pasaulis 12p. ekonomika 9p. lietuva 7p.

Prancūzija galutinai

susigadino santykius su Turkija labai

nepalankiu metu.

Per de gu sios lem pu tės tarp bui ti nių at lie kų – lie tu vių neišp ru si mo po žy mis.

D.Gry bau skai tė ne sku bės ofi cia liai skelb ti Sei mo rin ki mų da tos ir rin ki mų kam pa ni jos pra džios.

„Jau tė me ypa tin gą pa gar­bą me ni nin kui, dau gy bė je ren gi nių lan kė si aukš čiau­sio ran go po li ti kai“, –

Dienos citata

Miestiečiai pil dys iž dą bau do mis

Trečiadienissausio 25, 2012Nr. 20 (19579)Kaunodiena.lt2 Lt

Kau no mu zie jų lo biai – po kiau rais sto gais

Kau no mu zie jus vie ni ja ne tik su kaup ti ne men ki kul tū ros lo biai, bet ir kiau ri sto­gai. Vals ty bės kont ro lie riai kons ta ta vo, kad dau ge lis mu zie ji nių ver ty bių mies te lai ko mos pa si bai sė ti no mis są ly go mis.

In di jos vi suo me nės po žiū riu į kul tū ros žmo nes ža vė jo si dai li nin kas

An­ta­nas­Ob­cars­kas.pa da ri niai: � dėl ne sut var ky to sto go drėgs ta ir pe li ja mu zie jaus lu bos. And riaus Alek sand ra vi čiaus nuo tr.

22p.

Šiandien su „Kauno diena“ –

kultūros ir meno

priedas „Santaka“

1

santaka

Be lau kiant šiųmečių

„For tū nos“ apdovano-

jimų – ko mi si jos nau jo-

kų, jau nų jų teat ro kri ti-

kų, įžval gos apie žiups-

ne lį se zo no spek tak lių

prem je rų.

Jau nų jų

kri ti kų erd vė Klau si mas, ką da ry ti

su Kau no pi li mi, ne da-

vė ra my bės ir tar pu ka-

rio kau nie čiams. Idė jų

bū ta vi so kių – nuo sta-

ti nio kon ser va vi mo iki

at sta ty mo.

Gar saus ai rių ra šy to-

jo J.Joy ce’o kū ri nys „Uli-

sas“, pribloškiantis są-

monės srauto jėga, – jį

lie tu viš kai iš gul džiu sio

kau nie čio J.Bra zai čio

aki mis.

Aist ros dėl

Kau no pi lies

Neiš sen kan ti

J.Joy ce’o upė

46

6

Gar su sis dva si nin kas tau to dai li nin kui A.Te re siui do va no jo pir muo sius dar bo įna gius ir pa ro dė diev dir bio ke lią 2

At nau jin ta me po rta le

http://kauno.die na.lt/naujienos/kaunosantaka –

var tai į Kau no kul tū ros gy ve ni mą ir erd vė Jū sų kū ry bai.

Tė vo Sta nis lo vo mo ki nys

man tas la pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Kau ne dau gės sa vi val dy bės iš lai­ko mų pa rei gū nų, ku rie baus šiukš­li nan čius, ne pa gal tai syk les ve džio­jan čius šu nis ar ne tvar kin gai pre­kiau jan čius mies tie čius. Biu dže tą ti ki ma si pa pil dy ti bau dų lė šo mis.

Ne teks 5 mln. li tųNuo sau sio 1-osios bau dos už ad-mi nist ra ci nius tei sės pa žei di mus plau kia į tą biu dže tą, iš ku rio iš lai-ko mos ins ti tu ci jos pa rei gū nas su ra-šė ad mi nist ra ci nio tei sės pa žei di mo pro to ko lą. Vy riau sy bės ir Sei mo ty-liai priim ta įsta ty mo pa tai sa reiš kia, kad bau dos už Ke lių eis mo tai syk-lių pa žei di mus nuo šiol ke liau ja ne į Kau no, o į bend rą ša lies po li ci jos biu dže tą. 2

arū nas Damb raus kasa.dambrauskas@kaunodiena.lt

Na cio na li nia me M.K.Čiur lio nio mu zie ju je tik 20 pro c. sau gyk lų pri-tai ky tos ver ty bėms lai ky ti. Pa na-ši pa dė tis Vy tau to Di džio jo ka ro ir Kau no IX for to mu zie juose. Pas ta-ra ja me si tua ci ja ypač blo ga: rei ka-

la vi mų nea ti tin ka nė vie na sau gyk-la. Tai nu sta tė Vals ty bės kont ro lė. Jos ata skai to je nu ro do ma, kad per 50 tūkst. Mai ro nio mu zie jaus eks-po na tų yra sau go ma pa sta te K.Do-ne lai čio g. 13. Si tua ci ja šio se pa tal-po se api bū di na ma kaip grės min ga: vi so pa sta to būk lė – blo-ga, o sto go – ava ri nė. 2

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

miestas24 0,49 46

Trečiadienis, sausio 25, 2012

Iki šiol 40 pro c. lė šų už Ke lių eis mo tai syk lių

pa žei di mus pa tek da vo į sa vi val­dy bių biu dže tus.

Kau nas per šiuos me tus tu rė tų ne tek ti apie 5 mln. li tų – apy tik­riai tiek kas met bu vo su ren ka ma iš pra si žen gu sių jų ke liuo se.

Va do vau jan tis nau ją ja įsta ty mo pa tai sa, bau dos į Kau no biu dže tą ke liaus tik iš pa čios sa vi val dy bės iš lai ko mo pa da li nio – Vie šo sios tvar kos tar ny bos (VTT). To dėl Kau no me ras And rius Kup čins­kas ža da di din ti eta tų skai čių sa­vi val dy bei pri klau san čio je VTT.

Mies to va do vai ne sle pia, kad iš sa vi val dy bės biu dže to iš plė­šus di de lį fi nan si nį kąs nį, griež­tes nė kont ro lė lau kia mies­te šiukš li nan čių, sa vo ke tur ko jų eksk re men tų ne su ren kan čių ar pa žei di nė jan čių pre ky bos vie šo­je vie to je tai syk les kau nie čių.

Ra do bū dąIn ter ne to so cia li nia me tink le A.Kup čins kas pa brė žė: „Da bar be lie ka stip rin ti Vie šo sios tvar­kos tar ny bą ir jos pa jė gu mus, kad nors kiek už lo py tu me at si ra du sią sky lę sa vi val dy bės biu dže te.“

Kau no me ras, nuo lat ak cen­tuo jan tis, kad eta tų skai čius sa­vi val dy bė je ne di dės, vos su ži no­jęs apie priim tą įsta ty mų pa tai są nuo mo nę stai ga pa kei tė. Šiuo me tu Kau no VTT dir ba 16 žmo­nių. Me ro tei gi mu, šių pa rei gū nų skai čių bū ti na di din ti.

Per nai už ki tus, ne Ke lių eis mo tai syk lių, pra si žen gi mus sa vi val­dy bė ga vo be veik 300 tūkst. li tų.

Ne sun ku su skai čiuo ti, kad no­rint pa deng ti 5 mln. li tų biu dže to

sky lę, šio je tar ny bo je dar buo to­jų skai čių tek tų pa di din ti dau­giau nei 10 kar tų ir la bai ti kė­tis, kad kau nie čiai bus už kie tė ję pra si žen gė liai. Vis dėl to aki vaiz­du, kad biu dže te at si ver sian čios pa pil do mos 5 mln. sky lės bau do­mis, su rink to mis iš ne prie vai ro sė din čių kau nie čių, nie kas neuž­kam šys.

Vis gi VTT pa rei gū nų mies­te dau gės. Apie tai A.Kup čins kas kal bė jo net su si ti ki me su Kau­no me ni nin kais. Me ras tei gė, kad bus se ka ma Vil niaus pa vyz džiu: „Mums no ri ne no ri rei kia stip­rin ti Vie šo sios tvar kos tar ny bos pa jė gu mus. Vil nius ana lo giš ka­me pa da li ny je įstei gė net 40 pa­pil do mų eta tų, nes sos ti nė nuo sau sio ne teks 10 mln. li tų.“

Ana lo giš ką žings nį ne se niai žen gė ir Klai pė da. Ten Vie šo sios tvar kos sky riu je at si ra do 8 nau­ji eta tai.

Ati duos grei čio ma tuok lį„Kau no die na“ jau ra šė, kad prieš pen ke rius me tus Pa ši lės gat vė je bu vo pa sta ty tas pir ma sis sta cio­na rus grei čio ma tuok lis. Kau ne jis taip ir li ko vie nin te lis. Prieš įren giant elekt ro ni nę akį ši Kau­

no vie ta bu vo va di na ma juo dą ja dė me – čia žū da vo ar ba bū da vo su ža lo ja ma daug žmo nių. Įren gus grei čio ma tuok lį, ava ri jų ge ro kai su ma žė jo.

So cia li nia me tink le A.Kup­čins kas pa reiš kė: „Nuo šiol sa vi­val dy bėms neap si mo ka įren gi nė ti grei čio ma tuok lių, nes vi sos įmo­kos už su rink tas bau das ke liau ja į vals ty bės biu dže tą, o konk re­čiau – po li ci jai.“

Kau no me ras už si mi nė, kad grei čio ma tuok lio li ki mas jau nu­spręs tas: „Biu dže to dar bo gru pė­je pa si ta rė me, kad, ar tė jant pa va­sa riui, esa mo mis ap lin ky bė mis ver tė tų „ge ra no riš kai“ per leis­ti po li ci jai vie nin te lį „in ki lė lį“ Kau ne.“

Įreng ti va di na mą jį in ki lė lį mo­kes čių mo kė to jams kai na vo per 100 tūkst. li tų. Kas met jo eksp­loa ta ci ja kai nuo ja dar apie 20 tūkst. li tų. Kau ne tai – vie nin­te lis sa vi val dy bei pri klau san tis grei čio ma tuok lis. Šią elekt ro ni­nę akį, ko ge ro ne mo ka mai, pe­rims Kau no po li ci ja.

Praė ju sią ka den ci ją me ru bū­nant A.Kup čins kui, bu vo svars­to ma Kau ne įreng ti dar 10 vie tų sta cio na riems grei čio ma tuok­liams, bet iš de šim ties neį reng­ta nė vie na.

Sa vi val dy bės trans por to sky­riaus ve dė jas Pau lius Ke ras jau anks čiau bu vo už si mi nęs, kad grei čio ma tuok liai – var gu ar sa­vi val dy bės rū pes tis. „Funk ci­ja lyg ir ne sa vi val dos, ta čiau yra taip, kad sa vi val dy bė sta to tuos ma tuok lius, po li ci ja nau do ja si ir kont ro liuo ja, o pi ni gus už pa žei­di mus gau na vals ty bė.“

Miestiečiai pil dys iž dą bau do mis

Pa jė gos: �� šiuo�me�tu�mies�to�Vie�šo�sios�tvar�kos�tar�ny�bo�je�dir�ba�16�pa�rei�gū�nų,�jų�gre�tos�di�dės.�� �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������Tomo�Lukšio�(BFL)�nuotr.

No rint pa deng ti 5 mln. li tų biu dže­to sky lę, tar ny bo je dar buo to jų skai­čių tek tų pa di din ti dau giau nei 10 kar tų.

1

Pra ne ši mas apie gais rą Ro mai nių tu ber ku lio zės li go ni nė je ant ko­jų su kė lė di de les ug nia ge sių pa­jė gas – į įvy kį sku bė jo net pen ki prieš gais ri nės gel bė ji mo tar ny bos au to mo bi liai.

At vy kę gel bė to jai ra do dū mų pri­pil dy tą li go ni nės ko ri do rių ant ra­me aukš te. Dū mų ka muo liai ver­žė si iš ne di du kės pa la tos. Įtam pa at slū go, kai ug nia ge siai pra ne šė ne ma tan tys at vi ros lieps nos. Kaip paaiš kė jo vė liau, de gė pa ta ly nė ant spy ruok li nės lo vos.

Gais rų ty rė jų iš va da – prieš gais­ri nės sau gos tai syk lių pa žei di mai eksp loa tuo jant elekt ros prie tai­

sus. Neat mes ta neat sar gaus el ge­sio su ug ni mi ga li my bė.

Tu ber ku lio zės li go ni nės va do­vas Al gi man tas Ta rū ta džiau gė si, kad nie kas ne nu ken tė jo, o nuo sto­liai – ne žy mūs. „Iš me tė me čiu ži nį. Gal rei kės ar čiau siai de gu sios lo vos bu vu sią sie ną per da žy ti“, – paaiš­ki no A.Ta rū ta.

Pa sak li go ni nės va do vo, pa la to je, ku rio je ki lo su maiš tis, nie kas ne­gu lė jo, ta čiau jo je sto vi šal dy tu vas. Juo nau do ja si ke lių gre ti mų pa la­tų li go niai. „Ne ven gia pa cien tai ir pa rū ky ti li go ni nė je. Gal ku ris nors taip ir pa da rė nak tį. O gal gais­ras ki lo nuo il gi na mo jo lai do?“ – svars tė A.Ta rū ta.

Pas lap tis: �� kas�kal�tas�dėl�pa�vo�jaus,�ki�lu�sio�Ro�mai�nių�tu�ber�ku�lio�zės�li­go�ni�nė�je,�ne�nus�ta�ty�ta.� � And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Li go ni nė je kilo gais ras

To kia pa dė tis ke lia įta ri­mų, nes pa gal Vy riau sy­

bės pa tvir tin tą Mu zie jų mo der ni­za vi mo pro gra mą mu zie jams nuo 2007 m. per ke le rius me tus bu vo nu ma ty ta skir ti dau giau kaip 400 mln. li tų. Prog ra ma dar ne si bai­gė. „Kau no die na“ pa si do mė jo, ar bent da lies šių lė šų ne bu vo ga li ma pa nau do ti ne sut var ky toms sau­gyk loms ir ki toms pa tal poms at­nau jin ti.

Lė šos – pa grin di niam pa sta tui„Ava ri nės pa tal pos, ku rio se lai­ko ma da lis eks po na tų, yra pa sta te K.Do ne lai čio g. 13. Bu vo me pa tei kę pa raiš ką dėl lė šų šioms pa tal poms su tvar ky ti, ta čiau ji bu vo at mes ta. Prie žas tis – šiuo me tų fi nan suo ja­ma Ro tu šės aikš tė je esan čio pa grin­di nio Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu zie jaus pa sta to re konst ruk ci ja. Bu vo ak cen tuo ta, kad iš kar to fi­nan suo ti dvie jų pa sta tų at nau ji­ni mą ne ga li ma“, – sa kė mu zie jaus va do vė Al do na Ru sec kai tė.

Su pa na šia si tua ci ja su si dū rė ir M.K.Čiur lio nio mu zie jus. Pa sak vy riau sio sios fon dų sau go to jos Ni jo lės Ado ma vi čie nės, mu zie jus bu vo pa da vęs pa raiš ką M.Ži lins ko pa veiks lų ga le ri jos fon dų sau gyk­lai sta ty ti, ta čiau ji at mes ta dėl to, kad dar ne baig ti pa grin di nio pa­sta to at nau ji ni mo dar bai.

Ava ri nė si tua ci ja iš liksAnot M.K.Čiur lio nio dai lės mu­zie jaus di rek to riaus pa va duo to jo Kęs tu čio Lin kaus, blo giau sia pa­dė tis M.Ži lins ko pa veiks lų ga le ri­jos fon duo se.

„Sis te ma, re gu liuo jan ti sau­gyk lo se esan čią oro tem pe ra tū rą,

Kau no mu zie jų lo biai – po kiau rais sto gais

M.Ži lins ko ga le ri jo je įreng ta dar so vie ti niais lai kais. Tie įren gi niai la bai nee fek ty vūs. Jie ges da vo dar anuo met, to dėl ga li ma įsi vaiz duo­ti, ko kia da bar ti nė jų būk lė“, – sa­kė K.Lin kus.

Jis ti ki no, kad ne sut var ky ta kli­ma to re gu lia vi mo sis te ma eks­po na tams ne tu rė tų pa kenk ti: di džiau sia grės mė at si ran da įsi vy­ra vus šal čiams, kai M.Ži lins ko pa­veiks lų ga le ri jos sau gyk lo se ima kris ti tem pe ra tū ra.

Dėl sa vo eks po na tų ne ri mau ja ir XI for to mu zie jus, ku ris su kaup­tas is to ri nes ver ty bes lai ko ka pi­ta li nio re mon to rei ka lau jan čia me pa sta te.

„2007 m. pa tvir tin to je mu zie jų mo der ni za vi mo pro gra mo je nu­ma ty tus fi nan sa vi mo pla nus su­grio vė 2008 m. kri zė. Ne ga vo me

1

Ne sau gūs: �� labai�blo�ga�pa�dė�tis�M.K.Čiur�lio�nio�mu�zie�jaus�M.Ži�lins�ko�pa�veiks�lų�ga�le�ri�jos�fon�duo�se.� �

� ����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

3

MiestasTrečiadienis, sausio 25, 2012

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Nep raė jus nė pus me čiui nuo pa­sku ti nio val džios pa si kei ti mo, Kau ne vėl kve pia po li ti nių per­mai nų vė jais. Ket vir ta die nį vyk­sian čia me mies to ta ry bos po sė­dy je ga li bū ti pa rei ka lau ta so cial­de mok ra tų krau jo.

G.La ba naus ko pleiš tasJau aiš kė ja, kad bus sie kia ma nu­vers ti so cial de mok ra tų de le guo tą ad mi nist ra ci jos di rek to rių An ta­ną Nes tec kį, tu rė tų bū ti iš rink tas ir nau jas Kau no vi ce me ras.

So cial de mok ra tų po zi ci jos Kau no ta ry bo je ta po silp nos. Du so cial de mok ra tai – Gin tau tas La ba naus kas ir An ta ni na Med­vie de vie nė pa si trau kė iš frak ci­jos ir su stab dė sa vo na rys tę par­ti jo je. Vė liau prie jų pri si jun gė ir iš par ti jos iš mes tas Ar tū ras Or­laus kas.

Bū tent G.La ba naus ko įkal tas pleiš tas ir su dre bi no nuo lat po li­ti nį vie nin gu mą de monst ra vu sius Kau no so cial de mok ra tus.

Di de le bal sų per sva ra sa vi val­dos rin ki muo se sa vo ar ti miau­sią opo nen tę Orin tą Lei pu tę ap­len kęs G.La ba naus kas su sa vi mi iš par ti jos iš si ve dė daug žmo­nių. Nuo spa lio iš Kau no so cial­de mok ra tų sky riaus pa si trau kė apie 100 na rių.

Mies to ta ry bo je li kę trys so cial­de mok ra tai – O.Lei pu tė, Va lys Vens lo vas ir vi ce me ras Kęs tu tis Kriš čiū nas ir to liau dir bo vie­no je frak ci jo je su Žid rū nu Garš­va. Spe cia lių jų ty ri mų tar ny bai (STT) suė mus K.Kriš čiū ną, so­cial de mok ra tų pa jė gos su ma žė jo iki frak ci jai ke lia mo mi ni mu mo – tri jų na rių. Bū tent tai ir ta po pa­sku ti niu la šu per mai noms.

Šal ti niai sa vi val dy bė je tei gė, kad dan tį ant K.Kriš čiū nio ir jo veik los grie žė ir koa li ci jos par­tne riai, ne no rin tys po li ti nių ne­ma lo nu mų ir skan da lų prieš ar­tė jan čius Sei mo rin ki mus.

Per di de lis lai mi kisSTT suė mus K.Kriš čiū ną, at si­lais vi no vi ce me ro vie ta, o li kę du so cial de mok ra tai su Ž.Garš va ta­po leng vu gro biu di des nėms frak­ci joms.

K.Kriš čiū nas at si sta ty di no pa ts. Nea be jo ja ma, kad ket vir ta­die nį jis bus ofi cia liai at leis tas, o

po jo ga li atei ti ir ad mi nist ra ci jos di rek to riaus A.Nes tec kio ei lė.

Va kar paaiš kė jo, kad Kau no mies to ta ry bos na riai ren ka pa ra­šus at sta ty din ti A.Nes tec kį. Šal­ti nių tei gi mu, pa ra šus ren ka ne val dan čio jo je koa li ci jo je dir ban­tys ta ry bos na riai. Nea be jo ja ma, kad ta ry bos sek re to ria te bus įre­gist ruo tas ir spren di mo pro jek tas at leis ti di rek to rių.

Jei paaiš kė tų, kad su rink ta dau­giau nei 21 pa ra šas ir in ter pe lia ci­ja pa vyk tų, reikš tų, kad And riaus Kup čins ko va do vau ja mos koa li ci­jos „Var dan Kau no“ lau kia es mi­niai pa si kei ti mai. Vie šai kal ba ma, kad tri jų žmo nių So cial de mok ra­tų frak ci jai ad mi nist ra ci jos di rek­to riaus ir vi ce me ro po stai – per di de lis lai mi kis. Ti kė ti na, kad į koa li ci ją atei tų dau giau na rių tu­rin tis „Vie nin gas Kau nas“ ar ba Dar bo par ti ja.

Ki tas ti kė ti nas va rian tas – so­cial de mok ra tai liks val dan čio jo­je koa li ci jo je, iš lai kys ad mi nist­ra ci jos di rek to riaus po stą, ta čiau vi ce me ro po stas bus už leis tas ki­tai frak ci jai. Rea liau si kan di da tai į vi ce me ro po stą – Dar bo par ti­jos at sto vai.

Ke tu ris na rius ta ry bo je tu rin ti Dar bo par ti ja yra pa ran kes nė val­dan čia jai koa li ci jai nei „Vie nin­go Kau no“ na riai, ku rie ne sle pia prieš prie šos Ar vy do Gar ba ra vi­čiaus Kau ne va do vau ja mai Li be­ra lų ir cent ro są jun gai.

Vi ce me ras iš Dar bo par ti jos?Ant ra die nio va ka rą ži niask lai do­je apie per mai nas vi ce me ro po­ste kal bė jo me ras A.Kup čins kas. Žais da mas žo džiais me ras tei gė, kad koa li ci ja ne si ple čia, ta čiau vi ce me ro vie ta ga li bū ti ati duo­ta „rė mė jams“. Kas tie rė mė jai, jis neatsk lei dė.

Jau anks čiau „Vie nin go Kau­no“ na riai mi nė jo, kad jei atei tų į koa li ci ją, no rė tų po ky čių, o tai ne pa ran ku li ku siems val dan čio­sios koa li ci jos na riams.

G.La ba naus ko va do vau ja ma frak ci ja „Dir bam Kau nui“ įvar di­ja ma kaip ne pa ran ki kon ser va to­riams. Li be ra lų są jū džio at sto vai tei gia, kad į val dan čią ją koa li ci ją įsi lie ti ne pla nuo ja.

Šio je sui ru tė je pa ran kiau sia yra Dar bo par ti jos si tua ci ja. Kas taps nau juo ju Kau no vi ce me ru ir ar A.Nes tec kis iš sau gos sa vo kė dę, tu rė tų paaiš kė ti ket vir ta die nį.

Ket vir ta die nį vėl kei sis val džia?

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Iš ju di no: �� A.Kup�čins�ko�va�do�vau�ja�mos�koa�li�ci�jos�„Var�dan�Kau�no“�ra­my�bę�su�drums�tė�K.Kriš�čiū�no�suė�mi�mas.� ���������������Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

Lie tu vos ape lia ci nis teis mas at me­tė bu vu sio EBSW pre zi den to Gin ta­ro Pet ri ko skun dus dėl Kau no apy­gar dos teis mo nuo spren džio. Nuo to mo men to, kai at mes ti skun dai, G.Pet ri kui įsi ga lio jo lais vės atė mi­mo baus mė.

Kal tas pa grįs taiLie tu vos ape lia ci nio teis mo nuo­mo ne, Kau no apy gar dos teis mo 2009 m. lie pos 27 d. nuo spren dis G.Pet ri kui yra tei sė tas ir pa grįs tas. Už In ves ti ci nės Kau no hol din go kom pa ni jos tur to iš švais ty mo or­ga ni za vi mą jam bu vo skir ta sep ty­ne ri me tai lais vės atė mi mo.

By los duo me ni mis, yra pa tvir­tin ta, kad G.Pet ri kas or ga ni za vo

dau giau kaip 24 mln. li tų in dė li­nin kų lė šų, per duo tų In ves ti ci nei Kau no hol din go kom pa ni jai, iš­švais ty mą.

Teis mas ne ra do G.Pet ri ko at sa­ko my bę leng vi nan čių ap lin ky bių, o jo at sa ko my bę sun ki na tai, kad jis nu si kals ta mą vei ką pa da rė bend­ri nin kų gru pė je. At siž velg ta ir į iš­švais ty tų lė šų su mą.

Ad vo ka tas pri blokš tasGar saus kal ti na mo jo gy nė jas Gin­ta ras Čer niaus kas ne slė pė esąs šo­ki ruo tas: „Jei gu akis ba dan tys fak­tai by lo je dėl teis mo ša liš ku mo, dėl tei sė jo el ge sio, dėl gy ny bos su var­žy mo, dėl by los duo me nų krai py­mo nė ra pa grin das pri pa žin ti, kad Kau no apy gar dos teis mas bu vo ša­liš kas, tai ta da ne ži nau, ko ga li ma ti kė tis.“

G.Čer niaus kas už tik ri no, kad jis sa vo gi na ma jam re ko men duos skųs ti ir Ape lia ci nio teis mo spren­di mą. Ki tas žings nis bū tų Eu ro pos Žmo gaus Tei sių Teis mas. „Aš ne­kal bu apie tai, ar jis kal tas, ar ne­kal tas. Kal ba bu vo apie tai, kaip Kau ne iš nag ri nė ta by la“, – dės tė gy nė jas.

Tur tas ne kon fis kuo tasLie tu vos ape lia ci nis teis mas nag­ri nė jo ir pro ku ro rų pra šy mą kon­fis kuo ti G.Pet ri ko tur tą, sie kian tį dau giau kaip 24 mln. li tų. Teis mas at me tė pro ku ro rų pra šy mą. Pro­ku ro ro ar gu men tas, kad tu ri bū ti kon fis kuo ti G.Pet ri ko iš nu si kals­ta mos veik los gau ti pi ni gai, teis mui pa si ro dė ne pag rįs tas.

Ape lia ci nis teis mas pa brė žė, kad G.Pet ri kas ne pa si sa vi no sve ti mą tur tą, o jį iš švais tė.

Vyks tant pro ce sui ga li ma pa teik­ti pra šy mą pa keis ti kal ti ni mą. Ta­čiau to kių pra šy mų ne bu vo. To dėl nei pir mos, nei ape lia ci nės ins­tan ci jos teis mas ne tu rė jo ga li my­bių pa sun kin ti nu teis ta jam kal ti ni­mo ir svars ty ti tur to kon fis ka vi mo klau si mo.

Pa sak ad vo ka to G.Čer niaus ko, tik Ape lia ci niam teis mui pa skel­bus sa vo ver dik tą įsi ga lio jo ap­skųs tos teis mo nu tar ties skir tas lais vės atė mi mo lai kas. Va di na si, G.Pet ri kui skir ta sep ty ne rių me tų lais vės atė mi mo baus mė įsi ga lio­ja tik da bar.

Ne lais vė je G.Pet ri kas jau pra lei­do be veik še še rius me tus.

G.Pet ri ko skun dai at mes ti

Kau no mu zie jų lo biai – po kiau rais sto gais

jo kių pla nuo tų lė šų, rei ka lin gų pa­tal poms at nau jin ti“, – sa kė mu zie­jaus di rek to rė Jū ra tė Za kai tė.

Ran kų ne nu lei džiaMai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu­zie jaus di rek to rė A.Ru sec kai tė lan­kė si pas kul tū ros mi nist rą Arū ną Ge lū ną ir pra šė ras ti lė šų K.Do­ne lai čio gat vė je esan čiam pa sta tui re mon tuo ti.

„As me niš kai į mi nist rą krei piau­si tuo met, kai pa ma čiau, kad pro sto gą pra dė jo te kė ti van duo. Iš pa­vel dot var kos pro gra mos lė šų bu vo skir ta 40 tūkst. li tų sto go at nau­ji ni mo pro jek tui pa reng ti. Ta čiau ką tik ga vau raš tą, ku ria me in for­muo ja ma, kad sto gui re mon tuo ti rei ka lin gų 157 tūkst. li tų ne gau si­me“, – su nu si vy li mo gai de le kal­bė jo A.Ru sec kai tė.

Pa sak jos, ava ri nės būk lės na­me K.Do ne lai čio gat vė je lai ko mi su XX a. pra džios ra šy to jais su si­ję eks po na tai: pa veiks lai, skulp­tū ros, kny gos, rank raš čiai, bal dai. Ban dy da mi ap sau go ti nuo drėg­mės, mu zie ji nin kai juos už den gė įvai rio mis me džia go mis.

Sa lės per pil dy tosVals ty bi nio au di to ata skai to je ak­cen tuo ja ma, kad sau gyk lo mis pa­ver čia mos kai ku rios eks po zi ci­jų sa lės.

„Be veik vi sos Na cio na li nio M.K.Čiur lio nio sau gyk los yra per­pil dy tos eks po na tų. Esant sau gyk­lų trū ku mui, dau ge lį M.K.Čiur lio­nio dai lės mu zie jaus eks po zi ci joms skir tų sa lių te ko pa vers ti sau gyk­lo mis“, – pa brė žia ma vals ty bi nio au di to ata skai to je.

Sep ty ne rių me tų lais vės atė mi mo baus mė įsi ga lio ja tik da bar.

„Kau no die nos“ kal bin ti spe­cia lis tai tvir ti no, kad to kia si tua­ci ja su si klos tė dėl ob jek ty vių, nuo mu zie ji nin kų ne prik lau san čių ap­lin ky bių.

„Sau gyk lų plo tų su ma žė jo ir dėl to, kad mums te ko iš si kraus tyt iš Pa žais lio vie nuo ly no ir iš bu vu sio So bo ro. Šiuo se ob jek tuo se bu vo gau sūs bal dų fon dai, daug skulp­tū rų ir vit ra žų. Tie fon dai da bar uži ma ke tu rias eks po zi ci jų sa les“, – paaiš ki no M.K.Čiur lio nio mu­zie jaus vy riau sio ji fon dų sau go to­ja N.Ado ma vi čie nė.

Neiš te sė jo pa ža dųAnot A.Ru sec kai tės, kai ku rias Mai ro nio lie tu vių li te ra tū ros mu­zie jui pri klau san čias eks po zi ci jų sa les te ko už leis ti eks po na tams iš Vil niaus.

