What they do in collaboration?Tytimas bendradarbiaujantTarp architektûros ir tekstilës

VILNIAUS DAILËS

A K A D E M I J AINFORMACINIS BIULETENIS Nr.9/10(285/286) 2018 LAPKRITIS

Vilniaus dailës akademijos leidyklaDominikonø g. 15, Vilnius 01131; el. p. vidmantasj@inbox.lt

RedaktoriusVidmantas Jankauskas

Pirtis dovanø, arba kaip uþbaigti Lietuvos valstybësatkûrimo ðimtmeèio paminëjimà

Ðvæsdami Estijos valstybës ðimtmetá ir sveikindami Lietuvà valstybësatkûrimo ðimtmeèio proga estai padovanojo mums pirtá – dvasinio kûnosimbolá, skatinantá tar-pusavio bendravimà irdraugystæ, o magiðkøritualø dëka vedantá tei-singa kryptimi. Estijosdailës akademijos (EestiKunstiakadeemia, EKA)Interjero architektûrosdëstytojø iniciatyva lap-krièio 12–15 d. Vilniuje,ant Vilnios kranto, kita-pus Bernardinø sodo,ðalia Vilniaus dailës aka-demijos Naujøjø rûmøintensyviai vyko tarp-tautinës kûrybinës dirb-

LIETUVIØ DAILININKAI

Tapytojas Leonardas Gutauskas (g. 1938 11 06). 1982.V. Jankausko nuotr.

meno kolonijoje. 2016 m. XVI tarptautinësVilniaus tapybos trienalës laureatë. Kûriniø yraásigijæ MMC ir privatûs kolekcininkai. Menodaktaro projektas „Paralelinë kartoteka“

N A U J A M E N O D A K T A R Ë

Ingrida Korsakaitë:„Viliuosi, kad mano darbas yrareikalingas Lietuvos dailës istorijai“2018 m. geguþës 30 d. posëdyje VDA Senatas nutarë suteikti Vilniausdailës akademijos garbës daktaro vardà þinomai lietuviø dailës istori-kei dr. Ingridai Korsakaitei. Ta proga biuletenio redaktorius VidmantasJankauskas papraðë gerbiamà mokslininkæ atsakyti á keletà klausimø

V. J. Gerbiama Ingrida, sveikindamas Jus su garbingais akedeminiais lau-rais pirmiausia norëèiau paklausti apie Jûsø kelio á dailëtyrà pradþià. Þinome,kad augote literatø ðeimoje, tad nuo ko prasidëjo paþintis su vaizduojamaisiaismenais? Gal ðeima turëjo dailës kûriniø, gal jau vaikystëje sudomino knygøgrafika, o gal ásiminë bendravimas su dailininkais?

I. K. Sunku tiksliai atsakyti á klausimà, kada prasidëjo mano kelias á dai-lëtyrà. Buvo daug iðoriniø ir vidiniø, sunkiai nusakomø veiksniø, pirmiausiakreipusiø paþinties su daile link. Kaip þinia, augau literatø Kosto Korsako irHalinos Korsakienës ðeimoje, tad nuo vaikystës mane veikë kultûrinë namøaplinka, atspindinti ir platesná meno laukà. Tëvas dar prieð karà paþinojo nevienà tuometinës jaunosios kartos Kauno menininkà, uþsukdavo á parodas irleidyklas. Kukliø grafikos kûrinëliø ádëdavo á jo redaguojamo þurnalo „Kultûra“puslapius. Mama su daile arèiau susilietë per gimnazijos laikø bièiulæ birþietædailininkæ Irenà Treèiokaitæ. Ji studijavo Kauno meno mokykloje, nutapë nuo-taikingà mamos portretà, deja, dingusá karo metais.

Dar man besimokant vidurinëje mokykloje, visa ðeima buvome nuvykæ áMaskvà ir tuometiná Leningradà, pabuvojome garsiuose ðiø miestø muziejuose.Gilø áspûdá man padarë Ermitaþas. Tiesiog pakerëjo Leonardo da Vinèio„Madonna Litta“, regis, skleidþianti dangiðkà melsvà ðviesà. Dabar galvoju,gal ðis renesansinis, nepaprasto groþio ir emocinio paveikumo paveikslas irbuvo tas lemtingas skatulys, sukëlæs mano didþiulá norà kuo daugiau suþinotiapie dailæ ir dailininkus, atspëti jø kûrybos paslaptis. Pradëjau kryptingai do-mëtis vaizduojamaisiais menais ir po truputá brendo mintis tapti dailëtyrininke.Tëvas palaikë ðá mano sieká, sakë, kad Lietuvos dailës tyrimo baruose darlaukia nearti dirvonai. Jis ir pats buvo neabejingas dailei. Pokarinio mûsø butosvetainëje ilgai kabojo ankstyvas dramatiðkos nuotaikos Augustino Savickokalnø peizaþas ir skaidraus impresionistinio potëpio Leono Katino drobë, omiegamojo interjerui visai tiko tarsi þaros nurausvintas Antano Þmuidzinavi-èiaus lietuviðkas kraðtovaizdis.

Svarbø poveiká mano meniniø interesø formavimuisi jaunystëje, be abejo,turëjo bibliofiliniai tëvo polinkiai ir didþiulë biblioteka. Lubas siekianèioselentynose rikiavosi groþinës ir mokslinës literatûros leidiniai. Nors retas jøbuvo iliustruotas, bet tikrai galima sakyti, kad jau vaikystëje mane patraukëknygø grafika. Tai buvo ne tik kukliai iliustruotos ir apipavidalintos vaikø kny-gutës, bet ir iðskirtiniai á bibliotekà patekæ reprezentaciniai ar proginiai leidiniai.Prasidëjus Chruðèiovo „atðilimui“ gerëjo ryðiai su uþsienio valstybëmis ir mûsønamuose po truputá atsirado puikiai iðleistø dailës albumø. (nukelta á 3 psl.)

Su tëvais vasarvietëje. XX a. 6-asis deð.

K o n f e r e n c i j a K i n i j o j ePagrindinë ir átakingiausia Kinijos aukðtoji meno mokykla – Centrinë

meno akademija (Central Academy of Fine Arts, CAFA) ðiemet ðvenèia 100metø jubiliejø. Ðiai sukakèiai paþymëti lapkrièio 2–4 dienomis buvo organi-zuota didþiulë konferencija, kurioje dalyvauti ir paskaityti praneðimà buvopakviestas VDA rektorius prof. Audrius Klimas. Konferencija buvo skirtaateities meno ir dizaino edukacijos klausimams. Su praneðimais dalyvavo di-dþiausiø, paþangiausiø ir átakingiausiø dailës ir dizaino mokyklø atstovai iðJAV (Harvardo dizaino mokykla, San Francisko meno institutas, Èikagos menoinstitutas), Jungtinës Karalystës (Karaliðkasis meno koledþas), Japonijos(Tokijo menø universitetas), Vokietijos (Ofenbacho aukðtoji dailës mokykla),beveik visø Kinijos akademijø ir universitetø. Vienu metu vyko ðeðios pra-neðimø sesijos: Vadovø, Dizaino, Architektûros, Meno istorijos, Menomuziejø, Dailës edukacijos, kuriose buvo perskaityta daugiau nei 150 pra-neðimø. Konferencija stebino puikiu technologiniu palaikymu – tiesioginestransliacijas internetu stebëjo per milijonà profesionalø ir studentø, praneðimaibuvo projektuojami milþiniðkuose LED technologijø ekranuose.

Daugelis praneðëjø apþvelgë ðiuolaikinius dailës ir dizaino iððûkius: glo-balios ir lokalios edukacijos galimybës, technologijø vaidmuo, bendradar-biavimo ir multidiscipliniðkumo idëjos, kultûros paveldo reikðmë ðiuolaikiniomeno studijose.

