V I LN I AU S DA ILË S

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr. 7 (212) 2012 RUGSËJIS

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

K N Y G O S

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

Petras RauduvëGrafika. Kûrybos retrospektyva 1932–1993.V., 2012Sudarytoja Regina UrbonienëDailininkë Sigutë Chlebinskaitë

Kauno meno mokyklos auklëtinio, vieno ið XX a.lietuviø grafikos klasikø Petro Rauduvës (1912–1994) kûryba iki ðiol buvo kiek primirðta. Taip at-sitiko gal dël to, kad dailininkas sukûrë nemaþaidarbø, kurie ðiandien gali pasirodyti gerokai poli-tizuoti, artimi sovietinei ideologijai. Taièiau ati-dþiau ásiþiûrëjus matyti, kad greta tø atsainokai,schematiðkai sukurtø idëjiniø darbø, esama ir itinlyriðkø gamtos vaizdø, puikiø architektûriniø pei-zaþø, kurie neabejotinai priklauso lietuviø grafi-kos aukso fondui. Visa ði geriausia P. Rauduvëskûrybos dalis ir surinkta monografiniame albume,kuris pasirodë kaip tik minint dailininko ðimtmetá.Knygoje P. Rauduvë apibûdinamas kaip kasdie-nybës poetas, pristatomi svarbiausiai dailininko su-kurti estampai, knygø grafika, ekslibrisai, taikomo-ji grafika, skelbiamas pluoðtas amþininkø prisimi-nimø, nemaþai archyviniø nuotraukø ið ðeimos al-bumo.

Povilas ZulonasAtsiminimai. V., 2012

XX a. antrojoje pusëje visoje Lietuvoje plaèiaiiðgarsëjusio etnografinio liaudies teatro „Seno-vinës kupiðkënø vestuvës“ reþisieriaus ir pagrin-dinio Pirðlio vaidmens atlikëjo P. Zulono (1912–1996) atsiminimø knyga, skirta jo ðimtmeèiui.

Birþelio 27 d. posëdyje pirmiausia svarstyta VDA dëstytojø atly-gio sistemos tobulinimas. Rektorius prof. Audrius Klimas paþymëjo,kad pagrindinis ðio darbo bûtinumas – aiðkios ir vieningos atlygiosistemos nebuvimas. Jis trumpai pristatë OVC firmos atliktà darbà:áþanginæ stadijà, susipaþinimo, bendravimo su katedromis, buhal-terija, ûkio dalimi ir kitais atsakingais uþ padaliniø veiklà asmenimis.Pagrindinis tikslas buvo atrasti bendrumus ir unifikuoti atlygioapskaitos metodikà, kuri turëtø tapti aiðkesnë, skaidresnë, objek-tyvesnë. OVC firmos atstovas Paulius Aviþinis plaèiai iliustruodamaspateikë atliktà darbà ir rezultatus, sudëliojo pagrindinius akcentus.Paþymëjo, kad dar laukia sistemos adaptacija prie situacijos. AudriusKlimas, A. Pilipavièius, P. Mazûras, I. Kuizinienë, M. Ðaliamoras,Alvydas Klimas, A. Ðeibokas, A. Lukys pateikë klausimø ir abejoniødël sistemos sudëtingumo, dël studentø judëjimo atsispindëjimoatlygio apskaièiavime, dël lëðø skirstymo uþ mokslinæ, meninæ irprojektinæ veiklà, dël papildomo darbo katedroms apskaièiuojantatlygá. Vyr. finansininkë A. Lankauskienë paþymëjo, kad pasiûlytasvariantas – progresyvus, bet prie jo ágyvendinimo dar reikia padirbëti.Labai svarbu bus suderinti su biudþeto planu. Trûksta grandies, kaduþ atlyginimus atsako rektorius ir vyr. finansininkas. Labai daugrodikliø turi bûti tarpusavyje suderinti, kad neatsirastø disproporcijøbiudþete. Ji pasiûlë ðiais metais padaryti tik eksperimentiná atlygiopaskaièiavimà pagal naujà metodikà. Senatas pritarë VDA dëstytojøatlygio metodikos rengimui ir tobulinimui.

