1tema

I skyrius. Bendr nuostatos. Bauiamasis statymas ir jo galiojimas

1tema. Baudiamosios teiss samprata1. Baudiamosios teiss kaip teiss akos svoka

Baudiamoji teis tai teiss aka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius atsirandanius dl nusikalstamos veikos padarymo. Ne pozityvius, o negatyvius santykius kurie kyla asmeniui paeidus baudiamj statym. Pati svoka baudiamoji teis gali bti vartojama keliais aspektais: a) kaip teiss aka teiss sistemoje; b) kaip statym leidybos sritis (statymo leidjo ar Seimo); c) kaip mokslo sritis.

Nusikalstamos veikos ir j poymiai yra pirmoji baudiamosios teiss, kaip teiss akos, reguliavimo dalyko sudedamoji dalis, nusikalstam veik padarymo teisiniai padariniai antroji baudiamosios teiss dalyko sudedamoji dalis. Taigi baudiamoji teis, kaip teiss aka, yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. Baudiamoji teis, kaip mokymo disciplina, yra teisin disciplina, kuri nagrinja nusikalstam veik poymius ir i veik padarymo teisinius padarinius. iuolaikins baudiamosios teiss apibrimas - tai valstybs nustatyt teiss norm sistema, reglamentuojani kokios veikos yra nusikalstamos, nustatanius bendrosios baudiamosios atsakomybs pagrindus, valstybs prievartos priemoni turin, slygas, kurioms esant bausms gali bt pakeistos kitomis poveikio priemonmis, atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Svoka baudiamoji kilo nuo odio bausti.

Literatroje kartais BT svokos turinys yra skirstomas dvi dalis: baudiamj teis subjektyvine prasme (ius puniendi) ir baudiamj teis objektyvine prasme (ius poenala).

Baudiamoji teis subjektyvine prasme i esms turi atsakyti klausim dl valstybs teiss nubausti asmen, padarius nusikaltim. Paymtina, kad valstybs teis nubausti pirmiausia atsiranda todl, kad ji teiss norm pagrindu imasi reguliuoti tvark visuomenje. I piliei reikalavimo utikrinti j saugum iplaukia valstybs pareiga utikrinti joje gyvenani moni interesus ir saugum. i valstybs pareiga yra atsiradusi i jos paios paskirties. Teiss nustatytai tvarkai utikrinti panaudoja ir teiss paeidj nubaudim bei taisym. Atsivelgiant tai tam tikri nubaudimo teiss aspektai gyja savarankik prasm ir todl i baudiamosios teiss sritis gali bti specialiai akcentuota.

Baudiamoji teis objektyvine prasme tai visuma statymo numatyt draudim ar pareigojim, kurie idstyti baudiamosios teiss normose. ios baudiamosios teiss normos apibria saugom teisini grybi apimt ir jiems padaromos alos pobd.

2.Baudiamosios teiss dalykas ir metodai.BT teisinio reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai atsirandantys dl nusikaltamos veikos, dl nusikaltimo at baudiamojo nusiengimo padarymo. Baudiamosios teiss dalykas baudiamosios teiss normomis nustatoma svarbiausi visuomens gri apsauga (vertybi kurios deklaruotos LR konstitucijoje), o u padarytus paeidimus grasinama atitinkamomis priemonmis.

BT teiss normos realizuojamos panaudojant imperatyvin metod. Tai reikia, kad jas reikia taikyti ne tik tiksliai laikantis baudiamosios tess normose apibrt reikalavim, bet ir panaudojant valstybs prievart. Taigi baudiamosios teiss dalykas yra tas, kad jos normos yra nukreiptos apsaugoti tam tikrus moni interesus (teisinius grius), jos sankcijos yra nukreiptos asmenis, padarius nusikaltim, kuriems dl padaryt nusikaltim remiantis iomis sankcijomis yra taikomi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai. ie suvarymai yra tiksliai apibrti, negali bti pakeiiami ali (subjekt) tarpusavio susitarimu ir yra privalomi ir taikyti, ir vykdyti.

3. Baudiamosios teiss sistemaBaudiamosios teiss sistema tai baudiamosios teiss teiss kaip teiss akos sranga. i sistem sudaro dvi dalys: bendroji ir specialioji. Jos veikia sistemoje santykyje viena su kita. Baudiamasis kodeksas turi savo struktr: j sudaro Bendroji ir Specialioji dalys. ios dalys savo ruotu yra suskirstytos skirsnius, o skirsniai straipsnius. Straipsniai gali turti dalis ar punktus.Baudiamojo kodekso Bendrojoje dalyje yra nustatyta baudiamj statym galiojimo tvarka, nusikaltimo bendrieji poymiai ir jo padarymo formos, asmen, traukiam baudiamojon atsakomybn, amius, nurodomos kalts formos ir atskleidiamas j turinys, taip pat bausms, j skyrimo ir atleidimo nuo j tvarka.Specialiojoje dalyje ivardijamos veikos, kurios yra laikomos nusikaltimais, ir nustatytos sankcijos u baudiamosios teiss norm paeidim.BK Bendroji ir Specialioji dalys sudaro viening visum. Danai Specialiosios dalies normos yra taikomos kartu su Bendrosios dalies normomis. Esmins reikms atskleidiant BK Specialiosios dalies norm turini turi Bendrosios dalies normos-definicijos. Pateikiant nusikaltimo, atsakomybs ir kit pagrindini baudiamosios teiss svok apibdinim statyme pasiekiamos vis ios teiss akos norm vieningas supratimas. Baudiamojo statymo Specialiosios dalies normos numato sankcijas kaip padaryto nusikaltimo pasekmes. Tuo tarpu visa bausms skyrimo tvarka (konkreios bausms parinkimas pagal sankcij, velnesns negu numato atitinkamo straipsnio sankcija bausms paskyrimas, subendrintos bausms paskyrimas esant nusikaltim sutapiai) ir kt. klausimai yra nustatyti baudiamojo kodekso Bendrojoje dalyje.Taigi galima pasakyti, kad baudiamj statym Bendroji dalis savarankikai funkcionuoti be Specialiosios dalies negali. Taiau ir Specialiosios dalies norm realizavimas praktikai nemanomas be Bendrosios dalies.4. Baudiamosios teiss udaviniaiApibendrintai galima teikti, b.t. udaviniai nustatyti kokios veikos laikytinos nusikaltimais ar baudiamaisias nusiengimais ir saugoti visuomen nuo t nusikalstam veik, taikant valstybs prievart.

5.Baudiamosios teiss specialieji principai (nullum crimen sine lege nullum poena sine lege, nullum crimen sine culpa, ultima ratio, non bis in idem ir kt.).

iuolaikin teis, kai ginami valstybje pripainti griai, atiduoda pirmenyb CT, AT, KT teiss akoms. Baudiamoji teis yra paskutin priemon ( ultima ratio) padrius teiss paeidim. Tik kai kitomis teiss normomis negalima utikrinti valstybs pripaint gri apsaugos, gali bti taikoma baudiamoji atsakomyb..

Specials baudiamosios teiss principai:

1) niekas negali bti pripaintas kaltu ir nubaustas, jeigu nra statymo (nullum crimen, sine lege nra nusikaltimo be statymo, nulla poena, sine lege- nra bausms be statymo)

2) atsakomybs neivengiamumo principas (atsako tik kaltas asmuo)

3) asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimas

4) in dubio pro reo(visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai)

5) bausms ekonomijos principas

6) ne bis in idem draudimas bausti 2 kartus u t pai veika principas

7) nullum crimen,sine lege culpa nra nusikaltimo be kalts principas.

nullum crimen, nulla poena sine lege- iuolaikini statym dauguma gana aikiai apibria statymo galiojimo laik pradi, pabaig, grtamojo galiojimo atvejus. statyme yra kategorika nuoroda, kad statymas neturi grtamosios galios. Neirint tai , kad baudiamieji statymai yra kodifikuoti, neretai kyla klausimas ar konkreti veika yra udrausta , dl statymo netikslumo , neaikumo ar blanketini norm taikymo .

atsakomybs neivengiamumo principas- io principo realizavimas reikia, kad kiekvienas, padars nusikaltim privalo u j atsakyti.

asmenins atsakomybs ir bausms individualizavimas- principas reikia, kad baudiamosios teiss normos turi utikrinti, kad baudiamojon atsakomybn bt traukiamas tik kaltas nusikaltimo padarymu asmuo. Taiau vairiose valstybse yra taikoma ir kolektyvins atsakomybs principas. Bausms individualizavimas nra atribotas nuo aplinkos kaltininko nubaudimas daro tak kaltininko artimiesiems, eimai ir tokios takos ivengti beveik nemanoma. Bausms individualizavimas reikmingas siekiant nubaudimo teisingumo. Teisingumas reikia statymo nustatyt, optimal pataisymui reikaling bausms dyd.

in dubio pro reo (visi neaikumai ir netikslumai aikinami kaltininko naudai)- susietas su baudiamuoju procesu. Vis aplinkybi, kurios ne visikai aikios ir tikslios, vertinimas ir atsisakymas lemia kaltinimo pagrstum. Taiau tas pats reikminga ir baudiamosios teiss prasme- yra visi statymo numatyti nusikaltimo sudties poymiai ar ne negali bti joki abejoni. Kai kyla abejoni sprendiant veiklos kvalifikavimo klausimus, turi bti parinkta tik ta nusikaltimo sudtis, kuri be abejons atitinka surinktus duomenis. Neturi bti taikomi grietesni statymai, kad nepaeist mogaus teisi.

bausms ekonomijos principas turt bti akivaizdiai akcentuotas baudiamajame statyme. statymo tvirtintas bausms ekonomijos principas reikia, kad nustatytos tokios sankcij ribos, kurios leidia teismui parinkti tokias minimalias bausmes, kuri utekt nuteistajam pataisyti.

6. Baudiamosios teiss funkcijos.

Bendriausia prasme baudiamoji teis vykdo apsaugin funkcij.

Labiau specializuotos BT funkcijos:

1. Bendrosios prevencijos: Baudiamaisiais draudimais siekiama ukirsti kelia nusikaltimams apskritai. Realus BT statym taikymas padariusiems nusikaltimus daro atitinkam poveik kitiems, potencialiai linkusiems nusikalsti asmenims. Esm: ne bausmi grietumas, o atsakomybs neivengiamumas.

2. Informacin: Esant tinkamai pateiktai informacijai apie BTN nustatytus draudimus ir pareigojimus siekiama: 1) apsaugoti nuo neteist veiksm mones, kurie nelink nusikalsti (sulaikyti nusikaltl, btinoji gintis ir t.t.), 2) BT priemonmis galt pasinaudoti nukentjs asmuo, 3) taip formuoti statymui paklusni moni kategorij, taip siaurinant galimybes daryti nusikaltimus.

3. Represin: Esm: pagal BT normose nustatytas sankcijas daromi asmeninio ar turtinio pobdio suvarymai nuteistajam.

4. Individualios prevencijos (pataisymo): Nusikaltusiam asmeniui taikant statym tikimasi jo elgesio pasikeitimo daugiau nedarys nusikaltim. BT poveikis priklauso nuo: tinkamai pritaikyto statymo, individualizuotos bausms parinkimo, jos atlikimo organizacijos ir t.t.

7. Baudiamosios teiss santykis su kitomis teiss akomis (tarptautin, civilin, administracin, baudiamojo proceso, bausmi vykdymo) ir disciplinomis (kriminoligija, kriminalistika).

Baudiamoji teis kaip teiss aka, turi ssaj su kitomis teiss akomis. (konstitucine). Konstitucijoje numatytos esmins mogaus teiss ir laisvs, konstitucijoje jos deklaruotos. Bau. Teis yra kaip priemon tas deklaracijas apsaugoti. Baud. teis siejasi ir ribojasi su administracine teise, nes kai kurie administraciniai nusiengimai ribojasi su nusikalstamomis veikomis. B.t. susijusi ir su kitom teiss akom komercine, finans, civiline ir t.t.

BT vieta teiss sistemoje gali bti aptariama dvejopai:

1. ji gali bti analizuojama kit baudiamojo pobdio teiss ak (b-ojo proceso ir bausmi vykdymo teiss) poiriu,

2. teiss sistemos apskritai poiriu.