Rektorius apsilankë ir Pekino technologijos universiteto Gengdan dizainoakademijoje, su kuria VDA turi bendradarbiavimo sutartá, pagal kurià dabarGrafinio dizaino katedroje studijuoja du kinø studentai. Susitiko ir aptarë tolesnábendradarbiavimà su Akademiniø reikalø komiteto vadovu prof. Xiao Jong,Uþsienio reikalø skyriaus direktoriumi Tian Ye, Gendan Akademijos prezidentuLin Zijie ir Tarptautiniø mainø skyriaus vadovu Chen Lijun. Mûsø inf.

Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancûzijos, Slovakijos,Suomijos ir Vokietijos jaunø menininkø sukurtiplakatai. Parodà organizuoja Europos Sàjungoskultûros institutø tinklo klasteris Latvijoje (EUNICLatvia).

Apie tai, kas ið ðiuolaikinës europietiðkos kultûrosgali tapti paveldu po 100 metø ir apie tarptautiniosusidomëjimo sulaukusio plakato “How to walk”kûrybà pakalbinome plakato autorius Evelinà Ger-manoviè, Dovilæ Kaèerauskaitæ, Tomà Kanytæ ir SimàKisieliø.

Sukurti plakatà dirbant 4 asmenø grupëje– iððûkisar áprasta uþduotis? Kaip sekesi dirbti kartu?

Reikia pripaþinti, kad tai nebuvo áprasta uþduotis.Áprastai mes labiausiai esame ápratæ dirbti individualiaiarba dviejø þmoniø komandoje. Todël ið pirmoþvilgsnio atrodë, kad keturiø þmoniø grupë yra perdidelë vienam plakatui. Na, o pradëjus darbuotissvarbiausia buvo iðsigryninti idëjà, sugalvoti kokiaforma tai pateiksime þiûrovui. Visa tai buvo smagiausia,ádomiausia dalis, o plakato atlikimas buvo ganëtinaipaprastas, èia neprireikë áspûdingø darbopasiskirstymo ágûdþiø.

Plakatø parodos tema – Ateities paveldas ðiandien.Kaip rinkotës kà ir kaip vaizduoti plakate? Ar kilo daug diskusijø, svarstymø, arprieðingai – dël idëjos sutarëte labai greitai?

Diskutavome apie dalykus, kurie jau ðiomis dienomis pamaþu pradedanykti. Mintis, jog vaikðèiojimas gali iðnykti po 100 metø, atëjo gana greitai.Viena ið prieþaðciø, kodël taip galëtø nutikti – pastaruoju metu suintensyvëjeselektriniø paspirtukø naudojimas. Kadangi visi pajutome, jog vis daugiau þmo-niø stengiasi iðvengti keliavimo pësèiomis, nusprendëme ir kurti plakatà ðitatema.

Nutaræ dël temos, kurá laikà ieðkojome efektyviausio sprendimo, kuris

suteiktø stipriausià áspûdá. Turëjome keletà idëjø irskirtingø jø atlikimo bûdø, kelis jø ir bandëme ágy-vendinti, taèiau visada jautësi, kuris ið jø bus favoritas.

Kokià þinutæ Jûsø sukurtas plakatas neða þiûrovui? Kokios þiûrovo reakcijos siekëte savo darbu?

Plakatas þiûrovui teigia, jog dël greitai tobu-lëjanèiø technologijø po ðimtø metø þmogus gali taipstipriai atprasti nuo vaikðèiojimo, kad norint pri-siminti kaip vaikðèioti daugiau, jam gali tekti per-siskaityti instrukcijas, kuriose ir bûtø parodytas visasþingsnio procesas. Siekiame, kad þiûrovas susimàstytøapie tai, kaip greitai þmogui nebereiks vaikðèioti irkokius rezultatus tai atneð þmogaus kasdienybei irsveikatai. Taèiau nenorëjome labai rimtai ir dra-matiðkai perteikti plakatu neðamos þinutës, tokiai te-mai labiau tiko ðiek tiek ironiðkas ir linksmas, labaipaprastas pateikimas. Ðypsenos – tokios pirminësreakcijos tikimës ir ið þiûrovo.

Kaip manote – kas ið ðiuolaikinës europietiðkoskultûros gali tapti paveldu po 100 metø? Kokias vertesir iðskirtinius bruoþus iðskirtumëte, galinèius perðimtmetá ásiraðyti á materialiosios ir nematerialiosioskultûros paveldo sàraðà?

Èia labai platus klausimas, galintis iðsiplësti ikiilgø diskusijø, taèiau bent trumpam galbût reiktø

paþvelgti á prieþastis, kurios tai gali nulemti. Atviros Europos ðaliø sienos,greitëjanti komunikacija, skaitmenizacija, taip pat greitëjantis gyvenimotempas gali turëti daug átakos unikaliems ðaliø kultûriniams bruoþams. Bekita ko, dabar daug kultûrø maiðosi tarpusavy, sparèiai ásigali anglø kalba.Taip pat galima kalbëti apie visas dabartines transporto priemones, kuriosbus pakeistos tobulesnemis. Gali iðnykti tokie dalykai kaip gyvas bendravimas,rankø darbas, ávairûs amatai, knygos arba netgi popierius, o tokie menokûriniai padëtø to nepamirðti.

Mûsø inf.

tuvës. Minëdami Estijos valstybës ðimtmetá ir jau pasisëmæ patirtiesræsdami draugystës pirtis ne tik savo ðalyje, bet ir JAV, Palestinoje, kt.,kolegos estai dovanojo simboliná projektà lietuviams, taip pat ðven-èiantiems Valstybës ðimtmetá. Suvienijæ kûrybiná potencialà EKA stu-dentai, vadovaujami dëstytojø Hannes Praks ir Andrea Tamm, ir VDA

Interjero dizaino ir Architektûros katedrø studentai, va-dovaujami dëstytojø Roko Kilèiausko ir Audriaus Di-mavièiaus, dalyvavo meninëje akcijoje, kurdami inst-aliacijà – tuo paèiu realiai veikianèià pirtá Malûnø g.5prieigose. V. Jankausko nuotr.

Eglë UlèickaitëDailininkë ðiuo metu gyvena ir kuriaVilniuje. Nuo 2015 m. LDS narë, nuo 2014m. dësto VDA Tapybos katedroje, lektorë;2014–2018 m. studijavo Vilniaus dailësakademijos meno doktorantûroje. Parodoseaktyviai dalyvauja nuo 2010 m. Surengëðeðias personalines parodas. Dalyvavogrupinëse parodose Lietuvoje, Vokietijoje,Prancûzijoje, Lenkijoje, Rusijoje,Baltarusijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje,Ðveicarijoje, Nyderlanduose. 2010 m.studijavo Utrechto menø mokykloje. 2014m. rezidavo Diuseldorfe, 2017 m. – Nidos

Grafinio dizaino studentø Evelinos Germanoviè,Dovilës Kaèerauskaitës, Tomos Kanytës ir SimoKisieliaus plakatas „How to Walk“

kinëje kultûroje. Suteikiama galimybë pamatyti darbø, kuriuose matyti ankstyvas autoriaus smalsumasnko darbuose galima áþvelgti jo architektûrinæ prieigà prie skiautinio, kurá jis toliau tiria ir naudoja kaip

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJAVILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 72

V I L N I A U S D A I L Ë S A K A D E M I J O S K R O N I K A

Lapkritis

6 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Telðiø fakulteto prof. Zitos Inèirauskienësparoda „AsMeniðkumai“

8 d. „Titanike“ atidaroma „Jaunojo tapytojo prizo“ laimëtojø kolekcijos pa-roda bei Vilmanto Marcinkevièiaus tapybos paroda „Cross The Line“

8 d. Panemunës pilyje atidaroma VDA Kauno fakulteto Keramikos ir por-celiano katedros 2004–2018 m. kolekcijos paroda „Rudens–þiemos se-zonas“

8 d. Telðiø galerijoje atidaroma paroda „Atsargiai! Að esu kitas“12 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma VDA Keramikos katedros studentø

darbø paroda „Keramika+spauda 2“ ir Dalios Lauèkaitës-Jakimavièie-

nës paroda „Porceliano kabinetas“15 d. Tamoðaièiø galerijoje „Þidinys“ atidaroma Baltijos ðaliø skiautiniø pa-

roda „Ðvæskime kartu“15 d. Vilniaus vieðose vietose pradedamos rodyti VDA doktorantës Eglës

Grëbliauskaitës instaliacijos „Á ðaltà mûrà atsitrenkus ið savo sapno nu-budau“

16 d. Ulrikos Eller-Rüter ir Èeslovo Lukensko performansas „Autum Leaves“16 d. Prof. Ulrikos Eller-Rüter (Vokietija) paskaita „Places and Spaces“16 d. Prasideda VDA DIC ir advokatø kontoros „TGS Baltic“ rengiamas

seminarø ciklas „Intelektinës nuosavybës Akademija II“17 d. Ðiauliø apskrities vieðojoje bibliotekoje pristatoma VDA leidyklos knyga

„Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdø fotografas“19 d. Parodø erdvëje „5 malûnai“ atidaroma Aurelijos Dþiugaitës atvirlaiðkiø

kolekcijos paroda „Atvirlaiðkai/Postcrossing“21 d. Baþnytinio paveldo muziejuje pristatoma VDA leidyklos knyga „Svei-

LAIMUTIS LOÈERIS1929 04 11 – 2018 11 13

Gimë Birþuose, þinomo fotografo ðeimo-je. 1935–1940 m. mokësi Birþø gimnazijoje,o 1947–1952 m. studijavo Vilniaus dailësinstitute. 1952 m. ástojo mokytis á Lenin-grado I. Repino dailës institutà, kurá baigë1958 m. ágydamas dailininko tapytojo spe-cialybæ. Nuo 1959 m. dirbo monumen-taliosios ir dekoratyvinës dailës srityje.1987–1990 m. gyveno Kanadoje, dirboantkapiniø paminklø gamybos firmoje,dëstë privaèiuose koledþuose. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ, skubëjosugráþti á gimtinæ, 1990–2006 m. dirbo Vilniaus dailës akademijos Pieðimokatedroje docentu, dëstë pieðimà Vaizduojamojo meno fakulteto archi-tektûros ir kitø specialybiø studentams. Nuo 1961 m. buvo Dailininkø sà-jungos, nuo 1962 m. – Architektø sàjungos narys.Þymiausiais kûrybiniais darbais laikoma: metalo plastika „Amþiø Vilnius“Vilniuje, „Neringos“ vieðbuèio hole (1959), tempera tapybas pano „Anykð-èiø ðilelis“ Anykðèiuose, restorane „Puntukas“ (1960), sgrafitas „Taurø me-dþioklë“ Vilniaus kavinëje „Tauras“ (1961), sieninë tapyba „Kosmosas“Vilniaus planetariume (1962), dekoratyvinës medþio sienos „Amþinas me-dis“ Vilniaus „Draugystës“ vieðbutyje (1974–1975), „Kopø garsai“ vieðbu-èio „Neringa“ fojë Vilniuje (1977) ir „Gintaro krantas“ – Nidos restorane(1985–1987), dekoratyvinë betono siena „Dainavos ðalis“ Druskininkøkavinëje „Dainava“ (1965), „Dekoratyviniai vartai“ pasaulinës parodos„EXSPO 70“ geologijos salëje Osakoje (Japonija, 1968–1970). Gaila, betpolitinës ir ekonominës permainos skaudþiai palietë ðá L. Loèerio kûrybinápalikimà, dalis jo negráþtamai prarasta.Be monumentaliosios dailës kûriniø, iliustravo knygutæ vaikams P. Cvirkos„Kvailutë ir laumë“, apipavidalino Pasaulio lietuviø tautiniø ðokiø ðventësleidiná, 1987–2005 m. kûrë iliustracijas Kanados lietuviø savaitraðèiui „Të-viðkës þiburiai“. L. Loèeris buvo kuklus ir gana uþdaras dailininkas – pas-taraisiais deðimtmeèiais já bene geriausiai ásiminë VDA bendrabuèio Latakogatvëje (èia glaudësi maþame kambarëlyje) gyventojai. Na, o paskutinæ gy-venimo kelio atkarpà dailininkas uþbaigë Vilniaus gerantologijos centre.Paþymëtina, kad ir garbaus amþiaus sulaukæs, dar rasdavo jëgø kûrybai:Lietuvos ðimtmeèiui sukûrë Jono Basanavièiaus biustà.

VDA grafinio dizaino studentai pakviestiatstovauti Lietuvai tarptautinëje parodoje

Spalio mënesá VDA Grafinio dizaino katedroje vyko eksperimentinësPlakato kûrybinës dirbtuvës. Improvizuojant dizaino agentûros darbomodelá, II ir IV kursø studentai tapo jaunesniaisiais ir vyresniaisiais grafikosdizaineriais. Dirbdami grupëse studentai kûrë plakatus tema: „Ðiuolaikinëkultûra kaip Europos paveldas po 100 metø“.

Ðiø kûrybiniø dirbtuviø idëja natûraliai iðsirutuliojo ið Europos Sàjungoskultûros institutø tinklo klasterio Latvijoje (EUNIC Latvia) kvietimo jauniemsLietuvos menininkams teikti pasiûlymus tarptautinei plakatø parodai „Ateitiespaveldas ðiandien“. Kûrybinëms dirbtuvëms vadovavo Grafinio dizaino ka-tedros bakalauro studijø programos vadovas doc. Robertas Jucaitis ir lekt.Marius Þalneravièius.

Katedros studentø Evelinos Germanoviè, Dovilës Kaèerauskaitës, TomosKanytës ir Simo Kisieliaus sukurtas plakatas „How to Walk“ nugalëjo na-cionalinëje atrankoje ir atstovaus Lietuvai Latvijoje vyksianèioje tarptautinëjeplakatø parodoje „Rytojaus paveldas ðiandien“. Parodoje taip pat bus ekspo-nuojami Austrijos, Danijos, Èekijos, Estijos, Islandijos, Jungtinës Karalystës,

ka, Mergele! Vilniaus arkivyskupijos marijinës ikonografijos aspektai“21 d. Galerijoje „Argentum“ atidaroma paroda „Ðiuolaikinë brazilø juve-

lyrika. Atspindþiai_vëriniai“22 d. Taikomosios dailës muziejuje pristatoma dr. Rasos Janulevièiûtës mo-

nografija „10 këdþiø. Lietuvos dizaino naratyvai“22 d. „Titanike“ atiradoma doktorantës Renatos Obcarskës meno projekto

„Ákalintas vyriðkumas“ paroda23 d. Galerijoje „The Room“ atidaroma Aistës Gabrielës Èerniûtës ir Vido

Poðkaus tapybos paroda „Þmonës ir padarai“26 d. Galerijoje „Akademija“ atidaroma Alekso Andriuðkevièiaus ir Èeslovo

Lukensko paroda „Alex+Chesiux“26 d. Galerijoje „Artifex“ atidaroma Kristinos Daukintytës Aas ir Karinos

NØkleby Presttun paroda „Rûbø mainai“

26–30 d. UX dizaino kûrybinës dirb-tuvës Nidos meno kolonijoje

27 d. Galerijoje „Krematoriumas“atidaroma Kristinos Kurilionokparoda „Nepatogus trikdymas“

27 d. Telðiø galerijoje atidaroma Lau-ros Zaveckaitës paroda „Tarp“

28 d. Senato posëdis.29 d. VDA Doktorantûros skyriuje pri-

statoma Lietuvos tarpdisciplininiomeno kûrëjø sàjungos projektas„Letmefix“

30 d. Iðkilmingas Vilniaus dailës aka-demijos 225-øjø metiniø minë-jimas

„Jaunojo tapytojo prizo“ laimëtojø kolekcijos parodoje Parodos „Cross The Line“ fragmentai

Pristatoma knyga „Sveika, Mergele!“ Monografijos „10 këdþiø“ pristatyme

Parodoje „Keramika+spauda 2“Parodos „Porceliano kabinetas“ fragmentas

– Kaip kilo mintis sukurti „Lifi“ pro-jektà? Kokia idëja ?

