V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.2/3 (243/244) 2015 VASARIS/KOVAS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

Pasaulietiniai interjerai: idëja, dekoras,dizainas. V., 2014Sudarë Dalia KlajumienëDailininkë Edita Namajûnienë

Knygoje skelbiami 2013 m. vykusios tarp-tautinës mokslinës konferencijos „Pasaulietiniaiinterjerai: idëja, dekoras, dizainas“ pagrindu pa-rengti straipsniai, aprëpiantys platø chronologináir probleminá pasaulietiniø interjerø analizës lau-kà: nuo ávairiais istoriniais laikotarpiais Europojeplitusiø vieðøjø ir privaèiøjø skirtingo lygio interje-rø puoðybos madø, atskirø vidaus erdviø dekoroelementø ar funkcinës árangos tyrimø pristatymoiki ðiandienos interjero dizaino krypèiø aptarimo.

Dailëtyros institutui – 20. V., 2014Sudarytoja Auðra TrakðelytëDailininkë Edita Namajûnienë

VDA Dailëtyros instituto 20-meèiui skirtasleidinys. Jame pateikiami 2014 m. institute dirban-èiø mokslininkø trumpi veiklos apraðai ir biblio-grafijos.

Povilas ÐverebasTelðiø vyskupijos baþnyèiø varpai. V., 2014Dailininkë Rasa Janulevièiûtë

Monografijoje pateikiami istoriniai duomenysapie Telðiø vyskupijos varpus (XV–XXI a.), apta-riami þymiausi liejikai, nustatomi jø gaminiai, at-skleidþiamas varpø paplitimas, skambinimo ins-trumentais bûdai ir tradicijos. Remiantis archy-viniais ðaltiniais, analizuojami vyskupijos varpøpraradimai per 1831 m. sukilimà ir du pasauliniuskarus, tiriama politiniø pokyèiø átaka ðiø instru-mentø gamybai ir paplitimui. Kataloginëje dalyjepateikiami duomenys apie 538 Telðiø vyskupijosbaþnyèiose esanèius varpus. Publikuojami prarastøir paminkliniø varpø sàraðai, pridedama ávairiømeistrø pagamintø instrumentø paplitimo vysku-pijoje lentelë.

Kovo 6–8 dienomisAkademijos senøjørûmø kiemeliuoseðurmuliavo tradicinëKaziuko mugë.Èia – keletas josakimirkø.

V. Jankausko nuotraukos

Vasario 25 d. posëdyje pirmiausia svarstyta Senato 2014 m. ataskaita, kuriàpateikë Senato pirmininkë dr. I. Kuizinienë. Paþymëjusi, kad su ataskaita buvogalima susipaþinti ið anksto, ji paminëjo tik keletà pastabø dël Senato komitetømaþo aktyvumo, dël nepakankamo studentø verslumo ugdymo, konsultaciniokarjeros centro nebuvimo. Pasisakë Dovydas Abramavièius. Senatas ataskaitàpatvirtino. Po to svarstytas Senato 2015 m. darbo planas. I. Kuizinienë pasiûlë2015 metø Senato posëdþiø datas, siûlydama kità posëdá rengti geguþës mënesá.Pasisakë J. Audëjaitis, A. Klimas, paþymëdami, kad planà dar reikëtø paderintisu studentu bei darbø perþiûrø tvarkaraðèiu ir kitais iðkilusiais Senatesvarstytinais klausimais. Pasiûlyta 2015 m. Senato darbo planà patikslinti.Rektorius A. Klimas iðsamiai pristatë iðvykusios Studijø prorektorës E. G.Bogdanienës ataskaità uþ panaudotas Studijø aprûpinimo fondo (450 000 Lt)ir Studijø veiklos fondo (150 000 Lt) lëðas. Studijø veiklos fondas 150. 000 Lt –biudþetinës lëðos – naudojamos sistemingai vykdomoms bendroms VDA irVilniaus fakulteto studijø reikmëms: informacinës studijø sistemos palaikymuiir atnaujinimui, diplomø ir priedëliø spausdinimui, studijø mugiø iðlaidoms,dailëtyros programos tarptautinei praktikai, dëstytojø komandiruotëms,studentø kelionei á tarptautinæ Berlyno meno bienalæ (ðiemet bus Venecijosbienalë), dizaino studentø geriausiø darbø prisistatymui Londono dizainomugëje, savianaliziø vertimui á anglø k., absolventø baigiamøjø darbørecenzentø paslaugoms apmokëti ir kt. Smulkiai iðlaidos matomos fin.dokumente SVF fin. ataskaita 2014.

Studijø aprûpinimo fondas 450 000 Lt – nuosavos lëðos – naudojamos va-dovaujantis Studijø aprûpinimo grupës susirinkimo sprendimais, kurieatsispindi protokoluose. 2014 m. lëðos buvo panaudotos: 110 000 Lt Meno irdizaino laboratorijai; 150 000 Lt ðakiniø padaliniø poreikiams pagal studentøskaièiø (tame tarpe Vilniaus ir Aukðtøjø studijø fakultetø dekanø fondai po7000 Lt); 5 000 Lt UNESCO katedros organizuotai tarptautinei praktikai;185 000 Lt Kompiuteriniø klasiø árengimui. Smulkiai iðlaidos matomos fin.Dokumente SAF fin. ataskaita. Dël pirkimø specifikos – biudþetiniø ir nuosavølëðø – finansai buvo neþymiai perskirstyti. Ið viso buvo panaudota 600 000 Ltnuosavø ir biudþetiniø lëðø.

Pasisakë I. Kuizinienë, pasiteiraudama apie studijø veiklos lëðø koman-diruotëms, bienalëms ar kitoms veikloms skirstymo principus, J. Audëjaitis –apie studijø mugiø lëðø, esanèiø ðiame fonde, naudojimà, V. Graþienë – apiesavianaliziø vertimø lëðas ir pageidavimà sukurti atskirà Studijø kokybësskyriaus fondà. I. Kuizinienë iðsakë nuomonæ, kad ðiø metø studijø mugëjeVDA stendas buvo, já lankiusiø nuomone, nepatrauklus ir nekonkurencingas,á kà atsakydamas J. Urbonas paþymëjo, kad stendas buvo vertintas ávairiai, oK. Janceviè paþymëjo, kad stendai buvo keli ir architektûros stendas susilaukëgero vertinimo. Pasiûlyta kitais metais praðyti detalios studijø veiklos fondoiðlaidø ataskaitos, pagal faktiðkai pirktas paslaugas ir prekes.

