Nervu Sistema Konspektas

8/11/2019 Nervu Sistema Konspektas

1/28


2/28


3/28

Neuronai pasiymi gana didele mor ologine 0vairove + s/iriasi * somos dydis ir ormaa aug s/ai ius- ilgis- a/o umas ir . . >anai yra ai/oma neuron ana omin /lasi i/a)i*a pa poli /um 6 1uni(o!ini i arba (seudouni(o!ini i neuronai + o/ie b7na dauguma mogaus pirmini sensorini neuron. Aie uri vien rump a aug - /uri uo* pa s/yla 0 dendri ir nors daniau ai vadinama peri erine a auga ir )en rine a auga8 2bi(o!ini i neuronai + *ie papras ai

uri vien dendri ir vien a/son - /urie prasideda prie inguose somos galuose poliuosCmogaus nerv sis emo*e o/ie neuronai papras ai susi*9 su spe)ialiaisiais *u imais8&u!"i(o!ini i neuronai + *ie uri vien a/son ir 0vair s/ai i dendri daugiau /aip vien .

"varbi yra ir neuron un/)in /lasi i/a)i*a pagal * vaidmen0 ir vie in orma)i*o perdavime. Diuo a vilgiu galima s/ir i ris pagrindines grupes neuron6 1feren"ini i- arba *un amie*i sensoriniai neuronai- ne an ys in orma)i* i re)ep ori8 2eferen"ini i arbamo oriniai neuronai- ne an ys impulsus i :N" 0 peri erines s ru/ 7ras8 3" r(ini i neuronai dar vadinami aso)ia)iniai neuronai- in erneuronai - 0si erpian ys 0vairiose neuron grandinse a eren ini ir e eren ini neuron. Papras a neuron grandin- sudary a a eren inio neu

iesiogiai /on a/ uo*an io su re)ep oriumi- arpinio neurono ir mo orinio neurono- per /uri b7 i 0vy/domas a sa/as rea/)i*a 0 /on/re dirgi/l0- vadinamaref!ekso ! nku. Eai /urie re le/solan/ai sudary i i/ i dvie* neuron a eren inio ir e eren inio - *ie vadinami monosinapsiniai

Nerv sis emo*e neuronai i sids o aip- /ad * somos sudaro 0vairaus dydio an/es

san/aupas- /urios smegen p*7viuose ma/ros/opiniuose i sis/iria savo pil/esne spalva. Todlneuron /7n san/aupos yra vadinamos(i!k'j &ed*i ) - substantia grisea . Galini smegen pusru uliuose ir smegenlse pil/o*i mediaga sudaro i isin0 i orin0 sluo/sn0- vadinam icortex . "megen vidu*e esan ios maesns ana omi /ai apibr os neuron /7n san/aupos yravadinamos branduoliais-nuclei . Branduoliai gali b7 i 0vairaus dydio- /ai /urie smegen p*7viuosema omi ir pli/a a/imi- /i i gali b7 i mi/ros/opiniai. Peri eri*o*e esan ios neuron /7n san/aupovadinamos ma,gais- ganglia . a,gai- /aip ir branduoliai- gali b7 i nuo mi/ros/opini i/i poros

)en ime r dydio. Fi/usi smegen dalis- /uri sudaro i/ ai neuron a augos nes/ai aneurogli*os - yra vadinamab !"'j &ed*i )- substantia alba . Bal esn9 spalv *ai su ei/ia aplin/ neuron a augas esan is mielino dangalas. Eon/re 7s nervini s/aidul neuron a aug pluo eliai- einan ys i vienos :N" dalies 0 /i - vadinami laidais-tractus . Faidai dar gali b7 i pagaleigos /ryp 0 s/irs omi 0 a eren inius /ylan iuosius ir e eren inius nusileidian iuosius .

>idel9 dal0 nerv sis emos nervinio audinio sudaro pagalbins l s els +neuro)!ij . Neurogli*os l s eli yra 0vairi r7 i- *os a lie/a a ramin9 un/)i* - svarbios neuron me abo

nervinio audinio =omeos a,s palai/ymui- *os sudaro mielino dangal apie nervines s/aidulas-


4/28

ormuo*a =ema oen)e alin0 bar*er ir / . "/ir ingai nuo neuron- neurogli*os l s els gali dami o,s b7du .

"varbus nerv sis emos peri erinis elemen as yrarece("ori i + spe)iali,uo os s ru/ 7rosl s els arba nervini s/aidul gal7nls - reaguo*an ios 0 vidins erps arba i orins aplin

po/y ius dirgi/lius ir i dirgi/li i,ines savybes rans ormuo*an ios 0 *un am* neuele/ rinio a/ yvumo po/y ius /ei iasi impulsa)i*os pob7dis . e)ep oriai gali b7 i /lasi i/uo*a pagal * ade/va dirgi/l0- pv,.- ermore)ep oriai- no)i)ep oriai s/ausmo - barore)ep or

o ore)ep oriai ir . . Pagal lo/ali,a)i* gali b7 i s/iriami e/s erore)ep oriai pv,.- esan ys odoin erore)ep oriai vidaus organ .

Cmogus- /aip ir visi )=ordini ipo gyv7nai- uri vam,dinio ipo nerv sis em . Hra dar dilogene i /ai evoliu)iniu poi7riu senesni nerv sis emos ipai. Pirmasis b7 in/lin n

sis ema- /uri randama pas primi yviausius daugial s ius gyv7nus pv,.- duobagyviai . Aai b7di pasis/irs 9s po vis /7n primi yvi nervini l s eli in/las- /uris valdo papras as re le/sirea/)i*as. Eirmlms- nariuo a/o*ams- /i iems sud ingesniems bes uburiams yra b7dinga ma,gin

ipo nerv sis ema. Iia neuronai *au sudaro didesnes san/aupas + ma,gus- /urie gali sudary igrandines per vis organi,mo ilg0 pv,.- /irmli arba /on)en ruo is daugiau prie/in*e /7no daly*

pv,.- nariuo a/o*- molius/ . Nariuo a/o*ai ir molius/ai *au uri gana sud ingus *u imo organ Nerv sis emos uuoma,ga embrione me y i *au /e vir savai 9 /aip i ilgai embriono ein

e/ odermos sus or*imas + nervin plo/ el. Di plo/ el 0dumba ir susidaro nervin vagel- grim, a gilyn- *os /ra ai susiglaudia- aip susidaro nervinis vam,delis- /uris a sis/iria nuo li/usioe/ odermos. ( nervins vagels /ra nervin /e era - /urie nra 0 rau/iami 0 vam,d

ormuo*asi peri erins nerv sis emos elemen ai + *un am* nerv ma,gai su pirmine eren iniais neuronais- vis)eraliniai peri eriniai neuronai.

+. Nu) ros s&e)enys,medulla spinalis

Nu) ros s&e)en% i-orin s nd r ir "o(o)r fij . Nugaros smegenys i sids o s uburo/anale. Iia *os /aip pailg* smegen 9sinys eina nuo pa/au /aulio didiosios angos lygio i/imadaug pirmo*o *uosmeninio slan/s elio au/ io gali i/i an ro*o . $ai/o gali sie/ i re *uosmenin0 slan/s el0. Jima i/ apie re dal0 /analo spindio s/ersp*7vy*e - li/usi /analo

arp smegen ir /analo sieneli uima smegen dangalai- nervins a/nels- ma,gai- /rau*agysli

re,giniai.


5/28

Nugaros smegenys yra ne aisy/lingo )ilindrinio virps o pavidalo- sagi alinis diame radaugely*e vie b7na didesnis u s/ersin0 bendrai diame ras svyruo*a arp '-% ir 1-5 )m . (lgis b7 i apie 4'K45 )m- ai iesiogiai pri/lauso nuo individo 7gio.

Nugaros smegenys per vis savo ilg0 nra vienodo s orio + uri du sus or*imus6 1 /a/lsus or*imas-intumescentia cervicalis 8 2 *uosmeninis sus or*imas-intumescentia lumbalis - s.lumbosacralis . "us or*imai susi*9 su uo- /ad i i nugaros smegen segmen prasideda nerveinan ys 0 gal7nes. Diose vie ose yra daugiau pil/osios mediagos- daugiau ir s/aidul.

;pa inis sus or*imas *uosmeninis emyn pereina 0 smegen /7g0-conus medullaris - /uriuonugaros smegenys ir pasibaigia. Nuo /7gio vir 7ns emyn nu 0s a i neurogli*os sudary as galsi7las- filum terminale - /uris apa io*e baigiasi prisi vir indamas prie uodegi/aulio upa/alinio pavir iaus. Gre a galinio si7lo praeina nugaros smegen apa ini segmen *uosmenin/rymenini- uodeginio a/nels su ma,gais- * visuma vadinama ar/lio uodega-cauda equina .

Per vis nugaros smegen ilg0 praeina /ele as i ilgini vag ir ply i6 1 prie/inis vidurin ply ys- fissura mediana anterior - gilus ply ys- einan is prie/iniame pavir iu*e- vidurio lini*o*edali*a nugaros smegenis 0 de in9 ir /air9 puses8 2 prie/in onin vaga- sulcus lateralis anterior - pro i vag i nugaros smegen i eina prie/ins ven ralins a/nels8 3 upa/alin onin v sulcus lateralis posterior - pro i vag 0 nugaros smegenis 0eina upa/alins a/nels8 4 upa/alinvidurin vaga- sulcus medianus posterior - /uri un/)ins rei/ ms ne uri.

Nu) ros s&e)en% - kne!s. Per vis nugaros smegen ilg0 i prie/ins ir upa/alins onini vag i eina a i in/amai prie/ins ir upa/alins a/nels. Pa io*e vago*e a/nel prasideda dausmul/i s/aidul- /urios *ungiasi- /onverguo*a ir uo* su ormuo*a vien is /amien . Prie/in

a/nels-radices anteriores s. ventrales - yra mo orins- *as sudaro nugaros smegen e eren ini soma ini ir vis)eralini neuron a/sonai. Jpa/alins a/nels-radices posteriores, s. dorsales -yra *un amosios- *ose yra pailgi sus or*imai +nu) rini i & ) i- ganglia spinalia 8 iuosema,guose esan i pirmini sensorini a eren ini neuron )en rins a augos ir sudaro upa/ali

a/neles. >ar s uburo /anale prie/in a/nel susi*ungia su a i in/ama upa/aline a/nele ir aipsusidaro nugarinis nervas-n. spinalis . Papras ai i a/neli susi*ungimo vie a b7na arpslan/s elinangos pro /uri i eina susidar9s nugarinis nervas sri y*e.

Nu) ros s&e)en% se)&en" i. Nugaros smegen dalis a /arpa - i /urios i eina pora prie/ini a/neli ir pora upa/alini a/neli /i aip arian - viena pora nugarini nerv yvadinama nugaros smegen segmen u. "egmen s/ai ius yra gana pas ovus- *ie yra s/irs om

opogra iniu prin)ipu- pagal a i in/amas s uburo dalis. "egmen i viso b7na 316 % /a/liniai

/r7 inini- 5 *uosmeniniai- 5 /rymeniniai- 1 uodeginis re ais a ve*ais gali b7 i papildouodegini segmen . Pirmasis /a/linis nervas i pirmo*o segmen o i eina i s uburo /analo


6/28

pa/au /aulio ir a lan o pirmo*o /a/lo slan/s elio . Pirmie*i /a/liniai segmen ai yra madaug a pa iame au/ y*e /aip ir a i in/amas slan/s elis. Linan emyn- dl o- /ad nugaros smegenys ymiai rumpesns u s ubur is s/ir umas a siranda dl nevienodo augimo grei io - eesan ys segmen ai b7na au/ iau u a i in/am slan/s el0- odl a/nels pradio*e leidiasi nugaros smegenis- /ol pasie/ia rei/iam arpslan/s elin9 ang aip s uburo /analo apa in*e dasusidaro *au min a ar/lio uodega .

Nu) ros s&e)en% $idin s nd r . Nugaros smegen s/ersiniame p*7vy*e ma y i- /advidury*e yra i sids iusi /ompa/ i /a vien isa pil/osios mediagos san/aupa- savo orm primenan i pe eli /9 arba M raid9. ;plin/ui pil/ * mediag peri eri*o*e i sids o sluo bal osios mediagos. Pil/osios mediagos orma yra pana i su nedidelmis varia)i*omis visulygiuose segmen uose - o bal osios mediagos sluo/snis s oriausias yra vir u iniuose /a/liniusegmen uose- emyn *is olydio plon*a.

"/ersiniame p*7vy*e ma om pil/ * mediag galima s/irs y i 0 /ele dali6 upa/alin0 prie/in0 rag ir arpin9 pil/ * mediag 8 pas aro*i /ai /uriuose segmen uose dar sudaro maa si/i im + onin0 rag . Galima dar s/ir i )en rin9 pil/ * mediag - /uri apsupa nugaros smeg)en rin0 /anal . Dis /analas yra embrioninio nervinio vam,delio spindio lie/ana- be nebe ur *o/ios rei/ ms- gali b7 i i dalies ua/9s.

Jpa/alinis ragas-cornu posterius - yra ilgesnis ir plonesnis- *o vir 7n nu/reip a a gal ir 0

on - bevei/ sie/ia upa/alin9 onin9 vag . Diame rage i sids o 0vair7s an riniai sensorinneuronai- /uri a/sonai ormuo*a /ylan iuosius a eren inius laidus- einan ius 0 galvos smegeTaip pa ia gausu aso)ia)ini neuron- /urie dalyvau*a 0vairiuose nugaros smegen re le/suose.

Doninis ragas-cornu laterale - yra randamas madaug nuo pas/u inio /a/linio segmen o i/i pirmoKan ro *uosmeninio segmen o. Diame rage i sids o vis)eraliniai simpa iniai pregangneuronai. A a/sonai i eina i nugaros smegen prie/inse a/nelse.

Prie/inis ragas-cornu anterius - yra rumpesnis ir s oresnis negu upa/alinis- ne uri o/ios

ai /ios vir 7ns ir nesie/ia prie/ins onins vagos. ag sudaro mo oriniai soma iniai neurona/uri a/sonai i eina i nugaros smegen prie/inse a/nelse. Prie/iniai ragai nugaros smegen sus or*imuose b7na ai /iai s ambesni.

Nu) ros s&e)en% b !"oji &ed*i ) . Nugaros smegen pil/ * mediag supan is bal osiosmediagos sluo/snis gali b7 i s/irs omas 0 ris pluo elius6 upa/alin0- onin0 ir prie/in0 /a

oninis ir prie/inis apra an *ungiami 0 vien - nes oninis nra aip ai /iai a s/ir as nuo prie//aip nuo upa/alinio .

Jpa/alinis pluo elis- funiculus posterior - yra arp upa/alins vidurins vagos ir upa/alins onins vagos. edialin*e pus*e nuo /i os puss analogi /o pluo elio *0 s/iria plo


7/28

upa/alin vidurin per vara- o la eralin*e pus*e ribo*a upa/alinis ragas. ;pa iniuossegmen uose nuo #K o /r7 ininio segmen o emyn *is dar vadinamas gra/ iuo*u pluo

fasciculus gracilis - o au/ iau gre a *o la eralin*e pus*e ormuo*asi plei inis pluo fasciculus cuneatus . Diuos abu pluo elius sudaro nugarini ma,g a eren ini neuron )en rina augos- /ylan ios 0 pailg sias smegenis dar vadinama nugariniu s ormens laidu-tractus

spinobulbaris . Gra/ usis ir plei inis pluo eliai ne a in orma)i* i *ud*imo apara o re)epaip pa soma osensorin9 in orma)i* apie gilio*o spaudimo ir vibra)i*os *u imus.

Doninis pluo elis- funiculus lateralis - yra ribo*amas prie/inio ir upa/alini rag arba-i or*e- prie/ini ir upa/alini a/neli . Pluo elio i orine dalimi praeina a eren iniai lai/ylan ys i nugaros smegen 0 smegenles prie/inis ir upa/alinis nugariniai smegenli laidaitractus spinocerebellaris anterior et posterior . Diuos laidus sudaro nugaros smegen pil/osiosmediagos an rini sensorini neuron a/sonai i upa/alinio rago ir arpins pil/osiosmediagos . Pluo elio prie/in*e daly*e yra /ylan ysis nugarinis gumburo laidas-tractus

spinothalamicus - ne an is soma osensorin9 in orma)i* - susi*usi su empera 7ra- ly s/ausmu. Pluo elio medialine dalimi gilumo*e praeina du didesni nusileidian ie*i e erenlaidai + la eralinis ievinis nugaros smegen laidas-tractus corticospinalis lateralis - piramidiniolaido dalis- ir raudonbranduolis nugaros smegen laidas-tractus rubrospinalis . Diuos du laidussudaran ios s/aidulos baigiasi pil/osios mediagos prie/iniuose raguose- /ur vei/ia soma inius

mo orinius neuronus.Prie/inis pluo elis- funiculus anterior - yra arp prie/inio vidurinio ply io ir prie/ins onins

vagos. Aame i sids o daugiausia e eren iniai laidai- einan ys i 0vairi galvos smegen reg pa,vydiui- prie/inis ievinis nugaros smegen laidas-tractus corticospinalis anterior -/e ur/alninis nugaros smegen laidas-tractus tectospinalis - prieanginis nugaros smegen laidas-tractus vestibulospinalis - in/linis nugaros smegen laidas-tractus reticulospinalis . Die laidai aip pa gali b7 i vadinami mo oriniais- nes 0 a/o*a prie/ini rag mo orini neuron a/ yvum

min e eren ini laid- prie/iniame pluo ely*e dar praeina dalis nugarinio gumburo laido.


8/28

/. 0 !$os s&e)en% (*$ !)

Cmogaus galvos smegenys yra labiausiai i sivys iusi )en rins nerv sis emos dalipalyginimui + nugaros smegen mas sudaro i/ apie 2 pro). galvos smegen mass .

Pradedan nagrin i galvos smegen sandar yra rei/alingi /ai /urie esminiai * embriogene,s a/ ai. Galima i s/ir i galvos smegen ormavimosi dvi s adi*as s ambiu plan

ri* p7sleli ir pen/i p7sleli.Eada embriono galvin*e daly*e esan i nervinio vam,delio dalis ima did i aug i - prad

galima 0i7r i ris ai /esnius vam,delio sus or*imus prapla *imus - /urie vadinami sme p7slelmis. Linan nuo nugaros smegen pirmo*i p7slel yra vadinama rombinmis smegenimisrhombencephalon - an ra + vidurinmis smegenimis-mesencephalon - re ia + prie/inmissmegenimis- prosencephalon . Tai yra galvos smegen embriogene,s ri* p7sleli s adi*a.

$y/s an olesnei di eren)ia)i*ai rombini smegen p7slel dali*asi 0 dvi + /audaliau arnugaros smegen susidaro pailg* smegen p7slel-myelencephalon - ir au/ iau + upa/alini smegen p7slel-metencephalon . Buvusi rombini smegen p7slels er m lie/a san y/inai pla i- *i

ampa smegen /e vir uo*u s/ilveliu. ( upa/alini smegen p7slels susi ormuo*a il asmegenls. $idurini smegen p7slel smul/iau nedi eren)i*uo*a. ( prie/ini smegen p7slelssusidaro neporin arpini smegen p7slel-diencephalon - ir dvi didesns galini smegen p7slels-telencephalon - i /uri ormuo*asi du pusru uliai. Di s adi*a vadinama pen/i p7sleli s adiTarpini smegen p7slels er m lie/a /aip re iasis s/ilvelis- o galini smegen p7sleli er m

ampa oniniais s/ilveliais. $idurinse smegenyse lie/a i/ siauras /analas + smegen vanden ie/is.Galvos smegenys dar gali b7 i s ambiu planu ana omi /ai s/irs omos 0 ris dalis + smeg

/amien - smegenles ir pusru ulius. "megen /amienui pris/iriama neporins smegen dalys + pailgosios smegenys- il as- vidurins smegenys- /ar ais ir arpins. Eamienas i sids o an /au/ pama o- upa/alin*e /au/ols duob*e- /ur *is 9siasi nuo pa/au /aulio didiosios angos i/i

plei a/aulio ur/i /o*o balno. "megenls aip pa yra upa/alin*e /au/ols duob*e- *os suausu /amienu *o vir u in*eKupa/alin*e pus*e- o savo pusru uliais dengia /amien i Pusru uliai uima li/usi didi * /au/ols er ms dal0.


9/28

. 2 i!)osios s&e)enys,myelencephalon , medulla oblongata

Pailgosios smegenys + ai /audalin smegen /amieno dalis- savo i orine ir vidine sandarayra arpin pereinamo*i sri is arp nugaros ir galvos smegen. Ear ais dar vadinama nugsmegen s ormeniu-bulbus medullae spinalis - nes ne uri i or*e ai /iai ma omos apa ins ribos + *gali b7 i ymima vir pirmo*o /a/linio nervo a/neli. Pailgosios smegenys nuo pa/au /auliodidiosios angos /yla an nuo/alns pa/au /aulio pama ins dalies 0s riai au/ yn ir 0 primadaug ies nuo/alns viduriu pereina 0 il .

2 i!)%j% s&e)en% i-orin s nd r . Pailg* smegen ven raliniame pavir iu*e- /uris guli an/au/ols pama o nuo/alns- ma y i ai /us per vidur0 einan is prie/inis vidurinis ply ys- /uris 9sii nugaros smegen. $ir u in*e pailg* smegen pus*e abipus ply io susidaro du didesni pai /ilimai- vadinami piramidmis- pyramides . Cemiau piramidi vidurin0 ply 0 /er a /ele assusi/ryiuo*an i bal osios mediagos pluo eli susipyn9 /aip /asa - ai yra piramidi /rymdecussatio pyramidum - /urio*e /ryiuo*asi didel dalis ievini nugaros smegen laido s/aidul- i/i

ia *usi i os pa ios puss ipsila eralinio pusru ulio. Erym*e susi/ryiavusios s/aidulos eina per nugaros smegenis /aip oninis ievinis nugaros smegen laidas- o nesusi/ryiav9 s/aiduloslie/a prie/iniame pluo ely*e /aip prie/inis ievinis nugaros smegen laidas.

Fa eraliau piramidi yra /i as pana us i /ilimas- vadinamas alyva-oliva - *0 sudaro vidu*e

esan is didelis alyvos branduolys. ( ven ralins puss ma y i ir i pailg* smegen i eina pas/u ini /e uri galvini nerv ( K (( a/nels- /urios mor ologi /ai pana ios 0 nugasmegen a/neles.

Pailg* smegen dorsalinis pavir ius ma y i i/ pa alinus *0 us o*an ias smegenup*ovus smegenli /o*y es . ;pa in pus yra dar labai pana i 0 nugaros smegenis. ;u/ i

a sidengia rombin duob- /uri sudaro il o ir pailg* smegen dorsaliniai pavir iai.( nugaros smegen a *9 gra/ usis ir plei inis pluo eliai alia rombins duobs pasib

ia ma omuose nedideliuose i /ilimuose + a i in/amai ga/ ia*ame ir plei iniame gumburliutuberculum gracile et cuneatum . ombins duobs apa ins puss /ra ais nuo pailg* smegen /yla apa ins smegenli /o*y s- arp /uri yra plona nervinio audinio plo/ el + apa in smege bur-vellum medullare inferius - sudaran i dal0 /e vir o*o s/ilvelio s ogo.

2 i!)%j% s&e)en% $idin s nd r . Pailgosios smegenys s/iriasi nuo nugaros smegen uo-/ad ia pil/o*i mediaga *au nebesudaro /ompa/ i /os vien isos mass- *i yra pasis/irs iusi 0vairadydio branduoliais. "varbiausi pailg* smegen pil/osios mediagos dariniai b7 6 alyvos

branduolys- gra/ usis ir plei inis branduoliai- in/linis darinys- ( K (( galvini nerv branduol


10/28

Pailgosiose smegenyse esan ys galvini nerv branduoliai6 1 palieuvinio nervo branduolynucleus n. hypoglossi - yra soma inis mo orinis- *o neuron a/sonai eina 0 lieuvio raumenis8 2dorsalinis /la*o/lio nervo branduolys-nucleus dorsalis nervi vagi - yra vis)eralinis parasimpa inis-a sa/ingas u /a/lo- /r7 ins ir pilvo organ parasimpa in9 0nerva)i* 8 3 dve*inis branduolnucleus ambiquus - pris/iriamas vis)eraliniams- be *o neuron a/sonai 0nervuo*a ger/l- min/ o*ogomurio ir ry/ls s/ersaruoius raumenis- /urie yra /il9 i iaunini lan/8 4 apa inis seilinis branduolys-nucleus salivatorius inferior - pri/lauso ( nervui- yra vis)eralinis parasimpa inis-a sa/ingas u paausins seili liau/os 0nerva)i* 8 5 vieni o*o ra/ o branduolys-nucleus tractus

solitarii - yra sensorinis- 0 *0 a eina $((- ( ir nerv pirmini sensorini neuron a/sonai- ne an *u imus i lieuvio s/onio re)ep ori - aip pa *un am * in orma)i* /a/lo ir /r7 ins rei/aling /rau*o a/os ir /vpavimo regulia)i*ai.

;lyvos branduolys- nucleus olivarius - yra didiausia pil/osios mediagos san/aupa pailgosiose smegenyse- p*7viuose *is a rodo /aip len/ a dan y a plo/ el labai panasmegenlse esan 0 dan y *0 branduol0 . Turi a eren ini ir e ern ini ry i su smegennugaros smegenimis- dalyvau*a mo ori/os regulia)i*o*e.

Tin/linis darinys- formatio reticularis - yra san/aupa smul/i branduoli- einan i per vis smegen /amien prasideda *au nugaros smegen vir u iniuose /a/liniuose segmen uose . ry iai ir un/)i*os yra gana sud ingos. ;pibendrin ai galima pasa/y i- /ad in/linis dariny

a sa/ingas u bendr )en rins nerv sis emos a/ yvumo lygio regulia)i* pv,.- iesiogiai susi*9miego me)=ani,mu .

Pailg* smegen gra/ ia*ame ir plei iniame branduoliuose pasibaigia nugarini ma,g pseudounipolini neuron )en rins a augos- pa/ilusios per nugaros smegen bal osios mediagoupa/alin0 pluo el0 per gra/ *0 ir plei in0 pluo elius . Gra/ io*o ir plei inio bneuron a/sonai ia pa pailgosiose smegenyse /ryiuo*asi ir /yla per smegen /amien 0 arpinismegen gumbur . Dis laidas vadinamas s ormeniniu gumburo laidu arba medialine /ilpa-tractus

bulbothalamicus, s. lemniscus medialis . Tai vienas svarbiausi soma osensorini laid /ar u sunugariniu gumburo laidu . >alis a/son i gra/ io*o ir plei inio branduoli eina 0 smegenles papa ines /o*y es.


11/28

3. Ti!" s, pons

Eaip *au min a- upa/alini smegen ven ralin dalis ampa il u- o i dorsalins dasusidaro smegenls.

Ti!"o i-orin s nd r . $en ralin smegen /amieno pus*e il as ma y i /aip madaug 2 )m plo io s/ersinis velenas- /er an is smegen /amien ir onuose pereinan is 0 vidurines smegen/o*y es. >l io veleno a si/i imo b7na ai /iai ma omos il o vir u in ir apa in ribos. ;pas/ersin vaga s/iria nuo pailg* smegen piramidi ir alyv- pro i vag i eina /ele as galvininerv $(- $((- $((( . $idurio lini*o*e i ilgai il o ven ralinio pavir iaus yra negili pama in vsul)us basilaris- /urio*e praeina bendravard ar eri*a a. basilaris - susidaran i susi*ungus dviemslan/s elinms ar eri*oms . adaug o*e vie o*e- /ur il as *au ampa vidurinmis smeg/o*y mis- i *o i eina dvi ri a/io nervo $ a/nels mo orin ir *un amo*i .

Til o dorsalin9 pus9- /aip ir pailg* smegen- galima pama y i i/ pa alinus smegenlTil o dorsalinis pavir ius sudaro vir u in9 rombins duobs pus9. Done nuo rombins duobi sids o vidurins smegenli /o*y s ir nuo vidurini smegen a einan ios vir u ins smegen/o*y s su vir u ine smegen bure.

Ti!"o $idin s nd r . Til o s/ersiniame p*7vy*e galima i s/ir i il o pama apaven ralin dalis ir dang 0 vir u in- dorsalin dalis .

Til o pama e-basis pontis - i sids o il o branduoliai-nuclei pontis - /uriuose persi*ungia daugs/aidul- a einan i i galini smegen pusru uli ievs fibrae corticopontinae . Po persi*ungimo-

il o branduoli neuron a/sonai eina 0 vidurines smegenli /o*y es- per /urias pasie/iasmegenles. Per il o pama in9 dal0 dar praeina ievinis nugaros smegen laidas-tractuscorticospinalis - /uris oliau nusi 9sia 0 pailg* smegen piramides.

Pagrindiniai il o dang io-tegmentum - elemen ai nes/ai an bal osios mediagos laid b7 rape)inis /7nas- in/linis darinys- $K$((( galvini nerv branduoliai.

Til e esan ys galvini nerv branduoliai6 1 ri a/io nervo mo orinis branduolys- /uneuron a/sonai 0nervuo*a /ram ymo raumenis8 2 ri a/io nervo *un amasis branduolys il ina i rau/iamo*o nervo $( branduolys-nucleus n. abducentis - mo orinis- *o neuronai 0nervuo*a a/iesobuolio onin0 ies*0 raumen08 4 vir u inis seilinis branduolys-nucleus salivatorius superior - pri/lausan is veidiniam nervui- vis)eralinis parasimpa inis- a sa/ingas u daugumos galvo*e esanliau/ 0nerva)i* pv,.- seili- a ar- nosies gleivins 8 5 $((( nervo prieangio branduoli grunuclei vestibulares - 0 /uri a eina in orma)i*a i vidins ausies prieangio ir pusra ini /anal

re)ep ori8 ! o pa ies nervo sraiginiai branduoliai-nuclei cochleares - 0 /uriuos a eina /lausosin orma)i*a i vidins ausies sraigs re)ep ori spiralinio organo .


12/28

$idin*e ausy*e esan io sraiginio ma,go pirmini a eren ini neuron a/sonai baigiassraiginiuose branduoliuose. Tada didesn dalis sraigini branduoli neuron a/son /ryiuo*asi ildang y*e. Dios s/ersai einan ios s/aidulos su arp * i sids iusiais smul/iais pil/osios mediag branduoliais dalis s/aidul *uose dar /ar persi*ungia yra vadinama rape)iniu /7nu-corpustrapezoideum . Tai yra /lausos laido dalis. Pra*9 rape)in0 /7n /lausos laido s/aidulos pasu/aau/ yn lin/ vidurini smegen- i laido dalis vadinama la eraline /ilpa-lemniscus lateralis .

4. S&e)en!s,cerebellum

I-orin s nd r ir "o(o)r fij . "megenls i sids o upa/alin*e /au/ols duob*epa/au /aulio vyno vidiniame pavir iu*e esan iose smegenlinse duobse - vir ir u smege

/amieno pailg* smegen ir il o 8 savo pusru uliais smegenls smegen /amien dalinai deir i on. ;pa in*e pus*e smegenls sudaro gana gil i ilgin0 ply 0-vallecula - /ur0 upildo pailgosios smegenys. Ear u su il u ir pailgosiomis smegenimis smegenls sudaro /e vir os/ilvelio sienas. $ir smegenli yra galini smegen pusru uli pa/au ins s/il ys.

"megenles sudaro ilogene i /ai senesn neporin vidurin dalis- vadinama /irminu-vermis -abipus /irmino yra du pusru uliai-hemispheria - o apa in*e pus*e ma y i rys poros smegenli

/o*y i vir u ins- vidurins ir apa ins - /urios *ungia smegenles su smegen /amienu."megenli abie* pusru uli ir /irmino i orinis pavir ius yra i vago as 0vairaus gylio va

ply i - /urios daugiausia eina s/ersine /ryp imi. Eai /urie ply iai labai giliai 0si erpia smegenli vidu*e ir enai dar a/o*asi. "iauros smegenli pavir iaus *uos els arp dvie* grevag yra vadinamos smegenli lapais- folia .

Vidin s nd r . "megenli /irmino ir pusru uli i orin0 pavir i dengia madaug 1 mms orio pil/osios mediagos sluo/snis + smegenli iev- )or eO )erebelli. Mis ologi /ai smegenl

iev*e s/iriami rys sluo/sniai6 1 i orinis mole/ulinis- *ame maiau l s eli neuron /7daugiau a aug dendri ir a/son 8 2 vidurinis Pur/in*e l s eli sluo/snis8 3 vidinis gr7dsluo/snis- /uriam b7dingi mai neuronai. "megenli ievs ypa umas lyginan su didi* pusru uli ieve + ai madaug vienoda l s elin sandara a s/irose smegenli dalyse. $isur i /a po ieve yra bal osios mediagos sluo/snis- o bal osios mediagos vidu*e gilumo*e i sidsmegenli branduoliai- /uri yra /e urios poros.

"megenli branduoliai6 1 dan y asis branduolys-nucleus dentatus 6 didiausias branduolys-

p*7vy*e a rodo /aip len/ a plona vingiuo a plo/ el pana i 0 pailg* smegen alyvos brand; vira branduolio vie a + var ai + yra a /reip i 0 vir u ins smegenli /o*y s pus98 2 med


13/28

prie pa dan y o*o branduolio var prie ais *uos yra /am inis branduolys-nucleus emboliformis 83 aip pa medialiau dan y o*o branduolio yra ru ulinis branduolys-nucleus globosus 8 4medialiausiai ar iausiai vidurio lini*os yra elmeninis branduolys-nucleus fastigii .

S&e)en!i% feren"ini i ir eferen"ini i ry-i i. "megenli /o*y s *ungia smegenles susmegen /amienu- per *as praeina 0vairios smegenli a eren ins ir e eren ins s/aidulos !. pav. .

$ir u ins smegenli /o*y s- pedunculi cerebellares superiores - prasideda nuo vidurini smegen. Dias /o*y es sudaro s/aidulos- einan ios i smegenli 0 smegen /amien . >alis s/aidul pasibaigia vidurini smegen raudona*ame branduoly*e-tractus cerebellorubralis - dalis per arpini smegen gumbur /aiptractus cerebellothalamicus /yla 0 pusru uli iev9. Taip pavir u inse /o*y se praeina a einan is laidas i nugaros smegen tractus spinocerebellarisanterior . Tarp vir u ini smegenli /o*y i i sids o vir u in smegen bur.

$idurins smegenli /o*y s- pedunculi cerebellares medii - eina /aip il o 9sinys- ais ambiausios i vis ri* smegenli /o*y i. Aas sudaro i il o pama ins dalies brandeinan ios susi/ryiavusios s/aidulos-tractus pontocerebellaris - ievinio il o laido 9sinys- *omis perduodama in orma)i*a- einan i i 0vairi aso)ia)ins ievs ,on.

;pa ins smegenli /o*y s- pedunculi cerebellares medii - eina nuo pailg* smegen- *oseyra upa/alinis nugarinis smegenli laidas-tractus spinocerebellaris posterior - s/aidulos i alyvos

branduolio- prieangini branduoli ir /i os .

5. Vidurins s&e)enys,mesencephalon

I-orin s nd r ir "o(o)r fij . $idurins smegenys yra vir u in prie/in smegen

/amieno dalis prie/y*e nuo il o- /i aip + arp il o ir arpini smegen . $ir vidurini sma siduria didiosios smegen *ung ies upa/alinis galas ir /an/orin liau/a.

$en raliniame apa iniame pavir iu*e ma y i dvi masyvios smegen /o*y s- pedunculicerebri - /urios diverguo*a nuo il o vir u ins ribos ir 0eina 0 galini smegen pusru ulius. T/o*y i lie/a gili arp/o*y in duob- fossa interpeduncularis - 0 /uri i prie/io /a/ie/ 0si erpia

arpini smegen pagumburis su =ipo i,e. >uobs dugnas dl daug ia 0einan i /rau*agysli ya/y as ir vadinamas upa/aline a/y *a subs an)i*a- substantia perforata posterior . >uob*e-

smegen /o*y i medialiniame pavir iu*e yra vaga- sulcus oculomotorius - pro /uri i vidurini smegen i eina a/ies *udinamasis nervas.


14/28

>orsalin*e vir u in*e pus*e ma oma /e ur/alnio plo/ el-lamina tecti - /uri sudaro poravir u ini /alneli-colliculi superiores - ir pora apa ini /alneli-colliculi inferiores . Nuo vir u ini ir apa ini /alneli lin/ arpini smegen gumburo upa/alins dalies eina one ma omi pluo el + /o*y s. $ir u inio /alnelio /o*y -brachium colliculi superioris - 0eina 0 gumburo la eralin0 /elin0 /7n - o apa inio /alnelio /o*y -brachium colliculi inferioris - + 0 gumburo medialin0 /elin0 /7n .

Vidurini% s&e)en% $idin s nd r . "megen /o*y i pama u praeina nusileidian ioss/aidulos i pusru uli ievs. $idurine /o*y s dalimi eina piramidinio laido s/aidulos- /uri galima s/ir i dvi grupes6 a ievinis nugaros smegen laidas-tractus corticospinalis - /urio s/aiduloseina 0 nugaros smegen pil/osios mediagos prie/inio ulo mo orinius neuronus- b ievini branduoli laidas-tractus corticonuclearis - /urio s/aidulos eina 0 smegen /amieno mo orinius branduolius galvini nerv .

;bipus piramidinio laido s/aidul praeina ievinio il o laido-tractus corticopontinus -s/aidulos- /urios i i/r* yra dalis ievinio smegenli laido- persi*ungian io il o pama idalies branduoliuose. "/aidulos- prasidedan ios momenins ir smil/inins s/il i aso)ia)in*eiev*e- fibrae parietotemporopontinae - smegen /o*y se i sids o la eraliau piramidinio laidos/aidul- o /a/ ins s/il ies aso)ia)in*e iev*e prasidedan ios s/aidulos- fibrae frontopontinae -i sids o medialiau piramidinio laido s/aidul. Diomis s/aidulomis eina in orma)i*a- /uri yra svarbmo orini rea/)i* planavimui ir vy/dymui.

"megen /o*y i pama nuo dang io s/iria *uodo*i mediaga- substantia nigra . Tai yra plo/ els sluo/snio pavidalo pil/osios mediagos san/aupa- /uriai b7ding amsi spalv su eil s else esan is pigmen as smegen p*7viuose *uodo*i mediaga ma oma ir pli/a a/imi . Auomediago*e =is ologi /ai s/iriamos dvi dalys6 an/io*i /ompa/ in dalis- pars compacta - ir

in/lin dalis- pars reticularis . Aos s/iriasi l s eli ir s/aidul i sids ymo ypa umais. Tan/io*o*edaly*e vyrau*a pigmen uo os l s els neuronai - o in/lin*e re i/ulin*e gausu pigms/aidul- o l s els ne aisy/lingai 0si erpia pasis/irs o arp smegen /o*y i s/aidul. Au

mediaga un/)i /ai yra sie*ama su raudomuo*u branduoliu- pusru uli pama o branduoliais.$idurini smegen dang is-tegmentum mesencephali - 9siasi nuo *uodosios mediagos

apa io*e madaug i/i plo umos- /uri gali b7 i i ves a per smegen vanden ie/0 ai /iosnra . Nemaa pil/osios mediagos san/aupa i sids o apie smegen vanden ie/0 + vadinam)en rin pil/o*i mediaga- substantia grisea centralis .

Tarp )en rins pil/osios mediagos ir *uodosios mediagos yra didelis darinys + raudonasis branduolys-nucleus ruber . Branduoliui b7ding spalv su ei/ia didesnis geleies /ie/is. Tai labai

svarbus mo orins sis emos darinys. Ais gauna s/aidulas i pusru uli ievs- arpini smeggumburo- smegenli. ( *o prasideda vienas svarbesni nusileidian i* mo orini laid


15/28

raudonbranduolis nugaros smegen laidas-tractus rubrospinalis . Mis ologi /ai raudona*ame branduoly*e s/iriamos dvi dalys- /urios s/iriasi savo neuron mor ologi*a6 pars parvocellularis

didesn branduolio dalis- sudary a i maesni neuron ir pars magnocellularis /audalin branduolio dalis- sudary a i didesni neuron .

Ei i vidurini smegen dang io pil/osios mediagos dariniai6 1 in/linis darinys eina /aipdalis bendro smegen /amieno in/linio darinio- i sids o apie smegen vanden ie/08 2 a/i *udinamo*o nervo branduolys-nucleus oculomotorius - i sids o )en rin*e pil/o*o*e mediago*e- *oneuron a/sonai 0nervuo*a daugum a/ies i orini raumen8 3 prid inis a/ies *udinamo*o ne branduolys-nucleus oculomotorius accessorius - yra parasimpa inis- i *o prasidedan ios s/aiduloseina 0 a/iduob9- persi*ungia /rumplyno ma,ge ir 0nervuo*a rainels vy,d0 su rau/ian 0 raumen0 /rumplyno raumen08 4 s/ridininio nervo branduolys-nucleus n. trochlearis - irgi i sids o )en rin*e pil/o*o*e mediago*e- /audaliau nuo a/ies *udinamo*o nervo branduolio8 5 ri a/io nervo vidurismegen ra/ o branduolys-nucleus tractus mesencephalici nervi trigemini 8 ai vir u inis

ros ralinis i ri* sensorini ri a/io nervo branduoli."megen vanden ie/is-aquaeductus cerebri - yra siauras /analas- einan is i ilgai vidurini

smegen embrionins vidurini smegen p7slels spindio lie/ana ir *ungian is smegen re i/e vir *0 s/ilvelius. Per *0 nu e/a smegen s/ys is i re io*o 0 /e vir *0 s/ilvel0.

$idurini smegen /e ur/alnis-tectum mesencephalicum . Tai dorsalin vidurini smegen

dalis- esan i vir menamos plo/ umos- einan ios per smegen vanden ie/0. Eie/vienam/e ur/alnio /alnely*e yra po s amb branduol0.

apa inio /alnelio branduol0 a eina la eralins /ilpos /lausos laido s/aidulos- /urios persi*ungia ir laidas oliau 9siasi per apa inio /alnelio /o*y 9 0 medialin0 /elin0 /7n . Todl apa/alneliai danai vadinami poieviniais /lausos )en rais. ( * branduoli dalis s/aidul gali ei i 0smegen /amieno ir nugaros smegen mo orinius branduolius- per iuos ry ius galimos mo orinrea/)i*os 0 s ipresnius a/us inius dirgi/lius galimos rea/)i*os ir 0 silpnus dirgi/lius- pavy,diui

nevalingas galvos pasu/imas 0 garso al in0 . vir u ini /alneli branduolius a eina s/aidulos i arpini smegen per la eralin0 /e

/7n - ne an ios in orma)i* i regos organo. ( vir u inio /alnelio branduolio s/aidulos einsmegen /amieno mo orinius branduolius- per iuos ry ius vy/s a mo orins rea/)i*os 0 viesindirgi/lius- pavy,diui- galvos ar i/ a/i pasu/imas- usimer/imas- vy,dio rea/)i*a 0 vies ir pan.


16/28

6. T r(ins s&e)enys,diencephalon

Nervinio vam,delio galin erminalin dalis- esan i 0 prie/0 nuo vidurini smegen prie/in/ra o- ampa prie/inmis smegenimis. Pas arosioms di eren)i*uo*an oliau- i * susidaro smegenys ir galins smegenys. Tarpins smegenys 9siasi nuo vidurini smegen i/i arps/ilveliniang- *ungian i re i *0 s/ilvel0 su oniniais s/ilveliais.

Pagrindins arpini smegen dalys supapras in as s/irs ymas b7 ios6 1 an gumbugumburas8 3 pagumburis.

An")u&bur7- epithalamus - sudaro /an/orin liau/a epi i, - vadels ir * pri/lausiniai.$adels-habenula - yra porinis darinys- /uris eina /aip dorsalinis 9sinys gumburo smegenini

si*- stria medullaris thalami - a gal lin/ /an/orins liau/os. Nuo gumburo puss vadels prasideda vadeli ri/ampiu-trigonum habenulare - + ai yra lau/elis ri/ampis arp gumburosmegenini si* ir vadeli prie gumburo pla esnis- a gal lin/ vadeli siaur*a . Po iuo ri/ami sids o vadeli branduoliai. Tarp vageli ri/ampio ir gumburo pagalvio susidaro negili vadelivaga- sulcus habenularis . $adeli branduoliai-nuclei habenulares - un/)i /ai yra susi*9 suuodiamosiomis smegenimis- per *uos eina laidai- rei/alingi vege a)iniams re le/sams- susi*usiemsu uosls *u imu.

>alis vadelse esan i s/aidul /ryiuo*asi /er a vidurio lini* vir re io*o s/ilve

/an/orins /i ens- recessus pinealis . Di vie a vadinama vadeli *ung imi-commissurahabenularum .

Cemiau vadeli *ung ies- arp /an/orins /i ens ir 0*imo 0 smegen vanden ie/0 re io*o s/ilvelio yra dar viena s/aidul /ryiavimosi vie a- vadinama upa/aline smegen

*ung imi-commissura cerebri posterior, s. epithalamica .8 nkor*in !i uk- corpus pineale, epiphysis - yra /eli milime r dydio apvalus pailgas

darinys- /uris i sids o vir /e ur/alnio- arp *o vir u ini /alneli. "u li/usia arpini smege

dalimi liau/ *ungia vadels.0u&bur s, thalamus , i-orin ir $idin s nd r. Tai yra arpini smegen dalis- esan i

au/ iau re io*o s/ilvelio onin*e sieno*e ma omos pogumburins vagos- sulcus hypothalamicus .Gali b7 i apra omas /aip porin ne aisy/lingo /iau inio pavidalo s ambi pil/osios mediago

branduoli san/aupa. edialiniai dorsalini gumbur pavir iai sudaro re io*o s/ilvelio vir u i puss onines sienas- o la eraliniai pavir iai pereina 0 galini smegen pusru ulius ribo*asi s bal *a mediaga pv,.- vidine /apsule . Tarp de inio*o ir /airio*o gumburo- ies * )en rais d

apie %' pro). a ve* b7na arpgumburin *ung is-adhesio interthalamica - einan i re io*o s/ilvelio


17/28

er m*e. Jpa/alinis gumburo galas i si/i a /aip apvalus /y ulys 0 re io*o s/ilvelio er mvadinamas pagalviu- pulvinar .

Tuo* pa emiau pagalvio- gumburo upa/aliniame gale yra dar du maesni ai /7s a si/i ima/ar u vadinamiu*)u&buriu- metathalamus . edialiau i sids o medialinis /elinis /7nas-corpus

geniculatum mediale - /uris iesiogiai per apa inio /alnelio /o*y 9 *ungiasi su /e ur/alnio apa in/alneliu8 ai /lausos laido dalis- ra/ uo*ama /aip poievinis /lausos )en ras. Fa eraliau yrla eralinis /elinis /7nas-corpus geniculatum laterale - /uris pana iai *ungiasi su vir u iniu /alneliu.

la eralin0 /elin0 /7n a eina regos laido s/aidulos regos poievinis )en ras - o i /7no s/aidueina 0 pa/au ins s/il ies iev9 regos ,on .

Gumburo vidu*e i sids o plonos bal osios mediagos plo/ els- /urios a s/iria vien n/i o gumburo branduolius. gumburo branduolius a eina bevei/ visi pagrindiniai a eren iniai laidne an ys *u imus 0 pusru uli iev9. ( gumburo branduoli neuron a/sonai pro*e/ uo*asi 0 0vievs sri is.

Tre io*o s/ilvelio apa ins dalies sienas sudaro( )u&buris- hypothalamus . "megen ven raliniame pavir iu*e pagumburis ma omas /aip ne aisy/lingos /7gio ormos a si/i imvadinamas pil/uo*u g7briu-tuber cinereum . Pil/asis g7brys siaurdamas pereina 0 pil uv infundibulum - prie /urio yra prisi/abinusi posmegenin liau/a +9i(ofi . Pil/o*o g7brio

upa/alin*e pus*e ma omi du apval7s a si/i imai + speniniai /7nai-corpora mammilaria .

Pagumburio sienelse i sids o nemaai smul/i branduoli- /uri dauguma yra susi*9 suorgani,mo vege a)ini un/)i* regulia)i*a- =omeos a,s palai/ymo me)=ani,mais- biologiniri m valdymu ir / . "peniniai /7nai un/)i /ai susi*9 su uosls anali,a oriumi ir limbine sis emFabai svarbi yra endo/rinin pagumburio un/)i*a. Ao branduoli neuronai gamina =ormonus- /urie

ranspor uo*ami 0 =ipo i,9 ir ia gali s/a in i arba slopin i =ipo i,s prie/ins dalies =ormgamyb . Taip pa pagumbury*e gaminami =ormonai o/si o)inas ir an idiure inis =ormonas ;>M/urie ranspor uo*ami 0 =ipo i,s upa/alin9 dal0 ir oliau i *os pa en/a 0 bendr /rau*o a/ .


18/28

:. 0 !ins s&e)enys,telencephalon

>idiausia ir labiausiai i sivys iusi mogaus galvos smegen dalis. Taip pa galins smegenyyra nau*ausia ilogene iniu poi7riu nerv sis emos dalis. Turi ry 0 su visomis /i omis smegdalimis papras ai- daugiausia per arpini smegen gumbur . "uren/a vis *un am * in ormvaldo i/sling vei/l - elges0- a sa/inga u mo yva)i*as- a min 0- /i as /ogni yvines un/)i*as.

Galins smegenys susidaro i prie/ini smegen p7slels prosencephalon - *aidi eren)i*uo*an 0 arpines smegenis ir galines smegenis.

;pra an galini smegen ana omin9 sandar yra ai/omi 0vair7s * s/irs ymo 0 pagrindindalis varian ai. Galima ai /in i- /ad galins smegenys susideda i dvie* pusru uli de inio*/airio*o ir nedidels neporins galini smegen dalies telencephalon impar - /uri sudaro dal0

re io*o s/ilvelio prie/ins sienos danai apra oma /ar u su arpinmis smegenimis . Tanagrin*an de aliau galima pusru ul0 ai /in i /aip susidedan 0 i ievs dengia pusru ul0 - bmediagos yra po ieve - pusru uli pama o branduoli yra pusru ulio gilumo*e ir os/ilvelio embrionini galini smegen er ms darinys .

Ei as galini smegen s/irs ymo varian as6 1 dryuo asis /7nas- striatum - /uriam pris/iriami/ai /urie pama o branduoliai8 2 apsiaus as- pallium - /uris dar s/irs omas pagal ilogene in0 prin)ip 6 paleopallium ilogene i /ai seniausia apsiaus o dalis -archipallium seno*i apsiaus o

dalis irneopallium nau*asis apsiaus as 8 apsiaus sudaro iev su po *a esan ia bal *a mediGalini smegen pusru ulio i orin sandara. Pusru ulis gali b7 i s/irs omas 0 /e urias s/il

nors ne visos ribos arp s/il i pusru ulio i or*e uri ai /ius ana ominius orien yrus. "/il ysvadinamos pagal /au/ols s/liau o /aulus6 1 /a/ in s/il is-lobus frontalis 8 2 momenin s/il is-lobus parietalis 8 3 pa/au in s/il is-lobus occipitalis 8 4 smil/inin s/il is-lobus temporalis .

2usru"u!io ( $ir-i i. Pusru ulis i i/r* yra labiau pana esnis 0 ru ulio /e vir 0- pus rususidary iman abudu pusru ulius /ar u. $iename pusru uly*e yra s/iriami rys pavir iai

vir u inis oninis pavir ius- facies superolateralis - /uris yra i gaub as- a /reip as 0 i or9- 0 /au/olss/liau 8 2 apa inis pavir ius- facies inferior - /uris prie/y*e guli prie/in*e ir vidurin*e /au/olsduobse an /au/ols vidinio pama o - o upa/aly*e yra an smegenli8 3 medialinis pavir

facies medialis - /uris yra plo/ ias- a su/ as 0 /i os puss pusru ul0.$isas pusru ulio apsiaus o pavir ius yra rau/ l as + uri sud ing rel*e . du

pavir iaus vie os vadinamos vagomis- sulci - o arp vag esan ys i /ilimai + vingiais- gyri . Ti/ /ai/urios vagos uri savo gana grie pad 0 daugiau maiau vienod vis moni smegenyse

yra vadinamos pirminmis vagomis pavy,diui- )en rin vaga- pen inin vaga . Aos pirm pasirodo ir on ogene,s me u. Ei os vagos gali b7 i s/irs omos 0 an rines b7na visose smegen


19/28

be 0vairuo*a i/sli orma ir pad is bei re ines- /urios susidaro vliausiai ir uri daindividuali ypa um.

Pusru ulio vir u inis oninis pavir ius. $ir u iniame oniniame pavir iu*e /a/ in9 s/ilmomenins s/iria labai gerai i sivys iusi ai /i )en rin vaga- sulcus centralis . ;pa io*e ir onenuo smil/inins s/il ies s/iria onin vaga- sulcus lateralis . Pas aro*i nra i/ro*i pusru uli pavir iaus ievs vaga- nes *i susidaro augan ir ilg*an bei usilen/ian pusru ulio uuoma, b7simai smil/ininei s/il iai priar *an prie /a/ ins.

Prie/y*e nuo )en rins vagos lygiagre iai praeina prie )en rin vaga- sulcus precentralis -a s/irdama prie )en rin0 ving0- gyrus precentralis . Pas ara*ame yra soma omo orin pro*e/)iniev.

Fi/usi /a/ ins s/il ies vir u inio oninio pavir iaus dalis b7na dali*ama 0 ris /a/ inivingius vir u in0- vidurin0 ir /a/ in0 - /uriuos s/iria vir u in ir apa in /a/ ins vagos lvari*uo*an ios individualiai . Hpa ingesnis un/)iniu poi7riu yra apa inis /a/ inis vingis- esa prie onins vagos. A0 dvi ry /esns rumpos vagos + prie/in ir /ylan io*i + padali*a 0 ris lau/u pars orbitalis yra prie/y*e- b pars triangularis yra arp prie/ins ir /ylan iosios vag- ia yramo orinis Bro)a /albos )en ras- ) pars opercularis yra prie momenins s/il ies.

omenin*e s/il y*e- pana iai /aip /a/ in*e s/il y*e- susidaro lygiagre i )en rinei vagai *os einan i u)en rin vaga- sulcus postcentralis - a s/iran i u)en rin0 ving0- gyrus postcentralis . Ais

svarbus uo- /ad ia yra pirmin soma osensorin iev.Pa/au in s/il is vir u iniame oniniame pusru ulio pavir iu*e ne uri ai /i rib- s/irian

nuo momenins ir smil/inins s/il ies."mil/inin9 s/il 0 onin vaga ribo*a nuo /a/ ins ir momenins s/il i. Doniniame

smil/inins s/il ies pavir iu*e papras ai b7na dvi i ilgai praeinan ios vagos + vir u in ir apasmil/inins- /urios 0 pavir i padali*a 0 ris vingius + vir u in0- vidurin0 ir apa in0 smil/invingius. $ir u iniame smil/ininiame vingy*e i sids o pro*e/)in /lausos iev- o u *os yra lab

svarbi aso)ia)in ,ona + Qerni)/e lau/as- /uris rei/alingas /albos suvo/imui.Pusru ulio medialinio pavir iaus )en rin*e daly*e a siduria didio*i smegen *ung

/omis7rini s/aidul darinys- len/ a plo/ el- s oresniais prie/iniu ir upa/aliniu galais. ;plin/uididi * smegen *ung 0 9siasi i isinis darinys + *uos inis vingis- gyrus cinguli - dar /ar aisvadinamas limbiniu vingiu. Auos inis vingis ies didiosios *ung ies upa/aliniu galu pereinsmil/inins s/il ies medialin0 pavir i- /ur *o svarbus 9sinys yra ;mono rago =ipo/ampo vingi

gyrus parahippocampalis . Dio*e vie o*e yra ilogene i /ai senesnis ievs darinys smil/inin*

s/il y*e - vadinamas ;mono ragu-hippocampus . Tai vienas svarbiausi limbins sis emos )en r-a sa/ing u a min 0- mo yva)i*as- emo)i*as. "varbi de al medialiniame pavir iu*e yra pa/au


20/28

s/il y*e bevei/ =ori,on aliai praeinan i labai gili pen inin vaga- sulcus calcarinus . Dio*e vago*e ir aplin/ui * i sids o regos pro*e/)in iev.

;oninis ski!$e!is ventriculus lateralis .


21/28

nerv mo orinius branduolius smegen /amiene. Jpa/aline /o*y e eina6 a ievinis nugarossmegen laidas-tractus corticospinalis, s. pyramidalis 8 b s/aidulos i pusru uli ievs 0 il o branduolius8 ) a eren ins s/aidulos i il o branduoli- ne an ios soma osensorin9 in orma)s/aidulos i /elini /7n- ne an ios regos ir /lausos in orma)i* 0 pro*e/)in9 iev9.

2usru"u!io ( & "o br nduo!i i. Aiems pris/iriama6 1 uodeguo asis branduolys8 2 l9 ini branduolys8 3 migdolinis /7nas8 4 u vara. Tai poriniai dariniai + yra abie*uose pusru uliu

!.1.& pav. .Jodeguo asis branduolys-nucleus caudatus - yra ilgas ir len/ as galima lygin i su : raide . Ao

s oresn prie/in dalis vadinama galva- *i i sids o /a/ in*e s/il y*e. Toliau per momenin9 s/ praeina plonesnis uodeguo o*o branduolio /7nas- pereinan is 0 usilen/ian i emyn ir 0 priuodeg smil/inin*e s/il y*e. Per vis savo eig uodeguo asis branduolys yra oninio s/ilvelsienel*e.


22/28

1ia ragm perveria pagumburio pil uvas- /uris po *a *ungiasi su =ipo i,e8 4 smegenli padan

tentorium cerebelli - + pla i- madaug =ori,on aliai i sids iusi /ie o*o dangalo plo/ el- 0si erarp pusru uli pa/au ini s/il i ir smegenli- prie/y*e sie/ia smil/in/auli piramidi

vir u inius /ra us.8ie"ojo s&e)en% d n) !o $enini i n=i i>;/y asis an is- sinus cavernosus . Porinis darinys- i sids o abipus plei a/aulio /7no- prie/y*e

sie/ia plei a/aulio mauosius sparnus- a gal nusi 9sia i/i smil/in/aulio piramids vir 7ns. a/y *0 an 0 0 e/a venos- a *9 i a/iduobs-vv. ophthalmicae . ;/y o*o an io vidu*e *o sienel*e

praeina vidin miego ar eri*a ir galviniai nervai- einan ys 0 a/iduob9 pro vir u in0 a/iduobs p(((- ($- $( nervai ir $ nervo pirmo*i a/a .


23/28

$ir u inis s rlinis an is- sinus sagittalis superior . Neporinis an is- eina smegen p*au uvovir u iniu /ra u- pradio*e /a/ i/aulio vynu- /ur prasideda nuo /a/ i/aulio a/losios angos- po eina per momen/auli *ungimosi lini* - ada per pa/au /aulio vyn bendravard*e vago*e- sul)sinus sagi alis superioris- pasibaigia prie pa/au /aulio vidinio /y ulio- /ur yra an i san a/a)on luens sinuum.

;pa inis s rlinis an is- sinus sagittalis inferior . Lina smegen p*au uvo apa iniu /ra u- virdidiosios smegen *ung ies.

Tiesusis an is- sinus rectus . Lina vidurio lini*o*e- arp pusru uli pa/au ini s/il i ir smegenli- /ur /er asi smegen p*au uvas su smegenli padang e. "u*ungia apa in0 s rlin0 anvir u iniu- 0 e/a prie pa/au /aulio vidinio /y ulio 0 an i san a/ . >ar 0 ies*0 an 0 *o prie/igale 0 e/a didio*i smegen vena-v. cerebri magna .

"/ersinis an is- sinus transversus . Lina bendravard*e pa/au /aulio vyno vago*e- sul)ussinus ransversi- nuo an i san a/os 0 on i/i vyno /ra o- oliau *o 9sinys *au vadinamas rian iu.

ies inis an is- sinus sigmoideus . Lina /aip s/ersinio an io 9sinys- pradio*e vago*emomen/aulio speniniame /ampe- ada smil/in/aulio uoline dalimi ies spenine a auga - po vago*e an pa/au /aulio pama ins dalies ir pasibaigia ies *ungo anga arp pa/au /auliosmil/in/aulio piramids - /ur *0 oliau *au /au/ols i or*e pra 9sia vidin *ungo vena- v. *ugul

in erna. Tai yra pagrindinis veninio /rau*o i e/*imo i /au/ols vidaus /elias.$ir u inis uolinis an is- sinus petrosus superior . Prasideda i a/y o*o an io- eina smil/in/aulio

piramids vir u iniu /ra u- 0 e/a 0 ries inio an io pradi .;pa inis uolinis an is- sinus petrosus inferior . Eaip ir vir u inis- prasideda i a/y o*o an io-

eina palei smil/in/aulio piramids upa/alin0 /ra ir pa/au /aulio pama in9 dal0 i/i *ungo angos/ur 0 e/a 0 ries inio an io pabaig arba *au 0 vidins *ungo venos pradi .


24/28

1 pav. Nugaros smegen a/nels. 1 + pil/o*i mediaga8 2 + upa/alin onin vaga8 3 + bal o*i mediaga8 4 + upa/alin a/nel8 5 + nugarinis ma,gas8 ! + nugarinis nervas8 # + prie/in

a/nel8 % + prie/in onin vaga.

2 pav. Nugaros smegen vidin sandara s/ersinis p*7vis . 1 + upa/alin vidurin vaga8 2 +

gra/ usis pluo elis8 3 + plei inis pluo elis8 4 + pil/osios mediagos upa/alinis ragas8 bal osios mediagos oninis pluo elis8 ! + )en rinis /analas8 # + oninis ragas8 % + prie/inis rag

+ prie/inis pluo elis8 1' + prie/inis vidurinis ply ys.


25/28

3 pav. Galvos smegen embriogene,s s)=ema. 1 + rombins smegenys8 2 + vidurins

smegenys8 3 + prie/ins smegenys8 4 + pailgosios smegenys8 5 + /e vir asis s/ilvelis8 ! upa/alins smegenys8 # + smegen vanden ie/is8 % + arpins smegenys ir re iasis s/ilvelis8 galins smegenys ir oninis s/ilvelis.

4 pav. "megen /amieno ven ralinis pavir ius. 1 + smegen /o*y s8 2 + il as8 3 + piramid

+ alyva8 5 + pailgosios smegenys8 ! + piramidi /rym.


26/28

5 pav. "megen /amieno dorsalinis pavir ius smegenls pa alin os . 1 + vidurini smegen

/e ur/alnis8 2 + vir u in smegenli /o*y 8 3 + vidurin smegenli /o*y 8 4 + apasmegenli /o*y 8 5 + rombin duob8 ! + plei inis gumburlis8 # + gra/ usis gumburlis.

! pav. ( ilginis arpini smegen ir smegen /amieno p*7vis. 1 + didio*i smegen *ung is8

/an/orin liau/a8 3 + /e ur/alnis8 4 + /e vir asis s/ilvelis8 5 + smegenls8 ! + pailgosiossmegenys8 # + il as8 % + speniniai /7nai8 & + =ipo i,8 1' + regos nerv /rym8 11 + pagumb

ir re iasis s/ilvelis 8 12 + gumburas8 13 + s/liau as.


27/28

# pav. Pusru ulio vir u inis oninis pavir ius. 1 + pa/au in s/il is8 2 + momenin s/il is8

u)en rin vaga8 4 + u)en rinis vingis8 5 + )en rin vaga8 ! + prie )en rinis vingis8 # + prie )envaga8 % + /a/ in s/il is8 & + onin vaga8 1' + smil/inin s/il is.

% pav. Pusru ulio medialinis pavir ius. 1 + /a/ in s/il is8 2 + smil/inin s/il is8 3 + *uos

vingis8 4 + didio*i smegen *ung is8 5 + ;mono rago vingis8 ! + /ablys8 # + momenin s/il is8 momenin pa/au io vaga8 & + pa/au in s/il is8 1' + pen inin vaga.


28/28

& pav.

Documents

Nervu Sistema Konspektas