– Vizualiøjø komunikacijø dizainomagistrantûros studijø metu analizavauvartojimo, apsipirkimo kultûrà, nagrinëjauávairias technologijas. Studijø eigoje, va-dovaujant doc. Robertui Jucaièiui, susi-domëjau ðiuo metu aktualiomis plastikoðiukðliø ir maisto trûkumo problemomis.Proporcija yra lygiavertë: iðmetame maþ-daug tiek pat maisto, kiek reikia pamaitintibadaujantiems. Nebeauginame maisto pa-tys, nusiperkame parduotuvëje, dingstaryðys su maistu, jis tampa elementaria greitovartojimo preke, todël ir iðmesti negraþøvaisiø atrodo nebe taip skaudu. O maistàparduotuvëje daþniausiai pakuojame áplastikà, apie kurio antriná panaudojimà maþai kas pagalvoja. Mano ma-gistrantûros studijø metu sukurtas projektas „LIFI“ apjungia abu ðiuos aspektus:pakuotë gaminama ið perdirbtø lapø bejokiø priedø, o joje vartotojas pats uþ-siaugina prieskonines þoleles, kurias galipanaudoti maisto gamyboje. Paties uþ-augintas maistas kur kas skanesnis. Tokiatoji gera idëja su kuria ir kurtas visas „LIFI“projektas. Galop apgalvojau ir tai, kad„LIFI“ projektas galëtø bûti vystomastoliau, galbût net tapti gera verslo idëja...Tad kurdamas pakuotes stebëjau kieksunaudoju vandens, kiek darbo valandøuþtrunka pagaminti vienà pakuotæ, kiekreikia elektros.

– Studijos baigtos, pelnytas prestiþinisdizaino apdovanojimas. O toliau?

Lapkrièio 12 d. posëdis vyko neakivaizdiniu bûdu, balsuojant elek-troniniu paðtu. Svarstyta Vilniaus dailës akademijos tarybos rinkimøreglamento tvirtinimas. Senato nariams elektroniniam balsavimui buvopateiktas Vilniaus dailës akademijos tarybos rinkimø reglamentas. Doku-mentas parengtas remiantis VDA Statutu ir Ðvietimo ir mokslo ástatymu,apsvarstytas 2018-10-30 Rektorato posëdyje. Pateikta VDA Tarybos rin-kimø komisijos pirmininko M. Urbanavièiaus parengta prezentacija apieVDA tarybos rinkimø tvarkà. Nutarta tvirtinti Vilniaus dailës akademijostarybos rinkimø reglamentà.

SENATE

– Kadangi dar studijø metu pradëjau dirbti ties ávairiais komerciniaisdizaino projektais, su ðiais klientais tæsiu bendradarbiavimà ir dabar. Tuopaèiu savo dizaino studijø metu ágytà mastysenà bandau pritaikyti ir ið pirmoþvilgsnio su dizainu nelabai susijusiame versle. Labai ádomu turëti patirtiesið visai kitos srities, susipaþinti su daugybe visai kitaip màstanèiø þmoniø. Betkuriuo atveju, ateityje dar laukia daugybë dizaino projektø. Svarbu, kaduþtektø laiko viskam ágyvendinti. Mûsø inf.

Ið parodos „AsMeniðkumai“

What they do in collaboration?Tytimas bendradarbiaujantTarp architektûros ir tekstilës

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA3VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 6

atkelta ið 1 psl.V. J. Kaip apsisprendëte studijuoti

dailëtyrà ir kodël pasirinkote LeningradoRepino institutà? Bûtø ádomu daugiausuþinoti apie tas studijas, profesorius,kolegas, gyvenimo sàlygas iðvykus toli nuoLietuvos.

I. K. Tuo metu, kai 1956 m. baigiauvidurinæ mokyklà, Lietuvoje nebuvo stacio-narinës dailëtyrininkø rengimo bazës. Ry-þausi iðbandyti laimæ, stodama á SSSRdailës akademijos Iljos Repino tapybos,skulptûros ir architektûros institutà, ku-riame veikë Dailës teorijos ir istorijos fa-kultetas. Institutas buvo ásikûræs senosiosPeterburgo imperatoriðkos dailës akade-mijos rûmuose prie Nevos. Beje, pirmasisið lietuviø dailëtyrininkø ðá institutà baigëStasys Budrys. Tobulinosi ir daugiau lietuviø (Konstantinas Bogdanas, Leo-nas Lagauskas, Leonardas Strioga ir kt.). Jie, skatinami kelti profesinæ kva-lifikacijà, jau buvo pramynæ takelá á ðià mûsø tautieèiø atþvilgiu gana palan-kiai nusiteikusià aukðtojo mokslo institucijà. Skubëdama ilgais, ðaltais Ins-tituto koridoriais, prisimindavau, kad èia vaikðèiojo ir kûrë ne vienas me-nininkas ið Lietuvos.

Sëkmingai ástojus á Institutà, prasidëjo naujas mano gyvenimo etapas. Bemanæs á pirmà dailëtyrininkø kursà tà kartà buvo priimta apie deðimt þmoniø –keletas rusø, vienas latvis, be to, politinës to meto konjunktûros paveikti duuþsienieèiai: kinas ir albanas. Pastarieji menkai suprato rusiðkai ir, atrodo,nelabai þinojo, kodël jie èia atsidûrë, tik tyliai snausdavo paskaitø metu.

Kai kurie ið mano bendramoksliø tapo þinomais savo srities specialistais.

Pavyzdþiui, didelá autoritetà pelnæs profesorius Eduardas Kliavinis (EduardsKïaviòð), iki ðiol vadovaujantis fundamentaliø Latvijos dailës istorijos tomørengimui ir aktyviai dalyvaujantis sprendþiant aktualius ðiuolaikinio meno klau-simus. Palaikau su juo draugiðkus profesinius ryðius.

Pagal fakulteto dailës teorijos ir istorijos studijø programà studentams buvoskaitomi platûs dailës istorijos kursai: antikinio meno, klasikinës Vakarø Eu-ropos ir XVIII–XIX a. rusø dailës. Be to, bendrais bruoþais paþindinama suRytø ir ðiek tiek su ikitarybine SSSR tautø daile. Kiek pamenu, teorijai nebuvoskirta atskiro laiko. Labiausiai mëgau Vakarø Europos dailës paskaitas, netkvapà gniauþë jø metu atsiveriantis áspûdingas, iki tol man maþai þinotas ávairiøtautø ir laikotarpiø meno pasaulis. Kartais uþsiëmimai vykdavo tiesiog Ermitaþear Rusø muziejuje prie ten esanèiø kûriniø originalø. Betarpiðkas sàlytis suaptariamais kûriniais ypaè veikë, kai vyresniuose kursuose akademiniø uþsi-ëmimø metu lankëmës Rusø muziejuje, kurio fonduose buvo saugomi plaèiajaipublikai dar neprieinami XX a. pirmøjø deðimtmeèiø rusø avangardinës dailëskûriniai. Naudingi buvo studentø referatø aptarimai ir seminarai, skatinantysgilintis á atskirus dailës reiðkinius ir procesus. Gerai prisimenu seminarus, skir-tus Alberto Diurerio kûrybai. Jiems vadovavo medievistë Cecilija Nesselðtraus,iðsamios monografijos ir straipsniø apie didájá vokieèiø menininkà bei jo epochàautorë. Seminarams prilygo paþintis su Leningrado kolekcininko Piotro Kor-nilovo XX a. pirmosios pusës rusø grafikos rinkiniu. Mane ypaè traukë tuometdar palyginti maþai tyrinëti XIX–XX a. sandûros ir kiek vëlesni rusø kultûrosreiðkiniai, susijæ su grupës „Meno pasaulis“ ir jai artimø menininkø kûryba.

