Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
SOCIALINIO DARBO KATEDRA
Brigita Valatkaitytė
GLOBĖJŲ PATIRTIS VAIKO GLOBOS PROCESE: IŠ POGRINDŽIO Į
VIEŠUMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Socialinio darbo studijų programa, valstybinis kodas 6211JX060
Socialinio darbo studijų kryptis
Vadovas Doc.dr. Rasa Naujanienė
Apginta SMF dekanas
Kaunas, 2019
2
TURINYS
TURINYS ............................................................................................................................................ 2
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 5
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 6
1. VAIKO GLOBA ŠIUOLAIKINĖS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOJE ......................... 9
1.1. Vaiko globos konceptualizavimas ............................................................................................ 9
1.2. Požiūriai į vaiko globą užsienio šalyse ................................................................................... 10
1.3. Vaiko globos sistema Lietuvoje teisiniu ir praktiniu požiūriais ............................................. 12
2. SOCIALINIS DARBAS SU GLOBĖJŲ ŠEIMOMIS .................................................................. 16
2.1. Kritinė perspektyva socialiniame darbe su globėjais .............................................................. 16
2.2. Socialinis darbas ir socialinio darbuotojo vaidmuo pagalbos globėjams procese .................. 18
2.3. Globėjų tapsmo motyvacija .................................................................................................... 20
3. GLOBĖJŲ PATIRTIS VAIKO GLOBOS PROCESE TYRIMO METODOLOGIJA................. 23
3.1. Tyrimo tipas ............................................................................................................................ 23
3.2. Tyrimo duomenų rinkimo metodas ......................................................................................... 24
3.3. Tyrimo dalyviai, procesas ir etikos principai .......................................................................... 25
4. GLOBĖJŲ PATIRTIES VAIKO GLOBOS PROCESE TYRIMO REZULTATAI .................... 30
4.1.Motyvai, sąlygojantys vaiko globos procesą, globėjų požiūriu: „supranti, kad pasaulyje tu ne
vienas“ ........................................................................................................................................... 30
4.2. Globos planavimas ir pasiruošimas globai, tyrime dalyvavusių globėjų požiūriu: „nesistenk
pakeisti vaiko elgesio“ ................................................................................................................... 35
4.3. Šeimos išgyvenami pokyčiai, apsigyvenus globojamam vaikui ir jiems teikiama pagalba,
globėjų požiūriu: „gyvenimas aukštyn kojom“ ............................................................................. 41
DISKUSIJA ....................................................................................................................................... 52
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 55
REKOMENDACIJOS ....................................................................................................................... 57
LITERATŪRA .................................................................................................................................. 58
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 65
3
Lentelių ir paveikslų sąrašas
Iliustracijos nr. Pavadinimas Puslapis
1 lentelė
Vaikų globojamų (rūpinamų)
šeimose ir globos šeimoje
nustatymų skaičius
15
4
SANTRAUKA
Brigita Valatkaitytė. Globėjų patirtis vaiko globos procese: iš pogrindžio į viešumą.
Vadovė doc. dr. Rasa Naujanienė. Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų
fakultetas, Socialinio darbo katedra, Kaunas, 2019.
Lietuvoje sparčiai vykdoma vaikų globos pertvarkos reforma, kurios vienas iš pagrindinių
tikslų mažinti vaikų globos įstaigų skaičių ir skatinti vaikų globą šeimoje ar bendruomeniniuose
vaikų globos namuose. Skatinant vaikų globą šeimose reikia dėmesį skirti pagalbos prieinamumui,
todėl būtina plėsti paslaugų tinklą globėjų šeimoms. Televizijoje ir internetiniuose portaluose vis
dažniau kalbama globos tema, visuomenėje galima išgirsti dviprasmiškų nuomonių šia kryptimi.
Pastarieji įvykiai paskatino neigiamas kalbas, jog žmonės ryžtasi globoti vaikus dėl finansinės
naudos. Šis visuomenės požiūris labai menkina globėjų motyvaciją rūpintis tėvų globos netekusiais
vaikais. Norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus globos sistemos pertvaroje ir suteikti vaikams gyvenimą
šeimoje labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į globėjų šeimas. Tyrimo klausimas – kaip globėjai
konstruoja savo patirtį vaiko globos procese? Tyrimo objektas – globėjų patirtis vaiko globos
procese sąlygojantys veiksniai. Tyrimo tikslas – Atskleisti globėjų patirtis sąlygojančius veiksnius
vaiko globos procese, motyvacijos ir kritinės perspektyvos požiūriu. Tyrimo uždaviniai: 1.
Atskleisti motyvus, sąlygojančius vaiko globos procesą, globėjų požiūriu. 2. Aprašyti globos
planavimą ir pasiruošimą globai, tyrime dalyvavusių globėjų požiūriu. 3. Aprašyti šeimos
išgyvenamus pokyčius, apsigyvenus globojamam vaikui ir jiems teikiamą pagalbą, globėjų
požiūriu. Tyrimo metu remtasi konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine – interpretuojamąja
epistemologija. Taip pat buvo remiamasi kritinio socialinio darbo teorija norint sužinoti kaip
globėjai konstruoja savo patirtį globos procese. Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojamas pusiau
struktūrizuoto interviu metodas su nestruktūrizuoto interviu klausimais. Tyrimo atrankos metodas
tikslinis, pasirinkta kriterinė dalyvių atranka. Tyrime dalyvauti sutiko penkios globėjų šeimos,
kurios su globojamais vaikais nesusiję giminystės ryšiais. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė,
kad globėjų motyvaciją ryžtis tapti globėjais sąlygojo du motyvacijos šaltiniai. Vienas iš
pagrindinių motyvacijos šaltinių buvo asmeninė šeimos patirtis. Kitas motyvacijos veiksnys yra
išorinė motyvacija, tyrimo dalyviai atskleidė, jog išorinė motyvacija buvo kitų globėjų patirtis.
Šeimos dalindamosi savo patirtimi atskleidė, jog pasiruošimas tapti globėjais jiems buvo labai
vertingas procesas, kadangi pradėjus globoti vaikus buvo lengviau suprasti kas vyksta šeimos ir
vaiko gyvenime. Paslaugų spektras globėjų šeimoms yra plečiamas, kuriasi daugiau paslaugų,
tačiau kaip efektyviausią pagalbą tyrimo dalyviai įvardino kitų žmonių pasidalinimas panašia
patirtimi. Gauti tyrimo duomenys atskleidė globos sunkumus, vienas iš didžiausių sunkumų, kurį
įvardino šeimos, buvo santykių palaikymas su vaiko biologine šeima.
5
SUMMARY
Brigita Valatkaitytė. The experience of foster parents in the process of child care:
from underground to publicity. Thesis tutor: assoc. prof. Rasa Naujanienė. Vytautas Magnus
university, Faculty of Social Sciences, Social Work Department, Kaunas, 2019.
In Lithuania, the reform of foster care is rapidly being implemented, one of the main
objectives of which is to reduce the number of child care institutions and encourage foster child care
in the families or community care homes. Promoting child care in families requires attention to the
availability of assistance, and it is therefore necessary to expand the network of services for foster
families. Television and online portals are increasingly talking about custody, and there are
ambiguous opinions on this subject in society. Recent events have led to negative speeches that
people have decided to take care of children for a financial gain. This public attitude greatly
undermines the motivation of foster carers to take care of children who have lost parental care.
Changing the public's attitude towards foster care families is crucial for achieving the goals in the
care system's reform and providing children with family life. The research question is how do foster
carers construct their experience in the child care process? Objects of the research - factors
influencing the caregiver's experience in the child custody process. The aim of the research is to
reveal the factors determining the experience of carers in the process of child care. Objectives of the
research: 1. To reveal the motives that determine the process of child custody from the persective of
foster parents. 2. Describe the planning and preparation for the foster care, from the persective of
foster parents who participated in the study. 3. Describe the changes in family life when taking care
of the child under guardianship from the persective of foster parents. Five foster families were
interviewed using semistructured interview. The data obtained during the study revealed that the
motivation of the caregivers to become carers was determined by two sources of motivation. One of
the main sources of motivation was personal family experience. Another motivational factor is
external motivation. The participants of the study revealed that the external motivation was the
experience of other carers. Families sharing their experiences revealed that preparing them to
become foster carers was a very valuable process for them, as it was easier to understand what was
happening in the family and child's life when the children were taken care of. The range of services
for foster care families is expanding, providing more services, but as the most effective aid, research
participants identify other people sharing similar experiences. The study revealed difficulties in
foster care, and one of the biggest challenges that families have identified was maintaining
relationships with the child's biological family.
6
ĮVADAS
Tyrimo aktualumas: Nuolat besikeičianti šalies ekonominė ir politinė situacija natūraliai
palietė šeimą ir vaikus. Kiekviena visuomenė siekia išugdyti veiklius, savarankiškus, naudingus
visuomenei narius. Šiam tikslui pasiekti būtinos tam tikros gyvenimo sąlygos ir aplinkybės.
Kiekvienas vaikas į šį pasaulį ateina turėdamas tėvus, deja ne visi užauga šeimose apsupti meilės,
rūpesčio bei saugumo. Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja, kad kiekvienas vaikas turi
teisę augti ir tobulėti šeimoje, tik ji gali užtikrinti asmens brandą. Esant nepalankioms sąlygoms,
daugelis vaikų skursta. Anot Kaušilienės ir Blažienės (2003) vaikai patiria išnaudojimą ir prievartą,
tampa socialiai ir pedagogiškai apleisti. Galima teigti, jog ir Lietuvoje vaikai - neapsaugota
visuomenės dalis.
Aplinka, kurioje auga vaikas įtakoja jo socializaciją ir asmenybės formavimąsi. Šeimos ir
kultūros poveikis gali reikšmingai paveikti žmogaus asmenybę, elgesį, įsitikinimus ir vertybes,
kurios teigiamai koreliuoja su gyvenimo patirtimi (Huff, 2004). Taigi galima daryti prielaidą, jog
šeima didžiausią įtaką atlieka vaiko socializacijos kontekste. Vaikais augdamas šeimoje, o ne
institucijoje turi didesnes galimybes vystytis ir tobulėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas „Šeimose gyvenančių
vaikų globos įvertinimas“ (2007) atskleidė, kad dažnai globėjų šeimas ištinka krizė rūpinantis tėvų
globos netekusiais vaikais. Dažniausiai taip vysta, nes globėjai susiduria su bendravimo
problemomis rūpinantis be tėvų globos likusiais vaikais. Šeimoms pritrūksta tam tikrų įgūdžių ir
žinių. Žinoma, nemažai tam daro paslaugų tinklo trūkumas, kurs galėtų suteikti pagalbą globėjui ir
jo šeimai, todėl GIMK programos mokymai yra privalomi. Lietuvoje atkreipiamas dėmesys į
būsimų globėjų parengimo organizavimą, skiriamas dėmesys vaiko globai, tačiau vis dar trūksta
paslaugų įvairovės globojančioms šeimoms, kurios susiduria su įvairiomis problemomis, todėl vis
yra vaikų globojamų natūralioje šeimos aplinkoje, o institucijose (Žalimienė, 2015).
Lietuvoje sparčiai vykdoma globos pertvarkos reforma, kuomet siekiama pereiti nuo
institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos
vaikams, todėl vis dar didėja globėjų poreikis šalyje vis dar išlieka didelis (Genienė ir Šumskienė,
2016).
Lietuvoje vis dar išlieka tendencija, jog vaikų gerovė yra ganėtinai pažeidžiama. Atlikti
tyrimai atskleidė, kad ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, todėl įsitraukimas į Europos
sąjungos gerovės valstybių bendriją Lietuvai tapo iššūkiu. Norint pasiekti nacionalinius gyvenimo
standartus kaip vakarietiškų šalių būtina stiprinti vaikų gyvenimą šeimose, todėl labai svarbu
atsižvelgti į vaikų globėjus ir stiprinti šias šeimas, kurios užtikrintų vaikų gerovę (Dromantienė ir
Šalaševičiūtė, 2015).
7
Tyrimo mokslinis aktualumas: Vadovaujantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos 2015 metų veiklos ataskaita, 9220 vaikai 2015 metų pabaigoje buvo netekę
tėvų globos (rūpybos). Per 2015 metus globa buvo nustatyta 1837 vaikams. O 2015 metų pabaigoje
vaikų globos namų institucijose augo 3275 vaikai. Tai sudaro 35,5 procento visų vaikų, kuriems
nustatyta globa. Tokie skaičiai rodo, kokia situacija yra Lietuvoje, yra tikrai nemažai vaikų, kuriems
reikalinga globa. Metams bėgant situacija kinta, jau 2017 metais Lietuvos statistikos departamento
duomenimis 5602 vaikų augo globėjų (rūpintojų) šeimose, iš kurių 2402 vaikams buvo nustatyta
laikinoji globa (rūpyba) (Lietuvos statistikos departamentas, 2015).
Kalbant apie Lietuvą, šalyje vis dar trūksta mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų vaikų globos
procesą iš globėjų (rūpintojų) perspektyvos. Tyrimai susiję su globa (rūpyba) dažniausiai
analizuojami iš globojamų vaikų perspektyvos, todėl galima daryti prielaidą, kad globos procese
globojamų vaikų patyrimai yra daug svarbesni, nei juos globojančių žmonių patirtys ir išgyvenimai.
Atsižvelgiant į globėjus labai svarbu daug dėmesio skirti šeimoms bei jų palaikymui, kad globa
būtų sėkminga ir šeimos išliktų globos procese (Pickin, Brunsden, ir Hill, 2011).
Kitų šalių autorių moksliniuose tyrimuose galima rasti daugiau informacijos apie iššūkius su
kuriais susiduria globėjai, paramos reikšmę globos procese. Tyrėjai taip pat analizuoja kokios
paramos reikia žmonėms, kurie globoja tėvų globos netekusius vaikus. Visi šie tyrimai padeda
suprasti, ko reikia, kad globa būtų kuo sėkmingesnė ir būtų užtikrinti ne tik vaiko bet ir globėjų
poreikiai. Užsienio mokslininkai Brown ir Calder daug dėmesio skyrė vaikų globai ir atliko gana
nemažai tyrimų susijusių su vaikų globa šeimose (Brown ir Calder, 1999). Šių tyrimų rezultatai
parodė, kad ne mažiau svarbūs aspektai yra tokie, kaip dirba specialistai su globėjų (rūpintojų)
šeimomis (Brown ir Calder, 1999).
Tyrimo klausimas: Kaip globėjai konstruoja savo patirtį vaiko globos procese?
Tyrimo objektas: Globėjų patirtys vaiko globos procese sąlygojantys veiksniai.
Tyrimo tikslas: Atskleisti globėjų patirtis sąlygojančius veiksnius vaiko globos procese,
motyvacijos ir kritinės perspektyvos požiūriu.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti motyvus, sąlygojančius vaiko globos procesą, globėjų požiūriu.
2. Aprašyti globos planavimą ir pasiruošimą globai, tyrime dalyvavusių globėjų požiūriu.
3. Aprašyti šeimos išgyvenamus pokyčius, apsigyvenus globojamam vaikui, ir jiems
teikiamą pagalbą, globėjų požiūriu.
8
Sąvokų žodynėlis
GIMK programa – „tai mokymų programa, skirti būsimiems globėjams (rūpintojam),
budintiems globotojams, įtėviams ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams“
(Valstybinio audito ataskaita „Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius globojamo vaiko
interesus?“, 2014).
Globėjas – „fizinis ar juridinis vienetas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra paskirta
vaiko laikinoji arba nuolatinė globa“ (Matulevičiūtė, Kukauskas ir Montrimienė, 2005, p. 6).
Globos centras – socialinių paslaugų įstaiga, įgyvendindama vaiko globėjo teises ir
pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų
globos vaiką, socialinės rizikos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja
socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir globėjui, taip pat kitokią pagalbą vaiko
tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006).
Globos koordinatorius – globos centro socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas,
psichologas, atestuotas darbuotojas, koordinuojantis pagalbą globėjams ir globojamiems vaikams.
Atestuotas darbuotojas gali būti tik globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių globos
koordinatoriumi (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas „Dėl
globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės
priežiūros tvarkos aprašo“, 2018).
Išorinė motyvacija – tai procesas ar veikla atliekama siekiant išvengti nemalonių
padarinių ar gauti materialinę naudą, taip pat kai stengiamasi įtikti kitam asmeniui, aplinkai,
imponuoti žmogui, gauti dovaną, pagerinti įvaizdį (Legkauskas, 2001).
Motyvacija – tai atskiro individo elgesio, veiklos paskatos, motyvų veikti turėjimas.
Skatinamosios priežastys reguliuojančios asmenybės veiklą (Vaitkevičiūtė, 2007).
Vaiko globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto
fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir
fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų
gynimas ir atstovavimas jiems (Vaiko globos organizavimo nuostatai, 2002).
Vidinė motyvacija – tai impulsas, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas,
kai žmogus deda visas pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis
postūmis nereikalingas. Vidinė motyvacija ragina individą gyvenimo cikle ieškoti ir visais būdais
siekti naujų sugebėjimų (Creek, 1997).
9
1. VAIKO GLOBA ŠIUOLAIKINĖS VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS SISTEMOJE
1.1. Vaiko globos konceptualizavimas
Vaiko globa – tai alternatyva vaikams, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali augti su savo
biologiniais tėvais. Vaiko globa apibrėžiama kaip laikinas apgyvendinimas ne namuose, kol bus
vykdomas darbas su biologine vaiko šeima, tačiau jei darbas su šeima buvo nesėkmingas, vaiko
globa tampa ilgalaike alternatyva (Mosek, 2004). Vaikų gerovės sistemos tikslas teikti paslaugas,
vaikų gerovei užtikrinti (Price et.al., 2008).
Dar šešioliktame amžiuje pradėjo steigtis institucinė globa, kuri vis dar tęsiasi iki dabar.
Šiomis dienomis vaiko gerovė reglamentuota Lietuvos politikos sistemoje. Statistikos duomenimis,
kiek vienais metais tėvų globos neteka daugiau nei 2000 vaikų. Keletas dažniausiai pasitaikančių
priežasčių, dėl kurių vaikai paimamai iš biologinių šeimų yra vaikų nepriežiūra, tėvų
piktnaudžiavimas svaigiosiomis ar psichotropinėmis medžiagomis. Labai mažas procentas vaikų,
kuriems skiriama globa yra visiški našlaičiai (Šalaševičiūtė et. al., 2010).
Pasak Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos tiek Lietuvos,
tiek užsienio vaiko raidos ir interesų specialistai institucinę globą vertina itin kritiškai. Jungtinių
Tautų Vaiko teisų konvencija ir Lietuvos įstatymai numato, jog tokia globos gali būti skiriama tik
kraštutiniu atveju (Bendrosios europinės gairės dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės
globos, 2012).
Vaiko globa visada buvo ir yra jautri, bei aktuali mūsų šalies problema. Pastarieji metai
buvo permainingi: socialinės ir ekonominės srities naujovės, nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis
labiausiai paveikė tas šeimas, kurioms per sunku eiti sparčiu pasikeitimų tempu. Priežastis, kodėl
vaikas atsiduria valstybinėse ir savivaldybių įsteigtose globos įstaigose, yra ta, kad mūsų šalyje vis
dar nėra pakankamai socialinių paslaugų vaikui ir šeimai (Deveikienė et. al., 2011).
Lietuvoje ir užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog institucinė globa daro žalą žmogaus
gyvenimo kokybei. Tokia vaiko globos forma daro įtaką socialiniai atskirčiai. Nekokybiškos
paslaugos institucijoje, vietoj paslaugų bendruomenėje ar šeimoje, tokią žymę palieka visam
gyvenimui. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų organizacijos užsakymu atlikti
įvairūs moksliniai tyrimai įrodė, kad atskyrimas nuo tėvų ir net labai trumpas apgyvendinimas
institucijoje turi įtakos smegenų veiklai, iššaukti neigiamas pasekmes vaiko tolimesniam
gyvenimui. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija ir kiti žmogaus teisių dokumentai smerkia
institucionalizacija ir vis labiau pripažįsta, kad tai yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, netgi
10
priskiriama, kaip neigiama vaiko gerovės politika (Valstybinio audito ataskaita „Ar vaikų globos
sistema atitinka geriausius globojamo vaiko interesus?“ 2014, p. 7).
Šiuo metu, Lietuvoje prioritetas nustatyti vaiko globą šeimoje, šeimynoje ar
bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse globos sistemų
reformos praktika rodo, jog yra teigiamos permainos vaikų globos srityje. Pagal gautus duomenis
vaikų augančių globos institucijose skaičius sumažėjo. Lietuvoje 2013 m. veikė 143 vaikų globos
paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, iš jų didžioji dalis (95, arba 66 proc.) – stacionarios vaikų
globos įstaigos, 48 (34 proc.) – šeimynos. Šeimynos veikė mažiau nei pusėje savivaldybių – 28
(Valstybinio audito ataskaita „Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius globojamo vaiko
interesus?“ 2014, p. 7).
1.2. Požiūriai į vaiko globą užsienio šalyse
Vaikų teisių apsaugos klausimas šiandieniniame pasaulyje labai dažnai aptarinėjamas,
pastebima, kad vaikai vis dar viena iš pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių, nors apie vaikų
gerovės užtikrinimą kalbama ne vienerius metus. Vaikų apsauga aptarinėjama įvairiais aspektais,
neretai žiniasklaidoje pasirodo neigiami įvykiai susiję dėl vaikų nepriežiūros, todėl kyla įvairių
diskusijų ar vaikų teisės yra užtikrinamos ir tinkamai ginamos. Visame šiame kontekste kyla
klausimas ar vaikų apsaugai skiriama pakankamai dėmesio (Hayes ir Spratt, 2008). Šiame skyriuje
noriu trumpai apžvelgti skirtingų užsienių šalių praktika vaiko globos organizavimą globėjų
šeimose.
Nyderlanduose vaiko globa traktuojama tada, kai nepilnamečiai asmenys negali gyventi su
savo biologiniais tėvais, kurie neužtikrina vaikų gerovės šeimoje ir šiems trūksta tėvystės įgūdžių.
Šios valstybės vyriausybė teigia, kad vaikai turi užaugti tinkamose sąlygose ir tokioje aplinkoje,
kurioje būtų tenkinami ne tik vaiko fiziniai poreikiai, bet taip pat užtikrinamas jų emocinis bei
psichologinis saugumas. Šioje šalyje vaikų globos atžvilgiu vyksta stiprus bendruomenės
palaikymas taip pat yra ne mažai palaikomųjų paslaugų šeimoms, todėl paimamų vaikų skaičius iš
šeimų palyginant nėra didelis. Nyderlanduose yra keturios vaikų globos rūšys, todėl vaikams
parenkama globos rūšis, kuri atitinka jų poreikius (Vaiko globa, 2015).
Jungtinėje Karalystėje vaikų globa šeimoje susideda iš kelių veiksnių: apsisprendimo
globoti ir gaunamo atlygio už tai. Teigiama, kad globa traktuojama kaip apsisprendimas prižiūrėti
vaiką su kuriuo nėra siejamas giminystės ryšys. Šis apsisprendimas pripažįstamas teisiškai ir už jį
mokama finansinė parama. Vaiko priežiūra trunka tam tikrą laiką, pvz.: nuo kelių dienų iki neriboto
laiko, taip pat yra galimybė pasinaudoti atokvėpio paslauga. Taip pat Jungtinėje Karalystėje yra
išskiriamos šešios globos rūšys (Triseliotis, Borland ir Hill, 2000).
11
Jungtinėje Karalystėje globėjų pareigos yra daugmaž panašios kaip ir Lietuvoje:
globojamiems vaikams reikia užtikrinti saugią namų aplinką, tenkinti vaiko biologinius poreikius,
gerinti jo emocinę ir psichologinę būseną. Užtikrinti globojamiems vaikams ugdymą, bei tinkamą
auklėjimą, spręsti sveikatos problemas. Sudaryti sąlygas vaiko ir jo biologinės šeimos bendravimui.
Globėjai turi bendradarbiauti su specialistais, taip pat tobulinti savo kompetenciją ir užtikrinti
šeimos, kurioje vaikas šiuo metu gyvena gerovę (Triseliotis, et al., 2000).
Kanadoje vaikus globojanti šeima globa apibrėžiama kaip „pakaitinė šeima“. Globa yra
skiriama į laikiną ir nuolatinę globą, specialistai vaikams parenka globėjus pagal individualius
vaiko poreikius. Globėjais gali būti skiriami tiek vaiko giminaičiai, tiek giminystės ryšiais nesusiję
asmenys. Kanadoje yra išskiriamos penkios vaiko globos formos. Globa nustatoma tarpininkaujant
valdžios institucijai, kuri turi teisinę galią. Globėjų šeimą apibrėžia kaip pagalbą, kuri vaikams ir
jaunuoliams suteikiant kuo natūralesnę šeimyninę aplinką: pastogę, priežiūrą, paramą, saugumą ir
ugdymą (Colton ir Williams, 1997). Asmenims norintiems tapti globėjais, reikia išklausyti 27
valandų trunkančius PRIDE mokymus. Vaikų globos sistema Kanadoje dar kitaip vadinata „Onatrio
sistema“, šia sistema siekiama padėti vaikams ir jaunimui pasiekti visą savo potencialą stiprinant ir
modernizuojant vaikų ir jaunimo paslaugas. (Mahon, Anttonen, Bergqvist, Brennan ir Hobson,
2012).
Su kaimynine Latvija galime atrasti panašumų su tuo kas šiuo metu vyksta mūsų šalyje
šiomis dienomis. Latvijoje globos srityje yra labai stiprus ir profesionalus socialinis darbas su
šeimomis. Vaikams globa yra užtikrinama globėjų šeimoje iki to laiko, kol vaikas galės grįžti
gyventi su savo biologine šeima ir jam bus užtikrinama saugi aplinka. Paėmus vaiką iš šeimos, su
biologine šeima yra stipriai dirbama, kad šie galėtų susigrąžinti vaikus į šeimą. Panašų modelį dabar
galima pastebėti ir Lietuvoje, kadangi atsiradus mobilioms komandoms, stiprinamas socialinis
darbas su šeimomis, taip pat šeimoms taikoma atvejo vadyba, kurios tikslas sustiprinti biologinę
vaiko šeimą. Vaikai Latvijoje paimami atsižvelgiant į atsakingos institucijos (teismo įstaiga,
skirianti našlaičiams globėjus; ją finansuoja savivaldybės) valdininko sprendimu (Robila, 2012, p.,
32-41).
Atsižvelgiant į kitų šalių požiūrius į vaikų globą, galima daryti prielaidą, kad institucinė
vaikų globa yra keičiama į vaikų globą šeimose, kadangi tokia globos forma yra tinkamesnė
atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, vadovaujantis vaiko prigimtine teise augti šeimose. Visose
aprašytose šalyse vaikų paėmimo iš šeimos priežastys yra tos pačios: tėvai nebegali rūpintis savo
vaikais arba jais rūpinasi netinkamai, neužtikrindami svarbiausių vaiko poreikių. Svarbu paminėti,
jog iš visų analizuojamų valstybių Jungtinėje Karalystėje yra daugiausiai globos rūšių lyginant su
kitomis valstybėmis. Svarbu išskirti jog Jungtinėje karalystėje globėjai gali pasinaudoti atokvėpio
paslauga, kai dėl tam tikrų priežasčių trumpą laiką negali pasirūpinti globojamais vaikais savo
12
šeimoje. Taip pat asmenys ketinantys globoti vaikus turi atitikti nustatytus reikalavimus, pirminį
vertinimą atlieka tam tikros institucijos. Visose minėtose šalyse globėjai ir įtėviai turi baigti
mokymus būsimiems globėjams ir gauti specialistų įvertinimą, dėl jų pasirengimo globoti vaikus.
Dar vienas panašumas, jog visose minėtose šalyse taip pat ir Lietuvoje yra skiriama piniginė
pagalba globėjų šeimoms, tačiau visų jų dydis skiriasi. Visose minėtose šalyse nustačius globą
šeimose pradedama teikti socialinė pagalba šeimoms ir vaikams.
1.3. Vaiko globos sistema Lietuvoje teisiniu ir praktiniu požiūriais
Lietuvoje vaiko globą (rūpybą) įstatymiškai reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262), o vaiko globos procesą įteisina „vaiko globos
organizavimo nuostatai“ (Vaiko globos organizavimo nuostatai, 2002).
Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių
konvencijos įgyvendinimo vadove, taip pat Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos įstatyme
yra patvirtinta, kad atskirti vaiką nuo tėvų ar kitų asmenų, kurie teisėtai paskirti vaiko atstovais, taip
pat tėvų (teisėtų vaiko atstovų) valią, galima tik išimtiniais atvejais, kurie nustatyti įstaitymas bei
tam tikra patvirtinta tvarka (Valstybinio audito ataskaita, 2008).
Vaiko globa (rūpyba) Civiliniame kodekse apibrėžiama – „likusio be tėvų globos vaiko,
įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir
ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo
asmeninių, turtinių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems“ (Vaiko globos organizavimo
nuostatai, 2002). Globos (rūpybos) vaikui nustatymas yra teisinis aktas, o tai reiškia, kad likusio be
tėvų globos priežiūra, auklėjimas ir ugdymas ir gerovė perduodama kitam asmeniui (Giedrimas et.
al, 2013).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnį išskiriamas toks vaiko globos
rūpybos tikslas – „užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai
tinkamai augti, vystytis ir tobulėti“ (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000, 3.248 str.).
