2010 09 06 1 paskaita Literatros sraas: Nr. 26. Kudriavcevas, Kriminologija, Maskva, 2000; Nr. 16. Kovokime su nusikaltimais, Kaunas, 1933; Nr. 17. Kriminologija, Vilnius, 1994; Justickis V. Kriminologija, Kn. 1,2 ruoiantis egzaminui reikia perskaityti. 2 knyga apie nusikaltim prevencij. Nr. 9 Kriminologija lenkikai tikrai reikia paskaityti. Drakien, Michailovi Kriminologijos inynas, Vilnius, 2008. Disertacij autoreferatai rus kalba. Egzaminas susids i 2 lygiaveri dali. Ten bus 5 klausimai, bus pateikti ir atsakymai, reiks palikti tik teisingus atsakymus, o klaidingus ibraukti, gali bti sudti visi teisingi atsakymai arba visi klaidingi, reikia skaityti atidiai. Logikai mstant galima atsakyti visus klausimus. Kita egzamino dalis bus laisvas klausimas. Jis gali bti apie bet k, pvz.: gali bti vien i teorij. Laikas 40 min. Kaupiamasis balas seminaro rezultatai, ne daugiau negu 1/3 galutinio vertinimo. 2010 09 13 2 paskaita Kriminologijos svoka. Kriminologija susideda i dviej odi krimi ir logos. Kriminologija atskaitos taku pasirinko knyg, kuri buvo ileista 1885 m. ,,Nusikalstamumo prigimtis ir bausms teorija. ioje knygoje buvo trys pagrindiniai skyriai, vienas skirtas nusikalstamumui, antras nusikaltliui ir traias represijai. Kriminologijos pavadinim sugalvojo antropologas Pranczas Paulas. Kriminologija yra bene naujausiais mokslas i vis. Yra vairi kriminologijos apibrim. Pats paprasiausias yra Kernerio kriminologija yra mokslas apie nusikalstamum ir su juo susijusius reikinius. Enciklopedija Britanica tai mokslinio nusikalstamo elgesio tyrimas, kurio pagrindu yra daug moksl esminiai teiginiai. Lietuvikuose vadovliuose geriausias yra Justickio apibrimas kriminologija tai mokslas tyrinjantis nusikalstamum ir visuomens reakcijas j. Jo nuomone, kriminologija tiria ne pat nusikalstamum kaip reikin, o kaip tam tikr socializacijos proces. Rusijos profesor Kuznecova tai socialinis teisinis mokslas, kuris tiria nusikalstamum, nusikaltlio asmenyb, nusikalstamumo prieastis ir slygas, jo prevencijos bdus ir priemones. Dolgova pateik kit apibrim kriminologija yra mokslas apie dsningumus ir specifinis dalykas yra dsningumai, kurie pasireikia nusikalstamume ir visose jo iraikose, nusikalstamumo kintamume dl prevencinio poveikio. Klasikin Vokietijos kriminologija ir jos atstovas Kaizeris sako, kad tai yra visuma ini apie teiss paeidim, paeidj, negatyvi socialin aplink ir tokio elgesio kontrol. Dobrininas kriminologija yra mokslas apie nusikaltimus ir juos lemianius veiksnius. Lietuvoje yra dvi rykios kriminologijos mokyklos. Ms fakultetas laikosi klasikins kriminologijos pozicijos. Dabar katedroje yra demokratikas poiris kriminologij. Sakalauskas laikosi labiau radikaliosios kriminologijos krypties. Drakien mano, kad nusikalstamumas kaip reikinys egzistuoja. Tam tikros kertins svokos yra pripastamos vis. Visi sako, kad kriminologija yra mokslas. Antras dalykas, tai yra bendrateorinis, tarpdisciplininis mokslas. Treias momentas, kad tai yra sociologinis teisins mokslas. Pagrind sudaro tam tikra savita statym leidybos sritis, kuri yra susijusi su nusikaltimais. Kriminologija tiria socialinius patologinius reikinius. Pirmieji kriminologai pagrindin dmes skyr mogui, jo psichologiniams bruoams. Bluvteinas iskyr dvi pagrindines kryptis. Vienos grups alininkai teigia, kad kriminologija yra BT mokslo aaka arba viena i pagalbini, todl i atstov nuomone, abiej moksl dalykai sutampa. Galima tai pavadinti slygikai normatyvistine kryptimi, kuri mums pasako, kaip mogus turi elgtis toje 1

visuomenje. Jie teigia, kad egzistuoja dvi teiss rys prigimtin teis, kuri sudaro statymai, ir pozityvioji teis, tai yra statymai, kurie kuriami moni valia. i teis yra gera ir reikalinga tiek, kiek ji atitinka pozityvij teis. Jei ji prietarauja prigimtinei, ji yra alinga. Bluvteinas teigia, kad tikrais nusikaltimais galima pripainti tuos, kurie prietarauja prigimtinei teisei. Mala per se tikri nusikaltimai. statymo leidjo udavinys pirmiausia visas tas veikas kriminalizuoti. statym leidjas kartais klysta ir kriminalizuoja kitas veikas, kurie nra nusikaltimai mala pro hibe. Antrosios grups alinink nuomone, kriminologija yra viena i specializuot sociologijos disciplin. Bendroji sociologija nagrinja normal moni elges, o kriminologija nagrinja moni elges, kuris paeidia nustatyt tvark. Tam tikr norm paeidimas danai pas mus tampa elgesio norma, todl kriminalizuoti reikia tik paias kratutines elgesio pasireikimo formas, ko visuomen negali paksti. Jei dl koki nors prieasi toks elgesys nra kriminalizuotas, vis tiek juos reikia analizuoti ir kriminologija turi tai daryti. Visuomen kontroliuoja mogaus elges ikeldama tam tikrus reikalavimus ir numatydama atitinkamas priemones u reikalavim nepaisym. Daniausiai vartojamas odis yra sankcija. Sankcija apima visas bausmes, tai yra platesn svoka nei bausm. Sociologai vardija, kad yra dvi sankcij rys. Sankcija gali bti draudianioji ir skatinanioji. Sociologai yra sitikin, kad labai danai skatinanioji sankcija mogaus elges veikia ymiai efektyviau nei draudianioji. Elgesio taisykls geriausiai laikoms tada, kai j priimame kaip teising, kaip atitinkani gyvenimo realijas. Kiekvienas elgesys yra reliatyvus, iandien nusikalstas, rytoj ne. Norma yra tik taisykl. Nusikaltimas turi ne tik objektyv ir subjektyv pasireikim, bet jam yra nustatytas tam tikras vaidmuo, jis turi tam tikras funkcijas. Nusikaltimo sukonstruota NV, per j mes analizuojame visuomeninius reikinius ir teiss aktus, kurie numato NV. Sokrat band suvilioti, bet nepavyko Jis buvo pasmerktas u minties laisvs skelbim, u Atn jaunimo tvirkinim. Liuteris Kingas buvo teisiamas u NV, Nelsonas Mandela buvo teisiamas u NV. NV visada priklauso nuo tam tikro laikmeio, kultros tradicij, dominuojanio poirio valstybje. Pagal Diurgheim nusikaltimas yra ne forma, o sudtin sveika daugybs proces, nuo reakcijos tam tikr veik iki jo pripainimo nusikalstamu. Teis paeidimas socialin kontrol yra pagrindiniai dalykai, o nusikaltimas yra ivestinis konstruktas. Nusikaltimas yra ne kas kita kaip aukos ir nusikaltlio konfliktas, kai valstyb imasi sprsti i konflikt Norveg sociologas. 2010 09 20 3 paskaita BK 1511 str. 1 d. pakeitimas pilnametis asmuo santykiavs su nepilnameiu asmeniu. Baudiama tais atvejais, kai yra didelis amiaus skirtumas arba didelis brandos skirtumas. Kai kalbame apie socialin brand, laikui bgant keiiasi poiris, todl nusikaltimas priklauso nuo daugelio aplinkybi. Normatyvistins krypties privalumas yra tas, kad ten yra moralin orientacija. statymai turi bti teisingi, vykdomi, iplaukia i prigimtini teisi. Normin kriminologija akcentuoja BT ir jos reikm visuomenje. Btent BT yra vienintel manoma protingoje ir dorovingoje visuomenje. BT veria statym leidj vis laik iekoti sprendim atitinkani dorovines vertybes, todl jos patenkina moni socialinio teisingumo poreik. Sociologin kryptis vertingiausia tuo, kad vadovaujasi fakt, reikini visuma, egzistuojani visuomenje. Sociologins krypties kriminologai mano, kad visuomenje btina apsisaugoti nuo dogmatizmo, iankstini nuostat, atotrkio nuo realaus gyvenimo ir idj, kurias skleidiama. i kriminologija padeda vertinti, kiek baudiamj norm taikymo praktika atitinka visuomens poreikius. iandien nra grynj normatyvistini arba sociologini krypi. Negalime atmesti vienos arba kitos krypi idj kategorikai, nes tada gausime tik vienapus vaizd. Baudiamoji politika turi nurodyti 2

pagrindin krypt, tikslus, kuri reikia siekti. Idealia prasme vaik kriminalizavimas turi priklausyti nuo tam tikr kriminologini tyrim, kas visuomenei tirai aktual, kriminolog ivad. Ivados turi bti pateiktos statym leidjui. Jis nesivadovauja kriminolog nuomonmis. Pagrindins svokos: nusikaltimas, nusikalts asmuo, negatyvs socialiniai reikiniai, nusikalstamo elgesio kontrol, nusikalstamo elgesio prevencija. Dar viena kryptis, kuri tapo populiari pastaruoju deimtmeiu. Rus kriminologas Kondratiukas. Jo poiris kriminologija yra labai savotikas. Ne mogaus socializacija skiria mog nuo gyvulio, bet jo dvasingumas. Kadangi jo dvasinis pasaulis nra tobulas, jis yra destruktyvus. Destruktyvumas pasireikia per mogaus elges. Elgesys iplaukia i pirmo prado. Biologinis, psichologinis ir socialinis pradas yra svarbiausi. Dvasiniai poreikiai suvokiami per nuojaut. Nuojauta pasireikia ypatingomis mogaus sielos bsenomis. Kai mogaus dvasinis pasaulis nra tobulas, pvz.: egoizmas, visa tai lemia mogaus nusikalstam elges. Tyrimo kryptis priklauso nuo tyrimo dalyko. Jei irsime kriminologij kaip empirin moksl, tai is mokslas yra grindiamas konstruktyviais metodais, kuriuos skolinams i kit moksl. Jie sako, kad tai pulsuojantis organizmas. Sociologai sako, kad ne, tai visuotinas reikinys ir nra jokio impulsyvumo. Fiziologins krypties mokslininkai sako, kad mogaus elges lemia jo nuomon ir mogaus elgesio tipas. Labai daug kriminolog kaip pagrind pasirenka veiksnius, kurie lemia visuomens egzistavim apskritai. Kriminologijos dalykas yra labai platus, bet j galime suvesti tam tikrus momentus. Vokiei kriminologas vindas velgia pagrindines tyrimo kryptis: kriminalin etiologija (prieastys), kriminalin fenomenologija (pasireikimo formos), viktimologija (auk elgesys, tapsmo auka mechanizmas), peologija ir kriminalin terapija, teismo psichologija ir terapija, instituciniai tyrimai (teissaug institucij veikla), kriminalin statistika. Diozefas eli jis daugiau detalizuoja kriminologijos dalyk. Kriminologijos dalyku laiko pai teiskr ir jos taikym. eina teiss vystymasis, jos vaidmuo visuomenje, teiss kaip socialini pokyi instrumento taikymas, statymleidysts funkcijos taikant teiss normas. Antras jo tyrimo dalykas yra nusikalstamumo modeliai. Jie tiriami paioje visuomenje, atskirose grupse ir atskirais laikotarpiais. ia patenka vairiausi nusikalstamumo tendencij tyrimai, majimas, didjimas, kiek tai turi takos visuomenei, skirtingi tyrimai susij su rasmis, kuo skiriasi viena nuo kitos. Treias dalykas yra nusikaltim ir nusikalstamumo prieastys nagrinja aplinkybes, kurios turi takos nusikalstamumo lygiui visuomenje ir kartu analizuoja, kodl atskiras individas daro nusikaltimus. Ypatinga daug amerikieiai skiria dmesio nusikalstamai karjerai. Fox knyga. Ketvirta grup visuomens reakcija nusikalstamum. Tiriama, kaip visuomen reaguoja neteist individ veikl ir koki tai turi reikm tiems monms, kartu tiria atskiro individo reakcij tuos reikinius. Kriminologijos mokslas negali atmesti to, k kriminologija yra pasiekusi iki tol. Jie teigia, kad reikia pagarbiai velgti marksizm. Radikalizmo itakos marksizmas. Penktas momentas baudiamasis teisingumas ir administracija. ia eina baudiamj teism sistema, biurokratinis procesas, baudiamosios justicijos institucij sistema ir j poveikis individui. Btent tyrjai daro neigiam tak nepilnameiams. eta susij su bausme ir nusikaltusio asmens pataisymu. Metodai, kuriuos taiko visuomen nusikaltusiam asmeniui. Lietuva. epas kriminologijos dalykas yra nusikalstamumas visose iraikos formose; nusikalstamas veikas padar asmenys ir nusikalstam veik aukos; veiksniai lemiantys nusikalstam elges; nusikalstamumo kontrols ir prevencijos priemoni sistema. Kitas apibrimas kriminologija yra mokslas apie nusikalstamum, jo pasireikimo formas ir io reikinio kontrols bei prevencijos galimybes.

