Biologijos konspektas 11-12 klasms

Vilniaus olom Aleichemo vidurin mokykla

Biologijos konspektas 11-12 klasms

Pareng biologijos vyr. mokytoja Rasa Merfeldait

2006, Vilnius

Turinys

1. Chemijos pagrindai...................................................................................................................41.1. Angliavandeniai.......................................................................................................................61.2. Lipidai......................................................................................................................................61.3. Baltymai..................................................................................................................................71.4. Nukleorgtys..........................................................................................................................72. Lstels sandara ir veikimas.....................................................................................................82.1. Prokariotin lstel..................................................................................................................92.2. Eukariotins lstels sandara...................................................................................................93. Mediag pernaa pro plazmin membran...........................................................................124. Lsteli sandaros specializacija ir prisitailymas atlikti specifines funkcijas..........................145. Fermentai ir energija...............................................................................................................156. Fotosintez..............................................................................................................................176.1. Fotosintezs fazs..................................................................................................................177. Kvpavimas............................................................................................................................197.1. Kvpavimo etapai..................................................................................................................197.2. Rgimas anaerobinis kvpavimas......................................................................................197.3. Katabolizmas ir anabolizmas.................................................................................................208. Lstels ciklas ir jo etapai.......................................................................................................208.1. Prokariotini lsteli dalijimasis...........................................................................................208.2. Eukariotins lstels gyvenimo ciklas...................................................................................208.3. Eukariotini lsteli dalijimasis............................................................................................219. Lapas augalo organas..........................................................................................................2210. Gyvniniai (mogaus) audiniai..............................................................................................2311. Oda.........................................................................................................................................2511.1. Odos ligos ir paeidimai.............................................................................................2612. Virkinimo sistema.................................................................................................................2812.1. mogaus virkinamasis traktas...................................................................................2812.2. Virkinamojo trakto ligos...........................................................................................3012.3. Vitamin reikm ir sveikos mitybos pasirinkimas....................................................3113. Mediag perneimas ir alinimas..........................................................................................3613.1. Kvpavimas................................................................................................................3613.1.1. Kvpavimo sistemos sandara...........................................................................................3613.1.2. Kvpavimo sistemos ligos................................................................................................3813.1.3. Rkymo ir oro taros poveikis kvpavimo sistemai.........................................................4213.1.4. Gyvn kvpavimas.........................................................................................................4413.2. Kraujotakos sistema....................................................................................................4513.2.1. irdies ir organizmo kraujo apytaka.................................................................................4513.2.2. Kraujo apytakos ligos.......................................................................................................4613.2.3. Kraujo sandara ir funkcijos..............................................................................................5313.2.4. mogaus limfin sistema..................................................................................................5413.2.5. Imunin sistema................................................................................................................5513.3. alinimo sistema.........................................................................................................5813.3.1. mogaus lapimo sistemos sandara..................................................................................5913.3.2. lapimo susidarymas........................................................................................................5913.4. mogaus organizmo homeostaz...............................................................................6013.4.1. Gliukozs homeostaz......................................................................................................6113.4.2. Vandens ir drusk balansas organizme............................................................................6114. Judjimas................................................................................................................................6114.1. Gyvn judjimo sistemos..................................................................................................61

14.2. mogaus judjimo sitema....................................................................................................63

15. Dauginimasis ir individualus vystymasis...............................................................................6515.1. Mejozs ciklas.....................................................................................................................65

15.2. Zigotos vystymasis..............................................................................................................6615.3. Gyvn dauginimasis ir vystymasis....................................................................................6815.4. Tabako, alkoholio, narkotini mediag ir vaist poveikis besivystaniam mogaus gemalui.........................................................................................................................................70

15.5. Augal, dumbli bei gryb lytinis ir nelytinis dauginimasis..............................................7215.6. Skl dygimas ir vystymasis...............................................................................................7615.7. Nelytinis augal dauginimasis.............................................................................................7815.8. Augal augimas ir reagavimas aplinkos dirgiklius...........................................................8016. Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje................................................8316.1. Nerv sistemos sandara ir veikimas....................................................................................8316.2. Soamtin ir vegetacin nerv sistemos................................................................................8516.3. Galvos ir nugaros smegenys................................................................................................8616.4. Nerv sistema ir narkotins mediagos...............................................................................8816.5. mogaus humoralinio reguliavimo sistema........................................................................9017. Organizm genetika................................................................................................................9217.1. Monohibridinis kryminimas..............................................................................................9217.2. Dihibridinis kryminimas....................................................................................................9517.3. Nepilnas dominavimas ir kodominavimas..........................................................................98

17.4. Genai ir chromosomos.........................................................................................................9917.5. Mutacijos...........................................................................................................................1001. Chemijos pagrindai

Mediaga tai visa, kas uima tam tikr erdvs dal ir turi mas. Mediagos bsenos gali bti: kieta, skysta, dujin. Mediagos sudarytos i chemini element. 98 proc. organizmo sudaro: anglis, vandenilis, deguonis, fosforas ir siera (CHNOPS).Geleis yra vienas i btiniausi mogaus organizmui mikroelement. Jeigu jos trksta, gali prasidti metabolitiniai pakitimai. iuo metu dl geleies trkumo organizme kenia apie 15% pasaulio gyventoj. Isivysiusiuose, besivystaniuose ir atsilikusiuose pasaulio regionuose visur geleies trkumas tapo pasaulins reikms problema. Geleies turi dauguma natrali produkt: raudona msa, vitiena, jros grybs, darovs, vaisiai, grdai ir j gaminiai.

Vyrams geleies atsargas papildyti reikia reiau, nes jos organizm utektinai patenka su maistu, o moterims daniau, nes menstruacinio ciklo, gimdymo metu jos netenka daug kraujo. Daugiausia geleies organizmui reikia ntumo metu. Geleies trkumas, kur danai jauia sportininkai, turintys didel fizin krv, yra maakraujysts prieastis.

Tarptautins Sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, geleies deficitine maakraujyste serga apie 30% nij. Daugelis vaik, pagimdyt maakraujyste sergani moter,, serga bronchine astma, yra silpni ir blogai vystosi. Net nedidelis geleies trkumas lemia nuovarg, jg praradim, atsparumo ligoms sumajim, atminties susilpnjim ir skydliauks funkcij sutrikimus. Mai vaikai, stokojantys geleies, liau auga ir vystosi. Geleies pasisavinim maina kava bei stipri arbata, nekokybika ir netaisyklinga mityba. Geleis reikalinga daugeliui organizmo funkcij, kuri svarbiausia - perneti deguon i plaui kitus organus ir sistemas. Be to, geleis yra sudtin daugelio ferment ir organizmo baltym dalis, dalyvaujanti DNR ir cholesterino sintezje. Geleis eina raudonj kraujo kneli baltymo hemoglobino sudt. Ji dalyvauja perneant deguon i plaui audinius ir anglies dvidegin i audini plauius. Geleis eina raumen baltymo mioglobino sudt. is cheminis elementas yra daugelio ferment sudtin dalis, dalyvauja tam tikruose mediag apykaitos procesuose. Jei trksta geleies, slopinamas raudonj kraujo kneli susidarymas, maja hemoglobino koncentracija, prasideda maakraujyst, kuri pasireikia fizinio ir protinio darbingumo, organizmo atsparumo sumajimu. Rekomenduojamo paros maisto davinio geleies kiekis 10 mg vyrams, 15 mg moterims. Nioms moterims per par papildomai reikia 10 mg geleies. Geleies yra kepenyse, msoje, uvyje, anktiniuose augaluose, rieutuose, rupaus malimo grdiniuose produktuose, aliose lapinse darovse. I gyvulini maisto produkt geleis pasisavinama daug geriau negu i augalini. Geleies pasisavinim skatina vitaminas C ir kitos organins rgtys, o slopina taninai, kuri turi arbatols, kiauiniai, tam tikros mineralins mediagos.

Natris yra svarbi organizmo skysi dalis. Nuo natrio kiekio priklauso skysi tris: daugjant organizme natrio, skysi tris didja, ir atvirkiai. Natris veikia nerv ir raumen aktyvum, sujaudinimo sklidim. Natrio perteklius mogaus organizmui nenaudingas, nes gali padidti kraujospdis, organizme susikaupti skysi. Daugiausia natrio gaunama su valgomja druska ir maisto produktais, kuriuos gaminant dedama druskos (konservais, deromis, sriais, duona ir kt.). Patariama per dien suvartoti ne daugiau kaip 6 g valgomosios druskos, skaitant ir druskos kiek, esant maisto pramons produktuose.

Kalis yra sudedamoji lsteli protoplazmos dalis. Veikdamas kaip natrio antagonistas, jis reguliuoja skysi pusiausvyr organizme. Jis btinas irdies, skeleto raumen, nerv sistemos darbui. Trkstant kalio, didja kraujospdis, atsiranda irdies veiklos sutrikimai, raumen silpnumas. Kalio perteklius taip pat alingas, nes sukelia toninius raumen susitraukimus, elektrokardiogramos pokyius. Kalio turi bulvs, pomidorai, bananai, anktiniai augalai, rieutai, pienas ir kiti maisto produktai.

Kalcis dalyvauja susidarant kaulams ir dantims, todl svarbu, kad jo netrkt ni moter, vaik ir paaugli maisto davinyje. Kalcio trkumas maiste vienas i osteoporozs (kaul iretjimo) senatvje rizikos veiksni. Be to kalcis dalyvauja susitraukiant skeleto ir irdies raumenims, jis reikalingas nerv sistemos, vidins ir iorins sekrecijos liauk veiklai, kraujo krejimo procesams. Daugiausia kalcio gaunama su pieno produktais. Jo yra brokoliuose, pinatuose ir kitose tamsiai aliose lapinse darovse, uv kauluose.

Magnis btinas formuojantis skeletui, nerv ir raumen jaudrumui, daugelio ferment veiklai. Magnio stoka gali sukelti raumen skausmus ir silpnum, kraujospdio didjim, dan irdies plakim, net skilveli virpjim ar staig irdies sustojim. Magnis gaunamas su pieno produktais, aliomis lapinmis darovmis, rieutais, duona ir kitais grdiniais produktais.

Fosforas svarbus energijos apykaitai, baltym sintezei, lipid perneimui,formuojantis kaulams ir dantims. mogus gauna fosforo su pieno produktais, msa, uvimi, bulvmis, darovmis, grdiniais produktais.

Anglis ir vandenilis yra pagrindiniai organini molekuli elementai. Organins molekuls lemia vis gyvj organizm sandar ir funkcijas. Visi gyvi organizmai turi angliavandeni, baltym, lipid ir nukleorgi.

Funkcins grups ir izomerai padidina organini molekuli vairov. (Funkcin grup tai tam tikr atom grups, izomerai tai molekuls sudarytos i vienod atom, taiau skiriasi j isidstymas.Hidrofilins molekuls tirpsta vandenyje, o hidrofobins ne.

Maos organins molekuls vadinamos monomerais, jos gali bti dideli organini molekuli polimer dalimi. Monosacharidas monomeras; polisacharidas polimeras. Riebalai, lipidai, baltymai, nukleorgtys polimerai.

1.1. AngliavandeniaiAngliavandeniams priklauso: monosacharidai, disacharidai ir polisacharidai.

Monosacharidai: gliukoz (energijos altinis), fruktoz (energijos altinis, randama tik augaluose), riboz (RNR dalis), deoksiriboz (DNR dalis).

Disacharidai: sudaryti i dviej monosacharid; laktoz (pieno angliavandenis), maltoz (gausu grdinse kultrose, energijos altinis), sacharoz (energijos altinis).

Polisacharidai: sudaryti i daugiau nei dviej monosacharid; krakmolas (randamas tik augaluose, energijos altinis), glikogenas (randamas gyvnuose ir grybuose, gaminamas i gliukozs kepenyse, o raumenyse skaidomas gliukoz, energijos altinis), celiulioz ( grandin ilga ir standi, tai tinkama statybin mediaga, randamas tik augaluose, atlieka atramin ir apsaugin funkcijas, kuo augalas senesnis, tuo jame daugiau celiuliozs, plaiai naudojama moni praktinje veikloje), chitinas (randamas kai kuri gyvn kno dangoje ir gryb sienelse, atlieka apsaugin ir atramin funkcijas, molekulje yra amino grup).1.2. LipidaiDauguma netirps vandenyje, nes neturi polini grupi. Saugo ilum, teikia energijos.Sudaryti i riebij rgi ir glicerolio. Riebal rgtis angliavandenis su karboksilo (rgties) grupe, tirpi vandenyje. Rgtys gali bti soiosios ir nesoiosios. Soios turi tik viengubas jungtis, nesoiosios turi dvigub jungt. Lipidai su soiosiomis riebal rgtimis kambario temperatroje yra kietos bsenos, o su nesoiosiomis skystos bsenos.

