Lietuva 7p.

Sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Su Kau no ma rių re gio ni niu par­ku be si ri bo jan tys Pa le mo no kvar­ta lai dau ge lį me tų ter šia nuo te ko­mis upe lį ir ma rias. Gy ven to jams nuo lat no sį rie čia ter ša lų dvo kas. Bet „Kau no van de nys“ ne sku ba nei tvar ky ti, nei guos ti.

17 pro c. Lie tu vos gy ven to jų na muo­se ne tu ri vi daus tua le to, 16 pro c. gy ve na be vo nios ar du šo, skel bia ES sta tis ti kos agen tū ra. Pa gal šį ro­dik lį len kia me tik Ru mu ni ją ir Bul­ga ri ją. Mū sų vals ty bės stra te gi jo je nu ma ty ta, kad iki 2015 m. 95 pro c. ša lies gy ven to jų būs tų bus pri jung­ti prie vie šo jo van den tie­kio ir nuo te kų tink lų.

ekonomika 9p.

DienoS citata

Pa le mo nas mirks ta fe ka li jo se

„Ačiū Die vui, kad prieš ke­le rius me tus at li ko me ka­pi ta li nį re mon tą“, –

Pirmadienissausio 30, 2012Nr. 24 (19583)Kaunodiena.lt2 Lt

Ty­tu­vė­nų­­baž­ny­čiai­ir­­vie­nuo­ly­nui­­su­tvar­ky­ti­­Vy­riau­sy­bės­re­zer­vo­lė­šų­ne­pa­kaks.

Praėjusią­savaitę­Balkanus­paskandino­­sniegas,­­šią­savaitę­­kaustys­Sibiro­­speigas.

Eko­no­mis­tų­iš­va­da:­ša­lies­vers­lui­­yra­dau­giau­­ga­li­my­bių­­

nei­­grės­mių.

13p.

2

4p.

Me ni nin kai: ne no ri me bū ti tu ris tų links min to jaiBiu dže to ne su ren­kan ti sa vi val dy­bė nai ki na Kul tū­ros sky rių, o vie toj jo ku ria mas nau­jas da ri nys – Kul tū­ros ir tu riz mo plėt­ros sky rius. Kul tū­ra tu ri tar nau ti tu­ris tams – re gis, toks nau ja sis šū kis.

vi lio ti nis: ­� ko­kiais­bū­dais­rei­kės­ža­vė­ti­Kau­no­sve­čius,­me­ni­nin­kai­dar­neį­si­vaiz­duo­ja.­ ­­­­­­Redo­Vilimo­(BFL)­nuotr.

Kul tū ros ir tu riz mo su tuok tu vės Kau ne pra si dės ka ko fo niš ku mar­šu: į vie ną ko lek ty vą jun gia mi pu­čia mų jų or kest ras „Ąžuo ly nas“, „Kau no big ben das“ ir an samb lis „Ai niai“. Mies to me ni nin kams tai pri me na eks pe ri men tą, kai, į ak­va riu mą su lei dus skir tin gų žu ve lių, kai ku rios ga li ir neiš gy ven ti. Bet la biau siai kū rė jus jau di na nau jo ji val džios kon cep ci ja: esą me nas tu­ri tar nau ti turiz mo plėt rai. „Mies­tas vi sų pir ma tu ri bū ti pa trauk lus čia gy ve nan tie siems“, – įsi ti ki nęs fo tog ra fas Gin ta ras Če so nis. „Pri­jun ki te Švie ti mo sky rių prie Kau­no gat vių ap švie ti mo“, – iro ni za vo ak to rius And rius Žiu raus kas. Me ni­nin kų ma ny mu, vers ti dai li nin kus, ra šy to jus, ak to rius tap ti tu ris tų vi­lio to jais – di le tan tiz mas. 22p.

džiau­gė­si­kle­bo­nas­Vy­tau­tas­­Gri­ga­ra­vi­čius,­su­ži­no­jęs,­­kad­Ma­žo­ji­Kris­taus­Pri­si­kė­li­mo­­baž­ny­čia­įra­šy­ta­į­Kul­tū­ros­ver­ty­bių­re­gist­rą.

PaSauLiS 12p. 30­daugiabučio­­savininkų­­atsisako­mokėti­­už­darbus,­apie­­kuriuos­jie­­nebuvo­­informuoti.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas43 0,58 77

Pirmadienis, sausio 30, 2012

Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Šiau rie tiš ko ėji mo en tu zias tai spau džiant sa vait ga lio spei gui pa­de monst ra vo, kad šiuo svei ka tai nau din gu už siė mi mu ke ti na už­krės ti kuo dau giau kau nie čių.

Į pir mą jį žy gį šeš ta die nį Pa ne mu­nės ši le pa kvie tė ža lio sios svei ka­tos klu bas „Žo lin čių aka de mi ja“, Šiau rie tiš ko ėji mo klu bas ir Kau no svei kuo liai. Pus šim tis žmo nių nu­ke lia vo apie 8 km.

„Bai mi no mės, kad dėl šal čio su­si rinks ne daug žmo nių, bet atė­jo gan gau sus bū rys“, – džiau gė si „Žo lin čių aka de mi jos“ va do vė Da­nu tė Kun čie nė.

Po žy gio žmo nės vai ši no si ža lio­jo svei ka tos klu bo „Žo lin čių aka­de mi ja“ at sto vų iš vir ta sau lėg rą­žų ar ba ta, klau sė si pa ta ri mų apie svei ką mi ty bą.

„No ri me, kad žmo nės neuž si­bū tų na muo se, dau giau lai ko leis­

Žmo nėms tik šyp se ną ke lia to kie už mo jai, nes

ne tik ato kes nių kai mų, bet ir di­de lių mies tų iš ti sų kvar ta lų gy ven­to jai te ga li pa sva jo ti apie pa to ges­nę bui tį.

To kių kvar ta lų yra ir Pa le mo­ne. Jie drie kia si be ne gra žiau sio je šio ra jo no vie to je – prie pat miš­ke liu apau gu sių Kau no ma rių šlai­tų, ku rie pa ten ka į re gio ni nio par­ko te ri to ri ją.

Per čia esan čių nuo sa vų na­mų skly pus te ka upe lis, ku rį nuo­lat ter šia ne le ga liai nu ties ti nuo te­kų vamz dy nai. Dvo kian tys ter ša lai lie ja si ir į ma rias.

Čiur le na dvo kian tis upe lis„Esa me prie pat par ko, gra žių jų Kau no vie tų, ta čiau vi sa me mies­

te vy ku si van den tie kio ir nuo te kų tink lų plėt ra mus kaž ko dėl ap len­kė“, – guo dė si Ko pų gat vės gy­ven to ja Si gi ta Leš čins kie nė.

Per da lį Pa le mo no čiur le na upe­lis, ku rio di des nė da lis te ka vamz­džiu po že me. Ša lia Ne ve ro nių gat­vės jis įsi lie ja į ne di de lį tven ki nį. „Jis – tik ra nuo te kų kau pyk la. Iš ten upe lis, vie to mis vis iš lįs da mas iš po že mės, to liau te ka pro gy ven­to jų skly pus. Jei il giau pa ly ja, upe­lis vie to mis iš tvins ta ir ta da dvo kia vi si kvar ta lai“, – pa sa ko jo S.Leš­čins kie nė.

Upe lį ter šia ne le ga liai sa vo būs­tų ka na li za ci ją nu ve dę gy ven to­jai. Iš siaiš kin ti, ku rie taip pa da rė, ap lin ko sau gi nin kų tei gi mu, neį­ma no ma. Są ži nin gie ji yra įsi ren gę nuo te kų kau pi mo šu li nius. „Juos

ten ka kas mė ne sį siurb ti ir tai kai­nuo ja apie 200 li tų“, – sa kė mo­te ris.

Pa ra dok sas, bet tie są ži nin gie­ji ri zi kuo ja bū ti nu baus ti ap lin­ko sau gi nin kų, mat iš siur bian čių nuo te kas įmo nių gy ven to jai daž­nai ne pra šo do ku men tų, nes ki tu at ve ju tek tų pa klo ti ke lio mis de­šim ti mis li tų dau giau.

Pa le mo no bend ruo me nės pir­mi nin kė Jū ra tė Ku le vie nė ma no, kad ge riau sia išei tis bū tų su jung­ti mik ro ra jo no nuo te kų sis te mą su li ku siais už plėt ros bor to skly pais. „La biau siai ste bi na, kad pa mirš­ta ta mies to da lis, ku ri ri bo ja si su par ku, Kau no ma rių pa kran tė mis. Da bar jos nuo lat ter šia mos“, – sa­kė pir mi nin kė.

Vil tis – tik po dve jų me tųVan dent var kos pro jek tus mies­te įgy ven di nan ti bend ro vė „Kau­no van de nys“ kol kas pa le mo niš­kiams nie ko pa guo džia mo pa sa ky ti ne ga li. „2007–2013 m. ES fi nan si­niu pe rio du nau jų pro jek tų pra dė­ta ne bus. Šiuo me tu vyks ta dar­bai Vi li jam po lė je, Aukš tuo siuo se ir Že muo siuo se Šan čiuo se“, – pa­

sa ko jo įmo nės „Kau no van de nys“ di rek to rius Vi lius Bu ro kas.

Pa le mo nas tu rė ti van den tie kį ir ka na li za ci ją ga li ti kė tis tik po 2014 m., kai ES tu rės nau ją biu dže tą ir pa ra mos pro gra mas. „Ma no ži nio­mis, pro jek tai, fi nan suo jan tys van­dent var ką, tu rė tų iš lik ti“, – ma no V.Bu ro kas.

Jis pri dū rė, kad įgy ven di nant to­kius pro jek tus skai čiuo ja mas ir jo at si per ka mu mas. Ki taip ta riant, aiš ki na ma si, ar kvar ta luo se, kur pra šo ma ties ti vamz dy nus, bus pa kan ka mai vie šo jo van den tie kio ir nuo te kų nau do to jų.

„Ant ra ver tus, Pa le mo no gy ven­to jai tu ri ge rą ko zi rį – ša lia esan tį re gio ni nį par ką. Gam to sau ga įgy­ven di nant to kius pro jek tus taip pat la bai svar bi“, – kal bė jo V.Bu ro kas.

Pa le mo nas mirks ta fe ka li jo seEu ge ni jus Vai na la vi čius Kau no re gio no ap lin kos ap sau gos de par ta men to Kau no mies to agen tū ros ve dė jas

Ga liu tik pa svei kin ti Pa le­mo no gy ven to jų ini cia­ty vą telk tis. Jiems bū ti na ne nu rim ti ir nuo lat spaus­

ti po li ti kus. Jų ini cia ty vą tik rai pa lai­ky si me. Aki vaiz džių gam tos ny ki mo po žy mių, mū sų duo me ni mis, dar nė­ra, to dėl kaž ko kių di de lių žy gių ta me mik ro ra jo ne ne sii ma me. Be to, įro dy­ti, ku ris na mas ter šia upe lį, su dė tin ga. Ypač kai ne le ga liai jun gia ma si į bend­rą vamz dį, ku rio ne ga li už kimš ti. Apsk­ri tai Kau ne po van den tie kio ir nuo te­kų plėt ros to kių gy ven to jų, ku rie ves tų ne le ga lias ka na li za ci jas į upe lius, pa­šlai tes, ma žė ja. De ja, ta plėt ra ne vi sa­da tei sin ga: kai kur vamz dy nai klo ja mi kas ant ro je gat vė je. Ta da ne vie no dai kai nuo ja ves ti įva dus, to dėl ki ti iš vis at si sa ko jung tis prie tink lų. Ne vi sa da ge ra išei tis in di vi dua lių na mų nuo te­kų va ly mo įren gi niai. Mū sų pa tik ri ni­mai ro do, kad po dve jų me tų į ap lin ką ima ma leis ti ne va ly tą van de nį, nes dėl ne tin ka mos prie žiū ros nuo te kos kaip rei kiant neiš va lo mos.

Komentaras

Tar ša: �� S.Leš�čins�kie�nė�pa�sa�ko�jo,�kad�ta�Pa�le�mo�no�da�lis,�kur�ne�nu�ves�ta�ka�na­li�za�ci�ja�nuo�lat�skan�di�na�nuo�te�ko�mis�mies�tą,�ter�šia�Kau�no�ma�rių�van�de�nį.

Me ta mor fo zė: �� upe�lis,� te�kan�tis�per�Pa�le�mo�ną,� jau�se�niai�nė�ra�gam�tos�puoš�me�na.

Vieta: �� ap�lin�ką�ter�šian�ti�Pa�le�mo�no�da�lis�yra�prie�re�gio�ni�nio�par�ko�ri�bos.��������������������������������������������������������������������������������������������������������������������To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

1

Jei il giau pa ly ja, upe lis vie to mis iš tvins ta ir ta da dvo kia vi si kvar­ta lai.

Nau da: �� žy�giai� su�spe�cia�lio�mis� laz�do�mis� tei�kia�daug�ge�rų�emo�ci�jų� ir�nau�dos�svei�ka�tai.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Gims ta šiau rie tiš ko ėji mo tra di ci ja

tų gry na me ore, gau tų ge rų emo ci­jų, nes tai – pa grin di nis svei ka tos šal ti nis“, – kal bė jo D.Kun čie nė.

Pa sak jos, to kie žy giai bus ren­gia mi kiek vie ną šeš ta die nį. Žmo­nės kvie čia mi rink tis A.Sme to nos alė jos ga le, ne to li bu vu sio ant ro­jo Pa ne mu nės pa plū di mio. Va sa rį Šiau rie tiš ko ėji mo klu bas su si rin­ku sie siems ne mo ka mai nuo mos

spe cia lias laz das. Šiau rie tiš ko ėji­mo inst ruk to rė Ja ni na Ba ze vi čie nė aiš ki no, kad tik riems žy gei viams laz dos yra bū ti nos.

„Jos pa de da žings niuo ti daug il­giau ir leng viau, per ke lia krū vį rau­me nims nuo ko jų į vir šu ti nę kū no da lį“, – tei gė inst ruk to rė.

Ji pa ti šiau rie tiš ku ėji mu su si do­mė jo prieš tre jus me tus, su ži no ju­si apie jį iš spau dos. „Ieš ko jau, kur įsi gy ti tų laz dų, bet ne ra dau. Te­ko at si vež ti iš už sie nio. Pas kui pa­ti pra dė jau or ga ni zuo ti šiau rie tiš ko ėji mo laz dų ga my bą ir da bar tai yra ma no pra gy ve ni mo šal ti nis. Mū sų pro duk ci ja sėk min gai par duo da ma Lie tu vo je ir eks por tuo ja ma į už sie­nį“, – pa sa ko jo inst ruk to rė.

Laz dų kai ną le mia stry po su dė­tis – stik lo ir ang lies pluoš to jun­gi nio san ty kis. Jos kai nuo ja 100–150 li tų.

J.Ba ze vi čie nės duo me ni mis, Kau ne yra apie šim tas šiau rie tiš ko ėji mo en tu zias tų, o vi so je Lie tu vo­je – apie pu sė tūks tan čio.

Žygis: �� penkiasdešimt� žmo�nių�nu�ke�lia�vo�apie�8�km.

3

Miestas

Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Sa lė je su mon tuo ta įran ga va ži nė­ti ir triu kus at lik ti dvi ra čiais, va di­na mais BMX, ried len tė mis, rie du­čiais. „Tu ri me vie nin te lę Lie tu vo je kem pi nių duo bę, kur ga li ma pa da­rius triu ką drą siai įvirs ti su dvi­ra čiu ar rie du čiais“, – pa sa ko jo Kau no vai kų ir jau ni mo cent ro di­rek to rius El vi jus Sker sys.

Ati da ry mo pro ga šeš ta die nį vi­są die ną bu vo ren gia mos dvi ra čių, rie du čių, ried len čių meist rų kva li­fi ka ci nės var žy bos. Jo se da ly va vo ir pro fe sio na lūs, pa si ro dan tys tarp­

tau ti nė se kva li fi ka ci nė se var žy bo­se spor ti nin kai. „At vy ko ge riau sias ša ly je BMX spor ti nin kas pro fe sio­na las Dei vi das But ko vas, rie du ti­nin kų gru pė iš Lat vi jos“, – džiau­gė si E.Sker sys.

Pa sak di rek to riaus, dar iki ofi­cia laus ati da ry mo pra dė ju si veik ti

sa lė jau pri trau kia bū rius jau ni mo nuo 12 iki 25 me tų am žiaus.

„Jie tu ri kur iš lie ti ener gi ją, pa­skui at si sė dę ra miai pa bend rau ti. Čia vyks ta sa vo tiš kas gat vės gy ve­ni mas po sto gu. Džiu gu, kad įvai­rių kryp čių ekst re ma lai pa tys su­si ta ria, kaip drau giš kai pa si da ly ti sa lės erd ve, pa vyz džiui, kai va ži­nė ja dvi ra ti nin kai, rie du ti nin kai ir ried len ti nin kai il si si“, – kal bė­jo E.Sker sys.

Iki šiol ekst re ma laus spor to mė­gė jai Lie tu vo je to kią sa lę po sto­gu tu rė jo tik Vil niu je. Vi sos die nos kai na ekst re ma laus par ko lan ky to­jams – 10 li tų.

Pirmadienis, sausio 30, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Kauno miesto taryba pritarė spren-dimui iš daugiabučių namų, ku-riuose buvo modernizuoti ar re-konstruoti li�ai, bendraturčių su-sigrąžinti lėšas, kurias jiems kredi-tavo kitų namų bendraturčiai.

Pakito įstatymaiNuo 2000-ųjų iki 2006 m. gegužės 1 d. Kauno miesto savivaldybė kau-pė lėšas daugiabučių namų liftams modernizuoti ar rekonstruoti spe-cialioje sąskaitoje. Už joje sukaup-tas lėšas buvo atnaujinami liftai pagal tam tikrus liftų modernizavi-mo planus eilės tvarka. Nuo 2000 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėn. iš šių lėšų 54 Kauno mieste esan-čiuose namuose buvo atnaujinti 99 liftai (už 7,23 mln. litų).

Tačiau 2006-aisiais įstatymiškai pasikeitė kaupiamųjų lėšų rinki-mo tvarka, kuri leido liftų atnauji-nimo lėšas kaupti tik į administra-torių atidarytas administruojamų namų kaupiamąsias arba daugia-bučių namų savininkų bendrijų banko sąskaitas. Taip atsakomybė už lėšų tikslingą naudojimą buvo perduota daugiabučių namų prie-žiūros administratoriams, daugia-bučių namų savininkų bendrijoms ir patiems namų gyventojams.

Dalį li�ų būtina atnaujintiDaugiabučius namus administruo-jančiose įmonėse nuo 2006-ųjų sukaupta daugiau nei 3,2 mln. litų. Tačiau visa ši suma išskaidyta į ats-kirų namų sąskaitas, kuriose lėšų nėra sukaupta tiek, kad jų pakaktų liftui modernizuoti ar rekonstruo-

ti. Yra daugiabučių, kuriuose liftų eksploatacinės galimybės pasiekė kritinę ribą, todėl juos būtina kuo greičiau atnaujinti. Pridėjus tas lėšas, kurias atskirų daugiabučių

gyventojai kaupė iki 2006-ųjų, jų liftams modernizuoti lėšų užtektų arba trūktų palyginti nedaug. Bet šiuo metu Kauno miesto savival-dybės specialiojoje sąskaitoje lif-

tų kaupiamųjų lėšų likutis tesiekia 12,8 tūkst. litų, o teisinio mecha-nizmo, kaip grąžinti kitų namų lif-tams modernizuoti panaudotas lė-šas, iki šiol nebuvo.

Siekdama pateisinti gyventojų teisėtus lūkesčius ir interesus, ta-ryba nusprendė surinkti lėšas iš tų namų, kuriuose jau yra atlikta lif-tų modernizacija ar rekonstrukci-ja panaudojant minėtoje sąskaitoje kauptas lėšas ir grąžinti jas tų na-mų gyventojams, kurių sukauptos lėšos buvo panaudotos finansuo-jant liftų modernizavimo darbus.

Pagaliau pajudės ledaiPatvirtinus lėšų grąžinimo tvar-ką, 54 namų, kuriuose liftai buvo modernizuoti ar rekonstruoti, sa-vininkai turės kas mėnesį perves-ti į savivaldybės sąskaitą nustaty-tą kaupiamųjų įmokų dydį, kol bus padengtos skolintos lėšos.

„Pagaliau pajudės ledai ir toliau bus tęsiamas daugiabučių namų liftų atnaujinimo procesas, kuris 2007 m. rugsėjo mėnesį sustojo dėl nesutvarkytos liftų atnaujinimo lė-šų administravimo teisinės bazės“, – teigė Miesto ūkio komiteto narys Vygantas Gudėnas.

Į savivaldybės specialiąją sąskai-tą liftams modernizuoti ar rekons-truoti grąžintos lėšos bus perves-tos į atitinkamų administratorių ar bendrijų atidarytas kiekvieno namo, kuriam reikia grąžinti lė-šas, kaupiamųjų lėšų sąskaitas. Šiuo metu Kauno miesto savival-dybės specialiojoje sąskaitoje lif-tų kaupiamųjų lėšų likutis siekia 12,8 tūkst. litų. Daugiabučius na-mus administruojančiose įmonė-se yra sukaupta daugiau kaip 3,2 mln. litų.

Užs. 906100

Li�ams modernizuoti kauptos lėšos bus grąžintos

Panaudojimas:

Sau lius Tvir bu tas

Kau ne ve lio nio Drą siaus Ke džio ar ti mie ji ir rė mė jai šeš ta die nį su­ren gė stei gia mą jį su si rin ki mą ir ar­ti miau siu me tu ke ti na įre gist ruo ti po li ti nę par ti ją „Drą sos ke lias“.

„Kol kas su si rin ko me ap tar ti par­ti jos re gist ra vi mo, jos pro gra mos kū ri mo rei ka lų. Pla čiau apie tai vi suo me nei pa skelb si me pir ma­die nį“, – tik tiek va kar te pa sa kė vie na iš par ti jos kū ri mo ini cia to­rių, D.Ke džio te ta Aud ro nė Sku­čie nė.

Apie su si rin ki mą la bai ma­žai in for muo ja ir pa čios stei gia­mos par ti jos pro fi lis so cia li nia­me tink la py je „Fa ce book“. Ten įdė tos ke lios fo tog ra fi jos iš su­si rin ki mo. Par ti jos pir mi nin ku siū lo mas ku ni gas al ta ris tas Jo­nas Var ka la. Vi suo me ni nis ju­

dė ji mas „Drą siaus ke lias“ apie po li ti nės par ti jos stei gi mą pra bi­lo dar rugp jū tį. Ta da pa skelb to­je dek la ra ci jo je bu vo ak cen tuo­ja ma ko va su oli gar chi ja, siū lo ma tei sė sau gos per tvar ka, griež tes­nės baus mės už vals ty bi nio tur to grobs ty mą, ko rup ci ją, pe do fi li ją, nar ko ti kų kont ra ban dą.

Par ti jos kū ri mo ini cia to riai pa­si sa ko už pro gre si nius mo kes čius, pri dė ti nės ver tės mo kes čio ma ži­ni mą, šil dy mo, elekt ros kai nų re­gu lia vi mą, ne mo ka mą moks lą.

Tei sin gu mo mi nis te ri jo je da­bar įre gist ruo tos 39 par ti jos. Ar­tė jant šių me tų ru de nį įvyk sian­tiems rin ki mams, be „Drą sos ke lio“, už si re gist ruo ti no ri ir dau­giau nau jų po li ti nių jė gų: Ar tū ro Zuo ko ir Kris ti nos Bra zaus kie nės va do vau ja mos par ti jos, ku ria ma Emig ran tų par ti ja, at ku ria ma Lie­tu vių tau ti nin kų są jun ga.

Aktyvas: �� vie�na�iš�par�ti�jos�kū�ri�mo�ini�cia�to�rių�–�D.Ke�džio�te�ta�A.Sku­čie�nė.������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Kau ne pra dė­jo veik ti ant ro­ji ša ly je ekst re­ma laus spor to sa lė. Ją Auš ros gat vė je iš nuo­mo jo ir įren gė Kau no vai kų ir jau ni mo cent­ras su ekst re­ma laus spor to klu bu.

Lais va lai kis: �� ried�len�tes,�rie�du�čius,�dvi�ra�čius�Kau�no�jau�ni�mas�tu�rės�kur�pa�nau­do�ti�ir�žie�mą.� ����������������������������������������������������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Jau ni mas tu rės kur iš si dūk ti

Čia vyks ta sa vo tiš kas gat vės gy ve ni mas po sto gu.

El vi jus Sker sys:

Gar lia vos dra ma buria nau ją par ti ją

4

MiestasPirmadienis, sausio 30, 2012

Ža lia kal ny je be­si glau džian ti Ma­žo ji Kris taus Pri si­kė li mo baž ny čia ne se niai įra šy ta į Kul tū ros ver ty­bių re gist rą. Jos šei mi nin kai džiau­gia si, kad bū ti­niau sius re mon to dar bus spė jo at lik­ti iki tol.

Ver ty bės sta tu sas baž ny tė lės neiš gąs di noVe re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Kri ti ka dėl lan gų – pa grįs ta„Aiš ku, kad da bar trik džių bus dau giau. Ačiū Die vui, kad vi sus dar bus pa da rė me iki to, prieš ke­le rius me tus at li ko me ka pi ta li nį re mon tą“, – at vi rai kal bė jo Kris­taus Pri si kė li mo pa ra pi jos kle bo­nas Vy tau tas Gri ga ra vi čius. „Da­bar, kaip sa ko, nė vi nies neį kal si be lei di mo“, – pri dū rė jis, api bū­din da mas baž ny tė lės nau jo jo sta­tu so ypa tu mus.

Aukš tai čių gat vė je esan čio je šven to vė je 2006 m. iš vi daus ap­šil tin tos sie nos ir lu bos, zak ris ti jo je pa klo tos nau jos grin dys, at nau jin­tas par ke tas, su dė ti lan gai, įreng ta nau ja elekt ros ins ta lia ci ja ir ap švie­ti mas, ap švies tas Kry žiaus ke lias, o iš išo rės baž ny čia at nau jin ta iš sau­gant se ną ją ar chi tek tū rą.

„Sie nas iš lau ko nu švei tė me, nes bu vo už tep tos kaž ko kio mis kal kė­mis. Už per nai su si tvar kė me šven­to rių“, – dar bus var di jo kle bo nas. 2008 m. baž ny tė lė pa si puo šė nau­jais suo lais su klaup tais.

Į ver ty bių są ra šą įtrauk to pa sta­to ver ti ni mo ak te ra šo ma, kad lan­gai – blo gos būk lės. Mat me di niai lan gų rė mai pa keis ti bal tais plas­ti ki niais.

„Pas ta ba dėl plas ti ki nių lan gų gal ir tei sin ga, bet lan gų keis ti kol kas ne nu ma to me. Ne sa me už si­spy rę, gal atei ty je pa kei si me juos me di niais“, – ne prieš ta ra vo V.Gri­ga ra vi čius.

Nuo šiol per tvar kant ar re mon­tuo jant šven to vę dar bus teks de­rin ti su pa vel do spe cia lis tais.

Su di džią ja – ne kon ku ren tėsŠi baž ny čia ypač bu vo reikš min ga so viet me čiu. Jo je krikš ti jo si la bai daug žmo nių. Ža lia kal ny je gy ve no

daug in te li gen ti jos – mo ky to jų, gy­dy to jų, ku rie lan kė si šio je ne di du­kė je baž ny čio je. Kai ku rie ir da bar ją lan ko. Šven to vė yra pri trau ku­si ne ma žai jau nuo lių, ku rie vė liau pa si rin ko dva si nin ko ke lią.

Ats ta čius Pa mink li nę Kris taus Pri si kė li mo baž ny čią, už da ry­ti ma žą ją net ne gal vo ta. „Di džio­ji Pri si kė li mo baž ny čia da bar tu­ri sa vo vei dą. Kon ku ren ci jos tarp abie jų šven to vių nė ra. Vie ni ren­ka si ma žą ją, juo la biau kad ji yra šil do ma, ki ti – di džią ją“, – pa sa­ko jo kle bo nas.

Ma žą ja va di na mos šven to vės rai­da įdo mi. Lie tu vai 1918 m. pa skel­bus ne prik lau so my bę, Ža lia kal ny­je pa gau sė jo gy ven to jų, čia nu tar ta įsteig ti nau ją pa ra pi ją. 1922 m. iš­kel ta idė ja kaip pa mink lą ne prik­lau so my bei Ža lia kal ny je pa sta ty ti gra žią baž ny čią ir su teik ti jai Kris­taus Pri si kė li mo ti tu lą.

Dėl fi nan si nės kri zės Lietuvo­je su ma ny mo įgy ven din ti ne si­se kė, vie toj iš tai gin gos šven to vės nu spręs ta pa sta ty ti lai ki ną me di nę baž ny tė lę. Ka dan gi šį tiks lą grei tai

įgy ven din ti taip pat bu vo ne leng­va, nu tar ta ant gau tos že mės sta ty ti lai ki ną me di nę baž ny čią. Ji pra dė ta sta ty ti 1923 m. pra džio je, o tų pa­čių me tų rug sė jo 23 d. iš kil min gai pa šven tin ta.

Iš sau go ti uni ka lūs vit ra žaiSek ma die niais vi si no rin tie ji da ly­vau ti šv.Mi šio se ne su tilp da vo, to­dėl nu spręs ta pa di din ti lai ki ną ją baž ny čią, ku ri pa šven tin ta 1928 m. pa bai go je. Ant ros lai ki no sios baž­ny čios kar ka sas bu vo me di nis, tar­pai su mū ry ti iš ply tų.

1933 m. ant ro ji baž ny čia bu vo res tau ruo ta. Re konst ruk ci jos au­to rius – in ži nie rius Ka ro lis Rei so­nas, ku ris pro jek ta vo ir di džią ją – Pa mink li nę Pri si kė li mo baž ny čią. Me di nė baž ny tė lė bu vo ap mū ry ta, jo je įreng ti pen ki al to riai.

Be ne svar biau si de ko ro ak cen­tai – pran cū ziš ko stik lo vit ra žai, ku rių au to rius – gar sus tar pu ka rio me ni nin kas Sta sys Ušins kas. Šie me no kū ri niai jau anks čiau įra šy ti į Kul tū ros ver ty bių re gist rą, da bar tai – vie na iš baž ny čios ver ty bių.

Lan gų keis­ti kol kas ne nu ma to­me. Ne sa­me už si spy­rę, gal atei­ty je pa kei si­me juos me­di niais.

At nau jin ta: �� prieš�ke�le�rius�me�tus�šven�to�vės�pa�sta�tas�ap�šil�tin�tas,�pa�keis�ta�elekt�ros�ins�ta�lia�ci�ja,�at�nau�jin�tas�par�ke�tas,�įsi�gy�ti�nau�ji�suo�lai�ir�klaup�tai.

Trū ku mas: �� pa�vel�do�spe�cia�lis�tams�kliū�va,�kad�se�nie�ji�me�di�niai� lan�gai�pa�keis�ti�plas�ti�ki�niais,�ne�vi�sur�iš�sau�go�tas�jų�skai�dy�mas.

Ver ty bės: �� ne�di�de�lės�šven�to�vės�puoš�me�na�–�žy�maus�tar�pu�ka�rio�me�ni­nin�ko�S.Ušins�ko�vit�ra�žai.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Situacija: �� V.Grigaravičius�žino,�kad�remonto�dar­bai�nuo�šiol�bus�sudėtingesni.

5

miestaspirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Kauniečiams tiekiama šiluma yra viena brangesnių Lietuvoje. „Kauno energijos“ perkamos šilumos kaina yra pati didžiausia. Tačiau padėtis la-bai greitai pasikeis – jau šiais metais veiklą gali pradėti vykdyti keli nepri-klausomi šilumos gamintojai.

Kauno bėda – šilumos kaina „Vilniaus energija“ reklamose giriasi tuo, kad jų paslaugos nebrangsta. Tuo metu „Kauno energijos“ paslaugos (pastovioji kainos dedamoji) per pas-taruosius kelerius metus netgi atpigo 5,3 proc. Miesto gyventojai gali džiaug-tis beveik pigiausiai Lietuvoje atsieinan-čia šilumos tiekimo paslauga. Lietuvo-je pigiau šilumos tiekimo paslaugas teikia tik „Klaipėdos energija“ ir „Jo-navos šilumos tinklai“. Kauniečių bėda

– iš „Kauno termofikacijos elektrinės“ perkamos šilumos kaina. Ji sausio mė-nesį buvo brangiausia visoje Lietuvoje“, – pasakojo technikos mokslų daktaras Vykintas Šuksteris.

V.Šuksteris dirba darbo grupėje, ku-riai suformuotas sudėtingas uždavinys – paruošti nepriklausomų šilumos ga-mintojų prisijungimo prie šilumos tin-klų taisykles. Netrukus į vieną doku-mentą sugulsiančios taisyklės nebus nugrūstos į stalčių apačią, nes jau šiais metais Kaune gali pradėti veikti ne vie-na nepriklausomų šilumos gamintojų pastatyta katilinė.

„Todėl reikia sukurti skaidrias ir aiš-kias taisykles, pagal kurias ta šiluma bus perkama. Taisykles turime sukurti patys, nes jų nėra iš ko pasiskolinti. Kaip tik šiuo metu jas kuria skandinavai ir

Vakarų europiečiai. Manau, kad jie sa-vo dokumentuose gali panaudoti ir dalį mūsų darbo“, – kalbėjo V.Šuksteris.

Taisyklės dar bus aptartos su Ener-getikos ministerija, Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, esa-mais ir potencialiais šilumos energijos gamintojais.

„Mūsų ir šilumos gamintojų nuomo-nės ne visada sutampa, tačiau manau, kad rasime geriausią sprendimą“, – sa-kė V.Šuksteris.

Šilumos pirkėjo ir gamintojo santy-kius apibrėšiančią strategiją ketinama pateikti kitą mėnesį.

Šilumą pirks aukcione Gali būti, kad per porą metų Kaune vei-klą pradės vykdyti 4–6 nepriklausomi ši-lumos gamintojai, kurių pagaminamos

šilumos kiekis vasaromis miesto poreikį viršys 4–5 kartus. Visos pagaminamos šilumos Kaunui nereikės, todėl ją keti-nama pirkti aukciono būdu.

„Būtų idealu, jei šilumą galėtume pirkti kas valandą, bet techniškai tai yra neįmanoma. Greičiausiai bus paros arba savaitinis aukcionas. Pavyzdžiui, iš kažkur pigiau biokuro nusipirkęs ga-mintojas galės šilumą pardavinėti pi-giau. Jis tos savaitės aukcioną ir lai-mės, bet po savaitės jo pirktas pigus kuras baigsis, todėl šilumą galbūt pi-giau galės pardavinėti kitas gaminto-jas. Toks žaidimas ir vyks“, – aiškino V.Šuksteris.

Kol kas potencialių naujų šilumos tie-kėjų tokios žaidimo taisyklės neatbai-dė. Rimtai naujų katilinių statyba Kau-ne besidomėję verslininkai savo planų neišsižadėjo. Kai kurie katilinių staty-bos projektai jau įsibėgėjo. Aiškių šilu-mos pirkimo taisyklių suformulavimas

šilumos gamybos verslą Kaune turėtų padaryti dar patrauklesnį. Iš viso gali-mybėmis gaminti šilumą gana rimtai domėjosi net 10 potencialių naujų ga-mintojų. Jei jie įgyvendintų savo pla-nus, pagamintų daugiau nei pusę Kau-ne pačią šalčiausią žiemą suvartojamos šilumos energijos.

Šiluma turėtų pigti V.Šuksteris spėja, kad jau šių metų pa-baigoje „Kauno energijos“ perkamos šilumos kaina galėtų būti mažesnė bent keliais procentais. Užtektų, kad pradė-tų veikti bent pora naujų katilinių, nes pagrindinis aukštų kainų priešas – kon-kurencija. Dėl jos šilumos kaina turėtų palaipsniui mažėti, o didžiausias kai-nų kritimas prognozuojamas nuo 2018 m. Tada baigs galioti sutartis su „Kau-no termofikacijos elektrine“ (KTE), pa-gal kurią šiuo metu iš KTE reikia pirkti bent 80 proc. Kaunui reikalingos šilu-mos. Pati KTE netrukus turėtų imtis mo-dernizacijos, nes nuo 2016 m. griežtės ES požiūris į išmetamus teršalus.

„Galima būtų kalbėti apie šilumos kainų sumažėjimą su sąlyga, kad ne-didės kuro kainos. Biokuras kur kas pigesnis už dujas, bet jo kaina tiesio-giai priklauso nuo dujų kainos“, – sa-kė V.Šuksteris.

KTE tikisi pagrindiniu šilumos gamin-toju išlikti ir po 2018 m., tačiau nuo 2020-ųjų kitiems potencialiems gamin-tojams atsivers dar daugiau galimybių, nes nuo tų metų 23 proc. centralizuo-tai tiekiamos šilumos energijos turi bū-ti pagaminta iš atsinaujinančių energi-jos išteklių.

Kelias į mažesnes sąskaitas už šildymą – konkurencija

Dėmesys: � neseniai Petrašiūnų elektrinę apžiūrėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas (viduryje), Kauno miesto meras An-drius Kupčinskas (kairėje) ir „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas. „Kauno energijos“ nuotr.

Šilumos kainos pastovioji dedamoji, � ct/kWh (nuo 2012 01 01). Šaltinis „Kauno energija“

Pelną naudos biokuro katilinėms

Biokuro deginimo įrengimus ketina statyti pati „Kauno energija“. Tam bus naudojamas bendrovės pelnas. Diegti biokuro įrenginius reikalauja ir ES direktyvos, ir Naciona-linė atsinaujinančių energetikos išteklių strategija. „Kau-no energija“ praėjusių metų gegužę buvo parengusi ir lapkričio mėnesį pateikė tris paraiškas Lietuvos verslo pa-ramos agentūrai, siekdama gauti ES struktūrinių fondų paramą biokuro kogeneracinėms jėgainėms statyti „In-karo“ ir Noreikiškių katilinėse bei Petrašiūnų elektrinė-je. Pagal šias paraiškas tikimasi gauti 17,74 mln. litų ne-grąžintinos paramos. 2011 m. lapkričio mėnesį buvo pa-teiktos dvi paraiškos Lietuvos aplinkos apsaugos inves-ticijų fondui dėl Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių rekons-trukcijų, įrengiant biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus. Pagal šias paraiškas tikimasi gauti 4,7 mln. li-tų paramos.Sausio 10 d. Petrašiūnų elektrinėje lankęsis Energetikos ministras Arvydas Sekmokas domėjosi biokuro jėgainės statybos galimybėmis. Duodamas interviu, ministras sa-kė, kad Lietuvos respublikos vyriausybė skatintų bioku-ro jėgainės statybos kartu su AB „Lietuvos energija“ pro-jektą. Kartu su ministru elektrinėje lankęsis Kauno mies-to meras Andrius Kupčinskas taip pat pritarė, kad reikia atnaujinti bendradarbiavimą su AB „Lietuvos energija“ statant biokuro jėgainę Petrašiūnuose. Sausio 24 d., an-tradienį, AB „Kauno energija“ valdyba kaip tik ir priėmė tokį sprendimą.Biokurą naudojančių termofikacinių elektrinių statybo-mis „Kauno energija“ prisidės prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos pri-klausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirū-pinti šilumos energija konkurencinga kaina.

Skaičiai

Šiuo metu „Kauno termofikaci-jos elektrinės“ (KTE) pajėgumas – 1583 MW. Didžiausio potencialaus naujo KTE konkurento – „Fortum Heat Lietu-va“ katilinės planuojamas pajėgu-mas – 120 MW. Kauno poreikis atšiauriausią žiemą – 350–400 MW. Yra gautos paraiškos iš 10 nepri-klausomų šilumos gamintojų, ku-rie ketina savo lėšomis įrengti šilu-mos gamybos įrenginių, kurių ben-dra galia sudarytų iki 260 MW.

Galima būtų kalbėti apie šilumos kainų su-mažėjimą su sąlyga, kad nedidės kuro kainos.

Vykintas Šuksteris:

4,08

4,27 4,91 5,28

5,44

5,48

5,53

5,58

5,67

5,80

5,80 6,23

6,49 6,98

7,05

7,13

7,21

7,30

7,34

7,43

7,48

7,76

7,95

8,00

8,08

8,26

8,38

8,62 8,97

9,02

9,04

9,11

9,15

9,22

9,41

9,42

9,42

9,63

9,65

9,78 10,24

10,51

11,50

13,13

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

1 0,00

1 2,00

1 4,00

„Jonavosšilumostinklai“

„Klaipėdosenergija“

„Kaunoenergija“

„Vilniausenergija“

„Utenosšilumostinklai“

„Mažeikiųšilumostinklai“

„Plungėsšilumostinklai“

„Litesko“fil."Druskininkųšiluma“

„Panevežioenergija“

„Šiauliųenergija“

„Birštonošiluma“

„Varėnosšiluma“

„Tauragėsšilumostinklai“

„Šalčininkųšilumostinklai“

„Šilutėsšilumostinklai“

„Prienųenergija“

„Litesko“fil."Palangosšiluma“

„Litesko“fil.„M

arijam

polėsšiluma“Sargėnuose

„Litesko“fil.„Alytausenergija“

„Kaišiadoriųšiluma“

„Velžiokomunalinisūkis“

„Anykščiųšiluma“

„Prienųenergija“Trakųpadalinys

„Radviliškiošiluma“

„Litesko“fil.„M

arijam

polėsšiluma“

„Joniškioenergija“

„Nem

ėžiokomunalininkas“

„Akmenėsenergija“

„Švenčioniųenergija“

„Pakruojošiluma“

„Litesko“fil.„Telšiųšiluma“

„Šakiųšilumostinklai“

„Litesko“fil.„Biržų

šiluma“

„Kretingosšilumostinklai“

„Litesko“fil.„Vilkaviškiošiluma“

„Šilalėsšilumostinklai“

„Molėtųšiluma“

„Raseiniųšilumostinklai“

„Litesko“fil.„M

arijam

polėsšiluma“KazlųRūdoje

„Litesko“fil.„Kelmėsšiluma“

„Nem

enčinėskomunalininkas“

„Širvintųšiluma“

„Lazdijųšiluma“

„Skuodošiluma“

ct/kWh

Užs. 906566

6

nuomonėspirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 150.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Sta sys Ja ke liū nasFi nan sų ana li ti kas

Nuo ban ko „Sno ras“ veik­los su stab dy mo praė jo pust re čio mė ne sio, ta­čiau kuo to liau, tuo įdo­

mes nė ir skan da lin ges nė da ro si šio ban ko už da ry mo is to ri ja. Per vie ną sa vai tę lai ki na sis ban ko ad mi nist­ra to rius nu sta tė, kad ja me trūks­ta be veik 3,5 mlrd. li tų ver tės tur­to. Pas kui ki tas tos pa čios įmo nės ad mi nist ra to rius ga na grei tai at ra­do din gu sio 2 mlrd. li tų ver tės tur to (nau do ja ma si fi nan sų pa sau ly je pui­kiai ži no mu prin ci pu „kuo dau giau nu ra šy si me, tuo dau giau pa skui su­ra si me“?). Ad mi nist ra to riams ir jų tal ki nin kams ir už vie ną, ir už ki tą dar bą su mo ka mi neį ti ki mo dy džio ho no ra rai. Lie tu vos ban ko va do vai vie šai tei kia prieš ta rin gus, neį ti ki­mus ir sa ve bei vi są ban kų sis te mą disk re di tuo jan čius aiš ki ni mus apie „Sno rą“.

Vi sa tai ke lia dau gy bę klau si mų ir įta ri mų. O val dan čių jų koa li ci ja Sei­me vi sais įma no mais bū dais prie ši­na si ga li my bei už duo ti šiuos klau­si mus ir iš sklai dy ti įta ri mus. Nors „Sno ro“ bank ro tas, be vi sa ki ta, yra di džiau sias per vi są Lie tu vos is to ri ją toks at ve jis, ku ris mums vi siems jau kai na vo ke lis mi li jar dus li tų, – juos val džia ką tik už be pro tiš ko dy džio pa lū ka nas pa si sko li no fi nan sų rin­ko se. Iš val dan čių jų gir di me kal ti ni­mus, kad klau si mai ir ne tgi abe jo nės dėl priim tų spren di mų pa grįs tu mo ir tei kia mos in for ma ci jos pa ti ki mu­mo yra pa lan kūs gal būt nu si kals ta mą veik lą vyk džiu siems ban ko sa vi nin­kams ir ke lia grės mę na cio na li niam sau gu mui.

Jei gu skel bia mi skai čiai apie pra­ras tą ban ko „Sno ras“ tur tą (be veik 50 pro c. au di tuo tos ban ko bu hal­te ri nės tur to ver tės!) yra tei sin gi ir pa grįs ti, tai me ta di džiu lį ne pa si ti­kė ji mo še šė lį ant vi sos ko mer ci nių ban kų sis te mos, ją pri žiū rin čio Lie­tu vos ban ko, ban kų au di tą at lie kan­čių bend ro vių ir pa ties Sei mo, ku ris at sa kin gas už par la men ti nę Lie tu vos ban ko ir vi sos ban kų sis te mos prie­žiū rą.

Taip pat sku bu dek la ruo ti, kad ne su ban ko „Sno ras“ klien tas ar tie sio gi nis kre di to rius (iš sky rus tai, kad nu ken tė jau kaip ir vi si ki ti, vi­siš kai neat sik lau sus ir per ve dus mū sų pi ni gus į In dė lių ir in ves ti ci­jų drau di mo fon dą). Pap ras čiau siai ban dau su pras ti, ko dėl Lie tu va bu­vo nu blokš ta dau giau kaip pen kio­li ka me tų at gal, kai ban kų ir ki to­

kių fi nan sų įstai gų bank ro tai bu vo įpras tas da ly kas.

Štai ke li pre li mi na rūs klau si mai ir pa svars ty mai „Sno ro“ te ma.

1. Ko dėl bu vo nu spręs ta na cio na li­zuo ti šį ban ką, prieš tai iš sa miai neį­ver ti nus jo tur to būk lės? Ar ne ver tė­jo su stab džius ban ko veik lą pa lauk ti ga lu ti nių lai ki no jo ad mi nist ra to riaus ver ti ni mų bei iš va dų ir po to priim­ti rei kia mus spren di mus? Da bar at­sa ko my bė už ban ką ir ga li mos ki tų jo kre di to rių pre ten zi jos ga li tek ti vals­ty bei, o tai reiš kia – mums vi siems.

2. Kaip lai ki na sis ad mi nist ra to­rius ver ti na ban ko 2010 m. fi nan si­nių ata skai tų au di tą at li ku sios tarp­tau ti nės au di to bend ro vės „Earnst &Young“ iš va das apie jas, tu rint ome ny je tai, kad au di to bend ro vė nie ko pa na šaus į to kius tur to pra ra­di mus ne nus ta tė?

3. Kaip su si da riu sią pa dė tį ir lai­ki no jo ad mi nist ra to riaus iš va das dėl ban ko būk lės ver ti na pa ti au di to bend ro vė „Earnst &Young“?

4. Ar nor ma lu, kad lai ki na sis ir bank ro to ad mi nist ra to riai yra tos pa­čios įmo nės at sto vai? Ar tai nė ra aki­vaiz dus in te re sų konf ik tas?

5. Da lis ban ko „Sno ras“ tur to ver tės pra ra di mų (apie 600 mln. li tų), kaip, rem da mie si lai ki no­jo ad mi nist ra to riaus ver ti ni mais, da bar tei gia Lie tu vos ban ko pa­rei gū nai, yra su si ję su lai ku ne su­for muo tais ati dė ji niais blo go sioms pa sko loms. Jei gu Lie tu vos ban kui priim ti nas toks „Sno ro“ pa sko lų po rtfe lio ver ti ni mas, ko dėl to kio dy džio ati dė ji nių iš ban ko „Sno­ras“ ne bu vo pa rei ka lau ta su da ry ti 2009–2010 m.?

6. Kaip lai ki na sis ad mi nist ra to rius per vie ną sa vai tę su ge bė jo įver tin­ti ban ko „Sno ras“ pa sko lų po rtfe lio ko ky bę ir pa pil do mų ati dė ji nių po­rei kį? Juk ban kas yra iš da vęs tūks­tan čius pa sko lų.

7. Ko kia pa dė tis šiuo at žvil giu yra ki tuo se Lie tu vo je vei kian čiuo se ban­kuo se? Ar to kius pat ati dė ji nių su da­ry mo prin ci pus ir me to dus, ko kius ban ke „Sno ras“ pri tai kė lai ki na sis ad mi nist ra to rius, nuo šiol Lie tu vos ban kas tai kys vi siems ban kams?

8. Ko kiu pa grin du Lie tu vos ban­ko val dy bos na riai tei gia, kad ki tuo­se ban kuo se nė ra ana lo giš kų tur to pra ra di mo ir blo gų jų pa sko lų pro­ble mų? Ar Lie tu vos ban kas praė ju­siais me tais nuo dug niai ins pek ta vo vi sus ban kus?

9. Ar tai, kad Lie tu vos ban kas ne­siė mė vyk dy ti lai ki no jo ban ko „Sno­ras“ ad mi nist ra vi mo, liu di ja, kad jis nė ra pa jė gus at lik ti to kio dar bo (Lat­vi jo je „Sno ro“ ant ri nį ban ką ad mi­nist ra vo Lat vi jos cent ri nio ban ko pa rei gū nai)? Ar tai taip pat lei džia ma ny ti, kad gal būt Lie tu vos ban kas ne pa jė gus pri žiū rė ti vi sos ko mer ci­nių ban kų sis te mos?

10. Ar Lie tu vos ban kas ne ma no, kad su stab dęs ban ko „Sno ras“ veik lą jis tu rė jo ne sku bė ti im tis vi sos Lie tu­vos fi nan sų sis te mos prie žiū ros, taip pat ir fi nan sų pa slau gų var to to jų tei­sių gy ni mo, nes yra pa grin do ma ny ti (tai įro dė ir Sei mo Biu dže to ir fi nan­sų ko mi te to 2010 m. vyk dy tas par la­men ti nis ty ri mas), kad jis ne tu ri pa­kan ka mos kom pe ten ci jos pri žiū rė ti di džio sios da lies šios sis te mos – ko­mer ci nių ban kų?

11. Ką reiš kia toks tei gi nys (iš Lie tu vos ban ko 2011 m. lapk ri čio 24 d. pra ne ši mo ži niask lai dai): „<…> šio ban ko („Sno ras“) gry no­ji ver tė yra žy miai ma žes nė ne gu ban ko įsi pa rei go ji mai, to dėl ban­kas yra ne mo kus“. Juk pa pras tai vi sų nor ma liai vei kian čių ko mer­ci nių ban kų gry no ji ver tė (t. y. ak­ci nin kų nuo sa vy bė) yra ma žes nė ne gu ban ko įsi pa rei go ji mai, ta­čiau tai jo kiu bū du ne reiš kia, kad jie yra ne mo kūs. Ana lo giš ką tei gi­nį tie sio gi nė je Lie tu vos ra di jo lai­do je (2011 m. lapk ri čio 25 d.) iš sa kė šio ban ko val dy bos na rys A.Mi se­vi čius. Gal būt tu rė ta ome ny je ne gry no ji, o tur to ver tė?

12. Ar tin ka mai Lie tu vo je vei­kia in dė lių drau di mo sis te ma, jei gu, bank ru ta vus vi du ti nio dy džio ša­lies ban kui, vi sos su kaup tos In dė lių ir in ves ti ci jų drau di mo fon do lė šos pa den gia vi so la bo 40 pro c. ban ke „Sno ras“ draus tų in dė lių? Ar Lie tu­vos są ly go mis 345 tūkst. li tų – ne per di de lė in dė lio drau di mo su ma? Kiek Lie tu vos gy ven to jų tu ri to kio dy džio in dė lių ban kuo se? Ko dėl, prieš ke le­rius me tus ke lis kar tus pa di di nus in­dė lio drau di mo su mą, tiek pat kar­tų ne bu vo pa di din tas ban kų mo ka mų drau di mo įmo kų į fon dą dy dis?

13. Kas pri siims at sa ko my bę už tai, kad ban kas „Sno ras“ Lie tu vos gy ven to jams – ne pro fe sio na liems fi nan sų rin kų da ly viams – ga lė jo pla tin ti neapd raus tus in dė lių ser ti­fi ka tus?

14. Ar Lie tu vos pro ku ra tū ra bus pa jė gi iš narp lio ti „Sno ro“ is to ri­ją ir ga li mas ma chi na ci jas su jo tur­tu, jei gu jų lai ku ne pas te bė jo nei Lie­tu vos ban kas, nei tarp tau ti nė au di to bend ro vė, o ban kui ad mi nist ruo ti ir jo tur tui su ras ti pri rei kė ko ne bran­giau siai pa sau ly je mo ka mų sek lių ir ad vo ka tų?

Tai – da lis klau si mų, ku rie, ti kiuo­si, ky la ir ki tiems šiek tiek su ban kais bei jų au di tu su si dū ru siems žmo­nėms.

Kai kas nors grau džiai ry pau ja, kad iš Lie tu­vos emig ra vo tau tos žie das, kar tais ga li ma

ne tik su trik ti ar ba pa krai py ti tą kū no vie tą, ku rio je pa pras tai bū­na sme ge nys.

Kas tas tau tos žie das, spė riai nu­ka kęs į ho ri zon to to lius?„Ang lai – pe de ras tai.“ To kį įspū­din gai lie tu viš ką už ra šą pen ki vy rai mū rai ąžuo lai pa li ko ant api plėš to na mo Nort um ber lan­de sie nos.Po šios iš skir ti nės li ki mo „do va­nos“ na mo sa vi nin kai lie tu vių vi zi tą mi nės dar il gai. Yra vil ties, kad net vi są gy ve ni mą. Nes są­mo ju it šla pi mu trykš tan tys tau­tie čiai ang lus ne tik pa mo kė tei­sin gos orien ta ci jos, bet ir tų so čių biur ge rių tur tus su ma ži no po so­vie ti niu pa pro čiu nu gvelb da mi DVD gro tu vą, bi žu te ri ją bei te le vi­zi jos prie dą. Vie tos gy ven to jai sa­vo kai liu ga lė jo įsi ti kin ti, kad mū­sų žmo nės vis dėl to va ly vi ir lai­ko si ga lū nių hi gie nos. Mat ap dai­rūs jau nuo liai išei da mi pa siė mė dar ir na gų žirk lu čių rin ki nį.Iš vi so to, ką pa grie bė gud ra gal viai Ma ri jos že mės au gin ti niai, ang lai ne sun kiai ga li iden ti fi kuo ti sta tis­ti nio lie tu vio­mau ro po rtre tą. Tai tei sin gos orien ta ci jos gy viai, ku­rie, pa si da bi nę plast iki niais žie­dais ir ka ro liais, mie lai žiū ri te le vi­zo rių, o per rek la mos per trau kas mėgs ta ap si kar py ti į sa ve lenk tus ko jų ir ran kų na gus.Taip pat jie mėgs ta įdė miai žvelg­ti į DVD pro duk ci ją, skir tą tik

suau gu sių jų au di to ri jai, nes tai tie sio giai at spin di jų dva si nius ir ki to kios ko ky bės po rei kius.Čia bū tų ga li ma pri si min ti di dį mū sų poe tą Gin ta rą Pa tac ką, ku­ris šiuo po žiū riu be ne ryš kiau siai api brė žė „nau jų jų lie tu vių“ eti nio pa si rin ki mo dra ma tiz mą. „Jau ge riau žiū rėt par nu chą, ne gu per gu lėt su šliu cha.“ Prieš 15 me­tų iš sprū dęs šis aky lo žmo gaus pa ste bė ji mas ak tua lus lie ka ir šian dien, nes am ži no sios ver ty­bės, kaip ir mo ra li niai prio ri te tai, ne si kei čia be veik nie ka da. Svar­bu, kad nu ga lė tų et nog ra fi nis gė­ris, kaip to je pa sa ko je apie viš ty­tę ir gai de lį.Kad su šio ti po tau ti niu „gė riu“ links ma sis Nort um ber lan do pen­ke tu kas tu ri ge nea lo gi nį ry šį, by­lo ja ir fak tas, jog trys iš tos hu mo­ris tų agitb ri ga dos yra teis ti, o vie­ną toks li ki mo smū gis iš ti ko net pen kis kar tus. Žo džiu, tie vy rai mū rai tik rai iš ti ki mi pa si rink tam gy ve ni mo bū dui ir tam ver ty bi­niam ko dek sui, ku ris, vei kia mas tre nin gų ir aliu kų, su si fer men ta­vo tūks tan čių mū sų tau tos sū nų sme ge ni nė se.Vi du ram žiais ai dai apie smo gia­muo sius lie tu vių žyg dar bius ati­dar dė da vo nuo Mask vos ir Juo­do sios jū ros. Da bar tau ti niai kry­žiaus žy giai vyks ta vi so je Eu ro­po je, neišs ki riant ir Skan di na vi­jos, kur žiau rių jų vi kin gų pa li­kuo nims šiuo lai ki niai mū sų bu­du liai va ro to kį siau bą, ko kio ten ne sap na vo jau bent še šios vie ti­nių kar tos.Štai Nor ve gi jos mies to Jovi ko se­na mies ty je stūk so įspū din gas triaukš tis mū ri nis pa sta tas. Prieš ke le tą me tų jį iš pa grin dų su re­mon ta vo čia at vy kę lie tu vai čiai. Nor ve gai iki šiol šį fak tą pri si min­tų su di de liu dė kin gu mu, jei ne vie na ap lin ky bė. Bai gę re mon­tą mū siš kiai su ma nė „ap lais ty­ti“ var gų fi na lą. Taip, kaip tai da­ro ma tė vy nė je. Lais tė tol, kol da­žais kve pian tį pa sta tą su pleš ki­no it ko kį se ną tvar tą. At lai diems nor ve gams te ko vis ką pra dė ti nuo pra džių, bet mū rą įžieb ti su­ge ban čių lie tu vių, ti kė ti na, neuž­mirš dar bent po rą de šimt me čių. Sim bo liš ka ir tai, kad ne taip to li nuo to na mo yra ne di de lis ka lė­ji mas. Kai at vy kė liai pa si tei rau ja, kas ja me sė di, Jovi ko gy ven to jai pa pras tai at sa ko: „Len kai ir lie tu­viai. Vie ti nių ten lyg ir nė ra.“

Sau lius Po cius

Kas iš tirs „Sno ro“ is to ri ją?ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Į Ang li ją – grob ti žirk lu čių

Vi du ram žiais ai dai apie smo gia muo sius lie tu vių žyg dar bius ati dar dė da­vo nuo Mask vos ir Juo­do sios jū ros. Da bar tau­ti niai kry žiaus žy giai vyks ta vi so je Eu ro po je.

Ar Lie tu vos pro ku­ra tū ra bus pa jė gi iš­narp lio ti „Sno ro“ is to ri ją ir ga li mas ma­chi na ci jas su jo tur tu?

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

pirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Dos nu mu ne ga lės pa si gir tiŠian dien mi nist ras pir mi nin kas And rius Ku bi lius ren gia pa si ta ri­mą dėl praė ju sios sa vai tės ka tast­ro fiš ko gais ro Ty tu vė nų baž ny čios ir vie nuo ly no an samb ly je pa da ri­nių lik vi da vi mo.

Skai čiuo ja ma, kad gais ro pa da­ry ti nuo sto liai ga li siek ti ke lio li ka mi li jo nų li tų.

Anks čiau pa na šiais at ve jais Vy­riau sy bė pa pras tai skir da vo ne men­ką su mą iš sa vo re zer vo fon do. Iš jo bū da vo pa den gia ma da lis re mon tui bū ti no fi nan sa vi mo. Bet šį kart Vy­riau sy bė jau ne be ga lės bū ti dos ni. Re zer vas tiek su ma žin tas, kad net jei jis vi sas bū tų pa skir tas tik Ty tu­vė nams, ne pa kak tų nė penk ta da liui vi sų bū ti nų dar bų at lik ti.

