis xarjze,
rasac mohyveba damatebiTi datvirTva valis momsaxure-
baze. moklevadiani kreditis mozidvis dros kompania gu-
lisxmobs, rom mimdinare wlis ganmavlobaSi warmoiSოba mocemuli kreditis dafarvis SesaZlebloba, rac xSir
SemTxvevaSi damaxasiaTebeli ar aris masStaburi sainves-
ticio dabandebisaTvis, romlis gamosyidvis vadac aRe-
mateba erT weliwads.
Sesabamisad, mimdinare gadaxdisunarianobis Senar-
Cunebis erT-erT meTodია grZelvadiani valdebulebebis
mozidva brunvisgareSe aqtivebis dasafinanseblad, xolo
moklevadiani kreditebisa ki _ sabrunav saSualebebze
moTxovnebis dasakmayofileblad. Tuki kompaniam ukve mi-
iRo moklevadiani krediti sainvesticio miznebisaTvis da
mas siZneleebi gaaCnia valis dafაrvasTan dakavSirebiT,
maSin aucilebelia kompaniam scados moklevadiani kredi-
tis Canacvleba grZelvadianiT da valis dafarvis vada
gadaavados, rac mas miscems sawarmos likvidobis amaR-
lebis saSualebas; 4. sabrunavi kapitalis marTvis efeq-sabrunavi kapitalis marTvis efeq-
tianobatianoba (sabrunavi aqtivebi/moklevadiani valdebulebebi). sabrunavi kapitalis marTvis principebi gavlenas axdens
likvidobis Semcirebaze, rodesac sabrunavi aqtivebis
zrda mTlianad dafinansebulia moklevadiani valdebule-
bebis xarjze. sabrunavi kapitalis marTvis efeqtianobis
gazrda iwvevs likvidobis gaumjobesebas.
mimdinare likvidobis gazrdisaTvis aucilebelia:
kompaniis saqmianobis momgebianoba da misi zrda;
finansuri wesis dacva: sainvesticio programis dafinanseba (dabandebebi brunvisgareSe aqtivebSi) moxdes
grZelvadiani da ara moklevadiani kreditebis xarjze;
158
xaTuna barbaqaZexaTuna barbaqaZe
sainvesticio dabandebebi ს ganxorcielება miRe-buli mogebisa da moziduli grZelvadiani investiciebis
farglebSi, sufTa sabrunavi kapitalis mdgomareobis gaT-
valiswinebiT;
kompania yvelanairad unda cdilobdes, rom moax-dinos daumTavrebeli warmoebis maragebis, anu yvelaze
naklebad likviduri sabrunavi aqtivebis gonivruli mini-
mizacia.
rentabelobis maCveneblebi saSualebas iZleva Se-
fasdes kompaniis saqmianobis efeqtianoba.
kapitalis rentabelobiT xasiaTdeba ukugeba aq-
tivebSi dabandebul saxsrebze, xolo gayidvebis renta-
belobiT (momgebianoba) _ ukugeba mimdinare saqmianobaSi
dabandebul saxsrebze. aqvs ra momgebianobis maRali maCve-
nebli, kompania SeiZleba xasiaTdebodes kapitalis dabali
rentabelobiT, anu miRebuli mogeba SeiZleba sakmarisi
produqciis warmoebaze gaweul danaxarjebTan mimarTe-
biT, magram mcire _ kompaniis masStabTan mimarTebiT:
Rirebuleba wliuri saSualo aqtivebis
mogeba sufTaarentabelob kapitalis 4)
kapitalis koeficienti sawarmos konkurentunari-
anobis erT-erTi yvelaze mniSvnelovani maCvenebelia. re-
komendebulia misi sididis Sedareba saSualo dargo-briv maCveneblebTan:
.Rirebuleba wliuri saSualo kapitalis sakuTari
mogeba sufTaarentabelob kapitalis sakuTari (5)
kapitalis koeficienti saSualebas iZleva ganisaz-
Rvros mesakuTreebis mier investirebuli kapitalis gamoy-
enebis efeqtianoba. saWiroa am koeficientis mniSvnelobis
Sedareba saxsrebis alternatiuli dabandebebis Semosav-
lianobis normasTan:
159
finansebi da sabanko saqme
amonagebi
mogeba sufTa arentabelob gayidvebis (6)
es maCvenebeli axasiaTebs warmoebis, realizaciisa
da finansuri saqmianobis efeqtianobas.
rentabelobis optimizaciis meTodebSi garkvevisaT-
vis saWiroa gamovlindes faqtorebi, romlebic gavlenas
axdens mocemul maCvenebelze. რაც SesaZlebelia kapital-
is rentabelobis formulis Semdegnairad modifikaciiT:
,Rirebuleba wliuri saSualo aqtivebis
danrealizacii amonagebi
danrealizacii amonagebi
mogeba sufTaarentabelob kapitalis
(7)
e.i. kapitalis rentabeloba = gayidvebis rentabelo-
ba * aqtivebis brunvadoba. ase, rom kapitalis rentabelo-
bis Semcirebis mizezia, rogorc gayidvebis rentabelobis
(momgebianobis) Semcireba, aseve, kapitalis brunvadobis
Semcireba.
gayidvebis rentabelobis Semcirebis mizezebiა: produqciis Rirebulebis gazrda; gayidvebis moculobeb-
is vardna; sxva saxeobis saqmianobis danakargebi da a.S.
aqtivebis brunvadobis Semcirebis mizezebiა: gayid-vebis moculobebis vardna; aqtivebis sididis gazrda da
xarjviTi ciklis zrda.
aqtivebis sididis Sesamcireblad aucilebelia Sem-
cirdes an sabrunavi saSualebebi an mudmivi aqtivebi, rac
SeiZleba miRweul iqnes Semdegnairad:
gamouyenebeli an mciredgamoyenebadi mowyobilobe-bis (brunvisgareSe aqtivebis) gayidva an Camowera;
nedleulisa da masalebis maragebis, daumTavre-beli warmoebis, mza produqciis maragebis Semcireba;
debitoruli davalianebis Semcireba.
160
xaTuna barbaqaZexaTuna barbaqaZe
sabrunavi saSualebebis marTvisas saWiroa gaTval-
iswinebul iqnes likvidobis SezRudva. aq aucilebelia
kompromisi moiZebnos kapitalis rentabelobaze dadebiTi
gavlenis mqone sabrunavi saSualebebis Semcirebasa da
saerTo likvidobis Semcirebas (romelsac SeuZlia firma
gadaxdisuunarobamde miiyvanos) Soris. amisaTvis gamoi-
yeneba kompaniis sabrunavi saSualebebis marTvis raciona-
luri meTodebi.
finansur analizSi farTodaa gavrcelebuli saku-
Tari kapitalis rentabelobis maCveneblis modifikacia
(diuponis formula), romelic firma `diuponis~ mieraa
damuSavebuli. is iTvaliswinebs `aqtivebis rentabelobis
koeficientis~ maCveneblebis formirebis erTian siste-
maSi urTierTdakavSirebuli kerZo finansur koeficien-
tad danawevrebas, rac, Tavis mxriv, ganazogadebs sawarmos
finansuri da sameurneo saqmianobis yvela mxares11.
(8)
sakuTari kapitalis rentabeloba = gayidvebis
rentabeloba * aqtivebis brunvadoba * finansuri damok-
idebulobis koeficienti (finansuri berketi).
gardaqmnebis Sedegad miRebuli formula adgens sa-
kuTari kapitalis rentabelobis urTierTkavSirs gayid-
vebis rentabelobasTan, aqtivebis brunvadobasa da dafin-
ansebis wyaroebis struqturasTan.
aRniSnulidan gamomdinare, sakuTari kapitalis rent-
abelobis Semcirebis mizezebi SeiZleba iyos:
1 Aa. ingoroyva, g. caava. finansuri menejmenti. Teoria, meTodebi
da praqtika, t. I, Tb., 2011, gv. 129.
Rirebuleba wliuri saSualo kapitalis sakuTari
Rirebuleba wliuri saSualo aqtivebis
Rirebuleba wliuri saSualo aqtivebis
anralizaciid amonagebi
anralizaciid amonagebi
mogeba sufTaarentabelob kapitalis sakuTari
161
finansebi da sabanko saqme
gayidvebis rentabelobis (momgebianobis) Semcire-ba;
kapitalis brunvadobis Semcireba;dafinansebis struqturis (dafinansebis wyaroebis
Rirebuleba) cvlileba.
kompaniis dafinansebis wyaroebis struqturis mar-
Tvis efeqtianobis analizisaTvis gaiangariSeba e. w. ber-
ketis efeqti, romlis arsic Semdegia: kompania, romelic
iyenebs nasesxeb saSualebebs, zrdis an amcirebs sakuTari
kapitalis rentabelobas. sakuTari kapitalis renta-
belobis Semcireba an gazrda damokidebulia nasesxebi
kapitalis saSualo Rirebulebas da finansuri berketis
sidideze:
kapitali sakuTari
kapitali nasesxebi )Rirebuleba kapitalis nasesxebi _
_arentabelob (kapitalis efeqti berketis
(9)
Tu kapitalis rentabeloba aRemateba dafinansebis
nasesxebi wyaroebis (kreditebis Rirebulebas, sakredito
davalianebas) Rirebulebas, maSin sakuTari kapitalis
rentabelobis amaRlebis TvalsazrisiT, mizanSewonilia
nasesxebi saxsrebis wilis gazrda. Tu kapitalis renta-
beloba naklebia dafinansebis nasesxebi wyaroebis Rire-
bulebaze, maSin sakuTari kapitalis rentabelobis amaR-
lebis TvalsazrisiT, mizanSewonilia sakuTari saxsrebis
wilis gazrda.
magaliTad, kompania, romlis kapitalis rentabeloba
10%-ia, emsaxureba valdebulebebs, romelTa saerTo Rire-
buleba Seadgens 8,5%-s, maSin, nasesxebi kapitali, rogorc
ufro `iafi” dafinansebis wyaro, unda gaizardos saku-
Tari kapitalis rentabelobis asamaRleblad (Tumca, es
gaauaresebs kompaniis finansur damoukideblobas). Tu
nasesxebi kapitalis Rirebuleba Zvirdeba, magaliTad, 12%-
mde, maSin nasesxebi kapitalis gazrda mizanSewonili ar
162
xaTuna barbaqaZexaTuna barbaqaZe
aris rogorc sakuTari kapitalis rentabelobis, aseve fi-
nansuri damoukideblobis TvalsazrisiT.
analizis Sedegebis gamoyeneba mmarTvelobiTi gad-
awyvetilebebis misaRebad
sakuTari kapitalis gazrdis meTodebia:
momgebianobis (gayidvebis rentabelobis) gazrda;aqtivebis brunvadobis gazrda xarjviTi ciklis
meSveobiT;
ganviTarebis dafinanseba ufro iafi dafinansebis wyaroebis xarjze kompaniis finansuri mdgradobis gaT-
valiwinebiT.
fuladi
saxsrebis
ukmarisoba
dabali
Semosavlebi
maRali
xarjebi
saxsrebis
araraciona-
luri
gamoyeneba
fuladi
nakadi
gayidvebis
rentabeloba
arasawarmoo
xarjebi
sawarmoo
xarjebi
saqonlis
fasi
gayidvebis
moculoba
maragebis
zrda
dabitoruli
davalianebis zrda
sakredito
davalianebis Semcireba
fuladi da
sxva
sabrunavi
saxsrebis
marTva
xarjebis
mar a
faswarmoqmna
marketingi
produqciis
asortimentis
optimizacia
problema SesaZlo
mizezebi
indikatori parametrebi moqmedebis
mimarTuleba
163
finansebi da sabanko saqme
gayidvebis rentabeloba SeiZleba gaizardos:
TviTRirebulebis SemcirebiT; realizaciis moculobis gazrdiT; faswrmoqmnis marTviT; warmoebuli produqciis asortimentis, nomenkla-
turis optimizaciiT;
gonivruli marketinguli strategiiT;sxva RonisZiebebis xarjze, rac saSualebas iZleva
gaizardos realizaciis moculoba, Semcirdes warmoebisa
da realizacis danaxarjebi.
