Ūkininkų žinios

• Lietuviškų česnakų nusipirk-ti galima turguose, o prekybos centruose puikuojasi tik išvaizdūs kiniški.

• Birželio 15-ąją pasibaigus pasėlių deklaravimui nustatytam laikui, atsirado tokių, kurie, pri-sijungę prie duomenų bazės ir radę laisvus žemės plotelius, juos deklaravo kaip savo.

Moters pasaulis

• Žmonių dėkingumas, nuo-širdžios šypsenos atsveria visus sunkumus, su kuriais susiduria Aukštadvario (Trakų r.) seniūnė.

• Patekusios į keblią situaciją, pasitelkiame iškalbą, tačiau kiek-vienoje situacijoje mūsų jausmus ir nuotaikas išduoda kūno kalba.

2011 m. lapkričio 23 d., trečiadienis • Nr. 93 (9112) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Šveicarijos ir Prancūzijos bendrovės, beveik prisiteisusios iš kailių karaliene tituluojamos Nijolės Veličkienės milijoninę skolą, įtariamos pačios klastojusios kai kuriuos dokumentus.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Apie tai – 8 p.

Jei Generalinė prokuratūra nustatytų sąskaitų klastojimo faktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas atsigręžtų prieš abi užsienio kompanijas, o bu-vusi kailių karalienė būtų visiškai išteisinta. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Žemės ūkio atliekų tvarkymo sis-temoje vis dar daug neaiškumų. Pes-ticidų gamintojai nurodo, kad jų pro-duktų tarą būtina sunaikinti prieš tai

ją išplovus. Pavojingų atliekų tvar-kytojai stebisi, kad šias atliekas leis-ta surinkti neturintiesiems leidimo tvarkyti toksiškas šiukšles. Jos pa-tenka pas antrinių žaliavų surinkėjus ir keliauja pas perdirbėjus.

Nukelta į 3 p.

Specialistai perspėja apie įstatymo spragas – toksiškos augalų apsaugos pakuotės šalyje renkamos kaip antrinė žaliava.

Ekobomba ar tinkama žaliava perdirbimui?

Miglota nacionalizuoto banko ateitis

Šiandien Vyriausybei bus pateikta išsami ataskaita apie padėtį nacionalizuotame banke „Snoras“ ir pasiūlytas šio banko restruktūrizavimo būdas.

Atlikus tyrimą, chemikalų likučių rasta ir po kruopštaus plovimo. Akivaiz-du, kad toksinių medžiagų niekaip neįmanoma išskalauti.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Apie tai – 4 p.

Ore pakibo 15 milijonų litų skola

Europoje gauti heroino vis sunkiau

Kas valandą ES miršta nar-komanas, o per metus – apie 20 tūkst. Naujausia statistika gali paguosti nebent tuo, kad suma-žėjo heroino vartojimas.

2 2011 m. lapkričio 23 d. • Nr. 93 (9112)Valstiečių laikraštis

Atsiskaitymo už žemės ūkio pro-dukciją įstatyme siūloma nustatyti, kad reikės atsiskaityti ne ilgiau kaip per 60 dienų. Tokią įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregis-travęs Seimo narys Remigijus Žemai-taitis mano, kad ji apsaugos žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdir-bėjų fi nansinius interesus.

Jis tikisi, kad daugiau žemės ūkio produkcijos gamintojų bus suintere-suoti savo produkciją parduoti Lie-tuvos supirkėjams. Šiuo metu Atsis-kaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnyje galioja nuos-tata, kad jei Vyriausybė nenustato atsiskaitymo terminų, jie nustatomi šalių susitarimu žemės ūkio produk-

cijos pirkimo ir pardavimo sutartyse. „Toks teisinis reglamentavimas lėmė, jog supirkėjai delsia atlikti mokėjimus už supirktą žemės ūkio produkciją, iš-sisukinėja nuo delspinigių, dirbtinai kelia problemas dėl tiekiamos pro-dukcijos kokybės, kad tik kuo vėliau galėtų atsiskaityti“, – sako pataisą ini-cijavęs R. Žemaitaitis. Jis taip pat tei-gia, kad šių metų vasario mėnesį Eu-ropos Parlamentas priėmė direktyvą, kurios pagrindu nacionalinėje teisėje tiek Lietuva, tiek kitos Europos Są-jungos valstybės iki 2013 m. pavasa-rio privalo įtvirtinti reikalavimus dėl konkrečių atsiskaitymų ir mokėjimų terminų.

R.Žemaitaičio nuomone, teikiamo įstatymo projekto priėmimas būtų vienas iš šios rezoliucijos įgyvendi-nimo etapų.

VL, Eltos inf.

Aktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Didelį rezonansą sukėlusi sko-los išieškojimo iš verslininkės Ni-jolės Veličkienės byla gali baigtis visiškai kitaip, nei vylėsi ją kre-ditavusios Prancūzijos bendrovė „Compagnie Industrielle de Pel-leteries C.A.“ ir Šveicarijos įmo-nė „Mayer & Cie AG“. Įtariama, kad viena įmonė galbūt klastojo sąskaitas.

Laukia prokurorų išvadų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kol kas nededa taško byloje, kurioje iki tol dviejų instancijų teis-mai įpareigojo N.Veličkienę grąžinti dviem užsienio kompanijoms apie 15 mln. Lt skolą su palūkanomis.

Ši skola susidarė 1999 m., kai in-dividualiąją įmonę „Nijolė“ turėjusi verslininkė pasiskolino iš „Compa-gnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ ir „Mayer & Cie AG“ apie 900 tūkst. JAV dolerių.

Nors Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, LAT lū-kuriuoja Generalinės prokuratūros išvadų.

Paaiškėjo, kad „Compagnie Indus-trielle de Pelleteries C.A.“ apie 1998 m. galbūt klastojo sąskaitas, pagal ku-rias N.Veličkienė esą atsiskaitydavo už patiektas kailių žaliavas.

Dėl šio fakto Generalinė proku-ratūra dar liepos mėnesį pradėjo iki-teisminį tyrimą, nors iki tol Vilniaus apygardos prokuratūra net du kar-tus buvo atmetusi N.Veličkienės pra-šymus ištirti dokumentų klastojimo faktus.