Taip pat išskiriami trys vaiko globos (rūpybos) uždaviniai (Lietuvos Respublikos civilinis
kodeksas, 2000, 3.248 str.):
1) „paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo
teises ir teisėtus interesus“ (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000, 3.248 str.);
2) „sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą“
(Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000, 3.248 str.);
3) „rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje“ (Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas, 2000, 3.248 str.).
13
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (2000) Lietuvoje vyrauja dvi vaikų
globos (rūpybos) rūšys:
„Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra,
auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre
ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į
šeimą“ (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000, 3.248 str.);
„Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis
sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų
atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos)
institucijai“ (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000, 3.248 str.).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodoma, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba)
nustatoma savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu), o vaiko nuolatinė globa (rūpyba)
nustatoma teismine tvarka. Taigi Lietuvoje vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma administracine,
o nuolatinė globa (rūpyba) – teismine tvarka (Valstybinio audito ataskaita, 2008). Laikinoji vaiko
globa rūpyba trumpalaikis procesas, kuris gali tęsti iki 12 mėnesių, tačiau išimtinais atvejais laikino
globa (rūpyba) gali būti pratęsiama tam tikram laikui, o nuolatinė globa tai yra ilgalaikis procesas,
kurio metai vaikas su šeima gali užmegzti ilgalaikius ir patvarius santykius, tačiau svarbu pabrėžti,
kad nepriklausomai nuo globos formos biologiniai tėvai gali susigrąžinti vaikus į savo biologinę
šeimą.
Vaiko globėju gali būti skiriamas nuolat Lietuvoje gyvenantis asmuo ar socialinės globos
įstaiga. Įstatymai numato vaiko globėjo parinkimo priežastis bei jų pareigas ir atsakomybę.
Numatytos šios globos formos: šeima, šeimyna, taip pat valstybiniai arba nevyriausybiniai vaikų
globos namai. Įstatymai numato, jog institucinė vaiko globa – kraštutinė globos forma (Lietuvos
Respublikos civilini kodeksas, 2000, 3.248 str.). Vaiko globėju skiriamas ne jaunesnis negu 21
metų iki 65 metų, tačiau taikomos išimtys dėl globėjų amžiaus, ypatingai jei globoti ryžtasi vaiko
artimieji giminaičiai, pvz.: seneliai.
Lietuvoje norint tapti vaiko globėjais, asmenys privalo išklausyti GIMK pagrindinius
mokymus būsimiems globėjams ir įtėviams. Šie mokymai privalomi asmenims, kurie su globojamu
vaiku nėra susiję giminystės ryšiais, šeimynos steigėjams ir bendruomeninių vaikų globos namų
darbuotojams. Artimiesiems vaiko giminaičiams mokymai nėra privalomi, tačiau rekomenduojami
(Valstybinio audito ataskaita „ Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius vaiko interesus?“, 2014).
GIMK programa - globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų
globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018
m. įsakymu (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir
14
darbo ministerijos direktorius įsakymas „Dėl globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių,
bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos patvirtinimo,
2018).
Mokymų metu žmonės įgauna reikalingų žinių bei gebėjimų, norint tinkamai pasirūpinti
globojamais vaikais, bei išvengti nesėkmingos globos. Šie mokymai susideda iš septynių
susitikimų, toliau mokymų dalyviai ir atestuoti socialiniai darbuotojai susitinka individualiai,
atlieką asmenų vertinimą pagal įvaikinimo tarnybos patvirtintą klausimyną galutiniam šeimos
vertinimui parengti (Giedrimas et. al., 2013).
Pagal socialinių paslaugų teisės aktus nustačius vaikui globos rūšį ir formą globėjų šeimai
ir globojamam vaikui pradedamos teikti socialinės paslaugos (Žalimienė, 2007). Globėjams
paskiriamas globos centro koordinatorius, kuris teikia koordinuotą pagalbą šeimai, vertina vaiko
individualius poreikius, pagal poreikį sudaro individualų pagalbos planą vaikui ar šeimai įtraukiant
kitus specialistus, pagal poreikį bendradarbiauja su kitomis įstaigomis užtikrinant kokybiškas
paslaugas. Ne rečiau, kaip kas šešis mėnesius vertina globos kokybę ir vertinimo išvadą pateikia
Valstybės vaiko teisių teritoriniam skyriui (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos įsakymas „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros
organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo“, 2018). Labai svarbu, numatyti pagalbos
sistemą globėjams teikiant jiems ne tik emocinį palaikymą, tačiau reikia koordinuotai organizuoti
įvairių specialistų pagalbą, organizuoti atokvėpio paslaugas, stebėti šeimos emocinę ir psichologinę
būseną, kad pagalba šeimoms būtų suteikiama laiku. Tik tada, kai pagalba bus numatyta ne tik
globotiniams, bet ir globėjams, galėsime kalbėti apie visavertį globėjų įsitraukimą į globos komandą
ir kokybišką globos procesą (Rimkus, 2016, p. 105).
Šeimoms, kurios globoja tėvų globos netekusius vaikus yra skiriama finansinė išmoka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos
tinklapyje pateikta informacija, kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje,
šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį
mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Vaiko globėjui
(rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje yra mokamas 4 bazinių socialinių
išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (Globos (rūpybos) išmoka ir
tikslinis priedas, 2015). Taip pat dalis savivaldybių iš savo savivaldybės biudžeto papildomai moka
pagalbos pinigus šeimos globojančios tėvų globos netekusius vaikus, kuriuos numato tvirtindami
metinį biudžetą.
15
1 lentelė
Vaikų globojamų (rūpinamų) šeimose ir globos šeimoje nustatymų skaičius
Metai Vaikai globojami
šeimose
Vaikai globojami
senelių
Vaikai globojami
brolių ir seserų
Vaikai globojami
dėdžių ir tetų
2007 1484 565 158 230
2008 1420 640 132 240
2009 1228 508 149 223
2010 1053 463 145 169
2011 1031 465 114 203
2012 963 439 119 147
2013 956 440 116 157
2014 1021 470 114 153
2015 992 407 103 152
2016 1123 472 112 163
2017 1017 357 94 143
Pagal Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenis (2017), galima matyti, jog
daugiausiai vaikus globoja asmenys su vaiku nesusiję giminystės ryšiais, giminaičiai vaikus globoti
ryžtasi mažiau (žr. 1 lentelę). Apžvelgiant lentelės duomenis vaikų skaičius globojamas šeimose
išlieka prioritetinis.
Apibendrinant vaikų globos sistemą teisiniu ir praktiniu požiūriu galima teigti, kad vaiko
globa (rūpyba) yra reglamentuota teisės aktais ir yra nuoseklios procedūros, kurių būtina laikytis.
Šeimos gali rinktis iš dviejų globos rūšių t.y. laikinoji arba nuolatinė globa. Asmenims arba
šeimoms, kurios nusprendė ryžtis šiam žingsniui reikia pasiruoši, kad jų laukia procesas, kurio metu
jiems reikės atitikti tam tikrus reikalavimus, bei išklausyti pagrindinius GIMK mokymus ir gauti
atestuotų socialinių darbuotojų galutinį įvertinimą, tačiau artimiesiems vaiko giminaičiams GIMK
mokymai nėra privalomi, tik rekomendacinio pobūdžio. Globėjų šeimoms skiriama finansinė
parama, taip pat keletas savivaldybių iš savo metinio lėšų biudžeto skiria papildomai pagalbos
pinigus šeimoms. Taigi, pastebima, kad vykdant globos pertvarkos reformą vis daugiau dėmesio
skiriama globėjams ir globojamiems vaikams, tačiau visas globos procesas galėtų būti
supaprastinimas ir daugiau dėmesio skiriama pačioms šeimoms ir paslaugų teikimui, negu teisinėms
procedūroms.
16
2. SOCIALINIS DARBAS SU GLOBĖJŲ ŠEIMOMIS
2.1. Kritinė perspektyva socialiniame darbe su globėjais
Socialinis darbas yra turtingas įvairiomis teorijomis ir ideologijomis. Kritinės teorijos
taikymas socialinio darbo praktikoje puikiai dera su žmonių gerovės stiprinimo, socialinio
teisingumo skatinimo ir priespaudos gyventojų įgalinimo profesinėmis vertybėmis, derinant mikro
ir makro lygmenių praktiką (Salas et. al. 2010).
Tokie autoriai kaip Bailey ir Brake (1975) bei Corrigan ir Leonard (1978) išplėtė kritikos
sąvoką, todėl pats kritinis socialinis darbas buvo naudojamas kaip nuoseklus terminas tik
pastaruosius kelerius metus, daugiausiai šis terminas buvo naudojamas Kanados ir Australų
mokslininkų literatūroje.
Nors nėra lengva nustatyti vieną apibrėžimą radikalaus socialinio darbo, tačiau galima
paminėti, kad ankstesni teorijos pagrindiniai konceptai socialiniame darbe pradėti taikyti nuo 1960
metų, kada prasidėjo radikali socialinio darbo kritika. Toks socialinis darbas rėmėsi šiomis
temomis: asmeninių problemų struktūrinė analizė; Socialinio darbo ir socialinės gerovės funkcijų
analizė; nuolatinė socialinė kritika, susijusi su slegiančiomis funkcijomis; Asmeninio išsivadavimo
ir socialinių pokyčių tikslai (Reisch ir Andrews, 2001).
Pritariant kritinei socialinio darbo praktikai, reiškia atsisakymą/prieštaravimą
blokuojantiems galios santykiams, peržengiantiems socialinio darbuotojo susitikimus su klientais.
Dabartinėje socialinio darbo literatūroje dažnai paminėta darbuotojų, pripažįstančių jų socialinę
padėtį, svarba sudėtingose rasinės, klasės, lyties, heteroseksualinėse ir galingose dominavimo
struktūrose (Heron, 2005).
Fook (2003) teigia, kad galima atsekti kritinės socialinio darbo tradicijas nuo ankstyvos
radikalizuotos kritikos, pagrįstos marksizmo analize. Pasak autorės, kritinės teorijos teorijoje
vyrauja penki pagrindiniai kritinės perspektyvos principai. Pirmasis principas yra dominavimo. Šis
principas gali būti struktūrinis, tačiau gali būti išgyvenamas ir asmeniškai. Dominavimas gali būti
pasiekiamas išorės išnaudojimu sprendžiant grupės ar asmens išgyvenimuose. Asmenys apgaulės
būdu dalyvauja savo priespaudoje. Kritiniu požiūriu svarbu pripažinti, kad dominavimas gali būti
įvairių formų (Fook, 1993, p.124 ).
Antrasis principas anot Fook (2003) yra „melagingos sąmonės“. Ši idėja teigia, kad
suvokimo procesai gali būti užblokuoti, o to pasekoje socialinės struktūros gali būti konstruojamos
ir keičiamos (Fook, 2003, p. 124). Kitas principas yra pozityvistinių ideologijų kritika. Tokia kritika
yra pagrįsta fatalizmu ir pasyvumu, t.y. individas mato, kad jis yra nutolęs nuo galios daryti įtaką
savo socialinėms situacijoms (Fook, 1993, p. 124). Ketvirtas principas yra poreikis keisti žinojimo
būdus, todėl žinios yra taip pat socialiai sukonstruotos ir gali atsispindėti „empirinėje tikrovėje“.
17
Savirefleksija ir sąveika taip pat svarbus procesas kuriant žinias ir tai akcentuoja komunikacijos
procesų potencialas. Paskutinis principas teigia, jog socialinių pokyčių galimybė yra vertinga
iššūkių dominavime. Akcentuojant socialinio pobūdžio veiksmų transformacines ar emancipacines
galimybes socialinė teorija yra labiau savanoriška, o ne deterministinė (Fook, 2003, p. 125).
Pagal Fook socialiniai darbuotojai kritinę teoriją darbe naudoja tuo principu, jog turint
tikslą, socialinį darbą galima plėtoti sistemiškai. Esminis dalykas yra žinojimas, jog asmenų
suvokimo formos matomos iš skirtingų pusių perspektyvos. Šis sistemins principas leidžia
susikoncentruoti į įvairius socialinius judėjimus, tokius kaip feministiniai ar lyčių lygybės
judėjimai. Kritiškai mąstantis socialinis darbuotojas skatina savo klientų sąmoningumą, leidžia
jiems patiems atpažinti nesėkmes bei tai kas lemia jų atsiradimą, kurios yra susijusios su
socialinėmis struktūromis, o ne klientų asmenybėmis (Healy, 2014).
Socialiniai santykiai ir struktūros yra sukonstruotos ir todėl yra keičiamos, tad svarbu kurti
būdus, kad suvokti, kas viršija vyraujančios konstrukcijos žinias, įskaitant pripažinimą, kad žinios
gali atspindėti „empirinę tikrovę“, bet taip pat yra socialiai sukurtos. Todėl savirefleksija ir sąveiką
tapti svarbiais procesais kuriant žinias, ir tai akcentuoja transformacijos potencialas ( Fook, 2003).
Kritinė teorija pabrėžia antidiskriminacinę praktiką ir supratimą, jog savarankiškai kylanti
mintis turi tam tikras ribas, kurios yra nubrėžiamos struktūrų ir procesų. Socialinių darbuotojų
įtraukimas į šį procesą turi būti suprastas asmenų socialinių paslaugų gavėjų subjektyviomis
mintimis. Kritinės teorijos sąsajoje su postmodernizmu atskleidžiama objektyvaus pasaulio ryšys su
subjektyviais šio patiriamo pasaulio dalyviais (socialinių paslaugų dalyviais). Kritinis tyrimas
geriausiai gali būti suprastas individų įgalinimo kontekste (Carroll, 2004).
Taigi organizuojant pagalbą globėjams bei įtėviams galima remtis kritinės perspektyvos
požiūriu (Allway, 1995). Galima teigti, kad naudojant kritinę teoriją įmanoma padėti globėjams
suprasti, kad jie taip pat įgalūs keisti nusistovėjusią sistemą vaiko globos sistemoje.
Atsižvelgiant kritinės teorijos modeliu į globėjų patirtis vaiko globos procese, galima
daryti prielaidą, jog globėjams trūksta išorinio palaikymo ir paslaugų tinklo. Norint suteikti
reikiamą pagalbą vaikams, paslaugos turi būti prieinamos ir juos globojančioms ar prižiūrinčioms
šeimoms – globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams, šeimynoms Lietuvoje
pradėjo kurtis globos centrai. Globos centro tikslas – skatinti globą (rūpybą) šeimose, teikti
konsultacinę, psichosocialinę pagalbą globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams
ar asmenims, ketinantiems jais tapti. Bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ir institucijomis siekiant
palengvinti globėjų šeimų gyvenimą.
18
2.2. Socialinis darbas ir socialinio darbuotojo vaidmuo pagalbos globėjams
procese
Šiais laikais socialinis darbas dar besivystanti sistema, kuri orientuota ne vien į
bendruomenės gerovę, taip pat ir į atskirų asmenų gerovę. Socialinis darbas pradžioje orientavosi į
savanorišką sistemą ir palaipsniui pradėjo daugiau dėmesio skirti visuomenės ekonominei ir
demokratiniai gerovei. Socialiniai darbuotojai užima labai svarbią poziciją visuomenės ir
bendruomenės balanso palaikyme (Davies, 2012).
Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje, tai gi Lietuvoje
socialinis darbas taip pat nebenaujas reiškinys. Nors mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš
naujausių profesijų. Šiandien socialinis darbas kaip profesija yra įtrauktas į Lietuvos profesijų
klasifikatorių, kuriame išskirta dešimt pagrindinių profesijų (Kavaliauskienė, 2016).
Socialinio darbo tikslas yra socialinių problemų sprendimas, kurios atsiranda kai žmogus
susiduria su bendruomene ir visuomene. Socialinis darbuotojas, kuris nori išspręsti šias problemas
turi vadovautis įvairiomis žiniomis (Eidukevičiūtė ir Večkienė, 2014).
Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra
pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę
sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių,
kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui. Socialinis
darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių
teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę.
Minėta apibrėžtis gali būti išplėsta nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygiu (Risler, Lowe ir Nackerud,
2003).
Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas
socialines paslaugas, bendradarbiaudamas kartu su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose
profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė – tai būdas, kurį darbuotojas naudoja
parodyti save įvairiose situacijose. Socialinis darbuotojas turi gerai suprasti ir suvokti savo
atliekamus vaidmenis. Tik suprasdamas savo kompetencijos ribas, atliekamus vaidmenis, socialinis
darbuotojas gali profesionaliai pagal kompetenciją organizuoti savo darbą, tapti našiu komandos
nariu (Milkintaitė ir Marcinkevičienė, 2013, p.83).
Globėjai augindami tėvų globos netekusius vaikus, susiduria su įvairiomis problemomis,
todėl neretai į pagalbą ateina socialines paslaugas teikiantys darbuotojai (Snieškienė, 1999).
Lietuvoje, dažniausiai už vaikų apsaugą atsakingi teritoriniai vaiko teisių skyriai, kurie planuoja ir
vykdo prevencinę darbo programą su tėvais, vertina ir sistemina gautas žinias apie neprižiūrimus,
be tėvų priežiūros likusius vaikus, analizuoja įvaikinimo klausimus, rekomenduoja ir paskiria
pedagoginę, teisinę pagalbą, gina vaikų interesus, esant poreikiui tarpininkauja teisme ir t. t., tačiau
19
vis dažniau į pagalbos procesą įsijungia ir socialiniai darbuotojai, kurie dirba ir su vaiko biologine
šeima ir su globėjų šeima, padeda palaikyti ryšius, teikia konsultacijas ir kitas socialines paslaugas
(Dromantienė ir Šalaševičiūtė, 2015).
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas „Globos centro veiklos ir vaiko budinčio
globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas“, kuriame
patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar
kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai
globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai
kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais
globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis,
biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su
socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Taip pat globos koordinatorius tvarko
globėjų bylas, pildo reikiamus dokumentus, jeigu yra poreikis teikia užklausas kitoms įstaigoms
pvz.: kreipiasi į ugdymo įstaigas dėl informacijos pateikimo apie globojamų vaikų charakteristikas
kitos reikalingos informacijos (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
įsakymas „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros
organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo“, 2018).
Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų
šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu. Globėjas su globos
koordinatoriumi turi nuolat palaikyti kontaktą, apsilankymų metu specialistas vertina individualius
vaiko poreikius, esant poreikiui sudaro pagalbos planą.
Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime,
todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip
pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę
paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų
įsitraukimą š problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant
biologinių šeimų susitikimus, globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai
bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų
planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra
labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013). Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese
svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012). Globėjams naudinga, kai socialinis
darbuotojas jiems suteikia informaciją apie padėtš vaiko biologinėje šeimoje, vykstančius teismo
procesus.
Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje
socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais.
20
Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama
buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigtis globos centrams, kurių klietų tikslinė grupė globėjai ir
globojami vaikai. Sunku vertinti paslauhų kokybė, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai
dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina. Parama, skirta globėjams ir vaikų globai yra socialinio
darbo sistema, kuri šiuo metu dar nėra pakankamai išplėtota (Sen ir Broadhurst, 2011).
2.3. Globėjų tapsmo motyvacija
Motyvacija – atitinkamo elgesio, poelgio, motyvų veikti turėjimas. Skatinamosios
priežastys reguliuojančios asmenybės veiklą (Vaitkevičiūtė, 2007). Motyvaciją taip pat galima
apibūdinti kaip kintantį procesą, kuris įtakoja asmens poelgio ir santykių eigą, dažnumą ir stiprumą,
sąveikaujant tarp motyvuoto žmogaus ir situacijos galinčios patenkinti poreikius, bei žingeidumą
(Mayers ir David, 2000).
Žmonės, kurie nori tapti tėvų globos netekusių vaikų globėjais, motyvų gali pasitaikyti
keletas, globėjų motyvacija gali būti tarpusavyje persipynus, todėl ištirti motyvacijos veiksnius yra
nelengva užduotis tyrėjui. Globėjų motyvaciją nėra skirstoma kaip įprastai į vidinius ir išorinius
veiksnius, kadangi jų motyvacija yra išskiriama bendrai (Kušlienė et. al., 2010).
Triseliotis (2000) daug dėmesio skyrė globėjų motyvacijai, todėl analizuodamas įvairius
mokslinius tyrimus autorius pastebėjo, jog motyvacija yra susijusi su altruizmo apraiškomis, bei
noru padėti kitam. Remdamasis psichoanalitine teorija tyrėjas atrado, kad dažnai individų veiksmai
yra nesąmoningi ir veiksniai yra nežinomi, todėl motyvus sunku atpažinti ir suskirstyti į tam tikras
kategorijas.
Globėjai įvardina apie keletą priežasčių, dėl kurių jie nori tapti globėjais. Šios priežastys
suskirstytos į vidinę ir išorinę motyvaciją. Vidinės motyvacijos veiksniai kyla iš žmogaus vertybių,
standartų ir asmeninių bruožų. Motyvacijos, kurias lemia numatomas atlygis arba kitų lūkesčių
įvykdymas nesusijęs su žmogaus vidinėmis savybėmis, vadinamos išorinėmis motyvacijomis (Jose,
Mumtaz, & Uvais, 2018).
Globėjai teigia, kad jų motyvacija pasiryžti globai sustiprino kitų globėjų geroji patirtis,
kuri viešinama spaudoje, informaciniuose pranešimuose, taip pat kontaktas su kitomis globėjų
šeimomis (McHugh et. al., 2004).
Motyvacijos tyrimai dažniausiai yra susiję su asmeninėmis žmogaus savybėmis arba su tuo
kaip išorinės sąlygos formuoja elgesį. Vidinė motyvacija paprastai vertinama kaip galingiausia ir
ilgalaikė motyvacijos forma. Ji gyvena individo viduje, nurodo jų ketinimus ir veiksmus.
Vadovaujasi vertybėmis, emocijomis ir vidiniais įsitikinimais (Osborn, Panozzo, Richardson ir
Bromfield, 2007).
21
Vidinė motyvacija - tai impulsas, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai
žmogus deda visas savo pastangas iš smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks
išorinis postūmis nereikalingas. Vidinė motyvacija ragina individą gyvenimo cikle ieškoti ir visais
įmanomais būdais siekti naujų sugebėjimų (Creek, 1997). Išorinė motyvacija - tai procesas ar veikla
atliekama siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą, taip pat kai stengiamasi
įtikti kitam asmeniui, aplinkai, imponuoti žmogui, gauti dovaną, pagerinti įvaizdį (Legkauskas,
2001).
Latham ir Pinder (2005) apžvelgdami motyvacijos teoriją teigia, kad pati motyvacija yra
daugiau orientuotas požiūris į kultūrą, kuriuo pripažįsta šalies nacionalinė kultūra, kurioje gyvena
individas, todėl dažnai ir asmens motyvacija gali nulemti kultūrinis požiūris.
Vienas iš didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių globėjų šeimų ir įtėvių šeimų motyvas
rūpintis be tėvų globos likusiais vaikais yra jų pačių asmeninis noras bei vidinis poreikis, atrasti
save tėvo ir motinos vaidmenyje. Dar vienas motyvas, dėl kurio žmonės nori globoti ar rūpintis be
tėvų globos likusiais vaikais yra vidinis jautrumas ir pareiga, pasirūpinti jiems artimais vaikais,
pvz.: giminystės ryšiais susijusiais vaikais. Žinoma, šiuos motyvus taip pat gali sustiprinti asmens
noras įsitraukti į socialinę veiklą ir tapti aktyviu visuomenės nariu, taip pat vyrauja poreikis padėti
vaikui, suteikti jam šeimą ir namų jaukumą. Svarbu paminėti, kad sprendimo priėmimui įtakos gali
turėti aktyvi socialinė žinutė, kuri perduodama per reklamas, taip pat motyvaciją gali įtakoti ir
bendruomenėje vyraujantys standartai bei požiūris (Matulevičiūtė, Kukauskas ir Montrimienė,
2005, p. 34).
Tarptautinėje literatūroje teigiama, kad kontaktas su esamais globėjais, jų patirties
išklausymas yra pagrindinis pradinis motyvacinis veiksnys, kuris duoda peno apsisprendimui tapti
globėju, tačiau išoriniai veiksniai, pvz., pajamos ir šeimos pagausėjimas, taip pat pripažįstami
svarbiais veiksniais galutiniuose sprendimuose pradėti globoti tėvų globos netekusius vaikus
(Sebba, 2012).
Andersson (2001) teigė, kad norint padėti globėjams labai svarbu žinoti, kokia yra priežastis,
kas ir kas juos motyvuoja tapti globėjais, todėl siekiant suteikti kokybiškas paslaugas asmenims
pirmiausiai reikės išsiaiškinti globos motyvus. Pastebima jog gera praktika globos srityje tokia, kad
motyvą tapti globėjais šeimos apgalvotų ne spontaniškai. Praktika rodo, kad netinkamas motyvas
atsiranda, kai globėjai motyvą globoti vaikus įvardina savo biologinio vaiko praradimo pakeitimą
globojamu vaiku ar tikintis išspręsti kitas asmenines ar esamas šeimoje problemas. Praktika rodo,
kad šeimose, kai vaikas užima kažkieno kito vietą, tapatinamas su kitu ar tampa santykių šeimoje
manipuliavimo įrankiu. Taigi tokiais konkrečiais atvejais nerekomenduojama asmenims tapti
globėjais ar įtėviais (Matulevičiūtė et al., 2005).
22
Apibendrinant galima teigti, kad globos procese svarbus socialinių paslaugų tinklas globėjų
šeimoms, ne mažiau svarbi parama iš aplinkos, todėl norint stiprinti socialinį darbą su globėjais
reikia atrasti pagalbą iš išorinių sistemų. Remiantis kritine socialinio darbo perspektyva reikia
padėti globėjų šeimoms suprasti, kad tik patiems paslaugų gavėjams aktyviai įsitraukiant jie bus
pajėgūs keisti nusistovėjusią socialinę sistemą. Pagrindinė problema, susijusi su vaikų globa yra
santykis su kitomis socialinių paslaugų sistemos dalimis. Paslaugų priežiūra nėra suvokiama kaip
nuolatinis vaiko problemų sprendimas, daugeliu atvejų ji neveikia kaip viena sistema. Atsižvelgiant
į globėjų tapsmo motyvaciją svarbu paminėti, kad motyvaciją lemią du veiksniai. Vidinė ir išorinė
motyvacija yra persipynusios tarpusavyje, daugelis autorių sutinka, jog išorinė motyvacija yra
silpnesnė negu vidinė, tačiau dažnai pasitaiko, jog išorinė motyvacija palaipsniui pereina į vidinę.
Analizuojant globėjų tapsmo motyvacijos veiksnius galima plėtoti reikiamą socialinės pagalbos
sistemą šeimoms.
23
3. GLOBĖJŲ PATIRTIS VAIKO GLOBOS PROCESE
TYRIMO METODOLOGIJA
3.1. Tyrimo tipas
Šio darbo tyrimui pasirinkta kokybinio tyrimo metodologija, anot Žukauskienės (2008)
kokybinis tyrimas tai sistemingas situacijos, įvykio ar grupės tyrimas kuo natūralesnėje jam
aplinkoje, siekiant suprasti tyrimo dalyvius bei pateikti interpretacinį, holistinį iš situacijų analizės
kylantį paaiškinimą (Žukauskienė, 2008, p.17).
Kokybinio tyrimo pagalba bus galima pastebėti elgesio ir psichologines ypatybes, toks
tyrimas skatina atkreipti dėmesį į individų mąstymą ir patirtis konkrečiose situacijose. Šio tyrimo
dėka, galima įžvelgti, kaip funkcionuoja įvairūs socialinės srities procesai, tyrimas padeda suprasti,
kaip asmenys priimant konkrečius sprendimus panaudoja savo įpročius. Taip pat įvairiuose
lygmenyse galima stebėti esamos veiklos rezultatus. Atliekant tokį tyrimą vadovaujamasi interviu
ir stebėjimo metodu (Žydžiūnaitė ir Sabaliauskas, 2017).
Anot Kardelio (2002), kokybiniai tyrimai gali būti apibūdinami kaip natūralistiniai ir
apimantys ilgalaikį objekto tyrimą, kurio pagrindinis tikslas yra suprasti socialinės, psichologinės ar
kitos aplinkos poveikį asmeniui ar jo elgesiui. Svarbu paminėti, kad šių tyrimų dėka asmuo
analizuojamas kaip unikalus reiškinys, kuris tikrovę suvokia ne kaip teigia kiti, bet suvokia savaip
išreikšdamas savo elgesiu ar supratimu (Tidikis, 2003).
Šio tyrimo objektas yra globėjai, kurie augina tėvų globos netekusius vaikus, todėl šiai
tyrimo dalyvių grupei aprašyti buvo pasirenkama subjektyvi – interpretatyvi epistemologija. Anot
Ruškaus (2010) epistemologija nagrinėja tyrimo realybės konstruktą. Realybė yra matoma iš
globėjų pusės perspektyvos, o subjektyvi epistemologija padeda atkleisti, kaip skirtingai globėjai
konstruoja savo patirtį.
