lietuva 7p. pasaulis 12p. sportas 10p.

Mainais už pasiekimus valstybė sportininkams neskuba tiesti dosnios rankos.

F.Hollande‘as ir N.Sarkozy rems ietis pirmajame prezidento rinkimų ture, bet dar neaišku, ar jie grumsis ir antrajame.

FNTT va do vai ne te ko ga li my bės dirb ti su slap ta in for ma ci ja. Grei čiau siai baig ta ir jų kar je ra.

„Kiek vie nas drau go at ra di­mas yra nuo sta bus, bet pra­ra di mas vi sa da yra skau­des nis“, –

Dienos citata

16p.

Iš si gan do jau ni mo ei ty nių

Ke lių eis mo tai syk lių pa kei ti mai – vai kų

sau gu mui.

13p.

Trečiadienisvasario 15, 2012Nr. 38 (19597)Kaunodiena.lt2 Lt

Iš gy ve na me lū žio me tą? Toks klau si mas plazda Lie tu vos teat rų afi šose. Teat ras yra vi suo me nės ba ro met ras. Šian dien sce­no se – spek tak liai, kal ban tys apie lie tu vių tau ti nę ta pa ty bę. Ko dėl bū tent da bar?

sa ko sa vo nau ją prem je rą pri sta tan tis re ži sie rius Gy­tis­Pa­de­gi­mas.

Da ta: � Va sa rio 16-oji pri ver čia stab te lė ti ir su si mąs ty ti apie ver ty bes, klaus ti sa vęs, ar jos ne slys ta iš ran kų. And riaus Ufar to (BFL) nuo tr.

lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Šian dien lie tu viai – pa kri kę. Gal dėl to, kad nė ra dva si nio ly de rio, ku ris vie ny tų tau tą? Il gą lai ką toks ly de ris bu vo poe tas Jus ti nas Mar­cin ke vi čius, vi są gy ve ni mą ra šęs apie lie tu viš ką žo dį ir lie tu viš ką

duo ną – apie Lie tu vą. Su kan ka ly­giai me tai, kai su mu mis am žiams at si svei ki no Poe tas, va din tas tau­tos šauk liu.

Da bar apie Lie tu vą ima kal bė­ti gar siau si mū sų teat ro žmo nės. Re ži sie rius Jo nas Vait kus vi lia si, kad mes dar iš si va ly si­me. Pri si kel si me. 4

2

Nuo sce nos – apie Lie tu vą: kaip mums pa sveik ti?

Man tas la pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Va sa rio 16-ąją Kau ne tu rė jo vyk ti dve jos ei ty nės. Lei di mus sa vi val-dy bė da vė, ta čiau va kar po aud rin-go po sė džio ei ty nėms „Už so li da rią ir įvai rią Lie tu vą“ bu vo nu ro dy ta iš mies to Cent ro kel tis į Ąžuo ly ną.

Nes kel bia ma in for ma ci jaKaip ir kiek vie nais me tais, tra di ci­nes Va sa rio 16­osios ei ty nes or ga­ni zuos Lie tu vos tau ti nio jau ni mo są jun ga (LTJS). Tą pa čią die ną sa vo ei ty nes nu spren dė su reng ti ir To le­ran tiš ko jau ni mo aso cia ci ja (TJA).

Veng da ma konf ik tų mies to sa­vi val dy bė iš da vė lei di mus abe­joms ei ty nėms – to mis pa čio mis Kau no cent ro gat vė mis, tik skir tin gu lai ku.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

Miestas100 0,91 57

Trečiadienis, vasario 15, 2012

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Šie me tė Šv.Va len ti no die na vie­šai vie nas ki tą juo di nu sių Ag­nės ir My ko lo Zo bo vų šei mo je bus ypa tin ga. Mei lės die ną Kau­no apy gar dos teis mo tei sė jas Gy­tis Ve čers kas pa skel bė, kad bau­džia mą ją by lą nu trau kia, nes cir­ko ar tis tai su si tai kė.

Džiu gų teis mo spren di mą iš klau­sė tik žur na lis tai ir teis mo po sė­džių sek re to rė. Nei A.Zo bo vie nė, nei M.Zo bo vas į tai kos pa skel bi­mą neat vy ko.

Kau no apy lin kės teis mas M.Zo bo vą bu vo nu tei sęs dėl fi­zi nio skaus mo su kė li mo ir ne žy­maus svei ka tos su trik dy mo bei sky ręs 700 li tų bau dą ne tur ti nei ža lai at ly gin ti.

Į teis mą krei pė si ir A.Zo bo vie­nė. Šei mos skan da lai bu vo pla čiai nu švies ti ša lies spau do je. Mo te­ris skun dė si, kad per grum ty nes su su tuok ti niu į su du žu sio du rų

stik lo šu kes ji su si ža lo jo ran ką. Ji nu ro dė nu ken tė ju si nuo įsiaud ri­nu sio sa vo su tuok ti nio – meš kų dre suo to jo. O „Ąžuo ly no meš ku­čių cir ko“ di rek to rius M.Zo bo vas nu ro dė vi siš kai ki tą įvy kių ei gą. Esą su tuok ti nė jį iš va rė iš na mų ir jis vien marš ki nis blaš kė si šal­tą lapk ri čio va ka rą.

Su tuok ti nių skun dai gu lė teis­mų raš ti nė se, o vie šą sky ry bų pro ce są pra dė ju si ar tis tų po ra mau dė vie nas ki tą ap kal bo se.

Vil niaus 1­ajam apy lin kės teis­mui pa skel bus nu tar tį ir nu bau­dus abu Zo bo vus, jie ėmė jau ki taip kal bė ti apie teis mų nag­ri nė ja mus jų pa reiš ki mus. „Abu su pra to me, kad tos by los truk­do gy ven ti“, – po ap kal ti na mo jo nuo spren džio sa kė A.Zo bo vie nė.

Ne se niai abu Zo bo vai bu vo nu­teis ti už tai, kad šmei žė ir įžei­dė vie nas ki tą. A.Zo bo vie nė, sa­vo vy rą iš va di nu si pe do fi lu, bu vo įpa rei go ta su mo kė ti 650 li tų bau­dą. Ją ba ra ku da pa va di nu siam M.Zo bo vui skir ta 350 li tų bau da.

Skan da lis tai: �� A.�ir�M.Zo�bo�vai�ne�kar�tą�vie�šai�py�ko�si�ir�vie�šai�tai�kė�si.�� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Mei lės die nos pa liau bos

LTJS ei ty nės pra si dės va­sa rio 16 d. 13 val. ir tę­

sis iki 15 val. Pla nuo ja ma, kad apie 1 000 žmo nių nuo Ra my bės par ko žy giuos Vy tau to pro spek tu, Lais­vės alė ja ir Vil niaus gat ve iki Ro tu­šės aikš tės, kur iš klau sys svei ki ni­mo kal bų, su gie dos Lie tu vos him ną ir iš si skirs tys. Po va lan dos tu rė ju­sios pra si dė ti TJO Kau no sky riaus ren gia mos ei ty nės neį vyks.

Paašt rė jus dis ku si jai vie šo jo­je erd vė je, iš duo tas lei di mas ei­ty nėms sku biai pa nai kin tas pri­si den giant spe cia lių jų tar ny bų ne skel bia ma in for ma ci ja. Ofi cia li ver si ja – per ei ty nes bus sie kia ma su si do ro ti su TJA na riais. Ši or ga­ni za ci ja at vi rai pa si sa ko už to le­ran ci ją įvai rios sek sua li nės orien­ta ci jos žmo nėms.

Jo kių ar gu men tųAnt ra die nį anks ti ry te TJA Kau no sky riaus va do vė Sand ra Šu liaus­kai tė su lau kė ne ma lo naus skam­bu čio iš sa vi val dy bės ad mi nist­ra ci jos di rek to riaus pa va duo to jo Vy gau do Mo lio. Pa sak jos, val di­nin kas kal bė jo pa kel tu to nu.

„V.Mo lis griež tai rei ka la vo, kad at vyk tu me į sa vi val dy bė je sku­biai or ga ni zuo ja mą po sė dį. Jo te­ma – ei ty nių lai ko ir vie tos pa kei­ti mas. Bu vo aiš kiai pa sa ky ta: jei neat vyk si me – lei di mas bus pa­nai kin tas. Jo kių ar gu men tų, ko dėl no ri ma keis ti lai ką ir vie tą, ne ga­vau“, – tei gė S.Šu liaus kai tė.

Ei ty nių or ga ni za to riams at vy­kus į sa vi val dy bę, po sė dis vy ko už už da rų du rų – žur na lis tai neį leis­ti. Ja me da ly va vo mies to ta ry bos na riai, Mies to tvar ky mo sky riaus va do vai ir po li ci jos at sto vai. Pa sak ei ty nių or ga ni za to rės S.Šu liaus kai­tės, po li ci jos pa rei gū nai jo kių grės­mių neį žiū rė jo.

Or ga ni za to riams ne su ti kus su sa vi val dy bės iš kel to mis są ly go­mis, ei ty nės „Už so li da rią ir įvai rią Lie tu vą“ Lais vės alė jo je neį vyks. To le ran tiš ko jau ni mo or ga ni za ci­jos na riai pa gra si no kreip tis į teis­mą dėl to kio, jų tei gi mu, „gru baus Kons ti tu ci jos pa žei di mo“.

Slap tai ir ob jek ty viai?„Nusp ręs ta mums ne leis ti su si­rink ti – lais vo je Lie tu vo je lais­viems žmo nėms ne leis ta reikš­ti lais vai sa vo nuo mo nės. Mums pa siū lė vie toj Lais vės alė jos rink­tis Ąžuo ly ne. Žie mos są ly go mis ten la bai su dė tin ga ką nors or ga ni zuo­ti, žy giuo ti!“ – nu si vy li mo ne slė pė S.Šu liaus kai tė.

To le ran tiš ko jau ni mo aso cia ci­jos, gi nan čios ir sek sua li nių ma­žu mų tei ses, ak ty vis tė svars tė, kaip pro ša kas ne štis trans pa ran­tus, Lie tu vos vė lia vą.

„Kons ti tu ci ja mums už tik ri­na tei sę į lais vą su si rin ki mą. La­bai nu si vy liau Kau no sa vi val dy be, ku ri da vė lei di mą, o pa skui iš si­gan du si jį at šau kė ir pa žei dė mū sų tei ses. Ne nu ro dy tos jo kios lo giš kos prie žas tys – tie siog bu vo pa sa ky­ta, kad val di nin kai nu ta rė „slap­tai ir ob jek ty viai“, – kal bė jo S.Šu­liaus kai tė.

Iš si gan do jau ni mo ei ty nių

Ad mi nist ra ci jos di rek to riaus pa­va duo to jas V.Mo lis pa sa ko jo mig­lo tą is to ri ją apie tai, kad bu vo duo tas lei di mas, ta čiau apie TJA ei tynes pa skli do in for ma ci ja vie­šo je erd vė je, esą bu vo gau ti „tam tik ri slap ti duo me nys iš tam tik­rų tar ny bų“. V.Mo lio tei gi mu, sa­vi val dy bė su si rū pi no TJA eitynių da ly vių sau gu mu.

Su kė lė juo ką„Pa siū lė me va rian tą – ei ti nuo Pri­si kė li mo baž ny čios ar ba ki to je vie­to je – maž daug ki lo met ro spin du­liu nuo Lais vės alė jos“, – paaiš ki no V.Mo lis.

„No rė jo me už tik rin ti jų ir vi sų ki tų kau nie čių sau gu mą. Ži no ki te, kad jei bū tų su si do ro ji mas gat vė je su šiais ei ty nių da ly viais – su jais su si do ro ti ne bū tų sun ku „ki tam“ mū sų jau ni mui. Siū lė me jiems žy giuo ti Spor to gat ve, Ąžuo ly­ne, Šan čiuo se, Pa ne mu nė je ar ba K.Bar šaus ko gat ve, bet jie at si sa­

kė“, – aiš ki no ad mi nist ra ci jos di­rek to riaus pa va duo to jas.

Vė liau V.Mo lis išė jo į sa vi val dy­bės ko ri do rių pa bend rau ti su TJA at sto vais. Val di nin kas jiems ta rė, kad jau ni mas – Lie tu vos atei tis ir rei ka lin gas vals ty bei. V.Mo lio žo­džiai bu vo su tik ti juo ku.

„Ki tas“ jau ni masPen ke rius me tus ei ty nes or ga ni­zuo jan čios LTJS va do vas Ju lius Pan ka tei gė, kad jos jau se niai ta­po gra žia mies to tra di ci ja. Pa sak jo, jos da ly viams Va sa rio 16­oji yra šven tė, per ku rią jie dai nuo ja tau ti nes dai nas, ei na ne ši ni tau ti­nė mis vė lia vo mis.

Jis pa brė žė, kad pir mą kar tą or­ga ni zuo ja mos ki tos ei ty nes ir jo va do vau ja mai or ga ni za ci jai ky­la klau si mas, ar TJA ei ty nės – ne pro vo ka ci ja.

„Koks tiks las šių al ter na ty vių ei ty nių? Suk lai din ti žmo nės, kad jie ne ži no tų, kur da ly vau ti, o gal­būt ki tų ei ty nių or ga ni za to riai ne­si jau čia tik ri pa trio tai?“ – klau­sė LTJS va do vas Ju lius Pan ka. Jis įsi ti ki nęs, kad LTJS or ga ni zuo ja­mo se ei ty nė se vie tos už teks vi­siems.

TJA va do vė S.Šu liaus kai tė pa­nei gė bet ko kius gan dus, kad jų or ga ni zuo ja mos ei ty nės ga lė­jo bū ti pro vo ka ci nės. Ji tei gė, kad svars tė ga li my bę pri si jung ti prie tra di ci nių ei ty nių, ta čiau „ži nant kai ku rių jau nuo lių iš LTJS po zi ci­ją mū sų ideo lo gi jos klau si mu, at­si sa kė me“.

Vie ša pa slap tis, kad per val sy­bi nes šven tes įvai rio se ei ty nė se žy giuo ja ne tik pa trio tiš kai, bet ir na cio na lis tiš kai nu si tei kęs jau ni­mas, reiš kian tis ra di ka lias tau ti­nes pa žiū ras.

1

Prin ci pai: �� To�le�ran�tiš�ko�jau�ni�mo�or�ga�ni�za�ci�jos�na�riai�pa�gra�si�no�kreip­tis�į�teis�mą�dėl�Kons�ti�tu�ci�jos�pa�žei�di�mo.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Su jais su si do ro ti ne bū tų sun ku „ki tam“ mū sų jau­ni mui.

Vy gau das Molis:

Vi li ja Žu kai ty tėv.zukaityte@kaunodiena.lt

Kau no mies to val džia vėl pla­nuo ja keis ti rink lia vų dy džius už au to mo bi lių sta ty mą. Sa vi val dy­bės ta ry bos ko le gi ja pri ta rė, kad Cent re at si ras tų nau ja zo na.

Jei gu mies to ta ry ba pri tars, nuo ko vo 1 d. Lais vės alė jos priei go­se at si ras nau ja – Gel to no ji zo na. No rė da mi at vyk ti į dar bą Cent re nuo sa vu au to mo bi liu kau nie čiai tu rės mo kė ti dau giau, nei bu­vo įpra tę. Iki šiol vi sos šios gat­vės pri klau sė Rau do na jai zo nai ir už 1 val. sto vė ji mą bu vo mo ka­ma po 3 li tus. „At si ra dus Gel to­na jai zo nai per me tus su rink tu­me pa pil do mai 700–800 tūkst. li tų, nes šio se gat vė se au to mo­bi lių ap kro vi mas yra 85 pro c.“, – apie ga li my bę pa pil dy ti biu dže tą kal bė jo Trans por to ir eis mo or ga­ni za vi mo sky riaus ve dė jas Pau­lius Ke ras.

Nuo pa va sa rio pla nuo ja ma grą­žin ti se ną ją tvar ką, kai rink lia vų rin ki mo lai kas tę sė si iki 18 val. Pa sak val di nin kų, kai prieš pu­

sant rų me tų šis lai kas bu vo su­trum pin tas, rink lia vų bu vo su­rink ta 0,5 mln. li tų ma žiau.

Mies to va do vai pa siū lė ir dau­giau pa kei ti mų. Nu ma to ma pra­plės ti vie tų mies te, ku rio se ren­ka ma vie ti nė rink lia va, są ra šą.

„Anks čiau Se na mies ty je bu vo miš ri, o da bar įve da ma vien ti sa zo na – Mė ly no ji, kur įkai nis bus 2 li tai už va lan dą. Taip nu spren­dė me, kad ne rei kė tų sta ty ti daug ženk lų, jog bū tų vie na tvar ka ir tai už kirs tų ke lią įvai riems pikt­nau džia vi mams“, – apie nau jo­ves pa sa ko jo P.Ke ras.

Kli ni kų zo no je lie ka Ža lio ji zo­na, iš sky rus aikš te lę tarp Kli ni kų, Su ki lė lių pr. ir La zū nų g bei Ei­ve nių g. – čia tu rė tų bū ti Mė ly­no ji zo na.

Be to, Ka ra liaus Min dau go pr. mies to Cent ro pu sė je nuo Kar­me li tų g. iki I.Kan to g. nu ma­to ma ap mo kes tin ti 213 au to mo­bi lių sto vė ji mo vie tų, aikš te lė je ša lia baž ny čios – 100 au to mo bi­lių sto vė ji mo vie tų. Vi sai te ri to­ri jai bū tų pa skir ta Mė ly no ji zo na ir mo kes tis už sto vė ji mą šio je at­kar po je siek tų 1 li tą už 1 val.

Au to mo bi lis mies to Cent re taps pra ban ga

3

MiestasTrečiadienis, vasario 15, 2012

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

„Ne si ti kė jo me to kio ant plū džio“, – mil ži niš ku su si do mė ji mu džiau gė­si Kau no ar ki vys ku pi jos sie lo va­dos pro gra mų koor di na to rė Vai da Span ge le vi čiū tė­Knei žie nė.

Va sa rio 14­ąją, Šv.Va len ti no die­ną, Kau no ar ki vys ku pi ja jau šeš tus me tus siū lė švęs ti ki taip – at si­grę žiant į tik rą sias ver ty bes, mi­nint mei lę ir šei mą. Šį met ji žmo­nes pa kvietė į „Žal gi rio“ are ną. „Iš pra džių kiek bau gi no di džiu lė are nos erd vė, abe jo jo me, ar to kia dau gy bė žmo nių su si do mės ren­gi niu, vis gi sa vo tiš kai al ter na ty­viu, pro pa guo jan čiu šei mos ver ty­bes, mei lę ir ti kė ji mą, ta čiau grei tai abe jo nes iš sklai dė be ga lė skam bu­čių“, – kal bė jo šios šven tės ren gė ja V.Span ge le vi čiū tė­Knei žie nė.

Pas kel bus, kad re gist ruo ja mos ir į šven tę no rin čių jų at vyk ti gru­pės, tą pa čią die ną už si re gist ra vo 23 tūkst. žmo nių, vė liau jų skai­čius išau go iki 30 tūkst. In for ma­ci ja bu vo pla ti na ma ir baž ny ti nė se pa ra pi jo se, ir spau do je, jau šeš tus me tus ren gia ma šven tė tu ri ir sa­vo ger bė jų ra tą.

„Yra net po ra, ku ri su si pa ži no pir ma ja me Kau no ar ki vys ku pi jos ren gia ma me „Šv.Va len ti no die­na ki taip“ ren gi ny je. Po ra da bar – jau šei ma, skam bi no ir šį met, nes ši šven tė – ir jų pa žin ties pa mi nė ji mo die na“, – sma giais nu ti ki mais da li­jo si ren gi nio koor di na to rė ir svars­tė, kur glū di ren gi nio, su trau ku sio to kią dau gy bę žmo nių, sėk mė.

Tikrų jausmų ir ti kė ji mo su vie ny tiĮ šven tę „Žal gi rio“ are no je „Mei lė ku ria šei mą“ vakar rinkosi tie, kurie tiki, kad tikrosios verty-bės – svarbiausia gyvenime.

Svar bus ak cen tas, kad „Mei lė ku­ria šei mą“ – ne mo ka mas ren gi nys, ja me – pla taus spekt ro pro gra ma: nuo kla si kos iki ro ko. Kiek vie nas čia atė jęs ra do sa vo sie lai ar ti mą mu zi ką ar žo džius, liu di ji mus, ku­riais da li jo si ži no mas te le vi zi jos vei das Ri mas Ša paus kas su žmo na Li na, krep ši nin kas Mar ko Po po vi­čius, ku ni gas Eras tas Mu raus kas, so lis tas To mas La di ga su žmo na Mil da, ne se niai du vai kus įsi vai ki­nę Re na ta ir Da rius Bra zio niai.

Nuo šir džią at mos fe rą pa dė jo kur ti ren gi nio ve dė jai – cha riz ma­

tiš kie ji ak to rė Da lia Mi che le vi čiū­tė ir Vy tau to Di džio jo uni ver si te to Teo lo gi jos fa kul te to de ka nas Be nas Ule vi čius.

Šven ti nia me kon cer te da ly vavo ope ros dai ni nin kai Ed mun das Sei­lius ir Kris ti na Zmai lai tė, Bur gun­diš ka sis Kau no cho ras ir Dan guo­lė Bei na ry tė, Kau no šo kio teat ras „Au ra“, dai ni nin kas ir kom po zi­to rius Li nas Ado mai tis, pa trio ti nio ro ko gru pė „Thun der ta le“, vo ka li­nis an samb lis „Acus to“, mu zi ki nė ku ni gų gru pė „Sa cer dos“. „Ren­gi nio po pu lia ru mas ro do, kad šei­

ma Lie tu vo je yra ak tua li te ma, kad krikš čio niš kos šei mos il gi si ir pra­smin gų ren gi nių“, – sa kė su šei ma šven tė je da ly va vu si kau nie tė Li na Ja ke lė.

„Dar ni šei ma yra vie nas iš vals­ty bės pa grin dų. O jau niems žmo­nėms ga liu pa sa ky ti, kad ne bi jo tų kur ti šei mą, nes mei lė nu ga li vi sas kliū tis ir šei ma, bu vi mas su my li­mu žmo gu mi, vai kų au gi ni mas šei­mo je yra Die vo do va na, ku rią rei kia drą siai priim ti“, – džiau gė si į ren­gi nį su žmo na Ra sa at vy kęs prem­je ras And rius Ku bi lius.

„Pir miau siai tu ri bū ti dar na, nes nugy ven ti il gą ir gra žų gy ve ni mą šei mo je rei kia me no, rei kia mo kė­ti pri si tai ky ti, mo kė ti at leis ti, mo­kė ti pa bar ti“, – pa tir ti mi da li jo si kon cer te dai na vu si so lis tė Kris ti­na Zmai lai tė.

Jai pri ta ręs vy ras Ed mun das Sei lius pa ta rė: „Svar biau sia bū­ti to le ran tiš kam, gal vo ti, kaip tau bran gus žmo gus jau sis vie no je ar ki to je si tua ci jo je. Prieš sa kant kaž ką pik to, rei kia vi sa da stab te­lė ti ir pa gal vo ti, ar tai da ry ti iš ties bū ti na.“

Kitaip: �� vakar�„Žalgirio“�arenoje�buvo�surengta�šventė�atsakingai�meilei.� � Artūro�Morozovo�nuotr.

4

tematrečiadienis, vasario 15, 2012

Os ka ro Kor šu no vo nuo­mo ne, ne ly de rio mums

rei kia – tu ri me telk tis į mąs tan čią bend ruo me nę.

„Ge riau Bez do ny se bū ti gu ber­na to riu m negu Niu jor ke brukš la­viu“, – taip apie emig ra ci ją ma no re ži sie rė Ga li na Dau gu vie ty tė.

De ma go gai to kie ir li ko„Va sa rio 16­oji – kaip kva pas, kaip sko nis, kaip ko kia nors ži nia, kaip gam to vaiz dis, kaip vai kys tės kai mo ar Ve ly kų ry to pri si mi ni mas. Gal vo­ju, kad kiek vie nas žmo gus tu rė tų tu­rė ti tą praei ties jaus mą ir da bar ties po jū tį“, – ma no J.Vait kus. Tą die ną me ni nin kas pa mąs to apie tai, kad gy ve na Lie tu vo je, kad nee mig ra vo.

Re ži sie rius J.Vait kus – sa vo tiš kas po li ti kas. Jis po li ti kuo ja nuo teat ro sce nos – ašt riai ir tiks liai, nuo pat sa vo kū ry bos pra džios.

J.Vait kus pri pa ži no, kad nė ra di­de lis pa trio tas, to dėl tie są ver ti na la biau už tau tiš ku mą.

Kai Jau ni mo teat re ro do mas J.Vait kaus re ži suo tas spek tak lis „Pat rio tai“, sa lė lūž ta nuo žiū ro vų. Ko dėl? Sce no je jie re gi da bar ti nę Lie tu vą. Dra ma tur gas Pet ras Vai­čiū nas kal bė jo apie tar pu ka rio Lie­tu vos pseu do pat rio tus, de ma go gus po li ti kus, pri si tai kė lius, kom bi na­to rius. Pa ma čius be veik po 80 me­tų vėl pa sta ty tą pje sę at ro do, kad ir šian dien nie kas ne pa si kei tė.

„Ma nau, po li ti kams rei kė tų dau­giau skai ty ti pa sau li nės dra ma tur­gi jos še dev rų. Ta da su pras tų, kad ne jie dvi ra tį iš ra do. Jie daug kal ba, bet tas kal bė ji mas ne si re mia jo kiu konk re čiu są ži nin gu veiks mu. Žo­dis – sau, o veiks mas pa sle pia mas, mas kuo ja mas, tei si na mas“, – kal­bė jo J.Vait kus.

Nuo sce nos – apie Lie tu vą: kaip mums pa sveik ti?Tarp są ži nės ir po li ti kosVi suo me nės pikt žaiz des re ži sie rius iš ke lia ir prieš 100 me tų Hen ri ko Ib se no su kur tos pje sės „Vi suo me­nės prie šas“ pa sta ty me. Šio spek­tak lio prem je ra bu vo įspū din ga: sa­lę pa li ko ne ma žai kvies tų po li ti kų.

„Kai žmo gus tam pa val di nin ku, jis pa ten ka į konf ik tą su sa vo są­ži ne. Nes jis tar nau ja ko kiai nors bend ruo me nei, vi suo me nei ar­ba ma sei, ku ri ga li jį veik ti ir ne tgi pa smerk ti. Ar ba iš kel ti, jei gu rei­kia. Ar ba iš stum ti iš tos vi suo me­nės“, – kal bė jo J.Vait kus.

„Žmo gus, ei da mas į ko kią nors tar nys tę, tu ri tu rė ti ome ny je, kad tų pro ble mų neiš vengs. Nes są ži nė la bai daž nai nea ti tin ka pa čios vi­suo me nės, ma sės po jū čių. Jus lu­mas, var to to jiš kas ins tink tas daug stip res nis už vi di nį žmo gaus gy ve­ni mą. To dėl vi sa da bus konf ik tas“, – dės tė re ži sie rius.

Vals ty bės tu ri iš si gim tiPak laus tas, kas, jo nuo mo ne, lau kia Lie tu vos vals ty bės atei ty je, J.Vait­kus sam pro ta vo, kad ir vie nas žmo­gus ga li su da ry ti vals ty bę. Ir vie nas žmo gus ga li bū ti tau ta. Vals ty bės au ga, bręs ta, pa skui mirš ta. Jei gu žmo gus at si du ria Ru si jo je, Ar mė­ni jo je, Bul ga ri jo je ir ten iš lie ka są­ži nin gas, pa do rus, bent kiek pri­si lai ko dva sios rei ka la vi mų, tai ir vals ty biš ku mas ja me iš lie ka.

„Jo nas Ba sa na vi čius, Ma hat ma Gand hi – tai bend raž mo giš kos as­me ny bės. Ga lų ga le vals ty bės tu ri iš si gim ti“, – pa reiš kė J.Vait kus.

Anot jo, tau ta – tai la bai nea pib­rėž ta są vo ka. Jei gu su si bū rė ke li žmo nės, tai dar ne reiš kia, kad yra tau ta. Tau ta – ir ma dos, ir pa vo­jaus rei ka las.