Riebalai (trigliceridai) turi 3 riebi rgi grupes. Tai ilgalaiks energijos atsargos, molekulje daugiau energijos, nei angliavandeniuose, nes nra vandens molekuli. Taip apt atlieka termoreguliacin funkcij.Vakai tai ilgos grandins, turinios riebal rgi ir alkoholi. Netirps vandenyje. Atlieka apsaugines funkcijas (augal kutikul - vako sluoksnis, neleidiantis garinti vanden ir saugantis nuo mikroorganizm), vandens gyvnai sutepa kail, kad neperlapt ir nesualt, bits vak naudoja kaip statybin mediag.Fosfolipidai turi fosfato grup. Molekul turi polin ir nepolin dalis. Vandenyje isidsto dviem sluoksniais. Yra lstels membranos sudtin dalis, reguliuoja mediag perna.

Steroidai tai lipidai, sudaryti i 4 ied karkaso. Reikalingi augimo hormon gamybai. J gamybai naudojamas cholesterolis.

1.3. Baltymai

Sudaryti i aminorgi. Statybin organizmo mediaga, dalyvauja metabolizme (mediag apykaita), raumen struktrin dalis, fermentai, hormonai, mediag neikliai, plazmins membranos dalis.

Aminorgtys sudarytos i karboksilo ir amino funkcini grupi, kurios abi, esant normaliam pH ir optimaliai temperatrai, buna jonizuotos, t.y. hidrofilins. Jos tarpusavyje jungiasi peptidine jungtimi. Aminorgtims specifines savybes suteikia j sudtyje esantis radikalas. Visuose gyvuose organizmuose randama tik 20 aminorgi ri.Peptidas tai baltymas sudarytas i ne daugiau kaip 2 aminorgi, polipeptidas savo sudtyje turi daugiau nei 2 aminorgtis.

Denatracija baltymo struktros pakitimas ar suradymas, nutraukiant jungtis. Daniausiai baltymai denatruoja dl pH, temperatros ir UV spinduli pokyi.

Nuo erdvins baltymo struktros priklauso baltymo funkcijos.

Pirmin baltymo struktra pati paprasiausia. Aminorgi, susijungusi peptidinmis jungtimis, seka. Kiekvienas baltymas turi jam bding aminorgi sek.

Antrin baltymo struktra susidaro, kai polipeptido grandin susirango ir erdvje uima tam tikr padt. Gali bti alfa spirals arba beta klosts.

Tretin baltymo struktr turi globuliniai baltymai. Juose yra ir alfa spirals, ir beta klosts, suteikianios molekulei stabili form.Ketvirtin baltymo struktra bdinga baltymui, turiniam daugiau nei vien polipeptid (pvz.: hemoglobinas).

1.4. NukleorgtysNukleorgtys sudarytas i nukleotid. Nukleotidai sudaryti i fosfato, cukraus ir azoto turinios bazs. Nukleotidai dalyvauja lstels mediag apykaitos procesuose (ferment sudedamoji dalis).

Nukleorgtys (DNR) yra genetin mediaga, kurioje saugoma informacija, toki pat DNR kopij sintezei; informacija, kokia eils tvarka turi bti jungiamos aminorgtys gaminant baltymus. RNR yra baltym sintezs tarpininkas.

DNR ir RNR palyginimas

DNRRNR

Cukrus DeoksiribozRiboz

Bazs Adeninas; guaninas, timinas, citozinasAdeninas; guaninas; uracilas; citozinas

Vij skaiiusDvi vijos, su poromis isidsiusiomis bazmisViena vija

Spiral Yra Nra

Rys Nra Informacin RNR (iRNR), transportin RNR (tRNR), ribosomin RNR (rRNR).

Purinai (adeninas ir guaninas)jungiasi su pirimidinais (citozinas ir timinas): timinas adeninas (T A), guaninas citozinas (G C). Susijungusios bazs vadinamos komplementariosiomis poromis (idealiai atitinkanios viena kit).

Adenozintrifosfatas (ATP) sudarytas i adenino, ribozs ir 3 fosfato grupi. ATP molekul turi daug energijos, nes 2 galins fosfatins jungtys nra tvirtos. Nutrkus jungtims, atiduodama energija ir ATP pavirsta ADP (adenozindifosfatu).

2. Lstels sandara ir veikimasLstel vis gyvybs form maiausias vienetas.

Lstels teorija teigia, kad lstels gali daugintis, naujos lstels atsiranda tik i kit, jau esani lsteli. Jos turi turti pakankam paviriaus plot, pro kur vykt mediag apykaita. Galima teigti, kad maos lstels aktyviau sveikauja su aplinka.

Dl eukariotins (lstel, turinti branduol) kilms yra kelios nuomons:

1. Organoidai atsirado i plazmins membranos;

2. Organoidai atsirado i praryt bakterij, smulki prokariot (neturi branduolio) (mitochondrijos ir chloroplastai), susidarius simbiotiniams ryiams. rodymai:

a) mitochondrijos ir chloroplastai panaaus dydio ir sandaros bakterijas;

b) turi dvigub membran, susidariusi i j membranos ir pslels membranos;

c) turi DNR ir dalijasi pusiau;

d) gali pasigaminti baltym, ribosomos panaios bakterij ribosomas;

e) RNR bazi seka atitinka bakterij RNR bazi sek.

2.1. Prokariotin lstelBakterijos prokariotins lstels, priklausanios moner karalystei.

Sandara:

1. Sienel (turi baltymo peptidoglikano), atlieka apsaugin funkcij.

2. Kapsul gleivinis sluoksnis, apsaugin funkcija.

3. iuelis judjimo funkcija.

4. Fimbrijos atramin, tvirtinimosi prie paviriaus funkcija.

5. Plazmin membrana mediag apykaitos reguliavimas.

6. Citoplazma pusiau skysta terp, upildanti prokarioto vid, joje vyksta organoid ir mediag judjimas ir chemins reakcijos.7. Mitochondrijos vykdo baltym sintez.

8. Nukleoido zona vien chromosoma, sauganti vis prokarioto genetin informacij.

9. Plazmid pslels su pagalbinmis DNR molekulmis.

10. Tilakoidai j sudtyje yra chlorofilo, reaguoja vies, turi tik fotosintetinantys prokariotai.

Bakterijos labai gerai ir greitai geba prisitaikyti prie aplinkos, sisavinti mediagas, jas sintetinti.2.2. Eukariotini lsteli sandara

Eukariotins lstels turi tikr branduol, kur nuo citoplazmos skiria membrana. Jo vid upildo chromatinas. Taip pat yra organoid, sudaryt i membran, atliekani tam tikras funkcijas ir turini savit struktr.

Eukariotins lstels sandara

PavadinimasAugalo lstelGyvno lstelGrybo lstelSudtisFunkcija

Citozolis (citoplazma)+++Pusiau skysta terpMediag apykaita, vairios chemins reakcijos, organoid judjimas.

Sienel +-+Turi celiuliozs (augalai), chitino (grybai).Atramin, apsaugin.

Palzmin membrana+++Fosofolipidai, glikolipidai ir glikoproteinai.Riboja nuo aplinkos, reguliuoja mediag apykait tarp lstels ir aplinkos.

Branduolys +++Dangalas, nukleoplazma, chromatinas, branduoleliai.Saugo genetin informacij, sintetina DNR ir RNR.

Ribosoma +++Baltymas ir RNRBaltym sintez.

Endoplazminis tinklas+++Membranins pslels.Baltym ir kit mediag sintez ir j transportavimas

iurktusis endoplazminis tinklas+++Turi ribosom.Baltym sintez.

Lygusis endoplazminis tinklas+++Ribosom nra.Lipid sintez.

Goldio aparatas+++Membraniniai maieliai.Baltym ir lipid pakavimas ir ineiojimas.

Vakuol +++Membraniniai maieliai.Mediag sandeliavimas, ineiojimas po lstel, alinimas i lstels, mediag neimas lstel.

Centrin vakuol+--Membraninis maielisKaupia maisto atsargas, vanden, palaiko jaun augal lsteli form.

Lizosoma +++Membranins pslels, turinios virkinamj ferment.Vidulstelinis virkinimas.

Mitochondrija +++Sudaryta ir dvigubos membranos.Kvpavimas.

Chloroplastas +--Sudaryta ir dvigubos membranos.Fotosintez.

Citoskeletas +++Sudarytas i mikrovamzdeli.Palaiko lstels form, organoid judjimas.

Blakstienls ir iueliai+++Mikrovamzdeliai.Lstels judjimas.

Centriol -+-Pamatiniai kneliai, dalyvaujantys lstelei dalijantis.

Branduolys. Saugoma genetin informacija apie visas kno lsteles ir t lsteli mediag apykait. Lstelje yra pilnas genetins informacijos rinkinys, taiau funkcionuoja tik nedidel dalis, o kita tik saugoma. Branduolys sudarytas i: chromatino (i jo, lstelei dalijantis susidaro chromosomos), nukleoplazmos (pusiau skysta terp), branduolli (juose sintetinama rRNR, kuo daugiau lstelje gaminama baltym, tuo daugiau branduolli), branduolio apvalkalas, sudarytas i dvigubos membranos, suteikia branduoliui form, reguliuoja mediag apykait.

Ribosomos. Sudarytas i rRNR (ribosomin RNR) ir baltym. Jose vyksta baltym sintez. Ribosom grupels citoplazmoje vadinamos poliribosomomis (polisomomis). Ribosomos randamos iurkiajame endoplazminiame tinkle ir citoplazmoje.

Endoplazminis tinklas (ET). Sudarytas i membranin kanalli ir maieli. Yra susijungs su branduolio membrana. iurkiajame ET sisntetinami baltymai. Lygusis ET yra iurkiojo ET tsa. Neturi ribosom. Sintetina membranoms reikalingus fosfolipidus, sklidse gamina testosteron, pernea baltymus Goldio aparat.

Goldio aparatas. Sudarytas i membran. j atneami baltymai ir lipidai. Goldio aparate yra ferment, kurie modifikuoja baltymus ir lipidus. I jo ios mediagos siuniamos vairias lstels vietas. is procesas vadinamas sekrecija.

Lizosomos. Pslels esanios Goldio aparate. Jose yra virkinimo ferment. J dka smulkinamos maisto mediagos, naikinamos bakterijos, senos lstels dalys ir is procesas vadinamas autolize.

Vakuols. Geriau yra itirtos augal vakuols. Augal centrin vakuol suteikia lstelei papildom atram i vidaus. Vakuolse kaupiamos maisto mediagos, pigmentai, nuodingos mediagos. Vakuols gali alinti vandens pertekli, skaidyti maisto mediagas.

Chloroplastai. Priskiriami plastidms. Taip pat joms priklauso amiloplastai (sandliuojamas krakmolas), chromoplastai (kaupiami kit spalv pigmentai).

Chloroplast sudaro dviguba membrana, gaubianti ertm su skysiu strom. Stromoje randama DNR, ribosom, ferment, sintetinani angliavandenius. Membran sistema stromos viduje vadinama tilakoidais, tilakoid grups granomis. Chlorofilo randama tilakoido membranose.

Fotosintez tai procesas, kurio metu sauls energija paveriama chemine energija, kaupiama angliavandeniuose.

Mitochondrija. Sudaryta i dvigubo membraninio apvalkalo. Vidin membrana sudaro raukles, vadinamas kristomis. Jos padidina paviri, reikaling baltymams prijungti. Skystoji terp vadinama matriksu, kuriame yra DNR, ribosom ir ferment. Fermentai skaido angliavandenius, iskiria energij, taip pat sintetinami reikalingi baltymai.

Lstelinis kvpavimas procesas, kurio metu angliavandeniuose susikaupusi chemin energija paveriama ATP. Energij lstelms teikia ATP, kuri panaudojama visoms lstels funkcijoms atlikti.

Plazmin membrana. Sudaryta i fosfolipid, glikoprotein (apsaugin funkcija) ir glikolipid (apsaugin funkcija). Gyvninse lstelse aptinkama cholesterolio, kuris maina plazmins membranos pralaidum. Fosfolipid sluoksnis aplink lstel skystas, nes savo sudtyje turi nesoij riebij rgi. Fosfolipidas sudarytas i hidrofobins (nepolins fosfolipido dalies uodegls) ir hidrofilins (polins fosfolipido dalies galvuts). Hidrofobins dalys yra atsuktos membranos vid, o hidrofilins ior. Toks fosfolipid isidstymas neleidia membranai isiklaidyti (nes ji skysta), o tuo pai reaguoti su vandenyje ir kitose mediagose itirpusiomis molekulmis, vykdyti mediag apykait. Membranoje esantys baltymai gali laisvai judti. J hidrofobin dalis bna membranoje, o hidrofilin u jos rib. Dauguma turi angliavandeni grandinl, kuri padeda atpainti svetimknius ir apsaugoti lstel (gliko- - angliavandenis, proteinas baltymas).

