Tertiary educationstatistics/lt Statistics Explained

Source : Statistics Explained (https://ec.europa.eu/eurostat/statisticsexplained/) - 07/01/2020 1

Tretinio mokslo statistikaDuomenys išgauti 2018 m. rugsejo men.

Straipsni planuojama atnaujinti 2020 m. kovo men.Versija anglu kalba yra naujesne.

Šiame straipsnyje pateikiami statistiniai tretinio mokslo ( ISCED 5–8 lygmenu) Europos Sąjungoje (ES) duomenys.Šis straipsnis itrauktas i interneto leidini apie švietimą ir mokymą ES. Tretinio mokslo studijos universitetu-ose ir kitose aukštojo mokslo istaigose – aukštesnis už viduriniji ugdymą švietimo lygmuo. Jis labai svarbusvisuomenei, nes skatina inovacijas, didina ekonominę pletrą bei augimą ir piliečiu gerovę. Kai kurie Europosuniversitetai – vieni prestižiškiausiu pasaulyje.

Daugelis apžvalgininku speja, kad artimiausiais metais labai kvalifikuotu darbuotoju paklausa dides. Iš tikrujuigudžiu spragu kai kuriose ES valstybese narese esama jau dabar. Del skaitmeniniu technologiju darbo vietostampa lankstesnes ir sudetingesnes. Todel vis daugiau darbdaviu ieško darbuotoju, gebančiu tvarkyti sudetingąinformaciją, savarankiškai mąstyti, dirbti kurybiškai, išmaniai ir efektyviai naudoti išteklius ir rezultatyviai ben-drauti.

Palyginti daug tretinio mokslo studentu yra judus tarptautiniu mastu ir studijuoja užsienyje: šis reiškinysanalizuojamas atskirame straipsnyje .

Dalyvavimas1 lenteleje pateikiami duomenys apie studentu skaičiu kiekviename iš keturiu tretinio mokslo lygmenu . Tretiniomokslo bakalauro, magistranturos ir doktoranturos studijos vykdomos visose ES valstybese narese, o trumpo-sios tretinio mokslo studijos, kurios paprastai grindžiamos praktika ir orientuotos i konkrečią profesiją, siekiantparengti studentus darbo rinkai, nera itrauktos i Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Lietuvos, Rumunijos ir Suomijos,taip pat i Lichtenšteino, Šiaures Makedonijos ir Serbijos švietimo sistemas. Gana retos jos ir kai kuriose kitosešalyse, pvz., Čekijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Lenkijoje arba Portugalijoje.

Dalyvavimas pagal lygmeni2016 m. ES 28 tretinio išsilavinimo sieke 19,6 mln. studentu (žr. 1 lentelę); iš ju 7,3 proc. lanke trumpujutretinio mokslo studiju kursus, 61,3 proc. studijavo siekdami igyti bakalauro, 27,6 proc. – magistro, o 3,9 proc.– daktaro laipsnius.

2016 m. daugiausia gyventoju turinčioje ES valstybeje nareje Vokietijoje tretinio išsilavinimo sieke 3,0 mln.studentu – šis skaičius buvo didžiausias visoje ES ir sudare 15,5 proc. viso ES 28 studentu skaičiaus. Toliaupagal tretinio mokslo studentu skaičiu rikiavosi Prancuzija (12,7 proc. viso skaičiaus), Jungtine Karalyste (12,2proc.), Ispanija (10,0 proc.), Italija (9,3 proc.) ir Lenkija (8,2 proc.), o po ju – Nyderlandai, kuriuose studijavo

4,3 proc. ES 28 tretinio mokslo studentu.

Trumpuju tretinio mokslo studiju kursu lankytoju daugiausia buvo Prancuzijoje – jie sudare penktadali (20,0proc.) visu tretinio mokslo studentu. Palyginti daug ju taip pat buvo Ispanijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Maltoje– šiose šalyse ju dalis sudare 15–19 proc. Dar populiaresni trumpuju tretinio mokslo studiju kursai buvo Turki-joje – šioje šalyje i juos buvo priimta šiek tiek daugiau nei trečdalis (34,2 proc.) visu tretinio mokslo studentu.

2016 m. visose ES valstybese narese bakalauro laipsnio siekiančiu studentu buvo daugiau kitu tretinio mokslolygmenu studentu. Prancuzija, Austrija ir Liuksemburgas buvo vieninteles valstybes nares, kuriose bakalaurolaipsnio siekiantys studentai sudare mažiau nei 50 proc. visu tretinio mokslo studentu. O štai Airijoje (75,2proc.), Nyderlanduose (76,0 proc.) ir Lietuvoje (76,6 proc.) bakalauro laipsnio sieke daugiau kaip trys ketvir-tadaliai tretinio mokslo studentu. Graikijoje ši dalis sieke beveik devynis dešimtadalius (87,2 proc.), didele dalistaip pat nustatyta Serbijoje (79,9 proc.) ir Šiaures Makedonijoje (94,6 proc.).