„Jūs ma no te, kad tie, ku rie bu­vo su si ki bę ran ko mis, vi si su pran­ta, kas yra tau ta? Ir Bal ti jos ke ly­je, ir per bet ko kį ki tą su si bū ri mą? Juk jūs ne ži no te, kas sto vė jo ša lia, kas pa skui vy ko su tuo žmo gu mi“, – kal bė jo pa šne ko vas.

Ti ki, kad sveik si meGal būt tau tai rei kia dva si nio ly de­rio – kaip Są jū džio lai kais?

„To kio kaip M.Gand hi gal­būt rei kia, bet ne žmo gaus, ku­ris ma ni pu liuo ja ir mo ka kal bė ti, už deg ti, o pa skui pa bė ga. To kio dva si nio ly de rio kaip M.Gand hi ne la bai ma tau Lie tu vo je“, – ne­slė pė J.Vait kus.

„No ri si, – sa kė re ži sie rius, – kad žmo nės at si gręž tų, kad pa gal vo tų, jog ne vie ni gy ve na me, kad iki tol dau gy bė gy ve no ir apie tai gal vo jo, ir kan ki no si dėl to, ir li te ra tū rą, ir dra mas kū rė. Va di na si, yra tas ry­šys. Mes lyg ir nevie ni ši esa me. Bet gal dau giau su ana pi lin iš ke lia vu­siais, ku rie as me ny bės idė ją vis at­gai vin da vo ir skelb da vo.“

Anot pa šne ko vo, mū sų or ga niz­mas pū liuo ja. Ateis jau nes ni žmo­nės, ma tę tė vų kar tos po li ti nės veik los pa vyz džius, dar bų ir žo­džių nea ti ti ki mą, pra dės mąs ty ti ir vis ką su pras. Kiek vie nam žmo­gui iš pri gim ties yra duo tas švie sos ir tam sos po jū tis.

„Mes iš si va ly si me“, – sa vo min­tis op ti mis ti ne gai da bai gė dės ty­ti J.Vait kus.

Pir mo ji kar ta – pra ras to ji„Kal bė ti apie emig ra ci ją bu vo ma no pa rei ga“, – praė ju sių me­tų gruo dį, prieš spek tak lio „Iš va­ry mas“ prem je rą Na cio na li nia me dra mos teat re Vil niu je, sa kė re­ži sie rius O.Kor šu no vas. Ra šy to­jas Ma rius Ivaš ke vi čius rink ti me­džia gos šiai pje sei į Lon do ną vy ko du kar tus.

Emig ra ci ja pa lie tė vi są tau tą ir, anot O.Kor šu no vo, ne kal bė ti apie tai teat re jau neį ma no ma. Lie tu vo­je nė ra žmo gaus, ku ris ne bū tų pa­lies tas šio reiš ki nio – jei ne jis iš va­žia vo, tai jo gi mi nės. Jei ne gi mi nės, tai vai kai ar drau gai. Iš vie nos pu­sės, tai glu mi nan ti emig ra ci jos sta­tis ti ka. Iš ki tos – kas už jos sly pi?

„Už emig ra ci jos sta tis ti kos sly­pi žmo nių li ki mai. Man bu vo įdo­

mu, kas vyks ta, kai žmo gus kei čia ne tik gy ve na mą ją vie tą, ne tik tė­vy nę, bet ir ap lin ką, dar bą – vi siš­kai kei čia sa vo gy ve ni mą. Yra daug emig ran tų is to ri jų, daž nai – tra gi­ko miš kų, daž nai – tra giš kų ir tik re tai – tik rai sėk min gų, – kal bė jo O.Kor šu no vas. – Spek tak ly je ro­do me kraš tu ti nius at ve jus, ku rie la biau siai pa brė žia bai sią ją emig­ra ci jos pu sę, nu si vy li mus.“

Pir mo ji emig ran tų kar ta, pa sak O.Kor šu no vo, – vi sa da pra ras to ji kar ta, ski rian ti ypač daug jė gų sa­vo bui čiai su si kur ti. Jų vai kai – pa­ra dok sas – jau ne kal ba lie tu viš kai. Ma ži iš čia iš va žia vę kal bė jo, o ten pa gy ve nę 10–12 me tų – jau ne.

Re ži sie riaus nuo mo ne, ne ga li­ma emig ra ci jos ver tin ti vie na reikš­miš kai – juk gy ve na me ES, tu ri me lais vę ju dė ti ir gal tai nė ra blo gai? Iš va žiuo ja jau nų žmo nių, ku rie gal grįš į Lie tu vą su nau jo mis idė jo­mis. Ir jis pa ts da bar esąs ne Lie­tu vo je – ku ria spek tak lį Grai ki jo­je, Atė nuo se.

Sug lu mi no lie tu vės pa sa ko ji masO.Kor šu no vas ma no, kad lie tu viai pa lie ka tė vy nę dėl įvai rių prie žas­čių, ne vien dėl eko no mi nių. Dau­

At min tis: �� kas�lie�tu�viui�yra�Va�sa�rio�16-oji�–�Lie�tu�vos�vals�ty�bės�at�kū�ri�mo�die�na�ar�dar�vie�nas�ka�len�do�riaus�la�pe�lis?

1

Ge riau Bez do ny­se būt gu­ber na to­rium ne­gu Niu­jor ke brukš la­viu.

Ateis žmo nės, ma­tę tė vų kar tos dar bų ir žo džių nea ti ti ki­mą, pra dės mąs ty ti ir vis ką su pras.

Ka te go riš ka: �� G.Dau�gu�vie�ty�tė�kons�ta�tuo�ja,�kad�šian�die�nė�je�Lie�tu�vo�je�pa�trio�tiš�ku�mo�ne-be�li�ko.

Žvilgs nis: �� re�ži�sie�rius�J.Vait�kus�ima�si�prieš�80�ar�100�me�tų�pa�ra�šy�tų�pje�sių,�ta�čiau�jo�spek�tak�liuo�se�at�pa�žįs-ta�ma�da�bar�ties�Lie�tu�va.

Martyno�Vidzbelio�(BFL)�nuotr.

Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

5

tema

Mielieji,

Vasario 16-oji – išskirtinė šventė valstybės gyvenime, įkūnijanti mūsų tėvų ir senelių Tėvynės laisvės ir teisingumo siekius. Ši diena kasmet atneša į miestą trispalvėmis padabintą šventę ir ragina nors trumpam užmiršti kasdienybės rū-pesčius ir pasidžiaugti tuo, ką turime vertingiausio, – nepriklausomybe.

Nuoširdžiai sveikinu visus ir linkiu, kad iškili Vasario 16-osios šventė įkvėptų prasmingiems darbams – Lietuvai ir Kauno kraštui turtinti ir gražinti.

LSDP Kauno m. skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė

Mielieji,

kaskart, pasitikdami Vasario 16-ąją, nulenkiame savo galvas jos didžiavyriams, paskelbusiems Lietuvos vals-tybę.

Rytoj jas pakelkime, drąsiai priimdami ateities iššūkį – sukurti stiprią, nepriklausomą gerovės valstybę kie-kvienam.

Esame jos verti.Nuoširdžiai Jūsų

Prezidentas Rolandas Paksas

Gerbiami kauniečiai,Valstybės atkūrimo diena – pati svarbiausia ir gra-

žiausia šventė.Mes, Lietuvos piliečiai, savo talentus, žinias ir gebė-

jimus skiriame ir visada skirsime Lietuvai, nes ji mums vienintelė.

Jos nesėkmės – mūsų rūpestis, jos pakilimas – mūsų džiaugsmas, jos likimas – mūsų likimas.

Nuoširdžiai sveikinu Vasario 16-osios – Valstybės at-kūrimo dienos proga.

Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus vardu Arvydas Garbaravičius

Gerbiami kauniečiai,nieko nėra svarbesnio už savąją valstybę, gimtąją kalbą, tautos tradicijas ir papročius.

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena – pati brangiausia šventė. Nuo 1918 metų kaip ąžuolą auginome valstybę, tačiau okupacijos audra jį palaužė. Viltis gyventi Nepriklausomoje šalyje visada buvo ir išliko gyva, nes esame gar-

bingą istoriją turintys, laisvę mylintys išdidžios šalies piliečiai. Sveikiname Vasario 16-osios proga. Linkime negęstančios patriotizmo liepsnos,

vienybės, šviesios vilties, ištvermės auginant bei stiprinant valstybę ir puoselėjant tautines tradicijas. Tegul visi mūsų siekiai būna ryžtingi ir tvirti, o darbai – prasmin-gi ir brangūs ateities kartoms.

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras

Mielieji Kauno rajono žmonės,sveikinu visus mūsų laisvės ir nacionalinio orumo dienos – Vasario 16-osios proga.

Datos tampa istorija, tačiau jos neįsivaizduojamos be žmonių ir jų gyveni-mų. Sunku įsivaizduoti, kokios dvasinės stiprybės buvo kupini lietuvių tautos sūnūs, kurie 1918-ųjų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Šiandien, prisimenant šią svarbią datą, tapusią mūsų Valstybės kūrimo darbų kertiniu akmeniu, kviečiu dar kartą atsigręžti į laisvo žmogaus esmines sąvokas – garbę ir padorumą, tautinį orumą ir pilietiškumą, tautos, valstybės ir ateinančių kartų teisę gyventi laisvai – ir pamėginti atsakyti, ką jos reiškia kiekvienam mūsų.

Tegul šią dieną mus vienija laisvės idėja – taip, kaip ji vienijo tautą prieš be-veik šimtmetį – 1918-aisiais. Tegul kiekvieno mūsų gyvenimas, mintys ir darbai būna nukreipti tam, kad kurtume teisingumu ir sąžine grįstą valstybės ateitį.

Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras

trečiadienis, vasario 15, 2012

Nuo sce nos – apie Lie tu vą: kaip mums pa sveik ti?

ge lis iš va žia vo ir iš va žiuo ja dėl blo­go kul tū ri nio bei so cia li nio kli ma to, ku ris tvy ro Lie tu vo je. Gal anks­čiau tai bu vo net sva res nė prie žas­tis emig ruo ti nei eko no mi nės? Tik atė jus kri zei emig ra ci ją nu lė mė la­bai aiš kios eko no mi nės prie žas tys. Ki ta ver tus, žmo nės iš va žiuo ja ieš­ko ti ko nors nau jo. Ypač jau ni mas, stu den ti ja.

Re ži sie riui ne se niai te ko bū ti gast ro lė se Šiau rės Ai ri jo je, Bel fas­te. Vieš bu čio, ku ria me jis gy ve no, kam ba ri nė bu vo lie tu vė. Re ži sie­rius su ja pa si kal bė jo, pa klau sė, ko dėl iš va žia vo iš Lie tu vos. „Ne­ži nau“, – nu ste bi no mo ters at sa­ky mas. Ji iš va žia vo prieš še še rius me tus, kai eko no mi nė kri zė dar ne bu vo pra si dė ju si.

Emig ran tė pa sa ko jo, kad Lie tu­vo je jos šei ma gy ve no ge rai – ir ji, ir jos vy ras tu rė jo ge rus dar bus. Pir­mas iš va žia vo vy ras, pa skui – ji.

Mo te ris pri si mi nė la bai sun kius pir muo sius tre jus me tus, kai te ko gy ven ti ne mo kant kal bos, dirb­ti res to ra ne, ku ria me pa ty rė pa že­mi ni mą, sek sua li nį prie ka bia vi mą, ki to kių ne ga ty vių da ly kų.

Kur mąs tan ti bend ruo me nė?Kaip O.Kor šu no vas įsi vaiz duo­ja mū sų tau tos atei tį? Ar jis už tai, kad lie tu vių tau ta iš lik tų, ar kad asi mi liuo tų si?

„Už tai, kad iš lik tų. Ma nau, čia ir bū tų Eu ro pos gro žis – tai vie nin ga ša lis su įvai rio mis tau to mis, o šios iš lai kiu sios sa vo ta pa ty bę, kul tū rą, sa vi tu mą. Tai bū tų idea lus at ve jis. Bet ar jis įma no mas – tai jau ki tas klau si mas“, – svars tė re ži sie rius.

Teat ro me ni nin ko nuo mo ne, ne as me ny bės, ne ly de rio mums rei­kia, o vi suo me nės. To pa vyz dys jam – Skan di na vi jos ša lys. Ten nė ra ly­de rio, už tat yra pi lie čiai, vi suo me­nė. Net teat re, kai ten dirb da vo, per sa vai tę vyk da vo po du su si rin ki­mus. Suei da vo vi si teat ro dar buo­to jai ir spręs da vo iš ki lu sias pro ble­mas. Mū sų teat ruo se su si rin ki mai iš vi so ne vyks ta – vis ką spren džia vie nas va do vas. Kaip teat re, taip ir vi suo me nė je.

„Ma nau, kad mums tu rė tų kil­ti no ras ne tu rė ti ly de rį, o telk tis į mąs tan čią bend ruo me nę“, – sa kė O.Kor šu no vas.

Pat rio tiz mą skie pi jo nuo lop šioRe ži sie rė G.Dau gu vie ty tė ne ma tė spek tak lio „Pat rio tai“, ku rį Vals­ty bės teat re Kau ne 1926 m. sta tė jos tė vas – gar su sis Bo ri sas Dau gu­vie tis. Ir ne gir dė jo, kaip nuo sce nos apie tė vy nės mei lę kal ba po li ti kai, kom bi na to riai ir vi so kio plau ko pe rė jū nai.

„Ir da bar pas mus la bai daug ple pū nų. Tar pu ka riu jo kių par la­men ta rų čia ne bu vo, o da bar stai­ga pri dy go. Man at ro do, kad tiek daug – 141 – tik rai ne rei kia. Ir 100 Lie tu vai bū tų per akis. Kam kan­kin ti sa ve ir vals ty bės biu dže tą?“ – klau sė G.Dau gu vie ty tė.

Paš ne ko vės nuo mo ne, per silp na sa ky ti, kad šian die nos lie tu viams trūks ta pa trio tiš ku mo – jo iš vi so nė ra. Vai kas jau nuo lop šio tu ri bū­ti auk lė ja mas pa trio tiš kai.

„Mes di džia vo mės, kad esa me lie tu viai. Ta da, tar pu ka riu, mus auk lė jo ne pap ras tai pa trio tiš kai.

Ir tą pa trio tiz mą sa vy je ne šio ja mės vi są lai ką. Jis mums įskie py tas nuo lop šio“, – kal bė jo re ži sie rė.

G.Dau gu vie ty tė kaip tau tos ly­de rį ma to Pre zi den tę, tik ji, pa­šne ko vės ma ny mu, per ma žai tu­ri val džios. „Ma tau jos tvir tu mą. Ji lai ko si sa vo žo džio“, – gy rė ša lies va do vę G.Dau gu vie ty tė.

Emig ran tų vie tą užims ki naiPak lau sus, ko rei kia, kad tau ta iš­lik tų, po nia Ga li na tik su siė mė už gal vos – ji net bi jan ti apie tai kal­bė ti. Juk tie emig ran tai ne grįš – tai fak tas. O į jų vie tą at va žiuos ki nai. Jie – darbš tūs, są ži nin gi, ne va gys. Ge riau ki nai ne gu ki ti. Juk kas nors tu ri užim ti emig ra vu sių lie tu vių vie tą. Jau da bar Vil niu je ki nų res­to ra nų – ant kiek vie no kam po.

„Bet, pa žiū rė jus į emig ra ci ją blai viu pro tu, aiš ku, kad iš va žiuo­ja jau ni, svei ki žmo nės, ku rie ten plau na in dus. Bet čia, ma tyt, ir to­kio dar bo ne gau na. Ma no kai my­no anū kas – gra žus ber nas, tie siog gra žuo lis, ta len tin gas – Lon do ne pi cas ke pa, nak ti mis ant jų kaž ko­kius prie sko nius bars to. Ir lai min­gas, vi siems do va nas siun čia, už­dir ba ge rai“, – pa sa ko jo mo te ris.

G.Dau gu vie ty tė šmaikš ta vo, kad jei bū tų jau na, ko jos ne kel tų į Ang­li ją. Ta ša lis jos ne trau kia: „Pir mas da ly kas, la bai ne gra ži jų kal ba. Kai jie kal ba, tai kaip šu nys lo ja ar ba kaip su bul ba bur noj.“

„Ge riau Bez do ny se būt gu ber na­to rium ne gu Niu jor ke brukš la viu“, – jei gu bū tų įma no ma, taip emig­ra ci jos pro ble mas spręs tų G.Dau­gu vie ty tė.

Ma nau, kad mums tu rė tų kil­

ti no ras ne tu rė­

ti ly de rį, o telk tis į

mąs tan čią bend ruo­

me nę.

Ste bi: �� O.Kor�šu�no�vas�ty�ri�nė�ja�emig�ra�ci�ją�kaip�reiš�ki�nį,�ku�ris�vei�kia�kiek�vie�ną�pa�si�ry�žu�sį­jį�keis�ti�gy�ve�ni�mą. Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuo�tr.

6

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Su lau kė me: su bū rę bend ra­min čių ra te lį Lie tu vos dip­lo ma tai at vi ru laiš ku ban­do įti kin ti Ny der lan dų gy­

ven to jus, kad eu ro pie čiai iš Ry tų pri si de da prie jų ša lies ūkio au gi­mo ir nea ti ma dar bo iš olan dų.Epis to lia ri nį žan rą ES nau jo kių dip lo ma tai pa si rin ko ne ga lė­da mi ne rea guo ti į Ny der lan dų kraš tu ti nių de ši nių jų par ti jos ak­ci ją – in ter ne to sve tai nė je at vers­tą vir tua lią skun dų kny gą, ku rio­je kiek vie nas olan das ga li iš lie ti įtū žį dėl eu ro pie čių iš Ry tų.

„Ar jus er zi na Vi du rio ir Ry tų Eu ro­pos imig ran tai? Ar pra ra do te dar­bą dėl len ko, bul ga ro, ru mu no ar ki to Ry tų Eu ro pos gy ven to jo? Mes no rė tu me su ži no ti tai iš jū sų“, – toks teks tas bu vo skel bia mas Lais vės par ti jos in ter ne to sve tai nė je.At sa ky da mi į tai Bul ga ri jos, Če­ki jos, Es ti jos, Lat vi jos, Len ki jos, Lie tu vos, Ru mu ni jos, Slo va ki jos, Slo vė ni jos ir Veng ri jos am ba sa­do riai pa kvie tė Ny der lan dų po li­ti kus ir vi suo me nę at si ri bo ti nuo šios ak ci jos. Sa vo tiš kas tas ban dy mas pri vers­ti mus pa mil ti pa čio se Mei lės die­nos iš va ka rė se. Des pe ra tiš kas.Ar dip lo ma tiš kų mū sų am ba sa­do rių for mu luo čių už teks, kad olan dai, gar sė jan tys sa vo lais va dva sia ir li be ra lu mu, im tų ne be­ma ty ti pro ble mų ten, kur jų iš tik­rų jų esa ma? Juo lab kad jų yra ne vien Ny der lan duo se. Ir Jung ti nė­je Ka ra lys tė je, ir Ai ri jo je, Nor ve gi­jo je – vi sur, kur ga li ma ras ti emig­ran tų iš Lie tu vos.Yra ne vie na prie žas tis, ko dėl tū­las gy ve ni mu ar oru ne pa ten kin­tas olan das, bri tas ar nor ve gas ga­lė tų ma ny ti, kad jį er zi na lie tu vis.To je Lie tu vo je, ku ri pra si de da ki­ta pus vals ty bi nės Lie tu vos sie­nos, tik rai ne vie ni an ge lai. Vi daus rei ka lų sis te mos at sto vai ne kar tą yra šnipš te lė ję: emig ran tų su grą­

ži ni mas la bai pa blo gin tų kri mi­no ge ni nę si tua ci ją Lie tu vo je.O ir dirb ti mes su tin ka me už ma­žes nę al gą nei vie ti niai. Dir ba me nuo šir džiau nei daž nas jų (ir nei pa tys dir bo me Lie tu vo je), daž nai ne pai sy da mi sa vo kū no po rei kių il sė tis. At si dū rę ten ban do me įsi­tvir tin ti su pras da mi, kad tai ga li­me pa da ry ti tik da bar ar ba nie ka­da. Tik Nor ve gi jo je, Ai ri jo je – į Lie­tu vą ne vy kė liu juk ne grį ši.Ki tą ver tus, vie tos gy ven to jų prie šiš ku mas at vy kė lių at žvil­giu – jo kia iš skir ti nė mū sų tau­tos pro ble ma. Olan dų ra di ka lų pra dė ta kam pa ni ja pri me na po­kal bį, nu girs tą Vo kie ti jos Frank­fur to prie Ode rio mies te. „Gir dė­jai, pa vo gė Smid tų dvi ra čius – po nak ties din go. – Tu ma tai... Tai len kai, ne ki taip.“ Len kų, kaip vi­sų pro ble mų šal ti nio, šio po kal­bio da ly vėms ste reo ti pas bu vo stip res nis už su vo ki mą, kad „tie len kai“ užau gi na ka lė di nių žą sų, pri siu va vil no nių lie me nių ir pi­gaus apa ti nio tri ko ta žo, ku riuo abi mo te rė lės pa si rū pin da vo ki­ta pus upės esan čio je Len ki jo je.Vi suo me nė je, kur tvy ro įtam pa, vi sa da ban do ma ras ti ieš mi nin­kų. Vi du ram žiais vie ni bu vo kal­ti dėl ma ro, vė liau – ki ti dėl to, kad dėl sa vo vers lu mo su ge bė jo iš lik­ti ne pa lies ti eko no mi kos kri zių. Šian dien tū las Lie tu vos me ras di džiuo ja si siųs da mas bul do ze­rius griau ti to kių ieš mi nin kų na­mų, ku rie kaž ko dėl yra la biau ne­tei sė ti nei pi lai tė mis vir tę na me­liai ko lek ty vi niuo se so duo se.Ži no ma, no rint vi sa da ga li ma nu­si spjau ti ant sve tim tau čių ku ria­mos BVP da lies, kul tū rų įvai ro­vės tei kia mos nau dos bend ruo­me nei, juos pa vers ti at sa kin gais už kri mi no ge ni nes pro ble mas.Ge bė ji mas su gy ven ti kar tu, ne­že mi nant, ne pab rė žiant aki vaiz­džių, fi ziš kai ma to mų skir tu mų, va di na si to le ran ci ja. Ar ne pa ra­dok sas, kad mes, sa vo je ša ly je tu­rin tys dau gy bę pro ble mų dėl ne to­le ran ci jos ki taip my lin čių jų, ki taip at ro dan čių jų, ki taip mąs tan čių jų, rin ki muo se už ki tus bal suo jan čių­jų at žvil giu, šian dien pa tys at si du­ria me ne to le ruo ja mų jų kai ly je?Ga li my bė sa vo kai liu pa tir ti, ką reiš kia bū ti ki to kiam nei dau­gu ma, vei kiau siai pa dės mums nu ga lė ti šiuos ste reo ti pus daug veiks min giau nei už ES pi ni gus pieš ti pla ka tai, su suk ti do ku men­ti niai fil mai ar ne vai kiš ki žai di­mai mū sų vai kams. Vi si skir tin gi, vi si ly gūs, mo kė so cia li nė rek la­ma. Pri me nant šį šū kį olan dams, ver ta jį vėl pa kar to ti ir sau.

Pa mil ki te mus, mes ge ri

Vi si skir tin gi, vi si ly gūs, mo kė so cia li nė rek la­ma. Pri me nant šį šū kį olan dams, ver ta jį vėl pa kar to ti ir sau.

trečiadienis, vasario 15, 2012

Vio le ta Juo de lie nė

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS: Mantas Lapinskas – 302 251Arūnas Dambrauskas – 302 268Vilija Žukaitytė – 302 266Saulius Tvirbutas – 302 262Virginija Skučaitė – 302 267jurgita Šakienė – 302 261

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Violeta juodelienė – 302 260

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Kau no is to ri nė je pre zi den tū ro­je pa reng ta neįp ras ta pa ro da, eks po nuo jan ti svei ki ni mus vals ty bės šven tės pro ga.

Svei ki ni mai į Is to ri nę pre zi den­tū rą su plau kė per ke lio li ka pa sta rų­jų die nų, kai „Kau no die no je“ bu vo pa skelb ta apie ak ci jos „Pas vei kin kim vie ni ki tus“ pra džią.

„Su lau kė me daug ori gi na lių svei ki­ni mų. Pa lin kė ji mus Va sa rio 16­osios pro ga siun čia ne tik suau gu sie ji, bet

ir jau ni mas, vai kų dar že liai“, – sa kė Is to ri nės pre zi den tū ros va do vė Re­na ta Mi ka la jū nai tė.

Va sa rio 16­ąją Is to ri nės pre zi­den tū ros lan ky to jai ga lės bal suo ti už la biau siai pa tin kan tį svei ki ni mą ir taip bus iš rink ti, lan ky to jų nuo­mo ne, pa tys įdo miau si ir tu ri nin­giau si pa lin kė ji mai vals ty bės šven­tės pro ga.

Vi si Is to ri nės pre zi den tū ros sve čiai tu rės ga li my bę ap žiū rė ti at nau jin tą pre zi den tū ros eks po zi ci ją, ku ri pa­si pil dė Pre zi den tės Da lios Gry baus­kai tės daik tais bei nau ju Jo nui Že­

mai čiui­Vy tau tui skir tu in for ma ci niu sten du, pa ra šy ti po svei ki ni mą ant at­vi ru ko su tar pu ka rio Kau no vaiz dais.

Praė ju siais me tais Is to ri nės pre­zi den tū ros lan ky to jai iš rin ko my li­miau sią pre zi den tą: juo ta po An ta nas Sme to na, o bal suo jan tie ji in ter ne­tu my li miau siu pre zi den tu pri pa ži­no Alek sand rą Stul gins kį.

Va sa rio 16­ajai skir ti ren gi niai vyks ir ki to se mies to vie to se. Iš kil­min gas mi nė ji mas pra si dės 10 val. šv.Mi šio mis Kris taus Pri si kė li mo ir Šv.My ko lo Ar kan ge lo (Įgu los) baž­ny čio se.

Įvai ro vė: �� kur�da�mi�svei�ki�ni�mus�iš�šir�dies�pa�plu�šė�jo�ne�tik�suau�gu�sie�ji,�bet�ir�vai�kų�dar�že�lių�auk�lė�ti�niai.

Pasveikinkim vieni kitusAnd�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Palinkėjimai Vasario 16-osios proga

Mie li bi čiu liai,Lie tu vos ne prik lau so my bė – tai mū­sų tau tos žmo nių in te lek tua li nis vai­sius. Ma te ria lūs da ly kai – tai lai ki nas bū vis. Ar dar rei kė jo kam nors ki tam to kių di džiu lių pa stan gų, kad ga lė tų džiaug tis tau tos lais ve?! Ma nau, kad – ne! Juk tai – ti ta no dar bas! Di džiuo­ki mės ir džiau ki mės nu veik tų dar bų di dy be, iš min ti mi ir žmo giš ka drą­sa… Va sa rio 16­osios Ak to kū rė jai pa­reiš kė:Gir di te?.. Čia Lie tu va!Ji trokš ta būt lais va,Lais va šir dim, pro tuir san tar ve šven ta.Pri va lo būt lie tu viš ka tau ta!Ji čia!..Aš svei ki nu vi sus, kam var das Lie tu vos bran gus!

Alf re das Ja sins kis, 12 kla sėVil niaus tech no lo gi jų ir vers lo

pro fe si nio mo ky mo cent ras, Ener ge ti kos ir me chat ro ni kos sky rius

Ka ti nė lio Dry žiaus svei ki ni masKati nė lis Rai na kė lisAnks tų ry tą šian dien kė lės –Vė lia vė lę jis iš kels,

Lie tu vė lės lais vę skelbs!Ka ti nė lis Dry žius svei ki na vi sus Lie tu­vos vai kus.

Do mi ny kas Kir šis,

Tau ra lau kio pro gim na zi jos 5 kl. mo ki nys

Va sa rio 16-osios svei ki ni masŠtai ir vėl atė jo ši die na,Džiu gi lie tu viui kiek vie nam ji nai yra.Nuo 1918 me tų ji jau šven čia ma,Ir švę sim ją, ti kiuo si, dar il gai kaip nie­ka da.Svei ki nu vi sus su šia die na!