Po to svarstyta nauja VDA Statuto redakcija. Senato pirmininkëdoc. I. Kuizinienë informavo, kad visiems Senato nariams buvoiðsiøsti klausimai, susijæ su galimais Statuto pakeitimais. Atsakymøsu pasiûlymais buvo gauta nedaug, todël posëdþio metu ekrane buvodemonstruojamos taisytinos vietos ir ieðkoma bendrø sprendimøbalsuojant ties kiekvienu punktu. S. Vengris siûlë áraðyti: Akademijosveiklos ataskaità turëtø tvirtinti Taryba, ávertinusi Senato iðvadà; 16p. Taryba ataskaità turëtø pateikti Senatui; 22 p. siûlomi 9 Tarybosnariai vietoje anksèiau siûlytø 11. Studentai vienà savo nará skiria iðstudentø tarpo, o kità – ið iðorës. J. Audëjaitis pastebëjo, kad pasikeitëTarybos funkcijos, pritarë 9 Tarybos nariø skaièiui ir paþymëjo, kadreikia apsispræsti dël 2 Tarybos nariø, kurie kartu yra ir Senato nariai.Balsø dauguma nutarta pritarti, kad VDA Tarybà sudaro 9 nariai.S. Vengris siûlë diskutuoti klausimà apie kanclerio pareigybæ, 46 p.áraðyti punktà apie nepriekaiðtingà rektoriaus reputacijà. Nutartaáraðyti punktà apie nepriekaiðtingà rektoriaus reputacijà. Buvosiûloma áraðyti pataisà, kad Rektorius skiria dekanà ið 2 pasiûlytøkandidatø. A. Pilipavièius siûlë patikslinti punktà dël katedros vedëjoskyrimo. A. Kuèinskas paþymëjo, kad Statute patvirtinta Fakultetøtarybø formavimo tvarka neatitinka realybës, reikia taisyti. Toliausvarstant Statuto pakeitimus pasisakë beveik visi Senato nariai.Nutarta pritarti naujai Statuto redakcijai, suformulavus redakciniuspakeitimus.

Dar svarstytas projektas „Vilniaus dailës akademijos pastato,esanèio Malûnø g. 5 Vilniuje, modernizavimas“. Projektà plaèiaipristatë ir á klausimus atsakë Rektoriaus pavaduotojas ûkio reikalamsVirgilijus Kireilis. Senatas nutarë: 1) pritarti projekto „Vilniaus dailësakademijos pastato, esanèio Malûnø g. 5 Vilniuje, modernizavimas“ágyvendinimui; 2) skirti projekto „Vilniaus dailës akademijos pastato,esanèio Malûnø g. 5 Vilniuje, modernizavimas“ ágyvendinimui iki162 000 Lt ið Vilniaus dailës akademijos kasmet formuojamo nuosa-vø lëðø fondo, tuo atveju, jeigu bus teigiamai ávertinta Lietuvos aplin-kos apsaugos investicijø fondui pateikta projekto paraiðka ir buspriimtas sprendimas skirti projektui paramà pagal Klimato kaitosspecialiàjà programà.

SENATERugsëjo 17–30 dienomis Vilniaus dailës akademijos Keramikos katedros

kiemelyje vyko tarptautinis studentø ir jaunøjø menininkø simpoziumas „Re-dukcija medþiu“, skirtas profesionaliosios keramikos Lietuvoje 80-meèiui.Simpoziume dalyvavo 19 jaunø menininkø ið Prancûzijos, Turkijos, Lenkijos,Latvijos, Lietuvos. Visi besidomintieji galëjo susipaþinti su lipdymo bei laukodegimø technologijomis, pasiþiûrëti kaip gimsta keramikos menas. Keletà dienøjaunieji menininkai lipdë, o vakarais vykdavo VDA keramikos katedros studentøir sveèiø prisistatymai. Sekmadiená (rugsëjo 23 d.) simpoziumo dalyviai lankësiPanevëþio tarptautinio keramikos simpoziumo parodoje Prezidentûroje. Kitàdienà vyko biskvitinis degimas elektrinëse krosnyse, buvo pakrauta juodosios ke-ramikos krosnis, degimas vyko visà dienà. Antradiená, ketvirtadiená ir penktadie-