1. BT dar vadinama materialine teise, o baudiamasis procesas ir bausmi vykdymo teis formalija teise. Tai reikia, kad tarp i teiss ak yra tiesioginis ryys. BT apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u j padarym. BT nesprendia klausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi bti inkriminuotas padarytas nusikaltimas ir paskirta bausm. Kvotos, tardymo organ bei vis instancij teism veikla traukiant asmen baud. atsakomybn ir paskiriant bausm sureguliuota baud. proceso teiss. Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i teiss aka numato bausmi vykdymo tvark ir juos vykdani institucij teises bei pareigas.

Taigi BT, baud. procesas ir bausmi vykdymo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo iaikinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausms realizavimu.

2. CT, DT, FT ir kit teiss ak norm pagrindu sukuriamos prielaidos subjekt tarpusavio santykiams formuotis ir vystytis, kartu utikrinant ir visuomens raidos paang. BT normos nekuria joki prielaid ir nereguliuoja koki nors pozityvi visuomenini santyki raidos, j udavinys ukirsti keli toki visuomenini santyki susiformavimui ir raidai, kurie trukdo normaliam visuomenei nauding santyki funkcionavimui. BT ir kitos teiss akos danai gina t pat objekt (gyvyb, sveikat, nuosavyb, viej tvark ir kt.) tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliavimo metodus. iuo metu vis didesn reikm visose valstybse gyja tarptautins teiss normos. Yra ir toki konvencij, kuriuose sprendiami baud. atsakomybs klausimai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir susiklosiusia statym leidybos praktika, konvencij nuostatai BT-je taikomi tada, kai jie yra inkorporuoti Lietuvos Respublikos baud.statymus.

Materialin ir procesin baudiamoji teis. Materialioji baudiamoji teis - tai baudiamoji teis, kuri numato, kokios veikos yra draudiamos ir kokios taikomos bausm u nusikaltim padarym. Baudiamojo proceso ir bausmi vykdymo teiss laikomos formaliomis teiss akomis. Materialin baudiamoji teis trumpai gali bti apibdinama taip: tai teiss norm visuma, kuri udraudia veikas kaip nusikalstamas ir numato atitinkamas kriminalines bausmes kaip tokio draudimo nesilaikymo pasekmes.

Bausmi vykdymo teis.

Bausmi vykdymo teis sureguliuoja kaip praktikai turi bti vykdyta teismo paskirta bausm u padaryt nusikaltim. i teiss akos normos nustato tvark, kaip turi bti vykdomos paskirtos bausms, kad kartu bt pasiekti bausms tikslai. Svarbi viet bausmi vykdymo teisje uima laisvs atmimo bausms vykdymas ir su tuo susij nuteistj teisins padties (j teisi ir pareig), mokymo, aukljimo, darbins veiklos sureguliavimo ir kt. klausimai. i teiss aka numato ir kit bausmi vykdymo tvark ir juos vykdani institucij teises bei pareigas.

Baudiamosios teiss atribojimas nuo kit teiss ak: administracins, civilins teiss.

Atribojimas yra per dalyk ir metod. Baudiamosios teiss mokslas sprsdamas konkreius klausimus gana danai pasinaudoja tokiomis mokslo akomis kaip kriminologija, kriminalistika, teism statistika, teismo pedagogika ir psichologija. Vertinant kai kuriuos klausimus, susijusius su kaltininko gebjimu atsakyti u padaryt veik, itin reikmingi yra teismins psichiatrijos duomenys, o padarytos alos dydis mogaus sveikatai paprastai vertinamas remiantis teismins medicinos ivadomis.Taigi baudiamosios teiss mokslas labai artimai yra susietas su daugeliu kit mokslo ak. J speciali tyrim pagrindu galima tiksliau vertinti padarytos nusikalstamos veikos poymius bei kaltininko atsakomybs u juos ribas.8. Baudiamosios teiss mokslasBaudiamosios teiss mokslas. Tai ini visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reikinius kaip nusikaltimas ir bausm. Tuo ji skiriasi nuo baudiamosios teiss kaip teiss akos, nes mokslo dalykas yra tirti ios teiss akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausm.

Gana plaiai baudiamosios teiss teorija analizuoja nusikaltimo esm, jo materialiuosius ir formaliuosius poymius, nusikaltimo padarymo formas. i analiz sudaro prielaidas tinkamai taikyti baudiamj statym. Baudiamosios teiss mokslas paprastai neapsiriboja dogmatine teiss norm analize. Baudiamosios teiss mokslas negali skmingai pltotis be atitinkamos praktikos analizs. Tik jos pagrindu galima padaryti prielaidas apie galiojani baudiamj statym taikymo efektyvum, pasitaikanias baudiamosios teiss spragas ir priemones joms paalinti. Taigi baudiamosios teiss mokslas tampa gana svarbiu tarpininku tarp statym leidjo ir praktikos. Mokslini tyrim pagrindu pateikiamos rekomendacijos ne tik baudiamj statym taikymo praktikai tobulinti, bet ir statym leidjui tobulinti iuos statymus.iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas neapsiriboja nacionalini statym ir j taikymo praktikos tyrimais. Taip yra dl keli prieasi. Vis pirma dalis nusikaltim (narkobiznis, kontrabanda, turto vagysts ir kt.) danai turi tarptautin pobd. Yra nusikalstam organizacij, kurios veikia ne vienoje, bet keliose valstybse. Todl koordinuojant nusikalstamumo kontrols klausimus btina vertinti atitinkamus i ali statymus ir esant reikalui juos suderinti. Kita vertus, usienio ali baudiamj statym leidybos ir j taikymo patirtis danai yra savotikas pavyzdys nacionaliniams statymams tobulinti.Tarptautinis valstybi bendradarbiavimas sprendiant nusikalstamumo problemas pasireikia ir tuo, kad kai kurie veiksmai (genocidas, nusikaltimai taikai, monijai ir monikumui, kai kurie kariniai nusikaltimai) yra pripainti tiesiog tarptautiniais nusikaltimais.Vadinasi, galima manyti, kad pradeda formuotis atskira baudiamosios teiss kryptis tarptautin baudiamoji teisBaudiamosios teiss mokslas visose alyse stengiasi itirti baudiamj statym raid. Tik i ios raidos analizs galima suvokti kovos su nusikalstamumu tendencijas ir pateikti mokslines prognozes ateiiai. Taigi baudiamosios teiss moksle slyginai galima iskirti tokias kryptis: a) baudiamosios teiss dogmatik; b) baudiamosios teiss sociologij; c) lyginamj baudiamj teis; d) tarptautin baudiamj teis; e) baudiamosios teiss istorij Baudiamosios teiss mokslas, nagrinjantis nusikaltimo ir bausms klausimus, turi daug ryi su kitomis mokslo akomis, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios tarpusavyje. Baudiamosios teiss mokslas sprsdamas konkreius klausimus gana danai pasinaudoja tokiomis mokslo akomis kaip kriminologija, kriminalistika, teism statistika, teismo pedagogika ir psichologija.Taigi baudiamosios teiss mokslas labai artimai yra susietas su daugeliu kit mokslo ak. J speciali tyrim pagrindu galima tiksliau vertinti padarytos nusikalstamos veikos poymius bei kaltininko atsakomybs u juos ribas.9. Baudiamosios teiss mokslo dalykas ir tyrimo metodaiBaudiamosios teiss mokslas - tai ini visuma apie tokius iskirtinius visuomens teisinius reikinius kaip nusikaltimas ir bausm. Tuo ji skiriasi nuo baudiamosios teiss kaip teiss akos, nes mokslo dalykas yra tirti ios teiss akos normas, pagal kurias veika pripastama nusikaltimu ir kaltininkui paskiriama bausm.Mokslo rezultatai apskritai (ir baudiamosios teiss skyrium imant) daug priklauso nuo mokslins analizs metod.Nordamas nuodugniau itirti atskirus baudiamosios teiss institutus ir baudiamosios teiss normas, baudiamosios teiss mokslas naudoja gana vairius metodus. Tarp j pamintini: sisteminis, lyginamasis (komparatyvinis), statistinis, sociologinis, istorinis ir kt. Sisteminis metodas gali bti panaudotas nustatant teiss normos viet, parenkam bausmi ris ir dyd, sudarant atskiras baudiamojo kodekso dalis ir kt. Lyginamasis (komparatyvinis) metodas paprastai naudojamas lyginant skirting ali baudiamosios teiss atskirus institutus ar normas. Statistinis metodas reikalingas vertinant padaryt, iaikint nusikaltim, paskirt bausmi ir kitus kiekybinius rodiklius. Jis svarbus norint isiaikinti padaryt nusikaltim struktr, taikytas bausmes, nuteistj demografinius ir kt. rodiklius, kurie gali bti vertingi baudiamiesiems statymams tobulinti. Sociologini metod panaudojimas padeda atskleisti specifinius baudiamosios teiss klausimus, kurie reikalingi isamaus painimo. Anketuojant baudiamsias bylas, apklausiant nuteistuosius ar nukentjusiuosius, teissaugos darbuotojus galima tiksliau paaikinti kai kuri baudiamosios teiss institut veikim (pvz., skirting bausmi efektyvum), kriminalins ar kitos statistikos patikimum ir kt. klausimus. Panaudojant istorin metod atskleidiama baudiamosios teiss norm raida, vertinamos jos taikymo galimybs ir kt.Tyrimo metod panaudojimas priklauso nuo konkreios mokslins uduoties, keliam tiksl ir pan. Todl moksliniame darbe gali bti panaudotas ne kuris nors vienas, o keli metodai.10.Baudiamosios teiss mokyklos..Klasikin BT kryptis.

i kryptis pagrind vis asmen lygyb prie statym, btinum padaryti esmini pakeitim bausmi srityje (atsisakyti kn alojani bausmi, sumainti mirties bausms taikym, vykdyti kaljim reform, atsisakyta bausti u kai kuriuos nusikaltimus tikybai ir ypa tariamus nusikaltimus, susijusius su raganavimu ar kitais prietarais. Rykus baudiamosios atsakomybs formalizavimas BK-ai, numatydami nusikaltimo poymius, stengsi labai idiferencijuoti nusikaltim ris ir tuo pagrindu konkretizuoti sankcijas (pvz.: vagysts numatoma apie 20 sudi su skirtingomis sankcijomis).

is laikotarpis pasiymi nemaais biologijos ir psichologijos laimjimais, pradtais plaiais sociologiniais nusikaltli ir bausms tyrimais.

Reikm: ios krypties svarbiausi teiginiai sudaro ir i dien demokratini valstybi BT pagrind gydami neoklasicizmo ar kt bruo.

Atstovas: . Bekarija jau nuo XIX a. yra laikomas vienu i pradinink vadinamosios klasikins BT teorijos. Jis ikl vien svarbiausi iuolaikins baudiamosios teiss princip: pagrindin vaidmen ukertant keli nusikaltimams turi ne bausms iaurumas, bet jos neivengiamumas.

Antropologin kryptis.

XIX a. 8 ame deimtmetyje rykiai ikyla antropologin ir sociologin BT kryptys. ios kryptis tikslas buvo ne iekoti baudiamosios atsakomybs pagrind, o nustatyti realias nusikaltimo prieastis.

Atstovas : . Lombrozo mogus nusikaltlis jo ivada nusikaltlis yra atskiras mogaus tipas, kurio savybs lemia jo patologiniai nukrypimai (veido, aki, kaktos ir kt), esantys nusikalstamo elgesio prieastimi ir kartu darantys asmen gimtu nusikaltliu. Taiau tie poymiai buvo gana bdingi ir kitiems, statymui nenusiengusiems asmenims. Todl i kryptis jau io imtmeio pradioje beveik vieningai BT teoretik buvo pripainta nepagrsta.

Reikm: 1. atkreip monijos dmes tai, kad nusikaltlio nubaudimas nra vienintelis valstybs rpestis. Svarbu suvokti nusikaltim prieastis ir jas alinti, tai visuomenei atsieit pigiau. 2. Jos pagrindu susiformavo kriminologija, tyrinjanti nusikalstamumo prieastis ir nusikaltl

Sociologin kryptis.

Atstovas: F. Listas Visuomens kova su nusikaltimais gali bti vaisinga, jei 1) gerai inomos nusikaltim prieastys, 2) taka, kuri daro valstybs skiriamos bausms nusikaltliams. Pagal ios krypties atstov mokym BT mokslas turi bti suskirstytas kelias akas, kurios sudaryt viening moksl: 1) baudiamosios teiss dogmatika, 2) kriminologija, 3) baudiamoji politika (yra ir kitoks skirstymas).

