lietuva 5p. turtas 10p. pasaulis 7p.
Europosauditoriųverdiktas:IgnalinosAEuždarymasbrangstanepagrįstai.
Liūdnažiniapaveldosaugotojams–neįkainojamosvertybėsdraudikųnedomina.
BritųveiksmaiFolklendosalose–Argentinosnepasitenkinimošaltinis.
„Jau nas žmo gus, gau da mas iš vals ty bės pa gal bą, tu rėtų įsi pa rei go ti ati dirb ti tam tik rą lai ką Lie tu vo je pa gal tą iš si la vi ni mą, ku rį jis yra ga vęs“, –
Dienos citata
6p.
Skai tik lių kei ti mas vir to kri mi na lu
EuropiečiainetXVIa.nedrįsovalgytijūrųkiaulyčių.
20p.
Ketvirtadienisvasario 9, 2012Nr. 33 (19592)Kaunodiena.lt2 Lt
Kau no 2012 m. spor to or ga ni za ci jų nauja fi nan sa vi mo tvar ka suglumino „Žal gi rio“ krep ši nio klu bo va do vus. Kal ba ma, kad šiemet vi sam Kau no spor tui rei kia per 10 mln. li tų, bet pla nuo ja ma skir ti per pus ma žiau.
al vy das sta niu lis
Per 6 mln. mo kes čiųIki 5 mln. li tų – į šią su mą pre tenduo ja ne tik „Žal gi ris“, bet ir ki tos mies to ko man dos, neį ga lių jų sporto or ga ni za ci jos, spor to mo kyk los, S.Da riaus ir S.Gi rė no spor to centras, ki ti. Ka dan gi nu tar ta at si sa
ky ti vie šo sios įmo nės „Krep ši nio per spek ty vos“, ne vie nus me tus tei ku sios fi nan si nio tar pi nin ka vimo, krep ši nio klu bų at sto va vi mo pa slau gas, mies to spor to or ga niza ci jos bus fi nan suo ja mos pa gal jų pa teik tus pro jek tus, pa grin džiant jų svar bą, tiks lin gu mą ir efek ty vų lė šų nau do ji mą.
manosocialiniųreikalųirdarboministrasDonatasJankauskas.istorija: � pernai„Žalgirio“iškovotaLKLtaurė–vienagražiausiųKaunosportoistorijosakimirkų. AliausKoroliovo(BFL)nuotr.
sau lius tvir bu [email protected]
Van dens skai tik lių pa kei ti mas Parti za nų gat vės gy ven to jui kai na vo daug ner vų ir pi ni gų. Nors jis vi sada są ži nin gai at si skai ty da vo už komu na li nes pa slau gas, bet per sa vo pa tik lu mą su mo kė jo bau dą sa vival dy bei ir dar tu rės kom pen suoti „Kau no van de nims“ jų ap skaičiuo tą ža lą.
Ta po įta ria muo ju„Ap sik vai li nau. Nie ko jau neį ro dysiu, bet bent ki tus per spė siu, kad žmo nės at sar giai bend rau tų su komu na li nin kais ir sa vi val dy be, nes jie ma žai kuo ski ria si nuo su kčių, nors at ro dy tų tai tu rė tų bū ti žmonėms tar nau jan čios or ga ni za ci jos“, – ne slė pė kar tė lio Stanis lo vas Nor kus. 4
Ar jau Kau nui „Žal gi rio“ ne be rei kia?
2
Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD
10)
Azoto dioksidas (NO2)mg/m35047
Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3101,72
Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320042
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
2
miestasketvirtadienis, vasario 9, 2012
Hel sin ky je Kau no tech no lo gi jos uni ver si te tas (KTU) ir Aal to univer si te to Vers lu mo cent ras (ACE) pa si ra šė me mo ran du mą, ku riuo nu ma to ma Kau ne įsteig ti Ino vaci jų ir vers lu mo cent rą.
Šiuo pro jek tu sie kia ma, kad ACE per duo tų ži nias moks lo pro duktų ko mer ci ni mo, nau jų tech no logi jų kū ri mo sri ty se KTU. Tuo pagrin du bū tų pa reng ta plat for ma to liau per duo ti ir da ly tis kom peten ci jo mis su Bal ti jos jū ros re giono ša li mis.
Aal to uni ver si te to Vers lumo cent ras, de ri nan tis mokslo ir vers lo po rei kius, tai kantis moks li nių ty ri mų re zul ta tus rin ko je ir tar pi nin kau jan tis perduo dant uni ver si te tuo se ku riamas ino va ty vias ži nias ir techno lo gi jas vers lo įmo nėms, taps KTU par tne riu. Uni ver si te tų par tne rys tė ska tins ino va ty vių ži nių ir tech no lo gi jų per da vi mą įmo nėms.
„Pa si ra šy ta su tar tis su Aal to uni ver si te tu taps tvir tu pa grindu sie kiant ak ty viai da ly vauti vals ty bės rai do je, įgy ven dinti KTU stra te gi nes nuo sta tas ir tap ti Bal ti jos ša lių tech no lo gi jų kū ri mo kom pe ten ci jų cent ru“, – tei gia KTU rek to rius pro f. Pet ras Bar šaus kas.
Ti ki ma si, kad pro jek tas ska tins KTU, re mian tis Aal to uni ver si teto mo de liu, dar in ten sy viau kurti ino va ci jų ir „startup“ įmo nių pa slau gas. Be to, taip bus stip rina mas moks lo ir vers lo bend radar bia vi mas ir ino va ci jų kū ri mas Bal ti jos jū ros re gio ne.
KTU tu rės ga li my bę nau do tis šiuo lai ki ne plat for ma, skir ta žinių ir tech no lo gi jų ko mer cia liza vi mui tarp tau ti nė se rin ko se, ir tu rė tų tap ti bran duo liu ku riant pa ti ki mą moks li nių ty ri mų ins titu ci jų ir vers lo tink lą re gio ne, kuris veiks kaip nau jų ži nių ir techno lo gi jų šal ti nis.
KD inf.
Kaune bręs ino va ci jos ir vers lu mo idė jos
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Nauda: � anot KTU rektoriaus prof. P.Baršausko, naujasis projektas stiprins mokslo ir verslo ryšius.
Ve re ta Ru pei kai tė[email protected]
Gri čiu pio se niū ni jo je, py li mais ir grio viais pa žy mė ta me be veik 8 ha Kau no tvir to vės įtvir ti ni mų ruo že, siū lo ma įkur ti poil sio par ką su pėsčių jų ir dvi ra čių ta kais.
Me džiais ir krū mais apau gęs sklypas tarp K.Bar šaus ko bei M. ir V.Bir žiš kų gat vių yra pri pa žin tas ne kil no ja mo jo kul tū ros pa vel do ver ty be, nes tai – Kau no tvir to vės de ši nio jo Ne mu no kran to cent rinio įtvir ti ni mo re du tas. Ne se niai pa tvir tin tas šio ob jek to ap sau gos spe cia lu sis pla nas.
XIX a. pa bai go je įreng tas re dutas bu vo su dė ti nė ir neat sie ja ma Ne mu no de ši nio jo kran to cent rinio įtvir ti ni mo da lis. Tai su dė tinga py li mų ir grio vių sis te ma.
Il gai niui te ri to ri ją ur ba ni zuojant, cent ri nis įtvir ti ni mas su naikin tas. Iki šių die nų iš li ko tik nedaug apar dy tas re du tas. Kul tū ros pa vel do spe cia lis tų tei gi mu, jis
reikš min gas is to ri niu po žiū riu: tai vie nin te lė iš li ku si bu vu sių ka ri nių in ži ne ri nių įtvir ti ni mų komp lekso žy mė.
Iš sau gant šią ver ty bę, vals ty bės įmo nės „Lie tu vos pa mink lai“ pareng ta me spe cia lia ja me pla ne leidžia ma čia įreng ti par ką mies tie čių reik mėms. Šiuo me tu re du to te rito ri ja ap leis ta, apau gu si me džiais ir krū mais, gy ny bi nę funk ci ją liu di jantis rel je fas kin ta vei kia mas ero zi jos.
Čia yra ke le tas pa mink lų ir kryžius, ta čiau lan ky to jams nė ra sau gu. Te ri to ri ja neapš vies ta, va sa rą čia žaliuo ja Sos novs kio barš čių plan ta cijos, ma ty ti be si mė tan čios au to mobi lių pa dan gos, ki tos šiukš lės.
Ap lin kui re du to te ri to ri ją ne siliau ja sta ty bos. Be to, Bend ra ja me pla ne nu ma ty ta, kad pra tę siant Stu den tų gat vę iki K.Bar šaus ko bei M. ir V.Bir žiš kų gat vių, nau joji gat vė at si durs re du to te ri to ri jo je. To dėl spe cia lia ja me pla ne siū lo ma keis ti šios gat vės vie tą, ati traukiant ją nuo sau go mos te ri to ri jos ati tin ka mu at stu mu. Kad ne bū tų
pa žeis tos re du to ver tin go sios savy bės – gy ny bi niai grio viai ir pyli mai, tai pat ati tin ka mai tu ri būti pla nuo ja mi vie no de ta lio jo pla no spren di niai.
Tvar kant kul tū ros ver ty be laiko mą 7,8 ha te ri to ri ją, drau džia ma ją už sta ty ti. Lei džia ma kirs ti medžius ir krū mus, pa lie kant ver tingus pa vie nius me džius ar ne di deles jų gru pes.
Re du te taip pat ga li mi ma ži ar chitek tū ros sta ti niai, in for ma ci niai ženklai, pės čių jų ir dvi ra čių ta kai, ap žvalgos aikš te lės, ta čiau šie tu rė tų bū ti iš grun ti nės ar ba me di nės dan gos.
Gy ny bi niuo se grio viuo se su si telkęs van duo, ma no ma, ga lė tų būti pa lie ka mas, ta čiau re du to šlai tai tu ri bū ti tvar ko mi ir stip ri na mi apsau gant nuo to les nės ero zi jos. Siūlo ma įreng ti ap švie ti mą nau do jant „pa slėp tus“ švies tu vus, įreng ti aikš te les lan ky to jų trans por tui.
Re du to te ri to ri jos sa vi nin kas ir nau do to jas vi są lai ką bu vo Kau no mies tas, tad to liau jį tvar ky ti yra mies to rei ka las.
Vertingus gy ny bi nius py li mus siū lo ma pri tai ky ti naujam par kui
Komentarai
Ana to li jus Čup ko vas„Žal gi rio“ ve te ra nas
Sup ran tu, jei pro ble mos dėl pa ra mos „Žal gi riui“ kil tų Vil niu je. Kau ne to net neį sivaiz duo ju. Kaip mies tie čiai
my li „Žal gi rį“ ir koks jis rei ka lin gas, aki vaiz du atė jus pa si žiū rė ti rung tynių į „Žal gi rio“ are ną – tri bū nos pilnos net ir vyks tant ei li nėms rungty nėms. Mies to val džia, spręs da ma apie pa ra mą „Žal gi riui“, tu ri jaus ti atsa ko my bę žmo nėms, tra di ci joms, ku rias for ma vo ke lios „Žal gi rio“ žaidė jų kar tos. „Žal gi rį“ drą siai ga li ma pa va din ti pa grin di niu Kau no amba sa do riu mi pa sau ly je. Bū tų keis ta, jei sa vi val dy bė elg tų si tar si to ne suvok da ma.
„Sa vi val dy bės fi nan sinė pa ra ma yra per ma ža.
Nors Kau no biu dže tas ne ga li bū ti de fi ci ti nis, ja me yra ei lu čių, ku rios ne tiek svar bios ir nau din gos mies tui kaip kul tū ra ir spor tas. Vien „Žal giriui“ skir tų in ves ti ci jų nau da miestui – aki vaiz di. Per nai ga vę 4 mln. li tų sa vi val dy bės pa ra mos į vals tybės biu dže tą su mo kė jo me dau giau nei 6 mln. li tų mo kes čių, iš ku rių į mies to biu dže tą grą ži no me 2,55 mln. li tų gy ven to jų pa ja mų ir ne kilno ja mo jo tur to mo kes čio pa vi da lu, vi si ki ti mo kes čiai pa ten ka į „Sodros“ bei vals ty bės biu dže tą. Be to, mū sų klu bo iš plė to ta pro fe sio na li spor to, so cia li nė, rin ko da ros veikla pri si de da ir prie Kau no smul kaus bei vi du ti nio vers lo įmo nių veik los stip ri ni mo, mies to bend ro jo vi daus pro duk to au gi mo“, – tei gė „Žal girio“ klu bo ge ne ra li nis di rek to rius Jo nas Sta dal nin kas.
Klu bas – tai ir ver ty bėsVie no „Žal gi rio“ va do vų J.Stadal nin ko tei gi mu, re miant ti tuluo čiau sią Lie tu vos krep ši nio klubą, re mia mos ir jo pro pa guo ja mos tei gia mos ver ty bės, ku rios pri si deda prie mies to so cia li nio gy ve ni mo ko ky bės ir įvaiz džio ge ri ni mo.
Pat rauk li bi lie tų kai no da ra, sutei kian ti ga li my bę vi du ti nes pa jamas gau nan tiems žiū ro vams stebė ti „Žal gi rio“ are no je my li mos
Ar jau Kau nui „Žal gi rio“ ne be rei kia?ko man dos rung ty nes, ska ti na atvyks ta mą jį ir vie ti nį tu riz mą. Didė ja mies to vie šo jo mai ti ni mo įstai gų, Tarp tau ti nio Kau no oro uos to, vieš bu čių, vie šo jo trans porto ir ki tų įmo nių pa ja mos.
Mo der ni „Žal gi rio“ are nos infrast ruk tū ra, Eu ro ly gos var žy bos, re kor di nis rung ty nių lan ko mu mas pri sta to Kau ną už sie niui kaip patrauk lų vers lui mies tą.
„Žal gi rio“ klu bo or ga ni zuoti ir bū si mi tarp tau ti niai tur nyrai (šio se zo no Eu ro ly gos ati da rymo rung ty nės, VTB Vie nin go sios krep ši nio ly gos fi na lo ket ver tas, Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos fina lo ket ver tas, Eu ro ly gos jau ni mo at ran kos tur ny ras, LKL fi na lo se rija) pa de da plė to ti mies to tu riz mo ir pa slau gų sek to rių.
Re mia dau ge lis sa vi val dy bių„Žal gi rio“ va do vai pri me na: sa vival dy bės pa ra ma yra ski ria ma ne tik Kau ne, tai da ro ir Vil nius, be to,
ir ki ti Eu ro pos mies tai pvz., Sie na, Tel Avi vas, Stam bu las ir kt.
„Sa vi val dy bės pa ra ma su da ro svar bią da lį mū sų klu bo biu dže te, be jos ko man da bus silp nes nė, atitin ka mai su ma žes ne pa ra ma sunku ti kė tis iš lai ky ti esa mus re zulta tus, pla nuo ti ge res nę ko man dos su dė tį“, – kal bė jo J.Sta dal nin kas.
„Žal gi ris“ – ne tik Lie tu vos, bet vi sų pir ma – Kau no vi zi ti nė korte lė, – kal bė jo klu bo va do vai. – „Žal gi ris“ – tai mies to vei das, kuris nuo lat gar si na Kau ną už sie nio vals ty bė se ir kaip nie kas ki tas svariai pri si de da prie Kau no įvaiz džio for ma vi mo Lie tu vo je ir už sie ny je. Mū sų krep ši nio klu bo veik la api ma ne tik rep re zen ta ci nę mies to koman dą, bet ir vi są krep ši nio pi rami dę, ku rio je au ga bū si mos krepši nio žvaigž dės.“
Re miant ti tu luo čiausią Lie tu vos krep šinio klu bą, re mia mos ir jo pro pa guo ja mos tei gia mos ver ty bės.
Grąža: � anot J.Stadalninko, per nai ga vęs 4 mln. li tų sa vi val dy bės pa ra mos į vals ty bės biu dže tą klubas su mo kė jo dau giau nei 6 mln. li tų mo kes čių.
1
3
miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas
ketvirtadienis, vasario 9, 2012
80-me tį šven čian tį le gen di nį Lie-tu vos krep ši nio tre ne rį Vla dą Ga-ras tą va kar pa svei ki no ša lies va-do vės – Pre zi den tė Da lia Gry-baus kai tė ir Sei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie nė.
„Krep ši nis, ku riuo Lie tu va gar sėja šian dien, ne bū tų toks be Jū sų – šios spor to ša kos pro fe sio nalo – įdė to il ga me čio dar bo ir pastan gų“, – tei gė Pre zi den tė. Pasak D.Gry baus kai tės, V.Ga ras tas pa dė jo tvir tus pa ma tus, ant ku rių kū rė si ir au go Lie tu vos krep ši nio mo kyk la, for ma vo si jos tra di ci jos, ša lies var dą pla čiai gar si na dauge lio kar tų krep ši nin kų sėk mė.
„Daug dir bo te, kad mū sų krepši nis ati tik tų aukš čiau sią tarptau ti nį ly gį ir bū tų ver ti na mas Eu ro po je ir pa sau ly je. Šian dien lie tu viams krep ši nis – gar bės ir pa si di džia vi mo sa vo vals ty be sim bo lis“, – ra šo ma Pre zi den tės svei ki ni me.
I.De gu tie nės tei gi mu, V.Ga rasto pa var dė dau ge liui žmo nių yra „tik ras sim bo lis, už ku rio – ir išskir ti niai mū sų spor to is to ri jos mo men tai, ir ko vos už tau tiš ku mą, už lie tu vy bę neats ki ria ma da lis“.
„Taip tvir ti nu pri si min dama emo ci jas, su ku rio mis Lie tuva se kė Jū sų tre ni ruo ja mo Kau no „Žal gi rio“ ko vas prieš klu bą, kuris la biau pri mi nė so vie tų krepši nin kų rink ti nę. Tai bu vo ko vos ne tik ir ne tiek dėl čem pio nų vardų – tai bu vo ko vos dėl pa gar bos mū sų krep ši nio tra di ci jai ir tauti nėms ver ty bėms, tai bu vo ko vos už tei sę drą siai ir at vi rai skanduo ti žo dį „Lie tu va“, – svei ki nime ra šo I.De gu tie nė.
V.Ga ras tas 1979–1989 m. treni ra vo „Žal gi rio“ krep ši nio koman dą, su ja tris kart ta po So vietų Są jun gos čem pio nu, iš ko vo jo tarp kon ti nen ti nę Wil lia mo Jo neso tau rę. Jo va do vau ja ma Lie tuvos rink ti nė 1992 m. Bar se lo nos ir 1996 m. At lan tos olim pi nė se žai dy nė se iš ko vo jo bron zos meda lius, o 1995 m. – Eu ro pos čempio na to si dab rą.
2003–2011 m. V.Ga ras tas buvo Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) pre zi den tas, jam su teik ti Kau no ir Bir žų mies tų gar bės pilie čio var dai. V.Ga ras to veik la yra įver tin ta aukš tais Lie tu vos valsty bės ap do va no ji mais.
KD inf.
Krep ši nio le gen da šven čia ju bi lie jų
Pa tir tis: �� V.Ga�ras�tas�–�vie�nas�iš�ki�liau�sių�Lie�tu�vos�spor�to�spe�cia�lis�tų.Aliaus�Ko�ro�lio�vo�(BFL)�nuo�tr.
Iš istorijos
Re du to pa skir tis – ar ti le ri jos ugni mi deng ti ry ti nio fron to de ši nįjį flan gą. Jis nu ma ty tas nau do ti tik ka ro at ve ju. Ja me ne bu vo sta cio narios gink luo tės ir ka rei vi nių. Re duto gink luo tė – 7 leng vi lau ko ar ti le rijos pa būk lai, juos ap tar na vo 46 arti le ris tai. Ko vi niai šlai tai ir fo sa apjuo sė už da rą kie mą. Po Pir mo jo pasau li nio ka ro vi sas cent ri nis įtvir tini mas, taip pat ir re du tas, bu vo apleis tas ir ne be nau do ja mas. Py li mai bu vo nu ka si nė ja mi, fo sos už verčia mos že mė mis. Įt vir ti ni mo te rito ri ja bu vo su skirs ty ta skly pais, nepa lies tas li ko tik pir ma sis re du tas ir šaud me nų san dė lis, pri klau sęs VI for tui. Di džiau sios sta ty bos aplink re du tą pra si dė jo 1957–1963 m. Išau go nau jas mik ro ra jo nas daugia bu čių ir vi suo me ni nės pa skirties pa sta tų. Kiek vė liau įreng tas „Žal gi rio“ drau gi jos sta dio nas, kuris taip pat jau už sta ty tas. Be to, teri to ri jo je tarp cent ri nio įtvir ti ni mo ir šaud me nų san dė lio bu vo įkur ti ko lek ty vi niai so dai. Re du to te ri tori jo je yra pa sta ty ti trys pa mink lai ir kry žius.
Šal ti nis: VĮ „Lie tu vos pa mink lai“
Vertingus gy ny bi nius py li mus siū lo ma pri tai ky ti naujam par kuiRa de ta Sa vic kie nėKau no mies to sa vi val dy bės Ap lin kos ap sau gos sky riaus ve dė ja
Ža lių jų erd vių, par kų, skver ų žmo nės no ri . Kau ne lab a i d i de lę da l į že l dy nų u ž i ma pa r ka i , k u r ių sta
tu sas – vals ty bi nis miš kas. Vals tybi nių miš k ų Kau ne – dau giau kaip 2 tū kst. hek ta r ų. Dar ne ma žai yra ža lių jų jung čių , pa vyz dž iui, apaugu sių šlai tų. Te ri to ri jos, ku rios pripa žin tos par kais, tu ri bū ti ati tin kamai pri ž iū ri mos. Jei at si ras tų dar v ie na erd vė poi l siu i – mes t i k ra i už. Mies to biu dže tas jau su pla nuotas, to dėl šiais me tais pi ni g ų nauja m pa r k u i ne nu ma t y ta . Šie met bū t ų ga l i ma pa ren g t i rei ka l i n g us do k u men t u s . Ta čiau v i sų pi r ma m ies to ta r y ba tu r i nu spręs t i , kad to kio par ko rei kia. Jam į reng ti gal i ma pa nau do t i ne t i k mies to, bet ir E S lė šas.
Komentaras
Ženk lai: �� re�du�to�te�ri�to�ri�jo�je�yra�pa�sta�ty�tas�me�di�nis�kry�žius�bei�ke�li�ak�me�ni�niai�pa�mink�lai.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Vir gi li jus Alek naDu kart olim pi nis ir du kart pa sau lio čem pio nas
Man ir, ma nau, kiek vienam lie tu viui Kau nas aso ci juo ja si su krep šiniu ir su Kau no „Žal gi
riu“. Ir pa sau ly je Kau ną la biau siai ga r si na ši s šlo v i n ga s k rep ši n io klu bas. Jis yra kaip mies to vi zi ti nė kor te lė, to dėl, ma nau, sa vi val dy bė tik rai tu rė tų ieš ko ti re sur sų , kaip veiks min gai pa rem ti „Žal gi rį“ – savo mies to ko man dą. Aiš ku, ga li bū ti svars ty mų, kad remti rei kia ir ki tas spor to ša kas. Bet nema nau, kad „Žal gi rio“ fi nan sa vi mas truk do mies te vys ty tis ki toms sporto ša koms. Kau ne to bu lė ja ir ki tos spor to šakos – mo te rų krep ši nis, leng vo ji atle ti ka.
Vla das Ga ras tasLie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos gar bės pre zi den tas
Dau g s a v i va l dy bių p a sau ly je rei k š m i n ga i re m ia t a m t i k r u s ko le kt y v u s , k u r ie m ie s t u i
y ra la ba i sva r bū s , be k u r ių m ies
Ser ge jus Jo vai ša„Žal gi rio“ ve te ra nas
Vi sa, kas su si ję su „Žal gi riu“, Lie tu vo je ir pa sau ly je įsitvir ti no per il gus de šimtme čius. Jau vien tai, kad
ko man da ga vo var di nį kvie ti mą į Euro pos eli ti nę ly gą, ro do, ko kia ji svarbi pa sau ly je. Vi siems aki vaiz du, kad tai tik rai neį kai no ja mas pa vel das, kuriuo rū pin tis pri va lo ir val džios ins ti tuci jos. „Žal gi ris“, aiš ku, ne tik pa vel das, bet ir vie na ryš kiau sių mū sų da bar tinio gy ve ni mo do mi nan čių, ska ti nančių pa si di džia vi mą, no rą spor tuo ti, siek ti nau jų re zul ta tų. Mies to val džios rū pi ni ma sis „Žal gi rio“ rei ka lais, manau, tu rė tų bū ti val džios pres ti žo reika las. „Žal gi rį“ tu ri me per duo ti ki toms kar toms ne su si lpnė ju sį, bet at si nau jinu sį, tu rin tį nau jų jė gų ir už tik rin tą dėl per spek ty vų.
Žyd rū nas Sa vic kasGa liū nas, 20 pa sau lio re kor dų au to rius
Kau no sa vi val dy bė tu rėtų rem ti „Žal gi rį“, nes tai gar siau sia Lie tu vos koman da. „Žal gi ris“ ir Kau
nas yra neat sie ja mi da ly kai. At si ribo ti nuo „Žal gi rio“ bū tų ne gra žu ir taip, ma nau, ne bus. Apsk ri tai vis ką, kas su si ję su „Žal gi riu“ ir jo tra di ci jomis, rei kia puo se lė ti ir ieš ko ti bū dų pa rem ti. To kia pa ra ma mies tui turi aki vaiz džią nau dą ir ku ria nau jas atei ties per spek ty vas. Pa vyz džiui, ga li ma gal vo ti ir apie tai, kad, bendra dar biau jant ko man dai ir mies tui, Kau ne bū tų ga li ma įkur ti „Žal gi rio krep ši nio aka de mi ją“ ir to kiu bū du di din ti vai kų užim tu mą, ug dy ti gabius krep ši nin kus – žo džiu, tvir tin ti ir puo se lė ti vis ką, kas su si ję su „Žalgi riu“ ir jo tra di ci jo mis.
Ar jau Kau nui „Žal gi rio“ ne be rei kia?
tas ne tek t ų i š sk i r t i n ių sa vo br uo žų , pa de dan čių jį at pa žin ti pa sauly je. To k ie ko lek t y va i Kau ne y ra „ Ž a l g i r i s“, ga l būt Kau no va l s t y bin i s cho ra s , s i m fo n i n i s or ke s t ra s i r ka i k u r ie k i t i . Be jų Kau na s būt ų , je i ga l i ma t a ip p a s a k y t i , t a rsi pi l kas pau k š t is , ne be l i k t ų ka m ga r si n t i m ies to va r do. To dėl bū t ina i rei k ia ras t i lė šų , k u r io m is būt ų ga l i ma su t v i r t i n t i „ Ža l g i r į“ i r jo ate i t ie s p e r s p e k t y va s . L ie t u vo je da ž na i p a s i g i rs t a s va rs t y mų , kad re i k ia lė š ų i r k i tom s s p or to š a kom s . A i š k u , rei k ia , ta č iau būt i na i š la i k y t i i r pr io r i te t u s . Ta ip y ra v i sa me pa sau ly je. Pa ga l vo k ime, ka s bū t ų , jei V la d i m i ra s Ro
ma no vas at si sa k y t ų rem t i „ Ža l g ir į“ ? Ne l i k t ų E u ro ly go je ga l i n č ios ž a i s t i K au no e k i p o s , į „ Ž a l g i r io“ are ną ne beat vyk tų gar sių ko mandų. Kau nas tap t ų , švel n ia i ta r iant, ne beį do mus. Pri va lo me puo se lė t i ta i , ką t u r i me ge r iau sio.
Daug sa vi val dy bių pa sau ly je reikš mingai re mia tam tikrus ko lek ty vus, kurie mies tui yra la bai svar būs.
4
miestasketvirtadienis, vasario 9, 2012
Kau nie čio pro ble mos pra si dė jo, kai įmo nės
„Kau no ener gi ja“ dar bi nin kas atė jo pa keis ti karš to van dens skai tik lio. Pas ta ra sis bu vo su jung tas ta pa čia plom ba su šal to van dens ap skaitos prie tai su. Dar bi nin kas nu kirpo plom bą ir nau ją už dė jo tik ant „Kau no ener gi jos“ prie tai so.
S.Nor kus pa skam bi no „Kauno van de nims“ pra neš ti, kad šiai bend ro vei pri klau san tis skai tik lis li ko be ap sau gos.
„Jų šalt kal vis pa kei tė skai tik lį nau ju ir pa da vė pa si ra šy ti ap žiūros ak tą. Ja me teig ta, kad van dens skai tik lis stab dy tas me cha ni nė mis prie mo nė mis. Pri pa ži nau tik tiek, kad skai tik lio stik las jau daug me tų bu vo įski lęs, bet jo kių me cha niz mų ne nau do jau. Man pa sa kė, kad para šas vi so la bo pa tvir tins, jog esu su si pa ži nęs su do ku men tu“, – pasa ko jo kau nie tis.
Mo kės už teo ri nę ža ląVė liau S.Nor kus bu vo pa kvies tas į „Kau no van de nų“ su da ry tos ko misi jos po sė dį. „Ten ma no ar gu mentų nie kas ne klau sė, tik pa sa kė, kad ga lė siu aiš kin tis sa vi val dy bė je, kuri ir priims ga lu ti nį spren di mą“, – tvir ti no gy ven to jas.
Ko mi si ja ak te ak cen ta vo apie pažeis tą skai tik lio plom bą, o prie taiso kor pu se esą yra po žy mių, kad nau do tos me cha ni nės prie mo nės, pri stab dan čios ap skai tos me chaniz mo spar nuo tės su ki mą si.
„Sa vi val dy bės Vie šo sios tvarkos tar ny bo je man pa siū lė nie ko daug ne siaiš kin ti ir su mo kė ti 50 li tų – tik pu sę mi ni ma lios bau dos. Nai viai pa ti kė jau tar nau to ju, kad su mo kė jus šią su mą už si baigs ne ti
Skai tik lių kei ti mas vir to kri mi na lu
kė tai man pri mes tas gal vos skausmas“, – pa sa ko jo S.Nor kus.
Ga vę su mo kė tos bau dos pro toko lą „Kau no van de nys“ sa vo ruožtu ap skai čia vo pa tir tą ža lą – pa gal įsta ty mus teo riš kai įver ti na ma, jog van duo iš čiau po te kė jo 35 cm per se kun dę grei čiu kiau rą pa rą iki dvie jų mė ne sių.
S.Nor kui pri tai ky tas vie no mėne sio lai ko tar pis ir są skai to je už van de nį įra šy ta pa pil do ma su ma – 738,54 li to. Pri dė jus sa vi val dybės pa skir tą bau dą, kau nie tis iš vi so su mo kės 888 li tus.
„Ka dan gi kas mė ne sį su nau do
ju po du tris ku bi nius met rus vandens, šios su mos mo kė ti už van denį man bū tų už te kę net pen ke rius me tus. Da bar jau su pran tu, kad iš pat pra džių rei kė jo ro dy ti „Kauno ener gi jos“ dar bų do ku men tus ir ne su tik ti su jo kiais kal ti ni mais, nie kur ne pa si ra ši nė ti. De ja, už tą su pra ti mą teks bran giai mo kė ti, nes jau ne te kau vi sų tei si nių ar gumen tų ko vo ti su šia ne tei sy be“, – ap gai les ta vo S.Nor kus.
Skės čio jo ran ko misSa vi val dy bės ir „Kau no van de nų“ at sto vai nei gė, kad žmo nių nuo
mo nės neišk lau so ma, kaip kad aiški no S.Nor kus.
Įmo nės „Kau no van de nys“ gene ra li nis di rek to rius Vi lius Bu rokas ak cen ta vo, kad ga lu ti nį sprendi mą prii ma sa vi val dy bė. „Tik ta da skai čiuo ja me įmo nės pa tir tą ža lą“, – kal bė jo V.Bu ro kas.
Jis tvir ti no, kad žmo gaus ar gumen tai vi sa da iš klau so mi.
„Ne ži nau, ar ma ni mi pa ti kėsi te, bet jei yra bent men kiau sia abe jo nė dėl jo pa žei di mo, ne sika bi nė ja me, o prii ma me žmo gui pa lan kų spren di mą. Jis mū sų komi si jo je tik rai ga li pa siaiš kin ti ir
bū ti iš klau sy tas“, – tei gė V.Buro kas.
Kau no sa vi val dy bės Vie šo sios tvar kos tar ny bos vy riau sia sis specia lis tas Ar mi nas Pa ce vi čius sakė ga lin tis tik už jaus ti S.Nor kų. „Da bar jau nie ko ne ga li ma pa keisti, mes juk ne sa me tech ni niai darbuo to jai ir pa si kliau ja me „Kau no van de nų“ spe cia lis tų iš va do mis. Žmo gui rei kė jo dės ty ti ar gu mentus įmo nės su da ry tai ko mi si jai“, – ti ki no jis.
Per nai sa vi val dy bė nag ri nė jo apie 70 at ve jų, kai gy ven to jai kaltin ti mė gi ni mu vog ti van de nį.
Ap mau das: �� S.Nor�kus�tvir�ti�no�ne�si�ti�kė�jęs,�kad�sa�vi�val�dy�bė�ir�„Kau�no�van�de�nys“�nu�ty�lė�da�mi�apie�pa�darinius�dėl�pažeistos�vandens�skaitiklio�plom-bos�vers�jį�pri�siim�ti�ne�bū�tas�kal�tes.�� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Da bar jau nie ko nega li ma pa keis ti, mes juk ne sa me tech niniai dar buo to jai.
Ar mi nas Pa ce vi čius:
Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tė[email protected]
Ang lų kal ba te bė ra po pu lia riau sia Kau no kal bų mo kyk lo se, ta čiau susi do mė ji mas ja ma žė ja, o ki to mis už sie nio kal bo mis – di dė ja. Žmonės kal bų mo ko si dėl įvai riau sių prie žas čių, daž niau siai – no rė dami emig ruo ti.
At si vė rus dar bo rin koms, kau niečiai in ten sy viai ėmė mo ky tis vokie čių ir nor ve gų kal bų. „Taip pat po pu lia rios pran cū zų, is pa nų kalbos“, – sa kė kal bų mo kyk los „Kalba“ val dy bos pir mi nin kas Ry tis Jur kė nas.
Jam pri ta rė ir „Glo ria Lingua“ kal bų mo kyk lo je ang lų kalbą dės tan ti Ma ri ja Blons ky tė: „Anks čiau vo kie čių kal bos moky da vo si tik ke li pa vie niai žmonės, o šiuo me tu yra trys gru pės.“
R.Jur kė no pa ste bė ji mu, Kau ne
vis dau giau žmo nių do mi si ja po nų ir ki nų kal bo mis. Tie sa, pa sta rų jų kal bų lie tu viai su ge ba pra mok ti ne taip grei tai – maž daug per dve jus me tus. „Žmo nės jo mis daž nai domi si, bet to kių, ku rie mo ky tų si kinų ar ja po nų kal bos, o juo lab jas jau mo kė tų, nė ra daug“, – tvir ti no pašne ko vas.
Vi sai ki to kia si tua ci ja dėl norve gų kal bos. Bai gę pir mą jį nor vegų kal bos ly gį lie tu viai jau iš vyksta dirb ti į Skan di na vi ją, nes to kio ži nių ba ga žo jiems pa kan ka. Šie kur sai trun ka šiek tiek il giau nei du mė ne sius.
Kau nie čiams nor ve gų kal bos kur sai bran ges ni ne gu ang lų ir sie kia be veik 700 li tų, mat mieste stin ga kva li fi kuo tų šios kal bos dės ty to jų.
Dau gu ma mo kyk lo se be si mokan čių suau gu sių jų lan ko ang lų kal bos kur sus. Tarp moks lei vių ši kal ba taip pat po pu lia riau sia, ta
čiau jie no riai mo ko si ir ru sų kal bos.„Jau ni mas ne mo ka ru sų kal bos,
bet jos mo ky tis ver čia tė vai. Kadan gi penk to je kla sė je spren di mą dėl ant ros už sie nio kal bos prii ma tė vai, jie daž nai sa vo at ža lai pa renka ru sų kal bą. Pa si tai ko, kad vi duri nė je mo kyk lo je vai kai šios kal bos neiš moks ta, to dėl ir pa si ren ka rusų kal bos kur sus“, – dės tė R.Jurkė nas.
Pa sak mo ky to jų, pa grin di nė kalbų kur sų po pu lia ru mo prie žas tis – emig ra ci ja.
„Kal bų mo ko si įvai raus am žiaus žmo nės: nuo aka de mi nio jau ni mo iki pen si nin kų. Pas ta rie ji no ri susi kal bė ti su sa vo vai kų ant ro sio mis pu sė mis, anū kais, to dėl ir mo ko si už sie nio kal bų“, – sa kė M.Blonsky tė.
Kad sa vo ma lo nu mui kal bų niekas ne si mo ko, ko le goms pri ta rė ir kal bų mo kyk los „Fi lo ra“ di rek to rė Ra mu nė La ty po vie nė.
Kau nie čius kal bų mo ky tis pri ver čia ir anū kai
Priežastis: �� anot�kalbų�mokyklų�darbuotojų,�kauniečiai�užsienio�kalbų�mokosi�ne�savo�malonumui,�bet�verčiami�aplinkybių. „Shutterstock“�nuotr.
1
Daugiau miesto naujienų skaitykite
kaunodiena.lt
5
lietuva
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Vėluo ja ma įgy ven din ti pro jek tusEu ro pos au di to rūmai va kar Briuse ly je pri statė ata skaitą, ar Lie tu va ir Bul ga ri ja bei Slo va ki ja tin ka mai nau do jo ES lėšas, skir tas bran duolinėms elekt rinėms už da ry ti.
Au di to riai pa žėrė pa stabų dėl vyk domų darbų spar tos ir lei d žiamų pi nigų. „Nors ES tei kia paramą dau giau kaip 10 metų, pa žanga yra lėta, nes dau ge lis pro jektų api ma pa ren gia muo sius veiks mus. Be to, dar nėra aiš kiai ži no mi po reikiai, ku riuos reikės pa ten kin ti dėl pir ma lai kio reak to rių su stab dy mo, nes neat lik ti iš samūs po rei kių verti ni mai“, – ra šo ma iš va do se.
Anot au di to rių, „vėluo ja ma įgyven din ti pa grin di nius inf rastruktū ros pro jek tus ir vir ši ja mos nu ma ty tos iš lai dos“. „Pla nuo se turėtų būti apy tik riai nu sta ty ta vi so eksp loa ta vi mo nu trau ki mo pro ce so bend ra kai na, ku rią reikėtų per skai čiuo ti pa kan ka mai dažnai, kad būtų už tik rin tas skai čiavimų tiks lu mas“, – pa brėžia jie.
„Iš laidų sąma tos nėra iš sa mios, nes nėra pa grin dinės in for ma ci jos, su si ju sios su ra dioak ty vio sio mis at lie ko mis ir (ar ba) joms tvar ky ti būti nais įren gi niais bei tech no logi jo mis. IAE ra dioak ty viųjų at liekų ap ra šai ne bu vo baig ti, nes dar nebu vo ži no mi tikslūs kiek vie nos rūšies ra dioak ty viųjų med žiagų, kurios tu ri būti tvar ko mos, kie kiai (ne bu vo už baig tas elekt ri nių radio lo gi nis cha rak te ri za vi mas)“, – pri du ria au di to riai.
Skyrė mi li jar dusAu di to rūmai nu statė, kad Lie tuva, Bul ga ri ja ir Slo va ki ja, vyk dy damos sa vo įsi pa rei go ji mus, lai ku sustabdė ato mi nius reak to rius, be to, „bu vo pa siek ti svarbūs eksp loa tavi mo nu trau ki mo ri bo ženk liai“.
„Lie tu va, Bul ga ri ja ir Slo va ki ja, da ly vau da mos sto ji mo į ES de rybo se ir siek da mos pa di din ti bran
duo linę saugą, įsi pa rei go jo pir ma lai ko su stab dy ti aš tuo nis neatnau ji na mus bran duo li nius reak torius ir vėliau nu trauk ti jų eksp loata vimą“, – mi ni ma iš va do je.
Du iš šių reak to rių yra IAE. Vienas už da ry tas 2006ai siais, ki tas – 2009ai siais.
„ES, pri pa žin da ma, kad šių įsipa rei go jimų vyk dy mas yra sun ki so cia linė, eko no minė ir fi nan sinė naš ta, trijų vals ty bių pro gra moms su teikė fi nan sinę pa ramą. Iš viso tam 1999–2013 m. lai ko tar piu bu vo nu ma ty ta 2,85 mlrd. eurų“, – ra šo ma ata skai to je.
IAE už da ry ti skir ta 1,367 mlrd. eurų, tai yra be veik pusė vi soms trims elekt rinėms už da ry ti nu matytų lėšų.
Tre čia dienį pa skelb to je spe cialio jo je Au di to rūmų ata skai to je apta ria mas eksp loa ta vi mo nu trau kimo pro gramų įgy ven di ni mas nuo 1999 m. iki 2010ųjų pa bai gos. „Atlie kant au ditą iš nag rinė ta, ar ES finan suo ja mi veiks mai bu vo pa reng ti at si žvel giant į nu sta ty tus po rei kius, ar jie bu vo vyk dy ti pa gal planą ir ar esa ma val dy mo sis te ma bu vo tin kama“, – tei gia ma do ku men te.
Ja me pa brėžia ma, kad „eksp loa tavi mo nu trau ki mo veiksmų nu sta tymas vis dar vyk do mas“. IAE at ve ju šie dar bai pla nuo ja mi iki 2029 m.
Re ko men da vo iš tir ti naudąAu di to rūmai re ko men da vo Euro pos Ko mi si jai at lik ti iš samų porei kių ver ti nimą ir „taip at skleis ti pro gramų įgy ven di ni mo pa žangą, veiks mus, ku riuos dar reikės at lik ti, ir bendrą fi nan sa vi mo planą su nuro dy tais fi nan sa vi mo šal ti niais“.
„Prieš bet kokį to lesnį fi nan savimą Ko mi si ja turėtų iš tir ti tu rimus iš tek lius ir nu ma tomą naudą. Tai at li kus, tiks lai turėtų būti nusta ty ti at si žvel giant į tu rimą biud žetą, be to, turėtų būti nu sta tyti tin ka mi veik los ro dik liai, ku riuos vėliau būtų ga li ma stebė ti ir pri reikus skelb ti ata skai to se. To lesnė finan sinė pa ra ma po 2013 m. turėtų būti tei kia ma re mian tis to kios pa ramos pa pil do mos nau dos ES ver ti nimu, nu sta čius konk re čius fi nan suoti nus veiks mus ir ap svars čius kitų fi nan sa vi mo prie mo nių, kaip an tai struktū ri nių fondų, nau do jimą“, – re ko men duo ja au di to riai.
Nau jo je fi nan sinė je per spek tyvo je Eu ro pos Ko mi si ja IAE už da ryti siū lo skir ti tik 210 mln. eurų (725
mln. litų) ir fi nan sa vimą su stab dyti 2017 m. Lie tu vos Vy riau sybė tokį pa si ūlymą va di na ne priim ti nu, o dip lo ma tai de ra si, kad ga lu tinė finan sa vi mo da ta būtų išb rauk ta.
Lie tu vos pa reigū nai tei gia su laukian tys ne pa si ten ki ni mo iš ES dėl vėluo jan čių už da ry mo darbų IAE. Eu ro pos Par la men tas per nai pa ragi no griež čiau kont ro liuo ti elekt rinei už da ry ti skir tas lėšas.
Reikš min gas at si li ki masDid žiąją dalį pro jektų, su si ju sių su IAE už da ry mu, vyk do įmonė „Nukem Tech no lo gies“. Lie tu vos pareigū nai ne kartą kal ti no dėl darbų vėla vi mo ir dirb ti nio bran gi ni mo.
Su tuo iš esmės su ti ko ir Euro pos au di to riai: „Tuo me tu, kai
bu vo at lie ka mas au di tas, Lie tuvo je bu vo nu sta ty tas reikš min gas at si li ki mas nuo su tar čių už bai gimo pra di nių ter minų įgy ven dinant pa grin di nius inf rast ruktū ros pro jek tus, ku rie būti ni, kad būtų ga li ma nu trauk ti IAE eksp loa tavimą. Minė ti ni šie pro jektų vėlavi mo at ve jai: lai ki nos pa nau do to ku ro sau gyk los – dau giau kaip 32 mėne sius, kietųjų at liekų išė mimo įren gi nio – 44 mėne sius, kietųjų at liekų tvar ky mo įren gi nio ir sau gyk los ma žo bei vi du ti nio radioak ty vu mo trum paamžėms ir il gaamžėms at lie koms – 34 mėnesius. Lai ki nos pa nau do to ku ro sau gyk los pro jek to bend ro sios išlai dos bu vo pa didė ju sios 22 mln. eurų (15,6 pro c.).“
Dėl IAE už da ry mo – krūva pa stabų
Nei las Tan ke vi čiusPrem je ro pa tarė jas
Tai rei ka lin ga ir la bai svar bi ata skai ta, nes be ne pirmą kartą de ta liai pa tik rin ta, kaip leid žia mos ES lėšos,
ski ria mos ato minėms elekt rinėms už da ry ti. ES lėšos yra visų bend rijos gy ven tojų, tai gi, ir Lie tu vos, pi nigai, todėl itin svar bu ma ty ti, kaip jie leid žia mi.Au di to rūmai pa tik ri no lėšų pa nau doji mo efek ty vumą ir pa reiškė įvai rių pa stabų. Į jas reikės at si žvelg ti, už tik rinant ato minėms elekt rinėms už da ry ti ES ski riamų lėšų pa nau do ji mo skaidrumą ir efek ty vumą. Tai gi, ma tyt, bus rei ka lin gi struktū ri niai ir kont rolės me cha nizmų pa kei ti mai tiek Eu ro
pos Ko mi si jos, tiek ir kiek vie nos valstybės, ku rio je už da ro mos bran duolinės elekt rinės, lyg me niu.Vie nas iš tei giamų šios iš va dos dalykų yra tas, kad at kreip tas dėme sys į pa vojų, jog atei ty je ga li pri trūkti lėšų už da ry mo dar bams at lik ti. Au di to riai ap skai čia vo, kad, be to, kas jau skir ta, pri reiks dar dau giau kaip 2,5 mlrd. eurų. Tai įra šy ta į do ku mentą. Da ro ma iš va da, kad jei gu lėšų pri trūks, už dary mas ga li la bai il gai užt ruk ti ir ne tgi iš vis būti neuž baig tas.Tai gi, ne ga li ma sa ky ti, kad to kia iš vada pa blo gintų mūsų de ry bi nes po zici jas kal ban tis su ES dėl 2014–2020 m. fi nan sinės per spek ty vos ir per ją skiriamų lėšų IAE už da ry ti. Iš va da tik labiau paaiš ki no si tua ciją, ku ri su si dariu si už da ro mo se elekt rinė se.
Komentaras
Eu ro pos au di to riai nu statė, kad Ig na li nos ato minė je elekt rinė je (IAE) vėluo ja ma įgyven din ti pa grin di nius už da ry mo dar bus ir vir ši ja mos nu ma ty tos iš lai dos.
Prieš bet kokį tolesnį fi nan sa vimą Ko mi si ja turėtų iš tirti tu ri mus iš tek lius ir nu ma tomą naudą.
Nes ku ba ma: �� Eu�ro�pos�au�di�to�rūmai�pa�reiškė,�kad�IAE�už�da�ry�mo�„pa�žan�ga�yra�lėta,�nes�dau�ge�lis�pro�jektų�api�ma�pa�ren�gia�muo�sius�veiks�mus“.� � � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro floristikos mokytojas Marijus Gvildys neseniai grįžo iš sausio 24–27 d. Esene (Vo-kietija) vykusios didžiausios pasaulyje tarptautinės floristikos parodos „IPM Essen“ (International Plant Fair).
Daugelį floristikos mėgėjų traukė mu-gės mastas, nes savo produkciją ir paslaugas pristatė net 1 500 dalyvių iš daugiau kaip 40 šalių. Galimybė dalyvauti „IPM Essen“ parodoje pa-sitaiko ne kiekvienam gėlių verslo at-stovui. Norėdami patekti tarp geriau-siųjų floristai iš viso pasaulio varžosi čempionatuose, tad į Eseną atvyksta tik konkursų laimėtojai. Lietuvių floris-
tas M.Gvildys sulaukė išskirtinio Vokie-tijos floristų asociacijos (FDF) vadovo Manfredo Hoffmanno dėmesio ir ga-vo vardinį kvietimą.
VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuo-tojų profesinio rengimo centro mo-kytojas M.Gvildys vykdamas į Vokie-tiją kėlė sau ypatingą tikslą – sukurti stulbinamą floristikos šou (The Best of Anthurie Unlimited). Su keturiais floris-tikos guru į sceną lipęs lietuvis sulau-kė audringų ovacijų. Per 45 minutes profesionalai turėjo sukurti ir pristaty-ti po 6 darbus. M.Gvildys teigia, kad jo kompozicijos buvo labiau konceptu-alios nei dekoratyvios. Toks netikėtas požiūris į gėles nustebino ir itin suža-vėjo parodos lankytojus.
Floristikos mokytojas, ruošiantis bū-simus floristikos profesionalus VšĮ Kau-no paslaugų verslo darbuotojų profe-sinio rengimo centre, džiaugiasi , kad naujausiomis žiniomis galės pasida-lyti su mokiniais. M.Gvildys pabrėžia, kad dirbdamas įstaigoje, kurioje laiko-masi pozicijos, jog modernus profesi-nis mokymas – sėkmingos integracijos į darbo rinką garantas, privaloma nuo-lat kelti kvalifikaciją. „Į Floristikos stu-diją kasmet atkeliauja jauni, smalsūs, trokštantys tobulėti žmonės, todėl no-risi jiems suteikti profesionalių žinių“, – teigia menininkas.
Būsimus floristus profesinio rengimo centre ruošia tikri savo srities profesio-nalai iš įvairių pasaulio šalių. Kaunie-čiams jau gerai pažįstamas šveicaras Peteris Hessas, ispanų floristikos pe-dagogas Pascualis Jordi ir kiti garsūs Europos gėlių meno atstovai kiekvieną semestrą atvyksta konsultuoti tobulė-jančių savo mokinių.
Manantieji, kad floristika yra tik puokštės perrišimas spalvotu kaspinu, turėtų atvykti į VšĮ Kauno paslaugų vers-lo darbuotojų profesinio rengimo cen-tro Floristikos studiją ir patys įsitikinti, kad floristikos menas savyje talpina kur kas daugiau – tai ir meninės kompo-zicijos, augalų dizainas, žemės menas ir panašūs dalykai. Tik tokioje mokymo įstaigoje, kurioje ugdomos vertybinės nuostatos orientuojantis į dvasinių ver-tybių ir bendrųjų kompetencijų dermę, mokiniams ir mokytojams atsiveria ga-limybės kurti tikrus meno šedevrus.
Užs. 910200
Pirmasis lietuvis – didžiausioje pasaulyje floristikos parodoje
KetvirtADieNiS, vASArio 9, 2012
6
nuomonės
Re for mų, ku rių iš Lie tuvos rei ka lau ja ES, reikia ne Briu se liui, bet pa tiems lie tu viams.
Iki 2000ųjų, kai Lie tu va bu vo pa kvies ta de rė tis dėl na rys tės ES, šį sa ki nį gir dė jo me dau gy bę kar tų. Kiek vie ną syk, kai po Eu ropos vir šū nių ta ry bos iš girs da vome, kad Lie tu va Eu ro pos Są jungai dar nė ra iki ga lo su bren du si.Praė jo ne ma žai lai ko, kol bu vo įsi sa mo nin ta, kad, pvz., pa siekti tam tik rą ly gį ko vo je su ko rup
ci ja rei kia ne tik (ir ne tiek) Briuse lio biu rok ra tams, kiek mums pa tiems. Po li ti kai, sa vo rin ki mų kam pa ni jų pro gra mo se ža dėję as me niš kai įpai šy ti ES vė liavo je Lie tu vos žvaigž du tę, tu rėda vo pri pa žin ti: Są jun ga „taip“ neiš tars, kol ne pa si keis sta tis tiniai ro dik liai, at spin din tys mūsų bū se ną.Mo suo da ma rim be liu ES, ži noma, mai ti no ir me duo liais: pra dedant ver tin go mis sta žuo tė mis, sa vo tiš kos pro pa gan dos skleidi mo ke lio nė mis, bai giant la bai rim ta fi nan si ne pa ra ma be jo kio ko fi nan sa vi mo są ly gų. Kas ta po di des niu aks ti nu mums, dar iš pa na gių neišk rapš čiu siems ho
mo so vie ti cus pur vo, – kri ti kos kir čiai ar vai šės, šian dien, jau, atro do, ga li me pa sa ky ti.Tai – rim bas.Lai mė, kad jo ES iki šiol ne pa dė jo į ša lį, nes aki vaiz du, kad ne vien įvai rūs na rys tės su tar ty je nu maty ti įsi pa rei go ji mai pri ver čia mus pa lai ky ti draus mę.Ačiū Eu ro pos Ko mi si jos (EK) pirmi nin kui Jo sé Ma nue liui Bar roso – mos te lė jo rim bu Lie tu vos pu sėn, pa ro dė, jog ša ly je eg zistuo ja di de lė pro ble ma – jau ni mo ne dar bas.Šis ša šas dar ko Lie tu vos vei dą jau ne pir mi me tai, ūkio nuo smukio lai ko tar piu jis pa vir to pū liuojan čia vo ti mi, ta čiau kol ne pa rodė EK va do vas, jo ne ma tė nei socia li nių rei ka lų mi nist ras, nei jam pa val džios Lie tu vos dar bo bir žos stra te gai, nei Jau ni mo reika lų de par ta men tas.J.M.Bar ro so šiuo at ve ju pa ts neno rė da mas tam pa pa na šus į kokį „cė kaš ni ką“ iš Mask vos, ku ris vie nu te le fo no skam bu čiu ga lėda vo su tvar ky ti ati tin ka mą parti jai, so cia liz mui ar sa vam kla nui svar bų rei ka lą. Mes gi de monstruo ja me bai siau sią ho mo so vieti cus sti lių, kai dir ba ma tik tam, kad pa gir tų aukš čiau sio ji va dovy bė „iš cent ro“.EK pir mi nin kui įvar di jus pro blemą, ant ki li mė lio pas Pre zi den tę ap si lan kė so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras. Va kar jis pra nešė, jog suin te re suo tos ins ti tu ci jos per sa vai tę pa rengs nau jų pa siūly mų pa ke tą, kaip ma žin ti jau nimo ne dar bą.Pa ju din ti do mi no kauliukai ėmė kris ti. Ma tyt, „suin te re suo tų insti tu ci jų“ kler kai šio mis die nomis dir ba iki iš nak tų, kad spėtų iki mi nist ro pa ža dė to ter mino. Ko dėl šio dar bo ne bu vo ga lima pa da ry ti sa va va lia – klau simas, ma tyt, re to ri nis. Aki vaiz du, kad „suin te re suo tų ins ti tu ci jų“ in te re sas vie nas – kuo ge res nis įvaiz dis ES aky se. Bū ti pa plaktam Briu se lio rim bu – bai siau, nei ma ty ti Lie tu vai nu ga ras at su kantį jau ni mą.
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Ačiū, Briu se li, už rim bą
Pa ju din ti do mi no kauliukai ėmė kris ti. Ma tyt, „suin te re suo tų ins ti tuci jų“ kler kai šio mis dieno mis dir ba iki iš nak tų, kad spė tų iki mi nist ro pa ža dė to ter mi no.
ketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.
„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė
Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260
MIeSTo NAUjIeNoS:
Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262
TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243
LIeTUVA:
Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381
pASAULIS:
julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
eKoNoMIKA:
jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374
SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272
FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269
NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265
SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252
TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374
reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 [email protected]
ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 [email protected]
SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114
pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228
preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt
e. paštas [email protected]
Vio le ta Juo de lie nė
So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Do na tas Jan kauskas pra ne šė, kad suin te resuo tos ins ti tu ci jos per sa vai tę
pa rengs nau jus pa siū ly mus dėl priemo nių, ku rios pa dė tų su ma žin ti jauni mo ne dar bą.
Idė ja – ap rū pin ti būs tuPa sak mi nist ro, dėl to bu vo su tar ta per va kar vy ku sį su si ti ki mą su Jauni mo rei ka lų de par ta men to, Lie tu vos dar bo bir žos, Vals ty bi nės dar bo inspek ci jos ir „Sod ros“ va do vais.
„La bai aiš kiai su įstai gų va dovais su ta rė me, kad per sa vai tę bus su for mu luo ti konk re tūs pa siū lymai dėl nau jų prie mo nių tai ky mo, nes bū tų tik rai ne pro tin ga ne pasi nau do ti Eu ro pos Ko mi si jos siūly mu grei tai ir lanks čiai su pro jektuo ti nau jas pro gra mas, ku rios bū tų fi nan suo ja mos iš Eu ro pos struk tūri nės pa ra mos fon dų, pir miau sia iš Eu ro pos so cia li nio fon do“, – tei gė D.Jan kaus kas.
Pa sak jo, vie nu svar biau sių tikslų val džios at sto vai ma to pa gal bą jau niems žmo nėms ap si rū pi nant būs tu.
„Va din čiau tai jau no žmo gaus ir vals ty bės su si ta ri mu. Jei gu vals tybė įsi pa rei go ja pa dė ti jau nam žmogui mo ky tis, siek ti iš si la vi ni mo ir ap si rū pin ti dar bu ar ba sa vo veik lą pra de dant, ar ba ei nant į dar bo rinką pas darb da vius, to kiu at ve ju jaunas žmo gus tu rė tų įsi pa rei go ti gauda mas iš vals ty bės pa gal bą, gal būt ir gy ve na muo ju būs tu, ati dirb ti tam tik rą lai ką Lie tu vo je pa gal tą iš si lavi ni mą, ku rį jis yra ga vęs“, – pa sako jo mi nist ras.
Stin ga in for ma ci josMi nist ro tei gi mu, ko vą nau ji pa siūly mai bus pa teik ti Eu ro pos Ko misi jai, o ba lan dį bus pa reng tas nacio na li nis užim tu mo pla nas, ku riuo va do vau jan tis bus sten gia ma si suma žin ti jau ni mo ne dar bą.
Mi nist ras sa kė, kad 2007–2013 m. Eu ro pos so cia li nio fon do Lie tu vai skir tų lė šų su ma sie kia 3,2 mlrd. litų, ta čiau pa brė žė, kad di džio ji da lis šių lė šų jau pa nau do ta.
Jau ni mo rei ka lų de par ta men to direk to rius Min dau gas Ku lia vas sakė, kad prie mo nės ska tin ti jau nimą dirb ti yra įgy ven di na mos, ta čiau pri pa ži no, jog apie jas ga li bū ti ne pakan ka mai in for muo ja ma.
„Gal mes ne vi sai tiks liai ir ge rai apie jas pra ne ša me“, – tei gė jis.
Į pa sta bą, kad jau ni mas ne ma to pra smės dirb ti Lie tu vo je, nes jiems ma žai mo ka ma, M.Ku lia vas at sa kė: „Tu ri nuei ti tam tik rą ke lią, kad pasiek tum tam tik rą sa vo kom pe ten ci ją ar kva li fi ka ci ją, ne vi sa da no rai atitin ka ga li my bes.“
Vie ni blo giau sių ESD.Jan kaus kas mi nė jo, kad per nai jau ni mo ne dar bas Lie tu vo je ma žė jo, ta čiau jis vis tiek sie kė 31,7 pro c. Tai vie nas blo giau sių ro dik lių ES. Į jauni mo ne dar bo ka te go ri ją pa ten ka 16–24 me tų as me nys, ku rie ne si mo ko ir ne dir ba.
Dar bo bir žos di rek to rius Vi das Šle kai tis sa kė, kad šiuo me tu įre gistruo ta apie 20 jau nų žmo nių, iš ku rių maž daug pu sė tu ri ko kią nors kva lifi ka ci ją. Per nai pa sak jo, į Dar bo biržą krei pė si apie 35 pro c. bai gu siųjų įvai rias moks lo įstai gas.
„Ga li ma pa da ry ti iš va dą, kad tie žmo nės bu vo ne iki ga lo pa ruoš ti dar bo rin kai“, – sa kė jis.
Darb da viai bi jo jau nuo liųVals ty bi nei dar bo ins pek ci jai lai ki nai va do vau jan tis Vi lius Ma čiu lai tis teigė, kad vers las ir rin ka neiš nau do ja esan čių tei si nių prie mo nių, ga lin čių pa dė ti įdar bin ti jau nus žmo nes.
„Tu riu ome ny je pra kti nio mo kymo ar ba pra kti kos įmo nė se klau si mą, nes šian dien tei si nis re gu lia vi mas yra toks, kad su da ro mos tri ša lės mo kyklos, stu den to ir prii man čios įmo nės su tar tys, bet darb da viai daž niau siai ven gia pa si nau do ti šia ga li my be, nes bi jo, kad rei kia mo kė ti at ly gi ni mą, pri siim ti at sa ko my bę. Tei si nės priemo nės lei džia darb da viams leng viau iš ban dy ti jau nus as me nis, t. y. priimti pra kti kan tus, iš ban dy ti jų tu ri mus įgū džius, pa mo ky ti dirb ti konk re tų dar bą ir vė liau pa si rink ti tin ka mus žmo nes“, – sa kė V.Ma čiu lai tis.
Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė praė ju sią sa vai tę su si ti ku si su socia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ru pa brė žė, jog di de lį jau nų žmo nių nedar bą le mia tai, kad at sa kin gos ins titu ci jos šios pro ble mos ne ver ti no kaip rim tos. Praė ju sią sa vai tę per neo ficia lų Eu ro pos Va do vų Ta ry bos su siti ki mą Eu ro pos Ko mi si jos pir mi ninkas José Ma nue lis Bar ro so krei pė si į aš tuo nias ES vals ty bes, tarp jų ir Lietu vą, su siū ly mu steig ti veik los grupes jau ni mo ne dar bui ma žin ti.
Lie tu vo je, Is pa ni jo je, Grai ki jo je, Slova ki jo je, Ita li jo je, Por tu ga li jo je, Lat vijo je ir Ai ri jo je jau ni mo ne dar bo ly gis yra daug di des nis nei ES vi dur kis.
BNS, KD inf.
Suks gal vą, kaip įdar bin ti jau ni mą
Pos tū mis: �� po�EK�pa�ra�gi�ni�mų,�Lie�tu�vo�je�su�si�zgrib�ta�dėl�jau�ni�mo�ne�dar�bo�pro�ble�mos.Vytauto�Liaudanskio�nuo�tr.
Jau nas žmogus, gau damas iš vals tybės pa gal bą, gal būt ir gyve na muo ju būs tu, tu rė tų įsi pa rei go ti ati dirb ti tam tik rą lai ką Lie tu vo je pagal tą iš si la vini mą, ku rį jis yra ga vęs.
ketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012
BaltarusijosprezidentasAliaksandrasLukašenkapareiškė,kadmokslininkųbandymaipamirštibaltarusiųslaviškasšaknisirištirpdytišaliesistorijąLietuvosbeiLenkijosistorijoje–netoleruotini.Jispabrėžė,kadbaltarusiųvisuomenė–unikalusreiškinys.
Gręšisįsavošaknis
UkrainosAukščiausiojiRadavėlatsisakėdekriminalizuotiUkrainosbaudžiamojokodekso365straipsnį,pagalkurįnuteistabuvusiUkrainospremjerėJulijaTymošenko.LenkijosužsienioreikalųministrasRadosławasSikorskisįspėjo,kadEuroposšaliųnepasitikėjimasUkrainadėlbylosauga.
VatikanoprokurorasseksualinioišnaudojimobylosemonsinjorasCharlesasSciclunapareikalavogriežtesnėsatsakomybėsvyskupams,kuriedangstėnepilnamečiųlytinioišnaudojimoatvejus.Jispaskelbė,kadvienperdvejuspastaruosiusmetusjambuvopraneštaapietūkstantįtokiųnusikaltimų.
J.TymošenkopakenTės
BausneGailesTinGai
Po de ry bų su Ru si jos at sto vais Siri jos pre zi den tas Bas ha ras al As sadas pa reiš kė esąs pa si ren gęs tar tis su opo zi ci ja.
Ru si jos už sie nio rei ka lų mi nis te rijos pra ne ši me tvir ti na ma, kad Siri jos pre zi den tas pa ža dė jo at siųs ti vy riau sy bės de le ga ci ją, va do vauja mą vi cep re zi den to, į su si ti ki mą Mask vo je.
Ru si ja taip pat pa tvir ti no, kad per ša lies dip lo ma ti jos va do vo Serge jaus Lav ro vo su si ti ki mą su B.al As sa du bu vo iš sa miai ap svars ty ta si tua ci ja Si ri jo je ir ap link ją. Ta čiau Si ri jos opo zi ci ja at rė žė, kad ne ke tina de rė tis tol, kol B.al As sa das nepa sit rauks. Va ka rų Si ri jos ir Ru si jos su si ta ri mas ir gi neį ti ki no.
Pran cū zi jos dip lo ma ti jos va dovas Alai nas Juppé pa reiš kė, kad B.al As sa do pa ža dai – ma ni pu lia ci jos. „Aš vi siš kai ne ti kiu Si ri jos re ži mo pa reikš tais įsi pa rei go ji mais, – sakė jis. – Tai ma ni pu lia ci ja, ir mes jai nepasiduosime.“
Bri tų prem je ras Da vi das Ca mero nas kal bė jo pa na šiai. „Ma nau, mes la bai ma žai tuo ti ki me“, – sakė D.Ca me ro nas. Bu vęs kan di da tas į JAV pre zi den tus se na to rius Joh nas McCai nas ne vy nio jo žo džių į va tą. Jis pa reiš kė, kad JAV tu ri svars ty ti opo zi ci jos ap gink la vi mą.
„Tu rė tu me pra dė ti svars ty ti vi sas ga li my bes, tarp jų – opo zi ci jos apgink la vi mą. Tas krau jo lie ji mas tu ri baig tis“, – sa kė J.McCai nas, daž nai kri ti kuo jan tis Bal tuo sius rū mus.
Ta čiau Bal tie ji rū mai ir Vals ty bės de par ta men tas J.McCai no kal bas įver ti no šal tai. „To žings nio šiuo me tu ne svars to me“, – sa kė pre ziden to Ba rac ko Oba mos at sto vas Jay Car ney. Jis pri dū rė, kad Va šing tonas „aiš ki na si ga li my bes teik ti sirams hu ma ni ta ri nę pa gal bą“.
BNS, AFP inf.
Ru sai įti ki no B.al As sa dą?
Pa ža das: � susitikęssuS.Lavrovu(dešinėje)B.alAssadaspažadėjo,kadsiekstaikos,betVakaraituonetiki. „Reuters“nuotr.
Įsi se nė jęs gin časTarp bri tų ir ar gen ti nie čių 1982 m. ki lęs va di na ma sis Folk lan do sa lų ka ras, re gis, bu vo vie na di džiausių Jung ti nės Ka ra lys tės per ga lių per vi są ša lies is to ri ją nuo Ant rojo pa sau li nio ka ro.
Ge le ži nei Le di Mar ga ret Thatcher, tuo me tu va do va vu siai bri tų vy riau sy bei, tai bu vo ri zi kin gas, bet su kau pu at si pir kęs spren di mas. 1983 m. kon ser va to rių po li ti kė buvo per rink ta ant rai ka den ci jai.
O Ar gen ti nos ka ri nei chun tai, val džiu siai ša lį nuo 1976 m., karas bu vo pra žū tin gas.
Nors 1989 m. abi ša lys at nau jino san ty kius, pa si ra šy ta su tar tis sa lų su ve re ni te to klau si mą pa li ko at vi rą. Bri tai ar gu men tuo ja, kad pa tys Folk lan do gy ven to jai ne no ri bū ti Ar gen ti nos da li mi, o šie nuola t kal ti na bri tus rau me nų re gio ne de monst ra vi mu.
Pas ta ruo ju me tu dvie jų ša lių gin čas dėl sa lų vėl at si nau ji no.
Iš pra džių Ar gen ti na pik ti no si, kad bri tų ener ge ti kos bend ro vės sa lų re gio ne ieš ko iš tek lių, o šių me tų pra džio je, mi nint 30ąsias ka ro Folk lan de me ti nes, ar gen tinie čius įsiu ti no bri tų spren di mas į gin čy ti ną te ri to ri ją nu siųs ti tarnau ti prin cą Wil lia mą.
Tie sa, bri tų už sie nio rei ka lų sek re to rius Wil lia mas Ha gue’as at rė žė, kad ka ra lie nės Elž bie tos II vai kai čio, ku ris yra ant ra sis ei lė je į sos tą, siun ti mas į Folk lan do salas ne bu vo ty či nis.
Ar gen ti ną su ner vi no ir sa lo se bri tų pla nuo ja mas po mpas tiš kas per ga lės ka re mi nė ji mas. Nors tradi ciš kai iš kil min giau si ka ro perga lių mi nė ji mai vyks ta su lau kus 25ųjų, 50ųjų ir 75ųjų me ti nių, bri tų ži niask lai da su sku bo pabrėž ti, kad ce re mo ni ja skir ta bu
vu siai prem je rei 86erių M.Thatcher pa gerb ti.
Bri tai vėl žvan gi na gink lais?Vis dėl to nie kas taip neį siu ti no ar gen ti nie čių kaip bri tų spren dimas prie Folk lan do sa lų nu siųsti nau jau sią es kad ri nį mi ni nin ką „Daunt less“.
Į šį Lon do no ma nev rą at krei pė dė me sį ir ki tos Lo ty nų Ame ri kos vals ty bės. Ži ba lo į ug nį pir ma sis šliūkš te lė jo Ve ne sue los pre zi dentas Hu go Cháve zas, kai pa reiš kė, kad jo ša lies ka ri nės pa jė gos padės Ar gen ti nai, jei tarp šios ša lies ir bri tų kil tų konf ik tas.
„Aš kal bu tik Ve ne sue los vardu, ta čiau jei bri tų im pe ri ja ke tina pul ti Ar gen ti ną, ji šį kar tą nebus vie na“, – sa kė H.Cháve zas.
Ar gen ti nai pa vy ko už si tik rin ti ir Bra zi li jos bei Urug va jaus pa ra mą.
Praė ju sių me tų gruo dį Pie tų Ame ri kos pre ky bos blo ko „Merco sur“ ša lys už da rė sa vo uos tus lai vams, plau kio jan tiems su Folklan do sa lų vė lia va. Ga liau siai para mą dėl Ar gen ti nos pre ten zi jų į gin či ja mas sa las pa reiš kė Či lės už sie nio rei ka lų mi nist ras.
Pag ra si no skųs tis JTŠią sa vai tę Ar gen ti na pa gra si no, kad jei bri tai to liau mi li ta ri zuos regio ną, Bue nos Ai rės kreip sis į JT.
Vie na ver tus, ar gen ti nie čiai vėl ban do per JT at nau jin ti de ry bas su Lon do nu dėl sa lų sta tu so, ki ta ver tus, ke ti na skųs ti jį dėl sa lų mili ta ri za vi mo.
Ar gen ti nos pre zi den tė Cris ti na Fernán dez de Kirch ner tvir ti no: „Mes pa duo si me skun dą į JT Saugu mo Ta ry bą ir iš kel si me klau simą Ge ne ra li nė je asamb lė jo je, nes ši mi li ta ri za ci ja ke lia di de lę grėsmę tarp tau ti niam sau gu mui.“
Pre zi den tė dar kar tą pa brė žė, kad jos ša lis įžvel gia rim tą grės mę.
„Mes ne ga li me ki taip in terp retuo ti itin mo der naus es kad ri nio mi ni nin ko dis lo ka vi mo ir ko mandi ruo tės sos to įpė di nio, ku rį mes ge riau bū tu me lin kę ma ty ti ap siren gu sį ci vi li niais dra bu žiais“, – sa kė C.Fernán dez de Kirch ner.
Tuo me tu prieš vy riau sy bės pasta tą bu vo su reng ta pa lai kan ti vyriau sy bę de monst ra ci ja.
Bri tai ne ke ti na de rė tisNors Ar gen ti nos va do vė krei pė si į bri tų prem je rą Da vi dą Ca me ro ną ir pra šė „duo ti ga li my bę tai kai“, bri tų at sa kas bu vo įpras ti nis.
Jung ti nės Ka ra lys tės už sie nio rei ka lų sek re to rius W.Ha gue’as pa reiš kė, kad Folk lan do sa lų gyven to jai yra bri tai sa vo pa si rinki mu.
„Jie pa tys pa si rin ko sa vo atei tį. De ry bų su Ar gen ti na dėl sa lų suve re ni te to ne bus, jei gu pa tys Folklan do sa lų gy ven to jai to ne pa norės“, – tei gė sek re to rius.
Be to, bri tų at sto vai at me tė Argen ti nos gra si ni mą pa si skųs ti JT dėl te ri to ri nio gin čo.
Tie sa, bri tams ar gen ti nie čių skun das ne bai sus. Ka dan gi Didžio ji Bri ta ni ja yra nuo la ti nė JT Sau gu mo Ta ry bos na rė, Lon donas ga li au to ma tiš kai blo kuo ti bet
ko kį mė gi ni mą skelb ti re zo liu ci ją dėl šio klau si mo. Folk lan do sa lų įsta ty mų lei džia mo sios ins ti tuci jos na rys Dic kas Saw le’as, nors tei gė pri ta rian tis Ar gen ti nos planams kreip tis į JT, pri dū rė, kad Folk lan do sa lų gy ven to jai „ne no ri bū ti pe rim ti Ar gen ti nos jo kiu būdu ar pa vi da lu“, to dėl JT tie siog ga li „per žiū rė ti spren di mus, kuriuo se pa si sa ko ma už ap si sprendi mo prin ci pą“.
„Dai ly Mail“, AFP, BBC, BNS inf.
Folk lan do ka ro kir vis dar neuž kas tas
Di džio ji Bri ta ni ja ir Ar gen ti na re mia dip lo ma ti nes ie tis. Kaip vi sa da – dėl Folk lan do sa lų. Argen ti nie čiai įspėjo, kad bri tai mi li tari zuo ja ne to li ša lies esan čias sa las, todėl pa duos for malų skun dą Jung tinėms Tau toms (JT).
Įg ri so: � ArgentinosprezidentėC.FernándezdeKirchnerpareiškė,kadbritaikeliapavojųšaliai,nesmilitarizuojaFolklandosalas. „Scanpix“nuotr.
Folk lan do konf ik tas
Folk lan do sa las, tu rin čias apie 3 tūkst. gy ven to jų, Didžioji Bri ta nija kont ro liuo ja nuo 1833 m. Ka ras dėl Folk lan do sa lų, ku rias Ar gen tina va di na Mal vi nų sa lo mis, pra sidė jo 1982 m. ba lan džio 2 d., kai kari nės chun tos pa jė gos įsi ver žė į šią te ri to ri ją, siek da mos nu trauk ti britų val dy mą. 74 die nas tru kęs karas nu si ne šė 649 ar gen ti nie čių ir 255 bri tų ka rių, taip pat tri jų Folklan do sa lų gy ven to jų gy vy bę. Karą Ar gen ti nos pa jė gos pra lai mėjo, to dėl ši te ri to ri ja li ko Di džio sios Bri ta ni jos val da.
Ar
ge
n t
i nA
Folk lan do sa los
Aš kal bu tik Ve nesue los var du, ta čiau jei bri tų im pe ri ja ke ti na pul ti Ar genti ną, ji šį kar tą nebus vie na.
7
pasaulis
8
sportasketvirtadienis, vasario 9, 2012
Al vy das Sta niu lis
Iš si gy dęs trau mą pa sau lio krep šinio čem pio na to bron zos me da lio lai mė to jas Jo nas Ma čiu lis šį se zoną spor ti nę kar je rą tęs gim ta ja me mies te – Kau no „Bal tų“ ko man do je.
„De gu ryž tu grįž ti į krep ši nio aikštę. Pri vers ti nė per trau ka bu vo il ga, skaus min ga ir la bai nu si bo do. Norė čiau žais ti vi sa jė ga, kaip ge riausiais lai kais, bet dar teks luk te lė ti. Ei siu į žval gy bą su „Bal tais“, pažiū rė siu, kaip vis kas se ka si. Per tre ni ruo tes trau mos pa da ri nių nejau čiu, bet ar esu vi siš kai pa sveikęs, pa ro dys tik ra vy riš ka ko va per rungtynes. Steng siuo si, kad ma no
žai di mas kuo grei čiau ge rė tų“, – tei gė „Kau no die nai“ J.Ma čiu lis.
198 cm ūgio puo lė jas yra dė kingas „Bal tų“ klu bui, su da riu siam są ly gas at si ties ti po sun kios kojos ke lio trau mos, ku rią jis pa ty rė praė ju sį pa va sa rį per Ita li jos čempio na to rung ty nes, at sto vau da mas Mi la no „Ar ma ni Jeans“ eki pai.
„Ma nau, kad ga lė jau ir anks čiau grįž ti į krep ši nio aikš tę, ta čiau abe jo jau, ar esu pa si ren gęs rungty niau ti. Da bar jau ne ga liu dels ti, ne tu riu kur trauk tis“, – įsi ti ki nęs J.Ma čiu lis.
Pa sak „Bal tų“ klu bo di rek toriaus Ser ge jaus Jo vai šos, Jo nas ta po „Bal tų“ na riu nuo praė ju sių me tų gruo džio pa bai gos, kai pra dė jo tre
ni ruo tis su šio klu bo žai dė jais. Per kiek vie ną tre ni ruo tę J.Ma čiu lis atro do vis ge riau, jo spor ti nė for ma tik ge rės.
„Džiau gia mės, kad bū si ma sis Lie tu vos vy rų krep ši nio rink tinės kan di da tas ne pa si rin ko ki tos eki pos, o su da rė su tar tį su mū sų klu bu iki šio se zo no pa bai gos. Jei J.Ma čiu lis su lauks pa trauk les nių pa siū ly mų, jam ne bus jo kių kliūčių pe rei ti į ki tą ko man dą“, – tvirti no S.Jo vai ša.
J.Ma čiu lio de biu tas „Bal tų“ gre to se – šian dien 17 val. per Balti jos krep ši nio ly gos (BBL) rung tynes su Ta li no „Ka levCra mo“ ekipa „Žal gi rio“ tre ni ruo čių cent re (Nag lio g. 4A).
„Žal gi ris“ no ri per ra šy ti skau džią is to ri jąMa rius Bag do [email protected]
Mo ty va ci jos ne trūksPraė ju sią sa vai tę Ka ta lo ni jo je Alek sand ro Tri fu no vi čiaus auk lėti niai prie ši no si ti tu luo tiems prieši nin kams tris kė li nius, ta čiau galiau siai bu vo pri vers ti iš kel ti bal tą vė lia vą – 80:94.
Siek da mi ke lia la pio į „TOP8“ žal gi rie čiai pri va lo šian dien iš kovo ti per ga lę.
„Kai lai mi, nuo tai kos ko man do je bū na daug pa ki les nės, psi cho lo ginė pu siaus vy ra sta bi li. Ki ta ver tus, ne tu ri me kur trauk tis. Jei no ri me tęs ti ko vą Eu ro ly go je, pri va lo me lai mė ti vi sus li ku sius su si ti ki mus“, – tei gė „Žal gi rio“ ata kuo jan tis gynė jas To mas De li nin kai tis.
Apie tai, kad mo ty va ci jos stig ti netu rė tų, pa brė žė ir A.Tri fu no vi čius. „Man at ro do, kad jei bū tu me lai mė ję vi sus tris pir muo sius ma čus, su ras ti mo ty va ci jos bū tų daug sun kiau. Kas ga li la biau mo ty vuo ti krep ši nin kus, jei ne rung ty nės su to kio ly gio koman da kaip „Bar ce lo na Re gal“ ir dar ste bint 15 tūkst. iš ti ki mų sir ga lių?“ – re to riš kai klau sė tre ne ris.Pa si ren gė: �� žal�gi�rie�čiai�per�tre�ni�ruo�tes�ne�kar�tą�ap�ta�rė�dvi�ko�vos�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�pla�ną.
Vie ną šio se zo no bar je rą jau įvei kęs ir tarp Eu ro ly gos šešio li kos stip riau siųjų pra si bro vęs Kauno „Žal gi ris“ šiandien lai kys dar vieną žūt bū ti nį eg zami ną – „TOP-16“ etapo rung ty nė se kaunie čiai eg za mi nuos vos kar tą šį se zo ną su klu pu sią „Bar celo na Re gal“ eki pą.
Galimybė: �� jei�J.Mačiulis�gaus�patrauklesnį�nei�„Baltų“�pasiūlymą,�jam�nebus�trukdoma�išvykti�į�kitą�komandą.� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.
J.Ma čiu lis kar je rą tęs „Bal tuo se“
Staig me na pra si dė jo Bal ti jos mote rų krep ši nio ly gos (BWBL) čempio na to 2asis eta pas: Eli to di vi ziono C gru pė je Klai pė dos „Lem minkai nen“ eki pa Kau ne 94:92 įvei kė fa vo ri tę – „VI ČI-Ais čių“ ko man dą.
Ant ra ja me kė li ny je klai pė die tės bu vo su kau pu sios triuš ki na mą 18 taš kų per sva rą – 51:33, bet daugkar ti nės BWBL ir Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly gos (LMKL) čem pionės di de lė mis pa stan go mis at sitie sė. Įpu sė jus ket vir ta jam kė liniui, kau nie tės per svė rė re zul ta tą sa vo nau dai – 88:87, bet įsi žai dusi „Lem min kai nen“ ko man da vėl su si grą ži no ini cia ty vą – 93:89.
„Ne tu riu jo kio pa si tei si ni mo, kad pra lai mė jo me. Sau sį „Lemmin kai nen“ bu vo me įvei kę 40 taš kų skir tu mu. Dau giau to kių rung ty nių ma ty ti ne no riu ir to ne bus. Mes – Eu ro ly gos ko man da ir ne svar bu, kaip var žo vėms sektų si ar bū tų jų vi sų gim ta die niai, – ne ga li ma šio je ly go je per kė li
nu ką pra leis ti 33 taš kus“, – pikti no si „VI ČIAis čių“ vy riau sia sis tre ne ris Man tas Šer nius.
„Mū sų klu bo is to ri jo je tai pirmo ji per ga lė prieš „VI ČIAis čių“ eki pą. Ma nau, ši sėk mė pri dės mums pa si ti kė ji mo sa vo jė go mis ir ga li my bė mis. Ge rą spor ti nę for mą pa sie kė me pa čiu svar biausiu me tu“, – sa kė klai pė die čių stra te gas Da lius Ubar tas.
C gru pė je taip pat žais Ry gos „TTTRi ga“ (Lat vi ja) ir Minsko „Minsk2006“ (Bal ta ru sija) ko man dos, D gru pė je – Sankt Pe ter bur go „Spar tak“ (Ru si ja), Mins ko „Ho ri zont“ ir Gar di no „Olim pia“ (abi – Bal ta ru si ja) ir Ki je vo „TimScuf“ (Uk rai na).
Va sa rio 15ąją „VI ČIAis tės“ sa vo aikš tė je iš mė gins jė gas su „Minsk2006“, o „Lem min kainen“ – su „TTTRi ga“.
Į fi na lo ket ver to tur ny rą, ku ris vyks ba lan džio 20–22 d., pa teks po dvi ge riau sias gru pių eki pas.
KD inf.
Sta tis ti ka
Kau no „VI ČI-Ais tės“–Klaipėdos „Lem min kai nen“ 92:94 (25:24, 15:33, 28:17, 24:20). A.Put ni nia 18 taš kų, T.Lich ta ro vič 17, V.Kuk tienė 15/R.Mi lieš kie nė 16, G.Gut kauskai tė ir L.Ag lins kai tė po 13.
Kau ne – is to ri nė klai pė die čių per ga lė
De gu ryžtu grįž ti į krep ši nio aikš tę. Privers ti nė per trau ka bu vo il ga, skaus minga ir la bai nu si bo do.
To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.
Dau giau to kių rungty nių ma ty ti ne noriu ir to ne bus.
Mantas Šernius:
9
sportasketvirtadienis, vasario 9, 2012
Ma rius Bag do nas
Kau no „Žal gi rio“ jau nie ji krep ši ninkai ry toj pra dės ko vas Eu ro ly gos jau ni mo ko man dų at ran kos turny re – aš tuo nio lik me čių var žy bos vyks Kau no „Žal gi rio“ are no je.
Žal gi rie čiai ko vas pra dės A grupė je, ku rio je su si tiks su „Vaer lose BBK“ (Da ni ja), „Tops ports chool VBL“ (Bel gi ja) ir Pra hos „USK Futu re Stars“ (Če ki ja).
Gru pės nu ga lė to jas kau sis su B ket ver tu ko, ku ria me rung ty niaus „Ca na rias Bas ket ball Aca de my“ (Is pa ni ja), Mask vos sri ties „Chimki“ (Ru si ja), Ša lo no „Elan Cha lon“ (Pran cū zi ja) ir Ry gos VEF (Lat vi ja) stip riau sia ko man da.
Čem pio nai gaus vie nin te lį kelia la pį į pa grin di nį tur ny rą, ku ris ge gu žės 10–13 d. vyks Stam bu le (Tur ki ja) per Eu ro ly gos fi na lo ketver to var žy bas.
„Žal gi rio“ jau ni mą į prie kį ves To mas Ma siu lis. Prieš ke le rius me tus su jau nai siais krep ši nin kais dirb ti pra dė ju siam 1999ųjų Eu roly gos čem pio nui tai bus be ne pa ts di džiau sias iš ban dy mas per kol kas neil gą tre ne rio kar je rą.
– Ko kios nuo tai kos pa si tin ka te tur ny rą? – pa klau sė me T.Ma siu lio.
– Ma no me, kad „Žal gi rio“ gar bę gins vi si stip riau si žai dė jai, ku riuos tu ri me. Ne ri mą ke lia tik mū sų pagrin di nio įžai dė jo Lu ko Le ka vi čiaus spor ti nė for ma. Jis praė ju sį mė ne sį ne spor ta vo dėl trau mos, ta čiau žinau, kad jis – tvir tas vy ru kas ir labai juo pa si ti kiu. „Žal gi riui“ at stovaus per spek ty viau si 1994 m. gi mę Kau no krep ši nin kai. Pen ki iš jų žaidžia Na cio na li nė je krep ši nio ly goje (NKL) rung ty niau jan čio je „Žalgi rioSa bo nio krep ši nio cent ro“ ko man do je, ki ti – Ar vy do Sa bonio krep ši nio mo kyk los auk lė ti niai, ku riuos tre ni ruo ja Arū nas Vi sockas, vie ną vai ki ną pa si sko li no me iš „Tor na do“ krep ši nio mo kyk los.
– Ar ne sut ruk dys tai, kad ekipa su bur ta iš ke liems skir tingiems ko lek ty vams at sto vaujan čių krep ši nin kų?– Vi si vai ki nai pui kiai vie nas ki tą pa žįs ta, yra žai dę kar tu, tad ne manau, kad tu rė tų kil ti pro ble mų.
– Kaip ver ti na te var žo vus?– Tur ny ro lau kia me su ne ri mu, nes ne ži no me, ko ti kė tis iš var žo vų. Ekipų pa va di ni mai, at ro dy tų, nie ko nesa ko, ta čiau šiais lai kais vi si mo ka žais ti krep ši nį. Pa vyz džiui, da nų eki po je „Vaer lo se BBK“ žai džia la bai per spek ty vus 211 cm vi du rio puo lė
jas Ras mu sas Lar se nas. Kal ba ma, kad jau ke li NBA klu bai do mi si šiuo ta len tu. Leng va tik rai ne bus, ta čiau vi si pui kiai su vo kia me, ko kiam garsiam var dui at sto vau si me. Žai si me na muo se, pa ža da me kau tis gar bingai ir siek si me tik pa ties aukš čiausio tiks lo – vie nin te lio bi lie to į pagrin di nį tur ny rą Tur ki jo je.
– Jau pir mą ją var žy bų die ną žai si te net dve jas rung ty nes. Ar jau niems žai dė jams toks krū vis ne bus per di de lis?– Var žy bų sis te ma iš tie sų su dė tinga ir įdo mi. Į fi na lą pa teks tik grupės nu ga lė to jas, tad kiek vie nas mačas – auk so ver tės. Jei pir mą jį ma čą pra lai mė tu me, vil tys pra si brau ti į fi na lą su bliūkš tų. Mū sų vai ki nai – am bi cin gi, va lin gi, ti kiu, kad supras, kad kiek vie na dvi ko va – tarsi fi na las.
Marius Bagdonas
Užsakomuoju reisu iš Barselonos į Kauno oro uostą atskridusios vienos Eurolygos favoričių „Barcelona Regal“ ekipos vyriausiasis treneris Xavieras Pascualis pabrėžė, kad tikisi sunkios dvikovos su „Žalgiriu“.
– Treneri, kokį įspūdį susidarėte apie šio sezono „Žalgirį“? – paklausėme X.Pascualio.– Tai labai stipri ir gerai sukomplektuota komanda. „Žalgiris“ turi puikų trenerį Aleksandrą Trifunovičių ir yra vienas stipriausių „TOP16“ etapo dalyvių.
– Kokie galėtų būti „Barcelona Regal“ koziriai mače su kauniečiais „Žalgirio“ arenoje?– Stengsimės kuo geriau sužaisti tiek atakuodami, tiek gindamiesi. Šioje turnyro stadijoje galima tikėtis sėkmės tik užtikrintai žaidžiant abiejose aikštės pusėse. Mūsų laukia rimtas išbandymas. „Žalgiris“ kol kas yra be pergalių,
tačiau vis dar turi galimybę prasibrauti į ketvirtfinalį. Kauniečiai stengsis padaryti viską, kad laimėtų šį susitikimą. Jei norime išsivežti pergalę, turėsime sužaisti taip gerai, kaip tik galime.
„Barcelona Regal“ atakuojantis gynėjas Chuckas Eidsonas bene geriausiai pažįsta „Žalgirį“. Du sezonus Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius vilkėjęs 31ų amerikietis ne kartą yra kovojęs su žalgiriečiais.
„Labas“, – įėjęs į Kauno oro uosto salę lietuviškai pasisveikino kairiarankis snaiperis.
„Bus tikrai įdomu žaisti vienoje geriausių Europos arenų. Pasitreniruosime, apsižiūrėsime ir, manau, būsime tinkamai pasirengę mačui“, – pareiškė krepšininkas.
Kalbėdamas apie „Žalgirį“, Ch.Eidsonas nešykštėjo komplimentų. „Kauno komanda – puikiai sukomplektuota, kuri turi tokius pajėgius žaidėjus kaip Sonny Weemsas, Robertas Javtokas. Prisimenu ir labai aistringus sirgalius, todėl Kaune žaisti visuomet sudėtinga“, – kalbėjo amerikietis.
„Žal gi ris“ no ri per ra šy ti skau džią is to ri ją X.Pascualis: „Mūsų laukia labai rimtas išbandymas“
Įvertino: �� anot�X.Pascualio,�„Žalgi-ris“�–�vienas�stipriausių�„TOP-16“�etapo�dalyvių.� Tomo�Raginos�nuotr.
Opiau sia žaiz da – gy ny baA.Tri fu no vi čius ne slė pė, kad po ma čo Bar se lo no je žal gi rie čiams tu rė jo ne ma žai prie kaiš tų.
„Nors at si lai kė me 30 mi nu čių, var žo vų aikš tė je ne bu vo me konku ren cin gi. Tų rung ty nių įra šą peržiū rė jau dau gy bę kar tų ir la bai norė čiau, kad pa da ry tu me iš va das. Šį se zo ną la bai daug pro ble mų ky la ginan tis vie nas prieš vie ną. Pri va lo me pa ge rin ti šį žai di mo kom po nen tą, jei no ri me ti kė tis sėk mės ko vo da mi su to kio ka lib ro var žo vu“, – kal bė jo „Žal gi rio“ stra te gas.
„Rei kė tų pa ge rin ti gy ny bą. Į var žo vų krep šį įme tė me daug taš
kų, ta čiau dar dau giau pra lei do me. Tris kė li nius su Bar se lo nos krep šinin kais ko vė mės kaip ly gūs su lygiais, ta čiau rung ty nės trun ka šiek tiek il giau. Es mi nis skir tu mas – šį kar tą žai si me na muo se“, – svars tė T.De li nin kai tis.
Vis dar be kroa toLie tu vos čem pio nams vėl ne galės pa dė ti vie nas ge riau sių Eu roly gos snai pe rių Mar ko Po po vičius. Kroa tą vis dar ka muo ja ko jos skaus mai.
„Ne su iš tų tre ne rių, ku ris ti ki, kad ga li ma su žais ti idea liai, tačiau pri va lau ma ty ti sa vo žai dėjų no rą ir pa stan gas. Žai si me sa vo aikš tė je ir vien dėl šios prie žasties ma čas bus ki toks nei Is pa nijo je. Tu rė si me sir ga lių pa ra mą, ku ri mums pri de da dar dau giau pa si ti kė ji mo ir ener gi jos“, – sakė tre ne ris.
Kau nie čiams dar nie ka da nė ra pa vy kę įveik ti „Bar ce lo na Re gal“ eki pos sa vo aikš tė je. Nuo 1998ųjų Eu ro ly go je žai džian tys žal gi rie čiai su is pa nais yra su si ti kę 13 kar tų bei pra lai mė jo de šimt pa sku ti nių tarpu sa vio su si ti ki mų.
Ne su iš tų tre ne rių, ku ris ti ki, kad ga lima su žais ti idea liai, ta čiau pri va lau maty ti sa vo žai dė jų norą ir pa stan gas.
Aleksandras Trifunovičius:
Tvar ka raš tis
Va sa rio 10 d. 11.15 val. „Žal gi ris“ – „Vaer lo se BBK“, 20.45 val. „Topsports chool VBL“ – „Žal gi ris“; 11 d. 16 val. „USK Fu tu re Stars“ – „Žal gi ris“; 12 d. 10 val. rung ty nės dėl 7osios vie tos, 12.30 val. – dėl 5osios vietos, 15 val. – dėl 3io sios vie tos, 17.30 val. – fi na las. Lū kes čiai: �� T.Ma�siu�lis�vi�lia�si,�kad�am�bi�cin�gi� ir�va�lin�gi� jau�nie�ji�žal�gi�rie-
čiai�pa�sieks�tiks�lą.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.
T.Ma siu lis: „Tiks las tik vie nas – lai mė ti tur ny rą“
kaunodiena.lt/naujienos/sportas
turtasketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012
[email protected]ė Jolita Žvirblytė
10
Jo li ta Žvirb ly tė[email protected]
Draus ti tu rė jo baž ny čiosPa vel do sau gi nin kai jau su skai čiavo, kad per Ty tu vė nų vie nuo lyno gais rą su nai kin ta 60 ver ty bių, iš ku rių 23 bu vo įra šy tos į Kul tū ros ver ty bių re gist rą, 37 – ne re gist rinės. Nors tai ne su da ro nė pro cen to vi sų kil no ja mų jų ver ty bių re gist re įre gist ruo tų ver ty bių, kul tū ros pavel do po žiū riu nuo sto liai yra milži niš ki.
Tei gia ma, kad ne for ma lia me Šiau lių vys ku pi jos baž ny ti nio pavel do mu zie ju je, ku ris per nai birže lį bu vo ati da ry tas res tau ruo to se Ty tu vė nų ber nar di nų vie nuo lyno pa tal po se, su de gė ver tin giau si eks po na tai. Tai bu vo XVI–XIX a. li tur gi niai reik me nys, dra bu žiai,
pa veiks lai, baž ny ti nės kny gos. Eks po na tai į mu zie jų bu vo su vež ti iš įvai rių Šiau lių vys ku pi jos pa ra pijų ir tu rė jo bū ti eks po nuo ja mi dar bent po rą mė ne sių. Nea be jo ja ma, kad ži no miau sių Eu ro pos ir Lie tuvos auk sa ka lių dar bai iš si dab ro ir va rio, puoš ti bran gak me niais, sa vo ver te pri ly go Vil niaus ka ted ros loby no eks po na tams.
Kaip pa sa ko jo mu zie jaus va do vė Rū ta Kren cie nė, dėl gais ro la biausiai nu ken tė jo Šiau lė nų pa ra pi ja, iš ku rios baž ny čios bu vo paim ta daugiau sia eks po na tų.
„Eks po na tai ne bu vo auk si niai, tai bu vo si dab ro ir va rio ly di nių dir bi niai, ta čiau li tur gi niu požiūriu jie bu vo la bai ver tin gi. Iš si ly dė la bai se na An ta no Po liū tos monstran ci ja, su de gė vie nin te lė Lie tu voje kry žiaus for mos monst ran ci ja“, – var di jo R.Kren cie nė.
Da bar ga li ma tik spė lio ti, kiek mi li jo nų li tų bu vo ver tas baž ny ti nis pa vel das, ku ris su de gė, nes nie kas nie ka da jo ne ver ti no. „Su de gu sios ver ty bės ne bu vo ap draus tos, tačiau tai bu vo ne mū sų, o tų ver tybių sa vi nin kų pa rei ga. Ver ty bės iš baž ny čių bu vo paim tos pa gal vysku po dek re tą ir perdavimo–priėmimo ak tą lai ki nai nau do ti. Sa vinin kai tu rė jo spręs ti pa tys, draus ti jas ar ne“, – at sa ko my bę nuo savęs nu siim da mas kal bė jo Pra nas Jur kai tis, ne for ma lų mu zie jų įsikū ru sio Ty tu vė nų pi lig ri mų centro di rek to rius.
Apd raus ti su dė tin gaTy tu vė nų vie nuo ly no ir baž nyčios pa sta tai bu vo ap draus ti nuo ug nies, gam ti nių jė gų, van dens ir tre čių jų as me nų veik los. Ty tu vė nų vie nuo ly nas – 10,5 mln. li tų, bažny čia – 6 mln. li tų su ma. Drau dikai skai čiuo ja gais ro pa da ry tą žalą pa sta tams, re zer va vo 3 mln. li tų, ta čiau nė vie nas li tas ne bus skirtas ža lai dėl pra ras tų ver ty bių atly gin ti.
Pa sak drau di mo bend ro vės „Gjen si di ge Bal tic“ Lie tu vos fi lia lo Tur to drau di mo sky riaus va do vės Vio le tos Mil čiū nie nės, drau džiant Ty tu vė nų vie nuo ly no pa sta tą bažny ti nio pa vel do ver ty bių drau di mo ap sau ga ne bu vo pa gei dau ja ma.
„To kių ob jek tų, kaip pa vel do ver ty bių, me ni nių kū ri nių ir pan., drau di mas ne tai ko mas kaip ki tų stan dar ti nių daik tų (bal dų, kompiu te ri nės įran gos ar įvai rių prekių) drau di mas. Tur to drau di mo prin ci pas – at kur ti klien tui daiktus tokius, ko kius jis tu rė jo iki nelai min go įvy kio. Ka dan gi to kių ver ty bių neį ma no ma at kur ti analo giš kais daik tais, nes ana lo giškų daik tų tie siog nė ra, rei kė tų pirmiau sia įver tin ti šias ver ty bes, ko kia ga lė tų bū ti drau di mo su ma, tuo met ji su de ri na ma su klien tu, kaip ža los at ve ju bū tų at ly gi na ma, jei šios ver ty bės nu ken tė tų iš dalies ar ba jei nu ken tė tų vi siš kai. Tokio po bū džio drau di mui vi sada būtų ku ria mos spe cia lios drau di mo
Neį kai no ja mos ver ty bės drau di kų ne do mi naPo Ty tu vė nų vie nuo ly no gais ro daug kas ste bė jo si, ko dėl bu vo ap draus tos tik pa sta to sie nos, o ne baž ny ti nio pa vel do mu ziejaus eks po na tai. Aiš kė ja, kad Lie tu vo je ne vi sos kul tū ros pavel do ver ty bės ap draus tos, ta čiau neiš nau do tos rin kos draudi kai neįž vel gia.
Ak la vie tė: �� nors�mu�zie�jai�ir�baž�ny�čios�do�mi�si�kul�tū�ros�pa�vel�do�ver�ty�bių�draudi�mu,�drau�di�kai�mie�liau�drau�džia�įver�ti�na�mą,�o�ne�neį�kai�no�ja�mą�tur�tą.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.
3,45mln. li tų
prieš tre jus me tus bu vo įver tin ta Vil niaus
ka ted ros lo by no Goš tau tų monst ran ci ja.
Lie tu viams svarbi pri si mi ni mų apsauga
Nors tur to drau di mas tarp Lie tu vos gyven to jų po pu lia rė ja, jie vis dar ne lin kę draus ti tu ri mų ver ty bių.
„Ko ne kas dien pra ne ša ma, kad ug nia ge siai gais rų gesin ti va žiuo ja ke lis kar tus per die ną, ta čiau ža lų statis ti ka drau di mo bend ro vėse to kiu mas tu neau ga. Tai reiš kia, kad nuo gais rų nuken čia ne ma žai žmo nių, ku rie ne pa gal vo jo apie drau di mo ap sau gą, todėl jiems ten ka su sidur ti su ne men ku iš šū kiu gy ve ni me – kaip iš sa vo ki še nės atkur ti di de lės ver tės tur
tą“, – tei gė To mas Ne nar ta vi čius, draudi mo bend ro vės „Er go Lie tu va“ Tur to drau di mo de par ta men to di rek to rius.
Pa sak jo, lie tu vius bū tų gali ma api bū din ti kaip sau gan čius pri simi ni mus ir iš ra dingus ko lek ci nin kus – jie pa gei dau ja apdraus ti ne tik skulptū rų, mo ne tų ko lekci jas, bet ir fo toal bu
mus, Fa bergé kiauši nių ko pi jas. „Be bran gių kon ja kų ar vy nų ko lek ci jų, drau di mo bendro vei „Er go Lie
tu va“ yra te kę ap draus ti pa veiks lų, mone tų ko lek ci jas, skulp tū rų, gink lų, fo tome ni nin ko nuo trau kų al bu mus. Kar tu su na mų tur tu vie ni klien tai ap drau dė net kie mo skulp tū ras – var les, gul bes ir nykš tu kus“, – pa sa ko jo jis.
Esą tarp ap draus tų ko lek ci jų yra ir tokių, ku rių daik tai ne bū ti nai tu ri ma teria lią iš lie ka mą ją ver tę – žmo nės jas drau džia, nes šiems jos as me niš kai bran gios. „Pa vyz džiui, esa me ga vę paklau si mą dėl ga li my bės ap draus ti vyno ko lek ci ją, ku rios pi giau sio bu te lio vy no kai na sie kia 15 li tų, o bran giau sio – 50 li tų. Vie nas krep ši nin kas krei pė si dėl iš ko vo tų tro fė jų bei me da lių draudi mo. Taip pat bu vo at ve jų, kai klien tai no rė jo ap draus ti so vie ti nių ly gin tu vų,
kny gų ir rank raš čių rin ki nį, se no viškų ru siš kų vir du lių ko lek ci ją, iš ki tų šalių par si vež tus bei pa do va no tus su veny rus, įvai rias nuo trau kas“, – pa sa ko jo drau di mo eks per tas.
Jam drau di mo pra kti ko je yra te kę su sidur ti su dau giau kaip 90 tūkst. li tų vertės žie du, ink rus tuo tu dei man tais, taip pat bu vo su lauk ta pa gei da vi mo apdraus ti Fa bergé kiau ši nio ko pi ją, ku ri kai nuo ja 60 tūkst. li tų. „Tarp ver tingiau sių ne ju ve ly ri nių dir bi nių pa tenka 22 tūkst. li tų kai nuo jan tis laik ro dis, taip pat esa me ap drau dę ver tin gą vardi nį pre zi den to Val do Adam kaus laikro dį ir ga vę pa klau si mą dėl ga li my bės ap draus ti 70 tūkst. li tų ver tės mo bi lų jį te le fo ną“, – pa sa ko jo jis.
są ly gos, ku rios tu rė tų bū ti priimti nos tiek klien tui, tiek drau di kui, nes stan dar ti nės drau di mo są lygos šiuo at ve ju ne tin ka“, – kal bė jo V.Mil čiū nie nė.
Pa sak drau di mo bend ro vės „Gjen si di ge Bal tic“ at sto vės, kadan gi stan dar ti nės są ly gos to kių ob jek tų drau di mui ne ga li bū ti taiko mos, to dėl ir drau di mo įmo ka kiek vie nu at ve ju bū tų in di vi dua li, pri klau so mai nuo drau džia mų objek tų po bū džio, nu sta ty tų drau dimo su mų, esan čios ap sau gos draudi mo vie to je.
Ver tę su ži no, kai iš ve žaDrau di kai ne sle pia, kad pa grin dinė pro ble ma ta, jog pa vel do verty bės tu ri bū ti įver tin tos tiek prieš jas ap drau džiant, tiek iš mo kant išmo ką. Na tū ra lu, kad pa vel do verty bių drau di mo su ma ga li bū ti la bai
di de lė, o įver ti nę mil ži niš ką ri zi ką drau di kai pa grįs tai ga li pa pra šy ti di de lių drau di mo įmo kų.
Drau di mo įmo ka yra vie na priežas čių, ku rios at bai do mu zie jus ir baž ny čias draus ti sa vo sau go mą kul tū ros pa vel do tur tą. Mu zie ji ninkai pa brė žia, kad pa grin di nė priežas tis, ko dėl ver tin gi eks po na tai neapd raus ti, – jie neį kai no ja mi.
To dėl net ir ver tin giau sia Lie tuvos sak ra li nio me no ko lek ci ja – Vilniaus ka ted ros lo by nas – taip pat neapd raus ta. Tai dien raš čiui pa tiki no Baž ny ti nio pa vel do mu zie jaus, ku ria me šiuo me tu eks po nuo ja ma da lis Vil niaus ka ted ros lo by no, vado vė Si gi ta Mas laus kai tė.
„La bai iš skir ti niais at ve jais kultū ros pa vel do ver ty bės yra apdrau džia mos – tuo met, kai jos išve ža mos į pa ro das ki to se ša ly se ar mies tuo se. Mū sų mu zie jaus pra kti ko je tai jau yra įvy kę, kai Vil niaus ka ted ros lo by ną sko li no me Va ve lio ir Var šu vos ka ra liš kų jų rū mų rengia moms pa ro doms. Tuo met Goštau tų monst ran ci ja bu vo įver tin ta 1 mln. eu rų (3,45 mln. li tų). Ji yra la bai bran gi, nes jos me ni nė ver tė la bai di de lė. Jei gu bū tų skai čiuoja ma tik ma te ria li nė ver tė, ji būtų ge ro kai ma žes nė, nes ši monstran ci ja yra si dab ri nė“, – pa sa ko jo S.Mas laus kai tė. Pa sak jos, mu zieju je yra ir ki tų la bai bran gių eks pona tų, kaip an tai kal nų kriš to lo kryžius, ta čiau esą jo ver tė ne ži no ma, nes jis nie ka da ne bu vo iš vež tas į ki tą pa ro dą ir įver tin tas.
Pak laus ta, kiek sie kia lai ki nai išve ža mų eks po na tų drau di mo įmo ka, S.Mas laus kai tė ne slė pė, kad jos bū na di de lės. „Prieš tre jus me tus Vil niaus ka ted ros lo by no iš ve ži mo drau dimu rū pi no si Len ki ja, to dėl drau dimo įmo ka man ne ži no ma. Da bar esa me pa si sko li nę Vil niaus auk saka lys tei bran gų daik tą iš Kro ku vos. Sa vi nin kai šį Kro ku vos Švč. Tre jy
Tvar kin ga pa tal pų prieš gais ri nė ap sauga ga li pa dė ti ap saugo ti kul tū ros pa veldo ver ty bes, kad jos neiš nyk tų.
Si gi ta Mas laus kai tė:
turtasketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012
Nuo gais ro nu ken tė ju siam Ty tu vė nų baž nyčios ir vie nuo ly no an samb liui Vy riau sy bė antra die nį iš re zer vo sky rė 200 tūkst. li tų. Šie pini gai skir ti sau sio pa bai go je Ty tu vė nų baž nyčios ir vie nuo ly no an samb ly je ki lu sio gais ro pa da ri nių ša li ni mo iš lai doms iš da lies pa dengti. Sku biai pi ni gų rei kia tam, kad bū tų lai ki nomis prie mo nė mis už deng tas vie nuo ly no stogas ir taip nuo drėg mės ap sau go ti an samb lio mū rai. Jau pra dė tas deng ti lai ki nas sto gas.
Pre zi den tės pa ta rė ja Vir gi ni ja Bū die nė tei gia, kad kul tū ros pa vel do ap sau ga tu ri bū ti aiš kiau api brėž ta. „Ty tu vė nų at ve ju tai yra ne leis ti nas ap lai du mas, ten bu vo su vež ta dau gy bė kil noja mų jų ver ty bių: monst ran ci jų, ki tų baž ny tinio kul to apei gų daik tų, ke lių šimt me čių se numo auk si nių, auk sa ka lys tės iš ki lių me no pavyz džių, ta čiau tai ne bu vo tik ra sis mu zie jus, jis ne bu vo įfor min tas kaip mu zie jus, daik tai nebu vo ap draus ti“, – ap gai les ta vo ji.
Vyriausybėuždengsstogą
PaVeldoaPsauganeaPibrėžta 65
tūkst. li tų gy ven to jai ir vers li nin kai
jau paau ko jo nuo gais ro nu ken tė ju siam
Ty tu vė nų an samb liui.
11
bės vie nuo ly nui pri klau san čią Šv. Kry žiaus re lik vi nę įver ti no 70 tūkst. eu rų su ma. Ver tės kai ną mums šiek tiek pa vy ko nu de rė ti. Nuo vertės pri klau sė 3 tūkst. li tų sie kian ti drau di mo įmo ka“, – pa sa ko jo Bažny ti nio pa vel do mu zie jaus va dovė. Ši su ma su mo kė ta už iš skir ti nį pa ro dos „Vil niaus sak ra li nė auk saka lys tė“, vei kian čios nuo praė ju sių me tų spa lio vi du rio iki šio mė ne sio pa bai gos, eks po na tą. Re lik vi nė paženk lin ta ypač re tu Vil niaus miesto kont ro li niu ženk lu – Ge di mi no stul pais, o jį 1637 m. nu ka lė Vil niaus auk sa ka lys Hor nas Ren te lis.
Ty tu vė nų pa mo ką iš moks?Baž ny ti nio pa vel do mu zie jaus vado vės S.Mas laus kai tės tei gi mu, draus ti vi sus mu zie jaus eks pona tus nė ra pra smės. Esą vi sa juos su pan ti ap lin ka aky lai ste bi ma ir sau gi, to dėl pa pil do mai iš lai dau ti mu zie jai ne ma to po rei kio, o ir gali my bių ne tu ri.
„La biau siai mu zie ji nių eks po natų ne no ri draus ti drau di kai. Kai ieško jo me, kas ga lė tų ap draus ti Kroku vos re lik vi nę, bend ra vo me ne su vie na drau di mo bend ro ve. Da lis jų, iš gir dę, kad reiks ap draus ti XVII a. daik tą, iš kart nu trauk da vo po kal bį. Ki tos bend ro vės mu zie ji nin kų jau pri jau kin tos, bet kul tū ros pa vel do ver ty bes su tin kan čių draus ti bendro vių yra vie ne tai“, – pa tir ti mi dali jo si pa šne ko vė.
Pak laus ta, o gal po Ty tu vė nų vie nuo ly no gais ro ki lo min čių vis dėl to ap draus ti bent ver tin giausius mu zie jaus eks po na tus, S.Maslaus kai tė už tik rin tai at kir to, kad ne drau di mo bend ro vės, o tvar kin ga pa tal pų prieš gais ri nė ap sau ga ga li pa dė ti ap sau go ti kul tū ros pa vel do ver ty bes, kad jos neiš nyk tų.
„Nors mū sų prieš gais ri nė sis te ma idea li ir jos pa tik ra vyks ta kas pu sę me tų, po Ty tu vė nų vie nuo ly no gais
ro už sa kė me pa kar to ti nę pa tik rą. Ga li ma ap draus ti, bet jei gu ver ty bės bus pra ras tos, tai net ir ga vus draudi mo iš mo ką to daik to ki tu ne pa keisi“, – kal bė jo pa šne ko vė. Jos nuomo ne, Ty tu vė nų vie nuo ly no at ve jis tu rė tų at kreip ti mu zie ji nin kų dė mesį, kad tau py ti pa čio je svar biau sioje – mu zie jaus eks po na tų ap sau gos – sri ty je ne ga li ma. „Ne lai mė di de lė, bet pa mo ka ge ra“, – pa brė žė ji.
Lau kia nau jos tvar kosPak laus tas, ar atei ty je draus mu ziejaus eks po na tus, VšĮ Ty tu vė nų pilig ri mų cent ro di rek to rius Pranas Jur kai tis sa kė, jog tai pri klau sys nuo to, ką pa sa kys val džia. „Po šio įvy kio bus Kul tū ros pa vel do de par ta men to re ko men da ci jos, tvar ka tu rės keis tis, bet dar neaiš ku kaip“, – sa kė jis.
Kaip dien raš čiui teigė Kul tūros pa vel do de par ta men to di rekto rė Dia na Var nai tė, kul tū ros pavel do ver ty bių ap sau gos po ky čių po Ty tu vė nų ne lai mės tie siog priva lo bū ti, ta čiau esą kal bė ti apie konk re čius da ly kus dar per anks ti. „Šiuo me tu per žiū ri mi tei sės ak tai, tą dar bą at li kus paaiš kės, ką ver tėtų keis ti ar tiks lin ti“, – sa kė ji.
Kul tū ros pa vel do de par ta men to va do vės nuo mo ne, kul tū ros ver tybių drau di mas la bai rei ka lin gas, tačiau esą nė ra jo kių tei si nių sver tų pri vers ti eks po na tų val dy to jus apdraus ti kul tū ros ver ty bes.
Neį kai no ja mos ver ty bės drau di kų ne do mi na
Brangu: � ver tin giau sia Lie tu vos sak ra li nio me no ko lek ci ja – Vil niaus ka ted ros lo by nas – taip pat neap d raus ta. And riaus Ufar to (BFL) nuo tr.
Jo li ta Žvirb ly tė
Drau di kai ne ma no, kad po Ty tuvė nų vie nuo ly no gais ro, ku riame pra ras tas bran giau sias Šiau lių kraš to baž ny čių tur tas, kils ypa tingas su si do mė ji mas baž ny ti nių verty bių drau di mu.
Nors baž ny čios, mu zie jai, dva rai sa vo ne kil no ja mą jį tur tą draus ti įpra tę, vi sas kil no ja ma sis tur tas ir kul tū ros pa vel do ver ty bės lie ka be jo kios ap sau gos. Kul tū ros pa vel do ver ty bių drau di mas Lie tu vo je nepo pu lia rus.
„Re li gi niai ir kul tū ri niai pa sta tai la bai sun kiai įver ti na mi, nes nė ra
kva li fi kuo tų eks per tų, o drau dimo bend ro vei neuž ten ka pa ra pi jos kle bo no įver ti ni mo. O jei ver tybės ir ap draus tos, pa pras tai neleng va nu sta ty ti ža lą. To kiais atve jais daž nai ky la gin čų. Bend rai kal bant, to kio po bū džio pa sta tai daž niau siai ne tin ka mai pri žiū ri mi, ne tu ri ele men ta rių ap sau gos priemo nių. La bai ne tvar kin gi tech niškai – tai ir elekt ros ins ta lia ci ja, ir ap sau gos ar gais ro sig na li za ci ja, ir ki ta“, – sa kė BTA fi lia lo Lie tu voje di rek to riaus pa va duo to jas Ginta ras Mar ke vi čius. Pa sak jo, dėl to drau di mo bend ro vė sten gia si nedraus ti kul tū ros pa vel do ir pa našių ver ty bių.
„Pas te bi me, kad ver ty bes la biau lin kę draus ti fi zi niai as me nys. Taip pat ap sau ga do mi si pa ro dų or ga niza to riai – jie eks po na tus drau džia ar ba sa vo ini cia ty va, ar ba pa rei kala vus me ni nin kams. Prog no zuoja ma, kad tiek įvai rios ins ti tu ci jos, tiek pri va tūs as me nys la biau domė sis ver ty bių ap sau ga. To kios nelai mės kaip Ty tu vė nuo se pri ver čia gy ven to jus su si mąs ty ti, kad ne laimė ga li at si tik ti bet ku riam iš mūsų“, – sa kė To mas Ne nar ta vi čius, drau di mo bend ro vės „Er go Lie tuva“ Tur to drau di mo de par ta mento di rek to rius.
Pa sak T.Ne nar ta vi čiaus, sulau kia ma pa klau si mų dėl ver ty
bių iš baž ny čių, mu zie jų, dva rų drau di mo, ta čiau šios ins ti tu cijos drau di mo su tar tis su da ro gana re tai.
„Po Ty tu vė nų ar chi tek tū ros ansamb lio gais ro di de lio ant plū džio ne su lau kė me. Ta čiau pa ste bime, kad to kį at gar sį su kė lęs įvykis pri ver tė su klus ti vers li nin kus – įmo nių tur to drau di mas tam pa vis po pu lia res nis. To kio mas to nelai mės pri ver čia at kreip ti dė me sį į tai, kaip rei kia sau go ti sa vo tur tą ir kaip grei tai jį ga li ma pra ras ti“, – sa kė And rius Damb raus kas, draudi mo bend ro vės „PZU Lie tu va“ komer ci nio tur to drau di mo pro duk tų va do vas.
Ty tu vė nų ne lai mė drau di mo rin kos ne sug rau di no
Ak la vie tė: � nors mu zie jai ir baž ny čios do mi si kul tū ros pa vel do ver ty bių draudi mu, drau di kai mie liau drau džia įver ti na mą, o ne neį kai no ja mą tur tą.
To mo Luk šio (BFL) nuo tr.
Drau džiant Ty tu vėnų vie nuo ly no pa sta tą baž ny ti nio pa vel do ver ty bių drau di mo ap sau ga ne bu vo pa gei dau ja ma.
ketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012
€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis
Baltarusijosrublis 10000 3,0877 –1,6029%DBsvarassterlingų 1 4,1406 –0,3346%JaVdoleris 1 2,6029 –0,8985%kanadosdoleris 1 2,6171 –0,7697%latvijoslatas 1 4,9396 –0,0607%lenkijoszlotas 10 8,3148 +0,4106%norvegijoskrona 10 4,5157 –0,2408%Rusijosrublis 100 8,7541 –0,0856%Šveicarijosfrankas 1 2,8497 –0,4472%
Antstoliamspateikiamųskolųskaičius2011m.sumažėjo17proc.,oskolųišieškojimokokybėsrodikliaipasiekėikisunkmečiobuvusįlygį.„Išieškojimostatistikaatspinditeigiamuspokyčiusatsiskaitymoprocese“,–sakėLietuvosantstoliųrūmųprezidiumopirmininkasAleksandrasSelezniovas.Jonuomone,sunkmetisišmokėatsakingiauskolintisiraktyviauieškotibūdųįvykdytipiniginiusįsipareigojimusbeantstoliųpagalbos.
AntstoliAibeldžiAsirečiAu
oMXVilnius oMXriga oMXtallinn +1,03% +0,99% +5,44%
Lie tu vos pra mo nės įmo nių va do vų
ti ki si to les nio eks por to au gi mo.
39 pro c.
Ban kai pa si da li jo „Sno rą“Per nai ban kų veik los re zul ta tas – 1,1 mlrd. li tų pel no – bu vo ar timas re kor di niam, koks bu vo už fik suo tas per eko no mi kos pa ki limą 2007ai siais. Ta čiau, ki taip nei pi ko me tais, pel ną la biau siai di di no ne au gan ti veik los apim tis.
Ban kų sis te mos kai ku rių veik los ro dik lių di na mi ka
Ro dik lis Su ma Su ma Po ky tis Po ky tis per me tus (2011 m. pr., (2012 m. pr., per me tus eli mi na vus ban ką mln. li tų) mln. li tų) (pro c.) „Sno ras“ (pro c.)
Tur tas 81 707 78 993 –3,3 6,7
Su teik tos pa sko los 58 338 53 993 –7,6 –0,3
Pas ko lų ver tės 5015 3982 –20,6 –17,8su ma žė ji mas
In dė liai ir 45 442 43 174 –5 10,3ak re di ty vai
Me tų pel nas –276,2 1140,4 – –
Šal ti nis: Lie tu vos ban kas
Po ky tis: � norspo„Snoro“bankrotobendrasbankųsistemosturtassumažėjo,veikiantysbankaijaupasidalijo„Snoro“klientus. AndriausUfarto(BFL)nuotr.
Pa ge rė jo pa sko lų ko ky bė„Op ti mis tiš kai at ro dan tį re zul ta tą dau giau sia lė mė su ma žė jęs ati dėji nių blo go sioms pa sko loms po reikis, nes ne ma žai klien tų, ku rie bu vo lai ky ti be vil tiš kais, įro dė sa vo ga limy bes vyk dy ti įsi pa rei go ji mus. Tai pa ro do, kad kri zės įkarš ty je klien tų mo ku mas bu vo ver tin tas itin konser va ty viai“, – tei gė Lie tu vos banko val dy bos pir mi nin kas Vi tas Vasi liaus kas.
Pa sak jo, per nykš čiam sek to riaus pel nui di de lę įta ką pa da rė ir dviejų ban kų iš nau jo įver tin tos in vesti ci jos į pel nin gai veik ti pra dė ju sias pa tro nuo ja mą sias iš per ka mo sios nuo mos įmo nes.
Ban kų veik los re zul ta tą ge ri no ir di des nės gry no sios pa lū ka nų pa jamos. Jos per nai šok te lė jo 14 pro c. – iki 1,3 mlrd. li tų. Tai nu lė mė ne ak ty ves nis sko li ni mas, o ma žes nė kai na, ku rią ban kai mo kė jo už indė lius ir ki tus pi ni gi nius iš tek lius.
2011 m. ban kų sis te mos ro dik lius reikš min gai pa vei kė įvy kiai praėju sių me tų pa bai go je, kai bu vo pa
skelb tas ban ko „Sno ras“ bank rotas. Šiam ban kui ne te kus veik los li cen ci jos ir dėl to su ma žė jus veikian čių ša lies ban kų sis te mai, jos val do mas tur tas 2011 m. smu ko 2,7 mlrd. li tų, ar ba 3,3 pro c., – iki 78,9 mlrd. li tų.
In dė lių su ma žė jo 5 pro c.In dė lių ban kuo se krei vė per nai kryp tį kei tė ke le tą kar tų. Po to, kai per nai pir mą pus me tį kiek su mažė jo in dė lių su ma ban kuo se, antrą pus me tį vy ra vo nuo sek li au gimo ten den ci ja. In dė liai ban kuo se iki „Sno ro“ bank ro to net bu vo pasie kę is to riš kai re kor di nę su mą, tačiau lapk ri čio vi du ry je su stab dy to „Sno ro“ veik la in dė lių di na mi ką ku riam lai kui pa vei kė nei gia mai, ta čiau in dė li nin kų iš gąs tis bu vo trum pa lai kis.
„Tai, kas su ma žė jo la biau siai, bu vo gy ven to jų in dė liai. Jie su mažė jo maž daug 1 mlrd. li tų, ta čiau tą su ma žė ji mą kom pen sa vo pri va čių įmo nių in dė lių ūg te lė ji mas – jos pa di di no sa vo in dė lius apie 900 mln. li tų. Nuo praei tų me tų lapk ričio 16 d. iki va sa rio 7 d. in dė lių apskri tai sis te mo je pa di dė jo maž daug 3,2 mlrd. li tų, tai yra au gi mas apie 8 pro c. Tai reiš kia, kad po to trumpo ato kvė pio, su si ju sio su lapk ričio 16 d., sis te ma vėl sta bi li za vosi, ji grįž ta į vė žes“, – tre čia die nį spau dos kon fe ren ci jo je sa kė V.Vasi liaus kas.
Lie tu vos ban ko duo me ni mis, 2011 m. pa bai go je ban kuo se bu vo 43,2 mlrd. li tų in dė lių – 2,2 mlrd.
li tų, ar ba 5 pro c. ma žiau nei me tų pra džio je.
Už dir bo ne iš sko li ni moPer nai ban kai vis dar bu vo konser va ty vūs kre di tuo da mi klien tus, ta čiau pa gy vė ji mas tei kiant pa skolas bu vo aki vaiz dus. Ant rą pus me tį nau jų pa sko lų srau tas ke lis mė nesius iš ei lės vir ši jo grą ži na mų pasko lų srau tą.
Ta čiau to ne pa ka ko, kad bend ras me tų re zul ta tas bū tų tei gia mas: vei kian čių ban kų pa sko lų po rtfelis per 2011 m. smuk te lė jo apie 0,3 pro c. – iki 53,9 mlrd. li tų. Ta čiau šis su ma žė ji mas bu vo ne pa ly gi namai nuo sai kes nis nei 2009 ir 2010 m., kai pa sko lų po rtfe lis ati tinka mai su si trau kė 9,9 mlrd. ir 3,2 mlrd. li tų.
„Per nai, pa ly gin ti su už per nai, pa sko los klien tams su ma žė jo 7,6 pro c. (4,4 mlrd. li tų) – tam didžiau sią įta ką tu rė jo „Sno ro“ veiklos su stab dy mas“, – sa kė V.Va siliaus kas.
„Kal bė da mas apie kre di ta vi mą 2012ai siais bū čiau nuo sai kus opti mis tas. Jei pa sko lų po rtfe lis šiemet ir augs, tai mi ni ma liai. Kre dita vi mą pri stab dys au gi mo pa grei tį su ma ži nu sios Lie tu vos ir pa grindi nių jos pre ky bos par tne rių ekono mi kos“, – pro gno za vo Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas.
Ka pi ta lo pa kan ka mu mas ge rasV.Va si liaus ko tei gi mu, ban kų siste ma ka pi ta li zuo ta ir ati tin ka ne tik da bar ti nius, bet ir nu ma to mus
pra dė ti tai ky ti nau jus ka pi ta lo pakan ka mu mo rei ka la vi mus. Ka pi talo ba zę stip rin ti ak tua liau pa tronuo jan čių jų ban kų ne tu rin tiems ban kams. Konk re tus ka pi ta lo porei kis ar ti miau siu me tu pri klau sys nuo to, kiek ban kai tu rės pa da ryti spe cia lių jų ati dė ji nių blo go sioms pa sko loms.
Šiuo me tu Lie tu vos ban ko reika lau ja mas ban kų ka pi ta lo pa kanka mu mo ro dik lis yra 8 pro c., o kai ku riems ban kams yra nu sta ty tas
in di vi dua lus 10 pro c. ro dik lis, kurį jie pri va lo vyk dy ti. Pa sak V.Vasi liaus ko, Lie tu vos ban kas nuo sekliai pa si sa ko už tai, kad Ba ze lio III nuo sta tos ga lė tų bū ti per ke lia mos į na cio na li nę tei sę anks čiau, ar ba pa gal na cio na li nį pa si rin ki mą.
Ket vir to ji ES pa kan ka mu mo direk ty va (CRD IV) nu sta to Ba ze lio III nuo sta to mis grin džia mą teisi nį re gu lia vi mą ES kre di to įstaigoms.
1,1mlrd. li tų
per nai už dir bo Lie tu vo je vei kian tys ko mer ci niai ban kai.
12
ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
De ga lų kai nosVakartinklas a95 Dyzelinas DuJos
„statoil“ 4,74 4,60 2,39
„Vakoil“ 4,73 4,58 2,38
Vid.kainavisoaptarnavimodegaliniųtinkluose.Šaltinis:www.degalukainos.lt
WTI naf ta 99,83 dol. už 1 brl.
„Brent“ naf ta 116,34 dol. už 1 brl.
BNS, KD inf.
3
klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 9, 2012 13
klasifikuoti skelbimai
[email protected] 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,
priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14, 15Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15
Darbo SkelbimaiSiūlo darbą
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.
910533
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti [email protected]. Tel. 8 687 73 397.
900140
Ieškome ekstruderio operatoriaus pa-dėjėjo prie polietileno gamybos įren-ginių. Darbas pamainomis. Apmoko-me vietoje. Tel. 8 685 09 156, e. paštas [email protected].
911071
Kaune „PREZO“ kepyklėlių tinklui reikalin-gi konditeriai, formuotojai (patirtis būtina). Skambinti tel. 8 672 09 096 10–19 val., e. paštas [email protected].
910539
Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Raudondvario plente, ties Lampėdžių kar-jeru. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238.
910034
Reikalingi: fasuotojai, komplektuotojai, sandėlio, gamybos, apsaugos darbuotojai, valytojos, vairuotojai. Tel. 8 600 37 610.
910378
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.
909114
Siūlome darbą slaugytojų asistentėms (-ams) Anglijoje, senelių globos namuose. Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, (8 37) 33 88 22, [email protected].
909213
Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktori-ninko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.
908855
Švedijoje reikalingas picų kepėjas, turintis patirties. Darbas 6 d. per savaitę, po 11 val., apgyvendinimas, maitinimas. Darbas lega-lus. Kalba nebūtina. Atlyginimas 1200 Eu. Tel. +4 670 072 2950.
910375
Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos (-i) siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir overlokais. Priimame tik turin-čias darbo patirties. Teirautis darbo dieno-mis tel. 393 804, 393 893.
910401
UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažes-nė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.
909190
paSlaugoSmedikų
„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikų ir suaugusiųjų ORTOPEDAI-TRAUMATOLO-GAI. Medicinos mokslų daktaras, orto-pedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo įgimtus ir įgytus vai-kų ortopedinius susirgimus, potraumines būkles, klubų, galūnių, pėdų, stuburo de-formacijas, naujagimių klubų patologijas ir kt. ortopedines ligas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
909916
A.Šimkaus klinika – skydliaukės ligų gydymo centras: specialistų konsultacijos, echosko-pijos, punkcijos. Gydomi skydliaukės maz-gai (be operacijų), skydliaukės uždegimai, jos veiklos sutrikimai. www.terapija.lt. Tel. 311 579, 777 274, 8 684 32 912.
855674
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
908736
Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neu-romeda“ ir paciento namuose. Išblaivini-mas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.
907575
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.
884756
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
908839
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
899175
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
907109
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-cre-dit“.
905864
automobilininkams
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS
ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
903523
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
905948
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
898291
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.
900583
buitinės technikosremonto
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
908473
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
909284
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.
899227
Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
910443
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
907406
Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
909699
kompiuterininkų
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
893988
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.
908201
Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.
902593
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.
910494
Statybos, remonto
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.
906117
Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
904557
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
894353
Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
904580
Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.
904600
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
903896
Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sie-nas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.
898661
Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.
895350
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
906902
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuoja-me, restauruojame parketą, medines grin-dis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifa-vimas.info.
906373
Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskar-tonio montavimo, plytelių dėjimo, elek-tros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.
906208
Dažau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, šli-fuoju, restauruoju, lakuoju parketą, grindis, dedu laminatą. Ilgametė patirtis. Tel. 8 686 07 305.
910395
Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.
904117
Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Atlieku santechnikos darbus, elek-tros instaliaciją. Tel. 8 647 73 244.
910091
Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruo-jame, skardiname. Komplektuojame me-džiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.
907772
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199.
908581
Gaminame iš metalo: duris garažams, san-dėliukams. Tvoros, balkonai, grotos. Kalvys-tės darbai. Tel. 8 698 25 138.
907091
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskarto-nį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.
907076
Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056.
908869
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
901877
Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.
907765
Kokybiškam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime di-delę patirtį, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.
906198
Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.
911133
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.
906070
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
907919
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
910257
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
877904
Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 678 24 460.
908454
Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą ter-moputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
908644
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dir-bame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
909661
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.
907986
Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.
909168
Vidaus įrangosPigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.
909580
baldžių
„Dainiaus baldai“. Nestandartinių baldų ga-myba. Virtuvės spintos, vaikų kambario bal-dai ir kt. Interneto tinklapis www.dainiaus-baldai.lt; tel. 8 678 33 560.
909943
Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
910434
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
909675
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
907060
Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.
910103
Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal kli-entų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.
910933
Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
910948
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
909218
Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinki-mas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.
898670
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.
908988
Šventėms
Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vie-tų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; [email protected].
907161
teisinės paslaugos
Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civili-nės, administracinės ir baudžiamosios tei-sės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.
908033
kitos
VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“
(prie Kalniečių PC), tel.
„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsive-žame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu gi-luminiu būdu amerikietiška įranga. Lan-gų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos ki-tos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.
906805
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
910066
2
klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 9, 201214
1 kambario butą Ž. Šančiuose, A.Juozapavi-čiaus pr. (3 a. plytinio namo 2 a., erdvus, kambarys 17 kv. m, maži mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.
909351
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia A.Liungaitės firmos „Šilainių vaistinė“ turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduo-dama kirpykla, pirmajame aukšte, bendras plotas 46.14 kv. m, esanti Baltijos g. 61–6, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Audrą Liungaitę arba Robertą Ivanovą, Baltijos g. 61–6, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. kovo 13 d. 12 val. Pradinė turto pardavimo kaina 185840.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į ants-tolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 18584.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apriboji-mai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.
910924
Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Dalios Tarvydienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: 0.0637 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 1901/0146:96, Kauno m. k. v., ir gyvena-masis namas, vieno aukšto, bendras plotas 137.00 kv. m, esantys Ievų takas 18, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Dalią Tarvydie-nę, Ievų takas 18, Kaunas, tel. 8 609 05 214. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kau-ne, 2012 m. kovo 13 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 132000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depoziti-nę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kai-nos, kuri yra atitinkamai 13200.00 Lt. Par-duodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turin-tys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Sta-nislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
910561
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Raimundo Gverzdžio turto antrąsias varžyti-nes. Varžytinėse parduodamas 1 kambario butas antrajame aukšte, b. pl. 30.03 kv. m, Kalniečių g. 235–15, Kaune. Dėl turto apžiū-ros kreiptis į Raimundą Gverzdį, Kalniečių g. 235–15, Kaune. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 9 val. Pra-dinė turto pardavimo kaina 24600.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antsto-lio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB DNB banke, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo tur-to kainos, kuri yra atitinkamai 2460.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apriboji-mai: turto arešto aktas Nr. 0110004989. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislaus-kui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius do-kumentus.
910548
Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rasutės Jocienės turto pirmąsias varžyti-nes. Varžytinėse parduodama 1/2 dalis ke-turių kambarių buto, su rūsiu, penktajame aukšte, bendras plotas 77.85 kv. m, esančio R.Kalantos g. 106–20, Kaunas. Dėl turto ap-žiūros kreiptis į Rasutę Jocienę, R.Kalantos g. 106–20, Kaunas, tel. 8 686 56 264. Var-žytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 13 val. Pradinė turto parda-vimo kaina 37920.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskai-tą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 3792.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: 2011 11 30 turto arešto aktas Nr. 0311006228. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antsto-liui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateik-ti tai patvirtinančius dokumentus.
910891
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas [email protected].
910902
Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūly-ti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Mar-tynas.
906925
Kotedžą Vytėnuose (b. pl. 110 kv. m, su ga-ražu, dalinė apdaila, 2 a sklypas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.
909046
parduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone
Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Reginos Stiklioraitienės turto pirmą-sias varžytines. Varžytinėse parduodama: 183/1000 neįrengtos pastogės, bendras plotas 118.17 kv. m, esančios M.Valančiaus g. 19, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Evaldą Stiklioraitį, Raguvos g. 9–5, Kau-ne. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kau-ne, 2012 m. kovo 13 d. 11 val. Pradinė tur-to pardavimo kaina 5600.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depoziti-nę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 560.00 Lt. Parduoda-mo turto nuosavybės apribojimai: areštas, 2012 01 26 Nr. 1012000291. Apribota dis-ponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.
910887
Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Tomo Klijūno turto pirmąsias varžyti-nes. Varžytinėse parduodamas 3 kambarių butas, septintame aukšte, bendras plotas 61.29 kv. m, esantis Naujakurių g. 70–20, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Tomą Klijūną, Naujakurių g. 70–20, Kaunas. Var-žytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 15 val. Pradinė turto pardavi-mo kaina 104000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskai-tą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 10400.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislaus-kui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius do-kumentus.
910896
Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Virginijos Šedauskienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodamas tri-jų kambarių butas (su rūsiu) ketvirtajame aukšte, bendras plotas 63.61 kv. m, esan-tis Pašilės g. 36–12, Kaune. Dėl turto apžiū-ros kreiptis į Virginiją Šedauskienę, Pašilės g. 36–12, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. kovo 13 d. 14 val. Pradinė turto pardavimo kaina 105200.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į ants-tolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 10520.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apri-bojimai: 2011 11 29 turto arešto aktas Nr. 0311006229. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.
910894
Naujos statybos butai Kaune (autonomi-nis šildymas, židiniai, panoraminiai lan-gai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mo-kykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, san-dėliukai, nuosava vieta automobiliui). Dė-mesio, derėtis reikia apžiūrėjus prekę. Tel. 8 698 09 808.
910054
Parduodamas ekonomiškas ir tvarkingas tri-jų kambarių butas Savanorių pr., toliau nuo gatvės. Informacija tel. 8 610 61 919.
906886
Parduodu 3 kambarių butą Vilijampolėje (5 a. plytinio namo 4 a., bendr. pl. 57 kv. m). Tel. 8 678 04 196.
910517
Parduodu 6 a sklypą Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928.
911089
Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.
908097
Buitinė technika
BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną bui-tinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Tai-kos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.
910124
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
821444
Maisto prekėsParduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.
904254
drabužiai, avalynė
Vyriškoms kailinėms striukėms – 25–50 proc. nuolaida. Turime ir moterims. „Le Mari“, Laisvės al. 50; URMAS, Raudona-sis pasažas, 1 salė, 4 vieta.
908078
Kitos prekėsAKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.
899054
Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.
909783
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.
909030
Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.
907755
NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 350 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.
910926
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.
896994
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
900417
Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.
905408
Parduodame orasauses kietmedžio malkas (beržo, ąžuolo, juodalksnio). Atvežame. Tel. 8 656 55 924, 8 656 68 655.
909718
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.
900626
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
905858
perKa
Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.
908143
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
906758
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, nichromą. Birže-lio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
902808
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
902617
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
902744
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
902873
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
902680
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
903003
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.
903065
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
903941
Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
906042
Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
907587
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
890174
Namą Kaune, gali būti apleistas, su da-liniais patogumais. Mokėsiu iki 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581, 366 752 (po 18 val.).
909018
Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kam-barių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 302 536, 8 614 93 479.
909350
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
869142
Perkame ąžuolo, uosio rąstus, mišką, gali-me išsikirsti. Tel. 8 616 26 280, 8 620 39 800.
899677
Perku 1 arba 2 kambarių butą Dainavos, Ei-gulių rajonuose. Gali būti be remonto, gali būti su skolomis. Tel. 8 650 51 581.
909011
UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
909956
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iš-vežti savo transportu. Išrašome utiliza-vimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
905195
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
890120
Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 300 914, 8 609 96 655.
909349
Įvairūsakcininkams!
AKCINĖS BENDROVĖS „KAUNO TILTAI“ AKCININKAMS! Bendrovės valdybos ini-ciatyva ir sprendimu 2012 m. kovo 2 d. 9 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, Vilniaus verslo uostas, Didžiosios burės, 7 aukštas, šau-kiamas akcinės bendrovės „Kauno til-tai“ (kodas 133729559, buveinė Ateities pl. 46, Kaunas) visuotinis akcininkų susi-rinkimas. Akcininkų registracijos pradžia – 8.45 val. Visuotinio akcininkų susirin-kimo apskaitos diena – 2012 m. vasario 24 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Ben-drovės įstatų keitimas.
911050
Nuomoja
Dviejų kambarių butą Medvėgalio g., A.Šančiuose. Tel. 8 639 16 602.
910515
Dviejų kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. Remontas, plastikiniai langai. Kai kurie baldai, buitinė technika. Kaina 400 Lt ir mo-kesčiai. Tel. 226 365.
910505
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.
899937
Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.
909536
JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINIS-TRACIJA SKELBIA APIE VAIZDO EKRANŲ NUO-MOS VIEŠĄ KONKURSĄ. Jonavos rajono sa-vivaldybės administracija skelbia 2 (dviejų) lauko vaizdo ekranų, esančių Sąjūdžio aikš-tėje, Jonavoje, viešą nuomos konkursą. Pra-dinė nuomos kaina 100 Lt per mėnesį (be PVM). Vaizdo ekranų nuomos trukmė – 6 mėnesiai, su galimybe pratęsti nuomos sutartį. Paraiškos dalyvauti konkurse pa-teikiamos rajono savivaldybės administra-cijai, Žeimių g. 13, Jonava, I a. (pas specia-listus, teikiančius paslaugas, taikant ,,vieno langelio“ principą) iki 2012 m. vasario 20 d. 9 val. Nuomos konkurso komisijos posė-dis vyks 2012 m. vasario 21 d. 16 val. Abra-omo Kulviečio salėje (II a., Žeimių g. 13, Jo-nava). Užklijuotame voke ,,Vaizdo ekranų nuomos konkursui“ turi būti pateikta pa-raiška, kurioje nurodoma: konkurso daly-vio (juridinio asmens) įmonės pavadinimas ir kodas, buveinės adresas, telefono (fak-so) numeris, e. paštas, siūlomas konkretus nuompinigių dydis (ne mažesnis už pradi-nę nuomos kainą), juridinio asmens regis-tracijos pažymėjimo kopija, patvirtinta įmo-nės antspaudu ir įgalioto asmens parašu, įgaliojimas atstovauti juridiniam asmeniui konkurse. Pateikiami dokumentai turi būti susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti įmonės antspaudu. Su vaizdo ekranų nuomos vie-šo konkurso sąlygomis, lauko vaizdo ekranų technine specifikacija ir nuomos sutarties projektu galima susipažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto ir įmonių valdymo skyriuje (II a., 211 kab., Žeimių g. 13, Jonava), tel. (8 349) 500 77, e. paštas [email protected].
911063
Gabenimai
Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
909747
Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
877204
Vežame žmones, įvairius siuntinius, auto-mobilius iš/į Angliją. Tel. 8 673 27 242, e. paštas [email protected].
911079
Kelionės
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
910996
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
898100
paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.
905107
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.
905049
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.
905029
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
905008
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
906182
Kiti
„Kadry Baltic“, UAB, bendrovės kodas 302588904, keičia pavadinimą iš „Kadry Baltic“, UAB, į „ET&T BALTIC“, UAB. Preten-zijos priimamos tel. 8 673 94 815.
910389
Nukelta į 15 p.
3
klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 9, 2012
Pramogos, šventės, laisvalaikiskarščiausi kelionių Pasiūlymai
Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, [email protected] www.krantas.lt
Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!
Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-
tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo
mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo
vertų įspūdžių.
Kelionė vyks 2012 03 02–28
Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.
Programą rasite www.krantas.lt
15
Kelionių AgentūrA „rM trAvel“
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas [email protected]
Poilsinės kelionės iš Kauno
gegužės–rugsėjo mėn.
Įsigykite dabar už mažesnę kainą!
Malta – nuo 843 Lt (asm.),
Kipras – nuo 941 Lt (asm.),
Maljorka – nuo 812 Lt (asm.),
Alikantė – nuo 818 Lt (asm.),
Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.),
Koso sala – nuo 743 Lt (asm.).
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
mokymai
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
908053
Pramogos
DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“ . Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.
911127
kita
TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe-tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra-minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo-tis tel. 8 612 77 899.
902327
kviečia mokytisKursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas [email protected].
900733
kviečia
Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Romainiuose. Žy-gio startas vasario 11 d. (šeštadienį) 11–13 val. aikštelėje prie Kauno miškų urėdijos. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant ne-palankioms oro sąlygoms, žygis gali neį-vykti.
910555
Pamesta
„Lietuvos draudimas“ griežtos atskaitomy-bės blankus: serija LDR Nr. nuo 1705391 iki 1705400, DS56-DL20/1 LDR nuo 1063 iki 1064 – laikyti negaliojančiais.
911130
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekil-nojamojo turto kadastro nuostatais (patvir-tintais LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534) informuojame, kad 2012 m. vasario 20 d. (pirmadienį) 10 val. bus ženklinamas žemės sklypas, priklausantis Lietuvos Respublikai, sudaryta panaudos sutartis su Kauno kole-gija, esantis Kauno r. sav., Alšėnų sen., Al-šėnų k., kadastrinis Nr. 5247/0006:128, projekto plane skl. Nr. 2, Mastaičių k.v., ir atliekami kadastriniai matavimai. Prašo-me gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. 5247/0006:104 (savininkė Leokadija Tere-sė Janušauskienė), 5247/0006:203 (savi-ninkė Aldona Marija Oniūnienė), paveldė-tojus, naudotojus ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti į žemės sklypą (2012 m. va-sario 20 d. 10 val.) ir dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas bei pasirašyti žemės sklypo parodymo – paženklinimo aktą. Ren-gėjas: UAB „Inreal GEO“ (K.Donelaičio g. 33–323, LT-44240 Kaunas), matininkas Au-relijus Živatkauskas (tel. 8 608 08 088, [email protected]).
910974
Įvairūskiti
informuoja
informuojaVASARIS – SVEIKATOS MĖNUO Kauno jungtinis sveikatos klubas, pažymin-tis veiklos 20-metį, kviečia savo narius ir vi-sus susidomėjusius vasario 11 d., šeštadie-nį, dalyvauti tokiuose renginiuose:12 val. – šiaurietiško vaikščiojimo pamoka Santakos parke (rinktis Lietuvos sporto mu-ziejuje, Muziejaus g. 7.; bus instruktorius Mindaugas iš „Leki akademijos”, neturin-tiesiems lazdų – paskolinsime); būtina re-gistruotis tel. 8 620 64 037 arba e. paštu [email protected] val. – susitikimas su klubo įkūrėjais, po-kalbiai apie klubo istoriją ir dabartį, „ruo-nių” šventes; renkamės kavinėje „Arbatos klubas” (Vilniaus g. 41).Informacija apie renginius tel. 8 685 53 648, 339 292 (vakare).
PASISEMKIME SVEIKATOS
Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks instrukto-riai pamokyti, jei kas dar nemoka. Renkamės vasario 11 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Da-nutė.
KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS
Pušų g. 6
Vasario 9 d. 11.45 val. – Gintauto Labanaus-ko poezijos popietė PER MEILĖS PRIZMĘ. In-formacija tel. 345 917.
KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMAI
Kurtinių g. 1D
Vasario 10 d. 11 val. – paskaita Pasaulinei ligonių dienai paminėti AR TEMPIMAS SUMAŽI-NA TRAUMŲ TIKIMYBĘ. Informacija tel. 407 514.
16
kas, kur, kadaketvirtadienis, vasario 9, 2012
teatrasKauno valstybinisdramos teatras
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Vasario 9 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė.Vasario 10 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schillerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė.Vasario 11 d. 18 val. vietoje spektaklio TOLIMA ŠALIS bus rodoma dviejų dalių tragedija SKĖRIAI. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki vasario 25 d. kasoje, kurioje juos ir įsigijote. Atsiprašome už nepatogumus.Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakimavičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena.18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė.
Kauno valstybinis muZiKinis teatras
Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Va sa rio 9 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek taklis. Truk mė 2.30 val. Va sa rio 10 d. 18 val. – Cole’as Por te ris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 da lių miu zik las. Truk mė 3 val. Va sa rio 11 d. 18 val. – Kar las Mi llöc ke ris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiks mų ope re tė. Truk mė 3 val. Va sa rio 12 d. 12 val. – To mas Ku ta vi čius, Vio le ta Pal čins kai tė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 da lių ope ra vai kams. Truk mė 1.50 val. 18 val. – Um ber to Gior da no. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 da lių ope ra. Dai nuo ja Vai das Vyšniauskas, Li li ja Gu bai du li na, Vy tau tas Juo za paitis. Truk mė 2.30 val.
Kauno Kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt
Va sa rio 9 d. 18 val. – Kau no ka me ri nio te at ro ju bi lie jus. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 11 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re žisie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 12 d. 18 val. – A.Vo lo di nas. PENKI VAKARAI. Dvie jų da lių ro man ti nė dra ma. Re ži sie rius A.Po ciū nas.
Kauno maŽasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt
Va sa rio 10 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 12 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.
Kauno valstybinis lĖliŲ teatras
Laisvės al. 87A
Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.
Kauno valstybinisdramos teatras
9 d. 18 val.
Kauno maŽasisteatras
10 d. 19 val.
Alvidas RAPKEVIČIUS (1935–2012)
amŽinąjį atilsį
Vasario 7osios vidurdienį nustojo plakti Atgimimo aktyvaus dalyvio, tikro Lietuvos ir Kauno patrioto Alvido Rapkevičiaus širdis.
Būsimasis vokalinių baladžių kūrėjas gimė 1935 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių apskrities Krakių miestelyje, tarnautojų šeimoje. Nuo vaikystės Alvidą traukė menas: mėgo piešti ir dainuoti, domėjosi poezija, vėliau ir pats ėmė rašyti eiles. Svajojo tapti dailininku, bet į jokią aukštąją mokyklą Alvido nepriėmė, nes jo tėvelis už antisovietinę veiklą buvo nuteistas kalėti 25 metus... Dirbdamas gamykloje, Alvidas neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą, tapo diplomuotu istoriku, ėmė darbuotis Kauno ekskursijų biure, buvo ilgametis ekskursijų vadovas. Su žmona Giedre buvo laukiami svečiai Stepono Dariaus žmonos Jaunutės, dailininko Kazio Šimonio ir kitų Kauno inteligentų namuose.
Atgimimo metais jo kūryba prasiveržė gaiviais šaltiniais – populiariomis dainomis, istorinėmispatriotinėmis baladėmis. Prasmingais akordais suskambėjo dainos Romui Kalantai („Gyvasis Laisvės fakelas“), tremtiniams („Prie Laptevų jūros“), Islandijai – pirmajai šaliai, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybę, jaunas galvas už Tėvynę paguldžiusiems partizanams. Tomis dienomis Alvidas vokalinės poezijos kūrinius dažnai rašęs vienu prisėdimu, bet širdimi ir remdamasis nelengvo gyvenimo potyriais.
Alvidą, kaip aktyvų Kauno sąjūdžio dalyvį ir Lietuvos parlamento gynėją, jaudino kiekviena atgimusios Tėvynės diena – savo polėkiu, užmojais, tragiškų 1991 m. įvykių antplūdžiu. Jis pirmasis su gitara rankose apdainavo Sausio 13osios ir Medininkų aukas, pasieniečio G.Žagūnio žūtį.
Atgimimo metų pasididžiavimas – lietuvių sportiniai pasiekimai irgi buvo deramai įprasminti patriotinėse Alvido dainose. Jis – per IV pasaulio lietuvių žaidynių atidarymą nuskambėjusios baladės „Sveiki atvykę“ (1991) autorius, respublikinio konkurso „Daina krepšiniui“ laureatas (1993).
Jo, kaip S.Dariaus ir S.Girėno dvasinio testamento programos grupės vieno iš pirmųjų narių, baladės „Paskutinis colis“, „Sakmė Atlanto nugalėtojams“, „Sparnuotieji lietuviai“ ir dabar suskamba ne tik legendinio skrydžio per Atlantą jubiliejų progomis.
Didelį impulsą A.Rapkevičiaus kūrybai turėjo popiežiaus Jono Pauliaus II ganytojiška kelionė į Lietuvą (1993). Raiškios melodijos ir tikroviškumu pasižymintys tekstai, koncertai sporto salėse ir proginiuose renginiuose, ligoninėse ir įkalinimo įstaigose, mokyklose ir parkuose netruko atnešti Alvidui lietuviško dainiaus šlovę.
Autorius geriausius dainų tekstus sudėjo į jų rinktinę „Ten, kur koplytstulpiai pasvirę...“ (2000), išleido audiokasečių rinkinį „Dainuoju Kaunui, Lietuvai ir Tau“ .
Tapęs Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariu, A.Rapkevičius, jau kovodamas su klastinga liga, išbandė jėgas ir dramaturgijoje. Tiek vokalinėse baladėse, tiek aistringuose straipsniuose, tiek pjesėse kūrėjas liko ištikimas savo gyvenimo stebuklo – tautos dvasinio atgimimo tematikai.
Alvido Rapkevičiaus veikla įvertinta jubiliejiniu Popiežiaus Jono Pauliaus II medaliu, Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, LR kultūros ministro, Kauno apskrities viršininko ir įvairių savivaldybių vadovų padėkomis. Tikime, kad Alvido kūryba lieka ateities kartoms, – vien Lietuvos nacionalinio radijo fonotekos fonduose yra sukaupta per 100 autorinių Jo dainų.
Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame žmoną Giedrę, Jo didžiausią vertintoją ir pagalbininkę kūryboje, šeimos narius, artimuosius.
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdyba, S.Dariaus ir S.Girėno testamento programos grupė
Atsisveikinama Šv. Antano Paduviečio liūdesio namuose (Radvilėnų pl. 15a), IV salėje, vasario 10 d., penktadienį, nuo 14 val.
Gedulingos pamaldos vasario 11 d., šeštadienį, 9 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje, laidotuvės – 14 val. Petrašiūnų kapinėse.
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
Solistai:
RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas)
VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras)Dirigentas
VYTAUTAS LUKOČIUSProgramoje –
ispaniškos ir kubietiškos zarzuelos bei meilės dainos, M.Ravelio, E.Šabrier, G.Gimenezo kūriniai
Globėjas: Kauno miesto savivaldybė
Kauno dienaRėmėjai:
Vasario 10 d., penktadienį, 18 val.Kauno valstybinėje filharmonijoje
Orkestro gimtadienio koncertas
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.
907641
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.
Mirus buvusiam VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos gydytojuiAlgirdui ŠABANUI,nuoširdžiai užjaučiame šeimą bei artimuosius.
VšĮ Kauno Dainavos poliklinika
...Užgeso žvaigždė, nutilo daina, nusviro stiprios rūpestingos rankos...Skausmo ir liūdesio valandą dėl brangaus Tėvelio mirties nuoširdžiai
užjaučiame mielą dainos draugę Violetą BIELIŪNIENĘ.
„Leliumų’’ senjorių klubas
Išėjo... Iš kur negrįžta niekas,Palikus svajones, godas, namus...Visiems širdy gėla gili išlieka,Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus.
Mirus mylimai mamai, Raimondą KEMZŪRĄ ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia AB „Palemono keramika“ kolektyvas.
Mirus MAMAI, liūdime kartu su Erika VAIDELIENE.
Kauno darželio-mokyklos „Šviesa“ bendruomenė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus vyr. slaugytojąslaugos administratorę Laimutę PULOKAITĘ dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia Slaugos valdymo tarnyba ir vyresniosios slaugytojosslaugos administratorės.
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli ir sielvarte sušildytų, paguostų...
Mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame vyr. slaugytojąslaugos administratorę Laimutę PULOKAITĘ.
LSMUL VšĮ KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus kolektyvas
Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Birutę SELIOKIENĘ, mirus mamai.Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas
Kviečia
17
kas, kur, kadaketvirtadienis, vasario 9, 2012
kinasCinaMOn
PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Mei lės prie sai ka“ – Om ni ID prem je ra tik 9 d. 18.30 val. (su Om ni ID kor te le kai na 14 Lt).„Vaiz do die no raš tis“ – 9 d. 14.30, 18.25, 20.20 val. „Se na ge ra or gi ja“ – 9 d. 16.45, 18.45 val. „Ko rio la nas“ – 9 d. 12.45, 21.45 val. „Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ (3D) – 9 d. 22.15 val. „Mie gan čių dru ge lių tvir tovė“ – 9 d. 13.30, 16, 21.15 val. „Dže kas ir Dži lė“ – 9 d. 17.10, 20, 22.05 val. „Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – 9 d. 13.45, 20.45 val. „Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – 9 d. 11.15, 19.15 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – 9 d. 12.30, 16.25 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t.k.) – 9 d. 11.45, 13.50, 15.50, 18 val. „Al vi nas ir burun du kai 3“ (lie t. k.) – 9 d. 11.30, 15.15 val.
FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.
„Vaizdo dienoraštis“ (premjera) – 9 d. 10.45, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val. „Sniegynų įkaitai“ (premjera) – 9 d. 12, 15, 17.45, 20.15 val. „Geležinė ledi“ (premjera) – 9 d. 17, 19.30, 21.45 val.ČILI draugų kino seansas. „Meilės priesaika“ – 9 d. 19 val.„Karo žirgas“ – 9 d. 13.15, 18.30, 21.30 val.„Ant ribos“ – 9 d. 16, 18.15 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 9 d. 16.45, 21.15 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 9 d. 12.30, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 9 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – 9 d. 16.15 val. „Džekas ir Džilė“ – 9 d. 14.30 val. „Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – 9 d. 13, 20.45 val. „Sena gera orgija“ – 9 d. 13.45, 20.30 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – 9 d. 11.15, 18 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 9 d. 11.45 val.
„GiRsTUČiO“ RŪMaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
VILNIAUS MAŽASIS TEATRASVa sa rio 11 d. 19 val. – spek tak lis REVIZORIUS. Re ži sie rius R.Tu mi nas.
IDIOTEATRASVa sa rio 12 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty mi(ų) vy rų tru pė ERELIS.
VaikŲ iR JaUniMO TEaTRas„ViLkOLakis”
Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, [email protected]
Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).
kaUnO VaLsTYBinis MUZikinis TEaTRas
11 d. 18 val.
kaUnO kaMERinisTEaTRas
9 d. 18 val.
TEaTRO kLUBasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, [email protected]
Va sa rio 10 d. 19 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja MEILĖ PARYŽIUJE.Va sa rio 11 d. 18 val. – ko me di ja mo nos pektak lis KĄ GALVOJA VYRAI?Bi lie tus pla ti na TIKETA.
TV pROGRaMa
kaUnO panTOMiMOs iR pLasTikOs TEaTRas
M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASUTRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugusiesiems.
naCiOnaLinis M.k.ČiURLiOniO DaiLĖs MUZiEJUs
V.Putvinskio g. 55
Vasario 9 d. 17 val. – Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai” pristatymas.
kinO TEaTRas„ROMUVa“
15 d. 20 val.
kinO TEaTRas „ROMUVa“Lais vės al. 54
VOKIEČIŲ KINO DIENOSVa sa rio 9 d. 19 val. – „Kas, jei ne mes” (2010 m., dra ma).Va sa rio 10 d.18 val. – „Ma ni pu lia ci ja” (2011 m., tri le ris). 20 val. – „Mie go li ga” (2011 m., dra ma).Va sa rio 11 d. 18 val. – „Va ka rai” (2011 m., do ku men ti nis fil mas). 20 val. – „Di džio jo Ka te rio gy ve nimas” (2010 m., dra ma).Va sa rio 12 d. 18 val. – „Be tė vo” (2010 m., dra ma). 20 val. – „Smė lio žmo gus” (2011 m., kome di ja).Va sa rio 13 d.18 val. – „Dai na ma ny je” (2010 m., dra ma).20 val. – „Ne ma to mo ji” (2010 m., dra ma).Va sa rio 14 d.18 val. – „Su sto ji mas pu siau ke lė je” (2011 m., dra ma). 20 val. – „Al ma nya” (2011 m., ko me di ja).Va sa rio 15 d.18 val. – „Sky riaus pi ra tai” (2010 m., drama). 20 val. – „Ne ty čia pa gro bus po nią El frydę Ot” (2010 m., ko me di ja).
Taip pat va sa rio 11–12 d. ro dy si me šiuos FILMUS:13 val. – „EGONAS IR DONCIS” (2007 m., ani ma ci ja, ko me di ja). 15 val. – „ATENBERGAS” (2010 m., dra ma).
kaUnO FOTOGRaFiJOsGaLERiJa
Ro tu šės a. 1/Vil niaus g. 2
Va sa rio 9 d. 17.30 val. ati da ro ma klai pėdie čio fo to me ni nin ko Gy čio Sku džins ko fo to gra fi jų pa ro da REGĖJIMO PRATIMAI.
kaUnO ĮGULOs kaRininkŲ RaMOVĖ
A.Mickevičiaus g. 19
Festivalio „Iš kartos į kartą” paskaitų ciklas.Vasario 9 d. 18 val. – doc. dr. Jonas Vaičenonis. Tarpukario Lietuvos karių uniformos ir ginkluotė.Vasario 10 d. 18 val. – doc. dr. Rūstis Kamuntavičius. Lietuva 1500aisiais metais.
LiETUVOs pOLiTiniŲ kaLiniŲ iR TREMTiniŲ sĄJUnGOs saLĖ
Lais vės al. 39
Va sa rio 10 d. 15 val. – po etės Ire nos Ja ce vičie nės ju bi lie jaus li te ra tū ri nė po pie tė, bus pri sta to mos nau jau sios kny gos „Es kad ri lė pa ki lo aukš tai” ir „Dan gus vi lio ja, kvie čia, šau kia”. Da ly vaus re dak to rius po etas Ro
REnGiniai
kinO CEnTRas„FORUM CinEMas“
9 d. 21.30 val.
Vasario 12 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.
ber tas Ke tu ra kis, kon cer tuos vy rų cho ras „Per kū nas”, vad. Ro mal das Mi siu ke vi čius.Įė ji mas ne mo ka mas.
6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N7)
(k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos
ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Eu ro pos vi du ry (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 22.45 Spor to pa no ra ma. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Pro to šturmas“ (5, 6).
6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N7). 8.20 „Drau gai IV“ (N7) (k). 8.50 24 va lan dos (N7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6.
Le mia ma ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji
To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Dra ma „Mir ti na ban ga“ (JAV,
1997 m.) (N7). 16.40 24 va lan dos (N7). 17.40 Būk ma no mei le! (N7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14, 22.19 Spor tas. Orai. 19.19 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N7). 23.35 „Už mirš tie ji“ (N7). 0.35 „Ties ri ba“ (N14). 1.30 Svei ka tos ABC (k).
6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Akis ta ta. 11.50 Prieš sro vę. 12.35 Bai mės akys. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.
6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (k). 8.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k). 9.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.
Pub li cis ti kos lai da. 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Men tai“ (N7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“ (N7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N7) (k).
14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N7).
15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou.
16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N7). 17.30 „Ty los ri ba“ (N7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 „Są moks lo teo ri ja“. Tie sio gi nė
dis ku si jų lai da. 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Ko me di ja „Ki to je lo vos pu sė je“
(Pran cū zi ja, 2008 m.) (N7). 22.20 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N7) (k). 23.20 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 23.50 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 0.50 Sta ty bų TV (k). 1.20–6.00 „Bam ba“.
8.00, 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 8.45, 17.10 Mies to ko das. 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Tre ne rio Vla do Ga ras to 80me čiui.
Iš krep ši nio is to ri jos (k). 11.55 Tre ne rio Vla do Ga ras to 80me čiui.
Le gen di nės krep ši nio rung ty nės. TSRS vyrų krep ši nio čem pio na to di dy sis fi na las. CSKA–„Žal gi ris“ (1987 m.) (k).
13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 LNOBT spek tak lis. A.Šen de ro vo
ba le tas „Dez de mo na“. Cho reo gra fas K.Si mo no vas, di ri gen tas R.Šer ve ni kas. Šo ka E.Špo kai tė, A.Pau laus kas, A.Da raš ke vi čius, K.Ka ni šaus kai tė ir ki ti (k).
15.50 Pri si min ki me. „Ar mo ni kos“ an samb lis (k).
16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku men ti ka. „Pri si lie ti mai“. Dok. f. apie me ni nin ką Jo ną Ar či kaus ką (2008 m.) (k).
16.55 Ži nios (k). 17.25 Kraš to spal vos. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių
ly ga „Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas
Do mar kas. 21.40 Ša rū no Bar to kū ry bos
ret ros pek ty va. „Ko ri do rius“ (1995 m.).
23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (8). „Kat man du. Dau ge lio die vų mies tas. Ne pa las“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).
23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. Or kest ro mu zi kos pus va lan dis. Mu zi ki nė ke lio nė į Aust ri ją ir Ita li ją. Grie žia Lie tu vos ka me ri nis or kest ras.
0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Va ka ro au to gra fas.
10.00, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15, 17.00 „Kob ra 11“. 12.15, 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 13.10, 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00, 21.00 „Re zi den tai“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00 „CSI Ma ja mis“. 21.30 Dra ma „Miun che nas“ (JAV,
2005 m.). 0.50 Eu ro ly gos rung ty nės. Še šio lik tu kas.
Kau no „Žal gi ris“–Bar se lo nos „Re gal Bar ce lo na“. Vaiz do įra šas.
8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (7). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo
pa ta ri mai (N7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo
mo ty vai“ (3) (N7). 21.00 De tek ty vas „Vin cen tas“ (1)
(D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N14). 22.30 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“
(N7).
11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30 No me da. 12.15 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praeities“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 20.30 No me da. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.
6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai.
Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N7). 14.50, 18.55 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pas ku ti nės prin ce sės
Dia nos gy ve ni mo die nos“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 Dok. f. „Ar Sta li nas grįž ta?“ 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N7). 1.00 Dok. f. „Pas ku ti nės prin ce sės Dia nos
gy ve ni mo die nos“ (2).
9.00 Ži nios (k). 9.20 Kri mi nalinė ko me di ja „Pers kai tyk ir
su de gink“ (N7). 10.55 Ko vo to jas (k). 11.25 Veiks mo ko me di ja „Po nas ir po nia
Smi tai“ (N7). 13.25 Te le laik raš tis. 15.35 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“
(N7). 17.30 Lie tu vos me ni nin kų port re tai (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties
beieš kant“ (k). 19.00 Nuo mo nės. 20.00 Svei kas žmo gus. 21.00 Ži nios. Orai. 21.20 „Dak ta rės die no raš tis“. 23.00 Ži nios (k). 23.20 Ko me di ja „Dvi die nos Pa ry žiu je“
(N7).
8.00 Dra ma „Emos lai mė ir pa lai ma“ (Vo kie ti ja, 2006 m.).
9.45 Ko me di ja „Tran sa me ri ka“ (JAV, 2005 m.).
11.30 Dra ma „Ava ri ja“ (JAV, Vo kie ti ja, 2004 m.).
18.30 Dra ma „Tė ve lio ma žo sios mer gai tės“ (JAV, 2007 m.).
20.15 Dra ma „Pas ku ti nis bu či nys“ (JAV, 2006 m.).
22.00 Ko me di ja „Dar vi no ap do va no ji mai“ (JAV, 2006 m.).
9.00 Televitrina.10.00, 19.00, 23.00 Žinios +.10.15 Italijos „Serie A“ lyga.
„Roma“–Milano „Inter“.12.00 Sportas LT. Europos sportinių šokių
profesionalų taurė.13.00 Sportas LT. Atviras Lietuvos kultūrizmo
čempionatas.14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo
turnyras.14.30 Automoto.15.00 Adrenalinas.15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo
„Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido
„Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias
krepšinis.19.45 Italijos „Serie A“ lyga.
„Lazio“–„Cesena“ (per pertrauką – Žinios +).
21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone).
23.15 Profesionalų boksas. R.Kuasicha ir J.Veraza, L.Grajeda ir R.Amezcua, R.Gonzalesas ir N.Bolanosas.
18
menas ir pramogosketvirtadienis, vasario 9, 2012
En ri ka Strio gai tė[email protected]
Drau gys tė su is pa naisVa ka ro pro gra mo je – iš skir tinai tik pie tie tiš ko tem pe ra men to mu zi ka. Skam bės tra di ci nės ispa niš kos ir ku bie tiš kos zar zuelos, mei lės dai nos, kom po zi torių Mau ri ce’o Ra ve lio, Ema nue lio Šarb rier, Geró ni mo Gimé ne zo kū ri niai, di ri guos Vy tau tas Luko čius.
„Ko dėl pa si rink tas toks karštas re per tua ras? Kad žmo nės pa ga liau su šil tų, o ir vi sai šalia or kest ro gi mi mo die nos – Šv.Va len ti no pa mi nė ji mas, – nusi juo kė Kau no mies to sim fo ni nio or kest ro va do vas Al gi man tas Trei kaus kas. – O jei rim tai, keti na me bend ra dar biau ti su ispa niš ko sios ope re tės teat ru „El teat ro de la Zar zue la“, va sa rą jie at vyks į Lie tu vą.“
Anot mu zi kų, pie tie tiš ka ugnis – ne šiaip sau. Ji šiau rie tišką lie tu vių tem pe ra men tą vi sa da vi lio ja ir iš ties šil do, at pa lai duoja nuo įtam pos, rū pes čių, gal būt pri me na va sa rą ir daug sau lės švie sos.
Nuvylė biu rok ra taiRen gian tis gim ta die niui or kest ras neiš ven gė ir nuo ty kių, de ja, ne labai ma lo nių. Į gim ta die nio kon
cer tą tu rė jo at vyk ti ir ja me pa siro dy ti ky lan ti šių die nų žvaigž dė – te no ras Oti lio Cast ro iš Domi ni kos Res pub li kos, ta čiau dėl biu rok ra ti nių kliū čių – lai ku negau tos vi zos – ke lio nę tu rė jo atidė ti.
„Bet nau jąjį or kest ro se zo ną, ru de nį, mes jį tu rė tu me iš girsti, – pa ti ki no A.Trei kaus kas, ne pra ran dan tis op ti miz mo ir šven ti nės nuo tai kos, nes penkta die nį pa si ro dys pui kūs solis tai – te no ras Vai das Vyšniaus kas ir me co sop ra nas Ri ta No vi kai tė.
„Su Ri ta jau anks čiau bu vo me nu ma tę bend rą pro jek tą, – primi nė Kau no mies to sim fo ni nio or kest ro va do vas, – kai ji dažniau buvo už sie ny je, o da bar so lis tė sa vo pa tir ti mi da li ja si su Vy tauto Di džio jo uni ver si te to Mu zi kos aka de mi jos stu den tais.“
Ža da daug švie sosPa ti R.No vi kai tė pri si pa ži no šiuos mė ne sius gy ve nan ti lėk tuve: dirb da ma VDU Mu zi kos akade mi jo je, taip pat dės to ir koncer tuo ja Aust ri jo je, Ang li jo je, Švei ca ri jo je.
Pak laus ta, ar pa ste bė ju si skirtu mų tarp Lie tu vos ir ki tų ša lių stu den tų, dės ty to ja sma giai nusi juo kė: „Stu den tai vi sur yra pirmiau sia stu den tai.“ Ir su rim tė jusi pri dū rė: „Man svar biau sia, kad jie, be si mo ky da mi mu zi kos, sielo je su kaup tų švie sos – juk ne visi pri va lo tap ti so lis tais.“
Pak laus ta apie bū si mo jo koncer to re per tua rą, R.No vi kaitė ne ga lė jo juo at si džiaug ti: „Tai fan tas tiš ka mu zi ka, o tokiu tam siu ir šal tu me tu ir dar prieš Šv.Va len ti ną, ji tie siog gydo, kaip ge rai, kad kar tą su ta po ma no ir A.Trei kaus ko „an te nos“ – taip ir gi mė šis pro jek tas, neabe jo ju, su šil dy sian tis klau sy tojų sie las.“
kas: kau no mies to sim fo ni nio or kest ro ir so lis tų
kon cer tas „mei lės dai nos ir šo kiai“.
kur: kau no vals ty bi nė je fil har mo ni jo je.
kada: va sa rio 10 d. 18 val.
Karš čiu al suo jan tis or kest ro gim ta die nio kon cer tasPrieš ke le rius metus va sa rio 5ąją Kau nas dva siš kai pra tur tė jo – mies te bu vo įkur tas sim foni nis or kest ras. Šiemet jis šven čia jau sep ty ne rių me tų sukak tį ir kvie čia pa siklau sy ti is pa niš ku ir ku bie tiš ku karščiu al suo jan čios mu zi kos.
Kvie ti mas: �� R.No�vi�kai�tė�nea�be�jo�ja�–�šil�ta�ir�sau�lė�ta�kon�cer�to�mu�zi�ka,�kurią�ji�atliks�su�V.�Vyš�niaus�ku, su�šil�dys�ne�vie�ną�su�žvar�bu�sio�lie�tu�vio�šir�dį.��� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.
Ko dėl pa si rink tas toks karš tas re pertua ras? Kad žmo nės pa ga liau su šil tų.
Al gi man tas Trei kaus kas:
19
menas ir pramogosketvirtadienis, vasario 9, 2012
horoskopai
DaTos (vasario 9 D.)
kryžiažoDis
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.
Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 14 d.
Padėjęs policijai surasti serijinį žu-diką aiškiaregystės dovaną turintis Sebastianas Donovanas tikrai nusi-pelnė poilsio. Tačiau sužinojęs apie pagrobtą kūdikį jis negali likti nuo-šalyje. Padėti vilties netekusiems tė-vams paskatina ir pažintis su žavia detektyve Mel Saterland, kuri neti-ki jo ypatingomis galiomis. Sebas-tianas slapta užsibrėžia įrodyti, kad be jo neįprastos pagalbos skeptiško-ji detektyvė neapsieis.
Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta-bų pasakojimą apie Donovanų šei-mą. Kerintys ir paslaptingi Donova-nų palikuonys saugo iš kartos į kar-tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.
Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „aiškiaregys“.
1881 m. mirė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis.1928 m. gimė Antanas Terleckas, vi-suomenės veikėjas, disidentas, akty-vus kovotojas už žmogaus teises.1930 m. gimė Vytautas Bložė, poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.1947 m. gimė rašytoja, poetė, vertėja Marytė Kontrimaitė. 1968 m. gimė Darius Lukminas, krep-šininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas.1987 m. mirė estrados dainininkas An-tanas Šabaniauskas.1991 m. beveik 90 proc. rinkėjų Lietuvo-je per referendumą pasisakė už nepri-klausomą demokratinę Lietuvos Res-publiką.1992 m. mirė garsus lietuvių kultūros vei-kėjas, kolekcininkas Mykolas Žilinskas.2009 m. mirė poetas Kazys Bradūnas.
aviNas (03 21–04 20). Drąsiai pasitikite ateitį, priimkite sprendimus,
apie kuriuos seniai mąstėte. Pabūkite su vaikais, pažaiskite kartu, paskaitykite.
JauTis (04 21–05 20). Šiandien nebūsite pozityviai nusiteikęs, trūks
motyvacijos atlikti net menkiausius darbus. Pagalvokite, gal jau pats laikas pasiimti atostogas ir leisti sau pailsėti.
DvyNiai (05 21–06 21). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti, ta
čiau rutina gali kišti jums koją. Sėkmingai išspręsite darbinius konfliktus, bet tai pareikalaus daug kantrybės ir jėgų.
vėžys (06 22–07 22). Pasitaikys puiki galimybė įgyvendinti savo
svajones ir pakeisti namus taip, kaip iš tiesų norite ir kad juose geriau jaustumėtės. Su draugais ar pažįstamais norėsite atitrūkti nuo realybės.
LiūTas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau
pernelyg neskubėkite, nes šiandien priimtus sprendimus rytoj gali tekti svarstyti iš naujo.
MergeLė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui
ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus.
svarsTykLės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkan
tis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Sportuokite arba romantiškai praleiskite laiką.
skorpioNas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kon
troliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos.
ŠauLys (11 23–12 21). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pa
žiūrėti filmą. Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus, bet pasistenkite gerai apgalvoti žodžius, kad ko nors neįskaudintumėte.
ožiaragis (12 22–01 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar
tikslų ar net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošęs kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo gebėjimus.
vaNDeNis (01 21–02 19). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idė
jas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu.
žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šeimos ir draugų paramą, o namai at
rodo saugiausia vieta. Jūsų pasiūlymai bus priimti su entuziazmu, tad neabejokite savimi.
Karš čiu al suo jan tis or kest ro gim ta die nio kon cer tassvar biau si ko lek ty vo is to ri jos fak tai
Kau no mies to sim fo ni nis or kest ras �
išau go iš 1988 m. įkur to Kau no ka me
ri nio or kest ro, ku riam nuo 2000 m.
va do vau ja A.Trei kaus kas.
1997–2005 m. or kest ro me no va �
do vu ir di ri gen tu bu vo tarp tau ti nių
kon kur sų lau rea tas smui ki nin kas Pa
ve las Ber ma nas (Ita li ja). Nuo 2006 iki
2011 m. Kau no mies to sim fo ni nio or
kest ro vyr. di ri gen tas bu vo Mo des tas
Pit rė nas.
Neat sie ja ma Kau no kul tū ri nio gy �
ve ni mo da li mi ta pęs ko lek ty vas gro
ja Tarp tau ti nia me jau nų jų mu zi kų,
kom po zi to rių M.K.Čiur lio nio ir Ed
var do Grie go, Pa žais lio, „Iš ar ti“ mu zi
kos fes ti va liuo se, su ko lek ty vu mie
lai bend ra dar biau ja žy mūs Lie tu vos
ir už sie nio so lis tai bei di ri gen tai.
Kau no mies to sim fo ni nis or kest �
ras kon cer tuo ja ne tik Lie tu vo je, bet
ir už sie ny je (Lat vi jo je, Es ti jo je, Nor ve
gi jo je, Ita li jo je, Vo kie ti jo je ir kt.), ren gia
kon cer ti nius pro jek tus, te mi nes pro
gra mas.
Ko lek ty vas džiau gia si per sep ty �
ne rius gy va vi mo me tus įgy ven di nęs
daug di de lių bei reikš min gų pro jek
tų, į biog ra fi ją įra šęs ne ma žai įsi min ti
nų ne tik kla si ki nės, bet ir pra mo gi nės
mu zi kos kon cer tų.
Or kest rui te ko gar bė gro ti su pa sau �
li nė mis le gen di nė mis gru pė mis „The
Scor pions“ ir „Elect ric Light Or chest
ra“, „Smo kie“, ku rios ne kar tą yra gro
ju sios su pa sau ly je pri pa žin tais Lon
do no, Vie nos, Ber ly no sim fo ni niais
or kest rais.kvie ti mas: �� R.No�vi�kai�tė�nea�be�jo�ja�–�šil�ta�ir�sau�lė�ta�kon�cer�to�mu�zi�ka,�kurią�ji�atliks�su�V.�Vyš�niaus�ku, su�šil�dys�ne�vie�ną�su�žvar�bu�sio�lie�tu�vio�šir�dį.��� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.
orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)
Siau bė vėt roS
Ru si jos pie tuo se siau tė jęs ura ga nas pa li ko be elekt ros 7 500 gy ven to jų. 74 žmo nės bu vo su žeis ti. Smar kūs vė jai, spau džiant 20 laips nių šal čiui, var tė elekt ros li ni jų at ra mas Juo dosios jū ros pa kran tė je esan čia me Novo ro sijs ko mies te ir tri juo se kai muose. Vi du rio ir Ry tų Eu ro pą pa sta rą ją sa vai tę už klu po neįp ras tai smar kių šal čių ban ga, ji jau nu si ne šė de šimtis žmo nių gy vy bių. Mask vo je va kar ter mo met rai ro dė –220C, o Si bi ro regio ne Ja ku ti jo je – net –330C. Ru si jo je per šią spei go ban gą mir ti nai su ša lo 64 žmo nės.
BNS inf., AFP nuo tr.
rytoj
poryt
-17 -16-12 -14
-21 -16-12 -19
-21 -16-12 -19
3
2
0
įvairenybės
Kai is pa nų kon kis ta do rai at ga be no jū rų kiau lyčių į Eu ro pą, kil min gieji šiuos grau ži kus pra dė jo au gin ti kaip na mi nius gy vū nė lius.
Tai įro do 2007 m. Bel gi jos vi duri nės kla sės na mo rū sy je ras tas jūrų kiau ly tės ske le tas, ra šo na tional geog rap hic.com.
Ra dioak ty viu ang lies izo to pu iš siaiš ki nus ras tų kau lų am žių, nu sta ty ta, kad jū rų kiau ly tė gy ve no XVI a. pa bai go je ar ba XVII a. pra džio je – tuo lai kotar piu, kai is pa nai ke lia vo į Pie tų Ame ri ką, ma no Kara liš ko jo Bel gi jos gam tos moks lų ins ti tu to moksli nin kas Fa bien ne’as Pigie re.
Jū rų kiau ly čių kau lai re tai ap tin ka mi Euro pos ar cheo lo giniuo se įra šuo se. Tai ver tė moks linin kus svars ty ti, ko kiu tiks lu šie gy
vū nai bu vo au gi na mi juo at ga benus į že my ną.
Pa vyz džiui, Šiau rės Ame ri kos ka la ku tų, ku riuos į Eu ro pą taip pat at ga be no is pa nai, lie ka nos rodo, kad paukš čiai bu vo au gi nami mais tui.
Bel gi jo je ras tas jū rų kiau ly tės ske le tas bu vo vi siš kai svei kas. Tai įro do, kad šie gy vū nė liai ne buvo žu do mi tam, kad juo su val gy tų, ma no moks li nin kai.
lrt.lt inf.
Po li ci nin kas 20 mi nu čių vai kėsi gat vių plė ši ką, ku riuo, pa si ro do, ste bė ji mo ka me rų ope ra to rius palai kė jį pa tį.
Neį var dy tas pa rei gū nas vieną nak tį tik ri no Sa sek so miesto (Di džio ji Bri ta ni ja) ra jo ną, kuria me vy ko api plė ši mų se ri ja, ra šo te leg raph.co.uk.
Kol jis šu ka vo pa vo jin gą ra jo ną, ope ra to rius, ste bin tis si tua ci ją gatvė se vaiz do ka me rų ek ra nuo se, už
ti ko kai ką įtar ti no. Ra di jo ry šiu jis per da vė in for ma ci ją pa rei gū nui, kad ne to li jo bu vi mo vie tos pa stebė jo kaž ko kį „įtar ti nai be siel giantį“ ti pą.
Ži no ma, jis ne sup ra to, kad įtarti nas po gat ves be si tri nan tis žmogys ta ek ra ne tė ra jo ko le ga pa reigū nas, dėl prie dan gos ap si ren gęs ci vi li niais dra bu žiais.
Ope ra to rius su si sie kė su pa truliuo jan čiu pa rei gū nu, įspė da mas šį,
kad įta ria ma sis li pa jam ant kul nų.Pa rei gū nas 20 mi nu čių me džio
jo įtar ti ną ti pą, apie ku rio bu vi mo vie tą ra por ta vo prie ka me rų budin tis ope ra to rius. Kai į šio kamba riu ką įžen gė ser žan tas, jis iš kart at pa ži no, kad se ka mas „įta ria masis“ – vie nas iš po li ci nin kų, ir iš to kios ab sur diš kos jau no ope rato riaus klai dos pra pliu po is te riškai kva to ti.
lrt.lt inf.
Sko nis: �� ar�cheo�lo�gų�ra�di�niai�lei�džia�teig�ti,�kad�dar�XVI�a.�eu�ro�pie�čiai�ver�ti�no�jū�rų�kiauly�čių�iš�vaiz�dą.� � „Shutterstock“�nuo�tr.
Jū rų kiau ly tės – se na na mų puoš me na
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas [email protected]
Pa rei gū nas sa ve pa lai kė va gi mi
Atėnai +7Berlynas –1Brazilija +31Briuselis –3Dublinas +7Kairas +16Keiptaunas +23Kopenhaga +1
Londonas +4Madridas +8Maskva –13Minskas –15Niujorkas +8Oslas –6Paryžius +2Pekinas +6
Praha –7Ryga –11Roma +7Sidnėjus +25Talinas –10Tel Avivas +16Tokijas +7Varšuva –8
Saulė teka 7.54Saulė leidžiasi 17.12Dienos ilgumas 9.18Mėnulis (pilnatis) teka 19.49Mėnulis leidžiasi 7.54
40oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 326 dienos.Saulė Vandenio ženkle.
vardaipasaulyje
Marijampolė
Tauragė
–12
–11
Vilnius–11
Alytus–12
Kaunas–12
Utena–11
Panevėžys
–11ŠiauliaiTelšiai
–11
Klaipėda–10
Vėjas3–6 m/s
šiandien, vasario 9 d.Orai Antroje savaitės pusėje laikysis šal-čiai. Šiandien be kritulių, temperatū-ra bus apie 10–12 laipsnių šalčio. Ry-toj nesnigs. Naktį temperatūra nu-kris iki 24 laipsnių šalčio. Dieną lai-kysis 9–14 laipsnių šaltis.
–11
Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus.