13

13.3. alinimo sistemaOsmoreguliacija tai vandens ir drusk santykio palaikymas organizmo skysiuose. Vanduo gaunas su maistu ir su grimais, o alinamas su prakaitu, per plauius, su imatomis ir lapimu.Organizmo skysi osmosinis slgis priklauso nuo neorganini jon (Na, Cl, K, karbonat) koncentracijos. Jon perteklius paalinamas pro alinimo sistem. Vanduo organizme juda i maesns mediag koncentracijos didesn mediag koncentracij.

Organizmo osmoreguliacija (mediag ir vandens transportavimas):

Lstel mediag apykaita vykdo su audini skysiu. Audini skystis mediagas grina ar paima i kraujo. Kraujas nuolatos kontaktuoja su vidaus organais. I arnyno yra imamas vanduo ir suskaidytos maisto mediagos, bei jo dka palaikoma pastovi kraujo jon koncentracija. aplink i arnyno alinamos nereikalingos mediagos imatomis. Plauiuose vykdoma duj apykaita bei alinamas vandens perteklius vandens gar pavidalu. aplink plauiai alina anglies dioksid ir vandens garus. Inkstuose kraujas filtruojamas, i jo inkstai paima nereikalingas mediagas (lapal) ir mediag pertekli (druskos ir kitos mediagos), krauj inkstai grina ivalyt vanden bei reikaling drusk kiek. Btent inkstai reguliuoja ir palaiko pastov kraujo pH. I nereikaling mediag gamin lapim ir pro lapl paalina. Oda reikalingas mediagas ima i kraujo, taip pat palaiko kno pastovi temperatr ir kraujo jon koncentracij, nes pro prakaito liaukas alina vandens garus ir drusk pertekli. Kepenys su aplinka nekontaktuoja, o tik su krauju. Kraujas kepenyse palieka gliukozs pertekli ir nuodingas, sunkiai skaidomas mediagas. Kepenyse ios mediagos nukenksminamos (paveriamos lapalu) ir vl grainamos krauj. Kraujas jas nunea inkstus.13.3.1. mogaus lapimo sistemos sandaralapimo sistem sudarantys organai:1. Inkst arterija (ja kraujas atiteka inkstus);

2. Inkst vena (ja jau ivalytas kraujas iteka i inkst, ios venos jungiasi su apatine tuija vena);

3. Inkst vartin sistema (kapiliari tinklas, kuriame vyksta kraujo filtravimas ir valymas);

4. Inkstai (porinis pupels formos organas);

5. lapimtakiai (du kanalai, kuriais i inkst teka susidars lapimas);

6. lapimo psl (joje kaupiamas lapimas, psls sienels esantys raumenys neleidia lapimui bgti);

7. lapl (pro j alinamas lapimas aplink).

Inkst sudaro:

1. Inksto iev;

2. Inksto erdis;

3. Inksto geldel.

Inksto iev ir erd sudaro kanalli sistema, vadinama nefronais. iose dalyse vykdoma lapimo gamyba. Inksto geldel surenka jau pagamint lapim ir lapimtakiais siunia lapimo psl. Nefrono sandara:1. Kapsul;

2. Kapiliar kamuollis;

3. Proksimalinis vingiuotasis kanallis;

4. Nefrono kilpa;

5. Distalinis vingiuotasis kanallis;

6. Surenkamasis kanallis.

13.3.2. lapimo susidarymasFiltracija kapiliar kamuolliuose. Tai molekuli judjimas pro sienel dl kraujospdio. Molekuls keliauja kapsul. ios mediagos, patekusios kapsul, vadinamos kamuollio filtratu. Baltymai lieka kraujyje.siurbimas inkst kanalliuose. Tai ivalyt mediag grinimas krauj. siurbimas vyksta dl natrio ir chloro jon sukelto osmosinio slgio skirtum. Grinamas vanduo, gliukoz, aminorgtys. is procesas atrankus, nes grinamos tos mediagos, kurias atpasta baltymai nejai. is procesas vyksta proksimaliniame ir vingiuotajame kanalliuose. Jame lstels turi daug mitochondrij, kurios teikia energij mediag pernaai. Jeigu mediagos bus daugiau, nei jai skirt nej, jos perteklius bus alinamas su lapimu. Tai vyksta sergant cukriniu diabetu.Iskyrimas inkst kanalliuose. Vyksta distaliniame vingiuotajame kanallyje. Jo metu alinamos nuodingos mediagos: lapimo rgtis, vandenilio jonai, amoniakas, penicilinas ir kitos mediagos.

Vandens siurbimas. Nefrone vanduo grta krauj osmoso, susidariusio dl aktyvaus drusk siurbimo, bdu. Vandens perteklius alinamas su lapimu.

Susidars lapimas per surenkamj kanall susirenka inksto geldelje ir lapimtakiais keliauja lapimo psl.

Vandens pusiausvyr inkste reguliuoja hormonai: aldosteronas, antidiurezinis hormonas. Jie gaminami hipofizyje ir antinkiuose. Alkoholis stabdo i hormon gamyb, todl susidaro daugiau lapimo. Aldosteronas reguliuoja natrio ir kalio jon pusiausvyr, o tuo paiu ir kraujospd. Padidindamas i jon koncentracij, padidina ir kraujospd. Aldosterono susidarym reguliuoja fermentas reninas. Tai sudaro vientis homeostatin sistem, reguliuojani kraujospd ir mediag alinim. Inkstai taip pat reguliuoja kraujo pH. pH palaikomas nefronui grinant krauj dal vandenilio jon, amoniako, natrio ir rgiojo karbonato. Jei kraujas pargtja, i jo ias mediagas nefronas isiurbia. Taip palaikomas ir kraujo osmosinis slgis.13.4. mogaus organizmo homeostaz

Homeostaz tai pastovi vidin organizmo terp (temperatra, pH, drusk koncentracija, gliukozs koncentracija, vandens balansas, kraujospdis).Homeostazs palaikyme dalyvauja visos organ sistemos, ypa didel tak turi kvpavimo (reguliuoja duj koncentracij ir pH kraujyje), alinimo (kraujospd, drusk, gliukozs ir vandens koncentracijas), virkinimo (drusk, gliukozs, vandens koncentracijas), kraujotakos sistema (reguliuoja gliukozs koncentracij ir palaiko ry tarp vis organizmo sistem), nerv sistema reguliuoja homeostazs palaikym organizme. Homeostaz aktyviai reguliuoja humoralin reguliavimo sistema (hormonin).

Homeostazs palaikymas vyksta per krauj, limf ir audini skyst. Mediagos organizme transportuojamos btent per iuos skysius. vyk cheminiai pokyiai pirmiausia pasireikia juose, o pakit nukeliauja nerv sistem ir endokrinines liaukas. Homeostaz reguliuojantys organai pajut pokyius, stabdo organizme vien mediag gamyb ir pradeda kit. Taip vyksta tol, kol yra neatstatoma pastovi vidin terp.Kepenyse organizmas saugo gliukozs atsargas glikogeno pavidalu. Kai kraujyje sumaja gliukozs kepenys tiekia jos trkum.

Kasa gamina du labai svarbius hormonus insulin ir gliukagon. ie hormonai reguliuoja gliukozs kiek kraujyje.

Oda alina vandens ir drusk pertekli i organizmo prakaito pavidalu. Taip pat palaiko pastovi kno temperatr.Inkstai gamina lapim i vandens, lapalo ir drusk. Jie alina i mediag pertekli. Kai organizme sumaja kraujospdis, jie krauj grina dal lapalo, kuris j pakelia. Inkstai taip pat valo krauj ir organizm grina ivalyt vanden.

13.4.1. Gliukozs homeostazKaip jau buvo minta, gliukozs pastovi koncentracija palaiko kraujyje. Gliukoz organizm patenka per virkinimo sistem. Sveiko mogaus gliukozs kiekis turi bti 4,5. gliukozs perteklius kaupiamas kepenyse glikogeno pavidalu arba veriamas riebalais ir kaupiamas poodiniame sluoksnyje. Gliukozs koncentracij reguliuoja du hormonai: insulinas ir gliukagonas. Kai gliukozs sumaja, kraujyje padaugja gliukagono, kuris keliauja kepenis ir pradeda glikogeno skaidym gliukoz, o kai padaugja krauj tiekiamas insulinas, kuris maina jos koncentracij.Gliukozs kiekio sutrikimai mogaus organizme sukelia lig cukrin diabet. Tada mogus turi nuolat save stebti ir reguliuoti gliukozs koncentracij. Privalo vengti maisto, kuriame bt daug angliavandeni (saldumynai, duonos produktai ir kt.), jei reikia, leidiamas krauj sintetinis insulinas. Vienas i poymi, kad mogus serga cukriniu diabetu tai su lapimu alinama gliukoz. Sveiko mogaus lapime gliukozs neturi bti.

13.4.2. Vandens ir drusk balansas organizmeVandens ir drusk pastov kiek organizme reguliuoja kepenys, oda, inkstai ir plauiai. Vandens pertekli alina inkstai, plauiai ir oda. Reikalingj vandens dal inkstai ivalo ir grina krauj. Drusk kiekis reguliuojamas taip pat iuose organuose, iskyrus plauius. Beje, druskos lemia kraujo ir audini skysio pH. Jei drusk padaugja, kraujas pargtja. Tada smegen centras, reguliuojantis pH terp, duoda sakym alinti j pertekli. Jei pH sumaja, inkstai krauj grina dal lapalo, o prakaito liaukos alina maiau drusk. Pastovus pH, lemia pastov mogaus kraujospd.14. Judjimas14.1. Gyvn judjimo sistemosJudjimas viena i bdingiausi savybi gyvn karalystje. Evoliucikai isivyst daug judjimo bd, taiau reikm j vis vienoda:1. Rasti maisto;

2. Apsiginti ir apsisaugoti nuo prie, pasislpti;

3. Susilaukti palikuoni.

Be i galimybi nei viena gyvn ris neigyvent. Be to gyvn judjimo aparatas yra pritaikytas ne tik judesiui atlikti, bet ir atlieka kit funkcij (apsaugo, palaiko kno form ar suteikia kno form ir kt.).

Gyvn karalystje randami skirting ri griauiai. Hidrostatinius (viduje, virkinamojoje ertmje, pripildyti skysio ir sukuriamas vienodas slgis tiek i iors, tiek i vidaus) turi duobagyviai, plokiosios, apvaliosios ir ieduotosios kirmls. Kai kuri moliusk ioriniai skeletais sudaryti i kalcio karbonato, o nariuotakoj i chitino. Stuburiniai turi vidinius griauius.Hidrostatinis skeletas atlieka atramin funkcij ir pasiprieina raumen susitraukimui, taip sukurdamas judes. Hidros epiderminse lstelse esanios raumen skaidulos susitraukia, jos knas ar iuptuvai sutrumpja. Planarijos (plokioji kirml) paprastai liuoia paviriumi, susitraukiant raumenims. Askarids (apvaliosios kirml) turi skysiu upildyt vidin kno ertm, ir susitraukiant iilginiams raumenims juda vingiuodami lyg botagas. Sliek (ieduotosios kirmls) knas yra segmentuotas. Kiekviename segmente yra atskiras iedini ir iilgini raumen rinkinys ir savi nervai, todl kiekvienas segmentas ar j grup gali judti nepriklausomai nuo kit. Pakaitomis susitraukiant iediniams ir iilginiams raumenims gyvnas juda priek.Gyvn, kuri judjimo aparat sudaro prie odos prisitvirtin raumenys, vadinamas odos raumen maiu. Iorinis skeletas yra gyvno kno iorje (koraliniai polipai, dvigeldiai moliuskai, vabzdiai, viagyviai, voragyviai). Koralini polip ir dvigeldi skeletas sudarytas i kalcio karbonato, o nariuotakoj i chitino (tvirto angliavandenio). Iorinis skeletas apsaugo ne tik nuo susidvjimo, paeidim ir prie, dar jis neleidia gyvnui iditi (tai ypa svarbu sausumoje paplitusiems organizmams). Raumenys tvirtinasi prie iorinio skeleto, todl jis yra puiki atrama raumen susitraukimams, taiau is skeletas nra toks stiprus, kaip vidinis.

Moliusk iorinis skeletas auga kartu su gyvnu. Storas ir nejudrus skeletas yra daugiau skirtas gyvno apsaugai. Nariuotas ir judrus nariuotakoj iorinis skeletas pritaikytas gyventi sausumoje. Nuo per mao iorinio skeleto nariuotakojai atsikrato nerdamiesi.Stuburini vidiniai griauiai sudaryti i kaul ir kremzli, ir auga kartu su gyvnu. Jie nesumaina vidaus organams tenkanios erdvs ir atlaiko didesn mas. Vidinius griauius apsaugo juos supantys minktieji audiniai, o vidaus organus saugo griauiai.

Tiek nariuotakoj skeletas, tiek stuburini griauiai yra kieti ir segmentuoti, todl yra pakankamai judrs. Stiprs ir lanksts griauiai padjo nariuotakojams ir stuburiniams skmingai apsigyventi sausumoje.

Gyvn judjimo sudtingum lemia centrins nerv sistemos (CNS) isivystymas (smegenli) ir raumen kiekis bei sudtingumas. Paprastai sudtingesnius judesius atlieka sausumoje paplit organizmai, todl j CNS ir raumen sistema yra daug geriau ivystyta nei vandenyje paplitusi organizm.