2016 m. Nyderlanduose, Belgijoje, Jungtineje Karalysteje, Ispanijoje ir Airijoje (taip pat Serbijoje) magistrolaipsnio sieke mažiau nei penktadalis visu tretinio mokslo studentu. Graikijoje (taip pat Turkijoje ir ŠiauresMakedonijoje) ši dalis buvo mažesne nei dešimtadalis. O štai Portugalijoje, Čekijoje, Prancuzijoje, Liuksem-burge, Kroatijoje, Kipre, Slovakijoje ir Italijoje magistro laipsnio sieke daugiau kaip trečdalis tretinio mokslostudentu.

2016 m. ES valstybese narese didžiausia santykine daktaro laipsnio siekiančiu tretinio mokslo studentu dalis– 8,8 proc. – buvo Liuksemburge (didesne dalis nustatyta Lichtenšteine (18,3 proc.)) – žr. 1 lentelę. Be šiupalyginti mažu šaliu, kitos pagal dydi dalys ES valstybese narese nustatytos Suomijoje (6,6 proc.), Čekijoje irVokietijoje (po 6,5 proc.), o iš 1 lenteleje nurodytu ne ES valstybiu nariu 8,3 proc.rodiklis nustatytas Šveicar-ijoje. Mažiausia doktoranturos studentu dalis, palyginti su visu tretinio mokslo studentu skaičiumi, ES buvoMaltoje (0,9 proc.) – joje aukštojo mokslo istaigos pradejo veiklą tik visai neseniai ir šiuo metu pletojamos (darmažesne dalis nustatyta Šiaures Makedonijoje (0,7 proc.)).

Vyru ir moteru dalyvavimas tretinio mokslo studijose2016 m. 54,1 proc. visu ES 28 tretinio mokslo studentu sudare moterys. Moteru dalis buvo šiek tiek didesnetarp magistro laipsnio siekiančiu tretinio mokslo studentu (57,1 pro.) ir truputi mažesne tarp bakalauro laipsniosiekiančiu ir trumpuju studiju kursus lankančiu studentu (atitinkamai po 53,2 proc. ir 52,1 proc.). Dauguma(52,2 proc.) doktorantu buvo vyrai.

2016 m. beveik trys penktadaliai visu tretinio mokslo studentu Švedijoje, Slovakijoje, Baltijos juros regionovalstybese narese ir Lenkijoje buvo moterys. Daugumą tretinio mokslo studentu moterys sudare ir visose kitoseES valstybese narese, išskyrus Graikiją (48,5 proc.) ir Vokietiją (48,2 proc.). Šveicarijoje, Turkijoje ir Licht-enšteine moterys taip pat sudare tretinio mokslo studentu mažumą.

Kalbant vien apie bakalauro laipsnio siekiančius studentus pažymetina, kad Graikija (47,8 proc. moteru) irVokietija (45,9 proc.) buvo vieninteles ES valstybes nares, kuriose studijuojančiu vyru 2016 m. buvo dau-giau nei moteru. Tokia padetis taip pat buvo Šveicarijoje, Turkijoje ir Lichtenšteine. Didžiausia moteru dalistarp bakalauro laipsnio siekiančiu studentu nustatyta Švedijoje (63,2 proc.). Tarp magistro laipsnio siekiančiustudentu moterys visose ES valstybese narese sudare daugumą, o Turkijoje ir Lichtenšteine – mažumą. Didži-ausia moteru dalis buvo Baltijos juros regiono valstybese narese, Lenkijoje, Kipre, Slovenijoje, Kroatijoje irSlovakijoje – šiose šalyse moterys sudare daugiau kaip 60 proc. visu magistro laipsnio siekiančiu studentu.

Kituose dviejuose tretinio mokslo lygmenyse, kuriuose studentu mažiau, padetis buvo ivairesne. Aštuonioseiš 22 valstybiu nariu, kuriu duomenu turima, trumpuju studiju kursuose dalyvavo daugiau vyru nei moteru irvyrai sudare didžiąją dali doktoranturos lygmens studentu puseje (14 iš 28) ES valstybiu nariu (kitoje pusejedauguma ju buvo moterys).

