Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Skai čiai – niū rūs„Biu dže tą pla nuo ja ma pa tvir tin ti va sa rio 23 d. vyk sian čia me mies to ta ry bos po sė dy je, nuo penk ta die nio vi si no rin tie ji su juo ga li su si pa žin ti Sei mo tink la la py je esan čio je tei sės ak tų pro jek tų duo me nų ba zė je“, –

sa kė Kau no mies to ta ry bos sek re­to rius Min dau gas Ši vic kas.

Pa gal pro jek tą biu dže to pa ja­mos sie kia 682,1 mln. li tų, o iš lai­dos – 735,6 mln. li tų. Pa gal Biu­dže to san da ros įsta ty mo nuo sta tas su si da riu sį skir tu mą su da ro sa vi­val dy bės sko lin tos lė šos in ves ti ci­jų pro jek tams ko fi nan­suo ti.

SportaS 11p. Lietuva 6p. ekonoMika 5p.

enrika Striogaitėe.striogaite@kaunodiena.lt

Kauno savivaldybė skelbiasi ieš-kanti būdų, kaip optimizuoti mu-ziejų veiklą, pritraukti į juos dau-giau turistų. Muziejininkai valdžios ketinimuose regi tik pastangas gim-dyti dar vieną jungtinį monstrą – M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos, P.Stulgos lietuvių tautinės muzi-kos, Kauno miesto muziejų darinį.

Per mažai pajamųSavivaldybės specialistai palygino trijų miesto muziejų veiklos rezul­tatus su panašų nuolatinių eks­pozicijų plotą valdančių Klaipė­dos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos, Alytaus krašto­tyros, Jurbarko krašto ir Raseinių krašto istorijos muziejų rezultatais.

DienoS citata

Jungimo kampanijoje – ir muziejai

„Lie tu vo je ve ne ri nė mis li go mis ser ga daug dau­giau vy rų nei mo te rų. Ser gan čių vy rų am žius – 20–29 me tai“, –

Antradienisvasario 14, 2012Nr. 37 (19596)Kaunodiena.lt2 Lt

Nu­dė­vė­ti­bank­no­tai­ir­mo­ne­tos­­virs­ta­at­lie­ko­mis­­ar­ba­at­gims­ta­­me­no­­kū­ri­niais.

Lietuvos­­standartinių­­šokių­madas­­

toliau­­diktuoja­­

kauniečiai.

FNTT­va­do­vy­bė­­už­si­mo­jo­san­ty­kius­­su­mi­nist­ru­­R.Pa­lai­čiu­­iš­siaiš­kin­ti­­teis­me.

2

14p.

Aist­ra­ir­mei­le­al­suo­jan­ti­­ke­ra­mi­kos­­

dar­bų­­pa­ro­da.

iš­kal­bin­gą­sta­tis­ti­ką­įvar­di­jo­­gy­dy­to­jas­der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gas­­Vir­gi­ni­jus­Ka­šė­ta.

2012-ųjų Kauno biu dže tas: že miau kris ti ne ga li ma

Penk ta die nio va ka rą iš pla tin tas Kau no mies to biu dže to pro jek tas 49 mln. li tų ma žes nis nei per nykš tis. Nors smar kiai nu rėž ta kul tū rai, ban do ma tai pa slėp ti gud riai kil no jant biu dže to ei lu tes iš vie­nos pro gra mos į ki tą.

Die ta: ­� šiais­me­tais­Kau­no­biu­dže­tas­pri­mins­gi­lios­kri­zės­lai­kus.­ ­ And­riaus­Ufar­to­(BFL)­nuo­tr.

3

16p.

Oro kokybė KauneAnglies monoksidas (CO)Kietosios dalelės (KD

10)

Azoto dioksidas (NO2)mg/m350

Nustatyta 24 val. ribinė vertė00 mg/m310

Nustatyta 8 val. ribinė vertė0 mg/m3200

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

2

Miestas113 2,05 73

dže tą ne grą ži no dau giau kaip 700 tūkst. li tų do no rų kom pen sa ci­joms skir tų biu dže to lė šų.

Vers da ma si šia veik la bend ro vė „Krau jo do no rys tės cent ras“ ga vo be veik 6 mln. li tų pa ja mų.

Tik ri no prieš po rą me tųKDC va do vas A.J.Vens laus kas jam mes tus kal ti ni mus va di na ab sur­diš kais. „49 pro c. mū sų bend ro­vės ak ci jų val do Svei ka tos mi nis­te ri ja. Išei na, kad be veik 3 mln. iš ne va mū sų gau tos ne tei sė tos veik los įplau kė į Vals ty bės biu­dže tą“, – at kir to A.J.Vens laus­kas.

Pa sak KDC va do vo, prieš po rą me tų pa rei gū nai tik ri no įmo nę. Jiems bu vo pa teik ti vi si do ku men­tai, paaiš kin ta si tua ci ja ir at ro dė, kad vi siems vis kas aiš ku. Pas ku ti­nį kar tą A.J.Vens laus kas su pa rei­gū nais bend ra vo prieš me tus.

„Sei mas pa ju di no „Na cio na li­nio krau jo cent ro“ by lą, ku ri, jau atro dė, už mirš ta pro ku ra tū ros stal čiuo se, tai dė me sį nu krei pė į ma ne“, – mo ty vą dėl po me tų ap­klau sos pri si min tų įta ri mų ban dė nu spė ti A.J.Vens laus kas.

Kal ti ni mus va di na ab sur duKDC va do vas aiš ki no, kad daug me tų Vil niu je vei kė plaz mos per­dir bi mo įmo nė ir vi sa plaz ma, li­ku si nuo krau jo ga my bos, bu vo ve ža ma į šią įmo nę ir pa nau do­ja ma ga mi nant vais tus. „Kai fab­ri kas bu vo už da ry tas, nie kas ne ži no jo, ką da ry ti su plaz ma“, – dės tė A.J.Vens laus kas.

Jis ti ki no, kad bend ra dar biau­da mi su mi nis te ri ja ra do įmo nę, ku ri priė mė plaz mą. Bu vo su­tar ta, kad bus pa ga min ti vais­tai ir par vež ti į Lie tu vą. Kei tė si tvar ka, biu dže to de fi ci tas ne­lei do iš mo kė ti pi ni gų už iš vež­tą plaz mą.

„Tik 2009 m. vi du ry je at si ra do šiek tiek pi ni gų. Ta da bu vo pa ga­min ti vais tai ir at vež ti į Lie tu vą. Ta čiau jų bu vo vos už maždaug 100 tūkst. li tų. Po to tvar ka ir vėl kei tė si“, – per mai nų vė jus pri si­mi nė KDC va do vas.

„Kal tin ti, kad mes ne pa da rė­me kaž ko, kam jie ne tu rė jo pi­ni gų, yra ab sur das. „Na cio na li­nis krau jo cent ras“ da rė ly giai tą pa tį, tik jiems vals ty bė su mo kė­jo“, – pik ti no si A.J.Vens laus kas.

AntrAdienis, vAsArio 14, 2012

Viešai pateikta analizė atskleidė, kad į ketvir­

tadaliu mažiau darbuotojų turin­tį Mažosios Lietuvos istorijos mu­ziejų ir į daugiau nei dukart mažiau darbuotojų turintį Alytaus kraš­totyros muziejų per metus užsu­ka gerokai daugiau lankytojų nei į Kauno miesto muziejus.

Be to, trys iš keturių minėtų kitų miestų savivaldybių muziejų analo­giškas Kauno įstaigas stipriai lenkia pagal per metus gaunamas pajamas už kitas suteiktas paslaugas.

„Akivaizdu, kad ten dirba per mažai specialistų. Muziejai nega­li būti vien daiktų saugyklomis. Jie turi pritraukti kur kas daugiau lan­kytojų. Čia turėtų vykti daugiau pa­trauklių, įdomių edukacinių ir kul­tūrinių programų. Joms organizuoti reikia būtent šios srities specialis­tų“, – analizę komentavo savival­dybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis.

Analizės autoriai neatmetė gali­mybės, jog lankytojų skaičius ga­lėtų išaugti muziejams glaudžiau bendradarbiaujant su Kauno tu­rizmo informacijos centru.

Išsemtos taupymo galimybėsPaklausti apie kuriamus jų veiklos optimizavimo planus, šių muziejų vadovai prabilo girdėję, kad tikrieji

savivaldybės planai – sujungti vi­sus tris muziejus į vieną.

M. ir K.Petrauskų lietuvių muzi­kos muziejaus direktorė Zita Grin­cevičienė neslėpė, kad jos kolekty­vui svarbią informaciją sužinojo iš žurnalistų. Paklausta apie savival­dybės priekaištus, esą į jos vado­vaujamą įstaigą užsuka per ma­žai lankytojų, direktorė mostelėjo kambarėlio, paversto kamerinių koncertų sale, link.

„Muziejuje yra memorialiniai kambariai, edukacinės klasės, o koncertams yra tik ši salytė“, – sakė ji. Salės, kurioje numatyti ko­kybiški koncertai, nes po remonto patobulinta akustika, darbai susto­jo. Užbaigti remontui savivaldybė šįmet neskyrė nė lito. Negavęs pi­nigų iš savo miesto, muziejus ne­gali prašyti lėšų iš renovaciją taip pat finansavusio Kultūros paveldo departamento.

„Atsisakėme sargų, jų darbą pa­tikėję apsaugos tarnybai, muzie­jaus direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams yra ir santechnikas, ir elektrikas, ir visų galų meistras, taip pat tvarkantis viešųjų pirkimų darbus, jis prižiūri ir muziejaus fi­lialą – Juozo Gruodžio muziejų“, – kaip dar būtų galima susispausti, nelabai išmano Z.Grincevičienė.

Nori būti išgirstiDaugiau aiškumo ir gilesnės ana­lizės norėtų ir P.Stulgos muziejaus direktorius Aurelijus Stunžėnas. Jis neslėpė girdėjęs apie Kauno mu­ziejams gresiantį sujungimą, ta­čiau sakė netikįs, kad tokia esminė pertvarka būtų daroma neatsiklau­sus ir muziejininkų nuomonės.

„Kiekvienas protingas žmogus renkasi iš kelių idėjų, pavyzdžiui, aš minėtu klausimu turiu bent ke­lias, tikiuosi, kad jos bus išklausy­tos. Vertinant rodiklius, kurie buvo pateikti muziejų palyginimo len­

Jungimo kampanijoje – ir muziejai

STT aki ra ty je – krau jo plaz mos upės vin giai

telėje, tai galime aiškiai pamatyti, kad P.Stulgos muziejus yra tarp ly­derių“, – pastebėjo pašnekovas.

Jo vadovaujama įstaiga turi ir ats­kirą programą turistams, todėl, anot A.Stunžėno, kalbant ir apie optimizavimą pritraukiant turis­tus, P.Stulgos muziejus turi ką pa­siūlyti.

Pašnekovas pabrėžė nesąs prieš jungimus, tačiau pabrė­žė, kad jie turi būti itin apgalvoti ir pagrįsti:„Išties logiška sujung­ti P.Stulgos muziejų su ansambliu „Ainiai“, nes ansamblis ne tik tos pačios specifikos, bet ir repetuo­ja mūsų muziejuje.“ Tokiai minčiai pritaria ir „Ainių“ vadovas Jonas

Urbonas. „Ainius“ norima sujung­ti su džiazo kolektyvu ir pučiamųjų ansambliu, – skėstelėjo rankomis A.Stunžėnas. – Vienas Kauno me­nininkų, stebėdamas įsismarkuo­jančią ir gana sunkiai pagrindžia­mą jungimo kampaniją, replikavo: „Prijunkite Kauno švietimo skyrių prie Kauno gatvių apšvietimo, juk tarp jų yra kažkas bendra.“

Atimti iš Dailės akademijos?Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė suabejojo sa­vivaldybės išplatintais duomeni­mis. „Gal jie pateikė užpraeitų me­tų skaičius“, – stebėjosi pašnekovė P.Stulgos muziejaus lyderyste.

Anot R.Garbaravičienės, pir­maujančioje pozicijoje esą turįs būti jos vadovaujamas muziejus.

Neslėpdama, kad žinios apie mu­ziejų optimizavimą ir galimą su­jungimą jai nėra naujiena, Kau­no miesto muziejaus direktorė R.Garbaravičienė sutiko su savival­dybės pranešime minima proble­ma – muziejininkų etatų stygiumi.

R.Garbaravičienė turėjo min­čių ir dėl pastato, kuriame galėtų įsikurti naujoji jungtinio darinio administracija: „Pavyzdžiui, kad ir šiuo metu apleista buvusi psichia­trijos ligoninė (joje šiuo metu įsi­kūręs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas – red. past.)“

1

Idėja: �� tarp�erdvių,�kur�galėtų�įsikurti�naujojo�jungtinio�muziejaus�administracija,�minima�ir�apleista�buvusi�psichiatrijos�ligoninė,�kur�mokosi�dailės�studentai.� � Tomo�Raginos�nuotr.

Muziejaus direkto­riaus pavaduoto­jas ūkio reikalams yra ir santechni­kas, ir elektrikas, ir visų galų meistras.

Zita Grincevičienė:

Įta ria ma sis: �� A.J.Vens�laus�kas�ste�bė�jo�si,�kad� įta�ri�mai�pa�reikš�ti�po�prieš�me�tus�vy�ku�sios�ap�klau�sos.�� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Sei mas pa ju di­no Na­cio na li­nio krau­jo cent ro by lą ir tai dė me sį nu krei pė į ma ne.

Dia na Kra pa vic kai tėd.krapavickaite@kaunodiena.lt

„Krau jo do no rys tės cent ro“ va do­vas Ar tū ras Jo nas Vens laus kas įta ria mas į svei ka tos drau di mo fon dą ne grą ži nęs dau giau nei 700 tūkst. li tų. Ma no ma, kad to kia ža la bu vo pa da ry ta dėl par duo tos, o ne per dirb tos krau jo plaz mos. Cent ro va do vas kal ti ni mus va di na ab sur­diš kais.

Krau jas ke lia vo į Aust ri jąSpe cia lių jų ty ri mų tar ny bos (STT) Vil niaus val dy bos pa rei gū­nai bend ro vės „Krau jo do no rys tės cent ras“ (KDC) va do vui A.J.Vens­laus kui pa reiš kė įta ri mus pikt nau­džia vi mu tar ny bi ne pa dė ti mi, su­kčia vi mu, do ku men tų klas to ji mu ir ne tei sė tu ver ti mu si ūki ne ko­mer ci ne veik la.

Įta ria ma, kad, pa žei džiant tei sės ak tuo se nu sta ty tą tvar ką ir ne tu­rint rei kia mų lei di mų par duo ti krau jo plaz mą, 2007–2009 m. bu­vo or ga ni zuo tas ne tei sė tas švie žiai šal dy tos krau jo plaz mos (su rink­tos iš do no rų) iš ve ži mas iš Lie tu­vos į Aust ri ją.

Do ku men tuo se bu vo nu ro dy ta, kad krau jo plaz ma iš ve ža ma per­dirb ti, ta čiau įta ria ma, kad ji bu­

vo par duo ta ir taip pa da ry ta di de lė ža la vals ty bei. KDC į Pri va lo mo­jo svei ka tos drau di mo fon do biu­

3

MiestasAntrAdienis, vAsArio 14, 2012

2012-ųjų Kauno biu dže tas: že miau kris ti ne ga li ma

Šis biu dže tas 49 mln. li­tų ma žes nis už praė ju sių

me tų. Sa vi val dy bė nu ma tė, kad, tvir ti nant 2012­ųjų biu dže tą, pla­nuo ja ma su rink ti be veik 346 mln. li tų iš gy ven to jų pa ja mų mo kes­čio, tur to mo kes čio, nuo mos pa­ja mų ir ki tų mo kes čių – tai net 105 mln. ma žiau, nei 2011 m. pa tvir­tin tos pa ja mos iš šių sri čių.

Di džiau sia biu dže to da lis – 56,4 mln. li tų ten ka švie ti mui. Tai – 8 pro c. ma žiau nei per nai. So cia li­nei sri čiai ski ria ma 16 pro c. – net 11,9 pro c. ma žiau, pa ly gin ti su 2011 m. pa tiks lin tu pla nu.

Ak cen tuo ja ma, kad tre čio ji prio ri te ti nė sri tis – kul tū ra, spor­tas ir re li gi ja gau na 5,1 pro c. biu­dže to asig na vi mų ir tai esą 0,4 pro c. dau giau nei 2011­ai siais, šis skai čius neats pin di tik ro sios si­tua ci jos.

Mi li jo nai įvaiz džiui for muo tiBiu že to pro jek te nė ra ei lu tės, nu­ma tan čios, ko kią pa ra mą mies tas skirs Kau no „Žal gi riui“. Pa ra mą krep ši nio ko man dai ad mi nist ruo­jan čios vie šo sios įstai gos „Krep­ši nio per spek ty vos“, ku riai esą bu vo nu ma ty ta net 6,5 mln. li­tų, ne be li ko. 5 mln. litų nu ma ty ta skir ti vi siems Kau no spor to pro­jek tams fi nan suo ti.

Kiek ir ko kią su mą gaus Lie tu vos ir Kau no am ba sa do riu mi va di na­mas „Žal gi ris“, lie ka neaiš ku.

Vie nas įspū din giau sių skai čių biu dže to pro jek te – dau giau nei 2 mln. li tų mies to įvaiz džiui kur ti ir tu riz mo pro gra mai. Šiam tiks­lui bu vo pra šo ma 100 tūkst. li tų. At sei kė ti du mi li jo nai. Kam bus nau do ja mi šie pi ni gai – neaiš ki­na ma.

Nė li to ne skir ta S.Da riaus ir S.Gi rė no sta dio nui, Kau no plau­ki mo mo kyk los ba sei no „Ši lai­niai“ pa sta tui re konst ruo ti. Už tai sa vi val dy bės stra te gi nių pla nų, ne re tai pra si len kian čių su rea ly be, kas me čiam at nau ji ni mui skir ta 10

tūkst. li tų. Su Ap lin kos mi nis te­ri ja, moks li nin kais ir gy ven to jais pra dė tas kvar ta li nės re no va ci­jos pro jek tas Kau ne nu ma rin tas. Iš pra šy tų 100 tūkst. li tų ban do­ma jam kvar ta lo pro jek tui ne skir­ta nė li to.

Žai di mai skai čiaisVie na iš la biau siai nu ken tė ju sių­jų – Kul tū ros pro gra ma. Iš be veik 9,9 mln. li tų pla nuo to biu dže to jai tes kir ta 2,9 mln. li tų. Ši biu dže to ei lu tė – dar ir iš pūs ta.

Mies to ren gi niams, džiu gi nu­siems kau nie čius ir sve čius, mies­to val dan tie ji kir to skau džiau­siai – biu dže tas nu rėž tas be veik 60 pro c. Iš pla nuo tų 970 tūkst. li ko 400 tūkst. li tų.

Iš ki liau siam va sa ros įvy kiui – Na po leo no per si kė li mo per Ne­mu ną ins ce ni za ci jai, ku ria jau do­mi si ne tik Lie tu vos, bet ir už sie nio en tu zias tai, nu ma to ma skir ti tik 250 tūkst. li tų. Prog ra mai „Vi­suo me nės pa skir ties ob jek tų pri­tai ky mo gy ven to jų bend ra jai kul­tū rai puo se lė ti“ nu ma to ma skir ti net 800 tūkst. li tų.

Prog ra mai „Vi suo me nės pa skir­ties ob jek tų pri tai ky mo gy ven to­jų bend ra jai kul tū rai puo se lė ti“ lė šos anks čiau bu vo ski ria mos iš Pri va ti za vi mo są ma tos ei lu tės, ta­čiau šiais me tais ji at kel ta į Kul­tū ros pro gra mą, sie kiant pa ro dy ti, kad kul tū rai nu brau kia ma ne tiek ir daug. Bū tent ši ei lu tė ir iš pu čia kul tū rai ski ria mą biu dže tą.

Rea liai ši pro gra ma skir ta baž­ny čių re no va ci joms – pa vyz džiui,

2011 m. bu vo re no vuo ti Kau­no ar ki ka ted ros ba zi li kos var go­nai, įreng ti Lie tu vos di džių jų ku­ni gaikš čių vit ra žai Švč. Mer ge lės Ma ri jos Ėmi mo į Dan gų Vy tau to Di džio jo rek to ra te.

Rū pes tis baž ny čio mis – ge rai. Vis dėl to va din ti tai Kul tū ros pro­gra ma, švel niai ta riant, ne tiks lu.

Atė mus šiuos 800 tūkst. li tų, kul tū rai pa lik ta tik 2 mln. li tų.

Vi ce me ro Sta nis lo vo Buš ke­vi čiaus glo bo ja mai Kau no ki­no stu di jai nu ma to ma skir ti 80 tūkst. li tų.

Blai vyk los ne busMies to val džia iš nu ma ty tų 300 tūkst. li tų nė li to ne sky rė įsteig­tam pa da li niui ne blai viems as me­nims įreng ti. Kiau ru sto gu, su si­dė vė ju siais lif tais ir to liau tu rės ten kin tis Kau no Cent ro ir Kal­nie čių po lik li ni kos – iš bend ros be veik 700 tūkst. li tų su mos ne­skir ta nie ko.

Mies to vie šo sioms te ri to ri joms ir ūkiui tvar ky ti skir ta dukart ma­žiau nei rei kia – 19 mln. li tų.

Tuš čias Kau no ka pi nių biu dže­tas – joms pri žiū rė ti sa vi val dy bė lė šų ne su ra do. 2 mln. li tų ski ria­mi VšĮ „Au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lės“ – už sto vė ji mo rink lia­vos mies te su rin ki mą ap mo kė ti.

Tik vie na iš ke lių pro gra mų, ku­riai skir ta lė šų dau giau, nei pra šy ta, – Sa vi val dy bės veik los pro gra ma. Tai – sa vi val dy bės ins ti tu ci jų, ta­ry bos na rių iš lai ky mas. Vie toj pra­šy tų 95,6 mln. li tų val di nin kams iš lai ky ti nu ma to ma skir ti 104 mln. li tų. Di des nis lė šų po rei kis su si da rė dėl „sa vi val dy bės paim tų sko li ni­mų įsi pa rei go ji mo vyk dy mo“.

Ad mi nist ra ci jos di rek to riaus re­zer vas taip pat pla nuo ja mas lie so­kas – iš pra šy tų 2 mln. jam nu ma­to ma skir ti tik 500 tūkst. li tų.

Sun kūs me tai lau kia ir Kau no mies to pro fe si nių mo ky mo įstai gų – iš pra šy tų 2,5 mln. li tų joms pla­nuo ja ma skir ti tik 888 tūkst. li tų.

Vi li ja Žu kai ty tėv.zukaityte@kaunodiena.lt

Kau no po že mi nės pe rė jos vis dar yra pro ble mi nės mies to vie-tos. Jos ne šva rios, neapš vies tos ir dau ge liui ke lia siau bą. Re gis, siau bą jos ke lia ir val di nin kams, nie kaip ne pri si ren gian tiems šių ob jek tų net in ven to ri zuo ti.

Ne sau gu mo zo naMe tai iš me tų po ri na ma, kad bū­ti na spręs ti po že mi nių pės čių jų pe rė jų pro ble mą – pe rė jų ap lin­ka yra ne sau gi, jos yra ne pa kan­ka mai ap švies tos, niū rios, sklei­džia ne ma lo nų kva pą. Jo se siau čia van da lai, smur tau ja ma.

Žie mą po že mi nė se pe rė jo se pri si glau džia be na miai – čia jie ran da užuo vė ją, kar tais – per­nak vo ja. Kau nie čiai tam siuo­ju pa ros me tu po že mi nių pe rė­jų ven gia.

Apie šias pro ble mas mies to val džia kal ba jau ne vie nus me­tus, ta čiau rea lių veiks mų joms spręs ti ne sii ma.

Niekam nepriklausoPer nai spa lį mies to va do vai nu­džiu gi no kau nie čius, in for ma vę, kad ke ti na in ven to ri zuo ti vi sas po že mi nes pės čių jų pe rė jas ir jas tei siš kai įre gist ruo ti. In ven to ri­za vus po že mi nes pe rė jas, jų prie­žiū ra bū tų per leis ta kaž ku riai sa­vi val dy bės įmo nei.

Šios idė jos ini cia to rius – bu­vęs Kau no mies to me ro pa va duo­to jas Kęs tu tis Kriš čiū nas, ku ris šiuo me tu yra suim tas. Vi ce me­rui lei džiant die nas izo lia to riu je, mies to po že mi nės pės čių jų pe rė­jos, iš sky rus esan čią ją prie Ge le­žin ke lio sto ties, vis dar tei siš kai

nie kam ne prik lau so. Re gis, sa vi­val dy bės Tur to sky rius dėl to vi­sai ne su ka gal vos.

„Vi sų pės čių jų pe rė jų in ven­to ri za ci ja tu ri pa si rū pin ti Tur to sky rius. Kau ne yra tik vie na po že­mi nė pės čių jų pe rė ja, ku ri tei siš­kai įre gist ruo ta. Apie ki tų pe rė jų prie žiū rą nė ra tiks lo net kal bė ti – ne ži no me, ar už teks pi ni gų bent vie nos prie žiū rai“, – nuo gąs ta vo Mies to tvar ky mo sky riaus ve dė­jas Aloy zas Pa kal niš kis.

Ieš ko nau jo tvar ky to joPer nai sa vi val dy bė pe rė jos, esan­čios prie Ge le žin ke lio sto ties, prie žiū rai iš lei do 180 tūkst. li tų. Ją iki šiol pri žiū ri bend ro vė „Laz­di jų bu tų ūkis“.

Nors ši po že mi nė pės čių jų pe­rė ja ir tu ri tvar ky to jus, ta čiau to li gra žu ne pa na šu, kad ji pri­žiū ri ma: iš dauž ti stik lai, ne vi si švies tu vai de ga. Kau nie čius pa­si tin ka pur vas ir dul kės.

Val di nin kai įsi ti ki nę, kad už 180 tūkst. li tų tik rai ga li ma pa­lai ky ti šva rą ir tvar ką pe rė jo je, o bend ro vė „Laz di jų bū tų ūkis“, prieš me tus lai mė ju si kon kur są, ne vyk do sa vo įsi pa rei go ji mų.

Sau sį pa si bai gė su tar tis su „Laz di jų bu tų ūkiu“. Ji bu vo pra tęs ta iki tol, kol bus pa rink tas nau jas pa slau gos tei kė jas.

Kū ry ba: �� Kau�no�po�že�mi�nės�pės�čių�jų�pe�rė�jos�nie�kam�ne�rei�ka�lin�gos,�ne­bent�„me�ni�nin�kams“.� � To�mo�Ra�gi�nos�nuo�tr.

Po že mi nės pe rė jos – be šei mi nin ko

kaunodiena.lt/naujienos/miestas

1

Bu vo pra šo ma 100 tūkst. li tų. At sei kė ti du mi li jo­nai. Kam bus nau­do ja mi šie pi ni gai – neaiš ki na ma.

Nurėžta: �� kultūrai,�masiniams�renginiams,�miesto�šventėms�2012­ieji�bus�ne�patys�geriausi.�� Andriaus�Aleksandravičiaus�nuotr.

Kau ne yra tik vie­na po že mi nė pės­čių jų pe rė ja, ku­ri tei siš kai įre gist­ruo ta.

4

miestasantraDIEnIS, vaSarIo 14, 2011

Man tas La pins kasm.lapinskas@kaunodiena.lt

Krep ši nio ne bė raKrep ši nio aist ruo liai, praė ju sį ket­vir ta die nį nu si tei kę per TV ste bė­ti Kau no „Žal gi rio“ ir „Bar ce lo nos“ dvi ko vą, su lau kė spjū vio: nie kas ne be ra do skait me ni nio „Via sat Sport Bal tic“ ka na lo.

Tiek „Mik ro vi sa tos“, tiek „Init“ te le vi zi jų abo nen tai, už si sa kę ka­na lų pa ke tą, ku ria me bu vo „Via sat Sport Bal tic“ ka na las, trans liuo jan­tis „Eu ro ly gos“ rung ty nes, jo ne­te ko – ka na las bu vo per kel tas į pa­pil do mą pa ke tą. No rint jį ma ty ti, be mo ka mo abo nen ti nės su tar ties mo kes čio, pri va lu už si sa ky ti ir pa­pil do mą pa ke tą, ku ris kai nuos dar apie 12 li tų per mė ne sį.

„Grį žau va ka re, pa ban džiau įsi­jung ti „Eu ro ly gos“ rung ty nes, bet nie kur ne ra dau „Via sat Sport Bal­tic“ ka na lo. Bū tent dėl krep ši nio ir „Žal gi rio“ pa si ra šiau su tar tį su „Mik ro vi sa ta“. Kai pa skam bi nau „Mik ro vi sa tai“, man paaiš ki no, kad jei no riu ma ty ti krep ši nį, tu­riu mo kė ti pa pil do mai – per mė­ne sį apie 12 li tų. Tu riu ter mi nuo tą su tar tį, bet no rė da mas ją nu trauk­ti tu riu su si mo kė ti už vi są su tar ties ter mi ną. Skam bi nau į Vals ty bi nę

var to to jų tei sių ap sau gos tar ny­bą – ši pro ble ma su „Mik ro vi sa­ta“ jiems se niai ži no ma. Jie pa ta rė kreip tis tie sio giai į „Mik ro vi sa tą“, o jau pa skui – į teis mą“, – ne slė­pė pyk čio į re dak ci ją pa skam bi nęs Ju lius Juo dis. Pa sak jo, tei si nė je su tar ty je tarp klien to ir bend ro vės įtrauk tas gud rus punk tas – bend­ro vė pa si lie ka sau tei sę keis ti pro­gra mų tink le lį, ta čiau ne lei džia nu­trauk ti su tar ties.

Klien tai – ne svar būsKaip tei gia sa vo so cia li nia me po­rta le „Init“ te le vi zi jos at sto vai, pa­grin di nė prie žas tis, ko dėl klien tai ne be ma to krep ši nio – tie kė jo „Via­sat“, pri klau san čio „Mo dern Ti mes Group“, rei ka la vi mas.

