Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS
Irma Daukšaitė-Gavelienė
AR LR CPK NUMATYTI PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO BŪDAI,
KAI PROCESINIAI DOKUMENTAI ĮTEIKIAMI NEASMENIŠKAI, NEPAŽEIDŽIA ASMENS TEISĖS Į TEISINGĄ TEISMĄ?
Magistro baigiamasis darbas
Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 601M90004
Vadovas doc. dr. Paulius Čerka _________ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta doc. dr. Tomas Berkmanas _________ _____ (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data)
Kaunas, 2016
TURINYS
SANTRAUKA ................................................................................................................................ 1
SUMMARY ................................................................................................................................... 2
ĮVADAS ......................................................................................................................................... 4
1. TEISĖ Į TEISINGĄ TEISMĄ ..................................................................................................... 7
1.1 Teismo proceso viešumo principas ........................................................................................ 8
1.2 Proceso koncentruotumo principas ...................................................................................... 10
2. PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO REIKŠMĖ IR BŪDAI ........................................... 13
2.1 Įteikimas per trečiuosius asmenis......................................................................................... 14
2.2 Įteikimas atstovui ................................................................................................................ 15
2.3 Įteikimas kuratoriui ............................................................................................................. 16
2.4 Įteikimas viešo paskelbimo būdu ......................................................................................... 17
2.5 Įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis ............................................................................ 20
2.6 Įteikimas juridiniams asmenims........................................................................................... 22
2.7 Tarptautinis civilinis procesas.............................................................................................. 23
3. NEASMENINIŲ PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO BŪDŲ ATITIKTIS TEISĖS Į
TEISINGĄ TEISMĄ PRINCIPUI................................................................................................. 27
3.1 Įteikimas atstovui ................................................................................................................ 27
3.2 Įteikimas viešo paskelbimo būdu ......................................................................................... 28
3.3 Įteikimas kuratoriui ............................................................................................................. 32
3.4 Įteikimas juridiniams asmenims........................................................................................... 33
3.5 Įteikimas užsienyje esantiems asmenims ............................................................................. 36
3.6 Įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis ............................................................................ 37
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ............................................................................................ 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................................................................................................... 46
1
SANTRAUKA
Teisė į teisingą teismą yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės principų, kurį
sudaro asmens teisių į teismą, teisingumą, viešą ir greitą bylos nagrinėjimą, nešališką ir
nepriklausomą teismą, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam, tiesioginio dalyvavimo
principų visuma. Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas asmeniui yra laikomas viena iš teisės į
teisingą teismą užtikrinimo priemonių. Tačiau, siekiant nepažeisti asmens teisių, procesiniai
dokumentai turėtų būti įteikiami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet užtikrinant asmens teisę su
jais realiai susipažinti.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra numatyta daug alternatyvių
procesinių dokumentų įteikimo būdų, tame tarpe galimybė dokumentus įteikti tik formaliai,
pavyzdžiui, paskelbiant apie juos viešai. Todėl šiame darbe yra keliamas tikslas nustatyti ar LR
CPK numatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai, kai procesiniai dokumentai įteikiami
neasmeniškai, nepažeidžia asmens teisės į teisingą teismą.
Darbe keliama hipotezė, kad formalūs procesinių dokumentų įteikimo būdai (paskelbimas
viešai, siuntimas įmonės registracijos adresu, laikant, kad procesiniai dokumentai įteikti praėjus 10
dienų nuo išsiuntimo ir procesinių dokumentų palikimas byloje, laikant, kad jie įteikti tinkamai)
pažeidžia asmens teisę į teisingą teismą.
Darbe yra naudojami deskriptyvinis, analizės, lyginamasis, apibendrinimo metodai.
Atlikus tyrimą prieinama išvados, kad daugelis Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekse numatytų neasmeninių procesinių dokumentų įteikimo būdų nepažeidžia asmens teisės į
teisingą teismą, net ir tada, kai procesiniai dokumentai įteikiami formaliai ‒ viešai paskelbiant arba
įteikiant kuratoriui.
Tačiau, pavyzdžiui, procesinių dokumentų įteikimo būdas, kai dokumentai yra įteikiami
siunčiant dokumentus juridinio asmens buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus dešimčiai
dienų nuo išsiuntimo, pripažintas kaip pažeidžiantis asmens teises į teisingą teismą, tais atvejais kai
byla yra nagrinėjama teismo įsakymo proceso tvarka. Teisės į teisingą teismą principą
pažeidžiančiu taip pat pripažintas dokumentų įteikimo būdas, kai užsienyje gyvenančiai šaliai,
nenurodžiusiai atstovo Lietuvoje, skirti dokumentai yra paliekami byloje ir yra laikomi tinkamai
įteiktais.
2
SUMMARY
The right to a fair trial is one of the most fundamental principles of democracy. This right
consists of all the other rights and principles enshrined in the Constitution and laws. These rights
and principles include the rights to a court, justice, public and speedy proceedings, an impartial and
independent tribunal, equal treatment, adversarial process, the right to be heard and the direct
involvement. The right to a fair trial is directly reflected in the Convention for the Protection of
Human Rights and Fundamental Freedoms.
The correct delivery of procedural documents to an individual is considered to be one of
the means to ensure the rights to a fair trial. However, in the jurisprudence of the European Court of
Human Rights, it is assumed that a person is guaranteed not to theoretical, but real and effective
rights. Thus, procedural documents should be delivered not only in formal compliance with the law,
but by ensuring the right of a person to access a document.
Meanwhile, in the Civil Code of the Republic of Lithuania, a lot of alternative means of
procedural documents delivery are enshrined, including a possibility to deliver documents only
formally, for example, public notification. Therefore, this thesis aims to determine if the delivery of
procedural documents provided by the the Civil Code of the Republic of Lithuania when documents
are delivered not personally do not violate the right to a fair trial.
In order to answer this question raised in the thesis, we explore the content of the right to a
fair trial, analyse the means of procedural documents delivery provided by the Civil Code of the
Republic of Lithuania, Lithuanian and international case law, the problems that arise from
impersonal delivery and if these means of delivery are compatible with the content of the right to a
fair trial.
The hypothesis of the thesis is that formal means of procedural documents delivery (a
public notice; document transmission to the company’s registration address, being understood that
the procedural documents are delivered ten days after the dispatch of documents; the placing of
documents in the case file, being understood that the documents were delivered correctly) violate
the right of an individual to a fair trial.
The methods used in the thesis are descriptive, analytical, comparative and generalising.
The investigation resulted in the conclusion that most of the methods, provided by the
Civil Code of the Republic of Lithuania, do not violate the right to a fair trial, even when procedural
documents are delivered formally – that is, service by public notice or to guardian ad litem.
However, in this case a court has to make every effort to determine the individual’s place of
3
residence. What is more, if the proceedings are pending while an individual is absent, the right to
challenge the legitimacy of the decision must be ensured.
However, the delivery of procedural documents, while documents are transmitted to the
company’s registration address and documents are considered to be delivered after ten days of the
dispatch, is recognised as violation of individual’s rights to a fair trial, if the case is under the court
order procedures. The conclusion was drawn considering that the legitimacy of the court order and
the creditor’s claim is checked not by the court, but by the debtor, and the time period of the court
order coming to bind is calculated from the moment when a document was delivered.
The right to a fair trial is also considered as violated when a party in a foreign country does
not indicate a representative in Lithuania, and documents, dedicated to the party, are placed in the
case file and are considered to be delivered. In this case, even though individual’s address is known
to the court, an individual does not have an opportunity to be informed about proceedings, receive
procedural document or be directly involved. This situation cannot be excused by the aspiration to
ensure the concentration of the process and its efficiency.
4
ĮVADAS
Temos problematika ir aktualumas. Teisė į teisingą teismą yra viena iš pagrindinių
asmens teisių, kylančių tiek iš Konstitucijos, tiek iš tarptautinių teisės aktų, apimanti asmens teises į
teismą, teisingumą, viešą ir greitą bylos nagrinėjimą, nešališką ir nepriklausomą teismą,
lygiateisiškumo, rungtyniškumo, teisės būti išklausytam, tiesioginio dalyvavimo principų
įgyvendinimą.1 Šios procedūrinės garantijos yra būtina fundamentalių asmens teisių ir laisvių
efektyvios apsaugos įgyvendinimo sąlyga.2 Viena iš teisės į teisingą teismą užtikrinimo priemonių
yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimas byloje dalyvaujantiems asmenims.3 Europos
Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog asmeniui turi
būti užtikrinamos realios ir efektyvios, o ne teorinės ar iliuzinės teisės, „todėl šalių procesinės
lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu,
kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jei nuspręstų įgyvendinti savo teises numatytas nacionalinėje
teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendintų“.4 Taigi analizuojant ar
įteikiant procesinius dokumentus nebuvo pažeista asmens teisė į teisingą teismą reikia vertinti ne tik
ar buvo laikytasi įstatyme nustatytų reikalavimų, bet ar pačios įstatymo nuostatos užtikrina realų
procesinių dokumentų įteikimą, sudarant asmeniui galimybę faktiškai susipažinti su jam skirtais
dokumentais. Pažymėtina, kad vienas iš dažniausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatomų
pažeidimų bylose prieš Lietuvą yra būtent teisės į teisingą teismą pažeidimas, kas rodo, jog
praktikoje Lietuvos teismai susiduria su šios teisės aiškinimo ir taikymo problemomis.5
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau LR CPK) įteikiant procesinius
dokumentus byloje dalyvaujančiam asmeniui pirmenybė yra teikiama asmeniškam įteikimui, tačiau
kartu yra numatoma ir daugybė alternatyvių įteikimo būdų. Pavyzdžiui, įstatymas leidžia teismo
siunčiamą korespondenciją įteikti byloje dalyvaujančio asmens šeimos nariui ar per darbovietės
administraciją. Tokiu atveju pareiga korespondenciją perduoti adresatui kyla ją priėmusiam
asmeniui. Tačiau įstatyme taip pat yra numatyta galimybė procesinius dokumentus įteikti formaliai,
tai yra, kai adresatas su įteikiamais dokumentais realiai nesusipažįsta, pavyzdžiui, procesinius
dokumentus įteikti galima paskelbiant apie juos viešai specialiame tinklalapyje arba laikyti įteiktais
1 Lijana Štarienė, Teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių konvenciją (Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010), p. 9-25; 2 Emilian Ciongaru, „Right to a Fair Trial and to Avoid Expedite Justine“, Journal of Law and Administrative Sciences (2015, Vol. Special Issue), p 48; 3 Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, Civilinis procesas: teorija ir praktika, t. 2 (Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006) p. 406; 4 Europos žmogaus teisių teismo byla: Švenčionienė v. Lithuania no. 37259/04, 25 November 2008; 5 European Court of Human Rights Statistics, Violations by Article and by Respondent State (1959-2015); http://www.echr.coe.int/Documents/Stats_violation_1959_2015_ENG.pdf [aplankyta 2016 03 05].
5
praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo juridinio asmens registracijos adresu. Tokia procesinių
dokumentų įteikimo būdų įvairovė padeda užtikrinti įteikimo efektyvumą ir proceso
koncentruotumą, tačiau kelia grėsmę, ypač kai procesiniai dokumentai yra įteikiami tik formaliai,
kad asmuo praras galimybę pasinaudoti įstatymo ir bendrųjų teisės principų jam suteiktomis
teisėmis lygiateisiškai, rungiantis ir tiesiogiai dalyvauti procese, kas galimai reikštų jo teisių į
teisingą teismo procesą pažeidimą. Taigi šiame darbe yra keliamas klausimas ar LR CPK numatyti
procesinių dokumentų įteikimo būdai, kai procesiniai dokumentai įteikiami neasmeniškai,
nepažeidžia asmens teisės į teisingą teismą.
Darbo naujumas. Teisės į teisingą teismą turinys ir su ja susijusi Europos Žmogaus Teisių
Teismo praktika yra išsamiai analizuojama L. Štarienės monografijoje, D. Jočienės publikacijose,
tuo tarpu nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai yra
aptariami A. Driuko ir V. Valančiaus, V. Nekrošiaus, E. Laužiko, V. Mikelėno ir kitų autorių
darbuose. Tačiau sisteminės procesinių dokumentų įteikimo būdų atitikties teisės į teisingą teismą
turiniui analizės Lietuvoje iki šiol nėra atlikta.
Šiame darbe yra keliamas tikslas nustatyti LR CPK numatytų neasmeninių procesinių
dokumentų įteikimo būdų atitiktį teisės į teisingą teismą principo turiniui.
Šiam tikslui pasiekti darbe keliami tokie uždaviniai:
1. Apibrėžti kas sudaro teisės į teisingą teismą principo turinį.
2. Nustatyti, kokie neasmeniniai procesinių dokumentų įteikimo būdai yra numatyti LR
Civilinio proceso kodekse ir kokia yra jų taikymo praktika.
3. Išanalizuoti LR CPK numatytų neasmeninių procesinių dokumentų įteikimo būdų atitiktį
teisės į teisingą teismą turiniui.
Darbo objektas yra LR CPK numatyti neasmeninių procesinių dokumentų įteikimo būdai.
Darbe keliama hipotezė, kad formalūs procesinių dokumentų įteikimo būdai (paskelbimas
viešai, siuntimas įmonės registracijos adresu, laikant, kad procesiniai dokumentai įteikti praėjus 10
dienų nuo išsiuntimo ir procesinių dokumentų palikimas byloje, laikant, kad jie įteikti tinkamai)
pažeidžia asmens teisę į teisingą teismą.
Darbe taikomi deskriptyvinis, analizės, lyginamasis, apibendrinimo metodai. Naudojant
deskriptyvinį metodą apibrėžiama teisės į teisingą teismą principo samprata, aprašomi procesinių
dokumentų įteikimo būdai. Taikant analizės metodą buvo analizuojama Lietuvos teismų ir
tarptautinių teismų praktika, tiriama su kokiomis problemomis susiduriama, derinant procesinių
dokumentų įteikimo normas ir šalių procesines teises. Tuo tarpu lyginamasis metodas buvo
naudojamas lyginant kaip analogiški procesinių dokumentų įteikimo būdai yra vertinami EŽTT ir
6
Europos Teisingumo Teismo (toliau ETT) praktikoje. Atsakant į darbe keliamą problemą ir darant
išvadas buvo naudojamas apibendrinimo metodas.
7
1. TEISĖ Į TEISINGĄ TEISMĄ
Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės
principų, užimančių svarbų vaidmenį teisinės valstybės vertybių sistemoje.6 Ši teisė, dar kitaip
vadinama teisė į tinkamą procesą, yra suprantama kaip teisė į visų konstitucinių garantijų visumą,
kurią sudaro teisė į viešą, greitą, nešališką, lygiateisišką ir pagal įstatymus sudaryto, nepriklausomo
teismo bylos išnagrinėjimą.7 Teismo vaidmuo yra išskirtinis ir ypatingas, jis užtikrina žmogaus
teisių ir laisvių apsaugą bei gynybą, tik teismui yra suteikta teisė valstybės vardu išspręsti tarp
asmenų kilusius ginčus.8 Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra ne kartą nurodęs, kad „teismai,
vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose
išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves“.9
Taip pat „Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės
principas, taip pat asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) suponuoja
asmens teisę į tinkamą teisinį procesą, inter alia tinkamą teismo procesą. Tinkamas teismo procesas
yra būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą“.10 Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra procedūrinė
garantija be kurios kitos teisės ir laisvės gerokai prarastų savo vertę.11
Teisės į teisingą teismą principas yra tiesiogiai įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 6 – ame straipsnyje, nurodant, kad asmuo turi
teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal
įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas.12 „Nurodydamas šios nuostatos reikšmę,
Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, jog, atsižvelgiant į išskirtinę teisės į teisingą bylos
nagrinėjimą svarbą demokratinei visuomenei, siauras šio straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų
teisės į teisingą procesą tikslų“, todėl ši norma EŽTT praktikoje aiškinama plečiamai.13 Dr. L.
Štarienės nuomone sąvoka teisė į teisingą teismą gali būti vartojama siaurąja ir plačiąją
prasmėmis.14 „Plačiąja prasme teisė į teisingą teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį gali būti
6 Žr. išnašą 2: Emilian Ciongaru, p. 48. 7 Raimundas Jurka, „Teisė į teisingą teismą“, straipsnis knygoje: Algimantas Čepas ir kiti, Žmogaus teisės Lietuvoje (Vilnius: Naujos sistemos, 2005), p. 33; 8 Inga Žalėnienė, „Teismas – žmogaus teisių ir laisvių gynimo institucija“, publikacija knygoje: Dovilė Gailiūtė ir kiti, Žmogaus teisių apsaugos institucijos (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009), p. 146-147 9 Dėl teisėjų atlyginimų koeficientų ir Darbo kodekso, LR Konstitucinio Teismo nutarimas (2014, Nr. 20/2011-14/2013-15/2013-16/2013). 10 Dėl užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą dydžių, LR Konstitucinio Teismo nutarimas (2015, Nr. 26/2014-4/2015). 11 Žr. išnašą 2: Emilian Ciongaru, p. 48. 12 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Žin. (1995, Nr. 40-987). 6 str. 13 Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, Civilinis procesas: teorija ir praktika, t. 1 (Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005), p. 238; 14 Žr. išnašą 1: Lijana Štarienė, p. 17.
8
vartojama kaip teisės į teisingą bylos nagrinėjimą sinonimas, apimant visas (pabrėžta aut.)
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtintas teises“.15 Tuo tarpu siaurąja
prasme ši sąvoka apima asmens teisę į teismą ir patį teisingumo elementą.16 Atsižvelgiant į EŽTT
praktiką ir įvairių mokslininkų nuomonę, civiliniame procese galima išskirti septynis pagrindinius
teisingo teismo elementus: procesinės šalių lygybės, rungimosi principus, įrodymų leistinumo ir
vertinimo klausimus, teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, teisę į
teisinę pagalbą ir pagrįstą teismo sprendimą.17 Teisė į teisingą teismą yra daugialypė ir
kompleksinė, ją sudarančių elementų sąrašas nėra baigtinis, todėl, atsižvelgiant į kiekvienos bylos
aplinkybes, besikeičiantį teisinį reglamentavimą ir kasdieninius santykius, šią sąvoką galima
aiškinti dinamiškai, papildant naujais elementais.18
Atsižvelgiant į darbe keliamą problemą ir tikslą, šiame darbe teisės į teisingą teismą
principas yra nagrinėjamas tik dviem aspektais, kurie autorės nuomone yra labiausiai susiję su
teismo procesinių dokumentų įteikimo institutu. Pirma, teisė į viešą teismo procesą, užtikrinantį
galimybę būti išklausytam, antra, teisė į efektyvų ir koncentruotą teismo procesą. Tuo tarpu sąvokos
teisė į teisingą teismą, teisė į teisingą teismo procesą, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą šiame darbe
vartojamos kaip sinonimai.
