V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.3 (256) 2016 KOVAS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

K N Y G O S

31-oji Lietuvos medalio kûrëjø stovykla.Telðiai – Lietuvos kultûros sostinë 2016.V., 2015Sudarytoja Remigija VaitkutëDailininkas Martynas Gintalas

2015 m. vykusios VDA Telðiø fakulteto surengtosLietuvos medaliø kûrëjø stovyklos, kuri buvoskirta Telðiams, paskelbtiems 2016 m. Lietuvoskultûros sostine, katalogas.Dalia Klajumienë

Vilniaus gyvenamøjø namø interjerødekoro elementai: nuo klasicizmo ikimoderno. V., 2015Dailininkë Edita Namajûnienë

Monografija, kurioje remiantis archyviniaisdokumentais, istoriografija, interjerus vaizduojan-èiais meno kûriniais ir fotografijomis, pagrindþianttaikomøjø tyrimø analize aptariamos Vilniaus gy-venamøjø namø XVIII a. pabaigos–XX a. pra-dþios sienø tapybos, lipdiniø, sienø apmuðalø, grin-dø dangø, kokliniø krosniø ir þidiniø meninës ypaty-bës. Autorë atskleidþia prieþastis, lëmusias dekoroelementø interjeruose meninës raiðkos kaità, ana-lizuoja pamirðtus ir menkai vertintus puoðybos bû-dus, parodo ávairiø detaliø vietà ir reikðmæ interje-ro dekoro visumoje ir jø tarpusavio ryðá.

Absoliuti tekstilë. Nuo iðtakø iki XXI a.V., 2016Sudarytoja Eglë Ganda BogdanienëDailininkë Auðra Lisauskienë

Solidus leidinys, atsiradæs 2014–2015 m. Lietu-vos dailës muziejuje pristatyto projekto „Absoliutitekstilë“ ir to paties pavadinimo retrospektyviosparodos (kuratorë E. G. Bogdanienë), atspindinèiosLietuvos tekstilës raidà nuo XVII a. iki ðiø dienø,pasekoje. Tai straipsniø rinkinys, kuriame apþvel-giami parodoje iðskirti XVII–XXI a. lietuviø teksti-lës raidos laikotarpiai, tyrinëjama ir vertinama þino-miausiø autoriø kûryba, nagrinëjamas lietuviø teks-tilës savitumas ir sàsajos su tarptautiniu kontekstu.Tai galimybë uþpildyti spragas, visuomenei ir tyrë-jams pristatyti vientisà Lietuvos tekstilës raidà, jospokyèius. Tiraþas 300 egz.

Antano Kuèo grafika. Peizaþai. V., 2015

Grafikui, ilgameèiam VDA profesoriui An-tanui Kuèui (1909–1989) skirtas suvenyrinis re-produkcijø rinkinys, kuriame publikluojamapluoðtas ávairiomis technikomis atliktø dailinin-ko darbø.

Jauni Lietuvos produkto dizaineriai pritraukëtarptautinës 3D industrijos dëmesá

Dalase (JAV), vasario pradþioje ávykusios didþiausios pasaulyje trimaèioprojektavimo ir dizaino sprendimø konferencijos ir parodos SOLIDWORKSWORLD 2016 dalyviai pirmà kartà iðgirdo apie Lietuvà, kaip apie dizainokilmës ðalá.

Per 8000 dalyviø pritraukusiame renginyje du Vilniaus dailës akademijos(VDA) produkto dizaino studentai Ignas Survila (24) ir Rapolas Graþys (24)sulaukë didþiulio profesionalø susidomëjimo, buvo iðskirti organizatoriø kaipvienø ádomiausiø parodos objektø autoriai bei susirinko po kelias deðimtispotencialiø gamybos ir platinimo partneriø kontaktø.

„Lietuvoje yra daug inþinieriø ir projektuotojø, taèiau trûksta dizaineriø,kurie generuotø idëjas, steigtø ámones, teikianèias ne subrangovo paslaugas,o galutiná produktà rinkai. Bendradarbiaudami su pagrindiniu Lietuvos di-zaineriø inkubatoriumi – VDA – siekiame, kad absolventai, iðplaukdami áplaèiuosius vandenis, bûtø kuo labiau konkurencingi. Rapolo Graþio ir IgnoSurvilos aistra, entuziazmas ir uþsidegimas tuo, kà daro, suþavëjo ne tik ren-ginio dalyvius, bet ir organizatorius“, – sakë kompanijos IN RE, Lietuvojeatstovaujanèios „Dassault Systemes SOLIDWORKS“, rinkodaros vadovëLiudmila Taðlanova.