Tyrimo metu gauti duomenys yra susiję vertybiniu principu, kadangi tyrėjo subjektyvi
patirtis ir jo asmeninės vertybės sąveikauja su tyrimo dalyvio turimomis vertybėmis (Denzin ir
Lincoln 1994). Pasaulį suvokiame sąveikaudami kartu su tyrimo dalyviu, tačiau jo turimos žinios
yra interpretuojamos ir perkonstruojamos, tad gaunamas rezultatas yra subjektyvistinis. Tiriamieji
tampa savo patirties ekspertais, šiuo atveju tai globėjų šeimos, o tyrėjas tampa asmeniu, kuris
perteikia visą tai visuomenei (Kidd ir Kral, 2005).
Kadangi šiame tyrime siekiama suprasti, kaip žmogus mąsto, ką jis jaučia ir kaip jis elgėsi
ir elgiasi įvairiose situacijose ar sąveikose su kitais žmonėmis. Visas tyrimas atliekamas
vadovaujantis moksliniais metodais, atkreipiant dėmesį į prasmes, susijusias su skirtingais individų
gyvenimo aspektais, siekiant suprasti individų elgsenas bei lūkesčius. Taip pat šie tyrimai yra
lankstūs bei atviri interpretacijoms, tai yra šių tyrimų privalumas (Žydžiūnaitė, Sabaliauskas, 2017).
24
3.2. Tyrimo duomenų rinkimo metodas
Tyrimo duomenų rinkimo metodas. Tyrimo duomenų rinkimui buvo naudojamas pusiau
struktūrizuotas interviu metodas, su nestruktūruoto interviu intarpais. Pusiau struktūrizuotas interviu
buvo pasirinktas tam, jog pokalbio eigoje būtų galimybė pagilinti užduotis klausimus, ar tyrimo
dalyvį sugrąžinti į interviu, pradėjus jam pasakoti su interviu nesusijusius dalykus. Naudojant tipo
duomenų tyrimo dalyviai gali laisviau kalbėti ir atsakinėti į užduodamus klausimus (Krysk ir Finn,
2010). Taip pat kokybinių interviu metu galima į pagalbą pasitelkti stebėjimą, kurio metu
atkreipiamas dėmesys į asmenų mąstymą, tyrimo dalyvio reakcijas ir patirtis vienu ar kitu klausimu
(Žydžiūnaitė ir Sabaliauskas, 2017).
Taip pat vienas iš kokybinių duomenų analizės metodų yra lyginamasis, kurio principinis
duomenų apdorojimas tai duomenų grupavimas ir atrinkimas į kategorijas ir subkategorijas, todėl
pasitelkiama analogiška duomenų analizė (Kardelis, 2007).
Tokio tipo tyrimas, tyrėjui suteikia galimybę pačiam įsitraukti į tyrimo procesą ir dėti
pastangas norint išsiaiškinti jį dominantį aspektą. Tyrimo metu gautą informaciją vertins ir
susistemins ir savo esamos pozicijos, vėliau tyrėjo pastebėjimai bus pateikti subjektyvioje tyrėjo
refleksijoje (Petružytė, 2014).
Tyrimo interviu metu duomenys buvo įrašomi naudojantis mobiliuoju telefonu, siekiant
gautus duomenis pateikti kuo tikslesnius, vėliau duomenys buvo išrašomi ir apdorojami.
Duomenų rinkimo instrumentas. Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinktas interviu metodas,
suformuotos gairės, kurios sudarytos iš 23 klausimų (žr. 1 priedą). Atsakydami į užduodamus
klausimus tyrimo dalyviai galėjo laisvai reikšti savo mintis, dėl to tyrimo metu gauti atsakymai yra
unikalūs (Kardelis, 2007). Visi interviu metu užduodami klausimai buvo pasirinkti sąmoningai,
norint gauti kuo išsamesnius atsakymus iš tyrimo dalyvių, klausimai buvo pagilinami arba
užduodami papildomi klausimai: „Ar teisingai supratau, kad...?“, „Gal galite papasakoti
plačiau...?“, „Kaip tada jautėtės...?“, „Jūs teigiate, kad...“, „Kas vyko tada, kai...?“. Šie papildomi
klausimai, padėjo išsiaiškinti ar tyrėjas teisingai suprato tyrimo dalyvio pasakytus atsakymus, taip
pat šių klausimų dėka tyrimo dalyviai galėjo plačiau papasakoti apie situaciją, o tyrėjas gauti
daugiau duomenų.
Pusiau struktūruoto interviu temos:
Sprendimas tapti globėjais. (Kokie buvo pagrindiniai motyvai tapti globėjais? Kas Jus
paskatino globoti ir kiek laiko truko apsisprendimas? .Kas buvo globos iniciatorius?)
Pasirengimas tapti globėjais. (Kaip vyko pasirengimas tapti globėjais? Ar dalyvavote
globėjams skirtuose mokymuose? Kas įsiminė mokymuose, ką naujo sužinojote?)
25
Globos pradžia. (Kada prasidėjo globa, kaip jautėtės? Kaip sekėsi pirmosiomis
savaitėmis? Kas vyko jūsų šeimoje apsigyvenus globojamam vaikui?)
Aplinkos požiūris. (Kaip artimieji reagavo į jūsų sprendimą tapti globėjais, kaip sekėsi
užmegzti ryšius su globojamu vaiku? Kokia buvo kitų žmonių reakcija, mokyklos, gydymo įstaigos
ir kt.?)
Globojamo vaiko charakteristika. (Gal galite papasakoti apie savo globojamą vaiką?
Kokia vaiko sveikatos būklė?)
Patirti globos procese. (Kiek laiko globojate vaikus? Kokius sunkumus patyrėte ar
patiriate globojant vaikus? Kas jus labiausiai džiugina ar kelia nerimą esant globėju?)
Gaunama parama. (Jei patiriate sunkumų ar žinote kur kreiptis pagalbos? Kokia parama
jums kaip globėjams buvo suteikta ar yra suteikiama? Kokios pagalbos tikitės iš antrosios pusės?)
Paramos tinklo plėtra. (Ko reikėtų, kad ir toliau išliktumėte globos procese ir
globotumėte daugiau vaikų? Kokios paramos ir paslaugų norėtumėte iš socialinių darbuotojų?)
Apibendrinamieji klausimai. (Gal kuris klausimas Jums buvo netikėtas ar nemalonus?
Gal kažko nepaklausiau, o reikėjo paklausti? Jeigu pažvelgtumėt atgal ar antrą kartą ryžtumėtės
tapti globėjais?)
3.3. Tyrimo dalyviai, procesas ir etikos principai
Tyrimo imties charakteristika ir eiga.
Tyrimo duomenys buvo renkami rajone 2019 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio
mėnesiais. Tyrime dalyvavo globėjai globojantys vaikus savo šeimoje, su kuriais nesieja giminystės
ryšys. Tyrėja tyrimo dalyviams suteikė galimybę patiems pasirinkti tyrimo vietą ir laiką, todėl trys
tyrimai vyko tiriamųjų namuose, vienas interviu buvo atliekamas konsultacijų kabinete ir paskutinis
interviu buvo atliekamas globėjos darbo vietoje. Tyrimo dalyviai buvo pasirinkti ne atsitiktinai,
todėl buvo naudojama kriterinė atranka, pasirinkime buvo numatomi du kriterijai: pirmasis –
globėjai su vaiku nesieja joks giminystės ryšys, antrasis – vaiko globa nustatyta šeimoje ir trečiasis
– pasirinktos šeimos yra išklausę GIMK mokymus. Tyrimo dalyviai sutiko dalyvauti tyrime laisva
valia ir geranoriškumo principu studentės tyrimo projekte. Prieš kiekvieną interviu tyrėja
supažindino su tyrimo tikslu, taip pat atsiklausiama ar galima įrašyti pokalbį. Atlikti 5 interviu, kol
buvo gaunamas duomenų prisotinimas. Visų interviu trukmė skyrėsi, trumpiausias interviu užtruko
36,55 min., o ilgiausias 55,20 min. Vidutinė interviu bendra trukmė – 45 min.
Taip pat tyrimo dalyviams buvo paaiškinta, kad visa gauta informacija bus konfidenciali ir
niekur neplatinama, naudojama tik magistro darbo tyrimo analizei, o jų vardai bus pakeisti ir
užkoduoti.
Tyrimo dalyvių charakteristikos:
26
Interviu nr.1. Tyrimo dalyviai Greta ir Tomas (43m.) globoja du paauglius berniukus
brolius, vienam 11 metų, kitam 16 metų. Tyrimo dalyviai susituokę turi savi dvi biologines dukras
tokio pat amžiaus kaip ir globojami vaikai. Globėjos išsilavinimas aukštasis universitetinis, globėjo
– vidurinis. Globos forma – laikinoji globa, globos patirtis 7 mėnesiai.
Interviu nr.2. Tyrimo dalyvė Alma (40m.) globoja dvi mergaites seseris, vienai mergaitei
12 metų, kitai 10. Tyrimo dalyvė ištekėjusi, savo biologinių vaikų neturi. Globėjos išsilavinimas
aukštasis universitetinis. Globos forma – nuolatinė globa, globos patirtis 6 metai.
Interviu nr.3. Tyrimo dalyvė Kristina (29 m.) globoja mergaitę 10 mėnesių. Tyrimo
dalyvė ištekėjusi, savo biologinių vaikų neturi. Globėjos išsilavinimas aukštasis universitetinis.
Globos forma laikina globa (vyksta teismo procesai dėl nuolatinės globos), globos patirtis 10
mėnesiai.
Interviu nr.4. Tyrimo dalyvė Rūta (53 m.), globoja du berniukus brolius vienam ką tik
suėjo 18 metų (moksleivis), kitam 7 metai. Tyrimo dalyvė ištekėjusi, turi savo tris suaugusius
biologinius vaikus. Globėjos išsilavinimas aukštasis, ne universitetinis. Globos forma – nuolatinė
globa, globos patirtis 8 metai.
Interviu nr.5. Tyrimo dalyvė Vilma (35), globojo nepilnametę mamą su jos biologiniu
vaiku, dabar globoja tik berniuką, kuriam 10 mėnesių. Globėjos išsilavinimas aukštasis
universitetinis, moteris ištekėjus, turi biologinę trijų metų dukrą. Globos forma – laikina globa,
globos patirtis 10 mėnesių.
Taigi iš pateiktos dalyvių charakteristikos galima matyti, jog tyrime dalyvavo penkios
moterys ir vienas vyras. Globėjų amžius yra nuo 29 metų iki 53 trijų, todėl išvestas amžiaus
vidurkis yra ~ 40,5 metų. Visi tyrimo dalyviai gyvena santuokoje. Tyrimo dalyvės moterys turi
aukštąjį išsilavinimas, globėjo vyro išsilavinimas vidurinis. Visi globėjai su globojamais vaikai
nesusiję giminystės ryšiais, dvi šeimos globoja du brolius, viena šeima globoja dvi seseris, likusios
dvi šeimos globoja po vieną vaiką, kurių amžius nesiekia 1 metų. Ilgiausia globos patirtis 8 metai,
trumpiausia – 10 mėnesių. Dvi šeimos globoja vaikus laikinoje globoja, viena šeima šiuo metu
tvarkosi dokumentus dėl nuolatinės globos, likusios dvi šeimos globoja vaikus nuolatinėje globoje.
Tyrėjo refleksija:
Šis tyrimas man buvo labai įdomus, kadangi šiuo metu pati dirbu su globėjais bei
globojamais vaikais. Tyrimo dalyvius rinkausi tuos asmenis, su kuriais dirba kita socialinė
darbuotoja – globos koordinatorė, norėjau, kad santykis su šeimomis būtų neformalus. Nudžiugino
tai, kad globėjų šeimos tyrime sutiko dalyvauti geranoriškai, žmonių nereikėjo įkalbinėti dalyvauti
šiame tyrime. Tyrėjai užteko vieną kartą pasiūlyti duoti interviu, todėl rasti tyrimo dalyvius nebuvo
sunki užduotis.
27
Esminis motyvas, kodėl pasirinkau būtent šias globėjų šeimas buvo tas, jog globėjai ir
globojami vaikai nėra susiję giminystės ryšiais, todėl man buvo įdomu, kas šeimas paskatino
globoti. Atliekant pirmąjį interviu man kaip tyrėjai buvo sunku susilaikyti nuo patarimų ir
nejučiomis pasufleruotų atsakymų, todėl pirmo interviu metu turėjau stipriai pati save kontroliuoti,
kad tyrimo dalyvių atsakymai būtų kuo autentiškesni ir gauti duomenys būtų perteikti jų pačių
asmeninėmis mintimis. Tyrimo metu stengiausi užduoti papildomus, gilinančius klausimus, taip pat
naudojau studijų metu išmoktą aktyvaus klausymo metodą užduodant klausimus iš jų pasakytų
atsakymų. Įžvelgiu teigiamą pusę interviu organizavimo ir ėmimo tiriamųjų natūralioje aplinkoje,
kadangi tyrimo dalyviai galėjo jaustis saugiai savo namuose ar kitoje jų pačių pasirinktoje vietoje.
Dar vienas svarbus pastebėjimas kurį pastebėjau atliekant interviu su tyrimo dalyviais, kad interviu
įrašinėjimas sukausto žmones, jų atsakymai tapdavo atsargesni, labiau apgalvoti. Prieš pradedant
įrašinėti interviu, kalbant su žmonėmis ir pristatant susitikimo tikslą bei aiškinant etikos pricipus,
kurių bus laikomasi tyrimo metu globėjai buvo žymiai labiau atsipalaidavę, negu įjungus diktofoną.
Pasibaigus interviu jie vėl atsipalaiduodavo ir pradėdavo pasakoti įvairias istorijas, kurių
įrašinėjamo interviu metu nepapasakojo.
Manau, kad globėjų patirtis vaikų globos procese yra labai svarbu analizuoti, kadangi tik
tokią patirtį turintys žmonės, gali papasakoti su kokiais sunkumais jie susiduria, kokių paslaugų ar
pagalbos jiems patiems reikėtų, kad pagerėtų globos kokybė. Magistro darbo ruošimo metu
susidūriau su informacijos trūkumu, ypač sunku buvo rasti lietuviškų literatūros šaltinių pasirinkta
tema. Manau, kad vis dar nepakankami ši tema ištirta, todėl ateityje svarbu, kad tyrimų susijusių su
globėjų išgyvenimais ir patirtimi, galėtų būti daugiau, taip pat būtų galima atlikti tyrimą iš
specialistų dirbančių globos srityje perspektyvos. Taip pat manau svarbu paminėti, kad kiekvienas
interviu buvo skirtingas, tai priklausė nuo esamos situacijos su globojamais vaikais. Interviu su
viena globėjų šeima buvo gana emociškai sunkus, buvo išlikti emociškai atsiribojusiai, kadangi šiuo
metu šeima susiduria su nemažai problemų, todėl interviu buvo jautrus tiek globėjams, tiek man
kaip tyrėjai.
Beveik visų interviu metu paaiškėjo, jog vienas iš didžiausių sunkumų su kuriais susiduria
šeimos yra bendravimas su biologiniais vaiko tėvais. Tyrimo dalyviai, kurie stengiasi užtikrinti
vaiko bendravimą su tėvais, vėliau turi atlaikyti stiprų vaikų emocijų išsiveržimą, kadangi po
susitikimų išsibalansuoja ne tik globojamas vaikas, bet ir visa šeima. Tai dar kartą patvirtino, jog
būtų labai gera praktika, kad susitikimus su biologiniais vaiko tėvais stebėtų specialistai, kurie
vėliau duotų rekomendacijas biologiniams tėvams ir globėjams kaip toliau vykdyti susitikimų
planą.
Pačiame globos procese labai svarbūs globėjų išgyvenimai. Tyrimo metu atsiskleidė platus
spektras emocijų susijusių su globa. Nuo džiaugsmo ir laimės, kuriuos suteikia globojami vaikai bei
28
pats globos procesas iki nerimo ir baimės, dėl globojamų vaikų išgyvenimų ir iškilusių problemų. Į
globą patekęs vaikas atsineša savo šeimos istoriją ir asmeninę patirtį. Su savo šeimos gyvenimo
patirtimi vaikai į naują šeimą ateina būdami nedrąsūs, abejojantys ir dideliu nerimu, todėl
globėjams tenka didelė užduotis sukurti pasitikėjimu ir tarpusavio supratimu grįstus santykius su
vaikais.
Globėjams iškyla nelengva užduotis – sukurti tokią atmosferą, kad globojami vaikai
pasijaustų pilnaverčiais šeimos nariais. Vaikams netekusiems tėvų kuriamas prieraišumo jausmas
yra labai svarbus ir jis negali būti sukurtas, jeigu globėjas neįdės didelių pastangų. Vaikai jausdami
jautrų suaugusių rūpestį susiranda namus ir pasijunta svarbūs, bei įgyja daugiau pasitikėjimo
savimi.
Šie interviu ir tikriausiai ne tik interviu, man suteikė galimybę keistis ir vertinti situaciją
kitu kampu. Manyčiau, kad dėka žinių įgytų studijų metu, pradėjau atkreipti dėmesį į tam tikrus
dalykus į kuriuos seniau nekreipdavau dėmesio. Atsirado suvokimas, kad be teorinių žinių tu negali
atlikti kokybiško darbo, kadangi tik derinant teorines žinias ir praktiką galima siekti pokyčio
asmens ar šeimos gyvenimu. Taip pat manau, kad įgytos žinios visų magistro studijų metu mane
pakeitė ne tik kaip savo srities specialistę, bet pakeitė ir asmeniškai, viso proceso metu turėjau
galimybę augti kaip asmenybė.
Magistro darbo rengimo metu aš sužinojau žinių ir metodų, kuriuos dabar galėsiu taikyti ir
praktikoje. Labai patiko išgirsti pačių žmonių nuomonę, smagu girdėti, jog paslaugų tinklas tikrai
plečiasi, daugėja prieinamų paslaugų. Šeimos pradėjo priimti pagalbą ir esant poreikiui tos pagalbos
ieškoti patys. Nors ir kiekvienos šeimos patirtys skirtingos, tačiau visuose interviu išgirdau, koks
svarbus yra aplinkos palaikymas, labai svarbu dalintis patirtimi su kitomis šeimomis, kurie globoja
vaikus. Vienas iš svarbiausių dalinimosi dalykų buvo tas, jog pasidaro daug lengviau, kai išgirsti
jog tu esi ne vienas toks, kad visi susiduria su sunkumais ir kartais išsikalbėjus tie sunkumai jau
nebeatrodo tokie baisūs, kokie buvo prieš tai.
Tyrimo etika.
Anot Žydžiūnaitės ir Sabaliausko (2017) kokybiniuose tyrimuose labai svarbus etikos
principas. Tyrimo analizės metu dėmesys kreipiamas į žmonių išgyvenimus, todėl tyrimo dalyviai
atskleidžia tam tikrą asmeninę informaciją susijusią su analizuojama tema. Atliekant tyrimą tyrėjas
vienaip ar kitaip įsilieja į asmeninį žmogaus gyvenimą, atlikdamas intervenciją asmens gyvenime.
Tyrimo etika ir jos laikymasis yra neatsiejamas pagarbos principas tiriamojo atžvilgiu, ne mažiau
svarbu, jog nesilaikant tyrimo etikos principų yra tikimybė jog tyrimo duomenys bus mažiau
validūs. Taip pat jei tyrėjas nesilaiko tyrimo principų yra didelė rizika pakenti tiriamiesiems.
Tyrimo metu buvo laikomasi konfidencialumo ir asmens anonimiškumo principo. Tyrimo
metu gauti duomenys yra konfidencialūs, tai reiškia, kad visa tai kas buvo sužinota tyrimo metus
29
bus naudojama tik tyrimo tikslui, neatskleidžiant konfidencialios informacijos apie asmenį. Norint
apsaugoti asmens privatumą, tyrimo dalyviams išskirti buvo naudojami slapyvardžiai, todėl taip
buvo laikomasi anonimiškumo principo tyrimo metu. Konfidencialumas turi būti užtikrinimas net
tada, kai pats tyrimo dalyvis nesirūpina savo konfidencialumu. Šis klausimas aptariamas iš kart
pradėjus rinkti tyrimo duomenis. Viena iš tyrėjo užduočių yra neatskleisti tyrimo dalyvių privatumo
ir tyrimo dalyvius apibūdinančią informaciją pateikti labiau apibendrintai (Žydžiūnaitė ir
Sabaliauskas, 2017).
Taip pat tyrimo metu buvo laikomasi asmens pagarbos principo. Asmens pagarbos
principas yra pagrindinis, tiriant žmogaus pažinimą ir suvokimą, žmonių sąveikas, bendruomenių
vertybes bei kultūras. Tiriamasis dalyvaudamas tyrime turi pilną teisę atskleisti tiek informacijos
kiek jis pats nori, tyrėjas turi sudaryti sąlygas tiriamajam neatsakyti į jam nemalonius klausimus,
arba bet kada nutraukti pokalbį. Svarbu paminėti, kad tiriamasis turi teisę paprašyti nenaudoti
tyrime surinktos medžiagos, tai reiškia, kad tyrimo dalyvio nuomonė dėl sutikimo dalyvauti tyrime
gali kisti. Tyrimo metu gauta medžiaga turi būti saugoma užtikrinant tyrimo dalyvių privatumą, tai
reiškia, kad reikia vadovautis anonimiškumo ir konfidencialumo principais (Žydžiūnaitė ir
Sabaliauskas, 2017).
Labai svarbi etikos principų koncepcija yra tiriamųjų sutikimas dalyvauti kokybiniame
tyrime, kadangi tyrimo dalyviai dalinasi savo asmeniniais jausmais, išgyvenimais bei emocijomis.
Tyrimo dalyviai turi žinoti, kad bet kuriuo tyrimo metu gali nutraukti tyrimą jei jaučia diskomfortą,
todėl ši prielaida jiems turi būti paaiškinta iš anksto, dar prieš atliekant tyrimą, tokia sąlyga tyrimo
dalyviams suteikia saugumo jausmą. Sutikimas savanoriškai įsitraukti į tyrimą vadovaujasi
žmogaus teisių principu laisvai priimti sprendimus susijusius su pačiu asmeniu. Taip pat svarbu
paminėti jog organizuojant susitikimą su tyrimo dalyviu derėtų jam paaiškinti susitikimo tikslą,
suderinti laiką ir vietą. Atliekant šį kokybinį tyrimą buvo laikomasi šio etikos principo, tiriamieji
dalyvauti turime sutiko laisva valia ir buvo informuoti, jog bet kuriuo metu turės galimybę nuspręsti
nebedalyvauti tyrime (Kardelis, 2002).
30
4. GLOBĖJŲ PATIRTIES VAIKO GLOBOS PROCESE
TYRIMO REZULTATAI
4.1.Motyvai, sąlygojantys vaiko globos procesą, globėjų požiūriu: „supranti, kad
pasaulyje tu ne vienas“
Analizuojant gautus tyrimo duomenis, paaiškėjo, jog kiekvienos šeimos sprendimas tapti
globėjais turėjo skirtingus motyvus. Pasirinkimas tapti globėjais atsiremia į šeimų turimą patirtį,
vertybes ir išgyvenimus, tačiau iš gautų duomenų galima daryti prielaidą, jog sprendimo priėmime
dominavo dvi motyvų kategorijos: vidiniai ir išoriniai motyvai. MacGregor et al. (2006) sutinka,
jog globėjų motyvaciją galima išskirti į dvi pagrindines temas. Vidinės motyvacija kyla iš žmogaus
vertybių, standartų ir asmeninių bruožų (Jose et. al., 2018). Išorinė motyvacija –susijusi su asmens
išore, su tuo kas jį skatina veikti iš išorės (Legkauskas, 2001).
Asmeninė patirtis. Atliekant kokybinį tyrimą pasitvirtino, jog vidiniai motyvai atlieka
vieną svarbiausių vaidmenų sprendimo priėmime. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad anksčiau turėta
asmeninė patirtis įtakojo sprendimą tapti globėjais. Turint tokius globėjų atsakymus galima
paantrinti MacGregor et. al. (2006) ir pabrėžti, jog noras rūpintis kitu yra vidinės motyvacijos
veiksnys, atsiskleidžiantis per asmeninę patirtį. Tyrimo dalyvė Kristina pasakoja, kad pati augo be
tėvų, kadangi šie mirė, kai ji ir jos sesuo buvo visai mažos. Kristiną ir jos seserį pradėjo globoti
močiutė. Turėdama tokią savo gyvenimišką patirtį, jau suaugusi moteris nusprendė priimti
sprendimą ir pati tapti globėja. Gyvenimiška patirtis, jog yra daug vaikų panašaus likimo kaip ir ji
pati, motyvavo priimti šį žingsnį. Tyrimo dalyviai pasakoja:
Pirmiausiai didžiausias motyvas tai buvo pačios gyvenimiška patirtis, kadangi aš
netekau tėvų būdama dvejų metų ir mane ir mano seserį globoti ryžosi mūsų
močiutė. <...> Užaugau aš taip pat globotinė būdama. <...> Atsigręži į tą savo
praeitį ir supranti, kad pasaulyje tu ne vienas, kad tokių kaip tu yra daugiau.
(Kristina)
Kiti tyrimo dalyviai pasakoja, kad jiems taip pat su globa yra tekę susidurti asmeniškai.
Jono šeimoje augo dvi globojamos mergaitės, kurias globojo jo mama. Anot Triseliotis et. al.,
(2000) dar vienas iš galimų motyvacijos veiksnių globos pasirinkime, gali būti tas jog asmuo pats
asmeniškai yra susidūręs su globa, šiuo atveju tyrimo dalyvio šeimoje augo dvi globojamos
mergaitės. Taigi dar kartą pasitvirtina jog asmeninė šeimos patirtis vėl gi buvo svarbiausias dalykas
motyvavęs tapti globėju. Tiek Gretos ir Jono šeima, tiek Vilmos šeima sekė savo šeimos
pavyzdžiu. Tyrimo dalyviai pasakoja:
Mano šeimoj su globa yra tekę susidurti. Mama yra globojus dvi mergaites.
(Greta ir Jonas)
31
Vyro šeimoj buvo tokia situacija, tėvai priglaudė gal giminaitę su vaikui ir vat
padėjo užauginti jos vaiką, tai va vyrui gal tokia šeimos vaikystės patirtis motyvas
buvo. (Vilma)
Tyrimo dalyvis pasakoja, kad jis pats yra augęs be tėvo, todėl iš savo asmeninės patirties
vyras supranta, kaip vaikams svarbu augti šeimoje ir turėti tėvus. Vyras teigia, kad dar ir dabar
prisimena, jog jam, visada trūko tėvo. Taigi analizuojant tyrimo dalyvių patirtį vidinė motyvacija
ragina individą gyvenimo cikle ieškoti ir visais būdais siekti naujų sugebėjimų patenkinant
asmeninius poreikius (Creek, 1997). Tyrimo dalyviai pasakoja:
Aš augau be tėvo, jis mirė, kai aš buvau mažas <...>prisimenu save vaikystėje ar
jau kai didesnis buvau, man visada trūko tėvo, todėl suprantu, kad vaikui labai
svarbi šeima. (Greta ir Jonas)
Globa iš smalsumo. Taip pat prie vidinių motyvų galime priskirti žmogaus smalsumą.
Smalsumo vedini žmonės nori išvysti kažką naujo, sužinoti, atrasti ir imtis naujos veiklos. Tyrimo
dalyviai pasakoja, kad pirmiausiai jie norėjo išklausyti mokymus skirtus globėjams ir tas žinias
pritaikyti savo asmeniniame gyvenime auklėjant vaikus. Gretos ir Jono šeima mano, kad
apsisprendimas tapti globėjais buvo spontaniškas, tačiau vėliau pats tyrimo dalyvis priduria, jog
mintys globoti tėvų netekusius vaikus kildavo ir anksčiau, tačiau reikėjo kažko kas paskatintų šią
mintį realizuoti. Atsižvelgiant į A. H. Maslow (2006) motyvacijos teorija, taip pat galima teigti,
kad globa iš smalsumo yra poreikių patenkinimas, todėl žmonės vedini smalsumo norint patenkinti
savo poreikius. Gretos ir Jono motyvacija tapti globėjais patvirtina autorius teoriją. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Nebuvo kokių motyvų, tiesiog buvo smalsu išklausyti kursus, mokymus, dėl žinių,
kad pritaikyt savo vaikams, o globa tai buvo spontaniška <...> tokios tikriausiai
šmėsteldavo anksčiau tokios mintys, bet, kad taip rimtai apie tai galvoti tai ne, iki
tos grupės globėjų, tai ne nebuvo. (Greta ir Jonas)
Globos iniciatorius. Globėjų sprendimui ne ką mažiau įtakos turėjo ir išorinė motyvacija.