1.1 Teismo proceso viešumo principas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str. 1 d. numatyta, kad visuose teismuose bylos
yra nagrinėjamos viešai.19 Viešas bylos nagrinėjimas taip pat nustatytas Teismų įstatyme ir LR
CPK.20 Kaip jau minėta vienas iš Konvencijoje įtvirtinto teisės į teisingą teismą principo
sudedamųjų dalių yra asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta viešumo sąlygomis.21 V. Mikelėno
nuomone proceso viešumas gali būti suprantamas siaurąja ir plačiąja prasme.22 Plačiuoju požiūriu
proceso viešumas suprantamas kaip visos visuomenės teisė gauti informaciją apie bylos
nagrinėjimą, dalyvauti teismo posėdžiuose, išnagrinėjus bylą susipažinti su jos medžiaga ir teismo
sprendimu.23 Tuo tarpu siaurąja prasme viešumas reiškia byloje dalyvaujančių asmenų teisę
15 Ten pat, p. 17. 16 Ten pat, p. 19. 17 Ten pat, p. 24. 18 Ten pat, p. 25. 19 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 117 str. 1 d.; 20 LR Teismų įstatymas, Žin. (1994, Nr. 46-851) 7, 39 str. ir LR Civilinio proceso kodeksas, Žin. (2002, Nr. 36-1340), 9, 10 str. 21 Žr. išnašą 12: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija 6 str. 22 Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, Civilinio proceso teisė, t. 1 (Vilnius: Justitia, 2003), p. 165; 23 Ten pat, 165, 166 str.
9
asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese ir teisę susipažinti su visa bylos
medžiaga.24 Šiame darbe viešumo principas yra nagrinėjamas būtent šiuo požiūriu.
Remiantis EŽTT praktika teisė į viešą bylos nagrinėjimą apima žodinio bylos nagrinėjimo,
tiesioginio dalyvavimo procese, viešo sprendimo paskelbimo principus ir visuomenės ir
žiniasklaidos teisę dalyvauti viešame teismo posėdyje.25 Teismo proceso viešumas taip pat yra
neatskiriamai susijęs su rungimosi ir lygiateisiškumo principais.26 Visų šių principų tarpusavio
ryšys pasireiškia tuo, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, suteikiant abiems šalims
galimybę tiesiogiai dalyvauti procese, užtikrinamos šių šalių teisės teikti paaiškinimus, reikšti
nuomonę procesiniais klausimais, išklausyti kitos šalies argumentus ir į juos atsikirsti. Viena iš
tiesioginio dalyvavimo procese, taip pat ir kitų aptartų principų įgyvendinimo priemonių yra
tinkamas byloje dalyvaujančio asmens informavimas apie teisme iškeltą bylą ir paskirtą teismo
posėdį, įteikiant jam teismo procesinius dokumentus. Pareiga tinkamai įteikti teismo procesinius
dokumentus priklauso teismui.27 Šios pareigos netinkamas įgyvendinimas pripažįstamas kaip teisės
į tinkamą teismo procesą pažeidimas. Pavyzdžiui, EŽTT byloje Švenčionienė prieš Lietuvą
pripažino, kad buvo pažeista Konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą,
kadangi pareiškėjai nebuvo tinkamai praneša apie apeliacinės instancijos teismo posėdį
(neregistruotas pranešimas buvo išsiųstas klaidingai nurodant pareiškėjos adresą) ir taip buvo
pažeista pareiškėjos teisė į šalių procesinį lygiateisiškumą ir teismo proceso rungtyniškumą.28
Teismas šioje byloje nurodė, kad „šalių procesinės lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš
jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jei
nuspręstų įgyvendinti savo teises numatytas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias
savo teises veiksmingai įgyvendintų“.29 Taigi teismas, siekdamas įgyvendinti įstatymuose ir
tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintą viešą teismo proceso principą, turi procesinių dokumentų
įteikimą reglamentuojančias teisės normas taikyti taip, kad jų tikslai būtų įgyvendinami realiai.
Tačiau visų pirma asmens teisę veiksmingai dalyvauti procese turi užtikrinti ir valstybė,
sukurdama atitinkamą teisinį mechanizmą. Lietuvoje civilinių bylų nagrinėjimo tvarką
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. Jame įtvirtintos nuostatos, kad
kiekviena šalis turi būti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kitų
procesinių veiksmų atlikimą ir kitos šalies veiksmus, taip pat nuostatos, kad teismas privalo
išklausyti abi šalis ir negali priimti sprendimo dėl neįtrauktų į bylą asmenų, įeina į teisingo teismo 24 Ten pat. 25 Žr. išnašą 1: Lijana Štarienė, p. 346, 347. 26 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius p. 165. 27 Ten pat, p. 312. 28 Žr. išnašą 4: Švenčionienė v. Lithuania. 29 Ten pat.
10
proceso turinį.30 Šių procesinių teisės normų nesilaikymas gali būti pagrindas panaikinti teismo
sprendimą, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.31 Taip pat, jei pirmosios
instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam
nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jei toks asmuo remdamasis šia aplinkybe
grindžia savo apeliacinį skundą, tokios aplinkybės pripažįstamos absoliučiais sprendimo
negaliojimo pagrindais.32 Apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą
byloje dalyvaujantiems asmenims pranešama teismo šaukimais ir pranešimais.33 Tinkamas šių
procesinių dokumentų įteikimas padeda užtikrinti ir teisės būti išklausytam principo
įgyvendinimą.34 Nors šis principas LR CPK nėra tiesiogiai įvardintas, tačiau jo egzistavimą
patvirtina teisė mokslas ir teismų praktika, o šio principo esmė, kad teismas sprendimą turi priimti
tik išklausęs abi ginčo šalis, yra neatskiriamai susijusi su jau aptartais lygiateisiškumo ir rungimosi
principais.35 Vis dėl to teisės būti išklausytam principas nėra absoliutus, nes tiek nacionaliniuose,
tiek tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas proceso operatyvumo arba koncentruotumo
principas, taip pat draudimas piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis reiškia, kad bylos
nagrinėjimas negali būti vilkinamas, o operatyvus teismo procesas laikytinas viena iš sudedamųjų
tinkamo proceso dalių.36 Todėl toliau bus aptariama proceso koncentruotumo principo reikšmė, jo
sąveika su kitais civilinio proceso principais ir įgyvendinimo priemonės praktikoje.
1.2 Proceso koncentruotumo principas
Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.37
Šiam principui įgyvendinti LR CPK įtvirtintas proceso koncentracijos principas, kuris nurodo, kad
teismas imasi kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o
dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems
priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku,
pateikti teismui įrodymus ir argumentus.38 Konvencijoje taip pat numatyta, kad vienas iš asmens
teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementų yra ir teisė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo įmanomai
trumpiausią laiką.39 „Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, ir kitiems byloje dalyvaujantiems
30 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius p. 152, 153. 31 LR Civilinio proceso kodeksas, Žin. (2002, Nr. 36-1340), 329 str. 1 d. 32 Ten pat, 329 str. 3 d. 1 p. 33 Ten pat, 133 str. 1 d. 34 Žr. išnašą 13: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 359. 35 Ten pat, p. 358. 36 Ten pat, p. 359. 37 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas 2 str. 38 Ten pat, 7 str. 39 Žr. išnašą 12: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 6 str.
11
asmenims.“40 Tačiau ji sukuria pareigą šalims procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip,
kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga.41 Taigi proceso
koncentruotumo principo įgyvendinimas yra ne vien tik teismo pareiga, bet šalys taip pat privalo
rūpintis proceso skatinimu.42 Panašios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris
savo sprendimuose ne kartą yra išaiškinęs, kad valstybė nėra atsakingą už ilgą teisminio proceso
trukmę, jei ją nulėmė paties pareiškėjo ar jo atstovo veiksmai.43
Procesiniuose dokumentuose šalys ne tik išreiškia savo poziciją teismui, bet ir
komunikuoja tarpusavyje.44 Todėl laiku ir tinkamai įteikus procesinius dokumentus byloje
dalyvaujantiems asmenims iš jų galima reikalauti laiku pateikti savo argumentus ar procesinius
prašymus, taip užkertant galimybę vilkinti procesą.45 Pagrindinė proceso koncentruotumo principo
idėja sako, jog materialusis teisinis ginčas turi būti išspręstas ir asmens teisės turi būti apgintos kiek
įmanoma operatyviau ir kuo mažesniais valstybės ir dalyvaujančių byloje asmenų kaštais.46 Tačiau
pirmoje vietoje visgi turėtų būti keliamas tikslas nustatyti materialiąją tiesą, o kilus kolizijai tarp
koncentracijos ir tiesos nustatymo tikslų, pirmenybė turėtų būti teikiama tiesos nustatymo tikslui.47
Siekiant proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo LR CPK numatyta daugybė
įvairių procesinių priemonių, įgyvendinančių procesinės medžiagos ir procesinių veiksmų
koncentraciją.48 Pavyzdžiui, nustatomi procesiniai terminai, už jų pažeidimą ar teismo nurodymų
nevykdymą taikomos sankcijos, žodinis bylos nagrinėjimas derinamas su nagrinėjimu pagal
rašytinę medžiagą, dokumentinio proceso, teismo įsakymo ir sprendimo už akių institutai ir kitos
priemonės.49 Taip pat įstatyme numatyti specialūs procesinių dokumentų įteikimo būdai – įteikimas
kuratoriui ir viešas paskelbimas – asmenims, kurių gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos,
kadangi priešingu atveju ieškovas būtų priverstas laukti, kol paaiškės atsakovo gyvenamoji ar kita
procesinių dokumentų įteikimo vieta, o teismo procesas nepagrįstai ilgai užsitęstų arba taptų išvis
neįmanomas.50 Tuo tarpu, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, asmens teisė kreiptis į teismą yra
absoliuti ir asmeniui, kurio teisės ar laisvės yra pažeistos, turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir
40 Vytautas Nekrošius, Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės (Vilnius: Justitia, 2002), p. 11, 12; 41 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 42 str. 5 d. 42 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 82-86. 43 Žr. išnašą 1: Lijana Štarienė, p. 322-323. 44 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 306. 45 Ten pat. 46 Žr. išnašą 13: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 389, 390. 47 Ten pat, p. 390. 48 Ten pat, p. 391-393. 49 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 188. 50 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 128.
12
laisvių gynimas.51 Be to teisė į teismą taip pat yra ir vienas iš teisės į teisingą teismą elementų.52
Atsižvelgiant į tai įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį civilinio proceso normų reglamentavimą,
kuris neužkirstų kelio asmeniui kreiptis į teismą, net ir tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta
nėra žinoma ir nėra galimybės įteikti dokumentus jam asmeniškai.
Teismuose nagrinėjamos civilinės bylos išsiskiria socialiniu reikšmingumu, spręstinu
klausimų skaičiumi ir sudėtingumu, todėl tam tikrų rūšių ginčus galima nagrinėti supaprastinta
tvarka, kuri laikoma tam tikra bendrosios bylų nagrinėjimo tvarkos alternatyva ir leidžia
kreditoriams greičiau apginti pažeistas teises.53 Visgi suspaprastinant procesą įstatymų leidėjas turi
siekti, kad nebūtų pažeistos skolinkų ir kitų asmenų teisės.54
51 Dėl teisės į žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą, LR Konstitucinio Teismo nutarimas (2000, Nr. 30/98-13/99) 52 Žr. išnašą 1: Lijana Štarienė, p. 178-179. 53 Rimvydas Norkus, Supaprastintas civilinis procesas (Vilnius: Justitia, 2007), p. 10; 54 Ten pat, p. 11.
13
2. PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO REIKŠMĖ IR BŪDAI
Procesinių dokumentų institutas atlieka keletą funkcijų: tai būdas asmeniui procese
tinkamai išreikšti savo valią, tai priemonė byloje dalyvaujančiam asmeniui procese pranešti savo
valią teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.55 Taigi procesiniai dokumentai yra byloje
dalyvaujančių asmenų ir teismo tarpusavio komunikavimo priemonė. Procesinių dokumentų
įteikimo tvarka reglamentuojama LR CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje – Įteikimas. LR CPK
117 str. nurodyti galimi įteikimo būdai: registruotoji pašto siunta, per antstolį, pasiuntinių paslaugų
teikėjai ir kiti šiame kodekse nurodyti būdai, taip pat procesinius dokumentus adresatui įteikti gali ir
patys byloje dalyvaujantys asmenys.56 Procesinių dokumentų įteikimui įstatymų leidėjas skiria ypač
daug dėmesio, šis institutas yra vienas formaliausių visoje civilinio proceso teisėje.57 Toks
reglamentavimas grindžiamas tuo, kad procesinių dokumentų įteikimas byloje dalyvaujantiems
asmenims sukelia daug reikšmingų procesinių padarinių.58
Nuo tam tikrų procesinių dokumentų įteikimo dienos pradedami skaičiuoti įvairūs
procesiniai terminai.59 Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per
kurį byloje dalyvaujantys asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.60
Pavyzdžiui, teismas, nustatęs, jog teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam įstatyme
keliamų reikalavimų, nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti.61 Jei per paskirtą terminą
nurodyti trūkumai nėra pašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį
padavusiam asmeniui.62 Taigi įteikiant procesinius dokumentus svarbu juos įteikti ne tik tinkamam
asmeniui, bet ir tinkamai nustatyti įteikimo momentą, kuris priklausomai nuo įteikimo būdo gali
skirtis. Siekiant sumažinti ginčų kilimą dėl procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo, įstatymo
leidėjas numatė, jog pagrindiniai procesiniai dokumentai: teismo šaukimai, ieškiniai ir atsiliepimai
adresatams yra įteikiami pasirašytinai, o procesinius dokumentus įteikiantis asmuo teismui turi
pateikti informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį
asmenį, kai įteikiama ne pačiam adresatui – to asmens ryšį su adresatu arba einamas pareigas.63
Taigi tinkamas procesinių dokumentų įteikimas reikalauja, kad dokumentai būtų įteikiami
tinkamam asmeniui ir būtų gautas nustatytos tvarkos įteikimo patvirtinimas.
55 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 306. 56 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 117 str. 57 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 311. 58 Ten pat. 59 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 406-407. 60 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 322. 61 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 115 str. 2 d. 62 Ten pat, 115 str. 3 d. 63 Ten pat, 124 str. 1,4 d.
14
Nuo efektyvios procesinių dokumentų įteikimo procedūros priklauso ir anksčiau šiame
darbe aptarto koncentruotumo principo įgyvendinimas.64 Pavyzdžiui, teismas privalės atidėti bylos
nagrinėjimą, jei bent vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų nebuvo įteiktas teismo šaukimas, arba
laiku nebuvo įteikti kiti procesiniai dokumentai ir šalis neturėjo galimybės su jais susipažinti ir
pateikti savo argumentus ar įrodymus.65
Apibendrinant galima daryti išvadas, kad tinkamai sureguliuotas procesinių dokumentų
įteikimo institutas ir tinkamas šio instituto įgyvendinimas prisideda prie daugybės reikšmingų
civilinio procesų principų įgyvendinimo: teisės į teisingą teismą, teisės būti išklausytam, tiesioginio
dalyvavimo, rungimosi, lygiateisiškumo ir proceso koncentruotumo. Šių principų visuma byloje
dalyvaujantiems asmenims leidžia tikėtis, kad jų pažeistos teisės ir teisėti interesai bus apginti.
2.1 Įteikimas per trečiuosius asmenis
Vadovaujantis bendrąja taisykle visi procesiniai dokumentai veiksniam fiziniam asmeniui
įteikiami asmeniškai.66 Tačiau, jei adresato namuose nėra, procesiniai dokumentai gali būti
įteikiami kartu su juo gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai jie turi
priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi.67 Nesant galimybės procesinius dokumentus įteikti nei
asmeniškai, nei šeimos nariams, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami per asmens darbovietės
administraciją.68 Visais šiais atvejais procesinio dokumentu įteikimo adresatui diena yra laikoma
diena, kai korespondencija yra įteikiama šeimos nariui ar darbovietės administracijai, o procesinį
dokumentą priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.69 Toks įteikimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje yra priliginamas asmeniškam įteikimui.70
Tuo tarpu kilus ginčui ar procesiniai dokumentai asmeniui buvo perduoti, pareiga įrodyti
dokumentų neperdavimą, dokumentus priėmusio asmens priešingą suinteresuotumą ar kitas svarbias
neperdavimo aplinkybes tenka adresatui.71 Tačiau pažymėtina, kad asmuo priimdamas kitam
asmeniui skirtus dokumentus, kartu prisiima pareigą šiuos dokumentus perduoti adresatui, o
neturint galimybės to padaryti privalo juos grąžinti teismui. Už šių pareigų nevykdymą teismas turi
teisę skirti baudą.72 Taigi, šiuo atveju siekdamas išvengti baudos paskyrimo asmuo, priėmęs
procesinius dokumentus, taip pat turėtų pareigą įrodyti, jog procesiniai dokumentai buvo perduoti
64 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 122. 65 Ten pat. 66 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas,, 123 str. 1 d. 67 Ten pat, 123 str. 3 d. 68 Ten pat. 69 Ten pat, 123 str. 5 d. 70 E. G. R. p. M. R., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009, Nr. 3K-3-603/2009). 71 K. Š. komercinė firma ,,Žiemuva” p. E. Š., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2002, Nr. 3K-3-1172/2002). 72 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 126 str.
15
adresatui. Kai asmuo yra sukarintoje organizacijoje ar laisvės atėmimo įstaigoje, procesiniai
dokumentai yra įteikiami atitinkamai per padalinio vadą, budėtoją ar administraciją.73 Šiems
asmenims už dokumentų neperdavimą taip pat gali būti paskirta bauda.74
Šios procesinių dokumentų įteikimo normos, kai yra išplečiamas subjektų, galinčių priimti
teismo korespondenciją, ratas padeda užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą ir tuo
pačiu užkerta kelią piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, teigiant, kad procesiniai dokumentai
nebuvo įteikti asmeniškai. Pažymėtina, kad neturint galimybės procesinių dokumentų įteikti
asmeniškai ir nesant įstatyme numatytos galimybės įteikti šeimos nariams ar darbovietės
administracijai, atsirastų prielaida procesinius dokumentus įteikti kitais įstatyme numatytais būdais,
tame tarpe ir viešo paskelbimo būdu. Taigi, analizuojami procesinių dokumentų įteikimo būdai
prisideda ne tik prie koncentruoto proceso įgyvendinimo, bet ir suteikia galimybę procesinius
dokumentus gauti asmeniškai. Be to sistemiškai aiškinant šias proceso normas galima daryti
išvadas, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami asmeniškai, kadangi procesinius dokumentus
priimantis asmuo įsipareigoja juos perduoti adresatui, o negalėdamas šios pareigos įvykdyti turėtų
motyvuotai atsisakyti juos priimti arba vėliau pranešti teismui. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus,
nustačius, kad įteikimas per šeimos narį, darbovietės ar kitos organizacijos administraciją laikytinas
asmenišku įteikimu, šis būdas šiame darbe plačiau nebus analizuojamas.
2.2 Įteikimas atstovui
Asmuo bylą teisme gali vesti pats arba per atstovą.75 Atsižvelgiant į tai, kad atstovas veikia
atstovaujamojo vardu ir interesais, įteikus procesinius dokumentus atstovui, yra laikoma, kad
procesiniai dokumentai yra įteikti ir pačiam atstovaujamajam.76 Todėl procesiniai dokumentai
atstovui gali būti įteikiami net ir tais atvejais, kai įstatymas reikalauja, kad procesiniai dokumentai
asmeniui būtų įteikti asmeniškai.77 Procesinių dokumentų įteikimas atstovui reglamentuotas LR
CPK 118 str., kuriame nurodyta, kad kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla
susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, nebent yra raštiškas prašymas procesinius
dokumentus teikti tik šaliai ar trečiajam asmeniui asmeniškai.78 Šiame straipsnyje yra taip pat
nurodyta, kad atstovas, gavęs dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir
sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.79
73 Ten pat, 125 str. 1, 2 d. 74 Ten pat, 126 str. 75 Ten pat, 51 str. 76 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 418 . 77 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 314. 78 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 118 str. 1 d. 79 Ten pat, 118 str. 2 d.
16
Kai abi ginčo šalis atstovauja advokatai, įstatymas vienos šalies advokatui numato pareigą
su byla susijusį procesinį dokumentą persiųsti tiesiogiai kitos šalies advokatui, apie tai nurodant
teismui skirtame procesinio dokumento egzemplioriuje.80 Toks įteikimo būdas yra leidžiamas tik
tarp advokatų, kadangi advokato statusas yra ypatingas: jis yra viena iš teisingumo vykdymo
sistemos dalių, jo pagrindinė pareiga tinkamai atstovaujant kliento interesus padėti vykdyti
teisingumą, taip pat advokatų elgesį riboja advokatų etikos kodeksas, kuriame numatyta drausminės
atsakomybės taikymo galimybė.81 Atsižvelgiant į šiuos principus, siekiant pagreitinti ir
supaprastinti procesą, LR CPK 120 str. procesinio bendrininkavimo atveju teismui suteikta
diskrecija paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems
procesiniams dokumentams gauti.82 Įteikus procesinius dokumentus tokiam įgaliotam asmeniui yra
laikoma, kad tinkamai įteikta visiems procesiniams bendrininkams, todėl įgaliotas atstovas įstatymo
yra įpareigotas, nebent bendrininkų tarpusavio susitarimu nustatyta kitaip, nedelsiant pranešti
asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę
susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.83
2.3 Įteikimas kuratoriui
Daug problemų dėl procesinių dokumentų įteikimo kyla tais atvejais, kai adresato
gyvenamoji ar darbo vieta nėra žinoma.84 Vienas iš tokios situacijos sprendimo būdų yra
kuratoriaus paskyrimas. Šio instituto paskirtis – „papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji
vieta nėra žinoma, procesines teises“.85 Taip pat kuratoriaus institutu siekiama suderinti operatyvaus
ir tinkamo proceso principus.86 LR CPK 39 str. numatyta, kad šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo
vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali
paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą.87 Pažymėtina, kad
teismas savo iniciatyva kuratoriaus paskirti negali, tam turi būti suinteresuoto asmens prašymas,
išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą ir kuratoriaus sutikimas.88 Fizinio asmens
kuratoriumi gali būti skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis, taip pat kuratoriumi
gali būti skiriamas advokatas.89 Kuratorius negali turėti priešingo negu atstovaujamojo teisinio
80 Ten pat, 119 str. 81 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 126-127. 82 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius,, p. 316. 83 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 422 . 84 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 317. 85 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 423. 86 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 128. 87 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 39 str. 1 d. 88 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 424. 89 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 39 str.
17
suinteresuotumo bylos baigtimi, savo pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai.90
Kuratorius yra skiriamas iki išnyks aplinkybės, dėl kurių buvo paskirtas kuratorius, ar atsiras
atstovas pagal įstatymą.91 Iki šio momento atstovaujamai šaliai skirti procesiniai dokumentai yra
įteikiami kuratoriui ir nuo tos dienos laikomi įteiktais pačiai šaliai.92 Tačiau pažymėtina, kad
kuratorius yra įgaliojamas veikti tik konkrečioje civilinėje byloje, atliekant procesinius veiksmus ir
„jo įgaliojimai negali būti išplėsti ir apimti materialinės teisės reguliuojamų atstovaujamojo teisinių
santykių srities“.93 Atkreiptinas dėmesys, kad itin asmeninius interesus liečiančiose bylose,
pavyzdžiui, bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, teismas kuratorių paskirti gali tik
atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.94 Tačiau ne visų procesinių dokumentų įteikimui gali būti
naudojamas kuratoriaus institutas. LR CPK įsakmiai nurodo, kad nei preliminarus teismo
sprendimas, nei teismo įsakymas negali būti įteikiami kuratoriui.95
2.4 Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Kitas įstatyme numatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas asmeniui, kurio
gyvenamoji ar darbo vieta nėra žinoma, yra viešas paskelbimas.96 Tai pats deklaratyviausias
procesinių dokumentų įteikimo būdas, kadangi adresatui dokumentai įteikiami paskelbiant apie juos
viešai specialiame interneto tinklapyje.97 Taigi laikymas, kad procesiniai dokumentai adresatui yra
įteikti, yra tik teisinė fikcija.98 Tačiau viešo paskelbimo institutas prisideda prie koncentruotumo
principo įgyvendinimo, kadangi nesant tokio pobūdžio procesinių dokumentų įteikimo būdo, tektų
laukti, kol paaiškės šalies gyvenamoji ar darbo vieta ir tik tada nagrinėti bylą teisme.99 Taigi šis
institutas suteikia ieškovui galimybę apginti savo pažeistas teises teisme net ir tuo atveju, kai
atsakovo buvimo vieta nežinoma arba jis vengia priimti procesinius dokumentus.100 Pažymėtina,
kad viešo paskelbimo būdu procesinius dokumentus teismas gali įteikti tik tuo atveju, jei nėra
galimybės paskirti kuratorių.101 Tokia nuostata įtvirtinta atsižvelgiant į tai, kad kuratoriaus
paskyrimas ir procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui yra žymiai veiksmingesnė priemonė
90 Ten pat. 91 Ten pat. 92 Ten pat, 129 str. 93 Stasys Vėlyvis, Vigintas Višinskis, Inga Žalėnienė, „Kuratoriaus dalyvavimas civiliniame procese (kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)“, Jurisprudencija (2007, Nr. 3 (93)), p. 9. 94 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 129 str. 2 d. 95 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 429 str. 1 d., 438 str. 1 d. 96 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 425. 97 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 319. 98 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 425. 99 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 128. 100 Ten pat. 101 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 130 str.
