Pasaulis 9p. Miestas 2p.

Man tas la pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Pa si kei tus po li ti niams vė jams sa vi­val dy bė je be veik kas kart ren gia ma reor ga ni za ci ja. Iki šiol tai vyk da vo vie šai. Šį kar tą vis kas vyk do ma ty­liai, spren di mai prii ma mi sku bos tvar ka, o sa vi val dy bė je ki tu pa va di­ni mu at ku ria ma bu vu si struk tū ra.

Se no ji gvar di jaPus me tį Kau ną val džiu si Ri man­to Mi kai čio va do vau ja ma koa li ci­ja vie šai ir ne slėp da ma įvar di jo, kad vie nas už da vi nių – sie kis per tvar ky ti Kau no sa vi val dy bės struk tū rą pa gal vers lo mo de lį. Bu vo nu ma ty ta su­reng ti tar nau to jų ates ta ci ją, at si sa­ky ti be veik 70 pen si nio am žiaus dar­buo to jų, kon kur so tvar ka priim ti jau nų spe cia lis tų.

lietuva 5p.

Dienos citata

Vykdoma slap ta per tvar ka

„Be veik vi si į šią juos tą in­ves tuo ti vals ty bės ir pri va­čių rė mė jų pi ni gai bu vo iš­leis ti Lie tu vo je“, –

Antradienissausio 24, 2012Nr. 19 (19578)Kaunodiena.lt2 Lt

P.Ma­žy­lio­gim­dy­mo­na­mų­gy­vy­bės­­

lan­ge­ly­je­­pa­lik­tos­­se­su­tės­­

dvy­nu­kės.

Kroatai­be­didelio­entuziazmo­pritarė­narystei­ES­ir­ruošiasi­sunkiems­ekonominiams­­iššūkiams.

A.Anu­šaus­kas­ne­spės­įver­tin­ti­ga­li­mų­Sei­mo­

ko­mi­si­jos­dėl­­„Sno­ro“­grės­mių­­

na­cio­na­li­niam­­sau­gu­mui.

AIDS ser gan ti gim dy vė gru mia si su mir ti mi

11p.

2

sa­ko­fil­mo­„Ta­das­Blin­da.­Pra­džia“­pro­diu­se­ris­Žil­vi­nas­Nau­jo­kas.

Kau no kli ni ko se vyks ta dra ma. Li go ni nės me di kai pa dė jo iš vys ti pa sau lį neiš ne šio­tam kū di kiui, ku rio ma ma ser ga at vi ra tu­ber ku lio ze ir AIDS. 26 me tų mo ters būk­lė sun ki. Aku še riai gi ne ko lo gai dar nė ra tik ri, kad neuž sik rė tė.

op ti mis tas: ­� In­ten­sy­vio­sios­te­ra­pi­jos­kli­ni­kos­va­do­vas­pro­fe­so­rius­V.Pil­vi­nis­ti­ki­si,­kad­pa­cien­tė­iš­gy­vens.­ ­ And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.

Gim dy vė į Kauno kli ni kas at vež­ta iš Aly taus. Vil niaus me di kai at­si sa kė ją priim ti, nors dar ne bu vo aiš ku, kuo ser ga vos beįs ten gian­ti kvė puo ti jau na mo te ris, ku rios kū di kis tuoj pa si bels į pa sau lį. Kli­ni kų rea ni ma to lo gai puo lė ieš ko­ti prie žas ties, dėl ko dūs ta gim­dy vė. Ty ri mų duo me nys pa si ro dė la bai neįp ras ti. Paaiš kė jo, kad li go­

nės krau jy je jau prieš tre jus me tus bu vo ras tas žmo gaus imu no de fi ci­to vi ru sas (ŽIV). Mo te rį už krė tė jos vy ras. Ji ne si gy dė. Per tre jus me tus ŽIV su nio ko jo imu ni nę sis te mą – or ga niz mas pa si da vė. Mo te ris su­si rgo AIDS ir TBC. Dar ir to neuž­te ko – mo te ris ta po nėš čia. Penk tą kar tą. To kių li go nių Kau no kli ni kų me di kai dar ne tu rė jo. 12p.

23p.

Jau­nie­ji­Lie­tu­vos­im­ty­ni­nin­kai­­

meist­riš­ku­mu­­spar­čiai­ve­ja­si­­

pa­ty­ru­sius­­spor­ti­nin­kus.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35015

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,33

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320017

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestasantradienis, sausio 24, 2012

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Kau no P.Ma žy lio gim dy mo na­mų gy vy bės lan ge ly je pir mą kar­tą ras tos dvy nu kės. Me di kai nu­sta tė, kad mer gai tės gi mė 38 sa­vai čių am žiaus. Vie na jų sve ria 1,9 kg, ki ta – 2,4 kg.

Žva lios ir gy vy bin gos„Su vei kė gy vy bės lan ge lio sig­na li za ci ja ir bu dė ju si dar buo to­ja pa ma tė, kad lan ge ly je yra nau­ja gi miai. To liau vis kas vy ko pa gal nu ma ty tą tvar ką. Nau ja gi mių svei ka tą pa tik ri no ir būk lę įver ti­no gy dy to ja. Ma žy lės ne bu vo su­ša lu sios. Ga li me da ry ti prie lai dą, kad jos bu vo at vež tos au to mo bi­liu ir iš kart įdė tos į gy vy bės lan­ge lį“, – kal bė jo P.Ma žy lio gim­dy mo na mų vy riau sio jo gy dy to jo pa va duo to jas Ma rius Go be ris.

„Nau ja gi mės tu ri neiš ne šio tu­mo po žy mių, nes yra ma žo svo­rio. Ta čiau kū di kiai žva lūs ir gy­vy bin gi. Dvy nu kių svei ka ta ga na ge ra. Jos ra mios ir ne dirg lios, to­dėl di de lių pro ble mų ne su kė lė“, – kal bė jo me di kas.

Pir mą kar tą Lie tu vo jePa sak M.Go be rio, at si ra dus gy­vy bės lan ge liui gim dy mo na mų per so na las jau įpra to prie nuo la­ti nio lau ki mo. Per nai ir už per nai P.Ma žy lio gim dy mo na mų gy vy­bės lan ge ly je ir gi bu vo at ve jų, kai pa lik ta po du nau ja gi mius, ta čiau dvy nu kų po ra ras ta pir mą kar­tą. Toks at ve jis yra pir mas vi so­je Lie tu vo je.

„Gy vy bės lan ge lis pa si tei si­no, tik jis nė ra pri tai ky tas įkel­ti dviem kū di kiams. Šis lan ge lis vis pa tik ri na ir mū sų bud ru mą, nes tai vai kai ati da ro ir pa bė­ga, tai mer gi nos no ri pa tik rin­ti, kaip vei kia šis me cha niz mas, tai už sie nie čiai fo tog ra fuo ja, tik­ri na, kaip tai vei kia. Vi sa da tu ri­me pa tik rin ti lan ge lį. Tik neaiš­ku, ką ten ra si me“, – pa sa ko jo M.Go be ris.

Per si gal vo ję tė vai ar gi mi nai čiai lan ge ly je pa lik tą kū di kį ga li su si­grą žin ti per tris mė ne sius. Tuo pa si nau do jo dvi ma mos.

Per si gal vo jus – DNR tes tas„Po to, kai vai kas ran da mas gy­vy bės lan ge ly je ir per tris mė ne­sius nuo jo ra di mo neat si ran da vai ko tė vai, jį ga li ma leis ti įvai­kin ti. Vis dėlto, jei pa li kę vai ką lan ge ly je mo ti na ar tė vas krei­pia si dėl ma žy lio su si grą ži ni mo net ir grei čiau nei per 3 mė ne­sius, kū di kis pa pras tai nė ra grą­ži na mas. Tė vai pri va lo įro dy ti sa vo tė vys tę. Pap ras tai tas įro­dy mas įma no mas tik at li kus DNR eks per ti zę“, – kal bė jo Vals ty bės vai ko tei sių ap sau gos ir įvai ki ni­mo tar ny bos di rek to riaus pa va­duo to ja Da lia La pė nie nė.

Lie tu vo je yra aš tuo ni gy vy bės lan ge liai, vei kian tys sep ty nio­se sa vi val dy bė se. Kau ne vei kia du gy vy bės gy vy bės lan ge liai: P.Ma žy lio ir Krikš čio niš kuo­siuo se gim dy mo na muo se.

2009 m. Gy vy bės lan ge ly je ras­tas vie nas ma žy lis, 2010 m. – 12 nau ja gi mių, 2011 m. – ke tu ri, iš jų trys – Kau ne, vie nas – Vil niu je.

Gy vy bės lan ge ly je ras tos dvy nu kės

Ra di nys: �� P.Ma�žy�lio�gim�dy�mo�na�mų�per�so�na�las�iš�gy�vy�bės�lan�ge�lio�iš�kė�lė�38�sa�vai�čių�dvy�nu�kes.� And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Svei ka ta ga na ge­ra. Jos ra mios ir ne­dirg lios, to dėl di­de lių pro ble mų ne su kė lė.

Ma rius Go be ris:

Pir ma me reor ga ni za ci jos eta pe spė ta pa nai kin ti de­

par ta men tus, ku rie bu vo ta pę šil ta vie ta praė ju sios ka den ci jos val dan­tie siems. Į me ro kė dę grį žus And riui Kup čins kui, kai ku rie at leis ti de par ta­men tų di rek to riai vėl priim ti į dar bą.

Bu vęs Tei sės de par ta men to va­do vas Dai nius Rat ke lis ir Mies to plėt ros de par ta men to di rek to rius Re mi gi jus Ski lan dis ta po ad mi­nist ra ci jos di rek to riaus pa va duo­to jais, su grį žo di džio ji da lis me ro pa ta rė jų ko man dos.

Nors kai ku rie praė ju sią kon ser­va to rių val dy mo ka den ci ją į dar bą priim ti val di nin kai links mi no in­ter nau tus, vi rtua lio je erd vė je ste­bin tiems fil muo tus vaiz dus apie ko miš ką tar nau to jų ne si gau dy mą tie sio gi na me dar be, nu tar ta sa vi­val dy bės eta tų skai čiaus nuo 768 iki 750 ne ma žin ti.

Mo ty vas – prieš be veik dve jus me tus Lie tu vo je pa nai kin tos ap­skri tys, ir sa vi val dy bėms te ko pa­pil do mų funk ci jų.

Ap rū pi no dar bu STTAnt ra sis šiuo me tu vyk do mos re­for mos žings nis – ki to kia for ma grą ži na mi de par ta men tai. Vis kas da ro ma mė tant pė das: įsteig tas tar si nau jas da ri nys – Švie ti mo ir kul tū ros rei ka lų val dy ba. Iš tik rų­jų tai yra to kia pa ti struk tū ra kaip bu vęs de par ta men tas, tik pa keis­tas pa va di ni mas.

Ne pai sant ki to kio pa va di ni mo, Švie ti mo ir kul tū ros rei ka lų val­dy ba – tai tas pa ts anks čiau pa nai­kin tas Švie ti mo ir kul tū ros de par­ta men tas, iš ku rio su ant ran kiais per nai ko vą iš ves ti kon ser va to­rius Ed mun das Ba la se vi čius ir jam pa val daus po sky rio ve dė ja Ni jo lė Sta sė Gry bė nie nė.

Vė liau prie jų pri si jun gė ir Va­len tas Ra žans kas, ku ris pri si pa ži­no, kad ap švie ti mo rei ka lai jam ar­ti mes ni nei švie ti mo.

Šis ky ši nin ka vi mo skan da las de­par ta men te bu vo ne pir mas. 2009 m. STT pa rei gū nai bu vo su lai kę šia me de par ta men te dir bu sį kon­ser va to rių Ra mū ną Ma ru nia ką. Vi­siems val di nin kams pa reikš ti įta ri­mai ky ši nin ka vi mu.

Auk so aruo dasNe se niai su kur ta Švie ti mo ir kul­tū ros rei ka lų val dy ba pe rė mė gau­siau siai fi nan suo ja mą sri tį. Asig na­vi mai švie ti mui ir kul tū rai su da ro dau giau kaip 50 pro c. vi so sa vi val­dy bės biu dže to.

Bu vu sio Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to re gu lia vi mo sri­čiai bu vo pri skir tos 202 švie ti mo ir kul tū ros biu dže ti nės bei vie šo­sios įstai gos, ku rio se dir ba apie 12 tūkst. dar buo to jų.

De par ta men tas koor di na vo ir vyk dė dau giau kaip 30 ob jek tų in­ves ti ci nių pro jek tų pla na vi mą ir įgy ven di ni mą. Čia su ko si dau giau nei 50 mln. li tų Eu ro pos struk tū­ri nių fon dų lė šų, apie 5 mln. li tų vals ty bės biu dže to lė šų, 17,8 mln. li tų sa vi val dy bės sko lin tų lė šų.

Sa vi val dy bės už ku li siuo se iro­niš kai auk so aruo du va din tas de­par ta men tas, per krikš ty tas val­dy ba, tu ri nau ją se ną va do vą. Po E.Ba la se vi čiaus suė mi mo lai ki nai de par ta men tui va do va vęs Vir gi­ni jus Ma žei ka sa vi val dy bės sve­tai nė je jau pri sta to mas kaip Švie­ti mo ir kul tū ros reika lų val dy bos di rek to rius.

Kad ne kil tų šur mu lys?Svars tant Švie ti mo val dy bos klau­si mą mies to ta ry bo je, bu vo pa teik­tas ir iš pir mo žvilgs nio ne reikš­min gas šio spren di mo pa kei ti mas. Su si pa žin ti su juo prieš ta ry bos

Vykdoma slap ta pertvarka

po sė dį ne ga lė jo nei val dan čia jai dau gu mai ne prik lau san tys ta ry­bos na riai, nei ži niask lai da, nei vi­suo me nė.

Nuo ge gu žės 5 d. sa vi val dy bė­je bus nai ki na mi De ta lio jo pla na­vi mo or ga ni za vi mo sky rius, Eu ro­pos Są jun gos pa ra mos ir stra te gi jos sky rius, Kul tū ros sky rius, Mies to įvaiz džio ir tu riz mo sky rius, Plėt­ros pro gra mų ir in ves ti ci jų sky rius, Švie ti mo ir kul tū ros įstai gų veik­los ana li zės sky rius ir Ur ba nis ti­kos sky rius.

„Kaž koks ab sur das – to kie rim ti po ky čiai, o tik prieš pat bal sa vi mą iš gir do me, kad koa li ci ja siū lo vie­nus sky rius nai kin ti, ki tus kur ti iš nau jo“, – ap stul bo opo zi ci jo je dir­ban čios Li be ra lų są jū džio frak ci jos pir mi nin kas Si mo nas Kai rys.

„Ta ry bos ko mi te tuo se svars tė me tik Švie ti mo ir kul tū ros rei ka lų val­dy bos įstei gi mą, – sa kė S.Kai rys. –

Ad mi nist ra ci jos re for­ma šį syk bus da ro ma ty liai, žings ne lis po žings ne lio.

Si mo nas Kai rys:

Grį žo: �� kon�ser�va�to�rių�ap�lin�kos�žmo�nės�R.Ski�lan�dis�(pir�mas�iš�de�ši�nės)�ir�D.Rat�ke�lis�sa�vi�val�dy�bė�je�vėl�uži�ma�aukš­tas�pa�rei�gas.� � � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

1

Ta das Šir vins kas, Man tas La pins kas

Vi sai ne se niai di de le įta ka Kau ne pa si gir ti ga lė ju sių so cial de mok ra­tų gre tos re tė ja, ga lia bliūkš ta. Par­ti ją pa li ko dar 20 na rių, ne sta bi­li ir jų de le guo to sa vi val dy bės ad­mi nist ra ci jos di rek to riaus An ta no Nes tec kio kė dė.

Įž vel gia su re ži suo tą kerš tąLie tu vos so cial de mok ra tų par ti­jos (LSDP) Kau no mies to sky riaus pir mi nin kei Orin tai Lei pu tei į ran­kas va kar pa te ko 20 na rių pa si ra šy­tas pra šy mas juos iš brauk ti iš par­ti jos są ra šų.

„Nė ra jo kios stra te gi jos, vi sa veik la ap si ri bo ja po li ti nės pa dė­ties ar ba tar pu sa vio san ty kių aiš­

ki ni mu si, ap mi ręs dar bas gru pė se. Išė jus ana pi lin pre zi den tui Al gir dui My ko lui Bra zaus kui, par ti ja li ko be ly de rio“, – ra šo ma pra šy me.

Lapk ri tį ir gruo dį iš LSDP gre tų pa si trau kė dvi gru pės po 20 žmo­nių. Sky riaus pir mi nin kė O.Lei pu­tė ma no, kad to kiems gru pi niams Kau no so cial de mok ra tų spren­di mams trauk tis di ri guo ja bu vęs įta kin gas par ti jos na rys, Vi daus van dens ke lių di rek ci jos (VVKD) va do vas Gin tau tas La ba naus kas.

„Iš pir ma die nį gau tą raš tą pa­si ra šiu sių as me nų apie pu sė dir ba VVKD. Ma nau, kad iš anks to su­pla nuo ta, kad iš par ti jos vis išeis po gru pe lę žmo nių, kad apie pra­ra di mus nuo lat bū tų ra šo ma ži­niask lai dos prie mo nė se“, – svars­tė O.Lei pu tė.

G.La ba naus ko ir par ti jos ne su­ta ri mai apo gė jų pa sie kė spa lį, kai vy ko ru de ni nis mies to val džios per vers mas. Su juo iš par ti jos pa­si trau kė ir il ga me tė na rė An ta ni na Med vie de vie nė, prie jų pri si jun­gė iš so cial de mok ra tų gre tų pa ša­lin tas ta ry bos na rys Ar tū ras Or­laus kas.

So cial de mok ra tų frak ci ją pa li­kę po li ti kai mies to ta ry bo je įkū rė opo zi ci nę frak ci ją „Dir ba me Kau­nui“, ku riai va do vau ja G.La ba­naus kas.

K.Kriš čiū nas: esu ne kal tasO.Lei pu tė įsi ti ki nu si, kad pa sta­ra sis sky riaus nu krau ja vi mas su so cial de mok ra to Kau no mies to vi ce me ro Kęs tu čio Kriš čiū no su­lai ky mu nė ra su si jęs. Praė ju sią sa­

So cial de mok ra tams – pra ra di mų ir ne ži nios die nos

3

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

antradienis, sausio 24, 2012

Ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Va kar nuo ry to dėl sli džių gat vių ke li nin kus keiks no ję kau nie čiai vis dai rė si į drus kos bars ty tu vų dis lo ka ci jos vie tą tu rin tį ro dy ti in ter ne to pus la pį. Ten ma ty tas vaiz das tik er zi no.

Sli džio mis gat vė mis va ži nė jan­tys vai ruo to jai iš kart pri si mi nė „Kau no šva ros“ pa ža dus kau nie­čiams su teik ti ga li my bę tie sio giai ste bė ti su snie gu ko vo jan tį įmo­nės trans por tą. Ža dė ta, kad spe­cia lia me in ter ne to pus la py je bus ma to ma tiks li „Kau no šva ros“ trak to rių ir sunk ve ži mių bu vi mo vie ta, apie ku rią pra ne ša į trans­por to prie mo nes įmon tuo ta na vi­ga cijos įran ga.

Va kar po pie tų, kai vai ruo to jai jau pra dė jo keiks no ti eis mo są ly­gas, sis te ma ro dė, kad gat vė mis va ži nė ja vos du trak to riai „Kio ti“.

„Užt ru ko jun gi mo pro ce sas. Į trans por to prie mo nes mon tuo­ta skir tin ga įran ga, to dėl sun ku pa da ry ti taip, kad vi są ją ga lė tu­me ma ty ti nau do jant vie ną pro­gra mi nę įran gą. Vis ką tu rė tu me

su tvar ky ti per 1–2 sa vai tes. Ti ki­mės, kad vė liau gy ven to jai ga lės ma ty ti ne tik snie gą va lan čias, bet ir at lie kas ve žan čias ma ši nas“, – vėl ža dė jo „Kau no šva ros“ va do­vas Da lius Tu my nas.

Va kar kau nie čiai tink la la py je ma tė, kad po pie tų „Kau no šva­ros“ te ri to ri jo je kiurk so jo net ir tie sunk ve ži miai, ku rie ga li va ly­ti ir bars ty ti gat ves. Jie į gat ves iš­rie dė jo tik apie 15 val., kai Pa ro dos gat vė jau bu vo sun kiai įvei kia ma.

„Ne, ma ši nos iš va žia vo ne per vė lai. Jei bū tu me iš siun tę anks­čiau, ne bū tų jo kio efek to. Rei kia nu tai ky ti tin ka mą mo men tą“, – tei gė „Kau no šva ros“ Mies to va­ly mo sky riaus vir ši nin kas Vy tas Ban ce vi čius. Pa sak jo, į Kau no gat ves po pie tų iš siųs ta 10 drus­kos bars ty tu vų.

Pa vė la vo: �� Pa�ro�dos�gat�vė�je�drus�kos�bars�ty�tu�vai�pa�si�ro�dė�ta�da,�kai�va­žiuo�ti�gat�ve�jau�bu�vo�pa�si�da�rę�ekst�re�ma�lu.

Ke li nin kai dir bo ne pas te bė ti

Vykdoma slap ta pertvarka

And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Už ku li siuo se – kan di da tų pa var dės

Iš še šių sa vi val dy bės sky rių bus �lip do mi trys nau ji. Tai bus stam bes­ni pa da li niai, ku rie sa vo struk tū ra pri­mins de par ta men tus – at si ras In ves­ti ci jų ir stra te gi nio pla na vi mo sky­rius, Kul tū ros ir tu riz mo plėt ros sky­rius, Ur ba nis ti kos ir de ta lio jo pla na vi­mo sky rius.

Jie tu rės sa vo nau jus va do vus – �už ku li siuo se kal ba ma, kad jau mi­ni mi konk re tūs kan di da tai. Šal ti­nių tei gi mu, stei gia mam Kul tū ros ir tu riz mo plėt ros sky riui siū lo mi du kan di da tai, ta čiau dėl jų vyks ta ko­va val dan čio jo je koa li ci jo je.

Sklan do gan dai, kad šio sky riaus �ve dė jo kė dė lau kia ar ba anks čiau VšĮ „Kau no kul tū ros rū mai“ va do­va vu sio Kęs tu čio Jac ke vi čiaus, ar­ba bu vu sio kul tū ros mi nist ro, fes ti­va lio „Kau nas Jazz“ me no va do vo li­be ral cent ris to Jo no Ju čo.

Abu ga li mi kan di da tai pa nei gė, kad �jiems siū lo ma grįž ti į Kau no sa vi val­dy bę. „Dir bu svei ka tos mi nist ro pa­ta rė ju. Jei Kau ne bū tų kas nors įdo­maus, tai vi sad grįž čiau, nes nu si bo­do į Vil nių va ži nė ti, bet jo kių pa siū ly­mo ne su ga vęs“, – tei gė Jo nas Ju čas.

K.Jac ke vi čius sa kė apie pa siū ly­ �mą nie ko ne ži nan tis. Jis Kul tū ros cent ro di rek to riu mi bu vo pa skir tas 1999 m. 2008­ai siais jam pa siū ly ta pa lik ti pa rei gas po to, kai jo va do­vau ja mo je įstai go je bu vo su klas to­tas Kau no mies to sa vi val dy bės pa­reng tas raš tas vers li nin kams. Raš te bu vo pra šo ma pa rem ti Kau no mies­to die nos ren gi nius, bet bu vo pa nai­kin ta in for ma ci ja apie sa vi val dy bės są skai tą.

Šiuo me tu de be sys tven kia si ir �virš sa vi val dy bės Trans por to ir eis mo or ga ni za vi mo sky riaus ve­dė jo Pau liaus Ke ro gal vos – dėl jo sky riaus veik los su da ry ta dar bo gru pė.

Ir reor ga ni zuo ja mam Kul tū ros �sky riui, ir Trans por to ir eis mo or­ga ni za vi mo sky riui va do vau ja Li­be ra lų są jū džio at sto vai – Si gi tas Šlia žas ir P.Ke ras. Neat me ta ma ga­li my bė, kad juos no ri ma pa keis ti ku rios nors val dan čią ją dau gu mą su da ran čios par ti jos at sto vais.

O pa skui stai ga me ras A.Kup čins­kas per skai tė koa li ci jos siū ly mą dėl la bai rim tų po ky čių ir pa sa kė, kad toks koa li ci jos spren di mas.“

„Jau ne pir mą kar tą to kiais pa­pil dy mais, iš anks to nein for ma vus, spren džia mi pa ma ti niai sa vi val­dy bės klau si mai. Ma no nuo mo ne, ad mi nist ra ci jos re for ma šį syk bus da ro ma ty liai, žings ne lis po žings­ne lio, sau gan tis šur mu lio“, – ma­no S.Kai rys.

Iš da ly ti at lei di mo la pe liaiBe veik 90 tar nau to jų jau ga vo at­lei di mo la pe lius. Sa vi val dy bės sky­riuo se tvy ro įtam pa.

„Bu vo me šo ki ruo ti to kios ži nios. Ne be ga li me su si kaup ti ir nor ma­liai dirb ti – at lei di mo la pe lis gu­li ant sta lo. Tai, kad ja me pa ra šy ta, jog iki ge gu žės 5 d. ga li bū ti pa siū­ly tas ki tas dar bas, nė kiek ne guo­džia. Sė di me kaip ant pa ra ko sta ti­nės ir ne ži no me, kas mū sų lau kia. Net nea be jo ju, kad tie dar buo to jai, ku rie pri jau čia val dan tie siems, ga li bū ti ra mūs dėl sa vo vie tos – jie bus glo bo ja mi. Kaip ir vi sa da“, – sa kė vie na me iš nai ki na mų sky rių dir­ban ti tar nau to ja.

Ga li bū ti, kad pri si den giant per tvar ka bus at lei džia mi va do­vai ir spe cia lis tai, o jų eta tai ati­duo da mi pa gal par ti nę li ni ją ar­ba ki tus nuo pel nus pa ran kiems žmo nėms.

Su si pa žin ti ne ga lė jo nei val dan čia jai dau­gu mai ne prik lau­san tys ta ry bos na­riai, nei ži niask lai da, nei vi suo me nė.

Grį žo: �� kon�ser�va�to�rių�ap�lin�kos�žmo�nės�R.Ski�lan�dis�(pir�mas�iš�de�ši�nės)�ir�D.Rat�ke�lis�sa�vi�val�dy�bė�je�vėl�uži�ma�aukš­tas�pa�rei�gas.� � � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ne, ma ši nos iš va­žia vo ne per vė lai. Jei bū tu me iš siun­tę anks čiau, ne bū tų jo kio efek to.

So cial de mok ra tams – pra ra di mų ir ne ži nios die nosvai tę teis mo spren di mu mė ne siui su lai ky tas K.Kriš čiū nas su stab dė sa vo na rys tę par ti jo je ir pa reiš kė sa vo no ru pa si trau kian tis iš pa rei­gų sa vi val dy bė je.

Va kar su reng to je spau dos kon­fe ren ci jo je K.Kriš čiū no ad vo ka­tas Min dau gas Ku kai tis pa vie ši no klien to ra šy tą pa reiš ki mą.

„Su vi sa at sa ko my be pa reiš­kiu, kad ne vyk džiau jo kio nu si­kal ti mo, ku riuo da bar ma ne uo liai ban do ap kal tin ti“, – krei pė si į tau­tą K.Kriš čiū nas.

Da ly sis so cial de mok ra tų po stusVi ce me ro ir sa vi val dy bės ad mi­nist ra ci jos di rek to riaus pa rei gos – tai svar biau si po stai, ku riuos šiuo me tu Kau no sa vi val dy bė je tu rė jo LSDP na riai.

Neo fi cia lio mis ži nio mis, po po­ryt įvyk sian čio sa vi val dy bės ta ry­bos po sė džio so cial de mok ra tai ga li pra ras ti ne tik vi ce me ro, bet ir ant­rą jį po stą – sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci jos di rek to riaus.