„Toks spren di mas bu vo priim­tas dar 1989 m., kai nu spręs ta pa­nai kin ti ra šy to jų me mo ria li nį mu­zie jų sos ti nė je. Jo eks po na tai iki šiol sau go mi Kau ne, K.Do ne lai čio gat­vė je, nors bu vo ža dė ta, kad iš Vil­niaus at vež tiems eks po na tams bus pa skir tos nau jos pa tal pos Kau no se­na mies ty je“, – apie rea ly be ne ta pu­sius pla nus pa sa ko jo Mai ro nio lie­tu vių li te ra tū ros mu zie jaus va do vė.

Su žur na lis tu kal bė ję spe cia lis tai ti ki no, kad mu zie jai ne tu ri ga li my­bių pa si nau do ti eu ro pi nių pro jek tų siū lo mo mis lė šo mis.

„Kaip ži no ma, no rint gau ti eu­ro pi nių pro jek tų lė šų, tam tik rą nu ma ty tų dar bų da lį ten ka fi nan­suo ti pa tiems už sa ko vams. De­ja, mu zie jai to kių lė šų tik rai ne­tu ri“, – paaiš ki no M.K.Čiur lio nio mu zie jaus di rek to riaus pa va duo­to jas Kęs tu tis Lin kus.

Ne sau gūs: �� labai�blo�ga�pa�dė�tis�M.K.Čiur�lio�nio�mu�zie�jaus�M.Ži�lins�ko�pa�veiks�lų�ga�le�ri�jos�fon�duo�se.� �

� ����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

4

miestastrečiadienis, sausio 25, 2012

Vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. O3-444 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo me-todikos“ pakeitimo“, pagal kurį šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mė-nesį, jei keičiasi kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, AB „Kauno energija“

valdyba savo nutarimu Nr. 2012-2-1 nuo 2012 m. vasario 1 d. nustatė šią galutinę gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kainą:

Galutinė vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 29,66 ct/kWh (be PVM).

Taip pat nustatė šias galutines AB „Kauno energija“ tiekiamo karšto vandens kainas:

Šilumos kainos Kaune nuo 2012 m. vasario 1 d.

Eil. Nr.

Rodiklio pavadinimas

Karšto vandens kai-nos, kai neįrengta nuotolinio duome-nų nuskaitymo ir perdavimo sistema

Karšto vandens kainos, kai įrengta nuotolinio duome-nų nuskaitymo ir perdavimo sistema

1.Kauno miesto, Kauno rajono Akademijos miestelio ir Domeikavos kaimo vartotojams:

20,93 Lt/m3 20,60 Lt/m3

2.Kauno rajono Raudondvario ir Neveronių kaimų vartotojams:

22,29 Lt/m3 21,88 Lt/m3

3.Kauno rajono Girionių kaimo, Garliavos ir Ežerėlio miestų vartotojams:

23,28 Lt/m3 22,82 Lt/m3

4. Jurbarko miesto vartotojams: 23,96 Lt/m3 23,46 Lt/m3

Visos kainos nurodytos be PVM. Gyventojams už šilumą ir karštą van-denį taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Pabrėžtina, kad galutinė varto-tojams tiekiamos šilumos kaina keičiasi dėl to, kad keičiasi kinta-moji kainos dedamoji, kurią su-daro iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir kuro kainos.

Pastovioji AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kainos dedamoji, t.y. bendrovės veiklos išlaidos nepa-didėjo. Taip pat nepadidėjo ir nuos-toliai šilumos tiekimo tinkluose.

Visas kainas, informaciją apie name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.

Užs. 904113

Sau lius Tvir bu tass.tvirbutas@kaunodiena.lt

Is to ri nė pre zi den tū ra Kau ne pra­de da nau ją tra di ci ją mi nint Va sa­rio 16­ąją. Ji ren gia ak ci ją „Pas vei­kin kim vie ni ki tus!“ ir kvie čia jo­je da ly vau ti vi sus kau nie čius. Va­sa rio 16­ąją Is to ri nė pre zi den tū ra virs svei ki ni mų sos ti ne.

Is to ri nės pre zi den tū ros va do­vė Re na ta Mi ka la jū nai tė sa kė, kad šia ak ci ja sie kia ma kur ti šven tiš ką nuo tai ką ar tė jant kiek vie nam lie­tu viui svar biai šven tei.

„Kvie čia me Vals ty bės at kū ri mo die ną pa svei kin ti drau gus, ko le­gas, kai my nus, bend ra dar bius, šei­mos na rius, ki tus ar ti mus žmo nes, o svei ki ni mus siųs ti į Is to ri nę pre­zi den tū rą. Jo je Va sa rio 16­ąją lau­kia mi ir svei kin to jai, ir tie, ku riems

Is to ri nė pre zi den tū ra: „Pas vei kin kim vie ni ki tus!“

Ga li my bės per duo ti svei ki ni mus

Kau nie čiai kvie čia mi ra šy ti, siųs ti, ne šti, vež ti Va sa rio 16-osios svei ki-ni mus į Is to ri nę pre zi den tū rą Kau-

ne (Vil niaus g. 33, LT-44290 Kau nas; tel. (8 37) 201 778; e. pa štas: info@isto-rineprezidentura.lt).

Is to ri nė as me ny bėŠis žings nis vėl ga li at gai vin ti jaut rias dis ku si jas dėl Lai ki no­sios vy riau sy bės, ku ri ver ti na ma dėl sie kio at kur ti ša lies ne prik­lau so my bę po pir mo sios so vie­tų oku pa ci jos, bet kar tais kri­ti kuo ja ma dėl lai ky se nos žy dų at žvil giu.

1974 m. JAV mi ręs ir ten pa lai­do tas J.Amb ra ze vi čius­Bra zai tis 1940–1941 m. bu vo vie nas iš an ti­so vie ti nio pa si prie ši ni mo ir Lie tu­vių ak ty vis tų fron to va do vų.

1941 m. birželio–rugpjūčio mė­ne siais jis va do va vo Lie tu vos lai­ki na jai vy riau sy bei, ku ri bu vo pa skelb ta po Bir že lio su ki li mo. Vė liau jis bu vo ak ty vus ne gink­luo to an ti na ci nio pa si prie ši ni mo da ly vis.

Ka ro me tais veng da mas suė mi­mo J.Amb ra ze vi čius pa kei tė pa­var dę į Bra zai čio, o 1944 m., ar­tė jant ant ra jai so vie tų oku pa ci jai, pa si trau kė į Vo kie ti ją. 1951­ai­siais jis per si kė lė į Jung ti nes Vals­ti jas, kur da ly va vo išei vių lie tu vių veik lo je.

Klau si mą svars tys Sei masPrem je ro And riaus Ku bi liaus

at sto vė spau dai Jar da Paukš­tie nė va kar agen tū rai BNS sa kė, kad Sei me šią sa vai tę dėl J.Amb­

ra ze vi čiaus­Bra zai čio pa lai kų per ve ži mo į Lie tu vą ir per lai do­ji mo šau kia mas spe cia lus pa si­ta ri mas.

„Ke ti na ma su for muo ti at ski­rą tarp ži ny bi nę ko mi si ją, ku ri jau konk re čiai nu tar tų kur, ka da ir kaip tai bus vyk do ma. Į pa si ta­ri mą yra pa kvies ti Vy riau sy bės, Kraš to ap sau gos, Už sie nio rei ka­lų mi nis te ri jų, ki tų ins ti tu ci jų at­sto vai, Kau no ar ki vys ku pas Si gi­tas Tam ke vi čius“, – sa kė prem je ro at sto vė.

Anot jos, per lai do ti pla nuo ja­mas Kau ne. J.Paukš tie nės tei gi­mu, Vy riau sy bė yra nu ma čiu si 30 tūkst. li tų pa lai kams per vež­ti. Mi nist rų ka bi ne to nu ta ri mo pro jek te nu ma ty ta, kad per lai­

do ti pla nuo ja ma šių me tų tre čią­jį ket vir tį.

Ver ti na ma ne vie na reikš miš kai1941 m. Bir že lio su ki li mas ir po jo su si kū ru sios Lie tu vos lai ki no sios vy riau sy bės lai ky se na žy dų at žvil­giu yra su lau ku si prieš ta rin gų ver­ti ni mų.

„Lie tu va ga li di džiuo tis, kad ta da bu vo nu spręs ta ko vo ti už ne prik lau so my bę, tiks las bu vo kil nus, sie kis pa gir ti nas. Lie tu­viai vie nin te liai iš Bal ti jos ša lių su ki lo ir su da rė Lai ki ną ją vy riau­sy bę. Bet dėl vo kie čių žu di kiš­kos po li ti kos įvy kiai pa su ko ki ta link me. Nors žy dų žu dy nių Lai­ki no ji vy riau sy bė ne bū tų ga lė ju si nu trauk ti, ga li bū ti prie kaiš tau ja­ma, kad Lai ki no ji vy riau sy bė ne­pa kan ka mai ener gin gai pa smer kė žy dų žu dy nes“, – BNS ant ra die nį sa kė fi lo so fas Kęs tu tis Gir nius.

K.Gir nius taip pat at krei pė dė­me sį, kad Lai ki no ji vy riau sy bė ga­liau siai at si sa kė tap ti vo kie čių val­džios pa ti kė ti nių ta ry ba ir po še šių sa vai čių veik lą nu trau kė. Dau gu ma Lie tu vo je gy ve nu sių žy dų bu vo nu­žu dy ti vė liau, nors pir mie ji žu dy­mai Lie tu vo je už fik suo ti dar bir že­lį, vos pra si dė jus So vie tų Są jun gos ir Vo kie ti jos ka rui.

KD, BNS inf.

Įam žin tas: �� J.Amb�ra�ze�vi�čiaus-Bra�zai�čio�at�mi�ni�mas�pa�gerb�tas�me�mo-ria�li�niu�ba�rel�je�fu�Vy�tau�to�Di�džio�jo�uni�ver�si�te�te.� Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Dėl per lai do ji mo lau kia aud rin gos dis ku si josKau ne šiais me tais ke ti na ma per lai do ti 1941 m. Lie tu vos lai ki no­sios vy riau sy bės va do vą, an ti so vie ti nės ir an ti na cis ti nės re­zis ten ci jos da ly vį Juo zą Amb ra ze vi čių­Bra zai tį.

Lie tu viai vie nin te liai iš Bal ti jos ša lių su ki­lo ir su da rė Lai ki ną­ją vy riau sy bę. Bet dėl vo kie čių žu di kiš kos po li ti kos įvy kiai pa­su ko ki ta link me.

Kęstutis Girnius:

bus ad re suo ti svei ki ni mai, ir tie, ku rie dar ne drįs ta pa tys svei kin­ti – vi sus kvie čia me į šven tę, ku­rią kurs pa tys lan ky to jai“, – kal bė­jo R.Mi ka la jū nai tė.

Svei ki ni mų for mos ga li bū ti įvai­rios. Mu zie ji nin kai re ko men duo­ja ke le tą for ma tų: teks ti nį, teks ti nį ar gra fi nį su api pa vi da li ni mu, gar so ir vaiz do svei ki ni mus (pa sta ruo sius ga li ma kel ti į „You Tu be“ ir siųs ti nuo ro dą).

Vi są die ną, nuo 11 val. iki 16 val., lan ky to jus pa si tiks šven ti nis šur­mu lys: vyks svei ki ni mų per žiū­ra, įspū din giau sių, ori gi na liau sių svei ki ni mų rin ki mai, jų au to rių ap­do va no ji mai.

Ge riau sius svei ki ni mus kiek vie no­je ka te go ri jo je iš rinks pa tys mu zie­jaus lan ky to jai, o pro jek to or ga ni za­to riai ge riau sių svei ki ni mų au to riams įteiks su ve ny rus ir at mi ni mo pri zus.

Lie tu vos ra di jas ir dien raš tis „Kau no die na“ ke ti na pa skelb ti ke­le tą ori gi na liau sių svei ki ni mų sa vo klau sy to jams ir skai ty to jams.

„Šia ak ci ja no ri me įtrauk ti žmo­nes pa čius ak ty viai da ly vau ti šven­tė je, ypač tai svar bu jau na jai kar­tai“, – kal bė jo R.Mi ka la jū nai tė.

Pat rio tai: �� ti�ki�ma�si,� kad�Va�sa�rio�16-ąją� Kau�nas� taps� svei�ki�ni�mų�sos�ti�ne.� Ša�rū�no�Ma�žei�kos�(BFL)�nuo�tr.

5

miestaskaunodiena.lt/naujienos/miestas

trečiadienis, sausio 25, 2012

Vir gi ni ja Sku čai tėv.skucaite@kaunodiena.lt

Pia nis to ra di nys – kur čiasAlek so te lai ki nai įsi kū ru sio je gy­vū nų prie glau do je „Penk ta ko­ja“ šiuo me tu vol je ruo se ir bū do­se nau jų šei mi nin kų kant riai lau kia apie 100 ke tur ko jų ne lai mė lių.

Kai de šim tys šu nų, pa ma tę te ri­to ri jo je jiems ne pa žįs ta mus žmo­nes, ėmė gar siai lo ti, vie nas ra­miai snau dė bū do je. Tai šuo, ku rį Vil niu je su ra do pia nis tas Da rius Ma žin tas. Šuo bu vo pri riš tas prie me džio Ge di mi no pro spek te. Šei­mi nin kas prie jam ne be rei ka lin go gy vū no bu vo pa dė jęs sau so mais­to mai še lį.

D.Ma žin tas šu nį per da vė „Penk­tai ko jai“. Li ki mo iro ni ja – pui kią sie los ir mu zi ki nę klau są tu rin­čio pia nis to iš gel bė tas ke tur ko­jis ne lai mė lis – kur čias. To dėl jis ir ne rea ga vo į gy vū nų prie glau dą at vy kus sve čiams iš Že mės ūkio mi nis te ri jos.

Kai K.Star ke vi čius pa ža di no kur­čią šu nį, šis nė kiek neuž py ko – su­ti ko mi nist rą la bai drau giš kai.

No ri to bu lin ti įsta ty mus„La bai ge rai su pran tu, kaip ken­čia gy vū nas, ta pęs ne be rei ka lin gas sa vo šei mi nin kui. Mū sų šei ma yra pri glau du si ne vie ną be glo bį šu nį ir ka tę. Ir da bar mū sų ūky je še ria mos gal pen kios be na mės ka tės. Ta čiau tai, ką nu vei kė vien vi suo me nės re mia mi „Penk tos ko jos“ įkū rė jai ir

jų rė mė jai Kau ne ir Links ma kal ny­je, ma ne la bai nu ste bi no ir paa ki no nau jiems pa siū ly mams to bu li nant įsta ty mi nę gy vū nų glo bos ba zę“, – kal bė jo K.Star ke vi čius, glos ty da­mas žmo gaus ran kų pa siil gu sio ke­tur ko jo gal vą.

Re konst ruo ja ma me so viet me čio pa sta te Links ma kal ny je „Penk ta ko ja“ ke ti na įkur ti ne tik gy vū nų prie glau dą, bet ir to kiems ke tur ko­jams nea be jin gų įvai raus am žiaus žmo nių Die nos cent rą. K.Star ke­vi čių to kia ini cia ty va aki vaiz džiai pra džiu gi no.

Ban dys pri trauk ti ES lė šų„Sup ran tu, kad to kiam so cia li niam ir edu ka ci niam pro jek tui Links ma­kal ny je rei ka lin ga fi nan si nė pa ra­ma, ta čiau šian dien aš dar ne ga liu pa sa ky ti, kaip bū tų ga li ma ją iš­spręs ti. Ma nau, kad vie nas bū dų – su da ry ti są ly gas gy vū nų glo bė­jams da ly vau ti, pa vyz džiui, ES re­mia mų pro jek tų kon kur suo se“, – svars tė mi nist ras.

„Ma no gal va, svar bus žings nis ma ži nant be glo bių šu nų po pu lia­ci ją, bū tų jų ste ri li za vi mas, – iš sa­kė nuo mo nę K.Star ke vi čius. – Ma­nau, kad Kau ne šią pro ble mą ga lė tų pa dė ti iš spręs ti Svei ka tos moks­lų uni ver si te to Ve te ri na ri jos aka­de mi ja, tiks liau, jos stu den tai. Tai bū tų ir pra kti nė, ir so cia li nė nau­da. Šią už duo tį, ma nau, bū tų ga­li ma įvyk dy ti bend ro mis jė go mis paieš ko jus ati tin ka mų ES re mia­mų pro gra mų.“

Nusk riaus tie siems reikia pa ra mosŽe mės ūkio mi nist ras Ka zys Star ke vi čius, ini ci ja vęs Sei me Gy vū nų glo bos, lai ky mo ir nau do ji mo įsta ty mo pa tai sas, įsi ti ki nęs, kad jų rei kė tų dau giau – to kia bu vo mi­nist ro nuo mo nė, ap si lan kius VšĮ „Penk ta ko ja“ gy vū nų glo bos na muo se.

Ren gia mas pa ra mos kon cer tas

Va sa rio 9-ąją Kau no fil har mo ni-jo je ren gia mas jau nų jų kla si kos at li kė jų kon cer tas. Lė šos, su rink-tos už bi lie tus, ati teks VšĮ „Penk-ta ko ja“.

„Penk tos ko jos“ įkū rė jai Pau lius Bo-rei ka ir Ag nė Vo loc ky tė sa kė, kad pa dė ti gy vū nų prie glau dai ga li ma ir to kiu bū du: mies to mo kyk lo se yra dau gy bė mo ki nių, ku rie atei-tų į lab da ros kon cer tą Kau no fil-har mo ni jo je, ta čiau jų tė vai ne tu-ri tam pi ni gų.

Mi nist ras K.Star ke vi čius pa ža dė jo nu pirk ti ne ma žą kie kį bi lie tų, ku-rie bus iš da ly ti so cia liai rem ti nų šei mų vai kams.

Kiek vie nas no rin ty sis ga li, kaip kai ku rios Kau no ir pa kau nės bend ro-vės ar pa vie niai as me nys, skir ti pi-ni gų bi lie tams pirk ti. Kaip tai pa da-ry ti ne gaiš tant daug lai ko, ga li ma su ži no ti te le fo nu 8 685 42 471.

Su si ti ki mas: �� K.Star�ke�vi�čius,�ap�si�žval�gęs� VšĮ� „Penk�ta� ko�ja“,�svars�tė,�kad�gy�vū�nų�glo�bos�įsta­ty�mi�nę�ba�zę�dar�rei�kia�to�bu�lin�ti.

Ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Iš Kau no kli ni ki nės li go ni nės lai­ki no jo va do vo pa rei gų ru de nį at­leis tas Kęs tu tis Ma zur ke vi čius va­kar su Kau no sa vi val dy bės at sto­vais su si ti ko teis me.

K.Ma zur ke vi čius Kau no apy lin­kės teis mo pra šo, kad jo at lei di­mas bū tų pri pa žin tas ne tei sė tu, o jį at lei du si Kau no sa vi val dy bė bū­tų įpa rei go ta jį grą žin ti į dar bą ir iš mo kė ti kom pen sa ci ją.

Va kar by los da ly viai su si rin­ko į pa ren gia mą jį po sė dį. Teis mas kaž ko dėl nu spren dė, kad jis tu rė tų

vyk ti be pa ša li nių. Už už da rų du rų li ku siems pro ce so da ly viams siū­ly ta su si tai ky ti.

„Kai žmo nės kaž ką siū lo, gal ir ga li ma su si tai ky ti, ta čiau šiuo at ve­ju pa siū ly mo ne bu vo. Sa vi val dy bės at sto vė ne bu vo tam pa si ruo šu si“, – po po sė džio sa kė K.Ma zur ke vi­čius.

Lai ki nai li go ni nei va do va vęs K.Ma zur ke vi čius at leis tas spa lį. Teig ta, kad jis ne va pa žei dė dar bo draus mę ir pa cien tų tei ses, Trau­ma to lo gi jos sky riu je įreng da mas vaiz do ste bė ji mo ka me ras.

Praė ju siais me tais Kau no kli­ni ki nės li go ni nės var das bu vo sie ja mas su ne vie nu skan da lu.

Į įstai gos veik lą ki šo si po li ti kai, į jos va do vo vie tą ban dy ta so­din ti ne vie ną kan di da tą, ta čiau K.Ma zur ke vi čius lai ki no jo va do­vo po ste iš si lai kė iki spa lio pa­bai gos.

Kon kur sai ren kant nuo la ti nį li go ni nės di rek to rių Kau ne jau va di na mi ne si bai gian čiu se ria lu – vi si jie dėl vie no kių ar ki to kių prie žas čių žlu go. Sa vi val dy bė bu vo pa skel bu si, kad pa sku ti­nį kon kur są lai mė jo psi chiat­ras Ge di mi nas Abe ciū nas, bet nuo la ti niu di rek to riu mi ne ta po ir jis. Šiuo me tu li go ni nei lai ki­nai va do vau ja Rai mon das Ku­nic kas.

Su sa vi val dy be ne su si tai kėUžk liu vo: �� K.Ma�zur�ke�vi�čiaus�pa�var�dė,�kaip�ir�Kau�no�kli�ni�ki�nės�li�go�ni�nės�pa�va�di�ni�mas,�links�niuo�ta�daž�nai.

Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Andriaus�Aleksandravičiaus�nuotr.

6

NuomoNės

Sa vait galį Suo mi jo je įvy­ko pir mas pre zi den to rin kimų tu ras. Ar kei sis po rin kimų šios ša lies

už sie nio po li ti ka – tuo būtų sun­ku pa tikė ti.Kar tais pa šai piai sa ko ma, kad suo miai – pri si taikė liai. Kad va­do vau ja si fin lian di za ci jos po li­ti ka, ku rios prin ci pas – iš lai kyk ne prik lau so mybę, bet ne šok į akis di des niam už sa ve, o pri si­tai kyk (Ru si jai).

Taip, Šal to jo ka ro lai kais fin lian­di za ci jos po li ti ka pa si tei si no. Net su kau pu.Ar suo miai li ko įstrigę praei ty je? Tik rai ne. Stra te gi nio šiaurės ba­lan so iš lai ky ti ne be rei kia. Be to, var gu ar kas įsi vaiz duotų, kad Ru si ja, kur, re gis, jau tik si ne tik so cia linė ir eko no minė bom ba, o galbūt bręsta ir po li tinės per­mai nos, rengtų si ka ri nei in va zi­jai į va di namąjį ar timąjį už sienį.Tie sa, rei kia su tik ti, kad da bar suo mių lai ky se na Ru si jos at žvil­giu – nuo sai ki. Ar ba kur kas nuo­sai kesnė nei kai ku rių pie ti nių kai my nių.Suo mi ja nėra NA TO narė, nie­kuo met po li ti niu lyg me niu ne­kėlė ne pa to gių Krem liui klau­simų, taip pat is to ri nių. Ma ža to, suo miai nuo lat sten gia si ma žin ti ga limą įtampą, o ne ją kurs to.Sup ran ta ma. Suo miai per ka ne­ma žai ru siškų dujų, naf os, me­die nos, už dir ba iš Ru si jos iš tek­lių tran zi to per ša lies te ri to riją. Ga liau siai ir tu ristų bei in ves­tuo tojų srau tai iš did žio sios kai­mynės – ne ma ži.Did žiau sią pa vydą ke lia Suo mi­jos eko no mi ka, be je, pra dėju si spar čiai, o, svar biau sia, nuo sek­liai vys ty tis būtent fin lian di za­ci jos me tais. 5 mln. gy ven tojų tu­rin ti ša lis da bar yra vie na la biau­

siai kles tin čių Eu ro po je. Ener­ge ti kos sri ty je suo miai taip pat žen gia kryp tin gus, tie sa, ra mius žings nius siekdama ne tik sa vo pri klau so my bę nuo vie no iš tek­lių tiekė jo ma žin ti, ta čiau ir vi­di nę ener gi jos ga my bą di ver si­fi kuo ti.Tech no lo gi niu at žvil giu sun ku būtų ne pa minė ti suo mių te le ko­mu ni ka ci jos, in ži ne ri jos ir elekt­ro ni kos pra monės šakų.Ga liau siai net trans por to at žvil­giu at šiau rio ji Suo mi ja su gebė jo tap ti vie nu Eu ro pos oro trans por­to mazgų – ša lies oro li nijų ben­ d rovė „Fin nair“ jau kurį laiką ple­čia sa vo skryd žius į Aziją.Ži no ma, tai kryp tin ga ir nuo sek­li vi daus po li ti ka. Tad kuo čia dė­ta už sie nio po li ti ka? Kaip vie nas svar biau sių vals tybės sau gumą ir ge rovę už tik ri nan čių svertų konst ruk ty vi Suo mi jos už sie nio po li ti ka lai ky ti na ge riau siu pa­vyzd žiu vi soms re gio no ša lims.Galbūt fa mi lia rus suo mių to­nas Ru si jos at žvil giu, pri si mi nus 1939–1940 m. vy kusį Žie mos ka­rą, turėtų kel ti nuo stabą. Ta čiau ne ke lia. Nes būtent per dia logą suo miai su gebė jo vi sa pu siš kai iš nau do ti ge rus san ty kius su vi­sais kai my nais ir in teg ra ci jos į ES tei kia mus pra na šu mus.„Tai jau ma no 26 ar 27 vi zi tas į Ru­siją būnant pre zi den to po ste“, – Ru si jos prem je rui sakė Suo mi jos pre zi dentė Tar ja Ha lo nen, ne tru­kus pa si trauk sian ti iš ša lies pre­zi den to po sto. Čia pat ji pri dūrė: „Ti kiuo si, kad Suo mi jos būsi mo­ji vy riau sybė ir pre zi den tas taip pat konst ruk ty viai spręs klau si­mus ir bend ra dar biaus su Ru si jos vy riau sy be bei pre zi den tu.“Tikė ti na, kad šie pre zi dentės T.Ha lo nen žod žiai ne bus tuš čias pa ža das. Tad ky la klau si mas – gal skir tin gi is to ri jos vin giai pa­vertė Lie tu vos ir Suo mi jos po li­ti kus skir tin gos pa saulė žiū ros žmonė mis?Bet Suo mi ja pa tyrė ne ma žiau skriaudų nei Lie tu va. Ta čiau ši ša lis su gebė jo žvelg ti į da bartį, o svar biau sia – ateitį, at si ri bo ti nuo praei ties klau simų svars ty mo po li tinė je plotmė je.Galbūt ga li me tei sin tis, kad Suo­mi jos geost ra te ginė pa dėtis ne to kia pa vo jin ga kaip mūsų? Var­gu, jei ne prie šin gai. O gal suo miai iš pri gim ties – pri si taikė liai, tad fin lian di za ci jos po li ti ka pui kiai įpras mi na jų cha rak te rio bruo­žus? Bet šios ša lies žmonės įrodė, kad drąsiai ko vo ja su pa vergė jais.

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 190.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Trečiadienis, sausio 25, 2012

Al gir das But ke vi čiusSei mo Lie tu vos so cial de mok ratų par ti jos (LSDP) frak ci jos se niū nas

Praė ju sią sa vaitę Sei me vyks­tant bal sa vi mui dėl ko mi si­jos, ku ri tirtų ban ko „Sno ras“ bank ro to ad mi nist ra vi mo pro­

cesą, su da ry mo, val dan tie ji skėlė an­tausį de mok ra ti jos ver tybėms – to kia ko mi si ja su da ry ta ne bus.

Ši is to ri ja la bai ne ma lo ni vi siems po li ti kams, ku rie sie kia iš siaiš kin­ti, kaip vyks ta bank ru tuo jan čio ban­ko ad mi nist ra vi mo pro ce sas, ar vis­kas vyks ta skaid riai.

Ma no nuo mo ne, par la men ta rai tu ri teisę domė tis to kiais da ly kais, jie pri va lo at sto vau ti vi suo me nei. Ir štai val dan tie ji už ker ta ke lią tie­sai. Tai – ne de mok ra tiš ka. Juk de­mok ra ti ja yra prie monė pro tin giems žmonėms pa siek ti su si ta rimą. Tam rei ka lin gos abi pusės nuo lai dos ir komp ro mi sai. Aki vaiz du, kad val­dan tie ji dėl kaž ko kių tik jiems ži­nomų mo tyvų šios ko mi si jos ne­norė jo nuo pat pra džių.

Ma ne pa sie ku siuo se do ku men tuo se at si spin di, kad iškė lus „Sno ro“ bank­ro to bylą bank ro to ad mi nist ra vi mo pro ce se iš sumų, vir ši jan čių draud­žia mo jo indė lio sumą, galbūt ne teisė­tai at lik ti įskai ty mai. Krei piau si į Ge­ne ra linę pro ku ratūrą, kad ši spręstų, ar yra rei ka las pra dėti iki teis minį ty­rimą. Vi suo menė tu ri teisę ži no ti, ar

galbūt ne bu vo pikt nau džiau ta tar ny­bi ne pa dėti mi, ar galbūt ne bu vo da­ro mas ne teisė tas po vei kis bank ro to ad mi nist ra to riui. Būda mas tau tos at­sto vas Sei me tu riu teisę iš reikš ti su­si rūpi nimą dėl bank ru tuo jan čio ban­ko ad mi nist ra vi mo pro ce so.

Kai šios ne ma lo nios is to ri jos šešė­lis kri to ant Sei mo pir mi ninkės sū­naus, po li tikė įsiaud ri nu si siekė jį ap gin ti. Tai su pran ta ma, ta čiau su si­da ro įspūdis, kad po li tikė su žaidė pa­gal kon ser va to riams įpras tas žai di mo tai syk les, pa reikš da ma, kad ši is to ri ja yra viešųjų ry šių ak ci ja ir ne va so cial­de mok ra tai, kaip kon ku ren tai nuo la­ti niuo se po li tikų rei tin guo se, jau po rą mėne sių sie kia ją išs tum ti iš po li tinės are nos.

Ne vel tui sa ko ma, kad ge riau sia gy­ny ba – puo li mas. Iš prem je ro And­riaus Ku bi liaus, jo pa tarė jo Vir gio Va len ti na vi čiaus lūpų jau skam ba kal­ti ni mai ga li mais ry šiais su pa grin di­niais „Sno ro“ ak ci nin kais ne tik opo­zi ci jai, bet ir kre di to riams, „Sno ro“ ban ko dar buo to jams. Kai sprend žia­mas klau si mas dėl to, ar svarbūs vi­suo me nei pro ce sai yra skaidrūs, vie­šie ji ry šiai, ak ci jos ir rei tin gai tu ri lik ti nuo ša ly.

Pa kar to siu dar sykį – Lie tu vos žmonės tu ri teisę ži no ti tiesą. O kal­bant apie rei tin gus, val dan tie ji la­biau turėtų bai min tis dėl tre jus me­tus vyk dy tos po li ti kos, nu ste ken tos ša lies, emig rantų, įtūžu sių ant sa­vo tėvynės, jaunų žmo nių, ne ga lin­čių iš mai tin ti šeimų, ir ne pa si tikė ji­mo vi su Sei mu – štai dėl ko rei tin gai iš esmės ga li mažė ti. Tai gi to kių kalbų ne ver ti nu rim tai. Be je, vie šai ne įvar­di jau jo kių konk re čių as menų, jo kių pa vard žių, jo kių bend ro vių, tad tik rai

ne turė čiau būti kal ti na mas ap šmeižęs po nios I.De gu tienės sūnų.