Prokurorų atsisakymus imtis tyri-mų N.Veličkienė įvertino 100 tūkst. litų neturtine žala. Šią žalą ji mėgins prisiteisti iš valstybės.

Milijonus siekianti skolos byla Lietuvos teismuose nagrinėjama nuo 2003 m., bet gali būti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ją įpareigos nagrinėti iš naujo.

Nepalankūs teismų sprendimai

Byla didelį atgarsį visuomenėje sukėlė todėl, kad jos pagrindinė vei-kėja – anksčiau iš solidžių žurnalų puslapių retai kada pasitraukdavusi turtinga moteris.

Dviejų instancijų teismai iš N.Veličkienės ir jos bendrovės UAB „Vobekra“ priteisė „Compagnie In-dustrielle de Pelleteries C.A.“ naudai 445 tūkst. JAV dolerių (1,13 mln. Lt) skolos bei 76 tūkst. JAV dolerių (194 tūkst. Lt) palūkanų.

Savo ruožtu Šveicarijos įmonei „Mayer & Cie AG“, kuri „Nijolei ir partneriams“ 1998–2002 m. pa-tiekė aukcionuose įsigytus kailius,

teismas nurodė grąžinti 4,77 mln. JAV dolerių (12 mln. Lt) skolos ir 600 tūkst. JAV dolerių (1,5 mln. Lt) palūkanų.

Bendra priteista skola su palūka-nomis, slegianti N.Veličkienės pečius, siekia beveik 15 mln. litų.

Užsienio kompanijų interesams atstovaujantys advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Va-liūnas ir partneriai“ teisininkai Vi-

toldas Kumpa ir Rytis Paukštė teigia, kad verslininkė visais būdais mėgina išvengti atsakomybės.

Sąskaitas teikė neegzistuojančiai įmonei?

„Mes jau turime teismo vykdo-muosius raštus, bet kol neišnagrinė-tas N.Veličkienės kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, jų

vykdymas sustabdytas“, – paaiškino V.Kumpa, atstovaujantis Prancūzijos kompanijos „Compagnie Industrielle de Pelleteries C.A.“ interesams.

Civilinėje byloje N.Veličkienei atstovavusi gynėja Danutė Puziraus-kienė net neabejoja, kad prancūzų pateiktos sąskaitos UAB „Nijolei ir partneriams“ buvo klastojamos, nes 1998 m. UAB „Nijolė ir partneriai“ dar neegzistavo.

„Iš kur prancūzams žinoti, kad po poros metų veiks kažkokia UAB „Nijolė ir partneriai“, nes būtent šiai UAB buvo išrašytos sąskaitos, o ne individualiajai įmonei „Nijolė“, – sakė D.Puzirauskienė.

V.Kumpa atmeta bet kokius jo klientui mestus įtarimus. „Be to, tai nieko bendra neturi su skola, priteis-ta pagal kitas sąskaitas“, – akcentavo V.Kumpa. Jis tikino, kad apskritai net nebūtų įmanoma sužinoti, ar sąskai-tos buvo klastojamos, ar nebuvo.

„Mano klientas pardavė Prancūzi-jos įmonę kitam asmeniui, tai kaip jūs įsivaizduojate, kaip naujasis savinin-kas žinos apie kažkokias sąskaitas. Aš net nedrįsiu paklausti kliento apie tas sąskaitas, nes neaišku, ką jis pagalvos apie mane“, – sakė V.Kumpa.

Jo teigimu, nėra prasmės aiškin-tis, ar sąskaitos buvo klastojamos. „Juk prokurorai du kartus atmetė jos (N.Veličkienės) prašymus, nes neį-žvelgė pagrindo, kodėl reikėtų tirti“, – tikino pašnekovas.

Tiesa, jis nėra tikras dėl LAT sprendimo, ar pastarasis bus palankus jo klientui. „Pas mus ką nors progno-zuoti labai sunku“, – teigė V.Kumpa.

Šveicarijos įmonės „Mayer & Cie AG“ advokatas R.Paukštė irgi svars-to, ar jo klientui pavyks atgauti skolas. „Teisinė bylos baigtis nėra tolygi tam, ar pavyks tą sprendimą įgyvendinti“, – sakė R.Paukštė.

Atsakomybę siekia primesti šeimai

Šiek tiek keistai nuskambėjo V.Kumpos žodžiai, kad N.Veličkienės

gynėjai iki šiol nekėlė jokių klausimų dėl dokumentų klastojimo, tarsi tokią teisę verslininkė buvo praradusi.

„Tos sąskaitos, apie kurias kalba N.Veličkienė, nebuvo suklastotos ir visos jos netgi apmokėtos prieš 13 metų“, – tikino Prancūzijos bendro-vei atstovaujantis V.Kumpa. Pasak jo, kailius „Nijolė ir partneriai“ visuomet pirkdavo kreditan ir egzistuoja rašyti-niai pasižadėjimai skolą grąžinti.

„Mano klientas 1998 m. iš banko pasiskolino 600 tūkst. JAV dolerių ir juos davęs N.Veličkienei tikėjosi, kad ji per mėnesį grąžins, bet per 5 metus iš jų grąžino tik 150 tūkst. dolerių“, – pasakojo V.Kumpa.

Individualiąją įmonę N.Veličkienė reorganizavo į UAB „Nijolė ir partne-riai“, o vėliau į UAB „Vobekra“. Taigi net jei LAT sprendimas bus palankus užsienio kompanijoms, jos gali neat-gauti pinigų. UAB „Vobekra“ faktiš-kai neturi jokio turto.

Turto neturi ir N.Veličkienė, kuri teismams pristatė pažymas, kad yra socialiai remtina. Vien todėl jai ne-reikėjo sumokėti 30 tūkst. Lt žymi-nio mokesčio skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Paklaustas, kam konkrečiai pran-cūzai ir šveicarai skolino pinigus – N.Veličkienei ar juridiniam asme-niui, V.Kumpa neatsakė.

„Ten sunku suprasti, kas siuntė pi-nigus, o kam skolino. Tai žinote, ten buvo N.Veličkienės šeimos verslas“, – kalbėjo V.Kumpa.