Po to, kai ski lo so cial de mok­ra tų frak ci ja, ne ty la kal bos, kad du aukš ti po stai vos iš tri jų žmo­nių su da ry tai ta ry bos frak ci jai (O.Lei pu tė, K.Kriš čiū nas ir Va­lys Vens lo vas) – per ne lyg di de lė pra ban ga.

Spė ja ma, kad ne tru kus so cial­de mok ra tų po stus ga li pe rim­ti Dar bo par ti ja ar ba „Vie nin gas Kau nas“.

Neat me ta ma ga li my bė, kad bent vie ną po stą ga li pa si glemž ti dau­giau sia na rių ta ry bo je tu rin tys kon ser va to riai.

Lū žis: �� O.Lei�pu�tės�va�do�vau�ja�mi�Kau�no�so�cial�de�mok­ra�tai�iš�gy�ve�na�sun�kiau�sius�lai�kus.

Kryž ke lė: �� ar�iš�si�lai�kys�A.Nes�tec�kis�di�rek�to�riaus�kė­dė�je,�paaiš�kės�ta�ry�bos�po�sė�dy�je.To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr. Artūro�Morozovo�nuo�tr.

4

MiestasAntrAdienis, sAusio 24, 2012

Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Kal ti na sa vi va leVy tau to prospekto 60-uo ju nu me-riu pa žy mė ta me dau gia bu ty je gy-ve nan tys žmo nės pik ti na si, pa sak jų, vyks tan čia sa vi va le. „Pa gal įsta-ty mus, įren giant to kius ob jek tus, tu ri bū ti gau ti ta me pa čia me na me gy ve nan čių žmo nių su ti ki mai, bet mū sų no rų nie kas ne pai sė“, – pik-ti no si Vir gi ni jus (re dak ci jai pa var dė ži no ma – red. pa st.).

Jo tei gi mu, sa vi nin kas su rin ko tik da lies gy ven to jų pa ra šus. „O ir jų pa ra šų mums nie kas ne pa ro do, be to, jie gy ve na ki ta me na mo ga-le, kur ka vi nės veik la, aiš ku, ne tu-rės jo kio po vei kio, o tie, ku riems po grin di mis jau iš ve džio ti ven ti-lia ci jos vamz džiai, tik rai to kio su-

ti ki mo ne da vė“, – aiš ki no Vir gi ni-jus. Vir gi ni jus sa ko si su rin kęs 44 iš 67 na mo gy ven to jų pa ra šus, ku riais jie pa tvir ti na prieš ta rau jan tys, kad ka vi nė bus įreng ta.

Jo nas, ku rio bu tas yra virš ar kos, bai mi na si, kad pra dė jus veik ti ka-vi nei į jo bu tą ims virs ti ga rai. Mat ven ti lia ci jos an ga yra po pat bal ko nu. „Kas ga ran tuos, kad ne vib ruos nuo vei kian čių ven ti lia ci jos konst ruk ci jų grin dys, ne gir dė siu triukš mo iš ka vi-nės? Šio na mo aukš tus ski ria blo kai, ku rie la bai pra lai dūs gar sui“,– būgš-ta vo vy ras. Ki ti gy ven to jai ma no, kad teks uos ty ti išė ju sių pa rū ky ti klien tų dū mus, o jų kie me bus pilnas klien-tų ma ši nų.

Su nio ko jo ar kąŽmo nės ro dė į iš ve džio tas ven ti-lia ci jos konst ruk ci jas, iš kirs tą ar-

Bū si ma ka vi nė ke lia gy ven to jų pyk tįVy tau to prospekte gy ven to jai pik ti na si, kad be jų su ti ki mo kai my nys tė je įren­gia ma ka vi nė, o po jų bu tų grin di mis ve džio ja ma ven ti­lia ci ja, iš kirs ta an ga ar ko je.

ko je an gą, nu ski lu sį sie nos tin ką. „Mū sų ži nio mis, bū ti ni lei di mai, kai ar kos sie no je iš ker ta ma di de lė an ga, iš ve džio ja mos konst ruk ci jos, bet sa vi val dy bė je su ži no jo me, kad

to kiems dar bams do ku men tų nie-kas ne tvar kė. Pra ne šė me na mą ad-mi nist ruo jan čiai įmo nei „Žai das“, kad už fik suo tų iš tru pė ju sį po re-

konst ruk ci jos tin ką ir ne su ma ny-tų re mon to iš lai das pa teik ti gy ven-to jams“, – kal bė jo Vir gi ni jus.

Kau no sa vi val dy bės Ur ba nis ti-kos sky riaus vy riau sio ji spe cia-lis tė Er nes ta Barz džiu kie nė sa kė, kad lei di mo re konst ruk ci jos dar-bams ne rei kia, jei ne kei čia ma pa-tal pų pa skir tis, o išo rė je at lie ka mi nees mi niai pa kei ti mai.

„Ne su ma čiu si šio ob jek to, bet pa gal nu pa sa ko tą si tua ci ją, ma nau, rei kė tų sa vi val dy bės Kul tū ros pa-vel do ir Ur ba nis ti kos sky rių su ti-ki mo. Šio pa sta to pa tal pų re konst-ruk ci jos dar bams iš mū sų lei di mų ne pra šė“, – tei gė tar nau to ja.

Sa vi nin kas ra mi naKa vi nę įren gian tis And rius ne no-rė jo vie šin ti sa vo pa var dės. „Ne da-rau nie ko ne tei sė to ir kenks min go

žmo nėms. Yra tik vie nas ki tas ne-ga ty viai nu si tei kęs gy ven to jas“, – tvir ti no jis. Vers li nin kas aiš ki no, kad ven ti lia ci jos konst ruk ci ja ar-ko je yra nu ma ty ta pa sta to pro jek te, to dėl lei di mais, jo įsi ti ki ni mu, rū-pin tis ne rei kia. „Ši ven ti lia ci ja yra mo der ni ir la bai bran gi, su vib ra-ci jos slo pin tu vais ir filt rais, to dėl gy ven to jai nie ko ne gir dės ir neu-žuos“, – tei gė And rius.

Vers li nin kas ti ki no, kad tu ri 51 pro c. na mo gy ven to jų pa ra šus, ku-riais žmo nės su tin ka, kad pa sta te bū tų ati da ry ta ka vi nė.

„To je vie to je pa tal pos nuo se-no yra ko mer ci nės pa skir ties, čia veik da vo par duo tu vės, o da bar įren gia me ka vi nę. Ne da ro me nie-ko ne le ga laus, vi sus lei di mus tu rė-si me vyks tant dar bams“, – aiš ki no vers li nin kas.

„Stiklainio“ kie me su ba dy tos pa dan gosDia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Lais vės alė jo je du ris at vė ru sio vieš bu čio „Kau nas Ci ty“, dėl stik­li nio ant sta to pra var džiuo ja mo stik lai niu, kie me su ba dy tos sve­čių iš Ru si jos, Bal ta ru si jos ir Es ti­jos au to mo bi lių pa dan gos. Im ta šnabž dė tis, ar tai ne bus na cio na­lis ti nis iš puo lis.

Per žiū rė jo fil muo tą me džia gąDau gia bu čio kie me su ba dy-tos au to mo bi lio pa dan gos jau ta-po dau ge liui su pran ta mu ir aiš-kiu sig na lu – šio je vie to je pa lik tas au to mo bi lis čia ne tu rė tų sto vė-ti. Nu ken tė ju sy sis įver ti na san ty-kius su kai my nu ir ren ka si ar ba ki-tą vie tą, ar ba ka rą su kai my nu.

Su ba dy tos au to mo bi lių pa dan-gos vieš bu čio sto vė ji mo aikš te-lė je – jau ne ko va dėl vie tos. In-ci den tas bu vo pa ste bė tas, kai vieš bu čio sve čiai su si ruo šė iš vyk-ti. Vieš bu čio „Kau nas Ci ty“ au to-mo bi lių sto vė ji mo aikš te lė je bu vo su ba dy tos vi sų pa lik tų ma ši nų pa-dan gos.

Pra džio je in ci den tas įga vo na-cio na lis ti nį at spal vį. Nu ken tė jo

au to mo bi liai su ru siš kais, bal ta-ru siš kais ir es tiš kais vals ty bi niais nu me riais.

Net ru kus beį sip lies kian ti int ri ga pri ge so. „Per žiū rė da mas ap sau-gos ka me rų už fik suo tus vaiz dus pa ste bė jau šmi ri nė jan tį jau nuo-lį“, – pa sa ko jo vieš bu čio di rek to-rius Pau lius Svir ka.

Konf ik ta vo su „Iki“?Vieš bu tis kie mu da li ja si su ša-lia esan čiu pre ky bos cent ru „Iki“. Vieš bu čio di rek to rius pa pra šė ap-sau gi nin ko su juo per žiū rė ti fil-muo tą me džia gą. „Čia tas pa ts vei kė jas“, – P.Svir kai įstri go ap-sau gi nin ko žo džiai. Pa sak „Kau-nas Ci ty“ va do vo, ka me ros už fik-sa vo pre ky bos cent rui gra si nu sį jau nuo lį.

Esą vai ki nas pri si dir bo pre ky-bos cent re, to dėl bu vo iš pra šy tas iš jo. Dar kar tą jį pa ste bė ję pre ky-bos cent re, ap sau gininkai krei pė si į po li ci ją, ir vy ru kas bu vo iš vež tas į Cent ro po li ci jos ko mi sa ria tą.

„Iš ve ža mas vai ki nu kas ap sau-gi nin kui pa ža dė jo su grįž ti“, – šyp te lė jo vieš bu čio di rek to rius P.Svir ka. Neat me ta ma ga li my bė, kad vy ru kas taip ir pa da rė. Ta čiau

grei čiau siai su si mai šė. Vieš bu čio klien tų ma ši nų sto vė ji mo aikš te lė yra prie pat pre ky bos cent ro kie-mo du rų.

„Gal jis ti kė jo si, kad pra du ria pre ky bos cent ro dar buo to jų au-to mo bi lių pa dan gas“, – svars tė vieš bu čio di rek to rius. Be je, P.Svir-ka pri pa ži no, kad fil muo to je me-

džia go je aiš kiai ne si ma to, ar pa-dan gas ba dė bū tent tas jau nuo lis.

Įren gė dau giau ka me rų„Išk vie tė me mo bi lią ją pa dan gų re-mon to tar ny bą. Sve čiams te ko va-lan dė lę už truk ti vieš bu čio ka vi nė je, ta čiau į po li ci ją jie ne si krei pė“, – nu ken tė ju sių jų reak ci jos ne lin-

kęs dra ma ti zuo ti vieš bu čio di rek-to rius. „Kau nas Ci ty“ sa vi nin kas Ri man tas Meš ka pa brė žė, kad po in ci den to vieš bu čio kie me bu vo įreng ta dau giau ap sau gos ka me rų. Pa ka bin ti ir už ra šai, in for muo jan-tys, kad čia – vieš bu čio aikš te lė.

R.Meš ka ti ki no, kad pa gal vos ir apie pa pil do mą ap švie ti mą.

Pa vo jus: �� kie�me�su�ba�dy�tos�vieš�bu�čio�sve�čių�au�to�mo�bi�lių�pa�dan�gos�pri�ver�tė�P.Svir�ką�dar�kar­tą�pa�gal�vo�ti�apie�de�ra�mą�ap�sau�gą.�����������������������������������������������������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

In ci den­tas bu vo pa ste bė­tas, kai vieš bu­čio sve­čiai su si­ruo šė iš­vyk ti.

Šio pa sta to pa tal­pų re konst ruk­ci jos dar bams iš mū sų lei di mų ne­pra šė.

Er nes ta Barz džiu kie nė:

Ne ri mas: �� gy�ven�to�jai�pik�ti�na�si,�kad�be�jų�su�ti�ki�mo�po�lan�gais�iš�ve�džio�tos�ven�ti�lia�ci�jos�konst�ruk�ci�jos�ir�bi�jo�ne�tek�sią�ra�maus�gy�ve�ni�mo.� �

� � � � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Daugiau miestonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

5

lietuvakaunodiena.lt/naujienos/lietuva

AntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

Sta sys Gu da vi čius

Klaipė do je pla nuo ja mo su skys­tintų dujų ter mi na lo plau kio jan­čią sau gyklą sta tys nor vegų įmo­nė „Hoegh LNG“. Tai pa skelb ta pir ma dienį po už da ro Vy riau­sybės pa si ta ri mo, ku ria me svars­ty ta su skys tintų gam ti nių dujų (SGD) ter mi na lo pro jek to ei ga.

Po pa si ta ri mo prem je ras And rius Ku bi lius pra nešė, kad pro jektą įgy ven di nan ti įmonė „Klaipė dos naf ta“ iš trijų sau sio mėnesį ga lu­ti nes pa raiš kas pa tei ku sių už sie­nio bend ro vių jau iš si rin ko lai vo sta ty toją. Ja ta po Nor ve gi jos įmo­nė „Hoegh LNG“.

Kon kur so būdu bus per ka ma plau kio jan ti sau gyk la su du ji ni mo įren gi niu, pa si rin kus eko no miš­kai nau din giau sią pa si ūlymą. Su laimė to ju nu ma to ma pa si ra šy ti 10 metų su tar tis. Su tar tis bus su da­ry ta ne anks čiau, ne gu pa si baigs 15 dienų vie šo jo pir ki mo su tar ties su da ry mo ati dėji mo ter mi nas.

Prem je ras sakė, kad pa rin­kus plau kio jan čią dujų sau gyklą yra bai gia mas vie nas svar biau sių SGD ter mi na lo etapų. Ki ti eta pai – Klaipė dos uos to inf rast ruktū ros per tvar ky mas bei rei kiamų du jo­tie kių, pir miau sia tarp Jur bar ko ir Klaipė dos, nu tie si mas.

Vy riau sybė pra nešė, kad pa s­ ta ruo ju me tu SGD ter mi na­

lo pro jek te at lie ka mi šie veiks­mai: plau kio jan čios gam ti nių du­jų sau gyk los tiekė jo pa rin ki mas, su skys tintų gam ti nių dujų tie ki­mo gran dinės kūri mas, Klaipė dos uos to gi li ni mo dar bai ir ki ti.

Vy riau sybės pa si ta ri me taip pat bu vo ap tar ti SGD ter mi na lo fi nan sa vi mo šal ti niai ir pro jek to eko no mi ka. Apž velg ti teisės ak­tai, būti ni SGD ter mi na lo veik lai Lie tu vo je reg la men tuo ti.

Maž daug 200 mln. eurų ver­tės (be veik 700 mln. litų) ter mi­na lo pa jėgu mas būtų 2–3 mlrd. ku bi nių metrų per me tus. Pa­gal siū lomą ter mi na lo tech no lo­giją nu ma to ma, kad lai vas, ku­rio tal pyk lo se būtų du jos, nuo lat stovėtų prie kran to, o prie jo pri­plauktų ki tas lai vas, ku ris at ga­bentų dujų.

Nu ma to ma, kad lai ve, ku ris sto­vės Klaipė dos uos to pie tinė je da ly­je prie Kiaulės nu ga ros, bus įreng­tos tal pyk los ir du ji ni mo įran ga, o iš lai vo bus nu ties tas vamz dis iki ma gist ra li nio du jo tie kio.

Prem je ras pra nešė, kad ter mi­na las turėtų pra dėti veik ti 2014 m. lapk ritį ar ba gruodį.

„Pas ta čius ter mi nalą bus įgy­ven din ta gam ti nių dujų tie ki mo Lie tu vai al ter na ty va. Lie tu va taps kur kas ma žiau pri klau so ma nuo Ru si jos kon cer no „Gazp rom“, ku­ris da bar yra dujų tie ki mo mo no­po li nin kas“, – sakė A.Ku bi lius.

Dėl ne pa kan ka mo sa vi val dy bių prie šgais ri nių tar nybų fi nan sa­vi mo nuo šių metų už da ro mos ir iš prie šgais ri nių gelbė ji mo pa­jėgų su tel ki mo planų išb rau kia­mos 23 ma žuo se kai muo se esan­čios sa vi val dy bių ug nia ge sių ko­man dos.

Vis dėlto Prieš gais rinės ap sau­gos ir gelbė ji mo de par ta men tas (PAGD) tei gia, kad gy ven to jai, ki lus gais rui ar įvy kus ki tai ne­lai mei, pa gal bos su lauks.

„Su da ry ti prie šgais ri nių gelbė­ji mo pa jėgų su tel ki mo pla nai, nu­ma tan tys, kur ir ko kios prie šgais­rinės gelbė ji mo pa jėgos, pri rei kus pa gal bos, vyktų“, – tei gia ma PAGD va kar pa skelb ta me pra ne ši me.

Anot PAGD, jau ke letą me­tų trūksta lėšų sa vi val dy bių ko­man doms iš lai ky ti. Iš 302 sa vi­

val dy bių ug nia ge sių ko mandų 108­io se kas dieną dirb da vo tik po vieną ug nia gesį, o tai ge si nant gais rus ne tik ke lia grėsmę pa­tiems ug nia ge siams, bet ir su tei­kia ne pagrįstų lūkes čių vi suo me­nei, kad už tik ri na ma kva li fi kuo ta pa gal ba.

„Ši re for ma pa dės su stip rin ti li ku sias sa vi val dy bių prie šgais ri­nių tar nybų ug nia ge sių ko man­das, į gais rus vyks po du ug nia­ge sius. Be to, vi du ti niš kai vie nos ug nia ge sių ko man dos iš lai ky­mo su ma pa didės 18 tūkst. litų. Taip pat ug nia ge siams bus mo ka­mas di des nis nei mi ni ma lus dar­bo už mo kes tis, jiems ne teks ei­ti ne mo kamų ato stogų“, – sakė PAGD di rek to riaus pa va duo to jas vi daus tar ny bos pul ki nin kas Vy­gan das Kur ku lis.

BNS inf.

Ter mi nalą sta tys nor vegų bend rovė

Ug nia ge sių bus ma žiau

Tech no lo gi jos: �� lai�vas,�ku�ria�me�bus� įreng�tos�tal�pyk�los� ir�du�ji�ni�mo�įran�ga,�stovės�Klaipė�dos�uos�to�pie�tinė�je�da�ly�je�prie�Kiaulės�nu�ga­ros.� � Vy�tau�to�Pet�ri�ko�nuo�tr.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Iš siųs ti pa klau si maiNSGK pir mi nin kas Ar vy das Anu­šaus kas dien raš čiui sakė, kad, no­rint nag rinė ti klau simą dėl opo­zi ci jos ini ci juo ja mos „Sno ro“ lai ki no sios ko mi si jos ga li mo po­vei kio na cio na li niam sau gu mui, „pir miau sia rei kia su rink ti visą rei kiamą in for ma ciją“. Tai užt ruks ma žiau siai ke lias die nas.

„Jau iš siųs ti raš tai į Lie tu vos banką, Vals tybės sau gu mo de par­ta mentą ir Fi nan si nių nu si kal timų ty rimų tar nybą su ati tin ka mais klau si mais, kad būtų pa teik ta vi­sa tu ri ma in for ma ci ja apie „Sno­ro“ bank ro to ap lin ky bes, taip pat apie ga li mus po li ti nius in te re sus šio je is to ri jo je, apie ga limą jos po­veikį na cio na li niam sau gu mui“, – aiš ki no NSGK va do vas.

A.Anu šaus kas tvir ti no iš anks­to jau pa si kalbėjęs su šių ins ti tu­cijų va do vais, kad jie „kiek įma no­ma grei čiau pa teiktų at sa ky mus“. Ta čiau tai tik riau siai ne įvyks per

ar ti miau sias ke lias die nas. To­dėl NSGK kol kas ne galės svars ty ti klau si mo dėl „Sno ro“ ko mi si jos.

Ga li at si ras ti ko mi si jaPir ma dienį, sau sio 30 d., opo zi ci jos ini cia ty va šau kia ma neei linė Sei mo se si ja, ku rio je turėtų būti svars to­mas pa si ūly mas su da ry ti „Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes tir sian čią lai­kinąją par la men tinę ko mi siją.

„Iki pir ma die nio tik riau siai ne­spėsi me ap svars ty ti mums už­duotų klau simų“, – teigė A.Anu­šaus kas, pa klaus tas, ar NSGK pa teiks sa vo iš vadą jau per neei­linę Sei mo se siją.

Jis in for ma vo, kad pre li mi na riai yra nu matęs, jog ko mi te tas į po sėdį su si rinks va sa rio 8 d. Iki to lai ko ti­ki ma si gau ti visų ins ti tu cijų at sa­ky mus, pa reng ti NSGK spren di mo pro jektą, ku ris galėtų būti svars to­mas ko mi te to po sėdy je.

A.Anu šaus kas ne dra ma ti za vo to, kad NSGK iš va da dėl lai ki no sios „Sno ro“ ko mi si jos pa si ro dys vė­liau, nei šios ko mi si jos su da ry mo klau si mas bus ap svars ty tas Sei mo

neei linės se si jos po sėdy je. „Ko mi­si jos su da ry mas yra po li ti nis klau­si mas. Sei mas dar spręs, ar pri tar­ti, kad ko mi si ja būtų su da ry ta, ar dar lauk ti mūsų ko mi te to iš va dos, kiek to kios ko mi si jos su da ry mas ga li pa veik ti na cio na linį sau gumą“, – aiš ki no po li ti kas.

Kreipė si I.De gu tienėĮ NSGK su pa klau si mu, ar opo zi­ci jos pa si ūly mas su da ry ti ko mi siją „Sno ro“ bank ro tui iš tir ti ne pa­kenks ša lies na cio na li niam sau gu­mui, pra ėju sią sa vaitę kreipė si Sei­mo pir mi ninkė Ire na De gu tienė. Ji taip pat kreipė si ir į Sei mo Teisės ir teisėt var kos ko mi tetą.

I.De gu tienė, be ki ta ko, tei rau ja si ko mi tetų apie opo zi ci jos ini ci juo­tos lai ki no sios ko mi si jos „veik los ga limą po veikį Lie tu vos bankų sis­te mos sta bi lu mui ir kar tu Lie tu vos na cio na li niam sau gu mui“.

Val dan čio ji Tėvynės sąjun­gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok­ratų frak ci ja ir gi kreipė si į NSGK dėl opo zi ci jos ini cia ty vos su da ry ti „Sno ro“ ty ri mo lai kinąją ko mi siją.

Įver tin ti pri trūks lai ko

Iš siuntė: �� NSGK�pir�mi�nin�kas�A.Anu�šaus�kas�tvir�ti�no�ke�lioms�ins�ti�tu�ci�joms�jau�pa�teikęs�klau�si�mus�dėl�opo�zi�ci�jos�ini�ci�juo�ja�mos�lai�ki�no�sios�„Sno�ro“�ko�mi�si­jos�ga�li�mo�po�vei�kio�ša�lies�sau�gu�mui.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Sei mo Na cio na­li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te­tas (NSGK) iki ki­tos sa vaitės, kai par la men ta rai svars tys, ar su­da ry ti lai kinąją ko mi siją „Sno­ro“ bank ro tui iš tir ti, ne spės iš­tir ti klau si mo dėl to kios ko mi si jos po vei kio ša lies sau gu mui.

Prem je ras And rius Ku bi lius pa ra gi no po li ti kus „ne pa si duo ti lo bis ti nių gru­pių, taip pat nu si kals ta ma veik la įta­riamų ban ko „Sno ras“ bu vu sių ak ci­ninkų in te resų gy ni mui“. Vy riau sybės va do vas neat metė, kad so cial de mok­ratų ly de ris Al gir das But ke vi čius ga­li turė ti ne teisė tai įgy tos in for ma ci­jos, ku ria mėgi no šan ta žuo ti Sei mo pir mi ninkę Ireną De gu tienę (nuotr.).

„Kiek ten ka ma ty ti iš vie šo sios erdvės, bank ro to pro ce sui įtaką ban do da ry­ti dvi įta kin gos grupės: tai galbūt nu­si kals tamą veiklą vykd žiu si bu vu sių ak ci ninkų Vla di mi ro An to no vo ir Rai­mon do Ba ra naus ko grupė, ku ri sie kia iš veng ti Lie tu vos teisė sau gos veiks­mų, ir ki ta grupė yra kre di to rių grupė, ku rios rei ka la vi mai yra iki 2 mlrd. litų, li ku sių ne pa dengtų pa skel bus „Sno ro“ bank rotą“, – va­kar sakė A.Ku bi lius.

Anot jo, A.But ke vi čius pra ėju sios sa­vaitės pa bai go je „pa bandė šan ta žuo­ti“ Sei mo pir mi ninkę dis po nuo da mas bankų in for ma ci ja, ku ri po li ti kui ne­turėtų būti priei na ma. „Teisė sau ga tu ri dar kartą iš tir ti to kios in for ma ci­jos ga vi mo ap lin ky bes. A.But ke vi čius skel bia, kad ją ga vo iš ban ko dar buo­tojų. Nebūtų stebė ti na, jei gu kas nors iš „Sno ro“ dar buo tojų, ir šian dien dir­

ban čių „Sno ro“ ban ke, ir to liau iš lie ka V.An to­no vo ir R.Ba ra naus­ko bend ri nin kais“, – kalbė jo prem je ras.

Anot jo, A.But ke vi čius in for ma ciją nau­

do jo siek da­mas, kad Sei­me būtų su­kur ta „Sno ro“

bank ro to ap­lin ky bes ti­

rian ti ko mi si ja. „To kio pa reiš ki mo ki­taip, tik kaip vie šo šan ta žo, ne ga liu trak tuo ti“, – teigė A.Ku bi lius.

Pats A.But ke vi čius tei gia tu rimą in­for ma ciją gavęs iš „Sno ro“ dar buo­tojų ir pra ėju sią sa vaitę pa teikęs pro­ku ratū rai. Pa sak jo, „Sno ro“ dar buo to­jai pa teikė ir dau giau at vejų, kai galė­jo būti ne pai so ma įsta tymų.

Sei mo pir mi ninkė I.De gu tienė kreipė­si į ge ne ra linį pro ku rorą su pra šy mu iš tir ti A.But ke vi čiaus vie šai pa skelbtą in for ma ciją, kad iškė lus „Sno ro“ ban­ko „bylą kai ku rie as me nys sa vo tu­rėtą indėlį, di desnį kaip 350 tūkst. li­tų, tai yra dau giau kaip 600 tūkst. li­tų, pa dengė pa skolą“, ir kad tai su si ję su vie nu iš val dan čio sios dau gu mos at stovų gi mi nai čių.

I.De gu tienės sūnus Ge di mi nas nei gia pa dengęs pa skolą indė liu ir svars to ga li mybę kreip tis į teismą dėl šmeiž to.

Ra gi na ne pa si duo ti lo bis tams

6

nuomonės

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ket vir to kui su pran ta­mas, iš anks to ži no­mas siu že tas, daug gra­žių vei dų, ži no mų var­

dų, iki va liai fi zi nio kon tak to (nuo peš ty nių iki in ty mių sce nų), ne­men kas žiups nis ne švan kių juo­ke lių, ne šykš tint ge ros rek la mos.Tai svar biau sios su de da mo sios da­lys, iš ku rių su min ky tas ki no py ra­gas pre ten duo ja nuo lie tu vių sta­lo iš stum ti kaip didž ku ku liai sun­kiai virš ki na mas tau ti nių ra šy to jų ro ma nų ek ra ni za ci jas it ko kius su­šius ne kiek vie nam mū sų iki ga lo per pran ta mą scien ce fic tion eg zo­ti ką ir tap ti pir mu pa tie ka lu.