14.2. mogaus judjimo sistemaGriaui funkcijos:1. Sudaro kno atram;

2. Apsaugo vidaus organus;

3. Gamina kraujo lsteles;

4. Kalcio ir fosforo saugykla;

5. Atlieka judjimo funkcij;

6. Prie j tvirtinasi raumenys.

Kaulo sandara. Kaulo centre yra kaul iulp ertm, kaulo galuose kortoji kaulo mediaga, kaul dengia kompaktikoji (tankioji) kaulo mediaga, kaulo galus dengia kremzl. Tankiojoje kaulo mediagoje yra daugiausiai kalcio ir fosforo, taip pat kanaluose yra nervai, kraujagysls. Ji sutvirtina kaul.

Kortoji kaulo mediaga palaiko stiprum, ertmse yra raudonieji kaul iulpai (gaminantys kraujo lsteles) ir geltonieji kaul iulpai (kaupia riebalus).

Vystantis ir augant vaikui jo skeletas bna kremzlinis, iskyrus kai kuriuos kaukols kaulus, po to jie sukaulja ( kai nusda kalcio druskos).

Kaulas auga dviem kryptimis: ilg galuose esaniomis kremzlmis, o storyn antkauliu. Augim reguliuoja augimo ir lytiniai hormonai.

Kaulinis audinys nuolatos atnaujinamas, todl mogui btina nuolatos gauti kalcio.

mogaus griauiai skirstomi ainius ir galninius. Ainiai: kaukol, stuburas, onkauliai, krtinkaulis. Galniniai: koj, rank kaulai ir dubens kaulai.

Kaukol sudaro smegenin ir veidin dalys.

Stuburas atramos dalis. Jis tsiasi nuo kaukols iki dubens. Stuburas turi 4 ilinkimus, kurie figrai suteikia daugiau lankstumo ir jgos. Stuburo slanksteliai sudaro vientis kanal, kuriame yra nugaros smegenys. Tarp slanksteli yra kremzliniai diskai, mainantys trint ir padidinantys judesi diapozon.Prie stuburo jungiasi 12 or onkauli. 10 por yra suaugusi su krtinkauliu, o 2 poros laisvi. Stuburas, onkauliai ir krtinkaulis sudaro krtins lst.

Galninius kaulus sudaro pei ir dubens kaulai, bei galns. Pei ir rank kaulai suteikia lankstumo, o dubens ir koj kaulai tvirtumo.

Kaul jungtys:

1. Skaidulins (nejudrios).

2. Kremzlins (maai judrios).

3. Snarins (judrios).

Snarins jungtis sutvirtina raiiai. Kaul galai padengti kremzle (maina trint), tarp kaul yra tepalinis maielis, gaminantis tepal (maina trint ir sutepa kremzles). Snar sutvirtina meniskai(pusmnulio formos kremzls). Snariai yra vienaaiai (alkns, kelio) ir daugiaaiai (rieo, iurnos, kaklo, dubens).

Skaidulins jungtys yra kaukolje ir tarp dubens kaul. Jos atlieka apsaugin funkcij.

Kremzlins jungtys aptinkamos stubure ir dubenyje. Jos apsaugo ir atlieka ribotus judesius.

Raumenys. mogaus organizme yra trij ri raumenys: skersaruoiai griaui raumenys (dengia visus griauius, atlieka judjimo funkcij, susitraukia valingai), skersaruoiai irdies raumenys (atlieka irdies susitraukimus, susitraukia nevalingai) ir lygieji raumenys (vidaus raumenyse, atlieka nevalingus susitraukimus, padeda atlikti vidaus organ funkcijas).Skersaruoiai griaui raumenys prie kaul tvirtinasi sausgyslmis. Skirstomi sinergistus ir antagonistus. Sinergistai juda ta paia kryptimi, kaip ir atliekamas judesys, o antagonistai juda prieinga kryptimi.

Tonusas pastovi raumen tampa. Reikalingas organizmo apsaugai, kno pozai palaikyti.

Griaui raumen sudaro pluotais isidsiusios raumenins skaidulos. Skaidulas sudaro miofibrils tai susitraukianioji skaidulos dalis. Miofibrils sudarytos i baltym: miozino ir aktino. Raumen veiklai energijos suteikia ATP. ATP gaunamas raumen i raumen lstelse esani mitochondrij. J paprastai bna labai daug (iki keli imt vienoje lstelje), kad raumuo gaut greitai ir reikiam kiek energijos.

Atliekant sunk ir intensyv fizin darb gali pritrkti gliukozs, deguonies, o tuo paiu ir ATP. is procesas vadinamas deguonies stoka, tada prasideda anaerobinis kvpavimas. Jo metu iskiriama ne tik ATP, bet ir pieno rgtis. Ji nuodinga ir sukelia raumen skausmus. Skausmas jauiamas tol, kol nra neutralizuojama pieno rgtis.

Raumenins skaidulos yra tampriai susijungusios su nervais, nes jais sklindantys nerviniai impulsai reguliuoja ir perduoda informacij raumenims (juos atpalaiduoja arba sutraukia).15. Dauginimasis ir individualus vystymasis

Mitoz tai nelytinis lsteli branduoli dalijimasis, kai yra vienas padvigubjimas ir vienas pasidalijimas. Po pasidalijimo chromosom skaiius yra toks pats kaip ir motininje lstelje (2n). Nelytikai dauginasi somatins (nelytins) organizmo lstels. Nelytiniu bdu dauginasi primityvs, vienalsiai organizmai ir augalai.Lytiniu bdu dauginasi sudtingesni organizmai.

Mejoz tai lytini lsteli branduoli dalijimasis, kai branduolyje DNR padvigubja vien kart, o lstels pasidalija 2 kartus. Todl susidaro 4 haploidins lytins lstels (n).

15.1. Mejozs ciklas

I profaz. Branduolyje padvigubja DNR, suirsta branduolio apvalkalas ir branduollis, susidaro chromosomos. Po padvigubjimo susidaro seserins ir dukterins chromatids. Homologins (vienodos) chromosomos suartja ir sudaro bivalentus (chromosom pora). Bivalentins chromatids apsikeiia fragmentais ir atsiskiria. is procesas vadinamas krosingoveriu. Krosingoveris lemia didesn genetin lytini lsteli vairov, o taip pat ir didesn organizm poymi vairov, kuri lemia geresn prisitaikym prie aplinkos.

I metafaz. Susiformuoja dalijimosi verpst, chromosomos isidsto vienoje ploktumoje. Verpsts silai prisikabina prie kiekvienos chromosomos centromeros.

I anafaz. Chromosom homologai juda prieingus lstels polius. Tai pirmasis chromosom pasidalijimas. Homologai prieingus lstels polius keliauja atsitiktine tvarka ir tai taip pat lemia didesn genetin vairov.

I telofaz. Lstel pasidalija pusiau. Susiformuoja branduoliai ir branduolliai. Po io pasidalijimo visos lstels yra diploidins (2n).Interkinez. Panai interfaz, tik nevyksta DNR dvigubjimas. Lstel ruoiasi antram pasidalijimui.

II profaz. Sunyksta branduolys ir branduollis. Chromosomos keliauja link lstels centro.

II metafaz. Chromosomos isidsto vienoje ploktumoje, susiformuoja dalijimosi verpst. Verpsts silai prikimba prie kiekvienos chromosomos centromeros.

II anafaz. Seserins chromatids isiskiria per centromer ir susidaro 2 dukterins chromosomos. Seserins chromosomos keliauja skirtingus lstels polius.

II. telofaz. Susidaro branduoliai ir branduolliai. Branduoliuose yra tik po pus pilno chromosom rinkinio, todl jie vadinami haploidiniais. Po krosingoverio ir atsitiktinio homologini lsteli pasiskirstymo visi jie yra genetikai skirtingi.

Citokinez. Pasidalija lstels citoplazma ir organoidai, atsinaujina lstels danga. Susidaro 4 naujos, genetikai skirtingos haploidins lytins lstels.mogaus (ir vis induoli) lytini lsteli susidarymas vadinamas gametogeneze. Kiauialsts susidarymas vadinamas oogeneze, o spermatozoido spermatogeneze (vadovlio 1 dalies 168p.).

Kiauialst yra stambi (paukio matoma plika akimi), turi savyje sukaupusi maisto mediag, o spermatozoidas judrus, smulkus, turi uodegl, kuria gali skverbtis iki kiauialsts. Lstelje yra mediag, gebani sutirpdyti kiauialsts membran ir siskverbti jos vid. Procesas, kurio metu susilieja kiauialsts ir spermatozoido branduoliai, vadinamas apvaisinimu. Lstel sus susiliejusiais branduoliais tampa diploidine (2n) ir vadinama zigota. Apvaisinimui btinas pakankamas kiekis spermatozoid ir sveika gyvybinga kiauialst. Paskaiiuota, kad minimalus spermatozoid skaiius turi bti 200 milijon. Moters organizme susidaro apie 350 kiauialsi dar embrioniniame vystymisi, kai formuojasi vaisiaus lytin sistema. Moters organizmui subrendus (11-12 gyvenimo metais), kas 28 dienas galutinai susiformuoja po 1-2 kiauialstes, jei jos neapvaisinamos i organizmo paalinamos menstruacij metu. Vyro organizme spermatozoid gamyba prasideda 12-13 gyvenimo metais. Manoma, kad spermatozoid pakankamas apvaisinimui kiekis pagaminamas ir atnaujinamas kas dvi savaites.15.2. Zigotos vystymasis

Zigotos vystymasis skirstomas 3 fazes (vadovlio 2d. 551p., 552p., 559p.):

1. Moruls stadija;

2. Blastuls stadija;

3. Gastruls stadija.

Zigotoje vyksta skilimas lsteli dalijimasis, joms neaugant. Branduoliai dalijasi mitozs bdu. Moruls stadijoje lstels dalijasi, jos visos bna vienodo dydio, nediferencijuotos. Blastuls stadijoje susiformuoja vidin ertm. Gastruls stadijoje lstels isisluoksniuoja ektoderm, mezoderm ir endoderm. ie sluoksniai vadinami gemalo lapeliais. Toliau gemalo vystymasis vyksta taip:

I ektodermos susiformuoja odos epidermis, burnos ir arnyno epitelis, nerv sistema.

I mezodermos formuojasi griauiai, raumenys, derma, apytakos sistema, kvpavimo ir virkinimo sistemos.

I endodermos vystosi virkinimo ir kvpavimo sistemos, liaukos, lapimo psl.

Lsteli diferenciacija vyksta specializuojantis j struktroms i funkcijoms. Vystantis gemalui, jis gauna jam prast form, nes veikia poymius lemiantys genai. Vystantis stuburini gemalams yra atkartojama visa stuburini evoliucin raida. Tai pagrindinis evoliucijos rodymas, kad pirmiausia isivyst uvys, i j varliagyviai, po to ropliai, o i ropli paukiai ir induoliai. Kiekvienos ios klass atstovai sava bdingus poymius gauna tik vlyvose gemalo vystymosi stadijose.mogaus vystymasis skiriamas 2 stadijas:

1. Gemalo (1ir 2 mnesiai);

2. Vaisiaus (nuo 3 iki 9 mnesio).

Gemalo stadijoje susiformuoja visi svarbiausi organai, o vaisiaus stadijoje jie detalizuojasi ir paruoiami savarankikai veiklai. 3 ntumo diena susiformuoja morul, o 5 dien blastul.

2 savait gemalas implantuojasi gimdos sienel. Susidaro 2 sluoksniai lsteli. Pradedamos gaminti kraujo lstels. vyksta gastruliacija.

3 savait pradeda formuotis nerv sistema ir kraujotakos sistema (formuojasi irdis).4 ir 5 savaites toliau formuojasi kraujotakos sistema, virktel, pradeda vystytis rankos ir kojos, paauga galva ir irykja jutimo organai.6 -8 savaitmis gemalas tampa panaus mog. Vystosi smegenys, iauga kaklas, isivysto lietimo refleksai. Galutinai susiformuoja visos organ sistemos. Pradeda formuotis placenta, kai gemalas implantuojasi gimdos sienel. Pradeda gamintis moteriki hormonai (progesteronas ir estrogenas), kurie reguliuoja vis ntumo cikl. Placenta ta audinys jungiantis gemal su motinos organizmu. Pro j vyksta mediag mainai tarp motinos ir vaisiaus, nors motinos ir vaisiaus kraujas niekada nesusimaio. Mediag apykaita vyksta pro lsteli plazmines membranas. Pro virktel neamas kraujas, kuris yra motinos organizme ivalomas ir paima deguon ir maisto mediagas.

27-40 ntumo dienos yra jautriausios, nes j metu formuojasi pagrindiniai vaisiaus gyvybiniai organai. Tuo metu besilaukianti motina turi ypatingai save saugoti nuo paalini pavojing veiksni (chemini mediag, infekcij), negalima vartoti joki medicinini preparat, psichotropini mediag.

3 vystymosi mnesyje susiformuoja ioriniai lytiniai organai. Netrukus iauga plaukai, antakiai, blakstienos ir nagai.

4 ntumo mnesyje vaisius pradeda intensyviai judti, pradeda savarankikai veikti organ sistemos.

Likusius ntumo mnesius vyksta vaisiaus augimas.

15.3. Gyvn dauginimasis ir vystymasisPirmuonys (ameba, klumpel). Palankiomis slygomis dauginasi nelytikai dalijasi pusiau. Nepalankiomis slygomis susidaro lytins lstels, kurioms susiliejus susidaro cista (lstel sus storu apvalkalu), kuri laukia palanki slyg.