ganxiluli finansuri maCveneblebis analizis Sede-
gebis mixedviT ganisazRvreba mmarTvelobiTi zemoqmede-
bis mimarTulebebi, kerZod, problema; problemis warmo-
Sobis mizezebi; indikatori da parametri; moqmedebis mi-
marTulebebi (ix. naxazi).
yovelive aRniSnulTan erTad, sawarmos saqmianobaSi
arasasurveli tendenciebi, romelTa aRmofxvrac aucile-
belia, SeiZleba iyos:
zarali (danakargebi) ZiriTadi sawarmoo saqmiano-bis ganxorcielebis dros;
vadagadacilebuli sakredito davalianebis raRac kritikuli zRvაris gadaWarbeba;
moklevadiani nasesxebi saxsrebis Warbad gamoyeneba grZelvadiani dabandebebis dafinansebis wyaroebis rang-
Si;
sabrunavi saxsrebis qronikuli ukmarisoba;“gadaxra” nasesxebi kapitalis mxares;reinvestirebis araswori politika; investorebis, kreditorebisa da aqcionerebis winaSe
aRebuli valdebulebebis Seusrulebloba (sesxebis Tav-
isdroul dabrunebasTan, procentebisa da dividendebis
Tavisdroul gadaxdasTan mimarTebiT);
vadagadacilebuli debitoruli davalianebis maRa-
164
xaTuna barbaqaZexaTuna barbaqaZe
li xvedriTi wona;
zenormatiuli da Cawolili saqonlis da sawarmoo maragebis arseboba;
finansuri resursebis axali wyaroebis iZulebiTi gamoyeneba SedarebiT araxelsayrel pirobebSi;
warmoebis procesSi moZvelebuli mowyobilobebis gamoyeneba;
grZelvadiani kontraqtebis klientebis dakargva;araxelsayreli cvlilebebi SekveTebis portfelSi,
bazris wilis dakargva.
mocemuli indikatorebis monitoringi da agreTve
likvidobisa da rentabelobis maCveneblebis cvlilebeb-
is tendenciebis analizi, saSualebas iZleva Tavidan iqnes
acilebuli sawarmoTa finansuri siZneleebi.
Regarding the Balance between Liquidity and Regarding the Balance between Liquidity and Profi tability IndicatorsProfi tability Indicators
Kh. Barbakadze Kh. Barbakadze
Main indicators of a company’s fi nancial condition are liquidity and profi tability indexes. Though, during fi nancial analysis interpretation of ob-tained results and ability to use them for optimizing economic and fi nancial processes is very important.
Determining factors of a company’s liquidity are: profi tability of ac-tivity (quantity of own capital); investments (quantity of off-balance assets); fi nancial policies (short-term liabilities); Effective management of working capital (working capital / short-term liabilities). Monitoring of given indi-cators and analysis of liquidity and profi tability indicators changes give us possibility to avoid series of fi nancial diffi culties.
165
finansebi da sabanko saqme
sadazRvevo kompaniebis fuladi nakadebis sadazRvevo kompaniebis fuladi nakadebis
marTva dagegmvisa marTva dagegmvisa
da prognozirebis procesSi da prognozirebis procesSi
nato kakaSvili nato kakaSvili
ekonomikis akademiuri doqtori, ekonomikis akademiuri doqtori,
iv. javaxiSvilis sax. Tsu-is asistent-profesoriiv. javaxiSvilis sax. Tsu-is asistent-profesori
dagegmvis procesSi sadazRvevo kompaniis ZiriTa-
di amocanebia: sadazRvevo sivrcis dapyroba da sadaz-
Rvevo kompaniis finansuri mdgradobis uzrunvelyofa;
sadazRvevo produqtebis asortimentis gafarToeba;
fuladi nakadis moculobis, siCqaris da mimarTulebis
gansazRvra da amis safuZvelze sadazRvevo saqmianobis
ganviTarebis strategiis formireba. vadis mixedviT ga-
nasxvaveben: 1. grZelvadian gegmebs, rac mimarTulia per-
speqtiuli amocanebisa da problemebis gadasaWrelad
5–dan-10 wlamde; 2. moklevadian, erT wlamde gegmebs,
rac grZelvadiani gegmis ganviTarebis sawyisia, sadac
dasmulia konkretuli amocanebi, dazustebulia sawyisi
monacemebi da Semsruleblebi.
grZelvadiani, anu strategiuli gegma iTval-
iswinebs: 1. sadazRvevo kompaniis ganviTarebis mi-
marTulebebs; 2. dasaxuli mimarTulebebis realizaci-
isTvis miRebul zomebs; 3. gegmebis ganxorcielebis
vadebs; 4. gegmebis Sesrulebis kontrols.
rogorc saprognozo, aseve gegmuri finansuri
maCveneblebis bazas warmoadgens praqtikaSi sakmaod
farTod gavrcelebuli meTodebis gamoyeneba,romelTa
Soris yvelaze mniSvnelovania:
sabalanso meTodi, sabalanso meTodi, romelic gamoiyeneba finansuri
maCveneblebis gamoyenebis mimarTulebebis SesaTanxme-
blad misi formirebis wyaroebTan da finansuri gegme-
bis yvela nawilis erTmaneTTan Sesadareblad;
eqstrapolaciis meTodi eqstrapolaciis meTodi gulisxmobs finansuri
166
nato kakaSvilinato kakaSvili
maCveneblebis gansazRvras,misi dinamikis gamovlenis
safuZvelze;
normatiuli meTodinormatiuli meTodi dafuZnebulia ukve dawese-
buli normebisa da normativebis gamoyenebaze;
maTematikuri modelirebis meTodimaTematikuri modelirebis meTodi romlis ar-
sia realuri ekonomikuri da socialuri procese-
bis imitacia,finansuri modelebis ageba. gegmebis
saxeobebidan gamomdinare, mimdinare da perspeqtiuli
gegmebi Semdegnairad klasificirdeba:
operatiuli,operatiuli, rac sadazRvevo kompaniis mokleva-
diani miznebis miRwevasTan dakavSirebuli taqtikuri
gegmebia rac wliuri an/da kvartaluri biujetebis
saxiTaa warmodgenili;
adminstraciuli, adminstraciuli, rac organizaciuli struqturis
ganviTarebisa da mxardaWeris taqtikuri gegmebia, rom-
lis mizana iseTi kompaniis Seqmna,sadac miRweuli iqne-
ba Sesrulebis sasurveli done;
strategiuli,strategiuli, rac organizaciis grZelvadiani
struqturisa da biznesis generaluri ganviTarebis
gegmebia. organizaciis strategiebis gadaxedva xdeba
ara sistematurad,aramed periodulad.
strategiuli dagegmvisas, upirveles yovlis, ori-
entireba xdeba dazRvevis sxvadasxva saxeobebze arse-
bul moTxovnaze fuladi saxsrebis maqsimaluri akumu-
laciisa da optimaluri Semosavlis misaRebad. amasTan
dakavSirebiT, mizanSewonilia kvlevis warmarTva Sem-
degi mimarTulebebiT:
• regionis socialur-ekonomikuri ganviTarebis
analizi;
• konkurentuli garemos Sefaseba;
• arsebuli resursebis gaTvla;
• sadazRvevo kompaniis mier regionis finansur ba-
zarze dakavebuli adgilis Sefaseba;
• pasivebis, aqtivebis, Semosavlebisa da xarjebis
struqturis dagegmva;
• Semosulobebis, gadaxdebis da sainvesticio
resursebis mosalodneli moculobis gansazRvra maTi
167
finansebi da sabanko saqme
dabalansebis safuZvelze;
• savaldebulo dadebiTi Sedegis formireba.
sadazRvevo operaciebis dagegmvisa da prog-
nozirebis safuZvelia buxhaltruli, statistikuri da
operatiuli aRricxvis monacemebi. sadazRvevo opera-
ciebisTvis damaxasiaTebelia statistikuri aRricxvis
ganviTareba. sadazRvevo statistika es aris sadaz-
Rvevo saqmianobis Sesaxeb informaciis Segrovebisa da
arsebuli mdgomareobis analizis sistema. sadazRvevo
statistikis ZiriTadi amocana sadazRvevo kompaniis
marTvasTan dakavSirebuli gadawyvetilebebis miRebis
statistikuri mxardaWeraa. swored esaa dazRvevis Tav-
isebureba, romelic moicavs sxvadasxva saxeobebsa da
obieqtebs, rac unda aRiricxos sxvadasxva naturaluri
Tu finansuri maCveneblis mixedviT. aseTi aRricxvis
analizis meSveobiT sistematurad Seiswavleba dazRve-
vis TiToeuli saxeobis ganviTarebis kanonzomiereba,
sadazRvevo SemTxvevebis dadgomis xasiaTi da mizeze-
bi. sadazRvevo statistikaSi gamoyenebuli yvela natu-
raluri da RirebulebiTi maCvenebeli asaxavs sadaz-
Rvevo fondis formirebisa da gamoyenebis procesebs.
sadazRvevo statistikaSi mniSvnelovani adgili uWiravs
saSualo da fardobiT maCveneblebs (saSualo sadaz-
Rvevo anazRaureba, saSualo sadazRvevo Tanxa, erTi
TanamSromlis datvirTva da a.S. ukanasknel xanebSi
farTo gavrceleba hpova programirebam, programis ar-
Cevisa da TiToeul programaze gamoyofili resursebis
gansazRvris procesia. programebi saqmianobis ZiriTa-
di mimarTulebebia, romelTa ganxorcielebac kompaniam
gadawyvita sakuTari strategiis misaRwevad. stabilur-
ma kompaniebmac ki aucileblad unda gadaxedon ukve
arsebul programebs, ramdenadac ekonomikuri garemo,
konkurenciis pirobebi, samomxmareblo moTxovna da
sawarmoo teqnologiebi mudmivad icvleba. mniSvnelo-
vania droulad arsebul programebSi cvlilebebis
Setana da maTi adaptacia garemo pirobebTan damtkice-
buli programis farglebSi xelmZRvaneloba dainter-
168
nato kakaSvilinato kakaSvili
esebuli unda iyos siaxleebis danergvaSi arsebuli
saqmianobis ganxorcielebisas mosalodneli safrTx-
is Tavidan asacileblad. biznesSi aseTi SeTavazebebi
iTxovs axal kapitalur dabandebebs.
amdenad,strategiuli dagegmva da prognozire-
ba sadazRvevo kompaniebis ganviTarebis obieqturi
aucileblobaa, amitom misi organizacia is fundamentia,
romelzec igeba mzRvevvelis mTeli sameurneo-finan-
suri saqmianoba.sadazRvevo biznesSi gamoiyeneba Sem-
degi saxeobis gegmebi1:
• biznesgegma saqmianobis pirveli wlisaTvis
(sadazRvevo saqmianobis moTxovnis Sesabamisad);
• sadazRvevo Senatanebis Semodinebis gegma (pre-
miebi);
• gadazRvevis gegma(Tavisufali formiT);
• sadazRvevo rezervebis saxsrebis ganTavsebis
gegma;
• finansuri gegma.
biznesgegma warmoadgens firmis Siga dagegm-
vis dokuments, romelic wyvets aramarto operatiuli
dagegmvis amocanebs,aramed, moicavs aseve strategiul
miznebsac. is Sedgeba oTxi ganyofilebisagan. (ix.
cxrili ).
ganyofileba 1.ganyofileba 1. sadazRvevo premiebis Semosvlis
gegma (Senatanebi)-warmoadgens sadazRvevo saqmianobis
dagegmvis safuZvels. is ganixileba, rogorc gansaz-
Rvrul periodSi sadazRvevo momsaxurebis (moculo-
ba, xarisxi, asortimenti) mwarmoeblis da sadazRvevo
fondis formirebisa da mdgomareobis, misi sididisa
da struqturis gegma. gegmis Sinaarsi ganisazRvreba
im maCveneblebiT,romelTa safuZvelzedac xdeba misi
Camoyalibeba.umniSvnelovanes gegmur maCvenebels war-
1 Insurance: Principles and Practice. David Bland. Patron Her Majesty the Queen The Chartered Insurance Institute,2003.
169
sawarmoo saqmianobasawarmoo saqmianoba
ganyofileba 1.
saqoneli da momsaxureba
ganyofileba 2.
saqonlis realizaciis Sefaseba
ganyofileba 3.
informacia SesaZlo
konkurentebze
ganyofileba 4.
marketingis gegma
ganyofileba 5.
sawarmoo gegma
ganyofileba 6.
organizaciuli gegma
ganyofileba 7.
iuridiuli gegma
ganyofileba 8.
sxvadasxva saxeobis riskis
prognozirebisa da marTvis
Sefaseba
ganyofileba 9.
finansuri gegma
sadazRvevo saqmianobasadazRvevo saqmianoba
ganyofileba 1.
sadazRvevo Senatanebis (pre-
miebis) Semodinebis gegma
ganyofileba 2.
gadazRvevis gegma
ganyofileba 3.
sadazRvevo rezervebis gan-
Tavsebis gegma
ganyofileba 4.