Ana lo giš ką re cep tą pa si rin kę bū­si mų di džio jo ek ra no py ra gų ke­pė jai iš anks to ga li trin ti ran kas dėl bū si mos vers lo sėk mės. Kad prie fil mo ga lė tu me pri ra šy ti ma­giš kus žo džius „su rin kęs dau­giau sia pa ja mų“, ne rei kia imp ro­vi zuo ti pa gal eu ro pie čių tra di ci­jas, mums pa kan ka na cio na li nės Ho li vu do in terp re ta ci jos.Bū tent tai by lo ja ir ži nia iš lie tu­viš ko ki no fron to: pra neš ta, kad is to ri nis lie tu vių veiks mo fil mas „Ta das Blin da. Pra džia“ ta po dau­giau sia pa ja mų nuo ne prik lau so­my bės at kū ri mo su rin ku siu fil­mu Lie tu vo je.Be veik treč da lis mi li jo no žiū ro vų lei do jo kū rė jams su rink ti per 3,7 mln. li tų ir sėk min gai įvei kė ki tą nau jų jų lai kų lie tu viš ko ki no fil­mą „Ze ro II“ – už jo juo dą jį hu mo­rą pa klo jo me vos 1 mln. li tų.Pa gal žan ro tai syk les de rė tų siau­bin gai pa si pik tin ti dėl to kio tau tie­čių sko nio. Nuo fil mo, ku rio ga min­to jai kaž ka da ža dė jo pa teik ti uni­

ka lios ir itin au ten tiš kos me džia­gos apie gar sų jį svie to ly gin to ją, is­to ri ja dvel kia ne dau giau nei nuo vi sų pa sau lio juos tų apie Ro bi ną Hu dą. Is to ri ja čia – tik leng vas va­ni lės kva pas, akių, uos lės ir lie žu­vio po jū čius ri šan ti me džia ga.Ži no ma, kaip sa ko šių die nų mo ki­nių neį ga lu mu mąs ty ti be si ste bin­tys mo ky to jai, te gu jau no ji kar ta jei ne iš jiems ne beį kan da mų va­do vė lių, tai bent iš kva po pa jun ta, kas ga lė jo dė tis XIX a. Lie tu vo je. Nes pal vo to Ba lio Brat kaus ko „Ta­do Blin dos“ šian die nės 3D kar tos jau nuo lių juk ne pri ver si žiū rė ti.Įs pū din gai kuk lus ir juos tos kū rė­jų pa si rin ki mas – fil muo ta Aukš­tai ti jo je, nors svie to ly gin to jo Že­mai ti ja – ran ka pa sie kia ma. Vei­kė jų pa trio ti nės kal bos apie lie­tu vy bę – it iš ko kio pu siau ofi cia­laus XXI a. mi nė ji mo. Pri mi ty vo­ki per so na žų pa veiks lai, neiš baig­tos siu že ti nės li ni jos.Ieš ko ti prie ka bių ki no kri ti kai ga li kiek tin ka mi, tik, lai mė, va ka rykš­tė nau jie na nė ra ži nia apie fil mo kū rė jams skir tą ko kią nors na cio­na li nę pre mi ją už in dė lį į lie tu vių ki no pra mo nės rea ni ma vi mą. Ne­bent ma ny tu me, kad tie 2 mln. su tru pu čiu li tų, ku riuos fil mo kū rė­jams at sei kė jo Kul tū ros mi nis te ri­ja, vi sai be rei ka lo iš bars ty ti miš­kuo se ne to li Vil niaus.Ga liau siai, kaip la bai taik liai pa­ste bė jo ir šios juos tos pro diu se­ris: vi si į fil mo kū ri mą in ves tuo ti pi ni gai iš leis ti Lie tu vo je, vals ty­bei tvar kin gai su mo kė ti mo kes­čiai, sam dy ti dar buo to jai al gą taip pat ga vo ne vo ke liuo se.„Ta das Blin da. Pra džia“ ke lia aso­ci ja ci jų su ko mer ci nių teat rų pro­duk ci ja. Ma ty da mi, kai ša lia kla si­ki nės sce nos dėl žiū ro vų ko vo ja ir pri mi ty vios bui ti nių ar ly čių konf­lik tų ins ce ni za ci jos, rim tie ji teat ra­lai guo džia sa ve, esą ko mer ci nių teat rų karš ti nė nė ra blo gas reiš ki­nys. Te gu žmo nės pir miau sia po tru pu tį pri pran ta prie teat ro žiū ro­vo sta tu so, prie sce nos, net jei ja me – nie kaip neiš sib lai van tis, tarp mo­te rų si jo nų pa kly dęs te le vi zi jos iš­po pu lia rin tas ak to rius. Pas kui, žiū, jie užaugs ir iki Jo no Vait kaus.Šią min tį per fra za vus, ga li ma guos tis ir lie tu viš ko ki no at ve­ju. Gal il gai niui di džio jo ek ra no meist rai su bręs iki to kios sta di jos, kai kur da mi fil mą gal vos ne apie žiū ro vų kie ky bę, bet apie kad rų ko ky bę?

Iš tek lių kai nos – per di de lės

Lie tu viš ko ki no at gi mi mas. Pra džia?

Lai mė, va ka rykš tė nau­jie na nė ra ži nia apie fil­mo kū rė jams skir tą ko­kią na cio na li nę pre mi­ją už in dė lį į lie tu vių ki no pra mo nės rea ni ma vi mą.

antradienis, sausio 24, 2012

Vio le ta Juo de lie nė

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 450.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Pa ga liau vėl ga li me pri si min­ti, koks me tų lai kas va di na­mas žie ma. Snin ga, spus te lė ja šal tu kas, kar tais iš len dan čios

sau lės ato kai to je bliz ga pa skli du sios pa sa kų ra ga nų sme ge nys... Žie ma, kaip sa ko ma, sko nio rei ka las, o kai kam, kaip su pran tu, net gy vy biš kai svar bi są ly ga. Be jos kai ku rie vai ruo­to jai tur būt už mig tų prie vai ro. Praė­ju sią sa vai tę – at ro do, ket vir ta die nį, pė di nau į vie šo jo trans por to sto te lę Kęs tu čio gat vė je, o prie šin ga kryp­ti mi, į I.Kan to gat vę, va žia vo vie na ma ši na po ki tos. Ne, jos ne va žia vo – sta čiai lė kė. Čiuožt vie na, čiuožt ki­ta. Bu vo bai su net ei ti ša li gat viu – jau ir re gė jau, kaip toks ke lių ere lis ne su­val dys sa vo ma ši nos ir iš keps iš ma­nęs bly ną.

Na, tie, ku rie laks to su sa vo au to­mo bi liais, tai dar nie kis, ta čiau lė­kė ir mik roau to bu sai, ve žan tys ke­lei vius! Vie nas jų – ne pas te bė jau, koks nu me ris, tik marš ru to už ra­še ma čiau žo dį „Gar lia va“, tie siog skrie jo. Tur būt ko kiu 70 km/val. Tu rint ome ny je, kad tuo me tu bu­vo la bai bjau rus oras – kri to nei li­jund ra, nei snie gas, toks vai ruo to jo el ge sys pa si ro dė dau giau nei įžū­lus – sta čiai nu si kals ta mas. Jei vė­liau ne te ko gir dė ti apie ava ri ją, ma­tyt, nuo ke lio jis nie kur ne nu lė kė. Ar vai ruo to ją su stab dė ke lei viai? Na, mes juk ad re na li no fa na ti kų tau ta, spė ju, kad vi si džiau gė si, jog grei­čiau nei įma no ma pa sieks ke lio nės tiks lą. Gal ir burb te lė jo ko kia gar­bin go am žiaus da ma, bet ne gi gar­bin go am žiaus žmo nių nuo mo nės kas pai so – juo lab da mų.

Nek rei pia dė me sio į žmo nes ir kai ku rios par duo tu vės. Dau gy bė jų pa­si gra ži nu sios įei gas bliz gio mis ply te­lė mis – kas laip tus jo mis ap kli ja vęs, kas ne va slenks tį pa si klo jęs. Šiurkš­taus pa vir šiaus ply te lių ar bent su spe cia liais ran te liais daug ne ra si me. Anks čiau dar bent ne pa tin gė da vo at­

spaus din ti kom piu te riu už ra šo „At­sar giai, sli du“, kai ku rios ko kį sku­du rą nu tėkš da vo – kad trin tis bū tų di des nė ir ne pas lys tum vos už li pęs ant laip te lio, da bar ir to ne pa si var­

gi na pa da ry ti. Lipk, čiuožk – ir bėk skųs tis, ban dyk ieš ko ti tei sy bės, įro­di nėk, kad ne ta vo ba tai kal ti, o sli­dūs laip tai.

Gin ta rė V.

Nuo šių me tų pra džios pa­bran go elekt ra, ta čiau vi­si sė di ra mūs, ty liai mo ka ir mo kės to liau. Vi sai ne­

svar bu, kad ne taip jau se niai gar siai ir po mpas tiš kai bu vo ža da mi pi ges ni ener ge ti niai iš tek liai. Kol kas ne ma­ty ti, jog bū tų ko kių nors pro švais čių, kad jie at pig tų.

Ma tyt, bu vo nu mes tas tra di ci­nis ma sa las gy ven to jams, kad tuo mo men tu nu si ra min tų ir ne kel tų ban gų.

Žmo nės dar ne pa mir šo, kad so vie­ti niais me tais ener ge ti niai iš tek liai bu vo net ne ly gi na mai pi ges ni. Pa­vyz džiui, už elekt ros ki lo vat va lan dę rei kė jo mo kė ti tik ke tu rias ka pei kas.

Tai bu vo rea li kai na pa gal tuo me tes gy ven to jų fi nan si nes ga lias.

Tais lai kais nie kas ne kė lė tiek daug triukš mo dėl mo kes čių už ko mu na li­nius pa tar na vi mus ir ener gi ją, nes šie mo kes čiai bu vo kiek vie nam pi lie čiui pa ke lia mi. Ži no ma, tai lai da vo ir įsta­ty mas, ku ris ver tė TSRS pi lie čius dirb­ti. Ne dir ban tis as muo bu vo lai ko mas kri mi na li niu nu si kal tė liu ir jam už tai grė sė bau džia mo ji at sa ko my bė.

Da bar, ži no ma, si tua ci ja yra ki­to kia. Ki to kio ly gio ir mo kes čiai už ener ge ti nius iš tek lius. Ta čiau pu sę li to už ki lo va tą vir ši ju si kai na mū sų žmo nėms yra aiš kiai per di de lė. Jei bus sta to ma nau ja ato mi nė elekt ri­nė, elekt ra dar la biau pa brangs. Kai

kas pro gno zuo ja, jog ki lo va to kai na priar tės prie li to. Tai bū tų tra ge di ja ma žiau sias pa ja mas gau nan čiam gy­ven to jų sluoks niui.

Iš ši to Sei mo jau nie ko ti kė tis ne­ga li ma. Kai ru de nį iš rink si me nau­ją, pa grin di nis par la men ta rų veik los prio ri te tas tu rė tų bū ti ener ge ti nių šal ti nių kai nos ma ži ni mas vi so mis įma no mo mis prie mo nė mis. Žvė­riš kos kai nos tu ri bū ti ma ži na mos. Ne si no rė tų ti kė ti, jog mū sų po li ti­kai už merks akis prieš tai, kad vi­sa ša lis at si sto ja ties ri ba, kai rei kia spręs ti di le mą: bus ar ne bus ba la nos ga dy nė? Vals ty bei tai bū tų tik ra ka­tast ro fa.

I.S.

Ad re na li nas ver žia si lais vai

Links my bės: �� pa�vė�luo�ta�žie�ma�ir�kau�nie�čių�snie�go�da�ma.Graž�vy�do�Anu�se�vi�čiaus�nuo�tr.

7

lietuvaantradienis, sausio 24, 2012

Mi nist ras at si sa kė ko men tuo­ti pa tik ri ni mo re zul ta tus, nes tei­gia jų ne tu rįs raš tu. „Šian dien ne­no riu ko men tuo ti to klau si mo, nes tai su si ję su vals ty bės pa slap ti mis. Lau kiu raš tiš ko at sa ky mo iš Ant­ro jo de par ta men to prie Kraš to ap­sau gos mi nis te ri jos dėl at lik to po­lig ra fi nio ty ri mo“, – pir ma die nį žur na lis tams sa kė mi nist ras.

BNS ži nio mis, pa tik ri ni mas ga­li bū ti su si jęs su at lie ka mu ty ri mu dėl in for ma ci jos apie „Sno ro“ ban­ką nu te ki ni mo. Aiš ki na ma si, kaip duo me nys apie ren gia mus pa rei­gū nų veiks mus per nai lapk ri tį pa­te ko „Sno ro“ ak ci nin kams.

BNS ži nio mis, anks čiau po lig ra­fu tik rin ti ki ti šią in for ma ci ją tu rė­ję pa rei gū nai. Ži niask lai do je skelb­ta, kad pir mą kar tą FNTT va do vas neiš lai kė pa tik ri ni mo po lig ra fu. Pak laus tas, ar pa si ti ki V.Gai liu mi, R.Pa lai tis sa kė ne no rįs ko men tuo ti šio klau si mo, „kol ne tu ri at sa ky mų į jam iš ki lu sius klau si mus“.

Ar V.Gai lius to liau ga li va do­vau ti FNTT, mi nist ras tei gė at­sa ky siąs, kai gaus ra šy ti nius at­

sa ky mus. Šių jis ti ki si šią sa vai tę. Prem je ras And rius Ku bi lius pir ma­die nį pa kar to jo ver ti nąs šios tar ny­bos veik lą praė ju siais me tais ir ne­tu rįs jai prie kaiš tų.

„Prie šin gai, ga liu pa sa ky ti, kad ji dir ba tik rai ne blo gai. Ga li me pri si­min ti ir Ga riū nų by las, ga li me pri­si min ti ir di de les kont ra ban dos by­las, daug ki tų by lų, ku rios pa ro dė, kad ši tar ny ba kaip tik ga li dirb ti, ir dir ba tin ka mai“, – sa kė Vy riau sy­bės va do vas.

Pa gal įsta ty mą FNTT di rek to rių pen ke riems me tams į pa rei gas ski­ria ir iš jų at lei džia vi daus rei ka lų mi nist ras Vals ty bės tar ny bos įsta­ty mo nu sta ty ta tvar ka.

Tar ny bos di rek to rius tie sio giai pa val dus ir at skai tin gas vi daus rei­ka lų mi nist rui.

V.Gai lius FNTT va do vau ja nuo 2010 m. lie pos.

BNS inf.

FNTT va do vą tikrino lyg nusikaltėlį

Šal ti nis: �� spė�ja�ma,�kad�V.Gai�liaus�pa�tik�ri�ni�mas�ga�li�bū�ti�su�si�jęs�su�at­lie�ka�mu�ty�ri�mu�dėl�in�for�ma�ci�jos�apie�„Sno�ro“�ban�ką�nu�te�ki�ni�mo.�� Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Bu vęs Ig na li nos ato mi nės elekt ri­nės (AE) va do vas Os val das Čiuk­šys, praė ju sių me tų rug sė jį at leis­tas iš įmo nės kor po ra ty vi nių rei ka­lų di rek to riaus pa rei gų, su bu vu siu darb da viu ga li su si tar ti tai kiai.

Vi sa gi no apy lin kės teis mo pir mi­nin kas Val das Cie siū nas BNS pa­tvir ti no, kad abi gin čo ša lys pa ro dė ini cia ty vą su si tar ti tai kiai.

„Abie jų ša lių pra šy mu bus sie­kia ma pa siek ti tai kų su si ta ri mą. Ki tas teis mo po sė dis pa skir tas va­sa rio 20 d.“, – sa kė tei sė jas.

O.Čiuk šio tei gi mu, komp ro mi­sas jau ras tas.

„Ma nau, kad vi sa da ge riau tai ka ne gu ne su ta ri mai. Ma nau, mū sų ad vo ka tai su ra do tei sin gą komp ro­mi si nį su ta ri mą. Jis yra kon fi den­cia lus, to dėl nuo bet ko kių de ta lių ko men ta vi mo su si lai kau“, – BNS sa kė jis.

O.Čiuk šys neatsk lei dė, ar Ig na­li nos AE ža da kom pen suo ti ir kiek už jo pri vers ti nės pra vaikš tos lai ką. Jis pra šė teis mo pa nai kin ti draus­mi nes nuo bau das, pri pa žin ti ne­tei sė tu dar bo su tar ties nu trau ki­mą, grą žin ti į dar bą bei pri teis ti kom pen sa ci ją už pri vers ti nės pra­vaikš tos lai ką.

Rem da ma sis Dar bo ko dek so 235 straips niu įsa ky mą dėl O.Čiuk šio at lei di mo per nai rug sė jo 14 d. pa­si ra šė Ig na li nos AE ge ne ra li nis di­rek to rius Žil vi nas Jurk šus, ku ris

O.Čiuk šį ap kal ti no šiurkš čiu dar­bo draus mės pa žei di mu.

O.Čiuk šys tuo met tei gė, kad spren di mas ne tei sė tas ir priim tas pa žei džiant pro ce dū ras.

Bu vu sio Ig na li nos AE va do vo ir dip lo ma to tei gi mu, jis bu vo ap kal­tin tas šiurkš čiais dar bo draus mės pa žei di mais, nes pra dė tas iki teis­mi nis ty ri mas dėl jo veik los, be to, jis kal tin tas vi suo me nės in for ma vi­mo tai syk lių pa žei di mu, kad sklei­dė įvai rią in for ma ci ją apie pa dė tį elekt ri nė je, taip pat tuo, kad su tie­sio gi niu va do vu ne su de ri no iš vy kų iš dar bo vie tos rug sė jo 5–14 d.

Prem je ras And rius Ku bi lius iš kar to po to, kai O.Čiuk šys bu vo at­leis tas, pa reiš kė, jog jis pa si ti kė ji­mo ir dar bo ne te ko, kai į elekt ri nės už da ry mo pro ce są kaip de ry bi­nin kas bu vo įtrauk tas in dų kil mės prieš ta rin gos re pu ta ci jos vers li­nin kas Ra mi nas Wal li.

O.Čiuk šio at ly gi ni mas sie kė dau giau nei 20 tūkst. li tų.

BNS inf.

Ti ki si tai kos

At ly gi ni mas: �� Ig�na�li�nos�AE�O.Čiuk�šys�per�mė�ne�sį�už�dirb�da�vo�dau�giau�nei�20�tūkst.�li�tų.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Ma nau, kad mū sų ad­vo ka tai su ra do tei sin­gą komp ro mi si nį su­ta ri mą.

Os val das Čiuk šys:

Fi nan si nių nu si kal­ti mų ty ri mo tar ny­bos (FNTT) di rek to­rius Vi ta li jus Gai lius penk ta die nį ant rą kar tą bu vo pa tik­rin tas me lo de tek­to riu mi. Tai pa tvir­ti no vi daus rei ka lų mi nist ras Rai mun­das Pa lai tis.

Ne no riu ko men tuo ti, nes tai su si ję su vals­ty bės pa slap ti mis.

8

ekonomikaantradienis, sausio 24, 2012

Len­ki­jos­naf­tos­kon­cer­no­„Lo­tos“­pre­zi­den­tas­Pa­we­łas­Olech­no­wic­zius­(nuotr.)­pra­ne­šė,­kad­kon­cer­no­val­do­ma­bend­ro­vė­„Lo­tos­Geo­naf­ta“­ar­ti­miau­siu­me­tu­ke­ti­na­pra­dė­ti­ska­lū­nų­du­jų­paieš­kas­Lie­tu­vo­je.­„Nusp­ren­dė­me­iš­gręž­ti­pir­mą­jį­grę­ži­nį,­siek­da­mi­iš­siaiš­kin­ti,­kas­yra­gel­mė­se“,­–­sa­kė­jis.­„Lo­tos­Geo­naf­ta“­šie­met­ke­ti­na­da­ly­vau­ti­nau­jų­naf­tos­ga­vy­bos­plo­tų­žval­gy­bos­ir­ga­vy­bos­kon­kur­suo­se.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,44 % +0,02 % –0,62 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,2131 +0,8664­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1597 +0,8412­%JaV­do­le­ris 1 2,6765 +0,5032­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6427 +0,5402­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9400 +0,1521­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0218 +0,0736­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5021 –0,0466­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5402 +0,3348­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8577 +0,0175­%

IeškOsskalūnųdujų

Dėl di des nio ame ri kie čių ne ka­ri nių kro vi nių srau to E.Ma siu lis ir Lie tu vos trans por to įmo nių va do vai de rė jo si su JAV ka riuo­me nės Trans por ta vi mo pa da li­nio va do vy be, šios vals ty bės Gy­ny bos, Vals ty bės de par ta men tų at sto vais bei trans por to sek re to­riu mi Ray La Hoo du.

„Bend ra dar biau ti ir da ly vau­ti trans por tuo jant kro vi nius JAV su kur tu šiau ri niu ap rū­pi ni mo ke liu Lie tu vai yra gar­bė, ga li my bė ir at sa ko my bė. Kaip ša lis esa me pa si ren gę in­ten sy viai dirb ti su JAV ad mi­nist ra ci ja ir šios ša lies lo gis ti­kos bend ro vė mis, siek da mi kuo efek ty viau iš nau do ti mū sų tu­ri mą inf rast ruk tū rą bei siek­ti abi pu sės nau dos Lie tu vai ir mū sų tran sat lan ti niams stra­te gi niams par tne riams JAV“, – tvir ti no E.Ma siu lis.

Mi nist ras pa brė žė, kad, siek­da ma to liau stip rin ti stra te gi­nius Lie tu vos ir JAV ry šius, Lie­tu va pa si ren gu si ne tik ga ben ti kro vi nius į Af ga nis ta ną, bet ir iš­vež ti juos iš šios ša lies.

Ga ben ti kro vi nius į Af ga nis ta­ną per Lie tu vą ame ri kie čiai pra­dė jo praė ju sių me tų pa bai go je. Iš vi so 2011 m. per Klai pė dą į Af ga­nis ta ną iš ke lia vo 2165 NA TO pa­jė gų kon tei ne riai.

Ta čiau su si sie ki mo mi nist ras įsi ti ki nęs, kad kro vi nių srau tai ga lė tų bū ti kur kas di des ni. Ak­ty viau bend ra dar biau jant bū tų ga li ma pri trauk ti ir vers lo kro­vi nių.

„Šian dien ma to me, kad JAV vers lą do mi na kar tu su re gio ni­niais par tne riais Lie tu vos su kur­ti kon tei ne ri nių trau ki nių ko ri­do riai į Juo do sios jū ros re gio no ša lis, cent ri nę Azi ją ir Ki ni ją. Pa gei da vi mą stip rin ti bend ra dar­bia vi mą su Lie tu vos Klai pė dos

uos tu iš reiš kė vie nas di džiau sių JAV uos tų – Vir dži ni jos, taip pat Fi la del fi jos re gio ni nis uos tas“, – sa kė E.Ma siu lis.

Jung ti nė se Vals ti jo se Lie tu­vos de le ga ci ja taip pat su si ti ko su tarp tau ti nės lo gis ti kos bend­ro vės „Maersk Li ne“ va do vais. Ši įmo nė kvie čia ma da ly vau ti pla­nuo ja mo Klai pė dos išo ri nio gi­lia van de nio uos to sta ty bo je.

Anot E.Ma siu lio, į išo ri nį gi­lia van de nį uos tą sie kia ma ras­ti „kom pe ten tin gą, pa ty ru sį ir aukš tos re pu ta ci jos in ves tuo to ją, ku ris už tik rin tų pa pil do mą kro­vi nių srau tą ir veik tų kaip uos to val dy to jas“.

Nau ja sis uos tas ga lė tų pra dė ti veik ti maž daug 2020 m., kai iš­seks da bar ti nio uos to pa jė gu mai. Ja me bū tų ga li ma priim ti lai vus, ku riems rei ka lin gas 18 met rų gy­lis. Nau ją uos tą siū lo ma sta ty­ti vie šo jo ir pri va čio jo sek to rių par tne rys tės pa grin du ša lia Bū­tin gės.

Vy riau sy bė išo ri nio gi lia van­de nio uos to pro jek tą yra įtrau­ku si į de šim ties Lie tu vai stra te­giš kai svar bių pro jek tų, ku riems tiks lin ga pri trauk ti pri va tų ka­pi ta lą, są ra šą. Anot mi nis te ri­jos, skai čiuo ja ma, kad mak si ma li da bar ti nio Klai pė dos uos to kro­va ga lė tų siek ti apie 60 mln. to nų per me tus. Per nai Klai pė dos uos­te bu vo per krau ta 36,6 mln. to­nų kro vi nių.

BNS, KD inf.

Iš Ame ri kos lau kia dau giau kro vi nių

Kvie ti mas: ­� mi­nist­ras­E.Ma­siu­lis­kvie­tė­JAV­ka­riuo­me­nės­Trans­por­ta­vi­mo­pa­da­li­nio­va­do­vą­Wil­lia­mą­Fra­se­rį­ak­ty­viau­nau­do­tis­Lie­tu­vos­trans­por­to­įmo­nių­pa­slau­go­mis.­­

Lie­tu­vos­am­ba­sa­dos­JAV­nuo­tr.

NATO pa jė gų kon tei­ne riai per nai į Af ga­nis ta ną bu vo ga be­na mi per Klai pė dą.

2165

Iš JAV grį žęs su si sie ki mo mi nist ras Eli gi­jus Ma siu lis ti ki si, kad po jo vi zi to per Lie­tu vą į Af ga nis ta ną bus ga be na ma dau­giau ame ri kie čių kro vi nių. Iš to už dirb­tų ir uos tas, ir „Lie tu vos ge le žin ke liai“.

Vy riau sy bė links ta ne su teik ti že­mės ūkio pa skir ties že mės nau­joms so di nin kų bend ri joms, nes ji už sta to ma gy ve na mai siais na­mais.

Po va ka rykš čio Vy riau sy bės pa si­ta ri mo aiš kė ja, kad nau jiems ko­lek ty vi niams so dams že mės ne­bus ski ria ma.

„Pa si ta ri me bu vo iš reikš ta nuo­mo nė ir pri tar ta Sei mo Kai mo rei ka lų ir Ap lin kos ap sau gos ko­mi te tų siū ly mui ap ri bo ti nau jų bend ri jų stei gi mą si. Ki taip sa kant, esa moms di des nėms bend ri joms pa lie ka ma tei sė skai dy tis, kad jos bū tų op ti ma liau val do mos, ta čiau ne pa lie ka ma ga li my bės kur tis vi­siš kai nau joms so di nin kų bend­ri joms, ski riant joms že mės plo­tus“, – sa kė ap lin kos mi nist ras Ge di mi nas Kaz laus kas.

Pa sak jo, leis ti steig tis nau joms so di nin kų bend ri joms ne no ri ma, nes že mės ūkio pa skir ties že mė už­sta to ma gy ve na mai siais na mais.

„Šio se te ri to ri jo se Vil niu je, Kau ne, Klai pė do je sta to mi gy ve­na mie ji na mai, o gy ve na mo sios te ri to ri jos tu ri bū ti ku ria mos vi­siš kai ki tais pa grin dais, ne per so­di nin kų bend ri jas, kai ne sut var­ko ma inf rast ruk tū ra ir kiek vie nas pa lie ka mas tvar ky tis taip, kaip iš­ma no. No rint už siim ti žem dir bys­te, šiais lai kais ne su dė tin ga nu si­pirk ti že mės pa skir ties skly pą ir ja me da ry ti ką tik no ri“, – tvir ti­no G.Kaz laus kas.

Vy riau sy bė taip pat siū lo priim ti įsta ty mo pa tai sas, ku rios su da ry­tų są ly gas so di nin kų bend ri jas in­teg ruo ti į bend rą mies tų inf rast­ruk tū rą.

Šiuo me tu esą neaiš ku, kas at­sa ko už so dų bend ri jų ke lius, to­dėl siū lo ma, kad juos pe rim tų sa­vi val dy bės.

Pa sak ap lin kos mi nist ro, su­tar ta, kad, per duo dant sa vi­val dy bėms bend ri jų ke lius, už ka dast ri nius ma ta vi mus ir re­gist ra vi mo da ly kus su mo kė tų

so di nin kų bend ri jos, o ne sa vi­val dy bės: „Nes prie šin gu at ve ju sa vi val dy bėms tek tų skir ti pa pil­do mus asig na vi mus, o jie biu dže­te ne nu ma ty ti.“

Sei mo Kai mo rei ka lų ir Ap lin kos ap sau gos ko mi te tai siū lo spręs­ti so di nin kų bend ri jų stei gi mo, vi­daus ke lių ka dast ri nių ma ta vi mų ir įre gist ra vi mo re gist re fi nan sa vi mo pro ble mas. Ta čiau, anot Ap lin kos mi nis te ri jos, tai nė ra jos kom pe­ten ci ja.

BNS, KD inf.

Sodų bendrijų plėt ros ne re mia

Ne sip lės: ­� val­džia­ne­no­ri­leis­ti­steig­tis­nau­joms­so­di­nin­kų­bend­ri­joms,­nes­že­mės­ūkio­pa­skir­ties­že­mė­už­sta­to­ma­gy­ve­na­mai­siais­na­mais.­ ­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Gy ve na mo sios te ri­to ri jos tu ri bū ti ku­ria mos vi siš kai ki­tais pa grin dais, o ne per so di nin kų bend­ri jas.

9

pasaulisAntrADIEnIS, SAuSIo 24, 2012

ES ša lys va kar su ti ko pa skelb ti em bargą Ira no naf tos eks por tui, siek da mos su­stab dy ti lėšų srautą, ku ris pa de da fi nan­suo ti gin či jamą Te he ra no bran duo linę pro gramą. Pa gal komp ro mi sinį su si ta­rimą, priimtą po ke lias sa vai tes tru ku sių įtemptų de rybų ir Grai ki jos prie ši ni mo si, nu ma to ma ne del siant įves ti drau dimą im­por tuo ti naftą iš Ira no ir iki lie pos 1 d. pa­ma žu nu trauk ti ga lio jan čias su tar tis.

Dau giau nei mi li jar das Azi jos gy ven tojų va kar nau juo sius Dra ko no me tus pa si ti­ko triukš min gais fe jer ver kais tikė da mie si, kad ga lin giau sias kinų zo dia ko ženk las at­neš tur tus ir ga lią, ku riuos jis sim bo li zuo­ja. Ki ni jos ir ša lių, ku rio se gy ve na gau sios kinų bend ruo menės, li go ninė se ste bi mas itin pa gausėjęs gim dymų skai čius, nes po ros sten gia si su si lauk ti vaikų lai min gais lai ko mais Dra ko no me tais.

ES Su tarė dėl Em bar go

Ki ni ja pa Si ti Ko dra Ko no mE tuS

Žmonės pa var goVos 44 pro c. bal sa vi mo teisę tu rin­čių Kroa ti jos pi lie čių sek ma dienį da ly va vo re fe ren du me ir pa reiškė sa vo nuo monę dėl ša lies sto ji mo į ES. Tai vie nas ma žiau sių ro dik­lių, už fik suotų per ana lo giš kus re­fe ren du mus ki to se ša ly se. Veng ri­jo je bal suo ti dėl sto ji mo į ES 2003 m. at ėjo 45 pro c. rinkėjų, o Mal to je tais pa čiais me tais – 90 pro c.

„Žmonės aki vaizd žiai pa vargę, – po bal sa vi mo pri pa ži no Kroa ti jos prem je ras Zo ra nas Mi la no vi ćius. – Būtų ge riau, jei gu rinkėjų ak ty­vu mas būtų di des nis, bet to kia yra rea lybė. Tai yra is to ri nis spren di­mas, po sūkio taš kas mūsų is to ri­jo je, ir da bar vis kas – sėkmė ar ba pra laimė ji mas – pri klau sys tik nuo mūsų pa čių.“

Ma žas rinkėjų ak ty vu mas re fe­ren du mo ne suž lugdė, nes tam, kad jis įvyktų, pa ka ko pa pras tos balsų dau gu mos. Maž daug 66 pro c. rin­kėjų pa sakė „taip“ sto ji mui į ES, 33 pro c. bu vo prie š, o li kusį pro centą biu le te nių rin kimų ko mi si ja pri pa­ži no ne ga lio jan čiais.

Kroa ti ja, ku ri prie š 20 metų at si­skyrė nuo Ju gos la vi jos ir 1991–1995 m. iš gy ve no kru viną karą dėl ne­

prik lau so mybės, ES sto ji mo su tartį pa si rašė pra ėju siais me tais. 2013 m. liepą ji turėtų tap ti 28­ąja blo ko na­re, kai vi sos ki tos vals tybės narės ra ti fi kuos ati tin ka mus do ku men­tus. Kroa ti ja taps ant rąja bu vu sios Ju gos la vi jos ša li mi. Iš še šių bu vu sių Ju gos la vi jos res pub likų tik Slovė ni ja jau yra ES narė, ta čiau įsto ti į Bend­riją taip pat sie kia Ser bi ja, Juod kal­ni ja, Ma ke do ni ja ir Bos ni ja.

Na rystė iš gelbės eko no miką?Kroa ti jos eu roen tu zias tai ti ki si, kad na rystė ES pa dės ša lies eko­no mi kai, ka muo ja mai re ce si jos, 48 mlrd. eurų skolų naš tos ir di­de lio ne dar bo, ku ris šie met ga­li pa siek ti 18 pro c. Pri si jun gus prie blo ko, Kroa ti jai at si vers pla ti Eu­ro pos pre kių ir pa slaugų, taip pat dar bo rin ka.

„Kroa ti ja nu bal sa vo už Eu ropą, už sąjungą su ki to mis de mok ra tinė mis Eu ro pos ša li mis, ku rios sie kia pa­žan gos. Už ver ty bes ir prio ri te tus, ku rie bu vo nu sta ty ti per de ry bas, – po re fe ren du mo džiū ga vo Kroa ti jos pre zi den tas Ivo Jo si po vi ćius. – Bet tie, ku rie bal sa vo prie š, turėtų ži­no ti, kad į jų būgšta vi mus ir abe jo­nes bus at si žvelg ta.“

Vyk dy da ma proeu ro pie tišką viešųjų ry šių kam pa niją, Kroa ti­jos vald žia įspėjo gy ven to jus, kad at si sa kiu si sto ti į ES vals tybė ne­teks pi nigų iš Eu ro pos fondų. Nuo 2007 m. Kroa ti ja iš ES ga vo maž­daug 150 mln. eurų, tiek pat turė­tų gau ti šie met, o kitą met – dar 95 mln. eurų.

Pro vy riau sy binė ži niask lai da taip pat rašė, kad nu si gręžu si nuo ES Kroa ti ja bus įtrauk ta į vie no kią ar ki to kią Bal kanų sąjungą kar tu su

bu vu sia prie ši nin ke Ser bi ja. Pas­ta ro ji taip pat sie kia na rystės ES ir lau kia Briu se lio at sa ky mo į pa­raišką su teik ti ofi cia lios kan di datės sta tusą. Bet ES po pu lia ru mas šio je ša ly je ge ro kai su men ko dėl Briu se­lio iš kel tos sąly gos pri pa žin ti Ko­so vo ne prik lau so mybę, ku ri bu vo vie na ša liš kai pa skelb ta 2008 m.

ES – ne be to kia pa trauk liBet Kroa ti jos vald žios ar gu men­tai ne vi siems at ro do įti ki na mi. Bal savę prie š sto jimą į ES bai­mi na si, kad Kroa ti ja au ko ja sa­vo su ve re numą ir tau tinę ta pa tybę – ver ty bes, už ku rias gink lais ko­vo jo pra ėju sio am žiaus pa sku ti nia­me de šimt me ty je. Ma ža to, ša lies įmonės ir ūkiai at si vėrus sie noms ir rin koms ga li neat lai ky ti kon ku­ren ci jos su ki to mis ša li mis.

„Ma žas rinkėjų ak ty vu mas ro­do, kad Kroa ti ja at su ko nu garą ES, – sakė ka ro ve te ra nas Želj ko Sa­či ćius, va do vau jan tis kam pa ni jai prie š Kroa ti jos sto jimą į ES. – Šis re fe ren du mas ne teisė tas. Mes nie­ka da jo ne pri pa žin si me.“

ES kan di datės sta tusą Kroa ti­jai skyrė 2004 m., bet nuo to lai ko blo ko po pu lia ru mas šio je ša ly je ge­ro kai su mažė jo. Dau ge lis gy ven tojų su pra to, kad na rystė ES au to ma tiš­kai neat neš ge rovės ir klestė ji mo. Se na ja me že my ne ki lu si skolų kri­zė dar su ma ži no ES po pu lia rumą.

„Bal sa vau prie š, nes ne ma nau, kad mums ge rai sek sis įsto jus į ES, – sakė 23 metų uni ver si te to stu­dentė Ma tea Ko lenc. – Girdė jau daug blogų da lykų apie ES, jos eko­no minę si tua ciją ir tai, ką ji ga li pa­si ūly ti.“

Šeš ta dienį Zag re be po li ci ja su si­rėmė su gru pe na cio na listų, ban­dan čių nu plėšti ES vėliavą. Re fe­ren du mo dieną Kroa ti jos Spli to ku ror te, va di na ma me na cio na­listų ži di niu, ant pa statų sienų pa­si rodė an tieu ro pie tiškų pie ši nių ir šūkių. Vie nas jų skelbė: „Sus tab­dy ki te grio vimą, Ne ES!“ Po li ci ja už ra šus už dažė bal tais da žais.

Ke lias į ES bu vo il gasPraė ju sio am žiaus pa sku ti nia­me de šimt me ty je, kai ki tos po ko­

mu nis tinės vals tybės cent rinė je ir Rytų Eu ro po je stip ri no sa vo de­mok ra ti jas ir judė jo in teg ra ci jos į ES link, Kroa ti jos as pi ra ci jas dėl Bend ri jos stabdė 1991–1995 m. ka­ras ir jo pa li ki mas.

Tik 2000­ai siais iš rin kus proeu­ro pie tiš kus ly de rius Kroa ti ja vir­to tik ra par la men ti ne de mok ra ti ja, ga lin čia siek ti kan di datės į ES sta­tu so. Bet Briu se lis ne su ti ko pra dėti de rybų dėl Kroa ti jos na rystės tol, kol bu vo suim tas buvęs Bal kanų ka­rų ge ne ro las An te Go to vi na. Jung­ti nių Tautų tri bu no las Ha go je nu­teisė jį už ka ro nu si kal ti mus.

Per sep ty ne rius de rybų me tus Kroa ti jai te ko tai ky tis prie ge ro­kai griež tes nių kri te rijų nei anks­tesnėms ša lims pre ten dentėms. Ypač di delį dėmesį ES skyrė teismų sis te mai, nes 2007 m. prie blo ko pri si jun gus Ru mu ni jai ir Bul ga ri jai ėmė ryškė ti ko rup ci ja ir ki tos pro­ble mos šio je sri ty je. Buvęs Kroa ti­jos prem je ras Ivo Sa na de ras da bar yra kal ti na mas ko rup ci ja, teisė sau­ga at lie ka ty rimą dėl jo veik los.

BBC, „The New York Ti mes“, „Ti me“ inf.

Kroa ti ja į ES žen gia sle gia ma abe jo nių

Nors du treč­da liai bal sa vu­sių kroatų re fe­ren du me pri­tarė sto ji mui į ES, rinkėjų ak­ty vu mas ro do, kad di de liu eu­roen tu ziaz mu ši Bal kanų ša­lis ne trykš ta.

Pas ta ruo sius tre jus me tus Kroa ti ja, ku rios eko no mi ka smar kiai re mia si Ad ri jos pa jūrio tu riz mu, dau giau sia bu vo iš tik ta re ce si jos. Cent ri nis ban­kas pro gno zuo ja, kad šiais me tais eko­no mi ka su si trauks 0,2 pro c. Ne dar bas ša ly je be veik pa siekė 18 pro c.

Todėl ana li ti kai įspėja, kad po sėkmin go re fe ren du mo Kroa ti­jos va do vams ne derėtų at si pa lai­duo ti, o su telk ti jėgas į re for mas, ku­rios pa dėtų eko no mi kai at si ties ti

ir su si grąžin ti in ves tuo tojų pa si tikė­jimą. „In ves tuo to jai bus pa si rengę šie­met pirk ti Kroa ti jos skolą, jei gu ma tys, kad vy riau sybė vyk do nuo sek lias re­for mas, galbūt pa de da ma Tarp tau ti­nio va liu tos fon do“, – sakė „Royal Bank of Scot land“ ana li ti kas Ti mo ty As has.

Kroa ti jos vy riau sybė no ri tvar ky tis pa ti ir Tarp tau ti nio va liu tos fon do pa­galbą va di na kraš tu ti ne prie mo ne. Ji jau pa skelbė pla nus pri dėtinės vertės mo kestį pa di din ti nuo 23 iki 25 pro c.

ir ke ti na pa reng ti šių metų biud že to pro jektą iki va sa rio pra džios, kai rei­tingų agentū ros „Fitch“ eks per tai at­vyks įver tin ti ša lies eko no mi kos bū­klės. Šiuo me tu „Fitch“ Kroa ti jai ski ria ver ti nimą BBB–.

Sto da ma į ES Kroa ti ja įsi pa rei go ja įsi­ves ti eurą, bet tam pri reiks dar ne vienų metų. Ša lies prem je ras Z.Mi la­no vi ćius anks čiau bu vo už si minęs, kad įsi ves ti eu ro ne pa vyks bent iki 2015–2016 m.

Sun ki eko no mi kos būklė

Ma žas rinkėjų ak ty­vu mas ro do, kad Kroa­ti ja at su ko nu garą ES. Šis re fe ren du mas ne­teisė tas. Mes nie ka da jo ne pri pa žin si me.

Želj ko Sa či ćius:

Su sis kal dy mas: � kol Kroa ti jos va do vai – prem je ras Z.Mi la no vi ćius (iš kairės), pre zi den tas I.Jo si po vi ćius ir par la men to pir mi nin kas Bo ri sas Spre mas – ke­lia tau res, sto ji mo į ES prie ši nin kai ža da ko vo ti to liau. AFP, „Reu ters“ nuo tr.

15 – tiek pa siekė Ita li jos

lai vo „Cos ta Con cor dia“ aukų skai čius, kai

gelbė to jai va kar išt raukė dar du kūnus.

10

sportaskaunodiena.lt/naujienos/sportas

antradienis, sausio 24, 2012

Al vy das Sta niu lis

„Į šį ren gi nį pa te kau at si tik ti nai – skri dau per Mask vą ir su lau kiau šven tės or ga ni za to rių kvie ti mo at vyk ti į Ka za nę. Neat si sa kiau. Su šiuo mies tu ma ne sie ja ne pa kar to­ja mi vai kys tės pri si mi ni mai: me di­nė mo kyk la su ply tų kros ni mi, dvi kla sės vie na me kam ba ry je, gra žus eže ras, į ku rį va sa rą su drau gais lėk da vo me mau dy tis, la bai gar dus me dus, kve pė jęs to kraš to žy din­čiais lau kais ir so dais.

Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro Ka za­nė je ma no tė vas bai gė tan kų aka­de mi ją, o aš mo kyk lo je mo kiau­si pen ke tais. Ma ma ne dir bo, ma ne pri žiū rė jo, to dėl kai ku rie bend­raam žiai ma ne er zi no ir va di no mo ti nos sū ne liu. Jau ta da su pra­tau, kad pa vo jin ga bū ti pir mam. Tai ir da bar pa si tvir ti na ma no gy­ve ni me“, – da li jo si pri si mi ni mais V.Ro ma no vas.

Tarp RSKA „Žvaigž džių die nos“ sve čių bu vo Ru si jos vi cep rem je ras Dmit ri jus Ro go zi nas, Ta tars ta no pre zi den tas Rus ta mas Min ni cha­no vas, Ru si jos tei sin gu mo mi­nist ras Alek sand ras Ko no va lo vas,

„Uniks“ klu bo pre zi den tas Jev ge­ni jus Bo ga čio vas, VTB Vie nin go­sios krep ši nio ly gos va do vai, vers­li nin kai, krep ši nio ve te ra nai.

Spor to me ce na to Mi chai lo Pro­cho ro vo kvie ti mu Ka za nė je vie šė­jo ir sep ty nis kart NBA čem pio nas Ro ber tas Hor ry’s. Jis iš me tė gin­čo ka muo lį per „Ry tų“ ir „Va ka rų“ rink ti nių rung ty nes.

Drau giš ką ma čą žai dė ir sve­čių ko man dos. V.Ro ma no vas at­sto va vo „Va ka rams“, šio je eki po je rung ty nia vo ir D.Ro go zi nas, bu­

vę Ru si jos na cio na li nės rink ti nės krep ši nin kai And re jus Fe ti so vas ir Igo ris Ku de li nas. Per ga lę 31:30 iš­ko vo jo „Ry tų“ rink ti nė su T.Hor­ry’iu ir Ru si jos krep ši nio le gen da Ser ge ju mi Be lo vu.

„Su lau kiau klau si mų, kur atei­nan tį se zo ną žais „Žal gi ris“. Sup­ran ta ma, tai ne nuo ma nęs pri klau­so, o kaip su si tars VTB Vie nin go sios ly gos ir Eu ro ly gos va do vai. VTB ly­gos tur ny ras „Žal gi riui“ la bai nau­din gas ir kon ku ren cin gas, nes ja me žai džia daug pa jė gių ko man dų, o is to ri niai ma čai su Mask vos CSKA klu bu – krep ši nio vir šū nė, kaip ir anks čiau, taip ir da bar su trau kian ti mi nias žiū ro vų Kau ne ir Mask vo je, kur „Žal gi ris“ ir gi tu ri daug ger bė­jų. Ko dėl mes tu rė tu me at si sa ky ti šių var žy bų, jei yra pre ce den tas – Ad ri jos krep ši nio ly ga, ku rio je žai­džia pa jė giau si to re gio no krep ši nio klu bai? – svars tė V.Ro ma no vas. – To kių pa jė gių var žo vų mums stin­ga mū sų ša lies čem pio na te. Ta čiau kal bos, kad atei nan tį se zo ną ne da­ly vau si me Lie tu vos krep ši nio ly gos čem pio na te – tik žmo nių, no rin­čių įkąs ti „Žal gi riui“ ir suer zin ti jo ger bė jus, fan ta zi ja.“

„Žal gi riui“ rei ka lin gi pa jė gūs var žo vaiKa za nė je su reng to je Ru si jos stu den tų krep ši nio aso cia ci jos (RSKA) „Žvaigž džių die no je“ da ly va vęs Kau no „Žal gi rio“ klu bo sa vi nin kas Vla di mi ras Ro ma no vas su lau kė klau si mų ir apie kau nie čių ko man dos atei ties pla nus.

Šven tė: �� jė�gas�krep�ši�nio�aikš�tė�je�iš�mė�gi�no�ir�RSKA�„Žvaigž�džių�die�nos“�sve�čiai.� unics.ru�nuo�tr.

Kal bos, kad atei­nan tį se zo ną ne da­ly vau si me Lie tu vos krep ši nio ly gos čem­pio na te – tik žmo nių, no rin čių įkąs ti „Žal­gi riui“ ir suer zin ti jo ger bė jus, fan ta zi ja.

Vladimiras Romanovas:

Klai pė dos „Lem min kai nen“ krep­ši nin kės sie kė sen sa ci jos, bet ga­liau siai dvi ko vą su ša lies čem pio­ne Kau no „VI ČI-Ais čių“ ko man da bai gė triuš ki na ma ne sėk me.

Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly gos (LMKL) čem pio na te uos ta mies­čio eki pa per su si ti ki mą su kau­nie tė mis 1­aja me kė li ny je pir­ma vo 25:15, 2­aja me – 33:28, bet 3­ia ja me pra lai mė jo at kar pą 2:26 (nuo 40:43 iki 42:69), o rung ty­nes – 59:99.

„VI ČI­Ais čių“ vy riau sia­sis tre ne ris Man tas Šer nius po rung ty nių tei gė, kad per ga­lę prieš „Lem min kai nen“ nu lė­mė per di džią ją per trau ką at lik­ti tak ti niai pa kei ti mai gy ny bo je, pa dė ję su si tvar ky ti su pa grin di­niu klai pė die čių gink lu – ašt riais pra si ver ži mais.

„Mū sų žai dė jos pui kiai su pra to, kad kai gy ny ba yra ge ra, puo li mas vi sa da se ka si“, – sa kė tre ne ris.

Per šį ma čą kau nie tes į per ga­lę ve du si ir 27 taš kus su rin ku­si, 4 ka muo lius at ko vo ju si bei 3 pe rė mu si le gio nie rė iš Ka na­dos Court nay Pi ly pai tis iš rink ta nau din giau sia LMKL čem pio na­to 2­ojo ra to žai dė ja.

„Tai – di de lis ne ti kė tu mas. Džiau giuo si, ta čiau ma nau, kad šis pri zas pri klau so ma no ko­man dai. Vi sos mer gi nos at lie ka di džiu lį dar bą, daž nai per duo da man ka muo lį. Man tie siog se ka­si“, – kal bė jo C.Pi ly pai tis.

Nau din giau sia pir mo jo ra to žai dė ja LMKL ko man dų tre ne riai bu vo iš rin kę Kau no ra jo no „Si re­nų“ eki pos vi du rio puo lė ją Kris­ti ną Al mi nai tę.

Tre čią ją iš ei lės per ga lę iš ko vo­jo ir į 2­ąją tur ny ro len te lės vie­tą pa ki lo Vil niaus „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“ – sos ti nės at sto vės Ma ri jam po lė je po per mai nin gos ko vos 83:79 pri ver tė ka pi tu liuo­ti vie tos „Sū du vą“.

Vil nie čių gre to se iš si sky rė vi­du rio puo lė ja Gin ta rė Pet ro ny­tė: ji pel nė 29 taš kus, at ko vo jo 16 ka muo lių, at li ko 2 re zul ta ty vius per da vi mus, blo ka vo 6 me ti mus ir su rin ko 48 nau din gu mo ba­lus. Tai – kol kas sėk min giau sias G.Pet ro ny tės ma čas LMKL čem­pio na te šį se zo ną.

Vi sos ge riau sios ša lies krep­ši nin kės sau sio 29­ąją su si­rinks į Mo lė tus, kur vyks LMKL „Žvaigž džių die na“.

KD inf.

Klai pė die čių iš šū kis – vos du kė li nius

Įver ti ni mas: �� nau�din�giau�sia� LMKL� 2-ojo� ra�to� žai�dė�ja� C.Pi�ly�pai�tis�(kai�rė�je)�su�ko�man�dos�drau�ge�L.Pik�čiū�te.�

Re zul ta tai

„ Le m m i n kai ne n“–„V I Č I-A i s ­tės“ 59:99 (25:17, 13:22, 8:34, 13:26). G.Gut kaus kai tė 16 taš kų, R.Mi lieš­kie nė 12/C.Pi ly pai tis 27, A.Put ni na 17, V.Si pa vi čiū tė 13.

Šiau lių „Rū ta“–Kauno „LKKA­Ais tės“ 71:54 (21:9, 15:13, 24:14, 11:18). S.Ba liu ta vi čiū tė ir V.Ka py­lo va po 19, L.Pa na siuk 17/J.Mar­mie nė 20, U.Avi žie ny tė 10.

Ma ri jam po lės „Sū du va“–Vilniaus „Ki birkš tis­Ti chė­IKI“ 79:83 (18:16, 25:20, 19:18, 17:29). L.Mal ce va 27, T.Mel ni ko va 18, M.Bu la no va 17/G.Pet ro ny tė 29, K.Veng ry tė 23.

„Ute na“–„ Rū ta“ 73:58 (26:16, 25:15, 11:15, 11:12). E.Brie dy tė 23, G.Kirs tu kai tė 14, E.Žy ge ly tė 12/L.Pa na siuk 20, S.Ba liu ta vi čiū tė 14, O.Ko py lo va 12.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „VI ČI-Ais tės“ 16 0 1366:8442. „Ki birkš tis-Ti chė-IKI“ 10 6 1168:11173. „Lem min kai nen“ 8 8 1116:11454. „Si re nos“ 9 6 969:9795. „Ute na“ 8 8 1121:11776. „Rū ta“ 4 13 1173:13117. „LKKA-Ais tės“ 5 11 974:12248. „Sū du va“ 4 12 1014:1204

Turnyro lentelė

Mū sų žai dė jos pui­kiai su pra to, kad kai gy ny ba yra ge ra, puo li mas vi sa da se­ka si.

Ma ntas Šernius:

Li nas Klei za pa sie kė sa vo re zul ta­ty vu mo NBA čem pio na te šį se zo­ną re kor dą, ta čiau jo at sto vau ja ma To ron to „Rap tors“ ko man da pa ty­rė aš tun tą ją ne sėk mę iš ei lės.

Dvy lik tą ją vie tą Ry tų kon fe ren ci­jo je uži man tis „Rap tors“ (4 per­ga lės ir 13 pra lai mė ji mų) sve čiuo­se 91:103 (11:27, 26:22, 21:27, 33:27) pra lai mė jo Los An dže lo „Clip pers“ krep ši nin kams.

Lie tu vis pel nė 16 taš kų, po krep­šiais at ko vo jo 4 bei pe rė mė 1 ka­

muo lį, at li ko 3 re zul ta ty vius per­da vi mus, ke tu ris syk su kly do bei tris kart pra si žen gė.

Ar ti miau sias tre jas rung ty nes pra leis Da la so „Ma ve ricks“ ly de­ris vo kie tis Dir kas No witz ki. Pa sak Da la so ko man dos stra te go Ric ko Car lis le’o, puo lė jui rei kia ma žiau­siai sa vai tės at si gau ti ir pa ge rin ti fi zi nę for mą.

D.No witz ki ap gai les ta vo, kad per nai žai dė Lie tu vo je vy ku sia­me Eu ro pos krep ši nio čem pio­na te.

„Tai bu vo ne pa ts pro tin giau sias ma no spren di mas. Pa pil do mi krū­viai na cio na li nė je rink ti nė je tu rė­jo įta kos, to dėl NBA se zo ną pra dė­jau ne pa kan ka mai ge rai pa si ren gęs. Pra dė jau tre ni ruo tis tik lapk ri čio pa bai go je, at ro dė, kad vis kas bus ge rai, bet ėmė skau dė ti ko jų są na­rius. Rei kia sa va ran kiš kai pa dir bė­ti, bet tam lai ko da bar nė ra, to dėl džiau giuo si, kad ko man dos va do­vai ma ne su pra to“, – sa kė D.No­witz ki.

KD inf.

L.Klei za blyks te lė jo, bet „Rap tors“ su klu po

vi�ci�bas�ket.lt�nuo�tr.

11

sportasantradienis, sausio 24, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Spor to aist ruo liai, ne kant riai lau kę ša lies mo te rų ran ki nio ly gos čem­pio nės „East con AG-Vil niaus ko le­gi jos“ ir šio se zo no ly de rės Kau no „AC ME-Žal gi rio“ eki pos ma čo, at­kak lios ko vos ne pa ma tė.

Kau nie tės su triuš ki no vil nie tes jų aikš tė je 43:24. „Mums pa si se kė mo bi li zuo ti gy ny bą, pui kiai var tus gy nė Vi ta Ur bo nai tė, be to, sėk­min gai kont ra ta ka vo me, tad su­si kro vė me pa kan ka mą per sva rą ir iš ko vo jo me reikš min gą per ga lę“, – po var žy bų sa kė „AC ME­Žal gi­rio“ vy riau sia sis tre ne ris An ta nas Skar ba lius.

Dra ma tiš kai su si klos tė praė ju sio se zo no pri zi nin kių – vi ce čem pio­

nių Kau no ra jo no „HC Gar lia va­SM“ ir bron zos me da lių lai mė to jų Vil niaus „Švie sos­Eg lės“ ran ki­nin kių – rung ty nės. Vil nie tės at­kak liai sie kė pir mą kar tą šia me čem pio na te nu ga lė ti gar lia vie tes, bet nu si lei do joms jau tre čią kar­tą – 30:31.

Iki dvi ko vos pa bai gos li kus 9 min., Gar lia vos ko man da pir­ma vo 29:23, bet „Švie sa­Eg lė“ priar tė jo – 31:27. Be to, dvie­jų mi nu čių bau dos bu vo skir­tos „HC Gar lia va­SM“ pa grin­di nės su dė ties žai dė joms Dai vai Bū tė nai tei ir Gin ta rei Onu sai ty­tei. Vis dėl to ša lies vi ce čem pio­nės at si lai kė.