Duobagyviai ir pintys (pintys, hidros, koraliniai polipai, aktinijos, medzos). Dauginasi nelytiniu ir lytiniu bdais. Palankiomis slygomis pumpuruoja (hidra, pintis, koralinis polipas). Nepalankiomis slygomis dauginasi lytiniu bdu. Medzos dauginasi tik lytiniu bdu. Joms bdingas iorinis apvaisinimas (lytins lstels susilieja vandenyje, o ne kno viduje).Plokiosios kirmls (planarija, kaspinuotis). Dauginasi lytiniu ir nelytiniu bdais. Nelytiniu bdu dalijasi pusiau ir regeneruoja.lytiniu bdu dauguma hermafrodits, taiau bdingas kryminis apvaisinimas (iskyrus parazitines plokisias kirmles). Po apvaisinimo formuojasi kiauinliai. Parazitini kirmli vystymasis sudtingas ir ilgas, daniausiai per tarpinius eimininkus.

Apvaliosios kirmls (askarid, nematodos, trichinos). Dauginasi tik lytiniu bdu. Skirtalyts, po apvaisinimo susidaro kiauinliai, kurie patenka aplink, kur toliau vystosi. Gali turti tarpinius eimininkus. I kiauinli isirita lervos, o i j isivysto suaugliai.

ieduotosios kirmls (sliekas, dl. nereid). Dauginasi lytiniu bdu. Daniausiai yra hermafrodits. bdingas kryminis apvaisinimas. Kai kurios vystosi netiesiogiai (turi lervos stadij), kai kurios tiesiogiai (sliekai).Nariuotakojai (viagyviai, voragyviai, vabzdiai). Dauginasi tik lytiniu bdu. Skirtalyiai. Po apvaisinimo padeda kiauinlius patel. Bdingos metamorfozs (vystymosi stadijomis organizmas kiekvienoje pakopoje atrodo visai kitaip nei suauglis tiek savo ivaizda, tiek gyvenimo bdu).

Moliuskai (pilvakojai, dvigeldiai, galvakojai). Visi dauginasi lytiniu bdu. Pilvakojai (sraigs, liuai) yra hermafroditai.apvaisinimas vidinis, kryminis. I kiauinli i katro isivysto suaugliai. Dvigeldiai (bedants, perluots, austrs, ukuts) ir galvakojai (atuonkojai) yra skirtalyiai. Dvigeldiai turi judri ar parazituojani lervos stadij, jos dka jie gali plaiai paplisti vandens telkinyje. I galvakoj kiauinli i karto isivysto suauglis.uvys. Dauginasi lytiniu bdu. Skirtalyts. Bdingas iorinis apvaisinimas ir netiesioginis vystymasis. Dauginasi sezonikai, tas laikas vadinamas nertu. Daugelis ri turi pastovias nertavietes. uvies vystymosi ciklas:1. Apvaisintas ikras;

2. Mailius, turintis trynio maiel (savarankikai nesimaitina);

3. Maa uvel (jau geba savarankikai maitintis, taiau gyvena ir maitinasi visai kitur ir kitaip nei jos ries suaugusi uvis);

4. Jauna suaugusi uvis (pradeda gyventi ir maitintis kaip ir visos jos ries suaugusios uvys).

Varliagyviai (varls, rups, tritonai). Skirtalyiai. Bdingas iorinis apvaisinimas, todl j dauginimuisi btinas vanduo, nors ir gali gyventi sausumoje. Bdingos rykios metamorfozs (buogalvis daugiau panaus uv, nei varliagyv). Varliagyvi vystymosi ciklas:

1. Apvaisintas ikras;

2. Buogalvis su trynio maieliu (gyvena vandenyje, kvpuoja iaunomis, turi plaukmenis, savarankikai nesimaitina).

3. Buogalvis (pradeda i plaukmen vystytis priekins ir upakalins galns, vystosi plauiai, nyksta uodega ir iaunos).

4. Varliagyvis (ilipa gyventi sausum, pradeda judti galnmis, kvpuoja oda ir plauiais).

Ropliai (gyvats, drieai). Skirtalyiai. Bdingas vidinis apvaisinimas. Deda kiauinius sausumoje (paprastai juos ukasa ten kur bt pastovi aukta temperatra: iukli, mlo krva, sauls atokaita)). Kiauiniai turi stor ragin lukt,kuris apsaugo besivystant gemal. I kiauinio ikart isirita suauglis.Paukiai. Skirtalyiai. Bdingos sudtingos poravimosi apeigos. Bdingas lytinis dimorfizmas (patel labai skiriasi nuo patino: spalvomis, dydiu, elgsena). Apvaisinimas vidinis, o vystymasis iorinis. Patel deda kiauinius ir juo perina lizde. Kiauin dengia 4 apsauginiai dangalai. Virutinis dangalas kalcinis, kietas, apsaugantis gemal nuo smgi ir idiuvimo. Isirita prastai isivysts sauglis (nematantis, maos kno mass, neturintis plunksn ir negalintis skraidyti), kuriuo turi rpintis dar kur laik patel (daniausiai).

induoliai. Visi dauginasi lytiniu bdu. Skirtalyiai. Bdingas vidinis apvaisinimas. Aniasnapiai ir echidnos deda kiauinius, taiau isiritusius jauniklius maitina pienu. Sterbliniai (kengros) atveda gyvus, bet labai maus ir prastai isivysiusius jauniklius, kurie toliau vystosi patels sterblje (pilvo odos rauklje).

Placentiniai vystosi patels gimdoje, po gimdymo jaunikl priiri daniausiai patel, maitina savo pienu ir ugdo elgsenos gdius. Pastebta, kad kuo ilgiau motina priiri jaunikl, tuo jam bdingesn geriau ivystyta nerv sistema ir sudtingesn elgsena (pvz.: mogbezdions).

15.4. Tabako, alkoholio, narkotini mediag ir vaist poveikis besivystaniam mogaus gemalui

Alkoholis ir ntumas. Alkoholio vartojimas ntumo metu yra daniausia apsigimim, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikim prieastis. is sindromas sukelia vaikui sunki, nesugrinam pakenkim. Kiekvienas toks atvejis yra tarsi mogikoji tragedija, kuri vis tik gali bti ukirsta. Apsigimim tipiki poymiai: maa galvos apimtis, raukls aki kampuiuose, siauras aki plyys, ema nosies nugarl, trumpa, plokia nosis, plona virutin lpa, sultjs augimas ir per maas svoris. Daugelyje atvej stebimi tik mai nukrypimai nuo normalaus vystymosi spektro. Tai galioja taip pat ir elgesio savybms bei udelstam psichiniam vystymuisi: hiperaktyvumas, nesugebjimas sukaupti dmes, mokymosi sunkumai, sutrikusi smulkioji motorika, nesugebjimas prisitaikyti prie nauj slyg, udelstas psichinis vystymasis, kalbos sutrikimai, klausos sutrikimai, mitybos sutrikimai.

Priklausomai nuo to, kaip motinos vartoja alkohol, yra iskiriamos vairios alkoholio pakenkimo vaikui formos ir sunkumo laipsniai. Sunkiais atvejais pasitaiko ne tik irdies, lyties organ ar inkst vystymosi sutrikim, bet ir smegen pakenkim.

Savaime suprantama, kad dl etini prieasi alkoholio vartojimo eksperimentai negalimi su niosiomis. Pagilintos studijos su gyvnais rod, kad specifiniai pakenkimai vaisiui priklauso nuo to, kokioje vystymosi fazje buvo igerta nemaai alkoholio. Pavyzdiui, didelis alkoholio vartojimas ketvirt ntumo savait gali takoti vaisiaus galvos form, nes btent iame periode ji vystosi. ioje fazje liks nepakenkti inkstai, nes jie formuojasi tik et ntumo savait.

Epizodikas, t.y. laikinas arba vienkartinis alkoholio vartojimas gali sukelti specifinius vaisiaus organ pakenkimus. Chroninis grimas ntumo metu gali sukelti daug didesni organini ir psichini elgesio sutrikim. Alkoholio slygojam sutrikim kompleksas labiausiai priklauso nuo smegen isivystymo ir j jautrumo alkoholiui. Prieingai nei kiti organai, smegenys pradeda vystytis paioje ntumo pradioje ir baigia paskutinmis ntumo savaitmis, todl bsimo vaikelio smegenys alojamos viso ntumo metu.

Rizika auga su motinos amiumi ir gimdym skaiiumi. Jei moters kepenys yra sualotos alkoholio, ir nors ntumo metu ji negers, rizika alkoholio slygotiems vaisiaus pakenkimams iliks didel.

Tvo vaidmuo. Iki iandien visi tyrimai labiau orientuoti tai, koki rizik vaisiui sukelia motinos alkoholio vartojimas. Taiau daugelis studij jau rod, kad alkoholik tv vaikai danai turi intelektualini gabum sutrikim ir dar daniau yra hiperaktyvs nei negeriani tv. ie tyrimai rodyti remiantis vaikinimu, todl galima teigti, kad kognityvini funkcij sutrikimai ir hiperaktyvumas yra ne tik socialins aplinkos prieastis.

Suprantama, kad tvo alkoholio vartojimas neveikia vaisiaus taip, kaip mamos maistas per virktel. Taiau bandymai parod, kad alkoholizuot vyrikos lyties gyvn palikuonys turjo maesnes igyvenimo galimybes ir pasiymjo sunkesniu brendimu. Taigi tvo alkoholio vartojimas neveikia vaisiaus tiesiogiai, bet stipriai pablogina sklos kokyb.

Narkotikai, medikamentai ir ntumas. Daugelis mediag, kurios visikai nekenkia moteriai, gali sukelti didel pavoj bsimam vaikeliui. inoma, yra visa eil mediag, kiuri vartojimas yra kenksmingas tiek motinai, tiek vaisiaus vystymuisi. Nioji kiekvien kart turi konsultuotis su gydytoju apie medikament ar kit mediag galim poveik bsimam vaikeliui, prie juos vartodama.

Amfetaminai. Padidjusi persileidimo ir prielaikinio gimdymo rizika, maas naujagimio svoris.

Kanaps (marihuana). Padidjusi vaisiaus vystymosi sutrikim rizika,maas naujagimio svoris.

Kava, arbata, energetiniai grimai. Dideliais kiekiais kofeinas, inoma, kenkia vaisiui. Kofeino turinius grimus vartoti ne per danai.Kokainas. Padidjusi persileidimo ir prielaikinio gimdymo rizika,galimi vaisiaus sklaidos trkumai.

Opijatai. Padidjusi persileidimo ir prielaikinio gimdymo, gimdymo sunkum, naujagimi su udegiminiais simptomais ir kvpavimo sutrikimais rizika.

Migdomieji. J rizika stipriai varijuoja.Jei vartojami reguliariai,tai naujagimis su udegiminiais simptomais ir kvpavimo sutrikimais. irdies vaistai (kuriems nereikalingas receptas, pvz. aspirinas) Atsitiktinis, vienkartinis vartojimas nesukelia rizikos. Trankviliantai (raminamieji). Reguliarus vartojimas padidina udegimini simptom ir kvpavimo sutrikim rizik.Tabakas. Rkymas iki 25 procent padidina persileidimo rizik. takoja sveik embrion t. Iki 2,4 karto padidina prielaikinio placentos atsidalinimo tikimyb (prielaikinis gimdymas). Rkanios moterys lyginant su nerkaniomis iki 2 kart daniau gimdo prie laik (iki 37 ntumo savaits).Rkymas iki 30 procent padidina kikio lpos ir vilko gomurio rizik, iki 30 procent padidina galni apsigimimo rizik bei iki 20 procent urogenitalinio trakto apsigimimo rizik.

Rkanios moterys gimdo vidutinikai 200 250g. lengvesnius naujagimius. Tris kartus daniau gimdo neineiotus naujagimius. Kai kurie tyrimai rodo, kad rkani motin vaikai gali gimti su nikotino abstinencijos simptomais.

Vaikai, kuri tvai rko, 1,5 karto daniau serga bronchine astma, 1,5 karto daniau serga kvpavimo tak infekcinmis ligomis, daniau serga vidurins ausies udegimu, pasiymi blogesne plaui funkcija. Bdami prirkytoje nevdinamoje patalpoje 8 valandas surko pakel cigarei.15.5. Augal, dumbli bei gryb lytinis ir nelytinis dauginimasis

Dumbliai. Palankiomis slygomis dauginasi dalindamiesi pusiau. Susidaro haploidins lstels, i kuri isivysto dumbliai. Nepalankiomis slygomis dauginasi lytiniu bdu. Dumbliai pagamina lytines lsteles, kurioms susiliejus susidaro zigota. Ji apsigaubia storu apvalkalu ir laukia palanki slyg. Palankiomis slygomis joje vyksta mejoz, susidaro 4 haploidins lstels, i kuri isivysto dumbliai.Grybai. Vienalsiai grybai palankiomis slygomis pumpuruoja, o nepalankiomis slygomis dauginasi lytiniu bdu. Daugialsiai siliniai grybai (pelsis) palankiomis slygomis dauginasi sporomis. Jos formuojasi mejozs bdu, todl yra haploidins. Lytikai dauginantis susidaro + ir hifai, kuriems susijungus susidaro zigotos, o sulaukus palanki slyg i jos isivysto silinis grybas. Daugialsiai kepurtieji grybai dauginasi sporomis. Sporoms sudygus iauga grybiena. I grybienos iauga vaisiaknis, kuriame mejozs bdu formuojasi sporos.Augalai. Augal gyvenimo ciklas skirstomas sporofit ir gametofit.

Samanos. Gametofitas dominuoja sporofito atvilgiu. Samanos gali daugintis ir nelytikai, augalo dalimis. Saman gyvenimo ciklas:1. Ant gametofito virns susiformuoja anteridiai (vyrika lytis) ir archegons (moterika lytis).

2. Anteridiuose susiformuoja judrs spermatozoidai, kurie vandeniu atplaukia iki archegons, su vienintele viduje esania kiauialste.

