lietuva 8p. pasaulis 10p. ekonomika 9p.

Vidaus reikalų

sistemoje skandalų

netrūko visą nepriklausomybės laikotarpį.

Oro tiltas tarp Lietuvos ir

Rusijos – populiarėjantis

avialinijų maršrutas.

„Žal gi ris“ man už dė jo šar­vus, kad ne pa būg čiau nau­jų iš šū kių ir ki to je dar bo­vie tė je“, –

Dienos citata

16p.

Vaikų vardai kalba apie tėvus

Su val ki jo je ož kos me ke na ki taip nei Dzū ki jo je?

32p.

sa ko prie Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos ko man dos ne se niai

pri si jun gęs Pau­lius­Mo­tie­jū­nas.

Vasario 18, 2012Nr. 40 (19599)Kaunodiena.lt2,50 Lt

Šeštadienio

Irano prezidentas M.Ahmadinejadas neabejoja:

jo šalis bet kokia kaina įgyvendins

branduolinę programą.

Bar bo ra – ma žo ji dai li nin kėPap ra šy ti įvar dy ti gar sias praei ties Lie tu vos dai li nin kų pa var des, daž­nas pri si me na tik vy rų var dus. Tar­si ne bū tų mo te rų, su kū ru sių į dai lės auk so fon dą įra šy tų dro bių ar gra fi kos lakš tų. Bar bo ra Di džio kie nė – vie na jų. Nus telb ta gar saus vy ro še šė lio, ji pa­li ko dar bų, griau nan čių ne vie ną tar­pu ka rio Lie tu vos ste reo ti pą. Jos pa li­ki mas – ir pri si mi ni mai, spal vin ga gy­ve ni mo XX a. Ru si jo je ir Lie tu vo je mo­zai ka, dai lė ty ri nin kės Ra mu nės Rach­le vi čiū tės su rink ti į so li džią kny gą.

menas ir pramogos 25p.

Dia na kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Sus tin gę pri si mi ni maiNeiš sis ki rian tis Kau no de vy naukš­tis. Prie laip ti nės du rų ne pa žy mė­ti bu tų nu me riai. Pir ma me aukš­te pra si vė rė lan gas: „Ar ji pa sa kė jums ko dą?“ Sup rask, „Kau no die­nos“ au to mo bi liu at va žia vę žmo­nės šia me na me ga li ieš­ko ti tik vie nos mo ters.

Ges ta po mo ti nos die na: pen ki skam bu čiai sū nuiPrieš 18 me tų už aš­tuon me tės iš ža gi­ni mą ir nu žu dy mą nu teis tas tuo met 14-me tis Pau lius Na vic kas, pravarde Gestapas. Eks per­tų pri pa žin tas ne­pa kal ti na mu jis iki šiol – Ro kiš kio psi­chiat ri jos li go ni nė je. Jo mo ti na jau pa ty­rė pen kis in sul tus.

2

Jur gi ta Ša kie nėj.sakiene@kaunodiena.lt

Nors ren kant vai kui var dą tė vų fan ta zi ja kar tais bū na be ri bė ir sun kiai su vo kia ma, ta čiau per nai Kau ne ne bu vo nė vie no at ve jo, kad Kau no ci vi li nės met ri ka ci jos biu ro dar buo to jai at si sa ky tų įre-gist ruo ti nau ja gi mio var dą.

Trys mė ne siai per si gal vo ti„Ne re gist ruo tu me, jei gu var­das nea ti tik tų mo ra li nių kri te ri­jų ir prieš ta rau tų lie tu vių kal bos tai syk lėms“, – aiš ki no vy riau sio­ji spe cia lis tė Jo lan ta Kond ro tie nė. Pa sak jos, tė vams ne tik sun ku iš­rink ti var dą, bet ir abiem su tar ti dėl ga lu ti nio va rian to.

„Bū na, atei na pas mus iš si rin kę ke­lis va rian tus ir pra šo pa ta­ri mo, ku ris tin ka mes nis. 4

Ar tū ro Mo ro zo vo nuo tr.Da bar tis: � O.Stan ke vi čie nės na mai pil ni sū naus P.Na vic ko nuo trau kų.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350 126

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3101,61

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320062

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestasšeštadienis, vasario 18, 2012

Ges ta po mo ti nos die na: pen ki skam bu čiai sū nuiNe, ji ne pa sa kė lau ko du­rų spy nos ko do. P.Na­

vic ko ma ma Ona Stan ke vi čie nė iš de vin to aukš to pa ti nu si lei do ati­da ry ti du rų. Pa si rams čiuo da ma laz de le mo te ris ne sku bė da ma li­po laip tais iki lif to ir at si pra ši nė jo: „Ne be ga liu grei tai ei ti. Vi sai svei­ka ta pa šli jo. Du rim ti in sul tai ir ke­tu ri leng vi.“

„Aš tiek pri si ken tė jau. Ir vy ro ne te kau, ir na mų ne te kau, ir hol­din gas pi ni gus pra ri jo, – kar čiai šyp te lė jo O.Stan ke vi čie nė. – Li­go nis ta pau. Iš te kė jau tre čią kar tą, kai Pau lius jau bu vo Ro kiš ky je.“

Su pir mu vy ru O.Stan ke vi čie nė iš gy ve no 20 me tų, su ant ru – 13, tiek pat – su tre čiuo ju. „Bet ne dėl to gy ve nau su vy rais, kad man vy­ro rei kė jo. Bu vau vie na. Man la bai rei kė jo drau go“, – tar si tik tiek ga­lė da ma pa pa sa ko ti apie sa ve, pri ti­lo O.Stan ke vi čie nė.

Akis už kliu vo už dau gy bės įrė­min tų nuo trau kų. Vi so se – sū nus. Pau lius – dar ma žas, jis – su ma ma, ji ir Pau lius – Ro kiš kio psi chiat ri­jos li go ni nės kie me, jis – li go ni nė­je. Ant lo vos su krau ti nuo trau kų al bu mai sau go P.Na vic ko nuo trau­kas nuo pat kū di kys tės.

„Aš gy ve nu tik dėl Pau liaus. Jei man kas nors at si tik tų, jis lik tų vi­siš kai vie nas“, – 70­me čiui li pant ant kul nų, dėl sa vo svei ka tos ne ri­ma vo O.Stan ke vi čie nė.

Pa ty čios ne si bai giaBu to ko ri do riu mi O.Stan ke vi čie nė ėjo pri si lai ky da ma už sie nų. Ke lis kar tus per sa vai tę ją ap lan ko so cia li nė dar­buo to ja. Jei ko nors rei kia, nu per ka, pa de da su si tvar ky ti. Pau liaus ma ma ti ki na, kiek pa jė gian ti, ap si tar nau­jan ti pa ti: „Ne ga liu pa si duo ti. Vi sa­da bu vau ener gin ga, su si tvar kiu si.“

Bu tą de vy naukš ty je mo te ris nu­si pir ko par da vu si so dy bą Vi li jam­po lė je. Sa ko ne be ga lė ju si ap si kęs­ti pa ty čių. Iš gy ve ni mai ti riant by lą, skun dai, nuo la ti nis at si mu ši nė ji­mas į tei sėt var kos sie nas, laks ty mai į Ro kiš kį su pil nais krep šiais mais to – vi sa tai kir to per svei ka tą.

„Tai ma no gy ve ni mas ir nie ko čia ne pa da ry si“, – pra ta rė mo te ris. Ji ne slė pė, kad net ir da bar, po 18 me­tų, vie šai pri mi nus jos sū naus is to­ri ją, plūs te lė ja pa ty čių, už gau lio ji­mų ir skaus mo ban ga.

„Ir aš vis tiek sa kau, kad Vieš­pats yra. Ne pa li ko ma nęs ir man vi sur pa de da. Tik ne ga liu su lauk ti sū naus“, – gi liai at si du so O.Stan­ke vi čie nė.

Žvel gia Ro kiš kio pu sėnŽu di ko mo ti na. Tai epi te tas, ly din­tis O.Stan ke vi čie nę dau giau nei 18

1

Nu si kal ti mas – krau pus

P.Na vic kas at si dū rė psi chiat rų glo­bo je už 1995 m. sau sį pa da ry tą šiur­pų nu si kal ti mą, ku rio au ka – 8 me tų mer gai tė iš Bal tų pro spek to. Ji tą po­pie tę va ži nė jo si su 12­me čiu bro liu ro gu tė mis nuo Mi li ko nių kal no.

By los duo me ni mis, P.Na vic kas, ku­riam ta da bu vo 14 me tų, pa gro bė mer­gai tę. Lie pęs jos bro liui nu si leis ti nuo kal no, pa ža dė jo juos su se se ri mi pa­lik ti ra my bė je. Bro liui grį žus, se sers ne be bu vo. Jos pa lai kus Ne mu nas iš­

pluk dė tik pa va sa rį to li už Kau no.

Net ru kus po mer gai tės din gi mo su­lai ky tas P.Na vic kas tei gė ją iš ža gi nęs ir nu stū męs nuo Var nių gat vės til to į Ne rį. Ti riant šį nu si kal ti mą tie sio gi­nių įro dy mų, kad tai pa da rė P.Na vic­kas, ne bu vo. Ne pil na me tis bu vo tei­sia mas re mian tis liu dytojų ir pa ties duo tais pa ro dy mais.

P.Na vic ko kai my nai pa pa sa ko jo apie Ges ta po pra var dę, duo tą Pau liui. Esą tas vai kas vi sa da pa si žy mė jo žiau ru mu.

Tie sa, Ges ta po pra var dei P.Na vic ko mo ti na tu ri sa vo paaiš ki ni mą. Mo­ti nos įsi ti ki ni mu, ši pra var dė ne tu­ri nie ko bend ro su nu si kal ti mu. Dar nuo so vie ti nių lai kų li kęs ber nio­kiš kas žai di mas – ka ras. Pa sis kirs to­ma į dvi ko man das. Vie ni ru sai, ki ti – ges ta pi nin kai. Pa sak ma mos, vai­kai žais da mi mes da vo bur tus, ku rie kuo bus. Pau liui, ma tyt, vai kiš kuo se ka ruo se bu vo lem ta ko vo ti ges ta pi­nin kų pu sė je.

Pen ki skam bu čiai per die ną. Toks li mi tas skir tas P.Na vic ko mo ti nai.

Lai ką, ka da skam bins sū nui, O.Stan ke vi čie nė pa da li ju si vi sai die nai: iš ry to, die ną, va ka re ir ga­liau siai – pa lin kė ti la bos nak ties.

Mo ti na su skai čia vu si mi nu tes, ka da Pau liaus ga li ne bū ti. Ji smul­kiai ži no vi są jo die not var kę. Mo­te ris ne ri zi kuo ja skam bin ti ta da, kai sū naus nė ra, ir pra ras ti vie ną iš pen kių ga li my bių iš girs ti sa vo vai­ko bal są.

Bū na išim čių. „Tarp mū sų su Pau liu mi la bai stip rus ry šys. Vi­sa da jau čiu, jei gu kas nors ne­ge ro nu tin ka. Ta da vis ką me tu ir skam bi nu. Anks čiau va žiuo da vau į Ro kiš kį. Da bar ne be pa jė giu – tik skam bi nu“, – kal bė jo O.Stan ke vi­čie nė.

Ieš ko jo li gosPau lių mo te ris gim dė bū da ma 36­erių. La bai no rė jo ber niu ko. Jo ir su lau kė. Vy res nę duk rą jau tu rė jo. O.Stan ke vi čie nė ne sle pia – Pau lius bu vo ki toks vai kas. Jis kė lė rū pes­

čių. Bu vo ne pap ras tai jud rus. Tuo me tu dar ne bu vo po pu lia rus ter­mi nas „hi pe rak ty vus vai kas“. Mo­te ris ėmė ieš ko ti jo jud ru mo prie­žas čių.

„Gy dy to jai ste bė jo si, ko aš no riu iš to vai ko. O aš tik ne no rė jau pra­leis ti li gos“, – sa vo el ge sį aiš ki no O.Stan ke vi čie nė. Da bar pa ti svars­to, kad ne rei kė jo nie ko da ry ti – gal­būt vis kas bū tų praė ję sa vai me.

Mo ti na sū nų ve dė pas dau ge lį gy dy to jų. Vi si ją ra mi no.

Tuo me tu Pau liui bu vo de vy ne ri. O.Stan ke vi čie nė at si me na gy dy to­jo, pas ku rį vy ko į Le nin gar dą (da­bar – Sankt Pe ter bur gas) žo džius: „Iš to kių vai kų išau ga di de li žmo­nės. Tik užau gin ti juos sun ku. Rei­kia tvir tai lai ky ti.“

„Taip ir lai kiau. O va kas išė jo“, – pra ta rė O.Stan ke vi čie nė.

Ma no, kad sū nus svei kasĮ Ro kiš kio psi chiat ri jos li go ni nę Pau lius pa te ko ne bai gęs 9 kla sių. Į 10 kla sę nuė jo po 15 me tų, pra leis­tų už da ro gy dy mo įstai go je. Mo­ti na džiau gia si, kad bu vo priim tas įsta ty mas, pa gal ku rį ne bai gę vi­du ri nės nu teis tie ji pri va lo ją baig ti lais vės atė mi mo vie to je.

O.Stan ke vi čie nė di džiuo ja si, kad jos sū nus ei na į mo kyk lą. Ir anks­

me tų. Ji, kaip ir ki tos žu di kų mo ti­nos, pa skel bus nuo spren dį jų vai­kams, lie ka vie nos. Su sa vo spė lio­nė mis, ver si jo mis, ar gu men tais.

O.Stan ke vi čie nė ne mi ni už su­kan čių pas ją sve čių ar drau gių. Ji – vie na su sa vo min ti mis apie Pau lių pa la to je gro tuo tu lan gu, su du ri mis be ran ke nų. Bet vis dar gy va vil ti­mi, kad Ro kiš kio psi chiat ri jos li go­ni nės koš ma ras ka da nors baig sis.

Apie sū nų mo te ris sa ko gal vo­jan ti nuo lat. Tik min tys apie jį, ti­kė ji mas, vil tis ją pa lai ko.

„Ži not, bū da vo, ne ga liu nak tį už mig ti. Atei nu į šį kam ba rį ar vir­tu vę, ku rių lan gai Ro kiš kio kryp ti­mi. Žiū riu į to lį ir sva jo ju, kad mū­sų su Pau liu mi min tys kaip ko kie spin du liai su si tik tų“, – lė tai kal­bė jo O.Stan ke vi čie nė.

Svar biau sias die nos dar bas„Ry tas. Nu bun du ir ži nau, kad da­ry siu tą pa tį, ką va kar, už va kar, ry­toj. Skam bin siu Pau liui“, – api­bū di no svar biau sią die nos dar bą O.Stan ke vi čie nė.

čiau, kai Pau lius dar lan kė nor ma­lią mo kyk lą, jai mo ky to jai sa kė, kad Pau lius ga bus, tik jud ru mas ir ne ga lė ji mas nu styg ti vie to je vis ki ša ko ją. „Ėjau ir ėjau į mo kyk­lą aiš kin tis“, – se nus lai kus me na O.Stan ke vi čie nė.

„Jis svei kas, vi siš kai svei kas“, – nea be jo ja P.Na vic ko mo ti na. Stai­ga jos vei das nu švi to: „O ži not, ei­nam pa skam bin ti Pau liui.“

P.Na vic kas: gy ve nu ge rai„Pau liau, čia žur na lis tė su ta vi mi pa kal bė tų. Pa me ni, sa kiau tau“, – te le fo no ra ge lį prie au sies glau dė O.Stan ke vi čie nė. Ki ta me lai do ga­le iš gir dau žva lų jau nat viš ką bal są. P.Na vic kui va sa rą sueis 32­eji.

„Ge rai gy ve nu“, – pa klaus tas, kaip jam se ka si, links mai at sa kė P.Na vic kas.

„At si ke liu, ei nu į mo kyk lą. Ke tu­ris kar tus per die ną pen kio li kai mi­nu čių iš lei džia į lau ką. Per tą lai ką ga li ma su rū ky ti dvi ci ga re tes. Bet man už ten ka vie nos“, – aiš ki no P.Na vic kas. Pa sak mo ti nos, prieš pa tek da mas į Ro kiš kio psi chiat ri­jos li go ni nę Pau lius ne rū kė.

„Tu ri ge rą ir my lin čią ma mą, Pau­liau“, – pa sa kiau į te le fo no ra ge lį. „Taip“, – švel niai at sa kė P.Na vic kas.

„Net jei ma no sū nus ir bū tų pa­da ręs tą nu si kal ti mą, jo nie ka da neat si ža dė čiau. Bet aš ži nau vi są tie są. Jis pri si dė jo. Jis tą mer gai tę ati da vė. Tas žmo gus bu vo suau­gęs“, – ta rė O.Stan ke vi čie nė.

Dau giau apie prieš 18 me tų įvy­ku sį krau pų nu si kal ti mą – aš tuo­ne rių me tų Dai vu tės iš ža gi ni mą ir nu žu dy mą ji ne kal bė jo. Mo ti na lai­ko si sū nui duo to pa ža do apie tra­ge di ją ty lė ti.

Žiū riu į to­lį ir sva­

jo ju, kad mū sų su

Pau liu­mi min tys

kaip ko kie spin du liai

su si tik tų.

Ne dėl to gy ve nau su vy rais, kad man vy ro rei kė jo. Bu vau vie na. Man la bai rei­kė jo drau go.

Jaus mai: �� O.Stan�ke�vi�čie�nė�ti�ki,�kad�jai�pa�vyks�su�lauk�ti�sū�naus.�� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

3

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

šeštadienis, vasario 18, 2012

Ges ta po mo ti nos die na: pen ki skam bu čiai sū nuiUž ga vė nių šven tė bend ruo me­nei jau ta po tra di ci nė – tre čius me­tus iš ei lės Kau no gy ven to jus vy ti žie mą iš kie mo kvie čia dau gia bu­čius na mus ap tar nau jan ti bend ro­vė „Ci ty Ser vi ce“. Tai – ini cia ty vos „Mū sų kie mas“ da lis.

Va sa rio 21 d. 11.30 val. or ga ni za to­riai kvie čia kau nie čius į Dai na vos par ką prie Ge ro jo Ga ny to jo baž­ny čios.

„Or ga ni zuo da mi Už ga vė nių šven­tes per nai su lau kė me di de lio pa si se­ki mo – į kiek vie ną ren gi nį su si rin ko po ke lis šim tus žmo nių, to dėl šią tra­di ci ją nu spren dė me tęs ti ir to liau“, – sa kė „Ci ty Ser vi ce“ Kau no re gio no va do vė Vi da Nau džiū nie nė.

„Šia ini cia ty va vi sų pir ma sie­kia me puo se lė ti bend ruo me niš­ku mo jaus mą – ra gi na me gy ven­to jus pri si min ti se no lių iš min tį ir Už ga vė nes švęs ti rie biai, tran kiai, su tra di ci nė mis kau kė mis ir bū ti­nai kai my nų ap sup ty je“, – kal bė­jo V.Nau džiū nie nė.

Už ga vė nių da ly vių lau kia tra­di ci nės šios šven tės links my bės – šo kiai ap link lau žą, Mo rės de gi ni­mas, tra di ci niai žai di mai ir, ži no ma, per si ren gė lių pa ra das. Sa vo jė gas įtemp to je ko vo je iš ban dys La ši ni nis ir Ka na pi nis, šven tės da ly viai rung­sis es ta fe tė se – neš kiau ši nį šaukš­tu, bėgs su mai šais ir da ly vaus ki to­se sma gio se rung ty se.

Šven tės or ga ni za to riai kvie čia vi sus atei ti ge rai nu si tei kus ir kaip rei kiant pa si ren gus – vyks ir la­biau siai vy ku sių kau kių rin ki mai, ir bly nų ke pi mas. Bai siau sių kau­kių sa vi nin kai ir ska niau sių bly nų ke pė jai bus ap do va no ti.

Ini cia to riai lin ki pa nau do ti iš­mo nę ir nu rung ti kai my ną, bet be si run giant ne pa mirš ti, kad tik šven čiant kar tu ga li ma pa jus­ti tik rą ją Už ga vė nių nuo tai ką. Ši šven tė skir ta ne tik puo se lė ti et­nog ra fi nes tra di ci jas, bet ir ug dy ti bend ruo me niš ku mo jaus mą, pa­lai ky ti kai my niš kus san ty kius.

KD inf.

Už ga vė nės siau tės ir dau gia bu čių kie muo se

Pir mie ji per si ren gė liai va rys žie mą iš kie mo jau ry toj, sek ma die nį. Už ga­vė nės gy ven to jus su burs įvai rio se Kau no vie to se. Ma siš kiau sia šven­tė, kaip vi sa da, vyks Lie tu vių liau­dies bui ties mu zie ju je Rum šiš kė se.

Nuo dė mėms nu plau ti – pir tisSek ma die nį, va sa rio 19 d., Už ga­vė nių šven tė je Lie tu vos liau dies bui ties mu zie ju je at vy kė lių lauks šo kiai, dai nos, po kštai, žai di mai, kau kių dirb tu vė lės, ro gu čių ra lis, fo to se si ja Ka na pi nio ir La ši ni nio drau gi jo je.

Nuo 10 val. ry to pra si dės pir ki­nių ir vi so kiau sių gar du my nų mu­gė, nuo 12 val. – folk lo ro an samb­lių pa si ro dy mai.

Vė liau vyks bly nų ra ga vi mas ir ro gu čių ra lis. 13.30 val. pra si dės kau kių kon kur sas.

Nuo 15 val. – kva pą gniau žian­ti La ši ni nio ir Ka na pi nio dvi ko va. Šven tės kul mi na ci ja, kaip vi suo­met, bus ri tua li nis Mo rės, tam sos ir blo gio sim bo lio, su de gi ni mas.

Iki pa va ka rių dva ro pir ties ga ri­nė je bus ga li ma iš si plak ti van ta ir nu si plau ti nuo dė mes.

Or ga ni za to riai pra ne šė, kad lan­ky to jai su me di nė mis kau kė mis į Už ga vė nių šven tę Liau dies bui­ties mu zie ju je bus įlei džia mi ne­mo ka mai.

Alek so te žvan gės puo daiAlek so to se niū ni jo je, VDU Kau no bo ta ni kos so de, Ž.E.Ži li be ro g. 6, Už ga vė nių šven tė vyks va sa rio 19 d. 12 val.

Už ga vė nių pro gra ma: alek so tiš kai rie bus už si ga vė ji mas, per si ren gė lių pa ra das, šo kiai ir žai di mai, gra žiau­sių kau kių rin ki mai, La ši ni nio ir Ka­na pi nio mū šis, Mo rės de gi ni mas ir at si svei ki ni mas su žie ma.

Pir mą kar tą Alek so te gros re­kor di nis vir tu vi nių mu ša mų jų įran kių or kest ras. Į jį bus įtrauk ti vi si šven tės da ly viai. To dėl bū ti­na tu rė ti mu ša mų jų inst ru men tų

Ini cia ty va „Mū sų kie mas“

„Mū sų kie mas“ – tai Na cio na li nės pa sta tų ad mi nist ra to rių aso cia­ci jos (NPAA) na rių pa stan go mis įkur ta ini cia ty va, ku rios tiks las bend ro mis gy ven to jų ir ad mi­nist ra to rių pa stan go mis at gai­vin ti dau gia bu čių ap lin ką, ska­tin ti bend ruo me nės so cia li nį ak ty vu mą ir bend ro tur to tau­so ji mą.

„ Mū sų kie mo“ ini cia ty va įren­gia mos vai kų žai di mų aikš te­lės, tre ni ruok liai sen jo rams gry­na me ore, at nau ji na mos lau ko krep ši nio len tos įvai riuo se Lie­tu vos mies tuo se.

Sie kiant ska tin ti gy ven to jų so­cia li nį ak ty vu mą – or ga ni zuo­ja mi ren gi niai ir kon kur sai vie­ti nėms gy ven to jų bend ruo me­nėms. Iš sa mes nė in for ma ci ja www.mu su­kie mas.lt.

Star tas – se k ma die nį– kep tu vių, puo dų ir ki tų vir tu vės ra kan dų. Jie – bi lie tas į šven tę.

Už ga vė nių šven tę or ga ni zuo­ja VDU Kau no bo ta ni kos so das, Alek so to se niū ni ja ir Alek so to bend ruo me nės cent ras.

Kvie čia jau nus ir se nusLam pė džių bend ruo me nės cent­ras kvie čia jau nus ir se nus, gi mi­nes ir kai my nus, tuos, ku rie mėgs­ta bly nus, su si bėg ti va sa rio 19 d. 12 val. Lam pė džių pu šy ne, ties 9­ojo marš ru to au to bu so ga li ne sto te le.

Bus šo ka ma, po kštau ja ma, ke­pa mi sto ri gar dūs bly nai. Kon cer­tuos liau diš kos mu zi kos an samb­lis „Bo čiai“.

Va sa rio 19 d. 13 val. Pa ne mu­nės bend ruo me nės cent ras ir Pa­ne mu nės se niū ni ja kvie čia į tra di­ci nę Už ga vė nių šven tę, ku ri vyks Pa ne mu nės ši le, ša lia baž ny čios.

Va sa rio 20 d. 14 val. Če čė ni jos aikš tė je Už ga vė nių šven tę ren gia Ei gu lių ir Kal nie čių bend ruo me­

nių cent rai. Da ly vaus Kau no tu­ris tų klu bas, Ei gu lių se niū ni jos te ri to ri jo je esan čių mo kyk lų mo­ki niai ir mo ky to jai.

Bus ka rei viš kos ko šėsDai na vos se niū ni jo je, Drau gys tės par ke, va sa rio 21 d. 13 val. vyks Už ga vė nių šven tė „Žie ma žie ma, bėk iš kie mo“.

Gri čiu pio se niū ni ja va sa rio 21 d. 10 val. kvie čia į šven tę Gri čiu pio g. 11 bend ruo me nės „Girs ta“ pa­tal po se.

Va sa rio 21 d. 16 val. pa le mo niš­kių Už ga vė nės vyks Pa le mo no vi­du ri nės mo kyk los sta dio ne, Ma­rių g. 37. Be tra di ci nių links my bių, bus ka rei viš kos ko šės ir kvap nios ar ba tos. Spe cia lio sios kuo pos at­sto vai pa de monst ruos pa ro do mą­sias pra ty bas ir pro gra mą su ki no­lo gų tar ny bi niais šu ni mis. Dai nuos folk lo ro an samb lis „Žai sa“, va ži­nės ark liais kin ky tas ve ži mas.

KD inf.

Dai va Guo bie nėAd vo ka tė

Už nu si kal ti mą P.Na vic kas ga lė jo bū ti nu teis tas 10 me­tų ne lais vės. Tai mak si ma­li baus mė, ku rią teis mas

ga li skir ti ne pil na me čiui. P.Na vic kas ka li de vy nio lik tus me tus.P.Na vic kas pa kliu vo į tą pa čią pa la tą, ku rio je die nas lei do liūd nai pa gar sė­jęs Ro mas Za mols kis (la biau siai ieš ko­mas Lie tu vos nu si kal tė lis – red. pa st.), iki šiol pui kiai te be maus tan tis tei sė­sau gą. Nea be jo ju, kad pa tir ties tu rė­jęs R.Za mols kis išaiš ki no P.Na vic kui, kas jo lau kia lais vės atė mi mo vie to je. P.Na vic kas, ko ge ro, ten at si dur ti ne­pa no ro.Tu rin čiam tam tik rų su tri ki mų P.Na­vic kui pui kiai se kė si de monst ruo ti li­gos simp to mus. Vai kiš ka ši zof re ni ja dau ge liui praei na au gant. Psi chiat rų sta tis ti ka skel bia, kad pa sveiks ta apie 80 pro c.Psi chiat ri jos li go ni nė je žmo gus už­da ry tas vi sam gy ve ni mui. Vi siems ra mu. Nuo šir džiai už jau čiu nu žu dy­tos mer gai tės tė vus. Nė ra ge res nės baus mės žu di kui, kaip įka li ni mas iki gy vos gal vos. Bet gal būt ra mu dar kaž kam – kas ga lė tų nu ken tė­ti, tie sai pra sprū dus vie šu mon? To­dėl, ma nau, ga li bū ti suin te re suo tų jų, kad tas nu teis ta sis nie ka da ne pa ma­ty tų lais vės.

KomentarasTai gi mes tu ri me uni ka lų at ve jį Lie­tu vos psi chiat ri jos is to ri jo je. Žmo gus gy do mas 18 me tų. Ne ste bi mas, o gy­do mas. Ky la klau si mas, ar jis yra toks be vil tiš kas, ar psi chiat rams neuž­ten ka kom pe ten ci jos, ar są mo nin­gai lai ko ma si to kios ne va gy dy mo po zi ci jos.Pa gal tai, kaip jis gy do mas ir ko kia jo diag no zė, ki ti žmo nės yra ap gy do mi ir iš lei džia mi. Jie ne blo gai in teg ruo ja­si į vi suo me nę ir vais tais kont ro liuo ja ga li mus prie puo lius.Mū sų aso cia ci ja pra šo teis mų su­jung ti vi sas gy dy mo pra tę si mo by­las į vie ną. Da bar mes ma to me tik pa sku ti nį įra šą. Pa gal Ro kiš kio li­go ni nės pa teik tą me džia gą tei sė jas ne ma to vi sų 18 gy dy mo me tų ei gos ir pa cien to būk lės ver ti ni mo. Ma no skai čia vi mu, P.Na vic ko by la tu rė­tų su da ry ti apie 20 to mų. Tei sė jas į pra tę si mo svars ty mo po sė dį at si ne­ša plo nu tę by le lę.2007 m. svars tant, ar pra tęs ti gy­dy mą, Kau no psi chiat ri jos li go ni­nės gy dy to jas aiš kiai pa sa kė, kad ne ži no, nuo ko P.Na vic ką gy dy ti. 11 mė ne sių gy dant Kau ne jam bu vo skir tas pra ktiš kai lais vas re ži mas, ne nau do ja mi jo kie vais tai. Tą syk teis mas jau bu vo ap si spren dęs iš­leis ti P.Na vic ką, ta čiau kliū ti mi ta­po ma mos in sul tas – mo te ris ne ga­lės pa si rū pin ti sū nu mi. Ir tik dėl to bu vo nu spręs ta P.Na vic ką pa lik ti li­go ni nė je.Tai ką Ro kiš kio li go ni nė je pa da rė su svei ku žmo gu mi? Nu gy dė? Kaip paaiš kin ti fak tą, kad gy do mas svei­kas žmo gus iš nau jo su ser ga? Da bar mes pra šo me ne prik lau so mos komp­lek si nės eks per tų iš va dos. Ko dėl ši to taip bi jo ma?

Jaus mai: �� O.Stan�ke�vi�čie�nė�ti�ki,�kad�jai�pa�vyks�su�lauk�ti�sū�naus.�� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

4

MiestasŠeŠtadienis, vasario 18, 2012

Po renovacijos Kalniečių PoliKliniKa Pagražėjo Po renovacijos Kalniečių PoliKliniKa Pagražėjo

mi jos ins ti tu to rū mai ant Alek so to kal no, pa li kę sve čiams įspū dį sa vo dy džiu ir pro lan gus at si ve rian čiu vaiz du.

Nau jus rū mus ap lan kę sve čiai ste bė jo si neį ti ki mai sta taus nuo­ly džio am fi teat ri nė mis au di to ri jo­mis, mo der nio mis moks lo ty ri mo la bo ra to ri jo mis. Spau da ra šė, kad 16 ha skly pą šiems rū mams pa do­va no jo bro liai Vai lo kai čiai, kas met skir da vę tūks tan čius li tų stu den tų sti pen di joms.

„Tos pa čios die nos va ka rą Kau ne bu vo su reng tos di džiu lės, nu si drie­ku sios ke lis ki lo met rus stu den­tų ei ty nės su deg lais ir vė lia vo mis. Ei ty nė se da ly va vo įvai rios stu­den tų or ga ni za ci jos, Kau no gat­vė se gro jo ka ri niai or kest rai. Va­ka re Ope ros teat re su si rin ko vi sas tau tos žie das – pra de dant Lie tu­vos pre zi den tu ir bai giant stu den­tais – pa si žiū rė ti ope ros „Ri go­le tas“, – ci tuo ja lat vių laik raš tį

„Stu dents“ VDU Le to ni kos cent­ro va do vas A.But kus.

lat vių is to ri nės do va nos pėd sa kaisPa žy mint Lie tu vos uni ver si te to 90-me tį, pro f. dr. Al vy das But-kus pri me na Vy tau to Di džio jo uni ver si te tui (VDU) jo de šim tų-jų me ti nių su kak čiai lat vių pa do va no tą at mi ni mo len tą ir pa­slap tin gą jos din gi mą is to ri jos vin giuo se.

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Pa dė jo įmin ti mįs lęIn for ma ci ją apie lat vių stu den tų VDU de šimt me čio pro ga 1932 m. do va no tą bron zi nę plokš tę pro f. A.But kus ra do dar prieš 20 me­tų, ruoš da mas spau dai mo nog ra­fi ją „Lat viai“.

Vė liau vie na lat vis ti kos ger bė­ja at ne šė į VDU Le to ni kos cent rą tar pu ka rio Lietuvių–latvių vie ny­bės drau gi jos de šim to jo su va žia­vi mo bro šiū rė lę, ku rio je bu vo ir plokš tės at vaiz das.

„Bu vo neaiš ku, ko kia pro ga ir ko kio mis ap lin ky bė mis plokš tė bu vo do va no ta. Mįs lę įmin ti ne­se niai pa dė jo bi čiu liai lat viai, ra­dę in for ma ci ją 1932 m. laik raš ty je „Stu dents“, ku ris ra šė, kaip bu vo šven čia mas lie tu vių uni ver si te to 10­me tis“, – kal bė jo A.But kus.

Nep rik lau so my bės auš ro je, 1922­ai siais, gi męs Lie tu vos uni­ver si te tas, 1930 m. bu vo pa va din­tas Vy tau to Di džio jo uni ver si te tu. Pa žy mė da mas sa vo de šimt me tį, į tris die nas Kau ne vy ku sias iš kil­mes uni ver si te tas pa kvie tė at sto­vų iš Šve di jos, Es ti jos, Lat vi jos ir Vil niaus uni ver si te tų.

sve čiai bu vo nu ste bin tiPir mą ją iš kil mių die ną, 1932 m. va sa rio 15­ąją, bu vo iš kil min gai ati da ry ti nau jie ji Fi zi kos ir che­

Ra di nys: �� plokš�tės�at�vaiz�das�ne�ti�kė�tai�bu�vo�ap�tik�tas�prieš�ke�le�rius�me�tus.�� Ze�no�no�Tiš�ke�vi�čiaus�šei�mos�ar�chy�vo�nuo�tr.

Pir mie ji: �� šių�rū�mų�(da�bar�–�Kau�no�tech�no�lo�gi�jos�uni�ver�si�te�to�Tarp�tau­ti�nių�stu�di�jų�cent�ras)�au�lo�je�ka�bo�jo�lat�vių�stu�den�tų�do�va�no�ta�len�ta.

Ju bi lie ji niai: �� uni�ver�si�te�to�Fi�zi�kos�ir�che�mi�jos�rū�mai�Alek�so�te,�ati�da�ry­ti�1932�m.,�šven�čiant�VDU�10­me�tį.� Jo�no�Klė�ma�no�nuo�tr.

Bu vo neaiš ku, ko­kia pro ga ir ko kio­mis ap lin ky bė mis plokš tė bu vo do­va no ta.

Al vy das But kus:

Vaikų vardai kalba apie tėvusMes už tė vus iš rink ti ne­ga li me – juk tai la bai as­

me niš ka. To kiu at ve ju pa ta ria me rink tis lie tu viš ką var dą, duo da me var dy nų kny gas, pa tei kia me sta tis­ti kos, ku ris var das yra po pu lia res­nis“, – sa kė J.Kond ro tie nė.

Nuo šių me tų kū di kiui duo tą var dą ga li ma ne tik pa pil dy ti ant ru var du, bet ir keis ti pir mą jį. Iki šiol keis ti var dą ga lė jo tik su lau ku sie ji pil na me tys tės.

vie ne ti niai va rian taiDau gė jant san tuo kų su už sie nie­čiais, Kau ne vis dau giau įre gist­ruo ja ma re tų ar mū sų ša ly je dar ne gir dė tų var dų.

J.Kond ro tie nei la biau siai įstri­go šie per nai Kau ne gi mu sių mer­gai čių var dai: Dei ri na, Tau tė, Ge­tė, Ge li na, Mag dė, Gil dė, Bria na. Iš ber niu kų var dų spe cia lis tei įsi mi­nė Auk tu mas, Per kū nas, Pa va sa­ris, Joe lis, Dio me das, Rei nas, Na­ta ris, Di nai das, So vi jus.

Iš la bai re tų var dų per nai Lie tu­vo je mer gai tės bu vo daž niau nei ki tais me tais va di na mos Mia, Es­te ra, Eli na, Mi la, Re be ka, Ane ta, Ela, Lei la, Di na, Ni ko lė, Per la, Do­ro tė ja, o ber niu kams daž niau bu vo su teik ti to kie re tes ni var dai: Are­tas, Na tas, Jo gai la, Re nal das, Ri­das, Rė jus, Ti mas, Vin cen tas, De­nas, Di la nas, Maž vy das.

var dai – iš te le vi zi josPa sak psi cho lo gų, tė vų pa si rin ki­mui įta kos tu ri tra di ci jos, po mė giai ir lū kes čiai.

„Vai kų var dai ne re tai pri klau­so nuo to, kaip tė vai lei džia lais­va lai kį. Anks čiau žmo nės vai kams duo da vo kny gų he ro jų var dus, da­bar daž niau pa va di na per te le vi zi ją ro do mų žmo nių ar per so na žų var­dais“, – sa kė psi cho lo gė Li na Zu­bai tė.

Tai pa tvir ti no ir Kau no ci vi li nės met ri ka ci jos biu ro vy riau sio ji spe­cia lis tė J.Kond ro tie nė, pa ste bė ju­si, kad pa gal ro do mus lie tu viš kus se ria lus ga li ma pro gno zuo ti, ko kių var dų pa dau gės.

Psi cho lo gė Ir ma Pa lai mai tė tei­gė, kad, be abe jo, ren ka ma si tų žmo nių, per so na žų var dus, ku­riais tė vai ža vi si, slap čia su jais pa­tys ta pa ti na si ir vi lia si, kad su var­du vai kams per si duos nors da lis to žy maus žmo gaus, per so na žo sa vy­bių, bū do bruo žų.

Ku ris taps va do vu?Ar pri klau so nuo var do, ko kią pro­fe si ją vai kas pa si rinks, bus jis va­do vu ar dirbs ma žiau at sa ko my bės tu rin tį dar bą? Vy rai, ku rie tu ri Ša­rū no var dą, dau giau sia uži ma vi­du ti nės gran dies dar buo to jų po­stus, o tie, ku rių var das – Dei vi das, yra ar ba spe cia lis tai, ar ba dar bi­

nin kai (vi du ti nės ar ba že miau sios gran dies dar buo to jai), to kios iš va­dos priei ta vie no dar bo paieš kos po rta lo at lik ta me ty ri me.