Semosavlebisa da xarjebis
SedarebiTi balansi:
• fuladi saxsrebis moZ-
raobis gegma;
• mogebis dagegmva;
• finansuri gegma;
• aqtivebisa da pasivebis
mdgomareobis prognozi;
• gadaxdisunarianobis
prognozi
finansebi da sabanko saqme
moadgens sadazRvevo Senatanebis moculoba (premiebi).
sawarmoo da sadazRvevo saqmianobis biznes-gegmis
struqturis Sedareba:
sadazRvevo kompaniis mier sadazRvevo sivrcis
aTvisebis, sadazRvevo portfelis dabalansebulobisa
da xarisxis maCveneblebi unda iyos gaTvaliswinebuli
sadazRvevo Senatanebis (premiebi) gegmis Sedgenisas.
pirobiTad SeiZleba gamovyoT sadazRvevo Sena-
tanebis Semosvlis dagegmvis Semdegi etapebi:
I etapiI etapi - ganisazRvreba Senatanebis mosalodneli
moculoba mocemul wels (Semdgomi dagegmvis baza);
II etapiII etapi - ganisazRvreba Senatanebis gegmuri jami
sadazRvevo kompaniebis mixedviT (arsebobs gaTvlis me-
170
nato kakaSvilinato kakaSvili
Todika);
III etapi III etapi - sadazRvevo Senatanebis Semosvlis gegma,
rac miewodeba Semsruleblebs, e.i xdeba misi ganawile-
ba sadazRvevo agentebs Soris (arsebobs sxvadasxva me-
Todebi).
ganyofileba 2. ganyofileba 2. gadazRvevis gegmas adgens mz-
Rveveli Tavisufali formiT, Tuki calkeul riskze
dazRvevis xelSekrulebis mixedviT maqsimaluri pa-
suxismgebloba sakuTari saxsrebis 10%-ze mets Sead-
gens. mocemuli moTxovnis Seusrulebloba sadazRvevo
kanonmdeblobis darRvevaa. gegmis ganuyofeli nawilia
im sadazRvevo kompaniebis gansazRvra, romlebTanac
Camoyalibdeba partnioruli urTierTobebi riskebis
gadazRvevis pirvel etapze. gegmaSi gaTvaliswinebuli
unda iyos am urTierTobebis Camoyalibebis ZiriTadi
meTodi, ramdenadac is uSualod aisaxeba fuladi sax-
srebis moZraobis siCqaresa da mimarTulebaze. fuladi
saxsrebis moZraobis mimarTulebis dadgena sakmaod
rTulia, rac zogjer TviT sadazRvevo kompaniasac ar
SeuZlia. amitom, saxelmwifo gadamzRvevi kompaniis Se-
qmnas am SemTxvevaSi dadebiTi rolis Sesruleba Seu-
Zlia, ramdenadac masTan gansazRvruli riskis nawilis
gadazRveva moxdeba.
ganyofileba 3. ganyofileba 3. sadazRvevo rezervebis ganTavseb-
is gegmas adgens TiToeuli sadazRvevo kompania sadaz-
Rvevo rezervebis ganTavsebis wesebTan SesabamisobiT.
masSi, rogorc wesi, gaiTvaliswineba damzRvevTaTvis
sadazRvevo anazRaurebis gadaxdis SesaZlebloba, um-
Tavresad fizikuri pirebisTvis garkveuli qmedebebis
ganxorcielebisas, mkurnaloba, mSenebloba, sacxovre-
beli farTis SeZena da a,S. Tumca, aucileblad unda
ganisazRvros SeTanxmebis minimaluri vada.
ganyofileba 4. ganyofileba 4. Semosavlebisa da xarjebis Sedare-
biTi balansi. SedarebiTi finansuri dagegmva fuladi
nakadebis marTvis sistemis erT-erTi umniSvnelovanesi
elementia. bazari mkacr moTxovnebs ayenebs dagegmvis
xarisxis mimarT, radgan sabazro urTierTobebis pi-
171
finansebi da sabanko saqme
robebSi yvela uaryofiTi Sedegi, maT Soris finansuri
dagegmvisas daSvebuli Secdomebi uSualod aisaxeba
sawarmos saqmianobaze. buRaltruli, statistikuri da
operatiuli aRricxvis monacemebis analizis safuZ-
velze xdeba mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis miReba.
aseTi informacia unda iyos sruli, drouli da re-
aluri, ramdenadac is uzrunveyofs dasabuTebuli gad-
awyvetilebebis miRebas. gegma fuladi nakadebisa da
kompaniis saqmianobis Sefasebis kriteriumebis formu-
lirebis safuZvelia. rogorc wesi is asabuTebs ar-
Ceul strategias da dasaxuli miznebis gzebis maCvene-
belia. Semosavlebisa da xarjebis SedarebiTi dagegmva
xorcieldeba balansis safuZvelze, romelSic erTma-
neTTanaa Sedarebuli mzRvevelis Semosavlebi da xar-
jebi, gansazRvrulia sadazRvevo operaciebis finan-
suri Sedegebi da danaxarjebis mimarTulebebi, aseve
maTi dafinansebis wyaroebi. Semosavlebisa da xarjebis
asaxvas sadazRvevo kompaniebi axorcieleben sadazRve-
vo kompaniebis mimarT sadazRvevo kanonmdeblobis mier
wayenebuli moTxovnebis Sesabamisad. Semosavlebisa
da xarjebis balansi dgeba erT welze kvartluri
WriliT da gamoiyeneba operatiuli marTvisa da kon-
trolis miznebisTvis. misi Sedgena xdeba finansuri
gegmis maCveneblebis, fuladi saxsrebis moZraobis geg-
mis, mogebis gegmisa da gadaxdisunarianobis prognoze-
bis, aseve aqtivebisa da pasivebis mdogomareobis ana-
lizis safuZvelze. (ix. nax. 1) .
sadazRvevo kompaniaSi Semosavlebisa da xarjebis
SedarebiTi balansis meTodis safuZvelia finansuri
dagegmva, ris safuZvelzec moxdeba pirdapiri dazRve-
visa da gadazRvevis Sedegebis, aseve Tavisufali sadaz-
Rvevo rezervebis ganTavsebasTan dakavSirebuli saqmi-
anobis analizi, Warbi fuladi saxsrebis gadanawileba
da misi deficitis dafarva da sadazRvevo kompaniis
momgebianobis uzrunvelyofa.
finansuri gegmis Sedgenis safuZvelia: sadazRve-
vo premiebis miReba, saqmis warmoebaze gaweuli danaxar-
172
nato kakaSvilinato kakaSvili
jebi, investiciebi, sadazRvevo anazRaurebis gadaxdebi,
sadazRvevo dagegmva. sadazRvevo kompaniis warmatebu-
li ganviTarebisTvis aucilebelia Semosavlebisa da
xarjebis balansis Semadgeneli nawilebis optimaluri
Tanafardoba, rac saSualebas mogvcems avamaRloT
rentabelobis done, gavaumjobesoT gadaxdisunariano-
bis maCveneblebi da SevqmnaT finansuri potenciali mo-
mavali ganviTarebisTvis.
sadazRvevo organizaciebis Semosavlebisa da xar-
jebis SedarebiTi balansis struqtura1
nax. 1
zemoT aRniSnulTan dakavSirebiT, sadazRvevo kom-
paniis saqmianobis specifikis gaTvaliswinebiT qve-
moT mocemulia finansuri dagegmvis ramdenime prin-
cipis formulireba.
Semosavlebisa da xarjebis balansis dacvis me-Semosavlebisa da xarjebis balansis dacvis me-
Todi, Todi, romelic gulisxmobs resursebis xarjviTi
nawilis dafarvas resursebis faqtobrivad dagegmili
Semosavliani nawilidan da rentabelobis optimaluri
donis miRwevas.sadazRvevo kompaniebisTvis aRniSnuli
principi efuZneba im maCveneblebis dadgenas,romlebic
gansazRvravs kompaniis Semosavlianobasa da rentabe-
lobis dones.
Semosavlianobis donis gansazRvriT sadazRve-
finansuri gegma fuladi saxsrebis
moZraobis gegma
mogebis gegma
aqtivebisa da pasivebis
prognozi
gadaxdisunarianobis
mdgomareobis prognozi
Semosavlebisa da danaxarjebis
SedarebiTi balansi
1Т. Е.Гварлиани, В.Ю. Салакирева. Денежние потоки в страховании. М., 2007.
173
finansebi da sabanko saqme
vo kompania gegmavs gayidvebis moculobas, romelic
damokidebulia iseTi ZiriTadi maCveneblebis dinami-
kis analizze, rogoricaa: sadazRvevo Tanxa, saSualo
gadaxda, saSualo moqmedi tarifi. gayidvebis moculo-
bis dagegmvis bazad mizanSewonilia aviRoT wina wlis
analogiuri periodis ganmavlobaSi Semosuli premie-
bis ricxvi. dazRvevis grZelvadiani saxeobebisTvis
bazad aiReba wliuri Senatani moqmed SeTanxmebebze
dagegmili periodis dasawyisSi. gegmuri nazrdi gan-
isazRvreba ganaxlebuli SeTanxmebebis raodenobiTa da
erTi xelSekrulebisTvis gadaxdili saSualo Tanxis
mixedviT. sadazRvevo rezervebis droebiT Tavisufal
fulad saxsrebTan dakavSirebuli operaciebidan miRe-
buli Semosavlebi igegmeba TiToeul kvartalSi daban-
debuli saxsrebis prognozirebadi Tanxisa da finansur
bazarze ganxorcielebuli operaciebis Semosavliano-
bis prognoziT.
rentabelobis optimalur donis maCvenebeli rentabelobis optimalur donis maCvenebeli
damokidebulia dazRvevis TiToeuli saxeobis winaSe
mdgar amocanebze. Tumca, rentabelobis maCvenebeli
unda iyos sakmarisi yvela operaciis mixedviT da uz-
runvelyofdes gadaxdisunarianobasa da Semdgomi gan-
viTarebis finansur potencials.
aqtivebsa da valdebulebebs Soris Tanafardobis aqtivebsa da valdebulebebs Soris Tanafardobis
dacvis principiTdacvis principiT sadazRvevo operaciebis gafarToeba
dakavSirebuli unda iyos sakuTari saxsrebis zrdasTan,
romlis wyaroc wminda mogebaa. amitom, finansuri pro-
gramebis SemuSaveba investiciuri da finansuri mogebis
misaRebad atarebs grZelvadian xasiaTs da aucilebe-
lia ganisazRvros saprognozo periodSi Tanafardoba
sakuTar saxsrebsa da gadaxdisunarianobis normativebs
Soris. amisaTvis aucilebelia gadaxdisunarianobis
Sefasebis im meTodebis, arCeva, romlebic pasuxobs mo-
cemul princips. SegviZlia gamoviyenoT ori meTodi:
174
pirveli, iZulebiTi realizaciis Rirebulebis Sefase-
bis meTodi, romelic gulisxmobs kompaniis aqtivebisa
da valdebulebebis Rirebulebis Sefasebas drois gan-
sazRvruli momentisTvis. es meTodi arsebuli aqtive-
bis efeqturi Sefasebisa da da kontrolis saSuale-
bas iZleva. aqtivebisa da valdebulebebis tolobisas
mzRveveli bolomde ver iqneba darwmunebuli saku-
Tar gadaxdisunarianobaSi, amitomac yovelTvis unda
hqondes saxsrebis garkveuli danazogi da mudmivad
SeinarCunos gadaxdisunarianobis minimaluri zRvari.