18
užtikrinti asmens teisių gynybą, nei procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu,
kadangi kuratorius turi visas procesines teises atstovauti nesančios šalies interesus.102
Viešo paskelbimo būdu gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai,
pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims.103 Analogiškai kaip ir
kuratoriui, viešo paskelbimo būdu negalima įteikti preliminaraus teismo sprendimo ir teismo
įsakymo.104 Viešo paskelbimo būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame
interneto tinklalapyje pranešimą, kuriame nurodoma teismo pavadinimas, procesinio dokumento
pobūdis, asmens, kuriam procesinis dokumentas skirtas, duomenys, teismo posėdžio data, jeigu ji
yra paskirta.105 Taip pat rekomenduojama nurodyti bylos, kurioje procesiniai dokumentai įteikiami,
šalis ir esmę, teismo adresą ir kontaktinius duomenis, nustatytus procesinius terminus, teismo
posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietą, datą ir laiką, teismo teisę, esant įstatyme
nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių ir kita.106
Pažymėtina, kad ankstesnėje LR CPK 130 str. redakcijoje procesinių dokumentų įteikimas
viešo paskelbimo būdu buvo atliekamas paskelbiant ne specialiame interneto tinklalapyje, bet vietos
laikraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių.107 Tačiau toks įteikimo būdas
dėl savo neekonomiškumo ir mažo efektyvumo realiai informuojant asmenį apie įteikiamus
dokumentus jau seniai buvo kritikuojamas moksliniuose darbuose.108 Vis dėl to dabartinis
procesinių dokumentų įteikimas specialiame interneto puslapyje dar labiau sumažina asmens
galimybę pamatyti jam skirtą pranešimą, kadangi tikėtina, kad asmenys nežinodami apie jiems
pradėtą teisminį procesą reguliariai netikrina teismo internetinių puslapių ir jų pranešimų. Tuo
trapu, nors spausdintinių dienraščių tiražai yra sumažėję, bet jų skelbimų skiltys yra skaitomos.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nepavykus surasti atsakovo procesiniai dokumentai vis
dar įteikiami paskelbus pranešimą spaudoje.109 Šis būdas teismų yra laikomas kaip kraštutinė
priemonė ir gali būti taikomas tik išbandžius visus kitus įteikimo būdus, kadangi mažai tikėtina, kad
laikraštyje paskelbtas pranešimas iš tikro pasieks adresatą.110 Tačiau atsižvelgiant į mažėjantį
102 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 128. 103 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 130 str. 104 Ten pat, 429 str. 1 d., 438 str. 1 d. 105 Ten pat, 130 str. 106 Dėl Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo patvirtinimo, Teisėjų tarybos nutarimas, Žin. (2013, Nr. 118-5983). 107 LR Civilinio proceso kodeksas, Žin. (2002, Nr. 36-1340), 130 str. (straipsnio redakcija negalioja nuo 2011-10-01); 108 Rimantas Simaitis, „Procesinių dokumentų įteikimo problemos“, Teisė (2007, Nr. 62), p. 101. 109 Lauren A. Rieders, „Old Principles, New Technology, and the Future of Notice in Newspapers“, Hofstra Law Review (2010, vol. 38), p. 1010. 110 Ten pat, p. 1025.
19
laikraščių skaitymą ir augantį informacinių technologijų naudojimą, šis būdas taip pat yra
kritikuojamas kaip pasenęs ir neproporcingai brangus.111
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje LR CPK 130 str.
redakcijoje buvo numatyta galimybė viešo paskelbimo būdu procesinius dokumentus įteikti ir
juridiniam asmeniui.112 Nors šiuo metu tiesioginio draudimo dokumentus juridiniam asmeniui
įteikti viešai nėra, tačiau sistemiškai aiškinant galiojančios redakcijos formuluotę ‒ kai adresato
gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos – galima daryti išvadą, kad ši norma įteikiant procesinius
dokumentus juridiniam asmeniui netaikytina. Vis dėl to teismų praktikoje vieningos pozicijos šiuo
klausimu nėra. Pavyzdžiui, teismų yra ne kartą pasisakyta, kad „CPK nėra numatyta draudimo
juridiniams asmenims procesinių dokumentų įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ir
toks draudimas negali būti siejamas su specialia juridiniams asmenims nustatyta procesinių
dokumentų įteikimo tvarka“, todėl įteikimas paskelbiant viešai yra laikomas tinkamu.113 Tuo tarpu
naujesnėje teismų praktikoje nurodoma, kad įstatyme nebelikus nuostatos, jog procesiniai
dokumentai juridiniam asmeniui gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu, ši norma procesinių
dokumentų neįteikimo atveju turėtų būti netaikoma, o įteikimas viešo paskelbimo būdu laikomas
netinkamu.114 Tačiau pagal specialiame tinklalapyje, esančiame interneto svetainėje
www.teismai.lt., skelbiamus pranešimus matyti, kad teismai vis dar gana dažnai juridiniams
asmenims procesiniu dokumentus įteikia viešo paskelbimo būdu, pavyzdžiui, Kauno apylinkės
teismo civilinėje byloje Nr. 2-4060-454/2016, Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-
1424-875/2016, Vilniaus miesto apylinkės civilinėse bylose Nr. e2-2305-934/2016 ir e2-8745-
155/2016 ir kt.115
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į kuratoriaus ir viešo paskelbimo
institutų specifiką ir šalies, kuriai šiais būdais yra įteikiami procesiniai dokumentai, pažeidžiamumą,
nustatė tam tikras priemones, kurios turėtų atgrasyti nuo piktnaudžiavimo minėtomis proceso
normomis. Pavyzdžiui paaiškėjus, kad prašymas paskirti kuratorių arba įteikti procesinius
dokumentus viešai paskelbiant buvo nepagrįstas, teismas nustato įprastinį procesinio dokumento
įteikimo būdą, arba net atnaujina bylos nagrinėjimą.116 Tuo tarpu šaliai, pateikusiai melagingus
111 Alyssa L. Eisenberg, „Keep Your Facebook Friends Close and Your Process Server Closer: The Expansion of Social Media Service of Process to Cases Involving Domestic Defendants“, San Diego Law Review (2014, Vol. 51 Issue 3), p. 781, 813-814. 112 Žr. išnašą 107: LR Civilinio proceso kodeksas, Žin. (2002, Nr. 36-1340). 113 UAB „Swedbank lizingas“ p. UAB ,,LT Baltija‘‘, Vilniaus apygardos teismas (2013, Nr. 2S-623-345/2013); UAB „Krištoliniai vandenys“ p. UAB „Ersija“, Kauno apygardos teismas (2013, Nr. 2S-1750-480/2013). 114 UAB „Swedish transport technics“ p. AB „Kauno energija“ ir UAB „Art deco“, Kauno apygardos teismas (2015, Nr. e2A-1800-527/2015); UAB „Širmulis“ p. UAB „Mulidė“, Lietuvos apeliacinis teismas (2014, Nr. 2-708/2014). 115 Viešas paskelbimas apie teismo posėdžio datą ir procesinių dokumentų įteikimą. <http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/> [aplankyta 2016 03 23] 116 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 131 str. 1 d.
20
duomenis, kuriais remianti teismas nepagrįstai paskyrė kuratorių ar viešai paskelbė apie procesinius
dokumentus, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą.117
2.5 Įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis
LR CPK numato galimybę procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims
įteikti ir elektroninių ryšių priemonėmis.118 Šiuo būdu teismas procesinius dokumentus įteikia
advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir
savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms.119
Elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai taip pat įteikiami asmenims, „kuriems
teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga
gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis“, ir asmenims, kurie LR CPK
„nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra
nurodę reikalingus kontaktinius duomenis“.120 Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių
priemonėmis tvarka ir forma yra reglamentuojama teisingumo ministro įsakymu „Dėl Procesinių
dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos
aprašo patvirtinimo“.121 Šiame apraše numatyta, kad procesiniai dokumentai gali būti teikiami
naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų
posistemiu (toliau VEP posistemis), prie kurio jungiantis asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę
naudodamasis valstybės informacinės sistemos teikiamomis priemonėmis arba teismo suteiktais
asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.122 Prie LITEKO VEP posistemio jungiamasi
per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau EPP) internetiniu adresu
www.e.teismas.lt.123
Prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio fizinis asmuo paskyroje veikia savo vardu arba
kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas.124 Kai asmuo privalo gauti dokumentus elektroninių
ryšių priemonėmis arba yra pateikęs atitinkamą sutikimą ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra
aktyvi, jam procesiniai dokumentai yra siunčiami į LITEKO VEP posistemio paskyrą, apie tai
117 Ten pat, 131 str. 2 d. 118 Ten pat, 1751 str. 9 d. 119 Ten pat. 120 Ten pat. 121 Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas, Žin. (2012, Nr. 147-7579) 122 Ten pat, 3-5 punktai. 123 Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas (2015-09-17, Nr. 6P-141-(1.1)), 4 punktas 124 Ten pat, 7 punktas.
21
informuojant elektroniniu paštu.125 Procesinį dokumentą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis,
jo įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo
dienos einanti darbo diena.126
Pažymėtina, kad pirmą kart jungiantis prie LITEKO VEP posistemio visi vartotojai privalo
sutikti su Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis ir „šis
sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo
paskyroje“.127 Tai reiškia, kad pradinį sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis privalo pateikti visi EPP vartotojai. Tokiu atveju jiems procesiniai dokumentai
elektroninių ryšių priemonėmis įteikiami visose bylose, kuriose jie dalyvauja, teisminių procesų
metu.128 Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje atšaukė savo sutikimą gauti
procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui
prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą ir teismui tokį prašymą tenkinus.129 Jei pagal
galiojančius teisės aktus paslaugų gavėjas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių
priemonėmis, jo paskyra paslaugų gavėjo prašymu gali būti deaktyvuojama.130
Apibendrinant pažymėtina, kad procesiniai dokumentai per LITEKO VEP posistemį yra
siunčiami tuo atveju, jei asmuo dokumentus tokiu būdu gauti yra įpareigotas įstatymo, arba jei
asmuo savo noru prisijungė prie EPP ir kartu išreiškė sutikimą gauti dokumentus šiuo būdu.