„Vil niaus ba ka lė jos­Tau ro“ ir Pa ne vė žio KKSC ma čo nu ga lė to­jos paaiš kė jo taip pat tik pa sku ti­nė mis aki mir ko mis: li kus žais ti 3 sek., re zul ta tas bu vo ly gus – 36:36, bet vil nie tės pra si žen gė ir tei sė jai sky rė į jų var tus 7 m bau di nį, ku­rį pa ne vė žie tės rea li za vo.

KD inf.

Lietuvos moterų rankinio lygos ly de rės su triuš ki no čem pio nes

Rezultatai

„East con AG-Vil niaus ko le gi ja“–„AC ME-Žal gi ris“ 24:43 (9:24). M.Per li­bai tė 10 įvar čių, E.Ver bo vik 4, E.Kai ry­tė 3/A.Kniu bai tė 10, J.Da ru ly tė ir L.Ab­ra maus kai tė po 8, G.Vi dū nai tė 6.

Vil niaus „Švie sa­Eg lė“–Kauno ra­jo no „HC Gar lia va­SM“ 30:31 (14:20). R.Re peč kai tė 9, D.Alek sand ra vi čiū tė ir E.Dmu chovs ka ja po 5/D.Bū tė nai tė 11, I.Moc ke vi čiū tė 7, D.Šat kaus kai tė 4.

„Vi l n i au s b a k a lė j a ­Tau ra s “–Panevėžio KKSC 36:37 (18:17). R.Sil­ko 9, K.Kar po vai tė ir K.Šid lovs ky tė po 7/S.Kaz laus kai tė 11, G.But ke vi čiū­tė 9, M.Alek na vi čiū tė 7.

„Švie sa­Eg lė“–Kauno „RC Šir šės­Ga ja“ 34:25 (19:10). R.Re peč kai tė 11, E.Dmu chovs ka ja ir D.Alek sand ra vi­čiū tė po 6/L.Ma siu le vi čiū tė 9, J.Ta­mo šiū nai tė 7, E.Pak ros ny tė 4.

Komanda Rungtynės Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Įvarčių santykis

1. „AC ME-Žal gi ris“ 15 13 1 1 547:4322. „HC Gar lia va-SM“ 15 12 0 3 492:3963. „East con AG-VK“ 15 9 2 4 516:4584. „Švie sa-Eg lė“ 16 8 1 7 490:4425. KKSC 15 7 0 8 421:4696. „RC Šir šės-Ga ja“ 15 2 0 13 429:5297. „Vil niaus bak.-Tau ras“ 15 0 0 15 424:593

Turnyro lentelėMums pa si se kė mo­bi li zuo ti gy ny bą, pui kiai var tus gy nė Vi ta Ur bo nai tė, be to, sėk min gai kont ra ta­ka vo me.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Nau ja kar ta tvir tė jaGrai kų­ro mė nų im ty nių rink ti nės tre ne ris Rus la nas Var ta no vas pa­ste bė jo, kad be veik vi sos ko vos pa­tei si no spe cia lis tų lū kes čius.

„Au ga ne blo ga jau na kar ta. Tiek jau nių, tiek jau ni mo gru pės im­ty ni nin kai at kak liai ko vė si su pa­ty ru siais meist rais. Pas te bė jo me, kad meist riš ku mo ly gis ūg te lė jo, – džiau gė si tre ne ris. – Ne to li mo­je atei ty je kai ku rio se svo rio ka te­go ri jo se bus la bai di de lė kon ku­ren ci ja.“

Šiuo me tu Lie tu vos im ty ni nin kai in ten sy viai ruo šia si at ran kos tur­ny rams į Lon do no žai dy nes.

„Pag rin di nė ko va čem pio na te – svo rio ka te go ri jos iki 74 kg, fi na­le su si ti ko Val de ma ras Venc kai tis ir Alek sand ras Ka za ke vi čius. Ma­no su bjek ty via nuo mo ne, dvi ko va ne pa vy ko, nes tei sė jai pa da rė klai­dų. Ver ti ni mas tu rė jo bū ti pre ci­

ziš kes nis, nors auk so me da lį iš­ko vo jo A.Ka za ke vi čius“, – svars tė R.Var ta no vas.

Var žy bo se ne da ly va vo po trau­mos at si gau nan tis Pe ki no olim pi­nių žai dy nių pri zi nin kas Min dau­gas Miz gai tis. Ti ki ma si, kad jis jau ko vos va sa rį tarp tau ti nia me tur ny­re Bul ga ri jo je.

Ve te ra nas vis dar ri kiuo tė jeKi to se svo rio ka te go ri jo se, pa sak tre ne rio, auk so me da lius iš ko vo jo tie at le tai, iš ku rių ir ti kė ta si per­ga lių.

Vėl pui kia spor ti ne for ma iš si­sky rė olim pie tis Min dau gas Ežers­kis, ku ris šį kar tą ko vo jo ne sa vo įpras to je svo rio ka te go ri jo je.

„Min dau gas ėmė si iki 120 kg svo rio ka te go ri jo je, nes ne ma to­me pra smės nuo lat spaus ti jį, kad mes tų svo rį. Ne no ri me jo alin ti“, – kal bė jo R.Var ta no vas.

„Praė ju sią sa vai tę me čiau svo­rį Suo mi jo je, kur tarp tau ti nia­me tur ny re užė miau ant rą ją vie tą,

Fa vo ri tai negali atsipalaiduotiAnykš čiuo se su reng tas Lie tu vos im ty­nių čem pio na tas nu džiu gi no ša lies rink ti­nės tre ne rius, kad per spek ty vūs jau nie­ji at le tai meist riš ku mu ve ja si pa ty ru sius spor ti nin kus.

Čem pio nai

Lais vo sios im ty nės: svo rio ka te­go ri ja iki 55 kg – To mas Ba ra ce vi­čius, iki 60 kg – Ša rū nas Jur čys, iki 66 kg – Ar nas Drau ge lis, iki 74 kg – Ed vi nas Si da ra vi čius, iki 84 kg – Ed ga ras Voi te chovs kis, iki 96 kg – Min dau gas Rum bu tis, iki 120 kg – Alek sand ras Kus ra je vas.

Grai kų­ro mė nų im ty nės: iki 55 kg – Jus tas Pet ra vi čius, iki 60 kg – Ra­mū nas Da gys, iki 66 kg – Ed ga ras Venc kai tis, iki 74 kg – Alek sand ras Ka za ke vi čius, iki 84 kg – Lai mu tis Ado mai tis, iki 96 kg – Vi lius Lau­ri nai tis, iki 120 kg – Min dau gas Ežers kis.

Mo te rys: iki 50 kg – Vai da Pui dai­tė, iki 55 kg – Kris ti na Do mi kai ty­tė, iki 59 kg – Ind rė Bu be ly tė, iki 63 kg – Da nu tė Do mi kai ty tė, iki 72 kg – Gied rė Ble kai ty tė.

Pa tir tis: �� tri�jų�olim�pia�dų�da�ly�vis�M.Ežers�kis�(de�ši�nė�je),�ke�ti�nęs�at�si�svei�kin�ti�su�di�džiuo�ju�spor�tu,�to�liau�tę�sia�kar�je�rą.� � � Ar�tū�ro�Še�vel�ko�vo�nuo�tr.

da bar lau kia tur ny ras Bul ga ri jo je, to dėl Anykš čiuo se nu spren džiau pa si ga ly nė ti su sun kes niais im­ty ni nin kais. Se kė si ne blo gai, ti­kė jau si, kad bus kur kas sun kiau. Ba lan džio vi du ry je pra si dės at ran­ka į Lon do ną – trys tur ny rai. Tuo­met ir su ži no si me at sa ky mus į vi­sus klau si mus, ko esa me ver ti“, – tei gė M.Ežers kis.

Pak laus tas apie jau nuo sius kon­ku ren tus, pa ty ręs im ty ni nin kas at­sa kė, kad ga bių vai ki nų yra, te rei­kia juos už grū din ti.

„No ro spor tuo ti jie daug tu­ri, ta čiau sto ko ja pa tir ties. Su si­da ro dvip ras miš ka si tua ci ja: vil­čių tei kian čio jau ni mo yra, ta čiau rei kia daug dirb ti, rei kia juos vež­ti į už sie ny je or ga ni zuo ja mus tur­ny rus. Ne sa me plau ki kai ar bė gi kai – mums rei kia pa jė gių tre ni ruo čių par tne rių, ku rių Lie tu vo je trūks­ta. Sė dė da mi sa vo kie me jie tik rai daug ne pa sieks“, – sa kė 2007­ųjų pa sau lio ir 2009­ųjų Eu ro pos vi­ce čem pio nas.

Be kon ku ren ci josŠeš tą kar tą Lie tu vos čem pio ne ta­pu si 21­ų Ind rė Bu be ly tė sa kė, kad sma gu bū ti stip riau sia sa va­me kraš te.

„Di de lio pa si prie ši ni mo šia­me čem pio na te ne su lau kiau. Lie­tu vo je ga lė čiau kau tis bet ku rio­je svo rio ka te go ri jo je, vis vien man ne bū tų sun ku, – sa kė mer gi na. – Anks čiau da ly vau da vau sun kes nių svo rio ka te go ri jų var žy bo se. Nė ra kon ku ren ci jos.“

Im ty ni nin kė tei gė dar ne ži nan­ti, ar ko vo mė ne sį da ly vaus Eu ro­pos čem pio na te.

„Tik va sa rį su ži no si me, ar bus fi nan suo ja ma mū sų ke lio nė. Tai yra sun kiau sia: vi sa da ruo šia mės ko voms ir tik pa sku ti nę aki mir ką su ži no me, ar vyk si me į var žy bas. Fi nan sa vi mas nė ra di de lis, spren­džia me ne mes ir ne mū sų tre ne­riai, o fe de ra ci ja. Mes vyk do me sa­vo pa rei gą – spor tuo ja me ir esa me ge riau sios spor ti nės for mos“, – kal bė jo I.Bu be ly tė.

Kolekcija: �� I.Bubelytė�šalies�čempione�tapo�šeštą�kartą.�� �

� � Manto�Stankevičiaus�nuotr.

12 AntrAdienis, sAusio 24, 2012

Dra ma Kli ni ko se: nuo AIDS mer din ti mo te ris pa gim dė penk tą vai kąDėl 26-erių mo ters, pen kių vai kų ma-mos gy vy bės gru-mia si rea ni ma to lo-gai. Neo na to lo gai puo se lė ja jos ką tik gi mu sį neiš ne šio-tą sū ne lį. Aku še riai gi ne ko lo gai vi lia si, kad nuo li go nės, ku-rią ope ra vo, neuž-sik rė tė, nors są ly čio su jos krau ju bu vo. To kia dra ma tę sia-si Kau no kli ni ko se. Ti ki ma si lai min gos pa bai gos.

Ma ri ja na Ja sai tie nėm.jasaitiene@kaunodiena.lt

Ma tė vos aki mir kąAnt du rų pri kli juo tas bal to po pie­riaus la pas su di de lė mis juo do mis rai dė mis: AIDS. Ša lia, ant lan go, toks pat la pas, tik rai dės ki tos – TBC.

Pa la ta – pa čia me Cent ri nio rea­ni ma ci jos ir in ten sy vio sios te ra pi­jos sky riaus ga le. Pa ša lie čiai čia iš vi so ne pa ten ka, per spė ji mai skir ti me di ci nos per so na lui, ne pai sant, kad prie šios li go nės bu di at ski ri me di kai. Ji ser ga pa vo jin go mis už­kre čia mo sio mis li go mis: at vi ra tu­ber ku lio ze ir AIDS.

Jau na gra ži mo te ris kal bė ti ne­ga li, akys už merk tos. Prie jos kū no pri jung ta dau gy bė apa ra tū ros. Li­go nė kart kar tė mis su si pur to, tar si ją tam py tų kon vul si jos. Bend ro sios pra kti kos slau gy to ja Ra sa Ku la bi­nie nė paaiš ki na: li go nė kos ti. Gar­so – jo kio, į mo ters bur ną įves­tas kvė pa vi mo vamz de lis, per ku rį tie kia mas de guo nis. Mo te ris pa ti neįs ten gia kvė puo ti, nes jos plau­čiai ne vei kia. Ko su lys – ser gan čių­jų TBC po žy mis.

Priė jus ar čiau į akis kren ta dar vie nas už ra šas – ŽIV. Jis pri kli juo­tas ant de guo nies kvė pa vi mo apa­

ra to, kad me di kai neuž si mirš tų ir bū tų itin at sar gūs, ap tar nau da mi sa vo pa cien tę. Grės mė už si krės ti – di de lė, o li gos, ku rio mis ser ga 26­erių mo te ris, pen kių vai kų ma ma – pa vo jin gos, juo lab kai jos – dvi. Mo ters gy vy bė ka bo ant plau ko.

Už ke lių šim tų met rų, ki ta me Kau no kli ni kų kor pu se, Neo na­to lo gi jos kli ni ko je ma ža me lop­še ly je­in ku ba to riu je gu li ma žu­tis šios mo ters sū ne lis. Ma ma jį, o ir jis ma mą ma tė tik aki mir ką, kai kū di kis gi mė. Iš gim dyk los jis bu­vo per kel tas į spe cia lią neiš ne šio­tiems nau ja gi miams skir tą pa la tą, o ma ma – į Cent ri nės rea ni ma ci jos skyrių. Jei to ne bū tų rei kė ję, ma­ma sa vo vai ke lio kol kas lan ky ti vis vien ne ga lė tų dėl sa vo li gų.

At si ve žė iš Aly taus„Li go nės iš kve pia mas oras pa ten ka ne į ap lin ką, o į ven ti lia ci jos sis te­mą. Dėl to, slau gy da ma šią pa cien tę, dėl tu ber ku lio zės (ji plin ta per orą – red. pa st.) esu ra mi. Ži nau, kaip sa­ve sau go ti ir dėl ki to pa cien tės su­sir gi mo“, – ty liai, tar si bi jo da ma, kad neiš girs tų pa cien tė, paaiš ki no slau gy to ja R.Ku la bi nie nė.

Jos ypa tin ga pa cien tė čia, Cent­ri nia me rea ni ma ci jos ir in ten sy­

vio sios te ra pi jos sky riu je – jau ant­rą kar tą per tris sa vai tes. Pir mą kart čia pa te ko sau sio 2­ąją.

„Ta da man pa skam bi no ko le ga rea ni ma to lo gas Dmit ri jus Ka čiu­ri nas iš Aly taus li go ni nės. Sa ko: Vi dai, gel bėk“, – pa sa ko ji mą apie liūd ną jau nos mo ters is to ri ją pra­dė jo In ten sy vio sios te ra pi jos kli ni­kos va do vas pro fe so rius Vi das Pil­vi nis.

Jam ko le ga pa si guo dė, kad tu­ri pa cien tę – jau ną nėš čią mo te rį, ku ri dūs ta, ku riai kaž kas ne taip, bet neaiš ku kas. Vil niaus me di kai at si sa kė pe rim ti šią li go nę.

„Kai iš girs ti, kad ser ga nėš čio­ji ir rei kia jai pa dė ti, kaip ga li ma nei gia mai at sa ky ti? – sa vo nuo­sta tas at sklei dė pro fe so rius V.Pil­vi nis. – Pa tys rea ni mo bi liu nu­vy ko me į Aly tų, diag no za vo me stri do rą – sun kų kvė pa vi mą, su­siau rė jus kvė pa vi mo ta kams. Ko­dėl jis toks – ne ži no jo me. Bu vo me su si ta rę su mū sų aku še riais gi ne­ko lo gais, kad, jei rei kės aku še ri nės pa gal bos, jie su teiks, ir at si ve žė me li go nę į Kau ną.“

Di le ma: lauk ti ar ope ruo ti?Kli ni kų rea ni ma to lo gai puo lė ieš­ko ti prie žas ties, dėl ko dūs ta jau na

Ne ri mas: �� do�cen�tė�M.Min�kaus�kie�nė�sa�vo�pa�cien�tais�rū�pi�na�si�la�biau�nei�sa�vi�mi.

Pe ri ma: �� gy�dy�to�jai�L.Zen�ke�vi�čie�nė�ir�T.Bir�žie�tis�–�ko�le�gos,�nors�vie�nas�dau�giau�rū�pi�na�si�gim�dy�vė�mis,�ki�tas�–�nau�ja�gi�miais.

Neišnešioti: �� tokiame�lopšelyje�auga�alytiškės�naujagimis,�kuris�savo�mamą�matė�tik�akimirką.

Sa vy bė: �� pro�fe�so�rius�V.Pil�vi�nis�–�mak�si�ma�lus�op�ti�mis�tas,�tikintis,�kad�pavyks�vaikams�sugrąžinti�sunkiai�sergančią�mamą.�������������������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Grei čiau per šą la ser gan tie ji dep re si ja ir be si lai kan tie ji die tos.

14p.

sveikata@diena.ltRedaktorė Marijana Jasaitienė

sveikata

13AntrAdienis, sAusio 24, 2012

Dra ma Kli ni ko se: nuo AIDS mer din ti mo te ris pa gim dė penk tą vai ką

mo te ris. Krū ti nės ląs tos rent ge no ir la bo ra to ri niai krau jo ty ri mų duo­me nys, pa sa ko jo pro fe so rius V.Pil­vi nis, pa si ro dė la bai neįp ras ti.

„Ta čiau grei tai paaiš kė jo, kad li­go nės krau jy je jau prieš tre jus me­tus bu vo ras tas ŽIV – žmo gaus imu no de fi ci to vi ru sas. To mums

už te ko“, – net ir pa sa ko da mas at­si du so gy dy to jas rea ni ma to lo gas V.Pil vi nis.

At lik ti ty ri mai pa tvir ti no, kad mo te ris ser ga AIDS ir TBC. Per tre­jus me tus ŽIV su nio ko jo jos imu ni­nę sis te mą. Mo ters or ga niz mas su in fek ci jo mis ne be pa jė gia ko vo ti.

Da bar me di kams sun ku nu sta­ty ti, ka da ją už puo lė tu ber ku lio­zės bak te ri jos. Ne ga na to, iš si vys tė AIDS. Dar ir to neuž te ko – mo te­ris ta po nėš čia. Penk tą kar tą. To­kių li go nių Kau no kli ni kų me di kai dar ne tu rė jo.

„Svars tė me, ką to liau da ry ti? Kuo il giau vai sius bus su ma ma – tuo jam ge riau, bet bū ti nas dras tiš­kas gy dy mas nuo tu ber ku lio zės ir AIDS, o tai pa kenks vai siui“, – pa­ko men ta vo me di kams iš ki lu sią di­le mą V.Pil vi nis.

Li go nės būk lei sta bi li za vu sis, bu vo priim tas bend ras rea ni ma to­lo gų ir aku še rių gi ne ko lo gų spren­di mas – gim dy ti.

Su dvi gu bo mis pirš ti nė mis„Kū di kis pa gim dy tas, šiuo me­tu jis sau gus. Ma ma, po gim dy mo iš ti kus kli ni ki nei mir čiai, sku biai vėl per kel ta į Cent ri nį rea ni ma ci­jos skyrių“, – kons ta ta vo Aku še ri­

jos ir gi ne ko lo gi jos kli ni kos va do vė pro fe so rė Rū ta Na di šaus kie nė.

Do cen tė Mei lė Min kaus kie nė, Prieš lai ki nio gim dy mo ir nėš čių­jų in fek ci jos sek to riaus va do vė, ir me di ci nos moks lų dak ta ras gy dy­to jas To mas Bir žie tis, neei li nei sa vo pa cien tei sau sio 13­ąją at li kę ce za­rio pjū vio ope ra ci ją, sa ko, kad ji ne­bu vo su dė tin ga. Gy dy to jai ir ope­ra ci nės slau gy to jos, vi si iki vie no, dir bo su res pi ra to riais, mo vė si po dve jas, vie nas ant ki tų, pirš ti nes, jei ne ty čia įplyš tų, vil kė jo vien kar­ti niais dra bu žiais. Pak lo tai ir ab so­liu čiai vi sos chi rur gi nės bei ki tos prie mo nės bu vo vien kar ti nės.

„Iki ope ra ci jos gim dy vė pa la to­je gu lė jo vie na. Izo liuo ta. Pas ją ei­da vo me ir gi su res pi ra to riais ant vei do, vien kar ti ne ap ran ga. Juk la­bai svar bu ne per neš ti in fek ci jų ki­toms mo te rims ir nau ja gi miams, mes pri va lo me už tik rin ti jų sau­gu mą“, – aiš ki no gy dy to jas T.Bir­žie tis.

ŽIV plin ta per krau ją ir ki tas žmo gaus or ga niz mo iš sky ras. Už­sik re čia ma, su si lie tus su jais.

Ar me di kai ne bi jo jo už si krės ti, ne ven gė ope ruo ti?

„La bai liūd na, kad ši jau na mo­te ris, pen kių vai kų ma ma – to kia

Pa vo jai me di kams

Me di kai ži no, kaip plin ta in fek ci jos, ir tai, kad neuž sik rės, pa spau dę ser gan čiam pa­cien tui ran ką. Daug di des nė ri zi ka, sa ko jie, ypač chi rur gams, už si krės ti he pa ti tu B. Tai ga li at si tik ti vos įsi dū rus, te rei kia la­bai ma žo in fe kuo to jo kie kio krau jo. Me di­kai ap gai les tau ja, kad mū sų ša ly je jų nie­kas ne sau go, jie nė ra skie pi ja mi nuo he pa­ti to B, nors ki to se už sie nio ša ly se ne skie­py tiems ne lei džia ma dirb ti.

sun ki li go nė“, – taip į klau si mą at­sa kė do cen tė M.Min kaus kie nė.

At ro do, kad ji su ko le go mis ne­gal vo ja apie sa ve, rū pi na si ne sa vi­mi, o pa cien tais.

Tik ri na du kar tusMe di kai ser gan čią ją AIDS ir TBC ope ra vo, kai jos nėš tu mas bu vo 34 sa vai čių. To kios bran dos vai sius jau ga li gy ven ti sa va ran kiš kai, pa ti ki no pro fe so rė R.Na di šaus kie nė.

Gi mė 2020 g svo rio ber niu kas.Gy dy to jas T.Bir žie tis pa tvir ti­

no, kad aku še riai gi ne ko lo gai daž­nai ba lan suo ja ant ri zi kos briau nų. Gim dy mas ir krau jas yra neat sie ja­ma. Lai mė, pas mus ge ra nėš čių jų svei ka tos prie žiū ra. Joms nėš tu mo lai ko tar piu siū lo ma iš si tir ti dėl ŽIV net du kar tus.

„Džiau gia mės, kad be veik vi sos su tin ka bū ti ti ria mos“, – pri dū rė pro fe so rė R.Na di šaus kie nė.

ŽIV nu sta to mas iš ty rus krau ją. Mo te ris iš Aly taus sa vo svei ka tos vi siš kai ne si ty rė, nes pas gy dy to­jus iš vi so ne si lan kė.

„Apie ŽIV daž nai pa gal vo ja me. Kai su ži no me, kad pa cien tė yra vi­ru so ne šio to ja, tu ri me bū ti mak si­ma liai at sar gūs, – da li jo si pa tir ti mi gy dy to jas T.Bir žie tis. – Pas ta rai­siais me tais in fe kuo tų jų pas mus pa si tai ko po dvi tris, bet ser gan ti AIDS – pir mo ji.“

Pro fe so rė R.Na di šaus kie nė pri­du ria, kad tai – ŽIV pa da ri nys, ku­riam pa si reikš ti rei kia lai ko. Me di­ci nos moks las šį vi ru są iden ti fi ka vo pa ly gin ti ne se niai. Ti kė ti na, kad ser gan čių jų AIDS dau gės, vi ru sui įvei kus žmo nių imu ni nę sis te mą.

At ro do, kad gi mė svei kasBer niu kas, ku rio var do me di kams ma ma ne spė jo pa sa ky ti, jei ir bu­vo jį su gal vo ju si, mie ga, val go jam duo da mus mi ši nė lius, čep si lū po­mis. Mai tin ti sa vo pie nu gim dy vė ne ga lė tų dėl li gų, ku rio mis ser ga. Net ant ran kų paim ti kol kas ne­ga lė tų.

„Pas te bė jau mei lų, il ge sin gą ma­mos žvilgs nį, kai jai pa ro dė me kū­di kė lį, išim tą iš įsčių“, – su pran ta ser gan čią mo ti ną do cen tė M.Min­kaus kie nė.

Ji paaiš ki no, kad nau ja gi miui ri­zi ka už si krės ti iš ky la už gi mi mo mo men tu, kai kon tak tuo ja su ma­mos krau ju.

„Kū di kis krau jo ga li pra ry ti, įkvėp ti. Ta čiau at lie kant ce za rio ope ra ci ją toks kon tak tas yra mi ni­ma lus, vos ke lios se kun dės“, – ti ki­no gy dy to jas T.Bir žie tis, aiš kin da­mas, kad vai sius iši ma mas po 3–4 mi nu čių, įpjo vus į odą, o pra pjo vus pa čią gim dą – aki mirks niu.

Da bar ber niu ko svo ris kiek nu­kri to. Tai bū din ga nau ja gi miams.

„Dar po rą sa vai čių paau gin si­me ir ati duo si me. Per tą lai ką su­lauk si me ty ri mų re zul ta tų. Iš pa­žiū ros at ro do, kad vai ku tis svei kas, bet jam pri va lo ma skir ti pro fi lak ti­nį gy dy mą nuo li gų, ku rio mis ser­ga ma ma“, – mei liai į nau ja gi mį žvelg da ma aiš ki no gy dy to ja neo­na to lo gė Liud mi la Zen ke vi čie nė.

Kam Kli ni kų me di kai ati duos nau ja gi mį? Pir miau sia kū di kis pa­teks į Kau no kli ni ki nę li go ni nę dėl in fek ci nių li gų ri zi kos ir ga lu ti nių ty ri mų re zul ta tų. Jo atei ti mi rū­pi na si so cia li nė dar buo to ja – apie ber niu ko tė tį duo me nų ne tu ri ma.

Me di kai ži no, kad mo ters na­muo se au ga de šim ties, aš tuo ne­rių, še še rių ir ket ve rių me tų vai kai. Du ber niu kai ir dvi mer gai tės. Jais rū pi na si te ta, li go nės se suo. Vai kų ma ma me di kams pa sa ko jo, kad su vy ru iš si sky rė, kai su ži no jo, kad jis ją už krė tė ŽIV.

Lie tu vo je nė ra re gist roMū sų ša ly je nė ra bend ros sta tis ti­kos, kiek bu vo nėš čių jų, už si krė tu sių ŽIV. Kau no kli ni kų me di kai ži no, kad Lie tu vo je du vai kai yra pa ty rę pe ri­na ta li nę trans mi si ją – už si krė tė ŽIV mo ti nos nėš tu mo ar gi mi mo me tu.

„Tai yra siau bin ga, – taip pro ble­mas, ku rių ga li ma iš veng ti, ver ti na pro fe so rė R.Na di šaus kie nė. – Vie­nam šių vai kų jau de šimt me tų. Kai ŽIV nėš tu mo me tu diag no zuo ja ma anks ti, vai ku čiui ti ki my bė už si krės ti nuo ma mos yra 1 pro c., o ne diag no­za vus ir nie ko ne da rant – 30 pro c.“

Pro fe so rė tu ri ir kuo pa si džiaug­ti: pa gal nėš čių jų pa tik rą dėl ŽIV Lie tu va pa ten ka tarp še šių ge riau­siai tai vyk dan čių Eu ro pos ša lių. Jei ki to se ša ly se iš ti ria ma 80 pro c. vi­sų nėš čių jų ir tai yra la bai ge rai, tai Lie tu vo je – net 96 pro c.

„La bai gai la, kad ne ma žai nėš­čių jų rū ko. Anks čiau taip ne bu­vo“, – tu ri dėl ko ne ri mau ti pro fe­so rė R.Na di šaus kie nė.

