ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS SOCIALINIO DARBO KATEDRA Aušra Paknytė

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJASVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Aušra PaknytėAgnetė Stankutė

ŠEIMINIŲ SANTYKIŲ KAITOS IR PROBLEMŲ, KILUSIŲ ŠEIMOS

NARIUI NETEKUS DARBO, ANALIZĖ

Darbo vadovas (-ė):asist. Nida Vaitiekienė

Šiauliai, 2012

Šeiminių santykių kaitos ir problemų, kilusių šeimos nariui netekus darbo,analizė

|2

Temos aktualumas

Nedarbas – viena iš aktualiausių problemų daugelyje šalių. Nedarbas yra labai svarbus kintamasis, kuris lemia bendrą asmens ir šeimos situaciją.


|3

Temos aktualumas

Neigiami nedarbo padariniai dažniausiai yra susiję su šeimos iširimu, vaikų, augančių bedarbių šeimoje, socialinio kapitalo (išsilavinimo, laisvalaikio) sumažėjimu. Nedarbas ir jo sukeltos pasekmės šeimai – svarbi ne tik asmenybės, bet ir visuomenės, valstybės problema (Kasparavičienė ir kt., 2004).


|4

Tyrimo tikslas

Išanalizuoti šeiminių santykių kaitą ir problemas, šeimos nariui netekus darbo.


|5

Tyrimo uždaviniai1. Išanalizuoti literatūrą, siekiant atskleisti

šeiminių santykių kaitą ir problemas, šeimos nariui netekus darbo.

2. Įvardinti nedarbą, kaip nuolat kintantį, dinamišką reiškinį bei jo padarinius visuomenėje.

3. Išanalizuoti, kokius pokyčius nedarbas lemia šeimos gyvenime.

4. Išsiaiškinti nedarbo sukeltus pagrindinius socialinius ir psichologinius padarinius šeiminiams santykiams.


|6

Tyrimo objektas

Šeiminių santykių kaita ir problemos, kilusios šeimos nariui netekus darbo.


|7

Tyrimo metodai

Mokslinės literatūros analizė, interviu metodas, kokybinis tyrimas. Struktūruotas interviu buvo atliekamas žodžiu, užrašant pokalbius, o duomenys analizuojami naudojant tyrimo (angl. Content) analizę.


|8

Teorinis temos pagrindimas

Nedarbas – pagrindinė skurdo, asocialumo priežastis. Tapus bedarbiu iš esmės keičiasi žmogaus socialinis statusas. Jis išstumiamas iš pagrindinės gyvenimo raiškos sferos ir netenka natūralaus pragyvenimo šaltinio (Kasparavičienė ir kt., 2004).

Nedarbas - ekonominė–materialinė priežastis, dėl kurios šeimos nepajėgios atlikti savo funkcijų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2006).


|9


Nedarbas lemia ne tik pajamų netekimą, bet ir didesnius socialinės gerovės nuostolius (Gruževskis, 2002).

Kiekvienas netekęs darbo žmogus tampa pažeidžiamas tiek ekonomine, tiek socialine, moraline bei psichologine prasmėmis (Orenienė 2001; Sajienė 2001).


|10


Šeimos socioekonominis, kultūrinis ir intelektinis statusas, vaiko ir tėvų tarpusavio santykių kokybė, sudarytos augimo ir vystymosi sąlygos formuoja asmenybės savybių pagrindus, elgesio ypatumus (Juodraitis ir kt., 2010).

Vieno iš šeimos narių nedarbas – tai tam tikra šeimos funkcionavimo krizė, taip pat didėja konfliktiškumas (Gruževskis, 2002).


|11


Netekus darbo šeimos nariai išgyvena stresą, atsiranda baimė ir nemalonios emocijos, ima stiprėti nerimas, optimizmą keičia pesimizmo laikotarpis: baigiasi pinigai, nebesugalvojama, ką veikti, kai visas laikas yra laisvas, nebegimsta naujų planų, sumažėja aktyvumas ieškant darbo. Sutrinka įprastas gyvenimo ritmas, nyksta interesai, tikslai.


|12


Nedarbas skatina šeimos uždarumą, šeimos gyvenimas vis labiau telkiasi aplink savo buto problemas, todėl didėja visuomeninė šeimos izoliacija. Nedarbas neigiamai veikia partnerystę ir šeimos gyvenimą, nes bedarbis dažnai jaučiasi praradęs kitų pasitikėjimą (Gruževskis, 2002).


|13

Tyrimo rezultatai

Atlikus tyrimą paaiškėjo dvi pagrindinės kategorijos, nurodančios esminius šeimos gyvenimo pokyčius, netekus darbo: finansinės padėties suprastėjimas ir laisvalaikio formų kitimas. Šeimos gyvenimo kokybės pokyčiai siejami su sumažėjusiomis piniginėmis įplaukomis, kurios keičia visą šeimos gyvenimo kokybę.


|14

Tyrimo rezultatai

Ištyrus santykių pokyčius tarp sutuoktinių, matyti, kad ryškiausias pokytis šeimoje, kurį lėmė darbo netekimas – konfliktų padažnėjimas.

Konfliktai tarp sutuoktinių reiškiasi padažnėjusiais kivirčais dėl šeimos išlaikymo, nesutarimais bendrais šeimos klausimais, barniais dėl pinigų stygiaus sukeldami nervinę įtampą šeimose.


|15

1.1.2.lentelė Santykių pokyčiai šeimoje tarp sutuoktinių, šeimos nariui netekus darbo

KATEGORIJA SUBKATEGORIJA ĮRODANTIS TEIGINYS

Konfliktų padažnėjimas

Kivirčai dėl šeimos išlaikymo

„...kai negali išlaikyt šeimos,veda prie nervinių iškrovų, todėl prasidėjo dažni

kivirčai.“ (I-1)

Nesutarimai bendrais šeimos klausimais

„...Pablogėjo santykiai,daugiau nesutarimų bendrais tai kažkokiais klausimais,

dažniau pasipykstam.“(I-2)

Barniai dėl pinigų stygiaus

„...Tokie pokyčiai, kad daugiau pasibardavome, kad nėra pinigėlių tik

tiek.“ (I-3)

Nesutarimai dėl šeimos finansinių problemų

„..Pradėjome pyktis dėl finansinių dalykų kaip ir kiekvienoje šeimoje....Dukrą reikia išleisti į mokslus, reikia dar

labiau spaustis.“ (I-5)

Pykčiai dėl dažnesnio alkoholio vartojimo

„...todėl prasidėjo dažni kivirčai kad jis dažniau ir išgėrinėdavo.“(I-1)


|16

1.1.2.lentelė Santykių pokyčiai šeimoje tarp sutuoktinių, šeimos nariui netekus darbo


Sustiprėję tarpusavio jausmai Meilės jausmo išryškėjimas

„...Gal dar labiau žmonelė mane myli.“(I-4)

Prisitaikymas prie esamos padėties Minimalūs šeimos poreikiai

„...bet mūsų poreikiai nedideli tai pinigų kaip ir

užtenka, pavalgę, apsirengę ko čia daugiau žmogui ir

reikia.“ (I-4)

Grasinimai dėl šeimos palikimo

Baimė dėl antrosios pusės išvažiavimo į užsienį

„...ir ji man vis grasina į užsienį išvažiuoti,o to aš

bijau.“(I-2)


|17

Tyrimo rezultatai

Analizuojant tėvų ir vaikų santykius paaiškėjo, kad nedarbo įtaka tėvų ir vaikų santykių pokyčiuose labiausiai pasireiškė per bendravimą.

Šeimose bendravimo pokyčiai pasireiškė nepastoviu bendravimu ir vienu iš tėvų ribotesniu bendravimu su vaikais, nuolatinės įtampos jautimas, nepakantumas vaikų atžvilgiu ir pačių vaikų prisitaikymu prie esamos padėties.


|18

1.1.1. lentelė Tėvų ir vaikų santykių pokyčiai, šeimos nariui netekus darbo


Bendravimo pokyčiai

Vieno iš tėvų nesikišimas į vaikų auklėjimą

„...o aš kaip sakiau nelabai kišuosi į vaikų auklėjimą.“(I-

2)

Abipusis supratingumas naujai susidariusiai

situacijai

„...mes viską jiems gražiai paaiškinome kas atsitiko, kad dabar negalėsime sau leisti to

ir ano, vyko abipusis supratimas.“(I-4)

Periodiškas nepastovus bendravimas

„...pabendrauju kai reikia su vaikais , paaiškinu namų

darbus kartais.“(I-2)

Tėvo nebendravimas su dukra

„...Su dukra sutariame vidutiniškai, nėra labai artimi santykiai ji daugiau su žmona

bendrauja .“(I-5)


|19



Psichologiniai pokyčiai

Nuolatinės įtampos jautimas

„...Įtampa dėl vaikų ateities, nežinia dėl

studijų <....> ir kokie čia gali būti normalūs

santykiai?.“ (I -1 )

Nepakantumas vaikų atžvilgiu„...Žmona tapo

nepakantesnė vaikams.“ (I-2)

Vaikų prisitaikymas prie esamos padėties

„...Mano vaikai geri viską suprato.“ (I-3)


|20



Stabilių santykių išlaikymas

Šilti santykiai su vaikais

„...Santykiai su vaikais visada buvo šilti, tai

žmonai netekus darbo santykiai su vaikais

išliko tokie pat geri.“(I-4)

Santykių nekitimas„...tai mano santykiai tokie

ir paliko.“(I-2)

Tėvo geri santykiai su sūnumi„...o su mažuoju sūnum

santykiai geri, tokie ir išliko visada.“(I-5)


|21

Tyrimo rezultatai

Susumavus rezultatus apie pokyčius santykiuose tarp vaikų šeimoje paaiškėjo, kad nedarbas mažiausiai keičia santykius tarp pačių vaikų šeimoje.

Pokyčiai santykiuose tarp vaikų pasireiškia konfliktų padažnėjimu, tarpusavio jausmų, bendravimo pasiskirstymu pagal amžiaus grupes.


|22

3.2.8. lentelė Santykių pokyčiai tarp pačių vaikų šeimoje, šeimos nariui netekus darbo


Tarpusavio jausmų sustiprėjimas

Sustiprėjęs vieningumo jausmas

„... jie labai gerai sutaria vienas su kitu, <....> nėra konkurencijos tarp jų, labai eina vienas už kitą.“(I-5)

Didesnis sutelktumas

„..išliko šilti santykiai, galiu net pastebėti, kad jie dar labiau bendrauja, prie kompiuterio kartu žaidžia.“(I-3)

Išryškėjęs bendrumo jausmas

„...nors būdami kartu jie nesipyksta,dalinasi viskuom, kuom turi ir saldainiais ir drabužiais.“(I-2)


|23

3.2.8. lentelė Santykių pokyčiai tarp pačių vaikų šeimoje, šeimos nariui netekus darbo

Konfliktų padažnėjimas

Pykčiai dėl sumažėjusių galimybių

„...Vaikai savo ruožtu pykstasi dėl visų apkarpytų lėšų bei galimybių.“(I-1)

Pykčiai dėl negalėjimo įsigyti norimo daikto

„...Didesni vaikai truputį pasipyksta juk dabar tokie laikai, vaikai visko nori, visko yra, ir kompiuterio ir telefono, o mes ne visada tai galime sau leisti.“(I-4)

Išryškėjęs pasiskirstymas tarp vaikų

Bendravimas pagal amžiaus grupes

„...geri santykiai, tik mano mažieji du vaikai bendrauja tarp savęs, o du vyresnieji tarp savęs.“(I-2)


|24

IŠVADOS

1. Keičiantis ekonominei padėčiai Lietuvoje, nedarbas atneša pokyčius ne tik į atskiro individo gyvenimą, bet ir į šeimos gyvenimą, sudrumsčia jos stabilumą. Mažindamas socialinį ir ekonominį žmonių aktyvumą, didindamas psichologinę įtampą, apsunkindamas kasdieninį gyvenimą, nedarbas lemia žmonių nuostatas, vertybines orientacijas, daugeliui sukelia egzistencinę krizę.


|25

IŠVADOS

2. Nedarbas lemia esminius šeimos gyvenimo pokyčius - finansinės padėties suprastėjimą ir laisvalaikio formų kitimą, kurie pasireiškia sumažėjusiomis piniginėmis įplaukomis, ribotų galimybių atsiradimu bei kelionių ir pramogų sumažėjimu.


|26

IŠVADOS

3. Pagrindinės socialinės problemos, su kuriomis susiduria šeimos, vienam iš šeimos nariui netekus darbo: šeimos uždarumas, visuomeninė šeimos izoliacija, neigiamas gyvenimo būdas, šeimos funkcijų neatlikimas. Psichologinės problemos pasireiškia kiekvienam šeimos nariui atskirai, tai gėdos jausmas, priekaištai sau, abejojimas savimi ir nereikalingumo bei gyvenimo beprasmiškumo jausmas.


|27

IŠVADOS

4. Nedarbas destruktyviai veikia sutuoktinių santykius, vaikų ir tėvų santykius ir pačių vaikų santykius šeimoje. Nedarbas pakeičia šeimoje santykius tarp sutuoktinių, padidindamas konfliktinių situacijų atsiradimą. Kiek mažiau lemia pokyčius tėvų ir vaikų santykiuose, išryškindamas bendravimo stoką su vaikais. Tarp pačių vaikų šeimoje darbo netekimas santykius keičia iš dalies - vienose šeimose tai sukelia konfliktus tarp vaikų, o kitose šeimose dar labiau sustiprėja santykiai, išryškėja sutelktumas ir bendrumas tarp pačių vaikų.

ŠEIMINIŲ SANTYKIŲ KAITOS IR PROBLEMŲ, KILUSIŲ ŠEIMOS

NARIUI NETEKUS DARBO, ANALIZĖ

Darbo vadovė: asist. Nida VaitiekienėDarbą atliko: Aušra Paknytė

Darbą pristatė: Agnetė Stankutė

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJASVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

SOCIALINIO DARBO KATEDRA

Socialinio darbo studijų programaNuolatinės studijos

BAIGIAMASIS DARBAS

Šiauliai, 2012

Documents

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS SOCIALINIO DARBO KATEDRA Aušra Paknytė