Akiratá plëtë Instituto vasaros praktikø programa. Po pirmo kurso dalyva-vome archeologiniuose kasinëjimuose Krymo Kerèës pusiasalyje (kartu dirboir lenkø archeologai). Kalnai rûðiuojamø keramikiniø ðukiø ir kiti seni radiniaibylojo apie kaþkada èia ásikûrusias graikø kolonijas. Ypaè turininga buvo diplo-matiniais kanalais vokieèiø studentø suorganizuota mënesio kelionë, supaþin-

dinusi su daugybe iðkiliø Rytø Vokietijos architektûros paminklø ir garsiømuziejø kolekcijomis.

Kalbant apie studijas, dar norëèiau prisiminti profesoriø Viktorà Plot-nikovà, su kuriuo teko arèiau bendrauti. Jis buvo mano diplominio darboapie grafiko Jono Kuzminskio kûrybà vadovas. Pagarbiai domëjosi sunkiaiaprëpiama sàjunginiø respublikø dailës ávairove, gilinosi á jos nacionalinæspecifikà. Skaitë kruopðèiai parengtas paskaitas ið Sovietø Sàjungos tautødailës istorijos. Girdëjau, kad þuvo Azerbaidþane autoavarijos metu.

Gyvenimo sàlygos instituto bendrabuèiuose buvo daugiau negu kuklios,labai trûko erdvës susikaupimui ir mokymuisi, bet kaip tik ten mezgësi nepa-mirðtami draugystës, bièiuliðko bendravimo ryðiai, nenutrûkæ iki ðiol. Vëles-niuose kursuose nuomojausi kambariukà sename miesto rajone netoli Fontan-kos upës. Pro langà matësi senajai urbanistikai bûdinga aklina plytø siena(brandmaueris). Lipdama tamsiais laiptais, pagalvodavau kad èia galëjo gy-venti Fiodoro Dostojevskio personaþai.

Mano studijos Tapybos, skulptûros ir architektûros institute beveik su-tapo su chruðèiovinio „atðilimo“ laikotarpiu. Pastebimai laisvëjo miesto meni-nis gyvenimas, taèiau sunkiai iðjudinama sustabarëjusi akademinë Repinoinstituto tvarka ilgokai liko nepakitusi. Þinojome, kad keliø studijø draugøðeimas palietë stalininës represijos, bet apie tai vieðai nekalbëjome. Taèiauvien tai, kad ðis faktas nesutrukdë jiems ástoti á prestiþiná institutà, rodë per-mainas politinëse sferose.

V. J. Dar vienas platus klausimas bûtø apie darbà sugráþus po studijø.Kaip buvo kuriamas Istorijos instituto Menotyros sektorius, kokie þmonësten dirbo, kokie buvo svarbiausi sektoriaus darbai?

I. K. Sugráþusi á Vilniø, pradëjau dirbti Lietuvos Mokslø akademijos Is-torijos institute, kuriame buvo steigiamas nedidelis Menotyros sektorius (va-dintas dar ir skyriumi). Nors formaliai ðis sektorius ilgà laikà jungë dailëtyràir teatrologijà, taèiau gana greitai (ir tai savaime suprantama) dailëtyrininkøir teatrologø vykdomi tyrimai iðsiskyrë. Að daugiau kalbësiu apie man artimàdailëtyrininkø veiklà... Bëgant metams sektoriaus (instituto) pavadinimas irpavaldumas aukðtesnëms instancijoms kito, keitësi darbuotojai ir vadovai,bet tikslai iðliko tie patys – profesionaliai tyrinëti Lietuvos menà, aiðkintisbûdingus jo raidos bruoþus, apibrëþti jo vietà visuomenës gyvenime, kraðtokultûroje ir dar platesniame kontekste.

Tuo metu Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas buvo istorikas Juo-zas Jurginis, teigiamai nusiteikæs mûsø sektoriaus ir vykdomø darbø atþvilgiu.Turint omenyje baudþiavai ir ateizmui skirtus to meto Jurginio veikalus, iðpirmo þvilgsnio nepatikimai atrodo ir jo parengtas leidinys „Lietuvos meno

XX a. 7-asis deð. Su J. Galkaus ðeima Bareikiðkëse. 1973

Su V. Ciplijausku, Z. Þemaityte ir L. Ðepka. XX a. 7-asis deð.

Pirmosios didelës S. Eidrigevièiaus personalinës parodos Vilniujeatidarymas. 1993

kontekste atrodo unikali. Dizainerës sumanymu periodinës lentelës elementaipateikiami kaip specialaus dizaino þetonai, padedantys mokiniams suvoktilentelës struktûrà, kiekvieno elemento unikalumà, juos galima fiziðkai sujungtiir kurti molekules. Nuskenavus þetonus specialia programa, jie ágyja virtualøávaizdá, kuris moko spræsti chemines lygtis, kaupti molekuliø kolekcijà, vykdytivirtualius eksperimentus. Ji dþiaugiasi galëdama ávertinti, kokios idëjos irsprendimai aktualûs tarptautiniame kontekste, keistis patirtimi su uþsienio ðaliøstudentais.

Kita lietuvë – Graþina Boèkutë, sukûrusi funkciná aksesuarà „Sensus“regos negalià turintiems þmonëms – taip pat vertina galimybæ aptarti dizaino,orientuoto á neregius, specifikà ir iððûkius. Ji tikisi ir toliau bendrauti su ko-legomis bei tæsti diskusijà, kaip turëtø keistis pagalbos neregiams sistema,kaip tam gali pasitarnauti paslaugø dizainas.

G. Boèkutës prietaisas „Sensus“ neregiams ir silpnaregiams padeda ið-vengti ávairiø kliûèiø (ypaè aukðèiau juosmens lygio), skirtas neðioti kartu subaltàja lazdele. Prietaisas „mato“ kliûtis infraraudonøjø spinduliø sensoriumiir praneða apie jas intensyvëjanèia vibracija. Ávairios prietaiso komplektàáeinanèios jungtys leidþia aksesuarà tvirtinti skirtingose vietose: ant rankos,pirðto, baltosios lazdelës, drabuþiø. Prietaiso dizainas ne tik padeda neregiamskasdieniuose veiksmuose, bet ir palengvina jø integracijà á visuomenæ, maþinasocialinæ atskirtá.

Abi studentës lapkrièio 13-17 d. vykusios ekspozicijos metuapsikeitusios vizitinëmis kortelë-mis su ávairiais lankytojais, tikisiateityje ðiuos kontaktus paverstinaudingais.

Pasak Dubajaus dizaino sa-vaitëje taip pat apsinkiusio VDADizaino katedros vadovo, dizai-nerio Juozo Brundzos, buvo labainaudinga vienoje vietoje pama-tyti ir palyginti projektus ið ge-riausiø pasaulio dizaino mokykløbei gyvai padiskutuoti su autoriaisapie jø siûlomus dizaino spren-dimus aktualioms ekologijos, tva-rumo, socialinës atskirties, svei-katos, ðvietimo, dirbtinio intelek-to ir kitoms problemoms.

„Galiu pasidþiaugti, kad á pa-rodà atrinkti VDA studenèiø pro-jektai pasauliniame kontekstetikrai nenusileidþia nei nagrinë-jama problematika, nei dizainoidëjomis, nei atlikimo kokybe“, –sakë jis. Katedros vadovà taip patsudomino parodos metu vykusi konferencija „Belief in AI“, kurios metu buvoaptariamos aktualios etinës, socialinës, technologinës problemos, susijusiossu dirbtinio intelekto plëtra ir diegimu ávairiose sistemose.