Iš mo te rų var dų į va do vių ir aukš čiau sio ly gio spe cia lis čių TOP–10 pa ten ka In ga, Ag nė, Li na, Kris ti na, As ta, Ra sa, Auš ra, Eg lė, Vik to ri ja ir Vai da.

Dau gu ma Ri tų ir Vil mų pa ten ka į po pu lia riau sių var dų TOP–30 tik kaip dar buo to jos, uži man čios vi­du ti nės gran dies pa rei gas.

Dar bi nin kų, pa da vė jų ir ki tų ka­te go ri jo je at si ran da dau giau nau­jes nių mo te rų var dų, pa vyz džiui, Ka ro li na, Eri ka, Ais tė, Ing ri da ir Au re li ja.

1

5

MiestasŠeŠtadienis, vasario 18, 2012

Klai dos ati tai sy masVa sa rio 17 d. pub li kuo ta me „Kau no die nos“ ra ši ny je „Svar­biau sia lais vų in te lek tua lų ir kū ry biš kų min čių kal vė“ sa ki­ny je „Ži no mas kom po zi to rius, Vy tau to Di džio jo uni ver si te­to (VDU) pro fe so rius Gied rius Kup re vi čius...“ įsi vė lė ap mau di klai da. Prof. G.Kup re vi čius yra Kau no tech no lo gi jos uni ver si te­to (KTU) Hu ma ni ta ri nių moks lų fa kul te to de ka nas.

4–5 p. pa ra še po nuo trau ka viršuje vie toj „SMU rek to rius R.Ža liū nas“ tu rė jo bū ti LSMU kanc le ris V.Gra baus kas.

At sip ra šo me aka de mi nės bend ruo me nės na rių ir skai ty­to jų.

„Kau no die nos“ re dak ci ja

Po renovacijos Kalniečių PoliKliniKa Pagražėjo Po renovacijos Kalniečių PoliKliniKa Pagražėjo

lat vių is to ri nės do va nos pėd sa kaisKvie čia pa dė ti ieš ko ti

Prof. A.But kaus va do vau ja mas VDU Le to ni kos cent ras, ty ri nė­jan tis lat vių kal bą, is to ri ją ir kul­tū rą, bū tų la bai dė kin gas už ži nią apie at mi ni mo plokš tės li ki mą. Bet ko kios in for ma ci jos lau kia­ma tel. (8 37) 327 840 ar ba e. pa štu: baltas1950@gmail.com.

Le to ni kos cent ras sie kia at kur ti bu­vu sią len tą, ta čiau šią mi si ją ofi cia­liai per lei do „Lie tu vos ir Lat vi jos fo­ru mo“ aso cia ci jai, ku ri yra ju ri di nis as muo ir tu ri tei sę kaup ti lė šas len­tai at kur ti, jei ji neat si ras tų.

Įra šas apie vie ną krau jąTarpukariu Latvijoje leistas lai­kraštis „Stu dents“ ap ra šė ir iš kil­min gą mo men tą, kai Va sa rio 16­ąją Ope ros teat re VDU bu vo do va no ja­ma plokš tė.

Ren gi nys pra si dė jo Lie tu vos him nu, ša lies pre zi den to, švie ti­mo mi nist ro, sve čių kal bo mis.

Lat vi jos stu den tų var du kal bė jęs A.Rau dze pas ne tik svei ki no, bet ir įtei kė Kauno universiteto rek­to riui pro fesoriui Vin cui Če pins­kiui bron zi nę at mi ni mo plokš tę su už ra šu: „Mus vie ni ja bend ra dva­sia ir vie nas krau jas. Lat vi jos stu­den tai“.

Rek to riaus pa dė kos žo džius nu­stel bė il gos ova ci jos iš per pil dy tos Ope ros teat ro sa lės.

Do va na bu vo pa ka bin ta uni­ver si te to au lo je. Čia ji ka bė jo iki pat Ant ro jo pa sau li nio ka ro. Is­to ri nio virs mo lai ko tar piu plokš­tė din go.

6

Savaitė

Praė jo ir Va sa rio 16-oji, pa lik da ma vi so kiau sių min čių. Vie na ne kin tan-ti: tai svar biau sia mo der-

nio sios Lie tu vos vals ty bės šven tė, tu rin ti bū ti bran gi kiek vie nam čia gy ve nan čia jam. Ne tik et ni niam lie tu viui, o ir bet ku rios tau tos Lie-tu vos pi lie čiui. Jei jis gy ve na Lie-tu vo je ir tu ri šios vals ty bės pi lie-ty bę, pri va lo gerb ti pa pro čius, kal-bą, įsta ty mus ir vals ty bi nes šven-tes. Dau ge lis ir ger bia, ta čiau ki ta-tau čiams vals ty bės pi lie čiams ke-lia ne ri mo na cio na lis ti nės ei ty nės su šū kiais „Lie tu va – lie tu viams“. Jei šiuo šū kiu bū tų bu vu si grin-džia ma vals ty bės po li ti ka, ka dai-se Da nie lius Dols kis ne bū tų dai-na vęs, jog Pa lan gos jū roj nu sken-do jo mei lė, Vy tau to Di džio jo uni-ver si te te ne bū tų dės tę Vo sy lius

Se ze ma nas ir Juo zas Ere tas, Os-ka rui Mi la šiui vien ap si spren di-mo ne bū tų pa ka kę tap ti Lie tu vos dip lo ma tu, o Kau ne ne bū tų ke le to žy mių pa sta tų, pvz., Pri si kė li mo baž ny čios. Įdo mu, kaip šū kį „Lie-tu va – lie tu viams“ paaiš kin tu me Lie tu vos ka rai mams – vals ty bės pi lie čiams nuo XIV am žiaus? Ar tai ženk las, kad rei kia liau tis val-gius jų ki bi nus? Ir kaip šio šū kio kon teks te at ro do vie no na cio na-lis tų ly de rio ve dy bos su ki ta tau te – ar jis ir sa vo žmo nai draus tų ap-si gy ven ti Lie tu vo je?

Va sa rio 16-ąją pla nuo tos dvejos jau ni mo ei ty nės: vie na pa trio ti-nio, ki ta to le ran tiš ko jo. Tarp abie-jų gru pių eg zis tuo jan tis aki vaiz-dus su si prie ši ni mas bū din gas ne bran džioms vi suo me nėms, to dėl bė gant lai kui tu rė tų ma žė-ti ir iš nyk ti. O kol kas abiem at ve-jais bū na dar bo po li ci jai. Pas ta-ro ji vie nus pa čius sau go, kad kas ne nusk riaus tų, nuo ki tų sau go vi suo me nę. Kad ant ruo ju at ve-ju sau go ma ne be pa grin do, pa-ro dė ir per nykš tės ei ty nės, ir šie-me tės. Per nai su muš tas pa kis-ta nie tis, šie met vos ne nu ken tė-jo žy das. Ko dėl ki ta tau čiai ne tik ne ga li ste bė ti pa trio ti nių ei ty nių, bet ir ap skri tai jiems tą die ną ge-riau sė dė ti na mie, te gu at sa ko pa-trio tai skus to mis gal vo mis.To le ran tiš ka sis jau ni mas jo kios grės mės ne ke lia ir ne si ruo šia muš ti nei skus ta gal vių, nei he te-ro sek sua lų, ta čiau bū tent jiems už drau džia ma reng ti at ski ras ei ty nes. O to le ran ci jos su pra ti-mą vi suo me nė je ge riau siai nu-sa ko aukš to Kau no val di nin ko, cha rak te rin ga pa var de V.Mo lis, žo džiai: „Aš, kaip tei si nin kas ir kaip tar nau to jas, aš nei prieš ma-žu mas, nei prieš gė jus, nei prieš les bie tes, nei prieš PE DO FI LUS.“ Nors to le ran ci jos prin ci pas tai ky-ti nas pa tiems įvai riau siems da ly-kams, net ir to le ran tiš ka sis jau ni-mas tik rai ne to le ruo ja pe do fi lų (kaip ir ki tų sun kių nu si kal tė lių), čia jau Kau no val di nin kų pre ro-ga ty va.Bu vo ir la bai gra žių Vals ty bės at-kū ri mo die nos mi nė ji mo ini cia-ty vų. Va sa rio 16-ąją Aly tu je, Ma-ri jam po lė je ir Vil niu je, o 17-ąją Kau ne ro dy tas tik rai pa trio ti nis re ži sie rės Gied rės Žic ky tės fil-mas „Kaip mes žai dė me re vo liu-ci ją“, bu vo gra žu žiū rė ti, kaip jau-ni mas gie da „Tau tiš ką gies mę“, o ir jau ni mas bu vo neu ni for mi-nis, įvai rus, kaip ir de ra lais vos vals ty bės pi lie čiams. O ar chi-tek tas Aud rys Ka ra lius su ren gė ka me ri nę šios šven tės pa mi nė-ji mo ver si ją ka vi nė je „Kul tū ra“, kur pa trio tiz mo ir gi ne sti go, tik jis neat ro dė nei rėks min gas, nei pa vo jin gas, nei ap sup ti nas po li-ci jos žie du. Kuo dau giau bus pa-na šių pa vyz džių, tuo lais ves nė bus ne tik mū sų vals ty bė, bet ir mes pa tys.

Poetas Kęstutis Navakas

Kitoks žvilgsnis

Apie rėks nius ir pa trio tus

Kaip šū kį „Lie tu va – lie tu viams“ paaiš kin­tu me Lie tu vos ka rai­mams – vals ty bės pi­lie čiams nuo XIV am­žiaus? Ar tai ženk las, kad rei kia liau tis val­gius jų ki bi nus?

ŠeŠtadienis, vasario 18, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS: Mantas Lapinskas – 302 251Arūnas Dambrauskas – 302 268Vilija Žukaitytė – 302 266Saulius Tvirbutas – 302 262Virginija Skučaitė – 302 267jurgita Šakienė – 302 261

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Violeta juodelienė – 302 260

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 380.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Sei mo Eti kos ir pro ce dū rų ko­mi si jos pir mi nin kas Al gi man­tas Sa la ma ki nas pa si pik ti nęs spe cia lios dar bo gru pės va do­

vo Sta sio Šed ba ro pa reiš ki mais, kad iš ren gia mo Sei mo na rių veik los ga ran­ti jų įsta ty mo tu ri bū ti iš brauk tos nuo­sta tos, ge ro kai griež čiau reg la men­tuo jan čios par la men ta rų pri vi le gi jas.

– Re gis, pil do si jau anks čiau pa­pli tę nuo gąs ta vi mai, kad šis Sei mas ne no rės priim ti par la­men ta rų pri vi le gi jas reg la men­tuo jan čio griež to įsta ty mo? Net ir ru de nį su da ry ta dar bo gru pė, tu rė ju si per žiū rė ti pa reng tą Sei­mo na rių veik los ga ran ti jų įsta­ty mo pro jek tą, at ro do, ne lin ku si at si sa ky ti da lies tų pri vi le gi jų?– Kol kas ne sku bė čiau la bai griež tai ver tin ti, nes dar bo gru pė nė dėl vie­nos pro jek to nuo sta tos dar ne bal sa­vo. Tik dis ku ta vo me.

– Iki ka da tu ri te baig ti dar bą?– Iki ko vo 1 d.

– Lai ko ne daug. Ar spė si te?– Tai klau si mas ne man, o dar bo gru­pės pir mi nin kui S.Šed ba rui. Jei gu bus pa sku bė ta iki ko vo pra džios su reng ti bent vie ną ki tą gru pės po sė dį, ku ria­me bū tų bal suo ja ma dėl Sei mo na rių veik los ga ran ti jų įsta ty mo pro jek to nuo sta tų, tuo met tas pro jek tas ga li at si ras ti lai ku.

– Ar įsta ty mo ren gi mo dar bas vyks ta ga na spar čiai?– Ne pa sa ky čiau. Įvy ko tik ke li dar bo gru pės po sė džiai. Ir jie bu vo van go ki. Šiek tiek nu ste bi no į dar bo gru pę de le­guo tų ko le gų el ge sys. Nors vi sos frak­ci jos sie kė, kad bū tų su da ry ta dar bo gru pė, vi sos de le ga vo bent po vie ną na rį į šią gru pę, kai ku rie at sto vai ne­pa si ro dė nė vie na me jos po sė dy je.

– Mi nė jo te, kad dar dėl nie ko ne su si tar ta ir įsta ty mo pro jek­tas dar ne gi męs. Bet dar bo gru­pės va do vas S.Šed ba ras jau pa­skel bė, kad dau ge lis nuo sta tų, ku rias siū lė Sei mo na rių veik los ga ran ti jų įsta ty mo pir mi nį pro­jek tą ren gę tei si nin kai, ne bus pa­tvir tin ta?– Tai as me ni nė dar bo gru pės va do­vo nuo mo nė.

– Gal būt to įsta ty mo iš vis ne bus ir vi sos Sei mo na rių pri vi le gi jos bus su ra šy tos ne į at ski rą įsta ty­mą, bet į sta tu tą?– Į Sei mo sta tu tą tos nuo sta tos ne­ga li bū ti per ke lia mos, nes Kons ti tu­ci jo je aiš kiai pa ra šy ta ir Kons ti tu ci­nis Teis mas (KT) yra išaiš ki nęs, kad par la men ta rų tei ses, pa rei gas, veik­

Įk lim pę tei si nė je pel kė je

los ga ran ti jas, pri vi le gi jas tu ri api­brėž ti at ski ras įsta ty mas. Pab rė žiu – vi siš kai at ski ras įsta ty mas. Sta tu tas yra la biau įvai rias pro ce dū ras, par la­men ta rų dar bo tvar ką api brė žian tis tei sės ak tas. Ja me ne ga li bū ti su ra­šy ta nie ko, kas su si ję su Sei mo na rių veik los ga ran ti jo mis.

Ži no ma, kai ku rie Sei mo na riai sa ko, kad ne rei kia at ski ro įsta ty mo, kad rei kia vis ką su ra šy ti į sta tu tą. Jie, be ki ta ko, bai mi na si, kad įsta­ty mą, skir tin gai nei sta tu tą, ga li ve­tuo ti pre zi den tas. To dėl to kie ko le gos ir sa ko, kad esą pa vo jin ga į vals ty bės va do vo ran kas ati duo ti štai to kį tie­sio giai su Sei mo na rių tei sė mis su si­ju sį įsta ty mą. Bet mes ne ga li me elg tis ne pa gal Kons ti tu ci ją. KT jau du kar­tus yra pa sa kęs, kad tu ri bū ti at ski­ras įsta ty mas.

– S.Šed ba ras, be ki ta ko, už si mi­nė, kad KT ne tu ri tei sės nu ro di­nė ti Sei mui, kaip gy ven ti ir kaip tvar ky tis.– Ma no as me ni ne nuo mo ne, ar ba S.Šed ba ras su kly do, ar ba, jei gu tik rai taip pa sa kė, tuo met, ma nau, Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to pir mi nin kui tai nė ra la bai de ra ma fra zė. KT tu ri tei sę spręs ti, ar bet ku ris tei sės ak tas ati­tin ka Kons ti tu ci ją. Jei gu KT pa sa kė, kad sta tu to nor mos dėl Sei mo na rių veik los ir pri vi le gi jų nea ti tin ka Kons­ti tu ci jos, va di na si, tuo rei kia ir va do­vau tis. Va di na si, rei kia priim ti at ski­rą įsta ty mą.

– Dar bo gru pės va do vas apie tai kal bė jo teig da mas, kad nau juo­

ju įsta ty mu tik riau siai ir vėl ne­bus nu sta ty tos Sei mo na rių ato­sto gos. Tai tie sa?– Tai tur būt tik po no S.Šed ba ro nuo­mo nė. Dar bo gru pė dar ne bal sa­vo dėl jo kių įsta ty mo pro jek to nuo­sta tų. Vis dar vi liuo si, kad pro jek te pa ga liau at si ras nuo sta tos dėl Sei­mo na rių ato sto gų. Dar 2004 m. KT nu ro dė įtrauk ti tai į įsta ty mus, nes par la men ta rai, kaip ir bet ko kie dar­bo žmo nės, pri va lo tu rė ti reg la men­tuo tą poil sio lai ką, tai yra ato sto gas. Bet iki šiol par la men ta rai to ne tu ri. Tai ne nor ma li tei si nė pa dė tis.

– Taip pat ne ke ti na ma at si sa ky­ti da bar ti nės skan da lin gos au to­mo bi lių nuo mos tvar kos?– Dar ma ty sim, kas bus pa siū ly ta pro jek te. Ma no nuo mo ne, ne rei kė tų da bar keis ti tų es mi nių pa siū ly mų, ku riuos per nai pa tei kė tei si nin kai. Įs kai tant ir dėl au to mo bi lių nuo mos. Tei si nin kai pa siū lė vėl vi siems Sei mo na riams ur mu nu pirk ti au to mo bi lius, kad ne bū tų ga li ma pikt nau džiau­ti par la men ti nė mis lė šo mis – jų ma­siš kai skir ti ma ši nų nuo mai.

– Ta čiau gal ga li ma da bar priim ti bet ko kį įsta ty mą, o pa skui jį tai­sy ti, to bu lin ti?– Ma nau, kad jei gu per ar ti miau sius ke lis mė ne sius ne bus įma no ma su si­tar ti dėl es mi nių da ly kų – ir dėl ato­sto gų, ir dėl au to mo bi lių, ir ki tų – ta da ge riau nie ko ne priim ti, o pa lik ti nau jai Sei mo ka den ci jai ap svars ty­ti ir gal būt priim ti bū tent tei si nin kų pa reng tą pro jek tą. Jei gu da bar bū tų ban do ma stum ti ir jau per ke lis ar ti­miau sius mė ne sius priim ti ko kį nors pra stą įsta ty mą, tuo met nau jai su­si rin kęs Sei mas ga lė tų pa sa ky ti: mes nie ko ne da ry si me, nes mums anas Sei mas pa li ko štai to kį įsta ty mą, ko­kį priė mė. Tuo met dar bent ket ve rius me tus tos pro ble mos iš spręs tos ne bus. Ir dar il gai mur dy si mės to je ne tei si nė­je ba lo je, ko kio je esa me ir da bar.

Sku ba: �� A.Sa�la�ma�ki�nas�ma�no,�kad�dar�šia�me�Sei�me�bū�ti�na�priim�ti�įsta�ty�mą�dėl�par�la�men�ta�rų�ato�sto�gų�ir�ki�tų�veik�los�są�ly�gų�bei�pri�vi�le�gi�jų.

Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Vis dar vi liuo si, kad pro jek te pa ga liau at­si ras nuo sta tos dėl Sei mo na rių ato sto gų.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

7

lietuvakaunodiena.lt/naujienos/lietuva

ŠeŠtADIeNIS, vASArIo 18, 2012

Ig na li nos ir Varė nos ra jonų me­rai tei gia, kad, kei čiant mo ki nio krep še lio lėšų ap skai čia vi mo ir pa skirs ty mo me to diką, nai ki na­mos kai mo mo kyk los. O švie ti­mo ir moks lo vi ce mi nist ras Vai­das Ba cys sa ko, kad mi nis te ri­ja re čiau ap gy ven tų ra jonų pro­ble mas ži no ir svars to, kaip jas spręsti.

„Ne sup ran ta me, kodėl Vy riau­sybė ir Švie ti mo ir moks lo mi­nis te ri ja (ŠMM) už si mo jo pa nai­kin ti kai mo mo kyk las – be jo kio pa grin do ir be jo kio per spėji­mo, be jo kių dis ku sijų“, – BNS penk ta dienį sakė Ig na li nos ra jo­no me ras vals tie tis liau di nin kas Bro nis Ropė.

„Vy riau sybės vyk do ma švie­ti mo po li ti ka la bai ne tei sin ga – ve da mūsų ra joną į pra žūtį“, – jam pri tarė Varė nos ra jo no me ras so cial de mok ra tas El vi nas Jan ke vi čius.

Pa sak B.Ropės, kai mo vi du­rinėms mo kyk loms itin ne pa lan­ku, kad, sie kiant su tau py ti mo­ki nio krep še lio lėšų, ne di delė se kai mo vi du rinė se mo kyk lo se 9–12 klasė se ma žiau sias mo ki nių skai­čius vie toj bu vu sių 15 kei čia mas į 20. To kio mo ki nių skai čiaus dau­ge liui kai mo ug dy mo įstaigų Ig­na li nos ra jo ne esą ga li ne pa vyk­ti su rink ti. Anot Ig na li nos me ro, sa vi val dybė ne tu ri pa kan ka mai lėšų ve žio ti mo ki niams iki tų mo­kyklų, ku rio se pa gal naująją me­to diką vy res nio sios klasės liktų.

„Neuž ten ka pi nigų or ga ni zuo ti ug dy mo pro ce sui. Jei ne su ren ka­ma 20 vaikų 9–12 klasė se, reikė­tų da ry ti aš tuon metę mo kyklą ir vai kus iš vež ti, o tam pi nigų nie­kas ne duo da, sa vi val dybė tu ri už sa vus vež ti. Jei rei kia vež ti vaiką 15–20 ki lo metrų, ir gi ab sur das, kai mo kyk los įreng tos, su tvar ky­tos, re no vuo tos, ir mo ky to jams dar bo yra“, – kalbė jo B.Ropė.

Varė nos ra jo no me ras E.Jan­ke vi čius tvir ti no, kad jei dau ge­ly je ra jo no mo kyklų ne liks vy­res niųjų kla sių, moks lei viams į mo ky mo įstaigą ga li tek ti ke liau ti po 40 ki lo metrų. Be to, per ėji mas į vieną di delę mo kyklą bus ne pa­

lan kus tau ti nių ma žumų moks­lei viams.

„Nuo 2015 m. bus ak re di tuo tos tik tos vi du ri nio ug dy mo mo kyk­los, ku rios turės po dvi 11­as kla­ses. O mūsų ra jo nas did žiau sias Lie tu vo je pa gal te ri to riją, mes tu­ri me ke tu rias vi du ri nes mo kyk las. Tos ke tu rios vi du rinės mo kyk los turės ga li mybę gy vuo ti tik kaip pa grin dinės – ne turės nei 11­os, nei 12­os kla sių. Mažės mo ky tojų krūvis ir kils grėsmė ne tek ti dar­bo“, – BNS sakė E.Jan ke vi čius.

„Mūsų ra jo ne la bai di de li at­stu mai, ir tuos mo ki nius, ku rie norės to liau mo ky tis, pri valė si­me vež ti į Varėną. Tai did žiulės iš lai dos, blogės ug dy mo sąly gos. Vie na mo kyk la yra pa sie ny je, ten mo ko si tau tinės ma žu mos – bal­ta ru siai, len kai, tad jiems tik rai bus la bai sun ku in teg ruo tis į di­delę mo kyklą“, – teigė Varė nos ra jo no va do vas.

Švie ti mo ir moks lo vi ce mi­nist ras V.Ba cys BNS sakė, kad mi nis te ri ja šias pro ble mas, ypač ak tua lias miš kin giems ir re čiau gy ve na miems ra jo nams Aly­taus bei Ute nos ap skri ty se, ži no ir svars to, kaip jas spręsti. Ke ti­na ma krep še ly je nu ma ty ti lėšų ir mo ki niams pa vėžėti.

„Ob jek ty vios prie žas tys tų dviejų ra jonų – gy ven tojų tan­ku mas, vaikų – pir miau sia. At­lie ka me sta tis tinę ana lizę ir ban­dy si me at si žvelg ti į tų miš kingų ra jonų spe ci fiš kumą ir tai ky­ti jiems šiek tiek ki to kius kri te ri­jus“, – aiš ki no V.Ba cys.

„Gal vo ja me su teik ti sa vi­val dybėms dau giau ga li my bių skirs tant lėšas. <...> Svarstė me, kad lėšas, skir tas mo ki niams pa­vėžėti, reikėtų įtrauk ti į krep še­lio me to diką ir leis ti sa vi val dy bei nau do ti, jei gu ji prii ma spren di­mus. Vie ni priims spren dimą ne­ve žio ti ir turė ti klasę, ki ti priims spren dimą pa ve žio ti – į tuos da­ly kus bus at si žvelg ta“, – ti ki­no jis.

Ta čiau, anot vi ce mi nist ro, sa­ky ti, kad, kei čiant vy res niųjų kla­sių komp lek ta vi mo tvarką, kai mo mo kyk los nai ki na mos, – ne tie sa.

BNS inf.

VTEK at sto vai BNS pa tvir ti no, kad Dar bo par ti jos frak ci jos pra šy mas gau tas tre čia dienį.

„Pra šy mas bus nag rinė ja mas ar ti miau sia me ko mi si jos po sėdy­je, kur bus sprend žia ma, ar yra pa­grin do at lik ti ty rimą“, – BNS sakė VTEK sek re to ria to vy res ny sis pa­tarė jas To mas Čap lins kas.

Frak ci jos pra ne ši me ra šo ma, kad re mian tis Vy riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) duo me ni mis, Tė­vynės sąjun ga­Lie tu vos krikš čio nys de mok ra tai (TS­LKD) ne kartą yra gavę pa ra mos iš „Ache mos gru pei“ pri klau san čių įmo nių, ku rios taip pat rėmė ir pa vie nius TS­LKD kan­di da tus rin ki muo se. Tei gia ma, kad vien 2008 m. TS­LKD iš „Ache mos grupės“ įmo nių ga vo dau giau kaip 150 tūkst. litų pa ra mos.

„Iš VRK pa teiktų ata skaitų aiš ku, kad jas pa si rašė pa ts A.Ku bi lius. Iš to ga li ma spręsti, kad prem je ras, kreip da ma sis į už sie nio bend rovę ir už sie nio vals tybės pa reigū nus dėl vie nos bend rovės in te resų, ži­no jo, kad jo va do vau ja ma po li tinė

par ti ja yra ga vu si pi ni ginę pa ramą iš įmo nių, su si ju sių su šia bend ro­ve. Mes esa me įsi ti kinę, kad taip jis su pai nio jo vie šuo sius ir pri va čiuo­sius in te re sus“, – pra ne ši me sakė Sei mo Dar bo par ti jos frak ci jos se­niū nas Vy tau tas Gap šys.

VTEK pra šo ma iš tir ti, ar A.Ku­bi lius sa vo veiks mais ne pro te ga­vo vie nos bend rovės ir ne pa žeidė Viešųjų ir pri va čių in te resų de ri ni­mo bei vals tybės tar ny bos įsta ty­mo, kai at sto va vo išim ti nai vie nos pri va čios bend rovės in te re sams,

pa si nau do da mas sa vo pa rei go mis bei siek da mas pa veik ti kitų as­menų spren dimą. Taip pat pra šo­ma iš tir ti, ar prem je ras ne su pai­

nio jo viešųjų ir pri va čiųjų in te resų, nes ži no jo, kad „Ache mos grupės“ įmonės yra jo va do vau ja mos po li­tinės par ti jos rėmėjos.

A.Ku bi lius, pa sak mi nist ro pir­mi nin ko spau dos tar ny bos, va sa rio 9 d. teigė, kad 2009 m. jo pa si ra šy­ta me laiš ke kon cer no „Gazp rom“ va do vui nėra jo kių užuo minų apie ko kią nors dujų kai nos nuo laidą, ja me tik pra šo ma „Achemą“ per­ves ti į „Gazp rom ex port“ sis temą. Anot prem je ro, jei dėl to būtų krei­pu sis bend rovė „Lie tu vos du jos“, būtų buvę pra šo ma ir dėl jos.

„Gazp rom“ vi cep re zi den tas ir „Gazp rom ex port“ va do vas Alek­sand ras Med ve de vas va sa rio pra­džio je pa tvir ti no, kad „Ache mai“ du jos bus par duo da mos pi giau nei „Lie tu vos du joms“. Nau ja su tar tis su „Ache ma“, pa sak spau dos, pa­si ra šy ta 10–15 metų.

„Ache ma“ yra did žiau sia gam ti­nių dujų var to to ja ša ly je, dirb da ma vi su pa jėgu mu ji nu per ka apie treč­dalį visų Lie tu vai rei ka lingų dujų.

BNS inf.

De zer ty ra vi mu iš Ge ne ro lo Jo no Že mai čio Lie tu vos ka ro aka de mi­jos įtar ti du buvę šios ka ro mo kyk­los auklė ti niai at leis ti nuo baud žia­mo sios at sa ko mybės.

Pro ku ro ro nu ta rimą nu trauk ti iki­teis mi nius ty ri mus dėl bu vu sių ka­riūnų An ta no Gas pa ra vi čiaus ir Da­riaus Ša dui kio pa tvir ti no Vil niaus mies to 3­iasis apy linkės teis mas.

„Buvę ka riū nai at leis ti nuo baud žia mo sios at sa ko mybės teis­mui pri pa ži nus, kad iki by los nag­rinė ji mo teis me dienos jų pa da ry­ta vei ka dėl pa si kei tu sių ap lin ky bių

ta po ne pa vo jin ga“, – sakė ty ri mus at likęs Lie tu vos ka riuo menės Ka ro po li ci jos Vil niaus įgu los Iki teis mi­nio ty ri mo gran dies tyrė jas ka pi to­nas Ar nol das Ru gi nis.

Iki teis minį ty rimą dėl de zer­ty ra vi mo Ka ro po li ci jos Vil niaus įgu la pra dėjo pra ėju sių metų lapk ri čio 7 d., kai po il go jo Vėli­nių sa vait ga lio A.Gas pa ra vi čius ir D.Ša dui kis ne grįžo į aka de miją. Din gu siais lai ky ti ka riū nai at si­ra do lapk ri čio 12 ir 13 d., kai grį­žo iš už sie nio.

Abu ka riū nai at lik ti psi cho lo­gi nei pa tik rai ke lioms sa vaitėms

bu vo pa gul dy ti į vieną Kau no li­go ni nių, o iš lei dus iš gy dy mo įstai gos abu bu vo at leis ti iš Ka ro aka de mi jos. At lei di mo prie žas ti­mi ta po ka ro me dikų spren di mas pri pa žin ti juos ne tin ka mais ka ro tar ny bai.

Aka de mi jo je at li kus vi dinį ty­rimą ne bu vo gau ta duo menų, ku­rie pa tvir tintų pa bėgu sių ka riūnų mes tus kal ti ni mus dėl ne tvar kos, ne sta tu ti nių san ty kių ir pa ty čių.

D.Ša dui kis ir A.Gas pa ra vi čius rengė si būti ka ro lakū nais, šio ti po stu di jos kai nuo ja per 100 tūkst. litų.

BNS inf.

Me rai su si rūpi no dėl mo kyklų nai ki ni mo

Ats tu mai: �� ra�jonų� sa�vi�val�dy�bių� me�rai� nuo�gąstau�ja,� kad� moks�lei­viams�iki�mo�kyklų�ga�li�tek�ti�ke�liau�ti�ke�lias�de�šim�tis�ki�lo�metrų.�� Algirdo�Kubaičio�(BFL)�nuotr.

Baud žia mo jon at sa ko mybėn ne trauks

Dar bo par ti ja skund žia prem jerą

Išp liurpė: �� kad�A.Ku�bi�lius�(kairėje)�rašė�laiš�kus�„Gazp�rom“�va�do�vy�bei,�per�vi�zitą�Lie�tu�vo�je�pra�kal�bo�„Gazp�rom�ex�port“�va�do�vas�A.Med�ve�de�vas.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Mes esa me įsi ti kinę, kad A.Ku bi lius su pai­nio jo vie šuo sius ir pri­va čiuo sius in te re sus.

Vy tau tas Gap šys:

Sei mo Dar bo par ti­jos frak ci ja kreipė­si į Vy riau siąją tar­ny binės eti kos ko­mi siją (VTEK) ir pa­prašė iš tir ti, ar prem­je ras And rius Ku­bi lius ne su pai nio jo viešųjų ir pri va čiųjų in te resų, kai 2009 m. Ru si jos kon cer no „Gazp rom“ va do vy­bei ir Ru si jos vi cep­rem je rui Vik to rui Zub ko vui rašė laiš­kus dėl bend rovės „Ache ma“.

8

lietuva

Dėl Ru si jos bom bo ne šių Tu-22M skry džių virš Bal ti jos jū ros iš Šiau-lių avia ci jos ba zės penk ta die nį bu-vo pa kel ti du NA TO nai kin tu vai. Tai pra ne šė Kraš to ap sau gos mi-nis te ri ja.

„Ry te bu vo pa kel ti du NA TO oro po li ci jos mi si ją at lie kan tys vo kie­čių nai kin tu vai, ku rie iden ti fi ka vo ir pa ly dė jo du Ru si jos Tu­22M or­lai vius, skren dan čius virš Bal ti jos jū ros“, – BNS sa kė kraš to ap sau­gos mi nist rės at sto vė spau dai Ug­nė Nau jo kai ty tė.

Pa sak jos, apie šį skry dį Kraš to ap sau gos mi nis te ri ja ži no jo, Ru­si jos or lai vių skry dis vy ko pa gal pla ną. Lat vi jos gy ny bos mi nist ras Ar tis Pab ri kas BNS sa kė, kad Lat­

vi ja ga vo duo me nų apie Ru si jos su­reng tas pla taus mas to ka ri nes pra­ty bas. Jis neat me tė, kad tai ga li bū ti su si ję su šian dien Lat vi jo je vyks­tan čiu re fe ren du mu dėl ru sų kaip vals ty bi nės kal bos sta tu so.

„Ke ti na me aiš kin tis dip lo ma ti­niais ka na lais, ar Ru si ja ga li su teik ti pa pil do mos ir de ta les nės in for ma­ci jos, tel pan čios į NA TO ir Ru si jos bend ra dar bia vi mo rė mus, kad bū tų iš veng ta to les nių ne su sip ra ti mų“, – kal bė jo A.Pab ri kas.

„Ne ga vus de ta les nių paaiš ki ni­mų dėl šių pra ty bų tiks lų, Lat vi jos gy ven to jams ga li su si da ry ti įspū­dis, kad Ru si jos stra te gi nės ka ri nės pra ty bos ir re fe ren du mas Lat vi jo je su si ję“, – kal bė jo mi nist ras.

BNS inf.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Bu vo KGB įga lio ti nisDa bar ti niai mi nist ro Rai mun do Pa lai čio ne su ta ri mai su Fi nan si­nių nu si kal ti mų ty ri mo tar ny bos (FNTT) va do vais tik rai nė ra pir mi skan da lin gai pa gar sė ję at ve jai VRM sis te mo je. Jau pa ts pir mas at kur tos Lie tu vos vals ty bės vi daus rei ka­lų mi nist ras Ma ri jo nas Mi siu ko nis bu vo ir te bė ra prieš ta rin gai ver ti na­mas iki šiol. So vie ti niais me tais jis bu vo sau gu mo tar ny bos KGB ope­ra ty vi nis įga lio ti nis. Tai M.Mi siu­ko niui pri me na ma ir da bar.

Tie sa, jis nie ka da ne slė pė šios sa vo biog ra fi jos de ta lės, o at kū rus ne prik lau so my bę karš tai ją pa rė mė ir gy nė. To dėl M.Mi siu ko niui bu vo pa ti kė ta ku rį lai ką po Ko vo 11­osios lik ti VRM va do vu.

Bet 1991­ųjų vi du ry je M.Mi siu­ko niui te ko pa si trauk ti iš tre čio sios Vy riau sy bės. Iš jo at si sta ty din ti pa­rei ka la vo tuo me tis prem je ras Ge­di mi nas Vag no rius, nes šis ne no­rė jo sa vo va do vau ja ma me Mi nist rų ka bi ne te tu rė ti bu vu sių KGB ben­d ra dar bių. Vė liau M.Mi siu ko nis dar ne kar tą blo guo ju mi nė tas pa­trio tiš kai nu si tei ku sių lie tu vių. Se­suo Ni jo lė Sa dū nai tė ne tgi at si sa kė pre zi den to Val do Adam kaus skir to or di no, nes aukš tą vals ty bės ap do­va no ji mą už ak ty vų dar bą ne prik­lau so my bės auš ro je ga vo ir bu vęs pir ma sis at kur tos Lie tu vos vals ty­bės vi daus rei ka lų mi nist ras.

„Lie tu vo je ma fi jos nė ra“1992–1996 m. penk to je ir šeš to­je Vy riau sy bė se vi daus rei ka lų mi­nist ru dir bo Ro ma sis Vai tie kū nas. Jis iš pa rei gų pa si trau kė tik su liūd­nai pa gar sė ju siu prem je ru Adol fu Šle že vi čiu mi, ku rio ak ty vus ša li­nin kas bu vo.

Lai kais, kai Lie tu vo je siau tė jo or ga ni zuo to nu si kals ta mu mo gru­puo tės, VRM va do vas R.Vai tie kū­nas pa gar sė jo sa vo iš tar ta fra ze, kad „Lie tu vo je ma fi jos nė ra“.

Pas ta ruo ju me tu šis bu vęs vi­daus rei ka lų mi nist ras bu vo vie nas iš bank ru ta vu sio „Sno ro“ ban ko val dy bos na rių. Vid man tas Žie me­lis, 1996–1998 m. bū da mas VRM va do vu aš tun to je Vy riau sy bė je, įsi vė lė į ne su ta ri mus su ant rą kar­tą prem je ru bu vu siu G.Vag no riu mi ir dėl to bu vo pri vers tas at si sta ty­din ti 1998­ųjų pa va sa rį.

Tuo met V.Žie me lis pa ro dė G.Vag no riui sa vo pa val di nių su­rink tą me džia gą apie Elekt rė nuo­se įsi kū ru sios įmo nės „Bal tics SHEM“ veik lą tar pi nin kau jant Bal­ta ru si jos ir Lie tu vos ener ge ti kams bei ne del siant iš prem je ro fa vo­ri to ta po at stum tuo ju ir tu rė jo su triukš mu pa lik ti mi nist ro po stą.

Pas ta ruo ju me tu V.Žie me lio ir G.Vag no riaus bend ra dar bia vi mas at si nau ji nęs. Jie abu yra eksp rem­je ro va do vau ja mos Krikš čio nių par ti jos na riai.

Iš pūs tas burbulas su bliūš koSo cial de mok ra tas Juo zas Ber na to nis iš vi daus rei ka lų mi nist rų at si sta ty­di no 2003 m. pa va sa rį po ne vy ku­siai su kel to triukš mo dėl va di na mo­jo ne tei sė to klau sy mo si ir duo me nų

rin ki mo. J.Ber na to nis tuo me ti nį po­li ci jos ge ne ra li nį ko mi sa rą Vy tau tą Gri ga ra vi čių ap kal ti no, kad šis ir jo va do vau ja ma ins ti tu ci ja ne tei sė tai se ka, ren ka in for ma ci ją apie kai ku­riuos aukš tus pa rei gū nus, įskai tant prem je rą Al gir dą Bra zaus ką. Skan­da las su bliūš ko, Sei mo lai ki na jai ty­ri mo ko mi si jai, va do vau ja mai Aloy zo Sa ka lo, už sto jus po li ci jos ge ne ra li­nį ko mi sa rą. Mi nist ras J.Ber na to nis ne tru kus ne te ko po sto. Da bar jis yra dip lo ma tas.