Vilniaus fakulteto dekanas È. Lukenskas supaþindino su Vilniaus fakul-teto dekano fondu (7000 Lt), pateikdamas buhalterinius dokumentus ir pa-þymëdamas, kad fondas buvo naudojamas remti studentus, renginius (tarp jø– ir studijø mugæ) ir paslaugø sutartims apmokëti. Neiðleista 4729 Lt sumaperëjo á 2015 m. fondà. Pasiûlyta kitais metais praðyti detalios studijø veiklosfondo iðlaidø ataskaitos, pagal faktiðkai pirktas paslaugas ir prekes, o ne pagalfinansiniø pavedimø sàraðà. Aukðtøjø studijø fakulteto dekanas R. Kuèinskassupaþindino su Aukðtøjø studijø fakulteto fondu (7000 Lt) paþymëdamas, kadjis daugiausia naudojamas kaip rezervas nenumatytoms veikloms finansuoti.Per 2014 metus iðleista 6638,85 Lt., tame tarpe: 3452 Lt – magistrantûrosseminaruose vizituojanèiø dëstytojø honorarai; 1760 Lt – vieno kviestiniodëstytojo ir vieno VDA doktoranto kelioniø iðlaidos; 1188,62 Lt – erdviniomaketo, panaudoto Studijø mugëje 2015 „Inovacijø alëja“, gamyba; 238,23 Lt– iðlaidos magistrø seminarø organizavimui (kava, kanceliarinës prekës, bankokomisiniai); Fondo likutis 2015 m.– 361,15 Lt. Pasisakë J. Audëjaitis, pa-siteiraudamas, ar ðis fondas aptarnauja tik Vilniaus studijas. Meno prorektoriusJ. Urbonas paþymëjo, kad meno prorektoriaus fondà (30 000 Lt) ið pro-rektoriaus A. Ðaltenio perëmë tik nuo spalio mën. Beveik visos fondo lëðosbuvo iðleistos Meno celiø parodai ir katalogui, taip pat VDA galerijø dalyva-vimo mokesèiui ART VILNIUS‘14 mugëje padengti.

Mokslo prorektorius M. Irðënas paþymëjo, kad Mokslo prorektoriausfondà (20 000 Lt) ið prorektoriaus A. Butrimo perëmë taip pat tik spalio mënesá.

SENATE

TRUMPAI• Senøjø rûmø kieme ðià þiemà atsirado kom-

pozicija „Kombinatas“, kurios autorë Tapybos kated-ros magistrantë Eglë Grëbliauskaitë • 2014 m. Kny-gos meno konkurse diplomais ávertintos dvi VDAleidyklos knygos: „Teodoras Kazimieras Valaitis“ir „Absoliuti tekstilë“ • Senato sekretorë LaimaSpelskienë tapo moèiute. Sveikiname! •

visà laikà turime augti, mûsø struktûra privalo judëti,keistis, iðnaudoti ávairias galimybes. Mes pasiliekamsau teisæ patys spræsti, pagal laiko poreikius, kaiptvarkytis, kad netaptume savo prisiimtø nuostatøvergais.

Savo lëðas taip pat turime naudoti savarankið-kai. Dëstytojams reikia sudaryti normalias pragy-venimo sàlygas. Juk dabar jaunas pedagogas, netu-rintis nei garbës vardø, nei disertacijos gyvena antskurdo ribos. Ir todël nenori eiti dirbti á institutà. Pa-radoksas – norime paruoðti gerus specialistus, turëtigerus dëstytojus, bet sàlygos tam nesudaromos.

Ir dar. Jeigu nenorim ir toliau likti provincija,reikia galvoti apie mokymo bazæ. Jà sudaro perso-nalo kvalifikacija, ðiuolaikiniai árengimai, pastatai.

Norint paruoðti pasaulinio lygio specialistus, oá tai mes privalom orientuotis, bûtina turëti pasau-linio lygio galimybes. Pirmiausia tai lieèia peda-goginio personalo kvalifikacijà. Pagrindiniø discip-linø dëstytojai ir geriausiai institutà baigæ diploman-tai valstybës lëðomis turëtø staþuotis uþsienyje. Áuþsienio mokyklas galëtø bûti siunèiami ir geriausiaibesimokantys studentai (nuo 3 kurso, jau pramokækalbà). „Kûrybinë“ praktika skirstoma á tris etapus,jà praveda specialybës dëstytojas pradþioje Lietu-voje, po to sàjungoje ir vëliau socialistinëse ðalyse,o vyresniø kursø geriausiems studentams – kapita-listinëse valstybëse (pagal savitarpio sutartis su tøkraðtø aukðtosiomis mokyklomis). Numatytos ir spe-cializuotos ekskursijos atostogø metu.

A. ÐALTENIS: Mums bûtina á Lietuvà kviestisparodas ið kitø ðaliø. Mes gi visai nematom pasau-linio meno. Ðiemet beveik visos uþsienio ekspozicijosplanuojamos Maskvoje. Todël ir siekiam suverenu-mo, savarankiðkumo, kad galëtume uþmegzti tiesio-ginius kontaktus su uþsienio paveikslø galerijomis.Turim matyti originalus savo akimis.

R. OLÐAUSKAS: Bûsimieji kino reþisieriai arkompozitoriai turi didesnes galimybes betarpiðkaisusidurti su savo srities klasika ir naujovëmis. Dai-lininkui belieka reprodukcijos. O ið jø studentasmokytis negali…

A. ÐALTENIS: Taip. Bûtina vaþiuoti ir mokytisið originalø.

R. OLÐAUSKAS: Pasaulyje veikia tarptautinësstudentø organizacijos, padedanèios fondais, ren-gianèios nemokamas keliones studijuojantiemsmenà, bet mes joms nepriklausom ir geriausiu atvejunuvykstame tik á Maskvà.

A. ÐALTENIS: Ateitis priklausys nuo bendrospolitinës situacijos, respublikos suverenumo.

V. BRËDIKIS: Pasaulyje vyksta nesustabdomasprogresas. Mums jis ádomus. Ir tik ið pirminio ðal-tinio. Ne reprodukcija, pasiekianti po keliolikos me-tø. Kiekvienas net ir menkiausias atradimas savo spe-cialybëje, nesvarbu kur jis padarytas, skatina kûry-bai. Vël pradedi tikëti savo jëgomis, pabunda sveikos

profesinës ambicijos.A. ÐALTENIS: Reikëtø ávesti tokià praktikà, kad

Dailës institute, gal ir ne visose katedrose, atsirastøetatai uþsienyje gyvenanèiam lietuviø dailininkui tamtikrà laikà padirbëti Lietuvoje. Mokymo programojenumatyti tokià bendravimo su pasauline daile formà.Manau, kad jie mielai sutiktø semestrà ar net metuspadirbëti su mûsø studentais.

– O gal tëvynainiai dailininkai priimtø po vienàmokiná á savo studijà, iðsiugdytø mokiná, perduotø jamsavo patirtá. Taip irgi galima sulydyti iðblaðkytà lietu-viø menà á visumà.

R. OLÐAUSKAS: Galima bûgtø plauti teptukus,ir kartu mokytis ið meistro…

A. ÐALTENIS: Mes turime pradëti pirmieji:kviestis ir uþmegzti kontaktus.

V. BRËDIKIS: Su respublikos vyriausybe jauaptarta prielaida, kad uþsienyje gyvenantys lietuviaigalëtø bendradarbiauti ne vien ekonomikoje ar pre-kyboje, bet ir kultûros srityje.

–Në vienas ankstesnis Dailininkø sàjungos sek-retoriatas nepalaikë glaudesniø ryðiø su Dailës institutu,tarytum ne vieningos dailës raidos sudëtinës dalys bûtø.Kaip vertintumëte dabartinius santykius ir ko tikëtu-mëtës ateityje.