Dizaineriø-tyrëjø vizità Dubajuje organizavo Vilniaus dailës akademijosDizaino inovacijø centras.

Mûsø inf. Karolinos Petraitytës ir Graþinos Boèkutës nuotr.

AKADEMIJOS ÞMONËS

Profesorius Alvydas Lukys. V. Jankausko nuotr.

VDA Grafinio dizaino katedros Vizualiøjø komunikacijø dizaino ma-gistrantûros studijø absolventas Edmundas Jankauskas pelnë „Red DotDesign Award“ apdovanojimà uþ geriausià dizaino konceptà. KonkursuiEdmundas pateikë magistrantûros studijø baigiamàjá projektà „LIFI“(Darbo vadovas docentas, meno licenciatas Robertas Jucaitis, 2017)

– Kas paskatino dalyvauti „Red Dot Design“ konkurse? – paklausëmelaureatà.

– Visø pirma, noriu paraginti studentus dalyvauti ávairiuose tarptautiniuosekonkursuose. Tai puikus bûdas „pasilyginti“ su pasauliu. Dalyvauti tokiopobûdþio konkursuose visada buvau skatinamas Akademijos dëstytojø, visøpirma magistrantûros studijø baigiamojo darbo vadovo meno licenciatodocento Roberto Jucaièio. Iðties, turiu prisipaþinti, kad nuoðirdþiai dþiaugiuosi„Red Dot Design Award“ laimëjimu, juk pats konkursas – puikiai þinomas,prestiþinis, vykstantis nuo 1950 metø. Tai vienas ið paèiø konkurencingiausiøir ásimintiniausiø konkursø, sulaukiantis daugiausia dalyviø paraiðkø pasaulyje.Apie toká laimëjimà prieð studijas Akademijoje galëjau tik svajoti, taèiau ko-kybiðkø studijø, nuoseklaus darbo ir baigiamojo darbo vadovo doc. R. Jucai-èio dëka, konkurso, kurio laimëjimas vertinamas kaip vienas ið aukðèiausiødizainerio veiklos apdovanojimø, tapo realybe. Dþiaugiuosi, kad Lietuvojejau turime nemaþai atvejø, kuomet dizaineriai laimi tarptautiniuose kon-kursuose, tiek dalyvaudami studentiðkoje kategorijoje, tiek ir profesionalø.Gerai, kad neuþsidarome savo maþokoje rinkoje, galime pasiûlyti pasauliuiaktualius dizaino sprendimus, dràsiai lygiuojamës su kitomis ðalimis.

kinëje kultûroje. Suteikiama galimybë pamatyti darbø, kuriuose matyti ankstyvas autoriaus smalsumasnko darbuose galima áþvelgti jo architektûrinæ prieigà prie skiautinio, kurá jis toliau tiria ir naudoja kaip

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA5VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA 4

istorijos bruoþai“ (1960). Vis dëlto reikia pri-paþinti, kad tada tai buvo pirmas bandymas ap-rëpti Lietuvos dailës ir architektûros istorijà nuoseniausiø iki sovietiniø laikø. Nepaisant ideolo-ginio angaþuotumo, tik punktyriðkai aptartodailës raidos vaizdo, knygoje apibendrinta fak-tografinë medþiaga, gausu iliustracijø. Ilgà laikàtai buvo vienintelë tokio pobûdþio knyga Lietu-voje, skatinusi domëtis su menu susijusiais kultû-ros istorijos reiðkiniais.

Ávairiais laikotarpiais Menotyros sektoriujedirbo nemaþa dailës klausimais raðiusiø þmoniø,jam ilgai vadovavo teatro istorikas ir kritikas Mar-kas Petuchauskas. Vienos ið pirmøjø dirbti pra-dëjo dabar jau primirðtos Apolonija Valiuðke-vièiûtë, atsidëjusi Kauno meno mokyklos istorijosfaktams, ir Stasio Uðinsko mokinë vitraþistë Ra-chilë Krukaitë, vëliau emigravusi á Izraelá; taippat po lituanistø „raganø medþioklës“ ið lite-ratûrologijos á dailëtyros tyrimus perëjusi IrenaKostkevièiûtë, nemaþai dailëtyros srityje reiðkësigaivalingos natûros tapytojas Augustinas Sa-vickas. Vëliau prisijungë Viktoras Liutkus, Gra-þina Kliaugienë, Zita Þemaitytë, Jonas Mackonis.Á bendradarbiø gretas ásiliejo tuometiniame VDIgerai paruoðtos dailës istorijos specialistës Lai-ma Lauèkaitë, Giedrë Jankevièiûtë, Jolita Mule-vièiûtë, Lolita Jablonskienë, Jolanta Ðirkaitë, Li-jana Ðatavièiûtë – fundamentalûs jø tyrimai ir ak-tyvi parodinë veikla esmingai praplëtë Lietuvosdailës istorijos paþinimà. Atsiðakojo religinës irbaþnytinës dailës tyrimø grupë su Graþina Marti-naitiene prieðakyje, pradëjusi kruopðèiai regist-ruoti ir profesionaliai nagrinëti ðios srities dailës paveldà. Á senàjà LDK kultûrà,jos architektûros ir baþnytinio meno reiðkinius nuosekliai gilinasi MindaugasPaknys. Nepriklausomybës laikotarpiu skyriaus darbams talkino iðeiviai StasysGoðtautas ir Genovaitë Kazokienë, taip pat aktyvi ðiuolaikiniø dailës proce-sø tyrëja Elona Lubytë. Visø buvusiø bendradarbiø dabar tikrai nesuminësiu,taèiau prisimenu juos ir kaip puikius profesionalus, ir kaip mielus kolegas.

Menotyros sektoriaus darbuotojams ið karto buvo sudarytos sàlygos rengtikandidatines disertacijas, nes trûko ðios srities mokslinius laipsnius ágijusiømenotyrininkø. Pradëjau ir að galvoti apie galimà disertacijos temà. Keleriusmetus praleidusi ne Lietuvoje, jauèiausi kiek nutolusi nuo jos meninio gyve-nimo. Smalsiai dairiausi po dailininkø studijas ir parodas, dþiaugiausi graþiaiiðleistomis knygomis.

To meto lietuviø grafikoje plito folklorizmas. Profesionalûs dailininkai kû-rybiðkai interpretavo liaudies meno motyvus, gaivino ðimtmeèiais gyvavusiastautines vertybes. Ði stilistinë kryptis, ákvëpusi ne vienà reikðmingà to meto kûriná,man pasirodë ádomi ir vaisinga. Be to, ji þadino patriotinius jausmus ir netiesiogiaisaugojo nuo valdþios klastingai brukamos nutautinimo politikos. Rengdamadisertacijà ir rinkdama jai medþiagà, keliavau po Lietuvà. Tiek aplankytø et-nografiniø muziejø gausiose kolekcijose, tiek dar daug kur natûroje ðalia keliøir sodybø maèiau rymanèius liaudiðkus „dievukus“. Paþintá su ávairiais tautodailësartefaktais plëtë ir XX a. 6-ojo deðimtmeèio pabaigoje pradëta leisti daugiatomëlietuviø liaudies meno albumø serija. Ðiandien pasigirsta balsø, kad folklorizmotendencijos kreipë dailæ grynai iðorinio dekoratyvumo link, kad jam trûkstaegzistencinës gelmës. Nenorëèiau su tuo sutikti.

V. J. Labai norëtøsi iðgirsti Jûsø atsiminimø apie kolegas lietuviø dailëty-rininkus (vyresnës kartos ir amþininkus), su kuriais teko dirbti arba bendrauti.

I. K. Ið to meto dailës istorikø artimiausia man buvo iðkilaus lietuviø me-notyrininko Pauliaus Galaunës mokinë ir jo bièiulë Zita Þemaitytë, graþiairaðiusi apie tautodailæ ir jos meistrus. Apskritai norëèiau paþymëti iðskirtináZitos gebëjimà bendrauti su ávairiausio charakterio þmonëmis, atvirà ir nuo-ðirdø bûdà, skatinusá atsiverti ir patogiai jaustis jos draugijoje. Bûdama jautriossielos, ji visuomet giliai atjausdavo kitø skausmà ir dþiaugdavosi sëkmëmis.Su Zita esame keletà kartø drauge dalyvavusios kraðtotyros ekspedicijoseÞemaitijoje, kur rinkome tautodailës eksponatus. Kartà su ja ir Vytautu Cipli-jausku buvome nuvykæ aplankyti Liongino Ðepkos, apie kurá ji yra paraðiusipoetiðkà knygà. Manau, kad Zitai pavyko taikliai apibûdinti unikalià Ðepkoskûrybà, iðreikðti giliai egzistenciná jos turiná. Zitos dëmesá bei draugystæ vertinoir pats Ðepka, skyræs jai savo kûriniø. Man ypaè ásiminë kompozicija, jo patiespavadinta „Zitos sodeliu“. Ðepkos iðdroþtà didelá paukðtá dovanojome jubi-liejaus proga ir mano tëvui Kostui Korsakui, o pas mane knygø lentynojestovi tautodailininko pamëgtà Ðv. Jurgio siuþetà vaizduojantis droþinys.

Zitos dëka ir að ið arèiau susipaþinau su Galaune. Ne kartà teko á já kreiptis,jis mielai konsultuodavo senosios Lietuvos grafikos ir liaudies meno klausimais.

Jis su malonumu rodydavo savo retø leidiniøir senøjø Lietuvos ekslibrisø rinkinius. Kaiatvykdavau á Kaunà, visuomet bûdavau sve-tingai priimama Galauniø namuose, vaiðinamajo þmonos Kazimieros paruoðta kava ir sme-toniðkais saldumynais. Su Kazyte bièiuliavomësiki pat jos mirties. Mano patarimu Galauniønamuose buvo pradëti rengti iki ðiol vykstantysturiningi „Pauliaus Galaunës skaitymai“.

Pasiðnekëdavome ir su dailëtyrininku JonuUmbrasu, kuris gyveno tame paèiame nameTauro gatvëje, kaip ir mano tëvai. Jis domëda-vosi mano darbais, skolindavo sukauptà tyri-nëjimø medþiagà (pavyzdþiui, Petro Rimðosdarbø nuotraukas). Vasaras Umbrasas praleis-davo sodyboje Labanoro girioje. Gráþæs norë-davo kuo greièiau ásilieti á Vilniaus kultûriná gy-venimà, susistabdæs mane namo laiptinëje klau-sinëdavo naujienø, rodydavo ásigytas knygas.

Teko bendrauti su tapytoju Antanu Gudai-èiu, kurio buvau maloniai papraðyta parengtileidiná apie jo pieðinius. Su juo esu susitikusi irVilniuje, ir jo jaukioje vasarvietëje Palangoje.Tai buvo puiki galimybë prisiliesti prie prieð-kario lietuviø, dailës mokslus ëjusiø uþsienyje,kûrybos. Knygai iðëjus, kaip dëkingumo þenklàgavau dovanø Plungëje tapytà ekspresyvø jodarbà „Trys Petronëlës“. Beje, ákvëpta paþintiessu Gudaièiu ir jo jubiliejui skirto renginio, tuo-met dar moksleivë mano dukra Jurga jam do-vanojo vaikiðkà savo akvarelæ, vaizduojanèiàGudaitá sveikinti per Palangos miestelá einanèiødailininkø eisenà.

V. J. Per darbo deðimtmeèius Menotyros sektoriuje (institute) paraðëtekeletà monografijø, prisidëjote rengiant kitas knygas. Gal trumpai prisiminkitesvarbiausius darbus.

I. K. Apgintos mano disertacijos pagrindu iðleista knyga „Gyvybinga gra-fikos tradicija“ (1970). Disertacijos problematika daugiau ar maþiau liesta irkeliose kitose mano knygose apie atskirus lietuviø grafikus – Jonà Kuzminská(1966), Arûnà Tarabildà (1971), Rimtautà Gibavièiø (1995) ir, þinoma, apielietuviø dailës klasikà Viktorà Petravièiø (1998). Maskvoje rusø kalba iðleistastaip pat mano parengtas leidinys apie Albinos Makûnaitës (1972) kûrybà.Vëlesnë rusiðka Stasio Krasausko (1988) monografija átraukta á leidyklos„Êíèãà“ leistà tarybiniø knygos meno meistrø kûrybos serijà. Nelengva buvobendradarbiauti su Maskvos leidyklomis. Ðtai, kad ir toks faktas: knygos apieKrasauskà virðelyje áraðytas patetiðkos liaupsës þmogui tekstas visai nederintassu manimi.

Vienas rimèiausiø ankstyvøjø mano darbø yra platus ávadas MstislavoDobuþinskio reprodukcijø aplankui (1975). Prie jo kûrybos tyrimø ne kartàesu gráþusi ir vëliau, skaièiusi praneðimø konferencijose ne tik Vilniuje, bet irTaline, Maskvoje. Ieðkojau lietuviðkos tematikos Dobuþinskio darbø muziejørinkiniuose (lankiausi Tretjakovo galerijoje, Rusø muziejuje), M. Maþvydobibliotekos Rankraðèiø skyriuje ir pas kolekcininkus. Susiraðinëjau su Dobu-þinskio sûnumi Vsevolodu. Iki ðiol mano svetainæ puoðia jo atsiøstas Dobu-þinskio etiudas su lietuviðkø kapinaièiø vaizdu.

Parodos atidaryme su M. Jonuèiu ir B. Þilyte. XX a. pab.

Su S. Goðtautu ir L. Lauèkaite Vyþuonëlëse. XX a. pab.

Su kolegomis dailëtyrininkais LKTI Dailës istorijos ir vizualiosios kultûrosskyriuje. 2018. A. Surgailio nuotr.

Menotyros sektorius pamaþu augo, plëtësi jame tyrinëjamø meno ðakø irþanrø ratas. Lygia greta buvo kaupiama medþiaga bûsimiems akademiniamsLietuvos dailës istorijos tomams – svarbiausiam sektoriaus darbui. Pirmiejidu „XX a. lietuviø dailës istorijos“ tomai (Vilnius, 1982, 1983, t. I–II), apiman-tys 1900–1940 metø laikotarpio dailæ, buvo iðleisti devintojo deðimtmeèiopradþioje. Beveik buvo parengtas ir treèiasis, tarybinei 1940–1960 m. daileiskirtas tomas, taèiau jis iðleistas tik nedideliu tiraþu rotaprintu, nes keièiantisistorinëms aplinkybëms jau reikëjo naujo poþiûrio á sovietmeèio dailës reið-kinius. Gerai, kad atsiranda menotyrininkø, kurie bando ðvieþiu þvilgsniu áver-tinti to prieðtaringo istorinio tarpsnio menà.

Man paèiai labai brangus yra drauge su Aurelija Rabaèiauskaite sudarytasleidinys „Lietuviðki elementoriai“ (Kaunas, 2000), kuris pelnë LR Kultûrosministerijos ásteigtà Martyno Maþvydo premijà. Darbas prie ðio leidinio priarti-no mane prie XIX a. dailës konteksto. Leidiniui parengiau publikacijà apielietuviðkø elementoriø apipavidalinimà ir iliustracijas nuo XIX a. iki pastarøjølaikø.