Rai mon das Šu kys ėjo vidaus rei­kalų ministro pa rei gas ke tu rio lik­to je Vy riau sy bė je, va do vau ja mo­je Ge di mi no Kir ki lo. Ta čiau 2007 m. gruo dį R.Šu kys bu vo pri vers tas at si sta ty din ti iš mi nist rų po to, kai gir tas po li ci nin kas Šiau rės Lie tu­vo je su va ži nė jo tris ma ža me čius.

Kar tu at si sta ty di no ir po li ci jos ge ne ra li nis ko mi sa ras V.Gri ga ra vi­čius. Tuo met, iš kart po ne lai mės, R.Šu kys pa rei ka la vo, kad po li ci jos va do vas pa si trauk tų. Šis at si sa kė. Pre zi den tas V.Adam kus šiuos ne­su ta ri mus iš spren dė sa lia mo niš kai – te ko at si sta ty din ti ir V.Gri ga ra vi­čiui, ir R.Šu kiui.

Pas ta ra sis iš li ko po li ti ko je, da bar yra svei ka tos ap sau gos mi nist ras.

Dėl pa na šių ap lin ky bių – gir tų po li ci nin kų siau tė ji mo ke liuo se – per nai bu vo pri vers tas at si sta ty­

din ti ki tas po li ci jos ge ne ra li nis ko­mi sa ras – Viz gir das Te ly čė nas.

Iš dir bo tik ke lis mė ne siusDa bar Spe cia lių jų ty ri mų tar ny ba (STT) yra ne prik lau so ma ins ti tu ci­ja, ta čiau iki 2000 m. tai bu vo VRM pa da li nys. Tuo met ne trū ko vi daus rei ka lų mi nist rų ir STT va do vų ne­su ta ri mų. Pir ma sis STT va do va vo tuo me tis vi daus rei ka lų vi ce mi nist­ras, bu vęs pro ku ra tū ros ypa tin gų­jų by lų tar dy to jas Juo zas Gau du tis, vi daus rei ka lų mi nist ro V.Žie me lio ap lin kos žmo gus. Nuo pat pra džių įta ri nė ta, kad įku riant STT siek ta ne tiek ko vo ti su ko rup ci ja, kiek po li­ti nių tiks lų – pa jung ti Vy riau sy bei vi sas spe cia lią sias tar ny bas, o jei tai ne pa vyk tų, bent jau nu ste ken ti tas, ku rios jai ne pa val džios.

Kai tik po sto ne te ko V.Žie me­lis, įkan din jo at si sta ty di no ir STT va do vas J.Gau du tis, nes ne ra do bend ros kal bos nei su tuo me čiu prem je ru, nei su nau ju mi nist ru.

Nau juo ju STT va do vu 1999­ųjų ko vą bu vo pa skir tas se nas G.Vag­no riaus pa žįs ta mas, Va do vy bės ap sau gos de par ta men to di rek to­rius And rius Peč kys, ta čiau jis tar­ny bai va do va vo vos ke lis mė ne sius ir pa slap tin gai at si sta ty di no tų pat me tų lie pą. Sklan dė gan dai, kad Ro lan do Pak so pir mo jo prem je ra­

vi mo lai kais bu vo at leis ta dau gu­ma tei sė sau gos va do vų, pa skir tų G.Vag no riaus.

Lai mė jo teis mąPo to, kai 2008 m. pa bai go je VRM pra dė jo va do vau ti da bar ti nis mi­nist ras R.Pa lai tis, jis be veik iš kart ėmė va ly ti sau pa val džios sis te­mos ko ri do rius. Bu vęs Vals ty bės tar ny bos de par ta men to prie VRM va do vas, so cial de mok ra tas Os val­das Šar ma vi čius at leis tas 2010­ųjų ko vą už „ne tin ka mą pa rei gų at li ki­mą“. Ta čiau po pu sant rų me tų jis lai mė jo teis mą dėl su grą ži ni mo į dar bą ir kom pen sa ci jos iš mo kė ji­mo. Bet jau pa čią pir mą ją su grą ži­ni mo į dar bą die ną pa ra šė pra šy mą at leis ti jį iš pa rei gų.

FNTT te bė ra pa val di VRM. Bu vęs il ga me tis FNTT va das Ro mual das Bo rei ka 2010 m. pa va sa rį at si sta ty­di no, nes to pa rei ka la vo Pre zi den­tė Da lia Gry baus kai tė ir prem je ras And rius Ku bi lius. Ins ti tu ci ja bu vo ap kal tin ta nee fek ty viu dar bu, po­li ti ka vi mu. Net ru kus po kon kur­so nau juo ju FNTT di rek to riu mi bu­vo pa skir tas Vitalijus Gai lius. Kaip paaiš kė jo, neil gam. Šio mis die no mis dėl skan da lin gai pa gar sė ju sių vyk do­mo tar ny bi nio pa tik ri ni mo re zul ta tų ir dėl mi nist ro pa reikš to ne pa si ti kė­ji mo V.Gai lius ne te ko pa rei gų.

Vi daus rei ka lų mi nis te ri ja (VRM) ir jai pa­val džios ins ti tu ci jos yra vie nos tų vals ty­bės ži ny bų, ku rio se per pa sta ruo sius dvi­de šimt ne prik lau so my bės me tų įvy ko itin daug gar siai nu skam bė ju sių is to ri jų.

VRM skan da lai – ne nau jie na

Tradicija: �� VRM�ir�jai�pa�val�džio�se�ins�ti�tu�ci�jo�se�ne�trū�ko�nei�skan�da�lų,�nei�at�lei�di�mų�iš�pa�rei�gų.Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Te ko pa dir bė ti

Dėl pa na šių ap lin­ky bių per nai bu vo pri vers tas at si sta ty­din ti ki tas po li ci jos ge ne ra li nis ko mi sa­ras – V.Te ly čė nas.

šeštadienis, vasario 18, 2012

9

ekonomikaŠeŠtADIeNIS, vASArIo 18, 2012

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Į vi sus oro uos tusIki pra ėju sių metų gruod žio oro ke­liu tie sio giai pa siek ti Ru si jos sos­tinę Maskvą bu vo ga li ma tik iš Vil­niaus oro uos to, kur jau ket ve rius me tus kiek vieną dar bo dieną ky la ir leid žia si Ru si jos oro li nijų bend­rovės „UTair“ lėktu vai. Jie ke lei vius skrai di na į Mask vos piet va ka riuo se įsikū rusį Vnu ko vo oro uostą.

Pa sak Vil niaus oro uos to ry šių su vi suo me ne va dovės Sand ros Šiau­lienės, vie no kas die nio skryd žio į Ru si jos sos tinę jau bu vo per ma žai, todėl nuo pra ėju sių metų gruod žio iš Vil niaus į Mask vos pie tuo­se esantį Do mo de do vo oro uos­tą ke tu ris kar tus per sa vaitę ėmė skrai din ti ki ta Ru si jos oro li nijų bend rovė „Tran sae ro“. „Pas tebė­tas po rei kis. At si ra dus dar vie nam skryd žiui ke lei vių srau tas iš lie ka pa kan ka mas. O nuo ko vo į Vil niaus oro uostą su grįš prie š aš tuo ne rius me tus jau ke lei vius skrai di nu si oro li nijų bend rovė „Ae rof ot“ – ji Vil niaus oro uostą su jungs su Mask vos Še re met je vo oro uos tu“, – in for ma vo S.Šiau lienė. Nuo pa va­sa rio iš Vil niaus oro uos to kiek­vieną dieną ke lis kar tus bus ga li ma tie sio giai pa siek ti vi sus tris Mask­vos oro uos tus.

Tei gia ma, kad Mask vos kryp ti mi iš Lie tu vos ke liau jan čių lie tu vių ir rusų san ty kis yra pa na šus. Tik lie­tu viai į Maskvą daž niau vyks ta vers lo rei ka lais, o ru sai į Lie tuvą – tu riz mo.

Per Kauną to liau į Eu ropąĮkan din šios Vil niaus oro uos to tie­sio gi nių skryd žių plėtros į Ru siją gruod žio vi du ry je tie sio gi nių skry­d žių į Maskvą at si ra do ir iš Kau­no oro uos to. Iki tol Kau no re gio no gy ven to jai Ru si jos sos tinę oro ke liu iš Kau no oro uos to galė jo pa siek­ti tik su per sėdi mais. Nuo gruod žio vi du rio rusų oro li nijų bend rovė „IrAe ro“ ke lei vius skrai di na ke tu­ris kar tus, o jau va sarą ke ti na tai da­ry ti še šis kar tus per sa vaitę.

„Tie sio gi nių skryd žių po rei kis iš Kau no į Maskvą la bai ak tua lus vers li nin kams. Ma ty da mi šį po reikį ieš ko jo me oro li nijų bend rovės, ku ri galėtų juos vyk dy ti. Į mūsų kvie timą at si liepė Ru si jos „IrAe­ro“, ku riai skryd žiai į Kauną yra pir mie ji už Ru si jos vals tybės ribų. Bend rovės lėktu vai yra op ti malūs šiam marš ru tui ir ati tin ka vi sus ES rei ka la vi mus“, – sakė Jūratė Balt­ru šai tytė, Kau no oro uos to ko mer­ci jos va dovė. Pa sak jos, su tar tis dėl tie sio gi nių skryd žių su Ru si jos bend ro ve „IrAe ro“ ga lios ma žiau­siai me tus.

Kaip Lie tu vos žur na lis tams Mask vo je pa sa ko jo „IrAe ro“ at sto­vas Lie tu vos rin ko je Alek sand ras

Ko ži no vas, pa sa ky ti, ar skry dis pa­si tei si no, bus ga li ma po pus me čio ar net metų. „Oro li nijų bend rovė nie ka da ne būna pa ten kin ta, nes no ri, kad skrai dytų dau giau žmo­nių. La bai ti kimės, jog šis skry dis pa si tei sins tarp Ru si jos tu ristų, ku rie ieš ko pi gių ga li my bių ke­liau ti ir ilsė tis. Iš Kau no jie to liau su pi gių skryd žių bend rovė mis ga­lės ke liau ti po visą Eu ropą“, – tei­gė A.Ko ži no vas.

Va sarą ir iš Pa lan gosKad tie sio gi nis su si sie ki mas tarp Lie tu vos ir Ru si jos la biau ak tua lus Ru si jos pi lie čiams nei lie tu viams, pa tvir ti no Pa lan gos oro uos to di­rek torė Jo lan ta Ju ce vi čiūtė. Pa sak jos, pra ėju sią va sarą iš Mask vos Do mo de do vo oro uos to tie sio giai į Pa langą Ru si jos oro li nijų bend rovė „Rus Li ne“ skrai di no Ru si jos tu ris­tus. „Pa si bai gus va sa ros ato stogų se zo nui bend rovė nu traukė skryd­

žius, ta čiau šie met va sa rai vėl juos at nau ji na. Pla nuo ja ma, kad pir­ma sis rei sas iš Mask vos į Pa langą šie met vyks bir že lio vi du ry je, o pa sku ti nis – rugsė jo vi du ry je. Ži­no ma, va sarą Mask vos kryp ti mi ke liau ja ir Va karų Lie tu vos vers li­nin kai, bet vien tik jų neuž te ka, kad Ru si jos oro li nijų bend rov ės ke lei­vius skrai dintų iš ti sus me tus“, – sakė J.Ju ce vi čiūtė.

Jos duo me ni mis, Va karų Lie tu vos vers li nin kai Ru siją oro ke liu pa sie­kia per ne to li esantį Ka li ning ra do sri ties Chrab ro vo oro uostą.

„Sie kiant po pu lia rin ti tie sio­ginį Ru si jos pi lie čių su si sie kimą su Lie tu vos pa jūriu, šie met įsi gy ti bi lie tus bus siū lo ma anks čiau nei per nai. Ti ki ma si, kad kryp tis bus nau din ga ne tik Ru si jos tu ris tams,

bet ir oro li nijų bend ro vei“, – sa­kė J.Ju ce vi čiūtė. Pa sak jos, per nai „Rus Li ne“ iš Pa lan gos oro uos­to skri do kartą per sa vaitę, šie­met tai da ry ti pla nuo ja du kar tus per sa vaitę.

Lau kia dau giau tu ristųAt si ra dus dau giau tie sio gi nių skryd žių iš Ru si jos sos tinės į Lie­tuvą, natū ra lu, kad šią va sarą plūstels dar di des nis srau tas rusų tu ristų. Kas met au gantį tu ristų iš Ru si jos skai čių ste bin ti ke lio nių agentū ros „Zig Zag Tra vel“ par da­vi mo va dovė Li na Ju zakė nienė sa­kė, kad ru sai la biau mėgsta at vyk ti į Lie tuvą, nei lie tu viai į Ru siją.

„Ne ma žai Ru si jos tu ristų poil­siui ren ka si Lie tu vos pa jūrį. Pra­ėju siais me tais la bai iš po pu liarė jo

poil sis Drus ki nin kuo se. Be abe jo, gavę Šen ge no vizą Ru si jos pi lie­čiai Lie tuvą pa si ren ka kaip tran zi­tinę vals tybę ir iš Vil niaus ar Kau no tu ri ga li mybę ke liau ti to liau po Eu­ropą. Kuo dau giau at si ras pi ges nių skryd žių iš Ru si jos į Lie tuvą, tuo rusų tu ristų bus dau giau“, – tei­gė L.Ju zakė nienė. Jos pa stebė ji­mu, šiuo me tu at si ra dus pi ges nių skryd žių iš Ru si jos į Lie tuvą, tikė­ti na, kad at si ras to kių rusų, ku rie per Lie tuvą ke liaus, pvz., į Pa ry žių ar Bar se loną, nes bus pi giau, nei tie sio giai skris ti iš Mask vos.

Paš ne kovės skai čia vi mais, šiuo me tu tie sio gi nis skry dis iš Mask­vos oro uostų į Lie tu vos oro uos tus į abi pu ses dau giau sia ga li kai nuo­ti 800–1000 litų, ma žiau siai – 100–200 litų.

Mask vos kryp tis po pu liarė jaŠie met į did žiau sią Eu ro pos miestą Maskvą iš Lie tu vos skrai dins net pen kios oro li nijų bend rovės, ku rių pa grin di niai klien tai – Lie tu vos vers - li nin kai ir Ru si jos tu ris tai.

Tie sio gi nis su si sie­ki mas tarp Lie tu vos ir Ru si jos la biau ak­tua lus Ru si jos pi lie­čiams nei lie tu viams.

Veidas: �� did�žiau�sia�m�Eu�ro�pos�mies�tui�Mask�vai�ne�trūksta�šiuo�lai�ki�niam�did�mies�čiui�būdingų�bruožų.�� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

v pasaulis@diena.ltRedaktorius Julijanas Gališanskis

šeštadienis, vasario 18, 2012

pasaulis

O.Hei no ne nas pa brė žė, kad 2008 m. jam bu vo nu švi tu si ga­li my bė su si tik ti su M.Fak ri za de­hu, kai šis pa ts iš sa kė no rą iš dės­ty ti sa vo nuo mo nę in ter viu. Ta čiau ta da, kaip pa sa ko jo Suo mi jos eks­per tas, su si ti ki mas neį vy ko, nes Ira no val džia nu ro dė, kad moks li­nin kas – ne pa sie kia mas.

„Le Mon de“ tę sia, kad M.Fak ri­za de ho sla py var dis anks tes nia me

jo dar be bu vo „Or chi dė ja“. Jis ki lęs iš pa va di ni mo Te he ra no Or chi dė jų gat vės, ku rio je stūk so jo bu vu sios moks li nin ko dar bo vie tės pa sta tas.

Bū tent čia 2000–2003 m. bu­vo vys to mas va di na ma sis pro jek­tas 111, ku rio tiks las – bran duo li­nės bom bos kū ri mas. Vė liau cent re dir bę moks li nin kai bu vo iš skirs ty ti po įvai rius uni ver si te tus ir ins ti tu­tus, sie kiant pa slėp ti pro gra mą.

„Le Mon de“ pri me na, kad ku riant JAV bran duo li nę bom bą pa slap ties šy das gau bė ir Ro ber to Op pen hei­me rio gy ve ni mą. Jis bu vo įžy mio jo Man ha ta no pro jek to va do vas. Tie­sa, dien raš čio tvir ti ni mu, M.Fak ri­za de has nė ra kaip R.Op pen hei me­ris, žy mus moks li nin kas.

Spė ja ma, kad ira nie tis yra pro­gra mos va dy bi nin kas, va do vau­jan tis 600 moks li nin kų ko man­

Sau gu mas: �� nie�kas�nie�kuo�met�nė�ra�nei�ma�tęs,�nei�gir�dė�jęs�apie�pa�slap�tin�gus�Ira�no�bran�duo�li�nės�pro�gra�mos�kū�rė�jus.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Paslaptingasis Irano branduolinės programos tėvas

Tai ki niai – fi zi kaiKlau si mų daug, at sa ky mų ma­žai. Re gis, tie sos pa sau lis ap skri tai neiš girs. Ypač jei tarp ira nie čių ir žy dų iš tie sų vyks ta slap tas ka ras.Nuo 2009 m. Ira ne im ti grob ti ir žu dy ti ša lies bran duo li nės fi zi kos spe cia lis tai. Šią sa vai tę nu griau­dė jo vir ti nė spro gi mų, ku rių tai ki­niais bu vo Iz rae lio dip lo ma tai.

Sce na ri jus pa na šus, kaip žu dant ira nie čius moks li nin kus, – mag­ne tu prie au to mo bi lių tvir ti na mos bom bos, pa slap tin gi as me nys, pri­tai san tys už tai sus.

Ira ne per pa sta ruo sius dve jus me tus bu vo įvyk dy tos ke tu rios to­kios žmog žu dys tės. Nau jau sias spro gi mas Te he ra ne įvy ko šių me­tų sau sio pra džio je. Nu žu dy ta sis – 32­ejų Te he ra no uni ver si te to pro fe­so rius Mos ta fa Ah ma di­Ros ha nas, Na tan zo ura no sod ri ni mo ga myk­los vie nas va do vų. Du už puo li kai, at va žia vę prie tai ki nio mo to cik lu, pri tai sė bom bą ant moks li nin ko „Peu geot 405“ au to mo bi lio, o kai jis už ve dė au to mo bi lį, iš lė kė į orą.

M.Ah ma di­Ros ha nas bai gė pres ti ži nį Te he ra no Sha ri fo tech­

no lo gi jos uni ver si te tą, Na tan ze dir bo ko mer ci jos di rek to riaus pa­va duo to ju, tai gi bu vo vie nas sod­ri ni mo ga myk los va do vų.

Iš puo liai prieš ira nie čius pra si­dė jo 2009 m. Ta da Ma li ko al Ash­ta ro uni ver si te to Te he ra ne moks­li nin kas Shah ra mas Ami ri tei gė bu vęs pa grob tas per pi lig ri mi nę ke lio nę į Sau do Ara bi ją ir nu ga­ben tas į JAV.

Pa sak vy ro, jam bu vo siū lo ma 50 mln. do le rių už tai, kad jis vie­šai me luo tų apie Ira no bran duo li nę pro gra mą. Tie sa, ta da Ira nas ofi­cia liai nei gė, kad Sh.Ami ri su si jęs su ša lies bran duo li ne pro gra ma.

Sh.Ami ri pa si se kė la biau nei Te he ra no uni ver si te to pro fe so­riui Mas sou dui Ali Mo ham ma­

di, Sha hi do Be hesh ti uni ver si te to bran duo li nės in ži ne ri jos fa kul te­to dės ty to jui Ma ji dui Shah ria ri ir moks li nin kui Da rious hui Re zai. Vi­si trys bu vo nu žu dy ti per pa sta ruo­sius dve jus me tus.

Fe rey doo nas Ab ba si­Da va ni ir jo žmo na per spro gi mą bu vo su­žeis ti.

Įsiu ti no žmog žu dys tėsIra ne pa si kė si ni mai į fi zi kos spe­cia lis tus su kė lė pa si pik ti ni mo ban­gą. Te he ra nas žo džių į va tą ne vy­nio jo, tie sio giai ap kal ti no žy dus, bri tus ir ame ri kie čius ren gus są­moks lus.

Lon do nas ir Va šing to nas ka te go­riš kai nei gė pri si dė ję prie ci vi lių žu­dy nių, o Iz rae lis nei pa tvir ti no ga li mą ša lies slap to sios tar ny bos „Mos sad“ da ly va vi mą, nei tai pa nei gė.

Iz rae lis ra miai rea ga vo ir tuo met, kai Ira ne bu vo pa skleis tas pa slap­tin gas kom piu te ri nis vi ru sas, ku­riuo ata kuo ti Ira no bran duo li niai ob jek tai.

Vė liau į Pran cū zi jos dien raš tį „Le Fi ga ro“ ne va iš neį var dy tų JAV pa­rei gū nų nu te kė jo in for ma ci ja, esą

Akis už akį, dan tis už dan tį?Ar Ira nas ker ši ja Iz rae liui už bran duo li nės fi zi kos spe cia lis tų nu žu dy mą? O gal Iz rae lio dip lo ma tai, ku riuos ban dy ta šią sa vai­tę su sprog din ti, ta po pro vo ka ci jos au ko mis?

Mįs lė: �� ar�šios�sa�vai�tės�spro�gi�mai�In�di�jo�je�ir�Tai�lan�de�–�Ira�no�kerš�tas�už�ša�lies�fi�zi�kų�žu�dy�nes,�o�gal�pro�vo�ka�ci�ja?� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Pran cū zi jos dien raš tis „Le Mon­de“ klau sia – kas va do vau ja Ira no bran duo li nės bom bos kū ri mo pro­gra mai?

Moh se nas Fak ri za de has, ku riam 50 me tų, kaip ra šo pran cū zų dien raš­tis, kruopš čiai sle pia mas nuo pa­ša li nių akių.

Ne nuos ta bu. Jis – vie na svar­biau sių fi gū rų Ira ne. Nors yra fi­zi kas, taip pat jis – vie nos Is la mo re vo liu ci jos gvar di jos bri ga dos ge­ne ro las.

Už ten ka pa sa ky ti, kad šio vy ro dar bas ir gy ve ni mas pa slėp tas po de vy niais už rak tais. Juk, kaip tei­gia „Le Mon de“, Ira no val džia sle­pia, jog ap skri tai ku ria bran duo li­nį gink lą.

M.Fak ri za de has va do vau ja jaut­riau siai bran duo li nės pro gra mos da liai – gink lo kū ri mui. Šis vy ras vei kiau siai yra pa grin di nis Iz rae lio slap to sios tar ny bos „Mos sad“ tai­ki nys. Iz rae lio agen tams per pa sta­ruo sius me tus pa vy ko su me džio­ti ke lis Ira no fi zi kos spe cia lis tus,

tie sa, jie te bu vo di de lės ko man­dos na riai.

Vie nas dien raš čio kal bin tas Va­ka rų eks per tas sa kė, kad M.Fak ri­za de has – at ri bo tas nuo pa sau lio.

Nie kas nė ra ban dęs su si tik­ti su M.Fak ri za de hu, iš sky rus Ol­li Hei no ne ną. Suo mių eks per tas nuo 2003 iki 2010 m. va do va vo ke lioms tarp tau ti nėms bran duo­li nėms ins pek ci joms Ira ne. Pa sak jo, ne su ti kęs M.Fak ri za de ho apie Ira no bran duo li nę pro gra mą vis ko ne su ži no si.

Anot „Le Mon de“, ke le rius me­tus Tarp tau ti nės ato mi nės ener ge­ti kos agen tū ros (TA TE NA) at sto­vai pra šė Ira no leis ti pa kal bė ti su M.Fak ri za de hu. Ta čiau, kaip sa ko O.Hei no ne nas, jis bū tų nu ste bęs, jei pa sta ro ji ins pek ci ja, ku ri ne se­niai lan kė si Ira ne, bū tų pri si ka su si iki M.Fak ri za de ho.

Suo mis pri dū rė: „Ypač nuo to lai ko, kai Ira no val džia ėmė įta ri­nė ti TA TE NA, jog re mian tis šios or ga ni za ci jos ata skai to mis žu do­mi ša lies fi zi kai.“

Pas ta ruo ju me tu Vi­du ri nių Ry tų re gio­ne įtam pa kaip rei­kiant išau go.

600mokslininkų, kaip spėjama, dirba Irano atominiuose objektuose.

10

Wh.Hous ton: pa ki li mųir nuo puo lių is to ri ja.

12p.

pasaulisšeštadienis, vasario 18, 2012

Sau gu mas: �� nie�kas�nie�kuo�met�nė�ra�nei�ma�tęs,�nei�gir�dė�jęs�apie�pa�slap�tin�gus�Ira�no�bran�duo�li�nės�pro�gra�mos�kū�rė�jus.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Paslaptingasis Irano branduolinės programos tėvas

Akis už akį, dan tis už dan tį?

Nepasiduoda: �� Irano�prezidentas�Mahmoudas�Ahmadinejadas�nevengia�kartoti,�kad�niekas,�net�karinis�smūgis,�nesukliudys�jo�šaliai�įvykdyti�bran­duolinės�programos.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

dai, ku rie yra iš mė ty ti po vi są Ira no te ri to ri ją.

An tai Mar kas Fitz pat ric kas, Ira no bran duo li nės pro gra mos eks per tas iš Tarp tau ti nio stra te­gi nių stu di jų ins ti tu to Lon do ne, M.Fak ri za de hą pa ly gi no su Pa­kis ta no bran duo li nės pro gra mos tė vu Ab du lu Qa dee ru Kha nu.

„Ma nau, kad M.Fak ri za de­has ga lė tų bū ti va di na mas Ira no

A.Q.Kha nu“, – kal bė jo eks per­tas. Pa sak jo, abu šie kū rė jai ne tik da ly va vo kūriant bom bą, bet ir rū pi no si, kad kū rė jams nie ko ne trūk tų.

Tie sa, skir tin gai nei A.Q.Kha­nas, M.Fak ri za de has ne si krau na tur tų par duo da mas tech no lo­gi nes pa slap tis ki toms pa sau lio ša lims.

„Le Mon de“ inf.

„Mos sad“ slap ta pa lai ko ry šius su kai ku rio mis or ga ni za ci jo mis Ira ne, vie na jų – Liau dies mu dža he di nų or ga ni za ci ja (MEK).

Teig ta, kad MEK tal ki no žy dų agen tams žu dant fi zi kus. Ta čiau įro dy mų ne bu vo. Ma ža to, tiek MEK, tiek Ira no vy riau sy bė gan­dus pa nei gė.

Ira no aukš čiau sio va do vo aja­to los Ali Kha me nei pa ta rė jas Mo­ham ma das Ja va das La ri ja ni tuo me tu tei gė: „Iz rae lis nie kuo met ne bu vo už mez gęs tie sio gi nio ry šio su Ira no vi suo me ne, ku riai, be je, pri klau so ir MEK na riai.“

MEK taip pat pa reiš kė, kad „kal­ti ni mai – vi siš kas me las“.

Kal ti ni mai Ira nuiŠią sa vai tę kal ti ni mai mes ti Ira nui. Ne va Te he ra nas or ga ni za vo koor­di nuo tas ata kas prieš žy dus De ly­je, Ban ko ke ir Tbi li sy je.

Iz rae lio prem je ras Ben ja mi nas Ne ta nya hu pa reiš kė, kad Ira nas pa ro dė sa vo tik rą jį vei dą.

„Šį kar tą Ira no te ro ris ti nė veik­la bu vo pa ro dy ta vi siems“, – rė­žė B.Ne ta nya hu. Kar tu jis ap kal ti­no Te he ra ną „ken kiant ne kal tiems dip lo ma tams vi sa me pa sau ly je“.

Anks čiau Iz rae lio vy riau sy bės va do vas yra pa brė žęs: „Prie šių iš­puo lių pri si dė jo Ira nas. Jis yra di­džiau sias te ro riz mo eks por tuo to­jas pa sau ly je.“ In di jos pa rei gū nai po to, kai bu vo su sprog din tas žy dų

dip lo ma to au to mo bi lis, tei gė ban­dy sią ras ti įro dy mų, kad prie iš­puo lio na gus pri ki šo Ira nas.

De ly je spro gus po au to mo bi liu pa dė tai bom bai bu vo su žeis ti ke­tu ri žmo nės, tarp jų – vie no dip lo­ma to žmo na. Tai lan do pa rei gū nai dėl žlu gu sio są moks lo ap kal ti no

du įta ria mus sprog din to jus ira nie­čius. Ban ko ke ant ra die nį per spro­gi mus bu vo su žeis ti ke tu ri ci vi liai tai lan die čiai. Spro gi mai pra si dė jo, kai vie na me na me tik riau siai per klai dą už si de gė slap tas sprog me­nų san dė lis. Vie no spro gi mo ban ga nu trau kė ko ją ira nie čiui, ku ris pa­bė go ne šda ma sis į gra na tas pa na­šius daik tus.

Pa na ši bom ba pir ma die nį ras ta po au to mo bi liu Tbi li sy je. Tie sa, ji bu vo neut ra li zuo ta.

Pats Ira nas kal ti ni mus ren gus te ro ro ak tus pa nei gė. „Mes smer­kia me bet ko kias te ro ris tų ata kas“, – trum pai at sa kė Ra mi nas Meh­man par sa tas, Ira no už sie nio rei­ka lų mi nis te ri jos at sto vas.

Įtam pa tarp kai my nųŠią sa vai tę ne trū ko ne tik Tel Avi vo ir Te he ra no konf ik tų, ta čiau ir ira­nie čių bei azer bai dža nie čių gin čų.Pas ta ruo sius Ira nas ap kal ti no tal­ki nus žu dant ša lies fi zi kus.

Į Ira no už sie nio rei ka lų mi nis­te ri ją pir ma die nį te ko pri si sta ty­ti Azer bai dža no am ba sa do riui Ja­vans hi rui Ak hun do vui. Jam bu vo įteik ta pro tes to no ta.

Te he ra nas pa reiš kė, kad Azer bai­dža no po li ti nis eli tas, be je, pa sta­ruo ju me tu pa lai kan tis itin ge rus san ty kius su Iz rae liu ir JAV, pa dė jo į tė vy nę grįž ti žy dų agen tams, ku rie, kaip tei gia ma, pa sta rai siais me tais or ga ni za vo ke lių Ira no bran duo li nės fi zi kos spe cia lis tų nu žu dy mus.

Ba ku ka te go riš kai pa nei gė kal ti­ni mus. Azer bai dža no už sie nio rei­

ka lų mi nis te ri jos at sto vas El ma­nas Ab dul la je vas at rė žė, kad Ira no reak ci ja bu vo ab sur diš ka.

Be to, jis pri dū rė, kad pa ts Ira nas ban dė or ga ni zuo ti są moks lą Azer­bai dža ne.

Praė ju sį mė ne sį Azer bai dža no pa rei gū nai tei gė ša ly je su lai kę du su Ira no slap to sio mis tar ny bo mis sie ja mus as me nis, ku rie, kaip pra­neš ta, ren gė pa si kė si ni mą į Iz rae lio am ba sa do rių ir vie ną ra bi ną.

Ruo šia si ka rui?Kad ir ką sa ky tų Iz rae lio bei Ira no pa rei gū nai, nie kas ne ga li įro dy­ti, kas iš tie sų at sa kin gas už te ro­ro ak tus šią sa vai tę ir Ira no fi zi kos spe cia lis tų nu žu dy mą.

Ira nas pa sta ruo ju me tu spau­džia mas į kam pą, to dėl di džiu lis pa si pik ti ni mas, ku ris ki lo ša ly je po fi zi kų žu dy nių, ga lė jo pa ska­tin ti val džią im tis kerš to.

Ki ta ver tus, gal būt te ro ro ak tai šią sa vai tę bu vo ban dy mas pa di­din ti įtam pą? Pas ta ruo ju me tu Vi­du ri nių Ry tų re gio ne ji kaip rei­kiant išau go.

Po li ti kai ir eks per tai svars to, ar prieš Ira ną ne bus pa nau do ta ka­ri nė jė ga. Apie ga li mą smū gį Ira no bran duo li niams ob jek tams ne ma­žai kal bė jo Tel Avi vas, jo tei gi mu, po ku rio lai ko šių stra te gi nių taš­kų ne bus įma no ma pa siek ti smū­giais iš oro.

Ta čiau žy dai del sia. Kai ku rie eks per tai ir ži niask lai dai su sku­bo tvir tin ti, kad Iz rae lis sie kia JAV pri ta ri mo, o Va šing to nas į ka ri­

nius smū gius žiū ri skep tiš kai. Šią sa vai tę bu vo pa skelb ta, kad Iz rae lio žval gy bos tar ny bos „Mos sad“ va­das Ta mi ras Fre do vie šė da mas JAV ban dė iš siaiš kin ti, kaip Va šing to­nas rea guo tų į ka ri nį smū gį Ira no bran duo li niams ob jek tams, jei Iz­rae lis im tų si vie na ša liš kų veiks­mų.

Ta čiau už At lan to jam ne va te­ko nu si vil ti. Esą Va šing to nas, pa­sak neo fi cia lių šal ti nių, net ne bu­vo pa lan kiai nu si tei kęs ir dėl slap tų Iz rae lio ope ra ci jų Ira ne, nors bu­vu sio JAV va do vo Geor ge’o Bus ho val dy mo me tais ame ri kie čių spe­cia lio sios tar ny bos ak ty viai da ly­va vo to kiuo se veiks muo se.

Ga liau siai, kad Ira no klau si mas kol kas ap si ri bo ja eko no mi nė mis san kci jo mis, re gis, neo fi cia liai pa­tvir ti no ir Barackas Oba ma, kai pa­reiš kė, kad apie Iz rae lio pla nus jis nie ko ne ži no.

B.Oba ma in ter viu te le vi zi jos ka­na lui NBC sa kė: „Ne ma nau, kad Iz rae lis jau priė mė spren di mą to­les nių veiks mų dėl Ira no klau si­mu.“

Eu ro pos at sto vai taip pat ra mi­no, kad Va šing to nas apie ka ri nius smū gius ne kal ba, ir tai – „žur na­lis tų fan ta zi jos“.

Vo kie ti jos gy ny bos mi nist ras Tho mas de Mai ziè re’as laik raš čiui „Frank fur ter All ge mei ne“ šią sa­vai tę sa kė: „Aš as me niš kai kal bė­jau si su Leo nu Pa net ta (CŽV va­das – red. past.), jis ne kal bė jo apie smū gius Ira nui pa va sa rį.“

Pa ren gė Va len ti nas Ber žiū nas

25�me�tų�Ni�ge�ri�jos�pi�lie�tis�Uma�ras�Fa�rou­kas�Ab�dul�mu�tal�la�bas,�2009�m.�per�Ka­lė�das�ne�sėk�min�gai�mė�gi�nęs�su�sprog�din­ti�sa�vo�kel�nai�tė�se�pa�slėp�tą�bom�bą�JAV�ke�lei�vi�nia�me�lėk�tu�ve,�ku�riuo�skri�do�289�žmo�nės,�ket�vir�ta�die�nį�bu�vo�nu�teis�tas�ka­lė�ti�iki�gy�vos�gal�vos�be�tei�sės�ka�da�nors�bū�ti�pa�leis�tas.�Mir�ti�nin�kas�sprog�din�to­jas�teis�me�tvir�ti�no�vyk�dan�tis�Die�vo�va�lią�baus�ti�mu�sul�mo�nų�en�gė�jus.

Gink�luo�ti�kau�kė�ti�nu�si�kal�tė�liai,�paė�mę�įkai�te�ap�sau�gos�dar�buo�to�ją,�va�kar�anks­ti�ry�te�iš�Olim�pi�jos�mu�zie�jaus�Grai�ki�jos�pie�tuo�se�pa�vo�gė�60�se�no�vi�nių�eks�po­na�tų.�Pa�vog�ta�dir�bi�nių�iš�bron�zos�ir�mo­lio,�auk�si�nių�žie�dų.�Pa�sak�Olim�pi�jos�me­ro�Thy�mi�jo�Kot�zi�jo,�eks�po�na�tai�neį�kai�no­ja�mi.�Po�šio�in�ci�den�to�kul�tū�ros�mi�nist�ras�Pav�las�Ge�ru�la�nas�pa�tei�kė�at�si�sta�ty�di�ni­mo�pra�šy�mą.

Nu­teis­tas­te­ro­ris­tas

apip­lė­šė­­mu­zie­jų 13

Ru si jos po li ci nin kų žu vo per su si rė mi mus

su ko vo to jais Če čė ni jos ir Da ges ta no pa sie ny je.

11

pasaulis

Ge riau sios 2011 m. nuo trau kos Ge riau sios 2011 m. nuo trau kos

Pag­rin­di­nį­pres­ti­ži­nio­fo­to­žur­na­lis­ti­kos­kon­kur­so­„World­Press­Pho­to“­ap­do­va­no­ji­mą­pel­nė­is­pa­nas­Sa­mue­lis­Aran­da.­Jo­nuo­trau­ka­(kairėje),­ku­rio­je­mo­te­ris­lai­ko­gi­mi­nai­tį,­su­žeis­tą­per­pro­tes­tus­Je­me­ne,­pri­pa­žin­ta­ge­riau­sia­2011­m.­nuo­trau­ka.­Ji,­anot­ver­tin­to­jų,­ge­riau­siai­at­spin­di­skaus­mą,­ku­ris­ly­dė­jo­Ara­bų­pa­va­sa­rio­re­vo­liu­ci­jas.­Pres­ti­ži­nius­ap­do­va­no­ji­mus­iš­vi­so­ga­vo­57­fo­tog­ra­fai­iš­24­ša­lių.

šeštadienis, vasario 18, 201212

Wh.Hous ton: pa ki li mų ir nuo puo lių is to ri ja

Vai kiš kos sva jo nėsAk to rė ir dai ni nin kė, ku ri praė ju­sį šeš ta die nį bu vo ras ta ne gy va Los An dže lo vieš bu čio nu me rio vo nio­je, šian dien bus pa lai do ta gim ta ja­me Nau ja ja me Džer sy je. Lai do tu vių ce re mo ni ja vyks Niuar ko Nau jo­sios Vil ties bap tis tų baž ny čio je, kur pra si dė jo Wh.Hous ton mu zi ki­nė kar je ra ir ėmė skleis tis jos ta len­tas, o bū da ma vie nuo li kos ji su dai­na vo pir muo sius so lo. Ce re mo ni ja bus už da ra, nes šei ma, tris de šim čiai me tų ati da vu si sa vo duk rą ir se se rį pub li kai, no ri pa bū ti su ja vie na.

Nuo vai kys tės Wh.Hous ton bu­vo ap sup ta mu zi kos. Jos mo ti na ir pus se se rė yra rit menb liu zo ir gos­pe lo mu zi kos sti lių dai ni nin kės, o ką jau kal bė ti apie krikš ta mo tę – sou lo ka ra lie ne ti tu luo ja mą Are­t hą Frank lin.

Tie sa, Hen ry W.Ha mil to nas, iki šiol va do vau jan tis Ist Orin džo pra di nei mo kyk lai, ku rio je mo kė si Wh.Hous ton, ne si ti kė jo iš jos di­de lių pa sie ki mų.

