lietuva 5p. pasaulis 10p. sportas 8p.

Lietuvoje išrinktų

europarlamentarų statusą

reguliuos naujas įstatymas.

Lietuvos krepšinio lygos čempionate – 12-oji Kauno „Žalgirio“ pergalė.

„Šį ekst re ma lų iš ban dy mą su vok si te tik tai iš gy ve nę sa vo sie la ir kū nu“, –

Dienos citata

2p.

Kur Lie tu vo je gy ve nti ge riau sia?

Knyga aristokratė, nors apsimeta esanti labai kukli.

18p.

Pirmadienisvasario 6, 2012Nr. 30 (19589)Kaunodiena.lt2 Lt

Kau no sen jo rų kas die ny bė: nuo šo kių iki mei lės ro ma nų

Lie tu vos žmo nės, su lau kę gar baus am­žiaus, nors ir ne ga li tiek daug sau leis ti kaip Va ka rų sen jo rai, ta čiau ak ty viau sie ji ne pa ny ra į apa tiš ką kas die ny bę, o ran­da daug gra žių spal vų ir se nat vė je.

apie lie tu viš ką šal tį sa vo šei mai pa sa ko jo Kau ne gy ve nan tis

ni ge rie tis Ar­nol­das­Du­mue.

Amžinos savojo stiliaus paieškos

namai 11p.

Rusijos ambasadorius JT V. Čiurkinas pareiškė, kad naujoji rezoliucija dėl Sirijos jo netenkina.

sau lius tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Dėl vy rų – bar niai tarp da mųŠan čiuo se so viet me čiu ge rai ži­no mo res to ra no „Kas ty tis“ pa tal­po se, kurio šlovingą praeitį mena net kai kurios interjero detalės, vėl skam ba gy va mu zi ka. Ne, res to ra­

nas neat gi mė, ta čiau ge rų emo ci jų čia ne trūks ta. Sa vait ga liais čia su­si ren ka iki 100 sen jo rų.

Ant bu vu sio res to ra no sta lų jie pa dė lio ja at si neš tų su muš ti­nių, miš rai nių. Mu zi kan tams už­gro jus, sen jo rų ra gin ti ne rei kia – aikš te lė grei tai pri si­pil do šo kan čių po rų.

pra mo ga: � pa gy ve nu sių žmo nių šo kiai sa vait ga liais su trau kia daug sen jo rų. Ar tū ro Mo ro zo vo nuo tr.

4

Kau nie čiams, ne ri mau jan tiems dėl są skai tų už cent ra li zuo tai tie­kia mą ši lu mą, tei gi nys, kad Lie tu­vo je yra gy ve nan čių jų dar skur­džiau, ga li skam bė ti keis tai, ta čiau tai – tie sa.

Ly gi na mo ji sa vi val dy bių ana li zė ro do, kad ša lies did mies čių gy ven­to jai, gau da mi di džiau sius at ly gi­ni mus ir pen si jas, už šil dy mą Lie tu­vo je bran giau siai ne mo ka. Tarp ki tų to kios so cia li nės at skir ties prie žas­čių – ir tai, kad eko no mi kos at si ga­vi mo ban ga, spė ju si pa lies ti Kau­no, Vil niaus ir ki tų di džių jų mies tų ūkį, su sto jo ne pa sie ku si pro vin ci jos. Tarp ge rų jų išim čių – Kau no re gio­nas. Kaip ro do ty ri mas, Kau no, Kaz­lų Rū dos, Jo na vos, Kė dai nių ra jo­nuo se šian dien dau giau sia žmo nių, ku rie gau na di des nius nei li ku sio je ša lies da ly je at ly gi ni mus. Po ke lių de šimt me čių jie gaus di des nes se­nat vės pen si jas nei gy ve nan tie ji Vil­niaus ar Kre tin gos ra jo ne. 7p.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m35068

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m3100,67

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m320049

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestaspirmadienis, vasario 6, 2012

Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis keitimas

Informuojame, kad yra pradedamas rengti „Kauno rajono savivaldybės te-ritorijos bendrojo plano 1-asis pakei-timas“ (rengimo pagrindas – Kauno r. savivaldybės tarybos sprendimai: 2010 08 26 Nr. ts-286 „Dėl Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano 1-ojo keitimo bei jo tikslų nustatymo“ ir 2011 03 03 Nr. ts-106 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos ben-drojo plano 1-ojo keitimo darbų pro-gramos patvirtinimo“).

Planavimo organizatorius: Kauno r. savivaldybės administracijos direk-torius, Savanorių pr. 371, LT–49500 Kaunas, info@krs.lt, tel. (8 37) 305 571, faksas (8 37) 305 501, www.krs.lt. Informaciją teikia: Urbanistikos sky-riaus vedėjo pavaduotojas M.Torrau, tel. (8 37) 313 782, 8 686 48 208, e. paštas marius.torrau@krs.lt

Plano rengėjas: UAB „Statybos

strategija”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 2788 433, faksas (8 5) 2788 789, info@s-strategija.lt, www.s-strategija.lt. Projekto vado-vė: dr. K.Gaučė.

Planuojama teritorija: Kauno r. sa-vivaldybės teritorija

Planavimo tikslai: patikslinti žemės naudojimą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (sužymėti visus pa-tvirtintus specialiuosius ir detaliuosius planus); patikslinti prioritetinės ir nepri-oritetinės plėtros teritorijas; patikslinti rekreacines ir bendrojo naudojimo teri-torijas; patikslinti komercinės paskirties objektų bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; patikslinti ir sužymėti naudingųjų iškasenų teritorijas; numa-tyti galimybes alternatyviai energetikai plėtoti; papildomai įvertinti gamtinį kar-kasą pagal rajono plėtros gaires.

Planavimo darbų programa: vie-šinama Kauno r. savivaldybės tinkla-

lapyje www.krs.lt skiltyje „Teritorijų planavimas“.

Rengimo etapai: parengiamasis, rengimo, sprendinių pasekmių verti-nimo ir baigiamasis.

terminai: pradžia – 2011 m. gruo-dis, pabaiga – 2013 m. gegužė.

Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalis. Bendrojo plano pakeitimo stra-teginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis LR Vyriausy-bės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertini-mo tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka.

Pasiūlymų teikimas: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti raštu planavimo organizatoriui per visą teritorijų plana-vimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.

Projektą bendrai finansuoja Euro-pos socialinis fondas. Užs. 909315

Da rius Sė le nisd.selenis@diena.lt

Su sir go me džiai – jie be la pųMi nus 15, mi nus, 18, mi nus 24. Šil­tų jų kraš tų gy ven to jai, ypač gy ve­nan tys Lie tu vo je pir mą žie mą, su ne ri mu aky se žvel gia į orų pro­gno zes in ter ne te ar ba ter mo met­ro stul pe lį.

„Ma ma, ne pa ti kė si, bet čia su­si rgo me džiai ir ant jų ne li ko la­pų“, – tai – ne anek do tas, o dar vie na neiš gal vo ta is to ri ja, kai stu­den tas iš Iz rae lio ru de nį ra šė laiš­ką sa vo ar ti mie siems. Ga li me spė­lio ti, ką jis ra šė pa ma tęs snie gą ir kai už lan go oro tem pe ra tū ra sie kė 20 laips nių šal čio.

Šiuo me tu Kau ne gy ve nan tys iš šil tų kraš tų ki lę už sie nie čiai tar si su tar ti nai ti ki na, kad jiems pa tin­ka snie gas, šal tas oras, ta čiau pa­pra šy ti pa tiks lin ti juo kėsi: ge riau­sia, kai tem pe ra tū ra svy ruo ja apie nu lį.

Iš La go so kilęs ir ket ve rius me­tus Lie tu vo je be si mo kan tis Svei­ka tos moks lų uni ver si te to penk ta­kur sis 29­erių ni ge rie tis Ar nol das Du mue šypsojosi, iš gir dęs klau­si mą apie šal tį. „Na, man pa tin ka šal tis, bet kai ne la bai šal ta. Kas yra šal ta, bet ne la bai? Nu lis laips nių“, – juo kė si vy ras.

Ver kė iš šal čioNe de juo jan tis ir ne si skun džian tis A.Du mue ne sle pia, kad toks šal tis jam ne bu vo nau jie na. Re kor diš­kai že mą oro tem pe ra tū rą jis pa ju­to, kai pir mą kar tą pa li kęs gim tą ją Ni ge ri ją 2007 m. iš vy ko į Uk rai ną. Tuo met Char ko ve oro tem pe ra tū­ra sie kė 29 laips nius šal čio.

„Tuo met ver kiau ir ka le nau dan­ti mis“, – pri si pa ži no vy ras, gim­to je ša ly je įpra tęs prie 30 laips nių karš čio.

Da bar ti nis šal tis Lie tu vo je jam vėl pri me na tuos lai kus. Tie sa, da­bar A.Du mue tam pa si ren gęs. Kaip jis ko vo ja su šal čiu? Vy ras šyp so si: jis mie ga su dra bu žiais ir po ke lio­mis ant klo dė mis.

„Po stu di jų ir pra kti kos Kau­no kli ni ko se sku bu na mo ir sten­giuo si ne kiš ti no sies į lau ką, – sa kė stu den tų bend ra bu ty je gy ve nan tis A.Du mue. – Lai mė, lan gai nau ji, bend ra bu čio kam ba ry je šil ta.“

Pas ku ti nį kar tą prieš šv.Ka lė das nuvykęs į gim tąją Ni ge ri ją, kur ap­lan kė ar ti muo sius, drau gus, A.Du­mue jiems il gai tu rė jo pa sa ko ti apie snie gą ir šal tį.

„Jūs ne sup ra si te, nes to neį ma­no ma paaiš kin ti, – be ne šim tus kar tų kal bė jo A.Du mue. – Šį ekst­re ma lų iš ban dy mą su vok si te tik tai iš gy ve nę sa vo sie la ir kū nu.“

Sten gia si bū ti na muo seKet ve rius me tus Kau ne be si mo kan­tis Lie tu vos svei ka tos moks lų uni­ver si te to penkto kur so 25­erių stu­den tas iš Šri Lan kos Ed wi nas Pei ris Shu girt ha na nas taip pat pir mą šal tį pa ju to ne Lie tu vo je. Anks čiau Bal­ta ru si jo je mo kę sis stu den tas, kur pir mą kar tą at vy ko bū da mas 19

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Į Lie tu vą at slin kęs Si bi ro an ti cik­lo nas praė ju sį sa vait ga lį lė mė itin šal tus orus – nak tį iš šeš ta die nio į sek ma die nį Kau ne bu vo per ženg­tas ir hid ro me teo ro lo gų pa vo jin­gu va di na mas šal čio slenks tis – 25 laips niai že miau nu lio.

Agen tū ros BNS duo me ni mis, per šį sa vait ga lį Lie tu vo je mir ti nai su­ša lo pen ki žmo nės, ta čiau Kau no ir ra jo no gy ven to jai to kių tra ge­dijų iš ven gė. Mies to me di kai pra­ne šė tik apie tris as me nis, ku rie šeš ta die nio nak tį nu ša lo ga lū nes.

Šeš ta die nio ry tą dėl spei go Kau­no ge le žin ke lio tu ne ly je bu vo už­stri gęs ke lei vi nis trau ki nys Vil­nius–Kaunas. 11.34 val. į Kau no sto tį iš Vil niaus at vyk ti tu rė jęs trau ki nys sto tį pa sie kė apie 13 val.

„Bu vo su sto jęs dviaukš tis elekt­ri nis trau ki nys, nes din go elekt ra. Te ko pa lauk ti, kol at vy ko ši lum­ve žis ir jį pa trau kė. Tiks lių ge di­mo prie žas čių dar ne ži no me, bet

di džiau sia ti ki my bė, kad dėl vis ko kal tas šal tis“, – aiš ki no „Lie tu vos ge le žin ke lių“ ke lei vių in for ma ci­jos cent ro at sto vai.

Tą pa tį ry tą Pa ne mu nės ši­le dėl ne pa ke lia mo šal čio ati­dė ta pe lė di nių in ki lų kė li mo ak­ci ja. „Da rom“ ko man da Kau ne in ki lus pla na vo kel ti Ge gu čių ir Lakš tin ga lų alė jų san kir to je. Nors or ga ni za to riai da ly viams ža dė jo nau ją pa tir tį ir karš tą ar­ba tą, dėl šal čio ak ci ja bu vo nu­kel ta į ant ra die nį.

Mies to van den tie kio tink lų pri­žiū rė to jams re kor diš kai šal tas sa­vait ga lis, jų tei gi mu, bu vo ga na ra­mus.

„Šeš ta die nio nak tis bu vo ra mi – ne bu vo jo kių ava ri jų, tik pa ry čiais spus te lė jus šal tu kui įvy ko ava ri­ja Ser vi tu tų gat vė je, kur trū ko vamz dis, bet jį grei tai su tvar kė­me. Trū ki nė jo van den tie kis Ža lia­kal ny je ir Sa va no rių pro spek te“, – sa kė bend ro vės „Kau no van de­nys“ Lau ko van den tie kio tink lų ava ri nės tar ny bos bu dė to jai.

Dau giau skam bu čių su lauk ta

dėl rū siuo se esan čių vamz dy nų ava ri jų. „O kaip jie ga li ne trūk­ti, jei rū sys nė kiek neap šil dy tas ir ja me tem pe ra tū ra to kia pat kaip lau ke?“ – re to riš kai klau sė pa­šne ko vai.

Pa sak jų, net ir su ma žė jus tem­pe ra tū rai, įša lę vamz džiai ir to liau ga li trū ki nė ti, tad žmo nėms rei­kė tų ir to liau lik ti bud riems, o iš­ti kus ne lai mei, pra neš ti ava ri nei tar ny bai.

Dėl spei go žu vo žmo nės, sto jo trau ki niai

Ri ba: �� si�nop�ti�kų�tei�gi�mu,�praė�jęs�sa�vait�ga�lis�bu�vo�šal�čiau�sias�šią�žie�mą.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

– tiek sek ma die nio nak­tį ter mo met rai ro dė Rad­vi liš ky je. Lie tu vos hid ro­me teo ro lo gi jos tar ny bos

duo me ni mis, tai – šios žie mos šal čio re kor das.

31,7 laips nio Lie tu viš ka žie ma – iš ban dy mas

už sie nie čių sie loms ir kū namsŽa lią žie mą ken tė ti dar ga li ma, ta čiau bal tą – neį ma no ma. Ši spar nuo tu po sa­kiu se niai ta pu si vie no Kau no tur gu je pre­kia vu sio juo dao džio af ri kie čio fra zė iš šil­tų jų kraš tų at vy ku siems žmo nėms vėl ta­po ak tua li.

Po ty ris: �� fi�li�pi�nie�tės�ir�lie�tu�vio�duk�rai�Am­ber�snie�gas�su�tei�kė�daug�džiaugs�mo.�

Pri si pa ži ni mas: �� pir�mą�kar�tą�gy�ve�ni�me�pa�ju�tęs�30�laips�nių�speigą�A.Du�mue�ap�si�ver�kė.�� And�riaus�Mar�ke�vi�čiaus�as�me�ni�nio�ar�chy�vo,�Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Vie nas li ba nie tis pa­si gy rė, kad po džin­sais jau už si vil ko šil­tas kel nes.

3

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

pirmadienis, vasario 6, 2012

Man tas La pins kas

„Bū da mi skir tin gi mes nie ko nea­ti ma me vie ni iš ki tų, bet prie šin­gai – gau na me“, – sa ko 2011­ųjų To le ran ci jos žmo gu mi pa skelb ta poe tė, dra ma tur gė, ak to rė Dai va Če paus kai tė.

Už mo ra li nę drą sąSkulp to riaus Ed mun do Frė jaus su kur tu at mi ni mo me da liu ir dip­lo mu ži no ma Kau no kū rė ja bu vo ap do va no ta šeš ta die nį Vy tau to Di džio jo uni ver si te te. D.Če paus­kai tė ta po jau vie nuo lik tu „Su gi­ha ros fon do – dip lo ma tai už gy­vy bę“ ini cia ty va ren ka mu me tų To le ran ci jos žmo gu mi.

Šie met fon do val dy ba, at si­žvelg da ma į sa vo pa teik tas už­klau sas vi suo me ni nėms, ne vy­riau sy bi nėms or ga ni za ci joms, su žmo gaus tei sių gy ni mu su si ju sio­ms ins ti tu ci jo ms Lie tu vo je, rin­ko si iš tri jų kan di da tū rų. Į no mi­na ci ją taip pat pre ten da vo bu vęs Jung ti nių Tau tų vai ko tei sių ko mi­te to na rys eks per tas Dai nius Pū ras ir vers li nin kas bend ro vės „Vol fas En gel man“ ge ne ra li nis di rek to rius Vy tau tas Meiš tas.

D.Če paus kai tė me tų To le ran­ci jos žmo gaus ti tu lą pel nė už „pi­lie ti nę ir mo ra li nę drą są, ge bė ji­mą me no kal ba spręs ti praei ties ir šian die nos vi suo me nės di le mas. Už skaus min gos praei ties ak tua­li za vi mą, pa da rant ją ne kaž kie­no, o mū sų pa čių“. Ši no mi na ci ja at spin dė jo D.Če paus kai tės pje sę „Duo bė“ – kū ri ny je kal ba ma apie ho lo kaus to is to ri ją.

Abe jin gu mas – ne to le ran ci ja„Kai ma nęs klau sia, ko dėl šian­dien aš ra šiau pje sę apie ho lo kaus­tą ir ar tai vis dar ak tua lu, ma no at sa ky mas – la bai aiš kus. Kaip tai ga li bū ti neak tua lu, kai yra tiek daug no ro su nai kin ti ki tą ir ki­to kį? To le ran ci ja pra si de da ta da, kai su pran ti, kad ki to kia nuo mo­nė ne ver čia iš duo ti sa vo jo su vo ki­

mo, o tik pa de da jį pra plės ti nau­jais min ties po sū kiais ir ga li my be pa ma ty ti ki taip“, – apie „Duo bės“ ak tua lu mą kal bė jo au to rė.

Pa sak D.Čepaus kai tės, mū­sų kas die ny bė je daž nai skam ba fra zė „aš to le ran tiš kas sa vo kai­my nui, nes man jis ne rū pi“ – tai to le ran ci jos pai nio ji mas su abe­jin gu mu.

Dė ko da ma už įver ti ni mą, me­di kės iš si la vi ni mą tu rin ti poe tė ir dra ma tur gė lin kė jo, kad to le­ran ci ja bū tų vi sur – vals ty bi nė se ins ti tu ci jo se ar at sa kin gų as me­nų lū po se.

Uni ver sa li ver ty bė„Man šis ap do va no ji mas – ypa­tin gas, nes vi si iki šiol ma no ap­do va no ji mai bu vo iš pro fe si nės sri ties. Jis – tai žmo giš ko sios ver­ty bės, ku rios yra aukš čiau už kū­ry bą“, – ne slėp da ma jau du lio sa­kė kū rė ja.

„Ne pa sa ky siu nie ko nau jo apie to le ran ci ją – su vo kia me ją kaip su pra ti mą, kad ki tas tu ri tei sę bū­ti ki toks. Tai – ver ty bė, ku rią rei­kia puo se lė ti ir au gin ti, bet kaip vi sa tai at ro do iš tie sų, mes ma­to me at si ver tę ko men ta rus po bet ku rio po le mi nio straips nio. Te­ma, kur su si du ria dvi tie sos – čia daž nai tos to le ran ci jos ne ra si me nė su ži bu riu. Gra si na me nai kin­ti vie ni ki tus, svai do mės keiks­mais vien dėl to, kad ki tas ma no ki taip, nes jo tie sa ki to kia. Vien dėl to, kad jis ne tei sus, jis ne tu ri tei sės bū ti?“ – sam pro ta vo D.Če­paus kai tė.

D.Če paus kai tė: to le ran ci ja – ver ty bė, ku rią rei kia au gin ti

Se na tra di ci ja

Me tų To le ran ci jos žmo gaus no mi­na ci ja yra kas me tė, pir ma sis 2001 m. To le ran ci jos žmo gaus ap do va no­ji mą 2002 m. ga vo To mas Šer nas.

Vė liau me tų To le ran ci jos žmo gaus ti tu las ati te ko pro fe so rei Ire nai Vei sai tei, žur na lis tui Al gi man tui Če kuo liui, re ži sie riui Sau liui Ber ži­niui, pran ciš ko nų vie nuo liui, ku ni­gui Arū nui Peš kai čiui, psi cho lo gui Ro ber tui Po vi lai čiui, at li kė jai Jur­gai Še dui ky tei, žur na lis tui My ko­lui Drun gai, poe tui To mui Venc lo­vai, fi lo so fui And riui Na vic kui.

Tarp me tų To le ran ci jos žmo gaus ti tu lo no mi nan tų bu vo dau ge­lis vi suo me nė je ži no mų žmo nių, ak ty viai reiš kian čių sa vo ver ty bi­nę ir pi lie ti nę po zi ci ją: ra šy to ja a. a. Jur ga Iva naus kai tė, žur na lis tai Ro mas Sa ka dols kis ir Aras Luk šas, dva si nin kai Ju lius Sas naus kas ir Vac lo vas Aliu lis, mo ky to ja Snie­guo lė Ma to nie nė, smui ki nin kas Mar ty nas Švėgž da von Be ke ris, tei si nin kas Dai nius Ža li mas, po li­ti kos ap žval gi nin kas ir ko men ta­to rius Kęs tu tis Gir nius.

Štri chai po rtre tui

D.Če paus kai tė – poe tė, dra ma tur­gė, ak to rė, Lie tu vos ra šy to jų są­jun gos ir Lie tu vos teat ro są jun­gos na rė. Iš lei do tris poe zi jos kny­gas: „Be var džiai“ (1992), „Su val giau vie ną span guo lę“ (1998) ir „Ne rei­kia tik riau siai bū ti na“ (2004).

2005 m. ra šy to ja ta po 41­ojo „Poe­zi jos pa va sa rio“ lau rea te; ge riau sia 2004 m. poe zi jos kny ga bu vo pri­pa žin tas ra šy to jos ei lė raš čių rin ki­nys „Ne rei kia tik riau siai bū ti na“.

Tę si nys: �� gar�bin�gą�ap�do�va�no�ji�mą�dra�ma�tur�gei�at�ne�šė�pje�sė�„Duo�bė“,�pa�gal�ku�rią�Kau�no�ka�me�ri�nia�me�teat�re�su�kur�tas�spek�tak�lis�„Die�na�ir�nak�tis“.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Įver tin ti ir no mi nan taiTo le ran ci jos žmo gaus no mi na ci­ja ski ria ma as me niui sa vo veiks­mais, vie šu pa vyz džiu ar at vi ru žo džiu sto ju siam prieš kse no fo bi­jos bei an ti se mi tiz mo, ki ta min čių, ki ta ti kių bei ki ta tau čių per se kio­ji mą, pa si sa kiu siam prieš smur­to, prie var tos ir ra di ka liz mo ap­raiš kas vi suo me ni nia me Lie tu vos gy ve ni me.

„Tai iš skir ti nis ren gi nys ir sa vo tu ri niu, ir sa vo mi si ja. Yra la bai sun ku ir ri zi kin ga iš sa ky ti to le­ran ci ją to je vie to je, kur di džio­ji dau gu ma vi suo me nės ti ki si iš ta vęs, kad su si ta pa tin si su kaž­ko kia gru pe, kla nu. Šis ren gi nys – drą sos pa šlo vi ni mas“, – sa kė ap do va no ji mo ce re mo ni jo je da­ly va vęs kul tū ros mi nist ras Arū­nas Ge lū nas.

Ki tiems dviem no mi nan tams įteik ti dip lo mai. V.Meiš tas pel­nė no mi nan to dip lo mą „Už drą­są ir pa stan gas grą žin ti mums tai, kas yra mū sų is to ri jos sa vas tis. Už tai, kad at min ties įam ži ni mas yra svar biau nei ko mer ci nė nau da.“

D.Pū rui dip lo mas įteik tas „Už il ga me tes pa stan gas hu ma ni zuo­jant mū sų vi suo me nės san ty kius, aiš kų mū sų jos trū ku mų įvar di ji­mą, tam kad juos ži no da mi ga lė­tu me keis tis, o to le ran ci ja bū tų ne tik tuš čias žo dis, bet ak ty vi mo ra­li nė po zi ci ja, gi nant ki to kį.“

To le ran ci ja pra si de­da ta da, kai su pran ti, kad ki to kia nuo mo nė ne ver čia iš duo ti sa­vo jo su vo ki mo.

Daiva Čepauskaitė:

Lie tu viš ka žie ma – iš ban dy mas už sie nie čių sie loms ir kū nams

me tų, iš gy ve no jam re kor di nę 36 laips nių spei go tem pe ra tū rą.

„O, taip, bu vo la bai la bai šal ta, bet ne mi riau“, – juo kė si E.P.Shu­girt ha na nas, pri pa ži nęs, kad ir da­bar ti nis šal tis jo ne džiu gi na. Juo lab kai šiuo me tu jo gim to jo je ša ly je – 32–33 laips niai karš čio.

