© Swedbank

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank 2

“Kapanojimasis” tęsis ir šiemet, lėtas euro zonos atsigavimas numatomas antroje šių metų pusėje

2011 2012 2013 2014JAV 1,8 2,2 2,0 2,3Euro zona 1,4 -0,4 -0.3 0,7

Vokietija 3,0 0,9 0,2 1,5Prancūzija 1,7 0,0 0,1 0,7Italija 0,6 -2,1 -1,1 0,0Ispanija 0,4 -1,5 -1,1 0,1Suomija 2,8 -0,2 0,5 2,0

Jungtinė 0,8 -0,1 1,0 1,7Danija 1,1 -0,5 0,4 1,3Norvegija 1,3 3,2 2,0 2,3

Japonija -0,7 1,8 0,7 1,2Kinija 9,2 7,7 7,9 7,5Indija 7,2 5,5 6,0 6,5

Brazilija 2,7 1,4 3,5 4,0Rusija 4,3 3,6 3,7 4,1

Pasaulis (PPP)3,6 3,0 3,1 3,4

Pasaulis (US$)2,7 2,3 2,3 2,8

BVP augimas

Šaltiniai: šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės.* Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos.

© Swedbank

• ECB nebemažins bazinės palūkanų normos

• Didesnės infliacijos rizika vis dar išlieka žema dėl euro zonos bankų paskolų portfelio traukimosi

Bazinės palūkanų normos

Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank prognozės

01 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 140

1

2

3

4

5

6

7

8

Pro

cent

ai

0

1

2

3

4

5

6

7

8

JK

Euro zona

Švedija

Australija

JAV

© Swedbank

2 metų trukmės vyriausybių obligacijų palūkanų normos, %

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

2008 2009 2010 2011 2012

Ispanija

Italija

Jungtinė Karaly stė

Vokietija

Šaltinis: Reuters EcoWin

Efektyvi ECB pagalba: šviesa tunelio gale?

© Swedbank

Neigiamo scenarijaus tikimybė – mažesnė, teigiamo - didesnė

• Neigiamo scenarijaus tikimybė - 20 proc. (anksčiau 35 proc.):– Didėjantis nestabilumas finansų rinkose; Italijai ir Ispanijai vis dar gali tekti

kreiptis oficialios pagalbos. Artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje.– Didėjantis euroskepticizmas, ypač JK (galintis vesti prie referendumo ir

pasitraukimo iš ES), socialiniai neramumai Pietų Europoje– JAV automatinės biudžeto išlaidų mažinimo priemonės išlieka reali grėsmė, ji

neišspręsta, o tik atidėta. Dar viena tiksinti bomba – JAV skolos lubos– Daug brangesnės žaliavos dėl blogesnių gamtos sąlygų, geopolitinių

problemų ar per daug ekspansyvios monetarinės politikos– Įtampa tarp Kinijos ir Japonijos, kiti galimi kariniai konfliktai Artimuosiuose

Rytose ar Šiaurės Korėjoje.

• Teigiamo scenarijaus tikimybė – 15 proc. (anksčiau 5 proc.):– Daug didesnis pasitikėjimas, po to kai išsprendžiamos JAV fiskalinės

problemos, o Europa pradeda atsigauti– Didesnis teigiamas monetarinės politikos poveikis (realios ekonomikos

kreditavimas)– Daugiau ekonomikos skatinimo priemonių besivystančiose rinkose

© Swedbank

Lietuvos ekonomika – šiemet augimas nelėtės, ateities perspektyvos priklausys nuo ekonominės politikos

© Swedbank

2012 buvo nerimo ir laukimo metai – įmonės mažino atsargas, investicijos beveik neaugo

BVP augimo sudėtinės dalys, %

1.5

5.9

3.34.0 4.0

-5.0

-3.0

-1.0

1.0

3.0

5.0

7.0

9.0

2010 2011 2012p 2013p 2014p

Gry nasis eksportas

Atsargų f ormav imas

Inv esticijos (išsk.atsargas)

Vy riausy bės v artojimas

Namų ūkių v artojimas

BVP augimas

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Šių metų pabaigoje, lygiai po šešių metų pertraukos,

realus Lietuvos BVP pasieks prieš krizę pasiektą rekordinį lygįBVP indeksas, pikas=0

-5.7

-19.5

-4.5

-24.6

-13.8

-15.9

-5.3

-30.0

-25.0

-20.0

-15.0

-10.0

-5.0

0.0

2005Q1 2006Q1 2007Q1 2008Q1 2009Q1 2010Q1 2011Q1 2012Q1 2013Q1 2014Q1

Euro zona Estija Latvija Lietuva

BVP struktūra bus iš esmės pasikeitusi – beveik nebus užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito; biudžeto struktūrinis deficitas bus mažesnis nei 2 proc. BVP.