meore meTodi saSualebas gvaZlevs SevafasoT gad-meore meTodi saSualebas gvaZlevs SevafasoT gad-
axdisunarianoba aqtivebis realizaciis axdisunarianoba aqtivebis realizaciis mixedviT, anu
imis gaTvaliswinebiT, Tu rogor Semodis moTxovnebi
valdebulebaTa dafarvaze. aseT Sefasebas dinamikurs
uwodeben. aqtivebis Sesafaseblad aucilebelia maTi
gamosaxva fuladi nakadebis saSualebiT da Sedareba
valdebulebaTa xangrZlivobis mTeli drois ganma-
vlobaSi. finansuri Sedegebis formirebis wesi, rom-
lis safuZvelsac warmoadgens masze moqmedi finansuri
resursebi da faqtorebi,warmodgenilia nax. 2–ze. Semava-
li da gamavali nakadebis elementebi asaxavs finansuri
Sedegis Semosavlisa da gasavlis punqtebis funqcio-
nalur kavSirs.finansuri Sedegis monacemebis cvlile-
bis gamokvleva xdeba or etapad. pirvel etapze xdeba
maTi formireba, miiReba maTi dasaSvebi mniSvnelobebi
da ganisazRvreba maTi zemoqmedeba saboloo Sedegze.
meore etapze xdeba mocemuli faqtorebis sididis
Sefaseba. saboloo Sedegi saSualebas gvaZlevs mivi-
RoT formirebuli faqtorebis cdomilebis intervali,
romelic gavlenas axdens finansuri resursebis Sema-
val mniSvnelobebze. finansuri Sedegi dadebiTi iqneba
mxolod im SemTxvevaSi, Tuki sadazRvevo produqtebis
realizaciidan miRebuli wminda mogeba finansuri da-
bandebebis toli iqneba. sxva sityvebiT rom vTqvaT, fi-
nato kakaSvilinato kakaSvili
175
finansebi da sabanko saqme
nansuri resursebis gamoyenebis efeqtianoba damokideb-
ulia momavali fuladi Semosavlebis wminda mimdinare
Rirebulebis dadebiT mniSvnelobaze.
finansuri Sedegebis formireba
nax. 2
finansur Sedegze mniSvnelovan gavlenas axdens
gadazRvevis operaciebTan dakavSirebuli Semosavlebi
da danaxarjebi. amitom, mogebis dagegmvisas unda mi-
vaRwioT Sesabamisobas Semavali da gamavali gadaz-
Rvevis operaciebs Soris. imisTvis, rom kompaniaSi xor-
cieldebodes fuladi saxsrebis moZraoba, is erTi mxriv,
unda iswrafvodes investiciuri resursis, rogorc mo-
mavali sainvesticio mogebis sawindaris gazrdisken,
romlis safuZvelsac warmoadgens sicocxlis dazRve-
vis xelSekrulebebTan dakavSirebuli rezervebi, rac
kompaniis procentuli davalianebaa. meore mxriv, pro-
centebis gadasaxdelad gamoyenebuli resursebis didi
xvedriTi wona aqcionerebis kapitalTan mimarTebiT,
zrdis aqcionerebis dabandebul kapitalze Semosav-
Semavali finansur Sedegze moqmedi
faqtorebi
gamavali
saprognozo sadazRvevi
premiebi
sainvesticio Semosavlis
ganakveTi
sadazRvevo
anazRaurebebi,
gancxadebuli zaralis
dasafarad aucilebeli
rezervebi
gadazRvevis operaciebze
gadacemuli premiebi
Semavali
da
gamavali
faqtorebis
mniSvnelobebis
gamokvlevis
etapebi
sadazRvevi premiebis
moculobis Sefaseba
sadazRvevo SemTxvevebis
dadgomis mosalodneli
zarali
sainvesticio Semosavlis
mosalodneli ganakveTi
portfelisa da vadebis
struqturis mixedviT
gadazRvevaze riskis
gadacemis maqsimaluri
done
I etapi
IIetapi
IIIetapi
IVetapi
176
lis armiRebis risks. es dakavSirebulia imasTan, rom
sicocxlis dazRvevis xelSekrulebiT gaTvaliswineb-
uli teqnikuri procentebis gadaxda savaldebuloa
da araxelsayreli periodis dros sadazRvevo kompani-
is Semosavlebma SeiZleba miaRwios iseT dones, rom
dividendebis gadasaxdelad saWiro fuladi saxsrebi
kompanias ubralod ar eqneba. am problemebis gadasaw-
yvetad aucilebelia sadazRvevo Tanxis zaralianobis
faqtoruli analizi. fuladi saxsrebis operatiuli
marTva da regulireba dafuZnebulia sakaso gegmis
gamoyenebaze, romelic warmoadgens kompaniis saanga-
riSsworebo angariSze yvela Semosavlisa da Semosu-
lobis fuladi da arafuladi formiT, prognozs. Tu
prognozis mixedviT momavalSi gaizrdeba gayidvebisa
da mogebis moculoba, analitikosma unda icodes aqvs
Tu ara kompanias finansuri SesaZleblobebi da Tu ara,
saidan apirebs is saWiro fuladi resursebis mozid-
vas. fuladi nakadebis prognozireba iwyeba aqtive-
bis TiToeuli kategoriisa da fuladi saxsrebis mosa-
lodneli cvlilebis SefasebiT. ganvixiloT yvelaze
mniSvnelovani faqtorebi:
• sameurneo saqmianobidan savaraudod misaRebi
wminda Semosavali damokidebulia iseT arasaimedo md-
genelebze, rogoricaa: amortizacia, gadavadebuli gad-
axdebi gadasaxadebze, Svilobili kompaniebisa da in-
vestorebis gadacemuli Semosavlebi. amis meSveobiT
Sefasdeba sameurneo saqmianobidan miRebuli fuladi
saxsrebis sidide.
• sadazRvevo kompaniebSi samuSao personalze
moTxovna gamovlindeba SromiTi kapitalis donis Se-
fasebis Semdeg.
• unda Sefasdes aqtivebis, obligaciebis, aqciebis
da sainvesticio instrumentebis realizaciidan miRe-
buli fuladi nakadebi;
• unda Sefasdes savaldebulo gadaxdebi valde-
bulebebze da sadividendo gadaxdebis done;
• unda ganisazRvros sadazRvevo rezervebis
nato kakaSvilinato kakaSvili
177
sidide da misi investirebis mimarTulebebi.
sadazRvevo kompaniebSi aucilebelia normati-
uli meTodis danergvis perspeqtivebis ganviTareba.
normirebis miznebisTvis gamoiyofa maCvenebelTa Sem-
degi jgufebi:
pirveli jgufi - nebismieri kompaniis ZiriTad
normativs warmoadgens investirebul kapitalze moge-
bis norma.swored es ganakveTia firmis mogebis dageg-
mili moculobis gaTvlis safuZveli, romelic gansaz-
Rvravs gayidvebis moculobasa da Warbi produqciis
Rirebulebas.
meore jgufi - normatiuli maxasiaTeblebis jgu-
fi, warmoadgens gasayidi fasebis SeRavaTebis gaTval-
iswinebiT, saqonlisa da momsaxurebis TviTRirebulebis
erTobliobas, rac kompaniis xelmZRvanelebis mudmiv
kontrolzea.
mesame jgufi - normatiuli maCveneblebis jgufi,
Sromis organizaciisa da anazRaurebis safuZvelia. is
axasiaTebs dazRvevis ganviTarebas, adarebs erTmaneTs
TanamSromlebis xelfasis dinamikasa da realizebuli
produqciis erTeulze danaxarjebis Semcirebis maCven-
eblebs.
meoTxe jgufi – normativebi, uzrunvelyofs finan-
suri nakadebis efeqtian marTvas. fuladi Semosulobe-
bis yovelkvireuli da yovelTviuri normativebi xels
uwyobs kontrolis ganxorcielebas kompaniis finansur
saqmianobaze.
ZiriTadi organizaciul-ekonomikuri da finan-
suri maCveneblebis jgufebis mixedviT normativebis
SemuSavebis safuZvelze, SesaZlebelia sadazRvevo kom-
paniebis dafinansebis efeqtiani sistemis Camoyalibeba.
sabazro ekonomikis pirobebSi Zalian didi
mniSvneloba eniWeba kompaniis gadaxdisunarianobas.
gamoyofen gadaxdisunarianobis Semdeg ganmsazRvrel
faqtorebs:
- sakmarisi sakuTari kapitali;
- aRebuli valdebulebebi (teqnikuri rezervebis
finansebi da sabanko saqme
178
gaTvaliswinebiT);
- aqtivebis ganTavseba (sainvesticio saqmianoba);
- dazRvevis TiToeuli xelSekrulebis mixedviT
gaTvaliswinebuli riskis moculoba;
- dadebuli xelSekrulebebis raodenoba;
Tavis mxriv, mzRvevelis gegmaSi gaTvaliswinebu-
li unda iyos Semdegi momentebi:
- sawesdebo kapitalis zrda;
- gadazRvevis operaciebis saxeobebis raodenobis
zrda;
- satarifo politikis cvlileba;
- mogebis gamoyenebaze SezRudvebis daweseba;
- debitoruli da kreditoruli davalianebis Sem-
cireba;
- aqtivebis struqturis cvlileba;
- gadaxdisunarianobis mxardamWeri sxva meTode-
bi, romlebic ar ewinaaRmdegeba sadazRvevo kanonmde-
blobas.
sadazRvevo sistemaSi saqmianobis dagegmvasa da
kontrolSi mkafio da erTmniSvnelovani gadawyvetile-
bebis miReba normatiuli sistemis safuZvelze, mimarTu-
lia gadaxrebis efeqtian gamovlenasa da fuladi na-
kadebis srulyofili marTvis miRwevaze.