Iš leis ta tik ma žes nio ji da lis2012 m. biu dže te Vy riau sy bės re­zer ve su pla nuo ta 3,897 mln. li tų.

Tai be veik 15 pro c. ma žes nė su ma, nei Vy riau sy bės nea ti dė lio ti noms reik mėms re zer vuo ta per nai.

2011 m. re zer ve bu vo nu ma ty ta 4,5 mln. li tų, bet iš leis ta ma žiau nei pu sė šių lė šų.

Fi nan sų mi nis te ri ja pra ne šė, kad per nai bu vo priim ta 11 Vy riau sy­bės nu ta ri mų, ku riais iš re zer vo skir ta tik 1,836 mln. li tų. Li ku tis – dau giau kaip 2 mln. li tų – grą­žin tas į biu dže tą.

2011­ai siais įsi ga lio jo Biu dže­to san da ros įsta ty mo pa kei ti mai. Jais ge ro kai su griež tin tas Vy riau­sy bės re zer vo fon do pa nau do ji­mas, nu sta ty tos konk re čios sri­tys, ku rioms šios lė šos ga li bū ti ski ria mos.

Teis mai ir lai do tu vėsPer nai dau giau sia pi ni gų iš Vy­riau sy bės re zer vo skir ta vyk dant ar bit ra žų ar teis mų spren di mus, ku riais iš Lie tu vos vals ty bės pri­teis tos mo kė ti nos su mos, taip pat ki toms iš lai doms gi nant vals ty bės

in te re sus pa deng ti – iš vi so 1,275 mln. li tų.

Žy mių Lie tu vos vi suo me nės vei kė jų lai do tu vių iš lai doms pa­deng ti skir ta be maž 113 tūkst. li­tų, hu ma ni ta ri nei pa gal bai teik ti – 384 tūkst. li tų.

Mi nis te ri ja in for ma vo, kad ekst­re ma lio sioms si tua ci joms ir įvy­kiams lik vi duo ti, jų pa da ri niams ša lin ti ir pa da ry tiems nuo sto­liams iš da lies pa deng ti skir ta tik 64,6 tūkst. li tų.

Pa gal įsta ty mą iš re zer vo ga­li bū ti skir ta lė šų ir „įsi pa rei go ji­mams, su si ju siems su da ly va vi mu

tarp tau ti nė se or ga ni za ci jo se, vyk­dy ti“. Ta čiau per nai tam lė šų ne­skir ta.

Anks čiau skirs ty da vo lais viauPer pa sta ruo sius ket ve rius fi nan sų kri zės me tus Vy riau sy bės re zer vo fon das su ma žė jo net de šimt kar­tų. Dar 2008 m. re zer vas sie kė 40 mln. li tų, o 2010 m. jis te bu vo apie 9 mln. li tų.

Bet anks čiau pi ni gai iš Vy riau­sy bės re zer vo bū da vo ski ria mi kur kas lais viau, pa vyz džiui, vi suo me­ni nėms or ga ni za ci joms iš lai ky ti, dar bo už mo kes čiui kom pen suo­ti, įvai raus po bū džio vie tos, net ho bių pa grin du su si vie ni ju sių or­ga ni za ci jų pra mo gi nio po bū džio ren gi niams fi nan suo ti.

Lė šos, skir tos sti chi nių ne lai mių padariniams ir ne lai min gų at si ti­ki mų, to kių kaip gais rai, pa da ry­tiems nuo sto liams iš da lies pa­deng ti, anks čiau su da ry da vo apie de šim ta da lį vi sų re zer vo fon do iš­lai dų.

Vy riau sy bės re zer vas su men ko

Vy riau sy bės re zer­vo fon das šie met tiek su lie sė jo, kad net jei mi nist rai nu­spręs tų vi są jį skir ti vien Ty tu vė nų vie­nuo ly no an samb­liui at sta ty ti, už tek­tų tik men kai dar­bų da liai ap mo kė ti.

Sty gius: �� šie�met�ne�nu�ma�ty�toms�pro�ble�moms�spręs�ti�su�pla�nuo�ta�skir�ti�15�pro�c.�ma�žiau�lė�šų�nei�per�nai.�� To�mo�Ur�be�lio�nio�(BFL)�nuo�tr.

Per nai bu vo priim­ta 11 Vy riau sy bės nu ta ri mų, ku riais iš re zer vo skir ta tik 1,836 mln. litų.

Sta sys Gu da vi čius

Šio mis die no mis tei sė sau ga pra­neš, ar pra de da iki teis mi nį ty ri­mą dėl per ne lyg di de lių šil dy mo kai nų Vil niu je.

Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros tei gi mu, sau sio 29 d. nu ma ty ta kaip ga lu ti­nė da ta, kai tu ri bū ti ap si spręs ta, ar bus ti ria mas Vals ty bi nės ener­ge ti kos ins pek ci jos (VEI) pra šy­mas iš nag ri nė ti „Vil niaus ener­gi jos“, ku riai pri klau so sos ti nės ši lu mos ūkis, veik lą.

Tai reiš kia, kad grei čiau siai jau šian dien pro ku ro rai pra neš, ar iki­teis mi nis ty ri mas bus pra dė tas.

Jei gu Ge ne ra li nės pro ku ra tū ros at sa ky mas bus tei gia mas, ty ri mas ga li už truk ti bent ke lis mė ne sius.

VEI į pro ku ro rus krei pė si sau­sio 9 d. Tei sė sau gos ins ti tu ci jos pra šo ma iš siaiš kin ti, ar ne bu vo „pa da ry ta tur ti nė ža la di de lei da­liai Vil niaus mies to ši lu mos var­to to jų“. Ge ne ra li nės pro ku ra tū­ros taip pat pra šo ma įver tin ti, ar

ne bu vo pa žeis tas vie ša sis in te re­sas. Be to, VEI krei pė si į Kon ku­ren ci jos ta ry bą, Vals ty bi nę kai nų ir ener ge ti kos kont ro lės ko mi si ją (VKEKK) bei Vals ty bi nę var to to jų tei sių ap sau gos tar ny bą, kad šios „ini ci juo tų ir at lik tų ati tin ka mus ty ri mus“.

Kon ku ren ci jos ta ry bos pa pra­šy ta, kad ši at lik tų ty ri mą ir nu­sta ty tų, „ar ši lu mos tie kė jas lai­ko si kon ku ren ci jos rei ka la vi mų ir ne pikt nau džiau ja do mi nuo jan čia pa dė ti mi, taip pat ar ši lu mos ūky­je nė ra ri bo ji mo nau jiems su bjek­tams veik ti rin ko je“.

Var to to jų tei sių gy nė jų pra šo­ma įver tin ti, ar „Vil niaus ener gi­ja“ ne tai kė gal būt ne są ži nin gos ko mer ci nės pra kti kos. O VKEKK esą tu rė tų pra dė ti ty ri mą dėl ga­li mo li cen ci juo ja mos veik los są ly­gų pa žei di mo.

„VEI to liau tę sia ty ri mą ir yra pa si ren gu si bend ra dar biau ti su vi so mis mi nė to mis ins ti tu ci jo­mis, kad bū tų iki ga lo iš siaiš kin ta Vil niaus mies te su si da riu si si tua­

ci ja ir bū tų nu sta ty ti už tai tie sio­giai at sa kin gi as me nys“, – tei gė Ener ge ti kos ins pek ci ja.

At li ku si per nai lapk ri čio mė­ne sio Vil niaus mies te su var to tos ši lu mos kie kio ir są skai tų už ją ty ri mą, VEI prie Ener ge ti kos mi­nis te ri jos nu sta tė, kad iš ra šy da­ma są skai tas bend ro vė „Vil niaus ener gi ja“ nu ro dė il ges nį nei leis ti­na at si skai to mą jį lai ko tar pį ir ne­tei sin gai for ma vo są skai tas.

Cent ri nės val džios at sto­vai įnirtingai kri ti ka vo „Vil niaus ener gi ją“ ir sos ti nės sa vi val dy bę dėl, pa sak jų, ge ro kai iš pūs tų šil­dy mo kai nų per nai lapk ri čio mė­ne sį. Pra bil ta ne tgi apie ši lu mos ūkio na cio na li za vi mą ar ba tie­sio gi nio val dy mo Vil niu je įve­di mo ga li my bę, ap kal ti nus sa vi­val dy bę ne su ge bė ji mu efek ty viai kont ro liuo ti ši lu mos ūkį tvar kan­čios bend ro vės.

Ta čiau bet ko kie ra di ka les ni spren di mai ga li mi tik tuo met, jei pro ku ro rai nu sta ty tų ga na di de lių pa žei di mų.

Pro ku ro rai ap si spręs jau šian dien

Ty ri mas: �� jei�pro�ku�ro�rai�nu�sta�ty�tų�ga�na�di�de�lių�pa�žei�di�mų,�ši�lu�mos�ūky�je�ga�li�mos�ra�di�ka�lios�permai-nos.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

7

lietuva

Len ki jo je be si lan kan čio Lie tu vos ka riuo me nės va do ge ne ro lo lei­te nan to Ar vy do Po ciaus tei gi mu, Lie tu vos bend ra dar bia vi mas su šia vals ty be ka ri nė je sri ty je šiuo me tu itin efek ty vus.

„Bend ra dar bia vi mas su Len ki ja, kaip stra te gi ne mū sų par tne re ka­ri nė je sri ty je, šiuo me tu kaip nie­kad efek ty vus. Tu ri me bend rą vi zi­ją dėl sau gu mo re gio ne stip ri ni mo, ma to me sėk min gą bend ros Lie tu­vos, Len ki jos ir Uk rai nos bri ga dos LIT PO LUKRB RIG atei tį, pa jė gu­mų, to kių kaip Spe cia lių jų ope ra ci­jų pa jė gos, da ly va vi mo bend ruo se pro jek tuo se per spek ty vas“, – pra­ne ši me spau dai ci tuo ja mas ka riuo­me nės va das.

Kro ku vo je Lie tu vos ka riuo me nės va das su Len ki jos ka riuo me nės va­du Ge ne ra li nio šta bo vir ši nin ku ge­ne ro lu Miec zys ła wu Cie niu chu ap­ta rė ša lių ka ri nį bend ra dar bia vi mą Bal ti jos re gio no kon teks te, oro po li­ci jos mi si ją Bal ti jos ša ly se bei Len ki­jos ka riuo me nės per spek ty vas tęs ti da ly va vi mą jo je, Lie tu vos ir Len ki­jos ka riuo me nių spe cia lių jų pa jė­gų bend ra dar bia vi mo per spek ty vas, bend ros Lie tu vos, Len ki jos ir Uk rai­nos bri ga dos LIT PO LUKRB RIG for­ma vi mo pro ce są. Kro ku vo je Lie tu­vos ka riuo me nės va das ap si lan kė Len ki jos spe cia lių jų pa jė gų va do vy­bė je ir su si ti ko su pa jė gų va du bri ga­dos ge ne ro lu Piot ru Pa ta lon gu.

Lie tu vos ka riuo me nės va das ap­si lan kė ir bend ros Lie tu vos, Len­ki jos ir Uk rai nos bri ga dos LIT PO­LUKRB RIG va da vie tė je Liub li ne. Pla nuo ja ma, kad apie 4,5 tūkst ka rių tu rin ti bri ga da, su da ry ta iš Lie tu vos, Len ki jos ir Uk rai nos ka­rių, bus su komp lek tuo ta 2013 m. Liub li ne bus įkur tas bri ga dos šta­bas ir ap sau gos ba ta lio nas.

2009 m. lapk ri tį pra dė to pro jek­to LIT PO LUKRB RIG par tne riai yra su ta rę ly gio mis pa jė gų da li mis pri­si dė ti for muo jant bri ga dą. Įgy ven­di nus pro jek tą, LIT PO LUKRB RIG taps svar biu re gio ni nio gy ny bi nio bend ra dar bia vi mo įran kiu, pa dė­sian čiu vi soms trims ša lims bend­rai da ly vau ti ES sau gu mo ir gy ny­bos po li ti ko je.

BNS inf.

Bend ras dar bas – sėk min gas

Bend ra dar bia vi mas su Len ki ja, kaip stra­te gi ne mū sų par tne­re ka ri nė je sri ty je, šiuo me tu kaip nie­kad efek ty vus.

Ar vy das Po cius:

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

pirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

8

lietuva

Ma žiau nei prieš me tus par la men­ta ro man da to at si sa kęs, Ra sei nių me ru ta pęs Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos at sto vas Re mi gi jus Ačas (nuo tr.) spren džia, ar vėl kan di da­tuo ti į Sei mą. Jo kan di da tū ra pa­tvir tin ta vien man da tė je Ra sei nių rin ki mų apy gar do je.

„Esu par ti jos pa tvir tin tas kan di­da tas, o gy ve ni mas pa ro dys. Jei­gu taip sek sis dirb ti, kaip da bar se ka si, gal ir ne kan di da tuo siu, o jei įvyks kas nors ki ta, ta da pa­ma ty si me“, – BNS sa kė R.Ačas, pa klaus tas, ar ke ti na pa lik ti sa­vi val dy bę.

Jis tvir ti no, kad kol kas me­ro dar bas jam įdo mes nis nei Sei­mo na rio.

„Me ro dar bas kur kas įdo mes­nis, dirb ti rei kia ko kius pen kis kar tus dau giau nei Sei mo na­riui, tik at ly gi ni mas du kar tus ma žes nis. Štai toks ir skir tu­mas. Ir vie na me, ir ki ta me dar­

be yra pliu sų ir mi nu sų, bet me­ro dar bas įdo mes nis ir tei kian tis dau giau ma lo nu mo, nes pa da­rai ką nors konk re taus ir ga li tuo pa si džiaug ti, o Sei me pa pliauš­kei lie žu viu, jei įsta ty mo pa tai są įre gist ra vai, o dau gu ma jos ne­pra lei do, tuo met dar bas nuei na šu niui ant uo de gos“, – sa kė Ra­sei nių ra jo no me ras.

R.Ačo tei gi mu, Ra sei nių ra jo­no apy gar do je kaip kan di da tas jis pa tvir tin tas dar bū da mas par la­men ta ru. Iš Sei mo jis pa si trau kė per nai ba lan dį.

„Mū sų sky rius la bai stip rus. Jei gu aš ei nu, tai ei nu, jei aš nei­nu, tai bet ka da ga li ma ki tą žmo­gų kel ti – yra du ar trys žmo nės ly gia ver čiai, pa na šūs“, – kal bė­jo po li ti kas.

Jis tei gė ga lu ti nai ap si sprę sian­tis, ar da ly vau ti Sei mo rin ki muo­se, va sa ros pra džio je.

Tarp Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos kan di da tų į Sei mą įra šy­tas žur na lis tas Vy tau tas Ma tu­le vi čius, jo kan di da tū ra ke lia ma Nau ja mies čio rin ki mų apy gar­do je Vil niu je. Bu vęs krep ši nin­kas, du kar tus Lie tu vos krep ši nio ly gos čem pio nas Vai das Jur gi las ke ti na ba lo ti ruo tis Cent ro rin ki­mų apy gar do je Kau ne.

Kaip kan di da tai įvar dy ti ir da­bar ti niai Sei mo na riai Da lis Al­fon sas Ba ra kaus kas, Pet ras Gra­žu lis, Egi di jus Klum bys, Vy tau tas Gal vo nas, Al man tas Pet kus, Va­len ti nas Ma zu ro nis, Kęs tu tis Koms kis, Al gi man tas Dumb ra­va, And rius Ma zu ro nis, Ri mas Ru čys, Ona Va liu ke vi čiū tė, Ju lius Ve sel ka, Re mi gi jus Že mai tai tis.

Tarp vien man da ti nin kų nė ra par ti jos ly de rio eu ro par la men ta­ro Ro lan do Pak so ir bu vu sio Vil­niaus me ro, taip pat eu ro par la­men ta ro Juo zo Imb ra so.

BNS inf.

R.Ačas spren džia dėl Sei mo rin ki mų

Vy riau sy bė ir Baž ny čia pa ren gė su si ta ri mą, ku riuo sie kia ma už­kirs ti ga li my bę su tuok ti niams nu slėp ti baž ny ti nės san tuo kos su da ry mą, sie kiant ne pra ras ti tei sės į naš lių pen si ją.

Prieš de šimt me tų su da ry tas Vy­riau sy bės ir Lie tu vos vys ku pų kon fe ren ci jos su si ta ri mas nu ma­to, kad apie Ka ta li kų baž ny čio je su da ry tą san tuo ką ci vi li nės met­ri ka ci jos įstai gai pra ne ša pa tys su­tuok ti niai.

Kaip tei gia Tei sin gu mo mi nis­te ri ja, su tuok ti niai tam tik rais at ve jais ga li bū ti ne suin te re suo­ti, kad vals ty bė apie tai su ži no­tų. Yra bu vę ne ma žai at ve jų, kai su tuok ti niai ne bu vo lin kę pra­neš ti ci vi li nės met ri ka ci jos įstai­goms apie baž ny ti nę san tuo ką, siek da mi ne pra ras ti tei sės į naš­lių pen si ją.

Pa reng ta me su si ta ri mo pro jek­te nu ma to ma, kad apie baž ny ti nę san tuo ką per de šimt die nų pra­

neš tų Ka ta li kų baž ny čios įga lio­tas as muo. Pa gal pro jek tą pra­ne ši mas ga lė tų bū ti pa tei kia mas as me niš kai, fak su ar elekt ro ni­niu bū du.

Mi nis te ri jos tei gi mu, įve dus nau ją tvar ką „bū tų ap sau go­tas „pa tik les nis“ ar „silp nes nis“ su tuok ti nis tais at ve jais, kai ki tas su tuok ti nis siū lo tuok tis baž ny­čio je siek da mas iš veng ti vals ty­bės nu sta ty tų tei si nių pa sek mių ir są mo nin gai ven gia pra neš ti apie san tuo ką ci vi li nės met ri ka­ci jos įstai gai“.

„Vals ty bei su ži no jus apie baž­ny ti nės san tuo kos su da ry mą, bū tų pa grin das nu trauk ti mo kė­ti naš lių pen si ją, tai gi bū tų su­tau py ta biu dže to lė šų“, – nu ro­do Tei sin gu mo mi nis te ri ja.

Pla nuo ja ma, kad su si ta ri mą pa si ra šys Lie tu vos vys ku pų kon­fe ren ci jos pir mi nin kas Si gi tas Tam ke vi čius ir tei sin gu mo mi­nist ras Re mi gi jus Ši ma šius.

BNS inf.

Nus lėp ti san tuo ką bus sun kiau

pirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1588 +0,2380­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1370 +0,2593­%JaV­do­le­ris 1 2,6376 +0,1177­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6278 –0,1064­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9412 –0,1354­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,1394 +0,1711­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5092 +0,0866­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6823 +0,3212­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8619 +0,0874­%

Di­džiau­sių­de­ga­li­nių­tink­lų­val­dy­to­jai­šią­sa­vai­tę­3­cen­tais­pa­bran­gi­no­ben­zi­ną.­Dy­ze­li­no­kai­na­ne­ki­to­ir­sie­kia­dau­giau­kaip­4,6­li­to.­Bend­ro­vė­„Lu­koil“­ir­jos­kon­ku­ren­tė­„Or­len“­lit­rą­95­ben­zi­no­penk­ta­die­nį­par­da­vė­po­4,74­li­to.­„Sta­toil“­de­ga­li­nė­se­šie­de­ga­lai­kai­na­vo­4,75­li­to.­Dy­ze­li­no­kai­na­„Lu­koil“­ir­„Or­len“­de­ga­li­nė­se­iš­li­ko­sta­bi­li,­kai­na­vo­4,61­li­to,­„Sta­toil“­–­4,62­li­to.

2008–2010­m.­ino­va­ci­nę­veik­lą­vyk­dė­69,6­pro­c.­di­de­lių­įmo­nių,­43,1­pro­c.­vi­du­ti­nių­ir­27,9­pro­c.­ma­žų­įmo­nių.­Nors­di­džio­sios­įmo­nės­su­da­rė­tik­6,4­pro­c.­vi­sų­ino­va­ci­nių­įmo­nių,­jų­iš­lai­dos­ino­va­ci­nei­veik­lai­siekė­55,2­pro­c.­vi­sų­nau­jovėms­diegti­skir­tų­iš­lai­dų.­Ino­va­ci­nė­se­įmo­nė­se­dir­bo­51,2­pro­c.­vi­sų­įmo­nių­dar­buo­to­jų,­kaip­tei­gia­ma­Sta­tis­ti­kos­de­par­ta­men­to­pra­ne­ši­me.

Bran­go­­tik­Ben­zi­nas

Ma­žes­nės­įMo­nės­ino­va­ty­ves­nės

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Ti ki ma si ge riau siaLie tu vos vers li nin kai pa sa ky tų, kad mū sų ša lies eko no mi nė pa dė­tis šiuo me tu tar si iš muš ta iš eko­no mi kos at si ga vi mo vė žių: dėl eu­ro zo nos pro ble mų neaiš ku, kaip sek sis eks por to rin ko se, ky la abe­jo nių dėl vi daus var to ji mo tva ru­mo, ban ko „Sno ras“ bank ro tas įne šė ne pa si ti kė ji mą fi nan sų rin­ka ir pan.

Ta čiau vi si šie išanks ti niai nu­si sta ty mai penk ta die nį du žo į ši­pu lius Ame ri kos pre ky bos rū mų or ga ni zuo to je dis ku si jo je apie Lie­tu vos eko no mi kos pa dė tį ir per­spek ty vas 2012­ai siais. Jo je vie toj žo džio „net“ var to tas „tik“, o tei­gi nys „dar neat si ga vo me“ pa keis­tas į „gy ven si me ge riau nei anks­čiau“ ir pan.

Ban ko „Swed bank“ vy riau sia­sis eko no mis tas Ne ri jus Ma čiu lis eu ro zo nos ša lis pa ly gi no su al pi­nis tais, su si ri šu siais vie na vir ve ir ko pian čiais į kal ną . Esą vie nos ša lies kri ti mas skau džiai pa veik­tų vi sas li ku sias. Vis dėl to, jo tei­gi mu, la biau siai ti kė ti nas op ti­mis ti nis eko no mi kos vys ty mo si sce na ri jus, pa gal ku rį šiais me­tais nė vie na ša lis ne pas lys, o eu­ro zo nos eko no mi ka su si trauks tik 0,3 pro c. N.Ma čiu lis pro gno za­vo, kad šie met bus ženg ti tei gia­mi žings niai spren džiant Eu ro pos sko lų pro ble mą, o lie pą jau funk­cio nuos Eu ro pos sta bi lu mo me­cha niz mas.

Dau giau ga li my bių nei grės miųNors, N.Ma čiu lio ma ny mu, Lie­tu vos eko no mi ka šiais me tais augs ge ro kai lė čiau nei per nai, ji vis dėl to šuo liuos spar čiau siai vi so je ES: „Ma no me, pa grin di nis au gi­mo šal ti nis bus įmo nių in ves ti ci­jos. La biau nei per nai augs eks­por tas, nes spar čiai au ga Vo kie ti ja, Len ki ja ir ypač Ru si ja. Ru si jai pri­si jun giant prie Pa sau lio pre ky bos or ga ni za ci jos tu rė si me daug nau­dos. Tai dar ne pa veiks mū sų šie­met ir ki tą met, bet po de šimt me­čio ga li me ti kė tis di de lio tei gia mo po vei kio.“

Anot jo, svar bus veiks nys, lei­džian tis ma ny ti, kad eko no mi­ka augs, yra sta bi lūs ir šiek tiek ge rė sian tys gy ven to jų var to ji­mo ro dik liai. N.Ma čiu lis pa ti ki­no, kad ne dar bas ša ly je ma žės, o rea lus dar bo už mo kes tis dėl šiais me tais ma žes nės inf ia ci jos po ke­le rių me tų per trau kos vėl bus tei­gia mas.

„Rin ka grei tai at si gau na. Per­nai bu vo su kur ta 60 tūkst. dar bo vie tų, ir tai be veik kom pen sa vo pra ras tas 2009­ai siais, kai dar bo

ne te ko maž daug 90 tūkst. gy ven­to jų. Ne dar bo ly gis to liau ma žės, nors ir ne taip kaip per nai“, – sa­kė jis.

Ban kams ne leng vaNors ša lies eko no mi kos per spek­ty vos bu vo pie šia mos po zi ty viai, ad vo ka tų kon to ros „Raid la Le jins & Nor cous“ va do vau jan tis par­tne ris Ir man tas Nor kus ne slė pė, kad šiuo me tu ban kams ne leng­va. Esą jie su si du ria su spau di­mu, pir miau sia dėl pro ble miš ko ka pi ta lo, ypač po ban ko „Sno ras“ bank ro to.

„Prieš dvi sa vai tes iki ban ko „Sno ras“ griū ties vals ty bė sko li­no si 3 mlrd. li tų su 6 pro c. me ti­nė mis pa lū ka no mis. Po 2 mė ne sių pa si sko li no dar 4 mlrd. li tų už ste­bė ti nai di de lę kai ną – 6,7 pro c. Tai ga li me ver tin ti kaip „Sno ro“ griū­ties kai ną, ku rią Lie tu va tu ri su­mo kė ti,“ – sa kė jis.

Vis dėl to, I.Nor kaus ma ny mu, šis įvy kis tu rė jo ir tei gia mų pa da­ri nių. Anot jo, pir miau sia pa ro dė stip rią Lie tu vos cent ri nio ban ko ir val džios ran ką, ge bė ji mą su rea guo­ti bei priim ti spren di mus lai ku ir taip iš veng ti vi suo me nės pa ni kos. „Ban ko griū tis pa ro dė, kad tu ri me stip rų, griež tą fi nan sų rin kos re gu­liuo to ją, – Lie tu vos ban ką. Taip pat jis tei gė rin kai ne to le ruo sian tis sis­te mos ar ban ko, ku ris ne su tin ka su tra di ci ne ban ki nin kys te.“

Ki ta ver tus, I.Nor kus kri ti ka­vo val džią, nes ši ro dan ti ne pa­ma tuo tai di de lį pa si ti kė ji mą, kad gy ven to jai ne pra ras jo kių sa vo lė­

šų. Tai nea be jo ti nai pa vei kė vie­šą jį ir pri va tų jį sek to rius.

„Vals ty bės fi nan sai bu vo pa­veik ti: vals ty bė tu rė jo at si gręž­ti į tarp tau ti nes rin kas ir sau sio mė ne sį sko lin tis pa pil do mų lė­šų, nors bu vo pla nuo ja ma sko lin­tis pa va sa rį“, – sa kė jis ir pri dū rė, kad nu ken tė jo ir pri va tu sis sek to­rius – jis pra ra do 1 mlrd. li tų.

Rei kia keis ti po žiū rį„Lib ros hol din go“ di rek to rius To­mas Juš ka nea be jo jo, kad eko no­mi kos ver ti ni mas pri klau so nuo vi suo me nės po žiū rio, o gy ven to­jai vi suo met no ri tu rė ti ne ri bo tas pa ja mas ir ne var žy ti sa vo po rei­kių. Ta čiau vers li nin kas įsi ti ki nęs, kad net pra len kus ly de riau jan­čias ša lis, esant pui kiai eko no mi­nei si tua ci jai, Lie tu vos vi suo me­nės kas die nis var to ji mas vis dėl to ne pa si keis tų.

„Ky la vie nin te lis klau si mas: kaip mes pa tys ma to me sa vo eko­no mi ką. Ma nau, šiuo me tu esa me daug „svei kes ni“ nei prieš tre jus me tus ir tie siog tu ri me su pras ti, kad gy ve na me pui kio je ša ly je“, – sa kė jis.

Iliust ruo da mas tei gi nį T.Juš ka pa brė žė, kad anks čiau jo bend­ro vė nuo lat tu rė da vo už sa ky mų mė ne siui į prie kį, bet jau dve jus pa sta ruo sius me tus tuo pa si gir­ti ne ga li. Vis dėl to re zul ta tai esą dar ge res ni, tai gi kri zė, va do vo nuo mo ne, kar tais yra nau din­ga. Ji esą tik su ma ži na pa gun dų skai čių, ku rios ve da prie kvai lų spren di mų.

9

lietuva

Lie tu vos eko no mi­ka šiais me tais augs ge ro kai lė čiau nei per nai, ta čiau ji vis dėl to šuo liuos spar­čiau siai vi so je ES.

Eko no mi nė pa dė tis ki to mis aki misPo žiū ris: ­� Ame­ri­kos­pre­ky­bos­rū­mų­dis­ku­si­jo­je­apie­Lie­tu­vos­eko­no­mi­nę­pa­dė­tį­priei­ta­prie­ iš­va­dos,­kad­vers­lui­yra­dau­giau­ga­li­my­bių­nei­grės­mių.­ ­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

Už sie nio vers li nin kams pri sta ty da mi Lie tu vos eko no mi nę pa dė tį mū sų eko no mis­tai ne gai li op ti miz mo ir pa brė žia, kad eko no mi nė ša lies svei ka ta la biau siai pri klau­so nuo po žiū rio į ją.

Spur tas: ­� Lie­tu­vos­ trans­por­to­sek­to­rius­per­nai­at­nau­ji­no­sa­vo­sunk­ve­ži­mių­par­ką.­­ And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

Lie tu va 2011 m., pa ly gin ti su 2010-ai siais, pagal sunk ve ži mių par da vi-mo au gi mą bu vo tre čia Eu ro po je.

Lie tu vą, ku rio je par duo ta 2638 sunk ve ži miai (2 kar tus dau giau nei 2010­ai siais), sve rian tys 16 to nų ir dau giau, ap len kė tik ki tos ma žes­nės Bal ti jos ša lių rin kos – Lat vi­ja (2,8 kar to, iki 1311) ir Es ti ja (2,3 kar to, iki 698). To kius nau jau sius duo me nis penk ta die nį pa skel bė Eu ro pos au to mo bi lių ga min to jų aso cia ci ja ACEA.

Par da vi mas šie met spar čiai au go vi so je Eu ro po je, iš sky rus Grai ki ją (smu ko 61 pro c., iki 274) ir Por tu­ga li ją (11 pro c., iki 2051). Ma žiau­sia rin ka iš li ko Is lan di jos – jo je šie met par duo ti vos 48 sunk ve ži­miai, Ai ri jo je par da vi mas pa di dė jo 32 pro c., iki 807 sunk ve ži mių.