Neoklasikin teorija (Leekas)- atnaujinti klasik teiginiai, suformuluota veikos svoka.Finalin teorija(Velceris) - tiksl klimas ir konkrei tiksl siekimas. iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas apie nusikaltimkmnnvvvvcc ir baudiamj atsakomyb.

iuolaikin BT teorija tampa daugiau pragmatine. Nubaudimo tikslai paprastai siejami su nusikaltusio asmens pataisymu, visuomens apsauga nuo nusikaltimo padarymo. Nusikaltim, nusikaltl ir bausm tyrinja v iuolaikinio mokslo akos.2 tema. Baudiamasis statymas

1.Baudiamojo statymo svoka ir pagrindiniai bruoaiBaudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss altinis. Baudiamosios teiss normos, kuriose formuluojamos elgesio taisykls, yra priimamos, keiiamos ar naikinamos tik statymu. Visos baudiamosios teiss normos ar, kitaip sakant, visi galiojantys baudiamieji statymai Lietuvoje yra kodifikuoti viename statyme. is statymas vadinamas Baudiamuoju kodeksu.Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas yra vientisas baudiamasis statymas, kurio paskirtis baudiamosios teiss priemonmis ginti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus nuo nusikalstam veik.

2. is kodeksas:

1) apibria, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, bei jas udraudia;

2) nustato bausmes, baudiamojo ir aukljamojo poveikio priemones u iame kodekse numatytas veikas bei priveriamsias medicinos priemones;

3) nustato baudiamosios atsakomybs pagrindus ir slygas, taip pat pagrindus ir slygas, kuriais nusikalstamas veikas padar asmenys gali bti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms.

LR baudiamieji statymai turi toki paskirt:

- udrausti veikas, kurios daro esmin al asmens,valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti;

- tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais;

- nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd ir jas atitinkanias bausmes;

- saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustatyti pagrindus, kuriais remiantis baudiami nusikaltusieji asmenys, norint juos pataisyti.

Baudiamuosiuose statymuose yra nustatyti draudimai arba pareigojimai nedaryti nusikalstam veik.2.Baudiamosios teiss altiniai.Baudiamosios teiss normos priimamos, keiiamos ar naikinamos statymu, todl baudiamasis statymas yra pagrindinis baudiamosios teiss norm altinis. O kadangi teis priimti statymus Lietuvoje turi tik Seimas, tai galima daryti ivad, kad tik Seimas kuria Lietuvos baudiamj teis kaip teiss ak. Nei Vyriausyb, nei kitos valstybs institucijos negali priimti, keisti ar naikinti baudiamosios teiss norm. Baudiamosios teiss norm nustatyt draudim turi laikytis visi Lietuvos pilieiai, taiau pripainti, kad asmuo paeid baudiamj statym ir taikyti baudiamosios teiss normose numatytas sankcijas gali toli grau ne kiekvienas pilietis ar institucija. Teis taikyti baudiamuosius statymus suteikta tik teismams ir pagal savo kompetencij kitoms institucijoms, kurios vardijamos kaip teissaugos institucijos, ir j pareignams. Be teism, baudiamuosius statymus pagal savo kompetencij taiko prokuratros prokurorai ar Vidaus reikal ministerijos ikiteisminio tyrimo pareignai, Specialij tyrim tarnybos ikiteisminio tyrimo pareignai, Finansini nusikaltim tyrimo tarnybos ir kai kuri kit staig ikiteisminio tyrimo pareignai. Taikant baudiamj statym yra apribojamos mogaus teiss (atimama laisv ar apribojama laisv, atimama teis dirbti tam tikr darb ir pan.), todl jam taikyti yra specialus baudiamasis procesas, kurio paskirtis laikantis tam tikr taisykli nustatyti, ar tikrai konkreiu atveju yra paeistas baudiamasis statymas ir kas j paeid, o ios taisykls idstytos Baudiamojo proceso kodekse.Lietuvos baudiamosios teiss altinis yra ir tarptautins sutartys. Lietuva dalyvauja rengiant ir priimant tarptautines sutartis ir negali nesilaikyti i institucij priimam teiss akt, nesivadovauti jais teiss krimo ir taikymo veikloje.

Treias baudiamosios teiss altinis - Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateikiami baudiamosios teiss norm - baudiamj statym iaikinimai. Jie pateikiami Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimuose arba Baudiamj byl skyriaus teisj kolegij nutartyse. Iaikinimuose aikinami tie baudiamieji statymai ar j dalys, dl kuri kyla taikymo problem3.Lietuvos Konstitucija ir Lietuvos baudiamieji statymai.Baudiamieji statymai, kaip ir visi kiti Lietuvoje galiojantys, neturi prietarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuri numato ne tik bendruosius alyje galiojanius teiss principus, bet ir tiesiog tvirtina daugel baudiamajai teisei reikming nuostat. Lietuvos Konstitucijos 20 str. pirma dalis nustato, kad Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kurias yra numats statymas", Konstitucijos 31 str., be kita ko, nustatyta, kad Bausm gali bti skiriama tik remiantis statymu". Konstitucijos atitinkamuose straipsniuose garantuojama mogaus teis gyvyb (19 str.), laisvs nelieiamyb (20 str.), asmens nelieiamyb (21 str.), mogaus privataus gyvenimo nelieiamyb (22 str.), nuosavybs nelieiamyb (23 str.) ir kt. Lietuvos Konstitucijoje idstytas nuostatas privaloma atsivelgti ne tik kuriant ir tobulinant baudiamuosius statymus, bet ir juos taikant, nes remiantis jos 6 str. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Tai reikia, kad kiekvienas asmuo gindamas savo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamojo statymo, bet ir Konstitucijos nuostatomis. Todl iuo aspektu konstitucins normos yra baudiamosios teiss altinis.

4.Tarptautins sutartys ir Lietuvos baudiamieji statymai. Tarptautins sutartys Lietuvos baudiamosios teiss altiniu tapo tik atgavus nepriklausomyb 1990 metais. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Taigi nuo 1992 met tarptautins sutartys Lietuvos teisje yra vienas i teiss altini. Kalbant apie tarptautines sutartis kaip baudiamosios teiss altin ir j taikym Lietuvos baudiamojoje teisje, kyla du svarbs klausimai, susij su tarptautini sutari ir vidaus baudiamosios teiss santykiu ir j taikymu: a) koks yra tarptautini sutari taikymo Lietuvos vidaus baudiamojoje teisje mechanizmas ir b) kaip sprendiama tarptautins ir vidaus teiss norm kolizija.Pirmo klausimo esm yra tokia: ar tarptautins sutartys ir i tarptautins sutarties iplaukiantys Europos Sjungos institucij teiss aktai Lietuvos baudiamojoje teisje gali bti taikomi tiesiogiai, o teismai, priimdami sprendim baudiamojoje byloje, gali remtis ne BK nuostatomis, o tarptautine sutartimi, ar tarptautins sutartys gali bti taikomos tik tada, kai jomis remdamasis Lietuvos Respublikos Seimas priima atitinkam baudiamj statym ir papildo Lietuvos Respublikos BK.

Atkreiptinas dmesys, kad tai yra globali teiss problema, kuri ilg laik nagrinjama daugelio valstybi teisinink. ios problemos sprendimo atvilgiu pasaulyje susiformavusios dvi teorijos - dualistin ir monistin, kurios skirtingai vertina i dviej teisi santyk. Pagal dualistin teorij tarptautin ir vidaus teis yra atskiros teiss akos, ir tarptautins teiss normos paprastai gali bti taikomos vidaus teisje tik valstybei sankcionavus jas, t. y. jomis remiantis priimant vidaus statymus. Monistins teorijos atstov teigimu, jei valstyb prisijung prie tarptautins sutarties, nereikalaujama neivengiamai traukti sutarties nuostat vidaus teis. Tarptautins sutartys vidaus teisje gali bti taikomos tiesiogiai.Pagrindinis tarptautini sutari, susijusi su baudiamja teise, taikymo Lietuvos Respublikoje bdas yra t sutari ratifikavimas Lietuvos Respublikos Seime ir j nuostat traukimas Lietuvos Respublikos BK. Kol statym leidjas to nepadar, tarptautins sutartys, kuriose yra baudiamosios teiss nuostat, negali bti tiesiogiai taikomos Lietuvos teism. Toki ivad padar ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.Taiau ivada apie tarptautini sutari traukim vidaus teis, kaip vien i j taikymo vidaus teisje slyg, nereikia, kad tarptautins sutartys apskritai baudiamojoje teisje negali bti taikomos tiesiogiai, t. y. Lietuvos teismai negali savo sprendim grsti ratifikuotomis tarptautinmis sutartimis. Tokia ivada taip pat bt neteisinga. Kai kuri tarptautini sutari nuostatos, susijusios su baudiamja teise, gali bti tiesioginio taikymo dalykas. Tiesiogiai gali bti taikomos bendrojo pobdio sutartys, lieianios mogaus teises, taip pat Europos Sjungos teiss aktai, kurie ivardyti BK priede.Viena i bendrojo pobdio sutari yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Dalis ios konvencijos nuostat skirta baudiamajai teisei. Nors Lietuva yra ratifikavusi i konvencij, taiau ne visos jos nuostatos detaliai trauktos Lietuvos Respublikos BK. Minta konvencija yra tiesiogiai taikoma konvencija, ir tai yra visuotinai pripastama, todl Lietuvos teismai gali j taikyti tiesiogiai baudiamosiose bylosetaikymo galimyb.Nors teorikai tarptautins sutartys ir Europos Sjungos teiss aktai gali bti taikomi tiesiogiai, praktikai tarptautins sutartys, i j ir Europos Sjungos teiss aktai, gali bti tiesiogiai taikomi tik tais atvejais, kai Lietuvos baudiamieji statymai numato kitok teisin reguliavim negu tarptautin sutartis.Antras svarbus tarptautini sutari ir vidaus teiss santykio klausimas - kaip sprendiama j kolizija. Nors Lietuva derina vidaus statymus su tarptautini sutari normomis ir ratifikuot sutari normas traukia vidaus statymus, kolizij ivengti nepavyksta. Kaip teismai turt veikti, susidr su tokia situacija?. Pirm kart aikus io klausimo sprendimas buvo teisintas 1999 m. birelio 22 d. priimtame naujame Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statyme. io statymo 11 straipsnyje nustatyta, kad sigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privalu vykdyti. Jei sigaliojusioje ratifikuotoje Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje nustatytos kitokios normos negu Lietuvos Respublikos statymuose, kituose teiss aktuose, galiojaniuose i sutart sudarant arba sigaliojusiuose po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties normos. Aiku, kad Lietuva, tiek stodama Europos Taryb, tiek Europos Sjung, sipareigojo suderinti savo teiss aktus su i organizacij teiss aktais. Taiau, nepaisant tokio sipareigojimo, statym kolizija manoma. Grtant prie baudiamosios teiss reikia pabrti, kad tarptautini sutari tiesioginio taikymo sritis, net ir esant kolizijai su Lietuvos statymais, yra gana siaura. Jei tarptautins sutartys formuluoja normas, susijusias su asmen baudiamosios atsakomybs slygomis ir rekomenduoja valstybms gyvendinti jas vidaus statymuose, o valstyb to nepadaro, sunku sivaizduoti, kad teismai vien remdamiesi tarptautins sutarties normomis gals asmen pripainti esant kalt ir nuteisti u padaryt veik net ir vadovaudamiesi nuostata, kad tokios sutartys yra sudedamoji Lietuvos teisins sistemos dalis. Antai kai kurios tarptautins sutartys (konvencijos), skirtos kovoti su tam tikr ri nusikaltimais, pareigoja valstybes nustatyti u tam tikras veikas ne tik fizini, bet ir juridini asmen baudiamj atsakomyb. Jei valstybs baudiamuosiuose statymuose tokia atsakomyb nra numatyta, teismai negals tiesiogiai taikyti konvencijos norm ir nubausti juridin asmen. O normos, kurios turi labiau procesin pobd, gali bti be vargo taikomos tiesiogiai.5. Baudiamj statym vystymasis Lietuvoje po 1990 met.Apibendrinant baudiamosios politikos tendencijas statym leidybos srityje nuo 1990 m. iki priimant 2000 m. BK ir jo sigaliojimo, t. y. 2003 m. gegus 1 d., galima aikiai skirti du reikmingus baudiamosios politikos poiriu periodus: 1) nuo 1990 m. iki 1998 m. vidurio, 2) nuo 1998 m. vidurio iki 2000-2003 m., kai buvo priimtas ir sigaliojo naujasis Baudiamasis kodeksas. Bdingosios io laikotarpio baudiamosios politikos tendencijos:1. Pirmu periodu akivaizdus polinkis grietinti baudiamsias priemones, noras visas problemas sprsti grietinant bausmes. Antru periodu statym leidjas ima po truput keisti baudiamj politik j velninti, mainti BK bendrosios dalies ir specialiosios dalies sankcijose numatytas bausmes.2. Nors teiss teoretikai daug kalba apie veik dekriminalizavimo btinum, statym leidybos srityje vis laik dominavo veik kriminalizavimo tendencijos. Dekriminalizuoti daugiausia tie ekonominio pobdio nusikaltimai, kurie prarado pavojingum pasikeitus ekonominms slygoms (spekuliacija, privati moninink veikla). Taiau BK atsirado gana daug nauj straipsni. Daugelis veik pagrstai kriminalizuota dl nauj nusikalstamumo tendencij (nelegali migrant gabenimas, teroro aktas, prekyba monmis) ar vykdant tarptautinius sipareigojimus (genocidas, karo nusikaltimai, pinig plovimas). 3. Kita ryki tendencija sunki nusikaltim rato didinimas.4. Kita ryki baudiamosios politikos tendencija statym leidybos srityje - bausmi grietinimas. i tendencija vyravo nuo 1990 m. iki 1998 m. vidurio. Tuo metu BK buvo grietinamos bausms ir u tam tikrus nusikaltimus, be to, buvo didinama minimali ir maksimali bausm BK bendrosios dalies straipsniuose, kuriuose formuluojami tam tikr bausmi poymiai. Ypa padidjo laisvs atmimo bausms trukm ir baudos. 5. Ketvirta baudiamosios politikos tendencija, matoma baudiamj statym leidybos srityje, bandymas baudiamaisiais statymais vykdyti racionalesn ir iuolaikikesn baudiamj politik, ivaduoti teissaugos institucijas nuo tuio, beprasmio darbo, ir, kita vertus, padti ioms institucijoms vykdyti baudiamj persekiojim. ia kalbama apie statymus, kurie iplt nukentjusij teises baudiamajame procese nutraukti proces alims susitaikius, statymus, kurie iplt nukentjusiojo teis gintis upuolimo atveju, teis aktyvius veiksmus ir padaryti al nusikaltliui j sulaikant, taip pat statymai, kurie skali no kaltininkus prisipainti, padti teissaugos institucijoms aikinti nusikaltimus, numatydami u tai jiems garantuotas privilegijas skiriant baudiamojo poveikio priemones.6. Penkta baudiamosios politikos tendencija bdinga laikotarpiui nuo 1998 m. vidurio iki priimant naujj Baudiamj kodeks ir jam sigaliojant. iuo laikotarpiu buvo panaikinta mirties bausm, suvelnintos sankcijos i pradi nepilnameiams, padariusiems nusikaltimus, vliau ir kitiems asmenims. ie pakeitimai atspindjo nauj Lietuvos statym leidybos tendencij, siek velninti baudiamj represij.Ne visas mintas baudiamosios politikos tendencijas galima vertinti teigiamai, taiau paymtina, kad kiekviena baudiamj statym leidybos tendencija gali bti pateisinama, nes statym leidjas taip reagavo besikeiianias gyvenimo slygas nepriklausomoje Lietuvoje ir band sprsti kylanias problemas.6. Lietuvos Respublikos naujasis baudiamasis kodeksas ir jo struktra.Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas susideda i trij dali: bendrosios dalies, specialiosios dalies ir BK pried.Vis nusikalstam veik poymiai ir bausms, numatytos ir skirtinos u padarytas tam tikras nusikalstamas veikas, apraomi specialiojoje Baudiamojo kodekso dalyje. Nra nusikalstam veik, netraukt BK specialij dal. Tiesa, galiojant 1961 met BK buvo viena nusikalstama veika genocidas, kurios poymiai nuo 1992 met formuluojami ne BK, o atskirame statyme. sigaliojus 2000 met BK vis nusikalstam Lietuvoje veik poymiai yra numatyti BK specialiojoje dalyje. Taiau naujojo BK specialiojoje dalyje formuluojami ne tik nusikalstam veik poymiai, bet ir numatytos ir skiriamos bausms jas padarius. Kai kuriuose BK specialiosios dalies straipsniuose, paprastai j pabaigoje po nusikalstamos veikos sudties poymi apraymo ir nustatyt sankcij formuluojamos specifins baudiamosios atsakomybs u BK straipsnyje udraust veik slygos. Jos gali apimti tris dalykus: 1) kalts form, 2) juridini asmen baudiamj atsakomyb ir (ar) 3) nusikalstamos veikos status (vieojo kaltinimo veika ar veika, u kuri baudiamoji atsakomyb atsiranda tik pagal pareikim skund). ios nuostatos formuluojamos standartiniais sakiniais Be to, daugelio BK specialiosios dalies skyri pabaigoje paskutinis straipsnis vadinamas Svok iaikinimas". iuose BK straipsniuose apraomos ne nusikalstam veik sudtys, o pateikiamas atitinkamo BK skyriaus kai kuriuose straipsniuose aprayt nusikalstam veik sudties poymi aikinimas. Skirtingai nei specialiojoje dalyje, Baudiamojo kodekso bendrojoje dalyje nusikalstam veik sudtys neformuluojamos, o apraomos nuostatos, turinios visuotin pobd ir taikomos ne vienai nusikalstamai veikai, o visoms ar daliai nusikalstam veik, numatyt BK specialiojoje dalyje. Bendrojoje dalyje tvirtinami baudiamosios atsakomybs pagrindai, formuluojami baudiamj statym galiojimo principai ir aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb. ioje dalyje pateikiami nusikalstam veik ri apibrimai, j klasifikacija, kalts formos ir j apibrimai. Be to, pateikiamas vis bausmi ir baudiamojo poveikio priemoni sraas, atskleidiamas j turinys, formuluojamos bausmi skyrimo teisme taisykls. Taip pat tvirtinamas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimo nuo bausms institutas, formuluojamos atleidimo rys ir j taikymo slygos, teistumo institutas. Nors, kaip minta, bendrosios dalies normose nusikaltim sudtys neformuluojamos, tam tikri nusikaltimo sudties poymiai, kurie yra vienodi visoms nusikalstamoms veikoms, apraomi btent bendrosios dalies straipsniuose (pvz., baudiamosios atsakomybs amius, pakaltinamumas, kalts formos ir rys)..Nuo 2004 m. gegus 1 d. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas turi pried, kuris pavadintas gyvendinami Europos Sjungos teiss aktai"6. iame priede vardijami Europos Sjungos teiss aktai, su kuriais suderintas Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksus. Taiau paiame BK i Europos Sjungos teiss akt turinys neatskleidiamas. Atkreiptinas dmesys, kad priede nurodyti Europos Sjungos teiss aktai, nepaisant BK 1 straipsnio 3 dalies nuostatos dl BK suderinimo su Europos Sjungos teiss akt nuostatomis, galioja ir gali bti taikomi tiesiogiai. Todl asmuo, taikantis atitinkamas Baudiamojo kodekso normas, turi bti susipains ir su priede nurodyt teiss akt turiniu..

Taikant Baudiamojo kodekso normas, labai svarbu vardyti ne tik tinkam BK straipsn, bet ir jo dal. Taikant BK specialiosios dalies norm (tai vadinama nusikalstamos veikos kvalifikavimu), reikalaujama nurodyti ir BK straipsn, ir jo dal, pagal kuri kvalifikuojama nusikalstama veika. BK straipsnio dalies nenurodius kaltinamajame akte, yra pagrindas grinti byl prokurorui patikslinti kaltinim, o jei BK straipsnio dalis nenurodoma nuosprendyje, yra pagrindas, esant apeliaciniam ar kasaciniam skundui, auktesns instancijos teismui panaikinti arba keisti emesnio teismo priimt nuosprend motyvuojant netinkamu baudiamojo statymo taikymu9.7.Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio struktraSpecialiosios dalies straipsniai susideda i dviej dali: dispozicijos ir sankcijos. Straipsnio dispozicijoje apraomi teisikai reikmingi nusikalstamos veikos poymiai (nusikalstamos veikos sudties poymiai), o sankcijoje - bausms, kurias gali skirti teismas u padaryt nusikalstam veik. Kiekviena BK straipsnio sudedamoji dalis pradedama nauja pastraipa.

. Specialiosios dalies straipsniui nustato baudiamj atsakomyb u konkreius nusikaltimus. Specialiosios dalies skyriai nustato atsakomyb u nusikaltimus gyvybei, nuosavybei, ir pan Baudiamosios teiss normos ir BK straipsnio atskyrimas reikia, kad ne kiekviena baudiamosios teiss norma ir ne visuomet sutampa su atitinkamais BK straipsniais. Dauguma baudiamosios teiss norm, vardijani konkreius draudimus, yra idstytos BK Specialiosios dalies straipsniuose. Taiau norint visapusikai suvokti draudimo esm, neretai tenka pasitelkti ir Bendrosios dalies straipsnius. Yra BK Specialiosios dalies straipsni, kuriuose idstytas ne vienas, o du ar net daugiau draudim. O tai reikia, kad viename BK straipsnyje yra dvi normos.Baudiamojo statymo straipsnis turi dvi dalis: dispozicij ir sankcij. BK straipsnio dispozicija tai ta jo dalis, kuri apibria konkrei veik kaip nusikaltim. Taigi dispozicija nurodo veikos, kuri utraukia baudiamj atsakomyb, poymius ir slygas, kuriomis ji yra galima. Straipsnio sankcija bausms ris ir bdas u dispozicijoje nurodyt veik. Jose atsispindi veikos pavojingumas. Visada nurodomos pagrindins bausms, gali bti ir papildomos (privalomos ir fakultatyvios).

8.Dispozicija ir jos rys. BK Straipsnio dispozicija tai ta jo dalis, kuri apibria konkrei veik kaip nusikaltim. Taigi dispozicija nurodo veikos, kuri utraukia baudiamj atsakomyb, poymius ir slygas, kuriomis ji galima. Ji turi bti aiki, gerai atskleista, kad utikrint statymo teisingum: Klasifikacijos pagrindas - pavojingos veikos poymio apraymo bdas straipsnio dispozicijoje. Paprastai yra manoma kad BK straipsni dispozicijos pagal idstym yra keturi ri: paprastos, apraomosios, blanketins ir pasiuniamosios.1) paprastos tik vardina nusikalstam veik, bet neaikina jos poymi, taikoma, kai nusikaltimas yra visiems aikus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas; pvz.: tyinis nuudymas, nuudymas dl neatsargumo; 3) apraomosios yra tuomet, kai veika apibdinama pakankamai tiksliai, nusakoma koki poymi visuma sudaro nusikalstam veik.; pvz.: valstybs idavimo esm;

4) blanketins nra vis konkrei nusikaltimo poymi, o nesantiems nustatyti duodama nuoroda kitus norminius aktus. Blanketinje dispozicijoje paprastai vardijamos tik postatyminio akto charakteristika ir pasekms, kurios atsiranda dl nusikalstamos veikos.

5) Pasiuniamoji dispozicija skirta taip pat BK tekstui trumpinti. i dispozicija neturi pagrindini nusikalstamos veikos apraym ir apie j buvim galima sprsti i daromos nuorodos kit BK straipsnio dal ar i viso kit straipsn.9.Sankcija ir jos rys.

Straipsnio sankcija tai tos pasekms, kurios yra numatytos statymo u jame nustatyt reikalavim paeidim. Remdamasis sankcija teismas asmeniui, padariusiam nusikaltim, skiria bausm.I sankcijos ries ir jos dydio paprastai sprendiama apie nusikaltimo ir nusikaltlio pavojingum. Sankcijos visuomet numato pagrindins bausms r ir dyd. Papildomos bausms sankcijoje nurodomos kaip privalomos ar fakultatyvios.Galiojantis BK baudos, kaip pagrindins ir taip pat papildomos bausms, dyd nustato bendrojoje dalyje, o straipsni sankcijoje tik nurodoma, kad bauda turi ar gali bti paskirta kaip pagrindin ar papildoma bausm. Turto konfiskavimas kaip papildoma bausm apskritai yra nurodyta tik bendrojoje dalyje, aptariant, u kokius nusikaltimus ji skiriama. Sankcijos gali bti absoliuiai ir santykinai apibrtos. Absoliuiai apibrta sankcija yra tuomet, kai jos negalima dozuoti (buvo mirties bausm, dabar nra);. Toki sankcij iuo metu galiojaniame BK nra.Santykinai apibrtos sankcijos numato bausms r ir j ribas. Santykinai apibrtos sankcijos yra dviej ri: 1) nustatanios BK straipsnyje tik virutin rib ir 2) nustatanios apatin bei virutin ribas. Kai BK straipsnyje yra nustatyta tik virutin riba, jos apatin rib daniausiai nustato atitinkamas bendrosios dalies straipsnis. Daugumoje straipsni yra numatytos alternatyvins sankcijos, leidianios teismui pasirinkti vien i dviej ar daugiau sankcij. Kai BK straipsnyje numatytos sankcijos u padaryt vien nusikaltim leidia paskirti daugiau nei vien bausm pagrindin ir vien ar dvi papildomas, tokios sankcijos vadinamos komuliatyviomis.10.Naujojo ir 1961 m. Lietuvos baudiamj kodeks struktriniai skirtumai.Esminis naujojo BK bruoas neabejotinai yra baudiamosios atsakomybs priemoni humanizavimas baudiamosios represijos velninimas. Nors naujojo BK 42 straipsnyje, palyginti su 1961 met BK, numatyta daugiau bausmi ri, tai nereikia, kad baudiamoji politika grietinama. Apskritai naujojo BK normos, palyginti su 1961 met BK, neabejotinai daugeliu atvej numato velninti baudiamj atsakomyb u BK numatyt nusikalstam veik. Toki ivad bendriausiu poiriu skatina daryti ios naujojo BK nuostatos:1. Naujajame BK atsisakoma papildom bausmi, o daugelis 1961 met BK sankcij numat greta pagrindini ir papildomas bausmes. U vien nusikalstam veik dabar galima tik viena bausm. Atsisakyta papildom bausmi net ir tais atvejais, kai 1961 met BK jos buvo numatytos kaip alternatyvios: tai daro statym velnesn.2. Dauguma naujojo BK sankcij yra formuluojama kaip alternatyvios. Daugelyje naujojo BK straipsni sankcij greta laisvs atmimo bausms kaip alternatyvi bausm numatomas aretas ar su laisvs atmimu nesusijusios bausms. statymas, numatantis alternatyvias bausmes, visada bus laikomas velnesniu u statym, kurio sankcija numato vien laisvs atmimo bausm, nesvarbu, kokio dydio.3. Beveik visuotinai maja minimalus bausms dydis specialiosios dalies sankcijose ar bendrosios dalies straipsniuose dl bausms ri. Tai ypa turi takos laisvs atmimo ir baudos bausmms. Net ir paliekant tok pat i bausmi maksimum apskritai naujas statymas bus laikomas velnesniu.4. Baudiamojo kodekso specialiojoje dalyje i esms sumajo kvalifikuot nusikaltim sudi, nes buvo atsisakyta toki kvalifikuojamj poymi, kurie yra bendri daugumai nusikalstam veik ir kartojosi daugelyje BK straipsni. Tai pasakytina apie nusikaltimo kartotinum, bendrininkavimo form. iems poymiams suteiktas atsakomyb sunkinani aplinkybi statusas, paprastai nesiejant j buvimo su kvalifikavimu, o tik su bausm skyrimu. Taigi dl veik, kurios buvo kvalifikuotos pagal mintus kvalifikuojamuosius poymius, naujojo BK normos yra velnesns.5. Remiantis naujuoju BK atveriamos galimybs plaiau taikyti bausms vykdymo atidjim. Senojo BK 471 straipsnyje buvo numatyta galimyb atidti bausms vykdym tik pirm kart nuteistam asmeniui, be to, padariusiam nesunk nusikaltim ir nuteistam tik laisvs atmimo bausme, o 2000 met BK numatyta galimyb atidti paskirtos bausms vykdym ne tik pirm kart nuteistajam, bet ir recidyvistui, be to, atidti vykdyti paskirt bausm galima padarius nesunk irapysunk nusikaltim bei nuteistajam laisvs atmimu, aretu ar bauda. BK 92 straipsnyje nepilnameiui asmeniui numatomos dar liberalesns bausms vykdymo atidjimo slygos, palyginti su 1961 met BK47 straipsnio nuostatomis.6.Naujajame BK labai ipleiamos teisins galimybs atsisakyti baudiamosios represijos atleidiant asmen, padarius nusikalstam veik, nuo baudiamosios atsakomybs ir vietoj baudiamosios atsakomybs priemoni taikyti jam baudiamojo poveikio priemones. Atsiranda nauj atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ri, kaip antai: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs esant atsakomyb lengvinani aplinkybi (BK 39 str.), perduodant kaltinink pagal laidavim (BK 40 str.). Be to, atleidimo pagrindai formuluojami taip, kad daugja nusikalstam veik, dl kuri statymas suteikia teis atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs, maesni reikalavimai keliami asmenybei (suteikiama teis atleisti nuo atsakomybs ne tik pirm kart padariusius nusikalstamas veikas asmenis, bet ir asmenis, nusikaltusius pakartotinai).Kita vertus, nebt galima teigti, kad naujajame BK absoliuiai vyrauja atsakomybs velninimo tendencijos, yra ir atsakomybs grietinimo pavyzdi: 1. Grietja bausms skyrimo u kelis nusikaltimus taisykls, tvirtintos BK 63 straipsnyje. 2.Grietja atsakomyb u smurtinius nusikaltimus, kaip antai: tyin nuudym be kvalifikuojamj poymi (BK 129 str. 1 d.), tyin nuudym esant lengvinani aplinkybi, neatsarg gyvybs atmim, sunk ir neym sveikatos sutrikdym, kontraband, daugel nusikaltim nuosavybei.11.Baudiamj statym aikinimas, aikinim rysTai intelektuali veikla, skirta tikram baudiamojo statymo turiniui suvokti, jo prigimiai ir vietai teiss sistemoje suvokti. Rys:

1) aikinimas pagal subjektus:

-autentikas aikina statymo leidjas. LR Konstitucija nenumato specialaus autentiko statym aikinimo, kur atlikt pats Seimas. Taiau neretai statymo leidjas iaikina kai kurias statyme naudojamas svokas, kad nekilt abejoni dl j turinio;

-teisminis gali bti: norminis turintis normin gali (Aukiausiojo Teismo Senato aprobuoti teismo sprendimai, Konstitucinio teismo sprendimai) ir kazuistinis nagrinjant konkrei baudiamj byl;

-mokslinis (doktrininis) pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monografijose, praneimuose (neturi privalomosios galios, taiau paprastai j atsivelgiama sprendiant konkreias bylas).

2) aikinimas pagal apimt:

siaurinamasis arba pleiamasis nekeiia statymo turinio, o tik parodo jo tikrj prasm, kuri, palyginus su teksto odine iraika, gali bti siauresn ar platesn.3) statymo turinio aikinimo bdus:

-gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vietoje kablelis;

-sisteminis palyginant atskirus straipsnius ar j dalis;

-istorinis padeda atskleisti statymo primimo slygas;

-loginis logikos taisykli panaudojimas statymo turiniui atskleisti.

Principins aikinimo taisykls:

1)jei kyla neaikum dl statymo teksto ar jo taikymo pirmenyb turi bti atiduota tam, kas lengviau teisiamajam;

2)pleiamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakomyb ar kitaip palengvinti kaltininko padt;

3)pleiamuoju aikinimu neturt bti ipleiamos baudiamosios atsakomybs ribos ar kitaip apsunkinama kaltininko padtis.

12.Lietuvos Respublikos Aukiausiojo.Teismo vaidmuo aikinant baudiamuosius statymus.Lietuvos Aukiausiojo Teismo pateikiami baudiamosios teiss norm - baudiamj statym iaikinimai. Jie pateikiami Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimuose arba Baudiamj byl skyriaus teisj kolegij nutartyse. Lietuvos Aukiausiasis Teismas nekuria statym, taip pat nauj teiss norm, kurios numatyt naujus draudimus ar sankcijas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, ar juos keist. Taiau Lietuvos Aukiausiasis Teismas atlieka labai svarb darb - pagal savo kompetencij teikia priimt statym aikinim, kuris yra privalomas visiems asmenims ir institucijoms, taikanioms statym. Lietuvos Aukiausiojo Teismo teikiami baudiamj statym aikinimai yra labai reikmingi baudiamosios teiss teorijos, t. y. mokslo, raidai, taip pat baudiamiesiems statymams taikyti. Dl to jie taip pat priskirtini prie baudiamosios teiss altini. Iaikinimuose aikinami tie baudiamieji statymai ar j dalys, dl kuri kyla taikymo problem. Lietuvos Aukiausiojo Teismo baudiamj statym aikinimas vadinamas teisminiu statymo aikinimu.Lietuvos Aukiausiasis Teismas baudiamuosius statymus aikina trimis bdais. Pirmas ir svarbiausias bdas yra teismo kolegij nutartys, priimamos nagrinjant kasacines bylas pagal proceso dalyvi kasacinius skundus dl emesnij teism sprendim baudiamosiose bylose. Kasacini nutari apraomosiose dalyse pateikiami baudiamj statym aikinimai, j motyvai, o rezoliucinse - nurodoma, koks baudiamasis statymas turi bti taikomas byloje nurodytomis aplinkybmis.Dl statymo aikinimo privalomumo Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys, priimtos nagrinjant baudiamsias bylas kasacine tvarka, tampa vienu i pagrindini baudiamosios teiss studij altini. Siekdamas isiaikinti, ar vienodai teismai taiko baudiamuosius statymus, Lietuvos Aukiausiasis Teismas analizuoja teism praktik taikant baudiamuosius statymus tam tikr kategorij bylose (pvz., kontrabandos, nuudym, iaginim ar statym dl btinosios ginties nuostat taikymo). Remiantis teism praktikos analize rengiamos teism praktikos apvalgos ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimai dl teism praktikos tam tikr kategorij bylose. Juose keliamos baudiamj statym taikymo problemos teismuose tam tikr kategorij bylose ir suformuluojami baudiamojo statymo nuostat iaikinimai. Tai antras baudiamj statym aikinimo bdas. Apvalgas ir nutarimus priima Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas ir jie publikuojami leidinyje Teism praktika", ieinaniame dukart per metus. Be i dviej baudiamj statym aikinimo bd, Lietuvos Aukiausiasis Teismas naudoja ir trei statymo aikinimo bd, numatyt Teism statymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte, konsultuoja teisjus dl baudiamj ar baudiamojo proceso statym.Konsultacijos taip pat publikuojamos Teism praktikoje". 13.statym spragos ir analogija.

statym spraga -yra tokie atvejai, kai baudiamasis statymas numat baudiamj atsakomyb u tam tikras veikas, taiau dl netinkamo statymo formulavimo ar kit statym pakeitimo veikos, turinios i dalies analogikus poymius, yra nebaudiamos. Norint atskirti kriminalizacijos proces nuo sprag, pirmiausia reikia isprsti klausimus:

1) ar veikos baudiamumo nustatymo reikalavimas nra tik neteisingas slyg, kurioms esant baudiamasis statymas apskritai gali bti pritaikytas, suvokimas;

2) ar nra kit teiss norm, kurias statym leidjas mano esant pakankamas, kad bt galima isprsti atsakomyb u padarytas veikas;

3) ar nra smoningo statymo leidjo vengimo nustatyti u tokias veikas baudiamj atsakomyb

4) ar negalima esamos statym spragos upildyti pleiamuoju aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik.

Vienintelis bdas panaikinti spragas baudiamuosiuose statymuose yra j pakeitimas ir papildymas.