Motyvacijos tyrimai dažniausiai yra susiję su tuo kaip išorinės sąlygos formuoja elgesį (Osborn et.
al., 2007). Gauti tyrimo duomenys rodo, kad iniciatyva globoti daugiau kilo iš moterų pusės, tačiau
pats sprendimas buvo priimamas atsižvelgus į abiejų sutuoktinių nuomones. Tiek Alma, tiek Rūta
teigia, kad globos iniciatorės buvo jos, kadangi apie pirminę idėją tapti globėjais pradėjo kalbėti
būtent moterys. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Mano ta iniciatyva buvo. (Rūta)
Tai ko gero aš tikriausiai, aš nes man šovė ta ir idėja. (Alma)
32
Atliekant kokybinį tyrimą paaiškėjo, kad šeimos sprendimą globoti priėmė kartu. Nors ir
pačią idėją pasiūlė būtent moterys, vyrai tam nesipriešino. Taigi iš gautų tyrimo dalyvių atsakymų
galime patyti, kad vyrų pozicija dėl apsisprendimo globoti buvo dviprasmiška, o priėmus galutinį
sprendimą, jų pozicija tapo užtikrinta ir stabili, suteikianti pozityvius jausmus. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Nebuvo vyras iniciatorius, tačiau ir nesipriešino ir na, o dabar labai džiaugiasi,
bet tikriausiai tada aš iniciatorė. (Kristina)
Ištikrųjų tai su vyru labai diskutavom, jam buvo visokių minčių, bet viskas
pasikeitė kai jau globojom. (Rūta)
Nebuvo, kad vienas ar kitas iniciavo tą globą, tiesiog bendras sprendimas buvo.
(Vilma)
Kitos globėjų šeimos patirtis buvo visiškai kitokia, negu prieš tai analizuojamų. Idėją tapti
globėjais iniciavo vyras, kadangi jis asmeniškai su globa buvo susidūręs savo kelyje, matant vyro
ryžtą žmona įsitraukė į procesą ir pati jame aktyviai dalyvavo. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Vyro ryžtas ir užsidegimas mane ir pačią užkabino. (Greta ir Jonas)
Apsisprendimas globoti antrąjį vaiką, giminystės ryšys. Trys globėjų šeimos globoja
daugiau negu du tos pačios šeimos vaikus vaikus. Visų šeimų atveju antrasis vaikas yra pirmojo
brolis arba sesuo. Giminystės ryšys labai svarbus vidinės motyvacijos šaltinis. Kaip teigia
MacGreogor (2006), pareiga rūpintis kitais yra viena iš motyvacijos sudedamųjų dalių, todėl
apsisprendžiant globoti antrąjį vaiką įtakojo pirmojo vaiko globą ir giminystės ryšys su juo. Rūta
pasakoja, kad savaime suprantama, jog broliai turi gyventi kartu. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
Žinoma jau vien tai kad čia brolis buvo didžiausias motyvas. <...> tada kažkaip
savaime, broliukas gi. (Rūta)
Alma teigia, kad negalėjo palikti jaunesnės mergaitės vaikų globos namuose, moteriai
buvo gaila, jog sesės gyvena ne kartu, todėl mergaičių giminystės ryšys paskatino antrosios
mergaitės atsiradimui jų šeimoje. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
O antrą mergaitę gal paskatino tai, kad su pirmąja jos sesės yra ir jinai viena
buvo likusi vaikų namuose. (Alma)
Stabilumas šeimoje, finansinė galimybės. Analizuojat tyrimo duomenis atsiskleidė, dar
keletas galimų išorinių motyvų, kurie įtakojo šeimų apsisprendimą rūpintis tėvų globos netekusiais
vaikais. Šeimų teigimu vienas iš motyvų buvo stabilumas asmeniniame gyvenime. Tyrimo dalyviai
teigė, jog gyvenime jautėsi stabiliai ir brandžiai, o tai padidino motyvaciją globoti vaikus. Dar
vienas iš išorinių motyvacijos veiksnių buvo finansinis galimybės rūpintis dar vienu vaiku. Tyrimo
33
dalyviai teigia, kad turint finansines sąlygas nusprendė savo šeimoje užauginti tėvų globos
netekusius vaikus. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Kad turime sąlygas priimti į savo šeimą bent vieną dar žmogiuką, tiek finansines
galimybes, tiek buvome jau manau emociškai subrendę tam. (Kristina)
Pagalvodavai, kad tu turi ir finansines galimybes ir patirties. (Rūta)
Alma teigia, kad pirmiausiai apie pačią globą sutuoktiniai negalvojo, iš pat pradžių jų
šeima norėjo paremti finansiškai vaikų globos namuose gyvenantį vaiką. Šeima nusprendė, kad
paskatins vaiką lankyti kokius nors užsiėmimus, kurių metu vaikas galės atrasti meninius ar
kitokius sugebėjimus. Tyrimo dalyvė teigė, kad per tokią veiklą galėtų teigė, kad gal būt su vaiku
pavyks užmegzti draugišką santykį. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Tiesiog norėjome finansiškai paremti leidžiant į meno mokyklą. Iš pradžių va
galvojom paremti kažkaip, va būti draugais tokiais.<...>Tiesiog norėjome
finansiškai paremti leidžiant į meno mokyklą. (Alma)
Kitų žmonių patirtis. Dauguma tyrimo dalyvių papasakojo, kad jų motyvaciją sustiprino
kitų žmonių patirtis globojant vaikus. Išorinė motyvacija dažniausiai veikiama žmones supančios
aplinkos (Felser, 2006).
Tyrimo dalyviai teigia, kad artimoje aplinkoje yra žmonių kurie augina tėvų globos
netekusius vaikus. Taigi kitų asmenų įtaka sustiprina išorinę motyvacija. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Apsisprendimui daugiausiai įtakos turėjo draugų patirtis<...> kelios šeimos
pažįstamų yra globėjai. (Greta ir Jonas).
Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis, paaiškėjo jog dar viena tyrimo dalyvė
pasakoja, kad jos buvusi šokių mokytoja yra globėja. Kristina sužinojusi, kad jos artimoje aplinkoje
yra žmonių, kurie globoja tėvų globos netekusius vaikus, sustiprino jos išorinę motyvaciją
sprendimui tapti globėja. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
Viena iš globėjų mano šokių mokytoja buvusi, tai aš pagalvojau jinai taip ir aš jau
taip senai galvoju. (Kristina)
Taip pat svarbu paminėti, jog tyrimo dalyvė pasakodama apie globos motyvus užsiminė,
jog kitų globėjų asmeninė patirtis, bei ryžtas motyvuoti daugiau žmonių globoti vaikus, buvo
stiprus smūgis jos globos apmąstymams. Kitų globėjų asmeninė patirtis padėjo priimti galutinį
sprendimą.
Dvi mūsų rajono globėjos pasakojo savo patirtį <...> kad rajone trūksta globėjų
ir kad jos agituosiančios, važiuosiančios kur reikia, žodžiu, ir mane šitas labai
supurtė. (Kristina)
34
Taip pat nemažiau svarbus išorinės motyvacijos veiksnys, kuris gali daryti įtaką atskiro
individo gyvenime yra žiniasklaida ir kitos aplinkos informavimo priemonės. Tokia išorinė
motyvacija gali pereiti ir į vidinę motyvaciją. Žmonės išskiria tai, jog kitų globėjų dalijimasis savo
patirtimi žiniasklaidoje buvo vienas iš pagrindinių motyvų, lėmusių apsisprendimą. Tyrimo
dalyviai teigia, kad įvairios televizijos laidos ar straipsniai, galimai darė įtaką sprendimo
priėmimui. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Ir tos laidos dar tada per televiziją, Nomedos Marčėnaitės, tikrai darė įtaką.
(Rūta)
Tai man atrodo, kad dar spauda motyvavo. <...>Ypač pasirodžius kokiems nors
straipsniams, aš vis paskaitau, pasidalinu, tai tada mes vis aptardavom. (Kristina)
Tai taip galima sakyti kad spauda padarė didelę įtaką tam norui. (Vilma)
Sprendimo priėmimo trukmė. Iš gautų tyrimo duomenų matyti, kad sprendimo procesas
nebuvo spontaniška mintis, apsisprendimas globoti truko tam tikrą laiką. Iki galutinio sprendimo
priėmimo šeimoms kilo dviprasmiškų jausmų, dėl kurių globos pradžia būdavo atidedama. Tai
patvirtina tyrimo dalyviai pasakodami savo istoriją, jie teigia, kad pasvarstymų apie globą kildo jau
senai, tačiau atsirasdavo vis nenumatytų priežasčių, dėl kurių atidėdavo šį sprendimą. Tyrimo
dalyviai kalbėjo:
Kažkaip nežinau, senai tokių minčių turėjau, bet Gretai užsimindavau, bet vis
kažkokių tai neplanuotų aplinkybių tai atsirasdavo, kad atidėdavom. (Greta ir
Jonas).
Atrodo, kad kaip ilgas tas sprendimas buvo <...> nes tai vis atidėdavom. (Vilma)
Kristina pasakoja, kad globos idėja jai jau kildavo paauglystės metu. Moteris teigia, kad
noras tapti globėja buvo sąmoningas ir truko tam tikrą laiką. Kristina planavo, jog tada, kai sukurs
savo šeimą, ji užaugins tėvų globos netekusį vaiką, kad suteiktų jam namų šilumą ir jaukumą. Ši
Kristinos istorija rodo, kad apsisprendimas nebuvo trumpalaikis apsisprendimas. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Nuo paauglystės dar atėjo tas noras, nes aš visada sakydavau, kad kai turėsiu
savo šeimą, padėsiu dar ir kitam užaugti. (Kristina)
Apibendrinant tyrimo metu gautus duomenis, galima daryti išvadą, kad tyrimo dalyviai
ryžosi tapti globėjais veikiami vidinių ir išorinių motyvų. Vieni iš stipriausių vidinių motyvų buvo
savo asmeninės patirties turėjimas. Dar vienas vidinis motyvas buvo smalsumas ir svarstymas apie
globą tam tikrą laiką, todėl galima daryti išvadą, jog sprendimas, nebuvo spontaniškas veiksmas,
mintys apie globą jau seniai kirbždėjo asmenų galvose, tačiau priimant sprendimą reikėjo
35
papildomų motyvų. Iš gautų tyrimo duomenų galima daryti prielaidą, jog globos motyvacija
paprastai susideda ne iš vieno, o iš keleto motyvų, kurie paprastai būna išsidėstę tam tikra tvarka.
Taip pat gauti duomenys parodė, kad apsisprendimas globoti antrąjį vaiką įtakojo giminystės ryšys
su pirmu globojamu vaiku. Analizuojant tyrimo dalyvių pasisakymus išryškėjo ir išorinės
motyvacijos veiksniai, kurie sustiprino norą tapti globėjais. Išoriniai motyvacijos veiksniai buvo
šeimos bei finansinių išteklių stabilumas, taip pat kitų asmenų patirtis. Sprendimui įtaką darė
globos pavyzdžių sklaida ir geroji patirtis žiniasklaidoje. Nemažiau svarbu paminėti, kad mintį
globoti vaikus daugiausiai iniciavo moterys, tačiau sprendimas buvo priimtas abipusiu sprendimu ir
nutarimu. Nors interviu įrašymo metu šeimos to nepaminėjo, tačiau pokalbio metu jie teigė, kad
priimdami sprendimą klausė savo biologinių vaikų nuomonės ir tik gavus jų sutikimą nusprendė
imtis šio žingsnio, todėl galima daryti išvadą, kad sprendimas globoti, buvo visos šeimos bendras
sprendimas.
4.2. Globos planavimas ir pasiruošimas globai, tyrime dalyvavusių globėjų
požiūriu: „nesistenk pakeisti vaiko elgesio“
Dokumentų pildymas. Kadangi vaikų globa yra teisinis procesas, reglamentuotas
Lietuvos Respublikos įstatymų, norint tapti globėjais šeimos turi užpildyti tam tikrus reikalingus
dokumentus, bei praeiti reikalingas procedūras steigiant oficialiai vaiko globai. Globėjai prieš
prasidedant globos procesui savivaldybės administracijos skyriuje turi parašyti prašymą dėl tapimo
globėju (Globos organizavimo nuostatai, 2002).Taip pat svarbus dalykas, jog prašyme asmuo turi
nurodyti vaiko amžių, lytį ir kitą svarbią informaciją Vėliau vadovaujantis asmens prašymu ir
gavus rašytinį jo sutikimą, atliekamas primins šeimos vertinimas, kurį atlieka teritorinis vaiko teisių
apsaugos skyrius. Globėjas rašydamas prašymą turi pristatyti sveikatos apsaugos ministro
nustatytos formos (046a forma) sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad neserga ligomis, kurių
sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija,
taip pat reikia pristatyti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių asmenų rašytinį sutikimą dėl
sutikimo, jog neprieštarauja, kad asmuo globos tėvų globos netekusius vaikus. Gavus šiuos
dokumentus atitinkamos tarnybos patikrina ar asmuo nėra teistas ir surenka kitus svarbius
duomenis. Po to kai būna atliktas pirminis vertinimas ir priimtas teigiamas sprendimas,
savivaldybės administracijos skyrius perduoda asmens globos centrui, kur vėliau tarnybos atestuoti
socialiai darbuotojai organizuoja mokymus skirtus būsimiems globėjams ir įtėviams (Globos
organizavimo nuostatai, 2002).
Tyrimo dalyvės Alma ir Vilma pasakojo, kad dokumentų pildymas neužtruko, jiems
nereikėjo pristatyti daug dokumentų. Abi tyrimo dalyvės sutinka, jog dokumentų pildymas buvo
greita procedūra. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
36
Tai sunešėm reikalingus dokumentus vaiko teisėm, susirinkom, greitai čia
prasisukom. (Alma)
Tai, kad ten nelabai daug ko reikia, mums tik sveikatos pažymų, o jau visa kita
sakė pačios sutvarkys. (Vilma)
Kita tyrimo dalyvė Rūta dalindamasi savo istorija taip pat sako, kad dokumentaciją
susitvarkė labai greitai, kadangi iš jų pareikalavo tik jos ir sutuoktinio sveikatos pažymų. Taip pat
sutuoktiniai parašė sutikimą, jog neprieštarauja, kad specialistai rinktų reikalingą informaciją apie
jų šeimą. Moteris įvardina, kad ši procedūra jiems nebuvo sudėtinga ir sunkumų šiuo klausimu
nepatyrė. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Ne, koks ten ruošimas, labai greitai sveikatos pažymas pristatėm vaiko teisėm ir
viskas man rodos, nes ten patys jie daug visko susirinko, mes tik sutikimą davėm,
kad rinktų informaciją apie mus. (Rūta)
Gretos ir Jono šeima taip pat teigia, jog tvarkydami dokumentus, nesusidūrė su sunkumais,
moteris tikino, kad visa informacija buvo pateikta aiškiai, todėl dokumentų rinkimo procesas jiems
neužtruko. Greta viena surinko reikiamus duomenis ir pristatė į skyrių. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Tvarkiau tai turbūt aš viską ir sunkumų jokių nebuvo turbūt. Viskas labai aiškiai
pateikta, kokios pažymos turi būti, tai jas labai greit susirinkom. (Greta ir Jonas)
Kristina, teigia, kad tvarkant dokumentus ji susidūrė su darbuotojos neprofesionalumu,
kaip pati moteris sako, jai pasirodė, kad specialistė buvo nekompetentinga jos atžvilgiu. Nuvykus į
vaiko teisių apsaugos skyrių ir paklausus informacijos apie reikiamus dokumentus norint pradėti
globos procesą, specialistė jai nesuteikė reikiamos informacijos. Moteris pati savo pastangomis
visą reikalingą informaciją susirado internete. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Iš pat pradžių tai nuvažiavus į vaiko teises tai tada aš įėjau paklausti, ko man čia
reiktų tai man specialistė nieko nesugebėjo atsakyt ir paaiškinti iš tikrųjų, gal pati
ji nežinojo, o gal žinojo, nu man ji kažkokia nekompetentinga pasirodė visiškai
<...> kažkokį lapuką davė, nu bet aš tada aišku viską internete susiradau ko man
reikėjo. (Kristina)
Mokymai būsimiems globėjams. Vadovaujantis vaiko globos organizavimo nuostatais
(2002) globėjų ir įtėvių mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui norinčiam globoti tėvų
globos netekusį vaiką, šie mokymai nėra privalomi, tačiau rekomenduojami vaiko artimiesiems
giminaičiams. Mokymus skirtus globėjams ir įtėviams turi lankyti abu sutuoktiniai ar santuokos
nesudarę asmenys, tačiau gyvenantys kartu. Po mokymų tarnybos atestuoti socialiniai darbuotojai
ruošia išvadą dėl asmens tinkamumo tapti globėju, kuriame nurodoma vaiko amžius, lytis, vaikų
skaičius ir vaiko sveikatos būklė. Mokymų metu kalbama apie penkias gebėjimų grupes, kurios
apima: saugios aplinkos užtikrinimą ir fizinių poreikių tenkinimą, vaiko raidos poreikių tenkinimą
37
bei raidos sunkumų kompensavimą. vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimą, pagalbą vaikui
užmezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimą sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.
Mokymu metu būsimi globėjai supažindinami su galimais globos sunkumais, atliekamos įvairios
užduotys leidžiančios įsijausti tiek į globojamo vaiko, tiek į globėjo vaidmenis, taip pat analizuoja
įvairią vaizdinę medžiagą leidžiančią kitaip pažvelgti į globojamus vaikus. Pagrindiniai GIMK
mokymai susideda iš septynių užsiėmimų ir ne mažiau dviejų individualių susisutikimų su šeima,
bent vienas susitikimas turi vykti pareiškėjų namuose.
Visos globėjų šeimos mokymus lankė kartu su savo sutuoktiniais. Tyrimo dalyviai
pasakoja apie tai, kaip jautėsi mokymų metu, mini ir tai kas jiems labiausiai įsiminė visų mokymų
metu. Greta ir Jonas dalinosi, jog mokymų metu jiems kildavo dviprasmiškų jausmų. Šeima
pasakoja, kad mokymu metu vieną akimirką tarsi apimdavo įkvėpimas, o vėliau lyg jausdavosi
nuopuolis. Vyras paantrina žmonai, kad užsiėmimų metu, kildavo tokių minčių, jog gana mokymų
ir globos kelias ne jam, tačiau greitai jo nuomonė vėl kisdavo. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Buvo labai besimainančių minčių, ypatingai po kiekvienų mokymų, vieną karta
lyg jau toks įkvėpimas, kitą kart vėl po kažkokios temos vėl nuopuolis. Tai taip
taip banguojančiai. Gal vyrui kitaip, nežinau <...> įsikvėpi beklausydamas, kitą
kart galvoju nu ačiū, čia ne man, nereik. (Greta ir Jonas)
Tyrimo dalyviai pasakoja, kad visų mokymų metu į užduotis stengėsi įsijausti asmeniškai,
žinias perleisti per savo patirtį ir visas įgautas žinias bandė panaudoti praktiškai, su savo
biologiniais vaikais. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Tai va turbūt tų mokymų metu perleidinėjant aš asmeniškai tai viską bandžiau ant
savo vaikų. (Greta ir Jonas)
Na šiaip jautėmės tai visaip, atrodė kartais, kad viskas labai gerai, smagu įdomu,
o kartais kažkaip sunku pasidarydavo. (Vilma)
Tyrimo dalyvė Alma pasakoja, jog per užsiėmimus dalyviai buvo supažindinami su realia
globos situacija, niekas nebuvo pagražinta, tiesiog viską paaiškino taip kaip yra iš tiesų. Moteris
teigia, jog mokymu metu juos supažindino ne tik su teigiamais globos dalykais, tačiau papasakojo
kokie sunkumai gali kilti globos metu. Moteris sako, kad per susisutikimus gavo praktiškų
patarimų kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Tikrai supažindina kas laukia, nepasakoja pasakų, kad bus viskas puiku ir
nuostabu, pasako kaip kas būna realybėje, būna ir gražiai, ir visaip būna, ir
patarimų. (Alma)
Analizuojant gautus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad mokymai šeimoms buvo naudingi ne
tik pasirengimui globoti tėvų globos netekusius vaikus. Šeimos dalinosi savo asmeniniai
pastebėjimais apie gautą mokymų naudą. Tyrimo dalyviai Greta ir Jonas papasakojo, kad žinios
38
įgytos mokymų metu naudingos ne tik vaikus globojančioms šeimoms, bet ir tėvams auginantiems
savo biologinius vaikus. Sutuoktiniai mano, kad tokie mokymai turėtų būti privalomi kiekvienam
būsimam tėčiui ar mamai, globėjai mano, kadangi mokymai būtų naudingi apkritai pasiruošiant
tėvystei. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Nesvarbu ar tu globosi, ar neglobosi tą vaiką, bet čia kiekvienas turėtų tėvas,
motina išklausyt šituos dalykus. (Greta ir Jonas)
Rūta pasakojo, kad mokymų metu suprato, kodėl vaikai gali savimi nepasitikėti, iš kur
kyla tam tikras vaiko elgesys. Tyrimo dalyvė teigia, jog suvokiant vaiko situaciją ateina žinojimas
kas vyksta šiuo metu, todėl atsiranda kitoks požiūris vaiko atžvilgiu. Rūta teigia, kad svarbiausią
dalyką kurį suvokė mokymų metu buvo tai, kad pirmiausiai reikia duoti laiko, jog susitvarkytų
vaiko vidinė būsena ir tik tada, kai vaikas nurims prasidės matyti pokyčiai vaiko elgesyje. Tyrimo
dalyviai kalbėjo:
Viskas paaiškėjo, nepasitikėjimas tas, priešgyniavimas tai va, kaip pažvelgi jo
akimis tada atsiranda tas pateisinimas to elgesio <...>esminis dalykas, kad
nesistenk pakeisti vaiko elgesio, nes jam pasikeis viskas tada, kai jam susitvarkys
visas vidus. (Rūta)
Analizuojant gautus tyrimo duomenis globėjai atskleidė, kad jiems įsiminė praktiniai
užsiėmimai mokymų metu. Visi tyrimo dalyviai pamini skirtingas užsiėmimų temas, kurios
kiekvienam iš jų įsiminė labiausiai. Greta ir Jonas pasakoja, kad jie lig šiol atsimena raidos saulutę,
šį metodą stengiasi pritaikyti praktikoje. Dar vienas dalykas, kuris užsiminė buvo S. Froido
psichoanalitinėje teorijoje aprašomas ledkalnio metodas. Taigi šeima pasakoja, kad šiuos dalykus
išmoktus mokymų metu naudoja dabar globojant vaikus, tačiau pritaiko ir biologiniams savo
vaikams. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
Išliko iki šios dienos tai būtent ten tas amžiaus, būtent va raidos amžius, nu kaip
tos ten su spinduliukais <...> prisimenu iš kart tą saulutę, ir galvoju va toj vietoj
aha, aukščiau spindulėlis, va čia žemiau ir požiūris iš kart kitoks <...> o man tai
kalno viršūnė įsiminė. Ištikrųjų, kad matome elgesį, o pasekmės visai kitur slypi.
(Greta ir Jonas)
Kristina teigia, kad jai mokymų metu labai patiko namų darbų užduotis – pasakos kūrimas
apie tai, kaip vaikas atsirado jų šeimoje. Moteris teigia, kad jai tai bus labai naudinga ateityje.
Kristina su vyru šeimoje globoja kūdikį, todėl per pasakas pasakos apie vaiko atsiradimo istoriją jų
šeimoje, tokiu būdų moteris bandys perteikti vaiko globos istoriją nuo pat mažų dienų. Šis
pasakytas moters teiginys parodo, kad globos fakto neslėps nuo savo globojamo vaiko, globos
klausimas šeimoje bus atviras ir diskutuotinas. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
39
Labai patiko pasakos kūrimas ir aš dabar matau, kaip tai bus pačiai naudinga,
galėsiu savo mergytei sekti. (Kristina)
Taip pat tyrimo dalyvė pasakoja, kad po mokymų turėdavo daug ką apmastyti iki sekančio
susitikimo. Galima daryti išvadą, kad mokymai besitęsiantis procesas ir reikia laiko norint
įsisąmoninti gautą informaciją. Mokymų metu sužinodavo tiek naujų dalykų, kad tam tikrą laiką
informaciją turėdavo pergalvoti. Kristina teigia, kad informacijos analizavimas po mokymų gera
patirtis viską dar labiau įsisavinti. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
Po kiekvienų kursų buvo tiek laiko pagalvoti, buvo tiek temų žodžiu, kurias reikia
savo galvoj perkratyti sau. Tai duodavo peno apmąstymams, o tai yra gerai.
<...>Bet iš tiesų kursai man labai pačiai daug davė išminties. (Kristina)
Tyrimo dalyvė Vilma teigia, kad mokymų metu jai naudingiausi buvo praktiniai
užsiėmimai, vedančiųjų paprasti paaiškinimai. Viena iš mokymų sudedamųjų dalių yra vaizdinės
medžiagos analizavimas, pirmiausiai pristatoma teorija, o vėliau viskas parodoma, kaip turėtų būti
taikoma praktiškai.
Nu viską gali išbandyt pasijausti ir dar visi tie video filmai, na kai teorija su
praktika susieja ir parodo. (Vilma)
Pasiūlymas globoti. Pasibaigus mokymams ir gavus teigiamą išvadą prasideda vaiko
laukimo metas iki tol, kol bus gautas pasiūlymas globoti vaiką. Atsiradus situacijai, kai vaikas lieka
be tėvų globos atsakingi darbuotojai praneša potencialioms globėjų šeimoms, dėl galimybės
rūpintis vaikais.
Greta papasakojo, kad sulaukė skambučio iš globos centro specialistės. Specialistė pranešė
informaciją, jog šiuo metu yra du vaikai, kuriuos reikia laikinai apgyventi šeimoje. Specialistė
papasakojo, kad šiuo metu yra ekstra situacija ir vaikus paima dabar, todėl paklausė ar jie kartu su
vyru galėtų priimti šiuos vaikus laikinai apsigyventi jų namuose. Moteris prisimena, kad ji
sprendimą priėmė viena ir tik patvirtinus, kad sutinka globoti šiuos vaikus, paskambino pranešti
vyrui tokią situaciją ir paklausti vyro nuomonės. Kaip pati globėja interviu metu pasakojo, globoti
ryžosi vadovaudamasi savo emocijomis ir žinojimu, kad čia ir dabar vaikams reikia pagalbos.
Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Iš globos centro specialistės gavome skambutį, sako reikia priimti du vaikus,
berniukus, paauglius. Ekstra atvejis reikia vaikus paimti čia ir dabar ar
sutiktumėte <...> vyrui nieko nesakius sutikau, tada jam paskambinau ir
pasakiau, gal paimam du vaikus, nors jau buvau sutikusi. (Greta ir Jonas)
Greta taip pat sako, kad apie šeimos situaciją iš kurios buvo paimami vaikai, buvo girdėjus
iš pažystamos. Moteris sako, kad dar prieš kelias dienas, pokalbio metu savo pažįstamai pajuokavo,
40
kad prireikus pagalbos ji sutiktų globoti šiuos vaikus, tačiau Greta sako, kad rimtai apie tai tikrai
nebuvo galvojusi. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Šiaip apie tą situaciją šiek tiek buvau girdėjus iš pažystamos <....> taip net
juokais sakau jeigu ką tai čia mes paimsim, bet tai buvo visiškai juokai. (Greta ir
Jonas)
Taip pat moteris pasakoja, kad galutinėje vertinimo išvadoje jie su vyru įrašė, jog
sutiktų globoti du mažus vaikus ir globos formą būtų nuolatinė globa, tačiau specialistai
paskambino siūdami vaikus, kurie visai neatitiko pirminių šeimos lūkesčių. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Mes galvojom globoti du mažiukus nu nuo trijų iki šešių metų, nuolatinai. (Greta
ir Jonas)
Apie panašią situaciją pasakoja ir kita tyrimo dalyvė – Kristina. Moteris pasakoja taip
pat sulaukus globos centro specialistės skambučio. Kristina sako, jog atsimena, kad tuo metu kai
specialistė jai pasakė, kad yra vaikas kuriam šiuo metu reikia globėjų, ji tarsi pasimetė ir jos
reakcija buvo labai stipri. Šeimai pasiūlė globoti sveiką, išnešiotą, ką tik gimusią naujagimę
mergaitę, kadangi biologinė mergaitės mama jos atsisako. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
Sulaukiu specialistės skambučio ir jaučiau, kad jos balsas dreba ir kai man
pasakė tada aš pakelėj sustojau jau ir nu nežinau, net neįsivaizduoju kokia buvo
emocija. <...> mums pasiūlė laikinai globoti ką tik gimusį naujagimį, sveiką
išnešiotą mergaitę, kurios motina atsisako ir viskas ir mes sutikom. (Kristina)
Apibendrinant galima daryti išvadą jog asmenims norintiems tapti globėjais reikia praeiti
tam tikras procedūras. Globėjai teigia, kad rinkdami reikalingus dokumentus jie beveik nesusidūrė
su sunkumais, procesas vyko greitai ir sklandžiai, informaciją jiems buvo pateikta sklandžiai ir
aiškiai. Viena šeima dalindamasi savo patirtimi dėl dokumentacijos mini, jog pradžioje jie negavo
reikiamos informacijos ir specialistų, todėl šeima savo pastangomis susirado nuo ko reikia pradėti
tampant globėju. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad mokymai jiems buvo labai naudingi. Šeimos
pasakoja, kad patirtis įgyta mokymų metu jiems padėjo suprasti tam tikrą vaikų elgesį ir netinkamo
elgesio priežastis. Taip pat asmenys mini jog jiems didžiausią teigiamą įspūdį paliko praktiniai
užsiėmimai, globėjai teigia, jog viską išbandydami per savo patirtį dabar jie gali vertinti tam tikras
iškilusias situacijas ir priimti teisingus spendimo būdus.