A. ÐALTENIS:Man atrodo, kad ir ankstesniøkadencijø Dailininkø sàjungos vadovybë norëjo tokiøryðiø. Minëti valdymo metodai, santykiai tarp daili-ninkø bendruomenës ir instituto vadovybës, tiesà sa-kant, buvo nekokie. Tai, kad buvusio rektoriaus dvie-juose paskutiniuose suvaþiavimuose neiðrinko net ávaldybà, taip pat kai kà sako. Dabar ryðiai kuo pui-kiausi. Du Dailininkø sàjungos vadovai, pirmininkasir atsakingas sekretorius, yra Instituto mokslo tary-boje. Praktiðkai dalyvauja ðios mokyklos gyvenime.Mes privalom turëti glaudþius ryðius. Dabar, renkantnaujus dëstytojø kadrus, rektoratas pareiðkë norà, kadaktyviai atsilieptø Dailininkø sàjungos sekcijø biurai,svarstytø ir siûlytø kandidatûras. Niekada anksèiauto nebuvo. Dauguma dëstytojø yra Dailininkø sà-jungos nariai, dabartiniai studentai netrukus ateis ásàjungà. Mes tuos ryðius ásivaizduojam kaip bendry-bæ, be dirbtiniø barjerø. Ir Dailininkø sàjungos, ir Dai-lës instituto tikslas bendras – autonomiðka tautinëmokykla. Siekis taip pat, – kad mûsø menas gilëtønacionalumo prasme, kad reikðtø mûsø mentalitetà,keltø tautos kûrybinæ galià, ir tik tada jis galës inte-gruotis á Europos menà ir bûdamas jo dalimi, paliksþenklus ir visoje pasaulinëje kultûroje.

V. BRËDIKIS: Anksèiau Dailininkø sàjungos irinstituto ryðiai buvo labai neaiðkûs. Vadovybë dirboinstitute ir priklausë vieni nuo kitø, o ne nuo savæs.

Jei institutà vadinsime kolektyvu, namais, no-rëtøsi, kad bëdas jaustume visi, visi dël jø sielotu-mëmës ir kartu ieðkotume iðeities. Norisi dvasiniosuartëjimo, bendravimo ir ateityje.

Kalbëjosi D. ZovienëIð prof. A. Ðaltenio asmeninio archyvo

Prieð 26 metus

VDA Senato 2014 metø ataskaitaSenato pirmininkë prof. dr. Ieva Kuizinienë

Senatas, remdamasis Statuto 48 p. reikalavimais, kasmet ne vëliau kaipper tris mënesius nuo kalendoriniø metø pabaigos privalo atsiskaityti VDAbendruomenei. Ataskaitiniais metais, kaip ir planuota, ávyko 5 Senato posë-dþiai, taip pat Senato nariai elektroniniu paðtu buvo supaþindinti su 2015 m.biudþeto paskirstymu tarp programø.

2014 m. sausio 22 d. pirmame Senato posëdyje, remiantis 2013 m. pa-tvirtintu nauju VDA statutu, patvirtintas naujasis Senato darbo reglamentas,numatantis naujas Senato funkcijas bei dalies Senato funkcijø perleidimàVDA tarybai. Posëdyje iðanalizuotos ir patvirtintos priëmimo á VDA taisyk-lës, patvirtinta preliminari Senato darbotvarkë 2014 metams. Senato nariaisusipaþino su Studentø atstovybës atlikto studijø kokybës vertinimo iðvadomis(apklausoje dalyvavo 333 studentai). Buvo pateikti siûlymai studijø kokybeigerinti. Kaip ir kiekvienais metais Senate patvirtintas Valstybës biudþetolëðø paskirstymas tarp VDA padaliniø. (nukelta á 4 psl.)

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 2 5

Prieð 26 metus

Vasaris2 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Latvijos dailës akademijos studentø

paroda „Lynoja“.4 d. Dailininkø sàjungoje pristatoma monografija apie prof. Dalià Matulaitæ4 d. Galerijose „Artifex“ atidaroma Eglës Kuckaitës paroda „Somatinë“.5–7 d. VDA dalyvauja XIII tarptautinëje mokymosi, þiniø ir karjeros pla-

navimo parodoje „Studijos 2015“

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

R. OLÐAUSKAS: Dvilypumas, apie kurá aukðèiau kalbëjo A. Ðaltenis,atsirado, kai nebeliko tikëjimo mokytoju. Jei bûtø autoritetø, studentas tikdþiaugtøsi ir stengtøsi kiek galima daugiau iðmokti. Juk toks ir yra mûsø, èiaesanèiø tikslas – ne tuðèiai gaiðti laikà, bet prasmingai praleisti 5–6 metus, irimtis kûrybos. Todël studentai suinteresuoti, kad mokytojas dirbtø „visu pa-jëgumu“. Institute norëtume matyti menininkus, asmenybes, turinèias autorite-tà studentø tarpe ir visuomenëje.

V. BRËDIKIS: Geras dailininkas, netolygu geram pedagogui. Kita vertus,dalis dëstytojø liko dirbti institute pasireiðkæ studijø metais „visuomeninëse“organizacijose.

A. ÐALTENIS: Baisiausia, kad kai kurie dëstytojai pedagogo darbà supran-ta kaip eilinæ tarnybà. Tai kûrybinis darbas ir labai atsakingas. Èia bûtinas pa-ðaukimas, dþiaugsmas, nors nematai apèiuopiamo rezultato. Darbas nedëkin-gas. Reikia altruistø. Apmokëjimo sistema kvaila, atgyvenusi. Kas jau á kûrybàásikabinæs, tas nebenori eiti dëstyti, nors galëtø bûti puikûs pedagogai. Studentastaip pat turi pasitikëti mokytoju. Galvoju, kodël prie Dailës instituto esanti vienagraþiausiø baþnyèiø – Bernardinø – taip nuniokota, sugriauta, iðneðiota po gaba-lëlá? Kaip ir ðventumas ir dvasingumas institute. Reikia juos sugràþinti. Tadaatsiras abipusë meilë ir abipusë pagarba.

R. OLÐAUSKAS: Sugràþinti dvasingumà per trumpà laikà neámanoma. Irne tik institute. Stodamas visada gyveni iliuzijomis, ir baisu, kai patekus áinstitutà, jos þlunga. Tikiu, kad dabar, kai á ðià mokyklà ateis dëstyti pedagogai,kuriø mes norëjom, bendrom jëgom pakeisim atmosferà.

A. ÐALTENIS: Jaunimui bûtinas tikëjimas, bûtina turëti universalià idëjà.Kur ji? Meilë Lietuvai, suverenumas, ar kas daugiau?

V. BRËDIKIS – R. Ozolas tà idëjà, tikslà suformulavo kaip tautà, kuri su-geba save reprodukuoti. Mûsø tikslas sukurti tautinæ mokyklà. Tai irgi tautosdalis. Ji atstovauja tautos meninæ kultûrà.

