Psichologai atsako į daugelį klausimų: Ar dažnai sapnuojame ir kodėl tai darome? Ko gali išmokti gyvūnai? Kas keičia nuotaikas ir ar galime jas kontroliuoti? Ką kūdikis suvokia ir apie ką mąsto?

Psichologijos tėvu laikomas Wilhelmas Wundtas1879m. Jis atidarė pirmąją psichologijos laboratoriją Vokietijoje, Leipcigo universitete. Wilhelmas Wundtas analizavo savo paties emocines būsenas ir psichinius procesus. Sutelkė dėmesį į vidinius pojūčius, jausmus, mintis. Tuo metu psichologija buvo vadinama mokslu apie psichiką.

Vadovaujami Johno Watsono , Amerikos psichologai šio amžiaus 2-ajame dešimtmetyje pakeitė psichologijos apibrėžimą. Jie psichologiją pavadino mokslu apie elgesį.

6-ajame dešimtmetyje psichologai vėl ima domėtis psichologiniais procesais. Atsižvelgdami į tai, kad psichologija domisi ir išoriniu elgesiu ir vidinėmis mintimis, jausmais, psichologai ją apibūdina, kaip mokslą apie elgesį ir psichinius procesus.

IKIMOKSLINĖ PSICHOLOGIJA Pradėjo formuotis 5 amžiuje prieš Kristų. Trys mokslinės psichologijos prielaidos: 1. Filosofija. 2. Gamtos mokslai. 3. Gyvenimiška patirtis.Filosofija

Demokritas: siela yra materiali ir sudaryta iš atomų Platonas: sielos yra iš idealaus pasaulio Aristotelis: yra trys sielos rūšys: maitinančioji, juntančioji ir mąstančioji. Psichologija nuo tada buvo

vadinama animastika iki pat 18a. Dekartas (1596-1650) pripažino du svarbiausius pradus - sielą ir kūną. Siela tai yra tai, ką mes dabar

vadiname sąmone ir kūnas, veikiantis pagal mechanikos dėsnius. Dž.Lokas (1632-1704): žmogus gimsta kaip švari lenta, kurioje viską pojūčiais įrašo patyrimas.

Gamtos mokslai Gamtos mokslai (medicina, biologija, fiziologija). Įgimto-Įgyto problema Vienas iš labiausiai psichologus

kankinusių klausimų yra: ar žmones labiau veikia vidiniai, ar išoriniai veiksniai? Aišku, kad įtakos turi abu, tik nežinia, kurie yra svarbesni..

Hipokratas (460-377m. prieš Kristų). Tyrė žmogaus elgesio dinamikos ypatumus. Jis sukūrė temperamento sąvoką ir išskyrė 4 jo tipus (cholerikas, sangvinikas, melancholikas ir flegmatikas).

Galenas (130 – 200) – tyrė ryšius tarp fizinių ir psichinių reiškinių. Jis psichikos buveine laikė smegenis.Gyvenimiška patirtis Trečioji prielaida – gyvenimiška psichologija, t.y. liaudies išmintis ir jos sukauptas patyrimas.

Psichologijos mokslo samprata Psichologija = Psyche (siela) + Logos (mokslas) Psichologija yra mokslas, tiriantis psichinius reiškinius, jų kilmę , raidą , reiškimosi formas ir mechanizmus .

Kas būdinga psichologijai kaip mokslui? 1. Empirinių faktų fiksavimas.

Fiziologinės reakcijos,

Motorika, Kalbinės reakcijos, Elgsenos rezultatai.

2. Dėsnių nustatymas . 1. Mokslas siekia ne tik aprašyti, surinkti faktus, bet ir juos paaiškinti. Norint kažką suklasifikuoti,

reikalingi dėsniai , kurie nusako būtinus, esminius ir pasikartojančius faktus. Psichologija taip pat turi tikslą ieškoti dėsningumų, keldama mokslines hipotezes ir jas tikrindama.