Pasak jos, Marie Planchard, „Dassault Systemes SOLID WORKS“ edu-kaciniø sprendimø direktorë, sakydama kalbà tûkstanèiams renginio dalyviøpagrindinëje scenoje, paminëjo studentus ið Lietuvos ir pasiûlë visiems lanky-tojams parodoje ið arèiau susipaþinti su jø pristatoma gitara LAVA ir paspir-

tuku PIGEON.VDA magistro studijø antrakursiai buvo pirmieji kûrëjai ið Lietuvos,

turëjæ galimybæ skaityti praneðimus ðioje konferencijoje ir savo dizainoproduktus pristatyti specializuotoje parodoje. Didþiausià áspûdá patiemsdalyviams paliko renginio dydis ir bendruomeniðkumas, sudarantis galimybæmegzti ir plëtoti ryðius, kuriant savo produktø gamybos ir platinimo tinklà.

„Manau, tai rimtas þingsnis produktø vystymo klausimu. Man buvo svarbuiðanalizuoti Amerikos rinkà, todël dar kartà ásitikinau, jog JAV – gitaristøkraðtas, kuriam aktualûs nauji ir inovatyvûs produktai. Nemaþai stendolankytojø norëjo ávertinti jiems dar nematytos beskirsnës gitaros savybes irturëjo galimybæ pagroti – iðbandþiusieji gyrë jos ergonomiðkumà, patogumàir atlikimo kokybæ. Be to, daviau ne vienà interviu, daug þmoniø fotografavo,filmavo bei dalinosi vaizdais ir informacija socialiniuose tinkluose, ragindaminenuleisti rankø ir tæsti tai, kà darau“, – sakë R. Graþys, ieðkantis investuotojø,galinèiø prisidëti prie LAVA studijos plëtros. Pasak vaikino, elektrine gitaraLAVA domëjosi atstovai ið Portugalijos, Vokietijos, JAV, Japonijos ir kitøAzijos ðaliø. Neretam didelá áspûdá padarë ir tai, kad toká produktà R. Graþyssukûrë bûdamas tokio jauno amþiaus.

I. Survila taip pat leido visiems norintiems iðbandyti sulankstomà oranþinápaspirtukà PIGEON. Daugelis susidomëjusiø teiravosi, kur galëtø ásigyti ðiàkompaktiðkà transporto priemonæ bei domëjosi, ar yra platinimo tinklas JAV.Jaunasis dizaineris kartu su investuotoju Michel Barro Ðveicarijoje ákûræsámonæ „CityBirds“ intensyviai ieðko partneriø visame pasaulyje, todël kon-ferencijoje aktyviai domëjosi galimybëmis kurti prototipus bei organizuotimasinæ gamybà. Pasak I. Survilos, didþiulë 3D spausdintuvø, CNC maðinø irávairiausiø gamybiniø árengimø parodë, jog amerikieèiai kuo toliau, tuo la-

Antanui Tamoðaièiui – 110

Kovo pradþioje Vilniaus dailës akademijos Anastazijos ir Antano Ta-moðaièiø galerijoje „Þidinys“ paminëtos Antano Tamoðaièio 110-osios gimimometinës. Prisimindami ir pagerbdami ðá ðviesaus atminimo dailininkà, vienàáþymiausiø lietuviø liaudies meno puoselëtojø ir profesionaliosios tekstilësLietuvoje pradininkà, susirinko menininkai, dailës akademijos dëstytojai irstudentai, inteligentijos atstovai. Renginio metu buvo apþvelgtas ilgas ir vai-singas Antano Tamoðaièio gyvenimo ir kûrybos kelias.

Ðis garbingas jubiliejus paskatino galerijos „Þidinys“ darbuotojus draugesu Vilniaus dailës akademijos leidykla parengti ir iðleisti 2016 metø sieninákalendoriø. Jis pavadintas „Antanui Tamoðaièiui – 110“. Kalendoriø pristatë josudarytoja ir teksto autorë menotyrininkë dr. Lijana Ðatavièiûtë-Natalevièienë.

Dar vienas graþus ðio renginio akcentas – Vilniaus dailës akademijos stu-dentø, Antano Tamoðaièio premijos laureatø darbø paroda. Premijà 1996 m.ásteigë pats A. Tamoðaitis, siekdamas skatinti tautinio tapatumo paieðkas stu-dentø kûryboje. Ji kasmet skiriama uþ geriausius kursinius, bakalauro ir ma-gistro studijø baigiamuosius darbus, kuriuose interpretuojamas liaudies meno

paveldas. Ðios premijos laureatëmis tapo nemaþai ðiuo metu garsiø Lietuvostekstilininkiø. Kai kurios ið jø ðiandien paèios ugdo jaunàjà kartà – tai VDATekstilës katedros vedëja doc. Laura Pavilonytë-Eþerskienë, dëstytojos dr.Miglë Lebednykaitë, Rûta Bûtënaitë ir Severija Inèirauskaitë-Kriaunevièienë.Jø kûrinius galima pamatyti ir ðioje parodoje, kurioje ið viso eksponuojama14 per pastaruosius metus premijuotø darbø. Apie juos kalbëjo Vilniaus dailësakademijos prorektorë prof. Eglë Ganda Bogdanienë ir Tekstilës katedrosvedëja doc. Laura Pavilonytë-Eþerskienë.

Galerijoje eksponuojamos A. Tamoðaièio Lietuvoje ir Kanadoje iðleistosknygos ir dailininko straipsnio rengimo medþiaga „Atsiminimai apie dailëty-rininkà Mikalojø Vorobjovà“.

Vakaro metu skambëjo kankliø muzika, jà atliko Austë Tamulynaitë. Taippat buvo parodyti kadrai ið filmo, kurá baigiantis aðtuntajam deðimtmeèiuiTamoðaièiø sodyboje prie Kingstono nufilmavo Kanados televizijos þurnalistai.Jame A. Tamoðaitis pristato savo kûrybà, pasakoja apie savito stiliaus dailëjeieðkojimus.

Vilniaus dailës akademijos Anastazijos ir Antano Tamoðaièiø galerijos„Þidinys“ vedëja Laimutë LukoðevièienëG. Zemlicko ir V. Jankausko nuotraukos

pasivaiðinome pienu ir medumi girininko sodyboje, sutikome pirmus nor-malius þmones. Ðalèioje ir Merkyje vanduo po uþsitæsusio lietaus buvo pakilæs,todël þuvys nekibo. Tik kai jau priplaukëme netoli Varënos, Meèka antnusmurgusio sliekelio sugavo kelis graþius þiobrius... Kadangi tada dar nebu-vo Kauno hidroelektrinës, þuvys laisvai atplaukdavo nerðti ir á Merkio upæ.Taip pirmoji daugiadienë kelionë Varënoje ir pasibaigë!!!

PIRMAS LEDASSu Juozu Ðileika, vaþiuodami á Maþalotës eþerà, visà kelià abejojome ar

jau bus ledas? Tik priëjæ eþerà ir nuo aukðto skardþio pamatæ atsispindinèiusmedþius supratome, kad atvaþiavome per anksti. Kadangi, nepaisant ap-maudþios strateginio màstymo klaidos, dienà vis tiek reikëjo praleisti gamtoje,tai nusileidome atsigerti prie átekanèio á eþerà ðaltinio. Mûsø didþiausiamnustebimui tik ið arti pamatæ ir paban-dæ ásitikinome, kad ant naktá uþðalusioledo dar niekas nebuvo uþlipæs todël jisir atrodë kaip ramaus vandens pavir-ðius. Vaikðèiodami skaidriu ir plonu le-du, jautëmës kaip ðventieji ant „vandenspavirðiaus“, net matydavosi besiblað-kantys ir iðsigandæ þvejo, toli nuo eke-tës, uþkibæ eðeriai. NEREALI, þvejo ið-svajota REALYBË!

SU SPININGU ANT LEDOUþsitæsus þiemai ir nesulaukdami

pavasario, per atlydá sumanëme suMeèka paþvejoti spiningais nuo ledosrauniose Þeimenos upës properðose!Po keliø valandø tokios „þvejybos“ásmukus ledui – MAUDÞIAUSI, betpavyko, ðlapiam iki pusës, iðsikapanoti.