–Kaip dabar komplektuojami dëstytojø kadrai, kaip tenka spræsti moralinesproblemas, atsisakant tø, kurie neatitinka reikiamo lygmens?

V. BRËDIKIS: Per stojamuosius egzaminus man visada gaila studentø,visiems norisi padëti, nors þinau, kad to padaryti negaliu. Tas pats jausmas uþ-plûdo ir dabar, kai reikia atsisakyti kai kuriø dëstytojø. Studentai taip pat per-gyvena, nes sunku þmogø „nuraðyti“. Kiekvienas þmogus turi savo vietà gyve-nime. Tà bûtina suprasti geranoriðkai, paèiam pajusti – gal tu esi ne savoje, taugyvenimo paskirtoje vietoje. Daug kas paprasèiausià kritikà supranta kaippasmerkimà. Juk tiek deðimtmeèiø gyvenom á viskà þiûrëdami piktybiðkai.

Kviesdami naujus dëstytojus, greta jo kûrybinio autoriteto (jei jo nebûtø,tai net nekviestume), pirmiausiai orientuojamës á marlines ðio þmogaus savybesir pedagoginius sugebëjimus. O atsisakydami kai kuriø dëstytojø, anaiptolnepasmerkiame jø kûrybiniø sugebëjimø.

R. OLÐAUSKAS: Visa ankstesnë Dailës instituto valdymo sistema èiadirbantiems dëstytojams garantavo nelieèiamybæ. Taèiau atsiradus nepasitikë-jimui studentai slaptu balsavimu iðkëlë pageidautinø dëstytojø kandidatûras.Skausmingas instituto vadovybës delsimas privertë studentus imtis ryþtinges-niø priemoniø – 1988 m. gruodþio 28-àjà buvo surengtas streikas. Kai kas piktina-si, netiki studentø iniciatyva.

– Tai kas pernai vyko ir dabar tebevyksta dailës institute (taip raðë „Komjaunimotiesa“, kalba „atstumtieji“) pateikiama kaip Dailininkø sàjungos „ranka”. Pasi-keitimus institute bandoma traktuoti kaip naujà konjunktûrà. Taèiau faktas, kadDailës institute pirmà kartà per jo gyvavimo istorijà susikûrë studentø parlamentas,byloja, kad revoliucinë situacija subrendo „ið apaèios“. Ar tai bendras mûsø laik-meèio siekis demokratizuoti visuomenæ ar specifinës institute susidariusios situaci-jos iðdava? Ar studentø parlamentas tik ðio momento bûtinybë, kuri ilgainiui busabsorbuota kitø studentiðkø organizacijø, ar tai bandymas bûti partneriu rekto-ratui, mokslo tarybai? Kaip jûs formuluotumët artimiausius savo uþdavinius? Arturite programà, ar veikiate spontaniðkai?

A. ÐALTENIS: Nëra èia jokios konjunktûros ar Dailininkø sàjungos „ran-kos“. Pats gyvenimas padiktavo situacijà. Mums trûksta demokratijos, nebe-mokam pripaþinti, kad egzistuoja skirtingos nuomonës.

V. BRËDIKIS: Trûksta mums ne tik demokratijos, bet ir moralës. Kalbë-dami vieðai apie Dailës instituto ávykius, kai kurie vertintojai pasikliauja gan-dais ar pavirðutiniais áspûdþiais.

R. OLÐAUSKAS: Studentø parlamentas atsirado kaip bûtinybë suvienytiatskirose katedrose prasidëjusá judëjimà. Susidariusioje situacijoje reikëjo su-kurti studentø savivaldos organà, kuris turëtø visus ágaliojimus ir veikti jø vardu.Ypaè ryðkiai tokios savareikðmës organizacijos bûtinybæ pajutome po LTSR ATsesijos lapkrièio 20 d., nes nei komjaunimas ir net Sàjûdis autonomijos neuþ-tikrino. Parlamentas veikia ne tik instituto viduje, bet ir aktyviai reaguoja á vi-suomenëje vykstanèius pokyèius. Bûtina palaikyti ryðius su kitom aukðtosiomismokyklomis, rengiant bendras akcijas, prisidëti prie visuomenës atsinaujinimoproceso, ir pagaliau reikia atsakyti uþ savo veiksmus. Sàjûdis to neuþtikrino,pagaliau Sàjûdþio uþdavinius parëmë instituto administracija ir dabar jau vykdoSàjûdþio programà.

Parlamentas tai jëga. Reikalui esant ji gali uþkirsti kelià demokratijos pa-þeidimams institute, imtis ðvietëjiðko darbo uþ jo ribø. Parengëme studentø par-lamento nuostatø projektà, kurá pateikëme vieðam svarstymui. Pagrindiniai mûsøtikslai – uþtikrinti institute vieðumà, demokratijà, geras sàlygas specialybës stu-dijoms, o svarbiausia – Dailës instituto autonomijà. Parlamentas – tai vienybësmokykla. Pajutom atsakomybæ uþ savo veiksmus. Pajutom, kad mûsø visø rei-kalas ir instituto tvarka, ir mokslas, ir dvasia.

V. BRËDIKIS: Taip, Parlamentas – jëga, su kuria privalo skaitytis ir institu-to vadovybë. Taèiau mûsø tikslas bendras. Manau, kad Parlamento tarybos nariaiturëtø dalyvauti instituto tarybos posëdþiuose, palaikyti tarpusavio kontaktus.Kitaip tariant, vieni kitus vairuoti.

R. OLÐAUSKAS: Parlamentas nepretenduoja á instituto valdymà. Tai moks-lo tarybos ir rektoriaus prerogatyva. Mûsø uþdavinys rasti daugumai priimtinàiðkilusios problemos sprendimà. Studentø parlamentas vengia kraðtutiniø veiklosformø, taèiau reikalui esant pasilieka sau teisæ jomis pasinaudoti. Toks kritinismomentas, kaip þinia, buvo streikas. Aptarëme visas galimybes su Liaudies ðvie-timo ministru, juristais. Tai buvo daugiau simbolinë akcija, kad mokslo tarybaávertintø susidariusià padëtá realiai.

–Aukðtosios mokyklos (ne vien Dailës institutas, bet ir Konservatorija, net Uni-versitetas) iki ðiol gyveno „atsitvërusios kinø siena“ nuo visuomenës. Ko vertos tospajuokos objektu tapusios „atvirø durø“ dienos… Tai nenormalu. VDI turi taptinet ir ðvietëjiðka prasme, kultûros centru, þidiniu, kurio ðviesà ir ðilumà jaustø visaLietuva. Ar manote, kad tai neámanoma?

R. OLÐAUSKAS: Ateityje, susitvarkius viduje, Parlamentas savo veiklà nu-kreips á iðoræ, á ðvietëjiðkà veiklà. Parlamentas turëtø skatinti kultûriná darbà.Norime rengti parodas ne tik ten, kur naudinga (kaip darydavom anksèiau), oten, kur tikrai reikia. Jau surengëm savo darbø ekspozicijà Lukiðkiø kalëjime,veðim parodëles á Vaikø namus. Kol kas sunku su finansais, reikëtø nors pradi-nio kapitalo.

