pasaulis 12p. ekonomika 9p.

Neei­li­nė­je­se­si­jo­je­­Sei­mas­ima­si­­

kam­šy­ti­aukš­to­jo­­moks­lo­­

re­for­mos­­sky­les.

Eu­ro­pos­Ko­mi­si­jos­­va­do­vas­J.M.Bar­ro­so­­už­ne­de­mok­ra­tiš­kas­­re­for­mas­gra­si­na­­Veng­ri­jai­­teis­mais.

ES­ko­mi­sa­ras­­A.Še­me­ta­­su­ne­rimti­­pri­ver­tė­­vi­sus­Eu­ro­pos­­eks­por­tuo­to­jus.

„Ma no kaip mu zi kės gy ve­ni me da bar tik ras re ne san­sas“, –

Dienos citata

Vadas kra cho ne ma to

Kuo­ža­vi­si­Lie­tu­vos­vy­rai?­Nuo­ban­gi­nių,­uba­gių,­kregž­džių,­

var­liu­kų,­ly­gin­tu­vų­–­iki­spin­tų,­par­šų,­ly­gin­tu­vų­ir­bo­ru­žė­lių.

13p.

Trečiadienissausio 18, 2012Nr. 14 (19573)Kaunodiena.lt2 Lt

A.Zuo kas entuziastingai tie sia ran kas į Kau ną

Po sa vi val dos rin ki mų į Kau ną žen gė Ar­tū ro Zuo ko ju dė ji mas „Taip“, sau sio 13­ąją ofi cia liai ta pęs par ti ja. Po li ti nių per bė gė lių pil nas šios par ti jos Kau no sky rius ruo šia ypa tin gą rin ki mų vi lio ti nį.

pri­si­pa­ži­no­kon­cert­meis­te­rė­­Ža­ne­ta­No­rei­kie­nė.

„snoro“ istorija – iš pirmų lūpų 8p.

Bu ria: ­� šiuo­me­tu­A.Zuo­ko­ju­dė­ji­mui­Kau­ne­pri­klau­so­apie­100­na­rių.

lietuva 7p.

22p.

man tas la pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Pa si kin kė se ną ark liu kąIš A.Zuo ko va do vau ja mos Vil niaus sa vi val dy bės Kau ną pa sie kia en­tu zias tin gos ži nios apie at ve ža mą „Flu xus“ mi nis te ri ją ir ra gi ni mai gai vin ti dvi mies čio idė ją. Ji pa sta­

rai siais me tais bu vo vi siš kai nu­ny ku si ir, re gis, nie kas dvi mies čio pro jek tų ne be pa si ge do.

Bet ne se niai Kau no sa vi val dy­bė iš Vil niaus ga vo ant rą raš tiš ką krei pi mą si or ga ni zuo ti bend rą po­sė dį, ku ria me bū tų ap tar tos to les­nės dvi mies čio pro jek to įgy ven di ni mo idė jos. 4

Andriaus­Ufarto­(BFL)­nuotr.

auš ra Gar nie nėa.garniene@kaunodiena.lt

Kau no so cial de mok ra tams, per pus me tį pa ty ru siems ne vie ną smū gį, Kęs tu čio Kriš čiū no su lai­ky mas ga li tap ti no kau tu. Lie tu­vos so cial de mok ra tų par ti jos pir­mi nin kas Al gir das But ke vi čius ne­nei gia, kad Kau no įvy kiai par ti jo­je aud rin gai ap ta ri nė ja mi. Anot A.But ke vi čiaus, „vyks ta stip rus vi di nis dar bas“.

– Ar ne ma no te, kad Kau no so­cial de mok ra tų sky riui atei na kra chas?– Ne, taip tik rai ne ma nau. Ma nau, kad tai tam tik ras su ta pi mas ar ba iš ban dy mas val džia, sa­vo tiš kas pa si tik ri ni mas. 2

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35012

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,4

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320026

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestastrečiadienis, sausio 18, 2012

Vadas kra cho ne ma toAr ba iš ban dy mas, kaip rei kia dirb ti kar tu, kaip

priim ti spren di mus po li ti niu ly­giu, o pa skui per kel ti į sa vi val dy­bės ly gį.

– Kau no so cial de mok ra tų sky­rių ne ma lo nu mai kre čia jau nuo praė ju sių me tų. Iš še šių į mies to ta ry bą pa te ku sių jū sų par ti jos na rių li ko tik trys, pa­skui juos iš par ti jos Kau no sky­riaus išė jo ne ma žai žmo nių. Kaip ver ti na te tai?– Tai bu vo Kau no mies to sky riaus kon fe ren ci jos (2011 m. ba lan dį – aut. pa sta ba), kai bu vo ren ka mas sky riaus pir mi nin kas, tę si nys. Tie, ku rie ne lai mė jo sky riaus pir mi nin­ko rin ki muo se, pra tę sė ko vą, ku ri

iš pra džių ne bu vo išo rė je ma to ma, bet paašt rė jo vė liau. Ma nau, kad tai yra pa grin di nė prie žas tis.

– Sei mo rin ki mai – ne už kal­nų. Kęs tu tis Kriš čiū nas, To mas Pil vi nis, Zi ta Za la gė nai tė da­bar tu ri rei ka lų su Spe cia lių­jų ty ri mų tar ny ba, Va lio Vens­lo vo veik lą bend ro vė je „Kau no gat vių ap švie ti mas“ aiš ki na­si pro ku ro rai, o Ro mal das Ra­ba čius yra įta ria ma sis auk si­nio tua le to by lo je. Ar tu rė si te ką pa siū ly ti rin kė jams? Ar ne per daug še šė lių kren ta ant jū­sų par ti jos?– Še šė liai kren ta ne ant par ti jos, o ant sky riaus. Ma nau, kad vyks ta di­džiu liai po ky čiai, atei na daug nau jų

Po žiū ris: �� A.But�ke�vi�čius�džiau�gia�si�va�do�vau�jan�tis�di�džiau�siai�par�ti�jai�ir�apie�pro�ble�mas�kal�bė�ti�ne�no�ri.

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Są ži nin gai, at sa kin gai, pa gal nu ma­ty tas inst ruk ci jas dir ban tys Kau no are nos ap sau gos dar buo to jai su­lau kė Kau no me ro And riaus Kup­čins ko spjū vio.

Sunkiai suvokiami pareiškimaiMies to gal va vie šai pa reiš kė esąs šo ki ruo tas, kad į Va le ri jaus Ger gi­je vo kon cer tą ne bu vo įleis ti pi ke­tuo to jai. Ne ga na to, me ras mes te­lė jo svei ku pro tu sun kiai su vo kia mą tei gi nį, kad are nos ap sau gos dar­buo to jai cen zū ruo ja spau dą.

„Ap sau gos dar buo to jai įpra tę prie įvai rių rep li kų. Kaip nors pra­ris ir šią. Ta čiau mums di de lį ne ri­mą ke lia neat sa kin gas, ne mok šiš­kas, o gal net ir pik ta va liš kas me ro po žiū ris į are nos ap sau gos klau si­mus. Jis juk at sto vau ja sa vi val dy­bei, ku ri yra are nos sa vi nin kė. Jei

me ras už mir šo, jau čia me pa rei gą pri min ti, kad „Žal gi rio“ are na ci­vi li nės sau gos po žiū riu yra ypa­tin gas ob jek tas. Čia, me ro ži niai, su si ren ka mi nios žmo nių ir men­

kiau sias eks ce sas ga li tap ti grės­me jų sau gu mui. Pi ke tuo to jai į are ną ke ti no įei ti su at vi ra lieps­na de gan čiais ži bu rė liais. Tai aki­vaiz džiai už fik suo ta are nos ste bė­ji mo ka me ro se. Vi siš kai na tū ra lu, kad ap sau gos dar buo to jai pa rei­ka la vo prieš įei nant į are ną pa lik­

ti vi sus pro tes to ak ci jos at ri bu tus lau ke, nes to kios yra inst ruk ci jos. Lai ky da mie si inst ruk ci jų ap sau gos dar buo to jai el gė si są ži nin gai ir at­sa kin gai. Išei tų, kad me ras juos ra­gi na elg tis ki taip. Kaip tai su pras­ti“, – ste bė jo si ren gi nių „Žal gi rio“ are no je or ga ni za to riai.

Ypatingos saugos objektasMies to va do vo iš si šo ki mai keis tai at ro do ir bend ro vės „Kau no are­na“ ap sau gos va do vui Gin ta rui Jan kaus kui.

„Mes pi ke tuo to jus įlei do me, ta­čiau, kaip ir vi si žiū ro vai, jie bu vo apieš ko ti. Jie tu rė jo pa lik ti žva ku­tes ir vi są rek la mi nę me džia gą. To rei ka lau ja are nos ap sau gos tai syk­lės. Jo se pa ra šy ta, kad bet ko kios ak ci jos tu ri bū ti su de rin tos su are­nos ad mi nist ra ci ja. Ka dan gi vis kas bu vo su de rin ta tik su sa vi val dy be ir tik dėl ak ci jos ant til to, pa čio je are­no je ne ga lė jo bū ti jo kių ak ci jų, jo­

kių at ri bu tų, jo kios pla ti na mos me­džia gos. Nek reip da mi į tai dė me sio, mes bū tu mė me šiurkš čiai pa žei dę pri va lo mas tai syk les. Laik raš čius ant til to da li jo ak ci jos da ly viai, ir tuos laik raš čius žiū ro vai ne truk do­mi ne šė si į vi dų. Kas bu vo kon cer te, ma tė, kad laik raš čių bu vo pri dė lio­ta vi sur. Ta čiau var gu ar jų rei kė jo, nes žmo nės čia bu vo atė ję ne skai­ty ti, o klau sy ti mu zi kos. Prie ap­sau gos punk to atė ję pro tes tuo to jai laik raš čių tu rė jo di des nį kie kį. Mes tik rai ne bu vo me kaž ko kie cen zo­riai ir ne tik ri no me, kas ten pa ra­šy ta. Tai bū tų vi siš kas ab sur das. Juk esa me nor ma lūs žmo nės. Vi si bi lie tus tu rė ję pro tes tuo to jai bu­vo įleis ti į vi dų. Ta čiau dau gu ma jų tik pa sto vė jo ko ri do riu je ir ne­tru kus išė jo lauk. Ne sup ran tu, ko­dėl jie taip no rė jo pra si brau ti į vi­dų. Ne gi tik dėl šur mu lio? Tai bū tų tik rai bjau rus su ma ny mas“, – sa kė ap sau gos dar buo to jas.

Nerimavo dėl svečiųĮsi min ti no kon cer to or ga ni za to riai ne slė pė ne ri ma vę, ar pro tes to ak­ci jos da ly viai ne su ma nys tos ak ci­jos pra tęs ti per kon cer tą.

„Esa me šim tu pro cen tu at sa­kin gi ne tik už žmo nių sau gu­mą, bet ir už kon cer to ko ky bę, nes mu zi kos my lė to jai su mo kė jo ne ma žus pi ni gus. Bu vo ne ra mu, ar pi ke tuo to jai ne pra tęs pi ke to per kon cer tą ir neį pils šaukš­to de gu to. Lai mei, vis kas vy ko sklan džiai. Ma nau, me ras tu­rė tų tik pa dė ko ti, kad are na rū­pi na si aukš tu me ni niu ren gi nių ly giu. Ta čiau ne sup ran ta mi iš­si šo ki mai mums ke lia ne ri mą. Kas ga li ga ran tuo ti, kad per ko­kį nors ki tą ren gi nį prie ap sau­gos punk tų vėl ne bus dirb ti nai kurs to mi be pras miš ki eks ce sai“, – ne ri ma vo bend ro vės „Kau­no are na“ di rek to rė An ge lė De­men ta vi čiū tė.

Keis te ny bės: �� A.�Kup�čins�ko�el�ge�sys�tam�pa�mįs�lin�gas. Akcija: �� „Žalgirio“�arenos�kameros�užfiksavo�visas�to�vakaro�detales.

Me ras šo ki ra vo „Žal gi rio“ are nos ap sau gą

Are no je ne ga lė jo bū­ti jo kių ak ci jų, jo kių at ri bu tų, jo kios pla­ti na mos me džia gos.

Gin ta ras Jan kaus kas:

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Tomo�Raginos�nuotr.

1

3

miestastrečiadienis, sausio 18, 2012

Vis val das Ma ti jo šai tis„Vie nin go Kau no“ ly de ris

So cial de mok ra tų po zi ci jos sa vi­val dy bės ta ry bos dau gu mo je yra keis tos. Trys so cial de mok­ra tai su Žid rū nu Garš va svo rį

koa li ci jo je tu rė jo per di de lį. Pa tys kon­ser va to riai sa ve bu vo nu si skriau dę. Ta čiau yra su for muo ta sa vi val dy bės ta ry bos val dan čio ji koa li ci ja. Mes jos ne griau na me, su kon ser va to riais kal­ba mės apie dar bus, o ne nau jas koa li­ci jas. Mū sų po stai nie ka da ne do mi no ir su kon ser va to riais apie juos ne sa me kal bė ję. Mes tie siog pri ta ria me mies­tui ge riems spren di mams, ne ge riems – prieš ta rau ja me.Ga liu pa sa ky ti, kad vi sų me ro pa va­duo to jų dar bas ne ten ki na, nes trūks­ta ko ky bės. Dirb da mas su Kęs tu čiu Kriš čiū nu pa ste bė jau, kad jo min tys pri klau so nuo pra šy mų iš ša lies. Per die ną jo po žiū ris ga lė da vo de šimt kar tų pa si keis ti. Jis vi siš kai ne tin ka­mas žmo gus ei ti šias pa rei gas. Man jis kaip ta ry bos na rys neeg zis tuo ja. Bet pa si kar to siu, kad jo po stas mū sų ne­do mi na. Aš ti kiuo si, kad pa tys kon ser­va to riai sa vo gre to se su ras dau giau žmo nių, tin ka mų ei ti tas pa rei gas.Taip, ma no val do mos bend ro vės Tė­vy nės są jun gai­Lie tu vos krikš čio nims de mok ra tams paau ko jo lė šų, ta čiau tai su Kau no val džios rei ka lais ne su­si ję. Nor ma lu, kai vers las re mia po li ti­ką. Pas mus yra įmo nių va do vų, ku rie tu ri tei sę dis po nuo ti tam tik ro mis lė­šo mis. Aš jų ne pri ver siu rem ti vien tik mus – „Vie nin gą Kau ną“.

And rius Kup čins kasKau no me ras

Koa li ci jos pa si ta ri me kal­bė jo me apie pir ma die nio įvy kius ir apie tai, ko kios įta kos jie tu rės koa li ci jos

dar bui, ta čiau į pa grin di nius klau si­mus tu ri at sa ky ti pa tys so cial de mok­ra tai. Gir džiu opo zi ci jos bal sus, kad so­cial de mok ra tams pri klau so per daug po stų, bet vi si po stai kol kas lie ka, o to­kių klau si mų mes net neap ta ri nė ja me. Kiek vie ną po sė dį ski ria me ūki niams, o ne po li ti niams klau si mams spręs ti. Sa vo frak ci jo je šį klau si mą ap tar si me tik tre čia die nį va ka re. Pa čio je koa li ci­jo je apie jo kius ki tus ga li mus par tne­rius ne kal ba me.Taip, Vis val do Ma ti jo šai čio įmo nės pa rė mė TS-LKD par ti ją, bet tai ne reiš­kia, kad taip jie įgi jo po zi ci jas koa li ci jo­je. Jei taip bū tų, de mok ra ti ją ga lė tu me va din ti vi siš kai su pu vu sia. Pir miau sia tu ri su tap ti koa li ci jos par tne rių pro gra­mi nės nuo sta tos, no ras dirb ti dėl mies­to. Ne sie čiau par ti jos rė mi mo klau si­mo su koa li ci niais klau si mais.

Orin ta Lei pu tėSo cial de mok ra tų par ti jos Kau no sky riaus pir mi nin kė

Kam ga li bū ti nau din gas skan da las? Ver da po li ti nė ko va, bet bū tų bai su, jei pa­si ro dy tų, kad šis skan da las

tė ra ban dy mas su kaž kuo su si do ro ti. Man sun ku spręs ti apie po li ti nės kul­tū ros ly gį Lie tu vo je, tad sce na ri jų ga­li bū ti įvai rių. Jo kio spau di mo iš Kau­no ta ry bos val dan čio sios dau gu mos koa li ci jos par tne rių nė ra. O mes sa­vo spren di mus priim si me, kai gau si­me ofi cia lią in for ma ci ją iš spe cia lių jų tar ny bų. Kol kas dau giau siai in for ma­ci jos su lau kia me iš ži niask lai dos. Jei par ti jos na riams pa reiš kia mi kal ti ni­mai, jie pa tys ar ba par ti ja tu ri su stab­dy ti na rys tę, kol vis kas išaiš kės. O šiuo me tu dir ba me to liau, to kie įvy­kiai kas die nio dar bo su trik dy ti ne­tu ri. Šian dien koa li ci ja yra sta bi li, ji dir ba ir spren džia la bai svar bų sa vi­val dy bės biu dže to for ma vi mo klau si­mą ir ne no ri blaš ky tis į ša lis.

Ry tis Šat kaus kas Dar bo par ti jos frak ci jos se niū no pa va duo to jas

Kon ser va to riai tu ri im tis ryž­tin gų spren di mų, ta čiau vis­kas pri klau sys nuo to, kiek jie pa tys įklim pę į ši tą rei ka­

lą. Mes se niai pro gno za vo me, kad Kęs­tu tis Kriš čiū nas įklius. Tar ny bas tu rė­tų do min ti ir til tų sta ty bos, ir dumb lo iš Ne mu no sa los ka na lo iš ve ži mo is to ri­ja. K.Kriš čiū nas aki vaiz džiai stū mė sa­vo in te re sus. Jam ga li ma kuo lą ant gal­vos ta šy ti, bet jis vis tiek sa vo stu mia. Ma tyt, šis bruo žas jį ir pra žu dė.Ne ma nau, kad kas nors spe cia liai kaž­ką pa da rė. Ma nau, kad jis pa ts priė jo liep to ga lą. Šis skan da las ga li bū ti nau­din gas vi siems po li ti niams opo nen­tams, bet ne pri ver si juk žmo gaus ap­si vog ti? Kam ga li bū ti nau da, kad jis pri si dir bo? Čia tu rė tų bū ti gė da vi sai sa vi val dy bei, nes vi si va gys tam pa­me. Ge riau bū tų neap si vo gęs.Dėl ga li mos koa li ci jos su kon ser va to­riais esa me bend ra vę. Pui kiai su pran­ta me, kad esa me ne di de lė frak ci ja, tad ir no rai mū sų nė ra di de li. Mus ten kin tų po li ti nis po stas (vi ce me ro – red. pa st.). Taip pat gir dė jau, kad su kon ser va to­riais yra kal bė jęs ir Vis val das Ma ti jo­šai tis, bet neat mes čiau ga li my bės, kad su jais yra kal bė ju sios vi sos frak ci jos. Aki vaiz du, kad dau giau siai dis ku si jų bus spren džiant ad mi nist ra ci jos di­rek to riaus po sto klau si mą. Ši fi gū ra svar bes nė nei vi ce me ro. O gal vis kas ir liks taip, kaip yra. Gal kon ser va to rius ten ki na so cial de mok ra tas sa vi val dy­bės ad mi nist ra to rius An ta nas Nes tec­kis ir jo au to ri ta ri nis val dy mas.

Komentarai

Vadas kra cho ne ma to

Vir tua lio je erd vė je vyks tan čios dis ku si jos ro do, kad ti kin čių jų, jog so cial de mok ra tas Kau no vi ce me­ras Kęs tu tis Kriš čiū nas – kriš to­li nio ty ru mo po li ti kas, Kau ne yra ne daug.

Ta čiau pir ma die nio įvy kiai Kau­ne, kai STT su lai kė tris so cial de­mok ra tus – vi ce me rą K.Kriš čiū­ną, jo vi suo me ni nę pa dė jė ją Zi tą Za la gė nai tę (va kar ji pa leis ta – red. pa st.), sa vi val dy bei pa val džios bend ro vės „Kau no ko mu na li nis ir bu tų ūkis“ di rek to rių To mą Pil vi­nį ir „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš­te lių“ va do vą ne par ti nį Al gi man tą Pui do ką, jau apau ga ver si jo mis.

Vie na po pu lia riau sių ver si jų – kad Kau no kon ser va to riai nu ta rė vie nu šū viu nu šau ti du zui kius: at­si kra ty ti pro ble mų kė lu sio vi ce me­ro K.Kriš čiū no ir kar tu at si svei kin­ti su ki tais val dan čio jo je koa li ci jo je li ku siais dviem šios par ti jos na riais – Orin ta Lei pu te ir Va liu Vens lo vu, ku rio kai ku rie dar bo bend ro vė je „Kau no gat vių ap švie ti mas“ epi­zo dai do mi na pro ku ro rus.

Esą K.Kriš čiū ną, O.Lei pu tę ir V.Vens lo vą pa keis tų Vis val do Ma­ti jo šai čio ju dė ji mo „Vie nin gas Kau­nas“ na riai, su ku riais Kau no kon­ser va to riai, kaip pa tys pra ne šė, „kal ba si mies to ūkio klau si mais“.

To kią ver si ją kurs to ir fak tas, kad opo zi ci jo je at si dū ręs V.Ma­ti jo šai tis ne tik kal ba si su kon ser­va to riu mi Kau no me ru A.Kup­čins ku apie mies to ūkį. Ženg ta konk re tes nių žings nių nei kal­bos. V.Ma ti jo šai čio „Vi čiū nų“ įmo nių gru pė pa rė mė Sei mo rin­ki mams be si ruo šian čius kon ser­va to rius fi nan si ne in jek ci ja. Ma­no ma, kad so cial de mok ra tus

Kau ną val dan čio jo je koa li ci jo­je pa kei tus „Vie nin go Kau no“ na riais, po stą tu rė tų pa lik ti ir so cial de mok ra tas ad mi nist ra­ci jos di rek to rius An ta nas Nes­tec kis. At si lais vin tų la bai įta­kin ga kė dė.

Šios ver si jos ar chi tek tai ga li paaiš kin ti ir tai, ko dėl tarp su lai­ky tų jų STT at si dū rė „Au to mo bi­lių sto vė ji mo aikš te lių“ di rek to­rius nepartinis A.Pui do kas.

Kal ba ma, kad nuo ta da, kai kon­ser va to riai šio je bend ro vė je įdar­bi no sa vo par ti jos na rį Vy gan­tą Gu dė ną, jo įta ka bend ro vė je po tru pu tį di dė jo, o į val džią su grį žus kon ser va to riams, jis ta po še šė li niu „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lių“ va do vu. Tad, svars to ver si jos au­to riai, te rei kė tų tai įtei sin ti, pa ša­li nus iš po sto su si komp ro mi ta vu­sį A.Pui do ką.

Ir V.Ma ti jo šai tis, ir A.Kup čins­kas to kią ver si ją vie nin gai nei gia. „Kau no die nos“ kal bin ti mies to po li ti kai ir gi jos ne plė to jo.

KD inf.

STT šienapjūtė apau ga ver si jo misKam tai nau din ga? Šis klau si mas po pir ma die nį Kau no val­džios pa dan gė je Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) su kel tos aud ros tam pa vis gar ses nis. Na tū ra lu, kad ne kas die nis įvy kis apau ga gan dais ir spė lio nė mis.

žmo nių. Kaip aš sa kau, ge riau te gul įvyks ta tam tik ras lū žis su nu si lei­di mu že myn, ir po to bus pa ki li mas. Kau no mies te žmo nių, ku rie kels sa­vo kan di da tū ras apy gar do se, kan di­da tų mes vi sa da tu ri me, nes mū sų par ti ja yra pa ti di džiau sia.

– Kai ku rie jū sų par ti jos ko le­gos pa ste bi, kad vis dėl to trūks­

ta par ti nės draus mės, ypač Kau ne. Ar, kaip par ti jos pir mi­nin kas, val do te si tua ci ją?– Tu riu pa sa ky ti la bai at sa kin­gai, kad pas mus yra par ti jos sta­tu tas, si tua ci ja par ti jo je yra val­do ma. Sta tu tas gal yra per daug de mok ra tiš kas, bet jis toks yra priim tas, ir nie ko ne pa kei si. Sky­riai yra sa va ran kiš ki, jiems su­teik tos vi sos tei sės vyk dy ti de le­guo tas funk ci jas.

– Ne gi ne tu ri te jo kių prie kaiš­tų Kau no sky riui ir esa te vis kuo pa ten kin tas?– Kaip ga li bū ti pa ten kin tas? Mes kal ba mės apie tai ir dar kal­bė si mės ne kar tą. Vyks ta stip rus vi di nis dar bas, bet apie tai nein­

for muo ja me. Pui kiai su pran­ta me, kad rei ka lin gi po ky čiai, griež ta dis cip li na, ir ta link me dir ba me.

– Ar do mė jo tės, kas pa ki šo ko­ją K.Kriš čiū nui ir ki tiems par­ti jos ko le goms? Ar bu vo ga li ma to iš veng ti?– Tai bu vo di de lė staig me na. Nie ka da ne gal vo jau, kad taip ga li at si tik ti. Nei par ti jos pir­mi nin kas, nei kas ki tas ne ga li bū ti ap sau go tas nuo to kių at ve­jų. Gal ga lė tum ap sau go ti, jei gu ži no tum, kad yra to kių ke ti ni­mų. Dau giau nie kur ne si do mė jo­me. Ma no me, kad tą in for ma ci ją gau si me vė liau, kai bus priim tas teis mo spren di mas.

Ge riau te gul įvyks ta tam tik ras lū žis su nu­si lei di mu že myn, ir po to bus pa ki li mas.

Algirdas Butkevičius:

V.Ma ti jo šai čio „Vi­čiū nų“ įmo nių gru pė pa rė mė kon ser va to­rius fi nan si ne in jek­ci ja.

Herojus: �� STT�sulaikytas�vicemeras�K.Kriščiūnas�pasėjo�spėlionių. Andriaus�Aleksandravičiaus�nuotr.

4

MiestasTrečiadienis, sausio 18, 2012

A.Zuo kas entuziastingai tie sia ran kas į Kau ną

„La bai ti ki mės, kad ar ti­miau siu me tu Kau nas su­

da rys ko mi si ją ir pa skirs at sa kin gą as me nį, ku ris Kau ne koor di nuo­tų dvi mies čio pro jek tą“, – iš reiš kė vil tį Vil niaus sa vi val dy bės ta ry bos na rys, Dvi mies čio stra te gi nio pla­na vi mo ko mi si jos pir mi nin kas Ed­ga ras Sta ni šaus kas.

Sia mo dvy nių san ty kiaiDvi mies čio bend ra dar bia vi mo ke ti ni mų pro to ko las pa si ra šy­tas 2002­ai siais. Vė liau ke ti ni­

mas stip rin ti dvie jų mies tų ry šius ir kul tū ri nius mai nus ga vo di din gą di po lio var dą. Ta da už mo jai, kaip bū din ga A.Zuo kui, ta po ge ro kai di din ges ni.

Vi zi jo se Vil nius ir Kau nas ėmė pa na šė ti į Sia mo dvy nius, ku riuos jun gia ne vie na bend ra ar te ri ja.

Vil niui va do vau jant A.Zuo kui, o Kau no me ru ta pus Ar vy dui Gar­ba ra vi čiui, And rius Kup čins kas „Kau no die nai“ tvir ti no: „A.Zuo­kas ir A.Gar ba ra vi čius pri klau so vie nai par ti jai, jie ti ki si iš di po lio

po li ti nių di vi den dų, bet pa ts pro­jek tas ke lia daug abe jo nių.“

Da bar Kau nui va do vau jan­tis A.Kup čins kas, pa klaus tas apie vil nie čių siū ly mą gai vin ti di po lio pro jek tą, sa kė pri ta rian tis pro jek­tui iki tol, kol jis ne bus po li ti zuo­tas. Me ras sa kė pa ve dęs or ga ni zuo­ti dvi mies čio idė jai skir tą po sė dį – vil nie čių pa gei da vi mu jis tu rė tų įvyk ti va sa rį.

„Ži nau, kad A.Zuo ko ak ty vu mas ir su si do mė ji mas Kau nu yra vi sa­pu siš kas ir to nie kaip ne pas lėp­si. Dvi mies tis yra per spek ty vi idė­ja, ta čiau no rė čiau, kad ji ne bū tų su ta pa ti na ma su po li ti ka. Ma nau, kul tū ri nė je, lo gis ti kos sri ty je to­kie pro jek tai tu ri pra smę“, – kal­bė jo A.Kup čins kas.

Tiks las – Sei masVi suo me ni nio ju dė ji mo, ta pu sio par ti ja, va do vai ne mas kuo ja sa vo am bi ci jų Kau ne.

Par ti jos „Taip“ pir mi nin ko A.Zuo ko pa va duo to jas, Kau no sky­riaus pir mi nin kas Do na tas Pi lin kus ne slė pė, kad da lies šios par ti jos na­rių tiks las – Sei mo rin ki mai.

D.Pi lin kus tei gė, kad iš pra džių įsteig tas vi suo me ni nis ju dė ji mas ieš ko jo spren di mų, kaip da ly vau ti Sei mo rin ki muo se. Ju dė ji mo sta tu­są pa kei tus į po li ti nę par ti ją, ke lias į Sei mą at si vė rė be kliū čių.

Ru de nį stei gia ma sis „Taip“ Kau no sky riaus su si rin ki mas, ku­ria me pir mai siais smui kais grie žė A.Zuo kas ir Žil vi nas Šil ga lis, su­

kvie tė mar gą da ly vių ir svei kin to­jų bū rį.

Čia bu vo ga li ma iš vys ti ir kon­ser va to rių ap lin kos žmo gų Dai nių Var ną, ir į mies to ta ry bą ne pa te ku­sį ne prik lau so mą kan di da tą Eli gi jų Dze žuls kį­Duo nį.

Ž.Garš va sku biai per bė go„Kau no die na“ jau ra šė apie są­sa jas tarp A.Zuo ko ir da bar ti nio Kau no mies to ta ry bos na rio Žid­rū no Garš vos. Dar bū da mas par ti­jo je Tvar ka ir tei sin gu mas Ž.Garš va ne slė pė, kad į po li ti ką Kau ne atė jo pa stū mė tas bū tent A.Zuo ko.

Jis taip pat sie ja mas ir su ar ti­miau sios A.Zuo ko ap lin kos žmo­gu mi lai ko mu įmo nių gru pės ICOR (bu vu si „Ru bi con Group“) va do vu And riu mi Ja nu ko niu.

Par ti jo je Tvar ka ir tei sin gu mas Ž.Garš va neuž si bu vo – ne tru kus jis pa stip ri no A.Zuo ko „Taip“ gre­tas – ta po Kau no sky riaus pir mi­nin ko pa va duo to ju.

Ant ruo ju pa va duo to ju ta po Ne­ri jus Ži le vi čius. Jau nas po li ti kas ga vo šį po stą, kai tuo pa čiu me tu pri klau sė ki tai po li ti nei par ti jai.

Atė jo ir S.Žir gu lisNau jas pra na šas po li ti nė je pa dan­gė je daž nai bū na se nas pra na šas nau ju dra bu žiu. Ne vie nas par ti­jos „Taip“ Kau no sky riaus na rių – ki to se par ti jo se ne pri ta pę po­li ti kai.

Kau no sky riaus pir mi nin kas D.Pi lin kus – bu vęs il ga me tis Li­be ra lų są jū džio at sto vas. Pak­laus tas apie pa si trau ki mo prie­žas tis, moks lų dak ta ras kal ti no bu vu sius bend ra žy gius ne veik­lu mu ir kar je ros sie ki mu – pa sak jo, bū tent tai ir pa ska ti no išei ti iš par ti jos.

Kiek ki taip is to ri ją pa sa ko­jo Li be ra lų są jū džio na riai. Pa­sak jų, D.Pi lin kus bu vo pri vers­tas trauk tis iš jų gre tų, kai ėmė si dest ruk ci nių veiks mų Kau no sky­riaus vi du je, siek da mas pir mi nin­ko po sto.

Iš pra džių par ti jos vi du je įkū­ręs neo li be ra lų frak ci ją, vė liau su skulp to riu mi Sta siu Žir gu liu ban­dė kur ti al ter na ty vą par ti jos sky­riaus val dy mo or ga nams, re gist­ra vo fik ty vius na rius ir taip no rė jo už si tik rin ti bal sų dau gu mą pir mi­nin ko rin ki muo se. Pa na šiu me to­du per praė ju sius sa vi val dos rin­ki mus Vil niu je ban dė pa si nau do ti A.Zuo kas, vie na me Užu pio bu­te re gist ruo da mas šim tus gy ven­to jų.

Ne pa vy kus per vers mui, D.Pi lin­kus sa vo no ru pa si trau kė iš par ti jos. Juo pa se kė ir S.Žir gu lis. Šian dien ir jis – A.Zuo ko par ti jos na rys.

Ne vie nas par ti jos Kau no sky riaus na­rių – ki to se par ti jo se ne pri ta pę po li ti kai.

Kar je ra: �� pas�A.Zuo�ką�iš�par�ti�jos�Tvar�ka�ir�tei�sin�gu�mas�per�bė�gęs�Ž.Garš­va�kaip�mat�ga�vo�par�ti�nį�po�stą.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

1

Vi zi ja: �� A.Vil�ke�vi�čius�vi�lia�si,�kad�Kau�ne�bus�pa�kan�ka�mai�no�rin�čių�jų�užim�ti�60�be�at�ly�gi�ni�mo�dir�ban�čių�se�niū�nai�čių�vie�tų.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Pir myn prie bal sa dė žių – ren ka mi se niū nai čiaiSau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Kau nas žie mą pa baigs rin ki mais. Atė ję prie se niū ni jo se įreng­tų bal sa dė žių, gy ven to jai ga lės rink ti sa vo at sto vus – se niū nai­čius. Jų rei kia 60. Tie sa, abe jo ja­ma, ar nuo to pa ge rės mies to val­dy mas.

Kai muo se pa si tvir ti noVie tos sa vi val dos įsta ty mas jau nuo 2009 m. įpa rei go jo sa vi val dy­bes su reng ti se niū nų pa gal bi nin kų rin ki mus. Kau no sa vi val dy bė il gai spy rio jo si, kol tai pa da ry ti įpa rei­go jo teis mas.

Kau no ra jo ne, Gar lia vo je, dir­ban tis vie nas iš vie nuo li kos se niū­nai čių Vid man tas Vit kaus kas sa kė iš pra džių skep tiš kai ver ti nęs šias pa rei gas.

„Ma niau, kad se niū nai čiai bus la biau for ma li pa rei ga, o rea liai jie ne la bai ką nu veiks. Da bar ma­tau, kad ge rai, kai se niū nai tu ri in­for ma to rius ir sa vo tiš kus kon sul­tan tus, ku rie per tei kia gy ven to jų lū kes čius, pa ta ria, kur la biau siai rei kia vie tos val džios dė me sio, fi­nan sa vi mo, žo džiu per tei kia tik­rus žmo nių po rei kius“, – kal bė jo se niū nai tis.

V.Vit kaus kas pa ste bi, kad kai­miš ko sio se vie to vė se se niū nai­čiams dirb ti leng viau, nes žmo nės ge riau vie ni ki tus pa žįs ta, stip­res ni kai my nys tės ry šiai. „To dėl sun ku pa sa ky ti, ar tai pa si tvir tins Kau no mies te“, – svars tė V.Vit­kaus kas.

Bi jo pri trūk ti kan di da tųKau no se niū nų suei gos pir mi nin­kas ir Pet ra šiū nų se niū nas Al gi­man tas Vil ke vi čius ne ri mau ja, ar bus pa kan ka mai no rin čių jų tap ti se niū nai čiais.

„Ma no rei ka las įvyk dy ti įsta­ty mą, ir tai bus pa da ry ta. Vis dėl­to bi jau, kad ne prit rūk tu me kan di­da tų“, – būgš ta vo A.Vil ke vi čius.

Pa sak jo, kiek vie no je 11­oje se­niū ni jų rei kės iš rink ti po 5–8 se­niū nai čius. Jie dirbs vi suo me ni­

niais pa grin dais, tai yra ne gaus jo kio at ly gio.

„Ne leng va bus ras ti žmo nių, ku­rie at si sa ky da mi lais va lai kio, ne­gai lė da mi svei ka tos, nu skriaus da­mi šei mas bus ob jek ty vūs ir dirbs bend ruo me nės la bui. Ne vi siems lem ta to kiems bū ti, ir aš len kiu prieš to kius gal vą“, – kal bė jo se­niū nas.

„Kau ne vie na me dy li kaaukš čia­me na me yra 300–400 gy ven to jų – tiek, kiek re tas kai mas tu ri. Bet

juk ne rink si se niū nai čių iš kiek­vie no dau gia bu čio. O ir juo se, net gy ve nan tys to je pa čio je laip ti nė je žmo nės, vie ni ki tų ne pa žįs ta“, – kal bė jo A.Vil ke vi čius.

Jis ti ki si, kad se niū nai čiai bus ge ri pa gal bi nin kai skirs tant se niū­ni jų lė šas. Nuo šių me tų Kau no se­niū ni jos jau ga lės tu rė ti sa vus biu­dže tus. Ko kie bus jų dy džiai, spręs Kau no mies to ta ry ba. „Šios lė­šos bus nau do ja mos te ri to ri joms tvar ky ti: šie nau ti, me džiams ge­

nė ti, vai kų ir lais va lai kio aikš te­lėms su tvar ky ti“, – aiš ki no A.Vil­ke vi čius.

Bend ruo me nės prieš ta rau jaPa le mo no bend ruo me nės cent ro pir mi nin kė Jū ra tė Ku lia vie nė ma­no, kad se niū nai čių pa rei gos dub­liuo sis su bend ruo me nių veik la.

„Kam dar rei ka lin gi se niū nai­čiai, jei ir bend ruo me nių cent rų na riai dir ba vi suo me ni niais pa­grin dais. Mes ir da bar se niū nui

Ma no rei­ka las įvyk­

dy ti įsta­ty mą, ir tai

bus pa da ry­ta. Vis dėl to

bi jau, kad ne prit rūk­tu me kan­

di da tų.

5

Miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau no ra jo no apy lin kės teis mas ne sėk min gai mė gi no pra dė ti ne­lai mės, iš tiku sios prieš dve jus me­tus Če ki jos skau tus, by lą. Su si rin­ko vi si pro ce so da ly viai, iš sky rus če kus.

By los nag ri nė ji mas ati dė tas va sa­rio pa bai gai. Tai jau ant ras kar tas, kai teis mas ne pra de da aiš kin tis ne lai mės ap lin ky bių – neat vyks­ta nu ken tė ju sie ji.

Tei sė ja Ire na Sa bai tie nė už tik­ri no, kad šau ki mai į teis mo po sė­džius nu ken tė ju siems Če ki jos pi­lie čiams yra iš siųs ti, ta čiau iš jų jo kių ži nių teis mas ne ga vo.

Pro ce so da ly viai pri ta rė, kad by los nag ri nė ji mas be nu ken tė­ju sių jų ne ga li mas. „Mes net ne ži­no me jų po zi ci jos, nors in for muo­ta ir Če ki jos am ba sa da Lie tu vo je“, – kal bė jo tei sė ja. Ati duo dant by­lą į teis mą bu vo ti kė ta si, kad če­kų in te re sus teis me gins am ba sa­dos at sto vas.

By lo je yra tik vie nas kal ti na ma sis – An ta nas Ko že niaus kas. Jis kal ti­na mas neat sar giu gy vy bės atė mi­mu, sun kiu ir ne sun kiu svei ka tos su trik dy mu dėl neat sar gu mo.

„Aš vi siš kai ne kal tas šio je by lo­je“, – ta rė A.Ko že niaus kas.

Lem tin gą 2010 m. lie pos 25 d. bū re lis iš Če ki jos at vy ku sių skau­tų nuo aud ros slė pė si pa kau nė­je esan čios že mės ūkio bend ro vės žo lės mil tų ag re ga to pa sta te Pa ka­

pių kai me. Nuo ga lin go vė jo gū sio ap leis tas pa sta tas su griu vo.

Vie nas skau tas bu vo su ža lo tas la bai sun kiai. Be veik dvi sa vai tes Kau no kli ni kų gy dy to jai ko vo­jo dėl jau no če ko gy vy bės, ta čiau gim ta die nio ry tą vai ki nas mi rė. Tą die ną jis tu rė jo švęs ti 18­ąjį gim ta die nį.

Dviem če kų skau tėms bu vo diag no zuo tas sun kus svei ka tos su trik dy mas, o dar pen ki jau nuo­liai su ža lo ti ne sun kiai.

Iš kar to po ne lai mės karšt li­giš kai im ta ieš ko ti ap leis to ir su­griu vu sio pa sta to sa vi nin ko. „Per iki teis mi nį ty ri mą nu sta ty ta, kad žo lės mil tų ag re ga to pa sta tas bu­vo per duo tas „Da siū nų“ bend ro­vei“, – su rink ta me džia ga rė mė si pro ku ro rė Vi ta li ja Ga bar tie nė.

„Da siū nų“ bend ro vei va do vau ja A.Ko že niaus kas, ta čiau jis nei gia esąs su griu vu sio pa sta to sa vi nin­kas. „Ma no bend ro vė pe rė mė Da­siū nų kai me bu vu sius ko lū kio pa­sta tus. Pa ka pių kai me jo kio tur to ne tu rė jo me“, – tvir ti no A.Ko že­niaus kas.

Dvi miestis – veik lai ar rek la mai?

Trečiadienis, sausio 18, 2012

A.Zuo kas entuziastingai tie sia ran kas į Kau ną

Tai ki nys – jau ni masĮvai rių po li ti nių par ti jų at sto­vai nea be jo ja, kad kaip ir Vil niu­je, taip ir Kau ne, A.Zuo kas Sei mo rin ki muo se tai ky sis į jau ni mą.

Įk ve pian čio mis, ta čiau abe jo­ti ną nau dą mies tui duo dan čio­mis idė jo mis ir dar bais da bar ti­nis Vil niaus me ras nau do ja si jau se no kai.

Itin ar ti mu A.Zuo kui žmo gu mi ta pęs da bar ti nis Vil niaus mies­to ta ry bos na rys E.Sta ni šaus kas kaž ka da bu vo ak ty vus Kau no li­

be ra laus jau ni mo po li ti nia me že­mė la py je. Šis par ti jos „Taip“ na rys il gai va do va vo Vil niu je įsi kū ru siai „Flu xus“ mi nis te ri jai.

Kiau rą pa rą Vil niaus Ge di mi no pro spek te iki 2011 m. ru dens vei­ku sios me ni nin kų dirb tu vės ko­vą tu rė tų įsi kur ti Kau no ava ly nės fab ri ko „Li tua ni ca“ pa tal po se.

Nea be jo ja ma, kad šis žings nis – tai dar vie nas A.Zuo ko ban dy mas su stip rin ti sa vo po li ti nes po zi ci­jas Kau ne, prieš ru de nį vyk sian­čius Sei mo rin ki mus.

„Di po lis pir miau sia nau dą da vė vals­ty bei, o ne konk re čiai Kau nui ar ba Vil niui“, – yra ak cen ta vęs A.Zuo kas, kai paaiš kė jo, kad lie jan tis kal boms apie dvie jų mies tų da ri nį bend ros tie sio gi nės už sie nio in ves ti ci jos į Kau ną su ma žė jo.

Skai čiai ir fak tai ro do, kad de šimt me­tų gy vuo jan čio dvi mies čio pro jek­to nau da abiem mies tams, Vil niui ir Kau nui, dau giau dek la ra ty vi. Jai ku­ruo ti bū da vo pa ski ria mi at sa kin gi žmo nės, per me tus įvyk da vo vie na ki ta kon fe ren ci ja, bū da vo pa tei kia­mos įvai rios sche mos ir ga li my bių stu di jos, bet rea liai ma žai kas bu vo įgy ven din ta.

Dvi mies čio in ter ne to pus la pis mer di jau tre ji me tai.

Nors kai kas sa ko, kad bū tent di po­lio idė ja į Kau no oro uos tą at ve dė pi­gių skry džių ope ra to rius, re gis, ap­

čiuo pia mes nių re zul ta tų dvi mies­

čio pro jek tas neat ne šė – jis nau do­

tas tik kaip skam bus po li ti nis inst ru­

men tas rek la mai.

Prieš me tus į val džią Vil niu je grį­žus vie šų jų ry šių triu kus mėgs tan­čiam Ar tū rui Zuo kui, įvyk dy ta dar vie na pla čiai nu skam bė ju si ak ci ja dvi mies čio te ma ti ka. Tuo me čiam Kau no me rui Ri man tui Mi kai čiui A.Zuo kas įtei kė elekt ro ni nį ka bi­ne to rak tą nuo Vil niaus sa vi val­dy bės ka bi ne to – taip esą dar la­biau bus suar tin ti mies tai. Bet rak­tu tuo me tis Kau no me ras ne pa si­nau do jo.

Pir myn prie bal sa dė žių – ren ka mi se niū nai čiaiRin ki mų tvar ka

Ra sa No rei kie nėVy riau sy bės at sto vė Kau no ap skri ty je

Bend ruo me nių cent rai iš ties da ro daug ge rų dar bų, ta­čiau cent rams ne rū pi vi si gy­ven to jai, o tik aso cia ci jos na­

riai. Kai ku rie cent rai dar ir po li ti zuo ti. O iš tik rų jų bend ruo me nė – vi si žmo­nės, gy ve nan tys tam tik ro je te ri to ri jo­je. Mū sų ša lies sa vi val dy bės yra ga na stam bios, to dėl rei kia en tu zias tų, ku­rie in for muo tų se niū ni jas apie svar­biau sius rū pes čius ne di de lė se te ri to ri­jo se. Keis ta, kad kai ku rių sa vi val dy bių va do vai to la bai ne no ri. Gal se niū nai bai mi na si, kad jiems pa dau gės dar bo, nes teks dau giau bend rau ti su žmo nių at sto vais – se niū nai čiais?

Komentaras

Se niū nai tį kan di da tu ga li siū ly ti �ne ma žiau kaip 50 gy ven to jų, taip pat vi suo me ni nės or ga ni za ci jos, vei kian čios to je te ri to ri jo je, ku riai ren ka mas se niū nai tis.

Sau sio 17–23 d. ži niask lai do je ir �sa vi val dy bės in ter ne to pus la py­je pa si ro dys se niū ni jų in for ma ci ja apie se niū nai čių rin ki mus, ap ra­šy ta rin ki mų tvar ka, žmo nės bus kvie čia mi kel ti kan di da tū ras.

Nuo sau sio 23 d. iki va sa rio 6 d. re­ �gist ruo ja mi kan di da tai.

Va sa rio 7–13 d. se niū ni jo se bus vyk­ �do ma ap klau sa: pa sta ty tos bal sa dė­žės, į jas se niū nai ti jos gy ven to jai mes biu le ti nius. Se niū nai čių rin ki muo se tu ri da ly vau ti ne ma žiau kaip 20 gy­ven to jų. Ma žiau sio je, Pra mo nės, se­niū ni jo je se niū nai tis bus ren ka mas gy ven to jų su si rin ki me at vi ru bal sa­vi mu (įsta ty mai tai lei džia).

Po rin ki mų pen kias die nas bus �prii ma mi skun dai dėl ga li mų pa­žei di mų.

Se niū nai čiai bus pa skelb ti ko vo 1 d. �

per duo da me bend ruo me nės lū­kes čius, rū pes čius“, – įsi ti ki nu si pir mi nin kė.

Kau no bend ruo me nių cent rų aso cia ci jos pre zi den tas Ra mū nas Na vic kas pri dū rė, kad bend ruo me­nėms ke lia ne ri mo ir nuo sta tos, jog se niū nai čiai ver tins, ar tik rai bū ti­ni ren gia mi bend ruo me nių cent rų pro jek tai.

„Tai iš anks to nu le mia konf ik­tus. Bet įsta ty mas yra įsta ty mas, to dėl Kau no bend ruo me nės nu­spren dė pa čios ak ty viai da ly vau­ti se niū nai čių rin ki muo se ir kel ti sa vus kan di da tus. Taip pat pa sie­kė me, kad ga lė tu me ste bė ti, kaip se niū ni jo se bus skai čiuo ja mi bal­sai, nes įsta ty me ste bė to jų funk­ci jos ne nu ma ty tos“, – sa kė R.Na­vic kas.

Nei gia: �� A.Ko�že�niaus�kas� ti�ki�na,�kad�su�griu�vęs�ir�če�kus�pri�spau­dęs�pa�sta�tas�jam�ne�prik�lau�sė.�� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Če kai neat va žiuo ja į teis mą

6

NuomoNės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Di džiuo siuo se ša lies mies tuo se vie nas po ki to išau go krū va pre­ky bos cent rų, ku riuo se

įsi kū rė ki no teat rų. Kaip ir vis kas šiuo lai ki nia me pa sau ly je, ki nas taip pat ta po pre ke, pa tie kia ma ant vie no kon ve je rio ša lia mais to, dra­bu žių, in dų, bui ties pre kių ir t. t.Grei to jo var to ji mo pro duk tu tam­pa ir ki no teat rų tink lams pri klau­san tys fil mų mė gė jų cent rai. Li kę ki no teat rai tam pa eg zo ti ka. Dar juos ga li ma pa va din ti ko vo to jais su sis te ma.Il gai niui ta po įpras ta to kiuo se ki­no teat ruo se ieš ko ti ki to kio ki no, taip pat kaip ir tur gu je ar ma žo se krau tu vė lė se ieš ko ti ki to kio mais­to. Svei kes nio ar ba gur ma niš ko. Žo džiu, to kio, ku ris skir tas ne ma­sėms. Anks čiau pre ky bos cent­rų ne bu vo. Ne bu vo ir ki no teat rų

tink lų. Kiek vie nas ki no teat ras tu­rė jo sa vo pa va di ni mą. To kio in di­vi dua lu mo, ku ris by lo ja apie so­viet me čio an ti ka pi ta lis ti nę po li ti­ką, ge ro ji pu sė – iš skir ti nu mas.Kaip ir da bar esan čios ma žos vie­ne ti nės par duo tu vė lės dvel kia jau ku mu, taip ir ap si lan kius vie ne­ti nia me ki no teat re api ma iš skir ti­nis jaus mas. Juk ne bū tų mėgs ta­mo ki no teat ro, jei gu jie vi si bū­tų vie no di, o skir tų si tik jų vie ta mies te.So viet me čiu vei kę ki no teat rai skir tin gai bai gė sa vo die nas. Kai ku rie jų mi rė ty lia na tū ra lia mir ti­mi, o ki ti bu vo nu ma rin ti su di de­liu at gar siu. To kio li ki mo su lau kė di džiau sią ki no sa lę sos ti nė je tu­rė ju si „Lie tu va“. Jau sep tin ti me tai, kai Vil niu je ne be vei kia šis le gen di­nis ki no teat ras. Jo du rys sos ti nės ki no mė gė jams neat si vė rė net ir ta da, kai kau nie čiai at ga vo tai, ko, ro dės, nie ka da ne be tu rės – le gen­

di nę „Ro mu vą“. Sa vi tų bruo žų tu­rin čių žlu gu sių ki no teat rų sim bo­lis – Vil niaus „Lie tu va“, pa sta ty ta 1965­ai siais, gy va vo ly giai 40 me­tų. Iš kart po vals ty bės ne prik lau­so my bės at kū ri mo di džio ji da lis „Lie tu vos“ ak ci jų ta po mies to sa vi­val dy bės nuo sa vy be.1997 m. ki no teat ras re konst ruo­tas. Dar po me tų ati da rius pa pil­do mą ki no sa lę, teat ras tę sė sa vo veik lą. Ta čiau 2002­ai siais šis ob­jek tas bu vo pri va ti zuo tas, o dar po tre jų me tų – už da ry tas.Ne tik vil nie čių ei lės vin gia vo prie ka sų, ypač per le gen di nį fes ti va lį „Ki no pa va sa ris“. Kul tū ros my lė to­jams kau nie čiams – tai bu vo pro ga at si bels ti į Vil nių.Už da rius ki no teat rą pa gal in ves­tuo to jų su ma ny mą, ku ris vė liau bu vo pa grįs tas Vil niaus mies­to sa vi val dy bės pa tvir tin tu de­ta liuo ju pla nu, šio je vie to je tu rė­jo at si ras ti pro jek tas, pa va din tas „Ro jaus apar ta men tais“. Vis dėl to ke lių žmo nių ini cia ty va teis mui pa duo tas skun das su stab dė pro­jek to įgy ven di ni mą.Se na mies ty je sto vin tis di džiu lis pa sta tas per ke le rius me tus ne ta­po nei griu vė sių krū va, nei bet ko­kiu nau ju sta ti niu, ku rio ga lė jo bai­min tis šiuo skly pu su si rū pi nę vil­nie čiai. Iš pra džių tai bu vo tie siog už da ry tas ki no teat ras, dėl ku rio di džia jai da liai jį mė gu sių vil nie­čių bu vo pa pras čiau siai gai la ar ap mau du. Vė liau tai ta po ap leis ta vie ta, ko kių ga li ma ras ti kiek vie­na me mies te.Dar vė liau „Lie tu vos“ lan guo se at­si ra do pla ka tų, ku riuo se vaiz duo­ja ma, kad jau 2009­ai siais to je vie­to je bus nau jas ki no cent ras. 2012­ai siais to kios afi šos at ro do net ne­be juo kin gai. Taip pa ma žu „Lie tu­va“ iš kul tū ros lop šio ta po an ti kul­tū ros cent ru – ap leis ta vie ta, ku rios priei go se dvo kia, mė to si šiukš lės.Per tą lai ką bank ru ta vo įmo nė, ke­ti nu si vyk dy ti ne kil no ja mojo tur­to pro jek tą šia me skly pe. Jį pe rė­mu siai bank ro tą ad mi nist ruo jan­čiai bend ro vei ket vir tą kar tą ne pa­vyks ta to skly po par duo ti. Šią sa­vai tę bu vo pa ten kin tas anks čiau mi nė tą skun dą pa tei ku sių žmo­nių pra šy mas jį at siim ti.Va di na si, sa vi val dy bės pa tvir tin­tas de ta lu sis pla nas lie ka ga lio ti. Jį no rė ju si įgy ven din ti bend ro vė – bank ru ta vu si, skly po par duo ti iki šiol ne si se kė. Ar už deg ta ža lia švie sa de ta lia jam pla nui įgy ven­din ti pa ska tins su si do mė ji mą šiuo skly pu? Jei gu taip – kas iš kils vie toj „Lie tu vos“ ir ar dėl to į sos ti nę va­žiuos žmo nės net iš ki tų mies tų? Į šį klausimą kol kas neatsakyta.

Lie tu va be „Lie tu vos“?

Il gai niui ta po įpras ta to­kiuo se ki no teat ruo se ieš ko ti ki to kio ki no, taip pat kaip ir tur gu je ar ma žo se krau tu vė lė se ieš ko ti ki to kio mais to.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263

rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 430.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Trečiadienis, sausio 18, 2012

Šie met sueis aš tuo ne ri me tai, kai Lie tu va įsto jo į Eu ro pos Są jun gą. Dau ge lis su tiks – šis fak tas la bai pa kei tė mū sų ša­

lies gy ve ni mą. Ši tiek pi ni gų iš ša lies Lie tu va dar nie kad ne bu vo ga vu si.

Iš ES fon dų pi ni gai plau kė inf rast­ruk tū ros plėt rai, vers lo pro jek tams ir ki tiems svar biems pla nams. Da­bar po li ti kai ir eko no mis tai ES ski­ria mas lė šas net įskai čiuo ja į ša lies biu dže tą.

Jei šias in jek ci jas ES nu trauk tų, Lie tu vą iš tik tų fi nan si nė tra ge di ja. Vals ty bės bank ro tas bū tų neiš ven­gia mas, ES ta po nea ti ma ma ša lies gy ve ni mo da li mi. Ta čiau šiuo me tu pa čios ES li ki mas la bai neaiš kus dėl Grai ki jos ir ki tų eko no mi nių pro ble­mų tu rin čių vals ty bių.

Kas lau kia eu ro?Šian dien at sa ky mo į šį klau si mą

taip pat ne gir di me. Vie na ver si jų – eu ras ga li bū ti de val vuo tas. Bent jau to kią jo per spek ty vą pie šia kai ku rie Ru si jos eko no mis tai. Be je, tie pa tys, ku rie dar 2008­ai siais iš pra na ša vo kri zę. Tai, jog in jek ci jos mi li jar di nė­mis su mo mis is te riš kai lei džia mos į at ski rų pro ble mi nių ES na rių biu­dže tus, by lo ja, kad pa dė tis yra dau­giau nei rim ta.

Šiuo me tu vi siš kai tiks liai paaiš kė­jo tai, kas aki vaiz du bu vo jau se niai – at ski ros vals ty bės ne su ge ba bend ros va liu tos „pa deng ti“ ga my ba ir išo­rė je pa klau sio mis pa slau go mis. Tad,

re gis, vi sa ES gy vuo ja vie nos Vo kie­ti jos są skai ta.