3

Kriminologijos funkcijos. Pagrindin funkcija yra aikinamoji, painimas. Pagrindinis udavinys painti. Justickis sako, kad kriminologijos funkcija yra duomen apie nusikalstamum ir su juo susijusius reikinius rinkimas, duomen analiz analitin funkcija (bendrj dsningum aikinimas, kokie visuomens reikiniai slygoja nusikaltimus), taikomoji funkcija (atliekamas tam tikras tyrimas, nustatomi sistemingumai), ideologin funkcija (Drakien abejoja), bendramogikos humanistins kriminologijos funkcijos. Kriminologija ir BT. Labiausiai susijusi su BT. BT tiria teiss normas, turin, taikym, o kriminologija stengiasi isiaikinti, koks to taikymo efektyvumas, kaip ta norma veikia visuomenje, ar ji yra reikalinga. BT reikalingi formals kriterijai. Kriminologija leidia sau manyti, kad BT gali keistis, skirtingai veikti visuomen. Kriminologinio tyrimo metodai. Kiekvienam tyrjui keliami tokie reikalavimai: jis turi laikytis tam tikros metodikos, metodologijos, tam tikr tyrimo taisykli. Antra, dorovinis reikalavimas. Jei tyrjas nesilaiko t taisykli, kokia atsakomyb jam gresia ir ar ivis gresia? Kaiser metodai padeda tvirtinti tam tikro mokslinio mstymo stili. Tikrov turt bti tiriama i pozityvistins ir interpretacins pozicijos. Jos skiriasi viena nuokritos vertinimo ir aikinimo problemomis, taip pat vertybi painimu. Pozityvistinis daugiausiai akcentuoja tyrjo nealikum. i metodologija dar vadinama kiekybine arba objektyvistine. Tyrimai daugiausiai atliekami kiekybiniais metodais, stengiamasi pasiirti reikinius. Teorijos formuojamos vairiausi hipotezi pagalba, jas stengiamasi patvirtinti arba paneigti. Interpretacinis absoliuiai neutralaus painimo bti negali, tyrjas visada turi subjektyvumo element. Kokybinis tyrimo metodas. is metodas padeda pasiirti tyrimo dalyk ,,sijauianio mogaus akimis. Tyrjas siekia atsidurti tiriamojo vietoje ir pamatyti pasaul i jo puss, jo akimis. Tyrjas danai stengiasi siterpti erdv, kurioje yra tiriamasis. Pvz.: narkomanijos reikinys. Kriminologijoje ie tyrimo metodai ne visada buvo tokie darns, kaip jie atrodo dabar. Buvo laikas, kai tie, kurie pripaino vienus metodus, nepripaino kit. iandien n vienas kriminologinis tyrimas neapsieina be i dviej metod. Tyrimai atliekami pasaulio lygmeniu ir lokaliniu nusikalstamumo tyrimo lygmeniu, kai jis atliekamas atskirose alyse, teritorijose. Treias lygmuo yra atskir teiss paeidj gyvenimo istorij tyrimas, atskiro mogaus arba atskir nusikaltim ri tyrimas, kuris yra taip pat labai svarbus, leidia daryti tiriamj analiz. Dabar pasaulyje ypating viet kriminologijoje turi psichologija. Kriminologija yra empirinis mokslas ir remiasi patyrimu. Kriminologija yra mokslas, kuris laviruoja tarp politikos, filosofijos, teiss. Precizikiausiai reikia aprayti tyrimo metodus. Manipuliacija faktais, kurie turi takos kriminologiniams tyrimams, vyksta visame pasaulyje, ypa prie rinkimus. Konkretesni metodai: Bendrieji taikomi nagrinjant visus reikinius, jie vadinami universals. Specialieji taikomi tik vienoje ar keliose mokslo srityse. Vyksta diskusija, ar kriminologija turi savo tyrimo metodus. Stebjimas, socialinis eksperimentas, anketavimas. epas teig, kad pagrindiniai metodais yra statistiniai, apklausos, anketavimo, interviu, betarpiko stebjimo, kriminologinis eksperimentas. Papildomais metodais laik ekonomini tyrim metod, psichologinius testus, kibernetinius metodus. is skirstymas turi daugiau istorin reikm. Vokiei kriminologai iskyr tokius metodus: biografinis, komparatyviniai lyginamieji metodai (istoriniai, tarptautiniai), dokument ir kitos informacijos analiz (baudiamj byl, 4

prokuratros duomen, iniasklaidoje paskelbt duomen analiz), apklausa (kaltininko, auk, liudininko, eksperto apklausa), stebjimo (aktyvus, pasyvus), eksperimentas (natralioje aplinkoje, laboratorinis eksperimentas). ie visi metodai kriminologiniame tyrime ne visada yra taikomi, bet didioji dalis taikoma. Nors ir taikant visus metodus negalima surasti vieningos tiesos, kiekvienas reikinys yra labai skirtingas, priklausomai nuo to, i kurios puss mes pairsime, dl to aikinimas, koks metodas yra vertingesnis, yra beprasmis, svarbiausia yra inoti, koks metodas turi bti taikomas, kad padt pasiekti norim rezultat. Justickis skiria psichologinius metodus, sociologinius, ekonominius it t.t. Drakien nori, kad mes inotume, jog kriminologijoje taikomi teoriniai bendramoksliniai metodai filosofinis, istorinis, loginis, sisteminis, lyginamosios analizs metodas. Pirma, empiriniai metodai sociologini ir psichologini moksl metodai stebjimas, apklausa, anketavimas, testavimas, eksperimentas, interviu. Antra, statistiniai metodai statistinis stebjimas, grupavimas, analiz, suvedimas. Treias matematiniai metodai sudjimas, atimtis, daugyba, dalyba. Ketvirta kriminologiniai metodai dokument analiz, baudiamj byl analiz, kriminologin ekspertiz, stebjimo ir apraymo metodai. Daniausiai stebima yra statistin visuma, maiau atskiri faktai. Stebjimo metodu planuotai ir sistemingai fiksuojami tam tikri konkrets objektai ir faktai. Kriminologijoje stebjimo metodai gali bti keli ri atviras aktyvus stebjimas stebtojas kartu yra visateisis grups dalyvis ir kiti dalyviai tai ino. Antras, aktyvus slaptas stebjimas stebtojas yra visateisis grups dalyvis ir tyrjas, bet kiti dalyviai to neino. Treias, pasyvus atviras stebjimas stebtojas nesistengia sitraukti stebim proces ar grup, bet kiti dalyviai ino, kad juos stebi. Ketvirtas, pasyvus slaptas stebjimas stebtojas yra tik tyrjas, nedalyvauja visame procese, nepriklauso tai grupei, o tikrieji dalyviai neino, kad yra stebimi. Informacija, kuri gauname stebjimo pagalba, turi atitikti tam tikrus reikalavimus tam tikr laik, tam tikras moni skaiius, turi vykti organizuotai, turi bti nurodytas tikslas, los, objekt poymiai. Kai kurie kriminologai stebjimo metod vertina kritikai. Vokiei kriminologas naideris mano, kad kriminologija negali taikyti betarpiko nusikaltim stebjimo metodo, nes mogus, kuris mato darom NV, turi moralin pareig tai nutraukti ir apginti auk, antra, sukonstruotas nusikaltimas ne visikai atspindi situacij, kriminologija turi turti galimyb patikrinti moksliniais metodais gautas ivadas, nes kiekviena nusikalstama veika yra kitokia. Daugiausiai reikia vadovautis statistiniais apraymo metodais. Treias momentas, nusikaltimas yra mogaus elgesio viena i ri, todl mums btina skverbtis individo asmenin gyvenim, nusikaltlio, aukos, potencialios aukos, todl kyla labai rimta problema, kiek slaptas prievartinis stebjimas neprietarauja mogaus teisms. Eksperimentas galt bti taikomas sukonstruotai situacijai, kai taikomos tam tikros prevencinio poveikio priemones, aukljamojo poveikio priemones, bet stebti juos yra labai rizikinga. Kriminologija tik rekomenduoja taikyti tam tikras priemones, bet rekomendacijos ne visada pasiteisina. Dokument analiz informacija renkama i vairiausi dokument. Jei tai yra b. b., tai irima, kiek atskleista yra kaltininko asmenyb, aplinkybs, dl kuri buvo apdaryta NV. Tyrj is metodas yra vertinamas labai pozityviai, nes tyrjas negali daryti jokios takos informacijai, kuri jis gauna i dokument. Aukt kokyb ios informacijos lemia tai, kad ji yra surenkama aukt isimokslinimo lyg turini asmen, tyrimas gali bti atliktas per gana trump laik. Nra n vieno tyrimo, kuris bt nealikas, vis tiek priklauso nuo to, kaip tam tikras pareignas vertino tam tikr vyk. Dabartins b. b. ir sovietins labai skiriasi. Kriminologams tai yra minusas, nes bylose dabar nra duomen, kurie buvo sovietmeiu. Tada tyrjai turjo isiaikinti ne tik asmenyb, bet ir prieastis, kodl asmuo padar NV. Tai turjo bti namo gyventoj atsiliepimai, paymos i darbo ir t.t. tardytojas privaljo tai daryti, nes teismas priimdamas nuosprend turjo priimti ir teikim, kuris turjo bti nusistas t organizacij, dl kurios aplaidumo buvo padaryta NV. Pvz.: gamykloje kakur buvo skyl, per kuri buvo vagiama. Anketavimo metodas tiksliau tai vienas i apklausos metod, kuri yra daugiau pokalbis, interviu ir anketavimas. Anketavimas tai klausim lapas duomenims rinkti, visuomens nuomonei tirti. Tai tam tikro tyrimo techninis bdas. Anketavimui yra atrenkami respondentai. 5