Ji ap gai les tau ja, nes me di kai ne­tu ri jo kių ju ri di nių ga lių pa veik ti šią blo gy bę.

„Mes ti ki mės, kad dar su ge bė si­me įveik ti jau ną mo te rį pri slė gu sias sun kias li gas. Mū sų tiks las – kad pa cien tė iš gy ven tų, pa ti au gin tų sa vo vai kus“, – op ti miz mo ku pi nas pro fe so riaus V.Pil vi nio bal sas.

Kai ŽIV nėš tu mo me­tu diag no zuo ja mas anks ti, vai ku čiui ti­ki my bė už si krės ti nuo ma mos yra vie­nas pro cen tas.

Rū ta Na di šaus kie nė:

Ne ga na to, iš si vys tė AIDS. Dar ir to neuž te­ko – mo te ris ta po nėš­čia. Penk­tą kar tą. To­kių li go nių Kau no kli­ni kų me di­kai dar ne­tu rė jo.

Sa vy bė: �� pro�fe�so�rius�V.Pil�vi�nis�–�mak�si�ma�lus�op�ti�mis�tas,�tikintis,�kad�pavyks�vaikams�sugrąžinti�sunkiai�sergančią�mamą.�������������������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

nėščiųjų Lietuvoje ištiriama dėl ŽIV.

96proc.

sveikata

14

sveikata

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Kon ser vų dang te lis iš si pū tęs, o deš ros – įtar ti no sko nio ir kva po. To kių pro duk tų ge riau net neim ti į bur ną, nes ga li ma pri si šauk ti bė­dą – ap si nuo dy ti.

Kel mu čius rau gi no pa tysVil niaus San ta riš kių kli ni kų In­fek ci nių li gų ir tu ber ku lio zės li­go ni nė je gy do mas bo tu liz mu sun kiai ser gan tis vy ras. Įta ria­ma, kad jis ap si nuo di jo su mais­tu pa te ku siu la bai stip riu neu­ro tok si nu, ku rį ga mi na šios li gos su kė lė jas Clost ri dium bo tu li num (C.bo tu li num).

Li go nis, su val gęs na muo se rau­gin tų kel mu čių, po ke lių va lan dų pa ju to krū ti nės, skran džio ir pil­vo skaus mus, py ki ni mą. Šiems simp to mams praė jus, to liau džiū­vo bur na, ta po sun ku ry ti sau są mais tą. Ga liau siai su tri ko re ga,

li go nis ma tė kaip per mig lą, ne­ga lė jo skai ty ti.

Gy dy to jai diag no za vo bo tu liz mą ir pra dė jo gy dy ti. Šiuo me tu li go­nio būk lė ge rė ja.

Tem pe ra tū ra ga li ne kil ti„Bo tu liz mas – in fek ci nė ner vų sis te mos li ga, pa si reiš kian ti ap­si nuo di jus mais tu, re gos, ri ji mo, kvė pa vi mo, net kal bos su tri ki­mais“, – li go nio pa tir tus simp to­mus iš var di jo In fek ci nių li gų ir tu­ber ku lio zės li go ni nės di rek to riaus pa va duo to ja me di ci nai, in fek ci nių li gų gy dy to ja Vi da Gul bi nie nė.

Ji pri dū rė, kad ap si nuo di jus ga li stip riai pri kim ti bal sas, su si lpnė­ti rau me nys, ypač krū ti nės ląs tos. Dėl to ga li su trik ti kvė pa vi mas, o tai ke lia pa vo jų li go nio gy vy bei.

„Tai – pro ble miš ka li ga dėl pa­si tai kan čių mir ties at ve jų ir keb­lios pra di nių sta di jų diag nos ti­kos. Li gos pra džia nė ra ryš ki, juo la biau kad ta da tem pe ra tū ra bū na

neaukš ta ar ba vi sai ne pa ky la“, – pa sa ko jo gy dy to ja V.Gul bi nie nė.

Kai trūks ta rūgš tiesDaž niau siai ap si nuo di ja ma na­muo se ga min tais ne pa kan ka mai pa rūgš tin tais dar žo vių, gry bų, mė­sos ir žu vų kon ser vais, sū dy tais, vy tin tais ar rū ky tais mė sos ir žu­vų ga mi niais.

Di džiau sias pa vo jus – gry bai, ku riuos la biau siai mėgs ta bo tu liz­mą su ke lian čios bak te ri jos. Prieš kon ser vuo jant gry bus, juos rei kia ypač ge rai nu plau ti.

Dau giau sia ap si nuo di ji mų bo tu­liz mo tok si nu re gist ruo ja ma žie­mą ir pa va sa rį. Ru de nį ne tin ka­mai kon ser vuo tuo se pro duk tuo se iki pa va sa rio pa si ga mi na pa kan­ka mas kie kis tok si no. Nors už­terš ti šiuo nuo du mais to pro duk­tai iš vaiz da, kva pu ir sko niu daž nai ne si ski ria nuo sau gių pro duk tų, ta­čiau dėl su si kau pu sių du jų ga li iš­si pūs ti kon ser vų dang te liai.

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

– Skel bia ma, kad, pa sta ro­sio mis die no mis ter mo met ro stul pe liui ret kar čiais nu kri tus že miau nu lio, pa dau gė jo ser­gan čių jų per ša li mo li go mis. Ar tai su si ję?– At ša lus orams žmo nės šil čiau ren gia si ir vi ru si nių ro to, ho ro, no­ro in fek ci jų šiek tiek su ma žė jo, o bend ras per ša li mų skai čius vi sa da pa di dė ja po sa vait ga lio. Tai gi pir­ma die nį ir ant ra die nį pas mus pa­cien tų bū na dau giau nei ki to mis sa vai tės die no mis.

– Kuo daž niau siai skun džia si kau nie čiai? Ko kios li gos pa vo­jin giau sios šiuo me tu?– Dau giau sia pa cien tų ser ga vir šu­ti nių kvė pa vi mo ta kų už de gi mo li­go mis. Taip pat plau čių, au sų, šla­pi mo pūs lės, akių jun gi nės, gerk lės už de gi mais. Jei žmo gus ne sveiks­ta ir ne si gy do, ky la komp li ka ci­jų – su ser ga ma plau čių už de gi mu, bron chi tu.

– At ro do, kad lau ke ne šal ta, tai ko dėl žmo nės ser ga per ša li mo li go mis?– Daž niau siai per šą la ma kei čian­tis orams. Jei žmo gus bū na šil to je pa tal po je ir neap si ren gęs vir šu ti­nių dra bu žių išei na į lau ką pa rū­ky ti ar ki tais rei ka lais, šiuo me tų lai ku taip pat la bai grei tai ga li per­šal ti. Vai kai per šą la iš bė gę į lau ką be ke pu rės. To kie neat sa kin gi poel­giai ga li pri šauk ti li gą.

– Esa te mi nė ju si, kad di džiau­sia ri zi ka per šal ti yra vai kams, vy res nio am žiaus žmo nėms ir vi siems ser gan tie siems lė ti­nė mis li go mis. Ta čiau jie ser­ga ne vie no dai?– Vai kams la bai grei tai iš si vys to komp li ka ci jos ar ba jie la bai grei­tai sveiks ta. Tė ve liai tu ri tai ži no­ti. Vy res nio am žiaus žmo nėms li ga taip grei tai ne prog re suo ja, tik bė­da ta, kad gar baus am žiaus žmo­nės ne re tai gy ve na vie ni ir ne ga­li pri si šauk ti pa gal bos, sek ti sa vo li gos ei gos, tin ka mai pa si rū pin ti sa vo sveik ta ta.

– Ko kius vai kų li gų simp to mus tė vai tu ri sek ti itin įdė miai?

AntrAdienis, sAusio 24, 2012

Grei čiau per šą la ser gan tie ji dep re si ja ir be si lai kan tie ji die tosŠią ne ti piš ką žie mą iki šiol rei kėjo ma žiau šil dy ti pa tal pas. Gal ir per ša li mo li go mis ser­ga me ma žiau, gri po epi de mi jos ne bus? Į šiuos ir ki tus klau si mus at sa ko bend ro sios pra k ti kos gy dy to ja Ir ma Vit kaus kie nė.

– Vi sus: slo gą, čiau du lį, sek re ta vi­mą iš no sies, pa rau du sias ir aša­ro jan čias akis, ko su lį. Taip pat pa ki lu sią tem pe ra tū rą. Pas te bė­ję šiuos simp to mus tė vai tu ri su­si rū pin ti. Gal būt pa dės pa pras ti liau diš ki bū dai, ku rių ži no kiek­vie na ma ma. Pa vyz džiui, krū ti nę ir nu ga rą ga li ma trin ti aro ma ti­niais te pa liu kais, duo ti pa kvė puo­ti van dens ga rų, di des nė mis do zė­

mis var to ti vi ta mi ną C, daug ger ti karš tos ar ba tos.

– Ar šie pa ta ri mai tin ka ir suau gu sie siems?– Taip. Tai tin ka vi siems.

– Kas dar pa de da stip rin ti imu­ni te tą?– Bū ti na at kreip ti dė me sį į dar bo ir poil sio re ži mą. Var to ti po li vi ta­

mi nus, ku riuo se yra vi sų rei ka lin­gų vi ta mi nų: A, B, C, D. Taip pat rei kia val gy ti vi sa ver tį mais tą, ku­ria me yra or ga niz mui svar bių me­džia gų. Žie mą iš ra cio no ne ga li ma iš brauk ti vai sių bei dar žo vių. La­bai nau din gi cit ru si niai vai siai, obuo liai, mor kos.

Kaž ka da dis ku ta vo me su ko le go­mis apie vi ta mi nų svar bą. Vi ta mi­nai gal būt ir nė ra pa ts ge riau sias

Perspėjimas: �� gyvenantieji�pagal�dienotvarkę�„darbas-namai“�gali�labai�greitai�prarasti�organizmo�atsparumą.�����������������������������������������������������������������„Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Šaukštas rau gin tų kel mu čių stiprų vyrą pa gul dė į li go ni nęPa vo jus ir kaip jo iš veng ti

Ne ga li ma val gy ti kon ser vų, ku rių �dang te lis iš si pū tęs, ne var to ti mė sos ar deš rų, jei pa ki tu si jų spal va, įtar ti­nas sko nis ir kva pas.

Na mie kon ser vuo ja mus vai sius, �dar žo ves, gry bus pir miau sia bū ti na la bai ge rai nu plau ti, tik ta da rau gin­ti, sū dy ti, ma ri nuo ti.

Kon ser vuo jant pro duk tus rei kia �nau do ti pa kan ka mai rūgš ties, drus­kos ar cuk raus.

Pa ga min tus kon ser vus, rū ky tus ir �vy ti na mus mė sos ga mi nius bū ti na lai ky ti ne aukš tes nė je kaip +10º C tem pe ra tū ro je.

At si ra dus pir miems ap si nuo di ji­ �mo po žy miams, rei kia kuo sku biau kreip tis į gy dy to ją.

Da bar daug žmo nių su ka si už bur ta me ra te tarp dar bo ir na mų. Dėl šios prie­žas ties ne re tai pra­si de da dep re si ja, ku ri silp ni na imu­ni te tą.

Ir ma Vit kaus kie nė:

15

sveikataAntrAdienis, sAusio 24, 2012

Kraujagyslių pokštaiKraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko krau-jospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jau-nuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis. Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė.

Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūti-nėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės užsikimši-mas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būti-na operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, il-gai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po ku-rio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje.

Į pagalbą – ozonas!„Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią šir-dį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas. – Tačiau kojas vėl pra-dėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pa-balo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja. Ligo-ninėje apstulbau išvydęs, kiek daug žmonių

– ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją.

„Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeiti-mą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozonoterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Su-grįžęs nutariau išbandyti.

Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedū-ros – į veną sulašinta skysto ozono. Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemen-to poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas pa-skaistėjo. Netrukus greičiau nei mano ne-bejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nela-bai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunite-tą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą.

Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudra-vote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“

Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi. Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano krauja-gyslėms ir širdžiai.“

Parengė Agnė Tarvydaitė

Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką!

Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvir-tas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite? Jei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, ap-silankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę.

Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, cukriniu diabetu ir esant jo komplikaci-joms, įvairioms lėtinėms infekcijoms ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, ginekologas, angiochirurgas, endokrinolo-gas, kosmetologas.Atliekamas skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas doplerio aparatu!

Iki vasario 5 d. ozonoterapijos procedūros 4 uz 3 kainą!

Registruokitės dabar!

Savanorių pr. 11A, VilniusTel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774;Vytauto pr. 23, KaunasTel. (37) 333 557 (8 606) 91 120;Minijos g. 2, KlaipėdaTel. (46) 315 111 (8 606) 91 183.

Sei mo Svei ka tos rei ka lų ko mi te­tas ir Svei ka tos ap sau gos mi nis­te ri ja nu spren dė su da ry ti dar bo gru pę ne tei sė tų prie mo kų svei­ka tos prie žiū ros įstai go se pro­ble mai spręs ti.

Tei gia ma, kad to kį spren di mą priim ti pa­ska ti no pa sta ruo ju me tu pa daž nė ję pa cien tų skun dai dėl as mens svei ka tos prie žiū ros įstai go se ima mų ne tei sė tų prie­mo kų už svei ka tos prie žiū ros pa slau gas, ku rios ap mo ka mos iš Pri va lo mo jo svei ka tos drau di mo fon do (PSDF) biu dže to.

Dar bo gru pė ke ti na per žiū­rė ti esa mą tei si nį re gu lia vi mą ir pa reng ti įsta ty mų pro jek tus, reg la men tuo jan čius svei ka tos prie žiū ros įstai gų ir jų va do vų at­sa ko my bę už ne tei sė tų prie mo kų iš pa cien tų ėmi mą.

Svei ka tos rei ka lų ko mi te tas, iš klau sęs Vals ty bi nės li go nių ka­

Prie mo kos už gy dy mą. Ko dėl?

kaunodiena.lt/naujienos

sos in for ma ci ją dėl 2011 m. PSDF biu dže to vyk dy mo ir at si skai ty­mo su svei ka tos prie žiū ros įstai­go mis, kons ta ta vo: PSDF biu dže­tas yra val do mas ge rai. Ta čiau ko mi te tas at krei pė dė me sį į ne­pa kan ka mą lė šų, skir tų svei ka tos pro gra moms fi nan suo ti, pa nau­do ji mą, pa ra gi no spręs ti sko lų už or to pe di jos tech ni kos prie mo nes su ma ži ni mo klau si mą, pa ge rin­ti vi suo me nės in for ma vi mą li gų pre ven ci jos klau si mais.

KD inf.

„Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Grei čiau per šą la ser gan tie ji dep re si ja ir be si lai kan tie ji die tos

Span guo lių už tai sas

800 g span guo lių, �650 g na tū ra laus me daus, �80 g čes na kų ir svo gū nų, �25 g im bie ro. �

Span guo les su trin ki te į vien ti są ma­sę. Sus mul kin ki te čes na ką ir svo gū­ną. Im bie rą su tar kuo ki te ir su mai­šy ki te vi sas su de da mą sias da lis.

Jei mėgs ta te, ga li te įber ti bi čių duo ne lės ar šiek tiek gars ty čių. Mi ši nį lai ky ki te šal dy tu ve san da­riai už deng ta me in de ir val gy ki­te po šaukš tą per die ną. Jei mi ši­nys per ne lyg ait rus, ga li te už ger ti van de niu.

Imu ni te tui stip rin ti

Im bie ras – vie na po pu lia riau sių pre ven ci nių per ša li mo prie mo­nių. Me di kai pa ta ria ger ti imu ni te­tą stip ri nan čią im bie ro, me daus ir cit ri nos ar ba tą.

Sup jaus ty ki te smul kiais ga ba lė­liais im bie ro šak nį ir už pil ki te 1 lit­ru van dens. Kaitinkite, kol už pi las už virs. Po to, kai užpilas truputį at­vės, įdė ki te na tū ra laus me daus ir įpil ki te cit ri nų sul čių. Šios ar ba tos ger ki te ne dau giau kaip vie ną puo­de lį per die ną.

Perspėjimas: ­� gyvenantieji­pagal­dienotvarkę­„darbas-namai“­gali­labai­greitai­prarasti­organizmo­atsparumą.­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­„Shut­ters­tock“­nuo­tr.

Šaukštas rau gin tų kel mu čių stiprų vyrą pa gul dė į li go ni nęC. bo tu li num – vie nas stip riau sių nuo dų

Bo tu liz mą su ke lia C. bo tu li num bak­te ri ja, ga mi nan ti la bai stip rų nuo dą, pa vo jin giau sią iš vi sų ži no mų bak te­ri nių nuo dų. Žmo gui mir ti nas net la­bai ma žas šio nuo do kie kis.

Išo ri nė je ap lin ko je bak te ri jos su da­ro spo ras, ku rios la bai at spa rios fi­zi niams veiks niams: ne bi jo sau lės, šal čio, to dėl dir vo že my je ga li iš si­lai ky ti de šimt me čiais. Bo tu liz mo spo ros la bai at spa rios vi ri mo tem­pe ra tū rai (ver dant 100ºC tem pe ra­tū ro je žūs ta per 5–6 val., au tok la ve 120ºC tem pe ra tū ro je – per 20–30 min.). 10 pro c. drus kos rūgš ties tir­pa las jas su nai ki na per 1 val.

Kon ser vuo ta me mais te, ku ris lai ko­mas kam ba rio tem pe ra tū ro je, kai ne priei na oras, ne pa kan ka ma rūgš­ties, drus kos ar cuk raus kon cent ra­

„Shut­ters­tock“­nuo­tr.

ci ja, spo ros virs ta bak te ri jo mis, ku­rios pra de da dau gin tis ir ga min ti la­bai stip rų tok si ną. Šis tok si nas jaut­rus karš čiui, vi ri nant suy ra per ke­lias mi nu tes.

Dau giau sia ap si­nuo di ji mų bo tu­liz mo tok si nu re­gist ruo ja ma žie­mą ir pa va sa rį.

bū das pa pil dy ti or ga niz mą rei ka­lin gų me džia gų, bet at si žvel giant į tai, ko kį mes mais tą val go me ir kiek vi ta mi nų or ga niz mas gau na bū tent iš mais to pro duk tų, ne lie­ka jo kios ki tos išei ties, kaip tik ger­ti vi ta mi nus.

Rei kia ne veng ti mankš tin tis, spor tuo ti ir bū ti nai vė din ti pa tal­pas, vaikš čio ti gry na me ore. Da bar daug žmo nių su ka si už bur ta me ra te

tarp dar bo ir na mų. Dėl šios prie­žas ties ne re tai pra si de da dep re si­ja, ku ri silp ni na imu ni te tą. Ant ra ver tus, dep re si ja ga li bū ti ir silp­no imu ni te to prie žas tis. Ser gan tis žmo gus ne no ri rū pin tis sa vi mi.

– Net ruks atei ti pa va sa ris. Dau­ge lis mo te rų jau pra de da lai­ky tis die tos. Ar tai ne si lpni na imu ni te to?

– Ge riau sia die ta bū tų, jei įpras­tą po rci ją su ma žin tu me per pu sę, nes žmo gus yra įpra tęs prie sa vo mi ty bos ra cio no ir iš jo dras tiš­kai iš mes ti vie ną ar ki tą pro duk­tą yra pa vo jin ga. Taip or ga niz mas pa ti ria šo ką. Iš pa grin dų pa kei tus mais to ra cio ną ir pra dė jus val­gy ti tai, ko ne mėgs ti, or ga niz mas vėl tu rės pri pras ti prie nau jų pro­duk tų, o per tą lai ką imu ni te tas nu si lps. Be si lai kant die tos vi sa da at si ran da ti ki my bė su si rgti per ša­li mo li go mis.

– Me di kai daž nai kal ba apie pre ven ci nių prie mo nių svar­bą. Ar tai vi sa da veiks min ga?– Iš si vys čius komp li ka ci joms me­di kai ski ria an ti bio ti kų. Daž nai žmo nės ven gia kreip tis į me di kus, gy do si pa tys, kol vi sai ne su ser ga.Pre ven ci nės prie mo nės pa de da, kai į svei ka tą žiū ri ma at sa kin gai, ją sau go ir stip ri na. At ša lus orams rei kia pra dė ti var to ti vi ta mi nus, val gy ti me daus su im bie ru ir cit ri­na, ger ti žo le lių ar ba tą. Jei žmo gus jau čia, kad per ša lo ko jas ar per pū­tė vė jas, la bai pa de da vais ta žo lių, iš jų ežiuo lės, pre pa ra tai.

– Ką pa tar tu mė te žmo nėms, ku rie jau čia si per ša lę, bet ne­ga li sau leis ti sirg ti ir gy dy tis na muo se, nes tu ri ei ti į dar bą?– Ne re tai vie nu me tu ten ka gy dy­ti ke lis li go nius iš vie nos dar bo­vie tės. Jie su ser ga, už si krė tę vie ni nuo ki tų, lie ka vos ke li svei ki žmo­nės, ku rie tu ri dirb ti už vi są ko­lek ty vą. Di de lis dar bo krū vis dar la biau silp ni na imu ni te tą ir ga­liau siai su ser ga net ir pa tys svei­kiau si.

– Gruo dį nuo gri po pa si skie pi­jo dau giau nei 10 tūkst. ša lies gy ven to jų. Kaip ma no te, ar tai ga lė tų tap ti per ša li mo li gų pre­ven ci ne prie mo ne?– Da lis žmo nių skie pi ja si, da lis kri tiš kai ver ti na vak ci nas. Ta čiau pa ste bė ta, kad pa si skie pi ju sie ji nuo gri po juo su ser ga re čiau.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 24, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �17Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Rasta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Autoservisui reikalingi: automobilių me-chanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939.

903746

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

903346

Dirbti Senamiestyje reikalinga virėja (-as). Darbas visu etatu. Tel. 8 600 21 771.

902013

Ieškome pagalbinių darbuotojų. Tel. 8 610 11 959.

901714

Ieškome: salės, sandėlio, gamybos (1300–1500) darbuotojų, vairuotojų, valytojų, ap-saugos darbuotojų. Tel. 8 674 57 008.

903221

Reikalinga (-as) valytoja (-as) dirbti Ateities pl. 65A, Kaune. Pageidautina gyvenanti ne-toliese. Pasiteirauti tel. 8 614 55 312 darbo valandomis (9–16 val.).

903737

Reikalingas antikvarinių minkštųjų baldų apmušėjas. Tel. 8 624 00 637, (8 37) 33 88 22.

902408

Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirin-tojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pa-gal susitarimą. Tel. 8 606 41 256.

903129

Reikalingi darbuotojai dirbti Norve-gijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo va-landomis (8–17 val.).

903446

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891805

Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) vi-sai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas die-nos pietums ir klientui pasirinkus iš meniu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.

900367

Siūlome darbą darbuotojoms (-ams) mėsi-nėje Kaune. Tel. 8 648 86 930, 8 603 55 453.

902484

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondva-rio pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

903508

Skubiai reikalingi mūrininkai, tinkuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 86372176.

901149

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma „Astera“ patirties. Siūlome patrauklų atlyginimą. CV siųsti info@veravita.lt.

898520

Statybos įmonei Kaune reikalingi elektrikai ir silpnų srovių sistemų montuotojai, turin-tys darbo patirties. Tel. 8 683 60 846.

903254

Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktori-ninko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

901892

Statybos įmonei reikalingi BETONUO-TOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Skambinti tel. 8 620 84 733.

903679

Statybos kompanija, kurios pagrindinės specializacijos sritys yra sutapdintų stogų ir fasadų įrengimas, siūlo darbą Kauno mieste ADMINISTRATOREI (-IUI). Tikimės, kad Jūs: turite bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, darbo patirties, esate atkakli, orien-tuota į rezultatą, iniciatyvi ir savarankiška asmenybė. Mes siūlome: palankias sąlygas savirealizacijai, asmeninio augimo galimy-bes, geras darbo sąlygas. CV prašom siųsti e. paštu darius@daistatus.lt.

901958

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Trikotažo įmonei reikalingos narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Priimame ne-turinčias darbo patirties, mokome. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663.

901142

UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojai-eks-peditoriai, CE kat., dirbti Lietuvoje. Atlygini-mas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.

903462

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900542

ieško darbo

Vairuotojas, turintis lengvąjį automobilį, B, C vair. kategorijas, ieško darbo. Tel. 8 672 29 337.

903565

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje ENDOKRINOLOGĖ Audronė Rutkauskienė diagnozuoja ir gydo: skydliaukės ligas, cukrinį diabe-tą, antinksčių ligas, hipofizės ligas, me-tabolinius sutrikimus (osteoporozė, metabolinis sindromas), ginekologinę endokrinologiją (menstruacinio sindro-mo sutrikimai, hiperandrogenizmas, kli-makterinis laikotarpis). Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

903714

„Biofirst“ klinikoje medicinos mokslų daktaras UROLOGAS Darijus Skaudickas konsultuoja ir gydo pacientus, turinčius šlapinimosi, erekcijos ir potencijos sutri-kimų, sergančius akmenlige. Atliekama ankstyva PROSTATOS VĖŽIO diagnosti-ka. Paskiriamas gydymas. Konsultacijos metu atliekama prostatos, šlapimo pūs-lės ir inkstų echoskopija. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

903712

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898458

Efektyvus skausmo malšinimas, gydomie-ji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, gilumi-niai, lavos akmenų masažai, individua-lios mankštos, mankštos besilaukiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, ma-gneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paš-tas kliucinskieneaurelija@gmail.com.

900397

Ginekologo konsultacijos, smulkios ope-racijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gy-dymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.

871874

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396.

893178

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884744

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

894386

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892920

Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA apara-tu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagys-les, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mer-gaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; krau-jo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stubu-ro kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Regis-tracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.

898653

Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882.

902158

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektros-timuliacija, kineziterapijos seansai su „Red-Cord“ sistema, teipavimas, masažai. Medi-cinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893454

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NAR-KOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAI-DOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

887299

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po insultų, infarktų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu. Natūralaus gy-dymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892802

Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydy-mas, kodavimas, psichoterapija, medika-mentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklauso-mybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.

871861

automobilininkamsRemontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ

RADIATORIUS, BUFERIUSir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.

Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903517

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

903239

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890256

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898279

Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.

900478

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900578

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901245

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

901887

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901565

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899220

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.

898693

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

900754

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

900787

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

900436

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893974

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895712

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

902588

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

902080

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigaci-jų taisymas, pardavimas, atnaujinimas. Su-teikiama garantija. Tel. 8 674 49 418.

901935

Statybos, remonto

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

899762

Apdailos darbai: kokybiškai ir nebran-giai lyginu sienas, dažau, tapetuoju, klo-ju laminatą. Tel. 8 627 08 018, e. paštas balaganasss@gmail.com.

899297

Atlieka vidaus remonto ir smulkius apdailos darbus. Tel. 8 685 65 072.

903449

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901156

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895345

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894339

Atlieku santechnikos, apdailos, gipskarto-nio darbus. Tel. 8 612 22 421.

903728

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

898729

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892125

Dažau, tapetuoju butus, namus. Dedu struktūrinį tinką, armuoju fasadus. Tel. 8 658 78 648.

903419

Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Tel. 8 647 73 244.

900717

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

896970

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898214

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tape-tuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Su-perku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

903318

Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akme-nį. Atliekame santechnikos, apdailos ir ki-tus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

900563

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900888

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901865

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros insta-liacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

903429

Kokybiškai atlieku vidaus apdailą, dažau, tapetuoju, atlieku kitus vidaus apdailos dar-bus. Tel. 8 651 70 326.

903183

Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažy-mas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732.

902098

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė. Garantija 10 metų. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892273

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

891692

Plastikiniai langai. Balkonų įstiklini-mas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliu-zės. Išsimokėjimas iki 4 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.

898014

Santechnikas atlieka įvairius darbus: van-dentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

903409

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901335

Santechnikas-suvirintojas atlieka visus san-technikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius ka-tilus. Tel. 8 605 85 205.

877892

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 24, 2012 17

Paslaugosstatybos, remonto

Santechnikos darbai: vonių, kriauklių, WC keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Smulkus remontas. Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 459 120, 8 603 27 090.