Šio je di džiau sio je Eu ro pos vals ty­bė je la biau siai iš vys ty ta ga my ba ir eks por tas, ku ris vi sais lai kais tą ša­lį pa ver tė gar ve žiu, vis dar trau kian­čiu ES eko no mi ką į prie kį.

Ta čiau vo kie čių kant ry bė bai gia si. Apsk ri tai pa na šu, kad jie jau čia si lyg už speis ti į kam pą ir ne be ži no, ką da­ry ti. ES tam pa ne bend ros va liu tos, o sko lų są jun ga, ku rio je gy vuo ti ta­po taip nuo sto lin ga, kad vis daž niau grįž ta ma prie slap tos min ties at kur ti ir vėl įsi ves ti mar kę. Tai šiai vals ty bei su teik tų ne taip se niai pra ras tą eko­no mi nę ra my bę ir kles tė ji mą.

Vis dėl to vo kie čiai su pran ta, kad toks žings nis bū tų vi sos ES žlu gi mo pra džia. Tai bū tų ka tast ro fa ir Lie tu­vai, iš san drau gos fon dų kas met gau­nan čiai mi li jar dus eu rų. Tad eu ro de­

val va ci jos idė ja, kad ir ko kia ji be bū tų skaus min ga, yra pa kan ka mai ra cio­na li.

Ma tyt, apie šią ga li my bę mąs to ir Lie tu va, nes praė ju sį mė ne sį Sei me už re gist ruo tos li to pa ti ki mu mo įsta­ty mo pa tai sos, ku rio mis mū sų pi ni­gas bū tų susietas ne su vie nin te liu eu ru, o su va liu tų krep še liu.

Įž val gūs mū sų po li ti kai, nie ko ne­pa sa ky si.

Ko kie eu ro nu ver tė ji mo pa dariniai bū tų vi so je ES, šian dien sun ku pa sa­ky ti. Aiš ku tik, kad pa da ri niai bū tų sun kiai pro gno zuo ja mi. Vien jau kaip šią ži nią su tik tų Vo kie ti jos gy ven to­jai, sun ku net įtar ti, ne kal bant apie ma žiau tur tin gas ir di de lių eko no­mi nių pro ble mų tu rin čias ES vals­ty bes.

Jau ga li me kons ta tuo ti, kad tos vals ty bės, ku rios iš ven gė na rys tės są jun go je (pa vyz džiui, Nor ve gi ja ar Švei ca ri ja), šian dien leng viau kvė­puo ja, ta čiau jų cent ri niai ban kai tu ri dė ti daug pa stan gų, kad jų pa čių va liu tos kur sai eu ro pro ble mų fo ne dras tiš kai neaug tų. Taip ne se niai at­si ti ko su Švei ca ri jos fran ku, nes kur­so au gi mas ne juo kais ėmė stab dy ti eks por tą ir kel ti vers lo pro ble mų tos ša lies vi du je.

Tai gi net vals ty bės, ku rios nė ra tie­sio giai su si jusios su ES, vis tiek pa­jaus išo ri nius veiks nius, jei kas nors vis dėl to at si tik tų eu rui.

Re gi man tas Alio nis

And­riaus­Del­tu­vos­ka­ri­ka­tū­ra

Koks li ki mas lau kia Eu ropos ir euro?

Vo kie čių kant ry bė bai gia si. Apsk ri tai pa­na šu, kad jie jau čia si lyg už speis ti į kam pą ir ne be ži no, ką da ry ti. ES tam pa ne bend ros va liu tos, o sko lų są­jun ga.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

Kęs tu tis Ne ve raus kas

7

lietuvakaunodiena.lt/naujienos/lietuva

trečiadienis, sausio 18, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa siū lė pa tai sasTai sy ti Moks lo ir stu di jų įsta ty mą pri rei kė po to, kai gruo dį Kons­ti tu ci nis Teis mas (KT) pa reiš kė pa s ta bų dėl kai ku rių šio įsta ty mo straips nių, nu ma tan čių aukš to jo moks lo re for mą.

KT pa skel bus, kad Kons ti tu ci jai prieš ta rau ja nuo sta tos dėl aukš­tų jų mo kyk lų val dy mo ir ta ry bų su da ry mo, val dan čio ji koa li ci ja pa siū lė Sei mo neei li nei se si jai pa­tai sas, ku rio mis es mi niai uni ver si­te to val dy mo klau si mai per duo da­mi se na tui, o stu den tų pa sie ki mai per skirs tant vals ty bės fi nan suo ja­mas vie tas ver ti na mi po kiek vie nų stu di jų me tų. Pa tai sų ini cia to riai siū lo, kad as muo, ku rio stu di jos yra vals ty bės fi nan suo ja mos, po

stu di jų me tų ne tek tų va di na mo­jo krep še lio, jei jo stu di jų re zul ta­tų vi dur kis bū tų dviem ba lais ma­žes nis nei to pa ties kur so stu den tų bend ras vi dur kis.

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius Sei mo na­riams ant ra die nį pri sta ty da mas pro jek tą sa kė: „Siū lo me pa kei ti­mus tik tiems įsta ty mo straips­niams, ku riems ar ba spren di mai yra aki vaiz dūs, ar ba ku rie už pil do tei si nį va kuu mą po KT iš va dos. Rim tes nes pa tai sas dėl aukš tų jų mo kyk lų val dy mo mo de lio bū tų ga li ma pa reng ti ir svars ty ti vė liau, kai su da ry ta dar bo gru pė ras tų ge­riau sius spren di mus.“

At sis ta ty din ti ne ke ti naOpo zi ci jos at sto vų pa klaus tas, ar ne si ren gia at si sta ty din ti dėl KT iš bro kuo tos aukš to jo moks lo re­

for mos, mi nist ras at sa kė nei­gia mai. „Jau čiu at sa ko my bę už dar bus, ku riuos pra dė jau. Rei kia pa siek ti, kad bū tų vyk do mos re­for mos, ku rių aukš ta ja me moks le ne bu vo da ro ma po rą de šimt me­čių“, – sa kė G.Ste po na vi čius.

„Taip, klai dų bu vo pa da ry ta“, – pri pa ži no jis. – Bet sis te ma jau pa­sta ty ta ant tin ka mų bė gių. Tuo ir rei kė tų va do vau tis prieš prii mant bet ko kius spren di mus dėl aukš­to jo moks lo per tvar kos.“

Pa sak švie ti mo ir moks lo mi­nist ro, „tik rai ne bus nie ko dra ma­tiš ko, jei gu da bar bus pa ko re guo­ti ke li įsta ty mo straips niai“. „Bū tų kur kas blo giau, jei gu bū tų priim­tas opo zi ci jos pa siū ly tas lai ki na sis Moks lo ir stu di jų įsta ty mas, ku ris ne bu vo su de rin tas su aka de mi ne bend ruo me ne ir ku ris griau tų vi są be nu sis to vin čią tvar ką aukš to sio­

se mo kyk lo se“, – pri dū rė G.Ste­po na vi čius.

Pa tei kė sa vo pro jek tąOpo zi ci jo je esan tys so cial de mok­ra tai neei li nei se si jai taip pat pa­siū lė sa vo pro jek tą. Jo pa tei ki mui pri ta rė dau gu ma par la men ta rų.

Opo zi ci ja siū lo su si da riu sią si­tua ci ją spręs ti lai ki nuo ju Moks lo ir stu di jų įsta ty mu, ku riuo uni ver si­te to ta ry bos funk ci jos bū tų per duo­tos iš aka de mi nės bend ruo me nės su da ro mam uni ver si te to se na tui, o vals ty bės fi nan sa vi mą gau tų stu di­juo jan tys pa gal vals ty bės už sa ky mą ir tu rin tys ne ma žiau kaip 8 ba lų vi­dur kį. Jų pa sie ki mai bū tų ver ti na mi po kiek vie no se mest ro.

Ge rai be si mo kan tiems stu­den tams, ku rie stu di jas vyk dy tų ne vals ty bės už sa ky mu, vals ty bė kom pen suo tų da lį stu di jų kai nos.

Dėl moks lo – du pro jek tai

Sei mas jau šį ket­vir ta die nį ypa tin­gos sku bos tvar­ka bal suos dėl val­dan čio sios koa li ci­jos pa reng tų įsta­ty mo dėl aukš to jo moks lo re for mos pa tai sų. Tam va kar pri ta rė dau gu ma į neei li nę Sei mo se­si ją su si rin ku sių par la men ta rų.

Už vi rė: �� KT�spren�di�mas�dėl�aukš�to�jo�moks�lo�re�for�mos�su�kė�lė�dau�gy�bę�gin�čų.��

Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Ru sų kri ti kaRu si jos už sie nio rei ka lų mi nis te ri­ja pa reiš kė, kad Mask vos ne ten ki­na Lie tu vos val džios at sto vų po zi­ci ja įgy ven di nus pa pras tes nio ju­dė ji mo per sie ną tvar ką Ka ra liau­čiaus sri ties gy ven to jams leis ti įva­žiuo ti į Lie tu vos te ri to ri ją ne dau­giau kaip 50 ki lo met rų.

Ru sų dip lo ma tai no rė tų, kad de­ry bo se dėl pa pras tes nio ju dė ji mo per sie ną su si ta ri mo Lie tu va va­do vau tų si va di na muo ju veid ro di­niu prin ci pu, t. y. at ver tų Kar liau­čiaus sri ties plo tui pri lygs tan čią sa vo te ri to ri jos da lį. To kio prin ci­po ana lo giš ka me su si ta ri me su Ru­si ja lai kė si Len ki ja.

„Sup ran ta ma, svei kin tu me to­kio do ku men to pa si ra šy mą to kio­mis pa čio mis są ly go mis, kaip ir su Len ki ja. Ši po zi ci ja Vil niu je se niai ži no ma. Ta čiau ten ka kons ta tuo­ti, kad Lie tu vos val džia dėl ne sup­ran ta mų mums prie žas čių at kak­liai at si sa ko ei ti tuo ke liu, ku riuo mes ei na me kar tu su len kų ko le­go mis. Vil niu je įvai riais lyg me ni­mis lai ko ma si nuo sta tos, kad to kio su si ta ri mo vei ki mo zo na Lie tu vos te ri to ri jo je ne tu ri bū ti di des nė nei 30–50 ki lo met rų nuo sie nos net ir tuo met, kai Ru si ja iš plės pa sie­nio ju dė ji mo re ži mą vi so je Ka ra­liau čiaus sri ty je“, – Ru si jos URM tink la la py je ci tuo ja mas ofi cia lus mi nis te ri jos at sto vas Alek sand ras Lu ka še vi čius.

Pa sak jo, „toks siū lo mo ne ly­gia tei sio su si ta ri mo va rian tas ne­priim ti nas ir ke lia nuo sta bą“.

„Juk ofi cia lūs Lie tu vos as me nys, daž nai žo džiais pri si sta tan tys kaip Ru si jos eksk la vo gy nė jai, dar buo­se, kaip ro do šis pa vyz dys, kliu­do drau giš kiems, kul tū ri niams ir eko no mi niams mū sų ša lių pi lie čių ry šiams. Be to, tarp as me nų, ker­tan čių Lie tu vos ir Ru si jos sie ną, Lie tu vos pi lie čiai su da ro ab so liu­čią dau gu mą“, – tei gė Ru si jos dip­lo ma tas.

Len ki jai ir Ru si jai su si ta rus dėl pa pras tes nio sie nos kir ti mo, ES reg la men te su ti ko nu ma ty ti, kad pa sie nio te ri to ri ja bū tų lai ko ma vi sa Ka ra liau čiaus sri tis ir šiek tiek pla tes nis Len ki jos pa sie nio ruo­žas.

Pa sak dip lo ma tų, Lie tu va ne­prieš ta rau ja per spek ty vai, kad bū­tų įtrauk ta vi sa Ka ra liau čiaus sri tis, bet lai ko si po zi ci jos, kad be vi zų į Lie tu vą bū tų ga li ma įva žiuo ti tik 30–50 ki lo met rų pa sie nio ruo že.

Pa gal pa pras tes nio ju dė ji mo per sie ną tai syk les no rint kirs ti vals ty­bės sie ną ne rei kia vi zų, ta čiau bū­ti ni il ga lai kiai lei di mai.

Lie tu va dėl pa pras tes nio ju dė ji­mo pa sie nio ruo že jau yra su si ta­ru si su Bal ta ru si ja, ta čiau pra kti­nis įgy ven di ni mas iki šiol strin ga. 2009 m. pir mi nis su si ta ri mo teks­tas bu vo su de rė tas ir su Ru si ja, ta­čiau Ru si ja po to pa si trau kė iš de ry bų, nes prieš ta ra vo 30–50 ki­lo met rų tai syk lei.

Lie tu vo je dis ku tuo ta, ar su pap­ras ti nus Bal ta ru si jos ir Ru si jos sie­nos kir ti mą ga li išaug ti kont ra ban­dos mas tas, o gy ven to jų ju dė ji mas ga li tap ti ne pa kan ka mai kont ro­liuo ja mas.

BNS inf.

8

lietuvaTrečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Pa kar to jo įvy kių chro no lo gijąAnt ra dienį neei linė je Sei mo se­si jo je kalbė da mas cent ri nio ban­ko va do vas V.Va si liaus kas pa teikė in for ma ciją, kaip vy ko „Sno­ro“ ban ko prie žiū ra, kodėl per­nai lapk ritį vald žia pri ėmė spren­dimą su stab dy ti ban ko veiklą, na cio na li zuo ti jį ir pra dėti bank­ro to bylą. At sa ky ta ir į klau si mus dėl pa rink tam lai ki na jam ko mer­ci nio ban ko ad mi nist ra to riui nu­sta ty tos dau giatūks tan tinės al gos.

„Ne re tai gird žiu ir pa ts sau už­duo du klau simą – ką šio mis ap lin­kybė mis būčiau daręs ki taip? Ga­liu at sa ky ti tie siai ir at vi rai – nie ko! Tik rai nie ko ne da ry čiau ki taip. El­gesį ir spren di mus dik ta vo si tua ci­ja. Tą pa tį siū ly čiau Lie tu vos ban ko val dy bai, tą pa tį – Vy riau sy bei“, – pa brėžė V.Va si liaus kas, prie š tai pa­teikęs visą „Sno ro“ bank ro to pro­ce so chro no lo giją.

Anot jo, 2004–2011 m. bu­vo iš nau do tos vi sos teisės ak tuo­se nu ma ty tos po vei kio „Sno rui“ prie monės. „Bet re zul ta tas – ne­pa ten ki na mas. Kraš tu tinė prie­monė ta po neiš ven gia ma“, – pa­brėžė cent ri nio ban ko va do vas.

„Eko no mi nis priim to spren di mo pa grin di mas pra dėti bank ro to pro­cedūrą – fak ti nis ban ko ne mo ku­

mas. Tei si nis pa grin di mas – ga lio­jan tys teisės ak tai“, – pa brėžė jis.

V.Va si liaus kas paaiš ki no, kodėl lai ki nuo ju „Sno ro“ ad mi nist ra to­riu mi bu vo pa skir tas ne Lie tu vos pa reigū nas, o tarp tau tinės bend­rovės at sto vas Si mo nas Freak­ley. „Ne galė jo me skir ti su Lie tu­vos ban ku su si ju sio as mens, nes pa gal įsta tymą lai ki na sis ad mi­nist ra to rius turė jo būti ne prik lau­so mas, tai yra ne Lie tu vos ban ko dar buo to jas. Ki tos prie žas tys – pa si rink to ad mi nist ra to riaus pa­ti ki mu mas ne kėlė abe jo nių, pa­tir tis ir gi, taip pat re pu ta ci ja“, – teigė cent ri nio ban ko val dy to jas.

Iš lei do per 17 mln. litųV.Va si liaus kas Sei mo na riams at­skleidė visą sąmatą, su si ju sią su S.Freak ley al ga ir ki to mis iš lai do­mis. „Lai ki no jo ad mi nist ra to riaus at ly gis – 140 tūkst. eurų, jam taip pat bu vo nu sta ty ta ga li mybė sam­dy tis eks per tus, kon sul tan tus, ir tai bu vo pa da ry ta. Kas tie kon­sul tan tai? Tai tarp tau tinės bend­rovės, tu rin čios pa tir ties vers­lo, bankų veik los kon sul ta vi mo, bank ro to, au di to, tei si niais klau si­mais“, – sakė Lie tu vos ban ko val­dy bos pir mi nin kas.

„Iki šios die nos pa tir tos ad mi­nist ra vi mo iš lai dos – 17,5 mln. li­tų. Tai at ly gi ni mas lai ki na jam ad­mi nist ra to riui, jo sam dy tiems

kon sul tan tams, ad mi nist ra cinės ir or ga ni za cinės iš lai dos, skir tos ren­gian tis bank ro to pro cedū roms, ir ki tos“, – pa brėžė jis.

„Ta 60 mln. litų su ma, ku ri ir­gi kar tais mi ni ma vie šai, yra vir­šu tinė ga limų iš laidų ri ba per tris mėne sius – at ly gis ad mi nist ra to­riaus ko man dai ir sam do miems kon sul tan tams, ban ko dar buo to­jams ir taip to liau. Bet šių ga limų iš laidų būti numą įver tins kre di to­riai“, – pa sa ko jo V.Va si liaus kas.

Anot jo, už liūd nai pa garsė ju­sio ame ri kie čių ban ko „Leh man Brot hers“ bank ro to ad mi nist ra­vimą per pir mus ke tu ris mėne­sius bu vo su mokė ta dau giau kaip 24 mln. JAV do le rių, tai yra dau­giau kaip 60 mln. litų. „Ir bank­ro to pro ce sas dar ne baig tas“, – pa brėžė Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas.

Ras tas ir dingęs tur tasPa sak V.Va si liaus ko, jei gu ne būtų buvę im ta si prie mo nių ar ba bū­tų im ta si pa vie nių prie mo nių, o ne iš kart kraš tu ti nių, tai galė jo at ves­ti prie kur kas di des nių nuo sto lių kre di to riams. „Da bar ban ko, ku­riam tai ko ma bank ro to pro cedū­ra, tiks las – už tik rin ti kuo di desnę par duo da mo tur to vertę, kad bū­tų kuo ge riau pa ten kin ti kre di to­rių rei ka la vi mai“, – sakė cent ri nio ban ko val dy to jas.

Jis pa ti ki no, kad „jau ras ta ir iden ti fi kuo ta, kur yra 2,3 mlrd. li­tų vertės ban ko tur to“: apie 1 mlrd. litų per ves ta į įvai rias pri va čias sąskai tas, dau giau kaip 500 mln. litų – į sąskai tas of šo rinė se zo no se, dau giau kaip 700 mln. litų – į įvai­rių bend ro vių, su si ju sių su bu vu­siais ban ko sa vi nin kais, sąskai tas.

„Im ta si tei si nių prie mo nių, sie­kiant ap sau go ti išs kirs tytą turtą. Jis iden ti fi kuo tas ir da bar im ta si prie mo nių, kaip tą turtą su grąžin­ti“, – kalbė jo V.Va si liaus kas.

Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi­nin kas džiaugė si, kad nei ži niask­lai da, nei vi suo menė po „Sno­ro“ is to ri jos ne pa si davė pa ni kai. Be to, iš sau go tas ko mer ci nių ban­kų sta bi lu mas. V.Va si liaus kas in­for ma vo, kad nuo pra ėju sių metų lapk ri čio vi du rio, kai „Sno ras“ pa­skelb tas ne mo kiu, indė li ninkų Lie­tu vos ko mer ci niuo se ban kuo se yra

pa daugėję 9 pro c. Tai su da ro apie 3 mlrd. litų.

Po le mi za vo iš tribū nosSei mo na riai turė jo ga li mybę už­duo ti klau simų V.Va si liaus kui. Da­lis par la men tarų pik tai rep li ka vo į jo kalbą ir at sa ky mus, todėl Lie­tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas dar stovė da mas Sei mo tribū no je ne kartą bu vo pri vers tas po le mi zuo ti su tau tos iš rink tai siais.

V.Va si liaus kas ke lis kar tus pa kar­to jo, kad Lie tu vos ban ko at sto vas pa gal ga lio jan čius įsta ty mus ne galė­jo tap ti „Sno ro“ lai ki nuo ju ad mi­nist ra to riu mi, todėl reikė jo sku biai sam dy tis tarp tau tinį spe cia listą.

Pa sa ko da mas apie galbūt nu si­kals ta mas bu vu sių „Sno ro“ sa vi­ninkų vei kas Lie tu vos ban ko val­dy bos pir mi nin kas pa minė jo, kad dar pra ėju sią va sarą bu vo gau ta ga na daug ne rimą ke lian čių sig­nalų, o juos pa tvir ti no ru denį vy­ku si šio ko mer ci nio ban ko ins pek­ci ja. Ji lapk ri čio vi du ry je baigė si pa si ūly mu stab dy ti jo veiklą, ir tai bu vo pa da ry ta. Pak laus tas apie vi­so „Sno ro“ tu ri mo tur to pa nau do­jimą, V.Va si liaus kas at sakė: „Vi sas tur tas, be abe jo, yra bank ro to ma­sė ir vi sas tur tas eis kre di to rių rei­ka la vi mams įgy ven din ti. Tas tur tas taps pa skolų po rtfe liu.“

Vals ty bi nio ban ko ne busLie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin­kas sakė ne matąs ga li mybės „Sno­ro“ li ku čių vie to je įsteig ti vals ty binį ko mer cinį banką. „Vi sas „Sno ras“ ir jo tur tas da bar yra kre di to rių ran­ko se. Kre di to riai ir spręs, ką su tuo tur tu da ry ti. Koks bus spren di mas – kre di to rių ap si spren di mo rei ka­las. Bus, ma tyt, priim tas pro tin­giau sias šio je si tua ci jo je spren di­mas“, – kalbė jo V.Va si liaus kas.

Vie nas Sei mo na rys tei ra vo si Lie­tu vos ban ko val dy to jo, ar tie sa, kad į „Sno ro“ vietą tai ko si atei ti di de­lis Ru si jos ko mer ci nis ban kas ir ar toks at ėji mas ne tu ri būti stab do­mas, nes nea ti tiktų Lie tu vos na cio­na li nio sau gu mo rei ka la vimų. „Dėl ap ri bo jimų – tai jau būtų po li ti nis spren di mas. Aš la biau at sa kin gas už Lie tu vos ban ko vyk domą pa gal įsta­tymą įsteigtų ir Lie tu vo je vei kian čių ko mer ci nių bankų prie žiū ros funk­ciją“, – at sakė V.Va si liaus kas.

„Sno ro“ bank ro to is­to ri jo je viską reikė­jo da ry ti taip, kaip ir bu vo pa da ry­ta. Va kar iš Sei mo tribū nos tuo par la­men ta rus ti ki no Lie­tu vos ban ko val dy­bos pir mi nin kas Vi­tas Va si liaus kas.

Kant rybė: �� V.Va�si�liaus�kas�Sei�me�va�kar�par�la�men�ta�rams�rodė�ir�skaid�res,�ir�at�sa�kinė�jo�į�jų�klau�si�mus.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Sa vo dar be klaidų ne ma to

Sei mas vos vie no bal so skir tu mu pri­tarė opo zi ci jos pa si ūly mui su da ry ti lai kinąją ko mi siją, ku ri tirtų „Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes. Bet ga lu ti nis bal sa vi mas dėl jos su da ry mo dar vyks ket vir ta dienį.

Už tokį Sei mo opo zi ci jos ly de rio Tvar­kos ir tei sin gu mo frak ci jos se niū no Va­len ti no Ma zu ro nio ant ra dienį pa teiktą pa si ūlymą bal sa vo 59 Sei mo na riai iš 117 da ly va vu sių bal suo jant. Prieš bu vo 24, su si laikė 34 par la men ta rai.

V.Ma zu ro nis ant ra dienį pa kar to ti nai pa teikė nu ta rimą, ku riuo siū lo ma su­da ry ti Sei mo lai kinąją ty ri mo ko mi­siją dėl Lie tu vo je vei kian čių ko mer ci­nių bankų prie žiū ros efek ty vu mo ir si­tua ci jos lik vi duo ja ma me „Sno re“ išaiš­ki ni mo. Šį pro jektą sa vo pa ra šais par­ėmė 36 par la men ta rai, pri klau san tys opo zi ci jai.

Ko mi si jai siū lo ma iš siaiš kin ti, „ar ga­lio jan tys teisės ak tai bei Lie tu vos ban ko vyk do ma bankų prie žiū ra už tik ri na bankų sis te mos sta bi lumą, pa ti ki mumą, efek ty vumą ir sau­gumą“. Taip pat siū lo ma pa si domė­ti, pa gal ko kius kri te ri jus ir ko kio mis sąly go mis „Sno ras“ lai ki na jam ir nuo­la ti niam ad mi nist ra to riams ir jų ko­man doms bu vo nu sta ty tas ir mo ka­mas at ly gi ni mas, taip pat koks šio at­ly gi ni mo dy dis.

„Ar nu trau kus vyk dy ti vi sus ban­ko „ Sno ras“ įsi pa rei go ji mus ne bu­vo pa da ry ta dar di desnė ža la ban­ko „ Sno ras“ kre di to riams bei pa­čiam ban kui „ Sno ras“ ?“ – taip pat klau sia ko mi si jos su da ry mo ini­cia to riai.

Ty ri mo ko mi si jai siū lo ma iš vi so at­sa ky ti į 13 klau simų.

El gesį ir spren di mus dik ta vo si tua ci ja. Vėl tą pa tį siū ly čiau Lie tu vos ban ko val dy bai, tą pa tį – Vy riau sy bei.

Vi tas Va si liaus kas:

Pirmą etapą įveikė

9

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,69 4,61 2,39

„Va­koil“ 4,68 4,60 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 100,12 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 114,44 dol. už 1 brl.

TrečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

Dėl nu me rio per kėli mo pa slau gos per nai, su­su ma vus at ėju sių ir išė ju sių abo nentų skai­čių, daugė jo tik mo bi lio jo ry šio ope ra torės „Tele2“ abo nentų, o kitų did žiųjų ope ra to­rių „Om ni tel“ ir „Bitės“ klientų skai čius to liau mažė jo. „Tele2“ abo nentų skai čius per nai pa­gausė jo 13 890, „Om ni tel“ su mažė jo 7075, „Bitės“ – 9068, kaip ro do mig ruo jan čių abo­nentų duo menų bazę ad mi nist ruo jan čios bend rovės „Ma no nu me ris“ duo me nys.

Klien­tai­­bėgio­ja5

pro c.– iki 330 mln. litų – per nai pa didė jo šo ko la do rin kos vertė.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2216 –0,7792­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1592 –0,4095­%jaV­do­le­ris 1 2,7062 –0,7773­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6716 +0,0524­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9369 +0,1887­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,8843 +0,9074­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5072 +0,1645­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5902 +0,4913­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8531 –0,1749­%

­oMX­Vilnius­ oMX­Riga­ oMX­tallinn +1,68% +0,67% +1,66%

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Esą ES mo kes čių ir muitų sąjun­gos, au di to ir ko vos su su kčia vi­mu ko mi sa ras A.Še me ta pa si sakė už pa tai sas, kad eti ketė „Pa ga­min ta Vo kie ti jo je“ ant prekės bū­tų kli juo ja ma tik tuo at ve ju, kai ne ma žiau kaip 45 pro c. ga mi nio būtų pa ga min ta pa čio je Vo kie ti jo je.

Iki šiol pa gal ES tai syk les kilmės ša li mi bu vo lai ko ma vals tybė, ku­rio je bu vo at lik tas pa sku ti nis es­mi nis prekės ga my bos veiksmas. Tai reiš kia, kad pa gal šiuo me tu ga­lio jan čias kilmės ša lies ženk li ni mo tai syk les prekių kilmės ša lis ga li būti Vo kie ti ja ar bet ku ri ki ta ša lis, nors 90 pro c. jos pa ga min ta Ki ni­jo je, Tai lan de, JAV ar kur ki tur.

Kaip ra šo Vo kie ti jos ži niask lai­dos prie monės „Spie gel“ ir „Die

Welt“, ES pri ėmus nau jas tai syk les pa brangtų Vo kie ti jos au to mo bi lių, elekt ro ni kos, įran gos pra monės ga­mi na ma pro duk ci ja. Taip pa reiškė Vo kie ti jos pra monės ir pre ky bos rūmų pir mi nin kas Han sas Hein ri­chas Drift man nas.

Dien raš čiui su si sie kus su EK na­rio A.Še me tos biu ru, at stovė ži­niask lai dai Li na Rim kutė­Žičkė paaiš ki no, kad įvy ko ne su sip ra ti­mas ir Vo kie ti jos ži niask lai da esą vi sai be pa grin do puo la lie tuvį.

„No riu pa tiks lin ti, kad EK na rys A.Še me ta nėra pa teikęs jo kio pa­si ūly mo, su si ju sio su „Pa ga min ta Vo kie ti jo je“ ženk li ni mu. Pai nia va ki lo kar tu su dėjus dvi at ski ras te­mas: kilmės tai syk les im por tuo­ja moms prekėms iš ES ne prik lau­san čių ša lių, ku rios ne tu ri nie ko bend ra su eks por tuo jamų pre kių ženk li ni mu „Pa ga min ta Vo kie ti­

jo je“. Tai du skir tin gi da ly kai“, – sakė ji.

Pa sak L.Rim kytės­Žičkės, im por­tuo jamų pre kių kilmės ša lies nu sta­ty mo tai syklės yra svar bios ES ap­sau gai. „Tai an ti dem pin go ir ko vos su su kčia vi mu prie monė, ji taip pat už tik ri na, kad būtų lai ko ma si im­por to kvotų, sta tis ti kos tai syk lių.

EK sie kia, kad im por tuo jamų pre­kių kilmės ša lies tai syklės būtų tai­ko mos vie no dai vi so se ES ša ly se. Kilmės ša li mi lai ko ma ta, ku rio­

je ga mi nys pa sku tinį kartą bu vo „iš esmės pa keis tas“, prie š jį im por tuo­jant į ES“, – in for ma vo L.Rim kutė­Žičkė. Jos tei gi mu, šia te ma vyks ta eks pertų dis ku si jos, ta čiau esą po­li ti niu ly giu dis ku sijų šiuo klau si mu ne bu vo ir jo kio konk re taus pa si ūly­mo EK na rys A.Še me ta nėra pa teikęs.

Tei gia ma, kad ar ti miau siu me tu A.Še me ta iš siųs ofi cia lių laiką Vo­kie ti jos eko no mi kos ir tech no lo gijų mi nist rui Phi lip pui Rösle riui.

„Ekspertų diskusijų tikslas – kuo aiškiau ir nuosekliau reglamentuo­ti importuojamų prekių kilmės ša­lies nustatymą visoje ES. Skaidrios, nuosekliai taikomos taisyklės svar­bios Europos įmonėms. Šių dis­kusijų tema – ES importas, o ne prekės, kurios yra pagamintos Vo­kietijoje arba kurioje kitoje valsty­bėje narėje“, ­ trumpai dienraščiui pakomentavo A.Šemeta.

Vo kie čiai A.Še metą kei kia ne pel ny tai?Eu ro pos Ko mi si jos (EK) ku lua ruo se vyks tant dis ku si joms dėl no rimų su griež­tin ti pre kių kilmės ša lies nu sta ty mo tai syk lių, Vo kie ti­jos ži niask lai do je ne trūksta pa si pik ti­ni mo, o strėlės kren­ta į Lie tu vos at sto vo EK Al gir do Še me tos pusę.

Prekės kilmės ša lis nea be jo ti nai da­ro įtaką var to to jo po žiū riui į prekę. Ji bu vo pri pažįs ta ma kaip svar bus tarp tau tinės pre ky bos veiks nys jau prie š šimtą metų. Ta čiau tik vi sai ne­se niai pra dėtas kreip ti dėme sys į tai, kad prekės kilmės ša lis ne būti nai su­tam pa su prekės ženk lo kilmės ša li­mi, o ši taip pat reikš min gai vei kia var to to jo po žiūrį.

Pap ras tai įmonės į tre čią sias ša lis per ke lia tik prekės ga mybą, o at ski­ras jos da lis, cent rinę bu veinę iš lai­ko is to rinė je, daž niau siai ge rai iš si­vys čiu sio je vals tybė je. Tai reiš kia, kad iš lai ko ma prekės ženk lo kilmės ša lis. Ypač tai būdin ga ge rai ži no­miems tarp tau ti niams prekės ženk­

lams. Var to to jas dau ge liu at vejų ži­nomų pre kių ženklų pre kes sie ja su šių pre kių kilmės ša li mi ir neatk rei­pia dėme sio į tai, kur prekė iš tiesų pa ga min ta.

Apie dau gelį vals ty bių ir iš jų im por­tuo jamų pre kių yra su si for mavę tam tik ri ste reo ti pai, ku rie vei kia var to tojų elg­seną.

Ste reo ti pai apie šalį dau ge liu at­vejų pri klau so nuo jos eko no mi­nio iš si vys ty mo ly gio, todėl daž­nai prekės, ki lu­

sios iš pra monės vals ty bių, var to to­jui su ke lia tei giamų aso cia cijų. Įta kos tu ri ir ša lies įvaiz dis – jis vei kia var to­to jo nuo monę tiek dėl jo var to jamų, tiek dėl vi siš kai naujų pre kių. Taip pat svar bus ša lies, kaip tam tik ros prekės ka te go ri jos ga min to jos, įvaiz dis. Pa­

vyzd žiui, var­to to jui aiš ku, kad kos me ti­ka ir vy nas – tai Prancū zi ja, au to mo bi liai ir bui tinė tech ni­ka – Vo kie ti ja, ava lynė – Ita­li ja, te le fo nai – Suo mi ja.

Kar tais pa si tai ko at vejų, kai var to to­jai pui kiai ži no prekės ga my bos vie­tą, ta čiau jos ne lai ko prekės ženk­lo kilmės vie ta. Pa vyzd žiui, tam tik­ri „Hon dos“ au to mo bi lių mo de liai, nors ir ga mi na mi JAV, dau gu mos var to tojų lai ko mi ja po niš kais au to­mo bi liais. Įdo mu ir tai, kad kai ku­riais at ve jais prekės ženk lo kilmės ša li mi var to to jo sąmonė je ga li tap ti ne vals tybė, o re gio nas. Pa vyzd žiui, „Švy tu rys“ var to tojų sąmonė je yra ne tik lie tu viš kas alus, bet ir Klaipė­dos kraš to alus.

Šal ti nis: Indrė Pik tur nienė, Dau mantė Trei­gytė, „Prekės kilmės ša lies ir prekės ženk lo kil­

mės ša lies įta ka var to to jo po žiū riui į prekę“, VGTU, 2009 m.

Prekės kilmės ša lies įta ka var to to jams

Prie šas: � neo fi cia liu pa svars ty mu apie im por tuo jamų pre kių kilmės ša lies nu sta ty mo su griež ti nimą A.Še me­ta Vo kietijos eksportuotojams už mynė jaut rią vietą. „Shutterstock“ ir And riaus Ufar to (BFL) nuo tr.

EK sie kia, kad im por - tuo jamų pre kių kil-mės ša lies tai syklės būtų tai ko mos vie no-dai vi so se ES ša ly se.

Alek sand ras Iz go ro di nasLie tu vos pra mo ni ninkų kon fe de ra ci­jos Eko no mi kos ir fi nansų de par ta men­to ana li ti kas

Pa bend ra vus su vers lo aso­cia ci jo mis Eu ro po je paaiškė­jo, kad Vo kie ti jos žur na lis tai ne klydo ir viską su pra to tei­

sin gai. Esmė to kia, kad pa gal šiuo me­tu ga lio jan čias im por tuo jamų pre kių kilmės ša lies nu sta ty mo tai syk les, jei­gu pa sku tinė reikš min ga pro duk to trans for ma ci ja at lie ka ma tam tik ro­je ša ly je, tai ta ša lis ga li drąsiai uždė­ti eti ketę „Pa ga min ta Vo kie ti jo je“ ar ba „Pa ga min ta Lie tu vo je“.Pa gal nau jai ren gia mas tai syk les, jei gu pro duk to did žiau sią vertę su da ro de­talė, pvz., ko kio nors vo kiš ko au to mo bi­lio va rik lis pa ga min tas Bra zi li jo je ir va­rik lio vertė su da ro 60 pro c. au to mo bi lio vertės, ant to kio ga mi nio reiks nu ro dy ti tos bran giau sios de talės kilmės šalį.Eu ro pos vers lo aso cia cijų po zi ci ja to­kia, kad to kių tai syk lių tiks las turėtų būti mui tinės pro cedūrų su pap ras ti­ni mas, vers lo sąnaudų ma ži ni mas, o ne prie šin gai, kaip no ri ma pa da ry ti šiuo me tu.Šios tai syklės taip pat pa di dins vers­lo biu rok ra tinę naštą, nes kiek vie nas ga min to jas turės ves ti ap skaitą, kur ko kia de talė pa ga min ta. To kią biu rok­ra tinę do ku men ta ciją turės ves ti ne tik ga min to jai, bet ir su de damųjų da­lių tiekė jai. Ga liau siai dėl pa didė ju sios biu rok ra tinės naš tos ga li išaug ti ga lu­tinė pro duk to kai na.Natū ra lu, kad jei gu išaugs ga lu tinė pro­duk to kai na, Eu ro pos eks por tuo to jai pra ras kon ku ren cin gumą ir tai turės nei gia mos įta kos ES eko no mi kai. ES eko no mi kos plėtra tie sio giai pri klau so nuo eks por tuo jan čios pra monės. To­dėl lėtin ti eko no mi kos pro cesą to kio mis dirb tinė mis prie monė mis yra ža lin ga.Rei kia su pras ti vieną da lyką, kad Vo­kie ti ja yra la bai nuo eks por to pri klau­san ti ša lis, eks por tas su da ro 50 pro c. jos bend ro jo vi daus pro duk to (BVP). O Lie tu vos eks por tuo to jai la bai pri­klau so mi nuo Vo kie ti jos, nes per nai ši ša lis bu vo did žiau sia Lie tu vos pre ky­bos par tnerė. Jei gu nu kentės Vo kie ti­jos eks por tuo to jai, nu kentės ir Lie tu­vos eko no minė pa dėtis.Eu ro pos vers lo po zi ci ja to kia, kad EK tu ri lai ky tis da bar ga lio jan čių tai syk­lių, bent jau iki tol, kol jos ne bus har mo­ni zuo tos pa sau lio pre ky bos or ga ni za­ci jos lyg me niu.Ar ti miau siu me tu spe cia lus Eu ro pos vers lo aso cia cijų raš tas tu ri pa siek ti ES ko mi sarą Al girdą Še metą.

Komentaras

Jung ti nių Ame ri kos Vals ti jų (JAV) krep ši nio fe de ra ci ja pa skel bė są­ra šą žai dė jų, kvie čia mų į na cio na­li nę rink ti nę, da ly vau sian čią Lon­do no va sa ros olim pi nė se žai dy­nė se.

Tarp 20-ies kan di da tų – ir bu vę Li no Klei zos bend ra žy giai Den-ve rio „Nug gets“ klu be: Car me lo Ant ho ny, šiuo me tu at sto vau jan-tis Niu jor ko „Knicks“ eki pai, bei Chaun cey Bil lup sas iš Los An dže-

lo „Clip pers“. Į JAV rink ti nę taip pat kvie čia mi La Mar cu sas Ald rid-ge’as (Port lan do „Trail Bla zers“), Chri sas Pau las ir Bla ke’as Grif fi-nas (abu – „Clip pers“), LeB ro nas Ja me sas, Chri sas Bos has ir Dwya-ne’as Wa de’as (vi si – Ma ja mio „Heat“), Ko be Bryan tas (Los An-dže lo „La kers“), Ty so nas Chand-le ris („Knicks“), Ke vi nas Du ran-tas ir Rus sel las Westb roo kas (abu – Ok la ho mos „Thun der“), Ru dy Gay’us (Mem fio „Grizz lies“), Eri-cas Gor do nas (Nau jo jo Or lea no „Hor nets“), Dwigh tas Ho war das (Or lan do „Ma gic“), And re Iguo-da la (Fi la del fi jos „76ers“), Ke-vi nas Lo ve’as (Mi ne so tos „Tim-ber wol ves“), La ma ras Odo mas (Da la so „Ma ve ricks“), Der ric kas Ro se’as (Či ka gos „Bulls“) bei De-ro nas Wil liam sas (Nau jo jo Džer-sio „Nets“).

Stra te gų šta be – vy riau sia sis tre ne ris Mi ke’as Krzy zews kis bei tre ne riai Ji mas Boe hei mas, Mi-ke’as D’An to nis ir Na te’as McMil-la nas.

2010-ai siais pa sau lio čem-pio na te, ku ria me Lie tu vos krep ši nin kai iš ko vo jo bron zos me da lius, su M.Krzy zews kio va do vau ja ma JAV ko man da auk-są pel nė Ch.Bil lup sas, K.Du ran-tas, D.Ro se’as, R.Westb roo kas, R.Gay’us, E.Gor do nas, A.Iguo-da la, L.Odo mas, T.Chand le ris ir K.Lo ve’as.

Kol kas kan di da tai į JAV rink ti nę kau na si NBA čem pio na te. Ge riau-siai se ka si po 12 re gu lia raus se zo-no ma čų lai mė ju siems „Bulls“ ir „Thun der“ klu bams.

Vos ke tu rias per ga les yra iš ko-vo ju si L.Klei zos at sto vau ja ma To-ron to „Rap tors“ eki pa.

Pir ma die nį „Rap tors“ pa ty rė penk tą ją ne sėk mę iš ei lės, 84:93 nu si lei du si At lan tos „Hawks“. Lie tu vis per tru pu tį dau giau nei 10 mi nu čių pel nė 2 taš kus, at ko-vo jo 4 ka muo lius, du syk su kly do bei pen kis kar tus pra si žen gė.

To ron to klu bas Ry tų kon fe ren-ci jo je – vie nuo lik tas.

KD inf.

10

sportas

Is to ri nės są skai tos te be kurs to aist rasKau no „Žal gi ris“ pa si ren gęs Eu ro ly gos „Top 16“ star tui. Sep tin tą kar tą per klu­bo is to ri ją šį var žy bų eta pą pa sie kę kau­nie čiai ry toj na muo se kau sis su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ ko man da.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Re pe ta vo sek ma die nįAm bi ci jų pra si brau ti į aš tuo nių stip riau sių že my no klu bų gre-tas ne sle pian čiam „Žal gi riui“ teks ne leng vas iš ban dy mas – praė ju-sią nak tį į Kau ną at vy ko Eu ro ly gos vi ce čem pio nai, ku riuos tre ni ruo ja ge rai pa žįs ta mas Da vi das Blat tas.

Aš tuo nias per ga les iš ei lės iš ko-vo ju sio Lie tu vos čem pio no stra-te gas Alek sand ras Tri fu no vi čius nea be jo ja – ma čas su „Mac ca-bi Elect ra“ bus prin ci pi nis ir la-bai svar bus, sie kiant vie tos ki ta-me eta pe.

„Per VTB Vie nin go sios ly gos dvi-ko vą su „As ta na“ mes tu rė jo me lai-ko ne tik leis ti pa si reikš ti vi siems re gist ruo tiems žai dė jams, ta čiau ir pa šli fuo ti kai ku riuos de ri nius, ku riuos pa si steng si me įgy ven din-ti per ma čą su Tel Avi vo eki pa. Dvi-ko va su „As ta na“ mums bu vo ge ra re pe ti ci ja“, – tei gė ser bas.

D.Shar pas – vėl Kau neDvi ko vų tarp „Žal gi rio“ ir „Mac-ca bi Elect ra“ is to ri ja me na la-bai įspū din gų su si rė mi mų. Iki šiol kau nie čių ir Tel Avi vo klu bų ke liai pres ti žiš kiau sia me že my no tur ny-re bu vo su si kir tę 12 kar tų. „Žal gi-ris“ lai mė jo 4 ma čus, 3 iš jų – na-muo se.

Be ne vi si „Žal gi rio“ sir ga liai pri-si me na 2004-ųjų ba lan džio 8-ąją, kai Tel Avi ve vy ku sio se rung ty nė-se žal gi rie čiai, tarp jų – ir Ar vy das Sa bo nis, pir ma vo 94:91 ir be veik lai kė ke lia la pį į fi na lo ket ver tą sa vo

ran ko se, ta čiau Der ric kas Shar pas pa sku ti nę se kun dę pa tai kė tri taš kį ir iš plė šė pra tę si mą, ku rį sėk min-giau su žai dė aikš tės šei mi nin kai.

Ne se niai šis ame ri kie čio šū vis bu vo pri pa žin tas vi sų lai kų ge riau-siu Eu ro ly gos per ga lin gu me ti mu. D.Shar pą ry toj krep ši nio mė gė jai ga lės pa ma ty ti ir nau jo jo je „Žal-gi rio“ are no je – bu vęs krep ši nin-kas šiuo me tu yra vie nas D.Blat to asis ten tų.

Sus tip ri no Ša ko pusb ro lisĮ Lie tu vą „Mac ca bi Elect ra“ at vy-ko po per ga lės Iz rae lio čem pio na te 108:75 prieš Aš ke lo no „Iro ni“. Žo-džio ki še nė je neieš kan tis D.Blat tas skun dė si, kad jo ko man dai toks in-ten sy vus tvar ka raš tis prieš Eu ro ly-gos le mia mas ko vas – ne ge riau sias va rian tas.

Praė ju sį sa vait ga lį Eu ro ly gos vi-ce čem pio nai ir gi ne sė dė jo ran kas su dė ję – Ad ri jos ly go je 91:85 įvei-kė Zag re bo „Ci bo ną“.

„At lai ky ti to kį var gi na mą var žy-bų ma ra to ną tik rai ne leng va. Ge rai, kad rung ty nės su „Ci bo na“ bu vo įtemp tos, o tai nau din ga prieš ket-

Bend ra žy giai: �� Sh.O’Nea�lo�pusb�ro�lis�D.Mal�le�tas�(kai�rė�je)�ne�se�niai�ta�po�„Mac�ca�bi�Elect�ra“�ta�ra�no�S.Schort­sa�ni�čio�par�tne�riu.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

Žaidėjas Šalis Pozicija Ūgis

Theo do ras Pa pa lou kas Grai ki ja gy nė jas 200 cmRi char das Hend ri xas JAV puo lė jas 203 cmDe vi nas Smit has JAV gy nė jas 196 cmDa vi das Blu Iz rae lis puo lė jas 201 cmLio ras Eliya hu Iz rae lis puo lė jas 207 cmDe mon das Mal le tas JAV gy nė jas 186 cmGuy’us Pni nis Iz rae lis puo lė jas 201 cmTa las Burs tei nas Iz rae lis gy nė jas 198 cmYo ge vas Ohayo nas Iz rae lis gy nė jas 189 cmJo nat ha nas Scheye ris Iz rae lis gy nė jas 196 cmShaw nas Ja me sas JAV vi du rio puo lė jas 208 cm

So fok lis Schort sa ni tis Grai ki ja vi du rio puo lė jas 206 cm

Keit has Lang for das JAV gy nė jas 193 cm

Vy riau sia sis tre ne ris Da vi das Blat tas (Izraelis–JAV)

Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“vir ta die nio ma čą su „Žal gi riu“, – pri pa ži no D.Blat tas. Pa sak tre ne-rio, į Kau ną neat vy ko tik Guy’us Pni nis, ku ris te be si gy do blauz dos trau mą.

Prieš pat Nau juo sius me tus „Mac ca bi Elect rą“ su stip ri no 33-ejų įžai dė jas De mon das Mal le tas. Su Šar le rua „Bel ga com Spi rou“ klu bu į „Top 16“ ne pa te kęs le gen-di nio Sha quil le’o O’Nea lo pusb ro-lis Iz rae ly je žais vie ną se zo ną, po to ga lės su tar tį pra tęs ti.

Ka ta lo nai – be La Bom bosKi to se H gru pės rung ty nė se is pa nų „Re gal Bar ce lo na“ su si tiks su Eu ro-ly gos de biu tan tu Kan tu „Ben net“.

Vos kar tą šį Eu ro ly gos se zo ną su-klu pu siems ka ta lo nams grei čiau-siai teks vers tis be ko jos skaus mus ken čian čio ly de rio Jua no Car lo so Na var ro, arba La Bombos.

„Re gal Bar ce lo na“ su dė ty je es-mi nių po ky čių neį vy ko, o sun-kio jo kraš to puo lė jo Mar ko Šče-ki čiaus ne te kęs „Ben net“ grei tai su ra do jam pa mai ną – ita lai pa si-ra šė su tar tį iki se zo no pa bai gos su

28 me tų 201 cm ūgio puo lė ju Gre gu Brun ne riu. Ga lin go sto to bal tao dis ame ri kie tis šį se zo ną pra dė jo Ita-li jo je, kur vil kė jo Mon teg ra na ros „Fa bi Shoes“ ko man dos marš ki-nė lius.

Dvi ko va su „As ta na“ mums bu vo ge ra re­pe ti ci ja prieš Euroly­gos mačą su Tel Avi­vo komanda.

Aleksandras Trifunovičius:

JAV rink ti nė je – bu vę L.Klei zos bend ra žy giai

Ly de riai

Ry tų kon fe ren ci ja: � 1. „Bulls“ (12 per ga lių, 3 pra lai mė ji mai), 2. „76ers“ (10, 3), 3. „Ma gic“ (9, 3).

Va ka rų kon fe ren ci ja: � 1. „Thun­der“ (12, 2), 2. „Clip pers“ (7, 3), 3. „Spurs“ (9, 4).

Re zul ta tai

Mem fio „Grizz lies“–Čikagos „Bulls“ 102:86, Niu jor ko „Knicks“–Orlando „Ma gic“ 93:102, Šar lo tės „Bob cats“–Klivlando „Ca va liers“ 94:102, Fi la­del fi jos „76ers“–Milvokio „Bucks“ 94:82, Va šing to no „Wi zards“ –Hjus­tono „Roc kets“ 106:114, Nau jo­jo Or lea no „Hor nets“–Portlando „Trail Bla zers“ 77:84, Los An dže lo „Clip pers“–Naujojo Džer sio „Nets“ 101:91, Mi ne so tos „Tim ber wol ves“–Sakramento „Kings“ 99:86, Bos to­no „Cel tics“–Oklahomos „Thun der“ 88:97, Los An dže lo „La kers“–Dalaso „Ma ve ricks“ 73:70.

Asas: �� C.Ant�ho�ny�(kai�rė�je)�per�rung�ty�nes�su�„Ma�gic“�pel�nė�33�taš�kus.�� „Reu�ters“�nuo�tr.

trečiadienis, sausio 18, 2012

11

sportas

Vy riau sią ar jau niau sią? La biau­siai pa ty ru sį ar tei kian tį dau giau­sia vil čių? Lie tu vį ar už sie nie tį? Šian dien tu rė tų paaiš kė ti, ką Lie­tu vos fut bo lo fe de ra ci jos (LFF) vyk do ma sis ko mi te tas (VK) iš­rinks nacionalinės rinktinės vy­riausiuoju treneriu.

Užim ti pa grin di nės ša lies ko­man dos stra te go kė dę pre ten­duo ja 45­erių lie tu vis Val das Iva­naus kas, 47­erių veng ras Csa ba László ir 56­erių lie tu vis Liu das Rum bu tis.

Vi si spe cia lis tai tu ri Eu ro­pos fut bo lo aso cia ci jų są jun gos (UE FA) „Pro“ ly gio li cen ci jas: C.László ją įgi jo 1996 m., V.Iva­naus kas – 2003­iai siais, L.Rum­bu tis – 2011­ai siais.

So li džiau sią tre ni ra vi mo pa­tir tį yra su kau pęs L.Rum bu tis – šį dar bą jis pra dė jo 1987­ai siais. C.László pir mą kar tą prie ko­man dos vai ro sto jo 1996­ai siais, V.Iva naus kas – 2002­ai siais.

Pas ta ruo ju me tu L.Rum bu tis dir bo Mins ko „Par ti zan“ (Bal­ta ru si ja) klu bo di rek to riu mi, C.László – bel gų „Char le roi SC“ eki pos vy riau siuo ju tre ne riu. V.Iva naus kas 2010­ai siais ne vi­są se zo ną tre ni ra vo „Šiau lių“ fut­bo li nin kus.

LFF VK su da ro 11 na rių: Liu tau­ras Va ra na vi čius (LFF pre zi den tas), Ro ma nas Le vins kas (Kau no ap skri­ties fut bo lo fe de ra ci ja), Ro mual­das Jo nai tis (Klai pė dos ap skri ties fut bo lo fe de ra ci ja), Ro mas Ku kis (Ma ri jam po lės ap skri ties fut bo­lo fe de ra ci ja), Ge di mi nas Juo zai tis (Pa ne vė žio ap skri ties fut bo lo fe­de ra ci ja), Leo nas Du naus kas (Tel­šių ap skri ties fut bo lo fe de ra ci ja), Ne ri jus Du naus kas (LFF pro fe sio­na laus fut bo lo ko mi te tas), Sta sys Stan kus (LFF tech ni nis­me to di nis ko mi te tas), Ser ge jus Sli va (LFF tei­sė jų ko mi te tas), Ro mual das Lav ri­na vi čius (LFF jau nių ir vai kų ko mi­te tas) ir Ana to li jus Ste cen ka (LFF ma si nio fut bo lo ko mi te tas).

Vyk do mo jo ko mi te to po sė­dis vyks Kau ne. Prog no zuo ja ma, kad di džiau sias ga li my bes lai mė ti kon kur są tu ri V.Iva naus kas. Ne­no rė jęs skelb ti sa vo pa var dės vie­nas LFF VK na rių dien raš čiui pa­tvir ti no bal suo siąs tik už Lie tu vos fut bo lo spe cia lis tą.

Pas ku ti nes ofi cia lias tarp tau­ti nes rung ty nes Lie tu vos fut bo­li nin kai žai dė per nai spa lio 11­ąją Kau ne su če kais. Tai bu vo 2012­ųjų Eu ro pos čem pio na to at ran kos ma­čas, jį mū siš kiai, va do vau ja mi Rai­mon do Žu tau to, pra lai mė jo 1:4.

KD inf.

Iš rinks fut bo lo rink ti nės tre ne rį

Pa li ki mas: �� pa�sku�ti�nis�įra�šas�Lie�tu�vos�fut�bo�lo�rink�ti�nės�is�to�ri�jo�je,�ku­rį�ras�nau�ja�sis�stra�te�gas,�–�pra�lai�mė�ji�mas�če�kams�1:4.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Lie tu vos krepšinio tau rės sieks ir bri tai?Prieš še še rius me tus Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) at­gai vin to DNB LKF tau rės tur ny­ro 2013­ųjų fi na lo var žy bas ke ti­na ma reng ti sve tur – Di džio jo je Bri ta ni jo je.

„Toks pro jek tas pir mą kar tą bū­tų ren gia mas už Lie tu vos ri bų. Di džio jo je Bri ta ni jo je gy ve na la­bai gau si lie tu vių bend ruo me nė. No ri me su da ry ti jiems ga li my bę pa ma ty ti stip riau sių Lie tu vos ko­man dų rung ty nes“, – tei gė LKF ge ne ra li nis sek re to rius Min dau­gas Bal čiū nas.

Pla nuo ja ma, kad tur ny ras bū­tų su reng tas vie na me iš di džių jų Ang li jos mies tų – Lon do ne ar ba Bir min ga me. LKF va do vai su Di­džio sios Bri ta ni jos krep ši nio fe­de ra ci ja svars to ga li my bę su reng ti at vi rą tur ny rą ir į jį pa kvies ti vie­

ną vie tos ko man dą – ša lies čem­pio nę ar ba tau rės lai mė to ją.

„Stip riau sio Di džio sios Bri ta­ni jos klu bo da ly va vi mas su teik tų dar dau giau int ri gos, jo pa lai ky­ti at vy kę sir ga liai ar ti miau su si­pa žin tų su vi sa me pa sau ly je gar­siu Lie tu vos krep ši niu. Lie tu vos am ba sa dos skai čia vi mais, vien Lon do ne gy ve na apie 200 tūkst. lie tu vių, to dėl už pil dy ti O2 are­ną vei kiau siai ne bū tų sun ku“, – svars tė M.Bal čiū nas.

Atei ty je bus svars to ma ga li my­bė dar la biau plės ti DNB LKF tau­rės tur ny ro geog ra fi ją ir jį su reng ti ki to je ne ma žai išei vių iš Lie tu vos tu rin čio je ša ly je – Nor ve gi jo je.

2011–2012 m. DNB LKF tau­rės tur ny ro fi na lo ket ver to var­žy bos vyks va sa rio 17–18 d. Kau­no „Žal gi rio“ are no je.

KD, LKF inf.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

29­erių S.Kru pec kai tė su 25­erių Gin ta re Gai ve ny te užė mė ant rą­ją vie tą ko man dų sprin to lenk ty­nė se, po to to kias pat po zi ci jas Si­mo na pel nė as me ni nė se sprin to ir kei ri no var žy bo se.

„Džiau giuo si ne tik sa vo as me­ni niais, bet ir ko man dos re zul ta­tais, – va kar Vil niaus oro uos te sa­kė S.Kru pec kai tė. – Pa si ro dė me ge riau, ne gu pla na vo me. Var žo­vės bu vo ypač stip rios, įsi ti ki no­me, kad ko vo jant su jo mis mums atei ty je rei kės dar šiek tiek pa si­temp ti.“

Ti tu luo čiau sia Lie tu vos tre ko meist rė tei gė, kad dar nie ka da iki šiol ne bu vo ma čiu si var žy bo se tiek daug Ki ni jos at sto vių.

„Jos tik rai la bai pa jė gios. Su rin­ko me daug in for ma ci jos, pir miau­sia – apie ki nes. Ana li zuo si me ir, at si žvel gę į iš va das, gal būt im si­

mės nau jų tak ti nių spren di mų“, – kal bė jo S.Kru pec kai tė.

As me ni nė se sprin to ir kei ri no rung ty se lie tu vė nu si lei do ki nei Guo Shuang, o su G.Gai ve ny te ko­man dų sprin to fi na le – Guo Shu­ang ir Gong Jin jie due tui.

„Ver tin giau sias – su Gin ta re iš­ko vo tas me da lis, nes kartu daug ir sun kiai dir bo me. Kol kas nei aš, nei ji dar ne va žia vo me di džiau siais grei čiais, ko kius ga li me pa siek ti, to­dėl bus ką veik ti per tre ni ruo tes. Be to, yra kon ku ren čių, iš ku rių ga li me pa si mo ky ti“, – svars tė Lie tu vos dvi ra čių tre ko rink ti nės ly de rė.

G.Gai ve ny tė tvir ti no, kad šiek tiek jau tė skaus mų po bu vu sios trau mos, bet yra pa ten kin ta pa­siek tais re zul ta tais.

„Pir miau sia ge rai pa dir bė jo me per tre ni ruo tes, to dėl lenk ty nes pra dė jo me bū da mos ko vi nės for­mos“, – tei gė dvi ra ti nin kė. Spor ti­nin kė pri pa ži no, kad no ri už tik rin­čiau da ly vau ti kei ri no var žy bo se.

„Šiai rung čiai rei kia ne ma žai drą sos ir pa tir ties. Mo kau si iš Si­mo nos“, – sa kė G.Gai ve ny tė, Pe ki­ne tarp 38 kei ri no da ly vių ga lu ti nė­je įskai to je užė mu si 19­ąją vie tą.

Va sa rio mė ne sį Lon do ne (Ang­li ja) vyks pa sku ti nis pa sau lio tau­rės eta pas. S.Kru pec kai tė svars to, ar da ly vau ti as me ni nė se var žy bo­se, nes no rė tų vi sas jė gas skir ti ko­man dų lenk ty nėms.

„Ap sisp rę si me, kai iš nag ri nė si­me Pe ki ne su kaup tą in for ma ci ją“, – tei gė Si mo na, po tri jų eta pų ta­pu si sprin to ir kei ri no rung čių ly­de re.

S.Kru pec kai tė: „Atei ty je mums rei kės pa si temp ti“

Su tri mis si dab ro me da liais iš Ki ni jo­je vy ku sių dvi ra čių tre ko pa sau lio tau­rės tre čio jo eta po var žy bų grį žu si Si­mo na Kru pec kai tė tei gė, kad nuo dug­niai iša na li zuos Pe­ki ne su kaup tą in­for ma ci ją ir gal būt keis ko vos tak ti ką.

Var žo vės: �� Pe�ki�no� tre�ke�pa�grin�di�nė�S.Kru�pec�kai�tės�kon�ku�ren�tė�bu�vo�tris�auk�so�me�da�lius�iš�ko�vo�ju�si�ki�nė�Guo�Shuang�(de�ši�nė�je).� AFP�nuo�tr.

Due tas: �� S.Kru�pec�kai�tė�ir�G.Gai�ve�ny�tė�pa�ten�kin�tos�ko�man�dų�sprin�to�lenk�ty�nė�se�pa�siek�tu�re�zul�ta�tu.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ver tin giau sias – su Gin ta re iš ko vo tas me da lis, nes kartu daug ir sun kiai dir­bo me.

trečiadienis, sausio 18, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

12

pasaulis

sva rų ster lin gų ver tės jach tą svars to ma nu pirk ti ka ra lie nės Elž bie tos II dei man ti niam ju bi lie jui.

60–80mln.

Ug­nin­ga­re­to­ri­ka­pa­gar­sė­jęs­Vo­kie­ti­jos­so­cia­lis­tas­Mar­ti­nas­Schul­zas­(nuotr.)­va­kar­bu­vo­iš­rink­tas­Eu­ro­pos­Par­la­men­to­pir­mi­nin­ku.­Šis­56­me­tų­po­li­ti­kas­pa­te­ko­į­pa­sau­lio­ži­niask­lai­dos­pir­muo­sius­pus­la­pius­2003­m.,­kai­tuo­me­tis­Ita­li­jos­prem­je­ras­Sil­vio­Ber­lus­co­ni­pa­va­di­no­jį­idea­liu­kan­di­da­tu­ei­ti­na­cių­kon­cent­ra­ci­jos­sto­vyk­los­sar­gy­bi­nio­pa­rei­gas.­Vė­liau­S.Ber­lus­co­ni­bu­vo­pri­vers­tas­at­si­pra­šy­ti­dėl­sa­vo­ne­tak­to.

Trys­sprogs­ta­mie­ji­įtai­sai­su­vei­kė­prie­vals­ty­bi­nės­mo­kes­čių­ir­nuo­bau­dų­su­rin­ki­mo­agen­tū­ros­„Equi­ta­lia“­pa­sta­to­Nea­po­ly­je­pir­ma­die­nio­va­ka­rą.­Iš­du­žo­pa­sta­to­lan­gai,­bet,­lai­mė,­nie­kas­ne­nu­ken­tė­jo.­At­sa­ko­my­bės­už­sprog­di­ni­mus­nie­kas­ne­pri­siė­mė.­Tai­ne­pir­mas­iš­puo­lis­prieš­agen­tū­rą­„Equi­ta­lia“­–­ji­itin­ne­po­pu­lia­ri­tarp­dau­gu­mos­ita­lų,­ku­riems­ne­pa­tin­ka­tai,­kad­ren­kant­mo­kes­čius­nau­do­ja­mi­jė­gos­me­to­dai.

Iš­rIn­ko­nau­ją­pIr­mI­nIn­ką

Iš­puo­lIaI­tę­sIa­mI

trečiadienis, sausio 18, 2012

Pap ra šė žo džio Stras bū re„Ko mi si ja nu spren dė pra dė ti pa­žei di mo pro ce dū rą Veng ri jos at­žvil giu dėl tri jų klau si mų: cent­ri nio ban ko ne prik lau so mu mo, tei sė jų pen si nio am žiaus ir duo­me nų ap sau gos agen tū ros ne prik­lau so mu mo, – va kar pa skel bė Eu­ro pos Ko mi si jos pir mi nin kas José Ma nue lis Bar ro so. – Ti kė jo mės, kad Veng ri jos val džia at liks pa kei­ti mus, bū ti nus už tik rin ti pa gar bą Eu ro pos tei sei. Tai iki šiol ne bu vo pa da ry ta, to dėl nu spren dė me pra­dė ti teis mi nę pro ce dū rą.“

Veng ri jai duo tas mė nuo įsta ty­mams pa keis ti. Jei gu tai pa da ry ta ne bus, Briu se lis kreip sis į Eu ro pos Tei sin gu mo Teis mą – aukš čiau sią ES teis mi nę ins ti tu ci ją.

Sau sio 24 d. J.M.Bar ro so Briu se­ly je su si tiks su Veng ri jos prem je­ru Vik to ru Orbá nu ir ap tars prieš­ta rin gai ver ti na mus Bu da peš to spren di mus. Šian dien V.Orbá nas ke ti na kreip tis į Eu ro pos Par la men­tą ir paaiš kin ti sa vo spren di mus.

„Tre čia die nį tarp tau ti nė kai­rė no ri su reng ti dar vie ną iš puo­lį prieš Veng ri ją, to dėl V.Orbá nas

krei pė si į Eu ro pos Par la men to pir­mi nin ką su pra šy mu su teik ti jam žo dį per de ba tus Stras bū re, – sa­ko ma pir ma die nio va ka rą iš pla­tin ta me prem je ro at sto vo Péte rio Szijjártó laiš ke. – Ne lei si me tarp­tau ti nei kai rei kal tin ti Veng ri jos, me luo ti ir ne pag rįs tai šmeiž ti jos tarp tau ti nė je sce no je.“

Spau di mas dėl pa sko losEu ro pos Par la men to ža lių jų, li be­ra lų ir so cia lis tų frak ci joms pa siū­lius, ES įsta ty mų lei džia mo ji ins­ti tu ci ja ap tars ne se niai Veng ri jo je įsi ga lio ju sius tei sės ak tus, ku rie esą var žo ša lies cent ri nio ban ko, na cio na li nės duo me nų ap sau gos agen tū ros ir teis mų ne prik lau so­my bę, pa krei pia rin ki mų įsta ty mus V.Orbá no par ti jos „Fi desz“ nau dai ir ri bo ja ži niask lai dos lais vę.

Šie prieš ta rin gi įsta ty mai, priim ti praei tų me tų pa bai go­je kaip da lis Veng ri jos nau jo sios kons ti tu ci jos, už rūs ti no Jung ti nes Vals ti jas, ES ir Tarp tau ti nį va liu tos fon dą (TVF).

Bū tent pa sta ro sios dvi or ga ni za­ci jos yra pa grin di nės eko no mi nių sun ku mų ka muo ja mos Veng ri jos kre di to rės. Vals ty bės sko la pa sie­kė 82 pro c. bend ro jo vi daus pro­duk to, o jos va liu tos fo rin to ver tė eu ro at žvil giu nu si ri to iki re kor di­nių že mu mų.

Veng ri jos vy riau sy bė ti ki si su si­tar ti su kre di to riais dėl nau jos 20 mlrd. eu rų pa sko los, to dėl yra ver­čia ma at si žvelg ti į jų rei ka la vi mus.

Pa si ry žę de rė tisTūks tan čiai žmo nių šį mė ne­sį išė jo į gat ves pro tes tuo ti prieš

kons ti tu ci jos pa tai sas, kri ti kų va­di na mas „Fi desz“ par ti jos au to ri­ta riz mo įtvir ti ni mu.

Veng ri jos prem je ras V.Orbá nas aiš ki na, kad kons ti tu ci jos pa tai sos tu rė tų pa ža bo ti po li ti nes rie te nas, ku rios il gą lai ką ka ma vo Veng ri ją ir truk dė jai ju dė ti į prie kį, taip pat su šak ni mis iš rau ti ko mu nis ti nio pa­li ki mo li ku čius. Vy riau sy bės va do­

vas kal ti no opo zi ci nes par ti jas pri­ve dus vals ty bę prie eko no mi nės ir po li ti nės pra ra jos slenks čio.

Vis dėl to su si dū ru si su griež ta už sie nio kri ti ka ir pa vo ju mi lik­ti be pa sko lų, V.Orbá no vy riau sy­bė lei do su pras ti, kad prieš ta rin­gai ver ti na mos re for mos ga li bū ti per žiū rė tos.

BNS, BBC inf.

Briu se lis Veng ri jai gra si na teis mu

Ne lei si me tarp tau­ti nei kai rei kal tin­ti Veng ri jos, me­luo ti ir ne pag rįs tai šmeiž ti jos tarp tau­ti nė je sce no je.

Péte ris Szijjártó:

Prie kaiš tai: ­� J.M.Bar­ro­so­pa­reiš­kė,­kad­Veng­ri­ja­me­tė­še­šė­lį­ant­de­mok­ra­ti­nių­prin­ci­pų­ir­ver­ty­bių.AFP­nuo­tr.

Eu ro pos Ko mi si ja va kar nu spren dė im tis tei si nių prie­mo nių prieš Veng­ri ją. Vals ty bei duo­tas mė nuo ES nor­moms prieš ta­rau jan tiems įsta­ty mams pa keis­ti, ki taip jai gre sia teis mas.

Pa var go nuo ES

Ki lus ne su ta ri mams su Briu se liu, Veng ri jo je pa si gir do ra gi ni mai iš­sto ti iš ES. Praė ju sį šeš ta die nį tūks­tan čiai žmo nių su si rin ko į Bu da peš­te su reng tą pro tes tą prieš ES. Ak ci ją su ren gė ant ra di džiau sia opo zi ci nė par ti ja ša lies par la men te – kraš tu ti­nių de ši nių jų „Job bik“. Du jos na riai prie Eu ro pos Ko mi si jos at sto vy bės Bu da peš te pa de gė ES vė lia vą.

„ES šiurkš čiai ir at vi rai pa skel bė ka­rą Veng ri jai“, – 2 tūkst. pro tes tuo to jų mi niai pa reiš kė šios ša lies eu ro par­la men ta ras Csaná das Sze ge di, at sto­

vau jan tis „Job bik“ par ti jai. Dau ge lis jos ša li nin kų įsi ti ki nę, kad vy riau sy­bė ne tu rė tų pa si duo ti tarp tau ti niam spau di mui.

„Kai pri si jun gė me prie ES, ne pa ju to­me daug pra na šu mų. To dėl Veng ri ja tu rė tų ei ti sa vo ke liu ir iš lai ky ti sa vo na cio na li nį su ve re ni te tą“, – per šeš ta­die nio pro tes to ak ci ją sa kė 24 me tų At­ti la Gya log. „Ne tik mes, bet ir daug ki tų ša lių ma no, kad gy ven tų ge riau be ES“, – pri ta rė 63 me tų Gyor gy Lil li kas.

Apk lau sos ro do, kad „Job bik“ rei tin­gai su da ro 8 pro c.

Pas kelb ti po kal bių įra šai ro do, kaip prie Ita li jos kran tų ava ri ją pa­ty ru sio lai vo ka pi to nas ap lai džiai rea ga vo į su si klos čiu sią pa vo jin­gą si tua ci ją ir me la vo pa kran tės ap sau gos tar ny bai.

Ši pir ma su si sie kė su lai vu „Cos ta Con cor dia“, kai po li ci ja per da vė jai iš si gan du sių ke lei vių pra ne ši mus.

„Tu ri me ne di de lę tech ni nę pro­ble mą ir kol kas ne ga li me nu ro dy­ti sa vo pa dė ties. Kai tik iš sprę si me pro ble mą, su si siek si me“, – toks iš pra džių bu vo at sa ky mas iš ka pi to­no til te lio.

Vė liau ke li ban dy mai ra di jo ry šiu su si siek ti su lai vu bu vo ne sėk min­gi, bet pa kran tės ap sau gos tar ny­ba su si sie kė su ka pi to nu Fran ces­co Schet ti no mo bi liuo ju te le fo nu. Tuo met tar ny bą jau pa sie kė pra ne­ši mai, kad ka pi to nas pa li ko lai vą ir pa sie kė kran tą.

Pak ran tės ap sau gos tar ny bos pa­rei gū nas te le fo nu pa klau sė jo, kiek žmo nių dar yra lai ve.

– Skam bi nau lai vo sa vi nin kams, jie sa kė, kad maž daug 40 žmo nių din go be ži nios, – at sa kė ka pi to nas.

– Tiek ma žai? Kaip tai įma no­ma? Bet jūs esa te lai ve?

– Ne, ne su lai ve, nes lai va ga lis jau ky la į vir šų. Mes jį pa li ko me.

– Ką tu ri te ome ny je? Jūs pa li ko­te lai vą?

– Ne. Jo kiu bū du ne pa li kau. Esu čia.

Per ki tą po kal bį te le fo nu to nas jau bu vo ki toks. Pak ran tės ap sau­gos tar ny bos pa rei gū nas griež tai pa sa kė: „Da bar taip. Jūs li pa te at­gal vir vi nė mis ko pė čio mis, grįž ta te į til te lį ir va do vau ja te ope ra ci jai.“

Ka pi to nas ty lė jo.„Tu ri te pa sa ky ti man, kiek ten

yra žmo nių, – tę sė pa kran tės ap­sau gos tar ny bos pa rei gū nas. – Kiek ke lei vių, mo te rų ir vai kų. Ir tu ri te va do vau ti gel bė ji mo ope ra ci jai.“

Ka pi to nas ban dė prieš ta rau ti, bet pa rei gū nas tę sė: „Ka pi to ne, tai yra įsa ky mas. Da bar va do vau ju aš. Jūs pra ne šė te, kad pa li ko te lai vą, o da bar grį ši te ir va do vau si te gel bė­ji mo ope ra ci jai nuo til te lio. Ten jau yra žu vu sių.“

Lai vo ka pi to nas F.Schet ti no už­da ry tas areš ti nė je ir nuo lat ste bi­mas, kad ne ban dy tų nu si žu dy ti. Gel bė to jai va kar iš pu siau pa sken­du sio lai vo iš trau kė dar pen kis žu­vu siuo sius. Bend ras au kų skai čius išau go iki 11. Prieš tai bu vo skel bia­ma, kad din gu siais be ži nios lai ko­mi 29 žmo nės, dau gu ma jų – Vo­kie ti jos pi lie čiai.

„The Guar dian“ inf.

„Ka pi to ne, grįž ki te į lai vą!“

13

Šim tas bran giau sio plie ni nio žir go var dų

Auš ra Gar nie nėa.garniene@kaunodiena.lt

Sa ko, kad vi si au to mo bi liai yra la­bai ge ri, kol ne gen da, bet ar ku ris nors vai ruo to jas sa kys, kad jo au­to mo bi lis blo gas? Žie dų val do vė, ryk liu kas, cyp ci kas, trak to riu kas, žai bas, var liu kas – to kių pra var­džių sa vo my li moms ke tur ra tėms drau gėms pri kū rė vai ruo to jai.

Tie sa, ne vi sos pra var dės au­to mo bi liams to kios gra žios. Kai ku rie au to mo bi liai va di na mi žiur kė mis, ka ku čiais, ki bi rais ar ly gin tu vais, maz go tė mis ir mas­ka tuok liais, bet ir to kie iš pir mo žvilgs nio ne itin skam būs pa va­di ni mai au to mo bi lio nė kiek ne­su men ki na.

Di džią ją sa vo lai ko da lį dar be ir lais va lai kiu su įvai rių mar kių au­to mo bi liais pra lei džian tis kau nie­tis Ka ro lis Gi ga sa ko, kad pra var­dės daž niau siai su gal vo ja mos pa gal au to mo bi lio iš vaiz dą ar ba pa gal są skam bį su ofi cia liu au to mo bi lio mar kės pa va di ni mu.

„Au di 100“ – sil­kė. Ji il ga, plo­

na kaip tik ra žu vis. „Au di 80“ – bul ka. Šis au to mo bi lis tik rai pa na šus į ba to ną“, – pra de da pa­na šu mus var dy ti K.Gi ga. Vai ki nas

pa ste bi, kad tech ni nių au to mo bi lio ga li my bių pra var dė neats pin di.

O kam tos au to mo bi lių pra var­dės rei ka lin gos? Anot Ka ro lio, tik iš pir mo žvilgs nio ga li at ro dy ti, kad tai sma gus au to mo bi li nin kų žar­go nas, bet iš tie sų iš lū pų į lū pas per duo da mi neo fi cia lūs trans­por to prie mo nių pa va di ni­mai nė ra tik žai di mas.

„Jei gu pa sa ky si, kad va ži nė ji gol­

fu, nie kam ne bus aiš ku, nes jų yra daug vi so kių. O jei pa sa ky si, kad ta vo au to mo bi lis čai ni kas – vi­siems, ku rie apie au to mo bi lius šį tą nu si ma no, bus aiš ku, kad tai pir mos kar tos gol fas“, – šyp te lė ja au to mo bi lių spe­cia lis tas.

Au to mo bi lių au to ser vi­se dir ban tis K.Gi ga pa ste bi, kad drą ses ni klien tai taip pat mėgs ta au to mo bi lius va din­ti ne įpras tais mar kių pa va di­ni mais, o pra var dė mis. „Jei gu žmo gus ge rai ži no, apie ką kal­ba, tai su tau po me lai ko. Pa sa ko, kad at va žia vo su ban gi niu, ir nie ko dau giau aiš kin ti ne rei­kia“, – šyp te­lė jo Ka ro lis.

trečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

Pa sa ko, kad at va­žia vo su ban gi niu, ir nie ko dau giau aiš­kin ti ne rei kia.

14

ratairatai@diena.ltRedaktorė Violeta Juodelienė

Ki ni ja ga li nu stum ti Vo kie ti ją į tre čią ją vie tą?

15p.

Auk se lis, zui ku tis, ka ty tė, paukš te lis – to kiais mie lais krei­pi niais my lin tys vy rai kar tais pa ma lo ni na sa vo my li mas mo te ris, ta čiau vie ša pa slap tis, kad au to mo bi lis vy rui kar tais yra lyg gy ve ni mo drau gė, ku riai gra žių epi te tų taip pat ne trūks ta.

Ryšys: �� automobilius�mėgstantys�vyrai,�rinkdami�jiems�vardus,�nesto-koja�fantazijos.� � „Schutterstock“�nuotr.

...liau liau

14

ratai

Jis pa ts va ži nė ja 5 se­ri jos BMW, ta čiau jau

iš siaiš ki no, kad šiam au to mo bi­liui pra var dės nie kas taip ir ne­su gal vo jo, ne bent kar tais pa va di­na pia ta ku – pa gal se ri jos nu me rį. Anot Ka ro lio, iki tol ga min ti 5 se­ri jos BMW bu vo va di na mi ryk liais,

o kiek nau jes ni ga vo kiau lės pra­var dę.

Pa gal tai, kiek ku rios mar kės au to mo bi lis tu ri pra var džių, ga­li ma spė ti, kuo daž niau siai va ži­nė ja lie tu viai. Nea be jo ti ni ly de riai yra „Volks wa gen“, „Au di“, BMW ir „Opel“ au to mo bi liai.

trečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

Pra var dy nas

„Au di“: � au di nė, au dzia ra, au dė, žie dų val do vė. „Au di 100“: sil kė, liau liau, sli dė, šim ti nė. „Au di 200“: dvi šim ti nė. „Au di 80“: bul ka, „Au di 80“ (iki bul kos): uba gė, žiur kė, pei­lis, na ba gė. „Au di C4“: ceš kė, bač ka, „Au di B4“: be škė. „Au di 90“: py ra­žo kas.

BMW: � beem vi nis, beem vas, be cha, bu me ris, bi me ris, bim ba las, bu char­vė, bom ba. „BMW 3“: kregž dė, troš­kė. „BMW 3 (E30)“: chu li gan kė (siau­ras to pis iki 1987 m. lie pos, pla čias to­pis nuo 1987 m. rugp jū čio). „BMW 3 (E21)“: eše rys. „BMW 5“: ryk lys. „BMW 7 (E38)“: bu me ris. „BMW 3, 5, 7 (iki 1987 m.)“: aku la.

„Bra bus“: � bar bo sas, bar ba ri sas.

„Cit roën“: � cit ri na, cit ra mo nas.

„Dai hat su“: � hai du či, gai dat su.

„Ford Sier ra“: � Sa ra, „Es cort“ (nuo 1993 m.): ryk liu kas, ero das, eše rys. „Ka“: ka ku tis, čai ni kas, ar ba ti nu kas. „Fies ta“: svies ti nė, sies ta, fies tul ka, sve ta. „Gra­na da“: Gra na ta. „Scor pio“ (se nas): skar­pis, (nau jas): ša mas, liūd nas skor pas.

„GAZ-21“ ar ba „Vol ga“: � Ol gu tė. „GAZ-24“: spin ta, stal čius. „GAZ 52 (53)“: ga zo nas.

„Hon da Ci vic“ (se nes nis): � cve kas, pa lap kė, cyp ci kas, ki bi ras, te le vi­zo rius, čiur ka, ky vis. „Ci vic“ (1992–1995): var liu kas. „Ci vic CRX“: reak ty­vi nė skar bon kė, ly gin tu vas. „Pre lu­de“: pri blū das.

„Isu zu“: � zu zi kas. „Isu zu Troo per“: tri pe ris, trū pe ris.

„Le xus ES300“: � kol dū nas.

„Maz da“: � maz go tė, maz da­be zda, man da. „Maz da 121“: spuo gas. „Maz­da 323F“: ef ė.

„Mer ce des­Benz“: � mer sas, me ri­nas. „Mer ce des­Benz 126“: lands­ber gi nis. „Mer ce des­Benz 140“: ban gi nis. „Mer ce des­Benz 210“: ke tu ra kis, ač ka ri kas. „Mer ce des­Benz 123“: agur kas, tak sis to sva jo­nė. „Mer ce des­Benz 200“: kro ko­di las.

„Mit su bis hi“: � my šiu biš ki, mas tur­bi ši. „Elip se“: klip sas.

„Mosk vich“: � mas ka tuok lis, mas ka­tu kas, čai ni kas, mas ka ra das, mas ko lis. „M 400“ krem liu kas.

„Nis san Pri me ra“: � pri me ris, pri mer­ka. „Nis san Pri me ra 100 NX“: Na…ui. „Nis san Pri me ra Z 350“: Zo ro. „Sun­ny“: šu nis.

„Opel“: � žo pe lis, žai bo trenk tas.

„Vect ra“: vėt ra, „As co na“: Ok sa na, As ti kė, Al do na. „Ca lib ra“: uba gų fe ra­ris, ka lė, ko lib ris. „Ka dett“: ka džius, la­šas, ka da gys, ka dok lis, ka do kas, trak­to riu kas. „Za fi ra“: ze fy ras. „Ast ra“: ka­dast ra. „Re cord“: re mont, šiu pe lys.

„Peu geot“: � pie žas, pi ži kas.

„Pors che“: � par šas.

„Re nault Saf ra ne“: � sa ra fa nas. „Re­nault 11“: utė lė. „Clio“: kliuš ka, kli kas.

SAAB: � Sa be li ja, sa ba ka, za pas.

„Seat To le do“: � tua le tas. „Seat Ibi­za“: bam by za.

„Toyo ta Co rol la“: � ko ro va. „Land Crui ser“: krū ze ris, ku ku rū ze ris. „Toyo ta RAV4“: ra fi kas.

VAZ: � žai bas. „VAZ 2101“: ka pei ka, žia gas, ži go nas, džia ge ris. „VAZ 2108“: zu by la, ly gin tu vas.

„Vol vo“: � Vov ka, vol via kas, vol ga. „Vol vo 340“: pro sas, bas ket kė, ka no­pa, plak tu kas, sport ba tis, klum pė, kiau­la. „Vol vo 740“: če mo da nas, la ga mi­nas. Se da nas: plak tu kas.

„Volks wa gen“: � guo lis, golfs va­ge nas. „Golf II“: raukš lė, in ki las, ta­bu re tė. „Pas sat B4“: del fi nas. „Pas­sat Ca ra van“: ka ta fal kas, ska ta voz­kė, men tovs kas, mė si nis. Se nes nis „Pas sat“: kui lys, la von ve žis, kum­pis. Vi si „Pas sat“: pa sa tuok lis. „San­ta na“: sa ta na, An ta nas. „Cad dy“: kab lu kas. „Lu po“: lu pe na. „Toua­reg“: vi liu kas.

ZAZ: � za pas, plen to gu zas, mui li nė, kup riu kas, Žor žas, za por šas. „ZAZ 965“ bo ru žė lė.

„Re nault Saf ra ne“: sa ra fa nas. „Re nault 11“: utė lė. „Clio“: kliuš ka, kli kas.

Šim tas bran giau sio plie ni nio žir go var dų

Man tas La pins kas

Eis mo sau gai ge rin ti šiais me tais nu ma to ma skir ti apie 82 mln. li tų, iš jų 46 mln. li tų – ES pa ra mos lė­šų. Šiais me tais dau ge ly je ava rin­gų ša lies ke lių ruo žų bus vyk do­mi re konst ruk ci jos dar bai, die gia­mos eis mo sau gos prie mo nės.

Su sisie ki mo mi nis te ri jos tei gi mu, 2012 m. vals ty bi nės reikš mės ke­liuo se nu ma to ma re konst ruo ti 32 pa vo jin gas san kry žas, nu ties ti 13 pės čių jų ir dvi ra čių ta kų ruo žų. Įvai rios eis mo sau gos prie mo nės bus die gia mos ava rin guo se ke lių ruo žuo se.

„Ne pir mus me tus tę sia ma ava­rin gų ruo žų per tvar ka lei do jų pa­ste bi mai su ma žin ti. Vals ty bi nės reikš mės ke liuo se žūs tan čių ir su­žei džia mų žmo nių skai čius ma žė ja grei čiau nei mies tų gat vė se, ku rias pri žiū ri sa vi val dy bės“, – sa kė su si­sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis.

Gy ven vie tė se, ku rias ker ta vals­ty bi nės reikš mės ke liai, šiais me­tais de šimt pro jek tų bus skir­ta grei čio ma ži ni mo prie mo nėms įreng ti. Ties to kio mis gy ven vie tė­mis nu ma to ma įreng ti spe cia lius ke lio tra sos iš krei vi ni mus, sau gos sa le les, grei čio ma ži ni mo kal ne­lius, ke lio ženk lus. Be to, gy ven­vie tė se ir ava rin guo se ke lių ruo­žuo se pla nuo ja ma įreng ti grei čio ma ta vi mo prie tai sus su in for ma­ci niais ek ra nais ir ap švie ti mą, pa­nau do jant sau lės ba te ri jas.

Eis mo sau gai ma gist ra li niuo­se ke liuo se pa ge rin ti pla nuo­ja ma ties san kry žo mis ša lu ti­niuo se ke liuo se įreng ti grei čio ma ži ni mo kal ne lius. To kie dar­bai nu ma ty ti ma gist ra lė se Kau­nas–Marijampolė–Suvalkai, Kaunas–Zarasai–Daugpilis, Ma­rijampolė–Kybartai–Kaliningra­das, Panevėžys–Aristava–Sitkū­nai, Vilnius–Lyda.

In ži ne ri nės grei čio ma ži ni mo prie mo nės taip pat bus įreng­tos ava rin ga me ke lio „Via Bal ti­ca“ ruo že Pa ne vė žio re gio ne. Čia pla nuo ja ma įreng ti ir sto te lių ap­švie ti mą.

Ma gist ra lė je Vilnius–Kaunas–Klaipėda bus ap švies tas ke lio ruo žas, esan tis tarp Ab ro miš kių ir Elekt rė nų. Tarp Kau no ir Klai pė­dos 22­uo se ruo žuo se bus įreng­ti nau ji me ta li niai ap sau gi niai ati­tva rai – iš vi so 2,4 km ati tva rų.

Eis mo sau gu mui – mi li jo ni niai pro jek tai

kaunodiena.lt/naujienos

Ma gist ra lė je Vil­nius–Kaunas–Klai­pėda bus ap švies tas ke lio ruo žas, esan­tis tarp Ab ro miš kių ir Elekt rė nų.

Pažanga: �� gy�ven�vie�tė�se� ir�ava�rin�guo�se�ke�lių�ruo�žuo�se�pla�nuo�ja�ma�įreng�ti�grei�čio�ma�ta�vi�mo�prie�tai�sus�su�in�for�ma�ci�niais�ek�ra�nais.�� Andriaus�Aleksandravičiaus�nuotr.

13

15

ratai

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Vo kie čių ka rasKi ni ja ga li pe rim ti Vo kie ti jos vie­tą pa sau ly je – ji taps ant rą ja pa gal dy dį pra ban gių au to mo bi lių par da­vi mų rin ka po JAV. Jau da bar aiš­ku, kad tai lems ne si bai gian ti ko­va tarp „Au di“ ir BMW ga min to jų, ko vo jan čių dėl šios kla sės au to­mo bi lių ga min to jo ly de rio po zi ci­jos pa sau ly je.

Ki ni jo je par duo tų pra ban gių au­to mo bi lių skai čius 2011 m. išau go 39 pro c. – iki 939 000 ma ši nų. Vo kie ti jo je iki tų pa čių me tų pa­bai gos par duo ta be veik 914 000 pra ban gių ke tur ra čių. Nu ma to ma, kad šiais me tais to kių au to mo bi lių par da vi mas Ki ni jo je išaugs dar 16 pro c., o Vo kie ti jos rin ka pa sieks tik 4,4 pro c. au gi mą. To kią ata skai tą, skai čiuo jant pa sku ti nes 2011­ųjų aki mir kas, pa tei kė Šan cha jaus au­to mo bi lių ty ri mų bend ro vė „LMC Au to mo ti ve“.

Di džiau si pra ban gių au to mo­bi lių ga min to jai Ki ni jo je – bend­ro vės „Baye ris che Mo to ren Wer­ke AG“ (BMW), „Daim ler AG“ („Mer ce des­Benz“) ir „Volks wa­gen AG“ („Au di“) ti ki si, kad ki tais me tais Ki ni jo je ir JAV var to ji mas tik dar la biau augs. Tam pa lan kios ir eko no mis tų pro gno zės, tei gian­čios, kad Eu ro pos au to mo bi lių rin­ka 2012­ųjų pir mo je pu sė je vis dar trauk sis.

Kaip skel bia Vo kie ti jos au toin­dust ri jos aso cia ci ja, di džiau sia Eu ro pos au to mo bi lių rin ka – Vo­kie ti jos – taip pat neaugs dėl su­men ku sio var to to jų pa si ti kė ji mo

ban kų pa sko lo mis. Nors pa sau li­nės rin kos ir ne be sip lė tė, au gan tis tur tin gų Ki ni jos var to to jų skai čius įžie bė po rei kį pra ban gos da ly kams – to kiems kaip aukš tos kla sės au­to mo bi liai.

Pa sak „LMC Au to mo ti ve“, pra­ban gių ma ši nų pa klau sa su ma žais stab te lė ji mais Ki ni jo je vis ky la, o jų par da vi mas iš si vys čiu sio se rin ko­se, to kio se kaip Vo kie ti ja, pri klau so nuo eko no mi nės ša lies pa dė ties.

JAV – vis dar ly de rės„Au di“, ly de ris pa gal pra ban gių ma ši nų par da vi mą Ki ni jo je, už si­brė žė iš lai ky ti šią po zi ci ją ir to liau. Ši stra te gi ja kom pa ni jai iki 2015 m. leis tų ap lenk ti šio seg men to pa sau­li nį ly de rį – BMW. „Au di“ jau 2011 m. atė mė ant rą ją vie tą pa sau li nia­me rei tin ge iš „Mer ce des­Benz“.

Vi si trys ga min to jai praė ju sių me tų pa sku ti niais mė ne siais už­fik sa vo įspū din gus re zul ta tus Ki­ni jo je. „Au di“ au to mo bi lių par­da vi mas per mė ne sį išau go net 69 pro c., BMW pa sie kė 9,8 pro c., o „Mer ce des­Benz“ – 24 pro c. au gi­mą. Eu ro po je tuo me tu vi sų kla sių ma ši nų par da vi mas kri to 3 pro c.

Praė ju siais me tais „Au di“ par­da vi mas Ki ni jo je išau go 35 pro c. ir sie kė 284 tūkst. nau jų pra ban­

gių au to mo bi lių, BMW – 40 pro c. ir 201 tūkst. ma ši nų, „Mer ce des­Benz“ – 31 pro c. ir 170 tūkst. nau­jų au to mo bi lių.

Tiek per nai, tiek už per nai, siek­da mi patenkinti pa klau są, šie trys ga min to jai su ma ži no šven ti nių lais va die nių ga myk lų dar buo to­jams. Prieš žie mos šven tes BMW ir „Mer ce des­Benz“ pra ne šė, kad ga myk las už da rys tik sa vai tei – tarp Ka lė dų ir Nau jų jų me tų, o „Au di“ – dviem sa vai tėms.

Dėl kri zės šie ma ši nų ga min to jai dar buo to jams 2009 m. bu vo pail­gi nę šven ti nes ato sto gas iki tri jų sa vai čių.

Nu ma to ma, kad Ki ni jo je šie met bus par duo ta 1,09 mln. nau jų ma­ši nų. Prog no zuo ja mas par da vi mo skai čius Vo kie ti jo je – 954 tūkst. au to mo bi lių.

JAV, di džiau sio je pa sau ly je pra­ban gių ma ši nų rin ko je, pro gno zuo­ja mas šių me tų pa klau sos au gi mas – 18 pro c. Tai su da rys 1,65 mln. ma ši nų. To kie skai čiai ro do at si­trau kian čią kri zę ir ge rė jan čius var­to to jų lū kes čius, nes 2011 m. par­da vi mas JAV išau go tik 1,4 pro c.

Var to to jo po rtre tasPa sak Olaf o Cost ne rio, BMW Ki­ni jos at sto vy bės val dy bos pir mi­nin ko, no rint įsi gy ti nau ją 5­osios se ri jos li mu zi ną Ki ni jo je, ei lė je tek­tų lauk ti apie du mė ne sius.

„Aukš čiau sios kla sės ma ši nų in dust ri ja per pa sta ruo sius dve jus ar tre jus me tus Ki ni jo je mė ga vo­si įspū din gu au gi mu. Šis au gi mas ne sus to ja – tuo ne ga li pa si gir ti vi­sa pa sau lio au tomobilių rin ka“, – tei gė val dy bos pir mi nin kas.

„Ma no tė vas va ži nė ja S, o vy ras – C kla sės „Mer ce des­Benz“. Kai tė vas pa klau sė, ko kios no rė čiau ves tu vi nės do va nos, aš dve jo jau, ką rink tis – SLK ar „E 350“ mo de lį. Pa si rin kau pa sta rą jį, nes SLK at ro­do per ne lyg ekst ra va gan tiš kas“, – sa kė 29 me tų mer gi na Chen. Vers­lo ad mi nist ra vi mo ma gist ro laips nį tu rin ti ki nė, ki lu si iš ma žo, ta čiau tur tin go Cik si mies to, pui kiai at­spin di da bar ti nius pra ban gių ma­ši nų pir kė jus Ki ni jo je.

Cik si mies tas ži no mas Ki ni jo­je kaip di džiu lis vers li nin kų kong­lo me ra tas – dau giau nei treč da lis gy ven to jų čia tu ri sa vo vers lą ir yra darb da viai. Mer gi nos tė vas ka pi ta­lą su si kro vė vers da ma sis mag ne tų ga my ba.

Ne to li sie nos su Mon go li ja ku­ria si nau ja gy ven to jų gru pė – itin tur tin gi ūki nin kai, pla čio se ste pė se už sii man tys įvai rių gy vū nų au gi ni­mu. Čia taip pat pra ban gias ran čas sta to si iš kal na ka sy bos tur tus su­si kro vę ki nai. Šie žmo nės daž niau­siai ren ka si di des nio pra va žu mo pra ban gius „Au di“, „Mer ce des“ ir BMW mo de lius, nors šio je Ki ni jos da ly je kol kas ly de riau ja „Land Ro­ver“ su sa vo pra ban giau sia vi su rei­gių kla se „Ran ge Ro ver“.

Re mian tis ty ri mų bend ro vės „Eu ro mo ni tor In ter na tio nal“ duo­me ni mis, au to mo bi lių pa klau sa Ki­ni jo je ga min to jams at neš 14 mlrd. do le rių pel ną.

Di de lės nuo lai dos ki namsNors Ki ni jo je op ti mis ti nės pro­gno zės ne ma žė ja, jau čia ma, kad par da vi mas ima lė tė ti. Prie žas tis – nors ir au gan tis, ta čiau taip pat

su lė tė jęs Ki ni jos eko no mi kos au­gi mas. Šiais me tais Ki ni jos vy riau­sy bė pa kė lė iš per ka mo sios nuo mos ir pa sko lų iš da vi mo rei ka la vi mus, taip pat įve dė drau di mą įsi gy ti ne­kil no ja mą jį tur tą 40 mies tų gy­ven to jams. Dėl to me tų pa bai go je ša ly je smu ko ne kil no ja mo jo tur­to kai nos.

Pa sak ty ri mų bend ro vės „Chi­na Au to Mar ket“, at si žvelg da mi į šį Ki ni jos vy riau sy bės žings nį, pa sau li niai „Mer ce des­Benz“ ir BMW par da vė jai kai ku riems mo­de liams pa sau ly je pri tai kė nuo­lai das.

JAV „Mer ce des“ bu vo ga li ma įsi gy ti net 39 pro c. pi giau, BMW šio je ša ly je tai kė 25 pro c. nuo lai­dą. Vo kie ti jos au to mo bi lių ga­min to jai ko vo ja ir JAV – jie sie­kia ap lenk ti „Toyo tos“ ga mi na mo „Le xus“ par da vi mą šio je ša ly je. „Le xus“ – ab so liu tus ly de ris JAV pra ban gių ma ši nų seg men te, ne­pai sant par da vi mą la bai su ma ži­nu sių sti chi nių ne lai mių, ku rios su trik dė da lių tie ki mą „Toyo tos“ ga myk loms.

trečiADieNiS, SAuSio 18, 2012

Kles tin tis pra ban gos au to mo bi lių ro jus

Jau šių me tų pra­džio je Ki ni ja ga­li nu stum ti Vo kie­ti ją į tre čią ją vie tą pa gal par duo da mų pra ban gių au to mo­bi lių skaičių pa sau­ly je. Ne pai sant mil­ži niš kais tem pais au gu sios Ki ni jos eko no mi kos ir var­to ji mo po rei kio, šis po ky tis tu ri ir prie­žas tį – Vo kie ti jos au­to mo bi lių pra mo­nės mil ži nų ko va šio je ša ly je.

– tokį pelną doleriais ga min to jams atneš

pra ban gių au to mo bi lių pa klau sa Ki ni jo je 2012 m.

14 mlrd.

Prabanga: �� aukš�čiau�sios�kla�sės�ma�ši�nų�in�dust�ri�ja�per�pa�sta�ruo�sius�dve�jus�ar�tre�jus�me�tus�Ki�ni�jo�je�mė�ga�vo�si�įspū�din�gu�au�gi�mu.� „Reuters“�nuotr.

Nu ma to ma, kad Ki­ni jo je šie met bus par duo ta 1,09 mln. nau jų ma ši nų.

2

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 18, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Pamesta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Rasta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Dirbti nedidelėje maisto prekių parduotu-vėje Garliavoje reikia pardavėjos (-o), gyve-nančios (-io) Garliavoje arba Aleksote. Tel. 8 686 33 019.

900424

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

879945

Kavinei reikalinga (-as) barmenė (-as)-pa-davėja (-as). Tel. 8 682 62 624.

900721

Kavinei-restoranui miesto centre reikia virė-jų. Geras darbo grafikas. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 693 50 400.

901202

Mėsos perdirbimo įmonei reikalingi: iš-pjaustytojas (-a) ir mėsos technologas (-ė). Siūlome patrauklų atlyginimą. Tel. 8 685 47 681.

900864

Reikalinga bendrovė, galinti sumontuoti audio- ir videosistemą bei kompiuterizuotą darbo laiko apskaitos sistemą privačioje įs-taigoje Vilniuje. Tel. 8 610 60 004, e. paštas info@dantis.eu.

899622

Reikalingas (-a) kiaulių komplekso vado-vas. Reikalavimai: komplekso darbų orga-nizavimas ir kontrolė, modernizavimo bei įvairių projektų įgyvendinimas, pašarų ra-ciono kontrolė. Siūlome patrauklų atlygini-mą. Tel. 8 685 47 681.

900874

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikala-vimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbo-mis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

898871

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku moka-mas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

896334

Reikalingi maršrutinio taksi vairuotojai dirb-ti Kaune. Tel. 8 699 73 083.

896772

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija), dirbti Vaka-rų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895105

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

893407

Restorano kulinarijos cechui reikalingi kuli-narai, taip pat virėjai. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 685 67 777.

900442

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891800

Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) vi-sai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas die-nos pietums ir klientui pasirinkus iš meniu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.

900357

Restoranui reikalingi barmenai-padavė-jai, turintys patirties. Darbo pobūdis: res-torano klientų aptarnavimas, banketų, furšetų ir kitų švenčių ruošimas. Tel. 8 656 39 311.

898316

Siuvimo įmonei reikalinga (-as) kons-truktorė (-ius). Pageidautina – aukštasis išsilavinimas, anglų kalba, darbo patirtis APS sistemomis (Lectra). Siūlome tobu-lėjimo galimybes, geras darbo sąlygas, laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 656 12 126.

899167

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Siūlome darbą Kaune maršrutinio tak-si vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

899287

Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 86372176.

901147

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892622

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

897294

Teisinių paslaugų įmonei reikalingas dar-buotojas ne visai darbo dienai (studentas, teisės magistro studijos). CV siųsti statpra-soc@takas.lt; tel. 8 687 15 981.

901354

Trikotažo įmonei reikalingos narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Priimame ne-turinčias darbo patirties, mokome. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663.

901140

UAB „SCAPA BALTIC“, gaminanti minkštuo-sius baldus, ieško siuvėjų. Siūlo geras darbo sąlygas ir visas socialines garantijas. Kreip-tis tel. (8 37) 360 765 arba e. paštu Ernesta.Rimskyte@scapabaltic.com.

901328

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900537

ieško darbo

Slaugau ligonius jūsų namuose, ligoninė-je (darbo dienomis, galiu dirbti ir nakti-mis). Tel. 8 676 95 319 (gyvenu prie „Girs-tučio“).

900879

paSlaugoSmedikų

„Psichoterapijos konsultacijų centras“ teikia konfidencialias psichiatro ir psi-chologo konsultacijas. Medikamenti-nis ir psichoterapinis gydymas. Individua-li ir grupinė psichoterapija. K.Donelaičio g. 60, Kaunas. Tel. 222 903, 8 653 80 605, www.konsultuojam.lt.

892750

„Biofirst“ klinikoje gyd. akušerė-GINE-KOLOGĖ konsultuoja ir gydo nėščiąsias ir ginekologinėmis ligomis sergančias li-gones, esant poreikiui paskiria kontra-ceptines priemones. Turi didelę vaikų ir paauglių ginekologinių ligų gydymo pa-tirtį. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

900869

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemoka-mas protezavimas ligonių kasų pacien-tams ir vaikams iki 18 m. Astos Dam-brauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877262

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898454

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884740

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus išsi-plėtus venoms, sergant hipertonija, parodontoze, neuritais, ginekologi-nėmis (urologinėmis) ligomis. Natū-ralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892807

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892918

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su „Red-Cord“ sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893452

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia vi-sas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas li-gonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

887297

Privačioje klinikoje gydome įvairias moters lytinių organų ligas; prižiūrime nėščiąsias. Atliekame echoskopiją. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val.

885399

Stuburo ir sąnarių skausmo gydy-mas, taikant efektyvius natūralius me-todus. Tel. 8 615 19 915, e. paštas robertaosta@gmail.com.

898319

Terapinė pagalba visą parą po ilgalaikio al-koholio vartojimo ir esant pagirių sindro-mui. Tel. 721 677, 8 686 43 291. Lic. Nr. 2627.

893948

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopi-jos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

894436

automobilininkamsRemontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ

RADIATORIUS, BUFERIUSir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.

Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

898802

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890251

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898275

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

899041

buitinės technikosremonto

Automatinių skalbyklių, šaldytuvų, el. viry-klių, indaplovių, televizorių taisymas. Tel. 295 804, 8 612 62 492.

900133

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dir-bame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901241

Atlieku nebrangų mikrobangų krosne-lių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytu-vų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

895589

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

900785

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Su-teikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

900433

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893969

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895708

Kompiuterių remontas. Konsultacijos. At-vykstame į namus. Tel. 8 684 91 970.

898859

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKA-MAS atvykimas. www.skreitinukas.lt. Tel. 8 611 46 629.

896978

Statybos, remonto

60 proc. nuolaida ALUPLAST, VEKA langams. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos sis-temos. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. paštas kaunas@bogone.lt.

896253

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

899759

AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir ga-ražams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 683 74 745.

901470

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899014

Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame ply-teles, gipskartonis, dedame lamina-tą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.

895948

Atlieka vidaus remonto ir smulkius apdailos darbus. Tel. 8 685 65 072.

901256

Atliekame darbus: santechnika, plytelių klo-jimas, „plaukiojančio“ parketo dėjimas, da-žymas. Tel. 8 620 80 625.

900780

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuo-ju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylen-tes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883413

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892317

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287-316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891676

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894334

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

892345

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894560

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892120

Betonuojame grindis, atliekame paruošia-muosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807.

899112

Betonuojame grindis, ruošiame pagrin-dus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilga-laikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899858

Dažymas, tinkavimas. Tel. 8 628 55 980.901062

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

896968

Durys – Jūsų, darbas – mūsų. Kokybiškai statome duris, lankstus, spynas, prikalame apvadus. Tel. 8 699 39 451.

901138

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898210

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 18, 2012 17

Paslaugosstatybos, remonto

Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo dar-bai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947.

896354

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900885

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894089

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros insta-liacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

897830

Kokybiškam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime di-delę patirtį, suteikiame garantijas. Tel. 8 37 249 178; 8 640 25072.

895560

Kokybiškas plytelių klijavimas. Dušo kabi-nų montavimas, santechnikos keitimas, vamzdžių dengimas. Gipskartonio monta-vimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659.

898638

Naujos kartos šarvuotos durys. Garan-tija 5 m. Tel. 8 684 85 030, e. paštas sarvuotos@gmail.com.

891615

Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, mon-tuoju gipskartonį, dedu laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 653 94 097.

892419

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891291

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKO-NŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kau-ne. Vokiška kokybė. Garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099, www.langvila.lt

892269

Privatus santechnikas-suvirintojas atlie-ka visus santechnikos ir suvirinimo dar-bus. Suteikiu garantiją, taikau nuolai-das. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

899598

Remontuojame butus, namus, sodybas. At-liekame visą vidaus apdailą. Tel. 8 600 92 790.

899330

Santechnikas atlieka įvairius darbus: van-dentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

900713

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

896241

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

878184

Santechnikas-suvirintojas atlieka visus san-technikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius ka-tilus. Tel. 8 605 85 205.

877888

Santechnikos darbai – kokybiški. WC, kriau-klių, vonių, čiaupų keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Dirbame ir savait-galiais. Tel. 763 677, 8 675 69 179.

898624

Santechnikos darbai. Be poilsio dienų, nuo-laidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

901380

Šarvuotos buto durys, pigios ir kokybiškos. Tel. 8 673 53 012.

891627

Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 683 74 745.

901468

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899153

Smulkus būsto remontas ir kiti įvairūs ap-dailos darbai. Tel. 8 673 36 319.

900486

Statybininkų brigada kokybiškai atlieka be-tonavimo, mūro, stogų dengimo darbus. Tel. 8 604 30 273.

896274

Statybos priešprojektinės dokumentacijos parengimas: architektūriniai reikalavimai, projektavimo sąlygos. Tel. 8 683 92 489, e. paštas aunas.valavicius@gmail.com.

898808

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

899785

Vidaus vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų montavimo paslaugos. Prietaisų montavimas, radiatorių ir maišytuvų keiti-mas. Tel. 8 670 42 768.

899846

Visi statybos ir remonto darbai, taip pat ir smulkūs. T.S. individuali įmonė. Tel. 8 685 83 785.

901011

Vidaus įrangos

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

900072

Įvairios durys pigiau. Didelis spal-vų, modelių pasirinkimas. Naujie-na – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuo-ti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

899720

Vidaus durys. Laminuotos, faneruotos (pri-taikome prie senų metalinių staktų). Preky-bos miestelis „Urmas“, Geltonoji galerija, 1 salė. Tel. 351 697, 8 686 50 309.

898822

Baldžių

„Dainiaus baldai“ – gaminame virtuvės, vaikų kambario baldus, spintas, komo-das, stalus ir kt. Garantija. Tel. 8 678 33 560.

900598

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

899749

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičia-me medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kli-ento namuose. Aukšta kokybė. Pensinin-kams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

892603

Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvės, prieškambario, komo-das, stalus, lentynas, spintas... Atveža-me, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897875

Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles ir poroloną. Transportas nemokamas. Tel. 712 540, 8 675 65 133.

895002

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

899976

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

898646

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894980

Statau duris, keičiu spynas, restauruoju, re-montuoju, išardau, surenku kietuosius bal-dus. Tel. 260 665, 8 678 38 973.

900658

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892885

siuvėjų

Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652.

900513

Šventėms

Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.

898505

Restoranas „Dykumų liūtas“ – tai smagūs pokyliai, vestuvės iki 100 asm., jauki židi-nio salė, sauna, baseinas. Gedulingi pie-tūs. Lazūnų g. 54A, tel. 387 482, 8 685 61 080.

898117

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892737

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

895828

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.

895783

1 k. butą Naglio g. (9/9, 33 kv. m, laip-tinė suremontuota, namo bendrija, bute reikalingas remontas, yra balkonas, bu-tas šviesus ir šiltas). 47 000 Lt. Tel. 8 678 00 678.

898143

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremon-tuotas, rakinama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899433

1 kambario butą E.Ožeškienės g., Centre (II a. plytų name, b. pl. 35, gyv. pl. 24, virtu-vė 6 kv. m, autonominis šildymas, plas-tikiniai langai, šarvuotos durys). Kaina 105 000 Lt. Arba nuomoju. Tel. 425 506, 8 698 86 009.

900749

2 kambarių butą Šilainiuose (5 a. blokinio namo IV a., b. pl. 51 kv. m). Arba keičiu į 1 kambario butą I arba II aukštuose. Su prie-moka. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 652 89 953.

898974

4 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (9 a. geltonų plytų name VI a., b. pl. 90 kv. m, pigus šildymas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

901498

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901209

Dviejų kambarių butą Eigulių mikrorajone, Sukilėlių pr. 114 (1 a., su balkonu). Tel. 8 683 33 962.

890885

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803771

Konditerijos verslą su įrengimais, kontrak-tais. Tel. 8 686 61 796.

900342

Kotedžą Žemynos g. (nauja statyba, ben-dr. pl. 178, gyv. pl. 106 kv. m, 4 kambariai, WC ir vonia kartu, trys miegamieji, per du aukštus, garažas, dideli rūsys, uždaras kie-mas, autonominis šildymas, atlikta dalinė apdaila, puikiai sutvarkyta aplinka). Kaina 220 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

900711

Namą Aleksote, Kiečių g. (2 a., plytinis, b. pl. 150 kv. m, suremontuotas, autonomi-nis šildymas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

901499

Parduoda 0,9620 ha ploto žemės sklypą Ei-girgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., kartu su jame esančiais nenaudojamais ka-tilinės statiniais. Tel. 8 698 29 090.

900093

Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Bajo-rų g., Vilijampolėje. Galima rekonstrukcija. Kaina 17 500 Lt. Tel. 8 675 03 868.

900210

Vieną kambarį bendrabutyje R.Kalantos g. (keturių aukštų plytinio namo III a., ben-dr. pl. 21 kv. m, suremontuotas, patogumai bendri). Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 676 27 519, 8 674 13 403.

898440

1,5 kambario butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 37 kv. m, balkonas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

4 kambarių butą Žaliakalnyje, Žiemių g. (5 a. plytinio namo I a., b. pl., 77 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

3 kambarių butą Garliavoje, Žaliojoje g. (5 a. plytinio namo I a., b. pl. 64 kv. m, natū-ralus parketas, šarvo durys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo VI a., b. pl. 49 kv. m, tvarkingas, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a plytinis, pri-taikytas gyventi dviem šeimoms, atski-ri įėjimai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 33 kv. m, sutvarky-tas, bendrija, saulėtas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

3 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. plytinio namo II a., puikus susisieki-mas, galimybė rekonstruoti, plėstis). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

5 kambarių butą Centre, Žemaičių/V.Pu-tvinskio g. (3 a. plytinio namo II a., b. pl. 83 kv. m, tvarkingas šviesus butas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

901497

8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.

8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, nau-jame kvartale (elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 676 22 944.

Naujos statybos šiuolaikiškai ir kokybiškai įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. na-mas, visos komunikacijos, pigus autonomi-nis šildymas). Tel. 8 676 22 528. KNTPA.

Dalį namo Karmėlavoje, Naujojoje g. (2 a. mūrinis namas, b. pl. 75 kv. m, šildymas au-tonominis, 3 a žemės). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo III a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, vaiz-dinga vieta, elektra, geras privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių tvarkingą butą Kalniečiuo-se, Geležinio Vilko g. (5/1 a., b. pl. 52 kv. m, bendrija). Tel. 300 917, 8 614 93 479. KNTPA.

901476

Buitinė technika

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821428

Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –

BUITEX AKCIJA!

Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt

nuolaida15%

Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukai-noti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOS-HIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www.elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625.

896029

drabužiai, avalynė

Odinių ir kailinių drabužių išparduotuvė-je „Le Mari“ dabar viskas – dar pigiau! Laisvės al. 50.

895987

Kitos prekės

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

893755

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893593

Atvešime per 24 val. kokybiškų balta-rusiškų durpių briketų, saulėgrąžų lukš-tų briketų, granulių (8 mm), 1 t – 529 Lt. www.briketai-granules.lt. Tel. 8 600 25 915.

900696

Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supa-kuoti maišuose po 500 kg). Malkų, atrai-žų. Kaune atvežame nemokamai. Tel. 8 614 88 448.

899644

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio ir mišrių sausų geros koky-bės malkų (trinkelėmis ir skaldytas). Prista-tome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

890214

Atvežame miškavežiu malkų (3 m ilgio, beržas, juodalksnis, ąžuolas). Mažiausias kiekis – 18 metrų. Tel. 8 617 15 896.

898031

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo lenteles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

895173

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

899570

Beržines, pušines, juodalksnio malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame ne-mokamai. Tel. 8 608 55 554.

897675

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

899544

Malkas trinkelėmis arba skaldytas. Prekyba atraižomis. Statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Skubus pristatymas. Tel. 8 620 23 779, 8 620 80 612.

890795

Malkas: uosis, beržas, ąžuolas (erdvinis metras – 100 Lt), drebulė, juodalksnis (85 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. Tel. 8 602 37 845.

900100

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901227

Sausos įvairių rūšių lapuočių malkos (ąžuo-lo, uosio, beržo, skroblo) įvairiais kiekiais ir įpakavimais. Tel. 8 620 29 252.

896404

Pamesta

Dingusį leidimą Nr. 0099 automobiliui lai-kyti prie namų (Maironio g. 44), išduotą Antanui Ivaškai, laikyti negaliojančiu.

901058

Pamestą LSMU VA studento knygelę Nr. VM-NL7796, išduotą Kamilei Sasnauskaitei, lai-kyti negaliojančia.

901153

atsiliePKite!

Rytų g., Kaune, dingo automobilis BMW 525d, 2007 m., juodos spalvos. Ką nors ži-nančius skambinkite tel. 8 623 19 934. At-silyginsiu.

901458

rastaRas ta as mens ta pa ty bės kor te lė ir vai ruo to-jo pa žy mė ji mas, iš duo ti Ri man tui Rin ke vi-čiui. Tel. 206 923.

2

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 18, 201218

ĮvairūsNuomoja

Konkurso būdu BAB „Vilijampolės au-totransportas“ išnuomoja administra-cines patalpas (20 kv. m) Radvilų Dva-ro g. 6, Kaunas. Paraiškos priimamos iki 2012 02 01. Tel. 8 698 78 240, e. paštas a.rascius@gmail.com.

901474

Gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897700

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olan-diją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją ve-žame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898381

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894517

Kelionės

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894505

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

PerKa

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896136

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892528

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899605

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894950

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890155

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989.

892197

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00.

892184

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890608

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891295

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006.

869176

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsi-skaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

882457

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

894736

Superkame naudoti netinkamus automo-bilius, pasiimame, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 340 051, 8 687 30 800.

900741

UAB„TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892216

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890101

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Tel. 8 676 22 955, 8 614 23 050.

Perku trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune (su miesto patogumais). Tel. 300 915, 8 614 21 023.

Namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune. Tel. 302 535, 8 676 22 262.

900014

2012 m. vasario mėn.

REPERTUARASĮ visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt

SPEKTAKLIŲ PAKETAS!Tai keturių spektaklių, rodomų trečiadieniais ir ketvirtadieniais,

paketas, kuriam suteikiama 25 % nuolaida.

Informacija tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt, www.muzikinisteatras.lt.

Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 15–18 val.

Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. p. administratore@muzikinisteatras.lt

3 d. 18 val. Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt.

5 d. 12 val. Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. Trukmė 1.45 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

5 d. 18 val. Žoržas Bizė. KARMEN. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

8 d. 17 val. Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Trukmė 2.45 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt.

9 d. 18 val. Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

10 d. 18 val. Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

11 d. 18 val. Karlas Miliokeris. STUDENTAS ELGETA. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

12 d. 12 val. Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. NYKŠTUKAS NOSIS. Trukmė 1.50 val. Bilietų kainos 7, 12, 18, 20, 50 Lt.

12 d. 18 val. Umberto Giordano. ANDRĖ ŠENJĖ. Dainuoja ERIC FENTON (JAV), LILIJA GUBAIDULINA, VYTAUTAS JUOZAPAITIS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

14 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

17 d. 18 val. Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

18 d. 18 val. Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

19 d. 18 val. Francas Leharas. GRAFAS LIUKSEMBURGAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.

22 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.

23 d. 18 val. Leo Falis. MADAM POMPADUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt.

24 d. 18 val. Sai Kolmanas. MIELOJI ČARITI. Trukmė 3.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.

25 d. 18 val. Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 ,45, 50, 100 Lt.

26 d. 12 val. SNIEGO KARALIENĖ. Trukmė 2 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt.

26 d. 18 val. Džiusepė Verdis. ATILA. DAINUOJA TADAS GIRININKAS, SANDRA JANUŠAITĖ, ERIK FENTON (JAV), DAINIUS STUMBRAS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 ,45, 50, 100 Lt.

29 d. 17 val. Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS.

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899353

Vežame keleivius, krovinius ir automobi-lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897014

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891246

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891332

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890983

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890962

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893162

Kiti

Informuoju, kad 2012 m. sausio 31 d. 10.30 val. bus atliekami sklypo, esančio Kauno r., Netonių kaime (kad. Nr. 5270/0010:478), priklausančio Loretai Ginkuvienei, Ri-tai Vosylienei, Aidui Gintarui Adomaičiui, Dianai Adomaitienei, ribų tikslinimai. Su-interesuoti asmenys, kurių nuosavybės tei-se priklausantys sklypai ribojasi su minė-tu sklypu, prašom atvykti nurodytu laiku ir dalyvauti tikslinant ribas. Jei nurodytu laiku atvykti negalėsite, apie savo neatvy-kimą informuokite raštu likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios UAB Geoera, Savanorių pr. 287–413, Kaunas. Jums neatvykus, darbai bus tęsiami Jums nedalyvaujant.

901152

Pakartotinai informuojame apie parengtą bendrąja tvarka sklypo Savanorių pr. 167/Molėtų g. 2 (kad. Nr. 1901/0105:88), Kau-ne, detalųjį planą. Planavimo tikslas – že-mės sklypo Savanorių pr. 167/Molėtų g. 2, Kaune, ribų, teritorijos tvarkymo ir naudo-jimo režimo keitimas (keičiamas naudojimo būdas iš gyvenamosios į komercinės paskir-ties objektų teritorijas, naudojimo pobūdis keičiamas į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Planavimo organizato-riai – Kristina Belevičiūtė, Jonas Belevičius. Detaliojo plano rengėjas – Kęstutis Statke-vičius. Susipažinti su detaliojo plano spren-diniais galite nuo 2012 01 18 iki 2012 02 15 Kauno Žaliakalnio seniūnijoje ir rengėjo pa-talpose, Laisvės al. 97–11, Kaune. Vieša pro-jekto ekzpozicija vyks nuo 2012 01 27 iki 2012 02 15. Detaliojo plano viešas svarsty-mas vyks vasario 15 d. 15.30 val. Kauno Ža-liakalnio seniūnijos patalpose. Pasiūlymus raštu detaliojo plano organizatoriui ir ren-gėjui galima teikti iki viešo svarstymo su-sirinkimo pradžios. Organizatoriaus tel. 8 684 79 076, rengėjo tel. 8 650 79 101, e. paštas projektailt@ymail.com.

901551

Nukelta į 19 p.

Kviečia

3

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 18, 2012 19

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

PlauKITe aPsIPIrKTI VoKIeTIjoje!

Pasinaudokite puikia idėja –

pasiimkite automobilį ir keliaukite

apsipirkti keltu į Kylį.

Atstumas nuo Kylio iki Hamburgo (iš­

pardavimų sostinės) – tik 100 km.

Sėdima vieta – nuo 64 Lt.

Vieta kajutėje – nuo 190 Lt.

Dvivietė kajutė – nuo 388 Lt.

Keturvietė kajutė – nuo 678 Lt.

Automobilio perkėlimas – nuo 220 Lt.

Kaina pateikta į vieną pusę.

Keltų bilietų kainos gali kisti priklauso­

mai nuo kelionės ir bilieto pirkimo da­

tos, likusių laisvų vietų skaičiaus.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PrasIDĖjo PaŽINTINIŲ Vasaros

KelIoNIŲ ParDaVIMas

su 15% NuolaIDa

Kelionių autobusu sezono naujienos:

Vokietijos perliukai… Brėmeno muzikan­

tų pėdomis (5 d. kelionė), asm. – 849 Lt

Maskva – Auksinio Rusijos žiedo širdis

(5 d. kelionė) – 1019 Lt.

Šiaurės Italijos įdomybės ir poilsis prie

Adrijos jūros (8 d. kelionė), asm. –

1100 Lt.

savanorių pr. 363a–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

Škotija ir Anglija... legendomis apipinti

kraštai (11 d. kelionė), asm. – 2379 Lt

Kodėl verta pirkti dabar?

– Pradinė įmoka asm. tik 50 Lt, likusi da­

lis mokama 3 sav. iki kelionės.

– Išankstinio pirkimo nuolaida galioja vi­

soms vasaros sezono kelionėms autobu­

su, užsakant iki vasario 15 d.

– Galimybė keisti kelionę.

Visus siūlomus maršrutus rasite

internete www.askeliauju.lt

užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite uŽsIsaKyTI sKelbIMus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260,

e. paštas info@rmtravel.lt

NaujIeNa! Malta ir Kipras – iš Kauno!

Malta – nuo 741 Lt (asm.)

Kipras – nuo 985 Lt (asm.)

Poilsinės kelionės:

alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.)

Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.)

rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.)

Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.)

Kelionių ir bilietų

skaičius ribotas.

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

Solistas

DAVIDAS GERINGAS (violončelė)

Dirigentas

JUOZAS DOMARKAS Skambės

M. Glinka – Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra,A. Malcys – Koncertas violončelei ir orkestrui

(In Memoriam Mistislavui Rostropovičiui), J. Brahms – Simfonija nr. 2 D-Dur, op. 73

Sausio 20 d., penktadienį, 18 val.Kauno valstybinėje filharmonijoje

Globėjas: Kauno miesto savivaldybė

Kauno dienaRėmėjai:

2 Lt /min.

O1

O2

Kviečia

PILATES mankšta moterims. Yra rytinės, vakarinės grupės. Užsiėmimai vyksta Žaliakalnio mikrorajone. Tel. 8 602 46 673.

901373

Kviečia moKytis

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

Pakartotinai informuojame apie parengtą bendrąja tvarka sklypo Savanorių pr. 169 (kad. Nr. 1901/0105:92), Kaune detalų­jį planą. Planavimo tikslas – žemės sklypo Savanorių pr. 169, Kaune, ribų keitimas, te­ritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nu­statymas. Planavimo organizatoriai – Ilona Rimšienė, Aidas Rimša. Detaliojo plano ren­gėjas – UAB „Archikonas“. Susipažinti su de­taliojo plano sprendiniais galite nuo 2012 01 18 iki 2012 02 15 Kauno Žaliakalnio seniūni­joje ir rengėjo patalpose, Kurpių g. 15–10, Kaune. Vieša projekto ekspozicija vyks nuo 2012 01 27 iki 2012 02 15 Kauno Žaliakalnio seniūnijos patalpose. Detaliojo plano viešas svarstymas vyks vasario 15 d. 15.30 val. Kau­no Žaliakalnio seniūnijos patalpose. Pasiū­lymus raštu detaliojo plano organizatoriui ir rengėjui galima teikti iki viešo svarstymo susirinkimo pradžios. Organizatoriaus tel. 8 698 28 661, rengėjo tel. (8 37) 407 129, e. paštas info@archikonas.lt.

901550

Vasario 4 d. 10 val. A.Puškino gimnazijos patalpose, Vytauto g. 50, vyks Kauno sodi­ninkų bendrijos „Baltasis gandras“ ataskai­tinis rinkiminis susirinkimas. Valdybos pir­mininkas

900801

Anglų, rusų, vokiečių, norvegų k. kursai – grupėse ir individualiai. Nuolaidos! „AKADEMA ir Ko“, Laisvės al. 97, tel. 226 422, 8 611 78 092, loreta@akadema.lt.

896809

ĮvairūsKiti

KauNo KarTŲ NaMŲ PaGyVeNusIŲŽMoNIŲ DIeNos CeNTras

Sąjungos a. 13A

sausio 18 d. 11 val. – Tautinės kultūros cen­tro lektoriaus A.Žarskaus paskaita MEILĖS SLĖPINIAI IR PARADOKSAI.

informuoja

ŠeIMos saNTyKIŲ INsTITuTas

sau sio 31 d. kvie čia da ly vau ti kon fe ren ci jo­je INTeGraCIjos Į Darbo rINKĄ GalIMy-bIŲ DIDINIMas Globos ĮsTaIGose auGaN-TIeMs VaIKaMs. Da ly va vi mas ne mo ka mas. Re gist ra ci ja tel. (8 37) 750 935.

20

kas, kur, kadatrečiadienis, sausio 18, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce­noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sausio 18 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie­nos dalies forumas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė.Sausio 19 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽU­TIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė.Sau sio 20 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan­ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Sau sio 21 d. 12 val. – Ine sa Pa liu ly tė. ANDERSENO GATVĖ. Vie nos da lies spek tak­lis H.Ch.An der se no biog ra fi jos ir pa sa kų mo ty vais. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Il go ji sa lė.17 val. – In ger Ha ge rup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius. Penk to ji sa lė.20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Ak vi lė Mel kū nai tė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. Gy tis Iva naus kas. Penk to ji sa lė.Sau sio 22 d. 15 val. – Ke tu ra kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri jų da lių ko me di ja. Rež. Val das Len ce vi čius. Penk to ji sa lė.18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius.Penk to ji sa lė.Sau sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė. Ga lio ja sau sio 4 d. bi lie tai.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 18 d. 17 val. – Ge na di jus Glad ko­vas. BRĖMENO MUZIKANTAI. 2 veiks mų miu zik las vai kams ir tė ve liams. Re ži sie rius Dmit rijus Har chen ka (Es ti ja), di ri gen tas Ju lius Vil no nis, dai li nin kė An ne­Mai Hei­mo la (Es ti ja). SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS.Sau sio 19 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Cho re og ra fai ir lib re to au to riai Dai nius Ber vin gis ir Gin ta ras Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba vi čiū tė. Sau sio 20 d. 18 val. – Giao chi no Ro ssi ni. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Skir ta dai ni nin kės ir re ži sie rės ALDONOS RAGAUSKAITĖS 90­me čio JUBILIEJUI. 3 da lių ko miš ka ope ra. Di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, re ži sie rius Gin tau tas Žel vys, dai li nin kė Tat ja na As taf e­va (Ru si ja). Sau sio 21 d. 18 val. – Fran cas Le ha ras. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Vir gi ni ja Idze ly tė, cho­re og ra fas Da nilas Sa lim ba evas (Ru si ja).Sau sio 22 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lė­ba le tas vai­kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri gi nas, di­ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, sce nog ra fė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens.

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI­NĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešim­ties metų. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 20 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas.Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASSau sio 18 d. 18 val. – ko me di ja MEILĖ PA­GAL GRAFIKĄ. Re ži sie rius Adol fas Ve čers kis.

IDIOTEATRASSau sio 19 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty­mi(­ų) vy rų tru pė ERELIS.

KAUNO mAŽASIS TEATRASM.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt

Sausio 19 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGA­RINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.Sausio 20 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU, pagal Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas“. Rež. V.Balsys.Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas.18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis.

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

21 d. 12 val.

21 d. 18 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

21 d. 18 val.

KAUNO mENININKŲ NAmAI V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Sau sio 18 d. 18 val. bus pri sta ty ta sak so­fo ni nin ko Liu do Moc kū no trio „NuClear” kom pak ti nė plokštelė „Drop It” („NoBusi­ness Re cords”, 2011). Šis trio, ku ria me, be L.Moc kū no, gro ja Dmit ri jus Go lo va no vas (kla vi ši niai) ir Ma ri jus Alek sa (mu ša mie ji), pa sak sak so fo ni nin ko, pa va din tas ban dant api brėž ti tai, kas yra gro ja ma: nuo kaž ko la bai stip raus, kon cen truo to iki ne nu sa ko­mos abst rak ci jos. Kon cer tas Kau ne – tu ro Lie tu vos mies tuo se da lis.

IdIOTEATRAS 19 d. 18 val.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS cENTRAS

A.Jakšto g. 18

Sausio 18 d. 17 val. – tautodailininkų Albino ŠILEIKOS (Utenos r.) prieverpsčių ir Raimondo STAPULIONIO (Kaunas) vytinių juostų parodos pristatymas. Dalyvauja au­toriai, sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, vadovė Laura Lukenskienė.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲTEATRAS

22 d. 12 val.

RENGINIAI

AmŽINąjį ATILSį

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRo tu šės a. 19, Ry šių is to ri jos mu zie ju je

Sau sio 22 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lį.

KAUNO AKLŲjŲ IRSILPNAREGIŲ cENTRAS

Sa va no rių pr. 206, sa lė je

Sau sio 18 d. 15 val. – kon cer tas PER LIAUDIES DAINĄ – Į SIELĄ, ku rį ne re gių ir sil pna re gių ben druo me nei ir jos bi čiu liams do va no ja fol klo ro an sam blis JOTIJA (va do­vas Min tau tas Pe čiu lis).

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEjUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 18 d. 15 val. Tre čio jo am žiaus uni ver si te to Me nų fa kul te to klau sy to jams Juo zo Tu mo­Vaiž gan to me mo ria li nio bu­to­mu zie jaus ve dė jas Al fas Pa kė nas skai tys pa skai tą VAIŽGANTAS POLITIKAS.

Sau sio 20 d. 17 val. – Alio Bal bie riaus ei lė­raš čių rink ti nės „Skaid ru mos” su tik tu vės ir fo to gra fi jų pa ro dos „Jo no Me ko že mė/The Land of Jo nas Me kas” ati da ry mas.Kar tu su au to riu mi da ly vau ja li te ra tū ros kri ti kas, lei dė jas dr. Vi lius Gu žaus kis, po­etas, ver tė jas, fo to gra fas Vla das Bra ziū nas, dai li nin kė, ra šy to ja Ula Ši mu ly nai tė, po etai Vik to ras Ru džians kas ir Al fon sas Pa kė nas, fo to me ni nin kas Ro mu al das Ra kaus kas, po etas, fo to gra fas Ju lius Ke le ras, Bir žų ra jo no me rė Ire na Var zie nė. Kny gą bus ga li ma įsi gy ti.

KAUNO mOKSLEIVIŲTEcHNINĖS KŪRYBOScENTRAS STUdIjA „KAdRAS”

A.Mic ke vi čiaus g. 2, tel. 323 506

Sau sio 18 d. 15.30 val. – su si ti ki mas suKau no ki no stu di jos kū ry bi ne gru pe. Kvie čia me mo ki nius iki 19 me tų ir mo ky­to jus. Ren gi nio me tu vyks ak to rių at ran ka 9–13 me tų ber niu ko vaid me niui vai dy bi­nia me fil me „Ana pus til to”.

KAUNO įVAIRIŲ TAUTŲKULTŪRŲ cENTRAS

Šv. Ger trū dos g. 58, tel. 426 680

Sau sio 18 d. 17 val. – dai li nin ko Ana to li jaus Mi chai lovo­Klo ša ro pa ro dos RUSŲ PASAKŲ YPATUMAI ati da ry mas. Pa ro da ski ria ma Kau no ru sų kul tū ros cen tro „Moks las – Švie sa” 10 me tų veik los su kak čiai. Ren gi nys ne mo ka mas.

18 val. – Jo ha nnas Straus sas. ŠIKŠNOSPAR­NIS. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

21 d. 18 val.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus AB „Kauno energija“ darbuotojui

Vytautui RAGĖNUI,artimuosius nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Vidą BRUOŽĮ, mirus tėvui, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno švara“ kolektyvas.

Nuoširdžiai užjaučiame Gintautą GAILIŲ dėl tėvo mirties. Lietuvos banko Kauno skyriaus kolektyvas

Zenoną MASAITI, mirus mamai, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno švara“ kolektyvas.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą AB „Kauno energija“ darbuotoją Aldą RAGĖNĄ, mirus tėvui, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Gyvenimas – negailestingas,Nežiūri amžiaus, nei jausmų,Į amžinybę pasikviečiaBrangiausius mums ir artimiausius iš visų.Mirus tėveliui, skaudžią netekties ir liūdesio valandą Rimutę RANDIENĘ,

jos šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno liftai“ kolektyvas.

Tokia žmogaus lemtis – plykstelėti ir užgesti,Tokia žemiška būtis – savo artimųjų netekti...Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėčiui, Valeriją

ŠALKUVIENĘ nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Lietuvos sporto muziejaus kolektyvas.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896047

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šar­vojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40 A (prie „Undinės“, Se-namiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIR-BAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894642

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kaso-je netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuo-ju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Elenos Kniūkštaitės tapybos darbų paroda „Angelai“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Sausio 18 d., trečiadienį, 18 val.

Vokalinės muzikos vakaras

SANDRA JANUŠAITĖ (sopranas)

RIMGAUDAS MICKUS (fortepijonas)

Programoje – S.Rachmaninovo, P.Čaikovskio, Dž.Verdžio, Dž.Pučinio gražiausi romansai ir arijos iš operų „Pikų dama“, „Trubadūrai“, „Aida“,

„Sicilijos mišparai“, „Bohema“, „Toska“, „Eugenijus Oneginas“, „Žydė“ ir kt.

Bilietų kaina: 10, 15 Lt

PRAmOGOS, ŠVENTĖS, LAISVALAIKISmokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kur-sai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abi­tūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Dau­

giau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892691

Sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suau-gusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vi­cečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psi­chologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįs­tos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geres­niam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilakti­kai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895465

21

kas, kur, kadatrečiadienis, sausio 18, 2012

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Do ne lai čio g. 16

Iki vasario 19 d. veikia pa ro da GERIAUSIAS 2011-ųjų METŲ KŪRINYS. Nu ga lė to jus rinks ne tik ver ti ni mo ko mi si ja. Bal suo ti už la biau siai pa ti ku sį kū ri nį ga li kiek vie nas pa-ro dos lan ky to jas iki va sa rio 15 d. 17 val.Lau re a tų pa skel bi mas ir ap do va no ji mas vyks Va sa rio 16-ąją, Lie tu vos vals ty bės at-kū ri mo die ną, 16 val.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

TV PROGRAmA

16 d. 19.15 val.

16 d. 19.15 val.

FORUm CINEmASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Miegančių drugelių tvirtovė“ (premjera, liet. k.) – iki 19 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ (premjera) – iki 19 d. 11.30, 13.30, 15.45, 18.15 (seansas nevyks 18 d.), 20.45 (seansas nevyks 18 d.) val.; 19 d. 22.45 val.„FORUM CINEMAS“ GIMTADIENIO PREMJE-RA. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 19 d. 20.15, 22.30 val.ZIP FM kino seansas. „Kitas pasaulis. Pabu-dimas“ 3D – 18 d. 19 val. Coffe Inn ir KK kino seansas. „Purvini žaidimai“ – 18 d. 18.50 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 19 d. 10.15, 13, 16, 17.30, 20.15 (seansas nevyks 19 d.) val.„Batuotas katinas Pūkis“ – 19 d. 11.15 val.; iki 19 d. 13.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 19 d. 10.30 val.; iki 19 d. 12.30, 14.45, 17 val.„Miegančioji gražuolė“ – iki 19 d. 19.15, 21.30 val.; 19 d. 23.50 val.„Tamsiausia valanda“ 3D – iki 19 d. 15, 18.45 (seansas nevyks 18 d.), 21.15 val.„Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas“ – iki 19 d. 16.15, 19 (seansas nevyks 18 d.), 21.45 val.; 19 d. 23.20 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 19 d. 14, 17.15, 20.30 val.„Tadas Blinda. Pradžia“ – iki 19 d. 12 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 19 d. 11.45 val.„Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ – 19 d. 23.35 val.

KINASCINAmON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D (iš anks ti nis Ežio Vi za se an sas – 17 Lt!) – tik 19 d. 20 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 19 d. 11.10, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 19 d. 11.15, 13.15, 17, 19, 21 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – iki 19 d. 20.15*, 22.15 val. (*išsk. 19 d.).„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 19 d. 15.15, 18.20, 21.30 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 19 d. 19.25, 21.55 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 19 d. 12, 14, 16, 18 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 19 d. 11, 13, 15, 17.25 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 19 d. 10.45, 15.30 val.„Nau jie ji me tai Niu jor ke“ – iki 19 d. 12.45 val.

KAUNO mAŽASISTEATRAS

20 d. 19 val.

KAUNO ARKIVYSKUPIJOSmUZIEJUS

M.Va lan čiaus g. 6, II a.

Sau sio 19 d. 17 val. kar di no lo V.Slad ke-vi čiaus me mo ria li nė je sve tai nė je vyks Van dos Ibians kos kny gos „Gy ve ni mas kaip se nas vy nas” pri sta ty mas.Kny gos „Gy ve ni mas kaip se nas vy nas” au to rė Van da Ibians ka 12 me tų dir bo ka ta li kiš ko žur na lo šei mai „Ar tu ma” vy riau-si ą ja re dak to re, te be dir ba šia me lei di ny je ir da bar. Kny ga su da ry ta iš „Ar tu mo je” 1994–2011 m. pub li kuo tų esė (su da ry to ja ir re dak to rė Re gi na Pu pa lai gy tė, vir še lis ir kny gos di zai nas – dai li nin kės Sil vi jos Kne ze-ky tės). Kny go je pa nau do tos fo to me ni nin ko Ro mu al do Ra kaus ko nuo trau kos.

KINO CENTRAS„FORUm CINEmAS“

KINO CENTRAS„CINAmON“

18 d. 12.15 val.

18 d. 10.45 val.

J. IR P.VILEIŠIŲ VIDURINĖmOKYKLA

De mok ra tų g. 36

Sau sio 19 d. 13 val. – ren gi nys 1918 M. VA-SARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARO, KAUNO M. PIRMOJO BURMISTRO JONO VILEIŠIO SKAITYMAI, SKIRTI 140-OSIOMS GIMIMO METINĖMS.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAmAI“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Sau sio 19 d. 18 val. – fol klo ro va ka ras DAINUOKIME KARTU. Da ly vau ja Ne ve ro-nių kul tū ros cen tro fol klo ro an sam blis „Vie šia”, va do vė Jo lan ta Bal ny tė. Įė ji mas ne mo ka mas.

P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS mUZIKOSINSTRUmENTŲ mUZIEJUS

L.Za men ho fo g. 8, www.mu zi kos-in stru men tu-mu zie jus.lt

Sau sio 19 d. 18.30 val. – lie tu viš kų tra di-ci nių šo kių va ka ro nė. Da ly vau ja fol klo ro an sam blis „Ga du la” (vad. An drius Mor-kū nas).

Sau sio 21 d. 12 val. – Ma to Lie tuv ni ko gi ta-ros re či ta lis. Pro gra mo je – Pir mas Š.Su zu ki gi ta ros są siu vi nis. Mo ky to ja Gied rė Ban kie-tie nė. Da ly vau ja kla sės drau gai.

22 d. 12 val.

Iki sau sio 30 d. eks po nuo ja ma Kau no dai lės gim na zi jos mo ki nės Gab rie lės Ado mai ty tės pie ši nių pa ro da. Įė ji mas ne mo ka mas. Kvie čia me ap si lan ky ti pir ma-die nį–ket vir ta die nį 10–18 val.; penk ta die nį 10–16.30 val.

VYTAUTO DIDŽIOJO KAROmUZIEJAUS SODELIS

Sau sio 21 ir 22 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nie riaus Ju liaus VILNONIO at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai.

ARKIVYSKUPIJOSKONFERENCIJŲ SALĖ

Pa pi lio g. 5

Sau sio 21 d. 10 val. Lie tu vos skau ti ja kvie-čia į XIII skau tų dai nų kon kur są GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Ša-ka lio at mi ni mui. Įė ji mas lais vas.

A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖSKULTŪROS mUZIEJUS

Kau no ma žo ji g. 2, Vil ki ja, Kau no r., tel. 556 400

Sau sio 22 d. 16 val. – li te ra tū ri nė-mu zi ki nė kom po zi ci ja, skir ta M.K.Čiur lio niui, PRA-

BILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA. Da ly vaus Vio le ta Ba ku tie nė ir fol klo ro an sam blis „Ku po lė” iš Kau no.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Pinigų karta“ (k). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta

Kel mic kai te. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.).

12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (8) (N-7)

(k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (9) (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų

ži nių ly ga „Ly de riai“. Su si tin ka Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to ir My ko lo Ro me rio uni ver si te to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu

(k). 0.00 Įž val gos (k).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“

(k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 KK2 Ka lė di nė mISTERIJA. Spe cia li

šven ti nė ver si ja. Da ly vau ja U.Skons ma nai tė, T.Ali šaus kas, K.Sa ka laus kas, V.Ka tuns ky tė, R.Ši mu kaus kas, Vu dis, Ra dži, An ta nas, D.Zvon kus, N.Bun kė ir kt. (N-7) (k).

11.45 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai III“. 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Ja so nas ir ar go nau tai“ (2). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Fa rai (N-7). 20.00 LT Aist ra (N-7). 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Veiks mo f. „Gel bė ji mo

mi si ja 2. Mir ti nas pa vo jus“ (JAV, 2006 m.) (N-7).

0.20 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k).