Vi so je Eu ro po je par duo ta 243 tūkst. sunk ve ži mių, ar ba 36 pro c. dau giau nei 2010 m.

Tik gruo dį Lie tu vo je bu vo pir­ma sis me ti nis par da vi mo su ma žė­ji mas per vi sus 2011­uo sius – par­duo ti 109 sunk ve ži miai, ar ba 3,5 pro c. ma žiau nei 2010­ųjų tą pa­tį mė ne sį.

Vi so ko mer ci nio trans por to, įskai tant au to bu sus ir leng vuo sius sunk ve ži mius, par da vi mas Lie­tu vo je per nai išau go 93 pro c., iki 4690 – ša lis bu vo ant ra Eu ro po je. Lie tu va nu si lei do tik Lat vi jai, kur par da vi mas šok te lė jo 1,5 kar to, iki 3062. Es ti jo je par da vi mas au go 78 pro c., iki 2787.

BNS, KD inf.

Lie tu vo s vežėjai apsipirko

10

sportaspirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Sta tis ti ka

„Žal gi ris“–“Sa ka lai“2012 01 28, Kau no „Žal gi rio“ are na,

6 720 žiū ro vų.

97:71(27:16, 29:22, 25:20, 16:13).

„Žal gi ris“: M.Kuz mins kas 20 taš kų (6 at­ko vo ti ka muo liai), T.De li nin kai tis 14 (4 klai­dos), M.Ra ko vi čius (5 at ko vo ti ka muo liai) ir P.Jan kū nas po 12, T.Kli ma vi čius 10 (6 at­ko vo ti ka muo liai), V.Lip ke vi čius (7 re zul ta­ty vūs per da vi mai), R.Nel so nas (5 at ko vo ti ka muo liai) ir S.Weem sas po 6, R.Jav to kas 4, M.Kal nie tis (5 at ko vo ti ka muo liai ir 9 re­zul ta ty vūs per da vi mai) ir D.Col lin sas po 2.

„Sa ka lai“: L.Sa mė nas 16 (6 klai dos, 6 re­zul ta ty vūs per da vi mai), A.But ke vi čius 15 (5 at ko vo ti ka muo liai), E.Ba niu lis 14, V.Sir vy­dis 7, A.Gyd ra 6, A.Kiau šas ir J.Gint vai nis po 4, D.Pu kis 3, P.Jo ne liū nas 2.

Ko man dų ro dik liai: dvi taš kiai – 32/45 (71 pro c.) ir 18/43 (42 pro c.), tri taš kiai – 6/18 (33) ir 10/24 (41), bau dų me ti mai – 15/18 (83) ir 5/8 (62), at ko vo ta ka muo­lių – 39 ir 27, pe rim ta – 11 ir 9, re zul ta ty vūs per da vi mai – 24 ir 16, klai dos – 16 ir 18.

„Žal gi ris“ – „Rū du pis“2012 01 29, Kau no „Žal gi rio“ are na,

7 830 žiū ro vų.

76:74(28:18, 16:22, 14:21, 18:13)

„Žal gi ris“: S.Weem sas 19 taš kų, M.Ra­ko vi čius 15, M.Kal nie tis (5 at ko vo ti ka muo­liai) ir P.Jan kū nas (9 at ko vo ti ka muo liai, 4 re zul ta ty vūs per da vi mai) po 14, R.Jav to kas 5, T.Kli ma vi čius 4, V.Lip ke vi čius ir D.Ša len­ga po 2, T.De li nin kai tis 1.

„Rū du pis“: A.La buc kas 14, A.Juš ke vi čius 13, P.But ke vi čius 10 (5 at ko vo ti ka muo liai), G.Ore li kas (6 at ko vo ti ka muo liai), S.Bu ter­le vi čius (6 at ko vo ti ka muo liai) ir A.Mi lak­nis (6 at ko vo ti ka muo liai) po 9, G.Ka džiu lis 8, E.Že lio nis 2.

Ko man dų ro dik liai: dvi taš kiai – 20/33 (60 pro c.) ir 17/37 (46 pro c.), tri taš kiai – 7/21 (33) ir 6/21 (28), bau dų me ti mai – 15/29 (51) ir 22/34 (64), at ko vo ta ka muo­lių – 41 ir 35, pe rim ta – 3 ir 2, re zul ta ty vūs per da vi mai – 16 ir 14, klai dos – 18 ir 13.

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Tra di ci nė Lie tu vos mo te rų krep­ši nio ly gos (LMKL) „Žvaigž džių die na“ šį kar tą bu vo su reng ta Mo­lė tuo se.

Krep ši nio šven tę pra dė jo snai­pe rių kon kur sas. Tre čią kar tą „LMKL snai pe rės“ ti tu lą iš ko vo­jo „Ute nos“ gy nė ja Ela Brie dy tė, fi na le su rin ku si 21 taš ką ir nu ga­lė ju si Kau no ra jo no „Si re nų“ žai­dė ją Ie vą Stan ke vi čiū tę. ku rios są skai to je – 16 taš kų.

„Lai mė ti ga lė jo bet ku ri krep­ši nin kė, to dėl ne bu vau tik ra sa vo per ga le, – sa kė E.Brie dy tė. – Re­zul ta tai iki fi na lo bu vo vi du ti niš­ki, ta čiau le mia mu mo men tu man pa vy ko. Tu riu pri pa žin ti, kad fi­na lo var žo vė I.Stan ke vi čiū tė tru­pu tį nu ste bi no sa vo pui kiais me­ti mais.“

I.Stan ke vi čiū tė pa ro dė ge­riau sią re zul ta tą pir ma ja me eta­pe – pel nė 19 taš kų. Pus fi na ly je ji su rin ko vie no dai taš kų su Vi­ta Kuk tie ne iš Kau no „VI ČI­Ais­čių“ (po 15) ir po pa pil do mos se­ri jos pa te ko į fi na lą.

Nu ga lė to jai bend ro vės „Li fo­sa“ ge ne ra li nis di rek to rius Jo nas Das ti kas įteik tė 1 000 li tų pre mi­ją. E.Brie dy tei ati te ko ir dar vie­nas pri zas – sa vait ga lis dviem as­me nims „Eg lės“ sa na to ri jo je.

Pir mą kar tą LMKL „Žvaigž džių die nos“ šven tė je su reng tą to li­mo jo me ti mo – iš aikš tės vi du rio – kon kur są lai mė jo mo te rys, 4:1 nu ga lė ju sios Mo lė tų „Eže rū no­Ka rio“ ko man dos vy rus.

Abi ko man dos nuo aikš tės vi­du rio me tė po du kar tus. Pir ma­ja me ra te LMKL krep ši nin kės pa­tai kė ke tu ris kar tus, mo lė tiš kiai – nė sy kio. Taik lios bu vo V.Kuk­tie nė, Li di ja Pa na siuk (Šiau lių „Rū ta“), Mo ni ka Alek sai tė (Ma­ri jam po lės „Sū du va“) ir Ine sa

Vis gau dai tė (Klai pė dos „Lem­min kai nen“). Ant ra ja me ra te vie­nin te lį kar tą taik lus bu vo „Eže­rū no­Ka rio“ žai dė jas Ei man tas Na ru šis.

Ren gi nio kul mi na ci ja – LMKL rink ti nės ir Kęs tu čio Kem zū ros va do vau ja mos Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) vy rų ko man dos rung­ty nės, ku rioms gin čo ka muo lį iš­me tė Lie tu vos krep ši nio fe de ra­ci jos (LKF) pre zi den tas Ar vy das Sa bo nis.

Tris kė li nius tru ku sį ma čą 61:60 (26:18, 12:26, 23:16) lai­mė jo vy rai. Juos į per ga lę ve­dė le gen di nis Kau no žal gi rie tis, „Bal tų“ klu bo di rek to rius Ser­ge jus Jo vai ša, pel nęs 25 taš kus ir at ko vo jęs 12 ka muo lių. Nau din­giau sia mo te rų rink ti nės žai dė­ja pri pa žin ta Kris ti na Veng ry tė iš Vil niaus „Ki birkš ties­Ti chės­IKI“ eki pos.

„Ne sus tab dė me Jo vai šos – jis la bai stip rus žai dė jas“, – LM­KL rink ti nės ne sėk mės prie žas tį įvar di jo K.Veng ry tė. „La biau siai no rė jau, kad ma čas baig tų si ly­gio sio mis, bet ne pa vy ko“, – juo­ka vo bu vęs pa sau lio čem pio nas S.Jo vai ša.

„Mis krep ši nis 2012“ iš rink ta „Ki birkš ties­Ti chės­IKI“ vi du­rio puo lė ja Vi ta Ži lins kai tė.

KD, lmkl.lt inf.

Mo te rų krep ši nio šven tė je – vy rų per ga lė

Nejuokavo: �� LMKL�žvaigždžių�rinktinei�per�šventines�rungtynes�sun-kiausiai�sustabdomas�buvo�S.Jovaiša.� Tomo�Raginos�nuo�tr.

– tik taško persvara vyrų komanda įveikė

LMKL žvaigždžių rinktinę.

1Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Skir tin gi ly giaiŠeštadienį žal gi rie čiai sa vo aikš tė­je 97:71 su triuš ki no Vil niaus „Sa­ka lus“.

„Žal gi ris“ yra ne mū sų ly gio ko­man da, bet vi sa da įdo mu pa si tik­rin ti sa vo jė gas ko vo jant su Eu ro ly­gos ly gio eki pa. Rung ty nių re zul ta tas at spin di tik rą jį klu bų pa jė gu mą“, – pri pa ži no „Sa ka lų“ vy riau sia sis tre­ne ris Ka zys Maks vy tis.

Žal gi rie čių stra te gas Alek sand­ras Tri fu no vi čius sa kė, kad po ko­vų Eu ro ly go je žai dė jams nė ra leng­va nu si teik ti to kiam ma čui.

„Di džią ja rung ty nių da li mi esu pa­ten kin tas. Krep ši nin kai, ma žiau žai dę Eu ro ly gos ar VTB Vie nin go sios ly gos tur ny ruo se, šį kar tą pa si ro dė ne blo­gai, gal būt jie tu rės dau giau ga li my bių ir atei ty je“, – svars tė A.Tri fu no vi čius. Jis pir miau sia tu rė jo gal vo je Min dau­gą Kuz mins ką, per be veik per 23 mi­nu tes pa tai kiu sį 9 dvi taš kius iš 11 bei abi bau das ir su rin ku sį 20 taš kų.

Prie niš kių iš šū kisVa kar „Žal gi ris“ vėl gi sa vo are no­je iš mė gi no jė gas su Prie nų „Rū­du pio“ krep ši nin kais ir po per mai­nin gos ko vos nu ga lė jo 76:74.

Kau nie čiai iš kart iš si ver žė į prie­kį – 10:3, 18:9, 27:12. Prie niš kiai ne­sku bė jo iš kel ti bal tą vė lia vą. Ant ra­ja me kė li ny je, lai mė ję be veik ke tu rių mi nu čių at kar pą 13:0, jie priar tė jo – 42:38 ir vos pra si dė jus tre čia jam kė li niui po Ar tū ro Mi lak nio bau dų me ti mų – 44:42. Ga liau siai „Rū du­pio“ puo lė jas Ed ga ras Že lio nis iš ly­gi no – 49:49, o gy nė jas Adas Juš ke­vi čius per svė rė – 54:53.

Ket vir ta me kė li ny je Prie nų ko­man da bu vo pa di di nu si per sva rą iki 61:58, bet po to į prie kį 8:0 šo vė „Žal gi ris“ ir – 66:61. Li kus žais ti

tru pu tį dau giau nei 3 mi nu tes, du tri taš kius iš ei lės pa tai kė Man tas Kal nie tis, ne tru kus ka muo lį įdė jo Son ny Weem sas – 76:67.

Vis dėl to „Rū du pis“ ne su dė jo gink­lų: iki ma čo pa bai gos li kus 31 sek., Ge­di mi nas Ore li kas su švel ni no skir tu mą – 76:74, bet „Žal gi ris“ at si lai kė.

At vė so ko mi sa ria tePer LKL ma čą Šiau liuo se, kur žai dė vie tos „Šiau liai“ ir Vil niaus „Lie­tu vos ry tas“, pro ga su ves ti se nas są skai tas pa si nau do jo šių ko man­dų sir ga liai.

Bai gian tis ant ra jam kė li niui, šiau­lie čiai ir vil nie čiai su si ki bo prie pat aikš tės. Ap sau gos tar ny bos dar buo­to jų pa stan gos su tram dy ti peš tu kus bu vo bergž džios, to dėl aist ros ap­ri mo tik tuo met, kai į are ną at vy ko pa pil do mos po li ci jos pa jė gos.

Por ta lo etap lius.lt duo me ni mis, po rung ty nių, kurias Vilniaus komanda laimėjo 88:71, Šiau lių po li ci jos pa rei­gū nai su stab dė iš vyks tan tį „Lie tu vos ry to“ sir ga lių au to bu są. Ko mi sa ria te at si dū rė maž daug dvi de šim tys jau­nuo lių, ke tu riems iš jų pa reikš ti įta­ri mai pa žei dus vie šą ją tvar ką.

Šiau lių ir Vil niaus krep ši nio aist­ruo liai ap si dau žė ne pir mą kar tą. Šį se zo ną „Šiau lių“ ko man dos ger bė­jams yra kliu vę sos ti nė je.

„Žal gi riui“ na gus pa ro dė tik „Rū du pis“Dvi die nos, dve jos rung ty nės ir tiek pat per ga lių – toks bu vo Kau no „Žal gi rio“ sa­vait ga lis Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) čem pio na te.

Am bi ci jos: �� Prie�nų�krep�ši�nin�kai�(balta�apranga)�ryž�tin�gai�pa�si�prie�ši�no�„Žal�gi�riui“.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Turnyro lentelėKomanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Liet. ry tas“ 15 13 22. „Žal gi ris“ 11 11 03. „Rū du pis“ 14 11 34. „Šiau liai“ 15 9 65. „Bal tai“ 15 8 76. „Pie no žv.“ 13 7 67. „Nep tū nas“ 11 5 68. „Ju ven tus“ 14 5 99. „Kė dai niai Trio bet“ 13 4 910. „Sa ka lai“ 14 3 1111. „Liet ka be lis“ 14 3 1112. „Nag lis“ 13 2 11

11

sportaspirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Ang­li­jo­je­su­reng­ta­me­Eu­ro­pos­dai­lio­jo­čiuo­ži­mo­čem­pio­na­te­Lie­tu­vos­le­do­šo­kių­po­ra­Isa­bel­la­To­bias­ir­Dei­vi­das­Stag­niū­nas­užė­mė­9­ąją­vie­tą.­Po­trum­po­sios­pro­gra­mos­mū­siš­kiai­bu­vo­penk­ti.­Per­nai­kon­ti­nen­to­pir­me­ny­bė­se­I.To­bias­ir­D.Stag­niū­nas­užė­mė­12­ąją­vie­tą.

mūsų šalies po ra – de vin ta

Ute­nos­re­gio­ne­įvy­ku­sias­au­to­mo­bi­lių­ra­lio­var­žy­bas­„Halls­Win­ter­Ral­ly­2012“­lai­mė­jo­lat­vio­Ja­nio­Vo­rob­jo­vo­eki­pa­žas,­22,6­se­k.­ap­len­kęs­2­ąją­vie­tą­užė­mu­sį­lie­tu­vį­Do­mi­ny­ką­But­vi­lą.­3­io­jo­je­po­zi­ci­jo­je­li­ko­es­tas­Kas­pa­ras­Koit­la,­nuo­Lie­tu­vos­lenk­ty­ni­nin­ko­at­si­li­kęs­4,3­sek.

Pir­mą­jį­šiais­me­tais­te­ni­so­„Di­džio­jo­kir­čio“­tur­ny­rą­–­at­vi­rą­Aust­ra­li­jos­čem­pio­na­tą­–­tarp­vy­rų­lai­mė­jo­ser­bas­No­va­kas­Džo­ko­vi­čius­(nuo­tr.),­po­be­veik­6­va­lan­dų­ko­vos­5:7,­6:4,­6:2,­6:7­(5:7),­7:5­įvei­kęs­is­pa­ną­Ra­fae­lį­Na­da­lį.­Nu­ga­lė­to­jui­įteik­tas­ir­2,3­mln.­do­le­rių­če­kis.

Grei čiau siai va žia vo lat vis

n.džo ko vi čius įvei kė r.na da lį

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Dėl ke lia la pio į 2013-ųjų pa sau lio vy rų ran ki nio čem pio na to fi na-lo tur ny rą, ku ris vyks Is pa ni jo je, Lie tu vos rink ti nė du kar tus su si-kaus su Len ki jos na cio na li ne ko-man da.

Tai paaiš kė jo va kar Belg ra de (Ser­bi ja) iš trau kus at krin ta mų jų var žy­bų bur tus. Lie tu viai su len kais su­si tiks bir že lio 9­ąją (ar ba 10­ąją) sa vo aikš tė je ir 16­ąją (ar ba 17­ąją) die no mis sve čiuo se.

Len ki jos rink ti nė – 1976­ųjų olim pi nių žai dy nių bron zos me­da lių lai mė to ja, 2008­ai siais Pe­ki ne užė mu si 5­ąją vie tą, taip pat 2007­ųjų pa sau lio vi ce čem pio nė ir 2009­ųjų pla ne tos pir me ny bių bron zos me da lių lai mė to ja. 2010­ųjų Eu ro pos čem pio na te len kai bu­vo ket vir ti.

Va kar Ser bi jo je pa si bai gu sio­se kon ti nen to pir me ny bė se len kai ne pa te ko į še še tu ką, nors iš ko vo jo reikš min gų per ga lių – 27:26 įvei kė fi na li nin kus da nus, 33:32 – vo kie­

čius. Be to, pa sie kė ly gią sias 29:29 su šve dais.

„Len kai – nei blo gas, nei ge ras va rian tas. Atk rin ta mų jų var žy bų eta pe vi sos ko man dos yra ga lin­

Atk rin ta mų jų dvi ko vų po ros

Lietuva–Lenkija, Rusija–Čekija, Slo­vėnija–Portugalija, Slovakija–Balta­rusija, Makedonija–Austrija, Ven­grija–Norvegija, Islandija–Olandi­ja, Vokietija–Bosnija ir Her ce go vi­na, Švedija–Juodkalnija.

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Sprin te riai pa ten kin tiPrieš sa vai tę Ru si jo je 60 m bė gi mo as me ni nį re kor dą pa ge ri nęs sprin te­ris Ry tis Sa ka laus kas trium fa vo ir Vil­niu je. Kau nie tis pri pa ži no, kad šį kar­tą ne bu vo nu si tai kęs į nau ją re kor dą.

„Ma no tiks las bu vo nu bėg ti at kar­pą ne lė čiau nei per 6,75 sek. Pa si se kė, džiau giuo si, nes taip grei tai Lie tu vo­je dar ne su bė gęs, – kal bė jo R.Sa ka­laus kas. – 60 m man kiek trum po ka dis tan ci ja, kur kas ge riau se ka si bė­gant 100 ar 200 m, ta čiau šios žie mos star tai pa ro dė, kad tu riu ga li my bių ir šio je už da rų pa tal pų rung ty je.“

„Re zul ta tas ge ras, bet no rė jau dar šiek tiek ge res nio. Pa si ge dau įtam pos, kon ku ren ci jos. To kiu at­ve ju tik riau siai bū čiau bė gu si grei­čiau, – šyp so jo si sprin te rė klai pė­die tė Li na Grin či kai tė, LLAF tau rės var žy bas lai mė ju si de vin tus me­tus iš ei lės. – Svar biau sias se zo­no star tas – ko vo mė ne sį Tur ki jo je vyk sian tis pa sau lio už da rų pa tal pų čem pio na tas. Ren giuo si jam pa gal

pla ną. No rė čiau šie met pa ge rin ti sa vo as me ni nį re kor dą – 7,27 sek.“

Tik ri na ga li my bes„Esu la bai pa ten kin ta ru tu lio stū­mi mo re zul ta tu. Tai pir ma sis star­tas ir – to liau nei 17 m. Šuo liams į to lį dar tu riu šio kių to kių re zer vų ir tai nu tei kia op ti mis tiš kai“, – kal­bė jo dvi rung tis lai mė ju si dau gia­ko vi nin kė Aust ra Sku jy tė.

Ar ti miau sias svar bus iš ban dy­mas A.Sku jy tei bus va sa rį vyk sian­tis Lie tu vos čem pio na tas.

„Jau bus pen kia ko vė, ban dy siu iš si ko vo ti tei sę da ly vau ti pa sau­

lio čem pio na te, – sa kė kau nie tė. – Pag rin di nis me tų įvy kis – Lon­do no olim pi nės žai dy nės, ta čiau žie mą no ri si pa tik rin ti ir įver tin ti sa vo ga li my bes.“

Ko vo jo su sa vi miŠiuo lai ki nės pen kia ko vės at sto vė Lau ra Asa daus kai tė lai mė jo 3 000 m bė gi mą.

„Ti kė jau si dis tan ci ją įveik ti kiek grei čiau, ma niau, kad bus var žo vių, ku rioms ma no tem pas ne bus per di de lis. Ta čiau jau po pir mų jų tri jų ra tų su pra tau, kad teks ko vo ti tik su sa vi mi“, – ap gai les ta vo vil nie tė.

Šuo lio į aukš tį sek to riu je se zo no re zul ta tą pa ge ri nęs Rai vy das Sta­nys džiau gė si, kad įvei kia vis aukš­čiau iš kel tą kar te lę.

„Svar bu, kad re zul ta tas ne pras­tė ja. Šį kar tą no rė jau iš šok ti aukš­čiau nei 220 cm, bet su skau do čiur ną, to dėl 225 cm neį vei kiau“, – paaiš ki no kau nie tis.

Lie tu vos spor to klu bų tau rės var žy bas pir mo je gru pė je lai mė­jo SK „Cos ma“ 1­oji ko man da, 2­ojo je vie to je – to pa ties klu­bo 2­oji eki pa, tre ti bu vo Lie tu vos kū no kul tū ros aka de mi jos (LKKA) „At le tas“ leng vaat le čiai. Ant ro je gru pė je nu ga lė jo Pa ne vė žio bė gi­mo klu bas „Spor to pa sau lis“.

Pir mo je mies tų gru pė je Kau­nas (32 875 taš kai) ap len kė Vil nių (32 218), ant ro je gru pė je nu ga lė jo Šiau liai (16 621), tarp ra jo nų – Vil­niaus r. ko man da (3 821).

Lie tu vos ran ki nin kai su si kaus su len kais

Snai pe ris: ­� M.Ju­rec­kis­(su­ka­muo­liu)­–­vie­nas­re­zul­ta­ty­viau­sių­Len­ki­jos­ran­ki­nin­kų­šie­me­čia­me­Eu­ro­pos­čem­pio­na­te.­ AFP­nuo­tr.

gos, tik vie nos iš jų praei ty je yra pa sie ku sios dau giau, ki tos – ma­žiau, – sa kė „Kau no die nai“ Lie­tu vos ran ki nio fe de ra ci jos (LRF) pre zi den tas Edis Ur ba na vi čius. – Žai di mo sti liu mi mū sų kai my nai gal būt šiek tiek pa lan kes ni var žo­vai nei, tar ki me, skan di na vai. Ste­bė jau Len ki jos ran ki nin kų pa si ro­dy mą šia me Eu ro pos čem pio na te. Su si da riau įspū dį, kad jie ne bu vo ge riau sios spor ti nės for mos, to­kios, kaip, pa vyz džiui, 2007­ųjų ar 2009­ųjų pa sau lio čem pio na­tuo se. Ki ta ver tus, jų gre to se – le gio nie riai iš pa jė gių Vo kie ti jos, Is pa ni jos klu bų. Stip rus ir len kų na cio na li nis čem pio na tas.“

LRF va do vo nuo mo ne, vie nas ma čo su Len ki jos rep re zen tan tais pri va lu mų – ne di de lės iš lai dos ke­lio nei, ji neiš var gins žai dė jų. „De ja, iš te le vi zi jos trans lia ci jų nė iš to lo neuž dirb si me tiek, kiek už dirb tu­me iš dvi ko vų, sa ky ki me, su vo kie­

čiais, bet ne tai svar biau sia. Mums rei kia ke lia la pio į pa sau lio čem pio­na to fi na lo tur ny rą“, – tei gė E.Ur­ba na vi čius.

„Esu la bai pa ten kin tas bur tų re­zul ta tais. Lie tu viai – rim ti kon­ku ren tai, bet ma nau, kad fa vo ri tai esa me mes, juo la biau kad at sa ko­mo sios rung ty nės vyks mū sų aikš­tė je“, – tei gė Len ki jos ran ki nio są­jun gos (LRS) pre zi den tas An drze jus Kras nic kis.

Leng vaat le čių min ty se – svar biau si star taiVil niu je su reng to se at vi ro se Lie tu vos leng vo sios at le ti kos fe de ra ci jos (LLAF) tau rės var žy bo se pasiekta 11 ge riau sių ša lies se zo no re zul ta tų ir du na cio na li­niai re kor dai.

Nu ga lė to jai

Vy rai: 60 m – R.Sa ka laus kas (Kau­nas) 6,71 sek., 400 m – S.Mel ny ko­vas (Uk rai na) 48,55 sek. (2­ąją vie tą užė męs vil nie tis V.Koz lo vas pa sie­kė ge riau sią Lie tu vos se zo no re zul­ta tą – 48,74 sek.), 800 m – D.Pav liu ko­vi čius (Vil nius) 1 min. 57,91 sek., 1 500 m – P.Glie bus (Vil nius, Tra kai) 4 min. 00,21 sek. (ge riau sias Lie tu vos se zo­no re zul ta tas), 3 000 m – J.Ber žans­kis (Šiau liai) 8 min. 33,82 sek. (ge riau­sias Lie tu vos se zo no re zul ta tas), 60 m bar je ri nis bė gi mas – M.Gre ni nas (Lat vi ja) 8,08 sek., šuo liai į aukš tį – R.Sta nys (Kau nas) 2 m 20 cm (ge­riau sias Lie tu vos se zo no re zul ta tas), šuo liai į to lį – E.Mi sa nas (Lat vi ja) 7 m 98 cm, tri šuo lis – M.Di lys (Kau nas) 15 m 80 cm, ru tu lio stū mi mas – Š.Ba ne­vi čius (Klai pė da) 17 m 85 cm (ge riau­sias Lie tu vos se zo no re zul ta tas).Mo te rys: 60 m – L.Grin či kai tė (Klai­pė da) 7,40 sek., 400 m – M.J.Mo raus­

kai tė (Vil nius) 55,80 sek. (Lie tu vos 16­me čių re kor das), 800 m – R.Bal­čiaus kai tė (Vil nius) 2 min. 15,46 sek., 1 500 m – E.Bal čiū nai tė (Šiau liai) 4 min. 26,28 sek. (ge riau sias Lie tu­vos se zo no re zul ta tas), 3 000 m – L.Asa daus kai tė (Vil nius) 10 min. 01,63 sek. (ge riau sias Lie tu vos se­zo no re zul ta tas), 60 m bar je ri nis bė gi mas – S.Ta mo šai ty tė (Kau nas) 8,27 sek. (ge riau sias Lie tu vos se zo­no re zul ta tas), šuo liai į aukš tį – Gin­ta rė Nes tec ky tė (Plun gė) 1 m 80 cm, šuo liai į to lį – A.Sku jy tė (Kau nas) 6 m 32 cm (ge riau sias Lie tu vos se zo­no re zul ta tas), tri šuo lis – D.Dzin dza­le tai tė (Šiau liai) 13 m 28 cm (ge riau­sias Lie tu vos se zo no re zul ta tas, Lie­tu vos 18­me čių ir 19­me čių re kor das už da ro se pa tal po se), ru tu lio stū mi­mas – A.Sku jy tė (Kau nas) 17 m 07 cm (ge riau sias Lie tu vos se zo no re­zul ta tas).

Grei čiau sie ji: ­� 60­bė­gi­mo­rung­tis­lai­mė­jo­L.Grin­či­kai­tė­ir­R.Sa­ka­laus­kas.­­ ­ Alf­re­do­Plia­džio­nuo­tr.Ma no tiks las bu vo nu­

bėg ti at kar pą ne lė­čiau nei per 6,75 sek. Pa si se kė, džiau giuo si, nes taip grei tai Lie tu­vo je dar ne su bė gęs.

Ry tis Sa ka laus kas:

Daugiau sportonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

pirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Ira­nas­ati­dė­jo­veiks­mus­dėl­siū­lo­mo­įsta­ty­mo­pro­jek­to,­ku­riuo­bū­tų­ne­del­siant­nu­trauk­tas­naf­tos­eks­por­tas­į­Eu­ro­pą.­O­į­Ira­ną­at­vy­kęs­JT­vy­riau­sia­sis­bran­duo­li­nių­tech­no­lo­gi­jų­ins­pek­to­rius­pa­ra­gi­no­bran­duo­li­nės­pro­gra­mos­klau­si­mą­spręs­ti­dia­lo­gu.

Ati­dė­jo­­spren­di­mą

Vo­kie­ti­jos­kanc­le­rė­An­ge­la­Mer­kel­pa­rems­Pran­cū­zi­jos­pre­zi­den­tą­Ni­co­las­Sar­ko­zy­(nuotr.)­šiam­sie­kiant­bū­ti­per­rink­tam.­Du­Pran­cū­zi­jos­pre­zi­den­to­rin­ki­mų­ra­tai­vyks­ba­lan­dį­ir­ge­gu­žę.­Tie­sa,­So­cia­lis­tų­par­ti­jos­kan­di­da­tas­Fran­çois­Hol­lan­de’as­šiuo­me­tu­yra­po­pu­lia­res­nis­už­N.Sar­ko­zy.