Management of Insurance Company Cash Flow in Management of Insurance Company Cash Flow in Planning and ForecastingPlanning and Forecasting
N. Kakashvili N. Kakashvili
The main task of insurance company in planning is to obtain in-surance space and strengthen the fi nancial stability. Planning of insur-ance activities helps projection of cash fl ow volume, speed and direc-tion and based on that formation of development strategy for insurance activities. It is noted in the article that for the company's successful development it is essential to keep optimal balance between incomes and expenditures, that creates the basis for increasing creditworthiness of a company and fi nally fi nancial poencial serves as a guarantee of a company’s further development.
nato kakaSvilinato kakaSvili
179
finansebi da sabanko saqme
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
saqarTvelos teqnikuri universitetissaqarTvelos teqnikuri universitetis
biznes-inJineringis fakultetis biznes-inJineringis fakultetis
doqtorantidoqtoranti
ganviTarebuli qveynebis sabanko saqmianobaSi, ax-
ali sabanko operaciebis da finansuri inovaciis dan-
ergvis mizanSewonilobis gansazRvris mimarTulebiT,
pasuxismgebeli komitetebi moqmedeben. maTi mizania sa-
banko saqmianobis Zireuli cvlilebebidan gamomdin-
are, riskebis lokalizaciis sakiTxebis gadawyveta da
grZelvadian perspeqtivaSi, sakredito organizaciebis
jansaRi finansuri mdgomareobis uzrunvelyofa. aqve
unda SevniSnoT, rom am dasaxuli miznebidan gamomdin-
are, axali sabanko produqtebis da operaciebis dan-
ergva SeiZleba gamarTlebuli iqnes sabanko bazarze
moklevadian periodSi, upiratesobis mopovebis SesaZle-
blobaTa zrdis da xelSewyobis pirobebis gamovlenis
SemTxvevaSi. igi gulisxmobs: jer erTijer erTi, , bankis finan-
suri struqturis mdgradobis amaRlebas; meoremeore, , axali
regionuli bazrebis da sabanko operaciebis zrdas da,
mesamemesame, , sabanko kapitalis rentabelobis uzrunvelyofas,
samomavlo 3-4 wlis ganmavlobaSi saprocento marJis
swrafi Semcirebis pirobebSi.
axali sabanko produqtebis danergva niSnavs, ban-
kis rigi faqtoris gaTvaliswinebiT, axali klientebis
mozidvis gafarToebas. am faqtorebidan yvelaze mniS-
vnelovania axali produqtis momgebianobis Sewonvis
faqtori da organizaciuli faqtori.
axali sabanko produqtebis danergvis axali sabanko produqtebis danergvis procesSi riskebis marTvis kontrolisa procesSi riskebis marTvis kontrolisa
da mmarTvelobiTi gadawyvetilebis da mmarTvelobiTi gadawyvetilebis Sefasebis principebiSefasebis principebi
180
pirveli faqtori gulisxmobs operaciuli xar-
jebis SefardebiT zrdas kapitalis rentabelobasTan
SedarebiT: bankis simyarisa da mdgradobis mTavari in-
dikatoria bankis mwarmoeblurobis koeficienti, e.i. op-
eraciul xarjebsa da bankis wminda Semosavlebs Soris
Tanafardoba. aqve minda aseve SevniSno im garemoebis
Sesaxeb, rom bankis SemoRebuli yoveli axali produqti
Tu operacia xarjebs zrdis da amitom mkacrad dgeba
problema pirdapiri da iribi xarjebis, axali operacie-
bis an produqtis danergvis absoluturi da Sefardeb-
iTi efeqtianobis Sefasebis TvalsazrisiT. magaliTad,
plastikuri baraTebis farTo danergva saSualebas
iZleva bankebis resursuli baza gafarTovdes, kerZod,
aRniSnulisTvis gaweuli xarjebi iTvleba dabandebad,
romlis anazRaurebis vada aWarbebs erTwliani (mokl-
evadiani) dagegmvis moculobas. yuradRebas imsaxurebs
isic, rom rodesac bankis gankargulebaSi darCenil
mogebasa da mimdinare saqmianobisaTvis xarjebs Soris
sxvaoba didia (pozitiuri kuTxiT), msgavsi xarjebis da-
finanseba siZneles ar warmoadgens. rac Seexeba sabanko
marJis Semcirebasa da operaciuli xarjebis Sefardeb-
iT zrdas, am SemTxvevaSi startobrivi investiciebis da-
finanseba axal sabanko teqnologiebsa da operaciebSi
rTuldeba. miuxedavad amisa, ar unda dagvaviwydes, rom
rentabeluri da stabiluri sabanko saqmianobis Senar-
CunebaSi mas aranaklebi mniSvneloba aqvs saprocento
marJis SemcirebasTan erTad. rogorc aRiniSna, meore
faqtoria organizaciuli speqtri, romlis mouqneloba
da operatiuli reagirebis done, axali operaciebis dan-
ergvis process da struqturul gardaqmnas amuxruWebs
da Tavis mxriv, finansur bazarze principuli cvlile-
bebis pirobebSi, sabanko saqmianobis arastabilur xasi-
aTs aZlierebs, ris gamoc riskis lokalizeba SeuZle-
belia.
sabanko saqmianobaSi riskebis marTvis sistemis
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
181
danergvis procesSi wrmoiSoba mmarTvelobiTi gadaw-
yvetilebebis Sefasebis problema, romelic gulisxmobs
bankis mmarTvelobis da direqtorTa sabWos mier bankis
mimdinare mimarTulebebis da organizaciuli struq-
turis analizis safuZvelze bankis mmarTvelobis mier
pasuxis gacemas kiTxvebze: ra pozicia aqvs banks riske-
bTan mimarTebiT? rogor SemuSavdeba da inergeba riske-
bis marTvis meTodika?
am kiTxvebze pasuxebis meSveobiT SeiZleba Se-
muSavdes bankSi gamoyenebuli riskebis marTvis sistema,
rac daexmareba bankis xelmZRvanelobas SeimuSaos
riskebis marTvis strategia.
riskebis marTvis sistemebis danergvaSi gansa-
kuTrebuli roli sakredito riskis marTvis sistemas
ekuTvnis, vinaidan bankis aqtiuri operaciebis mTavar mi-
marTulebas dakrediteba warmoadgens. swored sakredi-
to portfeli bankis yvela aqtivSi, faqtobrivad naxevars
da xSirad 2/3-sac warmoadgens. aRniSnulidan gamomdin-
are, sakredito riskis marTvis sistema, rogorc riskebis
marTvis sistemis umniSvnelovanesi Semadgeneli nawili,
gulisxmobs: jer erTijer erTi, , sakredito riskis marTvis Ziri-
Tadi procedurebis gansazRvras; meoremeore, dakreditebis
procesSi riskze kontrols; mesamemesame, sabanko saqmianoba-
Si tipiuri problemebis gamoyofas da analizs; meoTxemeoTxe, ,
sakredito politikis formirebas da misi realizaciis
meqanizmebis Seqmnas; mexuTemexuTe, sakredito portfelis mar-
Tvasa da misi efeqtianobis Sefasebas, da bolos, meeqvsemeeqvse, ,
yvela aRniSnuli faqtori urTierTdamokidebulia da
erT mTlianobaSi unda ganvixiloT.
sabanko saqmianobis praqtika gviCvenebs, rom sakred-
ito riskis warmoSoba ukavSirdeba bankis kontragente-
bis valdebulebaTa Seusruleblobas.
saqarTvelos komerciuli bankebi, romlebic dakred-
itebis procesSi monawileoben, ganicdian rogorc Si-
nagani, aseve garegani faqtorebis zemoqmedebas. amitom,
finansebi da sabanko saqme
182
saukeTeso sakredito politikis gatarebis SemTxveva-
Sic gardauvalad warmoiqmneba dakreditebis dros da-
nakargebi. aqve yuradRebas imsaxurebs is faqtic, rom Tu
gaizrdeba sabanko saqmianobaSi problemuri kreditebis
xvedriTi wona, ar aris gamoricxuli bankis reputacias
didi ziani miadges da sakredito resursebis bazarze
bankis pozicia damZimdes. aRsaniSnavia isic, rom uka-
nasknel wlebSi naTlad gamovlinda sakredito riskis
Tvisebrivi zemoqmedeba saqarTvelos komerciuli banke-
bis saqmianobaze. amitom, sakredito riskis marTva er-
TerTi mTavari problemaa, ramac sabanko saqmianobaSi
SeiZleba seriozuli siZneleebi Seqmnas. ase, magaliTad,
Tu germaniaSi da aSS-Si sakredito dabandebebis saerTo
moculobaSi xinjiani kreditebis xvedriTi wona 5-6%-ia,
saqarTveloSi igi aRwevs 30%-mde1. aRniSnuls emateba
kvalificiuri sabanko muSakebis deficiti, kanonmde-
blobaSi xSiri cvlilebebi da a.S. yovelive zrdis sa-
risko operaciebis raodenobas da Sesabamisad sabanko
saqmianobis arastabilurobas.
sakredito riskebis marTva obieqturad moiTxovs
marTvis adekvaturi sistemis funqcionirebis principeb-
is mkacrad Camoyalibebas, raSic igulisxmeba sakredito
sistemis marTvis gasagebi da moqnili sistemis Seqmna,
gaazrebuli sakredito politikis gatareba, romelic
daemyareba mocemuli bankis mier damuSavebul dakred-
itebis standartebs da mkacrad gansazRvrul instruq-
cias.
amrigad, sakredito riskebis marTvis sistemis
Seqmna moicavs: jer erTijer erTi, , sakredito saqmianobis or-
ganizaciul uzrunvelyofas; meoremeore, msesxeblis kredi-
tunarianobis gansazRvras misi fuladi resursebis
analizis safuZvelze; mesamemesame, , sakredito riskis gaTval-
1 b. bolqvaZe. fiskaluri da monetaruli politikis kordinaciis mniS-
vneloba saqarTvelos gardamaval ekonomikaSi. Tbilisi, gamomcemloba
“universali”, 2009 w.
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
183
iswinebiT kreditis ranJirebas da dadgenil limitebT-
an misi Sesabamisobis gansazRvras; meoTxemeoTxe, , saprocento
ganakveTebis gansazRvras, kreditebis SesaZlebeli dana-
kargebis gaTvaliswinebiT; mexuTemexuTe, uflebebis da mova-
leobebis mkacr gansazRvras sakredito gadawyvetile-
bebis miRebis procesSi; meeqvsemeeqvse, , sakredito monitoringis
ganxorcielebis paralelurad sakredito portfelis
marTvasa da problemuri kreditebis aRdgenis meqanizme-
bis SemuSavebas da praqtikul ganxorcielebas. yovelive
aRniSnulis gaTvaliswinebiT, SemuSavebulia sakredito
riskis marTvis sistemis elementebi, rac warmodgenilia
sqemis saxiT1.
sakredito riskebis marTvis sistemis elementebi
1 И.К. Ковзанадзе, Тенденции и перспективы развития экономики и банковского сектора трансформированных стран. М., «Финансы и статистика», 2005.
finansebi da sabanko saqme
184
sakredito riskis marTvis efeqtiani sistemis Se-
qmnis ZiriTad faqtors warmoadgens dakreditebis er-
Tiani analizis SemoReba da calkeuli kreditebis
monitoringis da sakredito portfelis marTvis stan-
dartuli instruqciebis Camoyalibeba, rac daemyareba:
jer erTijer erTi, , erTiani sakredito politikis damuSavebasa
da gatarebas; meoremeore, , bankis TanamSromelTa mier bankis
standartebis da instruqciebis Seswavlas; mesamemesame, , bank-
isaTvis “misaRebi” kreditebis moculobis parametrebis
gansazRvras; meoTxemeoTxe, yvela kreditisaTvis aucilebeli
analitikuri procedurebis miTiTebas; mexuTemexuTe, yvela
sakredito xelSekrulebis avtorizaciis damtkicebas;
meeqvsemeeqvse, , sakredito monitoringze ZiriTadi moTxovnile-
bebis gansazRvras.
sakredito portfelis marTvaSi mocemuli midg-
omis realizaciis saerTo principebia:
konkretulad msesxeblis da msesxebelTa jgu--
fisagan Siga sabanko limitebis daweseba;
sakredito riskebis analizis formebis SemuSaveba, -
rac dakavSirebulia sakredito reitingis gansazRvrasa
da calkeuli msesxeblis riskis donis dadgenasTan;
sxvadasxva dargis mixedviT dakreditebis diver--
sifikacia;
dabali riskis mqone prioritetuli dargebis -
gansazRvra;
maRali riskebis mqone dargebis mimarT sakredi--
to politikis gamkacreba;
kreditebze faswarmoqmnis politikis damuSaveba, -
warmoSobili SesaZlebeli riskebis xarjebis GgaTval-
iswinebiT;
aqve unda aRvniSnoT, rom sakredito riskis mar-
Tvis sistemas, rogorc sakredito portfelis marTvis
strategiis nawils, aqvs Tavisi Semadgeneli struqtura,
romelic moicavs:
a) sakredito politikas, romelic warmoadgens ban-
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
185
kis sakredito saqmianobis karkass, sqemas; b) sakredito
portfelis formirebis orientirebs; g) meTodologiur
miTiTebebs kreditis faswarmoqmnaze, saprocento da sa-
komisio ganakveTebis dawesebaze, raTa uzrunvelyofili
iqnes sabanko rentabelobis gegmuri normativebis miRw-
eva. yovelive unda ganxorcieldes sakredito politi-
kis damuSavebasTan erTad, misi realizaciis meqanizme-
bis gansazRvriT, romelic gulisxmobs: jer erTi, bankis
sakredito saqmianobis prioritetul amocanebs; meore,
maTi realizaciis saSualebebsa da meTodebs da, mesame,
sakredito politikis warmarTvis organizaciis princi-
pebsa da wesebs.