Tertiary education statistics/lt 2

1 lentele. Tretinio mokslo studentu skaičius pagal lygmeni ir lyti 2016 m.(tukst.)Šaltinis – Eu-rostatas (educ_uoe_enrt01)

Studiju sritys2016 m. ES 28 beveik trečdalis (32,0 proc.) visu tretinio mokslo studentu studijavo socialinius mokslus, žurnal-istiką, informacijos mokslus, verslą, administravimą arba teisę (pažymetina, kad i pateiktą informaciją itrauktiNyderlandu duomenys yra 2015 m.). Moterys šioje studiju srityje (anglu kalba) sudare 57,6 proc. visu studentu –žr. 1 lentelę. Antra pagal dažnumą sritis buvo inžinerijos, gamybos ir su statyba susijusios studijos – jas rinkosi15,7 proc. visu tretinio mokslo studentu. Šioje srityje beveik trys ketvirtadaliai (74,1 proc.) visu studentubuvo vyrai. Trečioji pagal dydi studiju sritis buvo sveikata ir gerove – jai teko 13,4 proc. visu tretinio mokslostudentu. Šioje srityje moterys sudare beveik tris ketvirtadalius (71,2 proc.) visu tretinio mokslo studentu. Išlikusiu 1 lenteleje nurodytu mokslo sričiu daugiausia moteru studijavo pedagogiką (šioje srityje moterys sudare78,0 proc. visu studentu), o meno ir humanitariniu mokslu srityje moterys sudare beveik du trečdalius (64,5proc.) visu studentu. O gamtos mokslu, matematikos, statistikos, informaciniu ir ryšiu technologiju sritysevyrai sudare 61,1 proc. visu tretinio mokslo studentu.

Tertiary education statistics/lt 3

1 grafikas. ES 28 tretinio mokslo studentu pasiskirstymas pagal sriti ir lyti 2016 m.(proc.)Šaltinis– Eurostatas (educ_uoe_enrt03)

Absolventai2016 m. ES 28 tretinio mokslo istaigas baige apie 4,7 mln. studentu. Pažymetina, kad šis skaičius yra grindžia-mas naujausia turima kiekvienos ES valstybes nares informacija (Nyderlandu – 2015 m.). 2016 m. daugiausiatretinio mokslo absolventu buvo Prancuzijoje (773 tukst.) ir Jungtineje Karalysteje (754 tukst.), kuri šiek tiekpirmavo prieš Vokietiją (557 tukst.; pažymetina, kad i nurodytus skaičius neitraukiami profesiniu akademijuabsolventai) ir Lenkiją (488 tukst.). Taip pat pažymetina, kad palyginti didelis absolventu skaičius JungtinejeKaralysteje ir Prancuzijoje bent iš dalies gali buti susijęs su trumpesne vidutine studiju trukme, pavyzdžiui,Prancuzijoje proporcine trumpuju studiju kursus lankiusiu tretinio mokslo studentu dalis buvo didžiausia išvisu ES valstybiu nariu.

Tertiary education statistics/lt 4

2 lentele. Tretinio mokslo absolventu skaičius pagal sriti 2016 m.(tukst.)Šaltinis – Eurostatas(educ_uoe_grad02)

Išanalizavus 2016 m. ES 28 absolventu skaičius pagal mokslo sritis (Nyderlandu duomenys – 2015 m.) matyti,kad daugiau nei trečdalis (34,1 proc.) visu tretinio mokslo studentu baige socialinius mokslus, žurnalistiką, infor-macijos mokslus, verslą, administravimą arba teisę. Ši dalis buvo didesne už atitinkamą 2016 m. šioje srityje visdar studijavusiu tretinio mokslo studentu dali (32,0 proc.) – todel galima speti, kad pastaraisiais metais pagalšio tipo studijas pradejo studijuoti mažiau studentu arba kad padaugejo studiju nebaigusiu studentu ar pailgejovidutine kursu trukme kitose srityse. Panaši padetis pastebeta sveikatos ir geroves srityje (joje absolventu buvo13,7 proc., o tretinio mokslo studentu – 13,4 proc.), taip pat pedagogikos studiju (9,0 proc. absolventu, paly-ginti su 7,4 proc. studentu) ir paslaugu srityje (3,7 proc. absolventu, palyginti su 3,5 proc. studentu). Kitokiapadetis pastebeta kitose mokslo srityse: inžinerijos, gamybos ir statybos studiju srityje (14,8 proc. absolventuir 15,7 proc. studentu), gamtos mokslu, matematikos, statistikos, informaciniu ir ryšiu technologiju studijusrityje (11,0 proc. absolventu ir 12,3 proc. studentu), meno ir humanitariniu mokslu studiju srityje (11,0 proc.absolventu ir 12,2 proc. studentu) bei žemes ukio, miškininkystes, žuvininkystes ir veterinarijos studiju sričiu(1,7 proc. absolventu ir 1,9 proc. studentu).