„Nie ka da ne ma niau, kad ji tu ri po ten cia lą tap ti gar sia dai ni nin ke, – pri si pa ži no 73 me tų di rek to rius. – Ma niau, kad jos bro lis Ga ry tu ri di des nį po ten cia lą.“

Da bar mo kyk la tu ri Wh.Hous ton var dą. Kar tu su ja užau gu si He le­na Hol lins hed ge rai pri si me na jųd­vie jų vai kys tės pa si vaikš čio ji mus Elm vu do par ke, mau dy nes tven­ki ny je, o kiek užau gus – pa si sė dė­ji mus „McDo nald’s“ res to ra ne Do­do gat vė je, ku ris vė liau vir to Nau jo Pa si ža dė ji mo baž ny čia.

„Kad ir kur ei da vo me, ji vi­suo met dai nuo da vo, – pri si mi nė

H.Hol lins hed. – Mėg da vo me vai­din ti, pa kai to mis at lik da vo me sce­nas iš te le vi zi jos. Tie siog bu vo me vai kai, ku rie sva jo jo tap ti dai ni nin­kais.“

Šlo vės me taiWh.Hous ton, ku riai gam ta da vė iš skir ti nį stip rų ir iki sie los gel mių pra si skver bian tį bal są, sva jo nė iš­si pil dė. De vin to jo de šimt me čio pra džio je ji pa si ra šė pir muo sius kont rak tus su mu zi kos įra šų stu­di jo mis, su si pa ži no su šou vers­lo ryk liais, pa si ro dė po pu lia ria me te le vi zi jos šou.

1985 m. die nos švie są iš vy do jos de biu ti nis al bu mas pa pras tu pa va­di ni mu „Whit ney Hous ton“. Jis lė­tai, bet už tik rin tai ju dė jo link mu zi­kos rei tin gų vir šū nių, kol jo kūriniai pa sie kė tre čią vie tą po pu lia riau sių JAV dai nų są ra še „U.S. Bill board Hot 100“ ir pir mą sias vie tas ki tuo­se rit menb liu zo są ra šuo se.

De vin ta sis de šimt me tis yra vie­nas sėk min giau sių Wh.Hous ton gy ve ni mo pe rio dų. Jos dai nos virs­da vo hi tais, al bu mai tap da vo pla ti­ni niais, dai ni nin kė bu vo api pi la ma pre mi jo mis. Ga liau siai ji pa te ko į Guin nes so re kor dų kny gą kaip at li­kė ja, ga vu si dau giau sia ap do va no­ji mų, – 411, iš jų še šis „Gram my“, du „Em my“, 23 „Ame ri can Mu­sic Awards“ ir 16 „Bill board Mu­sic Awards“.

Tik rą ją šlo vę at li kė jai at ne šė 1992 m. fil mas „As mens sar gy bi­nis“, ku ria me ji su vai di no kar tu su Ho li vu do žvaigž de Ke vi nu Cost ne­riu. Jau di nan ti is to ri ja apie iš pui­ku sią su perž vaigž dę, ku rią per­

se kio ja ger bė jas ma nia kas, ir jos drą sų as mens sar gy bi nį pa ke rė­jo žiū ro vų šir dis vi sa me pa sau ly­je. Wh.Hous ton šiam fil mui pa ra­šė še šias dai nas, o kū ri nys „I Will Al ways Lo ve You“ buvo tik ra sen­sa ci ja ir vi sam lai kui ta po at li kė jos vi zi ti ne kor te le.

„Jis bu vo ma no nar ko ti kas“Dai ni nin kės kar je ra ir gy ve ni mas to liau bū tų klos tę si pui kiai, jei gu ko jos ne bū tų pa ki šu si ne gai les tin­ga mei lė. Dėl jos už ge so daug ta­len tin gų žmo nių, li ki mas neap sau­go jo ir Wh.Hous ton. Ji įsi my lė jo teis tą nar ko ma ną ir al ko ho li ką, re­pe rį ir rit menb liu zo at li kė ją Bob­by Brow ną.

Kai juo du su si ti ko, jis jau tu rė jo tris vai kus su skir tin gomis mo te­rimis ir krū vą bė dų su tei sė sau ga. Il ga me nu si žen gi mų są ra še bu vo ir sek sua li nis prie ka bia vi mas, ir vai­ra vi mas ap svai gus, ir muš ty nės bei riau šės.

Iš ge ros mer gai tės Wh.Hous ton vir to ne pa ti ki ma ir iš dy ku sia as­me ny be. Ji pra dė jo vė luo ti į in ter­viu, pa sku ti nę mi nu tę at šauk da vo kon cer tus ir pa si ro dy mus, pub li­ko je pa si ro dy da vo bai sios iš vaiz­dos ir pa tek da vo į įvai rias ne ma lo­

an ge lo bal sas, avi nė lio šir dis, liū to dva sia ir dei vės esy bė. To kią Whitney Hous ton pri si mins ger bė jai, drau gai ir ar ti mie ji. Ir ne tgi ne vy kė lis bu vęs vy ras, dau ge lio kal ti na mas tuo, kad su grio vė jai gy ve ni mą.

Jie bu vo lyg po nas ir po nia Smi tai. Tai bu vo tik ri mei lės ir nea py kan tos san ty­kiai.

De tek ty vai ne sku ba skelb ti, dėl ko mi rė ak to rė ir dai ni nin kė Whit ney Hous ton, ir lau kia tok si ko lo gų iš­va dų. Bet liu di nin kų pa sa ko ji mai at sklei dė svar bių de ta lių apie pa s­ku ti nes jos gy ve ni mo die nas.

48 me tų Wh.Hous ton bu vo ras­ta ne gy va praė ju sį šeš ta die nį Los An dže lo vieš bu čio „Be ver ly Hil­ton“ (nuotr.) apar ta men tuo se. Jos kū nas gu lė jo vo nio je pa ni ręs po van de niu.

Ty ri mui ar ti mi šal ti niai JAV ži­niask lai dai pra si ta rė, kad užpraei­tą tre čia die nį ir ket vir ta die nį ry tais ji už sa ki nė jo al ko ho li nių gė ri mų

į vieš bu čio ves ti biu lį ir ba sei ną. Sve čiai taip pat gir dė jo, kaip mo­te ris pik ti no si, kad bar me nai skie­džia gė ri mus ir de da per daug le do.Vieš bu čio dar buo to jai taip pat pa­liu di jo, jog mir ties iš va ka rė se dai­ni nin kė nak tį links mi no si ba re.

Wh.Hous ton el ge sys vieš bu čio sve čiams pa si ro dė la bai pa dri kas. Net var kin ga iš vaiz da, vi siš kai ne­de ran tys dra bu žiai, šo ki nė ji mas kūl virs čia ba sei ne kai ku riems su­kė lė įta ri mų, kad žvaigž dė ga li bū ti ap svai gu si nuo nar ko ti kų.

Wh.Hous ton apar ta men tuo se ty rė jai ra do ra mi na mų jų „Xa nax“, bet ne to kiais kie kiais, ko kie pa­

pras tai ran da mi per do za vu sių as­me nų kam ba riuo se. At li kė ja gy­dy to jo nu ro dy mu taip pat var to jo an ti bio ti ką amok si ci li ną, bet jis ne ga li su kel ti grės mės žmo gaus gy vy bei. Ta čiau de tek ty vai tik ri na ir kal bi na vi sus gy dy to jus bei vais­ti nin kus, su ku riais at li kė ja pa sta­ruo ju me tu bend ra vo.

Ke tu rios die nos iki mir ties Wh.Hous ton lan kė si pas au sų, no sies ir gerk lės gy dy to ją Shaw ną Nas se ri – jis pa sta ruo sius ke le tą me tų pa dė jo at li kė jai gy dy ti gerk lę ir bal są, ku riam il ga me tis svai ga lų var to ji mas ne ga lė jo neat si liep ti.

CNN inf.

Žvaigž dės el ge sys kė lė įta ri mų

Likimas: ­� milijonų­simpatijos­ iškėlė­Wh.Houston­ į­muzikos­pasaulio­aukštumas,­bet­viena­vienintelė­meilė­nutempė­žemyn.­­ „Scanpix“­nuotr.

pasaulis

Ge riau sios 2011 m. nuo trau kos Ge riau sios 2011 m. nuo trau kos

šeštadienis, vasario 18, 2012 13

Iš ver tė iš po stoskan da lų per se kio ja mas Vo kie ti­jos pre zi den tas Chris tia nas Wulf­fas va kar pa skel bė at si sta ty di­nan tis iš vals ty bės va do vo po s­to, praė jus pa rai po to, kai pro ku­ro rai pa pra šė par la men to pa nai­kin ti jo tei si nę ne lie čia my bę.

„Šian dien at si sta ty di nu iš fe­de ra li nio pre zi den to po sto, kad kuo grei čiau at lais vin čiau vie­tą įpė di niui“, – Ch.Wulf as pa­reiš kė kreip da ma sis per te le vi­zi ją iš pre zi den to re zi den ci jos Ber ly ne.

„Pa da riau klai dų, bet vi sa da bu vau są ži nin gas“, – pri dū rė jis. Ket vir ta die nį Vo kie ti jos pro ku ro­

rai pa rei ka la vo, kad bū tų pa nai­kin ta 52 me tų Ch.Wulf o tei si nė ne lie čia my bė, sie kiant iš tir ti įta­ri mus, jog jis pikt nau džia vo tar­ny bi ne pa dė ti mi.

Po li ti kas su lau kė kal ti ni mų dėl pa sko los, paim tos iš drau go vers­li nin ko žmo nos, ir mė gi ni mo už­kirs ti ke lią, kad in for ma ci ja apie šį rei ka lą ne bū tų pa skelb ta laik raš­ty je „Bild“.

Pa sak ap žval gi nin kų, pre zi­den to pa si trau ki mas taps dar vie na vi daus po li ti kos pro ble ma Vo kie ti jos kanc le rei An ge lai Mer­kel, ku riai ten ka va do vau ti spren­džiant Eu ro pos sko lų kri zę.

BNS inf.

nias is to ri jas. Wh.Hous ton dai nos rei tin guo se ri to si že myn, o pa ti at­li kė ja ta po nuo la ti ne bul va ri nės ži­niask lai dos he ro je.

„Jis bu vo ma no nar ko ti kas, – 2009 m. Op rah Winf rey po kal­bių lai do je pri si pa ži no dai ni nin kė. – Be jo nie ko ne da riau ir ne ga lė­jau ge rai jaus tis. Aš ir jis bu vo me kar tu, bu vo me par tne riai, ir ma ne svai gi no bū tent jis. Bu vi mas kar tu, vis ką da ry da vo me kar tu. Nes var bu ką, bet da ry da vo me tai kar tu.“

Kar tu jie svai gin da vo si nar ko ti­kais, muš da vo si, o B.Brow nas nuo­lat ste bi no iš si šo ki mais: tai na­muo se pai šy da vo vel nio akis ant sie nų ir ki li mų, tai iš nuo trau kų iš­kar py da vo Wh.Hous ton vei dus.

2000 m. Ha va jų oro uos to dar­buo to jai po ros ba ga že ra do maž­daug 15 gra mų ma ri hua nos, bet ne spė jo jų su lai ky ti – jie jau bu vo įsė dę į lėk tu vą ir pa ki lę. Kal ti ni mai vė liau bu vo pa nai kin ti.

Praė ju sio de šimt me čio vi du ry je Wh.Hous ton ta po nuo la ti ne rea bi­li ta ci jos kli ni kų klien te. Dai ni nin­kė pri si pa ži no, kad pa mė go ma ri­hua ną ir kre ką. B.Brow nas, anot jos, šį kok tei lį dar pa pil dy da vo al­ko ho liu.

Po nas ir po nia smi taiŠei my ni niai konf ik tai baig da vo si smur ta vi mu. 2003 m. po li ci ja bu­vo iš kvies ta į po ros na mus Džor­dži jo je ir at vy ku si ra do Wh.Hous­ton nu broz din tu skruos tu ir pra kirs ta lū pa. B.Brow nui bu vo pa teik ti kal ti ni mai smur ta vi mu, bet dau ge lis nu ste bo, kai po ra pa li ko teis mo po sė dį su si ka bi nu­si ran ko mis ir iš va žia vo vie nu au­to mo bi liu.

„Jie bu vo lyg po nas ir po nia Smi­tai. Tai bu vo tik ri mei lės ir nea py­kan tos san ty kiai“, – pa sa ko jo vie­nas šei mos drau gas.

2005 m. su tuok ti niai pa si ro dė rea ly bės te le vi zi jos se ria le „Being Bob by Brown“, ku ris su lau kė ge rų įver ti ni mų ir ku ria me jų san tuo ka at spin dė ta su vi sais trū ku mais. Jis glos tė di džiu lę B.Brow no sa vi mei­lę, bet dai ni nin kei bu vo tik ra kan­čia. Skli do gan dai, kad vy ras ver čia ją fil muo tis. Wh.Hous ton at ro dė iš se ku si, pa lū žu si ir pra ra du si bet ko kią sa vi gar bą.

Se ria las tru ko me tus, o dar po me tų Wh.Hous ton ir B.Brow nas iš si sky rė. Teis mas dai ni nin kei su­tei kė tei sę glo bo ti jųd vie jų duk rą Bob bi Kris ti ną.

Lau kė žvaigž dės at gi mi moAt li kė jai bu vo sun ku at si gau ti po „šei my ni nio“ gy ve ni mo, o ypač – at si kra ty ti pri klau so my bės nuo al ko ho lio ir nar ko ti kų. Bet pa sta­

rai siais me tais pra dė ta kal bė ti apie žvaigž dės at gi mi mą. Wh.Hous ton iš lei do nau ją al bu mą „I Look to You“ ir 2010 m. už jį ga vo pres ti­ži nį ap do va no ji mą „BET Awards“.

Ji taip pat at li ko pa grin di nį vaid­me nį fil me „Ki birkš tis“ ir pa ra­šė jam gar so ta ke lį. Dau ge lis ti kė­jo si, kad bū tent ji pri sta tys juos tą pub li kai šie met rugp jū tį. Bet va­sa rio 11 d. pa sau lį su krė tė tra giš­ka ži nia apie ne ti kė tą Wh.Hous­ton mir tį.

Ši ži nia praė ju sį šeš ta­die nį už klu po B.Brow­ną prieš pat jo gru pės „New Edi tion“ pa si ro­dy mą Lui zia no je.

„Pir ma, no­rė čiau pa sa ky­ti, kas vi sus jus my liu. Ant ra, no riu pa sa ky ti: „Aš my liu ta ve, Whit ney.“ Sun­kiau sias da ly kas man yra bū ti šio je sce no je“, – vos su­lai ky da mas aša ras per kon cer tą sa kė B.Brow­nas. At lik da mas sa­vo hi tą „Ten de ro ni“ jis ver kė ir pra­šė pub li kos pa dė­ti pa baig ti šią dai­ną.

Vi suo me nė ne­ži no, ar po sky ry­bų Wh.Hous ton ir B.Brow nas pa lai­kė ko kius nors ry­šius. Bet laik raš­čiai ra šė, kad jis su liūd no­mis ži nio mis a p s k a m b i n o vi sus jųd vie jų bend rus drau gus dar prieš tai, kai apie dai ni nin kės mir tį bu vo pra neš­ta vie šai.

Sek ma die nį so­cia li nia me tink­le „Twit ter“ pa­skli do ži nia, kad B.Brow nas nu­si žu dė pa li kęs at si svei ki ni mo raš te lį su sa­vo dai nos žo­džiais: „Šį žai­di mą ga li ma žais ti tik dvie­se.“

Bet tai bu­vo tik tuš čias gan das.

„News week“, „The New York

Ti mes“ inf.

Wh.Hous ton: pa ki li mų ir nuo puo lių is to ri ja

Kar je ra: �� Ch.Wulf�fas�pre�zi�den�to�po�ste�neiš�bu�vo�nė�dve�jų�me�tų.�� „Reu�ters“�nuo�tr.

ru si jos gam ti nių du jų mil ži nas „Gazp rom“ vi du ti niš kai 10 pro c. su ma ži no du jų kai ną eu ro pos klien tams, su ku riais su da ry tos il ga lai kės su tar tys. Lie tu va į šį są ra šą ne pa te ko.

„Gazp rom“ vi cep re zi den tas Alek sand ras Med ve de vas pa reiš­kė, kad gru pė su ti ko su ma žin ti kai ną, bet at me tė klien tų ra gi ni­mus at si sa ky ti du jų ir naf tos kai­nų su sie ji mo.

Nuo lai da pa da ry ta po de ry­bų su kai ku riais di džiau siais „Gazp rom“ klien tais, įskai tant Pran cū zi jos „GDF Suez“, Vo kie­ti jos „Win gas“, Slo va ki jos SPP ir Tur ki jos „Bo tas“.

„Lie tu vos du jos“ pra ne šė, kad Lie tu vai du jų kai na kol kas ne­ma žė ja.

Su ma ži ni mas at spin di es mi­nius po ky čius, ku rie pa sta rai siais me tais ge ro kai per tvar kė pa sau­lio ener gi jos rin kas. JAV di dė jant ska lū nų du jų ga vy bai, anks čiau JAV rin kai skir tos su skys tin tų gam ti nių du jų (SGD) siun tos bu­vo nu kreip tos į Eu ro pą, ir kai nos Eu ro pos nea ti dė lio ti nų san do rių rin ko je su ma žė jo.

„Gazp rom“ du jų kai na il ga­lai kė se tie ki mo su tar ty se in dek­suo ja ma pa gal naf tos kai ną, bet au gan ti pi gių SGD pa siū la pa drą­si no įmo nės klien tus pa rei ka lau­ti pe rei ti prie nea ti dė lio ti nų san­do rių kai nų.

Du jų kai nos Eu ro po je per pa s­ta ruo sius dve jus me tus iš es mės ne pa ki to, o naf tos kai nos ge ro kai pa di dė jo.

BNS inf.

Svo ris: �� sėk�min�gai�de�rė�tis�su�„Gazp�rom“�pa�vyks�ta�tik�stam�biems�Eu­ro�pos�var�to�to�jams.� � „Reu�ters“�nuo�tr.

Du jos pigs ne vi siems

14 šeštadienis, vasario 18, 2012

sportassportas@diena.ltRedaktorius Romas Poderys

Daugiau sporto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

– Spor ti nin kai pa brė žia, kad olim pi nės žai dy nės – svar­biau sios var žy bos. Ką jos reiš­kia jums?– O ką reiš kia olim pi nis auk sas? Spor ti nin kui tai tas pa ts, kas „Os­ka ras“ – ak to riui, No be lio pre mi­ja – moks li nin kui. Spor ti nin kui tai – ket ve rių me tų dar bas. Sa vo dar bą ma tuo ja me olim pi niais cik­lais. Be veik vi sus ket ve rius me tus tik apie tai ir gal vo ji, vis ką pla­nuo ji ir dė lio ji.

– Kas yra su dė tin giau sia su grį­žus į di dį jį spor tą po trau mos?– 2011­ųjų pra džia man bu vo su­dė tin ga dėl fi zi nių krū vių. Jau čiau ne ri mą. Ne ži no jau, ar su ge bė siu pa siek ti tin ka mą spor ti nę for mą. Da bar ga liu pa sa ky ti, kad vis kas ge rai – Eu ro pos čem pio na te li kau per vie ną žings nį nuo li cen ci jos į Lon do no olim pi nes žai dy nes. Į vis­ką žvel giu op ti mis tiš kai.

– Ko kios tre ni ruo čių są ly­gos Lie tu vo je? Ne kar tą gir dė­jau šau lių pa sta bų, kad trūks ta šau dyk lų.– Ba zių ir šau dyk lų te bet rūks ta, ta­čiau per nai bu vo iš spręs ta sten di­nio šau dy mo pro ble ma – vie nin te­lę šau dyk lą, ku rio je ga li ma ruoš tis olim pi nėms rung tims, pe rė mė Kū­no kul tū ros ir spor to de par ta men­tas. Anks čiau ji pri klau sė Vi daus rei ka lų mi nis te ri jai kaip mo ky mo cent ras, to dėl bū da vo vis ko. Kar­tais at va žiuo da vau į tre ni ruo tę, o ten – koks nors ren gi nys. Ne bū da­vo są ly gų net per si reng ti, ne bent –

Olim pi nis auk sas – lyg „Os ka ras“ ak to riuiSid nė jaus olim pia­dos čem pio nė Dai­na Gu dzi ne vi čiū tė ti ki si var di nio kvie­ti mo į Lon do no žai­dy nes ir kol kas ne­užsimena apie kar­je ros pa bai gą.

tua le te. Da bar pro ble mų nė ra. Jei­gu kal bė si me apie ki tas šau dyk las, rū pes čių tu ri kul ki nio šau dy mo at­sto vai. Vie nin te lė nor ma li 50 met­rų ma žo ka lib ro šau dyk la yra Ro­kiš ky je.

Jei gu kam nors at ro do, kad iš ge­ro gy ve ni mo va žiuo ju į to li mas ša­lis tre ni ruo tis, jie klys ta. Tie siog ieš ko me nor ma lios kli ma to juos­tos, kur ga li ma bū tų ra miai tre ni­ruo tis ir, tar ki me, per tris sa vai tes nu veik ti dau giau ne gu Lie tu vo je per tris mė ne sius ir styp sant ant snie go. Ki tas da ly kas – ne te kau sa vo tre ne rio. Kai rei kia at lik­ti rim tes nius dar bus šau dyk lo je, ten ka ieš ko ti pa gal bos. Ži no ma, ne laks tau po pa sau lį ieš ko da ma

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

„Ma no spor to ša ko je yra ir už ma­ne vy res nių ko le gių, ku rios pui kiai te be šau do“, – sa ko Lie tu vos tau­ti nio olim pi nio ko mi te to (LTOK) vyk do mo jo ko mi te to na rė, Spor ti­nin kų ko mi si jos pir mi nin kė D.Gu­dzi ne vi čiū tė.

– Dai na, ko kius lū kes čius sie ja­te su Lon do no olim pia da? – pa­klau sė me šau lės.– Vi sos olim pi nės li cen ci jos jau iš da ly tos, mo te rims te ko vos 16 li cen ci jų. Tai – la bai ma žai. Ži­

nau, kad daug stip rių šau lių jų ne ga vo, aš – taip pat. Man ko­ją pa ki šo dėl trau mos pra leis tas be veik vi sas se zo nas. To dėl da­bar vil tis – var di nis kvie ti mas. Tai neišs kir ti nis at ve jis – Tarp­tau ti nė šau dy mo fe de ra ci ja vi sa­da jų tu ri. Juk ir į Sid nė jaus olim­pi nes žai dy nes vy kau su var di niu kvie ti mu. Ma no ko le gos juo kau­ja, kad sta tis ti ka yra pa lan ki: tą­kart dvi spor ti nin kės auk so me­da lius iš ko vo jo tu rė da mos bū tent var di nius kvie ti mus. Šiais me tais juos da lys ba lan džio mė ne sį. Jei gu ne gau siu, dar bus Eu ro pos čem­pio na tas.

Kar je ra: �� D.Gu�dzi�ne�vi�čiū�tė�yra�da�ly�va�vu�si�ke�tu�rio�se�olim�pia�do�se�–�At�lan�tos,�Sid�nė�jaus,�Atė­nų�ir�Pe�ki�no.�� � And�riaus�Ufar�to�(BFL)�nuo�tr.

Vil tis: �� D.Gu�dzi�ne�vi�čiū�tė�ti�ki�si�gau�ti�var�di�nį�kvie�ti�mą�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.��� issf­sports.org�nuo�tr.

Kon ku­ren čių nė­ra. Ma no dar bas – nu ga lė­ti sa ve. Aš tu riu sa­vo už da vi­nius, o ką pa da rys ki tos – ne ma no rei­ka las.

Kolegos: �� Sidnėjaus�olimpiados�čempionė�yra�LTOK�spor�ti�nin�kų�ko�mi�si�jos�pir�mi�nin�kė,�todėl�opiausias�aktualijas�aptaria�ir�su�LTOK�prezidentu�A.Poviliūnu.�� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

15

sportasšeštadienis, vasario 18, 2012

Olim pi nis auk sas – lyg „Os ka ras“ ak to riui

tre ne rio, ta čiau tu riu drau gę, ku­ri dir ba tre ne re. Da bar va žiuo siu pas ją, ji tre ni ruo ja Ka ta ro rink ti­nę. Džiau giuo si, kad tu riu su kuo pa si tar ti.

– Ko dėl, jū sų nuo mo ne, šau­dy mas nė ra tarp po pu lia riau­sių spor to ša kų Lie tu vo je?– Šau dy mo po pu lia ru mas pas mus su ma žė jo, kai at ga vo me ne­prik lau so my bę. Ke le rius me tus ty liai tu pė jo me pa slė pę šau tu­vus. O anks čiau į šau dyk las su si­rink da vo ne ma žai žmo nių. Mū sų spor tas – azar tiš kas, kas pa ban­do – už si de ga. Ir vai kams pa tin ka šis spor tas. Ma no ma ny mu, kul­ki nis šau dy mas ga lė tų bū ti ne tgi

vi du ri nių mo kyk lų pro gra mo se. Juk tai – tė vy nės gy nė jų ren gi­mas. Tar ki me, šau dy mas ori niais šau tu vais ga lė tų bū ti pui ki įžan­ga rim tam gink lui. Ki tas svar bus da ly kas – šau dy mas yra tiks lu­mo ir su si kau pi mo spor tas. Mū sų spor to ša ko je už si bū na tik rim ti žmo nės. Ki tų spor to ša kų at sto­vai, at va žia vę į šau dyk lą, ste bi si, kiek daug ir ra mių pas mus žmo­nių. Ma nau, toks da ly kas bū tų nau din gas vi siems. Po pu lia ru mą ri bo ja ir bran gu mas, bet no rė tų si, kad šau dyk los tap tų lais va lai kio pra lei di mo vie ta. Ką žmo nės vei­kia sa vait ga liais? Bou lin gas, ba­sei nas? O ko dėl ne pa šau džius?

– Ar ra mūs žmo nės ren ka­si šau dy mą, ar pa ts šau dy mas juos nu ra mi na?– Bū na vi saip. Sa vęs ne ga lė čiau pa va din ti ra mia. Iš ma nęs kar tais net pa si šai py da vo, esą ne sup ran­ta ma, kaip aš ga liu šau dy ti... Ma­nau, kad tu ri bū ti abi pu sis ry šys: į šau dyk lą atei na žmo nės, su ge ban­tys su si kaup ti, bet jie tos ra my bės pa si se mia ir iš pa ties spor to. Sun­kiau sia tiems, ku rie kau na si su sa vi mi ar ba su me ta lu kaip sun­kiaat le čiai. Ma nęs daž nai klau sia apie kon ku ren tes. At sa kau, kad kon ku ren čių nė ra. Ma no dar bas – nu ga lė ti sa ve. Aš tu riu sa vo už­da vi nius, o ką pa da rys ki tos – ne ma no rei ka las. Daž niau siai prie re zul ta tų len tos nuei nu tik bai gu si sa vo pa si ro dy mą. Tai nė ra ri tua­las, čia pra gma tiš kas psi cho lo­gi nis ėji mas, kad tik ne pra dė čiau skai čiuo ti. Šiais lai kais vi si mo ka šau dy ti, ta čiau ar jie pa tai ko į vi­sas lėkš te les? To kia yra ma no už­duo tis. Mo ku pa tai ky ti į kiek vie ną, o kaip pa tai ky ti į vi sas? Tai ir yra sun kiau sia.

– Ką at sa ky tu mė te smal suo­liams, klau sian tiems, kiek D.Gu dzi ne vi čiū tė dar šau dys?– Net vir ti nu, kad Lon do no olim­pia da bus ma no pa sku ti nės žai dy­nės. Nie ko ne prog no zuo ju. Bus la­bai daug veiks nių, ku rie lems ma no spor ti nę atei tį. Am žius? Yra ko le­gių, vy res nių už ma ne, ir taik lu mo joms ga li ma tik pa vy dė ti.

Vil tis: �� D.Gu�dzi�ne�vi�čiū�tė�ti�ki�si�gau�ti�var�di�nį�kvie�ti�mą�į�Lon�do�no�olim�pia�dą.��� issf-sports.org�nuo�tr. Į šau dyk lą atei na

žmo nės, su ge ban tys su si kaup ti, bet jie tos ra my bės pa si se mia ir iš pa ties spor to.

Daina Gudzinevičiūtė:

Kolegos: �� Sidnėjaus�olimpiados�čempionė�yra�LTOK�spor�ti�nin�kų�ko�mi�si�jos�pir�mi�nin�kė,�todėl�opiausias�aktualijas�aptaria�ir�su�LTOK�prezidentu�A.Poviliūnu.�� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuotr.

32�me�tų�207�cm�ūgio�Ma�ri�jo-ną�Pet�ra�vi�čių�te�be�per�se�kio�ja�svei�ka�tos�pro�ble�mos,�o�Mask-vos�sri�ties�„Chim�ki“�klu�bas�su�Lie�tu�vos�krep�ši�nin�ku�nu�trau-kė�su�tar�tį.�Per�nai�na�cio�na�li-nės�rink�ti�nės�žai�dė�jui�M.Pet�ra-vi�čiui�per�Eu�ro�pos�čem�pio�na-tą�bu�vo�diag�no�zuo�ta�plau�čių�mik�roem�bo�li�ja.

M.Pet­ra­vi­čius­vėl­gy­do­si

Ne�sėk�mę�pir�mo�sio�se�Eu�ro-pos�fut�bo�lo�ly�gos�še�šio�likt�fi-na�lio�rung�ty�nė�se�pa�ty�rė�Ma-riaus�Stan�ke�vi�čiaus�at�sto-vau�ja�ma�Ro�mos�„La�zio“�(Ita-li�ja)�ko�man�da,�na�muo�se�1:3�(1:2)�pra�lai�mė�ju�si�Mad�ri�do�„At�le�ti�co“�(Is�pa�ni�ja)�fut�bo�li-nin�kams.�At�sa�ko�mo�ji�dvi�ko�va�vyks�ki�tą�sa�vai�tę�Is�pa�ni�jo�je.

Pa�sau�lio�dvi�ra�čių�tre�ko�tau�rės�var�žy�bo�se�Lon�do�ne�7-ąją�vie-tą�ko�man�dų�sprin�to�at�ran�kos�eta�pe�užė�mė�ir�į�fi�na�lą�ne�pa�te-ko�Si�mo�na�Kru�pec�kai�tė�su�Gin-ta�re�Gai�ve�ny�te�(33,716�sek.).�Grei�čiau�siai�va�žia�vo�pla�ne�tos�re�kor�dą�pa�sie�ku�sios�aust�ra�lės�An�na�Mea�res�ir�Kaar�le�McCul-loch�(32,828�sek.).

skau­dus­­Pra­lai­Mė­ji­Mas

Į­fi­na­lą­­ne­Pa­te­ko

Ma rius Bag do nas, Ro mas Po de rys

Va kar Kau no „Žal gi rio“ are no­je pra si dė jo DNB Lie tu vos krep ši­nio fe de ra ci jos (LKF) tau rės fi na lo ket ver to tur ny ras. Pir mą jį pus fi na­lio ma čą lai mė jo ir į fi na lą pa te ko aikš tės šei mi nin kai žal gi rie čiai.

„Žal gi rio“ krep ši nin kai 87:73 nu­ga lė jo „Kė dai nių­Trio bet“ ko­man dą ir šian dien kau sis dėl pa­grin di nio tro fė jaus. Kau nie čių var žo vas fi na le paaiš kė jo va kar vė lai va ka re po Prie nų „Rū du­pio“ ir Pas va lio „Pie no žvaigž­džių“ eki pų dvi ko vos.

Lie tu vos čem pio nai iš kart pe rė­mė ini cia ty vą ir, įpu sė jus pir ma­jam kė li niui, bu vo prie ky je – 15:5. Kė dai nie čiai ne nu lei do ran kų:

ant ra ja me kė li ny je Vi das Gi ne­vi čius rezultatą tri taš kiu iš ly gi no – 31:31. Int ri ga ne tru kus iš blė­so, nes „Žal gi ris“ lai mė jo at kar­pą 18:1 ir nu to lo – 49:32.

Tre čia ja me kė li ny je „Kė dai­niai­Trio bet“ bu vo priar tė ję – 51:59, bet net at si pa lai da vu­si Kau no ko man da jiems – per kie tas rie šu tas. Ket vir ta ja me kė­li ny je To mas De li nin kai tis, Mi lo­va nas Ra ko vi čius, Son ny Weem­sas ir Ro ber tas Jav to kas pa lau žė var žo vus – 79:63.

„Ne su žai dė me taip, kaip no rė­jo me. Svar biau sia, kad lai mė jo me, ta čiau tre ne ris prieš rung ty nes bu vo iš kė lęs vi sai ki tus už da vi­nius ir jų neį vyk dė me. Var žo vai ge rai ko vė si dėl kiek vie no ka muo­lio ir tik rai bu vo ver ti pa gar­bos“, – po rung ty nių sa kė „Žal­

gi rio“ gy nė jas Man tas Kal nie tis.„No rė jo me „Žal gi riui“ rim tai

pa si prie šin ti. Su kū rė me int ri gė lę ket vir ta ja me kė li ny je, ta čiau po to kau nie čiai su si kau pė ir įro dė, kad yra Eu ro ly gos ko man da“, – tei­gė „Kė dai nių­Trio bet“ žai dė jas V.Gi ne vi čius.

Pir ma sis fi na le – „Žal gi ris“

Sta tis ti ka

Kau no „Žal gi ris“–„Kė dai niai­Trio bet“ 87:73 (25:16, 26:18, 13:17, 23:22). R.Jav to kas (8 at ko vo ti ka­muo liai) ir S.Weem sas po 15 taš­kų, M.Ra ko vi čius 14, M.Kal nie tis 13 (5 at ko vo ti ka muo liai)/E.Dim­ša 18 (7 at ko vo ti ka muo liai), P.Be­lia vi čius 12 (4 at ko vo ti ka muo liai, 4 re zul ta ty vūs per da vi mai), V.Gi­ne vi čius 10.

Blyks te lė jo: �� R.Jav�to�kas�(me�ta�į�krep�šį)�sėk�min�gai�ata�ka�vo�ir�ko�vo�jo�dėl�ka�muo�lio.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

16

sportasšeštadienis, vasario 18, 2012

Al vy das Sta niu lis

„Džiau giuo si, kad ir to liau dir­bu krep ši nio la bui. „Žal gi ris“ man už dė jo šar vus, kad ne pa būg čiau nau jų iš šū kių ir ki to je dar bo vie tė­je. Ypač daug pa stan gų pa rei ka la vo tie me tai, kai bu vo spren džia mas klau si mas – iš plauk si me ar pa skę­si me. Kai „Žal gi rio“ sa vi nin ku ta­po Vla di mi ras Ro ma no vas, fi nan si­nės pro ble mos bu vo iš spręs tos, bet dar bo ne su ma žė jo – rei kė jo sta ty­ti are ną, at kur ti klu bo pi ra mi dę ir tei gia mą ko man dos įvaiz dį krep ši­nio pa sau ly je, bend ra dar biau ti su įta kin gais už sie nio fe de ra ci jų, ly­gų ir klu bų va do vais. Da bar ži nau, ką da ry ti konk re čiu at ve ju“, – tei­gė dien raš čiui P.Mo tie jū nas.

– LKF ge ne ra li nio sek re to riaus Min dau go Bal čiū no įsi ti ki ni­mu, jūs – vie nas ge riau sių Eu­ro pos krep ši nio va dy bi nin kų. Kaip jums se ka si ei ti nau jas pa­rei gas? – pa klau sė me LKF vyk do­mo jo di rek to riaus.– Tu riu daug ga li my bių. Ma no dar­bo sri tis – na cio na li niai ir tarp tau­ti niai pro jek tai. Skir tin gai nei dau­gu ma ša lies spor to fe de ra ci jų, sa ve lai kan čių vi suo me ni nė mis or ga ni­za ci jo mis ir gy ve nan čių tik iš vals­ty bės do ta ci jų bei ne di de lės rė mė jų pa ra mos, mes sa vo mi si ją su vo­kia me pla čiau – nie kas mums nie­

ko ant do va nų lėkš tu tės neat neš, jei pa tys neiš nau do si me vi sų sa vo ga­li my bių. Mū sų veik los spekt ras yra la bai pla tus, to dėl rei kia pir miau­sia pa si nau do ti tuo ka pi ta lu, ku rį jau tu ri me. Tai – ir įdir bis ren giant Eu ro pos vy rų krep ši nio čem pio na­tą, nau jos are nos, krep ši nio po­pu lia ru mas, ir ge ri ry šiai su FI BA, Eu ro ly gos bei ki tais įta kin gais pa­sau lio krep ši nio vei kė jais.

– Ne pai sant to, Lie tu vai ne pa­vy ko lai mė ti kon kur so dėl tei­sės reng ti olim pi nį vy rų krep­ši nio at ran kos tur ny rą. Ko dėl?– Šia te ma jau ne ma žai pa sa ky­ta, to dėl ne no riu grįž ti at gal. Rei­kia žvelg ti į prie kį, į tai, ką ga li me pa da ry ti, kad atei ty je ma žy tė Lie­tu vė lė tap tų dar įta kin ges nė krep­ši nio vals ty bė. Tam tu ri me ne vie­ną inst ru men tą.

Dirb da mas „Žal gi rio“ klu be, su kau piau ne ma žai pa tir ties ir ži­

P.Mo tie jū nas: „Do va nų lėkš tu tės ne lau kia me“Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) vyk­do ma jam di rek to riui Pau liui Mo tie jū nui pra ver čia Kau no „Žal gi rio“ klu be su­kaup ta pa tir tis ir ži nios.

nių. Esu ge rai su si pa ži nęs su Eu­ro ly gos ir Eu ro pos krep ši nio tau­rės fi na lo ket ver tų or ga ni za vi mu, ta len tin giau sių Se no jo že my­no krep ši nin kų va sa ros sto vyk los Tre vi ze ir ki tų Eu ro pos krep ši nio ren gi nių spe ci fi ka bei už ku li siais. Ma no įsi ti ki ni mu, to kius ren gi­nius ga li me ne blo giau suor ga ni­zuo ti ir Lie tu vo je.

Gal vo ja me apie pa sau lio vy rų krep ši nio čem pio na tą mū sų ša ly­je. Vie ni jo ne su ge bė tu me or ga ni­zuo ti, nes mū sų pa siū la kol kas per men ka. Rei kė tų koo pe ruo tis su Lat­vi ja bei Es ti ja ir ge rai pa dir bė ti, kad ma žo je mū sų rin ko je ne tik pa sau lio čem pio na tas, bet ir vi si tarp tau ti­niai ren gi niai bū tų pel nin gi.

– Šią va sa rą Lie tu vo je vyks net tri jų vai ki nų am žiaus gru pių Eu ro pos ir pa sau lio krep ši nio pir me ny bės. Kaip se ka si joms reng tis?

– Vis kas vyks ta pa gal pla ną. De ra­mės su mies tų sa vi val dy bių ir spor to ba zių va do vais. Lie tu vo je jau ap si­lan kė FI BA at sto vai, ap žiū rė jo are­nas, vieš bu čius, do mė jo si ir ki tais klau si mais, su si ju siais su bū si mo mis pir me ny bė mis. Joms tu ri me spar čiai ir ge rai pa si reng ti, nes lai ko lie ka ne­daug. Mū sų fe de ra ci jo je dir ba kva­li fi kuo ti to kių ren gi nių or ga ni za vi­mo spe cia lis tai, to dėl nea be jo ju, kad dar bas bus at lik tas pui kiai.