Iðsigreþæs rûbus ir atsigëræs karðtos arbatos, „þvejojau“ toliau, iki vakaro.Jokia sloga, nei kosulys tuomet taip ir neprilipo.

PASKUTINIS TRAUKINYSPavëlavæ su Juozu Ðileika laiku sugráþti á geleþinkelio stotelæ ir pamatæ

jau ið jos iðvaþiavusá ir prie mûsø artëjantá traukiná, atsiklaupëme ðalia bëgiøant keliø ir mojuodami kepurëmis nuolankiai praðëme sustoti. Ávyko stebuklasir traukinys, prie mûsø privaþiavæs, atidarë duris…

SU MEÐKERE ANT STOGOKartà, kai gráþau jau vëlyvà naktá á namus, niekas neatidarë buto durø.

Teko lipti ant stogo ir kaip vaiduokliui, persisvërus per karnizà, su meðkerebarðkinti á miegamojo langà ir garsiai rëkti. Pirmiausia, aiðku, paþadinau visà

namà ir tik po to, Laimutæ.

„SKRYDIS“ ÞEIMENOS UPËJE.1964

Su Juozu Ðileika sumanëme ið-siaiðkinti kur ir kokios þuvys laikosiÞeimenos upës atkarpoje nuo Þei-menës stotelës iki Neries upës. Kadsavo sumanymà galëtume ágyven-dinti natûroje, turëjome kiekvienaspatogiai ásitaisyti savo vienvietëjepripuèiamoje valtelëje ir, plaukdamipasroviui, stebëti povandeniná upësgyvenimà per áprastos nardymokaukës stiklà. Áspûdis sunkiai nu-sakomas, ypaè plaukiant per ðiosvaizdingos ir verþlios upës sraunu-mas...Su draugais þvejyboje prie lauþo ugnelës...

kinëje kultûroje. Suteikiama galimybë pamatyti darbø, kuriuose matyti ankstyvas autoriaus smalsumasnko darbuose galima áþvelgti jo architektûrinæ prieigà prie skiautinio, kurá jis toliau tiria ir naudoja kaip

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 3

KovasÐviestuvø ir ekspozicijos salone „Gaudrë“ veikia prof. Vytauto Kibildþio tapybos

paroda „Pojûèiai“1 d. Galerijoje „Argentum“ atidaroma Aistës Kanapickaitës mozaikos miniatiû-

rø paroda „Maþas þmogus“1 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Estijos menininkiø Kadi Pajupuu ir Marilyn

Piirsalu paroda „Hacked tradition“1 d. Galerijoje „Kairë–deðinë“ atidaroma

Vilniaus fakulteto Grafikos katedros dës-tytojos Jolantos Mikulskytës solo paroda„Vanduo-intro”

1 d. „Gobis/Lauko ekspo“ (Gedimino pr. 13)atidaroma suomiø keramiko KristianoVenalaineno paroda „Sapnas 24/7“

8 d. Gotikinëje salëje pristatoma prof. JuozoGalkaus knyga „Lietuvos plakato istorija“

9 d. Galerijoje „Þidinys“ paminimos AntanoTamoðaièio 110-osios gimimo metinës

9 d. „Titanike“ atidaroma lenkø animacijosmeno paroda „Once upon a time“

10 d. Fotografijos ir medijos meno katedrojevyksta atvira Piotro Dumalos (Lenkija)meistriðkumo paskaita

10 d. VDA Gotikinëje salëje vyksta LietuvosNepriklausomybës dienos atkûrimo minëjimas. Prof. Alfredas Bumblauskasskaito paskaità „Kovo 11-oji – tarp Lietuvos valstybingumo istorijos virðukal-niø“, groja pianistas ir tapytojas Viktoras Paukðtelis

11 d. Prof. Jolanta Talaikytë ir doc. Renata Maldutienë Valdovø rûmuose pristatovizualià mados interpretacijà „Aktas. Istorinës tapatybës beieðkant“

14 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Antano Ðnaro „Vienos skulptûros pa-roda“ ir Kipro Èerniausko bei Martyno Pekarsko tapybos paroda „Pasviræsmedis. Kavos puodelis“

15 d. VDA leidyklos naujau-siø knygø pristatytmasTauragës kultûros rû-muose

18 d. Kraþiø gimnazijoje pri-statoma K. Misiaus mo-nografija „Kraþiø mo-kykla ir gimnazija 1773–1844 metais“