Siekia nukentėjusiosios statuso

V.Kumpos žodžius neigia kitas N.Veličkienės gynėjas, buvęs Gene-ralinės prokuratūros vienas vadovų Algimantas Kliunka.

„Verslininkė visuomet abejojo sąs-kaitų tikrumu, bet prokurorai vis at-sisakydavo pradėti tyrimą. Iš tos me-džiagos, kiek turime, galima daryti prielaidą, kad dokumentai ne šiaip sau buvo galbūt klastojami, – sakė A.Kliunka. – Čia įžvelgiu net suk-čiavimo požymių.“

Jei ikiteisminiame tyrime Genera-linė prokuratūra N.Veličkienę pripa-žins nukentėjusiąja, jis galės tyrimui pateikti visus įrodymus, kuriuos turi.

Advokatė D.Puzirauskienė nea-bejoja, kad tiek ši civilinė byla, tiek ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo yra perspektyvūs.

Vadinasi, jei Generalinė proku-ratūra nustatytų sąskaitų klastojimo faktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdiktas atsigręžtų prieš abi užsienio kompanijas, o buvusi kailių karalienė būtų visiškai išteisinta.

Ši rezonansinė byla apima jau apie 50 tomų.

Su pačia N.Veličkiene „Valstiečių laikraščiui“ susisiekti nepavyko. Mo-ters mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas.

„Verslininkė visuomet abejojo sąskaitų tikrumu, bet prokurorai vis atsisakydavo pradėti tyrimą. Iš tos medžiagos, kiek turime, galima daryti prielaidą, kad dokumentai ne šiaip sau buvo galbūt klastojami, – sakė A.Kliunka. – Čia įžvelgiu net sukčiavimo požymių.“

Ore pakibo 15 milijonų litų skola

Prokurorų atsisakymus imtis tyrimų N.Veličkienė įvertino 100 tūkst. litų netur-tine žala. Šią žalą ji mėgins prisiteisti iš valstybės. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Siūloma laipsniškai kasmet nuo 2012 m. pradžios iki 2017 m. didinti mokesčio už durpes, smėlį ir žvyrą tarifą. Tai numatantį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įsta-tymo pakeitimo projektą Seimo po-sėdžių sekretoriate įregistravo Sei-mo narys Jonas Ramonas.

Parlamentaro teigimu, jį pri-ėmus didės valstybės biudžeto įplaukos, ekonominėmis priemo-nėmis bus skatinama taupiai ir efektyviai naudoti valstybės gam-tos ištek lius.

Šiuo metu įstatymas numato konkrečius mokesčio už durpes, smėlį ir žvyrą tarifus.

Pagal J.Ramono siūlomą pro-jektą, mokestis už durpes didėtų nuo 1,24 Lt už kub. m 2012 m. iki 4 Lt 2017 m., mokesčio už smėlį tarifas augtų nuo 1 Lt už kub. m 2012 m. iki 1,9 Lt 2017 m., o mo-kesčio už žvyrą tarifas – nuo 1,2 Lt už kub. m 2012 m. iki 2,24 Lt 2017 m.

Eltos inf.

Mokestis už gamtos išteklius

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Teks Teks atsiskaityti atsiskaityti laikulaiku

32011 m. lapkričio 23 d. • Nr. 93 (9112)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Sukasi, kaip išmano

Žemdirbiams nevisiškai aiš-ku, kaip elgtis su atliekomis, kokiai kategorijai jas priskirti. Ūkininkas Gintautas Čebatarauskas iš Kauno rajono plastikinę chemikalų tarą ati-duoda antrinių žaliavų surinkėjams. „Esu tvarkingas ūkininkas, atliekas rūšiuoju, atskirai atiduodu plastiki-nes plėveles, didmaišius, chemikalų talpyklas“, – kalbėjo jis. Ūkininkas sako nežinojęs, kad chemikalų tarą kai kurie specialistai priskiria prie pavojingų atliekų.

Klaipėdos rajone ūkininkaujan-tis Petras Vasiliauskas pasakojo, kad susikaupus dideliam chemikalų ta-ros kiekiui jį kartu su kitomis tok-siškomis šiukšlėmis gabena į pavo-jingų atliekų įmonę.

„Nenoriu turėti jokių rūpesčių dėl netinkamo atliekų tvarkymo, todėl dėl šventos ramybės sumo-ku reikiamą mokestį ir atiduodu pavojingas medžiagas į specialias vietas“, – aiškino jis.

Nuodai išlieka

Nevienodai šią tvarką aiškina ir atliekų tvarkytojai. Antrines žaliavas tvarkanti įmonė „Monmarkas“ ne-turi leidimo tvarkyti toksiškų atlie-kų, bet skelbia, kad surenka tuščius pesticidų ir herbicidų bakelius. „Tai nėra pavojinga atlieka – išplautą ir be etikečių ją priima antrinių atlie-kų perdirbėjai, todėl mes jas nemo-kamai surenkame iš žemdirbių“, – teigė įmonės vadybininkė Vaida Videikaitė.

Ji sakė esanti įsitikinusi, kad ba-keliai surenkami išplauti. „Chemi-kalai yra brangūs, todėl ūkininkai patys suinteresuoti gerai išskalauti tarą ir panaudoti kiekvieną lašą. Be to, atliekų perdirbėjai taip pat nepri-imtų iš mūsų taros, jei ji būtų nesau-gi“, – įsitikinusi V.Videikaitė.

Tačiau pavojingas atliekas tvar-kančios bendrovės „Žalvaris“ ko-mercijos direktorius Sigitas Aš-monas neslėpė nuostabos dėl tokio požiūrio į chemikalų tarą. „Kažin ar kas nors norėtų naudoti produktus, pagamintus iš pesticidų ar herbici-dų bakelių, kuriuose neišvengiamai lieka chemikalų likučių. Mūsų įsi-tikinimu, ši atlieka turi būti pripa-žinta kaip pavojinga ir privalo būti saugiai utilizuota specialistų“, – ne-abejojo S.Ašmonas.