Dėl pa reiš kimų, esą opo zi ci ja sie kia nu kreip ti dėmesį nuo banką su žlugd­žiu sių as menų Rai mun do Ba ra naus­ko ir Vla di mi ro An to no vo, ga liu pa­sa ky ti, kad šios užuo mi nos dau giau ne gu ko miš kos ir man pri me na po­sakį: „Sig na li za ci ja ry te kaukė ne dėl to, kad iš dauž tas prie ki nis lan gas, bet prie ki nis lan gas iš dauž tas todėl, kad ry te kaukė sig na li za ci ja.“

Do ku men tai, ku riuos turė jau sa­vo ran ko se, nie ko ne tu ri bend ro su ban ko ak ci nin kais, nie ko bend ro su ban ko veik la iki bank ro to ir juo lab ne turės jo kios įta kos sprend žiant, kas kal tas dėl ban ko griū ties. Tai vi­sai ki tas klau si mas. Čia kal ba ma apie si tua ciją po to, kai bu vo pa skelb tas bank ro tas, – apie ga limą pikt nau­ d žia vimą tar ny ba ir ga limą po veikį ad mi nist ra to riui. Tai ne su siję su po­nų R.Ba ra naus ko ir V.An to no vo at sa­ko my be, ku rie jos ne turėtų iš veng ti.

Ži no ma, kai ku riems ši te ma ne­pa tin ka, ta čiau, sie kiant skaid ru­mo, apie tai kalbė ti būti na. Neuž ten­ka ži no ti – rei kia ži no jimą pa vers ti įsi ti ki ni mu. Tai pa da rys Ge ne ra linė pro ku ratū ra – teisė sau gos ins ti tu ci­ja, pri va lan ti vyk dy ti to kias funk ci­jas. Aš tie sos ne bi jau, nes ne tu riu ko slėpti. Jo kių ry šių su I.De gu tienės, A.Ku bi liaus, V.Va len ti na vi čiaus įvar­dy tais as me ni mis ne tu riu. Tai galėtų pa tvir tin ti ir spe cia lios ins ti tu ci jos, jei tik imtų domė tis. Apsk ri tai Sei­mo pir mi ninkės mėty ma sis to kio mis frazė mis pri me na vaikų dar želį: tu – man, o aš – tau. Tai nee tiš ka ir ne pro­fe sio na lu.

Bet tik riau siai taip el gia ma si iš ne­vil ties.

Kodėl val dan tie ji ne no ri pa kel ti „Sno ro“ bank ro to už dan gos?

Kai ku riems ši te ma ne -pa tin ka, ta čiau, sie-kiant skaid-ru mo, apie tai kalbė ti būti na. Neuž-ten ka ži no ti – rei kia ži no ji-mą pa vers ti įsi ti ki ni mu.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Im ki me pa vyzdį iš suo mių!

Gal suo miai iš pri gim­ties – pri si taikė liai, tad fin lian di za ci jos po li ti­ka pui kiai įpras mi na jų cha rak te rio bruo žus?

Valentinas Beržiūnas

7

lietuvaTrečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

Spe­cia­liųjų­ty­rimų­tar­ny­bos­(STT)­di­rek­to­riaus­pir­ma­sis­pa­va­duo­to­jas­Ai­de­nas­Kar­pus­(nuo­tr.)­pe­rei­na­dirb­ti­į­Lie­tu­vos­banką,­kur­va­do­vaus­Vin­di­ka­ci­jos­de­par­ta­men­tui.­STT­A.Karpų­pa­keis­Mui­tinės­kri­mi­na­linės­tar­ny­bos­di­rek­to­riu­mi­iki­šiol­dirbęs­Sau­lius­Ur­ba­na­vi­čius.

Iš STT – į LIe Tu voS banką

Kon­ser­va­to­rių­ly­de­ris­prem­je­ras­And­rius­Ku­bi­lius­sa­ko,­kad­kalbė­ti­apie­au­to­ri­ta­ri­nes­ten­den­ci­jas­Veng­ri­jo­je­neob­jek­ty­vu.­„Gin­čai­ir­dis­ku­si­jos­dėl­Veng­ri­jos­kons­ti­tu­ci­jos­turėtų­būti­ob­jek­ty­vios.­Ten­yra­išdės­ty­ta­ir­mums­vi­siš­kai­priim­ti­na­kons­ti­tu­cinė­šei­mos,­ver­ty­bių­sam­pra­ta“,­–­sakė­prem­je­ras.

Šven­čio­nių­me­ras­Dar­bo­par­ti­jos­na­rys­Vy­tau­tas­Vi­ge­lis­nei­gia­pa­si­rodęs­dar­be­ne­blai­vus­­ir­tvir­ti­na­sa­vo­ka­bi­ne­te­buvęs­­už­pul­tas­kitų­ta­ry­bos­na­rių.­V.Vi­ge­lis­per­spau­dos­kon­fe­ren­ciją­va­kar­tvir­ti­no­ne­galėjęs­su­muš­ti­trijų­pas­jį­įsi­ver­žu­sių­ta­ry­bos­na­rių.­Ko­le­gas­jis­kal­ti­na­„as­mens­laisvės­su­var­žy­mu“.

kvIe čIa kaLbė TI ob jek Ty vIaI

TrIjų įveIkęS ne būTų?

Sta sys Gu da vi čiuss.gudavicius@diena.lt

Neo fi cia li jau vyks taLie tu vo je jau kurį laiką vyks ta neo­fi cia li nau jo jo, 2012–2016 m. ka­den ci jos, Sei mo rin kimų kam pa ni ja – par ti jos for muo ja sa vo kan di datų sąra šus, ke lia kan di da tus vien man­datė se apy gar do se, ta ria si dėl bend­ra dar bia vi mo, jun gia si ar ba de ra­si dėl kan di datų sąrašų su jun gi mo, koa li cijų prie š rin ki mus su da ry mo. Ak tyvūs ir ne par ti niai po li ti kai.

Bet ofi cia li rin kimų kam pa ni­ja dar nėra pra dėta, todėl nėra ga­li my bių vi sus iš var dy tus veiks mus vyk dy ti for ma liai, pa gal rin ki mus reg la men tuo jan čius įsta ty mus.

Kons ti tu ci jo je nu ma ty ta, kad „ei­li niai Sei mo rin ki mai ren gia mi Sei­mo na rių įga lio jimų pa bai gos me tais spa lio mėne sio ant rą sek ma dienį“. Da bar ti nio Sei mo įga lio ji mai bai­gia si 2012­ai siais, va di na si, pa gal Kons ti tu ciją būtent šių metų spa lio ant rąjį sek ma dienį tu ri vyk ti ei li niai Lie tu vos par la men to rin ki mai.

Ant ra sis spa lio sek ma die nis šie­met bus to mėne sio 14 d.

Nors nau jo jo Sei mo rin kimų da­ta – spa lio 14­oji – jau yra aiš ki, Pre zi dentė Da lia Gry baus kaitė pa­gal Kons ti tu ciją dar tu ri pa si ra šy ti dek retą dėl ofi cia laus šios da tos pa­skel bi mo. To kio dek re to pa si ra šy­mas ir pa skel bi mas leis pra dėti ofi­cia lią Sei mo rin kimų kam pa niją.

Ne vėliau kaip prie š pus metįĮsta ty mas nu ma to, kad dek retą dėl Sei mo rin kimų pa skel bi mo vals­tybės va do vas tu ri pa si ra šy ti li­kus ne ma žiau kaip pus me čiui iki bal sa vi mo die nos. Tai reiš kia, kad šie met toks D.Gry baus kaitės dek­re tas tu ri pa si ro dy ti ne vėliau kaip ba land žio 14 d.

Ta čiau dek re tas ga li būti pa si ra­šy tas bei pa skelb tas ir kiek anks­čiau – ba land žio pra džio je, kovą ar net va sarį.

„Ži no ma, toks dek re tas ga li pa­si ro dy ti ir anks čiau. Ne galė čiau už Pre zi dentę at sa ky ti, ka da ji pa si ra­šys dek retą dėl Sei mo rin kimų da­tos. Gal tai įvyks ba land žio pra džio­je, gal jau kovą, o gal ir va sarį ar net sausį. Bet ku riuo at ve ju, kai tik toks dek re tas pa si ro dys, pra si dės po li­tinė kam pa ni ja. Tai bus tar si sig na­las mums ir po ten cia liems kan di da­tams į Seimą, kad ofi cia li rin kimų kam pa ni ja pra dėta“, – aiš ki no Vy­riau sio sios rin kimų ko mi si jos (VRK) pir mi nin kas Ze no nas Vai gaus kas.

Ža da lai ky tis „įpras tos tvar kos“Bet pre zi dentū ros at sto vai, pa­klaus ti, ar yra ti ki mybė, jog D.Gry­baus kaitė ge ro kai anks čiau nei ba­landį pa si ra šys dek retą dėl ei li nių Sei mo rin kimų pa skel bi mo, at sakė nei gia mai.

„Dėl rin kimų da tos pa skel bi mo – bus tai ko ma įpras ta tvar ka“, – sakė Pre zi dentės at stovė spau dai Dai va Ul bi naitė, pa si kon sul ta vu si su pre­zi dentū ros tei si nin kais.

Leid žia ma su pras ti, kad vals tybės va dovė ne sku bins dek re to dėl Sei­mo rin kimų. Jis grei čiau siai pa si­ro dys tik ba landį. Taip bus pra tęsta per pa sta ruo sius ke le rius Sei mo

rin ki mus su si klos čiu si tra di ci ja. 2008 m. bal sa vi mas dėl nau jo par­la men to vy ko spa lio 12 d. Tuo me tis pre zi den tas Val das Adam kus dek­retą dėl rin kimų da tos pa si rašė ba­land žio 2 d.

Kons ti tu ci jos straips nis, ku riuo nu sta to ma nuo la tinė Sei mo rin kimų da ta, bu vo pa tai sy tas 2004 m., li­kus vos ke liems mėne siams iki spa­lio. Todėl tais me tais bu vo pa si ra šy ti net du vals tybės va do vo dek re tai dėl Sei mo rin kimų. Ba land žio vi du ry je lai ki nai ei nan tis pre zi den to pa rei gas Artū ras Pau laus kas, va do vau da ma sis tuo met ga lio ju siu įsta ty mu, pa si rašė dek retą dėl Sei mo rin kimų rugsė jo 19 d. pa skel bi mo. Ta čiau va sarą bu vo pa ko re guo ta Kons ti tu ci ja ir rugpjūtį jau pre zi den tas V.Adam kus pa nai ki­no A.Pau laus ko dek retą bei pa skelbė, kad Sei mo rin ki mai vyks spa lio 10 d.

Galės rink ti pi lie čių au kasKai Pre zi dentė D.Gry baus kaitė pa­si ra šys dek retą dėl Sei mo rin kimų da tos ofi cia laus pa skel bi mo, pra si­dės rin kimų po li tinė kam pa ni ja.

„Tuo met VRK pra dės re gist ruo ti sa va ran kiš kus po li tinės kam pa ni jos da ly vius. Jais ga li tap ti bet ku ri rin­ki muo se ke ti nan ti da ly vau ti par ti ja ir kiek vie nas po ten cia lus kan di da­tas“, – aiš ki no Z.Vai gaus kas.

Sa va ran kiš ki po li tinės kam pa­ni jos da ly viai turės teisę ati da ry­ti spe cia lias rin kimų kam pa ni jai skir tas sąskai tas ban kuo se. Į šias sąskai tas fi zi niai as me nys galės per ves ti tam tik ro dyd žio au kas – iki 20 tūkst. litų, ta čiau ne dau giau kaip de šim ta dalį visų sa vo me ti nių dek la ruotų pa jamų. Kan di da tus Sei mo rin ki muo se galės kel ti vi sos da bar esan čios par ti jos, iki šių me­tų ko vo 1 d. Tei sin gu mo mi nis te ri­jai at siun tu sios sa vo na rių sąra šus. Juo se tu ri būti ne ma žiau kaip po tūkstantį na rių.

Val dan čio sios Tėvynės sąjun gos-Lie tu vos krikš čio nių de mok ratų (TS-LKD) frak ci jos se niū nas Jur gis Raz ma siū lo Sei mo na riams dek la-ruo ti bet ko kias sąsa jas su „Sno ro“ ban ku.

Su to kia ini cia ty va J.Raz ma kreipė­si į Sei mo Eti kos ir pro cedūrų ko­mi siją (EPK), kad ši siū lytų par­la men ta rams už pil dy ti at skirą pri va čių in te resų dek la ra ciją. Pa­sak kon ser va to riaus, stan dar ti nio in te resų dek la ra vo šiuo at ve ju ne­pa kan ka.

„Šiuo me tu gau su par la men­tarų ini cia tyvų, su si ju sių su ban­ku „Sno ras“: ko mi te tuo se ir ko­

mi si jo se ke lia mi klau si mai dėl šio ban ko pri ve di mo prie bank ro to ir lai ki no jo ad mi nist ra vi mo ap lin ky­bių, ini ci juo ja mas lai ki no sios ty ri­mo ko mi si jos su da ry mas, vie šo jo je erdvė je skleid žia mi įvairūs kal ti ni­mai, taip pat pa si girs ta per spėjimų, kad kai ku rios ini cia ty vos ga li pa­da ry ti ža los vals ty bei, ap sun kin­ti bu vu sių ban ko sa vi ninkų ekst­ra di ciją. Svar bu, kad Sei mo na rių ini cia ty vos būtų grįstos vi suo­menės viešųjų in te resų su vo ki mu, o ne nu lem tos pri va čių in te resų“, – TS­LKD pra ne ši me ci tuo ja mas J.Raz ma.

Pa sak jo, su rin kus šiuos duo me­nis būtų ga li ma „ob jek ty viai spręs­

ti, ku rie Sei mo na riai ga li turė­ti viešųjų ir pri va čiųjų in te resų sprend žiant ban ko „Sno ras“ pro­ble mas, ir re ko men duo ti jiems nu­si ša lin ti, ne pre ten duo ti į lai ki no­sios ty ri mo ko mi si jos na rius“.

Dek la ra ci jo je J.Raz ma siū lo pa­teik ti duo me nis apie Sei mo na rio bei ar timųjų ir jų įsteigtų bend ro­vių ban ke įgy tus pro duk tus ar pa­slau gas: indė lius, indė lių ser ti fi­ka tus, ob li ga ci jas, ban ko ak ci jas, taip pat ar ban ke dir bo ar ti mi as­me nys, ar yra tekę da ly vau ti ban­ko „Sno ras“ ar jo sa vi ninkų ren­gi niuo se.

Sei mo Na cio na li nio sau gu mo ir gy ny bos ko mi te to pir mi nin kas

kon ser va to rius Ar vy das Anu šaus­kas pir ma dienį kreipė si į Lie tu vos banką, Vals tybės sau gu mo de par­ta mentą ir Fi nan si nių nu si kal timų ty ri mo tar nybą su pra šy mu pa teik­ti in for ma ciją, ku ria re mian tis bū­tų ga li ma įver tin ti „ga limą po li ti nių spren dimų po veikį Lie tu vos bankų sis te mos sta bi lu mui ir na cio na li­niam sau gu mui“.

Opo zi ci jos ini cia ty va sau sio 30 d. šau kia ma neei linė se si ja, ku rio je nu ma ty tas vie nin te lis klau si mas – lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos dėl ban ko „Sno ras“ bank ro to ap lin ky­bių ir kitų su si ju sių klau simų su­da ry mas.

BNS inf.

Siū lo dek la ruo ti sąsa jas su „Sno ru“

Tai bus tar si sig na las mums ir po ten cia liems kan di da tams į Seimą, kad ofi cia li rin kimų kam pa ni ja pra dėta.

Ze no nas Vai gaus kas:

Teisė: ­� Pre­zi­dentė­D.Gry­baus­kaitė­dek­retą­dėl­nau­jo­jo­Lie­tu­vos­par­la­men­to­rin­kimų­pa­skel­bi­mo­pa­si­ra­šys­tik­po­ke­lių­mėne­sių,­nors­for­ma­liai­ga­li­tai­pa­da­ry­ti­jau­da­bar.­ ­ To­mo­Luk­šio­(BFL)­nuo­tr.

Dek la ra ci ja: ­� J.Raz­ma­ siū­lo­ pa­teik­ti­duo­me­nis­apie­Sei­mo­na­rių­bei­ jų­ ar­timųjų­ ir­ jų­ įsteigtų­bend­ro­vių­„Sno­ro“­ban­ke­įgy­tus­pro­duk­tus­ar­pa­slau­gas.­­ Ge­di­mi­no­Bar­tuš­kos­nuo­tr.

Rin kimų kam pa ni jos ne sku binsVals tybės va dovė ne skubės ofi cia liai skelb ti nau jo jo Sei­mo rin kimų da tos ir rin kimų kam pa­ ni jos pra džios. Tai ga li at si tik ti tik įpusė jus pa va sa riui.

8

ekonomikakaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

De ga lų kai nosVakarTink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­jos

„sta­toil“ 4,70 4,60 2,39

„Va­koil“ 4,68 4,58 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 98,65 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 110,01 dol. už 1 brl.

trečiadienis, sausio 25, 2012

Bal­ti­jos­ša­lių­įmo­nių­su­si­jun­gi­mo­ir­įsi­gi­ji­mo­rin­ko­je­šie­met­ga­li­ma­ti­kė­tis­tri­jų­ban­kų­par­da­vi­mo­san­do­rių­–­Lat­vi­jos­„Ci­ta­de­le“­gru­pės,­bank­ru­tuo­jan­čiam­„Sno­ro“­ban­kui­pri­klau­san­čio­„Fi­nas­tos“­ban­ko­bei­neį­var­dy­to­už­sie­nio­ban­ko.­Už­sie­nio­ban­kas,­vei­kian­tis­vi­so­se­Bal­ti­jos­ša­ly­se,­pa­da­li­nių­Lie­tu­vo­je,­Lat­vi­jo­je­ir­Es­ti­jo­je­pir­kė­jų­ieš­ko­nuo­praė­ju­sių­me­tų­ru­dens.

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuTa kiekis sanTykis pokyTis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1799 –1,0333­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1220 –0,9063­%jaV­do­le­ris 1 2,6489 –1,0312­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6271 –0,5903­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9424 +0,0486­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,0703 +0,6046­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5234 +0,4731­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,5759 +0,4180­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8599 +0,0770­%

Par­duo­da­mi­­trys­ban­kai

mln. sve čių iš už sie nio per­nai su lau kė Lie tu vos vieš bu čiai ir ki tos ap gy­ven di ni mo įstai gos.

2,8

Eu ro pos Ko mi si ja ir Eu ro pos cent­ri nis ban kas šie met ver tins, ar Lie­tu va ati tin ka Mast rich to kri te ri­jus. Kai ku rių eko no mis tų ver ti ni­mu, rea lu, kad Lie tu va juos ati tiks dar šie met, tad jau 2014­ai siais ga­lė tu me įsi lie ti į eu ro zo ną.

Fi nan sų mi nist rė Ing ri da Ši mo ny­tė tei gia, kad įgy ven din da ma nuo­sek lią de fi ci to ma ži ni mo po li ti ką Lie tu va sis te min gai, žings nis po žings nio, di di na prie lai das ati tik ti Mast rich to kri te ri jus.

Ban ko „Swed bank“ vy riau sia sis eko no mis tas Ne ri jus Ma čiu lis su­tin ka, kad ga li my bė Lie tu vai įsi­ves ti eu rą 2014 m. iš lie ka, ta čiau

ri zi ka ne vyk dy ti Mast rich to kri te­ri jaus pa di dė jo.

Šių ir ki tų me tų inf ia ci jos, – vie­no pa grin di nių Mast rich to kri te ri­jų, – pro gno zės „Swed bank“ ne­kei čia – ji tu rė tų ma žė ti ir siek ti ati tin ka mai 2,5 ir 3 pro c.

Anot „Swed bank“ eko no mis­to, pa grin di niai veiks niai, lem­sian tys inf lia ci ją, bus išo ri niai: naf tos kai na, ku ri, jei ne sup ras­tės si tua ci ja su Ira nu, ma žės, be to, tu rė tų kris ti mais to pro duk­tų kai nos.

„Jei ne paašt rės si tua ci ja su Ira nu, tai su ku ria ga na ne ma žai ga li my bių nuo 2014 m. pra džios įsi ves ti eu rą“, – ant ra die nį spau­

dos kon fe ren ci jo je kal bė jo N.Ma­čiu lis.

O kils tel ti inf ia ci ją apie 0,14 pro cen ti nio punk to tu rė tų nuo ko vo 1­osios 5 pro c. išaug sian tis rū ka lų ak ci zas, dar apie 0,12 pro­cen ti nio punk to pa di dė ji mą tu rė­tų lem ti nuo šių me tų pa ki lu sios elekt ros ir šil dy mo kai nos.

Pers pek ty vos įsi ves ti eu rą, anot N.Ma čiu lio, šiek tiek su pras tė jo, nes pro gno zuo ja ma, kad Lie tu­vos biu dže to de fi ci tas bus 3 pro c., o ne 2,8 pro c., kaip pla nuo ta per­nai spa lį.

Ta čiau ti kė ti na, anot eko no­mis to, kad šį ro dik lį – ne ma­žiau kaip 3 pro c. BVP – pa vyks pa siek ti.

„Ta čiau vėl gi vis kas pri klau sys nuo įvy kių eu ro zo no je“, – sa kė N.Ma čiu lis.

Be to, anot jo, rei kia įver tin ti ir Mast rich to inf ia ci jos kri te ri jų, ku­ris me tų pa bai go je ga li bū ti daug že mes nis, nei jis yra šiuo me tu – apie 3 pro c.

„Mast rich to kri te ri jus me tų pa­bai go je ga li bū ti ma žes nis nei 2,5 pro c.“, – pro gno za vo N.Ma čiu lis.

Fi nan sų mi nist rė I.Ši mo ny tė ne­kei čia nuo mo nės dėl bū ti ny bės įsi­ves ti bend rą ES va liu tą, nes tai for­ma li Lie tu vos pa rei ga.

„Vals ty bės re pu ta ci ją le mia tai, kaip ji lai ko si įsi pa rei go ji mų. Įs to­ti į eu ro zo ną, kai ati tik si me kri­te ri jus, pri va lo me pa gal pa si ra šy tą sto ji mo į ES su tar tį. Lai ki ną iš ly gą dėl to yra iš si de rė ju si tik Di džio ji Bri ta ni ja ir Da ni ja“, – sa kė ji.

Da ta, kai Lie tu va ga lė tų įsi ves­ti eu rą, kei tė si ne kar tą. Anks čiau Vy riau sy bė bu vo nu sta čiu si tiks lą prie bend ros ES va liu tos pri si dė­ti 2014 m. Ta čiau Pre zi den tė Da­lia Gry baus kai tė ne se niai pa reiš­kė, kad tai ne rea lu.

BNS, KD inf.

Lie tu va ar tė ja prie eu ro zo nos

Ga li my bės: ­� ti­kė­ti­na,­kad­Lie­tu­va­šie­met­ati­tiks­įsto­ji­mo­į­eu­ro­zo­ną­kri­te­ri­jus.­ ­ To­mo­Ur­be­lio­nio­(BFL)­nuo­tr.

Mast rich to kri te ri­jus me tų pa bai go­je ga li bū ti ma žes nis nei 2,5 pro c.

Ne ri jus Ma čiu lis:

9

ekonomikatrečiadienis, sausio 25, 2012

104,2mln. litų

pa sie kė ei na mo sios įmo nių sko los „Sod rai“.

OMXVilnius OMXRiga OMXTallinn –0,20 % +0,07 % +0,07 %

Nau­ja­sis­kon­tei­ne­ri­nis­trau­ki­nys­„Sau­lė“­ry­toj­pir­mą­kar­tą­iš­vyks­iš­Klai­pė­dos­į­Ka­zachs­ta­ną.­Pla­nuo­ja­ma,­kad­var­to­ji­mo­pre­kes­ga­ben­sian­tis­50­ies­kon­tei­ne­rių­są­sta­tas­Ka­zachs­ta­ną­pa­sieks­per­8­die­nas.­Per­nai­pir­mas­ban­do­ma­sis­trau­ki­nio­rei­sas­iš­Ki­ni­jos­bei­Ka­zachs­ta­no­pa­sie­nio­Lie­tu­vą­pa­sie­kė­per­13­die­nų­ir­nu­va­žia­vo­11­tūkst.­ki­lo­met­rų.­

Bu­vu­si­ūkio­mi­nist­ro­pa­ta­rė­ja­Mil­da­Dar­gu­žai­tė­šian­dien­pra­de­da­va­do­vau­ti­vie­ša­jai­įstai­gai­„In­ves­tuok­Lie­tu­vo­je“,­ku­ri­rū­pi­na­si­in­ves­ti­ci­jų­pri­trau­ki­mu.­M.Dar­gu­žai­tė­bend­ro­vė­je­užims­ge­ne­ra­li­nio­di­rek­to­riaus­po­stą.­Jos­tei­gi­mu,­bend­ro­vės­val­dy­bo­je­po­ky­čių­kol­kas­nė­ra,­o­ar­ti­miau­sio­po­sė­džio­da­ta­dar­ne­nu­ma­ty­ta.­

PiRMąkaRTišVyksišLieTuVOs

Nauja„iNVesTuOkLieTuVOje“VadOVė

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Trūks ta at sa ko my bėsDien raš čio at lik ta ap klau sa pa ro­dė, kad dau gu ma gy ven to jų per de­gu sias ener gi ją tau pan čias lem pu tes iš me ta kar tu su ki to mis at lie ko mis. Ge ro kai ma žes nė gy ven to jų da lis jas kau pia ne ži no da mi, kaip tu rė tų elg­tis, ir tik vie ne tai lem pu tes pri sta­to jas su ren kan čioms įmo nėms. Už ener gi ją tau pan čių lem pu čių su rin­ki mą ir uti li za vi mą at sa kin ga or ga­ni za ci ja „Ekoš vie sa“ per nai jų ša­ly je su rin ko dau giau kaip 100 to nų, dau giau nei pu sę rin ko je par duo tų ener gi ją tau pan čių lem pu čių. Nors re zul ta tai vir ši jo vals ty bės iš si kel tus tiks lus, įta ri mai dėl so cia liai neat sa­kin gos vi suo me nės iš lie ka. Di džią ją da lį vi sų su rink tų lem pu čių pri sta­tė įmo nės, o gy ven to jai per dirb ti jų ati da vė ma žiau nei 5 pro c.

Or ga ni za ci jos „Ekoš vie sa“ va do­vo To mo Ru že lės ma ny mu, pa grin­di nė to prie žas tis yra vi suo me nė je pa ste bi mas ži nių trū ku mas. Ta čiau jis pa brė žė, kad ne ma žiau svar bus veiks nys yra gy ven to jų so cia li nės at sa ko my bės sty gius, tie sa, jis pa­ste bi mas ne vien Lie tu vo je.

„Vi suo me nė ga na at sai niai žiū ri į šią pro ble mą, bet at sai nu mą tik­riau siai nu le mia ne pa to gi at lie kų lo gis ti ka“, – sa kė pa šne ko vas.

Anot jo, šiuo me tu per de gu sias lem pu tes gy ven to jai ga li pri duo­ti 14­oje di džiau sių ša lies mies tų, ku riuo se iš vi so įsteig ta 40 su rin­

ki mo vie tų. Nuo šių me tų pra džios tai pa da ry ti gy ven to jai taip pat ga­li pre ky bos cent ruo se „Se nu kai“, o atei ty je su rin ki mo tink lą pla nuo ja­ma dar plės ti.

Kenks min ga svei ka taiT.Ru že lė pa ti ki no, kad kiek vie na ener gi ją tau pan ti elekt ros lem pu tė tu ri kenks min go che mi nio ele men­to gyv si dab rio. To dėl šio mis at lie­ko mis esą svar bu pa si rū pin ti dar ati džiau nei įpras to mis.

„Pa te ku si į pa ke les ar pa miš kes lem pu tė ga li su duž ti, o gyv si dab ris – pa tek ti į gam tą, grun ti nius van­de nis. Net gi ne di de lis gyv si dab rio kie kis la bai pa vo jin gas ir ga li už­terš ti de šim tis hek ta rų van dens tel ki nio. Na tū ra lu, kad per pa gau­tą žu vį ar ki tais bū dais gyv si dab ris ga li at ke liau ti ir ant mū sų sta lo. O iš mū sų or ga niz mo jis ne pa si ša li­na ir ga li su kel ti ner vi nes li gas“, – apie ža lą pa sa ko jo pa šne ko vas.

Aso cia ci jos EP PA di rek to rius Gied rius Mi kuls kas pa ti ki no, kad ne ma žiau svar bu tin ka mai at si sa ky­ti elekt ros ir elekt ro ni kos prie tai sų, ba te ri jų ir aku mu lia to rių at lie kų.

Vis dėl to pa šne ko vas taip pat pri si pa ži no pa si gen dąs gy ven to jų at sa ko my bės, už ku rią jie vis dar ti ki si su lauk ti at ly gio: „Gy ven to­jai dar lin kę klaus ti, ką gaus už at­neš tą se ną elekt ro ni kos prie tai są. Jie ma no, kad už at sa ko my bę tu rė­tų bū ti at ly gin ta. To dėl dau giau sia se nų elekt ro ni kos prie tai sų su per­ka ma me ta lo su pirk tu vė se.“

Nei šei da mi iš na mųAt sik ra ty ti at lie kų gy ven to jai pa­pras tai ti ki si įdė da mi kuo ma žiau pa stan gų, pa vyz džiui, nė ne kel da­mi ko jos iš na mų. G.Mi kuls kas pri­mi nė, kad, elekt ro tech ni kos at lie­koms sve riant apie 50 ki log ra mų, or ga ni za ci jos dar buo to jai pa tys at­vyks ta į bet ku rią Lie tu vos vie tą ir jas iš ve ža ne mo ka mai.

„Ne ga lė da mi iš mes ti di de lių ga­ba ri tų se nos tech ni kos į ko mu na­li nių at lie kų kon tei ne rį, gy ven to­jai krei pia si į mus. Ta čiau su rink ti smul kią įran gą ar pa nau do tas ba te­ri jas yra sun kiau, nes at si kra ty ti šio­mis at lie ko mis žmo nės vis dar lin kę pa pras tes niais bū dais – tie siog iš­me ta jas į šiukš lia dė žes“, – sa kė jis.

Anot pa šne ko vo, su per kant ir ne­mo ka mai iš ve žant at lie kas praė ju­siais me tais bu vo su rink tas di džiau­sias jų kie kis – be veik 7 tūkst. to nų. O spe cia lio se sa vi val dy bių įreng to­se stam bia ga ba ri čių at lie kų su rin­ki mo ir rū šia vi mo aikš te lė se ir pre­

ky bos cent ruo se su rink ta vos 600 to nų elekt ro ni kos at lie kų.