– „Žal gi riui“, iš sky rus Vil niaus „Lie tu vos ry tą“, stin ga pa jė gių var žo vų Lie tu vos krep ši nio ly­go je. Kaip, jū sų nuo mo ne, bū tų ga li ma ją su stip rin ti?– Ži nau, su ko kio mis pro ble mo mis su si du ria „Žal gi ris“ LKL čem pio­na te. Da bar rei kia kal bė ti ir su ma­žes nių klu bų va do vais, tre ne riais, iš siaiš kin ti jų pro ble mas. Sup ran­ta ma, jie pir miau sia skun džia si fi­nan si niais ne pri tek liais, bet tu ri ir

pa tys im tis ryž tin ges nių veiks mų, kad jų ko man dos bū tų kon ku ren­cin gos. Jei ir to liau pa dė tis ne si keis, nau jos are nos, ku rio mis mes la bai džiau gia mės, bus neuž pil dy tos žiū­ro vų, krep ši nis mer dės, o LKL ly­gis ne bus ge res nis. Sa vai me si tua­ci ja ne pa si keis, pir miau sia rei kia keis ti po žiū rį. Kol dau gu mos klu­bų tiks las yra tie siog iš gy ven ti me­tus ir neišk ris ti į že mes nę ly gą, tol ir žiū ro vams ste bė ti to kias var žy­bas neį do mu.

Ge ru pa vyz džiu mums ga li bū ti Vo kie ti ja, nors ten krep ši nis že mes­nio ly gio nei pas mus. Ne pai sant to, spor to sa lė se ne stin ga žiū ro vų. Klu­bai drą siai pe ri ma nau jau sias pa­sau lio krep ši nio ma das, ra cio na liai dir ba va dy bos ir rin ko da ros sri ty se, o rė mė jai in ves tuo ja į krep ši nį. Pa­na šiai tu ri dirb ti ir dau gu ma mū­sų ša lies klu bų. Juk nie kas ne duo da pi ni gų už ačiū. Kaip pa tys dirb si­me, taip ir tu rė si me.

Ga li my bės: �� pa�sak�P.Mo�tie�jū�no,�Lie�tu�va�tu�ri� inst�ru�men�tų,�kaip�tap�ti� įta�kin�ges�nei�pa�sau�lio�krep�ši�nio�bend­ruo�me�nė�je.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Rei kė s ge rai pa dir­bė ti, kad ma žo je mū­sų rin ko je ne tik pa­sau lio čem pio na tas, bet ir vi si tarp tau ti­niai ren gi niai bū tų pel nin gi.

Drau gys tė: �� „Ry�tų“�ir�„Va�ka�rų“�ma�če�var�žė�si�miš�rių�su�dė�čių�rink�ti�nės.��� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Su per ma čas su vie ni jo žai dė jas ir žai dė jus„Ka ra va no“ rung tį lai mė­

jo šiau lie tis Arū nas Sa je vi čius ir Pak ruo jo spor to cent ro (SC) auk­lė ti nė Ie va Paš ke vi čiū tė, „Bau­du ko“ – Kau no „Tor na do“ KM at sto vas Gy tis Na ru šis ir Oli vi­ja Barz dai tė iš Pa ne vė žio KKSC, „Sla lo mo“ – Mar ty nas Miš ki nis iš Klai pė dos V.Kna šiaus KM bei Ša rū nė Me li naus kai tė iš Kau no KM „Ais čiai“.

Es ta fe tės „Vie nas už vi sus, vi si už vie ną“ čem pio nais ta po Vil niaus KM (Ai va ras Ju ce vi­čius, Vy tau tas Sau lis, Žil vi nas Ka ra lius) ir Pa lan gos SC (Bri gi­ta Sa vic kai tė, Vik to ri ja Vie la vi­čiū tė, Kris ti na Stal mo kai tė) tre­je tu kai.

„Per nai mū sų „Žvaigž džių die­na“ ati da rė me Aly taus spor to cent rą, šį kar tą iš ban dė me „Žal­gi rio“ are nos lan kus. Ti kiuo­si, Kau ne pa ti ko ir šven tės da­ly viams, ir žiū ro vams. Dar kar tą įsi ti ki no me, kad mū sų jau nie ji krep ši nin kai yra iš ra din gi ir azar­tiš ki“, – sa kė Lie tu vos moks lei­vių krep ši nio ly gos di rek to rius Dai nius Čiup rins kas.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Va kar Kau no „Žal gi rio“ are no je be veik ke tu rias va lan das šei mi­nin ka vo jau no sios ša lies krep ši­nio žvaigž dės, su si rin ku sios į „Ma­ni jos“ Moks lei vių krep ši nio ly gos „Žvaigž džių die ną“.

Nuo tai kin go je krep ši nio šven tė je da ly va vo dau giau nei 300 jau nų jų oran ži nio ka muo lio mė gė jų iš įvai­rių ša lies mies tų bei mies te lių.

Svar biau siu ren gi nio ak cen tu ta­po „Ry tų“ ir „Va ka rų“ rung ty nės, ku rio se jė gas krep ši nio aikš tė je iš­ban dė vai ki nų ir mer gi nų miš rios ko man dos.

Tris kė li nu kus žai dė skir tin­gų am žiaus gru pių krep ši nin­kai: pir mą jį – jau niai (gim. 1994–1995 m.), ant rą jį – jau nu čiai (gim. 1996–1997 m.), tre čią jį – vai kai (gim. 1998 m. ir jau nes ni).

Tarp jau nių bu vo ir praė ju sį sa­vait ga lį Eu ro ly gos jau ni mo tur­ny re Kau ne trium fa vu sių „Žal­gi rio“ krep ši nin kų – „Va ka rų“ rink ti nės marš ki nė lius vil kė jo ir

žiū ro vus įspū din go mis ata ko mis bei ka muo lio dė ji mais džiu gi no Ar vy do Sa bo nio krep ši nio cent­ro auk lė ti niai To mas Dim ša, Lu­kas Le ka vi čius bei Ma rius Gri­go nis.

Vis dėl to net su šio mis žvaigž­dė mis „Va ka rai“ pra lai mė jo pir­mą jį kė li nu ką 19:21. „Ry tų“ jau nu čiai dar la biau pa di di no ato trū kį 55:48. Nors jau niau sių­jų gru pė je ge riau se kė si „Va ka­rams“, ga lu ti nę per ga lę 67:64 iš­ko vo jo „Ry tai“.

Šven tės or ga ni za to riai jau nie­siems krep ši nin kams su ren gė ir tra di ci nių, ir ori gi na lių kon kur sų bei es ta fe čių.

Snai pe rių var žy bas lai mė jo Šiau­lių spor to mo kyk los (SM) „Sau lė“ au kė ti nis Jus ti nas Ge čas, le mia­mo je se ri jo je 16:14 įvei kęs Ša rū no Mar čiu lio nio krep ši nio aka de mi­jos (KA) at sto vą Taut vy dą Juo de lį, ir ma ri jam po lie tė Gre ta Ta ma šaus­kai tė, 13:9 nu ga lė ju si Klai pė dos krep ši nio mo kyk los (KM) taik lia­ran kę Ag nę Čer nec ky tę. „Oro ka­ra liu mi“ ta po kre tin giš kis Ste po­nas Mar kus.

17šeštadienis, vasario 18, 2012

aukstynzemyn@diena.ltRedaktorė

Marijana Jasaitienė

aukštynžemyn

Kūrėjų mūzai Violetai įdomūs tik protingi ir talentingi vyrai.

18p.

011: para tarp ug nies, vandens, kraujo ir mir ties

Ne ra šy ta ug nia ge sių gel bė to jų tai syk lė: jei į de gan tį na mą įė jo še šie se, še šie se pri va lo ir išei ti. Jei vi du je buvo žmo­nių, tu ri išei ti dar dau giau – ug nia ge siai su iš gel bė tai siais.

tės. Iš ri kiuo tos „Ive co Ma gi rus“, „Re nault“, „Mit su bis hi Sport“ au to cis ter nos, ma ši na-kel tu vas su ko pė čio mis, bu din čios ko man-dos au to mo bi liai.

Prie pat au to mo bi lių ka bo ko-vi nė ap ran ga – taip dar bo dra bu-žius va di na ug nia ge siai. Šal mai –

su už ra šu „Kau nas“. Į ba tus il gais au lais jau iš anks to su kiš tos kel nių kleš nės: tau po ma kiek vie na bran gi se kun dė. Tam siai mė ly na ug nia ge-sių gel bė to jų ap ran ga vil kin čių vy-rų ba tai ne tvis ka kaip ka riš kių.

Tik vė liau su ži no me vie ną iš prie-ta rų: vos iš bliz gi nus ba tus, daž niau-siai tuoj pat kaž kur mies te kils gais-ras. Ar ba taip at si tiks iš bliz gi nus prie ki nius au to mo bi lio ži bin tus.

Tvir tos ir su gru bu sios vy rų ran-kos iš duo da, kad jų dar bas – ne prie kom piu te rio ar mu zi kos inst-ru men tų.

Su pus nuo gė mis gra žuo lė misGar saus in ži nie riaus ar chi tek to Ed mun do Al fon so Fry ko su An ta-

nu Jo ki mu 1929–1930 m. su pro-jek tuo ta me įspū din ga me pa sta te ug nia ge sių gel bė to jų są ly gos ga na spar tie tiš kos.

Ne di de lė pa tal pa, ma žas, be-veik dvie jų met rų gy lio ba sei nu-kas. Virš jo džio vi na mos iš plau tos vadinamosios ran ko vės. Už ver-tęs gal vą aukš tyn pa ma tai apie 20 met rų il gio žar nas, ku rio mis bė-ga van duo ar pu tos. Tai – tar si ka-ban tys smaug liai.

Rū ko ma ja me iš se no ant sie nos ka ban čio ka len do riaus it iš da vi-kės šyp so si pus nuo gės di džiak rū-tės gra žuo lės, pa tvir tin da mos, kad čia dir ba vy rai.

Ant ra ja me aukš te sto vi te ni so ir bi liar do sta lai.

Tvir ti, už­si grū di nę, žils te lė ję ir ran duo­ti: ma tę ne vie ną ap­de gu sį, su­pjaus ty tą, pa sken du sį, su lau žy tą, kru vi ną, nu­trauktomis ko jo mis ar ran ko mis, pa sku ti nes se kun des iš gy ve nan tį ar jau mi ru­sį žmo gų. Ir ne vie ną jų iš gel bė ję.

Kontrastai: �� gavus�pranešimą�apie�įvykį�išvažiuojama�per�pusantros�minutės,�ir�būstinėje�lieka�tik�gražuolių�nuotraukos.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Dū muo se sken din­čia me na me pa vy­ ko ras ti są mo nės ne te ku sį ket ve rių ma žy lį.

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Ge riau, kai ba tai ne nu va ly tiKet vir ta die nis, 7.13 val. Kau no ap skri ties prieš gais ri nės gel bė-ji mo val dy bos ug nia ge sių rū mai. Čia, mies to cent re, bu di pir mo-

ji ug nia ge sių gel bė to jų ko man da.Pa rą bu dė ju sios vie nos iš ke tu rių

pir mo sios ko man dos pa mai naos darbas bai gia si. Į dar bą jau at vy ku-si ir vi są pa rą, nuo 7.30 iki 7.30 val., dirbs ki ta 14 žmo nių ko man da.

Ug nia ge sių pa sta to ga ra že tarp au to mo bi lių telk šo van dens ba lu- 20

18

aukštyn žemyn

Gy ve ni mo kar ma – bū ti poe to mū zaNe vi sa da me ni­nin kas ieš ko mū­zos. Bū na, kad pa­ti mū za jį su ran da, nes jai įdo mūs tik tai pro tin gi ir ta len tin­gi. Kū rė ją ji ap svai­gi na sa vo ža ve siu, o ne pa leis ti ge ba iš­min ti mi.

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Keis ti pa var dės ne pa no roLie tu vių li te ra tū ro je dau giau sia ei lių tur būt de di kuo ta Vio le tai. Ji – la biau siai išaukš tin ta mū za, nė kiek ne ma žiau kaip F.Pet rar cos Lau ra. Kaž ka da lie tu vai tei Vio le tai ei lė raš čius ra šė ir ro žes po ko jo mis klo jo An ta nas A.Jo ny nas. Be veik 16 me tų tai da ro ki tas poe tas – Ai das Mar čė nas.

Abu vy rai pel nę di džiau sią įver­ti ni mą – Na cio na li nę kul tū ros ir me no pre mi ją. Abu „pe rė ję ug nį, van de nį ir va ri nes triūbas“ ir abu jai dė kin gi už pa gal bą – kū ry bo je ir gy ve ni me.

Di džiu lis drau gų, pa žįs ta mų, gi mi nai čių bū rys ją taip ir va di­na – Vio le ta, ir vi si ži no, apie ku­rią mo te rį su ka si kal ba. Vie nin te lis A.Mar čė nas ją va di na ki taip – Vi­liū te. Ji tu ri pir mo jo vy ro pa var dę – Jo ny nie nė, nes bū tent šia pa var de ją pa žįs ta la bai daug žmo nių, o jos keis ti ant rą kar tą dar ne pa no ro.

Pro Vio le tos ir Ai do na mų lan gus Vil nius – kaip ant del no. Jų bu tas – per du aukš tus, ten jiems sma gu ir ge ra. Ten juos ap lan ko abie jų suau­gę vai kai. Vio le ta daž niau siai bu­vo ja ir dar buo ja si pir ma me aukš te, jis – ant ra ja me, už tat re tai su si tin­ka. Pa si vaikš čio ti drau ge ar po vie­ną daž niau siai trau kia į ne to li na­mų esan čias Ra sų ka pi nes – pui kią vie tą su si kaup ti ir pa mąs ty ti.

– Vio le ta, dau ge lis tie siog gar­bi no jū sų ža ve sį, pro tą ir iš­min tį, sa kė – fan tas tiš ka mo te­ris, le gen da. Tik to kia mo te ris ir ga li su pras ti kū rė jo sie lą ir po lė kį. Ar la bai pyks ta te, kai jus va di na poe to mū za?– At vi rai sa kant, aš ne ži nau, kas yra mū za. Įsi vaiz duo čiau, kad ša­lia me ni nin ko tu ri bū ti mo te ris, su ku ria vy rui įdo mu, ku ri jam svar­bi bū tent kaip as me ny bė. Man at­ro do, kad mū zos įsi vaiz duo ja mos kaip kaž ko kios ne rea lios – ple ve­nan čios, plaz de nan čios, gun dan­čios bū ty bės. Ma nau, jei vy rui pa­kan ka tik tai to kios mo ters, ta da gal jis – ne tik ras me ni nin kas?

Sa vo tiš kai ža viuo si (ir bai siuo­si) Ga la – Sal va do ro Da li mū za, pa li ku sia jo gy ve ni me neiš dil do­mą pėd sa ką, gė riuo si lie tu viš ko­mis mū zo mis – Jo no Bi liū no Ju li ja,

Mi ka lo jaus Kons tan ti no Čiur lio nio So fi ja, Žy gi man to Au gus to Bar bo ra, ki to mis. Man im po nuo ja stip rios, iš skir ti nės mo te rys, o ne me ni nin­ko šlo vės spin du liuo se ple ve nan­čios tuš tu kės. Vi sos ma no pa žįs ta­mos rim tų me ni nin kų žmo nos yra stip rios mo te rys. As me ny bės.

– Kaip su si klos ty da vo, kad jū­sų gy ve ni me at si ras da vo gar­bin to jų bū tent poe tų? Jums la­bai pa tin ka poe zi ja, o gal la biau už poe zi ją – poe tai?– Man pa tin ka įdo mios, iš skir ti­nės as me ny bės, kū ry biš ki žmo nės. Nuo vai kys tės ži no jau, kad už bu­hal te rio, kal bant me ta fo riš kai, ne­te kė siu. (Juo kia si.) Na tū ra lu, kad jau nys tė je žvilgs nis kryps ta į iš ki­les nius vai ki nus.

– Ko dėl ne į dai li nin kus ar ak­to rius?– Man kaž ko dėl įdo mes ni bu vo fi­lo so fai ir poe tai. (Juo kia si.) O jei gu rim tai, tai man svar būs ir įdo mūs vi si žmo nės (gal būt dėl to ir pa si­

rin kau stu di juo ti psi cho lo gi ją?), nes kiek vie nas yra uni ka lus ir ne­pa kar to ja mas. Išs kir ti nės as me ny­bės, kū rė jai, aiš ku, trau kia la biau.Stu di jų lai kais – so viet me čiu – ma­no kar tos, ap lin kos žmo nės gy ve no itin drau giš kai ir links mai, ta čiau bur da vo si ne ka vi nė se, klu buo­se, kaip da bar, o va di na muo siuo se plo tuo se, ir pas vi sus iš ei lės. Mū­sų su A.A.Jo ny nu kom pa ni jo je be­veik vi si bu vo vil nie čiai, dau giau sia me ni nin kai. Su tais žmo nė mis li ko­me drau gai vi są gy ve ni mą.

– Kaip jū sų gy ve ni me at si ra­do A.Mar čė nas – kaip iš skir­ti nė as me ny bė ar kaip šau nus vy ras?– A.Mar čė nas – at ski ra is to ri ja. Ka da ir kaip su juo su si pa ži nau, ne pa me nu. At si me nu, kad vie nu me tu An ta nas bend ra dar bia vo su te le vi zi ja – kal bin da vo me ni nin kus ir reng da vo su jais po kal bių lai das. Be je, la bai ge ras lai das. Vie nas jo kal bin tų jų bu vo A.Mar čė nas. Pa­si tei ra vau, kas tas A.Mar čė nas,

– ta da jis man bu vo vi sai ne gir­dė tas. „Jau nas, vie nas ge riau sių, la bai per spek ty vus poetas“, – at­sa kė An ta nas.

Po kiek lai ko Ai das atė jo pas mus su sve čių pul ku. At ro do, net ne bu vo­me su pa žin din ti. Ma no gim ta die nio ry tą (ir iš kur jis su ži no jo?) – te le­fo no skam bu tis. „Čia Ai das Marčė­nas“, – pri si sta tė. Pas vei ki no. Bu­vau nu ste bin ta: koks drą sus! Ir koks įžū lus! Juk mes be veik ne pa žįs ta mi. Vis gi jo pa ro dy tas dė me sys man, pri si pa žin siu, pa ti ko. Ir ko dėl ne? Juk nie ko ypa tin go – ma ne pa ži no jo

daug žmo nių. Kaip vė liau su ži no jau iš Ai do, tuo met jau bu vau „legen­dinė“ A.A.Jo ny no žmo na. Vien tuo įdo mi. O gal ir dar kaž kuo? Drau gų, bi čiu lių, pa žįs ta mų ra tas tais lai kais bu vo di džiu lis. Esu la bai lai min ga ir dė kin ga li ki mui, lei du siam pa ži no ti, ko ge ro, dau gu mą iš ki liau sių Lie tu­vos me ni nin kų.

Kar tą, tie sa, mu du su Ai du dar bu vo me ne pa žįs ta mi, pa ma čiau jį ka vi nė je „Rūta“, ku ri bu vo prie šais „Vagos“ lei dyk lą. Prie ba ro gė riau ka vą. Ne to lie se sė dė jo kaž ku ris lei­dyk los re dak to rių, tų rim tų žmo nių, o Ai das pri si spy ręs jį ka man ti nė­jo apie kaž ko kią prie gai dę. „Va, čia tai bent! – pa gal vo jau. – Žmo gus ši taip gi li na si į tai, kas jam rū pi.“ Bu vau ap stul bin ta. Jį su si kū riau sa vo vi zi jo se kaip la bai darbš tų, la­bai va lin gą ir la bai pro tin gą žmo gų. Juk ta len tin gas poe tas tu ri bū ti pro­tin gas? Gy ve ni mas pa ro dė, kad vis­kas yra šiek tiek ki taip…

–… nes vi nies į sie ną neį ka la, per de gu sios elekt ros lem pu tės

Aš tik rai ne su mū za ta pra sme, kad plas­no ju ap lin kui, tūp­čio ju ir šo ki nė ju. To nie ka da ne da riau ir ne si ruo šiu da ry ti.

Svars ty mai: �� „At�vi�rai�sa�kant,�aš�ne�ži�nau,�kas�yra�mū�za.�Įsi�vaiz�duo�čiau,�kad�ša�lia�me�ni�nin�ko�tu�ri�bū�ti�mo�te�ris,�su�ku�ria�vy�rui�įdo�mu,�ku�ri�jam�svar�bi�bū�tent�kaip�asmenybė“,�–�ma�no�V.Jo­ny�nie�nė.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

šeštadienis, vasario 18, 2012

19

aukštyn žemyn

Gy ve ni mo kar ma – bū ti poe to mū za

ne mo ka pa keis ti, o ką jau kal­bė ti apie tai, kad pa ruoš tų va­ka rie nę?– Ne, ne tai. Ne vi si tu ri vi nis kal ti. Pa mi lau jį, kaip sa kiau ir kaip man ta da at ro dė, už va lią, darbš tu mą ir pro tą. Už pro tą – kur ti, už darbš tu­mą – nuo sek liai ir at kak liai dirb ti, už va lią – siek ti už si brėž to tiks lo. Tai da bar, jei gu kas, Ai das iro ni­zuo ja: „Jei pa mi lai už va lią, darbš­tu mą ir pro tą, tai my lėk ir to liau.“

– Su ju mis gy ven da mas A.Mar­čė nas iš lei do be ne de šimt poe­zi jos kny gų, pa ra šė pa čius ge­riau sius sa vo ei lė raš čius, ku rių dau ge ly je – tie sio giai ir tarp ei­lu čių – esa te jūs – mū za. Mei lė. Idea las. Sie kia my bė.– Na, gal ne vi sai taip. Ai do teks tai su kur ti iš to, ką jis ste bi, ką ma to, ką ap mąs to, ką su pran ta – iš gy ve ni mo. O ka dan gi aš – jo gy ve ni mo da lis, tai gal ir esu jo teks tuo se. Ai das la bai daug dir ba. Jo, kaip poe to, gy ve ni me vis kas per dėm rim ta, ma no už duo tis – į jį įneš ti leng vos žais mės.

– Ar Ai das jums duo da skai ty­ti sa vo ei lė raš čius dar prieš su­gul dant juos į kny gą?– Ne ži nau, ar džiaug tis dėl to, ar liū dė ti, bet pri va lau skai ty ti vis ką, no riu to ar ne. Ai dui svar bi ma­no nuo mo nė. Ma tyt, per ši tiek gy­ve ni mo gre ta poe zi jos (ar poe tų?) me tų iš siug džiau sa vo tiš ką kal bi­nę klau są.

Ai das tie siog pri myg ti nai pra šo, kad pa skai ty čiau. Pas kai tau. Sa­kau: „Žiū rėk, va, ši toj vie toj ne ge­rai – rei kia tai sy ti, kaž kaip ki taip pa sa ky ti. Min tis ge ra, bet žo džiai strin ga.“ „Ne są mo nė! Čia pa ti ge­riau sia ei lė raš čio vie ta!“ ir taip to­liau – jis į bet ko kią pa sta bą rea­guo ja la bai emo cio na liai: su pyks ta, tren kia du ri mis, iš bė ga iš kam ba­rio. Pa kan ka pa ste bė ji mo, kad čia – blo gai, o jam tai – pa sau lio pa­bai ga.

Ai do min tis dir ba la bai tiks liai, pre ci ziš kai, min ties vi ra žai – su dė­tin gi. Jo poe zi ja la bai in te lek tua li. Tik kar tais, sie kiant su for mu luo­ti min tį, nu ken čia iš raiš ka. O man at ro do, kad no ri mą min tį ga li ma pa sa ky ti grakš čiau, poe tiš kiau, konst ruk ty viau. „Marčėniškiau“.

Net ru kus grįž ta: „Pa žiū rėk, kaip čia pa tai siau.“ Pa žiū riu: „Na va, vi sai nie ko.“ Ar ba: „Dar ne ge­rai. Gal vok. Galvok“. Ir galvoja… (Juo kia si.)

Tai toks ma no vaid muo A.Mar­čė no kū ry bo je. Ko kia dar ma no mi­si ja? Jo kia. Man at ro do, kad nie ko neiš ma nau apie poe zi ją. Bet skai­ty da ma teks tus jau čiu, kas yra ne­ge rai.

– Ry tą jūs iš va žiuo ja te į dar bą, o Ai das iš ti sas die nas bū na na­muo se?– Mes taip gy ve na me. Jis – pro fe­sio na lus ra šy to jas. Kiek vie ną die­ną dir ba. Ir nak tį. Daž niau ne tgi nak tį. Ra šo, skai to, iš ti sai klau so

mu zi kos. Ai das – gi lus ir iš ma nus mu zi kos ži no vas. Ir ko lek ci nin kas. Ko lek cio nuo ja 7–9­ojo de šimt me­čių ro ko mu zi kos įra šus.

Be lauk da mas ma nęs grįž tan­čios iš dar bo gal 20 kar tų per die­ną skam bi na. Na, gal ma žiau, nes esu už drau du si skam bin ti be pa lio­vos. (Juo kia si.)

Aš tik rai ne su mū za ta pra sme, kad plas no ju ap lin kui, tūp čio ju ir šo ki nė ju. To nie ka da ne da riau ir ne si ruo šiu da ry ti. Kas be ko, vi sos ke tu rios na mų ker tės ir vi sas gy ve­ni mas – ant ma no pe čių. Vis gi pie­tus ga mi nu gal du kar tus per sa vai­tę, nes dau giau ne tu riu nei lai ko, nei no ro. Ai das di de lių po rei kių, o ir rū pes čių tar si ir ne tu ri. Bet ma nęs tai ne trik do – juk vis ką mo ku da­ry ti pa ti. Mo ku ir vi nį įkal ti, ir, jei rei kia, san tech ni ką su re mon tuo ti. Ir nie ko čia bai saus. Aš vie na vai­ruo ju ma ši ną, tvar kau są skai tas, net sta lą ir len ty nas so dy bo je pa ti su ka liau. Tai štai ko kia mū za!

Man re gis, ne rei kia rei ka lau ti iš žmo gaus to, ką jis ne va pri va lo da­ry ti, jei gu jis to ne mo ka. Tu mo ki, tu ir pa da ryk. Nie ka da ne da riau pro ble mų dėl bui ties.

– Ar jau čia tės už jo pe čių kaip už mū ro? Tas ne nu mal do mas mo ters troš ki mas – už vy ro kaip už mū ro – ko ge ro, lie ka neiš si pil dęs?– Gal taip ne rei kė tų kel ti klau si­mo. Aš juk ieš ko jau vy ro, ku ris bū­tų neei li nė, iš ki li as me ny bė. O san­tech ni ką re mon tuo ju aš pa ti. Jo kių pro ble mų. Vis kas, ką da rau, man pa tin ka: va ži nė ti į au to ser vi są, tvar ky ti na mus, rū pin tis gė ly nais. Man vi sa tai tei kia pa si ten ki ni mą. Tik kar tais pri trūks ta lai ko, kar­tais pa vargs tu. Bet nie ka da ne da­rau iš to pro ble mos. Gy ve ni me yra daug rim tes nių ir svar bes nių da­ly kų.

Ai das sa ko: „Aš nie ko ki to ne­su ge bu, tik tai ra šy ti ei lė raš čius.“ Dar pri du ria: „Ir tuos – nelabai“. O iš tik rų jų Ai das – poe tas iki kau­lų sme ge nų, vi sas per smelk tas poe­zi jos, kū ry bos. Ar bū čiau aš ša lia, ar ne bū čiau, jis vis tiek ra šy tų. O tai, kad mu du kar tu jau še šio li ka me tų ir neiš si bė gio jo me, va di na si, su ta po me. Ir man priim ti na to kia (ko)eg zis ten ci ja, ir jam, re gis, ge ra bū ti drau ge.

– Ma tyt, jū sų to kia mi si ja – ug­dy ti poe tą?– Kar tais pa juo kau ju: „At si bo dai. Gal rei kia ko kio ki to ta len tin go ir per spek ty vaus pa si dai ry ti?“ Bė­da ta, kad man rei kia tik ge riau sio, man ne rei kia bet ko kio. A.A.Jo ny­nas anuo me tu bu vo ge riau sias iš tuo me tės kar tos poe tų, A.Mar čė­nas – taip pat. (Juo kia si.) „O Die­ve, kam tau to rei kia, koks skir tu­mas, su kuo kan kin tis? – iro ni zuo ja Ai das. – Toks pat bus ir ta vo tre­čia sis – to kia ta vo kar ma.“

– Pa tys A.Mar čė no ei lė raš čiai iš duo da, kad jų kū rė jas ieš ko įkvė pi mo ir gam to je. Kur jį nu­ve ža te – į miš kus, pel kes, so dy­bą, Ni dos ko pas?– Va žiuo ja me ar ba į kai mą, ar ba į Pa lan gą. Va sa rą dau giau sia lai ko pra lei džia me kai me – tu riu du mė­ne sius ato sto gų. Mū sų kai mas la bai gra žio je vie to je – tarp eže rų ir miš­kų – ma žy tė tro be ly tė tik tai dviem. Bet aš ten dir bu – ra šau va do vė­lius ma žiems vai kams, pra di nu­kams. Tą dar bą dir bu lais va lai kiu jau 20 me tų. Tur būt esu pa ra šiu si tris kart dau giau kny gų už A.Mar­čė ną. (Juo kia si.)

Kai me prie kom piu te rio dir­bu daž niau siai lau ke, di džiu lė je te ra so je, o Ai das – tro bo je. Ar ba vaikš to po miš kus: mėgs ta gry­bau ti, žve jo ti. Dau giau sia ei lė­

raš čių su dė lio ja vaikš čio da mas. Grįž ta na mo – už ra šo. Per ma no gim ta die nį, pa tį vi dur žie mį, sten­gia mės kur nors iš va žiuo ti. Abu mėgs ta me plau kio ti, nar dy ti, tad ren ka mės Egip tą, Rau do ną ją jū rą. Ke liau ja me. Vie nais me tais nak­tį dvie se li po me į Si na jaus kal ną, esa me ke lia vę į Je ru za lę, į Luk so­rą, į dy ku mą.

– Ar tarp jū sų ky la bar nių dėl pi ni gų sto kos – juk Ai das ne­vaikš to į kon to rą?– Bet jis dir ba, jis – vie nas darbš­čiau sių žmo nių, ko kius esu su ti­ku si. De ja, poe to dar bas Lie tu vo­je, kaip gal būt ir vi sa me pa sau ly je, nė ra de ra mai at ly gi na mas. Kas be ko, jis kart kar tėm gau na sti pen di­ją, dar bū na pre mi jų, ho no ra rų, ki­tų pa ja mų. O pi ni gai? Ko kia pra­smė grauž ti žmo gų, jei ži nai, kad tuo nie ko ne pa kei si? Mes kaž kaip ver čia mės.

– A.A.Jo ny ną, kaip su pra tau, pa li ko te to dėl, nes ta po ne be­pa ke lia ma. Ar tie sa, kad bu vo­te pa li ku si ir Ai dą?– Taip, tai bu vo. Bu vau jį iš va­riu si. Bet ta da jis su si vo kė, su si­grie bė ir… su grį žo. Pa ra dok sa­lu, ta čiau da bar ti nė pa dė tis – tai tur būt ge riau sias va rian tas, kaip ga lė jo su si dė lio ti mū sų tri jų gy­ve ni mai. Ne bū čiau ga lė ju si pa­gel bė ti An ta nui – tuo me tu bu vau per daug jau na ir kvai la, ne ži nan­ti ir ne sup ran tan ti, ką da ry ti. Tam rei kė jo iš ma ny mo ir ži nių. An ta ną aš la bai my lė jau, bet ne ži no jau, kad kar tais, no rint žmo gui pa dė ti, rei kia bū ti la bai griež tam ir žiau­riam. La bai.

Ko ge ro, rei kė tų dė ko ti li ki mui, kad vis kas taip su si klos tė. Už la­bai daug ką esu dė kin ga abiem sa­vo vy rams. Jei ne jie, ne bū čiau tuo, kas esu. Bū čiau ki to kia.

Man im po­nuo ja stip­rios, iš skir­ti nės mo te­rys, o ne me­ni nin ko šlo­vės spin du­liuo se ple­ve nan čios tuš tu kės. Vi­sos ma no pa žįs ta mos rim tų me ni­nin kų žmo­nos yra stip­rios mo te­rys. As me­ny bės.

Svars ty mai: �� „At�vi�rai�sa�kant,�aš�ne�ži�nau,�kas�yra�mū�za.�Įsi�vaiz�duo�čiau,�kad�ša�lia�me�ni�nin�ko�tu�ri�bū�ti�mo�te�ris,�su�ku�ria�vy�rui�įdo�mu,�ku�ri�jam�svar�bi�bū�tent�kaip�asmenybė“,�–�ma�no�V.Jo­ny�nie�nė.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Dviese: �� per�Violetos�gim�ta�die�nį,�pa�tį�vi�dur�žie�mį,�ji�su�Aidu�sten�gia�si�iš�va�žiuo�ti�ten,�kur�šilta.� �

� Violetos�Jonynienės�as�me�ni�nio�archyvo�nuo�tr.

šeštadienis, vasario 18, 2012

20

aukštyn žemyn šeštadienis, vasario 18, 2012

Ki tuo se kam ba rė liuo se – siau ros lo vos, pli kos sie­

nos. Vir tu vė je – elekt ri nė vi ryk lė, šal dy tu vas, mik ro ban gų kros ne­lės. Pa lan gės nu krau tos vy rų at­si neš tais plas ti ki niais in de liais su mais tu.

Klau si mas bu vo lem tin gas„Ka vos, ar ba tos, pie no, pi cos, su muš ti nių?“ – drau giš kai siū­lo prie dvie jų sta lų su sė dę links­mai nu si tei kę vy rai, ku rie jau po 20 me tų dirba šį dar bą ir jau ga­lė tų išei ti į pen si ją.

Tvir ti, už si grū di nę, žils te lė ję ir ran duo ti: ma tę ne vie ną ap de gu sį, su pjaus ty tą, pa sken du sį, su lau žy­tą, kru vi ną, nutrauktomis ko jo mis ar ran ko mis, pa sku ti nes se kun des iš gy ve nan tį ar jau mi ru sį žmo gų. Ir ne vie ną jų iš gel bė ję.

Vir tu vė je griau dė ja juo kas. Kaž­kas, iš vy dęs daug mais to, juo kais pa siū lo jį par duo ti auk cio ne.

„Ned rau gau siu“, – at si sa kiu­siam pa si vai šin ti ko le gai ne va pik­tai sa ko ug nia ge sys. Jų hu mo ras – tie sus, ne re tai – juo das.

„Bū na, kad pus ry čiau ja te, kaip da bar, ir stai ga – iš kvie ti mas?“ – žvel giu į vir tu vė je aukš tai ant sie­nos ka ban čią il gą švies len tę, ku rio­je bet ka da ga li at si ras ti pra ne ši mas apie įvy kį ir in for ma ci ja, kas tu­ri va žiuo ti.

Pil da ma sis į ka vą pie no sky ri nin­kas Sau lius Jakaitis gūž te lė ja pe­čiais ir su čia jau 24 me tus dir ban­čiu „pen si nin ku“ Lai miu be veik vie nu me tu iš ta ria: „Na, ne...“

Po ke lių se kun džių tar si iro niš­kas po kštas pa si girs ta si re na ir švies len tė je pa si ro do in for ma ci­ja: „Au to mo bi lis 1“ ir „Au to mo­bi lis 2“.

Trink te lė ja du rys: ant sta lo lie­ka mais tas, ga ruo jan ti ka va ir ar­ba ta. Su fo tog ra fu pa šo ka me ir mes. Puo la me į pir mą aukš tą. Vy­rai jau spė ję ne tik nu si leis ti me­ta li niu vamz džiu že myn, bet ir ap si reng ti. Įvy kio vie ton jie pri­va lo iš va žiuo ti per pu sant ros mi­nu tės.

Gais ras Do mei ka vo je„Do mei ka va! De ga ka ti li nė... Lai­mės gat vė“, – gir di me jau sė dė da­mi šta bo vi su rei gy je „Mit su bis hi Sport“, ku ris pa si lei do pa skui ug­nia ge sių au to mo bi lius su au to cis­ter no mis.

„Ar vairuotojai no riai jus pra lei­džia?“ – ban do me per rėk ti kur ti­nan čią si re ną.

„La bai ge ra no riš kai“, – iš ran­kų ne pa leis da mas ra di jo sto te­lės, žvelg da mas į ša lis štur ma no dar bą at lie ka 36­erių Ope ra ci nio va do va vi mo sky riaus vy res ny­sis spe cia lis tas, Vi daus tar ny bos vy res ny sis lei te nan tas Rim vy das Pau laus kas.

17 me tų dar bo sta žą tu rin čio Rim vy do klaus ti nė ne rei kė jo. Net ru kus įsi ti ki no me, kad au to­mo bi liai trau kia si iš ke lio ir su­stoja. „Mit su bis hi Sport“ nar dė tarp ma ši nų, už si de gus rau do­nam švie so fo ro sig na lui vos pri­stab dy da vo.

Birš to no, Šv.Gert rū dos gat vės, til tas per Ne rį... Ug nia ge sių au to­mo bi lis grei tai pa sie kė Ši lai nius ir gan sli džiu snie guo tu ke liu ar tė jo įvy kio vie ton.

„De ga ir pa sto gė... To liau aiš­ki na mės, dir ba me...“ – ko men ta­vo ko man dos nariai, jau nu vy ku s į gais ra vie tę.

At sis vei ki nant ne pas pau džia ran kosĮp ras tai į gais rą va žiuo ja dvi 14–17 to nų sve rian čios „ko vi nės“ ma ši­nos iš ar ti miau sios ug nia ge sių gel­bė to jų ko man dos su 3 kub. m tal pos au to cis ter no mis ir vie na iš cent ro, ku rio je yra di džio ji au to cis ter na, tal pi nan ti 10 kub. m van dens.

„Jei de ga kon tei ne ris, papras tai va žiuo ja vie na, jei suo džiai ka mi ne – dvi ma ši nos“, – aiš ki na R.Pau­laus kas.

De gan tis na mas Lai mės gat vė je bu vo sėk min gai už ge sin tas.

„Kaip ta vo ran ka, pe tys?“ – Rim vy das pa si tei ra vo Ši lai niuo­se, Žiem ga lių gat vė je įsi kū ru sios penk to sios ko man dos gel bė to jo,

ku ris nu siė męs šal mą brau kė si nuo vei do pra kai tą.

„Dar jau čia si, bet jau ge rai“, – gi liai al suo da mas po sun kaus dar­bo pri si pa ži no vy ras.

Ne se niai jis ge si no de gan čią pir­tį. Net gi per „ko vi nius“ dra bu žius, gol fą, marš ki nė lius šiek tiek ap de­gė ran ką, pe tį – rei kė jo dirb ti maž­daug 800 laips nių karš ty je.