3. Apvaisinus kiauialst, besivystantis gemalas lieka archegonje.

4. Ant gametofito augantis sporofitas sudarytas i kojels, kotelio ir sporangs (sporins), kurioje vyksta mejoz ir susidaro haploidins sporos.

5. Kai sporos subrsta, sporins dangtelis atsidaro ir vjas jas ibarsto. Drgnu oru dangtelis bna udarytas.

6. Sporai nukritus tinkam viet, ji sudygsta ir i jos iauga prodaigis pirmoji gametofito stadija.

Sporiniai induoiai. Gali daugintis lytiniu ir nelytiniu bdu (vegetatyvinmis augalo dalimis). Dominuoja sporofitas. Sporini induoi gyvenimo ciklas:

1. Papario lapeli apaioje susidaro sorai, kuriuose grupmis susitelkusios sporangs. Sporangse lstelms dalijantis mejozs bdu susidaro sporos.2. Subrendus sporoms, sporang atsidaro ir sporos ibyra.

3. Sporai sudygus, iauga irdies pavidalo polaikis, kurio apatinje pusje yra archegoni ir anteridi. Polaikis dirvoje tvirtinasi rizoidais.

4. Apvaisinimas vyksta tik esant pakankamai drgms, nes iuelius turintys spermatozoidai turi nuplaukti iki archegons viduje esani kiauialsi.

5. Susidariusi zigota pradeda vystytis archegons viduje, taiau gemalas greitai prasiskverbia iorn. Pirmajam lapeliui ilindus i polaikio, o apaioje isivysius aknims, jau matome sporofit.

Plikaskliai. Dominuoja sporofitas. Plikaskli gyvenimo ciklas:1. Vyrauja sporofitas, kankoriuose turintis sporangi;

2. Kankoriai yra dviej ri: vyrikieji (gaminantys iedadulke) ir moterikieji (skliniai). Paprastai mai vyrikieji kankoriai iauga i metgli pagrind pavasar;

3. Vyrikasis kankoris kiekvieno vynelio apatinje pusje turi po dvi mikrosporanges;

4. Sporangje kiekvienas mikrosporocitas dalijasi mejozs bdu ir susidaro po keturias mikrosporas;

5. I kiekvienos mikrosporos isivysto iedadulk. iedadulk turi dvi oro psleles ir vjas apdulkinimo metu j nunea prie moterikojo kankorio. Moteriki kankoriai yra didesni u vyrikuosius ir iauga metgli virnse;

6. Kiekvienas moterikojo kankorio vynelis turi du virutinje pusje esanius sklapradius. Kiekvien sklaprad supa storas, sluoksniuotas apdangalas, su skylute viename gale;

7. Sklapradyje yra megasporang, kurioje megasporocitui dalijantis mejozs bdu susidaro keturios megasporos;

8. Tik viena i i spor vystosi ir virsta megagametofitu, kuria yra nuo dviej iki ei archegoni, turini po vien didel kiauialst;

9. iedadulkei patekus moterikj kankor, ji sudygsta, o iaugs dulkiadaigis ltai skverbiasi link gametofito. Dulkiadaigiu slenka du iueli neturintys spermiai. Vienas j apvaisina archegonje esani kiauialst, o antrasis sunyksta. Tai viengubas apvaisinimas. Apvaisinimas vyksta tik prajus metams po apdulkinimo;

10. Po apvaisinimo sklapradis subrsta ir tampa skla, sudaryta i gemalo, maisto atsarg ir sklos luobels. Antrj met ruden jau sumedj ir kieti moterikojo kankorio vyneliai prasiskleidia ir ibyra sparnuotos sklos. Sklai sudygus, i sporofito gemalo iauga naujas medis, ir vienas gyvenimo ciklas baigiasi.

Gaubtaskliai augalai. iedo dalys, kurios dalyvauja dauginimesi kuokelia ir piestels. Dauginimosi proces galima suskirstyti megagametofito isivystym, mikrogametofito isivystym, dvigub apvaisinim ir sklos susidarym.1. Piestels pamate esanioje mezginje yra vienas ar daugiau sklapradi;

2. Sklapradyje esantis megasporocitas dalijasi mejozs bdu ir susidaro keturios haploidins lstels;

3. Trys i i lsteli sunyksta, lieka viena funkcionuojanti megaspora, kuri dalijasi mejozs bdu;

4. Susidaro vienas gemalinis maielis, kur paprastai sudaro atuoni haploidiniai branduoliai, esantys bendroje citoplazmos masje. Citoplazma pasidalija lsteles, kuri viena kiauialst, o kita endospermo lstel su dviem poliniais branduoliais;

5. Kotelio viruje esanioje dulkinje yra dulkializdiai, kuriuose yra daugyb mikrosporocit;

6. Kiekvienas mikrosporocitas dalijasi mejozs bdu ir susidaro po keturias haploidines lsteles. Kai sporos atsiskiria, kiekviena virsta iedadulke;7. Tuo metu jauna iedadulk turi du branduolius: generatyvins lstels ir dulkiadaigio lstels. Apdulkinimas vyksta, kai iedadulk perneama vjo, vabzdi, pauki ar iknosparni ant tos paios ries augalo purkos;8. Tada iedadulk sudygsta ir ileidia ilg dulkiadaig, kuris auga piestels liemenlio vidun, kol pasiekia mezginje esant sklaprad. Prie apvaisinim generatyvinis branduolys dalijasi mitozs bdu ir susidaro du iueli neturintys spermiai.

9. Kai dulkiadaigis pasiekia sklaprad, i jo ieina spermiai. Vienas spermis keliauja kiauialsts link ir j apvaisina (susidaro zigota); antrasis susijungia su dviem poliniais branduoliais ir susidaro triploidinis (3n) endospermo branduolys. Endospermo branduolys dalijasi ir ima formuotis endospermas besivystanio augalo maisto atsargas kaupiantis audinys. Toks dvigubas apvaisinimas bdingas tik gaubtaskliams. 10. I sklapradio isivysto sklos luobele padengta skla, kurioje yra gemalas ir maisto atsargos. I mezgins sieneli, o kartais ir i pagalbini iedo dali isivysto vaisius, kuris apsupa skl. Todl sakoma, kad iedini augal sklos yra apgaubtos.

iedai dalyvauja susidarant ir vystantis sporoms, gametofitams, gametoms ir sklose esantiems gemalams. Kad ie procesai galt skmingai vykti, reikia, kad iedadulks, o vliau ir sklos efektyviai iplist. vairs bdai, kuriais gali plisti iedadulks ir sklos nulm tai, kad evoliucionuojant atsirado daug skirting ied tip.iedai, turintys ir kuokelius, ir piesteles, vadinami dvilyiais, turintys tik kukelius kuokeliniais, tik piesteles piesteliniais iedais. Kai piesteliniai ir kuokeliniai iedai auga ant vieno augalo (kukurzo), toks augalas vadinamas vienanamiu, o kai kuokeliniai ir piesteliniai iedai auga ant atskir augal dvinamiu (persikas, bugienis).

Nors yra ied, kuri iedadulks plinta padedant vjui (iedai smulks, bekvapiai, neryks, kuokeliai ir piestels danai bna labai isiki ir lengvai vjo judinami, augalo stiebas lengvai juda yra lankstus), daugelis j prisitaik privilioti tam tikrus apdulkintojus, pvz., bites, vapsvas, muses, drugius, kurie nuo iedo ant iedo pernea tik tos ries iedadulkes (iedai dideli, ryki spalv, kvapns, forma pritaikyta apdulkintojo kno formai, kad pasiekt nektarines, bet btinai paliest kuokelius ir piesteles, gali augti iedynais). Kryminis apdulkinimas utikrina augal genetin vairov ir skatina genetin kait, padedani prisitaikyti prie kintanios aplinkos.iedai ne tik utikrina efektyv krymin apdulkinim. Iaugindami vaisius, jie taip pat padeda iplisti ir skloms. Yra vaisi, kuriems iplisti padeda vjas (lengvi, turi paraiutus ar sparnelius, pkin gaubt, paios sklos labai lengvos), ems traukos jga (vaisia sunks, sultingi, prinok krenta ir lengvai sudta ibarstydami sklas), vanduo (sklos plduriuoja vandens paviriuje, tai paprastai prie vandens augani augal sklos), gyvnai (sklos ryki spalv, maistingais apyvaisiais, kvapnios, gali turti kibius kabliukus, kai kuri augal sklos sudygsta tik tada kai praeina pro gyvno virkinamj trakt), paios plintanios (sunokusios sprogsta, toli ibarstydamos savo sklas), mogaus platinamos: smoningai (mogaus auginami kultriniai augalai) ir nesmoningai (taip pat, kaip ir gyvnai arba sklos platinamos kelioni metu, veant krovinius, taip iplito iuo metu beveik visame pasaulyje auganios piktols).

15.6. Skl dygimas ir vystymasisPo dvigubo apvaisinimo vienalst zigota atsiduria po endospermo branduoliu. Endospermo branduolys dalijasi ir susidaro endospermo audinys, kuris supa gemal. Zigota taip pat dalijasi. Po to susiformuoja sklaskilts.

Vienaskiliai augalai, kitaip negu dviskiliai, turi tik vien sklaskilt. Dar vienas svarbus skirtumas tarp dviskili ir vienaskili tai bdas, kuriuo maisto mediagos kaupiamos sklose. Vienaskili sklaskiltje retai kaupiamos maisto mediagos, danesn j funkcija yra sugerti maisto mediagas i endospermo ir perduoti jas gemalui. Dviskili gemalui vystantis btinos maisto mediagos paprastai kaupiamos sklaskiltse. Taigi skloje yra gemalas ir maisto mediag atsargos.Kai i zigotos isivysto gemalas, sklapradio apdangalai sukietja ir virsta sklos luobele. Skla tai i subrendusio sklapradio susiformavs organas. I mezgins, o kartais ir kit augalo dali vystosi vaisius. Vaisius tai subrendusi mezgin, kurioje paprastai bna skl.

Vaisiui vystantis i mezgins, jos sienel sustorja ir virsta apyvaisiu. Vaisi rys:

1. Paprastieji vaisiai:

1.1. Sultingieji (apyvaisis sultingas):

1.1.1. Kaulavaisis (viena skla (kauliukas) ir j supantis minktimas (persikas, slyva, alyvuog));

1.1.2. Uoga (daug skl (vynuog, pomidoras));

1.1.3. Obuolys (minktimas susidaro i pagalbini iedo dali iedsosio (obuolys kriau);

1.2. Sausieji vaisiai (apyvaisis sausas):

1.2.1. Lapavaisis (bijnas);1.2.2. Anktis (irnis, pupa, lis);

1.2.3. Dut (aguona, tabakas, durnarop);

1.2.4. Rieutas (vaisius su viena skla, apyvaisis kietas kevalas (gil, vis ri rieutai, katonas));

1.2.5. Luktavaisis (smulkus vaisius su viena skla, apyvaisis nesuaugs ir lengvai paalinamas (saulgra, kiaulpien));

1.2.6. Grdvaisis (smulkus vienasklis vaisius, apyvaisis suaugs su luobele (ryiai, avios, mieiai, kvieiai).

2. Sutelktiniai ir sudtiniai vaisiai:

2.1. Sutelktiniai vaisiai (vystosi i vieno iedo mezgins (gervuog, aviet, emuog, brak));

2.2. Sudtiniai vaisiai (vystosi i keli atskir ied kartu suaugusi mezgini (ananasas)).

Augalai turi vairi darini, padedani skloms iplisti. Dobilo, dagiiaus, varnalos kabliukai ir dygliukai prikimba prie induoli kailio ar moni drabui. Paukiai ir induoliai maitinasi vaisiais, kuriuos praryja su sklomis, ios praeina virkinamuoju traktu ir paalinamos su imatomis toli nuo motininio augalo. Vovers ir kiti gyvnai renka sklas ir vaisius, juo ukasa atsargoms toli nuo tos vietos, kur juos surinko.

Kai kuri augal vaisiai ar sklos turi oro kameras, kurios padeda jiems isilaikyti vandens paviriuje. Daugel skl iplatina vjas. Plaukeliai, skristukai ir sparneliai yra pritaikyti tokiam skl platinimo bdui.

Sprigs, agurk vaisiai nokdami puiasi. Kai jie galiausiai sprogsta, sklos paios tiesiog isviediamos ior.

Kai kurios sklos sudygsta tik tada, kai praeina tam tikr ramybs laikotarp. Skl ramybs metu nevyksta augimas, nors slygos jam ir bna palankios. Vidutinio klimato juostoje augani augal sklos, kad nutrkt ramyb, turi praeiti altj period. Dykumose sklos nedygsta, kol negauna pakankamai drgms. Toks prisitaikymas utikrina, kad sklos nedygs, kol neateis tinkamiausias augimui sezonas. Dygimui reikia pakankamai drgms, ilumos ir deguonies, kad vykt gemalo augimas. J reguliuoja hormonai, tiek skatinantys, tiek slopinantys dygim. inoma, kad sultinguose vaisiuose yra dygim slopinani hormon, kurie neleidia skloms dygti, kol jos yra vaisiaus viduje ir nenuplautos. Kad nutrkt ramyb, kartais reikia mechaninio poveikio. Vanduo, bakterijos ar net ugnis gali paveikti sklos luobel taip, kad ji tapt pralaidi vandeniui. Vandens siurbimas priveria luobel plyti.

Dviskili augal sklaskilts tiekia maisto mediag gemalui bei daigui, bet ilgainiui nuvysta ir sunyksta. Kai dviskilio augalo daigas ilenda i dirvos, jo glis bna isiriets kabliu taip apsaugomas glenas gemalinis pumpurlis. I gemalins aknels vystosi aknys. Jei skla sudygsta tamsoje, daigo stiebas bna ilgas, aknys ir lapai mai, augalas blykios spalvos. Taiau atsiradus pakankamam kiekiui viesos, augalas pradeda normaliai augti.