Abi membranos puss yra skirtingos, skiriasi lipidais ir baltymais. Angliavandeni grandinls kiekvienoje lstelje yra specifins, pagal jas galima nustatyti organizmo sistematin padti ir r. Pagal ias grandinles lstels atpasta viena kit.

Kiekviena membrana turi tik jai bding baltym rinkin ir baltym isidstym. Baltym funkcijos membranoje:

1. Kanalo baltymai. Sudaro slygas tam tikroms molekulms ar jonams laisvai pereiti pro plazmin membran.

2. Baltymai neikliai. Atrankiai sveikauja tik su tam tikromis molekulmis ar jonais ir juos pernea pro plazmin membran.

3. Baltymai receptoriai. Yra tokios formos, kad prie jo gali prisijungti tik specifins molekuls ir sukelti lstels vidulstelin atsak.

4. Baltymai, pagal kuriuos atpastamos lstels. Svarbs transplantuojant organus ir audinius. Jie atpasta svetimknius.

5. Kataliziniai baltymai. Katalizuoja tam tikras reakcijas ir tiesiogiai dalyvauja mediag apykaitos procesuose.

6. Baltymai taip pat suteikia plazminei membranai form ir palaiko nuolatin jos bsen.

3. Mediag pernaa pro plazmin membranPlazmin membrana yra puslaid, nes leidia prasiskverbti kai kurioms molekulms. Ji yra atrankiai laidi, nes kai kurios molekuls lengvai ir greitai prasiskverbia, o kai kurios sunkiai. Molekuli pernaa gali bti aktyvi arba pasyvi. Aktyviai pernaai reikia energijos (ATP), o pasyviai energijos nereikia. Pasyviosios pernaos bdai:

1. Difuzija;

2. Palengvinta pernaa.Aktyviosios pernaos bdai:

1. Aktyvioji pernaa;

2. Egzocitoz;

3. Endocitoz ir fagocitoz;

4. Pinocitoz.

Difuzija. Tai fizinis procesas. Jos metu molekuls juda i didesns mediag koncentracijos maesn mediag koncentracij, t.y. pagal koncentracijos gradient (koncentracijos gradientas tai mediag koncentracijos skirtumas). Lstelse difuzijos bdu gali judti labai nedaug molekuli, tik tirpios lipiduose, dujos, vanduo.

Osmosas tai vandens difuzija pro plazmin membran i maesns mediag koncentracijos didesn mediag koncentracij. Tokiu atveju visada mediagos ir vanduo juda skirtingomis kryptimis, o tai padeda lstelei greiiau sulyginti mediag koncentracijos gradientus. Vandens koncentracijos gradientas vadinamas osmosiniu slgiu. Gyvuose organizmuose osmosas vyksta nuolatos. Tonikumas tai dviej tirpal osmosini slgi skirtumas. Tirpalai gali bti:1. Izotoniniai mediag koncentracija abiejuose tirpaluose vienoda, todl mediagos ir vanduo nejuda arba juda tolygiai.

2. Hipotoniniai vandens koncentracija didesn u lstels rib, todl vanduo veriasi lstel ir gali sukelti jos organoid sprogim. Jaunuose augaluose tai naudinga, nes hipotoninis tirpalas sukelia turgorin slg (spaudimas i vidaus) ir palaiko augal form.

3. Hipertoniniai vandens koncentracija didesn lstelje, todl vanduo veriasi i jos ir lstel sublikta (susitraukia, netenka jai bdingos formos).

Mediagoms lstel padeda greitai patekti baltymai neikliai. Jie yra specifiniai ir sveikauja tik su tam tikromis mediagomis.Palengvintoji pernaa. Padeda patekti lstel netirpioms lipiduose mediagoms (gliukozei, aminorgtims). Laikinai susijungia su baltymais neikliais ir perneamos pro plazmin membran. iai pernaai energija nenaudojama.

Aktyvioji pernaa. Jos metu mediagos juda didesn mediag koncentracij i maesns mediag koncentracijos. Pernaai naudojami baltymai neikliai ir energija. Energija naudojama baltymo ir perneamos molekuls jungiai sudaryti.Baltymas neiklis dalyvaujantis Na ir K jon pernaoje vadinamas natrio kalio siurbliu. is siurblys ypa svarbus raumeninms ir nervinms lstelms. Natrio jonai siurbiami i lstels, o kalio jonai j. ATP padeda baltymui neikliui pakeisti savo form taip, kad i vienos puss jis galt prie savs prijungti Na, o i kitos K. i jon apykaita lstelje svarbi vandens osmoso reguliavimui.Egzocitoz. Goldio aparate susidariusios pslels susilieja su plazmine membrana ir paalinamos i lstels.Endocitoz. Susidariusios pslels pernea mediagas lstel. Pslels susiformuoja i plazmins membranos.

Fagocitoz. Organizme lstels praryja kita lsteles (svetimknius, pasenusias ar ligotas lsteles), jas suskaido ir paalina i organizmo. Tai vienas i organizmo savisaugos bd. mogaus organizme i funkcij atlieka fagocitai kraujo lstels (leukocit ris).

Pinocitoz. Pslels susidaro aplink skysio laelius ir juos nea lstel (pinocitoz ypatingai aktyviai atlieka augal akn lstels).

Receptorin endocitoz. ioje pernaoje dalyvauja specifiniai receptoriniai baltymai ir lstel atneamos tik tam tikros, specifins mediagos. Tai viena i pinocitozs form.

4. Lsteli sandaros specializacija ir prisitaikymas atlikti specifines funkcijasAugalin lstel. Turi sienel. Jos storis priklauso nuo lstels paskirties. Sienelje yra celiuliozini skaidul, kurios j sutvirtina. Pektinai, esantys sienelje, leidia jai temptis, lstelei augant. Sumedjusi augal lstelse yra antrins sienels, kuriose daug celiuliozini skaidul, taip randama lignino. ios mediagos ypatingai sutvirtina sieneles ir palaiko form, bei gerai apsaugo. Sienelse yra kanalli tinklas, kuriuo lstels keiiasi mediagomis.

Fotosintez atliekanios lstels beveik nesumedja, visos bna gyvos, turi daug chloroplast ir aliojo pigmento chlorofilo, kuris suteikia lstelei ali spalv. Spalvot pigment turinios lstels paprastai atlieka apdulkintoj viliotoj funkcij. Lstels apsauganios augalus nuo parazit savyje gamina apsaugines mediagas (paprastai baltymus), j sandara bna pritaikyta btent i mediag gamybai. Lstels, kaupianios maisto mediagas (krakmol) savyje turi stambias centrines vakuoles ir t.t.

Gyvnin lstel. Turi virlstelin matriks, kuris sudarytas i netirpi glikoprotein. Jis upildo tarpulsius, yra atraminis elementas, turi takos lsteli vystymuisi, migravimui, formai ir funkcijoms. Jame taip pat randama kolageno ir elastino. Kolagenas suteikia stiprumo, o elastinas tamprumo. Gyvnins lstels tarpusavyje jungiasi 3 bdais:1. Desmosin jungtis. Lstels susijungusios tampriomis jungtimis, todl audiniai gali susitraukti ir isitempti (raumenys, irdis, skrandis, lapimo psl).

2. Glaudioji jungtis. Sudaranti barjer ir nepraleidianti tam tikr mediag (inkstai, arn sienels).

3. Plyelin jungtis. Leidia lstelms sveikauti (irdies ir lygieji raumenys).

Gyvnins lstels, kaip ir augalins, turi specifines funkcijas, todl ir j sandara gali bti specifin. Organoid kiekis ir isivystymas priklauso nuo lstels funkcijos. Lstel, kurioje gaminama daug baltym (kasos lstels) turi gerai ivystyt iurktj ET ir daug ribosom. Raumeninse lstelse daug mitochondrij, nes ten ypatingai aktyviai skaidoma gliukoz ir vykdomas vidulstelinis kvpavimas. Inkst ir kepen lstelse svarbi plazmins membranos veikla, nes ten atliekamas aktyvus mediag filtravimas. Labiausiai specializuotos yra nervins lstels ir eritrocitai. ios lstels negali paios dalintis. Nervins lstels gaminamos tik embriono stadijoje, o vliau gyvenimo eigoje neatnaujinamos, o tik sta. Eritrocitai gaminami kaul iulpuose, branduolys sunyks, o j sudtyje pagrindin dal uima baltymas hemoglobinas, atsakingas u deguonies ir anglies dioksido perneim. Eritrocitai yra disko formos, kad galt kuo daugiau prie savs prijungti ir perneti duj. Kaulo lstelse yra daug kalcio, kuris suteikia jos tvirtumo ir padeda palaikyti kno form. Lstels forma taip pat priklauso nuo atliekamos funkcijos.5. Fermentai ir energijaATP yra lsteli energijos altinis. Organizme ATP gaminamas nuolatos i ADP ir P (adenozindifosfatas + fosfatas).ATP tinka vairiausioms cheminms reakcijoms, skylant ATP ADP ir P isiskiria nemaai energijos. Tuo paiu ATP ir skyla, ir gaminasi. ATP naudojama:

1. Cheminiams darbui atlikti;

2. Pernaos darbui atlikti;

3. Mechaniniams darbui atlikti.

Kiekviena chemin reakcija yra mediag apykaitos reakcij grandins dalis. Grandins pradia konkreti reakcijoje dalyvaujanti pradin mediaga, o pabaiga galutiniai reakcijos produktais.

Tam tikra reakcij tvarka leidia vienai reakcij grandinei veikti kitas, nes skirtingose grandinse kai kurios molekuls yra bendros. Todl taupiau naudojama energija.

Fermentas tai baltymo molekul, kuri veikia kaip organinis katalizatorius, pagreitinantis chemini reakcij eig. Fermentinse reakcijose dalyvaujanios pradins mediagos vadinamos to fermento substratais.1 schemaMolekuls gali viena su kita nereaguoti, kol jos nra aktyvuotos.

Fermentas ir substratas sudaro kompleks. Ta vieta, kuria jungiasi fermentas ir substratas, vadinama aktyviuoju centru. Fermento aktyvusis centras turi atitikti substrat, tik tada vyksta chemin reakcija. Fermentas gali iek tiek pakisti tam, kad geriau prisitaikyt prie substrato. Po chemins reakcijos fermentas atskyla nuo produkto ir grta pirmin bsen.

Kai kurie fermentai gali tiesiogiai dalyvauti cheminse reakcijose (tripsinas skaido baltymus).

Kartais i to paties substrato gali susidaryti keli produktai, tai priklauso nuo to, kokio fermento yra lstelje ar koks fermentas tuo metu yra aktyvus. Kiekvienai reakcijai reikalingas savas fermentas:

Lipidus dvylikapirtje arnoje skaido lipaz. (beveik neutrali terp, silpnai armin)Pepsinai skrand atkeliaujanius baltymus. (rgtin terp)Maltoz (angliavandenis) maltaz, skaido burnoje. (armin terp)

Tripsinas baltymus dvylikapirtje arnoje. (silpnai armin terp)

Seili amilaz burnoje esanius angliavandenius. (armin terp)

Kasos amilaz dvylikapirtje esanius angliavandenius. (silpnai armin terp)

Laktoz (pieno angliavandenis) skrandyje skaido laktaz (rgtin terp), taiau io fermento turi vaikai, o suaugusij organizme is fermentas gali bti ir nebegaminamas, todl j organizme gali bti nevirkinamas pienas (paleidiami viduriai). Kai nebegaminamas is fermentas, mogus daniausiai nebenori gerti pieno (daniausiai paauglystje), vliau io fermento gamyba vl gali bti atnaujinama ir mogus gali vl normaliai valgyti ir gerti pieno produktus. Jei neatsinaujina laktazs gamyba, mogus vis likus gyvenim negals (nenors) valgyti ar gerti pieno produkt.

Ribonukleaz skaido ribonukleorgtis lsteli branduoliuose.