Dþiaugiuosi, kad pavyko suburti ir bendraautoriø kolektyvà, parengusáleidiná „Iðeivijos dailë: tarp prisiriðimo ir iðsilaisvinimo“ (Vilniaus, 2003). Taibuvo pirmas bandymas nuodugniau patyrinëti tuomet mums dar maþiau pa-þástamà iðeivijos dailës visuminá vaizdà ir jos meniniø tendencijø specifikà.Noriu su dëkingumu paminëti ne vienà JAV lietuviø menininkà, o ypaè Mag-dalenà Birutæ Stankûnienæ ir Algimantà Kezá, kurie draugiðkai mane globojostaþuotës Amerikoje metu 1991 m., kai rinkau medþiagà bûsimai knygai.

Viena dailës srièiø, prie kuriø nuolat gráþtu, yra vaikø knygø iliustracija.Mane ypaè domina vaizdo ir þodþio ryðys paveikslëliø knygose. Esu paskelbusipublikacijø apie ðià XX–XXI a. Lietuvoje sparèiai besivystanèià ir pasaulyjepopuliarià meninës saviraiðkos sritá. Ðiais laikais, kai pasaulis tapo atviras, oinformacija lengvai pasiekiama, nieko nebestebina daugybë galimybiø gautistipendijas mokslinei kvalifikacijai kelti. Tuo tarpu man 1988 m. suteikta progakelis mënesius staþuotis Miuncheno vaikø ir jaunimo bibliotekoje atvërë ikitol nepasiekiamus plaèius vaikø knygø iliustracijos tyrinëjimo aspektus.

Ne kartà raðiau ir apie ilgameèio bièiulio, pasaulyje iðgarsëjusio menininkoStasio Eidrigevièiaus kûrybà, sekiau ir tebeseku jo ávairiapusës kûrybinësraiðkos plëtrà. Ilgus metus bendrauju su þinomu plakatistu Juozu Galkumi irvisa jo ðeima. Su Juozu susitinkame ne tik svarbiomis asmeninëmis progomis,bet ir pasiðnekame apie jo gausiai rengiamus albuminius leidinius. Nenutrûkstadar jaunystëje uþsimezgæs ðiltas ryðys su Birute Þilyte. Teko daug kartø lankytisjos ir Algirdo Steponavièiaus kûryba paþenklintuose namuose þaliame Jeru-zalës mikrorajone Vilniuje, ákvëptai raðyti apie reikðmingus ir meistriðkus ðiøabiejø menininkø darbus. Palaikau ðirdingus ryðius su grafike Ramune Vë-liuviene. Antakalnyje daþnai susitikdavau su talentingais menininkais Siguteir Vytautu Valiais, kurie gyveno netoliese. Su dideliu malonumu paraðiau ávadàJuozo Tysliavos poemos „Tawa nauson“ (2001) leidimui, kurá ekspresyviaiiliustravo Vytauto Valiaus dëdë Telesforas Valius.

V. J. Nors Vilniaus dailës akademijoje (tuometinimae dailës institute) Jumsstudijuoti ir neteko, bet, be abejonës, bûta ryðiø su ja, ypaè per dukrà Jurgà –dailininkæ ir raðytojà...

I. K. Taip, noriu tarti keletà þodþiø ir apie Vilniaus dailës akademijà.Pirmiausia tuometinis Vilniaus valstybinis dailës institutas man buvo artimasdël to, kad baigusi M. K. Èiurlionio menø mokyklà jame studijavo mano dukra

Jurga Ivanauskaitë. Jurgà, pasirinkusià plakato specializacijà, ypaè globojoprofesorius Juozas Galkus. Tiesa, po instituto baigimo ji daugiau palinko áliteratûrà, tapo þinoma raðytoja ir visuomenininke. Institute dëstë ir nemaþaikitø mano paþástamø dailininkø bei dailëtyrininkø. Domëjausi jø kûryba irpedagoginio darbo kryptimis. Kartais apsilankydavau ir studentø darbø per-þiûrose, diplominiø darbø gynimuose. VDI Dailës istorijos ir teorijos katedrosdëstytojø darbai papildë Lietuvos meno istorijos tyrimus. Ypaè vertingi buvoJono Umbraso M. K. Èiurlionio kûrybai ir lietuviø tapybai skirti tyrimai. Gaila,kad jo disertacija apie M. K. Èiurlioná nevirto atskira knyga.

V. J. Iðauginote ir antrà dukrà – Radvilæ, kuri tapo mokslininke.I. K. Taip, jaunesnioji mano dukra Radvilë Racënaitë yra mokslininkë, ðiuo

metu dirba Lietuviø literatûros ir tautosakos institute, yra Sakytinës tautosakosskyriaus vadovë. Studijuodama Vytauto Didþiojo universitete Kaune ji paraleliaideðimt metø dirbo Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje, kurá laikàvadovavo L. Truikio ir M. Rakauskaitës memorialiniam muziejui, uþsiëmë kura-torine veikla. Taigi ir jai Lietuvos meninis ir kultûrinis gyvenimas yra artimas. Dailevaikiðkai domisi ir mano deðimtmetis anûkas Mantvydas. Prieð porà metø apsi-lankæs parodoje NDG, jis nusprendë, kad jo mëgiamiausias dailininkas bus Ða-rûnas Sauka.

Likimas man lëmë didþiàjà gyvenimo dalá praleisti sudëtingais laikais. Nevisuomet galëjau tyrinëti ir raðyti tai, kà norëjau. Vis dëlto viliuosi, kad manokuklus darbas dailëtyros baruose ir mokslinës veiklos metu paskelbtos publi-kacijos yra reikalingos Lietuvos dailës istorijai ir gali bûti atspirties taðkutolesniems tyrimams.

V. J. Aèiû uþ pokalbá.

Su Prezidentu V. Adamkumi „Titanike“. 2011. V. Jankausko nuotr.

Jaunosios Lietuvos dizainerës pristatësavo idëjas tarptautiniame dizainofestivalyje Dubajuje

Didþiausiame Viduriniøjø Rytø dizaino festivalyje Lietuvà atstovavodviejø jaunøjø dizaineriø darbai. Ðiø metø jaunojo dizainerio konkursoprizininkiø, Vilniaus dailës akademijos Dizaino katedros studenèiø –Karolinos Petraitytës ir Graþinos Boèkutës – projektai buvo atrinkti iðdaugiau nei 1 000 pretendentø ir pateko á ateitá formuosianèiø iðradimøekspozicijà „Global Grand Show“.

Ðioje ekspozicijoje, kuri yra itin svarbi jau ketvirtà kartà rengiamosDubajaus Dizaino savaitës dalis, ið viso eksponuota 123 aukðtøjø mokyklø ið45 pasaulio ðaliø darbai. Jø ðiemet buvo per 150.

Pasak ekspozicijos kuratoriaus, „Global Grad Show“ yra ne tik ðviesiausiøjaunø protø ið viso pasaulio idëjø demonstracija, bet kartu ir kûrybiðkumo beioptimizmo ðventë. „Absolventai ðiandien patenka akistaton su gàsdinanèiaisfaktais – tokiais kaip klimato kaita, automatizacija ir masinë migracija. Kiek-vienas ið ðiø sprendimø siûlo tam tikrà „vaistà“ – idëjà, kaip þmonijai neigiamàátakà daranèius pokyèius paversti viltimi vardan bendrosios þmoniø gerovës“,– sakë jis.

Pagrindinio „Jaunojo dizainerio prizo 2018“ laureatë K. Petraitytë pa-rodoje dþiaugësi didþiuliu mokiniø dëmesiu – jie ásitikinæ, kad jos sukurtainteraktyvi chemijos mokymo priemonë „Chem Tokens“ (liet. „Chem

þetonai“) jau ðiandien turëtø bûti mokyklose. Pasak dizainerës-tyrëjos, norskeli kolegø studentø pristatomi darbai taip pat yra ið edukacijos srities (pa-vyzdþiui, siekia pagelbëti disleksikams, iðmoko brailio raðto ar net padedaiðvengti priverstiniø vedybø), chemijos pamokø inovacijos idëja bendrame