Af­ga­nis­ta­no­pre­zi­den­tas­Ha­mi­das­Kar­zai­ke­ti­na­su­si­tik­ti­su­Ta­li­ba­no­at­sto­vais­Sau­do­Ara­bi­jo­je­ir­de­rė­tis­dėl­tai­kos.­Anks­čiau­ta­li­bai­at­si­sa­kė­pri­pa­žin­ti­H.Kar­zai­vy­riau­sy­bę.­Taip­pat­H.Kar­zai­vy­riau­sy­bė­pa­skel­bė,­kad­ves­da­ry­bas­su­gre­ti­mai­esan­čiu­Pa­kis­ta­nu.

są­jun­gi­nin­kės­pA­rA­mA

de­rė­sis­­dėl­tAi­kos

Sti chi jos au kosRu mu ni jo je pū gos nuo praė ju sios sa vai tės vi du rio nu si ne šė ma žiau­siai 5, o Bul ga ri jo je – 1 žmo gaus gy vy bę.

Ru mu ni jos svei ka tos ap sau gos pa rei gū nas Rae das Ara fa tas pa­tvir ti no, kad pa sku ti nė au ka – vie­na me mies te ša lies pie ti nė je da ly­je prie sa vo na mų po kal nu snie go ap tik ta mi ru si 87­erių mo te ris.

Dar du ru mu nai mi rė ne su lau kę grei to sios pa gal bos, ku ri dėl už­pus ty tų ke lių ne ga lė jo pa siek ti jų na mų, o už 20 km nuo sos ti nės Bu­ka reš to už pus ty ta me au to mo bi ly je mir ti nai su ša lo vy ras.

Tie sa, iš to pa ties au to mo bi lio gel bė to jai iš trau kė dar gy vą mo te­rį. Me di kai pa tvir ti no, kad mo te ris gy do ma nuo hi po ter mi jos ir ap si­nuo di ji mo smal kė mis.

Snie gas pa ra ly žia voIš vi so dėl snie go Ru mu ni jo je bu vo at kirs ti 500 mies tų ir kai mų.

La biau siai nu ken tė jo pie ti nė ša­lies da lis, taip pat sos ti nė Bu ka reš­tas ir jo prie mies čiai.

Nuo penk ta die nio su tri ko lėk­tu vų ir trau ki nių eis mas, de šim­tys ke lių bu vo ak li nai už pus ty ti. Kai ku rio se vie to se pri sni go net po 2 met rus.

„Vis kas ap lin kui bal ta, – pa sa­ko jo vie na pus ny nuo se už stri gu si mo te ris vie tos te le vi zi jos ka na lui „Rea li ta tea TV“. – Aš vi siš kai pa­ra ly žiuo ta. Šal ta, ne tu riu nei mais­to, nei ki tų at sar gų.“

Pa sak pa rei gū nų, gel bė to jai nuo ket vir ta die nio sraig tas par niais į li­go ni nes nu skrai di no ke lio li ka žmo­nių, tarp ku rių bu vo vie nas kū di kis ir dvi nėš čio sios.

Dar 1,3 tūkst. žmo nių iš si kaps ty­ti iš snie go gniauž tų pa si tel kę šar­vuo čius pa dė jo ša lies ka riuo me nės ka riai ir ki tos tar ny bos.

Šim tai žmo nių jau pa si pra šė lai­ki nos pa sto gės, nes Ru mu ni jo je pro gno zuo ja ma la bai šal ta sa vai tė. Si nop ti kai įspė jo, kad ti ki ma si nuo 25 iki 30 laips nių šal čio.

Tie sa, sti chi ja Ru mu ni jo je neiš­gąs di no pro tes tuo to jų prieš vy­riau sy bę. Jie vėl rin ko si Bu ka reš te ir ki tuo se ša lies mies tuo se.

Ken čia ir bul ga raiTuo me tu gre ti mo je Bul ga ri jo je mi rė vie nas be na mis, pri si glau dęs au to bu so sto te lės sto gi nė je.

Sa vait ga lį ir kai ku riuo se Bul ga­ri jos mies tuo se bu vo pa skelb ta ne­pap ras to ji pa dė tis. Tūks tan čiams na mų su tri ko elekt ros tie ki mas.

Bul ga ri jos cent ri niuo se ir šiau­ri niuo se ra jo nuo se sa vait ga lį bu­vo už da ry tos mo kyk los. Ke li nin kai nu ro dė, kad žmo nės veng tų ke lio­nių, jei nė ra bū ti ny bės.

Sut ri ko pa grin di nio ša lies oro uos to sos ti nė je So fi jo je dar bas, taip pat bu vo lai ki nai už da ry tas Bul ga­ri jos Var nos uos tas.

Elekt ros tink lų dar buo to jai tvir­ti no, kad sku biai at kū rė elekt ros

tie ki mą la biau siai nuo snie go nu­ken tė ju siems ra jo nams. Ta čiau vi­sų nuo sti chi jos nu ken tė ju sių ra jo­nų pa rei gū nai ne su ge bė jo pa siek ti. Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos pa rei gū­nai pa tvir ti no, kad vie to mis elekt­ros įmo nių dar buo to jai tu rė jo įveik­ti net iki dvie jų met rų sto rio pus nis, kad su tvar ky tų elekt ros li ni jas.

Si nop ti kai per spė jo apie Si bi ro an­ti cik lo no įta ką, dėl ku rios per atei­nan čias pen kias die nas Bul ga ri jo je lau kia ma stip rių šal čių. Tie sa, skir­tin gai nei Ru mu ni jo je, Bul ga ri jo je tar ny boms per sa vait ga lį bent jau pa­vy ko su si tvar ky ti su kal nais snie go.

Gam tos sti chi ja neap len kė ir Bul ga ri jos kai my nės Ser bi jos. Čia tūks tan čiai žmo nių taip pat li ko be elekt ros, kai kur bu vo su stab dy tas trau ki nių eis mas, nu trauk tos pa­mo kos mo kyk lo se.

Snie gas su ga di no ir Bos ni jo­je esan čią elekt ros per da vi mo li­ni ją, to dėl tūks tan čiai žmo nių li­ko be elekt ros.

Da vo se – snie go tu ne liaiŠvei ca ri jos ku ror tas Da vo sas, ku­

ria me da bar vyks ta Pa sau lio eko­no mi kos fo ru mas, taip pat sken do pus ny se. Kaip sa kė šio mies to gy­ven to jai, tiek snie go Da vo se jie ne­ma tė nuo 1936 m.

Aukš tai Al pė se esan čia me ku­ror te, pa sak vie tos ko mu na li nin­kų, neįp ras tai smar kiai sni go pa s­ta ruo sius du mė ne sius.

„Du mė ne sius mes ka sė me snie gą be veik be per trau kos“, – sa kė Da­vo so gat vių prie žiū ros įmo nės va­do vas Nor ber tas Gru be ris. Pa sak jo, kai kur su stum to snie go krū vų aukš tis pa sie kė be veik tris met rus.

Tie sa, Pa sau lio eko no mi kos fo­ru mo da ly viams snie gas ir šal tu kas ne bu vo pro ble ma.

„Čia la bai gra žu. Tie siog fan­tas tiš ka“, – džiau gė si fo ru me da­ly vau jan tis Keit has Tren tas, vers­li nin kas iš JAV.

Šal tis ir snie gas ne kliu dė ir žy­mio sioms „Fe men“ ak ty vis tėms iš Uk rai nos su reng ti pro tes to. Spau­džiant šal tu kui mo te rys nu si me­tė lie me nė les ir už li po ant tvo ros, nors bu vo ne tru kus su lai ky tos.

„So fia Echo“, „ABC News“, „Reu ters“, BNS inf.

Šal tis ir snie gas pa skan di no Bal ka nus

Lie tu vą su kaus čius ve rian čiam spei­gui, Bal ka nų ša lys sa vait ga lį ko vo jo su snie gu. Pus ny­se pa sken do ir Da­vo so ku ror tas. Tie­sa, Pa sau lio eko no­mi kos fo ru mo da ly­viai džiau gė si iš vy­dę tik rą žie mą.

Sti chi ja: ­� kai­ku­rio­se­Ru­mu­ni­jos­vie­to­se­snie­go­sto­ris­sie­kė­be­veik­du­met­rus.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Aš vi siš kai pa ra ly­žiuo ta. Šal ta, ne tu riu nei mais to, nei ki tų at sar gų.

Kas val dys Grai ki jos biu dže tą – grai kai ar ES? Vo kie ti ja no rė tų, kad ES, o Atė nai at šo vė, kad to nie­ka da ne bus.

Smar ki dis ku si ja už vi rė, kai į vie šą­ją erd vę nu te kė jo Vo kie ti jos pa siū­ly mas su griež tin ti Atė nų biu dže to kont ro lę per duo dant su ve re nias grai kų biu dže to po li ti kos val dy mo tei ses eu ro zo nos ko mi sa rui.

Šis tu rė tų ga lią kont ro liuo ti Grai ki jos biu dže to po li ti ką, jei Atė­nai ne vyk dy tų įsi pa rei go ji mų kre­di to riams. Pa sak in for ma ci ją nu te­ki nu sio šal ti nio, Vo kie ti ja pa siū lė,

kad re for ma tu rė tų įvyk ti prieš tai, kai Atė nai gaus pa pil do mą fi nan si­nę in jek ci ją.

„Vyks ta dis ku si jos ir tei kia mi pa­siū ly mai eu ro zo nos šir dy je, įskai­tant vie ną iš Vo kie ti jos – su stip­rin ti jau vei kian čių pro gra mų ir prie mo nių kont ro lę, – dien raš čiui „Fi nan cial Ti mes“ tvir ti no šal ti­nis, ne skel bęs sa vo var do. – Išo ri­nei eks per ti zei vie to je ga lė tų va do­vau ti Eu ro pos ins ti tu ci jos, ku rios taip pat ga lė tų tu rė ti tam tik rų ga­lių priim ti spren di mus.“

Pa sak „Fi nan cial Ti mes“, Briu se­lis ir Ber ly nas no rė tų, kad ko mi sa­

ras bū tų ski ria mas ki tų eu ro zo nos ša lių fi nan sų mi nist rų ir tu rė tų ve­to tei sę, Grai ki jos vy riau sy bei prii­mant spren di mus dėl biu dže to.

Ta čiau į to kius pra ne ši mus Atė­nai rea ga vo pik tai. Grai ki jos pa rei­gū nai pa reiš kė, kad ša lis iš lai kys biu dže to kont ro lę sa vo ran ko se.

„Biu dže tas – Grai ki jos vy riau sy­bės at sa ko my bė. Nė ra rei ka lo im tis to kių prie mo nių. Mes nuė jo me il­gą ke lią ma žin da mi sa vo biu dže to de fi ci tą ir da bar esa me tei sin ga me ke ly je“, – sa kė Grai ki jos vy riau sy­bės at sto vas Pan te lis Kap sis. Tie­sa, grai kų biu dže tas ir taip ne ma ža

da li mi yra kont ro liuo ja mas už sie­nio po li ti nių jė gų.

Grai ki jos vy riau sy bė per pa sta­ruo sius me tus iš Tarp tau ti nio va­liu tos fon do ir ES mai nais į griež tas fi nan sų re for mas, ku rių rei ka la vo Briu se lis, ga vo mi li jar di nes pa s­ ko las. Toks Vo kie ti jos pla nas ro do, kad tarp tau ti niai kre di to riai vis ma žiau pa si ti ki Atė nų ga li my bė­mis su ba lan suo ti fi nan sus.

Ne pa si ti kė ti yra pa grin do, nes Atė nai kol kas ne su ge bė jo įvyk dy ti vi sų ža dė tų vie šo jo sek to riaus re­for mų.

BBC, BNS inf.

ES ne pa si ti kė ji mas Grai ki ja au ga

Pa siū ly mas: ­� Vo­kie­ti­ja­ no­rė­tų,­kad­Grai­ki­jos­ fi­nan­sus­pri­žiū­rė­tų­ES,­o­ne­pa­tys­grai­kai.­­ „Reu­ters“­nuo­tr.

12

pasaulis

13

Ne ra cio na lu: �� na�mo�gy�ven�to�jas�N.Ba�ra�no�vas�pik�ti�na�si�ad­mi�nist�ra�to�rių�abe�jin�gu�mu�–�tar�pus�tarp�blo�kų�tai�sė,�o�pa­ma�tų�ply�šius�pa�li�ko.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

pirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

14

namai@diena.ltRedaktorė Vereta Rupeikaitė

namaiSužadins studentų pavydą.

15p.

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Ne ma tei – pa ts kal tasDau gu ma Kau no dau gia bu čių na­mų nė ra įstei gę bend ri jų, to dėl jų ūkį pri žiū ri sa vi val dy bės pa skir ta ad mi nist ruo jan ti įmo nė. Jos prie­vo lė – rū pin tis na mo tech ni ne būk le. Ne ma žai dau gia bu čių gy­ven to jų pik ti na, kad apie jų na me vy ku sius re mon tus jie su ži no tik ga vę są skai tas, ku rio se iš var dy ti įvai rūs at lik ti re mon to dar bai kaž­ku rio je ki to je laip ti nė je. Tai nuo te­kų ar van dens sto vas pa keis tas, tai blo kų san dū ros už tai sy tos.

Be veik 19 tūkst. li tų. Su to kia są­skai ta ne se niai su si pa ži no Uk mer­gės gat vės 31­ojo na mo gy ven to jai. Blo ki nia me de vy niaaukš ty je iš vi­so yra 54 bu tai, o sie nų san dū rų re­mon tą už si sa kė 13 bu tų sa vi nin kai. Dar bai, ku rių kar tais nė ne si ma to, bū da vo at lie ka mi ir anks čiau. Pa­vyz džiui, su re mon tuo tas žai bo­lai dis. Kol su mos la bai ne si kan­džio jo, gy ven to jai ga lų neieš ko jo. Ta čiau da bar, kai kiek di des niam nei 60 kv. m. plo to bu tui re mon­tas įkai no tas dau giau kaip 300 li­tų, gy ven to jai su bruz do.

Maždaug trys de šim tys sa vi nin­kų pa reiš kė neap mo kė sian tys at­lik tų re mon to dar bų, apie ku riuos jie ne bu vo in for muo ti ir dėl ku rių su jais nie kas ne si ta rė. Ga lų ga­le jų ne bu vo tie sio giai pa klaus ta – gal ir jų sie nos pra lei džia drėg­mę, pe li ja?

Pa si ro do, žmo nės tu rė jo rea guo­ti į pra ne ši mą skel bi mų len to je ar­ba in ter ne te, siū lan tį pa gal vo ti apie blo kų san dū rų re mon tą. Gy ven to­jai tei gė, kad skel bi mo ne ma tė ir apie bręs tan čius sta ty bos dar bus nė ne sap na vo.

Jau čia si li kę už bor to„Su tin ku, kad na mas pri klau so vi­siems sa vi nin kams, ta čiau ko dėl ma no sie nų ne re mon ta vo? Dau­ge lis re mon to nau dos ne pa jus, o mo kė ti tu ri vi si. Ko dėl jie taip pa­sku bė jo, ko dėl mū sų neapk lau sė“, – pik ti no si dėl at lik tų dar bų du na­mo pen si nin kai Vik to ras Iva naus­kas ir Ni ko la Ba ra no vas.

Jų min tims pri ta ria dar apie tris­de šimt kai my nų. Pen si nin kai ti­ki no, kad skel bi mo, kvie čian čio pa reikš ti pa gei da vi mus dėl pla­nuo ja mo re mon to, jie ne ma tė. Gy­ven to jai su tin ka, kad na mo sie nas rei kia re mon tuo ti. Jei bū tų ži no ję apie pla nuo ja mą re mon tą, gal būt taip pat bū tų jo pa gei da vę.

„Tu rė jo bū ti vie šas su si rin ki­mas, žmo nėms rei kė jo paaiš kin ti, kiek šie dar bai kai nuos. Apsk ri tai, spe cia lis tai tu rė jo nu sta ty ti, ku rias siū les rei kia re mon tuo ti, ne tik pa­tys gy ven to jai. Ad mi nist ra to rius ig no ra vo vi sus na mo sa vi nin kus“, – įsi ti ki nęs V.Iva naus kas.

Iš vė liau jiems pa teik tų do ku­men tų ma ty ti, kad pla nuo jant mi­nė tus dar bus tu rė jo bū ti at lik ta gy­ven to jų ap klau sa, ta čiau bent jau šių dvie jų bu tų sa vi nin kų nuo mo­nės nie kas ne pak lau sė.

Gy ven to jai įžvel gia ir dau giau na mą ad mi nist ruo jan čios įmo nės „Būs to val da“ nu si žen gi mų. An tai pla nuo se nu ma ty ta, kad bus kau­pia mos lė šos na mo re mon to dar­bams, bet tai, pa sa ko jo kai my nai, ne bu vo da ro ma.

Šie gy ven to jai ra do do ku men­tuo se įvai rių nea ti ti ki mų. V.Iva­naus kas yra iš rink tas vie nos laip­ti nės gy ven to jų at sto vu, ta čiau spren džiant mi nė tus klau si mus jis ne bu vo pa kvies tas.

Vy rai įta ria, kad siū lėms san da­rin ti nau do tas va di na ma sis mak­rof ek sas ne bus ko ky biš ka san­da ri ni mo prie mo nė, iš tru pės. To kiems dar bams, V.Iva naus ko ži nio mis, tu ri bū ti nau do ja ma ki­ta, ap lin kos po vei kiui at spa ri me­džia ga.

„Tai la bai bran gi me džia ga, ta­čiau ko ky bė – ga ran tuo ta. O da­bar mums ne pa tei kia įro dy mų, ko kios me džia gos nau do tos ir kiek jų su nau do ta“, – gy ven to jų tei­

Turi ap mo kė ti neužsakytus dar busDau gia bu čia me na me, tu rin čia me de šim­tis ar net šim tus sa vi nin kų, pro ble mų ry­šu lys – ga ran tuo tas. Ne san tai ką tarp kai­my nų ypač sė ja re mon tai. An tai ma žu ma pa si pra šo tvar ky ti na mo siū les, o są skai­tą ap mo ka vi si.

Tu rė jo bū ti su šauk­tas vie šas su si rin ki­mas, žmo nėms rei kė­jo paaiš kinti, kiek šie dar bai kai nuos.

Vik to ras Iva naus kas:

sių pa žei di mų įžvel gė pa šne ko­vai. Sąs kai to je įra šy ta, kad sie ni­nės plokš tės bu vo her me ti zuo tos pu tų po liu re ta nu.

Abe jo ja pro ce so skaid ru muSkun dus ke lioms įstai goms iš­siun ti nė ję kau nie čiai ma no, kad re mon to dar bų su ma tu rė jo bū ti ma žes nė, o dar bai ko ky biš ki. Be to, na mas tu rė tų bū ti tvar ko mas vi sas, o ne po lo pi nė lį, rea guo­jant į at ski rų gy ven to jų skam­bu čius.

Dar bai at lik ti 2011 m. rug sė­jo­spa lio mė ne siais. „Ber niu kai ant vir vių, su fla ko nė liais ran­

ko se purš kė siū les. Bokš te lis iki 9 aukš to ne pa sie kia“, – pa sa ko­jo dar bus ste bė ję gy ven to jai. Ta­čiau są ma to je nu ro dy ta, kad dir bo bokš te lis, aukš ta li pių dar bas neį­var dy tas.

„Tarp pri ta ru sių jų sie nų san da­ri ni mui įra šy tas net 62 bu tas, nors to kio na me ap skri tai nė ra. Ne ga vę su ti ki mo at lik ti šiuos dar­bus jie pa žei dė Ci vi li nį ko dek są“, – pa ste bė jo na mo vy rai.

Pa sak gy ven to jų, apie nu ma­to mą sta ty bos dar bų pir ki mą na­mo ad mi nist ra to rius tu ri pra neš ti ne vė liau kaip prieš 14 ka len do ri­nių die nų ne tik in ter ne to sve tai­

nė se, bet ir tu ri pa teik ti in for ma­ci ją pa tal pų sa vi nin kams skel bi mų len to se ar įmes ti pra ne ši mus į pa­što dė žu tes.

Skun do au to riai įsi ti ki nę, kad „Būs to val da“ ran go vą pa si rin­ko vie na ša liš ku spren di mu, „ne­pa teik da ma in for ma ci jos na mo įga lio tiems at sto vams, kas dar no rė jo at lik ti mi nė tus dar bus vie­ša ja me kon kur se“. Tei gia ma, kad tiek „Būs to val da“, tiek dar bus at­li ku si bend ro vė „Valts ta“ ne pa tei­kė duo me nų apie bū ti nu mą at lik ti mi nė tus dar bus ir ne nu ro do, kaip bu vo įver tin ti bu vę na­mo sie nų pa žei di mai.

14

namai

ja mi įvai riau si tei sės ak tai ir kons­ta tuo ja ma, kad or ga ni za vęs sie nų san dū rų re mon to dar bus ad mi­nist ra to rius ne pa žei dė įsta ty mų. Tei gia ma, kad ad mi nist ra to rius iš anks to įspė jo gy ven to jus, o dar­bai de rin ti su vie nu iš gy ven to jų at sto vų.

„Ka dan gi na mo skel bi mų len to­se in for ma ci jos daž nai nu plė šia­mos, na mo va dy bi nin kas įspė tas (žo džiu) daž niau at nau jin ti ak­tua lią in for ma ci ją, tai pat or ga ni­zuo jant dar bus in for muo ti vi sus gy ven to jų at sto vus“, – ra šo ma sa­vi val dy bės raš te.

Tei gia ma, kad, gy ven to jams pa­gei dau jant, ad mi nist ra to rius ga­li or ga ni zuo ti pa pil do mą at lik tų dar bų ap žiū rą. At lik tų dar bų eks­per ti zė nė ra pri skir ta sa vi val dy­bei. „Jai at lik ti tu ri te kvies ti ne­

prik lau so mus eks per tus, o ga vus jų iš va das, pre ten zi jas pa teik­ti ad mi nist ra to riui“, – pa ta rė sa­vi val dy bės at sto vai. Be to, in for­muo ja ma, kad pa tal pų sa vi nin kai tu ri tei sę gin čy ti ad mi nist ra to­riaus priim tus spren di mus, vi si gin čai ne su ta ri mo at ve ju spren­džia mi teis me.

Tvar ky ti vi są na mą – bran gu„Būs to val dos“ va dy bi nin kas Do­na tas Jan ke vi čius, pri žiū rin tis Uk­mer gės g. 31 na mą, pa sa ko jo, kad dar bai su V.Iva naus ku ne bu vo su­de rin ti, nes nu ro dy tu te le fo nu su juo ne bu vo ga li ma su si siek ti. Ta­čiau, pa ti ki no D.Jan ke vi čius, vis­kas bu vo su de rin ta su ki tos laip­ti nės at sto vu Al fon su Jur ko niu, su ku riuo su si skam bi nus šis pri ta­rė na mo tarpb lo ki nių san dū rų re­mon tui. Pre li mi na ri są ma ta bu vo įmes ta jam į pa što dė žu tę.

At li kus re mon to dar bus, pa ra šai su rink ti iš tų žmo nių, ku rie pa­gei da vo re mon to. „Jei nors vie nas gy ven to jas krei pia si dėl ne san da­rių sie nų, trū ku sio vamz džio ar kiau ro sto go, va do vau jan tis įsta­ty mais, pri va lo me tai re mon tuo­ti“, – aiš ki no „Būs to val dos“ at­sto vas.

Jis pri pa ži no, kad ad mi nist ra to­rius na mo būk lę ver ti na tik vi zua­

pirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Skun de ra šo ma, kad „Būs to val dos“ va dy­

bi nin kas Do na tas Jan ke vi čius, pa­pra šy tas pa teik ti de ta lią „Valts tos“ dar bų at li ki mo są ma tą, jos pa teik­ti ne su ge bė jo.

„Pra di nės lo ka li nės są ma tos (pa reng tos 2011 m. bir že lio 10 d.) su ma vi siš kai su tam pa su dar bų at li ki mo ak te (da ta ne nu ro dy ta) pa tei kia ma ga lu ti ne su ma... Ga li­ma da ry ti prie lai dą, kad iš anks to bu vo nu ma ty ta, kiek dar bų rei kės at lik ti ir kiek jie už truks. Pla nuo­ti ir ak tuo ti dar bų kie kiai su ta­po – fan tas tiš kas pla na vi mas!“ – iro ni zuo ja ma skun de ir abe jo ja ma šio pro ce so skaid ru mu.

Ga li skųs tis ne bent teis muiSkun do au to riai va do vau ja si Ci­vi li niu ko dek su, ku ria me tei gia­ma, kad bu to ir ki tų pa tal pų sa vi­nin kas ne pri va lo ap mo kė ti iš lai dų, dėl ku rių jis nė ra da vęs su ti ki mo ir ku rios ne su si ju sios su pri va lo­mai siais sta ti nių prie žiū ros dar­bais ar ba dėl ku rių nė ra priim tas spren di mas pa tal pų sa vi nin kų su­si rin ki me.

At sa ky mo į skun dą gy ven to­jai su lau kė iš sa vi val dy bės Gy­ve na mo jo fon do ad mi nist ra vi mo sky riaus. Jo ve dė jos Bi rū tos Kau­la ky tės pa si ra šy ta me raš te var di­

Turi ap mo kė ti neužsakytus dar bus13

Re mon tai nė ra pi gūs, to dėl daž niau siai dar bus at lie ka me pa gal pra šy mus.

Do na tas Jan ke vi čius:

Juo zas An ta nai tisRes pub li ki nių būs to val dy mo ir prie žiū ros rū mų pre zi den tas

Ži no ma, dau gia bu čio na mo re mon to dar bų kai ną bū tų ga li ma pa skirs ty ti tik tiems gy ven to jams, ku rie re mon­

to pa gei da vo, ta čiau tai pa žeis tų ga­lio jan čius įsta ty mus. Šie sa ko, kad bet ku ris na mo ga ba liu kas yra vi­sų sa vi nin kų. Bend ram tur tui iš lai­ky ti rei kia są nau dų, jos yra pro por­cin gos tur tui bend ro je nuo sa vy bė je. Na mo ad mi nist ra to rius ar bend ri jos

Komentaraspir mi nin kas tu ri at lik ti me ti nes na­mo būk lės ap žiū ras tiek iš išo rės, tiek iš vi daus. Ne vi si ad mi nist ra to riai tai pa da ro. Kai ku rie jas at lie ka sė dė da­mi sa ve ka bi ne te. Ap žiū ros kai nuo ja pi ni gus, o bend ri jų pir mi nin kai ven­gia konf lik tų su kai my nais. Ka dan gi ob jek ty vios ap žiū ros neat lie ka mos, re mon to dar bai – ne pla ni niai, sti chiš­ki, at lie ka mi ne vi sam na mui, o tik jo da lims. To kiu at ve ju nė ra pre ven ci­jos, tik nai ki na mi pa da ri niai, to dėl žmo nės tu ri pa grin do pik tin tis. Be to, prieš pra de dant re mon to dar bus, gy­ven to jai tu ri bū ti in for muo ja mi, kas ir ko kius, ko kios apim ties dar bus at­liks, ko kia bus dar bų pi ni gi nė iš raiš­ka. Dėl ne tei sė tų ad mi nist ra to riaus veiks mų gy ven to jai tu ri tei sę kreip­tis į sa vi val dy bę, jos spe cia lis tai ga li iš siaiš kin ti, ar dar bai at lik ti tei sė tai. Bū na vi so kių žmo nių, bū na vi so kių ir na mų val dy to jų.

liai iš išo rės, bet neap žiū ri kiek­vie no bu to iš vi daus. Ap žiū ra bu te at lie ka ma ta da, kai bu to šei mi nin­kas krei pia si į ad mi nist ra to rių dėl iš ki lu sios pro ble mos.

„Ga li bū ti, kad skel bi mo kaž kas ir ne pa ma tė. Skel bi mai taip pat de da mi į įmo nės in ter ne to sve­tai nę“, – sa vo kal tės neįž vel gė D.Jan ke vi čius. Pa sak jo, kiek vie­nas gy ven to jas in for ma ci jos pa što dė žu tė se su lau kia tik ta da, kai jau bū na at lik ti dar bai.

„Re mon tai nė ra pi gūs, to dėl daž niau siai dar bus at lie ka me pa­gal pra šy mus. Re mon tuo ti vi są na mą iš kart bū tų bran gu. Ži nau, kad yra dar ke le tas bu tų sa vi nin­kų, ku rie ir gi no ri to kio re mon to, gal būt ki tais me tais jis bus at lik­tas“, – pri dū rė „Būs to val dos“ va­dy bi nin kas.

Jis pri mi nė, kad re mon to dar­bams su tei kia ma 5 me tų ga ran­ti ja. Jei pa si tai ko bro ko, ran go vas tu ri iš tai sy ti trū ku mus.

Jei mi nė to na mo gy ven to jai at­si sa kys ap mo kė ti re mon to dar­bus, bus skai čiuo ja ma sko la, o to kiais at ve jais sko las išieš ko ant sto liai.

Re mon to ko ky be ne si skun džiaAnt ro sios laip ti nės gy ven to jų įga­lio tuo ju as me niu iš rink tas Al fon­sas Jur ko nis „Kau no die nai“ sa kė, kad jį žmo nės iš rin ko su rin kę pa­ra šus, nes jis bent kiek ak ty ves nis už ki tus, ta čiau šių pa rei gų jis ne­no rė jo.

„Už vi są šį rei ka lą ne pa si ra šiau kaip įga lio tas as muo, o tik kaip fi­zi nis as muo, bu to sa vi nin kas“, – tei si no si A.Jur ko nis.

Jo tei gi mu, laip ti nių skel bi mų len to se ga na il gai ka bė jo raš tas, agi tuo jan tis re mon tuo ti ne san­da rias na mo siū les. Kas no rė jo – už si re gist ra vo.

„Žmo gus iš „Būs to val dos“ vė­liau pa skam bi no, įme tė man į dė­žu tę nu ma to mą dar bų są ma tą. Čia ne ma čiau jo kio kri mi na lo, pui kiai su pran tu, kiek šie dar bai kai nuo­ja. Jie bū tų kai na vę dar dau giau, jei bū tų dir bę ne aukš ta li piai, o iš nuo mo ta va di na mo ji ger vė“, – dės tė gy ven to jas.

Tie sa, jis pri pa ži no, kad dėl sie nų re mon to ne bu vo at lik ta vi­sų gy ven to jų ap klau sa. „Bent jau aš tik rai to kios ap klau sos ne pa si­

ra šiau. Siū lių ties ma no bu tu re­mon tuo ti ne rei kė jo, bet aš jau ir su mo kė jau už vi sus re mon tus“, – pri dū rė vy ras. Da bar, įsi ti ki nęs jis, rei kė tų klaus ti vi sų kai my nų nuo mo nės prieš iman tis re mon­to dar bų.