ná vyko raku ir raugo de-gimai. Ketvirtadiená iðkrau-ta ir pakrauta juodosioskeramikos krosnis, degi-mas vyko visà dienà. Tre-èiadiená simpoziumo daly-viai davyko ekskursijoje áPanevëþá. Ðeðtadiená ati-daryta juodosios kerami-kos krosnis. Simpoziumasbaigësi darbø ekspozicijaant þolës Keramikos ka-tedros kiemelyje.

V. Jankausko nuotraukose –akimirkos ið simpoziumo

RINKOSI JAUNIEJI KERAMIKAI

GINTAUTO TRIMAKO IR BIRUTËS STULGAITËS PARODØ TITANIKEFRAGMENTAI Vidmanto Jankausko nuotraukos

JUODOJO DRAKONO METAI

Rugsëjo pabaigoje ne vienas prof. J. Talaikytës kolega savo elektroninio paðto dëþutëje rado di-zainerës ðauksmà, sklindantá ið Madrido. Dël neva ávykusio gaisro vieðbutyje, kurio metu þuvodokumentai ir pinigai, praðyta finansinës pagalbos. Kaip netrukus paaiðkëjo, gerbiama dizaine-rë tuo metu niekur nebuvo iðvykusi ir apie jokià nelaimæ negirdëjusi. Tai besàs elementariausiasspamas. Tuo intriga ir baigësi, taèiau, pripaþinkime, ðio epistolinio þanro kûrinëlio bûta þavaus irverto papulti á mûsø laikraðtëlio naujienø skyrelá. Juk kas galëtø paneigti, kad kada nors kas norspanaðaus interneto platybëse neims klaidþioti ir bet kurio ið mûsø vardu...

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 32

Rugsëjs

„Titaniko“ ekspozicijø salëse veikia tarptautinio tapytojø plenero, skirtoAntanui Samuoliui atminti, paroda „Tylos ekspresija. 2009–2012“

4 d. Tekstilës galerijoje-dirbtuvëje „Artifex“ atidaroma VDA KDF Tekstilëskatedros dëstytojos Linos Jonikës paroda „Jai patinka pomidorai“

6 d. „Titaniko“ ekspozicijø salëje atidaroma teatro dailininkës AleksandrosJacovskytës fotografijø paroda „Vilniaus veidai“

13 d. VDA Telðiø parodø salëje atidaroma Joanos Deltuvaitës (Lietuva) irAndre Lûtzeno (Vokietija) fotografijos paroda „Kas yra svarbu?“

14 d. Pasvalio kraðte minimas grafiko Petro Rauduvës ðimtmetis. Dailininkogimtinëje atidengiamas paminklinis akmuo, Pasvalio kraðto muziejujepristamomas VDA leidyklos iðleistas P. Rauduvës kûrybos albumas

14–16 d. „Titanike“ vyksta Vilniaus knygø festivalis

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A Genovaitë Jacënaitë

Kiti studentiðko gyvenimo bendrakeleiviaiA t s i m i n i m ø f r a g m e n t a i

Mûsø bendrabutis Cvirkos (Pamënkalnio) gatvëje. Iki instituto einantneskubiu þingsniu galima nueiti per dvideðimt minuèiø, bet rytà arba kai labaiðalta, nukuriame net per penkiolika. Kai ðaltis spaudþia iki dvideðimties ar darstipriau, o batai tik sportiniai èiuoþimo su pakaltomis pakulnëmis (nes jie patyspigiausi), o apsiaustëlis be jokio paðildymo ant skystoko rûbelio, tai iki Kon-servatorijos bëgant dar ðalta, bet toliau jau visai ðilta. Institutà pasiekiame netgaruodami. Taèiau kur daug jaunimo, tai kasdien atsiranda ávairiausiø links-mø nutikimø.