V. BRËDIKIS: Man visada norëjosi, kad Dailës institutas bûtø atviras vi-siems. Naujame korpuse yra specialiai suprojektuota ekspozicinë erdvë. Ji turibûti gyva, ten reikia keisti parodas, ir tai bus geriau uþ bet kokias „dienas“.Institutas privalo bûti ðvietëjiðku centru. Juk tai ir bûsimø pieðimo mokytojøalma mater. Pasiðventimas, meilë savo profesijai, net su tam tikra asketizmodoze, turëtø atsirasti prielaida skleisti ðviesà aplink save.

A. ÐALTENIS: Jaunas dailininkas neturëtø vengti mokytojo darbo ir vi-durinëje mokykloje. Koks anksèiau buvo pieðimo mokytojo autoritetas! Saky-sim J. Zikaro, Kairiûkðèio. Dailininkø sàjungos estetinio lavinimo komisija kartusu vyriausybe ir Liaudies ðvietimo ministerija norëtø ádiegti naujovæ, kad mo-kyklose atsirastø klasës, kabinetai. Savotiðka dirbtuvë toje mokykloje dirbanèiamdailininkui. Jei jis tapytojas, mokytø tapybos, jei keramikas – keramikos. Kurtøsinebanalûs dailës þidiniai, vaikai bûtø átraukiami á meninæ veiklà!

V. BRËDIKIS: Savæs aukojimas mokyklai bûtø pirmas þingsnis á tà ðventàtikslà, apie kurá kalbëjome – tautà, sugebanèià reprodukuoti save.

– Kaip jums atrodo ar ðie mokslo metai nebus prarasti mokslo aspektu? O galtai bus ne maþiau svarbi doros ir moralës mokykla?

V. BRËDIKIS: Að maèiau norà dirbti.A. ÐALTENIS: Ir perþiûros já patvirtino. Studentai árodë, kad gali savaran-

kiðkai, net ir be dëstytojø, dirbti. Mokslo taryba konstatavo, kad rezultatai ne-blogi, atsiskleidë net naujos galimybës.

V. BRËDIKIS: Ðie metai lyg pereinamieji. Taikomieji menai pereis prie 6metø kurso. Nori skaidytis kai kurios katedros, kurtis naujos. Pasikeis ir vi-suomeniniø mokslø katedros programa. Daugiau laiko bus skiriama Lietuvosistorijai, kultûros istorijai, politologijai. Ateina pertvarkos banga ið fakultetø,esanèiø Kaune ir Klaipëdoje.

–Ðiauliø pedagoginis institutas priëmë statutà, VU irgi parengë toká do-kumentà… Kà manote apie aukðtosios meno mokyklos savarankiðkumà? Galtuomet vël galës studentai staþuotis ar tæsti studijas uþsienyje. Juk daugelis 4-ojodeðimtmeèio dailininkø kaip tik Paryþiuje pajuto esà lietuviø dailininkai.

V. BRËDIKIS: Mes niekuomet nesukursim tautinës mokyklos, jeigu netu-rësime autonomijos. Jos mums niekas lengvai neduos. Ji ir tautinës dailës mo-kyklos koncepcija, ir Dailës instituto statuto pirminë sàlyga. Statutà ruoðiam,nes be jo mes negalim gyvuoti jau ðiandien. Dalá jo nuostatø patvirtinome pra-ëjusiø metø gruodþio 23 d. instituto taryboj ir jau taikom dabar. Kai kur dar rei-kës pasikonsultuoti su teisininkais. Svarbiausia, kad daugelá dalykø mes norimesuprasti savarankiðkai. Pavyzdþiui, numatome pakeisti stojamøjø egzaminø tvar-kà ir á pirmà kursà priimti daugiau studentø. Pradedanèiam pedagoginiampersonalui konkursà pakartoti po metø, po to – trejø ir penkeriø. Rektoriui su-teikiama teisë (remiantis studentø nuomone) pateikti instituto tarybai svarstytidëstytojø kompetencijos klausimà. Kas penkeri metai pedagoginiam personaluigali bûti suteikiamos vienø metø atostogos, paliekant algà, mokslo þinioms gilintiarba mokslo darbams dirbti. Manome, kad reikia apriboti dëstytojo amþiø. Rei-kia pakeisti instituto tarybos sudarymo tvarkà ir jos dydá (tai jau padaryta ir bû-tina áteisinti statute). Be to institutas gali keisti ðias taisykle pagal reikalà. Mes

A R C H Y V A IFondas buvo naudojamas mokslo komandiruotëms ir spausdinimo, vertimo,maketavimo paslaugoms finansuoti: Komandiruotës 6106,56 Lt; Iðlaidospaslaugoms (spausdinimas, vertimas, maketavimas) 11 340,67 Lt. Ið viso pa-naudota 17 447, 23 Lt, nepanaudoti 2552,77 Lt perëjo á 2015 metø fondà.

VDA Meno, mokslo ir projektinës veiklos fondo pirmininkas A. But-rimas pateikë iðsamià VDA MMP fondo ataskaità, pateikdamas ir bu-halterinius dokumentus. VDA meno, mokslo ir projektinës veiklos fondodydis 2014 m. – 200 000 Lt. Paraiðkø rëmimo dydis – nuo 500 iki 3000 Lt.Gautos 87 paraiðkos (256 616 Lt sumai). Neremtos 7 paraiðkos. Beveik vi-soms likusioms 80 paraiðkø praðoma suma sumaþinta vidutiniðkai po 200 Lt.Iðskirstyta suma sudarë 188 300 Lt. Ið 80 remtø pareiðkëjø nepasinaudojoparama 4 pareiðkëjai. Ne visiems pareiðkëjams pilnai iðnaudojus skirtà paramàpagal Fondo buhalterinës apskaitos dokumentà buvo iðnaudota 169 718, 24Lt, likutis – 30 281, 76 Lt, kuris pagal Fondo taisykles á kitus metus neperkeltasir metø pabaigoje buvo panaudotas bendroms Akademijos reikmëms.

VDA MMPF skirto rëmimo pasiskirstymo pagal sritis suvestinë: Leidiniørengimas – 52 600 Lt; Dalyvavimas projektuose – 35 700 Lt; Dalyvavimasmeno mugëse – 17 300 Lt; Grupiniø parodø rengimas – 14 900 Lt; Kûrybi-nës dirbtuvës – 14 800 Lt; Dalyvavimas konferencijose – 13 300 Lt; Konfe-rencijø rengimas – 11 100 Lt; Fondø, archyvø tvarkymas – 10 600 Lt; Persona-linës parodos – 9 400 Lt; Nepanaudota skirta parama – 8 600 Lt; Visa ið-skirstyta suma – 188 300 Lt. Pasisakë I. Kuizinienë, V. Kireilis.