„Da nai, šve dai čia neiš gy ven tų, – šyp te lė jo R.Pau laus kas. – Jiems pa si šiauš da vo plau kai pa ma čius, kaip dir ba mū sų vy rai. Ten griež­tai lai ko ma si tai syk lių, o pas mus la bai ri zi kuo ja ma, už duo tys at lie­ka mos grei čiau.“

Pir mo sios ir penk to sios ko man­dų vy rai iš gais ra vie tės iš vyks ta at si svei ki ni mui ne pas pau dę vie­ni ki tiems ran kų. Tai dar vie nas prie ta ras: jei pa spaus tų – ne tru kus tek tų vėl su si tik ti įvy kio vie to je.

Nuo vaiz dų py ki naVė liau ge riant ka vą Kau no ap skri­ties ug nia ge sių gel bė to jų vir ši nin­kas Vi das Ker še vi čius pa pa sa ko jo krau pią is to ri ją.

„Mo te ris no rė jo nu si žu dy ti kar­tu su vai ku. Jį lai kė ant ran kų... – prisi me na ug nia ge sių va das. – Mū sų dar buo to jas, ap si ri šęs vir ve, šo ko nuo dau giaaukš čio na mo sto­go ir pa grie bė mo te rį su vai ku, sto­vė ju sią prie lan go.

Ne pa mirš ta ug nia ge siai gel bė­to jai ir 2005 m. ko vo 21 d. įvy ku­sio spro gi mo bu vu sio je „Ka ri gės“ bal dų įmo nė je. Įvykus ne lai mei įgriu vo 4 aukš tų pa sta to sto gas ir per dangos, ce che ki lo gais ras. Iš pa sta to spė jo iš si gel bė ti apie 100 žmo nių, ta čiau trys žmo nės žu vo, vienas dingo be žinios ir trys bu vo ras ti su žeis ti.

„Aš tuo nias va lan das dir bo­me ty liai, nes no rė jo me gir dė ti kiek vie ną de jo nę, gar są, – aiš ki­no V.Ker še vi čius. – Bet ku rią aki­mir ką nuo dė gu liai ga lė jo griū ti, bet vy rai ka sė , nes kaž kur dar bu­vo apie 20 žmo nių.“

Vy rai sten gia si vis ką už mirš ti, nes kar tais ten ka ma ty ti to kių vaiz­dų, nuo ku rių ne tgi py ki na. Ap de­gu sius, bai siai su ža lo tus žmo nes ten ka pa kel ti, ne šti, gai vin ti. Ne­re tai tie vaiz dai iš ky la nak ti mis ir trik do mie gą.

Kla sė je – strateginė pa mo kaGa ra že ant sie nos ka ban čia me se­na me te le vi zo riu je nuo lat įjung tas vie nas iš la biau siai mėgs ta mų gel­bė to jų te le vi zi jos ka na lų „Dis co ve­ry“. Šias lai das nu kon ku ruo ja tik krep ši nio rung ty nės: ne ser gan čių už Kau no „Žal gi rį“ čia nė ra.

Tie sa, lais vo mis aki mir komis vy rai kar tais mėgs ta pa žais ti kor­to mis, šach ma tais.

„Va“, – pa klau sus, kas iš jų yra ge riau sias šach ma ti nin kas, juo kia­si gel bė to jai, ro dy da mi į vie ną jau­niau sių dar buo to jų – 25­erių Re­nal dą Kuliešių.

Vi si pa ky la ir ei na į kla sę, kur vyks stra te gi nė pa mo ka.

„Gau ta in for ma ci ja, kad san dė­liuo se už si de gė ne ži no mi naf tos pro duk tai. Va žiuo ja trys au to cis­ter nos. Ne to lie se baž ny čia“, – pra­ne ša Rim vy das ir ant sta lo pa de da spal vo tą že mė la pį, dėlioja ma ši nė­les, žmo ge liu kų fi gū rė les.

Tuo met tes tuo ja ap link su si rin­ku sius ko le gas. Jie tu ri at kreip­ti dė me sį į kiek vie ną de ta lę, vė jo kryp tį, ap lin ki nius ob jek tus. Ver­ti na, kur yra van dens hid ran tai, ar yra pa sta tuo se žmo nių, kaip stra­te giš kai sta ty ti au to mo bi lius, ką pa nau do ti – van de nį, pu tas, ku­rios minkš ti na van de nį...

Į 30 met rų aukš tį„Vy tau to baž ny čios bokš tas – 27,5 m, 17,8 m – smai lė, – šal tą die ną vy rai su tri mis au to mo bi liais jau bu vo prie Švč. Mer ge lės Ma ri­jos Ėmi mo į Dan gų baž ny čios, kur dar kar tą ap žiū rė jo pa lė pę, rū sius. Dar vie na, šį kart teo ri nė pa mo ka. – Kal kės, smė lis, gip sas... Ga vu­sios daug van dens šios me džia­gos ga li kris ti, o tai – to nos svo rio. To dėl jei dirb si te rū sy je, pir ma­ja me aukš te ne ga li bū ti žmo nių. Taip pat jų ne ga li bū ti, jei dirb si­te ir pa lė pė je, nes ga li įvyk ti ne­lai mė...“

Šu ma che ris, ar ba trum piau Šu­ma, – taip vai ruo to ją Arū ną Deks nį va di na ko le gos, pa spau džia au to­mo bi ly je esan čia me kom piu te ry­je nu pieš tą vėž lį. Net 42 m aukš­čio kel tu vo au to ma ti nės ko pė čios iš lė to ky la aukš tyn. Zui kį vaiz duo­jan tį pie ši nė lį rei kė tų spaus ti ypač sku bant.

Pa niš kai aukš čio bi jan tys žmo­nės ug nia ge siais ne dir ba, ta čiau net ir drą siems prie aukš čio rei­kia įpras ti.

„Įma no ma, – šyp so si R.Pau­laus kas, pri si mi nęs, kad pir mą

Kasdienybė: �� pusryčius�netikėtai�nutraukia�iškvietimas�–�vyrai�žaibo�greičiu�nusileidžia�žemyn,�maunasi�į�batus�iš�anksto�sukištas�kelnes,�ir�ugniagesių�automobiliai�skrodžia�gatves.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

011: para tarp ug nies, vandens, kraujo ir mir ties

Trink te lė­ja du rys: ant sta­lo lie ka mais tas, ga ruo jan­ti ka va ir ar ba ta.

17

21

aukštyn žemyn

Sta tis ti ka

šeštadienis, vasario 18, 2012

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Ug nia ge siui gel bė to jui Lai miui Pau laus kui – tik 44-eri, ta čiau kres nas vy ras jau ket ve ri me tai yra pen si nin kas.

– Kuo jums pa tin ka ši pro fe si­ja? Ar dėl to, kad gau na te di de­lė do zę ad re na li no? – klau sia­me 24 me tus ug nia ge siu gel bė to ju dir ban čio vy ro.– Pa tin ka pa dė ti žmo nėms, nors šiais lai kais tur būt sun ku ras ti žmo gų, ku ris no rė tų pa dė ti. Grį­žau iš ka riuo me nės ir ta pau ug­nia ge siu, ku riuo no rė jau bū ti nuo vai kys tės. Tė tis šia me dar be dir bo 17 me tų. Vai kas bū da mas žais da­vau gais ri nin ką.

Be to, dar bo yra, ne rei kia va­žiuo ti jo ieš ko ti į Ang li ją, – liūd­no kai ir iro niš kai šyp te lė ja. – Ad re na li nas? Ne, to nė ra. Nors ato sto gų pa bai go je gal ir jau čia si jo trū ku mas.

– Koks vy ras ne ga lė tų bū ti ug­nia ge siu gel bė to ju?– (Gūž te lė ja pe čiais) Ne ži nau... Na, drą sos rei kia. Krau jo tu rė­tų ne bi jo ti. Ma no sū nūs dvy nu kai sa kė nie ka da jais ne bus. Ne no ri. Bi jo krau jo.

Ten ka ma ty ti daug krau pių vaiz dų. Po ava ri jų rei kia trauk ti iš au to mo bi lių la vo nus, ap de gu­sius žmo nes. Ne ko kie vaiz dai. Ši­lu mos tra so se ran da me ne gy vė lių. Kva pas ne koks. Tu ri me, tie sa, de­guo nies kau kes. Daž niau siai su de­ga aso cia lūs ar ba, kaip mes va di­na me, už ri bio žmo nės.

– Koš ma riš ki sap nai la bai per­se kio ja?– Ne. Spragt, ir vis ką iš jun gi. Už­da ro me du ris, iš jun gia me švie są ir – na mo.

– Na tū ra lu pa klaus ti, koks įvy­kis įstri go?– Jo na vos „Azo to“ ava ri ja. Tuo­met bu vau jau nas. Ar mi jo je bu vo sun ku, tar na vau Ka re li jo je, ra dio­lo ka ci jos cent re, prie sie nos. Bet Jo­na vo je aš tuo nias va lan das bė gio ti su du jo kau ke bu vo la bai sun ku. Tie neįp ras ti che mi niai kva pai...

– Ar bu vo ka da nors la bai bai su?– Iš pra džių, kai pra dė jau dirb­ti. Kar tą su tri kau pil na me dū mų dau giaaukš čio na mo kam ba ry je. Tuo met nau do jo mės pra stais ru­siš kais kvė pa vi mo apa ra tais, juos va di no me ki pais. Be veik nie ko ne si­ma tė. Kam ba ry je bu vo daug spin­

tų ir aš pa si me čiau, ne ra dau išė ji­mo. Po ke lio li kos se kun džių pa ni kos pri si mi niau, kad yra ran ko vė, nu­si ra mi nau iš kvėp da mas ir įkvėp­da mas.

Ne ma lo nu bū na ir ant sto go. Suš lam pa me, jei šal ta, žie mą vis­kas bū na ap le dė ję, sli du. Esu per gais rą įkri tęs pro stog lan gį fer­mo je. Kar tą įkri tau pro sto gą, ku­ris bu vo iš klo tas plo no mis len te­lė mis. Lai mė, bu vo neaukš tai – tik še ši met rai.

– Pir mo sio mis Nau jų jų me tų mi nu tė mis ten ka stai ga iš lėk ti į įvykio vietą?– Bu vo taip kar tą. Vos spė jo me pa svei kin ti vie nas ki tą, sta las bu­vo pa deng tas ir staiga – iš kvie ti­mas. Bu vo jų ir li kus iki dar bo pa­bai gos ke lioms mi nu tėms. Jei bū na pa si ren gu si ki ta pa mai na, va žiuo­ja jie, bet kar tais ten ka ir be si ren­gian tie siems na mo.

– Aša rų bū na daug?– Bū na. Žmo nės ne ten ka sa vo na­mų. O kar tais – ir ar ti mų jų. Sten­gia mės pa dė ti. Su tei kia me pa­gal bą, nu ra mi na me ir dir ba me to liau.

– Ar daž nai žmo nės dė ko ja?– Re tai.

Pensininkas: �� 44-erių�L.Paulauskas�ugniagesiu�dirba�jau�24�metus.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Kasdienybė: �� pusryčius�netikėtai�nutraukia�iškvietimas�–�vyrai�žaibo�greičiu�nusileidžia�žemyn,�maunasi�į�batus�iš�anksto�sukištas�kelnes,�ir�ugniagesių�automobiliai�skrodžia�gatves.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ug nia ge sys gel bė to jas krau pius vaiz dus ne del siant iš jun gia

2010 m. Kau ne įvy ko 1 029 gais­ �rai, Kau no ra jo ne – 344; 2011 m. ati­tin ka mai – 967 ir 359.

2010 m. Kau ne at lik ta 615 gel­ �bė ji mo dar bų, Kau no ra jo ne – 196; 2011 m. ati tin ka mai – 523 ir 180.

2010 m. Kau ne ir Kau no ra jo ne �žu vo 21 žmo gus, 2011 m. – 15 žmo­nių.

2010 m. iš gel bė ti 194 žmo nės, �2011 m. – 61 žmo gus.

011: para tarp ug nies, vandens, kraujo ir mir ties

Kau ne – še šios ug nia ge sių gel bė to jų ko man dos

Pir mo sios būs ti nė – Cent re, ant ro­ �sios – Šan čiuo se, tre čio sios – Elekt­rė nų gat vė je, ket vir to sios – Mi tu vos gat vė je, penk to sios – Žem aičių gat­vė je, šeš to sios – Gar lia vo je.

Ši lai niuo se esan čio je būs ti nė je �bu di spe cia li zuo ta na rų bri ga da. Kiek vie na pa mai na tu ri sa vo va dą. Yra sky riaus va das, sky ri nin kas ir ug nia ge siai gel bė to jai.

Pir mo ji ko man da tu ri kel tu vą su �42 m aukš čio ko pė čio mis. Lie tu vo­je to kių kel tu vų yra trys. Dar kau­nie čiai tu ri kel tu vą su 36 m ko pė­čio mis. Ko pė čio mis pa ki lus į 18 m ir di des nį aukš tį ga li ma nu si leis ti spe cia liu lif u.

Tre čio ji ko man da tu ri spe cia li­ �zuo tų au to mo bi lių. Vie no jų au to­cis ter na pri pil dy ta 4 ku b. l pu tų. Ki­tas ve ža vadinamąsias ran ko ves, iš ku rių ga li ma su da ry ti 2 km il gio ma­gist ra lę van de niui švirkš ti.

Kiek vie no je gaisrinės ko man do je �yra bent dvi ko vi nės ma ši nos. Jo se yra kvėpavimo aparatų, de guo nies at sar gų, pjo vi mo, plė ši mo, kirpimo ir ki to kios įran gos.

Ug nia ge sio komp lek tą su da ro ko­ �vi nė ap ran ga (ap sau go nuo karš čio, ne pra lei džia van dens), kir vu kas, ug nia ge sio gel bė to jo dir žas, pro­žek to rius.

Au to cis ter no se papras tai yra 3 �kub. m van dens, di džio jo je –10 kub. m van dens. Ma žo sios sve ria apie 14–17 t, di džio ji – 24 t.

Stan dar ti nė ran ko vė (žar na) yra �apie 20 m il gio. Įp ras tai iš pen kių ran ko vių su da ro ma 100 m il gio ma gist ra lė.

Per se kun dę iš švirkš čia ma nuo �3,5 iki 7 l van dens. La fe ti niu švirkš­tu, ku ris yra pa sta to mas ant že mės ar ba tvir ti na mas ant ko pė čių, iš­švirkš čia mi 28 l van dens. Vie na 3 kub. m tal pos cis ter na iš tuš ti na ma maž daug per 10 min.

„Ive co Ma gi rus“ 100 km ke lio su­ �nau do ja apie 36 l dy ze li no.

Pa ta ri mai

Jei pa tys ne ga li te už ge sin ti gais­ �ro, pa si sten ki te ne pa da ry ti skers­vė jo: už da ry ki te du ris, lan gus.

Dū mų pri pil dy ta me kam ba ry­ �je ge riau sia ne bėg ti, bet ro po ti ke­tu rio mis ar šliauž ti: že miau – dau­giau oro.

Ug nia ge sių gel bė to jų žar go nas

10 kub. m van dens cis ter na – de­ �šim to kė.

Vir ši nin kų au to mo bi lis „VW Ti­ �guan“ – Kiš kis.

Kai sku biai rei kia van dens – � va ry­kit žar nas.

Au to cis ter nos – AC. �

kar tą, kai jam bu vo 18 me tų, per ap mo ky mus jis tu rė jo lip ti be veik ver ti ka lio mis ko pė čio mis į 30 m aukš tį. – Gre ta ne bu vo jo kio ob­jek to. Nu si lei dus ant že mės vir­pė jo ko jos.“

Ne leng va ir dū mų pil no je pa tal­po je, kai be veik nie ko ne si ma to, – tu ri lai ky tis tai syk lių, ne sut rik ti.

Sva jo nė ir ma žas vai kasKar tais au to cis ter nos net ne spė­ja grįž ti į ga ra žą ir vėl tu ri va žiuo ti įvy kio vie ton. Taip yra bu vę net ke­tu ris kar tus iš ei lės. Po gais ro van­dens pri si pil do ma gat vė se įreng­tuo se hid ran tuo se.

„Te ko ir Nau jų jų me tų nak tį, vos iš mu šus dvy li ktai, iš va žiuo ti. Ir be­veik vi soms ma ši noms, – pa me na gel bė to jai ir šyp so si pri si mi nę ki tą įvy kį, kai ke pė šaš ly kus, o tuo me­tu rei kė jo vėl gi sku bė ti į įvy kį. – Kai grį žo me – mė sa jau bu vo su­de gu si.“

Pa sa ko ja ma, kad kiek vie no ug­nia ge sio sva jo nė – iš gel bė ti ir ant ran kų iš neš ti neap sa ko mo gro­žio mo te rį. De ja, taip bū na tik fil­muo se.

Vy rai juo kia si: kar tą į gais rą nu­vy kę ug nia ge siai pra ne šė, kad bu te – ypa tin go gro žio mo te ris. Ko pė­čio mis greitai užkopęs gel bė to jas pro langą iš vy do, kad ten, švel niai ta riant, itin drū ta mo te ris.

„At ro dė, kad tai – ei li nis gais­ras Šan čiuo se ne to li ge le žin ke lio, – pa me na ki tą įvy kį tuo met pa­mai nos va du dir bęs R.Pau laus kas. – Šei mi nin kai ir kai my nai tvir ti­no, kad žmo nių mū ri nia me dvie jų aukš tų na me nė ra. Tai pa tvir ti no ir žval gy ba. Bet stai ga vie na mo te­ris su kly kė: de gan čia me na me yra vai kas!“

Ber niu ko ieš ko jo ne vie nas vy­ras. Bu vo bran gi kiek vie na se kun­dė. Jiems pa vy ko ras ti ket ve rių ma žy lį. Iš ne šus į lau ką jis bu vo be są mo nės.

Tur būt neį ma no ma žo džiais nu­sa ky ti ma mos ir gel bė to jų lai mės, kai po at kak lių gel bė to jų pa stan gų vai kas pra mer kė akis.

22

aukštyn žemyn

Ro jaus kam pe ly je – akis ta ta su skur du ir ryk liais

Sma rag di niai pa plū di miai, sau lė, ši lu ma – at ro dy tų, tik ra pa lai­ma prie pa ste li nio kraš to vaiz džio ir per mai nin go kli ma to pri­pra tu siems lie tu viams. De ja, į ke lio nę po In di jos van de ny no sa­las iš si ruo šu siam ne rin giš kiui Arū nui Burk šui ro jaus kam pe liu va di na ma me kraš te te ko pa tir ti ne tik džiu gių aki mir kų, bet ir su kre čian čių akib rokš tų.

Li na Bie liaus kai tėl.bieliauskaite@diena.lt

Įvei kė tūks tan čius ki lo met rųVers li nin kas ir jo žmo na Va len ti na – aist rin gi ke liau to jai. Į krui zą lai­vu po ra iš si ren gė pir mą kar tą. Iš­ky la iš Mau ri ci jaus pra ban giu lai­ne riu „Cos ta Al leg ra“, už su kant į Sei še lius, Ma da gas ka rą ir Reu nio­ną, su ta po su su tuok ti nių bi čiu lio gim ta die niu.

Tad lai ve, ku riame telpa apie 1000 tu ris tų, iš si sky rė ir ne ma ža lie tu vių kom pa ni ja. Kaip su skai čia vo ke liau­to jai, per dvi sa vai tes, ap lan kant vis ki tą uos tą, van de niu bu vo įveik ta apie 10 tūkst. ki lo met rų.

„Cos ta Al leg ra“ – tos pa čios ita lų kom pa ni jos, ku riai pri klau­so ir liūd nai pa gar sė ju si „Cos ta Con cor dia“, krui zi nis lai vas. Pas­ta ra sis lai ne ris ka tast ro fą pa ty rė praė jus vos po rai die nų po to, kai A.Burk šas ir jo bend ra žy giai grį žo į Lie tu vą.

Paš ne ko vas ne nei gė, kad šis įvy­kis ne ju čia su grą ži no į ke lio nę ir pri ver tė su si mąs ty ti, ko kių pa da­ri nių ga lė jo lauk ti, jei ava ri ją bū tų pa ty ręs jų lai vas.

„Nors tai ne pa ts di džiau sias lai ne ris, bet mas te liai vis tiek įspū din gi – šim tai ka ju čių, daug aukš tų. At ro do, ge rai mo ku orien­tuo tis ap lin ko je, ta čiau pa te kus į to kį lai vą bent jau pir mą die ną la­bai sun ku su si gau dy ti“, – kal bė­jo A.Burk šas.

Ban ga ap ver tė lai ve lįTu ris tams iš Lie tu vos te ko pa tir­ti ir kva pą gniau žian tį nuo ty kį – iš gy ven ti sa vo tiš ką mi ni ka tast­ro fą.

Tai nu ti ko ke liau to jų krui zi niam lai vui pri si švar ta vus vie na me Ma­da gas ka ro uos tų.

Lie tu vių kom pa ni ja iš si nuo mo jo tris lai ve lius, kad ga lė tų pa plau kio­ti tarp sa lų, ir vie ną eki pa žų iš ver tė di džiu lė ban ga. Ap vir tus ne di du kui

ka ta ma ra nui, 15 žmo nių, tarp ku rių bu vo ir trys vie ti niai gi dai, su kri­to į van de nį. Pa sak pa ty ru sio bu­riuo to jo, jam to kie at si ti ki mai – ne nau jie na.

„Dau gu mai tai bu vo šo kas, kai ku rie net ne mo kė jo plauk ti. Bet ga liau siai vi si sėk min gai su li po­me ant ma žiu ko lai vo dug niu ko. Vie na mo te ris sa lo je bu vo nu si­pir ku si la bai gra žią stal tie sę, tad ji mums at sto jo bu rę. Ži no ma, šau kė mės pa gal bos, bet ne pri si­šau kė me, iki ar ti miau sių sa lų – 7–8 ki lo met rai“, – pri si mi nė pa­šne ko vas.

Ne lai mė liai li ko be jo kio ry šio su ap lin ki niu pa sau liu, bet su vil ti mi, kad anks čiau ar vė liau vė jas pri­neš juos prie kran to. Lie tu viai bu­vo pri blokš ti gel bė to jų ne veik lu mo – pa gal bos jie su lau kė tik po dvie­jų va lan dų.

„Reak ci jos bu vo nu lis, tik vos ne prieš pat iš plau kiant krui zi­niam lai vui, kai li ku sie ji mū siš­kiai grį žo į lai vą ir pa kė lė vė ją, pra dė jo mū sų ieš ko ti. O sma giau­sia, kad vi sai prieš pat pa si ro dant gel bė to jams ap lin kui ra tus pra dė­jo su kti du ryk liai“, – ma kab riš­

Sa ko ma, kad pir ma Die vas su kū rė Mau­ri ci jų, o tik pa skui – ro jų. Iš tie sų ten – daug var go.

Akibrokštas: �� A.Burkšui�ir�jo�bendražygiams�poilsiaujant�viename�paplūdimių,�gelbėtojai�iškėlė�vėliavą,�įspėjančią,�kad�maudynės�gali�būti�pavojingos.

Realybė: �� aplink�turistus�nuolat�spiečiasi�būriai�išmaldos�prašančių�vaikų.

Artima: �� buriuotojo�A.Burkšo�akį�traukė�Reunione�prišvartuoti�laiveliai.

Keistenybės: �� ant�skurdžios�lūšnelės�puikuojasi�bareljefas.

Išmonė: �� kruizų�keliautojus�auksarankiai�masina�jų�laivo�modeliais.

šeštadienis, vasario 18, 2012

23

aukštyn žemyn

Ro jaus kam pe ly je – akis ta ta su skur du ir ryk liais

ki mo men tai iki šiol gy vi A.Burk­šo at min ty je.

Nuste bi no sek sua lios sėk losDau ge lį pa sau lio ša lių iš mai šęs A.Burk šas pri pa ži no, kad eg zo­tiš ko se sa lo se ke liau to jus pir­miau sia pa per ka gam tos gro žis, o at vy kė lius iš žie mos su kaus ty­tų kraš tų – ži no ma, ir va sa riš ka ši lu ma.

Tad ne rin giš kis pri si pa ži no, kad žie ma, kai už lan go ne spau džia šal­tu kas ir ne ma ty ti snie go, taip pat bu vo ga na eg zo tiš ka pa tir tis.

„Ne bu vo nė die nos, kad bū tų ma žiau kaip 25 laips niai ši lu mos. Kiek vie na me pa plū di my je – šil­tas, skaid rus van duo, ga li tie siog ner ti su vamz de liu ir gė rė tis įspū­din go mis žu vi mis. Ži no ma, kraš­tuo se, kur šil ta, gam ta vi sur gra ži. Jū ros gy vū ni ja šia me re gio ne kiek skur do ka, bet kran te, tuo se pa­čiuo se Sei še liuo se, ga li iš vys ti cha­me leo nų, įspū din go dy džio vėž lių, Ma da gas ka re – bao ba bų, ku rių ga li tik rai ne vi sur pa ma ty ti. Ir, be abe­jo, stebino au ga lų įvai ro vė“, – pa­sa ko jo pa šne ko vas.

Sei še liuo se ke liau to jai ap si lan­kė bo ta ni kos par ke, kur iš vy do di­džiau sias pa sau ly je au ga lo sėk las.

„Jos at ro do sek sua liai, tar si kiau­ši džių for mos. O dy džio – kaip ke­tu ri krep ši nio ka muo liai“, – įspū­džiais da li jo si A.Burk šas.

No rė jo si kuo grei čiau pa bėg tiPaš ne ko vo žo džiais, nors tu ris tai į šiuos kraš tus ma si na mi skam bia rek la ma, jos tu ri nys ne vi siš kai ati­tin ka tik ro vę.

„Apie Mau ri ci jų sa ko ma, kad pir­ma Die vas su kū rė Mau ri ci jų, o tik pa skui – ro jų. Iš tie sų ten – daug

var go. La biau siai šiuo se eg zo tiš­kuo se kraš tuo se ste bi na kont ras­tas tarp skur do ir gro žio. Ži no ma, yra ir to kių žmo nių, ku rie ten su­si kū rė ge rą so cia li nį bū vį“, – kal­bė jo vers li nin kas.

Ke liau to jus ypač su krė tė skur das Ma da gas ka re.

„Atp lau ki į ko kį uos tą ir ma tai ne de šim tis, o šim tus jau nų vy­rų, sė din čių ir lau kian čių bet ko­kio dar bo. Žmo nės už du do le rius per die ną plak tu kais skal do di de­lius ak me nis. Ne ga li lik ti abe jin gas, kai ma tai, ko kios jų bui ties są ly gos, kaip jie gy ve na, – kal bė jo pa šne ko­vas. – Vi są tą lai ką, kol tu ten bū­ni, kaž kas įsi ki bęs į ran ką pra šo iš­mal dos. Bet ne ga li vi sų su šelp ti ir ne ži nai, kaip elg tis, at ro do, kad kai duo di, iš jų ty čio jie si.“

Pa sak A.Burk šo, net ki to se jo ap­lan ky to se var gin go se, kad ir Lo ty­nų Ame ri kos, ša ly se to kio slo gaus įspū džio pa tir ti ne te ko. Jį ir bend­ra ke lei vius ste bi no, ko dėl į to kias vie tas ren gia mos eks kur si jos.

„Ko ten va žiuo ti žiū rė ti? Iš to kių vie tų no ri si tik kuo grei čiau pa bėg­ti. Tik rai gy ve ni me ne ža du grįž ti į Ma da gas ka rą“, – sau pri si ža dė jo ke liau to jas.

Ar A.Burk šas dar ka da su si gun­dy tų ko kiu krui zu? Var gu – pri si­pa ži no pa šne ko vas. Vers li nin kas ne nei gė, kad tai ga na bran gus ma­lo nu mas.

„Jo kiu bū du ne si gai liu, tai bu­vo įdo mi pa tir tis. Bet už tiek pi ni­gų bū tų ga li ma su sior ga ni zuo ti dvi ke lio nes kur nors ki tur. Ži no ma, yra žmo nių, ku rie tik taip ir poil siau ja. Štai mū sų lai ve bu vo ga na daug ru­sų – kai ku rie jų krui zu plau kia po dvi de šimt ke lin tą kar tą“, – šyp so­jo si pa šne ko vas.

Ne lai mė liai li ko be jo kio ry šio su ap­lin ki niu pa­sau liu, ta­čiau su vil­ti mi, kad anks čiau ar vė liau vė jas pri neš juos prie kran­to. Lie tu viai bu vo pri­blokš ti gel­bė to jų ne­veik lu mo – pa gal bos jie su lau kė tik po dvie jų va lan dų.

Akibrokštas: �� A.Burkšui�ir�jo�bendražygiams�poilsiaujant�viename�paplūdimių,�gelbėtojai�iškėlė�vėliavą,�įspėjančią,�kad�maudynės�gali�būti�pavojingos.

Prabanga: �� „Costa�Allegra“�–�tarsi�didelis�pramogų�ir�poilsio�kompleksas�ant�vandens.

Viltis: �� tikėdamiesi�vieno�kito�dolerio�vietos�gyventojai�nuolatos�pasirengę�sutikti�laineriu�atplaukiančius�pa-siturinčius�poilsiautojus.� � Arū�no�Burk�šo�as�me�ni�nio�ar�chy�vo�nuo�tr.

šeštadienis, vasario 18, 2012

24

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Ug nia ge sių gel bė to jų gra fi kas

šeštadienis, vasario 18, 2012

Da rius Sė le nisd.selenis@kaunodiena.lt

Šu ma ar ba Šu ma che riu jį va di na to dėl, kad grei tai ir ge rai va žiuo ja. Taip vai ruo ja 44-erių ugi nia ge sys gel bė to jas Ar tū ras Deks nys. Jis pa ts kuk li na si: „Grei tai va žiuo ju. O ar ge rai – dar neaiš ku.“

– Ir se niai – taip?– Vai ruo ju 23 me tus, se niau dir­bau Jo na vos „Ache mo je“. Kau ne anks čiau va ži nė jau se no „Ive co Ma gi rus“ mo de lio au to mo bi liu. Se nu kaip ir aš. Gi miau 1967 m., o jis bu vo 1963­ių jų lai dos, be vai­ro stip rin tu vo. Pa me nu, kai pir mą kar tą iš va žia vau į įvy kį, nu brė žiau au to mo bi lio šo ną. Va toks iš ma­nęs Šu ma che ris.

– Jūs taip pat lai ko tės prie ta ro – ne bliz gi na te ba tų?– Aha, yra toks prie ta ras. Anks­ti ry te ba tų bliz gin ti ne rei kia. Vos grį žus iš įvy kio pil dy ti ke lio­nės kor te lės taip pat ne va lia, nors pil dy ti yra pri va lo ma. Sa ko ma, kai už pil dai, iš kart vėl ten ka iš­va žiuo ti į įvy kį.

– O jei va žiuo jant į gais rą ke­lią per bė ga juo da ka tė?– Ne bu vo to, ma nau, kad ne rea­guo čiau. Nors gal ir ti kiu, kad tai – blo gas ženk las.

– Žmo nės gat vė se, kaip ma­čiau, gais ri nin kų au to mo bi­lius pra lei džia ge ra no riš kai?

– Pra lei džia. Svar bu, kad jie įver­tin tų si tua ci ją: ar ge riau su sto ti, ar pa va žiuo ti į de ši nę, kur pa lik ti tar pą pra va žiuo ti. La biau siai su­trin ka mo te rys ir blaš ko si ar ba iš­kart su sto ja.

– Ko kiu grei čiu te ko va žiuo­ti mies te?– 80–90 ki lo met rų per va lan­dą. Lėk ti tar si iš de gus akis ne ga­li ma. Kar tą va žia vo me Vei ve rių gat ve, ar tė jo me prie san kry žos su Eu ro pos pro spek tu. Vi si su sto jo, pra lei do, o mes kir to me pro spek­tą. Tuo me tu už si de gė ža lia švie­sa, o iš Eu ro pos pro spek to di de­liu grei čiu prieš pat mus pra lė kė au to mo bi lis. Trū ko aki mir kos, ir mes ZIL­u bū tu me at si tren kę į jį. Šiur pas apė mė. Vis ką lė mė aki­mir ka. Sun kiau sia, kai ky la gais­ras dau gia bu čių ra jo ne. Ten va ka­rais kie mai pri grūs ti au to mo bi lių ir pri va žiuo ti neį ma no ma.

– Ad re na li no vis trūks ta? Ypač po ato sto gų?– Gal ir yra po rei kis. Kai po ato­sto gų su grįž ti, iš kart ki taip jau­tie si.

– Ko kią si tua ci ją pri si me na te šią aki mir ką?– Sten gia mės pa mirš ti... Sken­duo liai... Kaž ko dėl jie bū na tar si bok si nin ko po zo je. Su lenk ta ko­ja, ran kos... Ir pa sken dęs ma žas vai kas. Nes pė jo me... Ir vos lie­žu vį ap ver čian ti iš gir tu mo jo ne­sau go ju si ma ma...

Patirtis: �� ugniagesys�gelbėtojas�A.Deksnys�vairuoja�puikiai,�bet�inci-dento�neišvengė.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Greituolis Šu ma che ris: nespėjome, vai kas žuvo

Pa mai na kei čia si 7.30 val. Tech­ �ni kos bei pa tal pų pa tik ri ni mas – 7.30–8 val. Pro fe si nio pa si ren gi mo už siė mi mai, tech ni nio, prie žiū ros re mon to ir ap lin kos tvar ky mas – 8–11.30 val.

Pie tūs – 11.30–12.30 val. Pro fe si nio �pa si ren gi mo už siė mi mai, re mon to ir ap lin kos tvar ky mo dar bai – 12.30–17 val. Pa va ka riai – 17–17.30 val.

Pa mai nos va dui skir tas lai kas – �17.30–20 val. Va ka rie nė – 20–21 val. Fi zi nis la vi ni mas – 21–22 val.

Už siė mi mai, tie sio gi nių va do­ �vų pa ve di mų vyk dy mas ir poil sis tie sio gi niam va do vui lei dus – 22–6 val. Pa si ren gi mas pa mai nų kei ti­mui si 6–70.30 val.

Sa vait ga lis per mai nin gas. Rim ti įsi pa rei go ji mai ne leis

jums tin gi niau ti ir gal būt teks uo liai pa dir bė ti. La bai sau go ki te svei ka tą, ne nu mo ki te ran ka į ne ga la vi mus, ant raip ga li te įsi tai sy ti il ga lai kę lė­ti nę li gą. Ven ki te svai ga lų. Nuo pir­ma die nio po rą die nų no ri te ar ne­no ri te teks dau giau bend rau ti, o gal ir da ly vau ti su si rin ki muo se, vie­šuo se ren gi niuo se. Re gis, pa tir si te ko lek ty vo ar vi suo me nės su si do­mė ji mą ju mis. Nuo tre čia die nio dar la biau su si lpnės imu ni te tas. Ga li­mas karš čia vi mas, trau ma.

Sa vait ga lį drau gai, pa žįs­ta mi ga li jus su vi lio ti sa vo

keis tais pa siū ly mais. Ar ba tie siog jūs sa vo ini cia ty va su ne pa žįs ta ma kom pa ni ja lei si tės į eks kur si ją, da­ly vau si te pri sta ty me, kon fe ren ci­jo je ir ten įsi lie si te į įdo mių žmo nių bū rį, už meg si te pa žin čių. Ki tos sa­vai tės pra džio je pra var tu už baig ti su pla nuo tus dar bus, o nuo tre čia­die nio jau ga li ma pa gal vo ti ir apie ki to kius už mo jus. Vis dėl to ven­ki te ri zi kos, azar ti nių lo ši mų, nes sau gūs ne bū si te. Ga li te ir su si rgti, ir su si žeis ti, ir pa tir ti ne ri mo dėl vai kų bei san tau pų.

Pe rio do pra džio je ti kė ti na iš lai da vi mo ar ba tvar ky mo­

si ma ni ja. Jums no rė sis at si kra ty ti se no ba las to ar ba ruoš tis tam tik­ram at si nau ji ni mui – pra de dant dra bu žiais, šu kuo se na, bai giant da ly ki ne veik la, gy ve ni mo bū du ar vie ta. Jei gu į ge ne ra li nį na mų tvar­ky mą įtrauk si te ir šei mos na rius, vis kas pa vyks sma giau ir grei čiau. Ki tą sa vai tę jums ga li tek ti vyk ti į ko man di ruo tę ar ba priim ti spe cia­lis tus iš už sie nio. Į pe rio do pa bai gą bū ki te at sar ges ni, nes išaugs ava ri­jų, gais rų, trau mų grės mė.

Pe rio do pra džio je su stip­rės ge ros par tne rys tės, da­

li ji mo si min ti mis ir jaus mais po­rei kis. Jei rei kia ką nors iš siaiš kin ti su ant rą ja pu se, tur būt ne be del­si te. Kal bos su ksis apie eg zo tiš ką ke lio nę, atei ties pla nus. Nuo pir­ma die nio per po rą die nų pra var tu su tvar ky ti pra dė tus ir ne baig tus fi nan si nius rei ka lus, do ku men­tus, su si mo kė ti mo kes čius. Tre­čia die nis at neš nau jų rū pes čių ir in ten ci jų. No rė sis nau jo vių, kils ri zi kin gų su ma ny mų. Nes ku bė ki­te jų tuoj pat im tis, nes ak lai grie­bę si ini cia ty vos ga li te nu deg ti. At­sar giai ke ly je.

Pe rio do pra džio je tu rė si­te no ro pa dir bė ti, tad pra­

var tu au ko ti da lį sa vait ga lio ir už­baig ti sku bius dar bus, tal kin ti šei mos na riams. Re gis, jū sų pi ni­gi nė ga li stip riai su plo nė ti dėl no­ro at nau jin ti na mų apy vo kos reik­me nis, gar de ro bą, kos me ti ką. Nuo pir ma die nio nu ma to ma ne ma žai san ty kių aiš ki ni mo si su gy ve ni mo ar vers lo par tne riais, kon ku ren tais. Dėl fi nan si nių, tur ti nių pe ri pe ti jų ga li mi gin čai ar ba ra šy ti niai įsi pa­rei go ji mai. Ti kė ti nos iš lai dos, su­si ju sios su ke lio ne.

Pe rio do pra džio je do mins įvai rūs lais va lai kio už siė­

mi mai ir bū si te nu si tei kę dau giau dė me sio skir ti vai kams. Su sa vo at­ža lo mis vaikš ti nė si te po par duo tu­ves ar ba ei si te į ki ną, teat rą. Gal būt dėl to pri stigs dė me sio ant ra jai pu­sei ir su lauk si te keis tos reak ci jos. Sau go ki tės afe ris tų ir kon tak tų su ser gan čiai siais už kre čia mo siomis in fek ci nė mis li go mis. Ki tą sa vai­tę iki tre čia die nio tik tų už baig ti se nus dar bus. Ven ki te ap lai du mo, ne są ži nin gu mo. Pe rio do pa bai go je ga li paašt rė ti konf ik tai su prieš jus nu si tei ku siais žmo nė mis.