41
4.3. Šeimos išgyvenami pokyčiai, apsigyvenus globojamam vaikui ir jiems
teikiama pagalba, globėjų požiūriu: „gyvenimas aukštyn kojom“
Vaiko atėjimas į šeimą neabejotinai pakeičia visos šeimos gyvenimą. Tiek šeimos
nariams, tiek globojamam vaikui reikės priprasti vieniems prie kitų. Pirmosios savaitės ar net
mėnesis gali sukelti daug įvairių emocijų ir išgyvenimų. Labai svarbu, kad šeima gautų
visapusišką paramą, todėl globėjams būtina žinoti kokios pagalbos ir paramos jie gali tikėtis iš
įvairių įstaigų ir specialistų. Nuo 2018 metų Lietuvoje pradėjo kurtis specializuotos pagalbos
centrai, kurie teikia visokeriopą pagalbą globėjų šeimoms. Kiekviena savivaldybė turi užtikrinti
savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims globos centro paslaugų prieinamumą. Globos
centro tikslas užtikrinti, kad visiems įvaikintiems vaikams, socialinių globėjų, globėjų giminaičių
globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems
globotojams, socialiniams globėjams, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems
jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita
pagalba siekiant tinkamo vaiko, įvaikio ugdymo ir auklėjimo šeimai artimoje aplinkoje.
Globėjos jausmai globos pradžioje. Natūralu, kad bet koks pasikeitimas gyvenime, kelia
įvairius jausmus. Dažnai kyla sunkumų dėl vaiko elgesio, nes šis nepasitiki suaugusiais žmonėmis.
Giussani (2012) teigia, kad kito žmogaus priėmimas gyvenime yra tarsi ribų išplėtimas ir visiškas
kito priėmimas į savo asmeninė erdvę.
Tyrimo dalyvė pasakoja, jog pati savo biologinių vaikų neturi, todėl patirties auginant
vaikus ji neturėjo. Moteris tikina, nors pati ir dirba su vaikais, tačiau ši patirtis yra visiškai kitokia
negu auginti vaikus šeimoje. Alma sako, kad pirmosiomis dienomis jai pačiai buvo nedrąsu.
Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Oj buvo nedrąsu aišku ir man, kadangi savo vaikų neturiu tai irgi nu labai jau
patirtis, nors pati irgi dirbu su vaikais, bet vis tiek tai visai kas kita. (Alma)
Analizuojant gautus tyrimo duomenis paaiškėjo, kad globėjams globos pradžia jiems buvo
sunki. Greta ir jonas pasakoja, kad adaptacinis periodas jų šeimai nebuvo lengvas, kadangi visas
procesas buvo besimainantis. Globėjai pasakoja, kad nebuvo taip, jog viskas būtų tik blogai arba tik
gerai, taigi kaip patys tyrimo dalyviai teigia adaptacinis laikotarpis buvo „banguojantis“. Tyrimo
dalyviai kalbėjo:
Tai tas adaptacinis laikotarpis mums buvo sunkokas, bet tai irgi banguojančiai.
(Greta ir Jonas)
Tyrimo dalyvė Alma pasakoja istoriją, kad pirmosiomis dienomis jai kildavo gailestis
globojamo vaiko atžvilgiu. Moteris teigia, kad mergaitė atrodydavo vieniša, dar neturinti
42
pasitikėjimo globėjais, moteris pasakoja, kad ji visada pagalvodavo, jog mergaitė yra viena, o jie su
vyru bent jau turi vienas kitą. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Ir tai gaila būdavo nes mes tai dviese, o ji vargšiukė ten viena. (Alma)
Kita tyrimo dalyvė Kristina atskleidė, kad globos pradžioje jai su vyru buvo neramu.
Globėjai nežinojo kiek laiko vaikas gyvens jų namuose, kadangi vaikui tuo metu buvo nustatyta
laikinoji globa Kristinos ir jos vyro šeimoje. Moteris pasakoja, kad mergaitės mama pati atsisakė,
tačiau šeimai kildavo minčių, kad mergaitės mamai šiuo metu yra pogimdyvinė depresija ir praėjus
šiek tiek laiko ji norėja susigrąžins mergaitę. Vėliau šeima bendraudama su specialistais sužinojo
faktą, jog tai yra ne pirmas vaikas, kurio mama atsisakė, todėl po pokalbio su specialistais šeima
šiek tiek nusiramindavo. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Natūraliai kilo klausimai, ar motina neapsigalvos, nes kol kas laikina globa, gal
tai būt pogimdyvinė depresija <....> sužinojom, kad tai jau ne pirmas vaikelis,
kuri ji atsisakė, kad tikrai mažai šansų jog ji norės susigrąžinti ją, tada nurimom.
(Kristina)
Kita tyrimo dalyvė atskleidžia, kad jiems pati mintis, jog teks rūpintis nepilnamete
mergina ir jos ką tik gimusiu sūnumi kėlė keistus vaikus. Tyrimo dalyvė Vilma teigė, kad vien ta
mintis jog priims ne vieną, o du žmones į savo namus jiems buvo netikėta patirtis. Taip pat šią
šeimą neramino tai, jog jie neturėjo patirties auginant paauglius vaikus. Tyrimo dalyvė užbaigdami
mintį, sako, kad pradėjus rūpintis be tėvų globos likusiais vaikais gyvenimas apsivertė arsi aukštyn
kojomis.Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Šiaip tai taip keistai jautėmės, kad globosim mamą su vaiku, nežinau labai keistas
jausmas <...> patys patirties su paaugliais tai neturėjom iš vis, o čia du
viename.<...> gyvenimas aukštyn kojom. (Vilma)
Analizuojat tyrimo dalyvių pasisakymus paaiškėjo, kad globos pradžia jiems suteikė ne tik
baimę ir nerimą kylančius jausmus. Pati globa jiems kėlė teigiamus jausmus, tyrimo dalyviai
pasakoja, kad džiaugėsi jog gavo galimybę rūpintis vaikais, jiems kildavo pozityvūs, teigiami
jausmai. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Aišku, kad smagu, gal šiek tiek buvo netikėta, bet smagu.( Alma)
Džiaugėmės, tai aišku be galo buvom laimingi. (Kristina)
Vyro ir žmonos tarpusavio santykiai tapus globėjais: Vaiko atsiradimas šeimoje bet
kokiu atveju turi įtakos šeimos santykiams, nesvarbu ar šeimoje gimė biologinis vaikas, ar šeima
pradėjo globoti bet tėvų globos likusius vaikus. Labai svarbu, kad sprendimas auginti ne savo
biologinius vaiku, būtų priimtas abipusiu noru ir spendimu, kad vėliau susidūrus su problemomis
43
sutuoktiniai išvengtų kaltinimo dėl sprendimo priėmimo. Globoje svarbus vienas kito palaikymas ir
laikymasis vieningos nuomonės (Thompson, McPherson, ir Marsland, 2016). Analizuojant tyrimo
duomenis tyrimo dalyviai atsiskleidė, kad globos procese vieni iš kitų labiausiai tikisi paramos ir
palaikymo, šeimoms svarbu laikytis vieningos nuomonės, bendro sprendimo. Tyrimo dalyviai
pasakojo:
Tai žinoma to palaikymo, bendradarbiavimo. Mums labai svarbu, kad mes abu
turėtume tą pačią nuomonę, tam tikrais klausimais <...> svarbiausiai būtumėm
vieningi. (Greta ir Jonas)
Vyro parama šiuo metu yra svarbiausiai. (Alma)
Palaikymo kai yra sunku, čia apskritai taip gyvenime. (Kristina)
Aš nežinau, kadangi čia mūsų bendras sprendimas, tai tos paramos, eiti kartu tuo
keliu. (Rūta)
Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis, viena tyrimo dalyvė atskleidė, kad kartais su
vyru atsiranda konfliktinių situacijų dėl globojamų vaikų. Tyrimo dalyvė atskleidžia, kad globos
pradžia jai ir vyrui buvo tarsi santykių išbandymas, kadangi vyras lygindavo biologinių vaikų ir
globojamų vaikų elgesį, jam kildavo klausimas kodėl vaikas vienaip ar kitaip pasielgia. Tyrimo
dalyvė pasakojo:
O su vyru tai aišku ginčų buvo, tikrai nes nu lygint su savo vaikais negali, o
lyginasi. <...> Tai va ta pradžia tikrai buvo išbandymas ir mudviejų santykiams.
(Rūta)
Globojamo vaiko gyvenimas šeimoje. Apsigyvenimas naujoje, nepažystamoje šeimoje
vaikui tampa sudėtingas laikotarpis. Jam reikia priprasti ne tik prie naujos namų aplinkos, tačiau ir
prisitaikyti prie svetimų žmonių, daiktų, susipažinti su šeimos tiesyklėmis. Vaikams būna sunku
pritapti prie naujos šeimos, todėl neretai vaikams kyla įvairių emocijų, jie gali reikšti ne tik
pozityvius, bet ir neigiamus jausmus. Tai pat gali pasitaikyti tokių atvejų, kai vaikai nori išbandyti
naujųjų tėvų ribas. Anot Rotter (1999) „elgesys ir tikslai nėra savarankiški, jie yra priklausomi nuo
sistemų, kurios tarpusavyje susijusios, neretai asmens elgesį lemia anksčiau turėta patirtis” (Rotter,
1999, p. 395).
Tyrimo dalyviai teigia, kad globos pradžia buvo sudėtinga. Visų pirma vaikams reikėjo
prisitaikyti prie naujų taisyklių namuose. Globėjai Greta ir Jonas pasakoja, kad pirmiausiai vaikus
reikėjo supažindinti ne tik su pačiomis taisyklėmis, ovisų pirmiausiai paaiškinti, kas iš vis yra
taisyklės, kodėl jų reikia laikytis. Tik vėliau vyko supažindinimas jau su namuose esančiomis
taisyklėmis ir šeimos susitarimais. Anot Gierdimo et al. (2013) vaikams, kurie yra globojami
ypatingai reikalingos ribos ir taisyklės, vaikai turi žinoti kas namuose yra leidžiama, o kaip elgtis
44
verčiau nederėtų. Globojamiems vaikams labai svarbu suprasti, kokios yra ribos globėjų šeimoje,
tai vaikui padės jaustis saugiai ir padės greičiau įgyti pasitikėjimą naująja šeima. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Nu ištikrūjų daug reikėjo, nes čia supažindinti su namų taisyklėmis, kad
supažindint kad apskritai taisyklės egzistuoja. Elementariai socializacija. (Greta
ir Jonas)
Na tai reikėjo papasakoti, vat kaip šeimoj pas mus viskas vyksta, kokių reiktų
laikytis susitarimų. (Vilma)
Taip pat globėjai pasakoja, kad apsigyvenus globojamam vaikui, vaikų elgesys buvo
keliantis iššūkių, reikėjo įdėti pastangų norint siekti pokyčių. Keli tyrimo dalyviai pasakojo, kad
vaikų elgesys apsigyvenus jų šeimoje jiems kėlė nerimą, anksčiau su tokiu elgesiu šeimos nebuvo
susidūrusios. Galima sutikti su tokiais globėjų teiginiais, kadangi vaikai, kurie yra negali gyventi su
savo biologinėmis šeimomis yra patyrę įvairių traumų. Norint suprast vaikų elgesį reikia suprasti
priežastį, kas įtakojo vienokį ar kitokį vaiko poelgį (Salazar, Keller, Gowen, ir Courtney, 2013).
Tyrimo dalyvė Rūta pasakoja, kad vaiko elgesyje pastebėjo tokių dalykų, kurie jai atrodė keisti,
vaiko elgesys buvo sunkiai paaiškinamas. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Kai migdydavom jį pirmom dienom tai žinokit, nebuvau dar to mačius, atsigula
užsimerkia ir viskas nejuda, tai man čia žinokit buvo kažkas tokio. <...> guldom į
tą vonią o jis cypia, rėkia, draskos, lipa iš tos vonios. Žinokit reikėjo pamatyt,
akys paklaikusios, kūnelis įsitempęs nu baisu. (Rūta)
Jisai žaisdavo su broliu, bet tas žaidimas būdavo labai grubus. (Greta ir Jonas)
Kita globėjų šeima taip pat papasakojo, kad pradžioje globojamo vaiko elgesys jiems buvo
neįprastas. Greta ir Jonas sako, kad vienas iš berniukų apsigyvenus pas juos slėpdavosi po lova.
Šeima pasakoja, kad globojamų vaikų elgesyje pastebėjo tokių dalykų, kokių savo biologinių vaikų
elgesyje nėra niekados pastebėję. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Pradžioj buvo tokių problemų kaip tarkim slėpimasis po lova.<...> Nu kažkokių
tokių suprantat ko aš savo vaikuose neįžvelgiau. (Greta ir Jonas)
Rūta pasakodama savo globojamo vaiko adaptacinį laikotarpį taip pat pasakoja, kad
parsivežus vaiką namo, jis nei žodžio neištarė, o pats adaptacinis periodas buvo labai sunkus,
vaikas nemokėjo destruktyviai išreikšti savo jausmų ir emocijų. Labai dažnai pasitaiko, jog
traumas patyrę vaikai būna irzlūs, galima dažna nuotaikų kaita, vaiką gali kankinti
pakartotiniai išgyvenimai. (Giedrimas et. al., 2013) Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Parsivežėm mažąjį tai jis nei žodžio nekalbėjo, nu ir buvo ta adaptacija su tais
rėkimais su tom isterijom. (Rūta)
45
Taip pat literatūros šaltiniuose dažnai minimas „medaus mėnuo“, tai reiškia, kai gyvenimo
pradžioje pas globėjus vaikas slepia savo emocijas ir jausmus, bando apsimetinėti ir prisitaikyti prie
globėjų šeimos. Kai jau vaikas apsipranta ir pasijaučia saugus jis atsipalaiduoja ir pradeda rodyti
tikruosius jausmus ir išreiškia neigiamas emocijas (Giedrimas et. al., 2013). Apie medaus mėnesio
periodą pasakoja globėja Vilma. Moteris teigia, kad pradžioje, su globojama mergaite problemų
neturėjo, tai truko apie mėnesį laiko, vėliau, kai mergaitė apsiprato naujoje šeimoje, pradėjo kilti
sunkumų dėl jos elgesio. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Na tas gerai, tai gal kokį mėnesį ar du, kol pilnai ji apsiprato, o va tada tai viskas
ir prasidėjo. (Vilma)
Biologinių vaikų išgyvenimai globos procese. Šeimos, kurios turi savo biologinių vaikų,
globos procese neturi palikti vaikų užnugaryje, tėvai turi išklausyti vaikų nuomonę sprendimo
priėmimo procese. Labai teigiama praktika, kai tėvai apie apsisprendimą globoti kalbasi su savo
vaikais, taip pat klausia jų nuomonės. Vien tėvų parodomas dėmesys, jog jiems svarbi vaikų
nuomonė, gali lemti sėkmingą biologinių vaikų ir globojamų vaikų santykį. Anot Hubber (2008)
biologiniai vaikai globos procese atlieka labai reikšmingą vaidmenį, neretai vaikai išsako, kad
apsigyvenus globojamam vaikui jaučia tėvų dėmesio stoką, jaučiasi mažiau reikšmingi šeimoje,
todėl tėvams labai svarbu, kad globos procese neapleistų savo biologinių vaikų ir įgalintų juos
sprendimo priėmime. Pasak Thompson ir McPherson (2011) atliktų tyrimų biologiniai vaikai teigė,
kad tėvams pradėjus globoti be tėvų globos likusius vaikus, šeimos santykiai tapo artimesni, o
vaikai jautėsi svarbūs įsitraukdami į globos procesą.
Tyrimo dalyvė Rūta pasakoja, sprendimą dėl globos paskatino jos biologinių vaikų
palaikymas, kadangi užsimezgus ryšiui su globojamu vaiku užsimezgė teigiami ir pozityvūs
santykiai. Anot Sutton ir Stack (2012) biologinių vaikų nuomonė globos procese yra labai svarbi,
todėl labai santykis tarp globojamų vaikų ir biologinių vaikų yra labai svarbus. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Gerai, tai va, vaikai vasarą čia su juo susipažino, tai jiems tiko ir patiko, tai
dukra net pati mane skatino tokiam žingsniui. (Rūta)
Kita tyrimo dalyvė, kad jų biologinė dukra greitai apsiprato prie naujo šeimos nario ir
pradėjo jį vadinti broliuku. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Na tai mūsų dukrytė labai greit apsiprato, Dariuką broliuku vadino. (Vilma)
Kiti dalyviai tyrimo metu atskleidė kad adaptaciniu periodu biologinių vaikų ir globojamų
vaikų santykiuose buvo įvairių periodų. Iš pradžių, kol tai buvo nauja patirtis, visiems vaikams
buvo smagu, tačiau praėjus kiek laiko atrodydavo, kad jau vaikams atsibodo, jie nori, kad viskas
46
grįžtų į senas vėžias. Praėjus kiek laiko, globėjai teigia, kad situacija pradėjo gerėti ir visi vaikai
apsiprato vieni prie kitų. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Pirma savaitė tai taip vaikam visiems keturiems kaip stovykloje, čia vau žinai,
mūsų daug, paskui trintis, o paskui jau stojimas į savo vėžias. (Greta ir Jonas)
Tyrimo dalyvė dalindamasi savo šeimos istorija pasakoja, kad užsimezgus artimiems ir
draugiškiems santykiams tarp biologinio ir globojamo vaiko, biologinis vaikas tapo pavyzdžiu
globojamam vaikui. Globėja pastebi, kad kartais pasakyti žodžiai ar pastabos iš jos pusės
skambėdavo visai kitaip negu ką nors pasakydavo sūnus, globojamas vaikas tą informaciją
priimdavo kitaip negu iš jos. Kai kurie tyrimai parodė teigiamus biologinių vaikų vaidmenų
pasikeitimus, vaikai tapo labai didele pagalba tėvams visame globos procese Thompson ir
McPherson (2011). Tyrimo dalyvė pasakojo:
Na mano tas žodis buvo visiškai kitoks, negu mano sūnaus. Sūnus jam tapo tikrai
labai dideliu autoritetu. (Rūta)
Šeimos aplinkos reakcija pradėjus globoti. Globos procese labai svarbus aplinkos
vaidmuo. Artimųjų požiūris ir palaikymas globos procese yra itin svarbus veiksnys, galintis įtakoti
globos sėkmę arba nesėkmę. Artimos aplinkos palaikymas gali būti priskiriamas prie neformalios
pagalbos tinklo globos procese. Mokslininkai teigia, kad neformalią pagalbą globėjai priima daug
labiau, nei neformalią pagalbą. Taip pat šeimos daugiau linkę dalintis savo išgyvenimais su tais
asmenimis, kurie juos šiltai priima ir palaiko. (MacGregor, Rodger, Cummings ir Leschied, 2006).
Analizuojant gautą informaciją tyrimo dalyviai teigė, kad artimieji ir giminės, sužinoję
apie žmonių sprendimą tapti globėjais, palaikė tokį šeimų sprendimą ir džiaugėsi. Labai svarbu,
kad šeimos globojančios tėvų globos netekusius vaikus turėtų išorinių pagalbos resursų, todėl
teigiamas aplinkinių požiūris gali labai padėti šeimoms susidūrus su sunkumais. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Ir sesuo ir giminės nu visi palaikė, džiaugėsi tikrai tokiu mūsų sprendimu, tikrai
teigiamai viskas buvo. (Rūta)
Šiaip aišku visi gerai, tik gerai priėmė, be galo. (Alma)
Nežinau, kur beeitume tai ten visur, jeigu apie draugus pažįstamus, tai palaikė,
sakė šaunuoliai. (Kristina)
Analizuojant tyrimo duomenis paaiškėjo, kad pranešus apie sprendimą globoti, šeimos
sulaukė ne tik teigiamos aplinkinių reakcijos, tačiau kartu susidūrė su neigiamu požiūriu. Tyrimo
dalyvė Kristina atskleidė, kad tikrai nesitikėjo sulaukti tokios reakcijos ir papildomų replikų.
Asmuo, kuris išsakė neigiamą nuomonę dėl globos, Kristinai pasakė, kad pradėjus globoti vaiką
47
tėvai jį susigrąžins, o ji šioje situacijoje liks „be nieko“, taip pat vaiko globą šeimoje prilygino
serialams. Tyrimo dalyvė kalbėjo:
Ta prasme tai buvo tokia reakcija, kokios dar nebuvau mačiusi <...> Kaip
telenovelėse bus, tai susigrąžins tą vaiką o tu be nieko liksi. <...> Tai ar čia reikia
tau. (Kristina)
Dar viena tyrimo dalyvė pasakoja, kad jų šeimai nusprendus globoti dar vieną berniuką, jų
yra paklausę „kam jums reikia“, tai rodo neigiamą požiūrį į tėvų globos netekusių vaikų priežiūrą ir
globojimą šeimoje. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Na gal jau kai mažąjį berniuką ėmė tai yra kažkas paklausę kam jums reikia, ar
jum negana. (Rūta)
Gretos ir Jono šeima pasakojo, kad jiems taip pat teko susidurti ne tik su teigiamu aplinkos
požiūriu. Tyrimo dalyviai teigia, kad susilaukdavo aplinkinių reakcijos, kad dar jie yra jauni ir gali
susilaukti savo biologinių vaikų, aplinkiniai jų klausdavo, kad jiems viso to reikia. Tyrimo dalyviai
pasakoja:
Nežinau, buvo tokių iš pradžių kam čia to reikia, jauni esat, leiskit sau gyventi.
(Greta ir Jonas)
Santykiai su biologine vaiko šeima. Globėjai turi užtikrinti vaiko ir biologinės šeimos
bendravimą, todėl patys globėjai vienaip ar kitaip neišvengia bendravimo su biologine vaiko šeima.
Globėjams dažnai viena iš sunkiausių pareigų vaiko globos procese ryšių su biologine šeima
palaikymas. Natūralu, kad globėjams vaiko biologinės šeimos atžvilgiu gali kilti įvairių jausmų.
Kartais tarp vaiko biologinės šeimos ir globėjų šeimos gali kilti konfliktinių situacijų dėl
konkurencijos ar pavydo, dėl vaiko lojalumo vieniems ar kitiems (Giedrimas et. al., 2013). Tyrimo
dalyvė pasakoja, kad vaikai bendraudami su biologine mama, griauna vaikų harmoniją. Po
susitikimų su mama vaikai išsibalansuoja, atsiranda nežinomybės ir neaiškumo jausmas, kas bus
toliau jų gyvenime. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Santykiai su jų mama, kad tai griauna vaikų harmoniją <...> būna tas
išbalansavimas, tas tikriausiai nu aš galvoju kai jie pasimato su mama tai vėl tas
toks neaiškumo jausmas gal, kaip aš suprantu čia grįšiu, negrįšiu. (Greta ir
Jonas)
Taip pat ta pati šeima pasakoja, kad biologinė vaiko mama stengiasi konkuruoti su globėjų
šeima. Neretai, tarp šeimų kyla konfliktai, kadangi atsiranda baimė dėl vaikų dėmesio ir meilės.
(McWey, Acock, ir Porter, 2010). Tyrimo metu paaiškėjo, jog biologinė vaikų mama ir globėjų
šeima gyvena netoli vieni kitų, todėl globėjai atsigirsta apkalbų jų atžvilgiu, taip vaikams
sukeldami lojalumo konfliktą. Globėjai mano, kad biologinė vaiko mama taip elgesį, nes bijo, jog
48
vaikai globėjus gali labiau pamilti, negu ją, o tai mamai kelia įtampą ir baimės jausmą. Tyrimo
dalyviai kalbėjo:
Tiesiog yra tam tikras už nugarų, gal truputėlį, bandymas ar tai supykdyti, ar tai
kad mūsų labiau nemylėtų negu ją, bet tai kažkoks tai vat, dalykas, kad mama yra
už dviejų žingsnių nuo mūsų darbo. (Greta ir Jonas)
Kita tyrimo dalyvė pasakoja, kad susitikimai su vaiko biologine mama jiems kelia
sunkumų. Kaip pati Vilma atskleidė, yra sudarytas vaiko ir biologinės mamos susitikimo planas,
tačiau mama nesivadovauja sudarytu susitikimų planu. Taip pat Vilma teigia, kad atvykus mama,
pasimatymo metu kelia globėjų šeimai priekaištus, jog šie labiau rūpintųsi vaiko sveikata ir
nesusargdintų vaiko, tol kol jis augs pas juos. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Yra sudarytas planas, bet ji nesilaiko <...> arba atvaro keliom minutėm ir dar
priekaištus mums kelia, kad nesusargdytume vaiko. (Vilma)
Dar viena tyrimo dalyvė pasakoja, kad biologinė vaikų mama atsirado netikėtai. Moteris
pasakoja, kad su globojamu vaiku kalbėdavo apie mamą, tačiau vaiko reakcija moteriai buvo
netikėta. Alma pasakoja, kad pranešus žinią jog mama domisi mergaite iš pradžių vaikas nustebo,
tačiau vėliau atsakė, jog galvojo, kad mama yra mirusi. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Ta mama, jinai atsirado netikėtai, nors kalbėdavom apie ją <...> Ir ta mergaitė
taip į mane akis išpūtus, sako kur ji dabar atsirado?<...> ai o aš galvojau kad ji
jau mirus. (Alma)
Kalbėdama apie biologinę vaiko mamą globėja sako, kad ji yra dėkinga mergaičių mamai,
jog dabar jos auga su jos šeima. Alma sako, kad ji mamai yra dėkinga už tokią galimybę auginti
šias mergaites, jeigu mama nebūtų vedusi tokio gyvenimo būdo, Alma nebūtų turėjusi galimybės
pažinti šias mergaites. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Aš tai va visada galvodavau apie tą mamą, čia turbūt nuskambės žiauriai,
tragiškai žiauriai, bet... Aš esu dėkinga, kad ji vedė tokį gyvenimo būda, kad jas
paėmė, nes tada aš jas turiu, nes jei ne ta mama ir jos gyvenimas, tai aš jų
neturėčiau. (Alma)
Pagalbos tinklas globėjų šeimoms. Nustačius vaikų globą šeimose, pradedamos teikti
socialinės paslaugos. (Žalimienė, 2007). Globos procese labai svarbu globėjų savijauta, kadangi
globėjų būsena turi tiesioginį poveikį globos procesui (Giedrimas et. al., 2013). Labai svarbu, kad
šeimos tapę globėjais nepamirštų rūpintis ne tik kitais, bet ir savimi. Svarbu, kad paslaugos globėjų
šeimoms būtų prieinamos. Tyrimo dalyvė Alma dalindamasi savo patirtimi teigia, kad pagalbos
rajone šiuo metu gana nemažai, tačiau reiktų atsirinkti kokios pagalbos pačiam reikia labiausiai.
Tyrimo dalyviai kalbėjo:
49
Aš tai galvoju, kad tos pagalbos tikrai yra nemažai. Nu tos pagalbos tai yra.
<...> Šiaip tai atrodo yra ta pasiūla tikrai didelė, tik reikia atsirinkti. (Alma)
Kitos tyrimo dalyvės taip pat sako, žinančios kur galima gauti pagalbą. Globėjos pasakoja,
kad šiuo metu gausu įvairių renginių, susitikimų, kurie organizuojami ir globos centruose ir
bendruomeniniuose šeimos namuose. Šeimos dažnai kviečiamos dalyvauti įvairiuose
užsiėmimuose, kaip viena globėja teigia, dabar yra daug renginių, ir beįmanoma suspėti visur
dalyvauti. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Tikrai žinau ir globos centre ir bendruomeniniuose šeimos namuose. (Kristina)
Tai atrodo, kad tų paslaugų visokių, renginių tikrai yra tik spėk suktis. (Rūta)
Taip visur stengiamės dalyvauti, nes dažnai kviečia visur. (Alma)
Rūta teigia, kad dabar globėjams paslaugos yra prieinamos, tačiau seniau, paslaugų tinklas
būdavo nepakankamas. Moteris pasakoja, kad jie buvo vieni iš pirmųjų globėjų rajone ir susidūrė su
paslaugų trūkumu, jei prireikdavo pagalbos, turėdavo patys domėtis ir ieškoti kur kreiptis susidūrus
su įvairiais sunkumais tačiau ji pasakoja, kad dabar situacija yra pasikeitusi ir norint gauti pagalbą ji
yra prieinama. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Globėjam jau esantiems dabar jau viskas yra gerai. Mes kai buvom sakykim vieni
iš pirmųjų tai tarkim rajone nelabai turėjom, patys ieškojom, o va dabar tai jau
yra. (Rūta)
Globos centro teikiama pagalba. Siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą vaikams, pagalba
turi būti prieinama ir juos globojančioms ar prižiūrinčioms šeimoms kiekvienoje savivaldybėje turi
būti užtikrinama globos centro pagalba. Globos centro specialistai teikia konsultacinę,
psichosocialinę ar kitą reikiamą pagalbą. Globos centruose dirba socialiniai darbuotojai,
psichologai, GIMK specialistai, šiems specialistams priskiriama globos koordinavimo funkciją,
kurie koordinuotai teikia pagalbą globėjų šeimoms. Tyrimo dalyviai pasakoja, kad bendradarbiauja
su globos centro specialistais, dažnai kontaktą palaiko su globos koordinatoriumi. Tyrimo dalyviai
kalbėjo:
Mes su visais kontaktuojam, labai draugiškai, tiek su globos koordinatore, tai
daugiausia to kontakto. (Greta ir Jonas)
Yra priskirta globos koordinatorė, kuri nuolat paskambina, pasidomi ir vat visai
nesenai buvo aplankiusi. (Kristina)
O mums tas globos koordinavimas paskirtas. (Vilma)
50
Viena iš globos centro specialistų teikiamų paslaugų yra psichologo pagalba globėjams ir
vaikams. Goling (2004) teigia, kad psichologinė parama globos procese globėjų šeimoms yra ypač
svarbi, todėl autorius teigia, kad globėjams psichologo konsultacijos yra būtinos, norint suteikti
visapusišką paramą šeimoms. Tyrimo dalyviai pasakoja, kad pirmiausiai susidūrus su globos
sunkumais jie kreipiasi į psichologę. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Jeigu mum yra blogai, kažkas atsitinka, tai ekstra mes visada į psichologę
kreipiamės. ( Greta ir Jonas)
Kiti tyrimo dalyviai taip pat sutinka, jog globos procese šeimoms labai svarbus psichologo
vaidmuo, todėl šeimos susidūrusios su sunkumais ar esant poreikiui nevengia kreiptis į
psichologus. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Dar su vyru esam buvę pas psichologus <...> nes pradžioj tikrai nežinom nei kaip
elgtis, nei ką. (Alma)
Viena iš teikiamų pagalbų globėjams yra savitarpio paramos grupės. Savitarpio paramos
grupių metu šeimos gali dalintis savo išgyvenimais su kitomis globėjų šeimomis. Susitikimuose
šeimos raginamos dalintis asmenine patirtimi ir jausmais apie esamas ar gyvenime buvusias
sunkias situacijas, padėti vieni kitiems suprasti savo galimybes, spręsti iškilusias problemas, naujai
įvertinti situaciją, kartu ieškoti būdų, kaip tęsti pilnavertį gyvenimą (Murray, Tarren‐Sweeney, ir
France, 2011).Tyrimo metu atsikleidė, jog globėjams grupiniai susitikimai jau tapus globėjais yra
labai naudingi, kadangi jų metu šeimos gali sulaukti pagalbos iš kitų šeimų, kurios gyvena panaši
gyvenimo tempu. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Be galo padėjo tai kai pas jus ėjom į tas savitarpio grupes. (Alma)
Tose savitarpio grupėse, arba nu su tuo kuris gyvena tuo pačiu kaip ir tu, atrodo,
kad tave supranta daug labiau. (Greta ir Jonas)
Va tos grupės pagal poreikį tai labai gerai. (Vilma)
Tyrimo metu atsiskleidė, kad bendravimas su kitomis šeimomis, kurie taip pat globoja be
tėvų globos likusius vaikus yra viena iš stipriausių neformalios pagalbos formų. Tyrimo dalyviai
Greta ir Jonas pasakoja, kad jų pažįstamų šeima taip pat globoja dvi mergaites, todėl tarpusavio
bendraudami vieni su kitais gauna pagalbos. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Ai va mūsų dar labai gera pagalba, kad va mes bendraujam su kita globėja, kuri
irgi globoja mergaites. (Greta ir Jonas)
Kiti tyrimo dalyviai taip pat patvirtintina, kad bendrauti su kitomis globėjų šeimomis yra
labai gera pagalba, kadangi palaikydami ryšį su žmonėmis, kurie turi panašią patirtį padeda
suprasti, kad ne tau vienam tenka susidurti su vienokiais ar kitokiais sunkumais. Pasidalindami
51
išgyvenimais žmonėms gali palengvėti ir problemos su kuriomis šiuo metu tenka susidurti
pasirodo, kad gali būti išsprendžiamos. Tyrimo dalyviai kalbėjo:
Bendravimas su kitais globėjais yra neįkainojama patirtis. Tai ta patirtis kurios
labai reikia. (Vilma)
Labai, manau viena iš pagrindinių pagalbų, nes nu tu tada supranti, kad visiems
visko pasitaiko ir kartais tavo problemos prieš kitų yra labai mažos ir
išsprendžiamos. (Rūta)
Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galia teigti, kad pradėjus globoti be tėvų globos
likusius vaikus, pasikeičia visa šeimos rutina. Pirmieji gyvenimo mėnesiai kartu, tampa išbandymas
šeimai, kadangi visiems šeimos nariams tenka prisitaikyti prie pokyčių, kurie iš pat pradžių gali
kelti įvairių jausmų. Tyrimo metu atsikleidė, kad globėjams viena iš sunkiausių užduočių
bendravimas su vaikų biologinėmis šeimomis, globėjai jaučia konkurenciją iš vaikų tėvų, taip pat
teigia, jog susitikimai su tėvais išbalansuoja vaikų emocinę būseną. Globos procese labai svarbi
pagalba šeimoms, kadangi gaudami laiku ir tinkamą pagalbą globėjai gali žinoti kaip elgtis tam
tikrose situacijose. Iš gautų duomenų matyti, kad paslaugų tinklas plečiasi, kuriasi globos centrai
kur šeimos gauna specializuotą pagalbą, tačiau vis dar išlieka, jog efektyviausią pagalbą šeimos
gauna iš kitų globėjų šeimų.
52
DISKUSIJA
Šiuo metu vis dar vykstant vaikų globos namų reformai, taip pat pasikeitus vaiko teisių
apsaugos įstatymui visuomenėje netyla kalbos, jog globėjai priima sprendimą globoti be tėvų
globos likusius vaikus, dėl jiems naudingų priežasčių. Tokios kalbos labai žeidžia globėjų šeimas,
kadangi vaiko globa yra daug pastangų kainuojantis procesas, todėl šiame magistro baigiamajame
darbe pasirinkau tirti globėjų išgyvenimus vaiko globos procese. Šiandien globėjai yra daug labiau
matomi, negu seniau, globos nauda vis labiau matoma, o globėjai daugiau sulaukia specializuotos
socialinės pagalbos ir paslaugų.
Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir
visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas, skatindama socialinę kaitą,
gerindama gyvenimo kokybę ir stiprindama solidarumą bei socialinį teisingumą. Socialinis
darbuotojas gali būti ir socialinės aplinkos tyrėjas, socialinių pokyčių skatintojas, bei socialinio
gyvenimo vadybininkas.
Mano tyrimo tikslinės grupės pasirinkimas, nebuvo spontaniškas veiksmas, kadangi aš
kiekvieną dieną savo profesinėje veikloje susiduriu su vaikų globa. Jau daugiau negu du metus
dirbu GIMK specialiste, o nuo praeitų metų tenka atlikti globos koordinatoriaus funkciją globos
centre, tačiau mano tikslinė klientų grupė artimieji vaiko giminaičiai, todėl šiame tyrime kaip
tyrimo dalyvius pasirinkau globėjus, kurie su globojamu vaiku nėra susiję giminystės ryšiais. Man
buvo įdomi žmonių motyvacija globoti ne giminaitį vaiką, taip pat pat su kokiais sunkumais šeimos
susiduria ir kaip būtų galima geriau ir efektyviau plėtoti paslaugų ir pagalbos tinklą.
Siekiant atskleisti kaip globėjai konstruoja savo patirtį vaiko globos procese, buvo
pasirinktas pusiau struktūrizuoto interviu metodas su nestruktūruoto interviu klausimų intarpais.
Tyrimo metu, buvo galima išlaikyti tyrėjo subjektyvumą, kadangi pasirinkti tyrimo dalyviai nebuvo
mano klientai, todėl kaip tyrėja su šeima galėjau sukurti neformalų santykį nors ir pati dirbu globos
srityje, tačiau ne su šia tiksline klientų grupe. Taip pat atlikdami šį tyrimą galėjau tobulėti, kaip
specialistė, kadangi analizuodama gautus tyrimo duomenis gavau informacijos ką galima
patobulinti profesinėje srityje.
Šiame magistro darbo tyrime buvo siekiama išlaikyti objektyvumą, laikantis tos nuostatos,
jog visi žmonės gali papasakoti autentišką savo gyvenimo istoriją ir patirtį iš savo perspektyvos,
todėl mano kaip tyrėjos užduotis šiame darbe, buvo priimti kiekvieną tyrimo dalyvį ir jo patirtį
besąlygiškai. Analizuojat tyrimo duomenis buvo stengiamasi išlaikyti tyrėjos subjektyvumą, tačiau
manau, kad gauti duomenys nėra visiškai subjektyvūs, kadangi jie buvo analizuojami per pačios
tyrėjos patirtį. Taip pat siekiant kokybiškai atlikti gautų tyrimo duomenų analizę buvo bendraujama
53
su magistro darbo vadove, kuri turi daug praktinių įgūdžių atliekant kokybinių tyrimų duomenų
analizę.
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kas lemią žmonių motyvaciją tapti globėjais.
Remiantis įvairiais autoriais, žmonių sprendimą lemią vidinė ir išorinė motyvacija. Tyrimo dalyviai
atskleidė, kad daugiausiai juos motyvavo pačių asmeninė patirtis susiduriant su globa jų šeimoje.
Kaip teigia Triseliotis et. al., (2000) galimas sprendimo priėmimo motyvas gali būti tas jog asmuo
pats asmeniškai yra susidūręs su globa, šiuo atveju tyrimo dalyviai patvirtino autoriaus įžvalgas,
kadangi tiriamieji ankstesnėje patirtyje buvo susidūrę su globa savo šeimoje. Trys iš penkių tyrimo
dalyvių minėjo, kad didžiausias motyvas tapti globėjais buvo toks, jog jų šeimoje augo globojami
vaikai arba jie patys buvo globojami.
Šio tyrimo metu radau panašumų su Raščiuvienės (2016) atlikto tyrimo duomenimis,
kuriame dalyvavo septynios globėjų šeimos globojančios be tėvų globos likusius vaikus. Autorė
savo tyrime siekė atskleisti vaiko globos procesą šeimoje sąlygojančius struktūrinius veiksnius.
Tiek autorės, tiek šiame mano atliktame tyrime gauti duomenys atskleidė, kad sprendimas globoti
vaikus įtakojo visos šeimos gyvenimą. Taip pat atliktas tyrimas atskleidė, kokybiškų paslaugų
trūkumą vaikų globos sistemoje.
Šio tyrimo metu taip pat atsiskleidė su kokiais sunkumais susiduria globėjų šeimos.
Tyrimo dalyviai pasakoja, kad pačioje globos pradžioje jiems kyla daug išgyvenimų ir jausmų,
kadangi globojami vaikai apsigyvendami jų šeimose turėjo skirtingas gyvenimo patirtis. Globėjų
užduotis padėti vaikams išgyventi patirtas netektis ir paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui ir
socializacijos visuomenėje procesui. „Anot Giedrimo (2013) viena iš pagrindinių globėjų pareigų –
rūpintis vaiku. Tai reiškia, jog globėjas turi gebėti pastebėti vaiko poreikius ir tenkinti juos
tinkamiausiu būdu, kurti emocinius ryšius, sudaryti palankias emocines sąlygas vaikui tobulėti“
(Giedrimas et al., 2013). Dar vienas iš didžiausių sunkumų, kurį įvardino globėjau bendravimas su
biologiniais vaiko šeima ir vaiko susitikimai su biologiniais vaiko tėvais, kadangi vienas iš globos
tikslų yra vaiko ir biologinės šeimos bendravimas, jei tai nekelia pavojaus vaiko fiziniai ir
emociniai sveikatai.
Gauti tyrimo duomenys atskleidė, kad organizuojant pagalbą globėjams bei įtėviams
galima remtis kritinės perspektyvos požiūriu (Allway, 1995). Galima teigti, kad naudojant kritinę
teoriją įmanoma padėti globėjams suprasti, kad jie taip pat pajėgūs keisti nusistovėjusią sistemą
vaiko globos sistemoje. Svarbu, kad šeimos globojančios be tėvų globos likusius vaikus, būtų atviri
priimti pagalbą. Atsižvelgiant kritinės teorijos modeliu į globėjų patirtis vaiko globos procese,
galima daryti prielaidą, jog globėjams trūksta išorinio palaikymo ir paslaugų tinklo. Norint suteikti
reikiamą pagalbą vaikams, paslaugos turi būti prieinamos ir juos globojančioms ar prižiūrinčioms
šeimoms – globėjams (rūpintojams).
54
Atliktas tyrimas atskleidė, kad šią temą galima plėtoti, kadangi pati analizuodama
literatūros šaltinius susidūriau su literatūros bei tyrimų trūkumu. Tyrimą apie globėjų išgyvenimus
vaiko globos procese būtų galima plėtoti tyrimo dalyviais pasirenkant socialinius darbuotojus, kurie
dirba su globėjais. Taip pat galima šį tyrimą atlikti pasirinkus kitokį tyrimo duomenų rinkimo
metodą, pavyzdžiui pasitelkti veiklos tyrimą ar atliekant stebėjimą „focus“ grupėse, tačiau yra
rizika, jog grupinių užsiėmimų metu tyrimo dalyviai bus mažiau atviresni dalindamiesi savo
patirtimi, negu individualaus pokalbio metu, kur išlaikomas dalyvių konfidencialumas.
55
IŠVADOS
1. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad žmonių motyvai tapti globėjais buvo
įtakoti asmeninės patirties ir kitų žmonių patirties bei stabilumo asmeniniame šeimos gyvenime.
Šių visų veiksnių visuma lėmė jų apsisprendimą tapti globėjais. Tai dera su kitų autorių
įžvalgomis, kada motyvacija įvardinama kaip skatinamoji priemonė įtakojanti tam tikrą
asmenybės veiklą. Motyvacija yra kintantis procesas. Kaip ir teigia motyvacijos teorija, šio
tyrimo metu atsiskleidė du motyvacijos šaltiniai: vidinė motyvacija ir išorinė motyvacija bei
sąveika tarp jų. Tyrimo duomenys atskleidė, jog vidinė motyvacija yra kylanti iš vidinių
žmogaus poreikių, taip pat yra susijusi su išorine motyvacija, kuri yra įtakojama išorinės
aplinkos. Taigi, teikiamos konsultacinės ir kitos paslaugos globėjams yra svarbios jų vidinei
motyvacijai
2. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė globos proceso planavimo ir pasirengimo tapti
globėjais turinį ir eigą. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad planavimas tapti globėjais truko tam tikrą
laiką. Daugumoje užsienio valstybėse ir Lietuvoje taikoma praktika, jog norint tapti globėjais
reikia išklausyti mokymus skirtus būsimiems globėjams. Visi tyrimo dalyviai atskleidė, jog yra
išklausę GIMK mokymus. Tyrimo dalyviai įvardino, kad žinios bei patirtis įgyta mokymų metu
jiems buvo labai naudinga ir yra neatsiejama nuo globos proceso planavimo. Tyrimo dalyviai
teigė, kad įgytų žinių dėka gali vertinti tam tikras iškilusias situacijas globos metu ir svarstyti
tinkamus problemos sprendimo būdus, dar prieš globojamam vaikui apsigyvenant globėjų
šeimoje.
3. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė šeimų išgyvenamus pokyčius, apsigyvenus
globojamam vaikui. Globėjų požiūriu vaiko globa neabejotinai paliečią visą šeimos gyvenimą ir
rutiną. Vaiko globa – tai procesas, kuris sukelia įvairių išgyvenimų. Gauti duomenys dera su kitų
autorių įžvalgomis, jog tapus globėjais svarbus šeimos tarpusavio santykis. Globos procese
svarbu, kad šeimos nariai tarpusavyje bendradarbiautų ir palaikytų vieni kitus adaptaciniame
periode. Žmogaus sąmonėje visą laiką vyksta įvairūs procesai, kuriuos lemia daug priežasčių –
baimės, skirtingos reikšmės, išgyvenimai, troškimai ir kt. Šiame tyrime taip pat galimą įžvelgti
„melagingos sąmonės“ apraiškų. Suvokimo procesai gali būti užblokuoti dėl ko socialinės
struktūros gali būti konstruojamos ir keičiamos. Gauti tyrimo duomenys sutapo su autorių
nuomone, kurie įžvelgia, jog globos proceso pradžioje šeimose vyrauja nežinomybės ir baimės
jausmai. Autoriai sutinka, jog kinta visa nusistovėjusi šeimos sitema prie kurios turi prisitaikyti
tiek globėjai, tiek globojami vaikai.
4. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad gobėjų išlikimui globos procese svarbu,
kad pagalba globėjų šeimoms būtų prieinama. Kritinės teorijos požiūriu metu atsikleidė, kad
56
paslaugų tinklas plečiasi, atsiradus globos centrams teikiama koordinuota pagalba globėjų šeimai
bei globojamiems vaikams. Vis daugiau specialistų yra įtraukiami į pagalbos procesą. Tyrimo
dalyviai teigia, kad šeimoms priskirti globos koordinatoriai, kurie bendradarbiauja su šeima bei
su kitomis institucijomis teigdami pagalbą. Tyrimo metu atsiskleidė, kad globėjams svarbi
tęstinė pagalba bei socialinių darbuotojų ir psichologų teikiamų konsultacijų prieinamumas. Taip
pat gauti tyrimo duomenys parodė, kad išorinių struktūrų palaikymas globos procese yra labai
svarbus.
57
REKOMENDACIJOS
Atlikus globėjų patirtis vaiko globos procese tyrimą pateikiamos rekomendacijos socialinių
paslaugų organizatoriams ir vykdytojams:
Toliau vystyti socialinių paslaugų tinklą globėjų šeimoms ir teikti kompleksiškas
paslaugas.
Stiprinti darbą su biologine vaiko šeima, paruošti šeimą ir globojamą vaiką
susitikimams su tėvais. Teikti šeimai informaciją apie vykdomą darbą su biologiniais
vaiko tėvais.
Gebėti vertinti individualią šeimos situaciją ir taikyti ankstyvosios intervencijos
metodą užkertant kelią problemų atsiradimui.
Skatinti globėjų šeimų tarpusavio bendravimą, organizuoti savitarpio paramos grupes.
Šviesti visuomenę apie vaikų globos galimybes šeimoje, griauti nusistovėjusius mitus
apie žmonių motyvaciją tapti globėjais.
Vykdyti paslaugų kokybės vertinimą ir teikti metodines rekomendacijas specialistams.
Tyrėjams rekomenduojama:
Atlikti kokybinį tyrimą apie globėjų patirtis vaiko globos procese, tyrimo dalyviais
pasirenkant globos centro specialistus ir vaiko teisių apsaugos specialistus.
58
LITERATŪRA
Alway, J. (1995). Critical theory and political possibilities: Conceptions of emancipatory politics in
the works of Horkheimer, Adorno, Marcuse, and Habermas (No. 111). Greenwood
Publishing Group. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books? id=nfsnDwAA
QBAJ&pg=PA73&lpg=PA73&dq=Alway,+J.+(1995).+Critical+theory+and+political+possi
bilities:%5C&source=bl&ots=PYZ2rK19WR&sig=ACfU3U3p9 =false
Andersson, G. (2001). The motives of foster parents, their family and work circumstances. British
Journal of Social Work, 31(2), 235-248. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.
1093/bjsw/31.2.235
Austerberry, H., Stanley, N., Larkins, C., Ridley, J., Farrelly, N., Manthorpe, J., & Hussein, S.
(2013). Foster carers and family contact: foster carers’ views of social work
support. Adoption & Fostering, 37(2), 116-129.
Bagdonas, A. (2001). Socialinis darbas Lietuvoje: raidos, praktikos ir akademinis aspektai. STEPP:
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, (1), 10-48.
Brown, J., ir Calder, P. (1999). Concept-mapping the challenges faced by foster parents. Children
and Youth Services Review, 21(6), 481-495.
Bulic, I. (2012). Bendrosios europinės gairės dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės
globos.
Carroll, W. K. (Ed.). (2004). Critical strategies for social research. Canadian Scholars’ Press.
Prieiga per internetą: https://books.google.lt /books?hl=lt&lr=&id= 0ifquwW tU2oC&oi
=fnd&pg=PP1&dq= Carroll,+W.+K.+(Ed.).+ (2004).+Critical +strategies +for+ socia
l+research. + CanadianE2%80%20Critical %20stratre =false
Colton, M., ir Williams, M. (1997). The nature of foster care international trends. Adoption &
Fostering, 21(1), 44-49. Prieiga per internetą: https://journals.sagepub. com/doi/abs/
10.1177/030857599702100108.pdf
Corrigan, P., ir Leonard, P. (1978). Social work practice under capitalism: A Marxist approach.
Springer. Prieiga per internetą: https:// books.google. lt/books? hl=lt&lr =&id =3gCx
CwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PR7&dq = Corrigan,+ P.,+ ir+Leonard,+P.+(1978). + Social +
work+ practice + under+ c apitalism:+ A+ Marxist + Springer& f=false
Davies, M. (2012). Social Work with Children & Families. United Kingdom: Charlesworth Press,
Wakefield, West Yorkshire. Prieiga per internetą: https://books.google.lt/ books?hl=lt&lr
=&id=ZNwcBQAAQBAJ&oi=fnd&pg= PP1&dq= Davies,+M.+ (2012).+Social+ Work+
with+ Children+%26 + Families.+ United + Kingdoir_ esc=y#v= onepage & q&f= false
59
Denzin, N. K. ir Lincoln, Y.S. (1994). Handbook of Qualitative Research. Thousand Oaks, CA:
Sage. Prieiga per internetą: https://www. scirp.org/(S(i43dyn45teexjx455qlt3d2q))/
reference/ReferencesPapers.aspx?ReferenceID=713514
Deveikienė, D., Matulevičiūtė, D., Giedrimas, Z., Šimkevičiūtė, A., Lingienė, A., Dunauskienė, E.,
ir Bogočiūnienė, A. (2011). Pakeliui į tėvystę: praktinė patirtis įgyvendinant globėjų ir įtėvių
rengimo programą..
Dromantienė, L., ir Šalaševičiūtė, R. (2015). Vaiko teisių apsauga Lietuvoje: socialinių darbuotojų
vaidmuo.
Eidukevičiūtė, J., ir Večkienė, N. P. (2015). Profesinio identiteto formavimasis socialinio darbo
praktikoje: komunikacinės kompetencijos aktualizavimas. Tiltai, 69(4), 37-56.
Felser, G. (2006). Motyvacijos būdai: asmens sėkme̜ lemiantys faktoriai praktinis psichologijos
panaudojimas. Alma littera.
Fook, J. (2003). Critical social work: The current issues, 124-125. Prieiga per internetą:
https://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/1473325003002002001
Genienė, R., ir Šumskienė, E. (2016). Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo
teorijos požiūriu. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 12, 74-89.
Giedrimas, Z., Ignatovičienė, S., Breidokienė, R., ir Ignatovič, E. (2013). Vaikas gimęs mūsų
širdyse: atmintinė vaiko globėjams ir įtėviams. Vilnius: VšĮ „Pagalbos paaugliams
iniciatyva.
Giussani, L. (2012). Il miracolo dell'ospitalità. Conversazioni con le famiglie per l'accoglienza.
Edizioni Piemme. Prieiga per internetą: https://books.google.lt / books ?hl= lt&lr
=&id=zGq0pI8wAUYC&oi =fnd&pg=PA7&dq=Giussani,+L.+(2012). +Il+ miracolo +
dell%27ospitalit% C3%A0. + Edizioni+Piemme.&ots = q_s_lLxLRM&si g=_ e.&f = false
Hayes, D., ir Spratt, T. (2008). Child welfare interventions: Patterns of social work practice. British
Journal of Social Work, 39(8). Prieiga per internetą: https://academic.oup.com/bjsw/child-
welfare-interventions/39/8/1575/1629153
Healy, K. (2014). Social work theories in context: Creating frameworks for practice. Macmillan
International Higher Education. Prieiga per internetą: https:// books.google.lt/books?
hl=lt&lr=&id=th7QwFXu6c0C&oi=fnd&pg=PP11&dq=alway+1995&ots=iFp8vHEmaF&si
g =soC1S0qBCemjIyEsCryMrBFYhBI&redir_esc =y#v= onepage&q=alway% 201995&f=
false
Johnson, L. C. (2001). Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos
laboratorija.
Jose, K., Sheeba Mumtaz, P. J., ir Uvais, N. A. (2018). FOSTER PARENT’S MOTIVATIONS
60
REGARDING FOSTER CARE: A CROSS-SECTIONAL STUDY FROM SOUTH
INDIA. International J. of Health Services Research and Policy, 3(3). Prieiga per internetą:
https://www.researchgate.net/profile/na_uvais/publication/329844107_foster_parent%27s_
motivations_regarding_foster_care_a_cross_sectional_study_from_south_india/links/.pdf
Kardelis, K. (2002). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Prieiga per internetą:
https://www.scribd.com/doc/37948910/K-Kardelis-Mokslini%C5%B3-tyrim%C5%B3-
metodologija-ir-metodai
Kavaliauskienė, V. (2016). Socialinio darbo, kaip pagalbos žmogui profesijos, raidos aspektai.Acta
Paedagogica Vilnensia, (15), 230-239.
Kavaliauskienė, V., ir Balčiūnaitė, R. (2015). Profesinis perdegimas ir jo raiška socialinio darbo
profesionalizacijos kontekste. Tiltai, 69(4), 17-36.
Kevin Browne, The Risk of Harm toYoung Children in Institutional Care. Institute of Work, Health
& Organisations, University of Nottingham, UK, First published 2009. Prieiga per
internetą:http://www.crin.org/docs/The_Risk_of_Harm.pdf
Kidd, S. A., ir Kral, M. J. (2005). Practicing participatory action research. Journal of counseling
psychology, 52(2). Prieiga per internetą: http://dx.doi.org/10.1037/0022-0167.52.2.187
Kincheloe, J. L., ir McLaren, P. (2011). Rethinking critical theory and qualitative research. In Key
works in critical pedagogy (pp. 285-326). Brill Sense. Prieiga per internetą:
https://brill.com/view/book/edcoll/9789460913976/BP000024.xml
Krysik, J. L., ir Finn, J. (2010). Research for Effective Social Work Practice Taylor & Francis.
Prieiga per ineternetą: http://alliance-primo. hosted. xlibrisgroup. com/UV: uw CP5 119425
0450001541
Kušlienė, V., Petrauskienė, A., Indrašienė, V., Švedaitė–Sakalauskė, B., Šinkūnienė, J. R.,
Pivorienė, J., ir Čepėnaitė, A. (2010). Tapsmo vaiko globėju (-a) motyvacija.
Latham, G. P., ir Pinder, C. C. (2005). Work motivation theory and research at the dawn of the
twenty-first century. Annu. Rev. Psychol., 56. Prieiga per internetą: https://www.
annualreviews. org/doi/pdf/10.1146/ annurev.psych.55.090902.142105
Legkauskas, V. (2001). Psichologijos įvadas. Paskaitų medžiaga. Kaunas: Vytauto didžiojo
universitetas.
LR Išmokų vaikams įstatymas (1994).Valstybės žinios., Nr. 105–3921
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas. „Dėl Globos centro veiklos ir vaiko budinčio
globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo
patvirtinimo“ (2018). Valstybės žinios, Nr. 48-2578
MacGregor, T. E., Rodger, S., Cummings, A. L., ir Leschied, A. W. (2006). The needs of foster
61
parents: A qualitative study of motivation, support, and retention. Qualitative Social Work,
5(3).
Maslow, A. H. (2006). Motyvacija ir asmenybė. Vilnius: Apostrofa, 19.
Globojami vaikai. (2015). Nyderlandų vyriausybė. Prieiga per ineternetą:
https://www.government.nl/topics/foster-care/contents/foster-children
Golding, K. (2004). Providing specialist psychological support to foster carers: a consultation
model. Child and Adolescent Mental Health, 9(2). Prieiga per internetą:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.1111/j.1475-3588.2004.00084.x
Harber, A. Ir Oakley, M. (2012). Fostering Aspirations. Reforming the foster care.
Heron, B. (2005). Self‐reflection in critical social work practice: subjectivity and the possibilities of
resistance. Reflective practice, 6(3), 341-351.
Huff, C. (2004). Where personality goes awry. Monitor on Psychology, 35(3), 42.
Mahon, R., Anttonen, A., Bergqvist, C., Brennan, D., ir Hobson, B. (2012). Convergent care
regimes? childcare arrangements in Australia, Canada, Finland and Sweden. Journal of
European social policy, 22(4), 419-431.
Matulevičiūtė, D., Kukauskas, R., ir Montrimienė, V. (2005). Atmintinė vaikų globėjams. Vilnius:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
McHugh, M., McNab, J., Smyth, C., Chalmers, J., Siminski, P., ir Saunders, P. (2004). The
availability of foster carers. Social Policy Research Centre. University of New South Wales.
Prieiga per internetą: https:/ /www.sprc.unsw. edu.au /media/ SPRCFile / Report 13_04_
Avail_of _Foster_Carers_Suppl .pdf
McWey, L. M., Acock, A., ir Porter, B. E. (2010). The impact of continued contact with biological
parents upon the mental health of children in foster care. Children and youth services
review, 32(10), 1338-1345. Pieiga per internetą: https:// www.sciencedirect. Com /science/
article /pii/ S0190740910001477
Myers, D. G. (2000). Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Programme prepared by
Prof. dr. Juha Perttula, doc. dr. Beata Grebliauskienė, Social Work Department.