Ferment veikl takojantys veiksniai:

1. Pakankamas substrato kiekis;

2. Optimali temperatra;

3. Optimali pH terp.

Fermentas yra baltymas, todl pakitus optimaliai aplinkai jis gali denatruotis. Denatracija gali bti dalin arba visika. Dalin bus tuo atveju, kai aplinkos pokyiams normalizavusis, fermentas vl prads normaliai funkcionuoti (pavyzdiui: mogui pakilo temperatra, jo virkinimo sistemos veikla yra sutrikusi (dingsta apetitas, o jei pavalgo, pradeda pykinti), nes fermentai denatravosi ir nebegali katalizuoti virkinimo chemini reakcij. Kai mogui kno temperatra vl tampa normali, jis vl nori valgyti ir jo virkinimo sistema pradeda normaliai veikti, nes fermentai vl tapo normalios erdvins sandaros ir gali katalizuoti chemines reakcijas). Visika denatracija tai negrtamas procesas, jos metu fermentas sta (nudeginti plauk galai nuo chemikal ar kario, juos daant, diovinant karta oro srove).

Aktyvaus fermento kiekis nulemia reakcijos greit. Ferment suaktyvina ir sustabdo j koduojantys genai.jo aktyvumas reguliuojamas prijungiant prie jo fosfato grup ar paalinant. Fosfatas gaunamas i ATP.Fermentai gali bti inhibuojami (stabdomi). Konkurencin inhibicija panaios molekuls uima ferment aktyvj centr, nustumdamos tikrj substrat ir fermento veikla sustabdoma. Nekonkurencin inhibicija molekul prisijungia prie fermento, bet ne prie aktyviojo centro. Fermento veikl gali sustabdyti jo pagamintas produktas konkurencins inhibicijos bdu. Inhibicija grtamuoju ryiu grandinins reakcijos galutinis produktas prisijungia prie pirmojo fermento ir sustabdo jo veikl.

Daugelis nuodingj mediag yra ferment inhibitoriai.

Ferment veiklai gali padti neorganiniai jonai, jie vadinami kofaktoriais arba organins (bet ne baltym) molekuls, vadinamos kofermentais. Kofermentais danai yra vitaminai ar sudedamoji j dalis. Kai trksta kofaktori ar koferment fermentins reakcijos nevyksta.

6. FotosintezFotosintez tai sauls viesos virsmas angliavandeni chemine energija.Sauls viesos energijos altinis yra sauls radiacija. ios energijos vienetas fotonas. Trumpabangs radiacijos fotonai turi daugiau energijos, negu ilgabangs radiacijos fotonai. Daugiausia energijos turi trumpabangio ultarvioletinio spinduliavimo fotonai (jie suskaido organines molekules). Fotosintezei panaudojama tik regimoji viesa. ems paviri pasiekia tik 42 procentai sauls radiacijos. Daug energijos turinias bangas sugeria ozono sluoksnis, maai energijos turinias bangas vandens garai, anglies dioksidas.

viesos bangas sugeria chlorofilas a ir chlorofilas b. Karotinoidai sugeria kit ilgi bangas (vadovlyje 7.1 schema). Pigmentai sugeria tik 2 procentus energijos patenkanios em.

6.1. Fotosintezs fazsStroma tai tirpalas su daugybe ferment, kur anglies dioksidas prijungiamas prie organins molekuls, o paskui redukuojamas. Stromos viduje yra membraniniai maieliai, vadinami tilakoidais. J krvels vadinamos granomis. Tilakoidai vienas su kitu sujungti ertmmis. J membranose aptinkamas chlorofilas a ir b, bei kiti pigmentai. Pigmentai sugeria sauls energij, kuri suadina elektronus, kurie naudojami anglies dioksido redukcijai stromoje.Fotosintez sudaro 2 fazs:

1. Nuo viesos priklausanti faz, tai reakcij grandin, negalinti vykti be viesos ir nepriklausanti nuo temperatros. i faz vyksta tilakoiduose, kur yra pigment. Sugeria violetin, mlyn ir raudon viesas. Jos metu vyksta viesos energijos sugrimo reakcijos.

2. Nuo viesos nepriklausanti fotosintezs faz. Gali vykti ir be viesos. Vyksta stromoje. Tai sintezs reakcijos, kuri metu tilakoide susidariusios ATP ir NADPH (organinis junginys, nuo kurio lengvai atskyla vandenilis, isiskiria reikalinga energija, o H panaudojamas anglies dioksido redukcijai, t.y. angliavandenio gamybai) molekuls naudojamos anglies dioksido redukavimui.Fotosintezs antrojoje fazje viesa nereikalinga. Reakcijos vyksta tik tada, kai lstelse yra anglies dioksido, ATP ir NADPH. Visos ios chemins reakcijos yra fermentins. J metu anglies dioksidas virsta angliavandenio molekuls dalimi. Reikalinga energija gaunama i ATP ir NADPH. I NADPH taip pat gaunami reikalingi H jonai.

Redukcijos reakcijos vyksta stromoje. Visa j visuma vadinama Kalvino ciklu. Ciklo galutinis produktas kartu yra ir pradinis jo reagentas. Jam susidarius ciklas prasideda i naujo. io ciklo produktas vadinamas PGAL, kuris gali bti paverstas vairiomis organinmis molekulmis, priklausomai nuo to, koki mediag tuo metu augalui reikia.

Vandens augaluose, ekstremaliose slygose auganiuose augaluose fotosintez vyksta kitaip, t.y. skiriasi Kalvino ciklai.

Augalo lape yra iotels, pro kurias vyksta duj ir vandens apykaita. Kai sausa ir karta, iotels usiveria, tam, kad taupyt vanden. Joms usivrus, lape anglies dioksido koncentracija sumaja, deguonies padidja. i reakcij seka vadinama fotokvpavimu, nes joje dalyvauja viesa, yra naudojamas deguonis, o aplink iskiriamas anglies dioksidas. Todl esant sausam ir kartam orui dominuoja tie augalai, kuriuose nevyksta fotokvpavimas.Vykstant normaliam fotosintezs ciklui yra sintetinamas angliavandenis, o aplink iskiriamas deguonis, kaip alutinis produktas, liks nuo anglies dioksido suskaidymo.

7. KvpavimasLstelinis kvpavimas tai visuma mediag apykaitos reakcij, kuri metu angliavandeniai ar kiti apykaitos produktai skaidomi, o skaidymo metu susidaro ATP. Aerobinis kvpavimas procesas, kuriam reikalingas deguonis ir jo metu gliukoz suskaidoma anglies dioksid ir vanden. Reakcijos metu gliukoz yra oksiduojama, o deguonis redukuojamas.

Aerobinio kvpavimo metu, gliukozs molekulje energija atpalaiduojama ltai, tad ATP molekuls gaminamos pamau. Todl energija labai taupiai naudojama. Gliukozei skylant pakopomis susidaro 36 ATP molekuls.

Kvpavimo reakcijos yra fermentins reakcijos.

7.1. Kvpavimo etapai1. Glikoliz. Tai gliukozs molekuls skilimas i 2 piruvato molekules ir susidaro 2 ATP molekuls. is etapas vyksta lstels citoplazmoje ir jam nereikia deguonies. Glikoliz yra bdinga visiems gyviems organizmams. Po glikolizs, tolesnis piruvato molekuli skaidymas vyksta mitochondrijose ir yra reikalingas deguonis. Jeigu deguonies nra, prasideda rgimas.Mitochondrijose yra elektron pernaos sistema, ten vyksta pereinamoji reakcija ir Krebso ciklas. Piruvatas suskaidomas iki anglies dioksido ir vandens. Pereinamoji reakcija ir Krebso ciklas vyksta matrikse, kur reikalingi fermentai.2 Pereinamoji reakcija. Ji jungia glikolizs ir Krebso ciklo reakcijas.jos metu isiskiria anglies dioksidas.

3. Krebso ciklas. Tai ratu vykstanios mediag apykaitos grandinins reakcijos. Vienai gliukozs molekulei suskaidyti reikia dviej Krebso cikl. io etapo metu pagaminamos 2 ATP molekuls. Vyksta mitochondrijos matrikse.

4. Elektron pernaos sistema. J sudaro baltymai neikliai, kurie surenka atskilusius elektronus. Perduodami vienas kitam, iskiria energij, kuri panaudojama ATP molekuli gamybai. Energijos netekusius elektronus prisijungia deguonis ir sureagavs su vandeniliu pavirsta vandeniu. Elektron pernaos sistemoje pagaminamos 32 ATP molekuls.

Aerobinio kvpavimo metu i viso pagaminamos 36 ATP molekuls.7.2. Rgimas anaerobinis kvpavimasVyksta tada, kai nra deguonies. Pirmiausia vyksta glikoliz, po to piruvatas veriamas laktat arba alkohol ir anglies dioksid.Laktat gamina anaerobins bakterijos (pieno rgties bakterijos). Pramonje jos naudojamos gaminant izopropanol, sviesto rgt, acto rgt, alkohol.mogaus organizme laktatas susidaro tada, kai Krebso ciklas nespja oksiduoti piruvato. Dl raumenyse vykstanio rgimo jauiamas raumen skausmas ir jis bna tol, kol neskaidoma organizme esanti visa pieno rgtis. Deguonies siskolinimas tai deguonies kiekis, kurio reikia sunaikinti pieno rgiai ir atstatyti ATP molekuli kiekiui. Pieno rgtis mogaus organizme neutralizuojama kepenyse.

Rgimo metu pagaminama tik 2 ATP molekuls, taiau labai greitai. Augal ar augalins kilms produkt rgimo metu susidaro ne pieno rgtis, o etilo alkoholis.

7.3. Katabolizmas ir anabolizmasKatabolizmas tai skaidymo reakcijos. Jose gali dalyvauti ne tik angliavandeniai, bet ir riebalai bei aminorgtys. Skaidant riebalus pagaminamos 109 ATP molekuls. Todl riebalai yra efektyvi energijos saugojimo forma. Aminorgtys iskiria daug maiau energijos, be to galutiniai produktai yra nuodingi mogaus organizmui (karbamidas lapimo rgtis).

Anabolizmas tai molekuli gamyba, jo metu vienos molekuls gali virsti kitomis molekulmis. Tai ir yra lsteli mediag apykaitos jungini bendrasisi fondas. Tokiu bdu angliavandeni perteklius paveriamas riebalais. Kai kurie Krebso ciklo junginiai gali bti veriami aminorgtimis (tai pakeiiamos aminorgtys, kuri nebtina gauti su maistu). 9 aminorgtys yra nepakeiiamos, t.y. organizme nesintetinamos, todl jas galima gauti tik su maistu.8. Lstels ciklas ir jo etapai

8.1. Prokariotini lsteli dalijimasisProkariotai tai bakterijos. Dauginasi nelytiniu bdu. Palikuonys visikai identiki motininei lstelei. Lstels dalijasi pusiau tai vadinama skilinu. Prie pasidalijim DNR padvigubja. Viena chromosoma nukeliauja vien lstels poli, o kita kit. Membrana suauga per vidur ir atsiskiria. Taip susidaro 2 naujos vienodos tarpusavyje lstels.8.2. Eukariotins lstels gyvenimo ciklasEukariotinei lstelei nesidalijant, DNR ir baltymai vadinami chromatinu. Lstelei ruoiantis dalintis i chromatino susidaro chromosomos. Kiekviena eukariotin lstel turi savo unikal rinkin. Diploidiniame rinkinyje (2n) chromosomos turi antrininkus. Neporinis chromosom rinkinys vadinamas haploidiniu rinkiniu (n).Lstelei dalijantis, dalijasi pirmiausia branduolys, o po to citoplazma. Somatini lsteli (nelytini) branduoli dalijimasis vadinamas mitoze. Tai dalijimosi bdais, kai nepasikeiia chromosom skaiius, nes dalijantis padvigubja chromosomos, o tik po to pasidalija. Po pasidalijimo pasidalijusi lsteli genetin mediaga lieka identika motins lstels genetinei informacijai.

Eukariotins lstels gyvenimo cikl sudaro 4 stadijos:

1. M stadija tai lstels dalijimosi mitozs stadija;

2. G1 stadija lstels augimo ir organoid augimo bei daugjimo stadija;

3. S stadija gaminama DNR kopija, sintetinami reikalingi dalijimuisi baltymai;

4. G2 stadija pasiruoimas mitozei.

G1, S, G2 stadijos dar vadinamos interfaze (ramybs stadija). i stadij metu ruoiamasi naujam pasidalijimui. Vis stadij eig reguliuoja fermentai ir baltymai. Sutrikus lstels ciklui, gali isivystyti vins lstels, augliai, sutrikti organizmo augimas. Vins lstels atsiranda, kai sutrinka interfazs ciklas ir lstels pradeda be jokios pertraukos dalintis. Tokios nesubrendusios lstels neatlieka jokios funkcijos, o parazituoja sveiksias. Parazituojanios vadinamos piktybinmis vinmis lstelmis.