3. Mokslinių teorijų kūrimas. 2. Teorija – tai apibendrinantys teiginiai, kurie leidžia aiškinti faktus, numatyti būsimų faktų pasirodymą

bei interpretuoti naujus faktus.4. Mokslinių metodų naudojimas. Psichologija turi savo mokslinius metodus, t.y. būdus, kuriais yra renkami

ją dominantys faktai. 5. Specialios sąvokos, terminai. Turi specialius terminus – žodžius, kurie turi tikslią, apibrėžtą mokslinę

reikšmę.Psichologijos mokslo objektai

Sąmonė Pasąmonė Psichikos reiškiniai: procesai, būsenos, savybės

Sąmonė – tai toji psichinių reiškinių dalis, kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save, bet ir žinoti apie šį pažinimą, prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius Pasąmonė – tai psichinių reiškinių dalis, kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. Savimonė – savo asmenybės, jos santykių su aplinka pažinimas.Psichikos reiškiniai : procesai – tai dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda, veikiant išoriniams ar vidiniams dirginimams, ir baigiasi jiems nutrūkus; būsenos – tai pastovesni psichiniai reiškiniai, kuriems būdingas gana pastovus psichinės veiklos lygis; savybės – santykinai pastovūs psichiniai reiškiniai, nepriklausantys nuo dirginimo.Psichologijos šakos Visas psichologijos šakas galime suskirstyti į dvi stambias grupes : 1. Fundamentaliosios psichologijos šakos – jos padėjo pagrindą taikomajai psichologijai; 2. Taikomosios psichologijos šakos – siekia pritaikyti psichologijos žinias konkrečioje srityje.Fundamentaliosios psichologijos šakos Bendroji psichologija – sistemina visas psichologijos disciplinas. Ji tiria sveiko suaugusio žmogaus psichikos funkcionavimą, įvairius psichikos procesus, apibūdina pagrindines psichologijos sąvokas, pagrindžia bendrus psichologijos metodus; Socialinė psichologija – tyrinėja, kaip žmonės veikia vienas kitą, kaip funkcionuoja įvairaus dydžio žmonių grupės, kokie yra to funkcionavimo ypatumai;

Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija – tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniai, t.y., kaip, keičiantis amžiui, keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui; Zoopsichologija – nagrinėja gyvūnų psichiką ir siekia pažinti bei paaiškinti jų elgesį;

Medicininė psichologija nagrinėja įvairių susirgimų psichologinius aspektus; Patopsichologija – nagrinėja žmogaus psichikos sutrikimus. Ji tiria psichinės veiklos ir psichinio vystymosi sutrikimus.Taikomosios psichologijos šakos Darbo ir inžinierinė psichologija; Pedagoginė psichologija; Šeimos psichologija;

Kūrybos psichologija; Sporto psichologija; Vadovavimo psichologija; Organizacinė psichologija; Reklamos psichologija.ATMINTISAtmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti ir po kiek laiko atgaminti jutimų dėka surinktą informaciją.

Atminties procesai: Įsiminimas, Laikymas, Atsiminimas, Užmiršimas. N. B. Atsiminimas be dviejų pirmųjų neįmanomas!

Kaip ir dėmesio atveju, paprasčiausiai yra neįmanoma susidoroti su didžiuliu informacijos kiekiu, gaunamu iš aplinkinio pasaulio Efektyvi atmintis priklauso nuo daugelio dalykų užmiršimo ir svarbiausios informacijos atsiminimo N.B. Visko atsiminti neįmanoma!

Atmintis yra susijusi su išmokimu Formuojantis išmokimui, vyksta pakitimai nervų sistemoje N.B. Kuo daugiau informacija yra kartojama, tuo didesnė tikimybė, kad informacija bus atsiminta.Krašto veiksnio efektas Pirmasis sąrašo elementas yra gerai atsimenamas Paskutinis sąrašo elementas yra gerai atsimenamas N.B. Sunkiausiai prisimenami viduriniai elementai

Krašto veiksnys pasireiškia ne tik žmonėms, bet ir beždžionėms bei balandžiams (Wright et al., 1985)

Atminties rūšys Sensorinė Trumpalaikė Ilgalaikė

Sensorinė atmintis - tai labai trumpai atmintyje laikoma jutimo organų gauta informacija Gali būti: regimoji (ikoninė), girdimoji (ekoininė) ir kt. G. Sperling tyrimaiTrumpalaikė atmintis Ribota apimtis: 7+/-2 objektai Ribotas veikimo laikotarpis: iki 30 sekundžių Informaciją sulaiko pakartojimasIlgalaikė atmintis Apimtis neribota: apie 50000- 80000 žodžių Trukmė neribota: metai, dešimtmečiai

Semantinė atmintis – tarpusavio ryšiai tarp reiškinių, įvairios taisyklės, dėsniai ir t.t. Epizodinė atmintis – konkrečios žinios ir įvykiai N.B. Epizodinėje atmintyje informacija užmirštama greičiau, ji nuolat kinta