Tertiary education statistics/lt 5

3 lentele. Tretinio mokslo absolventu pasiskirstymas pagal sriti 2016 m.(proc.)Šaltinis – Eu-rostatas (educ_uoe_grad02)

ES valstybese narese išskirtinos kelios sritys, kuriu studijas, palyginti su ES vidurkiu, 2016 m. baige itin didelearba itin maža tretinio mokslo studentu dalis. Socialiniu mokslu, žurnalistikos, informacijos mokslu, verslo, ad-ministravimo arba teises studiju absolventu dalis buvo palyginti nedidele Suomijoje ir Ispanijoje; šiose šalyse ji2016 m. sudare šiek tiek daugiau nei ketvirtadali visu absolventu – daug didesne ji užregistruota Liuksemburge(51,7 proc. visu absolventu) ir Bulgarijoje (49,0 proc.). Panašiai išanalizavus inžinerijos, gamybos ir statybosstudiju duomenis matyti, kad palyginti maža šios srities absolventu dalis buvo Liuksemburge, Nyderlanduose(2015 m. duomenys), Maltoje ir Jungtineje Karalysteje, bet palyginti didele – Austrijoje (20,5 proc.), Portu-galijoje (21,3 proc.) ir ypač Vokietijoje (22,0 proc.). Gamtos mokslu, matematikos, statistikos, informaciniuir ryšiu technologiju srities absolventu dalis buvo palyginti maža Belgijoje, Kipre, Lietuvoje ir Bulgarijoje, oitin didele – Vokietijoje (14,0 proc.), Airijoje (15,0 proc.) ir Jungtineje Karalysteje (17,2 proc.). Sveikatos irgeroves srities absolventu dalis buvo palyginti maža Liuksemburge, Bulgarijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Kipre,bet palyginti didele – Suomijoje (19,7 proc.), Danijoje (20,3 proc.), Švedijoje (22,2 proc.) ir ypač – Belgijoje(26,5 proc.). Pedagogikos srities absolventu santykine dalis buvo palyginti maža Italijoje, Prancuzijoje ir Ru-munijoje, o itin didele – Ispanijoje (16,5 proc.), Vengrijoje (16,6 proc.), Kipre (17,0 proc.) ir Maltoje (18,0 proc.).

2016 m. ES 28 beveik trys penktadaliai (57,6 proc.) visu absolventu buvo moterys. Išanalizavus ES 28programu krypčiu duomenis (i juos itraukti 2015 m. Nyderlandu duomenys) paaiškejo, kad ši dalis buvo šiektiek didesne (60,7 proc.) socialiniu mokslu, žurnalistikos, informacijos mokslu, verslo, administravimo ir teisessrityje, sieke daugiau nei du trečdalius meno ir humanitariniu mokslu srityje (66,9 proc.), beveik tris ketvir-tadalius sveikatos ir geroves srityje (73,9 proc.), o didžiausia – daugiau nei keturi penktadaliai – (80,4 proc.)

Tertiary education statistics/lt 6

buvo pedagogikos srityje (žr. 2 grafiką). Absolventai vyrai sudare beveik tris penktadalius (57,5 proc.) visugamtos mokslu, matematikos, statistikos, informaciniu ir ryšiu technologiju studiju absolventu ir beveik trisketvirtadalius (72,3 proc.) visu inžinerijos, gamybos ir statybos studiju absolventu. Dviejose mažesnese srityse– žemes ukio, miškininkystes, žuvininkystes ir veterinarijos srityje ir paslaugu srityje – absolventu vyru ir moteruskaičius buvo beveik vienodas.

2 grafikas. ES 28 tretinio mokslo absolventu pasiskirstymas pagal sriti ir lyti 2016m.(proc.)Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_grad02)

Vertinant pagal santyki su visu 20–29 metu amžiaus gyventoju skaičiumi, gamtos mokslu, matematikos, statis-tikos, informaciniu ir ryšiu technologiju tretinio mokslo studiju absolventu skaičius pastaraisiais metais padidejo.3 grafike matyti 2016 m. absolventu vyru ir moteru skaičiaus skirtumas šiose srityse – ES 28 absolventu vyrubeveik dukart daugiau nei moteru. Gamtos mokslu, matematikos, statistikos, informaciniu ir ryšiu technologijuabsolventu vyru ir moteru skaičiaus skirtumas (pagal santyki su gyventoju skaičiumi) ryškiausias buvo Austrijoje– šiose šalyse absolventu vyru skaičius buvo 2,7 karto didesnis už moteru skaičiu; palyginti dideli skirtumai taippat užregistruoti Belgijoje, Suomijoje, Nyderlanduose (2015 m. duomenys), Maltoje, Liuksemburge, Airijoje irVokietijoje. Tačiau Kipre, Rumunijoje ir Lenkijoje gamtos mokslu, matematikos, statistikos, informaciniu irryšiu technologiju studiju absolventu vyru skaičius (pagal santyki su gyventoju skaičiumi) buvo mažiau nei 40proc. didesnis už moteru skaičiu.