8.3. Eukariotini lsteli dalijimasisMitozs metu susidaro verpst, ji vienodai padalija chromosomas. Lstels centre yra centrosoma, kuri prie mitoz pasidalija. Centrosomose yra centriols, jos atsakingos u verpsts susidarym.Mitozs fazs:Profaz: susidaro chromosomos. Sunyksta branduollis. Sutrkinja branduolio apvalkalas. Padvigubja chromosomos. Susiformuoja dalijimosi verpst.

Metafaz. Chromosomos prijungiamos prie dalijimosi verpsts ir isidsto lstels centre.

Anafaz. Seserins chromosomos isiskiria per centromer ir susidaro dvi dukterins chromosomos. Verpsts silai dukterines chromosomas nutempia skirtingus lstels polius.

Telofaz. Sunyksta dalijimosi verpst. Aplink chromosomas susidaro branduolio apvalkalas. Chromosomos pavirsta chromatinu. Susidaro nauji branduolliai.

Citokinez. Pasidalija pusiau visa likusi lstel ir susidaro 2 naujos diploidins (2n) lstels.

Interfaz. Naujos lstels auga ir ruoiasi naujam pasidalijimui.

Dukterinse lstelse yra 2n chromosom rinkiniai, jos tokios pat kaip ir motinin lstel.

Augaluose mitoz vyksta gaminamuosiuose audiniuose (brazde, akn ir stieb virnlse). Augalinse lstelse centrioli nra. J citokinez skiriasi nuo gyvnini lsteli. Nauj sienel pagamina Goldio aparatas. Sienel sutvirtja, kai gauna celiuliozs.Protist ir gryb lstelse mitozs metu branduolio apvalkalai nesunyksta.

9. Augaliniai audiniaiLapai paprastai bna plats ir ploni. Tokia forma turi maksimal plot, reikaling sugerti anglies dioksidui ir Sauls energijai. Lstels beveik nesumedja. Didij dal lapo sudaro asimiliacinis audinys, kurio pagrindin funkcija vykdyti fotosintez.Lapai taip pat gali atlikti apsaugin funkcij (saugo pumpur), atramin (seliai tvirtinasi prie atramos), kaupti mediagas (svogno luktai), gaudyti vabzdius (vabzdiadi augal).

Lap mozaika tai lap isidstymas taip, kad kiekvienas lapas bt maksimaliai atsuktas viesos altin ir galt efektyviai vykdyti fotosintez.

Lapas sudarytas i i audini:

Dengiamasis audinys (epidermis). Atlieka apsaugin ir atramin funkcijas. Daniausiai padengtas kutikule (vako sluoksnis), kuri apsaugo lap nuo idiuvimo ir parazit. Kuo augalas auga sausesnse vietose, tuo kutikuls sluoksnis storesnis. io audinio lstels labai tankiai isidsiusios. Epidermyje galima rasti vairi apsaugin funkcij atliekani plaukeli. Taip pat io audinio lstels gali virsti liaukinmis lstelmis, iskirianiomis vairias apsaugines mediagas (dilgels lapai). Epidermyje taip pat yra iotels tai plyys apsuptas dviej varstomj lsteli, pro kur vyksta duj ir vandens gar apytaka. ioteli isidstymas ir kiekis priklauso nuo to, kokiomis slygomis augalas auga. Drgn viet augal lapai bna dideli, ploni, o iotels randamos lapo apaioje, kad neigarint per daug vandens. Ant vandens plduriuojani augal iotels yra lapo viruje, kad galt garinti vandens pertekli ir pasiimti anglies dioksido. Vandenyje esantys augalai ioteli neturi, o anglies dioksid pasiima kartu su vandeniu (itirps vandenyje). Saus viet augalai turi labai nedaug ioteli (dykum augalai i viso neturi) ir jos bna paslptos labai giliai epidermyje, kad negarint vandens. Paprastai, toki viet augalai turi pakitusios lapus (dyglius) arba lapai yra redukuoti (sunyk), o lapo funkcijas atlieka augalo stiebas. iotels plyio dydis priklauso nuo klimato slyg. Jei augalui pakanka vandens, varstomosios lstels prisipildo jo ir isitempia (veikia turgorinis slgis), o tuo paiu atidaro ply. Kai vandens trksta arba yra aukta oro temperatra, bei vjuota varstomosios lstels vandens neprisipildo ir plyio neatidaro. Tokiu atveju mediag apytaka augale bna sultjusi.Asimiliacinis audinys. Jis yra sudarytas i dviej sluoksni: puriojo ir staiojo. io audinio lstelse gausu chloroplast. Pagrindin asimiliacinio audinio funkcija fotosintez. Puriojo sluoksnio lstels netaisyklingos, turi didelius tarpulsius, kuriuose gali kaupti mediag atsargas bei padidina paviri, reikaling duj apykaitai. Staiojo audinio lstels bna ariau lapo paviriaus (kad gaut kuo daugiau viesos energijos), jo tarpulsiai maesni. io sluoksnio lstelse yra kur kas daugiau chloroplast, nei puriajame sluoksnyje. io audinio dalis aktyvesn viesins fotosintezs fazs metu.Laidusis (apytakinis) audinys. is audinys jungia lap su stiebu ir kitais augalo organais. Juo lap ir i lapo neamos mediagos ir vanduo. Apytakin audin sudaro vandens ir rtiniai indai. Vandens indai isidst medienoje, j lstels negyvos. Jais lap lsteles atneamas vanduo ir mineralins mediagos i akn. Rtiniai indai isidst karnienoje, j lstels gyvos. Jais vanduo ir organins mediagos neamos i asimiliacinio audinio visus kitus augalo organus. Vanduo indais juda dl vandens potencial (slgio) skirtumo. Garinant vanden pro lapus sukuriamas potencial skirtumas tarp lapo ir akn (aknyse vandens slgis bna didelis, o lapuose maas), tai veria vanden judti indais, taip pat turi takos osmosinio slgio skirtumas.Gaminamasis audinys. (stiebe brazdas, dar randamas lap, akn ir augalo virns augimo zonose). io audinio lstels nespecializuotos, turi didelius branduolius. Pagamintos lstels migruoja augalo augimo viet. Dl io audinio augalas auga, o pasenusios augalo dalys atnaujinamos.

10. Gyvniniai (mogaus) audiniaiAudinys tai panai lsteli grup, atliekanti panaias funkcijas.

Organas tai grup skirting audini, dalyvaujani vykdant t pai funkcij.

Organ sistema tai grup organ dalyvaujani toje paioje funkcijoje.Organizmas tai visos organ sistemos.

Gyvno (taip pat ir mogaus) organizme randami ie audiniai:

Epitelinis audinys (epitelis). Sudaro itisin kno paviriaus dang, ikloja vidines ertmes, i jo susidaro liaukos. Klasifikuojant pagal lsteli form, skiriamos 4 epitelinio audinio rys:

1. Vienasluoksnis epitelis. Randamas vidaus organuose, yra tik vienas lsteli sluoksnis. Btina greita mediag apykaita (plauiai, inkstai ir kt.)

2. Daugiasluoksnis epitelis. Pagrindin funkcija apsaugin. Greitai atsinaujina, pasenusios lstels sta ir nusitrina. Randamas odos paviriuje storiausias delnuose ir paduose, nes aktyviausiai kontaktuoja su paviriais.

3. Virpamasis epitelis. Randamas arn vidinse sienelse, kvpavimo takuose. Lstels turi membranines iaugas, kuri dka padidina siurbiamj paviri (svarbu mediag apykaitai). Kvpavimo takuose iaugos sulaiko su oru patekusius svetimknius, kurie iaudjant ar kosjant paalinami i organizmo.

4. Liaukinis epitelis. Randamas organizmo liaukose, gamina iskyras. Lstels yra taurs formos. Sudaro vidaus sekrecijos (endokrinines) liaukas arba iors sekrecijos (egzokrinines) liaukas. Endokrinins liaukos pagamintas mediagas (hormonus) iskiria tiesiogiai krauj. Egzokrinins liaukos pagamintas mediagas iskiria latakus, ertmes arba kno paviri (prakaito, seili ir kt. liaukos). Mirios sekrecijos liaukos (kasa, sklids) gaminamas mediagas iskiria ir krauj, ir kno ertmes ar kno paviri.Jungimasis audinys. Sujungia, palaiko ir apsaugo struktras, upildo tarpus, kaupia riebalus, jame susidaro kraujo lstels. Gyvnuose, kurie gali atauginti (regeneruoti) nutrauktas dalis, jis yra raumenini ir kaulini lsteli altinis. Jungiamojo audinio rys:1. Purusis skaidulinis jungiamasis audinys. Palaiko epitel bei daugel vidaus organ (plauius, arterijas ir lapimo psl). Jis sudaro dengiamj apsaugin apvalkal daugeliui vidaus organ raumenims, kraujagyslms ir nervams.

2. Tankusis skaudulinis jungiamasis audinys. Turi daug kolageno skaidul. Randamas sausgyslse ir raiiuose.

3. Riebalinis audinys. Atlieka termoreguliacin funkcij ir kaupia riebalus. Daugiausia randama po oda, apie inkstus ir irdies paviriuje.

4. Kremzlinis audinys. Jame yra daug baltym, kurie suteikia lankstumo. Kai kuri stuburini visi griauiai yra kremzliniai (rajos, rykliai). mogaus griauiai tik gimus bna kremzliniai, o vliau sukaulja. Kremzls lieka ilgj kaul galuose, nosies gale, ausyje, kvpavimo tak sienelse ir tarp slankteli.

5. Kaulinis audinys. Sudarytas i kolageno (suteikia lankstumo) ir kalcio drusk (suteikia tvirtumo). Kaulas sudarytas i iedo formos lsteli, kuri centre yra kanalai. Kanaluose isidst nervai ir kraujagysls. Kraujagyslmis atneamos maisto mediagos leidia kaului atsinaujinti. Kaulas sudarytas i tankiosios mediagos (palaiko form, apsaugo) ir korytosios (suteikia kaulams tvirtumo, jame gaminamos kraujo lstels).Kraujas. Vienintelis skystas audinys. Atlieka transportin, reguliuojamj ir apsaugin funkcijas. Ineioja maisto mediagas, alina nereikalingas mediagas i lsteli. Kraujas padeda paskirstyti ilum, skysi, jon ir pH pusiausvyr. Kraujas sudarytas i kraujo plazmos ir kraujo lsteli. Plazma yra skystoji kraujo dalis, j sudaro 90 procent vandens, bei 10 procent jame itirpusi mediag. Kraujo lstels yra dviej ri:

1. Eritrocitai (raudonieji kraujo kneliai). Pernea deguon ir anglies dioksid. Lstelse nra branduolio, randama baltymo hemoglobino, jis lengvai reaguoja su deguonimi ir anglies dioksidu. Lstel yra disko formos, tai padeda daugiau perneti duj.

2. Leukocitai (baltieji kraujo kneliai). Kovoja su infekcijomis, atsakingi u mogaus imunin sistem. Yra keletas ri:2.1. Garnuliocitai (citoplazmoje turi granules). Yra trij ri:

2.1.1. Neutrofilai (reaguoja su neutraliais daais);

2.1.2. Aezinofilai (reaguoja su rgtiniais daais);

2.1.3. Bazofilai (reaguoja su baziniais daais).

2.2. Agranuliocitai (citoplazmoje granuli nra):

2.2.1. Monocitai (turi didel branduol);

2.2.2. Limfocitai (atsakingi u imunin sistem, sergant AIDS naikinami btent jie).

3. Trombocitai (kraujo ploktels). Tai nra pilnos lstels, o kit kraujo lsteli nuolauos. Svarbs kraujo krejime.

Raumeninis audinys. Raumens skaidulose yra aktinino ir miozino sil, kuri sveika leidia judti raumenims. Yra trij tip:

1. Griaui skersaruois raumuo. Sausgyslmis tvirtinasi prie griaui kaul. Kontroliuojami valingai. Vienoje skaiduloje randama daug branduoli. Palaiko kno form, termoreguliacij ir atsakingi u kno judjim.2. irdies skersaruois raumuo. Randams tik irdies sienelje. Valdomas nevalingai. Skaiduloje yra tik vienas branduolys. Savo ivaizda panaus griaui skersaruo raumen.