Vienaskiliuose augaluose maisto mediagos kaupiamos endosperme, o ne sklaskiltje. Sklos dygimo procesas vyksta taip pat, kaip ir dviskiliuose augaluose.

Reikia sidmti, kad dygstaniai sklai viesa nereikalinga, taiau jau ems paviri ilindusiam daigui ji btina. Dl ios prieasties skl dygimas prasideda tik tada, kai skloje esantys hormonai sureaguoja tinkam viesos kiek.

15.7. Nelytinis augal dauginimasisDaugelis augal gali daugintis tiek lytikai, tiek nelytikai. Nelytikai dauginantis visi palikuonys bna identiki tviniams augalams. Toks bdas pranaesnis, kai aplinka nekinta. Lytikai dauginantis palikuonys skiriasi nuo tv ir kai kurie j gali geriau prisitaikyti prie aplinkos. Gaubtaskliai augalai pasiymi didiausia vairove ir labiausiai paplit i vis augal skyri. Taip yra tikriausiai todl, kad j lytinio dauginimosi organai gerai prisitaik prie sausumos slyg. iedo evoliucija ir kiti prisitaikymo bdai padjo gaubtaskliams taip skmingai sivyrauti emje.

Kadangi augalai turi ir nediferencijuot gaminamj audini, jie gali daugintis ir nelytikai vegetatyvinio dauginimosi bdu. Nelytiniam dauginimuisi reikia tik vieno augalo. Vegetatyvinis dauginimas plaiai taikomas praktinje veikloje, ems kyje ir dekoratyvinje sodininkystje. Vegetatyvinio dauginimo bdai:1. sais (braks, emuogs). I liauiani antemini stieb ties bambliais iauga nauji augalai;

2. akniastiebiais (varputis, nalait, dilgl, pakalnut, pluk). I akniastiebi (poemini stieb) bambli iauga nauji augalai;

3. Stiebagumbiais (bulv). I sustorjusi poemini stiebo dali galima iauginti naujus augalus. Stiebagumbyje yra akuts tai pumpurliai, i kuri gali iaugti augalas. Viena stiebagumb galima smulkinti taip: viename gaballyje turi bti bent viena nepaeista aukut ir iek tiek maisto mediag. kininkai nesmulkina labai smulkiai, nes iaugintas derlius bt labai smulkus (uaugt maos bulvs);

4. aknimis (iemins bulvs). I akn dalies iauga naujas augalas.5. Atlankomis (serbentai, agrastai, erktros, krmins ros). Atlenkus sveik jaun akel ir j pritvirtinus ir iek tiek ukasus dirvoemyje, i jos po eme esanios dalies iauga aknys, o virs ems likusios dalies akos ir lapai;

6. Lapais (dekoratyvins, kambarins gls, pvz.: sanpaulija). Lapai pasodinami dirvoem, suteikiama pakankamai ilumos, viesos ir drgms. Po kurio lapo lapkotis ileidia aknis;

7. Stiebais (dekoratyviai augalai: ros, kinros). Sveikus stieb glius galima pamerkti vanden, praturtint maisto mediagomis arba pasodinti dirvoem. Po kurio laiko gliai ileidia aknis.

8. Svognais (svognai, narcizai, tulps, esnakai). Pasodinus svogn, jo pagrinde iauginami dukteriniai svognliai. I j galima auginti naujus augalus. 9. Skiepais (vaismediai). Kultrinio augalo pumpuras arba auginys priauginamas prie laukinuko stiebo. Skiepijama dl to, kad laukinuko aknys labiau isikerojusios, nereiklios dirvai, atsparios aliams ir pasiymi kitomis savybmis, kuri neturi skiepijamas augalas. Skiepijimui pumpuru nupjaunamas kultrinio vaismedio vienametis glis, nukarpomi lapai. Laukinuko stiebe iev atriu peiliu pjaunama T raids forma. pjaut vieta statomas gerai isivysts pumpuras. skiepyta vietas gerai sutvirtinama, apriant. Po 2-3 savaii laukinukas su kultrinio augalo gliu suauga. Dar po met nupjaunamas laukinuko stiebas vir skiepijimo vietos ir pradeda augti kultrinio augalo akos. Tok augal jau galima sodinti norim viet.Apraytieji vegetatyvinio dauginimo bdai lengvai pritaikomi praktikoje, taiau reikalauja dideli laiko snaud, be to sunku juos pritaikyti dideliam augal kiekiui. iuo metu naudojami ir kuriami kur kas progresyvesni vegetatyvinio dauginimo bdas tai augal dauginimas audini kultromis. Audini kultra yra audinio auginimas skystoje dirbtinje terpje. Ta kultra vadinama kaliumi tai nediferencijuot lsteli telkinys, i kurio vliau formuojasi augalas. Norimos ries kali galima iauginti i vienos augalo lstels.

Hibridizacija skirting augal veisli ar netgi ri kryminimas prastin procedra, norint gauti augal su reikiamais poymiais. Hibridizacija, o vliau vegetatyvinis dauginimas padeda gauti daug identik augal su iais poymiais.

Audini kultrose augalus galima dauginti mikrodauginimo bdu. Naudojant bd, nedieliame plote galima gauti tkstanius ar milijonus identik sodinuk. Augalus dauginant meristem (gaminamojo audinio) kultra, naujai isivyst augalai bna visi genetikai identiki ir vadinami kloniniais augalais.

I ied gaminamojo audinio galima uauginti dirbtines sklas, kurias pasjus galima uauginti augalus. Toks bdas naudojamas, kai dauginamus augalus reikia transportuoti. Toki kultr be didelio vargo galima veti bet kuri pasaulio viet.

Dulkini kultra tai neseniai sukurtas dauginimo bdas, kai terpje su vitaminais ir augimo reguliatoriais auginamos iedini augal dulkins. I vienos haploidins lstels susiformuoja 20-40 lsteli. mogus i j gali iauginti haploidinius augalus arba , pridjus chemini mediag, galima paskatinti chromosom padvigubjim. Tokiu bdu iauginami grynai homozigotiniai augalai. is bdas naudojamas tada, kai norima iauginti augal su pasireikianiais visais recesyviniais poymiais.Lsteli suspensijos kultra gaunama auginant lap, stieb ar akn kultras. Greitai augantis kalius supjaustomas smulkius gaballius, kurie kratomi mitybinje terpje, kol subyra pavienes lsteles. Taip gaunama lsteli suspensija. iose lstelse gaminasi tos paios chemins mediagos, kaip ir visame augale. Augal lsteli suspensijos auginamos tam, kad galima bt gauti reikiamas chemines mediagas, kurios bt naudojamos vaist, kosmetikos ir ems kyje naudojam chemikal gamybai. Tokiu atveju nebereiks auginti augal vien tam, kad bt galima gauti j gaminam chemini augal. Sutaupoma vieta, dirvoemis, mogus nebepriklausyt nuo gamtos slyg.

Naudojant visus iuos vegetatyvinio dauginimo bdus, vairs kultriniai augalai buvo genetikai patobulinti. Jie tapo atsparesni virusinms infekcijoms, vabzdiams kenkjams bei herbicidams ir nekelia pavojaus gamtinei aplinkai. Tikimasi ateityje gauti tokius augalus, kurie turs daugiau baltym ir jiems reiks maiau vandens bei tr.

15.8. Augal augimas ir reagavimas aplinkos dirgikliusVisi organizmai reaguoja aplinkos dirgiklius. Dirginimas paveriamas organizmui suprantamu signalu, kur tam tikru bdu reaguojama. Augalai reaguoja tokius dirgiklius, kaip viesa, ems trauka ir sezoniniai pokyiai. Pavasar, jei tik dirvoje pakanka ilumos ir drgms, dygsta sklos, ir sauls viesoje pradeda augti daigas. Ruden, orui atalus, aknys ir gliai nustoja augti.Augalai vairi hormon dka reaguoja dienos vies ruden meta lapus, nutraukia skl ramybs laikotarp ir pasiymi kitomis reakcijomis. Kai kurios j trumpalaiks (augalai per kelias dienas palinksta viesos altin, nes hormonas, kur gamina auganti virnl, perneamas i apviestos stiebo puss esani elyje). Stiebas ilinksta, nes elyje esanios lstels pailgja labiau negu apviestoje pusje. Panaiai ilinks augalas, jei j su vazonu paguldysime ant ono. Augalo stiebas ilinks vir prieinga ems traukai kryptimi maiau nei per 24 valandas. Taip augalai reaguoja anglies dioksido koncentracij, infekcij (kur isivyst infekcija, greitai sunyksta lstels, kad sulaikyt tolesn ligos plitim), ioteli varstymasis, reaguojant viesos intensyvum.Netgi ilgalaiks augal reakcijos aplinkos slygas tra augimo ir vystymosi kitimas. Tos paios ries augalai, augantys skirtingomis slygomis, gali uaugti labai skirtingos ivaizdos.

Organizm reakcija aplinkos dirgiklius tai j prisitaikymas, pailginantis gyvenimo trukm ir tuo paiu padidinantis ries ilikimo galimybes.

Augalo atsakas aplinkos dirgiklius vadinamas tropizmu. Tropizmas atsiranda dl nevienodo augimo: viena organo pus ilgja greiiau, negu kita ir todl augalas ilinksta. Trys geriausiai inomi augal tropizmai:

1. Fototropizmas vienaals viesos sukeltas augalo dali judjimas;

2. Gravitropizmas ems traukos sukeltas augalo dali judjimas;

3. Tigmotropizmas prisilietimo sukeltas augalo dali judjimas.

Fototropizmas vyksta, nes elyje esanioje stiebo pusje lstels itsta.

Augal paguldius ant ono, galima pastebti, kad stiebui bdingas gravitropizmas. Stiebas auga auktyn prieinga ems traukai kryptimi. proces reguliuoja lstelse esantys krakmolo grdeliai ir hormonai.

Augalo dali judesys, atsirandantis dl nevienodo augimo, kur sukelia mechaninis dirginimas (prisilietimas) i vienos puss, vadinamas tigmotropizmu. Tokios reakcijos pavyzdys seli arba vijoklinius stiebus turini augal vyniojimasis apie atram.

Augalas auga tiesiai, kol prie ko nors neprisilieia. Tada lstels, kurios lieiasi su kietu daiktu (kuolu), auga silpniau, tuo tarpu kitoje stiebo pusje esanios lstels itsta. Tigmotropizmas vyksta labai greitai. seliai gali apsivynioti apie atram per 10 minui. proces reguliuoja ATP ir hormonai.

Tigmotropizmui gimininga reakcija prisilietim yra tigmomorfoz. iuo atveju aplinkos dirgiklius, tokius kaip vjas ir lietus, reaguoja visas augalas. Tos paios ries medis, augantis vjuotoje vietoje, danai turi trumpesn ir storesn kamien negu medis, augantis uuovjoje.

Miego judesiai (suglaudiami lapai, iedai) tai reakcijos, atsirandanios kiekvien par, augalui reaguojant viesos ir tamsos kait. Augalo laikrod nustato fotoperiodas dienos ir nakties trukms santykis. Temperatra iuo atveju nedaro jokios takos arba jos poveikis labai neymus. Tai leidia augalams geriau prisitaikyti prie aplinkos slyg, nes fotoperiodas geriau atspindi sezono pokyius negu temperatros kaita. Juk pavasaris ar ruduo gali bti ir iltas, ir altas.Kai kuri augal iedai isiskleidia, o iotels atsiveria paprastai ryte, ir usiveria vakare, o kai kurie augalai nektar iskiria tuo paiu dienos ar nakties metu.

Kad augalai reaguot dirgiklius, j lsteli ir organ veikla turi bti suderinta. Beveik visi signalai perduodami augaluose dalyvaujant hormonams. Tai chemins mediagos, kuri susidaro labai nedidelis kiekis ir kurios veikia kitoje organizmo dalyje, negu buvo pagamintos. vairias reakcijas tikriausiai sukelia keli hormonai ir, kad jos vykt, daniausiai reikalingas tam tikras dviej ar daugiau hormon santykis. Hormonai sintetinami ir kaupiami vienoje augalo dalyje, taiau, atsiradus atitinkamam dirgikliui, jei karnienos indais arba i lstels lstel perneami reikaling augalo viet.

Daniausiai randamas natralus hormonas auksinas. Jis gaminamas augalo virnls gaminamajame audinyje, todl neleidia vystytis paastiniams pumpurams. Netyia ar tikslingai paalinus virnin pumpur, artimiausi paastiniai pumpurai pradeda augti, augalas akojasi. Kiti augalo gaminami hormonai ne tik padeda augalui reaguoti aplinkos pokyius, bet ir reguliuoja augimo, nokimo ir senjimo procesus. J dka augalai sunokina vaisius, o atjus laikui, veikiant hormonams, numeta lapus ir sunyksta. iuos hormonus mokslininkai aktyviai tyrinja ir iandien, nes juos galima puikiai naudoti praktiniame ems kyje (skatinti augal augim, stabdyti vaisi nokim ir gedim, pailginti augal vegetacijos laik ir t.t.).Augalai turi ir streso hormon, kuris, esant nepalankios slygoms palaiko skl ir pumpur ramyb ir priveria usidaryti ioteles. Augalas pereina ramybs bsen ruodamasis nepalankioms slygoms. Tuomet jis nustoja augti, nors aplinkos slygos dar yra palankios augimui (ruden, kai dar ilta). Priveria ioteles usidaryti, kai augalui trksta vandens.Vaisi nokim skatina ir ltina augal augim dujos etilenas. Joms veikiant suaktyvja fermentai, nuo kuri vaisiai minktja. Kadangi etilenas yra dujos ir laisvai sklaidosi ore, statinje nokstantys obuoliai gali paskatinti toliau nuo j esani vaisi nokim. Etilenas isiskiria i aizdos, kuri atsirado dl mechaninio paeidimo arba infekcijos (btent todl vienas supuvs obuolys sugadina vis j krv).