Lietuva pasauliniame kontekste procesinių dokumentų įteikimui naudojant informacines
technologijas nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, atsižvelgiant į sparčiai
augantį įvairių socialinių medijų vartojimą, kai kurių valstijų teismuose yra buvę atvejų kai
leidžiama atsakovui procesinius dokumentus įteikti išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu ir per
Facebook vartotojo paskyrą.131 Šis įteikimo būdas laikomas kraštutiniu atveju, kaip ir įteikimas
viešo paskelbimo būdu, ir gali būti taikomas tik išbandžius visus kitus įteikimo būdus ir nustačius,
kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma.132 Tačiau teismų nuomone išsiunčiant procesinius
dokumentus elektroniniu paštu ir per aktyvią Facebook paskyrą yra daug labiau tikėtina, kad
atsakovą šie dokumentai pasieks, negu dokumentus įteikiant per skelbimą spaudoje.133 Vis dėl to
teismai nurodė, kad šis įteikimo būdas yra galimas tik ieškovui pateikus tam tikrus įrodymus, kad
125 Žr. išnašą 121: Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo, 22 punktas. 126 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 1751 str. 10 d. 127 Žr. išnašą 123: Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo, 7 punktas. 128 Ten pat, 34 punktas. 129 Ten pat, 34, 35 punktai. 130 Ten pat, 36 punktai. 131 Žr. išnašą 111: Alyssa L. Eisenberg, p. 781, 788-795. 132 Ten pat, p. 781. 133 Ten pat, p. 790-791.
22
Facebook vartotojo paskyra priklauso būtent atsakovui ir yra aktyvi, kadangi yra daugiau asmenų su
tais pačiais vardais, o elektroninis paštas per laiką keičiasi, be to teismai tokį įteikimo būdą buvo
labiau linkę taikyti užsienyje esantiems subjektams, o atsižvelgiant į ne vienodą teismų praktiką
įteikimas per socialines medijos priemones laikytinas labiau išimtimi, negu naujai susiformavusia
taisykle.134 Tačiau bene labiausiai pažengusia ir liberale valstybe, procesinių dokumentų įteikime
naudojant įvairias technologijas, laikytina Australija, kurios teismai pirmieji pasaulyje leido
procesinius dokumentus įteikti ne tik per Facebook, bet ir trumpąja žinute telefonu.135
Kalbant apie alternatyvius procesinių dokumentų įteikimo būdus verta paminėti, kad LR
CPK taip pat numato pareigą dokumente, kuris teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis,
nurodyti žinomus dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso
numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.136 Tačiau, kaip jau aptarta anksčiau,
teisės aktai detaliai reglamentuoja tik procesinių dokumentų įteikimą per EPP, kuriame asmens
tapatybė yra identifikuojama pagal sertifikuotą elektroninį parašą, tuo tarpu galimybė procesinius
dokumentus įteikti elektroniniu paštu ar faksu nėra detalizuotos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje,
įteikimas faksu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis yra galimas, jeigu
teismui yra pateiktas rašytinis sutikimas tokiu būdu gauti procesinius dokumentus.137 Atsižvelgiant į
tai, kad asmens tapatybė šiomis priemonėmis negali būti patikimai patikrinta, manytina, kad tokia
praktika turėtų būti taikoma ir Lietuvoje.
2.6 Įteikimas juridiniams asmenims
LR CPK 55 str. numato, kad laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo, kai tai atlieka jo
vienasmeniai valdymo organai, arba, jei įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta, ir kitų
organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys.138 Todėl pagal analogiją manytina, kad kai procesiniai
dokumentai yra įteikiami šiems asmenims, laikytina, kad jie įteikti juridiniam asmeniui asmeniškai.
Juridiniams asmenims skirti procesiniai dokumentai gali būti įteikiami juridinio asmens
vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinį asmenį
teisme atstovaujantiems asmenims arba raštinės darbuotojui.139 Jei šiems asmenims įteikti
procesinius dokumentus galimybės nėra, procesinį dokumentą pristatantis asmuo teismo
korespondenciją gali įteikti bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens
134 Ten pat, p. 788-799. 135 Claire M. Specht, „Text Message Service of Process ‒ No LOL Matter: Does Text Message Service of Process Comport with Due Process?“, Boston College Law Review (2012, Volume 53 | Issue 5), p. 1929-1930; 136 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 1751 str. 3 d. 137 Derek French et al. eds. Blackstone's Civil Practice 2013: The Commentary (Oxford: OUP, 2012) p. 309; 138 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 55 str. 139 Ten pat, 123 str. 2 d.
23
darbuotojui.140 LAT darbuotojo sąvoką šioje normoje aiškina plečiamai ir nurodo, kad asmuo,
kuriam įteikiami dokumentai gali būti susijęs su juridiniu asmeniu ir kitų teisinių santykių,
pavyzdžiui paslaugų, pagrindu, tačiau ši sąsaja procesinių dokumentų įteikimo momentu turi būti
nuolatinio pobūdžio, kad fizinis asmuo dėl savo atliekamų funkcijų turėtų realią galimybę įteikti
korespondenciją.141
Jeigu procesinių dokumentų nepavyksta įteikti nei juridinio asmens vadovui ar valdymo
organų nariams, nei juridinio asmens darbuotojams, procesiniai dokumentai siunčiamas juridinio
asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.142 Taigi net
tuo atveju, jei vokas su procesiniais dokumentais grąžinamas atgal teismui kaip neįteiktas, remiantis
šia nuostata, laikoma, kad procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui buvo įteikti tinkamai. Toks
įteikimas galėtų būti prilyginamas įteikimui procesinius dokumentus paskelbiant viešai, kadangi yra
sukuriama tik teisinė įteikimo fikcija. Tačiau priešingai nei kuratoriaus ir viešo paskelbimo institutų
atveju, įstatyme nėra numatyta jokių ribojimų, tad LR CPK 123 str. 4 d. nustatytu būdu juridiniam
asmeniui gali būti įteikiami visi procesiniai dokumentai.
2.7 Tarptautinis civilinis procesas
Neretai susiduriama su atvejais, kai bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikos teismuose
procesinius dokumentus tenka įteikti užsienio valstybėje gyvenančiam ar esančiam bylos dalyviui.
LR CPK nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą privalo vadovautis ir tarptautinėmis sutartimis, o
tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos,
kurios numatytos LR CPK ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taikomos Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių normos.143 Taigi darytina išvada, kad tais atvejais, kai vienas iš
byloje dalyvaujančių asmenų yra užsienio valstybėje, gali tekti vadovautis ne tik LR CPK
normomis, bet ir tarptautinėmis sutartimis, kurių šalis yra ir Lietuvos Respublika.
Bylų su užsienio elementu nagrinėjimo tvarką nustato LR CPK VII dalis Tarptautinis
civilinis procesas. Šios „dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra
Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip“.144 Taigi įteikiant procesinius
dokumentus užsienio valstybėse pirmiausia turi būti vadovaujamasi šiais tarptautiniais teisės aktais:
Europos parlamento ir Tarybos reglamentu dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba
140 Ten pat, 123 str. 4 d. 141 UAB “CBM Investment” p. UAB "Safra", Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2004, Nr. 3K-3-202/2004) 142 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 123 str. 4 d. 143 Ten pat, 1 str. 3 d., 3 str. 1 d. 144 Ten pat, 780 str.