3. Lygusis raumuo. J skaidulos neruouotos. Susitraukinja nevalingai. Randami visuose vidaus organ sienelse. Susitraukia liau nei skersaruoiai raumenys, taiau susitrauk gali bti daug ilgiau. arn sienelse esantys lygieji raumenys varo maist arnynu, kraujagyslse susitrauk pakelia kraujospd.Nervinis audinys. Sudarytas i neuron ir neuroglij. Yra galvos ir nugaros smegenyse. Neuronas specializuota lstelm sudaryta i dendrit (perduoda signalus lstels kn), lstels knas, aksonas (perduoda nervinius impulsus i lstels kno). Aksonai ir dendritai dar vadinami neurono skaidulomis, apsuptos jungiamojo audinio sudaro organizmo nervus. Nervai perduoda nervinius impulsus i receptori smegenis, o i smegen nea atsakym raumenis ar liaukas (reflekso lankas). Neuroglijos lstels maitina ir apsaugo neuronus.

11. Oda

mogaus oda dengia kn, saugodama po ja esanius darinius nuo fizini traum, mikrobinio ukrtimo ir vandens netekimo, veikiant UV spinduliams joje gaminamas vitaminas D. taip pat padeda reguliuoti kno temperatr, o kadangi joje yra jutimo receptori, oda padeda suvokti aplink.

Odoje yra trys sluoksniai:

1. Epidermis. Iorinis, plonesnis odos sluoksnis. Jo lstels nuolatos dalijasi ir atsinaujina. Paviriuje esanios lstels nebeaprpinamos krauju, todl suragja, suploktja ir gal gale mirta. Nuo epidermio jos nubyra (arba nusitrina).suragja, nes jose kaupiasi vandeniui atsparus baltymas keratinas. Suragjusi lsteli sluoksnis storiausias paduose ir rank delnuose.

2. Derma (tikroji oda). Joje yra elastini ir kolageno skaidul. Joje randama daug odos darini. Plaukeliai - atsakingi u apsaugin ir termoreguliacin funkcij (reguliuoja odos por dyd). Riebalins liaukos atsiveria kiekvien plaukelio maiel, iskiria aliejin mediag, kuri sutepa plaukus ir od. Plauk pakeliantis raumuo tvirtinasi prie plauko, j pakelia. Prakaito liaukos alina prakait (vandens garus ir drusk pertekli), vsina organizm. Receptoriai: slgimo, lietimo, temperatros (alio ir kario) ir skausmo. Reaguoja aplinkos pokyius. Receptori ypatingai daug randama pirt galuose ir kituose odos paviriuose, kurie daniausiai reaguoja su aplinka. Nervai perduoda nervinius impulsus centrin nerv sistem. Kraujagysls vykdo mediag apykait odoje. Kai odos kraujagysls isipleia, mogus parausta, o kai susitraukia pabla.3. Poodis. Sudaro purusis jungiamasis ir riebalinis audiniai. Atlieka apsaugin, termoreguliacin funkcij. Suteikia apvalumo kno formoms.

11.1. Odos ligos ir paeidimai

Pabuvus saulje kelet valand, dl kraujagysli isipltimo oda parausta ir tampa skausminga. degimas pasireikia tuo, kad suragjusiame odos paviriuje padaugja melanino grdeli; jie apsaugo nuo tolesnio UV poveikio. UV spinduliai giliai siskverbia od, paeidia jungiamj audin ir veria od trauktis bei raukltis. Padidina vini lsteli atsiradimo galimyb.Odos v skirstome melanomas ir nemelanomas. Labiausiai paplits yra pagrindo lsteli vys, atsirandantis UV spinduliams suklus epidermio pagrindo lsteli vejim; tuo paiu metu yra nuslopinamas imunins sistemos gebjimas aptikti navik. Naviko poymiai yra vairs. Jiems priklauso atvira negyjanti opa, pasikartojanti rausva dm, lygus iedinis pakilesniais kratais navikas, odos gumbeliai ir blykios dms, kraujuojanti ir nietinti karpa. Apie 95 procent pacient lengvai gydomi, bet liga danai atsinaujina. Vins lstels gali iplisti gretimus organus.

Melanoma primena neprast apgam. Skirtingai nuo apvalaus ir aikias ribas turinio tamsaus apgamo, melanominiai apgamai primena papilto raalo dmes. Tame paiame apgame matoma daug atspalvi, j gali nieti, skaudti arba ta vieta bna nejautri. Oda apie apgam papilkja, pabla arba parausta. Melanomos daniausiai atsiranda baltaodiams, ypa jei vaikystje buvo kelis kartus stipriai nudeg saulje. Melanomos tikimyb auga kartu su asmens turim apgam skaiiumi. Siekiant ivengti odos vio, laikykits i nurodym: Naudotis odos kremu, apsauganiu nuo UV spinduli (apsauginis koeficientas turi bti bent jau 15);

Dvkite tankius, viesios spalvos drabuius, plaiabryl skrybl;

Nebkite saulje tarp 10val. ryto ir 3 valand popiet;

Naudokits tamsiais akiniais, sugerianiais UV spindulius;

Nesinaudokite soliariumais, nes, kai js bnate saulje, gilesni odos sluoksniai pasidaro jautresni UV spinduliams.

Pagrindiniai odos paeidimai yra: mechaniniai odos sueidimai (pjovimai, drskimai), nudegimai (temperatriniai ir cheminiai) ir nualimai.

Mechaniniai odos paeidimai (pjovimai, drskimai). Jei mogaus organizmas sveikas, gyja lengvai, nes odos lstels ypatingai greitai regeneruoja. yms lieka tada, kai paeidiami gilesni odos sluoksniai. vykus paeidimui btina gerai aizd dezinfekuoti ir apriti ar uklijuoti tam skirtais pleistrais.

Nudegimai. Yra dvejopi: nuo kario ir nuo chemikal. Nudegimai vertinami pagal 4 pakop sistem. 1 laipsnio nudegimas: oda paraudusi, jauiamas skausmas, pertjimas. Reikia nudegusia viet atvsinti ir patepti nudegimus gydaniais medikamentais. 2 laipsnio nudegimas: atsiranda vandeningos psls, jauiamas stiprus skausmas. Nudegusi viet atvsinti, tepti nudegimus gydaniais medikamentais. Jei yra nudegs odos plotas, atvsinus nudegimus, apdengti steriliu (variu) tvarsiu ir kreiptis gydytoj. Jokiu bdu negalima atsiradusi psli draskyti, badyti, nes atsivers aizdos ir gali prasidti rimta infekcija. 3 laipsnio nudegimai: nudegs didelis plotas odos, psls didels, jauiamas labai didelis skausmas. Reikia kreiptis kuo greiiau gydytoj, kuris suteiks tinkam pirmj pagalb. Sueistasis gali mirti, jei nebus suteikta tinkama pagalba. 4 laipsnio nudegimai: nudeginta didioji odos dalis, gali bti odos apangljimai. Kuo greiiau nukentjusj gabenti ligonin. Gydoma sunkiai.Cheminiai nudegimai klasifikuojami taip pat , kaip ir kario nudegimai. Tik pagalba suteikiama iek tiek kitaip. Pirmiausia nudeginta vieta gausiai plaunama altu vandeniu. Tada tiksliai turi bti suinoma kokiu chemikalu buvo nusideginta. Veant sueistj ligonin, btina pasiimti nudeginus chemikal, kad medikai galt efektyviai suteikti pagalb ir gydyti. Reikia inoti, kad armai ir rgtys yra dvi viena kitai prieingos mediagos, todl nusideginus viena mediaga, reikia nudegint viet sudrkinti jai prieinga mediaga. Tokiu bdu chemini mediag poveikis bus neutralizuotas. Taiau tai reikia daryti ypatingai atsargiai, ir tai turt daryti chemijos specialistas.

Nualimai. Klasifikuojami taip pat 4 laipsni pakopomis. 1 laipsnio nualimas: oda paraudusi, jauiamas skausmas. Reikia trinti nualusi viet, kad pagreitt kraujotaka. Pagrindin klaida ta, kad mons daniausiai kia po kartu vandeniu ir taip dar labiau paeidia nualusius audinius. Geriau trinti sniegu ar altu vandeniu, kad odai nebt temperatrinio oko. 2 laipsnio nualimas: atsiranda psls, oda paraudusi ar net gavusi melsv atspalv. Kuo greiiau kreiptis ligonin. 3 laipsnio nualimas: oda apmirta, pradeda gangrenuoti. Kuo greiiau kreiptis ligonin, paprastai tiek paeista oda nebeatgyja ir belieka amputuoti, kad neprasidt bendra kno infekcija. 4 laipsnio nualimas: paprastai baigiasi mirtimi, yra bendras viso kno atalimas, oda paeidiama negrtamai. Nualimai pavojingesni u nudegimus, nes oda labiau paeidiama, po nelaims daug sunkiau gyja ar visai neatsigauna. Danai vienintelis gyvybs gelbjimo bdas amputacija. Daniausiai nula atsikiusios kno dalys (ausys, nosis, veidas, rank pirtai, kojos), nes iose vietose kraujo apytaka lta, o sualus ir visai sustoja, kapiliarai yra arti kno paviriaus. altu met laiku reikia ypatingai gerai pasirpinti iomis kno vietomis: neioti kepur, alik, kokybikas pirtines, sausus, ne per maus batus, dvti natrali pluot drabuius, nes jie maiau traukia alt ir drgm.12. Virkinimo sistema12.1. mogaus virkinamasis traktasYra evoliucikai visikai isivysts, nes turi burn ir alinamj ang. Maistas virkinamas virkinimo organuose, kuriuos iskiriamos virkinimo sultys. Virkinim reguliuoja nerv sistema ir hormonai. Virkinimo trakt sudaro:

Burna. Joje esantys dantys maist susmulkina. Suaugs mogus turi 32 dantis. Jie yra 4 ri: kandiai, iltiniai, priekrminiai ir krminiai.Burnoje randama 3 poros seili liauk, kurios gamina ir iskiria seoles burnos ertm. Seils sudrkina maist, arminis pH naikina su maistu patekusias bakterijas. Seilse yra fermento seili amilazs, kuri skaido krakmol iki maltozs.

Lieuvis sudarytas i raumens. Jame yra lietimo, spaudimo ir cheminiai (skonio) receptoriai. Skonio receptoriai dar vadinami skonio svognliais. J taip pat yra burnos gleivinje ir ryklje. Taip pat lieuvis nustumia maisto ksn rykl. I rykls maistas nukeliauja stempl.

Skonio svognliai yra labai jautrs temperatr ir cheminiams pokyiams, lengvai paeidiami. Po paeidimo sunkiai atsistato, todl ilgainiui mogus valgydamas labai kart ir atr maist, gali netekti skonio pojio.

Stempl. Ryklje esantis antgerklis neleidia maistui patekti trachj, o nustumiamas stempl. Stempl tai vamzdelis, kuriuo maistas patenka skrand. Vamzdelis sudarytas i kremzli ir raumen, kuriems peristaltikai susitraukinjant maistas stumiamas skrand. Peristaltika tai ritmingas raumen susitraukinjimas.

Skrandis. Jame esanias skrandio sultis gamina skrandio liaukos. Skrandio sultyse yra druskos rgties ir pepsino. Druskos rgtis naikina mikrobus, o pepsinas yra aktyvioji virkinimo mediaga (fermentas), skaidantis skrand patekusius baltymus. Skrandyje taip pat iskiriamos apsaugins gleivs, apsauganios skrandio sieneles nuo druskos rgties poveikio. Gastritas skrandio opa, tai skrandio sienelje atsiradusi aizda. rodyta, kad i lig sukelia mikroorganizmai, patek skrand jie pradeda skaidyti apsaugines gleives, o kai j nelieka, druskos rgtis pradeda grauti skrandio sienel ir atsiranda aizda. Skrandio pH yra rgtin. Tokia terp umua mikrobus, o taip pat sustabdo fermento amilazs veikl, bet aktyvuoja pepsin. Angliavandeniai skrandyje skaidomi tik tol, kol virkinamas maistas pasidaro rgtins terps.

Dvylikapirt arna. Tai plonosios arnos pirmoji dalis. j virkinamas maistas patenka i skrandio. dvylikapirt arn iskiriamas sekretas i kepen ir kasos. Kepenys gamina tul, kuri saugoma tulies pslje. Tulyje yra drusk emulguojani (suskaido smulkius laelius) riebalus, kurie tada lengvai maiosi su vandeniu ir tampa lengviau pasiekiami fermentams.Kasa gamina kasos sultis, kuriose yra fermentai. Sultys atnetas mediagas paveria arminmis ir padaro prieinamas fermentams, kurie skaido visas patekusia mediagas. Kasos amilaz skaido angliavandenius, tripsinas baltymus, lipaz riebalus. arnyno fermentus gamina plaukeli epitelins lstels.