Studentø atstovybës prezidentë K. Janceviè paþymëjo, kad parengë bend-rà ataskaità, o SA fondo (15 000 Lt) finansinës ataskaitos neparengë. PasisakëI. Kuizinienë, pasiteiraudama apie tai, kas jø manymu jø veikloje svarbiausia;A. Klimas, paþymëdamas, kokiø priemoniø SA ëmësi skleisdama informacijàapie VDA bûsimiems stojantiesiems, kaip pavyzdá pateikdamas Grafiniodizaino katedros studentø lankymàsi savo buvusiose mokyklose. K. Jancevièpaþymëjo, kad svarbiausia buvo vidinës struktûros formavimas, reikëtø dau-giau padirbëti bendradarbiaujant su kitø universitetø SA, pagrindiniai tikslaibuvo atstovauti studentø nuomonæ Senate ir Fakultetø tarybose, rengti ini-ciatyvas ir skatinti veiksnumà. D. Abramavièius paþymëjo, kad SA svarbiausitikslai yra atstovauti, ðviesti (parodomis ir kt.) ir sukurti gerà mikroklimatà

Svarstytas minimalaus stojanèiøjø balo nustatymas. Rektorius A. Klimaslabai iðsamiai pateikë siûlomo aukðtosioms mokykloms ásivesti minimalausstojanèiøjø balo analizæ. Paþymëjo, kad ávedus 2 balà, VDA pagal ankstesniøstojamøjø patirtá prarastø 1 studentà. VU siûlo 3 balà, LMTA – 2 ir 3, KTU– 2. Pasisakë V. Trakimavièius, E. Jackus, D. Abramavièius, I. Kuizinienë, A.Ðeibokas. Balsø dauguma nutarta, kad VDA minimalus stojamøjø balas ápirmosios pakopos ir vientisàsias studijas yra 2.

Svarstyta Senato 2014-10-29 Nr. S-2014-4 nutarimo NR. S-2014-4/20pritarti programos „Kino ir medijø scenografija“ integravimui á VDA Sce-nografijos programà ápareigojimu pateikta Senatui projekto vykdytojø ana-lizë, kodël projektas nepasiteisino. Projektø skyriaus vedëja I. Turèinavièienësupaþindina su projekto medþiaga ir projekto vykdymo rezultatais. 2012 m.birþelio 27 d. Studijø kokybës centras (paþyma Nr. SV2-227) priëmë spren-dimà akredituoti studijø programà Kino ir medijø scenografija. Buvo orga-

nizuojami studentø priëmimai á minëtàjà bakalauro studijø programà. Norin-èiøjø studijuoti pagal ðià programà bûna, taèiau gavus 2013 m. ir 2014 m.Lietuvos aukðtøjø mokyklø asociacijos bendram priëmimui organizuoti suge-neruotus rezultatus, paaiðkëjo, kad VDA Kino ir medijø scenografijos baka-lauro studijø programoje kvieèiamø studijuoti studentø nëra. Atsiþvelgus á tai,kad analogiðka situacija kartojasi jau antrus metus ið eilës ir ávertinus tai, kadnaujai sukurta programa yra aktuali ðiandienos studentui, 2014 m. rugsëjo 3 d.Vilniaus dailës akademija raðtu (Nr. SD–439) kreipësi á Europos socialiniofondo agentûrà su praðymu leisti ðià programà paversti Scenografijos programosspecializacija.

Gautas ÐMM (raðtas 2015-01-09 Nr.SR -104) ir ESF (raðtas 2015-01-23Nr. ESFS07-2015-00242) pritarimas integruoti Kino ir medijø scenografijà áScenografijos studijø programà, pateikiant agentûrai studijø programos ap-raðà iki 2016 m. sausio 30 d. Projekto „Aukðtojo mokslo studijø plëtra Lietuvoskûrybinëms ir kultûrinëms industrijoms“ Nr. VP1-2.2-ÐMM-09-V-01-007veiklos yra sëkmingai baigos. Monumentaliosios tapybos ir scenografijos ka-tedros vedëja I. Skauronë paþymëjo, kad katedros vedëja tapo prieð 1 metus, opriëmimas vyko 2 metus, stojanèiøjø, nors ir nedaug, buvo, taèiau jie nesu-rinko reikiamo balø skaièiaus ir neástojo. Visi naujosios programos padariniaiteko katedrai. Pati programa parengta þmogaus ið ðalies (I. Kurklietytë), jinëra tinkama vykdyti VDA Monumentaliosios tapybos ir scenografijos kated-roje, jà reikës pertvarkyti. I. Kuizinienë paþymëjo, kad programa bûtø tikraipatraukli ir perspektyvi, reikia jà labai gerai iðreklamuoti, siûlë rasti bûdø pa-remti katedrà. Studijø kokybës skyriaus vedëja V. Graþienë paþymëjo, kadlabai svarbu gerai parengti pilnà programos apraðà.

Svarstytas Gráþtamojo ryðio sistemos apraðas, kurá pristatë Studijø kokybësskyriaus vedëja V. Graþienë. Akademinës gráþtamojo ryðio sistemos apraðasreglamentuoja VDA akademinës gráþtamojo ryðio sistemos paskirtá, principus,gráþtamojo ryðio tiriamøjø grupes, gráþtamojo ryðio tyrimo formas ir daþnumà,ðio tyrimo duomenø rinkimà, kaupimà, saugojimà ir vieðinimà. Sistema yraskirta vidiniam studijø VDA kokybës tobulinimui. Sistema yra viena ið studijøproceso – studijø, studentø pasiekimø vertinimo, duomenø apie studijø kokybærinkimo ir analizës – sudedamøjø daliø. Sistemà sudaro: socialiniø dalininkønuomonës apie studijas tyrimai ir ðiø tyrimø duomenø rinkimo, kaupimo, sau-gojimo ir vieðinimo vadybos gairës. Tiriama: VDA studijuojanèiø I, II ir IIIpakopos studijø proceso dalyviø nuomonë; VDA nuolatiniø ir iðtæstiniø stu-dijø forma vykdomo studijø proceso dalyviø nuomonë; Atvirosios dailës, dizainoir architektûros mokyklos klausytojø nuomonë. Pasisakë I. Kuizinienë, P.Mazûras, D. Abramavièius. Senatas balsø dauguma patvirtino Gráþtamojo ryðiosistemos apraðà. Senato pirmininkë I. Kuizinienë dar syká papraðë Senato nariøraðtu patikslinti, kurioje Senato darbo grupëje jie norëtø dirbti. Darbo grupiøsàraðai bus skelbiami VDA tinklalapyje ir grupiø nariams bus galima teiktisvarstytinus klausimus. Rektorius A. Klimas supaþindino su Felikso Daukanto,kuriam 2015 m. butu sukakæ 100 metø, biografija ir indeliu á Lietuvos dizainoedukacijà. Pasiûlë vienai ið DIC auditorijø suteikti jo vardà. Pasisakë P. Mazûras,J. Gasiûnas, V. Trakimavièius, Alv. Klimas. Nutarta suteikti Felikso Daukantovardà Vilniaus dailës akademijos Dizaino inovacijø centro 112 auditorijai.

SENATE

6 d. Tamoðaièiø galerijos „Þidinys“ ve-dëjai Laimai Lukoðevièienei – 70.

13 d. „Titanike“ VDA ir LMTA ben-druomeniø atstovai pamini Lie-tuvos valstybës atkûrimo 97-àsiasmetines. Apþiûrima tekstilës paro-da „10x10=100% Jacquard“.