Kaip jis ko vo ja su šal čiu Kau­ne? Ge ria la bai daug karš tos ar ba­tos, re čiau – ka vos, šil tai ren gia si ir daug lai ko pra lei džia na mie, prie kny gų ir kom piu te rio.

„Ir po stu di jų kuo grei čiau sku bu na mo, – pa sa ko jo vie na me bend­ra bu čio kam ba ry je su dve jais me­tais jau nes niu bro liu gy ve nan tis E.P.Shu girt ha na nas. – Ry tais ypač šal ta iš kiš ti no sį, ta čiau mik roau­to bu su va žiuo ju trum pai ir sku bu į šil tas pa tal pas, o va ka rais – kuo grei čiau į bend ra bu tį.“

Ap si ka bi nę ar ba ti nu kąJau be veik 12 me tų ve dęs fi li pi nie tę Ma rią Te re są Uba są­Mar ke vi čius, 36­erių kau nie tis And rius Mar ke­vi čius, iš gir dęs po kal bio te mą, nu­si juo kė: „Sė di me na mie ap si ka bi nę ar ba ti nu ką.“

Per nai rugp jū tį po ket ve rių me tų per trau kos vėl grį žęs į gim tą ją ša lį su še še rių me tų duk ra Am ber ir pen ke­rių me tų sū nu mi Ni gel, vy ras jau bu­vo at pra tęs nuo lie tu viš kų orų.

„Šal ta, ypač žmo nai, – pri si pa­ži no A.Mar ke vi čius – Bu te sė di me vil kė da mi po du megz ti nius ir ge­ria me daug karš tų skys čių.“

Pas juos ap si lan kę drau gai nu­stem ba, kad jų dau gia bu ty je Dai­na vos mik ro ra jo ne šil ta: Mar ke vi­čių na muo se – 25 laips niai ši lu mos, ku ri to li gra žu ne sie kia Fi li pi nams įpras tos 6–8 laips niais dar aukš­tes nės oro tem pe ra tū ros.

Vai kų na mo ne nu va ry siA.Mar ke vi čiaus žmo nai at šiau rus lie tu viš kas oras – ne nau jie na, nors šį kart šal tis esąs bai sus. Fi li pi nie tė Kau ne jau bu vo pra lei du si tris žie­mas ir pir mą kar tą gy ve ni me pa­ma tė ir snie gą. Tuo met iš kart iš lė­kė į kie mą ir gro žė jo si jai neįp ras tu reiš ki niu. Čiu pi nė jo ran ko se tirps­tan čias snai ges.

Rū ta An ta nai tie nėLie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Tarp tau ti nių pro gra mų koor di na to rė

Mū sų uni ver si te te mo ko si apie 450 stu den tų iš už­sie nio ša lių. Dau giau sia, tur būt apie 100, – iš Iz­

rae lio. Li ba nie čiai su da ro tur būt tik apie 20 pro c. Šil tų jų kraš tų stu den­tai sa vo tiš kai džiau gia si jiems neįp­ras tu šal tu oru, snie gu. Tie sa, da bar per ne lyg šal ta, ir jie vi lia si, kad žie­mą ga lė tų bū ti bent 10 laips nių šal čio. Stu den tė iš Reu nio no sa los sa kė, kad šiuo me tu Pa ry žiu je, kur gy ve na jos ar ti mie ji, ir gi bu vo apie 20 laips nių šal čio. Tie sa, di džiau sia pro ble ma, kad dau gu ma jų ne su vo kia šal čio pa da ri nių ir ne re tai ren gia si ne itin šil tai. Aš pa ta riu ne vil kė ti džin sais, nes ši me džia ga pri trau kia šal tį. Vie­nas li ba nie tis pa si gy rė, kad po džin­sais jau už si vil ko šil tas kel nes. Ar ba jie mū vi plo no mis odi nė mis pirš ti nė­mis ir guo džia si, kad šal ta, avi spor ti­niais ba te liais ir į ma no pa sta bas, kad ga li nu šal ti pirš tai ir net tek ti am pu­tuo ti, jie ne pa tik liai juo kia si.

Komentaras

„Bu vau lai min ga... – šyp so jo­si Ma tet, kaip ją va di na ar ti mie ji. – Tai kaž kuo pri mi nė smė lį pa plū­di my je, ta čiau snie gas la bai šal tas, ir po pen kių mi nu čių aš nu sku bė­jau na mo.”

Šal to mis žie mos die no mis net šil do ma me bu te Ma tet ka len da vo dan ti mis ir daž nai sė dė da vo su si­su pu si į pal tą. Vie na ma lo niau sių do va nų Mar ke vi čių šei mai tuo met bu vo elekt ri nis šil dy tu vas, ku­rį Ma tet tam py da vo si iš kam ba rio į kam ba rį.

Klau sia mas, kaip rea ga vo į šal tį ir snie gą vai kai, And rius nu si juo­kė: „Jiems bu vo me sa kę, kad snig­ti ga li ir ru de nį, ta čiau per Ka lė das tik rai tu rė tų bū ti snie go.“

Pa bu dę ry tais Am ber ir Ni gel kas dien bėg da vo prie lan gų ir at­bu li ne tvar ka bu vo su da rę ka len­do rių, kiek die nų li ko iki snie go. Ir la bai nu si vy lė, kai šv.Ka lė dos bu­vo be snie go.

Pri si pa ži ni mas: �� pir�mą�kar�tą�gy�ve�ni�me�pa�ju�tęs�30�laips�nių�speigą�A.Du�mue�ap�si�ver�kė.�� And�riaus�Mar�ke�vi�čiaus�as�me�ni�nio�ar�chy�vo,�Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ma ma, ne pa ti ­ kė si, bet čia susi r­ go me­džiai ir ant jų ne li ko la pų.

4

miestaspirmadienis, vasario 6, 2012

su si ren ka ne tik pa šok ti, bet ir pa­bend rau ti“, – sa kė ji.

Pa sak V.Ba niu lie nės, ne vie na čia su si pa ži nu si po ra su si tuo kė ar ba pra dė jo gy ven ti kar tu. „Vie nos jų ves tu vė se te ko da ly vau ti. Jo se gro­jo ma no vy ras“, – pa sa ko jo vers­li nin kė.

Ji sa kė, kad reng ti šo kius pra dė­jo vy ro Ro mo ini cia ty va. „Jis vi są gy ve ni mą bu vo mu zi kan tas, jam vie nas ma lo nu mas gro ti šo kan­tiems žmo nėms. Pa ja mų šis vers­las duo da la bai ma žai, rei kia mo­kė ti už sa lės nuo mą, už tik rin ti, kad bū tų tua le ti nio po pie riaus, po pie ri nių rankš luos čių. Pab ran­gus vers lo liu di ji mo mo kes čiui, šią veik lą da bar va din čiau dau giau po­mė giu“, – tvir ti no ji.

Bi lie tas į šo kių sa lę sen jo rams kai nuo ja 4 li tus. Pa sak kal bin tų šo­kė jų, tai vie na pi giau sių sa lių.

Se ne lių na mai – neaps nū dęPa ne mu nės se ne lių na mų di rek to rė Al do na Kri nic kie nė pa tvir ti na, kad se nat vė ne pa lie čia šir dies. „Vie nas rū pes tis – vy rų trū ku mas. Jei koks nors naš lys atei na į pas mus vei­kian tį Pa gy ve nu sių žmo nių die­nos cent rą, jis tu ri la bai daug ga­li my bių su si ras ti drau gę“, – tei gė di rek to rė.

Se ne lių na muo se taip pat vyks­ta įvai rus gy ve ni mas, ren gi niai. O ir int ri gų, pa vy do sce nų ne trūks ta. Kai ka da vy res ni žmo nės, vi sai kaip jau­ni mas, apan ka nuo jaus mų ant plū­džio, o pa skui pa ti ria nu si vy li mų. „Tra gi ko miš kų at ve jų tu rė jo me ne vie ną“, – ne slė pė A.Kri nic kie nė.

Vie na se ne lių na mų po ra su si­drau ga vo ir, ne praė jus nė ke liems mė ne siams, nu spren dė tuok tis. Ce re mo ni ja vy ko se ne lių na muo­se, tuok ti po ros at va žia vo Kau no Ci vi li nės met ri ka ci jos biu ro ve dė­jas Kęs tu tis Ig na ta vi čius.

„De ja, po pus me čio jie su si py ko ir vy ras pa reiš kė no rą skir tis. Ban­dė me tai ky ti, bet ne sėk min gai. Mū sų dar buo to joms pa skui te ko la bai daug pa dir bė ti tvar kant sky­ry bų do ku men tus. To dėl da bar sa­ko me, kad sen jo rai ge rai pa gal vo tų prieš ve dy bas. Aš jiems la biau re­ko men duo ju gy ve ni mą kar tu, jei tik kas ma nęs klau so to kiais at ve­jais“, – šyp so si A.Kri nic kie nė.

Po ro je – sma giauYra ir lai min gai su si tuo ku siųjų ar ba gy ve nan čių jų kar tu. „Vie na po ra, bend rai pa gy ve nu si kam­ba ry je, po ke lių mė ne sių stip riai su si py ko ir vy rą te ko per kraus ty­ti ki tur. Su ta mo te ri mi ap gy ven­di no me ki tą se no lę, ta čiau jos la­bai ne su ta rė, nuo lat py ko si. Ta da mo te ris mū sų ėmė pra šy ti su grą­žin ti jai vy rą, ža dė jo tai kiai su juo gy ven ti, kad tik iš kel din tu me iš kam ba rio kai my nę. Ta po ra da­bar vi sai ge rai su ta ria“, – pa sa­ko jo di rek to rė.

A.Kri nic kie nė sa ko vi sa da pa lai­kan ti po ras. „To kie se ne lių na mų gy ven to jai bū na links mes ni, pa­slau go vie nas ki tą, ypač mo te rys vy rus“, – tei gė A.Kri nic kie nė.

Ji ska ti no rink tis žmo nes į die nos cent rus, lan ky ti se ne lių na mus. „Čia ren gia me įvai rius už siė mi­mus, pa skai tas. Mū sų gy ven to­jams ir gi sma giau, kai atei na dau­

giau žmo nių iš ki tur. Juk la biau siai žmo nėms ir rei kia bend ra vi mo“, – įsi ti ki nu si ji.

Daug veik lių žmoniųDaug sen jo rų ei na ne tik links­min tis, bet ir ieš ko vi suo me ni­nės veik los. Pa gy ve nu sių žmo­nių aso cia ci jos, vie ni jan čios apie 37 tūkst. žmo nių, pre zi den tė Gra­sil da Ma ka re vi čie nė sa kė, kad jų or ga ni za ci jo je daug įvai rių pro fe­si jų žmo nių.

„Tu ri me me no ko lek ty vų, ku rie ren gia šven tes, bu vu sių pe da go gų, ve dan čių fut bo lo, plau ki mo tre ni­ruo tes, ren gian čių var žy bas ne tur­tin gų šei mų vai kams, vyk do me ki­tą sa va no riš ką veik lą“, – pa sa ko jo G.Ma ka re vi čie nė.

Aso cia ci jos na riams pa gel bė­ja ke tu ri pro fe sio na lūs tei si nin kai. Ne mo ka mai kon sul tuo ja, už ma žą kai ną at sto vau ja teis muo se. Pas te­biu, kad pa gy ve nu sius žmo nes dėl tur to daž nai skriau džia ar ti mie ji. Bet pas mus jie su lau kia pa gal bos“, – tvir ti no G.Ma ka re vi čie nė.

Kau ne ne se niai pra dė jo veik­ti sen jo rų ta ry ba, ku riai pri klau so bend ruo me nių, bu vę ar esa mi sa­vi val dy bės dar buo to jai, įvai rių or­ga ni za ci jų at sto vai. Ta ry bai va do­vau ja bu vęs Kau no ke lių po li ci jos va das, vė liau po li ti kas Ge di mi nas Že mai tis.

„Ar ti miau si mū sų dar bai – sen­jo rų par kas Pa ne mu nė je. Pas ta ty­si me pa vė si nių, suo le lių, įreng si me lau ža vie čių. Anks čiau šio je vie to je vyk da vo lau ko šo kių va ka rai, da bar vis kas ap leis ta. No rė tu me įreng ti par ko zo ną, ku rio je vy res nio am­žiaus žmo nės ga lė tų pail sė ti, pa­spor tuo ti ir pa pra mo gau ti, pa šok­ti“, – sa kė G.Že mai tis. Atei ty je ta ry ba ke ti na mo ky ti dirb ti kom­piu te riu, or ga ni zuo ti pa skai tas, lais va lai kį, reng ti eks kur si jas.

Mu zi kan­tams už gro­jus, sen jo rų ra gin ti ne­rei kia – aikš­te lė grei­tai pri si pil­do šo kan čių po rų.

Kau no sen jo rų kas die ny bė: nuo šo kių iki mei lės ro ma nų

Vie nos mo te rys lin guo ja į tak tą ir kant riai lau kia,

kol koks nors vy ras jas pa kvies. Drą ses nės ir pa čios pa kvie čia juos šo kio. „Vie ni šam vy rui sė di niuo­ti čia nie ka da ne rei kia, o mums ten ka pa lauk ti, bet už tat nors pa­klau so me pui kios mu zi kos“, – šyp so si dar bų mo ky to ja dir ban­ti Lo re ta.

Nuo la ti nė šo kių lan ky to ja Ja ni­na ne slė pė: dėl vy rų kar tais ky la ir bar nių. „Bu vo vie na mo te ris, ku ri la bai vi soms pa vy dė jo sa vo drau­go. Vie nai ma no drau gei ji net iš kė­lė aud rin gą sce ną, esą ši per daug glaus to si šok da ma su jos drau gu ir taip ban do jį per vi lio ti“, – juo kė­si Ja ni na.

Dau gu ma čia atei nan čių jų yra naš liai ar ba iš si sky rę. Pa sak šne­kin tų mo te rų, pa si tai ko, kad pa­šok ti atei na ir ap ker pė ju sių, ne­no rin čių ei ti iš na mų vy rų žmo nos. Kad tai ga li bū ti tie sa, įsi ti ki no ir

dien raš čio fo tog ra fas. Jam mo te ris pa grū mo jo pirš tu ir priė ju si pa­reiš kė, kad nuo trau ka su ja jo kiu bū du ne tu ri pa tek ti į spau dą. Tie­sa, prie žas tį ji at si sa kė paaiš kin ti.

Gy ve na kaip šei maVis gi dau gu ma kal bin tų jų sa kė, kad čia vy rau ja pui ki at mos fe ra. „La bai se niai lan ko mės šiuo se šo kiuo se, su ra do me daug nau jų drau gų. Ki­tos pra mo gos mums var giai priei­na mos, o čia jos pa gal mū sų ki še­nę“, – sa kė Leo nas Stan ke vi čius ir jo drau gė Jad vy ga Ra mo nie nė.

Jie abu naš liai ir džiau gia si, kad tu ri bend rą aist rą šo kiui. „Šo ka me ang lų val są, tan go, pa pras tą val są, po lką. Šei mi nin kė bu vo su ren gu si ir ge riau sios šo kė jų po ros kon kur­są. Užė mė me pir mą vie tą“, – di­džia vo si po ra.

Šo kių or ga ni za to rė Vi da Ba­niu lie nė tei gė, kad su si ren kan­tys šo kė jai yra lyg šei ma. „Žmo nės

Taisyklė: �� senoliai�šokiuose�laikosi�jaunimo�tradicijos�–�drąsiausios�moterys�pačios�kviečia�vyrus.�� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

1

Popietės: �� kad�pasilinksmintų,�garbingo�amžiaus�kauniečiai�nelaukia�vakaro.

Pa gy ve nu sius žmo­nes dėl tur to daž nai skriau džia ar ti mie­ji. Bet pas mus jie su­lau kia pa gal bos.

Grasilda Makarevičienė:

5

lietuvapirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Įsi ga lio jo nau jas sta tu tasKai 2004 m. Lie tu va įsto jo į ES, Sei mas pri ėmė Lie tu vo je iš rinktų EP na rių sta tu so ir dar bo sąly­gų įsta tymą. Ja me, be ki ta ko, bu­vo įra šy ta, kad eu ro par la men ta rui „kas mėnesį iš vals tybės biud že to mo ka mas at ly gi ni mas, ly gus Sei­mo na rio at ly gi ni mui, jei gu ES tei­sės ak tai ne nus ta to ki taip“.

Ši nuo sta ta jau prie š pust re čių metų fak tiš kai ne be te ko ak tua lu mo, nes nuo 2009 m. vi du rio vi siems EP na riams vie no das at ly gi ni mas mo­ka mas iš pa ties EP biud že to.

Nuo 2009 m. lie pos 15 d. su si rin­kus į da bar tinės ka den ci jos pirmą­jį po sėdį, įsi ga lio jo nau jas EP na rių sta tu tas. Ja me nu sta ty ta, kad, skir­tin gai nei bu vo iki tol, eu ro par la men­ta rams al ga mo ka ma ne iš na cio na li­nių par la mentų, o iš ES biud že to. Be to, EP na riams ne be tai ko ma na cio­na linė mo kes čių sis te ma.

Tai reiš kia, kad Lie tu vo je 2009 m. iš rink ti 12 EP na rių pra dėjo gau­ti at ly gi nimą ne iš Sei mo, bet iš EP biud že to ir šios iš mo kos neap mo­kes tin tos lie tu viš kais mo kes čiais.

Ga li už siim ti kūry baDar 2009 m. Sei mo val dy ba su­darė dar bo grupę, ku riai pa vedė pa reng ti naują EP na rių sta tu so įsta tymą. Šis dar bas bu vo baig­tas tik vi sai ne se niai. Pa reng ta sis pro jek tas prie š ke lias die nas įre­

gist ruo tas Sei mo po sėdžių sek re­to ria te. Ti ki ma si, kad nau jas Lie­tu vo je iš rinktų EP na rių sta tu so ir dar bo sąlygų įsta ty mas Sei mo bus priim tas ir įsi ga lios pa va sarį.

Dar bo gru pei va do vavęs par la­men ta ras Vy te nis And riu kai tis tei­gė, kad svar biau sias nau jo jo pro­jek to tiks las – su de rin ti šį įsta tymą su jau ke le rius me tus ga lio jan čio EP na rių sta tu to nuo sta to mis.

„Nau ja me įsta ty me bus įra šy­ta, kad Lie tu vo je iš rink to EP na rio pa reigų de ri ni mas visų pir ma reg­la men tuo ja mas re mian tis ES teisės nor mo mis. Be to, šios pa rei gos, kaip ir Lie tu vos Sei mo na rių, ne su de ri­na mos su jo kio mis ki to mis pa rei go­mis Lie tu vos vals tybės ar sa vi val dy­bių ins ti tu ci jo se ir įstai go se, taip pat su dar bu vers lo, ko mer ci jos ir ki to se pri va čio se įstai go se ar įmonė se“, – tvir ti no V.And riu kai tis.

„Ta čiau EP na rys galės už siim ti kūry bi ne veik la ir gau ti už tai at ly­gi nimą – tai leid žia ma ir Sei mo na­riams“, – pri dūrė jis.

Turės su da ry ti sąly gasPro jek tu siū lo ma, kad eu ro par la­men ta rams būtų „su da ry tos sąly gos Lie tu vos sa vi val dybė se su si tik ti su rinkė jais ir reng ti su si rin ki mus va­

do vau jan tis to kio mis pa čio mis nor­mo mis, ko kias Sei mo na riams už­tik ri na Sei mo sta tu to nuo sta tos“.

„Sa vi val dybės tu ri su teik ti EP na riams tin ka mai įreng tas pa tal­pas rinkė jams priim ti ir su si rin ki­mams reng ti. Sa vi val dy bių ad mi­nist ra cijų di rek to rių spren di mais už to kias pa tal pas ga li būti ap mo­ka ma“, – tvir ti na ma įsta ty me.

Vie na pro jek to nor ma nu ma to, kad Sei mo kan ce lia ri jos tar ny bi­nių au to mo bi lių nau do ji mo eu ro­par la men ta ro funk ci joms at lik ti ir ap mokė ji mo už jas „tvarką nu sta­to Sei mo val dy ba“.

Be to, siū lo ma su da ry ti sąly gas EP na riams sa vo par la men tinės

veik los tiks lais pa si nau do ti Sei mo kan ce lia ri jos tu ri ma in for ma ci ne ana li ti ne med žia ga.

Ne galės grįžti į bu vusį darbąPa gal pro jektą eu ro par la men ta ras tu ri teisę tie sio giai kreip tis į vals­tybės ir sa vi val dy bių ins ti tu ci jas bei įstai gas dėl in for ma ci jos pa­tei ki mo ir ją gau ti, „išs ky rus in­for ma ciją, ku rios at sklei di mas yra draud žia mas ar ap ri bo tas teisės aktų nu sta ty ta tvar ka“, taip pat da ly vau ti visų Sei mo ko mi tetų ir ko mi sijų po sėdžiuo se pa ta ria mo­jo bal so tei se, žod žiu ir raš tu pa­teik ti pa sta bas bei pa si ūly mus, be to, Sei mui lei dus, kalbė ti Sei­mo ple na ri niuo se po sėdžiuo se ir klaus ti pra nešė jus bei pa pil do mus pra nešė jus, stebė to jo teisė mis da­ly vau ti Vy riau sybės, kitų vals tybės ins ti tu cijų ir įstaigų po sėdžiuo se, ku riuo se svars to mi su jo veik la EP su si ję klau si mai, „išs ky rus su si ju­sius su vals tybės, tar ny bos ar ko­mer ci ne pa slap ti mi, ku rių svars ty­mo tvarką nu sta to teisės ak tai“.

EP na rys taip pat ga li „reng­ti su si ti ki mus su rinkė jais, turė­ti pa dėjėjų, dir ban čių vi suo me­ni niais pa grin dais, turė ti ki tas tei ses ir pa rei gas, nu sta ty tas šia­

me ir ki tuo se Lie tu vos bei ES tei­sės ak tuo se“.

Nau ja me įsta ty me jau ne be nu ma­to ma ga ran ti ja EP na riams bai gus ka den ciją grįžti į bu vu sią dar bo­vietę. „Įver ti nant tai, kad, re mian­tis Vals tybės tar ny bos įsta ty mu, teisė grįžti į anks tesnį darbą šiuo me tu ne nus ta to ma, nau juo ju įsta­ty mu siū lo ma Lie tu vo je iš rink tiems EP na riams nu ma ty ti teisę at kur ti kar je ros vals tybės tar nau to jo sta­tusą“, – aiš ki no V.And riu kai tis.

„EP na rys Lie tu vos te ri to ri jo je tu­ri to kią pa čią as mens ne lie čia mybę kaip ir Lie tu vos Sei mo na rys, jei gu ES teisės ak tai ne nu ma to ki taip“, – ra šo ma pa reng ta me įsta ty me.

De šim tys tūkstan čių per mėnesį2004 m. Lie tu vo je į EP bu vo iš rink­ta 13 na rių. Per 2009­ųjų nau jos EP ka den ci jos rin ki mus jų su mažė­jo vie nu – da bar Lie tu vai at sto vau­ja 12 eu ro par la men tarų.

Tai kon ser va to riai Vy tau tas Lands ber gis, Lai ma And ri kienė, Rad vilė Morkū naitė­Mi kulė nienė ir Al gir das Sau dar gas, so cial de mok­ra tai Vi li ja Blin ke vi čiūtė, Zig man­tas Bal čy tis ir Jus tas Vin cas Pa lec­kis, Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos va do vai Ro lan das Pak sas ir Juo zas Imb ra sas, Li be ralų sąjūdžiui at sto­vau jan tis Leo ni das Dons kis, Dar bo par ti jos pir mi nin kas Vik to ras Us­pas ki chas ir Lenkų rin kimų ak ci jos ly de ris Val de ma ras To ma ševs kis.

EP iš vi so yra 736 na riai, at sto­vau jan tys 27 Bend ri jos vals tybėms. Jie iš rink ti pen ke rių metų ka den ci­jai, tai yra iki 2014­ųjų vi du rio.

Kiek vieną mėnesį į ran kas EP na­riai gau na maž daug 21,5 tūkst. li­tų at ly gi nimą. Be to, už da ly va vimą Briu se ly je ar Strasbū re vyks tan čiuo­se EP po sėdžiuo se mo ka ma po 304 eu rus (1049 li tus) dien pi ni gių. To­kių ple na ri nių ir ko mi tetų po sėdžių dienų kiek vieną mėnesį būna 15–20. Taip į eu ro par la men tarų ki še nes už juos su by ra dar 15–20 tūkst. litų.

Tad EP na rių mėne sio pa ja mos sie kia apie 35–40 tūkst. litų. Tie sa, iš šių lėšų eu ro par la men ta rai tu ri pa tys su si mokė ti už vieš bu čius ar nuo mo­ja mus būstus Strasbū re ir Briu se ly je. Prak ti ka ro do, kad vien gy ve na ma­jai vie tai EP na rys per mėnesį tu ri iš­leis ti ne ma žiau kaip 10 tūkst. litų.