Ið kaþkur á institutà atklydo perkaræs pasiklydæs ðuo, kurá visi ið karto pamilo.Já ëmëme vadinti Studentu, o jis, su visais labai draugiðkas, tà vardà tuoj pri-paþino ir stengësi visom iðgalëm pateisinti. Kiekvienà vakarà su paskutiniaisstudentais risnodavo á bendrabutá, suspëdamas pakeliui paþymëti visas pavartes,o rytà su pirmaisiais skubëjo á institutà. Ðis jo elgesys visai pateisinamas, matbendrabuty vëlai gráþæ, iðgerdavome apydrungnio vandens ið titano, paskanin-to mëtø laðais, uþkàsdami kas kà turëjome. Ðis maistas Studentui buvo netin-kamas. Taèiau instituto valgykloje beveik visi ið sriubos iðgraibytus paðvinkusiosmësos gabalëlius atiduodavome jam, besisukiojanèiam ties kiekvienu naujaiapsëstu staliuku. Matyt, to maisto jam uþteko, nes greitai jo iðvaizda tapo visaipadori. Kartais bandydavome já pasodinti pozuoti, bet kartà pamëginæs daugiaunesileido prikalbamas, nors ðiaip jo buvo visur pilna – lakstë po auditorijas,uþsiëmimø metu tyliai miegodavo kur nors kertëje arba teoriniø paskaitø metupasuolëj. Sutiktam koridoriuje uþtekdavo pasakyti ,,Studentai, einam pozuoti“ir jis staiga kur nors dingdavo. Taèiau pasakius ,,einam á valgyklà“, dþiaugsmingainuskuosdavo pirmas.

Kartais vienoj auditorijoj po paskaitø nemokamai rodydavo dokumentiniusfilmus. Studentas ásitaisydavo priekyje ir atidþiai stebëdavo ekranà. Elgësi ne-priekaiðtingai, tik jei bûdavo rodomi gamtos vaizdai, o pirmame plane pasi-rodydavo paukðtis, paðokæs imdavo loti ir tik visiems juokiantis, susigëdæs vëlguldavosi prieð suolus.

Ðuo pasitaikë mokslus: greitai iðmoko duoti letenà, tad kartais rytà atbëgæsá instituto antràjá aukðtà uþðokdavo ant palangës ir kiekvieno pro ðalá skubanèiodëmesá stengdavosi atkreipti sveikindamasis iðtiesta letena. Negirdëjau nei karto,kad kas nors ið instituto dëstytojø arba darbuotojø bûtø juo pasipiktinæs ir bandæsiðvaryti. Geri þmonës buvo mûsø institute. Kai vasarà studentai iðvaþinëjo kaskur, vienas tarnautojas ðuná iðveþë giminëms á kaimà, kur jis sëkmingai nugyvenosavo amþiø.

Gyvam instituto inventoriui priklausë ir pozuotojai, mûsø mylimi ir lai-komi bendros ðeimos nariais. O ir jiems institutas buvo lyg namai. Beveik visijie buvo pagyvenæ, ávairiø likimø, kartais labai tragiðkø, þmonës. Ið jø iðsiskyrëviena jaunutë, gal tik ðeðiolikametë, labai graþios figûros mergaitë Sveta. Poza-vo ji labai gerai, neþiûrint ðaltø auditorijø, dirbo daug, nes visi, ypaè pieðëjai irskulptoriai, jà tiesiog graibstë. Á jokias paðalines kalbas ar paþintis su tokiaispat jaunais studentais ji nesileido ir áprastas bohemiðkas pozuotojos stereotipasjai netiko. Labai negreitai suþinojome kai kà ið jos gyvenimo. Sveta gyvenoUþupyje su jaunesniuoju broliu ir ið lovos nesikelianèia invalide motina. Mergai-të neturëjo jokios specialybës, tad pozuotojos darbas buvo iðganymas visai ðei-mai, nes niekur nebûtø uþdirbusi tiek, kad uþtektø iðlaikyti ðeimà. Jos pozuotøpieðiniø ir skulptûros nuotraukø buvo daug metodiniame fonde, yra ir leidiny-je apie to meto institutà. Pas mus ji dirbo apie deðimt metø, bet vos paskelbusapie pirmuosius troleibusø vairuotojø kursus, ji juos baigë ir ëmë vairuoti tro-leibusà. Institutas neteko geriausios visø laikø pozuotojos.