17 d. Vilniaus paveikslø galerijojeSveikinimai Laimai Lukoðevièienei

VDA leidyklos stendas Vilniaus knygø mugëje

Pabaiga. Pradþia nr.1(242)

IN MEMORIAM

Benita Bronë Vertelkienë1943 10 11 – 2015 03 05

VDA Senato 2014 metø ataskaitaDa atkelta ið 1 psl.

Antrajame Senato posëdyje kovo 26 d. iðklausytos ir vienbalsiai patvir-tintos Rektoriaus, Senato bei Studentø atstovybës ataskaitos uþ 2013 metus.Senatoriai iðanalizavo VDA pedagoginiø vardø teikimo tvarkos apraðà, kurispatvirtintas su redakciniais patikslinimais. Pasiûlyta rasti galimybæ Dailëtyrosinstituto darbuotojams aktyviau ásijungti á pedagoginæ veiklà bei gauti pe-dagoginius vardus (nuostatø rengimas deleguotas Senato mokslininkø irmokslininkø pedagogø atestacijos ir konkursø vedimo komisijos pirmininkeidr. Tojanai Raèiûnaitei). Vietoje á VDA Tarybà iðrinkto prof. Jono Audëjaièioprof. Stasys Þirgulis patvirtintas naujuoju Senato nariu, atstovaujanèiu Kau-no fakultetà. Svarstyta ir pritarta Rektoriaus siûlymui leisti mokëti pedago-gams, mokslo darbuotojams, tyrëjams ir kitiems darbuotojams uþ papildomusdarbus vienkartines priemokas iki 200 proc. Daktaro diplomas áteiktas Mo-nikai Saukaitei.

Treèiajame Senato posëdyje geguþës 21 d. garbës profesoriaus vardasvienbalsiai suteiktas Kæstuèiui Zapkui uþ „paþangaus meninio màstymo puo-selëjimà, naujos lietuviø menininkø kartos ugdymà, nuopelnus VDA ir jau-nøjø Lietuvos menininkø átraukimà á atvirà visuomenæ“. Ðiame posëdyjesenatoriai iðanalizavo dokumentø Rektoriaus pareigoms eiti atitiktá Rekto-riaus nustatytiems reikalavimams bei pripaþinæ, kad prof. Audriaus Klimopateikti dokumentai atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikëðià kandidatûrà tvirtinti rektoriumi VDA tarybai. Posëdyje susipaþinta sukatedros vedëjo veiklos bei skyrimo tvarkos apraðais, kurie balsø daugumapatvirtinti su nurodymu atsiþvelgti á posëdþio metu pateiktas pastabas. Taippat nagrinëti Studijø programø komitetø nuostatai bei po iðankstinio verti-nimo elektroniniu paðtu gautos senatoriø pastabos ir pasiûlymai. Nuostatussenatoriai patvirtino. Iðreikðtas pageidavimas numatyti ðiø komitetø darboapmokëjimo tvarkà. Pastebëta, kad skirtis tarp katedros vedëjo ir studijøprogramos komiteto vadovø veiklos ir atsakomybës nëra visiðkai aiðki. Posë-dyje pristatytas ir patvirtintas ketinamos vykdyti Dizaino krypties II pakoposstudijø programos (Vizualiøjø komunikacijø dizainas) apraðas bei pritartajo teikimui akreditacijai SKVC.

Ketvirtame Senato posëdyje spalio 29 d. Senato nariai susipaþino sustojamøjø egzaminø rezultatais, naujovëmis. Konstatuota, kad priimtø studi-juoti skaièiaus pokyèiai VDA buvo neþymûs. Vis tik siûlyta ieðkoti galimybiøstiprinti VDA konkurencingumà. Svarstytos galimybës ankstinti egzaminølaikà bei keisti jø struktûrà. Posëdyje pristatyti ir balsavimo bûdu iðrinkti dunauji Senato nariai: Mokslo prorektorius dr. Marius Irðënas ir Meno prorek-torius Julijonas Urbonas. Taip pat susipaþinta ir patvirtinti Studentø atsto-vybës siûlomi nauji Senato nariai: nuo Telðiø fakulteto Mantas Petreikis,nuo Kauno – Rokas Jakubauskas. Vilniaus fakulteto dekanas ápareigotassurengti ðio fakulteto atstovo á Senatà rinkimus (vietoje á VDA tarybà iðrinktoprof. Alvydo Lukio) ir pristatyti senatoriams kitame posëdyje. Senatopirmininkë kreipësi á Senato narius kviesdama aktyviau dalyvauti Senatodarbo komitetuose. Senato nariams pakartotinai pateikti Senato darbokomitetø sàraðai su praðymu teikti rekomendacijas dël galimo komitetøperorganizavimo bei dar kartà ávertinti savo galimybes ir pageidavimà daly-vauti vieno ar kito komiteto darbe. Senato pirmininkës praðymu, Senatuipritarus, Mokslo ir meno bei fakultetø fondø valdytojai papraðyti metø pa-baigoje pateikti jø valdomø fondø lëðø panaudojimo ataskaitas. Posëdyjetaip pat pristatytas VDA neformaliuoju ir savaiminiu bûdu ágytø mokymosipasiekimø bei kompetencijø vertinimo ir pripaþinimo tvarkos apraðas, kurápristatë Studijø kokybës skyriaus vedëja Vitalija Graþienë. Apraðui pritarta,ápareigojant suvienodinti kredito kainà su valstybës nefinansuojamø studijøkaina (pagal mokslø kryptis). Posëdþio metu svarstyta „Kino ir medijø sce-nografijos“ studijø programos integravimo á VDA Scenografijos programàgalimybës. Senato sprendimu nutarta pritarti ðios programos integravimui,ápareigojant projekto, kurio rëmuose programa parengta, vykdytojus, pa-teikti Senatui raðtiðkà analizæ, kodël projektas nepasiteisino. Daktaro diplo-mas áteiktas Linai Michelkevièei. Senatoriai informuoti, kad Rektoriausinauguracija vyks 2014 lapkrièio 21 d. 17 val. VDA gotikinëje salëje.

2014 m. gruodþio 17 d. posëdyje buvo pritarta ir siûloma tvirtinti TarybojeVDA lëðø paskirstymà tarp programø ir paprastøjø lëðø paskirstymà tarpKauno, Klaipëdos, Telðiø ir Vilniaus padaliniø. Balsuojant pritarta Vilniausfakulteto siûlomam naujam Senato nariui – prof. Jonui Gasiûnui. Studentøatstovybës praðymu vietoje iki ðiol juos atstovavusio Pauliaus Dovydavièiausiðrinkta Adelë Pukelytë. Posëdþio metu pristatytas ir patvirtintas VDA Menoir mokslo reglamentas. Prof. Jonas Audëjaitis supaþindino senatorius suporeikiu Kauno fakultete pradëti vykdyti atskirà interjero dizaino programà.Po diskusijø, tokiai programai pritarta, konstatuojant, kad priëmus kitokásprendimà, ðià niðà uþimtø giminingi universitetai. Studijø prorektorë senato-

riams dar kartà pristatë teisës aktà, reglamentuojantá neformaliuoju ir savai-miniu bûdu ágytø mokymosi pasiekimø bei kompetencijø vertinimo ir pripa-þinimo tvarkos apraðà, bei atkreipë dëmesá, kad uþskaitomø kreditø ákainiaipatvirtinti akte ir yra nekvestionuojami. Ásigilinæ á teisës akto reikalavimusSenatoriai atðaukë prieð tai vykusiame posëdyje pateiktà ápareigojimà suvie-nodinti uþskaitomø kreditø kainà su valstybës nefinansuojamø studijø kreditøkaina (pagal kryptis).