Pe rio do pra džia ne nu vils, jei su ge bė si te ap si sau go ti

nuo in fek ci jų, ap si nuo di ji mo. Ga­li bū ti, kad su lauk si te sve čių ar pa­tys kur nors lan ky si tės, vai šin si­tės. Vien iš man da gu mo ne vers ki te sa vęs val gy ti abe jo ti nos ko ky bės mais to, var to ti svai ga lų. Nuo pa­na šių ri zi kin gų da ly kų pa sau go ki­te ir vai kus. Ki ta sa vai tė pra si dės su kū ry bi niu po lė kiu, mei lės sva jo nė­mis, o gal ir kai ku rių vil čių iš si pil­dy mu, ta čiau nuo tre čia die nio jau teks pa si ner ti į var gi na mus dar bus ar ba rim tai gy dy tis, tir tis svei ka tą.

Pe rio do pra džio je su si tik­si te su žmo nė mis, ku rių

il gi tės, ku rių nuo mo ne ir kom­pe ten ci ja pa si ti ki te. Nu ma to ma įdo mių po kal bių, dė me sio ver tos in for ma ci jos. Ro man tiš kų iliu zi jų ga li gim ti dėl ža vaus fir to. Ti kė­ti nas me ni nis įkvė pi mas. Ki tą sa­vai tę bū si te šei my niš ki, my lin tys, ta čiau ap link jus ga li su kio tis ne­są ži nin gi as me nys, su kčiai. Ver­čiau su si lai ky ki te nuo azar ti nių žai di mų ir leng va bū diš kų mei lės int ri gų. Pa sau go ki te nuo pa vo jų vai kus. Pa ti pe rio do pa bai ga ne­pa lan ki svei ka tai. Ga li mos ir ga­my bi nės trau mos.

Pe rio do pra džio je do mins įvai rios pre kės ir pa slau gos,

tad tur būt pirk si te ar pre kiau si te, ieš ko si te in for ma ci jos apie ko ky bę, kai nas ar ba rek la muo si tės. Bū tų ge­riau, jei na muo se veng tu mė te svai­gin tis al ko ho liu. Atk reip ki te dė me sį į van den tie kio ir du jų įran gos būk­lę. Ki tą sa vai tę iki tre čia die nio pra­var tu at sa ky ti į se nus pa klau si mus, neat sa ky tus laiš kus, už baig ti pra­dė tus straips nius ir kt. Gau tą in­for ma ci ją de rė tų blai viai įver tin ti ir at skir ti nuo gan dų. Į pe rio do pa­bai gą augs trau mų grės mė.

Sa vait ga lį bū si te ne blo gai nu si tei kę ir jaus min ges ni

nei pa pras tai. No riai dis ku tuo si te, fi lo so fuo si te, do mė si tės ži niask­lai dos pra ne ši mais, po li ti ka. Tur­būt ne blo gai pa si seks, jei gu lai ky­si te eg za mi ną, ra šy si te straips nį, sių si te CV. Ki tos sa vai tės pra džio­je de rė tų už baig ti nea ti dė lio ti nus nuo sa vy bės, ko mer ci nius rei ka­lus, pa si ra šy ti su tar tą vers lo san­do rį ar pan. Nuo tre čia die nio kils nau jų sti mu lų, bet kai ku rie iš jų dvelks ri zi ka, bū si mais konf ik tais. Re gis, jūs ka rin gai gin si te sa vo tie­są ar nuo mo nę.

Sa vait ga lį jus trauk te trauks svai ga lai ar ki to kie svai gi ni­

mo si bū dai, do mins fi lo so fi ja. Ga li­te pri si pirk ti to kio po bū džio pre kių, pri si siųs ti iš in ter ne to li te ra tū ros, fil mų. Pa si sau go ki te su kčių ir pa tys ne suk čiau ki te. Ki tos sa vai tės pra­džia ža dins sen ti men ta lias emo ci­jas, no rą iš reikš ti kū ry bi nį po ten­cia lą. Nuo tre čia die nio jū sų gal va jau bus ku pi na min čių apie tur ti­nius klau si mus, pi ni gi nes pro ble­mas. Vers le ga li mi mo kes čių ins­pek to rių pa tik ri ni mai. Į abe jo ti nas afe ras ver čiau ne si vel ki te.

Sa vait ga lį bū si te la bai per­mai nin gi ir skir tin giems

žmo nėms da ry si te vis ki to kį įspū­dį. Vie ni ga lės pri siek ti, kad jūs la­bai ko mu ni ka bi lūs, pi lie tiš ki, ra cio­na lūs, o ki ti – vi siš kai at virkš čiai, t.y. ma nys, kad esa te at si sky rė liai, ne prak tiš ki sva jo to jai, skra jo jan­tys pa de be siais, ne pa ti ki mi. Ne­pikt nau džiau ki te svai ga lais. La biau grės in fek ci jos, ap si nuo di ji mai. Šia pra sme pa vo jin ga ir ki ta sa vai tė, nes jums stigs at spa ru mo tiek fi­ziš kai, tiek psi cho lo giš kai. Leng vai ga li te pa si duo ti ne ti ku sioms pa­gun doms ir dėl to nu ken tė ti.

Si do ni ja

Ast ro lo gi nė pro gno zė va sa rio 18–24 die nomsAVI NAS (03 21–04 20)

JAU TIS (04 21–05 20)

VĖ ŽYS (06 22–07 22)

LIŪ TAS (07 23–08 23)

MER GE LĖ (08 24–09 23)

SVARS TYK LĖS (09 24–10 23) VAN DE NIS (01 21–02 19)

ŽU VYS (02 20–03 20)

DVY NIAI (05 21–06 21)

ŠAU LYS (11 23–12 21)

SKOR PIO NAS (10 24–11 22)

OŽIA RA GIS (12 22–01 20)

25

menas ir pramogos

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Jos grįž ta pa ma žuPa sak dai lė ty ri nin kės Ra mu tės Rach le vi čiū tės, žmo nės, pa pra šy ti iš var dy ti ke lias ne to li mos praei ties lie tu vių dai li nin kų pa var des, mi­ni tik vy riš kas, tar si ne bū tų nė bu­vę Do mi ce lės Ta ra bil die nės, Mar cės Ka ti liū tės, Bar bo ros Di džio kie nės, Ol gos Kal po kie nės­Du be nec kie nės, Ve ro ni kos Šlei vy tės ar, pa vyz džiui, Ma ri jos Te re sės Ro žans kai tės.

Grei čiau siai to dėl po il gų R.Rach le vi čiū tės vaikš čio ji mų po įvai rias ins ti tu ci jas, ieš kant kny­gos apie už marš tin nu gramz din­tą dai li nin kę B.Di džio kie nę lei dė­jo, juo su ti ko tap ti bū tent Vil niaus uni ver si te to Ly čių stu di jų cent­ras. Ki ta ver tus, šis pa si rin ki mas – neat si tik ti nis. B.Di džio kie nės kū­ry ba – tai be ne pir mas mė gi ni mas Lie tu vos me ne pa žvelg ti į mo te rį ne vy ro, o mo ters aki mis. Dai li nin­kė, pa ti vi są lai ką bu vu si sa vo vy ro še šė ly je, kū ry bo je pla čiai iš plė to­jo ano me to mo ters pro ble ma ti ką, nei gė ste reo ti pi nių vy ro ir mo ters san ty kių vaiz di nius.

R.Rach le vi čiū tės su da ry ta kny­ga at ve ria ori gi na laus brai žo me ni­nin kės, iš Sankt Pe ter bur go ki lu sios Var va ros Go ro cho vos gy ve ni­mo ke lią. Tie iš gy ve ni mai – nuo vai kys tės iki mir ties – už fik suo ti jos pa čios ap ra šy ta me gy ve ni me. Rank raš tis bu vo ir te bė ra sau go­mas Na cio na li nia me M.K.Čiur lio­nio dai lės mu zie ju je ir ta po kny gos pa grin du.

Su si pa ži no stu di jo je„B.Di džio kie nės pri si mi ni mai – tai apie mo te rį ir dai li nin kę ru­sų kal ba pa ra šy tas teks tas, ne­si rū pi nant jo sky rių iš dės ty mu, pro por ci jo mis, sky ry ba ir ki to­mis pri va lo my bė mis, – apie dai­li nin kės gy ve ni mo ap ra šy mą kal­bė jo R.Rach le vi čiū tė. – Tai teks tas apie Var va ros ne rū pes tin gą mer­gys tę Sankt Pe ter bur ge ir Bar bo­ros skaus min gą mo te rys tę tar pu­ka rio Lie tu vo je, kū rė jos ke lio nę iš ru sų sim bo liz mo, mo der no į so­vie ti nio lai ko tar pio me no kem sy­ną su tar pi ne sto te le ne prik lau so­mo je Lie tu vo je.“

Jau nu tės Var va ros gy ve ni mas Sankt Pe ter bur ge bu vo pa ženk lin­tas ru sų kul tū ros pa ki li mo, va din to Si dab ri niu am žiu mi. 1917 m. Spa­lio re vo liu ci jos, Pir mo jo pa sau li nio ka ro at šiau rūs šuo rai pri slo pi no iš si la vi nu sios jau no sios Var va ros gy ve ni mo spal vas. Jai te ko dirb ti te leg ra fe, kad pa dė tų šei mai ir ga­lė tų va ka rais lan ky ti pri va čią dai lės mo kyk lą, kur su ti ko sa vo gy ve ni­

mo mei lę lie tu vių dai li nin ką Vla­dą Di džio ką.

Krikš tas ir var dy nosV.Di džio kas su Var va ra su si tuo kė 1917 m. Bai gė si Pir ma sis pa sau li­nis ka ras, pra si dė jo sun kūs po re­vo liu ci niai me tai. Jau na ne pa si­tu rin ti Di džio kų šei ma iš va žia vo į Lie tu vą. Nuo la ti niai ne pri tek liai, pra sti san ty kiai su vy ru ir jo tė vais Vil niu je pri ver tė Var va rą iš vyk ti į Mins ką pas tė vą, kad po to vėl su­si tik tų V.Di džio ką ir tar si pra dė tų iš nau jo.

At si nau ji nus ry šiams su V.Di­džio ku, Lie tu vo je ji nuo lat gy ve­no nuo 1921 m. Pui kiai iš mo ku si lie tu vių kal bą, per si krikš ti ju si, ta­pu si Bar bo ra ji tik ru Lie tu vos pa­trio tu au gi no ir sū nų Jur gį. De ja, jis anks ti mi rė nuo tu ber ku lio zės, kaip ir vos 54­erių su lau kęs gar su­sis jos su tuok ti nis, nuo ku rio ji pa­ty rė daug nuo skau dų ir as me ni nio pa že mi ni mo.

Iš gar si no lė lių mo ty vaiB.Di džio kie nę Lie tu vo je iš gar si no jos ta py tos lė lių kom po zi ci jos, ku­rio mis, anot dai lė ty ri nin kės Jus ti­nos Au gus ty tės, ji pra dė jo dai li nin­kės kar je rą, de biu ta vu si pa ro do se.

B.Di džio kie nės ta py tos lė lės – tai su ma žin tos žmo nių ko pi jos, imi­tuo jan čios žmo nių gy ve ni mą. Daž­niau sias jos lė lių kom po zi ci jų šal­ti nis – teat ras.

Anot J.Au gus ty tės, teat ra liš ku­mas ap skri tai bu vo bū din gas tar­pu ka rio Lie tu vos kul tū rai. Pa vyz­džiui, po pu lia rie ji mas ka ra dai, ku riuo se bu vo ga li ma pa de monst­ruo ti sa vo iš mo nę ir kū ry bą.

ŠeŠtadienis, vasario 18, 2012

Be to, dau gy bė dai li nin kų kū­rė teat ro de ko ra ci jas ir kos tiu mus. B.Di džio kie nė taip pat pa ži no teat­rą, jo už ku li sius bei žvaigž des. Tad neat si tik ti nai jos kū ry bo je ryš kios bo he mos su si bū ri mų te mos. Ren­gia mo je ant ro je kny gos da ly je bus ga li ma su ži no ti, kas dė jo si tuo­se bo he mos va ka rė liuo se, ku riuos ap ra šė B.Di džio kie nė.

Iš sis ky rė drą saB.Di džio kie nės tep tu kui pri klau so ir po rtre tai, įė ję į lie tu vių dai lės is­to ri ją. Dai li nin kė pa li ko daug ka ri­ka tū rų ir šar žų, ku riuo se ne pik tai pa šie pia mi ir ne ži no mi, ir leng vai at pa žįs ta mi as me nys – taip au to rė pel nė žiū ro vų sim pa ti jas, su si do­mė ji mą 1932 m. Kau ne su reng to je per so na li nė je ka ri ka tū rų pa ro do je.

Daž niau siu Bar bo ros šar žų tai­ki niu tap da vo sū naus krikš ta tė vis Pet ras Kal po kas. Ji pa ti kar tais ir gi lan kė si bo he mos pa mėg tuo se res­to ra nuo se – apie tai by lo ja jos iš li­ku si ka ri ka tū ra šia te ma.

Ki ta B.Di džio kie nės kū ry bos te­ma – tar pu ka rio dai lės kū rė jų gy­ve ni mas. Tuo se dar buo se at pa žįs­ta mi gar sūs dai li nin kai, ku riuos ji per teik da vo per sa vo po žiū rio pri­zmę. Iš sis ky rė ji drą sa, vaiz duo da­ma ano me to mo te rų ju dė ji mo ak­ty vis tes, griau da ma vy ro – šei mos gal vos sta tu są, o tai vi suo me nė su­ti ko prie šiš kai.

Ki ta jos kū ry bos sri tis – sce nog­ra fi ja, nors įgy ven din tų sce no je jos dar bų bu vo ma žai. Sce nog ra fi ja ir kos tiu mai spek tak liui „Sprag tu kas“ ge riau siai at spin di jos, kaip teat ro dai li nin kės, brai žą. Vė ly viau sio jos kū ry bos lai ko tar pio da lį su da ro na­tiur mor tai, ke le tas pei za žų.

Bu vo vie ni šaKas die nia me gy ve ni me B.Di džio­kie nė ven gė vie šu mos, ar ti mai

bend ra vo tik su dai li nin ke ir ba­le ri na Ol ga Du be nec kie ne­Kal po­kie ne, ak to re Teo fi li ja Vai čiū nie ne, dar ke liais dai li nin kais. Ren gė si kuk liai, bet sko nin gai. Nors vi sa da jau tė vy ro tė vų ne pa lan kų po žiū­rį į sve tim tau tę mar čią, ta čiau dėl to ne prie kaiš ta vo. Jai ne bu vo sve­ti ma lais vė jan čios, eman ci puo tos mo ters ap ran ga ir el ge sys.

Po vy ro mir ties ji li ko gy ven­ti vie na jų įsi gy to je so dy bo je vaiz­din go se Do vai no nių apy lin kė se. Rum šiš kių mo kyk lo je ji mo kė vai­kus pie ši mo.

Kar tą au to bu sų sto te lė je (ji ke­lis kar tus per sa vai tę va žiuo da vo pirk ti sa vo trims šu nims ir dviem ka tėms mais to) B.Di džio kie nė už­kal bi no už pu sant ro ki lo met ro gy­ve nu sią Oną Ja nu le vi čie nę, su ku ria už si mez gė ar ti ma drau gys tė, ly dė­ju si iki dai li nin kės mir ties 1976 m.

Sun ki ke lio pa bai ga„Kai su si pa ži no me, Bar bo rai bu vo 64­eri, o aš – jau na kai mo mo ky­to ja, ku riai anuo me tė je Do vai no­nių ap lin ko je dai li nin kė at ro dė lyg ži bu rė lis“, – lem tin gą su si ti ki mą pri si mi nė kny gos pri sta ty me da­ly va vu si O.Ja nu le vi čie nė.

Nors B.Di džio kie nė sir gu lia vo, nie ka da ne si skun dė svei ka ta ir nė­jo pas gy dy to jus.

„Kai ji vi sai pa si li go jo, mums vis gi pa vy ko iš vež ti Bar bo rą į li­go ni nę. Jos gy ve ni mo pa bai ga bu­vo sun ki – ken tė da ma nuo at si­vė ru sios žaiz dos krū ty je ji tu rė jo pa ti kū ren ti kros nį, pri žiū rė ti gy­vū nus. Mums ne pa si se kė pa siek ti, kad į jos so dy bą bū tų įves ta elekt ra, tad gy ve no prie ži ba li nės lem pos. Die no mis ji daug ta pė“, – pa sa ko jo O.Ja nu le vi čie nė, ku rios duk te rė čia Auš ra Vyš niaus kie nė po za vo be ne pa sku ti niam B.Di džio kie nės nu ta­py tam po rtre tui.

Bar bo ra ir jos fe mi nis tiš ka pa le tėDai lė ty ra, pa ly gin ti su li te ra tū ro lo gi ja, at­si lie ka ty ri nė da ma mo te rų kū ry bą – tai pri pa žįs ta pa tys dai lė ty ri nin kai. Šią spra­gą su ma ži no šio mis die no mis Kau ne pri­sta ty ta įspū din ga įvai rio mis pra smė mis kny ga „Bar bo ra Di džio kie nė. Ma žo sios dai li nin kės pri si mi ni mai“.

Po žiū ris: �� „Mes�(B.Di�džio�kie�nė,�L.Kal�po�kie�nė�ir�A.Her�ba�čiaus�kie�nė�–�aut.�pa�st.)�ran�da�mės�Kau�no�„ka�ba�ke“�ir�už�kan�džiau�ja�me�kas�su�lig�sa�vo�sko�nio“,�–�ki�to�je�šios�ka�ri�ka�tū�ros�pu�sė�je�už�ra�šė�B.Di�džio�kie�nė�(1922�m.).

Mo ty vas: �� ba�ja�de�rė� –� eg�zo�tiš�ka�lė�lė,�ta�py�ta�tem�pe�ra�(1930�m.).

Teat ras: �� kos�tiu�mo�es�ki�zas�ope�rai�„Ma�dam�Ba�terf�lai“�(1925�m.).

Iš sis ky rė ji drą sa, vaiz duo da ma ano me to mo te rų ju dė­ji mo ak ty vis tes.

26

menas ir pramogosŠeŠtadienis, vasario 18, 2012

Ind rė Pep ce vi čiū tėi.pepceviciute@diena.lt

Įdo mi pin ho le tech ni kaFo tog ra fuo ti A.Ma mon to vas pra­dė jo dar vai kys tė je. Tai, kaip tei­gė mu zi kan tas, bu vo jo am ži na til­sį tė čio po mė gis, ku ris per si da vė ir jam.

„Kai bu vau vai kas, daž nai su tė­čiu sė dė da vo me per nak tį už tem­dy to je vir tu vė je, da ry da vo me nuo­trau kas. Fo tog ra fi ja man su si ju si su tam tik rais vai kys tės sen ti men tais, bet kartu ji ta po ir ma no mėgs ta­mu už siė mi mu“, – pa sa ko jo pa­šne ko vas.

Praė ju sią va sa rą mu zi kan to fo­tog ra fi jos pa sau ly je at si ra do ir pin­ho le (lot. – ca me ra obs cu ra, liet. – tam sus kam ba rys) tech ni ka da ry tų nuo trau kų. Ši tech ni ka ži no ma dar nuo Aris to te lio ir Euk li do lai kų, bu­vo pla čiai nau do ja ma pir mų jų ast­ro no mų bei ta py to jų ir tu rė jo įta­kos fo tog ra fi jai at si ras ti. Reiš ki nys, ku ris pa dė jo su kur ti ca me ra obs cu­ra, ty ri nė tas dar Mo dzi ir Aris to­te lio, ta čiau pir mą de ta lų prie tai­so ap ra šą 1485 m. pa da rė Leo nar do da Vin ci.

Ca me ra obs cu ra – tai pro ma žą sky lu tę įsi skver bian ti švie sa, ku ri ant vi siš kai tam sios pa tal pos sie­nos pro jek tuo ja ap vers tą vaiz dą. Taip bu vo at ras tas šis fo tog ra fa vi­mo bū das.

„Tam sus kam ba rys, vi siš kai už­tem dy ti lan gai. Jei užuo lai do se pa­da ry tum ma žą sky lu tę, vaiz das už lan go su si pro jek tuo tų ant kam ba­rio sie nų, tik aukš tyn ko jo mis. Ca­me ra obs cu ra bu vo vie nas pir mų jų fo tog ra fi jos iš ra di mų, per ke lian tis vie ną vaiz dą ant ki to pa vir šiaus“, – aiš ki no fo tog ra fi ją sa vo po mė giu va di nan tis A.Ma mon to vas.

Ka me ros – iš dė žu čiųSa vo pin ho le ka me rą mu zi kan tas ga vo iš, jo tei gi mu, pui kiai šias ka­me ras ga mi nan čio meist ro. Ji pa­ga min ta iš se no an tik va ri nio fo­toa pa ra to. Į jį de da ma pla ti 120 mm juos ta, yra pa da ry ta tiks liai ap skai­čiuo ta sky lu tė. „Sa ky čiau, šis fo­toa pa ra tas fo tog ra fuo ja šiek tiek net per ge rai. Ga lė tų bū ti ir blo ges­nė ko ky bė. Žmo gus la bai jau nuo­šir džiai pa ga mi no“, – apie mie lą do va ną kal bė jo A.Ma mon to vas.

Šiais lai kais pin ho le tech ni ką fo­tog ra fai nau do ja dėl smal su mo, no ro su kur ti ypa tin gas me niš kas nuo trau kas. Ka me ras žmo nės ga­mi na si pa tys, brė ži nių ir in for ma­ci jos, kaip jas pa si da ry ti, ga li ma ras ti in ter ne te. Pin ho le ka me ros da ro mos iš ka vos, ar ba tos, ta ba ko dė žu čių. Kaip tei gė pa šne ko vas, joms tin ka bet kas: nuo deg tu kų dė žu čių iki tuš čių alaus skar di nių,

Pinhole – nau ja A.Ma mon to vo aist raFo tog ra fi ja ir mu zi ka vie na ki tą pa pil do. Tuo įsi ti ki nęs vie nas gar siau sių ša lies mu zi kan tų And rius Ma mon to vas, pa sta ruo ju me tu fo tog ra fuo jan tis ir vie nu se niau sių fo tog ra fi jos įtai sų – pin ho le ka me ra.

kar to ni nių ba tų dė žių ir pan. Prin­ci pas ir gi tas pa ts. Už tem dy to je dė­žu tė je pa da ro ma ma ža sky lu tė, pro ją vaiz das pro jek tuo ja si ant dė žu­tės vi du je esan čios švie sai jaut rios me džia gos.

„Pin ho le fo tog ra fi jos nė ra idea liai ryš kios, bet jo se vi sa da toks sva jin­gas, šiek tiek iš kreip tas vaiz das. Dėl to jos la bai mėgs ta mos ir šian dien. Man at ro do, kad jos da bar šiek tiek grįž ta į ma dą. Žmo nės pa tys ga mi­na si tas ka me ras ir džiau gia si ga li­

my be iš gau ti ko kį nors ki tą vaiz de­lį“, – sa kė mu zi kan tas.

„Fo tog ra fuo ji, kai už plau kia“Pin ho le fo tog ra fi ja šiek tiek ki to kia. Juos to je, kaip pa sa ko jo A.Ma mon­to vas, tel pa apie aš tuo nis kad rus. Fo tog ra fi ja da ro ma la bai pa pras tu bū du: fo toa pa ra tas sta bi liai pa sta­to mas, ati den gia ma sky lu tė. Rei­kia ap skai čiuo ti iš lai ky mo lai ką, su skai čiuo ti se kun des ir tą sky lu tę už da ry ti. Iš lai ky ti, pa sak fo tog ra fi­ją pra kti kuo jan čio mu zi kan to, kar­tais rei kia ir 40 se kun džių. O tam­so je vaiz das ga li bū ti fik suo ja mas ir vi są nak tį.

Mu zi kan tas tei gė kas dien tuo neuž sii man tis, bet, jo tei gi mu, bū­na die nų, kai pa svars to, kad šian­dien rei kia pa da ry ti kad rą. „Tai yra tam tik ras ri tua las, – sa kė me ni­nin kas. – Ne fo tog ra fuo ji kiek vie­ną die ną. Da rai tai, kai tau už plau­kia. Per die ną ga li pa da ry ti vie ną kad rą, ga li su dė ti du kad rus į vie­ną vie tą. Po ge ros per trau kos, kai juos ta bai gia si, ją iš ryš ki ni. Kar tais bū ni pa mir šęs, kaip da rei vie ną ar ki tą kad rą, tad dar ga li bū ti ir nu­ste bin tas.“

Sma gus už siė mi masKal bė da mas apie fo tog ra fi ją A.Ma­mon to vas ją va di na sa vo po mė giu, sma giu už siė mi mu ir net vi siš ku at si tik ti nu mu. Kaip pa ts tei gė, jis ne pre ten duo ja į jo kius di de lius var­dus ir šyp so da ma sis sa kė, kad ne­ke ti na iš fo tog ra fų atim ti duo nos.

„Fo tog ra fi ja vi sa da ma ne trau kė. Kai stu di ja vau, ma no spe cia li za­ci ja bu vo fo tog ra fi ja. Ir šią se kun­dę, kai mes kal ba mės, sė džiu prie kom piu te rio, re da guo ju nuo trau­kas. Man tai yra tam tik ra me di ta­ci ja“, – pa sa ko jo vi sad vie ną sa vo fo toa pa ra tų su sa vi mi tu rin tis mu­zi kan tas.

Ne lai ko jis sa vęs la bai pa ty ru siu ir fo tog ra fuo da mas pin ho le ka me­ra. Tik pri si pa ži no: „Man tai tie­siog la bai įdo mu.“

Jo tei gi mu, nau do jant pin ho le ka me rą la bai ge rai fo tog ra fuo ti ar­chi tek tū ros ob jek tus, geo met ri nes fi gū ras, ko kį nors pei za žą, žmo nes, jei no ri, kad jie fo tog ra fi jo je at ro­dy tų kaip vai duok liai. Šis me to das tin ka mes nis ne ju dan tiems da ly­kams fik suo ti, nes ju dan tys ob jek­tai fo tog ra fi jo se iš si lie ja.

Pa ro dos – per kon cer tusPriar tė jo me ir prie šio klau si mo. Ką bend ra tu ri mu zi ka ir fo tog ra fi­ja? Me ni nin ko tei gi mu, jos tie siog pa pil do vie na ki tą. „Kai ne gro ju, fo tog ra fi ja yra tas ki tas už siė mi­mas, ku ris man mie las daug me­tų“, – at vi ra vo pa šne ko vas.

Daug ke liau jant, pa ti riant daug įspū džių, be jo kios abe jo nės, kaip sa kė A.Ma mon to vas, no ri si juos už fik suo ti. Kai ku rios at li kė jo nuo trau kos – šei mos, as me ni nės, o kai ku rios at si du ria ir ant jo al­bu mų vir še lių. Vie nas to kių pa vyz­džių – nau jau sias mu zi kan to al bu­mas „Elekt ro ni nis Die vas“, ku rio vir še lį puo šia pa ties at li kė jo spe­cia liu juos ti niu fo toa pa ra tu da ry­tas au to port re tas.

Kai fo tog ra fi ja uži ma tiek vie­tos gy ve ni me, sa vai me su pran ta­ma, kad ir kad rų už fik suo ta ne­ma žai. Mu zi kan tas yra su ren gęs ke le tą kon cer tų, per ku riuos ek­ra nuo se nuo lat kei tė si jo da ry tos nuo trau kos. Vis dėlto pla nų su­reng ti pa ro dą A.Ma mon to vas tei­gė ne tu rįs. „Man kaip tik sma giau, kad ta pa ro da vyk tų per kon cer­tus su mu zi ka, nes iš prin ci po ma­no dai nos, jų nuo tai ka su si sie ja su ma no fo tog ra fi jų nuo tai ka. Jos pui­kiai de ra“, – sa kė teks tų ir mu zi­kos kū rė jas. A.Ma mon to vas pri­dū rė atei ty je ke ti nan tis pra tęs ti nuo trau kų ro dy mą per kon cer tus, nes jų per vi są gy ve ni mą tu ri su­rin kęs iš ties ne ma žai.

At ra di mas: �� mu�zi�kos�kū�rė�jas�ir�at�li�kė�jas�fo�tog�ra�fi�ją�va�di�na�sa�vo�po�mė­giu,�sma�giu�už�siė�mi�mu�ir�net�vi�siš�ku�at�si�tik�ti�nu�mu.

Tech ni ka: �� pin�ho�le�ka�me�rą�A.Ma�mon�to�vas�ga�vo�iš�pui�kiai�sa�vo�darbą�iš�ma�nan�čio�meist�ro.�Tai�ma�ty�ti�ir�šio�se�nuo�trau�ko�se.��������And�riaus�Ma�mon�to�vo�nuo�tr.

Fo tog ra fi ja man su si ju si su tam tik rais vai kys tės sen ti men tais, bet kartu ji ta po ir ma­no mėgs ta mu už­siė mi mu.

And rius Ma mon to vas:

3

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 18, 2012 27

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �27Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 27, 28Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 29Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 30Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 30Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 29, 30Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 29Rasta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 28Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 30

Siūlo darbą

AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuoto-jai-ekspeditoriai (C kat.), vairuotojas-vady-bininkas (C kat.). Darbas Kaune. CV siųs-ti e. paštu z.ramilis@zpienas.lt. Tel. 8 616 46 983.

913227

Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuoto-jams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valyto-joms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, pada-vėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt.

912302

Automobilių plovyklai Panerių g. reikalingi plovėjai (-os), automobilių valyklai – valy-tojai. Nemokančius apmokome. Atlygini-mas – nuo 1200 Lt (į rankas). Tel. 201 530, 8 683 12 123.

913557

Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.

910536

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900144

Išnuomojama veikianti avalynės, galante-rijos ir drabužių taisykla PC „Savas”. Tel. 8 699 39 519.

913828

Kavinei Kaune, Šilainiuose, reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

912511

Darbo Skelbimai

Siūlome atsakingą darbą šiuolaikiškoje, stabiliai dirbančioje kom-panijoje, karjeros perspektyvas.Jūsų CV laukiame iki 2012 m. vasario 29 d. CV siųskite e. paštu personalas@audimas.lt. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą ga-rantuojame.

AB „Audimas“ – didžiausia Baltijos šalyse sportinės aprangos kompanija, kviečia dirbti Kaune

SUKIRPIMO TECHNOLOGĄ (-Ę)Darbo aprašymas:

Užtikrinti laiku įvykdytą kokybišką gamybinių užsakymų sukirpimą ir kirpi-nių komplektavimą.

Reikalavimai:aukštasis išsilavinimas (pageidautina tekstilės technologijų srityje);1 metų darbo patirtis tekstilės pramonėje;darbo kompiuteriu įgūdžiai;geros anglų kalbos žinios;organizaciniai sugebėjimai, iniciatyvumas ir atsakingumas.

Karmėlavoje įsikūrusi įmonė ieško sandė-lininko, turinčio vairuotojo C kat. pažymė-jimą ir gebančio dirbti kompiuteriu ir mo-kančio anglų kalbą. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sales@globaltravelsupply.lt

913421

REIKALINGA kebabų gamintoja-pardavė-ja. Darbo pobūdis: kebabų gaminimas ir pardavimas. Pageidautina patirtis keba-bų gaminimo srityje, mokėjimas dirbti ka-sos aparatu. Darbas prekybos miestely-je „Urmas“. Tel. 8 687 41 145, e. paštas jugeva@yahoo.com.

912958

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto pre-kių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, ko-munikabilumas, sąžiningumas, atsakingu-mas. Tel. 8 645 89 082.

909396

Reikalingas vairuotojas, turintis C kategori-ją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti pro-dukciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307.

912295

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku moka-mas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

912892

Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti nau-jais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vaka-rų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com.

913780

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuoto-jai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Euro-pa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

912516

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuo-tojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

912595

Restoranui Kaune (90 s. v.) reikalingi: VIRTUVĖS ŠEFAS (-Ė) ir VIRĖJAS (-A) (karš-ti patiekalai) vasaros sezonui. T.Masiulio g. 18E, Kaunas. Tel. 8 698 34 504, skam-binti I–V 9–17 val.

913439

Siūlome darbą fasadų šiltintojams, tinkuo-tojams, trinkelių klojėjams, stogdengiams arba stogdengių brigadoms. Tel. 8 612 14 884, Savitiškio g. 10F, Panevėžys. CV siųsti e. paštu virgula@elektra.lt.

913243

Siūlome darbą Kaune maršrutinio tak-si vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

910480

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondva-rio pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

903513

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

912694

UAB „Genlinsta“, užsiimanti plastikinių vamzdynų montavimu, plečia savo veiklą ir ieško santechnikos montuotojų. Tel. 8 686 70 513, e. paštas vidasg@kaunas.init.lt.

913055

Ūkyje reikalingas darbininkas. Suteikia-mas visas išlaikymas. 5 km nuo Kauno. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 611 13 324.

913922

Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koor-dinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyven-dinimo paslaugų koordinavimas; rezerva-cijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.

911860

Židinių parduotuvei Kaune reikalingas par-davėjas-konsultantas. Reikalavimai: aukš-tasis išsilavinimas, anglų, rusų kalbos, dar-bas kompiuteriu. Privalumas: darbas kasos aparatu, apskaitos išmanymas. Savo CV siųskite jurate@akmi.lt. Adresas Drobės g. 73, Kaunas, tel. (8 37) 342 545.

913085

Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieš-ko kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238.

912135

ieško darbo

40 m. vyr. buhalterė, turinti didelę darbo patirtį, ieško papildomo darbo. Taip pat tvarkau individualios veiklos pagal pažymą apskaitą. Tel. 8 637 77 004.

913417

Masažistas ieško darbo SPA centruose ar privačiai. Tel. 8 638 92 411.

913843

Slaugyčiau neįgalią moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dai-navos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.

912645

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eu-rovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 40 proc. NUOLAIDA ECHOSKOPIJOMS su gydytojo konsultacija, atliekamoms naujuoju „Siemens 3D“ aparatu! Suau-gusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai ty-rimai. Echoskopuoja med. mokslų dak-tarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbie-nė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

912638

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno di-agnostika. Pensininkams – nuolaidos. Ga-lima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

886077

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligo-mis, venų varikoze, hipertonija, paro-dontoze, migrena, klausos neuritu. Na-tūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907103

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Ve-notrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Re-gistracija tel. 204 337.

912052

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su Red-Cord sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907613

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuo-kliais. Taisome sugedusius. „Medicinos rei-kmenys“, V.Putvinskio g. 49, darbo dieno-mis nuo 9 iki 17 val. tel. 206 511.

907033

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žar-nos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalini-mas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

904904

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

908308

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopi-jos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

899191

automobilininkams

Automobilio apsauga nuo korozijos. Anti-korozinis automobilio padengimas „Dini-trol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Skubus kėbulų, duslintuvų virinimas, da-žymas. Važiuoklės ir transmisijos remon-tas. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903533

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mechani-nes dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905963

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

912577

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

913376

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

912420

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

912038

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909292

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

911974

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893995

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908210

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904485

Statybos, remonto

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904564

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

907936

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894359

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904583

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904607

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903901

Skubiai ir nemokamai išvežanenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus

elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000www.kaunakiemis.lt

Nukelta į 28 p.

Darbo aprašymas: Įvairaus skersmens šulinio žiedų gamyba pagal gamybos planą; Formavimo įrenginio, kranų valdymas gamybos linijoje, jų priežiūra bei derinimas.

Reikalavimai: Profesinis išsilavinimas statybų srityje (pageidavimas); Žinios arba patirtis dirbant su įrengimais, išmanyti jų elektrinės ir mechaninės dalies veikimo principus; Atsakingumas, sąžiningumas, tvarkingumas; Patirtis gamybos arba statybų srityje.

Mes siūlome: nuolatinį tobulėjimą, draugišką kolektyvą, geras darbo sąlygas, visas so-cialines garantijas, apmokymus dirbti su įrengimais.

Siūlomas atlyginimas: 2000–3000 Lt (bruto).

Kontaktai: daiva@markuciai.lt, tel. (8 5) 260 2647.

ŠULINIO ŽIEDŲ GAMYBOS LINIJOS OPERATORIUS

2

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 18, 201228

Paslaugosstatybos, remonto

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

913312

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906909

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906380

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskarto-nio montavimo, plytelių dėjimo, elektros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.

906210

Dažau, glaistau, tapetuoju, tinkuoju, lyginu sienas. Apdailinu langokraščius. Dedu lami-nuotas grindis. Elektros ir santechnikos dar-bai. Tel. 8 686 68 627.

913710

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900935

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

912452

Kokybiškai ir nebrangiai atlieku visus buto remonto darbus: dažau, tapetuoju, mon-tuoju gipskartonį ir t.t. Tel. 8 646 05 650.

913008

Metalo tekinimo darbai. Tel. 8 681 66 134.913215

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

913715

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

913896

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907921

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

911933

Santechnikas montuoja kietojo kuro, duji-nes katilines, šildymo ir vandentiekio, vė-dinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolai-das. Tel. 8 674 43 938.

913678

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, ka-nalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišy-tuvus. Tel. 8 604 31 597.

900237

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906401

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.

909589

Baldžių

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909683

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal klien-tų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

910936

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

913286

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

909223

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projek-tavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.

906418

Šventėms

Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

913443

Kitos

ALADINo kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908918

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MoKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

913059

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895801

ĮVairūsNuomoja

Išnuomoju dviejų kambarių butą prie PC „Savas“, Savanorių pr., su baldais, tvarkin-gas. Kaina 280–300 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 615 56 910.

913615

Nuomoju vieno kambario butą Taikos pr. šalia buvusios 26-osios vid. mokyklos (daugiabutyje, pirmajame aukšte, su pa-togumais). Arba parduodu. Tel. 8 610 25 945.

913545

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901404

išsinuomoja

Ūkininkas išsinuomotų ŽŪP žemės ūkinin-kauti Kauno r., Šakių r., Vilkaviškio r., Mari-jampolės r. Tel. 8 611 54 462, e. paštas au-drius1977@gmail.com.

913170

1 k. butą Partizanų g. (5/4 a., plyt., 18 kv. m, tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hyper Maxima“, „Topo centras“, Aklųjų kombinatas). Kaina 13999 Lt. Tel. 8 678 00 678.

906722

1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kai-na 52 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 657 66 864, 8 601 50 677.

913217

35 a komercinės paskirties žemės sklypą Mastaičiuose, Kauno r. sav. (detalusis pla-nas, aukštingumas 12 m, sklypas ribojasi su „Via Baltica“ keliu). Tel. 8 685 79 433.

913351

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Piku-lo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

899908

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

910918

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422; (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

859919

Namą su neįrengta mansarda ir ūkio pasta-tu Vokiečių g., Ž.Šančiuose (b. pl. 61 kv. m, elektra, vandentiekis, kanalizacija, šildymas kietuoju kuru). Galima įsivesti dujas. Kaina 83 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.

913707

Nebrangiai parduodu 360 kv. m biuro pa-talpas Žaliakalnyje. 1 kv. m kaina 1350 Lt. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

913424

Parduodami modernūs naujai stato-mi namai prestižinėje Kleboniškio gy-venvietėje, pamiškėje (vaizdas į Nerį). Namų plotas nuo 130 iki 180 kv. m. Tai puikus pasirinkimas žmonėms, ieškan-tiems būsto išskirtinio kraštovaizdžio ap-suptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

913288

Parduodu gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune. Tinka prekiauti. Kreiptis tel. 8 650 23 972.