Nepamirðtamas pozuotojas buvo Mikonis. Jis kadaise studijavo architek-tûrà, iðklausë pora kursø Konservatorijoje, bet nieko nebaigë. Liko vieniðas,jau Kauno dailës institute pozavo, o kai institutas buvo sujungtas su Vilniumi,persikëlë ir jis. Buvo taikus, geranoriðkas, visiems ðypsojosi, bet savimi pasirûpintinesugebëjo. Rektorius jam leido apsigyventi bendrabuèio kambarëlyje, bandëádarbinti kiemsargiu, bet jis kiemà tvarkë pagal savo nuotaikà ir supratimà. Jissave vadino mièiurininku, tad kiemo valymas jo samprata, neáëjo á jo pareigas.Uþsidirbdavo pozuodamas, nes jo veidas buvo iðraiðkingas, kûnas raumeningasir nenutukæs, pozavo kantriai, sugebëdavo net uþmigti reikiamoje pozoje. Mëgomuzikà, vakarais grieþdavo savo smuiku, net dainavo kaþkokiame chore, kolkartà scenoje, paskutinëje eilëje uþsnûdæs nugriuvo nuo pakylos. Buvo sveikogyvenimo bûdo propaguotojas, merginas vaiðindavo vitaminø þirneliais. Pa-naðaus amþiaus kaip ir jis, buvo grafikos, keramikos ir skulptûros meistrai. Kartà,kai skulptûros meistras atliejo J. Mikëno skulptûrà, profesorius ne tik uþmokëjouþ darbà, bet dar pridëjo, kad vyrai pasivaiðintø. Ðie su pinigais pasiuntë Mikoná

nueiti á artimiausià parduotuvæ parneðti butelá baltos ir uþkandos.Pasiøstojo teko ilgai laukti, o kai pagaliau atsidarë durys, laukiantiejinustëro: Mikonis ðypsojosi ið vos apglëbiamos krûvos ,,vaiðiø“. Vietojlaukto puslitrio ant stalo suvertë kalnà salotø, arbûzà, kopûstà, dvidëþeles vitaminø ir likusias gràþos monetas... Iðsikeikæ vyrai susimetëið naujo ir pirkiniø iðëjo patys.

Prasidëjus sesijai ar vasaros metu pozuotojo nebereikëdavo, tadvargðas Mikonis likdavo be uþdarbio. Jis save laikë vegetaru, bet jei kaspavaiðindavo mësa – niekada neatsisakydavo. Maitinosi visokiomis ko-ðëmis, darþoviø ir þoliø sriubomis, o likuèius sudëdavo á iðpjauto duonoskepalo kevalà – plutà, nes minkðtimà suvalgydavo su sriuba. Visà savaitækaupæs tas atliekas, sekmadiená riekdavo tà savotiðkà þlëgtainá ir taippragyvendavo iki pirmadienio, kol atsidarydavo valgykla ir bent pietø metujam ko nors, daþniausiai sriubos arba garnyro duodavo. Miegojo Mikonisirgi keistai. Nors jam buvo duota bendrabutinë lova, bet jos atsisakë, esàlovoje miegoti nesveika. Todël miegojo ant stalo miegmaiðyje. Jis buvoaukðtas vyras, o stalas trumpas, tai ant jo laikë uþdëtus du faneros lapus,kuriuos dienà sustumdavo ant vienas kito, o nakèiai patraukdavo á stalogalus, taip pailgindamas guolá. Tiesa, galva ir kojos linguodavo, bet kor-pusas gulëjo stabiliai. Vienà þiemos dienà darbininkai pastebëjo, kad ke-lintà dienà jo takelis nuo durø nepramintas, o durys ið vidaus uþkabintoskabliu. Áëjæ pamatë Mikoná sustingusá savo improvizuotame guolyje.Laidojo já instituto þmonës.