899696

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

897566

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899157

Vidaus įrangos

Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas užsakovo du-ris. Įstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482.

903306

Gaminame iš pušies, uosio, ąžuolo įvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168.

896799

Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

899722

Kokybiškos pušies, uosio DURYS. Įstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. Užsakymai tel. 773 368, 8 615 81 530, 8 687 15 254 (10–21 val.).

891058

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

902297

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891093

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897879

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

903455

Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinki-mas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.

898668

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892889

siuvėjų

Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652.

900515

Finansų, audito

Vyr. buhalterė tvarko smulkių ir vidutinių įmonių apskaitą. Turi nuosavą programą. Tel. 8 672 49 488.

903503

Kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892741

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901514

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

898997

1 kambario butą E.Ožeškienės g., Centre (II a. plytų name, b. pl. 35, gyv. pl. 24, virtu-vė 6 kv. m, autonominis šildymas, plas-tikiniai langai, šarvuotos durys). Kaina 105 000 Lt. Arba nuomoju. Tel. 425 506, 8 698 86 009.

903279

2 k. butą Sukilėlių pr. (37 kv. m, IV a., pa-keisti langai, šarvo durys, šiuolaikiškai sure-montuotas). Arba keičiu į didesnį (iki 50 kv. m) butą II–III a. Tel. 722 406.

903341

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo die-nomis 8–16 val.

901388

3 kambarių butą su 1/2 ūkinio pastato dali-mi Jūrės mstl. (bendr. pl. 61 kv. m, kamba-riai 16, 14, 14 kv. m, virtuvė 8 kv. m, daliniai patogumai, WC lauke, vanduo iš šulinio, 3 a žemės, reikalingas remontas, šildymas kros-nimi). Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

900694

8 a sklypą SB „Panerys“ ir 13 a sklypą Galva-nausko g., Vytėnuose. Tel. 8 681 55 276.

903372

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901213

DNB būstas. Padedame parduo-ti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

902073

Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūly-ti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Mar-tynas.

903600

Dviejų kambarių butą Centre, E.Ožeškienės g. (bendr. pl. 45 kv. m, keturių aukštų ply-tinio namo IV a.). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.

901848

Ieškau pirkti arba išsinuomoti 1, 2, 3 kam-barių butą Kauno mieste. Skambinti tel. 8 618 53 380.

891819

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891279

Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 613 83 596, 432 375. olegasmas@one.lt.

902524

Skubiai 1/2 medinio namo dalį A. Šančiuo-se, prie Ąžuolyno (gyv. pl. 40 m, rūsys, pas-togė). Be tarpininkų. Tel. 8 647 09 730.

902267

Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099.

903192

Skubiai parduodamas Taikos pr. 104G 22 a komercinės paskirties žemės sklypas su ne-baigtu statyti 1008 kv. m metaliniu angaru. Kaina 550 000 Lt. Tel. 8 686 36 823, 8 698 03 728.

895022

UAB „Panta“ padeda parengti dokumen-tus naujiems ir rekonstruotiems pastatams įteisinti. Organizuoja pastatų ir žemės ka-dastrinius matavimus, pastatų projektavi-mo, žemės sklypų padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555.

895547

Vieno kambario butą A.Juozapavičiaus pr. (bendr. pl. 28 kv. m, 3 a. namo 2 a., kie-mas, vieta automobiliui). Kaina 53 000 Lt. Tel. 8 652 56 872.

903329

Vieno kambario butą V.Landsbergio-Žem-kalnio g. (33,18 kv. m, 5/1 a., blokiniame name). Kaina 60 000 Lt – be tarpininkų. Tel. 8 658 33 345, 339 653.

901724

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

898605

Elektrėnuose, Klaninių Mijaugonių k., par-duodama sodyba ir 2 ha žemės. Kaina su-tartinė Tel. 8 602 51 768.

900460

Elektrėnuose, už bažnyčios, parduodamas 9 arų sklypas. Kaina sutartinė. Tel. 8 602 51 768.

900463

Elektrėnuose, Raistinės g., parduodamas 11,2 arų žemės sklypas statybai. Yra visos komunikacijos. Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 677 19 387.

900457

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821432

statybinės medžiagos

Degiklius (gerai dega, nedūmina), kurie dir-ba tik su „atidirbtu“ tepalu, aliejumi. Tinka visiems katilams. Kainos nuo 200 Lt. Tel. 8 610 11 959.

901727

Maisto prekės

Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

893768

Kitos prekės

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893597

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų ir granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900700

Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supa-kuoti maišuose po 500 kg). Malkų, atrai-žų. Kaune atvežame nemokamai. Tel. 8 614 88 448.

899646

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902029

Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemo-kamai. Tel. 8 621 44 130.

903415

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

902357

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896987

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900413

Nuolat ąžuolines atraižas. 6,5 kub. m kaina su pristatymu 500 Lt (yra džiovintų). Tel. 8 672 65 895.

903555

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

903225

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

899206

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900621

Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

896533

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899060

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Buitinė technika

Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –

BUITEX AKCIJA!

Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt

nuolaida15%

PerKa

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896141

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892532

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902794

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902603

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902730

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902859

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902666

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902989

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903053

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899610

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894955

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890160

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890920

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890613

Namą Kaune, gali būti apleistas, su dali-niais patogumais. Mokėsiu iki 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581, 366 752 (po 18 val.).

900709

Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitų standartų medinius padėklus, pasi-imame, atvežame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paštas info@minbra.lt.

899744

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869135

Perkame ąžuolo, uosio rąstus, mišką, gali-me išsikirsti. Tel. 8 616 26 280, 8 620 39 800.

899675

Perkame degalinę arba sklypą degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108.

900305

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

894133

UAB„TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892220

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890106

Visoje Lietuvoje – mišką su žeme arba išsi-kirsti, 1 ha – 5000–20000 Lt. Atsiskaito iš karto. Tel. 8 600 29 417.

903761

ĮVairūsTeismo informacija

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891271

NuomojaIšnuomojamos komercinės paskirties patal-pos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m). Vitrini-niai langai, išėjimas į Laisvės alėją, moder-nus remontas. Kreiptis tel. 8 614 75 001.

903211

Išnuomojamos patalpos (16 kv. m) Kaune, Birželio 23-iosios gatvėje, šalia „Samsono“ parduotuvės. Tinka komercijai. Kreiptis tel. 8 614 75 001.

903214

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899932

Nuomoja arba parduoda 12 kv. m. kambarį bendrabutyje Kalniečių g. (patogumai ben-dri). Nuoma 150 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 699 74 259.

903560

išsinuomoja

Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (ilgalai-kei nuomai). Tel. 8 603 47 513.

902227

gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897704

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išra-šome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901410

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901176

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olandi-ją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją veža-me keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898386

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877199

Kelionės

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898093

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899355

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9-17 val., „Aujama-credit“.

891251

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891336

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890987

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890966

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893166

Kiti

Kauno žvejų draugijos nariams! Kauno žve-jų draugijos ataskaitinė konferencija vyks 2012 m. vasario 24 d. Neries kr. 6A, Kaune, kavinės „Putinas“ salėje. Dienotvarkė: 1. 2011 m. valdybos veiklos ataskaita. 2. 2011 m. veiklos finansinė ataskaita. 3. Revizijos komisijos ataskaita. 4. Lietuvos Respubli-kos mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimas ir jo vykdymo tvaka. 5. Bendri reikalai. Konferencijos delegatai registruojami nuo 15 val. Pradžia 16 val.

Kauno žvejų draugijos valdyba903648

Nukelta į 18 p.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 24, 201218

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Meilės šventės dienomis –

vasario 10–14 kruizinė kelionė

Ryga–Stokholmas dviem už

ypatingą kainą:

kajutė be lango (apatinis denis) –

280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir

poilsinė programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.:

įsigykite dabar – daug pigiau!

Malta – nuo 741 Lt (asm.),

Kipras – nuo 985 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 935 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 1143 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 860 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 808 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

pramogos, šventės, laisvalaiKis

KviečiaPILATES mankšta moterims. Yra rytinės, vakarinės grupės. Užsiėmimai vyksta Žaliakalnio mikrorajone. Tel. 8 602 46 673.

901374

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI KIPRE

GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl Kipras: 340 dienų per metus

saloje šviečia saulė;

unikalūs senoviniai paminklai;

mozaika spalvingų paplūdimių

ir uolėtų kalnų.

Kelionės laikas – gegužės 16–23 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė.

Kaina 1 asmeniui 1390 Lt.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

www.askeliauju.lt

tūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1490 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė. Kaina 1 asmeniui – 1580 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai,

pietūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1750 Lt.

Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai

keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai,

iš Kauno oro uosto.

J.L.Petraičio įmonė (kodas 135956094, adresas Tvirtovės al. 1–36, Kaunas; duo-menys saugomi juridinių asmenų registre) pertvarkoma į UAB „Melkelsta“, su kurios steigimo dokumentais galima susipažinti įmonės buveinėje.

903407

Pranešame, kad Kauno m. 14-ajame no-tarų biure (Vasario 16-osios g. 10–1, Kau-ne, įėjimas iš K.Donelaičio g. 85, tel. (8 37) 205 485) notarė D.Martinonytė-Mieželienė skelbs Jadvygos Urbonienės, mirusios 2011 m. kovo 17 d., testamentą. Visus suintere-suotus asmenis prašom dalyvauti arba in-formuoti apie nedalyvavimą.

903435

Teismo sprendimu 2011 12 16 Prūsų g. 4, Kaune, buvo vykdomas iškeldinimas, kurio metu rasta daiktų ir mechanizmų, kurių sa-vininkas nenustatytas. Raginame visus, ku-rie laikė ar kitaip buvo pasidėję turto Prūsų g., Kaune, dėl jų atsiėmimo kreiptis darbo dienomis iki 2012 02 06 į administratorių tel. (8 37) 331 945. Turėti turto nuosavybę patvirtinančius įrodymus.

903412

ĮvairūsKiti

mokymai

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teori-nių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, di-zaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios pa-skirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902279

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892697

pramogos

Sausio 25 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje – ONA KO-LOBOVAITĖ ir AURELIJUS GLOBYS. Programoje „UNA PALABRA“ skambės: flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estra-dos kūriniai. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje (tel. 200 478); kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903296

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895471

Kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduo-ti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į prade-dančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equi-librium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

902320

rastaPlen to g. ras tas rak tų ry šu lė lis. Kreip tis tel. 8 686 08 557.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, SauSIo 24, 2012 19

Kviečia moKytis

Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpė-jų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, deku-pažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kom-piuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.

895619

Moksleivius ir studentus mokau matema-tikos bei fizikos. Tel. 229 589, 8 601 68 963.

889228

Privačios pianino pamokos vaikams ir suaugusiesiems. Korepetitorės paslaugos – solfedžio, fortepijonas. Galiu atvykti į namus. Tel. 8 675 22 830.

896764

RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automo-biliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgū-džius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.

896416

informuojaVAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLAVaidoto g. 115 Sausio 25 d. 17.30 val. – paskaita-susiti-kimas PUSIAUŽIEMIS. Žiemos šventės ir jų valgiai. Lektorė etnologė Gražina Kepežins-kienė, aktorė Kristina Kazakevičiūtė, žolintė Danutė Kunčienė.Kviečiame atvykti, bus gera sielai ir šilta kū-nui.

V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57tęsia projekto „Bibliotekos pažangai” pa-grindinių tikslų įgyvendinimą – stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai žymiai ge-riau naudotųsi informacinių technologi-jų galimybėmis. Ir šiais metais – nuo vasa-rio iki gegužės mėn. kviečiame gyventojus į nemokamus KOMPIUTERINIO RAŠTIN-GUMO PRADŽIAMOKSLIO kursus. Jų metu bus mokoma naudotis kompiuteriu, dirbti su dokumentais, atlikti paiešką internete, praktiškai išbandyti elektroninės bankinin-kystės galimybes. Išankstinė registracija į mokymus tel. (8 37) 206 414 9–19 val.

Mokymus organizuoja ir kiti bibliote-kos padaliniai. Papildoma informacija – www.kaunas.mvb.lt.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltSau sio 24 d. 18 val. – rank dar bių mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems ,,Va ka ro ji-mai sek ly čio je”: PAPUOŠALAI IŠ SUTAŽO JUOSTELIŲ (siu vi mas, siu vi nė ji mas). Ve da Dai va Vai naus kie nė. Re gist ra ci ja tel. 8 679 36 715.Sau sio 25 d. 18 val. – pa skai ta MAISTAS IR ŽMOGAUS SĄMONĖS BŪSENOS. Lek to rius Alek san dras Žars kus.Sau sio 26 d. 18 val. – pu siau žie mio va ka-ras su fol klo ro an sam bliu SODYBA. Va do vė Jo nė Špa kaus kie nė. Įė ji mas ne mo ka mas.18 val. – ta py bos mo ky mai su au gu sie siems PRIE MOLBERTO. Ve da dailininkas Gvidas La ta kas.Sau sio 28 d. 16 val. – pa skai ta ŠEI MA – DO­RI NĖS KUL TŪ ROS PA GRIN DAS IR ŽMO GAUS VIR SMAI. Lek to rius Alek san dras Žars kus.18 val. – pa skai ta SAPNAVYDOS VARTAI ARBA SENŲJŲ LEGENDŲ PĖDSAKAIS. Da ly-vau ja is to ri kas Kęs tu tis Kas pa ras.

ATSINAUJINIMO DIENA

Sau sio 29 d. Park Inn Kon fe ren ci jų sa lė se (K.Do ne lai čio g. 27) – At si nau ji ni mo die na KODĖL ŠIANDIEN RENKUOSI KRIKŠČIONYBĘ?Pradžia 10 val.Kvie čia Ka ta li kų ben druo me nė „Gy vie-ji ak me nys“. At si nau ji ni mo die nos ry ti nės p rog ra mos me tu vyks už si ė mi mų gru pė vai kams.

TEATROKLUBAS

20

kas, kur, kadaantradienis, sausio 24, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie jų da lių spek tak lis pa gal Fried ri cho von Schil­le rio „Klas tą ir mei lę”. Rež. Ar tū ras Arei ma. Penk to ji sa lė. Ga lio ja sau sio 4 d. bi lie tai.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA.Yasmi na Re za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie nos da lies tra gi ko me di ja. Rež. Jo nas Vait kus. Penk to ji sa lė.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 26 d. 18 val. – Je anas Dellas ir Ge raldas Sib le y ras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ri čar das Vit­kai tis. Rū tos sa lė.Sau sio 27 d. 18 val. – So fi Ak sa nen. APSI­VALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Sau sio 28 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.18 val. – Vid man tas Bar tu lis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vie nos da lies spek tak lis. Rež. Vid­man tas Bar tu lis. Rū tos sa lė.Sau sio 29 d. 12 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PA­MOKANČIOS ISTORIJOS. Spek tak lis vai kams pa gal Car lo Col lo di. Rež. Lo re ta Liau sai tė. Rū tos sa lė.15 val. – Ine sa Pa liu ly tė. LIŪDNAS DIEVAS. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Skau di is to ri ja vi sai šei mai. Il go ji sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. BARBO­RA RADVILAITĖ. Sce na ri jaus au to rius ir rež. Ar vy das Kin de ris. Rū tos sa lė.18 val. – Ju hanas Smu ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLę. Vie nos da lies anek do­tas. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 25 d. 18 val. – Im re Kal ma nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks mų ope re­tė. Re ži sie rius Kęs tu tis Jakš tas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba­vi čiū tė, cho re og ra fas Ag ris Da ni le vičius (Lat vi ja).Sau sio 26 d. 18 val. – El to nas Johnas, Ti mas Rice’as. AIDA. 2 da lių miu zik las. Re ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Ado mas Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kė Alek san dra Ja cov sky tė, cho re og ra fas Ari kas Kru pas. Sau sio 27 d. 18 val. – Frid ri chas von Flo to­vas. MARTA. 2 da lių ko miš ka ope ra. Re ži sie­rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė. Sau sio 28 d. 18 val. – Im re Kal manas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Ale xey Ste pa niukas (Ru si ja), di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Frie deris Kleinas (Aust ri ja), kos tiu mų dai­li nin kė Kot ry na Dau jo tai tė, cho re og ra fas Da vidas Av dyshas (Ru si ja). Sau sio 29 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 da lių ba le to spek tak lis vai kams H.K.An­der se no pa sa kos mo ty vais, pa gal Ed vardo Griego ir Je ano Si be lius mu zi ką. Cho re og­ra fas Alek san dras Jan kaus kas, di ri gen tas

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.Sausio 27 d. 18 val. – literatūros ir muzikos vakaras ESU IEVA, ESU MAGDALENA... Dalyvauja aktorė Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė.Sausio 28 d. 18 val. – L.S.Cunningham. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASSau sio 25 d. 18 val. – ko me di ja RADIJO ERELIAI.

KITAS KAMPASSau sio 26 d. 18 val. – Im pro vi za ci jų te at ras KITAS KAMPAS.

IDIOTEATRASSau sio 27 d. 18 val. – ko me di ja URVINIS ŽMOGUS. Re ži sie riai K.Smo ri gi nas, D.Kaz­laus kas.

DOMINO TEATRASSau sio 29 d. 14 ir 18 val. – ko me di ja ŽIR­KLĖS. Re ži sie rius Mar cinas Sla wins kis.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis. vaikams.

RENGINIAI

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

28 d. 18 val.

27 d. 18 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

26 d. 18 val.

dOmINOTEATRAS

29 d. 14 val.

27 d. 19 val.

KAUNO KARTŲ NAmŲPAGYVENUSIŲ ŽmONIŲdIENOS CENTRAS

Sąjun gos a. 13A

Iki va sa rio 13 d. vei kia tau to dai li nin kės Eu ge ni jos Kum paus kie nės ta py bos dar bų

KAUNO mENININKŲ NAmAIV.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Iki vasario 10 d. eksponuojama dailininko Gvido Latako tapybos objektų paroda „Buvimai“. Parodos atidarymas sausio 24 d. 17 val. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16.30 val.

Sau sio 26 d. 18 val. gi ta ra skam bins Ar tū­ras Kelp ša. Pro gra mo je – gra žiau sia įvai rių epo chų mu zi ka: Do me ni co Ci ma ro sos, Mau ro Giu lia ni, Au gus tino Ba rios, Ju lio S.Sag re ro ir kt. kū ri niai.

16 d. 19.15 val.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲTEATRAS

29 d. 12 val.

TEATRO KLUBASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 27 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija BŪRĖJA.Sausio 29 d. 12 val. – kvapų spektaklis šeimai VĖJŲ MOTĖ.Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū­rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.

Jo nas Ja nu le vi čius, dai li nin kė Ra mu nė Skre bū nai tė. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai­li nin kas El doras Ren teris (Es ti ja).

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 24 d. 14 val. – Mai ro nio 150­osioms gi mi mo me ti nėms skir tas tarp tau ti nių lė lių te at rų fes ti va lių Por tu ga li jo je, Pran cū zi jo je, Vo kie ti jo je, Is lan di jo je da ly vio ir lau re a to Vil niaus vit ra ži nių lė lių te at ro „Vai vo rykš tė” spek tak lis – Mai ro nio „Jū ra tė ir Kas ty tis”

(ins ce ni za ci ja Re na tos Še re ly tės). Vai di na Gab rie lia Kuo dy tė, Pet ras Men dei­ka, Aud ro nis Rū kas, Mar ga ri ta Žie me ly tė. Re ži sie rius Pet ras Men dei ka, dai li nin kas Vi ta lis Ma žy lis.

J.GRUOdŽIO mEmORIALINIS mUZIEJUS

Sa la ko g. 18, tel. 732 498

Sau sio 25 d. 16 val. – mi nė ji mas, skir tas kom po zi to riaus S.Šim kaus 125­osioms gi mi mo me ti nėms. Kon cer tuos Kau no ber­niu kų cho ri nio dai na vi mo mo kyk los „Var­pe lis” mo ki niai ir mo ky to jai. Pra ne ši mą apie S.Šim kaus gy ve ni mą ir kū ry bą skai tys J.Gruo džio me mo ria li nio mu zie jaus va do vė R.Šuo pie nė.

mAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS mUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 25 d. 17 val. – ra šy to jo Vy tau to Pra no Vo ler to 90­me čiui skir tas va ka ras ir ro ma no „Var niu kai” pri sta ty mas. Da ly vau ja ra šy to jai Pet ras Pa li lio nis, Pet ras Venc lo vas, Al do na Ru sec kai tė, lei dė jas Vid man tas Za vad skis, ak to rius Pet ras Ven­slo vas, pia nis tė Švie sė Čep liaus kai tė.Kny gų bus ga li ma įsi gy ti.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Ra das tų g. 2, sa lė

Sau sio 24 d. 17 val. – su si ti ki mas su mu zi ko lo gu, Lie tu vos mu zi kos ir te at ro aka­de mi jos dės ty to ju Vik to ru Ge ru lai čiu ir jo kny gos „Pa vė si nė je su Ri char du Wag ne riu” pri sta ty mas. Ren gi nį ves Ju li jus Gric ke­vi čius. Ren gi nio me tu bus ga li ma įsi gy ti au to riaus kny gų. Įėjimas laisvas.

Šią valandą didžiosios neviltiesPasidalykim sielvartą per pusę...Violetą DEIMANTAVIČIENę bei jos artimuosius netekties valandą, mirus

mylimai Mamytei, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno valstybinio dramos teatro bendruomenė.

Kauno miesto apylinkės teismo darbuotojai nuoširdžiai užjaučia teisėją Birutę DROZDIENę, mirus mamai.

Skaudžią netekties valandą dėl mylimo Tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame Chemijos katedros docentę, Aplinkos instituto Aplinkotyros laboratorijos mokslo darbuotoją dr. Violetą GRAŽULEVIČIENę ir jos artimuosius.

Aleksandro Stulginskio universiteto akademinė bendruomenė

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Ainars KAROLS dėl mylimo tėvo mirties.

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės kolektyvas

Joną KRILAVIČIŲ, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia UAB TRANS GROUP LT kolektyvas.

Algimantą PETRAVIČIŲ, mirus tėveliui, skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno švara“ kolektyvas.

VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos bendruomenės slaugytoją Violetą PULJANAUSKAITę, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir darbuotojai.

Valerijoną ŠPAKAUSKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas.

Netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame savo kolegą Vygantą ŽILIŲ dėl mylimos Mamytės mirties.

UAB AK „AVIABALTIKA” kolektyvas

AmŽINąJį ATILSį

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896052

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKO-MOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894644

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia Valerijos Medelinskienės akvarelių paroda „Vandenų sodai“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Sausio 29 d., sekmadienį, 14 val.Džiazo pamoka visai šeimai

Dalyvauja:KAUNO BIGBENDAS

VDU MUZIKOS AKADEMIJOS DŽIAZO KATEDROS STUDENTAIDirigentas

PETRAS TADARASRenginio vedėjas

ALFREDAS KUKAITISBilieto kaina 10 Lt

KVIEČIA

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Sausio 29 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

J.TUmO-VAIŽGANTO mUZIEJUS Aleksoto g. 10–4

Sausio 25 d. 17 val. – žinomo poeto Vlado Baltuškevičiaus kūrybos vakaras „Eilė­raščiai, jūs mano dvasia, mano kūnas”. Dalyvauja aktorė Olita Dautartaitė, Rašy­tojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas­Elmiškis, savaitraščio „Nemunas” žmonės.

21

kas, kur, kadaantradienis, sausio 24, 2012

FORUM CINEMASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Kitas pasaulis. Pabudimas“ (premjera) – iki 26 d. 10.45, 13.30, 16, 18.15, 20.45 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ (premjera) – iki 26 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45 val.„Purvini žaidimai“ (premjera) – iki 26 d. 15.45, 19, 22 val.COSMO VIP SEANSAS. „Mano didysis O!“ – 25 d. 21.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 26 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 26 d. 11, 13.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 26 d. 13.45, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 26 d. 12, 17.15, 19.15 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 26 d. 12.30, 17.45 (seansas nevyks 24 d.) val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 16.15 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 26 d. 14, 21.15 val.„Miegančioji gražuolė“ – iki 26 d. 15.15, 20.30 (seansas nevyks 25 d.) val.„Tamsiausia valanda“ 3D – iki 26 d. 21.30 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 26 d. 10.30 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Aš ir tu, ir kiti“ – 24 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami.Bilieto kaina 7 Lt.

kINASCINAMON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – iki 26 d. 20.30, 22.30 val. „Tu ri me po pie žių!“ – iki 26 d. 16 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 26 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 26 d. 12, 14, 17.20, 19.50, 22 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – iki 26 d. 16.30 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 26 d. 18.15, 21.20 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 26 d. 14.45, 19.15, 21.45 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 26 d. 12.30, 14.30, 18.30 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 26 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.45 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45 val.

LIETUVOS POLITINIŲ kALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ

Lais vės al. 39

Sau sio 25 d. 17 val. – kny gos „Tūks tant me­čio žie das. Vil ties ir mei lės laiš kai Lie tu vai” pri sta ty mas. Da ly vaus kny gos su da ry to­jai, Kau no Kris taus Pri si kė li mo baž ny čios klebonas mons. Vy tau tas Gri ga ra vi čius, dai nuos trem ti nių cho ras „Il ge sys”. Rengi­nys nemokamas.

TV PROGRAMA

16 d. 19.15 val.

16 d. 19.15 val.

kINO CENTRAS„FORUM CINEMAS“

kINO CENTRAS„CINAMON“

24 d. 15.45 val.

24 d. 21.15 val.

kAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

28 d. 12 val.

kAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIkOS TEATRAS

29 d. 14 val.

pa ro da ATLANTO PAKRANČIŲ ŠVYTURIAI. Pa ro dos pri sta ty mas – sau sio 25 d. 11 val.

V.kUDIRkOS VIEŠOJIBIBLIOTEkA

Laisvės al. 57

Atidaryta fotomenininko Felikso Kerpausko paroda „Akmenys” ir „Medžių žaizdos”.

ŠANČIŲ PADALINYSSandėlių g. 7

Veikia Felikso Kerpausko paroda „Peizažai”.

„GIRSTUPIO” PADALINYS Kovo 11-osios g. 22Atidaryta Donato Kudirkos fotografijų paroda „Iš kelionių po pasaulio šalis”.