Man tas Bokš tas 1e,Ši lu tės 1-oji gim na zi ja

Svei ki ni mas Lie tu vaiLie tu va, no riu pa svei kin ti Ta ve Vals­ty bės at kū ri mo die nos pro ga ir pa­si džiaug ti, kad Tu gy va, kad iš li kai. Daug kar tų Tu, Lie tu va, pa kil da vai sa­vo at gi mi mui ir daug kar tų pri til da vai pa sprin gu si aša ro mis, pa bars ty ta švi­nu ir ap lais ty ta sa vo vai kų krau ju. Su­si gūž da vai ta da, Lie tu va, ir kant riai lauk da vai, dai ry da ma si, kol ki ti Ta ve lais vin da vo ar ba va duo da vo, kol Ta ve krikš ty da vo ir ves da vo į šven tą ke lią,

kol ki ti Ta ve mo ky da vo, pa tys ma žai ką iš ma ny da mi ir ne ga lė da mi su pras­ti, kaip Tu iš vi so ga li eg zis tuo ti be tų di džių jų kai my nų kal bos, be jų ti kė ji­mo, tvar kos...Ačiū Tau, Lie tu va, kad tu vis ką iš ken tei, kad esi, kad mes ga li me gy ven ti, kur ti, kad esa me lais vi, kad ga li me mo ky tis, to­bu lė ti, siek ti sa vo sva jo nių iš si pil dy mo...Mes, jau ni mas, ei na me į Lie tu vą, į pa­va sa rį, at ve ria me šir dis džiaugs mui, mei lei, gy ve ni mui. Džiau gia mės vis­kuo, kas ap link, net šal čiu... Va sa rio 16­oji įdė jo į mū sų šir dis vals ty bę – kaip as­me ny bės da lį, kaip tik ry bę, kaip vi so­kių ge ro vių pa grin dą, kaip san tar vės ir mei lės šal ti nį.Mū sų tiks las – iš sau go ti Ta ve, Lie tu va!

8 kl. mo ki nė Vik to ri ja Vo ro nen ko, Kau no jau ni mo mo kyk la

Svei ki ni masLie tu va – tai ma no gim ti nė,Eže rai, lau kai, miš kai.Lie tu va – tai ma no Tė vy nė,Gy ven siu jo je am ži nai!

Iza be lė Še kai tė, 5 kl.Kau no „Varpo” gim na zi ja

7

lietuvakaunodiena.lt/naujienos/lietuva

TrečiADieNiS, vASArio 15, 2012

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

„Sno ro“ bank ro to ap lin ky bes ti­rian čiai Sei mo lai ki na jai ko mi si­jai liu dijęs buvęs il ga me tis Lie tu­vos ban ko (LB) va do vas Rei nol­di jus Šar ki nas teigė, kad tuo me­tu, kai jis va do va vo cent ri niam ban kui, „Sno ras“ bu vo pa ti ki ma fi nansų įstai ga.

Davė pa ro dy mus ko mi si jaiVa kar R.Šar ki nas at vy ko duo­ti pa ro dymų Sei mo lai ki na jai ko­mi si jai, ti rian čiai „Sno ro“ bank­ro to ap lin ky bes.

Prieš ei da mas į už darą ko mi si­jos po sėdį buvęs LB va do vas at­sakė į ke lis žur na listų klau si mus.

Pak laus tas, ar laikė sa vo pi ni­gus „Sno re“, R.Šar ki nas at sakė nei gia mai. „Ar todėl, kad jis bu­vo ne pa ti ki mas?“ – pa si tei ra vo žur na lis tai. „Kodėl ne pa ti ki mas? Li cen ciją turė jo, va di na si, pa ti ki­mas“, – teigė R.Šar ki nas.

Jis tvir ti no, kad LB būtų ėmęsis ko kių nors pre ven ci nių veiksmų, jei gu jau anks čiau būtų pa stebė­ta tam tik ros ne le ga lios veik los „Sno re“ po žy mių.

„Nie ko ne gal vo jau“Pak laus tas, ką pa gal vo jo per nai lapk ri čio 16­ąją, kai bu vo pa­skelb ta apie „Sno ro“ na cio na li­za vimą, R.Šar ki nas at sakė: „Nie­ko ne gal vo jau. Ir ne ga liu turė ti apie tai nuo monės, nes ne tu riu vi sos in for ma ci jos. Ži nau tiek, kiek spau da ra šo.“

Jis pa brėžė, kad be veik vi si ša­lies ko mer ci niai ban kai nuo lat tu­ri įvai riau sių pro blemų. „Kai jos pa ste bi mos, duo da mi įpa rei go ji­mai tas pro ble mas tai sy ti“, – sakė buvęs LB val dy bos pir mi nin kas.

R.Šar ki nas teigė, kad per 15­a jo va do va vi mo LB metų bu vo su­kur ta „nor ma li bankų sis te ma ir tarp tau ti nius stan dar tus ati tin­kan ti bankų prie žiū ros bei kont­rolės sis te ma“. Jis žur na lis tams pa tvir ti no ži nojęs tai, kad iš LB jau at leis to Kre di to įstaigų prie žiū ros de par ta men to di rek to riaus Ka zi­mie ro Ra mo no gi minės dir bo ta me pa čia me ban ke „Sno ras“: „Kuo čia dėtas K.Ra mo nas ir jo gi minės? Tai ne tu ri nie ko bend ra su dar bu.“

R.Šar ki nas LB va do va vo nuo 1996 iki 2011 m.

Spren di mas – ins pek ta vusĮ Sei mo lai ki no sios ko mi si jos na­rių klau si mus at sakė ir da bar ti nis LB val dy bos pir mi nin kas Vi tas Va si liaus kas. Jis ne linkęs ma ny­ti, kad „Sno ras“ bu vo pa ti ki mas ban kas. Ta čiau, pa sak jo, ga lu ti­nius at sa ky mus į vi sus klau si mus pa teiks tiek teisė sau gos, tiek po­li tikų at lie ka mi ty ri mai.

V.Va si liaus kas, pa klaus tas, ar „Sno ras“ bu vo pa ti ki mas, neišdrį­so taip sa ky ti. „Tai ma tyt, kad ne. Vyks ta iki teis mi nis ty ri mas ir jis at sa kys į vi sus klau si mus. Aš lai­kau si, lai kiau si ir lai ky siuo si po zi­ci jos, kad ne žiū riu į praeitį ir ga liu at sa ky ti tik už lai ko tarpį nuo 2011 m. ba land žio“, – žur na lis tams sa­kė V.Va si liaus kas.

„Ga liu kalbė ti apie fak tus, ku­riuos mes nu statė me ins pek­

tuodami ir ku rių pa grin du ar ba dėl ku rių mes pri ėmėme spren­di mus“, – teigė LB va do vas.

„Sno ras“ ins pek tuotas per nai rugsėjo–lapkričio mėne siais. Tik­rin ta ban ko veik la per me tus. Ras ta daug pa žei dimų. Va do vau da ma si ins pek ta vi mo re zul ta tais LB val­dy ba lapk ri čio 16 d. pri ėmė spren­dimą na cio na li zuo ti „Snorą“. Vė­liau pa skelb tas jo bank ro tas.

V.Va si liaus kas teigė, kad „Sno­ro“ lai ki no jo ad mi nist ra to riaus Si mo no Freak ley ata skai tos apie pa dėtį ban ke yra ri bo to nau do ji­mo, todėl ne skelb ti nos.

Neat vi ra vo apie ty rimąPo „Sno ro“ griū ties ap lin ky bes ti rian čios ko mi si jos už da ro po­sėdžio, užt ru ku sio dvi va lan das, jos va do vas Va len ti nas Ma zu ro­nis ne bu vo linkęs at vi rau ti apie ty ri mo eigą.

V.Ma zu ro nis sakė, kad R.Šar ki­no ir V.Va si liaus ko tei rau ta si apie „Sno ro“ veiklą ir LB vyk dytą jo prie žiūrą iki ban ko na cio na li za­vi mo per nai lapk ritį ir po to.

„Ko mi si ja už davė la bai daug įvai rių klau simų ir ga vo daug la­bai įdo mių at sa kymų“, – taip bent ke lis kar tus pa brėžė V.Ma­zu ro nis, žur na listų pa klaus tas, ką iš gir do per po sėdį.

„Už davė me tuos klau si mus, į ku riuos tu ri me at sa ky ti at lik da­mi sa vo ty rimą. Bet pa gal įsta­tymą, kol ne priim si me ga lu ti­nio spren di mo dėl sa vo iš va dos, ne ga li me nie ko konk re čiau ko­men tuo ti“, – kalbė jo ko mi si jos va do vas.

Pak laus tas, ar R.Šar ki no ir V.Va si liaus ko pa teik ti at sa ky­mai su ta po, V.Ma zu ro nis teigė: „Jie ne ga li su tap ti, nes bu vo už­duo da mi skir tin gi klau si mai. Su R.Šar ki nu kalbė jomės apie jo va­do va vi mo Lie tu vos ban kui lai ko­tarpį, su V.Va si liaus ku – dau giau­sia apie jo lai ko tarpį.“

Apie „Snorą“ nie ko ne ži no jo

FNTT vadovus pastatė į vietą

Kar je ra: �� FNTT�va�do�vai�va�kar�ne�te�ko�teisės�dirb�ti�su�slap�ta�in�for�ma�ci�ja,�tad�ir�jų�ga�li�mybės�lik�ti�po�stuo�se�–�la�bai�mig�lo�tos.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Prie vaiz das: �� R.Šar�ki�nas�tei�gia,�kad� jo�va�do�va�vi�mo�cent�ri�niam�ban�kui� lai�kais� jo�kių� ne�tin�ka­mos� „Sno�ro“� veik�los� po�žy�mių�pa�stebė�ta�ne�bu�vo.�� Šarū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Ga vo VSD pri ta rimąMi nist ras BNS sakė tai pa daręs, kai ga vo Vals tybės sau gu mo de par ta­men to (VSD) tei kimą.

Vals tybės ir tar ny bos pa slap čių įsta ty mas nu ma to, kad „pa slap­čių su bjek tas sa vo ini cia ty va ar ba Vals tybės sau gu mo de par ta men to mo ty vuo tu tei ki mu pa nai ki na lei­dimą dirb ti ar su si pa žin ti su įslap­tin ta in for ma ci ja“. Lei dimų dirb ti su slap ta in for ma ci ja ne te ku siems FNTT va do vams gre sia būti nu ša­lin tiems nuo pa reigų.

R.Pa lai tis pra ėju sią sa vaitę pa­reiškė ne pa si tikįs ir V.Gai liu mi, ir V.Gir ža du. Iš pra džių ne pa si tikė­ji mas pa reikš tas V.Gir ža dui, nes jo pa kar to ti nio ty ri mo po lig ra fu, ar­ba va di na muo ju me lo de tek to riu­mi, re zul ta tai bu vo jam ne pa lankūs. FNTT di rek to riu mi V.Gai liu mi ne­pa si tikė ji mas pa reikš tas, kai šis ne­pai sy da mas mi nist ro po zi ci jos pa­reiškė pa ramą sa vo pa va duo to jui.

Abu pa reigū nai dar anks čiau tik­rin ti po lig ra fu.

BNS ži nio mis, pa tik ri ni mai bu vo su si ję su at lie ka mu ty ri mu dėl in­for ma ci jos nu te ki ni mo apie banką „Sno ras“. Aiš ki na ma si, kaip duo­me nys apie ren gia mus pa reigūnų veiks mus per nai lapk ritį pa te ko „Sno ro“ ak ci nin kams.

Pa laikė ko le gosApie tai, kad R.Pa lai čio FNTT va­do vy bei mes ti įta ri mai nėra lauž­ti iš pirš to, va kar pra kal bo taip pat Li be ralų ir cent ro sąjun gos (LiCS), ku riai pri klau so mi nist ras, po li ti kai.

Kaip nu ro do ma LiCS va do vybės išp la tin ta me pra ne ši me, FNTT va­do vams pa reikš tas ne pa si tikė ji mas „tu ri la bai rimtą pa grindą, apie ku­rį yra in for muo ti ir aukš čiau si ša­lies va do vai“. „Fi nan si nius nu si­kal ti mus ti rian čios ži ny bos va do vai tu ri būti ne prie kaiš tin gos re pu ta­ci jos, ir jei yra gau tas ne gin či ja mas sig na las, kad yra ki taip, to les nis jų dar bas su įslap tin ta in for ma ci ja, taip pat jų va do va vi mas šiai tar ny­bai ne įma no mas“, – tei gia ma par­ti jos pra ne ši me.

Opo zi ci jai teks pri til tiDar la biau ašt rin ti konf iktą ir pa­si nau do ti su si da riu sia si tua ci ja va­kar stengė si ir Sei mo opo zi ci ja.

„Mi nist ro mo ja vi mas me lo de­tek to riaus rod me ni mis liu di ja vi­sišką su tri kimą, – skelbė Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos at sto vas Va­len ti nas Ma zu ro nis. – To kia si tua­ci ja, kai vie šai aiš ki na ma si san ty­kius, la biau pri me na bobų turgų.“

Dar bo par ti jos at sto vai norėtų, kad mi nist ras, jei ži no, kas nu te ki­no in for ma ciją, da bar tai aiš kiai ir pa sa ky tų. Jei to ne bus, – at si sta­ty din tų.

Val dan tie ji ramūsVal dan čio ji koa li ci ja, kaip įpras­ta, į opo zi ci jos kal bas apie tai, kad

vie na iš konf ik tuo jan čių ša lių ne­dels da ma tu ri trauk tis, ne krei pia dėme sio. Tie sa, val dan čiųjų at sto­vai su tin ka, kad R.Pa lai čio ir FNTT va do vybės konf ik tas la bai pa kenkė abiejų ins ti tu cijų re pu ta ci jai.

O konf ik to baig ties kol kas nie­kas ne drįsta pro gno zuo ti. Ty ri mas, kurį dėl FNTT va do vybės at lie ka R.Pa lai čio va do vau ja ma mi nis te­ri ja, jos at stovų tei gi mu, ga li užt­ruk ti ne trum piau kaip mėnesį.

„Per koa li ci jos gy va vi mo lai­ko tarpį yra buvę ir su dėtin ges nių ne su ta rimų. Ma nau, mums už teks svei ko pro to, kad tei sin gi spren­di mai būtų ras ti“, – op ti mis tiš­kai va kar bu vo nu si teikęs Li be ralų sąjūdžio pir mi nin kas, su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis.

Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te to pir mi nin kas kon ser va to rius Ar vy das Anu šaus­kas ap si ri bo jo pa sa ky da mas, kad R.Pa lai tis pa reikš da mas ne pa si­tikė jimą pa skubė jo. Taip pat pri­dūrė, kad mi nis te ri jos at lik to ty ri­mo iš va dos te bus re ko men da ci nio po būdžio, tad „iš to ga li nie ko ne­būti“.

Ieš ko ma at sa kymųTie sa, iki šiol FNTT va do vybę gy­nė prem je ras And rius Ku bi lius. Dėl to net bu vo svars to ma, kas ska ti­na prem jerą taip elg tis. Net ru ko pa si girs ti kalbų, kad toks žings nis ga li būti sie ja mas ir su va di namą­ja mai liaus by la, taip pat su bu vu­siu FNTT va do vu Ro mual du Bo­rei ka.

Taip pat nie kaip ne bai gia ma nag rinė ti be veik dve jus me tus te­be sitę sian ti „mai liaus“ by la, ku­rio je kaip spe cia lu sis liu dy to jas FNTT bu vo ap klaus tas žemės ūkio mi nist ras Ka zys Star ke vi čius.

De vy ni tei sia mie ji kėsi no si pa si­sa vin ti dau giau nei 20 mln. litų iš ES ir Lie tu vos biud že to ne va žuvų mai liui au gin ti. Tarp tei siamųjų yra ir buvęs Lie tu vos ban ko va do vas ir am ba sa do rius Ro mual das Vi so ka­vi čius. Šis, K.Star ke vi čiaus tei gi­mu, pra šė jo tar pi nin kau ti ir pa dėti su si tik ti su Na cio na linės mokė ji mo agentū ros va do vais.

Ma nau, mums už teks svei ko pro to, kad tei sin gi spren di mai būtų ras ti.

Eli gi jus Ma siu lis:

Vi daus rei kalų mi nist ras Rai mun das Pa­lai tis va kar pa va karę pa nai ki no Fi nan si­nių nu si kal timų ty rimo tar ny bos (FNTT) di rek to riaus Vi ta li jaus Gai liaus ir jo pa va­duo to jo Vy tau to Gir ža do lei di mus dirb ti su slap ta in for ma ci ja.

8

lietuva

Prem je ras And rius Ku bi lius neat­me ta, kad po kal bius su Lie tu vos Vy riau sy be pra dėjęs Ru si jos du­jų kon cer nas „Gazp rom“ gal vo ja apie būsimą kon ku ren ciją Lie tu­vos dujų rin ko je ir ga li su ma žin ti „Lie tu vos du joms“ par duo damų dujų kainą.

Iki šiol Vy riau sybės pa stan gos su si tar ti su „Gazp rom“, ku ris ne pa ten kin tas Vy riau sybės įgy­ven di na ma dujų sek to riaus per­tvar ka, ne davė ap čiuo piamų re­zul tatų, todėl du jos Lie tu vai par duo da mos bran giau nei ki­toms ES ša lims.

„Aki vaiz du, kad turė da mi ter­mi nalą (su skys tintų gam ti nių du­jų ter mi nalą Klaipė do je – BNS pa st.) mes iš tikrųjų galė tu me ir su „Gazp rom“ daug rea liau tar­tis dėl ma žes nių kainų ir, ma­nau, to po žy mius ir da bar ma to­me, kai „Gazp rom“ pra de da bent da liai var to tojų Lie tu vo je ma žin ti kai nas, tu riu ome ny je „Achemą“. Neat mes čiau net ir to kad ma ty­

da mas mūsų dar bus dujų sek to­riu je ir sta tomą ter mi nalą, „Gaz­p rom“ jau da bar gal vo ja, kaip reikės kon ku ruo ti dėl var to tojų Lie tu vo je, kai „Gazp rom“ ne be liks vie nin te liu dujų tiekė ju“, – in ter­viu Lie tu vos ra di jui ant ra dienį sa­kė A.Ku bi lius.

Anot jo, ter mi na lo sta ty bos dar­bai, su juo su si jęs Klaipė dos uos­to gi li ni mas, Jurbarko–Klaipėdos ma gist ra li nio du jo tie kio sta ty ba ei na į prie kį.

„2014 m. at si ra sian tis ter mi na las mums la bai svar bus, kad ar ti miau­siu me tu turė tu me rea lią al ter na­tyvą dujų tie ki mui iš „Gazp rom“, nes turė da mi vie nin telį vamzdį tu­ri me la bai ma žai ga li my bių derė tis ir su si tar ti dėl ma žesnės dujų kai­nos „Lie tu vos dujų“ var to to jams“, – kalbė jo A.Ku bi lius.

„Lie tu vos du jos“ uži ma apie 40 pro c. ša lies dujų rin kos ir du jo mis ap rūpi na vi sus ša lies bui ti nius var­to to jus, ku riems šią žiemą ypač smar kiai išau go šil dy mo kai nos.

BNS inf.

Prem je ras ti ki „Gazp rom“ ge ra va lia

Prieš gais rinės ap sau gos ir gelbė­ji mo de par ta men to (PAGD) di rek­to rius Re mi gi jus Ba niu lis tei gia, kad, re for muo jant prie šgais rinės ap sau gos sis temą, ma ži nant ko­mandų skai čių kai muo se, li ko su­si tar ti su Kėdai nių, Biržų ir Ku piš­kio ra jonų sa vi val dybė mis.

Paaiškė jus, kad kai ku rio se sa vi­val dybė se esa ma ko mandų, ku­rio se bu di po vieną ug nia gesį, ir nu spren dus to kias ko man das nai­kin ti, tri jo se sa vi val dybė se dėl to­kių spren dimų ir su tar ta, o li ku­sios nu sprendė ko man das iš lai ky ti ir tam skir ti pa pil do mai lėšų iš sa­vi val dybės biud že to.

Iš 23 ko mandų, ku rių pa si ūly ta at si sa ky ti, jau pra dėtas 16­os lik­vi da vi mo pro ce sas, ke tu rios sa­vi val dybės ko man das nu sprendė iš lai ky ti skir da mos pa pil domą fi­nan sa vimą, su tri mis sa vi val dybė­mis de ry bos tęsia si.

„Dvi de šim ty je sa vi val dy bių 23 ko man das pir mi niu va rian tu bu vo siū lo ma už da ry ti. Pag rin dinė prie­žas tis – nėra fi nansų. Pa siek ti su si­ta ri mai be veik 17­oje sa vi val dy bių, nes vie nos pa nai ki no ko man das, ki tos nu sprendė pri si dėti fi nan sa­vi mu ir kom pen suo ti trūkumą. Su trim sa vi val dybėm, Kėdai nių, Bir­žų ir Ku piš kio, vyks ta de ry bos“, – ant ra dienį Sei me žur na lis tams sakė Na cio na li nio sau gu mo ir gy­ny bos ko mi te to po sėdy je da ly vavęs PAGD di rek to rius.

„Ne sant fi nan sa vi mo to se ko­mandėlė se pra dėjo budė ti po vie­ną žmogų. Vie nas lau ke ne ka rys – jo bu vi mas gais rinės ko man do­je ne su tei kia jo kio sau gu mo jaus­mo nei bend ruo me nei, nei duo da nau dos rea lybė je“, – sakė R.Ba­niu lis.

O ko man das, ku rio se vie nu me­tu ga li budė ti du ug nia ge siai, jo tei­gi mu, ver ta iš lai ky ti, net jei ki lus

gais rui vis vien tektų šauk tis pa­gal bos iš ra jo no cent ro.

„Ver ta, visą laiką ver ta. Jei jie ne­pajė gia už ge sin ti gais ro, tai bent ap­sau go gre ti mus pa sta tus, gais ras to li ne nuei na. Taip pat su ran da van dens šal ti nius, sta tu ti niams at vy kus į įvy kio vietą tik pa ro do, iš kur rei kia im ti van denį, ir prii ma mi spren di­

mai, kaip mak si ma liai ge sin ti gais­rą“, – sakė PAGD va do vas.

Lie tu vo je vei kia dviejų ly gių prie šgais rinė ap sau ga – vals ty binė ir sa vi val dy bių ug nia ge sių ko man­dos, ku rios už tik ri na prie šgais rinį sau gumą kai muo se.

Sta tu tinės vals ty binės prie šgais­rinės ap sau gos re for ma pra dėta dar

2008 m., o sa vi val dy bių ko mandų re for ma užt ru ko. Bu vo su tar ta, kad re for ma vyks natū ra liu būdu – į išė ju sių iš dar bo ug nia ge sių vie­tą nau ji ne bus prii ma mi. Sa vi val­dybėms bu vo pa si ūly ta iš 302 ug­nia ge sių ko mandų pa nai kin ti 23, esan čias ma žuo se kai me liuo se.

BNS inf.

Už sis py ru sios sa vi val dybės

Tau pu mas: �� ug�nia�ge�sių�va�do�vai�tei�gia,�kad�lai�ky�ti�ko�man�das,�ku�rio�se�vie�nu�me�tu�bu�di�po�vieną�žmogų,�tė­ra�pi�nigų�švais�ty�mas.� � Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

Kliūtis: �� „Turė�da�mi�vie�nin�telį�vamzdį�tu�ri�me�la�bai�ma�žai�ga�li�my�bių�derė­tis�ir�su�si�tar�ti�dėl�ma�žesnės�dujų�kai�nos“,�–�sakė�A.Kubilius� �

� Gedimino�Bartuškos�nuotr.�

TrečiADieNiS, vASArio 15, 2012

9

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,71 4,61 2,39

„Va­koil“ 4,75 4,60 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 101,06 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 117,30 dol. už 1 brl.

To kią iš va dą at sklei dė nau jau sia Lie tu vos lais vo sios rin kos ins ti­tu to (LLRI) at lik ta įmo nių va do vų, fi nan sų di rek to rių ir eks per tų ap­klau sa.

„Lū kes čiai su pras tė ję. 33 pro c. ap klaus tų jų ma no, kad di džiau­sias nea pib rėž tu mo ir ri zi kos šal­ti nis šie met bus eu ro pro ble mos ir su jo mis su si ju si eks por to ma žė ji­mo grės mė“, – ko men ta vo ty ri mo au to rius LLRI eks per tas Vy tau tas Žu kaus kas.

29 pro c. LLRI res pon den tų nu­ro dė, kad nea pib rėž tu mo šal ti nis yra ga li mi mo kes ti nės ap lin kos pa­kei ti mai ir mo kes čių di dė ji mas, o 25 pro c. ma no, kad dau giau sia ne­tik ru mo kils dėl ru de nį vyk sian­čių rin ki mų ir po pu lis ti nių po li ti­kų spren di mų.

Lie tu vos eko no mi kos ty ri mo duo me ni mis, še šė li nė eko no mi ka 2011 m. su da rė 27 pro c. BVP ir šie­met ne si keis. Rin kos da ly vių nuo­

mo ne, bent da lį sa vo veik los še­šė ly je 2011 m. vyk dė 37 pro c. ūkio vie ne tų, 2012 m. ši da lis esą ga li ne­smar kiai su ma žė ti (iki 36 pro c.).

LLRI res pon den tai ver ti na, kad vi du ti nis ne to dar bo už mo kes­tis 2011 m. di dė jo 4 pro c. ir tiek pat kils 2012 m. Eks per tas V.Žu­kaus kas at krei pė dė me sį, kad na­mų ūkių pa ja mos au go pir mą kar­tą po to, kai dve jus me tus iš ei lės jos ma žė jo.

Dar bo už mo kes tis di dė jo, nes įmo nės tu rė jo ga li my bę už dirb­ti dau giau pel no. Eko no mi kos ty­ri mo duo me ni mis, įmo nių pel nin­gu mas per nai di dė jo tre čius me tus iš ei lės. Prog no zuo ja ma, kad 2012 m. įmo nių pel nin gu mas ma žės, ta čiau di dės in ves tuo ja mo pel no da lis. Rin kos da ly vių ver ti ni mais, įmo nių pel nin gu mas 2011 m. sie­kė 4,5 pro c.

Eko no mi kos ty ri mo da ly vių bu­vo klau sia ma, ar jie jau čia po ky­

čius dėl vers lą kont ro liuo jan čių ins ti tu ci jų per tvar kos, ku ri bu vo pra dė ta dar 2009­ai siais.

56 pro c. ap klaus tų jų tei gė ne­jau čian tys po ky čių vers lą kont­ro liuo jan čių ins ti tu ci jų sri ty je. 30 pro c. res pon den tų nu ro dė, kad po ky čių yra ir jie ati tin ka vyk do­mos per tvar kos tiks lus, o 14 pro c. ty ri mo eks per tų ma no, kad po ky­čių yra, ta čiau jie nea ti tin ka per­tvar kos tiks lų.

Vers lo są ly gas blo gi nan tys po ky­čiai ver čia įmo nes ap svars ty ti ga­li my bes per kel ti vers lą ar jo da lį į ki tas ša lis, kur vers lo są ly gos pa lan­kes nės. LLRI ap klaus ti rin kos da­ly viai ma no, kad šiuo me tu 11 pro c. Lie tu vos įmo nių ke ti na ar ba rim tai svars to ga li my bę per kel ti sa vo veik­lą ar jos da lį į už sie nį.

„Lie tu vos vers lo emig ra ci ja yra taip pat svar bi ir ak tua li pro ble­ma“, – api bend ri no V.Žu kaus kas.

BNS, KD inf.

Lūkesčiai mažėja

Di džiau sias ri zi kos šal ti nis vers lo sek­to riui šie met yra eu­ro pro ble mos, ga­li mi po ky čiai mo­kes čių sri ty je ir su bū si mais rin ki mais su si ję po pu lis ti niai spren di mai.

Ri zi ka: �� kas�tre�čias�vers�li�nin�kas�ma�no,�kad�dėl�eu�ro�zo�nos�pro�ble�mų�ga�li�pa�blo�gė�ti�ir�jų�val�do�mų�įmo�nių�pa�dė�tis.� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Kainų pokyčiai per me tus (pro c.)

Pir mą šių me tų mė ne sį var to ji­mo pre kės ir pa slau gos Lie tu vo­je pa bran go ma žiau siai Bal ti jos vals ty bė se – vos 0,3 pro c. Ta čiau ana li ti kai pro gno zuo ja, kad jau va sa rį kas die niai pir ki niai kai­nuos dau giau.