Dar vienas mûsø mylimas pozuotojas buvo vietinis lenkas, mûsøkiemsargis, sekmadieniais giedantis Ðv. Petro ir Povilo baþnyèioje. Jovardas buvo Viktoras, bet mes já vadinome Feliksu ir taip ðaukiamas jisatsiliepdavo. Feliksas turëjo krûvà vaikø, graþià bet ligotà þmonà, mëgosu visais pajuokauti ir buvo vienodai draugiðkas su studentais, dëstyto-jais, rektoriumi. Kelios studentø kartos já pieðë, lipdë po kelis kartus, nesjis pozavo iki pat mirties.

Vëliau pozuotojø tarpe atsirado viena moterytë, visada pasipuoðusi,su skrybëlyte. Uþdirbdavo ji labai maþai, o pensija buvo visai vargana –tik socialinë paðalpa. Per pertraukas ji deklamuodavo rusø poetø eiles, oásidràsinusi – ir savas, naivias, bet nuoðirdþias. Mes visada jà pagirdavome.Suþinojome ir jos gyvenimo istorijà. Daug metø ji gyveno savo brolio,kuris uþëmë aukðtas valstybines pareigas, ðeimoje kaip tarnaitë. Kai vai-kai uþaugo, nebereikalingà pagyvenusià moterá iðgyvendino ið praðmat-naus buto, tiesa, iðrûpinæ jai kambarëlá bendrame bute. Vieniðai moteriaibuvo bûtina kuo nors rûpintis, tad jos meilës objektu tapo instituto rû-siuose gyvenusios katës. Ji pirkdavo joms pienà, pigià kepeninæ deðrà irmaitindavo. Katës, ðiaip visai laukinës, jà pamaèiusios, lásdavo ið visøpakampiø ir lydëdavo iki kiemo gilumos. Pyko uþ tai kiemsargis ir ûkve-dys, bet ji ðios labdaros neatsisakë. Bëda, kad jos uþimamo kambarëliolabai prireikë buto kaimynams ir jie visomis iðgalëmis stengësi jà iðgy-vendinti. Gyvenimas tapo nepakeliamas, todël moteris stengdavosi kiekámanoma ilgiau pabûti institute. Taip vienà vakarà, einanèià per gatvæties Ðv. Onos baþnyèia jà partrenkë maðina. Nuveþta á ligoninæ mûsøvadinama ,,kaèiø karalienë“ pasimirë.

MeèislovasBulaka Leninoprospekte.1980

Ið AleksandrosJacovskytësfotografijøparodos„Vilniaus veidai“„Titanike“

LIETUVOS DAILININKAI

KDF studentø darbø stendas Sostinës dienø mugëje Vilniuje

17 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Aistës Kisarauskaitës paroda „StillLife“ ir Eglës Gineitytës tapybos paroda „Teritorija“

17–30 d. Vyksta tarptautinis studentø ir jaunøjø menininkø keramikos sim-poziumas „Redukcija medþiu“

19 d. „Titaniko“ ekspozicijø salëse atidaroma Gintauto Trimako fotografijøparoda „Sidabras, Taðkas, Skaièius“ ir Birutës Stulgaitës metalo plastikosparoda „Kintanti erdvë“

Parodos „Tylos ekspresija. 2009–2012“ plakatas

Aleksandros Jacovskytës parodos „Vilniaus veidai“ bendras vaizdas

Ið Aistës Kisarauskaitës parodos „Still Life“

Prie paminklinio akmens Petro Rauduvës tëviðkëje Pasvalio raj. Baukø kaime

UAB „Libra Vitalis“ Igepa group parëmë VDA popieriumi.Rugsëjo 25 d. buvo gauta parama: 22 rulonai popieriaus Ink-JetPresentation 90 gsm 1,37x122m. Popierius bus iðdalytas katedromsir naudojamas ávairiems studentø projektams taip pat studentøstojamøjø egzaminø uþduoèiø parengimui.

Linos Jonikës parodos plakatas A. Ðumsko darbas ið parodos Tylos ekspresija