Įvai raus po bū džio at lie kas su ren­kan čios bend ro vės „Žal va ris“ ko­mer ci jos di rek to rius Sigitas Ašmonas pri pa ži no, kad smul kio sios elekt ro­ni kos at lie kų su rin ki mas vis dar iš­lie ka pa grin di niu ga min to jų ir at lie­kų su rin kė jų gal vos skaus mu. Anot jo, se ną smul kią ją tech ni ką bend ro­vė su ren ka tik per ak ci jas du kar tus per me tus, nes tai da ry ti nuo lat bū­tų pra ban ga: „Jei dėl to kios tech ni kos pra dė tu me va ži nė ti pas kiek vie ną gy ven to ją, transporto išlaidos bū tų la bai di de lės. Ka dan gi at lie kų su rin­ki mą fi nan suo ja ga min to jai­im por­tuo to jai, jie išau gu sį mo kes tį už kel tų ant var to to jų pe čių – pa pras čiau siai pa bran gin tų pre kes.“

Pir mie ji spren di maiT.Ru že lės tei gi mu, no rin tys iš sa­vo na mų iš kraus ty ti se nus elekt­ro ni kos prie tai sus atei ty je ga li ti­kė tis dar dau giau pa to gu mų. Esą nuo ki tų me tų par duo tu vės pri va­lės įsteig ti vie tas se nai elekt ro tech­ni kai su rink ti, ne prik lau so mai nuo to, ar gy ven to jas ką nors per ka.

„Lie tu viai yra to kia tau ta, ku­ri mėgs ta vis ką kaup ti. Pa si tai ko at ve jų, kai žmo gus iš na mų pra­šo iš vež ti 5 šal dy tu vus. Vis ko bū­na. Kar tą pa gy ve nu si mo te ris pa­pra šė paim ti pa te fo ną, ku rį, kaip vė liau pa si ro dė, jos duk ra bran­giai pir ko an tik va ria te Pa ry žiu je“, – apie gy ven to jų įpro čius pa sa ko­jo S.Aš mo nas.

Maž daug prieš 3–4 me tus į švies tu vus įsu kę ener gi ją tau­pan čias elekt ros lem pu tes jau ga li ti­kė tis, kad ne tru kus ji už ges. De ja, bet ap­lin kai kenks min­gų at lie kų žmo nės at si kra to pa pras­čiau siu bū du – jas me ta tie siai į šiukš­lių dė žę.

Vis ką, kas tel pa, – į kon tei ne rįTeršia: ­� dėl­at­sa­ko­my­bės­ar­ži­nių­sto­kos­dau­gumą­ap­lin­kai­ža­lin­gų­at­lie­kų­gyventojai­išmeta­kar­tu­su­ki­to­mis­šiukš­lė­mis.­ Ša­rū­no­Ma­žei­kos­(BFL)­nuo­tr.

Lie tu viai yra to kia tau ta, ku ri mėgs ta vis­ką kaup ti. Pa si tai ko at ve jų, kai žmo gus iš na mų pra šo iš vež ti 5 šal dy tu vus.

Si gi tas Aš mo nas:

Išmetu kartusu kitomis atliekomis

Atiduodu jassurenkančioms

įmonėms

%

74,3

17,1

Kaupiu jas,nes nežinau

kur dėti

8,6

Ką­darote­su­perdegusio­mis­energiją­taupančiomis­lemputėmis?

aPKlausa

Kau pia se nie nas

Gy ven to jai sa vo ne be nau do ja­mų te le fo nų, kaip pa ro dė „Om ni­tel Trends“ ap klau sa, į są var ty nus neiš me ta. Ta čiau per dirb ti ar par­duo ti ne nau do ja mus te le fo nus nu­spren džia tik vie ne tai.

Dau giau nei pu sė – 54,2 pro c. – ap­klaus tųjų mo bi liuo sius te le fo nus kei čia kas 1–2 me tus. Ta čiau vos 3,2 pro c. jų, tu rin čių iš ma niuo sius te le­fo nus, se nuo sius te le fo nus ati duo­da per dirb ti. Di džiau sia da lis – 40,7 pro c. – var to to jų se ną te le fo ną per­lei džia drau gams ar gi mi nai čiams. 31,8 pro c. ap klaus tų jų ne be nau do­ja mus te le fo nus pa si de da į stal čių, 23 pro c. par duo da ir tik 1,1 pro c. var­to to jų te le fo ną iš me ta.

10

SportaSTrečiadienis, sausio 25, 2012

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Pa gar ba – abi pu sė1980–1981 m. Kau no ir Kan tu klu­bų ko vos yra neats ki ria ma Eu ro pos krep ši nio is to ri jos da lis. Į tai dė me­sį at krei pė ir žal gi rie čių vy riau sia­sis tre ne ris Alek sand ras Tri fu no­vi čius, da ly da ma sis min ti mis apie Ita li jo je vyk sian čią „Žal gi rio“ ir „Ben net“ dvi ko vą.

„Šlo vin ga praei tis, gi lios tra di­ci jos – vie nas Kan tu eki pos pri va­lu mų. Be to, „Ben net“ – vie nin gas ko lek ty vas, dau gu ma krep ši nin kų, įskai tant ir kai ku riuos le gio nie­rius, kar tu rung ty niau ja 2–3 me­tus. Jie ypač pa si ti ki sa vo jė go mis per na mų dvi ko vas“, – tei gė A.Tri­fu no vi čius.

Pir ma ja me Eu ro ly gos „TOP­16“ tu re Kan tu ko man da Is pa ni jo je tik 60:65 nu si lei do „Bar ce lo na Re gal“ eki pai.

„Tai liu di ja, kad „Ben net“ yra kie tas rie šu tas bet ku riam var žo­vui ir bet ku rio je aikš tė je“, – sa kė A.Tri fu no vi čius.

„Su žai dė me vos vie nas „TOP­16“ rung ty nes, o jau teks kau­tis le mia ma me šio se zo no ma če.

Tu riu gal vo je tai, kad su si ti ki­mas su „Žal gi riu“ la bai svar­bus gal vo jant apie ga lu ti nes po­

D.Rim šai tės is to ri ja: taš kas ar kab le lis?

S.Weem sas: „Jei ko vo si me iš vien, par si ve ši me per ga lę“Kai Kau no „Žal gi ris“ pir mą kar tą per sa­vo is to ri ją su si ti ko su Kan tu mies to krep­ši nin kais iš Ita li jos, dau gu ma da bar ti nių žal gi rie čių dar ne bu vo gi mę. Šian dien šių ko man dų ke liai vėl su si kirs.

Po žiū ris: �� S.Weem�so�(kairėje)�nuo�mo�ne,�vie�nas�stip�riau�sių�„Žal�gi�rio“�ko�zi�rių�–�ko�man�di�nis�žai�di�mas.� �

� � � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Su si ti ki mas su „Žal gi riu“ la bai svar bus gal vo jant apie ga lu ti nes po­zi ci jas mū sų gru­pė je, kai baig sis šis eta pas.

And rea Trin chie ri:

Man tas Stan ke vi čiusm.stankevicius@diena.lt

Me tus be si tę sian čio je pen kia ko­vi nin kės Do na tos Rim šai tės by lo­je sau sio 27­ąją tu rė tų bū ti pa dė­tas taš kas ar ba kab le lis, jei Ru si jos šiuo lai ki nės pen kia ko vės fe de ra­ci ja (RŠPF) kreip sis į tarp tau ti nį Spor to ar bit ra žo teis mą.

Pag ra si no teis muPenk ta die nį Vil niu je vyk sian ti Lie­tu vos tau ti nio olim pi nio ko mi te to (LTOK) ge ne ra li nė asamb lė ja spręs, ar leis ti į Ru si ją iš vy ku siai D.Rim­šai tei da ly vau ti Lon do no va sa ros olim pia do je.

Jei LTOK ge ne ra li nės asamb lė jos de le ga tai neat vers pen kia ko vi nin­kei du rų į žai dy nes, pa gal olim pi nę char ti ją D.Rim šai tė ga lės at sto vau ti Ru si jai tik 2016­ųjų olim pia do je.

Nau jie nų iš Lie tu vos ne kant riai lauks ir RŠPF. Šios or ga ni za ci jos pre zi den tas Via čes la vas Ami no vas vie na me pa sku ti nių in ter viu Ru si­jos ži niask lai dai pa reiš kė: „Ma nau, Lie tu vos po zi ci ja – ne konst ruk ty­vi, to dėl si tua ci ja – su dė tin ga. Jei LTOK spren di mas dėl D.Rim šai­tės bus nei gia mas, va sa rio 3­ią ją pa teik si me ieš ki nį Spor to ar bit ra­žo teis mui Lo za no je. Mus pa lai ko Tarp tau ti nio olim pi nio ko mi te to pre zi den tas Jac ques Rog ge, Ru si­

jos už sie nio rei ka lų mi nist ras Ser­ge jus Lav ro vas, ku ris jau kal bė jo si šiuo klau si mu su Lie tu vos už sie­nio rei ka lų mi nist ru, pa tei kė mū­sų po zi ci ją ir pa gei da vi mus. Juk šis rei ka las – ab so liu čiai hu ma ni ta ri­nis. Mer gi na at vy ko į Ru si ją, iš te­kė jo...“

Emo ci jos ne rei ka lin gosAtė nų olim pia dos vi ce čem pio nas And re jus Zad nep rovs kis pa brė žė, kad pro ble ma tu rė tų bū ti spren­džia ma be jo kių emo ci jų.

„Pa gal vi suo me nės reak ci­ją ir Lie tu vos po zi ci ją ma tau, kad D.Rim šai tė tu ri ma žai šan sų gau ti lei di mą da ly vau ti Lon do no olim pi­nė se žai dy nė se. Ki ta ver tus, gal kas nors iš bal suo jan čių jų pa ma nys, kad tai ga li su žlug dy ti jos spor ti­nę kar je rą. Su dė tin ga iš kart įver­tin ti si tua ci ją“, – sa kė A.Zad nep­rovs kis.

Jam keis čiau sia, kad suau gęs žmo gus ga lė jo to kiu bū du pa bėg ti iš ša lies. „Ne no riu ką nors ver tin­

ti, nes ne ži nau vi sų po van de ninių sro vių – kas, kam ir ką ža dė jo. Jei­gu Do na ta ne gaus lei di mo į Lon do­ną, tu rės su pras ti, kad gy ve ni mas tuo ne si bai gia, ne rei kia dra ma ti­zuo ti. Be to, ji dar ne tgi nė ra iš ko­vo ju si ke lia la pio į olim pia dą, o dėl to ir gi ky la la bai daug klau si mų“, – kal bė jo spor ti nin kas.

A.Zad nep rovs kis spė lio jo, kad gal būt D.Rim šai tei ru sai yra su tei­kę tam tik rų prio ri te tų.

„Gal ji stip res nė už ki tas Ru si­jos rink ti nės na res, bet nea be jo ju, kad šio je ša ly je – la bai di de lė kon­ku ren ci ja. Jei gu Do na ta ir ne tu rės ga li my bės da ly vau ti olim pia do je, ga lės star tuo ti vi suo se pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na tuo se, – sa kė ti­tu luo ta sis pen kia ko vi nin kas. – Ži­no ma, nei gia mas Lie tu vos spren di­mas ga li smog ti smū gį spor ti nin kės mo ty va ci jai.“

Pa tin ka LTOK po zi ci jaPe ki no olim pia dos vi ce čem pio­nas Ed vi nas Krun gol cas re to riš kai pa klau sė: „O ko dėl lie tu viams per Lon do no žai dy nes bū tų rei ka lin ga kon ku ren ci ja?“

Anot daug kar ti nio pa sau lio ir Eu ro pos čem pio na tų pri zi nin ko, į su si da riu sią pa dė tį ga li ma žvilg te­lė ti pra gma tiš kai.

„Ma nau, kad kiek vie na nuo mo­nė šia te ma ga li bū ti tei sin ga, to­

dėl ne ži nau, ar ver ta kry žiuo ti ie­tis. Vi sa tai yra po li ti ka. Jei gu da bar nu si lei si me ru sams, neiš ven gia mai rei kės nu si leis ti ir ki to se po zi ci jo­se, – svars tė R.Krun gol cas ir pri dū­rė: – Aš ver ti nu LTOK po žiū rį. Man pa tin ka, kad jis yra tvir tas ir ne pa­lau žia mas. Pri ta riu, kad si tua ci ja ne ma lo ni ir pa čiai D.Rim šai tei, ta­čiau jos pa bė gi mas, jei gu jį ga li ma taip va din ti, bu vo ne gra žus. Vie na

ver tus, ją ga li ma pa tei sin ti, ta čiau aš lai kau si nuo mo nės, kad šiais lai­kais vis ką ga li ma pa da ry ti ci vi li zuo­tai. Vis kas bū tų ge rai, ta čiau ji su ta­rė su LTOK dėl pa pil do mų są ly gų, leng va tų bū tent jai ir stai ga nie kam, net sa vo tre ne riui, nie ko ne sa kiu si din go. Tai ne gar bin ga.“

E.Krun go cas pa sa ko jo var žy bo se ke lis kar tus su si ti kęs su D.Rim šai­te, ta čiau ne si kal bė jo. „Pa sis vei ki­

Gal vo sū kis: �� D.Rim�šai�tė�dar�neiš�ko�vo�jo�ke�lia�la�pio�į�Lon�do�no�olim�pia�dą,�bet�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�fe­de�ra�ci�jos�va�do�vai�rei�ka�lau�ja,�kad�Lie�tu�va�leis�tų�jai�da�ly�vau�ti�žai�dy�nė�se.�������������������������������������������������������������������������������sports.ru�nuotr.

Nei gia mas Lie tu­vos spren di mas ga li smog ti smū gį spor ti nin kės mo ty­va ci jai.

11

SportaS

zi ci jas mū sų gru pė je, kai baig sis šis eta pas, – svars tė Kan tu klu­bo stra te gas And rea Trin chie­ri. – „Žal gi ris“ at sto vau ja ša liai, kur krep ši nis – re li gi ja, bet tai ne vie nin te lė prie žas tis, dėl ko mes ger bia me šį var žo vą. Tai – stip­ri ko man da, pir miau sia – fi ziš­kai. Ke li žai dė jai yra na cio na li nės rink ti nės na riai, be to, kau nie čių gre to se yra Son ny Weem sas ir snai pe ris Mar ko Po po vi čius.“

S.Weem sas ti ki si sėk mėsS.Weem sas, blan kiai su žai dęs pa­sku ti nes dve jas rung ty nes (Eu­ro ly go je – su Tel Avi vo „Mac ca bi Elect ra“ ir VTB Vie nin go je ly go­je – su „Niž nij Nov go rod“), tvir­ti no, kad „Žal gi ris“ yra pa jė gus įveik ti „Ben net“, jei gu žais taip, kaip iš tik rų jų su ge ba.

„Ma čas su „Mac ca bi Elect ra“ man bu vo vie nas pra sčiau sių per vi są kar je rą. Vi siems kar tais pa­si tai ko to kių rung ty nių, – pri­pa ži no S.Weem sas. – At mos fe ra ko lek ty ve yra ge ra. Vi si su pran­ta me, kad jei gu Ita li jo je vi si ko­vo si me iš vien, par si ve ši me per­ga lę.“

„Na tū ra lu, kad ge rai žais da mas Son ny su lau kė ir iš skir ti nio var­žo vų dė me sio. Jie su gal vo ja bū­dų, kaip su stab dy ti mū sų puo lė­ją, bet jei vie ni ki tus pa lai ky si me,

Trečiadienis, sausio 25, 2012

Žaidėjas Šalis Pozicija Ūgis

Vla di mi ras Mi co vas Ser bi ja puo lė jas 203 cmMa nu ča ras Mar koiš vi lis Gru zi ja puo lė jas 195 cmMaar te nas Leu ne nas JAV puo lė jas 206 cmDe ni sas Mar co na to Ita li ja vi du rio puo lė jas 211 cmNi co las Maz za ri no Ita li ja gy nė jas 181 cmNi co las Gia nel la Ita li ja gy nė jas 187 cmGior gis Šer ma di nis Gru zi ja vi du rio puo lė jas 216 cmAnd rea Cin cia ri ni Ita li ja gy nė jas 193 cmGre gas Brun ne ris JAV puo lė jas 201 cmGian lu ca Ba si le Ita li ja gy nė jas 192 cmVy riau sia sis tre ne ris And rea Trin chie ri (Ita li ja)

Kan tu „Ben net“

Komanda Perg. Pral. Taškų sant.

1. „Mac ca bi Elect ra“ 1 0 84:762. „Bar ce lo na Re gal“ 1 0 65:603. „Ben net“ 0 1 60:654. „Žal gi ris“ 0 1 76:84

H gru pė

D.Rim šai tės is to ri ja: taš kas ar kab le lis?

S.Weem sas: „Jei ko vo si me iš vien, par si ve ši me per ga lę“

Asas: �� „Ben�net“�žvaigž�dė�–�G.Ba�si�le,�2010-ųjų�Eu�ro�ly�gos�čem�pio�nas�su�„Bar�ce�lo�na“,�1999-ųjų�Eu�ro�pos�čem�pio�nas�ir�2004-ųjų�olim�pi�nis�vi�ce-čem�pio�nas�su�Ita�li�jos�rink�ti�ne.� � get�tyi�ma�ges.com�nuo�tr.

ir Son ny bus leng viau“, – pri dū­rė A.Tri fu no vi čius.

„Mes pri va lė si me už kirs ti ke­lią jų ata koms dvie se prieš du su aukš taū giais“, – vie ną lau kian čių už duo čių įvar di jo „Ben net“ le gio­nie rius gru zi nas Ma nu ča ras Mar­koiš vi lis.

Kan tu ir Kau no krep ši nin kų rung ty nės, pa ko re ga vus te le vi zi jos trans lia ci jų tvar ka raš tį, pra si dės ne 21.15 val. Lie tu vos lai ku, kaip pla­nuo ta anks čiau, bet 21.45 val.

Puo lė jas tu rės šan sųA.Tri fu no vi čius pa ko men ta vo puo lė jo Min dau go Kuz mins ko per spek ty vos ga li my bes pa grin­di nė je „Žal gi rio“ su dė ty je.

Vie na me in ter ne to po rta lų žai­dė jas ap gai les ta vo, kad jam ski­ria ma per ma žai žai di mo lai ko.

„Ko man do je tu ri me daug žai­dė jų. Min da tu rės sa vo šan sų, nes se zo nas – il gas, bus dar daug rung ty nių. Ta len tas yra vie nas da­ly kas, sun kus dar bas ir at si da vi­mas – ki tas. Ne sa kau, kad ma nęs ne ten ki na jo dar bas per tre ni ruo­tes. Nė vie nas žai dė jas mū sų eki­po je ne tu ri ga ran tuo tų mi nu čių, net jei gu jis de ra mai dir ba per tre­ni ruo tes. Žai džia tas, ku ris yra ge­riau sias tuo mo men tu, tas, ku riuo la biau siai pa si ti ki tre ne riai“, – paaiš ki no „Žal gi rio“ stra te gas.

Ei man tas Skra bu lis Lie tu vos leng vo sios at le ti kos fe de ra ci jos pre zi den tas

Per daug šou dėl šios LTOK ge­ne ra li nės asamb lė jos. Tai yra pa ts svar biau sias olim pi nio ju­dė ji mo or ga nas, ta čiau vi si da­

bar kal ba tik apie D.Rim šai tę. Ne są mo­nė. Juk bus la bai svar bių klau si mų apie biu dže tą, įsta tus. Toks klau si mas, kaip D.Rim šai tės, ne tu rė jo bū ti svars to mas. Po li ti nio šou mums ne rei kia. Klau si­mą tu rė jo svars ty ti LTOK vyk do ma­sis ko mi te tas, ku rį iš rin ko ne kas ki tas,

o asamb lė ja. Vyk do ma ja me ko mi te te – tik rai kom pe ten tin gi žmo nės. Ne ge rai, kad kai kas D.Rim šai tės klau si mą per­ke lia ant asamb lė jos pe čių. Pas mus vis kas la bai keis tai vyks ta: pi ra mi dė sto vi ne ant pa grin do, o ant vir šū nė­lės, vis kas pri klau so nuo to, kas ir kaip pa pūs. Gir dė jau, kad LTOK pre zi den­tas su si lai kys bal suo jant. Nie ko ne ga li bū ti blo giau. Ži no ma, no rė tų si iš klau­sy ti ir ant rą ją pu sę, ta čiau jos ne gir di­me. Nie ko ne gir di me ir iš Tarp tau ti nės šiuo lai ki nės pen kia ko vės fe de ra ci jos – ne ma nau, kad šiais lai kais nie kas jos

ne ga li su ras ti. Į Ame ri ką pas Žyd rū­ną Il gaus ką skren da ne vie nas kal bin­ti žais ti Lie tu vos rink ti nė je, o Mask va, ma no ma ny mu, yra ar čiau nei Ame ri­ka. LTOK ge ne ra li nė asamb lė ja tu rė tų at sto vau ti ša lies spor ti niams in te re­sams, va di na si, da ry ti vis ką, kad bū tų kuo dau giau per ga lių, me da lių. Tu ri­me rū pin tis, tar ki me, kad L.Asa daus­kai tė užim tų kuo aukš tes nę vie tą. To­kiu at ve ju ne ga li me leis ti D.Rim šai tei at sto vau ti Ru si jai. Ki ta ver tus, tai, kad jau nas per spek ty vus spor ti nin kas pa­bė go – prie kaiš tas mums vi siems, at­

sto vau jan tiems Lie tu vos spor tui. Jei­gu žmo gus pa bė go, ma tyt, ne iš ge ro gy ve ni mo. Spor ti nin kai ir da bar neį­ver ti na mi mū sų ša ly je. Tai – pro ble ma. D.Rim šai tė pa siel gė tar si Jean ne d’Arc ir pir mo ji at sklei dė pikt žaiz dę. Ne pa­da rė me nie ko, kad spor ti nin kė jaus­tų si ge rai. Tai mums pa mo ka. Ma nau, kad šir dy je ne vie nas spor ti nin kas jai dė ko ja, kad, iš šau ku si į sa ve strė les, at­sklei dė pro ble mą. Iš ki lo dvip ras my bė: ko vo da mi už mū sų spor ti nius in te re­sus, tu ri me nu baus ti ją, bet ar šis me to­das – ge riau sias?

Komentaras

no me, ir tiek. Nie ka da ne bu vo me ge ri drau gai, o po jos iš vy ki mo ga­li ma sa ky ti, kad san ty kiai tik rai nė­ra šil ti, – sa kė spor ti nin kas. – Ži­nau, kad mū sų fe de ra ci ja lai ky sis po zi ci jos ne su teik ti lei di mo, bet tu ri me su vok ti, kad Ru si ja – di de lė ša lis, ku ri tu ri ne ma žą įvai riau sių prie mo nių ar se na lą, to dėl ma nau, kad ir le ga liais, ir gal būt ne le ga liais me to dais steng sis pa siek ti sa vo.“

Olim pie tė ne prieš ta rau ja„Te gul Do na ta da ly vau ja olim pia­do je. Aš esu už tai, kad kiek vie nas žmo gus tu ri tu rė ti ga li my bę, – tei gė ge riau sia 2011 m. Lie tu vos spor ti nin kė pen kia ko vi nin kė Lau­ra Asa daus kai tė. – Ti kė ki mės, kad ši is to ri ja pa ga liau pa si baigs ir vi­sos aist ros nu rims po LTOK spren­di mo.“

At le tės nuo mo ne, D.Rim šai tės poel gis bu vo ap gal vo tas.

„Ma nau, kad ji ži no jo, jog Lie­tu va ga li už kirs ti ke lią į Lon do no olim pia dą, – kal bė jo ke lia la pį į žai­dy nes jau iš ko vo ju si L.Asa daus kai­tė. – Kar je ros ji ne su si ga di no, ti­kiu, kad vis kas bu vo ge rai pa sver ta. Abe jo ju, kad ir kas nors ki tas to kį žings nį ženg tų vis ko pre ci ziš kai neaps vars tęs. Ži no ma, Do na ta ga­lė jo pa lauk ti, kol įvyks olim pia da, bet ji pa siel gė sa vaip.“

Gal vo sū kis: �� D.Rim�šai�tė�dar�neiš�ko�vo�jo�ke�lia�la�pio�į�Lon�do�no�olim�pia�dą,�bet�Ru�si�jos�šiuo�lai�ki�nės�pen�kia�ko�vės�fe-de�ra�ci�jos�va�do�vai�rei�ka�lau�ja,�kad�Lie�tu�va�leis�tų�jai�da�ly�vau�ti�žai�dy�nė�se.�������������������������������������������������������������������������������sports.ru�nuotr.

Daugiau sportonaujienų skaitykite

kaunodiena.lt

12

pasaulisTrečiADieNiS, SAuSio 25, 2012

Mins­ko­mies­to­teis­mo­ko­le­gi­ja­va­kar­pa­tvir­ti­no­sos­tinės­Per­vo­mais­kio­ra­jo­no­teis­mo­nuo­sprendį­dėl­laisvės­at­ėmi­mo­ži­no­mam­Bal­ta­ru­si­jos­žmo­gaus­tei­sių­gynė­jui­Ale­siui­Be­liac­kiui,­nors­jis­at­ly­gi­no­pa­da­rytą­žalą.­Teis­mo­ko­le­gi­ja­iš­nag­rinė­jo­A.Be­liac­kio,­ku­ris­už­ven­gimą­mokė­ti­mo­kes­čius­nu­teis­tas­ket­ve­riems­su­pu­se­me­tų­kalė­ji­mo,­ka­sa­cinį­skundą­ir­at­si­sakė­keis­ti­kar­domąją­prie­monę.

Mar­ti­no­Scor­se­se­tri­ma­tis­nuo­ty­kių­fil­mas­„Hu­go“­va­kar­bu­vo­no­mi­nuo­tas­11­„Os­ka­ro“­ap­do­va­no­jimų,­bet­nuo­jo­tik­vie­na­no­mi­na­ci­ja­at­si­lie­ka­ne­by­lusis­fil­mas­„Ar­tis­tas“.­Tre­čio­je­vie­to­je­li­ko­po­še­šias­no­mi­na­ci­jas­gavę­fil­mai­„Žmo­gus,­pa­keitęs­vis­ką“,­ku­ria­me­vai­di­na­Bra­das­Pit­tas,­ir­re­ži­sie­riaus­ve­te­ra­no­Ste­ve­no­Spiel­ber­go­epas­„Ka­ro­žir­gas“.­Gar­bin­giau­si­Ho­li­vu­do­ap­do­va­no­ji­mai­bus­įteik­ti­va­sa­rio­26­d.

Liks už grotų

„os karų“ fa vo ri tai21

mln. do le riųper nai už dir bo JAV pre zi den to po sto sie kian tis res pub li ko nas Mit tas Rom ney.

Bau da ir kalė ji masPrancū zi jos Se na tas pir ma dienį pri ėmė įsta tymą, nu ma tantį bau-d žiamąją at sa ko mybę už armė-nų ge no ci do nei gimą. Do ku men-tas, priim tas 127 bal sais prie š 86, nu ma to iki vienų metų kalė ji mo bausmę ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. litų) baudą nei gian tiems, kad Os-manų im pe ri jos turkų pa jėgų 1915 m. vyk dy tos armėnų žu dynės pri-lygs ta ge no ci dui.

Da bar Prancū zi jos pre zi den tas Ni co las Sar ko zy, ku rio de ši nio-ji sąjun ga „Už liau dies judė jimą“ (UMP) pa si ūlė šio įsta ty mo pro-jektą, tu ri pa si ra šy ti šį teisės aktą, kad jis įsi ga liotų, ta čiau dau ge lis tai lai ko tik for ma lu mu.

Prancū zi ja pri pa ži no armėnų ge-no cidą dar 2001 m., bet nau jau sias įsta ty mas žengė dar to liau ir su kėlė naują Pa ry žiaus ir An ka ros san ty-kių krizę.

Vie ni pyks ta, ki ti trium fuo jaTur ki jos am ba sa do rius Prancū-zi jo je va kar pra nešė, kad dviejų ša lių dip lo ma ti niai san ty kiai ga-li vi siš kai nu trūkti ir kad jis ga-li būti at šauk tas iš Pa ry žiaus vi-sam lai kui.

Tur ki jos prem je ras Re ce pas Tayyi pas Er do ğa nas rea ga vo ne ką švel niau: „Pa siū ly mas, priim tas Prancū zi jo je, pri lygs ta disk ri mi na-ci jai, ra siz mui ir pa žeid žia min ties laisvę. Mums jis yra nie ki nis ir ne-

ga lio jan tis. Mes dar ne pra ra do me vil ties, kad jis ga li būti pa tai sy tas.“

Armė ni ja ir di delė pa sau linė ar-mėnų bend ruo menė, ku ri se niai ko vo to jo, kad tarp tau ti niu mas tu būtų pri pa žin tas jų pro tėvių ge-no ci das, trium fa vo.

„Ši die na bus įra šy ta auk su ne vien armėnų ir prancūzų tautų drau gystės is to ri jo je, bet ir žmo gaus tei sių gy ni mo vi sa me pa sau ly je is-to ri jos ana luo se“, – sa ko ma Armė-ni jos už sie nio rei kalų mi nist ro Ed-war do Nal ban dia no pra ne ši me.

Žings nis prie š rin ki mus?Bend ros nuo monės dėl nau jo įsta-ty mo nėra ir pa čio je Prancū zi jos vy riau sybė je. Kai ku rie mi nist rai bai mi na si, kad dėl jo ga li nu kentė-ti dip lo ma ti niai ir pre ky bos ry šiai su svar bia NA TO na re ir eko no-mi kos par tne re. Net gi N.Sar ko zy už sie nio rei kalų mi nist ras Alai nas Juppé pri pa ži no, jog šis teisės ak-tas prii ma mas ne lai ku.

Kai ku rie ap žval gi nin kai įta ria, kad tai yra po li ti nis žings nis prie š Prancū zi jos pre zi den to rin ki-mus, ku rie vyks ba landį ir ku riuo-se N.Sar ko zy sieks būti per rink tas ant rai ka den ci jai.

„Aiš ku, kad N.Sar ko zy pa teikė šį įsta tymą dėl prie žas čių, su si ju-sių su rin ki mais. Prancū zi jo je yra ne men ka armėnų bend ruo menė, ku ri da bar už jį bal suos“, – teigė Prancū zi jos te le vi zi jos „Fran ce 3“ po li ti kos ap žval gi nin kas Chris tia-nas Ma lard’as.

Įtam pa pa siekė apogėjųMaž daug 500 tūkst. Prancū zi jos pi lie čių yra armėnų kilmės, o tur-kų kilmę dek la ruo ja maž daug 400 tūkst. pi lie čių.

Pir ma dienį, kai pra si dėjo įsta-tymų leidė jo de ba tai, prie Se na-to pa sta to su si rin ku sius ke lis šim-tus turkų ir armėnų laikė at sky ru si riau šių po li ci ja.

Bu vo im ta si re tai nau do jamų sau gu mo prie mo nių: žan da rai budė jo Se na to pa sta te ir tik rin o visų įei nan čių žmo nių do ku men-tus. Žur na listų salė je bu vo su si-rinkę de šim tys re por te rių, dau-giau sia turkų.

Dviem die no mis anks čiau maž-daug 15 tūkst. turkų iš Prancū zi jos, Bel gi jos, Ny der landų ir Liuk sem-

bur go su rengė tai kią de monst ra-ciją Pa ry žiaus gatvė se.

Baks no ja į prancūzų is to rijąKai ku rie tur kai sa ko, kad jų ša-lis tu ri rea guo ti pa na šiai. Tur ki jos prem je ras yra ap kal tinęs Prancū-ziją ge no ci du per 132 me tus tru-kusį ko lo ni jinį val dymą Al žy re.

„Nuo 1945 m. prancū zai Al žy re iš žudė maž daug 15 pro c. gy ven tojų. Štai kur yra ge no ci das. Al žy rie čiai bu vo ma siš kai de gi na mi kros ny se, ne gai les tin gai kan ki na mi, – per-nai Stam bu le vy ku sio je kon fe ren-ci jo je dėstė R.T.Er do ğa nas. – Jei gu Prancū zi jos pre zi den tas N.Sar ko-

zy ne ži no apie šitą ge no cidą, te gu pa si klau sia sa vo tėvo Pau lo Sar ko-zy, ku ris tar na vo Prancū zi jos le gio-ne Al žy re penk ta ja me de šimt me-ty je.“

Al žy ro par ti za nai pra ėju sia me am žiu je ko vo jo nuo žmų ir kru viną karą su prancū zais ko lo ni za to riais. Pa ry žius pa smerkė R.T.Er do ğa-no tei gi nius ir pa ti ki no, kad neuž-mirš ta sa vo is to ri jos tra ge dijų.

San ty kiai pra stėsŠią sa vaitę R.T.Er do ğa nas pa gra-si no im tis at sa komųjų prie mo nių prie š Prancū ziją, bet jų ne konk-re ti za vo. An ka ra ir Pa ry žius yra

NA TO par tne riai, dviejų ša lių tar-pu sa vio pre ky bos apim tis sie kia be veik 15 mlrd. do le rių.

Konf ik tas įsi žiebė tuo me tu, kai pa čiai Prancū zi jai rei kia Tur ki jos pa lai ky mo svar biais tarp tau tinės po li ti kos klau si mais: dėl kru vinų įvy kių Si ri jo je, Ira no bran duo linės pro gra mos ir kitų.

„Nau jas įsta ty mas su kels dau giau triukš mo ir sun kumų Tur ki jos san-ty kiuo se su Prancū zi ja ir ki to mis ES ša li mis. Komp li kuo sis Tur ki jos pa-stan gos pri si jung ti prie ES“, – pri-pa ži no buvęs JAV am ba sa do rius Tur ki jo je Ros sas Wil so nas.

BNS, BBC, CNN, „The New York Times“ inf.

Įsiu tu si Tur ki ja Pa ry žiui ža da at saką

Įnir šis: ­� Tur­ki­jos­ži­niask­lai­da­N.Sar­ko­zy­vaiz­duo­ja­kaip­šėtoną.­ ­ AFP­nuo­tr.

Prancū zi jai užd rau dus neig ti armėnų ge no cidą, ša lies san ty kiai su Tur ki ja – svar bia NA TO na re ir eko no mi kos par tne re – pa siekė nau jas že mu mas.

Armė ni jos bend ruo menės ir dau­gu ma šios ša lies moks li ninkų tei gia, kad 1915–1916 m., kai Kau ka zo fron te sėkmė šyp so jo si ru sams, tur kai nu­sprendė at lik ti et ni nius va ly mus Va­karų Armė ni jo je. Per ki tus aš tuo ne­rius me tus, anot Armė ni jos šal ti nių, bu vo iš žu dy ta 1,5 mln. armėnų, iš­tuštė jo de šim tys miestų, šim tai, gal net tūkstan čiai kaimų. Ne ma žai ar­mėnų taip pat bu vo de por tuo ta.

Tur ki ja gin či ja šiuos skai čius, tvir tin­da ma, kad žu vo tik apie 500 tūkst. žmo nių, taip pat nei gia, jog bu vo vyk­do mas ge no ci das. Pa sak An ka ros, šim tai tūkstan čių armėnų krikš čio­nių ir turkų mu sul monų žu vo nuo ba­do, per tar pu sa vio su si rėmi mus ir vi­suo tinį chaosą, kurį su kėlė Pir ma sis pa sau li nis ka ras, o ne dėl konk re taus pla no iš žu dy ti armė nus. Tur ki ja taip

pat kal ti na armė nus pa lai kius įsi ver­žu sias Ru si jos pa jėgas.

„Tai vi suo met bu vo jaut rus klau si­mas, – sakė Lon do no eko no mi kos mo kyk los tarp tau ti nių san ty kių dak­tarė Ka te ri na Da la cou ra. – Tur ki ja vi­

suo met at si sakė pri pa žin ti, kad tai bu­vo su pla nuo tas pro ce sas. Ji tvir ti na, kad ge no ci du ga li ma va din ti tik su­pla nuotą žmo nių nai ki nimą.“

Tur ki jo je vie šas armėnų ge no ci do pri pa ži ni mas lai ko mas nu si kal ti mu. Per nai kovą ra šy to jui Or ha nui Pa mu­kui teis mas skyrė 6 tūkst. lirų (pa gal tuo metį kursą 9,3 tūkst. litų) baudą už viešą pa reiš kimą, jog Tur ki ja nu žudė 30 tūkst. kurdų ir mi li joną armėnų.

1915–1916 m. armėnų žu dy nes ge no­ci du pri pa ži no ir pa smerkė maž daug dvi de šim tys vals ty bių, iš jų – Vo kie ti­ja, Ru si ja ir Lie tu va.

Jung ti nių Vals tijų Kong re sas be veik kas met ban do priim ti re zo liu ciją, ku­ri for ma liai pri pa žintų armėnų ge no­cidą, bet šias pa stan gas kas kart blo­kuo ja Bal tie ji rūmai.

Is to ri niai gin čai

Pa siū ly mas, priim tas Prancū zi jo je, pri lygs­ta disk ri mi na ci jai, ra siz mui ir pa žeid žia min ties laisvę.

R.T.Er do ğa nas:

13trečiadienis, sausio 25, 2012

ratairatai@diena.ltRedaktorė Violeta Juodelienė

Indai sukūrė galbūt pigiausią automobilį pasaulyje.15p.

Vai ruo to jai naujokai pa si ren gę vis ge riau

Są sa jos: �� sėk�mė�lai�kant�vai�ra�vi�mo�eg�za�mi�ną�tie�sio�giai�su�si�ju�si�su�tre�ni�ruo�tėms�skir�tų�va�lan�dų�kie�kiu.� � � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

Ta das Šir vins kast.sirvinskas@kaunodiena.lt

Iš lai ko blo giau, vai ruo ja ge riau?B ka te go ri jos pra kti kos eg za mi ną iš pir mo kar to per nai iš lai kė vi du ti­niš kai tik ke tu ri vai ruo to jai iš de­šim ties eg za mi ną lai kiu sių jų au to­mo bi liais su me cha ni nė mis pa va rų dė žė mis. Iš tų, ku rie eg za mi ną lai­

kė ma ši no mis su au to ma ti nė mis pa va rų dė žė mis, pir mu ban dy mu eg za mi ną iš lai kė kas ant ras.

Re zul ta tai neat ro do džiu gi nan­tys, ta čiau vai ruo to jus eg za mi nuo­jan čios ir vai ruo to jo pa žy mė ji mus iš duo dan čios įmo nės „Re git ra“ at­sto vai ti ki na: pir mu ban dy mu eg­za mi nus iš lai kiu sių vai ruo to jų pro cen tas nė ra tas ro dik lis, ku ris

at spin di tik ruo sius nau jų vai ruo­to jų su ge bė ji mus.

„Pri si mi nus prieš de šimt me­tį eg za mi nus lai kiu siems vai ruo­to jams kel tus rei ka la vi mus, sun ku pa ti kė ti, kad jie bu vo to kie pri mi­ty vūs. Da bar rei ka la vi mai daug di­des ni, to dėl na tū ra lu, kad eg za mi­nus lai kiu sių vai ruo to jų re zul ta tai sta tis tiš kai yra blo ges ni“, – aiš ki no „Re git ros“ ge ne ra li nio di rek to riaus pa va duo to jas Sau lius Šu mi nas.

Be je, Šve di jo je at lik tas ty ri mas pa ro dė, kad šio je ša ly je vie no dą ti ki my bę pa da ry ti au toa va ri ją tu ri ir iš pir mo kar to eg za mi ną iš lai kęs vai ruo to jas, ir tas, ku riam pri rei kė ne vie no ban dy mo.

Va ka ruo se rei ka lau ja dau giauPer nai pra kti kos eg za mi ną pir mu ban dy mu iš lai kiu sių vai ruo to jų

pro cen tas bu vo di des nis nei už per­nai. Spe cia lis tai tai tie sio giai sie ja su dau giau nei me tus ga lio jan čio­mis nau jų vai ruo to jų ren gi mo pa­tai so mis, prail gi nu sio mis pri va lo­mą pra kti nį vai ra vi mą 10 va lan dų.

Ma no ma, kad vai ra vi mo įgū­džiams to bu lin ti rei kė tų skir ti dar dau giau lai ko. Pa vyz džiui, Di­džio jo je Bri ta ni jo je ap skai čiuo ta, kad eg za mi nus iš pir mo kar to iš­lai kę vai ruo to jai prie vai ro vi du­ti niš kai bū na pra lei dę po 67 val.

Spė ja ma, kad Lie tu vo je net ir pa­tys uo liau si mo ki niai pra kti niam vai ra vi mui ski ria per pus ma žiau lai ko. Ne re tai to už ten ka, nes ir vai­ra vi mo, ir teo ri jos eg za mi nai Lie tu­vo je kur kas leng ves ni nei Di džio jo je Bri ta ni jo je ir dau ge ly je ki tų Va ka rų Eu ro pos ar Skan di na­vi jos ša lių. 14

Jei at si vež tu me eg­za mi nuo to ją iš Skan di na vi jos, var­gu ar bent vie nas lie­tu vis iš lai ky tų.

Sau lius Šu mi nas:

Vai ra vi mo eg za mi ną pir mu ban dy mu iš­lai ko ma žiau kaip pu sė vai ruo to jų, ta čiau tei gia ma, kad šiais lai kais pra de dan tie­ji vai ruo to jai vai ruo ja kur kas ge riau, nei reng ti anks čiau. Tie sa, iki Va ka rų mums dar to lo ka.

14

rataitrečiadienis, sausio 25, 2012

Mi nist rų ka bi ne tas nu ma to pa­tvir tin ti, kad vai ruo to jai, tu rin­tys pa žy mė ji mus be ga lio ji mo ter mi no, pri va lė tų juos pa si keis­ti per pen ke rius me tus, o so vie ti­nio pa vyz džio pa žy mė ji mus – per 2012­uo sius.

Kar tu nu ma to ma per žiū rė ti vai­ruo to jų svei ka tos pa žy mė ji mų tik­ri ni mo tvar ką – šiuo me tu svei ka­tos pa žy mė ji mas tik ri na mas tik kei čiant vai ruo to jo pa žy mė ji mą.

Vi daus rei ka lų mi nist ro Rai mun­do Pa lai čio tei gi mu, li be ra les nės vai ruo to jų svei ka tos kont ro lės ne­beį ma no ma su gal vo ti.

„Bus pa ves ta trims mi nis te ri joms – Svei ka tos ap sau gos, Vi daus rei ka lų ir Su si sie ki mo, ku ri ap skri tai yra at­sa kin ga už sau gų eis mą, kad tie siog per žiū rė tų tvar ką, ir ar su griež tin si­me, ar li be ra li zuo si me, bus ma ty ti. Bet no riu pa sa ky ti, kad li be ra les nės tvar kos, ne gu ji yra da bar, kai svei­ka ta tik ri na ma tik kei čiant vai ruo to­

jo pa žy mė ji mą, tik rai ne beį ma no ma su gal vo ti“, – po Vy riau sy bės pa si­ta ri mo sa kė mi nist ras.

R.Pa lai čio ma ny mu, Vy riau sy bė grei čiau siai pa tvir tins šiuo me­tu svars to mus siū ly mus, kad vai­ruo to jai, tu rin tys pa žy mė ji mus be ga lio ji mo ter mi no, pri va lė tų juos pa si keis ti per pen ke rius me tus, o so vie ti nio pa vyz džio vai ruo to­jo pa žy mė ji mai ga lio tų iki 2012 m. pa bai gos.

Pas ta rie ji pa žy mė ji mai bu­vo iš duo da mi nuo 1990 m. ko vo

11­osios iki 2000 m. ko vo pa bai­gos. Šie kny ge lės for mos pa žy mė­ji mai su ru siš kais blan ko už ra šais šiuo me tu jo kiuo se tei sės ak tuo se nė ra reg la men tuo ti, taip pat nė­ra nie kur nu sta ty ta, kad jie ne ga­lio ja.

Pri ta rus siū ly mams dėl ga lio­ji mo ter mi nų, pa sak Vi daus rei­ka lų mi nis te ri jos, bū tų už tik rin­tas eu ro pi nis rei ka la vi mas, kad ES na rės ima si vi sų rei kia mų prie mo nių, jog iš veng tų bet ko kios vai ruo to jo pa žy mė ji mų klas to ji mo ri zi kos, bei nu ro dy­mas, kad ne vė liau kaip iki 2033 m. sau sio 19 d. vi si iš duo da mi ar esan tys apy var to je vai ruo to jo pa­žy mė ji mai ati tik tų ES stan dar tą.

„Pa gal Eu ro pos di rek ty vą vis tiek tu ri me im tis prie mo nių, kad vai ruo to jo pa žy mė ji mai ne tu rė­tų bū ti pa dir bi nė ja mi, o ši tie pa­žy mė ji mai yra ypač leng vai pa dir­bi nė ja mi, ir mes siū lo me nu sta ty ti pen ke rių me tų ter mi ną, per ku­

rį to kius pa žy mė ji mus vai ruo to jai tu rė tų pa si keis ti į nau jo pa vyz džio vai ruo to jo pa žy mė ji mus“, – aiš ki­no R.Pa lai tis.

Tiks liai ne ži no ma, kiek žmo­nių tek tų keis tis vai ruo to jo pa­

žy mė ji mus įve­dus mi nė tus

ga lio ji mo ter mi­

nus, nes pa žy mė ji mų ap skai­ta pir mai siais ne prik lau so my bės me tais bu vo ve da ma ne tin ka mai. Ma no ma, kad šiuo me tu iki pu­sės mi li jo no žmo nių ga li tu rė­ti po pie ri nius la mi nuo tus pa žy­mė ji mus be ga lio ji mo ter mi no ir iki 2 tūkst. – so vie ti nio pa vyz džio kny ge les.

„Re git ra“ nu ro do, kad nau jo mo­de lio vai ruo to jo pa žy mė ji mas kai­nuo ja 49 li tus.

BNS inf.

Lau kia vai ruo to jo pa žy mė ji mų kei ti mo ban ga

Ne pa ti ki mi: �� vie�na�prie�žas�čių,�dėl�ku�rių�bū�ti�na�at�si�sa�ky�ti�se�nų�pa�žy­mė�ji�mų�–�juos�leng�va�su�klas�to�ti.� And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

Vai ruo to jai naujokai pa si ren gę vis ge riau

Skai čiai

43 329 � – tiek „Re git ra“ per nai iš da­vė pra de dan čio jo vai ruo to jo pa žy­mė ji mų (22 202 mo te rims ir 21 127 vy rams).

43 804 � – tiek pa žy mė ji mų iš duo­ta už per nai (21 717 mo te rims ir 22 087 vy rams).

39,4 pro c. � – per nai tiek žmo nių B ka te go ri jos pra kti kos eg za mi­ną pir mu ban dy mu iš lai kė vai­ruo da mi au to mo bi lį su me cha­ni ne pa va rų dė že (37,5 pro c. už­per nai).

50,6 pro c. � – tiek iš lai kė va žiuo­da mi au to mo bi liu su au to ma ti­ne pa va rų dė že (48,7 pro c. už­per nai).

Šal ti nis: „Re git ra“

Re kor dai

39 � – tiek vie nam 26­erių vy rui pri­rei kė ban dy mų, kad iš lai ky tų teo ri­jos eg za mi ną.

25 � – tiek kar tų vie na mo te ris lai kė vai ra vi mo eg za mi ną. Pa žy mė ji mą ji ga vo bū da ma 34 me tų.

82 � – tiek me tų bu vo vy riau siam per nai vai ruo to jo pa žy mė ji mą ga­vu siam as me niui.

Šal ti nis: „Re git ra“Nau jo vėms pri stin ga ryž to

„Mus ne re tai kal ti na, kad ne va smau gia me vai ruo to jus, ta čiau jei at si vež tu me eg za mi nuo to ją iš Skan­di na vi jos, var gu ar bent vie nas lie tu­vis iš lai ky tų“, – kal bė jo S.Šu mi nas.

Di džio ji Bri ta ni ja yra vie na iš ša lių, ku rios pa si žy mi eis mo sau gu mu, bet jo je pir mu ban dy­mu vai ruo to jų eg za mi nus iš lai­kiu sių žmo nių pro cen tas ne daug di des nis nei Lie tu vo je, nes rei ka­la vi mai eg za mi nuo se ge ro kai su­dė tin ges ni.

Lie tu vo je eg za mi nų tvar ką sten­gia ma si vis griež tin ti, ta čiau to­kius spren di mus prii man tys žmo nės ne re tai pri stin ga va lios. Bai mi na ma si vi suo me nės reak ci­jos, nes kiek vie nas su griež ti ni mas ke lia vai ruo to jo pa žy mė ji mo įgi ji­mo kai ną.

Šiuo me tu B ka te go ri jos kur sai, vi sos rei ka lin gos pa žy mos, eg za­mi nai ir pa ts vai ruo to jo pa žy mė­ji mas at siei na apie 1,5 tūkst. li tų. Tie sa, ir Va ka rų Europos gyvento­jams vai ruo to jo pa žy mė ji mas nė ra pi gus ma lo nu mas.

Ere liai neį per ka de ga lųNau ji vai ruo to jai teo ri jos eg za mi­nus lai ko ne blo giau nei tie, ku rie jau tu rė jo vai ruo to jo pa žy mė ji mą, bet jį dėl ko kių nors prie žas čių pra ra do.

„Vai ruo to jo pa žy mė ji mą jau tu­rė ję žmo nės gal šiek tiek pra na šes­ni lai ky da mi vai ra vi mo eg za mi ną, bet tas skir tu mas tik rai nė ra la bai di de lis“, – pa sa ko jo S.Šu mi nas.

Lie tu vos ke lių po li ci jos tar ny­bos duo me ni mis, dve jų me tų vai­ra vi mo sta žo ne tu rin tys vai ruo­to jai su ke lia vis ma žiau eis mo įvy kių ir pa da ro vis ma žiau Ke­

lių eis mo tai syk lių pa žei di mų.„Ma nau, kad pa sta rai siais me­

tais vai ruo to jų pa žy mė ji mus ga vę vai ruo to jai vai ruo ja sau giau. Vis dėl to ma žė jan čiam žu vu sių ir su­žeis tų eis mo da ly vių skai čiui di­džiau sią įta ką tu rė jo de ga lų kai nos. Jos nea dek va čios jau nų vai ruo to jų pa ja moms. Jau nuo liai va ži nė ja vis ma žiau“, – ma no S.Šu mi nas.

Dau giau sia no rin čių jų įgy ti tei sę vai ruo ti bu vo prieš ke le rius me tus – ta da per me tus bū da vo iš da li ja­ma apie 50 tūkst. vai ruo to jo pa žy­mė ji mų.

Tendencija: �� šiandien�no�rin�čių�jų�įgy�ti�tei�sę�vai�ruo�ti�yra�daugiau�nei�prieš�ke�le�rius�me�tus.�� � Ar�tū�ro�Mo�ro�zo�vo�nuo�tr.

– tiek me tų bu vo vy riau­siam per nai vai ruo to jo pa žy mė ji mą ga vu siam

as me niui.

82Egzaminą laikė 92 kartus

Vairuotojo pažymėjimo siekiantis 28 metų britas teorijos egzaminą lai­kė 92 kartus, bet šio barjero dar ne­įveikė, rašo thesun.co.uk. Valandos trukmės testams jaunas vyras jau iš­leido gerokai per 10 tūkst. litų, o prie­šakyje dar laukia vairavimo egzami­nas, kuris taip pat nėra labai lengvas.

Vienas nelaimėlio tautietis vairavi­mo egzaminą laikė net 22 kartus. Tai jam atsiėjo kone 7 tūkst. litų. Didžio­joje Britanijoje teorijos egzaminai susideda ne tik iš testų, bet ir vaizdo peržiūrų, per kurias egzaminuojami asmenys turi pademonstruoti suge­bantys įvertinti pavojus.

13

Ap tal žė eg za mi nuo to ją

„Kau no die na“ praė ju sį mė ne sį ra šė, kad Kau ne ket vir tą kar tą vai ra vi mo eg za mi no neiš lai kiu sio jau nuo lio tė­vas iš plū do, ap stum dė, ap spar dė ir ap tal žė eg za mi nuo to ją. Prie „Re git­ros“ dar buo to jo įsiu tęs vy ras šo ko iš­kart, kai vai ki nu kui bu vo pra neš ta apie ei li nę ne sėk mę prie vai ro.

„Tai bu vo taip ne ti kė ta, kad aš net au to mo bi lio nu me rių ne spė jau įsi­dė mė ti“, – guo dė si eg za mi nuo to jas Vin cas N.

„Tai iš ties uni ka lus at ve jis Lie tu­vo je, bet, pa vyz džiui, Pran cū zi­jo je eg za mi no re zul ta tas skel bia­mas net ne tą pa čią die ną, o ki tą,

kad bū tų iš veng ta ga li mų konf lik­tų. Pas mus gal ret sy kiais ir pa si­tai ko ap si žo džia vi mų, bet ti kiuo si ir ma nau, kad iki Pran cū zi jos ly gio ne nuk ri si me ir sau go tis mū sų dar­buo to jams ne rei kės“, – vy lė si „Re git­ros“ va do vo pa va duo to jas Sau lius Šu mi nas.

Šiuo me tu iki pu sės mi li jo no žmo nių ga­li tu rė ti po pie ri nius la mi nuo tus pa žy mė­ji mus be ga lio ji mo ter mi no.

15

rataitrečiadienis, sausio 25, 2012

As ta Alek sė jū nai tėa.aleksejunaite@diena.lt

Kur ta per kė la?Tri jų gat vių mies tu va di na mas uos ta mies tis, kaip by lo ja žur na­lis tų ty ri mas, sve tim ša liui – neį­kan da mas rie šu tė lis. Se kant ke lio ženk lus pa siek ti ku rią nors li go ni­nę ar per kė lą neį ma no ma.

Vie nin te lis ruo žas, kur įva žiuo da­mas į mies tą ga na sau giai ga li nu si­gau ti tiek į tarp tau ti nę, tiek į Smil­ty nės per kė lą, yra Vil niaus plen tas.

Jau pir mo jo je šio ke lio da ly je – iki Ši lu tės plen to žie di nės san­kry žos ke lio ženk lų ir nuo ro dų – dau gy bė. Tie sa, at vy kė liui, juo lab už sie nie čiui, Kur šių ne ri jos na­cio na li nio par ko di rek ci jos lie tu­viš ka nuo ro da ma žai ką sa ko.

Per ša si iš va da, kad ke lias į UNES CO sau go mą Kur šių ne ri ją Klai pė dos gat vė se – tam sus miš­kas, at vy kė liui vai ruo to jui mies­

te nė ra jo kių už ra šų už sie nio kal­ba apie tai, kaip nu vyk ti į šį gam tos ste buk lą.

Ke lių po li ci jos biu ro vir ši nin kas Ra mū nas Ši dei kis ti ki no, kad iš už­sie nie čių po li ci jos pa tru liai daž­niau siai su lau kia pra šy mų pa dė ti pa siek ti per kė las.

„Mū sų pa rei gū nų au to mo bi liui yra te kę pa ly dė ti už sie nio sve čius. Žmo nės bu vo pa var gę nuo klai­džio ji mo ieš kant ke lio“, – tvir ti­no R.Ši dei kis.

Į mu zie jų – skir tin gais ke liaisVie nas įsi min ti nas ano ni mi nio iš­min čiaus su kur tas ženk las ka bo ties Sau sio 15­osios ir Mi ni jos gat­vių san kry ža. Jū rų mu zie jų no rin­tis pa siek ti vai ruo to jas čia tu rė tų ne juo kais su si ner vin ti – ties už­ra šu pui kuo ja si į skir tin gas pu ses kryp tį žy min čios nuo ro dos.

Į mu zie jų nuo ro da dar lei džia va­žiuo ti tiek Mi ni jos, tiek Pi lies gat­

ve, o ke lio ženk las „Per kė la“ vai­ruo to jui nu ro do su kti tik į kai rę ir per kė lą pa siek ti tik Mi ni jos gat ve.

Kur su kti, ką da ry ti ir ko pa klaus­ti? Sau sio 15­osios gat vės gy ven to­jai yra ne kar tą ma tę čia be vil tiš kai sto vin tį au to mo bi lį už sie nie tiš kais nu me riais. Ne išim tis ir iš ki tų Lie­tu vos mies tų at vy kę ke liau to jai.

Au tost ra da – ne ži nia kurKi to se mies to gat vė se at vy kė liui me­tų iš ban dy mu ga li tap ti mė gi ni mas ne tik su sio rien tuo ti, ku rio je pu sė je ga lė tų bū ti ku ri nors per kė la, bet ir ban dy mai nu si gau ti iki greit ke lio.

„Nak tį mė gin da mas su ras ti ke lią į au tost ra dą, ma niau, spran dą nu­si suk siu. Ne su žiop lys ir vai ruo ju daug me tų, ne pir mą kar tą – ir uos­ta mies ty je. Ta čiau va žiuo da mas iš Klai pė dos uni ver si te ti nės li go ni nės ne ra dau nė vie nos nuo ro dos į ma­gist ra lę“, – pa sa ko jo ki ta me Lie­tu vos mies te gy ve nan tis Vy tau tas.

Vai ruo to jas pri si mi nė, kad iš li­go ni nės tik ve da mas nuo jau tos pa­su ko Tau ra lau kio link.

„Vis va žiuo da mas tie siai, il gą lai ką ne ži no jau, ar lai kau si tei sin­gos kryp ties. Vie nin te lė je vie to je iš vy dęs nuo ro dą į Kau ną ir Pa lan­gą, nu si ra mi nau. Bet, pri va žia vęs via du ką ties Pa lan gos ke liu, ne­ra dau jo kios nuo ro dos, į Kau ną ar Vil nių. Kur ta au tost ra da?“ – pik­ti no si vy ras.

Iš tie sų, prieš nau jai įreng tą Tau­ra lau kio ir Pa lan gos plen to via du­ką ke lio ženk lai ve da tik į Mo zū riš­kius, Pa lan gą ir Klai pė dą. Ma tyt, ke li nin kams nė ra ko va žiuo ti į Vil­nių ir Kau ną. Va žiuo jant Pa lan gos plen tu iki pat Ja kų žie do nė ra nė vie no ženk lo, nu ro dan čio Vil niaus ar Kau no kryp tį.

Pa ke liui esan tis ant ras via du­kas ties Lie pų gat ve taip pat skir­tas tik vie tos žmo nėms, nes nuo­ro dų į sos ti nę čia nė ra. Va žiuo jant

nuo Pa lan gos Ja kų žie di nės san­kry žos link, ženk las skel bia, kad šiuo ke liu pa siek si te tik Klai pė dą. Iš va žiuo jant iš mies to šiuo via du­ku, ke li nin kams bu vo svar bu, kad vai ruo to jas bū ti nai pa siek tų Ra­dai lius, Pa lan gą ir vėl su grįž tų į Klai pė dą, nes į Vil nių, Kau ną tar­si nė ra ko va žiuo ti.

Li go ni nių ne ran daNu ti kus ne lai mei, at vy kė liui iš ki tų mies tų pa gal ke lio ženk lus Klai pė dos li go ni nių neį ma no ma pa siek ti.

Va žiuo jant cent ri ne Her kaus Man to gat ve nuo san kry žos su Lie pų gat ve iki pat Lie po jos gat­vės, nė ra nė vie no in for ma ci nio ženk lo, nu ro dan čio, už kiek ki­lo met rų bū tų ga li ma gau ti me di­kų pa gal bą.

Sank ry žo je ties Her kaus Man­to ir Vil ties gat ve, ku rio je yra Res­pub li ki nė Klai pė dos li go ni nė, ant ap švie ti mo stul po ka bo vie no vieš­bu čio in for ma ci nis ženk las.

Lie po jos gat vės pa bai go je vai­ruo to jas ga li ap tik ti tik pa čių li go­ni nių iš ka bin tas nuo ro das.

Klai pė do je bė dos iš tik tam kau­nie čiui ar už sie nie čiui nė ra jo kių nuo ro dų, kaip su ras ti tris skir tin­gas li go ni nes. Žmo nės įpy kę blaš­ko si tarp Res pub li ki nės Klai pė dos li go ni nės, Jū ri nin kų ir Uni ver si te­ti nės li go ni nės.

Kelių nuo ro dos – tar si cir keKelių ženklai su sta ty ti ne no rint in for muo ti, bet tik pa si žy mė­ti pliu są at lik tų dar bų są ra še. To kia min tis, įkan din keiks mų, ky­la ne vie nam kau nie čiui, ap si lan kiu siam uos ta mies ty je. Mė gi ni­mas Klai pė dos gat vė mis pa siek ti no ri mą ob jek tą ga li virs ti tik­ru koš ma ru. In for ma ci niai ke lio ženk lai mies to gat vė se ve da ne ži nia kur.

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

In di jos bend ro vė „Ba jaj Au to“ pri­sta tė au to mo bi lį, ku ris, ti ki ma si, kai nuos ma žiau nei iki šiol pi giau­siu pa sau lio au to mo bi liu ti tu luo­tas „Ta ta Na no“.

Ame ri kos rin ko je nau jas „Ta to Na­no“ kai nuo ja apie 6 000 li tų. „Ba jaj RE 60” – pir ma sis „Bajaj” fir mos mo de lis. Šis ga min to jas In di jo je ge riau siai ži no mas kaip mo to ro le­rių ir mo to ri nių rik šų ga min to jas.

Nau jo jo mo de lio kai na neatsk lei­džia ma.

200 kub. cm tū rio ma ši nos va­rik lis su vie nu lit ru dy ze lio leis įveik ti 35 km ke lio. Mak si ma lus ke tur vie čio au to mo bi lio grei tis – 70 km/val.

Skel bia ma, kad ši trans por­to prie mo nė bus ir la bai eko lo giš­ka – taip esą bus ban do ma ma žin­ti di de lį In di jos mies tų už terš tu mą. Nau ja sis au to mo bi lis In di jo je pa­si ro dys rin ko je šiais me tais. Ar jis pa sieks Eu ro pos rin kas, ne skel­bia ma. Pa si ro dy mas: �� nau�ja�sis�au�to�mo�bi�lis�„Ba�jaj�RE�60“�ne�se�niai�pri�sta�ty�tas�De�ly�je.

Indų au to mo bi lis – pi giau sias pa sau ly je?

Kryp tis: �� Jū�rų�mu�zie�jų�no�rin�čiam�pa�siek�ti�vai�ruo�to�jui�šio�je�vie�to�je�tu�rė�tų�pa�krik�ti�ner�vai�–�ties�už�ra�šu�pui�kuo�ja�si�į�skir�tin�gas�pu�ses�kryp�tį�žy�min�čios�ro�dyk�lės.

Pri va žia vęs via du­ką ties Pa lan gos ke­liu, ne ra dau jo kios nuo ro dos, į Kau ną ar Vil nių. Kur ta au­tost ra da?

Tiks las: �� iš�va�žiuo�jant�iš�uos�ta�mies�čio�Lie�pų�gat�ve,�ke�lio�į�ma�gist�ra�lę�nė�ra,�čia�ga�li�ma�nu­va�žiuo�ti�tik�į�Ra�dai�lius�ir�Klai�pė�dą.�Kaip�nu�vyk�ti�į�Kau�ną�ar�ba�Vil�nių?� Vy�tau�to�Liau�dans�kio�nuo�tr.

2

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 25, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

16

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 16, 17Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 17, 18Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Dingo � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Amžinąjį atilsį � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19

Darbo Skelbimai

Siūlo darbą

Autoservisui reikalingi: automobilių me-chanikai, važiuoklės meistrai. Reikalinga patirtis. Tel. 8 698 02 939.

903747

Baldų gamybos įmonei reikalingas baldų surinkėjas, turintis patirties. Teirautis tel. 8 699 65 740.

902217

Dirbti Anglijoje, senelių globos namuose, reikalingos (-i) slaugytojų asistentės (-ai). Tel. 8 624 00 637; info@itc.lt.

902410

Dirbti nedidelėje maisto prekių parduotu-vėje Garliavoje reikia pardavėjos (-o), gyve-nančios (-io) Garliavoje arba Aleksote. Tel. 8 686 33 019.

903796

Ieškome pagalbinių darbuotojų. Tel. 8 610 11 959.

901715

Ieškome: elektrokrautuvo, B, C, D, E kat. vai-ruotojų, sandėlio, gamybos, fasavimo dar-bininkų, valytojų, salės, apsaugos darbuo-tojų. Tel. 8 674 57 008.

904087

Ieškome: salės, sandėlio, gamybos (1300–1500) darbuotojų, vairuotojų, valytojų, ap-saugos darbuotojų. Tel. 8 674 57 008.

903222

Kavinei reikalinga (-as) barmenė (-as)-pa-davėja (-as). Tel. 8 682 62 624.

903689

Kepyklai Panemunėje reikalinga (-as) spur-gų virėja (-as). Darbas pamainomis, nakti-mis. Pageidautina darbo patirtis. Neturin-čias patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141.

902183

Konditerijos įmonei reikalingi konditeriai (-ės). Darbas viena pamaina. Tel. 8 699 69 863.

904055

Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368.

903813

Metalo apdirbimo įmonė Kaune ieško fre-zuotojo dirbti CNC frezavimo staklėmis. Pa-tirtis būtina. CV siųsti e. pašu info@zers.lt.

903800

Pasiuntinių paštui UAB „Vilpostus“ reika-lingas laiškanešys Žaliakalnyje (pageidau-jama patyręs). Atlyginimas minimalus ir priedai (laiku). Tel. 208 093.

903763

Reikalinga (-as) pardavėja (-as)-kepėja (-as) dirbti kebabų kioske automobilių tur-guje. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893.

901637

Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirin-tojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pa-gal susitarimą. Tel. 8 606 41 256.

903130

Reikalingi darbuotojai dirbti Norve-gijoje, žuvų fabrike. Moterys ir poros (vyras+moteris). CV siųsti aivaras@abakus.lt, tel. 8 605 95 120. Skambinti tik darbo va-landomis (8–17 val.).

903447

Reikalingi pareigingi tarptautinių gabeni-mų vairuotojai (E kategorija), dirbti Vaka-rų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kau-nas, tel. 8 698 39 309.

895108

Reikalingi PVC, linoleumo dangos klojėjai. Tel. (8 37) 375 331.

896817

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuo-tojai dirbti maršrutu Lietuva–Europa; Euro-pa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

903331

Reikalingi skrajučių platintojai. Tel. 8 610 94 692.

903608

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti autotraukiniais. Maršrutai Euro-pa–Rusija. Tel. 8 698 34 179 (Kaunas).

903838

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392.

893410

Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.

904076

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pa-galbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891806

Siūlomas darbas konditerijos cecho brigadi-ninkei (-ui). Mielinių gaminių gamybos pa-tirtis būtina. Atlyginimas 1500 Lt. Tel. (8 37) 423 873, 8 659 95 972.

903754

Siūlome darbą padavėjoms (-ams)-barme-nėms (-ams) Centre. Dirbti apmokysime. Tel. 8 612 64 477.

904043

Siuvimo įmonei skubiai reikalinga (-as) priešgamybinių pavyzdžių siuvėja (-as). Atlyginimas mokamas laiku. Visos so- cialinės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.

903724

Siuvyklai reikalinga (-as) sukirpėjo padėjėja -klojėja-kirpinių komplektuotoja (-as). Dar-bas viena pamaina, Petrašiūnuose. Tel. 8 684 81 037.

904065

Skubiai reikalingi (-os) 4 siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir vienas (-a) siuvėjas (-a) siūti overloku. Atlyginimas mokamas laiku. Visos socia-linės garantijos. Teirautis tel. 8 685 05 881 nuo 7 iki 16 val.

902175

Solidi Vokietijos slaugos tarnyba ieško bendrosios praktikos slaugytojų, vaikų seselių ir slaugių legaliai dirbti ambu-latorinėje slaugoje arba šeimose. Rei-kalavimai: geros vokiečių kalbos žinios, patirtis slaugos srityje. Siūlo: gerą atly-ginimą, neterminuotą darbo sutartį, vi-sas socialines garantijas, gyvenamąją vietą Vokietijoje bei galimybę regulia-riai grįžti į Lietuvą. CV lietuvių k. siųsti e. paštu pflegeLT@gmail.com. Tel. 8 603 45 616; www.pflegezeit.com.

904163

Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) są-matininkas (-ė), turintis (-i) darbo progra-ma Astera patirties. Siūlome patrauklų atly-ginimą. CV siųsti dijana191@gmail.com.

903197

Statybos įmonei Kaune reikalingi elektrikai ir silpnų srovių sistemų montuotojai, turin-tys darbo patirties. Tel. 8 683 60 846.

903255

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mū-rininkai, betonuotojai, įv. profilio techno-logai, konstruktoriai, mechanikai ir ener-getikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlygi-nimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892626

Tarptautinių pervežimų įmonė, dirbanti tik Baltijos šalyse, ieško vairuotojų-ekspedito-rių. Reikalavimai kandidatui: E kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Didžioji dalis sa-vaitgalių būna laisvi. Tel. 8 685 35 220, e. paštas dls@inbox.lt.

904130

Transporto įmonei reikalingi tarptauti-nių reisų vairuotojai dirbti refrižerato-riais. Tel. 8 612 64 488.

903497

UAB „Kodera“ siūlo darbą vairuotojui-tiekė-jui. Būtina C kategorija. Tel. 8 620 34 596.

903887

UAB „Xpert Fashions“, Raudondvario pl. 109, Kaune, siūlo darbą kvalifikuotai (-am) trikotažinių gaminių siuvėjai (-ui). Kreiptis tel. (8 37) 363 050, 8 620 31 003.

904026

UAB „Corpus A“ siūlo darbą pastatų inži-nerinių sistemų techninės priežiūros spe-cialistams: elektrikams (iki 10 kV), san-technikams-šilumininkams, dujų sistemų ir dujas deginančių įrenginių priežiūros meistrams Kaune. Darbo pobūdis: pas-tatų elektros ūkio, šilumos, vandentie-kio-nuotekų, dujų sistemų, naudojamų pastatams šildyti bei karštam vandeniui ruošti, techninė priežiūra, remontas. Rei-kalavimai – atestacijos kvalifikacijos pa-žymėjimai, reikalingi minėtoms parei-goms užimti. Kreiptis tel. 8 699 52 206. CV siųsti personalas@corpusa.lt.

904114

Užsienio kalbų centrui reikalingi: anglų, norvegų, vokiečių, prancūzų, italų, ispa-nų ir kitų užsienio k. dėstytojai. Kreiptis d. d. 9–16 val. firma „Regardas“, Kęstučio g. 27A–1A, Kaunas.

903812

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900543

Valymo paslaugų įmonei reikalinga valyto-ja dirbti prekybos centre (V.Krėvės pr.). Visa darbo diena. Pasiteirauti tel. 8 607 81 326 (8–17 val. darbo dienomis).

904348

ieško darbo

57 m. vyras, turintis B, C, D kat., ekonomiš-ką automobilį, ieško darbo. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 606 07 706.

904142

Vyras, turintis ilgametę vadovo patirtį fi-nansų, prekybos, vidaus audito srityse, ieš-ko darbo. Tel. 8 616 77 916.

900215

paSlaugoSmedikų

„Psichoterapijos konsultacijų centras“ teikia konfidencialias psichiatro ir psichologo kon-sultacijas. Medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Individuali ir grupinė psichoterapi-ja. K.Donelaičio g. 60, Kaunas. Tel. 222 903, 8 653 80 605, www.konsultuojam.lt.

892751

„Biofirst“ klinikoje gyd. akušerė-GINE-KOLOGĖ konsultuoja ir gydo nėščiąsias ir ginekologinėmis ligomis sergančias li-gones, esant poreikiui paskiria kontra-ceptines priemones. Turi didelę vaikų ir paauglių ginekologinių ligų gydymo pa-tirtį. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

903715

AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kau-nas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.

877264

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

898459

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884745

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus išsiplė-tus venoms, sergant hipertonija, pa-rodontoze, neuritais, ginekologinėmis (urologinėmis) ligomis. Natūralaus gy-dymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892809

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutriki-mus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

892921

MASAŽAS: nugaros (30 min.) – 25 Lt; klasi-kinis-segmentinis viso kūno (1 val.) – 50 Lt; relaksacinis (1.10 val.) – 60 Lt; aromatera-pinis (1.30 val.) – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816.

904099

Medicinos centras „Neuromeda“: echos-kopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gy-dymas, psichikos ligų gydymas, kodavi-mas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

893447

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

887300

Odontologijos paslaugos su nuolaidom. Metalo keramikos protezams – nuolaida 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348.

902387

Sąnarių skausmai, artritas? Osteoporozė? Neurozės, miego sutrikimai? Išbandykite bišofitą – natūralų mineralą iš 2,5 km gy-lio. Koncentratas vonioms, tirpalas kom-presams, geliai masažams. V.Lašo g. 3, prie Klinikų. Tel. (8 37) 211 844.

897409

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusie-siems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

894438

automobilininkamsRemontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ

RADIATORIUS, BUFERIUSir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.

Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890257

Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, ži-bintų, buferių remontas, dažymas ir keiti-mas. Automobilinio bokštelio ir mikroauto-busų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

898280

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

904209

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901246

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

901888

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901566

Automatinių skalbyklių, šaldytuvų, el. viry-klių, indaplovių, televizorių taisymas. Tel. 295 804, 8 612 62 492.

900134

Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342.

904146

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

900788

kompiuterininkų

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

903927

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893975

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

902081

Remontuoju ir parduodu naudotus, nešio-jamuosius bei stacionarius kompiuterius. Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu. Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.

902581

Statybos, remonto

Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

904251

60 proc. nuolaida ALUPLAST, VEKA langams. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos sis-temos. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. paštas kaunas@bogone.lt.

896256

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

899017

Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame ply-teles, gipskartonis, dedame lamina-tą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.

895951

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuo-ju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylen-tes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

883414

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901157

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuo-jame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287–316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891679

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894340

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

903889

Atlieku dažymo darbus, klijuoju plyteles ir kt. Tel. 8 676 93 043. Kaunas.

904025

Nukelta į 17 p.

3

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 25, 2012 17

Paslaugosstatybos, remonto

Atlieku plastikinių langų angokraščių apdai-lą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klija-vimas, laminatas, gipskartonis, lentelių ka-limas. Tel. 8 675 81 454.

898130

Atlieku santechnikos, apdailos, gipskarto-nio darbus. Tel. 8 612 22 421.

903729

Atlieku vidaus darbus, dedu grindis, gips-kartonį, plyteles, klijuoju tapetus. Tel. 8 645 50 686.

903846

Atlieku visus suvirinimo darbus: laiptai, tvo-ros, durys. Tel. 8 645 50 686.

903849

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894563

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

892126

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parke-tą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).

903730

Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedide-lės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087.

898215

Elektros darbai. Gedimų šalinimas. Naujos instaliacijos perdavimas. Įžeminimo darbai, varžų matavimai. Projektų rengimas. Tel. 8 600 01 611.

903615

Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo dar-bai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947.

896357

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tape-tuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Su-perku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

903319

Griovimo darbai modernia įranga. Pastatų, sienų, kabinų, pamatų, perdengimų, angų, sąramų įrengimas. Išveža atliekas. Konsul-tuoja. Tel. 8 648 23 501.

901587

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900889

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

901866

Kokybiškas plytelių klijavimas. Dušo kabinų montavimas, santechnikos keitimas, vamz-džių dengimas. Gipskartonio montavimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659.

903189

Langų, durų remontas ir sandarinimas. Sta-liaus darbai. Tel. 316 497, 8 618 01 560.

903180

Mūrijame, betonuojame, tinkuojame. Mon-tuojame gipskartonį, glaistome, dažome, dedame plyteles. Atliekame visus santech-nikos darbus. Tel. 8 650 51 581.

900592

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891292

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė. Garantija 10 metų. Tel. 22 32 00, 8 608 70 099, www.langvila.lt.

892274

Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Su-teikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821.

904177

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

901336

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877893

Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, iš-valo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

878187

Santechnikos darbai – kokybiški. WC, kriau-klių, vonių, čiaupų keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Dirbame ir savait-galiais. Tel. 763 677, 8 675 69 179.

898627

Santechnikos darbai. Be poilsio dienų, nuo-laidos. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com.

901383

Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 634 81 144.

904250

Šilumos siurbliai. Saulės kolektoriai. Įvai-rūs boileriai. Vėdinimas. Rekuperatoriai. Saulės elektros baterijos. Tel. 8 603 18 700; www.energitechas.lt.

904124

Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.

899158

Smulkus būsto remontas ir kiti įvairūs ap-dailos darbai. Tel. 8 673 36 319.

900489

Specializuoti darbai. Laiptinių dažymo, sto-gų, tvorų, mūro, tinko, betonavimo, gips-kartonio, plytelių, šulinių kasimo, santech-nikos darbai. Tel. 8 648 23 501.

901584

Statybos priešprojektinės dokumentacijos parengimas: architektūriniai reikalavimai, projektavimo sąlygos. Tel. 8 683 92 489, e. paštas aunas.valavicius@gmail.com.

898809

Stogų remontas, apdailos darbai. Preky-ba rulonine stogų danga, betono gami-niais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361.

899650

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, ta-petuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

903219

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, ka-nalizacija, praustuvų, maišytuvų, ventilių, tualetų, radiatorių montavimas, keitimas. Suteikiame garantiją. Tel. 8 670 42 768.

903288

www.meistras24.lt atliekame visus, net ir smulkius, santechnikos darbus. Darbams suteikiame garantiją. Tel. 8 699 49 955, e. paštas info@meistras24.lt.

903733

Vidaus įrangos

Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

899723

Vidaus durys. Laminuotos, faneruotos (pri-taikome prie senų metalinių staktų). Preky-bos miestelis „Urmas“, Geltonoji galerija, 1 salė. Tel. 351 697, 8 686 50 309.

898825

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

902298

Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūra-lia oda baldus. Keičiame visas reikalin-gas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.

902066

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

891094

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

897880

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandar-tinius baldus. Projektuojame pagal kli-entų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902020

Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles ir poroloną. Transportas nemokamas. Tel. 712 540, 8 675 65 133.

901669

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

903456

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

903622

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškam-bario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894983

Nestandartinių baldų gamyba: virtuvės, ko-modos, spintos, spintos su stumdomomis durimis, sekcijos ir kt. Atvežame, montuoja-me nemokamai. Tel. 8 676 20 685.

898361

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

892890

siuvėjųSiuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. Keičiu pamušalus, užtrauktukus, perdažau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652.

900516

Šventėms

Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.

898506

Restoranas „Dykumų liūtas“ – tai smagūs pokyliai, vestuvės iki 100 asm., jauki židinio salė, sauna, baseinas. Gedulingi pietūs. La-zūnų g. 54A, tel. 387 482, 8 685 61 080.

898119

Kitos

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

892742

Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671.

901429

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

901515

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kau-no rajone visą parą. UAB „Aplinkos dar-bai”, tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895787

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, raki-nama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

899436

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Reginos Klimkevičienės ir Audriaus Klimke-vičiaus turto pirmąsias varžytines. Varžyti-nėse parduodamas 4 kambarių butas, su rūsiu, penktajame aukšte, bendras plotas 113.62 kv. m, esantis A.Baranausko g. 33–25, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Regi-ną ar Audrių Klimkevičius, A.Baranausko g. 33–25, Kaunas. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. vasario 28 d. 13 val. Pradinė turto pardavimo kaina 160000.00 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į ants-tolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 16000.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apriboji-mai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžy-tinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui, Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 33 88 25, ir pateikti tai patvirtinan-čius dokumentus.

903810

Antstolis Raimundas Stanislauskas skel-bia UAB Vicus turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: prekybos patal-pos 2–8 iki 2–16, 2–18, 2–19, 2–21, 2–24, 2–25, 2–26, 2–28 iki 2–71, bendras plo-tas 2651.98 kv. m (pradinė pardavimo kai-na 4360000.00 Lt); parduotuvė – patalpos 1–18; nuo 1–47 iki 1–51; nuo 1–60 iki 1-65; 1–65a (1/2 nuo 6,40 kv. m); 1–66 (1/2 nuo 140,97 kv.m); nuo 4–1 iki 4-43; nuo 8–1 iki 8-123; a-15, bendras plotas 2506,36 kv. m (pradinė pardavimo kaina 4360000.00 Lt); parduotuvės patalpos nuo 5–1 iki 5–7, bendras plotas 68.79 kv. m (pradinė par-davimo kaina 160000.00 Lt); lošimo salo-nas – patalpos: 9–1 (52,22 kv. m), 9–2 (5,12 kv. m), 9–3 (1,68 kv. m), 9–4(1,60 kv. m), 9–5 (3,60 kv. m), bendras plotas 64,22 kv. m (pradinė pardavimo kaina 160000.00 Lt); kirpykla/kompiuterių patalpos – 2–27 (13,82 kv. m), 2–72 (29,74 kv. m), 2–73 (1,78 kv. m), 2–78a (1,03 kv. m), 2-78b (0,90 kv. m ), 2–79 (1,50 kv. m), bendras plotas 48,77 kv. m (pradinė pardavimo kaina 160000.00 Lt), esančios Savanorių pr. 375, Kaune. Dėl turto apžiūros kreiptis į: UAB Vicus, Savanorių pr. 375, Kaunas, Joną Stankų ir Ritą Stankienę adresu Krokuvos g. 27–10, Vilnius. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. vasa-rio 28 d. 15 val. Pradinė turto pardavimo kai-na 9200000.00 Lt. Varžytinių dalyviai priva-lo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB ban-ke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinka-mai 920000.00 Lt. Parduodamo turto nuo-savybės apribojimai: hipoteka. Visi suintere-suoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui, Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825, ir pateikti tai pa-tvirtinančius dokumentus.

903874

12 arų namų valdos sklypą Juragiuose, nebrangiai. Pasirinkimas iš keleto skly-pų. Tel. (8 37) 225 490, 8 608 51 012; www.musukvartalai.lt.

903416

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbnordbustas.lt.

901214

DNB būstas. Padedame parduoti, išnuo-moti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguzie-ne@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

902074

Išparduodu ir perku įvairių plotų ir įvairios paskirties žemės sklypus, sodybas, sodų sklypus. Tel. (8 37) 225 490, 8 608 51 012; www.musukvartalai.lt.

903417

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirk-ti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

803778

Medinį namą P.Dovydaičio g., Žaliakalnyje (3 a žemės sklypas, bendr. pl. 50 kv. m, trys nedideli kambariai, visos miesto komuni-kacijos, medinis ūkinis pastatas – kurui, šil-tnamis, namas prižūrėtas, tvarkingas). Kai-na 160 000 Lt. Tel. 8 650 51 581.

900693

Mediniame name dviejų kambarių butą su garažu Taikos pr. (bendr. pl. 39 kv. m, aukštos lubos, autonominis šildy-mas, plastikiniai langai, kiemas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 698 50 555.

903875

Naujos statybos butus Kaune (autonomi-nis šildymas, židiniai, panoraminiai langai, aukštos lubos, lodžijos, šalia PC, autoservi-sas, mokykla, domofonai, internetas, TV, sandėliukai, vieta automobiliui). Dėmesio! Penkiems pirkėjams pritaikysime nuolai-das. Geros kainos. Tel. 8 698 09 808.

904284

Skubiai ir pigiai bendrabučio tipo dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (5/5 a., bendr. pl. 37 kv. m). Tel. 8 624 34 099.

903193

Trijų kambarių butą Jotvingių g., Šilainiuose (4 a.). Pradinė kaina pagal susitarimą. Tel. 8 683 89 043.

904101

Vieno kambario butą Taikos pr. (9 a. namo II a., b. pl. 32 kv. m, balkonas, WC ir vonia atskirai). Tel. 8 699 20 264.

901556

Naujos statybos šiuolaikiškai ir kokybiškai įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.

Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. na-mas, visos komunikacijos, pigus autonomi-nis šildymas). Tel. 8 676 22 528. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, bal-konas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, vaiz-dinga vieta, elektra, geras privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA.

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių tvarkingą butą Kalniečiuose, Geležinio Vilko g. (5/1, b. pl. 52 kv. m, ben-drija). Tel. 300 917, 8 614 93 479. KNTPA.

3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autono-minis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.

4 kambarių butą Žaliakalnyje, Žiemių g. (5 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 77 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.

2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA.

904079

2 kambarių butą Taikos pr., prie „Aklųjų“ sankryžos (4 a. mūrinio namo 2 a., b. pl. 42 kv. m, tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.

1 kambario butą Vilijampolėje, Demokratų g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 30 kv. m, plast. langai, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.

1,5 kambario butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 37 kv. m, balkonas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA.

904082

Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blo-kinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, puiki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvarkyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.

2 kambarių butą Fredoje, Vinčų g. (5 a. ply-tinio namo 4 a., b. pl. 46 kv. m, plastikiniai langai, plūdrusis parketas). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA.

2 kambarių butą Karmėlavoje, Vilniaus g. (5 a blokinio namo 4 a., 48 kv. m, b. pl. 1990 m. statybos). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Nukelta į 18 p.

Negyvenamąsias patalpas (plotas 1. 53,42 kv. m) Karaliaus Mindaugo pr. 9–8, negyvenamąsias patalpas (plo-tas 36,46 kv. m) Karaliaus Mindau-go pr. 9–9, rūsio dalį (36/100 nuo 407,31 kv. m) Karaliaus Mindaugo pr. 9, negyvenamąją patalpą (plotas 37,27 kv. m) Karaliaus Mindaugo pr. 9–13, Kaunas. Pradinė objekto par-davimo kaina 150 000 Lt. Aukciono vykdymo laikas 2012 02 07 9 val.Negyvenamąją patalpą (plotas 2. 24,88 kv. m) Erdvės g. 3–5, Kau-nas. Pradinė objekto pardavimo kaina 11 000 Lt. Aukciono vykdy-mo laikas 2012 02 07 9.30 val.Negyvenamąją patalpą (plotas 3. 31,78 kv. m) J. Dobkevičiaus g. 8–7, Kaunas. Pradinė objekto pardavi-mo kaina 10 000 Lt. Aukciono vyk-dymo laikas 2012 02 07 10 val.Negyvenamąją patalpą (plotas 4. 33,02 kv. m) Piliakalnio g. 19–1, Kaunas. Pradinė objekto pardavi-mo kaina 6 500 Lt. Aukciono vykdy-mo laikas 2012 02 07 10.30 val.Negyvenamąją patalpą (plotas 5.

27,57 kv. m) Panerių g. 99–1, Kau-nas. Pradinė objekto pardavimo kaina 15 000 Lt. Aukciono vykdy-mo laikas 2012 02 07 11 val.Negyvenamąją patalpą (plotas 6. 25,52 kv. m) Panerių g. 263–5, Kaunas. Pradinė objekto pardavi-mo kaina 12 000 Lt. Aukciono vyk-dymo laikas 2012 02 07 11.30 val.

Objektų apžiūra 2012 02 02 14 val. Apie pageidavimą apžiūrėti objektą būtina iš anksto informuoti darbuo-toją, atsakingą už programos vykdy-mą, vyriausiąją specialistę Benigną Verseckienę, tel. (8 37) 422 996, 8 682 68 150 arba (8 37) 422 620.

Dokumentų dalyvauti aukcione re-gistracija 2012 02 06 9–16 val. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyrius, 32 kab., J. Gruo-džio g. 9B, 44293 Kaunas. Kiekvienas potencialus pirkėjas, norintis įsire-gistruoti viešo aukciono dalyviu, turi pervesti į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. LT60 4010 0425 0008 0309, esančią AB DNB banko Kauno skyriuje, biuletenyje nu-rodytą registracijos mokestį ir pradinį įnašą ir dokumentų registravimo laiku užklijuotame voke asmeniškai arba re-gistruotu laišku pateikti paraišką daly-vauti viešame aukcione bei paraiškoje nurodytus dokumentus.

Išsami informacija apie privatizavi-mo objektus ir sąlygas www.kaunas.lt (Privatizuojami objektai).

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ VIEŠO AUKCIONO BŪDU PARDUODA:

2

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 25, 201218

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22,

kaunas@kaunas.krantas.lt

www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Meilės šventės dienomis –

vasario 10–14 kruizinė kelionė

Ryga–Stokholmas dviem už

ypatingą kainą:

kajutė be lango (apatinis denis) –

280 Lt

Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt.

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

nustebinkite mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir

poilsinė programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.:

įsigykite dabar – daug pigiau!

Malta – nuo 741 Lt (asm.),

Kipras – nuo 985 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 935 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 1143 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 860 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 808 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

pramogos, šventės, laisvalaiKis

3 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 61 kv. m, plast. langai, ąžuolinės lauko durys). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.

2 kambarių butą Vilijampolėje, Neries kr. (5 a. blokinio namo 2 a., vidinis, labai šil-tas, tvarkingas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.

904081

parduodanekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892698

pramogos

Sausio 25 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje – ONA KO-LOBOVAITĖ ir AURELIJUS GLOBYS. Programoje „UNA PALABRA“ skambės: flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estra-dos kūriniai. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje (tel. 200 478); kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903297

DĖMESIO! BITLAI ATGIMSTA! Grupė iš Čekijos THE BEATLES REVI-VAL. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti: Kauno halės kasoje I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903283

sportas

Kauno turistų klubas kviečia visus į žygį slidėmis „Snaigė-2012“ Kleboniškio miške. Žygio startas sausio 28 d. (šeštadienį) 11–13 val. pamiškėje ties „Statoil“ degalinės aikštele (netoli „Tė-vynės“ restorano). Išsamesnė informacija tel. 8 650 39 780 ir www.kaunoturistuklubas.lt.

904295

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, su-augusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio ka-ratė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvir-tam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efek-tyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

895472

Kelionių AgentūrA „AŠ KeliAUJU“

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI KIPRE

GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl Kipras: 340 dienų per metus

saloje šviečia saulė;

unikalūs senoviniai paminklai;

mozaika spalvingų paplūdimių

ir uolėtų kalnų.

Kelionės laikas – gegužės 16–23 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė.

Kaina 1 asmeniui 1390 Lt.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

www.askeliauju.lt

tūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1490 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, va-

karienė. Kaina 1 asmeniui – 1580 Lt.

4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai,

pietūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1750 Lt.

Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai

keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai,

iš Kauno oro uosto.

nekilnojamasis turtaskitose vietose

Parduodu sodybą Prienų r. su ūkiniais pas-tatais (bendr. pl. 75 kv. m, visos komunikaci-jos). Kaina 300 000 Lt. Tel. 8 677 25 093.

903613

Buitinė technika

Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukaino-ti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOSHIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www.elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625.

896032

Naudotas skalbykles, šaldytuvus, virykles. Naujus šaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. Veiverių g. 61B, tel. 295 804.

900136

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821433

Baldai

Parduodu naujus italų firmos virtuvės bal-dus kartu su buitine technika „Candy“ (šaldytuvas 230 l, įmontuojama elektri-nė orkaitė, dujinė, elektrinis gartraukis, kriauklė su maišytuvu). Spalva balta. Kai-na 5490 Lt. Tel. 8 614 30 206.

903922

statybinės medžiagos

Degiklius (gerai dega, nedūmina), kurie dir-ba tik su „atidirbtu“ tepalu, aliejumi. Tinka visiems katilams. Kainos nuo 200 Lt. Tel. 8 610 11 959.

901728

Kitos prekės

Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų bri-ketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884.

893758

Atraižos maišuose: pušies, vnt. – 6 Lt; beržo, juodalksnio vnt. – 7 Lt. Tel. 8 670 32 999.

904149

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463.

893598

Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų ir granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900701

Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio ir mišrių sausų geros koky-bės malkų (trinkelėmis ir skaldytas). Prista-tome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.

890217

Atvežame miškavežiu malkų (3 m ilgio, beržas, juodalksnis, ąžuolas). Mažiausias kiekis – 18 metrų. Tel. 8 617 15 896.

898032

Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo len-teles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784.

895176

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (at-vežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

899573

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

899547

Malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Turi-me ir sausų. Pristatau į namus. Tel. 8 618 07 508.

903376

Malkas trinkelėmis arba skaldytas. Prekyba atraižomis. Statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Skubus pristatymas. Tel. 8 620 23 779, 8 620 80 612.

890796

Parduoda kasos aparatą „Euro-1000“, kaina sutartinė, naudotas 10 mėn. Tel. 8 645 45 595, e. paštas rimantevargo@gmail.com.

903690

Parduodame įvairias malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Kaina nuo 80 Lt už erdmetrį. Taip pat smėlį, skaldą ir žvirgždą, išrašome sąs-kaitas, atvežame. Tel. 8 652 65 157, e. paš-tas uab.elvirta@gmail.com.

901230

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

903226

Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVE-NŲ briketams – AKCIJA! Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

899061

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897222

Sausos įvairių rūšių lapuočių malkos (ąžuo-lo, uosio, beržo, skroblo) įvairiais kiekiais ir įpakavimais. Tel. 8 620 29 252.

896405

Skaldytas beržo, uosio, juodalksnio malkas. 6 m kaina 550 Lt. Tel. 8 696 49 350.

903779

Skaldytas lapuočių, spygliuočių malkas. Kaina nuo 700 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

901917

Skaldytas sausas malkas vienetais, veža-me įvairiais kiekiais (po 10, 20 ir t.t). Vienos malkos kaina 1 Lt. Tel. 8 682 76 174.

903789

perKa

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Iš-sivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896142

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

892533

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902795

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902604

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902731

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902860

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodų-jų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902667

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

902990

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903054

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903930

Automobilių supirkimo įmonė perka auto-mobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus su-tvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899611

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894956

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890161

Brangiai perka juodųjų ir spalvotų-jų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989.

892200

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, aku-muliatorius. Išsivežame patys. Išveža-me senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00.

892187

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

890614

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891296

Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti ne-dirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Su-tvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006.

869179

Perku brandų mišką, malkinį mišką, krū-mynus, apleistą žemę. Tel. 8 687 89 328, e. paštas miskaszeme@gmail.com.

903611

Superkame juoduosius, spalvotuosius me-talus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

894739

Superkame naudoti netinkamus automo-bilius, pasiimame, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 340 051, 8 687 30 800.

900744

UAB„TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juo-dieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

892221

nUKeltA į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaitrečiaDieNiS, SauSio 25, 2012 19

Amžinąjį Atilsį

Skaudžią netekties valandą, mirus ilgametei Konservatorijos mokytojaiRūtai GRABŠTIENEI,nuoširdžiai užjaučiame jos artimuosius.

Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos bendruomenė

Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą.

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimai Mamai, nuoširdžiai užjaučiame VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos direktoriaus pavaduotoją PASP Anelę ČAKSTIENĘ.

VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos administracija ir bendradarbiai

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą AB „Kauno energija“ darbuotoją Gerutį KARPAVIČIŲ, mirus seseriai, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.

Netektis tokia skaudi ir nepaguodžiama.Norime tarti švelnų ir tylų užuojautos žodį.Dėl žmonos mirties buvusį mokyklos direktorių Rimantą LAPKŲ ir

artimuosius nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos bendruomenė.

Savo bičiulį ir ištikimą Lietuvos aviacijos bendruomenės draugą, aviacijos istorijos subtilų tyrinėtoją Gytį RAMOŠKĄ nuoširdžiai užjaučiame dėl mylimos sesutės Rūtos mirties. Visai plačiai dvasingai jūsų giminei šią praradimo valandą sakome – vilties paukštė tegu nepaliaujamai skrenda Tėvynės ateitin.

Kauno aviacijos veteranų sąjunga

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai seseriai, nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Gytį RAMOŠKĄ.

Nuoširdžiai dėkojame UAB „Rimtis“ vadovams Audronei ir Juozapui Jasiukaičiams už visokeriopą pagalbą sunkią liūdesio valandą, moralinį palaikymą, paguodos žodžius ir užuojautą palydint į amžinojo poilsio vietą Antaną KARALIūNĄ.

Dėkoja dukra ir žmona

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890107

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose. Tel. 8 676 22 955, 8 614 23 050.

Trijų, keturių kambarių butą arba dalį namo Kaune (su miesto patogumais). Tel. 300 915, 8 640 61 199.

Namą, dalį namo, kotedžą arba namų valdos sklypą Kaune. Tel. 302 535, 8 614 20 820.

904083

KviečiA

PILATES mankšta moterims. Yra rytinės, va-karinės grupės. Užsiėmimai vyksta Žaliakal-nio mikrorajone. Tel. 8 602 46 673.

901375

KviečiAmoKytis

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efek-tyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vo-kiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos vals-tybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kau-nas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

892958

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa-rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa-vigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informa-cija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900727„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par-vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi-kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po-ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek-soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896053

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau-gos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslau-gas. Platus karstų,drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja-me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892048

DėKojA

PAmestA

Pamestą Viktorijos Kovaliovos moksleivio pažymėjimą Nr. 1026710 laikyti negaliojančiu.904205

Dingo

„Saulėtekio“ rajone dingo baltas Vakarų Škotijos terjeras (atsiliepia kviečiamas Lo-kiu). Radusius prašom paskambinti tel. 8 650 92 008. Atsilyginsiu.

904356

įvAirūsAkcininkams!

2012 m. vasario 23 d. 9 val. šaukiamas UAB „Gama-T“, įmonės kodas 232090730, neei-linis visuotinis akcininkų susirinkimas, ku-ris vyks Vytauto pr. 3, Kaune. Akcininkų re-gistracijos pradžia 8.30 val. Susirinkimo apskaitos data 2012 m. vasario 14 d. Susi-rinkimo darbotvarkė: 1. Dėl turto įkeitimo „Swedbank“, AB už UAB „Piliakalnis“ auto-centras prievolių įvykdymą. Balsavimas vyks tiesiogiai akcininkams dalyvaujant visuoti-niame akcininkų susirinkime, nesudarant galimybės akcininkams balsuoti elektroni-nių ryšių priemonėmis. Dalyvaujantiesiems turėti akcininko pažymėjimą, asmens tapa-tybę liudijantį dokumentą. Valdyba

903792

nuomoja

Dviejų kambarių butą V.Putvinskio g. (WC ir vonia atskirai, su buitine technika ir baldais, apsauginės žaliuzės, šildomos grindys, vie-tinis vandens pašildymas). Kaina 200 Lt + mokesčiai. Tel. 8 676 52 385.

902536

Savanorių pr., Kalniečių mikrorajone, ko-mercines patalpas (110 kv. m, II a.). Tinka biurui, prekybai, paslaugoms. Tel. 8 699 64 366.

903764

Vieno kambario butą su visais patogu-mais Vilijampolėje, prie bažnyčios. Tel. 8 627 77 775.

903727

gabenimai

„Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juo-džemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.

897705

Atvežame 6–12 kub. m įvairaus juodžemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Išra-šome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082.

901411

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901177

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

896115

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894520

Kelionės

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899356

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.

894508

Vežame keleivius, krovinius ir automobi-lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.

897033

Kiti

Bendrąja tvarka pradedamas rengti žemės sklypo V.Krėvės pr. 14B, Kaune, detalusis pla-nas. Tikslas – nustatyti teritorijos tvarkymo režimo privalomuosius reikalavimus ir staty-bos reglamentą, vadovaujantis Kauno mies-to bendrojo plano sprendiniais. Organizato-rius MAXIMA LT, UAB, tel. 8 659 77 090.

903771

UAB „Autodalys Šančiuose“ ir Ko keičia pa-vadinimą į UAB „Autodalys“. Tel. 8 687 34 349, e. paštas info@autodalys.eu.

904097

Informacija UAB „Kauno vandenys“ var-totojams. Atėjus šaltajam metų laiko-tarpiui primename, kad norint išvengti avarijų ir vandens tiekimo sutrikimų bū-tina apžiūrėti savo patalpose esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pati-krinti rūsių langus ir duris, esant reikalui papildomai apšiltinti arba užsandarinti. Ypatingai svarbu apsaugoti nuo užšali-mo vandens apskaitos mazgus ir prietai-sus, nes šaltis vandens skaitiklius suga-dina nepataisomai. Įvykus avarijai lauko vandentiekio tinkle informuoti avarinę tarnybą tel. 313 592, visą parą.

904309

Kauno rajono savivaldybės administraci-jos direktorius Ričardas Pudževelis 2012 m. sausio 23 d. pasirašė įsakymus: Nr. ĮS-110 – „Dėl Kauno r. sav. Babtų sen. Bab-tų mstl. Rasos g. 1 žemės sklypo, kadas-trinis Nr. 5203/0001:13, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvar-kymo ir naudojimo režimo bei statybos re-glamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-111 – „Dėl Kau-no r. sav. Raudondvario sen. Didvyrių k. že-mės sklypų, kadastriniai Nr. 5270/0008:14 ir 5270/0008:15, detaliojo plano patvirti-nimo, sujungimo ir padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, terito-rijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei sta-tybos reglamento ir specialiųjų žemės nau-dojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-112 – „Dėl Kauno r. sav. Zapyškio sen. Dievogalos k. Pušyno g. 20 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5293/0006:587, detaliojo plano patvirtini-mo, padalijimo, pagrindinės žemės naudo-jimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamen-to ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-113 – „Dėl Kauno r. sav. Domeikavos sen. Ražių k. žemės sklypo, ka-dastrinis Nr. 5217/0011:479, detaliojo pla-no patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, terito-rijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei sta-tybos reglamento ir specialiųjų žemės nau-dojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-117 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Šniūrų k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0007:158, deta-liojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrin-dinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“. Šie įsaky-mai gali būti skundžiami Lietuvos Respubli-kos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kau-no rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> Teritorijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai.

904316

Paskolos

Kauno diena

AKCIJASKE

LB

IMA

I

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE

DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

SKELBIMAI

PerKA

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891252

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

891337

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

890988

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

890967

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

893167

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896664

informuojAVAIDOTO PAGRINDINĖ MOKYKLAVaidoto g. 115 Sausio 25 d. 17.30 val. – paskaita-susiti-kimas PUSIAUŽIEMIS. Žiemos šventės ir jų valgiai. Lektorė etnologė Gražina Kepežins-kienė, aktorė Kristina Kazakevičiūtė, žolintė Danutė Kunčienė.Kviečiame atvykti, bus gera sielai ir šilta kū-nui.

KAUNO ALZHEIMERIO KLUBAS

sau sio 26 d. 17.30 val. kvie čia į su si rin ki mą. Su si rin ki mas vyks Kau no Dai na vos po li kli ni-ko je, PSC 407 kab. (IV aukš tas). Lau kia me vi sų, ku rie slau go na muo se sa vo ar ti muo-sius, ser gan čius at min ties su tri ki mais.

ROBERO ŠUMANO CENTRASGe di mi no g. 43, 102 aud.Sau sio 31 d. 17.30 val. – pa skai tų cik las ES te ma ti ka. Bi ru tė Vė sai tė, tech ni kos moks lų dak ta rė, Sei mo eko no mi kos ir Eu ro pos rei-ka lų ko mi te tų na rė, kal bės te ma AR LIETU-VAI REIKALINGAS EURAS?

At ei ki te ir pa dis ku tuo ki me drau ge!

20

kas, kur, kadatrečiadienis, sausio 25, 2012

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Laisvės al. 87A

Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.

TEATRASKAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA.Yasmi na Re za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie nos da lies tra gi ko me di ja. Rež. Jo nas Vait kus. Penk to ji sa lė.18 val. – An to nas Če cho vas. PALATA. Vie nos da lies spek tak lis. Ins ce ni za ci jos au to rius ir re ži sie rius Ro lan das Kaz las. Il go ji sa lė.Sau sio 26 d. 18 val. – Je anas Dellas ir Ge raldas Sib le y ras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vie nos da lies ko me di ja. Rež. Ri čar das Vit­kai tis. Rū tos sa lė.Sau sio 27 d. 18 val. – So fi Ak sa nen. APSI­VALYMAS. Vie nos da lies dra ma. Rež. Jo nas Ju ra šas. Rū tos sa lė.Sau sio 28 d. 12 val. – Le wis Car roll. ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek tak lis vai kams. Adap ta ci jos au to rė ir rež. Ewa Piot row ska. Penk to ji sa lė.18 val. – Vid man tas Bar tu lis. PAMOKSLAS ŽUVIMS. Vie nos da lies spek tak lis. Rež. Vid­man tas Bar tu lis. Rū tos sa lė.Sau sio 29 d. 12 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. MEDINUKO, VARDU PINOKIS, PA­MOKANČIOS ISTORIJOS. Spek tak lis vai kams pa gal Car lo Col lo di. Rež. Lo re ta Liau sai tė. Rū tos sa lė.15 val. – Ine sa Pa liu ly tė. LIŪDNAS DIEVAS. Rež. Ine sa Pa liu ly tė. Skau di is to ri ja vi sai šei mai. Il go ji sa lė (Kęs tu čio g. 62).18 val. – ALYTAUS MIESTO TEATRAS. BARBO­RA RADVILAITĖ. Sce na ri jaus au to rius ir rež. Ar vy das Kin de ris. Rū tos sa lė.18 val. – Ju hanas Smu ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLę. Vie nos da lies anek do tas. Rež. Da nu tė Ju ro ny tė. Ta ver­nos sa lė.

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau sio 25 d. 18 val. – Im re Kal ma nas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks mų ope re­tė. Re ži sie rius Kęs tu tis Jakš tas, di ri gen tas Vir gi li jus Vi soc kis, dai li nin kė Ma ri ja Ru ba­vi čiū tė, cho re og ra fas Ag ris Da ni le vičius (Lat vi ja).Sau sio 26 d. 18 val. – El to nas Johnas, Ti mas Rice’as. AIDA. 2 da lių miu zik las. Re ži sie rius Vy te nis Pau liu kai tis, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Ado mas Ja cov skis, kos tiu mų dai li nin kė Alek san dra Ja cov sky tė, cho re og ra fas Ari kas Kru pas. Sau sio 27 d. 18 val. – Frid ri chas von Flo to­vas. MARTA. 2 da lių ko miš ka ope ra. Re ži sie­rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai li nin kė Ja ni na Ma li naus kai tė. Sau sio 28 d. 18 val. – Im re Kal manas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Ale xey Ste pa niukas (Ru si ja), di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, sce nog ra fas Frie deris Kleinas (Aust ri ja), kos tiu mų dai­li nin kė Kot ry na Dau jo tai tė, cho re og ra fas Da vidas Av dyshas (Ru si ja). Sau sio 29 d. 12 val. – SNIEGO KARALIENĖ. 2 da lių ba le to spek tak lis vai kams H.Ch.An­der se no pa sa kos mo ty vais, pa gal Ed vardo Griego ir Je ano Si be lius mu zi ką. Cho re og­ra fas Alek san dras Jan kaus kas, di ri gen tas Jo nas Ja nu le vi čius, dai li nin kė Ra mu nė Skre bū nai tė. 18 val. – Jo ha nnas Strau ssas. NAKTIS VENECIJOJE. 3 veiks mų ope re tė. Re ži sie rius Gin tas Ži lys, di ri gen tas Ju lius Ge niu šas, dai­li nin kas El doras Ren teris (Es ti ja).

KAUNO KAmERINIS TEATRASKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.Sausio 27 d. 18 val. – literatūros ir muzikos vakaras ESU IEVA, ESU MAGDALENA... Dalyvauja aktorė Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė.Sausio 28 d. 18 val. – L.S.Cunningham. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas.

„GIRSTUČIO“ RŪmAIKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASSau sio 25 d. 18 val. – ko me di ja RADIJO ERELIAI.

KITAS KAMPASSau sio 26 d. 18 val. – Im pro vi za ci jų te at ras KITAS KAMPAS.

IDIOTEATRASSau sio 27 d. 18 val. – ko me di ja URVINIS ŽMOGUS. Re ži sie riai K.Smo ri gi nas, D.Kaz­laus kas.

DOMINO TEATRASSau sio 29 d. 14 ir 18 val. – ko me di ja ŽIR­KLĖS. Re ži sie rius Mar cinas Sla wins kis.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

M.Dauk šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis­muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas­spektaklis. vaikams.

RENGINIAI

KAUNO VALSTYBINISdRAmOS TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS mUZIKINIS TEATRAS

25 d. 18 val.

25 d. 18 val.

IdIOTEATRAS 27 d. 18 val.

TEATRO KLUBASVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 27 d. 19 val. – I.Pukelytės komedija BŪRĖJA.Sausio 29 d. 12 val. – kvapų spektaklis šeimai VĖJŲ MOTĖ.Sausio 30 d. 19 val. – B.Nušičiaus miniatiū­rų komedija ŠEIMOS PATARĖJAS.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRASRotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje

Sausio 29 d. 12 val. – BATUOTAS KATINAS.Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

J.GRUOdŽIO mEmORIALINIS mUZIEJUS

Sa la ko g. 18, tel. 732 498

Sau sio 25 d. 16 val. – mi nė ji mas, skir tas kom po zi to riaus S.Šim kaus 125­osioms gi mi­mo me ti nėms. Kon cer tuos Kau no ber niu kų cho ri nio dai na vi mo mo kyk los „Var pe lis” mo ki niai ir mo ky to jai. Pra ne ši mą apie S.Šim­kaus gy ve ni mą ir kū ry bą skai tys J.Gruo džio me mo ria li nio mu zie jaus va do vė R.Šuo pie nė.

KAUNO PANTOmImOS IR PLASTIKOS TEATRAS

29 d. 14 val.

TEATROKLUBAS

21

kas, kur, kadatrečiadienis, sausio 25, 2012

FORUM CINEMASKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D (premjera) – iki 26 d. 10.45, 13.30, 16, 18.15, 20.45 val.„7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ (premjera) – iki 26 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.30, 21.45 val.„Purvini žaidimai“ (premjera) – iki 26 d. 15.45, 19, 22 val.COSMO VIP SEANSAS. „Mano didysis O!“ – 25 d. 21.30 val.„Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 26 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.45 val.„Batuotas katinas Pūkis“ – iki 26 d. 11, 13.15 val.„Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 26 d. 13.45, 18.30, 21 val.„Džekas ir Džilė“ – iki 26 d. 12, 17.15, 19.15 val.„Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 26 d. 12.30, 17.45 val.„Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 26 d. 16.15 val.„Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 26 d. 14, 21.15 val.„Miegančioji gražuolė“ – iki 26 d. 15.15, 20.30 (seansas nevyks 25 d.) val.„Tamsiausia valanda“ 3D – iki 26 d. 21.30 val.„Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 26 d. 10.30 val.

KINASCINAMON

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ki tas pa sau lis. Pa bu di mas“ 3D – iki 26 d. 20.30, 22.30 val. „Tu ri me po pie žių!“ – iki 26 d. 16 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 26 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val.„Dže kas ir Dži lė“ – iki 26 d. 12, 14, 17.20, 19.50, 22 val.„Tam siau sia va lan da“ 3D – iki 26 d. 16.30 val.„Mer gi na su dra ko no ta tui ruo te“ – iki 26 d. 18.15, 21.20 val.„Šer lo kas Holm sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 26 d. 14.45, 19.15, 21.45 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 26 d. 12.30, 14.30, 18.30 val.„Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 26 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.45 val.„Al vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 26 d. 10.45, 12.45 val.

KAUNO KAMERINISTEATRAS

28 d. 18 val.

30 d. 19 val.

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ

Lais vės al. 39

Sau sio 25 d. 17 val. – kny gos „Tūks tant me­čio žie das. Vil ties ir mei lės laiš kai Lie tu vai” pri sta ty mas. Da ly vaus kny gos su da ry to­jai, Kau no Kris taus Pri si kė li mo baž ny čios klebonas mons. Vy tau tas Gri ga ra vi čius, dai nuos trem ti nių cho ras „Il ge sys”. Rengi­nys nemokamas.

KAUNO MENININKŲ NAMAIV.Put vins kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Sau sio 26 d. 18 val. gi ta ra skam bins Ar tū­ras Kelp ša. Pro gra mo je – gra žiau sia įvai rių epo chų mu zi ka: Do me ni co Ci ma ro sos, Mau ro Giu lia ni, Au gus tino Ba rios, Ju lio S.Sag re ro ir kt. kū ri niai.

TV PROGRAMA

16 d. 19.15 val.

KINO CENTRAS„FORUM CINEMAS“

25 d. 10.30 val.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

29 d. 12 val.

MAIRONIO LIETUVIŲLITERATŪROS MUZIEJUS

Ro tu šės a. 13

Sau sio 25 d. 17 val. – ra šy to jo Vy tau to Pra no Vo ler to 90­me čiui skir tas va ka ras ir ro ma no „Var niu kai” pri sta ty mas. Da ly vau ja ra šy to jai Pet ras Pa li lio nis, Pet ras Venc lo vas, Al do na Ru sec kai tė, lei dė jas Vid man tas Za vad skis, ak to rius Pet ras Ven­slo vas, pia nis tė Švie sė Čep liaus kai tė.Kny gų bus ga li ma įsi gy ti.

J.TUMO-VAIŽGANTO MUZIEJUS Aleksoto g. 10–4

Sausio 25 d. 17 val. – žinomo poeto Vlado Baltuškevičiaus kūrybos vakaras „Eilė­raščiai, jūs mano dvasia, mano kūnas”. Dalyvauja aktorė Olita Dautartaitė, Rašy­tojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas­Elmiškis, savaitraščio „Nemunas” žmonės.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

V.Put vins kio g. 55

Sau sio 25 d. – moks li nė kon fe ren ci ja „Pau­liaus Ga lau nės skai ty mai”. Kvie čiame vi sus no rin čius su ži no ti apie nau jau sius ty ri nė ji­mus ir at ra di mus, apie mu zie jaus ko lek ci­jas, apie įdo mes nius, ne gir dė tus mu zie jaus is to ri jos fak tus. Pradžia 10 val.

KAUNO KOLEGIJOS J.VIENOŽINSKIO MENO STUDIJŲ CENTRAS

A.Mac ke vi čiaus g. 27

Sau sio 26 d. 16 val. ati da ro ma ta py to jos Mil dos Gai liū tės ta py bos dar bų pa ro da MALŪNAI. Mil da Gai liū tė 2010 m. bai gė ma gist ran tū ros stu di jas Vil niaus dai lės aka de mi jos Kau no dai lės fa kul te te. Me ni­nin kės kū ry ba įver tin ta tri mis ap do va no ji­mais: ge riau siu me tų kū ri niu Na cio na li nio M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus pa ro do je „Ge riau sias 2009­ųjų me tų kū ri nys” Kau ne, ant ruo ju pri zu pro jek te „Jau no jo ta py to jo pri zas 2010” Vil niu je ir 2011 m. pro jek to „Jau no jo ta py to jo pri zas 2011” me tu Aust ri jos Fe de ra ci nės Res pub li kos švie ti mo, me no ir kul tū ros mi nis te ri ja (BMUKK) sky rė me ni nin kei tri jų mė ne sių „Ar tist­in­Re si den ce” re zi den ci ją Lau don, Aust ri jo je, su sti pen di ja.

VELNIŲ MUZIEJUSV.Put vins kio g. 64

Li kus vos mė ne siui iki Už ga vė nių kvie čia me ma žuo sius lan ky to jus į nau ją edu ka ci nę pro gra mą MAGIŠKOS UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS. Joje iš vy si te mu zie ju je sau go mas se ną sias

Už ga vė nių kau kes, iš gir si te įdo mių pa sa ko­ji mų bei iš mok si te pa tys pa si ga min ti kau­kes. Jei tik rai no ri te iš vy ti žie mą Jū sų kau kė tu ri bū ti iš skir ti nė! Iš ra din giau sios kau kės kū rė jo lauks ypa tin gas siur pri zas!Į edu ka ci nį už si ė mi mą ga li ma at si neš ti sa vo kau kes ir jas de ko ruo ti mu zie ju je, taip pat re ko men duo ja ma su sa vi mi tu rė ti me džia gų kau kių puo šy bai: spal vo to po­pie riaus, au di nių skiau čių. Pra šom gru pes re gist ruo ti iš anks to I–V nuo 9 iki 16 val. tel. (8 37) 229 475. Už si ė mi mai vyks ta II, IV nuo 11 iki 17 val. iki va sa rio 21 d.

KERAMIKOS MUZIEJUSRo tu šės a. 15

Sau sio 27 d. 17 val. – ju bi lie ji nės dai li nin­kės­ke ra mi kės Ja ni nos Šmid tai tės kū ry bos pa ro dos ati da ry mas. Dai li nin kės 90­me čiui skir to je pa ro do je bus pri sta ty tas vi sos jos kū ry bi nės vei kos dar bų spek tras. Eks po zi­ci jo je bus ga li ma pa ma ty ti tiek Ta dži ki jo je kur tus dar bus, tiek jau Lie tu vo je su kur tus ke ra mi kos kū ri nius.

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7) (k). 10.00 Bė dų tur gus (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“ su Zi ta

Kel mic kai te. Tie sio gi nė Lie tu vos ra di jo lai da.

12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.).

12.15 Mū sų die nos – kaip šven tė (k). 13.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7) (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N­7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N­7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N­7). 19.45 Kraš to spal vos. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Tei sė ži no ti. 22.15 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų

ži nių ly ga „Ly de riai“. Su si tin ka ISM va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te to ir Kau no te ch no lo gi jos uni versi te to ko man dos.

23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu

(k). 0.00 Įž val gos (k).

6.20 „Bet me nas“. 6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k). 7.20 Pri čiu pom! (N­7). 7.50 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“. 8.50 24 va lan dos (N­7). 9.45 Kon cer tas „Kry mo mu zi kos

festiva lis 2011“ (1) (Ru si ja, 2011 m.). Fes ti va lio ati da ry mo kon cer tas. Da ly vau ja A.Pu ga čio va, M.Gal ki nas, F.Kir ko ro vas, S.Ro ta ru, V.Leont je vas, N.Bas ko vas, K.Or ba kai tė, D.Bi la nas, Ver ka Ser diuč ka, B.Moi se je vas, O.Gaz ma no vas ir kt. (k).

11.40 Va lan da su Rū ta (k). 13.10 „Drau gai IV“ (N­7). 13.40 „Vai kų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Ogis ir ta ra ko nai“. 14.40 „Ka tast ro fos die na“ (2) (N­7). 16.40 24 valan dos (N­7). 17.40 Būk ma no mei le! (N­7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.08, 22.19 Spor tas. Orai. 19.13 Fa rai (N­7). 20.00 „Pa vog ta lai mė 2“ (N­7). 20.30 LT aist ra (N­7).21.00 KK2 (N­7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N­14). 22.35 Veiksmo drama „Rau do nas

van duo“ (JAV, 2003 m.) (N­14). 0.30 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (k). 1.30 Dak ta ras Ozas. Nak ti nė ver si ja (S).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 7.30 „Simp so nai“. 8.00 Ko me di ja „Lu jis“ (1) (JAV,

2010 m.). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Ke lias na mo“. 11.00 Ko dėl? 11.55 Pas ku ti nė ins tan ci ja. 12.40 Žvaigž dė po li ci nin kas. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“ (4). 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į pa gal bą“. 15.10 „Simp so nai“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. 19.00 TV3 spor tas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Akis ta ta. 20.30 Be ko men ta rų. 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vi kin gų lo to. 22.05 „Dak ta ras Hau sas“. 23.05 „CSI Niu jor kas“. 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.00 „Kal tės kai na“ (4).

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da (k). 8.25 „Lie tu vė lė“. 9.00 „Mar go ša: mo te ri mi

ne gims ta ma“. 10.00 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7) (k). 11.00 Šeš ta sis po jū tis. 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 12.30 „Žu vys monst rai: Mil ži niš ka ra ja“

(k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis

rea ly bės šou (N­7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“. Pra mo gi nis

šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 17.30 „Lie tu vė lė“. 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Ver vol fo me džiok lė“ (N­7). 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ma no lai da“. Pa ro di jų šou. 21.05 Ka ro vil kai. „De san ti nin kai“ (N­14). 22.05 „Gy vi nu mi rė liai“ (N­14). 23.00 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N­7). 0.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 0.35 „Au to pi lo tas“. TV žur na las (k). 1.05–6.00 „Bam ba“.

8.00 „Ta ra Dan kan“. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus al bu mas

(len kų k.). 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas. 11.30 Mū sų mies te liai. Dot nu va (k). 12.15 Rū mų di dy bės ai dai. Ka ra lie nė

Bo na Sfor ca Vil niu je. 12.45 Gy ve ni mas yra gra žus (k). 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.30 Žmo ni jos žo di nio ir ne ma te ria laus

pa vel do še dev rai. Lie tu vos dai nų šven tė (4) (1998 m.) (k).

15.55 Lietu vių do ku men ti kos meist rai. Ka zi mie ras Mus nic kas. „Pra dė sim nuo puo dy nių“ (1968 m.), „Mu zi kan tai“ (1970 m.), „Tur gun“ (1975 m.) (k).

16.55 Ži nios. 17.10 Mies to ko das. 17.25 Et no kul tū ros ra tas. Apie sku du čius. 17.55 „Ta ra Dan kan“. 18.25 Du rys at si da ro. Kul tū ros žur na las. 18.55 Mu zi kos is to ri jos. Val sų ka ra lių

di nas ti ja (1). 19.30 Lai ko port re tai. Gra fi kės Evos

La bu ty tės kū ry ba ir vi suo me ni nė veik la.

20.05 Gru zi jos ki no kla si ka. Dra ma „Tbi li sis, Tbi li sis“ (Gru zi ja, 2005 m.) (N­7).

21.35 „Dė ka poe zi jos ku riu skulp tū rą“. Vy tau tas Še rys (1995 m.).

22.00 Eli to ki nas. Muz. dra ma „Kont ro lė“ (D.Bri ta ni ija, JAV, 2007 m.) (N­14).

0.00 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 0.30 Spor tas. Orai. 0.40 Kai mū zos pra by la. An ta no

Ma cei nos ei les skai to ak to rė Jū ra tė Onai ty tė (k).

1.05 Li te ra tų gat vė (2) (k).

10.10, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.25, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.20 „Gra žuo lės ir moks liu kai“. 12.15, 18.00 „Kau lai“. 13.10 „Ma no var das Er las“. 14.00, 21.00 „Na ša Ra ša“. 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 17.00 Nuo ty kių s. „Kob ra 11“ (1)

(Vo kie ti ja, 2009 m.). 19.00 „CSI Niu jor kas“. 20.00 „Ma no var das Er las“. 21.30 Veiks mo f. „Ijo na Flaks“ (JAV,

2005 m.). 23.15 Eu ro ly gos rung ty nės. Še šio lik tu kas.

Kan tu „Ben net“–Kau no „Žal gi ris“. Vaiz do įra šas.

0.50 „Fu tu ra ma“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N­7). 9.10 „Bet me no nuo ty kiai“. 9.35 „Dže kio Ča no nuo ty kiai“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no meile! (N­7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 „Gil mo ro mer gi nos“. 17.00 „Pa sau lio Guin nes so re kor dai“ (N­7).