Tertiary education statistics/lt 7

3 grafikas. Tretini mokslą gamtos mokslu, matematikos, naudojimosi kompiuteriu, inžinerijos,gamybos ir statybos srityse baigusiu studentu skaičius 2016 m.(skaičius tukstančiui 20–29 metuamžiaus gyventoju)Šaltinis – Eurostatas (educ_grad04)

Destytoju, studentu ir akademiniu darbuotoju skaiciaus santykis2016 m. (Danijos ir Airijos duomenys – 2015 m.) ES 28 tretinio mokslo istaigose deste 1,5 mln. asmenu – žr.4 lentelę. Iš ju nedidele mažuma – apie 100 tukst. – deste trumpuju tretinio mokslo studiju kursus. Daugiaukaip ketvirtadalis (27,1 proc.) ES 28 tretinio mokslo destytoju deste Vokietijoje, o po šiek tiek daugiau neidešimtadali – Ispanijoje (11,1 proc.) ir Jungtineje Karalysteje (10,2 proc.).

Tertiary education statistics/lt 8

4 lentele. Tretinio mokslo destytojai pagal lygmeni ir lyti 2016 m.(tukst.)Šaltinis – Eurostatas(educ_uoe_perp01)

Kitaip nei pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokymo istaigose, kuriose daugiausia moke moterys, daugumątretinio mokslo destytoju sudare vyrai. 2016 m. beveik tris penktadalius (57,4 proc.) ES 28 tretinio mokslodestytoju sudare vyrai. Ši dalis sudare beveik du trečdalius Graikijoje (66,2 proc.) ir taip pat viršijo 60 proc.Liuksemburge, Maltoje, Italijoje, Čekijoje ir Vokietijoje. Tačiau Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje didžiąją tre-tinio mokslo destytoju dali sudare moterys (atitinkamai po 51,7 proc., 55,3 proc. ir 56,5 proc.).

2016 m. studentu ir akademiniu darbuotoju skaičiaus santykis ES 28 tretinio mokslo istaigose buvo vidutiniškai15,0. Didžiausias studentu ir darbuotoju skaičiaus santykis iš ES valstybiu nariu užregistruotas Graikijoje(39,6), o daugiau kaip 20 studentu vienam darbuotojui santykis taip pat buvo nustatytas Belgijoje ir Italijoje.Liuksemburge (7,6 studentu vienam darbuotojui) ir Maltoje (9,7) studentu ir darbuotoju skaičiaus santykisbuvo vienaženklis. Palyginti mažas jis taip pat buvo Švedijoje ir Danijoje (2015 m. duomenys).

Tertiary education statistics/lt 9

5 lentele. Tretinio mokslo studentu ir akademiniu darbuotoju skaičiaus santykis 2016 m.(studentuskaičius vienam akademiniam darbuotojui)Šaltinis – Eurostatas (educ_uoe_perp04)

FinansavimasTurima 27 ES valstybiu nariu duomenu apie viešąsias išlaidas tretiniam mokslui pagal santyki su bendruojuvidaus produktu (BVP) (žr. 4 grafiką). 2015 m. šis santykis sieke nuo 0,5 proc. Liuksemburge ir 0,7 proc.Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Graikijoje iki 1,8 proc. Austrijoje ir 1,9 proc. Švedijoje ir Suomijoje, odidžiausias buvo 2,4 proc. Danijoje (2014 m. duomenys). ES 28 vidurkis buvo 1,2 proc.

Tertiary education statistics/lt 10

4 grafikas. Viešosios išlaidos tretiniam mokslui pagal santyki su BVP 2015 m.(proc.)Šaltinis –Eurostatas (educ_uoe_fine06)

Pagrindiniai duomenys: lenteles ir grafikai• Tretinio mokslo statistika. Lenteles ir grafikai (anglu kalba)

Duomenu šaltiniai

Šaltinis

Tarptautiniu statistiniu švietimo duomenu standartus nustato trys tarptautines organizacijos:

• Jungtiniu Tautu švietimo, mokslo ir kulturos organizacijos (UNESCO) statistikos institutas (UIS);

• Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija (EBPO) ;

ES statistikos tarnyba * Eurostatas .

Šio straipsnio duomenu šaltinis – bendras UNESCO, EBPO ir Eurostato (UEE) švietimo statistiniu duomenurinkinys . Juo grindžiama Eurostato švietimo statistiniu duomenu baze. Rengdamas ši bendrą duomenu rinkiniEurostatas taip pat renka duomenis apie priemimą i mokslo istaigas regionuose ir užsienio kalbu mokymąsi.

2008 m. balandžio 23 d. Reglamente Nr. 452/2008 nustatytas teisinis ES švietimo ir mokymosi visą gyvenimąstatistikos rengimo ir pletotes pagrindas. Priimti du su švietimo ir mokymo duomenu rinkimu susiję Europoskomisijos reglamentai. Pirmasis – 2011 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 88/2011 – susijęs su2010–2011 ir 2011–2012 mokslo metu duomenimis, o antrasis – 2013 m. rugsejo 23 d. Komisijos reglamentas(ES) Nr. 912/2013 – su 2012–2013 ir velesniais mokslo metais.

Daugiau informacijos apie bendrą duomenu rinkini pateikta straipsnyje apie UEE metodiką .

Tertiary education statistics/lt 11

Klasifikavimas

Tarptautine švietimo statistika grindžiama Tarptautiniu standartizuotu švietimo klasifikatoriumi (ISCED) ,kuriuo aprašomi ivairus švietimo lygmenys. Pirmąkart ji UNESCO parenge 1976 m. ir persvarste 1997 m.,o dar kartą – 2011 m. Pagal ISCED 2011 (anglu kalba) išskiriami devyni švietimo lygmenys: ikimokyklinisugdymas (0 lygmuo); pradinis ugdymas (1 lygmuo); pagrindinis ugdymas (2 lygmuo); vidurinis ugdymas (3lygmuo); profesinis mokymas turint vidurini išsilavinimą (4 lygmuo); trumpas tretinis išsilavinimas (5 lygmuo);bakalauro ar lygiavertes studijos (6 lygmuo); magistranturos ar lygiavertes studijos (7 lygmuo); doktoranturosar lygiavertes studijos (8 lygmuo). Pirmieji ISCED 2011 grindžiami rezultatai buvo paskelbti 2015 m. Pirmi-ausia pateikti 2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenys apie studentus bei destytojus ir 2012 m. ataskaitiniolaikotarpio duomenys apie išlaidas. Šiuo klasifikatoriumi grindžiama visa šiame straipsnyje pateikta statistineinformacija.

Tretinis mokymas vykdomas po vidurinio ugdymo, suteikiant galimybę mokytis specializuotose srityse. Tretinimokymą sudaro ne tik paprastai akademiniu laikomas mokymas, bet ir išsamesnis profesinis mokymas. Tretiniolygmens programu turinys yra sudetingesnis ir išsamesnis nei žemesniaisiais ISCED lygmenimis. Viena iš butinutretinio mokslo sąlygu – sekmingai baigti kurią nors iš ISCED 3 lygmens programu, kuria tiesiogiai suteikiamateise mokytis pagal pirmąsias tretinio mokslo programas (ši teise taip pat gali buti suteikiama baigus ISCED4 lygmens programas). Be kvalifikacijos reikalavimu, priemimas i šiu lygmenu programas gali priklausyti nuopasirinkto dalyko ir (arba) gautu pažymiu. Be to, gali prireikti dalyvauti stojamuosiuose egzaminuose ir juossekmingai išlaikyti.

Pagal tretinio mokslo programas suteikiamos kvalifikacijos paprastai pasižymi aiškia hierarchija. Vis deltoperejimas iš vienos tretinio lygmens programos i kitą ne visada aiškiai atskirtas: gali buti imanoma derinti pro-gramas ir perkelti kreditus iš vienos programos i kitą. Kai kuriais atvejais anksčiau baigtu mokymo programukreditai taip pat gali buti iskaitomi studijuojant pagal aukštesnio ISCED lygmens programas. Tačiau, norintstudijuoti ISCED 8 lygmeniu, paprastai reikalaujama buti sekmingai baigus ISCED 7 lygmeni.