sakredito politikis sistematuri srulyofis
procesSi, sadac mocemuli bankis saqmianobasTan er-
Tad gaTvaliswinebuli unda iqnes mTlianad sabanko
sistemis mdgomareobis cvlilebebi. sakredito poli-
tika - es aris adekvaturi saqmianobis mimarTulebebis
realizacia, RonisZiebaTa sistema sakredito saqmiano-
bis organizebulad warmarTvaSi. sakredito politikam
unda gansazRvros Semdegi mTavari momentebi: sakredito
saqmianobis organizacia; sakredito portfelis marT-
va; dakreditebaze kontroli; uflebebis ganawilebis
principebi; kreditis SerCevis saerTo kriteriumebi;
dakreditebis calkeuli mimarTulebebis mixedviT lim-
itebi; dakreditebis danakargebis SemTxvevaSi rezerve-
bis Seqmna.
dakreditebis procesSi riskebis srulyofilad
marTvis Semadgenelia finansuri koeficientebi, rac axa-
siaTebs bankis saqmianobas likvidobisa da finansuri
struqturis mdgomareobis TvalsazrisiT, aRniSnuls
Seesabameba Semdegi finansuri koeficientebi:
likvidoba,likvidoba,- - rac axasiaTebs bankis SesaZleblobas
Seasrulos mimdinare valdebulebebi;
saqmianobis efeqtianobasaqmianobis efeqtianoba- - , rac gamoxatavs bankis
finansur Sedegebsa da mis xarjebs Soris Tanafardo-
finansebi da sabanko saqme
186
bas;
finansuri struqtura,finansuri struqtura,- - rac gviCvenebs imas, rom
dafinanseba, rac miRebulia msesxeblis sakuTrebaSi
kreditorisagan, ramdenad Seesabameba dabandebebis moc-
ulobas;
rentabelobis analizis drosrentabelobis analizis dros- - , , momgebianobaSi
gaiTvaliswineba, rogorc saerTo mogeba, aseve wminda
mogeba. am SemTxvevaSi yuradReba unda mieqces ZiriTadi
saqmianobidan miRebul Semosavlebsa da sxva Semosav-
lebis muxlebs Soris Tanafardobas.
likvidobis analizilikvidobis analizi msesxeblis finansuri mdgo-
mareobis Sefasebis mTavar nawilia riTac irkveva Tu
ramdenad aqvs msesxebels SesaZleblobebi bankis mi-
marT Tavisi valdebulebebi Seasrulos. bankis balan-
sis likvidobis analizisas gaiangariSeba ori mTavari
likvidobis koeficienti: mimdinare likvidobis koefi-
cienti da saswrafo likvidobis koeficienti.
mimdinare likvidobis koeficienti (sabrunavi sa-
Sualebebi, moklevadiani valdebulebebi) axasiaTebs ban-
kis principul SesaZleblobebs dafaros moklevadiani
valdebulebebi, xolo saswrafo likvidobis koefici-
enti gamoxatavs sabrunav saSualebebs sasaqonlo-mate-
rialuri faseulobebis gamoklebiT.
zemoT aRniSnul likvidobis koeficientebTan
erTad, mniSvnelovania likvidobis iseTi maCvenebeli,
rogoricaa wminda (sakuTri) sabrunavi kapitali, e.i. mim-
dinare aqtivebsa da pasivebs Soris sxvaoba. uaryofiTi
wminda sabrunavi kapitali gviCvenebs, rom sawarmos sa-
brunavi kapitalis dafinanseba xorcieldeba misi kon-
tragentebis angriSze arsebuli saSualebebis xarjze.
amasTanave, erTi mxriv, sakuTari kapitalis rentabelobis
amaRleba da meore mxriv, am faqtoris gaTvaliswineba,
likvidobis marTvis problemas seriozulad arTulebs
magram, miuxedavad amisa, balansis likvidobis analizi
klientis SesaZleblobebis swori diagnostikis saSu-
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
187
alebaa, rom moklevadiani valdebulebebi fuladi na-
kadebis moZraobis safuZvelze dafaros1.
damatebiTi informaciis safuZvelze, mogebis da
danakargebis Sesaxeb finansuri Sedegebis angariSebi,
moicavs informacias gayidvis rentabelobis analiz-
isaTvis, xolo sabalanso informaciis CarTviT, SesaZle-
belia gaviangariSoT mTlianad sabrunavi kapitalis da
misi calkeuli elementebis brunvadobis maCveneblebi.
kapitalis brunvadobas gansakuTrebiT aferxebs ar-
gadaxdebis krizisi da im msesxebelTa ricxvis Semcire-
ba, romelTa sakredito riskis done bankisaTvis misaRe-
bi iyo. aqve unda SevniSnoT, rom banks gaaCnia fuladi
nakadebis moZraobis tradiciul analizis meTodebTan
erTad, aseve msesxeblis mimdinare angariSis Sesaxeb in-
formaciis safuZvelze, misi kreditunarianobis Sefase-
bis damatebiTi meTodi.
aRniSnuli informaciidan SeiZleba miviRoT mo-
nacemebi debitoruli da kreditoruli brunvis anga-
riSisa da angariSis naSTis Sesaxeb maCveneblebi. aseTi
informaciebis wyaroebis upiratesoba, misi maRali do-
nis realobiT gamoixateba, xolo naklovaneba, analizis
sirTulesTan erTad, misi Sedegebis araerTgvarovani Se-
fasebiT vlindeba.
riskebis marTvisa da kontrolis organizaciul
uzrunvelyofaSi, xSirad mmarTvelobiTi gadawyvetile-
bebis Sefasebis problema iCens Tavs, rac sakredito
portfelis marTvasTan erTad, pasivebis da aqtivebis
marTviT gamoixateba.
sakredito portfelis formirebis sabazo kom-
ponentebia Semdegi standartebi: riskebis miRebis wesi,
dakreditebis limitebi, portfelis formirebaSi prior-
itetebi.
standartebis pirveli jgufi gansazRvravs port-
1 i. kovzanaZe. saqarTvelos komerciuli bankebis funqcionirebis prob-
lemebi Tanamedrove etapze, Tsu gamomcemloba, Tb., 2001.
finansebi da sabanko saqme
188
felis gadasvlas im mdgomareobaSi, romlis drosac
saukeTesod gadawydeba dilemis “riski-Semosavlianoba”
urTierTmoqmedebis sakiTxi. mxedvelobaSi gvaqvs riskis
minimizeba am SezRudvebis farglebSi da paralelurad,
rac SeiZleba Semosavlebis maqsimizebis miRweva. riske-
bis miRebis wesi, dilemis - “riski-Semosavlebi”, gad-
awyvetisa da individualuri kreditebis struqturuli
moTxovnis dakmayofilebis kriteriumia, romelic, Tavis
mxriv, faqtobrivad, sakredito portfelis formirebis
sxva standartebis, dakreditebis limitebisa da sakred-
ito portfelis prioritetebis gansazRvrasac ganapi-
robebs1.
Tanamedrove pirobebSi, saqarTvelos bankebi rTu-
li operaciebis ganxorcielebis procesSi, momwifebis
iseT dones aRweven, rom sabanko saqmianobis strategiul
warmarTvaSi, aqtivebis da pasivebis marTvis srulyo-
fili sistemis Camoyalibeba, erTerTi aqtualuri prob-
lema xdeba. aqtivebis da pasivebis marTva gulisxmobs:
1. am procesis logikuri Tanmimdevrobis Camoyalibe-
bas da masSi mTavari momentebis ganxilvas; 2. aqtivebis
da pasivebis marTvis organizaciuli struqturis gan-
sazRvras; 3. aqtivebis da pasivebis marTvis farglebSi
riskebis marTvis meTodebis da meTodikebis damuSavebas;
4. aqtivebis da pasivebis marTvaSi problemebis Seswav-
las da aqedan gamomdinare, am procesisaTvis TiToeuli
ZiriTadi riskis marTvis Tanmdevi, mniSvnelovani sakiTx-
ebis gadawyvetaze yuradRebis gamaxvilebas.
aqtivebis da pasivebis marTvis koncefciis real-
izaciaze mniSvnelovnad aris damokidebuli sabanko
saqmianobis procesSi danakargebis minimizebis miRwevi-
saTvis kontrolis ganxorcielebis uzrunvelyofa. wi-
naaRmdeg SemTxvevaSi, riskis Semcirebis mizani SeiZleba
miRweul iqnes sabanko rentabelobisa da operaciebis
1 g. gamsaxurdia, saqarTveloSi antikrizisuli RonisZiebebis erovnuli
koncefciis Sesaxeb. Jurn. “ekonomika da biznesi”, 2009, #2.
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
189
moculobebis mkveTri dacemis safuZvelze.
aqtivebis da pasivebis marTva, upirveles yovlisa,
gulisxmobs sabanko saqmianobis moklevadian perspeqti-
vaSi bankis balansis marTvaze yoveldRiuri yuradReb-
is gamaxvilebas. igi mimarTuli unda iyos maqsimaluri
Semosavlebis miRebasa da sabanko sarisko saqmianobis
SezRudvaze. amrigad, aqtivebis da pasivebis marTvis Zir-
iTadi mizania finansuri aspeqtiT, erTi mxriv, Semosav-
lebis maqsimizeba da meore mxriv, riskebis minimizeba.
aRniSnulidan gamomdinare, aqtivebis da pasiveb-
is marTvis procesSi vlindeba Tu rogoria sakuTari
da moziduli saxsrebis xvedriTi wona bankis fuladi
resursebis struqturaSi, anu xdeba am riskebTan dakav-
Sirebuli dabandebuli fuladi resursebis wyaroebisa
da mimarTulebebis mixedviT gaanalizeba.
aqtivebis da pasivebis marTvis procesi uSualod
ukavSirdeba finansuri riskebis marTvas. gansakuTrebul
yuradRebas imsaxurebs zogierTi arsebiTi mniSvnelobis
riskis marTva, rac pirdapiri mniSvnelobiT zemoqmedebs
aqtivebis da pasivebis marTvaze. magaliTad, likvidobis
riskis marTva aqtiuri operaciebis aspeqtiT, gulisx-
mobs likviduri aqtivebis gayidvas, xolo pasiuri oper-
aciebis aspeqtiT – moziduli fuladi saSualebebis wy-
aroebis swrafad CarTvas. aqve unda SevniSnoT, rom ara
nakleb mniSvnelovania likvidobis marTvaSi aqtivebsa
da pasivebs Soris gansazRvruli proporciebis dacva1.
saprocento ganakveTis cvlilebis riskis marTva
kontroldeba rigi meTodiT, romelTagan mTavaria aq-
tivebsa da pasivebs Soris gansazRvruli proporciebis
darRvevis aRdgenisken mimarTuli meqanizmebi. saprocen-
to ganakveTis cvlilebebis riskis zemoqmedebis mTavar
maCvenebels warmoadgens bankis wminda saprocento Se-
1 i. vaSaymaZe, saqarTvelos sabanko sistemis finansuri mdgradobis mniS-
vneloba ekonomikis stabilizaciis miRwevaSi. baTumi, baTumis univer-
siteti, 2005.
finansebi da sabanko saqme
190
mosavali da wminda saprocento marJa.
sabazro riski mWidrodaa dakavSirebuli sapro-
cento ganakveTis cvlilebis riskTan. am riskis aqtive-
bis da pasivebis marTvaSi gaTvaliswineba ganpirobebu-
lia imiT, rom saprocento ganakveTebis cvlileba iwvevs
sawinaaRmdego zemoqmedebas bazarze mimoqcevaSi arse-
bul savalo valdebulebaTa fasze. mxedvelobaSi gvaqvs
is garemoeba, rom rodesac sabazro procentis mimdinare
ganakveTi ecema, paralelurad savalo valdebulebaTa
fasi izrdeba. aRniSnuli mdgomareoba arTulebs aqtive-
bis da pasivebis marTvis praqtikas, magram, amasTanave
erTdroulad qmnis axal SesaZleblobebs, rom bankma
misTvis miuRebeli saprocento ganakveTebis cvlilebe-
bis zemoqmedebiT danakargebis kompensacia moaxdinos.