Remiasi tyrimais

„Žalvaris“ atliko laboratorinius panaudotų bakelių paviršiaus tyri-mus. Chemikalų tara prieš tyrimus buvo tris kartus išskalauta, kaip ir pataria produktų gamintojai. „Ty-rėme įvairiausių gamintojų tarą. Visose jose užfi ksavome chemika-lų likučių ir po kruopštaus plovimo. Akivaizdu, kad toksinės medžiagos įsigeria į plastikinės taros paviršių ir

jų niekaip neįmanoma išskalauti“, – tikino S.Ašmonas.

Pasak jo, tara, nežinia, kiek iš tik rųjų kartų skalauta, ir dar be eti-kečių, neturėtų būti taip paprastai surenkama iš ūkininkų, kaip dabar leidžia įstatymai. „Tuo labiau kad žiniasklaida rašė, jog daug įveža-ma neaiškios kilmės kontrabandinių chemikalų. Be to, visi pesticidų ir herbicidų gamintojai perspėja, kad švariai išskalautą tarą būtina sunai-kinti“, – akcentavo S.Ašmonas.

Sistemą būtina tobulinti

Žemdirbiams nereikia kruopš-čiai pildyti žurnalų dėl pavojingų atliekų naudojimo, jų utilizavimo, pridavimo. Tik nuo jų sąmoningu-mo priklauso, ar jie specializuotoms įmonėms atiduoda panaudotas aly-vas, degalų fi ltrus, akumuliatorius, pesticidų tarą ir kitas atliekas.

Antrinių žaliavų ir atliekų surin-kėjų, perdirbėjų asociacijos duome-nimis, per metus į šalį įvežama 24 tūkst. tonų alyvos, o saugiam uti-lizavimui surenkama vos 2 tūkst. tonų. Spėjama, kad kai kurie ūki-ninkai ją galbūt panaudoja dirbtu-vėms apšildyti, pila į senų traktorių variklius.

Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų ir užterštų teritorijų tvar-kymo kontrolės skyriaus vedėjas Audrius Želvys teigė, kad aplinko-saugininkai neturi galimybių kon-troliuoti, kaip atliekomis atsikrato ūkininkai.

„Galime patikrinti tik dirbtu-ves, servisus. Žiūrime, ar jie nea-tiduoda naudotų tepalų žmonėms, užuot juos išvežę specializuotoms įmonėms. Tačiau ir šioje srityje rei-kia tikslinti kontrolės bei galimų pažeidimų fi ksavimo metodiką“, – sakė jis.

A.Želvys sutiko, kad būtina per-žiūrėti ir kai kurių atliekų statusą. Šienainio plėvelė, kuri degdama iš-

skiria kancerogenines, vėžį suke-liančias medžiagas, nuo kitų metų jau bus pavojinga atlieka. „Reikėtų peržiūrėti ir panaudotų chemikalų bakelių statusą. Europos Komisija pateikia dviprasmišką traktuotę – galima šią tarą suprasti kaip plastiko atlieką arba kaip pavojingą aplinkai ir žmogui. Žodžiu, tebeturime baltų dėmių atliekų tvarkymo sistemoje, čia dar laukia daug darbo“, – mano A.Želvys.

Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos duomenimis, per metus į šalį įvežama 24 tūkst. tonų alyvos, o saugiam utilizavimui surenkama vos 2 tūkst. tonų.

Ekobomba ar tinkama žaliava perdirbimui?

Reikia priimti bendrus sprendimusAušra Beniulienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė

Europos augalų apsaugos asocia-cijos duomenimis, pernai 18 šalių skalautas augalų apsaugos produk-tų pakuotes laikė nepavojingomis atliekomis, 7 – pavojingomis. Tų ša-lių, kuriose pakuotės laikomos pavo-jingomis atliekomis, greitai turėtų dar sumažėti. Būtų nesuprantama, jei Lietuva sugalvotų keisti pakuočių atliekų klasifi kaciją. Pakuotės dažnai būna pagamintos iš didelio tanku-mo polietileno, kuris pasižymi labai didele energetine verte ir gali būti naudojamas elektros ar šilumos ga-mybai. Augalų apsaugos asociacijų iniciatyva Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje buvo atlikta daugybė tyrimų, per kuriuos nusta-tyti galimi perdirbto plastiko panau-dojimo būdai. Jei chemikalų pakuo-tės turėtų pavojingų atliekų statusą, jas būtų galima tik deginti. Mes ma-nome, kad tobulinant atliekų tvar-kymo sistemą turi dalyvauti savi-valdybės, asociacijos, žemdirbių or-ganizacijos, gamintojai, platintojai, atliekų tvarkytojai. Visi kartu turime ieškoti sprendimų, kurie būtų kuo efektyvesni, aiškesni ir pigesni. Prieš keletą savaičių teko lankytis Švedijo-je ir susipažinti su ten veikiančia že-mės ūkio atliekų tvarkymo sistema „SvepRetur“. Tai ne pelno asociaci-ja, kuri pasiekė labai gerų rezultatų. Mūsų mažai šaliai jų įdiegta sistema taip pat galėtų būti sėkmingai pri-taikoma. Svarbiausia, kad būtų tai-komi tie patys principai: saugumas aplinkai, ekonomiškumas, visų rin-kos dalyvių atsakomybė ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymas.

Ūkininkai – už švarią aplinkąJonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Ūkininkams mokestis už pavojin-gų atliekų pristatymą nėra didelis. Jei prie kitų atliekų už tą pačią kai-ną reikės atvežti ir chemikalų tarą, žemdirbiams tai neturėtų būti su-dėtinga.

Delčia.Saulė teka 8.04, leidžiasi 16.06.

RytojŠiandien

Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma, vietomis bus rūkas. Vėjas pasisuks iš piet-ryčių. Žemiausia oro temperatūra naktį bus nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną laukiama 3–8 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį bus debesuota, vietomis galimi kri-tuliai. Vėjas pasisuks iš pietų, taps gūsingas. Oro temperatūra naktį nukris nuo 1 laips-nio šilumos iki 3 laipsnių šalčio, pajūryje bus 3–5 laipsniai šilumos. Dieną laukiama 2–7 laipsnių šiluma. Penktadienį smarkaus lietaus nenumatoma, pūs stiprus pietų, pietva-karių vėjas. Oro temperatūra naktį kris iki 0–4 laipsnių šalčio, pajūryje bus iki 3–5 laips-nių šilumos. Dieną laukiama 4–9 laipsnių šiluma.