© Swedbank

Prekių ir paslaugų eksportas pernai ketvirtadaliu viršijo 2008 metų lygįPrekių ir paslaugų eksporto srautai, mln. LTL

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

2007 2008 2009 2010 2011 2012

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

Prekių eksportas (kair.sk.)

Lietuv iškos kilmės prekiųeksportas (kair.sk.)

Paslaugų eksportas(deš.sk.)

Šaltinis: SD, Lietuv os bankas

• Eksporto augimas šiemet sulėtės iki 4 proc., o atsigaunant Europai vėl augs panašiu tempu, kaip pernai - 6,5 procento.

© Swedbank

Eksportas išliks ekonomikos augimo pagrindu –

visose Baltijos valstybėse jis augs sparčiau nei namų ūkių

vartojimas

Prekių ir paslaugų eksoportas, 2005=100

80

100

120

140

160

180

200

20052006 20072008 20092010 20112012 20132014

Estija

Lietuva

Latvija

Švedija

Šaltinis: Eurostat, Swedbank prognozės

© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 11

-60

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

30

40

50

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p

Vartojimas ir mažmeninė prekyba

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, balansas (deš.sk.)

Mažmeninė prekyba (išsk. transp. priemones), metinis pokytis %

Realus darbo užmokesčio fondas, metinis pokytis %

Namų ūkių vartojimas, metinis pokytis %

Šaltinis: Statistikos departamentas

Gyventojai vartojo daugiau, nes taupė mažiau

• Nepaisant realaus darbo užmokesčio augimo, namų ūkių vartojimo augimas šiemet sulėtės iki 3,0 proc., o 2014 augs 3,5 proc. Tačiau čia išlieka didelė “teigiama rizika”.

© Swedbank 12

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

2007 2008 2009 2010 2011 2012

Naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normos, %

Paskolų nefinansinėms korporacijoms palūkanų normos (eurais)

Būsto paskolų palūkanų normos (litais)

Būsto paskolų palūkanų normos (eurais)

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Realios paskolų palūkanos – neigiamos, tačiau tai nesukėlė didelio noro skolintis

© Swedbank

Nedarbo lygis Baltijos šalyse mažėja sparčiausiai ES

9.712.3

13.5

7.1 8.1

5.46.7 7.2

10.911.7

6.8

9.78.1

4.3

13.8

4.86.4

8.1 7.85.1

7.8

10.5

15.2

10.5

15.6

25

11.6

23.6

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

Est

on

ia

Lit

hu

ania

Lat

via

Fin

lan

d

US

Ger

man

y

Ro

man

ia

Sw

eden

Hu

ng

ary*

Bu

lgar

ia

Cze

chR

epu

blic

P

ola

nd

Slo

ven

ia

Au

stri

a*

Slo

vaki

a L

uxe

mb

ou

rg

Mal

ta

Den

mar

k UK

*

Net

her

lan

ds

Bel

giu

m

Fra

nce

Irel

and

Ital

y*

Po

rtu

gal

Sp

ain

Cyp

rus

Gre

ece*

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

Nedarbo pokytis nuo 2011 Q1 iki 2012 Q3 Nedarbas 2012 Q3 (dešn. skalė)

*Antro ketvirčio duomenys Šaltinis: Eurostat, Sw edbank

© Swedbank 14

-10,0

-8,0

-6,0

-4,0

-2,0

0,0

2,0

4,0

2009 2010 2011 2012

Sektorių įtaka užimtumo augimui

Į vidaus rinką orientuoti prekių ir paslaugų sektoriusĮ užsienio rinką orientuoti prekių ir paslaugų sektoriai *

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank

* Miško ir žemės ūkiai, kasyba ir karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, transportas ir sandėliavimas

Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis – ne emigracija, o naujų

darbo vietų kūrimas, ypač eksportuojančiuose sektoriuose

© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 15

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Migracija per praėjusius 12 mėnesių

ImigrantaiEmigrantaiGrynoji emigracija (emigracija - imigracija)

Šaltinis: Statistikos depatamentas, Swedbank.

Grynoji emigracija artėja iki žemiausio lygio nuo 2003 metų

© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 16

0,0%

1,0%

2,0%

3,0%

4,0%

5,0%

6,0%

7,0%

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Migrantų perlaidos į Lietuvą

Migrantų pervedamos lėšos, mln. LTL % nuo BVP (dešn. sk.)Šatiniai: Lietuvos Bankas, Swedbank.