ISCED 1997 ir ISCED 2011 taip pat buvo aprašytos švietimo ir mokymo sritys, bet veliau juos pakeite ISCED-F2013 klasifikatorius (anglu kalba). Iki 2015 m. Eurostato duomenys pagal mokslo sritis klasifikuoti remiantisISCED 1997 (mokymo sričiu atžvilgiu jis yra toks pat kaip ISCED 2011). 2016 m. ir velesni duomenys yra (irbus) klasifikuojami pagal ISCED-F 2013. Plačios mokymo sričiu grupes pagal ISCED 1997 yra šios: bendrosiosprogramos; švietimas; menas ir humanitariniai mokslai; socialiniai mokslai, verslas ir teise; gamtos mokslai,matematika ir kompiuteriu naudojimas; inžinerija, gamyba ir statyba; žemes ukis ir veterinarija; sveikata irgerove; paslaugos.

Pagrindines sąvokos

Tretinio mokslo studentu ir akademiniu darbuotoju skaičiaus santykis apskaičiuojamas dalijant studentu skaičiuvisos darbo dienos ekvivalentais iš akademiniu darbuotoju skaičiaus visos darbo dienos ekvivalentais. Šis san-tykis neturetu buti painiojamas su vidutiniu klasiu (grupiu) dydžiu, reiškiančiu studentu skaičiu tam tikramekurse arba auditorijoje.

Šio straipsnio lentelese taikomas šis sutartinis žymejimas:

Vertekursyvu duomenu verte yra prognozuojama, preliminari arbaivertinta, todel gali kisti;

: vertes nera, ji konfidenciali arba nepatikima.

– netaikoma.

AplinkybesBolonijos procesas

Nuo tada, kai pradetas Bolonijos procesas (žr. straipsni Education and training statistics introduced ) (anglukalba), aukštojo mokslo sistemos labai pletesi, taip pat pertvarkyti ir mokslo laipsniai ir kokybes užtikrinimo

Tertiary education statistics/lt 12

sistemos. Vis delto finansu ir ekonomikos krize ir paveike aukštąji mokslą: kai kurios ES valstybes nares i jiinvestavo daugiau, o kitos savo tretinio mokslo išlaidas smarkiai sumažino. 2018 m. Švietimo, garso ir vaizdobei kulturos vykdomoji istaiga (anglu kalba) paskelbe Bolonijos proceso igyvendinimo apžvalgą „The EuropeanHigher Education Area in 2018: Bologna Process Implementation Report“ (anglu kalba).

Igyvendinant Bolonijos procesą paskatintos kelios reformos, kuriomis siekiama padidinti Europos aukštojo mok-slo suderinamumą, palyginamumą, konkurencingumą ir patrauklumą studentams, tačiau tai tik viena iš platesniomasto pastangu aukštojo mokslo srityje krypčiu. Siekdamos tarpusavyje susieti Bolonijos procesą ir Kopenhagosprocesą (del glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje ), Europos Komisijair ES valstybes nares sukure Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikaciju sąrangą (EKS) (anglu kalba).

„Europa 2020“ ir „ET 2020“ lyginamieji standartai

Aukštojo mokslo institucijos yra labai svarbios partneres igyvendinant ES strategiją, kuria siekiama skatintiir palaikyti ekonomikos augimą: Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“nustatytas tikslas, kad iki 2020 m. 40 proc. 30–34 metu amžiaus gyventoju Europos Sąjungoje butu baigęaukštąji mokslą. Visu lygiu švietimo ir mokymo sistemu rezultatu gerinimas ir dalyvavimo tretinio mokslo sis-temoje didinimas taip pat yra vienas iš integruotu ekonomikos ir užimtumo gairiu , persvarstytu igyvendinantstrategiją „Europa 2020“, tikslu.

2009 m. gegužes men. Taryba prieme Atnaujintą Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityjestrategini pagrindą (vadinamąją „ET 2020“). Joje nustatyti keturi strateginiai švietimo ir mokymo ES tik-slai:

• mokymąsi visą gyvenimą ir judumą paversti tikrove;

• gerinti švietimo ir mokymo kokybę bei veiksmingumą;

• skatinti vienodas galimybes, socialinę sanglaudą ir aktyvu pilietiškumą; ir

• stiprinti kurybiškumo ir naujoviu, iskaitant verslumą, aspektus visais švietimo ir mokymo lygmenimis.

Strategijoje nustatyti keli iki 2020 m. pasiektini lyginamieji standartai, iskaitant pirmiau nurodytą tikslą, kadtretini išsilavinimą igijusiu 30–34 metu amžiaus gyventoju dalis sudarytu bent 40 proc. 2011 m. lapkričio men.Taryba prieme dar du besimokančiuju judumo lyginamuosius standartus. Pirmuoju iš ju nustatomas 2020 m.tikslas, pagal kuri vidutiniškai bent 20 proc. ES 28 aukštojo mokslo istaigu absolventu turetu buti užsienyjepraleidę su aukštuoju mokslu susijusiu studiju ar mokymosi laikotarpi (iskaitant stažuotes), kuris atitiktu nemažiau kaip 15 Europos kreditu perkelimo sistemos (ECTS) (anglu kalba) kreditu arba kurio trukme butu netrumpesne kaip trys menesiai. 2012 m. gegužes men. priimtas dar vienas isidarbinimo galimybiu lyginamasisstandartas: kad iki 2020 m. ES 28 dirbančiu 20–34 metu amžiaus absolventu, palikusiu švietimo ir mokymosistemą ne anksčiau kaip likus trejiems metams iki ataskaitiniu metu, dalis turetu siekti bent 82 proc.

„Erasmus+“

Programa „Erasmus“ – daugiau nei ketvirti šimtmečio igyvendinta viena iš žinomiausiu Europos programu. 2014m. ją pakeite Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa , vadinamoji programa „Erasmus+“ .Aukštojo mokslo srityje pagal programą „Erasmus+“ studentams ir akademiniams darbuotojams suteikiamagalimybe ugdyti savo gebejimus ir gerinti isidarbinimo galimybes. Studentai gali studijuoti užsienyje iki 12menesiu (kiekvienoje tretinio mokymo pakopoje). 2014–2020 m. laikotarpiu programoje „Erasmus+“ turetu da-lyvauti daugiau kaip du milijonai aukštojo mokslo studentu, iskaitant apie 25 tukst. jungtiniu magistranturosstudiju programu studentu.

2018 m. gegužes men. Europos Komisija prieme pasiulymus del 2021–2027 m. programos „Erasmus“, dukartus padidindama biudžetą (iki 30 mlrd. EUR). Tikimasi, kad tai pades itraukti i programą 12 mln. dalyviu.

Kiti straipsniai• Education and training in the EU — facts and figures (anglu kalba)

Tertiary education statistics/lt 13

• Being young in Europe today — education (anglu kalba)

• The EU in the world — education and training (anglu kalba)

Leidiniai• The EU has almost reached its target for share of persons aged 30 to 34 with tertiary education , 2018 m.

balandžio men. pranešimas spaudai (anglu kalba)

• Key data on education in Europe 2012 (anglu kalba)

• The European higher education area in 2018: Bologna process Implementation report (anglu kalba)

Pagrindines lenteles• Education and training (t_educ) (anglu kalba)

Duomenu baze• Education and training (educ) (anglu kalba), žr.

Participation in education and training (educ_part)

Education personnel (educ_uoe_per)

Education finance (educ_uoe_fin)

• Education and training (anglu kalba)

• Youth (anglu kalba)

MetodikaMetaduomenys

• Education administrative data from 2013 onwards (ISCED 2011) (ESMS metaduomenu rinkmena —educ_uoe_enr_esms) (anglu kalba)

Vadovai ir kita metodine informacija

• Classification of learning activities — Manual (anglu kalba)

• Further methodological information on educational attainment (anglu kalba)

• ISCED 2011 operational manual — Guidelines for classifying national education programmes and relatedqualifications (anglu kalba)

• UOE data collection on formal education — Manual on concepts, definitions and classifications, 2014(anglu kalba)

Teises aktai• UEE – 2008 m. balandžio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 452/2008 del švietimo ir mokymosi visą gyvenimą

statistikos rengimo ir pletotes

• Nuo 2012–2013 m. mokslo metu – 2013 m. rugsejo 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 912/2013 delšvietimo ir mokymo sistemu statistikos

• 2010–2011 ir 2011–2012 mokslo metai – 2011 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 88/2011del švietimo ir mokymo sistemu statistikos

Tertiary education statistics/lt 14

Kitos nuorodos• European Commission — Education and training monitor, 2018 (anglu kalba)

• Europos Komisija. Švietimas ir mokymas. Bolonijos procesas

• Europos Komisija. Švietimas ir mokymas. Aukštojo mokslo politika

• Europos Komisija. Švietimas ir mokymas. Strategine švietimo ir mokymo programa

• Europos Komisija. Programos. „Erasmus+“

• Tinklas „Eurydice“. Europos švietimo informacijos tinklas (anglu kalba)

• OECD — Skills beyond school (anglu. k.)

• OECD — Thematic review of tertiary education (anglu. k.)

• UNESCO — Higher education (anglu kalba)

Šis straipsnis internete https: // ec. europa. eu/ eurostat/ statistics-explained/ index. php/ Tertiary_education_ statistics/ lt

Tertiary education statistics/lt 15