Plonoji arna. Jos vidin gleivin briaunuota ir vagota, turi plaukelius. Tai padidina arnos siurbiamj paviri. Plonojoje arnoje mediagos suskaidomos iki galo, kurias po to gali siurbti arn plaukeliai. Cukrs ir aminorgtys siurbiamos plaukeli lsteles, o i j kapiliarus. Glicerolis ir riebiosios rgtys i lsteli patenka limfagysles, kur vl jungiasi ir virsta riebalais. siurbime dalyvauja difuzija ir aktyvioji pernaa.

Kasa. Tai mirios sekrecijos liauka, nes krauj iskiria insulin ir gliukagon, o plonj arn kasos sultis, kuriose yra fermentai, skaidantys vis ri maisto mediagas.Kepenys. Jos atlieka labai daug funkcij:

1) ivalo krauj nuo nuoding mediag;

2) gamina kraujo plazmos baltymus;

3) suardo pasenusius eritrocitus;

4) gamina riebalus emulguojani tul;

5) kaupia gliukoz gliukogeno pavidalu;

6) i nuoding mediag gamina lapal, kuris jau bna nebepavojingas organizmui.

Kepenys palaiko 0,1 procento gliukozs koncentracij kraujyje. Jeigu gliukozs pritrksta, kepenys j gamina i aminorgi, taiau tuo paiu susidaro nuodingos mediagos, kenkianios organizmui. Jeigu organizmas ilgai negaut reikaling mediag, bt nuodijamas alutiniais nuodingais produktais ir t.

Storoji arna. Sudaryta i keturi dali: aklosios arnos, gaubtins arnos, tiesiosios arnos ir iangs. Storojoje arnoje siurbiamas krauj liks vanduo, reguliuojamas jon kiekis (siurbia reikalingas druskas), joje gyvenantys mikroorganizmai gamina vitamin K. Nesuvirkintos ir nereikalingos mediagos formuojamos imatas ir pro iang paalinamos i organizmo.12.2. Virkinamojo trakto ligosOpa. Atvira virkinamojo trakto aizda, susidariusi dl audini irimo. Susidaro nuo rgtims atspari bakterij. Ten kur jos prisitvirtina, nebegaminamos gleivs ir fermentai bei rgtys paeidia sieneles. Opos daniausia atsiranda dl nesveiko gyvenimo bdo (rkymas, alkoholis), nesveikos mitybos (labai atrus, srus maistas, nereguliari mityba), stres (j metu sutrinka mogaus mityba ir virkinimas). Negydant op, paeistos lstels gali mutuoti ir susidaryti piktybins vins lstels, navikai.

Gelta. Gali bti hemolizin, kai suskaidoma labai daug eritrocit ir suskaidyto mediagos trikdo kepen veikl. Mechanin gelta, kai ukemamas tulies latakas daniausiai cholesterolio kristalais ir susidaro tulies akmenys. Gelta susergama taip pat daniausiai dl nesveiko gyvenimo bdo bei netinkamos nesuderintos mitybos. Tulies akmenys daniausiai susidaro vyresnio amiaus monms, kai cholesterolis organizme nebenaudojamas o jo perteklius kaupiasi organizme. Taip pat manoma, kad gali bti paveldtas polinkis sirgti io pobdio ligomis. Gydoma medikamentais arba operuojama, gali bti paalinama tulies psl.Hepatitas. i lig sukelia virusai. Yra trij form: A (per maist), B ir C. Usikreiama per maist, krauj, lytin akt. Labai pavojingas, nes virusai negrtamai paeidia kepenis, negydant mogus mirt. Hepatitas nepagydoma liga, o tik sustabdoma virus veikla, taiau mogus tampa io ligos neiotoju. Sirg asmenys niekada negali bti kraujo ar kit organ donorais. Apsisaugoti galima: valgyti tik tinkamai paruot ir var maist (tai ypa aktualu monms, kurie keliauja po egzotikuosius tropins klimato juostos kratus), gerti var vanden, kraujo kontakto metu, naudoti tik vienkartinius virktus ir adatas, bei kitas priemones. Lytinio akto metu naudoti prezervatyvus.Ciroz. Ltin kepen liga, kai sta kepen lstels. Daniausiai serga alkoholikai, narkomanai, taiau bna atvej, kai ia liga suserga ir aling proi neturintys mons. Liga nepagydoma. iuo metu daromos kepen persodinimo operacijos, taiau jos labai brangios, o taip pat labai sunku rasti tinkam donor.

Apendicitas (kirmlins ataugos udegimas). Kirmlin atauga tai mogaus organizmo rudimentas (organas, neatliekantis jokios funkcijos). Joje gali pradti kauptis vairios maisto liekanos, o jose veisti mikroorganizmai, kurie ir sukelia udegim. mogus jauia didiul skausm, gali pakilti temperatra. Jei laiku nepaalinamas apendiksas, jis gali trkti ir mogaus vidaus organus gali isilieti nuodingos mediagos. Po tokios komplikacijos mogus gali mirti.Polipai. Tai maos iaugos, neatliekanios jokios funkcijos. Gali sukelti vinius susirgimus. Susidaro dl negydom op, nesveikos mitybos, nesveiko gyvenimo bdo. Gali bti alinami chirurginiu bdu. Taip pat galima saugotis, valgant daugiau augalinio maisto (celiulioz mogaus organizme visikai nevirkinama, taiau ji puikiai ivalo arnyn), reguliariai tutinantis, geriant pakankamai skysi.12.3. Vitamin reikm ir sveikos mitybos pasirinkimasVitaminai tai organiniai junginiai, kuri organizmas nepasigamina, bet naudoja mediag apykaitoje. Daugelis j yra kofermentai, bet ne visi (pvz.: vitaminas A yra pigmento pirmtakas). Trkstant vitamin isivysto vairios ligos. Vitaminai skirstomi tirpius riebaluose ir tirpius vandenyje. Kai kurie vitaminai yra antioksidantai: vitaminai C, E ir A apsaugo nuo laisvj radikal, kurie gali skatinti vini susirgim atsiradim. i vitamin yra daugiausia augaliniame maiste.Maisto priedai taip pat gali apsaugoti nuo lig, taiau juose nra toki mediag, kokios yra augaliniame maiste.

Vitaminas D gaminamas odoje. Jo trkumas sukelia rachit.

Hipervitaminoz liga, atsiradusi dl vitamin pertekliaus. Daniausiai isivysto, kai mogus vartoja ilg laik nesuderintus tarpusavyje maisto papildus, vitaminus ir kitas mediagas. i liga pavojinga kepenims, nes mogaus organizme vitamin perteklius nesaugomas ir nekaupiamas, o neutralizuojamas kepenyse. Tokiu atveju mogaus kepenys gali bti perkrautos ir pradeda vystytis kepen nepakankamumas ar pradti ti kepen lstels (vystytis kepen ciroz).

Hipovitaminoz liga, kai mogui trksta vitamin. Vystosi tada, kai mogus ilg laik badauja.

Avitaminoz liga, kai mogui trksta vieno kurio nors vitamino ar cheminio elemento. ia liga sergama daniausiai, lig simptomai inyksta tada, kai mogus gauna reikiam kiek reikiamos mediagos.

Vitaminas A. Tirpsta riebaluose. Vitamino A provitaminas - beta karotinas, i kurio kepenyse gaminamas vitaminas. Vitamin A, priklausomai nuo jo chemins struktros, vadina retinoliu, retinaliu arba retinoidu. Vitamino A yra gyvulins kilms maisto produktuose - uv taukuose, svieste, kiauinio trynyje, menks kepenlse, jautienos kepenyse, piene, grietinlje, grietinje, fermentiniame sryje. Beta karotino daugiausia morkose, moliguose, pomidoruose, kopstuose, pinatuose, brokoliuose ir kitose aliose darovse, abrikosuose.Oda. Vitaminas A btinas lstelms augti ir daugintis. Jis utikrina normali epitelini kno audini (oda ir gleivin) bkl. Trkstant vitamino A, oda ir gleivin sausja, odoje atsiranda trkim, labai sumaja atsparumas infekcijoms. Retinalis yra svarbus regos funkcijai. 1967 metais amerikiei biochemikas Dordas Vaildas gavo Nobelio premij, nustats vitamino A reikm regjimui. Vitaminas A yra ieikvojamas esant bet kokiam viesos dirgikliui rodopsino sintezei. Tai ypa svarbu monms, kurie daug laiko praleidia prie televizori, kompiuteri ekran ir kuri akys vos ne kiekvien sekund turi reaguoti kontrastinius viesos dirgiklius. To pasekm - didelis vitamino A poreikis. Kadangi per daugel milijon met akis gijo gyvybikai svarbaus jutimo organo reikm, joje isivyst ypa tankus kraujagysli tinklas, kuris reikalingas tam, kad bt tiekiamas vitaminas A. Kiekvieno viesos dirgiklio atveju vyksta cheminis rodopsino molekuli skilimas. Tuo paiu metu, vykstant biosintezei, i baltym ir vitamino A sudaromos naujos rodopsino molekuls. Jeigu vitamino trksta, neivengiamai pradeda blogti regjimas. Be to, trkstant vitamino A, pradeda diti ir kietti akies ragenos lstels, todl mes prarandame ir apsaugin aar plvel. Dl ios prieasties uanka aar kanalai, idiva konjunktyva (voko gleivin), todl kyla pavojus, kad isivystys konjunktyvitas.Tiek vitamino trkumas, tiek ir perdozavimas gali bti labai alingas ar netgi mirtinas. Trkstant vitamino suprastja rega tamsoje, iblykta ir sausja oda. Skirtingai prisitaikiusiems gyvnams mirtina doz skirtinga - kai kurie gyvnai (ypa prisitaik prie poliarini slyg) kepenyse gali kaupti tokias vitamin dozes, kurios mogui yra mirtinos.Vitaminas C. (dar kartais vadinamas askorbo rgtimi) - tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms. Dauguma gyvn patys sintezuoja vitamin, bet kai kurie gyvnai (skaitant mones ir kitus primatus) to negali. Pirm kart vitaminas iskirtas 1928 metais, o 1932 metais rodyta jo nauda ukertant keli skorbutui (i ko ir kilo vienas i pavadinim: a + skorb).

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvse,ypa jo daug svogn galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopstuose, juoduosiuose serbentuose, brakse, iediniuose kopstuose, pinatuose, kiviuose. Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvoemio, klimato, vieumo, laikymo slyg, ruoimo bdo. Dauguma gyvn patys sintetina vitamin C, jis kaupiamas inkstuose (drieai, paukiai) arba kepenyse (induoliai, kai kurie paukiai). Dauguma uv, pauki, kai kuri ri iknosparniai ir kiauls bei dauguma primat io vitamino nesintetina. Silpnai virta ar kepta msa - pagrindinis eskim vitamino C altinis.Savybs. Vitaminas C jautrus kariui, viesai, drgmei, reaguoja su deguonimi. Ruoiant maist prarandama apie 40 proc. vitamino.Vitaminas C reikalingas: dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinje sistemoje arba adrenalinse liaukose, karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei, kaip stiprus antioksidantas.

Poreikis. Rekomenduojama paros norma suaugusiam mogui - 60 mg, nioms moterims - 80 mg, indanioms - 100 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia itikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltym turint maist. Rkani moni organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija taip pat sumaja vartojant vitamin kartu su saldumynais.

Stoka (trkumas). Esant askorbo rgties trkumui organizme, susergama skorbutu - avitaminozs forma su tokiais simptomais: dant kritimas, per didelis kraujavimas, kraujo audini trapumas, prastas gijimas, paeistas imunitetas, neymi anemija.

Perteklius. Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo poymiai - pykinimas, vmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkst akmen. 10 gram paros doz gali sukelti viduriavim.

Vitaminas D (kalciferolis) - grup riebaluose tirpstani panai mediag, priskiriam vitaminams. Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholisterolis, kurie veikiant ultravioletine viesa organizme paveriami vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu). Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdiui, piene), taip pat kai kuriuose produktuose natraliai - riebiose laiose, silkse, unguriuose, uv taukuose, kiauinio trynyje. Vitaminas D tirpsta riebaluose, organizme virsta . Paalinamas ltai, greiiau paalinama D3 vitamino forma.

Poveikis. Vitaminas D reguliuoja mineralini mediag (kalcio, fosforo, magnio) apykait, reguliuodamas kalcio ir fosforo siurbim arnyne, padeda ioms mediagoms isilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozs, greiiau i organizmo paalina toksikai veikiant vin.Poreikis. Vitaminu D pakankamai apsirpinti utekt 10 minui pabti saulje, taiau toliau nuo pusiaujo esaniose vietovse (ir Lietuvoje) to padaryti neieina, dl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dien papildomai. Nioms ir indanioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepen ir inkst ligomis, rachito profilaktikai.Trkumas. Trkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukol ir stuburas, andikauliai, sutrinka dant augimas, atsiranda dmi dant emalyje. Suaugusiesiems susilpnja raumenys, silpnja imunitetas. Ilgai trkstant vitamino, suminktja kaulai, susergama osteomaliacija.

Perteklius. Vitaminas D kaupiasi organizme, todl nesunku perdozuoti, poymiai - silpnumas, pykinimas, vmimas, viduriavimas, kalcio nuosdos organizme, reiau sutrinka inkst veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozs vystymsi.Vitaminas B6. Tai vandenyje tirpstantis B grups vitaminas. Piridoksino yra daugelyje produkt, nedideliais kiekiais - darovse, uvies, msos ir pieno produktuose, mielse, miltuose.

Poveikis. Vitaminas B6 dalyvauja baltym ir aminorgi apykaitoje, hormon, raudonj kraujo kneli gamyboje, reguliuoja lsteli dauginimsi bei diferenciacij, stiprina imunin sistem.Poreikis. Reikia vidutinikai 1-1,4 mg per dien. Daugiau reikia vartojant kontraceptinius preparatus, antibiotikus, vaistus nuo depresijos, taip pat sportininkams, vartojantiems baltyming maist.Trkumas. Piridoksino trksta retai, dl stokos gali pakisti oda, atsirasti nuovargis, susilpnti imunitetas. Kai yra didelis trkumas, sutrikdomos kepen ir nerv sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas.

Menstruacij metu dl piridoksino trkumo nereguliariai kraujuojama, atsiranda spuog. Nemaai nij dl jo trkumo pykina, atsiranda edem.

Perteklius. Perdozavimas galimas ilgai vartojant ypa didels dozes - sutrinka nerv sistemos veikl, sumaja platak ir pd jautrumas.Vitaminas B12. Vitaminui B12 priklauso grup chemikai gimining jungini, vadinam kobalaminais. Vitaminas B12 dalyvauja formuojant genetins mediagos struktr, padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kneliams. io vitamino apykaitai svarbs vitaminai C, B2 ir B6.

altiniai. Vitamino B12 nedideliais kiekiais yra gyvuliniuose produktuose - kepenyse, inkstuose, irdyje, msoje, uvyje, piene, kiauiniuose. Augaluose io vitamino beveik nra.Poveikis organizmui. Vitaminas B12 dalyvauja daugybje svarbi mediag apykaitos proces. Jis yra sudtin dalis ferment, reguliuojani maisto energijos kaupim raumen audiniuose, aktyvina folio rgt ir taip reguliuoja kraujodar. Dl to, stokojant vitamino B12 atsiranda folio rgties trkumui bdingas simptomas - maakraujyst. Negaunant vitamino B12 didja rizika susirgti piktybine maakraujyste, vadinama Adisono-Birmerio liga. Be to, kobalaminas yra svarbus kofermentas dalijantis lstelms ir perduodant genetin informacij naujai lstelei. Dl ios funkcijos vitaminas B12 maina cholesterolio koncentracij kraujo plazmoje.

Poreikis. Vitamino B12 reikia 3 mikrogram per par. Nors arnyno bakterijos ir gamina vitamin, jis nra siurbiamas. Kobalaminas pasisavinamas tik skrandyje. Nioms ir motinos pienu maitinanioms moterims io vitamino reikia 4 mikrogram per par.

Vitamino stoka. Poymiai - maakraujyst, ibalusios lpos, degantis lieuvis, pageltusi gleivin, silpnumo jausmas pakrtinyje, pakrikusi psichika. Kdikiams, kuri motinos maitinasi vegetarikai, yra pavojus negauti reikiamo vitamino B12 kiekio. Suaugusieji turi daug io vitamino atsarg, daniausiai jo trksta dl vegetarikos mitybos, nevartojant kiauini ir pieno. Trkum galima pajusti tik po 5-10 met, kadangi is vitaminas arnyne yra reabsorbuojamas.

Perteklius. Vitaminas B12 praktikai yra nenuodingas, taiau kai kuriems monms dl per dideli dozi gali atsirasti paprastj spuog, pamti vynelin.

Patarimas. Jei daug met maitinats tik vegetarikai, neatsisakykite raugint maisto produkt ir mieli. Bet ir tuomet po 5-10 met vitamino B12 atsargos gali isekti.Svarbu. Vyresniems monms danai trksta vitamino B12, kadangi j organizmas nebegali optimaliai panaudoti maisto mediag. Jie turt valgyti ypa vitamining maist. io vitamino mogus gauna su gyvuliniu maistu. Vegetarams jo danai trksta.

Vitaminas E. Vitamino E randama daugelyje maisto produkt, daugiausia aliejuose, grdinse kultrose, ypa daug motinos piene. Vitaminas E tirpsta riebaluose, atsparus kariui, organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose.

Poveikis. Vitaminas E - svarbus antioksidantas, saugo organizm nuo laisvj radikal alingo poveikio, slopina daugelio kenksming mediag, sukeliani rizik susirgti viu, poveik. Taip pat vitaminas reikalingas lsteli membran stabilumui palaikyti, saugo arterij vidin sienel nuo kalkjimo, aterosklerozs, skatina gyti aizdas, Stiprina organizmo imunitet, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletini spinduli poveikio.Vitaminas E neleidia atsirasti arba alina jau atsiradusius kraujotakos paeidimus, nes sumaina kraujo krejim ir neleidia susidaryti trombams.Trkumas. Sveikiems monms vitamino E netrksta, taiau jo gali trkti dl visiko badavimo, sutrikus riebal rezorbcijai, dl geltos, kasos ar tulies psls lig, taip pat neineiotiems kdikiams. Trkumas pasireikia nerv sistemos sutrikimu, virkinimo sutrikimais, alergija, gali sumati vyr lytinis potraukis ir sultti spermatozoid judrumas, moteris gali itikti savaiminis persileidimas, jos gali tapti nevaisingos.

Perteklius. Vartojant labai daug vitamino E padidja polinkis kraujuoti, silpnja imunitetas, gali sutrikti virkinimas, atsirasti nuovargis, odos udegimai.

13. Mediag perneimas ir alinimas13.1. Kvpavimas13.1.1. Kvpavimo sistemos sandaraKvpavimo sistem sudaro:1. Nosis (ivalo ir suildo or);

2. Rykl (ivalo, suildo or);

3. Antgerklis (apsaugo kvpavimo takus nuo svetimkni);

4. Balso aparatas (jo dka skleidiamas garsas, sudarytas i dviej styg ir plyio tarp j, nuo plyio dydio priklauso balso tembras ir auktumas);

5. Gerklos (ivalo ir suildo or);

6. Trachja (sulaiko svetimknius);

7. Bronchai (sulaiko svetimknius);

8. Plauiai (juose vyksta duj apykaita tarp kapiliar ir alveoli):

8.1. Bronchiols;

8.2. Alveols;

8.3. Plaui venul;

8.4. Plaui arteriol;

8.5. Kapiliar tinklas.

Pagalbiniai kvpavimo organai:

1. Diafragma (raumenin plv vykdanti kvpavim; kvpiant - nusileidia, ikvpiant pakyla);2. Tarponkauliniai raumenys (vykdo kvpavim, kvpiant pakyla, ikvpiant nusileidia).

Svarbiausia kvpavimo prieastis dirgiklis, didinantis kvpavimo dan, yra padidjusi anglies dioksido ir vandenilio jon koncentracija kraujyje. Koncentracijos pakitimus fiksuoja chemoreceptoriai. Jie siunia impulsus pailgosiose smegenyse esant kvpavim centr, kuris paspartina kvpavim.

Iorinio kvpavimo metu plauiuose i kraujo ieina anglies dioksidas, o patenka deguonis. Vidinio kvpavimo audiniuose metu i kraujo ieina deguonis, o eina krauj anglies dioksidas.

Duj apykaita tarp alveoli ir plaui kapiliar vyksta difuzijos bdu. Deguonis difunduoja kapiliarus, o anglies dioksidas alveoles. Deguonis kraujyje jungiasi su hemoglobinu ir susidaro oksihemoglobinas. Jungt sudaro geleis (Fe), esanti hemoglobine. Hemoglobino deguonies atidavim skatina rgtesn audini pH ir auktesn temperatra. Anglies dioksidas perneamas su hemoglobinu ir rgiojo karbonato jon pavidalu. iose reakcijose dalyvauja fermentai. Taip pat susidar anglies dioksido junginiai palaiko pastovi kraujo pH.

Hemoglobinas taip pat labai lengvai reaguoja su smalkmis (CO, anglies monoksidas), taiau is junginys yra labai patvarus. Hemoglobinas, prisijungs CO, tampa neveiklus ir sta, o kartu su juo sta ir eritrocitas. Todl mogus labai greitai apsinuodija ir mirta. Smalks pavojingos dar ir dl to, kad neturi nei kvapo, nei yra matomos, o apsinuodijimo simptomai paiam mogui yra labai sunkiai pastebimi (mogus pasidaro mieguistas ir umiega). Daugiausiai nusinuodijimo smalkmis atvej nutinka gaisr met, bei garauose dl vairuotoj neatsargumo (uvedamos mainos ir laikomos uvestos udarose patalpose).13.1.2. Kvpavimo sistemos ligosPlaui udegimas (pneumonija) tai minis infekcinis plaui audinio udegimas, kai dl plauius patekusi mikroorganizm plaui alveolse susikaupia udegiminio skysio ir lsteli. Plaui udegim sukelia vairs infekcijos sukljai (patogeniniai bakterijos ir virusai), patek plaui alveoles. Tikimyb susirgti plaui udegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo mogaus organizmo gynybini ypatybi, aplinkos. Palankias slygas ligai prasidti sudaro min virusin kvpavimo tak infekcija (peralimas ar gripas), ltins kvpavimo tak ligos, rkymas, alkoholizmas, mogaus imuniteto nusilpimas (taip pat imunitet slopinani vaist vartojimas), senyvas amius, kitos ligos (irdies nepakankamumas, cukrinis diabetas), stresas, badavimas. Norint ivengti plaui udegimo stenkits neperalti, venkite to, kas paskatina vystytis lig (nerkykite, tinkamai maitinkits). Turintiems didesn tikimyb susirgti reikt skiepytis nuo gripo. Danai sergantiems vaikams gali bti skiriami imuniteto stimuliatoriai Jei jau susirgote plaui udegimu, vykdykite visus gydytojo nurodymus, tinkamai gydykits ir ivengsite komplikacij.mios virusins kvpavimo tak infekcijos svoka apima vairi virus sukeltas ligas, kurioms bdingi kvpavimo organ paeidimo poymiai, intoksikacijos reikiniai. Ligonis turi bti izoliuotas. Patalpos turi bti danai ir drgnai valomos. Reikia vengti kontakt su ligoniais. Skiep nra. Tuberkulioz plaiausiai paplitusi infekcin liga pasaulyje, stipriai susijusi su socialinmis ir ekonominmis problemomis (skurdu, nedarbu, alkoholizmu, narkomanija, IV/AIDS), nepakankama tuberkuliozs profilaktika, pavluota diagnostika. Tuberkulioz sukelia tam tikr keli ri mikobakterijos. Lietuvoje pagrindinis ligos sukljas yra tuberkuliozs mikobakterijos, kurias mogus mogui perduoda per or. Ligos perdavimas vyksta kvpus serganiojo seili laeli, nors suserga ne kiekvienas kvps mogus. Pasaulins sveikatos organizacijos duomenimis, 1/3 pasaulio gyventoj yra usikrt tuberkuliozs mikobakterijomis, t.y. tuberkuliozs neiotojai gali susirgti, sutrikus organizmo imuninei sistemai. Pavojingiausi yra atvira plaui tuberkulioze sergantys, kosintys ir taip tuberkuliozs sukljus skleidiantys asmenys. Usikrtimo rizik stiprina didel suklj koncentracija ore, ilgas kontaktas su serganiuoju. Didel rizik susirgti tuberkulioze turi sergantieji cukralige (suserga apie 30 proc.), usikrtusieji IV (suserga 70-100 proc.). Neigiamos takos turi narkomanija ir alkoholizmas, imunitet slopinantis gydymas, vys, sunkios inkst, arnyno ligos, nevisavert m