lietuva 5p. turtas 10p. pasaulis 7p.

Eu­ro­pos­au­di­to­rių­­ver­dik­tas:­­Ig­na­li­nos­AE­­už­da­ry­mas­­brangs­ta­­ne­pag­rįs­tai.

Liūd­na­ži­nia­­pa­vel­do­­sau­go­to­jams­–­­neį­kai­no­ja­mos­ver­ty­bės­­drau­di­kų­ne­do­mi­na.

Britų­veiksmai­­Folklendo­­salose­–­­Argentinos­­­nepasitenkinimo­­šaltinis.

„Jau nas žmo gus, gau da mas iš vals ty bės pa gal bą, tu rė­tų įsi pa rei go ti ati dirb ti tam tik rą lai ką Lie tu vo je pa gal tą iš si la vi ni mą, ku rį jis yra ga vęs“, –

Dienos citata

6p.

Skai tik lių kei ti mas vir to kri mi na lu

Europiečiai­net­­XVI­a.­nedrįso­valgyti­jūrų­kiaulyčių.

20p.

Ketvirtadienisvasario 9, 2012Nr. 33 (19592)Kaunodiena.lt2 Lt

Kau no 2012 m. spor to or ga ni za ci jų nau­ja fi nan sa vi mo tvar ka suglumino „Žal gi rio“ krep ši nio klu bo va do vus. Kal ba ma, kad šie­met vi sam Kau no spor tui rei kia per 10 mln. li tų, bet pla nuo ja ma skir ti per pus ma žiau.

al vy das sta niu lis

Per 6 mln. mo kes čiųIki 5 mln. li tų – į šią su mą pre ten­duo ja ne tik „Žal gi ris“, bet ir ki tos mies to ko man dos, neį ga lių jų spor­to or ga ni za ci jos, spor to mo kyk los, S.Da riaus ir S.Gi rė no spor to cent­ras, ki ti. Ka dan gi nu tar ta at si sa­

ky ti vie šo sios įmo nės „Krep ši nio per spek ty vos“, ne vie nus me tus tei ku sios fi nan si nio tar pi nin ka vi­mo, krep ši nio klu bų at sto va vi mo pa slau gas, mies to spor to or ga ni­za ci jos bus fi nan suo ja mos pa gal jų pa teik tus pro jek tus, pa grin džiant jų svar bą, tiks lin gu mą ir efek ty vų lė šų nau do ji mą.

­ma­no­so­cia­li­nių­rei­ka­lų­ir­dar­bo­­mi­nist­ras­Do­na­tas­Jan­kaus­kas.istorija: ­� pernai­„Žalgirio“­iškovota­LKL­taurė­–­viena­gražiausių­Kauno­sporto­istorijos­akimirkų.­ ­ Aliaus­Koroliovo­(BFL)­nuotr.­

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Van dens skai tik lių pa kei ti mas Par­ti za nų gat vės gy ven to jui kai na vo daug ner vų ir pi ni gų. Nors jis vi sa­da są ži nin gai at si skai ty da vo už ko­mu na li nes pa slau gas, bet per sa vo pa tik lu mą su mo kė jo bau dą sa vi­val dy bei ir dar tu rės kom pen suo­ti „Kau no van de nims“ jų ap skai­čiuo tą ža lą.

Ta po įta ria muo ju„Ap sik vai li nau. Nie ko jau neį ro dy­siu, bet bent ki tus per spė siu, kad žmo nės at sar giai bend rau tų su ko­mu na li nin kais ir sa vi val dy be, nes jie ma žai kuo ski ria si nuo su kčių, nors at ro dy tų tai tu rė tų bū ti žmo­nėms tar nau jan čios or ga ni za ci jos“, – ne slė pė kar tė lio Sta­nis lo vas Nor kus. 4

Ar jau Kau nui „Žal gi rio“ ne be rei kia?

2

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35047

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3101,72

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320042

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestasketvirtadienis, vasario 9, 2012

Hel sin ky je Kau no tech no lo gi jos uni ver si te tas (KTU) ir Aal to uni­ver si te to Vers lu mo cent ras (ACE) pa si ra šė me mo ran du mą, ku riuo nu ma to ma Kau ne įsteig ti Ino va­ci jų ir vers lu mo cent rą.

Šiuo pro jek tu sie kia ma, kad ACE per duo tų ži nias moks lo pro duk­tų ko mer ci ni mo, nau jų tech no lo­gi jų kū ri mo sri ty se KTU. Tuo pa­grin du bū tų pa reng ta plat for ma to liau per duo ti ir da ly tis kom pe­ten ci jo mis su Bal ti jos jū ros re gio­no ša li mis.

Aal to uni ver si te to Vers lu­mo cent ras, de ri nan tis moks­lo ir vers lo po rei kius, tai kan­tis moks li nių ty ri mų re zul ta tus rin ko je ir tar pi nin kau jan tis per­duo dant uni ver si te tuo se ku ria­mas ino va ty vias ži nias ir tech­no lo gi jas vers lo įmo nėms, taps KTU par tne riu. Uni ver si te tų par tne rys tė ska tins ino va ty vių ži nių ir tech no lo gi jų per da vi mą įmo nėms.

„Pa si ra šy ta su tar tis su Aal to uni ver si te tu taps tvir tu pa grin­du sie kiant ak ty viai da ly vau­ti vals ty bės rai do je, įgy ven din­ti KTU stra te gi nes nuo sta tas ir tap ti Bal ti jos ša lių tech no lo gi jų kū ri mo kom pe ten ci jų cent ru“, – tei gia KTU rek to rius pro f. Pet ras Bar šaus kas.

Ti ki ma si, kad pro jek tas ska tins KTU, re mian tis Aal to uni ver si te­to mo de liu, dar in ten sy viau kur­ti ino va ci jų ir „start­up“ įmo nių pa slau gas. Be to, taip bus stip ri­na mas moks lo ir vers lo bend ra­dar bia vi mas ir ino va ci jų kū ri mas Bal ti jos jū ros re gio ne.

KTU tu rės ga li my bę nau do tis šiuo lai ki ne plat for ma, skir ta ži­nių ir tech no lo gi jų ko mer cia li­za vi mui tarp tau ti nė se rin ko se, ir tu rė tų tap ti bran duo liu ku riant pa ti ki mą moks li nių ty ri mų ins ti­tu ci jų ir vers lo tink lą re gio ne, ku­ris veiks kaip nau jų ži nių ir tech­no lo gi jų šal ti nis.

KD inf.

Kaune bręs ino va ci jos ir vers lu mo idė jos

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Nauda: � anot KTU rektoriaus prof. P.Baršausko, naujasis projektas stiprins mokslo ir verslo ryšius.

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Gri čiu pio se niū ni jo je, py li mais ir grio viais pa žy mė ta me be veik 8 ha Kau no tvir to vės įtvir ti ni mų ruo že, siū lo ma įkur ti poil sio par ką su pės­čių jų ir dvi ra čių ta kais.

Me džiais ir krū mais apau gęs skly­pas tarp K.Bar šaus ko bei M. ir V.Bir žiš kų gat vių yra pri pa žin tas ne kil no ja mo jo kul tū ros pa vel do ver ty be, nes tai – Kau no tvir to vės de ši nio jo Ne mu no kran to cent ri­nio įtvir ti ni mo re du tas. Ne se niai pa tvir tin tas šio ob jek to ap sau gos spe cia lu sis pla nas.

XIX a. pa bai go je įreng tas re du­tas bu vo su dė ti nė ir neat sie ja ma Ne mu no de ši nio jo kran to cent ri­nio įtvir ti ni mo da lis. Tai su dė tin­ga py li mų ir grio vių sis te ma.

Il gai niui te ri to ri ją ur ba ni zuo­jant, cent ri nis įtvir ti ni mas su nai­kin tas. Iki šių die nų iš li ko tik ne­daug apar dy tas re du tas. Kul tū ros pa vel do spe cia lis tų tei gi mu, jis

reikš min gas is to ri niu po žiū riu: tai vie nin te lė iš li ku si bu vu sių ka ri nių in ži ne ri nių įtvir ti ni mų komp lek­so žy mė.

Iš sau gant šią ver ty bę, vals ty bės įmo nės „Lie tu vos pa mink lai“ pa­reng ta me spe cia lia ja me pla ne lei­džia ma čia įreng ti par ką mies tie čių reik mėms. Šiuo me tu re du to te ri­to ri ja ap leis ta, apau gu si me džiais ir krū mais, gy ny bi nę funk ci ją liu di jan­tis rel je fas kin ta vei kia mas ero zi jos.

Čia yra ke le tas pa mink lų ir kry­žius, ta čiau lan ky to jams nė ra sau gu. Te ri to ri ja neapš vies ta, va sa rą čia ža­liuo ja Sos novs kio barš čių plan ta ci­jos, ma ty ti be si mė tan čios au to mo­bi lių pa dan gos, ki tos šiukš lės.

Ap lin kui re du to te ri to ri ją ne si­liau ja sta ty bos. Be to, Bend ra ja me pla ne nu ma ty ta, kad pra tę siant Stu den tų gat vę iki K.Bar šaus ko bei M. ir V.Bir žiš kų gat vių, nau jo­ji gat vė at si durs re du to te ri to ri jo je. To dėl spe cia lia ja me pla ne siū lo ma keis ti šios gat vės vie tą, ati trau­kiant ją nuo sau go mos te ri to ri jos ati tin ka mu at stu mu. Kad ne bū tų

pa žeis tos re du to ver tin go sios sa­vy bės – gy ny bi niai grio viai ir py­li mai, tai pat ati tin ka mai tu ri bū­ti pla nuo ja mi vie no de ta lio jo pla no spren di niai.

Tvar kant kul tū ros ver ty be lai­ko mą 7,8 ha te ri to ri ją, drau džia ma ją už sta ty ti. Lei džia ma kirs ti me­džius ir krū mus, pa lie kant ver tin­gus pa vie nius me džius ar ne di de­les jų gru pes.

Re du te taip pat ga li mi ma ži ar chi­tek tū ros sta ti niai, in for ma ci niai ženk­lai, pės čių jų ir dvi ra čių ta kai, ap žval­gos aikš te lės, ta čiau šie tu rė tų bū ti iš grun ti nės ar ba me di nės dan gos.

Gy ny bi niuo se grio viuo se su si tel­kęs van duo, ma no ma, ga lė tų bū­ti pa lie ka mas, ta čiau re du to šlai tai tu ri bū ti tvar ko mi ir stip ri na mi ap­sau gant nuo to les nės ero zi jos. Siū­lo ma įreng ti ap švie ti mą nau do jant „pa slėp tus“ švies tu vus, įreng ti aikš te les lan ky to jų trans por tui.

Re du to te ri to ri jos sa vi nin kas ir nau do to jas vi są lai ką bu vo Kau no mies tas, tad to liau jį tvar ky ti yra mies to rei ka las.

Vertingus gy ny bi nius py li mus siū lo ma pri tai ky ti naujam par kui

Komentarai

Ana to li jus Čup ko vas„Žal gi rio“ ve te ra nas

Sup ran tu, jei pro ble mos dėl pa ra mos „Žal gi riui“ kil tų Vil niu je. Kau ne to net neį si­vaiz duo ju. Kaip mies tie čiai

my li „Žal gi rį“ ir koks jis rei ka lin gas, aki vaiz du atė jus pa si žiū rė ti rung ty­nių į „Žal gi rio“ are ną – tri bū nos pil­nos net ir vyks tant ei li nėms rung­ty nėms. Mies to val džia, spręs da ma apie pa ra mą „Žal gi riui“, tu ri jaus ti at­sa ko my bę žmo nėms, tra di ci joms, ku rias for ma vo ke lios „Žal gi rio“ žai­dė jų kar tos. „Žal gi rį“ drą siai ga li ma pa va din ti pa grin di niu Kau no am­ba sa do riu mi pa sau ly je. Bū tų keis ta, jei sa vi val dy bė elg tų si tar si to ne su­vok da ma.

„Sa vi val dy bės fi nan si­nė pa ra ma yra per ma ža.

Nors Kau no biu dže tas ne ga li bū ti de fi ci ti nis, ja me yra ei lu čių, ku rios ne tiek svar bios ir nau din gos mies tui kaip kul tū ra ir spor tas. Vien „Žal gi­riui“ skir tų in ves ti ci jų nau da mies­tui – aki vaiz di. Per nai ga vę 4 mln. li tų sa vi val dy bės pa ra mos į vals ty­bės biu dže tą su mo kė jo me dau giau nei 6 mln. li tų mo kes čių, iš ku rių į mies to biu dže tą grą ži no me 2,55 mln. li tų gy ven to jų pa ja mų ir ne kil­no ja mo jo tur to mo kes čio pa vi da lu, vi si ki ti mo kes čiai pa ten ka į „Sod­ros“ bei vals ty bės biu dže tą. Be to, mū sų klu bo iš plė to ta pro fe sio na li spor to, so cia li nė, rin ko da ros veik­la pri si de da ir prie Kau no smul kaus bei vi du ti nio vers lo įmo nių veik los stip ri ni mo, mies to bend ro jo vi daus pro duk to au gi mo“, – tei gė „Žal gi­rio“ klu bo ge ne ra li nis di rek to rius Jo nas Sta dal nin kas.

Klu bas – tai ir ver ty bėsVie no „Žal gi rio“ va do vų J.Sta­dal nin ko tei gi mu, re miant ti tu­luo čiau sią Lie tu vos krep ši nio klu­bą, re mia mos ir jo pro pa guo ja mos tei gia mos ver ty bės, ku rios pri si de­da prie mies to so cia li nio gy ve ni mo ko ky bės ir įvaiz džio ge ri ni mo.

Pat rauk li bi lie tų kai no da ra, su­tei kian ti ga li my bę vi du ti nes pa ja­mas gau nan tiems žiū ro vams ste­bė ti „Žal gi rio“ are no je my li mos

Ar jau Kau nui „Žal gi rio“ ne be rei kia?ko man dos rung ty nes, ska ti na at­vyks ta mą jį ir vie ti nį tu riz mą. Di­dė ja mies to vie šo jo mai ti ni mo įstai gų, Tarp tau ti nio Kau no oro uos to, vieš bu čių, vie šo jo trans por­to ir ki tų įmo nių pa ja mos.

Mo der ni „Žal gi rio“ are nos inf­rast ruk tū ra, Eu ro ly gos var žy bos, re kor di nis rung ty nių lan ko mu mas pri sta to Kau ną už sie niui kaip pa­trauk lų vers lui mies tą.

„Žal gi rio“ klu bo or ga ni zuo­ti ir bū si mi tarp tau ti niai tur ny­rai (šio se zo no Eu ro ly gos ati da ry­mo rung ty nės, VTB Vie nin go sios krep ši nio ly gos fi na lo ket ver tas, Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos fi­na lo ket ver tas, Eu ro ly gos jau ni mo at ran kos tur ny ras, LKL fi na lo se ri­ja) pa de da plė to ti mies to tu riz mo ir pa slau gų sek to rių.

Re mia dau ge lis sa vi val dy bių„Žal gi rio“ va do vai pri me na: sa vi­val dy bės pa ra ma yra ski ria ma ne tik Kau ne, tai da ro ir Vil nius, be to,

ir ki ti Eu ro pos mies tai pvz., Sie na, Tel Avi vas, Stam bu las ir kt.

„Sa vi val dy bės pa ra ma su da ro svar bią da lį mū sų klu bo biu dže te, be jos ko man da bus silp nes nė, ati­tin ka mai su ma žes ne pa ra ma sun­ku ti kė tis iš lai ky ti esa mus re zul­ta tus, pla nuo ti ge res nę ko man dos su dė tį“, – kal bė jo J.Sta dal nin kas.

„Žal gi ris“ – ne tik Lie tu vos, bet vi sų pir ma – Kau no vi zi ti nė kor­te lė, – kal bė jo klu bo va do vai. – „Žal gi ris“ – tai mies to vei das, ku­ris nuo lat gar si na Kau ną už sie nio vals ty bė se ir kaip nie kas ki tas sva­riai pri si de da prie Kau no įvaiz džio for ma vi mo Lie tu vo je ir už sie ny je. Mū sų krep ši nio klu bo veik la api ma ne tik rep re zen ta ci nę mies to ko­man dą, bet ir vi są krep ši nio pi ra­mi dę, ku rio je au ga bū si mos krep­ši nio žvaigž dės.“

Re miant ti tu luo čiau­sią Lie tu vos krep ši­nio klu bą, re mia mos ir jo pro pa guo ja mos tei gia mos ver ty bės.

Grąža: � anot J.Stadalninko, per nai ga vęs 4 mln. li tų sa vi val dy bės pa ra mos į vals ty bės biu dže tą klubas su mo kė jo dau giau nei 6 mln. li tų mo kes čių.

1

3

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

ketvirtadienis, vasario 9, 2012

80-me tį šven čian tį le gen di nį Lie-tu vos krep ši nio tre ne rį Vla dą Ga-ras tą va kar pa svei ki no ša lies va-do vės – Pre zi den tė Da lia Gry-baus kai tė ir Sei mo pir mi nin kė Ire na De gu tie nė.

„Krep ši nis, ku riuo Lie tu va gar sė­ja šian dien, ne bū tų toks be Jū sų – šios spor to ša kos pro fe sio na­lo – įdė to il ga me čio dar bo ir pa­stan gų“, – tei gė Pre zi den tė. Pa­sak D.Gry baus kai tės, V.Ga ras tas pa dė jo tvir tus pa ma tus, ant ku rių kū rė si ir au go Lie tu vos krep ši nio mo kyk la, for ma vo si jos tra di ci jos, ša lies var dą pla čiai gar si na dau­ge lio kar tų krep ši nin kų sėk mė.

„Daug dir bo te, kad mū sų krep­ši nis ati tik tų aukš čiau sią tarp­tau ti nį ly gį ir bū tų ver ti na mas Eu ro po je ir pa sau ly je. Šian dien lie tu viams krep ši nis – gar bės ir pa si di džia vi mo sa vo vals ty be sim bo lis“, – ra šo ma Pre zi den tės svei ki ni me.

I.De gu tie nės tei gi mu, V.Ga ras­to pa var dė dau ge liui žmo nių yra „tik ras sim bo lis, už ku rio – ir iš­skir ti niai mū sų spor to is to ri jos mo men tai, ir ko vos už tau tiš ku mą, už lie tu vy bę neats ki ria ma da lis“.

„Taip tvir ti nu pri si min da­ma emo ci jas, su ku rio mis Lie tu­va se kė Jū sų tre ni ruo ja mo Kau no „Žal gi rio“ ko vas prieš klu bą, ku­ris la biau pri mi nė so vie tų krep­ši nin kų rink ti nę. Tai bu vo ko vos ne tik ir ne tiek dėl čem pio nų var­dų – tai bu vo ko vos dėl pa gar bos mū sų krep ši nio tra di ci jai ir tau­ti nėms ver ty bėms, tai bu vo ko vos už tei sę drą siai ir at vi rai skan­duo ti žo dį „Lie tu va“, – svei ki ni­me ra šo I.De gu tie nė.

V.Ga ras tas 1979–1989 m. tre­ni ra vo „Žal gi rio“ krep ši nio ko­man dą, su ja tris kart ta po So vie­tų Są jun gos čem pio nu, iš ko vo jo tarp kon ti nen ti nę Wil lia mo Jo ne­so tau rę. Jo va do vau ja ma Lie tu­vos rink ti nė 1992 m. Bar se lo nos ir 1996 m. At lan tos olim pi nė se žai dy nė se iš ko vo jo bron zos me­da lius, o 1995 m. – Eu ro pos čem­pio na to si dab rą.

2003–2011 m. V.Ga ras tas bu­vo Lie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) pre zi den tas, jam su teik ti Kau no ir Bir žų mies tų gar bės pi­lie čio var dai. V.Ga ras to veik la yra įver tin ta aukš tais Lie tu vos vals­ty bės ap do va no ji mais.

KD inf.

Krep ši nio le gen da šven čia ju bi lie jų

Pa tir tis: �� V.Ga�ras�tas�–�vie�nas�iš�ki�liau�sių�Lie�tu�vos�spor�to�spe�cia�lis�tų.Aliaus�Ko�ro�lio�vo�(BFL)�nuo�tr.

Iš istorijos

Re du to pa skir tis – ar ti le ri jos ug­ni mi deng ti ry ti nio fron to de ši nį­jį flan gą. Jis nu ma ty tas nau do ti tik ka ro at ve ju. Ja me ne bu vo sta cio na­rios gink luo tės ir ka rei vi nių. Re du­to gink luo tė – 7 leng vi lau ko ar ti le ri­jos pa būk lai, juos ap tar na vo 46 ar­ti le ris tai. Ko vi niai šlai tai ir fo sa ap­juo sė už da rą kie mą. Po Pir mo jo pa­sau li nio ka ro vi sas cent ri nis įtvir ti­ni mas, taip pat ir re du tas, bu vo ap­leis tas ir ne be nau do ja mas. Py li mai bu vo nu ka si nė ja mi, fo sos už ver­čia mos že mė mis. Įt vir ti ni mo te ri­to ri ja bu vo su skirs ty ta skly pais, ne­pa lies tas li ko tik pir ma sis re du tas ir šaud me nų san dė lis, pri klau sęs VI for tui. Di džiau sios sta ty bos ap­link re du tą pra si dė jo 1957–1963 m. Išau go nau jas mik ro ra jo nas dau­gia bu čių ir vi suo me ni nės pa skir­ties pa sta tų. Kiek vė liau įreng tas „Žal gi rio“ drau gi jos sta dio nas, ku­ris taip pat jau už sta ty tas. Be to, te­ri to ri jo je tarp cent ri nio įtvir ti ni mo ir šaud me nų san dė lio bu vo įkur ti ko lek ty vi niai so dai. Re du to te ri to­ri jo je yra pa sta ty ti trys pa mink lai ir kry žius.

Šal ti nis: VĮ „Lie tu vos pa mink lai“

Vertingus gy ny bi nius py li mus siū lo ma pri tai ky ti naujam par kuiRa de ta Sa vic kie nėKau no mies to sa vi val dy bės Ap lin kos ap sau gos sky riaus ve dė ja

Ža lių jų erd vių, par kų, skve­r ų žmo nės no ri . Kau ne la­b a i d i de lę da l į že l dy nų u ž i ma pa r ka i , k u r ių sta­

tu sas – vals ty bi nis miš kas. Vals ty­bi nių miš k ų Kau ne – dau giau kaip 2 tū kst. hek ta r ų. Dar ne ma žai yra ža lių jų jung čių , pa vyz dž iui, apau­gu sių šlai tų. Te ri to ri jos, ku rios pri­pa žin tos par kais, tu ri bū ti ati tin ka­mai pri ž iū ri mos. Jei at si ras tų dar v ie na erd vė poi l siu i – mes t i k ra i už. Mies to biu dže tas jau su pla nuo­tas, to dėl šiais me tais pi ni g ų nau­ja m pa r k u i ne nu ma t y ta . Šie met bū t ų ga l i ma pa ren g t i rei ka l i n g us do k u men t u s . Ta čiau v i sų pi r ma m ies to ta r y ba tu r i nu spręs t i , kad to kio par ko rei kia. Jam į reng ti ga­l i ma pa nau do t i ne t i k mies to, bet ir E S lė šas.

Komentaras

Ženk lai: �� re�du�to�te�ri�to�ri�jo�je�yra�pa�sta�ty�tas�me�di�nis�kry�žius�bei�ke�li�ak�me�ni�niai�pa�mink�lai.� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Vir gi li jus Alek naDu kart olim pi nis ir du kart pa sau lio čem pio nas

Man ir, ma nau, kiek vie­nam lie tu viui Kau nas aso ci juo ja si su krep ši­niu ir su Kau no „Žal gi­

riu“. Ir pa sau ly je Kau ną la biau siai ga r si na ši s šlo v i n ga s k rep ši n io klu bas. Jis yra kaip mies to vi zi ti nė kor te lė, to dėl, ma nau, sa vi val dy bė tik rai tu rė tų ieš ko ti re sur sų , kaip veiks min gai pa rem ti „Žal gi rį“ – sa­vo mies to ko man dą. Aiš ku, ga li bū ti svars ty mų, kad rem­ti rei kia ir ki tas spor to ša kas. Bet ne­ma nau, kad „Žal gi rio“ fi nan sa vi mas truk do mies te vys ty tis ki toms spor­to ša koms. Kau ne to bu lė ja ir ki tos spor to ša­kos – mo te rų krep ši nis, leng vo ji at­le ti ka.