21–25 d. Grafikos katedrojevyksta ðiuolaikinio danømenininko Mikkel Nie-mann kûrybinës dirbtuvës „Naikinimas ir perdirbimas – sàmoninga meninëstrategija“

23 d. Marina Vishmidt ið Londono Aukðtøjø studijø fakultete skaito paskaità „Feel-ing Things: Or, What Would Be Some Contemporary Pathos-Forms?“

25 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Dalios Mikonytës paroda „Rankos ir kojos“25 d. Atvirø durø diena Vilniaus fakultete30 d. Antrasis seminaras „Popietis su „Libra“ /„Creolink“ VDA Vilniaus fakulte-

to studentams ir dëstytojams31 d. Pamënkalnio galerijoje atidaroma Eglës Ulèickaitës paroda „Chrono-teka“

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

2

Dalia MatulaitëMokytojo linèas arba „nepamirðkite pasiimti rogutes…“Prof. Juozui Këdainiui atminti

Vytautas Brëdik is

ÞVEJYBA (Natûralus pomëgis)Ið spaudai rengiamos knygos „TreèiaSTomas“

RUDININKØ GIRIA1960 m. Liepa. Tai pirmoji ilga ir sudëtinga daugiadienë kelionë su Juozu

Ðileika (Juozu) ir Meèislovu Urbeliu (Meèka) plaukiant valtimis Visinèios,Ðalèios ir Merkio upëmis. Kelionë prasidëjo Rudininkø girioje Visinèios upe,vinguriuojanèia per nuostabiai þydinèias dar nenuðienautas miðko pievas,kuriose augo laisvai iðsikerojæ pavieniai àþuolai ir juodalksniai. Þvelgiant á upæir á jà supanèià aplinkà nuo kranto, atrodë paprasta ir net romantiðka plauktitarp þydinèiø ir aukðtai virð galvos iðkilusiø gëliø. Taèiau praktikoje daug kaspasirodë kitaip: priplaukus prie pirmøjø skersai upæ uþvirtusiø medþiø, po jaispralysti retai pavykdavo ir tekdavo visus daiktus ir valtá perneðti á kità tinkamàplaukimui vietà.

Girioje upë tekëjo gana lëtai ir vingiavo didelëmis kilpomis, tarp kuriøbûdavo tik keliolikos metrø atstumas. Tokiose vietose valtá daþnai tempdavome

per þydinèià pievà á kità kilpà ir t.t. Jau pirmàjà naktá, atlaikæ galingà audrà,neiðsimiegojæ ir sugelti uodø, supratome, kad tokiai daugiadienei kelioneibuvome nepasiruoðæ. Svarbiausia ðio þygio problema tapo kiaura skolintapalapinë, kuri dar ðiaip taip apsaugojo nuo lietaus, bet ne nuo uodø. O giriojejø buvo GAUSYBË!!!

Kelionës pradþioje vakarais gaudëme vëþius, o dienomis – kilbukus irkuojas. Vëliau mes su Juozu perëjome tik ant þivcø (taip Meèka vadino kil-bukus) þvejybos, nes jie mûsø „laukdavo“ kiekvienoje smëlëtoje sraunumëlëje.Pats Meèka gaudydavo kuojas, bet suvalgyti taikydavo kilbukà...

Gal antrà ar treèià dienà Juozui „prikepë“ ilgi þvejo batai, nes nakèiai jønenusimaudavo. Mes dviese su Meèka ðiaip taip juos iðlupome su pamuðalaisir supratome, kad nakèiai bûtina apsirengti kitus rûbus ir nusimauti dienosmetu nusistekenusius batus...

Vienà rytà netikëtai mus aplankë karinio poligono þandarai. Gerai, kadsu savimi turëjome uþpildytà ir su visais paraðais, ir antspaudais turistinëskelionës marðrutiná lapà. Visas tas dienas girdëjome ir matëme skraidanèiuslëktuvus ir girdëjome bombø sprogimus, bet kaip mus surado, liko neaiðku.Gal pagal lauþo dûmus? Galø gale priplaukëme Visinèios ir Ðalèios santakà,Autoriaus pieðinys

biau nori tapti individualûs, kurti ir gaminti vidinëje rinkoje, atitrûkdaminuo Kinijos ar kitø ðaliø techninës bazës ir þmogiðkøjø iðtekliø.