Milkintaitė, L., ir Marcinkevičienė, D. (2013). Socialinio darbuotojo realizuojami vaidmenys
smurto pasireiškime socialinės rizikos šeimose. Profesinės studijos: teorija ir praktika, (11).
Mosek, A. (2004). Relations in foster care. Journal of Social Work, 4(3), 323-343.
Murray, L., Tarren‐Sweeney, M., ir France, K. (2011). Foster carer perceptions of support and
training in the context of high burden of care. Child & Family Social Work, 16(2). Prieiga
per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1111/j.1365-2206.2010.00722.x
Osborn, A., Panozzo, S., Richardson, N., ir Bromfield, L. M. (2007). Foster families (Research
Brief No. 4). Melbourne: National Child Protection Clearinghouse, Australian Institute of
62
Family Studies. Retrieved 21 May 2007. Prieiga per internetą:
http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.609.1557&rep=rep1&type=pdf
Petružytė, D. (2014). Tyrėjo subjektyvaus patyrimo episteminė reikšmė lauko tyrimuose. Socialinė
teorija, empirija, politika ir praktika, VU. doi: 10.15388/STEPP.2014.0.2665
Pickin, L., Brunsden, V., ir Hill, R. (2011). Exploring the emotional experiences of foster carers
using the photovoice technique. Adoption & Fostering, 35(2), 61-75.
Price, J. M., Chamberlain, P., Landsverk, J., Reid, J. B., Leve, L. D., & Laurent, H. (2008). Effects
of a foster parent training intervention on placement changes of children in foster care. Child
maltreatment, 13(1), 64-75.
Reisch, M., ir Andrews, J. (2014). The road not taken: A history of radical social work in the
United States. Routledge. Prieiga per internetą: https:/ /www. taylorfrancis. com/books
/9781315762838
Rimkus, V. (2016). Socialinės pagalbos poreikis šeimoje globojamam vaikui ir jo globėjui: globėjų
požiūrio analizė. Tiltai, 73(1), 105-132.
Risler, E., Lowe, L. A., ir Nackerud, L. (2003). Defining social work: does the working definition
work today?. Research on Social Work Practice, 13(3), 299-309.prieiga per internetą:
https:// journals . sagepub. com /doi/abs /10.1 177/104 973150301 3003005
Robila, M. (2012). Family policies in Eastern Europe: A focus on parental leave. Journal of Child
and Family Studies, 21(1), 32-41. Prieiga: https://link.springer.com/article/10.1007/s10826-
010-9421-4
Rotter, J. B. (1982). Social learning theory. Expectations and actions: Expectancy-value models in
psychology, 395. Prieiga per internetą: https:// srhe.tandfonline. com/doi/pdf/10.
1080/03075070701794833 ?needAccess =true
Salas, L. M., Sen, S., ir Segal, E. A. (2010). Critical theory: Pathway from dichotomous to
integrated social work practice. Families in Society, 91(1). Prieiga per internetą:
https://doi.org/10.1606/1044-3894.3961
Salazar, A. M., Keller, T. E., Gowen, L. K., ir Courtney, M. E. (2013). Trauma exposure and PTSD
among older adolescents in foster care. Social psychiatry and psychiatric epidemiology,
48(4), 545-551. Prieiga per internetą: https:// www.ncbi .nlm.nih gov/pmc/ articles/
PMC4114143/
Sebba, J. (2012). Why Do People Become Foster Carers?: An International Literature Review on
the Motivation to Foster. Rees Centre. Prieiga per internetą: http:// reescentre .education.ox.
ac.uk/wordpress/wpontent/uploads/2013/07/ReesCentre_MotivationToFoster2013_web.pdf
Seimas, L. R. (2006). Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Priimtas, 1, 19.
63
Sen, R., & Broadhurst, K. (2011). Contact between children in out‐of‐home placements and their
family and friends networks: A research review. Child & Family Social Work, 16(3), 298-
309.
Snieškienė, D. (1999). Dabartiniai vaikų globos tyrimai Lietuvoje: taikymas socialinėje
politikoje. Specialusis ugdymas, Šiauliai: ŠU, 2, 83-88.
Sutton, C. (1999). Socialinis darbas, bendruomenės veikla ir psichologija. Vilnius: VU Specialiosios
psichologijos laboratorija, 157-158.
Sutton, L., ir Stack, N. (2012). Hearing quiet voices: Biological children's experiences of fostering.
British Journal of Social Work, 43(3).
Šalaševičiūtė, R., Bedorf, A., Blaţys, V., Juodkaitė, D., Kurienė, A., Kurutytė, A., ir Rimšaitė, E.
(2010). Vaiko teisių padėtis Lietuvos stacionariose globos ir ugdymo įstaigose.
Thompson, H., McPherson, S., ir Marsland, L. (2016). ‘Am I damaging my own family?’:
Relational changes between foster carers and their birth children. Clinical child psychology
and psychiatry, 21(1), 48-65.
Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija.
Triseliotis, J., Borland, M., ir Hill, M. (2000). Delivering foster care. London: British Agencies for
Adoption and Fostering. Prieiga per internetą: https://www. cambridge.org/ core/journals/
journal-of-child-psychology-and-psychiatry-and-allied-disciplines/article/delivering-foster-
care-by-j-triseliotis-m-borland-m-hill-british
Vaiko globa. (2015). Nyderlandų vyriausybė. Prieiga per ineternetą: https:// www. government
nl/topics/foster-care
Vaiko globos organizavimo nuostatai. (2002). Patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu Nr. 405. Prieiga
per internetą: http:/ /www3.lrs. lt/pls/inter2/ dokpaieska. showdoc_l? p_id =217161
&p_query=&p_tr2
Vaitkeviciute, V. (2007). Tarptautiniu zodziu zodynas. Vilnius: Zodynas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos direktorius įsakymas „Dėl globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių,
bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos
patvirtinimo (2018). Valstybės žinios,
Valstybinio audito ataskaita „Ar vaikų globos sistema atitinka globojamo vaiko geriausius
interesus“ (2014). Valstybės kontrolė
Vitkauskas, K. (2014). Vaiko globos organizavimo principų įgyvendinimas Lietuvoje.
Žalimienė, L. (2007). Vaikų socialinės globos kokybė ir jos vertinimas. Vilnius: Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija. Prieiga per internetą: http://www.tremtiniai.lt /media/
mce_filebrowser /2015/01/09/ Vaiku_socialines_globos_ kokybe_ir_jos_vertinimas. pdf
64
Žydžiūnaitė, V., ir Sabaliauskas, S. (2017). Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai: vadovėlis
socialinių mokslų studijų programų studentams.
65
PRIEDAI
66
Priedas nr.1
Sprendimas tapti globėjais.
1.Kokie buvo pagrindiniai motyvai tapti globėjais?
2.Kas Jus paskatino globoti ir kiek laiko truko apsisprendimas?
3.Kas buvo globos iniciatorius?
Pasirengimas tapti globėjais.
4.Kaip vyko pasirengimas tapti globėjais?
5.Ar dalyvavote globėjams skirtuose mokymuose?
6.Kas įsiminė mokymuose, ką naujo sužinojote?
Globos pradžia.
7.Kada prasidėjo globa, kaip jautėtės?
8.Kaip sekėsi pirmosiomis savaitėmis?
9.Kas vyko jūsų šeimoje apsigyvenus globojamam vaikui?
Aplinkos požiūris.
10.Kaip artimieji reagavo į jūsų sprendimą tapti globėjais, kaip sekėsi užmegzti ryšius su globojamu
vaiku?
11.Kokia buvo kitų žmonių reakcija, mokyklos, gydymo įstaigos ir kt.?
Globojamo vaiko charakteristika.
12. Gal galite papasakoti apie savo globojamą vaiką?
13. Kokia vaiko sveikatos būklė?
Patirti globos procese.
14. Kiek laiko globojate vaikus?
15.Kokius sunkumus patyrėte ar patiriate globojant vaikus?
16.Kas jus labiausiai džiugina ar kelia nerimą esant globėju?
Gaunama parama.
17.Jei patiriate sunkumų ar žinote kur kreiptis pagalbos?
18.Kokia parama jums kaip globėjams buvo suteikta ar yra suteikiama?
19. Kokios pagalbos tikitės iš antrosios pusės?
Paramos tinklo plėtra.
20.Ko reikėtų, kad ir toliau išliktumėte globos procese ir globotumėte daugiau vaikų?
21. Kokios paramos ir paslaugų norėtumėte iš socialinių darbuotojų?
Apibendrinamieji klausimai.
22.Gal kuris klausimas Jums buvo netikėtas ar nemalonus?
23. Gal kažko nepaklausiau, o reikėjo paklausti?
23. Jeigu pažvelgtumėt atgal ar antrą kartą ryžtumėtės tapti globėjais?
67
Priedas Nr. 2
Tyrimo data: 2019-03-29
Tyrimo vieta: Konsultacijų kabinetas
Tyrimo trukmė: 54,20 min.
Tyrimo dalyvė: Alma
Tyrėjas: Laba diena.
Tyrimo dalyvė: Laba diena.
Tyrėja: Visų pirmiausiai, noriu padėkoti, kad sutikote dalyvauti mano magistrinio darbo tyrime ir
duoti interviu. Dar kartą primenu, jog interviu yra konfidencialus, jis nebus viešinamas, o interviu
bus naudojamas tik mokymosi tikslais, todėl dar kartą klausiu ar sutinkate duoti interviu, kuris bus
įrašomas?
Tyrimo dalyviai: Sutinku.
Tyrėjas: Tada puiku, pradėsiu nuo demografinių klausimų, koks Jūsų amžius?
Tyrimo dalyvis: Keturiasdešimt metų.
Tyrėja: Jūsų šeimyninė padėtis?
Tyrimo dalyvė: Esu ištekėjusi ir auginame dvi globojamas mergaites, dešimties ir dvylikos metų.
Tyrėja: Jūsų globos patirtis?
Tyrimo dalyvė: Šeši metai.
Tyrėja: Jūsų išsilavinimas?
Tyrimo dalyvė: Aukštasis.
Tyrėja: Norėčiau Jūsų paklausti kokie buvo globos motyvai?
Tyrimo dalyvė: Pirmiausiai mes pasiėmėm vieną mergaitę, antrąją po metų. Jeigu pradedant nuo
pirmos mergaitės tai tokio plano kaip ir nebuvo, buvo tiesiog norėjome finansiškai paremti leidžiant
į meno mokyklą. Na va ir kadangi mes ten susitikom, vaikų globos namų direktorius pasiūlė būtent
šitą mergaitę, kaip smalsią, kuri tikrai stengsis, lankys, kadangi sakė kad dažniausiai tie vaikučiai
paima ir meta. Tai mes su ja susidraugavome, parodžiau kas jos laukia meno mokykloj, parodžiau
šokių pamokas, salę ir tiesiog pradėjom bendrauti.
Tyrėja: Ir kiek laiko truko tokia jūsų draugystė?
Tyrimo dalyvė: Apie kelis mėnesius, tiksliai dabar nepasakysiu.
Tyrėja: O kas vyko toliau?
Tyrimo dalyvė: Na vėliau kažkaip tai namo parsiveždavom, po to nusivežėm į Palangą, nu taip ir
liko ji pas mus. Kažkaip, kai užsimezgė tas santykis būdavo gaila ją parvežti atgal į tuos namučius.
O antrą mergaitę gal paskatino tai, kad su pirmąja jos sesės yra ir jinai viena buvo likusi vaikų
namuose, pačią mažiausią įsivaikino į Vilnių, tai visų pirma, kad sesė ir kad pirma mūsų buvo, tai
68
yra gera labai mergaitė tai kažkaip labai drąsiai, su dideliu noru ir noru padėti tam vaikui kad turėtų
tą gražią vaikystę pasiėmėm ir antrąją.
Tyrėja: Noriu pasitikslinti, kad kai susipažinot su pirma mergaite iš pradžių nebuvo minties tapti
globėjais?
Tyrimo dalyvė: Tai, išradžių tikrai ne, va galvojom paremti kažkaip, va būti draugais tokiais.
Tyrėja: Ir kaip viskas persivertė, kad vis dėl to tapot gobėjais?
Tyrimo dalyvė: Kadangi buvo vasaros pradžia tai žinom ,kad tie vaikučiai mažai jie keliauja,
žinom, kad visada toj savo teritorijoj gyvena sakom nuvešim į Palangą, prie jūros parodyt ir tiesiog
su vyru kažkaip pasikalbėjom, kad tai yra vaikas, kuriam ne vieta tenais. Aišku nei vienam vaikui
ten ne vieta, bet nu jinai mum pasirodė labai miela, labai ir viskas tiesiog.
Tyrėja: O jei dabar prisimintumėt ir pagalvotumėt, tai kuris buvo globos iniciatorius?
Tyrimo dalyvė: Tai ko gero aš tikriausiai, aš nes man šovė ta ir idėja, kad finansiškai paremti, bet
kai mes nuėjom jau į globos namelius ir laukėm ateinančio direktorius tai geriausiai toks sakinys
mano vyro buvo: aš galvoju, kad mes dar tam nepasirengę. Jau jis suprato kas jo laukia, kad čia tipo
einam finansiškai paremt, bet ištikrųjų bus taip ir ne kitaip. Žinojo, kad čia bus biškį kitaip, negu
kaip šnekam garsiai, o viduj jau matyt buvo toks planas.
Tyrėja: Tai kiek truko Jūsų kelias nuo susipažinimo iki oficialios globos?
Tyrimo dalyvė: Tai po to maždaug pusę metų. Mes esam labai dėkingi vaikų teisėm, kad mums
pradžioj kol viskas susitvarkys leido mergaitei gyventi svečių teisėms iš pradžių po kelias dienas, o
vėliau jau kai atėjo rugsėjo pirmoji jau viskas jau pas mus buvo.
Tyrėja: Papasakokite, kaip vyk visas procesas pasiruošimo tapti globėjais?
Tyrimo dalyvė: Kai sunešėm reikalingus dokumentus vaiko teisėm, mes važiavom į Marijampolę i
mokymus, nes pas mus čia tokių nebuvo. Į kursus globėjo kas savaitę, vieną kartą į savaitė va.
Praėjom kursus tai ištikrūjų labai gerai šie kursai. Tikrai supažindina kas laukia, nepasakoja pasakų,
kad bus viskas puiku ir nuostabu, pasako kaip kas būna realybėje, būna ir gražiai, ir visaip būna, ir
patarimų ir visokių mes ten darom praktinių užduotėlių, per vaidinimus žodžiu, nu tikrai viskas
labai gerai.
Tyrėja: Jei gerai suprantu nuo mokymų praėjo penkeri gal šešeri metai, kaip manote ar vertingi šie
mokymai, kas labiausiai juose įstrigo?
Tyrimo dalyvė: Man šiaip labai įstrigę tai pirmas sakinys pasakytas ir turbūt teisingiausias, kurį
teko neseniai patirt, kad va jūs pasiimat ne tik vaiką, bet ir visą jo giminę sykiu nu va, o po to tokia
va patirtis gal, kad vaidinimą irgi atlikom ir kad va aš gavau rolę būtent globėjos, kaip ir atsirado
reiškias per tą vaidinimą ta tikroji mama ir tuos vaikus jinai susigražino, pasiėmė. Tai jau tam
vaidinime buvo labai blogas jausmas nu galvoju nenorėčiau patirt to tikrovėje.
69
Tyrėja: O kaip vyras jautėsi mokymuose, nors ir dabar čia jo nėra, bet tikriausiai pasidalindavo
savo pojūčiais.
Tyrimo dalyvė: Vyrui tai irgi patiko, irgi tie visoki patyrimai per save.
Tyrėja: Ar buvo mokymų metu buvo tokių temų, kurios buvo neįdomios, gal mažiau vertingos ar
net nemalonios?
Tyrimo dalyvė: Aišku viskas dabar labai senai buvo, nelabai ką atsimenu, bet žinokit, kad ne
manau, kad viskas ten tikrai buvo gerai. Niekas mum tikrai ten nekliuvo, o ypač dar viena vieta
tokia buvo kai pirmą kartą atvažiavo pas mus į namus tos moteriškės, sako ka daba daryt ar sakyt,
kad vegetarai ar nesakyt, kad nebūt tokių problemų. Nu bet tai ką sakom, kad nu ne maži vaikai ir
ėmėm ir pasakėm. Ir tada jos tikrai mums padėkojo, sako ačiū už atvirumą ir tada mum viena iš jų
sako, aš irgi jau dešimt metų kai vegetarė.
Tyrėja: Tai buvo vidinis nerimas atskleidžiant tokias asmenines detales.
Tyrimo dalyvė: Nu jo, nu kažkaip, kad nebūtų kažkokių bėdų ar paslapčių.
Tyrėja: Globojat ne vieną mergaitę, papasakokit, kaip apsigyveno antra mergaitė pas jus?
Tyrimo dalyvė: Mes pas ja tiesiog važiuodavom lankyti į savaitę bent kartą, pabūdavo didžioji pas
sesę kokią valandėlę ten vaikų namučiuose tiesiog, kad pabendraut ir aš ateidavau. Na va tai irgi po
to atėjo vasara mes irgi ją po truputėlį pasiėmėm į tą Palangą pakeliauti nu ir viskas ir ką nu jinai
net tiesiogiai manę paklausė nu ir Aida kada tu mane pasiimsi? Nu ir ką, nu ir pasiėmėm ir antrąja
va taip va.
Tyrėja: Norėčiau Jūsų paprašyti jog apibūdintumėt pirmąją mergaitę.
Tyrimo dalyvė: Nu aišku iš pradžių ji buvo nedrąsi, normalu, nes viskas nauja ir žmonės
nepažįstami ir nauji namai. Mes dabar prisimenam ir jinai papasakoja, savo įspūdžius, tai va dabar
va įdomu, kad jo va sako, kad man atrodė, kad į rūmus kažkokius atėjau. Sako, kažkokia karalystė,
oj buvo nedrąsu aišku ir man, kadangi savo vaikų neturiu tai irgi nu labai jau patirtis, nors pati irgi
dirbu su vaikais, bet vis tiek tai visai kas kita. Iš pradžių irgi nu buvo visko ir ožiukų parodydavo,
bet ėjo sėkmingai viskas ir praėjo. Nu labai atsakinga, nuo pat pradžių ji buvo, labai atsakinga, kas
liečia ten mokyklą, būrelius lėgdavo, žiūrėdavo jau labai ta atsakomybė. Ir šiaip protinga mergaitė,
rami labai, tokia, gal net ne pagal metus buvo suaugus.
Tyrėja: Prisiminkit pirmą savaitę, kaip jautėtės jūs ir vaikas, kaip jums sekėsi?
Tyrimo dalyvė: Aš net nežinau kaip čia pasakyt, man tik tai taip būdavo, atsigulam vakare tai
palikdavom duris iš miegamojo atidaras į jos kambarį, kad ji mus matytų. Ir tai gaila būdavo nes
mes tai dviese, o ji vargšiukė ten viena. Naujam tam kambarį, naujuos namuos, ji viena, nu bet ką
nu visiem vaikams taip būna, gi miega savo kambarį. Atsimenu kai palangoj pirmą kartą irgi kai
nuvažiavom, kad jinai atėjo pas mus gulti vidurį nakties, nes bijojo. Vieni gi nepratus, nes vaikų
70
namuose visada ten aplink šurmulys ir ištisai žmonių daug, o čia dabar viena. Tai atėjo visa
verkdama, tai miegojom visi tryse, kad jinai buvo labai labai laiminga.
Tyrėja: ar dar kažkas yra įstrigę iš pirmųjų savaičių gyvenimo kartu?
Tyrimo dalyvė: Nu šiaip tai buvo keistas jai maistas iš pradžių. Nu apskritai žinot kiekviena
šeimininkė, turi savo braižą, prieskonį savo skonius tai turbūt iš pradžių mūsų visai kitokie buvo,
plius dar pas mus vegetariški tie vyravo patiekalai. Tai iš pradžių teip buvo kad mes ir tas dešreles
pirkdavom ir viską žiūrėdavom ką ji mėgsta.
Tyrėja: Ačiū, norėčiau paprašyti, kad papasakotumėte apie antrąją mergaitę.
Tyrimo dalyvė: Antrai galvoju viskas buvo paprasčiau todėl, kad sesė. Ji ne viena, ji tam pačiam
kambarį, ji iš vis yra drąsi be galo, tai jei nu, bent jau taip žiūrint tai iš vis jokių problemų. Jinai po
trijų dienų mane mama pradėjo vadint, nes didžioji tai kaip mes susipažinom aš kaip jai ir mokytoja
šokių buvau, tai ji ant manęs mokytoja kažkaip sakydavo. Tai aš jau sakau, jau vaikuti tu manęs
mokytoja nevadink, sakyk Aida. Tai jinai Aida ir vadino, o šitoji tai mama.
Tyrėja: Kaip jautėtės, kai po kelių dienų, vaikas su kuriuo dar nebuvo tokie artimi santykiai jus
pradėjo vadinti mama?
Tyrimo dalyvė: Aišku, kad smagu, gal šiek tiek buvo netikėta, bet smagu. Ir jinai vargše per tą
pirmą dieną tikriausiai kokį šimtą kartų į mane kreipėsi mamą, nes nu trūksta.
Tyrėja: Tikriausiai mergaitė stengėsi kompensuot tą trukumą per vieną dieną.
Tyrimo dalyvė: Nu jo visą dieną davė mama, mama.
Tyrėja: Koks mergaičių santykis buvo su Jūsų vyru?
Tyrimo dalyvė: Oj iš pradžių gal buvo sunkiau. Didžioji tai ne viskas jai buvo gerai, mama tėtis,
čia viskas tvarkoj. Bet mažiukei ji kažkaip, aš net nežinau ar ji gal kokių patirčių gal nelabai kokių
turėjo, prisiminimų, nes aš iš tos jos kalbos supratau, pavyzdžiui, kad namuose, tuose savo tikruose,
sako miegodavo svetimų vyrų, nes nebūdavo daugiau vietos. Nu kaip suprantu būdavo kažkoks
balius, nu ir visi krentam kur sėdim. Gal tais jai, gal paskui gi ją tėtis lankydavo, paskambindavo,
nu paskui jau tas tėtis tai prižada tai dingsta, nu va kažkas va aš galvoju, kad šičia negerai buvo. Ir
jinai taip nelabai, o dabar tai ką tas tėtis didžiausias jos užtarėjas yra.
Tyrėja: Didžiausias užtarėjas, kuo tai pasireiškia?
Tyrimo dalyvė: Visame kame, nes jau kai mamai trūksta kantrybė, jau tėtis kaip tėtis nu ką
kentėkim. Viskas bus gerai.
Tyrėja: O jei kalbant apie būdo savybes, charakterį tai kokia ta antroji jūsų mergaitė?
Tyrimo dalyvė: Deja antrąja mergaitė tai pasidžiaugti negaliu, taip kaip pirmąją, nes nu aišku kaip
sakau jinai drąsi, jinai aktyvi visom prasmėm. Tas aktyvumas pasireiškia ir per gerus dalykus, bet
jis ir labai daug ir per blogus pasireiškia. Atsakomybės nėra, jau tų laikų susižiūrėt – sunkiai labai
sekasi, aišku jinai, kažkiek protingėja, negali sakyt. Bet pradžioj tai visai buvo tragedija, nu tai
71
mėgstam mes pameluot, nu visko yra, nu bet kaip čia pasakyt, gal jinai to mano kažkiek to turi: čia
pasipykom, čia pasitaikėm toks itališkas kraujas. Bet dabar tai labai toks atėjęs sunkus laikotarpis,
nežinau nu kenčiam dabar, bet tikėkimės praeis. Šiaip veikli jinai, žingeidi, visko nori, kol
neatsibosta, bet kadangi pas mus yra taisyklės, jeigu pradėjai, tuos metus tu turi pabaigti. Nesvarbu,
kad tau atsibodo, tai ta kantrybė gal ugdosi, gal atsakomybė, nes iš to kas nelabai tai pasidarė, kad
jau labai patinka, persivertė. Jo reikia tik nepaleist to momento ir kad tas pats pop choras. Nu tai
žinai iš pradžių viskas labai smagu, linksma, čia dainuoja, čia šoka, paskui jau aha žiūri, kad čia
dirbt reikia, ta patį per tą patį kartot, jau nenori. Dabar jei paklaustumėt jos, tai turbūt būtų pats
smagiausias būrelis iš visų.
Tyrėja: Kaip mokykloje sekasi mergaitėms?
Tyrimo dalyvė: Iš pradžių didžiajai tai buvo labai prastai, nu kaip apleistas labai vaikas buvo. Jinai
pas mus atsirado baigus pirmą klasę tai nei paukščių pavadinimų žinojo, tiesiog paukštis, čia
gandras, čia varna ar dar kas tiesiog paukštis. Uogos visos buvo vyšnios, pirmą klasę baigęs
žmogus. O dabar mudvi anąkart skaičiavom vidurkį kovo mėnesio, tai 8,5, praktiškai devyni. Tai
čia kažkas neįtikėtino, net pradinių klasių mokytoja galėtų patvirtinti, kad seniau būdavo arba
silpnai arba labai silpnai. Jau mudvi susėsdavom ir net juodavomės ir vėl silpnai. Bet jinai kilo, kilo
jau pradinėse ketvirtoj jau taip visai neblogai buvo, ten visai. Paskui penktoj biškį krito vidurkis nes
ten prasidėjo pažymiai, tai toks čia manau visiems vaikams toks būna, paskui susivokė kas čia
vyksta, nu va dabar mes taip turim.
Tyrėja: O antrajai kaip?
Tyrimo dalyvė: O antrajai, ką dabar, visai ką dabar. Su matematika visai prastokai, su lietuvių šiaip
neblogai, anglų sektųsi puikiai jeigu mokintųsi. Nu verst reikia, ištisai pamokas ruošt tai reikia
versti, bet aš galvoju nu kaip irgi tas versti, vis tiek norisi, kad vaikas pats susivoktų parėjau iš
mokyklos, pailsėjau, pavalgiau ką nors paveikiu ir einu ruošti pamokas. Nu ir ką, o kam, pareis
mama ir tada eisiu ruošt.
Tyrėja: Ar namuose vyrauja taisyklės ar susitarimai, gal ribos?
Tyrimo dalyvė: Nu tai vat būtent, kad čia ir yra tos taisyklės, jau pas mus atrodo, kad tikrai va
minimalios, kad tik tiek, susitvarkyt savo kaparį, aš jau nešneku apie visus namus, savo teritoriją,
pareiti laiku iš mokyklos, nes nelabai laiku eina mažajai, pasiruošti namų darbus, pavalgyt pietus,
nes nu tarkim parėjo iš mokyklos pavalgė, išsiplaut tą lėkštę. Viskas, ai dar Saulutė už šiukšles
atsakinga. Vyresnė tai šiaip mato, ji kai didelė mergaitė tai pati mato, ji patvarko, o Saulutei reik
sakyt, jeigu ką nors nu. Vakar irgi išvažiavom į Kauną ir sakau jai nu surink plastikinius buteliukus,
nes namie kažkaip dabar pilna, tai šen padėta tai ten, nu tai misiją neįmanoma. Ne, kol negrįžau sėdi
sau, žiūri filmukus, nu turi būt vos ne ištisa kontrolė jeigu nori, kad kažkas vyktų. Vasarą gerai, nėra
atsakomybės, nereik ruošt pamokų tai paprasčiau, o kai ateina mokyklos laikas, tai pačiai nelabai
72
smagu, kai mokytojos ištisai skambina. Arba jos ištisai nėra, neateina, ar nedadaryta, pastabos. Tai
va turiu tokį labai gerą pavyzdį, kad viena tokia, o kita absoliučiai kitokia. Aš net negalvojau
niekada, kad taip gali būt.
Tyrėja: Kaip vyresnė mergaitė reaguoja į jaunesnės tokį elgesį?
Tyrimo dalyvė: Nu jau pavargo žinokit, šiaip tai ji labai stengėsi jai padėt. Aš atsimenu jos tokį
sakinį, kai mes reiškiasi jau su vyru sakom vis tiek reikia tą mažytę pasiimti, sakom reikia vis tiek
su Deimante nu kaip tartis. Nu tai mes sakom, nu Deimančiuk kaip tu galvoji, tai jos atsakymas
buvo toks, ar mes su ja susitvarkysim? Nu tai aš ir pradžių nelabai supratau ką ji čia turi omenį,
sakau vis tiek susitvarkysim, nu tai tu padėsi, bendrom jėgom nu kaip jau mes čia nesusitvarkysim.
Tai jau tada vaikas žinojo kas mūsų laukia. Šiaip tai ji padeda, jau prieš einant į mokyklą, sako
Saulę, nu taip ir taip, aiškina nuosekliai jau kaip jinai sugeba, bet jau dabar viskas, praktiškai nieko
nebesako. Pavargo, todėl, kad mokykloj jai ištisai sako, tavo sesė nenormali, kaip tu iš vis su ja
gyveni, va šitaip klasiokai.
Tyrėja: O kokia mergaičių sveikatos būklė?
Tyrimo dalyvė: Fizinė tai gera, stiprios jos, labai nedaug serga, Saulutė gal tokia silpnesnė.
Deimantė tai tikrai puikios sveikatos, šį met nei sykio nesirgo, pernai irgi ne. O Saulutė tai toks
biškį silpnesnis tas imunitetas, bet tarkim rimtų ligų tai ne. O psichologiškai jeigu žiūrint, tai aš
galvoju jeigu kad Deimantė šiaip labai jautri, labai, būtent tas vaikas, kuris tinka pagal pozityvios
tėvystės knygas, kur skaitysi ten pritaikysi. Jei turi Deimantę tai gali pagal tas knygas ir elgtis.
Kalbėtis, jinai tikrai viską supranta, priima, reaguoja. Ji jau skiria kur čia yra gerai, kur yra blogai.
O saulutė, nu kaip čia pasakyt, ji gal atrodo tokia, kad negirdi, nu pagal elgesį taip ir atrodo. Nu jei
gražiuoju kalbant su ja tai nulis sveikų iš vis, nežinau ar ji užsisvajoja raji užsiblokavus, aš nežinau.
Tai va jei biškį pakeli balsą, tai kažkas šiek tiek sureaguoja, bet gražių kalbų jokių nepriima.
Tyrėja: Toks mergaitės elgesys buvo visada ar kito?
Tyrimo dalyvė: Visada, aš iš karto kai jinai atėjo tai kaip prie Deimantės pripratus tai taip ir su
Saulute, sėdim čia gražiai kalbam, kad širdutę skaudą ar tai dar ką, o ji pasėdėjo pažiūrėjo ir
atsistojo ir lekia toliau. Tai kaip čia pasakyt, iš vienos pusės atrodo, kad ji nieko nepriima, gal ir
tokia kaip ir neprisibelsi, bet gal čia ir nėra blogai, kad ji blokuoja.
Tyrėja: Ar kreipėtės kur nors pagalbos dėl tokio mergaitės elgesio?
Tyrimo dalyvė: Nu tai dirba dabar mokyklos psichologė, bet ji nemato bėdos kolkas jokios. Nes aš
tai jau pradėjau įtart, kad nu gal kažkas čia yra daugiau, gal smegenyse kažkas nesudirba, gal
sutrikimas netgi čia. Nes jau kartais atrodo, kad nu ir šūnį išmokintum, pasakai 10 kartų fu ir gana,
čia jau keturi metai kalbam tą patį per tą patį.Planuoju važiuoti į Vilnių į raidos centrą pasižiūrėt.
Duok dieve, kad viskas būtų gerai, gal čia tik dėl emocijų, va taip yra. Tai aš galvoju, jei čia tik tos
emocijos tai vis tiek kažkaip laikui bėgant ir įdėjus darbo viskas susitvarkys.
73
Tyrėja: Suprantu, kad šiuo metu, pas jus situacija yra gana įtempta ir reikalaujanti daug nervų.
Manau, kad specializuota pagalba šiuo metu Jums būtų pats geriausias variantas ieškant sprendimo
būdų. Norėčiau grįžti prie mūsų interviu klausimų ir Jūsų paklausti, kaip artima aplinka, mokykla,
gal net šeimos daktarė reagavo į Jūsų apsisprendimą globoti?
Tyrimo dalyvė: Iš pradžių su Deimante buvo keistoka visiems, nes pati mergaitė buvo labai šalta.
Na sako, mes nematę buvom tokio vaiko. O Saulutė atvirkščiai, kad ir buvo pati pradžia, nu žodžiu
saldainiukas, bet užtat dabar visa sako, kokia Deimantė pradžioj ir kokia buvo po metų, nu viskas
jau ji pasikeitė, absoliučiai. Šiaip aišku visi gerai, tik gerai priėmė, be galo. O mokykloj tai gal
pradžioj, bet tai labai kažkaip greitai, žinot čia pas mus vieni kitus pažįsta, tai čia ištikro viskas labai
greitai ir labai gerai vyko. Nu ir dabar pavyzdžiui pažystami sako, kad net čia ir neįsivaizduoja, kad
čia ne mūsų mergaitės ir kitaip negali būti.
Tyrėja: Tai aplinkos požiūris buvo teigiamas.
Tyrimo dalyvė: Tai čia pavyzdžiui jo, nu ir dabar atsirado ta mama, tai čia ne tik man, bet ir mano
pažįstamiems šokas, kad čia dar reiškias visko gali būt su tom mergaitėm, nu.
Tyrėja: Kaip suprantu mama per visą tą laiką nedalyvavo mergaičių gyvenime ir staiga atsirado.
Noriu paklausti, kaip jums sekasi tvarkytis su šia situacija?
Tyrimo dalyvė: Nu dabar viskas nurimę iš tiesų, nu jinai atsirado ir taip. Kaip pasakyt, jinai
atsirado netikėtai, padarė blogai sau visų pirma, nes jinai pirmiausiai labdaros valgyklos
socialiniuose tinkluose, kurios viena iš steigėjų esu parašė ar gali susitikti su Deimante ir Saule. Nu
tai aš ištryniau tą komentarą nes ten ji buvo parašius viešai ir parašiau jai gražiai, kad kreiptųsi į
vaikų teises, nu kad aš nieko prieš bet reikia viską oficialiai tvarkyt, nu ir viskas va. Aš pirmiausiai
irgi pranešiau teisėm kad taip yra, tai mes sakom viskas tvarkoj, dar tom merginom nepranešam, gal
čia tik parašė ir viskas.
Tyrėja: Tai, kai nukreipėt mergaičių mamą pas specialistes ji kreipėsi ten?
Tyrimo dalyvė: O ką jūs galvojat? Tikrai ne, ji paėmė ir susirado mano mergaitės klasiokę per
facebook‘ą, parašė jei ar pažysti tokia ir tokią, ta parašė, kad pažįstu. Tai ta mama parašė, kad duok
savo telefono numerį, tai tą ir nusiuntė.
Tyrėja: Bet tai ta mama vis tiek žinojo, kur mokinasi mergaitė ir pasidomėjo, kas dar kartu
mokinasi?
Tyrimo dalyvė: Nu tai taip, ir ką kai ji nusiuntė tą numerį ji jai paskambino ir sako duok Deimantę.
Tyrėja: Ir kas vyko toliau?
Tyrimo dalyvė: Nu tai žodžiu Deimantė grįžo namo visa išmušta plėmais tokiais, net nežinau
mėlyna visa, verkia kruvinom ašarom, buvo šokas baisus. Nes ta mama, kai mergaitė atsiliepė ir
sako: labas ar žinai, kad turi mamą. Tai jinai aišku suprato kas čia, tai sako nu žinau, sako ta mama
ar nori bendraut, susitikt, Deimantė sako ne. Nes Deimantė labai viską atsimena, absoliučiai viską iš
74
tų namų, Saulė tai nelabai o Deimantė tai viską. Niu va tai, ta mama nupasakojo, kad sesę ji turi
vyriausią susigrąžinus, kad sesė nori labai bendrauti ir t.t., kad aš tau nupirksiu telefoną., čia
svarbiausias momentas. Tai sakau tai mergaitei ir ką tu jai atsakei? Ji sako, aš padėjau ragelį. Nu tai
aš paskui ją nuraminau, viską, sakau Deimante, tikrai nėra ko bijoti, bet gal tu tikrai norėtum
pabendrauti su mama, sese, mes viską suorganizuotume. Sako, ne ne nenoriu aš išvis matyt, nei
kalbėt su ja. Nu tai aš jau sakau, tu nebijok, tavęs nepaims iš mūsų, mes neatiduosim tavęs, tai va
tokiais būdais nuraminau šiaip ne taip.
Tyrėja: Ar pranešėt tos kitos mergaitės tėvams apie situaciją?
Tyrimo dalyvė: Tai jo mes tada greitai, kreipėmės į tos mergaitės tėvus, pasakėm kas vyksta,
pasiimiau tos mamos telefoną ir per anos mergaitės telefoną užblokavom tą mamą, kad tiesiog
neskambinėtų ir negąsdintų tos mergaitės. Nu tai po to su vaiko teisėm bendravom, sutarėm kol kas
tai mažiukei nesakyt, nes ir taip dabar situacija nėra gera, tai, kad nesukelt dar daugiau įtampos
nusprendėm viską apgalvoti.
Tyrėja: Tai vis dėl to vėl mama paskambino?
Tyrimo dalyvė: Nu tai ta mama po kelių dienų, po savaitgalio ėjo į tas vaikų teises, žodžiu pagal
jos pasakojimą, kaip aš suprantu tai ten ji ištikrųjų apsitvarkius, negeria jau koki metai, tą sesę
dabar turi, tą darbelį seniūnijoj kažkokį nudirba ar ten bulves eina skust, nu žodžiu, svarbu tvarkosi.
Nu bet ten su ta pirma mergaite nesusitvarko, turi daug problemų, begimai iš namų, vyrai, žodžiu
situacija nekažką. Nu ir dabar dar įsivaizduokit aš ten leidžiu savo mergaites, na jau ne. Bet kadangi
ji jau čia nori, padėsim suorganizuosim, bet ne pas ją.
Tyrėja: Tai mama domisi mergaitėm, ką jos veikia?
Tyrimo dalyvė: O čia ir dar viena problema ji domisi tik Deimante, o Saulute ne. Tai jau ir vtas
specialistė sako, tai palaukit Jūs turit dvi, o ne vieną mergaitę ir yra bėdų su antrąja. Tai ta mama
sako, ane, pas mane kai buvo tai buvo viskas gerai, sveika buvo, protinga labai.
Tyrėja: Priminkit, kiek metų buvo mergaitėms, kai jas paėmė iš šeimos?
Tyrimo dalyvė: Deimantei šeši jau buvo, o Saulutei dar berods keturių nebuvo. Nu tai va sakau,
gerai, sakom ir mažąjai, nes tikriausiai vis tiek organizuojam tą susitikimą ir bus visiems ramiau,
galbūt,nu va. Bet tai žinai čia buvo visai kitaip, aš pasisodinau tą mergaitę, sakau Saulute, turiu tau
gerų žinių, sakau, kad atsirado mama. Ir ta mergaitė taip į mane akis išpūtus, sako kur ji dabar
atsirado? Nu aš taip net pasimečiau, sakau nežinau, kaip čia taip pasakiau, nu šiaip gyvenime.
Dabar ji stengiasi, jos gyvenimas pagerėjo, norėtų su jumis susitikti, aš jai parodau jos nuotrauką iš
to facebook‘o. Tai nu žodžiu ta mergaitė taip ramiu veidu, be jokių kažkokių emocijų sako, ai o aš
galvojau kad ji jau mirus ir po to mano kytrutė sako, nu žinai sako smalsu. Žinokit šitas vaikas,
mane kartais taip šokiruoja, nu bet čia gerąja prasme. Tai aš paskui sakau, jūs mergaitės pagalvokit
padės čia merginos jei ką, koordinatorė paorganizuos, kad daryt tą bendrą susitikimą. Nu tai mes jau
75
čia susikontaktuojam su vtas, su koordinatore ar jos perduos tą mano numerį ar ne. Bet mergaitės
atsisako, Saulutė dar dvejoja, bet aš sakau, darbuotojom tegu duoda tą mano numerį aš atsiliepsiu,
papasakos apie mergaites, bet mes dabar nelabai kuo turim ją nudžiugyt, kad dabar tokia situacija
pas mus. Nu bet dabar va bus teikiamos globos centro paslaugos, ten kažkaip pagalbos planus
darys, psichologė konsultuos, koordinatorė derins čia viską.
Tyrėja: Tai per visą globos laikotarpį su mama nebuvo jokio kontakto?
Tyrimo dalyvė: Tai kol jos buvo vaikų namuos nebuvo to kontakto, nu merginos įsivaizduokit jos
šešis metus nemačiusios. Nu mes čia ir vakar dar su Deimante kalbėjom, tai ji net juokias, ji jau
viskas jau vertina, sako ne ne. Nu dar Saulutė maža kas, pasakytų, kad telefoną nupirks tai gal dar
prisiviliotų.
Tyrėja: Tai Saulutė girdžiu tokia lengvai palenkiama.
Tyrimo dalyvė: Nu žinokit, pas mus čia dabar cirkai be pinigų. Mūsų mergaitė turėjo atsidurti pas
mokytoja, kur padeda jai paruošti pamokas, o mes išvažiavom į Kauną. Skambina man ta mokytoja,
ar mergaitė pamiršo ateiti, sako kur ji yra. Sakau nu nežinau, išėjo tai pas jus, nu bet čia šimtasis
kartas. Nu palaukit sakau, skambinu aš į namus, gal ji parėjo, gal ką pamiršo. Namie aišku nėra, nu
tai vyras varo į miestą, pirmyn atgal ieško tos mergaitės. O ta mergina mūsų pareina iš prekybos
centro su didžiausiu maišu traškučių lyg niekur nieko. Tai tas mano vyras įsisodina ją į mašiną,
nieko jau ten nesako, dar geras pusvalandis laiko pamokos nuveža ją pas mokytoja. Tai ką jus sau
galvojat, be 20 dvi skambina tas mano vyras, sako tai kada ji turi pareit, sakau pirmą valandą, nu bet
kadangi vėlavo, gal užlaikė ta mokytoja, nu ką aš dabar galiu žinot.
Tyrėja: Ir kaip tada jaučiatės?
Tyrimo dalyvė: nu kaip aišku, kad neramu, skambinu tai mokytojai viską, o ji sako baikit, aš pirmą
valandą ją išleidau. Tai mokytojai primelavus, kad vėlavo, nes ji laukė mokykloj, buvo su tėčiu
susitarus, o jis neatvažiavo jos paimt. Nu tai sakau, tai mokytojai palaukit, skambinu toliau, o jau ta
mokytoja nervuojas, tai kur ji yra ir tai mokytojai atsakomybė. Aš sakau palaukit, skambinu vyrui,
vėl gal kur nors. Tai jūs įsivaizduokit, man tuo pat skambina iš mokyklos, sako ar galit atvažiuot?
Sakau tai galiu sakau, pasirodo mergaitė eidama iš mokytojos sugalvojo užeit į tualetą ir sutiko savo
draugę. Tai ji tai draugei pasiguodė, ji bijo eit namo, nes ten šaukia ant jos visi, o tėtis davė per
galvą. Nu žodžiu tai ta mano merginą nuvedė pas pavaduotoją, atėjo psichologė, visos specialistės.
Tyrėja: Ir kaip reagavot, kad tada vyko?
Tyrimo dalyvė: Na tai jos sako, kad mes turim apie tokią situaciją pranešti, o aš sakau, taip turbūt
praneškit, nes jau viskas, tuo momentu galvojau, kad paimkit tą mergaitę, nes jau mano kantrybė
nulinė. Tai žinokit, tos darbuotojos žiūri į mane akis išpūtę, nu sako mes turim reaguot, tai aš joms
sakau jūs gerai ir darot, jūs turit reaguot. Aš irgi taip daryčiau, įsivaizduokit ateina vaikas verkiantis
76
ir sako bijau eit namo. Sakau, situacija tai atrodo beviltiška, aš joms ir sakau, taip man dabar yra
sunku, taip mes su mergaite turim problemų.
Tyrėja: Ir kaip viskas sprendėsi toliau?
Tyrimo dalyvė: Viskas tvarkoj, mes ten pasišnekėjom su toms specialistės, sutarėm, kad
pirmadienį Saulutę pakalbins psichologė, aš sutikau. Nu tai ateina ta Saulutė aišku ašarėlė rieda, bet
jau pasižada, kad nemeluos ir praneš mamai kur yra jei dar pasikartos tokia situacija, o mama
nešauks jei taip buvo, nu ir grįžom namo.
Tyrėja: Ar ta situacija nepasikartojo?
Tyrimo dalyvė: Nu tai va, ant rytojaus ją jau gaudėsi kita mokytoja, nes situacija vėl tokia pati. Nu
žodžiu, tai jau čia po to aš tai savo merginai sakau, nes ji pas psichologę turėjo eit, dabar taip
pasisakai psichologei, kad du kartus pamelavai mamai, apgavai mokytoją nu ir dar menko darbelio
neatlikai namie, kurį šiukštu prisižadėjai padaryti. Tai nežinau pasisakė ji ar ne.
Tyrėja: Tai kaip tik mano sekantis klausimas būtų buvęs apie sunkumus, bet matau, kad šiuo metu
jų netrūksta.
Tyrimo dalyvė: Sočiai. Nu žinokit aš dabar galvoju, gal pradžioje mes su vyru turėjome labai daug
lūkesčių, ji tokia meili, lipšni., aktyvi tokia. Nu ir visi iš pradžių Saulutė, mažutė, o laikui bėgant
situacija pasikeitė, kai visi ją perprato. Jau aš galvoju, kad laikui bėgant neturėsiu ką samdyti, kad
padėtų jai dėl pamokų ir panašiai.
Tyrėja: Situacija nelengva.
Tyrimo dalyvė: Aš tikrai nuoširdžiai sakau, mes mylim tą mergaitę be proto, bet jau man dabr
tokia būsena, kad aš nebesuprantu, kame čia kampas, ar jai tikrai ten kažkas nedaeina, ar čia ji vis
dar mus bando ir tikrina tas ribas.
Tyrėja: Bet tos ribos irgi turi ribas.
Tyrimo dalyvė: Tai Jūs įsivizuokit, mano vyras, vakar sako, mama nuvežk mus su Saulute iki
kultūros centro, ten kur jai vyksta repeticijos, eisim treniruotis. Tai žinoki išlipa gražuoliai iš
mašinos ir sako, einam dabar iki namų žiūrėsim per kiek laiko mum pavyks pareiti. Tai juodu
nusiėmė laiką, kad maždaug per 15 minučių turėtų pareiti, nes nu čia nei kilometro nėra. Juodu ėjo,
žiūri tempą ar reik eit ar reik bėgt, ar palėtukais. Nu žinokit, nežinau, jau atrodo viską bandom.
Tyrėja: Matau, kad tikrai nuoširdžiai dedat pastangas.
Tyrimo dalyvė: Žinokit šiuo metu aš jau nežinau nei ką sakyt, nei ką daryt, nežinau.
Tyrėja: Ar sulaukiat kažkokios pagalbos iš aplinkos.
Tyrimo dalyvė: Aš tai galvoju, kad tos pagalbos tikrai yra nemažai. Ir mokykloj ir vaiko teisės ir
psichologė ir globos centras. Nu tos pagalbos tai yra, begalo padėjo tai kai pas jus ėjom į tas
savitarpio grupes. Tai čia mano išsigelbėjimas buvo, jau tada žinok aš ėjau kiekvieną pirmadienį
metus laiko. Jeigu ne čia tai žinok aš nežinau kas tada būtų.
77
Tyrėja: Tai prasmę ir pagalbą matėt savitarpio paramos grupėse ir tęstiniuose mokymuose?
Tyrimo dalyvė: Labai, tikrai ejau metus laiko nuoširdžiai, tada kažkaip pasisėmiau, bet dabar
atrodo kad vėl reikia eit, nes nesusitvarkau jau nei su savim nei su mergaite, nes tada tai padėjo
stipriai, taip nuteikė pozityviai.
Tyrėja: O kaip manot kokios dar pagalbos reikia, ar matot trūkumą pagalbos, kad ir žiūrint į savo
situaciją, nes matau, kad šiuo metu esate krizėje.
Tyrimo dalyvė: Šiaip tai atrodo yra ta pasiūla tikrai didelė, tik reikia atsirinkti. Tarkim mergaitės ir
į dailės terapiją čia pas mus rajone ėjo, ir va psichologė ir viską.Nu kaip ir yra daug tų žmonių
aplinkui, kurie padeda. Draugai padeda, nu ir dabar žiūrėkit išsišnekėsiu ir bus žymiai lengviau,
atrodo paleidi viską.
Tyrėja: O jūs pati, kaip tvarkotės su emocijomis, sunkumais?
Tyrimo dalyvė: Nu tai kaip vyras sako nu ką kenčiam.
Tyrėja: Tai dabar savo būseną netgi įvardintumėte kaip kančią?
Tyrimo dalyvė: Mhm, aš atsimenu kai per tęstinius mokymus rodėt tokį filmą apie berniuką, tai
žinokit nemeluoju, aš sėdėjau ir drebėjau, nes pas mane dabar vos ne identiškai taip yra. Nu bet ten
gražus galas, tai mažu ir pas mus bus gražus.
Tyrėja: Tai dar vilties ir pozityvo nesat praradus?
Tyrimo dalyvė: Nu, aš galvoju, kad ne. Nu jezau, dešimt metų vaikui, nu man vis tiek kažkaip
vaikas tai kas yra? Gėrio nešėjas per pasaulį, nu vis tiek jinai netyčia daro, nu kažkas ten vyksta pas
ją viduj, specialiai vaikai tai taip nedaro.
Tyrėja: Girdėjau, kad minėjot, jog planuojat vykti į raidos centrą, jeigu tyrimo metu paaiškės, jog
mergaitei yra kažkoks sutrikimas ar jums būtų lengviau ar sunkiau?
Tyrimo dalyvė: Nu klausimas irgi. Jeigu tai psichinis sutrikimas, tai kaip čia pasakius tas ramumas,
bet jei čia tik emocijos tai yra vilties kažkokios. O gal tikrai medikamentus pritaikius situacija
keistųsi, nu žinokit nežinau net. Raida tai stipriai emocinė atsilieka. Šiaip tai sakau padeda ta
aplinka, labai palaiko, nes žino tą situaciją.
Tyrėja: o kaip santykiai su vyru šioje situacijoje, ko tikitės vienas iš kito?
Tyrimo dalyvė: Tai žinokit jei nebūtume čia viens ir kits, tai aš žinokit nežinau. Jau aš viena
būčiau tai nežinau, jau parašius kokį tai raštą, jeigu ne sutuoktinis.
Tyrėja: Girdžiu, kad vyro parama šiuo metu yra svarbiausiai. Atlaiko ne tik jūsų emocijas bet dar ir
mergaičių. Ar pati Jūs norėtumėt pagalbos, gal kažko konkrečiai?
Tyrimo dalyvė: Nu tai psichologo, nes tikrai nuramintų, gal duotų kokį patarimą, nors mes tai
tikrai ir kursų visokių praėję ir šiaip domimės. Va čia gal ir netyčia taip gavosi, gyvenimas
sudeiliojo prieš pasiimant mergaites, mes labai stipriai važinėjom po visokius psichologinius
kursus.
78
Tyrėja: Nesąmoningai ruošėtės pokyčiams.
Tyrimo dalyvė: Taip va būtent taip viskas čia ir gavosi. Nu tai mes dabar dėl to ir dabar taip
laikomės.
Tyrėja: Kai priimat sprendimus susijusius su vaiku, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, tariatės kartu?
Tyrimo dalyvė: taip taip, beabejo ir kalbam ir tariamės, žinoma galutinis mūsų sprendimas, bet
atsižvelgiam.
Tyrėja: Ko reikėtų, kad išliktumėt globos procese?
Tyrimo dalyvė: Oj, dabar tai vidinės ramybės, man. Nes nu, ką dabar tas vaikas, kaip vaikas,vis
tiek mes esam suaugę, mes turim viską sulaikyt. Kažkaip galvoju, kad vėl eisiu į bažnyčią vaikščiot,
nu nežinau dabar tokia mintis šovė. Nežinau, mes seniau, kai Saulė pirmus metus atėjo tai mes ir
medituot eidavom vakarais, turim namie tokia kaip spirto salytę, bet ten ir pasimdavom žvakių,
kilimėlių, tai biškį nuramindavo. Tai aš galvoju, kad šitą reikia atgaivint.
Tyrėja: O tas padėdavo?
Tyrimo dalyvė: Jo kažkaip, nu kaip vaikam tai iš vis smagu, žinai tokia atrakcija. Tai aš atsimenu
kai Saulutė pradžioj, aš sakau tai užsimerkiam, tai pabūnam, tai mergaitė pradžioj net
neužsimerkdavo, neidavo. O po pusės metų tai kažkaip eidavo, tai sunku pasakyt ar čia padeda ar
nepadeda, bet vis tiek tokia koncentracija, ramybė toks kartu pabuvimas. Tai galvoju, kad šitą reikia
atgaivinti.
Dar su vyru esam buvę pas psichologus Vilniuje, nes pradžioj tikrai nežinom nei kaip elgtis, nieką,
jau vienu momentu galvojom, kad į vasaros 5 mums reikia, nes mes nesupratom kas čia vyksta su
tuo vaiku. Nes mes tik lakstom, bėgam, juokiamės, šaukiam, tai sakom mes tą vaiką tai suprantam,
bet ką mum daryt. Nu tai va mes jai nupasakojom, ką mes darom, tai ji sako aš neturiu jum ką
pasakyt, čia jau viskas aukštasis pilotažas, ką jūs darot. Viskas, daugiau jau nieko. Tai va reikia
grįžt prie to aukštojo pilotažo, o ką daryt, bandyt, nieko daugiau nelieka. Tai dar žinai, mudviem su
Deimante kildavo toks klausimas, mes pasitardavom taip dviese, kad dar galėtume kokį brolį
užauginti, nu tai Saulutė turbūt atmušė sparnelius. Dabar nei svetimų, nei nuosavų, jokių nenoriu,
šiuo metu. Va man smagu mano būreliuose vaikai, pabuvai, pasibučiavai, pasišnekėjai, pasibarei ir
išsiskirstei. Jau dabar turbūt keliems gyvenimams į priekį kryžiukas bus padėtas.
Tyrėja: Na vis tiek aš Jums pabaigai turiu tokį klausimą, jei galėtumėt atsukti laiką, turint tokią
padėtį ar viską kartotumėte?
Tyrimo dalyvė: Vajej, vajej, vat nežinau. Na kaip nieko nebūna šiaip sau, jeigu mes turi šią patirtį,
reiškias mes turim ją praeiti, dėl kažką ja mums ten iš aukščiau ją davė. Tai jeigu žiūrėt iš šitos
pusės, nu reikia tai praeit ir viskas. Šiaip norėt, tai nu kaip pasakyt, juk su tuo vaiku yra gražių
akimirkų, be galo, tik kaip pasakyt tos blogybės kartais nustelbia tas gerąsias. Tai dėl pirmos
79
mergaitės net nesuabejotum, bet palauk neperšokęs duobės nesakyk op, gal viskas persivers ir ta
Saulutė taps šventąja ir ką gali žinot.
Tyrėja: O jei aš šio klausimo būčiau paklausus prieš visą šią krizę, kaip manot ar atsakymas būtų
kitoks?
Tyrimo dalyvė: Nu tai manau taip, aišku, kad sakau kad viską atkartočiau ir viskas čia gerai.
Reikia žiūrėt ir į tą vaikelį ir ne tik į save. O tai įsivaizduokit kas su ja būtų jei ji būtų likus vaikų
namuose? Aš tai žinau, jos du draugai, kurie buvo panašūs kaip ji. Dabar Švėkšnoj, tai galvojat ji
būtų kitokia? Jau vien šita mintis kiek guodžia, kad ištraukėm mergaitę iš tokio liūno.
Tyrėja: Na o kas iš tikrųjų džiugina?
Tyrimo dalyvė: Nu tu dieve, aš tai va visada galvodavau apie tą mamą, čia turbūt nuskambės
žiauriai, tragiškai žiauriai, bet... Aš esu dėkinga, kad ji vedė tokį gyvenimo būda, kad jas paėmė, nes
tada aš jas turiu, nes jei ne ta mama ir jos gyvenimas, tai aš jų neturėčiau. Tai va, o turėt jas ir būt jų
mama tai yra smagu, neapsakomai. Ojej, aš net pagalvot negaliu, nu tai vis tiek nuotykiai gyvenime,
kaip bebūtų. Ir į tą mokyklą ėjimas, patirtis. Nu ta pilnatvė gyvenimo, kaip čia pasakyt. Vertė
atsiranda to gyvenimo, nu kai tu pagalvoji, nu ką tu dviese. Oho mes dviese būtų gyvenę turbūt šiuo
metu Kanaruose dabar ir leistume sau dieneles laimingai, koja ant kojos susidėję, nes niekas neriša,
ką norim tą darom. Bet tai ką, viskas tik sau, sau ir sau, o kai tu turi ir ačiū Dievui, kad turim daug
palyginus, nu tai kaip tu gali nesidalinti tuo ką turi. Tai aš čia turiu mintį ir dvasines vertybes ir
finansus, nu viską. Tai jei aš būčiau tokia silpna tai man nebūtų siuntę tokio vaikai, nes būtų
nepajėgęs žmogus, o reiškias jeigu neša dar tai taip ir turi būti. Viskas bus gerai.
Tyrėja: Gal aš kažko Jūsų nepaklausiau, ko turėjau paklausti?
Tyrimo dalyvė: Ne viskas čia gerai.
Tyrėja: Gal kažką dar norite pasakyti?
Tyrimo dalyvė: Nu tai tik tiek, kad čia mudi dviese kalbam, bet jei čia dar būtų kas daugiau
pasakyčiau, kad nu pasiimtų kokį vaikiuką, suteiktų viltį jiems gyvenime.
Tyrėja: Tikiuosi, kad tokių šeimų kaip jūsų bus tik daugiau, labai dėkoju Jums už nuoširdų
pokalbį.