Vla das Ga ras tasLie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos gar bės pre zi den tas

Dau g s a v i va l dy bių p a ­sau ly je rei k š m i n ga i re ­m ia t a m t i k r u s ko le k­t y v u s , k u r ie m ie s t u i

y ra la ba i sva r bū s , be k u r ių m ies­

Ser ge jus Jo vai ša„Žal gi rio“ ve te ra nas

Vi sa, kas su si ję su „Žal gi riu“, Lie tu vo je ir pa sau ly je įsi­tvir ti no per il gus de šimt­me čius. Jau vien tai, kad

ko man da ga vo var di nį kvie ti mą į Eu­ro pos eli ti nę ly gą, ro do, ko kia ji svar­bi pa sau ly je. Vi siems aki vaiz du, kad tai tik rai neį kai no ja mas pa vel das, ku­riuo rū pin tis pri va lo ir val džios ins ti tu­ci jos. „Žal gi ris“, aiš ku, ne tik pa vel das, bet ir vie na ryš kiau sių mū sų da bar ti­nio gy ve ni mo do mi nan čių, ska ti nan­čių pa si di džia vi mą, no rą spor tuo ti, siek ti nau jų re zul ta tų. Mies to val džios rū pi ni ma sis „Žal gi rio“ rei ka lais, ma­nau, tu rė tų bū ti val džios pres ti žo rei­ka las. „Žal gi rį“ tu ri me per duo ti ki toms kar toms ne su si lpnė ju sį, bet at si nau ji­nu sį, tu rin tį nau jų jė gų ir už tik rin tą dėl per spek ty vų.

Žyd rū nas Sa vic kasGa liū nas, 20 pa sau lio re kor dų au to rius

Kau no sa vi val dy bė tu rė­tų rem ti „Žal gi rį“, nes tai gar siau sia Lie tu vos ko­man da. „Žal gi ris“ ir Kau­

nas yra neat sie ja mi da ly kai. At si ri­bo ti nuo „Žal gi rio“ bū tų ne gra žu ir taip, ma nau, ne bus. Apsk ri tai vis ką, kas su si ję su „Žal gi riu“ ir jo tra di ci jo­mis, rei kia puo se lė ti ir ieš ko ti bū dų pa rem ti. To kia pa ra ma mies tui tu­ri aki vaiz džią nau dą ir ku ria nau jas atei ties per spek ty vas. Pa vyz džiui, ga li ma gal vo ti ir apie tai, kad, bend­ra dar biau jant ko man dai ir mies tui, Kau ne bū tų ga li ma įkur ti „Žal gi rio krep ši nio aka de mi ją“ ir to kiu bū du di din ti vai kų užim tu mą, ug dy ti ga­bius krep ši nin kus – žo džiu, tvir tin ti ir puo se lė ti vis ką, kas su si ję su „Žal­gi riu“ ir jo tra di ci jo mis.

Ar jau Kau nui „Žal gi rio“ ne be rei kia?

tas ne tek t ų i š sk i r t i n ių sa vo br uo ­žų , pa de dan čių jį at pa žin ti pa sau­ly je. To k ie ko lek t y va i Kau ne y ra „ Ž a l g i r i s“, ga l būt Kau no va l s t y bi­n i s cho ra s , s i m fo n i n i s or ke s t ra s i r ka i k u r ie k i t i . Be jų Kau na s bū­t ų , je i ga l i ma t a ip p a s a k y t i , t a r­si pi l kas pau k š t is , ne be l i k t ų ka m ga r si n t i m ies to va r do. To dėl bū t i­na i rei k ia ras t i lė šų , k u r io m is bū­t ų ga l i ma su t v i r t i n t i „ Ža l g i r į“ i r jo ate i t ie s p e r s p e k t y va s . L ie t u vo ­je da ž na i p a s i g i rs t a s va rs t y mų , kad re i k ia lė š ų i r k i tom s s p or to š a kom s . A i š k u , rei k ia , ta č iau bū­t i na i š la i k y t i i r pr io r i te t u s . Ta ip y ra v i sa me pa sau ly je. Pa ga l vo k i­me, ka s bū t ų , jei V la d i m i ra s Ro ­

ma no vas at si sa k y t ų rem t i „ Ža l g i­r į“ ? Ne l i k t ų E u ro ly go je ga l i n č ios ž a i s t i K au no e k i p o s , į „ Ž a l g i r io“ are ną ne beat vyk tų gar sių ko man­dų. Kau nas tap t ų , švel n ia i ta r iant, ne beį do mus. Pri va lo me puo se lė t i ta i , ką t u r i me ge r iau sio.

Daug sa vi val dy bių pa sau ly je reikš min­gai re mia tam tik­rus ko lek ty vus, ku­rie mies tui yra la bai svar būs.

4

miestasketvirtadienis, vasario 9, 2012

Kau nie čio pro ble mos pra si dė jo, kai įmo nės

„Kau no ener gi ja“ dar bi nin kas atė jo pa keis ti karš to van dens skai tik lio. Pas ta ra sis bu vo su jung tas ta pa čia plom ba su šal to van dens ap skai­tos prie tai su. Dar bi nin kas nu kir­po plom bą ir nau ją už dė jo tik ant „Kau no ener gi jos“ prie tai so.

S.Nor kus pa skam bi no „Kau­no van de nims“ pra neš ti, kad šiai bend ro vei pri klau san tis skai tik lis li ko be ap sau gos.

„Jų šalt kal vis pa kei tė skai tik lį nau ju ir pa da vė pa si ra šy ti ap žiū­ros ak tą. Ja me teig ta, kad van dens skai tik lis stab dy tas me cha ni nė mis prie mo nė mis. Pri pa ži nau tik tiek, kad skai tik lio stik las jau daug me tų bu vo įski lęs, bet jo kių me cha niz mų ne nau do jau. Man pa sa kė, kad pa­ra šas vi so la bo pa tvir tins, jog esu su si pa ži nęs su do ku men tu“, – pa­sa ko jo kau nie tis.

Mo kės už teo ri nę ža ląVė liau S.Nor kus bu vo pa kvies tas į „Kau no van de nų“ su da ry tos ko mi­si jos po sė dį. „Ten ma no ar gu men­tų nie kas ne klau sė, tik pa sa kė, kad ga lė siu aiš kin tis sa vi val dy bė je, ku­ri ir priims ga lu ti nį spren di mą“, – tvir ti no gy ven to jas.

Ko mi si ja ak te ak cen ta vo apie pa­žeis tą skai tik lio plom bą, o prie tai­so kor pu se esą yra po žy mių, kad nau do tos me cha ni nės prie mo nės, pri stab dan čios ap skai tos me cha­niz mo spar nuo tės su ki mą si.

„Sa vi val dy bės Vie šo sios tvar­kos tar ny bo je man pa siū lė nie ko daug ne siaiš kin ti ir su mo kė ti 50 li tų – tik pu sę mi ni ma lios bau dos. Nai viai pa ti kė jau tar nau to ju, kad su mo kė jus šią su mą už si baigs ne ti­

Skai tik lių kei ti mas vir to kri mi na lu

kė tai man pri mes tas gal vos skaus­mas“, – pa sa ko jo S.Nor kus.

Ga vę su mo kė tos bau dos pro to­ko lą „Kau no van de nys“ sa vo ruož­tu ap skai čia vo pa tir tą ža lą – pa gal įsta ty mus teo riš kai įver ti na ma, jog van duo iš čiau po te kė jo 35 cm per se kun dę grei čiu kiau rą pa rą iki dvie jų mė ne sių.

S.Nor kui pri tai ky tas vie no mė­ne sio lai ko tar pis ir są skai to je už van de nį įra šy ta pa pil do ma su ma – 738,54 li to. Pri dė jus sa vi val dy­bės pa skir tą bau dą, kau nie tis iš vi so su mo kės 888 li tus.

„Ka dan gi kas mė ne sį su nau do­

ju po du tris ku bi nius met rus van­dens, šios su mos mo kė ti už van de­nį man bū tų už te kę net pen ke rius me tus. Da bar jau su pran tu, kad iš pat pra džių rei kė jo ro dy ti „Kau­no ener gi jos“ dar bų do ku men tus ir ne su tik ti su jo kiais kal ti ni mais, nie kur ne pa si ra ši nė ti. De ja, už tą su pra ti mą teks bran giai mo kė ti, nes jau ne te kau vi sų tei si nių ar gu­men tų ko vo ti su šia ne tei sy be“, – ap gai les ta vo S.Nor kus.

Skės čio jo ran ko misSa vi val dy bės ir „Kau no van de nų“ at sto vai nei gė, kad žmo nių nuo­

mo nės neišk lau so ma, kaip kad aiš­ki no S.Nor kus.

Įmo nės „Kau no van de nys“ ge­ne ra li nis di rek to rius Vi lius Bu ro­kas ak cen ta vo, kad ga lu ti nį spren­di mą prii ma sa vi val dy bė. „Tik ta da skai čiuo ja me įmo nės pa tir tą ža lą“, – kal bė jo V.Bu ro kas.

Jis tvir ti no, kad žmo gaus ar gu­men tai vi sa da iš klau so mi.

„Ne ži nau, ar ma ni mi pa ti kė­si te, bet jei yra bent men kiau sia abe jo nė dėl jo pa žei di mo, ne si­ka bi nė ja me, o prii ma me žmo gui pa lan kų spren di mą. Jis mū sų ko­mi si jo je tik rai ga li pa siaiš kin ti ir

bū ti iš klau sy tas“, – tei gė V.Bu­ro kas.

Kau no sa vi val dy bės Vie šo sios tvar kos tar ny bos vy riau sia sis spe­cia lis tas Ar mi nas Pa ce vi čius sa­kė ga lin tis tik už jaus ti S.Nor kų. „Da bar jau nie ko ne ga li ma pa keis­ti, mes juk ne sa me tech ni niai dar­buo to jai ir pa si kliau ja me „Kau no van de nų“ spe cia lis tų iš va do mis. Žmo gui rei kė jo dės ty ti ar gu men­tus įmo nės su da ry tai ko mi si jai“, – ti ki no jis.

Per nai sa vi val dy bė nag ri nė jo apie 70 at ve jų, kai gy ven to jai kal­tin ti mė gi ni mu vog ti van de nį.

Ap mau das: �� S.Nor�kus�tvir�ti�no�ne�si�ti�kė�jęs,�kad�sa�vi�val�dy�bė�ir�„Kau�no�van�de�nys“�nu�ty�lė�da�mi�apie�pa�darinius�dėl�pažeistos�vandens�skaitiklio�plom-bos�vers�jį�pri�siim�ti�ne�bū�tas�kal�tes.�� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Da bar jau nie ko ne­ga li ma pa keis ti, mes juk ne sa me tech ni­niai dar buo to jai.

Ar mi nas Pa ce vi čius:

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Ang lų kal ba te bė ra po pu lia riau sia Kau no kal bų mo kyk lo se, ta čiau su­si do mė ji mas ja ma žė ja, o ki to mis už sie nio kal bo mis – di dė ja. Žmo­nės kal bų mo ko si dėl įvai riau sių prie žas čių, daž niau siai – no rė da­mi emig ruo ti.

At si vė rus dar bo rin koms, kau nie­čiai in ten sy viai ėmė mo ky tis vo­kie čių ir nor ve gų kal bų. „Taip pat po pu lia rios pran cū zų, is pa nų kal­bos“, – sa kė kal bų mo kyk los „Kal­ba“ val dy bos pir mi nin kas Ry tis Jur kė nas.

Jam pri ta rė ir „Glo ria Lin­gua“ kal bų mo kyk lo je ang lų kal­bą dės tan ti Ma ri ja Blons ky tė: „Anks čiau vo kie čių kal bos mo­ky da vo si tik ke li pa vie niai žmo­nės, o šiuo me tu yra trys gru pės.“

R.Jur kė no pa ste bė ji mu, Kau ne

vis dau giau žmo nių do mi si ja po nų ir ki nų kal bo mis. Tie sa, pa sta rų jų kal bų lie tu viai su ge ba pra mok ti ne taip grei tai – maž daug per dve jus me tus. „Žmo nės jo mis daž nai do­mi si, bet to kių, ku rie mo ky tų si ki­nų ar ja po nų kal bos, o juo lab jas jau mo kė tų, nė ra daug“, – tvir ti no pa­šne ko vas.

Vi sai ki to kia si tua ci ja dėl nor­ve gų kal bos. Bai gę pir mą jį nor ve­gų kal bos ly gį lie tu viai jau iš vyks­ta dirb ti į Skan di na vi ją, nes to kio ži nių ba ga žo jiems pa kan ka. Šie kur sai trun ka šiek tiek il giau nei du mė ne sius.

Kau nie čiams nor ve gų kal bos kur sai bran ges ni ne gu ang lų ir sie kia be veik 700 li tų, mat mies­te stin ga kva li fi kuo tų šios kal bos dės ty to jų.

Dau gu ma mo kyk lo se be si mo­kan čių suau gu sių jų lan ko ang lų kal bos kur sus. Tarp moks lei vių ši kal ba taip pat po pu lia riau sia, ta­

čiau jie no riai mo ko si ir ru sų kal bos.„Jau ni mas ne mo ka ru sų kal bos,

bet jos mo ky tis ver čia tė vai. Ka­dan gi penk to je kla sė je spren di mą dėl ant ros už sie nio kal bos prii ma tė vai, jie daž nai sa vo at ža lai pa ren­ka ru sų kal bą. Pa si tai ko, kad vi du­ri nė je mo kyk lo je vai kai šios kal bos neiš moks ta, to dėl ir pa si ren ka ru­sų kal bos kur sus“, – dės tė R.Jur­kė nas.

Pa sak mo ky to jų, pa grin di nė kal­bų kur sų po pu lia ru mo prie žas tis – emig ra ci ja.

„Kal bų mo ko si įvai raus am žiaus žmo nės: nuo aka de mi nio jau ni mo iki pen si nin kų. Pas ta rie ji no ri su­si kal bė ti su sa vo vai kų ant ro sio mis pu sė mis, anū kais, to dėl ir mo ko si už sie nio kal bų“, – sa kė M.Blons­ky tė.

Kad sa vo ma lo nu mui kal bų nie­kas ne si mo ko, ko le goms pri ta rė ir kal bų mo kyk los „Fi lo ra“ di rek to rė Ra mu nė La ty po vie nė.

Kau nie čius kal bų mo ky tis pri ver čia ir anū kai

Priežastis: �� anot�kalbų�mokyklų�darbuotojų,�kauniečiai�užsienio�kalbų�mokosi�ne�savo�malonumui,�bet�verčiami�aplinkybių. „Shutterstock“�nuotr.

1

Daugiau miesto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

5

lietuva

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Vėluo ja ma įgy ven din ti pro jek tusEu ro pos au di to rūmai va kar Briu­se ly je pri statė ata skaitą, ar Lie tu va ir Bul ga ri ja bei Slo va ki ja tin ka mai nau do jo ES lėšas, skir tas bran duo­linėms elekt rinėms už da ry ti.

Au di to riai pa žėrė pa stabų dėl vyk domų darbų spar tos ir lei­ d žiamų pi nigų. „Nors ES tei kia pa­ramą dau giau kaip 10 metų, pa žan­ga yra lėta, nes dau ge lis pro jektų api ma pa ren gia muo sius veiks mus. Be to, dar nėra aiš kiai ži no mi po rei­kiai, ku riuos reikės pa ten kin ti dėl pir ma lai kio reak to rių su stab dy mo, nes neat lik ti iš samūs po rei kių ver­ti ni mai“, – ra šo ma iš va do se.

Anot au di to rių, „vėluo ja ma įgy­ven din ti pa grin di nius inf rast­ruktū ros pro jek tus ir vir ši ja mos nu ma ty tos iš lai dos“. „Pla nuo se turėtų būti apy tik riai nu sta ty ta vi so eksp loa ta vi mo nu trau ki mo pro ce so bend ra kai na, ku rią reikė­tų per skai čiuo ti pa kan ka mai daž­nai, kad būtų už tik rin tas skai čia­vimų tiks lu mas“, – pa brėžia jie.

„Iš laidų sąma tos nėra iš sa mios, nes nėra pa grin dinės in for ma ci jos, su si ju sios su ra dioak ty vio sio mis at lie ko mis ir (ar ba) joms tvar ky ti būti nais įren gi niais bei tech no lo­gi jo mis. IAE ra dioak ty viųjų at liekų ap ra šai ne bu vo baig ti, nes dar ne­bu vo ži no mi tikslūs kiek vie nos rū­šies ra dioak ty viųjų med žiagų, ku­rios tu ri būti tvar ko mos, kie kiai (ne bu vo už baig tas elekt ri nių ra­dio lo gi nis cha rak te ri za vi mas)“, – pri du ria au di to riai.

Skyrė mi li jar dusAu di to rūmai nu statė, kad Lie tu­va, Bul ga ri ja ir Slo va ki ja, vyk dy da­mos sa vo įsi pa rei go ji mus, lai ku su­stabdė ato mi nius reak to rius, be to, „bu vo pa siek ti svarbūs eksp loa ta­vi mo nu trau ki mo ri bo ženk liai“.

„Lie tu va, Bul ga ri ja ir Slo va ki ja, da ly vau da mos sto ji mo į ES de ry­bo se ir siek da mos pa di din ti bran­

duo linę saugą, įsi pa rei go jo pir ma lai ko su stab dy ti aš tuo nis neat­nau ji na mus bran duo li nius reak to­rius ir vėliau nu trauk ti jų eksp loa­ta vimą“, – mi ni ma iš va do je.

Du iš šių reak to rių yra IAE. Vie­nas už da ry tas 2006­ai siais, ki tas – 2009­ai siais.

„ES, pri pa žin da ma, kad šių įsi­pa rei go jimų vyk dy mas yra sun ki so cia linė, eko no minė ir fi nan sinė naš ta, trijų vals ty bių pro gra moms su teikė fi nan sinę pa ramą. Iš vi­so tam 1999–2013 m. lai ko tar piu bu vo nu ma ty ta 2,85 mlrd. eurų“, – ra šo ma ata skai to je.

IAE už da ry ti skir ta 1,367 mlrd. eurų, tai yra be veik pusė vi soms trims elekt rinėms už da ry ti nu ma­tytų lėšų.

Tre čia dienį pa skelb to je spe cia­lio jo je Au di to rūmų ata skai to je ap­ta ria mas eksp loa ta vi mo nu trau ki­mo pro gramų įgy ven di ni mas nuo 1999 m. iki 2010­ųjų pa bai gos. „At­lie kant au ditą iš nag rinė ta, ar ES fi­nan suo ja mi veiks mai bu vo pa reng ti at si žvel giant į nu sta ty tus po rei kius, ar jie bu vo vyk dy ti pa gal planą ir ar esa ma val dy mo sis te ma bu vo tin ka­ma“, – tei gia ma do ku men te.

Ja me pa brėžia ma, kad „eksp loa ta­vi mo nu trau ki mo veiksmų nu sta ty­mas vis dar vyk do mas“. IAE at ve ju šie dar bai pla nuo ja mi iki 2029 m.

Re ko men da vo iš tir ti naudąAu di to rūmai re ko men da vo Eu­ro pos Ko mi si jai at lik ti iš samų po­rei kių ver ti nimą ir „taip at skleis ti pro gramų įgy ven di ni mo pa žangą, veiks mus, ku riuos dar reikės at lik ti, ir bendrą fi nan sa vi mo planą su nu­ro dy tais fi nan sa vi mo šal ti niais“.

„Prieš bet kokį to lesnį fi nan sa­vimą Ko mi si ja turėtų iš tir ti tu ri­mus iš tek lius ir nu ma tomą naudą. Tai at li kus, tiks lai turėtų būti nu­sta ty ti at si žvel giant į tu rimą biu­d žetą, be to, turėtų būti nu sta ty­ti tin ka mi veik los ro dik liai, ku riuos vėliau būtų ga li ma stebė ti ir pri rei­kus skelb ti ata skai to se. To lesnė fi­nan sinė pa ra ma po 2013 m. turėtų būti tei kia ma re mian tis to kios pa ra­mos pa pil do mos nau dos ES ver ti ni­mu, nu sta čius konk re čius fi nan suo­ti nus veiks mus ir ap svars čius kitų fi nan sa vi mo prie mo nių, kaip an tai struktū ri nių fondų, nau do jimą“, – re ko men duo ja au di to riai.

Nau jo je fi nan sinė je per spek ty­vo je Eu ro pos Ko mi si ja IAE už da ry­ti siū lo skir ti tik 210 mln. eurų (725

mln. litų) ir fi nan sa vimą su stab dy­ti 2017 m. Lie tu vos Vy riau sybė to­kį pa si ūlymą va di na ne priim ti nu, o dip lo ma tai de ra si, kad ga lu tinė fi­nan sa vi mo da ta būtų išb rauk ta.

Lie tu vos pa reigū nai tei gia su lau­kian tys ne pa si ten ki ni mo iš ES dėl vėluo jan čių už da ry mo darbų IAE. Eu ro pos Par la men tas per nai pa ra­gi no griež čiau kont ro liuo ti elekt ri­nei už da ry ti skir tas lėšas.

Reikš min gas at si li ki masDid žiąją dalį pro jektų, su si ju sių su IAE už da ry mu, vyk do įmonė „Nu­kem Tech no lo gies“. Lie tu vos pa­reigū nai ne kartą kal ti no dėl darbų vėla vi mo ir dirb ti nio bran gi ni mo.

Su tuo iš esmės su ti ko ir Eu­ro pos au di to riai: „Tuo me tu, kai

bu vo at lie ka mas au di tas, Lie tu­vo je bu vo nu sta ty tas reikš min gas at si li ki mas nuo su tar čių už bai gi­mo pra di nių ter minų įgy ven di­nant pa grin di nius inf rast ruktū ros pro jek tus, ku rie būti ni, kad būtų ga li ma nu trauk ti IAE eksp loa ta­vimą. Minė ti ni šie pro jektų vėla­vi mo at ve jai: lai ki nos pa nau do to ku ro sau gyk los – dau giau kaip 32 mėne sius, kietųjų at liekų išė mi­mo įren gi nio – 44 mėne sius, kie­tųjų at liekų tvar ky mo įren gi nio ir sau gyk los ma žo bei vi du ti nio ra­dioak ty vu mo trum paamžėms ir il gaamžėms at lie koms – 34 mėne­sius. Lai ki nos pa nau do to ku ro sau gyk los pro jek to bend ro sios iš­lai dos bu vo pa didė ju sios 22 mln. eurų (15,6 pro c.).“

Dėl IAE už da ry mo – krūva pa stabų

Nei las Tan ke vi čiusPrem je ro pa tarė jas

Tai rei ka lin ga ir la bai svar bi ata skai ta, nes be ne pirmą kartą de ta liai pa tik rin ta, kaip leid žia mos ES lėšos,

ski ria mos ato minėms elekt rinėms už da ry ti. ES lėšos yra visų bend ri­jos gy ven tojų, tai gi, ir Lie tu vos, pi ni­gai, todėl itin svar bu ma ty ti, kaip jie leid žia mi.Au di to rūmai pa tik ri no lėšų pa nau do­ji mo efek ty vumą ir pa reiškė įvai rių pa stabų. Į jas reikės at si žvelg ti, už tik ri­nant ato minėms elekt rinėms už da ry ti ES ski riamų lėšų pa nau do ji mo skaid­rumą ir efek ty vumą. Tai gi, ma tyt, bus rei ka lin gi struktū ri niai ir kont rolės me cha nizmų pa kei ti mai tiek Eu ro­

pos Ko mi si jos, tiek ir kiek vie nos vals­tybės, ku rio je už da ro mos bran duo­linės elekt rinės, lyg me niu.Vie nas iš tei giamų šios iš va dos da­lykų yra tas, kad at kreip tas dėme sys į pa vojų, jog atei ty je ga li pri trūkti lėšų už da ry mo dar bams at lik ti. Au di to riai ap skai čia vo, kad, be to, kas jau skir ta, pri reiks dar dau giau kaip 2,5 mlrd. eu­rų. Tai įra šy ta į do ku mentą. Da ro ma iš va da, kad jei gu lėšų pri trūks, už da­ry mas ga li la bai il gai užt ruk ti ir ne tgi iš vis būti neuž baig tas.Tai gi, ne ga li ma sa ky ti, kad to kia iš va­da pa blo gintų mūsų de ry bi nes po zi­ci jas kal ban tis su ES dėl 2014–2020 m. fi nan sinės per spek ty vos ir per ją ski­riamų lėšų IAE už da ry ti. Iš va da tik la­biau paaiš ki no si tua ciją, ku ri su si da­riu si už da ro mo se elekt rinė se.

Komentaras

Eu ro pos au di to riai nu statė, kad Ig na li nos ato minė je elekt rinė je (IAE) vėluo ja ma įgy­ven din ti pa grin di nius už da ry mo dar bus ir vir ši ja mos nu ma ty tos iš lai dos.

Prieš bet kokį to­lesnį fi nan sa vimą Ko mi si ja turėtų iš tir­ti tu ri mus iš tek lius ir nu ma tomą naudą.

Nes ku ba ma: �� Eu�ro�pos�au�di�to�rūmai�pa�reiškė,�kad�IAE�už�da�ry�mo�„pa�žan�ga�yra�lėta,�nes�dau�ge�lis�pro�jektų�api�ma�pa�ren�gia�muo�sius�veiks�mus“.� � � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro floristikos mokytojas Marijus Gvildys neseniai grįžo iš sausio 24–27 d. Esene (Vo-kietija) vykusios didžiausios pasaulyje tarptautinės floristikos parodos „IPM Essen“ (International Plant Fair).

Daugelį floristikos mėgėjų traukė mu-gės mastas, nes savo produkciją ir paslaugas pristatė net 1 500 dalyvių iš daugiau kaip 40 šalių. Galimybė dalyvauti „IPM Essen“ parodoje pa-sitaiko ne kiekvienam gėlių verslo at-stovui. Norėdami patekti tarp geriau-siųjų floristai iš viso pasaulio varžosi čempionatuose, tad į Eseną atvyksta tik konkursų laimėtojai. Lietuvių floris-

tas M.Gvildys sulaukė išskirtinio Vokie-tijos floristų asociacijos (FDF) vadovo Manfredo Hoffmanno dėmesio ir ga-vo vardinį kvietimą.

VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuo-tojų profesinio rengimo centro mo-kytojas M.Gvildys vykdamas į Vokie-tiją kėlė sau ypatingą tikslą – sukurti stulbinamą floristikos šou (The Best of Anthurie Unlimited). Su keturiais floris-tikos guru į sceną lipęs lietuvis sulau-kė audringų ovacijų. Per 45 minutes profesionalai turėjo sukurti ir pristaty-ti po 6 darbus. M.Gvildys teigia, kad jo kompozicijos buvo labiau konceptu-alios nei dekoratyvios. Toks netikėtas požiūris į gėles nustebino ir itin suža-vėjo parodos lankytojus.

Floristikos mokytojas, ruošiantis bū-simus floristikos profesionalus VšĮ Kau-no paslaugų verslo darbuotojų profe-sinio rengimo centre, džiaugiasi , kad naujausiomis žiniomis galės pasida-lyti su mokiniais. M.Gvildys pabrėžia, kad dirbdamas įstaigoje, kurioje laiko-masi pozicijos, jog modernus profesi-nis mokymas – sėkmingos integracijos į darbo rinką garantas, privaloma nuo-lat kelti kvalifikaciją. „Į Floristikos stu-diją kasmet atkeliauja jauni, smalsūs, trokštantys tobulėti žmonės, todėl no-risi jiems suteikti profesionalių žinių“, – teigia menininkas.

Būsimus floristus profesinio rengimo centre ruošia tikri savo srities profesio-nalai iš įvairių pasaulio šalių. Kaunie-čiams jau gerai pažįstamas šveicaras Peteris Hessas, ispanų floristikos pe-dagogas Pascualis Jordi ir kiti garsūs Europos gėlių meno atstovai kiekvieną semestrą atvyksta konsultuoti tobulė-jančių savo mokinių.

Manantieji, kad floristika yra tik puokštės perrišimas spalvotu kaspinu, turėtų atvykti į VšĮ Kauno paslaugų vers-lo darbuotojų profesinio rengimo cen-tro Floristikos studiją ir patys įsitikinti, kad floristikos menas savyje talpina kur kas daugiau – tai ir meninės kompo-zicijos, augalų dizainas, žemės menas ir panašūs dalykai. Tik tokioje mokymo įstaigoje, kurioje ugdomos vertybinės nuostatos orientuojantis į dvasinių ver-tybių ir bendrųjų kompetencijų dermę, mokiniams ir mokytojams atsiveria ga-limybės kurti tikrus meno šedevrus.

Užs. 910200

Pirmasis lietuvis – didžiausioje pasaulyje floristikos parodoje

KetvirtADieNiS, vASArio 9, 2012

6

nuomonės

Re for mų, ku rių iš Lie tu­vos rei ka lau ja ES, rei­kia ne Briu se liui, bet pa tiems lie tu viams.

Iki 2000­ųjų, kai Lie tu va bu vo pa kvies ta de rė tis dėl na rys tės ES, šį sa ki nį gir dė jo me dau gy bę kar tų. Kiek vie ną syk, kai po Eu ro­pos vir šū nių ta ry bos iš girs da vo­me, kad Lie tu va Eu ro pos Są jun­gai dar nė ra iki ga lo su bren du si.Praė jo ne ma žai lai ko, kol bu vo įsi sa mo nin ta, kad, pvz., pa siek­ti tam tik rą ly gį ko vo je su ko rup­

ci ja rei kia ne tik (ir ne tiek) Briu­se lio biu rok ra tams, kiek mums pa tiems. Po li ti kai, sa vo rin ki mų kam pa ni jų pro gra mo se ža dė­ję as me niš kai įpai šy ti ES vė lia­vo je Lie tu vos žvaigž du tę, tu rė­da vo pri pa žin ti: Są jun ga „taip“ neiš tars, kol ne pa si keis sta tis ti­niai ro dik liai, at spin din tys mū­sų bū se ną.Mo suo da ma rim be liu ES, ži no­ma, mai ti no ir me duo liais: pra de­dant ver tin go mis sta žuo tė mis, sa vo tiš kos pro pa gan dos sklei­di mo ke lio nė mis, bai giant la bai rim ta fi nan si ne pa ra ma be jo kio ko fi nan sa vi mo są ly gų. Kas ta po di des niu aks ti nu mums, dar iš pa na gių neišk rapš čiu siems ho­

mo so vie ti cus pur vo, – kri ti kos kir čiai ar vai šės, šian dien, jau, at­ro do, ga li me pa sa ky ti.Tai – rim bas.Lai mė, kad jo ES iki šiol ne pa dė jo į ša lį, nes aki vaiz du, kad ne vien įvai rūs na rys tės su tar ty je nu ma­ty ti įsi pa rei go ji mai pri ver čia mus pa lai ky ti draus mę.Ačiū Eu ro pos Ko mi si jos (EK) pir­mi nin kui Jo sé Ma nue liui Bar ro­so – mos te lė jo rim bu Lie tu vos pu sėn, pa ro dė, jog ša ly je eg zis­tuo ja di de lė pro ble ma – jau ni mo ne dar bas.Šis ša šas dar ko Lie tu vos vei dą jau ne pir mi me tai, ūkio nuo smu­kio lai ko tar piu jis pa vir to pū liuo­jan čia vo ti mi, ta čiau kol ne pa ro­dė EK va do vas, jo ne ma tė nei so­cia li nių rei ka lų mi nist ras, nei jam pa val džios Lie tu vos dar bo bir žos stra te gai, nei Jau ni mo rei­ka lų de par ta men tas.J.M.Bar ro so šiuo at ve ju pa ts ne­no rė da mas tam pa pa na šus į ko­kį „cė kaš ni ką“ iš Mask vos, ku ris vie nu te le fo no skam bu čiu ga lė­da vo su tvar ky ti ati tin ka mą par­ti jai, so cia liz mui ar sa vam kla nui svar bų rei ka lą. Mes gi de monst­ruo ja me bai siau sią ho mo so vie­ti cus sti lių, kai dir ba ma tik tam, kad pa gir tų aukš čiau sio ji va do­vy bė „iš cent ro“.EK pir mi nin kui įvar di jus pro ble­mą, ant ki li mė lio pas Pre zi den tę ap si lan kė so cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras. Va kar jis pra ne­šė, jog suin te re suo tos ins ti tu ci jos per sa vai tę pa rengs nau jų pa siū­ly mų pa ke tą, kaip ma žin ti jau ni­mo ne dar bą.Pa ju din ti do mi no kauliukai ėmė kris ti. Ma tyt, „suin te re suo tų ins­ti tu ci jų“ kler kai šio mis die no­mis dir ba iki iš nak tų, kad spė­tų iki mi nist ro pa ža dė to ter mi­no. Ko dėl šio dar bo ne bu vo ga li­ma pa da ry ti sa va va lia – klau si­mas, ma tyt, re to ri nis. Aki vaiz du, kad „suin te re suo tų ins ti tu ci jų“ in te re sas vie nas – kuo ge res nis įvaiz dis ES aky se. Bū ti pa plak­tam Briu se lio rim bu – bai siau, nei ma ty ti Lie tu vai nu ga ras at su kan­tį jau ni mą.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Ačiū, Briu se li, už rim bą

Pa ju din ti do mi no kau­liukai ėmė kris ti. Ma tyt, „suin te re suo tų ins ti tu­ci jų“ kler kai šio mis die­no mis dir ba iki iš nak tų, kad spė tų iki mi nist ro pa ža dė to ter mi no.

ketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Vio le ta Juo de lie nė

So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ras Do na tas Jan kaus­kas pra ne šė, kad suin te re­suo tos ins ti tu ci jos per sa vai tę

pa rengs nau jus pa siū ly mus dėl prie­mo nių, ku rios pa dė tų su ma žin ti jau­ni mo ne dar bą.

Idė ja – ap rū pin ti būs tuPa sak mi nist ro, dėl to bu vo su tar ta per va kar vy ku sį su si ti ki mą su Jau­ni mo rei ka lų de par ta men to, Lie tu vos dar bo bir žos, Vals ty bi nės dar bo ins­pek ci jos ir „Sod ros“ va do vais.

„La bai aiš kiai su įstai gų va do­vais su ta rė me, kad per sa vai tę bus su for mu luo ti konk re tūs pa siū ly­mai dėl nau jų prie mo nių tai ky mo, nes bū tų tik rai ne pro tin ga ne pa­si nau do ti Eu ro pos Ko mi si jos siū­ly mu grei tai ir lanks čiai su pro jek­tuo ti nau jas pro gra mas, ku rios bū tų fi nan suo ja mos iš Eu ro pos struk tū­ri nės pa ra mos fon dų, pir miau sia iš Eu ro pos so cia li nio fon do“, – tei gė D.Jan kaus kas.

Pa sak jo, vie nu svar biau sių tiks­lų val džios at sto vai ma to pa gal bą jau niems žmo nėms ap si rū pi nant būs tu.

„Va din čiau tai jau no žmo gaus ir vals ty bės su si ta ri mu. Jei gu vals ty­bė įsi pa rei go ja pa dė ti jau nam žmo­gui mo ky tis, siek ti iš si la vi ni mo ir ap si rū pin ti dar bu ar ba sa vo veik lą pra de dant, ar ba ei nant į dar bo rin­ką pas darb da vius, to kiu at ve ju jau­nas žmo gus tu rė tų įsi pa rei go ti gau­da mas iš vals ty bės pa gal bą, gal būt ir gy ve na muo ju būs tu, ati dirb ti tam tik rą lai ką Lie tu vo je pa gal tą iš si la­vi ni mą, ku rį jis yra ga vęs“, – pa sa­ko jo mi nist ras.

Stin ga in for ma ci josMi nist ro tei gi mu, ko vą nau ji pa siū­ly mai bus pa teik ti Eu ro pos Ko mi­si jai, o ba lan dį bus pa reng tas na­cio na li nis užim tu mo pla nas, ku riuo va do vau jan tis bus sten gia ma si su­ma žin ti jau ni mo ne dar bą.

Mi nist ras sa kė, kad 2007–2013 m. Eu ro pos so cia li nio fon do Lie tu vai skir tų lė šų su ma sie kia 3,2 mlrd. li­tų, ta čiau pa brė žė, kad di džio ji da lis šių lė šų jau pa nau do ta.

Jau ni mo rei ka lų de par ta men to di­rek to rius Min dau gas Ku lia vas sa­kė, kad prie mo nės ska tin ti jau ni­mą dirb ti yra įgy ven di na mos, ta čiau pri pa ži no, jog apie jas ga li bū ti ne pa­kan ka mai in for muo ja ma.

„Gal mes ne vi sai tiks liai ir ge rai apie jas pra ne ša me“, – tei gė jis.

Į pa sta bą, kad jau ni mas ne ma to pra smės dirb ti Lie tu vo je, nes jiems ma žai mo ka ma, M.Ku lia vas at sa kė: „Tu ri nuei ti tam tik rą ke lią, kad pa­siek tum tam tik rą sa vo kom pe ten ci ją ar kva li fi ka ci ją, ne vi sa da no rai ati­tin ka ga li my bes.“

Vie ni blo giau sių ESD.Jan kaus kas mi nė jo, kad per nai jau ni mo ne dar bas Lie tu vo je ma žė jo, ta čiau jis vis tiek sie kė 31,7 pro c. Tai vie nas blo giau sių ro dik lių ES. Į jau­ni mo ne dar bo ka te go ri ją pa ten ka 16–24 me tų as me nys, ku rie ne si mo ko ir ne dir ba.

Dar bo bir žos di rek to rius Vi das Šle kai tis sa kė, kad šiuo me tu įre gist­ruo ta apie 20 jau nų žmo nių, iš ku rių maž daug pu sė tu ri ko kią nors kva li­fi ka ci ją. Per nai pa sak jo, į Dar bo bir­žą krei pė si apie 35 pro c. bai gu siųjų įvai rias moks lo įstai gas.

„Ga li ma pa da ry ti iš va dą, kad tie žmo nės bu vo ne iki ga lo pa ruoš ti dar bo rin kai“, – sa kė jis.

Darb da viai bi jo jau nuo liųVals ty bi nei dar bo ins pek ci jai lai ki nai va do vau jan tis Vi lius Ma čiu lai tis tei­gė, kad vers las ir rin ka neiš nau do ja esan čių tei si nių prie mo nių, ga lin čių pa dė ti įdar bin ti jau nus žmo nes.

„Tu riu ome ny je pra kti nio mo ky­mo ar ba pra kti kos įmo nė se klau si mą, nes šian dien tei si nis re gu lia vi mas yra toks, kad su da ro mos tri ša lės mo kyk­los, stu den to ir prii man čios įmo nės su tar tys, bet darb da viai daž niau siai ven gia pa si nau do ti šia ga li my be, nes bi jo, kad rei kia mo kė ti at ly gi ni mą, pri siim ti at sa ko my bę. Tei si nės prie­mo nės lei džia darb da viams leng viau iš ban dy ti jau nus as me nis, t. y. priim­ti pra kti kan tus, iš ban dy ti jų tu ri mus įgū džius, pa mo ky ti dirb ti konk re tų dar bą ir vė liau pa si rink ti tin ka mus žmo nes“, – sa kė V.Ma čiu lai tis.

Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė praė ju sią sa vai tę su si ti ku si su so­cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nist ru pa brė žė, jog di de lį jau nų žmo nių ne­dar bą le mia tai, kad at sa kin gos ins ti­tu ci jos šios pro ble mos ne ver ti no kaip rim tos. Praė ju sią sa vai tę per neo fi­cia lų Eu ro pos Va do vų Ta ry bos su si­ti ki mą Eu ro pos Ko mi si jos pir mi nin­kas José Ma nue lis Bar ro so krei pė si į aš tuo nias ES vals ty bes, tarp jų ir Lie­tu vą, su siū ly mu steig ti veik los gru­pes jau ni mo ne dar bui ma žin ti.

Lie tu vo je, Is pa ni jo je, Grai ki jo je, Slo­va ki jo je, Ita li jo je, Por tu ga li jo je, Lat vi­jo je ir Ai ri jo je jau ni mo ne dar bo ly gis yra daug di des nis nei ES vi dur kis.

BNS, KD inf.

Suks gal vą, kaip įdar bin ti jau ni mą

Pos tū mis: �� po�EK�pa�ra�gi�ni�mų,�Lie�tu�vo�je�su�si�zgrib�ta�dėl�jau�ni�mo�ne�dar�bo�pro�ble�mos.Vytauto�Liaudanskio�nuo�tr.

Jau nas žmo­gus, gau da­mas iš vals ty­bės pa gal bą, gal būt ir gy­ve na muo ju būs tu, tu rė tų įsi pa rei go ti ati dirb ti tam tik rą lai ką Lie tu vo je pa­gal tą iš si la vi­ni mą, ku rį jis yra ga vęs.

ketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012

Bal­ta­ru­si­jos­pre­zi­den­tas­Aliak­sand­ras­Lu­ka­šen­ka­pa­reiš­kė,­kad­moks­li­nin­kų­ban­dy­mai­pa­mirš­ti­bal­ta­ru­sių­sla­viš­kas­šak­nis­ir­iš­tirp­dy­ti­ša­lies­is­to­ri­ją­Lie­tu­vos­bei­Len­ki­jos­is­to­ri­jo­je­–­ne­to­le­ruo­ti­ni.­Jis­pa­brė­žė,­kad­bal­ta­ru­sių­vi­suo­me­nė­–­uni­ka­lus­reiš­ki­nys.

Grę­šis­į­­sa­vo­šak­nis

Uk­rai­nos­Aukš­čiau­sio­ji­Ra­da­vėl­at­si­sa­kė­dek­ri­mi­na­li­zuo­ti­Uk­rai­nos­bau­džia­mo­jo­ko­dek­so­365­straips­nį,­pa­gal­ku­rį­nu­teis­ta­bu­vu­si­Uk­rai­nos­prem­je­rė­Ju­li­ja­Ty­mo­šen­ko.­Len­ki­jos­už­sie­nio­rei­ka­lų­mi­nist­ras­Ra­dos­ła­was­Si­kors­kis­įspė­jo,­kad­Eu­ro­pos­ša­lių­ne­pa­si­ti­kė­ji­mas­Uk­rai­na­dėl­by­los­au­ga.

Va­ti­ka­no­pro­ku­ro­ras­sek­sua­li­nio­iš­nau­do­ji­mo­by­lo­se­mon­sin­jo­ras­Char­le­sas­Scic­lu­na­pa­rei­ka­la­vo­griež­tes­nės­at­sa­ko­my­bės­vys­ku­pams,­ku­rie­dangs­tė­ne­pil­na­me­čių­ly­ti­nio­iš­nau­do­ji­mo­at­ve­jus.­Jis­pa­skel­bė,­kad­vien­per­dve­jus­pa­sta­ruo­sius­me­tus­jam­bu­vo­pra­neš­ta­apie­tūks­tan­tį­to­kių­nu­si­kal­ti­mų.

J.Ty­mo­šen­ko­pa­ken­Tės

Baus­­ne­Gai­les­Tin­Gai

Po de ry bų su Ru si jos at sto vais Si­ri jos pre zi den tas Bas ha ras al As sa­das pa reiš kė esąs pa si ren gęs tar tis su opo zi ci ja.

Ru si jos už sie nio rei ka lų mi nis te ri­jos pra ne ši me tvir ti na ma, kad Si­ri jos pre zi den tas pa ža dė jo at siųs ti vy riau sy bės de le ga ci ją, va do vau­ja mą vi cep re zi den to, į su si ti ki mą Mask vo je.

Ru si ja taip pat pa tvir ti no, kad per ša lies dip lo ma ti jos va do vo Ser­ge jaus Lav ro vo su si ti ki mą su B.al As sa du bu vo iš sa miai ap svars ty ta si tua ci ja Si ri jo je ir ap link ją. Ta čiau Si ri jos opo zi ci ja at rė žė, kad ne ke ti­na de rė tis tol, kol B.al As sa das ne­pa sit rauks. Va ka rų Si ri jos ir Ru si jos su si ta ri mas ir gi neį ti ki no.

Pran cū zi jos dip lo ma ti jos va do­vas Alai nas Juppé pa reiš kė, kad B.al As sa do pa ža dai – ma ni pu lia ci jos. „Aš vi siš kai ne ti kiu Si ri jos re ži mo pa reikš tais įsi pa rei go ji mais, – sa­kė jis. – Tai ma ni pu lia ci ja, ir mes jai nepasiduosime.“

Bri tų prem je ras Da vi das Ca me­ro nas kal bė jo pa na šiai. „Ma nau, mes la bai ma žai tuo ti ki me“, – sa­kė D.Ca me ro nas. Bu vęs kan di da tas į JAV pre zi den tus se na to rius Joh nas McCai nas ne vy nio jo žo džių į va tą. Jis pa reiš kė, kad JAV tu ri svars ty ti opo zi ci jos ap gink la vi mą.

„Tu rė tu me pra dė ti svars ty ti vi sas ga li my bes, tarp jų – opo zi ci jos ap­gink la vi mą. Tas krau jo lie ji mas tu ri baig tis“, – sa kė J.McCai nas, daž nai kri ti kuo jan tis Bal tuo sius rū mus.

Ta čiau Bal tie ji rū mai ir Vals ty bės de par ta men tas J.McCai no kal bas įver ti no šal tai. „To žings nio šiuo me tu ne svars to me“, – sa kė pre zi­den to Ba rac ko Oba mos at sto vas Jay Car ney. Jis pri dū rė, kad Va šing to­nas „aiš ki na si ga li my bes teik ti si­rams hu ma ni ta ri nę pa gal bą“.

BNS, AFP inf.

Ru sai įti ki no B.al As sa dą?

Pa ža das: ­� su­si­ti­kęs­su­S.Lav­ro­vu­(dešinėje)­B.al­As­sa­das­pa­ža­dė­jo,­kad­sieks­tai­kos,­bet­Va­ka­rai­tuo­ne­ti­ki.­ ­ „Reu­ters“­nuo­tr.

Įsi se nė jęs gin časTarp bri tų ir ar gen ti nie čių 1982 m. ki lęs va di na ma sis Folk lan do sa lų ka ras, re gis, bu vo vie na di džiau­sių Jung ti nės Ka ra lys tės per ga lių per vi są ša lies is to ri ją nuo Ant ro­jo pa sau li nio ka ro.

Ge le ži nei Le di Mar ga ret That­cher, tuo me tu va do va vu siai bri tų vy riau sy bei, tai bu vo ri zi kin gas, bet su kau pu at si pir kęs spren di mas. 1983 m. kon ser va to rių po li ti kė bu­vo per rink ta ant rai ka den ci jai.

O Ar gen ti nos ka ri nei chun tai, val džiu siai ša lį nuo 1976 m., ka­ras bu vo pra žū tin gas.

Nors 1989 m. abi ša lys at nau ji­no san ty kius, pa si ra šy ta su tar tis sa lų su ve re ni te to klau si mą pa li ko at vi rą. Bri tai ar gu men tuo ja, kad pa tys Folk lan do gy ven to jai ne no ri bū ti Ar gen ti nos da li mi, o šie nuo­la t kal ti na bri tus rau me nų re gio ne de monst ra vi mu.

Pas ta ruo ju me tu dvie jų ša lių gin čas dėl sa lų vėl at si nau ji no.

Iš pra džių Ar gen ti na pik ti no si, kad bri tų ener ge ti kos bend ro vės sa lų re gio ne ieš ko iš tek lių, o šių me tų pra džio je, mi nint 30­ąsias ka ro Folk lan de me ti nes, ar gen ti­nie čius įsiu ti no bri tų spren di mas į gin čy ti ną te ri to ri ją nu siųs ti tar­nau ti prin cą Wil lia mą.

Tie sa, bri tų už sie nio rei ka lų sek re to rius Wil lia mas Ha gue’as at rė žė, kad ka ra lie nės Elž bie tos II vai kai čio, ku ris yra ant ra sis ei lė je į sos tą, siun ti mas į Folk lan do sa­las ne bu vo ty či nis.

Ar gen ti ną su ner vi no ir sa lo se bri tų pla nuo ja mas po mpas tiš kas per ga lės ka re mi nė ji mas. Nors tra­di ciš kai iš kil min giau si ka ro per­ga lių mi nė ji mai vyks ta su lau kus 25­ųjų, 50­ųjų ir 75­ųjų me ti nių, bri tų ži niask lai da su sku bo pa­brėž ti, kad ce re mo ni ja skir ta bu­

vu siai prem je rei 86­erių M.That­cher pa gerb ti.