PorytDieną: +3 +8o

Naktį: -2 +3o

Dieną: +2 +7o Dieną: +4 +9o

Naktį: -4–0oNaktį: -3 +1o

orai.lt, VL inf.(Užs. 608)

Atkelta iš 1 p.

Aplinkosaugininkai neturi galimybių kontroliuoti, kaip atliekomis atsikrato ūkininkai. Egidijaus Giedraičio nuotrauka

Pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „Žalvaris“ komercijos di-rektorius S.Ašmonas neslėpė nuos-tabos dėl lengvabūdiško požiūrio į chemikalų tarą. VL archyvo nuotrauka

4 2011 m. lapkričio 23 d. • Nr. 93 (9112)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Labai tikėtina, kad nacionali-zuoto banko „Snoras“ laikinasis administratorius Saimonas Fryklis šiandien patvirtins jau sekmadie-nį savo paskelbtą informaciją, kad nacionalizuotame banke turto su-rasta mažiau nei buvo tikėtasi, o machinacijų nustatyta daugiau. Taip galėtume daryti išvadą, kad banko krizę lėmė ne ekonominės priežastys, bet sukčiavimas.

„Snoro“ savininkai būtų išsinešę turtą iš banko?

Šią savaitę paaiškėjo naujų įdomių detalių, iš kurių galima numanyti, jog banko „Snoras“ vadovai jau praėjusį pirmadienį, t. y. lapkričio 14 d., nujau-tė, kad Lietuvos bankas (LB) jų veiklą stebi per didinamąjį stiklą ir ruošiasi operacijai. Pasak LB valdybos pirmi-ninko Vito Vasiliausko, „Snoro“ vado-vas Raimondas Baranauskas lapkričio 14 d. jam paskambino ir paprašė susi-tikti kitą dieną. Tačiau į susitikimą su-tartu laiku jis neatvyko – išvyko į už-sienį ir nesugrįžo iki šiol, nors ne kartą žadėjo. Maža to, LB netrukus pastebė-jo, kad „Snoras“ pradėjo sparčiai ma-žinti savo laikytas atsargas LB. Iškilo grėsmė, kad milijoninės sumos gali būti pervestos į kitas šalis ir paslėptos. Todėl LB nusprendė stabdyti banko „Snoras“ veiklą nelaukdamas savaitgalio.

Dabar LB valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas neatmeta galimybės, kad banko savininkai būtų „išsinešę“ tur-tą iš „Snoro“: „Jeigu nebūtume priėmę sprendimo nacionalizuoti banko „Sno-ras“, situacija būtų pasibaigusi chaotiš-ku bankrotu, kuris mokesčių mokėto-jams būtų kainavęs apie 4 mlrd. Lt.“

Patarimai indėlininkams

Nors padėtis banke prastesnė nei manyta iki nacionalizavimo, ta-čiau Vyriausybė užtikrino, kad fi -ziniams asmenims, savo sąskaitose turintiems iki 345 tūkst. Lt, visos lėšos bus grąžintos. Beje, Indėlių draudimo fonde šiuo metu yra apie

1,6 mlrd. Lt, tačiau dar neaišku, ar šio fondo pagalbos prireiks.

Lietuvos bankų asociacijos duo-menimis, rugsėjo pabaigoje gyven-tojai „Snoro“ banke turėjo indėlių už 4,035 mlrd. Lt. Ar tiek lėšų banke liko? Leidus kiekvieną dieną iš savo sąskai-tų pasiimti po 500 Lt, per pirmas dvi dienas gyventojai atsiėmė 45 mln. Lt. Daug ar mažai? Pasak LB valdybos nario Vaidevučio Gerulavičiaus, dau-giausia gyventojai galėjo pasiimti apie 200 mln. Lt. Todėl džiaugiamasi, kad gyventojai nepasidavė panikai. Tačiau V.Gerulavičius pripažino, kad žmonės ir toliau aktyviai atsiiminėja pinigus, todėl neretai bankomatų nespėjama papildyti. Be to, iki šiol po 500 Lt per dieną iš savo sąskaitų buvo galima atsi-imti tik iš bankomatų, o nuo šiandien, t. y. nuo lapkričio 23 d., tai bus galima

padaryti ir banko skyriuose. Šiandien turėtų pradėti veikti ir „Snoro“ inter-netinės bankininkystės sistema.

Kaip elgtis turintiesiems terminuo-tuosius indėlius, kurių terminas dar nesibaigė? Pasak LB valdybos nario Audriaus Misevičiaus, yra du pasirin-kimai: „Laukti, kol terminas pasibaigs, arba nutraukti sutartis, tačiau tokiu

atveju indėlininkas prarastų numaty-tas palūkanas. Logiška būtų, kad in-dėlininkas lauktų sutarties pabaigos.“

Problemų patirs studentai ir stambieji indėlininkai

Nenumatytų problemų patirs stu-dentai, nes „Snoras“ dalyvavo įgy-vendinant paskolų studentams pro-jektą. Vykdyta per 780 sutarčių dėl valstybės remiamų paskolų studen-tams. Kokia šių paskolų ateitis? Pasak A.Misevičiaus, visi skoliniai įsipa-reigojimai lieka, juolab kad dabarti-nis banko savininkas yra Vyriausybė. Tačiau paskolų išdavimas laikinai su-stabdytas. Sprendimas jas atnaujinti bus priimtas gal net šią savaitę, po lai-kinojo administratoriaus pranešimo.

Kokia ateitis laukia turtingesnių

banko klientų, sąskaitose turėjusių daugiau nei po 345 tūkst. Lt? Atsis-kaitymas su šiais indėlininkais priklau-sys nuo to, kiek lėšų bus rasta naciona-lizuotame banke. Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, daugiau lėšų sąskai-tose turėję fi ziniai asmenys, o dažniau įmonės, deja, patirs nuostolių.

LB duomenimis, iš viso apie 260

įmonių banke „Snoras“ turėjo indėlių, kurie viršija draudžiamą 345 tūkst. Lt sumą. O iš viso šiame banke depozi-tus turėjo net 900 įmonių, tarp jų, beje, buvo ir savivaldybių. Lietuvos ban-kų asociacijos duomenimis, privačios įmonės banke laikė 1,479 mlrd. Lt, valdžios institucijos – 165 mln. Lt, valstybės ir savivaldybių įmonės – 264 mln. Lt. Bendras banko indėlių portfelis buvo 6,077 mlrd. Lt, o pa-skolų išduota 3,699 mlrd. Lt.

Verslininkai siūlo banką gaivinti

Pasak pirmadienį įsteigtos „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko, kuris vado-vauja ir Verslo darbdavių konfedera-cijai, banke „Snoras“ yra 2,51 mlrd. Lt neapdraustų indėlių, todėl asociacija Vyriausybei siūlys būdus renovuoti dabar esantį banką. Asociacijos va-dovo nuomone, Vyriausybės pasiū-lytas „blogųjų“ ir „gerųjų“ kreditorių

atskyrimas turėtų daugiau neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir banki-nei sistemai nei šios problemos spren-dimas kitu būdu – rekapitalizuojant banką ir atkuriant jį naujai veiklai jau su naujais akcininkais ir vadovais.

Vieną iš gaivinimo idėjų verslinin-kai jau paskelbė – „įšaldytus“ stam-biuosius indėlius paversti banko ak-cijomis. Tokiu būdu verslo žmonių pinigai nebūtų nurašyti, be to, jie pa-pildomomis investicijomis prisidėtų banką gaivinant. Susitikimo su versli-ninkais metu pirmadienį Vyriausybė šios idėjos neatmetė. Tačiau pirmiau-sia laukiama laikinojo administrato-riaus pasiūlymo šiandien.

„Jeigu Vyriausybė nuspręstų nura-šyti „blogųjų“ kreditorių lėšas, galiau-siai pati valstybė patirtų daug nuosto-lių. Pirminiais skaičiavimais, biudžetas netektų apie 750 mln. Lt mokesčių, nebūtų sukurta iki 100 tūkst. darbo vietų. Tokie pokyčiai sergančios pa-saulinės ekonomikos kontekste galė-tų Lietuvą įstumti į antrą gilią rece-siją“, – sako D.Arlauskas.

Vyriausioji redaktorėMeilė Taraškevičienė

Administratorė (8 5) 210 0110 Atsakingasis sekretoriusRimantas Dovydėnas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0080

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS, UŽSIENYJEVismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

SPORTAS, ŽVEJYBAMarius Eidukonis 8 640 25 652

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Antanas Kiveris (Lietuvos edukologijos universiteto profesorius),Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Jurgis Valaitis (Tautos fondas, JAV),Jadvyga Dautartienė (pedagogė),Stasys Varneckas (žurnalistas).

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 676 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1445. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110

Aktualijos

„Snoro“ banke turintiesiems terminuotuosius indėlius yra du pasirin-kimai – laukti, kol terminas pasibaigs, arba nutraukti sutartis, tačiau tokiu atveju indėlininkai prarastų numatytas palūkanas.

Miglota nacionalizuoto Miglota nacionalizuoto banko ateitisbanko ateitis

Šiandien Vyriausybei bus pateikta išsami ataskaita apie padėtį nacionalizuo-tame banke „Snoras“ ir pasiūlytas šio banko restruktūrizavimo būdas.

LB duomenimis, iš viso apie 260 įmonių banke „Snoras“ turėjo indėlių, kurie viršija draudžiamą 345 tūkst. Lt sumą. Eltos nuotraukos

52011 m. lapkričio 23 d. • Nr. 93 (9112)Valstiečių laikraštis Būstas

(Užs. 781)

Ainė Dilytė

Daugiabučių namų atnaujini-mo procesas vis spartėja, ir dau-gėja pavyzdžių, kai į savo būsto modernizavimą investavę gy-ventojai džiaugiasi per pusę su-mažėjusiomis sąskaitomis, ta-čiau nemažai žmonių į šį procesą vis dar žiūri įtariai. Pasitikėjimą griauna apie atnaujinimą kuria-mi mitai.

Kas neduoda ramybės gyvento-jams? Kodėl jie į daugiabučių at-naujinimą įtariai žiūri net tada, kai kaimyninis daugiabutis pakeičia iš-vaizdą?

Didžiausios baimės ir mitai susiję su banko paskolomis. Daugelis dau-giabučių gyventojų gana kritiškai vertina banko paskolas, o šią baimę dar skatina sunkmečiu pasklidusios istorijos, kaip gyventi ne pagal gali-mybes norėjusios šeimos kone atsi-dūrė gatvėje.

Bet tai ne vienintelis mitas. Ne-mažai žmonių vis dar galvoja, kad jiems priklauso tik butas, o namas yra kažkieno kito ir tas kažkas turi sutvarkyti namo sienas už juos. Nerimaujama ir dėl darbų koky-bės, ir dėl nesąžiningų adminis-tratorių.

Pagrindiniai mitai, dėl kurių žmo-nės bijo pradėti daugiabučių atnau-jinimą yra šie:1. Banko paskola – kilpa po kaklu.2. Namas ne mano, neprivalau juo

rūpintis.3. Atnaujinimas reikalingas tik ben-

drijos pirmininkui, kad jis gautų kyšį iš rangovų.

4. Anksčiau parama buvo didesnė, o dabar – tik centai.

5. Po atnaujinimo niekas nepasikeis, gyvenimo kokybė nepagerės – pi-nigai bus išmesti į balą.

Bankas ar šilumos tiekėjas?

Gyventojų nenoras dar nepasibai-gus sunkmečiui įsipareigoti bankams – suprantamas. Tai diktuoja kategorišką poziciją dėl dalyvavimo Daugiabučių namų atnaujinimo programoje. Kita vertus, ar įsipareigojimas kiekvieną žiemos mėnesį apmokėti pusę tūks-tančio litų siekiančią sąskaitą už šil-dymą kuo nors geresnis?

Sakysite, kad banko paskolą teks mokėti dešimt arba dvidešimt metų? O ar už šildymą mokėti nereikės?