Ne pai sant ne su ta ri mų tarp kai­my nų, re mon tu jis ne nu si vy lęs.

„Kiek vi zua liai ap žiū rė jau, man at ro do, kad ko ky bė nė ra blo ga. Anks čiau, kai san da rin da vo, už­tep da vo to kios mas ti kos kur ne kur, gal ir pra sto kai. Mak rof ek sas tik rai bu vo purš kia mas, pa ts ma čiau“, – ko men ta vo A.Jur ko nis.

Pu tos gal būt lai ky sisKau no tech no lo gi jos uni ver si te to (KTU) Sta ty bi nių me džia gų ka­ted ros spe cia lis tų tei gi mu, da­bar sta to mi nau ji blo ki niai na mai iš blo kų, ku riuos ga mi nant, į juos įmon tuo ja mos de ta lės su gu mi niu tar pik liu. Blo kai su jun gia mi ar ba su ver žiant spe cia liais ly nais, ar ba ki to kio mis jung ti mis.

Prieš ke lis de šimt me čius sta­tant blo ki nius na mus blo kų kam­pai bū da vo su vi ri na mi. Į tar pą įsprau džia ma ap va li gu mi nė tar­pi nė, o ant vir šaus – už te pa mas ce men ti nis skie di nys. Spe cia lis tai at krei pia dė me sį, kad re mon tuo­jant se nos sta ty bos blo ki nius na­mus svar bu, kad tar puo se bū tų ne tik san da ru, bet ir bū tų pa si rū pi­na ši lu mos izo lia ci ja, nes šios vie­tos lin ku sios per šal ti.

„Vie na reikš miš kai teig ti, kad į tar pą įpurkš tas pu tų po liu re ta nas bus la bai blo gai ir neat liks rei ka­lin gos funk ci jos, ne ga lė čiau. Ši me džia ga tu ri ter moi zo lia ci nių sa vy bių, šiek tiek de for muo ja­si, ga na ge rai su kim ba su be to nu. Jei de for ma ci jos ne di de lės, o po­liu re ta nas ne gaus tie sio gi nių ult­ra vio le ti nių spin du lių, tai yra ant vir šaus te pa mas her me ti kas jį tin­ka mai ap sau gos, po liu re ta nas tu­rė tų bū ti il gaam žis“, – ko men ta­vo KTU at sto vas.

Anks čiau tai sant siū les bū da­vo tie siog pri kre čia ma skie di­nio į iš by rė ju sį tar pą ir už te pa ma gu mi ne ma se. Ta čiau spe cia lis tai at krei pė dė me sį, kad mi nė to na­mo dar bų są ma to je nea pib rėž ta, koks, ko kio ga min to jo, ko kio pa­tva ru mo po liu re ta nas bu vo nau­do tas.

15

namaipirmADiENiS, SAuSio 30, 2012

Bend ra bu ty je – „pre zi den ti nis“ būs tas

Stu den tiš kam kam ba riui – nau­jas stan dar tas. Tai – jau nat viš kas mi­ni bu tas su ne di­de le vir tu ve, sve­tai ne, dar bo erd­ve ir mie ga muo ju. Du stu den tai ne­tru kus įsi kurs būs­te, pa neig sian čia­me bend ra bu čio įvaiz dį.

Gra žins pastatus

Mie les nio būs to ga li ti kė tis ir ki ti stu­den tai. 2012–2015 m. nu ma ty ta mo­der ni zuo ti 33 aukš tų jų mo kyk lų ir 2 pro fe si nio mo ky mo įstai gų bend­ra bu čius. Nu ma ty ta skir ti apie 20 mln. eu rų šiems bend ra bu čiams re­no vuoti skir toms pa sko loms fi nan­suo ti. Prog ra mos tiks las – at nau jin­ti bend ra bu čių pa sta tus, pa sta ty­tus pa gal iki 1993 m. ga lio ju sius sta­ty bos tech ni nius nor ma ty vus, sie­kiant pa ge rin ti stu den tų ir mo ki nių gy ve ni mo bend ra bu čiuo se są ly gas, ra cio na liau nau do ti ener gi nius iš­tek lius. Bend ra bu čiai tu ri bū ti taip at nau ji na mi, kad juo se skai čiuo ja­mo sios ši lu mi nės ener gi jos var to ji­mo są nau dos su ma žė tų ne ma žiau kaip 20 pro c. ir kad bū tų už tik rin ta ne ma žes nė kaip D pa sta to ener gi­nio nau din gu mo kla sė. Prog ra mą vyk dys vals ty bi nės aukš to sios mo­kyk los (uni ver si te tai ir ko le gi jos) bei pro fe si nio mo ky mo įstai gos.

Šal ti nis: Ap lin kos mi nis te ri ja

Uni ver sa lu: �� ki�li�mi�ne�dan�ga�deng�ta�pa�ky�la�–�tar�si�am�fi�teat�ras,�ant�ku�rio�ga�li�ma�sė�dė�ti,�pri�gul�ti,�ką�nors�pa�si�dė�ti.

Grei tai: �� dvie�juo�se�stan�dar�ti�niuo�se�bend�ra�bu�čio�kam�ba�riuo�se�įvy�ko�ra�di�ka�lios�per�mai�nos;��va�sa�rį�čia�tu�rė�tų�ap�si�gy�ven�ti�Vil�niaus�ko�le�gi�jos�kon�kur�są�lai�mė�ju�sių�stu�den�tų�po�ra.

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Po ros var žo si kon kur seĮp ras tas stu den to kam ba rys – su dviem ku še tė mis, ra šo muo ju sta­lu, kė dė mis, sie ni ne spin ta, li no­leu mu po ko jo mis. Daž niau siai šie at ri bu tai jau ne pir mos jau nys tės, jun ta mi anks čiau gy ve nu sių stu­den tų po tė piai.

Vil niaus ko le gi jos bend ra bu ty je stan dar ti nis kam ba rys – 13 kv. m plo to. Ta čiau jau bai gia mas įreng­ti iš skir ti nis 37 kv. m plo to būs tas, ku ria me jau va sa rį tu rė tų ap si gy­ven ti įstai gos pa skelb tą kon kur są lai mė ję du stu den tai ar ba dvi stu­den tės.

Šio ra di ka liai pa si kei sian čio būs to in ter je ro au to rė ar chi tek tė Rū ta Bag dze vi čiū tė pri si pa ži no, kad pa ti bend ra bu ty je nie ka da ne­gy ve no, ta čiau stu di juo jant jai te­ko lan ky tis va di na ma ja me ba ra ke pas gru pės drau gus.

„Ka dan gi stu di ja vo me ar chi tek­tū rą, gru pės drau gai sa vo kam ba­rius su si tvar ky da vo ga na ori gi na­liai“, – pri si mi nė pa šne ko vė. Ji pa sa ko jo, kad vie na aki mi žvilg­te lė jo ir į da bar ti nius Vil niaus ko­le gi jos stu den tų kam ba rius.

„Kam ba riai stan dar ti niai. Vie­nas ki tas pa si klo ja ki li mą, pa da žo sie nas, bal dus. Vis dėlto dau ge lis ten ki na si tuo, ką pa vel di iš anks­tes nių gy ven to jų“, – ko men ta vo ar chi tek tė.

Tu rės skal byk lę, in dap lo vęR.Bag dze vi čiū tės pro jek tuo ti VIP apar ta men tai stu den tams iš si­skirs jau vien tuo, kad erd vė – ne­be stan dar ti nė. Tai bus tar si mi ni bu tas, ku rio plo tas pa di dės su jun­gus du bend ra bu čio kam ba rius. Stan dar tiš kai vie na me kam ba ry­je tu rė tų gy ven ti du stu den tai, ki­ta me – trys.

Tai gi vie to je pen kių gy ven to jų ta me pa čia me plo te įsi kurs du jau­ni žmo nės. Išg rio vus kam ba rius sky ru sios sie nos da lį, bus įreng­ta mi ni ma li vir tu vės erd vė, sa ni­ta ri nis maz gas, veiks šiuo lai ki niai bui ties pa gal bi nin kai – skal byk lė, in dap lo vė. To kia me būs te ga lė­

tų ga na pa to giai gy ven ti bet ku ris žmo gus, net tik stu di juo jan tis.

Išs kir ti nio bend ra bu čio būs to ap lin ka pri tai ky ta ne tik mie go ti, ga min ti mais tą ir mo ky tis. In ter je­ro au to rė gal vo jo ir apie stu den tiš­ką gy ve ni mo bū dą, kad pa si kvie tę drau gų šei mi nin kai tu rė tų kur juos pa so din ti. Ga lų ga le ir pa tiems no­ri si ne tik ant lo vos ar kė dės tvar­kin gai sė dė ti, bet ir ne var žo mai, pa to giai kur nors įsi tai sy ti.

Tam au to rė su pro jek ta vo ki li­mi ne dan ga ap trauk tas pa ky las. Mie ga ma ja me ant pa ky los pa dė ti čiu ži niai mie go ti, o bend ro je erd­vė je pa ky la yra dau gia funk ci nės pa skir ties. Vi sų pir ma ar chi tek tei no rė jo si su skai dy ti pail gą sta čia­kam pę erd vę. Kar tu ji su kū rė mi ni am fi teat rą, ku ris bus la bai uni ver­sa lus. Ant jo bus ga li ma at si sės ti, pri gul ti, ką nors pa si dė ti. Fo te liai užim tų daug vie tos, o juos pa nau­do ti – ne taip uni ver sa lu.

Val gy ti ir mo ky tis skir tas sta­las bus to kios konst ruk ci jos, kad

stal vir šį per ke lias se kun des ga li­ma pa trauk ti ar ba vi sai nuim ti ir taip pra plės ti erd vę, pa vyz džiui, gau ses niems su si bū ri mams.

Bal dai ir ga min ti, ir pirk tiR.Bag dze vi čiū tė sten gė si tu ri­mą plo tą mak si ma liai iš nau do ti. Įpras tuo se bu tuo se išė ji mas į bal­ko ną daž niau siai lie ka neužs ta ty­tas, o šia me būs te ties vi sa sie na bus įreng ta pla ti pa lan gė­sta las. Vie na jo da lis bus pa ke lia ma, tad įė ji mas į bal ko ną taps at vi ras.

„Sten gė mės, kad erd vė ne bū tų už grioz din ta bal dais, jie bū tų ga­na mo bi lūs“, – ko men ta vo ar chi­tek tė. Ji vi lia si, kas jos su kur tas in ter je ras iš liks pa trauk lus il gam, kad stu den tai, ga vę gra žų kam­ba rį, tvar ky sis ja me kaip sa vo na­muo se, tau sos daik tus.

Stu den tų būs te kor pu si niai bal­dai bus pa ga min ti iš kli juo tos fa­ne ros, ku ri bus tie siog nu la kuo ta. R.Bag dze vi čiū tės ver ti ni mu, tai – il gaam žė, jau nat viš ka me džia ga. Ku riant in ter je rą rei kė jo at si žvelg­ti ir į ri bo tą biu dže tą. Pro jek tą fi­nan suo ja rė mė jai. Kai ku rie bal dai, švies tu vai – stan dar ti niai, ga min ti po pu lia raus šve dų kon cer no.

Išp la na vi mas: �� du�drau�gai�da�ly�sis�ne�po�kam�ba�rį,�o�vie­nu�mie�ga�muo�ju�ir�vie�na�bend�ra�erd�ve.

Pro�jek�to�au�to�rių�kom�piu�te�ri�niai�vaiz�dai

Išs kir ti nio bend ra bu čio būs to ap lin ka pri tai ky ta ne tik mie go ti, ga min ti mais­tą ir mo ky tis. In ter je ro au­to rė gal vo jo ir apie stu den­tiš ką gy ve ni­mo bū dą, kad pa si kvie tę drau gų šei mi­nin kai tu rė tų kur juos pa so­din ti.

Sten gė mės, kad erd­vė ne bū tų už grioz­din ta bal dais, jie bū­tų ga na mo bi lūs.

Rū ta Bag dze vi čiū tė:

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 30, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Siūlo darbą

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

903347

Firmai reikalinga (-as) VALYTOJA (-as) administracinėms patalpoms valyti. Darbas nuo 8 iki 17 val. Tel. 313 699, 8 611 26 799.

906029

Prekybinei įmonei reikalingi darbuotojai nuolat dirbti (pardavėjai, pardavimo vady-bininkai, konsultantai). Savaitgaliai – laisvi. Tel. 8 672 40 775.

905140

Reikalingas automobilių dujų įrangos montuotojas. Tel. 8 600 20 968.

906203

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895110

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

893412

Siūlome darbą kavinėje Kaune: kebabų ke-pėjai (-ui), padavėjoms (-ams). Darbo die-nomis suteikiamas gyvenamasis plotas. Tel. 8 686 07 408.

904476

Darbo Skelbimai

Mes ieškome

-

Dmitrij Nabolotnyj

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.

904078

Siūlome prekiauti vokiškais skalbimo milte-liais „Persil“ ir kita buitine chemija. Tel. 8 679 10 283.

905834

Siuvyklai reikalinga (-as) sukirpėjo padėjėja -klojėja-kirpinių komplektuotoja (-as). Dar-bas viena pamaina, Petrašiūnuose. Tel. 8 684 81 037.

904068

Siuvyklai reikia siuvėjų siūti operacijomis viršutinius vyriškus, moteriškus drabužius. Laiku mokamas geras atlyginimas. Sociali-nės garantijos. Tel. 8 674 10 014.

904934

Skubiai reikalingi (-os) 4 siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir vienas (-a) siuvėjas (-a) siūti overloku. Atlyginimas mokamas laiku. Visos socia-linės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.

902177

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma Astera patirties. Siūlome patrauklų atly-ginimą. CV siųsti dijana191@gmail.com.

903200

Statybos įmonei Kaune reikalingi elektrikai ir silpnų srovių sistemų montuotojai, turin-tys darbo patirties. Tel. 8 683 60 846.

903258

Statybos įmonei Kaune reikalingi santechni-kai ir ventiliacijos sistemų montuotojai, tu-rintys darbo patirties. Tel. 8 687 84 517.

903261

Statybos įmonei Kaune reikalingi statybos darbų ir projektų VADOVAI. Atlyginimas su-tartinis. Reikalavimai: aukštasis universi-tetinis išsilavinimas statybos srityje; darbo patirtis statyboje ne mažesnė kaip 5 metai; mokėjimas dirbti kompiuteriu, mokėjimas skaičiuoti sąmatas. Teirautis darbo dieno-mis 8–10 val. tel. 8 686 92 233.

905311

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892629

Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos (-i) trikotažo gaminių kokybės kontrolierės (-iai). Priimame tik turinčias darbo patir-ties. Teirautis darbo dienomis tel. 393 804, 393 893.

906221

UAB „Kodera“ siūlo darbą vairuotojui-tiekė-jui (darbas su tech. pagalbos automobiliu). Būtina C, E kategorijos. Tel. 8 614 30 330.

906225

UAB „Markučiai“ ieško gelžbetonio konstrukcijų FORMUOTOJŲ. Darbo vie-ta – Kaunas, Vilijampolė. Siūlome vi-sas socialines garantijas ir patrau-klų darbo užmokestį, priklausantį nuo darbo rezultatų. Tel. (8 5) 260 2647, daiva@markuciai.lt.

905937

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į dar-bą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900547

ieško darbo

36 m. vyras, turintis C, E kategorijas, skait-meninę vairuotojo kortelę, ADR pažymėji-mą, ieško darbo. Tel. 8 600 99 926.

904929

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje gyd. DERMATOLO-GĖ, klasikinė homeopatė Vaidilutė Zaka-rauskienė diagnozuoja ir tradiciniais bei homeopatiniais metodais gydo įvairius odos susirgimus, peršalimo ligas. Pa-renka preparatus imuninei sistemai sti-printi. Gydymą gali pritaikyti tiek kūdi-kiams, tiek senyvo amžiaus pacientams. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

906084

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kau-nas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877265

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898462

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884748

Gydytoja onkologė-chirurgė L.Šarakaus-kienė ištiria dermatoskopu ir šalina laze-riu apgamus ir kitus ikivėžinius odos da-rinius. Tel. 313 900.

891063

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892922

Medicinos centras „Neuromeda“: echos-kopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gy-dymas, psichikos ligų gydymas, kodavi-mas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893448

Odontologijos paslaugos su nuolaidom. Metalo keramikos protezams – nuolaida 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348.

902388

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

900471

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių dujų įrangos montavimas, tie-sioginis įpurškimas. Remontas. Pažymos. Lizingas. UAB „Vikroma“, Partizanų g. 87A, tel. 313 805, 8 610 21 218.

896175

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890261

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

906201

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898283

Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.

900479

KAUNO TECHNINĖS APŽIŪROS CENTRAS kviečia vairuotojus pasitikrinti auto-mobilių techninę būklę. Dabar šiai pa-slaugai taikome 30 % nuolaidą: pro-fesionalus pakabos ir vairo sistemos patikrinimas, stabdžių sistemos pati-krinimas, amortizatorių patikrinimas, artimų šviesų sureguliavimo patikri-nimas.* Mes neremontuojame auto-mobilių, todėl vertiname objektyviai. Laukiame Jūsų Kaune: Chemijos g. 8, Raudondvario pl. 234, Veiverių pl. 61A. *Jei pasinaudosite dar kuria nors pa-slauga, žibintus patikrinsime ir suregu-liuosime (jei techniškai tai bus galima atlikti) nemokamai.

904899

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

904213

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901249

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901570

Automatinių skalbyklių remontas. Garan-tija. Atvykstame į namus. Tel. 440 387, 8 672 78 279.

905886

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899222

Taisau televizorius kliento namuose, pri-jungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų pro-gramų, taip pat ir naujus televizorius. Tel. 8 674 42 125.

897845

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techni-ką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu ga-rantiją. Tel. 8 673 60 342.

904145

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

905315

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

906423

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 30, 2012 17

Mes ieškome

-

DARBo skelBimAi

PAslAugosBuitinės technikosremonto

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

906102

kompiuterininkų

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

904019

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893979

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

904880

Nešiojamųjų, stacionarių kompiuterių, Xbox, Playstation, Kinetic, spausdintuvų, navigacijų taisymas, pardavimas, atnau-jinimas. Suteikiama garantija. Tel. 8 674 49 418.

901938

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904481

statybos, remonto

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899019

Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, gipskartonis, dedame lami-natą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.

895953

Apdailos darbai, gipskartonio montavimas (įvairios konstrukcijos), glaistymas, dažy-mas. Tel. 8 658 27 606.

906020

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Kli-juoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dai-lylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883403

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904548

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891681

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894344

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904591

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903906

Dažymo, tinkavimo darbai. Laiptinių remon-tas. Tel. 8 628 55 980.

906170

Atlieku kokybiškai ir greitai apdailos dar-bus: dažau, tapetuoju, klijuoju plyteles, ins-taliuoju elektrą, padedu įsigyti medžiagas. Tel. 8 674 25 418.

906011

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894565

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892130

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgame-tė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899863

Dažau, tapetuoju, glaistau, dedu lamina-tą. Patirtis 20 metų. Pristatau medžiagas. Tel. 8 646 06 456.

906212

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898218

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos perdavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.

903618

Glaistome, dažome, tapetuojame, montuo-jame gipskartonį, klojame laminatą, kala-me dailylentes. Tel. 8 679 25 533.

906319

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, de-dame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

904770

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900891

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901869

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros insta-liacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

903431

Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo dar-bai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947.

896359

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vo-nias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

905780

Kokybiškai dažome, glaistome, tapetuoja-me, montuojame gipskartonį. Nuperkame medžiagas. Klojame plyteles. Tel. 8 605 45 856, 8 677 68 319.

905378

Mūrijame, betonuojame, tinkuojame. Mon-tuojame gipskartonį, glaistome, dažome, dedame plyteles. Atliekame visus santech-nikos darbus. Tel. 8 650 51 581.

900594

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIK-LINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė. Garantija 10 metų. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892277

Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Su-teikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

905994

Rekonstruojame ir šiltiname senus sta-tinius. Atliekame visus darbus, įrengiant butus, biurus, komercines ir gamybos patalpas. Tel. 314 466, 8 686 41 300.

904232

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901339

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877896

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

898815

Santechnikos darbai, statome kietojo kuro ir dujinius katilus. Vandentiekio, kanaliza-cijos ir kt. santechnikos darbai. Tel. 8 605 45 856.

905415

Santechnikos darbai. Be poilsio dienų, nuo-laidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

901385

Šarvuotos durys. Akcija! Pavyzdžių išpar-davimas. Žemiau savikainos. Tel. 8 604 10 950.

906278

Šilumos siurbliai. Saulės kolektoriai. Įvai-rūs boileriai. Vėdinimas. Rekuperatoriai. Saulės elektros baterijos. Tel. 8 603 18 700; www.energitechas.lt.

904127

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899161

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus. Darbams suteikiame garantiją. Tel. 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt.

903735

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906408

Gaminu ir montuoju medinius laiptus, pa-langes. Tel. 8 603 65 248.

905996

BaldžiųAptraukiame audiniu baldus (keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną, audinį). Remon-tuojame mechanizmus. Tel. 8 674 44 219.

904181

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

902300

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

902068

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891097

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897883

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal klien-tų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902026

Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles ir poroloną. Transportas nemokamas. Tel. 712 540, 8 675 65 133.

901671

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

903459

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

903625

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894985

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9-17 val., „Aujama-credit“.

891267

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892893

kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892745

Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671.

901431

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901519

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

899000

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”, tel. 8 655 55 800 ir 8 655 55 644.

895790

1 kambario butą Domeikavoje (rekonstruo-tas, mūr. name, 5 a., 30 kv. m, šar. durys, pl. langai, vonia ir WC kartu, rūsys, puiki panorama, maži mokesčiai, aikštelė auto-mobiliui). Arba keičiu į butą nuosavame name prie Kauno. Kaina 55000 Lt. Tel. 8 616 41 514.

905236

Antstolis M.Petrovskis skelbia Juliaus Bar-tusevičiaus, Miretos Bartusevičienės tur-to pardavimą iš antrųjų varžytinių. Parduo-damas žemės ūkio paskirties sklypas, b. pl. 5,600 ha, un. Nr. 4400-0675-3038, esan-tis Daržininkų k., Valkininkų sen., Varėnos r. Dėl turto apžiūros kreiptis į J.Bartusevičių, tel. 8 698 25 007, ar antstolį M.Petrovskį, tel. (8 37) 227 214. Turto varžytinės vyks 2012 02 29 10 val. A.Mickevičiaus g. 56–18, Kaune. Pradinė turto pardavimo kaina 25800 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmo-kėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT69 7044 0600 0371 5993 SEB bankas 10% par-duodamo turto kainos – 2580 Lt. Parduo-damo turto nuosavybės apribojimai – hi-poteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių pri-valo pranešti antstoliui ir pateikti tai patvir-tinančius dokumentus.

905934

Antstolis M.Petrovskis skelbia Juliaus Bar-tusevičiaus turto pardavimą iš antrųjų var-žytinių. Parduodamas 1,00 ha ž. ū. sklypas šalia Juodelynės g., un. Nr. 4400-0378-6881, esantis Kauno m. Dėl turto apžiūros kreiptis į J.Bartusevičių, tel. 8 698 25 007, ar antstolį M.Petrovskį, tel. (8 37) 227 214. Turto varžytinės vyks 2012 02 29 10.30 val. A.Mickevičiaus g. 56–18, Kaune. Pradinė turto pardavimo kaina 88 200 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depoziti-nę sąskaitą Nr. LT69 7044 0600 0371 5993 SEB bankas 10% parduodamo turto kainos – 8820 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti as-menys, turintys teises į parduodamą tur-tą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui M.Petrovskiui ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

905932

PARDuoDANekilnojamasis turtaskaune ir kauno rajone

Nukelta į 18 p.

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 30, 201218

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, raki-nama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899438

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901217

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803780

Parduodu 2 kambarių butą Kovo 11-osios gatvėje. Tel. 8 699 84 661.

905299

Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams įteisinti, keičiu paskirtį. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 613 83 596, 432 375. olegasmas@one.lt.

902525

Puikų 4 kamb. 75 kv. m butą Centre, Trakų g. (autonominis šildymas dujomis, nuosta-bus vaizdas į miestą). Tel. 8 687 03 511.

906229

2 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (5 a. blokinio namo 2 a., vidinis, labai šil-tas, tvarkingas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

4 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (9 a. geltonų plytų namas 6 a., b. pl. 90 kv. m, pigus šildymas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

3 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 62 kv. m, su-remontuotas, pakeistas vamzdynas, radia-toriai, elektros instaliacija). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

Sklypą Smiltynų k., Mėtų g. (namų valda, graži, rami vieta, puikiai išvystyta infras-truktūra, elektra, gręžinys, dujos). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a., plytinis, pri-taikytas gyventi dviem šeimoms, atskiri įėji-mai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blo-kinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, pui-ki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvar-kyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

30 a sklypą Romainiuose, K.Šimonio g. (namų valda, atsiveria puikus vaizdas į Lin-kuvos kvartalą, IX fortą). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

4 kambarių butą Šilainiuose, Kuršių g. (9 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 81 kv. m, plastiki-niai langai, 2 balkonai). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

4 kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. (9 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 84 kv. m, na-tūralaus medžio parketas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

905878

3 kambarių butą Šilainiuose, Baltų pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 61 kv. m, labai tvarkingas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

Namą A.Strazdo g. (labai tvarkingas, reno-vuota šildymo sistema, nauji vamzdynai, nauji radiatoriai, 6 a žemės). Tel. 8 614 20 820. KNTPA.

Komercines patalpas A.Šančiuose, Prancū-zų g. (26 kv. m, labai tvarkingos). Tel. 8 614 20 820. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondva-rio pl. (4 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

1 kambario butą Vilijampolėje, Demokra-tų g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 30 kv. m, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

4 kambarių butą Kalniečiuose, Savanorių pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 82 kv. m, geras išplanavimas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

3 kambarių butą Žaliakalnyje, Rimvydo g. (5 a. plytinio namo 5 a., b. pl. 60 kv. m). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, M.Riomerio g. (4 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 42 kv. m, tvarkingas). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, K.Baršausko g. (suremontuotas, atskiri patogumai, ben-drabučio tipo). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 4 a., vidinis, šiltas, tvarkin-gas, sienos dažytos, laminatas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

905877

4 kambarių butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (9 a. blok. namo 4 a., b. pl. 82 kv. m, 2 balko-nai, med. langai su stiklo paketais, parke-tas). Tel. 8 614 21 023. KNTPA.

Žemės sklypą SB Girionys, 6 a, 19x31 m, elektra, geras privažiavimas, šalia pastatyti gyvenamieji namai. Atstumas nuo Kauno 2 km. Tel. 8 687 70 827. KNTPA.

Iš dalies įrengtą naujos statybos namą Gi-rionyse, SB „Monolitas“. 6 a žemės. Tel. 8 687 70 827. KNTPA.

1 kambario butą A. Šančiuose, Verkių g. (5 a. plytinio namo 4 a., erdvus, plastikiniai langai, šarvo durys). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

3 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. plytinio namo 2 a., puikus susisieki-mas, galimybė rekonstruoti, plėstis). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

10 a sklypą Narsiečių g., Aleksote (gyvena-moji paskirtis, visos miesto komunikacijos, geras privažiavimas). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Karmėlavoje, Vilniaus g. (5 a blokinio namo 4 a., 48 kv. m b. pl., 1990 m. statybos). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

3 kambarių butą Garliavoje, Žaliojoje g. (5 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 64 kv. m, natū-ralus parketas, šarvo durys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 33 kv. m, sutvarky-tas, bendrija, saulėtas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

905871

8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.

8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, nau-jame kvartale (elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 676 22 944.

Naujos statybos šiuolaikiškai ir kokybiškai įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. na-mas, visos komunikacijos, pigus autonomi-nis šildymas). Tel. 8 600 27 072. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, bal-konas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, vaiz-dinga vieta, elektra, geras privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 46 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Demokratų (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 47 kv. m, kai-na 78000 Lt). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

905866

Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Kal-niečiuose, A.Ramanausko-Vanago g. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 50 kv. m). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 61 kv. m, plast. langai, bendrija). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

2 kambarių butą Aleksote, Antanavos g. (tvarkingas, saulėtas ir šviesus, b. pl. 52.25 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

2 kambarių tvarkingą butą Kalniečių r., Ge-ležinio Vilko g. (b. pl. 52 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 61 kv. m, kambariai nepereinami, labai geras). Tel. 300 917, 8 614 93 479. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 30 kv. m, šviesus, šiltas, su balkonu). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 44 kv. m, su-remontuota vonia). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

4 kambarių butą Žaliakalnyje, Žiemių g. (5 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 77 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio 5 a., suremontuotas stogas, su visais baldais ir buitine technika). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

5 kambarių butą Centre, Žemaičių-V.Pu-tvinskio g. sankirtoje (3 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 83 kv. m, tvarkingas, šviesus bu-tas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

905876

Namą Garliavos sen., Karkazuose (1 a. ply-tinis, b. pl. 152 kv. m, naujas, dalinė apdai-la, 13 a žemės). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

1,5 kambario butą Eiguliuose, Žeimenos g. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 38 kv. m, labai tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

2 kambarių butą A.Šančiuose, Medvėgalio g. (9 a blokinio namo 5 a., b. pl. 50 kv. m, tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 44 kv. m, su-remontuotas, pakeistas vamzdynas, radia-toriai, elektros instaliacija). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

Išnuomojamos suremontuotos biuro patal-pos Žaliakalnyje, Savanorių pr. (3 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 36 kv. m). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

905879

Antstolis M.Petrovskis skelbia Juliaus Bartu-sevičiaus turto pardavimą iš antrųjų varžyti-nių. Iš varžytinių parduodama kaimo turiz-mo sodyba: 1. Žemės sklypas, pl. 1,9479 ha, un. Nr. 4400-0965-2097. 2. Namas, b. pl. 112,78 kv. m, baigtumas 95%. 3. Svečių na-mas, b. pl. 133,86 kv. m, baigtumas 90%. 4. Administracinis pastatas, b. pl. 179,92 kv. m, baigt. 56 %. 5. Turizmo centras, b. pl. 130,48 kv. m, baigt. 63%. 6. 3 poilsio na-mai: b. pl.175,94 kv. m, baigt. 43 %, b. pl. 175,76 kv. m, baig. 43 %, b. pl. 266,27 kv. m, baigt. 26%, esantys Galintėnų k., Raiti-ninkų sen., Alytaus r. (prie Gailinto ež. (ats-tumas nuo Vilniaus 100 km, nuo Alytaus – 20 km), šalia miškas, Radzevičių kaimo turizmo sodyba). Dėl turto apžiūros kreip-tis į J.Bartusevičių, tel. 8 698 25 007, 8 620 85 448, ar antstolį M.Petrovskį, tel. (8 37) 227 214. Turto varžytinės vyks 2012 02 29 11 val. A.Mickevičiaus g. 56–18, Kaunas. Pra-dinė turto pardavimo kaina 643200,00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antsto-lio depozitinę sąskaitą Nr. LT69 7044 0600 0371 5993 SEB bankas 10% parduodamo turto kainos – 64 320 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: turto areštas, hi-poteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių pri-valo pranešti antstoliui ir pateikti tai patvir-tinančius dokumentus.

905910

Buitinė technika

Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukai-noti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOS-HIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www.elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625.

896034

Nauja ir nukainota buitinė techni-ka (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę tech-niką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-o-sios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821436

parduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Baldai

Prekiaujame įvairiais naudotais bal-dais ir smulkmenomis iš Vokieti-jos. A.Juozapavičiaus pr. 7, Kaunas. www.westbaldai.lt. Tel. 8 605 49 871, e. paštas liutaurelis@gmail.com.

904415

Kitos prekės

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

893760

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904153

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893601

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900704

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio ir mišrių sausų geros koky-bės malkų (trinkelėmis ir skaldytas). Prista-tome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

890219

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo len-teles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

895178

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

899550

Beržines, uosines, pušines, juodalksnio mal-kas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.

906155

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903379

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900415

Parduodamas UAB „Kauno statybos tres-tas“, UAB „Daga“, UAB „Transforma“, UAB „Litporta“, UAB „Plieno raštas“, UAB „Jaro-mis“, UAB „Esadė ir Ko“, UAB „Ventelektra“, UAB „Vistilė“, UAB „Džuda“, UAB „Eurostar-tas“, UAB „Avertė“, UAB „Pinolina“, UAB „Ar-mabelus“, UAB „Irgitos miškas“, UAB „Dra-bužiai darbui“ ilgalaikis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (transporto priemonės, baldai, įrankiai, org. technika, kompiuteri-nė technika, ir t.t.), trumpalaikis turtas (or-takiai, gipskartonio plokštės, plytelės, rūbai ir t.t.), reikalavimo teisės, priteistos skolos. Su parduodamo turto sąrašais, pradinė-mis pardavimo kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras, A.Juozapavičiaus pr. 3A, Kaune. Informacija teikiama tel. 8 620 56 879, faksas (8 37) 551 511, e. paštas giedriuia@gmail.com.

904924

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905399

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899064

pamesta

Dingusį Kauno Senamiesčio progimnazi-jos mokinio pažymėjimą Nr. 1238290, iš-duotą Benui Seliuginui, laikyti negalio-jančiu.

905234

perKa

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902799

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902608

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902735

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902864

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902671

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902994

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903057

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903933

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techni-ką (po eismo įvykio ar su kt. defek-tais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

905344

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Do-kumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906033

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894959

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890165

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896149

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 8 609 96 655, 8 676 22 529.

905880

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 30, 2012 19

Karščiausi Kelionių pasiūlymaipramogos, šventės, laisvalaiKis

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI MALJORKOJE GEGUŽĖS MĖNESĮ!Kodėl siūlome aplankyti Maljorką: tai vienas ekologiškiausių Viduržemio jū-ros kurortų; platūs smėlėti paplūdimiai; skirtingas salos kraštovaizdis nuo lygu-mų iki didingų Tramuntanos viršukalnių; gera ispaniška virtuvė; įžymūs Maljorkos perlai už patrauklią kainą.Kelionės laikas – gegužės 12–19 d. 3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-karienė, kaina 1 asm. 1210 Lt.

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-tūs, vakarienė, kaina 1 asm. 1450 Lt.3* viešbutis su maitinimu: viskas įskai-čiuota, kaina 1 asm. 1590 Lt.4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-karienė, kaina 1 asm. 1500 Lt.4* viešbutis su maitinimu: viskas įskai-čiuota, kaina 1 asm. 1820 Lt.Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai, iš Kauno oro uosto.

Įvairūsnuomoja

Privačioje valdoje 25 kv. m butą su atskira virtuve Šilalės g., visi patogumai, su baldais, dušas. Įėjimas atskiras. Tel. 8 627 77 775.

906089

išsinuomojaIšsinuomočiau butą, namą, patalpas Kau-ne. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.

899536

Išsinuomočiau vieno kambario butą su bal-dais Kaune. Tel. 8 603 65 248.

906002

gabenimai„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897708

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išra-šome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901414

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891263

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894522

KelionėsIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

902500

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899358

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894510

Vežame keleivius, krovinius ir automobi-lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897016

KitiBūčiau dėkinga, jei kas nors galėtų pado-vanoti SAUSKELNIŲ (ligonei). Tel. 8 647 83 644.

906015

Kviečia moKytis

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892960

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900729

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989.

892202

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00.

892189

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890618

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006.

869181

Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, na-mus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277.

894573

Perku trijų, keturių kambarių butą Eigulių, Žaliakalnio, Kalniečių r., tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 300 917, 8 676 22 955.

905881

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

894741

Superkame naudoti netinkamus automo-bilius, pasiimame, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 340 051, 8 687 30 800.

900747

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892224

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890111

perKa

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892702

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teo-rinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavi-mo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravi-mą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902283

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895476

atsiliepKite!

Prašom atsiliepti mačiusiuosius policijos sulaikymo operaciją, vykusią 2010 m. birželio 22 d., apie 14 val., Panerių g. 222, automobilių serviso kieme. Tel. 8 679 24 351.

905763

UAB „Gandro sparnas“, įmonės kodas 302632368, keičia pavadinimą į UAB „As-mara“, įmonės kodas 302632368.

906287

paskolos

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno gegužės–rugsėjo mėn., įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – nuo 800 Lt (asm.), Kipras – nuo 906 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.), Alikantė – nuo 853 Lt (asm.), Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.), Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu e.sliupaite@darbusauga.lt

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891256

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891340

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890991

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890970

REIKALINGA paskola (apie 200 000 Lt) už užstatą. Dėl procentų tarsimės. Tarpinin-kams nesiūlyti. Tel. 8 646 98 788.

904913

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893170

PASKOLOSwww.agmindis.lt

220 4558 612 03 636 E.Ožeškienės g. 23-2

5+1 Kauno diena

AKCIJASKELBIMAI

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ –

DAR 1 SKELBIMĄ!

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

20

kas, kur, kadapirmadienis, sausio 30, 2012

teatrasKauno valstybinisdramos teatras

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 31 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR­KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Va sa rio 1 d. 18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za­ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Va sa rio 2 d. 18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za­ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Va sa rio 3 d. 18 val. – Auš ra Ma ri ja Sluc kai­tė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vie nos da lies dra ma pa gal Je a no Anou ilh’o „An ti go nę”. Rež. Jo nas Ju ra šas. Il go ji sa lė.Va sa rio 4 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MAR­KIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Va sa rio 5 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.17 val. – To ni no Gu er ra. KETVIRTOJI KĖDĖ Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ro lan das At­ko čiū nas. Ta ver nos sa lė.18 val. – So fi Ak sa nen. APSIVALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 3 d. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. VIENOS KRAUJAS. 3 veiks mų ope re tė. Truk­mė 3 val. Va sa rio 5 d. 12 val. – Wolf gan gas Ama deus Mo zar tas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. 2 da lių mu zi ki nė pa sa ka vai kams. Truk mė 1.45 val. 18 val. – Georges Bi ze. KARMEN. Ski ria ma Ge no vai tės GONTYTĖS 85­me čiui. Dai nuo ja Ri ta Preik šai tė, Vai das Vyš niaus kas, Vy tau­tas Juo za pai tis, Ra min ta Vai ce kaus kai tė, To mas La di ga. Truk mė 3 val. Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val.

Kauno Kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 2 d. 18 val. – F.Rab le. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Už sta lė tik rie siems gur­ma nams. (N­18) Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 3 d. 18 val. – E.Ra dzins kis. KOBA. Mo nod ra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 4 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. KAVI­NĖ „PAS BLEZĄ”. Pa si ma ty mas po dvi de šim­ties me tų. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 5 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.

Kauno valstybinis lĖliŲ teatras

Laisvės al. 87A

Vasario 4 d. 12 val. Mažojoje scenoje – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 m.Vasario 5 d. 12 val. – KATĖS NAMAI, rež. A.Stankevičius (muzikinė pasaka apie tikrą ir tariamą draugystę, pagal S.Maršako pasaką), nuo 5 m.

Kauno Pantomimos ir PlastiKos teatras

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­siesiems.

„GirstuČio“ rŪmaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

IDIOTEATRASSau sio 31 d. 18 val. – spek tak lis MENAS. Re ži sie rius D.Kaz laus kas.

KITOKS TEATRASVa sa rio 4 d. 18 val. – sti lin ga ko me di­ja TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI. Re ži sie rius R.Žir gu lis.

DOMINO TEATRASVa sa rio 5 d. 18 val. – ko me di ja ŽIRKLĖS. Re ži sie rius M.Sla wins kis.

renGiniai

Kauno valstybinisdramos teatras

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

4 d. 18 val.

3 d. 18 val.

Kauno Kamerinisteatras

4 d. 18 val.

teatro Klubas

dominoteatras

30 d. 19 val.

5 d. 18 val.

Kauno menininKŲnamai

2 d. 18 val.

teatro KlubasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū­rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.

Kauno PedaGoGŲKvaliFiKaCiJos Centras

Vytauto pr. 44

Sausio 31 d. 14 val. – profesorės Onos Voverienės knygos „Tautotyros etiudai” pristatymas. Dalyvaus knygos autorė. Ren­ginys nemokamas. Išsamesnė informacija tel. (8 37) 324 061, 324 052.

amžinąJį atilsį

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896057

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKO-MOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894647

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus broliui, avalynės cecho darbuotoją Dalią BITAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas.

teleloto

inFormuoJa

Kauno mažasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 2 d. 19 val. – B.Srblja no vič. „Belg­ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 5 d. 18 val. – B.Srblja no vič. „Belg­ra do tri lo gi ja” (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Ra ba šaus kas.Va sa rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

vaiKŲ ir Jaunimo teatras„vilKolaKis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 5 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais). Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS KRUONIO MIŠKE

Vasario 15 d. kviečiame Jus ir Jūsų artimuosius į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minė­jimą Kruonio miške.17 val. – šv. Mišias Kruonio bažnyčioje aukos Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. 18 val. – iš Kruonio miestelio aikštės į mišką, kur užkasti 1946 02 15 naktį žuvę trys Lietuvos partizanai, pajudės iškilminga eisena su vėliavomis, deglais, žvakėmis ir gėlėmis.Miške: degantys laužai, vėliavos pakėlimas, saliutas ir ,,Tautiška giesmė”; kalbės Kaišiado­rių rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovai; bus skaitoma poezija, giedama ir dainuojama; kareiviška košė ir arbata.Renginyje dalyvaus: Kaišiadorių rajono moksleiviai ir Kauno apskrities kudirkaičiai, Jūrų skautai, visuomeninė organizacija „Vanagas”, Jaunieji Lietuvos patriotai, Lietuvos Šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo II rinktinės jaunieji šauliai, choras „Margiris”, Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena” ir kiti kolektyvai.Prašom nepamiršti šiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimti žvakučių, deglų, vėliavų ar vėlia­vėlių. Pasiteirauti tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907.

Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga,Kaišiadorių vyskupijos kurija, Kruonio kultūros centras, Kruonio gimnazija

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

Sau sio 30 d. 18 val. KTKC et ni nės veik los stu di jo je (Kal nie čių g. 180) – mo ky mai jau ni mui ir su au gu siesiems „Kū ry bos džiaugs mai”: TAPYBA ANT MEDŽIO. Ve da dai li nin kė Da lia Žiur ke lie nė.Sau sio 31 d. 18 val. – rank dar bių mo ky mai jau ni mui ir su au gu sie siems „Va ka ro ji mai sek ly­čio je”: PAPUOŠALAI IŠ SUTAŽO JUOSTELIŲ (siu vi mas, siu vi nė ji mas). Ve da Dai va Vai naus­kie nė. Re gist ra ci ja tel. 8 679 36 715.Vasario 1 d. 18 val. – paskaita VASARIO MĖN. KALENDORIUS: GRABNYČIOS, ŠV. BLAŽIEJUS, ŠV. AGOTA, ŠV. VALENTINAS, LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA, VIEVERSIO ŠVENTĖ. Lektorius Aleksandras Žarskus. Kviečiame darželių­mokyklų, pradinių mokyklų, progimnazijų, pagrindinių, vidurinių mo­kyklų ir gimnazijų mokinius, jų šeimos narius, mokytojus dalyvauti kūrybiniame respubli­kiniame etnografinės kraštotyros konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų...”, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Registracija iki vasario 20 d. Informacija tel. 8 679 36 739, www.ktkc.ltVa sa rio 2 d. 18 val. – ta py bos mo ky mai su au gu sie siems „Prie mol ber to”: UŽGAVĖNIŲ KAU­KIŲ GAMYBA IŠ TRADICINIŲ IR NETRADICINIŲ MEDŽIAGŲ. Ve da dai li nin kas Gvi das La ta kas.

ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“

UAB „Pir mas žings nis”, Rau dond va rio pl. 150 (Vi li jam po lė, 7, 11 tro lei bu su iki „Vy žuo nos” sto te lės), kon fe ren ci jų sa lė je

Va sa rio 2 d. 16–17.30 val. – prof. Ari man tas DUMČIUS, kar dio chi rur gas, Lie tu vos Sei mo na­rys. AR GAMTOS MOKSLŲ ATRADIMAI STIPRINA DVASINĘ PASAULĖŽIŪRĄ?Va sa rio 9 d. 16–17.30 val. – prof. Gied rius KUPREVICIUS, kom po zi to rius. KODĖL NEREIKIA MUZIKOS SUVOKTI PROTU?Va sa rio 23 d. 16–17.30 val. – Pran ciš kus JAKUBAUSKAS, ma lū nin kas. NATŪRALUS IR SVEI­KAS MAISTAS: MALŪNINIKO PATARIMAI.Ren gi niai ne mo ka mi.

a.KaČanausKo muZiKosmoKyKla

Aušros g. 32

Sausio 31 d. 17 val. kviečia visus žaliakal­niečius susirinkti į Žaliakalnio bendruome­nės žiemos sambūrį LAKŠTINGALA ŽIEMĄ.18.30 val. – susitikimas V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros” padalinyje (Aušros g. 37). Vakarą praleisime su poetu Vladu Vaitkevičiumi, aktore Kristina Kazake­vičiūte, jaunąja pianiste Sintija Raudonyte. Pristatysime bendruomenės ir bibliotekos sukurtą skaitmeninį pasakojimą apie

Žiakalnio funikulierių. Su seniūnu Bro­niumi Girdausku ir Tarybos nare Loreta Kudariene pasveikinsime Žaliakalnio E­senjorus.

maironio lietuviŲliteratŪros muZieJus

Ro tu šės a. 13

Va sa rio 1 d. 15 val. Tre čio jo am žiaus uni­ver si te to Me nų fa kul te to klau sy to jams Se no sios li te ra tū ros sky riaus ve dė ja Re gi na Ma žu kė lie nė skai tys pa skai tą „Jo no Ma čiu­lio­Mai ro nio as me ny bė”.

b. ir v.sruoGŲnamai-muZieJus

B.Sruo gos g. 21

Va sa rio 1 d. 18 val. – ra šy to jo Ba lio Sruo­gos 116­ųjų gi mi mo me ti nių va ka ras. Da ly vaus li te ra tū ro lo gas Ra mu tis Kar­ma la vi čius, ak to riai An drius Žiu raus kas ir Min dau gas An ce vi čius.

vdu menŲ GaleriJa „101“ Laisvės al. 53

Vasario 1 d. 18 val. atidaroma debiutinė Artūro Morozovo fotografijų paroda „GRU­ZIJA. 08 08 08”. Joje eksponuojamos fo­tografijos, įamžinusios karinį konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos. Fiksuoti dviejų valstybių konfliktą A.Morozovas išvyko 2008 m. ir tai buvo pirmoji fotografo patirtis karo zonoje. Per šią kelionę autorius sukūrė keletą reportažų, pasakojančių apie konkrečius įvykius ir atskleidžiančius žmonių asme­nines istorijas, kurias tarpusavyje sieja bendras tarpvalstybinio karinio konflikto kontekstas. VDU Menų fakulteto absolventas A.Moro­zovas jau penkerius metus bendradarbiau­ja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio naujie­nų agentūromis bei spaudos leidiniais. Jo fotografijos publikuotos The Guardian, The Times, Newsweek, TheStar, Boston Tribute, ParisMatch, Dailymail, ScotichMail. Už šias fotografijas 2009 m. jis pelnė Lietuvos spaudos fotografijos metų apdovanojimą „Auksinis kadras”.

Kauno PaveiKslŲ GaleriJaK.Donelaičio g. 16

Nuo sausio 31 d. kviečia visus moksleivius į edukacinę programą parodoje GERIAUSIAS 2011 METŲ KŪRINYS. Čia visi kartu mokysitės įsiklausyti, matyti, suvokti ir kalbėti apie meną. Galėsite ir patys pabūti meno kritikais, vertindami ir aptarinėdami dailininkų kūrybą. Paroda gausi ir labai įvairi, todėl jūsų laukia daug netikėtų, keistų bei naujų patyrimų.Programą veda muziejininkė­tapytoja Eglė Velaniškytė.Prašom grupes registruoti iš anksto, I–V nuo 9 iki 16 val. tel. (8 37) 229 475.Užsiėmimai vyksta II–V nuo 11 iki 17 val. iki vasario 17 d.

Kauno menininKŲ namaiV.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Vasario 2 d. 18 val. – kamerinės muzikos koncertas. Atlikėjai: Lionginas Čiapas (fleita), Loreta Haidari (fortepijonas), Inga Raginienė (klasikinė gitara). Programoje: J.S.Bacho, M.Blavet, J.Galles, Ph.Gaubert, O.Kiseliovo, M.Th.Paradis, D.Reis, E.Satie, D.Scarlatti kūriniai.Koncerto programoje – iškili italų, prancū­zų, vokiečių baroko, romantizmo ir XX a. kamerinė muzika, išsiskirianti muzikinės minties kilnumu, intymumu ir subtilumu,

Lošimo Nr. 825, sausio 29 d. Keturi kampai (2 Lt): 24 41 67 01 65 74 28 55 51 20 05 17 15 52 44 13 12 40 09 59 64 54 07 48 73 75 32 18 57 63 10 66 43 60 70.Eilutė (3 Lt): 37 26 34 56 31.Įstrižainės (12 Lt): 39 53 45 35 29.Visa lentelė (92 708 (4x23 177) Lt): 06 03 58 30 21 25.Papildomi prizai: 30 000 Lt – 0629914; 30 000 Lt – 0050401; 30 000 Lt – 0376414; 25 000 Lt – 0626343; 20 000 Lt – 0076299; 20 000 Lt – 0238699; 20 000 Lt – 0027019; 20 000 Lt – 0612154; 20 000 Lt – 0375800; 20 000 Lt – 0695128; 20 000 Lt – 0688148; 20 000 Lt – 06 99410; 15 000 Lt – 0023808; 10 000 Lt – 0696857; 10 000 Lt – 0157295; 10 000 Lt – 0228111; 10 000 Lt – 0631058; 10 000 Lt – 0097213; 10 000 Lt – 0355966; 10 000 Lt – 0113417; 10 000 Lt – 0428061; 10 000 Lt – 0103642; 10 000 Lt – 0645605; 10 000 Lt – 0552891; 10 000 Lt – 0097632; 10 000 Lt – 0253929; 10 000 Lt – 0036533; 10 000 Lt – 0703198; 10 000 Lt – 0675180; 10 000 Lt – 0182425; 10 000 Lt – 0353274; 10 000 Lt – 0435746; 10 000 Lt – 0523204; 10 000 Lt – 0626648; „Renault Thalia“ – 0507939; „Peugeot 206+“ – 0293133; „Fiat Grande Punto“ – 0484302; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 23 d.) – Sigitas Raišys iš Anykš­čių; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 23 d.) – Bronius Špokauskas iš Kaišiadorių; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 23 d.) – Janina Lapinskaitė iš Telšių; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 23 d.) – Gintautas Skudra iš Pakruojo; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 23 d.) – Raimonda Pil­kaitienė iš Jurbarko.Pakvietimai į TV: 056* 980, 015*458, 000*676. Prognozė: Aukso puode bus – 550 000 Lt.

21

kas, kur, kadapirmadienis, sausio 30, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ko rio la nas“ – iki 2 d. 11.45, 21.45 val. „Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – iki 2 d. 20.30, 22.20 val. „Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 2 d. 11.15, 13.45, 16.10, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 2 d. 13, 18.30, 21.55 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 2 d. 15.15, 20.45 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 2 d. 14.15, 16.45, 19.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 2 d. 12.15, 14.15, 16.15, 18.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 2 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.30, 19.40 val. „Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 2 d. 11 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Karo žirgas“ (premjera) – iki 2 d. 11.30, 14.30, 17.30, 20.45 val.„Ant ribos“ (premjera) – iki 2 d. 11, 13.15, 15.30, 18, 20.30 val.„Sena gera orgija“ (premjera) – iki 2 d. 16.15, 18.30, 21 val.ALFA.LT kino seansas. „Sniegynų įkaitai“ – 1 d. 19.15 val.LAISVALAIKIO kino seansas. „Geležinė ledi“ – 2 d. 18.45 val.„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – iki 2 d. 10.45, 15.45, 17.45, 20.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 2 d. 13, 18.15, 21.30 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 2 d. 12.15, 17 (seansas nevyks 31 d.), 21.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 2 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 2 d. 13.30 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 2 d. 14 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 2 d. 14.45, 19.15 (seansas nevyks 1 d.) val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 2 d. 16 val.„Purvini žaidimai“ – iki 1 d. 18.45 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 2 d. 21.15 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Pavaduojanti mokytoja“ – 31 d. 17 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

kinO TEaTRas „ROMUVa“Lais vės al. 54

Prancūzų kino festivalis ŽIe Mos eK rA nAIsau sio 30 d. 17.20 val. – „Iš auš ir mū sų die na”. 19.10 val. – „Ber niu kas su dvi ra čiu”. 21 val. – „Pas Dži no”. sau sio 31 d. 17.20 val. – „Ra bi no ka ti nas”. 19.10 val. – „Pri si mi ni mai iš vieš na mio”. 21.20 val. – „Ka ras pa skelb tas”.Bi lie tus ga li ma įsi gy ti ki no te at ro ka so je ar ba www.bi lie tu pa sau lis.lt.

kaUnO MaŽasisTEaTRas

kaUnO VaLsTYBinis LĖLiŲ TEaTRas

2 d. 19 val.

4 d. 12 val.

kinO CEnTRas„CinaMOn“

30 d. 13 val.

kinO TEaTRas„ROMUVa“

31 d. 19.10 val.

TV pROgRaMa

melodiniu savitumu ir išraiškingumu, kompozicijų žanrų, formų įvairove ir darna.Šiai gražiai, švelniai muzikai perteikti padės ir išraiškingi, koncerto instrumen-tai – fleita, klasikinė gitara, fortepijonas, profesionalių atlikėjų rankose įgaunantys žmogiškąją gyvybę ir galimybę jausmų kalba bendrauti su žmonėmis.

Va sa rio 7 d. 18 val. – po ezi jos ir mu zi kos va ka ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po eto Vla do Šim kaus ei les skai tys ak to rius Ro lan das Kaz las. Gros Sau lius Aug lys-Sta-ne vi čius (vib ra fo nas) ir Ge na di jus Sav ko vas (akor de o nas). Mu zi kai ori gi na liai at liks J.S.Bacho, C.De bus sy, C.Bol ling ir ki tų kom-po zi to rių kū ri nius.

Pa ro dų sa lė je iki va sa rio 10 d. eks po nuo ja-ma dai li nin ko Gvi do La ta ko ta py bos ob jek-tų pa ro da BUVIMAI. Įė ji mas ne mo ka mas. Kvie čia me ap si lan ky ti pir ma die nį–ket vir ta-die nį 10–18 val., penk ta die nį 10–16.30 val.

isTORinĖ LiETUVOsREspUBLikOs pREZiDEnTŪRa kaUnE

Vilniaus g. 33

Kviečia dalyvauti šventinėje akcijoje PAsVeIKInKIM VIenI KITUs! ir prisidėti prie naujos Vasario 16-osios (Lietuvos valstybės atkūrimo dienos) šventinio sveikinimo tradicijos užgimimo. Istoriniai Prezidento rūmai Kaune, kur Vasario 16-oji per visą Pirmos Lietuvos Respublikos laikotarpį buvo švenčiama daugiau kaip 20 metų, yra bene tinkamiausia vieta tokią tradiciją pra-dėti. Praėjus daugiau kaip 70 metų, juose nebėra valdžios atstovų, o čia įsikūręs mu-ziejus yra atviras visiems žmonėms, kurie ateina pasidalyti prisiminimais, pasiginčyti dėl vienokių ar kitokių istorijos vertinimų, o per valstybines šventes dažnai užsuka ieškodami vietos išreikšti savo patriotinius jausmus. Istorinė prezidentūra šiemet ragi-na visus prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga pasveikinti draugus, kolegas, kaimynus, bendradarbius, šeimos narius, kitus artimus žmones, o sveikinimus siųsti į Istorinę prezidentūrą, kur Vasario 16-ąją kviečiami visi – ir sveikintojai, ir tie, kam adresuoti sveikinimai, ir tie, kurie dar ne-drįsta patys sveikinti – į šventinį šurmulį.Sveikinimų formos gali būti įvairios. Mu-ziejininkai rekomenduoja keletą formatų: 1) tekstinis sveikinimas, kuriame dėmesys skiriamas rašytinio žodžio jėgai ir pavei-kumui, 2) tekstinis ar grafinis sveikinimas su apipavidalinimu – dėmesys skiriamas rašytinio žodžio ir/ar grafinio vaizdo der-mei (visos atlikimo technikos priimtinos), 3) garso sveikinimas – dėmesys skiriamas žodžiui ar kitai garsinei sveikinimo formai (siųskite sveikinimus populiariais audiofor-matais, waw ar mp3), 4) vaizdo sveikini-mas – dėmesys skiriamas vaizdo ir garso dermei (savo sveikinimus kelkite į YouTube ir siųskite nuorodą). Tad jau dabar žmonės kviečiami rašyti, siųsti, nešti, vežti Vasario 16-osios sveikinimus į Istorinę prezidentūrą Kaune (Vilniaus g. 33, LT-44290 Kaunas; tel. (8 37) 201 778; e. paštas info@istori-neprezidentura.lt). Muziejaus kolektyvas žada, kad Vasario 16-ąją Istorinė prezidentūra virs sveikini-mų sostine. Visą dieną, nuo 11 iki 16 val., lankytojus pasitiks šventinis šurmulys: vyks sveikinimų peržiūra, įspūdingiausių, originaliausių rinkimai, jų autorių apdova-nojimai. Geriausius sveikinimus kiekvienoje kategorijoje išrinks patys muziejaus lanky-tojai, o jų autoriams suvenyrus ir atminimo

prizus įteiks projekto organizatoriai ir infor-maciniai partneriai. Istorinėje prezidentūro-je sveikinimai bus eksponuojami iki kovo 1 d., o geriausieji iki Kovo 11-osios. Ta pačia proga visi Istorinės prezidentūros svečiai turės galimybę parašyti po sveikinimą ant atviruko su tarpukario Kauno vaizdais, apžiūrėti atnaujintą Prezidentų ekspoziciją, kuri pasipildė Prezidentės Dalios Grybaus-kaitės daiktais bei nauju Jonui Žemaičiui-Vytautui skirtu informaciniu stendu.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7)

(k). 10.00 Nutarimo sudaryti laikinąją

Seimo komisiją, skirtą Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumui ir situacijai „Snoro“ banke ištirti, svarstymas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo.

11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra.

Spor tas. 21.10, 23.25 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no va ka ras.

„Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (2). 23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės

pa sau liai“ (3). „Grai kų fe no me nas“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

6.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N-7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.40 Veiks mo ko me di ja „Išp ro tė jęs

pro fe so rius 2. Klam pų šei my nė lė“ (JAV, 2000 m.) (N-7) (k).

11.40 Ro man ti nė ko me di ja „Pa miršk Pa ry žių“ (JAV, 1995 m.) (N-7) (k).

13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir Dže ris III“.

14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 De tek ty vi nis s. „Makb rai das.

Po nia, tai žmog žu dys tė“ (JAV, 2005 m.) (N-7).

16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N-7). 20.30 Kaž kas at si ti ko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (6) (N-7). 0.35 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų

vaiz de liai. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Lu jis“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Dra ma „Gat vės šo kiai“

(D.Bri ta ni ja, 2010 m.). 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (7). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš naujo. Tie sio gi nė

trans lia ci ja. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00, 21.50 TV3 spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų

šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (6).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N-7) (k).

7.55 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 8.25 „Sma giau sios aki mir kos“.

Hu mo ro lai da. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7) (k). 11.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 Ali bi. „By la iš praei ties“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k).18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. 20.19 Spor tas. Orai. 20.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N-7) (k). 21.05 „Men tai“ (N-7). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Tau ro ra gas“. Lai da

me džio to jams (N-7) (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

są siu vi nis. 8.45 Krikš čio nio žo dis (ru sų k.). 9.00 Labas ry tas (k). 11.30 Auk si nė Agat hos Ch ris tie

ko lek ci ja. „Pua ro“ (N-7). 13.10 Kul tū ra. Ak to rius Re gi man tas

Ado mai tis (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Re ži sie riaus Gy čio Pa de gi mo

kū ry bos ret ros pek ty va. Teat ro po pie tė. Kau no dra mos teat ro spek tak lis. A.St rind ber gas. „Kre di to riai“ (1994 m.) (k).