Analogijos problema. statymo analogija paprastai suprantamas toks teisinio santykio sureguliavimas, kai vietoj trkstamo panaudojamas kitas statymas. Baudiamojoje teisje analogija negalima. Taiau statymuose yra kai kurie analogijos aspektai: sukelia sunkias pasekmes, sunkus eidimas

14.Baudiamj statym galiojimas laike.inoti Lietuvos Respublikos baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu nuostatas labai svarbu tais atvejais, kai darant nusikalstam veik galiojo vienas baudiamasis statymas, o priimant procesinius sprendimus jau kitas baudiamasis statymas. Klausimo esm kuris statymas turi bti taikomas, pagal kur statym kvalifikuojama kaltininko veika ir ar ji apskritai gali bti kvalifikuojama, jeigu padarant nusikalstam veik galiojo vienas statymas arba jo nebuvo, o priimant atitinkamus procesinius sprendimus (pareikiant tarim, suraant kaltinamj akt, priimant nuosprend) jau galiojo kiti statymai. Pagaliau koki tak asmens baudiamajai atsakomybei turs tai, kad statymas pasikeit bylai esant apeliacins ar kasacins instancijos teisme ar nuosprend vykdant, t. y. asmeniui atliekant bausm. statym leidjas baudiamuosius statymus j galiojimo laiko atvilgiu skirsto tris grupes: 1) statymai, lieiantys veik nusikalstamum, 2) statymai, lieiantys asmen baudiamum, ir 3) statymai, turintys takos asmen, padariusi nusikalstamas veikas, baudiamajai teisinei padiai. Toks skirstymas pagrstas BK 3 straipsnio nuostatomis. Veikos nusikalstamum lieiantys statymai - tai statymai, nustatantys, keiiantys ar naikinantys nusikalstamos veikos sudties poymius. Primus tokius statymus veikos gali bti kriminalizuojamos ar dekriminalizuojamos. Asmens baudiamum lieiantys statymai - tai statymai, keiiantys bausms u padaryt nusikalstam veik r ar jos dyd. statymai, turintys takos asmens baudiamajai teisinei padiai, nekeiia veik nusikalstamumo ar asmens baudiamumo, taiau jie turi takos asmen, padarius nusikalstam veik, atleisti nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, lygtinai atleisti nuo bausms, teistumo terminui, senaties eigai.Baudiamj statym taikymo pasikeitus statymui klausimus reguliuoja BK 3 straipsnis. io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato statymas, galiojs tos veikos padarymo metu. ioje statymo nuostatoje tvirtintas pagrindinis Lietuvos Respublikos baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu principas. Jis vardijamas taip - nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Remiantis iuo principu, neatsivelgiant j tai, kada nusikalstama veika yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas, asmens padaryt veik baudiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra statymas, kuris galiojo padarant veik. Kartu paymtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos, kurios tvirtina kit baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu princip. Teigiama, kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum, velninantis bausm ar kitaip palengvinantis asmens teisin padt, turi grtamj gali, t. y. taikomas veikai, padarytai iki jo sigaliojimo. Tai grtamosios baudiamojo statymo galios principas. (Dar is principas vadinamas ir kitaip atgalinio baudiamojo statymo galiojimo principas) Kita vertus, galioja bendra taisykl: statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sunkinantis asmens teisin padt, negali bti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Tiesa, BK 3 straipsnio 3 dalyje numatoma ir iimi. Taigi BK 3 straipsnyje tvirtint nuostat ypatumas yra tas, kad asmens baudiamosios atsakomybs u padaryt veik klausimas gali bti sprendiamas ir pagal veik padarant galiojus baudiamj statym, ir kaltinamojo akto ar teisminio bylos nagrinjimo metu ar net apeliacins ar kasacins bylos nagrinjimo metu ir net pagal nuosprendio vykdymo metu sigaliojus baudiamj statym.Atsivelgiant tokias Baudiamojo kodekso nuostatas, norint tinkamai pritaikyti baudiamj statym konkreioje byloje, visada btina: 1) nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laik, 2) statym, ga-liojus padarant nusikalstam veik, 3) statymus, kurie vliau pakeit statym, ir atlikti j analiz, 4) palyginti padarant nusikalstam veik ir vliau galiojusius statymus.Tik atsakius visus iuos klausimus galima padaryti teising sprendim- parinkti tinkam asmens baudiamajai atsakomybei statym. 15.Baudiamj statym primimas, paskelbimas ir sigaliojimas.Atkreiptinas dmesys ir tai, kad reikia skirti baudiamojo statymo primim, paskelbim ir sigaliojim. Nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti svarbi yra tik baudiamojo statymo paskelbimo ir sigaliojimo, bet ne primimo data. statymo primimo ir paskelbimo data niekada nesutampa., priimti statymai turi bti skelbiami Valstybs iniose", statymas gali sigalioti jo paskelbimo dien, taiau gali sigalioti ir vliau, jei tai nustatyta statyme.Naujasis Baudiamasis kodeksas buvo priimtas 2000 m. rugsjo 26 d., paskelbtas Valstybs iniose" 2000 m. spalio 25 d., o sigaliojo tik 2003 m. gegus 1 d. primus special statym, skirt BK sigaliojimui. Paprastai nuo statymo paskelbimo iki jo sigaliojimo praeina keli mnesiai. Aiku, tokiu atveju susidaro tam tikras nelogikumas jau paskelbtas naujas statymas, taiau byla sprendiama pagal sen statym, kuris tuoj praras gali. Taiausteism sprendimuose reikia nurodyti, kuris i statym yra pritaikytas, jo redakcija turi bti nurodyta pagal to statymo primimo, o ne jo paskelbimo arba sigaliojimo dat.Lietuvos Respublikoje statym sigaliojimo tvark nustato Konstitucijos 70 str., o j detalizuoja Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos statymas, kurio 5 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenumatoma vlesn sigaliojimo data. Tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas Konstitucijos 71 str. nurodytu laiku nesiunia Seimui statymo pakartotinai svarstyti ir jo nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimtas statymas sigalioja jo oficialaus paskelbimo Valstybs iniose" dien, jeigu paiame statyme nenustatyta vlesn sigaliojimo data.Taigi Lietuvos Respublikoje statymai sigalioja: a) paskelbimoValstybs iniose" dien; b) vliau t dien, kuri nurodyta paiame statyme. Taiau statymo sigaliojimas ne visuomet reikia, kad jis beslygikai gali bti taikomas. Svarbu nustatyti, ar asmuo objektyviai galjo susipainti su paskelbtu statymu. Tarkim, informacija apie tai, kas naujai priimtu statymu numatyta kaip nusikalstama veika paskelbtose Valstybs iniose", pasiek rajono spaudos platintojus ir valdios institucijas tik antroje tos paios dienos pusje, o naujai udrausta nusikalstama veika padaryta ryte. Tokiu atveju nra pagrindo reikalauti baudiamosios atsakomybs, nes kaltininkas, net ir nordamas, negaljo inoti oficialaus nustatyto draudimo teksto. Dl to Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimo Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu"9 punkte pritariama tokiai teism praktikai, pagal kuri baudiamasis statymas, jeigu jame nra nurodyta vlesn sigaliojimo data, pradedamas taikyti kit dien po jo oficialaus paskelbimo Valstybs iniose".Baudiamasis statymas baigia galioti, kai jis pripastamas netekusiu galios, pakeiiamas kitu statymu arba netenka galios sujus jo galiojimo terminui.

16.Baudiamj statym sigaliojimas ir taikymas.Teismai, taikydami baudiamj statym, turi atsivelgti ir Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statym, kuris nustato, kad jei kuri nors sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymas, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos. Atkreiptinas dmesys tai, kad kai kuriais atvejais veikos nusikalstamumui, baudiamumui arba teisinei veik padariusio asmens padiai takos gali turti pakeitimai ir papildymai kituose statymuose ar teiss aktuose, kurie nepriskiriami prie baudiamj statym, pavyzdiui, Buhalterins apskaitos statyme, Keli eismo taisyklse, Narkotini ir psichotropini mediag srae bei pan., todl teismai turi kruopiai patikrinti, kaip dl toki pakeitim ir papildym kituose norminiuose teiss aktuose pakito baudiamajame statyme numatyt veik nusikalstamumas, baudiamumas ar teisin veik padariusio asmens padtis. Be to, teismai, sprsdami baudiamj statym galiojimo ir taikymo laiko atvilgiu klausimus, turi vadovautis ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d. nutarimu Nr. 38 Dl teism praktikos taikant Baudiamojo kodekso normas, reglamentuojanias baudiamj statym galiojim laiko atvilgiu".Asmens baudiamoji atsakomyb yra neatsiejama nuo baudiamojo statymo galiojimo. BK 3

HYPERLINK "http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4" \l "P42972_3_3#P42972_3_3"

INCLUDEPICTURE "http://server/Litlex/LLR120.GIF" \* MERGEFORMATINET

str. 1 d. numato, kad asmuo

gali bti baudiamas tik tuo atveju, jeigu jo padarytos veikos baudiamumas buvo nustatytas statymo, sigaliojusio iki nusikaltimo padarymo. Pagal BK 7

HYPERLINK "http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4" \l "P42972_7_4#P42972_7_4"

INCLUDEPICTURE "http://server/Litlex/LLR120.GIF" \* MERGEFORMATINET

str. 1 d. veikos nusikalstamum ar baudiamum nustato statymas, galiojs ios veikos padarymo

metu. ia nuostata teismai privalo vadovautis visais atvejais, iskyrus tuos, kuriuos numato BK 7

HYPERLINK "http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4" \l "P42972_7_5#P42972_7_5"

INCLUDEPICTURE "http://server/Litlex/LLR120.GIF" \* MERGEFORMATINET

str. 2 ir 4 dalyse numatytos iimtys.Konstitucijos 107

HYPERLINK "http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4" \l "P5868_107_2#P5868_107_2"

INCLUDEPICTURE "http://server/Litlex/LLR120.GIF" \* MERGEFORMATINET

str. 1 d. arba kuriems taikomos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107

HYPERLINK "http://server/Litlex/LL.DLL?Tekstas=1?Id=62990&Zd=&BF=4" \l "P5868_107_3#P5868_107_3"

INCLUDEPICTURE "http://server/Litlex/LLR120.GIF" \* MERGEFORMATINET

str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo

aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

17.Pagrindinis baudiamj statym galiojimo laike principas. Baudiamj statym galiojimo ir taikymo laiko atvilgiu bendrieji principai tvirtinti Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 7 str. bei Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 15 str., kuriuose nustatyta, kad niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal j padarymo metu galiojusius valstybs statymus arba pagal tarptautin teis nebuvo laikomi nusikaltimais". iose tarptautinse sutartyse nustatyta, kad tokio draudimo gali bti nesilaikoma tik tuomet, kai padaryta tokia veika, kuri pagal tarptautins bendrijos pripastamus bendruosius teiss principus buvo laikoma nusikaltimu. iuos pradmenis ipltoja BK 3 str. 1 dalis ir kiti statymai, reglamentuojantys baudiamosios teiss norm galiojim ir taikym laiko atvilgiu, pavyzdiui, Baudiamojo kodekso, Baudiamojo proceso kodekso ir Bausmi vykdymo kodekso sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymas. Baudiamj statym taikymo pasikeitus statymui klausimus reguliuoja BK 3 straipsnis. io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamum ir asmens baudiamum nustato statymas, galiojs tos veikos padarymo metu. ioje statymo nuostatoje tvirtintas pagrindinis Lietuvos Respublikos baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu principas. Jis vardijamas taip - nusikalstamos veikos padarymo laiko principas. Remiantis iuo principu, neatsivelgiant j tai, kada nusikalstama veika yra iaikinta, kada vyksta teisminis bylos nagrinjimas, asmens padaryt veik baudiamojo teisinio vertinimo pagrindas yra statymas, kuris galiojo padarant veik. Kartu paymtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje numatytos nuostatos, kurios tvirtina kit baudiamj statym galiojimo laiko atvilgiu princip. Teigiama, kad statymas, naikinantis veikos nusikalstamum, velninantis bausm ar kitaip palengvinantis asmens teisin padt, turi grtamj gali, t. y. taikomas veikai, padarytai iki jo sigaliojimo. Tai grtamosios baudiamojo statymo galios principas. (Dar is principas vadinamas ir kitaip atgalinio baudiamojo statymo galiojimo principas) Kita vertus, galioja bendra taisykl: statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sunkinantis asmens teisin padt, negali bti taikomas padarytai veikai, jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu.18.Nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymas

Taikant baudiamj statym u padaryt nusikalstam veik,btina nustatyti jos padarymo laik. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikos (veikimo arba neveikimo) padarymo laikas. Jeigu veikos padarymo metu galiojo vienas statymas, o padarini atsiradimo metu - kitas, taikomas statymas, galiojs veikos padarymo metu. Taiau BK 3 str. 1 dalyje numatyta iimtis, susijusi su materialinmis nusikalstam veik sudtimis. Kai darant nusikalstam veik, kuri statyme apibudinta kaip materiali, kaltininko tyia yra nukreipta tam tikr padarini atsiradimo laik, tokios veikos padarymo laikas yra t padarini atsiradimo laikas. Tokiu atveju taikomas statymas, galiojs padarini atsiradimo metu.Jeigu nusikalstam veik sudaro du veiksmai, jos padarymo pabaiga yra antrojo veiksmo atlikimo laikas. Tstins ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo dar baudiamajame statyme numatytas veikas. Taiau i nusikalstam veik padarymo atvejais taikomas statymas, galiojs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta.Jeigu nusikalstama veika nebuvo pabaigta dl to, kad nutrko rengimosi arba pasiksinimo stadijoje, taikomas jos nutrkimo metugaliojs statymas.Bendrininkavimo atvejais kiekvienam i bendrinink taikomas baudiamasis statymas, galiojs tuo metu, kai bendrininkas, veikdamas pagal susitarim, pabaig savo veiksmus arba nuo j susilaik. Iimt sudaro tokios bendrinink padarytos nusikalstamos veikos, kuri padarini atsiradimo jie norjo kitu metu. Tokiais atvejais visiems bendrininkams taikomas baudiamasis statymas, galiojs padarini atsiradimo metu

Jeigu baudiamojo statymo pakeitimai nekeiia padarytos veikos nusikalstamumo, jos baudiamumo bei veik padariusio

asmens teisins padties teismas taiko veikos padarymo metu galiojus statym.

19.Baudiamojo statymo grtamoji galia.Veikos nusikalstamum panaikinantis, bausm velninantis ar kitokiu bdu nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt palengvinantis baudiamasis statymas turi grtamj gali. Tai reikia, kad nustatyta bendros taisykls, jog asmuo atsako pagal statym, galiojus nusikalstamos veikos padarymo metu, iimtis. Jos esm yra tai, kad kaltininkui taikomas ne statymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vlesnis statymas, jei remiantis baudiamosios teiss doktrina ir teism praktika jis pripastamas velnesniu. Taip pasireikia humanistinis baudiamj statym pobdis. Bt ne tik nepagrsta, bet ir nehumanika asmeniui toliau atlikti bausm u veik, kuri nauju statymu dekriminalizuota arba numato galimyb atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ar skirti velnesn bausm bei taikyti kitas bausms atlikimo slygas, kurios palengvina nuteistojo padt. BK aptariant grtamj baudiamojo statymo galiojim (lex retro agit), jis siejamas su trimis aplinkybi grupmis: 1) veikos nusikalstamumo panaikinimu (dekriminalizacija); 2) bausms velninimu (depenalizacija); 3) kitokiu teisins nuteisto asmens padties palengvinimu.20.Veikos nusikalstamum nustatanio ar panaikinanio, bausm velninanio ar grietinanio, kitokiu bdu nusikalstam veik padariusio asmens teisin padt palengvinanio ar kitaip sunkinanio baudiamojo statymo charakteristika.

STATYMO, NUSTATANIO AR NAIKINANIO VEIKOS NUSIKALSTAMUM, NUSTATYMASJei statymas naikina veikos nusikalstamum, jis galioja atgal, t. y. taikomas asmenims, padariusiems veik iki sigaliojant tokiam statymui. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o jei byla yra nagrinjama teisme, priimamas iteisinamasis nuosprendis. Jei asmuo jau nuteistas ir atlieka bausm - sigaliojus statymui, naikinaniam veikos nusikalstamum, asmuo turi bti atleidiamas nuo tolesnio bausms atlikimo. Visais atvejais nuosprendyje ar nutartyje remiantis nauju statymu dl veikos nusikalstamumo panaikinimo ir BPK 3 straipsnio 1 punktu.Veikos nusikalstamumas gali bti panaikinamas keliais budais: 1) panaikinant BK specialiosios dalies straipsn; 2) nepanaikinant BK specialiosios dalies straipsnio, bet vedant naujus papildomus nusikaltimo sudties poymius ar pateikiant kitok oficial j aikinim. Kartu atkreiptinas dmesys, kad BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, neturi grtamosios galios. Tokiais atvejais baudiamojo statymo nuostatos netaikomos, asmuo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn u padaryt veik, nepaisant to, kad priimant sprendim dl padarytos veikos statymas toki atsakomyb numato. Taiau BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta ir iimi. Joje teigiama, kad iimt sudaro io kodekso normos, nustatanios atsakomyb u genocid (99 straipsnis), tarptautins teiss draudiam elges su monmis (100 straipsnis), tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym (101 straipsnis), okupuotos valstybs civili trmim (102 straipsnis), tarptautins humanitarins teiss saugom/asmen alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais (103 straipsnis), civili ar karo belaisvi prievartin panaudojim prieo ginkluotosiose pajgose (105 straipsnis), draudiam karo atak (111 straipsnis).VELNINANIO AR GRIETINANIO ASMENS BAUDIAMUM STATYMO NUSTATYMAS Pagal BK 3 straipsnio 2 dal, jei naujas statymas velnina asmens baudiamum, toks statymas turi grtamj gali, t. y. veika kvalifikuojama ar perkvalifikuojama pagal statym, sigaliojusi po nusikalstamos veikos padarymo. Naujojo BK normos, palyginti su 1961 met BK, neabejotinai daugeliu atvej numato baudiamosios atsakomybs u BK numatyt nusikalstam veik priemoni velninim. Ivada apie baudiamumo velninim darytina, jei: a) naujajame statyme nra papildomos bausms (daugelis 1961 met BK sankcij numat greta pagrindini ir papildomas bausmes), b) naujajame statyme vietoje vienos laisvs atmimo bausms vedama alternatyvi bausm (dauguma naujojo BK sankcij yra formuluojamos kaip alternatyvios: greta laisvs atmimo bausms alternatyviai numatomas aretas ar su laisvs atmimu nesusijusios bausms). statymas, numatantis alternatyvias bausmes, visada bus laikomas velnesniu u statym, kurio sankcija numato vien laisvs atmimo bausm nepriklausomai nuo jos dydio, c) sumajo minimals ar maksimals bausms dydiai specialiosios dalies sankcijose ar bendrosios dalies straipsniuose dl bausms ri. Net ir paliekant tok pat i bausmi maksimum statyme sumainus j minimal dyd, naujas statymas bus laikomas velnesniu.Bausms velninimas nauju statymu gali bti 1) tiesioginis - keiiant tik statymo sankcij, bet nekeiiant dispozicijos, arba 2) netiesioginis (sudtingas). Antruoju atveju tiesiogiai nauju statymu BK straipsnio, pagal kur kaltinamas asmuo, sankcija lyg ir nekeiiama, bet statymas panaikina nusikaltim kvalifikuojant poym arba kitaip formuluoja konstitucins nusikaltimo sudties poymius.Atkreiptinas dmesys dar vien dalyk: tiereikia painioti statymo, velninanio asmens baudiamum, taikymo ir realaus bausms velninimo. Teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuos veik pagal naujojo BK straipsn, pagal to straipsnio sankcij paskirs bausm, taiau tai, kad taikomas BK 3 straipsnis, nereikia, jog pati nauja paskirta kaltininkui bausm neivengiamai suvelns. STATYMO, KITOKIU BDU DARANIO TAK ASMENS TEISINEI PADIAI (J PALENGVINANIO AR PASUNKINANIO), NUSTATYMASiuo atveju kalbama apie statymus, kurie pakeiia atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs slygas, senaties ar teistumo nuostatas.Naujas statymas nebtinai velnina asmens baudiamum. Nemaai nauj statym nekeiia BK specialiosios dalies straipsni sankcij, o kai kuriais atvejais net jas grietina. Taiau sigaliojs naujas baudiamasis statymas tuo pat metu gali numatyti velnesnes lygtinio atleidimo nuo bausms slygas ar vesti nauj atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs r, kur i principo galt bti taikoma kaltinamajam.. Atkreiptinas dmesys, jeigu baudiamojo statymo pakeitimai nekeiia padarytos veikos nusikalstamumo, jos baudiamumo bei veik padariusio asmens teisins padties, teismas vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalimi ir taiko veikos padarymo metu galiojus statym. Tokia nuostata iplaukia i BK 3 straipsnio 1 dalies ir i Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato nutarimo 11 punkto.statymas, nustatantis veikos nusikalstamum, grietinantis bausm ar kitaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio asmens padt, neturi grtamosios galios. Veikos nusikalstamum nustatantis statymas yra toks statymas, kuriame numatyta nauja arba pakeista esanti nusikalstamos veikos sudtis ipleiant baudiamosios atsakomybs ribas. Grietinantis bausm statymas yra toks statymas, kuris padidina jos minimali, maksimali arba abi ias ribas, numato nauj alternatyvi grietesn bausms r, paalina velnesn bausms r. Tais atvejais, kai naujasis baudiamasis statymas padidina minimali bausms rib ir kartu sumaina jos maksimali rib, nustato nauj alternatyvi velnesn bausms r ir kartu padidina grietesns bausms ribas, sumaina minimali bausms rib ir kartu padidina maksimali jos rib, vienareikmikai atsakyti, ar toks statymas yra grietesnis, negalima. Kitaip sunkinantis nusikalstam veik padariusio asmens padt statymas yra toks statymas, kuris pakeiia nusikalstamos veikos r ir klasifikacin nusikaltimo grup, susiaurina galimybes atleisti veik padarius asmen nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms arba atidti jam paskirtos bausms vykdym, nustato asmeniui maiau palanki pataisos staigos r, suteikia maiau palankesnes baudos sumokjimo slygas, pailgina senaties, teistumo terminus ir pan.21.Valstybs baudiamoji jurisdikcija. 22.Valstybs baudiamosios jurisdikcijos samprata.Kiekvienos valstybs teisin kompetencija priklauso nuo to, koks valstybs poiris jurisdikcij, kuri yra jos suvereniteto iraika ir pagrindin ypatyb. gyvendinant jurisdikcij dalyvauja ir statym leidiamoji (leidiant statymus) bei vykdomoji (galiojimai, susij, pavyzdiui, su asmen sulaikymu, sumimu, aretuojant turt ir pan.) valdios. Taigi, jurisdikcija tai valstybs suvereniteto iraika, kai kompetentingos valstybs institucijos pagal savo galiojimus leidia teisinius aktus, teisikai vertina faktus, taiko sankcijas ar sprendia kitus teiss taikymo klausimus, kylanius dl asmen veiklos alies teritorijoje arba u jos rib. Viena i valstybs jurisdikcijos form baudiamoji jurisdikcija. Valstybs baudiamoji jurisdikcija neabejotinai susijusi su galiojimais leidiant baudiamuosius statymus (statym leidybos jurisdikcija), nagrinjant baudiamsias bylas (teismin jurisdikcija) ir sudarant slygas (prielaidas) nagrinti baudiamsias bylas dl valstybs teritorijoje ir u jos rib padaryt nusikalstam veik. Valstybs baudiamoji jurisdikcija gyvendinama vadovaujantis tam tikrais principais, kuri tvirtinimas konkreios alies baudiamajame kodekse apibria ios alies baudiamj statym galiojimo erdvje teisines ribas. Taiau teritorinio principo gali nepakanka, norint asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, kai jis, padars nusikalstam veik u nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teritorijos rib (nusikalsta kitos valstybs teritorijoje arba vietoje, kuri pagal tarptautin teis nepriklauso n vienai suvereniai valstybei) , vliau j sugrta. Ekstrateritorin jurisdikcija yra teritorins jurisdikcijos papildinys, nes valstyb gali iplsti savo baudiamj statym galiojimo teisin erdv .

23.Valstybs baudiamosios jurisdikcijos principai. Baudiamj statym galiojim erdvje apsprendia teritorinis, pilietybs (personalinis), realinis bei universalinis principai, tvirtinti BK 4-8 str.