Kvalifi kuotai ir kokybiškai atlikus daugiabučio namo atnaujinimą, sąs-kaitos už šildymą sumažėja perpus, o kai kuriuose daugiabučiuose – ir tris kartus. Todėl bendros išlaidos – mėnesinės banko paskolos įmokos ir mokestis už šildymą – yra mažes-nės nei sąskaitos už šildymą iki at-naujinimo. Be to, gerokai padidėja būsto vertė.

Pagal Daugiabučių namų atnauji-nimo programą už paskolas garan-tuoja valstybė, o gyventojams savo būsto bankui įkeisti nereikia.

Galiausiai niekas neverčia įsiparei-goti bankui – kiekvienas gyventojas už namo atnaujinimą gali sumokėti iš karto arba, pavyzdžiui, paskolą grą-žinti anksčiau nustatyto termino.

Namas priklauso gyventojams

Kitas vis dar gajus mitas, kad vie-ną dieną ateis geras dėdė ir sutvar-kys namą už valdiškus pinigus, nes gyventojui priklauso butas, o namo sienos – ne. Tai vienas labiausiai pa-plitusių požiūrių – daugelis butų dau-giabučiuose namuose yra privatizuo-ti ir priklauso gyventojams.

Skirtumas tik tas, kad nuosava-me name viskuo rūpinamės patys, o daugiabutyje tai daro bendrijos iš-

rinktas pirmininkas arba administra-torius. Ir štai jeigu jis atkakliai per-ša modernizacijos idėją, greičiausiai yra tuo suinteresuotas ir jam paža-dėtas kyšis. Tai mitas, kuris stabdo ne vieno daugiabučio atnaujinimą.

Kontrolė, skaidrumas ir kokybė

Nerūpestingam ir abejingam gy-ventojui sunku įsivaizduoti, kokį dar-bą turi atlikti pirmininkas ar admi-nistratorius, kad įtikintų daugiau nei pusę daugiabučio gyventojų su-sitvarkyti savo namą, parengtų rei-kiamus dokumentus ir nuolat rūpin-tųsi projekto įgyvendinimu.

Visą procesą kontroliuoja už pro-jekto įgyvendinimą atsakinga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA). Kiekvienam darbui atlikti – projektui parengti, statybos darbams, jų priežiū-rai – skelbiamas viešas konkursas.

Pirmininkas ar administratorius neturi jokių galimybių daryti įtaką rezultatams. Kitaip gyventojai ne-tektų paramos.

Parama – svariValstybė garantuoja, kad pasko-

los palūkanos neviršys 3 proc. Be to, 100 proc. (nuo 2014 m. sausio 1 d. – tik 50 proc.) fi nansuojamos projektų rengimo ir techninės priežiūros išlai-dos, o statybos darbų išlaidos energi-jos sąnaudas sumažinusiems ne ma-žiau kaip 20 proc. kompensuojamos iki 15 proc. Jei energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc., tuomet, bus kompensuojama dar 15 proc. statybos darbų išlaidų.

Bet juk anksčiau valstybė suteik-davo net 50 proc. paramą. Kodėl pa-rama sumažėjo? Iš tiesų prasidėjus programai parama siekė 50 proc., bet nebuvo padengiamos visos admi-nistravimo ir projektavimo išlaidos, kaip dabar. Daugelis gyventojų pa-skolą gavo komercinėmis sąlygomis – palūkanos kartais siekė ir 10 proc., o dabar – 3 proc. Be to, banko paskola skiriama būstui, o ne asmeniui. Taigi

pardavus būstą naujas jo savininkas perims ir įsipareigojimus dėl paskolos mokėjimo. Įvertinus visas išlaidas ir palūkanas šiuo metu modernizacija, įskaičiuojant paramą, gyventojams gali kainuoti netgi mažiau.

Nori gyventi patogiauVienas akivaizdus atnaujinimo pri-

valumas – ją atlikus namas atrodys kur kas estetiškiau. Sutikite, jeigu turėtu-mėte galimybę rinktis, keltumėtės gy-venti į namą, kuris dar kvepia dažais, o ne apšiurusį daugiaaukštį, kurio sienos remonto nematė 30 ar 50 metų.

Kad būstą kartkartėmis tenka at-naujinti, supranta daugelis. Namuose remontuojame virtuvę arba bent jau pakeičiame buitinę techniką, skalbyklę, nes jos susidėvi. Perklijuojame plyte-les vonioje ir pakeičiame santechnikos įrangą. Įstatome naujus langus, pakei-čiame parketą ir perdažome sienas. Perkabiname šviestuvus ir įsigyjame keletą naujų baldų, atsikratę senų. Bet kokia iš to nauda?

Nuo kelių iki keliasdešimt tūkstan-čių litų buto remontui atrodo norma-lu. Bet kodėl tuomet kyla abejonių, kai reikia atnaujinti dar labiau nusi-dėvėjusią namo išorę, laiptines, sto-gą, šildymo sistemą?

Atnaujintų daugiabučių namų ste-bėsena rodo, kad po atnaujinimo šil-dymo išlaidos sumažėja vidutiniškai perpus, o kai kuriuose itin nugyven-tuose namuose – ir tris kartus. Be to, vienas svarbiausių atnaujinimo mo-tyvų – gyvenimo komfortas.

Ne vienas gyventojas namo at-naujinimui pritarė ne tik dėl sąskai-tų už šildymą, bet ir dėl to, kad jo netenkino gyvenimas bute, kuriame žiemą nuolat šalta.

Mitai apie daugiabučių namų atnaujinimą

Dabar tinkamas metas pradėti modernizaciją ir pagerinti būsto fi zinę būk-lę bei estetinį vaizdą, taip pat vidutiniškai perpus sumažinti būstui šildyti suvartojamą energiją. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros archyvo nuotrauka

(Užs. .783)

6 2011 m. lapkričio 23 d. • Nr. 93 (9112)Valstiečių laikraštisKrašto apsauga

Marius EidukonisVL žurnalistas, marius.eidukonis@valstietis.lt

Lietuvoje karių skaičius per pasta-rąjį dešimtmetį sumažėjo kone dvigu-bai. 2002-aisiais ginkluotąsias šalies pajėgas sudarė apie 38 tūkstančiai karių, o 2010-aisiais jų teliko apie 15 tūkstančių, iš jų apie 6 tūkstančiai sa-vanorių ar aktyviojo rezervo karių.

Esame sąjungoje

Pirmasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius teigia, kad net jei fi ziškai ir nedalyvaujame ko-kiame nors kariniame konfl ikte, tačiau jame dalyvauja kitos NATO ar ES ša-lys, esame įtraukiami į jį. „Taip atsitiko su Libija. Juk nesakoma, kad ten daly-vauja konkrečių Europos šalių karinės

pajėgos. Pareiškiama, kad tai ES. Ne-svarbu, kad mūsų ten nėra“, – analizavo A.Butkevičius.

Euroskeptiku save vadinantis A.Butkevičius teigia, kad šiuo metu tiek Europos Bendrijoje, tiek NATO nėra bendrų karinių pajėgų, bendros politi-kos ir centralizuoto sprendimo priėmi-mo mechanizmo.

Gynyba mažai fi nansuojama

Prisiminęs metus, kai buvo krašto apsaugos ministru, A.Butkevičius pa-sakojo, kad tuomet karinės Lietuvos pajėgos buvo du kartus didesnės, o sa-vanorių – keturis. „Dabar Lietuva kraš-to apsaugai skiria apie vieną procen-tą bendrojo vidaus produkto“, – teigė A.Butkevičius.

Anot pašnekovo, tai labai maža suma. Viename interviu šalies Prezi-dentė Dalia Grybauskaitė yra pareišku-si, kad iš 28 NATO narių tik penkios valstybės skiria 2 proc., Lietuva skiria apie 1 proc. Anot jos, didesnis fi nan-savimas šiai sričiai dar nereikštų mūsų gynybinės sistemos pagerėjimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anu-šauskas iš dalies pripažino, kad gynybai reikėtų skirti didesnį fi nansavimą, tačiau patikino, jog pinigų, kurie skiriami da-bar, visiškai pakanka kariuomenei išlai-kyti, gynybinėms priemonėms įsigyti ir mokymams rengti.

Galimi pavojai

Saugumo ekspertas Ignas Stankovi-čius ir A.Butkevičius sutiko, kad grės-mės, jog Lietuva būtų užpulta jėga, nėra. I.Stankovičiaus manymu, norėdamos pasiekti savo tikslų, priešiškos jėgos gali siekti destabilizuoti padėtį šalyje, dėl to, pasak jo, mums svarbiausia surasti ir su-prasti savo identitetą.

„Dabar didelio nestabilumo laikas. Ir jis nesitrauks, o tik gilės, – savo mintis dėstė A.Butkevičius, – todėl vienintelis sprendimas tokioje situacijoje – naujas supratimas apie šalies gynybą.“

Tokią buvusio krašto apsaugos mi-nistro nuomonę palaikė ir I.Stankovičius teigdamas, kad šalies valdžia turi iš anksto sumodeliuoti tokias situacijas ir atsakyti sau į klausimą, ką darys ka-riuomenė?

Didžiausia grėsmė – mes patys

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Anušauskas teigė, kad labai svarbus psichologinis nusiteikimas gintis, ginti ir dalyvauti gynyboje. Anot pašnekovo, svarbu išug-dyti supratimą, kaip gintis, rengti mo-kymus, nes be šito nėra veiksmingos gy-nybos ir kariuomenės. Kad visuomenės psichologinis nusiteikimas gintis yra sumenkęs, pastebėjo ir A.Butkevičius. Priežastys, pasak jo, gali būti įvairios – emigracija, socialinis nepasitenkini-mas.

„Sprendimas yra vienas – sudary-ti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri spręstų, kaip reikėtų koordinuoti šalies gynybą. Dabar Seimo narių kadencija trunka ketverius metus ir beveik visuo-met keičiasi šalies gynybos strategija. To būti negali. Reikia, kad ji būtų nuosek-li“, – apibendrino I.Stankovičius.

Nesame pasirengę gintis

(Užs. 770)

Lietuvos gynybai reikia tikslios ateities vizijos.

Labai svarbus psichologinis nusiteikimas gintis, ginti ir dalyvauti gynyboje.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Birželio 15-ąją pasibaigus pasėlių deklaravimui nusta-tytam laikui, atsirado tokių, kurie, prisijungę prie duo-menų bazės ir radę laisvus žemės plotelius, juos dekla-ravo kaip savo.

Nijolė Petrošiūtė

9 psl.

Pasėlių deklaravimo tvarkoje žioji spragos

Moters pasaulis

15 psl.

Energetika

Žmonių dėkingumas, nuo-širdžios šypsenos ir gerosjų emocijos atsveria visus sunkumus, su kuriais susi-duria Aukštadvario (Trakų r.) seniūnė.

Eglė Valionienė

Per miestelį eina pakelta galva

16 psl.

Sušildys karšta sriuba

14 psl.

Energijos gamyba iš atsi-naujinančių gamtos išteklių ne vienam ūkininkui tapo papildomu pragyvenimo šaltiniu.

Vida Tavorienė

Pažabotas vėjas uždirbopapildomų pajamų

18 psl.

Dėl įstatymų kūrėjų broko valdininkams sudarytos ga-limybės piktnaudžiauti, o labiausiai dėl to nukenčia paprasti žmonės.

Albinas Čaplikas

Vienas įstatymas leidžia, o kitas draudžia

Situacija

Lietuviški česnakai – defi citasLietuviški česnakai – defi citasLietuviškų česnakų nusi-pirkti galima turguose, o prekybos centruose pui-kuojasi tik išvaizdūs kiniš-ki.

Vida Tavorienė

Daugelis mūsų neabejoja sriubos teikiama nauda or-ganizmui, tačiau dėl spar-taus gyvenimo tempo šis patiekalas ant stalo atsidu-ria vis rečiau. Sriubą lengva pagaminti, o ingredientai gali būti patys įvairiausi, taigi ir organizmui reika-lingų medžiagų jojenetrūksta.

Ieva Radzevičiūtė