„Susipaþinau su daugybe nuostabiø, uþsidegusiø ir inspiruojanèiøstartuoliø ir akmenine patirtimi pasikausèiusiø verslininkø, kurie dalinosisavo patirtimi ir áþvalgomis apie ðiandienines tendencijas, problemas irsprendimus. Þodþiu, mokiausi, mokiausi ir dar kartà mokiausi!“, – sakë vai-kinas, prisipaþinæs, kad vieðas pusantros valandos praneðimas anglø kalbaprivertë drebëti ir kojas, ir mintis, ir balso stygas.

Paspirtukas PIGEON, sukurtas kaip I. Survilos bakalauro baigiamasisdarbas (https://youtu.be/dELn1RgBaME, dëst. Ð. Ðlektavièius), yra pelnæs„Jaunojo dizainerio prizo 2014“ papildomà apdovanojimà. Uþ já „CityBirds“kompanija 2015 m. buvo ávertinta net 5 prestiþiniais tarptautiniais apdova-nojimais: „A’Design Award“, „Geneva innovations“, „Core77 DesignAwards“, RED DOT DESIGN AWARD, „Creative business cup“ (Nacio-nalinis nugalëtojas). Ðis paspirtukas netrukus pateks á masinæ prekybà ir busparduodamas Azijos ir Europos ðaliø rinkose. Taip pat serijà papildys I. Sur-vilos suprojektuoti paspirtukai COLIBRI (vaikams), RAVEN (ið angliespluoðto, vertinantiems klasikiná dizainà) bei EAGLE (elektrinis). Kompanijossocialinis tinklapis: Facebook.com/Citybirds

Tuo tarpu LAVA gitarà (bakalauro baigiamasis darbas https://youtu.be/5BtEUAJNxJg, dëst. J. Brunzda) R. Graþys yra pristatæs ir Frankfurto mu-gëje ,,Musikmesse“, Londono dizaino savaitëje bei Stokholmo dizaino pa-rodoje ,,Designgalleriet“. Skirtingus LAVA gitaros modelius galima ásigytiinterneto svetainëje Lavaguitars.com. Ðiuo metu dizaineris pildo gitarø se-rijà, áraðinëja savo sukurtø gitarø pristatomàjá albumà bei pleèia studijosLAVA veiklà, vienydamas skirtingø srièiø profesionalus bei aprëpdamastarpdalykinius garso ir dizaino projektus.

Abu tarptautinëje parodoje pristatyti lietuviø dizaino produktai yrasuprojektuoti naudojantis SOLIDWORKS programine áranga. Studentøprisistatymà SOLIDWORKS WORLD 2016 ið dalies finansavo Lietuvoskultûros taryba. Renginio video: https://youtu.be/Fu_vIYTwmVI?list=PLiKqXuECiKNKmFSr7s_ia6qCN41bZ0Frh Mûsø inf.

Antano Ðnaro parodoje

Galerijoje „Þidinys“ daþomi velykiniai marguèiai

Lenkø animacijos meno parodoje

1987-ieji metai… Rugpjûèio 23-oji diena... Mitingas prie Adomo Micke-vièiaus paminklo, prof. Gedimino Jokûbonio sukurto ir pastatyto vos prieðtrejetà metø iki ðios datos, paèioje Vilniaus senamiesèio ðirdyje, tarp Ðv. Onos,Bernardinø ansamblio ir Ðv. Mykolo baþnyèiø, Vilnelës linkio apsuptyje...

Galingas tø ávykiø aidas Vilniaus dailës instituto senuosiuose rûmuose, oir naujuosiuose, anapus Vilnelës, – negalëjo likti neiðgirstas…

Gal po pusmeèio kaþkuriame tuometiniame laikraðtyje aptikau VDI Skulp-tûros katedros studento Ryto Jono Belevièiaus interviu… Gráþusio ið tarnystëssovietinëje armijoje (ið tikrøjø, ið tikro karo Afganistane!), uþ gerà mokymàsijam skirtos LTSR Kultûros fondo stipendijos proga, þurnalisto prakalbintas,primygtinai bepraðàs paraðyti, jog norëtø mokymo proceso atnaujinimo Skulp-tûros katedroje. Tarp ávardijamø kitø pavardþiø, aptinku ir savàjà…

Ta vieða iðpaþintis spaudoje sukëlë nemenkà susijaudinimà Skulptûros ka-tedroje, o ir mano kolegø skulptoriø dëmesingà suklusimà á nuspëjamai bræs-tanèias permainas Vilniaus dailës institute.

Jau kuris laikas buvau atsisveikinusi su Vilniaus keturmete vaikø dailësmokykla, kurioje pradirbau ðeðiolika metø… Maniau, kad jau visam laikui ið-siskyriau su pedagoginiu darbu ir atsidësiu tik kûrybai… Kaune jau buvo pasta-tytas „Stumbras“, Klaipëdoje „Neringa“… Pradëti arba ápusëti paminklai:„Graþina“, „Auðra“ – Ðiauliuose, Lazdynø Pelëdai – Vilniuje, I. Simonaitytei –Priekulëje… Pagalvojau… Dailës institutas!? Kodël gi Ne?!

Tø paèiø 1988 metø birþelio mënesá VDI skelbiamas konkursas dviemsdëstytojø vietoms Skulptûros katedroje uþimti. Á vienà konkursinæ vietà pre-tenduoja Artûras Vaðkevièius, tuometinis VDI komjaunimo sekretorius, prieð10 metø po studijø paliktas dëstyti Skulptûros katedroje… Jam vieta garan-tuota… Á antràjà pretenduojame dviese su Gediminu Karaliumi… Paraðomepareiðkimus VDI Rektoriui Vincentui Geèui, praðydami leisti dalyvauti kon-kurse… Ir … tuomet kolega skulptorius suþaidþia „stambià partijà“ á ateitá…Prieð pat konkursà pasiraðo vieðà peticijà, kurioje reikalaujama, kad VDI Rek-torius uþ sovietmeèiu padarytas nuodëmes atsistatydintø!.. Konkurso baigtisuþprogramuojama ir … ávykiø seka – taip pat…

Rudená ið posto su trenksmu griaunamas rektorius… Prieþastys per laikàsubrendusios ir … „ðvieþiai“ subrandintos… Uþaugo nauja karta,… o sostasvienas!

Keièiasi visa VDI valdymo struktûra. Rektoriumi tampa architektas prof.V. Brëdikis… Visuotiniame VDI darbuotojø susirinkime iðrenkama naujaMokslo taryba (vëliau pavadinta Senatu), á kurià esu iðrenkama taip pat…Neuþilgo Institutui sugràþinamas Akademijos vardas… Permainos su pagreièiudar tik ásibëgëja…

Po vasarà ávykusio konkurso, rudená atëjusi á Skulptûros katedrà tarp 36ten esanèiø studentø, aptinku net 9 buvusius savo mokinius, ir savo mokytojus– profesorius J. Këdainá, G. Jokûboná, K. Bogdanà, B. Vyðniauskà…

Tuo metu á Dailës akademijà dundëdama jau rieda „Jeruzalës banga“ susavo ðefu, o ðefas – su savu bûsimø Skulptûros katedros dëstytojø sàraðu…Visi iki vieno katedroje dirbantieji – besàlygiðkai turá bûti atleisti… Prasidedareitingavimai, perreitingavimai, viena po kitos atestavimo komisijos…

Toje sumaiðtyje iðkiliai laikosi prof. G. Jokûbonis – komisijose atestuotojøtarpe nesà tokio rango figûrø, kurios gebëtø teisëtai já ávertinti… Tuometinisðvietimo ministras prof. Henrikas Zabulis nesiryþta pritarti regimam darboástatymo paþeidimui – atleisti visà, konkurso bûdu sudarytà, Skulptûros ka-tedrà…

Ásiaudrinæs (teisingiau – áaudrintas) studentø aktyvas prieðais senuosiusVDA rûmus, prieð prasidedant Mokslo tarybos posëdþiui, sudegina katedrosvedëjo prof. K. Bogdano ir prof. J. Këdainio skudurines èiuèelas…

Á Mokslo tarybos posëdá iðkilmingai renkasi garbûs Tarybos nariai, o taippat studentø aktyvo pakviesti Skulptûros katedros paskutiniø kursø studentai– Algis Lankelis ir Juras Palukaitis… bei prof. Juozas Këdainis.

Posëdþiui vadovaujantis naujasis rektorius prof. V. Brëdikis jam bûdinguironiðku tonu, tarsi Jupiteris blykèiodamas akimis, kreipiasi lyg ir á visus susi-rinkusius, bet, ið tikro, á prof. Juozà Këdainá:

– Tai kiek èia (akademijoje) galima uþsibûti?!Vienintelis ðiame garbiame susirinkime stovintis baltaplaukis, balto veido

(kaip Bernardo Brazdþionio…), ryðkiai mëlynø akiø, suvargæs senas þmogus,prof. Juozas Këdainis tyliai atsako:

– Birþelá baigiasi mano kadencija, … iðeisiu…– Profesoriau, iðeikite dabar… Arba tai bus kirtis á veidà Gediminui Ka-

raliui, kai jis atëjæs ras jus èia! – paðokæs ið vietos rikteli studentas Algis Lanke-lis (bûsimasis J. Vienoþinskio dailës mokyklos direktorius).

– Birþelá iðeisiu, baigiasi mano kadencija…, – dar tyliau protestuoja pro-fesorius…, skruostais bëga aðaros…

Dar kartà rikteli A. Lankelis:– Profesoriau, iðeikite..! Arba tai bus kirtis á veidà…Stebëjusi ðá nepamirðtamà reginá, papraðau þodþio, pirmo, tapus aukð-

tosios meno mokyklos dëstytoja ir Mokslo tarybos nare…– Profesoriau Juozai Këdaini, mes Jus vadinome mûsø skulptûros Tëvu…

O dabar kreipiuosi á garbià Mokslo tarybà… Iðveþdami Tëvà á miðkà, „nepa-mirðkite pasiimti rogutes…“

…Buvau kaip mat „iðmesta“ ið Mokslo tarybos… O po keliø metø, kaisutikusi ties VDA sunykusá savo Mokytojà prof. Juozà Këdainá pasiteiraujukaip gyvenàs…, ðis prisipaþásta, kad nekaip… Susimokëjæs mokesèius, dienàturás iðgyventi ið vieno lituko… Nustërusi supratau, kad profesorius iðleistas á„uþtarnautà poilsá“ nesutvarkius nei pensijos, nei rentos dokumentø… Norspati jau buvau „dþiunglëse su varovais medþiojama ragana“, iðdrástu átikintiVDA prorektoriø prof. Gediminà Karaliø ir Skulptûros katedros vedëjà VladàVildþiûnà deramai sutvarkyti prof. J. Këdainio rentos skyrimo dokumentus…1994 04 15–08 15 dokumentai rodo – prof. Këdainis – Vilniaus dailës aka-demijos Skulptûros katedros profesorius-konsultantas. Praëjus penkeriemsmetams po ásimintino B. Brazdþionio veido þmogaus linèo teismo… jo senatvëpagaliau buvo aprûpinta.

Tuo paèiu metu, jau ásibëgëjus sovietiniø paminklø nukeldinimo ritualams,vienà tapybiðkai spalvingà pavasariðkà dienà, ties Adomo Mickevièiaus pa-minklu susitinkame bendraamþiai, prieðprieðom beateinantys trys „Að“: du –A.Ð. ir að – D.M. Jiedu, bekeliaujantys ið senøjø VDA rûmø á naujuosius ana-pus Vilnelës, o að – ið rûmø anapus Vilnelës – á senuosius…

– Kada ðità balvonà griausite?! – ore pirðtu energingai bedæs á akmenináAdomà M., teiraujasi pirmasis A.Ð.

– Ne visus ið karto!… – atkerta jam energingai sudirgæs kitas pilietinëssvarbos A.Ð.

Atsisveikinimui palinksëjæ galvomis, trys „Að“ nueiname tolyn savo pa-sirinktomis kryptimis…

P.S. Dëmesingai tyrinëdama ðiø dienø Dailës akademijos Etikos (GAR-BËS) kodeksà, galvoju, … kuris paragrafas galëtø bûti pritaikytas … ne uþ„rogutes“, o, tarkime, uþ naivø pasiteiravimà Garbiame Senato posëdyje –kas tai yra „tapymas dûmais“ ar „neapvaisintø e(du)kologiðkø kiauðiniø perë-jimas (euro)krepðeliuose“?

pagarbiai,skulptorë prof. Dalia Matulaitë