Atranka bna labai tikslin. Anketavimo metodo pagalba yra tiriama labai daug dalyk. Anket pagalb yra tiriami vairiausi veiksniai, lemiantys nusikalstam elges; asmenis ar asmen grupes, daranias NV; neigiam socialini reikini poveik nusikalstamam elgesiui; daromi visi viktimologiniai tyrimai, viktimizacijos procesas; pati asmenyb, jos duomenys yra renkami; bet anket pagalba netiriamas nusikalstamumas kaip reikinys. Anketoms keliami tam tikri reikalavimai, nes jos gali bti vienkartins ir periodikos. Jos gali bti anonimins ir pasiraytos. Jos gali bti atviros, udaros ir mirios. Atviros klausimai uduodami be atsakymo variant, galima rayta, k nori. Udaros yra atsakym variantai. Mirios yra atvir ir udar klausim. Anketos turi tam tikr reikalavim. Pagrindiniai klausimai turi bti aiks ir nedviprasmiki; klausimai tyri bti logiki ir nuosekls; neturi bti per daug sudting klausim; neturi bti intymi klausim; anketa turi bti formuluojama priklausomai nuo moni isilavinimo lygio, jei tai nra speciali anketa, visi klausimai turi bti suprantami vienodai visiems monms. Ekspertinis vertinimas. Teisj vertinimas dl nepilnamei paveldimumo. Teisjai sak, kad paveldimumas yra labai svarbus. Nusikalstamumo statistika. N vienas teisininkas neapsieina be io metodo. Kada prasideda teisingumo gyvendinimas? Kai asmuo pagaunamas ir tai yra fiksuojama. Reikia teisins registracijos vykio. Jei NV neregistruota, nefiksuota, tai ji objektyviai egzistuoja, bet teissaugos institucijoms ji nra inoma ir kaltininkas nra iaikintas. Kalbant apie nusikalstamumo statistika, turima omenyje tik ufiksuotas nusikalstamumas. Statistiniai grupavimo metodai: tipologiniai, analitiniai, variaciniai. Dar vienas metodas: kokybin gaut duomen analiz. Statistinis faktas: abstrahuotas nuo atsitiktinum ir smulkmen faktas, todl atitinkamai susisteminti statistiniai faktai leidia mums vertinti nusikaltimo struktr. Pirminiai statistiniai faktai, jei mes j negrupuojame, neleidia iki galo isiaikinti vis aplinkybi, smulkmen. Reikia isiaikinti, k tai reikia. Pagrindiniai baudiamosios statistikos objektai: VRM tinklapis. Nplc.lt. tai vis pirma, nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai. Toliau asmenis, padar nusikalstamas veikas (lytis, amius, isimokslinimas). Toliau asmenims taikomos poveikio priemons bausms ir t.t. Toliau nusikaltim aukos. Toliau duomenys apie nusikaltimais padaryt al. Kriminologai vartoja ne tik statistik, kuri susijusi su BT. Jie vartoja ir demografin, ekonomin, socialin statistik ir t.t. Biografinis asmenybs tyrimo metodas. Kaltininkas ar kitas tiriamas asmuo laisvai pasakoja savo biografij, atsako formalizuotus klausimus apie savo gyvenim, bet kadangi praeitis negali bti atskleista be tam tikr dokument, vartojami ir dokument analizs metodas. Tiriamasis gali neprisiminti vis aplinkybi, taip pat gali save pavaizduoti geresn nei i tikrj yra. Tikr biografini tyrim metod atlikt Lietuvos kriminolog yra labai maai. Buvo tiriama asmen gyvenimo raida per 25 m. Buvo taikomi io metodo sutrumpinimo variantai recidyvo ir nepilnamei atvejai. Darant bet kok tyrim reikia sudaryti tyrimo program. Kiekviename tyrime yra parengiamoji, duomen surinkimo ir duomen apdorojimo fazs. Vis pirma reikia suformuluoti tem ir isiaikinti jos aktualum. Reikia nustatyti tyrimo objekt. Toliau iek tiek pasiskaiius literatr reikia nustatyti tyrimo tikslus ir udavinius, isikleti hipotezes. Vliau reikia nustatyti tyrimo altinius, informacijos apimt (kiek bus labai svarbu). Toliau reikia pasirinkti kitus mokslinio tyrimo metodus ir k jais galsime padaryti. Usienio specialistai prao visada nustatyti pasirinkto tyrimo metodo patikimum. Tai preliminarus metod patikrinimas, kaip jei veikia. Drakien mano, kad to nereikia daryti, nes tai uima labai daug laiko. Toliau vyksta tyrimo eiga pagal individualiai pasirikt program. Vliau vertinami rezultatai tam tikrais metodais ir sudaromos prognozs po ivad. 6

Kriminologijos raida ir kryptys Pagrindins kryptys: Klasikin teiss mokslui turjo labai didel tak. Jos pradia laikomas XVIII a. didiausi reikm turjo . Monteskje ,,Apie statym dvasi. Jis teig, kad visuomenje kaip ir gamtoje egzistuoja tam tikri dsningumai, kurie lemia tarp kitko ir statym raid. statymai turi keistis, kai keiiasi visuomen. statymai yra visuomenini istorini slyg atspindys ir skiriasi pagal visuomens tam tikro laikotarpio bruous. Pagrindinis principas ger statym leidj labiausiai domina ne bausms u padarytus nusikaltimus, bet kelio ukirtimas nusikaltimams. is teiginys yra vadovaujaniu principu iki i dien. C. Bekarija jo knyga turjo didel reikm BT ir kriminologijai. ,,Apie nusikaltimus ir bausmes jis para tik i knyg. Bausms iaurumas yra prieingas visuomens gerovei ir paiam tikslu ukirsti keli nusikaltimui. Pati geriausia priemon yra bausms btinumas. Nors ir velni bausm, padarys didesn poveik nei grieta, jei jos nebus galima ivengti. Bausms neivengiamumo principas. Klasikins mokyklos esm yra ta, kad nusikalstamo elgesio ir jo prevencijos vertinimas turi bti daromas i teisins pozicijos. Tai yra kaltininko laisvos valios iraikia. Protas ir intelektas yra pagrindiniai dalykai, kurie iskiria mog i kit gyvn. Pagrindinis dmesys turi bti skiriamas veikai ir kaltei. Kai kurie mano, kad mons i prigimties yra egoistai, todl turi polink nusikalsti, todl turi bti baudiami. Bet kaltininkas turi atsakyti. Antras momentas, mons geranorikai sudaro sutart su valstyb, kad ji gint j interesus. Treias momentas, mones reikia bausti, kad kiti asmenys susilaikyt ir nepaeidint statym. Ketvirtas momentas, u vienodus nusikaltimus turi bti paskirta vienoda bausm. Neoklasikin mokykla atsigavo, nes po XVIII a. buvo pozityvizmas. XX a. pradioje neoklasikin mokykla tapo dominuojanti. Neoklasikin mokykla atsisak kai kuri kratutini klasikins mokyklos teigini. Pagrindin dmes skiria tam, kad labai svarbi yra nusikaltlio pataisymo ideologija. Stengiamasi sugrinti individo atsakomybs klausim u savo kaltai padaryt NV. Vl grtama prie kaltininko biografijos NV lengvinanios aplinkybs, nepakaltinamumas ar apskritai nepakaltinamas asmuo gali atsakyti, atsiranda ribotas pakaltinamumas. Pastaruoju metu Lietuvos BT yra neoklasikin. Kai buvo kuriamas naujas BK, susikirto VU ir MRU. Pavilonis buvo nuosaikios pozicijos, o Piesliakas buvo grietos pozicijos. Pagal ved dabar yra resocializacija, kiek tai yra manoma padaryti. Pozityvizmas visuomeniniuose mokslo srityse reikia stengtis gauti tikslius ir patikimus duomenis tokiais metodais, kuriuos bt galima patikrinti, todl pagrindinis vaidmuo turi bti skiriamas empirikai. Antra, surinktos tikslios ir patikimo informacijos pagalba galima rasti vairi reikini prieastis, tokiu bdu isprendiant socialines problemas. Treia, bet kuris visuomeninis reikinys visuomet turi tam tikr prieast ar net kelet j. Mokslas turi rasti nusikalstamumo prieastis ir tokiu bdu slygoti kurti pozityv socialins problemos sprendim veikti prevencikai. Pozityvizmas t prieasi iekojo moguje. o Antropologija mokslas apie mogaus ir rasi fizins organizacijos evoliucij, kuri nepriklauso nuo socialini, kultrini ryi, tai pastovios mogaus rass savybs. Ilg laik mogus buvo tyrinjamas kaip gamtos dalis. Vienas pagrindini metod yra antropomertija tai mogaus atavimas. Ji ireikiama santykiniais dydiais. Tai toks metodas, kuris taikomas nusikaltli registracijai. Ryys tarp mogaus kno ir sielos yra labai senas dalykas. i mokykla dar vadinasi italikoji. Ji kviet atsisakyti klasikins mokyklos poirio, siloma individualizuoti bausm atsivelgiant kaltininko potenciali grsm visuomenei. Kaltininko elges lemia socialiniai veiksniai, todl btina juos itirti. Rykiausias atstovas yra Cezare Lombrozo. Jis moksi medicinos vairiose universitetuose. 7

Bdamas 26 m. tapo psichiatrijos profesoriumi. Dirbo Pavijos ir Turino universitetuose. Vliau pradjo dirbti kaljimo gydytoju. Jis pastebjo ry tarp nusikalstamo elgesio ir epilepsijos. Jis ileido daugiau kaip 400 darb. o XIX a. buvo iskirtas frenologijos mokslas. Tai ryys tarp mogaus psichologini savybi ir kaukols formos. Iorikai apiupinjant kaukols rif galima nustatyti mogaus gabumus. Tam tikrais matavimais buvo galima nustatyti frenologin schem, i kurios buvo labai gerai matyti mogaus gabumus. o Fiziognomijos mokslas mogaus gabum painimas i fizini savybi. Jo psichins savybs yra sryyje. I iorini poymi galima nustatyti kokiam tipui jis priklauso ir kokie yra svarbiausi psichiniai poymiai. Kriminologija 1876 m. buvo ileista knyga ,,Nusikalstamas mogus (Gerafalo). Autorius rmsi prielaida, kad nusikaltimas yra natralus, btinas, neivengiamas reikinys, kuris savo aknimis nueina liguistos prigimties mog homo criminalis. Tokie mons nuo gimimo pasmerkti bti nusikaltliais. Veido simetrija, tamsi oda, ilgos rankos, storos ir atsikiusios lpos ir pan. Toks mogus buvo laikomas nusikaltliu. Polinkis nusikalsti yra gimtas tokiam mogui ir jo pataisyti nemanoma. Nra reikalo ir prasms bausmei suteikti atpildo ir bausms bruo, nes mogaus prigimties nepakeisi. Nusikaltlis yra labiau ligonis nei kaltininkas. Nusikaltliu yra gimstama, o ne tampama. Jis sil nusikaltlius iekoti tarp alkoholik, prostitui, valkat ir pan. Vliau Lombrozo skirst nusikaltlius tris grupes: nusikaltliai i prigimties, kuri yra 1/3; nusikaltliai psichikos ligoniai idiotai, embicilai, paranoikai ir t.t.; atsitiktiniai nusikaltliai jis juos suskirst tris grupes: a) asmenys nusikalstantys dl netinkam statym ir susiklosiusios situacijos pseudonusikaltliai; b) asmenys, kuriems nebdingos nei fizins anomalijos, nei protiniai sutrikimai, taiau j emocins ir psichikos savybs lemia, kad esant tam tikroms emocinms aplinkybms, jie nusikalsta; c) asmenys neturintys anomalij, bet nusikalstantys dl prasto isilavinimo ar artimo bendravimo su nusikaltliais nusikaltliai i proio.

Kai kurie teiginiai buvo priimti, kai kurie buvo tikrinami i naujo. Lombrozo teiginiai: kartis labai veikia mog, todl daugiausia nuudym ir iaginim Anglijoje ir Pranczijoje padaroma kariausiu laiku; egzistuoja betarpikas elgesys tarp isimokslinimo ir nusikalstamo elgesio; nusikaltusi tarpe daugiausia yra berai; turtini nusikaltim skaiius auga esant emam pragyvenimo lygiui; nusikaltliai skiriasi nuo nenusikaltli ne tik savo vaisingumu, bet ir vidutine gyvenimo trukme; pagrindinis Lombrozo nuopelnas empirinio metodo vedimas ir jo ipopuliarinimas; jis laikomas vienu i nusikaltlio asmenybs sisteminio tyrimo pradininku; jis paliko nema pdsak grafologijos srityje; jis tyrinjo tatuiruotes ir nusikalstam argon; daugiausiai jis yra peikiamas Vokietijoje; nusikaltlio udiko smegenys sveria 30 g maiau nei kit moni; jis pasvr 400 giljotinuot nusikaltli smegenis ir 200 mirusi prasta mirtimi. ymiausi kritikai buvo Feri ir Gerafalo. Feri - ,,Baudiamoji sociologija. Jis savo darbuose pirmasis ivyst nusikalstamumo faktori teorij. Greta antropologini teigini esminis dmesys skiriamas socialiniams nusikalstamumo veiksniams. Visus veiksnius suskirst tris grupes: 1. antropologiniai (individuals) pagrindiniai veiksniai. a. Organin nusikaltlio sandara kaukols, smegen anomalijos, tatuiruots. b. Psichin nusikaltlio sandara psichins protins anomalijos. 8