Atslūgsta ir emigrantų perlaidų srautai

© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 17

11,4%8,3%

5,6% 4,3%5,8%

13,7%

17,8%15,3%

13,2%11,5%

10,0%

-12%

-8%

-4%

0%

4%

8%

12%

16%

20%

24%

2004 2006 2008 2010 2012p 2014p

Darbo rinka

Nedarbo lygisNominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimasRealus neto (po mokesčių) atlyginimų augimasPridėtinė vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas

Source: LDS, HBM Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

Realus darbo užmokestis po keturių metų pertraukos

šiemet didės 1,6 proc., kitąmet – 2,0 proc.

• Pernai tik 60 proc. įmonių apskritai didino atlyginimus. Nominalus neto atlyginimų augimas šiemet – 5,0 proc., 2014 metais – 5,4 procento.

© Swedbank

Iš viso Lietuvoje yra apie 440 tūkst. jaunuolių (15-24 metų amžiaus)

Iš jų apie 310 tūkst. yra neaktyvūs darbo rinkoje – mokosi arba studijuoja

Apie 100 tūkst. – dirba

Apie 30 tūkst. yra bedarbiai

Apie 15 tūkst. neturi profesinio pasirengimo

Apie 15 tūkst. negali įsidarbinti net ir turėdami išsilavinimą

Statistikos departamentas skelbia, kad jaunimo nedarbo lygis yra 27,5 proc., tačiau šis rodiklis parodo kokia dalis aktyvių jaunuolių neranda darbo ir visai neatsižvelgia į tai, kad didelė dalis jaunuolių Lietuvoje mokosi.

Darbo biržos duomenimis, tik 6,7 proc. jaunuolių negali susirasti darbo.

~70 proc. ~23 proc. ~6,7 proc.

Reikia ieškoti atsakymų ne į klausimą kodėl Lietuvoje aukštas jaunimo nedarbas, o kodėl pusė jaunų bedarbių neturi jokio išsilavinimo,

o kita pusė turi niekam nereikalingus diplomus.

© Swedbank

Struktūrinio nedarbo problema išlieka

Beveridžo kreivė

0

0.5

1

1.5

2

2.5

0.0 5.0 10.0 15.0 20.0

Nedarbo lygis

La

isv

ų d

arb

o v

ietų

ly

gis

Ekonomikos atsigavimas

Ekonomikos nuosmukis

Ekonomikos plėtra ikikrizės

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

2011 III

2011 II2011 I

2010 IV

2010 III

2010 I

2010 II

2009 IV

2009 III2009 II

2009 I

2008 IV

2008 III

2006 I

2006

2006 III

2006 IV2008 II

2007 II

2007 III

2007 IV

2008 I2007 I

2011 IV

2012 I2012 II

2012 III

2014

© Swedbank

Be konkretaus veiksmų plano euro įsivedimo iki 2017 metų perspektyvos blankios

Vidtuinė mettinė infliacija ir Mastrichto kriterijus

2.8%

3.4%3.3%

0%

1%

2%

3%

4%

5%

6%

7%

8%

9%

10%

11%

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Mastrichto inf liacijos kriterijus Lietuv os v idutinė metinė inf liacija

Šaltinis: Eurostat, Swedbank

• Elektros, dyzelino ir tabako brangimo įtaka infliacijai – 0,5 procentinio punkto. Dar tiek pat kainas kilstels MMA didinimas

• Vidutinė naftos kaina sumažės 5,2 proc., iki 106,5 dolerio, maisto produktų kainų indeksas padidės 4,8 procento.

© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 21

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

8,0

9,0

2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p

Tiesioginių užsienio investicijų srautas, % BVP

Lietuva

Latvija

Estija

Šaltiniai:šalių statistikos departamentai, Swebbank.

TUI srautus lems euro įvedimo perspektyvos,mokesčių politika, struktūrinės reformos bei bendra investicinė aplinka

© Swedbank

Vangus materialinių investicijų augimas

Pagrindinio kapitalo formavimas, % BVP

10

15

20

25

30

35

40

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Estija

Latv ija

Lietuv a

Šv edija

Šaltiniai, Eurostat, Swedbank

© Swedbank

Pagal materialines investicijas –

priešpaskutinė vieta tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybiųPagrindinio kapitalo formavimas, % BVP, 2012 Q1-Q3 vidurkis

21.5

28.7

19.8

0

5

10

15

20

25

30

35

Rum

unija

Est

ija

Ček

ija

Liuk

sem

burg

as

Slo

vaki

ja

Latv

ija

Lenk

ija

Bul

garij

a

Aus

trija

ispa

nija

Bel

gija

Liet

uva

Suo

mija

Pra

ncūz

ija

Šve

dija

Dan

ija

Ital

ija

Slo

vėni

ja

Ven

grija

Vok

ietij

a

Nyd

erla

ndai

Por

tuga

lija

Jung

tinė

Kip

ras

Mal

ta

Airi

ja

Šaltinis: Eurostat, Swedbank skaičiav imai

• Pernai vos augusios investicijos šiemet išaugs 10 procentų.

• Kitais metais investicijų augimas sulėtės, daug kas priklausys nuo mokesčių reformos ir bendros ekonominės politikos

© Swedbank

Valstybės finansai, ekonominė politika ir mokesčių reforma

© Swedbank

Biudžeto deficitas mažės lėčiau, skolos lygis pernai jau pasiekė piką

Valdžios sektoriaus finansai, % BVP

16.8% 15.5%

29.3%

37.9% 38.5%40.9%

38.4% 36.7%

-3.0%-2.5%

-2.0%

-10%

-8%

-6%

-4%

-2%

0%

2007 2009 2011 2013p

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.)

Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank

© Swedbank

Teisiniai biudžeto deficito augimo barjerai

• Ratifikuota ES fiskalinė sutartis (Ekonominės ir Pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis), reikalaujanti įgyvendinti teisės aktus apribojančius biudžeto deficitą ties 3 proc. BVP ir struktūrinį deficitą ties 1 proc. BVP

• Konvergencijos programa (numatyta mažinti deficitą 1 procentiniu punktu per metus – šiemet jau nesilaikoma)

• Fiskalinės drausmės įstatymas:– “Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu

valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.“– Jei paskutinių 5 metų valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis,

ateinančių metų išlaidų prieaugis negali viršyti ½ praėjusių penkių metų vidutinio pajamų prieaugio (2014 metais biudžeto išlaidos galės augti apie 200 mln. litų)

– Šis išlaidų didinimo apribojimas prie tam tikrų sąlygų netaikomasTAČIAU:– Apribojamas tik valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidų augimas– Neužkertamas kelias įvesti biudžeto pajamas mažinančias mokesčių

lengvatas

© Swedbank

Valdžios sektoriaus deficitas ir struktūrinis deficitas

-2.8-3.2

-3.5

-1.9

-1.3 -1.5

-0.5 -0.4

-1

-3.3

-9.4

-7.2

-5.5

-3-2.5

-2-1.7 -1.5

-2.2

-0.7

-1.3

-2.1-1.8

-2.7

-5

-7.2-7.7

-5.2

-4.3

-2.1-1.8

-1.4

-10

-9

-8

-7

-6

-5

-4

-3

-2

-1

0

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014

Valdžios sektoriaus deficitas, % BVP (Swedbank prognozė) Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, % BVP

Šaltinis: Europos komisija, Swedbank

© Swedbank

Padidinus mokesčių tarifus, mokestinės pajamos sumažėjo, todėl mokesčių reformos kryptis – aiški

Valdžios sektorius ir biudžeto balansas, %

10

15

20

25

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

-12

-6

0

6

12

18

24

Biudžeto balansas, % BVP (dešn. skalė)Mokestinės pajamos, % v idaus paklausosMokestinės pajamos, % BVP

Šaltinis: FM, Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Kontrabandinių cigarečių vartojimas nebemažėja

• Per metus surūkoma apie 135 mln. pakelių legaliai parduotų cigarečių.• Nelegaliai parduota apie 60 milijonų pakelių – biudžetas prarado virš 300 milijonų litų. • Grynųjų pinigų kiekis 2012 metų pabaigoje siekė 11,6 mlrd. litų – trečdaliu daugiau nei

prieš krizę• 2008 metais 29 proc. NT sandorių finansuoti skolintomis lėšomis, pernai – tik 10 proc.