Pat vir tins ki tokį EP narių sta tusą

Nau ja me įsta ty me bus įra šy ta, kad Lie tu vo je iš rink to EP na rio pa­reigų de ri ni mas visų pir ma reg la men tuo ja­mas re mian tis ES tei­sės nor mo mis.

Vy te nis And riu kai tis:

Per mai nos: �� Lie�tu�va�įsta�ty�mo�rai�de�pa�tvir�tins�dar�2009�m.�priimtą�eu�ro�pinę�nuo�statą,�kad�eu�ro�par�la�men­ta�rams�al�ga�mo�ka�ma�ne�iš�na�cio�na�li�nių�par�la�mentų,�o�iš�ES�biud�že�to.� � Tomo�Avižinio�montažas

Lie tu vo je iš rinktų Eu ro pos Par la men­to (EP) na rių sta tusą re gu liuos nau jas įsta ty mas, ku ria me ne be lie ka įrašų dėl at ly gi ni mo eu ro par­la men ta rui mokė­ji mo iš vals tybės biud že to.

Iš 12 Lie tu vos at stovų EP šio ru dens rin ki muo se į Seimą ke ti na da ly vau­ti du eu ro par la men ta rai – V.Us pas ki­chas bei V.To ma ševs kis. Ta čiau eu ro­par la men ta ro man datą keis ti į Sei mo na rio jie ža da tik to kiu at ve ju, jei da ly­vautų for muo jant Vy riau sybę.

Ko vo ti dėl vie tos par la men te pla­nuotų ir R.Pak sas, ta čiau jam ga li­mybė kan di da tuo ti at si vertų tik Sei­mui pri ėmus įsta ty mo pa taisą, ku ri leistų Sei mo rin ki muo se da ly vau ti per ap kaltą pa ša lin tiems as me nims.

As me nims, per ap kaltą pa ša lin tiems iš pa reigų, šiuo me tu iš vi so ne leid žia­ma kan di da tuo ti į Seimą, ta čiau Eu ro­pos Žmo gaus Tei sių Teis mas R.Pak so by lo je tokį drau dimą įver ti no kaip ne­pro por cingą. Sei me šiuo me tu svars­to ma pa tai sa, ku ri draustų kan di da­tuo ti 8 me tus nuo pa ša li ni mo iš pa­reigų da tos, ir jei iki rin kimų to kios

pa tai sos būtų priim tos bei įsi ga liotų, R.Pak sas galėtų ru denį ba lo ti ruo tis į par la mentą. R.Pak sas pre zi den to po­sto ne te ko 2004 m. ba landį, kai pri­pa žin ta, kad jis su laužė prie saiką ir šiurkš čiai pa žeidė Kons ti tu ciją.

V.To ma ševs kis sa ko, kad ves ti sa vo va do vau jamą Lenkų rin kimų ak ciją į rin ki mus yra jo pa rei ga. Ta čiau jis ir gi EP man da to at si sa kytų tik par ti­jai da ly vau jant val dan čio jo je koa li­ci jo je. „Tu riu to kią pa reigą da ly vau ti kaip par ti jos pir mi nin kas“, – pra ėju sią sa vaitę sakė eu ro par la men ta ras.

Jis pa tvir ti no, kad rin ki muo se kan di­da tuos tik dau gia man datė je apy gar­do je.

J.V.Pa lec kis pa tvir ti no ne da ly vau­sian tis 2012 m. rin ki muo se į Seimą spalį. Ki ti so cial de mok ra tai Z.Bal čy tis bei V.Blin ke vi čiūtė sa ko ga lu ti nio at­sa ky mo dar ne tu rin tys. „Vyks ta dis ku­

si jos par ti jo je ir rin kimų šta be. Aš esu kalbėjęs, kad ne ke ti nu grįžti, nes esa­me iš rink ti į EP, ir tu ri me čia darbų, bet dar žiūrė si me, kaip par ti ja ap si spręs“, – sakė Z.Bal čy tis.

J.Imb ra sas tvir ti no, jog di desnė ti ki­mybė, kad jis ne da ly vaus Sei mo rin­ki muo se, nors ga lu ti nio at sa ky mo tei­gė taip pat dar ne tu rin tis.

Vi si ke tu ri Tėvynės sąjun gos at sto vai EP sa kė, jog ke ti nimų da ly vau ti rin ki­muo se į Seimą ne tu ri. „Ne tu riu, tik rai ne tu riu, ir tik rai ne ži nau, kas turėtų at si tik ti, kad pra dėčiau taip gal vo ti“, – sakė V.Lands ber gis. Pa na šiai at sakė ir likę trys kon ser va to riai, tu rin tys eu­ro par la men tarų man da tus.

L.Dons kis taip pat tvir ti no ga li mybės da ly vau ti Sei mo rin ki muo se ne svars­tan tis, nes at si sa ky ti pa tikė to man da­to, jo žod žiais, būtų neat sa kin ga.

BNS inf.

Svars to, ar da ly vau ti Sei mo rin ki muo se

6

nuomonės

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis Tris pal vę gerb ti pri va lo kiek vie nas

Biu rok ra ti nis al ko ho liz mas

Ba liai įstai go se svar­bes ni už dar bą dar ir to­dėl, kad tūks tan čių biu­rok ra tų veik la yra nie­kam ne rei ka lin ga, tad ir tos veik los bro kas ne­pas te bi mas.

pirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 060.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Saulius Pocius

Kas jau kas, o mū­sų kler kai al ko ho lio klau si mu di de le iš­mo ne ne pa si žy mi.

Vi dur die nį – su bu te liu ran ko­je. Tai tar si dės nis. Toks gė ri mo ir de mok ra ti jos su ta pa ti ni mas pra kti ko je ga li ste bin ti ką tik no­ri, tik ne į kė dę sėd me ni mis įau­gu sį val di nin ką. „O kas čia to kio? – ste bė sis be maž kiek vie nas ka­bi ne tų šei chas.To kiu įpras tu, šir džiai la bai mie­lu bū du su ma nė fi nan siš kai džiu gią nau jie ną ap lais ty ti ir Trans por to in ves ti ci jų di rek ci jos dar buo to jai. Juk vir ši nin kai pa­lai da ran ka pa sky rė prie dus prie al gų – ši toks džiu ge sys 70 tau tos tar nų, kad nė ra kur akių dė ti. Tai kas, kad tau ta iki šiol ne ži no, už ko kius di din gus nuo pel nus pa­skir ti tie prie dai tuo met, kai pri­va čio se struk tū ro se dir ban čių jų at ly gi ni mai vis dar ma ži na mi, o vals ty bės biu dže tas – pa si bjau­rė ti nai de fi ci ti nis.

Tai gi su komp lek ta vo ne var žo­mo džiu ge sio už val dy ti tar nau­to jai ant sta lo bren džio ir vy no bu te lius, tik šal dy tu ve pa mir­šo mar ti nį. Nes pė jo su dai nuo ti tau ti nio pa gi rių him no „Pa kelk tau re lę, pri glausk prie lū pų“, o čia jau pro du ris ver žia si te le vi­zi ja su vaiz do ka me ro mis ir kės­lais pa ro dy ti šį in ty mų ak tą vi­sai Lie tu vai. Kai ku rie slė pė įkal­čius, kai ku rie bau giai nė rė į ka­bi ne tų krū mus. La biau siai nu­ste bi no įstai gė lės di rek to riaus pa va duo to jas Gin tau tas Pred ke­lis. Tas vy riš kis už si mo jo paaiš­kin ti šio su bti laus rei ka lo es mę ir šal tu vei du rė žė: „Per pie tus vy­

nas yra ge ria mas. Briu se ly je Eu­ro pos Ko mi si ja ge ria, at si skie­džia ir ge ria.“Sup rask, kuo mes blo ges ni už Briu se lio iš lai ky ti nius, anie la­ka ir mums ten ka ret sy kiais at­si gai vin ti.Ti piš ka biu rok ra ti nė po za, ku rią pri ver tė „iš lauž ti“ dar so viet me­čiu su si for ma vę kon to ros gy ve­ni mo ri tua lai ir iš jų nu lip dy tas ti piš ko val di nin ko men ta li te tas.Prieš 15 me tų vie no ra jo no Že­mės ūkio sky riu je te ko ste bė ti to kią bū ties pa mo ką. Priė mi mo va lan dos. De šim tys iš kai mų at­vy ku sių žmo nių, no rin čių su si­grą žin ti nuo sa vy bę, lū ku riuo ja ko ri do riu je. Stai ga pro ka bi ne to du ris iš sprūs ta pa ti nu si Že mės ūkio sky riaus ve dė jo fi zio no mi­ja, o pa skui ją – ir bal tais marš ki­niais ap gob tas spar čiai rie bė jan­tis kū nas. „Ko jūs čia lau kia te? – į in te re san tus krei pė si val di nin­kas. – Ar gi jūs ne ži no te? Šian dien Pet ri nės! Ei ki te na mo.“Va, taip va. In te re san tai – tai tas ba las tas, ku ris su trik do įpras tą kon to ros gy ve ni mo rit mą. Tie, ku rie ne lei džia ra miai trū ny ti dar bo vie to je ir ty liai džiaug tis įpras tais ka bi ne ti nio al ko ho liz­mo ri tua lais.Iki šiol dau gy bė je val diš kų įstai­gų ge ro to no ženk lu lai ko ma pa­siū ly ti „ko nors stip res nio“. Ir vi­sai čia ne svar bu, kad laik ro dis ro do aš tuo nias ry to. Ri tua las su reikš mi na mas kaip tra di ci ja, kaip et ni nis vai šin gu mo ženk­las, ga lų ga le kaip tam tik ra biu­rok ra ti nių ga lių ta pa ty bė.Rea liai ši tie girs no ji mų spe cia­lis tai ne tik vul ga riai nu ver ti na sa vo pa rei gas, sa vo įstai gą, bet ir sy kiu bjau ro ja pa čią vals ty bę kaip ins ti tu ci jų vi su mą.Pa ga liau rei kė tų pa sa ky ti – Lie­tu vos vals ty bės įstai go se yra ma siš kai ge ria ma. Ins ti tu ci nis gir ta vi mas – tai dau giau nei aki­vaiz dus fak tas, ku ris be jė giš­kai dangs to mas jau ne vie ną de­šimt me tį. Ba liai čia svar bes ni už dar bą dar ir to dėl, kad tūks tan čių biu rok ra tų veik la yra nie kam ne­rei ka lin ga, tad ir tos veik los bro­kas ne pas te bi mas. Val di nin kai daž niau siai dir ba ne žmo nėms, o vie ni ki tiems – vyk do ki tų įstai gų ir kler kų nu ro dy mus. Per dau gy­bę me tų su si for ma vu si val di nin­kiš ka ins ti tu ci nė są mo nė taip su­ram bė jo, kad ir sa vo in te re sus, ir ri tua lus iš kė lė aukš čiau už pa čią vals ty bę, ku ri se niai skęs ta ta me biu rok ra ti nio ci niz mo liū ne.

Tu riu lai mę kreip tis į Jus, Eks­ce len ci ja Pre zi den te, ir pa­reikš ti, kad Jūs esa te Tau tos Vil tis ir Gar bė. Pri kel ki me

Lie tu vą iš le tar go mie go per tau ti­nes šven tes. Ug dy ki me kar tu jau­ni mo šir dy se pa trio ti nę dva sią, ku rią įkvė pė mū sų tė vai ir vy res­nie ji Lie tu vos At gi mi mo me tu. Ta­da lai mė jo me per ga lę prieš iki dan­tų gink luo tą oku pan tą. Šian dien per tau ti nes šven tes re tai kur pa ma ty si

di džiuo siuo se mies tuo se ir mies te­liuo se prie gy ve na mų jų na mų mū­sų tau tos pa si di džia vi mo sim bo lį – Tris pal vę. Di džiu lė gė da ir ne pa­gar ba Sau sio 13­osios did vy riams, ku rie paau ko jo sa vo gy vy bę ant Lie­tu vos Lais vės Au ku ro už mū sų Tau­tos sim bo lį – Tris pal vę, ku rią pri va­lo gerb ti kiek vie nas pi lie tis ir ku rią pri va lo kel ti per tau ti nes šven tes gar bin go je vie to je, prie gy ve na mų jų na mų, švie ti mo, spor to, pra mo nės

įmo nių ir ki to kio po bū džio biu rų. Rei kė tų pri min ti mies tų ir ra jo nų sa vi val dy bių na riams, po li ci jos ko­mi sa ria tų ir se niū ni jų va do vams, kad jie yra at sa kin gi už pri va lo mą Lie tu vos vals ty bi nės vė lia vos iš kė­li mą per vals ty bi nes šven tes įsta ty­me nu ma ty ta tvar ka.

Jo nas Mar čiu lio nis

Gen. P.Ple cha vi čiaus 1943 m. vie ti nės rink ti nės ka rys sa va no ris, 1991 m. Sau sio 13-osios įvy kių

Vil niu je da ly vis

Vi suo me nė je vyks ta ak ty vios dis ku si jos įvai riais ener ge­ti kos klau si mais. Ypač ak­tua lios šil dy mo te mo mis.

Da ly vau ja ei li niai pi lie čiai, žur na lis­tai, tik kai ku rie Sei mo na riai. Ne si­gir di bal sų tų, ku rie šiais klau si mais tu rė tų bū ti itin kom pe ten tin gi.

Ne gir dė ti Ener ge ti kos mi nis te ri­jos, sa vi val dy bių at sa kin gų dar buo­to jų, ypač pa si gen da me moks li nin­kų, spe cia lis tų pra kti kų ir teo re ti kų nuo mo nių. Ko jau ko, bet jų tu ri­me ap sčiai. Tai Kau no tech no lo gi jos uni ver si te tas (KTU), Vil niaus Ge di­mi no tech ni kos uni ver si te tas, Ener­ge ti kos pro ble mų ty ri mo ins ti tu tas, ku riuo se – tun tai do cen tų ir pro fe­so rių ši lu mos klau si mais. Iš jų – jo­kio at gar sio. Nors pa sa ky ti jie ga lė tų ir pri va lė tų apie šil dy mą bei nuo sto­lius, ap skai tos prie tai sų tiks lu mą ir met ro lo gi nes pa tik ras.

Ga lė tų KTU ši lu mi nės ener gi jos ka­ted ros stu den tai vie to je nuo bo džių la bo ra to ri nių dar bų at lik ti ne vie no dau gia bu čio, ši lu mi nių tra sų iš sa mius ener gi jos pa nau dos ir nuo sto lių ty ri­mus. Gal ne vie nas su kurp tų vie no ar ki to mik ro ra jo no kur si nį ar dip lo mi nį pro jek tą šią te ma. Ta čiau vi si ty li. Ko­dėl? Gal bi jo pa vie šin ti sa vo bu vu sių stu den tų, nū nai stam bių va do vų, ne­kom pen ten ci ją ir ap lai dų dar bą?

Gal dės ty to jai bi jo pa ro dy ti sa­vo per teik tų ži nių be pras miš ku mą? Ma tyt, jų sme ge ny se ir to liau te be­vyks ta so vie ti nis pro ce sas, kai pre­kės bu vo ga mi na mos san dė liui. Iš lei­dai stu den tą gy ve ni man – bė da nuo

pe čių. Ne pa slap tis, kad aukš to sio se mo kyk lo se ši lu mos moks lų krims ti atei da vo pa tys pra sčiau si stu den tai, ku rie kon kur so tvar ka neįs to da­vo į ki tas spe cia ly bes. Ne re tai ne­su komp lek tuo da vo ir vi sų gru pių. Praė jus 20 me tų, tie bu vę so viet me­čio bė džiai stu den tai ir yra da bar vi­sų ly gių pa grin di niai va do vai.

Ne se niai te ko gir dė ti Ei gu lių se­niū ni jos vi suo me ni nio cent ro su­si rin ki me pro fe so riaus iš Vil niaus pa mo ky mus bend ri joms, kad ver ta na mui at si jung ti nuo cent ra li zuo to ši lu mos tie ki mo pa si sta tant (ar įsi­ren giant) sa vo na mui at ski rą ka ti li nę. Jos kai na bū tų apie 5 mln. li tų.

Bro lių Gri mų pa sa kos! Jis ne pa sa­kė su si rin ku siems pen si nin kams, iš kur ir ko kiu bū du su kurp ti tuos mi­li jo nus. Sun ku ir įsi vaiz duo ti, kad

Kau ne iš esan čių 4000 dau gia bu čių pra džiai kuk liai at si ras tų bent 100 dau gia bu čių su nuo sa vo mis ka ti li nė­mis. Ne bet kas, o pro fe so rius, pri­me nan tis so vie ti nį politva do vą, vi­sa tai aiš ki na. Tiek jam pa čiam, tiek klau sy to jams aiš ku, kad tai vyks ta dėl paukš čiu ko.

To dėl ir ky la klau si mas, kur tas Lie tu vos ši lu mi nin kų moks li nin kų eli tas? Kur jų ži nios ir dar bai, jei gu jų ne skai to me spau do je, ne gir di me per ra di ją ir ne ma to me te le vi zo rių ek ra nuo se? Ne abst rak čių dau gia­bu čių aso cia ci jos pre zi den to An ta­nai čio aiš ki ni mų, bet rea lių jau va kar pra dė tų įgy ven din ti dar bų. To dėl, kad daž niau siai vi sos kal bos, dar bai ir min tys vis ski ria mos atei čiai. Tad pra dė ki me čia ir da bar.

Va lius V.

Lie tu vos ši lu mi nin kai: įtar ti na ty la

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Pers kai čiau pub li ka ci ją „Lieps­no jan tį Pa žais lį gel bė tų vie­nuo lės su ge sin tu vais“ („Kau no die na“, va sa rio 4 d.)

ir su si gin či jo me su kai my nu. Jis sa­ko, kad to kios in for ma ci jos šiukš­tu ne ga li skelb ti – na, kad tai be maž vals ty bės pa slap tis. Ma no nuo mo­nė ki to kia, nes: a) prieš gais ri nės ap­sau gos Pa žais ly je ab sur diš ku mas at­spin di, kiek pur vo yra mū sų ša ly je, o juk tu ri me ži no ti, kas vyks ta Lie tu­vo je; b) at ro do, kad be skan da lo pas mus iš vie tos ne pa ju dės nė vie nas ge­ras pro jek tas; c) apie tai rei kia skelb ti,

kol neį vy ko nau ja ne lai mė – kad ga lų ga le ir pa tys kau nie čiai va sa rą at va­žiuo da mi pa si gro žė ti vie nuo ly nu bū­tų at sar ges ni.

Net pa gal vo ti bai su: pa si ro do, ug­nia ge siams jo kia nau jie na tai, kad pro var tus jų ma ši nos neį va žiuo­tų ir ge sin ti tek tų iš sraig tas par nio. Ži no jo, bet ty lė jo! Juk ne gir dė jo me jo kio ug nia ge sio skam bi nant pa vo­jaus var pais – per kel ti ne pra sme, kol jų ne pri rei kė žmo nėms kvies ti į gais ro ži di nį. O juk nu ty lė ji mas yra vie na iš me lo rū šių. Ar svar bu da­ry ti tik tai, kas nu ro dy ta pa rei gy bi­

nė se inst ruk ci jo se, o jo se ne pa ra šy­ta, kad įžvel gus pa vo jų apie jį rei kia pra neš ti? Ar vis dėl to bu vo pra neš­ta, bet, kaip vi sa da, vi si ti ki si, kad ne lai mės įvyks ta tik ki ta me Že mės pus ru tu ly je?

La ba no ras, Ty tu vė nai – ge ra pa­mo ka mums vi siems – ne tik pa­vel do sau gi nin kams, bet kiek vie nam Lie tu vos pi lie čiui, jei gu tik jis nė ra tau tos iš da vi kas ir jam ne vis vien, ras jo vai kai ir anū kai ko kių ver ty bių ar ne. Bū ki me bud rūs, ne leis ki me iš­nyk ti mū sų ver ty bėms.

An ta nas Gied rai tis

Kas sa ve sau go, tą Die vas ap sau go

Sun ku ir įsi vaiz­duo ti, kad iš

Kau ne esan čių 4000 dau gia bu­

čių pra džiai kuk­liai at si ras tų bent

100 dau gia bu čių su nuo sa vo mis

ka ti li nė mis.

Nuomonė: � kaip sumažinti šilumos išlaidas, anot skaitytojų, svarbiausia šios žiemos pro-blema.

7

ekonomika

Jo li ta Žvirb lytėj.zvirblyte@diena.lt

Ge riau sia gy ven ti Elektrė nuo se„Sa vi val dy bių fi nan sinė at skir tis per vie nus me tus išau go dar la­biau. Eko no mi kos at si ga vi mo ban­gą pir mie ji pa ju to did mies čių sa vi­val dy bių gy ven to jai, ta čiau, jai dar ne spėjus nu si ris ti iki kitų ra jonų, eko no mi kos au gi mas vėl pra dėjo lėtėti“, – ko men tuo da ma ly gi na­muo sius sa vi val dy bių ana lizės re­zul ta tus sakė „Swed bank“ As­me ni nių fi nansų ins ti tu to va dovė Ode ta Blo žienė. Šiuo me tu pa si­žiūrė jus į Lie tu vos fi nan sinės si­tua ci jos žemė lapį ma ty ti, kad at­ski ro se sa vi val dybė se gy ven tojų pa dėtis iš ties pra sta.

Bran giau siai už šil dymą mo kan­čia me Vil niaus ra jo ne ne tik di de lis ne dar bas, bet ir vie nas ma žiau sių ša ly je vi du ti nis dar bo už mo kes tis bei se natvės pen si ja. Pa na ši pa­dėtis ir Ne rin gos mies te, kur šil dy­mas taip pat yra vie nas bran giau­sių, vi du ti nis dar bo už mo kes tis te sie kia 1,2–1,3 tūkst. litų, o se­natvės pen si ja – 650–674 li tus. Mil ži niš kos šil dy mo kai nos skur­di na ir Prienų ra jo no gy ven to­jus, ku rie vi du ti niš kai už dir ba tiek pat, kiek Vil niaus ra jo no gy ven to­

jai, bet se natvės pen si jos vos sie­kia 700 litų.

Pa ra dok sa lu, bet to se sa vi val­dybė se, ku rio se šil dy mas pi giau­sias, gy ven to jai už dir ba dau giau ir gau na di des nes se natvės pen si jas. Šiuo me tu Elektrėnų sa vi val dybė je šil dy mas pi giau sias (18,22 cen to už 1 kWh), vi du ti nis dar bo už mo kes­tis sie kia tiek pat, kiek gy ve nan čių Kau no mies te ar Klaipė dos ra jo ne – 1,6–1,7 tūkst. litų. Vi du tinės se­natvės pen si jos Elektrė nuo se taip pat vie nos did žiau sių Lie tu vo je – sie kia 750–799 li tus.

Šalia – di des ni at ly gi ni maiTo kias pa čias vi du ti nes se natvės pen si jas, ko kias gau na elektrė­niš kiai, gau na ir Vil niaus, Kau­no, Klaipė dos, Šiau lių, Pa nevė žio, Aly taus miestų bei Pak ruo jo ir Pas­va lio ra jo no sa vi val dy bių gy ven to­jai. Did žiau sios vi du tinės se natvės pen si jos – 800–850 litų – Lie tu­vo je mo ka mos Vi sa gi no mies to gy­ven to jams.

Kaip sakė O.Blo žienė, did žiau­sias se natvės pen si jas gau na gy­ven to jai tų sa vi val dy bių, ku riuo se yra ar ba anks čiau bu vo įsikū ru­sios did žio sios pra monės įmonės. Ta čiau esą ši ten den ci ja atei ty­se kei sis ir pen si jos kils gy ven­to jams tų sa vi val dy bių, ku riuo se vi du ti nis dar bo už mo kes tis yra di des nis šiuo me tu. Paž vel gus į Lie tu vos fi nan sinės si tua ci jos žemė lapį ma ty ti, kad dau giau sia žmo nių, ku rie gau na di des nius nei li ku sio je ša lies da ly je at ly­gi ni mus, gy ve na ap link Kauną – Kazlų Rūdos, Kau no, Jo na vos, Kėdai nių ra jo nuo se. Po ke lių de­šimt me čių čia gy ve nan tys žmo­nės gaus di des nes se natvės pen­

si jas nei gy ve nan tys Vil niaus ar Kre tin gos ra jo ne.

Pra monė dik tuo ja ge rovęDid žiau sią vi du tinį at ly gi nimą Sta­tis ti kos de par ta men tas fik suo ja to­se sa vi val dybė se, ku riuo se gy ve na dau giau sia aukš tos kva li fi ka ci jos dar buo tojų ir įsikūrę Lie tu vos vers­lo gi gan tai. Įver ti nus, kad per nai tre čią metų ket virtį vi du ti nis Lie­tu vos gy ven tojų dar bo už mo kes tis at skai čius mo kes čius siekė 1645 li­tus per mėnesį, dau giau nei ša lies vi dur kis už dir bo ne tik Vil niaus, bet ir Klaipė dos mies to, Vi sa gi no, Ma žei kių ra jo no, Jo na vos ra jo no ir Elektrėnų sa vi val dy bių gy ven to jai.