ISTORINĖ LIETUVOSRESPUBLIkOS PREZIDENTŪRA kAUNE

Vilniaus g. 33

Kviečia dalyvauti šventinėje akcijoje PASVEIKINKIM VIENI KITUS! ir prisidėti prie naujos Vasario 16­osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) šventinio sveikinimo tradicijos užgimimo. Istoriniai Prezidento rūmai Kaune, kur Vasario 16­oji per visą Pirmos Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo švenčiama daugiau kaip 20 metų, yra bene tinkamiausia vieta tokią tradiciją pra­dėti. Praėjus daugiau kaip 70 metų juose nebėra valdžios atstovų, o čia įsikūręs mu­ziejus yra atviras visiems žmonėms, kurie ateina pasidalyti prisiminimais, pasiginčyti dėl vienokių ar kitokių istorijos vertinimų, o per valstybines šventes dažnai užsuka ieškodami vietos išreikšti savo patriotinius jausmus. Istorinė Prezidentūra šiemet ragina visus prisidėti prie šventinės nuotai­kos kūrimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga pasveikinti draugus, kolegas, kaimynus, bendradarbius, šeimos narius, kitus artimus žmones, o sveikinimus siųsti į Istorinę prezidentūrą, kur Vasario 16­ąją kviečiami visi – ir sveikintojai, ir tie, kam adresuoti sveikinimai, ir tie, kurie dar ne­drįsta patys sveikinti – į šventinį šurmulį.Sveikinimų formos gali būti įvairios. Mu­ziejininkai rekomenduoja keletą formatų: 1) tekstinis sveikinimas, kuriame dėmesys skiriamas rašytinio žodžio jėgai ir pavei­kumui, 2) tekstinis ar grafinis sveikinimas su apipavidalinimu – dėmesys skiriamas rašytinio žodžio ir/ar grafinio vaizdo der­mei (visos atlikimo technikos priimtinos), 3) garso sveikinimas – dėmesys skiria­mas žodžiui ar kitai garsinei sveikinimo formai (siųskite sveikinimus populiariais audioformatais, waw ar mp3), 4) vaizdo sveikinimas – dėmesys skiriamas vaizdo ir garso dermei (savo sveikinimus kelkite į YouTube ir siųskite nuorodą). Tad jau nuo šiandien žmonės kviečiami rašyti, siųsti, nešti, vežti Vasario 16­osios sveikinimus į Istorinę prezidentūrą Kaune (Vilniaus g. 33, LT­44290 Kaunas; tel. (8 37) 201 778; e. paštas info@istorineprezidentura.lt). Muziejaus kolektyvas žada, kad Vasario 16-ąją Istorinė prezidentūra virs sveikini­mų sostine. Visą dieną, nuo 11 iki 16 val.,

lankytojus pasitiks šventinis šurmulys: vyks sveikinimų peržiūra, įspūdingiausių, originaliausių rinkimai, jų autorių apdova­nojimai. Geriausius sveikinimus kiekvienoje kategorijoje išrinks patys muziejaus lanky­tojai, o jų autoriams suvenyrus ir atminimo prizus įteiks projekto organizatoriai ir infor­maciniai partneriai. Istorinėje prezidentū­roje sveikinimai bus eksponuojami iki kovo 1 d., o geriausieji iki Kovo 11-osios.Ta pačia proga visi Istorinės prezidentūros svečiai turės galimybę parašyti po svei­kinimą ant atviruko su tarpukario Kauno vaizdais, apžiūrėti atnaujintą Prezidentų ekspoziciją, kuri pasipildė Prezidentės Dalios Grybauskaitės daiktais bei nauju Jonui Žemaičiui­Vytautui skirtu informaci­niu stendu.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7) (k). 10.00 „Ry to suk ti nis“ su Zi ta

Kel mic kai te (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

al bu mas (len kų k.). 12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Vie ša pas lap tis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Pa sau lio pa no ra ma (k). 0.00 Sa vai tė (k).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Gui nnes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Fantastinė ko me di ja „Prak ti nė

ma gi ja“ (JAV, 1998 m.) (N­7) (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N­7) (k). 12.40 „Drau gai III“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo f. „Ka tast ro fos die na“

(1) (JAV, 2004 m.) (N­7). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Abi pus sie nos. 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N­7). 20.30 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N­7).21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 Tri le ris „Des pe ra tiš ki veiks mai“

(JAV, 1998 m.) (N­14). 0.40 „Ties ri ba“ (N­14). 1.40 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N­7).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.25, 15.10 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.40 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (3). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sara“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Nuo dė mių de šim tu kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tik ra sis tei sin gu mas“. 23.00 „CSI kri mi na lis tai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (3).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 8.25 „Auk sa rankiai“. Rea ly bės dra ma

(N­7) (k). 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7) (k). 11.00 Sek ma die nio ry tas (k).

12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Pa ta go ni jos snie gy nuo se.

Ekst re ma lūs iš ban dy mai“ (N­7) (k).

13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu chta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N­7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Lie tu vė lė“. 21.05 „Pa grin di nis įta ria ma sis“ (N­14). 22.00 „Sos tų ka rai“ (N­14). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.40 „Au to fa nai“. TV žur na las (k). 1.10–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 Te le bim­bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 Bū to vės slė pi niai (k). 12.15 Pa sau lio pa no ra ma. 12.40 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Gin ta ri nės ba tu tos meistrai.

Juo zas Do mar kas (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. Poe tai A.Bal ta kis

ir E.Kel mic kas apie poe zi ją ir sa vo kar tą (k).

16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Pul sas. 19.25 Gy ve ni mas yra gra žus. 20.05 Do ku men ti nio ki no va ka ras.

„Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (1) (Pran cū zi ja, Vo kie ti ja, 2011 m.).

21.15 Auk si nės me lo di jos. Imp ro vi za ci jos. Kon cer tuo ja „Pie no la ze riai“.

22.15 Mū sų mies te liai. Dot nu va. 23.00 Pa sau lio do ku men ti ka.

„Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (3). „Bo ro bu dū ro pas lap tis. In do ne zi ja“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. 0.00 Pa no ra ma. 0.20 Vers las. 0.25 Kul tū ra. 0.30 Spor tas. 0.35 Orai. 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“.

9.45, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.00 Ta vo au gin ti nis. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20, 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Ko me di ja „Ke ly je“ (JAV,

2000 m.). 23.15 „Fu tu ra ma“. 23.45 „CSI Niu jor kas“. 0.35 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 Veiks mo f. „Bė gan tis tai ki nys“

(JAV, 1993 m.) (N­14). 23.00 „Drau gai IX“ (N­7). 0.00 „Ar ti na mų“ (N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vaiku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N­7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go

pas lap tis“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Griūk ne gy vas! (N­7). 19.10 Eu ro pos krep ši nio tau rės ant ro jo

eta po rung ty nės: Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (Lie tu va)–Tre vi zo „Be net ton“ (Ita li ja). Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Vil niaus. Per pert rau ką – Ži nios.

21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lie tu va tie sio giai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Pas ku ti nė Ge rin go

pas lap tis“.

9.00 Ži nios (k). 9.20 Ro man ti nė dra ma „Tie siog kar tu“

(N­7). 10.55 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 11.25 Fan tas ti nis f. „Ža ri jos mies tas“

(N­7). 13.00 Te le laik raš tis. 15.30 Ro man ti nė dra ma „Maiš tin go ji

Džei nė“ (N­7). 17.30 Ais čių ke liai (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Kon cer tas „Ur ma na Klai pė do je“

(2) (k). 19.30 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“. 20.30 Kau nas: tei sė bū ti. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 S. „Mar se lio kri mi na lis tai“ (1, 2)

(N­7). 23.15 Ži nios (k). 23.35 Tri leris „Elos slė ny je“ (N­14).

8.00 Ko me di ja „Mė ne sio dar buo to jas“ (JAV, 2006 m.).

9.50 Nuo ty kių f. „Lar go Vin čas: ko va dėl im pe ri jos“ (Pran cū zi ja, 2008 m.).

11.35 Ko me di ja „Mer gi nos/vai ki no rei ka las“ (JAV, Ka na da, 2006 m.).

18.30 Bio gra fi nis dok. f. „Leo nar das Ko he nas: aš – ta vo vy ras“ (JAV, 2005 m.).

20.15 Dra ma „Vie nos vio lon če lės is to ri ja“ (Ita li ja, 2000 m.).

22.05 Veiks mo ko me di ja „Po nas ir po nia Smi tai“ (JAV, 2005 m.).

8.45 Te le vit ri na. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Villarreal“–„Valencia“.11.45 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

„Espanyol“–„Barcelona“.13.30 Ad re na li nas. 14.00 Spor tas LT. Atei ties krep ši nio

žvaigž dės (gruo dis). 14.30 Spor tas LT. „Vil nius Dan ce Fes ti val

2011“ (pa ro do mo ji pro gra ma). 15.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ma riu po lio „Azov maš“–Kras no da ro „Lo ko mo tiv­Ku ban“.

17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. „Niž nij Nov go rod“–Kau no „Žal gi ris“.

19.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras.

19.45 Futbolo dievai. Batistuta.20.15 Fut bo lo die vai. Se ras B.Charl to nas. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Kau no „Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“.

23.15 RIP.

22

menas ir pramogosantradienis, sausio 24, 2012

Niu jor ko Car ne gie sa lė, Vie nos „Kon zert haus“, Lin kol no cent­ro Ali ce Tul ly sa lė – tai tik ke le­tas gar sių kon cer tų sa lių, ku rio se pa si ro do V.Gold ber gas. Kon cer­tais Lie tu vo je pia nis tas pra dės sa vo gast ro les Eu ro po je, o jas už baigs žy mio jo je Vie nos „Kon­zert haus“ sa lė je. Ta pro ga kal bi­na me at li kė ją, ku ris su ti ko duo ti iš skir ti nį in ter viu Lie tu vos klau­sy to jams.

– At vyks ta te į Lie tu vą pir mą kar tą ir esa te nau jas var das mū­sų pub li kai. Sa ky ki te, ko klau­sy to jai ga li ti kė tis iš jū sų pa si­ro dy mo?– La bai džiau giuo si šia ga li my­be su si tik ti su jū sų pub li ka. La­bai ačiū ma no ko le goms iš Nau­jo sios mu zi kų kar tos, ku rie įdė jo daug dar bo, kad tai tap tų rea ly be. Aš nuo lat ke liau ju ir kon cer tuo­ju di džių jų pa sau lio ša lių sos ti nė­se, ta čiau kiek vie nas pa si ro dy mas man yra ypa tin gas. Sa vo kon cer­tuo se ne tik aš esu pa grin di nis jų vei kė jas, ta čiau klau sy to jai taip pat yra ak ty vūs jų da ly viai – man la bai svar bu jaus ti šią ne ver ba li nę tar pu sa vio ko mu ni ka ci ją. Tad la­bai lau kiu Lie tu vos pub li kos emo­ci jų, tuo met ga liu pa ža dė ti, kad at lik siu įkve pian čią ir neuž mirš­ta mą pro gra mą.

– At lik si te la bai įdo mią ir daug jė gų rei ka lau jan čią pro gra mą, ku rio je – A.Skria bi no, J.Hayd­no, J.Brahm so ir P.Čai kovs kio kū ri niai. Kaip at si ren ka te pro­gra mą? Ku ris kū ri nys iš šios pro gra mos jums mie liau sias?

– Man pa tin ka su dė lio ti pro gra­mą taip, kad jo je bū tų jun ta mas ba lan sas ir įvai ro vė. Tai kon cer tą pa ver čia neuž mirš ta mu iš gy ve ni­mu klau sy to jams. Daž niau siai pra­lei džiu la bai daug lai ko, kol at ren ku kū ri nius. Sten giuo si ras ti op ti ma lų va rian tą tarp to, kas pa tin ka pub li­kai ir man. Pa vyz džiui, jai bū tų tik­riau siai nuo bo du klau sy tis tik lė tos ar ba tik la bai grei tos mu zi kos, ar ba tik il gų ar tik trum pų kū ri nių. Ren­kuo si tuos, ku rie man daug reiš kia, taip pat tuos, ku riuos, ma no ma ny­mu, pub li kai ver tė tų iš girs ti.

Pa sa ky ti, ku ris kū ri nys man mie­liau sias, bū tų la bai sun ku. Kiek vie­nas iš jų man yra mie liau sias, ki­taip tik riau siai vie toj jo gro čiau ką nors ki ta.

– Gro ja te žy miau sio se pa sau lio kon cer tų sa lė se Šiau rės Ame ri­ko je, Eu ro po je ir Azi jo je, už sie­nio kri ti kai jus gi ria už di dį ta­len tą, esa te dau ge lio kon kur sų lau rea tas. Sa ky ki te, kaip jūs pra dė jo te sa vo mu zi ko ke lią?– Tai įdo mi is to ri ja. Abu ma no tė­vai nė ra mu zi kai ir tik rai ne si ti kė jo, kad vie ną die ną juo tap siu.

Ta čiau tai tik riau siai bu vo nu­lem ta. Ne aš pa si rin kau mu zi ką, ji pa si rin ko ma ne. Grį žęs iš mo kyk­los iš kart sės da vau prie for te pi jo no, jau čiau la bai di de lę trau ką skam­bin ti. Bū da mas 13 me tų lai mė jau pir mą jį sa vo kon kur są, vė liau bu­vau priim tas stu di juo ti Niu jor ko Juil liar do mo kyk lo je. Ma no mu zi ki­nis ke lias dė lio jo si la bai na tū ra liai ir pa pras tai. Jau čiu di de lę pri vi le­gi ją ir gar bę bū ti at li kė ju ir skam­bin ti ge nia lius kū ri nius, su kur­

tus di džių jų praei ties ir šian die nos kom po zi to rių, taip pat bū ti tuo lai­di nin ku, ku ris di džią ją mu zi ką pri­ke lia gy ve ni mui.

– Jū sų gro ji mas daž nai pa ly­gi na mas su di džio jo pia nis to Vla di mi ro Ho ro wit zo. Kas at­si sė dus prie for te pi jo no jums svar biau sia – mu zi ki nis teks­tas ar in di vi dua lus in terp re ta­vi mas?– Man la bai ma lo nu gir dė ti tuos pa ly gi ni mus su V.Ho ro wit zu, nes jis yra le gen da. Jis yra tas at li kė­jas, ku ris man pa čiam pa tin ka la­biau siai. Vis dėlto sa vo gro ji mu sten giuo si nie ko ne ko pi juo ti. Ma­nau, kiek vie nas at li kė jas tu ri pa­ts at ras ti sa vo vi di nį bal są. Se nie ji pia nis tai bū tent sten gė si pa ro dy ti sa vo in di vi dua lu mą per at lie ka mą mu zi ką, to dėl jų at li ki mas klau­sy to jams su kel da vo neuž mirš ta­mą įspū dį. Šis po žiū ris man la bai ar ti mas.

– Šiuo me tu gy ve na te Niu jor­ke. Ko dėl ten ir kuo jums pa­tin ka šis did mies tis?– Taip, Niu jor kas ga li pa si ro dy ti iš ties ga lin gas, ypač tiems, ku rie į jį at vyks ta pir mą kar tą. Ta čiau aš šia me mies te jau čiuo si la bai ge rai. Niu jor kas yra uni ka li vie ta, kur kiek vie nas ga li ras ti tai, kas jam mie la. Man, kaip me ni nin kui, Niu­jor kas yra idea li vie ta gy ven ti.

KD inf.

Meist ras: �� V.Gold�ber�gas�klau�sy�to�jus�jau�ža�vė�jo�dau�gy�bė�je�gar�siau�sių�pa�sau�lio�kon�cer�tų�sa�lių.�Da�bar�pa�si�mė�gau�ti�jo�at�lie�ka�ma�mu�zi�ka�ga�lės�ir�Lie�tu�vos�pub�li�ka.

Va sa rį Lie tu vos kla si ki nės mu zi kos gy ve ni mą su dre bins pir mą kar tą į šią ša lį at vyks tan tis cha riz ma tiš ka sis Niu jor ke gy ve nan­tis žy dų pia nis tas Vik to ras Gold ber gas.

Mu zi ka pa ti jį pa si rin ko

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863,

e. paštas reklama@kaunodiena.lt,

skelbimų skyrius: tel. 302 231, 302 202,

e. paštas skelbimai@kaunodiena.ltkas: V.Gold ber Go kon cer tas.

kur: kau no Vals ty bi nė je fil har mo ni jo je (l.sa pie Gos G. 5).

kada: Va sa rio 22 d. 18 Val.

Ren kuo si tuos kū ri­nius, ku rie man daug reiš kia, taip pat ir tuos, ku­riuos, ma­no ma ny­mu, pub li­kai ver tė­tų iš girs ti.

Or�ga�ni�za�to�rių�nuo�tr.

23

menas ir pramogosantradienis, sausio 24, 2012

Praėjusios savaitės nugalėtoja Brigi­ta DARGINAVIČIENĖ. Teisingi atsaky-mai: ŠALTINIS (pirm.), BRIGADA (antr.), KOSMETIKA (treč.), MUŠKIETININKAS (ketv.), ANTOLOGIJA (penkt.).

horoskopai

DaTos (sausio 24 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi­me antradienį, sausio 31 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.Antrojoje trilogijos knygoje – „Laukinė rožė“ – susipažinsite su Erina Makinon.Jie nukeliavo tolimą keliąieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę. Erinos Makinon, aštrialiežuvės Adelijos pusseserės, susitikimas su Berku Loga-nu nieko gero nežada. Turtingas mer-gišius, kortomis išlošęs dvarą, garsėja daug kuo, tik ne puikia reputacija. Eri-na tokius vyrukus apeina iš tolo.Tačiau gražutė airė krinta Berkui į akį, o ir pati Erina sunerimsta: įžūlusis ameri-kietis traukia ją tarsi magnetas.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „Laukinė rožė“.

Is to ri nis lie tu vių veiks mo fil mas „Ta das Blin da. Pra džia“ ta po dau­giau sia pa ja mų nuo ne prik lau so­my bės at kū ri mo su rin ku siu fil mu Lie tu vo je.

Pra ne ša ma, kad lie tu vių fil mas, su rin kęs per 3,7 mln. li tų pa ja mų, ap len kė iki tol pel nin giau siųjų są­ra še pir ma vu sį JAV fil mą „Įsi kū ni­ji mas“. Fil mą „Ta das Blin da. Pra­džia“ žiū rė jo be veik 300 tūkst. žmo nių.

„Tai la bai as me niš ka, bet pri­si me nu, kad dar ku riant fil mą ne trū ko po kal bių apie pla nuo ja­mus re zul ta tus, žiū ro vų skai čių. Daug kas pro gno za vo, kad pa ja­mos ne vir šys 2 mln. li tų. Pats vi­sa da su si lai ky da vau nuo ko men­ta rų, nes to kie ma no prie ta rai. Tik ty liai sau vi du je pa gal vo da­vau: „Ti kiu, kad bus dau giau.“ To gar siai ne su pa sa kęs. Da bar, kai taip at si ti ko, esu du kart lai­min ges nis – dėl to, kad pa sie kė­me pui kų re zul ta tą, ir dėl to, kad

įsi ti ki nau – sva jo ti ir ti kė tis rei­kia ty liai, ro miai sa vo vi du je“, – pra ne ši me ci tuo ja mas re ži sie rius Do na tas Ul vy das.

Lapk ri čio pra džio je lie tu vių fil mas ta po žiū ri miau siu Lie tu­vos ki no teat ruo se ro dy tu fil mu per vi są ne prik lau so my bės lai­ko tar pį.

Juos tos biu dže tas bu vo apy tik riai 1 mln. eu rų, t. y. apie 3,45 mln. li tų. Di džią ją da lį, per 2 mln. li tų, sky rė Kul tū ros mi nis te ri ja.

„Be veik vi si į šią juos tą in ves­tuo ti vals ty bės ir pri va čių rė mė­jų pi ni gai bu vo iš leis ti Lie tu vo je – at si skai tė me už pa slau gas ir su­mo kė jo me at ly gi ni mus. Vien nuo ki no teat ruo se par duo tų bi lie tų į vals ty bės biu dže tą kaip pri dė ti­nės ver tės mo kes tis (PVM) nu ke­liaus apie 700 tūkst. li tų. Ka dan­gi nuo šių me tų lie tu viš kam ki nui fi nan suo ti ski ria ma 60 pro c. PVM mo kes čio, su rink to už ki nuo se ro­do mus fil mus, apie 400 tūkst. li tų grįš kaip pa ra ma ki no kū rė jams“,

Nau jo re kor do au to rius – Ta das Blin da

– sa kė pro diu se ris Žil vi nas Nau­jo kas.

D.Ul vy das ir Ž.Nau jo kas ar ti­miau siu me tu vėl grįž ti prie Blin­

dos is to ri jos ne ke ti na, esą Lie tu vai rei kia su bręs ti ant ram to kio mas to ki no įvy kiui.

KD, BNS inf.

Ta das: �� pa�grin�di�nį�vaid�me�nį�fil�me�at�li�ko�Man�tas�Jan�ka�vi�čius.

41 m. nužudytas Romos imperatorius Kaligula (Gajus Julijus Cezaris). 1776 m. gimė vokiečių rašytojas, kom-pozitorius, muzikantas E.T.A.Hoff- mannas. 1927 m. gimė krepšinio treneris Vytau-tas Bimba.1952 m. gimė Prancūzijos futbolo tre-neris Raymond’as Domenechas.1961 m. gimė vokiečių kilmės aktorė ir modelis Nastassja Kinski. 1965 m. mirė britų politikas ir premje-ras seras Winstonas Churchillis. 1972 m. Ramiojo vandenyno Guamo sa-loje surastas japonų kareivis Shoichi Yo-koi, jis 28 metus slėpėsi džiunglėse ma-nydamas, kad tebesitęsia Antrasis pa-saulinis karas. 1981 m. gimė operos dainininkas Min-daugas Rojus.1984 m. prekyboje pasirodė pirmieji „Apple Macintosh“ kompiuteriai.1998 m. gimė dainininkė Eglė Jurgai-tytė.

aviNas (03 21–04 20). Labai sėk-mingas laikas. Patyrinėkite savo

emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąsty-kite gyvenimą. Puikiai suprasite aplinkinių emocijas, tad galėsite patarti ar užjausti.

JauTis (04 21–05 20). Ne tik slėp-site, bet ir ignoruosite savo emoci-

jas ir poreikius. Jūsų požiūris į vertybes prieštaraus jūsų jausmams. Dėl to gali kil-ti vidinis nepasitenkinimas.

DvyNiai (05 21–06 21). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tiks-

lų, o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Esate nepasiruošęs kovoti, nes neigia-mai vertinate savo sugebėjimus.

vėžys (06 22–07 22). Laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti su-

klaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja, dėl kurios vėliau galite patirti materialinių nuostolių.

LiūTas (07 23–08 23). Bandymas racionaliai spręsti darbo proble-

mas gali prieštarauti jūsų vertybėms ir pažiūroms. Tikriausiai teks rinktis – kar-jera ar pramogos.

MergeLė (08 24–09 23). Susidursi-te su žmogumi, kurio nuotaika la-

bai skirsis nuo jūsų, dėl to bus sunku ras-ti bendrą kalbą. Galite pakliūti į nemalo-nią situaciją.

svarsTykLės (09 24–10 23). Ap-linkiniai jums mes iššūkį dėl labai

keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę.

skorpioNas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, sklan-

džiai spręsite iškilusias problemas, smagiai leisite laisvalaikį. Jūsų protas bus ypač aš-trus, galite drąsiai dalyvauti viktorinose.

ŠauLys (11 23–12 21). Nesugebėsite tinkamai įvertinti daiktų vertės,

tad nepatartina nieko naujo įsigyti, nes vėliau gali tekti gailėtis. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų.

ožiaragis (12 22–01 20). Sėkmin-ga diena. Seksis bendrauti su vai-

kais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą.

vaNDeNis (01 21–02 19). Dieną pa-tartina praleisti su mylimu žmogu-

mi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Nors esate labai patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

žuvys (02 20–03 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės

įtakos. Nepavyks su aplinkiniais pasida-lyti savo išgyvenimais. Galbūt labai arti-mas žmogus išvis nenorės ir negalės su-prasti jūsų jausmų.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

ar tė ja di des ni šal čiai

rytoj

poryt

–4 –5–2 –2

–6 –4–2 –5

–6 –15–6 –8

3

4

2

įvairenybės

Si nop ti kas Vy tau tas Sa ka laus kas pro gno zuo ja, kad ry ti nis vė jas į Lie­tu vą at neš žvar bius orus. Nuo sa­vai tės vi du rio orus lems virš že my­no su si for ma vęs an ti cik lo nas. Žy­mes nių kri tu lių ne nu ma to ma, oras po tru pu tį pra dės šal ti. „Nak ti mis tem pe ra tū ra ga li nu kris ti že miau 15 laips nių šal čio. Die no mis ir gi bus šal to ka: tem pe ra tū ra spės pa kil ti iki 7–13 laips nių šal čio. Ir taip iki sa vai­tės pa bai gos. Ry ti nių kryp čių vė jas į Lie tu vą neš žvar bius ir gan šal tus orus“, – Lie tu vos ra di jui sa kė V.Sa ka­laus kas.

lrt.lt inf., AFP nuo tr.

Vir gi ni ja sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Ne vie nas esa me ma tę nu fil muo­tą ir pa grei tin tą sau lės ju dė ji mą per pa rą nuo auš ros iki su te mų. Šį vaiz dą ga li ma ne tik nu fil muo­ti, bet ir nu fo tog ra fuo ti. Pa ma ty­ti, kaip tai at ro do, kvie čia vil nie tis fo tog ra fas Adas Va si liaus kas, so­liaog ra fi ja – fo tog ra fi jos ša ka, ku­rios pa grin di nis tiks las – fik suo ti sau lės ju dė ji mą – su si do mė jęs dar 2009 m.

Anot A.Va si liaus ko, fo toa pa ra­tu ga li ma už fik suo ti kiek vie nos die nos sau lės ke lio nės per dan gų mo men tus – kaip ji ki lo, ke lia vo virš že mės ir lei do si. Ka dan gi fo­tog ra fa vi mo pro ce sas vyks ta nuo­

lat, o sau lės ke lias vis kei čia si (nuo gruo džio iki bir že lio kiek vie ną die­ną sau lė ky la vis aukš čiau ir aukš­čiau, o nuo bir že lio iki me tų pa­bai gos lei džia si tuo pa čiu ke liu), tai so liaog ra fi jos nuo trau ko se ga li­me ma ty ti kiek vie nos die nos sau­lės ei gos tra jek to ri ją.

„Nuot rau ko se sau lės ki li mo ir lei di mo si tra jek to ri ja – švie si li­ni ja dan gu je. Kiek vie na li ni ja žy mi konk re čią die ną. Tar pai tarp li ni­jų reiš kia, kad sau lės tą die ną iš vis ne bu vo, o tar pe liai pa čio je li ni jo­je – bu vo de be suo ta“, – aiš ki no A.Va si liaus kas.

Fo tog ra fuo ti sau lės ke lią nė­ra su dė tin ga, bet toks pro ce sas trun ka gan il gai. Vis kas, ko rei kia to kiam fo tog ra fa vi mui – tai san­

da ri dė žu tė su ne ga ty vi niu fo to­po pie riu mi. Dė žu tė je pra dur ta la bai ma ža (0,2 mm skers mens) sky lu tė. Toks „Pin ho le“ fo toa pa­ra tas įtai so mas sau lė to je vie to je 5–6 mė ne siams. Po šio lai ko tar­po iš trau kus fo to po pie rių, iš kart ga li ma pa ma ty ti ne ga ty vi nį vaiz­de lį, ku ris be jo kio pa pil do mo ap­do ro ji mo (ryškinimo/fiksavimo) ske nuo ja mas ir pa ver čia mas po­zi ty vu.

Sausio 24 d. 15 val. VDU Kau no bo ta ni kos so de bus ati da ry ta uni­ka li A.Va si liaus ko so liaog ra fi jos pa ro da, NSO la bo ra to ri jo je vyks „Pin ho le“ ka me rų dirb tu vės – to­kias ka me ras pa si ga mi nę lan ky to­jai ga lės pa tys pa ban dy ti už fik suo­ti sau lės ke lią!

Ste buk lin go je dė žu tė je – sau lės ke lias

nuos ta bu: �� so�liaog�ra�fi�jos�nuo�trau�ko�se�ma�ty�ti�kiek�vie­nos�die�nos�sau�lės�ke�lias�per�dan�gų. Ado�Va�si�liaus�ko�nuo�tr.

sau lės ki­li mo ir lei­

di mo si tra­jek to ri ja –

švie si li ni­ja dan gu je. kiek vie na li ni ja žy mi konk re čią

die ną.

Atėnai +16Berlynas +3Brazilija +26Briuselis +7Dublinas +7Kairas +17Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +9Madridas +14Maskva –14Minskas –4Niujorkas +8Oslas –3Paryžius +9Pekinas –2

Praha +5Ryga –2Roma +15Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +5Varšuva +2

Saulė teka 8.22Saulė leidžiasi 16.39Dienos ilgumas 8.17Mėnulis (jaunatis) teka 8.22Mėnulis leidžiasi 18.33

24­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 342 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–2

–3

Vilnius–1

Alytus–2

Kaunas–2

Utena–1

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–3

Klaipėda0

Vėjas1–6 m/s

šiandien, sausio 24 d.Orai Lietuvoje pirmosiomis savaitės die-nomis numatomas sniegas ir šaltu-kas. Šiandien visoje šalyje numato-mas sniegas. Oro temperatūra bus 1–3 laipsniai šalčio, Klaipėdoje apie 0. Trečiadienį prognozuojamas ne-didelis sniegas. Naktį bus 5–8 laips-niai, dieną 1–5 laipsniai šalčio.

–2

Artūras, Felicija, Gaivilė, Mažvydas, Šarūnas, Timotiejus.