„Di džiau sią įta ką, kaip ir ti kė ta si, da rė pa bran gę mais to pro duk tai, de ga lai ir dėl išau gu sio var to ji mo pa bran gu si elekt ra. O bend rą var­to ji mo pre kių kai nų in dek so ki li­mą ma ži no dra bu žių ir ava ly nės žie mos ko lek ci jų iš par da vi mas“, – sa kė „Dans ke“ ban ko vy res nio­ji ana li ti kė Bal ti jos ša lims Vio le­ta Kly vie nė.

Pa sak jos, yra ri zi ka, kad inflia­ci ja va sa rį di dės spar čiau ne gu sau sį. „Yra ti ki my bė, kad va sa rį me tų infl ia ci ja pa sieks 3,6 pro c.“, – pro gno za vo V.Kly vie nė. Sau sį už fik suo ta 3,4 pro c. me tų inflia­ci ja, anot ana li ti kės, bu vo to kia, kaip ir ti kė ta si.

DNB ban ko vy res ny sis ana­li ti kas Ro kas Ban ce vi čius taip pat pro gno za vo, kad va sa rį inf­lia ci ja to liau di dės. „Va sa rį var­to ji mo pre kių ir pa slau gų kai­nos tu rė tų paaug ti dar spar čiau, nes di dės ši lu mos kai nos. Ma­

no me, kad vė liau kai nų au gi mas su lė tės ir 2012 m. infl ia ci ja sieks 3 pro c.“, – sa kė R.Ban ce vi čius. Anot jo, me tų infl ia ci jos pro gno­zė pa grįs ta lū kes čiais, kad naf tos ir grū dų kai nos pa sau lio rin ko se bus sta bi lios, ir tikintis, jog Lie­tu vos eko no mi ka augs lė čiau.

Lie tu vo je sau sį už fik suo ta 0,3 pro c. mė ne sio infl ia ci ja. Me ti nė (sau sį, pa ly gin ti su 2011 m. sau siu) infl ia ci ja sie kė 3,4 pro c., o vi du ti­nė me tų infl ia ci ja bu vo 4,2 pro c.

Na cio na li nių sta tis ti kos ži ny bų duo me ni mis, per mė ne sį var to ji­mo pre kės ir pa slau gos Lat vi jo­je bran go 0,8 pro c., Es ti jo je – 0,7 pro c. Per pa sta ruo sius 12 mė ne­sių Lat vi jos var to to jų kai nų in­dek sas pa ki lo 3,6 pro c., Es ti jos – 4,5 pro c.

BNS, KD inf.

Mais to pro duk tai ir neal ko ho li niai gė ri mai 5,5

Al ko ho li niai gė ri mai ir ta ba ko ga mi niai 1,2

Dra bu žiai ir ava ly nė –3,1

Būs tas, van duo, elekt ra, du jos ir ki tas ku ras 8,6

Būs to ap sta ty mas, na mų apy vo kos įran ga ir kas die nė būs to prie žiū ra 1,6

Svei ka tos prie žiū ra 1,1

Trans por tas 4,3

Ry šiai –2,8

Poil sis ir kul tū ra –0,3

Švie ti mas 0,8

Vieš bu čiai, ka vi nės ir res to ra nai 4,4

Iš vi so 3,4

Šal ti nis: Sta tis ti kos de par ta men tas

Inf ia ci ja di dės

proc. sau sį pa sie kė

me ti nė inf ia ci ja Lie tu vo je.

3,4

Prie žas tys: �� kiek�vie�ną�mė�ne�sį�brangs�tant�šil�dy�mui,�kils�ir�bū�ti�niau­sių�mais�to�pro�duk�tų�kai�nos.� � To�mo�Luk�šio�(BFL)�nuo�tr.

trečiadienis, vasario 15, 2012

Bal�ti�jos�ša�lių�sos�ti�nė�se�sau�sį�bu­tų�kai�nos�Ta�li�ne�ir�Vil�niu�je�su�ma�žė­jo�ati�tin�ka�mai�2,6�ir�0,1�pro�c.,�o�Ry­go�je�jos�iš�li�ko�ne�pa�ki�tu�sios.�Bal�ti­jos�ša�ly�se�aukš�čiau�sia�vi�du�ti�nė�bu­to�kvad�ra�ti�nio�met�ro�kai�na�ir�to�liau�iš�lie�ka�Vil�niu�je�–�4147�li�tai.�Ta�li�ne�vi�du�ti�nė�kai�na�sie�kia�3577�li�tus�už�kvad�ra�ti�nį�met�rą,�Ry�go�je�–�3346�li­tus�už�kvad�ra�ti�nį�met�rą.

10,5mlrd. litų– tiek gry nų jų pi ni gų sau sį bu vo apy var to je.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn +0,08 % –0,15 % +0,26 %

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1703 +1,3717­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1272 +0,3282­%jaV­do­le­ris 1 2,6250 +0,7639­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6219 +0,5754­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9417 +0,0547­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2322 +0,1740­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5802 +0,6416­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7362 +0,2456­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8573 +0,0525­%

VilniujebuTaipinga

10

sportaskaunodiena.lt/naujienos/sportas

trečiadienis, vasario 15, 2012

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Fon das trau kia si16,4 mln. li tų bus pa da ly ta 65-ioms ša lies spor to fe de ra ci joms. Praė-ju siais me tais jos su rai kė 18,5 mln. li tų py ra gą, o 2010-ai siais – 19,8 mln. li tų.

Šį kar tą pa ra mą gaus tik tos Lie-tu vos spor to fe de ra ci jos, ku rių tarp tau ti nės or ga ni za ci jos yra pa-si ra šiu sios su tar tis su Pa sau li ne an ti do pin go agen tū ra (WA DA).

Per nai pa ra mos ne ga vo 18 ša lies spor to fe de ra ci jų, nes jų spor ti nin-kų ne tik ri na WA DA pa rei gū nai.

Lie tu vos šiuo lai ki nės pen kia ko-vės fe de ra ci ja (LŠPF), 2011-ai siais ga vu si 515 tūkst. li tų pa ra mą, šie-met pa pra šė 806 tūkst. li tų.

„Ne si ti ki me gau ti to kios su mos. Ma to me, kad kas met fon das ma-žė ja. Sus kai čia vo me, kad blo giau-siu at ve ju mums už tek tų 647 tūkst. li tų. Ma nau, šiais me tais teks ne-ma žai pro jek tų iš brauk ti iš sa vo pla nų“, – sa kė LŠPF ge ne ra li nis sek re to rius Via čes la vas Ka li ni nas.

Skai čiuo ja sko lasPa sak jo, ne ga vus rei kia mos pa ra-mos, tek tų at si sa ky ti jau nių var-žy bų.

„Nu ken tė tų jų pa si ruo ši mas Eu-ro pos ir pa sau lio čem pio na tams. Ne tu rė tu me pi ni gų jau nių tre ni-ruo čių sto vyk loms. Su tuo ga li me su si tai ky ti. Šiais me tais svar biau-sia – mū sų olim pie čių pa si ren gi-

mas ir star tai“, – kal bė jo V.Ka li-ni nas.

Jis nė kiek nea be jo jo, kad ga vus pa ra mą teks ge rai pa suk ti gal vą, kaip ją pa da ly ti.

„Spor ti nin kai jau ke lia vo, bet vi-sur – už sa vo pi ni gus. Tu ri me maž-daug 60 tūkst. li tų sko lų, – skai-čia vo LŠPF ge ne ra li nis sek re to rius. – Gelbs ti tai, kad mus su avia ci jos kom pa ni jo mis sie ja ge ri san ty kiai. Ga vo me bi lie tus, ta čiau už juos dar ne su mo kė jo me.“

Po rei kiai – per mi li jo nąLie tu vos leng vo sios at le ti kos fe-de ra ci jai (LLAF) per nai iš KKSRF bu vo skir ta 675 tūkst. li tų. LLAF ge ne ra li nė sek re to rė Ni jo lė Med-ve de va nu si tei ku si op ti mis tiš kai.

„Mū sų po rei kiai – ge ro kai per mi li jo ną, – sa kė N.Med ve de va. – O kiek gau si me, ne ži no me. Dar nie-ka da ne su lau kė me pa ra mos pa gal po rei kius. Teks ko re guo ti pla nus. Kar py si me iš lai das, nors var žy bas rei kia or ga ni zuo ti, plėt ra ir gi pri-va lo ma. Ženg ti at gal ne ga li me, ieš-ko si me išei čių.“

Ge ne ra li nė sek re to rė pri mi nė, kad LLAF var žy bas ren gia jau nuo

2011-ųjų gruo džio už sko lin tas lė-šas.

„Biu dže to ne tu ri me, ta čiau se-zo no ne ga li me ati dė ti. Džiau gia-mės, kad olim pie čių reik mes kom-pen suo ja Lie tu vos olim pi nis spor to cent ras. Kol kas vi si at le tai, ku-riems rei kė jo, į tre ni ruo čių sto vyk-las iš va žia vo“, – kal bė jo N.Med ve-de va.

Rė mė jai – drau gaiLie tu vos plau ki mo fe de ra ci jos (LPF) ge ne ra li nis sek re to rius Gin-tau tas Bart kus pri pa ži no, kad rė-mė jų, ku rie pa dė tų plau ki mui, šiais lai kais ras ti la bai sun ku.

„Plau ki mas po pu lia rus vi sa me pa sau ly je, ta čiau pas mus ras ti pa-pil do mų in ves ti ci jų – su dė tin ga. Re mia mės drau giš kais ry šiais – pa žįs ta mi, ar ti mie ji, bi čiu liai. So-li džių rė mė jų ras ti tik rai sun ku“, – sa kė G.Bart kus.

Praė ju siais me tais LPF ga vo 415 tūkst. li tų vals ty bės pa ra mą, šiais me tais, pa sak ge ne ra li nio sek re to-riaus, kol kas neaiš ku.

„Ren gi niai vyks ta, o mes vis dar ne ži no me, kiek pi ni gų tu rė si me. Ne ga li me nie ko pla nuo ti. Kal bė-jo me su KKSD va do vais, su lau kė-me pa ža dų, kad olim pi nės spor-to ša kos skau džiai ne nu ken tės. Tai yra tik žo džiai, – kal bė jo G.Bart-kus. – Mū sų veik lai per me tus rei-kia maž daug mi li jo no li tų. No ri-me op ti mi zuo ti var žy bų sis te mą. Po Lon do no žai dy nių jau gal vo si-me apie ki tą olim pi nį cik lą.“

Lie tu vos kū no kul tū ros aka de­mi jos (LKKA) krep ši nin kai įro­dė, kad lai mė ti var žo vų aikš tė­je ga li ma žai džiant be veik vie nu pen ke tu ku.

Neį ver ti no kau nie čiųLKKA at sto vai, tik sep ty nie se at vy kę į Klai pė dą žais ti Lie tu vos stu den tų krep ši nio ly gos (LSKL) vai ki nų 1-osios gru pės ko man-dų čem pio na to rung ty nių, 91:80 pri ver tė ka pi tu liuo ti uos ta mies-čio uni ver si te to eki pą.

„Gal kai ku rie mū sų žai dė jai pa gal vo jo: ai, at va žia vo ke li kau-nie čiai, be var go juos nu ga lė si me. Ma čas su si klos tė prie šin gai. Pra-dė jo me la biau steng tis tik ket vir-ta ja me kė li ny je, kai jau bu vo per vė lu“, – krim to si Klai pė dos uni-ver si te to (KU) krep ši nin kų stra te-gas Dai nius Mi liū nas.

Var žo vai – it ryk liaiPir mo jo je vie to je įsi tvir ti nę Lie-tu vos edu ko lo gi jos uni ver si te to (LEU) stu den tai sve čiuo se 95:71 nu ga lė jo aut sai de rę – Alek sand-ro Stul gins kio uni ver si te to (ASU) ko man dą.

„Tra di ciš kai du kė li nu kus at-si lai kė me, po to pa lū žo me. Var-žo vai tre čia ja me kė li ny je lyg ryk-liai, pa ju tę krau jo sko nį, su dras kė mū sų gy ny bą“, – po rung ty nių sa kė ASU eki pos tre ne ris Ro ber-tas Ra gaus kas.

My ko lo Ro me rio uni ver si te tas (MRU) 89:53 su triuš ki no Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te tą (VGTU).

„Re zul ta tas – dės nin gas. Juk MRU eki pai at sto vau ja LKL ir NKL klu bų žai dė jai, o mū sų gre-to se – mė gė jai“, – tei gė VGTU krep ši nin kų tre ne ris Gin ta ras Šerkš nas.

Er zi no laik ma tisDaug kar ti niai LSKL ir Eu ro pos stu den tų čem pio nai Vy tau to Di-džio jo uni ver si te to (VDU) krep-ši nin kai sa vo aikš tė je 96:90 pa-lau žė Šiau lių uni ver si te to (ŠU) ko man dą.

„Prie ši no mės, kiek ga lė jo me, ta čiau er zi no tai, kad ke lis kar-tus sek re to ria tas pa mir šo pa leis-ti ata kai skir tą laik ma tį ir bū tent per VDU ata kas. Plu ša me gy ny-bo je maž daug po mi nu tę, ogi žiū-

Nu ga lė ti var žo vus ga li ma ir sep ty nie se

Ly de ris: �� Ž.Ja�na�vi�čius�–�VDU�ko�man�dos�va�rik�lis.

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. LEU 9 2 1045:9312. VDU 8 3 965:8943. ŠU 7 4 979:9214. MRU 7 4 958:8635. LKKA 6 5 943:9526. VU 5 6 890:8907. KTU 5 6 903:9278. KU 5 6 894:8219. VGTU 3 8 801:89710. ASU 0 11 722:1004

Tur ny ro len te lė

Sta tis ti ka

Alek sand ro Stul gins kio uni ver­si te tas (ASU)–Lietuvos edu ko lo­gi jos uni ver si te tas (LEU) 71:95 (19:24, 22:19, 13:33, 17:19). E.Kul bo­ka 22 taškai/D.Tar vy das ir L.Kaz­laus kas po 17 taš kų.

Klai pė dos uni ver si te tas (KU)–Lietuvos kū no kul tū ros aka de­mi ja (LKKA) 80:91 (17:22, 19:26, 25:25, 19:18). V.Ta ro lis ir J.Ka za­kaus kas po 21/Š.Vin ge lis 23 (4/7 dvi taš kių, 5/6 tri taš kių).

My ko lo Ro me rio uni ver si te­tas (MRU)–Vilniaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te tas (VGTU) 89:53 (26:19, 27:8, 20:11, 16:15). T.Pa­de gi mas 20/E.Ras te nis 9.

Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas (VDU)–Šiaulių uni ver si te tas (ŠU) 96:90 (26:23, 19:15, 27:23, 24:29). Ž.Ja na vi čius 29 (6/9 tri taš kių, 8 at­ko vo ti ka muo liai, 5 re zul ta ty vūs per da vi mai)/A.Gurk lys 25.

Kau no tech no lo gi jos uni ver si­te tas (KTU)–Vilniaus uni ver si­te tas (VU) 80:71 (26:15, 15:20, 16:22, 23:14). V.Kru ži kas 22 taš kai (8 at ko­vo ti ka muo liai)/A.Gors ko vas 24.

ri me, kad ne tik si lai kas. Tai šiek tiek taip pat iš mu šė iš vė žių“, – pa brė žė šiau lie čių stra te gas Ro-lan das Vai čiū nas.

VDU rink ti nės tre ne ris Arū-nas Juk ne vi čius ne šykš tė jo pa-gy rų ved liui į per ga lę Žy gi man-tui Ja na vi čiui.

„Jis bu vo ir ko man dos va rik lis, ir sme ge nys bei ko vin gu mo pa-vyz dys. Kai šis žai dė jas bu vo aikš-tė je, vis kas ėjo si lyg iš pyp kės, kai tik jis pri sės da vo ant suo lo, žai-di mas iš si de rin da vo“, – kal bė jo A.Juk ne vi čius.

KD, LSKL.lt inf.

Šarūno�Mažeikos�(BFL)�nuo�tr.

Dūstantis spor tas lau kia de guo niesIš pa sku ti nių jų iš li ki mo sie kian čios ša lies spor to fe de ra ci jos ne­kant riai lau kia pi ni gų iš Kū no kul tū ros ir spor to rė mi mo fon do (KKSRF), ku ris šiais me tais – 2 mln. li tų kuk les nis nei per nai.

Šal ti nis: �� pa�ly�gin�ti�su�2010-ai�siais,�šie�met�ša�lies�spor�tui�vals�ty�bė�skirs�3,4�mln.�li�tų�ma�žiau.And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Dar nie ka da ne su­lau kė me pa ra mos pa gal po rei kius.

Ni jo lė Med ve de va:

11

sportastrečiadienis, vasario 15, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

Iš kė lė bal tą vė lia vą140 me tų ju bi lie jų šie met šven­čian čio „Ran gers“ klu bo va do­vai pri vers ti rau do nuo ti. Ke lio li ka me tų ne mo kė ti mo kes čiai at si­su ko prieš pa tį klu bą. Skai čiuo ja­ma, kad „mė ly nie ji“ yra ne su mo­kė ję be veik 50 mln. sva rų ster lin gų mo kes čių. Bend ra „Ran gers“ sko­la dar įspū din ges nė – apie 75 mln. sva rų ster lin gų.

Apie tai, kad le gen di nis bri tų klu bas pa sta ruo ju me tu su si du ria su di džiu lė mis sko lo mis ir yra ties žlu gi mo ri ba, vis gar siau kal bė ta pa sta rai siais me tais. Ga liau siai šis bur bu las spro go, o klu bo sa vi nin­kas Crai gas Why te’as iš kė lė bal­tą vė lia vą.

„Nuo pat tos aki mir kos, kai ta pau di džiau siu klu bo ak ci nin ku, ži no­jau, kad su si dur si me su di džiu liais fi nan si niais rū pes čiais. Pri va lo me priim ti šiuos iš šū kius ir rest ruk tū­ri zuo ti klu bą“, – ne leng vas die nas kons ta ta vo C.Whi te’as.

Va kar klu bui ofi cia liai skir ta de­šimt die nų su si ras ti nau jus kre di­to rius, ta čiau, ne tu rė da ma ki tos išei ties ir steng da ma si iš sau go­

ti ko man dą, „Ran gers“ va do vy­bė jau už pil dė vi sus do ku men tus, kad ne del siant bū tų ga li ma pra dė ti bank ro to pro ce dū rą. Spren di mą, ar per duo ti ko man dą bank ro to ad mi­nist ra to riams, tu rė tų priim ti Edin­bur go teis mas.

Jei „Ran gers“ bus pa skir tas bank ro to ad mi nist ra to rius, iš ko­man dos bus atim ta ma žiau siai de­šimt taš kų ir pri tai ky tas drau di mas pa si ra šy ti su tar tis su nau jais fut­bo li nin kais.

Šiuo me tu Ško ti jos „Pre mier“ ly go je ti tu lą gi nan tys Al ly McCois­to auk lė ti niai nuo pa grin di nio kon­ku ren to Glaz go „Cel tic“ at si lie ka 4 taš kais. Jei šios san kci jos bus pri­tai ky tos, „Ran gers“ ne liks jo kių ga li my bių ko vo ti dėl auk so.

Nu si pir ko už sva rąNuo že mės ūkio tech ni kos nuo mos sa vo vers lą pra dė jęs C.Why te’as „Ran gers“ klu bą įsi gi jo praė ju sių me tų ge gu žę už 1 sva rą ster lin gų.

Sim bo li nę kai ną su mo kė jęs prieš ta rin gos re pu ta ci jos vers li­nin kas jau tuo met pa vel dė jo klu bą su maž daug 22 mln. sva rų ster lin gų sko lo mis. Nuo 1988­ųjų „Ran gers“ va do va vo Ško ti jos plie no mag na­tas Da vi das Mur ray’us. Pask li dus ži nioms apie ko man dos ago ni­ją, Ško ti jo je bu vo spe ku liuo ja ma, kad bu vęs sa vi nin kas ga lė tų su si­grą žin ti ko man dą, ta čiau D.Mur­ray’us ant rą kar tą bris ti į tą pa čią upę nė ra nu si tei kęs.

Nors C.Why te’as ne ven gė kal bė­ti apie am bi cin gus pla nus, „Ib rox“ sta dio ne be si lan kan tys aist ruo liai

Ta ria mas ar tik ras „Ran gers“ žlu gi mas?Ne vie nus me tus Ško ti jos fut bo lo va do­vų šil ta me prie globs ty je tū no jęs Glaz go „Ran gers“ klu bas priė jo liep to ga lą – 54 kar­tus Ško ti jos čem pio nu ta pu si ko man da at­si dū rė ant kra cho ri bos.

į nau ją sa vi nin ką vi sa da žvel gė la­bai įta riai. Su ži no ję pa sku ti nes ži­nias, iš ti ki miau si „mė ly nų jų“ ger­bė jai nu stė ro.

„Tai ma ne šo ki ra vo. Po tru pu tį ruo šė mės tam, ta čiau ne ma niau, kad ši die na ateis taip grei tai. Jei vis kas vyks taip, kaip pla nuo ja ma, ne tek si me de šim ties taš kų ir ga li­me at si svei kin ti su čem pio nų ti tu­lu“, – nir šo „Ran gers“ sir ga lių klu­bo ly de ris An dy Ker ras.

„Tai la bai skau di aki mir ka. Ap­gai les tau ju, kad at si dū rė me to kio je pa dė ty je, ta čiau ki to va rian to nė ra. Pri va lo me priim ti tei sin gą spren­di mą, kad iš sau go tu me klu bą. Rea­ly bė – niū ri. Ga liau siai priė jo me liep to ga lą. Šio kra cho prie žas čių rei kė tų ieš ko ti prieš dau ge lį me tų priim tuo se spren di muo se“, – at­

sa ko my bės kra tė si da bar ti nis klu­bo sa vi nin kas.

Gė dos stul pas – spren di mas?Da bar ti nė „Ran gers“ val dy ba įsi­ti ki nu si, kad bank ro to ad mi nist­ra to riaus pa sky ri mas – ge riau sias spren di mas, nes tik to kiu bū du Glaz go ko man da ga li pa kil ti nau­jam gy ve ni mui ir iš lai ky ti fi nan si­nį sta bi lu mą.

Sta tu so pa kei ti mas teo riš kai net ne reikš tų, kad klu bui bus drau­džia ma da ly vau ti ki tų me tų Eu­ro pos tau rių var žy bų kam pa ni jo­je. Net jei ir pra ras de šimt taš kų, „Ran gers“ ar ti miau sią per se kio to ją Ško ti jos čem pio na te „Mot her well“ dar lenks 9 taš kais. Tai reiš kia, kad klu bas tu ri pui kiau sias ga li my­bes se zo ną baig ti ant ro je vie to je ir

ko vo ti Čem pio nų ly gos at ran ko je.Ki ta ver tus, tuo met jau pra si dė tų

ko va su lai ku, nes iki ko vo pa bai gos rei kė tų išsivaduoti iš Eu ro pos fut­bo lo aso cia ci jų są jun gos (UE FA) tai syk lių pa kei ti mų ir ap ri bo ji mų džiung lių, kur ieš ko išei čių bank­ro to šmėk los per se kio ja mi klu bai.

Skriau dė ir „Kau nas“Ti tu luo čiau sią Ško ti jos klu bą yra nu skriau dęs ir daug kar ti nis ša lies fut bo lo čem pio nas fut bo lo­beis­bo lo klu bas (FBK) „Kau nas“.

2008­ųjų rugp jū tį vy ku sio se Čem pio nų ly gos at ran kos rung ty­nė se kau nie čiai sa vo je aikš tė je 2:1 įvei kė „Ran gers“ ir pir mą kar tą klu­bo is to ri jo je pa te ko į tre čią jį at ran­kos eta pą. Pir mo ji šių eki pų akis ta ta Ško ti jo je bai gė si ly gio sio mis 0:0.

Praei tis: �� 2008-ai�siais�„Ran�gers“�(mėlyna�apranga)�pra�lai�mė�jo�„Kau�nui“�1:2.� „Reu�ters“�nuo�tr.

Rea ly bė – niū ri. Ga­liau siai priė jo me liep to ga lą.

Crai gas Why te’as:

, o vi du rio puo lė jas su rin ko 13 taš­kų. Vil nie čiai at si re van ša vo už sve­čiuo se pa tir tą ne sėk mę – 73:74.

Strė lės tei sė jamsVil nie čių trium fu pa si bai gęs su si­ti ki mas ne sto ko jo ašt rių ko men ta­rų – Gdy nės eki pai va do vau jan tis vy riau sia sis tre ne ris To mas Pa čė­sas ir puo lė jas Do na tas Mo tie jū nas pa reiš kė pre ten zi jų ar bit rams uk­rai nie čiams Alek sand rui Gorš ko­vui, Ser ge jui Bu la no vui ir Ser ge jui Zaš čiu kui.

„Jei gu taip bus švil pia ma Vil niu je ir per LKL fi na lą, „Žal gi ris“ ne tu rės jo kių šan sų ir Eu ro ly go je ma ty si me ant rą ko man dą , – sa kė T.Pa čė sas. – Ne ži nau, kas tai lė mė, bet per pir­mą ją rung ty nių da lį me tė me tik tris bau das, o var žo vai – aš tuo nio li ka.“

Tre ne riui pri ta rė ir D.Mo tie jū­nas. „Gai la, kad tei sė jai skir tin gai trak ta vo vie no dus epi zo dus. Ap­mau du, kai žai džiant jė gos krep ši nį ar bit rai švil pia tik vie nos ko man­dos nau dai“, – tei gė krep ši nin kas.

KD inf.

Krep ši nio me dų ap kar ti no tei sė jai

Tau tie čiai: �� Lie�tu�vos�krep�ši�nio�ta�len�tų�D.Mo�tie�jū�no�(gel�to�na�ap�ran�ga)�ir�J.Va�lan�čiū�no�dvi�ko�vos�vi�sa�da�trau�kia�akį.� vtb-lea�gue.com�nuo�tr.

Lie tu vos jau ni mo krep ši nio rink­ti nę per nai iki pa sau lio čem pio­na to auk so me da lių at ve dęs Jo­nas Va lan čiū nas su lau kė dar vie­no įver ti ni mo – 19 me tų 213 cm ūgio vi du rio puo lė jas iš rink tas ge­riau siu Eu ro pos jau nuo ju krep ši­nin ku.

Pra len kė „Real“ ta len tąNea ki vaiz di nė je dvi ko vo je lie tu vis pra no ko Juod kal ni jos ir Is pa ni jos pi lie ty bes tu rin tį Mad ri do „Real“ puo lė ją 21­ų Ni ko lą Mi ro ti čių bei tur ką Ene są Kan te rą.

„Jo nas – la bai aukš tas ir jud rus žai dė jas. Sa vo bend raam žius jis len kia smar kiai. Daug krep ši nio sir ga lių šį žai dė ją ly gi na su Ar vy­du Sa bo niu, ta čiau Jo nas tu ri sa­vi tą žai di mo sti lių“, – nu ga lė to ją gy rė Tarp tau ti nės krep ši nio aso­cia ci jų fe de ra ci jos (FI BA) Eu ro­pos sky riaus pre zi den tas Ola fu ras Rafns so nas.

2011­ie ji bu vo sėk min giau­si J.Va lan čiū no kar je ro je. Jis su Lie tu vos de vy nio lik me čių rink­

ti ne trium fa vo Lat vi jo je vy ku sia­me pa sau lio jau ni mo čem pio na te, bu vo pri pa žin tas nau din giau siu tur ny ro žai dė ju. Po šio tur ny­ro aukš taū gis ap si vil ko ir na cio­na li nės rink ti nės marš ki nė lius bei de biu ta vo Eu ro pos krep ši nio čem pio na te.

Pa dė jo nu ga lė tiĮk vėp tas as me ni nės sėk mės, J.Va­lan čiū nas pir ma die nį pui kiai su­žai dė ir VTB Vie nin go sios krep­ši nio ly gos rung ty nes su Gdy nės „As se co Pro kom“ ko man da – jo at sto vau ja ma Vil niaus „Lie tu vos ry to“ eki pa iš ko vo jo per ga lę 59:54

Re zul ta tas

„Lie tu vos ry tas“–„As se co Pro­kom“ 59:54 (13:11, 16:15, 15:9, 14:19). J.Va lan čiū nas 13 taš kų, L.Ro bert­sas ir S.Bab raus kas po 10/J.Blas sin­ga me’as 19, D.Mo tie jū nas 10.

A gru pė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Unics“ 12 11 12. „Chim ki“ 13 10 33. VEF 13 7 64. „N. Nov go rod“ 14 7 75. „Žal gi ris“ 11 5 66. „Kras ny je Kryl ja“ 12 5 77. „As ta na“ 13 5 88. „Bu di vel nik“ 11 4 79. „Ka lev“ 11 1 10

B gru pė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. CSKA 11 10 12. „Spar tak“ 11 9 23. „Liet. ry tas“ 12 7 54. „Lo ko.–Kuban“ 11 6 55. „Azov maš“ 13 7 66. ČEZ 12 6 67. „As se co Pro kom“ 13 5 88. „Je ni sej“ 12 3 99. „Minsk-2006“ 13 1 12

trečiADieNiS, vASArio 15, 2012

Ki­ni­jos­ka­ri­nės­iš­lai­dos­iki­2015­m.­su­da­rys­238,2­mlrd.­do­le­rių.­Tai­du­kar­tus­dau­giau­nei­2011­m.­Tai­gi,­Ki­ni­jos­gy­ny­bos­biu­dže­tas­bus­di­des­nis­nei­vi­sos­Azi­jos­ir­Ra­mio­jo­van­de­ny­no­ša­lių­lė­šos.­2000–2009­m.­Ki­ni­jos­ka­ri­nis­biu­dže­tas­kas­met­au­go­po­12­pro­c.

Pe­ki­nas­­gink­luo­ja­si

ES­Va­do­vų­Ta­ry­bos­pir­mi­nin­kas­Her­ma­nas­Van­Rom­puy­po­su­si­ti­ki­mo­su­ki­nų­prem­je­ru­Wen­Jia­bao­pa­ra­gi­no­eu­ro­pie­čių­įmo­nėms­ge­rin­ti­priei­gą­prie­Ki­ni­jos­rin­kos.­O­Ki­ni­ja,­di­džiau­sia­ES­pre­ky­bos­par­t­ne­rė,­pa­reiš­kė­esan­ti­pa­si­ren­gu­si­ak­ty­viau­da­ly­vau­ti­ko­vo­je­su­Eu­ro­pos­sko­lų­kri­ze.

Whit­ney­Hous­ton­bus­pa­lai­do­ta­penk­ta­die­nį­sa­vo­gim­ta­ja­me­Nau­ja­ja­me­Džer­sy­je.­Dainininkė­Los­An­dže­lo­vieš­bu­ty­je­bu­vo­ras­ta­be­są­mo­nės­vo­nio­je.­Jos­kam­ba­ry­je­bu­vo­ap­tik­ta­re­cep­ti­nių­vais­tų.­At­lik­tas­skro­di­mas­at­sa­ky­mo­dėl­dai­ni­nin­kės­mir­ties­prie­žas­čių­ne­pa­tei­kė.

De­ry­bos­­su­ki­nais

Pa­lai­Dos­­gim­ti­nė­je

Bal ta ru si jos pre zi den tas Aliak­sand ras Lu ka šen ka pa reiš kė, kad Ru si jos ban kas „Vnes he co nom­bank“ (VEB) tu rė tų pa grei tin ti ša­lies ato mi nės elekt ri nės, ku rios kai na sie kia apie 9 mlrd. do le rių, sta ty bas.

„Pag rin di nis pro jek tas (mums) yra ato mi nės elekt ri nės sta ty ba, o VEB tu ri sta ty bas fi nan suo ti. Tai di džiu lis pro jek tas. Mes ėmė mės jį įgy ven din ti ir ne no ri me ma ty ti su lė tė ji mo. Mes tu ri me pa sta ty ti elekt ri nę kaip įma no ma grei čiau. Mes jau su kū rė me vi są sis te mą ir inf rast ruk tū rą“, – sa kė A.Lu ka­šen ka per po kal bį su VEB va do vu Vla di mi ru Dmit ri je vu.

Be to, Bal ta ru si jos pre zi den­tas pri dū rė, kad pro jek tas svar bus tiek Bal ta ru si jai, tiek Ru si jai. „Ru­sų tech no lo gi jos <...> ir mū sų ga li­my bės pa ro dys, kad bran duo li nės ener ge ti kos am žius ne si bai gė, jis tę sia si“, – tei gė A.Lu ka šen ka.

Jis pri dū rė, kad šiuo klau si­mu kal bė jo su Ru si jos pre zi den tu Dmit ri ju mi Med ve de vu ir prem­je ru Vla di mi ru Pu ti nu.

Va sa rio 1 d. Mask vo je VEB ir Bal ta ru si jos „Belv nes he co nom­

bank“ pa si ra šė su si ta ri mą. Jis nu­ma to, kad Ru si jos ban kas Bal ta ru­si jai pa sko lins apie 10 mlrd. eu rų ato mi nės elekt ri nės sta ty boms.

Tarp vy riau sy bi nis su si ta ri mas bu vo pa si ra šy tas praė ju sių me tų lapk ri tį. Kre di tą Bal ta ru si ja tu ri grą žin ti per 25 me tus. Pi ni gai pa­dengs 90 pro c. sta ty bų iš lai dų.

Te leg raf.by, „RIA No vos ti“ inf.

Ne pa kęs ati dė lio ji mų

Pas ta ba: ­� Bal­ta­ru­si­jos­pre­zi­den­tas­A.Lu­ka­šen­ka­pa­ra­gi­no­Ru­si­ją­ne­vil­kin­ti­elekt­ri­nės­sta­ty­bų.­­ AFP­nuo­tr.

Vie nas gar siau sių JAV ak to rių, dvie jų „Os ka rų“ lau rea tas Sea­nas Pen nas, su si ti kęs su Ar gen ti­nos pre zi den te, Di džią ją Bri ta ni ją pa va di no „ko lo ni ji ne, ab sur diš ka ir ar cha jiš ka ša li mi“.

Kal bė da mas su Cris ti na Fernán­dez de Kirch ner S.Pen nas tei gė, kad Folk lan do sa lų klau si mas tu­ri bū ti spren džia mas dip lo ma ti­nė mis prie mo nė mis. Jis pik ti no si bri tų at si sa ky mu kal bė tis su Ar­gen ti na, ku rią konf ik te pa lai ko. Per po kal bį Folk lan do sa las ak­to rius va di no Mal vi nais, kaip jos va di na mos Ar gen ti no je.

„Pa sau lis šian dien ne to le ruos juo kin gų ir ar cha jiš kų įsi pa rei­go ji mų ko lo ni ji nei ideo lo gi jai“, – sa kė S.Pen nas. Bri tai ba lan džio mė ne sį ke ti na mi nė ti per ga lės Folk lan do ka re su ar gen ti nie čius 30­ąsias me ti nes, ta čiau ne se niai tarp Bue nos Ai rių ir Lon do no ki­lo žo džių ka ras. C.Fernán dez de Kirch ner pa gra si no, kad kreip sis į Jung ti nes Tau tas dėl to, jog bri­tai mi li ta ri zuo ja sa las.

S.Pen nas nes sy kį dek la ra vo pa­lai kąs ge rus san ty kius su dau ge­liu Pie tų Ame ri kos ly de rių, iš jų – Ve ne sue los pre zi den tu Hu go Cháve zu. Už tai bu vu si Mis Ve ne­sue la Mar ía Con chi ta Alon so ak­

to rių yra net pa va di nu si „ko mu­nis tu asi lu“. Glau dūs ak to riaus ir pre zi den to san ty kiai už si mez gė po to, kai S.Pen nas pa ra šė at vi rą laiš ką tuo me čiam JAV pre zi den tui Geor ge’ui W.Bus hui su ra gi ni mu nu trauk ti smur tą pa sau ly je.

Tie sa, bri tai vėl rea ga vo kaip vi suo met. Lon do nas pa reiš kė, kad Folk lan do gy ven to jai pa tys pa si rin ko gy ven ti Bri ta ni jo je.

„Dai ly Mail“ inf.

S.Pen nui bri tai – ko lo nis tai

Pa ra ma: ­� su­si­ti­kęs­ su­ Ar­gen­ti­nos­ va­do­ve­ C.Fernán­dez­ de­Kirch­ner,­S.Pen­nas­ iš­reiš­kė­ jai­pa­ra­mą.­ ­ AFP­nuo­tr.

Lau kia at kak li ko vaPo li ti kas jau ku ris lai kas ne slė pė – jis no ri užim ti Pran cū zi jos va do vo po stą dar vie ną ka den ci ją. Na po­leo nu Pran cū zi jo je pa šai piai va­di na mas N.Sar ko zy, re gis, ne no ri gė din gai pra lai mė ti, kaip žy mu sis is to ri jos vei kė jas prie Va ter lo.

Tie sa, ko kios N.Sar ko zy ga li my­bės – sun ku pa sa ky ti. Iki rin ki mų li ko vos 10 sa vai čių, o jis at si lie ka nuo sa vo var žo vo so cia lis to Fran­çois Hol lan de’o. Bent taip ro do ap­klau sos.

Ma ža to, ne vien blan ku sis so cia­lis tas F.Hol lan de’as – bė da. N.Sar­ko zy iš šū kį mes ne tik kai rie ji, bet ir de ši nio sios ideo lo gi jos ko le gos.

Apk lau sos ro do, kad Na cio na­li nio fron to ly de rę Ma ri ne Le Pen ir gi pa lai ko 16–20 pro c. pran cū zų. Pa ti po li ti kė ne sy kį pa brė žė, kad pir ma ja me ra te sieks no kau tuo ti N.Sar ko zy.

Vis gi da bar ti nio Eli zie jaus rū mų šei mi nin ko ša li nin kai įsi ti ki nę, kad pre zi den to po zi ci jos – tvir tos. Esą šis – už grū din tas ir cha riz ma tiš kas rin ki mų kam pa ni jų da ly vis, to dėl su ge bės grei tai at ko vo ti po zi ci jas iš fa vo ri to F.Hol lan de’o.

„Žai di mas dar to li gra žu ne baig­tas. Apk lau sos, ko men ta rai – vi sa tai bus nu šluo ta trys sa vai tės prieš rin ki mus“, – laik raš čiui „Le Mon­de“ tvir ti no il ga me tis N.Sar ko zy są jun gi nin kas prem je ras Fran çois Fil lo nas.

Mi nist ras pir mi nin kas pri dū rė: „N.Sar ko zy iš lai kė ry šį su Pran­cū zi jos žmo nė mis. Per kam pa ni­

ją jis ras žo džių ir bū dų jiems pa­lenk ti.“

Tie sa, F.Hol lan de’o at sto vas Be­noî tas Ha mo nas pa brė žė, kad so­cia lis tų sto vyk la jau čia si ra mi. So cia lis tai tuoj pat su kri ti ka vo vy riau sy bės „siau rą ir skur džią“ Pran cū zi jos atei ties vi zi ją.

Tra di ci nė pro gra maKi ta ver tus, nors N.Sar ko zy pa si­žy mė jo skam bio mis po li ti nė mis ak ci jo mis bei ak ty viu įsi trau ki mu į eu ro zo nos kri zės spren di mą, eko­no mi nė ša lies pa dė tis ga li jam pa­kiš ti ko ją.

Po li tiš kai eu ro pro ble mos su tei­kė N.Sar ko zy vie no svar biau sių ES ly de rių sta tu są, ta čiau eko no miš­kai jam te ko nu deg ti. Pras tė jan­ti ša lies ūkio pa dė tis lė mė, kad vis dau giau pran cū zų nu si vy lė N.Sar­ko zy po li ti ka.

Vis dėl to pre zi den tas pa tvir ti­no, kad ir to liau lai ky sis kryp tin­gos de ši nio sios po li ti kos.

Jis ne se niai „Le Fi ga ro“ laik­raš ty je pri sta tė sa vo dar bot var kę. In ter viu N.Sar ko zy pa reiš kė, kad blo kuos ho mo sek sua lų san tuo kas,

ho mo sek sua lių po rų tei sę įsi vai­kin ti, prie šin sis eu ta na zi jai ir ri­bos imig ra ci ją.

Taip pat pa ža dė jo su reng ti re fe­ren du mą, nu ma tan tį su griež tin ti be dar bio pa šal pos ga vi mą. Ta čiau kol kas pa ža dai pran cū zų šir džių ne su minkš ti no.

Šią sa vai tę pa skelb ti IFOP ap­klau sos re zul ta tai pa ro dė, kad F.Hol lan de’o po pu lia ru mas, nors ir smu ko 1 pro c., vis tiek yra 30 pro c., o N.Sar ko zy – 25,5 pro c.

Pak lau sus pran cū zų, už ką jie bal suo tų ant ra ja me tu re, paaiš kė­jo, kad F.Hol lan de’as šiuo me tu su­rink tų 56, o N.Sar ko zy – 44 pro c.

De ši nie ji kon ku ren taiNors F.Hol lan de’as lai ko mas pa­grin di niu N.Sar ko zy var žo vu, pir­ma ja me rin ki mų tu re gal vos skaus­mą pre zi den to ko man dai tu rė tų kel ti ir M.Le Pen, taip pat kon ser­va to riš kų pa žiū rų po li ti kė.

Bū tent Na cio na li nio fron to rin­kė jus, ku rių yra apie 2 mi li jo nus, ir sten gia si pa trauk ti sa vo pu sėn N.Sar ko zy.

Ta čiau M.Le Pen – įžval gi po­li ti kė. Ji kur kas nuo sai kes nė nei jos tė vas, cha riz ma tiš ka sis Jea nas Ma rie Le Pe nas, 2002 m. rin ki mų ant ra ja me tu re me tęs iš šū kį Jac­que sui Chi ra cui. Vis dėl to iki ko vo 16 d. M.Le Pen dar rei kia su rink ti 500 sa vi val dos pa rei gū nų pa ra šų, kad jos kan di da tū ra bū tų ofi cia liai pa tvir tin ta. Kol kas Na cio na li nis fron tas yra ga vęs 350 pa ra šų.

AFP, AP, „Fran ce 24“, BNS inf.

Napoleonas nepasiduosRyž tin gas, ta čiau dėl no ro vi siems įtik ti – ne nuo sek lus. Iš di dus, bet pa šie pia mas dėl nuo lan ku mo. Pran cū zi jos pre zi den tui Ni co­las Sar ko zy li ko 10 sa vai čių įti kin ti pran cū zus pa si ti kė ti juo dar syk.

Am bi ci jos: ­� nors­N.Sar­ko­zy­po­li­ti­ka­nu­vy­lė­dau­ge­lį­pran­cū­zų,­rin­ki­muo­se­jis­ža­da­ko­vo­ti.­ ­ „Scan­pix“­nuo­tr.

Žai di mas dar to­li gra žu ne baig tas. Apk lau sos, ko men­ta rai – vi sa tai bus nu šluo ta trys sa vai­tės prieš rin ki mus.

12

pasaulis

13

ratairatai@diena.ltRedaktorė Violeta Juodelienė

Trečiadienis, vasario 15, 2012

Daugiau naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Ele men ta rus su pra ti masMar ta Mui žie nė kiek vie ną ry tą sa­vo 5­erių duk re lę ve ža į dar že lį, o pir mo ką sū nų – į mo kyk lą. Au to­mo bi ly je abu jie sė di ant ga li nės sė dy nės pa de da mų paaukš ti ni mų ir pri si se ga sau gos dir žais, skir tais suau gu sie siems.

„Ne bū ti na? – nu ste bo mo te ris, iš gir du si, kad pa gal da bar ga lio jan­čias KET paaukš ti ni mai vai kams, sė din tiems ant ga li nės sė dy nės, ne bū ti ni. – Ma niau, kad rei kia. Be to, kai vai kai sė di be paaukš ti ni­mų, sau gos dir žas spau džia jiems kak lą.“

Mo te ris ti ki no, kad kol vai kai bu­vo ma žes ni, juos ve žio jo si spe cia­lio se kė du tė se pa gal am žių.

„Jie pri pra to, kad ma ši no je vi­sa da bū na pri seg ti sau gos dir žais, to dėl nie ka da ne niurz ga ir neat si­kal bi nė ja. Kar tais ir ma ne su ba ra, jei pa mirš tu pri si seg ti“, – pa sa ko­jo M.Mui žie nė.

Pa se nę sau gu mo rei ka la vi maiPa gal šiuo me tu ga lio jan čias Ke lių eis mo tai syk les 3 me tų ir vy res nius vai kus, ve ža mus ant ga li nės au to­mo bi lio sė dy nės, lei džia ma pri seg­ti sau gos dir žu, skir tu suau gu sie­siems, ar ba nau do ti ki tas pri se gi mo prie mo nes.

Jau nes nius kaip 3 me tų vai kus lei džia ma vež ti ant ga li nės au to­mo bi lio sė dy nės tik spe cia lio se jų ūgiui ir svo riui pri tai ky to se sė dy­nė se.

Jau nes nius kaip 12 me tų ir že­mes nius kaip 150 cm vai kus lei­džia ma vež ti ant prie ki nės leng vo­jo au to mo bi lio, au to bu so sė dy nės ar kro vi ni nio au to mo bi lio ka bi no­je tik spe cia lio se jų ūgiui ir svo riui

Ne sau gus: �� ant�sė�dy�nės�be�paaukš�ti�ni�mo�sė�din�čiam�vai­kui�dir�žas�ga�li�už�verž�ti�kak�lą.

Kad vai kai va žiuo tų sau giaiVy riau sy bei pa­teik ti Su si sie ki mo mi nis te ri jos ini ci­juo ti Ke lių eis mo tai syk lių (KET) pa kei ti mai, ku­riais sie kia ma la­biau ap sau go ti vai kus ke ly je ir su­ma žin ti eis mo įvy­kiuo se nu ken čian­čių vai kų skai čių.

pri tai ky to se ati tin ka mos gru pės sė dy nė se.

Su si sie ki mo mi nis te ri ja nu ma to tiks lin ti vai kų ve ži mo au to mo bi liais tvar ką, pa gal ku rią vi si vai kai iki 135 cm ūgio, apie 9–10 me tų, bū tų ve­ža mi nau do jant tik spe cia lias jų ūgiui ir svo riui pri tai ky tas ati tin ka­mos gru pės sė dy nes. To rei ka lau ja bend ros ES tai syk lės. Kai ku rio se ES vals ty bė se spe cia lios sė dy nės bū ti­nos vai kams iki 150 cm ūgio.

Sau gu mo ga ran tas„Rei kė tų at kreip ti dė me sį, kad svar biau sia čia ne vai ko am žius, o ūgis“, – aiš ki no Su si sie ki mo mi­nis te ri jos Sau gaus eis mo sky riaus ve dė jas Vid man tas Pum pu tis. „Vi­siems įpras tas sau gos dir žas ne ga­li tin ka mai ap sau go ti vai kų dėl jų

ma žes nio ūgio, ki to kio kū no su­dė ji mo, svo rio“, – tę sė ve dė jas.

V.Pum pu tis ne slė pė, kad Lie tu­vo je ne bu vo at lik ti iš sa mūs ty ri­mai, kaip už tik rin ti di des nį vai kų sau gu mą au to mo bi ly je. „Reng da­mi pa tiks li ni mus rė mė mės sė dy­nių vai kams ga min to jų at lik tais ty ri mais ir Eu ro pos vals ty bių pa­tir ti mi“, – KET tiks li ni mo mo ty­vus dės tė V.Pum pu tis.

Sau gaus eis mo sky riaus ve dė jas pa brė žė, kad be spe cia lios kė du­tės ar ba va di na mo jo paaukš ti ni­mo sau gos dir žas juo sia mas vai kui per kak lą. Au to mo bi liui at si dū rus ekst re ma lio je si tua ci jo je, stai giai stab dant, dir žas ga li už verž ti vai­kui kak lą.

„Pa da ri niai ga li bū ti tra giš ki – kak lo lū žis ar ba tie siog už du si­mas“, – aiš ki no V.Pum pu tis. Vai­kui sė dint ant paaukš ti ni mo, dir žas vai ką pri lai ko per pe tį.

Au to bu siu kai tap tų ryš kes niKi tas svar bus pa kei ti mas skir tas sau giai vež ti vai kus mo kyk li niais

au to bu sais. Siū lo ma iš sa miau ap­ra šy ti vai kus ly din čių as me nų ir mo kyk li nių au to bu sų vai ruo to­jų pa rei gas, pa tiks lin ti ir pa pil dy­ti mo kyk li nių au to bu sų ženk li ni­mo rei ka la vi mus.

„Mo kyk li niai au to bu sai tu ri bū­ti dar la biau pa ste bi mi tarp ki tų trans por to prie mo nių“, – nea be­jo jo V.Pum pu tis.

Nu ma to ma už draus ti mo kyk­li niais au to bu sais vež ti dau giau vai kų, nei yra įreng tų sė di mų vie­tų, ne leis ti vež ti sto vin čių vai kų. Siū lo ma įpa rei go ti vai kus ly din­tį as me nį pa si rū pin ti, kad vai­kai sau giai įlip tų ir iš lip tų iš au­to bu so.

Ly din tie ji jau nes nius nei 10 me­tų vai kus tu rė tų juos per ves ti, jei rei kia, į ki tą ke lio pu sę.

Mo kyk li niuo se au to bu suo se nu­ma to ma įreng ti įspė ja mą sias mirk­sin čias oran ži nes švie sas, ku rios bū tų įjun gia mos tik vai kams įli­pant ir mirk čio tų paei liui kai ria ja­me ir de ši nia ja me trans por to prie­mo nės šo nuo se.

Sau gus: �� ant�paaukš�ti�ni�mo�sė�din�čiam�vai�kui�saugos�dir�žas�ei�na�per�pe�tį.�� To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Sė dy nės pa gal svo rį ir ūgį

0 gru pė � skir ta vai kams, ku rie sve­ria ma žiau kaip 10 kg;

0+ gru pė � skir ta vai kams, ku rie sve ria ma žiau kaip 13 kg;

I gru pė � skir ta vai kams, ku rie sve­ria nuo 9 iki 18 kg;

II gru pė � skir ta vai kams, ku rie sve­ria nuo 15 iki 25 kg;

III gru pė �skir ta vai­kams, ku­rie sve­ria nuo 22 iki 36 kg.

Pa gal KET

Pa da ri niai ga li bū ti tra giš ki – kak lo lū­žis ar ba tie siog už­du si mas.

14

rataiTrečiadienis, vasario 15, 2012

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Dar bai ne sto viNors in teg ruo tos Kau no švie so fo­rų sis te mos kon kur sas taip ir neį­vy ko, jo ren gė jus lan kė STT, o šiuo me tu apie tai sa vi val dy bė je nie kas nie ko ne ži no, dar bai po tru pu tį ju­da prie kin.

„Tai vie nas di džiau sių mū sų prio ri te tų – švie so fo rai nuo lat at­nau ji na mi tiek, kiek lei džia biu­dže tas. Šiais me tais dar ne ži no­me, kiek gau si me pi ni gė lių, nes biu dže tas dar ne pat vir tin tas. Aiš­ku, pa tei kė me op ti mis ti nes pa­raiš kas gau ti lė šų švie so fo rams mo der ni zuoti, ta čiau vis ką spręs mies to val džia. Ko ge ro, ir pa tys gy ven to jai su pran ta, kad po rei kis įreng ti nau jus švie so fo rus yra di­de lis. Šiuo me tu se nie ji švie so fo­rai su da ro dau giau nei pu sę vi sų mies to švie so fo rų, ta čiau jų sta bi­liai ma žė ja“, – tei gė Kau no mies­to sa vi val dy bės Trans por to ir eis­

mo sky riaus ve dė jo pa va duo to jas Gin tau tas De gu tis.

Pas ta ruo ju me tu daug ava ri­jų su ke lia die ną ir nak ti mis iš jun­gia mi švie so fo rai. G.De gu tis sa kė pui kiai ži nan tis šią pro ble mą Kau­ne. Pa va duo to jas mi nė jo, kad iš­jung ti švie so fo rus nak tį nu spren­dė sa vi val dy bės Eis mo sau gu mo ko mi si ja.

Pag rin di nė prie žas tis – nak tį su ma žė ja trans por to srau tas ir jei švie so fo rai veik tų, vai ruo to jai bū­tų pri vers ti nuo lat su sto ti, o ta da di dė ja oro už terš tu mas, gaiš ta mas lai kas, strin ga eis mo pra lai du mas. Pa vo jin go se san kry žo se švie so fo rai neiš jun gia mi iš ti są pa rą, o dėl ava­ri jų esą kal tas vai ruo to jų po mė gis nak ti mis stip riau nu spaus ti ak ce­le ra to riaus pe da lą ir nea ti du mas. Die ną švie so fo rai neiš jun gia mi – tai daž niau siai bū na dėl ge di mų.

Pa va sa rį vėl mirk sės?Ne se niai ša lia Kau no mo kyk lų pe­rė jų įreng tos mirk sin čios lem pu­

Kau no švie so fo rai iš lė to at gy jaNe pai sant eko no­mi kos sunk me čio, ke lių skan da lin gų is to ri jų, dėl ku rių dar bo tu rė jo Spe cia­lių jų ty ri mų tar ny­bos (STT) pa rei gū­nai Kau ne, švie so fo­rų būk lė po tru pu tį vis ge rė ja. Nors dau­gu ma jų – vis dar so vie ti nis pa li ki­mas, mies te dau gė­ja ir mo der nių elekt­ro ni nių eis mo re gu­liavimo prietaisų.

Fak tai ir skai čiai

Dau ge lis Kau no švie so fo rų įreng­ �ti dau giau nei prieš 20 me tų, yra ir to kių švie so fo rų bei jų val dy mo blo kų, ku rie tar nau ja jau tris de­šimt me čius. Jie vis dar nau do ja mi, nors šią įran gą ga mi nę spe cia lis tai nu ro dė, kad jos eksp loa ta ci nis lai­kas – aš tuo ne ri me tai.

Ne itin di de lės san kry žos švie so­ �fo rams at nau jin ti rei kia nuo 150 iki 200 tūkst. li tų.

Švie so fo rų su švie sos dio dais sig­ �na lai daug ge riau ma to mi. Be to, jie nau do ja be veik de šimt kar tų ma­žiau elekt ros ener gi jos. Šiuo me tu sa vi val dy bė už švie so fo rams su­nau do ja mą elekt ros ener gi ją kiek­vie ną mė ne sį su mo ka apie 17 tūkst. li tų.

Mo der nius švie so fo rus ga li ma �už prog ra muo ti, kad jie skir tin gai veik tų per pi ką, nak tį ar šven tes. Prog ra mas ga li ma keis ti neiš kė lus ko jos iš na mų. Apie ge di mą val dy­mo pul tui pra ne ša sig na las iš švie­so fo ro.

tės su te mus ne beš vie čia. Jos, kaip ir įreng ti paaukš ti ni mai ar rau do­nais da žais nu da žy tos pe rė jos, tu­rė jo at kreip ti vai ruo to jų ir pės čių jų dė me sį. Pa sak G.De gu čio, prie žas­tis, ko dėl ne be vei kia ši sis te ma, gan pa pras ta.

„Mirk sin čios lem pu tės ties mo­kyk lų pe rė jo mis vei kia pa na šiai kaip pro žek to riai su sau lės ba te ri­jo mis. Jei gu snie gas už den gė švie­sos da vik lį – lem pu tė per die ną ne su ge ba įsi krau ti. Jei to je pe rė­jo je įreng tas pa pil do mas ap švie ti­mas – da vik lis taip pat ne veiks, nes

jis ap švie ti mą su vo kia kaip die nos švie są“, – tei gė pa va duo to jas.

Nors ties pe rė jo mis prie mo kyk­lų lem pu tės ne be mirk si, an tik va­ri niai Lais vės alė jos švie so fo rai mirk si die ną nak tį. Šie švie so fo­rai pa ten ka į alė jos re konst ruk ci jos pro jek to zo ną. Nors re konst ruk­ci ją bu vo pla nuo ja ma pra dė ti dar praė ju sią lie pą, pa si kei tus val džiai Kau ne, pa grin di nės mies to pės čių­jų ar te ri jos re konst ruk ci ja nu kel ta ne ri bo tam lai kui.

Kaip tei gė G.De gu tis, Lais vės alė jos švie so fo rų li ki mas sprę sis tik ta da, kai bus at nau ji na ma pa grin­di nė mies to pės čių jų gat vė.

„Tai – pa vel do zo na. Dėl šios prie žas ties nie ko ir ne da ro me, tik at sta to me, jei kas nu ver čia. Tai ne­stan dar ti niai įren gi niai – pra de­dant švies tu vais, stul pe liais – vi sos šios de ta lės yra uni ka laus di zai no ir įtrauk tos į pa vel do zo ną. Kaip bus nu ma ty ta re konst ruk ci jos pro jek te, taip ir pa da ry si me – ar ba at nau jin­si me, ar ba nu griau si me.

Pri va čios ini cia ty vosPas te bi ma, kad Kau ne ge ro kai grei čiau ir efek ty viau vyk do mos re konst ruk ci jos, ku rias re mia pri­va tus vers las, o ne vyk do tik pa ti sa vi val dy bė.

G.De gu tis įvar di jo ke lis pre ky­bos cent rus, prie ku rių, pa de dant vers li nin kams, pe rė jos re konst­ruo tos ar įreng tos nau jos su švie­so fo rais.

Nors vers lo re mia mos san­kry žos ir švie so fo rai dygs ta gan grei tai, sa vi val dy bės pla nai taip pat ne men ki. Ar ti miau siu me­tu, jei bus skir ta lė šų, bū tų at­lie ka mos Pa ro dos kalno–Vydū­no al., Kęs tu čio g.– Vy tau to pr., K.Do ne lai čio g.–Laisvės al., Vy­dū no al.–K.Pet raus ko g., K.Pet­raus ko g.– Sa va no rių pr., Aukš tai­čių g.–Savanorių pr. švie so fo ri nių san kry žų re konst ruk ci jos.

Per nai ka pi ta li nis pe rė jų ir švie­so fo rų re mon tas at lik tas prie mo­kyk lų Pet ra šiū nuo se, Alek so te ir Sa va no rių pro spek te.

Lais vės alė jos švie­so fo rų li ki mas sprę sis tik ta da, kai bus at nau ji na ma pa grin di nė mies to pės čių jų gat vė.

Kliūtis: �� kol�nesiryžtama�rekonstruoti�Laisvės�alėjos,�neatnaujinami�ir�jos�šviesoforai.

Procesas: �� valdininkai�tikina,�kad�švie�so�fo�rai�nuo�lat�at�nau�ji�na�mi�tiek,�kiek�lei�džia�biu�dže�tas.� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Šiuo me­tu se nie­ji švie so­

fo rai su da­ro dau giau

nei pu sę vi sų mies­

to švie so­fo rų, ta­

čiau jų sta­bi liai ma­

žė ja.

15

rataiTrečiadienis, vasario 15, 2012

Ug nė Ka ra liū nai tėu.karaliunaite@diena.lt

„Au to mo bi lį plau ti žie mą ne ge­rai“, „vis kas už šals“, „van duo per šal čius ken kia kė bu lui“ – vis dar ne mirš ti se ni vai ruo to jų prie ta rai, ta čiau eks per tai ti ki na, kad au to­mo bi lį žie mą ne tik pa tar ti na, bet ir bū ti na plau ti.

Vie no au to mo bi lių ser vi sų pro­jek tų va do vas Ar tū ras Kru ša ti ki­na, kad vairuotojai tokių prie ta rų tu rė tų at si kra ty ti.“

Plau ti au to mo bi lius žie mą nuo drus kų rei kia, ta čiau pro tin gai. Nup lo vus trans por to prie mo nę pri va lu ją nu sau sin ti; tar pus, gu­mas iš pūs ti oru; du re les, ba ga ži nės du re les pa tep ti si li ko nu, kad neuž­šal tų“, – aiš ki no au to mo bi lių spe­cia lis tas.

Nup lo vus trans por to prie mo nes, eks per tas jas taip pat siū lo pa lai ky­ti šil tes nė je pa tal po je, kad iš džiū­tų. „Pa tar ti na sės ti į au to mo bi lį ir šiek tiek pa va žiuo ti, kad ant stab­džių trinkelių esan ti drėg mė ne su­šal tų“, – pri dū rė pa šne ko vas.

Žie mą au to mo bi lius plau ti ne­są pa vo jin ga, ta čiau pa tar ti na elg­tis at sar giai sa vi tar nos plo vyk lose, ku rio se neį ma no ma gerai nu sau­sin ti au to mo bi lių. Be to, au to mo­bi lius žie mą ge riau lai ky ti lau­ke nei ga ra že, ku ria me nuo la ti nė drėg mė ga li pa spar tin ti nei gia mą drus kų efek tą.

Au to mo bi lių plo vyk lai va do vau­jan tis Ra mū nas Leo na vi čius tvir ti­no, kad au to mo bi lius žie mą plau ti sau gu: „Jei au to mo bi lis tvar kin gas, nie kas neuž šals.“

Kai ku rie gy ven to jai ma no ap­sau gan tys sa vo au to mo bi lius nuo drus kų dar prieš žie mą iš vaš kuo­da mi trans por to prie mo nės kė bu­lą, ta čiau R.Leo na vi čius tei gia, kad au to mo bi lio vaš ka vi mas – tik akių dū mi mas.

„Vaš ka vi mas yra vien kar ti nis au­to mo bi lio nublizginimas. Vie nin­te lis vaš ka vi mas, ku ris ga li šiek tiek pa dė ti ap sau go ti nuo drus kų, yra sau sas vaš ka vi mas. Jis at lie ka mas ran ko mis ir už trun ka apie 3–4 va­landas“, – sa kė įmo nės va do vas.

KD inf.

Be­veik­pu­sė­(40­pro­c.)­vai­ruo­to­jų,­įsi­gi­ję­nau­ją­trans­por­to­prie­mo­nę,­bū­ti­nai­iš­ban­do,­ko­kį­mak­si­ma­lų­grei­tį­ji­ga­li­pa­siek­ti,­nes­tai­ska­ti­na­smal­su­mas­–­vai­ruo­to­jams­įdo­mu,­kiek­grei­čiausiai­ką­tik­nu­pirk­tas­au­to­mo­bi­lis­va­žiuo­ja.­Dar­43­pro­c.­res­pon­den­tų­mie­lai­iš­ban­dy­tų­grei­tį,­ta­čiau­juos­su­lai­ko­ri­zi­ka.­Au­to­gi­das.lt­pa­klaus­ti,­ko­kiu­di­džiau­siu­grei­čiu­yra­va­žia­vę,­dau­gu­ma­vai­ruo­to­jų­pri­si­pa­ži­no­va­žia­vę­di­des­niu­nei­180­km/val.­grei­čiu,­o­22­pro­c.­iš­jų­bu­vo­pa­sie­kę­220­km/val.­grei­tį.­Mak­si­ma­liai­leis­ti­nu­iki­130­km/val.­grei­čiu­yra­va­žia­vę­tik­17­pro­c.­vai­ruo­to­jų.

Nuo­ko­vo­1­osios­su­griež­ti­na­ma­dy­ze­li­nius­va­rik­lius­tu­rin­čių­au­to­mo­bi­lių­tech­ni­nė­ap­žiū­ra.­To­kių­ma­ši­nų­va­rik­lių­dū­min­gu­mas­bus­tik­ri­na­mas­tai­kant­nau­ją­pro­ce­dū­rą,­su­de­rin­tą­su­ES­tei­sės­ak­tų­rei­ka­la­vi­mais,­ir­tu­rės­ati­tik­ti­sa­vo­„am­žiaus­gru­pei“­tai­ko­mus­rei­ka­la­vi­mus.­Jie­ne­bus­tai­ko­mi­tik­mo­to­ri­nėms­trans­por­to­prie­mo­nėms,­pir­mą­kar­tą­įre­gist­ruo­toms­iki­1980­m.­sau­sio­1­d.­Griež­tes­ni­rei­ka­la­vi­mai­bus­ke­lia­mi­ir­bend­rai­va­rik­lio­tech­ni­nei­būk­lei,­vi­zua­liai­ap­žiū­rai,­aly­vos,­au­ši­ni­mo­skys­čio­ly­giui.

Neat­sis­pi­ria­pa­guN­dai­­iš­baN­dy­ti­pir­ki­Nį

griež­ti­Na­ma­automobilių­­­tech­Ni­Nė­ap­žiū­ra

Bū ti na plau ti ir sau sin ti

Plau ti au to mo­bi lius žie mą nuo drus kų rei kia, ta­čiau pro tin gai.

16

menas ir pramogos

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

„Ir jei gu skai čiuo da mi Kau no dra mos teat ro dar buo to jai ne­su si pai nio jo, tai – 28­oji G.Pa­de gi mo prem je ra šia me teat­re“, – šmaikš ta vo E.Stan ci kas. Va di na si, treč da lis sta ty tų spek­tak lių die nos švie są iš vy do Kau­ne. Nau jau sio ji prem je ra uni ka li, nes ženk lins re ži sie riaus 60­me­čio ju bi lie jų.

– Bria no Frie lo „Ste buk lin­ga sis Te ne sis“ pa žy mės gra žų jū sų ju bi lie jų. Ko dėl pa si rin­ko te bū tent šią pje sę?– Tai spek tak lis apie gim ta die­nį. La bai daž nai taip jau at si tik­da vo, kad ma no prem je ros ne ty čia pa si ro dy da vo per ma no gim ta die­nį, tai bū da vo to kia do va na, o šį kar tą nu spren džiau ši tą do va ną spe cia liai pa ruoš ti gau sy bei sa­vo drau gų, nes va sa rio 17 d. ma no spek tak liai bus ro do mi Šiau liuo se, Vil niu je ir ak to riai, ku rie vai di na ki tuo se mies tuo se, net ža da nak­tį su gu žė ti į Kau ną. Tai kas ge riau ga li bū ti per gim ta die nį nei pje sė apie gim ta die nį, kur ga li tų vei kė jų lū po mis, per jų li ki mus pa gal vo ti, pa kal bė ti ir apie sa vo bu vi mą tarp žmo nių teat re ir gy ve ni me?

– Prieš Kau no dra mos teat­rą ka ban tis – ore plau kian tis – „Ste buk lin go jo Te ne sio“ bu­ta fo ri nis lai ve lis vi są sa vai tę kvie tė mies to gy ven to jus ra šy­ti ant jo sa vo trum pus pa mąs­ty mus, laiš kus se niai ma ty tam bi čiu liui. Ant lai ve lio laiš ke­lį pa ra šė te ir jūs: „Din gęs me­tų ver pe te, at si liepk.“– Tuo se žo džiuo se – pir mo ji mo kyk­la, pir mos ke tu rios kla sės, nuo sta­bus mo ky to jas Jur gis Ka lė da, daug kla sės drau gų, tarp jų – ir žy dų tau­ty bės: dvi Ra jos, Ša ja, bet vi si jie kaž kur din go. Ir jei gu jie ka da nors kaž kur... Kiek vie nu gy ve ni mo pe rio­du ran di drau gų, bet taip pat kaž­ku rie drau gai dings ta – gal dėl ta vo kal tės, gal dėl li ki mo, gy ve ni mo vin­gių: kiek vie nas drau go at ra di mas yra nuo sta bus, bet pra ra di mas vi­sa da yra skau des nis. Tar kim, ma no stu di jų drau gai: stu di ja vau Mask­vo je, o ma no nuo sta bus tų lai kų drau gas Na zi mas gy ve na Taš ken­te. Anks čiau jis ne kar tą bu vo Lie­tu vo je, fil ma vo fil mą ir aš pas jį fil­ma vau si, bet da bar jis man pa sa kė: „Man pa tek ti į Sau do Ara bi ją ir Pa­kis ta ną daug leng viau nei į Lie tu vą, de ja.“ Jis fil muo ja ani ma ci nius fil­mus pa gal Ko ra ną, ne taip se niai su juo su si ti ko me Bra tis la vo je, nes at­vyk ti į Lie tu vą jam be veik ne rea lu.

Trečiadienis, vasario 15, 2012

G.Pa de gi mo gy ve ni mo įžval gos – pje sės vei kė jų lū po mis

Re ži sie riaus Gy čio Pa de gi mo nau jau sio ji prem je ra „Ste buk lin ga sis Te ne sis“ neat­si tik ti nai bu vo pri sta ty ta va sa rio 14­ąją, Šv.Va len ti no die ną. Pa sak Kau no vals ty bi­nio dra mos teat ro va do vo Egi di jaus Stan­ci ko, teat ras tur būt ir yra di džiau sio ji G.Pa­de gi mo mei lė.

– Tai gi tas me tų ver pe tas – jū­sų drau gai?– Taip, be abe jo. Gal vo ju ir apie sa vo kal tes, pra ra di mus, ta čiau nuo sta bu, kad dar vis at si ran da ir nau jų drau gų. Pa vyz džiui, fo tog ra­fas Do na tas Stan ke vi čius, pa da ręs įdo mią ma no de gan čio jo nuo trau­ką, taip pat ir fo tog ra fi jas spek tak­liui. Ar ba – Rai mun das Mar tin kė­nas, šio spek tak lio kom po zi to rius: prieš dvy li ka me tų jis skam bi­no spek tak ly je „Meist riš ku mo pa­mo ka“ , be je, ir da bar ro do ma me. Tuo met jis bu vo pia nis tas, da bar – jau bai gęs ir kom po zi ci jos stu­di jas. Ar ba – Ine sa Pa liu ly tė, ku­ri vai di na ma no spek tak liuo se se­niai, se niai, vai di no net ir „Mū sų mies te ly je“, ar ba Hen ri kas Sa vic­kis, ku ris, man va do vau jant, atė jo į teat rą. Ar ba Gied rė Ra ma naus kai­tė, Ug nė Žir gu lė, jos – bu vu sios ma­no stu den tės. Tai gi ap link – ma no

drau gai. Vi siems ma no drau gams tie žo džiai ir skir ti.

– Pris ta tant spek tak lį, ku ris bus apie gim ta die nį, su dai no­mis ir mu zi ka, vi si ne ju čia ti­ki si links my bių ir leng vu mo, ta čiau iš ma ty tos vai di ni mo iš trau kos, re gis, kaps to ma ir skau dan ti žaiz da?

– Be abe jo, nes gim ta die nis – tai praė jęs lai kas, neiš si pil džiu­sios sva jo nės, kaž kas jau pra ras­to ir dar kaž kas neat ras to. Apie šią pje sę vie nas Va ka rų teat ro kri ti kas yra pa sa kęs, kad „tai fu ga iš juo ko ir rau dos“, nes per gim ta die nį vi­sa da daug ką ap mąs tai: ta šven tė, šam pa nas, mu zi ka, svei ki ni mai, tos klou no ke pu rė lės – tik pa vir­šius, po vi su tuo ve ria si įvai rios min tys, gal vo ji, kas atė jo, o kas – ne, ką pra ra dai, ką no rė tum pa­kvies ti, bet ne ga li.

Ma no bu vi mas Kau no dra mos teat re taip pat nė ra vien tik ro žė­mis klo tas, čia gal ket vir tas ma no su grį ži mas, rei kė tų pa skai čiuo ti. Aš juk šia me teat re bu vau ir va­do vu še še rius me tus, ir bu vau iš jo dras tiš kai iš spir tas 1999 m., ir vi­sa tai – di džiu lės is to ri jos, kaip ir tu ri bū ti teat re.

– Nuos kau dų šir dy je dėl to ne lai ko te?– Vi sa da esu už su si tai ky mą, bend ru mą ir sten giuo si tai ak cen­tuo ti. Šia me spek tak ly je taip pat to yra: nors žmo nės ir žei džia vie­nas ki tą, nors tarp jų yra daug vi­sa ko įvy kę, le mia mu mo men tu jie vis tiek sten gia si ir ban do ras ti tą so li da ru mą, su vo ki mą, nes kaip in dai sa ko: „Vi sa yra vie na.“ Nes nors ir ko kie mes esa me skir tin gi, vi si mes – mir tin gi, pa žei džia mi ir ne ma to mais ry šiais su si ję su dau­gy be žmo nių.

Ma no gal va, re ži sū ra – tai ne tik spek tak lio pa sta ty mas, re ži sie rius yra at sa kin gas, kad pa sė ta dva si nė struk tū ra tęs tų si ir už teat ro ri bų, kad spek tak liai tu rė tų kvė pa vi mą, kad ne bū tų vie na die niai.

– Kaip le gen di nis „Mū sų mies te lis“, ku rį ma tė ne vie­na kar ta.– Be je, tai yra ta pa ti te ma – lai­ko ir žmo gaus, man ji la bai svar­bi, nes lai kas tur būt ne gai les tin­giau sias mū sų tei sė jas ir bu de lis, ir iš ga ny to jas. Jo neap gau si, ne pa­sis ko lin si, ne pa bėg si, ne pa sis lėp­si nuo jo, o ta dra ma tiš ka akis ta ta ne re tai bū na ir tra gi ko miš ka: kaip mes to lai ko aki vaiz do je el gia mės, ką jis da ro su mu mis, kas at si tin­

Bend ra ke lei viai: �� G.Pa�de�gi�mas,�„Ste�buk�lin�go�jo�Te�ne�sio“�kū�ry�bi�nė�gru�pė�ir�sim�bo�li�nis�gy�ve�ni�mo�upės�ne�ša�mas�lai�vas.������������������Do�na�to�Stan�ke�vi�čiaus�nuo�tr.

Ne rei kia bū ti šven­tuo ju, kad plauk da­mas gy ve ni mo upe at pa žin tu mei tas ste­buk lin gas aki mir­kas, ku rių kiek vie­nam iš mū sų li ki mas at sei kė ja ap sčiai.

Akcentai: �� dar�repetuojamame�pagal�B.Frielo�pjesę�sukurtame�spektaklyje�ryškus�airiško�gyvenimo�atspindžiai.

17

menas ir pramogosTrečiadienis, vasario 15, 2012

kryžiažodis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 21 d.

Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mū-sų gyvenimo dalis.

Esama žmonių, kuriems duota dau-giau, kurie buvo pasirinkti naudo-tis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius.

Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsi-gyvens kaimynystėje moters, ku-ri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvel-kė žaviu moteriškumu, galinčiu iš-mušti iš vėžių ir pakerėti kiekvie-ną vyrą...

Anastasija iš protėvių paveldėjo ne-įprastą galią gydyti žmones. Supras-dama, kad tokiais gebėjimais neap-dovanotam žaviam rašytojui gali bū-ti sunku su tuo susitaikyti, ji nusle-pia tiesą. Tačiau ar ilgam?

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „žiniuonė“.

Gar sus ai ri jos bal sas

kas: prem je ra „sTe buk lin ga sis Te ne sis“.

kur: kau no vals Ty bi nia me dra mos TeaT re, rū Tos sa lė je.

kada: va sa rio 17, 18 ir 19 d.

Lai mės ir ro jaus pa ža das

„Ste buk lin ga sis Te ne sis“ bu vo pa­ra šy tas 1993­iai siais. Trys su tuok ti­nių po ros at vyks ta į Do ne ga lą švęs­ti drau go gim ta die nio ir ap si lan ky ti pa slap tin go je, mis ti nė je sa lo je Ei lian

Driech ta (ai rių k. – Ki to niš ku mo, Pas­lap ties sa la). Drau gai pa sa ko ja is to ri­jas, taip ke liau da mi lai ku. Akis ta ta su lai ku ir pa čiais sa vi mi at sklei džia ki­to kio gy ve ni mo, lai mės il ge sį.

G.Pa de gi mo gy ve ni mo įžval gos – pje sės vei kė jų lū po mis

ka – tai ma ne la biau siai jau di nan­ti te ma.

– Ant pro gra mė lės la bai gra žiai (ir ka lig ra fi niu, ir pra smi niu po žiū riu) už ra šė te: „Ne rei kia bū ti šven tuo ju, kad plauk da­mas gy ve ni mo upe at pa žin tu­mei tas ste buk lin gas aki mir­kas, ku rių kiek vie nam iš mū sų li ki mas at sei kė ja ap sčiai.“– Taip, nes gy ve ni mas yra ne pap­ras tai įdo mus, ne ti kė tas, ver dan­tis, ir la bai pri klau so, ar mū sų akys dar yra ne pra ra du sios spal vų, ar jau ap neš tos pil ku ma: ar per tas kas die ny bės dul kes dar su ge ba me įžvelg ti sa vy je ir ki tuo se tą šven­tą ki birkš tį, nes vi si mes esa me pa­šauk ti kū ry bai, iš si pil dy mui, pa­da ry ti šį pa sau lį ge res nį, gra žes nį, kiek vie nas iš mū sų tu ri me šią ga­li my bę, de ja, ne vi si ją pa nau do ja­me, o kad ga lė tu me pa nau do ti, rei­kia ko vo ti su ap lin ky bė mis, ku rios jo kio je san tvar ko je nė ra žmo gui pa lan kios, bet rei kia ne pa si duo ti.

Ra šy to jas, dra ma tur gas Bria nas �Frie las (gim. 1929 m. sau sio 9 d.) va­di na mas ge riau siu šių lai kų ang liš kai ra šan čiu dra ma tur gu, ai rių Če cho vu ir Ai ri jos bal su. Ir ne vel tui – B.Frie las pel nė tarp tau ti nę šlo vę sa vo pje sė­mis „Fi la del fi ja, aš atei nu“ (Phi la delp­hia, He re I Co me, 1964) ir „Lug na za do šven tės šo kiai“ (Dan cing At Lugh na sa, 1990), 9­aja me de šimt me ty je pa ra šė ke le tą An to no Če cho vo adap ta ci jų.

B.Frie las su kū rė dau giau nei 30 pje­ �sių, ku rių gau sy bė yra sta to mos ir di­džio jo je Brod vė jaus sce no je, o „Lug­na za do šven tės šo kiai“ ta po di de lio pa si se ki mo su lau ku sia Ho li vu do ki­no juos ta, ku rio je pa grin di nį vaid me­nį at lie ka Me ryl Streep. 1990 m. už šią pje sę B.Frie las lai mė jo pres ti ži nį „To­ny“ ap do va no ji mą.

B.Frie lo pje sės yra griež tai ai riš kos, �jos daž niau siai at spin di so cia li nį ir po­li ti nį Ai ri jos gy ve ni mą, ai riš ką bū dą, šei mos ry šius, is to ri ją ir tau ti nę ta pa­ty bę. Jo dra ma tur gi ja taip pat yra iš­skir ti nė to dėl, kad mu zi ka čia tu ri itin di de lį vaid me nį – dai nų teks tų nuo­tru pos, ai riš ko folk lo ro me lo di jos čia daž nai at sto ja dia lo gą. Ne pai sant ga­na nos tal giš kos jo pje sių at mos fe ros, jos vi suo met kal ba apie vil tį, ti kė ji mą ir lai mės paieš kas.

Dėl mei lės Ai ri jai dra ma tur gas at­ �si sa kė ga li my bės kur ti JAV. Jis pa si­trau kė gy ven ti į nuo ša lią pro vin ci ją – Do ne ga lo gra fys tę. 1954 m. ve dė Aną Mor ri son, su ku ria turi ke tu rias duk­te ris ir vie ną sū nų. Kuk lus, už da ras, žais min gas ir skep tiš kas, jis re tai ka­da kal ba apie sa ve, o jei ir pa sa ko ja,

tai glaus tai. „Aš esu ve dęs, tu riu pen­kis vai kus, gy ve nu kai me, per daug rū kau, tru pu tį žve jo ju, daug skai tau ir daug jau di nuo si. Įsi ve liu į at si tik ti­nius rei ka lus ir vi suo met to gai liuo si. Ti kiuo si, kad iki sa vo mir ties iš siug­dy siu to kią re li gi ją, fi lo so fi ją ir po žiū­rį į gy ve ni mą, dėl ku rių gy ve ni mo pa bai ga tap tų ne to kia bau gi, ko kia ji man at ro do da bar“, – sa ko jis.

Kaip ir bet ku ri ki ta B.Frie lo pje sė, �„Ste buk lin ga sis Te ne sis“ la bai mu zi­ka lus – pje sė je ap stu dai nų: sak ra lių ir švent va giš kų, džiaugs min gų ir nos­tal giš kų, ku rios at spin di tiek gi liau sias per so na žų min tis, tiek išo ri nį džiu ge­sį. Pje sės pa va di ni mas ki lo iš dai nos „Ten prie švend ry no“, ku rios teks te Te ne sis sim bo li zuo ja lai mės ir ro jaus pa ža dą.

akcentai: �� dar�repetuojamame�pagal�B.Frielo�pjesę�sukurtame�spektaklyje�ryškus�airiško�gyvenimo�atspindžiai.

Lai kas tur būt ne­gai les tin­giau sias mū sų tei­sė jas ir bu­de lis, ir iš­ga ny to jas.

2

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, vaSario 15, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

18

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �19, 20Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Atsiliepkite! � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21

Bendrovei reikalingas sargas, darbas kas ketvirtą naktį. Pirmenybė teikiama stu-dentams. Gyvenimo aprašymą (CV) siųsti darbas@sabina.lt.

912402

Darbai Tesco sandėliuose, fabrikuose, vieš-bučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijo-je, Vokietijoje, Čekijoje. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt.

911771

Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 003.

910535

Dirbti privačiame prekybos versle reikalin-gi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kal-bas. Tel. 8 601 75 025.

903352

Kepyklai Panemunėje reikalinga gaminių pakuotoja (-as). Darbas pamainomis. Pa-geidaujama darbo patirtis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141.

912313

Natūralios medicinos centras siūlo kon-sultanto darbą BMP gydytojui (-ai), tera-peutui (-ei), galinčiam dirbti ir išvykose. Būtina galiojanti licencija ir natūraliosios medicinos žinios. Tel. 8 615 57 085, e. paštas vio777la@hotmail.com.

911750

Nuolat pervežti Lietuvoje (prekių išve-žiojimas po prekybos centrus) reikalin-gos transporto įmonės, turinčios gilaus šaldymo (–18°C) transportą nuo 18 pll, 21 pll, 36 pll. Kreiptis tel. 8 656 29 160, 8 698 71 720.

912708

Privačiai maisto prekių parduotuvei reika-lingos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.

911789

REIKALINGA kebabų gamintoja-pardavė-ja. Darbo pobūdis: kebabų gaminimas ir pardavimas. Pageidautina patirtis keba-bų gaminimo srityje, mokėjimas dirbti ka-sos aparatu. Darbas prekybos miestely-je „Urmas“. Tel. 8 687 41 145, e. paštas jugeva@yahoo.com.

912957

Reikalingas mėsos iškapotojas-išpjaustyto-jas. Tel. 8 648 86 930, 8 603 55 453.

912748

Reikalingas vairuotojas, turintis C kategori-ją, patirties, dirbti Lietuvoje (išvežioti pro-dukciją po parduotuves). Kontaktinis tel. 8 656 99 307.

912294

Reikalingas vairuotojas-ekspeditorius dirbti tris dienas per savaitę. Pageidaujama pen-sinio amžiaus. Tel. 8 686 27 260.

913037

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku moka-mas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

912891

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija) dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895117

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuoto-jai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Euro-pa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

912515

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

913121

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.

913112

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

912692

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

UAB „Solotransa“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (CE kat.) dirbti Lietuvoje. At-lyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.

912147

UAB „Transmiva“ reikalingi automobilių šaltkalviai ir mechanikas. Būtina ne mažes-nė kaip 1 m. patirtis. Tel. (8 37) 441 155, 8 676 23 380, 8 676 23 382.

909193

UAB „Švaros biuras“ ieško valytojų (visai darbo dienai) Kauno sporto klube „Impuls“, Baltų pr. Kreiptis tel. 8 650 91 992. E. p. info@svarosbiuras.lt.

912663

Viešbučio, esančio už 9-ojo forto, ūkio sky-riui reikalingi darbuotojai, mokantys dirbti įvairius darbus. Pageidautina mokėti virinti elektra. Tel. 377 619.

912902

Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koor-dinatorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyven-dinimo paslaugų koordinavimas; rezerva-cijų vykdymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.

911859

ieško darbo

Slaugyčiau neįgalią moterį darbo dieno-mis, galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.

912644

paSlaugoSmedikų

„Psichoterapijos konsultacijų centras“ teikia konfidencialias psichiatro ir psi-chologo konsultacijas. Medikamenti-nis ir psichoterapinis gydymas. Individua-li ir grupinė psichoterapija. K.Donelaičio g. 60, Kaunas. Tel. 222 903, 8 653 80 605, www.konsultuojam.lt.

906236

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su ,,Eu-rovaistinės“ kortele ,,Medus“ taikoma 20 proc. NUOLAIDA akušerės-GINEKO-LOGĖS konsultacijoms su echoskopijo-mis! Gyd. ginekologė Onutė Černiaus-kaitė konsultuoja ir gydo nėščiąsias ir įvairaus amžiaus ginekologinėmis ligo-mis sergančias ligones (mergaites, pa-augles ir suaugusias). Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

912636

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemoka-mas protezavimas ligonių kasų pacien-tams ir vaikams iki 18 m. Astos Dam-brauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877270

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

908740

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884760

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligo-mis, venų varikoze, hipertonija, paro-dontoze, migrena, klausos neuritu. Na-tūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

907102

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Ve-notrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Re-gistracija tel. 204 337.

912050

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

909892

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

899177

Prisirašiusiesiems klinikoje „Neuromeda“ – nemokamos paslaugos: šeimos gydyto-jo konsultacija, kraujo tyrimai, elektrokar-diograma, visos nemokamos valstybinės sveikatos patikrų programos, skiepai vai-kams, vaistų injekcijos, siuntimai. Tvirtovės al. 90A, Kaunas. Tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromedicina.lt.

907618

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopi-jos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

899190

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starte-rius, generatorius, automatines, mecha-nines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905953

Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, va-žiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

912486

Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnos-tika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vi-kabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.

906785

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

912575

buitinės technikosremonto

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. auto-matinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

911893

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908477

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

912037

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909289

Automatinių skalbyklių, šaldytuvų, el. viry-klių, indaplovių, televizorių taisymas. Tel. 295 804, 8 612 62 492.

908757

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsul-tacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

912822

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342.

912880

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

910447

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Su-teikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

912418

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

911972

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893993

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908245

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

910498

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906121

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899026

Apdailos darbai. Dažymas, gipso mon-tavimas, meninis sienų dekoravimas. www.remontai.lt. Tel. 8 603 98 713.

911714

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuo-ju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylen-tes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

904794

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904562

Atlieka vidaus remonto ir smulkius apdailos darbus. Tel. 8 685 65 072.

912493

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901164

Atliekame įvairius vidaus apdailos dar-bus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, de-dame gipsą. Mielai užsiimame santech-nikos ir elektros instaliavimo, remon-to darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

907935

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894358

Atliekame santechnikos, elektros, sta-liaus darbus. Meistro iškvietimas į na-mus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt.

911184

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904605

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903899

Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.

908597

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906907

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906378

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parke-tą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).

912190

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parketą. Atnaujiname medinius laiptus, palanges, duris, dedame grindis. Kiti apdailos dar-bai. Tel. 8 638 92 411.

912142

Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu la-minatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nu-perku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.

911925

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, ta-petuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dangą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

911271

Jums prieinamomis kainomis glaistome, dažome, dedame dekoratyvinį tinką, kloja-me laminatą, dedame plyteles, kalame dai-lylentes. Tel. 8 645 42 926.

912951

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900901

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

912437

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, vaSario 15, 2012 19

Kaminų valymas. Kaminų įdėklai, gamyba, montavimas, remontas. Garantija. Skardi-nimo darbai. Stogų remontas. Tel. 8 677 96 297.

910095

Klijuoju plyteles, lyginu sienas. Tel. 8 688 84 414, (8 37) 421 177.

912882

Kokybiškam laiptinių remontui – nuolaidų metas. Dirbame profesionaliai. Turime di-delę patirtį, suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.

906199

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

912913

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905846

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906074

Plytelių, mozaikos klijavimas, dušų padų, sūkurinių vonių mūrijimas, betonavimas. Staliaus darbai. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai. Tel. 8 675 51 048.

912914

Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Su-teikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

912175

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

910261

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877908

Santechnikos darbai. Be poilsio die-nų. Garantijos, nuolaidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

906737

Stogų remontas, pastatų šiltinimas, apdai-los darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361.

907881

Tapetuotojas (darbštus ir sąžiningas) glais-to, dažo sienas, lubas. Deda laminatą ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medžiagas. Tel. 8 677 03 739.

908890

Vidaus įrangos

Iš sausos ąžuolo, skroblo, klevo, uosio me-dienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244.

909570

Įvairios durys pigiau. Didelis spal-vų, modelių pasirinkimas. Naujie-na – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuo-ti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

906452

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

910437

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

909083

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909679

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907064

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

910117

Paslaugosstatybos, remonto

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poil-sio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

910952

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

912520

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieš-kambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

909222

Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinki-mas. Tel. 8 671 20 013, 440 922.

912569

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

908992

siuvėjų

Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652, 8 670 34 414.

912831

Šventėms

Šventėms ir laisvalaikio kelionėms – 16 vie-tų „MB“ mikroautobusai. Vežame žmonių grupes Lietuvoje ir užsienyje. Tel. 8 612 19 930; dainius@autominute.lt.

907163

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB ,,ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906809

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

910071

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplin-kos darbai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895799

1 a. karkasinį medinį namą su mansarda Aleksote, Griškabūdžio g. (1987 m., bendr. pl. 68,51 kv. m, 9,79 a žemės, sandėlis 70 kv. m), visos miesto komunikacijos. Kaina 220 000 Lt. Tel. 8 687 58 704.

911712

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

910906

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803791

Parduodamas pigus 3 k. butas Kauno centre (66 kv. m, 4/3 a., mūriniame name). Kreiptis tel. 8 682 68 375.

912944

Parduodu 6 a sklypą Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928.

911093

Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Ba-jorų g., Vilijampolėje (1,35 a). Galima re-konstrukcija. Kaina 16 000 Lt. Tel. 8 675 03 868.

912936

Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099.

912225

Skubiai, nebrangiai parduodamas prekybi-nis kioskas (geros būklės) Aleksoto turga-vietėje. Tel. 8 651 36 591.

908098

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Vieną kambarį bendrabutyje R.Kalantos g. (keturių aukštų plytinio namo III a., ben-dr. pl. 21 kv. m, suremontuotas, patogumai bendri). Kaina 16 000 Lt. Tel. 8 676 27 519, 8 674 13 403.

906437

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus au-tonominis šildymas). Tel. 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo V a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo III a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (12 a. blokinio namo III a., b. pl. 61 kv. m, kam-bariai nepereinami). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.

2 kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plyt. namo V a., b. pl. 52 kv. m, 1991 m. statybos, renovuotas stogas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.

Iš dalies įrengtą naujos statybos namą Gi-rionyse, SB „Monolitas“, 6 a žemės. Tel. 8 687 708 27. KNTPA.

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo II a., b. pl. 29 kv. m, balkonas, plastikiniai langai). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA.

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 a. blokinio namo VI a., b. pl. 61 kv. m, plast. langai, bendrija). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

1 kambario butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo III a., pakeistas namo sto-gas, vamzdynas). Kaina 60 000 Lt. Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

913070

2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5/4 a., plytinis, b. pl. 54 kv. m, plast. lan-gai, tvarkingas). Kaina 76 000 Lt. Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.

Patalpas Kaišiadorių g., A.Šančiuose (2 a. medinio pastato I a., b. pl. 207 kv. m, 6 ka-binetai, suremontuotos). Tel. 300 914, 8 609 96 653. KNTPA.

913072

Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blo-kinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, pui-ki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvar-kyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Mastaičiuose, Sa-manų g. (b. pl. 96 kv. m, 4 a žemės, per du aukštus, geras išplanavimas). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondva-rio pl. (4 a. plytinio namo II a., b. pl. 41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Šiaurės pr., Eiguliuose (9 a. blokinio namo I a., b. pl. 51 kv. m, tvarkin-gas). Kaina 95 000 Lt. Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

3 kambarių butą Dainavoje, Partizanų g. (12 a. mūrinio namo II a., b. pl. 64 kv. m, tvar-kingas, pakeistas vamzdynas). Tel. 302 533, 8 676 22 262. KNTPA.

913071

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

KĖDAINIUOSE parduodamos komercinės paskirties patalpos (33 kv. m, 5 a. bloki-nio namo I a.). Kaina 75 000 Lt. Tel. 8 615 53 712.

912723

Buitinė technika

BUITEX AKCIJA visai buitinei technikai – NUOLAIDOS IKI 30 %. Atidavus seną bui-tinę techniką – nuolaida iki 250 Lt. Tai-kos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

910127

Buitinės technikos išparduotuvė! Pre-kiaujame nauja ir su defektais buiti-ne technika iki 50% pigiau. Skalbimo mašinos BOSCH, AEG – tik nuo 599 Lt. Savanorių pr. 214, Kaunas. Tel. 8 674 08 983.

908977

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821448

statybinės medžiagos

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, tera-sines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

911638

Kitos prekės

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

911907

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

907006

Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.

909787

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.

909034

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907759

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų ge-ros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldy-tas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

908282

Atvežame miškavežiu malkų (3 m il-gio, beržas, juodalksnis, ąžuolas). Ma-žiausias kiekis – 18 metrų. Tel. 8 617 15 896.

907566

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

908828

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

911100

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903386

Parduodamas BUAB „Avertė“ ilgalaikis ir trumpalaikis kilnojamasis turtas, debito-riniai įsiskolinimai, prekės, atsargos (ste-lažų, šaldymo įrangos, elektros instaliaci-jos ir kt. detalės). Pradinė atsargų ir prekių pardavimo kaina 162 000 Lt. Kito turto kai-na – pagal sąrašą. Informaciją apie turto pardavimo sąlygas ir kainas teikia admi-nistratorius tel. 8 620 56 879, e. paštas agiedriui@yahoo.com.

904710

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

911514

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldy-tas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

908118

PerKa

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908181

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906762

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902813

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902622

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902749

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. Vei-verių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902878

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno lau-žą, elektros variklius, senus automo-bilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902685

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

903008

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903069

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903945

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

912194

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Pa-tys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Doku-mentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906046

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907592

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890179

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.

905182

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500.

905169

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

912180

Pamesta

Dingusius UAB „KOSMELITA“ pinigų priėmi-mo kvitus nuo ACC 042741 iki ACC 042750 laikyti negaliojančiais.

912508

Pamestą policijos rėmėjo pažymėjimą, iš-duotą Mantvydui Penkauskui, laikyti nega-liojančiu.

912877 Nukelta į 20 p.

2

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, vaSario 15, 201220

ĮvairūsTeismo informacija

Kauno rajono apylinkės teisme (Kęstučio g. 29, Kaunas) 2012 m. kovo 1 d. 9 val. bus nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo SB „Vanagynė“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – administraci-nį pastatą, unik. Nr. 440-1840-5428, pla-ne pažymėtą 1B1p; administracinio pastato pagalbinį pastatą priestatą 1b1p, bei pagal-binį pastatą ūkio pastatą 3I1p, unikalus Nr. 4400-1840-5444, esančius SB „Vanagynė“, Kauno r., įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Siūlome suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo paskelbimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

912566

Nuomoja

Dviejų kambarių butą Kovo 11-osios g., prie PC IKI (5/1 a. blokiniame name, tvarkingas, su baldais). Pigus išlaikymas. Kaina 280–330 Lt + mokesčiai. Tel. 8 678 25 837.

912568

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905853

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600.

910342

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Su-tvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

910297

Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsi-skaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

906360

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

905199

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importi-nius automobilius, kėbulus. Pasiima-me. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890125

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Gali būti bendrabutis. Tel. 395 097, 8 676 22 528.

Perku trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune (su miesto patogumais). Tel. 300 914, 8 600 27 072 .

Namą, dalį namo, kotedžą arba namų val-dos sklypą Kaune. Tel. 308 866, 8 614 21 015.

912246

Perka

Nuomoja

Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kau-nas, išnuomojamas 29 kv. m kioskas su van-deniu, tualetu ir interneto ryšiu. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.

901403

išsinuomoja

Tvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513.

912269

Gabenimai

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901185

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907714

Vežame žmones, įvairius siuntinius, auto-mobilius iš/į Angliją. Tel. 8 673 27 242, e. paštas keliones.keliones@gmail.com.

911082

kelionės

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899366

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

907727

Vežame keleivius, krovinius ir automobi-lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897034

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905112

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905053

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

905033

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905012

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906186

kiti

Aš, Aidas Trepkus, atsiprašau STASIO BAKO už padarytus nuostolius.

913167

BUAB „Liepalotas“ vykdo naudotos me-džio pjuvenų džiovinimo, granuliavi-mo linijos ir kito turto pardavimo aukci-oną. Pradinė pardavimo kaina 20 000 Lt. Aukcionas vyks 2012 02 27 10 val. R.Kalantos g. 49–305, Kaunas. Informa-cija teikiama tel. 8 685 39 553, e. paštas e.koch@takas.lt.

912601

kiti

Pamesta piniginė su dokumentais: UAB „Kvintencija“ darbo pažymėjimas, gin-klo leidimo pažymėjimas, apsaugos bai-gimo pažymėjimas, priklausančiais Deivi-dui Baužiui.

912690

Pranešame, kad likviduojama uždaroji ak-cinė bendrovė „Dolminta“ (į. k. 135501723, PVM kodas LT355017219, buveinė Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 61, Registras – VĮ Registrų centras Kauno filialas).

912873

UAB „Petpaka“ (įm. k. 134059355) keičia pavadinimą į UAB „Paka“.

912956

Nukelta į 21 p.

3

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, vaSario 15, 2012 21

Pramogos, šventės, laisvalaikis karščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją,

Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą,

Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

Malta – nuo 843 Lt (asm.),

Kipras – nuo 941 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 812 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 818 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 743 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

2 Lt /min.

O2

O3

atsiliePkite!

Dingo piniginė su asmens tapatybės kortele ir vairuotojo pažymėjimu, priklausantys An-driui Danilevičiui. Radusius prašom atsiliepti. Tel. 8 683 43 239.

913057

Parduodamas bankrutavusios UAB „ML Transporte“ ilgalaikis ir trumpalaikis turtas bei reikalavimo teisės pagal skoli-ninkų neįvykdytas prievoles. Su parduo-damo turto sąrašais, kainomis galima susipažinti UAB Įmonių bankroto admi-nistravimo ir teisinių paslaugų biure (Jo-navos g. 16A, Kaune). Informacija teikia-ma tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, faksas (8 37) 308 948, www.adminbiu-ras.lt, e. paštu biuras@adminbiuras.lt.

912901

Informuojame, kad BUAB „Aritėja“ administratorius skelbia trumpalaikio turto komplekso – 15693 vnt. kilimų, bendras plotas 26782,15 kv. m, esančių Terminalo g. 10, Biruliškių k., Kauno r. sav. varžytines. Parduodamo turto kom-plekso apžiūros vieta ir laikas – iš anksto susitarus. Pirmųjų varžytinių data – 2012 m. kovo 19 d. 10 val., antrųjų – 2012 m. balandžio 3 d. Pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytinėse – 1.204.000,00 Lt, antrosiose – 963200,00 Lt. Varžy-tinių dalyvio mokestis – 100 Lt. BUAB „Aritėja“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT914010042502369824, AB DNB ban-kas. Varžytinių vieta – UAB Įmonių ban-kroto administravimo ir teisinių pas-laugų biuro buveinė, Jonavos g. 16A, Kaunas. Varžytinių dalyvių registravimo pradžia ir pabaiga: 9.30 – 9.50 val. In-formacija teikiama tel. (8 37) 308 945, faksas (8 37) 308 948, e. paštas biu-ras@adminbiuras.lt.

912916

Įvairūskiti mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908058

Pramogos

Vasario 28 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje „MU-ZIKINIS VAKARAS SU AKTORIAIS“. Dalyvauja: R.KAZLAS, V.KOCHANSKYTĖ, R.PREIKŠAITĖ, A.KELPŠA. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje, tel. 200 478; kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

911137

šokiai

Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotai-ką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mam-bo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vili-jampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.

912386

kviečia

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Lampėdžiuose. Žy-gio startas vasario 18 d. (šeštadienį) 11–13 val. Lampėdžiuose, aikštelėje prie ga-linės maršrutinio autobuso stotelės. Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt. Esant nepalankioms oro sąlygoms, žygis gali neįvykti.

913187

kviečia mokytis

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų kalbos; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

907977

informuoja

informuoja

NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ!Va sa rio 17 d. 12 val. „Mū sų odi sė jos” gi dų kur sų ab sol ven tai ves ne mo ka mą eks kur-si ją po Kau no se na mies tį. Ne pra leis ki te pro gos dau giau su ži no ti apie Kau no mies-to var do kil mę, pi lies sta ty bos is to ri ją, Ro tu-šės aikš tė je bu vu sias vaš ko ly dy mo kros nis ir kt. Ren ka mės prie Kau no pi lies. In for ma-ci ja M.Va lan čiaus g. 19, Kau nas. Tel. 207 879, 8 698 03 091, www.mu suo di se ja.lt, in fo@tu rin fo.lt.

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS KRUONIO MIŠKEVasario 15 d. kviečiame Jus ir Jūsų artimuosius į Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minė-jimą Kruonio miške.17 val. – šv. Mišias Kruonio bažnyčioje aukos Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. 18 val. – iš Kruonio miestelio aikštės į mišką, kur užkasti 1946 02 15 naktį žuvę trys Lietuvos partizanai, pajudės iškilminga eisena su vėliavomis, deglais, žvakėmis ir gėlėmis.Miške: degantys laužai, vėliavos pakėlimas, saliutas ir ,,Tautiška giesmė”; kalbės Kaišiado-rių rajono savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovai; bus skaitoma poezija, giedama ir dainuojama; kareiviška košė ir arbata.Renginyje dalyvaus: Kaišiadorių rajono moksleiviai ir Kauno apskrities kudirkaičiai, Jūrų skautai, visuomeninė organizacija „Vanagas”, Jaunieji Lietuvos patriotai, Lietuvos Šaulių sąjungos Kauno apskrities Vytauto Didžiojo II rinktinės jaunieji šauliai, choras „Margiris”, Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena” ir kiti kolektyvai.Prašom nepamiršti šiltai apsirengti ir apsiauti, pasiimti žvakučių, deglų, vėliavų ar vėlia-vėlių. Pasiteirauti tel. (8 346) 47 373, 8 682 65 678, 8 615 29 907.

Kaišiadorių rajono savivaldybė, Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga,Kaišiadorių vyskupijos kurija, Kruonio kultūros centras, Kruonio gimnazija

MAŽASIS LEKTORIUMASDujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646

Vasario 17 d. 17 val. – paskaita-susitikimas su žolininke iš Latvijos Ilze Jansone.

KURSŲ KIRPYKLA ker pa, šu kuo ja plau kus ne mo ka mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa va no rių pr. 66 (buv. Ra di jo ga myk la, vi di nis kor pu sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma lo niai kvie čia me.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS

A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt

Vasario 15 d. 18 val. – paskaita ŽALIAS MAIS-TAS: FERMENTŲ REIKŠMĖ, AUTOLIZĖ. Lekto-rius Aleksandras Žarskus.Vasario 18 d. 16 val. – paskaita PRIEVAR-TINIS VIRSMAS ARBA NETEKTIES IŠGYVENI-MAS. Lektorius Aleksandras Žarskus.18 val. – paskaita SAVIVALDA, SAVITVARKA IR KITOS NUODĖMĖS. Susitikimas su žurna-liste Audrone Vaitkute.

NEMOKAMŲ PASKAITŲ CIKLASLie tu vos kū no kul tū ros aka de mi ja kvie čia moks lei vius ir jų tė ve lius į ne mo ka mų pa-skai tų cik lą, skirtą su si pa žin ti su TURIZMO IR SPORTO VADYBOS pro gra ma. Tai ga li-my bė su ži no ti įdo mių fak tų apie tu riz mo ir spor to va dy bos sri tį, pa si tar ti su dės ty to jais apie stu di jas bei kar je rą. Va sa rio 18 d. 11 val. – pa skai ta „Eko no mi ka yra ne vien te ori ja”(lek to rius dr. doc.V.Lie-sio nis).Va sa rio 25 d. 11 val. – pa skai ta „Va dy bi nin-ko eti ke tas tarp tau ti nio pro to ko lo as pek-tu”(lek to rius dr. doc. V.Mi se vi čius).Ko vo 3 d. 11 val. – pa skai ta „Spor to ren-gi nių va dy bos ypa tu mai” (lek to rius M.Go-bi kas). Bū ti na iš anks ti nė re gist ra ci ja www.lkka.lt/add. Pa si tei rau ti tel. (8 37) 201 476.Se mi na rai vyks Kau ne, Spor to g. 6, LKKA cen tri nių rū mų II aukš te, 232 au di to ri jo je.

PASIKALBĖKIMEMes, anoniminiai narkomanai, norime pa-sidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyven-ti be narkotikų. Visa tai – atvirame susirin-kime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272; www.lietuvos-na.lt.

Toliau tęsiamas projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui pa-lankios aplinkos kūrimas Kauno aps-krityje“ įgyvendinimas, kurio tikslas yra skatinti šeimai palankių darbo vietų kūrimą, didinti vaikų, neįgalių ir ligotų asmenų priežiūros paslaugų prieinamumą ir lankstumą bei pa-dėti darbingiems asmenims derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Pro-jektą vykdo viešoji įstaiga „Privati slaugos tarnyba“ kartu su partne-riais Kauno apskrities moterų krizių centru ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.Džiaugiamės išgirdę vis daugiau ma-lonių atgarsių iš buvusių projekto da-lyvių. Dalyviai teigia, jog gavo labai didelę pagalbą dalyvaudami projekte ir tikisi projekto pratęsimo. Artėjant gražiausioms metų šventėms sulau-kėme malonios staigmenos. Viena buvusi projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“ dalyvė, projekto metu įsidarbinusi privačiame vaikų darželyje, pasiūlė vaikučiams, kurių tėveliai lankosi Kau-no apskrities krizių centre ir dalyvau-ja projekte, gauti dovanėles, skirtas vaikučiams ugdyti. Renginio idėja – mokyti vaikučius dalytis. Ši maloni staigmena labai nudžiugino projekto šeimas ir mažuosius vaikučius. Darže-lio vaikučiai, atvykę į Kauno apskrities moterų krizių centrą su auklėtojomis ir tėveliais, padainavo kelias daineles ir išdalijo pačių vaikučių supakuotas dovanėles, kuriomis labai apsidžiau-gė centro vaikučiai.

Projektas yra skirtas darbingo am-žiaus asmenims, kurie dėl šeimos įsipareigojimų (prižiūri vaikus iki 10 metų amžiaus, neįgaliuosius ar seny-vo amžiaus šeimos narius) nedirba. Siekdami padėti projekto dalyviams sugrįžti į darbo rinką, sudarome są-lygas jiems tobulinti savo socialinius įgūdžius, mokytis dirbti kompiuteriu, anglų kalbos. Tuo metu, kai vyksta konsultacijos ar mokymai, projekto dalyvių šeimos narius prižiūri slau-gytojos ar auklės. Projekto metu paslaugas jau gavo 88 nedirban-čios šeimos, auginančios vaikus ar slaugančios neįgaliuosius ar senyvo amžiaus šeimos narius. 29 asmenys, baigę anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo kursus bei gavę asmeni-nių konsultacijų, grįžo į darbo rinką.

Kviečiame pasinaudoti paskutine galimybe tapti projekto dalyviu ir nuo kovo 5 d. pradėti lankyti anglų kal-bos kursus. Kursai vyks tris kartus per savaitę, kursų trukmė – 2 mėnesiai. Baigusieji kursus, gaus tai įrodančius pažymėjimus. Daugiau informacijos apie projektą, visas naujienas, daly-vavimo galimybes, vykdomas veiklas galima rasti projekto internetinia-me puslapyje www.geradirbti.lt. Asmenis, turinčius sunkumų derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus bei norinčius dalyvauti projekte, kviečia-me skambinti ir teirautis telefonais (8 37) 340 027, 8 679 31 930 arba atvykti į Kauno apskrities moterų krizių centrą, A.Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas), Kaune.

Užs. 123976

Tęsiamas projekto „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimui palankios aplinkos kūrimas Kauno apskrityje“ įgyvendinamas

22

kas, kur, kadatrečiadienis, vasario 15, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Mei lės prie sai ka“ – iki 16 d. 12.50, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.; 15 d. 12.30 val. – Ma my čių aka de mi jos se an sas, kai na 9 Lt (vai ku čiams iki 5 m. ne mo ka mai). „Ne­sau gus prie globs tis“ – iki 16 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Jū ros ko man da“ (lie t. k.) – iki 16 d. 12.40 val. „7 die nos ir nak tys su Ma ri lyn Mon roe“ – iki 16 d. 16.30 val. „Tai reiš kia karą“ – iš anks ti nis se an sas tik 16 d. 19 val.! „Kelionė į paslaptingąją salą 2“ 3D – iš anks ti nis se an sas tik 16 d. 16 val. „Vaizdo dienoraštis“ – 16.00*, 20.15, 22.15** val. (*išsk. 16 d., **išsk. 15 d.). „Ko­rio la nas“ – iki 16 d. 11 val. „Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – 15 d. 22.15 val. „Mie gan­čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 16 d. 14.30, 19*, 21.30 val. (*išsk. 16 d.). „Dže kas ir Dži lė“ – iki 16 d. 18.35 val. „Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 16 d. 13.30 val. „Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 16 d. 20.45 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 16 d. 12, 14, 18* val. (*išsk. 16 d.). „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 16 d. 11 val. „Ta das Blin da. Pra džia“ – 16 d. 18 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Meilės priesaika“ (premjera) – iki 16 d. 11.45, 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Nesaugus prieglobstis“ (premjera) – iki 16 d. 10.15, 13, 15.30, 18, 20.45 val. „Mano didysis O!“ (premjera) – iki 16 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. „Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (išankstinis seansas) – iki 16 d. 12.30, 22 val. POWER HIT RADIO seansas. „Tai reiškia karą“ – iki 16 d. 18.30 val. „Sniegynų įkaitai“ – iki 16 d. 15.45, 18.15, 21 val. „Geležinė ledi“ – iki 16 d. 15.15, 20.15 val. „Vaizdo dienoraštis“ – iki 16 d. 19.45 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 16 d. 10.30 val.; iki 16 d. 17.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 16 d. 11 val.; iki 16 d. 13.30 val. „Karo žirgas“ – iki 16 d. 13.15 val. „Ant ribos“ – iki 16 d. 16.15 val.; 21.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 16 d. 10, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – iki 16 d. 12.45 val.

J.GRUODŽiO MEMORiaLinis MUZiEJUs

Salako g. 18

Edukacinė programa, skirta poeto Jono Mačiulio­Maironio 150­osioms gimimo metinėms paminėti.Kviečiame šeimas, ikimokyklinio amžiaus vaikus, moksleivius ir studentus dalyvauti nuotaikingoje teatralizuotoje edukacinėje programoje „Jūratė ir Kastytis”. Kartu kursime ir vaidinsime spektaklį, klausysime kompozitoriaus Juozo Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis” muzikos.Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 732 498, r.suopiene@petrauskumuziejus.lt.

kinO TEaTRas „ROMUVa“Lais vės al. 54

VOKIEČIŲ KINO DIENOS Va sa rio 15 d. 18 val. – „Sky riaus pi ra tai” (2010 m., dra ma). 20 val. – „Ne ty čia pa gro­bus po nią El frydę Ot” (2010 m., ko me di ja).

TEaTRaskaUnO VaLsTybinisDRaMOs TEaTRas

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Vasario 15 d. 18 val. – Timothee de Fom­belle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospek­taklis. Rež. Gintaras Varnas. Vasario 17 d. 18 val. – PREMJERA! Bianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Padegimas.

kaUnO VaLsTybinis MUZikinis TEaTRas

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 17, 18 d. 18 val. – Ga e ta no Do ni zet­ti. LIUČIJA DI LAMERMUR. 3 veiks mų ope ra.

kaUnO kaMERinis TEaTRasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 15 d. 18 val. – sve čiuo se te at ras MENS PUBLICA ir VDU te at ras. Prem je ra! Y.Re za. TRYS GYVENIMO VERSIJOS. Tra gi­ko me di ja. Re ži sie rius Ag nius Jan ke vi čius. Vai di na: J.Onai ty tė, G.Pik ty tė, D.Svo bo nas, S.Šid laus kas, V.Ga si liū nas.Va sa rio 16 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ“. Pa si ma ty mas po dvi­de šim ties me tų. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 17 d. 18 val. – D.Če paus kai tė. DIENA IR NAKTIS. Dvie jų da lių dra ma. Re ži­sie rius S.Ru bi no vas.

kaUnO MaŽasis TEaTRasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

kaUnO VaLsTybinis LĖLiŲ TEaTRas

Laisvės al. 87A

Vasario 18 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje – UMA – UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuobodžių – įdomiam ir kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 m.17 val. – PREMJERA! SUDEGINTI NEGALIMA PASIGAILĖTI. JOANOS ARKIETĖS MANIFES­TAS. Muzikinė improvizacija G.B.Shaw pjesės „Šventoji Joana” ir G.Verdi operos „Žana d’Ark” motyvais. Joanos Arkietės vaidmenį atlieka aktorė Eglė Tulevičiūtė, Natalija Katilienė – solistė, Eglė Perkumai­tė – pianistė, Vita Šiugždinienė – violon­čelininkė, Laima Šulskutė – fleitininkė. Dailininkas – Kristijonas Siparis.

„GiRsTUČiO“ RŪMaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

ANŽELIKOS CHOLINOS ŠOKIO TEATRASVa sa rio 15 d. 19 val. – spek tak lis ANA KARENINA. Cho re og ra fė A.Cho li na.

DOMINO TEATRASVa sa rio 17 d. 18 val. – ko me di ja VILNIUS–DAKARAS. Re ži sie rius K.Smo ri gi nas.

VaikŲ iR JaUniMO TEaTRas„ViLkOLakis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 15 d. 16 val., 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖ­TYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

TEaTRO kLUbasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 15 d. 19 val. – JIS IR JI. Pa gal J.Bi­liū no ir jo žmo nos laiš kus ir kū ry bą.

REnGiniai

aMŽinąJį aTiLsį

kaUnO FOTOGRaFiJOsGaLERiJa

Ro tu šės a. 1/Vil niaus g. 2

Va sa rio 15 d. 17 val. – su si ti ki mas su fo­to me ni nin ku Vy tau tu Plet ku mi, ku ria me au to rius pri sta tys dar spau dos da žais

a. iR J.JUŠkŲETninĖs kULTŪROs MUZiEJUs

Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Vasario 16 d. 16 val. – Sigutės TRIMAKAI­TĖS koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

naCiOnaLinis M.k.ČiURLiOniO DaiLĖs MUZiEJUs

ir ki ti jo pa da li niai: M.Ži lins ko dai lės ga le­ri ja, Ke ra mi kos mu zie jus, Vel nių mu zie jus, A.Žmui dzi na vi čiaus kū ri nių ir rin ki nių mu­zie jus, A. ir P.Ga lau nių na mai, M.Ra kaus­kai tės ir L.Trui kio me mo ria li nis mu zie jus, J.Zi ka ro me mo ria li nis mu zie jus, M.K.Čiur­lio nio me mo ria li nis mu zie jus Drus ki nin­kuo se, V.K.Jo ny no ga le ri ja Drus ki nin kuo se va sa rio 16 dieną ne dirbs.

VyTaUTO DiDŽiOJO kaROMUZiEJUs

K.Do ne lai čio g. 64

Va sa rio 16-ąją, mi nint Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die ną ir Vy tau to Di džio jo ka ro mu zie jaus 91­ąsias įkū ri mo me ti nes, Vy tau­to Di džio jo ka ro mu zie jus lan ky to jus kvie čia į pa ro dą „KAUNO PILIES GYNYBA 1362 m.” Pa ro da skir ta ku ni gaikš čio Vai do to va do­vau ja mos did vy riš kos Kau no pi lies gy ny bos 650­osioms me ti nėms. Parodos atidary­mas 14 val. Va sa rio 16-ąją lan ky ma sis mu zie ju je ne mo ka mas.

PaVEiksLŲ GaLERiJaK.Do ne lai čio g. 16

Va sa rio 16 d. 16 val. – pa ro dos „Ge riau sias 2011 me tų kū ri nys” lau re a tų pa skel bi mas ir ap do va no ji mas. Dar bas, su rin kęs dau giau­sia pa ro dos lan ky to jų bal sų, taps pub li kos nu my lė ti niu, ku riam spe cia lų pri zą pa ruo šė Kau no mies to sa vi val dy bė. Vi sus su si rin ku­sius links mins ir gerą nuo taiką ga ran tuos Kau no big ben das. Tai gi jei dar ne spė jo te pa reikš ti sa vo nuo mo nės – pas ku bė ki te. Bal suo ti ga li ma iki va sa rio 15 d. 17 val.

kaUnO VaLsTybinĖFiLHaRMOniJa

L.Sa pie gos g. 5

Va sa rio 16 d. 13.30 val. – mo ki nių cho rų fes ti va lis VILTIES DAINA, skir tas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai pa mi nė ti. Įė ji­mas ne mo ka mas.

kaUnO kULTŪROs CEnTRas„TaUTOs naMai“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Va sa rio 16 d. 15 val. – tau ti nio me no kon­cer tas, skir tas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai, KAIP GYVASTIS LAISVA TĖVYNĖ. Kon cer tas ne mo ka mas.

kaUnO MEnininkŲ naMaiV.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Vasario 16 d. 16.30 val. – vokalinės­fortepi­joninės muzikos koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Dalyvaus: teno­ras Arūnas Dingelis ir pianistas Mantautas Katinas. Įėjimas nemokamas.

Skaudžią netekties valandą, mirusČeslovui DAPKUI,buvusiam ilgamečiam AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno geležinkelių

infrastruktūros viršininkui, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Kelprojektas“ kolektyvas.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Reumatologijos skyriaus vedėją Joaną DAMBRAUSKIENę dėl mylimo Tėvelio mirties.

Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė

Skaudžią netekties valandą, mirus tėveliui, Reumatologijos skyriaus vedėją Joaną DAMBRAUSKIENę nuoširdžiai užjaučia VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikos darbuotojai.

„Sielvartas“ – laidojimo paslaugos visoje Lietuvoje. KREMA­VIMAS. Mirusiųjų paėmimas iš namų, ligoninių, įstaigų. Doku­mentų sutvarkymas. Laidojame už valstybės pašalpas. Drabužiai, karstai, atributika. Mus rasite Žaibo g. 4, Šilainiuose (šalia Šven­tosios Dvasios bažnyčios). Tel. (8 37) 237 722, 8 650 91 647. Dir-bame visą parą.

912994

Nuoširdžiai dėkojame AB „Šilkas“ buvusiems bendradarbiams, LSMU MA Kineziologijos ir sporto medicinos katedros kolektyvui, Slaugos fakulteto bendradarbiams, Buitinių paslaugų ir verslo mokyklos bendruomenei, giminėms, draugams, pažįstamiems, užuojauta, geru žodžiu, savo buvimu ir geranoriškumu padėjusiems išgyventi netekties skausmą ir palydėti į paskutinę kelionę Vytautą VITARTĄ.

Dukros

DĖkOJa

ATMINIMO LENTOS ŽYMIEMS ŽMONĖMS ATMINTIVa sa rio 15 d. 12 val. ant pa sta to T.Dau gir do g. 4, Kau ne, bus ati deng tos at mi ni mo len tos, skir tos žy miems žmo nėms pri si min ti. Mi nint 50­ąsias Sta sio Ši lin go mir ties me ti nes, bus ati den gia ma at mi ni mo len ta su bron zi niu tei sin gu mo mi nist ro ba rel je fu. At mi ni mo len tos au to rius skulp to rius Vy tau tas Na ru tis. Sta sys Ši lin gas – prieš ka ry je bu vęs Tei sin gu mo mi nist­ras, Vals ty bės ta ry bos pir mi nin kas, Šau lių są jun gos Cen tro val dy bos pir mi nin kas. Jo rū pes čiu įsteig ta M.K.Čiur lio nio ga le ri ja, Kau no me no mo kyk la, Ope ros te at ras. Gre ta bus ati deng ta at mi ni mo len ta, skir ta ke tu riems žy miems vi suo me nės vei kė jams – Jo nui Ga ra le vi čiui, Pau­liui Ga lau nei, Vla dui Put vins kiui, Juo zui Tal lat­Kelp šai. Šie žy mūs žmo nės gy ve no bu vu sia­me Dau gir do g. 2­aja me na me. Juo zas Ga ra le vi čius, na mo sa vi nin kas, bu vo įkū ręs var go­nų dirb tu ves, in stru men tų ga myk lą pir ma ja me šio na mo aukš te. Ka ras, at ne šęs mir tį, ug nį ir ne san tai ką, su nai ki no var go ni nin ko dirb tu ves. Šiuo me tu Dau gir do g. 2 įsi kū ręs vieš bu tis „Dau gir das”. Šis na mas bu vo prie globs tis žy miam to me to di ri gen tui, chor ve džiui, kom po zi­to riui Juo zui Tal lat­Kelp šai, ku ris per sa vo gy ve ni mą spė jo pa bū ti Kau ne ir gar sin ti šio mies to var dą sta ty da mas ope ras, reng da mas kon cer tus ir kur da mas ki to kius me ni nio po bū džio kū­ri nius. Pau lius Ga lau nė – dai lės is to ri kas ir kri ti kas, lie tu vių pro fe sio na lios mu zie ji nin kys tės pra di nin kas, nu si pel nęs me no vei kė jas, Vla das Put vins kis­Put vys – ba jo ras, dva ri nin kas, vi­suo me nės ir kul tū ros vei kė jas, ra šy to jas, knyg ne šys, žu vi nin kys tės pra di nin kas Lie tu vo je. Vi si šie kul tū ros, po li ti kos, me no vei kė jai bus įam žin ti vie no je at mi ni mo len to je.

kaUnO PanTOMiMOs iR PLasTikOs TEaTRas

M.Dauk šos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Va sa rio 18 d. 18 val. – prem je ra! KAMASU­TRA. Vie nos da lies spek tak lis tik su au gu­sie siems.

kaUnO įGULOs kaRininkŲ RaMOVĖ

A.Mic ke vi čiaus g. 19

Va sa rio 16 d. 14 val. Di džio jo je sa lė je (II a.) vyks ren gi nys, skir tas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai pa mi nė ti. Pa skai tą „LDK pi lys ir tvir to vės” skai tys dr. V.Ra ku tis. Bus ro do ma li te ra tū ri nė­me ni nė kom po zi ci ja TŪKSTANTMEČIO LIETUVA. Po ren gi nio bus ga li ma su si pa žin ti su eks po nuo ja mais LDK pi lių ir tvir to vių ma ke tais, su kur tais Lie tu­vos moks lei vių. Įė ji mas lais vas.

J.TUMO-VaiŽGanTO MUZiEJUs Alek so to g. 10–4

Va sa rio 17 d. 16 val. – mei lės ly ri kos va ka­ras PALIK TIK DAINĄ MAN... Pau liaus Šir vio ir Ser ge jaus Je se ni no ei lė raš čius skai tys Ve ra Va sil je va. Da ly vau ja dai nų at li kė jas Al gis Lips kas.

„nykŠTUkO“ LĖLiŲ TEaTRasRo tu šės a. 19 (Ry šių is to ri jos mu zie ju je)

Va sa rio 19 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS.Bi lie tai par duo da mi 1 val. prieš spek tak lius.

kve pian čią sa vo fo to gra fi jų kny gą „Til tai”, ku rią su da ro ke li fo to gra fi jų cik lai, kur ti 2003–2011 me tais. Pri sta ty me da ly vaus kny gos su da ry to jas fo to me ni nin kas Vy tau­tas Sta nio nis ir teks tų au to rė, su si ti ki mo mo de ra to rė Aud ro nė Meš kaus kai tė.

VyTaUTO DiDŽiOJO kaROMUZiEJaUs sODELis

Va sa rio 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kau no mies to ka ri lio nie riaus Gied riaus Kup re vi­čiaus at lie ka mi var pų mu zi kos kon cer tai. Skam bės D.Šos ta ko vi čiaus ir S.Pro kof e vo kū ri niai.

kaUnO aPskRiTiEs ViEŠOJi bibLiOTEka

Ra das tų g. 2

kaUnO VaLsTybinĖFiLHaRMOniJa

L.Sa pie gos g. 5

eks po nuo ja ma kas me tė Kau no dai li nin kų klu bų „Sfink sas” ir „Me no spar nai” dai lės dar bų pa ro da ATGIMIMAS, skir ta Va sa rio 16­ajai, Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai,

ir Ko vo 11­ajai, Lie tu vos Ne pri klau so my bės at kū ri mo die nai, pa žy mė ti. Šven ti nis pa ro dos pri sta ty mas ir lau re a tų ap do va no ji mas vyks ko vo 9 d. 16 val. Kau­no ap skri ties vie šo jo je bib lio te ko je. Įė ji mas ne mo ka mas.

RyŠiŲ isTORiJOs MUZiEJUs Rotušės a. 19

Iki vasario 29 d. veikia Martyno Gaubo tapybos ir skulptūrų paroda.

kERaMikOs MUZiEJUsRo tu šės a. 15

Iki vasario 28 d. veikia ju bi lie ji nė dai li nin­kės­ke ra mi kės Ja ni nos Šmid tai tės kū ry bos pa ro da.

23

kas, kur, kadatrečiadienis, vasario 15, 2012

horoskopai

DaTos (vasario 15 D.)TV programa

LTV 21.15 val. LNK 23.15 val. TV3 19.10 val. BTV 20.25 val.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta

Kel mic kai te. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.).

12.15 Duo kim ga ro (k). 14.15 Ypa tin gas at ve jis (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų

k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15, 22.15 Šv. Va len ti no die na

ki taip. Kon cer tas. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).

6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Ma žo ji iš ra dė ja Do ra“ (3).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (2) (k).

7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.40 Lie tu vos bal sas. Ak lo sios

perk lau sos (k). 11.40 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žieji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da.

Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (3).

14.40 „iKar li“ (3). 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“ (3). 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14 Spor tas. Orai. 19.19 Fa rai (N-7). 20.00 Ko me di ja „Dvy li ka kė džių“

(Ru si ja, 1971 m.). 23.15 Dra ma „Nuo dė mės

už kal bė ji mas“ (Lie tu va, 2006 m.) (N-14).

1.25 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir

pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Ko dėl? 11.50 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.40 Žvaigž dė po li ci nin kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir

pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į

pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas.

21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „Pel kė“ (4). 0.05 Dra ma „Eu re ka“ (1) (JAV,

2010 m.). 1.00 „Penk ta die nio va ka ro

ži bu riai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gy ve ni mo spal vos“. TV

žur na las (k). 9.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou

(k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 11.00 Ali bi. „Dak ta ras Mon ro“ (N-7)

(k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“

(k). 12.30 „Grės min gi me džio to jai.

Me džiok lė bū riais“ (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7)

(k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“.

Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Mi li jo nie riai“ (k). 18.00 Ži nios. 18.19 Spor tas. 18.23 Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro

šou. 20.00 Ži nios. 20.15 Vers las. 20.19 Spor tas. 20.23 Orai. 20.25 „Ty los ri ba“ (N-7). 21.05 Karo vilkai. „Jūrų pėstininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai” (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).0.00 „Galileo: norintiems žinoti“. Populiarioji

dokumentika (k).0.30 „Autopilotas“. TV žurnalas (k).1.00–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou

suaugusiesiems (S).

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

al bu mas (len kų k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Mū sų mies te liai. Al vi tas. 12.25 Pul sas. 12.50 Gy ve ni mas yra gra žus (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Žmo ni jos žo di nio ir

ne ma te ria laus pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (2) (2003 m.) (k).

15.45 Lie tu vių do ku men ti kos meist rai. Ka zi mie ras Mus nic kas. „Bas so can tan te“ (1984 m.), „Sė džiu po lan ge liu“ (1986 m.) (k).

16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Et no kul tū ros ra tas. Ug nies

skulp tū rų ma gi ja. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.25 Du rys at si da ro. 18.50 Mu zi kos is to ri jos. Švie sos

akor das. 19.34 Lai ko port re tai.

Nep rik lau so my bės Ak to sig na ta rė Bi ru tė Va lio ny tė ir Di džio ji Lie tu va (2008 m.).

20.05 Smil gos uo ga (2011 m.). 20.30 „Nesku bėk gy ven ti“. 21.15 Jo no Ba sa na vi čiaus

85-osioms mir ties me ti nėms. Lai ko ženk lai.

22.10 Eli to ki nas. Ro man ti nė dra ma „Emos lai mė“ (Vo kie ti ja, 2006 m.) (N-14).

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Kai mū zos pra by la. Wi sława

Szym bors ka. „Nuos ta ba“ (k).

10.00 Te le par duo tu vė. 10.15 „Išliki mas“. 11.15 „Sin ba do nuo ty kiai“. 12.15 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00 „Re zi den tai“. 14.30 Te le par duo tu vė 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 16.00 „Iš li ki mas“. 17.00 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“

(2). 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 19.00 „CSI Ma ja mis“. 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 21.00 „Re zi den tai“. 21.35 UEFA čem pionų

ly gos rung ty nės. „AC Mi lan“–„Ar se nal FC“. Tie sio gi nė trans lia ci ja.

23.40 Kri mi na li nė dra ma „Gryn Ri ve rio žu di ko gau dy nės“ (JAV, 2008 m.).

1.20 „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“ (2).

2.10 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Su per me no nuo ty kiai“ (4). 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos

tę sia si“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 15.30 Te le par duo tu vė. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos

gy dy to jo pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7). 17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kaltimo mo ty vai“ (7) (N-7).

21.00 Veiks mo f. „Čem pio nas 2“ (JAV, 2006 m.) (N-14).

22.55 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.55 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30 No me da. 12.20 Ku li na ri nis rei das. 12.45 Val gyk ir liek nėk. 13.10 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 17.00 Ku li na ri nis rei das. 17.30 Val gyk ir liek nėk. 18.00 „Mo te ris be praei ties“. 19.00 „Žiau ri mei lė“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 20.30 No me da. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 22.20 „Mo te ris be praei ties“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25, 12.40 Griūk ne gy vas!

(N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur so fi na las.

9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.10, 14.50 Il gai ir lai min gai. 12.05, 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Oba ma.

Jo is to ri ja“. 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 19.55 Dok. f. „Kai Kei tė su ti ko

Wil ja mą. Pa sa ka apie du gy ve ni mus“.

21.00, 0.05 Re por te ris. 21.52, 0.57 Orai.

9.00, 18.00, 23.10 Ži nios. 9.20 Ro man ti nė dra ma „Tie siog

kar tu“ (N-7). 10.55 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“

(k). 11.45 Nuo ty kių f. „Sa cha ra“ (N-7). 13.45 Te le laik raš tis. 15.30 Ko me di ja „Kū di kis už

30 000 000“ (N-7). 17.30 Gy ve nu čia (k). 18.20 Si gi tos vir tu vė. 18.40 „Mar se lio kri mi na lis tai“ (k). 20.30 Ko vo to jas. 21.00 Ži nios. Orai. 21.20 Mis ti nis tri le ris „Ne ma to mas“

(N-7). 23.30 Tri le ris „Gy va tė“ (N-14).

7.00 Žinios. Orai (k).7.20 „Kauniečių akimis“ (k).7.30 „Kitokia Lietuva“ (k).8.30 Muzika.9.00 „Kultūros alėja“ (k).9.30 Muzika.10.05 Anim s. „Laiko policija“.10.30 Pasimatymų šou „Būk mano

meile“.11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.15.30 „Teleparduotuvė“16.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“.17.00 „Pasaulio Guinnesso

rekordai“.17.57 „Žodis – ne žvirblis“ (k).18.00 Žinios. Orai.18.20 „Kauniečių akimis“.18.30 Muzika.19.00 „Muzikinė vaivorykštė“ (k).20.00 Žinios. Orai (k).20.20 „Kauniečių akimis“ (k).20.30 Muzika.21.00 Veiksmo f. „Čempionas 2“.22.55 „Arti namų“.23.55 „Pasaulio Guinnesso

rekordai“ (k).

8.00 Ro man ti nė ko me di ja „Ma no ge riau sio drau go mer gi na“ (JAV, 2006 m.).

9.55 Ko me di ja „Nuo ta ka paš tu“ (JAV, 2004 m.).

11.35 Dra ma „Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.). 18.30 Ko me di ja „Svei ki at vy kę“ (In di ja,

2007 m.). 21.15 Veiks mo drama „Nie ka da ne pa si duok“

(JAV, 2008 m.). 23.10 Siau bo dra ma „Krau jas ir

šo ko la das“ (JAV, 2007 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 22.45, 23.00 Ži nios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga.

„Udinese“–„Milan“.12.00 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga.

„Val la do lid“–„Uni ca ja“. 13.45 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Kau no „Žal giris“–Ry gos VEF. 15.30 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Ban ca

Ci vi ca“–Mad ri do „Real“. 17.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Mask vos sri ties „Chim ki“– Ki je vo „Bu di vel nik“.

19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės.19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXIII turo

apžvalga.21.00 Automoto.21.20 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras.22.00 Spor tas LT. Tarp tau ti nis Da no

Poz nia ko bok so tur ny ras. 23.15 Pro fe sio na lų bok sas. O.De La

Hoya ir F.Mayweat he ris.

avinas (03 21–04 20). Pasikeis jū-sų požiūris į kai kuriuos svarbius

dalykus. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirš-kite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus.

JauTis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite

antipatiją kitiems žmonėms. Jums nepa-tiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsu-mas. Palikite visus ramybėje ir užsiimki-te mėgstamais dalykais.

Dvyniai (05 21–06 21). Būsite jau-trus, kitaip vertinsite savo emoci-

jas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite.

vėžys (06 22–07 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte

pritaikyti savo kūrybiškumą. Be to, trokštate pažinti kitus pasaulius ir nere-alią meilę. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama.

LiūTas (07 23–08 23). Pernelyg nesipuikuokite savo sugebėji-

mais, nes šiandien būsite ne itin dėme-singas, todėl kils pavojus įžeisti kitus žmones. Tinkamas metas pasirūpinti sveikata.

MergeLė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaiz-

duote, kad įgyvendintumėte savo idė-jas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikš-ti savo mintis trauks ir žavės aplinki-nius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas.

svarsTykLės (09 24–10 23). Ap-linkiniai jums mes iššūkį dėl labai

keblaus dalyko. Palanki diena ugdyti kantrybę ir tyrinėti savo emocijas, ver-tybes, veiksmus. Jokia katastrofa neiš-tiks, tiesiog tai ne jūsų diena.

skorpionas (10 24–11 22). Palan-ki diena bendrauti su draugais ir

vaikais. Puikiai praleiskite laiką. Teigia-mai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite sa-vo minčių bei darbų.

ŠauLys (11 23–12 21). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir su-

pantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras im-tis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegi-mą įgyvendinkite.

ožiaragis (12 22–01 20). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės

įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pa-milsite vyresnį arba autoritetingą žmo-gų. Tačiau romantiškas susižavėjimas il-gai netruks.

vanDenis (01 21–02 19). Chaotiš-kas laikotarpis, todėl galite patirti

kieno nors stiprų psichologinį spaudi-mą. Jausitės nesaugiai, nesugebėsite iš-reikšti savo minčių apie įvykius.

žuvys (02 20–03 20). Patirsite ma-lonių įspūdžių tyrinėdamas savo

jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas.

1386 m. Lietuvos didysis kunigaikš-tis ir Lenkijos karalius Jogaila pasi-krikštijo Krokuvoje ir gavo Vladislovo vardą.1564 m. gimė astronomas ir matema-tikas, sukonstravęs pirmąjį teleskopą ir pradėjęs stebėti dangų, Galileo Ga-lilei.1857 m. mirė rusų kompozitorius Michailas Glinka.1930 m. gimė poetas Algimantas Bal-takis.1951 m. Anglijoje gimė aktorė Jane Seymour.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

ame ri ko je dre bė jo že mė

JAV va ka ri nę pa kran tę su krė tė že­mės dre bė ji mas. Šiau rės Ka li for ni jo­je už fik suo tas 5,6 ba lo pa gal Rich te­rio ska lę smū gis. Di de lių nuo sto lių dre bė ji mas ne pri da rė. Že mės dre bė­ji mo epi cent ras bu vo 32,9 km gy ly je Ra mio jo van de ny no pa kran tė je, apie 352 km į šiau rės va ka rus nuo Ka li for­ni jos sos ti nės Sak ra men to. Stip riau­sias Ka li for ni ją su krė tęs že mės dre­bė ji mas bu vo 1857 m., jo stip ru mas sie kė 8 ba lus. Dau giau sia ža los pri da­rė 1906 m. įvy kęs 7,9 ba lo že mės dre­bė ji mas San Fran sis ke, per ku rį žu vo dau giau nei 3 tūkst. žmo nių.

rytoj

poryt

–7 –8–4 –8

–18 –15–10 –15

–10 –3–4 –14

3

3

4

įvairenybės

Ita li jo je gau siai iš kri tęs snie­gas pa da rė di džiu lės ža los vi­du ram žių Ur bi no mies tui ir dar pa blo gi no des pe ra tiš kai res tau ra to rių lau kian čio Ro­mos Ko li zie jaus būk lę.

Kaip pra ne šė „La Re pubb li­ca“, iš Ur bi no mies te esan čių Pran ciš ko nų ir Ber nar di nų vie­nuo ly nų gau ta pra ne ši mų apie ap griu vu sias sie nas. Neat lai­kęs snie go vi siš kai įgriu vo Ka­pu ci nų baž ny čios, esan čios ato­kiau mies to cent ro, sto gas. Nuo van dens nu ken tė jo ir XII a. ka­ted ra.

Ne to lie se esan čia me Ur ba ni­jos mies te įgriu vo Šven to jo Kry­žiaus baž ny čios sto gas. Bai mi­nan tis pa na šios ne lai mės mies to Ku ni gaikš čių rū muo se, iš jų bu­vo sku biai iš ga ben ta ten lai ky ta pa veiks lų, go be le nų ir se no vi nių gaub lių ko lek ci ja.

Dėl snie go nu ken tė jo XI­II a. Kal jo mies te lio baž ny­čios du rys.

Ro mos Ko li zie ju je, į ku rį tu­ris tai jau ku ris lai kas neį lei­džia mi, iš tru pė jo dar ke li sie nų frag men tai. Jud rių ke lių san dū­ro je at si dū ręs ir nuo au to mo bi­lių iš me ta mųjų du jų pa pil kė jęs gar su sis Ro mos am fi teat ras by­ra jau daug me tų.

Ki tą mė ne sį pla nuo ja ma pra dė ti il gai ati dė lio tą 2 tūks­tant me čių se nu mo ar chi tek tū­ros pa mink lo re konst ruk ci ją, ku rią fi nan suos ita lų mi li jar­die rius Die go Del la Val le.

BNS inf.

„RIA No vos ti“ inf., AFP nuo tr.

pa da ri niai: �� šie�me�tis�snie�gas�ge�ro�kai�pa�blo�gi�no�se�no�jo�Ro�mos�Ko�li�zie­jaus�būk�lę.

Snie go naš ta – sun kes nė nei me tų

Atėnai +12Berlynas +4Brazilija +25Briuselis +6Dublinas +9Kairas +25Keiptaunas +23Kopenhaga +1

Londonas +10Madridas +11Maskva –1Minskas –8Niujorkas +11Oslas –2Paryžius +8Pekinas +4

Praha +1Ryga –4Roma +7Sidnėjus +23Talinas –5Tel Avivas +18Tokijas +12Varšuva –2

Saulė teka 7.42Saulė leidžiasi 17.24Dienos ilgumas 9.42Mėnulis (delčia) teka 2.44Mėnulis leidžiasi 10.31

46­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 320 dienų.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–5

Vilnius–5

Alytus–8

Kaunas–4

Utena–6

Panevėžys

–5ŠiauliaiTelšiai

–5

Klaipėda–2

Vėjas3–6 m/s

šiandien, vasario 15 d.Orai Artimiausiomis dienomis vyraus permainingi orai. Šiandien snigs, temperatūra dieną sieks 2–8 laips-nius šalčio. Rytoj naktis bus debe-suota su pragiedruliais, kiek pasnigs tik Vilniuje ir Kaune, bus 11–17 laips-nių šalčio. Dieną visoje Lietuvoje de-besuota su pragiedruliais, be kritu-lių. Oro temperatūra sieks 6–9 laips-nius šalčio.

–5

Šiandien: Alina, Faustinas, Girdenis, Jordanas, Jovitas, Jurgina (Jurgita), Vytis, Zygfridas.

Rytoj: Julijona, Julijonas, Laimutė, Tautvydė, Ulė.