„Mik ro vi sa tos“ pus la py je pa tei­kia ma tiks les nė in for ma ci ja: „Nuo Nau jų jų me tų „Via sat“ ge ro kai pa­di di no mo kes čius už spor to pro­gra mų ret rans lia vi mą skait me ni nės te le vi zi jos abo nen tams, to dėl bu­vo me pri vers ti iš kel ti spor to ka na­lus į pa pil do mą rin ki nį, ku rio kai na yra 12 li tų per mė ne sį.“ Skait me ni­nių te le vi zi jų klien tai įtū žę. „Toks

jaus mas, kad var to to jas jiems – ab so liu tus nu lis. Jis rei ka lin gas tik iš lup ti pi ni gams. Esu „Mik ro vi sa­tos“ klien tė, ku ri pa sta ruo ju me tu mai go nuo to li nio val dy mo pul te­lį ir ne ti ki sa vo aki mis – štai to ka­na lo ne bė ra, nė ra ir ši to... No ri ma­ty ti – mo kėk pa pil do mai“, – pik tai kal bė jo kau nie tė Eg lė V.

Su lau kė abe jin go paaiš ki ni mo„Prieš Ka lė das ma no drau gė pa si­ra šė dve jų me tų su tar tį su „Mik ro­vi sa ta“ vien to dėl, kad jų siū ly ta me pa ke te bu vo „Žal gi rio“ krep ši nio rung ty nės. Užuot žiū rė jęs krep ši nį, vi są va ka rą jun gi nė jau lai dus, trau­kio jau skait me ni nės te le vi zi jos kor­te lę ir ma niau, kad ei li nį kar tą ka­na las kaž kur nu plau kė. Ki tą die ną pa skam bi nęs į „Mik ro vi sa tos“ in­for ma ci ją su lau kiau abe jin go paaiš­ki ni mo: „Jums bu vo iš siųs ta apie ka na lo per kė li mą in for muo jan ti trum po ji ži nu tė, be to, in for ma ci­ja bu vo pa teik ta ant są skai tos blan­ko.“ Nei ži nu tės, nei in for ma ci jos ne ga vau ir ne ma čiau. Pa si ju tau ap­gau tas vi du ry die nos“, – sa vo pyk­tį dėl „Mik ro vi sa tos“ el ge sio lie jo

Rai mon das Vis kan tas. Vy ras ma­no, kad kai nų au gi mas tu rė tų bū­ti pa čių ope ra to rių pro ble ma ir jie tu rė tų pri siim ti vi są fi nan si nę at­sa ko my bę dėl pa si kei tu sių są ly gų. R.Vis kan tas sa kė ieš kan tis ga li my­bių kuo grei čiau at si sa ky ti, anot jo, ne są ži nin go tie kė jo pa slau gų.

Nie kas ne si keis, kal tų nė raSu bend ro vės „CGa tes“, val dan čios „Mik ro vi sa tos TV“, ge ne ra li niu di­rek to riu mi Pau liu mi Damb raus ku su si siek ti ne pa vy ko, bet si tua ci ją paaiš ki no „Init“ te le vi zi jos di rek to­rius Pau lius Ži vat kaus kas. Pa sak jo, krep ši nio ka na lų išė mi mas – bend­ra pro ble ma, su ku ria su si dū rė vi­si ope ra to riai, iš „Via sat“ per kan tys ka na lą „Via sat Sport Bal tic“.

„Bend ro vė „Teo LT“ prieš be veik pust re čių me tų ap skun dė Lie tu vos Res pub li kos Kon ku ren ci jos ta ry­bai (LRKT) „Via sat“ kom pa ni ją dėl to, kad jai ne bu vo su teik ta šiaip jau nei šim ti nė tei sė pirk ti nau jo pa ke to „Via sat Sport Bal tic“. Skun do es­mė – pra šy mas iš tir ti, ar „Via sat“, ne par duo da ma pa slau gų bend ro vei „Teo LT“, ne pikt nau džiau ja do mi­

nuo ja ma pa dė ti mi rin ko je. Šios is­to ri jos fi na las – „Via sat“ pa siū lė komp ro mi si nį spren di mą vi siems rin koms da ly viams: skait me ni nės są ly gos vi siems ope ra to riams – ir „Init“, ir „Mik ro vi sa tai“ bu vo su­vie no din tos“, – tei gė di rek to rius.

Pa sak P.Ži vat kaus ko, są ly gų su­vie no di ni mo pa da ri nys – „Via sat Sport Bal tic“ ta po pir muo ju ka na­lu, ku rį trans liuo jant ana lo gi niu ir skait me ni niu bū du kai na ski ria si ir ten ka mo kė ti du kar tus. „Mes nie­ko ne ga li me pa dė ti sa vo klien tams – už „Via sat Sport Bal tic“ skait me­ni nį žiū rė ji mą rei kia mo kė ti ant rą kar tą. To kios yra „Via sat“ vi siems nu sta ty tos są ly gos. Vie nin te lis da­ly kas, ku rį ga li da ry ti ope ra to riai – pro tes tuo ti ir ne trans liuo ti krep ši­nio, bet ar nuo to kio spren di mo bus ge riau mū sų abo nen tams, aš la bai abe jo ju“, – ta rė P.Ži vat kaus kas.

Ats ki rai už si sa ky ti skait me ni­nio spor to pa ke to neį ma no ma, nes ope ra to rius li cen ci nės su tar tys ver čia abo nen tui trans liuo ti mi ni­ma lų pro gra mų pa ke tą – esą ki taip bus neį ma no ma su mo kė ti li cen ci­nių mo kes čių.

„Žal gi rio“ kovos per te le vi ziją – brangiauRe dak ci ją ata­kuo ja įpy kę te le­vi zi jos žiū ro vai, ku rie skun džia­si, kad ne ga li ma ty­ti krep ši nio rung­tynių, trans liuo tų per „Mik ro vi sa tos“ ir „Init“ te le vi zi jas.

Man paaiš ki no, kad jei no riu ma ty ti krep­ši nį, tu riu mo kė ti pa­pil do mai – per mė ne­sį apie 12 li tų.

Ju lius Juo dis:

Iš jun gė: �� krep�ši�nio�aist�ruo�liai�nu�stė�ro�vie�ną�die�ną�ek�ra�nuo�se�ne�be�ra�dę�ka�na�lo,�ku�ris�trans�liuo�tų�mylimos�komandos�rung�ty�nes.Tomo�Raginos,�„Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Lai ki no jo Vil niaus mies to 2­ojo apy lin kės teis mo pir mi nin ko nu­tar ti mi su da ry ta tri jų tei sė jų ko­le gi ja, nag ri nė sian ti žu vu sio And­riaus Ūso by lą, ku rio je jam pa teik­ti įta ri mai dėl ma ža me tės Drą siaus Ke džio ir Lai mu tės Stan kū nai tės duk ters tvir ki ni mo.

Su da ry ti tri jų tei sė jų ko le gi ją pra­šė A.Ūso naš lės ad vo ka tas Ado mas Liut vins kas. Šis pra šy mas bu vo pa­ten kin tas.

Pa sak teis mo at sto vės pra ne ši­mo, tei sė jų ko le gi ją su da rys tei­sė jai Aud rius Ci ni nas ir Auš ra Va­

lins kie nė, ko le gi jos pir mi nin kas – Ovi di jus Ra ma naus kas. Šis tei­sė jas iki tol A.Ūso by lą nag ri nė­jo vie nas.

Va kar teis mo po sė dy je pro ku­ro ras pra šė teis mo ne pra dė ti by los nag ri nė ji mo, kol nė ra įsi ga lio jęs Kė dai nių ra jo no apy lin kės teis mo spren di mas, nes tik įsi ga lio jus mi­nė tam teis mo spren di mui bus nu­sta ty tas tin ka mas ma ža me tės at­sto vas pa gal įsta ty mą.

Pir ma die nį į po sė dį bu vo at vy­ku si mer gai tės at sto vė N.Venc­kie nė ir jos vy ras ad vo ka tas Ai das Venc kus, taip pat mer gai tės mo ti­

na Lai mu tė Stan kū nai tė. Vos pra­si dė jus po sė džiui L.Stan kū nai tė iš sa lės bu vo iš ves ta ly di ma kau kė­tų ap sau gi nin kų. Iš sa lės išė jo ir D.Ke džio tė vai.

Į po sė dį neat vy ko A.Ūso naš lė Guo da Sa ka lins kai tė­Ūsie nė, ta­čiau da ly va vo jos ad vo ka tas Ado­mas Liut vins kas. Pas ta ra sis teis mo pir mi nin kei pa tei kė pra šy mą, kad by lą nag ri nė tų tri jų tei sė jų ko le­gi ja, nes ją nuo pat pra džių, kai ji bu vo per duo ta Pa ne vė žio mies to apy lin kės teis mui, taip pat nag ri­nė jo tri jų tei sė jų ko le gi ja.

„Teis mo pir mi nin kė spręs klau­

si mą dėl ko le gi jos su da ry mo ir lauk si me Pa ne vė žio apy gar dos teis mo nu tar ties dėl Kė dai nių ra­jo no apy lin kės teis mo spren di mo“, – išė jęs iš sa lės žur na lis tams sa kė ad vo ka tas A.Liut vins kas.

Pa sak jo, jei gu Pa ne vė žio apy gar­dos teis mas pa liks ga lio ti Kė dai nių ra jo no apy lin kės teis mo spren di mą dėl mer gai tės per da vi mo mo ti nai, N.Venc kie nė by lo je ne tu rės jo­kio sta tu so. Pa ne vė žio apy gar dos teis mas Kė dai nių teis mo spren di­mą dėl vai ko gy ve na mo sios vie tos nu sta ty mo nag ri nės va sa rio 21 d.

„Ma ny čiau, kad tiek pro ku ra­

tū ros, tiek ad vo ka to A.Liut vins ko po zi ci ja yra su de rin ta, nes pro ku­ra tū ra pa reiš kė pra šy mą pa lauk ti, kol L.Stan kū nai tė at sto vaus mer­gai tei, ir lauk ti Pa ne vė žio apy gar­dos teis mo nu tar ties. Tą pra šy mą A.Liut vins kas la bai ak ty viai pa lai­kė. Tai aš ma nau, ir bus to kia by­los baig tis – vie no je pu sė je A.Ūsas, ta pra sme A.Liut vins kas, o ki to je – L.Stan kū nai tė, ku ri at sto vaus mer­gai tei, ku ri yra pri pa žin ta nu ken­tė ju sią ja dėl kal ti na mo jo A.Ūso“, – sa vo ruož tu ko men ta vo N.Venc­kie nė.

KD, BNS inf.

Pe do fi li jos by lą nag ri nės tei sė jų ko le gi ja

Daugiau miesto naujienų skaitykite

kaunodiena.lt

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

€ Valiutų kursaiŠiandienValiuta kiekis santykis pokytis

Bal­ta­ru­si­jos­rub­lis 10000 3,1274 –0,9470­%DB­sva­ras­ster­lin­gų 1 4,1137 –0,0753­%JaV­do­le­ris 1 2,6051 –0,1112­%ka­na­dos­do­le­ris 1 2,6069 –0,1914­%lat­vi­jos­la­tas 1 4,9390 –0,0445­%len­ki­jos­zlo­tas 10 8,2179 +0,2990­%nor­ve­gi­jos­kro­na 10 4,5510 +0,7103­%Ru­si­jos­rub­lis 100 8,7148 +0,0689­%Švei­ca­ri­jos­fran­kas 1 2,8558 +0,0420­%

Ga­min­to­jų­par­duo­tos­pra­mo­nės­pro­duk­ci­jos­kai­nos­sau­sį,­pa­ly­gin­ti­su­2011­m.­ati­tin­ka­mu­mė­ne­siu,­išau­go­9,3­pro­c.­Be­naf­tos­pro­duk­tų,­pra­mo­nės­pro­duk­ci­jos­kai­nos­per­me­tus­išau­go­4,1­pro­c.­Per­me­tus,­anot­sta­tis­ti­kų,­dau­giau­sia­pa­di­dė­jo­ra­fi­nuo­tų­naf­tos­pro­duk­tų­ga­my­bos­(21,5­pro­c.),­naf­tos­ga­vy­bos­(15,3­pro­c.),­elekt­ros,­du­jų,­ga­ro­tie­ki­mo­ir­oro­kon­di­cio­na­vi­mo­pro­duk­ci­jos­(12,7­pro­c.)­kai­nos.

Pab­ran­go­Pra­mo­nės­Pro­duk­ci­ja

­omX­Vilnius­ omX­riga­ omX­Tallinn +0,29% –0,03% +2,02%

per nai sie kė tie sio gi nės už sie nio in ves ti ci jos į Lie tu vą.

3,5 mlrd. li tų

5

ekonomika

De ga lų kai nosVakartink­las a­95 Dy­ze­li­nas Du­Jos

„sta­toil“ 4,76 4,61 2,38

„Va­koil“ 4,75 4,60 2,38

Vi­d.­kai­na­vi­so­ap­tar­na­vi­mo­de­ga­li­nių­tink­luo­se.Šal­ti­nis:­www.de­ga­lu­kai­nos.lt

WTI naf ta 99,63 dol. už 1 brl.

„Brent“ naf ta 118,10 dol. už 1 brl.

Li na Mra zaus kai tėl.mrazauskaite@diena.lt

Re tas žmo gus su si mąs to, kur dings ta bank no tai, ant ku rių nu­pieš ti at vaiz dai nuo il gų ke lio nių iš ran kų į ran kas tam pa vos ma to­mi. De ja, kol kas ša ly je tik da lis su­dė vė tų pi ni gų pri ke lia ma ant ram gy ve ni mui.

Pi ni gai sa vo ver tę pra ran da ne tik ky lant kai noms – il gai iš bu vę apy­var to je dėl ne tin ka mos iš vaiz dos jie ga li tap ti be ver čiai ir ke liau ti tie siai į nai ki ni mo ma ši ną.

Lie tu vos ban ko Ry šių su vi suo­me ne sky riaus at sto vas spau dai Min dau gas Mi lieš ka sa kė, kad ša­lies pi ni gus į apy var tą iš lei džia ir iš jos iši ma iš skir ti nai Lie tu vos ban­kas. Va do vau da ma sis cent ri nių ban kų tai ko ma tvar ky mo pra kti ka, jis at lie ka su grį žu sių pi ni gų pa tik­rą ir nu spren džia, ar šie ga li to liau ke liau ti iš ran kų į ran kas.

Paš ne ko vas pa sa ko jo, kad į Lie­tu vos ban ko pa da li nius iš apy var­tos su grį žę pi ni gai per skai čiuo ja mi, rū šiuo ja mi, nu sta to mas jų su si dė­vė ji mo laips nis. Esą taip sie kia­ma apy var to je lai ky ti ko ky biš kus ir tin ka mus at si skai ty ti pi ni gus, o šį dar bą nuo lat at lie ka mo der nios au to ma ti zuo tos bank no tų ir mo­ne tų ap do ro ji mo sis te mos.

„Į Lie tu vos ban ką su grį žę bank­no tai de da mi į spe cia lią ma ši ną, ji pir miau sia pa tik ri na jų ko ky bę. Bank no tas ke liau ja ma ši nos vi du­je, bet tos ke lio nės žmo gus ne ma to. Jei gu bank no tas ge ras, jis pa kuo ja­mas su ki tais ir taip pa ten ka į sau­gyk las, iš ten – į ko mer ci nius ban­kus, iš jų – į žmo nių pi ni gi nes. O blo gą bank no tą ma ši na iš kart su­nai ki na“, – sa kė M.Mi lieš ka.

Anot jo, apy var to je ne be tin ka­mos nau do ti ku piū ros su pjaus to­mos į smul kias drož les. Paš ne ko vas pa ti ki no, kad ne tin ka mi nau do­ti bank no tai nai ki na mi nuo lat, vos už fik sa vus ne leis ti ną jų ko ky bę. To dėl ne ga li ma ap skai čiuo ti, kiek ki log ra mų, to nų ar ki tais vie ne tais ap skai čiuo tų pi ni gų su nai ki na ma per tam tik rą lai ko tar pį.

„Blo gas bank no tas eli mi nuo ja­mas iš bend ro bank no tų kie kio ir ver tės. Tai nuo lat vyks tan tis pro­ce sas, ir mes kas mė ne sį skel bia­me, kiek pi ni gų esa ma apy var to­je“, – teigė M.Mikeška..

De for muo tų, me cha niš kai pa­žeis tų ar dėl ki tų prie žas čių ne­be tin ka mų nau do ti li tų ir cen tų mo ne tų lau kia ki toks li ki mas. Jos su pjaus to mos, o mo ne tų lau žas, kaip sa kė pa šne ko vas, par duo da­mas per ly dy ti.

Su ga din tų mo ne tų, anot jo, bū­na ma žai, tad jos kau pia mos il ges­nį lai ką ir par duo da mos tik tuo met, kai su kau pia mos ke lios to nos. Pas­ta rą jį kar tą mo ne tų bu vo nai kin ta prieš 7 me tus.

M.Mi lieš ka sa kė, kad su smul­kin ta po pie ri nių pi ni gų ma sė nie­kam ne be tin ka ma, ta čiau ne di de lė jos da lis vis dėl to pri ke lia ma ant­ram gy ve ni mui.

„Iš jos ga mi na mi san da rūs su ve­ny ri niai bri ke tai, taip pat kap su lės, ku rios tvir ti na mos prie in for ma ci­nės me džia gos apie Lie tu vos Res­pub li kos pi ni gus. To kių su ve ny rų do va no ja ma Lie tu vos ban ko Pi ni­gų mu zie jaus lan ky to jams“, – sa­kė pa šne ko vas.

Ver ta pri si min ti, kad ne di de lei da liai su nai kin tų bank no tų bu vo lem ta tap ti me no kū ri niu. Skulp­to rius Leo nas Pi vo riū nas, kur da­mas eks po zi ci ją „Ar chi tek tū ri nė ato dan ga“, bank no tų drož les pa­nau do jo kaip me ni nę prie mo nę. Jo me no kū ri nys iš su nai kin tų ES vals ty bė se ga lio ju sių na cio na li nių pi ni gų, tarp jų ir li tų, iki šiol puo­šia Pi ni gų mu zie jaus sie ną.

Už sie nio pra kti ka taip pat ro do, kad esa ma ir ki tų, pra ktiš kų, bū dų ne be nau do ja mus pi ni gus pa da ry ti ver tin gus. Veng ri jos cent ri nis ban­kas jau ket ve rius me tus ne tin ka­mus nau do ti bank no tus smul ki na ir pre suo ja į bri ke tus, ku riais šil do­mos lė šų sto ko jan čios hu ma ni ta ri­nės or ga ni za ci jos. To kiu bū du šiais me tais pa si rink tas au tiz mu ser­gan čių vai kų cent ras su tau pė da lį šil dy mo lė šų, ša lį už plū dus sting­dan čiam šal čiui.

Nors į ši lu mą pa vir tę pi ni gai tau­pan tiems lė šas ke lia džiaugs mą, Lie tu vo je to kių me to dų ne sii ma­ma net už plū dus šal čiams. M.Mi­lieš ka sa kė, kad ir Lie tu vo je ne be­tin ka mų su smul kin tų bank no tų bri ke tai bu vo nau do ja mi kaip ku­ras, ta čiau to kia pra kti ka esą ne­pa si tei si no dėl pa pil do mų in ves ti­ci jų: „Nau do jant to kį ku rą rei kė tų įreng ti oro va ly mo filt rus, tai gi bū­tų pa pil do mų iš lai dų, o to kio ku ro kie kis – ma žas.“

Po mir ti nis pi ni gų gy ve ni mas

Ap ga din tos mo ne tos tin ka mos apy var tai tuo at ve ju, jei jo se at­pa žįs ta mas Lie tu vos Res pub li kos her bas ir no mi na lo skai čius.

Min dau gas Mi lieš ka:

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 20126

lietuva

Strei ką pa lai ko ir aukš to sios mo kyk losLie tu vos aukš tų jų mo kyk lų pro­fe si nių są jun gų su si vie ni ji mas (LAMPSS) pra ne šė pa lai kan tis Lie­tu vos švie ti mo pro fe si nės są jun­gos va sa rio 21 d. skel bia mą įspė ja­mą jį strei ką.

„Strei kas bu vo pa si rink ta kaip ga lu ti nė pro tes to prieš de ry bų vil ki ni mą, ne si skai ty mo su pro f- są jun gos nuo mo ne bei so cia li-nio dia lo go ig no ra vi mo priemo-nė“, – tei gia ma LAMPSS pa reiš-ki me.

Ja me tvir ti na ma, kad, nors va do-vau jant švie ti mo ir moks lo mi nist-rui Gin ta rui Ste po na vi čiui ban dy ta įvyk dy ti es mi nių per tvar kų švie ti-mo, stu di jų ir moks lo sis te mo je, „pa ties mi nist ro ir mi nis te-ri jos val di nin kų ne kom-pe ten ci ja, aro gan ci-ja, tei si nis ni hi liz mas, ak las po li ti nės va lios

vyk dy mas, ne si skai ty mas su pa ty-ru siais pe da go gais bei so cia li niais par tne riais ir jų nuo mo nės ig no-ra vi mas pri ve dė prie to, ką tu ri me da bar“.

„Ten ka kons ta tuo ti, kad vi sam sek to riui pa da ry ta di džiu lė ža la. Mes, aukš tų jų mo kyk lų dės ty to-jai, aiš kiai ma to me, kad bend ras Lie tu vos moks lei vių ži nių ly gis ge ro kai nu kri to, pa blo gė jo stu-di jų ko ky bė, moks las tar nau ja ne vals ty bės eko no mi kos ir vi-suo me nės ge ro vės kė li mo tiks-lams, o vi sos jė gos me ta mos kie-ky bi niams ro dik liams pa ge rin ti,

pa vyz džiui, moks li nių straips-nių, tu rin čių ci ta vi mo in dek sų, skai čiui pa di din ti“, – tei gia ma pra ne ši me.

Anot LAMPSS, dar nie ka da pro-fe si nės są jun gos ne bu vo taip ig no-ruo ja mos, ne si skai to ma su jų nuo-mo ne, kaip va do vau jant mi nist rui G.Ste po na vi čiui.

Va sa rio 9 d. Vil niu je per Lie tu-vos švie ti mo pro fe si nės są jun gos (LŠPS) su va žia vi mą pri tar ta, kad va sa rio 21 d. da ly je ša lies švie ti-mo įstai gų vyk tų įspė ja ma sis dvie-jų va lan dų strei kas. Strei kui pri ta-rė maž daug 400 mo kyk lų ir per 15 tūkst. mo ky to jų.

Sau sio 18-ąją pro fsą jun ga Vy riau sy bei bei Švie ti mo

ir moks lo mi nis te ri-jai yra įtei ku si rei ka-

la vi mus keis ti mo-kyk lų fi nan sa vi mo sis te mą, ati dė-

ti pla nuo ja mą pe da go gų ates ta ci-ją, ko re guo ti dar bo ap mo kė ji mo tvar ką taip, kad bū tų už tik rin tas dar bo krū vis.

BNS inf.

Jus ti nas Ar gus tasj.argustas@diena.lt

Su si dū rė su kliū ti misVi daus rei ka lų mi nist ro įsa ky mas, ku riuo FNTT va do vams lai ki nai už-draus ta dirb ti su slap ta in for ma ci ja, yra ne tei sė tas, tad tu ri bū ti pa nai kin-tas. Su to kiu skun du FNTT va do vas Vi ta li jus Gai lius ir jo pa va duo to jas Vy tau tas Gir ža das praė ju sią sa vai tę krei pė si į Vil niaus apy gar dos ad mi-nist ra ci nį teis mą (VAAT). FNTT va-do vy bė taip pat teis mo pra šo lai ki-nai su stab dy ti mi nist ro įsa ky mą, kol teis mas priims spren di mą.

Ta čiau pa rei gū nai iš syk su si dū rė su kliū ti mis – praė ju sios sa vai tės pa bai go je teis mas jų skun dus at-me tė ir pa pra šė pa tiks lin ti. Tai jie pa da ry ti tu ri per ke lias sa vai tes.

Va kar pa va ka re mi nist ras R.Pa-lai tis šio FNTT va do vų žings nio

ne ko men ta vo. „Kol iš teis mo ne-tu ri me do ku men tų, mi nis te ri jos po zi ci ja yra nie ko ne ko men tuo ti“, – mi nist ro po zi ci ją per da vė jo at-sto vė spau dai Ra mu nė Ha zir.

Gin čas už si tęsGrei to re zul ta to, jei FNTT va do vy-bės skun dai vis dėl to bū tų priim-ti nag ri nė ti, ti kė tis ne ver ta. Kaip in for ma vo VAAT at sto vė spau dai, by li nė ji ma sis ga li už truk ti ne ma-žiau kaip pu sant ro mė ne sio. Ta-čiau teis mas ga li nu spręs ti lai ki nai su stab dy ti mi nist ro įsa ky mą, tai gi FNTT va do vy bė ku rį lai ką su slap ta in for ma ci ja dirb ti vis dėl to ga lė tų.

Vidaus reikalų ministerija ne de-ta li zuo ja, per kiek lai ko mi nist ro įsa ky mas, ku riuo pa ves ta pa tik rin ti FNTT va do vy bę, bū tų įgy ven din-tas. Vi daus rei ka lų vi ce mi nist ras Min dau gas La di ga ne ga lė jo pa sa-

ky ti, ar tai truks mė ne sį, ar il giau: „No rė tu me, aiš ku, kuo grei čiau, bet to kie da ly kai grei tai ne vyks ta.“

Pre zi den tū ra kol kas ty liPrem je ras And rius Ku bi lius ir praė ju sią sa vai tę, ir va kar pa kar to jo pa si ti kįs FNTT veik la, o mi nist ro ir spe cia lio sios tar ny bos konf ik tą ra-gi no spręs ti tei siš kai.

Kol kas FNTT va do vy bės ir R.Pa-lai čio konf ik te sa vo žo džio ne ta-rė Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė. Kaip in for ma vo Pre zi den tės at sto-vė spau dai, D.Gry baus kai tė pir-miau sia no rė tų su lauk ti tei si nių iš-va dų ir tik ta da spręs, ką pa lai ko.

Kas iš da vė pa slap tį?R.Pa lai čio ir FNTT va do vy bės konf ik tas kilo po to, kai spe cia-lio sios tar ny bos pra dė jo aiš kin tis, kas ži niask lai dai nu te ki no in for-

ma ci ją dėl ban ko „Sno ras“ na cio-na li za vi mo. Ki taip ta riant, ban do-ma nu sta ty ti, kas iš da vė vals ty bės pa slap tį. Už tai gre sia bau džia mo-ji at sa ko my bė.

Praė ju sią sa vai tę R.Pa lai tis pa-reiš kė ne pa si ti kįs abiem FNTT va-

do vais dėl to, kad šių pa tik ri ni mo po lig ra fu at sa ky mai ne bu vo pa-lankūs. Abu FNTT va do vai lai ko si nuo mo nės, kad R. Pa lai tis pa tik ri-ni mo po lig ra fu re zul ta tus at sklei dė ne tei sė tai, iš jų re zul ta tų iš va dų dėl ne pa si ti kė ji mo ne ga li ma da ry ti.

Skalb tis mun du rus no ri teis meFi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mo tar ny bos (FNTT) va do vy bė to liau ig no ruo ja vi daus rei ka lų mi nist ro Rai mun do Pa lai čio pa reiš ki­mus apie pra ras tą pa si ti kė ji mą. Be to, pa rei gū nai pa no ro mi nist rą nu temp ti į teis mą.

Ryž tas: �� per�Lie�tu�vos�švie�ti�mo�pro�fe�si�nės�są�jun�gos�su�va�žia�vi�mą�pri�tar­ta,�kad�va�sa�rio�21�d.�da�ly�je�ša�lies�švie�ti�mo�įstai�gų�vyk�tų�įspė�ja�ma�sis�dvie�jų�va�lan�dų�strei�kas.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Ke lias: �� FNTT�va�do�vy�bė�san�ty�kius�su�vi�daus�rei�ka�lų�mi�nist�ru�nu�spren­dė�aiš�kin�tis�per�teis�mą.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

Praė ju siais me tais svars čiu si ga­li my bę iš sto ti iš Jung ti nių Tau­tų Pa sau lio tu riz mo or ga ni za ci­jos (PTO), da bar Lie tu va nu ma to stip rin ti bend ra dar bia vi mą su ja ir ke ti na skir ti nuo la ti nę sa vo at­sto vę.

Pa gal pa reng tą Ūkio mi nis te ri jos pro jek tą Lie tu vos nuo la ti ne at­sto ve prie PTO tu rė tų tap ti mū­sų ša lies am ba sa do rė Is pa ni jo je Aud ra Ple py tė­Ja ra.

Mi nis te ri jos In ves ti ci jų ir eks­por to de par ta men to Tu riz mo po li ti kos sky riaus ve dė ja Lau ra Pau laus kie nė BNS sa kė, kad nuo­la ti nio at sto vo pa sky ri mas tu rė tų suak ty vin ti bend ra dar bia vi mą su šia or ga ni za ci ja.

„Bu vo pa reng ti iš sto ji mo do ku­men tai: ir Vy riau sy bės nu ta ri mas, ir pre zi den to dek re tas. Kai pra si­dė jo dis ku si ja, va sa rą bu vo at vy­kęs pa ts PTO ge ne ra li nis sek re to­rius į Ūkio mi nis te ri ją vi zi to, ir ap svars čius

vi sus už ir prieš bei pa si ta rus su Vy riau sy be bu vo nu spręs ta ne­beišs to ti. Ka dan gi neišs to ja me, tai ban do me suak ty vin ti bend­ra dar bia vi mą“, – BNS aiš ki no L.Pau laus kie nė.

Ji pa brė žė, kad ypač daug dve jo­nių dėl ke ti ni mo iš sto ti iš PTO iš­sa kė Už sie nio rei ka lų mi nis te ri ja.

Iki šiol Lie tu va ne tu rė jo at sto vo šio je or ga ni za ci jo je.

L.Pau laus kie nės tei gi mu, spa­lį PTO būs ti nė je ap si lan kę du mi nis te ri jos at sto vai pa si ra šė bend ra dar bia vi mo veiks mų pla­ną, ku ria me ir nu ma ty ta pa skir ti nuo la ti nį at sto vą. Pa siū ly mą skir­ti to kį at sto vą esą pa tei kė pa ti or­ga ni za ci ja.

„Ka dan gi or ga ni za ci jos būs ti­nė yra Mad ri de ir mū sų am ba sa­do rė re zi duo ja Mad ri de, ji tie siog tam tik ruo se po sė džiuo se, su si­ti ki muo se at sto vau tų Lie tu vai“, – dės tė L.Pau laus kie nė.

Per nai ke ti ni mai iš sto ti iš PTO bu­vo grin džia mi tuo, kad da ly va vi mas jo je ne va ša liai yra fi nan siš kai ne nau­din gas. Ūkio mi nis­te ri ja ta da aiš ki no, kad lėšos na rys tei (kas met su mo ka­mos pa ly gin ti di de­lės su mos, taip pat pa pil do mai kai nuo­ja ke lio nės į įvai rius už sie nio vals ty bė se

vyks tan čius ren gi nius) ne pro por­cin gos gau na mai nau dai.

BNS inf.

7

lietuva

Par la men ti nė „Sno ro“ bank ro­to ap lin ky bių ty ri mo ko mi si ja šian dien dėl ban ko žlu gi mo no­ri ap klaus ti du as me nis – Lie tu­vos ban ko (LB) va do vą Vi tą Va si­liaus ką ir bu vu sį cent ri nio ban ko val dy bos pir mi nin ką Rei nol di jų Šar ki ną.

„Da bar de ri na me ki tą lai ką su il­gai ban ke dir ban čiu da bar ti niu val dy bos na riu Aud riu mi Mi se­vi čiu mi. Mums pa pras čiau siai neuž teks lai ko su vi sais pa si kal­bė ti vie ną die ną“, – va kar BNS in for ma vo ko mi si jos pir mi nin­kas Va len ti nas Ma zu ro nis.

Pa sak jo, vi si trys ban ki nin kai jau su ti ko at vyk ti į ko mi si ją ir pa­teik ti paaiš ki ni mus. V.Ma zu ro nis

taip pat tei gė, kad vie nos V.Va si­liaus ko ir R.Šar ki no ap klau sos ko mi si jai neuž teks, jie bus kvie­čia mi dar kar tą ko mi si jos dar bo pa bai go je, kai bus su rink ta vi sa in for ma ci ja.

„Ne reiš kia, kad tų pa čių žmo­nių dau giau ne kvie si me. Šį kart bus tik pir mi nis ap si klau si nė ji­mas“, – sa kė ko mi si jos va do vas.

Ko mi si jo je dir ba 12 par la men ta­rų, jie iš va das Sei mui tu rės pa teik ti iki bir že lio 1­osios. Ko mi si ja tu rės at sa ky ti į 14 su „Sno ro“ žlu gi mo ap lin ky bė mis su si ju sių klau si mų, ku riuos su for mu la vo ir opo zi ci ja, ku ri Sei mą nuo lat ra gi no su da ry­ti to kią ko mi si ją, ir val dan tie siems pri klau san tys par la men ta rai.

BNS inf.

Apk laus Lie tu vos ban ko va do vus

Pa kei tė po zi ci ją

kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Tai pir ma die nį žur na lis tams sa­kė mi nist ras pir mi nin kas And rius Ku bi lius.

„Mes kaip tik tre čia die nį ruo šia­mės, at si žvelg da mi ir į vi suo me nė­je ki lu sias (ne tik Lie tu vo je, bet ir ki to se ša ly se) aist ras, tam skir ti pa­pil do mai dė me sio mū sų pa si ta ri me ir iš tie sų ge riau iš siaiš kin ti, dėl ko ky la nuo gąs ta vi mų, ar jie pa grįs ti, ar ne pag rįs ti, ir iš tik rų jų elg tis ši­tuo klau si mu vi sų pir ma ra cio na­liai“, – sa kė prem je ras.

Reikš ti sa vo as me ni nės nuo mo­nės dėl su si ta ri mo jis sa kė ne sku­bė sian tis.

Že mės ūkio mi nist ras Ka zi mie­ras Star ke vi čius nei gė vie šo jo je erd vė je pa si ro džiu sią in for ma ci­ją, kad Že mės ūkio mi nis te ri ja pri­si dė jo ren giant šį do ku men tą ir jį pa lai kė 2011­ųjų pa bai go je vy ku­sia me ES ša lių mi nist rų su si ti ki­me. Anot mi nist ro, to kie pa reiš ki­mai su si ję su rin ki mais.

„Šū vis į rin ki mus, ta čiau klai­din gas. Mi nis te ri ja net ne da ly va vo

ruo šiant AC TA pro jek tą, ma­no tu ri mo mis ži nio­

mis, ir mi nis te ri ja nie ko ne pa si ra­

šė“, – žur na­

lis tams pir ma die nį sa kė K.Star­ke vi čius. At sa ky da mas į Lie tu vos vals tie čių ir ža lių jų są jun gos pa­reikš tą nuo gąs ta vi mą, kad šis su­si ta ri mas ke lia grės mę, jog Lie tu­vo je bus leis ta au gin ti ge ne tiš kai mo di fi kuo tus or ga niz mus (GMO), mi nist ras pa brė žė, kad tai da ry ti Lie tu vo je drau džia ma.

„Mū sų aiš ki ir griež ta po li ti ka, ku ri gal būt ne vi siems pa tin ka, su­si ju si su ge ne tiš kai mo di fi kuo tais (or ga niz mais – BNS past.), kad jie ne bū tų įleis ti į Lie tu vą“, – pa ti ki­no K.Star ke vi čius.

Su si sie ki mo mi nist ras Eli gi jus Ma siu lis pir ma die nį kal bė da mas su žur na lis tais pa brė žė, kad iki šiol Vy riau sy bė iš es mės ne dis­

ku ta vo dėl su si ta ri mo, ku rį Lie tu­vos am ba sa do rius To ki ju je pa si ra­šė sau sio ga le.

„Ten ka kons ta tuo ti, kad ne bu vo iš sa miai dis ku tuo ta ši tuo klau si mu su Lie tu vos vi suo me ne. Na, ir pa­čio je Vy riau sy bė je pla tes nės dis ku­si jos ne bu vo“, – sa kė E.Ma siu lis.

Tei sin gu mo mi nist ras Re mi gi­jus Ši ma šius nei gė Už sie nio rei ka­lų mi nis te ri jos tei gi nius, kad jo va­do vau ja ma ins ti tu ci ja su si ta ri mui bu vo pri ta ru si.

„Ne ži nau, kuo re mian tis ga li ma teig ti, kad Tei sin gu mo mi nis te ri­ja pri ta rė, nes tai yra ne tie sa. Kaip ir dau ge lis ki tų ins ti tu ci jų, Tei sin­gu mo mi nis te ri jos spe cia lis tai iš tik rų jų da ly va vo de ri ni mo pro ce­se ir nuo sek liai lai kė si po zi ci jos, kad ne ga li ten at si ras ti jo kių nau­jų ir griež tes nių bau di mų ne gu jau yra nu ma ty ta. Kai ku riais at ve jais tai pa vy ko pa siek ti, kai ku riais at­ve jais – ne pa vy ko. Ir iš tik rų jų kai atei na ga lu ti nis eta pas, aš ga liu pa­sa ky ti, kad bū tent tai su ke lia la bai rim tų abe jo nių, ar pa ts pa ke tas iš tik rų jų yra pa lai ky ti nas“, – dės tė R.Ši ma šius.

BNS inf.

Vy riau sy bė spręs dėl AC TA

Mi nist rų ka bi ne tas tre čia die nį nu ma­to dis ku tuo ti dėl Tarp tau ti nio pre ky­bos su si ta ri mo dėl ko vos su klas to ji mu (AC TA), ku ris, kri­ti kų nuo mo ne, ga­li su var žy ti as me nų lais ves in ter ne te.

Pa ra gi no: �� po�to,�kai�per�vi�są�Lie�tu�vą�nu�si�ri�to�pro�tes�tų�prieš�AC�TA�su­tar�tį�ban�ga,�šio�klau�si�mo�im�sis�ir�Vy�riau�sy�bė.� � Si�mo�no�Švit�ros�nuo�tr.

Ten ka kons ta tuo ti, kad ne bu vo iš sa miai dis ku tuo ta ši tuo klau­si mu su Lie tu vos vi­suo me ne.

Eli gi jus Ma siu lis:

8

nuomonės

ŽvilgsnisRedakcijos skiltis

(Ne)pa si ti kė ji mų tan go

Kai ty ri mas baig sis, bus ga li ma ir ati tin ka mus spren di mus priim ti, kie no gal vą – FNTT va­do vo ar mi nist ro – de rė­tų kirs ti iš pe ties.

antraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt 3 mėn. – 69 (39*) Lt tiK šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau nas. Fak sas 423 404.

„KAUNo DIeNoS“ VyrIAUSIojI reDAKTorėjūratė Kuzmickaitė

Vyr. reDAKTorIAUS pAVADUoTojAI:Violeta juodelienė – 302 260

MIeSTo NAUjIeNoS:

Aušra Garnienė – 302 273Virginija Skučaitė – 302 267Arūnas Dambrauskas – 302 268Tadas Širvinskas – 302 266Mantas Lapinskas – 302 251Saulius Tvirbutas – 302 262

TeISėTVArKA: Diana Krapavickaitė – 302 243

LIeTUVA:

Stasys Gudavičius – (8 5) 219 1381

pASAULIS:

julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

eKoNoMIKA:

jolita Žvirblytė – (8 5) 219 1374

SporTAS: romas poderys – 302 258Marius Bagdonas – 302 259Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

MeNAS Ir prAMoGoS: enrika Striogaitė – 302 272

FoToKoreSpoNDeNTAI:Artūras Morozovas – 302 269Tomas ragina – 302 269

NAMAI:Vereta rupeikaitė – 302 265

SVeIKATA: Marijana jasaitienė – 302 263Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374rATAI: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

TV DIeNA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

AUKŠTyN ŽeMyN: Marijana jasaitienė – 302 263Darius Sėlenis – 302 276 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374

reKLAMoS pArDAVIMo SKyrIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

ASMeNINIAI SKeLBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

SKeLBIMŲ Ir preNUMerAToS SKyrIUS (VyTAUTo pr. 23) mob. 8 655 45 114

pLATINIMo TArNyBA: 302 242, 302 228

preNUMerAToS SKyrIUS: 302 244

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media print“. Indeksas 0041. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide r pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.

informacija: 302 250 reklamos skyrius: 302 230 Platinimo tarnyba: 302 242 Prenumeratos skyrius: 302 244 http://www.kaunodiena.lt

e. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Iš pra džių per žiū rė ki me tai, ką tu ri me.Spe cia lio sios tar ny bos ti­ria, kas ir ko kio mis ap lin ky­

bė mis per nai lapk ri čio vi du ry je ga lė jo nu te kin ti in for ma ci ją apie nu ma to mus vals ty bės veiks mus prieš ko mer ci nį „Sno ro“ ban ką. Ta in for ma ci ja, be je, bu vo nu te kin ta ži niask lai dos prie mo nei, tie sio­giai su si ju siai su „Sno ru“. Nu te­kin ta li kus ly giai po rai die nų iki šio ban ko na cio na li za vi mo.Vyk dant šį ty ri mą at lie ka mi įvai­rūs pro ce si niai veiks mai. Kaip paaiš kė jo, tarp tų veiks mų bu­vo ir kai ku rių aukš tų pa rei gū nų pa tik ri ni mai me lo de tek to riu mi, ku ris moks liš kai va di na mas po­lig ra fu.

In for ma ci ja apie to kius pa tik ri­ni mus ir gi nu te kė jo į ži niask lai­dą. Vi daus rei ka lų mi nist ras Rai­mun das Pa lai tis pri pa ži no, kad lau kia Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mų tar ny bos (FNTT) va do­vų iš ty ri mo me lo de tek to riu mi re zul ta tų.Kai tik mi nis te ri ją pa sie kė ži nios apie tai, kad FNTT di rek to riaus pa va duo to jo Vy tau to Gir ža do pa tik ri ni mo po lig ra fu re zul ta­tai lyg ir yra nei gia mi, R.Pa lai tis ne dels da mas pa vie ši no ne pa si­ti kįs šiuo pa rei gū nu, leis da mas su pras ti, kad jam teks trauk tis iš pa rei gų.Bet sa vo pa va duo to ją už sto jo FNTT vir ši nin kas Vi ta li jus Gai­lius.R.Pa lai čio at sa ky mo il gai lauk­ti ne rei kė jo – jis pa reiš kė ne be­pa si ti kįs jau ir FNTT va do vu. Pa­sak mi nist ro, ar bus at leis ti šie du aukš čiau si FNTT pa rei gū­nai, bus ap si spręs ta tuo met, kai baig sis tar ny bi nis pa tik ri ni mas

dėl to, ar jie ga li dirb ti su slap ta in for ma ci ja.Jei gu ne ga li – ta da vi so ge ro, V.Gai liau ir V.Gir ža dai! Bet jei gu ga li – ta da tur būt jau mi nist rui rei kės gal vo ti apie po rtfe lio per­da vi mą ki tam po li ti kui.Prem je ras And rius Ku bi lius užė­mė at sar gią FNTT va do vų gy ny­bos po zi ci ją, tvir tin da mas, kad pa si ti ki jais. Bet ar tai reiš kia, kad Vy riau sy bės va do vas ne pa si ti ki vi daus rei ka lų mi nist ru? Jis taip ne sa ko. Bent kol kas...R.Pa lai tį į Vy riau sy bę de le ga vu­sios Li be ra lų ir cent ro są jun gos ly de riai ty li. Ma tyt, lau kia, kuo čia vis kas baig sis.Kaip lau kia ir dau ge lis ki tų po li ti­kų. Pa vyz džiui, Pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė. Ji nu spren dė pa­lū kė ti, kol bent jau baig sis tar ny­bi nis pa tik ri ni mas dėl V.Gai liaus ir V.Gir ža do ga li my bės dirb ti su slap ta in for ma ci ja.Kai ty ri mas baig sis, bus ga li ma ir ati tin ka mus spren di mus priim­ti, kas čia la biau kal tas dėl su si­da riu sios si tua ci jos, kie no gal vą – FNTT va do vo ar mi nist ro – de­rė tų kirs ti iš pe ties.Kol kas net neaiš ku, ka da baig­sis tas tar ny bi nis pa tik ri ni mas. Gal jau šian dien, o gal tik po mė­ne sio.Bet ku riuo at ve ju, kaip sa ko po­li ti kai, ra miai ar ba vi siš kai nie­kuo ši is to ri ja tik rai ne tu rė tų baig tis. Pa da ri niai bet ku riuo at­ve ju bus.Kaip sa kė Sei mo Tei sės ir tei sėt­var kos ko mi te to pir mi nin kas Sta sys Šed ba ras: „Keis ta ir ne sup­ran ta ma, ko dėl mi nist ras san ty­kius su FNTT va do vais aiš ki na­si vie šu mo je, per spau dą. Tei sė­sau ga yra la bai jaut ri sri tis, kur ne ga li bū ti vie šu mo je taš ko ma­si ko kiais nors ne šva riais purs­lais. Jei gu yra san ty kių pro ble­mų, rei kia juos iš siaiš kin ti sis te­mos vi du je, o ne at si sto jus prie­šais vi są vi suo me nę.“Pak laus tas, ar kas nors tu rės po šios is to ri jos at si sta ty din ti, S.Šed­ba ras pa reiš kė ne no rįs pro gno­zuo ti, bet neat me tė ga li my bės, kad pa si trau ki mų tik riau siai neiš­veng si me. „Vi daus rei ka lų sis te­mo je bu vo vi so kių is to ri jų. Jos vi­saip pa si bai gė ir kai ku riems bu­vu siems mi nist rams, ir po li ci jos, ir ki tų tei sė sau gos ins ti tu ci jų va­do vams. Kuo čia vis kas pa si baigs: ar mi nist ro, ar FNTT va do vo, ar abie jų at lei di mu iš pa rei gų, dar, ma tyt, anks ti kal bė ti“, – sa kė jis.Lauk si me...

Stasys Gudavičius

Treč da lis Lie tu vos gy ven to­jų no rė tų dirb ti ir su lau kę pen si jos am žiaus, tie sa, be­veik pu sė (41 pro c.) jų įsi ti­

ki nę, kad pen si nin kai dirb ti ne tu rė­tų. Tai pa ro dė rin kos ir ži niask lai dos ty ri mų kom pa ni jos TNS LT at lik tas „Eu ro ba ro met ro“ ty ri mas.

Di džiau sia kliū tis, ku ri už ker ta ke­lią vy res nio am žiaus žmo nėms dirb­ti Lie tu vo je, yra nei gia mas darb da vių po žiū ris į juos, – taip ma no 81 pro c. gy ven to jų.

Kas de šim tas, ar ba 11 pro c. vi sų ap klaus tų jų Lie tu vo je, tei gė, kad pa­si ju to disk ri mi nuo ja mi dar be dėl sa­vo am žiaus. Pa gal šį ro dik lį Lie tu va pa ten ka tarp de šim ties ES vals ty bių, ku rio se ši pro ble ma opiau sia. Tarp

ki tų Są jun gos vals ty bių šis ro dik lis sie kia vos 6 pro c.

„Dau gu ma Lie tu vos gy ven to jų ma no, kad vy res ni nei 55 me tų dar­buo to jai nė ra at vi ri nau joms idė joms ir ne tu ri pa kan ka mai ži nių apie nau­ją sias tech no lo gi jas. Pag rin di niais jų pri va lu mais, kon ku ruo jant su jau­nes niais dar bo rin kos da ly viais, įvar­di ja ma tik pa tir tis ir pa ti ki mu mas“, – tei gė TNS LT vy res nio ji pro jek tų va do vė Ag nė Amb ra ze vi čie nė.

Ki ta ver tus, ty ri mas pa ro dė, kad mū sų ša ly je vy res nio am žiaus žmo­nėms ne su tei kia ma ga li my bė to bu lė­ti, lan ky ti įvai rius mo ky mus.

No rą dirb ti su lau kus pen si jos mo­te rys pa reiš kė re čiau ne gu vy rai. Vy­res nio am žiaus – nuo 55 me tų – res­

pon den tai, taip pat tu rin tys sa vo vers lą ar uži man tys va do vo pa rei gas, la biau lin kę dirb ti ir ta da, kai su lauks pen si jos.

Lie tu vos gy ven to jai pla nuo ja tęs ti dar bą vi du ti niš kai iki 59,1 me tų. Ki­to se ES vals ty bė se šis ro dik lis bu vo aukš tes nis ir sie kė 61,7 me tų. Il giau­siai no rė tų dirb ti šve dai – iki 64,4 me tų am žiaus.

Ty ri mas at lik tas Eu ro pos Ko mi si­jos ir Eu ro pos Par la men to ini cia ty­va, gy ven to jai 27 ES ša ly se bei pen­kio se ša lyse, ne prik lau san čio se ES, bu vo ap klaus ti per nai rugsėjo–lap­kričio mė ne siais. Lie tu vo je rugsėjo–spalio mė ne siais TNS LT ap klau sė 1 014 Lie tu vos gy ven to jų.

KD, BNS inf.

Vy res ni lie tu viai dirb ti ne si ver žia

Vo kie ti jo je su ofi cia liu vi zi tu lan kę si ke tu ri Sei mo Už sie­nio rei ka lų ko mi te to (URK) na riai tei gia at krei pę Vo­

kie ti jos po li ti kų ir val džios dė me sį į šios ša lies at sto vų da ly va vi mą ra di­ka lų ei ty nė se Ko vo 11­ąją.

„Atk rei pė me la bai aiš kų dė me sį, kad mes ne pa gei dau tu me, jog vo­kie čių ra di ka lai mar ši ruo tų su Lie­tu vos ra di ka lais ko vo 11 d. Vil niu je. Pap ra šė me Vo kie ti jos ofi cia liai kar­tu su mu mis im tis prie mo nių, kad šis žmo nių, ku rie sklei džia nea py kan tą, cir ku lia vi mas bū tų pa ste bė tas tei sė­sau gos ins ti tu ci jų, jei gu tai per žen gia įsta ty mų rė mus“, – va kar sa kė URK pir mi nin kas Ema nue lis Zin ge ris.

„Iš kė lė me klau si mą, kaip per bu­vu sias Ko vo 11­osios ei ty nes ga lė jo at si ras ti vo kiš kai kal ban tis ra di ka lų at sto vas. Mums bu vo ga ran tuo ta, kad Vo kie ti jos val džia at kreips di džiau sią dė me sį ir ne leis cir ku liuo ti tarp Vo­

kie ti jos ir Bal ti jos ša lių žmo nėms, ku rie kurs to nea py kan tą, – tvir ti no po li ti kas. – Kad vėl po 70 me tų vo­kie čių kal ba ne si gir dė tų šū ka vi mų mū sų aikš tė se, kurs tan čių nea py kan­tą ki taip gal vo jančių ir ki taip ma nan­čių žmo nių gru pėms.“

E.Zin ge rio tei gi mu, Lie tu va tu rė­tų iš Vo kie ti jos pa si mo ky ti, stab dant ra di ka liz mą ša ly je. Anot jo, Vo kie ti­jos par la men te įkur tas lai ki nas ty ri­mo ko mi te tas šiems reiš ki niams iš­tir ti ir pa siū ly ti bū dus, kaip su jais ko vo ti.

URK pir mi nin kas at krei pė dė me­sį, kad bet ko kie neo na cių iš si šo ki­mai su lau kia di de lės ir vie na reikš­mės in te lek tua lio sios vi suo me nės da lies reak ci jos.

„Mes ga lė tu me pa si mo ky ti iš jų, mū sų laik raš čiai, mū sų agen tū ros, mū sų ra šy to jai, mū sų me ni nin kai, jų ak ty vu mo, jų an ti na ci nio ak ty vu mo, jų an ti ra sis ti nio po žiū rio ne vien val­

džios sfe ro je, bet in te lek tua lios vi­suo me nės sfe ro je. Vo kie čių in te lek­tua lio ji vi suo me nė ug nin gai rea guo ja į na cių ir neo na cių ra di ka lių jė gų pa­si reiš ki mus. Tos ug nin gos reak ci jos, vie nin go mū sų spau dos, me ni nin kų pa si prie ši ni mo ra siz mui, vi sų Lie tu­vos kū ry bi nių pa jė gų at sa ko mes ne­tu ri me“, – kal bė jo E.Zin ge ris.

Ke le rius pa sta ruo sius me tus Ko­vo 11­ąją, Lie tu vos Nep rik lau so my­bės At kū ri mo die ną, Vil niaus cent re vy ko ei ty nės, ku rių prie ša ky je, skan­duo da mi „Lie tu va – lie tu viams“, žy­gia vo skus ta gal viai.

2008 m. vy ku sios ei ty nės su lau­kė di džiu lio ži niask lai dos, o vė liau ir tei sė sau gos ins ti tu ci jų dė me sio, nes ei ty nių mies to cent re da ly viai tą­kart ne šė ir svas ti ko mis bei kau ko­le iš pai šy tą vė lia vą, skan da vo įvai­rius na cio na lis ti nius, an ti se mi ti nius šū kius.

BNS inf.

Sve ti mi ra di ka lai ne pa gei dau ja mi

Požiūris: �� sulaukus�gyvenimo�saulėlydžio,��darbo�vietas�derėtų�užleisti�jaunesniems,�mano�lietuviai.�� Andriaus�Ufarto�(BFL)�nuotr.

9

pasaulisantradienis, vasario 14, 2012

Riau ši nin kai siau tė joRiau ši nin kai siau bė Atė nus, kiek pa jė gė. Smar kiau sie ji ne tik mė tė Mo lo to vo kok tei lius, bet ir nau do­jo sa va dar bius lieps nos vai džius.

Cent re de gė par duo tu vių vit ri­nos, na mai, au to mo bi liai, šiukš lių kon tei ne riai.

Bu vo smar kiai ap ga din tas už da­ry tas ki no teat ras, ban ko pa da li nys, mo bi lių jų te le fo nų ir stik lo dir bi nių par duo tu vės, ka vi nė.

Kons ti tu ci jos aikš tė, dar sy kį ta­pu si pro tes tų ži di niu, pri mi nė ka ro lau ką. Mies tas sken do aša ri nių du­jų de be sy je. Vi sur mė tė si ak me nys, pa ga liai, šiukš lės. Po li ci jai pro tes­tuo to jus, pa ty ru sius su žei di mų, te­ko eva kuo ti.

Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri ja in­for ma vo, kad per vy ku sius ne ra mu­mus bu vo su žeis ti 54 žmo nės. Kliu­vo ir vie nam po li ci jos pa rei gū nui. Jis nu ga ben tas į li go ni nę. Ne leng va dirb ti bu vo ir ug nia ge siams. Mies te tvy ro jo vi siš kas chao sas. Pa rei gū nai su skai čia vo 40 gais rų.

Pa sak po li ci jos, į gat ves išė­jo apie 80 tūkst. pro tes tuo to jų. Ši de monst ra ci ja pa gal da ly vių skai­čių pri ly go di džiau siems iš su reng­tų per nai, prie ši nan tis anks tes niems tau py mo prie mo nių pa ke tams.

„Gy ven ti to kio mis są ly go mis ne­leng va, – sa kė 49 me tų in ži nie­rius And rė jas Ma ra gu da kis. – Iki

2020 m. mes tap si me vo kie čių ver­gais.“

27 me tų ci vi li nių ob jek tų in ži­nie rė Anas ta si ja Pa pa da ki pri dū rė, kad „šios prie mo nės nė ra pro ble­mos spren di mas, nes jos neuž tik­rins au gi mo“. „Tie siog tarp tau ti­nė bend ruo me nė mus šan ta žuo ja“, – pik ti no si mo te ris.

Bal sa vi mas bu vo sklan dusKarš ta bu vo ne tik sos ti nės gat vė se, bet ir par la men te. Nors iš 278 de pu­ta tų 199 bal sa vo už, 74 įsta ty mų lei­dė jai pa reiš kė, kad ne ke ti na pa lai ky­ti to kio dir žų ver ži mo si.

Par la men ta rė Ma ri li za Kse no­ja na ko pu lu pa reiš kė: „Jie ke ti na įves ti prie mo nes, ku rios tik pa­di dins re ce si ją ir nu ves ša lį į ne­vil tį.“

Geor gas Ka ra ca fe ris, de ši nio­sios LAOS par ti jos ved lys, pa brė­žė, kad biu dže to kar py mas že mi­nan tis. „Taip, mes ne no ri me bū ti už ES ri bų. Ta čiau ga li me su si tvar­ky ti ne bū da mi po Vo kie ti jos pa du.

Kaip ir vi sus grai kus, ma ne er zi na šis pa že mi ni mas“, – sa kė po li ti­kas, ku rio par ti ja iki šiol rė mė vy­riau sy bę.

De ja, kai ku riems val dan čių­jų par ti jų na riams už pa si prie ši­ni mą te ko su mo kė ti na rys tė mis par ti jo se. Vi si „maiš ti nin kai“ bu­vo pa ša lin ti iš dau gu mą tu rin čios so cia lis tų par ti jos PA SOK ir de­ši nio sios Nau jo sios de mok ra ti jos par ti jos.

Prem je ras Lu kas Pa pa di mas prieš bal sa vi mo pra džią sa kė pa si­ti kin tis par la men to na rių at sa ko­my be, o bal sa vi mui įvy kus pa reiš­kė smer kiąs smur tą.

Fi nan sų mi nist ras Evan ge las Ve ni ze las ir gi pa brė žė, kad Grai­ki jai gau ti 130 mlrd. eu rų pa sko lą iš ES ir Tarp tau ti nio va liu tos fon­do (TVF) – bū ti na. Be to, Grai ki jos par la men to na riai tu rė jo pri tar ti ir su tar čiai su pri va čiais kre di to riais dėl ap si kei ti mo ver ty bi niais po­pie riais.

Šis žings nis 350 mlrd. eu rų vals­ty bės sko lą pa leng vin tų apie 100 mlrd. eu rų.

E.Ve ni ze las pa tvir ti no, kad vy­riau sy bė tu ri at lik ti šį ap si kei ti­mą iki šios sa vai tės pa bai gos. Jei gu Grai ki ja ne tu rės lė šų iki ko vo 14 d. be veik 14,5 mlrd. eu rų pa lū ka noms už ob li ga ci jas iš mo kė ti, ša liai gre­sia bank ro tas.

Grai kų protestų šou tę sia si

Atė nų gat ves sek­ma die nį už plū­do pro tes tuo to jai. Vie ni tie siog žo­džiais reiš kė pa­si pik ti ni mą biu­dže to kar py mu, ki ti bu vo gink luo ti pa ga liais, ply to mis ir Mo lo to vo kok­tei liais.

Spek tak lis: �� jau�įpras�ta,�kad�nė�vie�nas�po�li�ti�kų�spren�di�mas�Grai�ki�jo�je�neap�siei�na�be�pro�tes�tų.�Tie�sa,�šį�kar�tą�grai�kų�riau�ši�nin�kai�šė�lo�kaip�re�ta.� �

� „Scan�pix“�nuo�tr.

Griež tos tau py mo prie mo nės

Eu ro zo na ir TVF pa rei ka la vo, kad pa­pil do mai, be maž daug 3 mlrd., 2012 m. Grai ki ja su tau py tų dar apie 325 mln. eu rų.

Tai su kė lė ma si nį ne pa si ten ki ni mą Grai ki jo je, ta čiau par la men tas lei do vy riau sy bei im tis pa pil do mo biu dže­to kar py mo.

Mi ni ma lus dar bo už mo kes tis bus �su ma žin tas 22 pro c. (32 pro c. dar bi­nin kų iki 25 me tų). Po re for mos jis

sieks 600 eu rų, nors iki šiol sie kė 751 eu rą. Pen si jos su ma žės 20 pro c., iki vi­du ti niš kai 1000 eu rų.

15 tūkst. vie šo jo sek to riaus dar buo­ �to jų ne teks dar bo, o iki 2015 m. pla­nuo ja ma vie šo jo sek to riaus dar buo­to jų skai čių su ma žin ti 150 tūkst. Bus su švel nin tos dar bo rin kos re gu lia vi­mo prie mo nės, kad dar buo to jus at­leis ti tap tų leng viau, at si sa ky ta ki tų so cia li nių ga ran ti jų.

Tarp tau ti niai kre di to riai pa rei ka la vo �iš Grai ki jos su ma žin ti mo kes čius už sie­nio in ves tuo to jams, kad ša lies eko no­mi ka tap tų kon ku ren cin ges nė.

Iki 2020 m. ti ki ma si su ma žin ti ša lies �sko lą nuo 160 pro c. BVP iki 120 pro c.

Jei ES va do vai su tars skir ti Grai ki jai �pa pil do mus 130 mlrd., tai bus tre čia sis pa gal bos pa ke tas Atė nams. 2010 m. grai kai ga vo 110, o 2011 m. – 109 mlrd. eu rų pa sko las.