2015 m. sausio 14 d. senatoriams elektroniniu paðtu buvo iðsiøsta medþiagadël 2015 m. VDA lëðø paskirstymo tarp programø: 1. Programos 1.010„Aukðèiausios kvalifikacijos specialistø meninei ir mokslinei veiklai rengimasbei moksliniø tyrimø vykdymas“ (biudþetiniø lëðø) sàmatà 2. Programos 1.02„Studentø rëmimas ir jø kreditavimo sistemos plëtojimas“ sàmatà. 3. Nebiu-dþetiniø lëðø sàmatà. Senatoriø praðyta susipaþinti su pateikta informacijabei pateikti savo pastabas ir rekomendacijas VDA Tarybai. Deja, dël, objek-tyviø prieþasèiø, dokumentø analizei buvo skirtas itin trumpas trijø dienøterminas ir konstruktyviø pasiûlymø nesulaukta. Ið pateiktos medþiagos ma-tome, kad lyginant su 2013 m. VDA biudþetas iðaugo 1,3 mln. Lt. Daugiausiaipadidëjo biudþetas, skirtas studijø finansavimui (apie 50 proc.), tuo tarpumokslo veiklai skirtos lëðos nepadidëjo, nors 2013 m. mokslo ir meno veiklosrezultatai VDA biudþetà papildë 0,5 mln. Lt.

Vertinant 2014 metø Senato darbà galima konstatuoti, kad posëdþiøskaièius buvo optimalus, jø dienotvarkë intensyvi. Tarp svarbiausiø svarstytøir patvirtintø dokumentø galima paminëti Senato darbo reglamentà, numa-tantá naujas Senato darbo kryptis ir atsakomybæ, VDA pedagoginiø vardøteikimo tvarkos apraðà (gaila, kad svarstymo metu pateiktos pastabos irnutarimas parengti pataisas 2014 m. liko neágyvendinti), katedros vedëjoveiklos bei skyrimo tvarkos apraðus bei studijø programø komitetø bei jøvadovø skyrimo ir veiklos apraðus, sudariusius galimybes bent dalinaisumaþinti (taèiau neeliminuoti) keletà metø tvyrojusá visiðkà neaiðkumà tarpðias pareigybes einanèiø darbuotojø funkcijø, jø ágaliojimø ir atsakomybësribø, atskaitomybës.

Konkurencines VDA pozicijas regionuose sustiprino naujai patvirtintaInterjero dizaino studijø programa, kuri bus pradëta vykdyti Kauno fakultete.

Svarbus ir alternatyvias studijø galimybes suteikiantis „Neformaliuoju irsavaiminiu bûdu ágytø mokymosi pasiekimø bei kompetencijø vertinimo irpripaþinimo tvarkos apraðas“.

Nors kvietimas Senato nariams aktyviau dalyvauti Senato komitetø veik-loje nepasiteisino, taèiau galima konstatuoti, kad daugelis senatoriø supratobûtinybæ su posëdþiams pateiktais dokumentais susipaþinti ið anksto. Tai su-darë galimybæ sklandþiau vadovauti posëdþiams, o jø metu pateikti siûlymaiir pastabos buvo konstruktyvûs.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA3VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4

Profesorius dr. Jonas Rimantas Glemþa

AKADEMIJOS ÞMONËSatidaroma tapytojo, VDAgarbës profesoriaus Al-girdoPetrulio (1915–2010) ðimt-meèiui skirta paroda „Pus-toniø turtai paletëje“.18 d. Galerijoje „Akade-mija“ atidaroma RièardoNemeikðio paroda „Spektri-në analizë“.19 d. VDA parodø salëse„Titanikas“ atidaroma nor-vegø menininkës Anne-LiseStenseth paroda Selectedvideoworks 2008–2014, ku-rioje pristatomi projektai„Kiss and Waste project“(2007–2011) ir „Qvela peri– Ara peri“ (2014).19–22 d. VDA leidykla daly-vauja Vilniaus knygø mugëje.

23 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Sigito Lukausko pa-roda „Debesø Vytis“.

25 d. Senato posëdis.27 d. VDA parodø salëse „Titanikas“ atidaroma Jûratës Staus-

kaitës pieðiniø paroda-akcija „Judesiai“.

Kovas5 d. VDA parodø salëse „Titanikas“ atidaroma Baltarusijos

valstybinës menø akademijos studentø ir dëstytojø darbøparoda „Laiðkai“

9 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Ievos Gudmonaitëspersonalinë paroda „Laukai prie Vilnelës“.

9–13 d. VDA Telðiø fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos stu-dijos III kurso studentams vyko kûrybinës dirbtuvës „Spor-

tinë kûryba“ (vedëjas Benas Staðkauskas).10 d. VDA ir LMTA bendruomeniø atstovai Lie-

tuvos muzikos ir teatro akademijoje paminiLietuvos nepriklausomybës atkûrimo 25-metá.

13 d. Þemaièiø muziejuje „Alka“ pristatoma Po-vilo Ðverebo monografija „Telðiø vyskupijosbaþnyèiø varpai“

16 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma VDAMonumentaliosios tapybos ir scenografijos ka-tedros magistrantûros studenèiø Ievos Paliu-kaitytës, Karolinos Voicechovskajos ir DovilësBagdonaitës paroda „[Bliacha mucha] Muðtimusæ“

17 d. Galerijose „Artifex“ prista-tomas Aurelijos Maknytës pro-jektas „Tëvø kambarys“.

20 d. Prof. dr. Jonui RimantuiGlemþai – 80.

27 d. Malûnø g.5 atidaromaGrafikos katedros studentø pa-roda „Kaþkaip taip!?“

30 d. Galerijoje „Akademija“atidaroma Rimos Blaþytës pa-roda „Treèiadienio apsuptyje“(Okruþajuðèaja sreda) ir DanoAleksos projektas „122 kab.“

V. Jankausko irJ.Strazdausko nuotraukos

Pristatoma monografija „Telðiø vyskupijos baþnyèiø varpai“

Prof. E. G. Bogdanienë pristato þakardiniø audiniø parodà

Baltarusiø parodos „Laiðkai“ atidarymas

Jûratës Stauskaitës parodoje „Judesiai“

Parodoje „[Bliacha mucha] Muðti musæ“Eglë Kuckaitë

Rimos Blaþytës parodoje

A. Maknytës „Tëvø kambarys“Prof. Algirdo Petrulio parodoje