c. Asmenins nusikaltlio savybs lytis, amius, isilavinimas. 2. fiziniai veiksniai klimatas, dirvos ypatybs; 3. socialiniai veiksniai gyventoj tankumas, vieoji nuomon, eimos struktra, alkoholizmas. Nusikalstamumas biologini ir socialini veiksni slygotas reikinys. R. Gerafalo ital teisininkas, kartu su Lombrozo ir Feri vyst antropologin krypt. Jo knygoje skirtingai nei Lomrbrozo, pagrindinis dmesys skirtas BT ir BP. Pagrindinis BT udavinys yra visuomens saugumo utikrinimas. Nusikaltlio elgesio suvokimas reikalauja protingo nusikaltimo suvokimo. Jis skirst nusikaltimus ieinanius i prigimties ir policinius. Prigimtiniai tai tie, kurie paeidia svarbiausius mogaus jausmus padorum ir gailestingum. Policiniai nusikaltimai tai formalus statym paeidimas, kuris gali ir nepaeisti gailestingumo ar siningumo rib. mons, kurie paeidia prigimtin teis yra tikri nusikaltliai ir apskritai netinkami visuomenei. Jis buvo sitikins, kad visikai nra reikalo eikvoti las prisiekusij teismams ir bandymams pataisyti nusikaltl. Ekspert komisija turi nustatyti mogaus pavojingumo laipsn visuomenei ir paskirti jam priemon, kuri gali paalinti j i visuomens. Sheldonas fiziniai kno sandaros ypatumai yra svarbiausia aplinkyb lemianti mogaus elges. Jis nustat, kad fizins kno sandaros ir temperamento ryys yra susij. Remiantis imatavimo tyrimais jis ityr tris pagrindinius somatotipus: endomorfion linkusius nutukim; ektomorfin liesi, silpni; mezomorfin atletiki; egzistuoja ir subalansuotas tipas tai mons, kurie nepriklauso n vienam i anksiau ivardint tip. Egzistuoja ryys tarp mogaus kno sandaros ir asocialaus elgesio. Freud austr psichiatras ir psichologas. Jis pasil kaip vertinti nusikaltus mog i psichologini, medicinini pozicij. mogus nuo pat gimimo pasmerktas vidinei antisocialini agresijos lytini instinkt kovai. Kova gauna vairiausi kompleks pavidal. Jo dka atsirado Edipo kompleksas ir kiti (elektros). Ypatingas dmesys buvo skiriamas agresijos instinktui. Biologins krypties idjos nebuvo svetimos ir Lietuvos autoriams tarpukario Lietuvoje. 1933 m. ijo leidinys ,,Kovokime su nusikaltimais. Gustainis ra, kad asmenis nusikalstamum pastumia umigs morals jausmas. guds psichiatras i pavirutinik dalyk gali sprsti, kodl asmuo yra links nusikalsti. Ketle? - pirmas pradjo analizuoti baudiamosios statistikos duomenis ir rodinjo, kad nusikaltim visumai bdingi tie patys dsningumai kaip ir gamtos reikiniams. Visuomen pati vienokiu ar kitokiu bdu subrandina nusikalstamum kaip tok. Asmuo yra tik rankis, kuris padaro nusikaltim. E. Diurgheimas sociologinio tyrimo objektu jis laik socialinius faktus, kurie skyrsi nuo kit. Fakt pagrindiniai poymiai yra objektyvumas, nes jie egzistuoja atskirai nuo individo ir gali objektyviai paveikti j. Socialini fakt visuma, teiss taisykls, dorovinio elgesio taisykls, kuri nesilaikymas sukelia neigiam visuomens reakcij. Kiekvienas visuomens narys atlieka savo specifin funkcij, todl yra priverstas keistis veiklos rezultatais. Jie neig galimyb socialinius reikinius paaikinti biologiniais veiksniais. Nusikaltimas turi visai kit kilm ir esm. Socialiniai faktai turi takos kitiems faktams, o individas stovi alia. Nusikaltimas egzistuoja bet kurioje visuomenje, todl jis yra normalus ir btinas, nors ir nepageidautinas reikinys. Jis reikin pavadino ,,liaudies medicinos faktoriumi. Jis buvo viena i pirmj, kuris teig, kad nusikalstamumas padaro daug ekonomini nuostoli, bet kartu vykdo ir tam tikras pozityvias funkcijas. Jo darb analiz leidia sakyti, kad jis apie bausmes kalbjo maai. Jis nebuvo griet bausmi alininku. Jis neman, kad bausm yra panacja, bet jis nebuvo prie 9

bausm apskritai. Jis daugiau ar maiau palaik padarytos veikos ir u j skiriamos bausms proporcingum. Jei NV yra visuomens liga, bausm reikia irti kaip vaist, kuris turi pagydyti visuomens lig. Bausms paskirtis turi bti socialin. Bausm naudinga kaltininkui, bet ji maiausiai gali j pataisyti, ji negali bauginti kit asmen ir priversti laikytis statym. Pagrindine bausms paskirtimi jis laik siek ilaikyti visuomenini ryi visum. Nusikaltimas neigia visuomenines normas ir nusistovjusius reikalavimus, visuomens solidarum. Todl yra taikomos visuomenins represijos, sankcijos. Pagrindin saviraikos forma pareikti pasilyktjim nusikalstamu elgesiu sukeliant kaltininkui kanias. Pagrindin bausms paskirtis tai poveikis siningiems monms, kad uglaistyt kolektyviniams jausmams padarytas aizdas. Socialins gynos mokykla. A. Princas XIX a. pabaiga, Belgija jis band suvienyti pozityvizm ir sociologin krypt. ,,Socialin gyna ir baudiamosios teiss transformacijos. Ji turjo takos: 1. teiss paeidjo asmenybei 2. BT 3. socialins aplinkos pasikeitimams ir jos takai nusikalstamam elgesiui 4. galimybms pozityviai keisti i aplink ir nusikaltim prevencijai Pagrindins ios teorijos nuostatos: 1. BT priemons turi bti traktuojamos kaip priemons apsauganios visuomen nuo nusikaltim, o ne vien kaip bausm individui. 2. jis silo neutralizuoti teis paeidj keliais bdais: a. j izoliuoti tam tikram laikui nuo visuomens b. taikyti priemones, kurios gali j pataisyti ir perauklti be izoliacijos. 3. BT politika turi bti nukreipta nusikaltlio resocializacij. 4. B turi bti humanizuojami. F. Gramatika jis gyn Princo teiginius. Jis kr Tarptautins gynos draugij. M. Anselis siek atriboti ankstesnius teiginius nuo iuolaikinio gyvenimo, taip pat pritaikyti jam. Radikalioji kriminologija. XX a. (dar vadinama kritine kriminologija, gyventinio elgesio sociologija). Pradjo formuotis, kai vakar pasaulis pergyveno didij kriz. Tai 5 ir 6 deimtmeiai. Jos atstovai: H. Makkzi jis suformulavo socialins kovos teorij. Vietoj darbinink klass ikl visuomens autsaiderius. Labai populiarios tapo marksistins idjos apie ekonomins ir politins sistemos pakeitim kaip vienintel kovos su nusikalstamumu bd. Student revoliucija vyko Pranczijoje. Ji pasiek dideli laimjim. Mileris, Heisas 1973 m. buvo ileista ,,Naujoji kriminologija, po dviej met ileista ,,Kritin kriminologija, joje bandoma atsiriboti nuo kritins kriminologijos. Atsiribojimuose ikilo radikali mini. Stambi savinink klas savo padtimi visuomens valdyme naudojasi kaip.... Nusikaltimais pripastamos tik tokios veikos, kurios neprietarauja visuomens interesams. Viepataujanti klas turi reali valdi, kuri ukerta keli j nusikalstam veik kriminalizacijai. Kas nenaudinga valdaniai klasei, nra kriminalizuojama. Nusikaltim kontrols kryptis. Teissaugos sistema glaudiai bendradarbiauja su auktesnio lygio nusikalstamomis grupuotmis, kad galt kontroliuoti tuos, kuri nusikalstamumas nedidelis ir daromi nesunks nusikaltimai. Nusikalstamumas tai specifinis taiss taikymo 10

produktas, kuris nukreiptas emiausius visuomens sluoksnius. Ieitis buvo viena moni gyvenimo slyg gerinimas. Tai turi bti nedeklaruojama, bet turi bti gyvendinta reali mogaus teis normaliai maitintis, teis orum. is poiris skilo dvi kryptis: Viena kryptis palaik egzistuojani tvark ir toliau vyst savo idjas. Antroji kryptis opozicin, kuri taip pat suskilo. o Vieni stengsi atsiriboti nuo politikos ir gilintis tik fundamentaliuosius veiksnius, klausimus, problemas. J pagrindinis mokslinis instrumentas buvo intelektas, logika. ie tyrimai suformulavo veiksni lemiani mogaus elges koncepcij. o Kiti man, kad apskritai tokiomis slygomis negalima redukuoti produktyvi idj. Svarbiausia yra keisti politik. Radikalistai parod al, kuri apskritai yra daroma NV visuomenei. J dka buvo pradtos kelti b. b. stambioms pramons monms dl ekologini problem. Kriminalizuota korupcija. Atsiranda balt apykakli nusikalstamumas. Klarkas vienas i radikalist atstov. ,,Nusikalstamumas JAV. Jis teig, kad prievartos pagalba nusikalstamumo ukardyti nemanoma. Jis ikelia nauj termin valstybs prievartos pavojingumas. Prievartos pavojingumas konkuruoja su nusikalstamumo pavojingumu ir kartais jis yra pavojingesnis. Kariuomens vedimas tai viena blogiausi priemoni prie gyventojus. Daugelis moni, kurie daro sunkius nusikaltimus yra ne visikai sveikos psichikos. Jiems btina psicholog pagalba. Protinis atsilikimas neatsiranda savaime. J pagimdo prastos nij gyvenimo slygos neprivalgymas, muimas, narkotik ir alkoholio vartojimas ir pan. Nusikalstamumas apskritai yra visuomens ligos rodiklis. Todl veikti reikia pai lig, o ne simptomus. Btinas radikalus gyvenimo pasikeitimas. Jis idst vis visuomens pertvarkymo program. E. uras 1. amerikiei visuomen nusikalstama todl, kad ji yra nelygiateisi moni visuomen. 2. nes dalyvauja masinse prievartos priemonse usienyje. 3. propaguojamos kultros vertybs tokios, kuriose yra element gimdani nusikalstamum prievartos kultas, 4. nes ji smulkmenikai reglamentuoja visuomenin gyvenim dirbtinai didindama nusikaltim skaii. 5. nes danai vadovaujasi nerealiais nusikalstamumo ukardymo principais. Keturi pagrindiniai punktai: 1. ji silo i esms keisti social visuomens gyvenimo bd atsisakant to, kas prietarauja teisingumui ir generuojant neteisyb. 2. radikalai neigia valstybs ir jos institucij galimyb pasiekti teigiam rezultat veikiant nusikalstamum 3. jie nemato prasms kurti minimalias poveikio nusikalstamum priemones, nes ta yra tuias laiko gaiimas. Teigiam rezultat gali duoti kardinals pasikeitimai pasaulyje. 4. pagrindinis poveikio nusikalstamum subjektas yra visuomenins organizacijos, visa visuomen ar net visa monija. Kaiseris dl padarytos nusikalstamos veikos yra baustinas asmuo, o ne situacija, kurioje jis gyvena. situacij galima atsivelgti tada, kai kuriamos nusikaltliui suteikiamos pagalbos priemons. Labai svarbu yra koreguoti nusikaltlio asmenyb. Radikalioji kriminologija turi kelti moni kompetencijos klausim u savo padarytas veikas. Biocheminiai tyrimai. 1975 m. vitamin trkumas gali bti susietas su nepilnamei nusikalstamumu. 11

Nusikalstamumas Statistin nusikaltim visuma tai paprasiausias nusikalstamumo apibrimas. Bet nusikalstamumas nra paprasta nusikaltim suma, o atskir nusikaltim suma. Tarp atskir nusikaltim egzistuoja ryiai. Vieni padaromi keli asmen, kiti pavieni asmen, kartais tie patys asmenys padaro kelias NV, vienos NV gali bti kit NV padarinys arba gali sudaryti slygas kit NV egzistavimui. Ryys tarp nusikalstamumo ir nusikaltimo egzistuoja kaip tarp visumos ir dalies, bendrybs ir atskirybs. Lietuviko kriminologijos vadovlio autoriai nurodo, kad nusikalstamumas yra tam tikras procesas, kur sudaro visuma statymo draudiam veik, padaryt per tam tikr laikotarp tam tikroje teritorijoje. Nusikalstamumas atspindi tam tikrus visuomens poymius. Vokiei kriminologai mano, kad nusikalstamum reikt analizuoti kaip tam tikr individuali neteisto elgesio fakt sum. Kaizeris pasak, kad nusikalstamumas negali bti atskiras visuomens reikinys. Rusijos kriminologai kitaip iri kriminologij. Jie nusikalstamum sieja su tarybini laik apibrimu. Nusikalstamumas tai visuomens savyb produkuoti nusikaltimus. is apibdinimas yra naujas. Literatroje ne visiems priimtinas, bet jis ireikia nusikalstamumo kaip socialinio reikinio esm. epas nusikalstamumas masikai paplits, istorikai kintantis socialinis reikinys, turintys antagonistin teisin kriminalin pobd ir susidarantis i nusikaltim padaryt tam tikrose valstybse arba j dalyse per tam tikr laik visumos. Tai yra dvejopo pobdio socialinis ir teisinis reikinys. Nekyla abejoni, kad socialin aplinka ir teis yra lemianti nusikalstamumo turin. Socialiniu poiriu irint nusikalstamum, jis atsiskleidia kaip specifinis mogaus elgesys, kuris paeidia konkreios socialins sistemos tinkam funkcionavimo form. Teisiniu poiriu nusikalstamumas sudaro visum prieing teisei veiksm, kuri atvilgiu visuomen vykdo prevencij. Tai socialinis ir baudiamasis teisinis reikinys; nusikalstamumas apibdina nusikaltim ir supani aplinkybi visum; nusikalstamumas yra istorikai kintantis, taiau nenykstantys reikinys; nusikalstamumas gali bti skaidomas tam tikras diferencijuotas dalis teritorijos, laiko ir kit aplinkybi poiriu ie kriterijai atskleidia nusikalstamumo esm. Bluvteinas ir Dobryninas Dobryninas apskritai kritikuoja nusikalstamumo svok, nes j vartojant reikia suvokti, kad yra atskiras reikinys alia kit ir jis turt egzistuoti alia kit nusikaltim, o ne juos apimti. Nusikalstamumas tai loginis monstras, kuris apskritai negali bti vartojamas. Yra nusikaltim suma, o kalbti apie nusikalstamum apskritai yra neprotinga. Romerio universiteto poiris yra prieingas. Nei vienas visuomens reikinys neegzistuoja pats savaime, jei jis nedaro takos kitiems, kiekvienas reikinys veikia visuomenje, tiek pozityvus, tiek negatyvus. Kitas poymis yra masikumas. Reikin sudaro ne pavieniai nusikaltimai, ne atskir nusikaltim epizodai, o nusikaltim mas. Masikume galima velgti dsningumus, kurie pasireikia. Masinis reikinys yra todl, kad pati visuomen pasigimd tok reikin, jis yra nenykstantis. Istorinis kintamumas yra vienas i poymi, pripastamas iki iol. Kriminologai sako, kad nusikaltimas yra kintantis reikinys. Antagonistinis pobdis yra vardijamas tik epo. Jis sak, kad bendri nusikaltimai yra nesutaikomai prieiki visuomens morals nuostatoms, prieingi visuomens interesams, jo nuomone, atskiri visuomens nariai gali bti suinteresuoti nusikaltim padarymu, bet visos visuomens poiriu jei yra nepriimtini, smerktini. Nusikalstamumas turi ne tik neigiam, bet ir pozityvij funkcij. Nusikaltim suma arba nusikaltim visuma. Tai nra mechanin nusikaltim suma, bet organin nusikaltim sum. Tarp vis poymi ir savybi egzistuoja tarpusavio ryys. Nusikalstamumas 12

atspindi ne atskirus pavienius faktus, bet dsningiausius nusikaltim bruous. Nusikalstamumo kaina visuomenje yra milinika, padaroma ala ekonomikai, visuomens saugumui ir pan. Kainos niekada niekas nepaskaiiavo. alos kaina, apie kuri kalba klasikin kriminologija, neatsveria pozityvi funkcij, kurias privalo atlikti nusikalstamumas kaip reikinys. Nusikalstamumas tai nusikalstam veik padaryt tam tikroje geografinje erdvje per tam tikr laikotarp visuma, apibdinama kiekybiniais ir kokybiniais poymiais. Nusikalstamumo paplitimas, jo vidin sandara atsiskleidia per nusikalstamumo bkl, struktr ir dinamik. Nusikalstamumo bkl. Tai nusikalstamumo paplitimo rodiklis, atspindi kiekybin io reikinio charakteristik. NB tai esama padtis nusikalstamume, kuri apibdinama savybi kompleksu dinamika, teritoriniu pasiskirstymu, latentikumu, padaryt veik pavojingumo. Bkl paprastai negali bti atskleidiama panaudojus vien rodikl, turi bti naudojami daugelis rodikli, kompleksinis tyrimas. Praktiniuose tyrimuose NB daniausiai apibdinama: 1. Absoliuiais uregistruot NV ir juos padariusi asmen skaiiais ir j santykiniais dydiais 2. uregistruot NV ir juos padariusi asmen skaiiais tenkaniais tam tikr gyventoj skaiiui koeficientas 3. atskir nusikaltim skaiiais ir j santykiniais dydiais, atskir BN skaiiais ir j santykinis dydiais 4. NV pavojingumu 5. teist asmen padarytais NV ir j santykiniais dydiais 6. latentins veikos. Visi ie duomenys grupuojami ir apibendrinami naudojantis matematiniais ir statistiniais metodais. Nusikalstamumas skirstomas faktin visuma nusikaltim padaryt tam tikroje teritorijoje per tam tikr laik; iaikint visuma nusikaltim ir BN, apie kuri padarym yra inoma teissaugos institucijoms; uregistruot visuma NV, apie kuri padarym yra gauta ini ir kurie uregistruoti statym nustatyta tvarka. Nusikalstamumas gali bti skirstomas pagal atskiras gyvenimo sritis, pagal veik padarymo subjektus. Informacija yra: 1. Pirminiuose apskaitos dokumentuose, esaniose policijoje, prokuratroje ir teisme. 2. Kiti dokumentai iose institucijose ar kitose savivaldos institucijose, kuriose yra duomen apie padarytas NV ir At paeidimus. 3. Vidaus reikal ministerijos informacijos centro parengtos lentels ir suvestins. 4. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro puslapyje, www.nplc.lt. Ar demografin statistika yra kriminologijos dalykas? Kriminologija jos netiria, nes tai yra atskiras mokslas, ji tiesiog pasinaudoja kit moksl pasiekimais, naudojasi informacija. Demografiniai duomenys yra labai reikalingi, kai kalbame apie koeficient. Koeficientas. Nusikalstamumo lygis yra vienas svarbiausi bkls rodikli. Kas yra apskritai koeficientas? Tai pastovus dydis, kuris yra kintamojo dydio skaitiklis arba raidinis daugiklis matematika. Kriminologijoje tai tam tikro lygio rodiklis, kuris parodo reikinio intensyvum. Paskaiiuojama tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laikotarpiu padaryt NV ir gyventoj skaiiaus santykis. Paprastai skaiiuojama 100 tkst. gyventoj. NV skaii daliname i gyventoj ir dauginame i 100 tkst. Gyventoj skaii reikia imti ne met pradioje, o dviej 13

met vidurk. Skaiiuojant koeficient reikt atmesti visus gyventojus iki 14 et, nes BA kyla tik nuo io amiaus. Nusikalstamumo dinamika. Dinamika tai nusikalstamumo dali pasikeitimas laike, tam tikroje vietovje per tam tikr laik. Dinamika analizuojama vairiai. Bna metin nusikalstamumo dinamin analiz. Sistemin duomen analiz nusikalstamumo dinamika tiriama nuosekliai pagal tam tikr laiko atkarp, penkmeiais ir pan. Sezonin nusikalstamumo duomen analiz imamai atskir met mnesiai, tai aktualu kurortiniuose miestuose. Imti duomenis u ilgesnius laikotarpius galima tada, kai analizuojame nedidelius regionus, objektus, rajonus, nes pasikeitimo laikas parodo tikresn skaii. Janauskas skyr daugiausiai dmesio statistinei analizei. Nusikalstamumo tendencija yra tiriama JT kas perkeri metai. Tyrimai rodo skaiius, kuriuos sunku vertinti. Gyventoj skaiius emje kasmet padidja vienu procentu. Nusikaltim skaiius padidja penkiais procentais. Pastovios bazs metodas kai pastoviajai bazei imami vieneri metai. Grandininis metodas lyginami nauji metai su prajusiais. Jis yra plaiausiai ir daugiausiai naudojamas VRM. Nusikalstamumo struktra vidin nusikalstamumo sandara, santykis tarp atskir tip, atskir ri. Jei nra tiriam atvej daugiau negu imtas, nerekomenduotina skaiiuoti procentais, geriau dalimis. Vidin struktra analizuojama tam tikroje erdvje, tam tikr laik. Nusikaltimus galima skirstyti pagal pavojingumo laipsn, ksinimosi objekt. Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai nuo 1990 iki 2007 prokuratra pradjo 221 ikiteismini tyrim. Tik 18 buvo perduota teismui. buvo kaltinami 27 asmenys, nuteisti 8 asmenys. Skirstymas grupes gali parodyti, kas bus ateityje ir koki priemoni reikia imtis tam, kad ukirstume keli galimoms NV. Baudiamoji justicija ne visada yra teigiama priemon. Tyrimai rodo prevencinio darbo kryptis, k reikia labiausiai atkreipti dmes. Pirma, reikia tinkamai suvokti praeit, negalima jos beslygikai atmesti, reikia pasakyti, kokia yra kaita. Antras momentas, keik manoma atsivelgti aplinkybes turinias neigiamos takos nusikalstamam moni elgesiui, kiek palengvina NV padarym apskritai. Treia, rekomenduotina grupuoti aplinkybes pagal apsireikimo viet, laik, pobd. Latentiniai nusikaltimai. Vaik pardavimo ir prekybos jais paplitimo Lietuvoje tyrimas. Tyrjai sako, kad nuo 1999 iki 2007 buvo uregistruotas 31 atvejis. Valstybs institucij darbuotoj nuomone tikras dydis gali skirtis 2-3 kartus. Nevyriausybini organizacij darbuotojai mano, kad reals mastai gali bti keliasdeimt kart didesni. Autori nuomone, reikia dauginti 30 kart. A. Kikis teigia, kad D. Britanijos statistika rodo, kad tik du procentai asmen yra nuteisiami i vis padaryt NV. Daniausiai latentini nusikaltim skaiius yra tris kartus didesnis u uregistruot NV skaii. Teiss paeidj skaiius yra 5-7 kartus didesnis. Latentiniais nusikaltimais vadinami tokie, kurie yra paslpti, nematomi. Oficialus apibrimas latentiniu nusikaltimu vadiname tokius nusikaltimus, apie kuriuos nra oficiali duomen teissaugos institucijose ir j neatspindi kriminalin statistika. Tiksliai nustatyti skaii yra labai sunku. Rezultatai yra tiktini. Faktikai negalima pasakyti tikro skaiiaus. Pagal atskir nusikaltim latentikumo laipsn skirstoma maiausiai latentinius kurie dl savo pavojingumo tiksliausiai atsispindi kriminalinje statistikoje ir j latentikumas yra nedidelis (nuudymai) ir labiausiai latentinius apie juos yra duomen, bet kriminalin statistika j neatspindi (kyio pamimas, vagyst, iaginimas, narkotini mediag laikymas). Vertinant labiausiai latentinius nusikaltimus sakoma, kad nuudymai yra maiausiai latentiniai, bet kartais bna kitaip. Ne visos saviudybs yra saviudybs. Natrals latentiniai nusikaltimai suma atvej, kai nusikaltim faktai netapo inomi teissaugos institucijoms dl to, kad nukentjusieji nepranea, liudytojai nepranea ir atsisako liudyti, apie NV ino tik kaltininkas, kuris yra suinteresuotas paslpti j. Tai viso pasaulio problema.

14

Ribinis latentinis nusikalstamumas kai nusikaltimas yra inomas teissaugos institucijoms, taiau neregistruojamas dl klaidos padarytos vertinant t veik (buvo tyinis, o registruojamas kaip neatsargus). Dirbtinis latentinis nusikalstamumas NV teissaugos institucijoms yra inomos, bet neregistruojamos norint sudaryti tinkamos ir efektyvios teissaugos institucij veiklos regimyb. Nusikaltim auk tyrimas. Visi tyrimai yra viktimologikai orientuoti. Tyrimai atliekami ES mastu. Latentikum lemiantys veiksniai, kuriuos galima suskirstyti keturias grupes: 1. pagal subjektus: a. nusikaltimo liudininkai asmenys, kurie k nors ino apie NV ar mat j nepraneimas priklauso nuo to, kaip jie teisingai juridikai vertina t veik. Jie gali manyti, kad tai nra NV. Pilieio aktyvumas priklauso nuo to, kokiu bdu jie suinojo ar jis buvo pats liudininkas, ar jis gavo patikim informacij i kit asmen ir jis pradeda abejoti, reikia jam sakyti ar ne. Treias momentas, danai nepranea todl, kad nenori veltui gaiti laiko, nepasitiki teissaugos institucij sistema, mano, kad kaltas asmuo liks nenubaustas. Ketvirta, asmenys, kurie gavo informacijos i kit asmen, nepranea, nes nra tikri, ar ta informacija yra teisinga, vertinga, jis abejoja informacijos vertingumu. Penkta, nepraneama dl ypating santyki su NV padariusiu asmeniu. b. asmenys, kuriems praneama apie NV teissaugos institucij darbuotojai prieastis bandoma skirstyti objektyvias ir subjektyvias. Skirstymas yra labai reliatyvus. Prie objektyvi priskiriamos: ema pareign kvalifikacija, aki neteisingai kvalifikuojama NV, dl atsainaus irjimo NV. Nepakankamas darbuotoj techninis, mokslinis aprpinimas, darbo krvis (kai nra benzino, tai nevaiuoja). Treias momentas, netinkamas nusikalstamumo kontrols metodo parinkimas (nereaguoja koleg padarytas NV, kyio pamim, azartinius aidimus). Ketvirta, statistikos rodikliuose NV danai neatsispindi dl technini klaid. Ataskaitos yra pakankamai detalios, bet pasitaiko klaid. Subjektyvios klaidos nesiningas pareign poiris pareig atlikim (kai dangstoma); siekis padidinti itirt nusikaltim skaii rodiklius arba siekis sumainti padaryt nusikaltim skaii. c. asmenys, kurie daro NV. Veiksniai susij su kaltininko elgesiu prie nusikaltimo padarym ir po nusikaltimo padarymo. Antras momentas, grasinimai nukentjusiems ir liudytojams, kad jie nepranet apie NV. d. asmenys, nukentj nuo NV. K. Williams ityr aukas. Auka gali neinoti, kad padaryta NV arba ji nori pati isprsti klausim ir nubausti nusikaltl. Auka gali savo noru dalyvauti nusikaltime arba apskritai gali nebti auk, todl niekas nra suinteresuotas praneti apie NV. Auka gali nesugebti praneti apie NV (padaroma prie vaikus, fizikai ar psichikai silpnas asmenybes, nelegalios migracijos atveju asmenys bijo praneti apie nusikaltim nenordami bti deportuoti). Auka gali manyti, kad nusikaltimas per daug kasdieninis, kad reikt apie j praneti. Auka nenori dalyvauti procedroje, kuri gali atimti daug laiko. Auka gali susirpinti dl kit praneimo apie NV padarini. Auka gali nenorti matyti NV padarius asmen nusikaltli suole, nes jis yra draugas, vaikas, giminaitis, bendradarbis. Auka gali manyti, kad teissaugos sistema yra netinkama, todl auka gali nekelti joki reikalavim kaltininkui ir norti laikyti NV paslaptyje (ia turimi galvoje korupciniai nusikaltimai). Lytini nusikaltim atvejais auka nenori sukelti kanias artimiesiems, jausti gd, bijoti, ikleti t fakt vieum, kad kiti galvos, jog auka yra nepadori. Auka pasta kaltinink, jai yra grasinama, ji bijo kaltininko. Nukentjusiojo baim gali bti panika. Kiti veiksniai priklauso nuo alies paproi, tradicij, ideologijos.

15

Apibendrinant galima iskirti tokius veiksnius: nusikaltimo sunkumas, jo pavojingumas, padarytos alos dydis, baim, jog kaltininkas gali atkeryti ir nepasitikjimas teissaugos institucij darbu. elin rinka yra sudedamoji kriminalins rinkos dalis. Kriminalin rinka egzistuoja daug plaiau. Tris esminiai momentai: preki rinka reikia traukti visk, k leidia statymas (gaminimas, naudojimas), bet visa tai daroma be leidim, licencij arba neteistai, maisto ir alkoholio gamyba ir pardavimas, vairiausi biologiniai resursai ir j pardavimas (mikas, nafta, skalda), patenka audio ir video produkcija, kompiuterins programos, preks, kurios yra udraustos arba ribotos apyvartos (narkotikai, prekyba monmis), nusikalstamas nelegalus verslas (prekyba kultros vertybmis), vogt daikt rinka, automobili rinka; darbo jgos rinka darbo jgoje yra specialios dirbani moni grups, moter ir nepilnamei darbas ne visada legalus ir apmokamas, bankrutuojani moni verslas, algos vokeliuose, migrant nelegalus darbas, elget verslas; paslaug rinka galima skirstyti dvi grupes: po legalia paslauga slepiasi nelegals pinigai ir visikai udrausta rinka. Prie slygikai legali galima priskirti darbinim usienyje, medicinos paslaugas, paslaugas susijusias su vietimu (repetitoriai), nelegalus banko verslas, nelegals loimo namai. Visikai udraustas verslas: kriminalins rinkos poreiki tenkinimas (verbavimas, moni transportavimas, pirkimas pardavimas), kit poreiki tenkinimas (sekso biznis), korupcins paslaugos (tarpininkavimas kyininkaujant), pinig plovimas, kontrabanda (preki importas ir eksportas), usakomosios mogudysts, sveikatos sutrikdymai, vagysts. Nusikalstamumo funkcijos. Funkcionalizmas. Visuomen ieko reikinio prieasi ir paaikinim. XIX a. pabaigoje XX a. pradioje Malinovskis tyrinjo vairiausias tautos tradicijas ir apeigas. Tradicija jung gent, palaik jos struktr, bet buvo sunku paaikinti kodl. Pagrindin funkcionalizmo idja yra ta, kad kiekviena kultra tu viening funkcin visum, kurios kiekvienas institutas turi svarbi pozityvi reikm. kiekvien visuomens reikin galima velgti i funkcionalizmo pozicij. Diurkheimas rao, kad svarbu teisingai suprasti toki aplinkyb nusikaltimo vardijimas normaliu socialiniu reikiniu reikia pripainti, kad nusikaltimas yra btinas, nors ir nepageidautinas reikinys, kylantis i nepataisomo mogaus blogio, tai faktorius, integruojantis sveikos visuomens visum. Tam, kad bt palaikoma tvarka visuomenje, reikia bausti, todl nusikaltimas btinas normaliam visuomens vystymuisi. Suomis Laile ikl tris nusikalstamumo funkcijas. Nusikalstamumas atnea daug nelaimi ir ekonomini nuostoli, bet vykdo tam tikras pozityvias funkcijas. Marksas nusikaltlis gimdo ne tik nusikaltim, bet ir baudiamj teis, taip pat profesori, kuris skaitos paskaitas apie BT. Kartu padidja nacionalinis produktas, nes paskait santraukos (vadovliai) ikeliamos vieum, tai lemia kultros pltr. Visuomens konsolidacija Diurgheimas ikl i problem. Nusikalstamumas stiprina moni vienyb ir tarnauja nepavojing piliei agresijos objektui, palaiko socialini vertybi reikm. Niekas nesuvienija tautos labiau nei jos udikai. Antras momentas emocin tautos vienyb, konkrei norm integracijos funkcija. Eriksonas pasak, kad tai viena esmini funkcij. mogaus elgesio visuomenje taisykli imokstama kasdieniame gyvenime, o ne studijuojant BT. Rib perengimas pastamas per kasdienin gyvenim. mogus turi suvokti NV, inoti jos pasekmes ir tik tada pajausti ir suvokti ribas. Norma, kurios niekas nepaeidia yra nevertinga apskritai ir su laiku nustoja bti norma. Kiekvienos normos tvirtinimas statyme arba BK vis prima preziumuoja jos paeidim. Nusikaltlis kartu vykdo ir tam tikr funkcij mogaus, kurio pagalba isaugoma ir stiprinama norm sistema. Treioji funkcija novatorysts. Nukryps nuo 16

teiss ir dorovs norm elgesys yra reform iniciatorius. Ypatingai tai svarbu, kai norm sistema pasenusi ir reikia j keisti. Vakaryktis nusikaltlis gali tapti ateities filosofu (Diurgheimas). Funkcionalistai bando rodinti savo ties per prostitucij. Yra kauzalinis mstymas, kuri ieko prieasi, kodl atskira moteris tapo prostitute. Kiekviena moteris gali pasakyti savas, bet jos nepaaikina prostitucijos egzistavimo vis prielaid ir funkcij, kurias ji atlieka. Vietoje prieasi funkcionalistai kelia prostitucijos udavinius. Jie velgia prostitucij kaip apsaugos priemon leidiani patenkinti seksualin potrauk, kai kitu neprievartiniu bdu jos negalima patenkinti. Antra funkcija prostitucija papildo monogamin eim ir tuo paiu gina jos interesus. Pati prostitucija stiprina visuomens vienyb smerkiant it reikin ir tuo paiu gina tradicins institucijos. Nusikalstamum normos teorija. Vis dlto nusikalstamumas yra normalus visuomens reikinys, bet jis turi turti tam tikras ribas. Per didelis nusikalstamumas visuomenje lemia nusikaltli atjim valdi, visuomenini struktr panaikinim. Kai nusikalstamumas yra per emas, atsiranda represyvi, totalitarin visuomen ir netgi paprast asmen veiksmai yra kontroliuojami. Visuomenje turi bti optimalus nusikaltim skaiius, kad vykdyt savo pagrindines funkcijas stiprint teiss norm sistem, visuomens integracij, bet i kitos puss jis turi bti ribotas, kad ne kiekvienas mogus bt sekamas, k jis daro ir ko nedaro, nes pati valstyb tapt nusikalstama. Kriminaline etiologija. Ji bando atsakyti klausim, kodl mons elgiasi nusikalstamai. Tikslas yra nusikalstamumo veiksni paieka. Kur yra pradia, nuo ko prasideda nusikalstamas mogaus elgesys? ios paiekos nulm vairi teorij atsiradim. Yra vairi klasifikacij. Biologins nusikalstamumo prigimties teorijos - atsilikusio intelekto teorija, mogaus kno konstrukcijos teorija, genetinis paveldimumas kaip nusikalstamumo prielaida, psichoanalitin nusikalstamumo teorija. Baudiamosios teiss krypties teorijos socialins dezorganizacijos teorija, anomijos teorija, subkultr teorija, konflikt teorija, diferencijuot galimybi teorija, radikalioji teorija. Socialins psichologins nusikalstamumo prigimties teorijos mokymosi teorija, kontrols, pastovumo teorija, socialini ryi teorija, interakcijos teorija, stigmatizacijos teorija (ji turjo didiausi tak Vaiko teisi konvencijai ir Vaiko teisi deklaracijai, ji turjo reikms Vaiko teisi apsaugos statymui). Ekonomins nusikalstamumo prigimties teorijos depresijos teorija, ekspansijos teorija, depresijos ekspansijos teorija, nusikalstamumo socialins prigimties teorija. Kiekviena teorija tomis aplinkybmis, kuriomis ji buvo sukurta, buvo tinkamiausia. Tas, kas kuria teorija, siaurai iri vien aspekt, bet negali atsakyti visus klausimus. Pvz.: yra daug grai anomijos teorijos teigini, bet iuo metu jie yra sunkiai pritaikomi. Teorij krimas yra vakar pasaulio tradicija. Tradicin kriminologija. Ji vadinama nusikalstamumo prieasi paieka. Jis priklauso nuo daugelio socialini slyg, j egzistavimo, todl svarbiausia buvo laikoma reikalingumas suvokti tuos reikinius, tarpusavio santykius ir tak. Nusikalstamumo prieastis vliau buvo siloma keisti, bet Dolgova silo keisti determinantus. Kriminologiniai determinantai yra negatyvs vairs reikiniai, kurie lemia nusikalstam moni elges visuomenje. Lietuvos kriminologai, kurie sak, kad yra nusikalstamumo prieastys, staiga atsisuko ir pasak, kad tai yra veiksniai. Po tuo veiksniu suprantamos prieastys. Naujas kriminologijos vadovlis vardija nusikalstamumo prieastis. Galima vartoti ir veiksnius ir prieastis, tai lyg ir sinonimai. Nusikalstamumo 17

prieasi analiz skiriasi iuo metu negu buvo sovietiniu laikotarpiu. Reikia pasakyti, kas yra prieastingumas. Prieastingumas suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis ryys, tarpusavio sveika ir priklausomyb tarp dviej ar daugiau reikini, i kuri vienas prieastis sukelia kit padarin. Tai egzistuojantys gamtos ir mogaus ryys. Visuomens gyvenime tas prieastingumas turi kitoki prasm ir reikm. Kudriavcevas teigia, kad ia veikia statistiniai dsningumai, kuriuose pastebime, kad btinyb skina keli per mas atsitiktinum. Tarp j vis galime rasti tam tikrus dsningumus, kurie mums turi tam tikr reikm. Visuomen yra istorikai kintanti sistema, todl vienam laikotarpiui bdingi vieni veiksniai, kitam kiti. Prieastiniais ryiais visuomenje perduodama informacija, o ne energija arba materija, kaip tai vyksta gamtoje. Informacija pasireikia per moni smon, todl socialiniai reikiniai tampa daug sudtingesniais, o kartais gali i esms pasikeisti. Visuomeniniame gyvenime ypatingai stipriai veikia atgalinai ryiai. Visuomenje buvo siloma nusikalstamumo prieastimis laikyti tokius gyvenimo reikinius, kurie sukuria nusikaltimus, palaiko j egzistavim, iaukia j sumajim arba padidjim. Greta prieasi buvo keliama slygos problema. Buvo nurodoma, kad slyga tai tokie reikiniai, kurie patys nesukelia nusikalstamumo, bet padeda, palengvina, skatina ar utikrina prieasi veikim. Slygoms buvo priskiriami gamtos, socialiniai, techniniai reikiniai. Tam tikra slyga gali tapti prieastimi, o prieastis gali vaidinti antraeil vaidmen. Rusijos kriminologijoje ir iandien yra prieastys ir slygos. Faktorius veriamas kaip veiksnys. Faktorius buvo bandoma klasifikuoti ir sudstyti tam tikras lentynles. Jie klasifikavo veiksnius pagal tam tikrus lygmenis. emiausiu lygiu buvo laikomas psichologinis individualus lygis, kuriame buvo tiriami mogaus psichologiniai veiksniai, kurie nulemia nusikalstam elges. Buvo teigiama, kad tai nepakankamas asmens socializacijos laipsnis, menka adaptacija prie pozityvi gyvenimo slyg. ie veiksniai yra labai susij su socialine aplinka. Dabar pasaulio kriminologija skiria didiausi dmes iems veiksniams. Kas slygoja nepakankam pozityvij socializacij? Antras lygmuo sociologinis lygmuo. Jame analizuojami visi visuomens sistemos trkumai, ydos, socialiniai, ekonominiai, politiniai, dvasiniai reikiniai, j tarpusavio ryys. Iekoma atsakymo klausim, kaip visos ios aplinkybs lemia asmenybs ugdym ir turi takos nusikalstamo elgesio mechanizmui. Treias, aukiausias lygmuo, yra filosofinis. ia iekoma atsakym esminius klausimus apie negatyvi reikini egzistavim visuomenje. ia daugiausia dmesio skiria amerikiei, vokiei ir rus kriminologai. Rusijos kriminologija prasidjo nuo filosofinio lygmens. Kuznecova kapitalistin visuomen prietaravimas tarp visuomeninio pobdio gamybos ir pritaus darbo rezultat pasisavinimo. Tokie prietaravimai yra nepanaikinami ir egzistuoja visada. Socialistin visuomen prietaravimas tarp konkrei moni gyvenimo poreiki ir administracins komandins sistemos suteikt j patenkinimo galimybi. Lietuvos kriminologijoje nusikalstamumo prieasi klasifikacij pateik Bluvteinas ir epas. Suskirst kelias grupes. Pagal veikimo mast epas visus veiksnius skirst bendras prieastis, atskir nusikaltim r ir konkrei nusikaltim. Pagal turin: socialiniai ekonominiai, ideologiniai, politiniai, socialiniai psichologiniai. Pagal altinius: tarptautiniai ir nacionaliniai. Pagal prigimt: objektyvs ir subjektyvs. Objektyvs tai iorins, socialins prieastys. Subjektyvs tai biologins, susijusios su asmenybs prigimtimi. Visi veiksniai buvo nagrinjami trimis lygmenimis: visos visuomens, sociologinis grupi ir atskir individ. Dapys iskyr ekonomin, politin, socialin, moralin kultrin, teisin sferas. Ekonomini problem sprendimas nesumaina nusikalstamumo. alyse, kuriose staigiai didja nusikalstamumo tempai, vliau dl visuomens persisotinimo nusikalstamumu, jie tampa stabilesni. Ekonominiu poiriu isivysiusiose alyse dominuoja turtinai nusikaltimai. Esant emam kriminaliniam nusikaltim skaiiui labai padidja piktnaudiavim valdia. Nusikalstamumo problemos danai politizuojamos ir panaudojamos politikos interesams. Socialini institucij disfunkcija, valdios korupcija, religiniai nacionaliniai prietaravimai, rasiniai prietaravimai. 18

Vakar pasaulio literatroje viskas susiveda bedarbyst, skurd. Apie ekonominius santykius daugiausiai filosofiniame lygmenyje kalba Rusijos filosofija, taip pat Romerio universitetas. Ekonominiai socialiniai santykiai yra tobulesni socialistinje visuomenje. Buvo akcentuojami ekonominiai santykiai, kurie vis dlto ir socialistinje visuomenje lemia nusikalstam veik. Marksas ikl tok teigin, kad btis nulemia smon. ios paradigmos dar niekas nesugenjo paneigti. bt reikia suprasti kaip vis mogaus gyvenim, o ne tik ekonominius santykius. Dl to yra formuojamas vidinis mogaus pasaulis. Rinkos santykiai turi savo prietaravimus, kurie lemia nusikalstamum kaip reikin, ekonominiai santykiai taip pat turi takos atskiram individui. Rinkos santykiai, kai jei pradeda kurtis, yra susij su nusikalstamu elgesiu. Pats rykiausias neigimas veiksnys yra konkurencija. Visais atvejais konkurent yra daromas tam tikras spaudimas, konkurentas yra spraudiamas tam tikrus rmus ir ne visada konkurencija yra teista. Konkurencija pasireikia danai per kit poym, kuris yra ne maiau svarbus uprogramuotas darbo jgos perteklius, t. y. bedarbyst. Treias dalykas kaip galima didesnio pelno gavimas kuo maesnmis snaudomis. Ketvirta uprogramuotas moni pasiskirstymas sluoksnius pagal turt ir socialin padt. J paym viso pasaulio kriminologai, kaip vien i esmini veiksni, lemiani asmens nusikalstam elges. Rusijos kriminologai pabria, kad pinigins gerovs vaikymasis nuskurdina dvasin asmens potencial. Sunkiausia visuomenei paksti tai, kad ant nuskurdusi pei kakas usilipa ir j sskaita praturtja, leidia sau pakilti kit sluoksn, vadinti save elitu ir lemti kit sluoksni gyvenim. itas veiksnys turi didiausi tak moni nusikalstamam elgesiui, nes visa tai slygoja didesnius nusikaltimus, sja baim, politinius konfliktus, ugdo agresij. Visuomens pragyvenimo lygis turi didels takos pareignams. Ekonomini santyki poveikis moni gyvenimui nra visikai fatalikas. Tai nelemia konkretaus asmens elgesio visa apimtimi ir btent jo nusikalstamos veikos padarymo. Smon nra tas, k galima pastumti ar paspirti. Skurdo nusikaltimams pasaulio kriminologai skiria didel dmes. Amstredamo profesorius Van Kaanas ileido knyg ,,Nusikalstamumo veiksniai?. Ekonominiai santykiai valstybje yra labiausiai kintantys, todl keiiasi ir nusikalstamumo rodikliai. Kiti santykiai yra stabilesni, todl jie ne taip rykiai takoja nusikalstamum. Liuteris sako, kad tiek turtas, tiek skurdas gali pastmti mog daryti turtinius nusikaltimus, o kvailios ekonomins slygos skatina ir kitus nusikaltimus. Autorius akcentuoja alk. Alkis atskleidia baisiausi nepritekli ir yra didiausia nelaim. Jis yra daugelio nusikaltim motina. Aukiausiame lygyje esantys politikai gali daugiausiai manipuliuoti turtu ir daryti didiausias nusikalstamas veikas. ,,Baltosios apykakls pripranta prie tokios gyvenimo tkms ir savo manipuliacijas nustoja vertinti kaip nusikalstamas veikas. Globalizacijos slygos lemia korporacij daromus naujus nusikaltimus. Kadangi galingj pelnas atnea naudos praktikai visiems, todl danai umerkiama akis tarptautinio verslo reglamentavim, jis reglamentuojamas maiausiai. Antras dalykas, abiem atvejais tarptautinei korporacijai ir vagi grupuotms labai svarbus mobilumas. Reikia keisti metodus, vagims darbo viet, ji nelieka toje paioje vietoje niekada. Treia, nematomumas. Pelnas yra slepiamas korporacij, jis dingsta, sunku patikrinti j veikl apskritai, niekas netikrina, vagi pelno niekas nepatikrins. Ne valstyb sprendia, kaip reikia apmokestinti dideles korporacijas, o turto mastas ir pobdis. Ketle pastebjo, kad perjimas i turto skurd lemia nusikalstamum, nes mons bando isilaikyti bet kokia kaina. Marksas teig, kad nusikalstamumas gldi ekonominiuose rinkos santykiuose. Nusikalstamumas yra klasi kovos padarinys. Tai yra klaidingas klasi kovos padarinys, darant nusikaltimus reikia kovoti su turtingj klase. Teisingiausias kelias skm yra revoliucij. XIX amiuje prancz kriminologai pabr, kad skurdas turi tik antrin reikm nusikalstamumo genezei. Skurdas, pasak j, yra tik santykin ir subjektyvi kategorija. Jis apibdinamas atitinkam moni pragyvenim lygiu konkreioje visuomenje ir moni subjektyviu jo vertinimu. Jei vienam mogui tai yra skurdas, kitai tai gali bti prabanga. ia susikr trys teorijos, kurios stengsi atskleisti nusikalstamumo ry su turtu. 19

Depresijos teorija teigia, kad ekonominio suklestjimo metu nusikalstamumas maja, o ekonomini depresij metu nusikalstamumas auga, ypatingai veikia ekonomins krizs. Ekspansijos teorija sako visai atvirkiai. Vystantis ir gerjant ekonomikai nusikalstamumas auga, o jai smunkant maja. Padidja gyventoj solidarumas ir skaiius maja. Ekonominio suklestjimo metu materialiosios grybs tampa labiau pastebimos ir prieinamos, didja viltis, kad kils pragyvenimo lygis ir mogus stengiasi pasiekti nelegaliai t, ko negali pasiekti legaliai. Kombinuotoji depresijos ekspansijos teorija teigia, kad nusikalstamumas auga ir ekonomini pakilim ir ekonomini nuosmuki metu. Bet koks ekonomins situacijos pasikeitimas turi takos nusikalstamumui. Shnaideris sako, kad kombinuotoji teorija yra teisingiausia. Jis pateikia tris pagrindinius argumentus: pirmas, iuolaikin industrija patenkina daugel materialini poreiki, bet kartu ji gimdo naujus norus ir naujas viltis, dalis visuomens orientuojasi auktesns klass standartus, nes j gyvenimo bdas yra labiausiai reklamuojamas ir propaguojamas, o mogus nori turti t pat ir tiek pat; antras, objektyvusis skurdas neskatina nusikalstamumo augimo tol, kol visi visuomens nariai yra vienodoje sudtingoje materialinje padtyje, nusikalstamumas padidja tada, kai geriau gyvenani visuomenje atskiri mons tampa bedarbiais ir tuo paiu slyginiais skurdiais; treia, nusikalstamumas auga ekonomini krizi ir ekonominio pakilimo metu, sunkiose slygose NV padaromos dl materialini gerybi trkum, o kylant pragyvenimo lygiui mons stengiasi pataisyti savo materialin padt dl pasikeitusi poreiki, mons stengiasi patenkinti ir nematerialiuosius poreikius. Didelis bedarbysts lygis yra vienas i didiausi veiksni. Herderis sako, kad mogus apibdinamas kaip pirmasis paleistas laisv Dievo krinys sukurtoje visatoje. Jis stovi tiesus, jame veikia blogio, grio ir melo taisykls, jis turi rinktis. Jis gali rinktis tarp grio ir blogio. eleris kas yra dvasia? Jis bando atsakyti. Tai yra visas atsietumas nuo organiko, materialaus pasaulio. Tai btyb, kuri yra laisva, atvira pasauliui, ji nra i pasaulio, o turi pasaul. Dvasinis pasaulis siejamas su teologija. Apokaliptin teorija. Andersas megamainos teorija. Daugiau ar maiau mogus kuria ir kuria labai daug, netgi bdamas sraigteliu, bet jis neatsako u savo krybos produktus, todl jis negali sivaizduoti savo krybos rezultat. Visa monija atsidrusi apokaliptinje bsenoje, ms dalia nuolatinis netikrumas. Netikrumo bsena neturi pasibaigti, btent tuo ir turime rpintis. Stovime krykelje, ar rinksims taikos keli, ar eisim brutaliu keliu. Horsmanas apokalips beldiasi duris. Einteinas jis kvieia prieintis visuotinei naikinimo mainai, apokaliptinei miniai. Tai, k monija per pastarj imtmet yra sukrusi, galt leisti gyventi be varg. Nusikaltusio mogaus asmenyb. asmenyb velgiame i vairi pozicij. Asmenyb, tai konkretizuotas mogaus apibdinimas, kuris atskleidia vairi bruo visum. Asmenyb tyrinja daug moksl. Kiekvienas mokslas tiria asmenyb ne apskritai kaip toki, bet pritaikydamas savo mokslo interesams. Apibrimus kiekvienas mokslas pateikia savo. Filosofijoje ir sociologijoje apibrimai yra panaesni. Apibriamas kaip asmuo, kuris savo vidaus darbu pasieks tam tikr protin ir dorovin reikmingum. mogus yra visuomeninis individas, praktins bei teorins veiklos ir socialinio bendravimo subjektas, kuris yra slygotas konkrei visuomens egzistavimo slyg, atsispindi kultriniai ir istoriniai raidos etapai. Medikai savo, kad asmenyb tai organizuota visuma adaptacini mechanizm, kuri dka mogus prisitaiko prie aplinkos. mogaus psichika yra savita ir savitumas, nepakartojamumas susiformuoja veikiant aplinkos slygoms ir genetiniams faktoriams.