913425

Parduodu įrengtą veikiantį 600 kv. m au-toservisą Kaune. Gera vieta. Be tarpininkų. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

913423

Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099.

912226

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.

908099

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

904991

KEIČIU 3 kambarių butą Alytuje (59 kv. m, maži mokesčiai, tvarkinga būklė) į 2–3 kam-barių butą Kaune. Tel. 8 629 91 832, 8 614 78 223.

912404

Buitinė technika

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUoLAIDoS IKI 30 %. Atidavus seną bui-tinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Tai-kos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

910129

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821594

Baldai

Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

913212

statybinės medžiagos

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

KĖDAINIUoSE parduodamos komercinės paskirties patalpos (33 kv. m, 5 a. bloki-nio namo I a.). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 615 53 712.

912724

Naują savadarbį kietojo kuro katilą (pakrau-namas per viršų, 8 kW galingumas, apšildo 120 kv. m, tinka kūrenti pjuvenomis). Tel. 8 671 91 851.

913685

Kitos prekės

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

911909

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

908830

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902036

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903388

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896997

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900421

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

911516

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

913929

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908119

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897232

PerKaAutomobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908149

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUToMoBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

912196

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

912667

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907594

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890181

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890927

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

912182

Kalvis perka brangiai varį, žalvarį, bronzą. Galima šeštadienį ir sekmadienį. Tel. 8 675 15 370.

913906

Perkame katalizatorius, akumuliato-rius, starterius, generatorius, el. va-riklius, automobilių laidus, kompiu-terių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

907416

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plo-tas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

901077

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dir-bamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą. Tel. 8 656 49 883.

901084

Perku brandų, malkinį, pusamžį mišką, ap-leistą žemę, krūmynus. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

909050

Perku įvairius senovinius daiktus, ordinus, medalius. Tel. 8 673 67 722.

913944

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsi-skaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

911244

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: beržo – 146,41, kietme-džio – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebu-lės, liepos, eglės – 98,01, uosio nuo 11 cm storio – 200,86. Transporto paslaugos, ve-žant iki 10 km atstumu, – 14,52, nuo 11 km iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurody-tos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. 385 397, 8 686 13 426.

910984

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskai-tome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

909949

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890127

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendratur-čiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

898898

PerKa

Nukelta į 29 p.

rasTaE.ožeškienės g. ras tas trem ti nio pa žy mė ji-mas. Tel. 709 964.

3

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 18, 2012 29

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Vasario 19 d., sekmadienį, 18 val.

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys

Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas)

Dalyvauja: MARIJUS ŽIEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė

Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmą kartą)

Dirigentas BERT LANGELER (Olandija)

Bilietų kaina: 10, 15 Lt

Vasario 21 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje

Kompozitorės GIEDRĖS PAULIUKEVIČIŪTĖS-DABULSKIENĖS kūrybos vakaras „NUOJAUTOS“

Dalyvauja: KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas)

SKAIDRA JANČAITĖ (vokalas/sopranas)

„DUO Strimaitis“ Aidas Strimaitis (smuikas) Eglė Kasteckaitė-Strimaitienė (fortepijonas)

VITALIUS ŽEMAITIS (klarnetas) KRISTINA KATAVIČIŪTĖ (smuikas)

Bilieto kaina 15 Lt

Vasario 22 d., trečiadienį, 18 val.

Charizmatiškasis pianistas VIKTORAS GOLDBERGAS (fortepijonas, JAV)

Programoje – kompozitorių J.Haidno, P.Čaikovskio, A.Skriabino, J.Bramso kūriniai

Bilietų kaina: 20, 30, 40 Lt

Organizatoriai: Naujoji muzikų karta Kauno valstybinė filharmonija

Vasario 24 d., penktadienį, 18 val.

J. Haidnas – „Pasaulio sutvėrimas“

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) KĘSTUTIS ALČIAUSKIS (tenoras) VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS (bosas)

Dirigentas DAVIDAS GERINGAS (Vokietija)

Bilietų kaina: 15, 20, 25 Lt; galioja „Auksinis“ koncertų abonementas

Kviečia

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Lampėdžiuose. Žygio startas vasario 18 d. (šeštadienį) 11–13 val. Lampėdžiuose, aikštelėje prie galinės maršrutinio auto-buso stotelės. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti.

913188

KviečiamoKytisLietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kau-no skyrius kviečia į prancūzų kalbos kur-sus pradedantiesiems ir pažengusie-siems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896698

PRANEŠIMAS Akademinės kredito uni-jos nariams! Pranešame, kad 2012 m. kovo 9 d. 12 val. (registracija prasideda 11.30 val.) A.Mickevičiaus g. 15–2, Kau-ne, AKU patalpose, šaukiamas kredito unijos „Akademinė kredito unija“ (bu-veinės adresas A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaunas) eilinis visuotinis narių susirinki-mas, numatant šią darbotvarkę: 1. 2011 m. stebėtojų tarybos ataskaita, jos įver-tinimas. 2. 2011 m. vidaus audito tarny-bos ataskaita, jos įvertinimas. 3. 2011 m. valdybos veiklos ataskaita, jos įver-tinimas. 4. 2011 m. paskolų komiteto ataskaita, jos įvertinimas. 5. 2011 m. metinės finansinės atskaitomybės tvir-tinimas. 6. 2011 m. pelno paskirstymo tvirtinimas. 7. 2012 m. pajamų ir išlai-dų sąmatos tvirtinimas. 8. Išorės audito įmonės 2012–2014 m. laikotarpiui rinki-mas. 9. Kredito unijos valdybos nario ir valdybos pirmininko rinkimas. 10. Kredi-to unijos paskolų komiteto nario rinki-mas. Su darbotvarkėje numatytų klausi-mų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais Kredito unijos nariai gali susipažinti Kredito unijos pa-talpose, A.Mickevičiaus g. 15–2, Kaune. Unijos narys, nedalyvaujantis VNS, bet susipažinęs su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinki-mo pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš dėl kiekvieno klausimo atskirai. Dėl pa-pildomos informacijos teirautis tel. (8 37) 408 555. Narys, registruodamasis į susirinkimą, privalo pateikti asmens ta-patybę patvirtinantį dokumentą.

Valdyba913412

GabenimaiTransportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907715

KelionėsKeleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898103

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899367

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907728

vizos

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstu-čio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirba-me nuo 9 iki 18 val.

902200

Paskolos

Įvairūsakcininkams!

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905114

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896674

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

KOVO mėn.

REPERTUARAS

Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11-14, 15-18 val. Poilsio diena - pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784,

e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt

1 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

2 d. 18 val Johanas Štrausas. ŠIKŠNOSPARNIS. Trukmė 3.20 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

3 d. 18 val. Giusepė Verdis. TRAVIATA. Trukmė 2.20 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

4 d. 12 val. Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. Trukmė 1.40 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

18 val. Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt.

7 d. 18 val. Gaetanas Donicetis. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

9 d. 18 val. Francas Leharas LINKSMOJI NAŠLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

11 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

16 d. 18 val. Šarlis Guno. ROMEO IR DŽULJETA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

17 d. 18 val. Francas Leharas. PAGANINIS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

18 d. 12 val. Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA.Trukmė 1.45 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

18 val. Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

21 d. 17 val. Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Trukmė 2.45 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt.

22 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

23 d. 18 val. Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

24 d. 18 val. Leo Falis. MADAM POMPADUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

25 d. 12 val. Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. Trukmė 1.35 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

18 val. Žoržas Bizė. KARMEN. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

28 d. 17 val. Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

29 d. 18 val. Sai Kolmanas. MIELOJI ČARITI. Trukmė 3.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

30 d. 18 val. Šarlis Guno. MARGARITA. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

31 d. 18 val. Imrė Kalmanas. BAJADERĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

www.muzikinisteatras.ltadministratore@muzikinisteatras.lt

2011/2012 m. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt

Informacija tel. (8 37) 228 784

2

klasifikuoti skelbimaišeštaDIeNIS, vaSarIo 18, 201230

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Ruošiama nauja įtėvių ir globėjų grupė.

Jeigu Jūs neabejingi tėvų globos netekusiems vaikams ir manote, kad galite jiems padėti, kreipkitės į Vaikų gerovės centrą ,,Pastogė“, P. Plechavičiaus g. 21, Kaunas, tel. 313 912, 310 965, 8 602 36 607 (registracija vyks iki 2012 m. kovo 2 d.).

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908060

Pramogos

Vasario 28 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje „MU­ZIKINIS VAKARAS SU AKTORIAIS“. Dalyvauja: R.KAZLAS, V.KOCHANSKYTĖ, R.PREIKŠAITĖ, A.KELPŠA. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje, tel. 200 478; kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

911138

šokiai

Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotai-ką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mam-bo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vili-jampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.

912387

sportas

Kauno bridžo klubas kviečia į nemokamus sportinio bridžo kur­sus, kurie vyks Jonavos g. 40, „Undinėje“, salėje 2 aukšte, ketvir-tadieniais nuo 18 val. Įvadinės paskaitos vasario 23 ir kovo 1 d., turinčiuosius bridžo pagrindus kviečiame prisijungti nuo balan-džio 5 d., gegužės mėnesį vyks naujokų turnyrai. Informacija tel. 8 687 60 254, 8 682 17 227, www.bridzas.lt.

913015

kita

Įvairiausi balionai, fejerverkai, šventinė atributika. Mūsų par-duotuvėse Kaune: PPC „Molas“, K.Baršausko g. 66A; PC „Sa-vas“, Savanorių pr. 346; PC „Maxima“, Pramonės pr. 29; Cen-trinė parduotuvė, Gedimino g. 26. Dekoravimas iš balionų ir reklaminiai balionai bei suvenyrai. www.baliomanija.lt, www.facebook.com/baliomanija, info@baliomanija.lt. Tel. (8 37) 206 857, 8 685 48 375.

904841

karščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją,

Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą,

Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

informuoja

informuojakviečia

AlEK SO TEAlek so to se niū ni jo je, VDU Kau no bo ta ni-kos so de, Ž.E.Ži li be ro g. 6, Už ga vė nių šven tė vyks va sa rio 19 d. 12 val. Už ga vė nių links my-bės: alek so tiš kai rie bus už si ga vė ji mas, per si-ren gė lių pa ra das, šo kiai ir žai di mai, gra žiau-sių kau kių rin ki mai, La ši ni nio ir Ka na pi nio mū šis, Mo rės de gi ni mas ir at si svei ki ni mas su žie ma. Pir mą kar tą Alek so te gros re kor-di nis vir tu vi nių mu ša mų jų įran kių or kest ras. Da ly vaus vi si šven tės da ly viai, mu ša muo sius įran kius – kep tu ves, puo dus, muš tu kus ir ki-ta – bū ti na tu rė ti, tai jū sų pa te ki mo į šven tę bi lie tas. Už ga vė nių šven tę or ga ni zuo ja VDU Kau no bo ta ni kos so das, Alek so to se niū ni ja ir Alek so to ben druo me nės cen tras.

DAI NA VO JE Dai na vos se niū ni jo je, Drau gys tės par ke, va sa rio 21 d. 13 val. vyks Už ga vė nių šven-tė „Žie ma žie ma, bėk iš kie mo”. Pro gra ma: Už ga vė nių tra di ci jos, dai nos, šo kiai, žai di-mai. Di džiau sio, ap va liau sio bly no rin ki mai ir val gy mas. Žie mos spor to var žy tu vės. Gra-žiau sių kau kių rin ki mai. Ka na pi nio ir La ši ni-nio dvi ko va. Mo rės de gi ni mas.

EI gU lIUO SE Va sa rio 20 d. 14 val. Če čė ni jos aikš tė je – Už ga vė nių šven tė. Da ly vaus Kau no tu ris tų klu bas su Už ga vė nių programa, Ei gu lių se-niū ni jos mo kyk lų ir darželių auklėtiniai su kaukėmis. Šoksim, dainuosim, kovos Ka-napinis su Lašininiu, deginsim Morę. Ska-nausim blynus su karšta arbata. Jeigu turite kaukę, ateikite su ja. Varžysimės dėl išradin-giausios kaukės prizo.

gRI ČIU PIO Gri čiu pio se niū ni ja kar tu su ben druo me ne „Girs ta” va sa rio 21 d. 10 val. Gri čiu pio g. 11, ben druo me nės „Girs ta” pa tal po se, vyks Už-ga vė nių šven tė.

lAM Pė DžIUO SELam pė džių ben druo me nės cen tras kvie čia vi-sus, vi sus, jau nus ir se nus, gi mi nes ir kai my-nus, tuos, ku rie mėgs ta bly nus, drau ge su si-bėg ti ir Už ga vė nių šven tė je pa si ga vė ti, žie mą pa va ri nė ti! Vi si kau nie čiai ir mies to sve čiai lau kia mi va sa rio 19 d. 12 val. Lam pė džių pu-šy ne, ties 9 marš ru to au to bu so ga li ne sto te-le. Bus daug šo kių ir links my bių, kep sim sto-rus, gar džius bly nus. Kon cer tuos liau diš kos mu zi kos an sam blis ,,Bo čiai”, va do vas Vin-cen tas Kur sa. Šven tės me tu – liau dies žai di-mai, kau kių var žy tu vės, Mo rės de gi ni mas.

PA lE MO NEVa sa rio 21 d. 16 val. Pa le mo no vi du ri nės mo kyk los sta dio ne, Ma rių g. 37, vyks Už ga-vė nių šven tė. Da ly vius vai šin si me ka rei viš ka ko še ir kvap nia ar ba ta. Spe cia lio sios kuo pos at sto vai pa de monst ruos pa ro do mą sias pra-ty bas ir pa ro do mą ją pro gra mą su ki no lo gų tar ny bi niais šu ni mis. Dai nuos fol klo ro an-sam blis „Žai sa”, va ži nė si me ar kliais kin ky tu ve ži mu, de gin si me Mo rę.

PA NE MU NėS Va sa rio 19 d. 13 val. Pa ne mu nės ben druo-me nės cen tras ir Pa ne mu nės se niū ni ja or-ga ni zuo ja tra di ci nę Už ga vė nių šven tę, ku ri vyks Pa ne mu nės ši le, gre ta baž ny čios.

UžgAVėNIŲ ŠVENTėS SENIŪNIJOSE

PATIKSlINIMAS

Už ga vė nių šven tė Rum šiš kė se vyks ne šeš­ta die nį, kaip bu vo skelb ta, bet sek ma die­nį, va sa rio 19 d. Ren gi nio pra džia – 10 val. Lan ky to jai su me di nė mis kau kė mis įlei džia-mi ne mo ka mai.

PASISEMKIME SVEIKATOSŽo lin čiai ir Kau no svei kuo liai kvie čia į žy gį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žy gis vyks J.Ba-sa na vi čiaus ši le, Pa ne mu nė je. Ei si me šiau-rie tiš ku ėji mu su laz do mis. At vyks in struk to-riai pa mo ky ti, jei kas dar ne mo ka.Ren ka mės va sa rio 18 d., šeš ta die nį, 11 val. prie plia žo aikš te lės, A.Sme to nos gat vės pra džio je. Re gist ruo tis ir pa si tei rau ti tel. 8 698 25 819, Ja ni na.

VAIDOTO PAgRINDINė MOKYKlA Vai do to g. 115

Va sa rio 22 d. 17.30 val. – pa skai ta ENERgI­JOS MUMS REIKIA KIEKVIENAME žINgSNY­JE. Lek to rius bio e ner ge ti kas dak ta ras Al gi-man tas Jo nas Dai naus kas.

VElNIŲ MUZIEJUS V.Put vins kio g. 64

Va sa rio 21 d. 11 val. – links ma Už ga vė nių šven tė vi siems ma žie siems mu zie jaus lan­ky to jams. Su si bū rę kar tu su Kau no „Var pe-lio“ pra di nės mo kyk los fol klo ro an sam bliu „Žio ge liai” šok si me ir dai nuo si me, links-min si mės su Už ga vė nių per si ren gė liais, ste-bė si me La ši ni nio ir Ka na pi nio mū šį. Dai-no mis, šo kiais, pokš tais ir ge ra nuo tai ka va ry si me šal tą žie mą iš kie mo! Ne pa mirš-ki te bly nų! Vi sus no rin čius švęsti kvie čia me re gist ruo tis tel. (8 37) 221 587.

UžgAVėNėS lIETUVOS ZOOlOgIJOS SODE

Va sa rio 18 d. 13 val. – Už ga vė nės Lie tu vos zo o lo gi jos so de. Žai sim, šok sim, tryp sim, Mo rę de gin sim ir žie mą va ry sim iš kie mo kar tu su fol klo ro an sam bliu „Ku po lė”. Vai-šin si mės karš tais bly nais ir ar ba ta.

UžgAVėNėS KAUNO PIlYJE

Va sa rio 21 d. Kau no mies to mu zie jus kvie čia į Kau no pi lį. Nuo 14 iki 17 val. vir šu ti niuo se pi lies bokš to aukš tuo se vyks „Eb ru Už ga vė-nės” – vi si no rin tys ga lės pa tys iš ban dy ti eb-ru me ną – ta py mą ant van dens – ir pa si gro-žė ti šia tech ni ka su kur tų dar bų pa ro da.17 val. pi lies po že miuo se bus pri sta to ma Lie tu vos tau to dai li nin kų su kur tų Už ga vė nių kau kių pa ro da; ją pri sta tys Lie tu vos tau to-dai li nin kų są jun gos Kau no ben dri jos pir mi-nin kas Va len ti nas Je zers kas.

KAUNO TAUTINėS KUlTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

Vasario 18 d. 16 val. – paskaita PRIEVAR-TINIS VIRSMAS ARBA NETEKTIES IŠGYVENI-MAS. Lektorius Aleksandras Žarskus.18 val. – paskaita SAVIVALDA, SAVITVARKA IR KITOS NUODĖMĖS. Susitikimas su žurna-liste Audrone Vaitkute. Vasario 20 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jau-nimui ir suaugusiesiems ,,Kūrybos džiaugs-mai”: UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS (popieriaus masės plastika). Veda dailininkė Dalia Žiur-kelienė. Informacija tel. 8 625 65 218.Vasario 21 d. 11 val. Juozo Grušo memo- rialiniame muziejuje (Kalniečių g. 93) – Už-gavėnių šventė VAI TAI DYVAI. Renginį veda Zita Jakinevičienė.18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – rankdarbių mokymai suaugusiesiems ,,Vakarojimai seklyčioje”: RIEŠINIŲ VĖLIMAS. Veda Dai-va Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.Vasario 22 d. 18 val. – paskaita PAVASARIO VIRSMAS: UŽGAVĖNĖS, PELENĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

TARPTAUTINėS gIDO DIENOS MINėJIMAS KARTU SU „MŪSŲ ODISėJA“

Va sa rio 21 d. 16 val. vi sus gi dus kvie čia me da ly vau ti Tarp tau ti nės gi do die nos mi nė ji­mo šven tė je, ku rio je vyks ne tik iš kil min ga ge riau sių Lie tu vos gi dų ap do va no ji mų ce-re mo ni ja, bet ir daug nau jo su ži no si te apie „Žal gi rio” are ną, Jė zui tų vie nuo ly no te ra si-nę ap žval gos aikš te lę, da ly vau si te vi du ram-žių šo kių pa mo kė lė je... Tai pui ki pro ga pra-tur tin ti sa vo pro fe si nes ži nias ir ma lo niai pra leis ti lai ką.

Iš anks ti nė re gist ra ci ja bū ti na tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, e. paš tu in fo@tu rin fo.lt ar ba ad re su M.Va lan čiaus g. 19, Kau nas.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“

UAB „Pir mas žings nis”, Rau dond va rio pl. 150 (Vi li jam po lė, 7, 11 tro lei bu su iki „Vy žuo-nos” sto te lės), kon fe ren ci jų sa lė je

Va sa rio 23 d. 16–17.30 val. – Pran ciš kus JA-KUBAUSKAS, ma lū nin kas. NATŪRALUS IR SVEI-KAS MAISTAS: MALŪNININKO PATARIMAI.

Ren gi nys ne mo ka mas.

KURSŲ KIRPYKlA

ker pa, šu kuo ja plau kus ne mo ka mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa va no rių pr. 66 (buv. Ra-di jo ga myk la, vi di nis kor pu sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma lo niai kvie čia me.

31

kas, kur, kadašeštadienis, vasario 18, 2012

kinas

horoskopai

DaTos (vasario 18 D.)teatraskauno valstybinisdramos teatras

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Vasario 18 d. 12 val. – Lewis Carroll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spektaklis vaikams nuo 8 metų. Adaptacijos autorė ir rež. Ewa Piotrowska. 17 val. – Šolomas Aleichemas. MENDELIO MILIJONAI. Vienos dalies komedija. Rež. Algimantas Pociūnas. 18 val. – PREMJERA, SKIRTA REŽISIERIAUS GYČIO PADEGIMO 60-MEČIO JUBILIEJUI. Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.Vasario 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spekta-klis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė.17 val. – Danielis Danis. PASKUTINĖ DIURANŲ DAINA. Išpažintis. Rež. Agnius Jankevičius. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBU-KLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.

kauno valstybinis muZikinis teatras

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 18 d. 18 val. – Ga e ta no Do ni zet ti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiks mų ope ra.Vasario 19 d. 18 val. – Francas Leharas. GRAFAS LIUKSEMBURGAS. 3 veiksmų opere-tė. Trukmė 3 val.

kauno kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – K.Kos ten ka. HITLERIS IR HITLERIS. Dvie jų da lių spek tak lis. Re ži sie-rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 19 d. 18 val. – L.S.Cun ning hamas. MERGVAKARIS. Dvie jų da lių ame ri ko niš ka ko me di ja. Re ži sie rius A.Ru bi no vas.

kauno maŽasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 19 d. 12 val. – spek tak lis vai kams. A.Di ly tė. VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Ba-niū nas.

kauno valstybinis lĖliŲ teatras

Laisvės al. 87A

Vasario 18 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – UMA – UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuobodžių – įdomiam ir kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 m.Vasario 19 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas apie tai, kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui), nuo 3 m.

„GirstuČio“ rŪmaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASVa sa rio 18 d. 18 val. – spek tak lis ŠEIMYNI-NIS ĮVYKIS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.

KITOKS TEATRASVa sa rio 19 d. 18 val. – gy vo gar so mu zi ki nė ko me di ja MEILĖ IR TAIKA. vaikŲ ir Jaunimo teatras„vilkolakis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE-MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

teatro klubasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 18 d. 12 val. – spek tak lis-im pro vi-za ci ja šei mai GIMIMO DIENA.Va sa rio 20 d. 19 val. – B.Nu ši čiaus mi nia-tiū rų ko me di ja ŠEIMOS PATARĖJAS.

renGiniai

kauno Pantomimos ir Plastikos teatras

M.Dauk šos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – prem je ra! KAMASU-TRA. Vie nos da lies spek tak lis tik su au gu-sie siems.Va sa rio 19 d. 14 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Ma giš kas spek tak lis vai kams.

vytauto didŽioJo karomuZieJaus sodelis

Va sa rio 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nininko Gied riaus Kup re vi-čiaus at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. Skam bės D.Šos ta ko vi čiaus ir S.Pro kof e vo kū ri niai.

amŽinąJį atilsį

kino teatras „romuva“Lais vės al. 54

Va sa rio 18, 19 d. 12 val. – „Kaip mes žai-dė me re vo liu ci ją” (do ku men ti nis fil mas apie „dai nuo jan čią re vo liu ci ją” ir spal vin gą gru pės „An tis” įkvė pė jo ir ly de rio Al gir do Kauš pė do as me ny bę). 13 val. – PEPĖ ILGAKOJINĖ. Ani ma ci nis fil mas. 15 val. – BUČINYS IŠ ANAPUS. Ro man ti nė dra ma. 17 val. – ATENBERGAS. Dra ma. 19 val. – MIE-GANČIOJI GRAŽUOLĖ. Ero ti nė dra ma.

„nykŠtuko“ lĖliŲ teatrasRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)

Va sa rio 19 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lius.

kauno menininkŲ namaiV.Put vins kio g. 56, tel. (8 37) 223 144

Va sa rio 20 d. 18 val. – Gin tau to La ba naus-ko po ezi jos kny gos „Iš girs ti ty lą” su tik tu vės. Da ly vaus: au to rius, Lė lių te at ro ak to rė Lai ma Rup šy tė-Straz daus kie nė, kny gos re-dak to rė An ta ni na Med vie de vie nė. Kon cer-tuos: kla si ki nės mu zi kos du e tas – Jus ti nas Gra žu lis (kla si ki nė gi ta ra) ir Ona Pei čiū tė (flei ta); Kau no 1-osios mu zi kos mo kyk los moks lei viai, tarp tau ti nių kon kur sų lau re a-tai: Gre ta Kve de rai tė, Si mo nas Pau laus kas, Ores tas Ur bo nas, Ma tas Kau nie tis (mo ky to-ja-eks per tė Ma ri ja Mar tin kie nė); ro man sus pa gal G.La ba naus ko ei les dai nuos Ri ma Ka-zė nie nė, akom pa nuos Liud mi la Su cho nic-ka ja. Ren gi nį ves ak to rius Pet ras Ven slo vas. Įė ji mas ne mo ka mas.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

kauno aPskrities vieŠoJi biblioteka

Radastų g. 2, salė

Vasario 21 d. 18 val. – mėgėjiškų trum-pametražių filmų festivalio-konkurso „KINOMANAI 2012” filmų peržiūra.Įėjimas nemokamas.

kauno PaminklinĖ kristaus PrisikĖlimo baŽnyČia

Kon fe ren ci jų sa lė je

Va sa rio 19 d. 12 val. – pro jek to „Dia lo gas – Žo dis ir Spal va” ren gi nys. Žo džio va lan-do je – ak to rius Egi di jus Stan ci kas. Gra fi ko, ta py to jo, sce nog ra fo Ra ma za no Kri nic ko ir skulp to rės Na ta li jos Luš či nai tės-Kri nic kie-nės pa ro da. Įė ji mas ne mo ka mas.

vdu menŲ GaleriJa „101“Lais vės al. 53

Va sa rio 21 d. 19 val. – stu den tiš ko trum pa-met ra žio fil mo „Ge ras Pa žįs ta mas” prem-je ra. „Ge ras Pa žįs ta mas” – tai 21 mi nu tės truk mės fil mas, ku ris pa sa ko ja apie dvie jų kai my nų san ty kius, nag ri nė jant pri va tu mą ir in ter ne to įta ką mū sų kas die ny bė je.Fil mo au to rius – VDU nau jų jų me di jų me no an tro kur so stu den tas Min dau gas Ba nys, ku ris su sa vo kū ry bi ne gru pe fil mą kū rė ne tu rė da mas jo kio biu dže to. Kvie čia me ap si lan ky ti ir įver tin ti stu den tų dar bą.

maironio lietuviŲliteratŪros muZieJus

Ro tu šės a. 13

Va sa rio 22 d. 17 val. – po eto, pro zi nin ko, ver tė jo Al bi no Žu kaus ko 100-ųjų gi mi mo me ti nių mi nė ji mas. Da ly vau ja li te ra tū ros kri ti kas pro fe so rius Kęs tu tis Nas top ka, ra šy-to jo duk ra Gied rė Žu kaus kai tė-No gie nė, ki ti ra šy to jo gi mi nės, ak to rius An drius Žiu raus-kas, kan kli nin kė Jur ga Sen ku tė. Prieš ren gi nį kvie čia me ap lan ky ti pa ro dą „Vi są kraš tą už sė siu ei lė raš čiais...” (Al bi nui Žu kaus kui – 100).

J.GruodŽio memorialinis muZieJus

Salako g. 18

Edukacinė programa, skirta poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Kviečiame šeimas, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius ir studentus dalyvauti nuotaikingoje teatra-lizuotoje edukacinėje programoje „Jūratė ir Kastytis”. Kartu kursime ir vaidinsime spektaklį, klausysime kompozitoriaus Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis” muzikos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 732 498, r.suopiene@petrauskumuziejus.lt.

Skaudžią netekties valandą, mirus Neurologijos skyriaus darbuotojaiNijolei KAPOČIUVIENEI,jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Respublikinės Kauno ligoninės

bendruomenė.

Kauno Dainavos vidurinės mokyklos bendruomenė skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimo sūnaus

Rimvydo PETRAIČIOmirties nuoširdžiai užjaučia tėvelius ir artimuosius.

UAB „Estakada“ darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Arūną ČERNAUSKĄ dėl tėvelio mirties.

Kauno m. vaikų lopšelio-darželio „Šilelis“ direktorę Nijolę JUOZAITYTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacija.

Skaudžią liūdesio valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučiame Kauno lopšelio-darželio „Šilelis“ direktorę Nijolę JUOZAITYTĘ.

Kauno lopšelio-darželio „Šilelis“ kolektyvas

Mirus mylimai mamai, gydytoją Daivą UNIKAUSKAITĘ nuoširdžiai užjaučiame ir liūdime kartu.

Grupė draugų

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Ūkio skyriaus ūkio reikalų tvarkytoją Editą VAITIEKIENĘ dėl vyro mirties.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par-vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi-kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po-ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek-soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907647

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau-gos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslau-gas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892059

kvieČia

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

1564 m. mirė italų dailininkas, skulpto-rius ir architektas Michelangelo Buo-narroti.1780 m. mirė lietuvių grožinės literatū-ros pradininkas, epinės poemos „Me-tai“ autorius Kristijonas Donelaitis.1932 m. Čekoslovakijoje gimė kino re-žisierius Milosas Formanas.1933 m. gimė menininkė ir muzikantė Yoko Ono, Johno Lennono žmona.1954 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Travolta.1983 m. gimė dainininkas Merūnas Vi-tulskis.2006 m. mirė Saulius Mykolaitis, akto-rius, režisierius, dainų autorius ir dai-nuojamosios poezijos atlikėjas.

avinas (03 21–04 20). Gali kilti ge-rų idėjų. Puikus laikas sprendi-

mams priimti. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir pa-rengti naujus planus.

JauTis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir

nesutikti su jūsų idėjomis. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiau-sia, suplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Savaitgalį skirkite kūno ir proto poilsiui. Būki-

te atlaidus aplinkiniams ne tiek dėl jų, kiek dėl savo sveikatos. Stabtelėkite ir pa-galvokite, ar yra kokių nors priežasčių, skatinančių elgtis beprotiškai.

vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nesugebėsite

tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų da-lykų. Kaip spręsti dėl to iškilusius konflik-tus, jums pakuždės intuicija.

LiūTas (07 23–08 23). Palanki die-na įvairiems darbams atlikti. Esate

kupinas energijos ir emocijų, bet nepra-raskite savitvardos. Tiesiog dirbkite, ne-praleiskite galimybės šiandien padaryti daugiau nei įprasta.

MergeLė (08 24–09 23). Ginčų die-na. Nesutiksite su aplinkinių nuo-

mone, bus sunku bendrauti. Nebūtina visko suprasti paraidžiui. Jei sugebate su-sitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

svarsTykLės (09 24–10 23). No-rėsis įgyvendinti senas idėjas, kai

kas gali jūsų nesuprasti, bet įvertins ori-ginalumą ir sugebėjimus. Neatstumkite draugų pagalbos ir paramos.

skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesi-

stenkite pakeisti situacijos, tiesiog palau-kite palankesnio laiko.

ŠauLys (11 23–12 21). Lengvas ir ra-mus laikas. Tinkamas metas pagal-

voti apie savęs tobulinimo ar karjeros ga-limybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe.

ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena, net knyga ar

filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jau-sitės vienišas, šiandien gelbės darbas, ge-ras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, ven-kite tuščiai leisti laiką.

vanDenis (01 21–02 19). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas,

vertybes, veiksmus. Pasistenkite never-tinti kitų žmonių emocijų ar nuotaikų, pa-silaikykite savo nuomonę, kad neįžeistu-mėte artimo žmogaus.

žuvys (02 20–03 20). Palanki die-na ieškoti naujų idėjų. Galimas ma-

lonus bendravimas su mylimais žmonė-mis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai ju-da į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovar-gio ir nesustokite.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

šal čiai pa sie kė af ri ką

Se no kai re gė ti šių me tų šal čiai pa sie kė Af ri ką. Snie gas iš kri to net Sa cha ros dy­ku mo je. Al žy ro gy ven to jus ir ko mu na­li nes tar ny bas to kia žie ma už klu po vi­siš kai ne pa si ruo šu sius. Maž daug mi li­jo nas žmo nių li ko be mais to, elekt ros ir ši lu mos. Ke li nin kai ne spė ja va ly ti ke­lių, o al žy rie čiai ne pra tę vai ruo ti to kio­mis są ly go mis. Cent ri nė je ir šiau ri nė­je ša lies da ly se taip pat su tri ko trau ki­nių eis mas ir oro uos tų dar bas. Jau no­ji kar ta to kių orų dar nie ka da ne ma tė: pa sta rą jį kar tą Al žy re smar kiai sni go prieš pus šim tį me tų. Šal ti orai nuo sau­sio ka ra liau ja ir gre ti ma me Ma ro ke.

rytoj

poryt

–9 –8–4 –7

–5 –1–1 –7

0 –1+1 +1

3

7

3

įvairenybės„Eu ro news“ inf., AFP nuo tr.

Vir gi ni ja sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Kau nie čio Bro niaus Dob ro vols kio na muo se re ta gė lė amor fo fa lis ap­si gy ve no prieš še še rius me tus, kai bu vo vos 3 cm skers mens gum be­lis. Pir mais me tais iš jo išau go tik 30 cm aukš čio stie bas, ta čiau il­gai niui bū si mo ji gra žuo lė ėmė stieb tis.

„Per nai gė lės ūgis pa tri gu bė­jo, ji išau gi no di džiu lius la pus. Da bar gė lė – met ro aukš čio, o gum bas – 7 cm skers mens“, – di džiuo da ma sis pir mą kart pra žy­du sia gra žuo le pa sa ko jo kau nie­tis. Džiaug tis amor fo fa lio gro žiu kau nie čiams ne truk do ne ma lo­nus gai še nos kva pas, na muo se pa skli dęs vos gė lė pra dė jo for­muo ti žie dą.

Kai ru de nį gė lė nu džiūs ta, žie­mo ti jos gum bas pa lie ka mas rū­sy je. „Kar tais išim da vo me gum bą iš va zo no, o kar tais – ne. Ar tė jant pa va sa riui, va sa rio pa bai go je, „bul­vy tė“ pra dė da vo dyg ti, iš leis da vo stie bą su tri mis panašiais į pal mės la pais“, – pa sa ko jo įsta bios iš vaiz­dos gė lės, pa si žy min čios ir ne ma­lo niu žie do kva pu, šei mi nin kas.

Be je, pa so di nus „bul vy tes“, jas rei kia sau go ti nuo ka čių, ku­rias vi lio ja gum bų sko nis. Gum­bų sko nis ver ti na mas ir Ry tuo se – te nykš čiai gy ven to jai amor fo­fa lio „bul vy tes“ troš ki na, džio vi­na, ke pa mais tui.

Šios gė lės Bro nius ne trę šia – au gi na miš ko že mė je, žie mą lais­to kar tą per sa vai tę, o karš tą va­sa rą – du kar tus.

do va na: �� amor�fo�fa�lis�at�si�dė�ko�ja�jį�au�gi�nan�tiems�žmo�nėms�įspū­din�go�dy�džio�ir�gro�žio�žie�du.�

Pražydodvokianti gražuolė

Bro�niaus�Dob�ro�vols�kio�nuo�tr.

Bri tų moks li nin kų at lik tas ty ri mas at sklei dė, kad ož kos, pa kei tu sios gy ve na mą ją vie tą ir vei kia mos ki­to kios ap lin kos, ga li iš vys ty ti sa vi­tą „kal bė ji mo“ ma nie rą.

Ty rė jai at ra do, kad ož kų „tar­mė“ kin ta su jų am žiu mi ir pri klau­so nuo jas su pan čios gy ve na mo sios ap lin kos, ra šo te leg raph.co.uk. Taip bu vo pa neig tas įsi ti ki ni mas, kad šių „kal ba“ yra ge ne ti nė duo ty bė.

Ty rė jų ko man da iš Lon do no Ka­ra lie nės Ma ri jos uni ver si te to tei­gia, kad di džio ji da lis žin duo lių, pri klau so mai nuo juos su pan čios ap lin kos, ga li iš vys ty ti sa vi tą tar­mę. Iki šiol ma ny ta, kad to kį ge­bė ji mą tu ri tik žmo nės, dramb­liai ir del fi nai. Bu vo ma no ma, kad vi sų ki tų gy vū nų rū šių sklei džia­mi gar sai yra vi siš kai nu lem ti ge­ne ti kos ir jiems ap lin ka ne tu ri jo­kios įta kos.

Šio ty ri mo re zul ta tai su kė lė tik rą su ju di mą moks li nė je bend ruo me­nė je – im ta spė lio ti, kad, jei ož kos tu ri ak cen tus, gal būt vi sų žin duo­lių „kal ba“ va ri juo ja pri klau so mai nuo juos su pan čios ap lin kos.

„Įsi ti ki no me, jog ge ne tiš kai ar­ti mi jau nik liai sklei džia pa na šius gar sus“, – kal bė jo mi nė ta jam ty­ri mui va do va vu si Elo die Brie fer.

„Gar sai, sklei džia mi gy vu lių, au gan čių to se pa čio se so cia li nė­se gru pė se, taip pat su pa na šė ja ir tam pa tuo pa na šes ni vie nas į ki­tą, kuo vy res ni tam pa gy vu liai“, – dės tė ty rė ja.

Anot jos, tai lei džia da ry ti iš va dą, kad ož kiu kai kei čia sa vo „kal bė se­ną“ pri klau so mai nuo so cia li nės ap lin kos, iš vys to pa na šų ak cen tą.

lrt.lt inf.

Ož kos me ke na dialektu

Atėnai +12Berlynas +7Brazilija +28Briuselis +9Dublinas +8Kairas +15Keiptaunas +26Kopenhaga +3

Londonas +11Madridas +12Maskva –12Minskas –11Niujorkas +8Oslas +3Paryžius +11Pekinas +4

Praha +5Ryga –5Roma +13Sidnėjus +28Talinas –5Tel Avivas +12Tokijas +4Varšuva 0

Saulė teka 7.35Saulė leidžiasi 17.31Dienos ilgumas 9.56Mėnulis (delčia) teka 5.29Mėnulis leidžiasi 13.40

49­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 317 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

Šiandien: Bernadeta, Gendrė, Gendrimas, Karigaila, Lengvenis, Simeonas.Rytoj:Aida, Bonifacas, Konradas, Nida, Šarūnas, Zuzana.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–7

–4

Vilnius–5

Alytus–4

Kaunas–4

Utena–6

Panevėžys

–4ŠiauliaiTelšiai

–4

Klaipėda0

Vėjas3–6 m/s

šiandien, vasario 18 d.Orai Savaitgalį Lietuvoje numatomi vis šiltesni orai. Šiandien turėtų pasnig-ti tik vietomis. Temperatūra dieną bus 1–7 laipsniai šalčio. Sekmadienį prognozuojami dar šiltesni orai: nak-tį didžiuosiuose miestuose bus nuo 0 iki 7 laipsnių šalčio, o dieną – nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos.

–5