1.20 Dak ta ras Ozas. Nak ti nė ver si ja (S).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 100 000 € gry nais. 12.00 Žvaigž dė po li ci nin kas. 12.35 Nuo dė mių de šim tu kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į

pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „CSI Niu jor kas“. 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „He ro jai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da (k). 8.25 „Lie tu vė lė“ (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 12.00 „Ga li leo: no rintiems ži no ti“ (k). 12.30 Žu vys monst rai: si dab ri nė la ši ša (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Lie tu vė lė“ (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ver vol fo me džiok lė“ (N-7). 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou. 21.05 Ka ro vil kai. „De san ti nin kai“ (N-14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N-14). 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryžke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 8.45, 17.10 Mies to ko das. 9.00 La bas ry tas. 11.30 Mū sų mies te liai. Uliū nai (k). 12.35 Pri si min ki me. Šo ka R.Kru giš ky tė ir

J.Ka ta ki nas. 12.45 Gy ve ni mas yra gra žus (k). 13.30 Auksinės melodijos. Koncertas

„Mūsų žiema“. Dainuoja R.Ščiogolevaitė, Atlanta, J.Brūzga, A.Gabalytė, V.Vyšniauskas (k).

14.30 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (1998 m.) (3) (k).

15.45 Kul tū ra. Žur na lis tė Va len ti na Paukš te ly tė (k).

16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku menti ka. „Lais vės džia zas“. Dok. f. apie prof. Vy tau tą Lands ber gį (2010 m.) (k).

16.55 Ži nios. 17.25 Et no kul tū ros ra tas. Dau gy ve nės

mu zie jus-draus ti nis. 18.25 Du rys at si da ro. 18.55 Mu zi kos is to ri jos. Kom po zi to rius

I.St ra vins kis. Ka rei vio is to ri ja. 19.30 Lai ko port re tai. Poe tai A.Bal ta kis

ir E.Kel mic kas apie poe zi ją ir sa vo kar tą.

20.05 Gru zi jos ki no kla si ka. Is to ri nė dra ma „Cha re ba ir Go gi ja“ (Gru zi ja, 1987 m.) (N-7).

22.25 Eli to ki nas. Ko miš ka dra ma „Is to ri ja apie gai de lį ir jau tu ką“ (D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N-14).

0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. Orai. 0.40 Kai mū zos pra by la. Ak to rius Si gi tas

Ja ku baus kas skai to poe to An ta no A.Jo ny no ei les (k).

1.10 Li te ra tų gat vė (1) (k).

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20, 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10, 20.00 „Darbš tuo lis Te das“. 14.00, 21.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 21.30 Veiksmo tri le ris „Neį ma noma

mi si ja 2“ (JAV, Vo kie ti ja, 2000 m.). 23.55 „Fu tu ra ma“. 0.25 „CSI Niu jor kas“. 1.10 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7).

21.00 Veiks mo f. „Mirk ar ba gy venk“ (JAV, 1991 m.) (N-14).

23.00 „Drau gai IX“ (N-7). 0.00 „Ar ti na mų“ (N-7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.05 Il gai ir lai min gai. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nu žu dė Sta li ną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Rei ga nas“ (1). 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Kas nu žu dė Sta li ną?“

9.00 Ži nios (k). 9.20 Kri mi na li nė ko me di ja „Pers kai tyk ir

su de gink“ (N-7). 10.55 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“ (k). 11.45 Nuo ty kių anim. f. „Ar tū ras ir

Mi ni mu kai“ (N-7). 13.30 Te le laik raš tis. 15.50 Nuo ty kių f. „Mu nak ro pas lap tis“

(N-7). 17.30 Gy ve nu čia (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Si gi tos vir tu vė. 18.50 Ko miš ka dra ma „Pro tin gi žmo nės“

(N-7). 20.30 Ko vo to jas. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Veiks mo tri le ris „Pa gro bi mas“

(N-14). 23.10 Ži nios (k). 23.30 Kri mi na li nė dra ma „Ka sand ros

pra keiks mas“ (N-14).

8.00 Nuo ty kių dra ma „Bek raš tė is to ri ja“ (In di ja, JAV, 2006 m.).

10.00 Dra ma „Žiau rūs žmo nės“ (JAV, Ka na da, 2005 m.).

11.55 Dra ma „Mie go moks las“ (Pran cū zi ja, 2006 m.).

18.30 Ro man ti nė ko me di ja „Boi to no pak ran tės naš lių klu bas“ (JAV, 2005 m.).

20.25 Mistinė dra ma „Vi daus im pe ri ja“ (Pran cū zi ja, Len ki ja, JAV, 2006 m.).

23.25 Fan tas ti nis f. „Ža ri jos mies tas“ (JAV, 2008 m.).

8.45 Te le vit ri na. 9.45, 18.25, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 13.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga. XIX tu ro

apž val ga. 14.30 Fut bo lo die vai. Ro nal do. 15.00 Fut bo lo die vai. Ro nal din ho. 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ki je vo „Bu di vel nik“–Ka za nės „Uniks“.

17.15 Di džio sios Bri ta ni jos žie di nės lenk ty nės „Pors che Car re ra Cup 2011“. X eta pas (Sil vers to ne).

18.40 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ta li no „Ka lev“–„As ta na“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

21.00 Au to mo to. 21.30 Mo te rų Eu ro ly ga. Kau no „VIČI

Ais tės“–Je ka te rin bur go UMMC. 23.15 Ke lias į Lon do ną.

22

menas ir pramogostrečiadienis, sausio 18, 2012

Ž.No rei kie nė pri dū rė, kad po Fio do ro Ša lia pi no kon cer to Kau­ne 1934 m. tai – ant ras toks di de lis mu zi ki nis įvy kis ne tik Kau ne, bet ir Lie tu vo je.

Lie tu vos na cio na li nio sim fo ni­nio or kest ro tū bi nin kas ir šio inst­ru men to kla sės pro fe so rius Leo­nar das Ule vi čius pa sa ko jo, kad po V.Ger gi je vo kon cer to jau tė si kaip už hip no ti zuo tas.

„Pri si mi niau mi ru sio Jo no Alek­so kny gą „Mu zi kos ma gi ja“. Čia ir­gi vi sus už val dė tik ra ma gi ja“, – kal bė jo pro fe so rius.

L.Ule vi čius įsi ti ki nęs, kad jis kaip mu zi kan tas – lai mės kū di kis.

„Gro jau vien ge nia lius kū ri nius, nes na cio na li nis or kest ras tik to­kius ir ren ka si re per tua rui. Tai la­bai pra ver tė, kai pra dė jau dės ty ti stu den tams, – tu ri mo kė ti įver tin ti mu zi ką“, – aiš ki no mu zi kas.

Mo kė si su maest roŽy mus Lie tu vos di ri gen tas ir Mu­zi kos aka de mi jos dės ty to jas Da­lius Sa mė nas da bar gy ve na ra­mų pe rio dą, ne ren gia kon cer tų, tik dės ty to jau ja. Jis stu di ja vo Pe­ter bur ge tuo pa čiu me tu kaip ir V.Ger gi je vas.

„Su juo esu daug bend ra vęs, vie­nu me tu no rė jo me Vil niu je, Ru­sų dra mos teat re, ati da ry ti ope ros stu di ją. Daug ge rų ir jau nų so lis­tų no rė jo ten dirb ti, šią idė ją en­tu zias tin gai pa lai kė V.Ger gi je vas, bet ne Kul tū ros mi nis te ri ja, to dėl tai taip ir li ko tik idė ja“, – ap gai­les ta vo jis.

D.Sa mė nas aiš ki no, kad šio di ri­gen to sėk mės pa slap tis be tu ri mo ta len to – di de lis darbš tu mas.

„Jis dir ba to kiu krū viu kaip gal 12 di ri gen tų. Or kest ras re pe tuo­ja ne at ski rus kū ri nius, bet iš ti sus pa si rink to kom po zi to riaus kū ry bos cik lus. Tai lei džia įsi jaus ti į au to rių kū ry bą, pa jus ti jų mu zi ki nę kal bą ir per teik ti ją klau sy to jui“, – aiš ki no D.Sa mė nas.

Jo įsi ti ki ni mu, Kau nas ga li di­džiuo tis, kad at si dū rė są ra še tarp di džių jų pa sau lio mies tų, kur gast­ro liuo ja V.Ger gi je vas.

„Jis yra to kio ly gio, kad pa ts ren­ka si, kur kon cer tuo ti, o ne kas pa­kvie čia. Pats ma čiau, kaip vi zi to pas jį po rą va lan dų lau kė suo mių ban ki nin kai, no rė ję su juo pa si ra­šy ti rė mi mo su tar tį“, – tei gė D.Sa­mė nas.

Metų įvy kio fo ne – lie tu viš kos mu zi kos gran dai

Va le ri jaus Ger gi je­vo va do vau ja mo or kest ro kon cer te Kau no „Žal gi rio“ are­no je lan kė si ir žy­miau si mū sų kla si­ki nės mu zi kos at­sto vai. Jie džiau gė­si, kad kul tū ri nis gy ve ni mas ša ly je iš lie ka ak ty vus, o ir jie pa tys dar džiu gi­na klau sy to jus.

Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Džiu gi na pro fe si nis re ne san sasKon cert meis te rė, bu vu si pir mo­ji gar saus ope ros so lis to Vir gi li jaus No rei kos žmo na Ža ne ta No rei kie­nė, daug me tų ati da vu si sce nai ir iš jos išė ju si, ma nė nie ka da į ją ne­sug rį šian ti. Ta čiau ji kly do.

„Pen si nin kė bu vau gal pen ke rius me tus, iki to lai ko, kol Tat ja na Se­du no va su pa žin di no su ta len tin ga so lis te Li li ja Gu bai du li na. Ji ieš ko jo akom pa nuo to jos. Pra dė jo me dirb­ti, pa siū liau jai kar tu da ly vau ti LTV pro jek te „Trium fo ar ka“. Li li ja jį lai­mė jo“, – pa sa ko jo Ž.No rei kie nė.

Da bar kon cert meis te rė su L.Gu­bai du li na ren gia daug kon cer tų.

„Ma no, kaip mu zi kės, gy ve ni me da bar tik ras re ne san sas“, – džiau­gė si mo te ris.

Ji tei gia ir da bar, po dau gia me­tės kon cer ti nės veik los, pa ti rian ti nau jų iš gy ve ni mų.

„Esu daug gast ro lia vu si, tu rė­jau gau sy bę kon cer tų, tarp jų ir su bu vu siu vy ru Vir gi li ju mi No rei ka, bet džiau giuo si nau jais po ty riais“, – šyp so si gar si akom pa nuo to ja.

Ž.No rei kie nei įsi mi nė ne se niai vy kęs jos ir L.Gu bai du li nos kon­cer tas Užut ra kio dva re.

„Ten pub li ka net ver kė iš su si ža­vė ji mo. O vie nas klau sy to jas pa sa­kė, kad ma no akom pa na vi mo ga li­ma klau sy tis ir be ari jų“, – kuk liai nu lei do akis mo te ris.

Jau tė si kaip už bur tiL.Gu bai du li na, pritar da ma sa vo kon cert meis te rei, ir gi džiau gė si ak ty viu mu zi ki niu gy ve ni mu.

„Į Lie tu vą at vy kau ve da ma mei­lės, čia iš te kė jau ir su kū riau šei mą, au gi nau vai kus, pa ska tin ta T.Se­du no vos ir Ž.No rei kie nės, vėl pra­dė jau dai nuo ti“, – gy ve ni mo eta­pus var di jo dai ni nin kė.

To to rių tau ty bės mo te ris užau go Ta dži ki jo je, mu zi kos mo kė si Ka za­nė je. Au gi na du vai kus.

„Čia jau čiuo si ge rai, kli ma tas nė ra šal tes nis nei Ru si jo je, Ka za­nė je, tik drėg nes nis. Svar biau sia, ne pa ty riau ir kul tū ri nio šo ko“, – nuo šir džiai ir at vi rai kal bė jo so­lis tė.

Po V.Ger gi je vo kon cer to L.Gu­bai du li na sa kė pa ty ru si neap sa ko­mų įspū džių.

„Or kest ras skam bė jo kaip vie­nas or ga niz mas, šie mu zi kan tai gy ve na mu zi ka. Ti kiu, kad dau ge­lis iš kon cer to išė jo su di des ne vil­ti mi ir ti kė ji mu“, – jaus mais da li­jo si so lis tė.

At gi mė: �� Ž.No�rei�kie�nė�po�ke�le�rių�me�tų�per�trau�kos�vėl�ak�ty�viai�kon�cer­tuo�ja.

Ak ty vis tė: �� L.Gu�bai�du�li�na,�at�vy�ku�si�gy�ven�ti�į�Lie�tu�vą�ir�sėk�min�gai�pa�si­ro�džiu�si�te�le�vi�zi�jos�pro�jek�te,�pa�ni�ro�į�kon�cer�tų�sū�ku�rį.

Įs pū dis: �� L.Ule�vi�čius�po�kon�cer�to�Kau�ne�pa�si�ju�to�lyg�bū�tų�grį�žęs�iš�mu­zi�ki�nės�ma�gi�jos�pa�sau�lio.

Kau nas ga­li di džiuo­tis, kad at­si dū rė są­ra še tarp di džių jų pa sau lio mies tų, kur gast ro liuo­ja V.Ger gi­je vas.

Poveikis: �� anot�Lietuvos�muzikantų,�po�V.Gergijevo�koncerto�jie�jautėsi�užvaldyti�muzikos�magijos.

Vaidoto�Grigo�nuotr.

23

menas ir pramogostrečiadienis, sausio 18, 2012

horoskopai

DaTos (sausio 18 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi­me antradienį, sausio 24 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.

Pirmojoje trilogijos knygoje – „Gražioji arklininkė“ – susipažinsite su Adelija.

Jie nukeliavo tolimą kelią ieškodami sa-vo laimės. Ir surado amžiną meilę.

Gražutę Adeliją likimas nubloškia į svajonių šalį Ameriką. Gavusi darbą žirgyne mergina nesitveria džiaugs-mu. Tik susitikus su žirgyno savinin-ku kaskart žyra kibirkštys - Adelijai sunku suvaldyti aštrų liežuvėlį, o Tre-viui Grantui smagu ją erzinti. Vis daž-niau jų keliai susibėga, Adelijos širdyje įsižiebia meilė...

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „Gražioji arklininkė“.

1778 m. Jamesas Cookas atrado Hava-jų salas. 1882 m. gimė anglų rašytojas A.A.Milne’as, geriausiai žinomas savo knygomis apie meškiuką Mikę Pūkuotuką.1896 m. pirmą kartą buvo pademons-truotas rentgeno aparatas.1904 m. Anglijoje gimė britų kilmės amerikiečių aktorius Cary Grantas. 1911 m. amerikietis Eugene’as Ely tapo pirmuoju pasaulyje pilotu, lėktuvu nu-sileidusiu ant laivo denio. 1936 m. mirė britų rašytojas, Nobelio pre-mijos laureatas Rudyardas Kiplingas. 1944 m. Niujorko Metropolitano operos rūmuose įvyko pirmasis džiazo koncer-tas, kuriame dalyvavo Louisas Arms-trongas, Benny Goodmanas, Lionelis Hamptonas ir kt. 1947 m. gimė japonų režisierius ir ak-torius Takeshi Kitano.1955 m. gimė JAV aktorius Kevinas Costneris. 1978 m. gimė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko.

aviNas (03 21–04 20). Gali kilti ge-rų idėjų ir aiškių minčių. Puikus lai-

kas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos.

JauTis (04 21–05 20). Iš naujo su-sidėliosite, kas jums svarbiausia,

ką labiausiai vertinate. Todėl bus lengva spręsti iškylančias problemas, sutarti su tais, kurie jums prieštarauja.

DvyNiai (05 21–06 21). Jausitės taip, lyg jūsų troškimai būtų igno-

ruojami, atrodys, kad aplinkiniai jums prieštarauja. Tačiau įsiklausykite, galite išgirsti ir gerų minčių.

vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklai-

dintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Ieš-kokite ramybės toliau nuo žmonių.

LiūTas (07 23–08 23). Bandymas racionaliai spręsti karjeros proble-

mas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiū-rų. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pra-mogos.

MerGeLė (08 24–09 23). Susipa-žinsite su žmogumi, kuris bendrau-

damas bus labai užsidaręs. Jūsų mintys ir idėjos nesutaps, dėl to gali kilti nesusi-pratimų.

svarsTykLės (09 24–10 23). Nei-giamai vertinsite savo gyvenimą,

kai kurie žmonės gali nepateisinti vilčių. Susikaupusią įtampą išliekite sporto klu-be, pertvarkydamas namus.

skorpioNas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti ne-

tinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis.

ŠauLys (11 23–12 21). Esate neįpras-tos nuotaikos, stengiatės įvertinti

savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vy-resnį arba autoritetingą žmogų.

ožiaraGis (12 22–01 20). Esate są-mojingas ir pilnas daugybės naujų

idėjų. Palankus laikas bendrauti, kalbėti telefonu, susirašinėti.

vaNDeNis (01 21–02 19). Geras lai-kas paskaityti romantišką knygą

ar pažiūrėti filmą. Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Bendraudamas bū-site labai emocionalus.

žuvys (02 20–03 20). Jei atrodys, kad vienas nebesusitvarkote, šian-

dien galite tikėtis nedidelės pagalbos iš kitų. Pajusite, kad puikiai sutariate su žmonėmis.

Ru de nį Vil niu je už da ry ta „Flu xus mi nis te ri ja“ ke lia si į Kau ną – čia ji du ris tu rė tų at ver ti ko vą. Sos ti nė je apie pu sant rų me tų gy va vu si me­no oa zė įsi kurs bu vu sio ba tų fab ri­ko „Li tua ni ca“ pa sta te.

Šiuo me tu bu vu sia me „Li tua ni­cos“ ba tų fab ri ke – ke tu rių aukš­tų, be veik 8 tūkst. kv. m erd vė se tvar ko si tal ki nin kai. Kaip va kar pra ne šė „Flu xus mi nis te ri ją“ Vil­niu je glo bo jęs sos ti nės me ras Ar­tū ras Zuo kas, ma no ma, kad Kau­ne ši įstai ga at si da rys ko vą.

Anot jo, vie na prie žas čių, ko dėl pro jek tas ke liau ja bū tent į Kau­ną, – šis mies tas yra žy maus Flu­xus ju dė ji mo at sto vo Jur gio Ma­čiū no gim ti nė. „Bai gus pro jek tą Vil niu je, grą ži nus pa sta tą sa vi­nin kams, mes, na tū ra lu, be abe jo, nu kry po me į J.Ma čiū no gim ti nę. Tai yra la bai sim bo liš ka“, – kal bė­jo A.Zuo kas.

Dar vie na prie žas tis – pa lan kio mis są ly go mis gau tos tin ka mos pa tal pos.

Jas val do įmo nė „Bal tis hes Haus“. „Nu le mia tai, kad mes ten ra do­me la bai pa lan kias pa tal pas ir la bai priim ti no mis są ly go mis – li tas per mė ne sį“, – tei gė sos ti nės me ras.

A.Zuo ko tei gi mu, fab ri ko „Li­tua ni ca“ erd vės bus uni ka li vie­ta kū ry bai – ki nui, teat rui, skulp­tū rai.

„Vil niu je bu vo la bai ge rai tai, kad bu vo daug ne di de lių pa tal pų ir bu vo ga li ma su teik ti ge ras stu di jas me ni­nin kams. Kau ne yra dau giau fab ri­kas, di džiu lės erd vės, ir šiek tiek kei čia si kon cep ci ja, nes me ni nin­kams tar pu sa vy je rei kės dau giau bend ra dar biau ti, nes jie bus įsi kū rę di des nė se erd vė se“, – kal bė jo jis.

Anot me ro, pro jek tu sie kia ma suar tin ti Kau no ir Vil niaus me ni­nin kus.

A.Zuo ko tei gi mu, pro jek tas Kau­ne, kaip ir Vil niu je, tu rė tų truk ti apie pu sant rų me tų: „Bai gus pro­jek tą Kau ne, ma nau, „Flu xus mi­nis te ri ja“ va žiuos ir to liau.“

KD, BNS inf.

Gy ve ni mas: �� vi�lia�ma�si,�kad�ge�ro�sios�sos�ti�nė�je�gy�va�vu�sios�„Flu�xus�mi­nis�te�ri�jos“�tra�di�ci�jos�pri�gis�ir�Kau�ne.�

„Flu xus mi nis te ri ja“ ke lia si į Kau ną

Artūro�Morozovo�nuo�tr.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

del fi nai iš plau kė į kran tą

Gy vū nų gy nė jai iš gel bė jo 19 iš maž­daug pus šim čio del fi nų, iš plau ku sių į kran tą JAV Men kių Ky šu lio įlan ko je. Tarp tau ti nės gy vū nų glo bos fon das (IFAW) pra ne šė, kad dau gu ma ras tų gy vū nų jau bu vo ne gy vi. Pen kiems del fi nams moks li nin kai į nu ga ros pe­le kus įmon ta vo pa ly do vi nius prie tai­sus, siek da mi įsi ti kin ti, kad jie iš gy­vens. Eks per tai iš ty rė vi sus į kran tą iš­plau ku sius del fi nus ir ban do nu sta ty­ti jų el ge sio prie žas tis. Plauk ti į kran tą del fi nus ir ki tus jū ros gy vū nus ver čia triukš mas, ku rį su ke lia lai vai ir nau­din gų jų iš ka se nų žval gy bos dar bai.

CNN inf., AFP nuo tr.

rytoj

poryt

-3 -1-2 -5

+1 +3+1 0

+2 +2+3 -2

2

4

2

įvairenybės

Atėnai +7Berlynas +4Brazilija +21Briuselis +4Dublinas +8Kairas +19Keiptaunas +27Kopenhaga +4

Londonas +12Madridas +10Maskva –8Minskas –5Niujorkas 0Oslas –5Paryžius +7Pekinas +6

Praha +2Ryga +1Roma +8Sidnėjus +29Talinas –2Tel Avivas +16Tokijas +10Varšuva 0

Saulė teka 8.30Saulė leidžiasi 16.28Dienos ilgumas 7.58Mėnulis (delčia) teka 3.39Mėnulis leidžiasi 11.47

18­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 348 dienos.Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

+1

Vilnius–4

Alytus–2

Kaunas–2

Utena–4

Panevėžys

–1ŠiauliaiTelšiai

+1

Klaipėda+2

Vėjas2–6 m/s

šiandien, sausio 18 d.Orai Savaitės viduryje Lietuvoje laiky-sis žiemiški orai – snigs, šals. Šian-dien pasnigs, vietomis kris šlapdri-ba. Temperatūra bus 1–4 laipsniai šalčio. Rytoj turėtų pasnigti stipriau. Naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 5 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

–3

Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Leonardas, Liberta, Liubartas, Priska, Radminas.

Si bi re ras ta ne mir tin gu mo ba ci la

Už mirš kit pirš tų at spau dų ir rai­ne lės ske ne rius – nuo šiol jū sų ta­pa ty bę bus ga li ma nu sta ty ti pa gal tai, kaip jūs sė di te.

Vie na Ja po ni jos moks li nin­kų gru pė tvir ti na, kad nau do jant spau di mo ju tik lių mat ri cą įma no­ma tiks liai at pa žin ti as me nį pa gal jo sėd me nų pro fi lį. To kie ju tik­liai, įtai sy ti au to mo bi lio vai ruo­to jo krės le, ga li tap ti pa sku ti ne ap sau gos nuo ma ši nos nu va ry mo prie mo ne.

„Ši mat ri ca su da ry ta iš 360 ju­tik lių, ren kan čių duo me nis apie 39 ta pa ty bės nu sta ty mo po žy­mius, to kius kaip spau di mo pa­si skirs ty mas ir sėd me nų dy dis“, – sa kė šiems ty ri mams va do vau­jan tis dak ta ras Shi geo mi Kos hi­mi zu.

Sh.Kos hi mi zu, To ki ju je įsi kū­ru sio Pa žan gių jų pra mo nės tech­no lo gi jų ins ti tu to pro fe so rius ad­junk tas, tvir ti na, kad jo prie tai sas ta pa ty bę tei sin gai nu sta to 98 pro c. at ve jų ir kad jis yra daug ma žiau var gi nan tis ne gu dau ge lis ki tų įpras tų bio met ri jos me to dų, nes žmo gui ne rei kia nie ko da ry ti – tik na tū ra liai at si­sės ti.

Moks li nin kas pri pa ži no, kad, prieš pa lei džiant šį iš ra di mą į rin­ką, dar rei kia iš spręs ti ke le tą tech­no lo gi nių kliu vi nių.

„Šis at pa ži ni mo me to das yra vei kia mas skir tin gų dra bu žių, – aiš ki no jis. – Ju tik liai skir tin gai nu skai to sig na lus dė vint pa pras­tas kel nes ar ba džin sus.“

BNS inf.

Parodyk, kaip sė di, žinosiu, kas esiAm ži na ja me įša le Ja ku ti jo je esan­

čio Ma mu tų kal no gel mė se Si bi ro moks li nin kai ra do bak te ri ją, ku­ri ak ty vė ja ir da li ja si esant tik 5 laips niams ši lu mos.

Šiuo me tu nu sta to mas ir pa­ly gi na mas Ba cil lius F ge no mas, kad bū tų ga li ma tiks liau da tuo ti mik roor ga niz mą, bet, pa gal bal­ty mų duo me nis ir kai ku riuos ki­tus veiks nius, ras ta bak te ri ja „at­si li ko“ nuo šiuo lai ki nių 3 mln. me tų.

Moks li nin kai da ro prie lai dą, kad šioms bak te ri joms bū din gas ypa tin gas gy vy bin gu mo iš sau­go ji mas, lei džian tis iš lik ti joms gy voms sto ra me ne gy vų uo lie nų sluoks ny je.

„Be to, bu vo ma no ma, kad jų be si ski rian tys nuo da bar ti nių bak te ri jų sie ne lių ir bal ty mų ti­pai duos stip res nį ar la biau spe­ci fi nį imu ni nį at sa ką, jei gu jos bus per kel tos į pe lės or ga niz mą. Vis­kas taip ir įvy ko“, – sa kė Ru si jos moks lų aka de mi jos Si bi ro sky­riaus Che mi jos bio lo gi jos ir fun­da men ta lio sios me di ci nos ins ti­tu to vy res nio ji moks lo dar buo to ja Na dež da Mi ro no va.

Gy vū nai, pa skie py ti nuo se nė­ji mo, vi sais at žvil giais at ro dė ge­riau nei kont ro li niai grau ži kai – pir mi niais duo me ni mis (ku riuos rei kia to liau tir ti, tai yra juos rei­kia la biau at rink ti), vis dėl to pe­lės iš pir mo sios gru pės gy ve no il­giau.

„Jau pa tvir tin ta, kad įšvirkš tos Ba cil lius F pa lan kiai at si lie pė kai ku riems se ny vo am žiaus gy vū nų bū ties ko ky bės ro dik liams. Vi sų pir ma tai pa sa ky ta apie imu ni te­tą ir jo ak ty vė ji mo grei tį“, – pa­

žy mi ma Ru si jos moks lų aka de­mi jos pra ne ši me.

Be to, moks li nin kai ty rė pe les, ku rioms bu vo įšvirkš ta Ba cil lius F, mag ne ti nio re zo nan so to mog­ra fu ir iš siaiš ki no, kad yra du tik­rai pa di dė ję šių me dia to rių ti pai: tai gliu ta ma tas ir tau ri nas, ku rie tu ri imu ni te tą re gu liuo jan čių sa­vy bių ir da ro įta ką ląs te lės gy ve­ni mo truk mei.

Pir ma sis jų, tarp ki tų sa vo už­da vi nių, yra at sa kin gas už psi­chi kos sti mu lia ci ją, o ant ra sis – už ener gi jos pro ce sus.

Ati tin ka mai pa skie py tų pe lių me ta bo liz mas taip pat pa grei­tė jo, be to, ap skai čiuo jant jį pa­gal am žių, gy vū nų, ku riems bu vo įšvirkš ta bak te ri jų, jis di des nis 20–30 pro c. „Tai ro do, kad šių gy vū nų gy ve ni mo ko ky bė ge res­nė“, – sa ko ma pra ne ši me.

Bak te ri jo mis Ba cil lius F pa skie­py tas pe les kur kas re čiau iš tin ka se nat vi nis ak lu mas, bet at si ras ti spon ta ni niams aug liams bak te ri­jos įta kos ne tu ri.

BNS inf.

parametrai: �� japonų�mokslininkai�sako,�kad�naujoji�identifikavimo�sis-tema�iš�žmonių�nereikalaus�jokių�papildomų�pastangų�–�pakaks�tik�at-sisėsti.� � „Shutterstock“�nuotr.

„Shutterstock“�nuotr.