Taip, mes ne no ri me bū ti už ES ri bų. Ta­čiau ga li me su si tvar­ky ti ne bū da mi po Vo kie ti jos pa du.

Pa kaks pa ža dųBet ES at sto vai, par la men tui priė­mus spren di mą, sa kė, kad po li ti nis su si ta ri mas sa vai me ne ga ran tuo ja itin rei ka lin go lė šų per ve di mo.

Ry toj eu ro zo nos fi nan sų mi­nist rai vėl su si tiks Briu se ly je, kad ap svars ty tų pa gal bos pa ke to klau­si mą.

Bu vo pla nuo ta, kad eu ro zo nos fi nan sų mi nist rai pri tars nau jai pa­sko lai praei tos sa vai tės pa bai go je, ta čiau jie su si lai kė, bai min da mie­si, kad Atė nai neį vyk dys sa vo įsi­pa rei go ji mų.

Po li ti nis su si ta ri mas eu ro zo­nos ša lims – bū ti nas, kad po pir­ma lai kių rin ki mų Grai ki jo je, ku rie tik riau siai vyks ba lan džio mė ne sį, duo ti pa ža dai ne bū tų lau žo mi.

Vo kie ti jos fi nan sų mi nist ras Wolf­gan gas Schäub le aiš kiai įspė jo Atė­nus: „Pa ža dai mū sų dau giau ne ten­ki na.“

Vis gi skai čiai ro do, kad Grai ki jos fi nan sų ir eko no mi kos pa dė tis iš­lie ka mig lo ta.

Iki šiol Atė nai dau giau iš lei džia, nei už dir ba, to dėl kai ku rie eko no­mis tai įspėjo, jog pa gal bos pla nas ne veiks.

Pa sak jų, griež tai ver žian tis dir­žus sto ja ša lies eko no mi ka. 2011 m. tre čią jį ket vir tį eko no mi ka smu ko 5 pro c.

Tie sa, ES ly de riai at ker ta, kad eko no mi kos su lė tė ji mas Grai ki jo­je – lai ki nas.

Pa sak kre di to rių, pa vyz džiui, dar bo už mo kes čio su ma ži ni mas pa di dins eko no mi kos kon ku ren­cin gu mą.

ES va do vai la biau siai bai mi na­si, kad už kra tas iš Grai ki jos per si­mes į ki tas pie ti nes Bend ri jos ša lis, pa vyz džiui, Por tu ga li ją, Is pa ni ją ar Ita li ją.

BBC, „Dai ly Mail“, „Reu ters“, BNS inf.

10

SportaSAntrAdienis, vAsArio 14, 2012

Ma rius Bag do nasm.bagdonas@diena.lt

De mar šas at si rū goPas va lie čiai į nu va žiuo jan tį trau­ki nį įšo ko pa sku ti nę aki mir ką, lai­mė ję pa pil do mas rung ty nes su „Šiau liais“ 68:63. Dvi ko va įvy ko neut ra lio je aikš tė je – Rad vi liš ky je.

„Pie no žvaigž dėms“ ir „Šiau­liams“ tai bu vo ant ro ji ga li my bė. Abi eki pos pra lai mė jo ket virt fi na­lius – ati tin ka mai „Rū du piui“ ir „Kė dai niams Trio bet“, ta čiau ant­rą jį šan są ga vo dėl to, kad ga ran­tuo tą vie tą fi na lo ket ver te tu rė jęs Vil niaus „Lie tu vos ry tas“ su ren gė de mar šą, ku ris sos ti nės klu bui at­si rū go la bai skau džiai.

Sau sio vi du ry je Vil niaus klu­bo va do vai ir to pa ties pa va di ni­

mo ži niask lai dos gru pė ėmė si už­ku li si nio šan ta žo. LKF pre zi den tui Ar vy dui Sa bo niui ir ge ne ra li niam sek re to riui Min dau gui Bal čiū nui ad re suo ta me raš te bu vo tei gia ma, kad „Lie tu vos ry tas“ at si sa ko tei­sės da ly vau ti LKF tau rės var žy bo­se, „ka dan gi LKF vie na ša liš kai ir be jo kio pa grin do nu ta rė ne si lai­ky ti su si ta ri mo su „Lie tu vos ry­to“ te le vi zi ja, atim da ma iš jos tei­sę trans liuo ti LKF fi na lo ket ver to var žy bas“.

M.Bal čiū nas pa tvir ti no, kad jo­kio su si ta ri mo tarp LKF ir „Lie­tu vos ry to“ te le vi zi jos šiam se zo­nui ne bu vo. Vis dėl to LKF su tei kė pro gą LKF fi na lo ko vas trans liuo­ti vi soms no rin čioms te le vi zi joms ir vil nie čiai li ko it mu sę kan dę. Va­sa rio 17–18 d. vyk sian čias ko vas iš

Li nui Klei zai ir To ron to „Rap tors“ nie kaip ne pa vyks ta iš bris ti iš ne­sėk mių liū no – Ka na dos eki pa pra­lai mė jo sep tin tą NBA čem pio na to ma čą iš de šim ties pa sku ti nių.

Šį syk „Rap tors“ na muo se 92:94 ka pi tu lia vo prieš Los An dže lo „La kers“ ko man dą. Sve čiai vie nu me tu bu vo įgi ję net 18 taš kų per­sva rą, ta čiau To ron to krep ši nin­kai ran kų ne nu lei do ir di de lė mis pa stan go mis re zul ta tą iš ly gi no bei per svė rė sa vo nau dai.

Le mia mo mis dvi ko vos aki mir­ko mis To ron to eki pos tre ne ris Dwa ne’as Ca sey tra di ciš kai lai­kė L.Klei zą aikš tė je. Pra si dė jus prieš pas ku ti nei mi nu tei po lie­tu vio ir Jo se Ma nue lio Cal de­ro no taik lių me ti mų „Rap tors“

bu vo prie ky je 90:86. Po aki mir­kos mū sų rink ti nės ly de ris ga lė jo šioms rung ty nėms pa dė ti taš ką, ta čiau jo to li mas me ti mas skrie­jo pro ša lį. Be to, „La kers“ žvaigž­dė Ko be Brayan tas pa tai kė tri taš kį per lie tu vio ran kas, o po aki mir­kos Li nas dar kar tą su kly do.

Kai at ro dė, kad pri reiks pra tę si­mo, „La kers“ per ga lę lė mu sį me­ti mą, li kus žais ti 4,2 sek., at li ko K.Bryan tas. „Kai ko man do je yra toks vy ru kas, kaip Ko be, vi sa da ga li ma ti kė tis ste buk lo“, – per­ga le džiau gė si Los An dže lo krep­ši nin kų stra te gas Mi ke’as Brow­nas.

L.Klei za žai dė 27 mi nu tes ir pel nė 15 taš kų (5/6 dvi taš kių, 1/5 tri taš kių, 2/2 bau dų), at ko vo jo 4 ka muo lius, at li ko 3 re zul ta ty vius

Lie­tu­vos­stu­den­tų­leng­vo­sios­at­le­ti­kos­už­da­rų­pa­tal­pų­čem­pio­na­te­ge­riau­sią­se­zo­no­re­zul­ta­tą­ša­ly­je­pa­sie­kė­šuo­li­nin­kai­į­aukš­tį­–­vil­nie­tė­Ai­ri­nė­Pal­šy­tė­(1,90­m­–­nuo­tr.)­ir­kau­nie­tis­Rai­vy­das­Sta­nys­(2,25­m)­ir­ru­tu­lio­stū­mi­kas­klai­pė­die­tis­Ša­rū­nas­Ba­ne­vi­čius­(18,44­m).

Pa­ge­ri­no­­re­zul­ta­tus

Ga­bo­ne­ir­Pu­siau­jo­Gvi­nė­jo­je­pa­si­bai­gu­sia­me­XXVIII­Af­ri­kos­fut­bo­lo­čem­pio­na­te­auk­so­me­da­lius­pir­mą­kar­tą­iš­ko­vo­jo­Zam­bi­jos­rink­ti­nė,­fi­na­le­po­bau­di­nių­se­ri­jos­8:7­įvei­ku­si­Dramb­lio­Kau­lo­Kran­to­ko­man­dą.­Bron­zos­me­da­lius­iš­ko­vo­jo­Ma­lio­vie­nuo­li­kė,­2:0­nu­ga­lė­ju­si­Ga­ną.

Aly­tu­je­su­reng­ta­me­Lie­tu­vos­šau­dy­mo­spor­to­čem­pio­na­te­pneu­ma­ti­niais­gink­lais­auk­so­me­da­lius­iš­ko­vo­jo­pis­to­le­tais­šau­dę­aly­tiš­kė­Li­na­Za­janč­kaus­kie­nė­ir­vil­nie­tis­Igo­ris­Ra­da­je­vas,­o­šau­tu­vais­–­aukš­tad­va­rie­tė­Kris­ti­na­Pa­lio­kai­tė­ir­vil­nie­tis­Rim­vy­das­Spė­čius.

auk­sas­–­­zam­bi­jai

Var­žė­si­­šau­liai

Re zul ta tas

Pas va lio „ Pie no žvaigž dės“–„Šiau liai“ 68:63 (18:15, 18:16, 18:12, 14:20). T.Hug he sas 26 taš kai, E.Ben­džius 21 (5/7 tri taš kių)/C.Lon gas 13, R.Broa du sas ir E.Ruz gas po 11.

Nu ga lė to jai: ­� per­nai­LKF­tau­rės­tur­ny­ro­fi­na­le­trium­fa­vo­žal­gi­rie­čiai.­ ­ Vai­do­to­Gri­go­nuo­tr.

LKF tau rės sieks ir Pas va lio eki paLie tu vos krep ši nio fe de ra ci jos (LKF) tur ny re paaiš kė­jo vi si ke tu ri fi na lo ket ver to da ly viai: prie anks čiau vie tas už si tik ri nu sių Kau­no „Žal gi rio“, Prie nų „Rū du pio“ ir „Kė dai­nių Trio bet“ ko man­dų pri si jun gė Pas­va lio „Pie no žvaigž­džių“ eki pa.

Kau no „Žal gi rio“ are nos ke ti na trans liuo ti „Sport1“, TV3 ir TV6.

Fi na lo ket ver te at si ra dus lais­vai vie tai, LKF nu spren dė ją skir ti vie nai iš ko man dų, su klu pu sių ket­virt fi na ly je.

Kun ku lia vo aist rosRad vi liš ky je per le mia mas rung ty­nes „Pie no žvaigž des“ į prie kį ve­dė ame ri kie tis Tre vo nas Hug he sas.

Jis pel nė 26 taš kus ir pa dė jo pa sva­lie čiams iš ko vo ti is to ri nę per ga­lę 68:63. To kių aukš tu mų dvy lik­tuo sius me tus gy vuo jan tis klu bas dar nie ka da ne bu vo pa sie kęs.

Aist ros tiek aikš tė je, tiek už jos ri bų lie jo si per kraš tus. Po dvi ko­vos šiau lie čių vy riau sia sis tre ne­ris An ta nas Si rei ka me tė ak me nį į ar bit rų dar žą. „Mus iš vė žių iš­mu šė tei sė ja vi mo ma nie ros – bu­vo lei džia ma stum dy tis, šiurkš­čiai dau žy tis. Ta po me ner vin gi, nors mums tai ne bū din ga“, – tei­gė stra te gas.

Ket vir to jo kė li nio vi du ry je dėl ka muo lio su si grū mus ir ant par­ke to par griu vus Min dau gui Žu­kaus kui ir Pau liui Mor ke liū nui, į aikš tę įbė go „Šiau lių“ ko man dos aist ruo lis ir už si puo lė Pas va lio ko­

man dos krep ši nin ką. Jį grei tai su­tram dė ap sau gos dar buo to jai ir iš­ve dė iš are nos.

„Sa lė tik rai ne pa ti ko. Sir ga liai la bai ar ti aikš tės, o per di džiu lį triukš mą ne ga lė jau su si kal bė ti su sa vo krep ši nin kais“, – at mos fe rą Rad vi liš kio spor to rū muo se pei kė A.Si rei ka.

Pir mą kar tą – be vil nie čiųFi na lo ket ver to pus fi na ly je pa sva­lie čių var žo vė bus „Rū du pio“ ko­man da. Šios eki pos ko vo jo ir ket­virt fi na ly je: Pas va ly je 59:57 nu ga lė jo „Pie no žvaigž dės“, o prie niš kiai sa­vo aikš tė je at si re van ša vo 64:50.

Ki ta me pus fi na ly je tau rės sa vi­nin kas „Žal gi ris“ su si tiks su „Kė­dai niais Trio bet“.

Na cio na li nį krep ši nio tau rės tur­ny rą LKF at gai vi no 2007 m. Tuo­met fi na lo ket ver tas vy ko Klai pė­do je. 2008­ai siais tur ny rą priė mė Šiau liai, 2009­ai siais – Pa ne vė žys, 2010­ai siais – Vil nius, 2011­ai siais – Aly tus.

2007, 2008 ir 2011 m. LKF tau­rę iš ko vo jo „Žal gi ris“, o 2009­ai siais ir 2010­ai siais tro fė ju mi džiau gė si „Lie tu vos ry to“ krep ši­nin kai. Per nai pri zą iš ko vo jo „Žal­gi ris“, fi na le 81:69 pa lau žęs „Lie­tu vos ry tą“. Tre čią ją vie tą užė mė „Rū du pis“, 98:74 įvei kęs Klai pė­dos „Nep tū ną“.

Per di džiu lį triukš­mą ne ga lė jau su­si kal bė ti su sa vo krep ši nin kais.

Antanas Sireika:

L.Klei zai – „La kers“ ly de rio pa mo kos

Var žo vai: ­� L.Klei­za­daž­nai­su­si­dur­da­vo­akis­į­akį­su­K.Bryan­tu.­ nba.com­nuo­tr.

Ly de riai

Ry tų kon fe ren ci ja. 1. Či ka gos „Bulls“ (23 per ga lės, 7 pra lai mė ji­mai), 2. Ma ja mio „Heat“ (21, 7), 3. Fi­la del fi jos „76ers“ (19, 9).

Va ka rų kon fe ren ci ja. 1. Ok la ho­mos „Thun der“ (21, 6), 2. Los An dže­lo „Clip pers“ (17, 8), 3. San An to ni jaus „Spurs“ (19, 9).

per da vi mus, pe rė mė 1 ka muo lį, po 2 sy kius su kly do ir pra si žen gė.

Lie tu vio par tne ris J.M.Cal de ro­nas su žai dė pa čias re zul ta ty viau­sias rung ty nes NBA ly go je. Is pa­ni jos rink ti nės įžai dė jas pel nė net 30 taš kų.

KD inf.

11

SportaSAntrAdienis, vAsArio 14, 2012

Nau­jo­je­Te­ni­so­pro­fe­sio­na­lų­aso­cia­ci­jos­(ATP)­kla­si­fi­ka­ci­jo­je­Ri­čar­das­Be­ran­kis­su­319­taš­kų­smuk­te­lė­jo­į­158­ąją­vie­tą­iš­153­io­sios.­Lau­ry­nas­Gri­ge­lis­(nuo­tr.),­tu­rin­tis­229­tšk.,­iš­sau­go­jo­213­ąją­po­zi­ci­ją.­ATP­kla­si­fi­ka­ci­jos­ly­de­ris­su­13­630­taš­kų­–­ser­bas­No­va­kas­Džo­ko­vi­čius.

R.Be­Ran­kis­–­­že­myn

Vi­sa­gi­ne­su­reng­to­Lie­tu­vos­orien­ta­vi­mo­si­spor­to­sli­dė­mis­čem­pio­na­to­vi­du­ti­nė­je­tra­so­je­tarp­vy­rų­(8,3­km)­trium­fa­vo­Vil­niaus­„Per­kū­no“­klu­bo­na­rys­Ne­ri­jus­Šul­čys,­tarp­mo­te­rų­(6,9­km)­–­Ra­mu­nė­Ar­laus­kie­nė­(nuo­tr.)­iš­Ig­na­li­nos­orien­ta­vi­mo­si­spor­to­klu­bo­„Bū­da­kal­nis“.

Šie­met­iš­ša­lies­biu­dže­to­spor­tui­bus­skir­ta­16,4­mln.­li­tų.­Per­nai­fe­de­ra­ci­jos­iš­si­da­li­jo­18,5­mln.,­o­už­per­nai­–­19,8­mln.­Pa­ra­mą­gaus­tik­tos­Lie­tu­vos­spor­to­fe­de­ra­ci­jos,­ku­rių­tarp­tau­ti­nės­or­ga­ni­za­ci­jos­yra­pa­si­ra­šiu­sios­su­tar­tis­su­Pa­sau­li­ne­an­ti­do­pin­go­agen­tū­ra.

iš­si­da­li­jo­­me­da­lius

li­tų­spoR­tui­–­vis­ma­žiau

Ro mas Po de rysr.poderys@diena.lt

Kau nie čiai te be dik tuo ja Lie tu vos stan dar ti nių šo kių ma das – Šiau­liuo se su reng ta me ša lies čem­pio na te auk so me da lius iš ko vo­jo „Kas pi no“ klu bo po ra Eval das So dei ka ir Ie va Žu kaus kai tė.

Kai pro fe sio na lų veik lą pra dė­jo ir iš mė gė jų spor to pa si trau kė daug kar ti niai Lie tu vos čem pio­nai, „Sū ku rio“ klu bo auk lė ti niai Arū nas Bi žo kas ir Edi ta Da niū­tė, juos pa kei tė ki ti sū ku rie čiai – Do na tas Vė že lis ir Li na Chat ke­vi čiū tė, nuo 2008­ųjų ke tu ris kar tus iš ei lės ta pę nu ga lė to jais.

D.Vė že lis ir L.Chat ke vi čiū tė taip pat jau pa pil dė pro fe sio na lų gre tas, to dėl Lie tu vos stan dar ti­nių šo kių mė gė jų čem pio na te pir­mą kar tą per sa vo kar je rą į vir šū nę už ko pė 2011­ųjų bron zos me da­lių lai mė to jai – „Kas pi no“ klu bo tre ne rių Dai vos Dac ke vi čie nės ir Gied riaus Ja nuš ke vi čiaus auk lė­ti niai, Kau no cent ro spor to mo­kyk los (KSCM) at sto vai E.So dei­ka ir I.Žu kaus kai tė.

Eval das mo ko si Lie tu vos kū­no kul tū ros aka de mi jo je (LKKA), Ie va – ISM va dy bos ir eko no mi­kos uni ver si te te. Kar tu šo ka nuo 2007­ųjų spa lio.

Pa ly gin ti su praė ju sių me tų var­žy bo mis, „Kas pi no“ po ra ap len kė pa grin di nius kon ku ren tus – bu­vu sius ša lies vi ce čem pio nus Vil­niaus klu bo „Di lek sa“ at sto vus Vai do tą La ci tį ir Ve ro ni ką Go lod­ne vą. Šie due tai at sto vaus Lie tu vai šie met gruo dį Aust ra li jo je vyk­sian čia me pa sau lio čem pio na te.

„Kas pi no“ ir „Di lek sos“ po­ros yra maž daug vie no do meist­riš ku mo ly gio, bet ski ria si sti liu­mi“, – sa kė Lie tu vos nu si pel nęs

„Kas pi no“ šo kė jai bron zą iš kei tė į auk są

Pri zi nin kai

Suau gu sie ji: 1. Eval das So dei ka ir Ie va Žu kaus kai tė („Kas pi nas“, Kau nas), 2. Vai do tas La ci tis ir Ve­ro ni ka Go lod ne va („Di lek sa“, Vil­nius), 3. Žy man tas Ku či kas ir Ur tė Ja nuš ke vi čiū tė („Rum ba“­„Kas pi­nas“­KCSM, Panevėžys–Kaunas).

Jau ni mas: 1. Do mi ny kas Grans­kas ir Kot ry na Pet ro šiū tė („Di lek­sa“), 2. Ser ge jus Skrip čen ka ir Eid­vi lė Jo ni kai tė (Pa lan ga), 3. Vi lius Ja kas ir Eve li na But kai tė („Ro li na“­“Sū ku rys“, Gargždai–Kaunas).

Jau niai II: 1. Ka ro lis Mi cha las To­mec kis ir Aus tė ja Bliu jū tė („Sū ku­rys“), 2. Jus tas Ska ra ir Vai da Ma ri ja Šiau ly ty tė („Rit mas“­„Svi ve lis“, Kre­tinga–Palanga), 3. Ka ro lis Sta ny nas ir Ka mi lė Gied ri kai tė („Rum ba“).

Jau niai I: 1. Si mas Sei kaus kas ir Liu ci ja No ru šai tė („Rum ba“), 2. Do­man tas Raz gai tis ir Eva Pup le vi­čiū tė („Pro me na da“, Klai pė da), 3. Ma mer tas Lo žys ir Sva jo nė Ja zi­lio ny tė („Žu vėd ra“, Klai pė da).

Kar je ra: ­� E.So­dei­ka­ir­I.Žu­kaus­kai­tė­pir­mą­kar­tą­ta­po­Lie­tu­vos­stan­dar­ti­nių­šo­kių­čem­pio­nais.­ ­ kas­pi­nas.lt­nuo­tr.

tre ne ris, tarp tau ti nės ka te go ri jos tei sė jas Čes lo vas Nor vai ša.

Pas ta ruo ju me tu ke lio se tarp­tau ti nė se var žy bo se (Štut gar te, Mask vo je, Mad ri de) kau nie čių ir vil nie čių akis ta tos bai gė si E.So­dei kos ir I.Žu kaus kai tės nau dai – jie užė mė aukš tes nes po zi ci jas nei V.La ci tis ir V.Go lod ne va.

Pa sau lio spor ti nių šo kių fe de­ra ci jos (WDSF) stan dar ti nių šo­kių rei tin gų len te lė je E.So dei ka ir I.Žu kaus kai tė yra 21­oje vie to je (1 523 taš kai), V.La ci tis ir V.Go lod­ne va – 36­oje (1 301).

Kau no „Žal gi rio“ krep ši nin kai lai­mė jo 14­ąsias Lie tu vos krep ši nio ly gos (LKL) čem pio na to rung ty­nes iš ei lės ir ta po ly de riais, iš 1­o­sios vie tos iš stū mę Vil niaus „Lie­tu vos ry tą“.

Va kar žal gi rie čiai sa vo aikš tė­je 101:58 nu ga lė jo „Pa lan gos“ ko­man dą (bu vu sį „Nag lį“). Kau nie čių gre to se jau bu vo po trau mos at si­ga vęs Son ny Weem sas.

Per rung ty nes „Žal gi ris“ nė kar­to ne su tei kė „Pa lan gai“ vil čių bent trum pam iš si verž ti į prie kį. Iš kart pe rė mę ini cia ty vą (7:0, 21:10), Lie­tu vos čem pio nai dik ta vo var žo vams sa vo są ly gas. Ant ra ja me kė li ny je

Žal gi rie čiai – ly de riaiVir tuo zas: ­� per­rung­ty­nes­su­pa­lan­giš­kiais­M.Kal­nie­tis­at­li­ko­7­re­zul­ta­ty­vius­per­da­vi­mus.­­ And­riaus­Alek­sand­ra­vi­čiaus­nuo­tr.

Turnyro lentelė

Komanda Rungt. Perg. Pralaim.

1. „Žal gi ris“ 14 14 02. „Liet. ry tas“ 16 14 23. „Rū du pis“ 16 13 34. „Šiau liai“ 16 10 65. „Pie no žvaigž dės“ 14 8 66. „Bal tai“ 15 8 77. „Ju ven tus“ 16 6 108. „Nep tū nas“ 14 5 99. „Kė dai niai Trio bet“ 14 4 1010. „Sa ka lai“ 16 4 1211. „Liet ka be lis“ 15 3 1212. „Pa lan ga“ 16 2 14

Sta tis ti ka

„Žal gi ris“–„Pa lan ga“ 101:58 (23:15, 25:20, 28:10, 25:13). 2732 žiūrovai. M.Ra ko vi čius 24 taš kai, M.Kal nie­tis 14 (7 re zul ta ty vūs per da vi mai), T.Kli ma vi čius (7 at ko vo ti ka muo­liai) ir P.Jan kū nas (7 at ko vo ti ka­muo liai) po 12/A.Vi tas ir M.Moc ke­vi čius po 12.

pa lan giš kiai bu vo priar tė ję – 21:23, bet ne tru kus kau nie čiai vėl pa di di­no per sva rą – 46:31. Įpu sė jus tre­čia jam kė li niui, „Žal gi ris“ pir ma vo 62:41, dar po ke tu rių mi nu čių –

76:45. Ket vir ta ja me kė li ny je – re­kor di nis skir tu mas: 99:55.

KD inf.

12

sveikata@diena.ltRedaktorė Marijana Jasaitienė

sveikataantradienis, vasario 14, 2012

Kaune leidžiamas žur na las „Me di ci na“ – svar biau sias savo sri ties moks lo lei di nys Bal ti jos ša ly se.

14p.

Lai ma Že mu lie nėl.zemuliene@diena.lt

Priė mi mo sky riu je prail goPrieš sa vai tę, sa vait ga lį, D.Siau­ru sai tis nu ta rė pa si džiaug ti žie­mos ma lo nu mais ir su si ruo šė sli di­nė ti į Liep kal nį, ant Lai mio kal no. Penk ta die nį vis kas se kė si kuo pui­kiau siai. Šeš ta die nį – blo gai: vy ras smar kiai su si ža lo jo de ši nę ko ją.

„Vie nu me tu neiš lai kiau pu­siaus vy ros ir ne spė jau pa suk ti į šo ną. Prie šais bu vo me dis ir tren­kiau si į jį. Lū žo ir blauz di kau lis, ir dar kaž kas, ir ke lio są na rys suskal­dytas”, – trau mas var di jo Džiu gas.

Sli di nin kas trau mą pa ty rė sta­taus kal no pa pė dė je, kur grei to sios me di ci nos pa gal bos au to mo bi liu pri va žiuo ti neį ma no ma. Jis ga li at­va žiuo ti ant kal no. Už neš ti su si ža­lo ju sio žmo gaus taip pat bu vo neį­ma no ma, nes kal nas per sta tus.

Ak to riui į pa gal bą at sku bė jo sli­di nė ji mo tra sų dar buo to jai. Jie pas ne lai mė lį at va žia vo trak to riu mi, ku riuo ly gi na snie gą tra so se.

„Už kė lė ma ne rė kian tį ant ne­štu vų, pri tvir ti no ko jas prie sli­džių laz dų ir įkė lė į trak to riaus prie ka bą. Pri lai kant ki tiems sli­di nin kams ir tra sų dar buo to jams už tem pė trak to riu mi į kal ną. O ten jau lau kė greitoji”, – be hu­mo ro pa sako jo apie su dė tin gą ke­lio nę daž nai juo kau jan tis ak to rius D.Siau ru sai tis.

Me di kai pir miau sia jam su lei do vais tų nuo skaus mo, ta da nuvežė į Laz dy nuo se esan čią Res pub li ki nę Vil niaus uni ver si te ti nę li go ni nę. O ten, anot Džiu go, dau gy bė po pie­riz mo. Ka dan gi li go niui žiau riai skau dė jo, be lau kiant, kol bus at­lik ti vi si for ma lu mai, me di kai jam vėl su lei do vais tų nuo skaus mo.

„Dar yra ta tvar ka, kad, kol ne­pa sa kai sa vo as mens ko do, neiš ra­šo siun ti mo į sky rių. Te ko už gaiš ti priė mi mo sky riu je, kol vis ką sura­šė”, – pri si mi nė D.Siau ru sai tis.

Pas vars čius, kad tru pu tį pa lauk­ti įma no ma, juo lab lau kus, kol at­va žiuos trak to rius, D.Siau ru sai tis pai ro ni za vo: „Jei gu at vež tų li go nį su per skel ta kau ko le, var gu ar jis iš ken tė tų ir juo lab at si min tų sa vo as mens ko dą.“

Per li nių kruo pų nos tal gi jaKo jos ope ra ci ja tru ko apie pen kias va lan das.

„Iš vi daus ko ją su ver žė varž tais. Ka dan gi gu liu ją iš tie sęs, ne ju di nu – tai nie ko, o kai at si ke liu su ra­men tais, tu riu už si dė ti to kį ke lio įtvarą”, – pa sa ko jo ak to rius.

Gy dy to jai pro gno zuo ja, kad su ra men tais ir ke lio įtva ru jam teks ken tė ti apie ke tu ris mė ne sius.

Gy dy to jų ir per so na lo prie žiū ra D.Siau ru sai tis pa ten kin tas. Li go­ni nės mais tas jam pa si ro dė nor­ma lus: „Ne toks, kaip „La Pro­vence” res to ra ne, bet ir nė ra vi sai pra stas. Val gy ti ga li ma. At ne ša ko kį pa tie ka lą, pa vyz džiui, pie­niš ką per li nių kruo pų sriu bą, ku­rios net 20 me tų ne su ra ga vęs. Val gai ir pri si me ni mo kyk los lai­kus, kai to kia sriu ba mai tin da vo. La bai ska nu.”

Vis dėl to die nas li go ni nė je ak­to rius lei džia nuo bo džiai. Kar tais žiū ri fil mus per ne šio ja mą jį kom­piu te rį. Lau kia, kol ateis žmo na, drau gai. Su lau kia daug te le fo no skam bu čių, SMS ži nu čių – žmo nės pa lai ko, siū lo pa gal bą. Lin kin čių jų pa sveik ti tiek daug, kad vi si no rin­tie ji ap lan ky ti į pa la tą ne tilp tų.

Net ir pa ty ręs sun kią trau mą D.Siau ru sai tis dar be ne pa da rė per­trau kos. Praė ju sio tre čia die nio TV3 lai da „Be komentarų“, ku rią jis ve­da su Sand ra Dauk šai te, bu vo įra­šy ta li go ni nės pa la to je. Šios sa vai­tės lai dą jis ti ki si ves ti iš stu di jos – juk vaikš čio ti ne rei kia, tik sė dė­ti. O į stu di ją kas nors nu veš ir at­gal taip pat par veš.

Po mė gio ne ža da at si sa ky tiD.Siau ru sai tis sa vęs ne lai ko pri­ty ru siu sli di nin ku, nors sli di nė ti jam la bai pa tin ka. Su kal nų sli dė­mis jis sli di nė ja nuo mo kyk los lai­kų, ta čiau re tai, nes vis pri trūks ta lai ko. O jei jo yra, oras bū na pra­stas. Jei oras toks, kad tik ir no ri si sto tis ant sli džių, lai ko nė ra. To dėl įgū džiai vis pa si mirš ta.

Nei nuo Tat rų, nei nuo Al pių kal­nų sli dė mis jam ne te ko skrie ti. Iš ten sli di nė ju sių jų yra gir dė jęs, kad Lai mio kal no tra sos, nors ir trum­pos, yra juo do sios – pa čios su dė­tin giau sios.

„Ka dan gi nė ra lai ko iš va žiuo ti pa sli di nė ti į anuos kal nus, kur il­gos tra sos, kur ma lo niau, sli di nė ji čia – na muo se, – da li jo si pa tir ti­mi D.Siau ru sai tis. – Vis kas ge rai ir su tuo Liep kal niu. Tie siog neaps­kai čia vau ju de sių, kai pa te kau gal į de šim ties met rų plo čio pro sky ną tarp me džių.”

Ar ki tą žie mą vy ras stos ant sli­džių?

„Jei gu ta ko ja ge rai su gis ir vis­kas bus taip, kaip iki trau mos, ma nau, kad sli di nė siu. Bū na, kad ko ja ne su si len kia ar ba neiš si tie­sia tiek, kiek rei kia. Tai nė ra to kia pa pras ta trau ma, ku ri ga li ne pa­lik ti pa da ri nių. Ta da šiek tiek at­sar giau, bet tur būt slidinėsiu”, – ne itin links mai, ta čiau ir ne per daug liūd nai sa vo atei tį pro gno­za vo D.Siau ru sai tis.

Trau mą pa ty ru sį ak to rių į kal ną už ve žė trak to rius

Ne lai mė: �� sli�di�nė�jant�ko�ją�su�si�ža�lo�ju�siam�ak�to�riui,�te�le�vi�zi�jos�lai�dų�ve�dė�jui�D.Siau�ru�sai�čiui�te�ko�iš�kęs�ti�su�dė�tin�gą�ope�ra�ci�ją.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Žie mos spor to mė gė jams kar tais pri trūks ta at sar gu mo. Stai gus kryp te lė ji mas, pu siaus vy ros pra ra di mas, smū gis ir – kau lų lū­žis. Pa na šiai nu ti ko ir ak to riui, te le vi zi jos lai dų ve dė jui Džiu gui Siau ru sai čiui. Rim tą ko jos trau mą vil nie tis pa ty rė sli di nė da mas.

Kal nai sve tin gi tin ka mai pa si ren gu sie siemsJus tė Ki bu ry tė

Svei ka tos spe cia lis tai sa ko, kad in ten sy viai dir ban tie ji tu rė tų ato sto gau ti du kar tus per me tus. Atos to gau jan tie ji žie mą daž nai ren ka si kal nų sli di nė ji mą. Tam rei kia tei sin gai pa si reng ti, ypač ke liau jan tie siems į kal nus pir mą kar tą.

Pra var tu ap skai čiuo ti jė gasDėl ne tin ka mai pa si rink tų dra­bu žių ir ava ly nės ga li ma per šal ti ir su si rgti, dėl per ne lyg di de lio fi­zi nio krū vio ga li pra dė ti skau dė ti są na rius ir rau me nis, ga li su trik ti šir dies veik la. Į tai ke liau to jų dė­me sį at krei pia Vil niaus vi suo me­nės svei ka tos cent ro spe cia lis tai.

Pers pė ji mas dėl fi zi nio krū vio itin ak tua lus vyks tan tie siems į kal nus sli di nė ti. Jei Lie tu vo je ne­si tre ni ruo ja ma, ant sli džių at si­sto ja ma kar tą per me tus, bū ti na bent jau ap skai čiuo ti sa vo jė gas. Tai pa da ry ti ir pa si rink ti krū vį, tra sas pa de da pa ty rę kal nų sli di­nė ji mo inst ruk to riai ar bent jau pra var tu pa si tar ti su dau giau pra­kti kos tu rin čiais pa žįs ta mais.

Va do vau jan tis po sa kiu, kad at­

sar ga gė dos ne da ro, į kal nus ver­ta pa siim ti pa pras tų ir elas ti nių tvarsčių, te pa lo nuo skaus mo, nes grei tai šliuo žiant ir pa pras čiau siai par kri tus šios prie mo nės ga li pra­vers ti.

Aki niai ir kre masNors šal tuo ju me tų lai ku sau lė džiu gi na, kal nuo se ji ga li stip riai nu de gin ti odą, nes snie gas pa pil­do mai at spin di ir suin ten sy vi na UV spin du liuo tę net 80 pro c. Vi­suo me nės svei ka tos spe cia lis tai be si ren gian tie siems į kal nus pri­me na net žie mą ne pa mirš ti ap sau­gi nio kre mo ir aki nių nuo sau lės.

Nuo snie go at spin dė ti sau lės spin du liai ypač aki na ir ga li pa­kenk ti re gė ji mui. Sau lės aki niai sau go akis nuo UV spin du lių, ku rie ga li tu rė ti įta kos ka ta rak tai – akies lę šio su drums tė ji mui iš si vys ty ti, akies jun gi nės pa to lo gi niams po­ky čiams ar tink lai nės de ge ne ra ci­jai. Sau lės aki nių lę šiai kont ro liuo­ja švie sos kie kį, pa ten kan tį į akis, ir už tik ri na ge rą ir kom for tiš ką re gė­ji mą sau lė tu me tu.

Nors per ato sto gas kal nuo­se nuo pa vo jin go sau lės po vei kio vi są kū ną sau go den gian tys dra­

bu žiai, rei kė tų ne pa mirš ti pa si­rū pin ti ir ap sau gi niu vei do odos kre mu. Pa rau du si, jaut ri, skaus­min ga, pūs lė ta ar be si lu pan ti oda – tai ženk las, kad per si kai ti no­te sau lė je. Kad taip neat si tik tų, spe cia lis tai pa ta ria ap sau gos nuo sau lės prie mo nes nau do ti 20–30 min. prieš ei nant sli di nė ti, nes pa te pus iš kar to, jos dar ne veiks.

Drėg ni dra bu žiai šal doSvar bu tin ka mai pa si rink ti sli di­nė ji mo kos tiu mą. Bū ti na at kreip­ti dė me sį į au di nį, iš ku rio jis pa­siū tas.

Sli di nė ji mo kos tiu mas tu rė tų ap sau go ti nuo drėg mės ir vė jo, ta­čiau taip pat leis ti kvė puo ti kū nui ir bū ti leng vas. Sie kiant iš siaiš­

Dėl per di de lio fi zi­nio krū vio ga li pra­dė ti skau dė ti są na­rius ir rau me nis, ga li su trik ti šir dies veik la.

13

sveikataantradienis, vasario 14, 2012

Trau mą pa ty ru sį ak to rių į kal ną už ve žė trak to rius

kin ti, ar jam bū din gos šios sa vy bės, rei kia pa si do mė ti eti ke tė je nu ro dy­ta kos tiu mo au di nio su dė ti mi.

Šian dien rin ko je gau su įvai raus sto rio kos tiu mų, skir tų skir tin­goms kli ma to są ly goms, ta čiau, ieš kant uni ver sa laus, ge riau pirk­ti plo nes nį. Po juo pa pil do mai vi­suo met bus ga li ma pa si vilk ti šil tų dra bu žių. Dvie jų da lių kos tiu mas nea be jo ti nai yra pa to ges nis, nes su ši lus ga li ma nu si vilk ti striu kę ir sli di nė ti tik su lie me ne. Vis dėl to ge riau rink tis vien ti są, mat bū si te už tik rin ti, kad nu griu vus už dra­bu žių ne pri lįs snie go.

Per ato sto gas taip pat rei kė tų ne­pa mirš ti, kad drėg ni dra bu žiai la­bai grei tai at šal do kū ną. To dėl, pa ta ria svei ka tos spe cia lis tai, rei­kė tų veng ti med vil ni nių apa ti nių. Šis au di nys blo gai iš ga ri na drėg­mę ir grei tai per šlam pa. Apa ti nio sluoks nio dra bu žius rei kė tų rink tis iš sin te ti nių au di nių. Ne rei kia bi jo­ti, kad oda po to kiu au di niu ne kvė­puos. To kie au di niai grei tai džiū va, ne lei džia dau gin tis bak te ri joms, ku rios su ke lia ne ma lo nų pra kai­to kva pą. Jei nu tin ka taip, kad dra­bu žiai su šlam pa, ne del siant rei­kia pa keis ti juos sau sais. Kal nuo se

bū ti na dė vė ti pa šil tin tą ir drėg mės ne pra lei džian čią ava ly nę.

Spe cia liai skie py tis ne rei kiaVyks tant sli di nė ti į kal nus Eu ro­pos ša ly se – Ita li jo je, Aust ri jo je, Pran cū zi jo je, Švei ca ri jo je, Če ki­jo je, Slo vė ni jo je, Len ki jo je spe cia­liai skie py tis ne rei kia. Vi suo me nės svei ka tos spe cia lis tai pri me na, kad suau gu sie siems, vy res niems nei 26 me tų, re ko men duo ja ma skie py tis nuo dif te ri jos ir stab li gės kas de­šimt me tų.

Nors dif te ri ja dėl il ga lai kio pla ni­nio skie pi ji mo pa sta rai siais me tais yra re ta li ga Eu ro po je ir mū sų ša­ly je, ta čiau Lie tu va, kaip ir ki ti Ry­tų Eu ro pos kraš tai, ver ti na ma kaip di de lės dif te ri jos ri zi kos ša lis. Už ry ti nių Lie tu vos sie nų vis dar re­gist ruo ja ma dif te ri jos pro trū kių.

Nuo ki tų, daž nai ke liau to jų net iš pra ban gių ke lio nių par si ve ža mų, li gų, pa vyz džiui, he pa ti to A, vi du­rių šil ti nės ap si sau go ti taip pat ga li pa dė ti skie pai ir kruopš tus as mens hi gie nos rei ka la vi mų lai ky ma sis.

Ir žie mą ga li ma ap si nuo dy tiVi du ria vi mas, virš ki ni mo su tri ki­mai dėl pa si kei tu sių mi ty bos ypa­

tu mų, o ne re tai ir dėl hi gie nos sto­kos, mais to mik ro bi nės tar šos yra dar vie na ke lio nių pro ble ma.

Dau gu ma žmo nių, tu ris ti niais au to bu sais vyks tan čių į už sie nį, ke lio nės pra džiai pa sii ma mais­to. Jei yra są ly gos lai ky ti mais­tą šal tai, ga li ma pa siim ti net ir grei čiau gen dan čių pro duk tų, ta­čiau tik tiek, kiek ga li ma su spė­ti su var to ti iki jų ga lio ji mo ter mi­no pa bai gos.

Kai ku rie mais to pro duk tai, pa­vyz džiui, viš tie nos ir ki ti mė sos vy nio ti niai, šal tie na, miš rai nės, bly ne liai su vir tos mė sos įda ru, ke pe nų pa šte tas, kon di te ri jos ga­mi niai su kre mu, pa si bai gus jų ga­lio ji mo ter mi nui yra ga na pa vo­jin gi. Šių pro duk tų ge riau neim ti į ke lio nę.

Ge riau siai tik tų šal tai rū ky­ta deš ra, kum pis, la ši niai, mė­sos ir žu vų kon ser vai, kie tai vir ti kiau ši niai, švie žios ar kon ser vuo­tos dar žo vės ir vai siai, duo na, ba­to nas ir sau sai niai. Jei vieš bu ty je ar poil sio na muo se yra nu ma ty­ta, kad sve čiai ga lės pa tys ga min­ti mais tą, to kiu at ve ju ga li ma pa­siim ti ne grei tai gen dan čių mais to pro duk tų.

Ne lai mė: �� sli�di�nė�jant�ko�ją�su�si�ža�lo�ju�siam�ak�to�riui,�te�le�vi�zi�jos�lai�dų�ve�dė�jui�D.Siau�ru�sai�čiui�te�ko�iš�kęs�ti�su�dė�tin�gą�ope�ra�ci�ją.� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.

Stai gus kal nų silp nu mo sind ro mas

Grei tai pa di dė jus aukš čiui virš jū ros ly gio, ga li pa si reikš ti stai gus kal nų silp nu mo sind ro mas. No rint iš veng­ti šio sind ro mo, rei kė tų:

veng ti vienos die nos ke lio nė se mie go­ �ti aukš čiau nei 2 750 m virš jū ros ly gio,

ne var to ti al ko ho lio ir ne per varg­ �ti pir mą sias 24 val., ger ti pa pil do mai van dens,

ser gan tie ji šir dies ir plau čių li go­ �mis prieš ke lio nę tu ri pa si tar ti su gy­dy to ju,

kreip tis pa gal bos į me di kus, jei �stai gus kal nų silp nu mo sind ro mas tę sia si il giau kaip dvi die nas, su si­lpnė ja kvė pa vi mas, at si ran da ko­su lys, kan ki na nuo var gis, su trin ka pul sas.

Ką val gy ti ir ger ti?

Vyks tan tie siems į už sie nio ša lis sie­kiant ap si sau go ti nuo už kre čia mų jų li gų, plin tan čių per mais tą ir ap lin ką (he pa ti tas A, vi du rių šil ti nė, ši ge lio zė, sal mo ne lio zė, kam pi lo bak te rio zė, ke­liau to jų dia rė ja ir kt.), la bai svar bu:

ger ti tik vi rin tą ar ba chlo ruo tą van­ �de nį, ge riau siai bu te liuo se,

val gy ti tik pa kan ka mai ge rai ter miš­ �kai pa ruoš tą mais tą,

ne var to ti ter miš kai neap do ro tų jū­ �rų gė ry bių ir žu vų,

prieš val gant, dar žo ves ir vai sius �kruopš čiai nu plau ti pa rūgš tin ta me van de ny je, nu lup ti ar nu skus ti žie­ve lę,

re ko men duo ja ma mais to pro duk­ �tus pirk ti ir val gy ti tik pa ti ki mo se vie­to se ar ba tik įsi ti ki nus, kad mais tas yra pa kan ka mai ter miš kai ap do ro tas,

kuo daž niau plau ti ran kas – �prieš ga mi nant val gį ir prieš val­gy mą, pa si nau do jus tua le tu; tu rė­ki te mui lo, vien kar ti nį rankš luos­tį ar drėg nų spi ri tu imp reg nuo tų ser ve tė lių,

Grį žus iš ke lio nės, per 2–7 die nas pra­dė jus vem ti, vi du riuo ti, re ko men duo­ja ma ne del siant kreip tis į sa vo šei­mos gy dy to ją.

Pers pė ji mas: �� at�si�spin�dė�ję�snie�ge�sau�lės�spin�du�liai�ypač�aki�na�ir�ga�li�pa­kenk�ti�re�gė�ji�mui,�to�dėl�aki�niai�nuo�sau�lės�yra�bū�ti�ni.� „Shut�ters�tock“�nuo�tr.

Kal nai sve tin gi tin ka mai pa si ren gu sie siems

Ro mas Ka le sins kas Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te to Or to pe di jos ir trau ma to lo gi jos kli ni kos va do vas

Žie mą žmo nės daž niau siai pa­ti ria ko jos čiur nos, ran kos rie­šo są na rių, šlau ni kau lio kak­lo lū žius.

Vy res nio am žiaus žmo nės su si ža lo­ja, par kri tę ant sli daus ša li gat vio. Jau­nes nie ji šią žie mą trau mas pa ty rė sli­di nė da mi, va ži nė da mie si ro gu tė mis ir ke tur ra čiais mo to cik lais. Pas ta ro jo spor to mė gė jams lūž ta il gie ji ran kų ir ko jų kau lai, taip pat daž nai su ža lo­ja mi du bens kau lai. Sli di nin kai daž­niau siai su si ža lo ja ko jas: blauz di kau­lį, čiur ną, ke lio są na rį, ran kas.Nu ken tė ju sia jam bū ti na su teik ti pir­mą ją pa gal bą: prie mo nė mis, ku rios yra po ran ka, imo bi li zuo ti su ža lo tą ga lū nę ir kvies ti grei tą ją me di ci nos

Komentaras

pa gal bą ar ba sa vo trans por tu vež ti su si ža lo ju sį jį į ar ti miau sią me di ci nos įstai gą.Jei gu žmo gus su si ža lo jo ko jos čiur ną, iš sli džių laz dų, ko kių nors len te lių ar net me džių ša kų rei kia pa da ry ti įtva­rą, jį už dė ti ant ko jos ir ap vy nio ti ko kiu nors au di niu. Jei gu nu ken tė jo ran kos rie šas, taip pat rei kia su konst ruo ti įtva rą: iš abie jų rie­šo pu sių už dė ti po len te lę, jas abi ap vy­nio ti au di niu ar ko kiu nors dra bu žiu, kad ran ka ne ju dė tų. Juo ma žiau ju da, juo ma žiau skau da.Kol at va žiuos grei to sios pa gal bos au to mo bi lis, ne ga li ma nu ken tė ju sio­jo pa lik ti gu lė ti ant snie go. Taip žmo­gus ga li nu šal ti ga lū nes, su si­rgti plau čių u ž d e g i m u . S u t e i k u s pir mą ją pa­gal bą nu­k e n t ė j u ­sį jį rei kia į neš t i į šil tą pa­tal pą.

Jei gu ta ko ja ge­rai su gis ir vis kas bus taip, kaip iki trau mos, ma nau, kad sli di­nė siu. Bū­na, kad ko ja ne su­si len kia ar ba neiš­si tie sia tiek, kiek rei kia.

14

sveikataantradienis, vasario 14, 2012

Ka ro li na Mar cin ke vi čiū tėk.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Skir tas ne tik me di kamsLie tu vos svei ka tos moks lų uni ver­si te tas (LSMU) ir Lie tu vos gy dy to­jų są jun gos įsteig tas nuo 1920­ųjų lei džia mas žur na las „Me di ci­na“ yra svar biau sias bio me di ci­nos sri ties moks lo lei di nys Bal ti­jos ša ly se.

Plėt ra Lat vi jo je ir Es ti jo je – tai ir bu vo pa grin di nis žur na lo val dy bos stra te gi nis pla nas. Pa sak žur na lo val dy bos pir mi nin ko ir moks li nio re dak to riaus pro fe so riaus Ed ga­ro Stan ke vi čiaus, žur na las iš lai ko se ną sias tra di ci jas, ta čiau pri si tai­ko prie nuo lat kin tan čio ir to bu lė­jan čio gam tos moks lų pa sau lio.

„Čia yra spaus di na mi eks pe ri­men ti niai, kli ni ki niai, vi suo me­nės svei ka tos, ap žval gi niai straips­niai. Žur na las skir tas gy dy to jams, me di ci nos stu den tams ir dok to­ran tams. Žur na le ver tin gos in­for ma ci jos ras kiek vie nas, ku ris do mi si svei ka ta, moks lo nau jie no­mis. Šian dien žmo nės no ri ži no­ti apie sa ve, svei ka tą. Jie sten gia si ne su sirg ti pa tys ir užau gin ti svei­kus vai kus. Ant ra ver tus, ir me di­kai no ri, kad vi suo me nė ži no tų kuo

dau giau apie svei ka tą ir ko ky biš ką gy ve ni mą. Čia svar bų vaid me nį vai di na ir in for ma ci ja“, – var ty da­mas pa sku ti nį žur na lo nu me rį pa­sa ko jo E.Stan ke vi čius.

Pro fe so riui pri ta rė ir jo ko le ga LSMU se na to pir mi nin kas, žur­na lo „Me di ci na“ vy riau sia sis re­dak to rius pro fe so rius Vi lius Gra­baus kas.

„Su dė tin ga ly gin ti tai, kas bu­vo prieš ka riu ir yra da bar. Moks­las mil ži niš kais žings niais žen gia į prie kį. Kei čia si moks las, kei čia si ir lei di niai apie jį. Šis žur na las yra nea be jo ti nai rei ka lin gas, nes pa­sau lis tu ri iš girs ti apie Bal ti jos re­gio no pa sie ki mus gam tos moks lų sri ty je“, – kal bė jo žur na lo „Me­di ci na“ vy riau sia sis re dak to rius V.Gra baus kas.

Žur na lo lei dė jai su ti ko, kad moks li nis lei di nys „Me di ci na“ yra pui ki pa gal bi nė mo ko mo ji prie mo­nė me di ci nos stu den tams.

Moks li nė ver tėSu jun gus Bal ti jos ša lių me di ci nos moks lo po ten cia lą ta po aiš ku: pa­sau li niu mas tu žur na las bus stip­res nis.

„Ne pa slap tis, kad kuo di des nei au di to ri jai skir tas žur na las, kuo

pla tes nis jo skai ty to jų ra tas, tuo di des nė ti ki my bė spau dai at rink­ti ge res nius straips nius. „Me di ci­na“ kai my nams ži no ma jau se niai. Bend ro žur na lo idė ja puo se lė ta ir bend ra dar bia vi mas su Bal ti jos ša­lių me di kais, moks li nin kais pra­dė tas taip pat se no kai, dar uni­ver si te to rek to riaus pa rei gas ei nant pro fe so riui V.Gra baus kui. Į lei di nį „Me di ci na“ pa ten kan­tys straips niai tu ri su pa žin din­ti su me di ci nos nau jie no mis. Tai yra moks li niai eks pe ri men ti niai ar nau ji gy dy mo me to dai, jų pa­ly gi ni mas ir pri sta ty mas“, – pa­sa ko jo žur na lo moks li nis re dak­to rius E.Stan ke vi čius.

Teks tai į šį mėn raš tį yra at ren­ka mi itin griež tai re cen zuo jant. Kiek vie na me nu me ry je spaus di­na mi aš tuo ni straips niai. Lei dė jai ži no: ko ky bė pa sau ly je yra ver ti­na ma pa gal ci ta vi mo ro dik lį. Pa­sau li nė rin ka dik tuo ja ir sa vas tai­syk les, to dėl žur na las lei džia mas šiuo me tu po pu lia riau sia pa sau ly­je ang lų kal ba.

For muo jant žur na lo „Me di ci na“ lei dy bos po li ti ką re dak ci ja sie kia kuo di des nio ob jek ty vu mo, tarp­tau tiš ku mo ir žur na lo ro dik lių au­gu mo.

Ma ri ja na Ja sai tie nėm.jasaitiene@kaunodiena.lt

Mei lė sukelia ne tik palaimą, bet ir dva sios kan čių, ir fi zi nių li gų. Tai pui kiai ži no gy dy to jas der­ma to ve ne ro lo gas Vir gi ni jus Ka­šė ta.

– Ve ne ri nės li gos yra iš gy do­mos, ta čiau vi suo me nė je dar te be ga lio ja ta bu apie jas vie­šai kal bė ti. Kaip jūs paaiš kin­tu mė te to kią nuo sta tą?– Ve ne ri nės li gos yra in fek ci nės, jo mis už si kre čia ma per ly ti nius san ty kius. Daž niau siai – per at­si tik ti nius, ro dan čius at sa ko my­bės, iš ti ki my bės sto ką. Pas ta rų jų dvy li kos mė ne sių sta tis ti kos duo­me ni mis, de šim ta da lis už si krė­tu sių jų ve ne ri nė mis li go mis tu rė­jo ly ti nių san ty kių su ko mer ci nio sek so, ku ris mū sų ša ly je nė ra le­ga li zuo tas, dar buo to jais.

– Kas yra de šim ta da lis, tiks­liau, ar la bai pa pli tu sios ve ne­ri nės li gos?– Bū tų sun ku su ras ti di na miš kes­nę me di ci nos sri tį už ly tiš kai plin­tan čias in fek ci jas, ku rios jau ke li de šimt me čiai ne be su tel pa į pen­kių tra di ci nių ly tiš kai plin tan čių li gų sam pra tą. Anks čiau ve ne­ri nės li gos bu vo tik pen kios: si­

fi lis, go no rė ja, minkš ta sis šan­ke ris, kirkš nies gra nu lio ma ir ve ne ri nė lim fog ra nu lio ma. Pas­ta rai siais de šimt me čiais nu sta ty­ta dar 20 ly tiš kai plin tan čių li gų. Itin pa pli tu si chla mi di nė, per pe­ti nė, žmo gaus pa pi lo mos vi ru so in fek ci jos ir ypač žmo gaus imu­no de fi ci to vi ru sas – ŽIV. Gal būt di dė jan čiai ser ga mu mo sta tis ti­kai pa si tar nau ja efek ty vi diag­nos ti ka. Už sie ny je chla mi dio zė yra daž niau siai nu sta to ma ly ti­niu ke liu plin tan ti li ga.

– O pas mus?– Lie tu vo je ser ga mu mas ve ne ri nė­mis li go mis taip pat yra ne ma žas, ser ga daug dau giau vy rų nei mo te­rų. Ser gan čių vy rų am žius – 20–29 me tų. Dau giau nei pu sei už si krė tu­sių jų bū din gas neat sa kin gas po žiū­ris į ly ti nius san ty kius.

– Koks po žiū ris yra neat sa kin­gas?– Rim tas, at sa ko my bę už žmo ną, šei mą jau čian tis vy ras ne nueis į šo ną, ne tu rės at si tik ti nių san ty kių. Daž niau siai su ser ga tie žmo nės, ku rie daž nai kei čia ly ti nius par tne­rius. Ne re tai tai yra al ko ho lio var­to ji mo pa da ri nys. Pas mus ne re tai anks ti ry tą at sku ba iš si gan dę vy rai, ku rie po va ka rė lio tu rė jo at si tik ti­nių ly ti nių san ty kių, ne pa si ti ki vie­nos nak ties par tne re ir pra šo iš tir ti, ar neuž sik rė tė.

– Ir iš ti ria te?– Aiš ki na me, kad kiek vie na li ga, iš jų ir tos, ku rios plin ta ly ti niu ke liu, tu ri in ku ba ci nį pe rio dą. Už sik rė tus li ga ga li pa si reikš ti po dvie jų sa vai­čių ar dar vė liau. Dau gu ma ve ne ri­nių li gų tuo ir pa vo jin gos, kad, pa­vyz džiui, 80 pro c. už si krė tu sių jų chla mi di jo mis nie ko ne jau čia, nė­ra jo kių simp to mų.

– Šiais vi ru sais už si krė tęs žmo­gus juos ne šio ja ir pla ti na?

– Taip, nes li goms bū din gas slap tas pe rio das, kai jo kių po žy mių nė ra, o žmo gus ser ga.

– O kaip nu sta to te šias li gas?– At lie ka me krau jo, šlap lės ty ri­mus. Mo te rims – gim dos kak le­lio. Li gas ga li ma nu sta ty ti ir esant anks ty vaja m pe rio dui.

– Pas ta ruo ju me tu plin ta ŽIV. Ar daug pa cien tų dėl šio vi ru­so atei na iš si tir ti?– Ne, ne daug. Nar ko ma nų svei ka­tą ti ria AIDS cent rai. Kai ima me krau jo ty ri mams, pa vyz džiui, dėl si fi lio, ga li ma ir ŽIV nu sta ty ti.

– Ar ve ne ri nių li gų ty ri mai at­lie ka mi ano ni miš kai?– Svei ka tos ap sau gos mi nist ro įsa­ky mu ve ne ri nes li gas ga li ma gy dy tis ano ni miš kai, ne bū ti na sa ky ti var do ir pa var dės.

– O kaip tuo met įro dy ti, kad tu ri svei ka tos drau di mą ir li­go nių ka sos ap mo kė tų už gy­dy to jo kon sul ta ci ją ir ty ri­mus?– No rin tie ji gau ti ne mo ka mas me di ci nos pa slau gas tu ri pa ro dy­ti so cia li nio drau di mo pa žy mė ji­mą. Ano ni miš ku mas iš sau go mas tik pri va čio se gy dy mo įstai go­se, už pa slau gą su si mo kant iš sa­vo ki še nės.

– Už sik re čia ma nuo už si krė tu­sio jo ir bū tent per ly ti nius san­ty kius?– Vy rai gal vo ja, kad ne sau gūs tik tra di ci niai san ty kiai. Už sik re čia ma per ir ora li nius, ana li nius san ty­kius. Net ra di ci nės pa krai pos at sto­vams pa vo jų už si krės ti ne ma žiau, gal dar dau giau. Ana li niai san ty­kiai trau muo ja, to dėl ŽIV, plin tan­čio per krau ją, už si krė ti mo ti ki my­bė dar di des nė.

– Her pe so vi ru su ga li ma už si­krės ti bu čiuo jan tis?– Yra du šio vi ru so šta mai. Ve ne ri­nę li gą su ke lia ly ti nių or ga nų her­pe sas, plin tan tis tik per ly ti nius san ty kius. Šis vi ru sas ypač pa vo­jin gas nėš čio sioms.

– O pa pi lo mos vi ru sas su ke lia gim dos kak le lio vė žį?– Pa pi lo mos vi ru so šta mų taip pat yra ne vie nas. Ve ne ri nėms li goms pri skir ti ni tie, nuo ku rių išau ga kar pos ly ti nių or ga nų sri ty je. Jos ma to mos pli ka aki mi. Šių šta mų su kel tų li gų dau gė ja, nes už si krė­tu sie ji il gai nie ko ne jau čia, kar pos ga li pa si ro dy ti po 5–10 me tų, kai su ma žė ja or ga niz mo at spa ru mas.

– Kaip gy do mos ve ne ri nės li gos?– Dau gu ma jų gy do ma an ti bio­ti kais, kai ku rioms gydyti su kur ti spe ci fi niai vais tai.

Žur na las „Me di ci na“ įžen gė į pa sau li nę rin kąRy go je Lat vi jos gy dy to jų są jun ga or ga ni za vo Lie tu vo je lei džia­mo moks lo žur na lo „Me di ci na“ pri sta ty mą. Į šį iš kil min gą ren­gi nį bu vo pa kvies ti Lat vi jos gy dy to jai, uni ver si te tų va do vy bės, bio me di ci nos sri ties moks li nin kai, po li ti kai, mėn raš čio val dy­bos na riai ir re dak ci jos at sto vai iš Lie tu vos.

Pri pa ži ni mas: �� di�džiu�lis�LSMU�pro�fe�so�rių�V.Gra�baus�ko�ir�E.Stan�ke�vi�čiaus�nuo�pel�nas,�kad��„Me­di�ci�na“�yra�svar�biau�sias�bio�me�di�ci�nos�sri�ties�moks�lo�lei�di�nys�Bal�ti�jos�ša�ly�se.�

Mei lės li gų bai mė: po sal džios nak ties – pas ve ne ro lo gą

Atei čiai – žvilgs nis į Ry tusMėn raš čio „Me di ci na“ re dak ci ja at krei pė dė me sį ir į Ry tų rin ką, to­dėl bu vo kal ba ma si ir dis ku tuo ja­ma su Bal ta ru si jos at sto vais.