„Šiuo se mies tuo se įsikūrę spe ci­fi niai, vi sos ša lies ūkiui reikš min­gi ob jek tai: jūrų uos tas, ato minė ir Lie tu vos elekt rinės, naf tos per dir­bi mo, che mi jos pro duktų ga myk­los“, – sakė O.Blo žienė. Pa sak jos, ma žiau siai gy ven to jai už dir ba to­se sa vi val dybė se, ku riuo se vei­kia ma žiau įmo nių, o dar bo jėga ne to kia kon ku ren cin ga. Vi du ti­nis dar bo už mo kes tis skir tin go se sa vi val dybė se ski ria si dau giau nei 700 litų.

Pers pek ty viau sia – Že mai ti jo jeSkai čiuo ja ma, kad net 1,3 tūkst. litų į ran kas ne sie kian tis vi du ti nis dar bo už mo kes tis mo ka mas Šal či­ninkų, Kal va ri jos, Za rasų, Pa nevė­žio, Rad vi liš kio ir Kre tin gos ra jonų sa vi val dybė se.

Dar bo jėgos kon ku ren cin gu­mas la bai mažė ja Rytų Lie tu vo je, kur sa vi val dy bių gy ven to jai sens­ta. „Vy riau sia vi suo menė gy ve na Rytų ir Pietų Lie tu vo je, jau niau­sia – Že mai ti jos re gio ne. Kuo vy­res ni sa vi val dybės gy ven to jai, tuo ma žiau kon ku ren cin ga tos sa vi­val dybės dar bo jėga“, – pa brėžė eks pertė O.Blo žienė. Todėl ga li ma ma ny ti, kad in ves ti ci joms ir nau­joms dar bo vie toms pa lan kiau sia kur tis uos ta mies ty je ar ba ap link jį esan čiuo se ra jo nuo se. Šis re gio nas iš lie ka per spek ty viau sias.

Tei gia ma, kad per me tus la biau­siai at jaunė jo Ne rin gos sa vi val­dybė. Ta čiau esą to kią ten den ciją la biau siai lėmė tai, kad did mies čių gy ven to jai sa vo gy ve namąją vietą dek la ra vo ant ruo siuo se būstuo se ir kai ku rie as me nys už tam tikrą mo kestį pri si re gist ra vo ne rin giš kių na muo se tam, kad leng viau galėtų

kirs ti Ru si jos (Ka li ning ra do sri ties) pa sie nio po stą.

Kalbė da ma apie re gio ninę at­skirtį O.Blo žienė pa brėžė, kad su­si darė už bur tas ra tas. „Ma žas skai­čius ūkio su bjektų le mia ne di delį vi du tinį dar bo už mo kestį, o tai le­mia gy ven tojų pra dels tus mokė­ji mus, so cia linės pa ra mos po reikį – vi sa tai ska ti na emig ra ciją. Kai žmonės emig ruo ja iš ša lies ar ba mig ruo ja į did mies čius, re gio nuo­se lie ka ne kon ku ren cin ga dar bo jė­ga, tai ne prit rau kia tie sio gi nių už­sie nio in ves ti cijų ir ne ku ria naujų dar bo vietų. Šis ra tas su ka si la bai grėsmin gai“, – per spėjo O.Blo­žienė.

Šią žiemą nuo ko mu na li nių pa slaugų kai-nų šiurps tan tys did žiųjų miestų gy ven­to jai ga li nu si ra min ti, nes gau da mi di- d žiau sius at ly gi ni mus ir pen si jas jie už šil dymą Lie tu vo je bran giau siai ne mo ka.

Skir tu mai: �� nors�Lie�tu�va�ne�di�delė,�gy�ven�tojų�fi�nan�sinė�si�tua�ci�ja�smar�kiai�ski�ria�si.� � Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Did žiųjų miestų pa ly gi ni mas

Ši lu mos ta ri fas

(cen tais už 1 kWh)

Vi du ti nis dar bo už mo kes tis

(li tais per mėnesį)*

Vi du tinė se natvės pen si ja

(li tais per mėnesį)

Vil nius 29,65 1700–1840 750–799Vil niaus ra jo nas 36,14 1300–1439 710–749

Kau nas 31,47 1570–1699 750–799Kau no ra jo nas 32,33 1440–1569 710–749

Klaipė da 27,95 1700–1840 750–799Klaipė dos ra jo nas 27,95 1570–1699 710–749

* 2011 m. tre čias ket vir tis, pa ja mos at skai čius mo kes čiusŠal ti nis: As me ni nių fi nansų ins ti tu to skai čia vi mai,

re mian tis Sta tis ti kos de par ta men to ir Kainų ko mi si jos duo me ni mis

Ap link Kauną – ma žiau sia fi nan sinė at skir tis

700litų

sie kia vi du ti nio dar bo už mo kes čio skir tu mas

at ski ro se sa vi val dybė se.

To se sa vi val dybė se, ku rio se šil dy mas pi­giau sias, gy ven to jai už dir ba dau giau ir gau na di des nes se natvės pen si jas.

pirmADiENiS, vASArio 6, 2012

„Lu�koil“�95�markės�ben�ziną�par�davė�po�4,73�li�to�už�litrą,�ar�ba�1�cen�tu�pi�giau�nei�pra­ėju�sią�sa�vaitę.�Jos�kon�ku�ren�čių�„Or�len“�ir�„Sta�toil“�de�ga�linė�se�lit�ras�šios�markės�de­galų�kai�na�vo�ati�tin�ka�mai�4,76�ir�4,77�li�to�–��2�cen�tais�dau�giau�nei�sa�vaite�anksčiau.�Dy­ze�li�nas�„Lu�koil“�de�ga�linė�se�per�sa�vaitę�pi�go�3�cen�tais,�iki�4,58�li�to�už�litrą,�o�„Or�len“�ir�„Sta�toil“�de�ga�linė�se�šių�de�galų�kai�na�iš�li�ko�sta�bi�li�ir�siekė�ati�tin�ka�mai�4,61�ir�4,62�li�to.

Maž�me�ninė�pre�ky�ba�Lie�tu�vo�je�per�nai�iš­laikė�did�žiau�sią�me�tinį�au�gimą�iš�visų�27­ių�ES�ša�lių.�Tam�ne�suk�liudė�nė�gruodį�už­fik�suo�tas�1,3�pro�c.�smuk�telė�ji�mas.�Pa�ly­gin�ti�su�2010�m.�gruod�žiu,�per�nai�maž­me�ninė�pre�ky�ba�Lie�tu�vo�je�išau�go�13�pro�c.�Į�ant�rą�vietą�pa�gal�me�tinį�au�gimą�gruodį�pa�ki�lo�Lat�vi�ja�(7,1�pro�c.),�tre�čia�li�ko�Did�žio­ji�Bri�ta�ni�ja�(6,3�pro�c.).�Ket�vir�ta�li�ko�Es�ti�ja�–��jos�me�ti�nis�au�gi�mas�siekė�6,1�pro�c.�

Ben­zi­nas­­Bran­go­ne­smar­kiai

Par­da­vi­mas­­au­go­la­Biau­siai

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1227 –0,0832­%DB­sva­ras­ster­lingų 1 4,1571 +0,2339­%JaV­do­le­ris 1 2,6262 +0,2749­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6280 +0,0419­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9346 –0,0101­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2294 –0,2207­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5081 –0,2213­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,6795 –Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8648 +0,0873­%

8

sportaspirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Lie tu vos mo te rų krep ši nio ly gos (LMKL) čem pio na te Kau no „VI ČI-Ais tės“ iš ko vo jo 19-ąją per ga lę iš ei lės, bet įsi ti ki no, kad jau tu ri pa-jė gią kon ku ren tę – Vil niaus „Ki-birkš ties-Ti chės-IKI“ eki pą.

Daug kar ti nės LMKL čem pio nės kau nie tės tik po at kak lios ir per­mai nin gos ko vos pa lau žė vil nie­tes – 68:64. Iki ma čo pa bai gos li­kus tru pu tį dau giau nei mi nu tei, sos ti nės krep ši nin kės te be pir ma­vo 64:63.

Ant ra ja me kė li ny je „Ki birkš­ties­Ti chės­IKI“ ko man da bu­vo įgi ju si re kor di nę per sva rą – 36:28. „VI ČI­Ais tėms“ dau­giau sia rū pes čių kė lė Gin ta rė Pet ro ny tė, re zul ta ty viai ata ka­vu si ir sėk min gai ko vo ju si dėl ka­muo lio po abiem krep šiais. Kau­no eki pa per svė rė re zul ta tą sa vo nau dai bai gian tis tre čia jam kė li­niui – 54:53.

Ket vir ta sis kė li nys iš si sky rė di­de le įtam pa – sėk mės svars tyk lės bu vo pa kry pu sios ir į „VI ČI­Ais­čių“, ir į „Ki birkš ties­Ti chės­IKI“ pu sę. Ga liau siai kau nie čių gy nė ja Court nay Pi ly pai tis iš ve­dė į prie kį „VI ČI­Ais tes“ – 65:64, o ne tru kus dvi taš kį su var žo vės pra žan ga pel nė ir dar per ga lin gą taš ką bau dos me ti mu pri dė jo Vi ta Kuk tie nė – 68:64. Vil nie tės per pa sku ti nes 13 sek. spė jo su reng­ti dvi ata kas, bet San tos Drei ma­nės ir Sa kel lie Da niels to li mi šū­viai tiks lo ne pa sie kė.

„Ži no jo me, kad bus ne leng va dvi ko va, ruo šė mės tam ir ti kė jo­mės įtemp tos rung ty nių pa bai­gos. Iš pra džių mū sų žai dė joms ne si se kė pa tai ky ti net ne den gia­moms, bet vė liau ko man da su si­kau pė, at ra do sa vy je jė gų, o sun­kus dar bas gy ny bo je lei do daug leng viau or ga ni zuo ti ata kas. La­bai džiau giuo si tuo, kad ket ve rias iš pen ke rių rung ty nių, ku rio se te­

ko ko vo ti iki pa sku ti nės se kun dės, mes lai mė jo me“, – po var žy bų kal bė jo „VI ČI­Ais čių“ vy riau sia­sis tre ne ris Man tas Šer nius.

„La bai ap mau di ne sėk mė. Per pa sku ti nę ata ką vis kas bu vo mū­sų ran ko se, te rei kė jo pro tin gai ją už baig ti. Me ti mas bu vo, de ja, ne taik lus. Va di na si, kaž ką at li­ko me ne taip, kaip rei kė jo, to dėl pri trū ko me sėk mės“, – svars tė „Ki birkš ties­Ti chės­IKI“ stra­te gas Ta das Stan ke vi čius.

KD inf.

Įs pė ji mas lyderėms: varžovės ne snau džia

Sta tis ti ka

Kau no „VI ČI-Ais tės“–Vilniaus „ Ki birkš tis-Ti chė -IKI“ 68:64 (19:18, 16:19, 21:18, 12:9). V.Kuk tie nė 26 taš kai (5 at ko vo ti ka muo liai), C.Pi ly pai tis 18 (7 at ko vo ti ir 4 pe­rim ti ka muo liai)/G.Pet ro ny tė 15 (16 at ko vo tų ir 4 pe rim ti ka muo­liai), S.Da niels 13 (9 at ko vo ti ka­muo liai, 5 re zul ta ty vūs per da vi­mai, 7 klai dos), K.Veng ry tė 12 (6 at­ko vo ti ka muo liai).

Kau no „LKKA-Ais tės“–Ma rijam-polės „Sū du va“ 73:61 (19:7, 22:16, 16:24, 16:14). L.Sva ry tė ir K.Bal čiū­nai tė po 16, J.Mar mie nė 13/M.Bu la­no va 18, L.Kin ke vi čie nė 17, M.Alek­sai tė 13).

Kau no ra jo no „Si re nos“–Šiaulių „Rū ta“ 84:70 (29:17, 17:12, 19:21, 19:20). R.Že man taus kai tė­Mat la­šai tie nė 25, K.Al mi nai tė 22, E.Ta ra­se vi čiū tė 11/L.Pa na siuk 28, S.Kuo­die nė 11.

Klai pė dos „Lem min kai nen“–„Ute na“ 77:73 (32:16, 16:24, 11:18, 18:15). L.Ag lins kai tė ir R.Mi lieš kie nė po 14, M.Gri ga laus ky tė 13/J.Bud ry tė 26, G.Kirs tu kai tė 14, E.Brie dy tė 11.

„LKKA-Ais tės“–„Si re nos“ 66:73 (17:19, 20:18, 14:21, 15:15). L.Sva ry tė 21, J.Mar mie nė 14, K.Bal čiū nai tė 13/ K.Al mi nai tė 22, E.Ta ra se vi čiū tė 19, R.Že man taus kai tė­Mat la šai tie nė 15.

Turnyro lentelėKomanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „VI ČI-Ais tės“ 19 19 02. „Si re nos“ 18 12 63. „Lem min kai nen“ 19 11 84. „Ki birkš tis-Ti chė-IKI“ 18 11 75. „Ute na“ 19 8 116. „LKKA-Ais tės“ 20 6 147. „Rū ta“ 20 5 158. „Sū du va“ 19 4 15

Sun kus dar bas gy­ny bo je lei do daug leng viau or ga ni zuo­ti ata kas.

Mantas Šernius:

Jėga: �� „VI�ČI-Ais�tėms“�daugiausia�rūpesčių�kėlė�G.Petronytė�(deši-nėje).�� � Tomo�Raginos�nuotr.

kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Blykstelėjo: �� D.Šalenga�(dešinėje)�ne�tik�puikiai�atakavo,�bet�ir�patikimai�gynėsi.� ����������������Artūro�Morozovo�nuotr.

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

D.Šalengos vakarasŽal gi rie čiai Klai pė do je 90:67 nu­ga lė jo vie tos „Nep tū ną“, ku riam tai bu vo ket vir ta sis pra lai mė ji­mas iš ei lės.

Dvi ko vą sėk min giau pra dė jo klai­pė die čiai – 3­ią ją mi nu tę jie pir­ma vo 8:0. Po dvie jų mi nu čių prie­ky je jau bu vo „Žal gi ris“ – 9:8. Dvi ata kas re zul ta ty viai už bai gė Pau lius Jan kū nas, po vie ną – Ro ber tas Jav­to kas ir Vy te nis Lip ke vi čius.

Po dvie jų Dai niaus Ša len gos tri­taš kių ant ra ja me kė li ny je – 30:27, bet „Nep tū nas“ iš ly gi no žai di mą – 35:35, 39:39.

Tre čio jo kė li nio pra džio je D.Ša­len gos pa stan go mis „Žal gi ris“ šo vė į prie kį – 52:41. Klai pė die čių no­rai su stab dy ti žal gi rie tį – per niek: ne tru kus Dai nius pa tai kė sa vo penk tą jį tri taš kį – 57:45. Vis dėl to „Nep tū nas“ pa si nau do jo kau nie čių klai do mis ir priar tė jo – 59:63.

Uos ta mies čio ko man dą pa lau­žė D.Ša len ga, įpu sė jus ket vir ta­jam kė li niui pa tai kęs du tri taš kius ir dvi taš kį – 79:62.

Eki pos žai dė ne stip riau sių su­dė čių: „Žal gi rio“ treneriai nere­gistravo Sonny Weemso, koman­dai ne ga lė jo pa dė ti sir gu liuo jan tis Mar ko Po po vi čius, „Nep tū nui“ – čiur nos trau mą be si gy dan tis Ma­rius Run kaus kas.

Pa vė luo tas štur masPrieš ma čą su „Žal gi riu“ uos ta­mies čio krep ši nin kai sa vo are no­je ap mau džiai 77:79 nu si lei do li gų iš re tin tam ir vos aš tuo nis žai dė jus į Klai pė dą at siun tu siam Pas va lio „Pie no žvaigž džių“ klu bui.

Ket vir ta ja me kė li ny je li kus žais­ti 32 sek., „Nep tū no“ vi du rio puo­lė jas Lau ry nas Mi ka laus kas bu­vo su švel ni nęs skir tu mą iki 72:73, bet po to klai pė die čiai tik pra žan­

go mis stab dė „Pie no žvaigž džių“ le gio nie rių Tre vo ną Hug he są, o jis še šiais bau dų me ti mais ne lei­do aikš tės šei mi nin kams iš ly gin ti ir per sver ti re zul ta to sa vo nau dai.

Vie nas „Nep tū no“ snai pe rių Man tas Rui kis iš 5 tri taš kių ne pa­tai kė nė vie no.

„Per di džią ją per trau ką dra bu ži­nė je pa sa kiau žai dė jams, kad taip žais ti ne ga li ma. Ma no žo džiai juos pa sie kė tik ket vir ta ja me kė li ny je, kai jie ke liais ei da mi pra dė jo ko vo­ti dėl kiek vie no ka muo lio, bet bu vo per vė lu“, – pa si bai gus rung ty nėms kal bė jo Klai pė dos ko man dos vy­riau sia sis tre ne ris Pau lius Juo dis.

Sėk min gas „Rū du pio“ dub lisDar du ma čus lai mė jo Prie nų „Rū­du pis“ – sve čiuo se vos 94:92 įvei­kė „Nag lį“, o Vil niu je 80:70 – „Sa ka lus“.

„Kaip gi po to kių rung ty nių ne ti­kė ti sėk me?“ – po su si ti ki mo su pa­lan giš kiais re to riš kai klau sė prie niš­kių vy riau sia sis tre ne ris Vir gi ni jus Šeš kus. Iki dvi ko vos su „Nag liu“ pa bai gos li kus 16 sek., „Rū du pis“ pir ma vo tik 89:88, bet ne tru kus bau das pa tai kė Gin ta ras Ka džiu lis – 91:88. „Nag lio“ gy nė jas Min dau gas Re mi nas at sa kė tuo pa čiu – 90:91, ta čiau G.Ka džiu lis įka lė dvi taš kį – 93:90. M.Re mi no bau dų me ti mai vėl bu vo tiks lūs – 92:93.

Dar 3 se kun dės. „Nag lio“ gel bė­to jas M.Re mi nas pra si žen gė stab­dy da mas Ar tū rą Mi lak nį, ir pa sta­ra sis bau dos me ti mu pa dė jo taš ką.

„Žal gi rio“ są skai to je – jau dvy li ka per ga liųLie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) čem pio na te Kau no „Žal gi ris“ vie-nin te lis dar ne pa ty rė ne sėk mės kar tė lio – va kar kau nie čiai iš­ko vo jo 12­ąją per ga lę.

Sta tis ti ka

Klai pė dos „Nep tū nas“–Kauno „Žal gi ris“ 67:90 (20:19, 21:26, 18:20, 8:25). S.Gal di kas 18 taš kų, R.Da nys 11, A.Va lei ka (5 at ko vo ti ka muo liai) ir L.Mi ka laus kas (7 at ko vo ti ka muo­liai) po 10/D.Ša len ga 27 (7/9 tri taš­kių, 6 blo kuo ti me ti mai), M.Ra ko vi­čius 13, M.Kuz mins kas 10 (6 at ko vo­ti ka muo liai).

Prie nų „Rū du pis“–Vilniaus „Sa-ka lai“ 80:70 (19:8, 25:27, 23:23, 13:12). A.Juš ke vi čius 20, G.Ka džiu­lis 15, P.But ke vi čius 13/E.Ba niu lis 16, R.Ma tu lis 15, L.Sa mė nas 13.

Ute nos „ Ju ven tus“–Palangos „Nag lis“ 93:81 (26:22, 25:23, 26:18, 16:18). D.Pa ka ma nis ir A.Va si liaus­kas po 18, G.Ma tu lis 12/P.Klei za 16, M.Re mi nas 12, V.Pe čiu kas 11.

„ Nep tū nas“–Pasvalio „ Pie no žvaigž dės“ 77:79 (16:16, 16:22, 20:22, 25:19). M.Ma žei ka ir E.Dai nys po 12, A.Bru ni nis 10/T.Hug he sas 19, A.Kie­ža 14, L.Nob le sas 12.

„Nag lis“–„Rū du pis“ 92:94 (18:12, 25:27, 19:26, 30:29). D.John so nas 19, M.Re mi nas 17, P.Klei za 16/A.Juš ke­vi čius 24, S.Bu ter le vi čius 18, A.La­buc kas 12.

„Sa ka lai“–„Ju ven tus“ 85:70 (28:23, 15:20, 24:15, 18:12). L.Sa mė nas 26, E.Ba niu lis 15, R.Ma tu lis 11/K.Pet ru­ko nis 14, Ž.Ur bo nas 13, G.Ma cei na 7.

Turnyro lentelė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Lie tu vos ry tas“ 15 13 22. „Rū du pis“ 16 13 33. „Žal gi ris“ 12 12 04. „Šiau liai“ 16 10 65. „Pie no žvaigž dės“ 14 8 66. „Bal tai“ 15 8 77. „Ju ven tus“ 16 6 108. „Nep tū nas“ 13 5 89. „Kė dai niai Trio bet“ 13 4 910. „Sa ka lai“ 16 4 1211. „Liet ka be lis“ 15 3 1212. „Nag lis“ 15 2 13

– tiek tritaškių per rungtynes su „Neptūnu“

pataikė žalgirietis D.Šalenga.

7

9

sportas

Į 3-ią ją vie tą VTB Vie nin go sios krep ši nio ly gos B gru pė je pa-ki lo Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ (6 per ga lės, 5 pra lai mė ji mai), 101:62 su triuš ki nęs 8-ojo je po zi ci jo je esan tį Kras no jars-ko „Je ni sej“ (3, 7). Nu ga lė to-jams Jo nas Va lan čiū nas pel-nė 21 taš ką ir at ko vo jo 9 ka-muo lius.

Nu­ga­lė­jo­­aut­sai­de­rį

Nau jam se zo nui be si ren gian-tis fut bo lo-beis bo lo (FBK) klu-bas „Kau nas“ kont ro li nia me ma če 6:1 su triuš ki no A ly gos da ly vę Pak ruo jo „Kruo ją“. Vie-ną įvar tį nu ga lė to jams pel nė ir tris re zul ta ty vius per da vi mus at li ko šiuo me tu Kau ne be si-tre ni ruo jan tis bra zi las Ra fae-lis Le des ma.

14-ąjį įvar tį 51-ose NHL čem-pio na to rung ty nė se pel nė ir 16-ąjį re zul ta ty vų per da vi mą at li ko Dai nius Zub rus, o lie-tu vio at sto vau ja mas Nau jo-jo Džer sio „De vils“ (61 tšk.) klu bas, 6:4 įvei kęs Fi la del fi jos „Flyers“ (66 tšk.) eki pą, Ry-tų kon fe ren ci jo je pa ki lo į šeš-tą ją vie tą.

r.le­des­ma­–­­vėl­Kau­Ne

d.Zub­rus­­įmu­šė­įvar­tį

pirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

„Pir ma sis įspū dis – šiur pus“, – sa kė P.Mo tie jū nas, ap žiū rė jęs nuo 1971-ųjų vei kian čią „Po li de ro de Ca ra cas“ are ną.

– Ko kių įspū džių par si ve žė te iš Ka ra ka so? – pa klau sė me P.Mo-tie jū no.– Vieš bu tis – tvar kin gas, ta čiau spor to sa lė – bai si. Vos prieš ke lias die nas iš jos iš si kraus tė žmo nės, ku­rie gy ve no po po tvy nio, to dėl are no­je – ne šva ru, ne ma lo nūs kva pai. Į du šus, tua le tus bau gu užei ti. Da bar „Po li de ro de Ca ra cas“ pri žiū rin tys Tarp tau ti nės krep ši nio aso cia ci jų

fe de ra ci jos (FI BA) at sto vai sa kė, kad bus at lik tas re mon tas – iki tur ny ro vis kas tu ri bū ti su tvar ky ta.

– Ar ap žiū rė jo te vieš bu tį, ku­ria me gy vens mū sų krep ši nin­kai?– Jis nė ra kuo nors ypa tin gas. Lo­vos – nor ma lios, du šai yra, mais­tas – nor ma lus. Ke ti na su re mon­tuo ti lif tus.

– Kaip vy ko bur tų trau ki mo ce­re mo ni ja?– La bai iš si sky rė ug nin gos vie tos po li ti kų kal bos. Nors mes jų ne­sup ra to me, iš raiš kin gi ges tai ir vei­do mi mi ka liu di jo, kad jie kal bė jo svar bius da ly kus. Ve ne sue la rim tai

nu si tei ku si su reng ti tur ny rą aukš­čiau siu ly giu. Koks yra jų su pra ti­mas apie aukš čiau sią ly gį, įsi ti kin­si me lie pos mė ne sį.

– Ar jau tė tės sau giai šio je ša­ly je?– Kai at vy ko me į Ka ra ka są, mū­sų nie kas ne pa si ti ko. Pa tys su si­stab dė me au to mo bi lį ir va žia vo me į vieš bu tį. Ja me mums iš kart nu­ro dė nie kur to lė liau nei šei ti ir ne­ri zi kuo ti gy vy be, ne bent tik pa­si vaikš čio ti kur nors ša lia. Nors Ka ra ka sas – ei li nis mies tas: gat­vės pil nos žmo nių, gy ve ni mas ver­da. Kai į are ną va žia vo me kar tu su FI BA at sto vais, vis kas bu vo ki taip: ap sau ga, jo kių trans por to grūs čių. Ma nau, krep ši nin kams bus sun ku, nes jie dau giau nie ko ne ma tys – tik vieš bu tį ir spor to sa lę.

– Ko kios są ly gos bus Hjus to ne, kur pla nuo ja ma su reng ti rink­ti nei ak li ma ti za ci jos sto vyk lą?– Vieš bu čiai ir spor to are nos – idea lios. Ap žiū rė jo me ke lias NBA ir uni ver si te tų ba zes. Ka dan­gi drau giš kos rung ty nės NBA sa­

lė se ne ren gia mos, mes rink si mės ku rio nors uni ver si te to are ną – tą, ku ri tuo me tu bus lais va. NBA klu bai ga lė tų pa vy dė ti uni ver si­te tams spor to sa lių. Nau jai įreng­to je Hjus to no uni ver si te to ba zė­je yra še šios aikš te lės ir vi sa ki ta, ko rei kia.

– Ar jau pa reng tas mū sų ko­man dos tre ni ruo čių sto vyk lų ir kont ro li nių rung ty nių tvar­ka raš tis?– Juod raš ti nis va rian tas yra, o konk re čiai vis ką su dė lio si me sau sio 6­ąją su si ti kę su rink ti nės vy riau­siuo ju tre ne riu Kęs tu čiu Kem zū ra.

P.Mo tie jū nas: „Pirmasis įspūdis – šiurpus“Ve ne sue lo je, kur vyks olim pi nis vy rų krep ši nio at ran kos tur ny ras, vie šė ju sį Lie­tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) vyk do­mą jį di rek to rių Pau lių Mo tie jū ną pri bloš­kė pa grin di nės Ka ra ka so spor to sa lės būk lė.

Lie tu vos še šio lik me čių mer gi nų te ni so rink ti nė iš ko vo jo ke lia la pį į neo fi cia lų Eu ro pos ko man dų čem­pio na to fi na lo tur ny rą.

Bres te (Pran cū zi ja) su reng to se Eu-ro pos te ni so aso cia ci jos „Win ter Cups by Head“ tur ny ro kva li fi ka-ci nė se aš tuo nių eki pų var žy bo se tre ne rio Arū no Bal že ko va do vau-ja mos lie tu vės pir miau sia 2:1 nu-

ga lė jo bel ges, o pus fi na ly je 2:1 – pran cū zes.

Per pus fi na lį su Pran cū zi jos eki pa Ak vi lė Pa ra žins kai tė 1:6, 0:6 pra lai-mė jo Ocea nei Do nin, Jus ti na Mi kuls-ky tė 4:6, 6:3, 7:5 nu ga lė jo Es tel lę Cas-ci no, o dve je tų ma če A.Pa ra žins kai tė ir J.Mi kuls ky tė 6:4, 6:2 įvei kė O.Do-din ir Ma rie-Amb roi si ne Fau re.

Va kar fi na le lie tu vai čių var žo ve bu vo Ru mu ni jos eki pa, pus fi na ly-

je 2:0 pri ver tu si pa si duo ti Ita li jos ko man dą.

Ma čą 2:0 lai mė jo ru mu nės. A.Pa ra žins kai tė 4:6, 2:6 pri pa ži no And rea Gra di na ru Fo me tes cu pra-na šu mą, o J.Mi kuls ky tė 2:6, 3:6 nu si lei do Ioa nai Lo re da nai Ros ca.

Iš ko vo ti ke lia la pio į fi na li nį pir-me ny bių eta pą ne pa vy ko Lie tu vos še šio lik me čių vai ki nų rink ti nei.

Šiau lių te ni so mo kyk los tre ne rio

Ša rū no Kul nio va do vau ja mi lie tu viai Šo lė mies te (Pran cū zi ja) vy ku sia-me aš tuo nių eki pų at ran kos tur ny-ro pus fi na ly je 1:2 pra lai mė jo į fi na lą iš ko pu siai Ru si jos ko man dai.

Al man tas Ože lis 2:6, 4:6 tu rė jo pri pa žin ti Da ni lo Med ve de vo pra-na šu mą, Man tas Bu gai liš kis 3:6, 2:6 pra lai mė jo Ka re nui Cha ča no-vui, o A.Ože lio ir M.Bu gai liš kio due tas 6:3, 6:4 nu ga lė jo Alek sand-

rą Če pe le vą ir D.Med ve de vą. Va kar ma čą dėl tre čio sios vie tos lie tu viai žai dė su Veng ri jos bend raam žiais, ku rie pus fi na ly je ne su ge bė jo rim-čiau pa si prie šin ti Pran cū zi jos ko-man dai – 0:3.

Lie tu viai nu ga lė jo veng rus 2:0. A.Ože lis 6:2, 6:4 įvei kė Ri char dą Far ką, o M.Bu gai liš kis 6:4, 6:1 – And re Bi ro.

KD inf.

Mer gi nos žai dė fi na le, vai ki nai bu vo tre ti

Sėk mė: � A.Balžeko treniruojama Lie tu vos mer gi nų te ni so rink ti nė įvei-kė at ran kos bar je rą. ten ni seu ro pe.org nuo tr.

Ko man di ruo tė: � P.Mo tie jū nas iš Ve ne sue los ir JAV par si ve žė dve jo pų įspū džių. To mo Ra gi nos nuo tr.

Spor to sa­lė – bai si. Vos prieš ke lias die­nas iš jos iš si kraus­tė žmo nės, ku rie gy­ve no po po tvy nio, to dėl are­no je – ne­šva ru, ne­ma lo nūs kva pai.

10

pasaulispirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Aust­ra­li­jo­je­su­du­žus­sraig­tas­par­niui­žu­vo­du­garsūs­ki­no­kū­rėjai.­52­metų­And­rew­Wigh­tas­ir­60­metų­Mi­ke’as­deG­ruy­pa­s­­ta­ruo­ju­me­tu­statė­do­ku­men­tinę­juostą­su­Ja­me­su­Ca­me­ro­nu­ir­„Na­tio­nal­Geog­rap­hic“.­A.Wigh­tas­ir­M.deG­ruy­statė­pil­na­met­ražę­do­ku­men­tinę­juostą­apie­Pa­pua­ir­Naująją­Gvinėją.

Tra­ge­di­ja­­ore

Aust­ra­li­jos­už­sie­nio­rei­kalų­mi­nist­ras­pa­reiškė,­kad­Se­no­jo­že­my­no­su­kel­ta­fi­nansų­kri­zė­ga­li­at­si­suk­ti­prie­š­jį­pa­tį­ir­pa­stūmėti­Eu­ropą­į­„anks­tyvą­kapą“.­Ke­vi­nas­Rud­das­per­spėjo,­kad­Eu­ro­pa­ga­li­būti­at­ri­bo­ta­nuo­de­batų­dėl­Ki­ni­jos­ir­kitų­Azi­jos­ša­lių­didė­jan­čios­eko­no­minės­ir­po­li­tinės­įta­kos.

Ru­si­jos­kon­cer­no­„Gazp­rom“­at­sto­vai­pa­brėžė,­kad­ne­tu­ri­ga­li­my­bių­šal­čių­apim­tai­Va­karų­Eu­ro­pai­pa­tiek­ti­pa­pil­do­mai­dujų.­Ru­si­jos­prem­je­ras­Vla­di­mi­ras­Pu­ti­nas­ak­cen­ta­vo,­kad­būti­na­pa­ten­kin­ti­Eu­ro­pos­po­rei­kius,­bet­bend­rovė­pir­miau­sia­tu­ri­už­tik­rin­ti­dujų­tie­kimą­spei­go­kaus­to­mo­je­Ru­si­jo­je.

an­Tau­sis­­eu­ro­pai

eu­ro­pa­­pa­lauks

Nuo monės iš sis kyrėSi ri jos spek tak lis tęsia si ir vei kiau­siai tęsis, ne bent bus im ta si vie na­ša liškų veiksmų. Ru si jos ir Ki ni jos at sto vai naująją re zo liu ciją įver ti­no kaip vie nos po zi ci jos stūmimą, o Va ka rai at rėžė, kad ki nai ir ru sai elgė si ci niš kai.

JAV at stovė JT Su san Ri ce pa­reiškė, kad „Ru si ja bei Ki ni ja ir to­liau ne pa lau žia mai no ri iš duo ti Si­ri jos liaudį ir sau go ti bailų ti roną Bas harą al As sadą“. Taip pat bu­vo ne pa ten kin ti Eu ro pos at sto vai ir JT ge ne ra li nis sek re to rius Ban Ki­moo nas. Jis pa reiškė, kad ne­su gebė ji mas su si tar ti dėl re zo liu­ci jos pa ker ta JT.

Ki ni jos ir Ru si jos ant ruo ju ve to pik ti no si ir kai ku rių Arabų ša lių at­sto vai. „Norė čiau iš reikš ti mūsų di­delį ap gai les ta vimą ir nu si vy limą“, – teigė Ma ro ko, šiuo me tu at sto­vau jan čio Arabų ly gai, am ba sa do­rius JT Mo ham me das Lou lich ki.

Si ri jos opo zi ci ja ap skri tai pa­reiškė, kad Ru si ja ir Ki ni ja su teikė teisę B.al As sa dui žu dy ti, o Jor da­ni jos mu sul monų bro li jos at sto vai pa ra gi no mu sul mo nus boi ko tuo ti rusų ir kinų pre kes.

„Dvi gu bas ve to“Nau jo ji re zo liu ci ja dėl Si ri jos, pa ly­gin ti su spalį pa teik ta pirmą ja, bu­vo ge ro kai su švel nin ta. Bu vo išb­rauk tos kai ku rios nuo sta tos dėl ginklų em bar go, san kcijų skel bi­mo ir re ži mo kai tos.

Ta čiau Ru si ja šeš ta dienį pa rei ka­la vo naujų pa kei timų teks te. Vie nas svar biau sių rusų rei ka la vimų, ku­rį kai ku rie Eu ro pos dip lo ma tai net pa va di no ci niš ku, bu vo tai, kad Si ri­

jos pa jėgų iš ve di mas iš miestų būtų su sie tas su opo zi ci jos gru pių iš puo­lių nu trau ki mu. Ru si jos am ba sa do­rius prie JT Vi ta li jus Čiur ki nas de ta­li za vo, kad da bar siū lo ma re zo liu ci ja siun čia „ne su ba lan suotą sig nalą ko­vo jan čioms ša lims Si ri jo je“.

Be to, jis pri dūrė, kad Va karų siū­lo mos sąly gos prie šta rau ja ban dy­mui spręsti krizę dip lo ma tinė mis prie monė mis.

„Sau gu mo Ta ry bos spren di­mas tu ri būti tik toks dar ir todėl, kad kai ku rie įta kin gi tarp tau tinės bend ri jos na riai, tarp jų ir sėdin tys prie šio sta lo, nuo pat Si ri jos kri­zės pra džios bandė pa kirs ti po li ti­nio su re gu lia vi mo ga li mybę, ra gin­da mi pa keis ti re žimą, pju dy da mi

opo zi cio nie rius prie š vald žią, ne­si bodė da mi pro vo kuo ti ir rem­ti gink luo tos ko vos me to dus“, – kalbė jo Ru si jos at sto vas.

Taip pat V.Čiur ki nas pa brėžė, kad Ru si jai nuo gąsta vimų ke lia tai, jog JT re zo liu ci ja ga li būti dings tis prie š Si riją im tis ka rinės jėgos.

„Re zo liu ci jos pa bai ga to kia, kad nie kas jo je ne sank cio nuo ja veiks­mų nau do ji mo pa gal JT įstatų 42 dalį. 42­oji da lis, kaip jūs ži­no te, kal ba apie ga li mybę nau­do ti gink luotą jėgą“, – tvir ti no V.Čiur ki nas.

Ki ni jos at sto vas JT Li Bao don­gas pa tvir ti no, kad Ru si jos po zi ci ja Pe ki nui yra priim ti na. „Bal sa vi mo stūmi mas, kai ša lys vis dar rim tai ne su ta ria šiuo klau si mu, ne padės iš lai ky ti vie nybės ir Sau gu mo Ta ry­bos au to ri te to ar išspręs ti šio klau­si mo“, – sakė Ki ni jos at sto vas.

Skir tin gos po zi ci josIš vi so už arabų ir Eu ro pos ša lių pa­rengtą re zo liu ci jos pro jektą, ku riuo būtų pa rem tas Arabų ly gos pla nas kri zei Si ri jo je už baig ti, bal sa vo 13 Sau gu mo Ta ry bos na rių.

Ant ra jai re zo liu ci jai pri tarė spa­lį su si lai kiu sios Pietų Af ri kos Res­pub li ka ir In di ja. Pa kis ta nas taip pat pa si sakė už.

O Ira no už sie nio rei kalų mi nis­te ri jos va do vas Ali Ak ba ras Sa le hi pa reiškė, kad už sie nio in ter ven­ci ja į Si riją re gio ne su kels di delę krizę.

„Esu įsi ti kinęs, kad bet ku rie ka ri niai veiks mai prie š Si riją su­sprog dins visą re gioną, – įspėjo Ira no dip lo ma ti jos va do vas. – Ka­rinė in ter ven ci ja neišspręs jo kių pro blemų, ypač todėl, kad si tua ci­ja Si ri jo je ski ria si nuo Li bi jos, šios ša lies vaid mens esmė – ko va su Iz­rae liu.“

BNS, BBC, AFP, „Reu ters“ inf.

NA TO prie šra ke tinės gy ny bos (PRG) sis te mos dis lo ka vi mas Eu­ro po je to liau ke lia įtampą tarp Ru si jos ir Va karų.

Miun che no sau gu mo kon fe ren­ci jo je Ru si jos ir NA TO pa reigū­nai vėl ne ra do bend ros kal bos dėl PRG. Al jan so ge ne ra li nis sek re to­rius An der sas Fogh’as Ras mus se­nas tvir ti no, kad pir muo sius PRG ele men tus ti ki ma si dis lo kuo ti iki NA TO viršū nių su si ti ki mo ge gužę Či ka go je, Ru si ja at šovė, kad Al­jan sas vėl ig no ruo ja Maskvą.

Ru si jos dip lo ma ti jos va do­vas Ser ge jus Lav ro vas pa reiškė,

kad nie kaip ne ga li pa siek ti, jog su NA TO būtų su de rin ta vie­na sąvo ka – „reikš min gos ko­vinės pa jėgos“. Šių pa jėgų, pa­sak S.Lav ro vo, Al jan sas žadė jo ne dis lo kuo ti naujųjų NA TO na­rių te ri to ri jo se.

„Ka rinė inf rast ruktū ra link mū­sų artė ja spar čiai, ne pai sant įsi­pa rei go ji mo po So vietų Sąjun gos griū ties, kad NA TO inf rast ruktū ra ne bus dis lo kuo ja ma naujųjų Al­jan so na rių te ri to ri jo se. Todėl ma­no klau si mas apie PRG ele mentų dis lo ka vimą yra toks: tai pri klau so šio įsi pa rei go ji mo sri čiai ar ne?“ – klausė S.Lav ro vas.

Ru si jos vi cep rem je ras Dmit ri jus Ro go zi nas žod žių į vatą ne vy nio jo. Jis pa reiškė, kad Mask va duos at­saką. So cia li nia me tink le „Twit ter“ D.Ro go zi nas pa ci ta vo NA TO ge ne­ra li nio sek re to riaus A.F.Ras mus se­no žod žius: „Mes to liau plėto si me PRG sis temą, nes jau čia me did žiulę at sa ko mybę už gy ven tojų gy nimą nuo ra ketų grėsmės.“

Ta da D.Ra go zi nas pri dūrė: „Ką gi, mes taip pat jau čia me at sa ko­mybę už sa vo gy ven tojų gy nimą nuo jūsų ra ketų grėsmės ir su­kur si me pa ti kimą oro ir kos mo­so gy nybą.“

AFP, AP, BNS inf.

Aist ras kurs to ir ra ke tos Eu ro po je

Rusų ir kinų re zo liu ci ja ne įti ki noPe ki nas ir Mask va vėl blo ka vo Jung­ti nių Tautų (JT) re­zo liu ciją dėl Si ri jos. Va karų dip lo ma tai įtūžo ir pa smerkė ve to, bet ru sai ir ki­nai at rėžė, kad re zo­liu ci ja – neiš baig ta.

Ru si jos už sie nio rei kalų mi nist ras Ser ge jus Lav ro vas ant ra dienį vyks­ta į Si riją derė tis su B.al As sa du. Pa­sak Ru si jos at stovų, bus kal ba ma apie de mok ra ti nes re for mas. S.Lav­

rovą, ku ris į Da maską vyks ta pre zi­den to Dmit ri jaus Med ve de vo pa ve­di mu, per šį vi zitą lydės Ru si jos už­sie nio žval gy bos tar ny bos di rek to­rius Mi chai las Frad ko vas.

Ke liaus derė tis į Si riją

Va karų ša lys nuo pat krizės Si ri jo je pra­džios žlug do po li ti­nio spren di mo ga li­mybę.

Po zi ci ja: ­� Ru­si­ja­ir­Ki­ni­ja­dar­sykį­ve­ta­vo­JT­re­zo­liu­ciją­dėl­Si­ri­jos,­todėl­Sau­gu­mo­ta­ry­ba­iš­sis­kirstė­nie­ko­ne­nu­ta­ru­si.­ ­ AFP­nuo­tr.

11pirmADiENiS, vASArio 6, 2012

namai@diena.ltRedaktorė Vereta Rupeikaitė

namaiVe re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Ki li mai – iš raš tuo tų ply te liųPrieš Eu ro pos vy rų krep ši nio čem­pio na tą,kuris vyko Kaune, Lais vės alė jo je du ris at vė rė ne vie na nau­ja ka vi nė, ba ras, res to ra nas, vy ni­nė, už kan di nė ar pi ce ri ja. Da lis jų, at ro do, ne ka žin kuo ski ria si nuo kai my ni nių mai ti ni mo įstai gų, o kai ku rios sten gė si bū ti iš skir ti­nės, ne pa na šios į ki tas.

In ter je ras yra vie na iš ke lių svar biau sių su de da mų jų da lių, le­mian čių įstai gos sėk mę. Išs kir ti­nė ap lin ka, ko ge ro, yra ta, į ku rią pa te kęs ne su pai nio si, kur at vy­kai. Pag rin di nė je Kau no pės čių jų gat vė je iš ties yra įstai gų, tu rin čių sa vo vei dą, ne svar bu, ar jis pa tin­ka, ar ne.

Net ir itin šal tą žie mą leng vą pie­tie tiš ką dvelks mą pa jau ti vos per­žen gęs vie nos iš vy ni nių slenks tį. Įs tai gos sa vi nin kai ne ma žai ke lia­vo po Is pa ni ją. Šio je ša ly je lan ky­tos už kan di nės juos tar si už bū rė, kad nu spren dę ati da ry ti sa vo mai­ti ni mo įstai gą pa gei da vo is pa niš­kų ak cen tų.

Pag rin di niai Is pa ni jos dip lo­ma tai – ran ko mis mar gin tos ke­ra mi nės ply te lės. Jos su dė tos ne­di de liais kvad ra tais tar si raš tuo ti ki li mė liai po sta lais, ply te lės pa­nau do tos ir api pa vi da li nant ba rą. Kiek vie nas „ki li mas“ vis ki to kio

raš to, ap lin kai do va no ja žais mės.Įs tai gos dar buo to jams ten ka gir­

dė ti, kad ši vy ni nė jiems pri me na Vil nių. Gal būt to dėl, kad in ter je­ro kū rė ja iš Vil niaus? In ter je rą su ko le ge Jur ga Mar ci naus kai te kū ru­si Vir gi ni ja Sa ba liaus kie nė ki lu si iš Kau no, bet jau ku rį lai ką dir ba sos­ti nė je. Jos tei gi mu, bet ku ris in ter­je ras ku ria mas bend ra dar biau jant su už sa ko vais.

Sta lams – eu ro pa dėk lų imi ta ci jaPap ras tu mas, jau ku mas, na mus pri me nan ti, neį pa rei go jan ti ap lin­ka. Šiuos kri te ri jus in ter je ro au to rė iš pil dė pa nau do da ma ne ma žai vie­ne ti nių ga mi nių.

Sta lai – ne tra di ci niai. Anks čiau di zai ne rė sa vo in ter je ruo se yra pa­nau do ju si ori gi na lių eu ro pa dėk lų, ta čiau šia me in ter je re stal vir šiams pa nau do tos jų imi ta ci jos.

„Stan dar ti nis eu ro pa dėk las tu­ri sa vo mat me nis, o sta lų rei kė­jo ma žes nių. Bu vo min tis nau do ti ori gi na lius pa dėk lus, bet bū tų te kę juos ar dy ti, ma žin ti ir vėl su jung ti. Dėl to nu spręs ta ga min ti vis ką nuo pra džių, nes nau ją pa ga min ti leng­viau ir pi giau“, – dės tė di zai ne rė.

Šių sta lų ko jos pa ga min tos iš san tech ni nių vamz džių. Ver ti­nant eko lo gi nes idė jas, pa sak au­to rės, ga li ma bū tų nau do ti ir se nus vamz džius. Di zai ne rė juo kė si: „Iš­nar šius me ta lo lau žy nus, įma no ma ras ti la bai įdo mių da ly kų, ku riuos ga li ma pa nau do ti in ter je ruo se.“ Ži no ma, pri pa ži no di zai ne rė, dar­bo su jais kur kas dau giau nei su nau jais da ly kais.“

Prie lan gų, žvel gian čių į alė ja žen gian čius pės čiuo sius, įkom po­nuo tas il gas suo las. Ge riau įsi žiū­rė jus ga li ma pa ste bė ti, kad jo ko jos – iš dė žių. Tie sa, ir šios dė žės tė­ra tik rų dė žių imi ta ci ja, suo lo sė di­mo ji da lis pa minkš tin ta.

Dė žės de rin tos prie eu ro pa dėk lų, bet to, at si sė dus, į dė žę ga li ma pa­si dė ti, pa vyz džiui, ran ki nę, ar ba­tus, o ko jas – už si kel ti“, – su fle ra­vo au to rė.

Už kan di nė je įreng tos vie tos įvai­raus am žiaus ir sta tu so žmo nėms. Jau ni, lais vi žmo nės ga li šne ku­čiuo tis sė dė da mi ant aukš tos ba ro kė dės ar lais vai kris ti ant pa minkš­tin to suo lo, įreng to vie to je pa lan gės.

Lais vės alė jos ka vi nės ieš ko šar moKai ku rios iš ny ku sios ka vi nės kau nie­čiams vis dar ke lia nos tal giš kų pri si mi ni­mų. Ar jų pa se kė jos bus il gaam žės, ar iš­liks lan ky to jų at min tyje?

14

Iš nar šius me ta lo lau­žy nus, įma no ma ras­ti la bai įdo mių da ly kų, ku riuos ga li ma pa nau­do ti ku riant in ter je rus.

Vir gi ni ja Sa ba liaus kie nė:

Pri tai ky ta: �� in�ter�je�ru�neį�pa�rei�go�jan�ti�įstai�ga�skir�ta�įvai�raus�sta�tu�so�žmo�nėms.

Pa že mi no: �� vy�ni�nės�ak�cen�tas�–�ažū�ri�nis�tū�ris�iš�vir�vių,�vi�zua�liai�kei�čian�tis�aukš�tą�erd�vę.

Kont ras tas: �� pi�ce�ri�jo�je,�ku�rio�je�dau�giau�sia�lan�ko�si�neišlaidaujantis�jau�ni�mas,�su�kur�ta�„ka�ra�liš�ka“�ap�lin�ka.

Tomo�Raginos�nuotr.

12

namaipirmADiENiS, vASArio 6, 2012

Lais vės alė jos ka vi nės ieš ko šar moan tik va ri niai ga mi niai“, – ko men­ta vo pa šne ko vė.

Ažū ri nis na me lis ku beKi ta alė jos vy ni nė – ne to kia švie si ir spal vin ga, ta čiau, gau bia ma prie­blan dos, taip pat vi lio ja ro man­tiš kai pa si sė dė ti. Iš pir mo žvilgs­nio ankš to kos pa tal pos su si de da iš tri jų erd vių tri juo se ly giuo se ir pri­me na va di na mą jį lof tą.

Sa vi nin kus suint ri ga vo ne tra di­ci nis erd vių iš pla na vi mas. Tie sa, itin aukš tas lu bas pa grin di nė je sa­lė je no rė jo si „nu leis ti“, o ant ra ja­me aukš te, ant re so lė je ir tar pi nia­me aukš te, rei kė jo jau ku mo.

Šei mi nin kai ne pa bū go ir bū si­mos vy ni nės vei dą pa ti kė jo ką tik iš kep tiems ar chi tek tams – Eri kai Stri kai ty tei ir Ma riui Ščer bins kui.

Jau niems kū rė jams už si mi nus apie vir vių pa nau do ji mą ku riant ma žes nį tū rį di des nia me, šei mi­nin kai il gai ne dve jo da mi su ti ko. Juo lab kad vir vės nė ra la bai bran­gus ak se sua ras. Tie sa, vir vių pa­nau do ji mo idė ja nė ra ori gi na li, vir vė mis dry žuo tų in ter je rų yra su­kur ta ir dau giau. Vy ni nė je iš vir vių bu vo su tver tas asi met riš ko šlai ti­nio na mo kar ka sas.

Vir vės at lie ka ne tik es te ti nę funk ci ją. Ant jų la bai pa to gu ka­bin ti pa veiks lus – ne rei kia kal ti vi nių į sie nas. Be to, kas kart ga li­ma keis ti ka bi na mo kū ri nio aukš­tį ir vie tą. Mai ti ni mo įstai gą puo šia vis ki ti me no dar bai, eks po nuo ja­mos mi ni pa ro dos.

„Sie nos tam sios, nes rei kė jo kont ras to su pilkš vo mis li ni nė mis vir vė mis“, – paaiš ki no in ter je ro kū rė ja E.Stri kai ty tė. Tie sa, vy ni­nės sa vi nin kai ma no, kad ap švie­ti mo kai ku rio se vie to se rei kė tų in­ten sy ves nio, tad šį tą ga li tek ti kiek to bu lin ti.

Be je, pa grin di nę erd vę ir na­me lį iš vir vių ga li ma ap žvelg ti ir

iš vir šaus, iš bal ko nus pri me nan­čių kam ba rė lių aukš tes niuo se ly­giuo se.

Tai bu vo pir mas E.Stri kai ty tės rea li zuo tas vi suo me ni nės pa skir­ties in ter je ras. „Sa vi nin kai lei do pa si mo ky ti ir šiek tiek už si dirb ti“, – džiau gė si jau na ar chi tek tė. At­siž vel giant į ri bo tą biu dže tą, re­zul ta tu ji pa ten kin ta.

„Kai ku ri vie nam žmo gui ar šei­mai leng viau įtik ti, pa tai ky ti, kad pa tik tų vi siems žmo nėms, sun ku“, – pri si pa ži no ji.

Pi ce ri jo je – aliu zi jos į ba ro ką„Mū sų tiks las, kad už ma žą kai ną žmo gus ga lė tų pa si jus ti ka ra liš kai. Vie niems žmo nėms toks in ter je ras la bai pa tin ka, ki tiems – ne“, – ko­men ta vo res to ra nų tink lo di rek to rius Ge di mi nas Bal nis. Vie na iš jo at sto­vau ja mų pi ce ri jų įsi kū rė bu vu sia me le gen di nia me „Met ro po ly je“.

Vos įė jus pro du ris svei ki na si ryš kias pal viai, ma sy vūs, ba ro ki­nį sti lių me nan tys minkš ta suo liai. „Ka ra liš ki“ sė di mie ji bal dai vy rau ja vi so se pi ce ri jos erd vė se, do mi nuo­jan čios spal vos – vyš ni nė, vio le ti­nė, juo da, si dab ri nė. Bliz gia dirb ti­ne juo da oda ap trauk ta ver ti ka lio ji ba ro da lis, vie to mis ba ras per skir­tas kla si ki nio sti liaus ko lo no mis.

„Sten gia mės bū ti ki to kie“, – paaiš ki no G.Bal nis. Šios ir ki tų tink lo res to ra nų in ter je ro au to rė – Je ka te ri na Kaz ma zovs ka ja. Ji taip pat pro jek ta vo ir bal dus, ku rie ga­mi na mi pa gal in di vi dua lų už sa ky­mą. Nors res to ra nų tink le sten gia­ma si kur ti pa na šų in ter je ro sti lių, ta čiau kiek vie no je įstai go je spren­di mai yra skir tin gi.

Dau gu ma pi ce ri jos ger bė jų – jau­nes ni žmo nės. Šio mai ti ni mo tink­lo įstai go se ak cen tuo ja ma ki no, te­le vi zi jos svar ba, to dėl in ter je ruo se do mi nuo ja di de li ek ra nai. Jie tar si pa veiks lai įkom po nuo ti stam biuo­se kla si ki nio sti liaus rė muo se.

Kar tais, pri si pa ži no G.Bal nis, ne stan dar ti niai in ter je ro spren­di mai gims ta tai sant bro ką ar tai­kan tis prie esa mų ap lin ky bių. Bu­vu sia me „Met ro po ly je“, nuė mus anks čiau už dė tas gip s kar to nio plokš tes, pa si ma tė se no vi nių de­ta lių, ku rias nu spręs ta įkom po­nuo ti į in ter je rą.

So li des niems klien­tams – sti lin gos me­

ta li nės kė dės ar mi ni ma lis ti niai minkš ta suo liai.

Iš sau go to se ori gi na lio se sie­nų ni šo se su kur ti ori gi na lūs pa­no iš se nų me di nių dai ly len čių, ant ku rių ma ty ti nu tru pė ju sių da­

žų li ku čiai. „Da lį ža lia vos iš so dy­bos at ve žė vie nas iš sa vi nin kų. Kai ko bu vau pa ti pri si rin ku si iš pa jū­rio. Jos at ro do la bai jau kiai“, – ko­men ta vo sa vo tiš kų mo zai kų iš len­te lių kū rė ja.

Iš se nų len tų, pa sak V.Sa ba liaus­kie nės, ga li ma ga min ti ir bal dus bei

ki tas in ter je ro de ta les. Juo la biau su si dė vė jęs, juo gra žes nis. Ant se­no na mo dai ly len tės, ati tin ka mai ją ap dir bus, pa si ma to ne vie nas da­žų sluoks nis.

„Olan dai ne ma žai nau do ja se nos me die nos, ją res tau ruo ja. Tie sa, tai la bai bran gus pro duk tas, kaip ir

Mū sų tiks las, kad už ma žą kai ną žmo gus ga lė tų pa si jus ti ka­ra liš kai.

Žais min ga: �� is�pa�niš�kos,�ran�ko�mis�de�ko�ruo�tos�ke�ra�mi�nės�ply�te�lės�–�tar�si�ne�di�de�li�raš�tuo�ti�ki�li�mai.

Su jung ta: �� va�di�na�mą�jį�lof�tą�pri�me�nan�čio�je�įstai�go�je�iš�vir­šaus�ga�li�ma�ste�bė�ti,�kas�vyks�ta�apa�čio�je.

Tikslas: �� ši�picerija�ypatingu�interjeru�siekia�išsiskirti�iš�ki­tų�maitinimo�įstaigų. Tomo�Raginos�nuotr.

13

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, vaSario 6, 2012 13

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,

priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 13, 14Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14, 15Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 14Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 15

Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuo-se, slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt.

908898

Baldų gamyklai Domeikavoje reikalingi: staliai, faneruotojas, pagalbiniai darbinin-kai (-ės) . Tel. 8 657 54 227.

909539

Barui Senamiestyje reikalinga (-as) bar-menė (-as). Baro lankytojai – vyresnio am-žiaus. Tel. 8 615 51 757 (skambinti kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val.).

906504

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

903349

Ieškome: gydytojo psichiatro, prižiūrėtojų, budėtojų. Tel. 8 674 57 008.

908406

Įmonei reikalingi darbininkai dirbti miške. Tel. 8 686 68 475, 8 699 09 303.

909626

Kavinei Kaune reikalinga virėja, turinti dar-bo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

906476

Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368.

903815

Prekybos įmonei reikalinga (-as) biuro va-dybininkė (-as). Tel. 8 624 00 637, Savano-rių pr. 241, info@itc.lt.

909205

Reikalinga (-as) siuvėja (-as). Darbas opera-cijomis. Garliava. Tel. 8 657 89 863, 8 685 58 900, e. paštas vaisba@gmail.com.

904447

Reikalinga pardavėja-kasininkė maisto pre-kių parduotuvėje. Privalumai: imlumas, ko-munikabilumas, sąžiningumas, atsakingu-mas. Tel. 8 645 89 082.

909393

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895113

Reikalingos (-i) virėja (-as) ir virtuvės dar-bininkė (-as). Darbas darbo dienomis. Tel. 8 610 74 496, (8 37) 440 424, e. paštas zita1956@gmail.com.

906701

Reikalingi: gamybos, sandėlio, salės, ap-saugos darbuotojai, krovėjai, vairuotojai, valytojos. Tel. 8 600 37 610.

908409

Reikalingi: statybininkai, pagalbiniai dar-buotojai Vokietijoje, staliai, virėjos ir jų pa-dėjėjos, fasuotojos (-ai), barmenai, padavė-jai (-os). Tel. 8 683 15 520.

909641

Siūlome darbą kavinėje Kaune: kebabų ke-pėjai (-ui), padavėjoms (-ams). Darbo die-nomis suteikiamas gyvenamasis plotas. Tel. 8 686 07 408.

904477

paSlaugoSmedikų

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kau-nas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877267

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

908733

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neu-romeda“ ir paciento namuose. Išblaivini-mas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907574

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

„Biofirst“ klinikoje gyd. DERMATOLO-GĖ, klasikinė homeopatė Vaidilutė Za-karauskienė diagnozuoja ir tradiciniais bei homeopatiniais metodais gydo per-šalimo ligas, įvairius odos susirgimus. Parenka preparatus imuninei sistemai stiprinti. Gydymą gali pritaikyti tiek kūdi-kiams, tiek senyvo amžiaus pacientams. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

909499

Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plin-tančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396.

909019

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884753

Gydytoja onkologė-chirurgė L.Šarakaus-kienė ištiria dermatoskopu ir šalina laze-riu apgamus ir kitus ikivėžinius odos da-rinius. Tel. 313 900.

907051

Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikos protezams – nuolaida 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas, Tel. 203 101, 8 672 44 348.

902390

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907108

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

909497

Automobilių dujų įrangos montavimas, tie-sioginis įpurškimas. Remontas. Pažymos. Lizingas. UAB „Vikroma“, Partizanų g. 87A, tel. 313 805, 8 610 21 218.

896176

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905946

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898288

Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.

900481

Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnos-tika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vi-kabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.

906782

buitinės technikosremonto

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

907738

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908470

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

907376

ARDO, ARISTON, HANSA, SNAIGĖ, LIEB-HERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių ne-brangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.

909620

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909281

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899225

Taisau televizorius kliento namuose, pri-jungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų pro-gramų. Taip pat prijungiu naujus televizo-rius. Tel. 8 674 42 125.

909506

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techni-ką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu ga-rantiją. Tel. 8 673 60 342.

907179

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

905320

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

906428

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893985

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908241

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

904884

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

904483

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906114

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899022

Apdailos darbai, gipskartonio montavimas (įvairios konstrukcijos), glaistymas, dažy-mas. Tel. 8 658 27 606.

906026

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Kli-juoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dai-lylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

904788

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904554

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287-316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

907931

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894350

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904597

Atlieku kokybiškai ir greitai apdailos darbus: dažau, tapetuoju, klijuoju plyteles; elektros instaliacijos darbai. Padedu įsigyti medžia-gas. Tel. 8 674 25 418.

909510

Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.

908593

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906899

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906370

Buto remontas. Griovimo, santechnikos, elektros, plytelių, gipskartonio, apdailos, laiptinių dažymo darbai. Tinko, mūro, beto-navimo darbai. Tel. 8 648 23 501.

908303

Dengiame šlaitinius stogus, rekonstruo-jame, skardiname. Komplektuojame me-džiagas. Gaminame kaminų įdėklus ir juos valome. Tel. 8 612 82 740.

907769

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199.

908578

Greitai ir gerai statome karkasinius namus, kalame dailylentes, dengiame stogus, de-dame grindis, sukame gipskartonį. Tel. 8 672 12 314.

904772

Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akme-nį. Atliekame santechnikos, apdailos ir ki-tus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

906869

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900895

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901874

Kaminų įdėklai, valymas. Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimas. Karkasinių namų statymas. Tel. 8 601 77 895.

907762

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

909660

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906067

Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Su-teikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

908924

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901344

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877901

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

898817

Santechnikas keičia vandentiekio, kanaliza-cijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechni-kos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garanti-ja. Tel. 8 678 24 460.

908451

Santechnikos darbai. Be poilsio die-nų. Garantijos, nuolaidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

906733

Santechnikos suvirinimo, šildymo, vanden-tiekio, kanalizacijos, vamzdynų, prietaisų keitimo, griovimo, rekonstrukcijos, elektros darbai. Tel. 8 648 27 119.

908300

Šilumos siurbliai. Saulės kolektoriai. Įvai-rūs boileriai. Vėdinimas. Rekuperatoriai. Saulės elektros baterijos. Tel. 8 603 18 700; www.energitechas.lt.

904129

Tapetuotojas (darbštus ir sąžiningas) glais-to, dažo sienas, lubas. Deda laminatą ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medžiagas. Tel. 8 677 03 739.

908887

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

909165

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906394

Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas užsakovo du-ris. Įstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482.

909630

Iš sausos ąžuolo, skroblo, klevo, uosio me-dienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244.

909566

Nukelta į 14 p.

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, vaSario 6, 201214

PaslaugosVidaus įrangos

Įvairios durys pigiau. Didelis spal-vų, modelių pasirinkimas. Naujie-na – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuo-ti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

906447

Baldžių

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

909079

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir klien-to namuose. Aukšta kokybė. Pensinin-kams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909672

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907057

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be po-ilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

907341

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieš-kambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

909216

Kokybiškų vidaus durų ir baldų (virtuvės, vonios, svetainės, biuro) gamyba, projek-tavimas. Dizainerio paslaugos. Tel. 8 677 18 688.

906413

Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės, ko-modos, spintos, spintos su stumdomomis durimis, sekcijos ir kt. Atvežame, montuoja-me nemokamai. Tel. 8 676 20 685.

898365

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905128

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

908985

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906802

ALADINO kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908909

Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671.

901436

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

906974

Modernia valymo įranga „Rainbow“ giluminiu būdu valome dangą, čiuži-nius ir minkštuosius baldus. Tel. 8 604 02 322.

907027

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”, tel. 8 655 55 800 ir 8 655 55 644.

895794

Pamesta

Pamestą Kauno mechanikos mokyklos mokinio pažymėjimą MP Nr. 1596699, išduotą 2011 09 07, laikyti negaliojan-čiu.

909517

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, raki-nama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899441

1 kambario butą Domeikavoje (rekonstruo-tas, mūr. name, 5 a., 30 kv. m, šar. durys, pl. langai, vonia ir WC kartu, rūsys, puiki panorama, maži mokesčiai, aikštelė auto-mobiliui). Arba keičiu į butą nuosavame name prie Kauno. Kaina 55000 Lt. Tel. 8 616 41 514.

905237

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo die-nomis 8–16 val.

901392

2012 02 17 10 val. Statybininkų g. 7A–307, Kaunas, vyks BUAB „Investicinių projek-tų vykdymo grupė“ turto pardavimo var-žytinės. Parduodama: daugiabutis gyve-namasis namas Santaikos g. 30A, Alytus, ir administracinės patalpos K.Donelaičio g. 77–2, Kaunas. Daugiau informacijos www.bankrotodep.lt. Laisvai parduodami automobiliai „Audi A6“ ir „Ford Focus“, UAB „KTC&BN” 40 vnt. akcijų, mažavertis turtas. Tel. 8 698 75 201, (8 37) 716 719, e. paštas bankrotas@gmail.com.

909624

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901222

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803785

Parduoda 12 arų žemės sklypą Sargėnuose. Visos komunikacijos sklype. Be tarpininkų. Tel. 8 647 85 086.

904734

2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo 8 a., b. pl. 50 kv. m, labai tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 44 kv. m, sure-montuota vonia, maži šildymo mokesčiai). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

1.5 kambario butą Kalniečiuose, Geležinio Vilko g. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 37 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Mastaičiuose, nau-jame kvartale (b. pl. 96 kv. m, gero išplana-vimo, 4 a žemės, iš dalies įrengtas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (12 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 61 kv. m, kam-bariai nepereinami). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 46 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

Dalį namo Vilijampolėje, Raudondvario pl. (medinis, per 2 a., apšiltintas, b. pl. 42 kv. m, 1.5 a žemės, kaina 76000 Lt). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5/4 a., plytinis, b. pl. 54 kv. m, plast. lan-gai, tvarkingas, kaina 76000 Lt). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

2 kambarių butą Aleksote, Antanavos g. (tvarkingas, saulėtas ir šviesus, b. pl. 52.25 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

2 kambarių tvarkingą butą Kalniečių r., Ge-ležinio Vilko g. (b. pl. 52 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

909336

2 kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 50 kv. m, lami-natas, pakeistos vidaus durys). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (5 a. blokinio namo 2 a., vidinis, labai šil-tas, tvarkingas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

4 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (9 a. geltonų plytų namo 6 a., b. pl. 90 kv. m, pigus šildymas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

1 kambario butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., pakeistas namo sto-gas, vamzdynas, kaina 60000 Lt). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

Namą A.Strazdo g. (labai tvarkingas, reno-vuota šildymo sistema, nauji vamzdynai, nauji radiatoriai, 6 a žemės). Tel. 8 614 20 820. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondva-rio pl. (4 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

1 kambario butą Vilijampolėje, Demokra-tų g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 30 kv. m, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 49 kv. m, tvarkingas, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

Namą Žaliakalnyje, K.Genio g., prie Klinikų (3 a., mūrinis, b. pl. 198 kv. m, neįrengtas, 5.71 a žemės). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

5 kambarių butą Centre, Gedimino g. (5 a. mūrinio namo 4 a., b. pl. 131 kv. m, ąžuoli-nis parketas, geras išplanavimas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

909334

8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.

8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, nau-jame kvartale (elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 676 22 944.

Naujos statybos iš dalies įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. na-mas, visos komunikacijos, pigus autonomi-nis šildymas). Tel. 8 600 27 072. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, bal-konas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

1 kambario butą Ž. Šančiuose, A.Juozapavi-čiaus pr. (3 a. plytinio namo 2 a., erdvus, kambarys 17 kv. m, maži mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

Išnuomojamos suremontuotos biuro patal-pos Žaliakalnyje, Savanorių pr. (3 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 36 kv. m). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

1 kambario butą Eiguliuose, Ukmergės g. (14 a. monolitinio namo 13 a., b. pl. 37.5 kv. m, virtuvė sujungta su svetaine). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

909333

Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a. plytinis, pri-taikytas gyventi dviem šeimoms, atskiri įėji-mai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blo-kinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, puiki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvarkyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių butą Šiaurės pr., Eiguliuose (9 a. blokinio namo I a., b. pl. 51 kv. m, tvarkin-gas, kaina 95000 Lt). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Draugystės g. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 30 kv. m, plast. langai, šarvo durys, kaina 63000 Lt). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. mūrinio namo 3 a., b. pl. 22 kv. m, su atskirais patogumais, kaina 32000 Lt). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

3 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. plytinio namo 2 a., puikus susisieki-mas, galimybė rekonstruoti, plėstis). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

1 kambario butą A. Šančiuose, Verkių g. (5 a. plytinio namo 4 a., erdvus, plastikiniai langai, šarvo durys). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 33 kv. m, sutvarky-tas, bendrija, saulėtas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 61 kv. m, plast. langai, bendrija). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

909338

2 kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plytinis namas, b. pl. 52 kv. m, renovuo-tas stogas, šalia Nemuno ir Jiesios upės). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.

1 kambario butą Eiguliuose, Šiaurės pr. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 33 kv. m, plasti-kiniai langai, šarvo durys). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

2 kambarių butą Fredoje, Vinčų g. (5 a. ply-tinio namo 4 a., b. pl. 46 kv. m, plastikiniai langai, plūdrusis parketas). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.

909341

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

1 kambario butą Kalniečiuose, P.Plechavi-čiaus g. (16 a. monolitinio namo 6 a., b. pl. 42 kv. m, suremontuotas). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

4 kambarių butą Šilainiuose, Kuršių g. (9 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 81 kv. m, plastiki-niai langai, 2 balkonai). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

909339

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

PARDUODAMI ŽEMĖS SKLYPAI ALYTAUS MIESTE: Pievų g. 1 – 0,9188 ha; Pievų g. 1A – 1,33 ha. Sklypai yra greta vienas kito, atskiros įvažos. Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 612 24 703.

904527

Parduodami žemės sklypai su pasta-tais Latvijoje, Rygos mieste: 1. MASKA-VAS g. 443; žemės sklypas 0,7118 ha, jame 4 aukštų administracinis pasta-tas (3957 kv. m) ir sandėliavimo pasta-tas (253 kv. m). 2. MASKAVAS g. 451C, žemės sklypas 0,9618 ha. 3. Sklypas 0,7779 ha. Abu sklypai yra gretimi. Sklypuose yra 3000 kv. m sandėliavi-mo patalpos, o šalia geležinkelio atša-ka. 4. KRUSPILS g. 151A, žemės sklypas 2,72.22 ha. Sklype yra 2553 kv. m san-dėliavimo patalpos su geležinkelio at-šaka; 261 kv. m administracinės patal-pos; 721 kv. m sandėliavimo patalpos; 722 kv. m sandėliavimo patalpos; skly-pas ir sandėliai pritaikyti muitinės vei-klai. 5. MASKAVAS g. 451, žemės skly-pas 0,49 ha, pastatas – viešbutis (3175 kv. m). Teirautis tel. 8 682 38 988, 8 686 37 707.

904536

Buitinė technika

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821441

statybinės medžiagos

Parduodu sausas ąžuolo, skroblo, uosio, klevo, beržo, juodalksnio lentas (5 cm sto-rio, 9 proc.). Tel. 8 612 12 003.

909601

Kitos prekės

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899069

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

907002

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.

909027

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; ber-žo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904159

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų ir granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907752

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų ge-ros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldy-tas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

908278

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo len-teles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

908426

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

907130

Beržines, uosines, pušines, juodalksnio mal-kas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.

906158

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903382

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

905405

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

906615

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897227

PerKa

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908141

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906755

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902805

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902614

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902741

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902870

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902677

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

903000

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903062

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890117

Nukelta į 15 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, vaSario 6, 2012 15

Pramogos, šventės, laisvalaikis

karščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją, Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą, Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

7 nakvynių trukmės kelionės:

Malta – nuo 844 Lt (asm.),

Kipras – nuo 926 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 955 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 953 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 862 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 921 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų

skaičius ribotas.

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908050

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teo-rinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavi-mo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravi-mą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiė-mimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902288

šokiai

Skelbiamas papildomas priėmimas į šokio teatro „Aura“ stu-diją. Nauji nariai priimami į 5–8 metų ir 9–12 metų vaikų gru-pes, paruošiamąją grupę (be šokio pagrindų) ir į studiją, tu-rintiesiems šiuolaikinio ir klasikinio šokio pagrindus. Daugiau informacijos tel. 202 062 ir e. p. info@aura.lt.

906483

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903938

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Do-kumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906039

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907584

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890171

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.

905178

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500.

905165

Namą Kaune, gali būti apleistas, su dali-niais patogumais. Mokėsiu iki 140 000 Lt. Tel. 8 650 51 581, 366 752 (po 18 val.).

909010

Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, na-mus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277.

909133

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

906356

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

905192

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 308 866, 8 614 21 023.

Perku trijų, keturių kambarių butą tarpi-niame aukšte, gali būti be remonto, ap-leistas, su skolomis. Tel. 301 102, 8 676 22 528.

Perku tvarkingą namą, dalį namo Kau-ne ar arti Kauno. Tel. 395 004, 8 676 22 955.

909343

Perka

Įvairūsnuomoja

Privačioje valdoje 25 kv. m butą su ats-kira virtuve Šilalės g., visi patogumai, su baldais, dušas. Įėjimas atskiras. Tel. 8 627 77 775.

908397

išsinuomoja

Dirbantis vyras išsinuomotų butą nuosava-me name Vilijampolės ar „Girstučio“ rajo-ne. Tel. 8 678 67 019, kviesti Vytą.

909555

Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kau-ne. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.

909141

gabenimai

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896119

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907710

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905124

kelionės

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899361

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907723

Vežame keleivius, krovinius ir automobi-lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897018

Paskolos

Ieškau partnerio verslui plėtoti. Turiu taksi dažnius, išreklamuotus tel. Nr., kompetenci-jos pažymėjimą, generalinę licenciją, dispe-čerinę geroje Kauno vietoje. Tel. (8 37) 333 555, 8 618 84 422.

909562

Informuojame apie pradėtą rengti žemės sklypų Studentų g. 67 ir Studentų g. 71A, Kaune, detalųjį planą. Planavimo pagrin-das: Kauno miesto sav. adm. direktoriaus 2011 11 16 įsak. Nr. A-4271. Planavimo tiks-lai ir uždaviniai: suplanuoti žemės sklypus, juos sujungiant į vieną žemės sklypą, nu-statyti naudojimo būdą, pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, nekeičiant pagrindinės naudojimo paskirties, bei va-dovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais. Planavimo programa: lygmuo – vietovės; terminas 2011 m. IV ketv. – 2012 m. I ketv. Detalusis planas rengiamas 5 egz. analogine ir skaitmenine formomis. Plana-vimo dokumentų rengimo etapai: paren-giamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo, sprendinių pasekmių vertinimo, baigiamasis. Su parengtu detaliuoju pla-nu galima susipažinti 2012 02 21 – 2012 03 20, vieša sprendinių ekspozicija vyks 2012 03 06 – 2012 03 20 plano rengėjo patal-pose, viešasis susirinkimas – 2012 03 20 10 val. Draugystės g. 19–237, Kaune. Strategi-nis pasekmių aplinkai vertinimas neatlieka-mas, dėl motyvų kreiptis į planų rengėją. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo doku-mentų visuomenė gali teikti planavimo or-ganizatoriui iki viešo susirinkimo ir jo metu. Planavimo organizatorius – Kauno techno-logijos universitetas, K.Donelaičio g. 73, Kaunas, tel. (8 37) 300 000, faks. (8 37) 324 144, rastine@ktu.lt. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Dujų sfera“, Draugystės g. 19, Kaunas, tel. (8 37) 759 028, faks. (8 37) 452 532, dujusfera@dujusfera.lt.

909716

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-cre-dit“.

905104

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905046

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

905026

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905005

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896669

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906179

kiti

Bendrąja tvarka parengtas žemės sklypo, kad. Nr. 1901/0305:13, Armaniškiuose, Kaune, detalusis planas. Tikslas: padaly-ti esamą 22352 kv. m žemės ūkio paskir-ties sklypą į atskirus sklypus, pakeisti esa-mą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį ir nustatyti skly-pų naudojimo būdą, pobūdį bei teritorijos tvarkymo režimo privalomuosius reikalavi-mus ir statybos reglamentą, vadovaujan-tis Kauno miesto bendrojo plano sprendi-niais. Planavimo organizatoriai: Romas Lenktis, Asta Lenktienė. LR AM Kauno re-giono Aplinkos apsaugos departamen-to 2012 01 27 priimta atrankos išvada Nr. 10 /(PAV)-D2-207: poveikio aplinkai verti-nimas neprivalomas. Motyvuotus pasiūly-mus ir pretenzijas iki 2012 03 06 teikti pla-no rengėjui UAB „Planuotojai“ (Vasario 16-osios g. 8–6, Kaune), PV Rasa Pečiulie-nė (tel. 209 260).

909685

Informuojame, kad Psichinės gerovės asociacija „Kito link“ (įm. k. 302283607, bu-veinė Nemuno g. 50, Šlienava, Kauno r.; re-gistro tvarkytojas VĮ Registrų centro Kauno filialas, įm. k. 124110246) keičia pavadini-mą į Lietuvos vaikų ir šeimos terapijos aso-ciacija (įm. k. 302283607, buveinė Nemuno g. 50, Šlienava, Kauno r.; registro tvarkyto-jas VĮ Registrų centro Kauno filialas, įm. k. 124110246). Tel. 8 611 11 745.

909379

Parengtas bendrąja tvarka žemės sklypo V.Krėvės pr. 14B, Kaune, detalusis planas. Tikslas – nustatyti teritorijos tvarkymo reži-mo privalomuosius reikalavimus ir statybos reglamentą, vadovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais. Organizato-rius MAXIMA LT, UAB (tel. 8 659 77 090). Plano rengėja UAB „Planuotojai“ (Vasario 16-osios g. 8–6, Kaune, tel. 209 260, pla-nuotojai@takas.lt). Projektas bus ekspo-nuojamas Dainavos seniūnijoje nuo 2012 02 27 iki viešo susirinkimo, kuris vyks ten pat 2012 03 13 14 val. Pasiūlymus ir moty-vuotas pretenzijas raštu teikti iki susirinki-mo pabaigos.

909686

Įvairūskiti

kviečia mokytis

Seminaro metu aptarime: Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą; Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą; Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą; Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje; Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Seminaro dalyviams įteiksime: Sertifikatą; Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą.

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu e.sliupaite@darbusauga.lt

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.

Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE

Vilnius Kaunas Klaipėda ŠiauliaiKada? Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val.Kur? Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

907973

Individualiai mokau anglų kalbos studentus, mokinius ir suaugusiuosius. Taip pat organi-zuojamos grupės pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Tel. 8 616 36 739.

908134

Organizuojame norvegų kalbos kursus. Tel. 425 506, 8 698 86 009.909503

informuojaKAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖA.Mic ke vi čiaus g. 19Va sa rio 6 d. 18 val. – fes ti va lio IŠ KARTOS Į KARTĄ pa skai tų cik las.Doc. dr. Man vy das Vit kū nas. XIV am žiaus Lie tu va: ka ras ir kas die ny bė.Mjr. Gin tau tas Jakštys. Tar pu ka rio Lie tu vos ka ro mo kyk los kas die ny bė.

Vai kų dai lės ak ci ja MANO TĖVIŠKĖVa sa rio 9 d. 10.30 val. Hu ma ni ta ri nė je pra-di nė je mo kyk lo je (T.Ma siu lio g. 10) me nų dar že lis „Etiu das” or ga ni zuo ja vai kų dai lės ak ci ją MANO TĖVIŠKĖ 2012, skir tą Lie tu vos ne pri klau so my bės die nai. Pet ra šiū nų se-niū ni jos iki mo kyk li nio, prieš mo kyk li nio am-žiaus vai kai ir 1-ųjų kla sių mo ki niai ta pys do-va ną Tė vy nei ant di de lių po pie riaus lakš tų pla čiais tep tu kais gu a šu. Ak ci jos me tu vai-kai de kla muos, kurs pa sa ko ji mus, mu zi-kuos. Ak ci jos pa ro dos ati da ry mo šven tė ko vo 2 d. 10.30 val. Kvie čia me da ly vau ti dar že lių ne lan kan čius Pet ra šiū nų se niū ni-jos vai kus su tė ve liais.

KURSŲ KIRPYKLA ker pa, šu kuo ja plau kus ne mo ka mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa va no rių pr. 66 (buv. Ra-di jo ga myk la, vi di nis kor pu sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma lo niai kvie čia me.

16

kas, kur, kadapirmadienis, vasario 6, 2012

teatrasKauno valstybinisdramos teatras

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Va sa rio 7 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie­nos da lies fo ru mas. Rež. An drius Ku rie nius. Penk to ji sa lė.Vasario 8 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vitkaitis. Penktoji salė.Vasario 9 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė.Vasario 10 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schil­lerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė.Vasario 11 d. 18 val. – Jean­Luc Lagarce. TOLIMA ŠALIS. Dviejų dalių drama. Rež. Gintaras Varnas. Ilgoji salė.Vasario 12 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams pagal Liudviko Jakima­vičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai”. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena.18 val. – Daniel Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevi­čius. Penktoji salė.

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 8 d. 17 val. – Ri char das Ro dger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiks mų miu zik las vi sai šei mai. Truk mė 2.45 val. Va sa rio 9 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Truk mė 2.30 val. Va sa rio 10 d. 18 val. – Cole’as Por te ris. BUČIUOK MANE, KEIT. 2 da lių miu zik las. Truk mė 3 val. Va sa rio 11 d. 18 val. – Kar las Mi llöc ke ris. STUDENTAS ELGETA. 3 veiks mų ope re tė. Truk mė 3 val. Va sa rio 12 d. 12 val. – To mas Ku ta vi čius, Vio le ta Pal čins kai tė. NYKŠTUKAS NOSIS. 2 da lių ope ra vai kams. Truk mė 1.50 val. 18 val. – Um ber to Gior da no. ANDRĖ ŠENJĖ. 2 da lių ope ra. Dai nuo ja Vai das Vyšniaus­kas, Li li ja Gu bai du li na, Vy tau tas Juo za pai­tis. Truk mė 2.30 val.

Kauno Kamerinis teatrasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 9 d. 18 val. – Kau no ka me ri nio te at ro ju bi lie jus. D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 11 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži­sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 12 d. 18 val. – A.Vo lo di nas. PENKI VAKARAI. Dvie jų da lių ro man ti nė dra ma. Re ži sie rius A.Po ciū nas.

renginiai

Kauno maŽasis teatrasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 9 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 10 d. 19 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.Va sa rio 12 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

birŠtono KultŪrosCentras

Jau ni mo g. 4

Va sa rio 8 d. 19 val. – An že li kos Cho li nos te at ro šo kio spek tak lis ANA KARENINA (L.Tols to jaus ro ma no mo ty vais). Cho re og­ra fė An že li ka Cho li na, sce nog ra fas Ma ri jus Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kas Juo zas Stat ke vi čius.Va sa rio 10 d. 19 val. – Ar vy do Vil čins ko kon cer tas GRĮŽTU NAMO. In for ma ci ja tel. (8 319) 65 546, e. paš tu ka sa@birs to no kul tu ra.lt. Išsamiau www.birs to no kul tu ra.lt. Birš to nas – ku ror tas ar čiau siai jū sų!

Kauno menininKŲ namai V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Va sa rio 7 d. 18 val. – po ezi jos ir mu zi kos va ka ras NUSILEISK, DANGAU, ANT ŽEMĖS. Po eto Vla do Šim kaus ei les skai tys ak to rius Ro lan das Kaz las. Gros Sau lius Aug lys­Sta­ne vi čius (vib ra fo nas) ir Ge na di jus Sav ko vas (akor de o nas). Mu zi kai ori gi na liai at liks J.S.Bacho, C.De bus sy, C.Bol ling ir ki tų kom­po zi to rių kū ri nius.

Kauno valstybinis lĖliŲ teatras

Laisvės al. 87A

Vasario 11 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiu­terinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.Vasario 12 d. 12 val. – numatoma premjera! UNDINĖLĖ (pagal H.Ch.Anderseno pasaką), nuo 5 metų. Autorius ir režisierius Olegas Žiugžda. Dailininkas Valerijus Račkovskis. Kostiumų dailininkė Nadežda Jakovleva. Kompozitorius Vidmantas Bartulis. Kompiu­terinę animaciją kūrė Danielius Žiugžda.

„girstuČio“ rŪmaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASVa sa rio 8 d. 18 val. – ko me di ja 2 VYRAI 1 TIESA. Re ži sie rius A.Gri cius.

VILNIAUS MAŽASIS TEATRASVa sa rio 11 d. 19 val. – spek tak lis REVIZO­RIUS. Re ži sie rius R.Tu mi nas.

IDIOTEATRASVa sa rio 12 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty mi(ų) vy rų tru pė ERELIS.

vaiKŲ ir Jaunimo teatras„vilKolaKis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 8 d. 16 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).Vasario 12 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIE­MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.Anderseno pasakos motyvais).

Kauno Pantomimos ir PlastiKos teatras

11 d. 18 val.

Kauno valstybinisdramos teatras

Kauno valstybinis muZiKinis teatras

9 d. 18 val.

10 d. 18 val.

Kauno Kamerinisteatras

12 d. 18 val.

teatro KlubasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 10 d. 19 val. – I.Pu ke ly tės ko me di ja MEILĖ PARYŽIUJE.Va sa rio 11 d. 18 val. – ko me di ja mo nos pek­tak lis KĄ GALVOJA VYRAI?Bi lie tus pla ti na TIKETA.

amŽinąJį atilsį

teatroKlubas

10 d. 19 val.

Kauno menininKŲnamai

7 d. 18 val.

meno galeriJa „Kauno langas“

M.Va lan čiaus g. 5

Va sa rio 7 d. 17 val. – Alo no Štel ma no ta py bos pa ro dos NUO VAKARO IKI RYTO

Kauno Pantomimos ir PlastiKos teatras

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Vasario 11 d. 18 val. – PREMJERA. KAMASU­TRA. Vienos dalies spektaklis tik suaugu­siesiems.

Skaudžią netekties valandą, mirus žymiam dirigentui, pedagogui, pianistui

Rimui GENIUŠUI,jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno valstybinės filharmonijos ir

Kauno valstybinio choro kolektyvai.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907639

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS kremato-riume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892054

KvieČia

teleloto

Kauno KultŪros Centras„tautos namai“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Va sa rio 13 d. 19 val. – Ka zio Bin kio te at ro spek tak lis mei lės die nai. Al do Ni ko la ji. MEILĖ LIGI GRABO LENTOS. Re ži sie rius Ri­man tas Šta ras. Dai li nin kė Ri mu tė Sku čie nė.Bi lie tus ga li ma įsi gy ti li kus 2 val. iki spek­tak lio Kul tū ros cen tro ka so je.

ati da ry mas. Eks po nuo ja mas nau jas au­to riaus dar bų cik las „Nuo va ka ro iki ry to’’ – tai 23 kū ri niai, su kur ti tar si vie nu kartu. Ga le ri ja į šio au to riaus kū ry bą no ri at kreip ti ypa tin gą dė me sį.

naCionalinis m.K.Čiurlionio dailĖs muZieJus

V.Putvinskio g. 55

Vasario 9 d. 17 val. – Lyčių studijų centro knygos „Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai” pristatymas.Barboros Didžiokienės (1896–1976) gyvenimo aprašymas, saugomas Kaune, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės mu­ziejuje, Barboros ir Vlado Didžiokų archyve, yra unikalus, dar nepakankamai nagrinėtas dailėtyros šaltinis. Jis parašytas nesirū­pinant skyrių išdėstymu, proporcijomis, leksika, skyryba ir kitomis privalomybėmis. Tai ne rašytojos, o moters ir dailininkės tekstas. Jis sudarytas iš dviejų itin kontras­tingų dalių: valiūkės peterburgietės Varios (Varvaros Gorochovos) nerūpestingos mergystės ir Barboros Didžiokienės skaus­mingos moterystės/motinystės tarpukario Lietuvoje. Gyvenimiška 80­ies metų jos kelionė iš tiesų įspūdinga: iš rusų kultūros Sidabrinio amžiaus (simbolizmo, moderno) į sovietinio laikotarpio metų kemsyną su tarpine stotele anuomet nepriklausomoje Lietuvoje.B.Didžiokienė savo tekstą pavadino „Mažosios dailininkės gyvenimu”. Tas „mažumas” gali būti aiškintinas įvairiopai: kaip dailininkė, ji šalia savo vyro, mokytojo Vlado Didžioko – vyriškio iš stuomens ir iš liemens, fiziškai jautėsi trapi, nedidukė. Mokinės „statusas” ją lydėjo ir šeimoje: savo vyrą beveik visada vadino pavarde – „Didžioku” arba „dailininku Didžioku”. Būta ir tikros pagarbos jam kaip meninin­kui, ir šaltokos distancijos dėl nuoskaudų, asmeninio pažeminimo. Varvaros vaikystė, jaunystė bėgo Sankt Peterburge – didžiau­siame XX a. pradžios Rusijos mieste ir sosti­nėje. Sidabrinio amžiaus kultūrinį pakilimą greitai išblausino atšiaurūs visuomeninio politinio gyvenimo šuorai: 1917 m. vasario revoliucija ir Spalio perversmas. Į visa tai įsiterpė Pirmojo pasaulinio karo nepri­tekliai ir žiauri akistata su Pilietinio karo

Lošimo Nr. 826, vasario 5 d.

Keturi kampai (2 Lt): 38 75 22 40 48 30 03 12 24 55 20 43 16 70 26 73 35 60 61 07 63 25 54 11 52 64 02 51 21 37 72 09 13 62 58.Eilutė (3 Lt): 08 23 44 42 74.Įstrižainės (9 Lt): 14 47 28 57 17.Visa lentelė (64 092 (1x64 092) Lt): 31 18 01 49 29 66 33 06.Papildomi prizai: „Fiat Grande Punto“ (TV) – Audrona Stemelėkienė; „Peugeot 206+“ – 0364092; „Chevrolet Spark“ – 0156754; „Ford Fiesta“ – 0028689; 1000 Lt – 0129951; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Vytautas Žekonis iš Panevėžio; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Alfonsas Januškevičius iš Šiaulių; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Si­gitas Krikščiūnas iš Anykščių; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Petras Jurkus iš Kel­mės; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 30 d.) – Vitas Pačkauskas iš Merkinės. Pakvietimai į TV: 010*798, 023*942, 043*411.Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt.

„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt

17

kas, kur, kadapirmadienis, vasario 6, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Mei lės prie sai ka“ – Om ni ID prem je ra tik 9 d. 18.30 val. (su Om ni ID kor te le kai na 14 Lt).„Vaiz do die no raš tis“ – iki 9 d. 14.30, 18.25, 20.20 val.„Se na ge ra or gi ja“ – iki 9 d. 16.45, 18.45 val.„Ko rio la nas“ – iki 9 d. 12.45, 21.45 val.„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ (3D) – iki 9 d. 22.15 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 9 d. 13.30, 16, 18.30*, 21.15 val. (*išsk. 9 d.).„Dže kas ir Dži lė“ – iki 9 d. 17.10, 20, 22.05 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 9 d. 13.45, 20.45 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 9 d. 11.15, 19.15 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 9 d. 12.30, 16.25 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t.k.) – iki 9 d. 11.45, 13.50, 15.50, 18 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 9 d. 11.30, 15.15 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Vaizdo dienoraštis“ (premjera) – iki 9 d. 10.45, 15.30, 17.30, 19.45, 22 val.„Sniegynų įkaitai“ (premjera) – iki 9 d. 12, 15, 17.45, 20.15 val.„Geležinė ledi“ (premjera) – iki 9 d. 17, 19.30, 21.45 val.ČILI draugų kino seansas. „Meilės priesai-ka“ – 9 d. 19 val.„Karo žirgas“ – iki 9 d. 13.15, 18.30, 21.30 val.„Ant ribos“ – iki 9 d. 16, 18.15 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – iki 9 d. 16.45 (seansas nevyks 7 d.), 19 (seansas nevyks 9 d.), 21.15 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 9 d. 12.30, 14.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 9 d. 10.15, 12.45, 15.15 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 9 d. 16.15 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 9 d. 14.30 val.„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D – iki 9 d. 13, 20.45 val. „Sena gera orgija“ – iki 9 d. 13.45, 20.30 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 9 d. 11.15, 18 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 9 d. 11.45 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Delta“ – 7 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

kaUnO MaŽasisTEaTRas

9 d. 19 val.

TV pROgRaMa

DOMinOTEaTRas

8 d. 18 val.

išgyvenimais. Visi katastrofiškai grėsmingų metų potyriai negalėjo įveikti V.Gorochovos žvalaus gyvybingumo – jos nepaprastai smalsios natūros, jaunatviško orumo (išvaizda net kuklia gyvensena patenkintos merginos). Ko nepadarė revoliucijos, karas, tą įveikė šeiminiai nesklandumai.

J.gRUODŽiO MEMORiaLinis MUZiEJUs

Salako g. 18

Edukacinė programa, skirta poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.Kviečiame šeimas, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius ir studentus dalyvauti nuotaikingoje teatralizuotoje edukacinėje programoje „Jūratė ir Kastytis”. Kartu kursime ir vaidinsime spektaklį, klausysime kompozitoriaus Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis” muzikos.Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 732 498, r.suopiene@petrauskumuziejus.lt.

s.nĖRiEs MEMORiaLinisMUZiEJUs

S.Nė ries g. 7, Pa le mo nas, tel. 373 606

Va sa rio 14 d. 14 val. – mei lės ly ri kos skai-ty mų po pie tė TAVĘS AŠ LAUKIU... Lau kia mi vi si pra de dan tys ir jau pri pa žin ti kū rė jai. Gi ta ra gros ir Mai ro nio ly ri ką skai tys Ar vy-das Pau laus kas. No rin čiuo sius skai ty ti sa vo ei les pra šom re gist ruo tis iš anks to tel. 373 606 ar ba 8 684 14 823. Bus de monst ruo-ja mos skaid rės iš bu vu sių su si ti ki mų.

V.kUDiRkOs ViEŠOJiBiBLiOTEka

Lais vės al. 57

Vei kia pa ro dos: „Va sa rio 16-osios Ak to sig-na ta rai” (iš Vik to ro Ki ri lo vo fi la te li jos rin ki-nių), „ES Ta ry bai pir mi nin kau jan ti Da ni ja” (Iš Ken ri ko Ke bei kio iko nog ra fi jos rin ki nių), Fe lik so Ker paus ko fo to gra fi jos „Ak me nys” ir „Me džių žaiz dos”.

„AUŠROS” PADALINYS Aušros g. 37

Nuo va sa rio 6 d. vei kia Kau no klu bo „Skiau čių me nas” pa ro da „Tė viš kės įvaiz-dis”, skir ta Va sa rio 16-ajai.

paVEiksLŲ gaLERiJa K.Do ne lai čio g. 16

Iki vasario 19 d. vi sų me no my lė to jų laukia pa ro da GERIAUSIAS 2011-ųjų METŲ KŪRINYS. Tai kas me tė Kau no dai li nin kų pa ro da, ku ri ren gia ma jau ke tu rio lik tą kar tą. Eks po zi ci jo je pri sta to ma be veik šim tas dar-bų. Kaip ir kas met, čia gau su įvai riau sių te mų bei sti lis ti kos kū ri nių, tarp ku rių kiek-vie nas lan ky to jas tik rai at ras jam la biau siai pa ti ku sį.Nu ga lė to jus rinks ne tik ver ti ni mo ko mi si ja. Bal suo ti už la biau siai pa ti ku sį kū ri nį ga li kiek vie nas pa ro dos lan ky to jas iki va sa rio 15 d. 17 val.Lau re a tų pa skel bi mas ir ap do va no ji mas vyks Va sa rio 16-ąją, Lie tu vos Vals ty bės At kū ri mo die ną, 16 val.

Kviečia visus moksleivius į edukacinę programą parodoje GERIAUSIAS 2011 METŲ KŪRINYS. Čia visi kartu mokysitės įsiklausyti, matyti, suvokti ir kalbėti apie meną. Galėsite ir patys pabūti meno kritikais, vertindami ir

aptarinėdami dailininkų kūrybą. Paroda gausi ir labai įvairi, todėl jūsų laukia daug netikėtų, keistų bei naujų patyrimų.Programą veda muziejininkė-tapytoja Eglė Velaniškytė.Prašom grupes registruoti iš anksto, I–V nuo 9 iki 16 val. tel. (8 37) 229 475.Užsiėmimai vyksta II–V nuo 11 iki 17 val. iki vasario 17 d.

kaUnO kaRTŲ naMŲpagYVEnUsiŲ ŽMOniŲDiEnOs CEnTRas

Sąjun gos a. 13A

Iki va sa rio 13 d. vei kia tau to dai li nin kės Eu ge ni jos Kum paus kie nės ta py bos dar bų pa ro da ATLANTO PAKRANČIŲ ŠVYTURIAI.

kinO CEnTRas„CinaMOn“

6 d. 18.45 val.

kinO CEnTRas„FORUM CinEMas“

6 d. 18.30 val.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7) (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35 Spor tas. 18.40 Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.05 Spor tas. 21.10 Orai. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no

va ka ras. „Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (3).

23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės

pa sau liai“ (4). „Ka ra liaus su grį ži mas“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

6.20 „Di dy sis fil mu kų šou“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 „Ogis ir ta ra ko nai“ (k). 7.50 Pri čiu pom! (N-7). 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.50 Veiks mo ko me di ja „Su per

Džo nis“ (D.Bri ta ni ja, Pran cū zi ja, 2003 m.) (N-7) (k).

11.35 Ko me di ja „Po li ci jos aka de mi ja“ (JAV, 1984 m.).

13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir Dže ris III“.

14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Ro man ti nė ko me di ja „My ko las“

(JAV, 1996 m.) (N-7) (k). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Nuo... Iki... 20.30 Kaž kas at si ti ko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.19 Spor tas. Orai. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (7) (N-7). 0.35 „Ties ri ba“ (N-14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kal ti mo mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Ma no ma ža sis po nis“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sūkury je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Nuo ty kių f. „Aud ros ka rys“ (JAV,

2006 m.). 12.40 Juo kin giau si Ame ri kos na mų

vaiz de liai. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. 18.35 Su sitiki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų

šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k).

8.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 9.00 Šeš ta sis po jū tis (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 11.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 Ali bi. „Dak ta ras Mon ro“ (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 Sa vai tės kri mi na lai (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. 20.19 Spor tas. Orai. 20.25 Hu mo ro s. „Mi li jo nie riai“. 21.05 „Men tai“ (N-7). 23.05 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 0.05 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 0.40 „Tau ro ra gas“. Lai da

me džio to jams (N-7) (k). 1.15–6.00 „Bam ba“.

8.00, 17.55 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

są siu vi nis. 8.45 Ke lias. Lai da evan ge li kams. 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Auk si nė Agat hos Ch ris tie

ko lek ci ja. „Pua ro“ (N-7). 13.10 „Mei lės sko nis“. 14.05 Re ži sie riaus Gy čio Pa de gi mo

kū ry bos ret ros pek ty va. Teat ro po pie tė. Leo nard has Fran kas. „Kar las ir Ana“ (1981 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Tik ros is to ri jos. 18.20 Žmo ni jos žo di nio ir

ne ma te ria laus pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (1) (2003 m.).

19.40 Kai mū zos pra by la. Nak ties žie dai. Ak to rius And rius Bia lob žes kis skai to S.Ge dos ei les.

20.15 Li te ra tų gat vė (4). 20.45 Pa sau lio pa no ra ma (k). 21.10 Tri le ris „Pa bė gi mas“ (JAV,

Ja po ni ja, 1994 m.) (N-14). 23.10 Auk si nės me lo di jos. Ali nos

Or lo vos kon cer tas. 0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Pi ni gų kar ta.

9.30 Te le par duo tu vė. 9.45 Uni ver si te tai.lt. 10.15 „Iš li ki mas“. 11.15 „Kob ra 11“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų

vaiz de liai. 14.30 Te le par duo tu vė. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Kob ra 11“. 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.30 Siau bo tri le ris „Mir čių

ko lek cio nie rius“ (JAV, 2006 m.). 23.10 „Fu tu ra ma“. 0.10 „CSI Niu jor kas“. 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 1.45 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“

(4). 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 18.57 Žo dis – ne žvirb lis. 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N-7).

21.00 Ne maRUS ki nas. Ko me di ja „Afo nia“ (Ru si ja, 1975 m.) (N-7).

22.50 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.50 Svei ka tos ABC (k).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Ma ka liaus ke lio nės. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52, 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne

karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur sas.

9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė

ir ko men ta rai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10 Dok. f. „Čin gis cha nas“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Bo ni ir Klai das“. 21.00, 0.05 Re por te ris. Orai. 1.00 Dok. f. „Čin gis cha nas“.

9.00 Si gi tos vir tu vė (k). 9.30 Ro man ti nė ko me di ja „Kai mes

su si ti ko me...“ (N-7). 12.00 Me lo ma no pus va lan dis (k). 12.30 Ro man ti nė dra ma „Maiš tin go ji

Džei nė“ (N-7). 14.30 Te le laik raš tis. 15.50 Ro man ti nė dra ma „Tie siog

kar tu“ (N-7). 17.30 Nuo šeš ta die nio iki šeš ta die nio (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Gy ve nu čia. 18.55 Ko me di ja „Bam bu“ (N-7). 20.30 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Ro man ti nė ko me di ja „Vi si no ri

bū ti ita lais“ (N-7). 23.05 Ži nios (k). 23.25 Dra ma „Emos lai mė“ (N-14).

8.00 Dra ma „Lūš ny nų mi li jo nie rius“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2008 m.).

10.05 Tri le ris „Su vo ki mas“ (JAV, 2009 m.).

12.10 Tri le ris „Iš pir ka“ (D.Bri ta ni ja, Ka na da, 2007 m.).

18.30 Ko me di ja „Zui kis beau sis“ (Vo kie ti ja, 2008 m.).

20.35 Dra ma „Ka sand ros pra keiks mas“ (D.Bri ta ni ja, JAV, 2007 m.).

22.25 Dra ma „Žiau rus gai les tin gu mas“ (Is pa ni ja, JAV, 2007 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Klai pė dos

„Nep tū nas“–Kau no „Žal gi ris“. 11.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ry gos

VEF–„As ta na“. 13.30 Spor tas LT. Lo ty nų Ame ri kos šo kių

pro fe sio na lų Eu ro pos čem pio na tas. 14.30 Krep ši nio pa sau ly je. 15.00 Au to mo to. 15.30 Lie tu vos krep ši nio ly ga. Kau no

„Žal gi ris“–Prie nų „Rū du pis“. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ki je vo

„Bu di vel nik“–„Niž nij Nov go rod“. 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45, 20.15 Ke lias į Lon do ną. 21.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Mask vos CKSA–Gdy nės „As se co Pro kom“.

23.15 Ekst re ma laus spor to žur na las RIP.

18

menas ir pramogospirmadienis, vasario 6, 2012

Anot me no ty ri nin­kės dr. Ra sos And riu­šy tės­Žu kie nės, tai kny ga aris tok ra tė, nors ap si me ta esan ti la bai kuk li.

Nau jo je kny go je – spalvingos mu zie jaus is to ri jos štri chaiVir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Per pa tį spei gą vi suo me nei pri sta­ty ta daug mu zie ji nin kų šir dies ši­lu mos pa rei ka la vu si nau jau sia Na cio na li nio M.K.Čiur lio nio mu­zie jaus kny ga „Is to ri jos štri chai“, at sklei džian ti pa grin di nius šios kul tū ros įstai gos 90 me tų gy va vi­mo įvy kius.

Šis lei di nys – trum pa, int ri guo­jan ti ir pai ni mu zie jaus is to ri ja, leng vai tel pan ti ir į stu den to, ir į dės ty to jo krep šį. Anot me no ty ri­nin kės dr. Ra sos And riu šy tės­Žu­kie nės, tai kny ga aris tok ra tė, nors ap si me ta esan ti la bai kuk li.

Iš ana lo giš kų lei di nių kny ga iš­si ski ria ir tuo, kad jo je ne ma žai iš kal bin gų skai čių. Pa vyz džiui, in te li gen tiš kam šios kny gos skai­ty to jui daug pa sa kys to kie skai­čiai: 1925 m. M.K.Čiur lio nio 50­me čiui skir tą jo dar bų pa ro dą per ke lias die nas ap lan kė be veik pu­sant ro tūks tan čio žmo nių.

Ati dus šios gau siai iliust ruo tos kny gos skai ty to jas su ži nos, kaip at ro dė lai ki no sios M.K.Čiur lio­nio ga le ri jos sa lės, kaip ir ko dėl ran da si do va nos mu zie jui, kaip for muo ja mos ko lek ci jos, kas kal tas dėl šal tu ko san ty kiuo se su pa sta to kai my nais, kaip ka ro ir ki to kio virs mo me tais mu zie­ji nin kams pa vy ko iš sau go ti dau­ge lį ver ty bių. Lei di ny je at sklei­džia ma ir dau gy bė ki tų te mų bei pa slap čių.

Vi sa tai kny go je iš dės to pen­ki jos au to riai, ku rių teks tai pa­trauk lūs ne tik gy va kal ba, bet ir

juo se pa teik tais iki šiol ne ži no­mais fak tais, ne ma ty tų kū ri nių nuo trau ko mis.

Gy vi teks tai, daug nau jų, nie­kur ne pub li kuo tų fak tų, ne ma­ty tų kū ri nių, do ku men ti nių nuo­trau kų kny gą pa da ro įdo mią tiek spe cia lis tui, tiek kiek vie nam skai ty to jui.

Kny ga gau siai iliust ruo ta – net 363 iliust ra ci jos, ku rias, anot R.And riu šy tės­Žu kie nės, tin ka­mai iš dės tęs konst ruk ty vaus mąs­ty mo Dai nius Kai rai tis, vir še liui pa rin ko da ly kiš ką me ni nio kal bė­

ji mo to ną. Gai la, kad po gau sio­mis nuo trau ko mis, ku rio se ap stu įvai rių lai ko tar pių gar sių žmo nių, ne li ko vie tos jų pa var dėms. Be to, kaip pa žy mė jo R.And riu šy tė­Žu­kie nė, kny go je su ži bu riu rei kia ieš ko ti straips nių au to rių (Mig­lės Ba ny tės, Ind rės Ado ma vi čiū­tės­Gri go nie nės, Gied rės Jan ke­vi čiū tės, Dai nos Ka ma raus kie nės, ku ri kar tu yra ir kny gos su da ry to­ja, Os val do Dau ge lio) pa var džių, ta čiau tai ne men ki na šir din gų šio lei di nio kū rė jų pa stan gų, ap žvel­giant tur tin gą mu zie jaus is to ri ją.

Iš sau go ta: �� Ka�ro�mu�zie�jaus�so�de­ly�je�sto�vė�ję�kry�žiai.� 1949�m.�pa­va�sa�rį� nu�griau�ti� ir� nu�vers�ti,� vė­liau� jie�bu�vo� su�neš�ti� į�M.K.Čiur­lio�nio�mu�zie�jaus�kie�mą�ir�lai�ki�nai�čia�su�dė�ti.�Į�mu�zie�jaus�in�ven�to�rių�įra�šy�ti�tik�1973�m.

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Jau no sios kar tos dra maTak tiš kas, mo kan tis juo kau­ti, ta čiau sy kiu la bai jaut rus – to kį A.Žu kaus ką pri si me na ko­le gos.

„Aš jo ge rai ne pa ži no jau – mes tik kar tu re pe ta vo me su juo ir Eg le Mi ku lio ny te. Vi si kar tu ger da vo­me ka vą ir kai šeš ta die nį su ži no jau apie šią tra ge di ją, pa gal vo jau, kad to kiems žmo nėms kaip Ar tū ras šia me pa sau ly je yra neį ma no ma gy ven ti“, – sa kė spek tak ly je „Se­

suo“ vai di nan ti ak to rė Do lo re sa Kaz ra gy tė. Ak to rė tei gė ne ži nan ti prie žas čių, ku rios ga lė jo pa lauž ti ga bų ko le gą, tik nu jau čian ti, kad vie na jų – da bar ti nės kar tos sie kis įsi tvir tin ti, kar je ros sie ki mas. Pa­sak D.Kaz ra gy tės, re ži sie rius, me­ni nin kas ar ta py to jas – kad ir kas jis bū tų, šiais lai kais pa ts tu ri ra­šy ti pro jek tus, tar tis, su si pa žin­ti su įta kin gais as me ni mis, ki taip ta riant, „pra mu ši nė ti sa ve“. O tai ke lią di džiu lį stre są.

„Kar tais gal vo ju – ko kia lai mė, kad ma no jau ne tas am žius. Ne tris de šimt, ne ke tu rias de šimt. O

Pas ku ti nė ta len tin go teatro kū rė jo prem je raSpek tak lis „Se suo“ Kau no ma ža ja me teat re, ku rio prem je rą šią sa vai tę iš vys kau nie čiai, bus nu da žy tas tra ge di jos spal vo mis. Šeš ta die nį nu trū ko ją re ži sa vu sio Ar tū ro Žu kaus­ko gy ve ni mo gi ja.

jam bu vo tik 38 me tai“, – at si du­so D.Kaz ra gy tė.

Li ko šil ti pri si mi ni maiKal bė da ma apie nau ją jį spek tak­lį ir jo re pe ti ci jas ak to rė pri si mi nė, kad A.Žu kaus kas bu vo ypač švel­nus. Jo pra šy mai mi zans ce no se at­si sto ti vie nur ar ki tur skam bė da vo su be ga li niu tak tu – at ro dy da vo, kad jis kar tais net at si pra šo.

„Re pe ta vo me pa juo kau da mi, su hu mo ru. Gir dė da vau tą švel nų jo juo ką už te mu sio je sa ly tė je. Vi­sas ko lek ty vas ge rai su tar da vo su kom po zi to riu mi An ta nu Ja sen­ka – ne bu vo jo kių bar nių ar bal so pa kė li mo“, – pa sa ko jo sce nos ve­te ra nė.

„Sup ra tau, kad jis bu vo la bai tra­pus – jam bu vo di džiu lis smū gis, kai kaž ku ri mū sų di džių jų teat­rų tru pė, bū re lis žmo nių, at si sa­kė jo kaip re ži sie riaus, nors jis jau re pe ta vo spek tak lį. Tai tas pa ts, jei re ži sie rius at si sa ky tų jau re pe­tuo jan čo ak to riaus, – sam pro ta vo D.Kaz ra gy tė.

„Jo švel nus bal sas ir žo džiai „aš jus sap na vau čia vai di nan­čią“ ma ne tie siog pa pir ko. Da bar jau ne la bai vai di nu teat re ir čia ne si ruo šiau vai din ti, bet ne ga lė­jau at si spir ti. Ar tū ras dė ko da vo

vi sa da ir už vis ką. Kai su ži no jau apie tai, kas įvy ko, su pra tau, kad jis bu vo per jaut rus ir per vie ni šas šiam pa sau liui“, – sa kė ak to rė.

Prem je ra bū ti nai įvyksNe pai sant iš ti ku sios tra ge di jos, Kau no ma ža ja me teat re spek tak lio „Se suo“ prem je ra įvyks.

„Su spek tak liu bus vis kas ge­rai – va kar su si skam bi no me su E.Mi ku lio ny te, teat ro di rek to­riu mi. Mū sų nuo mo nės su ta po – Ar tū ras pa da rė vis ką. Rei kė­jo tik dar po ros re pe ti ci jų – švie­sos su sta ty tos, mi zans ce nos taip pat. Nusp ren dė me, kad ne ria me su Eg le į prem je rą, nes vis kas jau at lik ta – taip, kaip no rė jo Ar tū ras. Da bar rei kia tik įkvė pi mo“, – ža­dė jo D.Kaz ra gy tė.

„Se suo“ su kur tas pa gal šiuo lai­ki nio ita lų kil mės JAV dra ma tur­go Ma rio Frat ti pje sę. Vei ka las yra apie slap čiau sias žmo gaus dva­si nes pro ble mas, ku rios ly di nuo an ti kos lai kų: pra de da ma nuo am­ži no vy ro ir mo ters konf ik to, bai­giant mo ti nos ir duk ros konf ron­ta ci ja.

kas: prem je ra „se suo“. kur: Kau no ma ža ja me teat re.

kada: va sa rio 10 d. 19 val.

Ypatingas: �� A.Žu�kaus�ko�ta�len�tas�ne�li�ko� ne�pas�te�bė�tas� –� jis� buvo�pelnęs� ne� vieną� Lietuvos� ir� už­sienio�apdovanojimą.

19

menas ir pramogospirmadienis, vasario 6, 2012

horoskopai

DaTos (vasario 6 D.)

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 14 d.

Padėjęs policijai surasti serijinį žu-diką aiškiaregystės dovaną turintis Sebastianas Donovanas tikrai nusi-pelnė poilsio. Tačiau sužinojęs apie pagrobtą kūdikį jis negali likti nuo-šalyje. Padėti vilties netekusiems tė-vams paskatina ir pažintis su žavia detektyve Mel Saterland, kuri neti-ki jo ypatingomis galiomis. Sebas-tianas slapta užsibrėžia įrodyti, kad be jo neįprastos pagalbos skeptiško-ji detektyvė neapsieis.

Tik Nora Roberts galėjo sukurti įsta-bų pasakojimą apie Donovanų šei-mą. Kerintys ir paslaptingi Donova-nų palikuonys saugo iš kartos į kar-tą perduodamą paslaptį, kuri išskiria juos iš kitų.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „aiškiaregys“.

1911 m. gimė 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas.1912 m . gimė Eva Braun. Vokie -tijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio žmona.1932 m. gimė prancūzų kino režisie-rius François Truffaut.1944 m. gimė legendinis lietuvių fut-bolininkas ir treneris Benjaminas Zel-kevičius.1946 m. gimė kalbininkė, vertėja profe-sorė Regina Koženiauskienė.1961 m. gimė pianistas ir pedagogas Petras Geniušas.1962 m. gimė Axl Rose, grupės „Guns’n’Roses“ muzikantas.

aviNas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo ar

aplinkinių žmonių požiūrio į jus. Atro­dys, kad artimieji tolsta nuo jūsų, kad vis dažniau išsiskiria jūsų nuomonės, o tai smarkiai liūdins. Susikivirčijęs pratrūksi­te emocijomis.

JauTis (04 21–05 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas ir porei­

kius. Tai nėra teisingas pasirinkimas: ge­riau atvirai pasidalyti savo nuoskaudo­mis su brangiais žmonėms.

DvyNiai (05 21–06 21). Seksis ben­drauti su kolegomis, viršininkais,

lengvai apginsite savo poziciją. Jūsų pro­tas bus labai aštrus, tad lengvai įveiksite net pačias sudėtingiausias užduotis.

vėžys (06 22–07 22). Nesėkmin­gas laikas. Kils pavojus būti suklai­

dintam ar pernelyg susižavėti kokia nors absurdiška idėja. Galite patirti psicholo­ginį spaudimą, tad svarbu būti labai ati­džiam ir kantriam.

LiūTas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo

nuoširdumo ir gebėjimo sklandžiai susi­tvarkyti su duotomis užduotimis. Iškilus problemų aplinkiniai jums bus atlaides­ni ir palaikys jus.

MergeLė (08 24–09 23). Susipa­žinsite su uždaru žmogumi ir tai

apsunkins bendravimą. Jūsų mintys ir idėjos bus priešingos šio žmogaus elge­siui, bet nebijokite atkreipti jo dėmesį į iš­kilusius prieštaravimus.

svarsTykLės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti pa­

gundų atitrūkti nuo darbų, kas nors gali tyčia ar netyčia jus suklaidinti. Tai emo­ciškai sunkus laikas, kai tikėtini karšti ginčai.

skorpioNas (10 24–11 22). Gali iškil­ti nenumatytų sunkumų, būsite su­

irzęs. Neatsikratysite jausmo, kad kas nors tyčia nori jums pakenkti. Nesulaukęs rei­kiamo patarimo pridarysite klaidų.

ŠauLys (11 23–12 21). Tinkamas lai­kas svajoti, fantazuoti. Net dirbda­

mas pasitelkite vaizduotę – šiandien ji gali labai padėti. Vakare pasimėgaukite įdomaus žmogaus draugija arba paskai­tykite knygą.

ožiaragis (12 22–01 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklan­

džiai. Tinkamai organizuotas darbas ne­turėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vy­resniais, įtakingais žmonėmis gali gimti naujų idėjų.

vaNDeNis (01 21–02 19). Būkite at­sargus, nes gali tekti rinktis, leisti

laiką draugiškoje kompanijoje ar ginčuo­se ginti savo vertybes. Norėsite plaukti prieš srovę.

žuvys (02 20–03 20). Asmeninės problemos gali sukliudyti jūsų kar­

jeros tikslams. Bijote būti įžeistas, jaučia­tės nesaugus, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atkaklesnis.

Pas ku ti nė ta len tin go teatro kū rė jo prem je raTa len tas ne li ko ne pas te bė tas

A.Žu kaus kas Lie tu vos me no ir teat­ �

ro aka de mi jo je bai gė te le vi zi jos re ži­sū ros ba ka lau rą, ten pat įgi jo me nų ma gist ro laips nį, stu di ja vo ki no ir teat ro re ži sū rą bei vai dy bą.

Sta ža vo si Ja po ni jo je ir Vo kie ti jo je, �re ži sa vo įvai rias pra mo gi nes te le vi­zi jos lai das, spek tak lius ir pro jek tus. Jis – ne vie no trum pa met ra žio vaiz­do fil mo au to rius, taip pat vai di no spek tak liuo se.

2000 m. A.Žu kaus kas ap do va no­ �tas už įdo miau sią Wil lia mo Sha kes­pea re’o in terp re ta ci ją spek tak ly je „Ko rio la nas“, 2001 m. – už šio spek­tak lio ge riau sią re ži sū rą.

2005 m. pel nė Di � džio sios Bri ta ni jos Te le vi zi jos ir ki no aka de mi jos „Em­my“ ap do va no ji mą už ak to rių at ran­ką te le vi zi jos se ria lui „Eli za beth I“.

Pris ta ty da mas va sa rio 10 d. vyk­ �

sian čią prem je rą A.Žu kaus kas sa­

kė: „Kiek vie no žmo gaus gy ve ni me

yra aki mirks nis, ka da tie sos po rei­

kis tam pa svar biau siu dva si nio ieš­

ko ji mo ke liu. Gy ve ni mo ru ti na įve­

lia į be ga li nį me lo, pa gie žos, veid­

mai nys čių ra tą, ku rio kar tais net

ne ga li me su stab dy ti – gė di ja mės. Ta dva si nė dy ku ma, me lo plyn­lau kis su skal do šei mą tar si į at ski­ras sa las. Su lig kiek vie na die na tas plyn lau kis di dė ja, tap da mas ka pi­ny nu, ku ria me pa lai do ja ma tie sa – kas yra se suo, kas yra mo ti na, kas yra tė vas, kas yra sū nus? Ta čiau te­rei kia vie no žmo gaus be ga li nio no­

ro, vie nos aki mir kos gy ve ni me, kai

tie sa su sta to vis ką į sa vo vie tas –

atei na at gai los ir lais vo kvė pa vi mo

aki mir ka.“Tema: �� spektaklyje�„Sesuo“�nagrinėjamos�slap�čiau�sios�žmo�gaus�dva­si�nės�pro�ble�mos.� � Juozo�Kamensko�nuotr.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Spei gaS žu di kaS

Len ki jo je spei gas iš vi so nu si ne šė jau 45 gy vy bes. 18 žmo nių mir ti nai su ša lo vien sa vait ga lį. Vi du ti niš kai per die ną ša ly je su šą la po ke le tą žmo nių. Šal čių au ko mis tam pa be­na miai, stik liu ko mė gė jai ir pa gy ve­nę vie ni ši žmo nės. Spei gui „šie nau ti“ žmo nes pa de da ir žmo nių neap dai­ru mas bei leng va bū diš ku mas. Nuo va sa rio pra džios Len ki jo je smal kė­mis jau ap si nuo di jo iš vi so 130 žmo­nių, 6 iš jų mi rė. Be je, 260 žmo nių šeš ta die nį pa ry čiais iš gel bė ta iš kel­to, ku ris per smar kią pū gą rė žė si į uo las prie Ita li jos kran tų.

BNS inf., „Reu ters“ nuo tr.

rytoj

poryt

-25 -16-15 -18

-16 -15-8 -17

-16 -18-10 -20

3

4

2

įvairenybės

tra di ci ja: �� tuo�me�tu,�kai�dau�gu�ma�kau�nie�čių�nuo�žie�mos�spei�go�slė�pė�si�na�muo�se,�iš�ti�ki�miau�si�žir�gų�lenk�ty�nių�Sar�tuo�se�ger�bė�jai�mė�ga�vo�si�tra�di�ci�ne�šven�te.�Dėl�si�nop�ti�kų�pro�gno�zių�į�lenk�ty�nes�vie�toj�pla�nuo�tų�90�da�ly�vių�su�si�rin�ko�56,�ta�čiau�žiū�ro�vų�šal�tis�neiš�gąsdino.�Nors�jų�ir�bū�ta�ma�žiau�nei�šil�tes�nė�mis�lenk�ty�nių�die�no�mis,�at�vy�ku�sie�ji�į�žie�mos�šven�tę�tryš�ko�ge­ra�nuo�tai�ka.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuo�tr.

Sar tų lenk ty nė se šil dė ar ba ta ir azar tasnu ga lė to jai

„Sar tų tra di ci jų“ pri zas � – Egi di jus Gu do nis (žir gas Gri mas)

„Žie mos sta je rių“ pri zas � – Žyd rū­nas Va si lion ka (žir gas Sal sa de Ga­ron ne)

„Eik lio jo žir go“ pri zas � – Egi di jus Gu do nis ( žir gas Ge par das)

„LR Sei mo“ pri zas � – Jev ge ni jus Iva no vas (žir gas Sir Ni le)

„Za ra sų kraš to“ pri zas � – Ed var­das Vins kus (žir gas Nut Au gus ti nu)

„Bir žų žem tie ki mo“ pri zas � – Vi ta Lin gy tė ( žir gas Ro si way)

„Kū no kul tū ros ir spor to de­ �par ta men to“ pri zas – Vai das Rim­ša (žir gas Re gen cy He rold)

„Du se tų kraš to“ pri zas � – Sau lius Ma tu le vi čius (žir gas Ki je vas)

„Emi li jos Plia te ry tės“ pri zas � – Kjel las Wal li nas (žir gas King of Vick)

„Di dy sis žie mos“ pri zas � – Sta nis­lo vas Kė rys (žir gas Sa ka las)

Atėnai +15Berlynas –10Brazilija +29Briuselis –3Dublinas +8Kairas +25Keiptaunas +32Kopenhaga –5

Londonas +4Madridas +12Maskva –12Minskas –12Niujorkas +10Oslas –2Paryžius –3Pekinas +1

Praha –12Ryga –19Roma +6Sidnėjus +24Talinas –14Tel Avivas +20Tokijas +10Varšuva –15

Saulė teka 8.00Saulė leidžiasi 17.06Dienos ilgumas 9.06Mėnulis (pilnatis) teka 15.43Mėnulis leidžiasi 6.47

37­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 329 dienos.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–14

–15

Vilnius–14

Alytus–14

Kaunas–15

Utena–16

Panevėžys

–16ŠiauliaiTelšiai

–16

Klaipėda–16

Vėjas3–6 m/s

šiandien, vasario 6 d.Orai Savaitės pradžia bus šalta, bet nebe-turėtų spausti toks speigas kaip pra-ėjusio savaitgalio naktimis. Šiandien padidės debesuotumas, vietomis truputį pasnigs. Temperatūra bus 14–16 laipsnių šalčio. Antradienį žymes-nio sniego nenumatoma. Tempera-tūra naktį bus 15–20, vietomis iki 24, dieną 7–12 laipsnių šalčio.

–15

Alkis, Darata, Dautartas, Paulius, Titas, Živilė.