Kai etileno yra ore, slopinamas augal augimas. Todl mons, apildantys namus gamtinmis dujomis, kartais skundiasi, kad blogai auga kambariniai augalai. Etileno taip pat yra ir automobili imetamosiose dujose ir, matyt, todl augal augim slopina atmosfer patenkantys teralai. Tereikia tik vienos etileno dalies deimtyje milijon oro dali, kad bt slopinamas augalo augimas.

Etilenas taip pat dalyvauja augalo lap, vaisi ir ied kritimo procese.

Daugelis fiziologini pokyi augaluose susij su sezoniniais dienos ilgio pokyiais. Tokie fiziologiniai pokyiai tai skl dygimas, pumpur ramybs pabaiga ir senjimo proceso pradia. Fiziologin reakcija dienos ar nakties ilgumo pokyius vadinama fotoperiodizmu. Pagal augal reakcij vies, galima iskirti ias augal grupes:1. Trumpadieniai augalai, praystantys, kai diena yra trumpesn u nakt (chrizantema);

2. Ilgadieniai augalai, ydintys, kai diena ilgesn u nakt (kvieiai, mieiai, dobilai, pinatai);

3. Neutrals augalai, kuri ydjimas nepriklauso nuo dienos ilgio (pomidorai, agurkai).

Atlikus tyrimus, buvo padaryta ivada, kad augalai ydjim reguliuoja ne dienos ilgis, o tamsos (bandym metu buvo tyrinta kaip augalai reaguoja viesos trikdius nakt ir dien. Paaikjo, kad dienos metu panaikinus kuriam laikui viesos altin, augalai nereagavo niekaip ir augo puikiai. Taiau nakt apvietus augalus nors trumpais viesos blyksniais, augalai nustojo ydti.).

16. Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkojeGyvnai igyvena todl, kad jie junta aplink ir atitinkamai reaguoja jos pokyius. Nerv sistema apdoroja gaut informacij ir koordinuoja raumen ir griaui sistem, todl gyvnas gali pagauti grob, ivengti prieo ir susirasti partner. Vidini sistem kontrol ypa svarbi norint palaikyti organizmo homeostaz. Maisto virkinim, kvpavim ir maisto mediag ineiojim po organizm visus iuos procesus reguliuoja nerv sistema drauge su endokrinine sistema.Neuronai ir juos sutvirtinanios neuroglijos lstels sudaro nerv sistemos organus, tokius kaip mogaus galvos ir nugaros smegenis bei nervus. vairs receptoriai junta dirginimo pokyius, ir nervinis impulsas sklinda juntamaisiais neuronais galvos ir nugaros smegen terptinius neuronus. Galvos ir nugaros smegenys apibendrina duomenis ir judinamaisiais neuronais siunia impulsus raumenis arba liaukas, o ie atitinkamai reaguoja susidaro atsakas dirgikl. Veikimo principas yra labai parastas, taiau mogaus nerv sistema yra nepaprastai sudtinga.

16.1. Nerv sistemos sandara ir veikimasNepaprastai sudtingas nervinis audinys yra sudarytas i dviej pagrindini ri lsteli:1. Neuron, kuriais sklinda nerviniai impulsai;

2. Neuroglijos lsteli, sutvirtinani ir maitinani neuronus.

mogaus organizme i nervinio audinio sudaryta centrin nerv sistema (CNS) ir periferin nerv sistema (PNS).Neuronai tai lstels, turinios tris dalis: dendritus, akson ir lstels kn. Dendritai yra trumpos ataugos, kuriomis gaunama informacija i kit neuron ir perduodami signalai lstels kn. Tuo tarpu aksonas yra atauga, kuria perduodamas nervinis impulsas i neurono kno. Lstels knas turi branduol ir kitus organoidus, paprastai esanius visose lstelse. Viena i svarbiausi lstels kno funkcij yra gaminti mediatorius. Tai aktyvi mediaga, neuron sinapsje (jungtyje) keiianti gretimo neurono aktyvum.

Ilgas aksonas vadinamas nervine skaidula. Jis bna padengtas mielino dangalu, sudarytu i kietai susivijusi neuroglijos lsteli membran.

Neuronai skirstomi pagal j funkcij ir form:

1. Judinamieji neuronai perduoda nervinius signalus i CNS raumen skaidulas ar liaukas. Jie turi daug dendrit ir vien akson. iais neuronais perduodami nerviniai impulsai veria raumen skaidulas arba liaukas veikti.2. Juntamieji neuronai perduoda nervinius impulsus i jutimo receptori CNS. Turi tik aksonus, kuri galai gali bti pakit receptorius.

3. terptiniai neuronai yra CNS. Jie perduoda nervinius impulsus vairias CNS dalis. Kai kurie terptiniai neuronai jungia juntamuosius ir judinamuosius neuronus, kiti perduoda nervinius impulsus i vienos nugaros smegen puss kit arba i galvos smegen nugaros smegenis, ir atvirkiai. Jie taip sudaro sudtingus ryius smegenyse, kur vyksta procesai, susij su mstymu, atmintimi ir kalba.

Impulsas, sklindantis i vienos nervins lstels kit, visada juda tik viena kryptimi. Nervinio impulso perdavimas i vieno neurono kit trunka utrunka labai maai. Tarp neuron yra labai maas tarpas. Sritis, kur impulsas i vieno neurono pereina kita, vadinama sinapse. Sinaps sudaryta i trij dali: presinapsins membranos, sinapsinio plyio ir postsinapsins membranos. Neuronas sugeba palyginti ir sumuoti j pasiekiani informacij prie perduodamas j kitam neuronui.mogaus nerv sistema atlieka tris pagrindines funkcijas:

1. Surenka juntamj informacij odoje ir kituose organuose esantys receptoriai iorinius ir vidinius dirgiklius reaguoja sisdami nervinius impulsus CNS;2. Integruoja informacij, gaunam i viso organizmo, CNS sujungia visum;

3. Skatina veikim nerviniai impulsai i CNS siuniami raumenis ir liaukas. Taigi raumen susitraukimai ir liauk iskiriamos mediagos yra atsakas dirgiklius, kuriuos pajunta receptoriai.

mogaus CNS sudaro galvos ir nugaros smegenys, isidsiusios kno centre. PNS, kuri toliau skirstoma somatin ir vegetacin, sudaro visi galviniai ir nugariniai nervai. Nervai stambius kamienus susiliejusios nervins skaidulos. Jie isidst kno periferijoje, ieina i CNS. Tiek CNS, tiek PNS yra tarpusavyje susijusios sistemos.

terptiniai neuronai ir neuroglijos lstels sudaro didij dal CNS. Judinamj ir juntamj neuron aksonai sudaro nervus. i neuron knai yra CNS arba mazguose (ganglijuose). Mazgai yra nervini lsteli kn telkiniai, esantys PNS.Periferin nerv sistema susideda i galvini ir nugarini nerv. Poriniai galviniai nervai jungiasi su galvos smegenimis, o poriniai nugariniai nervai isidst abipus nugaros smegen. Periferins nerv sistemos somatin dalis, arba somatin nerv sistema, inervuoja griaui raumenis, o vegetacin dalis lygiuosius raumenis, ird ir liaukas. Vegetacin nerv sistema sudaryta i simpatins ir parasimpatins dali.Juntamieji nervai sudaryti i juntamj neuron skaidul, judinamieji nervai i judinamj neuron skaidul. Miriuosiuose nervuose yra abiej tip skaidulos.mogus turi 12 por galvini nerv, kurie inervuoja galv, kakl ir kai kurias priekins kno dalies sritis.

mogaus kne yra 31 pora nugarini nerv. Kiekvienas nugarinis nervas atsiakoja nuo nugaros smegen dviem aknelmis, kurios yra stuburo viduje. Upakalinje aknelje yra juntamj neuron aksonai, perduodantys impuls nugaros smegenims. Priekin aknel sudaryta i judinamj nerv akson, kurie praleidia impulsus i nugaros smegen. Abi aknels susijungia prie pat nugariniam nervui ieinant i stuburo. Taigi visi nugariniai nervai yra mirs, perduodantys impulsus ir nugaros smegenis, ir i j. Nugaros smegenys tai storas nervinis kamienas, nusitsiantis iilgai nugaros ir apsaugotas slanksteli. Nugaros smegenis sudaro pilkoji mediaga ir baltoji mediaga., centre yra maytis centrinis kanalas, upildytas smegen skysiu.16.2. Somatin ir vegetacin nerv sistemos

Somatin nerv sistem sudaro visi nervai, inervuojantys judamj aparat bei iorinius jutimo organus, taip pat ir esanius odoje. Ioriniai jutimo organai yra receptoriai, kurie priima aplinkos dirginimus ir tada sukuria nervinius impulsus.

Refleksas yra nevalingas atsakas pokyius, vykstanius organizmo viduje ar iorje. Kai kuriuos refleksus valdo galvos smegenys, bet kitiems, tokiems kaip rankos atitraukimas, galvos smegenys nra btinos. ia jau dalyvauja nugaros smegenys.

Palietus ranka atr daikt, odos receptorius sukuria nervinius impulsus, kurie sklinda juntamojo neurono aksonu link ios lstels kno ir CNS. I lstels kno impulsai toliau sklinda juntamojo neurono aksonu. Jie perduodami per daugel terptini neuron, i kuri paskutinysis siejasi su judinamuoju neuronu. Juo nervinis impulsas pasiekia raumen skaidulas, kurios tada susitraukia ir padeda atitraukti rank nuo atraus daikto. Reakcija gali bti daugialyp: mogus gali pavelgti objekto pus, atokti ir surikti i skausmo. Visa i reakcij seka manoma todl, kad juntamasis neuronas sudirgina kelis terptinius neuronus. Jie perduoda impulsus visas CNS dalis, taip pat galvos smegenis, kurios leidia mogui suvokti dirgikl ir savo reakcij j. Kai kuriuose reflekso lankuose juntamieji neuronai perduoda impuls ne terptiniams neuronams, bet tiesiai judinamiesiems neuronams.Reflekso lankas:

Dirgiklisreceptoriusjuntamasis neuronasCNSjudinamasis neuronas raumuo arba liaukaRefleksai gali bti:

1. Neslyginiai (gimti): organizmas juos turi tik gims ir jie neinyksta vis gyvenim (vmimo, mirksjimo, kosjimo, iaudjimo, iulpimo);2. Slyginiai (gyti): organizmas juos gyja gyvenimo eigoje ir ilg laik j nenaudojant, jie inyksta (vaiavimas dviraiu, plaukimas, kalbjimas svetima kalba, iuoimas ir t.t.).

Vegetacin nerv sistema (autonomin) yra periferins nerv sistemos dalis, sudaryta i neuron, inervuojani vidaus organus ir veikiani nepriklausomai nuo asmens valios. Juntamieji neuronai, priklausantys vegetacinei sistemai ir ateinantys i vidaus organ, leidia mums pajusti skausm organizmo viduje.

Vegetacin sistema susideda i dviej dali: simpatins ir parasimpatins nerv sistemos. Abi jos veikia automatikai ir paprastai nepriklausomai nuo mogaus valios, inervuoja vidaus organus ir kiekvienam impulsui naudoja du judinamuosius neuronus ir vien mazg.

Dauguma simpatins sistemos skaidul atsiakoja krtinins ir juosmenins nugaros smegen dalies. i sistema ypa svarbi pavojaus atveju. Kai tenka gintis nuo prieo ar bgti nuo pavojaus, dirbantiems raumenims reikia daug gliukozs ir deguonies. Simpatin sistema paskatina irdies darb, ipleia bronchus ir padidina kvpavimo dan. Simpatin sistema slopina virkinamojo trakto veikl, nes virkinimas nra btinyb, kai mogui gresia pavojus.

Keli galviniai nervai drauge su skaidulomis, atsiakojusiomis nuo krymenins nugaros smegen dalies, sudaro parasimpatin nerv sistem. i sistema siejama su atsipalaidavimo bsena (padeda susitraukti akies vyzdiui, skatina virkinim, ltina irdies plakim.16.3. Galvos ir nugaros smegenys

Centrin nerv sistema (CNS) susideda i nugaros ir galvos smegen, kuriose yra koordinuojami ir analizuojami nerviniai impulsai. Nugaros smegenis supa slanksteliai, be to, jos, kaip ir galvos smegenys, turi tris apsaugines plves, vadinamas dangalais. Tarpai tarp dangal upildyti smegen skysiu, kuris apsaugo centrin nerv sistem, suvelnindamas smgius, tenkanius mogaus knui.

Nugaros smegenys atlieka dvi pagrindines funkcijas: jos yra daugelio refleksini reakcij centras ir atlieka ryininko vaidmen tarp galvos smegen ir nugarini nerv, ieinani i nugaros smegen.

terptini neuron ilgos mielins skaidulos vadinamos laidais. ie laidai jungia galvos smegenis su nugaros smegenimis. Nugarinje pusje isidst daugiausia kylantieji laidai, kuriais informacija perduodama galvos smegenis, o priekinje nugaros smegen pusje daugiausia yra nusileidiantieji laidai, neantys informacij i galvos smegen. Kadangi laidai tam tikroje vietoje persikryiuoja, kairioji galvos smegen pus kontroliuoja deinij kno pus, o deinioji smegen pus kairij kno pus.mogaus galvos smegenis sudaro pailgosios smegenys, smegenls, tiltas, vidurins smegenys, hipotalamas, gumburas ir galvos smegen pusrutuliai. Galvos smegenyse yra 4 ertms, vadinamos skilveliais. Jie gamina smegen skyst ir atlieka apsaugin funkcij.