„Svar bu, kad su žur na lu su si pa­žin tų kuo dau giau spe cia lis tų. Šiuo me tu ti ra žas yra tik 800 eg zemp lio­rių, ta čiau elekt ro ni nė ver si ja tink­la la py je tu ri apie 90 000 skai ty to jų per me tus. Šian dien, kai vis kas yra in ter ne ti nė je erd vė je, vie ša ir vyks­

ta taip grei tai, ne ga li ma at si lik­ti nuo nau jie nų. Jei me di kas no rė­tų ką nors iš tir ti ir vė liau paaiš kė tų, kad tas ty ri mas jau bu vo pa da ry tas, tai bū tų be ver tis dar bas. Šio ir pa­na šių žur na lų tiks las yra pub li kuo ti ori gi na lius duo me nis, ku rių nie kur ki tur ne bu vo pub li kuo ta“, – kal bė­jo pro fe so rius E.Stan ke vi čius.

Pro fe so rius pa ra gi no vi suo me nę at kreip ti dė me sį į tai, kad eg zis­tuo ja ne tik in for ma ci nė spau da,

Net ra di ci nės pa krai­pos at sto vams pa­vo jų už si krės ti ne ma žiau, gal dar dau­giau.

Virginijus Kašėta:

15

sveikataantradienis, vasario 14, 2012

Mek­si­kos­na­cio­na­li­nio­psi­chiat­ri­jos­ins­ti­tu­to­spe­cia­lis­tai­tvir­ti­na­iš­ra­dę­vak­ci­ną,­ku­ri­ga­li­pa­dė­ti­iš­veng­ti­he­roi­no,­ko­kai­no­ir­me­tam­fe­ta­mi­no­pri­klau­so­my­bės.­Ši­vak­ci­na­vei­kia­žmo­gaus­imu­ni­te­to­at­sa­ką­į­nar­ko­ti­nes­me­džia­gas.­Dėl­to­he­roi­nas­ne­pa­ten­ka­į­ner­vų­sis­te­mą­ir­ne­lei­džia­pa­siek­ti­opioi­di­nių­re­cep­to­rių­sme­ge­ny­se.­At­lie­kant­ban­dy­mus­su­pe­lė­mis­paaiš­kė­jo,­kad­vak­ci­na­at­gra­so­nuo­no­ro­var­to­ti­nar­ko­ti­nes­me­džia­gas.­

Per­ŽIV­in­fek­ci­jos­re­gist­ra­vi­mo­lai­ko­tar­pį­Lie­tu­vo­je­už­re­gist­ruo­ti­1­867­ŽIV­at­ve­jai,­iš­ku­rių­1­546­yra­vy­rai­ir­321­–­mo­te­ris.­Dau­giau­siai­ŽIV­at­ve­jų­nu­sta­ty­ta­25–34­me­tų­am­žiaus­gru­pė­je.­Dau­giau­siai­už­si­krė­tu­sių­jų­–­1­322­yra­švirkš­čia­mų­jų­nar­ko­ti­kų­var­to­to­jai.­Per­ho­mo­sek­sua­lius­san­ty­kius­už­si­krė­tu­sių­jų­re­gist­ruo­ta­111,­per­he­te­ro­sek­sua­lius­–­268,­iš­mo­ti­nos­vai­kui­–­2­at­ve­jai,­ne­ži­no­mu­ke­liu­–­164.

Vak­ci­na­nuo­nar­ko­ti­kų­ ŽiV­uŽsikrečia­jauniŽur na las „Me di ci na“ įžen gė į pa sau li nę rin ką

Pri pa ži ni mas: ­� di­džiu­lis­LSMU­pro­fe­so­rių­V.Gra­baus­ko­ir­E.Stan­ke­vi­čiaus­nuo­pel­nas,­kad­­„Me­di­ci­na“­yra­svar­biau­sias­bio­me­di­ci­nos­sri­ties­moks­lo­lei­di­nys­Bal­ti­jos­ša­ly­se.­

Mei lės li gų bai mė: po sal džios nak ties – pas ve ne ro lo gą

bet ir skir ta sa vo sri ties spe cia lis­tams, ku ri, pa sak E.Stan ke vi čiaus, yra mū sų ryt die na.

„Šian dien pub li kuo ja mi ban­dy mai ir eks pe ri men tai daž nai po dau ge lio me tų tam pa auk si­niu stan dar tu me di ci no je. Tu ri mų pub li ka ci jų są ra šas – tai kiek vie­no me di ko ir moks li nin ko vi zi ti nė kor te lė“, – dės tė žur na lo val dy bos pir mi nin kas ir moks li nis re dak to­rius E.Stan ke vi čius.

– Ar jū sų pa cien tai są ži nin gai gy do si, me di kų ne si dro vi?– Ne pa sa ky čiau, kad dro vi si. Įvai­rių žmo nių yra, kai ku riuos vy rus pas mus at ve da jų žmo nos. Yra to­kių, ku rie iš si gąs ta bet ko kio iš bė­ri mo. Yra to kia li ga – ve ne ro fo bi ja, kai žmo nės bi jo ve ne ri nių li gų. Tu­riu ke lis pa cien tus, ku rie per kiek­vie ną pil na tį atei na ir pra šo iš tir ti, ar ne ser ga ve ne ri ne li ga, nors pa­sku ti nį kar tą ly ti nių san ty kių tu­rė jo prieš 40 me tų. Tokius pacien­tus ga li iš gy dy ti tik psi chiat rai.

Ve ne ri nių li gų simp to mai

Vy rams – iš sky ros iš šlap lės, �skaus min gas šla pi ni ma sis, var­pos gal vu tės už de gi mas, sėk li džių skaus mas, sėk li dės prie li pų už de­gi mas.

Mo te rims – iš sky ros iš makš ties, �ma žo jo du bens už de gi mo po žy­miai, ne gim di nis nėš tu mas, su tri­ku sios mė ne si nės.

Ir vy rams, ir mo te rims bū din gi �skaus min gi ly ti niai san ty kiai, išo ri­nių ly ti nių or ga nų išo pė ji mai, išei­na mo sios an gos skaus mas, ga li iš­si vys ty ti art ri tas, kon junk ty vi tas.

Šis lei di­nys yra nea be jo ti­nai rei ka­lin gas, nes pa sau lis tu ri iš girs­ti apie Bal­ti jos re­gio no pa­sie ki mus gam tos moks lų sri ty je.

To­mo­Ra­gi­nos­nuo­tr.

16

menas ir pramogosantradienis, vasario 14, 2012

En ri ka Strio gai tėe.striogaite@kaunodiena.lt

Ug nis – to bu lin to ja ir nai kin to ja„Spinduliuoja ug ni mi! – pri du ria ke ra mi kė L.Kviet kaus kie nė. – Ke­ra mi kui ug nis – tik ra sis kū ry bos par tne ris, ne re tai ir la bai įno rin gas, kū ri nį ge ban tis pa to bu lin ti ar ba... su nai kin ti.“

„Štai, žvilg te lė ki te, – ener gin gai mos te lė ja link sa vo kū ri nio „Il ge sio žie dai“ me ni nin kė. – Vi si šie žie dai bu vo pa deng ti ta pa čia gla zū ra, de­gė to je pa čio je kros ny je tuo pa čiu lai ku, o kiek vie nas jų – skir tin gas, vie nų žied la piai ta po tam siai rau­do ni, ki tų ža li ar net juo di, nes tai – re duk ci nis de gi mas.“

„Žai di mai su ug ni mi“ – taip pa­va di no sa vo pa ro dą ke ra mi kė, ug­niai su tei kian ti ir tie sio gi nę, ir per­kel ti nę – mei lės, aist ros – reikš mę,

nes pa sta ra jai ga le ri jo je skir ta net at ski ra, jau ki, in ty mi ir rau do nos spal vos pri pil dy ta erd vė.

Re gis, tra di ci nės ro že lės, šir de­lės, gė lių žie dai, ta čiau pa teik tos ki taip. Ro že lės, įso din tos se no fo­te lio spy ruok lė se, šir de lės – su­kur tos iš mo li nių deš re lių, gė lių pum pu rai, tar si lau ki nių bi čių liz­de liai, mil ži niš ki žie dai – iš dau gy­bės ma žų mo lio ga ba lė lių.

Traukia medžiagų sintezėL.Kviet kaus kie nė spin du liuo ja mei le pla čią ja pra sme – nuo aist­rin go jo tan go, fla men ko, il ge sio ir aist ros refl ek si jų iki nuo šir daus mo lio pra kal bi ni mo su Suau gu­sių jų mo ky mo cent ro auk lė ti niais ar mo čiu tė mis iš Pa gy ve nu sios mo ters veik los cent ro: pa sta ro sios pa tir tys mei lės sam pra tą pra plė­tė, įpras mi no, su tei kė gy lio ir am­ži nu mo.

„Man la bai gra žus lai ko žy mė­mis pa ženk lin tas me dis: su trešęs, ap sa ma no jęs su su rū di ju sio mis vi­ni mis“, – švel niai glos to ke ra mi kė lai ko ir van dens iš va go tą me džio pliaus ką, į ku rią or ga niš kai įsi lie ję me ni nin kės ke ra mi kos raš tai. Ir ta mo lio bei me džio sin te zė, me džio raš tų at si kar to ji mas mo ly je, pa gar­biai iš sau go jant ir sa ma nas, ir net me dį per vė ru sias jau su rū di ju sias vi nis, tam pa tar si mei lės api bend­ri ni mu, eti ne ir es te ti ne įžval ga.

Suau gu sių jų mo ky mo cent re

Mei lė ir ug nis ke ra mi kės kū ry bo je ir gy ve ni meTem pe ra men tin gos, gy ve ni mo džiaugs­mu trykš tan čios, nuo šir džios me ni nin­kės Lo re tos Šul gai tės­Kviet kaus kie nės per so na li nė ke ra mi kos dar bų pa ro da ga­le ri jo je „Bal ta“ spin du liuo ja ši lu ma, mei le ir aist ra.

L.Kviet kaus kie nė mo ko su bren­du sius moks lei vius, ne re tai jau tu­rin čius sa vo vai kų, bet te be lan kan­čius aš tun tą ar de šim tą mo kyk los kla sę.

„Bu vo ir tris de šimt me tis, lan­kęs penk tą mo kyk los kla sę“, – pri si me na me ni nin kė, nė vie nu jų ne si ste bin ti ir kiek vie ną cent ro moks lei vį ger bian ti. „Vi so kių yra, vi so kių rei kia, ne ga li me teis ti, nes to li gra žu ne ži no me jų gy ve ni mų vin gių“, – už tik rin tai kal ba kū rė­ja ir aki vaiz du, kad tie žmo nės ir jų li ki mai tik pra ple čia pa ži ni mą, o ir pa čios me ni nin kės kū ry bai su tei kia gi lių pa tir čių bei iš gy ve ni mų.

Mo lio te ra pi jaGy vi, ug ni mi al suo jan tys eks po na­tai: fla men ko ro žės, gė lių pum pu­rai, žie dai, žva ki dės, spe cia liai šiai pa ro dai su kur tą aro ma tą sklei­

džian tis aro ma te ra pi jos in das, ori­gi na lus švies tu vas ir net žie do for­mos ug nia ku ras su tik ra ug ni mi ap gau bia ši lu ma, jau ku mu ir mei­lės tik ru mo nuo jau to mis. Pa na šiai kaip ir pa ro dos ati da ry me is pa niš­kus rit mus gi ta ro mis gro ju sios jau­nos mer gi nos bei drau ge eks po na­tus smal siai ap žiū rin čios gar baus am žiaus mo te rys – L.Kviet kaus­kie nės auk lė ti nės iš Pa gy ve nu sios mo ters cent ro.

Pas ta ro sios, pa sak me ni nin kės, iš pra džių mo jo ran ka: „Oi, čia ne man, jau per vė lu, ne su ge bė siu.“ Da bar jos mie lai lip do ir prie iš­deg tų pa vy ku sių kū ri nių ne re tai net kaip vai kai su si pe ša, nes pa tys gra žiau si dar be liai, žiū, tu ri ne vie­ną au to rę.

Kal bė da ma apie ke ra mi ką L.Kviet kaus kie nė ne re tai ją pa va­di na mo lio te ra pi ja, nes ji sa vo tiš­

kai gy do ir tuos su vi sais ne spė ju­sius mo kyk los baig ti moks lei vius, ir neį ga liuo sius, ir ne rei ka lin gu mo jaus mą iš gy ve nan čius sen jo rus, ir ją pa čią. „Kar tais grįž tu na mo tik va ka re: bū nu taip pa var gu si, kad iš kar to ap si ren giu pi ža ma, bet nė ne pa jun tu, kaip ant jos už si juo siu pri juos tę ir pra de du lip dy ti paukš­čius, štai tuos žvirb lius mil ži nus, – mos te lė ja sto ru lio žvirb lio pu­sėn L.Kviet kaus kie nė, – ne ži nau, kiek jų pri lip dy čiau, ar iš vis be­nuei čiau mie go ti, nes ne be jun­tu lai ko. Vi sa lai mė, grįž ta na mo vy ras ir pri me na, kad pail sė ti taip pat rei kia.“

Kar tais grįž tu na­mo tik va ka re: bū nu taip pa var gu si, kad iš kar to ap si ren giu pi ža ma, bet nė ne­pa jun tu, kaip ant jos už si juo siu pri juos tę ir pra de du lip dy ti.

Lo­re­ta­Šul­gai­tė-Kviet­kaus­kie­nė.­­Fla­men­ko­III.

Ne­pa­do­rus­pa­siū­ly­mas.Se­na­mei­lė­ne­rū­di­ja.Ne­būk­kel­mas.

Fla­men­ko­V.

kas: L.Kviet Kaus Kie nės per so na Li nė pa ro da „Žai di mai su ug ni mi“.

kur: ga Le ri joje „BaL ta“. kada: iKi Ko vo 3 d.

17

menas ir pramogos

Apie L.Šul gai tę-Kviet kaus kie nę

antradienis, vasario 14, 2012

Praėjusios savaitės nugalėtoja Brigi-ta GRIKŠAITĖ. Teisingi atsakymai: DE-KADANSAS (pirm.), BARITONAI (antr.), VIEVERSYS (treč.), BAMBUKAS (ketv.), BRUDERŠAFTAS (penkt.).

KryžiAžodis

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute nu-meriu 1337. Siųsdami žinutę ra-šykite: DIENA (tarpas) KD (tar-pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.

Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi-me antradienį, vasario 21 d.

Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mū-sų gyvenimo dalis.Esama žmonių, kuriems duota dau-giau, kurie buvo pasirinkti naudo-tis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius.Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsi-gyvens kaimynystėje moters, ku-ri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvel-kė žaviu moteriškumu, galinčiu iš-mušti iš vėžių ir pakerėti kiekvie-ną vyrą... Anastasija iš protėvių paveldėjo ne-įprastą galią gydyti žmones. Supras-dama, kad tokiais gebėjimais neap-dovanotam žaviam rašytojui gali bū-ti sunku su tuo susitaikyti, ji nusle-pia tiesą. Tačiau ar ilgam?

Šią savaitę laimėkite Noros roberts knygą „žiniuonė“.

Mei lė ir ug nis ke ra mi kės kū ry bo je ir gy ve ni meL.Šul gai tė-Kviet kaus kie nė gi mė 1961 m. Kau ne. 1985 m. bai gė VDA ke ra-mi kos spe cia ly bės stu di jas. 2008 m. VDU bai gė pe da go gi kos ma gist ro stu di jas. Nuo 1988 m. – Jau nų jų dai li-nin kų są jun gos na rė , o nuo 1999 m. – Lie tu vos dai li nin kų są jun gos na rė.

Dar stu di juo da ma VDA Lo re ta dir-bo Jie sios ke ra mi kos ga myk lo je, kū-rė eta lo nus – su ve ny rus, ku rie rep re-zen ta vo Lie tu vą dau ge ly je pa sau lio ša lių. Nuo 1985 m. da ly vau ja res pub-li ki nė se, mies tų ir už sie nio ša lių pa-ro do se: Vo kie ti jo je, Lat vi jo je, Es ti jo je, Ru si jo je. Dar bų au to rė yra nuo la ti nė ke ra mi kos sim po ziu mų „Mes“ (1997 – 2009 m.), tarp tau ti nių ke ra mi kos sim po ziu mų „Re duk ci ja“ (1977–2009 m.) da ly vė.

Ke ra mi kė yra su ren gu si pen kias au-to ri nes pa ro das, dai li nin kė yra ak ty-vi pro jek tų su ma ny to ja ir vyk dy to-ja. Jos mo ki niai iš vi sos Lie tu vos, ku-rių am žius nuo 2 iki 82 me tų. In ter je-ro ir eks ter je ro dar bai, su kur ti 1986–2010 m., iš si bars tę po vi są Lie tu vą ir už jos ri bų.

Bi ru tė Lenk ty tėPoe tė

Ug nis – tai ir aist ra, ir pa vo-jus, ir įkvė pi mas, ir jau ki žva kės lieps ne lė, ir vi sa nai ki nan tis gais ras. Ug nis

– tai gy vy bė ir mir tis, trans for ma ci-ja. Ke ra mi kui ji yra tik ro ji kū ry bos par tne rė – už si spy ru si, tu rin ti sa-vo nuo mo nę, daž nai sa vaip pa krei-pian ti pra di nius su ma ny mus, ga lin ti juos pa to bu lin ti ar net vi sai su nai-kin ti. Bū tent ug nis įkve pia kū ri niui gy vy bę, su tei kia jam sie lą, su ly do į vie ną vi su mą kar tais, re gis, ne su de-ri na mas me džia gas, idė jas, for mas, fak tū ras... Ji ne nus pė ja ma, lau ki nė ir sun kiai pri jau ki na ma, su ja ga li ma gin čy tis ar ko vo ti, ta čiau ke ra mi ko ir ug nies san ty kis neiš ven gia mai yra ir bus mei lės ir par tne rys tės is to ri ja. Kaip tan go, ku ris šo ka mas dvie se... Ke ra mi kas ge riau nei bet ku ris ki tas kū rė jas ži no, ką iš tie sų reiš kia žais-ti su ug ni mi. Nes bet ku ria me me ne yra žai di mo, at ra di mo, ne ti kė tu mo ele men tas. Jam bū ti nas su ge bė ji-mas imp ro vi zuo ti, ty ri nė ti, ste bė tis pa sau liu ir da ly tis ta nuo sta ba, ste-buk lu su ki tais. Tai pro ce sas, ku rio re zul ta tas to li gra žu ne vi sa da yra pro gno zuo ja mas, su žiups ne liu ri-zi kos. Tuo ir ža vus, už bu rian tis, vi-lio jan tis.. . Žai di mo re zul ta tas ne bū-ti nai tu ri bū ti funk cio na lus. Net gi grei čiau prie šin gai. Šiuo se daik tuo-se ug nies pri si lie ti mas, ko ge ro, net svar bes nis nei me džia ga. To dėl taip gy vai jau čia mas jos aist rin gas plaz-dė ji mas ar ty kus žė ra vi mas. Taip ug nis, re gis, be for mė ir ne sut ram-do ma sti chi ja, pa ga liau pa si duo-da ir tai kiai įsi kū ni ja daik tuo se, pa-na šiuo se į gė les, in dus ar tie siog – į švie są ir ši lu mą... Kū ry bi nis žai di-mas, ku ria me ne ga li bū ti pra lai mė-ju sių jų...

Komentaras

Lo­re­ta­Šul­gai­tė-Kviet­kaus­kie­nė.­­Fla­men­ko­III.

Tomo­Raginos­nuotr.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012

Skelbimų ir prenumeratoS SkyriuS!Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23,priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

18

klasifikuoti skelbimai

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) 8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Darbo skelbimai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18Paslaugos � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 18, 19Parduoda � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Perka � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � �19, 20Įvairūs � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Karščiausi kelionių pasiūlymai � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Kviečia mokytis � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 20Kviečia� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19, 20, 21Pamesta� � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 19Rasta � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21Informuoja � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � � 21

Anglijoje – su anglų k.: sandėlių darbuoto-jams, viešbučių personalui, med. seserims, slaugytojoms; be anglų k.: pakuotojams, gėlių skynėjams. Olandijoje – biurų valyto-joms, suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, pada-vėjoms. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt.

912301

Bendrovei reikalingas sargas, darbas kas ketvirtą naktį. Pirmenybė teikiama stu-dentams. Gyvenimo aprašymą (CV) siųsti darbas@sabina.lt.

912393

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramo-nėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavi-mas – gera anglų kalba. Privalumas – dar-bo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

900142

Ieškome: apsaugos, gamybos, sandėlio (1500), salės darbuotojų, vairuotojų, va-lytojų, fasuotojų, pakuotojų. Tel. 8 674 57 008.

912306

Kavinei Kaune, Šilainiuose, reikalinga (-as) virėja (-as), turinti darbo patirties ir galinti dirbti savarankiškai. Tel. 8 685 81 122.

912510

Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368.

903816

Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalin-gos (-i) pardavėjos (-ai). Tel. 8 673 12 489.

911788

Reikalinga (-as) cecho darbininkė (-as) ke-pykloje. Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637, info@itc.lt.

912031

Reikalinga (-as) siuvėja (-as) dirbti drabužių taisytoja (-u)-užsakymų priėmėja (-u). Dar-bas PC „Savas”. Tel. 8 699 39 519.

912589

Reikalingas picų išvežiotojas. Darbas firmos automobiliu. Tel. 8 687 35 352.

911208

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuoto-jai dirbti maršrutais Lietuva–Europa; Euro-pa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.

912514

Reikalingi vairuotojai įmonės kroviniams vežioti. Maršrutas pastovus Lietuva–Vokie-tija. Tel. 8 690 74 588.

911954

Servisui reikalingi automobilių šaltkalviai (specializacija – variklių remontas ir kom-piuterinė diagnostika). Darbas Kaune. Tel. 8 687 76 364.

911108

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vai-ruotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

910479

Statybos bendrovei reikalingas sąmati-ninkas. Reikalavimas – ne mažesnė kaip 5 m. patirtis. Privalumas – sąmatininko atestatas. Darbas Kaune. Kreiptis tel. 8 685 62 980.

912022

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolė-kis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

912691

Viešbučiui dirbti nuolat reikalingas pagal-binis darbininkas, mokantis dažytojo ir sta-liaus darbus. Teirautis tel. 8 614 95 700.

911998

Viešbučiui reikalinga (-as) viešbučio koordi-natorė (-ius). Darbo pobūdis: apgyvendini-mo paslaugų koordinavimas; rezervacijų vyk-dymas; konferencijų organizavimas ir ruoša. Darbo patirtis būtina. Tel. 8 656 39 311.

911858

Viršutinio trikotažo siuvimo įmonė siū-lo darbą siuvimo meistrei. Reikalinga darbo patirtis. Darbas Vilijampolėje. Atlyginimas geras. Darbo sąlygos pui-kios. Tel. 338 588, 8 615 71 100.

910004

Darbo SkelbimaiSiūlo darbą

Statybos įmonei reikalingi BETONUO-TOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.

912067

paSlaugoSmedikų

„Biofirst“ klinikoje doc. Arūnas Ščiu-pokas, gyd. NEUROLOGAS, medicinos mokslų daktaras, turintis 33 metų dar-bo patirtį, diagnozuoja ir gydo: Parkin-sono, Alzheimerio ligą, epilepsiją ir kt. traukulinius sindromus, neuropatiją, ra-dikulopatiją, panikos atakas, kardialgi-ją, nemigą, migreną, ūminius ir lėtinius nugaros skausmus ir kt. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

912628

„Biofirst“ klinikoje vasario mėn. su „Eu-rovaistinės“ kortele „Medus“ taiko-ma 20 proc. NUOLAIDA endokrinolo-go konsultacijoms su echoskopijomis! ENDOKRINOLOGĖS Audronės Rutkaus-kienės profesinio domėjimosi kryptys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, an-tinksčių ligos, hipofizės ligos, meta-boliniai sutrikimai (osteoporozė, me-tabolinis sindromas), ginekologinė endokrinologija (menstruacinio sindro-mo sutrikimai, hiperandrogenizmas, kli-makterinis laikotarpis). Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

912635

Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblai-vinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Ginta-rinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.

908739

Ginekologo konsultacijos, smulkios ope-racijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gy-dymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.

912117

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iš-kvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

884759

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

908840

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydy-tojai psichiatrai gydo įvairius psichi-kos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alko-holio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.

909891

Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

907607

Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA apara-tu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagys-les, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mer-gaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; krau-jo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stubu-ro kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Regis-tracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.

911075

Nustebink savo artimą žmogų, padova-nok masažo dovanų kuponą! Nugaros masažas, 30 min. – 25 Lt, kursas (5 kar-tai) – 110 Lt; 9 kartai – 200 Lt; klasiki-nis segmentinis viso kūno, 1 val. – 50 Lt, relaksinis 1.10 val. – 60 Lt; aromati-nis 1.30 val. – 80 Lt. Tel. 8 678 81 816.

908193

Kojų venų tyrimas „Venoscan“ aparatu. „Ve-notrain“ kompresinės kojinės. Individualus parinkimas. M.Daukšos g. 29, Kaunas. Re-gistracija tel. 204 337.

912049

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimi-no g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

899176

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ate-roskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

908792

Profesionali masažistė atlieka klasikinį gy-domąjį (osteochondrozės, po insultų ir kt.) masažą. Gali ateiti į namus. Lic. Nr. 4002. Tel. 377 103, 8 615 24 926.

909255

Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydy-mas, kodavimas, psichoterapija, medika-mentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklauso-mybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.

912105

automobilininkams

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS

ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antiko-rozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Sku-bus kėbulų, duslintuvų virinimas, dažymas. Važiuoklės ir transmisijos remontas. Kalva-rijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

903525

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Tai-some visus elektros gedimus, starterius, ge-neratorius, automatines, mechanines dė-žes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

905952

Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, va-žiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

912485

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos re-montas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

912574

Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703.

900584

buitinės technikosremonto

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. au-tomatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

908476

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garanti-ją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuo-laida! Tel. 300 744, 8 606 20 200.

912036

ARDO, ARISTON, HANSA, SNAIGĖ, LIEB-HERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių ne-brangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.

912405

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvyks-tu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

909288

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau-dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

907408

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, in-daplovių, elektrinių viryklių, mikroban-gų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

899229

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.

907041

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

910446

Taisome įvairių tipų televizorius klientų na-muose. Iškvietimas nemokamas. Suteikia-ma garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

909703

Televizorių (plazminių, LCD, kineskopinių), garso ir vaizdo buitinės technikos remon-tas. Statybininkų g. 7A, tel. 8 614 22 333, 8 683 33 229. www.RAPASLAUGA.lt.

911971

kompiuterininkų

Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiu-terius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.

893992

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegi-mas, lituojame. Kaune atvykstame nemo-kamai. Tel. 8 611 40 917.

908202

Kompiuterių remonto paslaugos. NEMO-KAMAS atvykimas. www.pagalbakompiute-riams.lt. Tel. 8 611 46 629.

910497

Statybos, remonto

AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų sti-klinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.

906120

Apdaila. Tapetuoju lubas ir sienas. Glaistau. Dažau. Darbo patirtis 19 metų. Dedu lami-natą. Pristatau medžiagas. Tel. 8 650 45 329, 8 674 83 310.

911944

Atliekame griovimo darbus – sienų, per-tvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

904561

Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavi-mas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savi-varčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901171

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio mon-tavimo darbus (sunkias ir lengvas konstruk-cijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894357

Atliekame visus griovimo darbus: pas-tatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų mon-tavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

904582

Atliekame visus santechnikos darbus: van-dentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanali-zacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162.

904604

Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sie-nas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361.

898662

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukš-čio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

906906

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuo-jame, restauruojame parketą, medi-nes grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

906377

Be dulkių šlifuojame, lakuojame parke-tą, grindis. Dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų).

912189

Būsto apdaila JUMS: sienų glaistymas, da-žymas, tapetavimas. Langų montavimas, apdaila ir kiti darbai. Tel. 8 671 82 510, e. paštas apdailiuxxx@gmail.com.

912583

Dažau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, šli-fuoju, restauruoju, lakuoju parketą, grindis, dedu laminatą. Ilgametė patirtis. Tel. 8 686 07 305.

912213

Dažau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu la-minatą, suku gipskartonį. Stažas 22 m. Nu-perku ir atvežu medžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.

911924

Dažytoja dažo, glaisto, tapetuoja, dekoruo-ja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Veneci-jos struktūriniu tinku. Aliejiniais dažais ne-dažo. Tel. 8 674 94 683, 8 606 21 878.

904118

Elektros instaliacijos montavimo darbai, apsauginės signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos, žaibosauga, varžų matavimai. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077.

912711

Gaminame iš metalo laiptus, laiptinės du-ris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancūziškus balkonus. Tel. 8 675 16 865.

904848

Gaminame iš metalo: duris garažams, san-dėliukams. Tvoros, balkonai, grotos. Kalvys-tės darbai. Tel. 8 698 25 138.

907092

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tape-tuoju, dedu kampus, klijuoju kamštinę dan-gą. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

911270

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskarto-nį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734.

907077

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Ga-rantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900900

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji ka-minai, remontas. Kokybės garantas. Kami-nų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

912436

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

912273

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLI-NIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška ko-kybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

906073

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, bal-konų stiklinimas, apdaila. Langų regu-liavimas, taisymas. Buto remonto dar-bai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

907926

Plytelių klijavimas, dažymas. Tapetavimas, laminato ir kt. grindų dangos klojimas. Durų statymas. Dušų kabinų statymas. Vykstame ir į užmiestį. Tel. 8 633 73 320.

906349

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžia-gas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

910260

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizaci-ja. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.

877907

Nukelta į 19 p.

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012 19

Paslaugosstatybos, remonto

Santechnikos, šildymo, vėdinimo, kondicio-navimo sistemos. Katilinių įrengimas, kati-lų keitimas. Kiaurymių gręžimas. Tel. (8 37) 261 486, 8 698 41 077.

912718

Sienų šiltinimas užpildant oro tarpą ter-moputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.

908645

Šiltiname sienas, stogus ir grindis, užpil-dant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

907987

Stogų dengimas, rekonstrukcija, skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskar-tonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

911053

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLE-TAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

906399

Gaminame iš pušies, uosio, ąžuolo įvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168.

896802

Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuoja-me. Tel. 540 412, 8 618 79 554.

912370

Įvairios durys pigiau. Didelis spal-vų, modelių pasirinkimas. Naujie-na – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuo-ti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

906451

Kokybiškos pušies, uosio DURYS. Įstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. Užsakymai tel. 77 33 68, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10–21 val.

907045

Pigūs LAIPTAI iš sausos ąžuolo, uosio, klevo medienos (projektuoju, gaminu, montuo-ju). Tel. 8 610 75 452.

909587

Baldžių

Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spy-ruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

910436

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

909678

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

907063

Gaminame nestandartinius kietuosius bal-dus: virtuvės, prieškambario, komodas, sta-lus, lentynas, spintas... Atvežame, surenka-me nemokamai. Tel. 8 601 26 068.

910106

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieš-kambario, biuro ir kitus nestandartinius bal-dus. Projektuojame pagal klientų užklausi-mus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

910935

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

910951

Greitai, kokybiškai remontuojame minkš-tuosius baldus. Keičiame spyruokles, po-roloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.

912519

Statau duris, keičiu spynas, restauruoju, re-montuoju, išardau, surenku kietuosius bal-dus. Tel. 260 665, 8 678 38 973.

911747

Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vo-nios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt.

908991

Šventėms

Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.

898509

Teisinės paslaugos

Kvalifikuotas teisininkas konsultuoja civili-nės, administracinės ir baudžiamosios tei-sės klausimais. Rašo ieškinius, prašymus teismui, parengia dokumentus Strasbūro teismui. Rašo sąskaitas. Tel. 8 620 68 448.

908034

Kitos

VERTĖJŲ PASLAUGOS„AUJAMA“

(prie Kalniečių PC), tel.

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iš-sivežame), minkštuosius baldus, čiu-žinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiš-ka įranga. Langų valymas, grindų dan-gos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslau-gos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

906808

ALADINO kilimų ir baldų valykla valo čiu-žinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paima-me nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

908916

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NE-MOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvar-kome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

910070

Modernia valymo įranga „Rainbow“ gi-luminiu būdu valome dangą, čiužinius ir minkštuosius baldus. Tel. 8 604 02 322.

907028

1 k. butą Partizanų g. (5/4 a., plyt., 18 kv. m, tvarkingas, patogumai bendri, prie pat „Hy-per Maxima“, „Topo centras“, Aklųjų kombi-natas). Kaina 13999 Lt. Tel. 8 678 00 678.

906721

2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, nau-jai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050.

912239

20 kv. m naujai pastatytą prekybinį kioską be vandens Šilainių turgavietėje, Žemaičių pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo die-nomis 8–16 val.

901394

8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, Gi-rios g. (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 676 22 944.

912240

DnB būstas teikia paslaugas norintie-siems parduoti ar išnuomoti savo nekilno-jamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

910905

Domina parduodami butai, namai, sody-bos, sklypai Kaune arba šalia Kauno. Siūly-ti įvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Mar-tynas.

906926

Parduoda 12 arų žemės sklypą Sargėnuose. Visos komunikacijos sklype. Be tarpininkų. Tel. 8 647 85 086.

904736

Parduodamas gerai suremontuotas 2 kambarių butas Žaliakalnyje, Pašilės g. (50 kv. m, 5/1 a., mūrinis namas), už gerą kainą. Kreiptis tel. 8 686 50 799.

912495

Parduodu 6 a sklypą Kaune, Aleksote. Yra miesto komunikacijos, asfaltuotas kelias. Kaina 97 000 Lt. Tel. 8 653 48 928.

911092

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabran-gimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Auja-ma-credit“.

905840

Vieno kambario butą Partizanų g. (5 a. blo-kinio namo I a., b. pl. 29 kv. m, didelis bal-konas). Maži mokesčiai. Be tarpininkų. Tel. 8 656 79 880.

912432

ParduodaNekilnojamasis turtasKaune ir Kauno rajone

Maisto prekės

Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svo-gūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, rau-gintus agurkus. Pristatau į vietą, išrašau do-kumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.

904255

Kitos prekės

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.Filharmonijoje veikia darbų paroda „Atgimimas“.

Filharmonijos rėmėjai: Filharmonijos dienraštis

Vasario 19 d., sekmadienį, 18 val.

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „TRIMITAS“ Meno vadovas Algirdas Budrys

Solistė ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas)

Dalyvauja: MARIJUS ŽIEDAS (skaitovas) VILNIAUS UNIVERSITETO MIŠRUS CHORAS „PRO MUSICA“ Meno vadovė Rasa Gelgotienė

Programa: Hans van der Heide – Fools Youmey (Lietuvoje atliekama pirmą kartą) Jacob de Haan – Simfonija Nr. 1 sopranui, skaitovui, mišriam chorui ir pučiamųjų orkestrui (Lietuvoje atliekama pirmą kartą

Dirigentas BERT LANGELER (Olandija)

Bilietų kaina: 10, 15 Lt

Vasario 21 d., antradienį, 18 val. Mažojoje salėje

Kompozitorės GIEDRĖS PAULIUKEVIČIŪTĖS-DABULSKIENĖS kūrybos vakaras „NUOJAUTOS“

Dalyvauja: KAUNO FORTEPIJONINIS TRIO Indrė Čepinskienė (smuikas) Asta Krištaponienė (violončelė) Lina Krėpštaitė (fortepijonas)

SKAIDRA JANČAITĖ (vokalas/sopranas)

„DUO Strimaitis“ Aidas Strimaitis (smuikas) Eglė Kasteckaitė-Strimaitienė (fortepijonas)

VITALIUS ŽEMAITIS (klarnetas) KRISTINA KATAVIČIŪTĖ (smuikas)

Bilieto kaina 10 Lt

Nekilnojamasis turtaskitose vietose

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kar-tu, balkonas, naujas remontas, namas re-novuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

904990

KEIČIU 3 kambarių butą Alytuje (59 kv. m, maži mokesčiai, tvarkinga būklė) į 2–3 kambarių butą Kaune. Tel. 8 629 91 832, 8 614 78 223.

912286

Buitinė technikaNauja ir nukainota buitinė technika (orkai-tės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Sie-mens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821447

PerKa

Automobilių, mikroautobusų, visureigių supirkimas geromis kainomis. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

908147

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Bety-galos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.

906761

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Birželio 23-io-sios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

902812

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

902621

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius, senus automobilius. De-montuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

902748

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

902877

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

902684

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų me-talų ir nerūdijančio plieno laužą, elek-tros variklius. Išsivežame metalą. Rau-dondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

903007

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instru-mentinį plieną, elektros variklius, ge-neratorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.

903068

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, ne-rūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreip-tis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.

903944

KViečia

PaMesTa

Ginklo leidimą Nr. 313, išduotą Tomui Maks-vyčiui, laikyti negaliojančiu.

912366

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduoda-me pjuvenų briketus, durpių briketus. Atve-žame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566.

911906

Atvešime beržinių malkų rąstais. Džiovintos ąžuolinės ir kt. malkos. Tel. 8 674 02 104. www.malkos.lt.

909786

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglims taikomos nuolai-dos. Tel. 8 683 13 463.

909033

Atvešime per 12 val. kokybiškų baltarusiš-kų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų brike-tų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

907758

Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos mal-kos. Tel. 8 613 23 999.

911099

Beržines, uosines, pušines, juodalksnio mal-kas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.

911758

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902035

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

912407

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896996

Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (su-fasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.

900418

Parduodame amerikietiško ąžuolo pjuvenų briketus. Galutinė 1 t kaina 550 Lt. Tel. 8 614 30 428.

911513

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.

899212

Parduodame sausas ąžuolo, uosio, ber-žo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atrai-žos maišuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233.

900627

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuve-nų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dir-bame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897230

Aukštomis kainomis įmonė perka įvai-rius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

912193

Automobilių supirkimas. Įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš kar-to. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

906045

Automobilius (senus, surūdijusius, su de-fektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsi-skaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

907591

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lau-žą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890178

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsi-kirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio pa-slaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

890926

Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.

910142

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame pa-tys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

912179

Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitų standartų medinius padėklus, pasi-imame, atvežame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paštas info@minbra.lt.

899747

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tin-ka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

869144

Perku nenaują burlentę (talpa apie 150 l, plotis per 70 cm). Tel. 8 682 24 581.

911745

Perku žemės grąžinimo dokumen-tus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

911243

UAB „Baltic metal“ aukštomis kaino-mis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskai-tome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

909948

Nukelta į 20 p.

2

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 14, 201220

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodų-jų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvež-ti savo transportu. Išrašome utilizavi-mo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juo-dieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

905198

VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

890124

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Ža-liakalnyje. Tel. 308 866, 8 600 27 072.

Pirksiu namą netoli Kauno. Gali būti ir da-lis namo arba kotedžas. Tel. 301 103, 8 614 20 820.

Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kamba-rių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus.Tel. 300 915, 8 640 61 199.

912237

Perka

ĮvairūsTeismo informacija

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905137

akcininkams!

PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ.AB „LYTAGRA“, įmonės kodas 133370289, Ateities pl. 50, Kaunas. Bendrovės valdy-bos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. kovo 7 d. 16 val. šaukiamas visuotinis akcinin-kų susirinkimas, kuris vyks bendrovės buveinėje. Susirinkimo apskaitos diena 2012 m. vasario 29 d. Susirinkimo dar-botvarkė: 1. Bendrovės metinis praneši-mas. 2. Auditoriaus išvados. 3. 2011 m. bendrovės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. 2011 m. pelno paskirsty-mo tvirtinimas. 5. Audito įmonės 2012 m. parinkimas ir apmokėjimo sąlygų nu-statymas. 6. Bendrovės ilgalaikio turto pirkimas, pardavimas, perleidimas, nuo-ma ar įkeitimas, taip pat laidavimas juo kitų subjektų prievolėms vykdyti. 7. Dėl kreditų tretiesiems asmenims suteikimo, naujų kreditų ėmimo, bendrovės ilgalai-kio, trumpalaikio turto įkeitimo. Turimų kreditų pratęsimas bei ilgalaikio trumpa-laikio turto įkeitimo pratęsimas ir naujo ilgalaikio trumpalaikio turto įkeitimas. 8. Valdybos atšaukimas ir naujos valdy-bos rinkimai. 9. Einamieji reikalai. Re-gistracijos pradžia 15 val. Turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, turi pateikti do-kumentą, patvirtinantį teisę balsuoti vi-suotiniame akcininkų susirinkime. Papil-domą informaciją teikia vyr. finansininkė R.Šimaitienė, tel. (8 37) 405 410.

AB „Lytagra“ gen. direktorius Adomas Balsys

912500

Nuomoja3 k. butą Taikos pr., Dainavoje, „Bermudų trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., kam-bariai 17, 12, 10 kv. m, 2 balkonai, su baldais ir buitine technika). Kaina 550 Lt + mokes-čiai. Tel. 8 698 86 009.

912283

Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir san-dėliuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014.

899938

išsinuomojaTvarkinga pora norėtų išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513.

912268

kviečia mokyTis

kviečiaGaražų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ nariams! 2012 m. vasario 25 d. 11 val. mokyklos salėje, Vėtrungės g. 1, kviečiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijos pirmi-ninkas Vidmantas Vasilionka.

912498

Mes, anoniminiai narkomanai, norime pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko gyventi be narkotikų. Visa tai – atvirame susirinkime, kuris vyks vasario 15 d. 18.30 val. Vilniaus g. 7, III a. (įėjimas iš kiemo pusės). Tel. 8 633 22 272, www.lietuvos-na.lt.

909763

AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokie-čių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadie-ninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.

907976

Individualiai mokau anglų kalbos studentus, mokinius ir suaugusiuosius. Taip pat organi-zuojamos grupės pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Tel. 8 616 36 739.

910290

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900735

Anglų kalbos specialistė moko gramatikos ir šnekamosios kalbos. Tel. 8 637 95 063.911415

Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.

907048

Nukelta į 21 p.

GabenimaiNuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg maršrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.

877205

3

klasifikuoti skelbimaiantraDIEnIS, vaSarIo 14, 2012 21

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, at-sijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

901184

Baldų, pianinų perkraustymas (krauname, montuojame). Vežame krovinius talpiu sun-kvežimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mi-kroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666.

909748

kelionėsKeleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

898102

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve-žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

899365

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangi-mas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skam-binti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

905111

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta-tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do-kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.

905052

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta-tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto-mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon-sultacijos. Tel. 315 599.

905032

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už-statas – auksas, automobilis, nekilnojama-sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

905011

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil-nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul-tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

906185

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobi-lių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896672

INFORMACIJA apie biokuro kogeneracinės elektrinės galutinę atrankos išvadą dėl povei-kio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) užsakovas – UAB „Fok-sita“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. 8 698 35 268. 2. PŪV pavadinimas – biokuro kogeneracinė elektrinė, Pramonės pr. 4, Kaune. 3. PŪV vie-ta – Kauno apskr., Kauno m., Pramonės pr. 4. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos (Kau-no regiono aplinkos apsaugos departamen-to (toliau – RAAD)) priimta atrankos išvada (2011 12 06, Nr. KR12-3529/160), ar privalo-ma vertinti poveikį aplinkai. 5. Motyvai per-žiūrėti atrankos išvadą išdėstyti UAB „Ekokon-sultacijos“ rašte (2011 12 15, Nr. D1-11-207): bus deginamas švarus biokuras; į elektrinę atvažiuojančio transporto srautas nebus di-delis ir neigiamo poveikio neturės (1–2 maši-nos kas valandą įprastiniu darbo metu – 8–17 val.); biokuro atvežimui bus pasirinktas opti-malus maršrutas, maksimaliai išvengiant gy-venamųjų teritorijų, svarstoma geležinkelio alternatyva; pagal galimybes bus valomas ir pakartotinai naudojamas garo kondensatas; bus daug prisidėta prie šiltnamio efektą suke-liančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimų sumaži-nimo (apie 39300 t CO2 kasmet); bus išveng-ta šilumos nuostolių (20-30 proc.) senajame garotiekyje; perteklinė šiluma bus realizuoja-ma į miesto centralizuoto šilumos tiekimo tin-klus; remiantis skaičiavimų rezultatais, pro-gnozuojamos teršalų pažemio koncentracijos aplinkos ore pakankamai mažos ir neviršys ri-binių verčių; remiantis skaičiavimų rezultatais, prognozuojamas triukšmas neturės įtakos fo-ninio triukšmo lygio padidėjimui; vykdomos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (to-liau – PVSV) procedūros. 6. Pagrindiniai mo-tyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: planuojama teritorija į sau-gomas, Natura 2000 teritorijas nepatenka; bus deginamas švarus biokuras; į elektrinę atvažiuojančio transporto srautas nebus di-delis ir neigiamo poveikio aplinkai neturės; bus prisidėta prie ŠESD išmetimų sumažini-mo; prognozuojamos teršalų pažemio kon-centracijos aplinkos ore neviršys ribinių ver-čių; atliekamos PVSV procedūros, kurių metu bus numatytos reikiamos priemonės apsau-goti gyvenamąją aplinką nuo neigiamų pla-nuojamos ūkinės veiklos faktorių. 7. Priimta galutinė atrankos išvada (2012 02 07, Nr. 13/(PAV)-D2-303) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

912686

Įvairūsgabenimai mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia-me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota-ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi-te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

908057

Pramogos

DĖMESIO! LEGENDINIAI BITLAI KAUNE! Grupė iš Čekijos „THE BEATLES REVIVAL“. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti Kauno halės kasoje: I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; Bilietai.lt.

911129

šokiai

Šokių klubas „Viena linija“ kviečia šokti linijinius šokius! Čia poros nereikia! Linksmi ir nesudėtingi šokiai pakelia nuotai-ką ir suteikia energijos! Pradedame nuo vasario 23 dienos ir iki vasaros išmokstame smagius merenga, cumbia, salsa, mam-bo, čia čia, rumba šokius. Pradedančiųjų grupės Centre, Vili-jampolėje ir Aleksote. Registracija tel. 8 615 93 665, 240 633. www.line-dance.lt.

912385

kita

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius sustiprinti savo energe-tiką, pagerinti savijautą, išmokti atsipalaiduoti ir rasti bendra-minčių kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School Of Central Equilibrium“. www.bobhoniball.lt. Registruo-tis tel. 8 612 77 899.

902329

karščiausi kelionių Pasiūlymai

Kelionių AgentūrA „KrAntAs trAvel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Kviečiame į kelionę po Braziliją,

Argentiną, Čilę, Peru, Ekvadorą,

Panamą, Kolumbiją ir JAV!

Tai puiki galimybė pasimėgauti nuos-

tabiais sambos ritmais, atsigauti nuo

mūsų žiemos ir prisirinkti gyvenimo

vertų įspūdžių.

Kelionė vyks 2012 03 02–28

Kelionės kaina asm. nuo 12 498 Lt.

Programą rasite www.krantas.lt

Kelionių AgentūrA „rM trAvel“

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.Tel. (8 37) 222 260,e. paštas info@rmtravel.lt

Poilsinės kelionės iš Kauno

gegužės–rugsėjo mėn.

Įsigykite dabar už mažesnę kainą!

Malta – nuo 843 Lt (asm.),

Kipras – nuo 941 Lt (asm.),

Maljorka – nuo 812 Lt (asm.),

Alikantė – nuo 818 Lt (asm.),

Rodo sala – nuo 917 Lt (asm.),

Koso sala – nuo 743 Lt (asm.).

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

Kęstučio g. 86 (bokštas)Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098www.sofatravel.lt

Kelionių orgAniZAtoriUs „soFA trAvel“

VASAROS SEZONAS 2012 m. –

KELIONĖS LĖKTUVU!

NUOLAIDOS IKI 30% iki vasario 29 d.

Turkija, Egiptas, Bulgarija, Graikija,

Ispanija, Portugalija.

Naujienos: Kipras, Kroatija, Kosas,

Chalkidinė, Malaga, Sicilija.

PAŽINTINĖS KELIONĖS AUTOBUSU 2012 m. !

NUOLAIDA – 15% iki vasario 15 d.

*Pradinė įmoka tik 50 Lt.

PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU 2012 m.!

NUOLAIDA – 10% iki vasario 15 d.

*Pradinė įmoka tik 150 Lt.

Pigiau nebūna!

kiti

rastaE.Ožeškienės g. rasti šarvuotų durų raktai. Tel. 8 648 32 140.

informuoja

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO „ŠNEKUTIS“ specialiojo ugdymo pagalbos kalbos ir ko-munikacijos konsultacinis centras teikia ne-mokamą pagalbą nelankantiems ugdymo įstaigos 2–7 m. vaikams, turintiems kalbos ar kitų raidos sutrikimų. Kreiptis Kariūnų pl. 7 (prie Onkologijos ligo-ninės). Registruotis tel. (8 37) 345 884, 8 615 14 499. MAŽASIS LEKTORIUMAS

Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Vasario 17 d. 17 val. – paskaita-susitikimas su žolininke iš Latvijos Ilze Jansone.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRASA.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.ltVasario 14 d. 18 val. – rankdarbių moky-mai suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčio-je”: UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ VĖLIMAS. Veda Dai-va Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.Vasario 15 d. 18 val. – paskaita ŽALIAS MAIS-TAS: FERMENTŲ REIKŠMĖ, AUTOLIZĖ. Lekto-rius Aleksandras Žarskus.

KURSŲ KIRPYKLA

ker pa, šu kuo ja plau kus ne mo ka mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa va no rių pr. 66 (buv. Ra di jo ga myk la, vi di nis kor pu sas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Ma lo niai kvie čia me.

„BERŽELIO“ BIBLIOTEKA

Taikos pr. 113B

Vasario 14 d. 15 val. prisiminsime ir pagerb-sime Vasario 16-osios akto signatarą dak-tarą JONĄ BASANAVIČIŲ. Skambės Daina-vos poetų eilės ir „Brydės” ansambliečių dainos.

Pilietinės bendruomenės centras „Dainava”

22

kas, kur, kadaantradienis, vasario 14, 2012

kinasCinaMOn

PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Mei lės prie sai ka“ – iki 16 d. 12.50, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.; 14 d. 19.30 val. – Ežio vi za ki no se an sas, kai na 13 Lt; 15 d. 12.30 val. – Ma my čių aka de mi jos se an sas, kai na 9 Lt (vai ku čiams iki 5 m. ne mo ka­mai). „Ne sau gus prie globs tis“ – iki 16 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Jū ros ko man da“ (lie t. k.) – iki 16 d. 12.40 val. „Mes“ – iš anks ti nis se an sas tik 14 d. 19 val. Su „Lais va lai kio“ kor te le – 2 bi lie tai už vie no kainą! „7 die nos ir nak tys su Ma ri lyn Mon roe“ – iki 16 d. (tik 14 d. du bi lie tai už vie no kainą!) 16.30 val.; 14 d. 19.15 val. „Tai reiš kia karą“ – iš anks ti nis se an sas tik 16 d. 19 val.! „Kelionė į paslaptingąją salą 2“ 3D – iš anks ti nis se an sas tik 16 d. 16 val. „Vaizdo dienoraštis“ – 16.00*, 20.15, 22.15** val. (*išsk. 16 d., **išsk. 14–15 d.). „Ko rio la nas“ – iki 16 d. 11 val. „Ki tas pa sau­lis. Pa bu di mas“ 3D – 14–15 d. 22.15 val.„Mie gan čių dru ge lių tvir to vė“ – iki 16 d. 14.30, 19*, 21.30 val. (*išsk. 14, 16 d.).„Dže kas ir Dži lė“ – iki 16 d. 18.35* val. (*išsk. 14 d.). „Mer gi na su dra ko no ta tui­ruo te“ – iki 16 d. 13.30 val. „Šer lo kas Holm­sas 2: še šė lių žai di mas“ – iki 16 d. 20.45* val. (*išsk. 14 d.); 14 d. 21.35 val. „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ 3D (lie t. k.) – iki 16 d. 12, 14, 18* val. (*išsk. 16 d.). „Ba tuo tas ka ti nas Pū kis“ (lie t. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „Al­vi nas ir bu run du kai 3“ (lie t. k.) – iki 16 d. 11 val. „Ta das Blin da. Pra džia“ – 16 d. 18 val.

FORUM CinEMasKa ra liaus Min dau go pr. 49, „Ak ro po lis“, III a.

„Meilės priesaika“ (premjera) – iki 16 d. 11.45, 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Nesaugus prieglobstis“ (premjera) – iki 16 d. 10.15, 13, 15.30, 18, 20.45 val. „Mano didysis O!“ (premjera) – iki 16 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21.15 val. „Kelionė į paslaptingąją salą“ 3D (išankstinis seansas) – 14–16 d. 12.30, 22 val. COSMO VIP ir POWER HIT RADIO seansas. „Tai reiškia karą“ – 14 d. 21.20 val. POWER HIT RADIO seansas. „Tai reiškia karą“ – 15–16 d. 18.30 val.; 14 d. 21.20 val. „Sniegynų įkaitai“ – iki 16 d. 15.45, 18.15, 21 val. „Geležinė ledi“ – iki 16 d. 15.15, 20.15 val. „Vaizdo dienoraštis“ – iki 16 d. 19.45 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 17 val. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 16 d. 10.30 val.; iki 16 d. 17.45 (seansas nevyks 14 d.) „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 16 d. 11 val.; iki 16 d. 13.30 val. „Karo žirgas“ – iki 16 d. 13.15 val.; 14 d. 18.30 val. „Ant ribos“ – iki 16 d. 16.15 val.; 21.45 (seansas nevyks 14 d.) val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 16 d. 10, 14.45 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – iki 16 d. 12.45 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Tamsiai mėlyna, beveik juoda“ – 14 d. 17.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduo­dami. Bilieto kaina 7 Lt.

kinO TEaTRas „ROMUVa“Lais vės al. 54

VOKIEČIŲ KINO DIENOSVa sa rio 14 d. 18 val. – „Su sto ji mas pu siau­ke lė je” (2011 m., dra ma). 20 val. – „Al ma­nya” (2011 m., ko me di ja). Va sa rio 15 d. 18 val. – „Sky riaus pi ra tai” (2010 m., dra ma). 20 val. – „Ne ty čia pa gro bus po nią El frydę Ot” (2010 m., ko me di ja).

TEaTRaskaUnO ValsTybinisdRaMOs TEaTRas

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Vasario 14 d. 17 val. – ŠV. VALENTINO DIENOS PROGA. Šolomas Aleichemas. MENDELIO MILIJONAI. Vienos dalies kome­dija. Rež. Algimantas Pociūnas.Spektaklis STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA neįvyks. Bilietai galioja spektakliui MENDE­LIO MILIJONAI arba juos galima grąžinti iki vasario 28 d. kasoje, kurioje ir įsigijote.19 val. – ŠV. VALENTINO DIENOS PROGA. Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Vasario 15 d. 18 val. – Timothee de Fom­belle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospek­taklis. Rež. Gintaras Varnas.

kaUnO ValsTybinis MUZikinis TEaTRas

Lais vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Va sa rio 14 d. 18 val. – El to nas Johnas, Ti mas Rice. AIDA. 2 da lių miu zik las. SKIRTA MEILĖS DIENAI.

kaUnO kaMERinis TEaTRasKęstu čio g. 74A, www.ka me ri nis te at ras.lt, in fo@ka me ri nis te at ras.lt

Va sa rio 14 d. 18 val. – spek tak lis, skir tas Šv. Va len ti no die nai! D.Če paus kai tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie jų da lių juo do ji ko me di ja. Re ži sie rius S.Ru bi no vas.Va sa rio 15 d. 18 val. – sve čiuo se te at ras MENS PUBLICA ir VDU te at ras. Prem je ra! Y.Re za. TRYS GYVENIMO VERSIJOS. Tra gi­ko me di ja. Re ži sie rius Ag nius Jan ke vi čius. Vai di na: J.Onai ty tė, G.Pik ty tė, D.Svo bo nas, S.Šid laus kas, V.Ga si liū nas.

kaUnO MaŽasis TEaTRasM.Dauk šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma za sis te at ras.lt

Va sa rio 14 d. 19 val. Šv. Va len ti no die nos pro ga – PREMJERA! Ma rio Frat ti. SESUO. Rež. A.Žu kaus kas.

kaUnO ValsTybinis lĖliŲ TEaTRas

Laisvės al. 87A

Vasario 14 d. 18 val. – Šv. Valentino dienai – jaunimui ir suaugusiesiems! MEDI­NĖS ŽVAIGŽDĖS (populiarių TV projektų parodijos). Autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas.

„GiRsTUČiO“ RŪMaiKovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRASVa sa rio 14 d. 19 val. – ko me di ja MEILĖ PAGAL GRAFIKĄ. Re ži sie rius A.Ve čers kis.

ANŽELIKOS CHOLINOS ŠOKIO TEATRASVa sa rio 15 d. 19 val. – spek tak lis ANA KARENINA. Cho re og ra fė A.Cho li na.

VaikŲ iR JaUniMO TEaTRas„VilkOlakis”

Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Vasario 15 d. 16 val., 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖ­TYS (H.K.Anderseno pasakos motyvais).

TEaTRO klUbasVilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Va sa rio 14 d. 19 val. – MIGLOKO jazz kom­po zi ci jos. Va sa rio 15 d. 19 val. – JIS IR JI. Pa gal J.Bi­liū no ir jo žmo nos laiš kus ir kū ry bą.

REnGiniai

kaUnO aklŲJŲ iRsilPnaREGiŲ CEnTRas

Savanorių pr. 206, salėje

Vasario 15 d. 14 val. – šventinis koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.Atlikėjai – folkloro ansamblis KANAPIJA ir liaudiškos muzikos kapela BIČIULIAI.

kaUnO MiEsTO MUZiEJUsM.Va lan čiaus g. 6

Va sa rio 14 d. 16 val. – Gin tau to Vai čio ir Ewos Po hlke pa ro dos KELIAS Į MONBLANĄ ati da ry mas.

kaUnO aPskRiTiEs ViEŠOJi bibliOTEka

Radastų g. 2, 406 kamb.

Vasario 14 d. 16.30 val. Valentino dienos proga vyks kunigo Vito Kaknevičiaus naujosios knygos „Nuodėmė ir atleidimas” pristatymas. Įėjimas laisvas.

J.GRUOdŽiO MEMORialinis MUZiEJUs

Sa la ko g. 18, tel. 732 498

Va sa rio 14 d. pra dės veik ti Kau no A.Mar­ti nai čio dai lės mo kyk los mo ki nių dai lės dar bų pa ro da, skir ta Lie tu vos Vals ty bės at kū ri mo die nai pa mi nė ti.

Vasario 15 d. 16 val. – fleitos ir fortepijono muzikos koncertas, skirtas Lietuvos Valsty­bės atkūrimo dienai paminėti. Koncertuos Kauno 1­osios muzikos mokyklos ir Kauno M.Petrausko muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai.

kaUnO MiEsTO ROTUŠĖRotušės a. 15

Vasario 15 d. 13 val. Kauno miesto muzie­jus Rotušėje rengia Vasario 16­osios Nepri­klausomybės akto signataro, Kauno miesto burmistro Jono Vileišio 140­ųjų gimimo metinių minėjimą. Daugiau informacijos rasite http://kaunomuziejus.lt/

M. iR k.PETRaUskŲ liETUViŲ MUZikOs MUZiEJUs

K.Pet raus ko g. 31 (K.Pet raus ko me mo ria li nia me bu te)

Va sa rio 15 d. 15 val. – kon cer tas LIETU­VIŠKŲ DAINŲ PYNĖ Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai – Va sa rio 16­ajai pa mi nė ti. Da ly vaus J.Gruo džio kon ser va to ri jos jau nie­ji dai ni nin kai (mo ky to jai Jū ra tė Bu kaus kai­tė, Re gi na Ka ba li nie nė, Ge ru tė Strač kai ty tė, Gied rius Pruns kus), kon cert meis te rės Elo na Šiugž di ny tė, Vir gi ni ja Dau gir die nė. Kon cer­tą ves doc. Jū ra tė Bu kaus kai tė.Įė ji mas ne mo ka mas.

2 Lt /min.

O2

O3

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl buvusio filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ ilgamečio vadovo

Česlovo DAPKAUSmirties nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius.

Filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ kolektyvas

Tyliai virpa pavargusi žvakė,Vaško ašaros sunkios krinta į žemę.Tyliai kaip žvakės užgęsta žmonės,Dovanoję gyvybę, šviesą ir meilę…

MirusFilomenai MAJAUSKIENEI(1929–2012),netekties valandą dukrą Birutę, sūnų Valentiną ir artimuosius nuoširdžiai

užjaučia ir kartu liūdi Vokės g. gyventojai.

Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame tekstilės baro darbuotoją Virginiją BALTADUONIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties.

UAB „Korelita“ kolektyvas

Laimą KATAUSKIENĘ, netekus mylimos mamos, nuoširdžiai užjaučia Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos kolektyvas.

VšĮ Kauno Centro poliklinikos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pavaduotoją medicinai Danutę PAVILIONIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia VšĮ Kauno Centro poliklinikos administracija ir darbuotojai.

Mirus mylimam tėveliui, Joną RAFANAVIČIŲ ir jo artimuosius nuoširdžiai užjaučia UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ kolektyvas.

Mirus mylimai mamai, Kauno valstybinio choro dainininkę Jadvygą RUTAVIČIūTĘ ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno valstybinės filharmonijos kolektyvas.

aMŽinąJį aTilsį

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

907645

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS kremato-riume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas­kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

892058

Nuoširdžiai dėkoju visiems už paguodos žodžius ir palaikymą, įmonės „Ryterna“ direktoriui ir kolektyvui už visokeriopą paramą, atsisveikinant ir palydint į paskutinę kelionę mylimą žmogų Romualdą LIEGŲ.

Sigita

dĖkOJa kaUnO FOTOGRaFiJOsGalERiJa

Ro tu šės a. 1/Vil niaus g. 2

Va sa rio 15 d. 17 val. – su si ti ki mas su fo­to me ni nin ku Vy tau tu Plet ku mi, ku ria me au to rius pri sta tys dar spau dos da žais kve pian čią sa vo fo to gra fi jų kny gą „Til tai”, ku rią su da ro ke li fo to gra fi jų cik lai, kur ti 2003–2011 me tais. Pri sta ty me da ly vaus kny gos su da ry to jas fo to me ni nin kas Vy tau­tas Sta nio nis ir teks tų au to rė, su si ti ki mo mo de ra to rė Aud ro nė Meš kaus kai tė.

J.TUMO-VaiŽGanTO MUZiEJUs Alek so to g. 10–4

Va sa rio 15 d. 14 val. mu zie jus ir Lie tu vai pa gra žin ti drau gi ja kvie čia į po eto, Vaiž gan­to pre mi jos lau re a to, Jus ti no Mar cin ke vi­čiaus mir ties me ti nių mi nė ji mą. Da ly vau ja ak to riai Kris ti na Ka za ke vi čiū tė, Lai ma Rup­šy tė, To mas Vai sie ta, XXVII kny gos my lė to jų drau gi jos va do vė Da lia Poš kie nė, Lie tu vai pa gra žin ti drau gi jos pir mi nin kas Juo zas Din ge lis, Va len ti nas Sen vai tis.

a. iR J.JUŠkŲETninĖs kUlTŪROs MUZiEJUs

Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Vasario 16 d. 16 val. – Sigutės TRIMAKAI­TĖS koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.

naCiOnalinis M.k.ČiURliOniO dailĖs MUZiEJUs

ir ki ti jo pa da li niai: M.Ži lins ko dai lės ga le­ri ja, Ke ra mi kos mu zie jus, Vel nių mu zie jus, A.Žmui dzi na vi čiaus kū ri nių ir rin ki nių mu­zie jus, A. ir P.Ga lau nių na mai, M.Ra kaus­kai tės ir L.Trui kio me mo ria li nis mu zie jus, J.Zi ka ro me mo ria li nis mu zie jus, M.K.Čiur­lio nio me mo ria li nis mu zie jus Drus ki nin­kuo se, V.K.Jo ny no ga le ri ja Drus ki nin kuo se va sa rio 16 dieną ne dirbs.

VyTaUTO didŽiOJO kaROMUZiEJUs

K.Do ne lai čio g. 64

Va sa rio 16-ąją, mi nint Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die ną ir Vy tau to Di džio jo ka ro mu zie jaus 91­ąsias įkū ri mo me ti nes, Vy tau­to Di džio jo ka ro mu zie jus lan ky to jus kvie čia į pa ro dą „KAUNO PILIES GYNYBA 1362 m.” Pa ro da skir ta ku ni gaikš čio Vai do to va do­vau ja mos did vy riš kos Kau no pi lies gy ny bos 650­osioms me ti nėms. Parodos atidary­mas 14 val. Va sa rio 16-ąją lan ky ma sis mu zie ju je ne mo ka mas.

PaVEikslŲ GalERiJaK.Do ne lai čio g. 16

Va sa rio 16 d. 16 val. – pa ro dos „Ge riau sias 2011 me tų kū ri nys” lau re a tų pa skel bi mas ir ap do va no ji mas. Dar bas, su rin kęs dau giau­sia pa ro dos lan ky to jų bal sų, taps pub li kos nu my lė ti niu, ku riam spe cia lų pri zą pa ruo šė

Kau no mies to sa vi val dy bė. Vi sus su si rin ku­sius links mins ir gerą nuo taiką ga ran tuos Kau no big ben das. Tai gi jei dar ne spė jo te pa reikš ti sa vo nuo mo nės – pas ku bė ki te. Bal suo ti ga li ma iki va sa rio 15 d. 17 val.

kaUnO ValsTybinĖFilHaRMOniJa

L.Sa pie gos g. 5

Va sa rio 16 d. 13.30 val. – mo ki nių cho rų fes ti va lis VILTIES DAINA, skir tas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai pa mi nė ti. Įė ji­mas ne mo ka mas.

kaUnO kUlTŪROs CEnTRas„TaUTOs naMai“

Vy tau to pr. 79/Kęstu čio g. 1

Va sa rio 16 d. 15 val. – tau ti nio me no kon­cer tas, skir tas Lie tu vos vals ty bės at kū ri mo die nai, KAIP GYVASTIS LAISVA TĖVYNĖ. Kon cer tas ne mo ka mas.

kaUnO MEnininkŲ naMaiV.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Vasario 16 d. 16.30 val. – vokalinės­fortepi­joninės muzikos koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Dalyvaus: teno­ras Arūnas Dingelis ir pianistas Mantautas Katinas. Įėjimas nemokamas.

23

kas, kur, kadaantradienis, vasario 14, 2012

horoskopai

DaTos (vasario 14 D.)TV programa

6.00 La bas ry tas. 9.00 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7) (k). 10.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 11.00 „Ant svars tyk lių“. Tie sio gi nė

Lie tu vos ra di jo lai da. 12.00 Kul tū rų kryž ke lė. Vil niaus

al bu mas (len kų k.). 12.15 „Eu ro vi zi jos“ dai nų kon kur so

na cio na li nė at ran ka (k). 14.50 Ži nios. 15.10 „Vol ke ris, Tek sa so rein dže ris“

(N-7). 16.00 „Mei lės sko nis“. 17.05 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų

k.). 18.35, 21.05 Spor tas. Orai. 18.45 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 19.45 Ypa tin gas at ve jis. 20.25, 22.10 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. 20.55 Vers las. 21.00 Kul tū ra. 21.15 Die nos te ma. 21.30 Eu ro pos vi du ry. 22.15 Pi ni gų kar ta. 23.15 Va ka ro ži nios. 23.25 Orai. 23.30 „Snai pe rio tai ki ny je“ (N-7).

6.20 „Nic ke lo deon“ pris ta to. Ma žo ji iš ra dė ja Do ra“ (2).

6.50 „Ma žie ji To mas ir Dže ris III“ (k).

7.20 Anim. s. „Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (1) (JAV, 1999 m.) (k).

7.50 Pri čiu pom! 8.20 „Drau gai IV“ (N-7) (k). 8.50 24 va lan dos (N-7). 9.45 Ma no vy ras ga li (k). 11.40 „Ha va jai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Drau gai IV“ (N-7). 13.40 „Vaikų „War ner Bros.“ Ma žie ji

To mas ir Dže ris III“. 14.10 „Nic ke lo deon“ va lan da.

Kem pi niu kas Pla čia kel nis“ (2).

14.40 „iKar li“ (2). 15.10 „Juo kin giau si ne ty čiu kai“ (2). 15.40 „Lan gai III“ (N-7). 16.40 24 va lan dos (N-7). 17.40 Būk ma no mei le! (N-7). 18.45 Ži nios. Kri mi na lai. 19.14, 22.19 Spor tas. Orai. 19.19 „Či li nam Šv. Va len ti ną, ar ba

De vy ni an tau siai ir tre jos ves tu vės“. Muz. fil mas apie mei lę, an tau sius ir ves tu ves.

21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. 22.25 Kri mi na li nė Lie tu va (N-14). 22.35 Ro man ti nė dra ma „As mens

sar gy bi nis“ (JAV, 1992 m.) (N-7).

1.20 „Įs ta ty mas ir tvar ka. Nu si kal ti mo mo ty vai“ (N-7).

6.45 Te le par duo tu vė. 7.00 „Han ti kas. Sek liai ir

pas lap tys“. 7.30, 15.10 „Simp so nai“. 8.00 „Biu ras“. 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Kas no ri nu žu dy ti Mią?“ 11.00 Sva jo nių so dai. 12.00 Gy ve ni mas yra gra žus. 12.35 Be ko men ta rų. 13.10 „Beib lei dai. Me ta li nė ko va“. 13.40 „Han ti kas. Sek liai ir

pas lap tys“. 14.10 „Trans for me riai. Prai mas“. 14.40 „Či pas ir Dei las sku ba į

pa gal bą“. 15.40 „Li ki mo ga lia“. 16.40 „Mei lės trium fas“. 17.40 Ką ma nai? 18.35 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 „Nai sių va sa ra“. 19.40 Prieš sro vę. 20.30 Bai mės akys.

21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 21.35 TV3 va ka ro ži nios. 21.50 TV3 spor tas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Ro man ti nė ko me di ja „Gal tai

mei lė?“ (JAV, 2005 m.). 0.05 „Dak ta ras Hau sas“. 1.05 „Penk ta die nio va ka ro

ži bu riai“.

6.30 Te le vit ri na. 7.00 Ži nios (k). 7.25 „Ty los ri ba“ (N-7) (k). 8.00 Sek ma die nio ry tas (k). 9.00 „Pra juo kink ma ne“. Hu mo ro šou (k). 10.00 „Mar go ša: mo te ri mi ne gims ta ma“. 11.00 „Už kal nio 5“. Po kal bių šou (k). 12.00 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“ (k). 12.30 „Pra ga ro kan jo nas“. Ekst re ma lūs

iš ban dy mai (N-7) (k). 13.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7) (k). 14.30 „Pra ga ro vir tu vė“. Ku li na ri nis rea ly bės

šou (N-7). 15.30 „Ame ri kos ta len tai“.

Pra mo gi nis šou. 16.30 „Mu ch ta ro su grį ži mas“ (N-7). 17.30 „Auk sa ran kiai“ (N-7) (k). 18.00 Ži nios. Spor tas. Orai. 18.25 „Ga li leo: no rin tiems ži no ti“. 19.00 „Lie tu vos ži nių“ ty ri mas“.

Pub li cis ti kos lai da. 20.00 Ži nios. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 „Ne rea lu!“ Pa ro di jų šou (N-7). 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14).23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).0.05 „Galileo: norintiems žinoti“.

Populiarioji dokumentika (k).0.35 „Autofanai“. TV žurnalas (k)1.05–6.00 „Bamba“. Interaktyvus šou

suaugusiesiems (S).

8.00, 17.55 Te le bim-bam. 8.30 Kul tū rų kryž ke lė. Trem bi ta. 8.45 Mies to ko das (k). 9.00 La bas ry tas (k). 11.30 Bū to vės slė pi niai. 12.20 Pa sau lio pa no ra ma (k). 12.45 Ry to suk ti nis. 13.30 „Mei lės sko nis“. 14.25 Gin ta ri nės ba tu tos meist rai.

Juo zas Do mar kas (k). 16.00 Lai da S. 16.25 Lai ko port re tai. Ja nas Fab rė:

aš esu klai da (k). 16.55 Ži nios (k). 17.10 Mies to ko das. 17.25 Gim to ji že mė. 18.25 Sep ty nios Kau no die nos. 19.00 Poe to Ber nar do Braz džio nio

105-osioms gi mi mo me ti nėms. Ber nar das Braz džio nis. „Su grį ži mas“ (1998 m.).

19.50 Poe to Ber nar do Braz džio nio 105-osioms gi mimo me ti nėms. Ber nar do Braz džio nio poe zi ja. „Ieš ko jau tė viš kės juo doj nak ty...“

20.05 Do ku men ti nio ki no va ka ras. „Vi so ge ro, drau gai par ti niai!“ (4).

21.10 Mu zi kos is to ri jos. Di dy sis kan ka nas.

21.40 Ra di jo sto ties „Opus 3“ pen ke rių me tų gim ta die nis.

23.00 Pa sau lio do ku men ti ka. „Įs pū din giau sios Azi jos šven to vės“ (9). „Bu dis tų kal nų die vų bu vei nė. Bu ta nas“ (Ja po ni ja, 1991–1992 m.).

23.30 Mu zi kos pa sau lio žvaigž dės. For te pi jonų mu zi kos žvaigž dės. Gro ja pia nis tas A.Gry niu kas (2).

0.00 Pa no ra ma (k). 0.20 Vers las (k). 0.25 Kul tū ra (k). 0.30 Spor tas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 At vi ra Lie tu vos uni ver si te tų

ži nių ly ga „Ly de riai“.

9.30, 14.30 Te le par duo tu vė. 9.45 Ta vo au gin ti nis. 10.15, 16.00 „Iš li ki mas“. 11.15, 15.00 „Sin ba do nuo ty kiai“. 12.15, 18.00 „Ge ri vy ru kai“. 13.10 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 14.00, 21.00 „Re zi den tai“. 17.00 Fan tas ti nis nuo ty kių s.

„Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“ (1) (JAV, 2009 m.).

19.00 „CSI Ma ja mis“. 20.00 „Tre čias lui tas už Sau lės“. 21.35 UEFA čem pio nų ly gos

rung ty nės. „Bayer 04 Le ver ku sen“–„FC Bar ce lo na“. Tie sio gi nė translia ci ja.

23.40 Kri mi na li nė dra ma „Gryn Ri ve rio žu di ko gau dy nės“ (JAV, 2008 m.).

1.20 Fan tas ti nis nuo ty kių s. „Žvaigž džių var tai. Vi sa ta“ (1) (JAV, 2009 m.).

2.10 „Pa šė lęs spor to pa sau lis“.

8.05, 15.30 Te le par duo tu vė. 8.40 „Dra ko nų ko va Z“ (N-7). 9.10 „Su per me no nuo ty kiai“ (3). 9.35 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos

tę sia si“. 10.05 „Lai ko po li ci ja“. 10.30 Būk ma no mei le! (N-7). 11.30 „Mei lės spar nai“. 12.30 „Int ri gų dva ras“. 13.30 „In diš kos aist ros“. 14.30 „Lau ki nė šir dis“. 16.00 Dak ta ras Ozas. Šei mos

gy dy to jo pa ta ri mai (N-7). 17.00 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7). 18.00 „Dvi gu bas gy ve ni mas“ (N-7). 19.00 „Ali sa. Šir džiai neį sa ky si“. 20.00 „Įs ta ty mas ir tvar ka.

Nu si kal ti mo mo ty vai“ (6) (N-7).

21.00 Ro man ti nė ko me di ja „Įsi my lė ju si ke tu rias de šimt me tė“ (JAV, 2008 m.) (N-7).

22.45 „Ar ti na mų“ (N-7). 23.45 „Pa sau lio Guin nes so

re kor dai“ (N-7).

11.00 Se no ji ani ma ci ja. 11.30, 20.30 No me da. 12.20, 17.00 Ku li na ri nis rei das. 12.45, 17.30 Val gyk ir liek nėk. 13.10, 19.00 „Žiau ri mei lė“. 14.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“. 15.00 „Ža vūs ir drą sūs“. 16.05 Mart hos Stewart šou. 18.00, 22.20 „Mo te ris be praei ties“. 20.00 La ba nakt, vai ku čiai. 21.20 „Mo te rys me luo ja ge riau“.

6.59, 13.00 TV par duo tu vė. 7.15 Te le ta biai. 7.45, 10.25 Griūk ne gy vas! (N-7). 8.15, 18.55, 23.05 Ne ga liu ty lė ti. 9.20, 18.20, 22.30 Su per L.T. 9.52 Pa bu čiuok ma ne karš tai. Šv.

Va len ti no bu či nių kon kur sas. 9.55 „Po ra kaip tvo ra“ (N-7). 11.00 „Mi tų grio vė jai“. 12.05 Re por te ris. 13.30 „So do de tek ty vės“ (N-7). 14.50 Il gai ir lai min gai. 15.45, 16.10, 0.40 Dok. f. „Ber ly no

sie nos griū tis“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Ži nios. Orai. 17.20 Lie tu va tie sio giai. 18.52, 23.02 Pa bu čiuok ma ne

karš tai. Šv. Va len ti no bu či nių kon kur so fi na las.

19.55 „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“. Dokumentinis filmas.

21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55, 0.05 Lie tu va tie sio giai.

9.00 Ži nios (k). 9.20 Dra ma „Že mės šir dis“ (N-7). 11.05 Is to ri nė lai da „Mū sų praei ties

beieš kant“ (k). 11.35 Ro man ti nė ko me di ja „Vi si

no ri bū ti ita lais“ (N-7). 13.20 Te le laik raš tis. 15.55 Ko miš ka dra ma „Sal džių

sap nų“ (N-7). 17.30 Nuo ga tie sa (k). 18.00 Ži nios. 18.20 „Ne nuo ra ma Sei dė“. 19.30 Po kal bių lai da „Su si ti ki mai“. 20.30 I.Prud ni ko vai tė ir J.Mi lius

kon cer te „Iš tark man – my liu“.

21.00 Ži nios. Orai. 21.20 „Mar se lio kri mi na lis tai“. 23.10 Ži nios (k). 23.30 Ko me di ja „Za kas ir Mi ri ku ria

por no“ (N-14).

6.55 Dienos programa.7.00 Žinios. Orai (k).7.20 „Kauniečių akimis“ (k).7.30 „Kontaktas“ (k).8.30 Muzika.9.00 „Kitokia Lietuva“.10.05 Anim. s. „Laiko policija“.10.30 Pasimatymų šou „Būk mano

meile“.11.30 „Meilės sparnai“.12.30 „Intrigų dvaras“.13.30 „Indiškos aistros“.14.30 „Laukinė širdis“.15.30 „Teleparduotuvė“16.00 „Daktaras Ozas. Šeimos

gydytojo patarimai“.17.00 „Pasaulio Guinnesso

rekordai“.18.00 Žinios. Orai.18.20 „Kauniečių akimis“.18.30 Muzika.19.00 „Kitokia Lietuva“ (k).20.00 Žinios. Orai (k).20.20 „Kauniečių akimis“ (k).20.30 Muzika.21.00 Romantinė komedija

„Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“.

22.45 „Arti namų“.23.45 „Pasaulio Guinnesso

rekordai“ (k).

8.00 Nuo ty kių ko me di ja „Ša lin ran kas nuo Mi si si pės“ (Vo kie ti ja, 2007 m.).

9.45 Fan tas ti nis f. „Dak ta ras St rein džas“ (JAV, 2007 m.).

11.10 Tri le ris „Pa gro bi mas“ (JAV, P.Af ri ka, 2008 m.).

18.30 Ro man ti nė ko me di ja „Ma no ge riau sio drau go mer gi na“ (JAV, 2006 m.).

20.25 Ko me di ja „Nuo ta ka paš tu“ (JAV, 2004 m.).

22.05 Dra ma „Sau lė ly dis“ (JAV, 2008 m.).

9.00 Te le vit ri na. 10.00, 19.00, 23.00 Ži nios +. 10.15 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga. Ry gos

VEF–„Kras nye Kry liya“. 12.00 VTB vie nin go ji krep ši nio ly ga.

Vil niaus „Lie tu vos ry tas“–„As se co Pro kom“.

13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“.

15.30 Lietuvos krep ši nio ly ga. Klai pė dos „Nep tū nas“–Vil niaus „Lie tu vos ry tas“.

17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Mutua Joventut“–„Regal Barcelona“.

19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Udinese“–„Milan“.

21.15 Is pa ni jos ACB krep ši nio ly ga. „Ban ca Ci vi ca“–Mad ri do „Real“.

23.15 Pro fe sio na lų bok sas. C.Broc kas ir T.Ib ra gi mo vas.

LTV 19.45 val. LNK 22.35 val. TV3 22.00 val. BTV 20.25 val.

1779 m. Havajuose nužudytas britų ke-liautojas, atradėjas kapitonas Jamesas Cookas.1907 m. gimė poetas Bernardas Braz-džionis.1948 m. gimė lietuvių ekonomistas profesorius Povilas Gylys.1978 m. gimė krepšininkas Darius Songaila.1988 m. gimė Argentinos futbolininkas Ángelis Di María.1989 m. mirė JAV ornitologas James Bondas, jo vardu Ianas Flemingas pa-vadino savo romano personažą.1992 m. gimė britų aktorius Freddie Highmore’as.

avinas (03 21–04 20). Šiandien kils nenumaldomas noras išsakyti vi-

sa, kas slypi širdyje. Būsite kupinas mei-lės aplinkiniams, draugams. Tinkamas metas padaryti tai, apie ką tik svajojate.

JauTis (04 21–05 20). Puikiai sek-sis patarinėti asmeniniais klausi-

mais, todėl jų sulauksite ne tik iš pažįsta-mų ir artimų žmonių. Tinkamai susido-rosite su sudėtingomis užduotimis ir pa-sieksite norimų rezultatų.

Dvyniai (05 21–06 21). Ne tik slėp-site, bet ir ignoruosite savo emoci-

jas ir poreikius. Perlipkite per save, pale-pinkite brangius žmones dėmesiu, skir-kite jiems savo laiko.

vėžys (06 22–07 22). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite

tinkamai įvertinti žmonių ir tai kels jums nusivylimą. Vakare galite sulaukti malo-nios staigmenos.

LiūTas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo sa-

vo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fanta-zijoms ir skatins jas, nes taip leidžiate sau pailsėti. Bet svajodamas nepamirškite ir kai kurių svarbių realių įsipareigojimų.

MergeLė (08 24–09 23). Kils naujų minčių. Tikriausiai iš naujo

įvertinsite tai, ko siekiate ir apie ką svajo-jate. Palankus metas gilintis į filosofiją ar religiją. Bendraukite, užjauskite kitus – tai gali atnešti sėkmę.

svarsTykLės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo ge-

riausius sugebėjimus, ypač socialinėje sri-tyje. Kils labai konkrečių idėjų, kaip keisti gyvenimą. Vakarą praleiskite su draugais, tik nepadauginkite alkoholio.

skorpionas (10 24–11 22). Jaučiate energijos antplūdį, imkitės darbų,

kuriuos vis atidėliodavote. Pradžiuginki-te mylimą asmenį – pakvieskite vakarie-nės ten, kur paprastai nesilankote.

ŠauLys (11 23–12 21). Esate labai įsi-tempęs, todėl galite būti šiek tiek

irzlus. Šiandien geriausia dovana jums galėtų būti masažas. Prisiminkite tuos, kurių seniai su jumis nėra.

ožiaragis (12 22–01 20). Pasitel-kus vaizduotę, atsiras puiki gali-

mybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esa-te idealistas, o aplinkiniai visiškai jus pa-laikys.

vanDenis (01 21–02 19). Šiandien būsite nusiteikęs leistis į nuoty-

kius, romantiškai rizikuoti. Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Nemaža ti-kimybė užmegzti naują draugystę ar ro-maną.

žuvys (02 20–03 20). Abejojate dėl savo padėties visuomenėje. O

gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimy-bių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendi-mas gali nepateisinti lūkesčių.

ŠV. VAlENTiNAS, ĮSIMylėJėlIų DIenA

orai kaunešiandien Rytas Diena Vakaras Naktis Vėjas (m/s)

Ste buk lin gaS iš Si gel bė ji maS

Ko so ve snie go la vi na pa lai do jo 9 žmo­nes, bet vie na 5 me tų mer gai tė per ste­buk lą li ko gy va. Gel bė to jai mer gai tę, ku rios var das Amer ta Re ka, iš trau kė iš 10 met rų gy lio. Jie iš gir do jos pa gal­bos šauks mą ir mo bi lio jo te le fo no sig­na lą. Snie go la vi na Al ba ni jos, Ko so vo ir Ma ke do ni jos pa sie ny je pa lai do jo iš­ti są kai mą. Bu vo su griau ti ke li na mai. Žu vo du vie tos kai me gy ve nę bro liai ir jų šei mos. Į pa gal bą lik vi duo jant la­vi nos pa da ri nius bu vo pa kvies ti ir Ko­so ve dis lo kuo ti NA TO ka riai. Tie sa, Al­jan so ka rių sraig tas par niui ne pa vy ko nu si leis ti ne lai mės vie to je.

rytoj

poryt

–6 –7–4 –7

–10 –10–8 –9

–15 –13–12 –13

3

4

3

įvairenybės

p a s i e k i m a s : ��žmo�gaus� no�rui�įro�dy�ti,� ką� ga�li,�nė�ra�ri�bų�–�kaip�ir�pa�čioms� ga�li�my­bėms.� Mek�len­bur�go­Po�me�ra�ni­jos� že�mė�je� vy�ku­sio�se� neįp�ras�to­se�var�žy�bo�se�bu­vo�sie�kia�ma�nau�jo�pa�sau�lio� re�kor�do.�Var�žy�bų� įmant­ru�mas�tai,�kad�jo­se� bu�vo� bė�ga�ma�ba�so�mis� snie�gu.�Nu�ga�lė�to�jo� lau­rus�sky�nė�fi�zio�te­ra�peu�tas�Kai�Mar­ti�nas:�5�km�at�stu­mą� jis� įvei�kė� per�23�min.�42,16�sek.�ir� ta�po� nau�juo�ju�pa�sau�lio� re�kor�di­nin�ku.

BBC inf., „Scan pix“ nuo tr.

Kar tais at ro do, kad kai ku rie mė ne­siai praei na grei čiau nei ki ti, ta čiau 2009 m. lapk ri tį tai nu ti ko iš tik­rų jų. Pie tų van de ny ne vyks tan tys pro ce sai pri ver tė Že mę su ktis šiek tiek grei čiau, tad pu sė šio mė ne sio die nų su trum pė jo po 0,1 mi li se kun­dės, pra ne ša NewS cien tist.com.

Že mės su ki mo si grei tį le mia ke­le tas veiks nių. Pa vyz džiui, jei su­lė tė ja ap link pla ne tą siau čian tys vė jai, Že mė su ka si grei čiau, kad iš­lai ky tų kam pi nį ju de sio kie kį.

2009 m. lapk ri tį tai lė mė ki tos prie žas tys. An tark ti dos sro vė yra ga lin ga van de ny no sro vė, juo sian­ti že my ną. Step he nas Mar cu sas su ko le go mis iš NA SA Reak ty vi nio ju­dė ji mo la bo ra to ri jos Ka li for ni jo je ir Že mės fi zi kos ins ti tu to Pa ry žiu­

je pa ste bė jo, kad 2009 m. lapk ri čio 8 d. ji ne ti kė tai su lė tė jo, o po ke lių sa vai čių vėl pa grei tė jo.

Tiks lūs die nos il gio ma ta vi mai pa ro dė, kad dėl šių po ky čių Že mė ėmė su ktis grei čiau, o kiek vie na die na su trum pė jo 0,1 mi li se kun dės. Lapk ri čio 20 d. die nos il gis, kaip ir sro vės grei tis, nor ma li za vo si.

„Tai pir mas kar tas, kai už fik­sa vo me stai gų van de ny nų po ky­tį, ku ris bu vo ga na di de lis, kad pa­veik tų Že mės su ki mą si“, – tei gia S.Mar cu sas.

Nie kas tiks liai ne ži no, ko dėl sro­vės su lė tė jo, ta čiau S.Mar cu sas ir jo ko le gos pa žy mi, kad tai su ta po su at­mos fe ros po ky čiais. Dviem die nomis anks čiau, nei sro vės su lė tė jo, su si l­pnė jo ir ta pa čia kryp ti mi pu čian tys

tos sri ties vė jai. Praė jus dviem die­noms po to, kai vė jai nor ma li za vo si, su stip rė jo ir sro vės. Vė jai pa de da va­ry ti sro ves, tad tai ne tu rė tų ste bin ti. Vis dėl to, anot moks li nin kų, neįp­ras ta ma ty ti to kią di de lę reak ci ją.

Jo ko le ga Ton gas Lee ma no, kad dėl su lė tė ju sių vė jų ga li bū ti kal tas šiek tiek pa kry pęs El Nin jo. Mo de­liai lei džia ma ny ti, kad dėl kli ma to po ky čių to kie nuo kry piai ga li tap­ti vis daž nes ni.

Tai nė ra vie nin te lis bū das, kaip be si kei čian tis kli ma tas ga li pa­veik ti Že mės su ki mą si. Mo de liai ro do, kad ky lan tis jū rų ly gis nu­kreips van de nį aši ga lių link, tai gi ma sė su si telks ar čiau Že mės ašies ir ji ims su ktis grei čiau.

lrt.lt inf.

Die na, trum pes nė nei ki tos

5 km ba so mis per snie gą

Atėnai +11Berlynas –1Brazilija +21Briuselis +5Dublinas +8Kairas +20Keiptaunas +21Kopenhaga +1

Londonas +8Madridas +9Maskva –17Minskas –9Niujorkas +4Oslas –2Paryžius +7Pekinas +3

Praha –5Ryga –1Roma +5Sidnėjus +23Talinas –3Tel Avivas +19Tokijas +10Varšuva –3

Saulė teka 7.44Saulė leidžiasi 17.22Dienos ilgumas 9.38Mėnulis (delčia) teka 0.26Mėnulis leidžiasi 9.50

45­oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 321 diena.Saulė Vandenio ženkle.

Vardaipasaulyje

Marijampolė

Tauragė

–4

–3

Vilnius–5

Alytus–4

Kaunas–4

Utena–4

Panevėžys

–4ŠiauliaiTelšiai

–5

Klaipėda0

Vėjas2–7 m/s

šiandien, vasario 14 d.Orai Anot Hidrometeorologijos tarnybos, šiandien dieną temperatūra kils iki 3–5 laipsnių šalčio. Kai kur truputį pasnigs. Rytoj naktį bus 4–8, dieną – 3–7 laipsniai šalčio. Daug kur snigs. –5

Lilijana, Kirilas, Metodijus, Saulė, Saulius, Valentinas, Vilmantas.