20

Psichologai sako, kad tai individo savitumas, reikming ir pastovi jo savybi sistema, nusakanti jo viet kurioje nors bendrijoje. Tai mogus turintis charakterio, temperamento, sugebjim, individuali savybi. mogui bdingas jo individualumas, savitas psichini ypatum derinys. Pastovum lemia pastovios gyvenimo slygos, nerv sistemos tipologins savybs. Asmenybs dinamikum lemia gyvenimo slyg pakitimai ir aukljimas. Baudiamojoje teisje asmenyb irima kaip nusikaltusio mogaus asmenyb. Jai analizuoti pasitelkiama prie tai aptart moksl pasiekimus. irima kaip BA subjekt, ar jis gali bti patrauktas BA. Ar jis turi tok ami, jo riboto pakaltinamumo ir pakaltinamumo problema. Taip pat reikia atsivelgti kaltininko asmenyb. Kriminologijoje asmenybs tyrimu siekiama atskleisti esmines savybes ir bruous, kuriais norima paaikinti mogaus konkret elges, kodl jis elgiasi btent taip. Bandoma atskleisti formavimosi mechanizm. Stengiamasi atskleisti tokias savybes, kurios tam tikroje situacijoje sulaiko mog nuo nusikalstamo elgesio. Pagrindine prieastimi daug met buvo laikomi asmenybs bruoai, bet vliau buvo manoma, kad tai yra asmens elgesio motyvai, kurie rykiausiai atsiskleidia per tam tikras gyvenimo slygas, situacijas. Asmenybs bruoui motyv analiz yra individualios ir specialios prevencijos pagrindas. Per tai galima asmenybs bruo korekcija ir gyvenimo slyg gerinimas. Lombrozo nusikaltlis, mogus, kuriam nusikaltimas yra gimtas arba paveiktas aistros. Abejojama, ar tokia asmenyb i tikrj egzistuoja ir kiekviena kriminologin teorija savaip traktuoja asmenyb, nors daugeliu atveju stengiamasi ivengti odio nusikaltlis. Viduramiais nusikaltlis yra mogus, kuris pamiro Diev. Vliau nusikaltlis yra blogas mogus, turintys tam tikr savybi. Asmeninio determinizmo teorija teigia, kad nusikaltlis skiriasi nuo nenusikaltlio savo individualiais bruoais. Impulsyvumo teorija elges vertino pagal tam tikras aplinkybes, nesugebjimas valdyti. Nerv sistemos nejautrumo teorija nusikaltliai tai mons, kuri nesukreia jokie rpesiai, kiti jausmai, kit nelaims, nusikaltliui visa tai neturi reikms, j nusikalsti skatina atri poji poreikis. Frustracijos teorija mons, kurie sunkiai igyvena nemalonumus, ta bsena sukelia tam tikrus emocinius protrkius, kurie pasireikia nusikalstamoje veikoje. Asmenybs nukrypimo teorija kriminogeniniu pripastamas ne tam tikras bruoas, o bruo nukrypimas nuo normos, ne agresyvumas, o per didelis agresyvumas. Bandant pateikti nusikaltlio apibrim j yra labai daug. Dolgova nusikaltlio asmenyb tai mogaus padariusio nusikaltim socialinis vedas. Maksimovas nusikaltlio asmenyb, tai savybi ir santyki visuma, apibdinani abstrakt BT paeidj. Dstytojai is apibrimas labiausiai prie irdies. Nekalbama apie individ, bet apie abstrakt, statistin visum. Dstytojai labiau patinka svoka mogus padars NV ir jo asmenyb. epas nusikaltlio asmenyb tai socialini ir socialiai reikming savybi, poymi, ryi ir santyki visuma, apibdinanti asmen, kalt B paeidimu ir kartu su kitomis slygomis ir aplinkybmis daranti tak jo antivisuomeniniam elgesiui. epas neakcentuoja biologini savybi. Kaizeris teigia, kad pagrindiniai teiginiai rodantys, kad nusikaltlis skiriasi nuo nenusikaltlio yra tvirti ir dar nepaneigti, jis buvo sitikins, kad nusikaltlio asmenyb egzistuoja. Galutinis rezultatas nusikaltus asmen galima apibdinti kaip mog, kuriam bdinga tam tikra asmenybs bruo, nulmusi arba galjusi nulemti nusikalstam elges, visuma. Tai nra vien tik neigiamos savybs. Poymius priimta skirstyti. Yra dominuojantys poymiai, kurie skirstomi vidinius (psichologins savybs, poreiki ir interes sistema) ir ioriniai poymiai (gis, svoris, lytis). Lietuvos kriminologai skiria socialinius demografinius, psichologinius dorovinius ir teisinius asmenybs bruous. Prasideda nuo vardo pavards, toliau vyras ar moters, toliau amius,

21

isimokslinimas, eimin padtis, kuo dirba tai visi socialiniai demografiniai poymiai, be kuri n vienas neapsieina. Demografiniai poymiai atspindi tokius asmenybs bruous, kurie parodo kiekybin ir kokybin tam tikros nusikaltli dalies charakteristika. Patys savaime socialiniai demografiniai poymiai nra kriminogeniniai. Jie i esms yra susij su asmenybs formavimosi slygomis, jie turi reikms kitiems poymiams, interesams, motyv sistemai, parodo socialin vaidmen, kur mogus vaidina visuomenje. Lytis vyrai sudaro maesn pus gyventoj. Amius daugiausia nusikalstam veik padaro jauni mons iki 30 met. is gyvenimo laiko tarpsnis, kur mes labiausiai apsunkiname, yra pats sunkiausiai ir gali baigtis NV. Isilavinimas isimokslinimas ir isilavinimas yra ne tapaios svokos. Galima turti aukt isimokslinim, bet bendras isilavinimas gali bti emas, jis rodo mogaus intelekt, kultros lyg. eimin padtis ji labai svarbi ten, kur kalbame apie nepilnameius. Kalbant apie suaugusius, tai taip pat turi reikms, bet ne tokios didels. Uimtumas daugiausiai NV padaro nedirbantys asmenys. Gyvenamoji vieta rodo, kad 2/3 vis veik padaroma miestuose. Didelis gyventoj skaiius maame plote slygoja nusikaltimus liftuose, kur mogus gali greit ir nepastebtai pabgti. Psichologiniai doroviniai poymiai. Visuma slyginai stabili individo bruo, kurie lemia tipines reagavimo aplink formas, parodo savs vertinim, lemia tarpasmeninius moni santykius, turi takos nusikalstamo elgesio mechanizmui. Visus juos skirto kriminologai dvi grupes: bruoai, atskleidiantys poreiki ir motyv sistem ir sfer; bruoai atskleidiantys vertybin orientacin asmenybs sfer. Primoji grup apima poreikius, interesus, nusikalstamo elgesio motyvacij. Antroji apibdina socialinius politinius, estetinius, pastovias asmenybs savybes, asmenybs tam tikrus orientyrus, sitikinimus, poirius, proius. Poreikiai tai objektyviai slygojami vidiniai siekiai, reikalingi asmenybs dvasiniam, materialiniam ir socialiniam egzistavimui, taip pat veikla iems siekiams pasiekti. Poreiki klasifikacij yra labai daug. Natrals poreikiai maisto, saugumo, dauginimosi. Materials materialins gerovs, prestio, karjeros. Dvasiniai krybos, savianalizs, tikjimo. Iskiriami keletas nusikaltusiems asmenims bding bruo (Dolgova, Kaiseris) jie pasiymi silpnu interesu mokytis, gyti profesij, prisidti prie visuomens naudingos veiklos. Jiems bdinga poreiki ir interes ribotumas, paeidimas normalios pusiausvyros tarp atskir interes grupi, amorals poreiki patenkinimo bdai. Motyvai jie yra labai svarbs. Apibriami kaip mogaus vidaus stimulai susij su individo vidini poreiki patenkinimu. Bet koks motyvas yra mogaus poreiki, interes, mini, emocij kompleksas. Tai yra visins ir iorins elgesio slygos. Jis daugma yra ms realaus gyvenimo atspindys. Kiekvienas motyvas turi savarankikum. Jis gali bti ireiktas objektyviais momentais slygomis, kurios formuojamos, subjektyviais momentais tam tirki asmenybs bruoai transformuojasi elgesio motyvus. Pozityvus motyvai noras padti, neutralus motyvas meil ir draugyst, negatyvus motyvas kertas, pavydas, savanaudikumas. Motyv grup, kuri skatina sudting veikl, vadinama veiklos motyvacija. Tai tam tikras asmens elgesio, jo veiksm kaltinimo procesas, kur skatina vairs motyvai (ne vienas). Motyvai gali bti sismoninti, kai mogus ino, dl ko taip pasielg, ir nesismoninti, kai mogus nepripasta, dl ko padar NV. mogus paprasiausiai savo veiksmus aikina tokiais motyvais, kurie padt isaugoti savo ger vard visuomenje, atrodyti j akyse kiek galima geriau. Motyvai gali atlikti ir filtro funkcij, jie gali ne tik skatinti NV, bet ir sulaikyti. Pvz.: bausms baim, autoriteto praradimo baim. Kai turime motyvacij kaip visum, ikyla toks reikinys kaip motyv kova. Ji danai pasireikia, kai turime apgalvot ir suplanuot NV. Pagal mogaus sitikinimus, k ino ir ko neino, galime prognozuoti jo elges ateiiai. Jie silo laikyti tokius sitikinimus kriminogeniniais: jie jam yra bloga, jis gali pakenkti ir kitiems monms; tikjim, kad visi mons paprastai elgiasi nesiningai, todl ir jis gali taip elgtis; gyventi reikia iandien, o ne galvoti apie ateit; nuomon, kad kiekvienas tikras vyras nors kart turi pabti kalinimo staigoje; sitikinimas, kad yra bdas taip padaryti NV, kad ji nebt itirta; nesugebjimas valdytis ekstremalioje situacijoje. Emocijos mogaus alikas reikini igyvenimas. Fuko ra, kad teisiant asmen teisiamos ir instinktai, emocijos ir pan. Teigiamos 22

dvasins savybs: skaistumas, kuklumas, viltis, dosnumas, teisingumas, tikjimas, susitaikymas, gailestingumas, meil. Kai meil susitinka su dar dviem, mogus niekada nepadarys NV. Gali bti kuklumas, gailestingumas ir viltis ir pan. Neigiamos: pyktis, ididumas, garbs trokulys, pavydas, baim, rajumas, galumas, godumas, apatija. Tai taip vadinamas trikampis. Teisiniai bruoai padeda atskleisti mogaus poir teis, jos taikym, teissaugos institucij veikl, darom NV. NV siejama su nepagarba statymui. Antra, kaltininko sitikinimu, neatitikimas teiss reikalavimams arba reikalavim neinojimas. Kartis tai yra atvirai negatyvus reikalavim niekinimas. Feri pasil toki nusikaltli tipologij: gimti, nusikaltliai silpnaproiai, nusikaltliai i proio, atsitiktiniai, i aistros. Antra grup asmenys padar NV pirm kart dl nepalanki socialini aplinkybi. Treia nepastovs nusikaltliai. Ketvirta piktybiniai nusikaltliai. Penkta recidyvistai.

23