Bri tai vėl žvan gi na gink lais?Vis dėl to nie kas taip neį siu ti no ar gen ti nie čių kaip bri tų spren di­mas prie Folk lan do sa lų nu siųs­ti nau jau sią es kad ri nį mi ni nin ką „Daunt less“.

Į šį Lon do no ma nev rą at krei pė dė me sį ir ki tos Lo ty nų Ame ri kos vals ty bės. Ži ba lo į ug nį pir ma sis šliūkš te lė jo Ve ne sue los pre zi den­tas Hu go Cháve zas, kai pa reiš kė, kad jo ša lies ka ri nės pa jė gos pa­dės Ar gen ti nai, jei tarp šios ša lies ir bri tų kil tų konf ik tas.

„Aš kal bu tik Ve ne sue los var­du, ta čiau jei bri tų im pe ri ja ke ti­na pul ti Ar gen ti ną, ji šį kar tą ne­bus vie na“, – sa kė H.Cháve zas.

Ar gen ti nai pa vy ko už si tik rin ti ir Bra zi li jos bei Urug va jaus pa ra mą.

Praė ju sių me tų gruo dį Pie tų Ame ri kos pre ky bos blo ko „Mer­co sur“ ša lys už da rė sa vo uos tus lai vams, plau kio jan tiems su Folk­lan do sa lų vė lia va. Ga liau siai pa­ra mą dėl Ar gen ti nos pre ten zi jų į gin či ja mas sa las pa reiš kė Či lės už sie nio rei ka lų mi nist ras.

Pag ra si no skųs tis JTŠią sa vai tę Ar gen ti na pa gra si no, kad jei bri tai to liau mi li ta ri zuos re­gio ną, Bue nos Ai rės kreip sis į JT.

Vie na ver tus, ar gen ti nie čiai vėl ban do per JT at nau jin ti de ry bas su Lon do nu dėl sa lų sta tu so, ki ta ver tus, ke ti na skųs ti jį dėl sa lų mi­li ta ri za vi mo.

Ar gen ti nos pre zi den tė Cris ti na Fernán dez de Kirch ner tvir ti no: „Mes pa duo si me skun dą į JT Sau­gu mo Ta ry bą ir iš kel si me klau si­mą Ge ne ra li nė je asamb lė jo je, nes ši mi li ta ri za ci ja ke lia di de lę grės­mę tarp tau ti niam sau gu mui.“

Pre zi den tė dar kar tą pa brė žė, kad jos ša lis įžvel gia rim tą grės mę.

„Mes ne ga li me ki taip in terp re­tuo ti itin mo der naus es kad ri nio mi ni nin ko dis lo ka vi mo ir ko man­di ruo tės sos to įpė di nio, ku rį mes ge riau bū tu me lin kę ma ty ti ap si­ren gu sį ci vi li niais dra bu žiais“, – sa kė C.Fernán dez de Kirch ner.

Tuo me tu prieš vy riau sy bės pa­sta tą bu vo su reng ta pa lai kan ti vy­riau sy bę de monst ra ci ja.

Bri tai ne ke ti na de rė tisNors Ar gen ti nos va do vė krei pė si į bri tų prem je rą Da vi dą Ca me ro ną ir pra šė „duo ti ga li my bę tai kai“, bri tų at sa kas bu vo įpras ti nis.

Jung ti nės Ka ra lys tės už sie nio rei ka lų sek re to rius W.Ha gue’as pa reiš kė, kad Folk lan do sa lų gy­ven to jai yra bri tai sa vo pa si rin­ki mu.

„Jie pa tys pa si rin ko sa vo atei tį. De ry bų su Ar gen ti na dėl sa lų su­ve re ni te to ne bus, jei gu pa tys Folk­lan do sa lų gy ven to jai to ne pa no­rės“, – tei gė sek re to rius.

Be to, bri tų at sto vai at me tė Ar­gen ti nos gra si ni mą pa si skųs ti JT dėl te ri to ri nio gin čo.

Tie sa, bri tams ar gen ti nie čių skun das ne bai sus. Ka dan gi Di­džio ji Bri ta ni ja yra nuo la ti nė JT Sau gu mo Ta ry bos na rė, Lon do­nas ga li au to ma tiš kai blo kuo ti bet

ko kį mė gi ni mą skelb ti re zo liu ci ją dėl šio klau si mo. Folk lan do sa lų įsta ty mų lei džia mo sios ins ti tu­ci jos na rys Dic kas Saw le’as, nors tei gė pri ta rian tis Ar gen ti nos pla­nams kreip tis į JT, pri dū rė, kad Folk lan do sa lų gy ven to jai „ne no ri bū ti pe rim ti Ar gen ti nos jo kiu bū­du ar pa vi da lu“, to dėl JT tie siog ga li „per žiū rė ti spren di mus, ku­riuo se pa si sa ko ma už ap si spren­di mo prin ci pą“.

„Dai ly Mail“, AFP, BBC, BNS inf.

Folk lan do ka ro kir vis dar neuž kas tas

Di džio ji Bri ta ni ja ir Ar gen ti na re mia dip lo ma ti nes ie tis. Kaip vi sa da – dėl Folk lan do sa lų. Ar­gen ti nie čiai įspė­jo, kad bri tai mi li ta­ri zuo ja ne to li ša lies esan čias sa las, to­dėl pa duos for ma­lų skun dą Jung ti­nėms Tau toms (JT).

Įg ri so: ­� Ar­gen­ti­nos­pre­zi­den­tė­C.Fernán­dez­de­Kirch­ner­pa­reiš­kė,­kad­bri­tai­ke­lia­pa­vo­jų­ša­liai,­nes­mi­li­ta­ri­zuo­ja­Folk­lan­do­sa­las.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Folk lan do konf ik tas

Folk lan do sa las, tu rin čias apie 3 tūkst. gy ven to jų, Didžioji Bri ta ni­ja kont ro liuo ja nuo 1833 m. Ka ras dėl Folk lan do sa lų, ku rias Ar gen ti­na va di na Mal vi nų sa lo mis, pra si­dė jo 1982 m. ba lan džio 2 d., kai ka­ri nės chun tos pa jė gos įsi ver žė į šią te ri to ri ją, siek da mos nu trauk ti bri­tų val dy mą. 74 die nas tru kęs ka­ras nu si ne šė 649 ar gen ti nie čių ir 255 bri tų ka rių, taip pat tri jų Folk­lan do sa lų gy ven to jų gy vy bę. Ka­rą Ar gen ti nos pa jė gos pra lai mė­jo, to dėl ši te ri to ri ja li ko Di džio sios Bri ta ni jos val da.

Ar

ge

n t

i nA

Folk lan do sa los

Aš kal bu tik Ve ne­sue los var du, ta čiau jei bri tų im pe ri ja ke ti na pul ti Ar gen­ti ną, ji šį kar tą ne­bus vie na.

7

pasaulis

8

sportasketvirtadienis, vasario 9, 2012

Al vy das Sta niu lis

Iš si gy dęs trau mą pa sau lio krep ši­nio čem pio na to bron zos me da lio lai mė to jas Jo nas Ma čiu lis šį se zo­ną spor ti nę kar je rą tęs gim ta ja me mies te – Kau no „Bal tų“ ko man do je.

„De gu ryž tu grįž ti į krep ši nio aikš­tę. Pri vers ti nė per trau ka bu vo il ga, skaus min ga ir la bai nu si bo do. No­rė čiau žais ti vi sa jė ga, kaip ge riau­siais lai kais, bet dar teks luk te lė ti. Ei siu į žval gy bą su „Bal tais“, pa­žiū rė siu, kaip vis kas se ka si. Per tre ni ruo tes trau mos pa da ri nių ne­jau čiu, bet ar esu vi siš kai pa svei­kęs, pa ro dys tik ra vy riš ka ko va per rungtynes. Steng siuo si, kad ma no

žai di mas kuo grei čiau ge rė tų“, – tei gė „Kau no die nai“ J.Ma čiu lis.

198 cm ūgio puo lė jas yra dė kin­gas „Bal tų“ klu bui, su da riu siam są ly gas at si ties ti po sun kios ko­jos ke lio trau mos, ku rią jis pa ty rė praė ju sį pa va sa rį per Ita li jos čem­pio na to rung ty nes, at sto vau da mas Mi la no „Ar ma ni Jeans“ eki pai.

„Ma nau, kad ga lė jau ir anks čiau grįž ti į krep ši nio aikš tę, ta čiau abe jo jau, ar esu pa si ren gęs rung­ty niau ti. Da bar jau ne ga liu dels ti, ne tu riu kur trauk tis“, – įsi ti ki nęs J.Ma čiu lis.

Pa sak „Bal tų“ klu bo di rek to­riaus Ser ge jaus Jo vai šos, Jo nas ta po „Bal tų“ na riu nuo praė ju sių me tų gruo džio pa bai gos, kai pra dė jo tre­

ni ruo tis su šio klu bo žai dė jais. Per kiek vie ną tre ni ruo tę J.Ma čiu lis at­ro do vis ge riau, jo spor ti nė for ma tik ge rės.

„Džiau gia mės, kad bū si ma sis Lie tu vos vy rų krep ši nio rink ti­nės kan di da tas ne pa si rin ko ki tos eki pos, o su da rė su tar tį su mū sų klu bu iki šio se zo no pa bai gos. Jei J.Ma čiu lis su lauks pa trauk les nių pa siū ly mų, jam ne bus jo kių kliū­čių pe rei ti į ki tą ko man dą“, – tvir­ti no S.Jo vai ša.

J.Ma čiu lio de biu tas „Bal tų“ gre to se – šian dien 17 val. per Bal­ti jos krep ši nio ly gos (BBL) rung ty­nes su Ta li no „Ka lev­Cra mo“ eki­pa „Žal gi rio“ tre ni ruo čių cent re (Nag lio g. 4A).

„Žal gi ris“ no ri per ra šy ti skau džią is to ri jąMa rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Mo ty va ci jos ne trūksPraė ju sią sa vai tę Ka ta lo ni jo je Alek sand ro Tri fu no vi čiaus auk lė­ti niai prie ši no si ti tu luo tiems prie­ši nin kams tris kė li nius, ta čiau ga­liau siai bu vo pri vers ti iš kel ti bal tą vė lia vą – 80:94.

Siek da mi ke lia la pio į „TOP­8“ žal gi rie čiai pri va lo šian dien iš ko­vo ti per ga lę.

„Kai lai mi, nuo tai kos ko man do je bū na daug pa ki les nės, psi cho lo gi­nė pu siaus vy ra sta bi li. Ki ta ver tus, ne tu ri me kur trauk tis. Jei no ri me tęs ti ko vą Eu ro ly go je, pri va lo me lai mė ti vi sus li ku sius su si ti ki mus“, – tei gė „Žal gi rio“ ata kuo jan tis gy­nė jas To mas De li nin kai tis.

Apie tai, kad mo ty va ci jos stig ti ne­tu rė tų, pa brė žė ir A.Tri fu no vi čius. „Man at ro do, kad jei bū tu me lai mė ję vi sus tris pir muo sius ma čus, su ras ti mo ty va ci jos bū tų daug sun kiau. Kas ga li la biau mo ty vuo ti krep ši nin kus, jei ne rung ty nės su to kio ly gio ko­man da kaip „Bar ce lo na Re gal“ ir dar ste bint 15 tūkst. iš ti ki mų sir ga lių?“ – re to riš kai klau sė tre ne ris.Pa si ren gė: �� žal�gi�rie�čiai�per�tre�ni�ruo�tes�ne�kar�tą�ap�ta�rė�dvi�ko�vos�su�„Bar�ce�lo�na�Re�gal“�pla�ną.

Vie ną šio se zo no bar je rą jau įvei kęs ir tarp Eu ro ly gos še­šio li kos stip riau sių­jų pra si bro vęs Kau­no „Žal gi ris“ šian­dien lai kys dar vie­ną žūt bū ti nį eg za­mi ną – „TOP-16“ eta­po rung ty nė se kau­nie čiai eg za mi nuos vos kar tą šį se zo ną su klu pu sią „Bar ce­lo na Re gal“ eki pą.

Galimybė: �� jei�J.Mačiulis�gaus�patrauklesnį�nei�„Baltų“�pasiūlymą,�jam�nebus�trukdoma�išvykti�į�kitą�komandą.� � Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.

J.Ma čiu lis kar je rą tęs „Bal tuo se“

Staig me na pra si dė jo Bal ti jos mo­te rų krep ši nio ly gos (BWBL) čem­pio na to 2­asis eta pas: Eli to di vi zio­no C gru pė je Klai pė dos „Lem min­kai nen“ eki pa Kau ne 94:92 įvei kė fa vo ri tę – „VI ČI-Ais čių“ ko man dą.

Ant ra ja me kė li ny je klai pė die tės bu vo su kau pu sios triuš ki na mą 18 taš kų per sva rą – 51:33, bet daug­kar ti nės BWBL ir Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly gos (LMKL) čem pio­nės di de lė mis pa stan go mis at si­tie sė. Įpu sė jus ket vir ta jam kė li­niui, kau nie tės per svė rė re zul ta tą sa vo nau dai – 88:87, bet įsi žai du­si „Lem min kai nen“ ko man da vėl su si grą ži no ini cia ty vą – 93:89.

„Ne tu riu jo kio pa si tei si ni mo, kad pra lai mė jo me. Sau sį „Lem­min kai nen“ bu vo me įvei kę 40 taš kų skir tu mu. Dau giau to kių rung ty nių ma ty ti ne no riu ir to ne bus. Mes – Eu ro ly gos ko man da ir ne svar bu, kaip var žo vėms sek­tų si ar bū tų jų vi sų gim ta die niai, – ne ga li ma šio je ly go je per kė li­

nu ką pra leis ti 33 taš kus“, – pik­ti no si „VI ČI­Ais čių“ vy riau sia sis tre ne ris Man tas Šer nius.

„Mū sų klu bo is to ri jo je tai pir­mo ji per ga lė prieš „VI ČI­Ais čių“ eki pą. Ma nau, ši sėk mė pri dės mums pa si ti kė ji mo sa vo jė go mis ir ga li my bė mis. Ge rą spor ti nę for mą pa sie kė me pa čiu svar biau­siu me tu“, – sa kė klai pė die čių stra te gas Da lius Ubar tas.

C gru pė je taip pat žais Ry gos „TTT­Ri ga“ (Lat vi ja) ir Mins­ko „Minsk­2006“ (Bal ta ru si­ja) ko man dos, D gru pė je – Sankt Pe ter bur go „Spar tak“ (Ru si ja), Mins ko „Ho ri zont“ ir Gar di no „Olim pia“ (abi – Bal ta ru si ja) ir Ki je vo „Tim­Scuf“ (Uk rai na).

Va sa rio 15­ąją „VI ČI­Ais tės“ sa vo aikš tė je iš mė gins jė gas su „Minsk­2006“, o „Lem min kai­nen“ – su „TTT­Ri ga“.

Į fi na lo ket ver to tur ny rą, ku ris vyks ba lan džio 20–22 d., pa teks po dvi ge riau sias gru pių eki pas.

KD inf.

Sta tis ti ka

Kau no „VI ČI-Ais tės“–Klaipėdos „Lem min kai nen“ 92:94 (25:24, 15:33, 28:17, 24:20). A.Put ni nia 18 taš kų, T.Lich ta ro vič 17, V.Kuk tie­nė 15/R.Mi lieš kie nė 16, G.Gut kaus­kai tė ir L.Ag lins kai tė po 13.

Kau ne – is to ri nė klai pė die čių per ga lė

De gu ryž­tu grįž ti į krep ši nio aikš tę. Pri­vers ti nė per trau ka bu vo il ga, skaus min­ga ir la bai nu si bo do.

To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Dau giau to kių rung­ty nių ma ty ti ne no­riu ir to ne bus.

Mantas Šernius:

9

sportasketvirtadienis, vasario 9, 2012

Ma rius Bag do nas

Kau no „Žal gi rio“ jau nie ji krep ši nin­kai ry toj pra dės ko vas Eu ro ly gos jau ni mo ko man dų at ran kos tur­ny re – aš tuo nio lik me čių var žy bos vyks Kau no „Žal gi rio“ are no je.

Žal gi rie čiai ko vas pra dės A gru­pė je, ku rio je su si tiks su „Vaer lo­se BBK“ (Da ni ja), „Tops ports chool VBL“ (Bel gi ja) ir Pra hos „USK Fu­tu re Stars“ (Če ki ja).

Gru pės nu ga lė to jas kau sis su B ket ver tu ko, ku ria me rung ty niaus „Ca na rias Bas ket ball Aca de my“ (Is pa ni ja), Mask vos sri ties „Chim­ki“ (Ru si ja), Ša lo no „Elan Cha lon“ (Pran cū zi ja) ir Ry gos VEF (Lat vi ja) stip riau sia ko man da.

Čem pio nai gaus vie nin te lį ke­lia la pį į pa grin di nį tur ny rą, ku ris ge gu žės 10–13 d. vyks Stam bu le (Tur ki ja) per Eu ro ly gos fi na lo ket­ver to var žy bas.

„Žal gi rio“ jau ni mą į prie kį ves To mas Ma siu lis. Prieš ke le rius me tus su jau nai siais krep ši nin kais dirb ti pra dė ju siam 1999­ųjų Eu ro­ly gos čem pio nui tai bus be ne pa ts di džiau sias iš ban dy mas per kol kas neil gą tre ne rio kar je rą.

– Ko kios nuo tai kos pa si tin ka te tur ny rą? – pa klau sė me T.Ma siu lio.

– Ma no me, kad „Žal gi rio“ gar bę gins vi si stip riau si žai dė jai, ku riuos tu ri me. Ne ri mą ke lia tik mū sų pa­grin di nio įžai dė jo Lu ko Le ka vi čiaus spor ti nė for ma. Jis praė ju sį mė ne sį ne spor ta vo dėl trau mos, ta čiau ži­nau, kad jis – tvir tas vy ru kas ir la­bai juo pa si ti kiu. „Žal gi riui“ at sto­vaus per spek ty viau si 1994 m. gi mę Kau no krep ši nin kai. Pen ki iš jų žai­džia Na cio na li nė je krep ši nio ly go­je (NKL) rung ty niau jan čio je „Žal­gi rio­Sa bo nio krep ši nio cent ro“ ko man do je, ki ti – Ar vy do Sa bo­nio krep ši nio mo kyk los auk lė ti niai, ku riuos tre ni ruo ja Arū nas Vi soc­kas, vie ną vai ki ną pa si sko li no me iš „Tor na do“ krep ši nio mo kyk los.

– Ar ne sut ruk dys tai, kad eki­pa su bur ta iš ke liems skir tin­giems ko lek ty vams at sto vau­jan čių krep ši nin kų?– Vi si vai ki nai pui kiai vie nas ki tą pa žįs ta, yra žai dę kar tu, tad ne ma­nau, kad tu rė tų kil ti pro ble mų.

– Kaip ver ti na te var žo vus?– Tur ny ro lau kia me su ne ri mu, nes ne ži no me, ko ti kė tis iš var žo vų. Eki­pų pa va di ni mai, at ro dy tų, nie ko ne­sa ko, ta čiau šiais lai kais vi si mo ka žais ti krep ši nį. Pa vyz džiui, da nų eki po je „Vaer lo se BBK“ žai džia la bai per spek ty vus 211 cm vi du rio puo lė­

jas Ras mu sas Lar se nas. Kal ba ma, kad jau ke li NBA klu bai do mi si šiuo ta len tu. Leng va tik rai ne bus, ta čiau vi si pui kiai su vo kia me, ko kiam gar­siam var dui at sto vau si me. Žai si me na muo se, pa ža da me kau tis gar bin­gai ir siek si me tik pa ties aukš čiau­sio tiks lo – vie nin te lio bi lie to į pa­grin di nį tur ny rą Tur ki jo je.

– Jau pir mą ją var žy bų die ną žai si te net dve jas rung ty nes. Ar jau niems žai dė jams toks krū vis ne bus per di de lis?– Var žy bų sis te ma iš tie sų su dė tin­ga ir įdo mi. Į fi na lą pa teks tik gru­pės nu ga lė to jas, tad kiek vie nas ma­čas – auk so ver tės. Jei pir mą jį ma čą pra lai mė tu me, vil tys pra si brau ti į fi na lą su bliūkš tų. Mū sų vai ki nai – am bi cin gi, va lin gi, ti kiu, kad su­pras, kad kiek vie na dvi ko va – tar­si fi na las.

Marius Bagdonas

Užsakomuoju reisu iš Barselo­nos į Kauno oro uostą atskridu­sios vienos Eurolygos favoričių „Barcelona Regal“ ekipos vyriau­siasis treneris Xavieras Pascualis pabrėžė, kad tikisi sunkios dviko­vos su „Žalgiriu“.

– Treneri, kokį įspūdį susida­rėte apie šio sezono „Žalgirį“? – paklausėme X.Pascualio.– Tai labai stipri ir gerai sukom­plektuota komanda. „Žalgiris“ turi puikų trenerį Aleksandrą Tri­funovičių ir yra vienas stipriausių „TOP­16“ etapo dalyvių.

– Kokie galėtų būti „Barcelona Regal“ koziriai mače su kau­niečiais „Žalgirio“ arenoje?– Stengsimės kuo geriau sužais­ti tiek atakuodami, tiek ginda­miesi. Šioje turnyro stadijoje ga­lima tikėtis sėkmės tik užtikrintai žaidžiant abiejose aikštės pusėse. Mūsų laukia rimtas išbandymas. „Žalgiris“ kol kas yra be pergalių,

tačiau vis dar turi galimybę pra­sibrauti į ketvirtfinalį. Kauniečiai stengsis padaryti viską, kad lai­mėtų šį susitikimą. Jei norime iš­sivežti pergalę, turėsime sužaisti taip gerai, kaip tik galime.

„Barcelona Regal“ atakuojantis gynėjas Chuckas Eidsonas bene ge­riausiai pažįsta „Žalgirį“. Du sezo­nus Vilniaus „Lietuvos ryto“ marš­kinėlius vilkėjęs 31­ų amerikietis ne kartą yra kovojęs su žalgiriečiais.

„Labas“, – įėjęs į Kauno oro uosto salę lietuviškai pasisveiki­no kairiarankis snaiperis.

„Bus tikrai įdomu žaisti vienoje geriausių Europos arenų. Pasitre­niruosime, apsižiūrėsime ir, ma­nau, būsime tinkamai pasirengę mačui“, – pareiškė krepšininkas.

Kalbėdamas apie „Žalgirį“, Ch.Eidsonas nešykštėjo kompli­mentų. „Kauno komanda – pui­kiai sukomplektuota, kuri turi to­kius pajėgius žaidėjus kaip Sonny Weemsas, Robertas Javtokas. Pri­simenu ir labai aistringus sirgalius, todėl Kaune žaisti visuomet sudė­tinga“, – kalbėjo amerikietis.

„Žal gi ris“ no ri per ra šy ti skau džią is to ri ją X.Pascualis: „Mūsų laukia labai rimtas išbandymas“

Įvertino: �� anot�X.Pascualio,�„Žalgi-ris“�–�vienas�stipriausių�„TOP-16“�etapo�dalyvių.� Tomo�Raginos�nuotr.

Opiau sia žaiz da – gy ny baA.Tri fu no vi čius ne slė pė, kad po ma čo Bar se lo no je žal gi rie čiams tu rė jo ne ma žai prie kaiš tų.

„Nors at si lai kė me 30 mi nu čių, var žo vų aikš tė je ne bu vo me kon­ku ren cin gi. Tų rung ty nių įra šą per­žiū rė jau dau gy bę kar tų ir la bai no­rė čiau, kad pa da ry tu me iš va das. Šį se zo ną la bai daug pro ble mų ky la gi­nan tis vie nas prieš vie ną. Pri va lo me pa ge rin ti šį žai di mo kom po nen tą, jei no ri me ti kė tis sėk mės ko vo da mi su to kio ka lib ro var žo vu“, – kal bė jo „Žal gi rio“ stra te gas.

„Rei kė tų pa ge rin ti gy ny bą. Į var žo vų krep šį įme tė me daug taš­

kų, ta čiau dar dau giau pra lei do me. Tris kė li nius su Bar se lo nos krep ši­nin kais ko vė mės kaip ly gūs su ly­giais, ta čiau rung ty nės trun ka šiek tiek il giau. Es mi nis skir tu mas – šį kar tą žai si me na muo se“, – svars tė T.De li nin kai tis.

Vis dar be kroa toLie tu vos čem pio nams vėl ne ga­lės pa dė ti vie nas ge riau sių Eu ro­ly gos snai pe rių Mar ko Po po vi­čius. Kroa tą vis dar ka muo ja ko jos skaus mai.

„Ne su iš tų tre ne rių, ku ris ti ki, kad ga li ma su žais ti idea liai, ta­čiau pri va lau ma ty ti sa vo žai dė­jų no rą ir pa stan gas. Žai si me sa vo aikš tė je ir vien dėl šios prie žas­ties ma čas bus ki toks nei Is pa ni­jo je. Tu rė si me sir ga lių pa ra mą, ku ri mums pri de da dar dau giau pa si ti kė ji mo ir ener gi jos“, – sa­kė tre ne ris.

Kau nie čiams dar nie ka da nė ra pa vy kę įveik ti „Bar ce lo na Re gal“ eki pos sa vo aikš tė je. Nuo 1998­ųjų Eu ro ly go je žai džian tys žal gi rie čiai su is pa nais yra su si ti kę 13 kar tų bei pra lai mė jo de šimt pa sku ti nių tar­pu sa vio su si ti ki mų.

Ne su iš tų tre ne rių, ku ris ti ki, kad ga li­ma su žais ti idea liai, ta čiau pri va lau ma­ty ti sa vo žai dė jų no­rą ir pa stan gas.

Aleksandras Trifunovičius:

Tvar ka raš tis

Va sa rio 10 d. 11.15 val. „Žal gi ris“ – „Vaer lo se BBK“, 20.45 val. „Tops­ports chool VBL“ – „Žal gi ris“; 11 d. 16 val. „USK Fu tu re Stars“ – „Žal gi ris“; 12 d. 10 val. rung ty nės dėl 7­osios vie tos, 12.30 val. – dėl 5­osios vie­tos, 15 val. – dėl 3­io sios vie tos, 17.30 val. – fi na las. Lū kes čiai: �� T.Ma�siu�lis�vi�lia�si,�kad�am�bi�cin�gi� ir�va�lin�gi� jau�nie�ji�žal�gi�rie-

čiai�pa�sieks�tiks�lą.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

T.Ma siu lis: „Tiks las tik vie nas – lai mė ti tur ny rą“

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

turtasketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012

turtas@diena.ltRedaktorė Jolita Žvirblytė

10

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Draus ti tu rė jo baž ny čiosPa vel do sau gi nin kai jau su skai čia­vo, kad per Ty tu vė nų vie nuo ly­no gais rą su nai kin ta 60 ver ty bių, iš ku rių 23 bu vo įra šy tos į Kul tū ros ver ty bių re gist rą, 37 – ne re gist ri­nės. Nors tai ne su da ro nė pro cen to vi sų kil no ja mų jų ver ty bių re gist re įre gist ruo tų ver ty bių, kul tū ros pa­vel do po žiū riu nuo sto liai yra mil­ži niš ki.

Tei gia ma, kad ne for ma lia me Šiau lių vys ku pi jos baž ny ti nio pa­vel do mu zie ju je, ku ris per nai bir­že lį bu vo ati da ry tas res tau ruo to se Ty tu vė nų ber nar di nų vie nuo ly­no pa tal po se, su de gė ver tin giau si eks po na tai. Tai bu vo XVI–XIX a. li tur gi niai reik me nys, dra bu žiai,

pa veiks lai, baž ny ti nės kny gos. Eks po na tai į mu zie jų bu vo su vež ti iš įvai rių Šiau lių vys ku pi jos pa ra pi­jų ir tu rė jo bū ti eks po nuo ja mi dar bent po rą mė ne sių. Nea be jo ja ma, kad ži no miau sių Eu ro pos ir Lie tu­vos auk sa ka lių dar bai iš si dab ro ir va rio, puoš ti bran gak me niais, sa vo ver te pri ly go Vil niaus ka ted ros lo­by no eks po na tams.

Kaip pa sa ko jo mu zie jaus va do vė Rū ta Kren cie nė, dėl gais ro la biau­siai nu ken tė jo Šiau lė nų pa ra pi ja, iš ku rios baž ny čios bu vo paim ta dau­giau sia eks po na tų.

„Eks po na tai ne bu vo auk si niai, tai bu vo si dab ro ir va rio ly di nių dir bi niai, ta čiau li tur gi niu požiū­riu jie bu vo la bai ver tin gi. Iš si ly dė la bai se na An ta no Po liū tos monst­ran ci ja, su de gė vie nin te lė Lie tu vo­je kry žiaus for mos monst ran ci ja“, – var di jo R.Kren cie nė.

Da bar ga li ma tik spė lio ti, kiek mi li jo nų li tų bu vo ver tas baž ny ti nis pa vel das, ku ris su de gė, nes nie kas nie ka da jo ne ver ti no. „Su de gu sios ver ty bės ne bu vo ap draus tos, ta­čiau tai bu vo ne mū sų, o tų ver ty­bių sa vi nin kų pa rei ga. Ver ty bės iš baž ny čių bu vo paim tos pa gal vys­ku po dek re tą ir perdavimo–priė­mimo ak tą lai ki nai nau do ti. Sa vi­nin kai tu rė jo spręs ti pa tys, draus ti jas ar ne“, – at sa ko my bę nuo sa­vęs nu siim da mas kal bė jo Pra nas Jur kai tis, ne for ma lų mu zie jų įsi­kū ru sio Ty tu vė nų pi lig ri mų cent­ro di rek to rius.

Apd raus ti su dė tin gaTy tu vė nų vie nuo ly no ir baž ny­čios pa sta tai bu vo ap draus ti nuo ug nies, gam ti nių jė gų, van dens ir tre čių jų as me nų veik los. Ty tu vė nų vie nuo ly nas – 10,5 mln. li tų, baž­ny čia – 6 mln. li tų su ma. Drau di­kai skai čiuo ja gais ro pa da ry tą ža­lą pa sta tams, re zer va vo 3 mln. li tų, ta čiau nė vie nas li tas ne bus skir­tas ža lai dėl pra ras tų ver ty bių at­ly gin ti.

Pa sak drau di mo bend ro vės „Gjen si di ge Bal tic“ Lie tu vos fi lia lo Tur to drau di mo sky riaus va do vės Vio le tos Mil čiū nie nės, drau džiant Ty tu vė nų vie nuo ly no pa sta tą baž­ny ti nio pa vel do ver ty bių drau di mo ap sau ga ne bu vo pa gei dau ja ma.

„To kių ob jek tų, kaip pa vel do ver ty bių, me ni nių kū ri nių ir pan., drau di mas ne tai ko mas kaip ki tų stan dar ti nių daik tų (bal dų, kom­piu te ri nės įran gos ar įvai rių pre­kių) drau di mas. Tur to drau di mo prin ci pas – at kur ti klien tui daik­tus tokius, ko kius jis tu rė jo iki ne­lai min go įvy kio. Ka dan gi to kių ver ty bių neį ma no ma at kur ti ana­lo giš kais daik tais, nes ana lo giš­kų daik tų tie siog nė ra, rei kė tų pir­miau sia įver tin ti šias ver ty bes, ko kia ga lė tų bū ti drau di mo su ma, tuo met ji su de ri na ma su klien tu, kaip ža los at ve ju bū tų at ly gi na ma, jei šios ver ty bės nu ken tė tų iš da­lies ar ba jei nu ken tė tų vi siš kai. To­kio po bū džio drau di mui vi sada bū­tų ku ria mos spe cia lios drau di mo

Neį kai no ja mos ver ty bės drau di kų ne do mi naPo Ty tu vė nų vie nuo ly no gais ro daug kas ste bė jo si, ko dėl bu vo ap draus tos tik pa sta to sie nos, o ne baž ny ti nio pa vel do mu zie­jaus eks po na tai. Aiš kė ja, kad Lie tu vo je ne vi sos kul tū ros pa­vel do ver ty bės ap draus tos, ta čiau neiš nau do tos rin kos drau­di kai neįž vel gia.

Ak la vie tė: �� nors�mu�zie�jai�ir�baž�ny�čios�do�mi�si�kul�tū�ros�pa�vel�do�ver�ty�bių�drau­di�mu,�drau�di�kai�mie�liau�drau�džia�įver�ti�na�mą,�o�ne�neį�kai�no�ja�mą�tur�tą.�� To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

3,45mln. li tų

prieš tre jus me tus bu vo įver tin ta Vil niaus

ka ted ros lo by no Goš tau tų monst ran ci ja.

Lie tu viams svarbi pri si mi ni mų apsauga

Nors tur to drau di mas tarp Lie tu vos gy­ven to jų po pu lia rė ja, jie vis dar ne lin kę draus ti tu ri mų ver ty bių.

„Ko ne kas dien pra ne ša ma, kad ug nia ge siai gais rų ge­sin ti va žiuo ja ke lis kar tus per die ną, ta čiau ža lų sta­tis ti ka drau di mo bend ro vė­se to kiu mas tu neau ga. Tai reiš kia, kad nuo gais rų nu­ken čia ne ma žai žmo nių, ku rie ne pa gal vo jo apie drau di mo ap sau gą, to­dėl jiems ten ka su si­dur ti su ne men ku iš šū kiu gy ve ni me – kaip iš sa vo ki še nės at­kur ti di de lės ver tės tur­

tą“, – tei gė To mas Ne nar ta vi čius, drau­di mo bend ro vės „Er go Lie tu va“ Tur to drau di mo de par ta men to di rek to rius.

Pa sak jo, lie tu vius bū tų ga­li ma api bū din ti kaip sau gan čius pri si­mi ni mus ir iš ra din­gus ko lek ci nin kus – jie pa gei dau ja ap­draus ti ne tik skulp­tū rų, mo ne tų ko lek­ci jas, bet ir fo toal bu­

mus, Fa bergé kiau­ši nių ko pi jas. „Be bran gių kon ja kų ar vy nų ko lek ci jų, drau di mo bend­ro vei „Er go Lie­

tu va“ yra te kę ap draus ti pa veiks lų, mo­ne tų ko lek ci jas, skulp tū rų, gink lų, fo to­me ni nin ko nuo trau kų al bu mus. Kar tu su na mų tur tu vie ni klien tai ap drau dė net kie mo skulp tū ras – var les, gul bes ir nykš tu kus“, – pa sa ko jo jis.

Esą tarp ap draus tų ko lek ci jų yra ir to­kių, ku rių daik tai ne bū ti nai tu ri ma te­ria lią iš lie ka mą ją ver tę – žmo nės jas drau džia, nes šiems jos as me niš kai bran gios. „Pa vyz džiui, esa me ga vę pa­klau si mą dėl ga li my bės ap draus ti vy­no ko lek ci ją, ku rios pi giau sio bu te lio vy no kai na sie kia 15 li tų, o bran giau sio – 50 li tų. Vie nas krep ši nin kas krei pė si dėl iš ko vo tų tro fė jų bei me da lių drau­di mo. Taip pat bu vo at ve jų, kai klien tai no rė jo ap draus ti so vie ti nių ly gin tu vų,

kny gų ir rank raš čių rin ki nį, se no viš­kų ru siš kų vir du lių ko lek ci ją, iš ki tų ša­lių par si vež tus bei pa do va no tus su ve­ny rus, įvai rias nuo trau kas“, – pa sa ko jo drau di mo eks per tas.

Jam drau di mo pra kti ko je yra te kę su si­dur ti su dau giau kaip 90 tūkst. li tų ver­tės žie du, ink rus tuo tu dei man tais, taip pat bu vo su lauk ta pa gei da vi mo ap­draus ti Fa bergé kiau ši nio ko pi ją, ku ri kai nuo ja 60 tūkst. li tų. „Tarp ver tin­giau sių ne ju ve ly ri nių dir bi nių pa ten­ka 22 tūkst. li tų kai nuo jan tis laik ro dis, taip pat esa me ap drau dę ver tin gą var­di nį pre zi den to Val do Adam kaus laik­ro dį ir ga vę pa klau si mą dėl ga li my bės ap draus ti 70 tūkst. li tų ver tės mo bi lų jį te le fo ną“, – pa sa ko jo jis.

są ly gos, ku rios tu rė tų bū ti priim­ti nos tiek klien tui, tiek drau di kui, nes stan dar ti nės drau di mo są ly­gos šiuo at ve ju ne tin ka“, – kal bė jo V.Mil čiū nie nė.

Pa sak drau di mo bend ro vės „Gjen si di ge Bal tic“ at sto vės, ka­dan gi stan dar ti nės są ly gos to kių ob jek tų drau di mui ne ga li bū ti tai­ko mos, to dėl ir drau di mo įmo ka kiek vie nu at ve ju bū tų in di vi dua li, pri klau so mai nuo drau džia mų ob­jek tų po bū džio, nu sta ty tų drau di­mo su mų, esan čios ap sau gos drau­di mo vie to je.

Ver tę su ži no, kai iš ve žaDrau di kai ne sle pia, kad pa grin di­nė pro ble ma ta, jog pa vel do ver­ty bės tu ri bū ti įver tin tos tiek prieš jas ap drau džiant, tiek iš mo kant iš­mo ką. Na tū ra lu, kad pa vel do ver­ty bių drau di mo su ma ga li bū ti la bai

di de lė, o įver ti nę mil ži niš ką ri zi ką drau di kai pa grįs tai ga li pa pra šy ti di de lių drau di mo įmo kų.

Drau di mo įmo ka yra vie na prie­žas čių, ku rios at bai do mu zie jus ir baž ny čias draus ti sa vo sau go mą kul tū ros pa vel do tur tą. Mu zie ji nin­kai pa brė žia, kad pa grin di nė prie­žas tis, ko dėl ver tin gi eks po na tai neapd raus ti, – jie neį kai no ja mi.

To dėl net ir ver tin giau sia Lie tu­vos sak ra li nio me no ko lek ci ja – Vil­niaus ka ted ros lo by nas – taip pat neapd raus ta. Tai dien raš čiui pa ti­ki no Baž ny ti nio pa vel do mu zie jaus, ku ria me šiuo me tu eks po nuo ja ma da lis Vil niaus ka ted ros lo by no, va­do vė Si gi ta Mas laus kai tė.

„La bai iš skir ti niais at ve jais kul­tū ros pa vel do ver ty bės yra ap­drau džia mos – tuo met, kai jos iš­ve ža mos į pa ro das ki to se ša ly se ar mies tuo se. Mū sų mu zie jaus pra k­ti ko je tai jau yra įvy kę, kai Vil niaus ka ted ros lo by ną sko li no me Va ve lio ir Var šu vos ka ra liš kų jų rū mų ren­gia moms pa ro doms. Tuo met Goš­tau tų monst ran ci ja bu vo įver tin ta 1 mln. eu rų (3,45 mln. li tų). Ji yra la bai bran gi, nes jos me ni nė ver tė la bai di de lė. Jei gu bū tų skai čiuo­ja ma tik ma te ria li nė ver tė, ji bū­tų ge ro kai ma žes nė, nes ši monst­ran ci ja yra si dab ri nė“, – pa sa ko jo S.Mas laus kai tė. Pa sak jos, mu zie­ju je yra ir ki tų la bai bran gių eks po­na tų, kaip an tai kal nų kriš to lo kry­žius, ta čiau esą jo ver tė ne ži no ma, nes jis nie ka da ne bu vo iš vež tas į ki tą pa ro dą ir įver tin tas.

Pak laus ta, kiek sie kia lai ki nai iš­ve ža mų eks po na tų drau di mo įmo ka, S.Mas laus kai tė ne slė pė, kad jos bū na di de lės. „Prieš tre jus me tus Vil niaus ka ted ros lo by no iš ve ži mo drau di­mu rū pi no si Len ki ja, to dėl drau di­mo įmo ka man ne ži no ma. Da bar esa me pa si sko li nę Vil niaus auk sa­ka lys tei bran gų daik tą iš Kro ku vos. Sa vi nin kai šį Kro ku vos Švč. Tre jy­

Tvar kin ga pa tal pų prieš gais ri nė ap sau­ga ga li pa dė ti ap sau­go ti kul tū ros pa vel­do ver ty bes, kad jos neiš nyk tų.

Si gi ta Mas laus kai tė:

turtasketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012

Nuo gais ro nu ken tė ju siam Ty tu vė nų baž ny­čios ir vie nuo ly no an samb liui Vy riau sy bė ant­ra die nį iš re zer vo sky rė 200 tūkst. li tų. Šie pi­ni gai skir ti sau sio pa bai go je Ty tu vė nų baž ny­čios ir vie nuo ly no an samb ly je ki lu sio gais ro pa da ri nių ša li ni mo iš lai doms iš da lies pa deng­ti. Sku biai pi ni gų rei kia tam, kad bū tų lai ki no­mis prie mo nė mis už deng tas vie nuo ly no sto­gas ir taip nuo drėg mės ap sau go ti an samb lio mū rai. Jau pra dė tas deng ti lai ki nas sto gas.

Pre zi den tės pa ta rė ja Vir gi ni ja Bū die nė tei gia, kad kul tū ros pa vel do ap sau ga tu ri bū ti aiš kiau api brėž ta. „Ty tu vė nų at ve ju tai yra ne leis ti nas ap lai du mas, ten bu vo su vež ta dau gy bė kil no­ja mų jų ver ty bių: monst ran ci jų, ki tų baž ny ti­nio kul to apei gų daik tų, ke lių šimt me čių se nu­mo auk si nių, auk sa ka lys tės iš ki lių me no pa­vyz džių, ta čiau tai ne bu vo tik ra sis mu zie jus, jis ne bu vo įfor min tas kaip mu zie jus, daik tai ne­bu vo ap draus ti“, – ap gai les ta vo ji.

Vy­riau­sy­bė­­už­dengs­sto­gą

Pa­Vel­do­aP­sau­ga­­nea­Pib­rėž­ta 65

tūkst. li tų gy ven to jai ir vers li nin kai

jau paau ko jo nuo gais ro nu ken tė ju siam

Ty tu vė nų an samb liui.

11

bės vie nuo ly nui pri klau san čią Šv. Kry žiaus re lik vi nę įver ti no 70 tūkst. eu rų su ma. Ver tės kai ną mums šiek tiek pa vy ko nu de rė ti. Nuo ver­tės pri klau sė 3 tūkst. li tų sie kian ti drau di mo įmo ka“, – pa sa ko jo Baž­ny ti nio pa vel do mu zie jaus va do­vė. Ši su ma su mo kė ta už iš skir ti nį pa ro dos „Vil niaus sak ra li nė auk sa­ka lys tė“, vei kian čios nuo praė ju sių me tų spa lio vi du rio iki šio mė ne sio pa bai gos, eks po na tą. Re lik vi nė pa­ženk lin ta ypač re tu Vil niaus mies­to kont ro li niu ženk lu – Ge di mi no stul pais, o jį 1637 m. nu ka lė Vil niaus auk sa ka lys Hor nas Ren te lis.

Ty tu vė nų pa mo ką iš moks?Baž ny ti nio pa vel do mu zie jaus va­do vės S.Mas laus kai tės tei gi mu, draus ti vi sus mu zie jaus eks po­na tus nė ra pra smės. Esą vi sa juos su pan ti ap lin ka aky lai ste bi ma ir sau gi, to dėl pa pil do mai iš lai dau ti mu zie jai ne ma to po rei kio, o ir ga­li my bių ne tu ri.

„La biau siai mu zie ji nių eks po na­tų ne no ri draus ti drau di kai. Kai ieš­ko jo me, kas ga lė tų ap draus ti Kro­ku vos re lik vi nę, bend ra vo me ne su vie na drau di mo bend ro ve. Da lis jų, iš gir dę, kad reiks ap draus ti XVII a. daik tą, iš kart nu trauk da vo po kal bį. Ki tos bend ro vės mu zie ji nin kų jau pri jau kin tos, bet kul tū ros pa vel do ver ty bes su tin kan čių draus ti bend­ro vių yra vie ne tai“, – pa tir ti mi da­li jo si pa šne ko vė.

Pak laus ta, o gal po Ty tu vė nų vie nuo ly no gais ro ki lo min čių vis dėl to ap draus ti bent ver tin giau­sius mu zie jaus eks po na tus, S.Mas­laus kai tė už tik rin tai at kir to, kad ne drau di mo bend ro vės, o tvar kin ga pa tal pų prieš gais ri nė ap sau ga ga li pa dė ti ap sau go ti kul tū ros pa vel do ver ty bes, kad jos neiš nyk tų.

„Nors mū sų prieš gais ri nė sis te ma idea li ir jos pa tik ra vyks ta kas pu sę me tų, po Ty tu vė nų vie nuo ly no gais­

ro už sa kė me pa kar to ti nę pa tik rą. Ga li ma ap draus ti, bet jei gu ver ty bės bus pra ras tos, tai net ir ga vus drau­di mo iš mo ką to daik to ki tu ne pa kei­si“, – kal bė jo pa šne ko vė. Jos nuo­mo ne, Ty tu vė nų vie nuo ly no at ve jis tu rė tų at kreip ti mu zie ji nin kų dė me­sį, kad tau py ti pa čio je svar biau sio­je – mu zie jaus eks po na tų ap sau gos – sri ty je ne ga li ma. „Ne lai mė di de lė, bet pa mo ka ge ra“, – pa brė žė ji.

Lau kia nau jos tvar kosPak laus tas, ar atei ty je draus mu zie­jaus eks po na tus, VšĮ Ty tu vė nų pi­lig ri mų cent ro di rek to rius Pranas Jur kai tis sa kė, jog tai pri klau sys nuo to, ką pa sa kys val džia. „Po šio įvy kio bus Kul tū ros pa vel do de par ta men to re ko men da ci jos, tvar ka tu rės keis tis, bet dar neaiš ku kaip“, – sa kė jis.

Kaip dien raš čiui teigė Kul tū­ros pa vel do de par ta men to di rek­to rė Dia na Var nai tė, kul tū ros pa­vel do ver ty bių ap sau gos po ky čių po Ty tu vė nų ne lai mės tie siog pri­va lo bū ti, ta čiau esą kal bė ti apie konk re čius da ly kus dar per anks ti. „Šiuo me tu per žiū ri mi tei sės ak tai, tą dar bą at li kus paaiš kės, ką ver tė­tų keis ti ar tiks lin ti“, – sa kė ji.

Kul tū ros pa vel do de par ta men to va do vės nuo mo ne, kul tū ros ver ty­bių drau di mas la bai rei ka lin gas, ta­čiau esą nė ra jo kių tei si nių sver tų pri vers ti eks po na tų val dy to jus ap­draus ti kul tū ros ver ty bes.

Neį kai no ja mos ver ty bės drau di kų ne do mi na

Brangu: � ver tin giau sia Lie tu vos sak ra li nio me no ko lek ci ja – Vil niaus ka ted ros lo by nas – taip pat neap­ d raus ta. And riaus Ufar to (BFL) nuo tr.

Jo li ta Žvirb ly tė

Drau di kai ne ma no, kad po Ty tu­vė nų vie nuo ly no gais ro, ku ria­me pra ras tas bran giau sias Šiau lių kraš to baž ny čių tur tas, kils ypa tin­gas su si do mė ji mas baž ny ti nių ver­ty bių drau di mu.

Nors baž ny čios, mu zie jai, dva rai sa vo ne kil no ja mą jį tur tą draus ti įpra tę, vi sas kil no ja ma sis tur tas ir kul tū ros pa vel do ver ty bės lie ka be jo kios ap sau gos. Kul tū ros pa vel do ver ty bių drau di mas Lie tu vo je ne­po pu lia rus.

„Re li gi niai ir kul tū ri niai pa sta tai la bai sun kiai įver ti na mi, nes nė ra

kva li fi kuo tų eks per tų, o drau di­mo bend ro vei neuž ten ka pa ra pi jos kle bo no įver ti ni mo. O jei ver ty­bės ir ap draus tos, pa pras tai ne­leng va nu sta ty ti ža lą. To kiais at­ve jais daž nai ky la gin čų. Bend rai kal bant, to kio po bū džio pa sta tai daž niau siai ne tin ka mai pri žiū ri mi, ne tu ri ele men ta rių ap sau gos prie­mo nių. La bai ne tvar kin gi tech niš­kai – tai ir elekt ros ins ta lia ci ja, ir ap sau gos ar gais ro sig na li za ci ja, ir ki ta“, – sa kė BTA fi lia lo Lie tu vo­je di rek to riaus pa va duo to jas Gin­ta ras Mar ke vi čius. Pa sak jo, dėl to drau di mo bend ro vė sten gia si ne­draus ti kul tū ros pa vel do ir pa na­šių ver ty bių.

„Pas te bi me, kad ver ty bes la biau lin kę draus ti fi zi niai as me nys. Taip pat ap sau ga do mi si pa ro dų or ga ni­za to riai – jie eks po na tus drau džia ar ba sa vo ini cia ty va, ar ba pa rei ka­la vus me ni nin kams. Prog no zuo­ja ma, kad tiek įvai rios ins ti tu ci jos, tiek pri va tūs as me nys la biau do­mė sis ver ty bių ap sau ga. To kios ne­lai mės kaip Ty tu vė nuo se pri ver čia gy ven to jus su si mąs ty ti, kad ne lai­mė ga li at si tik ti bet ku riam iš mū­sų“, – sa kė To mas Ne nar ta vi čius, drau di mo bend ro vės „Er go Lie tu­va“ Tur to drau di mo de par ta men­to di rek to rius.

Pa sak T.Ne nar ta vi čiaus, su­lau kia ma pa klau si mų dėl ver ty­

bių iš baž ny čių, mu zie jų, dva rų drau di mo, ta čiau šios ins ti tu ci­jos drau di mo su tar tis su da ro ga­na re tai.

„Po Ty tu vė nų ar chi tek tū ros an­samb lio gais ro di de lio ant plū džio ne su lau kė me. Ta čiau pa ste bi­me, kad to kį at gar sį su kė lęs įvy­kis pri ver tė su klus ti vers li nin kus – įmo nių tur to drau di mas tam pa vis po pu lia res nis. To kio mas to ne­lai mės pri ver čia at kreip ti dė me sį į tai, kaip rei kia sau go ti sa vo tur tą ir kaip grei tai jį ga li ma pra ras ti“, – sa kė And rius Damb raus kas, drau­di mo bend ro vės „PZU Lie tu va“ ko­mer ci nio tur to drau di mo pro duk tų va do vas.

Ty tu vė nų ne lai mė drau di mo rin kos ne sug rau di no

Ak la vie tė: � nors mu zie jai ir baž ny čios do mi si kul tū ros pa vel do ver ty bių drau­di mu, drau di kai mie liau drau džia įver ti na mą, o ne neį kai no ja mą tur tą.

To mo Luk šio (BFL) nuo tr.

Drau džiant Ty tu vė­nų vie nuo ly no pa sta tą baž ny ti nio pa vel do ver ty bių drau di mo ap sau ga ne bu vo pa gei ­ dau ja ma.

ketvirtADieNiS, vASArio 9, 2012

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,0877 –1,6029­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1406 –0,3346­%JaV­do­le­ris 1 2,6029 –0,8985­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6171 –0,7697­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9396 –0,0607­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,3148 +0,4106­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5157 –0,2408­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7541 –0,0856­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8497 –0,4472­%

Ants­to­liams­pa­tei­kia­mų­sko­lų­skai­čius­2011­m.­su­ma­žė­jo­17­pro­c.,­o­sko­lų­išieš­ko­ji­mo­ko­ky­bės­ro­dik­liai­pa­sie­kė­iki­sunk­me­čio­bu­vu­sį­ly­gį.­„Išieš­ko­ji­mo­sta­tis­ti­ka­at­spin­di­tei­gia­mus­po­ky­čius­at­si­skai­ty­mo­pro­ce­se“,­–­sa­kė­Lie­tu­vos­ant­sto­lių­rū­mų­pre­zi­diu­mo­pir­mi­nin­kas­Alek­sand­ras­Se­lez­nio­vas.­Jo­nuo­mo­ne,­sunk­me­tis­iš­mo­kė­at­sa­kin­giau­sko­lin­tis­ir­ak­ty­viau­ieš­ko­ti­bū­dų­įvyk­dy­ti­pi­ni­gi­nius­įsi­pa­rei­go­ji­mus­be­ant­sto­lių­pa­gal­bos.

Ants­to­liAi­­bel­džiA­si­re­čiAu

­oMX­Vilnius­ oMX­riga­ oMX­tallinn +1,03% +0,99% +5,44%

Lie tu vos pra mo nės įmo nių va do vų

ti ki si to les nio eks por to au gi mo.

39 pro c.

Ban kai pa si da li jo „Sno rą“Per nai ban kų veik los re zul ta tas – 1,1 mlrd. li tų pel no – bu vo ar ti­mas re kor di niam, koks bu vo už fik suo tas per eko no mi kos pa ki li­mą 2007­ai siais. Ta čiau, ki taip nei pi ko me tais, pel ną la biau siai di di no ne au gan ti veik los apim tis.

Ban kų sis te mos kai ku rių veik los ro dik lių di na mi ka

Ro dik lis Su ma Su ma Po ky tis Po ky tis per me tus (2011 m. pr., (2012 m. pr., per me tus eli mi na vus ban ką mln. li tų) mln. li tų) (pro c.) „Sno ras“ (pro c.)

Tur tas 81 707 78 993 –3,3 6,7

Su teik tos pa sko los 58 338 53 993 –7,6 –0,3

Pas ko lų ver tės 5015 3982 –20,6 –17,8su ma žė ji mas

In dė liai ir 45 442 43 174 –5 10,3ak re di ty vai

Me tų pel nas –276,2 1140,4 – –

Šal ti nis: Lie tu vos ban kas

Po ky tis: ­� nors­po­„Sno­ro“­bank­ro­to­bend­ras­ban­kų­sis­te­mos­tur­tas­su­ma­žė­jo,­vei­kian­tys­ban­kai­jau­pa­si­da­li­jo­„Sno­ro“­klien­tus.­­ And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

Pa ge rė jo pa sko lų ko ky bė„Op ti mis tiš kai at ro dan tį re zul ta tą dau giau sia lė mė su ma žė jęs ati dė­ji nių blo go sioms pa sko loms po rei­kis, nes ne ma žai klien tų, ku rie bu vo lai ky ti be vil tiš kais, įro dė sa vo ga li­my bes vyk dy ti įsi pa rei go ji mus. Tai pa ro do, kad kri zės įkarš ty je klien tų mo ku mas bu vo ver tin tas itin kon­ser va ty viai“, – tei gė Lie tu vos ban­ko val dy bos pir mi nin kas Vi tas Va­si liaus kas.

Pa sak jo, per nykš čiam sek to riaus pel nui di de lę įta ką pa da rė ir dvie­jų ban kų iš nau jo įver tin tos in ves­ti ci jos į pel nin gai veik ti pra dė ju sias pa tro nuo ja mą sias iš per ka mo sios nuo mos įmo nes.

Ban kų veik los re zul ta tą ge ri no ir di des nės gry no sios pa lū ka nų pa ja­mos. Jos per nai šok te lė jo 14 pro c. – iki 1,3 mlrd. li tų. Tai nu lė mė ne ak ty ves nis sko li ni mas, o ma žes nė kai na, ku rią ban kai mo kė jo už in­dė lius ir ki tus pi ni gi nius iš tek lius.

2011 m. ban kų sis te mos ro dik lius reikš min gai pa vei kė įvy kiai praė­ju sių me tų pa bai go je, kai bu vo pa­

skelb tas ban ko „Sno ras“ bank ro­tas. Šiam ban kui ne te kus veik los li cen ci jos ir dėl to su ma žė jus vei­kian čių ša lies ban kų sis te mai, jos val do mas tur tas 2011 m. smu ko 2,7 mlrd. li tų, ar ba 3,3 pro c., – iki 78,9 mlrd. li tų.

In dė lių su ma žė jo 5 pro c.In dė lių ban kuo se krei vė per nai kryp tį kei tė ke le tą kar tų. Po to, kai per nai pir mą pus me tį kiek su ma­žė jo in dė lių su ma ban kuo se, ant­rą pus me tį vy ra vo nuo sek li au gi­mo ten den ci ja. In dė liai ban kuo se iki „Sno ro“ bank ro to net bu vo pa­sie kę is to riš kai re kor di nę su mą, ta­čiau lapk ri čio vi du ry je su stab dy to „Sno ro“ veik la in dė lių di na mi ką ku riam lai kui pa vei kė nei gia mai, ta čiau in dė li nin kų iš gąs tis bu vo trum pa lai kis.

„Tai, kas su ma žė jo la biau siai, bu vo gy ven to jų in dė liai. Jie su ma­žė jo maž daug 1 mlrd. li tų, ta čiau tą su ma žė ji mą kom pen sa vo pri va čių įmo nių in dė lių ūg te lė ji mas – jos pa di di no sa vo in dė lius apie 900 mln. li tų. Nuo praei tų me tų lapk ri­čio 16 d. iki va sa rio 7 d. in dė lių ap­skri tai sis te mo je pa di dė jo maž daug 3,2 mlrd. li tų, tai yra au gi mas apie 8 pro c. Tai reiš kia, kad po to trum­po ato kvė pio, su si ju sio su lapk ri­čio 16 d., sis te ma vėl sta bi li za vo­si, ji grįž ta į vė žes“, – tre čia die nį spau dos kon fe ren ci jo je sa kė V.Va­si liaus kas.

Lie tu vos ban ko duo me ni mis, 2011 m. pa bai go je ban kuo se bu vo 43,2 mlrd. li tų in dė lių – 2,2 mlrd.

li tų, ar ba 5 pro c. ma žiau nei me tų pra džio je.

Už dir bo ne iš sko li ni moPer nai ban kai vis dar bu vo kon­ser va ty vūs kre di tuo da mi klien tus, ta čiau pa gy vė ji mas tei kiant pa sko­las bu vo aki vaiz dus. Ant rą pus me tį nau jų pa sko lų srau tas ke lis mė ne­sius iš ei lės vir ši jo grą ži na mų pa­sko lų srau tą.

Ta čiau to ne pa ka ko, kad bend ras me tų re zul ta tas bū tų tei gia mas: vei kian čių ban kų pa sko lų po rtfe­lis per 2011 m. smuk te lė jo apie 0,3 pro c. – iki 53,9 mlrd. li tų. Ta čiau šis su ma žė ji mas bu vo ne pa ly gi na­mai nuo sai kes nis nei 2009 ir 2010 m., kai pa sko lų po rtfe lis ati tin­ka mai su si trau kė 9,9 mlrd. ir 3,2 mlrd. li tų.

„Per nai, pa ly gin ti su už per nai, pa sko los klien tams su ma žė jo 7,6 pro c. (4,4 mlrd. li tų) – tam di­džiau sią įta ką tu rė jo „Sno ro“ veik­los su stab dy mas“, – sa kė V.Va si­liaus kas.

„Kal bė da mas apie kre di ta vi mą 2012­ai siais bū čiau nuo sai kus op­ti mis tas. Jei pa sko lų po rtfe lis šie­met ir augs, tai mi ni ma liai. Kre di­ta vi mą pri stab dys au gi mo pa grei tį su ma ži nu sios Lie tu vos ir pa grin­di nių jos pre ky bos par tne rių eko­no mi kos“, – pro gno za vo Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas.

Ka pi ta lo pa kan ka mu mas ge rasV.Va si liaus ko tei gi mu, ban kų sis­te ma ka pi ta li zuo ta ir ati tin ka ne tik da bar ti nius, bet ir nu ma to mus

pra dė ti tai ky ti nau jus ka pi ta lo pa­kan ka mu mo rei ka la vi mus. Ka pi ta­lo ba zę stip rin ti ak tua liau pa tro­nuo jan čių jų ban kų ne tu rin tiems ban kams. Konk re tus ka pi ta lo po­rei kis ar ti miau siu me tu pri klau sys nuo to, kiek ban kai tu rės pa da ry­ti spe cia lių jų ati dė ji nių blo go sioms pa sko loms.

Šiuo me tu Lie tu vos ban ko rei­ka lau ja mas ban kų ka pi ta lo pa kan­ka mu mo ro dik lis yra 8 pro c., o kai ku riems ban kams yra nu sta ty tas

in di vi dua lus 10 pro c. ro dik lis, ku­rį jie pri va lo vyk dy ti. Pa sak V.Va­si liaus ko, Lie tu vos ban kas nuo sek­liai pa si sa ko už tai, kad Ba ze lio III nuo sta tos ga lė tų bū ti per ke lia mos į na cio na li nę tei sę anks čiau, ar ba pa gal na cio na li nį pa si rin ki mą.

Ket vir to ji ES pa kan ka mu mo di­rek ty va (CRD IV) nu sta to Ba ze lio III nuo sta to mis grin džia mą tei­si nį re gu lia vi mą ES kre di to įstai­goms.

1,1mlrd. li tų

per nai už dir bo Lie tu vo je vei kian tys ko mer ci niai ban kai.

12

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,74 4,60 2,39

„Va­koil“ 4,73 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 99,83 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 116,34 dol. už 1 brl.

BNS, KD inf.

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 9, 2012 13

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14, 15Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.

910533

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900140

Ieškome ekstruderio operatoriaus pa-dėjėjo prie polietileno gamybos įren-ginių. Darbas pamainomis. Apmoko-me vietoje. Tel. 8 685 09 156, e. paštas cv.personalui@gmail.com.

911071

Kaune „PREZO“ kepyklėlių tinklui reikalin-gi konditeriai, formuotojai (patirtis būtina). Skambinti tel. 8 672 09 096 10–19 val., e. paštas uab_prezo@yahoo.com.

910539

Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Raudondvario plente, ties Lampėdžių kar-jeru. Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 900 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238.

910034

Reikalingi: fasuotojai, komplektuotojai, sandėlio, gamybos, apsaugos darbuotojai, valytojos, vairuotojai. Tel. 8 600 37 610.

910378

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Priimtume meistrą, turintį savo brigadą. Tel. 8 641 95 657.

909114

Siūlome darbą slaugytojų asistentėms (-ams) Anglijoje, senelių globos namuose. Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, (8 37) 33 88 22, info@itc.lt.

909213

Statybos įmonei reikalingas POLIA-KALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATO-RIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktori-ninko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

908855

Švedijoje reikalingas picų kepėjas, turintis patirties. Darbas 6 d. per savaitę, po 11 val., apgyvendinimas, maitinimas. Darbas lega-lus. Kalba nebūtina. Atlyginimas 1200 Eu. Tel. +4 670 072 2950.

910375

Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos (-i) siuvėjos (-ai) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir overlokais. Priimame tik turin-čias darbo patirties. Teirautis darbo dieno-mis tel. 393 804, 393 893.

910401

UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažes-nė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.

909190

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje konsultuoja vaikų ir suaugusiųjų ORTOPEDAI-TRAUMATOLO-GAI. Medicinos mokslų daktaras, orto-pedas-traumatologas Viktoras Gerulis atlieka vaikų profilaktinius patikrinimus, diagnozuoja ir gydo įgimtus ir įgytus vai-kų ortopedinius susirgimus, potraumines būkles, klubų, galūnių, pėdų, stuburo de-formacijas, naujagimių klubų patologijas ir kt. ortopedines ligas. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

909916

A.Šimkaus klinika – skydliaukės ligų gydymo centras: specialistų konsultacijos, echosko-pijos, punkcijos. Gydomi skydliaukės maz-gai (be operacijų), skydliaukės uždegimai, jos veiklos sutrikimai. www.terapija.lt. Tel. 311 579, 777 274, 8 684 32 912.

855674

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

908736

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neu-romeda“ ir paciento namuose. Išblaivini-mas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907575

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884756

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

908839

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

899175

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907109

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-cre-dit“.

905864

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903523

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905948

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898291

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900583

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908473

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909284

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899227

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

910443

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907406

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

909699

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893988

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908201

Instaliuoju kompiuterius. Remontuoju. Su-perku sugedusius. Naujinu. Lituoju vaizdo mikroschemas. Pildau kasetes. Atvykstu į vietą. Tel. 8 614 73 014.

902593

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

910494

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906117

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904557

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894353

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904580

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904600

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903896

Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sie-nas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.

898661

Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR AP-DAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050.

895350

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906902

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuoja-me, restauruojame parketą, medines grin-dis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifa-vimas.info.

906373

Brigada atlieka vidaus apdailos, gipskar-tonio montavimo, plytelių dėjimo, elek-tros instaliacijos ir kt. darbus. Tel. 8 618 28 747.

906208

Dažau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, šli-fuoju, restauruoju, lakuoju parketą, grindis, dedu laminatą. Ilgametė patirtis. Tel. 8 686 07 305.

910395

Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.

904117

Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Atlieku santechnikos darbus, elek-tros instaliaciją. Tel. 8 647 73 244.

910091

Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruo-jame, skardiname. Komplektuojame me-džiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.

907772

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199.

908581

Gaminame iš metalo: duris garažams, san-dėliukams. Tvoros, balkonai, grotos. Kalvys-tės darbai. Tel. 8 698 25 138.

907091

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskarto-nį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.

907076

Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056.

908869

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901877

Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.

907765

Kokybiškam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime di-delę patirtį, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.

906198

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

911133

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906070

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regulia-vimas, taisymas. Buto remonto darbai. Sa-vanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907919

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

910257

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877904

Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 678 24 460.

908454

Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą ter-moputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.

908644

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulė-mis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dir-bame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

909661

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

907986

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

909168

Vidaus įrangosPigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.

909580

baldžių

„Dainiaus baldai“. Nestandartinių baldų ga-myba. Virtuvės spintos, vaikų kambario bal-dai ir kt. Interneto tinklapis www.dainiaus-baldai.lt; tel. 8 678 33 560.

909943

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

910434

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909675

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907060

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

910103

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal kli-entų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

910933

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

910948

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

909218

Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinki-mas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.

898670

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

908988

Šventėms

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vie-tų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.

907161

teisinės paslaugos

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civili-nės, administracinės ir baudžiamosios tei-sės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

908033

kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsive-žame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu gi-luminiu būdu amerikietiška įranga. Lan-gų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos ki-tos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906805

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

910066

2

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 9, 201214

1 kambario butą Ž. Šančiuose, A.Juozapavi-čiaus pr. (3 a. plytinio namo 2 a., erdvus, kambarys 17 kv. m, maži mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

909351

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia A.Liungaitės firmos „Šilainių vaistinė“ turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduo-dama kirpykla, pirmajame aukšte, bendras plotas 46.14 kv. m, esanti Baltijos g. 61–6, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Audrą Liungaitę arba Robertą Ivanovą, Baltijos g. 61–6, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. kovo 13 d. 12 val. Pradinė turto pardavimo kaina 185840.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į ants-tolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 18584.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apriboji-mai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.

910924

Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Dalios Tarvydienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: 0.0637 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 1901/0146:96, Kauno m. k. v., ir gyvena-masis namas, vieno aukšto, bendras plotas 137.00 kv. m, esantys Ievų takas 18, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Dalią Tarvydie-nę, Ievų takas 18, Kaunas, tel. 8 609 05 214. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kau-ne, 2012 m. kovo 13 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 132000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depoziti-nę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kai-nos, kuri yra atitinkamai 13200.00 Lt. Par-duodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turin-tys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Sta-nislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

910561

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Raimundo Gverzdžio turto antrąsias varžyti-nes. Varžytinėse parduodamas 1 kambario butas antrajame aukšte, b. pl. 30.03 kv. m, Kalniečių g. 235–15, Kaune. Dėl turto apžiū-ros kreiptis į Raimundą Gverzdį, Kalniečių g. 235–15, Kaune. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 9 val. Pra-dinė turto pardavimo kaina 24600.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antsto-lio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB DNB banke, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo tur-to kainos, kuri yra atitinkamai 2460.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apriboji-mai: turto arešto aktas Nr. 0110004989. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislaus-kui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius do-kumentus.

910548

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rasutės Jocienės turto pirmąsias varžyti-nes. Varžytinėse parduodama 1/2 dalis ke-turių kambarių buto, su rūsiu, penktajame aukšte, bendras plotas 77.85 kv. m, esančio R.Kalantos g. 106–20, Kaunas. Dėl turto ap-žiūros kreiptis į Rasutę Jocienę, R.Kalantos g. 106–20, Kaunas, tel. 8 686 56 264. Var-žytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 13 val. Pradinė turto parda-vimo kaina 37920.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskai-tą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 3792.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: 2011 11 30 turto arešto aktas Nr. 0311006228. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antsto-liui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateik-ti tai patvirtinančius dokumentus.

910891

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

910902

Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūly-ti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Mar-tynas.

906925

Kotedžą Vytėnuose (b. pl. 110 kv. m, su ga-ražu, dalinė apdaila, 2 a sklypas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

909046

parduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Reginos Stiklioraitienės turto pirmą-sias varžytines. Varžytinėse parduodama: 183/1000 neįrengtos pastogės, bendras plotas 118.17 kv. m, esančios M.Valančiaus g. 19, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į Evaldą Stiklioraitį, Raguvos g. 9–5, Kau-ne. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kau-ne, 2012 m. kovo 13 d. 11 val. Pradinė tur-to pardavimo kaina 5600.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depoziti-nę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 560.00 Lt. Parduoda-mo turto nuosavybės apribojimai: areštas, 2012 01 26 Nr. 1012000291. Apribota dis-ponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.

910887

Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Tomo Klijūno turto pirmąsias varžyti-nes. Varžytinėse parduodamas 3 kambarių butas, septintame aukšte, bendras plotas 61.29 kv. m, esantis Naujakurių g. 70–20, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Tomą Klijūną, Naujakurių g. 70–20, Kaunas. Var-žytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaune, 2012 m. kovo 13 d. 15 val. Pradinė turto pardavi-mo kaina 104000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskai-tą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 10400.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislaus-kui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius do-kumentus.

910896

Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia Virginijos Šedauskienės turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodamas tri-jų kambarių butas (su rūsiu) ketvirtajame aukšte, bendras plotas 63.61 kv. m, esan-tis Pašilės g. 36–12, Kaune. Dėl turto apžiū-ros kreiptis į Virginiją Šedauskienę, Pašilės g. 36–12, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. kovo 13 d. 14 val. Pradinė turto pardavimo kaina 105200.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į ants-tolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 10520.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apri-bojimai: 2011 11 29 turto arešto aktas Nr. 0311006229. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.

910894

Naujos statybos butai Kaune (autonomi-nis šildymas, židiniai, panoraminiai lan-gai, lodžijos, šalia PC, autoservisas, mo-kykla, vaikų darželis, WC šildomomis grindimis, domofonai, internetas, TV, san-dėliukai, nuosava vieta automobiliui). Dė-mesio, derėtis reikia apžiūrėjus prekę. Tel. 8 698 09 808.

910054

Parduodamas ekonomiškas ir tvarkingas tri-jų kambarių butas Savanorių pr., toliau nuo gatvės. Informacija tel. 8 610 61 919.

906886

Parduodu 3 kambarių butą Vilijampolėje (5 a. plytinio namo 4 a., bendr. pl. 57 kv. m). Tel. 8 678 04 196.

910517

Parduodu 6 a sklypą Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928.

911089

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.

908097

Buitinė technika

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną bui-tinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Tai-kos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

910124

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821444

Maisto prekėsParduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

904254

drabužiai, avalynė

Vyriškoms kailinėms striukėms – 25–50 proc. nuolaida. Turime ir moterims. „Le Mari“, Laisvės al. 50; URMAS, Raudona-sis pasažas, 1 salė, 4 vieta.

908078

Kitos prekėsAKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899054

Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.

909783

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.

909030

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907755

NAUJOVĖ – ąžuoliniai briketai! 100 proc. beržo pjuvenų, šiaudų briketai – nuo 350 Lt. Pristatome. Tel. 8 698 55 663.

910926

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896994

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900417

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905408

Parduodame orasauses kietmedžio malkas (beržo, ąžuolo, juodalksnio). Atvežame. Tel. 8 656 55 924, 8 656 68 655.

909718

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos mai-šuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900626

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pa-brangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905858

perKa

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908143

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906758

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, nichromą. Birže-lio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902808

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902617

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902744

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902873

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902680

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

903003

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903065

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903941

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906042

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907587

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890174

Namą Kaune, gali būti apleistas, su da-liniais patogumais. Mokėsiu iki 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581, 366 752 (po 18 val.).

909018

Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kam-barių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 302 536, 8 614 93 479.

909350

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869142

Perkame ąžuolo, uosio rąstus, mišką, gali-me išsikirsti. Tel. 8 616 26 280, 8 620 39 800.

899677

Perku 1 arba 2 kambarių butą Dainavos, Ei-gulių rajonuose. Gali būti be remonto, gali būti su skolomis. Tel. 8 650 51 581.

909011

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kau-nas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

909956

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iš-vežti savo transportu. Išrašome utiliza-vimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

905195

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890120

Vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 300 914, 8 609 96 655.

909349

Įvairūsakcininkams!

AKCINĖS BENDROVĖS „KAUNO TILTAI“ AKCININKAMS! Bendrovės valdybos ini-ciatyva ir sprendimu 2012 m. kovo 2 d. 9 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, Vilniaus verslo uostas, Didžiosios burės, 7 aukštas, šau-kiamas akcinės bendrovės „Kauno til-tai“ (kodas 133729559, buveinė Ateities pl. 46, Kaunas) visuotinis akcininkų susi-rinkimas. Akcininkų registracijos pradžia – 8.45 val. Visuotinio akcininkų susirin-kimo apskaitos diena – 2012 m. vasario 24 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Ben-drovės įstatų keitimas.

911050

Nuomoja

Dviejų kambarių butą Medvėgalio g., A.Šančiuose. Tel. 8 639 16 602.

910515

Dviejų kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. Remontas, plastikiniai langai. Kai kurie baldai, buitinė technika. Kaina 400 Lt ir mo-kesčiai. Tel. 226 365.

910505

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899937

Šilainiuose, Žiemgalių g., nuomojamas 4 kambarių butas su baldais. Tel. 8 606 41 256.

909536

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINIS-TRACIJA SKELBIA APIE VAIZDO EKRANŲ NUO-MOS VIEŠĄ KONKURSĄ. Jonavos rajono sa-vivaldybės administracija skelbia 2 (dviejų) lauko vaizdo ekranų, esančių Sąjūdžio aikš-tėje, Jonavoje, viešą nuomos konkursą. Pra-dinė nuomos kaina 100 Lt per mėnesį (be PVM). Vaizdo ekranų nuomos trukmė – 6 mėnesiai, su galimybe pratęsti nuomos sutartį. Paraiškos dalyvauti konkurse pa-teikiamos rajono savivaldybės administra-cijai, Žeimių g. 13, Jonava, I a. (pas specia-listus, teikiančius paslaugas, taikant ,,vieno langelio“ principą) iki 2012 m. vasario 20 d. 9 val. Nuomos konkurso komisijos posė-dis vyks 2012 m. vasario 21 d. 16 val. Abra-omo Kulviečio salėje (II a., Žeimių g. 13, Jo-nava). Užklijuotame voke ,,Vaizdo ekranų nuomos konkursui“ turi būti pateikta pa-raiška, kurioje nurodoma: konkurso daly-vio (juridinio asmens) įmonės pavadinimas ir kodas, buveinės adresas, telefono (fak-so) numeris, e. paštas, siūlomas konkretus nuompinigių dydis (ne mažesnis už pradi-nę nuomos kainą), juridinio asmens regis-tracijos pažymėjimo kopija, patvirtinta įmo-nės antspaudu ir įgalioto asmens parašu, įgaliojimas atstovauti juridiniam asmeniui konkurse. Pateikiami dokumentai turi būti susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti įmonės antspaudu. Su vaizdo ekranų nuomos vie-šo konkurso sąlygomis, lauko vaizdo ekranų technine specifikacija ir nuomos sutarties projektu galima susipažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Turto ir įmonių valdymo skyriuje (II a., 211 kab., Žeimių g. 13, Jonava), tel. (8 349) 500 77, e. paštas regina.rimkuviene@jonava.lt.

911063

Gabenimai

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

909747

Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877204

Vežame žmones, įvairius siuntinius, auto-mobilius iš/į Angliją. Tel. 8 673 27 242, e. paštas keliones.keliones@gmail.com.

911079

Kelionės

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun-tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

910996

Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabena-me siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898100

paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905107

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905049

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

905029

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905008

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906182

Kiti

„Kadry Baltic“, UAB, bendrovės kodas 302588904, keičia pavadinimą iš „Kadry Baltic“, UAB, į „ET&T BALTIC“, UAB. Preten-zijos priimamos tel. 8 673 94 815.

910389

Nukelta į 15 p.

3

klasifikuoti skelbimaiketvirtaDieNiS, vaSario 9, 2012

Pramogos, šventės, laisvalaikiskarščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

15

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

Malta – nuo 843 Lt (asm.),

Kipras – nuo 941 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 812 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 818 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 743 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908053

Pramogos

DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“ . Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.

911127

kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe-tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra-minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo-tis tel. 8 612 77 899.

902327

kviečia mokytisKursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900733

kviečia

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Romainiuose. Žy-gio startas vasario 11 d. (šeštadienį) 11–13 val. aikštelėje prie Kauno miškų urėdijos. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant ne-palankioms oro sąlygoms, žygis gali neį-vykti.

910555

Pamesta

„Lietuvos draudimas“ griežtos atskaitomy-bės blankus: serija LDR Nr. nuo 1705391 iki 1705400, DS56-DL20/1 LDR nuo 1063 iki 1064 – laikyti negaliojančiais.

911130

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekil-nojamojo turto kadastro nuostatais (patvir-tintais LRV 2002-04-15 nutarimu Nr. 534) informuojame, kad 2012 m. vasario 20 d. (pirmadienį) 10 val. bus ženklinamas žemės sklypas, priklausantis Lietuvos Respublikai, sudaryta panaudos sutartis su Kauno kole-gija, esantis Kauno r. sav., Alšėnų sen., Al-šėnų k., kadastrinis Nr. 5247/0006:128, projekto plane skl. Nr. 2, Mastaičių k.v., ir atliekami kadastriniai matavimai. Prašo-me gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. 5247/0006:104 (savininkė Leokadija Tere-sė Janušauskienė), 5247/0006:203 (savi-ninkė Aldona Marija Oniūnienė), paveldė-tojus, naudotojus ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti į žemės sklypą (2012 m. va-sario 20 d. 10 val.) ir dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas bei pasirašyti žemės sklypo parodymo – paženklinimo aktą. Ren-gėjas: UAB „Inreal GEO“ (K.Donelaičio g. 33–323, LT-44240 Kaunas), matininkas Au-relijus Živatkauskas (tel. 8 608 08 088, au-relijus.zivatkauskas@inreal.lt).

910974

Įvairūskiti

informuoja

informuojaVASARIS – SVEIKATOS MĖNUO Kauno jungtinis sveikatos klubas, pažymin-tis veiklos 20-metį, kviečia savo narius ir vi-sus susidomėjusius vasario 11 d., šeštadie-nį, dalyvauti tokiuose renginiuose:12 val. – šiaurietiško vaikščiojimo pamoka Santakos parke (rinktis Lietuvos sporto mu-ziejuje, Muziejaus g. 7.; bus instruktorius Mindaugas iš „Leki akademijos”, neturin-tiesiems lazdų – paskolinsime); būtina re-gistruotis tel. 8 620 64 037 arba e. paštu ciginskas@gmail.com.15 val. – susitikimas su klubo įkūrėjais, po-kalbiai apie klubo istoriją ir dabartį, „ruo-nių” šventes; renkamės kavinėje „Arbatos klubas” (Vilniaus g. 41).Informacija apie renginius tel. 8 685 53 648, 339 292 (vakare).

PASISEMKIME SVEIKATOS

Žolinčiai ir Kauno sveikuoliai kviečia į žygį PASISEMKIME SVEIKATOS. Žygis vyks J.Basanavičiaus šile, Panemunėje. Eisime šiaurietišku ėjimu su lazdomis. Atvyks instrukto-riai pamokyti, jei kas dar nemoka. Renkamės vasario 11 d., šeštadienį, 11 val. prie pliažo aikštelės, A.Smetonos gatvės pradžioje. Registruotis ir pasiteirauti tel. 8 615 72 600, Da-nutė.

KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS

Pušų g. 6

Vasario 9 d. 11.45 val. – Gintauto Labanaus-ko poezijos popietė PER MEILĖS PRIZMĘ. In-formacija tel. 345 917.

KAUNO PANEMUNĖS SENELIŲ NAMAI

Kurtinių g. 1D

Vasario 10 d. 11 val. – paskaita Pasaulinei ligonių dienai paminėti AR TEMPIMAS SUMAŽI-NA TRAUMŲ TIKIMYBĘ. Informacija tel. 407 514.

16

kas, kur, kadaketvirtadienis, vasario 9, 2012

teatrasKauno valstybinisdramos teatras

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Vasario 9 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė.Vasario 10 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schil­lerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė.Vasario 11 d. 18 val. vietoje spektaklio TOLIMA ŠALIS bus rodoma dviejų dalių tragedija SKĖRIAI. Bilietai galioja tie patys arba juos galima grąžinti iki vasario 25 d. kasoje, kurioje juos ir įsigijote. Atsiprašome už nepatogumus.Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima­vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena.18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevi­čius. Penktoji salė.

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 9 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Truk mė 2.30 val. Va sa rio 10 d. 18 val. – Cole’as Por te ris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 da lių miu zik las. Truk mė 3 val. Va sa rio 11 d. 18 val. – Kar las Mi llöc ke ris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiks mų ope re tė. Truk mė 3 val. Va sa rio 12 d. 12 val. – To mas Ku ta vi čius, Vio le ta Pal čins kai tė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 da lių ope ra vai kams. Truk mė 1.50 val. 18 val. – Um ber to Gior da no. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 da lių ope ra. Dai nuo ja Vai das Vyšniaus­kas, Li li ja Gu bai du li na, Vy tau tas Juo za pai­tis. Truk mė 2.30 val.

Kauno Kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 9 d. 18 val. – Kau no ka me ri nio te at ro ju bi lie jus. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 11 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži­sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 12 d. 18 val. – A.Vo lo di nas. PENKI VAKARAI. Dvie jų da lių ro man ti nė dra ma. Re ži sie rius A.Po ciū nas.

Kauno maŽasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 10 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 12 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

Kauno valstybinis lĖliŲ teatras

Laisvės al. 87A

Vasario 11 d. 12 val. – numatoma prem­jera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisie­rius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartu­lis. Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.

Kauno valstybinisdramos teatras

9 d. 18 val.

Kauno maŽasisteatras

10 d. 19 val.

Alvidas RAPKEVIČIUS (1935–2012)

amŽinąjį atilsį

Vasario 7­osios vidurdienį nustojo plakti Atgimimo aktyvaus dalyvio, tikro Lietuvos ir Kauno patrioto Al­vido Rapkevičiaus širdis.

Būsimasis vokalinių baladžių kūrėjas gimė 1935 m. rugsėjo 24 d. Kėdainių apskrities Krakių mieste­lyje, tarnautojų šeimoje. Nuo vaikystės Alvidą trau­kė menas: mėgo piešti ir dainuoti, domėjosi poezi­ja, vėliau ir pats ėmė rašyti eiles. Svajojo tapti dailininku, bet į jokią aukštąją mokyklą Alvido nepriėmė, nes jo tėvelis už antisovietinę veiklą buvo nuteistas kalėti 25 metus... Dirbdamas gamykloje, Alvidas neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą, tapo diplomuotu istoriku, ėmė darbuotis Kauno ekskur­sijų biure, buvo ilgametis ekskursijų vadovas. Su žmona Giedre buvo laukia­mi svečiai Stepono Dariaus žmonos Jaunutės, dailininko Kazio Šimonio ir kitų Kauno inteligentų namuose.

Atgimimo metais jo kūryba prasiveržė gaiviais šaltiniais – populiariomis dainomis, istorinėmis­patriotinėmis baladėmis. Prasmingais akordais suskam­bėjo dainos Romui Kalantai („Gyvasis Laisvės fakelas“), tremtiniams („Prie Laptevų jūros“), Islandijai – pirmajai šaliai, pripažinusiai Lietuvos nepriklauso­mybę, jaunas galvas už Tėvynę paguldžiusiems partizanams. Tomis dienomis Alvidas vokalinės poezijos kūrinius dažnai rašęs vienu prisėdimu, bet širdimi ir remdamasis nelengvo gyvenimo potyriais.

Alvidą, kaip aktyvų Kauno sąjūdžio dalyvį ir Lietuvos parlamento gynėją, jaudino kiekviena atgimusios Tėvynės diena – savo polėkiu, užmojais, tragiškų 1991 m. įvykių antplūdžiu. Jis pirmasis su gitara rankose apdainavo Sausio 13­osios ir Medininkų aukas, pasieniečio G.Žagūnio žūtį.

Atgimimo metų pasididžiavimas – lietuvių sportiniai pasiekimai irgi buvo deramai įprasminti patriotinėse Alvido dainose. Jis – per IV pasaulio lietuvių žaidynių atidarymą nuskambėjusios baladės „Sveiki atvykę“ (1991) autorius, respublikinio konkurso „Daina krepšiniui“ laureatas (1993).

Jo, kaip S.Dariaus ir S.Girėno dvasinio testamento programos grupės vie­no iš pirmųjų narių, baladės „Paskutinis colis“, „Sakmė Atlanto nugalėtojams“, „Sparnuotieji lietuviai“ ir dabar suskamba ne tik legendinio skrydžio per Atlan­tą jubiliejų progomis.

Didelį impulsą A.Rapkevičiaus kūrybai turėjo popiežiaus Jono Pauliaus II ganytojiška kelionė į Lietuvą (1993). Raiškios melodijos ir tikroviškumu pasi­žymintys tekstai, koncertai sporto salėse ir proginiuose renginiuose, ligoninė­se ir įkalinimo įstaigose, mokyklose ir parkuose netruko atnešti Alvidui lietu­viško dainiaus šlovę.

Autorius geriausius dainų tekstus sudėjo į jų rinktinę „Ten, kur koplytstul­piai pasvirę...“ (2000), išleido audiokasečių rinkinį „Dainuoju Kaunui, Lietu­vai ir Tau“ .

Tapęs Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos nariu, A.Rapkevičius, jau kovodamas su klastinga liga, išbandė jėgas ir dramaturgijoje. Tiek vokali­nėse baladėse, tiek aistringuose straipsniuose, tiek pjesėse kūrėjas liko ištiki­mas savo gyvenimo stebuklo – tautos dvasinio atgimimo tematikai.

Alvido Rapkevičiaus veikla įvertinta jubiliejiniu Popiežiaus Jono Pauliaus II medaliu, Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, LR kultūros mi­nistro, Kauno apskrities viršininko ir įvairių savivaldybių vadovų padėkomis. Ti­kime, kad Alvido kūryba lieka ateities kartoms, – vien Lietuvos nacionalinio ra­dijo fonotekos fonduose yra sukaupta per 100 autorinių Jo dainų.

Sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame žmoną Giedrę, Jo di­džiausią vertintoją ir pagalbininkę kūryboje, šeimos narius, artimuosius.

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdyba, S.Dariaus ir S.Girėno testamento programos grupė

Atsisveikinama Šv. Antano Paduviečio liūdesio namuose (Radvilėnų pl. 15a), IV salėje, vasario 10 d., penktadienį, nuo 14 val.

Gedulingos pamaldos vasario 11 d., šeštadienį, 9 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje, laidotuvės – 14 val. Petrašiūnų kapinėse.

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS(orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)

Solistai:

RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas)

VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras)Dirigentas

VYTAUTAS LUKOČIUSProgramoje –

ispaniškos ir kubietiškos zarzuelos bei meilės dainos, M.Ravelio, E.Šabrier, G.Gimenezo kūriniai

Globėjas: Kauno miesto savivaldybė

Kauno dienaRėmėjai:

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val.Kauno valstybinėje filharmonijoje

Orkestro gimtadienio koncertas

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907641

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.

Mirus buvusiam VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos gydytojuiAlgirdui ŠABANUI,nuoširdžiai užjaučiame šeimą bei artimuosius.

VšĮ Kauno Dainavos poliklinika

...Užgeso žvaigždė, nutilo daina, nusviro stiprios rūpestingos rankos...Skausmo ir liūdesio valandą dėl brangaus Tėvelio mirties nuoširdžiai

užjaučiame mielą dainos draugę Violetą BIELIŪNIENĘ.

„Leliumų’’ senjorių klubas

Išėjo... Iš kur negrįžta niekas,Palikus svajones, godas, namus...Visiems širdy gėla gili išlieka,Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus.

Mirus mylimai mamai, Raimondą KEMZŪRĄ ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia AB „Palemono keramika“ kolektyvas.

Mirus MAMAI, liūdime kartu su Erika VAIDELIENE.

Kauno darželio-mokyklos „Šviesa“ bendruomenė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus vyr. slaugytoją­slaugos administratorę Laimutę PULOKAITĘ dėl tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučia Slaugos valdymo tarnyba ir vyresniosios slaugytojos­slaugos administratorės.

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli ir sielvarte sušildytų, paguostų...

Mirus mylimam Tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame vyr. slaugytoją­slaugos administratorę Laimutę PULOKAITĘ.

LSMUL VšĮ KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyriaus kolektyvas

Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Birutę SELIOKIENĘ, mirus mamai.Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas

Kviečia

17

kas, kur, kadaketvirtadienis, vasario 9, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Mei lės prie sai ka“ – Om ni ID prem je ra tik 9 d. 18.30 val. (su Om ni ID kor te le kai na 14 Lt).„Vaiz do die no raš tis“ – 9 d. 14.30, 18.25, 20.20 val. „Se na ge ra or gi ja“ – 9 d. 16.45, 18.45 val. „Ko rio la nas“ – 9 d. 12.45, 21.45 val. „Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ (3D) – 9 d. 22.15 val. „Mie gan čių dru ge lių tvir to­vė“ – 9 d. 13.30, 16, 21.15 val. „Dže kas ir Dži lė“ – 9 d. 17.10, 20, 22.05 val. „Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – 9 d. 13.45, 20.45 val. „Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – 9 d. 11.15, 19.15 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – 9 d. 12.30, 16.25 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t.k.) – 9 d. 11.45, 13.50, 15.50, 18 val. „Al vi nas ir bu­run du kai 3“ (lie t. k.) – 9 d. 11.30, 15.15 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Vaizdo dienoraštis“ (premjera) – 9 d. 10.45, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val. „Sniegy­nų įkaitai“ (premjera) – 9 d. 12, 15, 17.45, 20.15 val. „Geležinė ledi“ (premjera) – 9 d. 17, 19.30, 21.45 val.ČILI draugų kino seansas. „Meilės priesai­ka“ – 9 d. 19 val.„Karo žirgas“ – 9 d. 13.15, 18.30, 21.30 val.„Ant ribos“ – 9 d. 16, 18.15 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 9 d. 16.45, 21.15 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 9 d. 12.30, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 9 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – 9 d. 16.15 val. „Džekas ir Džilė“ – 9 d. 14.30 val. „Kitas pa­saulis. Pabudimas“ 3D – 9 d. 13, 20.45 val. „Sena gera orgija“ – 9 d. 13.45, 20.30 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – 9 d. 11.15, 18 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 9 d. 11.45 val.

„GiRsTUČiO“ RŪMaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

VILNIAUS MAŽASIS TEATRASVa sa rio 11 d. 19 val. – spek tak lis REVIZO­RIUS. Re ži sie rius R.Tu mi nas.

IDIOTEATRASVa sa rio 12 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty mi(ų) vy rų tru pė ERELIS.

VaikŲ iR JaUniMO TEaTRas„ViLkOLakis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).

kaUnO VaLsTYBinis MUZikinis TEaTRas

11 d. 18 val.

kaUnO kaMERinisTEaTRas

9 d. 18 val.

TEaTRO kLUBasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 10 d. 19 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja MEILĖ PARYŽIUJE.Va sa rio 11 d. 18 val. – ko me di ja mo nos pek­tak lis KĄ GALVOJA VYRAI?Bi lie tus pla ti na TIKETA.

TV pROGRaMa

kaUnO panTOMiMOs iR pLasTikOs TEaTRas

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­siesiems.

naCiOnaLinis M.k.ČiURLiOniO DaiLĖs MUZiEJUs

V.Putvinskio g. 55

Vasario 9 d. 17 val. – Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai” pristatymas.

kinO TEaTRas„ROMUVa“

15 d. 20 val.

kinO TEaTRas „ROMUVa“Lais vės al. 54

VOKIEČIŲ KINO DIENOSVa sa rio 9 d. 19 val. – „Kas, jei ne mes” (2010 m., dra ma).Va sa rio 10 d.18 val. – „Ma ni pu lia ci ja” (2011 m., tri le ris). 20 val. – „Mie go li ga” (2011 m., dra ma).Va sa rio 11 d. 18 val. – „Va ka rai” (2011 m., do ku men ti nis fil mas). 20 val. – „Di džio jo Ka te rio gy ve ni­mas” (2010 m., dra ma).Va sa rio 12 d. 18 val. – „Be tė vo” (2010 m., dra ma). 20 val. – „Smė lio žmo gus” (2011 m., ko­me di ja).Va sa rio 13 d.18 val. – „Dai na ma ny je” (2010 m., dra ma).20 val. – „Ne ma to mo ji” (2010 m., dra ma).Va sa rio 14 d.18 val. – „Su sto ji mas pu siau ke lė je” (2011 m., dra ma). 20 val. – „Al ma nya” (2011 m., ko me di ja).Va sa rio 15 d.18 val. – „Sky riaus pi ra tai” (2010 m., dra­ma). 20 val. – „Ne ty čia pa gro bus po nią El frydę Ot” (2010 m., ko me di ja).

Taip pat va sa rio 11–12 d. ro dy si me šiuos FILMUS:13 val. – „EGONAS IR DONCIS” (2007 m., ani ma ci ja, ko me di ja). 15 val. – „ATENBER­GAS” (2010 m., dra ma).

kaUnO FOTOGRaFiJOsGaLERiJa

Ro tu šės a. 1/Vil niaus g. 2

Va sa rio 9 d. 17.30 val. ati da ro ma klai pė­die čio fo to me ni nin ko Gy čio Sku džins ko fo to gra fi jų pa ro da REGĖJIMO PRATIMAI.

kaUnO ĮGULOs kaRininkŲ RaMOVĖ

A.Mickevičiaus g. 19

Festivalio „Iš kartos į kartą” paskaitų ciklas.Vasario 9 d. 18 val. – doc. dr. Jonas Vaiče­nonis. Tarpukario Lietuvos karių uniformos ir ginkluotė.Vasario 10 d. 18 val. – doc. dr. Rūstis Ka­muntavičius. Lietuva 1500­aisiais metais.

LiETUVOs pOLiTiniŲ kaLiniŲ iR TREMTiniŲ sĄJUnGOs saLĖ

Lais vės al. 39

Va sa rio 10 d. 15 val. – po etės Ire nos Ja ce vi­čie nės ju bi lie jaus li te ra tū ri nė po pie tė, bus pri sta to mos nau jau sios kny gos „Es kad ri lė pa ki lo aukš tai” ir „Dan gus vi lio ja, kvie čia, šau kia”. Da ly vaus re dak to rius po etas Ro­

REnGiniai

kinO CEnTRas„FORUM CinEMas“

9 d. 21.30 val.

Vasario 12 d. 12 val. – numatoma prem­jera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisie­rius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartu­lis. Kompiuterinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.

ber tas Ke tu ra kis, kon cer tuos vy rų cho ras „Per kū nas”, vad. Ro mal das Mi siu ke vi čius.Įė ji mas ne mo ka mas.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N­7)

(k). 10.00 Tei sė ži no ti (k). 11.00 „Fo ru mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos

ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Me no ra. 12.15 Die nos te ma (k). 12.30 Eu ro pos vi du ry (k). 13.05 Kraš to spal vos (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Na cio na li nė paieš kų tar ny ba. 20.25 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mū sų die nos – kaip šven tė. 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 22.45 Spor to pa no ra ma. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Pro to šturmas“ (5, 6).

6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N­7). 8.20 „Drau gai IV“ (N­7) (k). 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Žvaigž džių due tai 6.

Le mia ma ko va (k). 12.10 Kaž kas at si ti ko (N­7) (k). 12.40 Neiš gal vo ti gy ve ni mai (N­7) (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Dra ma „Mir ti na ban ga“ (JAV,

1997 m.) (N­7). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14, 22.19 Spor tas. Orai. 19.19 Va lan da su Rū ta. 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 „Men ta lis tas“ (N­7). 23.35 „Už mirš tie ji“ (N­7). 0.35 „Ties ri ba“ (N­14). 1.30 Svei ka tos ABC (k).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Akis ta ta. 11.50 Prieš sro vę. 12.35 Bai mės akys. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 20.30 Žvaigž dė po li ci nin kas. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gy ve ni mas“. 23.00 „Kau lai“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Penk ta die nio va ka ro ži bu riai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (k). 8.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k). 9.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da. 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Men tai“ (N­7) (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Ekst ra sen sų mū šis“ (N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k).

14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N­7).

15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis šou.

16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Ty los ri ba“ (N­7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 18.55 „Są moks lo teo ri ja“. Tie sio gi nė

dis ku si jų lai da. 19.50 Na cio na li nė lo te ri ja „10 mi li jo nų“. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Ko me di ja „Ki to je lo vos pu sė je“

(Pran cū zi ja, 2008 m.) (N­7). 22.20 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 23.20 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 23.50 „Svei ka tos ko das“. Te le vit ri na (k). 0.50 Sta ty bų TV (k). 1.20–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 Gus ta vo en cik lo pe di ja. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 8.45, 17.10 Mies to ko das. 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Tre ne rio Vla do Ga ras to 80­me čiui.

Iš krep ši nio is to ri jos (k). 11.55 Tre ne rio Vla do Ga ras to 80­me čiui.

Le gen di nės krep ši nio rung ty nės. TSRS vyrų krep ši nio čem pio na to di dy sis fi na las. CSKA–„Žal gi ris“ (1987 m.) (k).

13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 LNOBT spek tak lis. A.Šen de ro vo

ba le tas „Dez de mo na“. Cho reo gra fas K.Si mo no vas, di ri gen tas R.Šer ve ni kas. Šo ka E.Špo kai tė, A.Pau laus kas, A.Da raš ke vi čius, K.Ka ni šaus kai tė ir ki ti (k).

15.50 Pri si min ki me. „Ar mo ni kos“ an samb lis (k).

16.00 Vei dai. Lie tu vių do ku men ti ka. „Pri si lie ti mai“. Dok. f. apie me ni nin ką Jo ną Ar či kaus ką (2008 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.25 Kraš to spal vos. 18.25 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų ži nių

ly ga „Ly de riai“. 19.15 „Nes ku bėk gy ven ti“. 20.05 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai. Juo zas

Do mar kas. 21.40 Ša rū no Bar to kū ry bos

ret ros pek ty va. „Ko ri do rius“ (1995 m.).

23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (8). „Kat man du. Dau ge lio die vų mies tas. Ne pa las“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. Or kest ro mu zi kos pus va lan dis. Mu zi ki nė ke lio nė į Aust ri ją ir Ita li ją. Grie žia Lie tu vos ka me ri nis or kest ras.

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Va ka ro au to gra fas.

10.00, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15, 17.00 „Kob ra 11“. 12.15, 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 13.10, 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00, 21.00 „Re zi den tai“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 19.00 „CSI Ma ja mis“. 21.30 Dra ma „Miun che nas“ (JAV,

2005 m.). 0.50 Eu ro ly gos rung ty nės. Še šio lik tu kas.

Kau no „Žal gi ris“–Bar se lo nos „Re gal Bar ce lo na“. Vaiz do įra šas.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“ (7). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N­7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (3) (N­7). 21.00 De tek ty vas „Vin cen tas“ (1)

(D.Bri ta ni ja, 2005 m.) (N­14). 22.30 „Vy riš ki rei ka lai“. 23.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30 No me da. 12.15 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praeities“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 20.30 No me da. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne karš tai.

Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.10 Gon go Gan gas. 12.05 Re por te ris. 13.30 „Mer do ko pas lap tys“ (N­7). 14.50, 18.55 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pas ku ti nės prin ce sės

Dia nos gy ve ni mo die nos“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 Dok. f. „Ar Sta li nas grįž ta?“ 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Rek la mos vil kai“ (N­7). 1.00 Dok. f. „Pas ku ti nės prin ce sės Dia nos

gy ve ni mo die nos“ (2).

9.00 Ži nios (k). 9.20 Kri mi nalinė ko me di ja „Pers kai tyk ir

su de gink“ (N­7). 10.55 Ko vo to jas (k). 11.25 Veiks mo ko me di ja „Po nas ir po nia

Smi tai“ (N­7). 13.25 Te le laik raš tis. 15.35 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“

(N­7). 17.30 Lie tu vos me ni nin kų port re tai (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 19.00 Nuo mo nės. 20.00 Svei kas žmo gus. 21.00 Ži nios. Orai. 21.20 „Dak ta rės die no raš tis“. 23.00 Ži nios (k). 23.20 Ko me di ja „Dvi die nos Pa ry žiu je“

(N­7).

8.00 Dra ma „Emos lai mė ir pa lai ma“ (Vo kie ti ja, 2006 m.).

9.45 Ko me di ja „Tran sa me ri ka“ (JAV, 2005 m.).

11.30 Dra ma „Ava ri ja“ (JAV, Vo kie ti ja, 2004 m.).

18.30 Dra ma „Tė ve lio ma žo sios mer gai tės“ (JAV, 2007 m.).

20.15 Dra ma „Pas ku ti nis bu či nys“ (JAV, 2006 m.).

22.00 Ko me di ja „Dar vi no ap do va no ji mai“ (JAV, 2006 m.).

9.00 Televitrina.10.00, 19.00, 23.00 Žinios +.10.15 Italijos „Serie A“ lyga.

„Roma“–Milano „Inter“.12.00 Sportas LT. Europos sportinių šokių

profesionalų taurė.13.00 Sportas LT. Atviras Lietuvos kultūrizmo

čempionatas.14.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo

turnyras.14.30 Automoto.15.00 Adrenalinas.15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo

„Budivelnik“–„Nižnij Novgorod“.17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido

„Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“.19.15 Slambolo lyga. Ekstremaliausias

krepšinis.19.45 Italijos „Serie A“ lyga.

„Lazio“–„Cesena“ (per pertrauką – Žinios +).

21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone).

23.15 Profesionalų boksas. R.Kuasicha ir J.Veraza, L.Grajeda ir R.Amezcua, R.Gonzalesas ir N.Bolanosas.

18

menas ir pramogosketvirtadienis, vasario 9, 2012

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Drau gys tė su is pa naisVa ka ro pro gra mo je – iš skir ti­nai tik pie tie tiš ko tem pe ra men to mu zi ka. Skam bės tra di ci nės is­pa niš kos ir ku bie tiš kos zar zue­los, mei lės dai nos, kom po zi to­rių Mau ri ce’o Ra ve lio, Ema nue lio Šarb rier, Geró ni mo Gimé ne zo kū ri niai, di ri guos Vy tau tas Lu­ko čius.

„Ko dėl pa si rink tas toks karš­tas re per tua ras? Kad žmo nės pa ga liau su šil tų, o ir vi sai ša­lia or kest ro gi mi mo die nos – Šv.Va len ti no pa mi nė ji mas, – nu­si juo kė Kau no mies to sim fo ni nio or kest ro va do vas Al gi man tas Trei kaus kas. – O jei rim tai, ke­ti na me bend ra dar biau ti su is­pa niš ko sios ope re tės teat ru „El teat ro de la Zar zue la“, va sa rą jie at vyks į Lie tu vą.“

Anot mu zi kų, pie tie tiš ka ug­nis – ne šiaip sau. Ji šiau rie tiš­ką lie tu vių tem pe ra men tą vi sa da vi lio ja ir iš ties šil do, at pa lai duo­ja nuo įtam pos, rū pes čių, gal būt pri me na va sa rą ir daug sau lės švie sos.

Nuvylė biu rok ra taiRen gian tis gim ta die niui or kest ras neiš ven gė ir nuo ty kių, de ja, ne la­bai ma lo nių. Į gim ta die nio kon­

cer tą tu rė jo at vyk ti ir ja me pa si­ro dy ti ky lan ti šių die nų žvaigž dė – te no ras Oti lio Cast ro iš Do­mi ni kos Res pub li kos, ta čiau dėl biu rok ra ti nių kliū čių – lai ku ne­gau tos vi zos – ke lio nę tu rė jo ati­dė ti.

„Bet nau jąjį or kest ro se zo ną, ru de nį, mes jį tu rė tu me iš girs­ti, – pa ti ki no A.Trei kaus kas, ne pra ran dan tis op ti miz mo ir šven ti nės nuo tai kos, nes penk­ta die nį pa si ro dys pui kūs so­lis tai – te no ras Vai das Vyš­niaus kas ir me co sop ra nas Ri ta No vi kai tė.

„Su Ri ta jau anks čiau bu vo me nu ma tę bend rą pro jek tą, – pri­mi nė Kau no mies to sim fo ni nio or kest ro va do vas, – kai ji dažniau buvo už sie ny je, o da bar so lis tė sa vo pa tir ti mi da li ja si su Vy tau­to Di džio jo uni ver si te to Mu zi kos aka de mi jos stu den tais.“

Ža da daug švie sosPa ti R.No vi kai tė pri si pa ži no šiuos mė ne sius gy ve nan ti lėk tu­ve: dirb da ma VDU Mu zi kos aka­de mi jo je, taip pat dės to ir kon­cer tuo ja Aust ri jo je, Ang li jo je, Švei ca ri jo je.

Pak laus ta, ar pa ste bė ju si skir­tu mų tarp Lie tu vos ir ki tų ša lių stu den tų, dės ty to ja sma giai nu­si juo kė: „Stu den tai vi sur yra pir­miau sia stu den tai.“ Ir su rim tė ju­si pri dū rė: „Man svar biau sia, kad jie, be si mo ky da mi mu zi kos, sie­lo je su kaup tų švie sos – juk ne vi­si pri va lo tap ti so lis tais.“

Pak laus ta apie bū si mo jo kon­cer to re per tua rą, R.No vi kai­tė ne ga lė jo juo at si džiaug ti: „Tai fan tas tiš ka mu zi ka, o to­kiu tam siu ir šal tu me tu ir dar prieš Šv.Va len ti ną, ji tie siog gy­do, kaip ge rai, kad kar tą su ta po ma no ir A.Trei kaus ko „an te nos“ – taip ir gi mė šis pro jek tas, nea­be jo ju, su šil dy sian tis klau sy to­jų sie las.“

kas: kau no mies to sim fo ni nio or kest ro ir so lis tų

kon cer tas „mei lės dai nos ir šo kiai“.

kur: kau no vals ty bi nė je fil har mo ni jo je.

kada: va sa rio 10 d. 18 val.

Karš čiu al suo jan tis or kest ro gim ta die nio kon cer tasPrieš ke le rius me­tus va sa rio 5­ąją Kau nas dva siš kai pra tur tė jo – mies te bu vo įkur tas sim fo­ni nis or kest ras. Šie­met jis šven čia jau sep ty ne rių me tų su­kak tį ir kvie čia pa si­klau sy ti is pa niš ku ir ku bie tiš ku karš­čiu al suo jan čios mu zi kos.

Kvie ti mas: �� R.No�vi�kai�tė�nea�be�jo�ja�–�šil�ta�ir�sau�lė�ta�kon�cer�to�mu�zi�ka,�kurią�ji�atliks�su�V.�Vyš�niaus�ku, su�šil�dys�ne�vie�ną�su�žvar�bu�sio�lie�tu�vio�šir�dį.��� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

Ko dėl pa si rink tas toks karš tas re per­tua ras? Kad žmo nės pa ga liau su šil tų.

Al gi man tas Trei kaus kas:

19

menas ir pramogosketvirtadienis, vasario 9, 2012

horoskopai

DaTos (vasario 9 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 14 d.

Padėjęs policijai surasti serijinį žu-diką aiškiaregystės dovaną turintis Sebastianas Donovanas tikrai nusi-pelnė poilsio. Tačiau sužinojęs apie pagrobtą kūdikį jis negali likti nuo-šalyje. Padėti vilties netekusiems tė-vams paskatina ir pažintis su žavia detektyve Mel Saterland, kuri neti-ki jo ypatingomis galiomis. Sebas-tianas slapta užsibrėžia įrodyti, kad be jo neįprastos pagalbos skeptiško-ji detektyvė neapsieis.

Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta-bų pasakojimą apie Donovanų šei-mą. Kerintys ir paslaptingi Donova-nų palikuonys saugo iš kartos į kar-tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „aiškiaregys“.

1881 m. mirė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis.1928 m. gimė Antanas Terleckas, vi-suomenės veikėjas, disidentas, akty-vus kovotojas už žmogaus teises.1930 m. gimė Vytautas Bložė, poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas.1947 m. gimė rašytoja, poetė, vertėja Marytė Kontrimaitė. 1968 m. gimė Darius Lukminas, krep-šininkas, buvęs nacionalinės rinktinės žaidėjas.1987 m. mirė estrados dainininkas An-tanas Šabaniauskas.1991 m. beveik 90 proc. rinkėjų Lietuvo-je per referendumą pasisakė už nepri-klausomą demokratinę Lietuvos Res-publiką.1992 m. mirė garsus lietuvių kultūros vei-kėjas, kolekcininkas Mykolas Žilinskas.2009 m. mirė poetas Kazys Bradūnas.

aviNas (03 21–04 20). Drąsiai pasi­tikite ateitį, priimkite sprendimus,

apie kuriuos seniai mąstėte. Pabūkite su vaikais, pažaiskite kartu, paskaitykite.

JauTis (04 21–05 20). Šiandien ne­būsite pozityviai nusiteikęs, trūks

motyvacijos atlikti net menkiausius dar­bus. Pagalvokite, gal jau pats laikas pasi­imti atostogas ir leisti sau pailsėti.

DvyNiai (05 21–06 21). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti, ta­

čiau rutina gali kišti jums koją. Sėkmingai išspręsite darbinius konfliktus, bet tai pa­reikalaus daug kantrybės ir jėgų.

vėžys (06 22–07 22). Pasitaikys puiki galimybė įgyvendinti savo

svajones ir pakeisti namus taip, kaip iš tiesų norite ir kad juose geriau jaustumė­tės. Su draugais ar pažįstamais norėsite atitrūkti nuo realybės.

LiūTas (07 23–08 23). Esate pasi­ruošęs spręsti problemas. Tačiau

pernelyg neskubėkite, nes šiandien pri­imtus sprendimus rytoj gali tekti svars­tyti iš naujo.

MergeLė (08 24–09 23). Pirme­nybę teiksite įprastam gyvenimui

ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinka­miausias laikas skaityti knygas ar žiūrė­ti filmus.

svarsTykLės (09 24–10 23). La­bai energingas laikotarpis, tinkan­

tis planams įgyvendinti arba rūpintis tu­rimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Sportuokite arba romantiškai praleiski­te laiką.

skorpioNas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kon­

troliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos.

ŠauLys (11 23–12 21). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pa­

žiūrėti filmą. Kalbėdamas ar bendrauda­mas būsite labai emocionalus, bet pasi­stenkite gerai apgalvoti žodžius, kad ko nors neįskaudintumėte.

ožiaragis (12 22–01 20). Aplinki­niai gali neįvertinti jūsų idealų ar

tikslų ar net mesti iššūkį. Būsite nepasi­ruošęs kovoti, dėl to galbūt neigiamai vertinsite savo gebėjimus.

vaNDeNis (01 21–02 19). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idė­

jas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir apta­rinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa ke­lionė ar ypatingas pokalbis telefonu.

žuvys (02 20–03 20). Jaučiate šei­mos ir draugų paramą, o namai at­

rodo saugiausia vieta. Jūsų pasiūlymai bus priimti su entuziazmu, tad neabejo­kite savimi.

Karš čiu al suo jan tis or kest ro gim ta die nio kon cer tassvar biau si ko lek ty vo is to ri jos fak tai

Kau no mies to sim fo ni nis or kest ras �

išau go iš 1988 m. įkur to Kau no ka me­

ri nio or kest ro, ku riam nuo 2000 m.

va do vau ja A.Trei kaus kas.

1997–2005 m. or kest ro me no va­ �

do vu ir di ri gen tu bu vo tarp tau ti nių

kon kur sų lau rea tas smui ki nin kas Pa­

ve las Ber ma nas (Ita li ja). Nuo 2006 iki

2011 m. Kau no mies to sim fo ni nio or­

kest ro vyr. di ri gen tas bu vo Mo des tas

Pit rė nas.

Neat sie ja ma Kau no kul tū ri nio gy­ �

ve ni mo da li mi ta pęs ko lek ty vas gro­

ja Tarp tau ti nia me jau nų jų mu zi kų,

kom po zi to rių M.K.Čiur lio nio ir Ed­

var do Grie go, Pa žais lio, „Iš ar ti“ mu zi­

kos fes ti va liuo se, su ko lek ty vu mie­

lai bend ra dar biau ja žy mūs Lie tu vos

ir už sie nio so lis tai bei di ri gen tai.

Kau no mies to sim fo ni nis or kest­ �

ras kon cer tuo ja ne tik Lie tu vo je, bet

ir už sie ny je (Lat vi jo je, Es ti jo je, Nor ve­

gi jo je, Ita li jo je, Vo kie ti jo je ir kt.), ren gia

kon cer ti nius pro jek tus, te mi nes pro­

gra mas.

Ko lek ty vas džiau gia si per sep ty­ �

ne rius gy va vi mo me tus įgy ven di nęs

daug di de lių bei reikš min gų pro jek­

tų, į biog ra fi ją įra šęs ne ma žai įsi min ti­

nų ne tik kla si ki nės, bet ir pra mo gi nės

mu zi kos kon cer tų.

Or kest rui te ko gar bė gro ti su pa sau­ �

li nė mis le gen di nė mis gru pė mis „The

Scor pions“ ir „Elect ric Light Or chest­

ra“, „Smo kie“, ku rios ne kar tą yra gro­

ju sios su pa sau ly je pri pa žin tais Lon­

do no, Vie nos, Ber ly no sim fo ni niais

or kest rais.kvie ti mas: �� R.No�vi�kai�tė�nea�be�jo�ja�–�šil�ta�ir�sau�lė�ta�kon�cer�to�mu�zi�ka,�kurią�ji�atliks�su�V.�Vyš�niaus�ku, su�šil�dys�ne�vie�ną�su�žvar�bu�sio�lie�tu�vio�šir�dį.��� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Siau bė vėt roS

Ru si jos pie tuo se siau tė jęs ura ga nas pa li ko be elekt ros 7 500 gy ven to jų. 74 žmo nės bu vo su žeis ti. Smar kūs vė jai, spau džiant 20 laips nių šal čiui, var tė elekt ros li ni jų at ra mas Juo do­sios jū ros pa kran tė je esan čia me No­vo ro sijs ko mies te ir tri juo se kai muo­se. Vi du rio ir Ry tų Eu ro pą pa sta rą ją sa vai tę už klu po neįp ras tai smar kių šal čių ban ga, ji jau nu si ne šė de šim­tis žmo nių gy vy bių. Mask vo je va kar ter mo met rai ro dė –220C, o Si bi ro re­gio ne Ja ku ti jo je – net –330C. Ru si jo je per šią spei go ban gą mir ti nai su ša lo 64 žmo nės.

BNS inf., AFP nuo tr.

rytoj

poryt

-17 -16-12 -14

-21 -16-12 -19

-21 -16-12 -19

3

2

0

įvairenybės

Kai is pa nų kon kis ta do rai at ga be no jū rų kiau lyčių į Eu ro pą, kil min gie­ji šiuos grau ži kus pra dė jo au gin ti kaip na mi nius gy vū nė lius.

Tai įro do 2007 m. Bel gi jos vi du­ri nės kla sės na mo rū sy je ras tas jū­rų kiau ly tės ske le tas, ra šo na tio­nal geog rap hic.com.

Ra dioak ty viu ang lies izo to pu iš siaiš ki nus ras tų kau lų am žių, nu sta ty ta, kad jū rų kiau ly tė gy ve no XVI a. pa bai go je ar ba XVII a. pra džio je – tuo lai ko­tar piu, kai is pa nai ke lia vo į Pie tų Ame ri ką, ma no Ka­ra liš ko jo Bel gi jos gam tos moks lų ins ti tu to moks­li nin kas Fa bien ne’as Pi­gie re.

Jū rų kiau ly čių kau lai re tai ap tin ka mi Eu­ro pos ar cheo lo gi­niuo se įra šuo se. Tai ver tė moks li­nin kus svars ty ti, ko kiu tiks lu šie gy­

vū nai bu vo au gi na mi juo at ga be­nus į že my ną.

Pa vyz džiui, Šiau rės Ame ri kos ka la ku tų, ku riuos į Eu ro pą taip pat at ga be no is pa nai, lie ka nos ro­do, kad paukš čiai bu vo au gi na­mi mais tui.

Bel gi jo je ras tas jū rų kiau ly tės ske le tas bu vo vi siš kai svei kas. Tai įro do, kad šie gy vū nė liai ne bu­vo žu do mi tam, kad juo su val gy tų, ma no moks li nin kai.

lrt.lt inf.

Po li ci nin kas 20 mi nu čių vai kė­si gat vių plė ši ką, ku riuo, pa si ro do, ste bė ji mo ka me rų ope ra to rius pa­lai kė jį pa tį.

Neį var dy tas pa rei gū nas vie­ną nak tį tik ri no Sa sek so mies­to (Di džio ji Bri ta ni ja) ra jo ną, ku­ria me vy ko api plė ši mų se ri ja, ra šo te leg raph.co.uk.

Kol jis šu ka vo pa vo jin gą ra jo ną, ope ra to rius, ste bin tis si tua ci ją gat­vė se vaiz do ka me rų ek ra nuo se, už­

ti ko kai ką įtar ti no. Ra di jo ry šiu jis per da vė in for ma ci ją pa rei gū nui, kad ne to li jo bu vi mo vie tos pa ste­bė jo kaž ko kį „įtar ti nai be siel gian­tį“ ti pą.

Ži no ma, jis ne sup ra to, kad įtar­ti nas po gat ves be si tri nan tis žmo­gys ta ek ra ne tė ra jo ko le ga pa rei­gū nas, dėl prie dan gos ap si ren gęs ci vi li niais dra bu žiais.

Ope ra to rius su si sie kė su pa tru­liuo jan čiu pa rei gū nu, įspė da mas šį,

kad įta ria ma sis li pa jam ant kul nų.Pa rei gū nas 20 mi nu čių me džio­

jo įtar ti ną ti pą, apie ku rio bu vi mo vie tą ra por ta vo prie ka me rų bu­din tis ope ra to rius. Kai į šio kam­ba riu ką įžen gė ser žan tas, jis iš kart at pa ži no, kad se ka mas „įta ria ma­sis“ – vie nas iš po li ci nin kų, ir iš to kios ab sur diš kos jau no ope ra­to riaus klai dos pra pliu po is te riš­kai kva to ti.

lrt.lt inf.

Sko nis: �� ar�cheo�lo�gų�ra�di�niai�lei�džia�teig�ti,�kad�dar�XVI�a.�eu�ro�pie�čiai�ver�ti�no�jū�rų�kiau­ly�čių�iš�vaiz�dą.� � „Shutterstock“�nuo�tr.

Jū rų kiau ly tės – se na na mų puoš me na

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 230, 302 234, 308 862, 308 863, e. paštas reklama@kaunodiena.lt

Pa rei gū nas sa ve pa lai kė va gi mi

Atėnai +7Berlynas –1Brazilija +31Briuselis –3Dublinas +7Kairas +16Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +4Madridas +8Maskva –13Minskas –15Niujorkas +8Oslas –6Paryžius +2Pekinas +6

Praha –7Ryga –11Roma +7Sidnėjus +25Talinas –10Tel Avivas +16Tokijas +7Varšuva –8

Saulė teka 7.54Saulė leidžiasi 17.12Dienos ilgumas 9.18Mėnulis (pilnatis) teka 19.49Mėnulis leidžiasi 7.54

40­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 326 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–12

–11

Vilnius–11

Alytus–12

Kaunas–12

Utena–11

Panevėžys

–11ŠiauliaiTelšiai

–11

Klaipėda–10

Vėjas3–6 m/s

šiandien, vasario 9 d.Orai Antroje savaitės pusėje laikysis šal-čiai. Šiandien be kritulių, temperatū-ra bus apie 10–12 laipsnių šalčio. Ry-toj nesnigs. Naktį temperatūra nu-kris iki 24 laipsnių šalčio. Dieną lai-kysis 9–14 laipsnių šaltis.

–11

Algė, Apolonija, Erikas, Joviltas, Kirilas, Marijus.