24.Teritorinis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas.Baudiamojo statymo galiojimas visuomet yra ribojamas tam tikra teritorija, kurios ribose utikrinamas valstybs suverenitetas. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje tvirtinta taisykl, pagal kuri asmenys, padar nusikalstamas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose suz Lietuvos valstybs vliava ar skiriamaisiais enklais, atsako pagal kodeks". statymo nuoroda asmen reikia, kad statymas, kuriame aptariamas teritorinis principas, nustato baudiamj atsakomyb nepriklausomai, koks asmuo - fizinis ar juridinis padar BK udraustas veikas ar fizinis asmuo yra Lietuvos pilietis, usienietis ar asmuo be pilietybs (apatridas), ar juridinis asmuo registruotas Lietuvoje ar kitoje valstybje, kokia juridinio asmens forma, ir pan.25.Lietuvos teritorijos svoka.

Lietuvos valstybs teritorij apibria valstybs siena. Pagal Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statym - valstybs siena yra linija ir ia linija einantis vertikalus pavirius, apibriantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, ems gelmse, oro erdvje, vidaus vandenyse, teritorinje jroje ir jos gelmse. LR teritorija:

1) ems pavirius ir gelms tarp valstybs sien,

2) vandens telkiniai, esantys respublikos teritorijoje

3) teritoriniai vandenys,kuriems priklauso 12 jrmyli ploio Baltijos jros pakrai vandenys,

4) pasienio ups ir eerai iki skiriamosios linijos,

5) oro erdv vir sausumos ir vanden teritorijos,

6) jr laivai ir orlaiviai su LR skiriamaisiais enklais, esantys neutraliose teritorijose.

Su valstybs teritorija yra glaudiai susijusios dar dvi svokos:kontinentinis elfas" ir iimtin ekonomin zona".Lietuvos baudiamieji statymai taip pat galioja, jeigu nusikaltimas padarytas Lietuvai priklausaniame kontinentiniame elfe. Kontinentinis elfas tai susietas su teritoriniais jros vandenimis iki tam tikro gylio jros pavirius ir jos gelms. vairi statini pastatymas jros dugne esanioms ikasenoms tirti priklauso Lietuvos valstybs jurisdikcijai. Teiss paeidimai, susij su neteistais jros du Tuo tarpu iskirtin ekonomin zona pagal Jros aplinkos apsaugos statym yra u teritorini vanden ribos esanti Baltijos jros dalis, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras suverenias teises, jurisdikcij ir pareigas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos statymus ir tarptautinius susitarimus, ir kurios ribas su kaimyninmis valstybmis nustato Lietuvos Respublikos tarptautiniai susitarimai". Pagal pamintos Jr teiss konvencijos 56 str. pakrants valstybs iskirtinje ekonominje zonoje turi: a) suverenias teises, kuriomis remdamosi gali tyrinti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti tiek gyvuosius iteklius, tiek negyvosios gamtos turtus tuose vandenyse, kurie dengia jros dugn, arba jros dugne, jos gelmse esaniuose kloduose; b) turi teis atlikti kitoki veikl, skirt iskirtinei ekonominei zonai tyrinti ir eksploatuoti, pavyzdiui, usiimti energijos gamyba panaudojant vanden, sroves, vj.Lietuvos usienio diplomatini atstovybi teritorija ir diplomat automobiliai, kuriais jie vainja, nelaikomi Lietuvos teritorija ir jie naudojasi nelieiamumo teise: juose negalima daryti kratos, areto ir pan. Usienio ali diplomatinis korpusas naudojasi diplomatinio imuniteto teise j jurisdikcijos klausimas yra sureguliuotas Vienos konvencijos Dl diplomatini santyki bei tarpvalstybinmis sutartimis. Diplomatinis imunitetas yra dviej ri:

1) diplomatini atstovybi imunitetas (eksteritorialumas) jos patalp ir transporto nelieiamyb;

2) asmeninis diplomat imunitetas (darbuotojai, turintys diplomatinius rangus ir einantys diplomatines pareigas, j eimos nariai, nesantys LR pilieiais ir gyvenantys su diplomatais).

Tok imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareignai, diplomatini atstovybi personalas;taip pat usienio valstybi vadovai, parlamentarai, vyriausybini delegacij nariai bei pagal dvipus susitarim vairi delegacij nariai bei j bendradarbiai. Tok imunitet turintis asmuo, padars nusikaltim usienyje, paskelbiamas persona non grata ir jam nustatomas ivykimo i alies laikas.

Taip pat pagal LR Konstitucij nelieiamyb turi Prezidentas, Seimo nariai (sesij metu), Konstitucinio teismo teisjai, teisjai ir pan. jiems yra numatyta tam tikra procedra26.Teritorinio principo iimtys.Taigi kontinentinis elfas ir iskirtin ekonomin zona pagal tarptautines sutartis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str.4 dal nra Lietuvos valstybs teritorijos dalis. Aptariant teritorin princip, baudiamoji atsakomyb siejama su Lietuvos valstybs teritorija. Todl klausimo sprendimas galt bti dvejopas: a) nustatoma speciali atsakomyb u veikas, padarytas kontinentiniame elfe ir iskirtinje ekonominje zonoje (taip yra padariusios kai kurios valstybs,pavyzdiui, Rusija); b) asmenys, padar veikas iose teritorijose, traukiami baudiamojon atsakomybn remiantis ne teritoriniu, o kitais principais, pavyzdiui, pilietybs arba universaliniu, atsivelgiant padariusio veik asmens pilietyb arba paeisto teisinio grio specifik- iimtines Lietuvos valstybs teises aptariamose teritorijose. Tai nulemia ir tarptautinse sutartyse nustatyti pakrants valstybs interesai, susij su pavojing zon tokiose vietose sukrimu, toki zon turt tyrimu ar naudojimu.27.Valstybs baudiamoji jurisdikcija, nusikalstam veik padarius Lietuvos jros, ups ar oro laive (vliavos principas).

Padarius nusikalstam veik jros laive, kuris yra atviroje jroje, ar orlaivyje, kuris yra atviroje oro erdvje, turiniame Lietuvos valstybs vliav ar Lietuvos valstybs skiriamuosius enklus, baudiamoji atsakomyb atsiranda pagal Lietuvos BK, jeigu kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinje sutartyje. Kartu btina atkreipti dmes kad tokia jurisdikcija paprastai yra nustatoma tik civiliniams jr laivams ir orlaiviams. Laivui ar orlaiviui, esaniam usienio alies teritorijoje, galioja tos alies statymai, taiau tai nerei-kia, kad jie automatikai bus taikomi, jei tame laive ar orlaivyje bus padaryta nusikalstama veika. Toks jurisdikcij kolizijos atvejis sprendiamas remiantis tarptautinmis sutartimis, pavyzdiui, Konvencija dl kovos su neteistais veiksmais prie saugijur laivyb, Konvencija dl nusikaltim ir tam tikr veiksm, padaryt orlaiviuose, Konvencija dl kovos su neteistu orlaivio pagrobimu) ir pan., arba nacionaline teise. Pavyzdiui, numatyta, kad Lietuvos Respublika, remdamasi Valstybs sienos ir jos apsaugos statymo 8 str., taiko baudiamj statym tik tada, kai: ,,a) nusikalstamos veikos padariniai yra susij su Lietuvos Respublikos ar asmen interesais; b) padaryta ar daroma nusikalstama veika trikdo Lietuvos Respublikos viej tvark arba paeidia taikaus plaukimo teritorine jra tvark; c) tokios priemons btinos, kad bt ukirstas kelias neteistai ginkl, audmen, sprogmen, sprogstamj, narkotini, psichotropini, pavojing ir (ar) kenksming mediag apyvartai; d) to prao plaukusio Lietuvos Respublikos teritorin jr laivo kapitonas arba laiv registravusios valstybs diplomatinis atstovas arba konsulinis pareignas".Padarius nusikalstam veik kariniuose jr laivuose ar orlaiviuose, baudiamoji atsakomyb daniausiai ikyla pagal tos valstybs, kuri nacionalinei priklausomybei priklauso karinis jr laivas ar orlaivis, baudiamuosius statymus, neatsivelgiant, kur jie yra. Tokia taisykl taikoma todl, kad karini jr laiv, orlaivi ir karinio kontingento atvykimas usienio valstybi teritorij, uostus ar teritorinius vandenis su oficialiais vizitais, karinms pratyboms ir pan. bna i anksto tarp valstybi suderintas tarptautiniuose susitarimuose, isprendiant ir kai kuriuos baudiamosios atsakomybs klausimus. 28.Personalinis valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruoai ir taikymo slygos.5 strps. straipsnis teisina pilietybs (personalin) princip, pagal kur Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos BK. ia taisykle specialiai uprogramuojama keli valstybi baudiamj statym jurisdikcij kolizija, kuria siekiama, kad nusikalstam veik usienyje padars Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolatinis Lietuvos gyventojas neivengt baudiamosios atsakomybs. Jos teisinim nulemia tarptautini savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose, ekstradicijos, baudiamojo persekiojimo ir pan. sutari nuostatos, leidianios atsisakyti iduoti kitai valstybei savo piliet, neteikti teisins pagalbos ir pan. Paymtina, kad u baudiamojo nusiengimo padarym usienyje Lietuvos Respublikos pilieio ar kito nuolat Lietuvoje gyvenanio asmens baudiamoji atsakomyb pagal Lietuvos BK negalima.

Treioje alyje padarius nusikalstam veik asmeniui, kuris turi Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs (dvigub) pilietyb, gali ikilti klausimas, pagal kurios valstybs baudiamuosius statymus jis gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Remiantis tarptautine teise tokiais atvejais siloma taikyti vadinamj efektyvios pilietybs" princip, pagal kur nustatoma, kokios valstybs pilieiu asmuo laikytinas pirmiausia atsivelgiant : a) tikrj konkret ry su tam tikra valstybe; b) nuolatin gyvenamj viet, kurioje gyvena ar dirba jis ir jo eima; c) turto buvimo viet; d) valstybs, i kurios jis yra kils, teritorij ir pan. Lietuvos Respublikos pilieiai ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys gali bti nusikaltimo padarymo vietos valstybs teismo pripainti kaltais ir nubausti. Tokiu atveju galioja BK 2 str. 6 dalies norma, pagal kuri niekas u t pat nusikaltim negali bti baudiamas du kartus), bei BK 8 str. 2 dalies norma, pagal kuri asmuo, padars nusikaltimus usienyje, neatsako pagal Lietuvos BK, jei atliko usienyje paskirt bausm, buvo atleistas nuo visos ar dalies usienio valstybs teismo paskirtos bausms atlikimo, buvo iteisintas usienio valstybs teismo nuosprendiu, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs arba bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais toje valstybje numatytais teisiniais pagrindais

Lietuvos Respublikos pilieiai ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, atliekantys laisvs atmimo bausm usienio valstybje, Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse numatytais pagrindais ir tvarka gali bti perduoti Lietuvos Respublikai, kad atlikt likusi bausms dal.29.Valstybs interes apsaugos valstybs baudiamosios jurisdikcijos principas, jo skiriamieji bruoai ir taikymo slygos.6 Straipsnis. Usieniei baudiamoji atsakomyb u usienyje padarytus nusikaltimus Lietuvos valstybeiUsienieiai, neturintys nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, atsako pagal baudiamj statym, jeigu jie usienyje padar io kodekso 114-128 straipsniuose numatytus nusikaltimus Lietuvos valstybei.1. Komentuojamas straipsnis tvirtina baudiamosios teiss doktrinoje vadinamj realin princip. Neretai is principas vardinamas kaip valstybs interes apsaugos principas. Jis reikia, kad valstyb, kurios esminius interesus usienyje ksinasi usienietis, neturintis nuolatins gyvenamosios vietos toje valstybje, gali patraukti tok usieniet baudiamojon atsakomybn.2. Komentuojamas straipsnis nustato tokios baudiamosios atsakomybs realizavimo slygas: a) nusikaltim padar usienietis (usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs), neturintis nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; b) nusikaltimas padarytas usienyje; c) padarytas nusikaltimas numatytas io BK VI skyriuje, nustataniame atsakomyb u nusikaltimus Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; d) nusikaltim padars usienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje; e) u tokio nusikaltimo padarym usienietis kitoje valstybje nebuvo patrauktas baudiamojon atsakomybn ir nuteistas arba atleistas nuo baudiam