17.57 Žo dis – ne žvirb lis (k). 18.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos gy dy to jo

pa ta ri mai (N­7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „De tek ty vė Džon son“ (N­7). 21.00 Tri le ris „To bu la žmog žu dys tė“ (JAV,

1998 m.) (N­14). 23.10 „Drau gai IX“ (N­7). 0.10 „Ar ti na mų“ (N­7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.15, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N­7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N­7). 11.10 Šei mų dvi ko va – „Ak ro po lio“

tur ny ras. 12.05, 21.00, 0.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N­7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Kas nu žu dė

Ras pu ti ną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20, 21.55 Lie tu va tie sio giai. 19.55 „Ge ne ro las“. „Ope ra ci ja „Mū ras“. 21.52, 0.57 Orai.

9.00 Ži nios (k). 9.20 Nuo ty kių f. „Ni mės sa la“

(N­7). 10.55 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“ (k). 11.45 Kri mi na li nė ko me di ja „Pers kaityk

ir su de gink“ (N­7). 13.20 Te le laik raš tis. 15.45 Nuo ty kių anim. f. „Ar tū ras ir

mi ni mu kai“ (N­7). 17.30 Gy ve nu čia (k). 18.00 Ži nios. 18.20 Ki no eksp re sas. 18.40 S. „Mar se lio kri mi na lis tai“ (1, 2)

(N­7) (k). 20.30 Jė ga, gro žis, svei ka ta. 21.00 Ži nios. 21.19 Orai. 21.20 Tri le ris „Vie nin te lis ke lias“ (N­7). 23.15 Ži nios (k). 23.35 Veiks mo tri le ris „Pa gro bi mas“

(N­14).

8.00 Bio gra fi nis dok. f. „Leo nar das Ko he nas: aš – ta vo vy ras“ (JAV, 2005 m.).

9.45 Dra ma „Vie nos vio lon če lės is to ri ja“ (Ita li ja, 2000 m.).

11.35 Veiks mo ko me di ja „Po nas ir po nia Smi tai“ (JAV, 2005 m.).

18.30 Tri le ris „Ka ras“ (JAV, 2007 m.). 20.15 Nuo ty kių f. „Ni mės sa la“

(2008 m.). 21.55 Nuo ty kių ko me di ja „Ope ra ci ja

„Del ta far sas“ (JAV, 2007 m.).

8.45 Te le vit ri na. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Ži nios +. 10.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Ta li no „Ka lev“–„As ta na“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga.

„Valencia“–„Real Sociedad“.13.30 RIP.14.30 Krep ši nio pa sau ly je. 15.00 Mo te rų Eu ro ly ga. Gio ro

„Uni­Seat“–Kau no „VIČI­Ais tės“.

16.45 Ispanijos „Primera“ lyga. „Mallorca“–Madrido „Real“.

17.15 Di džio sios Bri ta ni jos žie di nės lenk ty nės „Pors che Car re ra Cup 2011“. X eta pas (Sil vers to ne).

18.55 Mo te rų Eu ro ly ga. „VIČI­Ais tės“–„Lo tos Gdy nia“.

21.00 Au to mo to. 21.30 Spor tas LT. Tarp tau ti nis dziu do

tur ny ras. 22.00 Spor tas LT. Lie tu vos tra di ci nio

ka ra tė čem pio na tas. 23.15 RIP.

22

menas ir pramogos

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Ple ne ro Pa lan go je vai siaiTos pa čios dai li nin kų pa var dės, bet skir tin gų ša lių me no pro jek­tai – tai tarp ta py to jų už si mez­gu sios drau gys tės vai sius. Kau­nie čio me ni nin ko A.Ob cars ko iš In di jos pa kvies ti dai li nin kai džiu­giai su ti ko da ly vau ti per nai ge­gu žę su reng ta me tarp tau ti nia me kū ry bi nia me pro jek te „Pei za žas ta py bo je: nuo An ta no Žmui dzi­na vi čiaus iki XXI a. dai li nin kų“, vy ku sia me Pa lan go je, Lie tu vos dai li nin kų są jun gos kū ry bos na­muo se.

Be mi nė tų me ni nin kų, pro jek­te, pa ger bian čia me lie tu vių dai­lės pa triar chą ir pei za žo meist rą, da ly va vo lie tu viai Bro nius Gra žys, Aloy zas Sta siu le vi čius, Ri čar das Zda na vi čius, Al gi man tas Sta nis lo­vas Kliau ga, ir A.Žmui dzi na vi čiaus anū kė gra fi kė Gied rė Gu čai tė, taip pat ser bas Mi na Mi lo savl je vi cius, ru sas Ole gas Ma liav ki nas, šve dė An ne li Nils son, da nė An ne Loui se Høy Bli cher Wint her, lat viai Ja nis Spal vi nis ir Gu na Mil ler so ne, es tas And rus Joo nas.

Pa sak ku ra to rės Eg lės Ber ta šie­nės, pro jek tas bu vo ypa tin gas tuo, kad dai li nin kai ne ga lė jo į jį at si­vež ti sa vo dar bų, kaip daž nai nu­tin ka, dvi sa vai tes ap gy ven din ti ir pa mai tin ti, ga vę rei kia mų prie mo­nių ta py bai jie tu rė jo kur ti vie to je, t.y. Lie tu vos pa jū rio pei za žą. Kad jis jau nu to lęs nuo žmui dzi na viš­ko sti liaus – čia jau kas ki ta, dai­lė, kaip ir vi sa ki ta, taip pat ne sto­vi vie to je.

Sa va gam ta ki to mis aki misTuo ga li ma įsi ti kin ti ap si lan kius da bar vei kian čio je pa ro do je, ku­rios da ly viai, at spir ties taš ku lai­kę lie tu vių dai lės kla si ko kū ry bą, pa tei kia sa vas, šiuo lai ki nes Lie tu­vos pa jū rio gam to vaiz džių in terp­re ta ci jas.

Spal vin gi, įtai gūs pa va sa rį Pa­lan go je kū ru sių au to rių, o da bar A.Žmui dzi na vi čiaus mu zie ju je eks po nuo ja mi ta py to jų dar bai by­lo ja: tra di ci nis pei za žo žan ras te­bė ra gy vas ir ak tua lus.

Jaut rus, iš ra din gas dai li nin kų san ty kis su na tū ra su ke lia dau gy­bę ap mąs ty mų, eko lo gi nių, fi lo­so fi nių, eg zis ten ci nių klau si mų. Įdo mus ir int ri guo jan tis kū ry bi nio pro jek to sve čių žvilgs nis į Lie tu vos gam tą ir kul tū rą.

De ja, į pa ro dos ati da ry mą su si­rin ko ne gau sus bū re lis dai lės mė­gė jų. Visgi M.K.Čiur lio nio dai lės mu zie jaus di rek to rius O.Dau ge lis tu rė jo kuo pa si džiaug ti: „Pa ro da ati da ry ta la bai svar bio je vie to je – A.Žmui dzi na vi čiui skir tas ple ne ras at ke lia vo į mū sų dai lės pa triar cho na mus.“

Neb lės tan ti pa tir tis Kal ku to jeLie tu vo je su si ti ku sių dai li nin kų bi­čiu lys tė tik dar la biau su stip rė jo ir iš si plė tė. Į In di ją da ly vau ti tarp tau­ti nia me me no ren gi ny je „In ter na­tio nal Art Meet“, skir ta me Ra bind­ra na to Ta go rės 150­osioms gi mi mo me ti nėms, jau vy ko trys A.Žmui­dzi na vi čiaus ple ne re da ly va vę lie­tu vių dai li nin kai, dar pri si jun gė Val das Gi lius iš Drus ki nin kų ir mi­nė tos Skan di na vi jos dai li nin kės.

Or ga ni za ci ja „Di men sion 4“, ku­riai va do vau ja Tin ku ir Ba bi ta Das, į „In ter na tio nal Art Meet“ taip pat pa kvie tė me ni nin kus iš Tu ni so, Vo kie ti jos, Egip to, Ma lai zi jos, Da­ni jos, Ke ni jos, JAV, Ita li jos, Ar gen­ti nos.

Dai li nin kų pa ro da bu vo ati da ry ta Kal ku tos R.Ta go rės cent ro dvie jo­se dai lės ga le ri jo se. Be je, mi ni mas me no cent ras – še šių aukš tų, ja­me įsi kū ru sios še šios ga le ri jos, yra teat ro sa lė, cent re taip pat re zi duo­ja In di jos kul tū ros ry šių ta ry ba.

„Į pa ro dos ati da ry mą at va žia vo ir sa kė pra kal bą In di jos kul tū ros mi­nis te ri jos sek re to rius, – ma lo niais pri si mi ni mais da li jo si A.Ob cars kas.

– Apsk ri tai vi si jau tė me ypa tin­gą pa gar bą me ni nin kui, dau gy bė­je ren gi nių lan kė si aukš čiau sio ran­go po li ti kai, vie tos val džios at sto vai, fil ma vo ir nuo lat apie ren gi nį trans­lia vo te le vi zi ja, ra di jas, ra šė vie tos ir na cio na li nė spau da, pro jek tą rė mė dau gy bė so li džių fir mų.“

Dai li nin kas pri si pa ži no ne ju čia su pra tęs, kad kul tū rai rei kia to li gra žu ne tik pi ni gų, bet ir dė me sio iš val džios struk tū rų, tuo met ir rė­mė jus bū tų leng viau pri si kvies ti.

Kont ras tas Lie tu vo jeĮ Kal ku tą su si rin ku sių dai li nin kų kas ry tą lauk da vo au to mo bi lis su as me ni niu vai ruo to ju, jis vež da­vo į In di jos kul tū ros ry šių ta ry bos cent rą, ren gi nius, ku rie vyk da vo be maž kas dien, mai ti ni mo įstai­gas ir res to ra nus – in dai sten gė­si pa ro dų da ly vius su pa žin din ti su itin įvai ria In di jos vir tu ve.

Ir vieš bu čiai, ir mai ti ni mas me­ni nin kams bu vo su teik tas ne mo­ka mai, taip pat bu vo duo tos ant po rė mių už trauk tos dro bės, da­žai, tep tu kai, nes dai li nin kai ta pė ir du bend rus pa veiks lus, vie ną – gol fo aikš ty ne, ki tą – mies to par­ke su me no mo kyk lų moks lei viais, pa sta rie ji, kad ga lė tų įgy ti pa tir ties ir pa bend rau ti su dai li nin kais iš vi­so pa sau lio.

Me ni nin kai da ly va vo ir kū ry bi­nė se dirb tu vė se: tu rė jo nu ta py ti po du pa veiks lus, ku rie bu vo skir ti rė mė jams. Šie su reng to je pa ro do je pa tys rin ko si jiems pa ti ku sius ta­py bos dar bus.

In di jos kul tū ros ry šių ta ry bos va do vė di rek to rė iš si rin ko abu A.Ob cars ko pa veiks lus, jie da bar ka bo pro fe so rės Bha ra ti Ray ka­bi ne te, o vie ną „In ter na tio nal Art Meet“ pa ro do je eks po nuo ja mą ta­py bos dar bą įsi gi jo na cio na li nio dien raš čio „The ti mes of In dia“ re dak to rius.

„Bet svar biau sia, kad įsi ti ki no­me, jog lie tu vių dai li nin kai pa­sau li nia me kon teks te at ro do la bai

trečiadienis, sausio 25, 2012

Dai li nin kų drau gys tė, sutvirtinta p e le nais nuo Gan go kran tųRu de nį lie tu vių dai­li nin kų Eu ge ni jaus Na le vai kos, An ta no Ob cars ko, Ku ni gun­dos Di nei kai tės kū­ri nius pa ma tė In di­jos dai lės mė gė jai. Šio mis die no mis tų pa čių dai li nin kų ir ta py to jų iš In di jos Ba bi tos Das, Tin ku Das, šve dės Anel le Nils son ir da nės An­ne Lou se Hoy Bli­cher Win ter kū ri­nius ga li ma pa ma­ty ti Kau ne.

Pa ro da ati da ry­ta la bai svar bio­je vie to je – A.Žmui­dzi na vi­čiui skir­tas ple ne­ras at ke­lia vo į mū­sų dai lės pa triar­cho na­mus.

Po tė piai: �� ple�ne�re�Pa�lan�go�je�tarp�tau�ti�nė�dai�li�nin�kų�ko�man�da�ma�tė�vis�ki�to�kį�vaiz�dą.� And�riaus�Alek�sand�ra�vi�čiaus�nuo�tr.

23

menas ir pramogos

stip riai“, – pa ste bi A.Ob cars kas. Va di na si, te rei kia, kad tas pa sau lis ga lė tų juos ma ty ti.

„Oi, neį ma no ma ly gin ti su Lie tu­va. Mums bu vo pa skir ti še ši au to­mo bi liai su as me ni niu vai ruo to ju, kai pas mus per ko kį sim po ziu mą sun ku ras ti vie ną, ne kal bant apie pa gar bą – mes ten bu vo me su tik ti kaip ko kios žvaigž dės, įžy my bės. O rė mė jų gau sy bė – la bai rim tų, tur­tin gų kom pa ni jų, pa vyz džiui, vie na jų In di jo je val do 40 res to ra nų tink­lą“, – vis dar gy vais įspū džiais da­li jo si A.Ob cars kas.

Eg zis ten ci nės pa tir tysVie šė da mi In di jo je gi liau sių iš gy­ve ni mų lie tu vių dai li nin kai pa ty rė vie na me se niau sių pa sau lio mies­tų – Va ra na syje, įsi kū ru sia me ant Gan go upės kran to. In dams la bai svar bu, kad po mir ties jų kū nas bū tų su de gin tas Va ra na sy je, ant šven tos upės kran to, ir pa skui pe­le nai su pil ti į Gan gą.

Įsi kū rę Va ra na sio vieš bu ty je, pro ku rio lan gus ma tė si di din ga sis Gan gas ir de gi na mi mirusieji, lie­tu viai, pa sak A.Ob cars ko, aiš kiai pa ju to tą ri bą, kur su si tin ka gy ve­ni mas ir mir tis.

Mirusiųjų kū nai, su vy nio ti gra­žiuo se au dek luo se, api bars ty ti žie­dais, smil ka lais, ne štu vais at ne ša­mi de gin ti. Gir dė jo si, kaip spir ga de gan tys kū nai, matė, kaip at si­sky ru sią ko ją apei gas at lie kan tys

žmo nės pa stu mia į kait riai de gan tį lau žą. Ry te, jei bū da vo vė jas į vieš­bu čio pu sę, at si kel da vo nuo pa ta­lų pur ty da mi at skrie ju sius pe le nus. Čia pat skal bė jai Gan ge, į ku rį su­pil da vo su de gin tų mirusiųjų pe­le nus, skalb da vo pa ta ly nę, džio­vin da vo ant upės kran to ak me nų, žmo nės šok da vo ir links min da vo­si, o vai kai lai dy da vo ait va rus, ne vie nas įsi tai sęs at si lais vi nu siuo­se kars tuo se, ku riuo se atveždavo

mirusiuosius iš to li mes nių In di jos mies tų. „Pir mą ją die ną vieš bu čio te ra so je tu rė jo me iš ger ti vis kio, ta­čiau vė liau ap si pra to me, at si ke lia­me ir iš kart žvilg te li me pro lan gą, ra miai kons ta tuo da mi, kad šian­dien tik du lau žai, ar ba – ko kie še­ši“, – pri si me na A.Ob cars kas.

Tos in dų apei gos ant Gan go kran­to vyk da vo ra miai, be jo kių rau­dų ar ry pa vi mų, jie la bai na tū ra liai prii ma, be je, na tū ra lų pro ce są, ku­ris jiems nė ra baig ti nis, gal būt to­dėl ir netra giš kas. Ar to ji neiš mąs­ty ta, bet iš gy ven ta pa tir tis at si lie pė dai li nin ko kū ry bo je? „Be abe jo, at­si ra do dau giau ryš kes nių spal vų, – šyp so da ma sis at sa ko ta py to jas, In­di jo je jau tę sis kaip na muo se.

trečiadienis, sausio 25, 2012

In dų apei gos ant Gan go kran to vyk da­vo ra miai, be jo kių rau dų ar ry pa vi mų, jie la bai na tū ra liai prii ma, be je, na tū ra­lų pro ce są.

kas: „Pei za žas ta Py bo je: nuo an ta no žmui dzi na vi čiaus iki

XXi a. dai li nin kų“. kur: a.žmui dzi na vi čiaus kū ri nių

ir rin ki nių mu zie ju je. kada: vei kia iki va sa rio 26 d.

DATOS (SAuSIO 25 D.)

Pusiaužiemis, Kirmėlinė Šv. Pauliaus atsivertimas 1851 m. gimė Petras vileišis, lietuvos visuomenės veikėjas, inžinierius, ver-tėjas, pirmojo lietuviško dienraščio „vilniaus žinios“ leidėjas. 1890 m. gimė dailėtyrininkas ir grafi-kas Paulius Galaunė. 1919 m. įkurta tautų lyga, būsimo-ji JtO. 1924 m. Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės žaidynės. 1938 m. gimė rusų dainininkas, akto-rius, poetas vladimiras vysockis. 1947 m. mirė Čikagos gangsteris al Ca-pone. 1980 m. gimė ispanijos futbolininkas Xavi.2010 m. mirė tapytojas algirdas Pe-trulis.

kryžIAžODIS

teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite sms žinute nu-meriu 1337. siųsdami žinutę ra-šykite: Diena (tarpas) KD (tar-pas) užDuOties atsaKYmas. Pvz.: Diena KD Kaunas (žinutės kaina – 1 lt).

2. arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, sausio 31 d.

net ir tokia garsi rašytoja kaip nora ro-berts, kurios plunksnai priklauso be-veik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. vienas iš jų – tri-logija „airių svajos“.antrojoje trilogijos knygoje – „laukinė rožė“ – susipažinsite su erina makinon.

Jie nukeliavo tolimą kelią ieškodami sa-vo laimės. ir surado amžiną meilę.

erinos makinon, aštrialiežuvės adelijos pusseserės, susitikimas su Berku loga-nu nieko gero nežada. turtingas mer-gišius, kortomis išlošęs dvarą, garsėja daug kuo, tik ne puikia reputacija. eri-na tokius vyrukus apeina iš tolo.

tačiau gražutė airė krinta Berkui į akį, o ir pati erina sunerimsta: įžūlusis ameri-kietis traukia ją tarsi magnetas.

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „Laukinė rožė“.

Dai li nin kų drau gys tė, sutvirtinta p e le nais nuo Gan go kran tų

hOrOSkOpAI

AvINAS (03 21–04 20). Gali kilti puikių, originalių idėjų. Puikus lai-

kas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Geras metas kreiptis į tiesioginį viršininką dėl atlyginimo pakėlimo ar karjeros galimybių.

JAuTIS (04 21–05 20). Viską, ką iki šiol esate pasiekęs, vertinsite ir

branginsite. Gyvenimas teiks malonumą, o problemų sprendimas bus lengvas ir sklandus.

DvyNIAI (05 21–06 21). Sėkmingai kursite planus, o paskui juos lengvai

įgyvendinsite. Palankus laikas daryti išva-das ir priimti svarbius sprendimus.

vėžyS (06 22–07 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos

jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali gadinti jums nuotaiką. Prieš ką nors nusprendžiant patartina atsargiai ap-svarstyti visas galimybes.

LIūTAS (07 23–08 23). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos

vidiniam tobulėjimui. Svajodamas ban-dysite užsimiršti, bet asme- ninės problemos privers grįžti į realų pasaulį.

MerGeLė (08 24–09 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasi-

rinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu.

SvArSTykLėS (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų

ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vy-resniais ir autoritetingais žmonėmis.

SkOrpIONAS (10 24–11 22). Seksis siekiant savo idealo ir svajonės. Ne-

bijokite skraidyti padebesiais ir įgyven-dinkite savo norus. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jū-sų karjerai.

ŠAuLyS (11 23–12 21). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių

ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendi-mus. Galima bloga nuotaika ir nenoras palaikyti kitus žmones.

OžIArAGIS (12 22–01 20). Labai sė-kminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas

gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkin-gumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų.

vANDeNIS (01 21–02 19). Klaidin-gai įvertinsite savo jėgas, užsiimsi-

te veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenki-tės neperžengti ribų.

žuvyS (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, to-

dėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija su-kels naujų, bet nelabai malonių jausmų.

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

To ki jaus lau kia ka TasT ro fa?

Ja po ni jos moks li nin kai įspė jo apie 70 pro c. ti ki my bę, kad 7 ba lų Rich te­rio ska lės že mės dre bė ji mas smogs To ki jui per ar ti miau sius ket ve rius me tus. To kie duo me nys pa teik ti To­ki jaus uni ver si te to Že mės dre bė ji mų ty ri mų ins ti tu to ata skai to je, ku ri bu­vo pa skelb ta pir ma die nį. Jos au to riai sa vo pro gno zes grin džia pa di dė ju siu seis mi niu ak ty vu mu ša lies sos ti nė­je po 2011 m. ko vo 11 d. že mės dre bė ji­mo ša lies šiau rės ry tuo se. To ki jas pa­sta rą jį kar tą stip rų že mės dre bė ji mą iš gy ve no 1923 m. Tuo met žu vo dau­giau nei 100 tūkst. žmo nių.

AFP inf. ir nuo tr.

ryToj

poryT

-7 -5-3 -6

-8 -8-7 -11

-14 -14-11 -14

2

3

4

įvairenybės

Praė ju siais me tais šal čiau sio­se pla ne tos vie to se pa siek ti nau ji tem pe ra tū ros re kor dai, ku rių pa­da ri nius ne truks pa jaus ti ir eu ro­pie čiai, ma no moks li nin kai.

„2011­ie ji pa tys šil čiau si per 50 me tų Ark ty je. Tem pe ra tū ros ano­ma li ja sie kė 3–4 laips nius. Yra jau ir ma to mų šių po ky čių pa da ri­nių“, – ty ri mų re zul ta tais pa si da­li jo Ark ties ir An tark ties moks li­nių ty ri mų ins ti tu to di rek to riaus pa va duo to jas Alek sand ras Da ni­lo vas.

Ru si jos moks li nin kas pri dū­rė, kad ma žų at ši li mo ten den­ci jų pa ste bi ma ir An tark ti do je. Pa sak Ru si jos moks lų aka de­mi jos Geog ra fi jos ins ti tu to di­rek to riaus Vla di mi ro Kot lia ko­vo, vyks tant ti kė ti nam at ši li mui pla ne to je, le dų pie ti nia me že my­ne tik di dė ja. „Ir tai ge rai žmo ni­jai, nes taip su lai ko mas pa sau­li nio van de ny no ly gio ki li mas“, – pa brė žė V.Kot lia ko vas.

Ark ties ir An tark ties mu zie jaus di rek to rius po lia ri nin kas Vik to ras Bo jars kis įspė jo ne da ry ti sku bo tų iš va dų dėl pa sau li nio at ši li mo.

„Vi du ti nė tem pe ra tū ra An tark­ti do je net že mes nė, nei bu vo, ir

Ark ty je taip pat šal ta. O kal ban­čiuo sius apie vyks tan tį at ši li mą kvie čiu ten nu va žiuo ti ir pa žiū­rė ti“, – sa kė V.Bo jars kis.

Iš va ka rė se bri tų moks li nin kai pa skel bė, kad Ark ties van de ny ne dau gė ja gė lo van dens, dėl to ga li at vės ti orai Eu ro po je.

Rem da mie si pa ly do vų sis te mų duo me ni mis, nuo 1995 iki 2010 m. Lon do no uni ver si te ti nio ko le­džo ir Na cio na li nio okea nog ra fi­jos cent ro ty rė jai ap skai čia vo, kad van de ny no va ka ri nės da lies jū ri­nis pa vir šius per pa sta ruo sius 10 me tų pa ki lo maž daug 15 cm.

Gė lo van dens pa dau gė jo be veik 8 tūkst. kub. km, tai ati tin ka be­veik 10 pro c. vi sos gė lo van dens apim ties van de ny ne. Gė lo van­dens šal ti nis yra tirps tan tys le­dy nai ir upių srau tai.

Šių po ky čių prie žas tis ga li bū ti stip rūs Ark ties vė jai, sklai dan tys Bo for to sū ku rį – vie ną ma žiau siai iš tir tų van dens srau tų Že mė je.

Jei gu pa si keis vė jo kryp tis, gė lo van dens ba sei nas ga li iš si lie ti į li­ku sią Ark ties van de ny no da lį, ma­no bri tų ty rė jai, o tai pa da rys po­vei kį Gol fo sro vei, už tik ri nan čiai Eu ro pai ga na šil tą kli ma tą, pa ly­gin ti su te ri to ri jo mis, esan čio mis to kio se pa čio se pla tu mo se.

„Mū sų ty ri mai lei džia da ry­ti prie lai dą, kad, pa si kei tus vė­

jų kryp čiai, ši gė lo van dens ma sė ga li iš si lie ti į li ku­sią Ark ties van de ny no da lį ir net to liau“, – Cat he ri ne

Gi les, pa grin di nės ty ri mo au to rės, žo džius ci ta vo žur­na las „Na tu re Geos cien ce“.

BNS, KD inf.

Te le vi zi jos se ria le pa gal Lie tu vo­je prieš ta rin gai ver tin tą ame ri kie­čių au to riaus Jo nat ha no Fran ze no kny gą „Pa tai sos“ lie tu vio vaid muo ga li ati tek ti žy miam Vel so ak to riui Rhy sui Ifan sui.

Ak to rius, pa gar sė jęs vaid me ni­mis fil muo se „No ting Hi las“, „Ha­ris Po te ris ir Mir ties re lik vi jos. 1 da lis“, šią va sa rą pa si ro dy sian­čia me fil me „Įs pū din ga sis žmo­gus vo ras“ at liks blo giu ko Drie žo vaid me nį.

Nau jie nų po rta las dai ly mail.co.uk pra ne šė, kad vel sie tis tu­rė tų at lik ti ne di de lį lie tu vio vaid­me nį. Tai ne pir mas kar tas, kai R.Ifan sui ati ten ka lie tu vio vaid­muo – 2007 m. tri le ry je „Ha ni­ba las: Pra džia“ jis vai di no ka rei­vį Vla dį Gru tą.

Skel bia ma, kad de ra ma si ir su ame ri kie čių ak to re Mag gie Gyl len­haal, vai di nu sia fil muo se „Tam sos ri te ris“, „Do nis Dar ko“.

Se ria le, ku rį pla nuo ja ma kur­ti Jung ti nė se Vals ti jo se, vai dins ir žy mus ško tų ak to rius Ewa nas McGre go ras. Se ria lo ban do mo jo­je se ri jo je jis at liks pa gy ve nu sios JAV vi du rio va ka ruo se gy ve nan­čios po ros sū nų, mark sis tą aka­de mi ką, dir ban tį lie tu vių ma fi jos bo sui ir ap gau di nė jan tį ame ri kie­čių in ves tuo to jus.

Se ria le pa grin di nius vaid me nis tu rė tų at lik ti „Os ka ro“ ir „Auk­si nio gaub lio“ sta tu lė lė mis ap do­va no ti ak to riai Chri sas Coo pe ris ir Dia ne West.

Se ria lą tu rė tų ro dy ti JAV ka be li nis ka na las HBO, ro dęs ir ro dan tis to­kius se ria lus kaip „Sop ra nai“, „Tik­ras krau jas“, „Sek sas ir mies tas“.

Prieš de šimt me tį JAV Na cio na­li nį kny gos ap do va no ji mą lai mė­ju si kny ga tuo met pa pik ti no JAV lie tu vių bend ruo me nę, o tuo me tis Lie tu vos am ba sa do rius Va šing to­ne Vy gau das Ušac kas laiš ke kny­

gos au to riui tvir ti no, kad skai ty­to jų aky se jis ga li su kur ti iš kreip tą Lie tu vos vaiz dą, ir pa kvie tė jį ap si­lan ky ti Lie tu vo je.

Ro ma ne Vil nius bu vo ap ra šy­tas kaip nuo lat ken čian tis mais­to ir ener gi jos sty gių bei val do mas nu si kals ta mų gru puo čių. Vie na me iš kny gos sky rių apie Vil nių ra šo­ma, kad čia nuo lat stin ga ang lių ir elekt ros, šau do ma iš pra va žiuo jan­čių au to mo bi lių ir iš ba do val go ma ark lie na.

JAV spau do je apie ro ma ną ra šy­ta, kad ame ri kie čių šei mos is to ri­ją ap ra šan čia me ro ma ne pa sa ko ja­ma, kaip vie nas šios šei mos na rys at vy ko į Vil nių pa dė ti pa žįs ta mam bu vu siam Lie tu vos vi ce mi nist rui, ku ris kny go je pa krikš ty tas Gi ta­nu Mi se vi čiu mi, su kur ti tink la la pį Lit hua nia.com, skir tą vi lio ti pi ni­gus iš pa tik lių ame ri kie čių in ves­tuo to jų.

BNS inf.

dė me sys: �� se�ria�le�apie�pik�ta�da�rius�lie�tu�vius�tu�rė�tų�vai�dinti�vi�sas�žvaigž�dy�nas:�pra�de�dant�R.Ifan�su,�E.McGre­go�ru,�bai�giant�M.Gyl�len�haal.

Šal čio že mė se – nau ji re kor dai

Ap ga vi ką lie tu vį vai dins žvaigž dė iš Vel so

Atėnai +15Berlynas +1Brazilija +27Briuselis +7Dublinas +10Kairas +21Keiptaunas +27Kopenhaga 0

Londonas +11Madridas +15Maskva –14Minskas –5Niujorkas +5Oslas –5Paryžius +10Pekinas –1

Praha +1Ryga –5Roma +12Sidnėjus +25Talinas –8Tel Avivas +20Tokijas +5Varšuva –1

Saulė teka 8.21Saulė leidžiasi 16.41Dienos ilgumas 8.20Mėnulis (jaunatis) teka 8.41Mėnulis leidžiasi 19.49

25­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 341 diena.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–4

Vilnius–3

Alytus–4

Kaunas–3

Utena–4

Panevėžys

–4ŠiauliaiTelšiai

–4

Klaipėda0

Vėjas2–5 m/s

šiandien, sausio 25 d.Orai Savaitės viduryje Lietuvos oras tu-rėtų vis labiau šalti. Šiandien šaly-je snigs mažiau, tačiau bus šalčiau. Temperatūra bus apie 2–4 laipsnius šalčio, tik pajūryje ji sieks apie 0. Ketvirtadienį sniego nenumatoma, tačiau temperatūra bus dar žemes-nė. Naktį šals iki 7–12 laipsnių, dieną bus 7–8 laipsniai šalčio, pajūryje – apie 5 laipsnius šalčio.

–4

Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenis, Viltė, Žiedė.