SportaS 10p. Lietuva 7p.

arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

„Nuo lat kon cer tuo ja me di džiau­siuo se pa sau lio mies tuo se, tu ri me įvai riau sios pa tir ties, bet Kau ne bu vo me pri blokš ti“, – pri si pa ži no maest ro Va le ri jus Ger gi je vas.

Su Sankt Pe ter bur go Ma ri jos teat­ro sim fo ni nio or kest ro va do vu ir di­ri gen tu kal bė jo mės li kus maž daug va lan dai iki jo skry džio į ki tą gast­ro lių vie tą – Vie ną, kur tos pa čios die nos va ka re lau kė nau jas pa si ro­dy mas. Po kon cer to Kau no „Žal gi­rio“ are no je mu zi kas nuė jo mie go ti ge ro kai po vi dur nak čio, ta čiau ži no­jo me, kad jis – ste bė ti no darbš tu mo ir ge le ži nės iš tver mės žmo gus, to dėl ti kė jo mės, kad ras lai ko pus ry čiau­da mas at sa ky ti į „Kau no die nos“ klau si mus.

ekonomika 8p.

DienoS citata

V.Ger gi je vas: Kau ne bu vo me pri blokš ti

„Ne su ti kin tis. Ta čiau ne­su ir ne ti kin tis. Nie kas ne­ga li įro dy ti, kad Die vas yra, ir nie kas ne ga li įro­dy ti, kad Die vo nė ra“, –

Pirmadienissausio 16, 2012Nr. 12 (19571)Kaunodiena.lt2 Lt

Pa sau lį su krė tus krui zi nio lai vo „Cos­ta Con cor dia“ ka­tast ro fai, kau nie­čių La šų šei ma bu­vo apstulbinta. Jie še šie se yra plau kę šiuo lai ne riu, da­ly va vo ava ri niuo­se mo ky muo se. Lai­vas at ro dė labai pa­tikimas.

Sau ga: �� laivu�„Cos�ta�Con�cor�dia“�ke�lia�vę�A.�ir�V.La�šai�da�ly�va�vo�ava�ri�niuo�se��mo�ky�muo�se,�bet�jiems,�lai�mė,�gel­bė�ji�mo�lie�me�nės�te�bu�vo�mo�ky�mo�prie�mo�nė.��������������������������������������������������������������������������������Vlado�La�šo�asmeninio�ar�chy�vo,�„Reuters“�nuotr.

arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Lie tu viš kas „Spyg liu kas“Tech ni kos moks lų dak ta ro, vers li­nin ko ir pe da go go Vla do La šo šei­ma jau per žiū rė jo šim tus tarp tau ti­nių agen tū rų iš pla tin tų nuo trau kų, ku rio se už fik suo tas ant šo no nu­svi ręs gi gan tiš kas lai ne ris. Dar ne­se niai jie šį gra žuo lį mil ži ną ma tė vi sa di dy be, kai gau si šei ma juo ke­lia vo ša lia Ita li jos, Is pa­ni jos ir Ma ro ko kran tų. 4

Jau�šią�savaitę�Lietuvos�valdžia�spręs,��

kaip�toliau�plėtoti��karinę�aviaciją,��netekus�vieno��

iš�dviejų�lėktuvų.

„Žal�gi�rio“�ir��„As�ta�nos“��dvi�ko�va�baigėsi��kauniečiųpergale��82:66.

Užsienyje�registruotos��bendrovės�lažybų�paslaugas��Lietuvoje�teikia��nepaisydamos��teismo��sprendimų.

Laivas „Cos ta Con cor dia“ kau nie čiams at ro dė sau gus

13p.

Studentų�vizijose�–�ir��„Studentų�namai“�Kauno��senamiestyje.

3

2p.

savo�religines�pažiūras,�susitikęs��su�kauniečiais,�apibūdino��Ser­ge­jus­Ko­va­lio­vas,�apdovanotas�pirmąja�Lietuvoje�Laisvės�premija.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m3509

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas0,39 10

Pirmadienis, sausio 16, 2012

Tarptautinių studijų organizavimas – iššūkis institucijai. Jis susijęs tiek su šiuolaikinių programų užsienio kalba parengimu ir vykdymu, tiek su plačio-mis akademinio personalo kompeten-cijomis.

V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mo-kykla (AVM) dalyvauja „Erasmus“ aukštojo mokslo programoje, kuri sie-kia stiprinti europinį bendradarbiavi-mą aukštojo mokslo srityje ir tuo pri-sidėti prie žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimo visose dalyvaujančiose šaly-se, tarptautiniuose projektuose ir pro-gramose bendradarbiauja su daugeliu Europos Sąjungos valstybių institucijo-mis tam, kad ir Lietuvoje išsilavinimas atitiktų verslo aplinkos poreikius, kad mokslo ir verslo sektoriai glaudžiai bendradarbiautų.

Plėtodama vieną iš V.A.Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos (AVM) prioritetinių veiklos krypčių – studi-jų programų ir veiklų internacionali-zavimas – bei įsitraukdama į Europos

aukštojo mokslo erdvę, AVM įgyven-dina projektą „Studijų programų at-naujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Marketingo ir Turizmo vady-bos studijų plėtrą Europos aukštojo mokslo erdvėje“ (Nr. VP1-2.2.-ŠMM-07-K-02-057) pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgy-vendinimo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mo-kymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės geri-nimas, tarptautiškumo didinimas“, kurio metu numatoma atnaujinti Marketingo vadybos ir Turizmo studi-jų programas, kurios būtų dėstomos anglų kalba.

Projekto vertė – 364305 litų. 342446 litų sudaro ES fondų bei Lie-tuvos Respublikos biudžeto lėšos, ki-ta – AVM dalis.

Projekto veiklų įgyvendinimo pra-džia – 2011 m. lapkričio 8 d., trukmė – 24 mėn.

Tikslinė projekto grupė – dėstytojai (14 asm.) ir studentai (127 asm.).

Tarptautinės, tarpkultūrinės kom-petencijos, užsienio kalbos žinios – didžiulis privalumas planuojant tarptautinę karjerą. Projekto metu atnaujintos Marketingo vadybos ir Turizmo studijų programos sudarys galimybę tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams studijuoti užsienio kalba, galimybes „perkelti“ ECTS kreditus į kitas studijų programas. Tai dėl kon-kurencinio pranašumo didins studen-tų įsidarbinimo galimybes.

Dalyvaujantis projekte akademinis personalas patobulins savo kompe-tencijas, įsijungdamas į Marketingo vadybos ir Turizmo studijų programų atnaujinimo procesus.

Planuojama, jog atnaujintos studijų programos pritrauks daugiau studen-tų, o sukūrus tinkamas sąlygas toles-nei tarptautiškumo realizacijos koky-bei, ilgalaikėje perspektyvoje stiprės AVM tarptautinis konkurencingumas.

Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Marketingo ir Turizmo studijų plėtrą

Europos aukštojo mokslo erdvėje

Užs. 900453

Pagrindinės V.A.Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos (AVM) plėtros kryp-tys: studentų rengimas adaptuotis rinkoje ir lyderiauti; taikomųjų tyrimų vystymas; strateginis lyderiavimas; regioninė dimensija; bendruomenės plėtra; finansinis stiprėjimas; studijų programų ir AVM veiklos internacio-nalizavimas. Pastaroji plėtros kryptis šiuo metu yra viena iš prioritetinių.

Įsitraukdama į Europos aukštojo mokslo erdvę, AVM įgyvendina pro-jektą „Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Tei-sės ir Tarptautinio verslo studijų plė-trą Europos aukštojo mokslo erdvė-je“ (Nr. VP1-2.2.-ŠMM-07-K-02-058) pagal 2007–2013 m. Europos Sąjun-gos (ES) struktūrinės paramos pa-naudojimo strategijos įgyvendinimo

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerini-mas, tarptautiškumo didinimas“ sie-kiant, kad atnaujinamose Teisės bei Tarptautinio verslo studijų programo-se, būtų:

dimensija,-

lykai) užtikrintų kvalifikuotų specialis-tų rengimą.

Projekto vertė – 411872,00 litų. 387159,68 litų sudaro ES fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, kita – AVM dalis.

Projekto veiklų įgyvendinimo pra-džia – 2011 m. lapkričio 8 d., truk mė – 24 mėn.

Tikslinė projekto grupė – dėstytojai (14 asm.) ir studentai (127 asm.).

Projekto metu atnaujintos Teisės ir Tarptautinio verslo studijų programos suteiks studentams ir dėstytojams ver-tę, planuojant karjerą:

-tas studijų programas, dėl konkuren-cinio pranašumo padidės įsidarbinimo galimybės;

-tautinio verslo studijų programų at-naujinimo procesuose, padidins savo kompetencijas ir dalyvaus mainuose.

Atnaujintos studijų programos pri-trauks daugiau studentų, o sukūrus tinkamas sąlygas tolesnei tarptautiš-kumo realizacijos kokybei, ilgalaikėje perspektyvoje stiprės AVM tarptautinis konkurencingumas.

Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Teisės ir Tarptautinio verslo studijų

plėtrą Europos aukštojo mokslo erdvėje

Užs. 900452

S.Ko va lio vas nenori būti vadinamas re ži mo au kaArū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Su kau nie čiais su si ti kęs Ru si jos žmo gaus tei sių gy nė jas, gar sus di­si den tas Ser ge jus Ko va lio vas apie so vie ti nę prie spau dą, nuo ku rios ne kar tą nu ken tė jo, pa sa ko jo su hu mo ru.

Apie re li gi ją – links mai„Kai kas sa ko, kad mes pa siau ko­jo me dėl lais vės. Tai ne bu vo au ka. Ne su tik ti su re ži mu ska ti no gė dos jaus mas. Kaip bu vo ga li ma ne si­gė dy ti, kai ma ty da vo me, kad tie­są sa kan tys žmo nės me ta mi į ka­lė ji mus? Re ži mas dar ir me luo da vo mū sų var du. Sa ky da vo: vi sa tė vy­nės liau dis kaž ką vie nin gai smer kia ir pa na šiai. Aš ir gi bu vau liau dies da lis, tai ko dėl jie kal bė jo ma no var du? Ne ga lė jau su tuo su tik ti ir pro tes ta vau. Tai bu vo ne au ka, bet as me ni niais mo ty vais pa rem tas pro tes tas“, – apie sa vo di si den ti­nę veik lą so viet me čiu su hu mo ro gai de le pa sa ko jo S.Ko va lio vas.

Kau no ar ki vys ku pi jos kon fe ren­ci jų sa lė je į su si ti ki mą su si rin ko ke li šim tai įvai raus am žiaus kau­nie čių. Tu rė da mas gal vo je su si ti­ki mo vie tą, sve čias links mai iš dės­tė ir sa vo re li gi nes pa žiū ras.

„Ne su ti kin tis. Ta čiau ne su ir ne­ti kin tis. Nie kas ne ga li įro dy ti, kad Die vas yra, ir nie kas ne ga li įro dy­ti, kad Die vo nė ra. Ta čiau vie niems žmo nėms duo tas ti kė ji mas, o ki­ti ne tu ri ti kė ji mo do va nos. To kios do va nos, de ja, ne tu riu ir aš. Kar tą aka de mi kas And re jus Sa cha ro vas man pra si ta rė: ži nai, ma nau, kad ten kaž kas yra. Aš ir gi ma nau, kad ten kaž kas yra. Bet ne ti kiu, kad ten me luo jan tie siems teks lai žy ti karš­tas kep tu ves ir pa na šiai. Ta čiau la bai svei ka tas kep tu ves bū tų pa lai žy ti so vie ti niams žur na lis tams“, – links­mai kal bė jo S.Ko va lio vas.

Lau rea tas kuk li no siKau no vi suo me nė pa svei ki no iš ti­ki mą Lie tu vos drau gą: jis ta po pir­muo ju žmo gu mi, ku riam įteik ta Lie tu vos Lais vės pre mi ja.

Ši Sei mo įsteig ta pre mi ja S.Ko­va lio vui bu vo įteik ta per iš kil min gą Lais vės gy nė jų die nos mi nė ji mą.

„La bai džiau giuo si šiuo ap do­va no ji mu, ta čiau ma nau, kad yra mask vie čių, ku rie Lie tu vai dau­giau pa da rę ge ro nei aš“, – ti ki no kuk lu mu ir hu mo ro jaus mu pa si­žy min tis S.Ko va lio vas.

Til tas į pa sau lįApie gar saus ru so nuo pel nus Lie­tu vos lais vės by lo je su si rin ku­sie siems pa sa ko jęs Kau no ar ki­vys ku pas met ro po li tas Si gi tas Tam ke vi čius pa brė žė, kad S.Ko­va lio vas ir ki ti Ru si jos di si den tai bu vo tar si Lie tu vos jung tis su pa­sau liu.

„Gy ve no me prie spau do je. Kaip po už vers tu puo du – nie kas ne gir­dė da vo mū sų pro tes to bal sų. Kai Mask vo je su si pa ži no me su S.Ko­va lio vu ir jo bend ra min čiais, ta me puo de at si ra do ply šys – mask vie­čiai tu rė jo ry šių su už sie nio žur­na lis tais, to dėl at si ra do ga li my bė skleis ti pa sau liui au ten tiš ką in­

Kai už drau gys tę su mo ka ma to kia kai na, drau gys tė tam pa la bai bran gi.

Si gi tas Tam ke vi čius:

Pro ga: �� kau�nie�čiai�pa�svei�ki�no�S.Ko�va�lio�vą,�ką�tik�ga�vu�sį�pir�mą�ją�Lie�tu�vo�je�Lais�vės�pre�mi�ją.

Ap lin ka: �� su�si�ti�ki�mas�vy�ko�Kau�no�ar�ki�vys�ku�pi�jos�kon�fe�ren�ci�jų�sa�lė�je,�į�kurią�susirinko�dešimtys�kauniečių�ir�žinomų�Lietuvos�disidentų.� � � � �����������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

3

MiestasPirmadienis, sausio 16, 2012

– Jū sų or kest re daug jau nų žmo nių. Kaip

pa vyks ta su de rin ti jau nys­tę ir aukš čiau sio ly gio meist­riš ku mą? – pa klau sė me maest­ro V.Ger gi je vo.– Sun kus, at kak lus dar bas yra mū sų įpro tis. No rint pa kliū­ti į ma no or kest rą, ku ris yra ži no­mas vi sa me pa sau ly je, yra vie nas ke lias – rei kia pa si žy mė ti ir ryš­kio mis kū ry bi nė mis sa vy bė mis, ir pro fe si ne dis cip li na. To kius su­ge bė ji mus iš siug dė me dar So vie tų Są jun gos griū ties lai kais, kai su­si kū rė or kest ro bran duo lys ir pra­dė jo me kryp tin gą ir at kak lų dar bą. Tuo me tu, kai vy ra vo ūki nė sui ru­tė, žmo nės gal vo jo, kaip iš gy ven­ti, to dėl kla si ki ne mu zi ka ma žai kas do mė jo si. Kul tū ros fi nan sa­vi mas bu vo mi ni ma lus. Bet mes ne nu leis da mi ran kų dir bo me 3–4 me tus. Il gai niui toks dar bas man ir ma no ko lek ty vui ta po įpro čiu ir net po rei kiu.

Or kest ro na riams ten ka di de lis krū vis: var gi nan čios ke lio nės, re­pe ti ci jos, die not var kių ne pa to gu­mai ir ne sklan du mai, mie go trū ku­mas. To kios są ly gos ga li nei gia mai pa veik ti meist riš ku mą. At sis vei ki­na me su tais, ku riems ne pa vyks ta su de rin ti fi zi nio krū vio ir aukš tų meist riš ku mo rei ka la vi mų. Vis­gi dau ge lis tuos iš ban dy mus pa­ke lia.

– At kak lu mas ir ti kė ji mas veik los pra smin gu mu da vė įspū din gų vai sių – da bar pa­sau ly je jū sų or kest ras yra tie­siog graibs to mas.– Mū sų veik la jau daug me tų la bai in ten sy vi. Ne se niai bu vo di džiu­lės gast ro lės Ki ni jo je, Ame ri ko je. Grį žę į Ru si ją at li ko me spek tak­lių įra šų 3D for ma tu, ir vėl į gast­ro les – Vo kie ti jo je. Da bar skren­da me į Vie ną. Net ru kus Len ki jo je pa ro dy si me gran dio zi nį spek tak lį „Ka ras ir tai ka“. Ne se niai lan kė­mės Is pa ni jo je, Bra zi li jo je, Sin ga­pū re, Tai lan de, Lon do ne, Niu jor­ke. Žo džiu, gast ro lių že mė la pis yra mil ži niš kas. Ma ri jos teat ras per me tus su ren gia apie 750 pa­si ro dy mų. Pap ras tai toks krū vis in ten sy via dar bot var ke ap rū pi na apie 10 teat rų.

Pa ti kė ki te, ne no riu pa sa ky ti, kad mes esa me kaip di džiu lė ga myk la. Tik rai ne. Mū sų pa grin di niai už­da vi niai – kū ry bi niai ir švie tė jiš ki. Ro do me de šim tis, o gal net ir šim­tus spek tak lių, ku rių pa grin di­niai žiū ro vai yra mo ki niai, aukš­tų jų mo kyk lų stu den tai. Pats daug bend rau ju su stu den tais, sten gia­mės neap lenk ti nė vie nos Sankt Pe­ter bur go mo kyk los, ku rių yra la bai daug – šim tai. Sie kia me, kad vi si mo ki niai su vok tų, kas yra „Sprag­tu kas“, „Gul bių eže ras“, „Mie gan­čio ji gra žuo lė“, „Eu ge ni jus One gi­nas“, „Ka ras ir tai ka“.

– Pa pa sa ko ki te apie svar bes­nius atei ties pla nus.– Tur būt gir dė jo te, kad Ma ri jos teat rui sta to mos nau jos kon cer ti­nės pa tal pos, ku rios pra dės veik­

S.Ko va lio vas nenori būti vadinamas re ži mo au ka

V.Ger gi je vas: Kau ne bu vo me pri blokš ti

for ma ci ją apie Lie tu vą“, – sa kė S.Tam ke vi čius.

Drau gys tės kai naSu si ti ki me bu vo pa ste bė ta, kad Sei mo spren di mas Lais vės pre­mi ją skir ti žmo gaus tei sių gy nė jui ne su lau kė, kaip la bai daž nai pa si­tai ko, jo kios kri ti kos nei iš vi suo­me nės, nei iš žiniasklaidos.

Dar gū džiais so viet me čio lai kais su S.Ko va lio vu su si pa ži nęs S.Tam­ke vi čius tvir ti no, kad į drau gys tę pe rau gu si po grin di nin kų pa žin tis yra neį kai no ja ma.

„Mes bu vo me la bai su krės ti, kai su ži no jo me, kad 1974 m. S.Ko va lio­vo bu te Mask vo je bu vo at lik tos kra­tos, kad jis ap kal tin tas an ti so vie ti­ne pro pa gan da ir suim tas. 1975 m. gruo džio mė ne sį teis mas jam sky rė sep ty ne rius me tus lais vės atė mi mo, baus mę at lie kant griež to re ži mo la­ge ry je, ir dar tre jus me tus trem ties. Tai bu vo „pre mi ja“ už pa gal bą Lie­tu vai. Kai už drau gys tę su mo ka ma to kia kai na, drau gys tė tam pa la bai bran gi“, – sa kė mask vie čio bi čiu lis Kau no ar ki vys ku pas.

Kai kas sa­ko, kad mes pa siau ko­jo me dėl lais vės. Tai ne bu vo au­ka. Ne su tik­ti su re ži­mu ska ti no gė dos jaus­mas.

Pro ga: �� kau�nie�čiai�pa�svei�ki�no�S.Ko�va�lio�vą,�ką�tik�ga�vu�sį�pir�mą�ją�Lie�tu�vo�je�Lais�vės�pre�mi�ją.

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Ap lin ka: �� su�si�ti�ki�mas�vy�ko�Kau�no�ar�ki�vys�ku�pi�jos�kon�fe�ren�ci�jų�sa�lė�je,�į�kurią�susirinko�dešimtys�kauniečių�ir�žinomų�Lietuvos�disidentų.� � � � �����������������������������������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

ti šiais ar ba ki tais me tais. Man la bai grei tai pa vy ko su rink ti bū­ti nus pi ni gus. Lai mė, tai bu vo da­ro ma dar iki kri zės – 2005–2006 m. Tuo met už te ko tų 25 mln. do­le rių. Da bar to kia su ma bū tų per ma ža. Šiuo me tu tie pa tys dar bai, ma nau, kai nuo tų 40–50 mln. do­le rių. Sa lė, ku rią pa sta tė me, pa gal tech ni nius pa ra met rus, ma nau, ne tu ri ana lo gų vi sa me pa sau ly je. To kią nuo mo nę jau iš sa kė ne vie­nas gar sus mu zi kan tas, dai ni nin­kas, kom po zi to rius.

– Ko kius įspū džius pa li ko nau­jo ji Kau no „Žal gi rio“ are na ir kon cer tas jo je?– Ma ne tie siog pri bloš kė, kad Vla­di mi ro Ro ma no vo fon das su ge bė jo taip su do min ti Kau no ir, ma nau, ne tik Kau no, bet ir Lie tu vos pub­li ką. Su si rin ko tiek daug žmo nių! Tai, su pran ta ma, la bai nu džiu­gi no. Mes juk dėl gast ro lių gra fi­ko nuo lat gy ve na me di džiau siuo­

se pa sau lio mies tuo se – Pa ry žiu je, Niu jor ke, Mask vo je, To ki ju je. Esa­me įpra tę prie tūks tan ti nės au di­to ri jos, bet nie ka da ne ga lė jau pa­gal vo ti, kad dar dau giau žiū ro vų ga li su si rink ti į kla si ki nės mu zi­kos kon cer tą Kau ne. Paaiš kė jo, kad ga li. Ir oras tuo met bu vo la bai blo­gas – plik le dis. Ta čiau žmo nės po dar bo su ge bė jo ras ti no ro ir lai ko. Džiau giuo si, kad kon cer te ap si lan­kė le gen di nis Ar vy das Sa bo nis, ku­rio žai di mu mes ža vė da vo mės dar prieš 20–25 me tus.

– Po kon cer to žmo nės ap ta ri­nė jo neįp ras tą di ri ga vi mo ma­nie rą – at ro do, kad or kest rą val do te vos pa ste bi mais pirš­tų ju de siais ir aki mis.– Man ga na sun ku at sa ky ti, nes sa vo elg se nos sce no je ypa tu mų ne­su lin kęs nag ri nė ti. Ma čiau va kar are nos ek ra nuo se kai ku riuos sa vo ju de sius, ta čiau apie sa vo di ri ga­vi mo ma nie rą ne mąs tau, ne gal­

Siurp ri zai: �� gar�sio�jo�or�kest�ro�va�do�vas�Kau�ne�pa�ty�rė�ne�ti�kė�tų� įspū­džių.�������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Vai�do�to�Gri�go�nuo�tr.

Džiau giuo si, kad kon cer te ap si lan­kė Ar vy das Sa bo­nis, ku rio žai di mu mes ža vė da vo­mės dar prieš 20–25 me tus.

1 vo ju, kaip tai at ro do iš ša lies. Ga­liu pa sa ky ti, kad nuo lat sten giuo si klau sy tis, kas vyks ta (tu riu gal vo­je gar sus), ir su tuo yra su si jęs ma­no el ge sys sce no je. Klau sau si, kas vyks ta ma no vi du je, nes kiek vie­ną kū ri nį su vo kiu ir gir džiu in di­vi dua liai. Tai, ką aš gir džiu ap­lin kui, sa vo ju de siais sten giuo si su de rin ti su tuo, kas skam ba ma­ny je. Tai da rau ne tik ju de siais, bet ir žvilgs niu. Kar tais sa vo žvilgs nį į ku rią nors or kest ro da lį nu krei­piu tik to dėl, kad tuo me tu ma­nau, jog rei kia iš ryš kin ti kaž ko kį gar są. Tai pri klau so nuo daug ko, net ir nuo kon cer tų sa lės akus ti kos ypa tu mų.

Kal bant su maest ro V.Ger gi je­vu at ro dė, kad ir vieš bu čio ap lin­ką jis ste bi tar si sa vo tiš ką or kest­rą, neiš leis da mas iš akių nė vie no „inst ru men to“ – žmo nių, daik tų, gar sų, ju de sių.

Per in ter viu jo akys nu kryp da­vo į te le vi zo rių, ku ris trans lia vo fut bo lo rung ty nes. Kar tą, ne ti­kė tai nu trau kęs po kal bį, jis su šu­ko, kreip da ma sis į te le vi zo rių tuo me tu žiū rin tį jau ną, ką tik Kau­no pub li ką su ža vė ju sį for te pi jo no vir tuo zą Da ni ji lą Tri fo no vą: „Da­ni ji lai, ar ma tei, koks bu vo įvar­tis!?“

Šis ne ti kė tas mo men tas pri mi­nė žiniasklaidoje skelbtą įdo mų ir pa čiam maest ro ga na reikš min gą gy ve ni mo epi zo dą vai kų mu zi kos mo kyk lo je.

Kai Va le ri jui su ka ko sep ty ne­ri, ma ma jį nu ve dė į mu zi kos mo­kyk lą.

Ber niu kas ne nus ty go vie to je ir nuo lat žval gė si pro lan gą: jis ne­ga lė jo at plėš ti akių nuo kie me fut­bo lą žai džian čių drau gų.

„Pra dė si me? – pa si tei ra vo dės­ty to jas ir ant sta lo pirš tais pa bar­be no me lo di ją. – Ga li pa kar to ti?“

Va le ri jus aki mirks niu pa kar to jo rit mą ir vėl įsi ste bei li jo į tai, kas vyks ta už lan go.

„Pa ban dyk dar“, – pa pra šė su si­mąs tęs dės ty to jas. Šį kart ber niu­kas su pai nio jo rit mą, ir dės ty to­jas pa pra šė jo pa lauk ti už du rų. O pa ts ra mi no ma mą: „De ja, jis ne­tu ri klau sos. Jam ar ti mes nis fut­bo las. Gal būt jis taps to kiu fut bo­li nin ku kaip bra zi las Pe le?“

Ta čiau ma ma nea be jo jo, kad ma ža sis Va le ra – ge ni jus, ir pa­sie kė sa vo: sū nus pa te ko į mu zi­kos mo kyk lą. Jau po mė ne sio dės­ty to jas sa vo žo džių iš si ža dė jo.

Da bar V.Ger gi je vas ir jo or kest­ras yra lau kia mi sve čiai pa čio se gar siau sio se pa sau lio sce no se.

4

MiestasPirmadienis, sausio 16, 2012

A.Nesteckis: „Kauniečių problemos turi būti sprendžiamos kokybiškai ir laiku“Praėjusių metų lapkričio mėne-sio pradžioje Kauno miesto savi-valdybės administracijos direkto-riumi tapęs 55 metų Antanas Nes-teckis tvirtai laikosi principinės savo pozicijos: „Politikams – po-litika, administracijai – adminis-travimas.“

„Vadovausiuosi tik profesionalumo principais. Politiškumas – į šoną. Administracijos direktorius nėra politinis vienetas. Tarybos spren­dimus vykdysiu kokybiškai ir per įmanomai trumpiausią laiką. Tai yra esmė“, – paskirtas savivaldy­bės administracijos direktoriumi tąkart žurnalistams akcentavo pas­tarąjį dešimtmetį Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku dirbęs A.Nesteckis.

– Jūs esate buvęs Seimo nariu, daug metų dirbote Kauno rajo-no taryboje. Kuo save laikote – politiku ar administratoriumi?– Save laikau daugiau adminis-tratoriumi. Daug metų dirbau Mokesčių inspekcijoje. O tai bu-vo grynas administracinis darbas. Ir čia, ir dirbdamas ten labai aiš-kiai laikiausi pozicijos, jog politi-kams – politika, o administracijai – administravimas ir politikų pri-imtų sprendimų vykdymas siekiant kiek galima geresnių rezultatų gy-ventojams. Šioje vietoje labai aiš-kiai apibrėžiu, kad esu administra-

torius, politikų priimtų sprendimų įgyvendintojas.

– Kokios problemos, jūsų ma-nymu, kelia didžiausią galvos skausmą paprastiems kaunie-čiams?– Manau, kad kiekvienas gyven-tojas pasakytų labai paprastai. Su kuo jis kiekvieną dieną susiduria? Visų pirma jis kiekvieną dieną su-siduria su savo gyvenamąja aplin-ka, t.y. su patogiu, kokybišku pri-važiavimu, jo aplinkos saugumu. Taip pat žmogus kiekvieną die-ną mąsto apie tai, kaip jam išleis-ti vaiką į darželį ar į mokyklą – ar jam yra patogu, ar jis yra patenkin-tas ta kokybe, ar turi darbą ir jame yra saugus, ar yra sudarytos verslui sąlygos. Tai yra pagrindiniai daly-kai, kurie svarbūs kiekvienam gy-ventojui.

– Kaip įsivaizduojate, kaip sa-vivaldybėje turėtų vykti dar-bas, kad jį būtų galima pava-dinti idealiu?– Visi dėl administravimo būtume patenkinti, jeigu visa administra-cija, kiekvienas jos darbuotojas prisiimtų jo kompetenciją atitin-kančią atsakomybę ir ją laiku įgy-vendintų. O atėjęs aš radau situ-aciją, kai visas administravimas buvo suvestas į tai, kad menkiau-sią sprendimą turėdavo priimti direktorius. Be to, nepakankamai

bendraujama tarp skyrių. Manau, kad direktorius neturi nusišalin-ti priimant pagrindinius spren-dimus, bet galimų sprendimų vi-sus variantus bei pasiūlymus turi priimti specialistai, kurie yra ge-riausiai įsigilinę ir kurie geriau-siai žino. Kai šita sistema pradės tobulai veikti, tuomet pasirodys pirmieji rezultatai. O tikslas yra, kad gyventojai pajustų, jog jų pro-

blemos yra sprendžiamos kokybiš-kai ir laiku.

– Kaip galėtumėte įvertinti sa-vo darbą per tuos prabėgusius daugiau kaip du mėnesius?– Kažkodėl susidarė opinija, kad mano bendravimas yra griežtas, kad aš smulkmeniškai prižiūriu darbuotojus. Tačiau tai nėra tie-sa. Tiesiog aš noriu, kad kiekvienas darbuotojas, kiekvienas specialis-tas būtų savimi ir priimtų tokius sprendimus, kurių reikalauja įsta-tymai arba Vyriausybės nutarimai. Noriu, kad kiekvienas darbuotojas būtų ta pirminė ląstelė, kuri priima sprendimą. Manau, kad kol kas ne-sugebėjau to padaryti. Žinoma, tai yra procesas, kuris, beje, nėra pa-prastas.

– Iš to, ką sakote, galima su-sidaryti įspūdį, kad vadovauti daugiau nei 700 žmonių turin-čiam kolektyvui yra tikrai dide-lis iššūkis.– Sprendimą pradėti dirbti Kau-no savivaldybėje priėmiau ir nega-liu dėl to skųstis. Bet galiu pasa-kyti, kad antrą kartą priimdamas tokį sprendimą aš tikrai pagalvo-čiau (šypsosi – aut. past.).

– Daugelis jūsų pavaldinių ste-bisi tuo, jog darbus pradedate anksčiausiai iš visų, o baigia-te vėliausiai. Ar nesulaukiate

priekaištų iš šeimos, kad visą save atiduodate darbui?– Iškart, kai priėmiau tą sprendi-mą, šeima suprato, kad su tuo rei-kės susitaikyti. Kiekvienas naujas darbas ir kiekvienas naujas iššūkis to reikalauja. Kai tu ateini į nau-ją darbą, į naują sistemą, kurios tu visiškai nepažįsti ir nežinai vi-sų smulkmenų, tai verčia tave skirti šiek tiek daugiau laiko. Bet aš ma-nau, kad tai nėra normalu. To ne-turėtų būti. Reikia taip susidėlio-ti administravimą, kad tiek daug laiko nereikėtų dirbti nei direkto-riui, nei jo pavaduotojams, nei sky-rių vedėjams, nei eiliniams darbuo-tojams. Nėra normalu, kai darbas prasideda 7 val. ryte ir baigiasi 8 val. vakare. Darbą turi susidėlio-ti taip, kad užtruktum tiek laiko, kiek yra numatyta pagal darbo su-tartį. Žinoma, su neišvengiamomis išimtimis.

– Ar galėtumėte papasakoti apie savo šeimą?– Žmona dirba buhalterinį darbą. Sūnus Saulius yra įgijęs informa-tiko specialybę. Sūnus Tomas tu-ri ekonominį išsilavinimą. Džiau-giuosi, kad abu sūnus turi šeimas, kad man yra padovanoję jau tris anūkus. Labai džiaugiuosi, kad jie yra dirba Lietuvoje ir, kiek girdžiu iš jų, tikrai nesiruošia niekur va-žiuoti.

Užs. 900204

Artūro Morozovo nuotr.

Laivas „Cos ta Con cor dia“ kau nie čiams at ro dė sau gus

„Ka žin, ar į ava ri ją ne­pa te ko mū sų tau tie čių?

Ti kiuo si, kad ne. Ta čiau vie ną lie­tu viš ką de ta lę jau pa ste bė jau– ne­to lie se ant šo no gu lin čio lai ne rio plū du riuo ja val te lė, ant ku rios už­ra šy ta „Spyg liu kas“, – sa kė nuo­trau kas su moks li nin ko ati du mu ty ri nė jan tis kau nie tis.

V.La šas su žmo na Aud ro ne ir vai kais Da lia, Vai da, Pau liu mi ir Vai do tu lai vu, ku ris po penk ta die­nio va ka rą įvy ku sios ka tast ro fos va di na mas ant ruo ju „Ti ta ni ku“, prieš dve jus me tus su si ren gė į ka­lė di nę ke lio nę.

Ne lai mės vie ta neįst ri go„Ka lė dos mums toks lai kas, kai vi­sa šei ma tu ri me ga li my bę sa vai tę pa bū ti kar tu, to dėl nu spren dė me tą lai ką pra leis ti įdo mio je ke lio nė­je“, – pa sa ko jo V.La šas.

Kau nie čio at min tin be veik neįst­ri go mo men tas, kai lai vas pra plau kė pro Džil jo sa lą, prie ku rios praė ju­sio penk ta die nio va ka rą įvy ko pa­sau lį su krė tu si ka tast ro fa – gra ni to ri fas su dras kė lai vo dug ną ir gi gan­tas be jė giš kai ėmė virs ti ant šo no.

„Pro šią sa lą plau kė me pa sku ti­nę ke lio nės die ną, oras at ro dė ru­de niš kas, ne trau kė išei ti ant de nio.

Be to, vi si bu vo me pil ni įspū džių, to dėl pa sku ti nė krui zo at kar pa at­min ty je iš li ko ga na mig lo tai“, – „Kau no die nai“ pa sa ko jo V.La šas.

Vis kas at ro dė to bu laLai vu „Cos ta Con cor dia“ La šai ke­lia vo 2010 m. ir iš ky la li ko la bai pa­ten kin ti, nors pa si tai kė ir ne leng­vų die nų.

„Prap lau kus Gib ral ta ro są siau rį pa ke liui į Ka sab lan ką At lan to van­de ny ne mus su ti ko aud ra ir di de­lės ban gos. Ka ju tė se ir nak tį jau tė si stip rūs ban gų smū giai, dre bi nan tys vi są lai vą. Nors, at ro do, vis kas bu­

vo sau giai pri tvir tin ta, iš ry to lai­ve bu vo ma ty ti su du žu sių daik tų ir dar bu vo li kę aki vaiz džių pėd sa kų, iš duo dan čių, kad žmo nes ka ma vo jū ros li ga. Iš to su pra to me, kad ban­ga vi mas tą kart bu vo di de lis“, – ke­lio nės epi zo dus pri si mi nė V.La šas.

Pa sak kau nie čio, vi sa ke lio nė vy­ko la bai or ga ni zuo tai, sklan džiai, bu vo aiš kios inst ruk ci jos, kaip pa­žy mė ti ir kam ati duo ti ba ga žą, kur įsi kur ti. „Įgu la – la bai pa slau­gi, nuo šir di ir drau giš ka. Įst ri go jų pro fe sio na lu mas. Vy ko ir ava ri niai mo ky mai. Man at ro do, kad ir įgu la, ir ke lei viai ma nė, kad to kių pa mo­

kų nie ka da ne pri reiks – lai ve vis kas at ro dė la bai to bu la ir sau gu. Lai vo ap lin ka nu tei kia ato sto gų nuo tai­

1

Vy ko ava ri niai mo ky mai. At ro do, kad ir įgu la, ir ke lei­viai ma nė, kad to­kių pa mo kų nie ka­da ne pri reiks.

Vla das La šas:

Gi gan tas: � La šai pui kiai pri si me na lai vą mil ži ną, ku ris tuo met at ro dė ne pa ju di na mas, plauk da ma „Cos ta Con cor dia“ šei ma jau tė si kom for tiš kai ir sau giai. Vlado La šo asmeninio ar chy vo nuo tr.

5

MiestasPirmadienis, sausio 16, 2012

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

50 tūkst. li tų – tiek ES lė šų ne te ko Kau no re gio nas, o kaž ku rios da­lies šių pi ni gų ir Kau nas dėl vė la­vi mo įgy ven din ti bio lo giš kai skai­džių at lie kų tvar ky mo pro jek tus. Tai tik pir mo sios san kci jos.

Is to ri ja kar to ja si„Kau no die na“ jau ra šė apie Kau­no sa vi val dy bės įklam pin tą Eko­lo gi nį Bal ti jos re gio no pro jek tą ir dėl val di nin kų ne ran gu mo pra­ras tus ES mi li jo nus. Re gis, is to ri­ja kar to ja si.

Ap lin kos mi nis te ri jos iš pla tin ta­me pra ne ši me sa ko ma, kad Kau no, Vil niaus, Šiau lių ir Tel šių re gio­nams ski ria mos fi nan si nės san­kci jos dėl vė la vi mų įgy ven di nant bio lo giš kai skai džių at lie kų tvar­ky mo pro jek tus. Atei ty je ga li bū ti nu brauk tos vi sos pro gra mos lė šos: 450 mln. li tų.

Bio lo giš kai skai džios at lie kos – tai so do at lie kos, už terš tas ar ne­tin ka mai per dirb tas po pie rius, skys tos ir kie tos mais to pro duk tų at lie kos.

Ap lin kos mi nist ro Ge di mi no Kaz laus ko tei gi mu, san kci jų im ta si nu sta čius, kad sa vi val dy bės ne si­lai ko sa vo pa čių pa tvir tin tų pir ki­mo pla nų – ky la ri zi ka, kad pro jek­tai ne bus įgy ven din ti lai ku.

„Ti kiuo si, kad fi nan si nės ko rek­ci jos pri vers sa vi val dy bes su ktis spar čiau. Prie šin gu at ve ju ga li tek­ti im tis pa čių griež čiau sių prie mo­

Regionas pra ra do europines lė šasĮgy ven di nus – nau da

Ap lin kos mi nis te ri jos tei gi mu, �įgy ven di nus bio lo giš kai skai džių at lie kų tvar ky mo pro jek tus, są var­ty nus tu rė tų pa siek ti vos treč da lis da bar su si da ran čių at lie kų.

Iš sisp ręs tų ir nuo są var ty nų priei­ �gų sklin dan čio dvo ko pro ble ma.

Pro jek tai pa ska tin tų ir rū šiuo ti bei �in di vi dua liai kom pos tuo ti at lie kas.

Per dir bant iš rū šiuo tas at lie kas �bus ga li ma iš gau ti ener gi ją.

nių – nu brauk ti vi sas pro jek tams skir tas lė šas“, – per spė jo mi nist­ras G.Kaz laus kas.

450 mln. li tų Eu ro pos Sang lau­dos fon do pa ra mos skir ti de šim­čiai Lie tu vo je vei kian čių re gio ni nių at lie kų tvar ky mo cent rų, ku riuos val do to re gio no sa vi val dy bės.

Di rek to riaus vi ra žaiKau no re gio ne toks cent ras – VšĮ „Kau no re gio no at lie kų tvar ky mo cent ras“ (KARTC), įsteig tas 2005­ai siais. Įs tai gos da li nin kai – še šios Kau no ap skri ties sa vi val dy bės ir UAB „Kau no šva ra“.

KARTC Kau no re gio no di rek to­rius Kęs tu tis Bal čiū nas, pa klaus­tas, dėl ko kių prie žas čių Kau no re gio nas, o kar tu ir Kau no mies tas

ne te ko ES lė šų, ban dė iš si su ki nė­ti: „Ofi cia lių nu brau ki mų dar ne­tu ri me.“

Pri mi nus, kad jau iš pla tin tas ofi­cia lus pra ne ši mas spau dai, K.Bal­čiū nas pa reiš kė: „Raš tu mes jo dar ne ga vo me.“

Į klau si mą, ar KRATC ne vė luo ja reng ti ES pro jek tų, di rek to rius už­tik ri no, kad tik rai ne.

„Mes pa gal tai, ko kius tu ri me pa tvir tin tus pla nus ir gra fi ką, neat­si lie ka me, o ir pa gal su tar tį vis kas ati tin ka. Pro jek tas jaut rus ter mi­nams, be to, ten mi ni mi ne vien mes – ten mi ni ma pu sė Lie tu vos. Spren džia me tuos klau si mus. Kau­nas bu vo pir ma sis re gio nas, ku ris pa skel bė tą kon kur są, bet jį mums nu trau kė“, – pri si mi nė bio lo giš kai skai džių at lie kų tvar ky mo pro jek to pra džią di rek to rius.

Pak laus tas, ko dėl gi nu trauk tas šis KARTC kon kur sas, K.Bal čiū­nas pri pa ži no, kad jis bu vo blo gai pa reng tas.

Kal tų tra di ciš kai nė raVė liau cent ro di rek to rius vis gi pa­tvir ti no, kad ži no apie Ap lin kos

mi nis te ri jos skir tas nuo bau das. Jis tei gė kal bė jęs su Kau no ap lin kos pro jek tų val dy mo agen tū ros at­sto vais, ku rie ir už si mi nę apie mi­nis te ri jos pri tai ky tas griež tas prie­mo nes re gio nams.

Pa sak K.Bal čiū no, šio je is to ri jo je kal čiau sios – fi nan sa vi mo są ly gos.

„Pro jek tas vė la vo dar ir dėl to, kad ne bu vo aiš kios fi nan sa vi mo są ly gos. Jis pa te ko į ES 2007–2013 m. lai ko tar pį, o rea liai star tą ga vo­me tik po tre jų me tų. Mes gal vo­ja me, kad dar spė ja me į tą trau ki nį ir vis ką pa da ry si me. Pa gal su tar tis, ko re guo ja mus gra fi kus mes spė ja­me, bet pa vo jus yra, nes kas nors ga li ap skųs ti pir ki mus, o Eu ro pa juk ne pa lauks“, – per spė jo di rek­to rius.

Tvai kas: �� iš�spren�dus�bio�lo�giš�kai�skai�džių�at�lie�kų�tvar�ky�mo�pro�jek�tus,�ne�be�lik�tų�blo�go�kva�po�są�var�ty�nuo�se.��� � � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Ten mi ni mi ne vien mes – ten mi ni ma pu sė Lie tu vos. Spren džia­me tuos klau si mus.

Kęs tu tis Bal čiū nas:

Laivas „Cos ta Con cor dia“ kau nie čiams at ro dė sau gus

koms, vi si at si pa lai da vę ir min tims apie ga li mas grės mes tie siog ne lie­ka vie tos“, – svars tė V.La šas.

Vi du ti nės kla sės pra ban ga„Cos ta Con cor dia“ – be veik 300 m il gio dvy li kos de nių lai ne ris. Juo ga lė jo plauk ti per 3780 ke lei vių ir per 1000 eki pa žo na rių.

„Tai – vi du ti nės kla te go ri jos krui zi nis lai vas, pri tai ky tas kuo įvai res nei pub li kai, – įver ti no V.La šas. – Daug bliz ge sio, bet iš­skir ti ne pra ban ga „Cos ta Con cor­dia“ ne pa si žy mė jo. Ta čiau ja me, ži no ma, vei kė sau nos, sū ku ri nės

vo nios, ba sei nai, SPA, spor to klu­bai, skai tyk la, ka zi no, apie 20 ba­rų, pen ki res to ra nai, ku riuo se gro jo gy va mu zi ka. Mu zi kan tai links mi­no sve čius ir pie tau jant.“

Vai kams vei kė žai di mų kam ba­rys, lai ve bu vo įreng tas van dens par kas, net krep ši nio aikš te lė.

Ti kin tie siems „Cos ta Con cor­dia“ siū lė kop ly tė lę, lai vas tu rė jo sa vo ka pe lio ną.

Lie tu vių ne su ti koTarp tuo met plau ku sių 3 tūkst. „Cos ta Con cor dia“ ke lei vių La šai tą kart ne su ti ko nė vie no lie tu vio.

„Ne su ti ko me ir ke lei vių iš ki­tų Bal ti jos ša lių. Lai ve do mi na vo poil siau to jai iš Ita li jos. Ap tar nau­jan tis per so na las – dau giau sia iš Piet ry čių Azi jos, vie nas ki tas – iš Uk rai nos ir ki tų ša lių“, – pa sa ko­jo V. La šas.

Krui zo kai na, plau kiant to kiu lai­vu, ga li bū ti la bai įvai ri, pri klau­san ti ne tik nuo įvai riais me tų lai­kais tai ko mų spe ci fi nių ak ci jų.

„Tai pri klau so ir nuo kiek vie no ke lei vio po rei kių. Jei tie po rei kiai pa tys mi ni ma liau si, ga li už tek ti ir tūks tan čio li tų. Ta čiau su ma nius da ly vau ti kiek vie no je eks kur si jo­

je, įsi tai sius pra ban gio je ka ju tė je, nu spren dus iš ban dy ti įvai rias lai­ve siū lo mas pra mo gas, kai na ga­li išaug ti de šim te rio pai ir dar dau­giau“, – sa kė ke liau ti mėgs tan čios dau gia vai kės šei mos gal va.

Ne lai mė neiš gąs di noPa sak V.La šo, lai ne rio ka tast ro fa – su kre čian ti, ta čiau ne lai mė ne su­nai kins no ro ke liau ti įdo miais van­dens marš ru tais.

„Ste bė da mie si šia ne ti kė ta, tra­giš ka ir la bai ap mau džia lai vo ava­ri ja, tu rė tu me pa gal vo ti ir apie sa vo kas die ny bę – ji ne ma žiau pa vo jin­

ga. Lie tu vo je sa vait ga lį du au to mo­bi liai įva žia vo į tven ki nius ir dėl to pa sken do pen ki žmo nės. Ši krau pi sta tis ti ka vi sai ne Lie tu vos nau dai: sek ma die nio po pie tės duo me ni­mis, iš dau giau nei 4 tūkst. „Cos­ta Con cor dia“ ke lei vių bu vo žu vę sep ty ni žmo nės“, – da li jo si pa ste­bė ji mais bu vęs lai ne rio ke lei vis.

V.La šo nuo mo ne, net plik le dis Lie tu vos ke liuo se ga li bū ti pa vo­jin ges nis už ke lio nę lai ne riu van­de ny ne.

Gi gan tas: �� La�šai�pui�kiai�pri�si�me�na�lai�vą�mil�ži�ną,�ku�ris�tuo�met�at�ro�dė�ne�pa�ju�di�na�mas,�plauk�da�ma�„Cos�ta�Con�cor�dia“�šei�ma�jau�tė�si�kom�for�tiš�kai�ir�sau�giai.� � � � � � �� � � � � � � � � � � � � � ����������������Vlado�La�šo�asmeninio�ar�chy�vo�nuo�tr.

Daugiau apie „Cos ta Con cor dia“ 12p.

6

nuomonės

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis Nuo tua le ti nio po pie riaus

iki pa trio tiz moPe si miz mo tė vy nė

Vi si nai viai ti kė jo, kad jau lais vo je Lie tu vo je tik rai vi si dirbs tik sa­vo tė vy nei ir mąs tys tik taip, kaip pri sa kė J.Ken ne dy.

O jei vi si trys mi li jo nai pirk tu me tik lie tu viš­ką pre kę? Oi, kaip iš­si plės tų ga my ba, kiek nau jų dar bo vie tų bū­tų įkur ta, kiek biu dže­tas pa si pil dy tų.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 500.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Įmin ki te mįs lę: vie ta na muo se, į ku rią ry tais ir va ka rais nu si drie­kia ei lė? Aiš ku, at spė si te. Tua­le tas. Vie ta, kur ir ka ra liai pės ti

vaikš to. Pas tū lą lie tu vį ši vie ta – ne vien gam ti nių rei ka lų su tvar ky mo, bet ir sa viš vie tos, dva si nio to bu lė­ji mo rū mai. Se nais lai kais laik raš­čius jo je skai ty da vo ir juos pra ktiš­kai pa nau do da vo, o da bar kas kny gą apie po vei kį žmo nėms min ti mis, kas žur na lą tik vy rams ar ba tik mo te­rims pa si dė jęs, o mo der niuo se na­muo se net ir mu zi kos ko lo nė lė pa­ka bin ta. O jau tik ra bė da bū na ta da, kai tua le tas vie nas, ir dar su jung tas su vo nios kam ba riu, o šei mos na­rių daug. Ta da su pa si skai ty mais ir pa sva jo ji mais ir vi sa gy va ei lė nu si­drie kia, neap siei na ma be du rų spar­dy mo ir di des nių ar ma žes nių: „Oi, ne spė jau.“

Bet iš si plė čiau aš čia ne į te mą. Juk te ma – nuo tua le ti nio po pie­riaus iki pa trio tiz mo... Tai prie jų ir grįž tu. Tai gi kny gos į liau diš kai va di na mą tu pyk lą nie ka da ne si ne­šu, bet, pa ni rus į gi lią me di ta ci­nę bū se ną, vi sa da su lau kiu ne ti­kė tų min čių, pro to pra blai vė ji mo, ki taip ta riant, kaip da bar po pu lia­ru ra šy ti „atei na nu švi ti mas“. Dėl am ži no ir nuo la ti nio tua le ti nio po­pie riaus trū ku mo na muo se (mat jis daž nai su nau do ja mas ne pa gal tie­sio gi nę pa skir tį), pas mus jis per ka­mas di džiau sio mis pa kuo tė mis. Kai nė ra, tai nė ra, o kai yra, tai nors ve­ži mu vežk. Ka dan gi, vy ro žo džiais ta riant, mes jį val go me, per ka mas vi sa da pi giau sias, ak ci nis. Šį kart to ks ta po len kiš kas, iš de ko ruo tas gė ly tė mis, pa kvė pin tas sin te ti niu čiau du lį ke lian čiu ra mu nė lių kva pu. Ir dai lio je po lie ti le ni nė je pa kuo tė­je, taip pat ra mu nė mis pra žy du sio­je. Žo džiu, nors prie žaiz dos dėk ir tam tur būt tiks.

„Ne gi ga li bū ti, kad ši toks vi sas pa gra žin tas ga lė jo bū ti pi ges nis už mū siš ką, lie tu viš ką?“ – svars tau ir grei tai min ty se su me tu: „Trys mi­li jo nai lie tu vių po maž daug 30 ri ti­nė lių per me tus, 90 mln. ri ti nė lių, vie no ri ti nė lio ga min to jo kai na pre­ky bos tink lams – apie 50 cen tų, t.y. 45 mln. li tų per me tus.“ „Ge ras biz­nis, ku ris be veik ne pa nau do tas nu­ke liau ja ka na li za ci jos vamz džiais“, – su ky la lie tu viš kas pa vy das. Bet čia pat jo vie tą uži ma pa trio tiz­mas – o jei vi si trys mi li jo nai pirk­tu me tik lie tu viš ką pre kę? Oi, kaip iš si plės tų ga my ba, kiek nau jų dar­bo vie tų bū tų įkur ta, kiek biu dže tas pa si pil dy tų, kiek per dirb to po pie­riaus, iš me ta mo į šiukš ly ną, su nau­do tu me. Gal jau ta da ir mū sų pre­kė Len ki jos ir Ki ni jos ga min to jams

į akį ar kur smar kiau įkirs ti ga lė tų? Ir pa tys pi giau šluos ty tu mės... Ką ma no te? Juk ta pa klau sos ir pa siū­los krei vė tuoj pat pa gal rin kos no­rus su si re gu liuo ja... Ar rei kia ati­duo ti sa vo sun kiai už dirb tus li tus ki nams, len kams ir vi so kiems ki to­kiems, jei sa vo ga min to ją tu ri me? Ir čia pa sa lū nė min tis vėl at rie da ati­dun da: „O kaip ta chres to ma ti nė is­to ri ja apie lie tu vį, atė ju sį pas Die vą su pra šy mu? Die vui sa kant, gau si, ko pra šai, bet kai my nas gaus dvi­gu bai, pa pra šiu sį jam iš dur ti vie ną

akį.“ Iš dai nos žo džių neiš me si, bet gal ga li ma vi siems pa si steng ti ir iš­trin ti iš ko lek ty vi nės są mo nės vi są dai ną? Gal vis dėl to, kaip sa ko Ma­ri jus Mi ku ta vi čius „Pa ban dom iš nau jo!?“

O da bar rim tai... Prieš po rą me tų lan ky da ma si Šve di jo je ieš ko jau vy­rui lauk tu vių – rankš luos čio. Kar­tu po par duo tu vę vaikš čio jo šve dė, ei li nė, pa gy ve nu si, ei li nės ga myk­

los ei li nė dar buo to ja. Pa dė jo man rink tis: ėmė rankš luos čius ir rū šia­vo į kai rę ir de ši nę: „Ši tas – ki niš­kas, ši tas – šve diš kas, bet bran gus, ši tas, žiū rėk, šve diš kas ir ne daug bran ges nis už ki niš ką.“ Neiš ken­tu si sa kau jai: „Bet tur būt Ki ni jo je ir gi jau ne š... ga mi na, lai ko si Šve­di jos stan dar tų.“ O ji man: „Ne tik dėl ko ky bės, dėl to, kad pirk da mas ki niš ką daik tą pa de di šiai nie kie­no ne kont ro liuo ja mai eko no mi kai aug ti, vai kus iš nau do ti, su pir ki nė­ti ki tas ša lis, terš ti že mę.“ Li kau be ža do... Įdo mu, gal vo jau, grįž da ma na mo, kiek pas mus Lie tu vo je apie tai žmo nės gal vo ja ir kiek per ka tik tai, ko iš tik rų jų rei kia...

Nors esa me tik trys mi li jo nai, iš tie sų ga li me daug. Juk mū sų ku ria­ma pa klau sa – val džios, pre kių te­le vi zi jos lai dų, spau dos – for muo ja ir pa siū lą. Ko pra šo me, tą ir gau na­me... Ką per ka me, tą ir ga mi na... Toks lais vos eko no mi kos dės nis...

P.S. Ko ge ro, tua le ti nis po pie rius ne pa ts ge riau sias pa vyz dys, nes Vi­ki pe di ja ra šo, kad mū sų ša lies ga­min to jas tu ri 70 pro c. rin kos Lie tu­vo je. Vėl su kir ba pa sa lū nė min tis: ar ne pas ka tins šis straips nis tū lo lie tu­vio lie tu viš ko tua le ti nio po pie riaus ne be pirk ti? La bai ti kiu, kad pa ska­tins li ku sius 30 pro c. pirk ti tik jį, ir ra mia są ži ne ei ti į tua le tą, gal vo jant: „Aš ir gi pri si de du prie Lie tu vos au­gi mo!“ Juk di de li da ly kai pra si de da nuo ma žų, ir iš jų su si de da...

Ne ri da

Bal sas: �� pirk�da�mi�vie�tos�ga�my�bos�pre�kę�tie�sio�giai�ska�tin�tu�me�na�cio�na�li�nį�vers�lą.����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Kęs�tu�čio�Va�na�go�(BFL)�nuo�tr.

Saulius Pocius

Mi nint Lais vės gy nė­jų die ną Sei mo pir­mi nin kė Ire na De­gu tie nė pa sa kė tai,

ką se niai vi si ži no, tik ne vi sa da mo ka ar ti ku liuo ti vie šu mo je. Iš es mės, tai bu vo sa vi tas iš ryš ki ni­mas to, ko kie šian dien esa me ir kaip nuo lat min ta me sa vo pa čių sklei džia mu nu si vy li mu.„Ne pur vin ki me sa vęs nuo la ti niu pe si miz mu“, – svar biau sią nū die­nos šū kį tar si su for mu la vo I.De­gu tie nė.

Taip, iš tie sų Lie tu vo je daug pe si­miz mo. Žmo nės sa vo nea py kan­tą vis kam kas dien lais to vis srau­nes niais fon ta nais trykš tan čia pa­gie ža. Kas at si ti ko, kad Aukš čiau­sią ją Ta ry bą­At ku ria mą jį Sei mą sa vo krū ti nė mis den gę žmo nės po 20 me tų pa tys ply to mis tam Sei mui dau žė lan gus?„Mū sų iš ko vo ta lais vė šian dien vis daž niau virs ta ne tei sin gai su­vok ta lais ve: lais ve nuo bet ko kių as me ni nių įsi pa rei go ji mų, lais ve nuo mo ra lės, tra di ci jų, nuo prie­sai kos tė vy nei, tau tai ir sa vo ar ti­mie siems, – tei gė Sei mo pir mi nin­kė. – Ma nau, kad iš to kios ne tei sin­gos lais vės sam pra tos ir ky la mū­sų ne tei sin gu mo jaus mas, mū sų pe si miz mas, nu si vy li mas pa čiais sa vi mi, sa vo vals ty be. Ir esant to­kiai pa dė čiai kaip nie ka da tin ka pri si min ti JAV pre zi den to Joh­no Ken ne dy žo džius: „Nek lausk, ką tau da vė ta vo ša lis, klausk, ką tu jai da vei pa ts.“ Dar kar tą tik­ra tei sy bė! Prieš 23 me tus vie na­me Są jū džio gru pės su si rin ki me kaž koks gud ruo lis rė žė ži nią, kad Lie tu vai iš sto jus iš SSRS, ne be liks ba tų. Žo džiu, at ro dy si me ne ci vi li­zuo tai. Tuo met vie nas idea lis tas at si sto jo ir pa sa kė: „Ei si me avė da­mi vy žo mis, ei si me ba si. Kad tik į

lais vę!“ Šį epi zo dą sun ku už mirš ti vien jau dėl to, jog ta si tua ci ja al sa­vo to kiu ne prik lau so my bės troš­ki mu ir op ti miz mu, ko kio nie kaip ne nus lo pin si įki šęs jį net į mor gą.Tad kas pa sklei dė tą pe si miz mo vi ru są po to, kai kiek vie nas lie­tu vis su Są jū džio vė lia va al sa vo lais vės troš ku liu? Iš kur at si ra do tas nu si vy li mas, ku ria me mirks­ta me tar si fe ka li jų duo bė je?O pra si dė jo vis kas nuo to, kad per is to ri nius įvy kius ta me pa čia me par la men te de pu ta tai da li jo si pa­sky ras „Vol goms“. Da li jo si triukš­min gai – juk iš rink tie ji ir anais lai­kais jau tė si na cio na li nė mis ver ty­bė mis. Tuo met kaž kas šau kė: „Pa­lau ki te, da bar to kiems da ly kams ne me tas!“ Ta čiau į to kį idea lis ti­nį klyks mą de pu ta tai jau ta da ne­krei pė dė me sio – ne gra žu, bet ką pa da ry si: lais vė lais ve, o gy ven ti ge riau vis tiek nu si pel nė me.Šis į vie šu mą iš ki lęs „gė rio“ troš­ku lys bu vo pir ma sis ženk las, ko­kia bus atei ties Lie tu va.Tai, kas pra si dė jo vė liau, pra no­ko klai kiau sius lū kes čius. Juk vi­si nai viai ti kė jo, kad jau lais vo­je Lie tu vo je tik rai vi si dirbs tik sa vo tė vy nei ir mąs tys tik taip, kaip pri sa kė J.Ken ne dy. Bet at si­ti ko ki taip. Pir miau siai – „Lie tu­vos te le ko mas“. Mis ti nės pa ska­los apie slap tas „ot ka tų“ da ly bas, po li ti nės „nu skriaus tų jų“ is te ri jos – tai vis šios įmo nės pri va ti za vi­mo pa ly do vai. Žmo nės iš kart ne­sup ra to, kas vyks ta, o kai su vo kė, dau ge lį iš ti ko šo kas. Bet tai bu vo tik pra džia. Net ru kus po li ti kai kil­nia šir diš kai ėmė si „Ma žei kių naf­tos“. Kas pa sa ky tų, jog ši įmo nė bu vo pri va ti zuo ta taip, kad tuo­me tės val džios tū zams rei kė tų įteik ti po me da lį „Už šva rią są ži­nę“? Naf os per dir bi mo ga myk­lą ame ri kie čiams par da vė me taip są ži nin gai, kad jiems li ko me dar ir sko lin gi. Tą syk ir gi sklan dė šleikš čios pa ska los, tik su mos ša­lia ži no mų pa var džių bu vo įvar di­ja mos jau ge ro kai di des nės. O di­džiau sio de ga li nių tink lo „Lie tu­vos ku ras“ pri va ti za vi mas už vie­ną li tą? O „ot ka tų“ sis te mos įdie gi­mas ir vi suo ti nės ko rup ci jos sis te­mos su kū ri mas ša lies eko no mi­ko je? O Val do vų rū mai, LEO LT ir ki ti po li ti niai su bpro duk tai? Tai vis val dan čių jų žyg dar biai, ku­rie ša lies gy ven to jus ir pa ver tė to kiais, ko kius juos įvar di jo I.De­gu tie nė. Taip, tik ra tei sy bė, esa­me pik ti pe si mis tai, nu si vy lę sa­vo vals ty be. Tik ko rei kė jo ti kė tis po to kio tą vals ty bę val džiu sių jų įdir bio?

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Sta sys Gu da vi čius

Lie tu vos val džia ne tru kus ža da spręs ti, kaip to liau vys ty ti ka ri nę avia ci ją po to, kai per nai su du­žo vie nas iš dvie jų lie tu vių tu rė­tų nai kin tu vų. Neat me ta ma, kad ga li bū ti ap si spręs ta pirk ti nau jų or lai vių.

KOP pa teiks pra ne ši mąKraš to ap sau gos mi nist rė Ra sa Juk ne vi čie nė ne pa nei gė, kad šią sa vai tę tu rė tų bū ti gau ti ka ri nių eks per tų pa siū ly mai, ką bū tų ga­li ma da ry ti esant to kiai si tua ci jai.

Pir miau sia lau kia ma Lie tu vos ka ri nių oro pa jė gų (KOP) pa siū­ly mų, ar pirk ti nau jų lėk tu vų, jei­gu pirk ti – ka da tai bū ti na da ry ti, kiek kai nuos pa ts pir ki nys ir vė­les nis jo tech ni nis iš lai ky mas. To­kie pa siū ly mai mi nis te ri ją tu rė tų pa siek ti jau šį pir ma die nį.

„Mes pa teik si me sa vo pra ne ši­mą, iš dės ty si me vi sus įma no mus va rian tus. O spren di mą vė liau pri­ims po li ti nė va do vy bė“, – dien­raš čiui sa kė KOP va das ge ne ro las ma jo ras Ed var das Ma žei kis.

Jis ne de ta li za vo, ko kie ga li­mi KOP ap rū pi ni mo pro ble mos spren di mo va rian tai, tik pa ti ki­no, kad „vi si jie bus su ba lan suo­ti, pro tin gi, tau pan tys vals ty bės lė šas“.

Ap sisp ren di mo dar nė raGa vu si KOP pa teik tus pa siū ly mus ir at si žvelg da ma į ki tų spe cia lis­tų pa ta ri mus, tai pat į bend rą vi­sos vals ty bės bei jos ka riuo me­nės fi nan si nę si tua ci ją, po li ti nė ša lies va do vy bė – Kraš to ap sau­gos mi nis te ri ja, Vy riau sy bė, Pre­zi den tės va do vau ja ma Vals ty bės gy ni mo ta ry ba – ap si spręs, kaip de rė tų pa sielg ti. Ap sisp ręs ti dar rei kės lai ko – ma žiau siai ke lių mė ne sių.

Ta čiau ti ki ma si po li ti nius spren di mus priim ti jau šie met.

Kraš to ap sau gos mi nis te ri ja, pa klaus ta, ar jau yra koks nors po li ti nis ap si spren di mas dėl Lie­tu vos KOP tech ni nio ap rū pi ni­mo, at sa kė: „Kol kas nie ko ne­ga li me pa sa ky ti. Spren di mas dar ne priim tas, svars to mos įvai rios al ter na ty vos. Apie pla nus bū ti­nai pra ne ši me.“

Įvai rūs va rian taiAnks čiau mi nė ta, kad Lie tu va ga li nu spręs ti per atei nan čius ke le rius me tus įsi gy ti vie ną ar ke lis nau­jus ne di de lius nai kin tu vus – pa­na šius į per nai ša lia Šiau lių su du­žu sį L­39 „Al bat ros“. Vie nas toks lėk tu vas kai nuo ja ke lis mi li jo nus JAV do le rių, jo iš lai ky mas ir tech­ni nis ap rū pi ni mas – dar po ke lis mi li jo nus li tų per me tus.

Be to, svars ty ta, kad Lie tu va gal būt ga lė tų įsi gy ti nau jų lėk tu­vų kar tu su par tne riais NA TO lat­viais ir es tais.

Ta čiau ga li bū ti ap si spręs ta kol kas lik ti su vie nu „Al bat ros“ lėk­tu vu, pa si ti kint tech ni ne Šiau rės At lan to al jan so pa gal ba ir oro po­li ci jos mi si ja.

Spren di mą dėl lėk tu vų priims po li ti kai

Ne lai mė: �� per�praė�ju�sių�me�tų�rugp�jū�tį�įvy�ku�sią�ava�ri�ją�lie�tu�vių�lėk�tu­vas�bu�vo�smar�kiai�su�ga�din�tas�ir�nu�kri�to�į�pel�kę�ša�lia�Rė�ky�vos�eže�ro.�� KAM�nuo�tr.

Ava ri ja ore

Per nai rugp jū čio pa bai go je vyks­tant mo ky mams ke tu rių ki lo met­rų aukš ty je virš Šiau lių su si dū rė vie nas iš Lie tu vos KOP nai kin tu vų L-39 ir oro po li ci jos mi si ją at lie kan­tis pran cū zų or lai vis „Mi ra ge“.

Lie tu vių lėk tu vas bu vo smar kiai su ga din tas ir nu kri to į pel kę ša­lia Rė ky vos eže ro. „Mi ra ge“ bu vo tik tru pu tį ap ga din tas ir ne tru kus sėk min gai nu si lei do Zok nių oro uos te. Per ava ri ją au kų ne bu vo. Lie tu vių la kū nai sėk min gai ka ta­pul ta vo si.

Spe cia li ko mi si ja ne nus ta tė kal tų dėl šio in ci den to. Ji tvir ti no, kad „tarp eki pa žų įvy ko ne su si kal bė­ji mas“.

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Nu lems rei tin ga vi masKon ser va to rių kan di da tų į nau ją jį Lie tu vos par la men tą są ra še pir mas grei čiau siai bus par ti jos pir mi nin­kas, prem je ras And rius Ku bi lius. Ta čiau ne nei gia ma, kad pir mu nu­me riu ga li bū ti įra šy ta ir jo pir mo­ji pa va duo to ja par ti jo je, Sei mo pir­mi nin kė Ire na De gu tie nė.

Tai nu lems vi di nis TS­LKD kan­di da tų į Sei mą rei tin ga vi mas, vyk­sian tis iki va sa rą ren gia mo šios par ti jos su va žia vi mo, ku ria me bus tvir ti na mi pre ten duo jan čių į par la­men ta rų man da tus są ra šai.

Da lis val dan čio sios par ti jos na rių įsi ti ki nę, kad kon ser va to riai gau tų kiek dau giau bal sų, jei gu pir mo ji są ra še bū tų už prem je rą po pu lia­res nė I.De gu tie nė. Esą taip pa sielg­ti bū tų pra gma tiš kiau ir pro tin giau, sie kiant di des nio rin kė jų pa si ti kė­ji mo. „Jei gu taip at si tik tų, ki ta me Sei me gau tu me ko kiom 5 vie tom dau giau“, – neo fi cia lia me po kal­by je tvir ti no vie nas da bar ti nio Sei­mo na rys iš TS­LKD.

Ta čiau to kio pa siū ly mo prie ši­nin kai tei gia, kad, ne pai sant rei­tin gų, pir mas rin ki mų są ra še pri­va lo bū ti įra šy tas TS­LKD va do vas, nes bū tent jis per per nykš čius tie­sio gi nius par ti jos pir mi nin ko rin­ki mus įvei kė sa vo kon ku ren tę, kad ir ne di de le per sva ra.

A.Ku bi liaus ša li nin kai ti ki na, kad nė ra daug šan sų, jog I.De gu tie nė ves par ti ją į Sei mo rin ki mus.

Ki ta ver tus, tiek vie na, tiek ir ki­ta sto vyk la pri pa žįs ta, kad rin kė jai, per bal sa vi mą rei tin guo da mi kan­di da tus są ra še, tu rės ga li my bę pa­ko re guo ti pre ten duo jan čių gau ti Sei mo na rių man da tus kon ser va­to rių ei lę.

Nes to ko ja op ti miz moTS­LKD at sto vai ne for ma liuo se po­kal biuo se skai čiuo ja, kad per šį spa­lį vyk sian čius Sei mo rin ki mus par­ti ja ga li gau ti ne ma žiau kaip 30–35 man da tus bū si ma me par la men te ir užim ti bent ant rą vie tą pa gal ga lu­ti nius bal sa vi mo re zul ta tus.

Kal bė da mi vie šai kon ser va to rių ly de riai ne sto ko ja op ti miz mo ir ra­gi na par tijos kolegų ti kė ti, jog TS­

LKD ge ba lai mė ti Sei mo rin ki mus, tap ti nau jos val dan čio sios koa li ci­jos for ma vi mo aši mi, nors nau jau­sios vi suo me nės nuo mo nės ap klau­sos per ga lę pra na šau ja opo zi ci nėms par ti joms.

Šeš ta die nį vy ku sia me TS­LKD ta ry bos po sė dy je, ku ria me bu vo pa tvir tin ta da lis šios par ti jos kan­di da tų vien man da tė se apy gar do se, kon ser va to rių ly de riai sa kė ti kin­tys, jog rin kė jai įver tins pa stan gas su val dy ti eko no mi kos bei fi nan sų kri zę ir siek ti ener ge ti nės ne prik­lau so my bės.

„Mes ti ki mės, kad rin kė jai ob jek­ty viai įver tins tuos dar bus, ku riuos at li ko me ir at lik si me per atei nan čius me tus. To dėl esu įsi ti ki nęs, kad mū­sų po li ti nė jė ga, jos vyk dy ta at sa kin­ga bei pa ti ki ma po li ti ka ir to liau bus tę sia ma“, – sa kė prem je ras A.Ku bi­lius. „Bu vi mo opo zi ci jo je tik rai ne­lai ko me ta per spek ty va, į ku rią tu rė­tu me orien tuo tis“, – pri dū rė jis.

Ra gi no pa si temp tiI.De gu tie nė ta ry bos po sė dy je tei gė: „Ra jo nuo se, mies tuo se at si ran da mū sų par ti jos žmo nių, ku rie lyg ir su si tai kę, kad mes rin ki mus pra lai­mė si me. No riu pa sa ky ti – iš mes ki­te to kias min tis iš gal vos. Mes rin­ki mų ne pra lai mė si me.“

Anot jos, svar biau sias par ti jos dar bas dar iki rin ki mų bus ener ge­ti nės ne prik lau so my bės įtvir ti ni­mas. „Ne ga li me pa si duo ti, tu ri me ei ti į prie kį, kad ga lė tu me pa baig ti ne prik lau so my bės įtvir ti ni mą“, – kal bė jo I.De gu tie nė. Ji pri dū rė, kad „di dy sis bro lis vi sa da ant mū sų yra le te ną už dė jęs“.

Sei mo pir mi nin kė ra gi no kon­ser va to rius pa si temp ti vie šų jų ry­šių sri ty je – esą pra stai vie šo jo je erd vė je nu skam ba ir pa tys ge riau­si TS­LKD par ti jos nu veik ti dar­

bai. Kon ser va to riai, prieš pra dė­da mi rin ki mų kam pa ni ją, tu rė tų pa si ruoš ti at sa ky mus į vi sus įma­no mus klau si mus ir at sa ky ti žmo­nėms, ko dėl ne vis kas, kas bu vo ža­dė ta, yra įgy ven din ta.

„Jūs esa te tie ad vo ka tai, ku rie dirb si te su žmo nė mis. Rei kia pa sa­ko ti, kad ko nors neį gy ven di no me dėl to, jog rei kė jo nu si leis ti koa li­ci jos par tne riams“, – par ti jos na­riams sa kė I.De gu tie nė.

Jai pri ta rė kraš to ap sau gos mi­nist rė Ra sa Juk ne vi čie nė. Ji tei­gė ma nan ti, kad opo zi ci nės par ti­jos, ku rios jau yra su pla na vu sios, ko kius po stus jų na riai užims po rin ki mų, ne tu ri nei Sei mo pir mi­nin kės, nei da bar ti nio prem je ro pa mai nos.

Pers pek ty vo mis ti ki ir mi nist rėTS­LKD per spek ty vo mis sa kė ti­kin ti ir par ti jai ne prik lau san ti bei į Sei mą ne kan di da tuo sian ti fi­nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny tė: „Tai, kad nie kas iš opo zi ci jos nie­ka da rim tai net ir ne ban dė pe rim ti vals ty bės val dy mo to kio mis są ly­go mis, ro do, kad bent jau tie, ku rie ge ba mąs ty ti, kai pa si žiū ri va ka re į veid ro dį, pri pa žįs ta, kad rea liai jo­kių ki tų al ter na ty vų ne bu vo.“

„Ką vi sa da bu vo ga li ma ap tik ti Tė vy nės są jun gos po žiū ry je, ku ris vi siš kai su tam pa su ma no po žiū riu, – kad mes ne ga li me bū ti eko no mi­niai ši zof re ni kai, vi siems ža dė ti ma žin ti mo kes čius ir tuo pa čiu me­tu pa ža dė ti vi siems vis ko duo ti, nes tai yra po pu lia ru. Ir tuo pa čiu me tu įsi vaiz duo ti, kad ga li ma ne pras ko­lin ti ša lies, įgy ven di nant to kią po­li ti ką“, – kal bė jo I.Ši mo ny tė.

Pa gal ta ry bo je pa tvir tin tą kan­di da tų vien man da tė se apy gar do­se są ra šą nu ma ty ta, kad A.Ku bi­lius sieks par la men ta ro man da to Vil niaus An ta kal nio apy gar do je, I.De gu tie nė – Nau ja mies čio apy­gar do je. Bu vu siam ūkio mi nist rui Dai niui Krei viui pa ti kė ta Fa bi jo­niš kių apy gar da, už sie nio rei ka lų mi nist rui Aud ro niui Ažu ba liui – Šeš ki nės, kraš to ap sau gos mi nist­rei Ra sai Juk ne vi čie nei – Ža lia kal­nio, že mės ūkio mi nist rui Ka ziui Star ke vi čiui – Pra mo nės Kaune, frak ci jos Sei me se niū nui Jur giui Raz mai – Plun gės­Rie ta vo.

Au kos dėl rei tin gų?Svars ty mai: �� kon�ser�va�to�riai�dar�gal�vo�ja,�kas�ves�par�ti�ją�į�Sei�mo�rin�ki­mus�–�A.Ku�bi�lius�ar�I.De�gu�tie�nė.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

Iki šių me tų vi du­rio val dan čio ji Tė­vy nės są jun ga­Lie­tu vos krikš čio nys de mok ra tai (TS­LKD) ap si spręs, kas šios par ti jos kan di­da tų į Sei mą są ra še bus įra šy tas pir mu nu me riu.

Iš mes ki te to kias min­tis iš gal vos. Mes rin­ki mų ne pra lai mė si­me.

Ire na De gu tie nė:

7

lietuva

pirmADiENiS, SAuSio 16, 20128

ekonomika

Jo li ta Žvirb ly tėj.zvirblyte@diena.lt

Pa ty rė mi li jo ni nę ža ląSpė ji mai dėl atei ty je vyk sian čių įvy kių baig ties, sta tant nu sta ty tą pi ni gų su mą, yra vie na iš azar ti­nio lo ši mo for mų. Azar tiš ki žmo­nės ne gai li pi ni gų la žy boms ir daž­niau siai net ne su si mąs to, ar tai da ro le ga liai, ar ne.

Pa si ro do, Lie tu vo je ga li ma leng­vai priei ti prie už sie nio la žy bų sve­tai nių, ku rios Lie tu vo je vei kia ne­le ga liai, nes ne tu ri rei kia mų la žy bų or ga ni za vi mo li cen ci jų. Ne pai sy da­mos Lie tu vos įsta ty mų už sie nio la­žy bų sve tai nės ne sun kiai pri si tai kė prie mū sų ša lies rin kos: lan ky to­jams iš Lie tu vos sve tai nių tu ri nys pa tei kia mas lie tu vių kal ba, yra su­da ry tos ga li my bes at si skai ty ti li tais per Lie tu vo je vei kian čius ko mer ci­nius ban kus, ga li ma la žin tis dėl Lie­tu vo je vyks tan čių įvy kių, o pa tek ti į šias sve tai nes ne sun ku tie siog spus­te lė jus rek la mi nę nuo ro dą ku ria me nors po pu lia ria me po rta le.

Le ga liai Lie tu vo je vei kian čioms la žy bų bend ro vėms kant ry bė trū ko prieš pu sant rų me tų ir jos su ieš­ki niu prieš pen kias Lie tu vo je ne le­ga liai vei kian čias už sie nio įmo nių la žy bų sve tai nes krei pė si į teis mą. Di džio sios ša lies la žy bų bend ro­vės „TopS port“, „Ora ku las“ ir jas vie ni jan tis La žy bų or ga ni za to­rių al jan sas su skai čia vo, jog dėl to pa ty rė per 1 mln. li tų ža lą, ir teis­mo pa pra šė iš sve tai nes val dan čių bend ro vių pri teis ti šią su mą.

Svar bus pri pa ži ni masNors per nai gruo dį Vil niaus apy­gar dos teis mas at me tė ža los at ly gi­ni mo pra šy mą, vis dėl to pa siek tas ne men kas lai mė ji mas ap ri bo jant ne le ga lų vers lą Lie tu vo je.

Pa sak ieš ko vams mi nė to je by lo je at sto vau jan čios ad vo ka tų kon to ros NOR DIA BAUB LYS & PART NERS par tne rio Eval do Ra po lo, teis mas už drau dė už sie nio la žy bų bend ro­vėms „Nor dic Ga ming Group Ltd“ ir „Uni bet Ltd“ teik ti la žy bų or­ga ni za vi mo pa slau gas ir jas rek la­muo ti Lie tu vo je.

„Teis mas kons ta ta vo, kad įmo­nės, tei kian čios pa slau gas in ter ne­

to sve tai nė je, bu vei nė yra ta vie ta, kur ji ver čia si eko no mi ne veik la, o bu vei ne ne ga li ma lai ky ti tos vie­tos, kur sau go ma in ter ne to sve tai­nę pa lai kan ti tech ni nė įran ga, ar tos vie tos, kur ga li ma pa siek ti in­ter ne to sve tai nę“, – sa kė E.Ra po­las. Pa sak jo, toks teis mo spren di­mas yra la bai svar bus, bet už sie nio la žy bų sve tai nes val dan čios bend­ro vės teis me gy nė si, kad joms ne­rei kia Vals ty bi nės lo ši mų prie žiū­ros ko mi si jos li cen ci jų, nes jos ne va Lie tu vo je veik los ne vyk do.

„Tei sė jų ko le gi jai net ne ki lo abe­jo nių, kad la žy bų sve tai nės yra orien tuo tos į Lie tu vos var to to jus, ir pri pa ži no, kad mi nė tos bend ro­vės tei kia azar ti nių lo ši mų in ter­ne tu pa slau gas Lie tu vo je“, – tei­gė E.Ra po las.

Tech ni nių ga li my bių nė raKe lias iki šio spren di mo priė mi­mo bu vo ne leng vas. Iš pra džių bu­vo ma no ma, kad ne le ga lias la žy­bas in ter ne tu Lie tu vo je bus ga li ma su tram dy ti tie siog už blo kuo jant priei gas prie konk re čių in ter ne to sve tai nių.

Ne le ga lias la žy bas tram dys dar il gaiPa gal Lie tu vo je ga lio jan čius įsta ty mus la­žin tis in ter ne tu ne ga li ma, bet ir ne drau­džia ma. Per nai gruo dį teis mas už drau dė dviem už sie nio la žy bų sve tai nėms teik ti ir rek la muo ti pa slau gas Lie tu vo je, ta čiau jo­se ne var žo mai la žin tis te beį ma no ma.

Ne var žo mi: �� už�sie�nio�ša�ly�je�re�gist�ruo�tos�bend�ro�vės�la�žy�bų�pa�slau�gas�tei�kia�Lie�tu�vo�je�ne�mo�kė�da�mos�mo­kes�čių�ir�net�ne�pai�sy�da�mos�teis�mo�spren�di�mo.� � „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Anot E.Ra po lo, teis mas bu vo pri tai kęs lai ki ną sias ap sau gos prie­mo nes, ku rioms ga lio jant priei gos prie in ter ne to sve tai nių tu rė jo bū ti blo kuo ja mos. Ta čiau di džio ji da lis in ter ne to tei kė jų ne siė mė to da ry ti. Jie tei gė, kad ne tu ri tech ni nių ga li­my bių ir kad to kie spren di mai rei­ka lau ja di džiu lių in ves ti ci jų. Toks pa reiš ki mas esą dar la biau ap sun­ki no ko vą su šia ne le ga lia veik la.

Pa sak tarp tau ti nius ry šio ka na­lus val dan čios bend ro vės „Teo LT“ at sto vo spau dai An ta no Bub ne lio, nors teis mas už drau dė už sie nio la­žy bų bend ro vėms veik ti Lie tu vo je, jo kių įpa rei go ji mų ry šio pa slau gų tei kė jams teis mas ne sky rė.

„Svars tant ga li mą priei gų prie šių sve tai nių už drau di mą Ry šių re gu lia vi mo tar ny ba kal bė jo, kad tech niš kai neį ma no ma tai ky ti teis­mo siū ly tų blo ka vi mo prie mo nių ir už draus ti vi sas ga li mas priei gas per Lie tu vo je vei kian tį in ter ne to tink­lą“, – sa kė A.Bub ne lis. Anot „Teo LT“ at sto vo, ne le ga li veik la ne­tu rė tų bū ti vyk do ma, ta čiau su ja įsta ty mų nu sta ty ta tvar ka tu ri ko­vo ti tei sė sau gos ins ti tu ci jos.

Anks čiau „Teo LT“ skel bė, kad, no rint blo kuo ti priei gas prie ne le­ga lių la žy bų sve tai nių, reik tų įsi­gy ti apie 13–15 mln. li tų kai nuo­jan čią spe cia lią įran gą. O dėl to esą brang tų in ter ne to pa slau gos vi siems var to to jams.

Ža la da ro ma to liauJei gu Vil niaus apy gar dos teis mo spren di mo nie kas neaps kųs, jis tu­rė tų įsi ga lio ti šios sa vai tės pa bai­go je. Ta čiau abe jo ja ma, ar teis mo spren di mas bus vyk do mas, nes ir

to liau ga li ma ne var žo mai pa siek­ti ne le ga lias la žy bų sve tai nes ir jo­se la žin tis.

„Kai teis mo spren di mas įsi ga lios, bet jis ne bus vyk do mas, Lie tu vos la žy bų bend ro vės tu rės tei sę kreip­tis į vals ty bes, ku rio se tos bend ro­vės vei kia, dėl teis mo spren di mo pri pa ži ni mo ir pri vers ti nio vyk dy­mo. Jei gu teis mo spren di mas bus tin ka mai įgy ven din tas, Lie tu vos la žy bų bend ro vės nea be jo ti nai tu­rės ge res nes vers lo są ly gas nei šiuo me tu“, – pa brė žė ad vo ka tų kon to­ros NOR DIA BAUB LYS & PART­NERS par tne ris E.Ra po las.

Pa sak pa šne ko vo, ne le ga li la žy­bų sve tai nių veik la da ro nei gia mą įta ką tiek vals ty bės biu dže tui, tiek rin kai, tiek vi suo me nei.

„Už sie ny je re gist ruo tos, bet Lie­tu vo je vei kian čios bend ro vės ne­mo ka tei sės ak tais nu sta ty tų mo­kes čių, tin ka mai ne kont ro liuo ja, kad la žy bo se da ly vau tų tik pil na­me čiai as me nys. Iš es mės neuž­tik ri na ma as me nų tei sė tu rė ti ga li my bę ap ri bo ti sa vo lo ši mų po­trau kį sie kiant mi ni mi zuo ti nei gia­mus lo ši mo pa da ri nius, pa si reiš­kian čius li guis tu po trau kiu loš ti ir pan.“, – var di jo pa šne ko vas.

Ko vo ja še še rius me tusVals ty bi nė lo ši mų prie žiū ros ko­mi si ja pri pa žįs ta, kad jos veiks mai ko vo je su ne le ga lio mis in ter ne ti­nė mis la žy bo mis ne da vė no ri mų re zul ta tų.

„Pa tys esa me pa da rę vis ką, su šiuo reiš ki niu ko vo ja me jau šeš tus me tus. Pir miau sia, su šių ne le ga lių la žy bų sve tai nių rek la ma – esa me su ra šę ad mi nist ra ci nio tei sės pa­

žei di mo pro to ko lus. Esa me krei­pę si į ry šio ope ra to rius dėl ne tei­sė tai Lie tu vo je vei kian čių sve tai nių blo ka vi mo. Taip pat esa me įspė­ję pa čias už sie nio bend ro ves, kad jos Lie tu vo je vei kia ne le ga liai, ta­čiau į tai su rea ga vo vos ke lios. Jos at sa kė, kad esą nie ko ne pa žei džia“, – kal bė jo Ar nol das Dil ba, Vals ty­bi nės lo ši mų prie žiū ros ko mi si jos vyr. spe cia lis tas.

Pa sak jo, jei gu už sie nio la žy bų bend ro vės gerb tų Lie tu vos teis­mų spren di mus, jos tu rė tų nu­trauk ti sa vo veik lą, t. y. ne si rek la­muo ti Lie tu vo je, ne priim ti įmo kų iš Lie tu vos. „Bet ky la abe jo nių, ar spren di mas bus vyk do mas net jam įsi tei sė jus. Jei gu da bar ti nis spren­di mas bus ap skųs tas, tai kol jį iš­nag ri nės Ape lia ci nis teis mas, by la ga li baig tis tik me tų pa bai go je“, – sa kė pa šne ko vas.

A.Dil bos tei gi mu, ko vo jant su ne le ga lio mis la žy bo mis in ter ne tu Vals ty bi nė lo ši mų prie žiū ros ko­mi si ja yra pa tei ku si Azar ti nių lo­ši mų įsta ty mo pa tai sas, ta čiau ir jos sun kiai ski na si ke lią.

La žy bos 2011 m.

4 � bend ro vės vei kė tei sė tai

vei kė � 183 la žy bų punk tai

240 mln. li tų � la žy bo se sta tė la žy­bi nin kai

218 mln. li tų � la žy bo se at siė mė la­žy bi nin kai

22 mln. li tų � iš la žy bų už dir bo bend ro vės

Šal ti nis: Vals ty bi nė lo ši mų prie žiū ros ko mi si ja

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1737 –1,0754­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1329 –0,5367­%JaV­do­le­ris 1 2,6849 –1,1924­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6393 –1,0349­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9337 –0,2406­%len­ki­jos­zlo­tas 10 7,8350 +1,2143­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,4767 –0,4758­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,4972 –0,8784­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8507 +0,0807­%

De­ga­lai­to­liau­brangs­ta

eks­por­tas­ir­­im­por­tas­au­ga

Bend�ro�vės�„Lu�koil“�ir�„Or�len“�lit�rą�po­pu�lia�riau�sio�95�mar�kės�ben�zi�no�par�da�vė�už�4,68�li�to,�ar�ba�3�cen�tais�bran�giau�nei�praė�ju�sią�sa�vai�tę.�Dy�ze�li�nas�šio�se�de�ga�li­nė�se�kai�na�vo�po�4,61�li�to,�ar�ba�5�cen�tais�dau�giau�nei�prieš�sa�vai�tę.�„Sta�toil“�de�ga­li�nė�se�vi�so�je�Lie�tu�vo�je�vi�du�ti�nė�ben�zi�no�ir�dy�ze�li�no�kai�na�per�sa�vai�tę�pa�di�dė�jo�ati�tin­ka�mai�2�ir�4�cen�tais,�iki�4,66�ir�4,59�li�to.�Sus�kys�tin�tų�du�jų�kai�na�nesikeitė.

Bal�ti�jos�ša�ly�se�pa�ste�bė�tas�di�džiau�sias�vi­so�je�ES�eks�por�to�ir�im�por�to�au�gi�mas.�Lie­tu�va�per�praė�ju�sių�me�tų�sausio–spalio�mė�ne�sius�pa�gal�eks�por�to�au�gi�mą�bu�vo�4­a,�o�pa�gal�im�por�tą�–�3­ia�iš�vi�sų�27�ES�ša�lių.�Pa�ly�gin�ti�su�2010�m.,�per�nai�ša�ly�je�bu�vo�pa�ste�bė�tas�32�pro�c.�eks�por�to�au�gi­mas,�jis�pa�sie�kė�57,4�mlrd.�li�tų�ir�nu�si�lei�do�tik�kai�my�nei�Es�ti�jai.�Šio�je�ša�ly�je�eks�por�tas�au�go�44�pro�c.�

Jei gu teis mo spren­di mas bus tin ka mai įgy ven din tas, Lie tu­vos la žy bų bend ro­vės nea be jo ti nai tu­rės ge res nes vers lo są ly gas nei šiuo me tu.

Eval das Ra po las:

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

„Šian dien Lie tu va nė ra ta vals ty­bė, ku ri links niuo ja ma pa sau ly­je su ne ga ty viu fo nu. O to kių vals­ty bių yra la bai daug“, – Tė vy nės są jun gos­Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų par ti jos ta ry bo je kal­bė jo mi nist rė. Ji at krei pė dė me sį, kad penk ta die nį rei tin gų agen tū­ra „Stan dard & Poor’s“ su ma ži no de vy nių Eu ro pos ša lių sko li ni mo si rei tin gą, iš jų ir Pran cū zi jos.

„Šian dien mū sų ir Ita li jos rei­tin gas ski ria si vie nu laip te liu, nors Ita li ja yra tre čia pa gal eko no mi­kos iš si vys ty mo ly gį ES. Kai ku rių vals ty bių sko los ver ty bi niai po pie­riai jau lai ko mi šiukš lė mis. Ir tai ne tik grai kai – ir Por tu ga li ja, ir Kip­ras, ir ki tos vals ty bės. Mū sų šia me fo ne nie kas ne mi ni mi“, – kal bė jo fi nan sų mi nist rė.

I.Ši mo ny tė at krei pė dė me sį, kad Lie tu vos pa stan gas taip pat įver ti no Eu ro pos Ko mi si ja. „Ko mi si ja, nuo sau sio 1­osios pra dė ju si bar ti vals­

ty bes, ku rios ne pa kan ka mai ėmė si prie mo nių, kad su val dy tų sa vo fi­nan sus, ba rė Bel gi ją, Mal tą, Kip rą, Len ki ją, o Lie tu va iš vis ne pa mi nė­ta šia me kon teks te, nes tvir tai lai­kė si sa vo įsi pa rei go ji mų ir tos pa­čios po li ti kos, ne svar bu, kad šiais me tais yra Sei mo rin ki mai“, – kal­bė jo fi nan sų mi nist rė.

Lie tu vos Vy riau sy bė, mo ty vuo da­ma bū ti ny bę ma žin ti biu dže to de fi­ci tą – pa ja mų ir iš lai dų skir tu mą,

tei gia, kad to ne pa da rius sko li ni ma­sis tap tų ne pa ke lia mai bran gus.

Vis dėl to prem je ras And rius Ku­bi lius per spė ja, kad eu ro zo na dar ne tu ri tin ka mų prie mo nių kri zei su val dy ti, o tai ga li pa veik ti ir Lie­tu vos eko no mi ką.

„Aš ne siim čiau ver tin ti rei tin­gų agen tū rų veik los. O tai, kad eu ro zo na tu ri pro ble mų ir vis dar ne tu­ri tin ka mų prie mo nių joms iš spręs­ti ir su val dy ti, yra aki vaiz du“, – sa kė prem je ras, ko men tuo da mas Pran­cū zi jos ir dar aš tuo nių Eu ro pos ša lių sko li ni mo si rei tin gų su ma ži ni mą.

A.Ku bi liaus tei gi mu, prieš dve­jus me tus eu ro zo no je bu vo kal­ba ma tik apie Grai ki jos pro ble mas dėl di de lės sko los, ta čiau vė liau tos pa čios pro ble mos apė mė Por­tu ga li ją, Ai ri ją, o „da bar jau kal ba­me apie Ita li jos pro ble mas ir pra­de da me kal bė ti apie Pran cū zi jos pro ble mas“.

BNS inf.

9

ekonomika

Šian dien mū sų ir Ita­li jos rei tin gas ski ria si vie nu laip te liu, nors Ita li ja yra tre čia pa gal eko no mi kos iš si vys­ty mo ly gį ES.

Ing ri da Ši mo ny tė:

Vy riau sy bės pa siū ly mas iki 850 li­tų di din ti mi ni ma lią mė ne si nę al gą lie ka ga lio ti, nors su ma ži nus eko­no mi kos au gi mo pro gno zes tai ir ne bea ti tin ka rea li jų. Taip ti ki na prem je ras And rius Ku bi lius.

Pa sak Vy riau sy bės va do vo, Mi nist­rų ka bi ne tas pro jek tą pa tei kė, kai ti kė jo si vi du ti nės al gos au gi mo 5 pro c., o da bar pro gno zuo ja mas tik 1,5 pro c. at ly gi ni mų di dė ji mas.

„Mū sų pa siū ly mas di din ti mi­ni ma lią al gą nuo 800 iki 850 li­tų to liau lie ka ga lio ti, nors no riu pri min ti, kad to kį pa siū ly mą pa­tei kė me 2011 m. pir mą pus me tį, kai Lie tu vos eko no mi ka la bai spar čiai at si ga vo ir au go, eks por tas pa sie­kė ste bė ti nas aukš tu mas“, – žur­na lis tams sa kė prem je ras.

„Tuo me tu skai čia vo me, kad 2012 m. vi du ti nis at ly gi ni mas ga li

aug ti dau giau kaip 5 pro c. Praei tų me tų pa bai go je per žiū rė ję eko no­mi kos pro gno zes tu rė jo me kons­ta tuo ti, kad vi du ti nis at ly gi ni mas augs dau giau sia apie 1,5 pro c.“, – sa kė A.Ku bi lius.

„O mi ni ma laus at ly gi ni mo di di­ni mas nuo 800 iki 850 li tų reiš kia, kad mi ni ma lų at ly gi ni mą pla nuo­ja ma di din ti be veik dau giau nei 6 pro c. Tad mū sų pa teik tas pa siū ly­mas dėl mi ni ma lios al gos ne bea­ti tin ka tos eko no mi nės rea ly bės, ku rio je Lie tu va gy vens šiais me­tais“, – tei gė mi nist ras pir mi nin­kas.

Spren di mo dėl mi ni ma lios mė­ne si nės al gos ir vi so tri ša lio su si ta­ri mo 2012 m. Vy riau sy bės, darb da­vių bei pro fe si nių są jun gų at sto vai per nai lapk ri čio pa bai go je ne priė­mė, o dis ku si jas ati dė jo.

BNS inf.

Pa siū ly mas ne lo giš kas, bet lie ka ga lio ti

Konf lik tas: �� Vy�riau�sy�bė�su�tik�tų�šiek�tiek�di�din�ti�mi�ni�ma�lią�mė�ne�si�nę�al­gą,�bet�toks�po�ky�tis�ne�ten�ki�na�pro�fsą�jun�gų.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Lie tu va – tarp Eu ro pos pir mū nųSu val džiu si vie šuo sius fi nan sus, Lie tu va tarp tau ti nių ins ti tu ci jų ver ti na ma ge riau nei dau gu ma ki tų Eu ro pos ša lių. Tuo įsi ti ki­nu si fi nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny tė.

Viltys: �� šalies�vadovai�teigia,�kad�Lietuva�finansų�rinkose�vertinama�ge­rai,�todėl�kreditoriai�mūsų�smaugti�neturėtų.� � Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

10

sportas

Vie­nin­te­lė­se­sa­vait­ga­lį­vy­ku­sio­se­Lie­tu­vos­krep­ši­nio­ly­gos­(LKL)­rung­ty­nė­se­Vil­niaus­„Lie­tu­vos­ry­to“­krep­ši­nin­kai­sve­čiuo­se­93:54­įvei­kė­Kau­no­„Bal­tų“­ko­man­dą.­Jau­nie­ji­kau­nie­čiai­nie­kaip­ne­su­ge­bė­jo­įmin­ti­aukš­taū­gio­Jo­no­Va­lan­čiū­no­mįs­lės­–­vi­du­rio­puo­lė­jas­pel­nė­21­taš­ką.

Ne­su­lai­kė­­aukš­taū­gių

Vie­nuo­lik­tą­re­zul­ta­ty­vų­per­da­vi­mą­44­ose­NHL­re­gu­lia­raus­se­zo­no­rung­ty­nė­se­at­li­ko­Dai­nius­Zub­rus,­o­25­ą­per­ga­lę­iš­ko­vo­ju­si­lie­tu­vio­at­sto­vau­ja­ma­Nau­jo­jo­Džer­sio­„De­vils“­ko­man­da­Ry­tų­kon­fe­ren­ci­jo­je­įsi­tvir­ti­no­šeš­to­je­vie­to­je.­„De­vils“­le­do­ri­tu­li­nin­kai­sve­čiuo­se­2:1­įvei­kė­Vi­ni­pe­go­„Jets“.

NBA­pir­me­ny­bė­se­To­ron­to­„Rap­tors“­klu­bas­su­Li­nu­Klei­za­sve­čiuo­se­64:77­nu­si­lei­do­Ry­tų­kon­fe­ren­ci­jos­ly­de­rei­Či­ka­gos­„Bulls“.­Tai­bu­vo­ket­vir­ta­„di­no­zau­rų“­ne­sėk­mė­iš­ei­lės.­Lie­tu­vis­įme­tė­5­taš­kus,­at­ko­vo­

jo­3­ka­muo­lius­ir­du­syk­pra­si­žen­gė.­

D.Zub­raus­­per­Da­vi­mas

l.klei­Za­­vėl­Ne­ži­bė­jo

Lie tu vos ran ki nio rink ti nės sva­jo nė ant rą kar tą pra si brau ti į pla­ne tos pir me ny bes vis dar gy va. Va kar Vil niu je vy ku sio se Eu ro­pos zo nos 5­os at ran kos gru pės rung ty nė se su Švei ca ri ja mū siš­kiai iš plė šė ly gią sias – 24:24.

Šio re zul ta to lietuviams už te ko, kad iš ko vo tų vie nin te lį ke lia la pį į pla ne tos pir me ny bių at krin ta­mą sias var žy bas. Nors pir ma ja­me tar pu sa vio ma če Šaf hau ze ne lie tu viai iš ko vo jo per ga lę 28:26 ir, pa sak ko man dos vy riau sio jo tre ne rio, Gin ta ro Sa vu ky no, ne­pa li ko var žo vams jo kių šan sų, su star ti niu jau du liu šį kar tą mū siš­kiai ne su sit var kė.

Ant pra ra jos kraš to at si dū rę švei ca rai nuo pat dvi ko vos pra­džios čiu po jau tį už ra gų ir iš­si ver žė į prie kį 6:3. Lie tu viams pa vy ko at si ties ti ir iš ly gin ti re zul­ta tą, ta čiau ne tru kus švei ca rai vėl su ren gė ke lias sėk min gas ata kas ir ati trū ko 13:9. Po pir mų 30 mi­nu čių ko vos jie pir ma vo 15:12.

Po per trau kos švei ca rai ini cia­ty vos nea ti da vė (17:13). Ne ri jaus Ata je vo ve da mi mū siš kiai ban dė spur tuo ti ir priar tė jo 16:18, 19:21. Li kus 8 mi nu tėms iki dvi ko vos

pa bai gos To mas Ei tu tis pa ga liau iš ly gi no re zul ta tą (22:22).

Ma čo pa bai ga su si klos tė dra­ma tiš kai. Pag rin di nis rung ty nių lai kas bai gė si re zul ta tu 24:24, ta­čiau rung ty nių ar bit rai į mū siš kių var tus sky rė 11 m bau di nį. Var ti­nin kas Arū nas Vaš ke vi čius su kū­rė ste buk lą. Jis at rė mė bau di nį ir pa do va no jo Lie tu vai ke lia la pį į ki­tą var žy bų eta pą.

5­oje gru pėje taip pat rung ty­nia vo Ita li jos ran ki nin kai. Juos mū siš kiai na muo se pra no ko 34:25, o iš vy ko je su žai dė ly gio­sio mis ­ 25:25.

Lietuviai į pa sau lio ran ki­nio čem pio na to fi na li nį eta pą iki šiol yra pa te kę tik vie ną kar tą – 1997 m. Ja po ni jo je. Ta me tur ny re mū siš kiai užė mė de šim tą vie tą.

KD inf.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Lietuviai į pa sau lio ran ki nio čem pio na­to fi na li nį eta pą iki šiol yra pa te kę tik vie ną kar tą.

Si mo na Kru pec kai tė dar kar tą įro­dė, kad yra vie na ge riau sių dvi ra­čių tre ko meist rių vi so je pla ne to­je. Ki ni jos sos ti nė je Pe ki ne vy ku­sia me tre čia ja me 2011–2012 m. se­zo no pa sau lio tau rės var žy bų eta­pe lie tu vė vėl de monst ra vo įspū­din gą for mą ir su si žė rė tris si dab­ro me da lius.

Va kar vy ku sios kei ri no rung ties fi na le Lie tu vos dvi ra ti nin kė nu si­lei do tik Ki ni jos at sto vei Guo Shu­ang. Pir ma ja me ir ant ra ja me kei ri­no rung ties eta puo se lie tu vė sa vo gru pė je at va žia vo pir ma.

Tai pa čiai Ki ni jos at sto vei S.Kru­pec kai tė pra lai mė jo ir sprin to var­

žy bų fi na le. Pus fi na ly je lie tu vė 2:0 nu ga lė jo tre ko šei mi nin kę Jun hong Lin, ta čiau fi na le to kiu pa čiu re­zul ta tu nu si lei do tai pa čiai Ki ni jos dvi ra ti nin kei Guo Shuang.

„Tik rai la bai džiau giuo si mū­sų ko man dos ir sa vo pa si ro dy mu. Ki nės at ro dė ypač pik tos: vien per ko man dų sprin tą iš pir mų ke tu rių vie tų tris užė mė šios ša lies at sto­vės. Sprin te taip pat vy ko įnir tin ga ko va, tad, ma nau, ki nės ne si ruo šė už leis ti po zi ci jų“, – sa kė S.Kru­pec kai tė.

Iš ko vo ju si 10 įskai ti nių taš kų S.Kru pec kai tė ta po rung ties ly de­re bend ro je pa sau lio tau rės var­žy bų įskai to je. Lie tu vė su rin ko 19

taš kų ir taš ku ap len kė pir ma vu sią vo kie tę Kris ti ną Vo gel bei į tre čią­ją po zi ci ją smuk te lė ju sią ru sę Vik­to ri ją Ba ra no vą.

Taip pat sprin to var žy bo se da ly­va vu si G.Gai ve ny tė bend ro je įskai­to je li ko dvy lik ta tarp 42 da ly vių ir įskai ti nių taš kų ne pel nė.

Tre čią si dab ro me da lį S.Kru­pec kai tė iš ko vo jo su Gin ta re Gai­ve ny te. Pir mą ją var žy bų die ną ko man dų sprin to rung ties fi na le lie tu vės nuo to lį įvei kė per 33,747 sek. Mū siš kes dvi ra ti nin kes ap­len kė tik auk są iš ko vo ju sios Ki ni­jos at sto vės Guo Shuang ir Gonh Jin jie (33,055 sek.).

KD inf.

Iš Pe ki no – su tri mis si dab ro me da liais

Aki mir ka: ­� sprin­to­rung­ties­fi­na­le­tarp­S.Kru­pec­kai­tės­(de­ši­nė­je)­ir­ki­nės­Guo­Shuang­vy­ko­la­bai­at­kak­li­ko­va.­ AFP­nuo­tr.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Tri juo se tur ny ruo se šie met da ly vau­jan tys Alek sand ro Tri fu no vi čiaus auk lė ti niai iš ko vo jo aš tun tą ją per ga­lę iš ei lės. Vie ną di džiau sių staig me nų pir ma ja me ra te pa tei kęs ir kau nie čius sa vo je aikš te lė je 86:78 pa lau žęs „As­ta nos“ klu bas šį kar tą „Žal gi rio“ tvir­to vė je bu vo pri vers tas ka pi tu liuo ti.

Ita lo Mat teo Bo ni ciol li va do vau­ja ma ko man da ga na pa ki liai pra dė­jo su si ti ki mą ir pir ma ja me ket vir ty je su ge bė jo sėk min gai vy tis šei mi nin­kus – 22:27. Po per trau kė lės „Žal­gi ris“ stab te lė jo ir ne su ge bė jo taš kų pel ny ti be veik ke tu rias ant ro jo kė li­nio mi nu tes. Ta čiau kaip jau šį se zo ną

ta po įpras ta, sun kiu me tu ini cia ty vos ėmė si Son ny Weem sas. Ame ri kie tis pa tai kė to li mą me ti mą, ir ne tru kus „Žal gi ris“ šok te lė jo į prie kį – 35:26. Prieš pat per trau ką sve čiai su ren gė ke lias sėk min gas ata kas ir kau nie čių pra na šu mas ap tir po – 37:34.

Ant rą ją rung ty nių pu sę spur tu 7:1 pra dė jo „As ta na“, ta čiau vos tik pa ju­tę pa vo jų (38:41), žal gi rie čiai dar kar tą truk te lė jo į prie kį. Šei mi nin kai lai mė jo at kar pą 16:2 ir vėl su si kro vė dvi ženk lį pra na šu mą (54:43). Le mia ma me ket­vir ty je šei mi nin kų pra na šu mas abe­jo nių ne kė lė. „Žal gi ris“ šven tė per ga­lę 82:66 ir pa sie kė re van šą.

Revanšas pasiektasKau no „Žal gi rio“ krep ši nin kai pra tę­sė per ga lių se ri ją VTB Vie nin go sios ly gos čem pio na­te. Kau nie čiai va kar ant men čių pa gul dė ir „As ta nos“ klu bą iš Ka zachs ta no.

Rezultatas: ­� Reevesas­Nelsonas­sužaidė­kol­kas­geriausias­rungtynes­„Žalgirio“­sudėtyje.­ ­ And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.

Rung ty nių sta tis ti ka

„Žal gi ris“ – „As ta na“2012 01 15, Kau no „Žal gi rio“ are na.

82:66(27:22, 10:12, 19:19, 26:13)

„Žal gi ris“: P.Jan kū nas (6 at ko vo ti ka muo liai), R.Jav­to kas (8 at ko vo ti ka muo liai) ir S.Weem sas po 11 taš kų, M.Kal nie tis 10, T.De li nin kai­tis 9, R.Nel so nas (7 at ko vo ti ka muo liai) ir M.Po po vi čius 7, D.Col lin sas 6, D.Ša len ga ir M.Ra ko vi čius po 4, T.Kli ma vi čius po 2.

„As ta na“: R.Mars hal las 17, B.Cet ko vi čius 14, E.Wil­liam sas 12, J.John so nas ir A.Po no ma rio vas po 6, V.Fa dei ki nas 4, D.Kli mo vas 3, M.Vo­jej ko vas ir A.Skor nia ko vas po 2.

Ko man dų ro dik liai:dvi taš kiai – 21/38 (55 pro c.) ir 23/43 (53 pro c.), tri taš kiai – 4/19 (21) ir 2/11 (18), bau dų me ti mai 28/36 (78) ir 14/20 (70), at ko vo ti ka muo liai – 33 ir 34, re zul ta ty vūs per da vi mai – 8 ir 12, klai dos ­ 11 ir 15, pe­rim ti ka muo liai – 8 ir 4.

Pau lius Jan kū nas„Žal gi rio“ ka pi to nas

Ži no jo me, ką var žo vai ga li, ta­čiau pir mo je rung ty nių pu­sė je neį sik lau sė me į tre ne rio žo džius ir bu vo me pri vers ti

varg ti. Vis ge ri no me sa vo žai di mą, o ket vir ta ja me kė li ny je įjun gė me aukš­tes nę pa va rą ir to šį kar tą pa ka ko.

Alek sand ras Tri fu no vi čius„Žal gi rio“ tre ne ris

Prieš dvi ko vą sa kiau sa vo vai­ki nams, jog esa me stip res ni už sa vo prie ši nin kus, ir tai įro dė me. No rė jau leis ti pa si­

reikš ti vi siems krep ši nin kams, to dėl neiš ven gė me ban ga vimo. Ke lis kar tus tu rė jo me dvi ženk lę per sva rą, ta čiau ją iš švais ty da vo me. No rė čiau, kad žai dė­jai ne pra ras tų kon cent ra ci jos.

Komentarai

Rankinio stebuklas Vilniuje

Ly de ris: ­� Ne­ri­jus­Ata­je­vas­vėl­ve­dė­ko­man­dą­į­prie­kį.­ ­

­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

11

sportas

Če­ki­jo­je­vyks­tan­čia­me­Tarp­tau­ti­nės­biat­lo­no­są­jun­gos­(IBU)­pa­sau­lio­tau­rės­var­žy­bų­penk­ta­ja­me­eta­pe­61­ą­vie­tą­tarp­102­da­ly­vių­užė­mė­To­mas­Kau­kė­nas­(nuotr.).­Lie­tu­vis­2­min.­37,3­sek.­pra­lai­mė­jo­ant­rą­per­ga­lę­iš­ko­vo­ju­siam­šio­se­zo­no­ly­de­riui­olim­pi­niam­čem­pio­nui­nor­ve­gui­Emi­liui­Hel­ge­Svend­se­nui.

To­li­­nuo­ly­de­rių

Flo­ri­dos­uni­ver­si­te­to­ket­vir­ta­kur­sis­Dei­vi­das­Dul­kys­į­gar­sio­jo­Šiau­rės­Ka­ro­li­nos­uni­ver­si­te­to­krep­šį­smei­gė­8­tri­taš­kius­ir­su­rin­kęs­32­taš­kus­pa­sie­kė­kar­je­ros­NCAA­re­zul­ta­ty­vu­mo­re­kor­dą.­Lie­tu­vio­at­sto­vau­ja­ma­„Se­mi­no­les“­eki­pa­90:57­su­triuš­ki­no­„Tar­­Heels“­krep­ši­nin­kus.­

Ško­ti­jos­fut­bo­lo­čem­pio­na­to­rung­ty­nė­se­Edin­bur­go­­„Hearts“­5:2­nu­ga­lė­jo­„St­Mir­ren“­vie­nuo­li­kę.­Jau­1­ąją­su­si­ti­ki­mo­mi­nu­tę­Ma­rius­Ža­liū­kas­įmu­šė­pir­mą­jį­įvar­tį­šį­se­zo­ną­į­var­žo­vų­var­tus.­Tie­sa,­gy­nė­jas­aikš­tė­je­iš­bu­vo­vos­12­min.,­nes­bu­vo­pa­ša­lin­tas­iš­aikš­tės.

lie­Tu­vio­šou­Ame­ri­ko­je

PA­si­žy­mė­jo­m.žA­liū­kAs

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Vil niaus „Bal ti ca“ sa vo ger bė jams pa do va no jo tris per ga les iš ei lės prieš ru sų OGI eki pą, o ko man­dos tre ne ris Dmit ri jus Med ve de­vas ir ka pi to nas Va di mas Chvo­le sas džiau gia si, kad žai di mas vis ge rė ja.

Atė mė taš kus„Žai dė me su la bai ge rai or ga ni­zuo ta ko man da, ku ri tu ri pui kų var ti nin ką. Tai ro do sta tis ti ka, dvi gu bai dau giau kar tų siun tė me ri tu lį į var tus, ta čiau var ti nin ką įveik ti bu vo be ga lo sun ku, – po tre čių jų per ga lin gų rung ty nių su OGI kal bė jo vy riau sia sis Vil niaus ko man dos tre ne ris. – Džiau giuo­si, kad mū sų ko man da su ge bė jo pui kiai ju dė ti aikš te lė je, pa si rin­ko me tei sin gą tak ti ką.“

Tre ne ris pa ste bė jo, kad var­žo vai tre čio se rung ty nė se bu vo kiek iš se kę. „Tre čia ja me kė li ny­je at ro dė, kad mū sų žai dė jų aikš­tė je dau giau. Ma nau, mes su ge­bė jo me ge riau pa si ruoš ti fi ziš kai il gam rung ty nių ma ra to nui. Su­žai dė me tris ma čus ir su rin ko me 8 taš kus. Ma nau, tai yra la bai ge­ras re zul ta tas. Atė mė me taš kus iš stip rios eki pos“, – sa kė tre ne ris.

Pir mą jį su si ti ki mą „Bal ti ca“ lai mė jo dvie jų įvar čių skir tu mu, ant ro se pri rei kė pra tę si mo ir auk­si nio vil nie čių puo lė jo And re jaus Žid ko vo įvar čio, o tre čio se rung­ty nė se, ku rios bai gė si re zul ta tu 4:2, vis kas iš si spren dė tik tre čia­ja me kė li ny je. Iš vi so šiuo me tu „Bal ti ca“ tu ri 56 taš kus ir iš lie ka ant ro je Že my ni nės jau ni mo le do ri tu lio ly gos Va ka rų di vi zio no po­zi ci jo je, nuo ly de rio „Ze le nog rad“ at si lik da ma vos 5 taš kais.

Var žo vų ne nu ver ti naPak laus tas, ko kią kal bą rė žia žai­dė jams per per trau kas, kai įtemp­to se rung ty nė se re zul ta tas bū­na ly gūs, tre ne ris at sa kė at vi rai. „Tik rai ne ga liu pa sa ky ti, nes kal­bo je bū na la bai daug ne cen zū ri­nių žo džių, – juo kė si D.Med­ve de vas. – Pir miau sia žai dė jų pa pra šau, kad ne da ry tų vai kiš kų klai dų. Juk kiek vie nos ko man dos sėk mės for mu lė – su nai kin ti blo­gą sias sa vy bes ir iš puo se lė ti ge­rą sias. To ir sie kia me.“

Siek ti per ga lių, pa sak tre ne­rio, ko man dai pa dė jo ge rai pa si­rink ta tak ti ka. „Bu vau įsi ti ki nęs, kad mū sų vai ki nai at si lai kys fi­ziš kai, ka dan gi pir mo se rung ty­nė se žai dė me ke tu riais pen ke tais, var žo vai pa si rin ko ga li my bę žais­ti tri mis, to dėl jau tė mės kur kas žva les ni, – sa kė D.Med ve de vas.

– Da bar lau kia še šios dvi ko vos su dviem Lat vi jos ko man do mis. Ger bė jai pri pra to prie per ga lių, ta čiau pa ža dų da ly ti ne si no ri.“

D.Med ve de vo tei gi mu, tiek Ry­gos „Ju niors“, tiek „Priz ma“ šiuo me tu stip ri na sa vo su dė tis, to dėl bū si mų var žo vų ne ga li ma nu ver­tin ti. „Ir mū sų pen ke tai yra šiek tiek pa si kei tę, ne ga li me pa sa ky­ti, kad esa me su si žai dę 100 pro­cen tų, – kal bė jo tre ne ris. – Ta­čiau prieš kiek vie nas rung ty nes ruo šia mės tik per ga lei.“

Ypa tin ga pa dė ka„Vil niu je pa sie kė me pui kų re zul ta­tą. Var žo vų aikš te lė je bu vo me pra­lai mė ję du kart – vie ną kar tą ga vo­me sau sai, ki tą kar tą pra lai mė jo me per pri dė ti nį lai ką, to dėl tik rai tu­ri me džiaug tis iš ko vo tais 8 taš kais, – po per ga lin go tu ro kal bė jo ko­man dos ka pi to nas V.Chvo le sas. – Įro dė me, kad esa me stip res ni.“

Ka pi to nas pri si pa ži no, kad šio se rung ty nė se pa ste bė jo, jog vil nie­čių žai di mas tik ge rė ja. „Pa sa ky siu tie siai, il gai lau kiau, ka da įvar čius pra dės muš ti vi si žai dė jų pen ke tai. Da bar mū sų ko man do je iš plėš ti per ga lę ga li bet ku ris pen ke tas“, – džiau gė si le do ri tu li nin kas.

Jo ini cia ty va po pa sku ti nės per­ga lės sa vo žiū ro vų aki vaiz do je šeš­ta die nį bu vo or ga ni zuo ta ir spe­cia li pa dė ka žiū ro vams – žai dė jai iš si ri kia vo ei lu te, o ra tą ap su kęs ka pi to nas tren kė si į ei lės prie ky je sto vintį var ti nin ką Ni ki fo rą Ščer­bą, ir vi sa ko man da su griu vo tar­si do mi no ka la dė lės vie nas pa skui ki tą. „In ter ne te pa ma čiau, kaip tai da ro ki ti, per pie tus pa siū liau per ga lės pro ga tai pa da ry ti vai ki­nams. Pa da rė me. Vis kas bu vo ge­rai, tik N.Ščer ba at si sto jo pir mas, ma tyt, bu vo pa mir šęs, ką pla na­vo me, bet vi sai ne blo gai išė jo“, – šyp so jo si V.Chvo le sas.

„Bal ti cos“ sėk mė grin džia ma ne pa ža dais

Pa žan ga: ­� „Bal­ti­cos“­ ka­pi­to­no­V.Chvo­le­so­ tei­gi­mu,­ ko­man­da­de­monst­ruo­ja­vis­so­li­des­nį­žai­di­mą.­ Si­mo­no­Švit­ros­nuo­tr.

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Li ko be pie tųPas ku ti nis įskai ti nis grei čio ruo­žas te bu vo for ma lu mas. Tvir tas ly de rių po zi ci jas ga lė jo iš ju din ti tik ne nu ma ty ti ge di mai ar šiurkš­čios klai dos.

Vie nin te lis ra ly je da ly vau jan­tis mū sų ša lies at sto vas Gin tau­tas Iga ris įgy ven di no sa vo sva jo nę. Lie tu vis su dar 97 mo to cik li nin kais pa sie kė Pe ru mies tą Pis ką. Nuo jo iki sos ti nės Li mos, kur ir fi ni ša vo lenk ty nių ma ra to nas – 283 km, iš ku rių įskai ti niai vos 29.

Ant ro je lenk ty nių pu sė je 44­erių kre tin giš kis įga vo pa grei tį ir kas kart po tru pu tį ko pė į vir šų bend ro je mo­to cik li nin kų kla si fi ka ci jo je. Prieš­pas ku ti nį 13­ąjį grei čio ruo žą G.Iga­ris bai gė 75­oje po zi ci jo je, o bend ro je įskai to je pa ki lo į 82­ąją vie tą.

Try lik ta ja me eta pe mū sų ša lies spor ti nin kas tu rė jo at si sa ky ti pie­tų, ka dan gi te ko spręs ti me cha ni­nes pro ble mas. De ga lų pa pil dy­mo vie to je G.Iga ris pa ste bė jo, kad iš kar biu ra to riaus vamz de lio te ka ben zi nas. Pri rei kė šiek tiek lai ko, kad ge di mas bū tų pa ša lin tas.

Favoritas įtam pą at lai kėMo to cik lų lenk ty nių fa vo ri tų akis ta tą lai mė jo pran cū zas Cy ri­las Dep re sas. Jam pa vy ko at lai­ky ti įtam pą ir is pa no Mar co Co­mos spau di mą. Prieš pas ku ti nia me grei čio ruo že is pa nas tu rė jo pui kų šan są tap ti Da ka ro nu ga lė to ju, ta­čiau pa da rė ne di de lę klai dą nu va­žiuo da mas ne tei sin gu ke liu, o vė­liau dar bu vo pri vers tas su ma žin ti tem pą, ka dan gi pra dė jo strig ti jo vai ruo ja mo KTM mo to cik lo pa va­rų dė žė.

Tuo pa si nau do jęs C.Dep re sas šo­ko į prie kį ir pra ktiš kai nu lė mė lenk­ty nių ma ra to no baig tį. Prieš pa sku­ti nį grei čio ruo žą pran cū zas sa vo opo nen tą len kė dau giau nei 11 min.

M.Co ma ne si ti kė jo ste buk lo ir pri pa ži no sa vo pra lai mė ji mą. Tai pa­tvir ti na ir fak tas, kad po 13­ojo eta po M.Co ma pa spau dė ran ką ir pa svei­ki no C.Dep re są, iš ko vo ju sį ket vir tą­jį čem pio no ti tu lą. Anks čiau 37­erių pran cū zas Da ka ro nu ga lė to ju bu vo ta pęs 2005, 2007 ir 2010 m.

„Ne su iš tų žmo nių, ku rie džiau­gia si ko man dos drau go ne lai mė­mis, ta čiau Da ka re nu tin ka daug įvai rių da ly kų. Šį kar tą Mar cas tu­rė jo pro ble mų ir jos bu vo lem tin­gos. Psi cho lo giš kai tai bu vo la bai su dė tin gas ir sun kus eta pas“, – pri si pa ži no C.Dep re sas.

„Per vi są lenk ty nių ma ra to ną pa da riau tik ke le tą smul kių klai dų ir la bai gai la, kad nu ga lė to jo li ki mą nu lė mė ne spor tas, o ne lem tas me­cha ni nis ge di mas“, – po fi ni šo ap­gai les ta vo M.Co ma.

Vėl – pran cū zasTik ste buk las pa sku ti nė je at kar po je ga lė jo iš gel bė ti ir au to mo bi lių bend­ro je įskai to je ant ro je vie to je žen gian tį Na ni Ro mą. Šan sų pa si vy ti lenk ty nė­se pir mau jan tį pran cū zą Stephane‘ą Pe ter han se lį dar tu rė jęs ka ta lo nas prieš pas ku ti nia me eta pe įstri go ko­po se ir su gai šo be veik pus va lan dį.

Pa ty ręs S.Pe ter han se lis priė mė ei li nį iš min tin gą spren di mą ir dar la biau pa di di no ato trū kį. Prieš pa­sku ti nį eta pą jo vai ruo ja mas „Mi­ni“ pa grin di nį kon ku ren tą len kė dau giau nei 40 min.

„Tie siog pui kiai įver ti no me tra­są. Nusp ren dė me va žiuo ti šiek tiek nu leis to mis pa dan go mis, kad įveik­ti ko pas bū tų leng viau. Tai pui­kiau siai pa si tei si no“, – džiau gė­si 46­erių lenk ty ni nin kas, ku riam iki šio Da ka ro pres ti ži nė se lenk ty­nė se bu vo pa vy kę trium fuo ti de vy­nis kar tus. 1991, 1992, 1993, 1995, 1997 ir 1998 m. jis tai pa da rė lenk­ty niau da mas mo to cik lu, o 2004, 2005 ir 2007 m. – au to mo bi liu.

A.Ar da vi čius ne ži bė joPrieš pas ku ti nia me eta pe ne pa vy ko su bliz gė ti lie tu viš kų šak nų tu rin čiam „Ka maz“ sunk ve ži miu va žiuo jan­čiam Ar tū rui Ar da vi čiui. Ka zachs­ta no at sto vas grei čio ruo žą įvei kė tik sep tin tas, ta čiau iš stum ti jo iš pir mo­jo lenk ty ni nin kų tre je tu ko var žo vams pra ktiš kai ne bu vo įma no ma.

Eta pą lai mė jo ket vir to je bend ros kla si fi ka ci jos vie to je esan tis ki tas „Ka maz“ at sto vas And re jus Kar­gi no vas, ta čiau ru są nuo A.Ar da­vi čiaus sky rė dau giau nei tri jų va­lan dų pra ra ja.

Ly de rio po zi ci ją ir to liau tvir tai sa vo se ran ko se lai kė „Ive co“ vai ruo­jan tis olan das Ge rar das De Rooyus. Jis prieš pas ku ti nia me eta pe neiš­ven gė in ci den to, kai at si mu šė į var­žo vą, ta čiau nu baus tas ne bu vo. Sa vo ko man dos drau gą ir tau tie tį Han są Sta cey jis len kė be veik va lan da.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Daugiau sportonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Lie tu vis ištvėrė Da ka ro karš ti nę

Va kar vė lai va ka re Lie­tu vos lai­ku fi ni ša vo 33­ią jį kar tą or ga ni zuo­tas Da ka ro ra lis.

Bend ra įskai ta

Au to mo bi liai: 1. S.Pe ter han se lis (Pran cū zi ja, „Mi ni“ – 38 val. 28:51 min.), 2. N.Ro ma (Is pa ni ja, „Mi ni“ – at si li ko 42:57.), 3. Gi nie lis De Vil liers (Pie tų Af­ri ka, „Toyo ta“ – at si li ko 1:15:09).

Mo to cik lai: 1. C.Desp re sas (Pran­cū zi ja, KTM – 43 val. 01:54 min), 2. M.Co ma (Is pa ni ja, KTM – at si li ko 11:03), 3. Hel de ras Rod ri gue sas (Por­tu ga li ja, „Ya ma ha“ – at si li ko 1:11:27).

Sunk ve ži miai: 1. G.De Rooyus (Olan­di ja, „Ive co“ – 44 val. 49:45 min.), 2. H.Sta cey (Olan di ja, „Ive co“ at si li ko – 53:16.), 3. A.Ar da vi čius (Ka zachs ta­nas, „Ka maz“ at si li ko 1:48:25).

Fi ni šas: ­� va­kar­va­ka­re­Da­ka­ro­ra­lio­da­ly­viai­Pe­ru­sos­ti­nė­je­Li­mo­je­bai­gė­ma­ra­to­ną.AFP­nuo­tr.

G.Igaris tu rė jo at­si sa ky ti pie tų, ka­dan gi te ko spręs ti me cha ni nes pro ble­mas.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

Dra ma jū ro jeNe lai mė dau ge liui pri mi nė gar­sio jo „Ti ta ni ko“ tra ge di ją. Šis ly­giai prieš šim tą me tų su si dū ręs su led kal niu nu sken do pa čia me At­lan to van de ny no vi du ry je. Žu vo pu sant ro tūks tan čio ne skęs tan čiu ti tu luo to lai vo ke lei vių.

„Cos ta Con cor dia“ su si dū rė su po van de ni niu ri fu, ir, vi sa lai mė, ne van de ny no vi du ry je, prie šin gu at ve ju au kų bū tų bu vę dau giau.

Kas kal tas? Lai vo ka pi to nas Fran­ces co Schet ti no ar kas nors ki tas iš įgu los na rių? Ko dėl lai ne ris plau kė taip ar ti kran to li ni jos, ko dėl, kaip sa ko liu di nin kai, skęs tant lai vui ki­lo chao sas, o įgu la, užuo t ban džiu­si ope ra ty viai gel bė ti žmo nes, nu­ro dė jiems ra miai lauk ti ka ju tė se ir sau sa kim ša me de ny je?

Ieš ko ma ne lai mė liųIta li jos gel bė to jai pa tvir ti no, kad per ne lai mę iš 4234 ke lei vių žu vo trys. Dvi au kos – pran cū zai, vie­nas, kaip skel bia ma, įgu los na­rys iš Pe ru Tomás Al ber to Cos til la Men do za. Nus ta ty ta, kad vie nai 65 me tų au kai šal ta me van de ny je su­sto jo šir dis. Iki va kar va ka ro apie 17 žmo nių vis dar bu vo lai ko mi din­gu siais be ži nios.

Tie sa, per gel bė ji mo ope ra ci­ją bū ta ir lai min gų aki mir kų. Gel­bė to jams pa vy ko iš lai vo iš trauk ti tris gy vus žmo nes. Tai bu vo po ra iš Pie tų Ko rė jos, krui ze šven čian ti sa vo me daus mė ne sį, taip pat lai vo sa lo no pa slau gų di rek to rius, ku rio pa gal bos šauks mą per lai vo kor­pu są iš gir do gel bė to jai. Pa rei gū nai spė ja, kad žmo nių ga li bū ti į van­

de nį pa ni ru sio se lai vo da ly se. To­dėl lai ne rio priei gas vi są sa vait ga­lį nar šė na rai. De ja, vil ties, kad po van de niu dar ga li bū ti gy vų jų, – ma žai.

„Tai la bai su dė tin ga ope ra ci ja, nes lai vas ga li ap skri tai pa skęs ti. Tai pa vo jin ga na rams, jie ga li lik ti už stri gę vi du je“, – kal bė jo vie nas Ita li jos pa kran čių ap sau gos pa rei­gū nas. Pa sak jo, 290 m il gio lai vas, ku rio van den tal pa – 114,5 tūkst. to nų, dy džiu pri lygs ta di de liam lėk tuv ne šiui.

Tos ka nos mies to Li vor no uos to, ku ris koor di nuo ja gel bė ji mo dar­bus, pa rei gū nai sa kė, kad ke lei vių są ra šą rei kia su tik rin ti su dau giau nei 4000 iš gel bė tų, ku rie bu vo nu­ga ben ti į ne to li nuo ne lai mės vie tos esan tį San to Ste fa no uos ta mies tį. Taip ban do ma nu sta ty ti, kiek tiks­liai ke lei vių din go. Kaip vi lia si gel­bė to jai, kai ku rie ke lei viai ga lė jo pri si glaus ti gre ti mo je Džil jo sa lo­je. Tai gi au kų skai čius ga li ma žė ti.

„Mes ra do me 4165, to dėl skir­tu mas – apie 70 žmo nių“, – nu ro­dė pa rei gū nas Giu sep pe Li nar di ir pri dū rė, kad šiuo me tu žmo nių iš lai vo ieš ko ma Džil jo gy ven to jų na­muo se.

Ka pi to nas ka lė ji meTiek lai vo ka pi to nas F.Schet ti­no, tiek jo pir ma sis pa dė jė jas Ci ro Amb ro sio va kar bu vo su lai ky ti ir ap klaus ti dėl ne lai mės. Jiems, pa­sak pro ku ro ro Fran ces co Ve ru sio, gre sia kal ti ni mai ne ty či niu nu žu­dy mu ir lai vo pa li ki mu, kai ke lei­viams grė sė pa vo jus. Pa sak neo­fi cia lių šal ti nių, lai vo ka pi to nas

lai ne rį „Cos ta Con cor dia“ pa li ko 23.30 val. vie tos lai ku, o pa sku ti­niai ke lei viai iš lai vo sraig tas par­niu iš gel bė ti tik ge ro kai po vi dur­nak čio.

Kol kas neaiš ku ir tai, ar ka pi to­nas, lai vui už plau kus ant ri fo, va­ka rie nia vo su ke lei viais, ar bu vo ant til te lio. Kai kas iš ke lei vių pa­sa ko jo ma tę, kad ka pi to nas se dė­jo prie ba ro su dai lia mer gi na. Bent taip sa kė 41 me tų Mo ni que Mau rek iš Ny der lan dų: „Aš ma čiau, kad jis di džią ją va ka ro da lį lei do su gra žia mo te ri mi prie ba ro.“

Duo da mas in ter viu ži niask lai dai F.Schet ti no tei si no si, kad na vi ga­ci ja ro dė, jog lai vas bu vo pa kan ka­mai gi liuo se van de ny se, kad ga lė­tų ma nev ruo ti. Ka pi to nas pa brė žė, kad nė vie na me že mė la py je uo la, ant ku rios už plau kė lai vas, ne bu­vo pa žy mė ta. Ta čiau lai vą val dan­čios įmo nės at sto vas Gian ni Ono­ra to ste bė jo si, kad ka pi to nas ga lė jo ne ži no ti apie ri fą.

„Juk „Cos ta Con cor dia“ ties Džil jo sa la pra plau kia 52 kar tus per me tus, mū sų bend ro vės ka pi to nai už si mer kę ži no, kur koks ri fas ky­šo“, – sa kė G.Ono ra to.

Fran ces co Pao lil lo, pa kran čių ap sau gos va das, tei gė, kad su si dū­

ri mas lai vo kor pu se pa li ko di de lę sky lę, per ku rią ėmė sunk tis van­duo. Tie sa, eks per tai pri dū rė, kad ka pi to no spren di mas pa kreip ti lai­vą į sek les nius van de nius bu vo tei­sin gas.

Vis dėl to, kas kal tas dėl ne lai­mės, kol kas sun ku pa sa ky ti. Ke lia­ma ver si jų, kad lai ve din gus elekt­rai iš si jun gė lai ne rio na vi ga ci jos sis te ma. Pa sak kai ku rių eks per­tų, taip yra bu vę ne vie na me lai­ne ry je.

Ti ki ma si, kad tik ro sios ne lai mės prie žas tys išaiš kės iš šif ra vus lai vo juo dą sias dė žes, ku rios bu vo ras tos sa vait ga lį.

Įgu la ne ži no jo, ką da ry ti?Lai ne riui už plau kus ant po van de­ni nės uo los dau ge lis ke lei vių va ka­rie nia vo, tai gi bu vo su pra šmat niais ne šil tais va ka ri niais dra bu žiais. Dau ge lis ke lei vių iš gir do smar kų trenks mą, o ta da me ta lo girgž de sį. Tuo met lai ve din go elekt ra.

Kai ku rie ke lei viai pa sa ko jo, kad gel bė ji mo ope ra ci ja pri mi nė sce­nas iš gar sio sios ki no juos tos „Ti­ta ni kas“. Pa sak jų, nie kas be veik va lan dą ne paaiš ki no, kas nu ti ko, nors lai vas pa ste bi mai ėmė svir ti ant de ši nio šo no. Kai jau bu vo aiš­ku, jog ne lai mė – di de lė, nie kas iš įgu los ne sku bė jo nu leis ti gel bė ji­mo val čių.

„Mes tu rė jo me pa tys rėk ti įgu­lai, kad jie nu leis tų val tis. Sto vė­jo me ko ri do riu je ir nie kas mums ne lei do ar tin tis prie val čių“, – pa­sa ko jo vie nas iš ke lei vių 54 me tų Mi ke’as van Dij kas iš Pie tų Af ri­kos. 50 me tų Ro ber tas El com be’as

iš Aust ra li jos tvir ti no, kad jau bu vo val ty je, kai jiems pa sa kė, jog nie­ko blo ga ne nu ti ko ir eva kuo tis nė­ra rei ka lo.

„Kai grį žo me at gal į vi dų, lai vas bu vo jau taip pa svi ręs, kad rei kė jo gau dy ti žmo nes, ku rie kri to ko ri­do riu mi. Tai bu vo tik ra „Ti ta ni ko“ sce na. Mes ne te ko me vis ko: pa sų, ba ga žo, pi ni gų. Na, bent jau esa me gy vi, ne taip, kaip ki ti žmo nės“, – pa sa ko jo vy ras.

„Lai ve bu vo vi siš kas chao sas ir pa ni ka. Nie kas iš įgu los ne ži no jo, ką da ry ti“, – pa sa ko jo vie nas ke­lei vis iš Ita li jos.

„Cos ta Con cor dia“ ke lio nę pra­dė jo Ita li jos uos ta mies ty je Či vi ta­ve ki jo je. Bu vo nu ma ty ta, kad lai vas su stos Sa vo no je, Pa ler me, taip pat Mar se ly je Pran cū zi jo je, Bar se lo no­je Is pa ni jo je, o ke lio nę baigs Is pa­ni jos Mal jor kos sa lo je. Pas ken dęs lai ne ris bu vo 26 pa gal dy dį to kio ti po lai vas pa sau ly je.

„Dai ly Mail“, „Te leg raph“, BNS inf.

Iš gy ve ni mo dra ma šal to je jū ro jeTy ri mas: �� kal�tas�ar�ne�ka�pi�to�nas�F.Schet�ti�no�(nuo�tr.),�kad�lai�vas�„Cos�ta�Con�cor�dia“�pa�sken�do,�nu�sta�tys�tei�sė�sau�ga.� � „Scan�pix“�nuo�tr.

Prie Ita li jos kran tų ap vir tu sio krui zi nio lai vo „Cos ta Con cor­dia“ ke lei viams pa­plau kio ji mas lai­ne riu il gai įstrigs at min ty je. Praš mat­ni ke lio nė vir to iš li­ki mo dra ma, ku ri ne vi siems bai gė si lai­min gai.

Te ko iš gy ven ti ir lie tu viams

2010 m. at vi ro je jū ro je vi siš kai su­de gė iš Ky lio Vo kie ti jo je į Klai pė dą plau kian tis kel tas „LIS CO Glo ria“. Gais ras lai ve ki lo dėl už si de gu sio vil ki ko. Iš vi so per ne lai mę ne sun­kiai nu ken tė jo 28 ke lei viai, iš jų 6 lie­tu viai. Dau gu ma ap si nuo di jo smal­kė mis. 236 kel to ke lei viai ir įgu los na riai bu vo eva kuo ti į ne to li esan tį Vo kie ti jos kel tą „Deutsch land“ ir par­pluk dy ti at gal į Ky lio uos tą. Kel te iš vi so bu vo 178 lie tu viai.

Tai bu vo tik ra „Ti ta­ni ko“ sce na. Mes ne­te ko me vis ko: pa sų, ba ga žo, pi ni gų.

JT�ge�ne�ra�li�nis�sek�re�to�rius�Ban�Ki-moo�nas�pa�ra�gi�no�nu-trauk�ti�Iz�rae�lio�vyk�do�mą�„oku�pa�ci�ją“�ara�bų�pa�sau�ly�je�ir�sa�kė,�kad�ne�tei�sė�tos�gy�ven-vie�čių�sta�ty�bos�prieštarauja�dvie�jų�vals�ty�bių�spren�di�mui.�Pa�sak�Ban�Ki-moo�no,�žy�dų�nau�ja�ku�rių�„gy�ven�vie�tės,�nau-jos�ir�se�nos,�yra�ne�tei�sė�tos“.

Ra­gi­ni­mas­iz­Rae­liui

Ka�zachs�ta�ne�va�kar�vy�ko�par�la-men�to�rin�ki�mai.�Bal�sa�vi�mas�vy-ko�praė�jus�mė�ne�siui�po�kru�vi�nų�riau�šių,�kai�per�strei�kuojančių�naf�tos�pra�mo�nės�dar�bi�nin�kų�ir�sau�gu�mo�pa�jė�gų�su�si�rė�mi�mus�žu�vo�16�žmo�nių.�Priė�mus�nau-jas�tai�syk�les,�ant�ro�je�vie�to�je�li-ku�si�po�li�ti�nė�jė�ga�taip�pat�gaus�vie�tų�par�la�men�te.

Įvy�kus�spro�gi�mui�prie�Pie�tų�Ko�rė�jos�va�ka�ri�nių�kran�tų,�nu-sken�do�šios�šalies�tank�lai�vis,�žu�vo�ma�žiau�siai�pen�ki�įgu�los�na�riai.�Dar�pen�kis�lai�vo�įgu-los�na�rius�pa�vy�ko�iš�gel�bė�ti,�ki�ti�še�ši�lai�ko�mi�din�gu�siais�be�ži�nios.�In�ci�den�tas�įvy�ko�to-li�nuo�Šiau�rės�Ko�rė�jos�jū�ros�sie�nos.�

Rin­ko­­paR­la­men­tą

spRo­go­­lai­vas

12

pasaulis

Ve re ta Ru pei kai tėv.rupeikaite@kaunodiena.lt

Ži no, bet nie ko ne da roSie kiant ma žes nių są skai tų už ši lu­mą, rei kia pe rei ti sa vo tiš ką pra ga­rą. Vie ni siū lo trūks plyš re no vuo ti na mą, ta čiau yra ir ki tas ke lias: iš­nars ty ti na mo pro ble mas, išaiš kin­ti va gis ir są skai tos su ma žės.

„Ko dėl tu riu mo kė ti už kai my ną, ku ris įsi ren gė šil do mas grin dis, pa­si sta tė pa pil do mas ra dia to rių sek ci­jas?“ – dien raš čiui daž nai skun džia si skai ty to jai. Pap rie kaiš tau ti pa si tu rin­čiam, ener gin gam kai my nui ga lą su ga lu vos su du rian tis pen si nin kas ne­drįs ta – ge riau gy vens tai ko je ir ra my­bė je, neieš ko da mas tei sy bės, klus niai ap mo kės ne ma žas są skai tas.

Dau ge ly je se nų jų dau gia bu čių na mų cent ra li zuo tai tie kia ma ši­lu ma gy ven to jams yra pa skirs to ma pro por cin gai pa gal bu to plo tą. Kie­no bu tas di des nis, mo ka dau giau, kie no ma žes nis – ma žiau. Ta čiau vi so dau gia bu čio na mo su nau do tą ši lu mą ga li ma pa skirs ty ti ir ki taip. Tai yra pa gal tai, kiek rea liai bu tas

su nau do ja ši lu mos. Jo kia pa slap­tis, kad kai ku rie gy ven to jai sa va­va liš kai yra įsi ren gę pa pil do mų ši­lu mos įren gi nių ir sa vo tiš kai va gia iš kai my nų, nes sueik vo tą ši lu mą vi si pa si da li ja vie no dai.

Ant ra dia to rių – da lik liaiSu to kia pat si tua ci ja nu spren dė ne si taiks ty ti vie no pa kau nės dau­gia bu čio gru pė ne pa ten kin tų gy­ven to jų, nors šis 16 bu tų na mas tu ri au to no mi nę du ji nę ka ti li nę. Sueik vo tų du jų pa skirs ty mas to ly­giai pa gal bu tų plo tus pu sei na mo bend ra tur čių at ro dė ne tei sin gas.

Vie nas iš gy ven to jų – Bro nis lo­vas Rup lys su skai čia vo, kad 8 bu­tų sa vi nin kai per praė ju sį šil dy mo se zo ną per mo kė jo už ki tų bu tų ši­lu mą apie 1000 li tų. Ke tu ri bu tai ap skri tai yra at si jun gę nuo bend­ros na mo du jų ka ti li nės, o ke tu ri – pa si di di nę ra dia to rių kie kį.

Tei sy bės paieš kos tru ko il giau nei me tus. B.Rup lys pa sa ko jo, kad iš pra džių te ko įti kin ti vi sus bend­ra ka ti li ne be si nau do jan čius kai­my nus įsi reng ti prie kiek vie no ra­dia to riaus va di na muo sius šil dy mo mo kes čių da lik lius. Šie prie tai sai, pa sak pa šne ko vo, lei do įver tin ti su nau do ja mos ši lu mos kie kį, ku­ris atei na į pa tal pą. Elekt ro ni nis da lik lis, pa sak B.Rup lio, kai nuo ja apie 70 li tų, jį rei kia dė ti ant kiek­vie no bu te esan čio ra dia to riaus.

Ka dan gi na mas santykinai ne di de­lis, o dau gu ma gy ven to jų – iš vie nos dar bo vie tės, su tar ti pa vy ko. Ta da, ti ki no B.Rup lys, di des nis ra dia to rių kie kis aiš kiai pa si ma tė. To dėl mo­kes tis už gam ti nes du jas, ku rio mis šil do ma si, bus pa skirs to mas at si­žvel giant į tai, kiek bu tas rea liai su­nau do ja ši lu mos. „Jei tams ta pri si­sta tei dau giau ra dia to rių, tai dau giau ir mo kėk“, – sam pro ta vo B.Rup lys.

Rei kia in ven to ri zuo ti įrangąVis dėl to dau ge lis se nų jų Kau­no mies to dau gia bu čių na mų yra šil do mi cent ra li­zuo tai.

13

Pri vers ti mo kė ti už šil tas grin dis – įma no maMo kes tis už ši lu mą dau gia bu ty je pri klau­so ne vien nuo to, ar na mas ap šil tin tas. Ši­lu ma ga li ke liau ti ne tik į lau ką, bet ir pas kai my ną. Kont ro liuo ti ši lu mos ap skai tą su dė tin ga, bet pi giau, nei re no vuo ti na mą.

Ka dan gi šil dy mo sis­te ma yra bend ro nau­do ji mo, jos pri žiū rė to­jas tu ri tei sę pa tek ti į bu tą.

Vy tau tas Jo nai tis:

Ver ta ži no ti

Vals ty bi nė ener ge ti kos ins pek ci ja �prie Ener ge ti kos mi nis te ri jos spren­džia pro ble mas, su si ju sias su ener­ge ti kos ob jek tų, įren gi nių ir ap skai­tos prie mo nių ge di mų, eksp loa ta vi­mo, ener gi jos ko ky bės rei ka la vi mų, ener gi jos ap skai tos ir ap mo kė ji mo už su var to tą ener gi ją pa žei di mų, ava ri jų, ener gi jos tie ki mo nu trau ki mo, su stab­dy mo ar ri bo ji mo, dėl ši lu mos ir karš­to van dens sis te mų pri žiū rė to jo veik­los ar ne vei ki mo.

Tei sės ak tuo se nu ma ty ta, kad są­ �ly gi nis pa tal pų šil do mas plo tas ga­

li bū ti pa di din tas pro por cin gai šil dy­mo prie tai sų pa di din tai ga liai. Kai šil­dy mo prie tai sų ga lia ati tin ka sta ti nio pro jek te (ar jo da ly je) nu sta ty tą ją ga­lią, są ly gi nis šil do mas plo tas ir nau­din ga sis (šil do mas) plo tas su tam pa.

Ši lu mos ūkio įsta ty mas nu ma to, �kad ši lu mos tie kė jo, na mo šil dy mo ir karš to van dens sis te mos pri žiū rė to­jo ar ba karš to van dens tie kė jo įga lio ti at sto vai tu ri tei sę ne vė liau kaip prieš 24 va lan das pa tei kę raš tiš ką pra šy mą bu to ir (ar) ki tų pa tal pų sa vi nin kui, pa­tek ti į sa vi nin kui pri klau san čias pa tal­

pas, kad ga lė tų ap žiū rė ti ar re mon tuo­ti šil dy mo ir karš to van dens sis te mą ar ap skai tos prie tai sus, taip pat su­stab dy ti karš to van dens tie ki mą įsi­sko li nu siam sa vi nin kui. Jei gu bu tų ir (ar) ki tų pa tal pų sa vi nin kai at si sa ko juos įleis ti, įfor mi nus sa vi nin kų at si­sa ky mą, su tei kia ma tei sė šių pa tal pų sa vi nin kų su var to tą ši lu mos ir karš­to van dens kie kį nu sta ty ti pa gal to­kiems at ve jams Vals ty bi nės kai nų ir ener ge ti kos kont ro lės ko mi si jos nu­sta ty tą me to di ką.

Šal ti nis: Ši lu mos ūkio įsta ty mas

Išsp ren dė: �� 16�bu�tų�na�mas�pa�kau�nė�je�tu�ri�au�to�no�mi�nę�du�jų�ka�ti�li�nę,�ta�čiau�ne�pro�por�cin�gas�ši�lu�mos�pa�skirs­ty�mas�ir�gi�bu�vo�ak�tua�li�pro�ble�ma.�� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

14

namai@diena.ltRedaktorė Vereta Rupeikaitė

namai

Nuo ko pra dė ti tei sin­gą ši lu mos su nau do ji­

mo ap skai tą?Ap lin kos mi nis te ri jos Būs to sky­

riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Vy­tau tas Jo nai tis aiš ki na, kad bet ku­ris dau gia bu tis na mas tu ri tu rė ti

ši lu mos sis te mos ap ra šą. Ki taip ta riant, tu ri bū ti at lik ta sa vo tiš ka na me esan čių su ši lu mos tie ki mu su si ju sių įren gi nių, įskai tant ra­dia to rius bu tuo se, in ven to ri za ci ja. Ją at lik ti rei ka lau ja Ši lu mos sis te­mų ir karš to van dens tie ki mo prie­žiū ros tai syk lės, ku rias yra pa tvir­ti nu si Ener ge ti kos mi nis te ri ja.

Va do vau jan tis tai syk lė mis, ap ra­šu tu ri pa si rū pin ti ši lu mos sis te mų pri žiū rė to jas. Tai yra na mo bend­ri jos pa skir tas as muo ar ba na mo ad mi nist ra to rius. Kiek vie na me na me tu ri bū ti iš siaiš ki na, ar šil­dy mo sis te ma ati tin ka pro jek ti nę būk lę, tai yra tą, ku ri bu vo įreng­ta sta tant na mą.

„Ži no ma, ne taip leng va tai pa da­ry ti, nes rei kia pa tek ti į vi sus bu tus. Ka dan gi šil dy mo sis te ma yra bend­ro nau do ji mo, jos pri žiū rė to jas tu ri tei sę pa tek ti į bu tą“, – ti ki no pa šne­ko vas. Jei bu to sa vi nin kas pik ty biš­kai ne no ri įsi leis ti, pa sak V.Jo nai čio, tuo met ga li ma pa si telk ti tei si nes prie mo nes: kreip tis į teis mą, ku­ris įpa rei go tų įleis ti šil dy mo sis te­mą pri žiū rin čius spe cia lis tus. Jei ir tai ne pa dė tų, teis mo nu tar tį ga li ma įvyk dy ti su po li ci jos pa gal ba. „Pro­ce dū ra su dė tin ga, bet įma no ma“, – pri pa ži no mi nis te ri jos at sto vas.

Ga liau siai nu sta čius, kad vie­nuo se bu tuo se ra dia to rių sek ci­jų yra įreng ta dau giau, nei pri­

klau so, ar įreng tos ap šil do mos grin dys, ga li mi du ke liai. Ga li ma rei ka lau ti, kad sa vi nin kas pa nai­kin tų ne tei sė tai, be pro jek to, at­lik tus dar bus. Už bend rų sis te mų pa kei ti mus to kie as me nys ga li bū­ti bau džia mi.

Ga li ma ap siei ti ir be to. Tie siog rei kia pa keis ti ši lu mos ap skai tos me to di ką, kad bu tų sa vi nin kai už ši lu mą mo kė tų ne pa gal rea lų plo­tą, kaip yra dau ge ly je na mų, o pro­por cin gai pa gal su nau do ja mos ši­lu mos kie kį, va di na mą ją ga lią.

Aps kai čiuo ti, kiek ku ris bu tas su­nau do ja ši lu mos, pa sak V.Jo nai čio, tu ri pro fe sio na lūs ši lu mi nin kai. Tuo­met ši lu mą tie kian ti įmo nė yra in for­muo ja ma, kad na mui tai ko ma ši lu­mos ap skai tos me to di ka pa gal ga lią ir kiek vie nas bu tas mo kės už tiek ši­lu mos, kiek bu tas rea liai su nau do ja.

Dvi per ga lės prieš ne tei sy bęKau nie čiams ši lu mą tie kian čios bend ro vės „Kau no ener gi ja“ Par­da vi mo ir var to to jų ap tar na vi mo de par ta men to di rek to rius Ri mas Pe re vi čius pri mi nė, kad dau gia­bu čiuo se na muo se vi si spren di mai prii ma mi bend ra tur čių dau gu mos su ta ri mu, taip pat ir dėl ga lbūt ne­tei sin gos ši lu mos ap skai tos.

Nau juo se na muo se kiek vie nas bu tas tu ri at ski rus ši lu mos prie­tai sus ir ši lu mą ga li re gu liuo ti, o se niau sta ty ti dau gia bu čiai bu­vo pro jek tuo ja mi taip, kad vi suo se bu tuo se ši lu ma pa si skirs ty tų vie­no dai. Jei ku rio nors bu to šei mi­nin kams dėl ko kios nors prie žas ties pri rei kė keis ti ši lu mos įren gi nius, tu rė jo bū ti gau tas bend ra tur čių pri ta ri mas, pa reng tas pro jek tas.

Nusp ren dus ne nai kin ti ne tei sė­tus įren gi nius, o tai ky ti ki to kį ši­lu mos pa skirs ty mo me to dą, rei kia pra šy ti Vals ty bi nės kai nų ir ener­ge ti kos kont ro lės ko mi si jos jį pa­tvir tin ti. Yra ke le tas pa tvir tin­tų ši lu mos pa skirs ty mo me to dų. Jie, pa sak R.Pe re vi čiaus, ini ci juo ti ir pa reng ti pa čių var to to jų. Įver ti­nus, kiek at ski ri bu tai yra pa di di nę ra dia to rių plo tą, šių bu tų sa vi nin­kai mo ka už san ty ki nį šil do mą plo­tą, nors rea liai jis yra ma žes nis.

„Vi sos ga lios yra var to to jų ran­ko se. Daž niau siai žmo nės to ne ži­no, ne no ri ar ba ne mo ka jo mis nau­do tis“, – ma no „Kau no ener gi jos“ at sto vas.

Jis taip pat ti ki no, kad bend ri jos pir mi nin kas tu ri tei sę ap žiū rė ti šil­dy mo įren gi nius var to to jo bu te. Jei sa vi nin kai at si sa ko jį įleis ti, įsta ty­mų nu ma ty ta tvar ka jis tu ri tei sę pra šy ti ši lu mos tie kė jo tai ky ti tam tik rus nor ma ty vus.

„Tai jau tik rai rim ta eko no mi nė san kci ja, nes šiam bu tui bū tų pri­ski ria ma di des nė su nau do ja mos ši lu mos da lis, o kai my nams ati­tin ka mai su ma žė tų“, – ki tą išei tį nu sa kė pa šne ko vas.

Kau ne yra du dau gia bu čiai na­mai, ku riuo se bu vo pa keis ta ši lu­mos pa skirs ty mo me to di ka. Sa­va no rių pr. 216 na me yra tai ko mas me to das pa va­di ni mu „2V“. Jis bu vo pa reng tas pa gal vie no Šiau lių dau gia bu čio sa vi nin kų pa­reng tą me to­dą, tai yra kai ši lu­ma pa­skirs to­ma pa gal ga lią.

T o k į pat me­to dą pa­s i r i n k o ir V.Krė­vės pro­s p e k t o

45 na mas, bet po ku rio lai ko šio dau gia bu čio gy ven to jai grį žo prie anks tes nės ši lu mos ap skai tos. Mat ra dia to rių skai čių pa di di nu sio bu to šei mi nin kais grą ži no juos į pro jek­ti nę pa dė tį, nes, ga li ma nu spė ti, jo ne ten ki no išau gu sios są skai tos už šil dy mą.

Jau ne ma žai in ves tuo taTai ne vie nin te lis ke lias są skai tas už šil dy mą pa vers ti tei sin ges nė­mis. Pa sak spe cia lis tų, na mo ši­lu mos sis te mos su re gu lia vi mas taip pat tu ri su vie no din ti ši lu mą vi sa me na me ir su ma žin ti ši lu­mos su var to ji mą. Tam rei ka lin gi va di na mie ji ba lan si niai ven ti liai. Se nuo se dau gia bu čiuo se jie yra ši lu mos punk te, o nau juo se na­muo se – kiek vie na me bu te.

„Kei čia si vamz dy nų dia met rai, se ni vamz džiai užan ka“, – ga li­mas iš ba lan sa vi mo prie žas tis nu­sa kė Ap lin kos mi nis te ri jos at sto vas V.Jo nai tis. Sis te mų pri žiū rė to jas tai tu ri ste bė ti.

Mi nis te ri jos at sto vo įsi ti ki ni mu, tei gi nys, kad se ni na mai su nau do­ja daug ši lu mos nes yra kiau ri, ne­vi siš kai tei sin gas.

„Mū sų duo me ni mis, apie 80 pro c. bu tų yra pa kei tę ne san da rius lan gus, tvar ko laip ti nių lan gus bei du ris, kei čia šil dy mo sis te mas, tai la bai svar būs dar bai ši lu mai tau py­ti“, – var di jo spe cia lis tas.

Gy ven to jai, pa sak jo, na mus tvar ko sa vo mis iš ga lė mis, be pa ra mos, ku ri ski ria ma re no vuo ja miems na mams. „Gal būt rei kė tų ap mo kes tin ti tuos gy ven to jus, ku rie nie ko nein ves tuo­ja į na mo tau pu mą? Tai bū tų pa ska­ta pa si rū pin ti bent sa vo bu to lan gais. Eko no mi nės prie mo nės ga lė tų bū ti tai ko mos“, – svars tė V.Jo nai tis.

Spren džiant konf ik ti nes, su šil­dy mu su si ju sias si tua ci jas, ga li­ma pa si telk ti Vals ty bi nės ener ge­ti kos mi nis te ri jos spe cia lis tus. Šie aiš ki na, kad kiek vie no dau gia bu­čio na mo at ve jis ti ria mas at ski rai. Tei sės ak tų nu sta ty ta tvar ka na me

ga li bū ti at lie­ka mas au­

di tas.

14

namai

Pri vers ti mo kė ti už šil tas grin dis – įma no ma

Nau da: �� šil�dy�mo�mo�kes�čių�da�lik­liai� lei�džia� tiks�liau� ap�skai�čiuo�ti,�kiek�rea�liai�į�bu�tą�atei�na�ši�lu�mos.

At kū rė: �� šio�namo�gy�ven�to�jai�bu­vo�pe�rė�ję�prie�ši�lu�mos�ap�skai�tos�pa�gal�ga�lią,�bet�grį�žo�prie�ap�skai­tos�pa�gal�bu�to�plo�tą.

Pa sie kė: �� šia�me�Sa�va�no�rių�pro�spek�to�dau�giaaukš�ty�je�gy�ven�to�jai�mo�ka�už�ši�lu�mą�ati�tin�ka�mai�tiek,�kiek�tu�ri�įsi�ren�gę�ši�lu�mos�prie�tai�sų.

To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Raudondvario pl. 131 DIRBAME I–VII 800–2000

INFORMACINIS TEL. +370 37 21 47 77

Nuolaidos nesumuojamos (išskyrus AČIŪ kortelę). Prekių kiekis ribotas.

Tik KAUNE!

-40%dAžymo ir mEchANiNiAms

dArbo įrANKiAmsAkcija galioja iki sausio 29 d.

-40%KilimAms ir KilimėliAms*

*Nuolaida netaikoma kiliminėms dangoms ir takams.Akcija galioja iki sausio 29 d.

-40%voNios bAldAmsAkcija galioja iki sausio 29 d.

-30%

-40%vAzoNAms ir dAigyKloms

Akcija galioja iki sausio 29 d.

visoms rogėms, čiUožyNėms, slidėms

Akcija galioja iki sausio 31 d.

-30%visoms AUTo

prEKėmsAkcija galioja iki sausio 31 d.

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

13

15

namai

Pa ro dos-kon kur so „Ge riau-si ar chi tek tū ros stu den tų dar bai“ tiks las – su teik ti bū si miems ar-chi tek tams ga li my bę pa de monst-ruo ti sa vo kū ry bi nes idė jas, su-lauk ti įver ti ni mo iš pla tes nio, ne tik aka de mi nio, pro fe sio na lų ra to. Ver ti nant dar bų kon cep tua lu mą, ori gi na lu mą, ar chi tek tū ri nės-ur-ba nis ti nės idė jos aiš ku mą, es te ti nį dar bo pa tei ki mą, bu vo at rink ti 22 ge riau si stu den tų dar bai.

Pa ro do je at sto vau ja ma vi soms ke tu rioms ar chi tek tus ruo šian-čioms aukš to sioms ša lies mo kyk-loms: Kau no tech no lo gi jos uni-ver si te tui (KTU), Vil niaus dai lės aka de mi jai (VDA), Vil niaus dai lės aka de mi jos Kau no dai lės fa kul te tui (VDA KDF) ir Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te tui (VGTU).

Stu den tų bai gia muo sius dar bus ver ti na ko mi si ja, su da ry ta iš pro fe-sio na lių ar chi tek tų, ku rie ne dės to Lie tu vos aukš to sio se ar chi tek tū-

ros mo kyk lo se. Ge riau siu ma gist ro dar bu iš rink tas VGTU ma gist ran-tės Jo vi lės Por va nec kai tės-Da ge-lie nės pro jek tas „Skaus mo mies tas – skais tyk la“. Pa lan kaus įver ti ni-mo su lau kė ir VDA KDF ma gist-ran tė Gin ta rė Mo tu zai tė bei ma-gist ran tė As ta Ši vo kai tė iš VGTU.

G.Mo tu zai tės dar bas „Kai ry sis Ne mu no kran tas – Kau no mies-to ur ba nis ti nės struk tū ros da lis“, ko mi si jos nuo mo ne, ino va ty vu mu ne prib loš kė, ta čiau yra itin pro-fe sio na lus, su kur tas at si žvel giant į ur ba nis ti nį ir gam ti nį kon teks-tą, iš sau gan tis ir su ma niai pa nau-do jan tis esa mas ver ty bes. Rea liai įgy ven din ti pro jek to spren di niai, pro fe sio na lų nuo mo ne, pra tur tin-tų kai rio jo Ne mu no kran to te ra są įvai rio mis funk ci jo mis, ko ky biš ka ar chi tek tū ra. Be to, toks pro jek tas sėk min gai iš plės tų Kau no mies to cent rą į ki tą Ne mu no kran tą.

Dar bo au to rės tei gi mu, Že mo ji Fre da – ar ti miau sia Kau no mies to cent ro plėt ros zo na, ta čiau funk-cio nuo ja ne vi sa ver tiš kai. Jos pro-jek te pra mo ni nė funk ci ja kei čia ma į gy ve na mą ją ir miš rią. Gat vė ties grū dų ma lū no san dė liais ga lė tų bū ti nu leis ta po že me. Čia pat su-for muo ja ma upės įlan ka su val čių prie plau ka, te ri to ri jo je su ku ria ma jau ki ža lio ji poil sio oa zė, ku rią su pa

res tau ruo ti pra mo ni niai ir šiuo lai-ki nės ar chi tek tū ros ob jek tai.

Ge riau siu ba ka lau ro dar bu ko-mi si ja vien bal siai iš rin ko VGTU stu den to Do na to Gri niaus pro jek tą „Ki no cent ras Niu jor ke“, ku ris bu-vo pa reng tas pa gal rea liai skelb to kon kur so są ly gas. VDA KDF ba ka-lau ro stu den tų Mar ty no Leš čins ko ir Ša rū no Nek ro šiaus su pro jek tuo-tas dan go rai žis Niu jor ke taip pat at krei pė pro fe sio na lų dė me sį.

Tarp ki tų pa ro dos eks po na tų – ne vie nas siū ly mas keis ti Kau-no vei dą. KTU ba ka lau rė Au din ga Uni kai tė su pro jek ta vo kre ma to riu-mą su ko lum ba riu mu Kau no ra jo-ne, o jos bend ra moks lis Ig nas Ka li-naus kas su kū rė Šiuo lai ki nio me no cent rą Kau ne.

KTU ma gist ran tas And rius Kens-ta vi čius Kau no se na mies ty je su-pro jek ta vo „Stu den tų na mus“. Dar vie na KTU ma gist ran tė Vi ta li ja Ros-lia ko va mė gi no re konst ruo ti Kau-no ma rių pra mo gi nių lai vų uos tą. VGTU ba ka lau rė Mil da Nau ja ly tė sa vo bai gia ma ja me dar be pa ren gė va di na mų jų Kar me li tų, tai yra te ri-to ri jos tarp Kau na kie mio, M.K.Čiur-lio nio ir Ka ro li go ni nės gat vių re-konst ruk ci jos de ta lų jį pla ną.

Pa ren gė Ve re ta Ru pei kai tė

Ku rią stu den tiš ką idė ją ver tė tų įgy ven din ti?

Ke tu rios aukš to­sios Lie tu vos mo­kyk los ren gia bū si­muo sius ar chi tek­tus, o Ar chi tek tų są­jun ga kas met ren ka ge riau sius ba ka lau­rų ir ma gist rų dar­bus, ku rie pa tei kia­mi pa ro do je ir ka ta­lo ge. Šie me tė je eks­po zi ci jo je – ne vie na Kau no ar chi tek tū­ros vi zi ja.

2011 m. ar chi tek tū ros stu di jas bai gė:

VDA: � 5 ma gist rai, 45 ba ka lau rai.

VDA KDF: � 3 ma gist rai, 16 ba ka­lau rų.

KTU: � 21 ma gist ras, 40 ba ka lau rų.

VGTU ar chi tek tū ros ka ted ra: � 23 ma gist rai, 32 ba ka lau rai.

VGTU ur ba nis ti kos ka ted ra: � 20 ma gist rų, 47 ba ka lau rai.

Bend ras skai čius: � 72 ma gist rai ir 180 ba ka lau rų.

Šal ti nis: Lie tu vos ar chi tek tų są jun ga

– tiek architektūros bakalaurų studijas

baigė 2011 m.

180

Tąsa: �� VDA�KDF�ma�gist�ran�tė�G.Mo�tu�zai�tė�sa�vo�dar�be�per�tvar�kė�Že�mą�ją�Fre�dą:�pra�mo�ni�nė�te�ri�to�ri�ja�virs�ta�gy�ve�na�muo�ju�ir�miš�rios�pa�skir�ties�kvar­ta�lu,�į�ku�rį�išsi�ple�čia�Kau�no�mies�to�cent�ras.

Komp lek sas: �� KTU�ma�gist�ran�tas�A.Kens�ta�vi�čius�Kau�no�se�na�mies�ty�je�su�pro�jek�ta�vo�„Stu�den�tų�na�mus“.

Tiks las – su teik ti bū­si miems ar chi tek­tams ga li my bę pa­de monst ruo ti sa vo kū ry bi nes idė jas.

Ne pa bi jo jo: �� KTU�ba�ka�lau�rė�A.Uni�kai�tė�Kau�no�ra�jo�ne�su�pro�jek�ta�vo�kre­ma�to�riu�mą�su�ko�lum�ba�riu�mu.�

Vi suo me nei: �� KTU�ma�gist�ran�tės�V.Ros�lia�ko�vos�nuomone,�Kau�no�ma�rių�prie�plau�ka�ga�lė�tų�virs�ti�dau�gia�funk�ciu�kultūriniu�komp�lek�su.

Pro�jek�tų�au�to�rių�iliust�ra�ci�jos

pirmADiENiS, SAuSio 16, 2012

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 16, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pamesta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Akcinei bendrovei „EKRA“ reikalingi suvirin-tojai. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune, tel. 350 155, 373 473, 373 298.

899129

Dirbti nedidelėje maisto prekių parduotu-vėje Garliavoje reikia pardavėjos (-o), gyve-nančios (-io) Garliavoje arba Aleksote. Tel. 8 686 33 019.

900423

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

879944

Ieškome: apsaugos, gamybos (1500), sandėlio, salės darbuotojų, fasuotojų, krovėjų, valytojų, vairuotojų. Tel. 8 600 37 610.

900079

Įmonei reikalingi siuvėjai (-os) (trikotažo siuvimas) dirbti universaliomis ir plokščia-siūle mašinomis ir gamybos meistrės (-o)-technologės (-o). Gali kreiptis ir vyresnio amžiaus. Tel. (8 37) 363 423, 8 686 44 025.

898720

Metalo apdirbimo įmonei reikalin-gi: programinių frezavimo staklių ope-ratorius, šlifuotojas dirbti plokščio šli-favimo staklėmis. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel./faks. 457 352, e. paštas dirmeta@dirmeta.lt.

899817

Moteriško apatinio trikotažo siuvimo įmonei reikalingos (-i) pagalbinės dar-buotojos (-ai)-karpytojos (-ai). Siūlome geras darbo sąlygas ir patrauklų du kar-tus per mėnesį mokamą atlyginimą. Tel. 8 630 01 391.

899688

Prekybinei įmonei reikalingi darbuotojai nuolat dirbti (pardavėjai, pardavimo vady-bininkai, konsultantai). Savaitgaliai – laisvi. Tel. 8 672 40 775.

899763

Priimame dirbti: derintojus-operatorius – programinėmis staklėmis; tekintojus-iš-tekintojus – koordinatinėmis ištekinimo staklėmis; šaltkalvius-remontininkus; šalt-kalvius. Kreiptis tel. 332 267.

899089

Reikalinga (-as) virėja (-as). Tel. 8 685 14 744.

899559

Reikalingi maršrutinio taksi vairuotojai dirb-ti Kaune. Tel. 8 699 73 083.

896771

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija), dirbti Vaka-rų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895104

Reikalingi PVC, linoleumo dangos klojėjai. Tel. (8 37) 375 331.

896814

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

893406

Reikalingos moterys dirbti bare Švedijo-je ir Norvegijoje. Pageidautina kalbėti an-gliškai, skandinavų k. būtų privalumas. Alga pagal susitarimą. Tel. 8 616 43 056, +4796 823 257.

899789

Restorano kulinarijos cechui reikalingi kuli-narai, taip pat virėjai. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 685 67 777.

900440

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891798

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) vi-sai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas die-nos pietums bei klientui pasirinkus iš me-niu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.

900355

Restoranui reikalingi barmenai-padavė-jai, turintys patirties. Darbo pobūdis: res-torano klientų aptarnavimas, banketų, furšetų ir kitų švenčių ruošimas. Tel. 8 656 39 311.

898314

Solidi Vokietijos slaugos tarnyba ieško bendrosios praktikos slaugytojų, vaikų seselių ir slaugių legaliam darbui am-bulatorinėje slaugoje arba šeimose. Rei-kalavimai: geros vokiečių kalbos žinios, patirtis slaugos srityje. Siūlo: gerą atly-ginimą, neterminuotą darbo sutartį, vi-sas socialines garantijas, gyvenamąją vietą Vokietijoje bei galimybę regulia-riai grįžti į Lietuvą. CV lietuvių k. siųsti e. paštu pflegeLT@gmail.com.Tel. 8 603 45 616. www.pflegezeit.com.

898496

Statybinei įmonei reikalingi: sąmatininkas (-ė) dirbti statybine sąmatine programa, buhalterė, sandėlininkas. Tel. (8 37) 375 331, CV siųsti e. paštu info@agentus.lt.

896791

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892621

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

897292

ieško darbo

48 m. moteris ieško darbo. Galiu prižiūrė-ti senyvo amžiaus žmogų. Tel. 8 604 42 828.

899753

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje gyd. dermatovene-rologė, HOMEOPATĖ Vaidilutė Zaka-rauskienė, turinti 35 metų darbo pa-tirtį, diagnozuoja ir gydo įvairius odos susirgimus. Esant poreikiui, taiko kla-sikinį homeopatinį gydymo metodą. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

900217

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemoka-mas protezavimas ligonių kasų pacien-tams ir vaikams iki 18 m. Astos Dam-brauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877261

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898452

BURNOS HIGIENISTĖ profesionaliai at-lieka burnos higienos procedūras. Dirba Aleksote. Išankstinė registracija. Tel. 8 684 47 857.

892371

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884738

Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882.

899853

Gydytoja onkologė–chirurgė L.Šarakaus-kienė ištiria dermatoskopu ir šalina laze-riu apgamus ir kitus ikivėžinius odos da-rinius. Tel. 313 900.

891061

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892916

Klinikoje „Jalvita“ dirba patyrusios gineko-logės: gyd. A.Urvikienė, gyd. V.Jauniškienė ir gyd. Z.Dubickienė. Gydo įvairias moters lytinių organų ligas. Echoskopija. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val.

885398

Medicinos centras „Neuromeda“: echos-kopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gy-dymas, psichikos ligų gydymas, kodavi-mas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893445

Odontologijos paslaugos su žiemos nuo-laidomis. Metalo keramikos protezams – nuolaida 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientus su ligonių kasos iškvietimais. Apžiūra – nemokama. Mai-ronio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348.

893574

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individua-lios mitybos programos sudarymas ser-gantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

900467

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių dujų įranga. Dažymas, lygi-nimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.

898801

Automobilių dujų įrangos montavimas, tie-sioginis įpurškimas. Remontas. Pažymos. Lizingas. UAB „Vikroma“, Partizanų g. 87A, tel. 313 805, 8 610 21 218.

896173

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890249

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898273

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

899039

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

895505

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

895587

ARDO, ARISTON, HANSA, SNAIGĖ, LIEB-HERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių ne-brangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.

900445

Automatinių skalbyklių taisymas. Garan-tija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722.

900012

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mi-krobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899216

Taisau televizorius kliento namuose, pri-jungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų pro-gramų, taip pat ir naujus televizorius. Tel. 8 674 42 125.

897843

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techni-ką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu ga-rantiją. Tel. 8 673 60 342.

899971

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

897622

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Su-teikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

900431

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893967

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

895706

Kompiuterių remontas. Konsultacijos. At-vykstame į namus. Tel. 8 684 91 970.

898857

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKA-MAS atvykimas. www.skreitinukas.lt. Tel. 8 611 46 629.

896977

Statybos, remonto

60 proc. nuolaida ALUPLAST, VEKA langams. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos sis-temos. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. paštas kaunas@bogone.lt.

896252

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šar-vuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pra-monės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

899757

AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir ga-ražams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 683 74 745.

899735

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899013

Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, gipskartonis, dedame lami-natą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.

895947

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Kli-juoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dai-lylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883401

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892315

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891675

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894332

Atliekame santechnikos, elektros, sta-liaus darbus. Meistro iškvietimas į na-mus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt.

898393

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

892343

Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šali-nu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungi-mas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081.

899841

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894559

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892118

Betonuojame grindis, atliekame paruošia-muosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807.

899111

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 16, 2012 17

Paslaugosstatybos, remonto

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgame-tė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

899857

Dabar laiptinės remontas Jums kainuos tik 1800 Lt. Dirbame kokybiškai ir profesiona-liai, suteikiame garantijas. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.

895557

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

896967

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898208

Elektros instaliacijos darbai – naujų namų instaliacija, butų renovacija. Gedimų šalini-mas. Tel. 8 684 44 952.

897757

Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo dar-bai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947.

896352

Glaistome, dažome, tapetuojame, mon-tuojame gipskartonį, dedame laminuo-tas grindis. Pristatome medžiagas. Tel. 8 606 04 513.

898050

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894087

Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros insta-liacijos darbus. Tel. 8 656 27 767.

897829

Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, mon-tuoju gipskartonį, dedu laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 653 94 097.

892418

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKO-NŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kau-ne. Vokiška kokybė. Garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892267

Plytelių, mozaikos klijavimas, dušų padų, džiakuzi mūrijimas, betonavimas. Staliaus darbai. Darbai atliekami kokybiškai ir grei-tai. Tel. 8 675 51 048.

899679

Privatus santechnikas-suvirintojas atlie-ka visus santechnikos ir suvirinimo dar-bus. Suteikiu garantiją, taikau nuolai-das. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

899597

Remontuojame butus, namus, sodybas. At-liekame visą vidaus apdailą. Tel. 8 600 92 790.

899329

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

896239

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

898814

Santechnikos darbai – kokybiški. WC, kriauklių, vonių, čiaupų keitimas, plas-tikinių vamzdžių montavimas. Dirbame ir savaitgaliais. Tel. 763 677, 8 675 69 179.

898623

Santechnikos darbai. Garantijos. Nuo-laidos. Be poilsio dienų. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

896324

Šarvuotos buto durys, pigios ir kokybiškos. Tel. 8 673 53 012.

891625

Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 683 74 745.

899732

Statybininkų brigada kokybiškai atlieka be-tonavimo, mūro, stogų dengimo darbus. Tel. 8 604 30 273.

896273

Tvirtiname gipskartonį, šiltiname sie-nas iš vidaus ir išorės putų polistire-nu, akmens vata. Visas vidaus remon-tas, laiptinių remontas. Tel. 8 602 56 512, www.apsiltiname.lt.

895155

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899151

Vidaus apdaila. Dažome, montuojame gipskartonį, dedame parketą, parketlentes. Smulkus tinko remontas. Tel. 8 686 38 118, 8 675 31 332.

898267

Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, da-žymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148.

899784

Vidaus vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų montavimo paslaugos. Prietaisų montavimas, radiatorių ir maišytuvų keiti-mas. Tel. 8 670 42 768.

899845

Vidaus įrangos

Iš sausos ąžuolo, klevo, uosio medienos ga-miname laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244.

895312

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

900071

Įvairios durys pigiau. Didelis spal-vų, modelių pasirinkimas. Naujie-na – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuo-ti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

899718

Vidaus durys. Laminuotos, faneruotos (pri-taikome prie senų metalinių staktų). Preky-bos miestelis „Urmas“, Geltonoji galerija, 1 salė. Tel. 351 697, 8 686 50 309.

898821

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

895613

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

899748

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

892601

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891088

Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir ko-kybiškai remontuoja minkštuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.

899501

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897873

Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles ir poroloną. Transportas nemokamas. Tel. 712 540, 8 675 65 133.

895001

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

899974

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

898644

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894979

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891265

Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinki-mas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.

898667

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892883

Šventėms

Restoranas „Dykumų liūtas“ – tai smagūs pokyliai, vestuvės iki 100 asm., jauki židi-nio salė, sauna, baseinas. Gedulingi pie-tūs. Lazūnų g. 54A, tel. 387 482, 8 685 61 080.

898116

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892735

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname me-džius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

895826

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užval-kalus, BAUER patalynę. Paimame nemoka-mai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

898992

Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.

895782

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, raki-nama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899432

2 kambarių butą Šilainiuose (5 a. blokinio namo IV a., b. pl. 51 kv. m). Arba keičiu į 1 kambario butą I arba II aukštuose. Su prie-moka. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 652 89 953.

898973

4 kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. (9 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 84 kv. m, na-tūralaus medžio parketas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

900038

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422; (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803767

Konditerijos verslą su įrengimais, kontrak-tais. Tel. 8 686 61 796.

900341

Parduoda 0,9620 ha ploto žemės skly-pą Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kau-no r. sav., kartu su jame esančiais nenau-dojamais katilinės statiniais. Tel. 8 698 29 090.

900091

Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Bajo-rų g., Vilijampolėje. Galima rekonstrukcija. Kaina 17 500 Lt. Tel. 8 675 03 868.

900209

Vieno kambario bendrabučio tipo butą šalia Kauno kolegijos (b. pl. 20 kv. m, 12 aukštų plytinio namo 5 a., WC ir vonia dviem kam-bariams). Suremontuotas. Kaina 23000 Lt. Tel. 8 652 41 944.

897129

1 k. butą Eiguliuose, Pakraščio g. (5 a. blo-kinio namo 1 a., tvarkingas, vidinis, šiltas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

1.5 kambario butą Šilainiuose, Rasytės g. (5 a. blokinio namo 4 a., kapitalinis remontas, su baldais ir buitine technika). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

3 kambarių butą Dainavoje, K.Baršausko g. (4 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 57 kv. m, bal-konas, stogas renovuotas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

4 kambarių butą Kalniečiuose, Savanorių pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 82 kv. m, geras išplanavimas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondva-rio pl. (4 a. plytinio namo 2 a., b. pl.,41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 49 kv. m, tvarkingas, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite UžSISAKyTI SKELBIMUS į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

10 a sklypą Narsiečių g., Aleksote (gyvena-moji paskirtis, visos miesto komunikacijos, geras privažiavimas). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

4 kambarių butą Neveronyse, Šiltnamių g. (4 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 82 kv. m, tvar-kingas, šarvo durys, balkonas, rūsys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

3 kambarių butą Garliavoje, Žaliojoje g. (5 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 64 kv. m, natū-ralus parketas, šarvo durys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

Sklypą Smiltynų k., Mėtų g. (namų valda, graži, rami vieta, puikiai išvystyta infras-truktūra, elektra, gręžinys, dujos). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

900033

2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmer-gės g. (9 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 50 kv. m, kapitališkai, kokybiškai sure-montuotas). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.

8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, nau-jame kvartale (elektros dėžutė, privažiavi-mas). Tel. 8 676 22 944.

Naujos statybos šiuolaikiškai ir kokybiškai įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus au-tonominis šildymas). Tel. 8 600 27 072. KNTPA.

Dalį namo Karmėlavoje, Naujojoje g. (2 a. mūrinis namas, b. pl. 75 kv. m, šildymas au-tonominis, 3 arai žemės). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, bal-konas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, vaiz-dinga vieta, elektra, geras privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

900032

Nukelta į 18 p.

2

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 16, 201218

parduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

2 kambarių butą Šilainiuose, Naujakurių g. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 50 kv. m, plast. langai, šarvo durys, parketas). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

1.5 kambario butą Kalniečiuose, Geležinio Vilko g. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 37 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

3 kambarių butą Kalniečiuose, V.Landsbergio-Žemkalnio g. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 60 kv. m, virtuvė). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

1 kambario butą Senamiestyje, J.Jablonskio g. (3 a. mūrinio namo 2 a., b. pl. 34 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

3 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. plytinio namo 2 a., puikus susisieki-mas, galimybė rekonstruoti, plėstis). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

1 kambario butą Eiguliuose, Šiaurės pr. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 33 kv. m, plasti-kiniai langai, šarvo durys). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

2 kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plytinis namas, b. pl. 52 kv. m, renovuo-tas stogas, šalia Nemuno ir Jiesios upės). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.

4 kambarių butą Žaliakalnyje, J.Basanavi-čiaus al. (5 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 82 kv. m, tvarkingas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA.

900035

Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a. plytinis, pri-taikytas gyventi dviem šeimoms, atski-ri įėjimai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blo-kinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, pui-ki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvar-kyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 33 kv. m, sutvarky-tas, bendrija, saulėtas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Kal-niečiuose, A.Ramanausko-Vanago g. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 50 kv. m). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

AB „Ūkio bankas“LT607010400010467777

2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 44 kv. m, maži šildymo mokesčiai). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

2 kambarių butą Aleksote, Antanavos g. (tvarkingas, saulėtas ir šviesus, b. pl. 52.25 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 29 kv. m, balkonas, plastikiniai langai). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

2 kambarių tvarkingą butą Kalniečių r., Ge-ležinio Vilko g. (b. pl. 52 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

1,5 kambario butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 37 kv. m, balkonas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

3 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 61 kv. m, geras išplanavimas, tvarkingas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

900034

2 kambarių butą Vilijampolėje, Demokratų (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 47 kv. m). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

2 kambarių butą Taikos pr., prie „Aklųjų“ sankryžos (4 a. mūrinio namo 2 a., b. pl. 42 kv. m, tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

2 kambarių butą Žaliakalnyje, Radvilėnų pl. (4 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 44 kv. m, paremontuotas, šalia ąžuolynas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

900037

2 kambarių butą Žaliakalnyje, K.Petrausko g. (5 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 65 kv. m, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr., „Ber-mudų trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., b. pl. 99 kv. m). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

30 a sklypą Romainiuose, K.Šimonio g. (namų valda, atsiveria puikus vaizdas į Lin-kuvos kvartalą, IX fortą). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

4 kambarių butą Šilainiuose, Kuršių g. (9 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 81 kv. m, plastiki-niai langai, 2 balkonai). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 46 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

900036

Buitinė technika

Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukaino-ti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOSHIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www.elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625.

896028

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821426

Kitos prekės

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

893754

Atvešime geros kokybės baltarusiškų dur-pių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893591

Atvešime kokybiškų baltarusiškų dur-pių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, granulių kūrenti (8 mm), 1 t – 529 Lt. www.briketai-granules.lt. Tel. 8 600 25 915.

892793

Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supa-kuoti maišuose po 500 kg). Malkų, atrai-žų. Kaune atvežame nemokamai. Tel. 8 614 88 448.

899643

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų ge-ros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldy-tas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

890213

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo len-teles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

895172

Beržines, pušines, juodalksnio malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame ne-mokamai. Tel. 8 608 55 554.

897674

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

899543

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900411

Parduodamos reikalavimo teisės pagal ban-krutavusios UAB „Wood team production“ skolininkų neįvykdytas prievoles. Su par-duodamo turto sąrašais, kainomis galima susipažinti UAB Įmonių bankroto adminis-travimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, faksas (8 37) 308 948, www.adminbiuras.lt, e. paštu biuras@adminbiuras.lt.

899755

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

Sodybą Šakių rajone, vienkiemyje, prie miško, gero kelio, tvenkinio. Yra trifazė elektra. Tel. 8 698 85 644.

890281

Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –

BUITEX AKCIJA!

Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt

nuolaida15%

perKa

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896134

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892526

Automobilių supirkimo įmonė perka au-tomobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskai-tome iš karto. Pasiimame patys. Doku-mentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899603

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894962

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890153

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989.

892196

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00.

892183

Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.

897862

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890606

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006.

869175

Perkame ąžuolo, uosio rąstus, mišką, gali-me išsikirsti. Tel. 8 616 26 280, 8 620 39 800.

899674

Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, na-mus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277.

894569

Perku 1 kambarį nuosavoje valdoje Kaune ar šalia Kauno. Gali būti apleistas. Mokėsiu iki 20 000 Lt. Tel. 8 677 05 597.

900009

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

894735

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892214

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890099

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 8 600 27 072, 8 676 22 529.

Perku trijų, keturių kambarių butą Eigulių, Žaliakalnio, Kalniečių r., tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 395 097, 8 676 22 955.

Perku tvarkingą namą, dalį namo Kaune ar arti Kauno. Tel. 8 676 22 528, 8 614 21 015.

900008

ĮvairūsNuomoja

LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų labo-ratorija skelbia nuomos konkursą išnuo-moti negyvenamąsias patalpas Savano-rių pr. 287, Kaune, administracinei ir kitai veiklai vykdyti. Nuomos terminas – 5 me-tai. Paraiškas pateikti iki 2012 m. sausio 27 d. 10 val. Savanorių pr. 287, Kaune, 201 kab. Konkurso sąlygos tel. (8 37) 312 412, www.agrolab.lt.

900284

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų nuomos vie-šą konkursą pardavimo automatų pa-statymui universiteto viešose erdvėse. Nuomojama: 1. S.Daukanto g. 28, 8 kv. m, 4 pardavimo automatų vietos, pra-dinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 2. K.Donelaičio g. 52, 8 kv. m, 4 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 30 Lt. 3. Vileikos g. 8, 8 kv. m, 4 pardavimo au-tomatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 30 Lt. 4. Gimnazijos g. 7, 6 kv. m, 3 parda-vimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 15 Lt. 5. V.Čepinskio g. 5, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 6. Gedimino g. 44, 6 kv. m, 3 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 7. Vytau-to pr. 71, 4 kv. m, 2 pardavimo automa-tų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 15 Lt. 8. Taikos pr. 123, 2 kv. m, 1 pardavimo automatų vieta, pradinė 1 kv. m kaina 10 Lt. 9. Taikos pr. 119, 2 kv. m, 1 parda-vimo automatų vieta, pradinė 1 kv. m kaina 10 Lt. 10. S.Daukanto g. 27, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pra-dinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 11. Laisvės al. 53, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vie-tos, pradinė 1 kv. m kaina 15 Lt. 12. Jo-navos g. 66, 4 kv. m, 2 pardavimo au-tomatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 30 Lt. Nuomos terminas 2 metai. Nuomos kaina paskaičiuota 1 kv. m 1 mėnesiui, be PVM. Konkurso dokumentus (pa-raiškos formą, sąskaitos Nr.), reikalin-gus pristatyti registracijai, galite paim-ti Kaune, S.Daukanto g. 28, 209 kab., darbo dienomis nuo 10 iki 12 val. Kon-kurso dalyviai registruojami iki 2012 m. sausio 27 d. 12 val. Kaune, S.Daukanto g. 28, 209 kab. Konkursas vyks 2012 m. sausio 31 d. 14 val. S.Daukanto g. 28, Mažojoje salėje. Dėl papildomos infor-macijos teirautis tel. 8 616 15 786.

899473

išsinuomoja

Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053.

899532

Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, ilgalaikei nuo-mai. Tel. 8 603 47 513.

899147

Gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897698

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaipirmaDiENiS, SauSio 16, 2012 19

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

Pramogos, šventės, laisvalaikismokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia­me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota­ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi­te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892690

šokiai, dainavimas

KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VAR-PELIS“ nuo sausio mėnesio priima mokytis: 4–5 metų ber­niukus – ankstyvojo mokymo klasėje, 6–7 metų ber­niukus – priešmokyklinėje klasėje, 7–9 metų berniukus – parengiamojoje grupėje į kitas klases. Prašom kreiptis D.Poškos g. 4, Kaunas; tel. 320 486 darbo dienomis 9–17 val. varpeliomm@varpelis.kaunas.lm.lt; www.varpelis.com.

895839

sportas

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydyto­jas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus invento­rius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengi­mui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savano­rių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895464

Atvežame 7 t žvyro, skaldos, atsijų, žvirgždo, juodžemio. „Bobcat“ nuoma. Tel. 8 657 68 660, e. paštas lkupcius@gmail.com.

898755

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olan-diją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją ve-žame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

898379

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891261

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894516

kelionės

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun­tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

899077

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve­žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899351

Įvairūsgabenimai

kviečia mokytis

karščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

PLAUKITE APSIPIRKTI VOKIETIjOjE!

Pasinaudokite puikia idėja –

pasiimkite automobilį ir keliaukite

apsipirkti keltu į Kylį.

Atstumas nuo Kylio iki Hamburgo (iš­

pardavimų sostinės) – tik 100 km.

Sėdima vieta – nuo 64 Lt.

Vieta kajutėje – nuo 190 Lt.

Dvivietė kajutė – nuo 388 Lt.

Keturvietė kajutė – nuo 678 Lt.

Automobilio perkėlimas – nuo 220 Lt.

Kaina pateikta į vieną pusę.

Keltų bilietų kainos gali kisti priklauso­

mai nuo kelionės ir bilieto pirkimo da­

tos, likusių laisvų vietų skaičiaus.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PRASIDĖjO PAŽINTINIŲ VASAROS

KELIONIŲ PARDAVIMAS

SU 15% NUOLAIDA

Kelionių autobusu sezono naujienos:

Vokietijos perliukai… Brėmeno muzikan­

tų pėdomis (5 d. kelionė), asm. – 849 Lt

Maskva – Auksinio Rusijos žiedo širdis

(5 d. kelionė) – 1019 Lt.

Šiaurės Italijos įdomybės ir poilsis prie

Adrijos jūros (8 d. kelionė), asm. –

1100 Lt.

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

Škotija ir Anglija... legendomis apipinti

kraštai (11 d. kelionė), asm. – 2379 Lt

Kodėl verta pirkti dabar?

– Pradinė įmoka asm. tik 50 Lt, likusi da­

lis mokama 3 sav. iki kelionės.

– Išankstinio pirkimo nuolaida galioja vi­

soms vasaros sezono kelionėms autobu­

su, užsakant iki vasario 15 d.

– Galimybė keisti kelionę.

Visus siūlomus maršrutus rasite

internete www.askeliauju.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

POILSINĖS KELIONĖS:

Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.),

Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.),

Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.),

Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.).

NAUjIENA!

Malta ir Kipras iš Kauno!

Liepos mėnesį: Malta – nuo 918 Lt

(asm.), Kipras – nuo 985 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894504

Vežame keleivius, krovinius ir automobi­lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897013

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891244

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta­tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do­kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891330

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta­tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto­mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon­sultacijos. Tel. 315 599.

890981

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už­statas – auksas, automobilis, nekilnojama­sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890960

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil­nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul­tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893160

PASKOLOSwww.agmindis.lt

220 4558 612 03 636 E.Ožeškienės g. 23-2

kiti

Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5250/0011:87), esančio Mitkūnų k., Ringaudų sen., Kau-no r. sav., formavimo ir pertvarkymo pro-jektas. Planavimo tikslas – nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios dali-nės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalių atidalijimas. Planavimo organizato-riai – Vaidotas Poderys, Rimantas Poderys. Projekto rengėjas – VĮ ,,Valstybinis miško-tvarkos institutas“. Susipažinti su parengtu projektu galima nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2012 m. sausio 23 d. Pramonės pr. 11A, 207 kab., Kaunas, VĮ Valstybinis miškotvar-kos instituto geodezijos skyrius, darbo die-nomis 9-17 val., tel. 490 297.

898849

PamestaPamestą Kauno V.Kudirkos progimnazijos moksleivio pažymėjimą MP. Nr. 1107382, reg. Nr. 21, išduotą 2011 09 01 Gediminui Jonaičiui, laikyti negaliojančiu.

899913

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų kalbos; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892953

Anglų, rusų, vokiečių, norvegų k. kursai – grupėse ir individualiai. Nuolaidos! „AKADEMA ir Ko“, Laisvės al. 97, tel. 226 422, 8 611 78 092, loreta@akadema.lt.

896808

Mokau anglų kalbos (gramatika ir šnekamoji kalba) mokinius ir suaugusiuosius. Tel. 8 629 36 454.

899868

informuoja

Sausio 16 d. 18 val. KTKC etninės veiklos stu­dijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jauni­mui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs­mai”: ŽIEMOS GAMTA (tapyba). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė.Sausio 17 d. 18 val. – rankdarbių moky­mai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakaroji­mai seklyčioje”: PAPUOŠALAI IŠ KAROLIUKŲ (siuvinėjimas). Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.

Sausio 17 d. 18 val. asociacija „GAJA moterims“ (Kęstučio g. 83) kviečia į R.Šemetos paskai­tą „Gimties psichologija“. Tel. 8 650 77 972, www.menoversme.lt.

900380

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRASA.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

Sau sio 18 d. 17 val. – tau to dai li nin kų Rai­mon do STAPULIONIO (Kau nas) vy ti nių juos­tų, Al bi no ŠILEIKOS (Ute nos r.) verps čių ir prie verps čių pa ro dų pri sta ty mas. Da ly vau ja au to riai. Įė ji mas ne mo ka mas.18 val. – pa skai ta MAISTO RŪŠYS: FIZINIS, EMOCINIS, MENTALINIS, DVASINIS. Lek to­rius Alek san dras Žars kus.Sau sio 19 d. 18 val. – va ka ro nė jau ni mui ŠOKIM! Ve da Dau gai lė Bra ziu ly tė. Įė ji mas ne mo ka mas.18 val. – ta py bos mo ky mai su au gu sie siems PRIE MOLBERTO. Ve da dai li nin kas Gvi das La ta kas.Sau sio 21 d. 16 val. – pa skai ta „Na tū ra li ir pa to lo gi nė mir tis. Eu ta na zi ja”. Lek to rius Alek san dras Žars kus. 18 val. – pa skai ta MITYBA IRPRIESKONIAI PAGAL METŲ LAIKUS. Da ly vau ja Žo lin čių aka de mi jos va do vė Da nu tė Kun čie nė.

20

kas, kur, kadapirmadienis, sausio 16, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce­noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sausio 17 d. 18 val. – Timothee de Fombel­le. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospekta­klis. Rež. Gintaras Varnas. Ilgoji salė.Sausio 18 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie­nos dalies forumas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė.Sausio 19 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽU­TIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė.Sau sio 20 d. 18 val. – Yukio Mis hi ma. MARKIZĖ DE SAD. Dvie jų da lių iro niš ka fan­ta zi ja. Re ži sie rius Ar tū ras Arei ma. Rū tos sa lė.Sau sio 21 d. 12 val. – Ine sa Pa liu ly tė. ANDERSENO GATVĖ. Vie nos da lies spek tak­lis H.Ch.An der se no biog ra fi jos ir pa sa kų mo ty vais. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Il go ji sa lė.17 val. – In ger Ha ge rup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver nos sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius. Penk to ji sa lė.20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Ak vi lė Mel kū nai tė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dvie jų da lių spek tak lis. Rež. Gy tis Iva naus kas. Penk to ji sa lė.Sau sio 22 d. 15 val. – Ke tu ra kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri jų da lių ko me di ja.Rež. Val das Len ce vi čius. Penk to ji sa lė.18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi na Re za. TRYS GYVENI­MO VERSIJOS. Vie nos da lies tra gi ko me di­ja. Rež. Ag nius Jan ke vi čius.Penk to ji sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 18 d. 17 val. – Ge na di jus Glad ko­vas. BRĖMENO MUZIKANTAI. 2 veiks mų miu zik las vai kams ir tė ve liams. Re ži sie rius Dmit rijus Har chen ka (Es ti ja), di ri gen tas Ju lius Vil no nis, dai li nin kė An ne­Mai Hei­mo la (Es ti ja). SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS.Sau sio 19 d. 18 val. – Li nas Ado mai tis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 da lių šo kio spek tak­lis. Cho re og ra fai ir lib re to au to riai Dai nius Ber vin gis ir Gin ta ras Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba vi čiū tė. Sau sio 20 d. 18 val. – Giao chi no Ro ssi ni. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Skir ta dai ni nin kės ir re ži sie rės ALDONOS RAGAUSKAITĖS 90­me čio JUBILIEJUI. 3 da lių ko miš ka ope ra. Di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, re ži sie rius Gin tau tas Žel vys, dai li nin kė Tat ja na As taf e­va (Ru si ja). Sau sio 21 d. 18 val. – Fran cas Le ha ras. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Vir gi ni ja Idze ly tė, cho­re og ra fas Da nilas Sa lim ba evas (Ru si ja).Sau sio 22 d. 12 val. – Zi ta Bru žai tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks mų ope rė lė­ba le tas vai­kams. Cho re og ra fas Ju ri jus Smo ri gi nas, di­ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis sce nog ra fė Ive ta Ci pa ry tė, kos tiu mų dai li nin kė Ana Lo rens. 18 val. – Jo ha nnas Straus sas. ŠIKŠNOSPAR­NIS. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė.

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI­NĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešim­ties metų. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 20 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas.Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas.Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

IDIOTEATRASSau sio 17 d. 18 val. – ko me di ja BOEING BOEING. Re ži sie rius Si mo nas Aš ke la vi čius.

DOMINO TEATRASSau sio 18 d. 18 val. – ko me di ja MEILĖ PA­GAL GRAFIKĄ. Re ži sie rius Adol fas Ve čers kis.

IDIOTEATRASSau sio 19 d. 18 val. – Keis tuo lių te at ro in ty­mi(­ų) vy rų tru pė ERELIS.

KAUNO mAŽASIS TEATRASM.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt

Sausio 17 d. 19 val. – A.Dilytė. LAUROS KOSMOSAS. Rež. A.Dilytė.Sausio 19 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGA­RINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.Sausio 20 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU, pagal Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas“. Rež. V.Balsys.Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas.18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.Sausio 28 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis vaikams.

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896045

Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius...Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40 A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKO-MOS DIDELĖS NUOLAIDOS).

894641

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

20 d. 18 val.

19 d. 18 val.

KAUNO KAmERINISTEATRAS

20 d. 18 val.

KAUNO mENININKŲ NAmAI V.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Sau sio 18 d. 18 val. bus pri sta ty ta sak so­fo ni nin ko Liu do Moc kū no trio „NuClear” kom pak ti nė plokštelė „Drop It” („NoBusi­ness Re cords”, 2011). Šis trio, ku ria me, be L.Moc kū no, gro ja Dmit ri jus Go lo va no vas (kla vi ši niai) ir Ma ri jus Alek sa (mu ša mie ji), pa sak sak so fo ni nin ko, pa va din tas ban dant api brėž ti tai, kas yra gro ja ma: nuo kaž ko la bai stip raus, kon cen truo to iki ne nu sa ko­mos abst rak ci jos. Kon cer tas Kau ne – tu ro Lie tu vos mies tuo se da lis.

Sau sio 20 d. 17 val. pri si min da mi ar tis tę Rū tą Sta li liū nai tę pa si ti ki me jos gi mi mo die ną su re ži sie riaus To mo Ri bai čio fil mu „At ei nu...”. Įė ji mas su kvie ti mais. Kvie ti mai – Kau no me ni nin kų na mų „Mū zų sve tai­nė je” (I–IV 10–13 val., 14–17 val., V 10–13 val., 14–16 val.).

Iki sau sio 30 d. eks po nuo ja ma Kau no dai lės gim na zi jos mo ki nės Gab rie lės Ado mai ty tės pie ši nių pa ro da. Įė ji mas ne mo ka mas. Kvie čia me ap si lan ky ti pir ma­die nį–ket vir ta die nį 10–18 val.; penk ta die nį 10–16.30 val.

KAUNO mAŽASISTEATRAS

IdIOTEATRAS17 d. 19 val.

17 d. 18 val.

KINO cENTRAS„FORUm cINEmAS“

16 d. 12 val.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS cENTRAS

A.Jakšto g. 18

Sausio 18 d. 17 val. – tautodailininkų Albino ŠILEIKOS (Utenos r.) prieverpsčių ir Raimondo STAPULIONIO (Kaunas) vytinių juostų parodos pristatymas. Dalyvauja au­toriai, sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, vadovė Laura Lukenskienė.

TELELOTO

RENGINIAIJ.GRUOdŽIO mEmORIALINIS mUZIEJUS

Sa la ko g. 18, tel. 732 498

Sau sio 17 d. 16 val. – mi nė ji mas, skir tas kom po zi to riaus S.Šim kaus 125­osioms gi mi mo me ti nėms. Kon cer tuos Kau no ber­niu kų cho ri nio dai na vi mo mo kyk los „Var­pe lis” mo ki niai ir mo ky to jai. Pra ne ši mą apie S.Šim kaus gy ve ni mą ir kū ry bą skai tys J.Gruo džio me mo ria li nio mu zie jaus va do vė R.Šuo pie nė.

KAUNO ARKIVYSKUPIJOSmUZIEJUS

M.Va lan čiaus g. 6, II a.

Sau sio 19 d. 17 val. kar di no lo V.Slad ke­vi čiaus me mo ria li nė je sve tai nė je vyks Van dos Ibians kos kny gos „Gy ve ni mas kaip se nas vy nas” pri sta ty mas.Kny gos „Gy ve ni mas kaip se nas vy nas” au to rė Van da Ibians ka 12 me tų dir bo ka ta li kiš ko žur na lo šei mai „Ar tu ma” vy riau­si ą ja re dak to re, te be dir ba šia me lei di ny je ir da bar. Kny ga su da ry ta iš „Ar tu mo je” 1994–2011 m. pub li kuo tų esė (su da ry to ja ir re dak to rė Re gi na Pu pa lai gy tė, vir še lis ir kny gos di zai nas – dai li nin kės Sil vi jos Kne ze­ky tės). Kny go je pa nau do tos fo to me ni nin ko Ro mu al do Ra kaus ko nuo trau kos.

P.STULGOS LIETUVIŲTAUTINĖS mUZIKOSINSTRUmENTŲ mUZIEJUS

L.Za men ho fo g. 12, www.mu zi kos-in stru men tų-mu zie jus.lt

Sau sio 19 d. 18.30 val. – lie tu viš kų tra di­ci nių šo kių va ka ro nė. Da ly vau ja fol klo ro an­sam blis GADULA (vad. An drius Mor kū nas).

Šiandien (pirmadienį) į Amžinojo poilsio vietą Vilkaviškyje palydima buvusi UAB „Mevilsta“ darbuotoja

Palmyra RADZEVIČIENĖ(1954–2012).Velionės vyrą Leoną, sūnus Rimą, Mindaugą ir Lietuvos žurnalistų

sąjungos pirmininką Dainių RADZEVIČIŲ skaudžios netekties ir amžinojo išsiskyrimo valandą su artimu, mylimu, brangiu Žmogumi iš visos širdies užjaučia ir sielos skausmu dalijasi LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos ir senjorų klubo MES nariai.

AmŽINąJį ATILSį

Lošimo Nr. 823, sausio 15 d. Keturi kampai (3 Lt): 32 65 22 19 31 15 36 29 44 39 25 41 33 56 38 68 24 67 42 46 70 45 05 01 18 64 17 50 71 43 74 12 14 55 16.Eilutė (3 Lt): 35 47 59 53 06.Įstrižainės (19 Lt): 30 37 48 03 02.Visa lentelė (82 758 (3x27 586) Lt): 28 07 08 11 09 63.Papildomi prizai: „Ford Fiesta“ (TV) – Rimutis Jusys; „Chevrolet Spark“ – 0323881; „Fiat Grande Punto“ – 0455313; 1000 Lt – 0587132; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Regina Kuolienė iš Kauno; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Valerija Marščion­kienė iš Panevėžio; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Aloyzas Turauskis iš Tauragės; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Marijona Pastauskienė iš Kauno; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Vilimas Jonas Naprys iš Rokiškio.Pakvietimai į TV: 004*311, 006*751, 068*448.

KVIEČIA

Sausio 25 d. 18 val. KAUNO VALSTYBINĖJE

FILHARMONIJOJE (L.Sapiegos g. 5)

TRIUMFO ARKOS NUGALĖTOJA

ONA KOLOBOVAITĖ (VOKALAS) GITAROS VIRTUOZAS

AURELIJUS GLOBYS (GITARA)

Programoje: UNA PALABRA

Skambės flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estrados kūriniai

BILIETAI PARDUODAMI:Filharmonijos kasoje, tel. 200 478. Kioske (S.Daukanto g. 17), tel. 8 699 31 115. „Girstupio“ turgaus spaudos kioske;

21

kas, kur, kadapirmadienis, sausio 16, 2012

A. IR P.GALAUNIŲ NAMAIVy dū no al. 2, tel. 798 995

Iki vasario 3 d. veik ia teks ti li nin kės Ra min tos Bal tru šy tės kū ri nių pa ro da IŠBALINTI. Po pie riaus bal tu mo dar bai, eks­po nuo ja mi šio je pa ro do je, su kur ti 2005–2011 m.

TV PRoGRAMA

KINo ceNTRAs„cINAMoN“

16 d. 12 val.

KINo ceNTRAs„FoRUM cINeMAs“

16 d. 19.15 val.

FoRUMcINeMAs

Ka ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Miegančių drugelių tvirtovė“ (premjera, liet. k.) – iki 19 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ (premjera) – iki 19 d. 11.30, 13.30, 15.45, 18.15 (seansas nevyks 18 d.), 20.45 (seansas nevyks 18 d.) val.; 19 d. 22.45 val.„FORUM CINEMAS“ GIMTADIENIO PREMJE­RA. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 19 d. 20.15, 22.30 val.ZIP FM kino seansas. „Kitas pasaulis. Pabu­dimas“ 3D – 18 d. 19 val. Coffe Inn ir KK kino seansas. „Purvini žaidimai“ – 18 d. 18.50 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 19 d. 10.15, 13, 16, 17.30, 20.15 (seansas nevyks 19 d.) val.„Batuotas katinas Pūkis“ – 19 d. 11.15 val.; iki 19 d. 13.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 19 d. 10.30 val.; iki 19 d. 12.30, 14.45, 17 (seansas nevyks 17 d.) val.„Miegančioji gražuolė“ – iki 19 d. 19.15, 21.30 val.; 19 d. 23.50 val.„Tamsiausia valanda“ 3D – iki 19 d. 15, 18.45 (seansas nevyks 18 d.), 21.15 val.„Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas“ – iki 19 d. 16.15, 19 (seansas nevyks 18 d.), 21.45 val.; 13, 14, 19 d. 23.20 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 19 d. 14, 17.15, 20.30 val.„Tadas Blinda. Pradžia“ – iki 19 d. 12 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 19 d. 11.45 val.„Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ – 19 d. 23.35 val.KITOKIO KINO KLUBAS. „Serafina“ – 17 d. 16.50 val. | Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.

KINAscINAMoN

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D (iš anks ti nis Ežio Vi za se an sas – 17 Lt!) – tik 19 d. 20 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 19 d. 11.10, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 19 d. 11.15, 13.15, 17, 19, 21 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – iki 19 d. 20.15*, 22.15 val. (*išsk. 19 d.).„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 19 d. 15.15, 18.20, 21.30 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 19 d. 19.25, 21.55 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 19 d. 12, 14, 16, 18 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 19 d. 11, 13, 15, 17.25 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 19 d. 10.45, 15.30 val.„Nau jie ji me tai Niu jor ke“ – iki 19 d. 12.45 val.

KAUNo VALsTYBINIs LĖLIŲ TeATRAs

29 d. 12 val.

KAUNo PANToMIMos IR PLAsTIKos TeATRAs

28 d. 14 val.

„eGLĖs GALeRIJA“Ra gu vos g. 9–2

At ro do, kad pas ta ruo ju me tu že mė ėmė suk tis grei čiau: ne spė ja die na iš auš ti, o jau ty lus va ka ras at slin ko. Va kar bu vo pir­ma die nis, o ry toj jau ir sa vai tės pa bai ga. Jau nos ta py to jos Gry tės Pin tu kai tės­Va leč­kie nės (g. 1977 m.) dar bų pa ro da LAUKIAN­TYS VEIDAI tar si pa nei gia šiuos ne įti kimus kas die ny bės dės nius. Pir miau sia to dėl, kad eks po zi ci ja al suo ja ra my be, skaid riu su si­mąs ty mu ir gy ve ni miš ka iš min ti mi. Se no lių por tre tų ko lek ci ja sim bo liš kai at ve ria ki tą bū ties pu sę, žmo gaus gy ve ni mo sau lė ly dį, ku pi ną tie sos, at vi rų akių žvilgs nio. Dai li­nin kė yra bai gu si Vil niaus dai lės aka de mi ją (mol ber ti nės ta py bos ma gist ran tū ros va do vas A.Šal te nis) ir sa vo ke lią pa si rin ko grei tai, il gai ne dve jo da ma. Gry tė pir miau­sia yra por tre tis tė, ap do va no ta ta len tu sub ti liai at ver ti ir per teik ti sa vo dro bė se žmo giš kos sie los vir pe sius. Pra dė ju si nuo sa vęs – ne vie na įdo mi au to por tre to stu di­ja – ji lin ku si pa si raus ti ir pa ieš ko ti gi les nių klo dų ap lin ki niuo se. Au to rė yra ta piu si Lie­tu vos mu zi ki nio pa sau lio įžy my bes, po etus, ak to rius – pa ti au gu si me ni nė je ap lin ko je, ko ne te at ro už ku li siuo se (tė tis – ak to rius, ma ma – la bai kū ry bin ga li te ra tū ros mo ky­to ja). Ap do va no ta ir mu zi ki niu ta len tu – bel can to dai na vi mo me nas pro fe sio na liai to bu li na mas ly giag re čiai ta py bai. Gry tė mėgs ta jung ti įvai rius me nus į vie ną vi su­mą – pvz., se ri ja dar bų, ku riuo se por tre ti­nis pei za žas tar si iš li pa iš pa veiks lo rė mų ir ne ma to mai pra gys ta gies me ar pa virs ta šo­kiu, gi mu siu tie siai iš au to rės im pro vi za ci jų. „Lau kian tys vei dai” dik tuo ja te mą, ge ro kai pri mirš tą šiuo lai ki nė je vi suo me nė je, bet skaus min gą ir ak tu a lią. Se nat vės nie kas ne lau kia, bet ji ne klau sia ir ne iš ven gia mai ap lan ko kiek vie ną. Mėgs tan ti ben drau ti, ne bi jan ti įsi pa rei go ti, au to rė do mi si nau jai su tik tais žmo nė mis, pa ny ra į jų pa sau lį, iš klau so pra ei ties is to ri jas. Taip gims ta ste buk lai, ku riais ir mes ga li me pa ti kė ti, žvelg da mi į Gry tės nu ta py tus por tre tus. De vy nias de šimt me tis ele gan tiš kas ope ros so lis tas; pa si da bi nu si skry bė le pa slap tin gai ry man ti se nu čiu kė­fė ja; švie suo lė Ane lė, pri me nan ti kvap nų vai kys tės sap ną; ro­man tiš kas po etas, ap si gin kla vęs ro že, tar si Don Ki cho tas ie ti mi. Se no lių iš min ties ku pi­nas bu vi mas, iš gy ven ta ir iš jaus ta pa tir tis. Au to rei rū pi tik ras bū ties gro žis, su kau pęs sa vy je ne vie na die nes ver ty bes. Gal būt Gry tės smal su mas bei em pa ti ja, ge bė ji mas įsi jaus ti į ki to žmo gaus bū se ną pa de da abiem pu sėms: vie na iš si pa sa ko ja, gan at si tik ti nai su ra du si kan trų klau sy to ją ir pa si jun ta kaž kam rei ka lin ga. Ki ta su trau kia į sa ve nuo sta bų įvai riab riau nį gy ve ni miš kų įvy kių ir spal vų sū ku rį, sa vaip trans for muo­ja ir tep tu ko po tė piais iš si sa ko dro bė se. Taip gims ta pats tik riau sias me nas.Paroda veiks iki va sa rio 7 d.

KAUNo „VARPo“ GIMNAZIJA

Var po g. 49, pa veiks lų ga le ri jo je „Spal vų gies mė”

Iki va sa rio 3 d. vei kia Kau no mies to gim­na zi jų: „Var po”, „San ta ros”, A.Sme to nos, Mai ro nio uni ver si te ti nės, KTU auk lė ti nių dai lės im pro vi za ci jų pa ro da ADVENTO MEDITACIJOS – ŠVIESOS LINK...

GALeRIJA-KAVINĖ„sAULĖJA“

K.Donelaičio g. 27

Sausio 17 d. 17 val. – Dariaus Rakausko piešinių parodos atidarymas.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Mei lės sko nis“ (k). 10.00 Sti lius (k). 11.00 „Tarp Ry tų ir Va ka rų“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 12.15 Klau si mė lis.lt. 12.30 Svei ki ni mų kon cer tas (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“ (N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (7) (N­7). 19.45 Vie ša pas lap tis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30, 22.15 Do ku men ti nio ki no

va ka ras. „Pi lie tis Ha ve las“ (Če ki ja, 2008 m.).

23.00 Klau si mė lis.lt. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 BBC do ku men ti ka. „Se no vės

pa sau liai“ (1). „Gyve ni mas kar tu“ (D.Bri ta ni ja, 2010 m.) (k).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris II“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.50 Ko me di ja „Kau ka zo be lais vė,

ar ba Nau ji Šu ri ko nuo ty kiai“ (Ru si ja, 1966 m.) (k).

11.40 Ko me di ja „Kvai šų šei my nė lės atos to gos Las Vega se“ (JAV, 1997 m.) (k).

13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji To mas ir Dže ris II“.

14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 Veiks mo ko me di ja „Tarp jau nų ir

karš tų“ (JAV, 2005 m.) (N­7) (k). 16.40 24 va lan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.05, 22.19 Spor tas. Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Kaž kas at si ti ko (N­7). 20.30 „Pa vog ta lai mė 2“ (9) (N­7). 21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 „Ha va jai 5.0“ (N­7). 23.35 „V. Vi zi tas“ (4) (N­7). 0.30 „Ties ri ba“ (N­14). 1.30 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo

mo ty vai“ (N­7).

6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Ti ta nų kla sė“. 7.25 „Simp so nai“. 7.55 „Vieš bu tis „Ba bi lo nas“. 9.00 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Anim. nuo ty kių f. „Sin ba das.

Sep ty nių jū rų le gen da“ (JAV, 2003 m.).

12.45 Juo kin giau si Ame ri kos na mų vaiz de liai.

13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Meš kiu kai Ga miai“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Pa ban dom iš nau jo. Tie sio gi nė

trans lia ci ja. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Ko dėl? 20.30 Gy ve ni mas yra gra žus. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nu si vy lu sios na mų

šei mi nin kės“. 23.00 „CSI Ma ja mis“. 0.00 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „He ro jai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N­7) (k). 7.55 Sa vai tės kri mi na lai (N­7) (k).

8.25 „Sma giau sios aki mir kos“. Hu mo ro lai da.

9.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“.

10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės šou (N­7) (k).

11.00 Šeš ta die nio ry tas (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 Ali bi. „By la iš praei ties“ (N­7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Sma giau sios aki mir kos“.

Hu mo ro lai da. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Auk sa ran kiai“. Rea ly bės dra ma

(N­7) (k). 21.05 „Lie jyk los gat vė“ (N­7). 23.05 Da ka ras 2012. 23.35 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7) (k). 0.35 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 1.05 „Tau ro ra gas“. Lai da

me džio to jams (N­7) (k). 1.35–6.00 „Bam ba“.

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū ra. Žur na lis tė Va len ti na

Paukš te ly tė (k). 8.45 Krikš čio nio žo dis (ru sų k.). 9.00 La bas ry tas. 11.30 Auk si nė Agat hos Ch ris tie

ko lek ci ja. „Pua ro“ (N­7). 13.10 Spor to pa no ra ma. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Teat ro po pie tė. V.Ku ku las,

R.Tu mi nas. „Čia ne bus mir ties“ (k).

16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Tik ros is to ri jos. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.20 Žmo ni jos žo di nio ir

ne ma te ria laus pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (1998 m.) (3).

19.40 Kai mū zos pra by la. Ak to rius Si gi tas Ja ku baus kas skai to poe to An ta no A.Jo ny no ei les.

20.10 Li te ra tų gat vė (1). 20.45 Pa sau lio pa no ra ma. 21.10 Nuo ty kių dra ma „K2. Ri bi nis

aukš tis“ (JAV, Ja po ni ja, D.Bri ta ni ja, 1991 m.) (N­7).

23.00 Auk si nės me lo di jos. Kon cer tas „Mū sų žie ma“. Dai nuo ja R.Ščio go le vai tė, At lan ta, J.Brūz ga, A.Ga ba ly tė, V.Vyš niaus kas.

0.00 Pa no ra ma. 0.20 Vers las. 0.25 Kul tū ra. 0.30 Spor tas. 0.35 Orai. 0.40 Pi ni gų kar ta.

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10, 20.00 „Darbš tuo lis Te das“. 14.00 Juo kin giau si Ame ri kos na mų

vaiz de liai. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 17.00 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 19.00, 0.10 „CSI Niu jor kas“. 21.00 „Na ša Ra ša“. 21.30 Siau bo f. „Pjūk las 3“ (JAV,

Ka na da, 2006 m.). 23.40 „Fu tu ra ma“. 1.00 „Sin ba do nuo ty kiai“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“

(N­7). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 18.57 Žo dis – ne žvirb lis. 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 Melodrama „Al pių kli ni ka“

(Vo kie ti ja, Aust ri ja, 2006 m.) (N­7).

22.50 „Drau gai IX“ (N­7). 23.50 Svei ka tos ABC (k).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15 Na mų dak ta ras. 8.50 Šian dien kim ba. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.00 Sko nio rei ka las. 12.00 24/7. Sa vai tės ak tua li jų ana li zė ir

ko men ta rai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N­7). 15.10 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Hai čio pe le nai“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 18.55 Ne ga liu ty lė ti. 19.55 Dok. f. „Hai tis. Gy ve ni mas

tę sia si“. 21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 1.00 Dok. f. „Hai čio pe le nai“.

9.00 Ki no eksp re sas (k). 9.30 Nuo ty kių f. „Pra ras tų sie lų sa la“

(N­7). 11.15 Me lo ma no pus va lan dis (k). 11.45 Ko me di ja „Mol je ras: tep ra si de da

ko me di ja“ (N­7). 13.45 Te le laik raš tis. 16.05 Ko me di ja „Psi choa na li zė“ (N­7). 17.30 Nuo šeš ta die nio iki šeš ta die nio

(k). 18.00 Ži nios. 18.20 Gy ve nu čia. 18.50 Ro man ti nė ko me di ja „Nes aš

taip pa sa kiau“ (N­7). 20.30 Din gu sios ci vi li za ci jos. 21.00 Ži nios. Orai. 21.20 Trileris „Lem tin gas ke lias“

(N­14). 23.00 Ži nios (k). 23.20 Ro man ti nė dra ma „Maiš tin go ji

Džei nė“ (N­7).

8.00 Dra ma „Vė ja vai kė“ (D.Bri ta ni ja, 2008 m.).

10.00 Dra ma „Agen tės“ (Pran cū zi ja, 2008 m.).

12.35 Dra ma „Pra ras to ji žvaigž dė“ (Ita li ja, Šveicari ja, Pran cū zi ja, Sin ga pū ras, 2006 m.).

18.30 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“ (Vo kie ti ja, 2006 m.).

20.30 Dra ma „Aki la ir ra šy bos kon kur sas“ (JAV, 2006 m.).

22.30 Is to ri nė dra ma „La bos nak ties ir sėk mės“ (JAV, Pran cū zi ja, D.Bri ta ni ja, Ja po ni ja, 2005 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 11.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

„Minsk­2006“–Ma riu po lio „Azov maš“.

13.30 Krep ši nio pa sau ly je. 14.00 Au to mo to. 14.30 Spor tas LT. Pa sau lio sam bo

čem pio na tas. 15.30 Is pa ni jos „Pri me ra“ ly gos

rung ty nės. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Kau no „Žal gi ris“–„As ta na“. 19.00, 20.45, 23.00 Ži nios +. 19.15 Ad re na li nas. 19.45 Spor tas LT. Tarp tau ti nis A.Šo ci ko

bok so tur ny ras. 21.00 Fut bo lo die vai. Sir B.Charl ton. 21.30 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Kau no „Žal gi ris“–Mask vos sri ties „Chim ki“.

23.15 Ke lias į Lon do ną.

22

menas ir pramogospirmadienis, sausio 16, 2012

VDU teat ro spektaklio prem je ra vyks Kau no vals ty bi nia me dra­mos teat re. Vė liau uni ver si te to teat ras pla nuo ja per si kel ti į nau­jas, dar ren gia mas erd ves, ku rios tap tų vi sų įvai rioms kū ry bi nėms idė joms at vi rų žmo nių na mais ir la bo ra to ri ja.

Pir ma sis VDU teat ro spek tak lis pa­sta ty tas pa gal iš ki liau sios šiuo lai­ki nės pran cū zų dra ma tur gės Yas­mi nos Re za pje sę „Trys gy ve ni mo ver si jos“, ku rio je su si pi na tra ge di­jos ir ko me di jos bruo žai.

Pje sė pra si de da sce na, ku rio je Hen ris ir So nia gul do sū nų mie­go ti. Jų įpras tą va ka ro ru ti ną per­trau kia ne ti kė tas bel di mas į du­ris. Tai – Hu ber tas ir Ine sa, at vy kę va ka rie niau ti die na anks čiau, nei

bu vo lau kia mi šei mi nin kų. Ele­gan tiš kai be si ru tu lio jan čių va­ka rė lio įvy kių fo ne au to rė ne gai­les tin gai ir tuo pat me tu su bti liai juo kau da ma brau na si į šian die­nio žmo gaus kruopš čiai sau go mą pri va čią in ty miau sių jaus mų ir lū­kes čių erd vę.

Y.Re za – žy mi pran cū zų dra ma­tur gė, iš gar sė ju si 1994 m. pje se „Me nas“. Ją į dau gy bę kal bų ver čia ir sta to vi sa me pa sau ly je. „Y.Re za dra ma tur gi ja – tai leng vas in te lek­tua lus teat ras. Ji su grą ži no į teat rą iš ti są kar tą žmo nių, ku riems rim­tos dra mos at ro dė per il gos ir daž­nai nuo bo džios, o leng vos ko me­di jos – per ba na lios, kad užim tų jų bran gų lai ką“, – apie kū rė ją ra­šė She ri dan Mor ley žur na le „The Spec ta tor“.

„Kiek vie nas „Tri jų gy ve ni mo ver si jų“ per so na žas la bai ryš kus, in di vi dua lus ir reikš min gas. Tai kaip rak tai, ku rie, me tus žvilgs nį, at ro do vie no di, bet vi si jie ra ki na skir tin gas du ris“, – apie pje sę kal­bė jo jo je vai di nan ti G.Pik ty tė.

„Pa ti dra ma tur gė sa vo pje ses api bū di na kaip nau ją žan rą, ku­ris yra tarp ko me di jos ir tra ge di­

jos, – pa tiks li no ak to rė. – Y.Re za yra sa kiu si, kad jos pje ses va di­na ko me di jo mis, bet tai – tra ge­di jos, tik, tie sa, juo kin gos, tai gi tai – juo kin ga tra ge di ja. Jos gal būt ir ati tin ka šiuo lai ki nės vi suo me nės iš šū kius.“

Pa gal šios dra ma tur gės pje sę yra pa sta ty tas vi siš kai nau jas Ro ma no Po lans kio fil mas „Sker dy nių Die­vas“. Be je, šią pje sę 2008 m. re ži­sa vo pa ti dra ma tur gė. Apie „Sker­dy nių Die vo“ pa sta ty mą VDU teat re gal vo ja ir nau jų jų vai dy bos stu di jų su ma ny to jai.

VDU teat ras nė ra re per tua ri nis teat ras, jį G.Pik ty tė va di na pro­jek ti niu, t.y. kiek vie nam spek­tak liui bus kvie čia mi nau ji ak to­riai ir re ži sie rius. Pro jek to, ku riuo star tuos nau ja sis ir vie nin te lis

Lie tu vo je pro fe sio na lus uni ver­si te ti nis teat ras, kū ry bi nė gru pė: pje sės „Trys gy ve ni mo ver si jos“ ver tė ja Ak vi lė Mel kū nai tė, dai li­nin kė Lau ra Lui šai ty tė, re ži sie­rius A.Jan ke vi čius, ak to riai Jū ra­tė Onai ty tė, G.Pik ty tė, Vy tau tas Ka niu šo nis, D.Svo bo nas, Si gi tas Šid laus kas.

Va sa rio 15 d. spek tak lis bus ro­do mas Kau no ka me ri nia me teat­re. Taip pat spek tak lį žiū ro vai ga lės iš vys ti ko vo, ba lan džio mė ne siais.

kas: Vdu teat ro prem je ra „trys spal Vos“.

kur: Kau no Vals ty bi nia me dra mos teat re,

penK to jo je sa lė je. kada: sau sio 21 d. 18 Val.,

sau sio 22 d. 18 Val.

VDU teat ras – vie ta, kur su si tiks smal su mas ir pro fe sio na lu mas

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Ga li my bė stu di juo ti Kau neNau jo ji vai dy bos stu di jų pro gra ma ruoš tarp da ly ki nių ge bė ji mų ak­to rius, ge ban čius kū ry biš kai su­de rin ti vai dy bos, re ži sū ros, teks­tų kū ry bos pra kti kas bei ju de sio ir bal so įgū džius pro fe si nei kar je rai teat re, ki ne, te le vi zi jo je ir ki to se šiuo lai ki nio me no for mo se.

Tai gi jau nie ji me ni nin kai mo­kės sa va ran kiš kai kur ti me ni­nį veiks mą ir lanks čiai pri si tai­ky ti prie kin tan čių kul tū ri nės ap lin kos są ly gų. Nau jai įkur tas VDU teat ras jau nie siems ak to­riams taps neat sie ja ma pra kti­kos da li mi.

„Kau ne yra ne ma žai teat rų, ta­čiau ak to rių ne re tai pri trūks ta, nes Vil niu je bai gę stu di jas jau­nie ji me ni nin kai ten daž nai ir pa­si lie ka, – apie nau jo ves kal bė jo VDU Me nų fa kul te to de ka nė Ina Pu ke ly tė. – Ki ta ver tus, tai ne bus vie no ku rio nors re ži sie riaus kur­so bū si mie ji ak to riai, ti ki mės, kad bai gę stu di jas jau nie ji me ni nin kai bus ga na sa va ran kiš ki ir ge ban tys in teg ruo tis įvai rio se šiuo lai ki nio me no ir kū ry bi nių in dust ri jų sri­ty se.“

Nau jie na Lie tu vo jeNau jo ji vai dy bos stu di jų pro gra ma – džiu gi nau jie na ir VDU Teat ro­lo gi jos ka ted ros ve dė jai pro fe so rei Jur gi tai Sta niš ky tei.

„Bū si mie ji sa va ran kiš ki ir ne­prik lau so mi kū rė jai ga lės dirb ti tiek kaip in di vi dua lūs me ni nin­kai – at li kė jai, tiek ko lek ty vi nės kū ry bos for mo se. Lie tu vo je to kio ti po pro gra mų kol kas nė ra, čia daž niau siai ak to rių kur sus ren­ka vie nas re ži sie rius ir taip for­muo ja sa vo mo kyk lai ar me ni nei raiš kai tin kan čius ak to rius“, – es mi nius skir tu mus var di jo pa­šne ko vė.

Nors Lie tu vo je tai pir ma sis mi­nė to for ma to teat ras, už sie nio vals ty bė se ši pra kti ka tai ko ma jau il gą lai ką. To kie teat rai po­pu lia rūs JAV, Va ka rų ša ly se. Ne­ma žai šių pro fe sio na lių kū ry bi­nių dirb tu vių yra ir kai my ni nė je Len ki jo je. Bend ra dar biau jant su

se nas tra di ci jas tu rin čiais uni­ver si te tų teat rais bu vo plė to ja­mas ir VDU pro jek tas. Ar ti miau si pro jek tai nu ma to mi su Pran cū zi­jos ir Jung ti nės Ka ra lys tės kū ry­bi nin kais.

Dirbs su pro fe sio na laisPuo se lė da mas kū ry bai ir me­nams pa lan kią kul tū rą, uni ver­si te tas sie kia dar pla čiau at ver ti kū ry biš ko mies to ni šą, ku rią ly dė­tų li be ra li ir hu ma nis ti nė dva sia. Svar bios dvi idė jos: at vi ru mas ir tarp dis cip li niš ku mas, už tik ri nant kul tū ros įvai ro vę ir jos priei na mu­mą, pa lai kant kla si ki nių ir šiuo lai­ki nių me nų ug dy mą.

Ki ta ver tus, jau ni žmo nės ne bi­jo, daž nai ir no ri, eks pe ri men tuo ti, ta čiau svar bu, kad kur tų pro fe sio­

na lus, iš si la vi nęs, pla čių pa žiū rų žmo gus. Re mian tis šiais sie kiais ir bu vo ku ria mas VDU teat ras, kur stu den tai ir dės ty to jai ga lės na tū­ra liai įsi trauk ti į teat ri nės kū ry bos pro ce sus su pro fe sio na lais. Kaip tei gia teat ro va do vė G.Pik ty tė, šis teat ras ne bus tik mo ko ma sis stu­den tų teat ras – tai erd vė pro fe sio­na liems teat ro pro jek tams, ku rio­je bū si mie ji ak to riai mo ky sis bū ti teat re. Čia uni ver si te to stu den tai tu rės są ly gas mo ky tis iš aukš tos kva li fi ka ci jos me ni nin kų, ste bė­ti ir ana li zuo ti jų dar bus, o kar tu na tū ra liai įsi trauk ti į teat ri nės kū­ry bos pro ce są.

Jau nuo sius me ni nin kus su teat­ro ir ki no teo ri ja bei pra kti ka su­pa žin dins pri pa žin ti aka de mi nio pa sau lio žmo nės ir ama to meist rai iš Lie tu vos ir už sie nio: pro f. J.Sta­niš ky tė, ra šy to jas Her kus Kun­čius, ba le to ar tis tė Eg lė Špo kai­tė, doc. I.Pu ke ly tė, doc. Ed ga ras Kli vis, ak to riai, re ži sie riai Go da Pik ty tė, Dai nius Svo bo nas, Da lia Mi che le vi čiū tė, Bi ru tė Mar, Kęs­tu tis Jakš tas, Ag nius Jan ke vi čius, ope ros so lis tai Mar ta Vo sy liū tė, Gied rius Pruns kus, cho reog ra fė Bi ru tė Le tu kai tė, pub li cis tas, te­le vi zi jos lai dų va dė jas Ry tis Zem­kaus kas.

Kau no teat ra lų gy ve ni me – dar vie na erd vė: įkur tas nau jas pro fe sio na lus Vy tau to Di džio jo uni ver si te to teat ras. Ši ži nia vil tin ga ir jau nuo liams, sva jo jan tiems sa vo gy ve ni mą su sie­ti su ak to rys te: nau ja sis teat ras taps VDU Me nų fa kul te te ren­gia mos vai dy bos ba ka lau ro stu di jų pro gra mos (teat ro ir ki no kryp tis) da li mi.

Spektaklio prem je ro je – šian die nio žmo gaus dra ma

Pra džia: �� nau�jo�jo�teat�ro�spektaklio�prem�je�ro�je�vai�dins�pri�pa�žin�ti�ak�to�riai�(iš�kai�rės)�–�V.Ka�niu�šo�nis,�J.Onai�ty�tė,�D.Svo�bo�nas,�G.Pik�ty�tė.� � � � � �� � � � � � � � � � � � � � �����������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Šis teat ras ne bus tik mo ko ma sis stu den tų teat ras – tai erd vė pro­fe sio na liems teat ro pro jek tams, ku rio je bū si mie ji ak to riai mo­ky sis bū ti teat re.

Go da Pik ty tė:

Y.Re za yra sa kiu si, kad jos pje ses va di­na ko me di jo mis, bet tai – tra ge di jos, tik, tie sa, juo kin gos.

23

menas ir pramogospirmadienis, sausio 16, 2012

horoskopai

DaTos (sausio 16 D.)VDU teat ras – vie ta, kur su si tiks smal su mas ir pro fe sio na lu mas

pra džia: �� nau�jo�jo�teat�ro�spektaklio�prem�je�ro�je�vai�dins�pri�pa�žin�ti�ak�to�riai�(iš�kai�rės)�–�V.Ka�niu�šo�nis,�J.Onai�ty�tė,�D.Svo�bo�nas,�G.Pik�ty�tė.� � � � � �� � � � � � � � � � � � � � �����������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

1581 m. Anglijos parlamentas uždrau-dė Katalikų bažnyčią Anglijoje.1915 m. gimė lietuvių dailininkas Al-girdas Petrulis.1928 m. gimė vertėja, literatūros tyri-nėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Galina Baužytė-Čepinskienė.1948 m. gimė siaubo filmų režisierius Johnas Carpenteris.1949 m. gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, daini-ninkas Vladas Bagdonas.1974 m. gimė supermodelis Kate Moss.2009 m. mirė amerikiečių tapytojas, paveikslo „Kristinos pasaulis“ auto-rius Andrew Wyethas.

avinas (03 21–04 20). Šiandien kalbėsite įtikinamai. Palanki diena

ieškoti naujų idėjų ir galimybių. Maloniai bendrausite su mylimais žmonėmis, ar-timaisiais.

JauTis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais klausimais,

todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinka-mai susidorosite su sudėtingomis užduo-timis ir pasieksite norimų rezultatų.

Dvyniai (05 21–06 21). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė

pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų drau-gai, ypač jaunesni, manys, kad esate idea-listas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys.

vėžys (06 22–07 22). Galite pa-kenkti aplinkiniams arba nesuge-

bėsite paaiškinti jiems savo ketinimų. Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nebūtinai visi sutiks su jūsų idė-jomis.

LiūTas (07 23–08 23). Esate pasi-ruošęs spręsti problemas. Tačiau

tikėtina, kad šiandien priimtus sprendi-mus rytoj teks svarstyti iš naujo, tad ver-čiau neskubėkite ir viską apsvarstykite dukart.

MergeLė (08 24–09 23). Atsiras gali-mybė atskleisti geriausius savo ge-

bėjimus, ypač socialinėje srityje. Su aplinki-niais norėsite pasidalyti kylančiomis abs-trakčiomis idėjomis, tik nepamirškite, kad ne visiems tai gali būti įdomu.

svarsTykLės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl la-

bai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emo-cijas, vertybes, veiksmus.

skorpionas (10 24–11 22). Šią die-ną patartina praleisti su mylimu

žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Ši die-na sėkminga ir žada puikių rezultatų.

ŠauLys (11 23–12 21). Šiandien ne-kils keblumų bendraujant su aplin-

kiniais, puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santy-kiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą.

ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į

mitų ir svajonių pasaulį. Detaliai prisi-minsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Imkitės svajo-nes įgyvendinti.

vanDenis (01 21–02 19). Laikas pa-tyrinėti savo svajones ir idealus.

Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai.

žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo sa-

vo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fan-tazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

kryžiažoDis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, sausio 24 d.

Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – tri-logija „Airių svajos“.

Pirmojoje trilogijos knygoje – „Gražioji arklininkė“ – susipažinsite su Adelija.

Jie nukeliavo tolimą keliąieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę.

Gražutę Adeliją likimas nubloškia į svajonių šalį Ameriką. Gavusi darbą žirgyne mergina nesitveria džiaugs-mu. Tik susitikus su žirgyno savinin-ku kaskart žyra kibirkštys - Adelijai sunku suvaldyti aštrų liežuvėlį, o Tre-viui Grantui smagu ją erzinti. Vis daž-niau jų keliai susibėga, Adelijos širdyje įsižiebia meilė...

Šią savaitę laimėkite noros roberts knygą „gražioji arklininkė“.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

išgąsdino drebanti žemė

Šeštadienį vakare Filipinų šiaurinė-je dalyje įvyko smarkus 5,8 balo že-mės drebėjimas. Požeminių smūgių epicentras buvo 25,5 km gylyje už 511 km į šiaurę nuo Filipinų sostinės Manilos. Gelbėtojai pranešė, kad au-kų ir sužalojimų buvo išvengta. Dre-bėjimas, kuris buvo juntamas trijose šiaurinėse šalies provincijose, griū-čių nesukėlė. Cunamio pavojus taip pat nebuvo paskelbtas. Filipinai yra ties vadinamuoju Ramiojo vandeny-no ugnies žiedu, kur žemės drebėji-mai ir ugnikalnių išsiveržimai yra la-bai dažnas reiškinys.

AP inf., AFP nuotr.

rytoj

poryt

-4 -4-2 -6

-6 -7-4 -9

-7 -5-5 -5

4

3

3

įvairenybės

Du lie tu viai vai ki nai ir mer gi na, su si bū rę į al pi nis tų gru pę „Mon­tis Ma gia“, lei do si į eks pe di ci ją „Ver ti ka lus gy ve ni mas“. Eks pe­di ci jos truk mė – il giau nei pu sė me tų.

Tei gia ma, kad tai – su dė tin­giau sia ir il giau sia lai pio ji mo uo­lo mis eks pe di ci ja Lie tu vos al pi­niz mo is to ri jo je. Per dau giau nei

pus me tį „Mon tis Ma gia“ al pi nis­tai Arū nas Ka man du lis, Ge di mi­nas Si mu tis ir Sau lė Žu kaus kai tė kops į sta čiau sias uo las ir smai­liau sias vir šu kal nes Šiau rės ir Pie tų Ame ri ko je.

Įvei ku si vir šu kal nes Jung ti nė se Vals ti jo se ir Mek si ko je, ko man da per si kė lė į Pa ta go ni ją (Ar gen ti­na), kur be veik ke tu ris mė ne sius

kops į smai lius gra ni to bokš tus ir di džiu les uo lų sie nas.

A.Ka man du lis, G.Si mu tis ir S.Žu kaus kai tė Pa ta go ni jo je jau įko pė į Guil lau met uo lų bokš­tą. Al pi nis tai tę sia pro jek tą. Da­bar jau nuo liai pa trau kė į Ar gen­ti nos pie tus – El Čal te no mies te lį Pa ta go ni jos kal nuo se. Pa ta go ni­ja gar sė ja ne tik nuo sta baus gro­

žio vir šū nė mis, bet ir itin kap ri­zin gu oru: stip rūs vė jai ir de be sys iš kal nų pa si trau kia tik trum pam. Ta da ir sten gia ma si įveik ti pa si­rink tus marš ru tus.

Nau jau sia „Mon tis Ma gia“ al­pi nis tų ko man dos per ga lė – Pa­ta go ni jos pa si di džia vi mu ir dau­ge lio al pi nis tų sva jo ne va di na ma Fitz Roy vir šū nė.

Įveik ti šią tech niš kai itin su­dė tin gą vir šu kal nę bu vo vie nas pa grin di nių eks pe di ci jos tiks lų.

Šiuo me tu Sau lė, Ge di mi nas ir Arū nas vis dar lau kia ge ro oro El Čal te no mies te ly je, Ar gen ti­no je, ti kė da mie si pail gin ti šia­me re gio ne pa siek tų vir šū nių są ra šą.

KD inf.

Lie tu viai štur muo ja Ar gen ti nos vir šū nes

eks pe di ci ja: �� tri�jų�žmo�nių�ko�man�da�„Mon�tis�Ma�gia“�lei�do�si�į�il�giau�sią�ir�vie�ną�ri�zi�kin�giau�sių�žy�gių�Lie�tu�vos�al�pi�niz�mo�is�to�ri�jo�je.� � „Mon�tis�Ma�gia“�archyvo�nuotr.

Atėnai +9Berlynas +2Brazilija +25Briuselis +4Dublinas +6Kairas +18Keiptaunas +29Kopenhaga +5

Londonas +5Madridas +14Maskva –3Minskas –2Niujorkas –1Oslas +2Paryžius +5Pekinas +5

Praha 0Ryga –4Roma +8Sidnėjus +25Talinas –5Tel Avivas +14Tokijas +7Varšuva –1

Saulė teka 8.32Saulė leidžiasi 16.24Dienos ilgumas 7.52Mėnulis (delčia) teka 0.53Mėnulis leidžiasi 10.46

16-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų.Saulė Ožiaragio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–3

–2

Vilnius–3

Alytus–4

Kaunas–2

Utena–3

Panevėžys

–3ŠiauliaiTelšiai

–4

Klaipėda–1

Vėjas1–6 m/s

šiandien, sausio 16 d.Orai Sinoptikai prognozuoja, kad kitos savai-tės pradžia bus šalta – naktimis tempe-ratūra gali nukristi iki 10 laipsnių šalčio. Šiandien vietomis dar truputį pasnigs. Temperatūra dieną 1–4 laipsniai šalčio. Rytoj žymesnio sniego jau nenumato-ma. Temperatūra naktį 5–10, pajūryje 2–4, dieną 2–7 laipsniai šalčio. Panašūs šalti orai prognozuojami ir trečiadienį bei ketvirtadienį.

–2

Honoratas, Marcelis, Norgailas, Norgailė, Norgedė, Utenis.