Nelegaliai surūkomų cigarečių dalis Lietuvoje, %

12.6

21.3

41.543.0

34.6

30.8 29.3

35.4

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

2009Q2 2009Q4 2010Q2 2010Q4 2011Q2 2011Q4 2012Q2 2012Q4

Šaltinis: Nielsen tuščių pakelių ty rimas

© Swedbank

Kontrabandinių cigarečių vartojimas ES

Šaltinis: Project Star, KPMG

© Swedbank

Lietuvos nemokumo rizika žemiausiame lygyje istorijoje10 metų kredito rizikos apsikeitimo sandoriai (CDS)

Šaltinis: Reuters EcoWin08 09 10 11 12

050

100150200250300350400450500550600650700750800 Lietuva

Italija Vokietija Latvija Estija

• Nemokumo rizikos ir skolinimosi kainos sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo sumažintas struktūrinis biudžeto deficitas

• Svarbus pasitikėjimą saugantis saugiklis – fiskalinės drausmės įstatymas

• Pasitikėjimą sumažinti galėtų vyriausybės nestabilumas, viešojo sektoriaus efektyvumą skatinančių reformų atsisakymas

© Swedbank

Atleidimo kaštai

Finansavimo prieinamumas

Antimonopolinės politikos efektyvumas

Biudžeto balansas

Vyriausybės reguliavimo našta

Pasitikėjimas politikais Protų nutekėjimas

Aplinkos patrauklumas TUISamdos ir atleidimo

reguliavimas

Buyer sophistication

Aukštųjų technologijų viešieji pirkimai

Skrydžių skaičius

Apmokestinimo mastas ir poveikis

užimtumui ir investicijoms

Klasterių išsivystymo lygis

94

99

104

109

114

119

124

129

134

139

144

WE

F G

CR

re

itin

ga

s

Šaltinis: WEF Global competitiv eness report 2012-2013

40 blogiausių

10 blogiausių

20 blogiausių

Instituijos Darbo rinkos efektyvumas

Finansų sektoriaus išvystymast

Prekių rinkos efektyvumasVerslo pažanga

Makroekonominė aplinka

30 blogiausių

50 blogiausių

Infrastruktūra

Inovacijos

Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksas: reformų kryptis aiški

© Swedbank

Nerimo ženklai reformų fronte• Viešojo sektoriaus efektyvumas turi likti svarbus prioritetas, tačiau ketinimai nukreipti

priešinga kryptimi:– Užregistruotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos apribotų konkurenciją, dėl to

nukentėtų paslaugų kokybė, žmonių pasirinkimo teisė, medikų laisvė laisvai rinktis darbo vietą

– Atsisakius studijų krepšelių ir nebesuteikiant galimybės studentams rinktis valstybės finansuojamas vietas privačiame universitete pirmiausia pamintų studentų teises rinktis, o konkurencijos slopinimas sunaikintų visas paskatas didinti studijų kokybę

– Svarbu imtis tikrųjų struktūrinių reformų – įvertinti galimybes optimizuoti viešųjų institucijų (universitetų, gydymo įstaigų tinklą), sutelkiant dėmesį ne į institucijų, o į gyventojų poreikius; ne į kiekybę, o į kokybę

• Darbo rinkos funkcionavimo tobulinimas – mažinti nedarbo spąstus, didinti darbo rinkos aktyvumą, darbo santykių lankstumą

• Valstybės valdomų įmonių reformos tęsimas. Seimo nariai kreipėsi į konstitucinį teismą, nes:– Valstybės įmonių veikla reglamentuojama ne įstatymu, o vyriausybės nutarimu– Pelno siekimas prieštarauja valstybinių įmonių esmei– Metinių veiklos ataskaitų rengimas vadinamas apsunkinančiu veiklą, biurokratiniu,

netikslingu• Energetikos reformos lems ne tik šalies energetinių išteklių kainą ateityje, bet ir turės

įtakos Lietuvos įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse

© Swedbank 34

Mokesčių reforma gali paskatinti arba slopintišalies konkurencingumą ir ilgalaikį gerovės kūrimą • Mokesčių sistema negali būti savitikslė• Didesnis perskirstymas per biudžetą pageidautinas, tik tada kai lėšos

perskirstomos skaidriai ir efektyviai – šioje srityje dar labai daug galimybių tobulėti

• Pagrindinis mokesčių reformos tikslas turi būti darbo jėgos mokesčių mažinimas, nedidinat mokesčių jokioms darbo pajamoms

• Sumažinus darbo mokesčius prarastas biudžeto pajamas galima kompensuoti:– Aktyviau kovojant su kontrabanda– Naikinant žalingas lengvatas ir išimtis, kuriomis naudojasi dideles

pajamas gaunantys gyventojai– Jei to neužtektų – plečiant apmokestinamo asmeninio turto bazę

• Svarbu atsižvelgti į visus optimalios mokesčių sistemos principus:– Paprastumą– Efektyvumą– Vertikalų ir horizontalų teisingumą

© Swedbank

Geros dienos!

Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:

WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM