TPT konspektas (1).docx

7/23/2019 TPT konspektas (1).docx

1/85

1.1. Tarptautins privatins teiss vadiniai klausimai

Tarptautins privatins teiss dalykas, sistema

Lietuvos Respublikos teiss sistemoje privatinius teisinius santykius, t.y. civilinius santykiusplaija prasme, bei civilinius procesinius santykius reguliuoja tokios teiss akos, kaip civilin,eimos, darbo, civilinio proceso teis. Tarptautin privatin teis taip pat reguliuoja civiliniussantykius plaija prasme bei civilinius procesinius santykius, taiau skirtingai nei kitos mintosteiss akos, tarptautin privatin teis reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kurie yratarptautinio pobdio !susij" daugiau nei su viena valstybe#, kitaip tariant, $ tokie santykiaituri usienio element. %tent pastarja prasme pasireikia &tarptautikumas' tarptautinje

privatinje teisje. Tai taip pat atskleidia, jog tarptautin privatin teis yra labai glaudiaisusijusi su kitomis teiss akomis ir is bruoas lemia, jog eg(istuoja )vairi* nuomoni* dltarptautins privatins teiss vietos teiss sistemoje.

Tarptautin privatin teis bna suprantama, kaip tarptautins teiss dalis, kaip valstybsvidaus teiss dalis, turinti savarankikos teiss akos status, bei kaip valstybs vidaus teissdalis, nesanti savarankika teiss aka, o priskirtina kitoms valstybs vidaus teiss akoms.+isgi dominuoja poiris, jog tarptautin privatin teis yra nacionalins teiss dalis, bet netarptautins teiss dalis. Todl kiekvienoje valstybje eg(istuoja savita tarptautin privatinteis, taigi, savita yra ir Lietuvos Respublikos tarptautin privatin teis.

Tarptautins privatins teiss dalykas.skirtini du pagrindiniai poymiai, bdingi

visuomeniniams santykiams, kurie sudaro tarptautins privatins teiss dalyk. -irma, tokievisuomeniniai santykiai yra civiliniai plaija prasme, )skaitant civilinius procesinius santykius,ir antra, santykiai yra tarptautinio pobdio, t.y. turi usienio element. sienio elementassantykyje gali pasireikti labai )vairiai/ vienas i santykio subjekt* yra usienio asmuo !pv(.,usienio valstybs pilietis, usienio valstybje registruotas juridinis asmuo#, santykio objektasyra usienyje !pv(., usienio valstybje yra perkamas parduodamas daiktas#, juridinis 0aktas,kurio pagrindu atsirado, pasikeit arba pasibaig teisinis santykis, )vyko ar buvo atliktasusienio valstybje !pv(., usienio valstybje buvo padaryta turtin ala#, usienio valstybjebuvo priimtas civilinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu turi bti atlikti o0icialsprocesiniai veiksmai !pv(., teismo sprendimas, kur) praoma )vykdyti, yra priimtas usieniovalstybje#, civilinje byloje procesiniai veiksmai turi bti atlikti usienio valstybje !pv(.,)rodymai, reikalingi civilinje byloje, yra usienio valstybje ir ten turi bti surinkti# ir pan.

Tarptautins privatins teiss sistema.-agal tai, kokios tematikos santykius tarptautinprivatin teis reguliuoja, jos sistem galima suskirstyti ) poakius tokiose srityse/ subjekt*teisin padtis, daiktin teis, prievoli* teis1 intelektualins nuosavybs teis, eimos teis,vaik* teisin apsauga, paveldjimo teis, darbo teis, tarptautinis civilinis procesas.

Tarptautins privatins teiss reguliuojamas sritis galima skirstyti ir pagal reguliuojam* irsprendiam* teisini* problem* pobd). 2iuo poiriu, galima iskirti tokias esminestarptautins privatins teiss sritis/

teism jurisdikcij kolizija arba tarptautinis teismingumas ios srities teiss normos sureguliuoja,kokios valstybs teismai turi kompetencij (jurisdikcij) nagrinti konkret privatin teisin gin!


2/85

statym kolizija ios srities teiss normos sureguliuoja, kokios valstybs materialin teis turi b"titaikoma tarptautinio pob"d#io privatiniams santykiams! i problem tarptautin privatin teissprend#ia taip vadinam kolizini norm pagalba!

u#sienio teism bei arbitra# sprendim pripa#inimas ir vykdymas ios srities teiss normossureguliuoja u#sienio teism bei arbitra# sprendim pripa#inim ir vykdym!

kiti tarptautinio civilinio procesinio pob"d#io klausimai$ u#sienio valstybi o%iciali dokumentlegalizavimas, rodym rinkimas u#sienio valstybse, teismo aukim teikimas u#sienio valstybse,u#sienio teism kitoki civilini procesini pavedim vykdymas!

privatini tarptautinio pob"d#io santyki tiesioginis materialinis reguliavimas i esmssureguliuojami civiliniai teisiniai santykiai plaija prasme, taiau skirtingai nei civilinje, eimos irdarbo teisje, reguliuojami tik u#sienio element turintys santykiai&

3ai kuri* autori* poiriu, tarptautinei privatinei teisei taip pat priskirtinas tarptautinis

komercinis arbitraas. 4antinai plaiai yra paplitusi tarptautins privatins teiss koncepcija,pagal kuri teiss normos, reguliuojanios privatinius tarptautinio pobdio materialiniussantykius, nepriskirtinos tarptautinei privatinei teisei !tokios teiss normos priskirtinos kitomsteiss akoms, pv(., civilinei, eimos, darbo teisei#. 3ai kurie kiti autoriai yra link" suteiktitarptautinei privatinei teisei dar siauresn" apimt), jai priskirdami tik teism* jurisdikcij* koli(ij,)statym* koli(ij bei usienio teism* sprendim* pripainim ir vykdym, arba netgi dardaugiau, $ priskiriant tik )statym* koli(ij. 5l to tarptautin privatin teis bna vadinamatiesiog koli(ine teise.

Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai

Tarptautinei privatinei teisei priskirtini tokie teiss reguliavimo metodai.

Kolizinis metodasyra istorikai pirmasis susi0ormav"s tarptautins privatins teiss metodas.6uo tiesiogiai nesureguliuojamas santykis, o tik koli(ini* norm* pagalba nustatoma, kokiosvalstybs teis sureguliuos santyk). 2io metodo pagalba teisinis klausimas nra isprendiamasi esms, o tik nurodomos taikytinos materialins teiss normos. Taigi i esms klausimasisprendiamas ne koli(inio metodo pagrindu priimtomis koli(inmis normomis, o materialini*teiss norm* pagalba.

7ors tai yra esminis tarptautins privatins teiss metodas, taiau jo taikymas sukelia tamtikr* teisini* problem*. -amintini kai kurie koli(inio metodo trkumai.

8antyki* subjektai danai veiksm* atlikimo metu negali numatyti, kokia koli(in norma bustaikoma arba kaip ji bus pritaikyta ir todl neino, kokia materialin teis reguliuoja j*santykius. 3oli(inio metodo pagrindu neretai tenka taikyti usienio teis", o teismai jos neino irnegali inoti jos taip, kaip savo teis". %e to, nors koli(ins normos sprendia materialini*norm* koli(ijos klausim, taiau galima kelti ir pai* koli(ini* norm* koli(ijos problem, kuriokoli(inis metodas negali tinkamai ispr"sti.

3oli(inis metodas visikai neukerta kelio taip vadinamiems ,,lubuojantiems santykiams'atsirasti, t.y. teisiniams santykiams, kurie vienoje valstybje pripa)stami arba yra laikomiteistais, o kitose $ ne !pv(., vienoje valstybje asmenys yra laikomi sutuoktiniais, o kitoje $ne#.

2ie ir kiti koli(inio metodo trkumai vert iekoti ir taikyti kitus teisinio reguliavimo metodus,kurie upildyt* koli(inio metodo spragas.


3/85

Kolizinis (kolizini norm) unifikavimo metodasyra vienas i bd* spr"sti )statym*koli(ij* problem. 3oli(ini* norm* uni0ikavimo metodo tikslas $ viening* koli(ini* norm* arprincip* sukrimas. Tuo tikslu sudaromos tarptautins sutartys !pv(., 3onvencija dlsutartinms prievolms taikytinos teiss, 9:;< m., Roma#, kuriomis )sipareigojama taikytisutartyje su0ormuluotas koli(ines normas. Tai utikrina, kad skirtingose valstybse )statym*koli(ijos klausimas sprendiamas vienodai arba bent jau beveik vienodai. Tokio metodo pagalbapavyksta ivengti pai* koli(ini* norm* koli(ijos bei ,,lubuojani* santyki*'. Taiau koli(ini*norm* uni0ikavimo metodas neisprendia vis* koli(inio metodo problem* ir todl praktikoje jisne itin paplito.

Materialinis teisinis metodas. 8kirtingai nei taikant koli(in) metod, materialinio metodopagalba yra ne nustatinjama taikytina teis, o reikiamas santykis sureguliuojamas tiesiogiaimaterialinmis normomis, nustatant santykio subjekt* konkreias teises bei pareigas ir pan.

Reali(uodama ) metod, valstyb priima materialines teiss normas, kurios specialiai skirtosreguliuoti tam tikrus privatinius santykius, ir tokios materialins teiss normos taikomos,nepriklausomai nuo koli(ini* norm* !koli(inio metodo# nurodomos taikytinos teiss. Tokiosmaterialins teiss normos neretai vadinamos tiesioginio taikymo normomis, tiesioginioveikimo normomis ir pan. 6os naudojamos tam tikrose vieajam interesui svarbiose srityse,tokiose kaip usienio kapitalo )moni* teisinis statusas, usienio investicij* reimas ir pan.

Materialini norm unifikavimo metodopagrindu sudaromos tarptautins sutartys,kuriomis susitarianios valstybs )sipareigoja taikyti vienodas materialines privatinius santykiusreguliuojanias normas. Tokiu bdu, tam tikra privatini* santyki* sritis tampa reguliuojamavienodai skirtingose valstybse, o tai, akivai(du, eliminuoja )statym* koli(ijos svarb, nestaikant bet kurios i toki* valstybi* teis", galiausiai pritaikomos tos paios suvienodintosmaterialins teiss normos.

8uvienodint* tarptautins privatins teiss materialini* teisini* norm* primim skatina ne tiksiekis paalinti valstybi* vidaus teisi* skirtumus, bet ir ta aplinkyb, kad vidaus teis danaiyra nepritaikyta reguliuoti tarptautinio pobdio santykius.

5eja, tarptautins sutartys, kuriomis uni0ikuojamos materialins normos, nra visaapimaniosir danai reguliuoja tik siaur srit). %e to tokios tarptautins sutartys yra pasiraomos ne vis*pasaulio valstybi*.

Tarptautins privatins teiss santykis su kitomis teiss akomis

Tarptautins privatins teiss ir tarptautins vieosios teiss santykis.3adangitarptautinei privatinei teisei yra bdingi tiek tarptautins vieosios, tiek nacionalins $ civilinsteiss poymiai, btina ias teiss akas atriboti.2ios teiss akos yra panaios/

-irma, tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais/abipusikumo, valstybi* tarpusavio pripainimo, valstybi* suverenios lygybs, siningotarptautini* sutari* vykdymo, tarptautins teiss virenybs nacionalins teiss atvilgiu.

=ntra, vienodas i* teiss ak* tikslas $ utikrinti kuo veiksmingesn) )vairi* tarptautinsvisuomens srii* bendradarbiavim, mainti tokio bendradarbiavimo klitis.

Treia, tarptautins privatins teiss altiniai, be kit*, yra ir tarptautins sutartys.

+isgi, ios teiss akos turi esmini* skirtum*/


4/85

-irma, akivai(diai skiriasi i* teiss ak* reguliavimo dalykas.

=ntra, skiriasi subjektai ir j* padtis. Tarptautins vieosios teiss subjektai $ valstybs,tarptautins organi(acijos, tarpvyriausybins organi(acijos, tauta, siekianti isivadavimo, tuotarpu tarptautins privatins teiss subjektai $ 0i(iniai, juridiniai asmenys, taip pat )vairiosorgani(acijos. Tarptautins organi(acijos, valstyb taip pat gali bti tarptautins privatinsteiss subjektu, taiau j* padtis kitokia, > ia jos yra lygiateisiai subjektai kartu su kitaisasmenimis.

Treia, skiriasi teiss altiniai. 7ors pastaruoju metu abiej* teiss ak* pagrindinis teissaltinis yra tarptautin sutartis, taiau yra skirtinga tokio altinio reikm. Tarptautinjeprivatinje teisje tarptautin sutartis nra dominuojantis teiss altinis, didelis vaidmuo tenkavidaus teisei bei teism* praktikai, taip pat svarbs kiti altiniai $ tarptautini* arbitra*sprendimai, lex mercatoria. Tarptautinje vieojoje teisje vidaus teis neturi reikms, otarptautins sutartys yra itin svarbus teiss altinis.

3etvirta, skirtingi i* teiss ak* reguliavimo metodai bei gin* sprendimo bdai. Tarptautinjevieojoje teisje ginai sprendiami Tarptautiniam teisingumo teisme, tarptautiniame arbitrae,derybomis, tarpininkavimu. Tarptautinje privatinje teisje ginai sprendiami derybomis, itinsvarbs valstybs vidaus teismai, taip pat vidaus ar tarptautinis komercinis arbitraas.

-enkta, skiriasi tarptautins privatins ir tarptautins vieosios teiss norm* paeidimopasekms !sankcijos#.

Tarptautins privatins teiss ir civilins teiss santykis.Tarptautin privatin teis ircivilin teis panaios tuo, jog abi teiss akos reguliuoja privatinio pobdio santykius!paveldjimas, santuokos sudarymas ir pan.#, panas yra gin* sprendimo bdai bei teissnorm* paeidim* pasekms. Taiau tarptautin privatin teis turi tam tikr* esmini* skirtum*

nuo civilins teiss. skiriasi teiss ak* reguliavimo metodai !iskyrus materialin) teisin)metod#. ?ivilinei teisei bdingas dispo(ityvusis reguliavimo metodas. Tarptautin privatinteis turi tik jai bdingus metodus $ koli(ij* metod, koli(ij* uni0ikavimo metod. Tarptautinprivatin teis apima platesn" reguliuojam* santyki* srit) nei civilin teis, pv(., tarptautinprivatin teis apima darbo teis", tarptautin) civilin) proces.

Tarptautins privatins teiss subjektai

3aip ir bet kurioje teiss akoje, taip ir tarptautinje privatinje teisje svarbs yra subjektai,dalyvaujantys ios teiss akos reguliuojamuose santykiuose. Tarptautins privatins teiss

subjektai yra 0i(iniai asmenys, juridiniai asmenys bei valstyb.

iziniai asmenys.-agal asmens ry) su valstybe, visus 0i(inius asmenis galima suskirstyti )savos valstybs pilieius, usienio pilieius arba usienieius bei ) asmenis be pilietybs!apatridus#.

Tarptautin privatin teis, bdama nacionalins teiss dalimi, pirmiausia sprendia savopiliei* teisinio statuso klausim jiems esant usienyje. Tarptautin privatin teis taipoginagrinja usieniei* bei apatrid* turtini*, asmenini* neturtini*, eimos, darbo ir procesini*teisi* apimtis savoje valstybje. Todl galima teigti, kad usienietis yra pavaldus dviem teisssistemoms/ savos valstybs ir usienio valstybs, kurioje jis randasi.

Tarptautinei privatinei teisei aktualiausia istudijuoti usieniei* bei asmen* be pilietybs!apatrid*# teisin) status. @smin" reikm" apibriant usieniei* ir apatrid* teisin) statusvisose valstybse turi turti bendros tarptautins teiss visuotiniai principai bei normos dl


5/85

mogaus teisi* ir laisvi*, kuri* privalo laikytis visos valstybs. Tai lyg minimumas teisi*, kuriosturi bti suteikiamos visiems usienieiams ir apatridams.

5augelyje valstybi* yra naudojama speciali svoka &usieniei* teisA, kuri apibria ypatingreim usienieiams vieosios teiss srityje. Bra poiris, pagal kur) &usieniei* teisAsuprantama kaip visuma norm*, apribojani* usieniei* teises. Tokie apribojimai lieiagyvenamosios vietos pakeitim, teis" usiimti tam tikra veikla, teis" )sigyti nekilnojamj) turtnuosavybn. 3ai kuriose valstybse &usieniei* teisA tradicikai yra priskiriama tarptautinsprivatins teiss reguliavimo sriiai. Lietuvoje &usieniei* teisA nelaikytinasavarankika teiss aka. 6os normos pagal savo reguliavimo dalyk lieia skirtingas teissakas/ konstitucin", administracin", civilin", darbo, eimos, baudiamj, baudiamojo procesoir taiau usieniei* teisin padtis yra reguliuojama specialiu )statymu.

=pskritai, tiek usienieiams, tiek asmenims be pilietybs gali bti taikomi ie teisiniai reimai!reimas $ tai visuma teisi* ir pareig*, taikom* usienio valstybi* subjektams#/

-irma, nacionalinis reimas, reikiantis, jog usienio subjektai turi lygiai tokias paias teises irpareigas, kaip ir valstybs pilieiai1

=ntra, didiausio palankumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams suteikiamos lygiaitokios pat teiss ir pareigos, kaip ir bet kurios kitos usienio valstybs subjektams1

Treia, abipusikumo reimas, reikiantis, jog usienio subjektams valstybje = suteikiamostokios teiss ir pareigos, kokias teises ir pareigas usienio valstyb suteikia valstybs =pilieiams1

3etvirta, specialusis reimas, pagal kur) vidaus ar tarptautins teiss aktais tam tikriemssubjektams arba tam tikr* ali* subjektams suteikiamos specialios, iskirtins, kitokios nei

)prastins teiss ir pareigos.

3itas su subjektais tarptautinje privatinje susij"s klausimas $ j* yra teisnumas irveiksnumas.

Teisnumas > galjimas turti civilines teises ir pareigas. LR ?3 9.9C straipsnis numato, kadusienieiai ir apatridai Lietuvoje turi tok) pat teisnum kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiai. Taiyra )tvirtinamas nacionalinis reimas 0i(ini* asmen* teisnumo atvilgiu. nacionalinio reimoiplaukia ir tai, kad usienieiai negali pretenduoti ) kokias nors kitas teises, kuri* negali turtiLietuvos pilieiai, o taip pat reikalauti privilegij*. 8uteikimas usienieiui lygiaverio civilinioteisnumo kaip ir Lietuvos pilieiams nra slygojamas tuo, kad usienietis privalo turtigyvenamj viet Lietuvoje. Dstatymuose gali bti numatyti atvejai, kai atskir* teisi*

suteikimas yra siejamas su nuolatins gyvenamosios vietos turjimu Lietuvoje. Taiau tokiosteiss paprastai yra i administracins teiss srities, o ne i civilins.

Dstatymuose yra numatyta apribojim* usienieiams turti em" nuosavybs teise!3onstitucijos EF str.#, investuoti usienio kapital ) tam tikras komercins veiklos sritis, dirbtitam tikr darb, yra darb*, kuri* apskritai negali dirbti ne Lietuvos Respublikos pilieiai.7acionalinio reimo suteikimas usienieiams reikia ne tik sulyginim teisi* su ms* pilieiais,bet ir priskyrim usienieiams pareig*, numatyt* ms* )statymuose. sienieiai ir apatridaisavo teises Lietuvoje turi )gyvendinti tokiu bdu kaip ir Lietuvos pilieiai.

+eiksnumas $ galjimas )gyvendinti savo teises ir pareigas. Gi(inio asmens veiksnumo koli(iniaiklausimai kyla pirmiausia todl, kad )vairi* valstybi* )statymai nevienodai apibria ami*,

kuriam sujus, mogus tampa pilnameiu ir tuo paiu pilnai veiksniu. LR ?3 H.9H straipsnisnustato, jog usienio piliei* ir asmen* be pilietybs veiksnumas nustatomas pagal valstybs,kurioje yra j* nuolatin gyvenamoji vieta, teis". =smenys pripa)stami neveiksniais arba ribotaiveiksniais Lietuvos Respublikos )statym* nustatyta tvarka.


6/85

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso F:< straipsnyje )tvirtintos speciali* 0i(ini*asmen* $ diplomatini* ir konsulini* atstovybi*, tarptautini* organi(acij* asmen* procesinsteiss. Tai yra atsakovais Lietuvoje negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinisimunitetas, iskyrus atvejus, kai ginas kyla dl nekilnojamojo daikto, esanio LietuvosRespublikos teritorijoje ir ) daikt turi ie asmenys ar tarptautins organi(acijos, taip pat kaiginas kyla i paveldjimo santyki* arba i kit* kini* komercini* santyki*, kuriuose asmenysdalyvauja ne kaip asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas.

!uridiniai asmenys.6uridinio asmens civilinis teisinis statusas gali bti nustatomas pagal/

-irma, jo )sisteigimo vietos teis", kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. 2ios doktrinospagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens )steigimo vietos ir 0aktinsveiklos vietos.

=ntra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis", kitaipvadinama sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens )statiniuosedokumentuose visada nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jonacionalikum ir galiausiai asmenin) status.

Treia, juridinio asmens verslo vietos teis", kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina.5ana situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, )statuose nurodyta buveinsvieta ir pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinioasmens nacionalikumas turt* bti nustatomas pagal 0aktin" to asmens verslo viet. kitospuss, keleto eksploatacijos centr* buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum*nustatant juridinio asmens nacionalikum > tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas1

3etvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia iojuridinio asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina.2is principas labiausiai

kritikuotinas, kadangi danos situacijos kai usienio ali* investitoriai investuoja savo las )kitoje alyje esanias kompanijas, usiima verslu, o patys 0aktiki gyvena savo valstybje irtiesiogiai juridinis asmuo neturi jokio ryio su jo steigj* ar vadov* nacionaline teise.

-aymtina, jog ) juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo s0er paprastai patenka tokieklausimai, kaip juridinio asmens teisin 0orma ir statusas, steigimas, reorgani(avimas irlikvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ* sistema ir j* kompetencija, juridinioasmens civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument* paeidimoteisins pasekms ir panaiai.

LR ?3 9.9: straipsnyje )tvirtinta bendra taisykl, jog usienio juridini* asmen* ar kit*organi(acij* civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybs, kurioje ie juridiniai asmenys ar

organi(acijos yra )steigti, teis", tai yra galioja inkorporacijos doktrina. -aymtina, jog jeiLietuvos Respublikoje yra padalinio buveins, verslo ar kitos veiklos pagrindin vieta, tainesvarbu, kurioje valstybje buvo )steigtas juridinis asmuo, io asmens padalinio civilinisteisnumas bus nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teis".

"alsty#$ kaip tarptautins privatins teiss su#%ektas.+alstybs stoja ) )vairiausiusturtinius santykius su kitomis valstybmis, o taip pat su tarptautinmis organi(acijomis ar kit*valstybi* juridiniais bei 0i(iniais asmenimis. skiriamos dvi toki* teisini* santyki* rys,kuriuose dalyvauja valstyb/

-irma, tai teisiniai santykiai, susiklost" tarp valstybi* bei tarp valstybi* ir tarptautini*organi(acij* dl ekonominio ir mokslinio>tecIninio bendradarbiavimo, kreditavimo ir pan.

=ntra, tai teisiniai santykiai, kuriuose tik viena alis yra valstyb, kita alimi yra usieniovalstybs juridiniai ar 0i(iniai asmenys.


7/85

-irmoji santyki* grup yra reguliuojama iimtinai tarptautins vieosios teiss normomis.=ntrosios grups santykiai yra privataus pobdio, jie reguliuojami tarptautins privatinsteiss normomis. 2iai grupei priskirtini tokie santykiai, kurie atsiranda valstybei ileidiantvertybinius popierius, valstybei esant koncesini* susitarim* alimi, valstybei idavus garantijdl tarptautinio kontrakto, valstybei paveldint turt, usakant ambasados pastat* statyb, tamtikslui nuomojant ems sklypus ir panaiai.

Reikia skirti atvejus, kai turtini* santyki* subjektu yra valstyb ir kai tokiu subjektu yravalstybiniai juridiniai asmenys arba bet kurie kiti juridiniai asmenys.

Turtiniuose santykiuose valstyb uima ypating viet, nes ji nra juridiniu asmeniu. 6uridinioasmens kategorija yra kiekvienos valstybs vidaus nacionalins teiss kategorija. -ati valstybsuteikia juridinio asmens teises kuriam tai dariniui, tai yra pati valstyb apibria kuris darinysyra juridiniu asmeniu, o kuris ne.

?iviliniais )statymais reguliuojamuose santykiuose valstyb dalyvauja lygiomis teismis sukitais i* santyki* subjektais. -agal savo civilines > teisines prievoles valstyb atsako jainuosavybs teise priklausaniu turtu, neperduotu juridiniams asmenims valdymui patikjimoteiss pagrindu. +isgi valstyb yra )vardinama kaip ypatingas teiss subjektas, nes ji pati0ormuluoja civilins apyvartos taisykles, savo teisnumo turin) ir apimt).

+ienas i pagrindini* turtini* santyki*, kuriuose dalyvauja valstyb, speci0ikum* yraslygojamas valstybs imunitetu. Valstybs imunitetasyra grindiamas tuo, kad valstybs turisuverenitet ir visos valstybs yra lygios. Tai tarptautins teiss pradmuo, ireikiamasprincipais Alygus lygiam valdios neturi', &lygus lygiam neturi )galiojim*A, &lygus lygiam neturi

jurisdikcijosA.

+alstybs imunitetas apima keturias sritis/

-irma, imunitet usienio valstybs teiss galiojimui, tai yra, valstybs civilinis teisinis statusasnustatomas pagal jos, o ne pagal usienio valstybs teis"1

=ntra, imunitet usienio teism* jurisdikcijai, tai yra negalima pareikti iekinio valstybei be joskompetenting* institucij* sutikimo1

Treia, imunitet iekinio utikrinimo priemonms, tai yra valstybei negalima taikyti iekinioutikrinimo priemoni* be jos kompetenting* institucij* sutikimo1

3etvirta, imunitet usienio teism* sprendim* priverstiniams vykdymui, tai yra be valstybskompetenting* institucij* sutikimo jai negalima taikyti priverstini* teismo sprendim* vykdymo

priemoni*.

Trij* paskutini* ri* imunitetas apibendrinai vadinamas jurisdikcij* arba teisminiu imunitetu.+isi ie imunitetai yra susij" tarpusavyje, nes j* pagrindas yra vienas > valstybssuverenitetas, kuris neleidia valstybs atvilgiu imtis koki* nors prievartos priemoni*.

@g(istuoja dvi pagrindins valstybs imuniteto doktrinos/

-irmoji > absoliutus imuniteto doktrina, teigianti, jog valstybei negalima pareikti iekinio,atlikti kit* procesini* veiksm* be valstybs atitinkam* institucij* leidimo. Tik valstyb galiduoti sutikim nagrinti jai pateikt iekin) kitos valstybs teisme, jos atvilgiu taikyti iekinioutikrinimo priemones arba )vykdyti sprendim. Toks sutikimas turi bti aikiai ireiktas, jis

negali bti pre(iumuojamas. Tai daroma diplomatiniais kanalais arba kitu bdu. +alstybssutikimas gali bti ireiktas ir tarptautinje tarpvalstybinje sutartyje, o taipogi


8/85

tarptautiniame kontrakte, kur) sudaro valstyb su usienio kompanija. Janoma, kad jeiguvalstyb stoja iekovu kitos valstybs teisme, tai jai galima pareikti prieiekin) ioje byloje.

2iuo metu rykja tendencijos, kai valstybs naudojasi ne absoliutaus, o riboto imunitetodoktrina. -agal j, kai valstyb veikia kaip suverenas, vykdo valdingus veiksmus, ji visadanaudojasi suverenitetu. K jei valstyb atlieka veiksmus kaip privatus asmuo, atliekakomercines operacijas ar usiima kokia nors komercine veikla, tai ji nesinaudoja imunitetu.Tokios nuomons laikosi =ustrijos, 2veicarijos, %elgijos, talijos, 4raikijos, +okietijos teismai.Tokios po(icijos likosi ir Lietuva. 9::; m. sausio C d. civilinje byloje +. 8tukonis v. 6=+ambasada Lietuvos =ukiausiais teismas su0ormavo precedent, kad Lietuvos valstyb turisantykin) imunitet, tai yra imunitetas taikomas tik vieosios teiss reguliuojamiemssantykiams, o privatins teiss reglamentuojam* santyki* dalyviai valstyb, jos diplomatinsatstovybs, diplomatai, yra bendraisiais pagrindais, kaip ir privats asmenys, todl imunitetasusienio teism* jurisdikcijai esant iems santykiams netaikomas9M.

9:FN m. @uropos konvencija dl valstybi* imuniteto )tvirtina, jog imunitetas nepripa)stamas,kai valstyb atsisak nuo imuniteto, kai ji pati pateik iekin), kai kyla ginas, susij"s su darb*atlikim* dl nekilnojamojo turto, ginas dl alos atlyginimo dl pramonins nuosavybsapsaugos ar ginas i santyki*, kuriuose kaip privatus asmuo teismo valstybje veikvalstybinis biuras ar agentra.

Riboto imuniteto koncepcija negali bti privaloma valstybms, kurios ios koncepcijosnepripa)sta. +isais atvejais valstybs nepraranda savo suvereniteto ir ikilus) konkret*klausim dl suvereniteto apribojimo gali spr"sti nepriklausomai. Taigi visais atvejais valstybi*suverenitetas gali bti apribojamas tik pai* valstybi* sutikimu. 7etgi ir davus valstybei o0icial*sutikim dl suvereniteto apribojimo, niekas negali atimti i valstybs teiss bet kada tok)sutikim ataukti.

LR ?3 9.NO straipsnis taip pat )tvirtina, jog valstybs ir jos institucij*, savivaldybi* ir j*institucij* civilinis teisnumas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis".

9MLietuvos =ukiausiojo teismo ?ivilini* byl* skyriaus teisj* kolegija 9::;m. sausio C d.nutartis civilinje byloje +.8tukonis v. 6=+ ambasada, 7r. O3>9P9::;, kat..

9.N. Tarptautins privatins teiss altiniai

Tarptautins privatins teiss altini samprata ir poymiai

Teiss altinis > tai 0orma, kurioje ireiktos teiss normos. 2iuolaikin teiss 0iloso0ija skiriaeias teiss altini* ris/ bendruosius teiss principus, tarptautin" teis", )statymus plaijaprasme, paproius, teism* praktik ir teiss doktrin.

Tarptautins privatins teiss altiniai pasiymi tam tikra speci0ika/

-irma, Tarptautins privatins teiss altiniams bdingas bruoas $ jos altini* dualumas.+iena vertus tarptautins privatins teiss altiniai yra nacionalins !vidaus# teiss altiniai,

kita vertus $ tarptautins teiss altiniai $ dvials ir daugiaals sutartys, konvencijos. 5l todanai kyla vidaus teiss ir tarptautins sutarties norm* koli(ija, be to taikant tarptautines
https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/16699/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146758&docType=128#_ftn1https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/16699/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146758&docType=128#_ftnref1https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/16699/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146758&docType=128#_ftnref1https://moodle.mruni.eu/pluginfile.php/16699/mod_resource/content/0/env/DocumentLoad.jsp?docID=146758&docType=128#_ftn1


9/85

sutartis btina utikrinti j* taikymo ir aikinimo vienodum, taip pat neretai kyla lingvistini*problem* dl tarptautins sutarties originalo ir jo vertimo ) kitos alies kalb.

=ntra, ypatinga viet tarp altini* uima teism* praktika, kuri gali skirtingose valstybse skirtis

ir tai sukelti papildom* problem* susijusi* su kit* tarptautins privatins teiss altini*taikymu.

-agrindiniai tarptautins privatins teiss altiniai yra/ bendrieji teiss principai, tarptautinssutartys, )statymai plaija prasme, teism* ir arbitra* praktika, komerciniai paproiai ir teissdoktrina.

&endrie%i teiss principai.Bpating viet tarp tarptautins privatins teiss altini* uimabendrieji teiss principai. LR 3onstitucijos 9OC straipsnio pirmoji dalis numato, jog LietuvosRespublika vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis.%endrieji teiss principai $ tai neraytos elgesio taisykls, jie laikomi sudedamja teiss dalimi

ir jais remiamasi tiek aikinant statutins teiss normas, tiek upildant teiss spragas.-amintini tokie principai, kaip sutari* privalu laikytis, iklausytos turi bti abi gino alys,teisjai imano )statymus, niekas negali gauti naudos i savo neteist* veiksm* ir kiti.

%endr*j* teiss princip* svarba tarptautinei privatinei teisei pasireikia tokiais aspektais/ jaisremiantis aikinamos tarptautins privatins teiss normos, vadovaudamasis bendraisiaisteiss principais teismas gali upildyti teiss spragas, bendrieji teiss principai svarbs)statym* leidybai, rengiant ir priimant naujas tarptautins privatins teiss normas.

Tarptautins sutartys.Tarptautinmis sutartimis siekiama uni0ikuoti tarptautins privatins

teiss normas. 6* pagalba reali(uojami materialini* norm* ir koli(ini* norm* uni0ikavimometodai. 5ideli* re(ultat* pasiekta uni0ikuojant tarptautins privatins teiss normas iosesrityse/ intelektualins nuosavybs apsauga, tarptautiniai perveimai, ekiai, vekseliai,tarptautin prekyba, tarptautini* komercini* gin* sprendimas.

-aprastai valstybje galioja tarptautins sutarties virenybs nacionalins teiss atvilgiuprincipas. Lietuvoje aikinant tarptautini* sutari* viet Lietuvos teiss sistemoje, kilo tamtikr* prietaravim* tarp Lietuvos Respublikos 3onstitucinio teismo ir Lietuvos =ukiausiojoteismo poirio ) tarptautines sutartis. 3onstitucinis teismas 9::C m. spalio 9F d. nutarimu dlDstatymo dl Lietuvos Respublikos tarptautini* sutari* F straipsnio ketvirtosios dalies ir 9Nstraipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos 3onstitucijai iaikino, kad )statymo nuostata, jog

Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi )statymo gali, nepagr)stai ipleia j* juridin"gali Lietuvos teiss altini* sistemoje. 3onstitucinis teismas patvirtino, kad Dstatymo 9Nstraipsnis prietarauja 3onstitucijos 9O; straipsnio treiajai daliai. 3onstitucinis teismaspaymjo, jog nerati0ikuotos tarptautins sutartys turi kiekvienam teiss aktui bdingprivalomj gali. Taiau j* juridin galia nuo rati0ikuot* sutari* skiriasi tuo, kad jos neturiprietarauti ne tik 3onstitucijai, bet ir )statymams. i* 3onstitucinio teismo ivad* ieina,kad tarptautins sutartys Lietuvos nacionalinje teisje turt* bti taikomos dviem lygiais/pirmiausiai > rati0ikuotos tarptautins sutartys kaip )statymai, po to rati0ikavimonereikalaujanios tarptautins sutartys kaip teiss aktai, turintys emesn" negu )statymaigali.

Lietuvos teisje keliuose )statymuose yra )tvirtinta bendra nuoroda $ jei Lietuvos Respublikostarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is )statymas, taikomos tarptautinssutarties taisykls. Tokios nuorodos yra )tvirtintos tiek civiliniame, tiek civilinio proceso


10/85

kodekse, tiek kituose )statymuose. Tad kyla klausimas, ar ios )statym* normos kalba tik apierati0ikuotas ar ir apie nerati0ikuotas Lietuvos tarptautines sutartis. 8prendiant i toki*nuostat* teksto, jos lieia tiek rati0ikuotas, tiek nerati0ikuotas sutartis, nes antraip jos daryt*skirtum tarp toki* tarptautini* sutari*. Lietuvos =ukiausiojo teismo praktika rodo, jog

pastarasis teismas laikosi kitokios po(icijos nei 3onstitucinis teismas. Lietuvos =ukiausiojoteismo nuomone tiek rati0ikuotos, tiek nerati0ikuotos tarptautins sutartys yra viresns unacionalin" teis".

Lietuvos Respublika yra sudariusi nemaai dviali* sutari* dl teisins pagalbos ir teisini*santyki* civilinse, komercinse ir eimos bylose !su @stija, Latvija, %altarusija, Rusija,Lenkija, Joldova, kraina, Turkija, 3a(acIstanu ir (bekistanu ir t.t.#. 2i* sutari* tikslas yrapripainti vienos valstybs piliei* turtines ir asmenines teises kitos valstybs teritorijoje. 2iossutartys sudaromos grietai laikantis abiej* valstybi* lygybs ir suvereniteto gerbimo princip*.5vialse sutartyse paprastai )tvirtinamos nuostatos apie teissaugos organ*bendradarbiavim, teism* kompetencij bei taikytinos teiss nustatym, pavedim* dl teisins

pagalbos vykdym, teismo sprendim* pripainim ir vykdym.

3ita grup sutari*, kurias rati0ikavusi Lietuva $ daugiaals tarptautins privatins teisssutartys, nustatanios vienodas koli(ines normas, -avy(diui, 9:O< m. Qenevos konvencija dl)statym* koli(ij* naudojant )sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.

Treioji grup $ tarptautins sutartys skirtos vienodinti privatin" materialij teis", pavy(diui9:;< m. 6ungtini* Taut* vienos konvencija dl tarptautinio preki* pirkimo>pardavimo sutari*.

'statymai (statymai ir kiti teiss norminiai aktai). Dstatym* vieta teiss altini*

IierarcIijoje yra nevienoda )vairiose valstybse. 2tai kontinentins teiss sistemos valstybse)statymai turi aukiausi gali, tuo tarpu bendrosios teiss sistemos valstybse pagrindin)vaidmen) vaidina teisminiai precedentai.

Lietuvoje tarptautins privatins teiss normos nra kodi0ikuotos. 6* galima atrasti )vairiuose)statymuose $ civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekse, darbo kodekse, atskiruose)statymuose.

3itose valstybse tarptautin privatin teis yra kodi0ikuota, t.y. visos normos sudtos ) vien)statym.

Tarptautins privatins teiss normos nra gausios, danai nekodi0ikuotos ir neuni0ikuotos, oi vidaus teiss sprag paalina teism* praktika.

Teism ir ar#itra praktika.Teism* praktika > teism* sprendimuose ireikti teisj*poiriai ) kur) nors teiss klausim, turintys reikm" teismams vliau sprendiant analogikusklausimus. 2is teiss altinis yra bdingas eilei valstybi*, o kai kuriose, pavy(diui, bendrosiosteiss sistemos valstybse, yra pagrindinis. -recedentui bdingas normatyvinis !privalomas#pobdis teismui sprendiant konkrei byl. Tam, kad pripainti teismin) precedent teissaltiniu, reikalingas teism* visikas nepriklausomumas ir teisj* pro0esionalumo auktas lygis.

=rbitra* praktika tarptautinje privatinje teisje yra laikoma ne valstybini* arbitra*

praktika, o tarptautini* komercini* arbitra* praktika.


11/85

Lietuvoje teism* praktika )gyja vis didesn" reikm". +adovaujantis Lietuvos Respublikos teism*)statymu, Lietuvos =ukiausiasis Teismas 0ormuoja vienod teism* praktik taikant )statymus.6is skelbia kolegij* ar Lietuvos =ukiausiojo Teismo plenarins sesijos pasilytas ir kasacinetvarka priimtas nutartis. D iose nutartyse esanius )statym* taikymo iaikinimus atsivelgia

teismai, valstybins ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos paius )statymus.

Tarptautins privatins teiss srityje pamintinos ios svarbios Lietuvos =ukiausiojo teismonutartys/ Nteisini*paproi* yra ir komerciniai paproiai, kurie plaiai naudojami tarptautinje prekyboje ir

prekybinje laivyboje. 3omercinis paprotys > tai pakankamai tiksliai savo turiniu susiklosiusielgesio taisykl, plaiai taikoma kurioje nors komercins veiklos s0eroje, nenumatyta )statym*leidybos aktuose, ir nebtinai u0iksuota kokiame nors dokumente. 3omercinio paproiopavy(diu gali bti -reki* tiekimo ba(ins slygos pirkimo>pardavimo sutartyse !7?KT@RJ8#.2ias slygas susistemino Tarptautiniai prekybos rmai. 7?KT@RJ8 yra 0akultatyvini* irneprivalom* taisykli* svadas. 6os taikomos, jei ) jas yra padaryta konkreti nuoroda sutartyje.

7uo paproi* reikia skirti tradicijas, susiklostanias prekybini* sandori* praktikoje irapibrianias t* sandori* detales. 8u tradicijomis tenka susidurti perveimuose jra. Tradicijosreguliuoja ali* tarpusavio santykius tik tais atvejais, kai alys vienokiu ar kitokiu bdu

pripaino tradicijos taikym btinu.

LR ?3 9.E straipsnis nustato, jog )statym* ar sutari* nustatytais atvejais civiliniai santykiaireglamentuojami pagal paproius. Lietuvos Respublikos komercinio arbitrao )statymo O9straipsnis numato, kad visais atvejais arbitrainis teismas priima sprendim atsivelgdamas )sutarties slygas ir prekybos paproius, taikytinus konkreiam sandoriui.

Teiss doktrina kartu su teism* praktika padar ir toliau daro didel" )tak tarptautinei privatineiteisei. =ukt tarptautins privatins teiss kodi0ikavimo lyg) kai kuriose valstybse galimapaaikinti btent stipria tarptautins privatins teiss doktrina. 5oktrinos )tak lemiapirmiausia periodini* leidini*, anali(uojani* teorines ir praktines privatins teiss problemas,

gausa.

Tarptautins kolizins teiss ir privatins teiss vienodinimas

Tarptautins privatins teiss vienodinimas vykdomas pirmiausiai kodi0ikuojant ir uni0ikuojanttarptautin" privatin" teis". Kodifikavimas$ tai procesas, kurio metu tam tikros teiss sritiesnormos yra susisteminamos, patobulinamas j* turinys, joms suteikiama aikesn login

struktra. Unifikavimas$ procesas, kurio metu suvienodinamos skirting* valstybi* teissnormos, reguliuojanios vienos srities visuomeninius santykius.


12/85

Tarptautins privatins teiss uni0ikavimo proces sudaro keletas stadij* $ nacionalins teisssistem* anali(, skirting* valstybi* tarptautins privatins teiss lyginamieji tyrimai, nauj*teisinio reglamentavimo modeli* svarstymas ir naujo teisinio reglamentavimo variantoprimimas.

-asauliniu mastu tarptautinei privatinei teisei uni0ikuoti sukurtos speciali(uotos tarptautinsinstitucijos/

agos tarptautins privatins teiss kon0erencija, daranti didiul" )tak tarptautins privatinsteiss vienodinimo procesui rengiant tarptautines konvencijas, organi(uojant seminarus irkon0erencijas tarptautins privatins teiss klausimais.

6ungtini* taut* tarptautins prekybos teiss komisija !7?TR=L#, atliekanti svarb* vaidmen)vienodinant komercin" teis". 3omisijos priimamos konvencijos, pavy(diniai )statymai, taisyklsdaro akivai(d* poveik) tarptautiniams prekybiniams santykiams1

Tarptautins privatins teiss uni0ikavimo institutas Romoje !75RKT#, kurio paskirtis $nagrinti poreikius ir metodus siekiant moderni(uoti, derinti ir uni0ikuoti privatin" ir ypakomercin" teis".

Regioniniu lygiu tarptautin" privatin" teis" vienodina @uropoje > @uropos 8junga ir @uroposTaryba, =0rikoje $ =0rikos verslo teiss Iarmoni(avimo organi(acija, =merikoje $ =merikos+alstybi* Krgani(acija.

5vialis tarptautins privatins teiss vienodinimas vyksta tarp ali* pasiraant dviales

tarptautins sutartis dl teisins pagalbos civilinse, komercinse ir eimos bylose.

Kontroliniai klausimai

'& ateikite teiss doktrinoje egzistuojanius po#i"rius tarptautin privatin teis, kaip teiss ak&

*& +uo pasi#ymi tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas ir metodai

-& +uo ypatingas valstybs, kaip tarptautins privatins teiss subjekto, dalyvavimas privatiniuosesantykiuose

.& /vardinkite ir apib"dinkite tarptautins privatins teiss altinius&

.1. Teism %urisdikci% kolizi%os #endrie%i klausimai

Teism jurisdikcij kolizijos samprata ir teiss altini apvalga

Teismas, gav"s iekin), vis* pirma turi spr"sti jurisdikcijos klausim $ ar jis yrakompetentingas nagrinti byl, turini usienio element. Tuo atveju, jei skirting* valstybi*

procesiniai )statymai nustato skirtingas jurisdikcijos taisykles !pv(., vienoje valstybje yranustatyta pagrindin jurisdikcijos taisykl, kad byla teisminga tos valstybs teismui, kuriojeatsakovas turi nuolatin" gyvenamj viet, o kitoje valstybje nustatyta, kad byla teismingaios valstybs teismui, jei atsakovas yra ios valstybs pilietis#, kyla jurisdikcij* koli(ija. 2iuo


13/85

atveju iekovui atsiranda galimyb pasirinkti, kurios valstybs teisme pareikti iekin)atsakovui. Tok) pasirinkim gali nulemti daugelis motyv* $ iekovo nuolatin gyvenamoji vieta,teismo vietos valstybs civilinio proceso teiss turinys !pv(., yminio mokesio dydis,bylinjimosi terminai, galimyb prisiteisti atstovavimo ilaidas ir pan.#, atsakovo turto buvimovieta !jei iekovas siekia aretuoti atsakovo turt#, )rodym* buvimo vieta, galimyb )vykdytipriimt teismo sprendim.

Reikt* skirti svokas jurisdikcija, teismingumas. 6urisdikcija suprantamaplaiau, kaip tam tikros )staigos teis spr"sti ginus !pv(., teism* ar arbitra*#. Tuo tarputeismingumas suprantamas kaip tam tikro teismo teis nagrinti byl.

Teisingumo vykdymas yra valstybs suvereniteto )gyvendinimo dalykas.3adangi valstyb )gyvendina suverenitet savo teritorijoje, tai ir teisingumo vykdymas yraribojamas valstybs teritorija. Tai reikia, kad vienos valstybs teismas neturi teiss vykdyti

joki* veiksm* kitos valstybs teritorijoje be pastarosios sutikimo. sienio valstybssuvereniteto gerbimas slygoja ir teismins valdios savo teritorijoje ribojim $ pv(., iimanttam tikrus asmenis ar daiktus i teismins valdios veikimo s0eros.

Tarptautinio civilinio proceso dalykas ir altiniai

Tarptautinis civilinis procesas $ tai procesinio pobdio klausim*, kylani* nagrinjant civilin"byl, turini usienio element, visuma. Tarptautinio civilinio proceso dalykas $ visuma teissnorm*, reguliuojani* civilinio proceso teisinius santykius, turinius usienio element.Tarptautinis civilinis procesas apima iuos klausimus $ 9# jurisdikcijos nustatym civilinse

bylose, turiniose usienio element, N# procesin" usienio asmen* padt) kitos valstybsteisme, O# usienio valstybs bei asmen*, turini* teis" naudotis valstybs imunitetu,procesin" padt), E# usienio teiss turinio nustatym1 C# teismo dokument* )teikim usieniovalstybje, H# )rodym* rinkim usienio valstybje1 F# usienio teism* ir arbitra* sprendim*pripainim ir vykdym.

Tarptautinio civilinio proceso altiniai/

'& 0arptautins sutartys$

9.9. Tarptautins daugiaals sutartys !konvencijos#. -v(., 9:CE m. agos konvencija dlcivilinio proceso1 9:C; m. 7iujorko konvencija dl usienio arbitra* sprendim* pripainimo irvykdymo1 9:H; m. @uropos konvencija dl in0ormacijos apie usienio teis". 5aniausiai ioskonvencijos yra skirtos vien tik tarptautinio civilinio proceso klausimams, taiau kartais irkitokio pobdio tarptautinse konvencijose !pv(., 9:CH m. Qenevos konvencijoje dltarptautinio krovini* veimo keliais sutarties !?JR# yra straipsnis, skirtas civilini* byl*, kuriosetaikoma i konvencija, teismingumui#.

9.N. Tarptautins dvials sutartys. 6as Lietuvos Respublika yra pasiraiusi su 9O valstybi*!%altarusija, Lenkija, @stija ir Latvija !trial sutartis#, kraina, Rusija, Joldova, Turkija,(bekistanu, 3a(acIstanu, 3inija, =(erbaidanu, =rmnija#. -aprastai dvials sutartiesnuostatos turi pirmenyb" prie daugiaals sutarties nuostatas, taiau visais atvejais btina

atidiai istudijuoti taikytin* tarptautini* sutari* nuostatas, ar jos nenustato kitoki*tarpusavio koli(ijos isprendimo taisykli*.


14/85

'& 12 teis& 0ais atvejais, kai reikia nagrinti civilin byl, turini u#sienio element, ir ios bylos alysyra valstybi 12 nari asmenys, gali tekti taikyti 12 teiss aktus& +aip svarbiausius galimapaminti ias tarptautines konvencijas '345 m& 6riuselio konvencij dl teism sprendimcivilinse ir komercinse bylose pripa#inimo ir vykdymo (galioja santykiuose tarp 12 valstybi ir7anijos), '355 m& 8ugano konvencij dl teism sprendim civilinse ir komercinse bylose

pripa#inimo ir vykdymo (taikoma 12 ir 190: valstybms), taip pat iuos reglamentus reglament(16) ;r& ..


15/85

pirmo vilgsnio atrodyt*, kad jurisdikcij* koli(ijos isprendimas ir taikytinos teissnustatymas nra susij" vienas su kitu, taigi nuo to, kurios valstybs teismas nagrins byl,taikytinos materialins teiss nustatymas nepriklausys. Taiau taip nra, ir iekovas,rinkdamasis i keli* valstybi* teism*, ) kuriuos jis gali pateikti iekin), tuo paiu netiesiogiaipasirenka ir taikytin materialin" teis". Taip atsitinka todl, kad teismas, nagrinjantis byl,taiko savo valstybs teisje esanias koli(ines normas tam, kad nustatyt* taikytin teis".3oli(ins normos skirtingose valstybse skiriasi, taigi ir j* taikymo re(ultatas taip pat skirsis.-v(., iekovas, = valstybs nuolatinis gyventojas, gali pareikti iekin) dl alos atlyginimoatsakovui, nuolat gyvenaniam = valstybje, kai pati ala kilo % valstybje, toki* valstybi*teismuose > = valstybje, kurios tarptautinio proceso normos leidia pareikti iekin) atsakovonuolatins gyvenamosios vietos teismui, ir % valstybje, kurios tarptautinio civilinio procesonormos leidia pareikti iekin) dl alos atlyginimo alos kilimo vietos teisme. = valstybskoli(ins normos nustato, kad alos atlyginimo teisiniams santykiams turi bti taikomanukentjusiojo asmens nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis !iuo atveju = valstybsmaterialin teis#, o % valstybs atitinkamos koli(ins normos nustato, kad turi bti taikoma

alos kilimo vietos !% valstybs# materialin teis. = valstybs materialins teiss normospripa)sta iekovo teis" reikalauti neturtins alos atlyginimo, o % valstybs teiss normos $ne. Taigi iekovo reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo gali bti patenkintas, jei jispareik iekin) = valstybs teisme, ir bus atmestas, jei analogikas iekinys bus pateiktas %valstybs teismui. io pavy(dio metyti, kaip jurisdikcij* koli(ijos klausimo isprendimas gali)takoti taikytinos teiss nustatym bei bylos i esms isprendim.

3artais klausimas, kokios valstybs teismas nagrins byl, priklauso nuo taikytinosmaterialins teiss byloje !pv(., +okietijoje nustatant sutartin) teismingum ginuose dlpalikimo#. Taip pat kartais taikytinos teiss pasirinkimas gali bti laikomas netiesioginiu)rodymu, kad alys susitar nagrinti byl tos valstybs teisme, ir atvirkiai. %e to, danai)statym* leidjas taip sprendia abi koli(ijas, kad ir teismo vieta, ir taikytina teis sutampa

!pv(., iimtin jurisdikcija iekiniams dl nekilnojamojo daikto paprastai priklauso daiktobuvimo vietos valstybs teismui, taikytina teis tokio pobdio bylose taip pat nustatoma pagaldaikto buvimo viet#.

Forum sopping samprata

3aip buvo nurodyta aukiau, kartais teismingumo pasirinkimas tuo paiu reikia ir byloslaimjim ar pralaimjim. Todl danai iekovas yra suinteresuotas nagrinti byl konkreiosvalstybs teisme, tokiu atveju galima kalbti apie vien i tarptautinio civilinio procesodoktrin*, vadinam forum shopping!angl.#.

Forum shopping$ tai pasirinkimas i keli* lygiagreiai eg(istuojani* skirting* valstybi*teism* jurisdikcij* turint tiksl gauti tam tikr* teisini* ar 0aktini* pranaum* prie kit ginoal). D i svok nepaklina nesiningas ar tariamas teismingum nustatani* 0aktini*aplinkybi* sudarymas !pv(., nuolatins gyvenamosios vietos pakeitimas vien tik tam, kadatsirast* galimyb kreiptis ) teism valstybs, nustatanios galimyb" kreiptis ) iekovonuolatins gyvenamosios vietos teism#, taip pat nesiningas susitarimas dlteismingumo. Forum shoppingatveju iekovas pasinaudoja savo teise pareikti iekin) vienami keli* valstybi* teism*. Tai suteikia tam tikr pradin) pranaum iekovui. %tina )sidmti,kad forum shoppingnra neteistas veiksmas, jis yra legalus, taikomas ir sveikintinas anglo>saks* teiss sistemoje, bet ioje sistemoje ribojamas forum non conveniencedoktrinos. Tuotarpu kontinentins teiss sistemos valstybse paprastai yra nustatytos labai aikios


16/85

jurisdikcijos taisykls, ir jeigu jos leidia pareikti iekin) tam tikros valstybs teisme, tai tokiajurisdikcija yra pripa)stama.

Forum shoppinggali bt paskatintas toki* motyv* $ palankaus sprendimo byloje siekimo !perkoli(ini* norm* ir materialins teiss pasirinkim#, palanki* iekovui procesini* taisykli*pasirinkimo !pv(., garantuojani* trump proceso trukm", suteikiani* galimyb" paiam rinkti)rodymus, dl maesni* teismo ilaid*#, galimybs greitai )vykdyti teismo sprendim.

=tsakovas gali gintis nuo forum shoppingpasekmi* tokiais bdais $ 9# kreiptis ) teism supraymu udrausti iekovui kreiptis ) tam tikros valstybs teism !tai galima daryti, pv(.,5idiojoje %ritanijoje#, N# pirmas kreiptis su analogiku iekiniu ) kitos valstybs teism !pv(.,

jei atsakovas mano, kad jam gali bti pareiktas iekinys dl sutarties nutraukimo pripainimoneteistu, jis pats gali pirmas pareikti iekin) dl sutarties nutraukimo pripainimo teistu#, O#sutartiniuose santykiuose kelias forum shoppinggali bti ukirstas i anksto susitarus dlteismingumo, E# prayti teismo pritaikyti forum non conveniencedoktrin.

Kontroliniai klausimai*

9. 3okie motyvai paprastai nulemia tam tikros valstybs jurisdikcijos pasirinkimS

N. 3okie klausimai sudaro tarptautin) civilin) procesS

O. 3aip jurisdikcijos pasirinkimas )takoja taikytinos teiss nustatymS

E. 3okios gali bti neigiamos neteisingo jurisdikcij* koli(ijos isprendimo pasekmsS

C. 3as yra forum shoppingS

. Teism %urisdikci% kolizi%os sprendimo #endros ir specialiostaisykls

Teism jurisdikcij kolizijos bendros taisykls !iziniams asmenims ir juridiniamsasmenims

-agrindin LR ?-3 nuostata, nustatanti bendr 0i(iniams ir juridiniams asmenims jurisdikcin"taisykl" gino teisenoje, yra su0ormuluota LR ?-3 F;F str. 2i nuostata nepriklauso nuoatsakovo pilietybs ir sieja gino teismingum tik su atsakovo nuolatine gyvenamja vieta.-aymtina, kad minta nuostata nieko nekalba apie iekinio juridiniam asmeniui !toliau $ 6=#pareikimo taisykles, kadangi nuolatins gyvenamosios vietos kriterijus yra taikomas tik0i(iniams asmenims, o juridiniams asmenims yra taikomi kiti kriterijai. Janytina, kad iekinys6= turt* bti reikiamas pagal 6= buvein" !LR ?-3 N: str.#.

iziniai asmenys. ekinys 0i(iniam asmeniui byloje, turinioje usienio element, gali btipareiktas Lietuvoje, jeigu/

'& :tsakovas iekinio teikimo metu yra 8ietuvoje arba turi joje nuolatin gyvenamj viet ar gyvena(tai nustatoma pagal 8@ A+ *&'*, *&'4, *&'I str&)!


17/85

*& :tsakovas 8ietuvoje turi turto arba jam priklauso turtins teiss!

-& Hino dalykas yra 8ietuvoje esantis daiktas, palikimas arba prievol, kuri atsirado ar turi b"ti vykdyta8ietuvoje&

7uolatins gyvenamosios vietos !toliau $ 74+# kriterijus nra iskiriamas kaip pagrindinis, okiti nurodyti kriterijai kaip taikomi tik tuo atveju, jei atsakovas Lietuvoje 74+ neturi arba josne)manoma nustatyti. LR ?-3 F;F str. 0ormuluots matyti, kad iekinys priklauso LR teism*

jurisdikcijai tuo atveju, jei eg(istuoja nors vienas i ivardint* kriterij*.

%riuselio reglamento C: straipsnis nustato taisykles, kurios valstybs teis" reikia taikyti,siekiant nustatyti proceso alies nuolatin" gyvenamj viet. +is* pirma, taikydamas lex fori,teismas tikrina, ar 74+ yra jo valstybje. 6ei nustato, kad 74+ yra kitoje valstybje, tai 74+nustatymui taiko tos kitos valstybs teis".

!uridiniai asmenys. 3aip buvo nurodyta aukiau, LR ?-3 nenurodo atskiro kriterijaus,remiantis kuriuo nustatoma, ar Lietuvos teisme galima pareikti iekin) 6=. %endroji LR ?-3norma nustato 6= buveins kriterij*. LR ?3 N.E: str. nustato, kad 6= buveine yra laikoma tavieta, kurioje yra 6= nuolatinis valdymo organas. LR ?-3 N: str. nurodo, kad iekinys turi btipareikiamas pagal 6= buvein", nurodyt 6=R !juridini* asmen* registre#.

4ali kilti problema tuo atveju, jei 6= )statuose nurodyta buvein ir 0aktin buvein skiriasi. LR?-3 T?- !tarptautinio civilinio proceso# nuostatos apie tai nieko nekalba, o bendrosiosnuostatos pirmenyb" teikia 6=R nurodytai buveinei. Taiau kalbant apie bylas su usienioelementu tai nra visai logika, kadangi )statuose nurodyta buvein gali bti visikai nesusijusisu 6= realia buveine ir veiklos vieta.

Reikia skirti juridinio asmens ir juridinio asmens 0ilialo ar atstovybs buvein". -astar*j*

buveins gali bti naudojamos tik kaip kriterijus pareikti iekinius, kylanius i i* asmen*0ilialo ar atstovybs veiklos, bet ne visus iekinius juridiniam asmeniui.

%riuselio reglamentas nustato kelis alternatyvius kriterijus, remiantis kuriais gali btipareiktas iekinys 6=/ 9# o0icialios buveins1 N# centrins administracijos1 O# pagrindinsverslo vietos.

Tai yra daug paangesnis poiris, kadangi nra prisiriama prie o0icialios buveins, kuri galibti pasirinkta tam, kad bt* gautos mokesi* lengvatos ir nebti susijusi su realia 6= veiklosvieta.

-aymtina tai, kad 6= iekinys Lietuvoje gali bt pareiktas ir tuo atveju, jei 6= ia turi turto

ar jam priklauso turtins teiss, ar gino dalykas yra turtas ar turtins teiss, ar prievol, kuriatsirado ar turi bti )vykdyta Lietuvoje. 2is kriterijus praktikai leidia pareikti iekin) 6=, jeiginas kyla dl 6= veiklos, vykdomos Lietuvoje.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas sutartiniuose gin"uose

8utarties alims visada yra paprasiau ir patogiau sutartyje aptarti gin*, kylani* i sutarties,jurisdikcij. Tokiu atveju visada galima progno(uoti, kokios valstybs teisme bus sprendiamasginas, be to, susitarus nebus paeisti n vienos i sutarties ali* interesai. Taigi sutartiniuoseginuose alys turi turti teis" susitarti dl teismingumo, tuo ivengdami forum shoppingbei

galim* jurisdikcijos pasikeitim* dl alies 74+ pasikeitimo. =pie susitarim dl jurisdikcijosplaiau r. .O tem.


18/85

6eigu susitarimo dl jurisdikcijos nebuvo, yra naudojami kiti kriterijai, padedantys nustatytigino teismingum. 4in* nagrinjimo vieta gali bti siejama su sutarties alimi, sutartieselementais !pv(., sutarties sudarymo ar )vykdymo vieta# ar su sutariai taikytina teise. Tuoatveju, jei teismingumas nustatomas pagal vien i sutarties ali* 74+, neutikrinama ali*interes* pusiausvyra ir gali bti taip, kad ginas bus nagrinjamas iekovo 74+ valstybje.Todl daniausiai yra naudojami nepriklausantys nuo ali* objektyvs kriterijai, nesusij" susudtingais teisiniais klausimais !pv(. su jurisdikcija pagal prievols paeidimo viet $ josne)manoma numatyti, sunku apibdinti bei danai neaiku, ar apskritai buvo sutartiespaeidimas#.

Todl daniausiai yra naudojamas sutartins jurisdikcijos nustatymas pagal sutarties sudarymoarba jos )vykdymo viet. Taiau jei sutarties sudarymo vieta nra nurodyta paioje sutartyje,gali kilti problem* su jos nustatymu. Todl daniausiai yra naudojamas sutarties )vykdymovietos kriterijus, kuris yra naudojamas ir %riuselio reglamente. 2io reglamento C str. 9 p.numato > valstybje narje nuolat gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje narje byla dlsutarties gali bti ikelta atitinkamos prievols !angl. obligation in uestion!# )vykdymoteisme.

LR ?-3 F;F str. taip pat mini ) princip $ ginas priklauso LR jurisdikcijai, jei gino dalykas yraprievol, kuri atsirado arba turi bti )vykdyta Lietuvoje.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas deliktiniuose gin"uose

=ptardami sutartini* gin* jurisdikcij paymjome tok) jos ypatum kaip galimyb" i ankstosusitarti dl jurisdikcijos. Tuo tarpu tokio susitarimo ne)manoma sudaryti prie padarant kamnors al. %endras atsakovo 74+ principas iuo atveju netinka, kadangi ginuose su usienioelementu ala gali bti padaryta asmeniui, galbt gyvenaniam toli nuo )vykio vietos, ir versti

j), ir taip patyrus) al, bylintis atsakovo vietos teisme bt* nesininga. Taiau ir iuo atvejugino ali* interesai turi bti subalansuoti.Forum delicti!teismingumas pagal alos padarymoviet# principas iuo atveju utikrina abiej* gino ali* interes* pusiausvyr, leidia nustatytigino nagrinjimo viet, kuri bus glaudiai susijusi su gino dalyku ir )rodymais. 2is principasyra labai plaiai taikomas visame pasaulyje, taiau eg(istuoja esminiai skirtumai apibdinant)vykio viet. 4alimi neteisti veiksmai gali pasireikti labai )vairiai $ keli* eismo )vykis,mutyns, gamintojo atsakomyb u prekmis padaryt al, alos aplinkai padarymas,konkurencijos taisykli* paeidimas ir pan. 7eteisti veiksmai apima ir atvejus, kai civilinatsakomyb yra taikoma ir be kalts !dl padidinto pavojaus altinio padaryt al#. LR ?-3F;F str. 9 d. O p. gali bti taikomas ir deliktinms prievolms, taiau nedetali(uoja, pagal knustatoma prievols atlyginti al atsiradimo vieta.

Bra iskiriamos tokios jurisdikcijos taisykls ginams, grindiamiems alos padarymu/ 9#teismingumas pagal neteist* veiksm* padarymo, N# teismingumas pagal pasekmi* atsiradimoviet. Labai danai visi neteisto veiksmo poymiai atsiranda ne vienoje, o skirtingose vietose.3albama apie distancinius deliktus !klasikinis pavy(dys $ vis per valstybs sien# ar dldelikt*, kai viena prieastis sukelia alingas pasekmes daugelyje viet* !publikacija pasaulinjespaudoje ar atominio reaktoriaus sprogimas#. +okietijoje, pv(., tokiais atvejais laikoma, kad)vykio vieta gali bti laikoma ir neteisto veiksmo atlikimo vieta, ir aling* pasekmi* atsiradimovieta. 7ukentj"s tokiu atveju gali pasirinkti pageidaujam jurisdikcij.

3aip buvo nurodyta, LR ?-3 T?- dalyje nra teiss norm*, skirt* specialiai teismingumuideliktiniuose ginuose nustatyti. %riuselio reglamento C str. O dalis nustato, kad byla dlcivilins teiss paeidim*, delikto ar kva(idelikto gali bti ikelta vietos, kurioje )vyko alsukl"s )vykis ar jis gali )vykti. To paties straipsnio E d. nustato, kad byla dl reikalavimoatlyginti nuostolius arba al, padaryt veiksmu, dl kurio keliama baudiamoji byla, gali btiikelta tokias bylas nagrinjaniame teisme, jeigu mintas teismas pagal jam taikom teis" turi

jurisdikcij nagrinti civilines bylas. @uropos teisingumo teismas viet, kurioje )vyko al


19/85

sukl"s )vykis, apibdino kaip viet, kurioje buvo padaryti neteisti veiksmai ar atsiradoalingos pasekms.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas gin"uose dl nekilnojamojo daikto

LR ?-3 F;H straipsnis nustato, kad iimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinja bylasdl daiktini* teisini* santyki*, susijusi* su Lietuvos Respublikoje esani* nekilnojamuojudaiktu. Tai reikia, kad jeigu toki byl inagrins usienio valstybs teismas, tai toks teismosprendimas negals bti pripaintas ir vykdomas Lietuvoje !LR ?-3 ;9< str. 9 d. N p.#. Labaipanai nuostata yra ir %riuselio reglamente, kurio NN str. 9 d. nustatyta, kad bylos, kuri*objektas yra daiktins teiss ) nekilnojamj) turt arba nekilnojamojo turto nuoma ! nustatantiimt) nuomai laikinam privaiam naudojimui, kurios terminas yra ne ilgesnis kaip H mn.#,teismingos tik valstybs nars, kurioje yra turtas, teismams. esms visos valstybs yrasuinteresuotos paios nagrinti civilines bylas dl daiktini* teisi* ) nekilnojamj) daikt,nustatydamos savo iimtin" jurisdikcij iuo klausimu.

Teism jurisdikcij kolizijos sprendimas eimos teisini santyki gin"uose

LR ?-3 F;E straipsnis nustato jurisdikcines taisykles eimos teisini* santyki* byloms !t.y.byloms tarp sutuoktini*#. %endroji taisykl yra ta, kad Lietuvos Respublikos teismams yrateismingos eimos bylos, jeigu 9# nors vienas i sutuoktini* yra Lietuvos Respublikos pilietis!t.y. naudojamas le patriae koli(inis principas#, N# asmuo be pilietybs, kurio nuolatingyvenamoji vieta yra Lietuvoje, O# abu sutuoktiniai yra usienieiai !usienio pilieiai#, bet j*nuolatin gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. imtinai Lietuvos Respublikos teismai nagrinja

eimos teisini* santyki* bylas, jeigu abiej* sutuoktini* nuolatin gyvenamoji vieta yraLietuvoje.

@8 reglamentas !@%# 7r. NN


20/85

E& +okiais atvejais 8ietuvos teismai turi jurisdikcij eimos bylose

.+. ,antykio ali susitarimas dl teism %urisdikci%os

Bra visuotinai pripa)stama, kad alys gali susitarti, kurios valstybs teismas yrakompetentingas nagrinti j* byl, ir nustatyti, kad kiti teismai tokios kompetencijos neturi.Tokios galimybs privalumai/ !9# alys gali progno(uoti, kurios valstybs teismas nagrinsbyl, o tuo paiu progno(uoti ir materialins teiss taikym byloje1 !N# alys gali pasirinkti tok)teism, kuris tenkins abi alis1 !iii# alys gali pasirinkti teism, kuris bus labiausiai susij"s subyla. Trkumai/ !i# viena i ali* gali primesti kitai savo vali dl jurisdikcijos ir tuo apsunkintigalimyb" kreiptis ) teism.

8usitarimas dl jurisdikcijos yra sandoris, kurio )sigaliojimas yrareglamentuojamas materialins teiss, o leistinumas ir veikimas $ procesins teiss. Taigi

materialin teis nustatoma pagal lex causaeprincip !teis, taikytina visai sutariai#, oprocesin teis $ pagal lex fori.

Teismas, nustatydamas, ar alys pasiek susitarim dl jurisdikcijos, ir ar issusitarimas neturjo valios pareikimo trkum*, taikys lex causae. Taiau sutarties alys yralaisvos susitarimu nustatyti, kad susitarimui dl jurisdikcijos bus taikoma kita materialin teis,negu visai sutariai. Tuo tarpu susitarimo 0ormai bus taikoma lex fori.

5aniausiai susitarim dl jurisdikcijos sudaro du atskiri elementai/

'& 7erogacija susitarimas nenagrinti gino tam tikros valstybs (Fi) teisme, nenustatant, kokiosvalstybs teisme bus nagrinjamas ginas, ir

*& rorogacija susitarimas nagrinti gin tam tikros valstybs teisme, taiau neatsisakant kitvalstybi teism jurisdikcijos&

-aprastai alys sudaro mirius susitarimus dl jurisdikcijos, susitardamos kad j*gin bus kompetentingas nagrinti tik konkreios valstybs teismas, ir joks kitas teismasneturs kompetencijos. 6eigu kyla abejoni* dl susitarimo turinio, taikant sutarties aikinimotaisykles yra nustatomi tikrieji ali* ketinimai.

Teismas, priimdamas iekin) ir spr"sdamas klausim, ar ginas priklauso jojurisdikcijai, klauso tik lex fori. 6is gali netgi nepaisyti iimtins kitos valstybs teismojurisdikcijos, iskyrus atvejus kai tarptautin sutartis ar nacionaliniai )statymai jam nurodo

paisyti iimtins kitos valstybs teismo jurisdikcijos arba kai teismo sprendimas turs btivykdomas toje kitoje valstybje.

4alimyb susitarti dl jurisdikcijos gali bti ribojama tokiais aspektais/

'& 2usitarimu negalima pakeisti iimtins jurisdikcijos, nustatytos leJ %ori (8@ A+ I55 str& ' d&)!

*& Kalys gali pasirinkti tik tos valstybs teismo jurisdikcij, kuri turi tam tikr ry su byla (is principaskai kuriose valstybse nepripa#stamas)!

-& 2usitarimas turi b"ti pakankamai aikus, kad b"t galima nustatyti ali vali& Lra labai svarbutinkamai su%ormuluoti susitarim dl jurisdikcijos, kad nekilt abejoni, ar tai derogacinis, ar

prorogacinis, ar mirus susitarimas&


21/85

Tuo atveju, jei susitarimas dl jurisdikcijos su0ormuluotas neaikiai, kylaklausimas dl to, remiantis kurios valstybs teise jis turi bti aikinamas. -aios sutartiesaikinimui yra naudojama lex causae, teis, taikytina susitarimui dl jurisdikcijos !t.y. jogaliojimui# turt* bti taikoma ir aikinant tokio susitarimo turin). Taiau danai laikomasinuomons, kad susitarimo dl jurisdikcijos turinys turt* bti aikinamas pagal lex fori,kadangi btina greitai nustatyti jurisdikcij, o taikytinos usienio valstybs materialins teissnustatymas paprastai utrunka.

5anai btina aikintis, ar alys turjo omeny usienio valstybs teism, ar arbirtain" )staig.Tuo atveju, jei alys susitar dl gino nagrinjimo arbitrae, teismas tokio gino neturt*nagrinti. -laiau apie arbitrao jurisdikcij r. .H tem.

LR ?-3 F;F str. N d. nustato kad alys gali ratu susitarti, kad turtiniai ginai bus sprendiamiLietuvos Respublikos teismuose. F;; str. 9 d. nustato, kad kins komercins veiklos subjektaigali ratu susitarti, kad ginai, kylantys i sutartini* teisini* santyki*, bus nagrinjami neLietuvos teismuose, jeigu is susitarimas neprietarauja tos valstybs, kurios teism*kompetencijai numatoma priskirti gino nagrinjim, teisei. 3aip matyti i pateikt* teissnorm* 0ormuluoi*, LR ?-3 apriboja subjektus ir ginus, kuriuose galima susitarti dl

jurisdikcijos. Tai paeidia ali* valios autonomijos princip, todl tokios normos turi btivertinamos neigiamai.

%riuselio reglamentas !7r. EEPN


22/85

LR sutartyse dl teisins pagalbos ir teisini* santyki* taip pat yra numatyta galimyb susitartidl jurisdikcijos ir tai turi bti padaryta ratu !pv(., Lietuvos, Latvijos ir @stijos sutarties N koli(ins normosveikimo slygos, pavy(diui, LR ?3 9.EO straipsnio antrojoje dalyje nustatyta $ jei veiksmopadarymo ar kitoki* aplinkybi* arba alos atsiradimo vietos valstybs nustatyti ne)manoma.5ispo(icija $ materialusis teisinis santykis !sutampa su apimtimi#. 8ankcijos $ tai neigiamospasekms, kurios gali atsirasti, jei bus netinkamai pritaikyta koli(in norma. +isgi sunku surastikoli(ines normas, kuriose bt* aikiai ireikta sankcija, todl su autori*, teigiani* jogkoli(ins normos ir teiss normos struktra sutampa, sutikti negalima.

3oli(ins normos, kaip ir bet kokios kitos teiss normos, gali bti skirstomos ) tam tikras ris,grupes.

-agal teiss sistem* pasirinkimo skaii* koli(ins normos skirstomos ) viena1alesdvi1alesir mi1rias.

Viena1als koli/insnormoskalba tik apie vienos teiss sistemos, paprastai nacionalinsteiss, taikym. 6os nurodo, kad visais atvejais taikoma tik vidaus teis. -avy(diui, LR ?39.9H straipsnio ketvirtoje dalyje )tvirtinta, jog usienio pilieiai ir asmenys be pilietybs, nuolatgyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripa)stami neveiksniais ar ribotai veiksniais LietuvosRespublikos )statym* nustatyta tvarka.

=vi1als koli/insnormosnurodo dviej* ar daugiau valstybi* teiss taikymo galimyb". 6osnumato pasirinkimo galimyb", taiau konkreios valstybs, kurios teis" reikia taikyti, paprastai


36/85

nenurodo. -avy(diui, LR ?3 9.HN straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog paveldjimosantykiams taikoma valstybs, kurios teritorijoje buvo palikjo nuolatin gyvenamoji vieta jomirties momentu teis !palikjo nuolatin gyvenamoji vieta mirties momentu galjo bti tiekLietuvos, tiek Lenkijos teis#.

5i1rios koli/ins normosnurodo, kad taikoma vidaus !nacionalin# teis, taiau kartu numatoatvejus, kai galima taikyti usienio teis". sienio teis" iuo atveju galima taikyti tik tam tikraisatvejais. -avy(diui, LR ?3 9.NC straipsnio pirmoje dalyje )tvirtinta, jog santuokin) veiksnumnustato Lietuvos Respublikos teis. Taiau to paties straipsnio treiojoje dalyje nurodoma, jogusienio valstybi* piliei* ir asmen* be pilietybs, neturini* nuolatins gyvenamosios vietosLietuvos Respublikoje, santuokinis veiksnumas nustatomas pagal abiej* norini* tuoktisasmen* nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis", jeigu sudaryta santuoka buspripa)stama bent vieno noriniojo tuoktis nuolatins gyvenamosios vietos valstybje.

-agal tai, ) kurios valstybs $ savo ar usienio, teiss sistem yra nuoroda, koli(ins normos

skirstomos ) ribojam2sias nurodom2siasir mi1rias.

*ibojamoji koli/in normanustato vidaus !nacionalins# teiss taikymo ribas ir kartu ribojausienio teiss taikym. +isos vienaals koli(ins normos yra ribojamosios.

,urodomoji koli/in normanustato usienio teiss taikymo ribas, tai yra nurodo kitos valstybsteiss sistem. +isos dvials !daugiaals# koli(ins normos yra nurodomosios.

5i1ri koli/in normair numato vidaus !nacionalins# teiss taikymo galimyb" ir nurodoatitinkamos usienio valstybs teis".

-agal koli(ijos sprendimo taisykls 0ormulavimo pobd) koli(ins normos skirstomos)bendr2siasir speciali2sias.

>endroji koli/in norma)tvirtina pagrindin" koli(ijos sprendimo taisykl". -avy(diui, LR ?3 9.NEstraipsnio pirmoji dalis $ susitarim tuoktis ir jo teisines pasekmes nustato susitarimo ali*nuolatins gyvenamosios vietos teis.

#pecialioji koli/in normanustato bendrosios taisykls iimt). -avy(diui, LR ?3 9.NE straipsnioantroji dalis $ jeigu susitarimo tuoktis ali* nuolatins gyvenamosios vietos yra skirtingosevalstybse, tai susitarim tuoktis nustato susitarimo sudarymo vietos valstybs teis.

-agal )tvirtint* taisykli* privalomum koli(ins normos skirstomos ) imperatyviasdispo/ityviasir alternatyvias.

4mperatyvios koli/ins normos)tvirtina vienintel) galim koli(ijos sprendimo variant, kuriosantykio alys negali pakeisti savo susitarimu. -avy(diui, LR ?3 9.E< straipsnis )tvirtina, jog)galiojimo 0ormai taikoma valstybs, kurioje jis iduotas, teis. Xia ali* susitarimas yraneleistinas, todl i koli(in norma yra imperatyvi.

=ispo/ityvios koli/ins normos0ormuluoja taisykl", kurios teisini* santyki* subjektai galinepaisyti. -avy(diui, LR ?3 9.O; straipsnio antroje dalyje nustatyta, jog sandorio 0ormai

taikoma sandorio sudarymo vietos teis, taiau pagal io straipsnio pirmj dal), alys galisusitarti dl sandorio 0ormai taikytinos teiss.


37/85

%lternatyvi koli/in normanumato kelet taikytinos teiss nustatymo taisykli*, vien i kuri*gali pasirinkti teismas, teisinio santykio alys arba viena i j*. -avy(diui, LR ?3 9.EOstraipsnio pirmoji dalis nustato, jo ali* teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dlpadarytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas

veiksmas ar buvo kitoki* al suklusi* aplinkybi*, teis" arba pagal alos atsiradimo vietosvalstybs teis".

-agal tai, kaip koli(in norma 0ormuluoja taikytinos teiss taisykl",skiriamossavaranki1kosir nesavaranki1koskoli(ins normos.

#avaranki1kos koli/ins normosleidia nustatyti taikytin teis" papildomai netaikant kit*koli(ini* norm*. -avy(diui, LR ?3 9.CO straipsnis nustato, jog intelektins nuosavybs teismsir j* gynimui taikoma valstybs, kurioje praoma apginti ias teises, teis.

,esavaranki1kos koli/ins normostaikytinos teiss taisykli* ne)tvirtina, paprastai jos nurodo,

jog koli(ij* sprendimo taisykli* reikia iekoti kitose normose. -avy(diui, LR ?3 9.CH straipsniopirmoji dalis nustato, jog ekiams ir vekseliams taikomos 9:O9 m. kovo 9: d. Qenevoskonvencija dl )statym* koli(ij* naudojant ekius sprendimo ir 9:O< m. birelio F d. Qenevoskonvencija dl )statym* koli(ij* naudojant )sakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo.3ai kurie autoriai iais koli(ins normas vadinatarpinmis koli/inmis normomis.

-agal teiss altin), kuriame yra )tvirtintos koli(ins normos, galima skirti vidaus'nacionalines"ir tarptautines koli/ins normas.

Vidaus 'nacionalins" koli/ins normos$ tokios, kurios )tvirtintos vidaus teisje. -avy(diui,

visos koli(ins normos, kurios )tvirtintos LR ?3 pirmosios knygos antrajame skyriuje.

7arptautins koli/ins normos$ tokios normos, kurios )tvirtintos tarptautiniuose teissnorminiuose aktuose !konvencijose, sutartyse ir pan.#. -avy(diui, koli(ins normos, )tvirtintos9:F9 m. gegus E d. agos konvencijoje dl eismo )vykiams taikytinos teiss.

Taip pat gali bti skiriamos grie


38/85

-raktikoje nuorodos 0ormul principu lex personalisskaidoma ) du koli(inius principus/

-irma, taikomas asmens nacionalikumo !lex nationalis# arba pilietybs !lex patrie# )statymas1

=ntra, taikomas asmens gyvenamosios vietos )statymas !lex domicile#.

Reikia atkreipti dmes) ) tai, jog btina le personalis princip atskirti nuo principo, pagal kur)usienieiams suteikiamos teiss tokia pat apimtimi kaip ir valstybs pilieiams. -astaruojuatveju kalba eina apie nacionalinio reimo suteikim usienieiams. 7acionalin) reim)tvirtinanios normos yra materialinio > teisinio pobdio, jos nesprendia koli(ins problemos,

jos taikomos tik tada kai koli(in problema jau yra ispr"sta. 7acionalinis reimas tik parodo,kad usienieiams privatin teis taikoma lygiai taip pat kaip ji taikoma pilieiams.

$uridinio asmens 9statymas 'lex societatis".-agal i nuorod yra taikomas juridinio asmensnacionalins priklausomybs principas, pagal kur) juridinio asmens civilinis teisinis statusas gali

bti nustatomas pagal/

-irma, jo )sisteigimo vietos teis", kitaip dar vadinama inkorporacijos doktrina. 2ios doktrinospagrindinis trkumas yra nebuvimas ryio tarp juridinio asmens )steigimo vietos ir 0aktinsveiklos vietos.

=ntra, juridinio asmens buveins arba centrins administracijos vietos teis", kitaipvadinama sslumo doktrina, kuri grindiama tuo, kad juridinio asmens )statiniuosedokumentuose visada nurodoma jo buveins vieta, kas leidia lengvai nustatyti jonacionalikum ir galiausiai asmenin) status.

Treia, juridinio asmens verslo vietos teis", kitaip vadinama eksploatacijos centro doktrina.5ana situacija, kai juridinio asmens steigimo dokumentuose, )statuose nurodyta buveinsvieta ir pagrindins veiklos vieta nesutampa ir yra skirtingose valstybse, todl juridinioasmens nacionalikumas turt* bti nustatomas pagal 0aktin" to asmens verslo viet. kitospuss, keleto eksploatacijos centr* buvimas veda prie neapibrtumo ir sudaro keblum*nustatant juridinio asmens nacionalikum > tai yra pagrindinis ios doktrinos trkumas1

3etvirta, asmens teisinis statusas nustatomas pagal valstybs, kurioje gyvena ar veikia iojuridinio asmens steigjai, vadovai, kitaip vadinama kontrols doktrina.2is principas labiausiaikritikuotinas, kadangi danos situacijos kai usienio ali* investitoriai, investuoja savo las )

kitoje alyje esanias kompanijas, usiima verslu, o patys 0aktiki gyvena savo valstybje irtiesiogiai juridinis asmuo neturi jokio ryio su jo steigj* ar vadov* nacionaline teise.

-aymtina, jog ) juridinio asmens teisinio statuso reguliavimo s0er paprastai patenka tokieklausimai, kaip juridinio asmens teisin 0orma ir statusas, steigimas, reorgani(avimas irlikvidavimas, juridinio asmens pavadinimas, organ* sistema ir j* kompetencija, juridinioasmens civilin atsakomyb, atstovavimas, juridinio asmens steigimo dokument* paeidimoteisins pasekms ir panaiai.

=aikto buvimo vietos 9statymas 'lex rei sitae".3ai kalba eina apie daiktines teises, )skaitantbet neapsiribojant nuosavybs, teise ) daikt, daikto valdymo teise ir kita, daugelio valstybi*

koli(in teis nustato, jog iems santykiams taikomi daikto buvimo vietos )statymai. 2iuo metuis koli(ins teiss principas yra labiausiai paplit"s sprendiant taikytinos teiss klausimdaiktini* teisi* atvilgiu. Taiau ne visus tokius teisinius santykius yra patogu reguliuoti io


39/85

principo pagalba. 3ai kuri* ali* )statymai numato eil" iimi* taikant ) princip. -avy(diui,jei turtas priklauso usienio juridiniam asmeniui, tai jo likimas sprendiamas ne pagal daiktobuvimo vietos valstybs teis", o pagal valstybs, kurioje randasi juridinis asmuo, teis"1 arbanuosavybs teiss )gijimas paveldint, reguliuojamas pagal asmenin) paveldtojo )statym1 i

koli(in nuoroda negali bti taikoma usienio valstybs turtui, kadangi valstyb turiatitinkamus imunitetus, iuo atveju taikomas valstybs, kuriai priklauso turtas, )statymas irpanaiai.

-laiausiai paplit"s io principo taikymas nekilnojamojo turto atvilgiu, tuomet tieknekilnojamojo daikto paveldjimui, tiek jo pirkimui > pardavimui, nuomai, kitiems prievoliniamssantykiams, susijusiems su nekilnojamuoju daiktu taikoma jo buvimo vietos valstybs teis.

#andorio 1ali8 sutartas 9statymas 'lex voluntatis".2is koli(inis principas reikia taikym tosteiss, kuri susitardamos pasirinko teisinio santykio !sandorio# alys. Reikia paymti, kad iskoli(inis principas lieia tik prievolin" teis". 6is netaikomas ali* veiksnumo, sutarties

daiktinms>teisinms pasekmms. 5augelio valstybi* koli(in teis ir tarptautins sutartysnumato, kad sudarant tarptautin) kontrakt, o kartais ir dar vlesnje stadijoje, alys galisusitarti dl konkreios teiss taikymo ir j* valia bus lemianti. Teismas, nustatindamastaikytin teis", turi vadovautis tiesiogiai ireiktu sandorio ali* ketinimu.

Tarptautinje praktikoje lex voluntatisdar vadinamas valios autonomija. Tarptautins privatinsteiss doktrinoje nra vieningos nuomons dl laisvs pasirinkti taikytin teiss ir iopasirinkimo rib*. 7eribotos ali* valios alinink* nuomone, valios autonomija leidia alimspaioms pasirinkti taikytin teis", kuri be koki* nors apribojim* taikoma ali* sudarytosandorio atvilgiu. +alios autonomijos apribojimo alininkai mano, kad taikytinos teiss

pasirinkimas turi bti apribotas nacionalinmis imperatyvinmis normomis. Teigiama, kad ali*taikytinos teiss pasirinkimas )manomas tik ta apimtimi, kiek tai lieia nacionalini* )statym*dispo(ityvines normas. +ienas i bandym* apriboti ali* valios autonomij yra ir koncepcija,pagal kuri valios autonomija turi bti slygojama teistvarka, kurios rmuose ji 0unkcionuoja.-agal i koncepcij, teismas pirmiausia turi taikyti savo koli(in" teis" tam, kad nustatyti kokiteis" reikt* taikyti, jeigu alys nebt* pasirinkusios teiss paios. -o to teismas turi nustatyti,ar ali* teiss pasirinkimas neprietarauja teismo nustatytosios taikytinos teissimperatyvinms normoms. r galiausiai teismas taiko ali* pasirinktosios teiss dispo(ityvinesnormas ir imperatyvines normas tos teiss, kuri turt* bti pilnai taikoma, jei alys nebt*susitarusios dl taikytinos teiss.

3ai kuri* teoretik* nuomone, alys neturi teiss pasirinkti tokio )statymo, kuris neturi jokioryio su sutariai priskirtinais elementais/ ali* nacionalikumu ar domicile, sutarties objektu,sutarties sudarymo ar )vykdymo vieta ir panaiai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse taip pat yra )tvirtintas ali* valios autonomijosprincipo ribojimas. LR ?3 9.OF straipsnio treiojoje dalyje nustatyta, jog aplinkyb, kad alyssusitarimu pasirinko sutariai taikytin usienio teis", nra pagrindas atsisakyti taikyti LietuvosRespublikos ar kitos valstybs imperatyvias teiss normas, kuri* alys savo susitarimu negalipakeisti ar j* atsisakyti.

%kto atlikimo vietos 9statymas 'lex loci actus". =ktu, iuo atveju, suprantami tam tikri

juridiniai veiksmai, tame tarpe/ sutarties sudarymas, santuokos sudarymas, pareigos)vykdymas ir panaiai. Todl le loci actus skaidomas ) kelet koli(ini* princip*/


40/85

-irma, sutarties sudarymo vietos )statymas !lex loci contractus#, reikiantis, jog turi btitaikomas tos valstybs teis, kurios teritorijoje buvo sudaryta sutartis.

=ntra, pareigos )vykdymo vietos )statymas !lex loci solutionis#, reikiantis, jog taikoma tos

valstybs teis, kurios teritorijoje, sutinkamai su sutarties slygomis, turi bti )vykdytaprievol.

Treia, santuokos sudarymo vietos )statymas !lex loci celebrationis#, pagal kur) santuokossudarymo slygoms ir tvarkai taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis.

2ie principai turi savo privalum* ir trkum*. -agrindinis privalumas yra tas, kad veiksmoatlikimo vietos teis realiausiai ir tinkamiausiai atspindi i* santyki* esm". Tuo tarpu ioprincipo taikymas gali sukelti problem*. -avy(diui, kai tas pats veiksmas atliekamas keliosevalstybse arba negalima nustatyti, kur buvo atliktas veiksmas, tuomet tampa sunku nustatyti,kokios valstybs teis turt* bti taikoma.

@alos padarymo vietos 9statymas 'lex loci delicti commissi".4laudiai susij"s su aukiaumintu akto atlikimo )statymu, taiau turi savo speci0ikos. -agal i nuorod, turi bti taikomavalstybs, kurioje padarytas teiss paeidimas, ala, teis. 2i koli(in nuoroda turi esmin"reikm" nustatinjant ali* teises ir pareigas ryium su alos padarymu, kadangi )vairi*valstybi* teis skirtingai sprendia tokius klausimus kaip veiksnumas !atsakingumas#, kalts)rodinjimo pareiga, atsakomyb be kalts, nukentjusiojo kalts reikm, alos atlyginimas irkt..

+isgi gantinai sudtingas klausimas yra alos padarymo vietos nustatymas. 3ai kurios

kontinentins teiss sistemos laikosi nuomons, jog alos padarymo vieta yra alingos veikosatlikimo vieta. Tuo tarpu 6ungtinse =merikos +alstijose alos padarymo vieta laikoma aling*pasekmi* atsiradimo vieta. 3ai kuriose valstybse laikoma, kad alos padarymo vieta yra tiekalingos veikos atlikimo vieta, tiek aling* pasekmi* pasireikimo vieta. Tokiu bdunukentjusiajam suteikiama teis pasirinkti jam palankesn) variant.

+ardavjo 1alies 9statymas 'lex venditoris".-ardavjo alimi tarptautinje privatinje teisjelaikoma valstyb, kurioje )mon, esanti pardavju, yra )steigta ar pardavjas gyvena, ar yra jopagrindin veiklos, verslo vieta. Taiau i nuoroda turi daug platesn" reikm" ir yra taikomakitoms sutari* rims. Tuo atveju pardavju yra laikoma sutarties alis, kuri atliekantipagrindin" i sutarties iplaukiani pareig arba sutariai bdingiausi pareig. Tokiu bdu,

atitinkamai nuomos sutartyje tokia alimi bus laikomas nuomotojas, pasaugos > saugotojas,perveimo > vejas, paskolos > kreditorius ir panaiai. 2i nuoroda yra gantinai populiari,kadangi j yra paprasta pritaikyti, ji logika.

)aivo vliavos 9statymas 'lex banderae arba lex flagi".5l prekybins laivybos teisini* santyki*speci0ikos, koli(ij* sprendimui ioje srityje taikomi kai kurie speci0iniai, tik jr* teisei bdingikoli(iniai principai. Tokiu principu, vis* pirma, yra laivo vliavos )statymo principas ! lexbanderae#. 2io principo taikymas yra slygotas laivybos speci0inmis slygomis, nes,pavy(diui, jrinis laivas atviroje jroje nra kokios nors valstybs jurisdikcijoje, kaip tikvliavos )statymo.

Teisinje literatroje io koli(inio principo prioritetas yra grindiamas, pirmiausia tuo, kad jodka galima ivengti santyki* tarp vejo ir krovini* valdytoj* reguliavimo di0erenciacijosperveant krovinius tuo paiu reisu ir tuo paiu laivu pagal kiekvieno krovinio siuntjo


41/85

nacionalikum ar domicil", arba pagal laivo isiuntimo ar paskirties individualias vietas. =ntrasprivalumas $ laivo vliavos )statymas yra vienas ir j) yra lengva nustatyti. Treia, laivo vliavos)statymo principas utikrina kiekvienos valstybs teiss taikym proporcingai kiekvienosdalyvavimui pasaulinje laivyboje.

Taiau galima paymti ir vien io principo trkum > danai @uropos alys, siekdamosivengti tam tikr* mokesi* ar kit* savo nacionalinje teisje )tvirtint* verslui nepalanki*reikalavim*, registruoja savo laivus tokiose alyse kaip Liberija, -anama ir panaiai. Tuomet ioprincipo taikymas bt* nepagr)stas. 5ar maiau vliavos )statymas siejasi su ali* santykiaispagal krovini* perveimo jra konosamento slygomis sutart), kai krovinio siuntjui nrareikms, kokios vliavos laivas pervea jo krovinius. %e to jis ir neturi teiss reikalauti, kadperveimas bt* atliekamas kuriuo nors nurodytu laivu, kadangi sutarties objektu yra nelaivas, o pats krovini* perveimas. 3ai kuri* autori* nuomone, vliavos )statymas po(ityviainaudotinas tik esant tiesiogiai ireiktam ali* susitarimui arba taikant j) tokioms problemomskaip kapitono )galiojimai ir laivo valdytoj* atsakomybs ribojimas.

7eismo arba kitaip gin(o nagrinjimo vietos 9statymas 'lex fori".-agal i koli(in" nuorod,teismas turi taikyti savos valstybs nacionalin" teis". Teismas, spr"sdamas civilin" byl suusienio elementu gali taikyti usienio materialin" teis", taiau visais atvejais jis turi taikytisavo civilinio proceso teis". Teiss pasirinkimo problemos nra civiliniame procese, todl savocivilinio proceso taikymas nra laikomas le 0ori principo reali(avimu.

5augelio autori* nuomone le 0ori principas gali bti taikomas sprendiant koli(in" problembet koki* civilini*>teisini* santyki* s0eroje. Literatroje yra nuomoni*, kad is koli(inisprincipas gali pakeisti visus aukiau aptartus principus. esms le 0ori struktrikai primena

vienaal" koli(in" nuorod, nustatani savos valstybs teiss taikym. )ex foritaikymasdanai grindiamas tuo, kad teisjai ir arbitrai geriausiai imano savo teis", todl j gali taikytikvali0ikuoiausiai.

2ali* gino nagrinjimo vietos pasirinkimas danai laikomas esminiu kriterijumi nustatant ali*Amenam' vali sureguliuoti j* sutart) teise, kuri geriausiai imano teisjas ar arbitras.

)abiausiai susij3s 'tinkamas" 9statymas 'lex convenienens". 2is koli(inis principas dar danaivadinamas )statymu, su kuriuo duotas teisinis santykis turi glaudiausi ry) !proper la6 of thecontract#. 2i koli(in nuoroda gali bti naudojama sprendiant koli(ines problemas prievolinsteiss srityje, taip pat kaip bendras metodas reguliuojant visus civilinius>teisinius santykius su

usienio elementu. 3oli(ins nuorodos esm $ nesant ali* susitarimo dl taikytinos teiss,teismas aikindamas sutart) ir atsivelgdamas ) visas bylos aplinkybes turi nustatyti, kokiateis yra glaudiausiai susijusi su duotu teisiniu santykiu.

7epaisant subjektyvi(mo, kuris gali pasireikti tokiu bdu suteikiant )statymus taikaniomsinstitucijoms nuoiros laisv", is principas kartais gali bti vieninteliu sprendimo bdu. Todli koli(in nuoroda ne tik, kad isaugo, bet ir pleia savo po(icijas tarptautinje privatinjeteisje.

%e to siekiant apriboti nuorod taikani* ali* subjektyvi(m, galima )vesti labiausiai susijusio)statymo taisykles, kaip tai yra padaryta 9:;< m. Romos konvencijoje dl sutartinms

prievolms taikytinos teiss arba LR ?3 9.OF straipsnio ketvirtojoje dalyje. Jintas straipsnisnustato, jog labiausiai pagal sutart) su prievole susijusia valstybe yra laikoma alies, kuri turi)vykdyti pareig, labiausiai bding tai sutariai, nuolatin gyvenamoji vieta ar centrin


42/85

administracija1 nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teis )nekilnojamj) daikt ar teis j) naudoti1 vejo pagrindin verslo vieta veimo sutartiessudarymo metu, jei toje pat valstybje, kur yra vejo pagrindin verslo vieta, buvo pakrautikroviniai ar yra siuntjo pagrindin buveins arba krovinio isiuntimo vieta ir panaiai.

+.. Kolizini norm taikymo ypatumai.

3oli(ini* norm* taikymas $ sudtingas procesas, kurio metu reikia ispr"sti eil" problem*,kylani* taikant koli(in" norm santykiui, turiniam usienio element. -roblemos, susisijusiossu koli(ini* norm* taikymu kitaip tarptautins privatins teiss teorijoje vadinamospreliminariaisiais klausimais.

-amintini ie pagrindiniai preliminars klausimai/ kvali0ikavimas, alutin problema,iskaidymas, grinimas, materialins ir proceso teiss atribojimas, atsisakymas taikytiusienio teis", usienio teiss turinio nustatymas ir kiti.

&vali!ikavimas tarptautinje privatinje teisje

Kvalifikavimas!lot. ualificare 0priskirti prie kurios nors kategorijos# :teisinis 0akto)vertinimas ir jo priskyrimas prie vieno ar kito teiss instituto ar teiss akos reguliuojamossrities.

-riklausomai nuo to, kaip gino santykis bus kvali0ikuotas, priklausys ne tik koki teis" teismas

taikys, bet ir bylos baigtis. Todl pirmiausia teismas turi kvali0ikuoti ali* gino santyk), tai yranustatytai, ar alis sieja sutartiniai, deliktiniai, paveldjimo, nuosavybs ar kiti santykiai.

4ino santykio teisinis )vertinimas praktikoje gali kelti problem*/

-irma, teismo vietos teis ir usienio valstybs teis gali t pat) santyk) teisikai vertintiskirtingai. -avy(diui, pagal vienos valstybs teis" gino objektu esantis turtas gali btipripa)stamas nekilnojamuoju, o pagal kitos valstybs teis" $ kilnojamuoju daiktu.

=ntra, gino santykis gali turti keli* institut* bruo*, pavy(diui, ne tik pirkimo>pardavimo,bet ir tiekimo, komiso, 0inansinio li(ingo sutarties poymi*.

Treia, tam tikr* usienio teisje esani* teisini* institut* gali apskritai nebti valstybje,kvali0ikuojanioje teisin) santyk). -avy(diui, kai kuriose valstybse numatyta galimyb sudarytisantuok per atstov.

Tarptautins privatins teiss teorijoje yra inomos trys klasikins teorijos, padedaniospaalinti kvali0ikuojant atsirandanias problemas. Tai kvali0ikavimas pagallex fori, pagal lexcausaeir lyginamasis kvalifikavimas.

Kvalifikavimo pagal lex fori teorijosesm $ normos taikymo ribos turi bti aikinamos pagalvalstybs, kurios teismas sprendia gin, nacionalin" !vidaus# teis". 3vali0ikavimas yra 0aktoklausimas, todl teismas 0akto klausimus turi spr"sti pagal nacionalin", o ne usienio teis".2ios teorijos alininkai grindia j sekaniais samprotavimais/ bet kuri koli(in problema galibti ispr"sta tik tam tikros teiss sistemos koli(inmis normomis. Teismas )prastai taiko savonacionalines koli(ines normas. Todl ir svokos, naudojamos koli(inse normose, negali turtikitos reikms kaip tik tos, kuri yra duotoje nacionalinje teisje. 2i teorija yra ypa taikytina


43/85

tais atvejais, kai duotiems santykiams taikoma keletas koli(ini* norm*, darani* nuorodas ))vairias valstybes. Janoma, kad tokiu atveju kvali0ikacijai taikant le 0ori ivengiama painiavos.2ios teorijos pagrindin problema $ kaip reikia kvali0ikuoti svok ar teisin) santyk), jei jis nrainomas nacionalinje teisje.

Kvalifikavimas pagal lex causae$ teisinis 0aktas priskiriamas tam tikrai koli(inei normai nepagal nacionalin" !vidaus# teis", o pagal usienio teis". Taiau usienio teis iuo atveju ne betkuri, o ta, kuri taikytina tam santykiui reguliuoti. 3vali0ikavimas pagal lex causaeparankustuomet, kai sprendiamas teisinio san

Documents

TPT konspektas (1).docx