16.20 Rū mų di dy bės ai dai. Ka ra lie nė Bo na Sfor ca Vil niu je (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Tik ros is to ri jos. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.20 Žmo ni jos žo di nio ir

ne ma te ria laus pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (5) (1998 m.).

20.00 Kai mū zos pra by la. Ju di tos Vai čiū nai tės ei les skai to ak to rė J.Vi lū nai tė.

20.15 Li te ra tų gat vė (3). 20.45 Pa sau lio pa no ra ma (k). 21.10 Kri mi na li nė ko me di ja „Nef ri ti nio

skor pio no už kei ki mas“ (JAV, 2001 m.) (N-14).

22.50 Auk si nės me lo di jos. „Ko kia gra ži die na...“ Koncer tuo ja V.Ru sai ty tė, Č.Ga ba lis, S.Ja nuš ka, R.Kar pis, T.Lei bu ras, LRT gru pė.

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Pi ni gų kar ta.

10.00, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15, 17.00 „Kob ra 11“. 12.15 Veiks mo s. „Ge ri vy ru kai“ (1)

(JAV, 2010 m.). 13.10, 20.00 „Ma no var das Er las“. 14.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų

vaiz de liai. 15.00, 0.45 „Sin ba do nuo ty kiai“. 18.00 „Ge ri vy ru kai“ (2). 19.00, 0.00 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Siau bo tri le ris „Pjūk las 5“ (JAV,

Ka na da, 2008 m.). 23.30 „Fu tu ra ma“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nesso re kor dai“

(N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7).

18.57 Žo dis – ne žvirb lis. 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7). 21.00 Ro man ti nė dra ma „Al pių

kli ni ka. Ne ti kė tu mai“ (Vo kie ti ja, Aust ri ja) (N-7).

22.50 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.50 Svei ka tos ABC (k).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be

praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Šian dien kim ba. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir

ko men ta rai. 13.30 „So do de tektyvės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Adol fas

Hit le ris“. 16.00, 17,00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 „Ge ne ro las“. „La kū nas Pr cha las“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai.

9.00 Ki no eksp re sas (k). 9.30 Ro man ti nė dra ma „Maiš tin go ji

Džei nė“ (N-7). 11.30 Me lo ma no pus va lan dis (k). 12.00 Ko me di ja „Mė ne sio

dar buo to jas“ (N-7). 13.45 Te le laik raš tis. 15.40 Dra ma „Vir šū nė“ (N-7). 17.30 Nuo šeš ta die nio iki šeš ta die nio (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Gy ve nu čia. 18.55 Ro man ti nė dra ma „Tie siog

kar tu“ (N-7). 20.30 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Ro man ti nė dra ma „Emos lai mė“

(N-14). 23.00 Ži nios (k). 23.20 Nuo ty kių f. „Pra ras tų sie lų sa la“

(N-7).

8.00, 10.05 Nuo ty kių f. „Sa los ap gy ven di ni mas“ (1, 2) (Ru si ja, 2009 m.).

11.55 Tri le ris „Gy va tė“ (Pran cū zi ja, 2006 m.). 18.30 Dra ma „Un di nė“ (Ru si ja, 2007 m.). 20.30 Tri le ris „Mes val do me nak tį“ (JAV,

2007 m.). 22.35 Veiks mo f. „Ka ro die vas“ (JAV,

Pran cū zi ja, 2005 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Ki je vo „Bu di vel nik“. 11.45 VTB vie nin go ji krep ši nio lyga.

Kau no „Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“.

13.30 Spor tas LT. Tarp tau ti nis Da no Poz nia ko bok so tur ny ras.

14.30 Krep ši nio pa sau ly je. 15.00 Au to mo to. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly ga.

Mad ri do „Real“–„Gra na da“. 17.15 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45 Ke lias į Lon do ną. 21.00 Lie tu vos krep ši nio ly ga.

„Šiau liai“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“. 23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las

RIP.

22

menas ir pramogosPirmadienis, sausio 30, 2012

Kū rė jai ne no ri vilk tis juok da rių kos tiu mų ir links min ti tu ris tųKau no kul tū ros reik mėms ski ria ma ma­žiau lė šų, sa vi val dy bės Kul tū ros sky rius nai ki na mas pa ver čiant jį nau ju jung ti­niu da ri niu – Kul tū ros ir tu riz mo plėt ros sky riu mi. Mies to kū rė jai ne sle pia esą su­tri kę.

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Po kal by je su „Kau no die na“ Lie­tu vos ra šy to jų są jun gos (LRS), Lie tu vos fo to me ni nin kų są jun gos (LFS), Lie tu vos dai li nin kų są jun­gos (LDS) ir Lie tu vos teat rų są jun­gos (LTS) Kau no pa da li nių va do vai ne slė pė ap mau do ir dėl to, kad po­li ti kai ra di ka lius spren di mus prii­ma ne si ta rę.

– Kaip su tin ka te nau jie nas, ku­rios bu vo pa teik tos kaip fak tas, t.y. ne si ta riant su kū ry bi nė mis są jun go mis? Juo lab kad, kaip pri me na Kau no me no kū rė jų aso cia ci jos pir mi nin kas Pet­ras Pa li lio nis, jung ti nis da ri­nys – dar nuo so viet me čio bu­vęs kul tū ros, švie ti mo ir spor to sky rius – ne pa sit vir ti no, jis pa­me na, kaip rei kė jo varg ti, no­rint at si kra ty ti tos pri vers ti nės są jun gos.LTS Kau no sky riaus pir mi nin­kas And rius Žiu raus kas (A.Ž.): „Tie są sa kant, jau ne pir mą kar­tą val džia šo ki ruo ja to kiais sa­vo spren di mais. Jie dek la ra vo, kad jiems la bai trūks ta mū sų ini cia ty­vų, idė jų ir pa siū ly mų ku riant Kau­no kul tū ri nį vei dą. Ta pro ga ne tgi bu vo su bur ta nau ja kul tū ros ko mi­si ja, skir ta Kau no mies to „kul tū ros gai rėms nu ties ti“... Ir ką? Ogi, kaip ir rei kė jo ti kė tis, – nie ko. Apie įvy­ku sį fak tą ir at lei džia mus kul tū ros sky rių dar buo to jus mes su ži no jo me at si tik ti nai. Nie kas ne klau sė, ne si­ta rė, nein for ma vo... Siū ly mas val­džiai– pri jun ki te Kau no švie ti mo sky rių prie Kau no gat vių ap švie ti­mo, juk tarp jų yra kaž kas bend ra.“

LRS Kau no sky riaus pir mi­nin kas Vid man tas Kiau šas­El­miš kis (V.K.­E.): „Ne ky la abe­jo nių, kad prio ri te tas, vi lian tis pa pil dy ti mies to biu dže tą, ati teks tu riz mui. Esa ma pa vo jaus, kad kul tū ra at si durs po duk ros vie to­je. Sup ran ta ma, tu riz mas, į Kau­ną pra mo gų ir pi gaus bei gar daus alaus at bil dė ję sve čiai nė ra blo gis. Te bū nie at vy kė lių kuo dau giau, ar tai bū tų pran cū zai, pa no rę pa si žiū­rė ti į Ne mu ną, ku rį prieš 200 me­tų for sa vo Na po leo nas, ar ja po nai, ieš kan tys M.K.Čiur lio nio ga le ri jos, ar bet ku rios ES vals ty bės pi lie čiai, gei dau jan tys pa ma ty ti ne re gė tą vel nių sam bū rį A.Žmui dzi na vi­čiaus mu zie ju je. Su si ti ki me su kul­tū ros at sto vais me ras už si mi nė apie ga li my bę įves ti va di na mą jį pa gal­vės mo kes tį. Pa lin kė ki me, kad pa­gal plunks nų skai čių iš tu riz mo bū­tų at sei kė ta kul tū rai.

Ki tas klau si mas, kaip ir kur at vy­kė liai ap tiks da bar ti nių me nų. Ar bus to kia trau ką tu rin ti vie ta, kur su si bėgs vi sų suin te re suo tų ins ti­tu ci jų ke liai, jei gu rest ruk tū ri za ci­ja su pla nuo ta neat sik lau sus kū rė­jų nuo mo nės?

LFS Kau no sky riaus pir­mi nin kas Gin ta ras Če so nis (G.Č.): „Rei kė tų su vok ti, kad Kau nas yra ant ras pa gal dy dį Lie­tu vos mies tas. Jei mi nė ti de ri niai su vo kia mi ir pa tei si na mi ma žuo­se mies te liuo se, tai mies tas, pri pa­ži nęs, kad kul tū ra yra prio ri te ti nė mies to įvaiz džio for ma vi mo sri tis, ne ga li da ry ti tik teo riš kai ap gal vo­tų spren di mų.

Tu ri me ne vie ną pa vyz dį Eu ro­po je, kur ant ras pa gal dy dį mies tas tam pa ša lies kul tū ros sos ti ne: Por­tas – Por tu ga li jo je, Bar se lo na – Is­pa ni jo je, Lio nas – Pran cū zi jo je. Bet tai yra dėl mies to kul tū ri nės bend­ruo me nės ak ty vaus ir verž laus dar bo tu rint ypa tin gą stra te giš kai mąs tan čios mies to sa vi val dos pa­lai ky mą.“

LDS Kau no sky riaus pir mi­nin kas Gin tau tas Vai čys (G.V.): „Aiš ku, ne ri mo ke lia to kie stai­gūs žings niai ir gi les nės stu di jos bei vie šos dis ku si jos sto ka. Kas bus tas Leo nar das Da Vin ci, ku ris su ge­bės vie na me as me ny je su jung ti vi­sas mū zas? Ar bus vie šas kon kur­sas? Ar tai tik po li ti nis po stas? Ko tik rai rei kė tų, tai mies to dai li nin ko, kad pro fe sio na liai pa gel bė tų tvar­ky ti vie šas erd ves. O dirb ti nis sky­rių su jun gi mas... Kas ap skai čia vo tą eko no mi nį efek tą mies tui? O jei­gu ne pa si tvirtins? Tad kol kas dau­giau klau si mų nei at sa ky mų.“

– Me ras A.Kup čins kas ra mi no, kad lė šų ap kar py ta ne daug, ta­čiau su si ti ki me su me ru ne vie­nas jū sų mi nė jo te, kad ir tas ne­daug yra pra žū tin gas.V.K.­E.: „Ne ma no ap skai čiuo ta, kad in ves ti ci jos kul tū rai at si per ka dvi gu bai. Ži no ma, iš ry to mes te lė­jus li tą, va ka re du ne nuk ris, ta čiau bau gi nan tis, kad kul tū ra nee mig­ruo tų iš Kau no, tą li tą at sei kė ti pri­va lu.“

G.Č.: „Per kri zę neiš ly gin tas dvie jų gat vių duo bes ga li ma kom­pen suo ti per eko no mi kos pa ki li mą su re mon ta vus ke tu rias, o kū ry bo je taip nė ra: vie toj vie nos ne nu ta py tos dro bės dai li nin kas ne nu ta pys dvie jų, kai jau mies to val džia pa sa kys, kad rei kia. Ne ži nau, ar daug yra me ni­nin kų, ku rie gy ve na ne kri zi nį lai ko­tar pį net per eko no mi kos pa ki li mą. Tur būt ne. Tai su vo kia bran džios vals ty bės. Kul tū ra nė ra pra ban gos pre kė. Tai, ką su ku ria mies to kul­tū ri nė bend ruo me nė, – ženk las apie tuo me tu mies tą val džiu sius ir mies­te gy ve nu sius žmo nes.“

A.Ž.: „Atė jo tam sūs lai kai. Bai­sūs lai kai. Ir jų pa da ri niai tik pra­dė jo leis ti dai gus. Bet lauk ti il gai ne rei kės. Mū sų trum pa re giš ka Lie­tu vos val džia nie kaip ne ga li su­pras ti, kad kul tū ra ir švie ti mas ne ga li pa ken tė ti, ir blo gais, ir ge­rais lai kais jie pri va lo bū ti biu dže to prio ri te tas. Ne šil dy mas, ne gat vių

tvar ky mas, ne sto gų kei ti mas for­muo ja as me ny bes. Jūs su ma ži no te al gą mo ky to jui – jis, ži no ma, nu­ris kar čią pi liu lę ir to liau temps, kol pa jėgs, sa vo naš tą. Bet, mie li val­džios žmo nės, jūs pa ro dė te į jį sa vo po žiū rį, ir nė vie nas sa ve ger bian tis ge ras mo ki nys ne bes tos į Pe da go gi­nį, nes ten sto ja tik lo chai ir lū ze­riai, o šie žo džiai mū sų kal bo je at­si ra do dėl kul tū ros sto kos.

Ir štai ši tie nie kur ki tur neįs to ję lo chai ir lū ze riai grei tai mo kys jū­sų vai kus, ger bia mi val džios vy rai. To kie „mo ky to jai“ ne pa ma tys jū sų vai kuo se Mi ka lo jaus Kons tan ti­no Čiur lio nio, Juo zo Nau ja lio, Juo­zo Gru šo, Pet raus kų, Jo no Ma čiū no ir t.t. Ir kai no rė si te pa si gir ti mies­tu, ku rį val do te, ne bei šeis... Vy res­ni mū sų bus nuo ba do, be jė giš ku mo ir ne pa gar bos kok tei lio mi rę ar sve­tur pa spru kę, o jau nų... Jau nų me­ni nin kų ne be bus. Bus jau na ban di­tų kar ta, ku ri, jū sų nuo sta bai, karš jū sų tau kuo tus kai li nius.“

– Pa mė gin ki me žvelg ti po zi ty­viai, tar kim, kad nau ja sis Kul­tū ros ir tu riz mo plėt ros sky rius vi siems bus tik į nau dą, me ni­nin kai pri kvies į Kau ną tu ris­tų... Ar įsi vaiz duo ja te kaip? Juo lab kad ne ma si niai ren gi­niai su kvie čia kur kas ma žes­nes au di to ri jas, nes jie pa pras­tai ne links mi na, ta čiau pa de da gy ven ti, var gu ar jie trauk tų tu­ris tus.V.K.­E.: „Pro fe sio na lu sis me nas, išė jęs pa si vaikš čio ti po gat ves, bū tų sun ko kai su pran ta mas, daug ger­bė jų ne su tik tų... Kad jis mai tin tų ir au gin tų žmo gaus dva sin gu mą, rei­kia vie nu mos, ty laus su si kau pi mo, bu vi mo su kū ry ba ir sa vi mi.“

A.Ž.: „Esu as me niš kai vie nas iš tų, ku rie pa sta ruo ju me tu bu vo ir yra pa ni rę į mies to ma si nių ren gi­nių or ga ni za vi mą. Ir, ma no nuo­mo ne, ma si niai ren gi niai – tai ne kul tū ra: ma si niai ren gi niai yra vos vie na šim to ji vi sų kul tū ros api brė­ži mą api man čių sri čių. Ma no nuo­mo ne, svar biau sia, kad bū tų, ką tuo se ma si niuo se ren gi niuo se pa ro­dy ti. Bet vi sų pir ma rei kia puo se lė­ti tą tik rą ją, kas die nę, ne vi suo met triukš min gą, daž niau siai kuk lią, iš skir ti nių žmo gaus sa vy bių – ta­len to, kant ry bės, moks lo, kū ry bos kan čios rei ka lau jan čią kul tū rą.

Aš iš Lė lių teat ro, tad pri min­siu pa sa ką „Pe le nė“. Tik ros pa mo­tės duk ros – pa mai vos ir kvai šos – daž nai ma to mos dva ro puo to se, o darbš čio ji Pe le nė pri vers ta lauk ti ste buk lo. Taip ir mes, me ni nin kai, dir bam, dir bam... Su ma lo nu mu dir bam tuos dar bus, nuo ku rių šir­dis dai nuo ja, su kan dę dan tis dir­bam tuos, ku rie mū sų vai kams pa­de da val gyti nu pirk ti, dir bam... Ir lau kiam tos puo tos, kai ir mus pa­kvies į rū mus.

Bet, pa si ro do, mū sų mies tui la­biau rei kia me ni nin ko, ku ris bū ti­nai pri trauk tų į mies tą kuo dau­giau tu ris tų. Tad mie li mu zi kai, pie šė jai, ra šy to jai ir vai din tu vai – marš į gat ves. Pa si da bin ki te juok­da rio dra bu žiais ir siū ly ki te mies to sve čiams nu ta py ti jų šar žą, pa gro­ti bul vių trin tu ve, su vai din ti sta tu­lą – štai ta da jūs vi siš kai ati tik si­te mū sų mies to val džios nau din go kul tū ros at sto vo api brė ži mą.

Mies tas vi sų pir ma tu­ri bū ti pa trauk lus čia gy ve nan tie siems, ta­da jis bus įdo mus ir už sie nio sve čiams.

Gin ta ras Če so nis:

Pro tes tuo ja: �� Kau�no�me�ni�nin�kams�ne�priim�ti�nas� val�džios� ban�dy�mas�kul�tū�rą�pa�vers�ti�tu�riz�mo�tar�nai�te.� Min�dau�go�Vai�čiu�lio�(BFL)�nuo�tr.

23

menas ir pramogos

AvinAs (03 21–04 20). Patirsite ma-lonių įspūdžių tyrinėdamas savo

jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslap-tingus savo charakterio bruožus ir suge-bėsite išspręsti svarbias problemas.

JAutis (04 21–05 20). Ne tik slėp-site, bet ir ignoruosite savo emoci-

jas ir poreikius. Vis dėlto būtų geriau, jei įsiklausytumėte į save – savęs apgaudi-nėti tikrai neverta.

DvyniAi (05 21–06 21). Jaučiate, kad viduje imate keistis, – jus apė-

musi aistra, džiaugsmas, esate atviras iš-šūkiams ir nebeteikiate tiek daug reikš-mės nesėkmėms.

vėžys (06 22–07 22). Galite sulauk-ti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio

skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis – koman-dinis darbas šiandien bus produktyvus ir kūrybingas.

LiūtAs (07 23–08 23). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų idealų ar tikslų,

o blogiausiu atveju net mesti iššūkį. Būsite nepasiruošęs kovoti, dėl to galbūt neigia-mai vertinsite savo sugebėjimus.

MergeLė (08 24–09 23). Susipa-žinsite su žmogumi, kuris ben-

draudamas su jumis bus labai uždaras. Neskubėkite jo pasmerkti, būkite kan-trus ir galbūt tą sieną pavyks įveikti. Tin-kama diena sportuoti ar leistis į žygį.

svArstykLės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl la-

bai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emo-cijas, vertybes, veiksmus.

skorpionAs (10 24–11 22). Susidur-site su žmogumi, kuris bus nusitei-

kęs visai priešingai nei jūs ir tai gali jus su-trikdyti ar net sunervinti. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus.

ŠAuLys (11 23–12 21). Mėgausitės gy-venimu, įvertinsite savo padėtį.

Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatin-gą skonį, mokėjimą atsirinkti tai, kas ge-riausia ir vertingiausia.

ožiArAgis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite.

Tinkamas laikas apmąstyti seniau įgy-vendintus planus. Vakare nesėdėkite na-mie, eikite susitikti su draugais, megzki-te naujas pažintis.

vAnDenis (01 21–02 19). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti

naujų idėjų. Puikiai sutarsite su mylimais žmonėmis. Būkite atidesnis savo vai-kams. Pasaka prieš miegą yra kaip tik tai, ko jiems dabar labiausiai reikia.

žuvys (02 20–03 20). Būkite at-sargus su pinigais, neišlaidaukite.

Šiandien jūs kitaip suprasite grožį. Spin-duliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai ver-tinsite save.

DAtos (sAusio 30 D.)

horoskopAi

Pirmadienis, sausio 30, 2012

Kū rė jai ne no ri vilk tis juok da rių kos tiu mų ir links min ti tu ris tų– Esa ma ir to kios nuo mo nės: dau ge lis bi jo ne tiek jun gi mo, kiek nau jo jo va do vo, ku ris links ar ba į kul tū rą, ar ba į tu riz mą. Jū sų nuo mo ne, ko kia tu rė tų bū ti mies to kul tū ros stra te gi ja, kaip ir kuo gy ve na jū sų at sto­vau ja mi me ni nin kai – ar ne taps jie, ypač jau nie ji, tu ris tais?G.Č.: „Mies tas vi sų pir ma tu­ri bū ti pa trauk lus čia gy ve nan tie­siems, ta da jis bus įdo mus ir už­sie nio sve čiams. Ir čia bū ti nas dia lo gas su mies to val džia, nes mies to žmo nės ją iš rin ko – ne jie mus pa si rin ko. Jei ne bus apie tai gal vo ja ma, me ni nin kai, bū da mi pa kan ka mai lais vi žmo nės, krau­sis la ga mi nus.“

V.K.-E.: „Kaip gy ve na ra šy to­jai? Ra šy to jai tir ta nuo šal čio ir sko lų, ap si mo vę vil no nes ko ji nes, ra šo kny gas, o pa ra šę pra de da laks ty ti, ieš ko da mi lė šų sa vo raš­tams iš leis ti. Ir su šy la. Tad vis kas į ge ra, pu siaus vy ros esa ma. O jei­

gu rim tai, Kau no sa vi val dy bė re­mia Kau no ra šy to jų kny gų lei dy bą, ta čiau ski ria mos to kios kuk lios lė­šos, kad Ra šy to jų są jun gos Kau no sky riaus ta ry ba kas met kan ki na si, ar rim tai pa rė mus iš leis ti 2–3 kny­gas, ar pa bars ty ti tru pi nių, pa vyz­džiui, de šim čiai au to rių.“

A.Ž.: „Ga liu tik gar siai pa­svars ty ti, kiek il gai tai tę sis. Ar ne pra dės Kau no me ni nin kai duo­ti val džiai grą žos?.. Kul tū rin­gos grą žos! To kios, kad apie mū sų val džios spren di mus su ži no tų gei­džia mi tu ris tai vi sa me pa sau ly... Vie na iš to kių idė jų, pa me nu, jau sklan dė ka dai se me ni nin kų gal vo­se – slap čia prie Kau no auk si nio tua le to įbe to nuo ti ženk lą – „kul­tū ros pa mink las“. Jei jau pa si nau­do ti neį ma no ma, tai te gul bent tu­ris tai prie jo nu si fo tog ra fuo ja. O dar ga li ma su kur ti le gen dą, kad jei pa kli bi ni tua le to ran ke ną, ga­li su gal vo ti no rą, to kio „kul tū ros“ ob jek to Kau ne trūks ta.“

– Į vie ną da ri nį su jun gia mi pu čia mų jų or kest ras „Ažuo­

ly nas“, „Kau no big ben das“ ir „Ai niai“, no rė ta prie jų pri­jung ti ir Kau no sim fo ni nį or­kest rą, bet po li ti kai nu spren­dė, kad gal ne tin ka.V.K.-E.: „Ka dai se bu te lai kė me ak va riu mą, iš mo kau, kad ne vi­sas žu ve les ga li ma su leis ti į vie nus van de nis. Ne bū ti nai pra ris vie ną ki tą, ta čiau vai ko si, ap kram to ne­pa ti ku sių jų uo de gas taip, kad tos iš plau kia pil ve liais lu bų link. Žu­ve lės ne ži no jo, kad su me siu vi sas į tą pa tį de šimt ki bi rų van dens. Aš ir gi ne sup ra tau, kad klys tu, eks­pe ri men ta vau. La bai ne ma lo nu, kai po li ti kai ir val di nin kai pa na­šiai žai džia su mu zi ki niais ko lek­ty vais, at li kė jais. Lyg koks ka ti nas sė dė tų prie ma no pa mi nė to jo ak va­riu mo ir kai šio tų le te nė lę į van de­nį. Na ir kas, kad žu ve lės ne by lios, pa si tai ko la bai skau džiai be si kan­džio jan čių, o ki tos ga li ap grauž ti ku rio nors po li ti kuo jan čio murk­lio le te nė lę.“

pri jun ki te kau no švie ti mo sky rių prie kau no gat vių ap švie ti mo, juk tarp jų yra kaž kas bend ra.

And rius Žiu raus kas:

kryžiAžoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 7 d.

Ypatingų galių turinčios Morganos Do-novan krautuvėlės slenkstį peržengia Nešas Kirklandas. Garsus siaubo filmų scenaristas pasiūlo Morganai imtis ben-dro darbo: padėti jam parašyti scenari-jų filmui apie šiuolaikinę raganą. Bet iš-didžioji Morgana neketina leisti kažko-kiam plevėsai lengvabūdiškai vertinti jos išskirtinius gebėjimus. Jos galioje – ne tik stichijos jėgos, ji geba valdyti ir žmogaus likimą. Tiesa, to, kas nutinka susidūrus su Nešu, nepajėgia sutram-dyti jokie kerai...

Tik Nora Roberts galėjo sukurti įstabų pasakojimą apie Donovanų šeimą. Ke-rintys ir paslaptingi Donovanų palikuo-nys saugo iš kartos į kartą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.

Šią savaitę laimėkite noros roberts knygą „kerėtoja“.

1882 m. gimė 32-asis JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas. 1889 m. pradėtas spausdinti laikraš-tis „Varpas“. 1930 m. gimė amerikiečių aktorius Gene’as Hackmanas.1934 m. gimė lietuvių kompozitorius Algimantas Raudonikis.1937 m. gimė anglų aktorė Vanessa Redgrave.1951 m. mirė automobilių „Porsche“ kūrėjas Ferdinandas Porsche.1951 m. gimė anglų dainininkas Philas Collinsas. 1953 m. gimė lietuvių rašytojas Sau-lius Tomas Kondrotas.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Gam tos per spė ji mas ja po ni jai

Šeš ta die nį Ja po ni ją su pur tė 5,6 ba lo pa gal Rich te rio ska lę že mės dre bė ji­mas. Dre bė ji mo epi cent ras bu vo Ra­mia ja me van de ny ne, prie Iva tės pre­fek tū ros, esan čios Hon šiu sa los šiau­rės ry tuo se, kran tų, o ži di nys – 40 ki­lo met rų gy ly je po jū ros dug nu. Po že­mi nius smū gius ju to 11 iš 47 Ja po ni jos pre fek tū rų gy ven to jai. Šį sa vait ga lį Ja­po ni jos sa lo se fik suo tas pa di dė jęs seis­mi nis ak ty vu mas. Nuo penk ta die nio Ja po ni jo je įvy ko 6 že mės dre bė ji mai, ku rių stip ru mas vir ši jo 4 ba lus. Sa vait­ga lį 5,5 ba lo že mės dre bė ji mas įvy ko ir Ja ma na šio pre fek tū ros te ri to ri jo je.

BNS, „Reu ters“ nuo tr.

rytoj

poryt

-19 -17-14 -16

-21 -18-13 -20

-23 -19-16 -21

2

3

2

įvairenybės

Vir gi ni ja sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Kau no žy dų bend ruo me nė (KŽB) su ren gė pa dė kos va ka ro nę ak ty­viau siems sa vo na riams pa gerb ti.35 ne gau sios Žy dų bend ruo me nės na riai sa va no riš kai tal ki na puo se­lė jant tau ti nes tra di ci jas, tvar kant ka pus, įgy ven di nant įvai rias so cia­li nes ir kul tū ri nes pro gra mas.

Va ka ro nė, ku ri vy ko bend ruo­me nės pa mėg to je „Te tu lės sriu­bi nė je“, KŽB pir mi nin kas Ger cas Ža kas pa dė ko jo sa va no riams už in­dė lį į bend ruo me nės veik lą ir įtei kė jiems pa dė kos raš tus.

Ren gi nį nu skaid ri no ir prie vai­šių sta lo skam bė ju sios smui ki nin ko Chai mo Šus te rio at lie ka mos tau ti­nės ir po pu lia rio sios mu zi kos me­lo di jos bei Leo ni do Le vi no gi ta ros

ly di mos dai nos, ku rioms su ma lo­nu mu pri ta rė vi si su si rin ku sie ji.

Va ka ro nė je vy ko vi sus jos da ly­vius įaud ri nu si vik to ri na Lie tu vos žy dų is to ri jos ir kul tū ros te ma ti ka. Jos nu ga lė to jams, ne ty lant ova ci­joms, bu vo įteik ti pri zai. „Svar­biau sia tai, kad mū sų bend ruo­me nė je bu vo ir te bė ra ga ji tra di ci ja pa dė ti vie ni ki tiems“, – tvir ti no KŽB pir mi nin kas Ger cas Ža kas.

pa ger bė: �� anot�G.Ža�ko,�dė�ko�jan�čio�sa�va�no�rei�Ma�ri�ja�siai�Tu�čins�kie�nei,�svar�bu�ne�do�va�nos�dy�dis,�o�nuo�šir�di�pa�gar�ba.�� Ro�ber�to�Bal�tu�se�vi�čiaus�nuo�tr.

Žy dai puo se lė ja se ną tra di ci ją

Atėnai +5Berlynas –6Brazilija +28Briuselis –1Dublinas +3Kairas +15Keiptaunas +25Kopenhaga 0

Londonas +4Madridas +10Maskva –13Minskas –13Niujorkas +5Oslas –5Paryžius 0Pekinas +2

Praha 0Ryga –12Roma +10Sidnėjus +32Talinas –12Tel Avivas +13Tokijas +9Varšuva –8

Saulė teka 8.13Saulė leidžiasi 16.51Dienos ilgumas 8.38Mėnulis (priešpilnis) teka 10.04Mėnulis leidžiasi 0.34

30­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 336 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–12

–11

Vilnius–13

Alytus–11

Kaunas–14

Utena–13

Panevėžys

–12ŠiauliaiTelšiai

–12

Klaipėda–10

Vėjas1–5 m/s

šiandien, sausio 30 d.Orai Savaitės pradžioje numatomi žiemiš-kai šalti ir sausi orai. Šiandien dieną temperatūra bus 10–14 laipsnių šalčio. Rytoj naktį didžiuosiuose miestuose bus 18–23 laipsniai šalčio, dieną – 12–16 laipsnių šalčio.

–12

Algina, Banguolė, Hiacinta, Ipolitas, Liudvika (Liuda), Martyna, Milgaudas.