Amnezija - tai patologinis negalėjimas išmokti naujos informacijos ar atsiminti jau anksčiau įgytą informacijąRetrogradinė amnezija Pasireiškia kaip smegenų pažeidimo rezultatas Negali atsiminti, kas buvo iki pažeidimo Gali formuotis nauji atsiminimaiAnterogradinė amnezija Pasireiškia kaip smegenų pažeidimo rezultatas Gali atsiminti, kas buvo iki pažeidimo Negali formuotis nauji atsiminimaiKorsakovo sindromas Pasireiškia kaip smegenų pažeidimo rezultatas dėl didelio alkoholio kiekio vartojimo Vis sunkiau atsiminti senesnius įvykius

Atmintis ir emocijos Emocijos daro įtaką atminčiai William James (1890) – emociniai įvykiai visada palieka žymę smegenų audinyje! Emociškai ryškios istorijos yra geriau atsimenamos nei neutralios (Cahill et al., 1994) Adrenalinas gali pagerinti išlaikymą atmintyje

Kontekstas ir atmintis Vidiniai ir išoriniai dirgikliai gali “ pagelbėti ” atminčiai N.B. Mes geriau atsimename įvairius dalykus, jei esame toje pačioje vietoje ar tos pačios būsenos, kaip ir tuo metu, kai kažką mokėmės .Atmintis ir žmogaus raida Vaikystė: iki ~ 7-8 mėn. Kūdikis dingusio objekto neieško Senatvė: su laiku darosi sunkiau atsiminti. Tikėtina, kad sutrikimai yra ir užkodavime ir atsiminime N.B. Bet kai kurie pagyvenę žmonės geriau sugeba atsiminti nei jauni!

SĄMONĖS BŪSENOSDėmesys “ Kiekvienas žino, kas yra dėmesys. ” William James, 1890 “ Niekas nežino, kas yra dėmesys. ” Harold Pashler, 1998

Kasdienis dėmesio patyrimas Mes susiduriame su daugiau informacijos, negu kad galime atkreipti dėmesį. Yra tam tikros ribos, kiek galime skirti dėmesio vienu metu. Kai kurias užduotis atliekame skirdami joms labai mažai dėmesio. Kai kurioms užduotims reikia vis mažiau dėmesio praktikuojantis ir įgyjant žinių.Apibrėžimas Toks žmogaus psichikos veiklos kryptingumas ir sutelktumas tam tikru momentu į kokį nors realų ar idealų objektą (daiktą, įvykį, veiksmą, vaizdą, samprotavimą, mintį) vadinamas dėmesiu

Dėmesio teorijos Visos teorijos sutinka dėl ribotos talpos (apimties) ir selektyvumo Nesutinka dėl ribų ir kaip vyksta atranka Visi pritaria pagrindinėms informacijos perdavimo prielaidoms Nesutinka dėl informacijos srauto tvarkosDėmesio funkcijos Reikšmingų įvykių atranka ir nereikšmingų ignoravimas; Susitelkimas (koncentracija), kuris subjektyviai išgyvenamas kaip susikaupimas, įsijautimas, įsigilinimas;

Psichikos veiklos su vienu objektu stabilumas; Psichikos veiklos perkėlimas nuo vienų įvykių prie kitų; Veiklos reguliavimas ir kontrolė; Anticipacija – išankstinis numatymas ir pasirengimas būsimiems įvykiams.Dėmesio rūšys Išsklaidytas (difuzinis) dėmesys; Būdraujame, tačiau aiškus objektas neišskiriamas Atrankinis (selektyvus) dėmesys. Išskiriami svarbūs objektai.Dėmesio rūšys: atrankinis dėmesys Atrankinis (selektyvus) dėmesys:

Valingas dėmesys Nevalingas (priverstinis) dėmesys Savaiminis (povalinis) dėmesys

Nevalingas dėmesys Nevalingas dėmesys sukeliamas aplinkos pasikeitimų, kurių iki tol nebuvo. Nevalingą dėmesį sukelia nenumatytas dirgiklių pasirodymas ir jų įvairūs ypatumai:

Dirgiklio jėga; Santykinė dirgiklio jėga; Dirgiklių kontrastas; Įprastų, gerai žinomų daiktų pasikeitimas; Objekto naujumas; Žmogaus poreikiai, interesai ir požiūris; Nuotaika, nuovargis; Patirtis, įpročiai, asociacijos.

Valingas dėmesys Sąmoningas veiklos iš anksto numatytas nukreipimas ir sutelkimas į objektus, juos išskiriant iš daugelio

kitų reiškinių, yra valingas dėmesys. Numatytam nukreipimui ir sutelkimui įtakos turi:

1. Aiškus tikslas ir norėjimas jį pasiekti; 2. Pašalinių veiksnių, kliūčių nebuvimas;3. Uždavinio reikšmingumas;4. Nuolatiniai interesai;5. Intelektinių, mintyse atliekamų veiksmų jungimas su išoriniais praktiniais veiksmais; 6. Veiklos organizavimas.

Savaiminis dėmesys Dėmesio sutelkimas į ilgai trunkantį, dažniausiai malonų darbą, vadinamas savaiminiu (povaliniu) dėmesiu.Dėmesio rūšys pagal sutelkimo sritis Sensorinis; Motorinis; Intelektinis. Išorinis; Vidinis.Dėmesio ypatybės Apimtis; Intensyvumas; Paskirstymas; Perkėlimas; Patvarumas; Svyravimas.

Apimtis Objektų kiekis, kuriuos apima dėmesys vienu metu juos suvokiant, laikomas dėmesio apimtimi. Ji svyruoja tarp 4 – 6 objektų. Dėmesio apimtis priklauso nuo: Suvokiamo daikto ypatybių; Pačio žmogaus. Apimtis mažėja, kai objektai būna: Įvairių spalvų, Dydžio, Netvarkingai išdėstyti, Sudėtingesnės užduotys.Intensyvumas

Intensyvumas – tai dėmesio sutelktumas į vienus objektus ir kartu atitrūkimas nuo visų kitų objektų. Labai sutelktas dėmesys vadinamas koncentruotu, o menkai – išblaškytu. Dėmesio sutelktumą rodo žmogaus įsigilinimas į objektą ir jo atsparumą pašaliniams dirgikliams.Paskirstymas Tokia būklė, kai vienu metu reikia atlikti du ar daugiau veiksmų, vadinama dėmesio paskirstymu. Dėmesį lengviau paskirstyti, kai kai kurie veiksmai būna gerai išmokti ir atliekami beveik automatiškai.Perkėlimas Toks mūsų sąmonės nukreipimas nuo vienos veiklos prie kitos arba nuo vieno objekto prie kito objekto (į buvusį foną), vadinamas dėmesio perkėlimu. Dėmesio perkėlimo sėkmingumas priklauso nuo veiklos ar veiksmų pobūdžio: lengviau pereiti nuo neįdomios prie įdomios veiklos, lengviau perkelti į skirtingos rūšies veiklą.Patvarumas Ilgalaikis dėmesio sutelkimas į kokią nors veiklą vadinamas dėmesio patvarumu. Dėmesys apibūdinamas laiko atžvilgiu. Dėmesio objektai gali keistis, bet nekinta žmogaus veiklos kryptis. Sunkiau išlaikyti, kai veikla monotoniška, kai reikalauja didelio intensyvumo.Svyravimas Dėmesio periodiškas atitraukimas, susilpninimas ir grąžinimas prie to paties objekto vadinamas dėmesio svyravimu. Svyravimai vyksta nuolat, net ir labai susikaupus. Nedideli svyravimai susiję su mūsų nervų sistemos ypatumais.

Dėmesio skirtumai Tikrasis išsiblaškymas – tai nuolatinis nesugebėjimas ilgiau susikaupti ir atsispirti pašaliniam poveikiui; Pseudoišsiblaškymas – būsena, kai dėmesys labai intensyvus ir ilgai sulaikomas ties vienu objektu.

Psichologijos metodai ir metodikos

Psichologijos metodai Moksliniai psichologiniai tyrimai PsichodiagnostikaMokslinio tyrimo strategijos Psichologai norėdami aprašyti, numatyti ir paaiškinti elgesį bei psichikos procesus naudoja tris pagrindinius tyrimo metodus (strategijas): Aprašomoji (arba stebėjimo) strategija, Eksperimentinė strategija, Koreliacinis tyrimas.Aprašomoji (arba stebėjimo) strategija APRAŠYMAS - tyrimo būdas, remiantis atvejo tyrimu, apklausa ar natūralistiniu stebėjimuKORELIACIJA - statistikos matas, rodantis dviejų veiksnių kitimo vienu metu mastą, kartu, kaip gerai vienas veiksnys numato kitą.Koreliacijos rūšys • Teigiama koreliacija . Ji rodo tiesioginį ryšį, t. y. abu reiškiniai didėja ir mažėja kartu. • Neigiama koreliacija . Nurodo atvirkščią ryšį: kai vienas reiškinys didėja, kitas- mažėja.Nors, remiantis koreliacija, galima numatyti, tačiau negalima paaiškinti. Jei du įvykiai susiję, tai dar negalima teigti, jog juos sieja priežastingumo ryšys. Koreliacija nerodo priežastingumo!

EKSPERIMENTAS- tyrimo būdas, kai tyrėjas keičia vieną ar kelis veiksnius (nepriklausomuosius kintamuosius) ir stebi, kaip jie veikia tam tikrą elgesį ar psichikos procesus (priklausomąjį kintamąjį), kartu kontroliuodamas kitus svarbius veiksnius.

Eksperimentuojant turi būti dvi skirtingos sąlygos: 1. Eksperimentinės sąlygos- sąlygos, kai tiriamieji yra veikiami nepriklausomojo kintamojo (eksperimento veiksnys, kurį jūs tikslingai keičiate; pats poveikis). 2. Lyginamosios (kontrolinės) sąlygos- sąlygos, tapačios eksperimentinėms, tik tiriamieji neveikiami nepriklausomojo kintamojo.

Metodikos: Atvejo tyrimas Tai toks stebėjimo būdas, kai nuodugniai tiriamas vienas asmuo, viliantis taip atskleisti bendruosius dėsnius. Tačiau atvejo tyrimui reikia labai daug laiko. Be to, tiriamas žmogus gali būti netipiškas, ir tai gali psichologą suklaidinti.Apklausa Būdas nustatyti savistaba paremtas nuostatas ir elgesį apklausiant atstovaujamąsias atsitiktinai sudarytas imtis. Tačiau apklausos būdas yra ribotas ir naudingas tik tada, jeigu klausimai yra aiškūs ir nešališki, respondentai yra tipiški tiriamosios grupės atstovai, jų atsakymai sąžiningi.

Apklausos aspektai : • Klausimų formulavimas. Formuluojant klausimus , labai svarbu, kokie žodžiai parenkami ir kaip jie sudėstomi sakinyje. • Atranka. Tikslingiausia apklausti mažesnę grupę žmonių, bet kuri atstovauja tiriamai populiacijai. Geriausia, jei ji bus atrinkta atsitiktinai.Metodikos: Stebėjimas Stebėjimas natūraliomis gyvenimo sąlygomis, Stebėtojo sudarytomis sąlygomis, Kontroliuojamose sąlygose, Stebėjimas dalyvaujant.

Natūralistinis stebėjimas Tai organizmų elgesio stebėjimas ir žymėjimas natūraliomis, nekeičiamomis ir nekontroliuojamomis aplinkybėmis. Kaip ir per atvejo tyrimą ar apklausą, elgesys neaiškinamas, o tik aprašomas.Metodikos Psichologiniai testai Žinių, Gabumų, Asmenybės:Projekciniai ir klausimynaiŠiuolaikinės psichologijos kryptys STRUKTŪRALIZMAS, FUNKCIONALIZMAS, BIHEVIORIZMAS, GEŠTALTPSICHOLOGIJA, PSICHOANALIZĖ, KOGNITYVINĖ PSICHOLOGIJA.

POJŪČIAI IR SUVOKIMAS

Jautrumas ir jo ribos Tikrovės daiktai ir reiškiniai bei žmogaus organizme vykstantys procesai veikia žmogų. Tai dirgikliai .Jų poveikis yra dirginimas. Dirginimas nerviniame audinyje sukelia jaudinimo procesą, kuris nervų skaidulomis sklinda į centrą – galvos smegenis.

Nervinis aparatas , priimantis, analizuojantis ir sintetinantis vidinius ir išorinius organizmo dirgiklius, vadinamas analizatoriumi. Jį sudaro trys dalys:

Receptorius, Nervinės skaidulos, Galvos smegenų žievės dariniai.

Receptorius yra periferinė specializuota analizatoriaus dalis, kuri tam tikrų veikiančių dirgiklių energiją paverčia jaudinimo procesu. Jie gali būti:

Fotoreceptoriai, Mechaniniai, Chemoreceptoriai.

Jautrumas – receptoriaus sugebėjimas reaguoti į dirgiklį. Jis yra pojūčio atsiradimo pagrindas. Mažiausias dirgiklio stiprumas, kuris jau sukelia pojūtį, vadinamas žemutine absoliučia jautrumo riba. Didelė dirgiklio jėga, kuriai esant pojūtis išnyksta arba pakinta kokybiškai, vadinamas aukštutine absoliučia jautrumo riba .

Mažiausias dirgiklio stiprumo pakitimas, kuris sukelia vos pastebimą pojūčių pakitimą, vadinamas pojūčių skyrimo riba. Dirgiklio jėgos pakitimo (padidėjimo arba sumažėjimo) santykis su pradiniu fonu apskritai yra nekintantis dydis ir sudaro 1/100 regos, 1/10 klausos, 1/30 proprioceptoriaus pradinės dirginimo jėgos.

Adaptacija – tai jautrumo kitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo. Sensibilizacija – jutimo organų jautrumo padidėjimas, jei tuo metu dirginamas ir kitas analizatorius. Sinestezija – reiškinys, kai vieno modalumo (rūšies) dirginimas sukelia kito modalumo pojūtįJutimas ir pojūčiai Jutimas – tai procesas, kuris vyksta, kai analizatorių veikia aplinkos arba organizmo vidaus dirgikliai. Jutimo proceso galutinis rezultatas, kuris sudaro jo turinį, yra pojūtis. Pojūtis – tai vaizdus tikrovės objektų ar organizmo vidaus reiškinių savybių atsispindėjimas psichikoje, kai tie reiškiniai tiesiogiai veikia jutimo organus (informacijos gavimo procesas).Pojūčių rūšys

Cheminiai: skonis, uoslė, Padėties: kūno padėties (kinesteziniai) bei pusiausvyros (vestibuliariniai), Odos: spaudimas, lietimas, šiluma, šaltisir skausmas, Klausa,Regėjimas.Suvokimo apibrėžimas Suvokimas – tai pasaulio pažinimas per regos, klausos, uoslės ir kitus pojūčius. Ši sąvoka apima daugybe reiškinių pradedant kokio nors fizinio dirgiklio poveikiu mūsų jutimo organams, baigiant pojūčio, kurį šis dirgiklis sukėlė, prasmės supratimu ir jo emociniu vertinimu. Suvokimas - juntamosios informacijos tvarkymas ir interpretavimas, įgalinantis atpažinti prasmingus objektus ir įvykiusSuvokimo ypatybės Visybiškumas. Konstantiškumas. Kategorialumas.Visybiškumas Suvokimo visybiškumas- atskirų dalių priskyrimas prasmingai visumai. Objektas suvokiamas kaip visuma, kurioje tarp dalių yra tam tikri erdvės ar laiko santykiai. Suvokiant dėmesys gali svyruoti: vienu metu ryškiau suvokiamos vienos dalys, kitu - kitos, bet vis tiek susidaro visybiškas vaizdasGrupavimas Išskyrę figūrą iš fono, mes (ir mūsų vaizdo- kompiuterinė sistema) turime ją paversti prasminga forma. Kai kuriuos pagrindinius požymius, pavyzdžiui, spalvą, judėjimą, tamsos ir šviesos kontrastus, mes apdorojame akimirksniu ir automatiškai. Siedamas ir įformindamas šiuos pagrindinius jutimus, mūsų protas vadovaujasi tam tikromis dirgiklių grupavimo taisyklėmis. Šios taisyklės nustatytos geštaltinės psichlogijos tyrinėtojų, patvirtina jų idėją, kad suvokta visuma skiriasi nuo paprastos jos dalių sumosGrupavimo taisyklės Figūros pavertimas prasminga forma vyksta pagal šias geštaltines taisykles: artumą, panašumą, ištisumą, uždarumą, susietumą.

Artumas. Telkiame greta viena kitos esančias figūras. Matome ne šešias atskiras linijas, bet tris jų poras.Panašumas. Grupuojame tarpusavyje panašias figūras. Matome vertikalius tokių pat formų – trikampių ir skritulių – stulpelius, o ne horizontalias mišrių formų eiles. Ištisumas. Suvokiame vienalyčius, ištisinius, o ne pertraukiamus vaizdus. Pavyzdyje galėtume matyti keletą besikaitaliojančių pusskritulių, tačiau suvokiame tiesią ir banguotą linijas. Uždarumas. Jei figūra yra ne ištisinė, su spragomis, mes jas “ užpildome ” , kad susidarytų užbaigta visybė.Susietumas. Taškus, linijas ar plotus, kai jie yra vienodi ir sujungti, mes suvokiame kaip atskirą vienetą.Konstantiškumas Tuos pačius objektus ir jų savybes gyvam organizmui tenka suvokti labai skirtingomis sąlygomis: keičiasi daiktų ir įvykių atstumas, ryškumas, padėtis erdvėje ir t.t.

Suvokimo ypatumas, kai objekto vaizdas išlaiko savo pagrindinius bruožus ir skirtingomis suvokimo sąlygomis, vadinamas konstantiškumu .

Svarbiausias suvokimo konstantiškumo atvejis – žmogaus aplinkinio pasaulio suvokimo stabilumas. Judant žmogui, keičiasi suvokiamo objekto fonas, bet pats objektas lieka jame nekintamas. Jeigu menkas galvos pasukimas ar skirtingas apšvietimas pakeistų pagrindines suvokiamo daikto savybes, tas daiktas nepaliaujamai mirgėtų.

Ypač ryškus daikto dydžio suvokimo konstantiškumas . Suvokiant žmogų, esantį už 200 metrų, jo vaizdas tinklainėje esti ne didesnis už spausdintą raidę, kai knyga skaitoma normaliu atstumu, tačiau žmogus už 200 metrų neatrodo raidės didumo, o normalaus dydžio.

Spalvos suvokimo konstantiškumas pasireiškia tuos pačius objektus suvokiant skirtingo stiprumo šviesoje.Kategorialumas

Suvokiant kartu atliekamas paprasčiausias sprendimo aktas, nes suvokiamasis objektas išskiriamas iš kitų aplinkinių daiktų ir priskiriamas tam tikrai objektų kategorijai, jis ar jo savybės sutapatinamos su kitais tos kategorijos objektais. Šis suvokimo ypatumas vadinamas suvokimo kategorialumu. Išvados apie suvokiamo objekto priklausymą kuriai nors jų kategorijai gali būti atliktos nesąmoningai ar sąmoningai, veikiant kitiems pažinimo psichiniams procesams.

Suvokiamas objektas turi tam tikrą reikšmę, kurią jis yra įgijęs žmonių gyvenimo praktikoje. Skirdamas vienus objektus ar jų grupes nuo kitų, žmogus išmoksta juos įvardyti, pavadinti. Šitaip suvokiamo objekto vaizdas įjungiamas į vaizdinių sistemą, o su kalba – į sąvokų sistemą, ir juo jau galima operuoti mąstant.Gylio suvokimas

Nepaisant to, kad tinklainėje projektuojami dvimačiai atvaizdai, mes gebame matyti trimačius objektus. Tai leidžia nustatyti objektų nuotolį. Visa tai vadinama gylio suvokimu Kai kurie signalai, kuriais mes remiamės, veikia stebint abiems akims ( binokuliniai signalai). Kiti gali veikti ir regint viena akimi ( monokuliniai signalai).

Binokuliniai signalaiKadangi mūsų akys yra maždaug per 6cm viena nuo kitos, jų tinklainėse susidaro truputį skirtingi pasaulio atvaizdai. Šis atvaizdų skirtumas tinklainėse yra svarbus signalas suvokiant atstumą. Kai laikome pirštą tiesiai prieš nosį, mūsų akies tinklainėse gaunami gana skirtingi atvaizdai. Kuo didesnis nuotolis, pavyzdžiui, kai laikome pirštą per ištiestą ranką, tuo mažesnis atvaizdų skirtumas tinklainėse.

Kitas binokulinis nuotolio suvokimo signalas yra akių konvergencija : raumenų signalas, rodantis kokiu laipsniu mūsų akys pasisuka į vidų, kai žiūrime į objektą. Smegenys, gavusios informaciją apie konvergencijos kampą, sprendžia, ar mes žiūrime į kažką, esantį panosėje, ar į šį spausdintą vadovėlio puslapį, ar į žmogų, stovintį kitame kampo gale.Monokuliniai signalai Žiūrėdami abiem akim, galime lengvai ir tiksliai paliesti prieš mus laikomo pieštuko galą. Užmerkus vieną akį, ši užduotis šiek tiek pasunkėja. Tai patvirtina binokulinių signalų svarbą nustatant arti esančių objektų nuotolį. Kaip mes sužinome, ar žmogus yra nutolęs nuo mūsų per 30 ar per 90 metrų? Juk žiūrint tiesiai prieš save į tolį, abiem atvejais tinklainės vaizdų skirtumas yra labai mažas. Tokiais atvejais mes remiamės šiais monokuliniais signalais :

Santykinis dydis. Jeigu žinome, kad du objektai yra panašaus dydžio, tai objektą, kurio vaizdas tinklainėje yra mažesnis, suvokiame kaip esantį toliau.

Sanklota . Jei vienas objektas iš dalies uždengia kitą, tai pirmąjį suvokiame esant arčiau mūsų. Oro perspektyva. Neryškūs objektai mums atrodo esantys toliau už aiškius, ryškius objektus. Tekstūros gradientas. Laipsniškas šiurkščios, ryškios tekstūros perėjimas į lygią, blankią tekstūrą yra

didėjančio nuotolio ženklas. Mūsų regos sistema tankesnį paviršių automatiškai suvokia kaip tolesnį Santykinis aukštis. Aukštesnius regos lauko objektus suvokiame esančius toliau. Tai gali būti susiję su

iliuzija, kad vertikalus matmuo yra ilgesnis už tokį pat horizontalų matmenį. Santykinis judėjimas. Kai mūsų galva juda, tai atrodo, kad mūsų atžvilgiu juda nejudantys aplinkos

daiktai. Jeigu, važiuodami traukiniu, nukreipsite žvilgsnį į kokį nors objektą, pavyzdžiui, medį, tai pastebėsite, kad objektai, esantys arčiau už medį, juda į priešingą negu jūs pusę. Kuo šie objektai arčiau, tuo greičiau jie atrodo judą. Objektai, esantys už fiksavimo taško, atrodo judą ta pačia kryptimi kaip ir jūs, ir kuo jie toliau, tuo jie lėčiau juda. Smegenys, nustatydamos santykinį nuotolį, pasinaudoja šiais greičio ir judėjimo krypties požymiais.

Tiesinė perspektyva . Tariamas lygiagrečių linijų suėjimas yra nuotolio požymis. Kuo jos arčiau viena kitos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas. Avarijas traukinių pervažose iš dalies lemia ir tai, kad, spręsdami pagal tiesinę perspektyvą, žmonės yra linkę pervertinti traukinio nuotolį.

Santykinis skaistis. Artimi objektai atspindi daugiau šviesos, kuri patenka į mūsų akį. Todėl blausesnis objektas atrodo esantis toliau. Ši iliuzija taip pat dažnai būna viena iš avarijos priežasčių, nes, pavyzdžiui, rūke sklendintis arba tik su stabdymo šviesomis automobilis atrodo esantis toliau negu iš tikrųjų.

Suvokimo iliuzijos Iliuzijomis yra vadinami neteisingi iškreipti suvokimai. Iliuzijos kyla dėl fizinių, fiziologinių ir

psichinių priežasčių. Iliuzijomis galime vadinti sensorinius dirgiklius, kuriems suteikiama kitokia prasmė. Pavyzdžiui,

pavargęs vairuotojas mato ne kelio ženklą, o stovintį žmogų. Žmogus dažnai daro suvokimo klaidų, nes mūsų suvokimas kartais yra apgaulingas. Kai kurios

suvokimo iliuzijos būdingos visiems žmonėms ir jų išvengti galima tik po ilgų treniruočių. Antai, aplinkos daiktų judėjimo iliuzijos kyla mūsų akių obuoliams nevalingai judant. Kai tinklainėje

atsispindi judesys, mes iš patirties manome, kad juda daiktas, o ne akys. Pavyzdžiui, kai greitai sukamės ant vienos kojos ir staiga sustojame, dar kurį laiką atrodo, kad daiktai sukasi aplink mus; sėdint stovinčio traukinio vagone ir žiūrint į gretimais bėgiais važiuojantį traukinį, atrodo, kad judame mes patys. Orientuotis trukdo tai, kad nėra pastovios atskaitos sistemos.

Kartais suvokimo klaidų darome ir skaitydami, nes daugiau nei pusę raidžių žodžiuose skaitytojai papildo patys, remdamiesi tam tikrais pažįstamais požymiais. Jei skaitant reikėtų suvokti kiekvieną skiemenį ir raidę, greitai skaityti negalėtume