Pailgosiose smegenyse yra daug gyvybini centr, kontroliuojani irdies plakim, kvpavim ir kraujagysli tonus (kraujo spaudim). Jose taip pat yra refleksiniai vmimo, kosjimo, iaudjimo, agsjimo ir rijimo centrai. ia dar yra kylantieji ir nusileidiantieji laidai, jungiantys nugaros smegenis su aukiau esaniais smegen centrais.Tiltas veikia drauge su pailgosiomis smegenimis, reguliuodami kvpavimo greit. Tilte yra refleksiniai centrai, susij su galvos judesiais reaguojant regos ir klausos dirgiklius.

Vidurins smegenys dar turi refleksinius regos, klausos ir lytjimo centrus.

Hipotalamas ir gumburas yra smegen dalyje, vadinamoje tarpinmis smegenimis. Hipotalamas palaiko organizmo homeostaz. Jame yra alkio, miego, trokulio, kno temperatros, vandens balanso ir kraujo spaudimo reguliavimo centrai. Hipotolamas kontroliuoja ir hipofiz, taigi jungia endokrinin ir nerv sistemas. Gumburas surenka ir paskirsto juntamj informacij.

Smegenls koordinuoja judesius ir utikrina, kad griaui raumenys dirbt drauge ir knas judt tolygiai ir grakiai. Reguliuoja raumen tonus ir impuls perdavim raumenis, nuo kuri priklauso kno laikysena. Jos gauna informacij apie kno padt i vidins ausies ir tada siunia impulsus raumenis, kurie susitraukdami palaiko arba atstato pusiausvyr.Pusrutuliai, priekin smegen dalis, mogaus galvos smegenyse drauge yra ir didiausia j dalis. Ji susideda i dviej dideli pusrutuli, kuriuos jungia nervini skaidul tiltas, vadinamas didija smegen jungtimi. Iorin pusrutuli dalis, vadinama ieve, yra labai isivysiusi ir pilkos spalvos, nes sudaryta i neuron kn ir trump skaidul.

Kiekvieno pusrutulio paviriuje iskiriamos 4 skiltys: kaktin, momenin, smilkinin ir pakauin. Kiekviena skiltis kontroliuoja judesius ir leidia mums smoningai valdyti raumenis. Momenin skiltis surenka informacij i odos receptori. Pakauin dalis analizuoja regos informacij. Smilkininje dalyje yra juntamosios klausos ir uosls zonos. Kaktinje skiltyje yra mstymo ir atminties zonos.Tik pusrutuliai atsakingi u smoning veikl, ir jie yra smegen dalis, valdanti mstym ir prot. Pusrutuliai reguliuoja emiau esani galvos smegen dali veikl, inicijuoja valing motorin veikl ir reguliuoja smegenli veiksmus.Limbin sistem sudaro kai kurios smoning ir nesmoning smegen dalys. Stimuliuojant vairias limbins sistemos dalis, juntamas niris, skausmas, malonumas ar lidesys. Matyt, limbin sistema, reguliuojanti malonius ar nemalonius pojius, kuriuos sukelia gyvenimika patirtis, skatina individ elgtis taip, kad padidja jo galimybs igyventi.

Limbin sistema taip pat susijusi su mokymosi ir atminties procesais. Tyrimais rodyta, kad imokstama, kai padidja sinapsi skaiius, o umirtama, kai sinapsi skaiius sumaja. Limbin sistema yra btina ir trumpalaikei, ir ilgalaikei atminiai. i sistema taip pat susijusi su sensorinmis lytjimo, uosls, regos ir kitomis sritimis, paaikina bet kokio dirgiklio gebjim atgaivinti atmintyje sudting vaizd.

16.4. Nerv sistema ir narkotins mediagos

Narkotikai, kuriuos mons vartoja kelti nuotaikai ir gerinti emocinei bsenai, veikia normalias kno funkcijas, daniausiai kliudydami mediatoriams isilieti sinapsje arba bti paimtiems atgal.Alkoholis. Nuosaikiai gerti alkoholinius grimus manoma, bet danai isivysto priklausomyb nuo alkoholio. Alkoholio vartojimas tampa alkoholizmu arba liga, kai alkoholis pradeda komplikuoti mogaus socialinius santykius, sveikat, darbingum arba nuovokum. Alkoholizmas prasideda dl atsirandani uslpt psichikos sutrikim ar paveldim fiziologini pokyi (alkoholik vaikai).

Alkoholis pirmiausia skaidomas kepenyse, kur jis sutrikdo glikolizs ir Krebso ciklo eig. Susidaro pieno rgtis, kraujo pH sumaja, ir jo reakcija tampa rgti. Kadangi Krebso ciklo reakcijos nustoja vykusios, aktyvios acto rgties perteklius nebeskaidomas ir veriamas riebalus kepenys pradeda juos kaupti. Riebal kaupimas pirmoji kepen irimo stadija gali prasidti ir vien kart igrus daug alkoholio. Antrojoje irimo stadijoje prasideda kepen audinio surandjimas. Nebegeriant, kepenys pajgia atsistatyti ir vl tampa normalios. Jei gerti nemetama, isivysto treioji paskutin ir negrtama stadija kepen ciroz: kepen lstels va, kietja ir tampa oranins spalvos.Be to, girtavimas trukdo tinkamai mitybai. Alkoholis yra daug energijos turintis produktas. Taiau ios kalorijos yra beverts, nes su jomis organizmas negauna reikaling maisto mediag. Be j kaul iulpuose negali susidaryti eritrocitai ir leukocitai. Slopinama imunin sistema, ir padidja skrandio, kepen, plaui, kasos, arnyno ir lieuvio vio galimyb. Baltym skaidymas ir aminorgi metabolizmas taip slopinami, kad netgi papildomas baltym vartojimas negelbsti nuo j trkumo. Atrofuojasi ir susilpnja raumenys. Riebalai kaupiasi irdies raumenyje ir isivysto hipertenzija (auktas kraujospdis). Padidja irdies aritmijos ir irdies infarkto tikimyb.

Nikotinas. Rkant cigaret, nikotinas greitai pasklinda po visus organus, taip pat ir po centrin nerv bei periferin nerv sistemas. CNS nikotinas skatina neuronus atsipalaiduoti dopomin, mediatori, kuris susijs su elgsena. Dopomino perteklius sustiprina poveik, dl to vystosi priklausomyb nuo io narkotiko. Padidja griaui raumen aktyvumas, didja irdies susitraukim danis ir kraujo spaudimas bei virkinamojo trakto judesiai. Kartais rkymas netgi sukelia vmim ar viduriavim.Daugeliui rkori sunku atsikratyti io proio, nes priklausomyb nuo nikotino yra ir psichologin, ir fiziologin. Nikotino abstinencija pasireikia galvos ir skrandio skausmu, susierzinimu, nemiga. Tabake yra ne tik nikotino, bet ir daug kenksming mediag. Rkymas prisideda prie ankstyvosios mirties nuo vio (plaui, gerkl, burnos, gerkls, kasos, lapimo psls). Rkymas skatina atsirasti ltines ligas (bronchit ir emfizem) ir didina irdies infarkto tikimyb dl irdies ir kraujagysli lig.Marihuana. Poveikis vairus ir priklauso nuo suvartojamo kiekio bei narkotiko stiprumo, vartojimo patyrimo ir aplinkos, kurioje ji vartojama. Paprastai marihuan pavartojs mogus patiria velni euforij su regos ir mstymo pokyiais, dl kuri atsiranda erdvs ir laiko ikraipymai. Nebekoordinuojami judesiai, prarandamas gebjimas susikoncentruoti ir riliai kalbti.Pastoviai j vartojant gali isivystyti ltinis apsinuodijimas (haliucinacijos, nerimas, depresijos, greita mini kaita, laikysenos deformacijos, paranoidins reakcijos ir panas psichopatiniai simptomai).

Marihuana priskiriama haliucinogenams. Manoma, kad ji, kaip ir LSD, daro tak serotonino, dirginanio smegen mediatoriaus, veiklai.

Atrodo, kad vartojant marihuan, fizin priklausomyb nuo io narkotiko neisivysto, bet dl euforijos ir raminamojo poveikio gali atsirasti psichin priklausomyb. Nuolat intensyviai vartojant, taip pat atsiranda potraukis. Dl rkymo bdo plauius patenka ir toksini mediag, tarp j kancerogen, manoma, kad nuo ilgalaikio marihuanos rkymo dideliais kiekiais gali isivystyt ltins kvpavimo tak ligos ir palui vys. Sukelia ilgalaikius smegen paeidimus, atsiranda dauginimosi funkcij sutrikim.Kokainas. Parduodamas milteli arba kreko, stipresnio ekstrakto pavidalu. Sukelia euforij, kuri lyg banga uplsta po narkotiko pavartojimo. kvepiant kokaino, is efektas pasireikia per kelet minui, virkiant per 30 sekundi, o rkant greiiau kaip per 10 sekundi. Euforija trunka tik kelias sekundes, po to j keiia susijaudinimas (5-30 minui). Vliau vartotojas pradeda jausti nerim, susierzinim ir depresij. Kad atsikratyt i poji, mogus siekia dar pavartoti narkotiko, kaskart kartodamas cikl. Toks svaiginimasis gali trukti daug dien, po to jis jauiasi sugniudytas. Ilgai piktnaudiaujantis kokainu mogus yra hiperaktyvus ir nejauia alkio, nenori miego, jo lytinis potraukis padidjs. Pagiri periodu mogus jauia nuovarg, yra prislgtas ir susierzins, sunkiai koncentruoja mintis, daug k pamirta, jo netraukia seksas. Kokain vartojantys vyrai danai bna impotentai.Prie kokaino labai priprantama. Didels narkotiko dozs sukelia irdies priepuolius, gali sustoti irdis ir kvpavimas. Narkoman kdikiai kenia abstinencijos priepuolius, gali turti nervini ar vystymosi sutrikim.

Heroinas. Heroinas gaunamas i morfino, opiumo alkaloido. Paprastai narkomanai j sivirkia. Po injekcijos ven narkotiko poveikis pajuntamas po minuts, o maksimum pasiekia per 5 minutes. mog apima euforija, skausmas maja. Paaliniai poveikiai gali bti pykinimas, vmimas, nuotaikos sutrikimas, kvpavimo ir kraujotakos sultjimas, pasibaigiantis mirtimi.

Jie maina skausm, dirgina limbin sistem, todl atsiranda malonumo pojtis.Heroin vartojantys mons, tampa nuo jo priklausomi. Laikui bgant organizmas gamina vis maiau endorfin. Organizmas pradeda taip toleruoti narkotik, kad mogus vien abstinencijos simptomams numalinti turi vartoti vis didesnes narkotiko dozes. I pradi po injekcijos patirta euforija vliau nebejauiama. Abstinencijos simptomai yra prakaitavimas, vyzdi isipltimas, drebulys, neramumas, viduri spazmai, paiurpusi oda, viduriavimas, vmimas, padidjs kraujospdis, sutankjs kvpavimas. Ypa priklausomus nuo io narkotiko mones vargina raumen mlungis, sutrinka kvpavimas, jie gali net mirti. Fizikai priklausom nuo heroino moter kdikiai junta tokius pat abstinencijos simptomus.

16.5. mogaus humoralinio reguliavimo sistemaEndokrinin sistema koordinuoja kno dalis hormonais vadinamomis cheminmis mediagomis. Hormonai paprastai iskiriami krauj. Jie reguliuoja viso kno procesus.Hormonu laikoma organin chemin mediaga, pagaminta vienos lsteli grups ir veikianti kit grup. Paprastai organ taikin hormonai pasiekia per krauj. hormon reaguojanio organo lstels turi ypatingus receptorius, kurie jungiasi su hormonu kaip raktas su spyna. Hormonai dalyvauja perduodant signalus.Smegenyse yra neurosekrecini lsteli, kurios gamina hormonus, kontroliuojanius endokrinini liauk veikl.

Hormonai skiriami steroidinius ir nesteroidinius. Steroidiniai hormonai gaminami antinkiuose, kiauidse ir sklidse. Jie sintetinami i cholesterolio. J funkcija baltym sintezs suaktyvinimas.

Nesteroidiniai hormonai yra baltymai ar peptidai, koduojami genuose ir sintetinami citoplazmoje esaniose ribosomose. Humoralinio ir nervinio reguliavimo palyginimas

PoymisHumoralinis reguliavimasNervinis reguliavimas

Poveikio trukmIlgaTrumpa

Poveikis prasidedaNegreitaiGreitai

SklindaKraujuNervais

VietaOrganasRaumuo arba liauka

Vidaus sekrecijos liaukos neturi latak ir gaminamas mediagas iskiria krauj, o iorins sekrecijos liaukos turi latakus ir iskiria gaminamas mediagas kno paviri (prakaito, aar liaukos ir kt.) arba kit organ vid (skrandio, seili liaukos ir kt.). Mirios sekrecijos liaukos turi latakus ir gaminamas mediagas iskiria ir organ vid per juos, ir krauj (kasa, lytins liaukos). Hormonai gali bti prieingi ir slopinti vienas kito veikim, taip reguliuodami organizmo funkcijas (insulinas gliukagonas, adrenalinas nonadrenalinas).Endokrinin sistema ypa svarbi homeostazei, nes reguliuoja jos pastovios terps palaikym.