savaluto riski exeba ara marto ucxour valutas,
aramed bankis valdebulebebsa da savaluto dabandebeb-
sac. rac Seexeba gadaxdisuunarobis risks (anu arasak-
marisi sabanko kapitalis risks), igi SeiZleba ganxilul
iqnes, rogorc ekonomikuri TvalsazrisiT, aseve sabanko
zedamxedvelobis aspeqtiT. yuradRebas imsaxurebs imis
aRniSvnac, rom banks warmoeSoba balnsis aradamakmay-
ofilebeli struqtura im SemTxvevaSi, rodesac sabanko
kapitali Sesabamisad mcirdeba da bankis xarjebi kri-
tikul grZelvadian periodSi metia misi Semosavlis
moculobaze.
bankis balansis aradamakmayofilebeli struq-
tura ganpirobebulia iseTi mizezebiT, rogoricaa: a)
klientis fuladi saSualebebis bankidan gadineba,
romelic likvidobis kriziss iwvevs; b) daubrunebeli
kreditebis dafarvaze xarjebis zrda; g) bankis mier
gaumarTlebeli da araefeqtiani operaciebis (sameur-
neo saqmianobaSi) zrdis gamo sakuTari saSualebebis
Semcireba. am process Tu SevafasebT sabanko zedamxed-
velobis TvalsazrisiT, es niSnavs, rom gadaxdisuunar-
oba da Sedegad gabankroteba gamowveulia bankis mier
konstantine sulamaniZe konstantine sulamaniZe
191
kapitalze moTxovnilebebis daukmayofileblobiT, e.i.
sabanko kapitalis moculoba arasakmarisia Tavisi Ziri-
Tadi funqciebis SesrulebisaTvis.
amrigad, bankis gadaxdisuunaroba warmoiSoba ma-
Sin, rodesac sakredito organizaciis xarjebi aWarbebs
misi sakuTari kapitalis moculobas. gadaxdisuunaroba,
zedamxedvelobis TvalsazrisiT, mkacri Sefasebaa da
igi warmoiSoba, rodesac sabanko kapitalis moculoba
gadis misi daSvebis gansazRvruli normatiuli koefi-
cientis minimaluri donis farglebidan. yovelive ze-
moT aRniSnuli naklovanebis gamosworeba SesaZlebelia
sabanko saqmianobis strategiuli marTvisa da dagegmvis
safuZvelze mmarTvelobiTi gadawyvetilebebis Sefase-
bis problemebis mogvarebiT.
The Principles of Risk Management Control in Development of The Principles of Risk Management Control in Development of new Banking Products and Evaluation of Managerial Decisions new Banking Products and Evaluation of Managerial Decisions
K. SulamanidzeK. Sulamanidze
The presented article discusses the way of improving risk manage-ment process and decision making process during development of new banking products. The factors effecting above said processes are dissoci-ated, risk management systems existing in banks are characterized (usage of international practice – setting Limits). The work also presents analysis of risk management system, conditions for its creation, improvement of loan portfolio management and loan risk regulations. The work presents the ways how to improve credit policy directions, liquidity management, valuation of banks fi nancial performance indexes and ways how to im-prove supervision of asset liability management.
finansebi da sabanko saqme
192
postkomunisturi transformacia mwvaved da siRrmiseu-
lad Seexo saqarTvelos ganaTlebis sistemas, gansakuTrebiT ki
kvalificiur ekonomistTa kadrebis sauniversiteto momzadebis
process. Zveli, administraciul-mbrZanebluri ekonomikisaTvis
kadrebis momzadebis specifikuri sistema, misTvis damaxasi-
aTebeli ideologizaciis maRali xarisxiTa da sqolastikiT,
sruliad miuRebeli aRmoCnda da ekonomistTa sauniversiteto
swavlebam gardaqmnebis dawyebidan dRemde ganvlil periodSi,
uzarmazari cvlileba ganicada. es procesi mimdinareobda glo-
balizaciis gaRrmavebis fonze, romelic mniSvnelovan daRs as-
vamda mis msvlelobas. reformirebis dRis wesrigSi dadga umaR-
lesi ganaTlebis erTian evropul sivrceSi saqarTvelos inte-
grirebis amocana, ramac moiTxova saerTo evropuli standart-
ebis Sesabamisi swavlebis formebis, meTodebisa da meqanizmebis
danergva, studentebisa da profesor-maswavleblebis transsaz-
RvriTi mobilurobis amaRleba, saswavlo programebis harmoni-
zacia da misgan gamomdinare – dasavleTSi safuZvlianad apro-
birebuli saxelmZRvaneloebis Targmna da gamoyeneba.
sasiamovnoa aRiniSnos, rom Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis ekonomikisa da biznesis fakulteti ucvlelad imyofe-
boda da dResac imyofeba am procesebis avangardSi. amasTanave,
ekonomistebis sauniversiteto momzadebis reformireba uwyveti
procesia, romelic sistematurad mdidrdeba axali samecnie-
ro-pedagogiuri novaciebiT. amis erT-erTi naTeli magaliTia
ekonomikisa da biznesis fakultetis makroekonomikis kaTedris
wevrebis, sruli profesoris nodar xaduris, asocirebuli pro-
fesorebis – malxaz Ciqobavasa da nazira kakulias mier masa-
Cusetsis teqnologiuri institutis profesoris olivie blan-
Saris makroekonomikis saxelmZRvanelos qarTul enaze Targmna
da gamocema. saxelmZRvanelos avtori o. blanSari Tanamedrove
msoflios erT-erTi brwyinvale makroekonomistia, romlis wig-
makroekonomikis “bestseleri” makroekonomikis “bestseleri” saxelmZRvanelo qarTul enaze*saxelmZRvanelo qarTul enaze*
* olivie blanSari. makroekonomika (me-5 gamocema), samecniero redaqtori
iuri ananiaSvili, mTargmnelebi: nodar xaduri, malxaz Ciqobava, nazira
kakulia, Tbilisis universitetis gamomcemloba, 2010, 874 gv.
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
193
niT xelmZRvaneloben ekonomikisa da biznesis specialobis stu-
dentebi aSS-sa da dasavleT evropis bevr umaRles saswavleb-
elSi.
aRsaniSnavia is faqtic, rom es aris qarTul enaze o.
blanSaris makroekonomikis uaxlesi gamocemis Targmani, rom-
lis analogic sxva enebze jerjerobiT ar moipoveba. Sesabam-
isad, saxelmZRvanelodan qarTveli mkiTxveli gaecnoba msof-
lioSi mimdinare im procesebis avtoriseul analizs, romleb-
sac dResac ar daukargavT aqtualuroba. mTargmnelebisa da
samecniero redaqtoris maRali profesionalizmis wyalobiT
moxerxda o. blanSaris uaRresad originaluri da xSirad sak-
maod rTulad aRsaqmeli mosazrebebis martivad da studentebi-
saTvis gasageb enaze gadmocema, rac gansakuTrebul faseulobas
aniWebs am saxelmZRvanelos.
did mowonebas imsaxurebs wignis dizaini da poligrafiu-
li gaformebis done, romelic srul SesabamisobaSia msoflios
yvelaze maRal standartebTan da risTvisac didi madloba ekuT-
vnis Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemlobas. xazi
unda gaesvas makroekonomikis kaTedris gamgis, prof. n. xaduris
mier saxlmZRvanelos momzadebas da gamocemasTan dakavSirebiT
gaweul uzarmazar organizaciul Zalisxmevas da wignis mecni-
er-redaqtoris, prof. i. ananiaSvilis mniSvnelovan wvlils.
daskvnis saxiT aRvniSnavT, rom msoflioSi erT-erTi yve-
laze cnobili Tanamedrove makroekonomistis, mecnieris, peda-
gogis, praqtikosi moRvawis – olivie blanSaris makroekonomi-
kis saxelmZRvanelos qarTul enaze gamocemiT umniSvnelovanesi
saganmanaTleblo saqme gakeTda, romelic, vfiqrobT, saTanadod
iqneba aRqmuli da Sefasebuli Cveni studentebis, profesor-mas-
wavleblebis, makroekonomikuri Teoriisa da makroekonomikuri
politikis sakiTxebiT dainteresebuli nebismieri mkiTxvelis
mxridan. Cven isRa dagvrCenia, rom es didi gamarjveba mivu-
locoT mTargmnelebs da Semdgomi SemoqmedebiTi warmatebebi
vusurvoT maT.
elguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvili
ekon. mecn. doqtori, profesoriekon. mecn. doqtori, profesori
194
saqarTvelos ekonomikur mecnierebaTa akademiis
prezidentma, mecnierebis damsaxurebulma moRvawem, ekon.
mecn. doqtorma, profesorma leo Ciqavam qarTvel mkiTx-
vels 2012 wlis dadgoma araordinarulad, Tavisi axali
nawarmoebis - ,,dasaqmeba da umuSevroba saqarTveloSi’’,
gamomcemloba ,, universali’’,Tbilisi, 2012, 312 gv. - SeTava-
zebiT miuloca. es faqti misasalmebelia im mxrivac, rom
igi aris ara kompilaciuri xasiaTis Txzuleba, aramed
maRalkvalificiuri da didi gamocdilebis mqone mkvl-
evaris xangrZlivi nafiqral-naazrevis momcveli Rrmamec-
nieruli gamokvleva.
sarecenzio naSromis arqiteqtonika aseTia : wina
planzea wamoweuli mTavari problema - ,,saqarTvelos
SromiTi resursebi da maTi gamoyeneba’’[gv. 5-116]. amasTan
erTad, rogorc ,,winaTqmaSia’’ aRniSnuli, sakvlev prob-
lemaze avtoriseuli Sexedulebebis mkiTxvelisTvis ufro
srulad da siRrmiseulad gacnobis mizniT, masSi, damate-
biTi analitikuri masalis saxiT, Setanilia dasaqmebis,
umuSevrobisa da mosaxleobis aRwarmoebis regionuli
aspeqtebisadmi miZRvnili da mis mier ZiriTadad saqarT-
velos teqnikuri universitetis bunebrivi resursebisa
da mwarmoeblur ZalTa Semswavleli centris Sromebis
krebulSi gamoqveynebuli ramdenime statia, romlebic
moicavs imereTs, kaxeTs, samegrelos, Sida qarTls, mcxeTa-
mTianeTs, svaneTsa da raWa-leCxums [118-225]; teqsts Tan
erTvis glosariumi, romelSic mocemulia sakvlev prob-
lemasTan dakavSirebuli ramdenime [ZiriTadad sadisku-
sio] definiciis gansazRvra[gv. 280-310].
cota ufro detalurad gvinda SevCerdeT pirvel
nawilze - saqarTvelos masStabiT, SromiTi resursebis
formirebisa da gamoyenebis sakiTxebze. avtori, savsebiT
marTebulad, uwinares yovlisa, ekonomikurad aqtiuri
saintereso monografiuli saintereso monografiuli
gamokvlevagamokvleva
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
195
mosaxleobis [samuSao Zalis] formirebas, struqturasa da
aqtiurobis dones ganixilavs. sainteresoa misi msjeloba
mosaxleobis sruli Sromisunariani asakis qveda da zeda
zRvrebis Sesaxeb. igi, saTanado argumentebis moSvelie-
biT, gaumarTleblad miiCnevs Sromis saerTaSoriso orga-
nizaciis [Sso] rekomendaciiT, 15-17 wlis asakis mozarde-
bisa da [65 wels gadacilebul] pensionerTa ekonomikurad
aqtiuri mosaxleobis SemadgenlobaSi Seyvanis statisti-
kuri aRricxvis praqtikiT damkvidrebul meTodikas, miuxe-
davad imisa, rom mosaxleobis orive es kategoria [rogorc
nawilobriv Sromisunariani nawili sazogadoebisa] Sro-
miT resursebSi Sedis. avtoriseuli msjelobiT, pension-
eri, ise rogorc 18-wlamdeli asakis zrdadausrulebeli
ymawvili, ra Tqma unda, SeiZleba Sesabamisi samuSaoTi iyos
dasaqmebuli, magram, muSaobis survilis qonis miuxedavad,
Tu ar muSaobs [pensioneri–normaluri pensiis miRebisas]
umuSevrad ar unda CaiTvalos.
marTalia, amgvari mtkicebis calkeuli aspeqti
garkveul azrTa sxvadasxvaobasa da kamaTs iwvevs, magram
TviT sakiTxis aseTnaird dasma uaRresad sagulisxmo da
angariSgasawevia.
wignis avtori aseve damajereblad asabuTebs
,,ekonomikurad ara aqtiuri mosaxleobis’’ cnebis gagebaSi
garkveuli koreqtivebis Setanis mizanSewonilebas, ramdena-
dac arasakmarisad miiCnevs am definiciis aRricxvis praq-
tikaSi damkvidrebul aseT gansazRvras : ,,ekonomikurad
araaqtiuri mosaxleoba udris 15 wlisa da ufrosi asakis
mosaxleobas minus ekonomikurad aqtiuri mosaxleoba’’[gv.
25]. sarecenzio wignis avtoris SexedulebiT, upriania
ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis gaangariSeba ornairi
ganzomilebiT: sruli Sromisunariani asakis mosaxleobis
farglebSi da mTlianad qveynis mosaxleobis masStabiT.
aqedan pirveli Segviqmnis warmodgenas konkretulad sru-
li Sromisunariani asakis mosaxleobis ekonomikurad aq-
tiur da araaqtiur nawilebs Soris Tanafardobaze, xolo
196
meore - imaze, Tu rogoria Tanafardoba mTeli qveynis
masStabiT sazogadoebrivi dovlaTis Semqmnel [mis po-
tenciur SemqmnelTa CaTvliT] da maT kmayofaze myofTa
Soris [gv. 26].
amis Semdeg, gansaxilvel naSromSi savsebiT logi-
kuria SromiTi resursebis gamoyenebis [dasaqmebis] Tval-
sazrisiT saqarTveloSi arsebuli mdgomareobis mecnier-
uli analizi. mdidari faqtobrivi masalis momarjvebiT,
detaluradaa warmodgenili muSaxelis dasaqmeba, m. S.
daqiravebiT dasaqmeba da TviTdasaqmeba, am procesisTvis
damaxasiaTebeli tendenciebi asakobriv, dargobriv da re-
gionul WriliT, dasaqmebis done, masSi mimdinare cvli-
lebebi dasaxlebebis [qalaqisa da soflis mosaxleobis],
agreTve, dasaqmebulTa sqesis [momuSave mamakacebisa da
qalebis] mixedviT da a. S.
savsebiT viziarebT avtoriseul Sexedulebas imis
Taobaze, rom muSakTa dasaqmebis Sesaxeb saqarTvelos
statistikis erovnuli samsaxuris oficialuri monaceme-
bi realuri mdgomareobis araadekvaturia, rac ZiriTadad
moqmedi meTodikis xarvezebiT aixsneba. igulisxmeba umu-
SevarTa kategoriisadmi mikuTvneba, magaliTad, iseTi pire-
bisac ki, romlebmac gamokiTxvis wina kviris ganmavlobaSi
mxolod erTi saaTiT waimuSaves, Tundac usasyidlod, sa-
kuTar an mezoblis [aseve, naTesavisa Tu nacnobis] meur-
neobaSi. ai, ratomaa xelovnurad gaberilad warmodgenili
dasaqmebulTa [ZiriTadad TviTdasaqmebulTa] ricxovnoba,
gansakuTrebiT soflad [gv. 53]. naSromSi mocemulia ,, daq-
iravebiT dasaqmebulisa’’ da ,,TviTdasaqmebulis’’ gansaz-
Rvris avtoriseuli variantebi, rac realobasTan ufro
miaxloebulad migvaCnia.
gansaxilveli naSromis avtori, Cveni Rrma rwmeniT,
marTebulad usvams xazs dasaqmebis donis gaangariSebis
praqtikiT damkvidrebuli meTodikis srulyofis saWiroe-
basac. amasTan dakavSirebiT naSromSi vkiTxulobT: ,,Sso-
is rekomendaciiT, saqarTvelos statistikis erovnuli
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
197
samsaxuri mas aseTnairad angariSobs: dasaqmebulTa
saerTo ricxovnobas yofs 15 wlisa da ufrosi asakis
mosaxleobis ricxovnobaze da gamoxatavs procentebSi.
arsebobis ufleba, ra Tqma unda, am maCvenebelsac aqvs, ma-
gram realur viTarebas mxolod miaxloebiT asaxavs da
arsebiTad moklebulia praqtikul gamoyenebas ... ai, ratom
mimaCnia gamarTlebulad dasaqmebis donis gaangariSeba
sruli Sromisunariani asakis faqtiurad dasaqmebulTa
ricxovnobis ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis [samuSao
Zalis] ricxovnobasTan SefardebiT [gamoxatuli procen-
tebSi’’ [gv. 57-58].
dasaqmebis problematikis ganxilvis Semdeg, naSrom-
Si yuradReba gamaxvilebulia masTan organulad dakav-
Sirebul iseT mwvave socialur movlenaze, rogoricaa
umuSevroba. am movlenis raobis, formebis, donis, struq-
turisa da ganviTarebis tendenciebis detaluri ganx-
ilvis safuZvelze, gakeTebulia marTebuli daskvna imis
Taobaze, rom saqarTveloSi umuSevarTa ricxovnobisa da
umuSevrobis donis Sesaxeb oficialuri monacemebi [316,9
aT. kaci da 16,3% - 2010 w.] ararealuria. amis sailustra-
ciod motanilia rigi argumentebisa. magaliTad, Sso-is
meTodikis arasrulyofilebis gamo, masSi asaxva ver pov-
es: soflad TviTdasaqmebulTa kategoriaSi usafuZvlod
moxvedrilma pirebma, romlebic sinamdvileSi umuSevrebi
arian; Sromisunariani asakis dausaqmebelma pirebma, rom-
lebic didi xnis ganmavlobaSi eZebdnen samuSaos, magram
ver ipoves igi da, am uSedego procesis mobezrebis Sed-
egad, ukve ar aqtiuroben dasaqmebaze; faruli umuSevrebi;
sezonuri umuSevrebi; umuSevrobis Sedegad saqarTvelo-
dan sazRvargareT emigrirebulebi da a.S.
gansaxilvel naSromSi vrclad da safuZvlianad,
ZiriTadad raodenobriv parametrebSia warmodgenili
umuSevrobis negatiuri socialur-ekonomikuri Sedegebi
saqarTveloSi: didZali uwarmoebeli materialuri [da
aramarto materialuri] dovlaTi; rogorc TviT umuSevre-
198
bis, aseve saxelmwifos Semosavlis danakargebi; masobrivi
siRaribe; intensiuri gare SromiTi migracia; inflaciis
zrda; demografiuli viTarebis gamwvaveba; demografiuli
datvirTvis gadideba; xangrZlivad umuSevrad myof mu-
SakTa dekvalifikacia; adamianis fsiqikis Seryeva da ner-
vuli sistemis moSla; faruli [daukvirvebadi] ekonomiki-
sTvis xelsayreli garemo pirobebis Seqmna; damnaSaveobis
farTo masStabebi da sxv. [gv. 73-102].
gamokvlevaSi jerovani adgili aqvs daTmobili
dasaqmebis donis amaRlebisa da unuSevrobis Semcirebis
gzebisa da rezervebis ganxilvas. maT Soris aRsaniSnavia:
dasaqmebis saxelmwifo samsaxuris Seqmna, ufro zustad,
gafarToebul-gaZlierebuli funqciebiT aRdgena; ingli-
suri enis swavlebis gaZlierebis mizniT, ucxoeli spe-
cialistebisTvis SeTavazebuli 10 aT. samuSao adgilis
gamoTavisufleba da adgilobrivi kadrebiT maTi Canacv-
leba; saxelmwifo struqturebSi xelmZRvanel muSakTa
Secvlisas Zveli [m. S. gamocdili da staJiani kadrebis]
masobrivad daTxovnisa da piradi erTgulebis niSniT
dakompleqtebuli ,,sakuTari gundiT’’ mosvlis mankieri
praqtikis aRmofxvra; dasaqmebulTaTvis kanoniT miniWe-
buli uflebebis dacva da am mimarTulebiT profkavSire-
bis rolis gaZliereba; zrunva samuSao adgilebisa da
samuSao Zalis raodenobrivi maCveneblebis dabalansebi-
sTvis, profesiis [specialobaTa] gaTvaliswinebiT; ekono-
mikis aRorZineba da ganviTareba, investiciebis upiratesad
am daniSnulebiT mozidva; mcire biznesis ganviTarebisT-
vis xelsayreli pirobebis Seqmna; SinmuSaobis formis
farTod gamoyeneba [gansakuTrebiT mTianeTSi]; sxvadasxva
kategoriis muSakTa xelfasis mkveTri kontrastulobis
aRmofxvra dasxv.
amrigad, sarecenzio naSromis saxiT saqme gvaqvs uaR-
resad aqtualur da didi praqtikuli mniSvnelobis mqone
problematikaze maRalmecnierul doneze Sesrulebul
monografiul gamokvlevasTan, romelsac aqvs rogorc
axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?axali wignebi: rogoria profesional-recenzentTa azri?
199
Teoriul-meTodologiuri, aseve pragmatuli mniSvneloba.
igi enobrivadac gamarTulia, mxatvruli nawarmoebiviT
ikiTxeba da qarTuli ekonomikuri literaturis saukeTe-
so SenaZenia. avtoriseuli saboloo daskvna aseTia :,,Cem
mier SeTavazebuli rekomendaciebi momentalurad ver
gadaWris dasaqmebasa da umuSevrobasTan dakavSirebul
problemebs, magram erTi ram SeiZleba iTqvas garkveviT
- igi udavod dadebiT rols Seasrulebs maT gadaWraSi
[gv. 116].
recezentebi ara marto vadasturebT am saocrad
mokrZalebuli striqonebis WeSmaritebas, aramed vurCevT
Sesabamis instanciebs, naSromSi uxvad mocemuli winadade-
bebisa da rekomendaciebis realizaciisTvis, saTanado gu-
lisxmierebis gamoCenas. es udavod waadgeba Cveni qveynis
winsvlis keTilSobilur saqmes.
naSromis mimarT raime arsebiTi xasiaTis SeniSvna
ar gvaqvs. rac Seexeba calkeul niuansebs, maT Sesaxeb
kolegebi, am wignis avtorTan erTad, saqarTvelos ekono-
mikur mecnierebaTa akademiasTan arsebul sadiskusio
klubSi vikamaTebT.
dabolos, raoden dasanania, rom SezRuduli tira-
JiT dabeWdvis gamo, masze xeli ar miuwvdeba am prob-
lematikiT dainteresebul mkiTxvelTa farTo wres. ram-
denadac CvenTvis cnobilia, igi arc ki gamoCenila wignis
bazarze sarealizaciod. avtorma yvela egzemplari pira-
dad dauriga Tavis kolegebsa da biblioTekebs.
nodar WiTanava nodar WiTanava
ekon. mecn. doqtori, profesori, ekon. mecn. doqtori, profesori,
saqarTvelos soflis meurneobis saqarTvelos soflis meurneobis
mecnierebaTa akademiis akademikosi, mecnierebaTa akademiis akademikosi,
amiran jibutiamiran jibuti
ekon. mecn. doqtori, profesori, ekon. mecn. doqtori, profesori,
murman carciZe murman carciZe
ekon. mecn. doqtori, profesori.ekon. mecn. doqtori, profesori.