Vidaus sekrecijos liaukos:

1. Hipotalamas;

2. Hipofiz. Gamina antidiurezin hormon (ADH), kuris reguliuoja lapimo susidarym; gamina oksitocin, kuris sukelia gimdos susitraukimus ir skatina pieno isiskyrim i pieno liauk; gamina augimo hormon, lemiant individo g, skatina lsteli dalijimsi, baltym sintez ir kaul augim; gamina hormon prolaktin, kurio reikia angliavandeni ir riebal apykaitai; gamina hormon, reguliuojant melanino gamyb; gamina hormonus, reguliuojanius kit liauk veikl (skydliauks, antinki ir lytini liauk veikl).3. Skydliauk. Didel kakle esanti liauka. Skydliauks gaminami hormonai turi jodo (todl, jei mogui trksta jodo, skydliauk padidja). Gamina tiroksin, kuris reguliuoja hipofizs veikl, pagreitina lsteli mediag apykaitos greit, reguliuoja brendim; gamina kalcitonin, kuris maina kalcio kiek kraujyje.

4. Prieskydin liauka.5. Antinkiai. Yra vir kiekvieno inksto. Hormon kiekis padidja streso metu, padeda reaguoti pavoj ir atsigauti po streso. Gamina adrenalin ir nonadrenalin, kurie sukelia visus kno pokyius reaguojant pavoj ar atsigaunant po jo (padidja gliukozs kiekis kraujyje ir iauga apykaitos greitis, isipleia bronchiols ir pagreitja kvpavimas, virkinamojo trakto ir odos kraujagysls susitraukia, o griaui raumen isipleia, irdies raumuo susitraukia didesne jga, o irdies plakimo danis padidja); gamina nedidel kiek vyrik ir moterik hormon abiej lyi organizmuose; Gamina kortizol, kuris skatina baltym skaidym organizme, maina udegiminius procesus; gamina aldosteron, kuris reguliuoja Na ir K jon iskyrim inkstuose; kiti gaminami hormonai reguliuoja pastov kraujo tr organizme.6. Kasa. Tai miri liauka gaminanti virkinimo fermentus ir hormonus insulin ir gliukagon. Visos organizmo lstels energijos gauna i gliukozs. Sveikam knui palaikyti svarbu, kad gliukozs koncentracija ilikt normos ribose. Insulinas iskiriamas po valgio, kai gliukozs koncentracija bna didel. Insulinas stimuliuoja kepen riebalines ir raumen lsteles pasisavinti ir naudoti gliukoz, stimuliuoja gliukozs virtim glikogenu kepenyse ir raumenyse, skatina raumen kaupimsi ir stabdo j kaip energijos altinio naudojim. Todl insulinas yra hormonas, mainantis gliukozs koncentracij kraujyje. Gliukagon kasa iskiria tarp valgym kraujyje. Jis skatina kepenis skaidyti glikogen, riebalin audin skaidyti riebalus. Gliukagono veikimas didina gliukozs koncentracij kraujyje.7. Lytins liaukos. Tai mirios liaukos. Sklids gamina androgenus vyrikuosius hormonus, o kiauids estrogenus ir progesteronus moterikuosius hormonus. Brendimas tai toks mogaus gyvenimo tarpsnis, kai subrsta lytiniai organai ir isivysto antriniai lytiniai poymiai. Brendimo metu iskiriamas testosteronas skatina sklidi ir kit lytini organ subrendim. Jo dka atsiranda antriniai lytiniai poymiai (plaukuotumas, balso mutacija ir kt.). Testosteronas reguliuoja lytin potrauk, didina fizin jg. Taip pat reguliuoja spuogus ir kno kvap, taip pat plikim. Estrogenai ir progesteronai skatina lytin brendim, kiauialsi vystymsi, lemia moter plaukuotum, riebal pasiskirstym, reguliuoja menstruacin cikl.8. Ukrio liauka.9. Kankorin liauka.17. Organizm genetika17.1. Monohibridinis kryminimas

Tvai perduoda paveldim informacij palikuonims, taiau nesunku pastebti, kad palikuonys skiriasi nuo savo tv, turi nauj poymi. Genetikos mokslo pradininku laikomas G. Mendelis. Tai angl vienuolis, kuris studijavo matematik ir domjosi gamta. J dst mokykloje. Savo tyrimams G. Mendelis pasirinko kvapiuosius irnius. Jo pasirinkimas buvo labai geras, nes irniai yra savidulkiai augalai, bet juos labai lengva ir apdulkinti krymikai, jie greitai auga, nereikls aplinkos slygoms. Be to, kvapij irni poymiai rykiai matomi, todl lengva juos atskirti ir skaiiuoti. G. Mendelis irnius krymino ir tyrinjo pagal 7 poymius: stiebo aukt, ankties form, sklos form, sklos spalv, ied viet stiebe, iedo spalv, ankties spalv. G. Mendelio tyrinjimo pagrindinis rezultatas jo sukurti trys pagrindiniai genetikos dsniai. ie dsniai iuo metu pilnai patvirtinti ir rodyti, atlikus detalius genetinius tyrinjimus.

Pradioje G. Mendelis atliko monohibridin kryminim. Monohibridinis kryminimas tai organizm kryminimas, kurie skiriasi tarpusavyje vienu poymiu (monohibridinis kryminimas galioja tik tada, kai t poym lemia vienas genas). Pradin kryminam organizm karta vadinama P karta (tvas), o pirmos kartos palikuonis F1 karta. Krymindamas G. Mendelis pastebjo, kad sukryminus skirtingus organizmus pagal tam tikr poym, visi F1 kartos palikuonys gali bti vienodi.

Pvz.: Raudonos spalvos tulps buvo sukrymintos su baltomis. Raudona spalva dominuoja (A), o balta yra recesyvin (a). Visos F1 kartos tulps iaugo raudonos.

P AA x aa (kryminam organizm genotipai (raids) visada uraomos dviem raidmis, nes organizmai yra dipoidiniai. Viena raid vadinama aleliu tai genas, esantis chromosomoje ir lemiantis poym. Aleliniai genai yra homologini chromosom toje paioje vietoje, vadinamoje geno sritimi. Homologins chromosomos tai dvi vienodos chromosomos, turinios vienodus genus).

g A,A ir a, a (g raide uraomos t poym lemiantys aleliai, kurie gali bti randami lytinje lstelje. Kaip prisimenate, lstelje yra haploidinis chromosom rinkinys, todl gali bti tik po vien kiekvieno poymio alel (gen)).F1 AA

aAaAa

aAaAa

Nubraiyta lentel vadinama Peneto gardele. i poymi skaiiavimo sistem sukr genetikas R.C. Penetas ir pavadino savo vardu. iuo bdu skaiiuojant ir suraant alelius, labai greitai ir gerai matomas rezultatas. Lentels virutinje eilutje uraomas vienas tvinis organizmas, o one kitas. Kaip matome, vis F1 kartos tulpi genotipai vienodi (Aa), todl jos ir ydjo visos raudonai. Genotipai parodo, kokie aleli deriniai susidaro po apvaisinimo: recesyvinis aa, dominantinis AA, Aa, homozigotinis (kai abu aleliai yra vienodi) AA, aa, heterozigotinis Aa. Fenotipas nusako individo ivaizd (iuo atveju, tulpi raudona ir balta spalvos.Palikus F1 kartos heterozigotinius (Aa) individus savaiminiam kryminimuisi, F2 kartoje palikuonys skirtsi vienas nuo kito. 75 procentai individ turt dominantin fenotip, o 25 procentai recesyvin. F2 kartoje irykt recesyvinis genas, kur neiojo F1 kartos organizmai. O fenotipo skilimo santykis bt 3:1.Pvz.: F1 kartos raudonos tulps buvo paliktos savaiminiam kryminimuisi. F2 kartos tulpi 75 procentai buvo raudonos, 25 proc. baltos.

P Aa x Aa

g A, a ir A, aF2

Aa

AAAAa

aAaaa

Pagal Peneto gardel matome, kad tulpi fenotipai ir genotipai nebevienodi. Genotipas : 1:2:1 (1AA:2Aa:1aa), fenotipas 3:1 (3 raudonos AA, Aa, Aa ir 1 balta aa), t.y. 75proc. raudon ir 25proc. balt tulpi.

Tarp F2 palikuoni santyk 3:1 galima gauti, jeigu:1. F1 kartoje paveldimas poymis bt heterozigotinis, t.y. vienas alelis dominuot kito atvilgiu ir abu kryminami individai bt heterozigotiniai;

2. Aleliai isiskirt susidarant gametoms ir kiekviena gameta turt tik po vien poymio variant (arba A, arba a);

3. Apvaisinimo metu abiej tip vyrikos ir moterikos gametos susiliet atsitiktinai.

Vykstant mejozei, chromosom skaiius sumaja, nes bivalent sudaranios chromosomos isiskiria ir gamet chromosomose lieka tik po viena alel kiekvienam poymiui.Bet kurio tipo moterika gameta gali susilieti su bet kurio tipo vyrika gameta, tai grynas atsitiktinumas. Taigi reikia tirti kuo daugiau palikuoni, kad bt galima patikrinti kuo daugiau palikuoni ar i ties gaunamas laukiams skilimo pagal fenotipus santykis 3:1. Tik turdami pakankamai daug palikuoni galime bti tikri, kad kiekvienas genetikai skirtingas spermatozoidas galjo apvaisinti kiekvien genetikai skirting kiauialst. inia, mons tiek palikuoni negali turti. monms kur kas svarbiau nustatyti, kokia tikimyb, kad bsimasis naujagimis turs t ar kit i tv paveldt poym. Beje, turime nepamirti, kad kiekvieno vaiko su konkreiu poymiu gimimo tikimyb nepriklauso nuo to, ar poym jau paveldjo ankiau gim broliai ir seserys.

Norint nustatyti, ar dominantinio fenotipo individas yra homozigotinis ar heterozigotinis, iais laikais taikomas analizuojamasis kryminimas.

Pvz.: irgyno savininkas nusipirko juodos spalvos grynaveisl irg (juoda spalva dominuoja baltos spalvos atvilgiu). Nordamas patikrinti irgo genotip, jis sukrymino irg su balta kumele.A variantas: kai irgas dominantinis homozigota.

P AA x aa

g A, A ir a,aF1

AA

aAaAa

aAaAa

Visi gim kumeliukai buvo juodi, o tai rodo, kad irgas yra dominantinis homozigota.

B variantas: kai nupirktas irgas buvo heterozigota.

P Aa x aa

g A, a ir a,aF1

Aa

aAaaa

aAaaa

Gimusi kumeli genotipas ir fenotipas isiskyr santykiu 1:1. 50 proc. gimusi kumeliuk bus juodi dominantiniai heterozigotos (Aa) ir 50proc. bus balti recesyviniai homozigotos (aa).

17.2. Dihibridinis kryminimasDihibridinis kryminimas tai kryminimas, kai individai tarpusavyje skiriasi dviem poymiais.Kryminant dominantin homozigot su recesyviniu homozigota, visi F1 kartos palikuonys bus vienodi, j fenotipas bus toks pats, kaip ir tvinio individo - dominantinio homozigotos.

Pvz.: Sukryminus raudonas ilgais stiebais tulpes su baltomis trumpastiebmis tulpmis, F1 kartos tulps iaugo raudonos ir ilgais stiebais.

Raudona spalva A, balta a, ilgas stiebas B, trumpas stiebas b.

P AABB x aabb

g AB ir ab

F1

AB

abAaBb

Pagal Peneto gardel matome, kad visi F1 kartos individai buvo heterozigotiniai pagal abu poymius ir j fenotipas raudonas iedas, ilgas stiebas.

Palikus F1 kartos tulpes savidulkai, F2 kartos tulps buvo vairi genotip ir fenotip, nes irykjo visi recesyviniai poymiai ir susidaro vis manom tip genotipai.

P AaBb x AaBb

g AB, Ab, aB, ab ir AB, Ab, aB, ab

F2 ABAbaBab

ABAABBAABbAaBBAaBb

AbAABbAAbbAaBbAabb

aBAaBBAaBbaaBBaaBb

abAaBbAabbaaBbaabb

Skilimo santykis pagal fenotip:

Raudonos ilgastiebs tulps: AABB, AABb, aABB, aAbB, AABb, aABb, AaBB, AabB, AaBb 9 tulps i 16.

Raudonos trumpastiebs tulps: AAbb, Aabb, Aabb 3 tulps i 16.Baltos ilgastiebs tulps: aaBB, aaBb, aaBb 3 tulps i 16.

Baltos trumpastiebs tulps: aabb 1 i 16.

Skilimo santykis pagal fenotip: 9:3:3:1.Dihibridams taip pat taikomi analizuojantys kryminimai, kai norima suinoti ar dominantinius poymius turintis individas yra homozigotinis ar heterozigotinis pagal bet kur i poymi.Atliekant analizuojant kryminim, tiriamas dominantinio fenotipo individas kryminamas su recesyvinio fenotipo individu.

Pvz.: Juodi trumpo kailio triuiai yra dominantiniai balt ilgakaili triui atvilgiu. Triui veisjas nori sitikinti, kad jo juodas trumpakailis triuio patinas yra dominantinis homozigota. Jis sukrymino triu su recesyvine homozigotine patele.

A variantas: kai patinas dominantinis homozigota pagal abu poymius.

P AABB x aabb

g AB ir ab

F1 AB

abAaBb

Visi gim triuiukai bus juodi ir trumpu kailiu, o tai rodo kad patinas yra dominantinis homozigota pagal abu poymius.

B variantas: kai patinas heterozigotinis pagal vien poym.

P AaBB x aabb