24
komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, 1965 m. Hagos konvencija, Hagos konvencija dėl
civilinio proceso, Lietuvos Respublikos tarptautinės teisinės pagalbos sutartimis.145
Bene dažniausiai yra vadovaujamasi Procesinių dokumentų įteikimo reglamentu, kadangi
jis yra taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse.146 Šiame reglamente nustatyti keletas galimų
procesinių dokumentų įteikimo būdų. Vienas iš jų ‒ kai teismas procesinius dokumentus su
nustatytos formos prašymu įteikti dokumentus adresatui perduoda užsienio valstybėje paskirtai
gaunančiajai agentūrai.147 Gaunančioji agentūra procesinius dokumentus įteikia vadovaudamasi
savo teisės nuostatomis, išskyrus atvejus, kai prašyme reikalaujama kitaip.148 Pažymėtina, kad
asmuo turi teisę atsisakyti priimti procesinius dokumentus, jeigu jie jam pateikti nesuprantama
kalba.149 Įteikus dokumentus gaunančioji agentūra išsiunčia nustatytos formos pranešimą teisinės
pagalbos prašiusiam teismui.150 Šis Reglamentas procesinius dokumentus kitoje valstybėje narėje
gyvenantiems asmenims įteikti leidžia taip pat ir tiesiogiai paštu: registruotu laišku su gavimo
patvirtinimu arba lygiaverčiu būdu, per savo valstybės diplomatinius arba konsulinius darbuotojus
ir tiesiogiai.151
Hagos konvencija dėl procesinių dokumentų įteikimo taikoma santykiuose su ne Europos
Sąjungos valstybėmis, kurios yra prisijungusios prie šios konvencijos.152 Hagos konvencijoje
nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai yra iš esmės panašūs kaip ir Procesinių dokumentų
įteikimo reglamente, tačiau valstybės, prisijungdamos prie Hagos konvencijos, turėjo teisę dėl tam
tikrų nuostatų daryti pareiškimus bei numatyti išimtis, todėl kas kartą būtina patikrinti, ar valstybė, į
kurią reikia perduoti procesinius dokumentus, nėra apribojusi konkretaus procesinių dokumentų
įteikimo būdo naudojimo.153 Pavyzdžiui, Konvencija leidžia teismams procesinius dokumentus
tiesiogiai siųsti paštu užsienyje gyvenantiems asmenims.154 Tačiau daugelis valstybių, tarp jų
Monakas, Norvegija, Šveicarija, Turkija, Ukraina, yra išreiškę prieštaravimą tokiam procesinių
dokumentų įteikimo būdui jų teritorijoje.155
145 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga (2015 12 22, Nr. AC-43-1) 146 Ten pat. 147 Reglamentas 1393/2007, 4 str.; 148 Ten pat, 7 str. 149 Ten pat, 8 str. 150 Ten pat, 10 str. 151 Ten pat, 13, 14, 15 str. 152 Žr. išnašą 145: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga 153 Ten pat. 154 Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, Žin. (2000, Nr. 44-1252), 10 str. 155 Table reflecting applicability of Articles 8(2), 10(a), (b) and (c), 15(2), 16(3) <https://assets.hcch.net/docs/6365f76b-22b3-4bac-82ea-395bf75b2254.pdf> [aplankyta 2016 03 30]:
25
Pažymėtina, kad tiek Reglamentas, tiek Hagos konvencija nėra taikomi, jeigu nežinomas
asmens, kuriam turi būti įteikti procesiniai dokumentai, adresas.156
Valstybės taip pat yra laisvos sudaryti atskirus dvišalius ar daugiašalius susitarimus,
padedančius bendradarbiauti teikiant teisinę pagalbą, tame tarpe ir procesinių dokumentų įteikimą.
Tokių susitarimų nedraudžia ir Hagos Konvencija.157 Taigi dvišalių teisinės pagalbos sutarčių
nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo yra taikomos net ir tais atvejais, kai susitariančios
valstybės yra Hagos konvencijos narės, taip pat atvejais, kai abi valstybės yra Europos Sąjungos
valstybės narės, tačiau nežinomas asmens, kuriam reikia įteikti procesinius dokumentus, adresas.158
Šiuo metu Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales teisinio bendradarbiavimo sutartis,
kuriose yra aptarta ir procesinių dokumentų įteikimo tvarka civilinėse bylose, su šiomis
valstybėmis: Armėnija, Azerbaidžianu, Uzbekistanu, Kazachstanu, Ukraina, Moldova, Lenkija,
Baltarusija, Kinija, Rusija, Turkija ir trišalę sutartį su Estija ir Latvija.159 Šiose teisinės pagalbos
sutartyse susitariama, kad bendradarbiavimas bus vykdomas per teisingumo ministerijas,
dokumentai bus įteikiami pagal įteikiančiosios valstybės galiojančią teisę, o tais atvejais, kai
dokumentų nurodytu adresu įteikti nepavyks, įteikiančioji valstybė įsipareigoja imtis priemonių
tiksliam adresui nustatyti.160 Aptariamose sutartyse nėra nustatytų reikalavimų bylą nagrinėti tik
sulaukus patvirtinimo apie procesinių dokumentų įteikimą, tačiau susitariama, kad netinkamas
procesinių dokumentų įteikimas, ar neinformavimas laiku apie teismo posėdį yra vienas iš pagrindų
atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimą.161
LR CPK procesinių dokumentų įteikimas užsienio subjektams yra reglamentuotas 801-805
straipsniuose. Kaip jau minėta, šis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei tokio
pobūdžio veiksmų nereglamentuoja tarptautiniai susitarimai, kurių dalyvė yra Lietuva.162 Įstatymas
nurodo, jog prašymą suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali pateikti
Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulatams, užsienio teismams ar kitoms
valstybės institucijoms.163 Kai užsienyje gyvenantis adresatas yra Lietuvos Respublikos pilietis,
teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos diplomatines
156 Žr. išnašą 147: Reglamentas 1393/2007, 1 str. ir Žr. išnašą 12: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1 str. 157 Ten pat, 20 str. 158 Žr. išnašą 157: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga 159 LR Teisingumo ministerijos duomenys dėl savitarpio pagalbos <http://www.tm.lt/tarptautbendradarb/ teisinisbendradarbiavimaspart/16>, [aplankyta 2016 04 01]. 160 Žr. išnašą 145: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga 161 Ten pat. 162 Ten pat. 163 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 803 str. 1 d.
26
atstovybes ar konsulatus, esančius atitinkamoje valstybėje.“164 Jeigu šiuo būdu procesinių
dokumentų įteikti nėra galimybės arba jeigu asmuo, kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas,
nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teismas dėl teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis per Lietuvos
Respublikos teisingumo ministeriją į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją.165 Pirmą
kartą įteikiant procesinius dokumentus užsienio valstybėje esančiai šaliai teismas turi išaiškinti
pareigą paskirti byloje atstovą, arba įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų
įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, taip pat, kas gali būti įgaliotu asmeniu ir įgalioto
asmens nepaskyrimo pasekmės.166 Jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo arba įgalioto
asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi
įteiktais.167
Tačiau pastebėtina, kad teismai LR CPK 805 str. 2 d. ne visada taiko tinkamai. Kaip jau
minėta LR CPK VII dalies nuostatos (šioje dalyje yra ir aptariamas 805 str.) yra taikomos tik tada,
„jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių
nereglamentuoja kitaip“.168 LAT vienoje iš savo nutarčių taip pat yra išaiškinęs, kad teismai,
siųsdami procesinius dokumentus ES narėje esančiam atsakovui pagal Tarybos Reglamentą dėl
teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse,
tačiau kartu išaiškindami LR CPK 805 str., bei vėliau laikydami, kad nepaskyrus atstovo ar įgalioto
asmens atsakovui priimtas sprendimas už akių neturėjo būti siunčiamas, pažeidė Europos Sąjungos
teisės viršenybės ir pagrindinius proceso teisės principus, kadangi procesiniai dokumentai turėjo
būti siunčiami vadovaujantis tik minimu reglamentu, o ne nacionalinės teisės normomis.169
Analogiškas išaiškinimas pakartotas ir Kauno apygardos 2013 m. birželio 12 d. nutartyje.170 Tačiau
kitose bylose teismai laikė, kad LR CPK 805 str. teismą įpareigoja procesinius dokumentus
užsienyje esančiai šaliai įteikti vadovaujantis tarptautiniais susitarimais tik pirmą kartą, o vėliau
nesant paskirto atstovo, procesiniai dokumentai paliekami byloje ir laikomi tinkamai įteiktais.171
Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja aptartai LAT praktikai, yra ydingas ir pažeidžia Europos
Sąjungos viršenybės principą. 164 Žr. išnašą 145: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga. 165 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 803 str. 2-4 d. 166 Ten pat, 805 str. 1-2 d. 167 Ten pat, 805 str. 2 d. 168 Ten pat, 780 str. 169 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra p. Čekijos bendrovė „Dekont International s.r.o.“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismas (2006, Nr. 3K-3-690/2006) 170 AB „Kauno grūdai“ p. Vitoraps OÜ , Kauno apygardos teismas (2013, Nr. 2A-1001-273/2013) 171 UAB „Liuks“, UAB „Corpus Medica“ p. AB „Farmak“, Lietuvos apeliacinis teismas (2012, Nr. 2A-353/2012 2016); UAB „NEO GROUP“ p. BBK AGRO s.r.o., Lietuvos apeliacinis teismas (2016, Nr. 2-479-196/2016); UAB „Transeurinos grupė“ p. UAB „Vilniaus kranų transportas“, Vilniaus apygardos teismas (2012, Nr. 2S-2056-611/2012);
27
3. NEASMENINIŲ PROCESINIŲ DOKUMENTŲ ĮTEIKIMO BŪDŲ
ATITIKTIS TEISĖS Į TEISINGĄ TEISMĄ PRINCIPUI
Aptarus, kas sudaro teisės į teisingą teismo procesą turinį ir, kokie neasmeniniai procesinių
dokumentų įteikimo būdai yra numatyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse ir iš jo
nukreiptuose kituose teisės aktuose, toliau šiame darbe bus analizuojama, neasmeninių įteikimo
būdų atitiktis teisės į teisingą teismą principo turiniui.
3.1 Įteikimas atstovui
Įstatymas numato, kad asmens atstovu pagal pavedimą gali būti asmenys, kurie yra
profesionalūs teisininkai (advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys turintys aukštąjį teisinį
išsilavinimą) arba juridiniai asmenys, kurių vienas iš steigimosi tikslų yra ginti narių interesus
teismuose (profsąjungos, asociacijos).172 Šie asmenys patys prisiima įgaliojimu ar atstovavimo
sutartimi jiems pavedamas pareigas, tuo tarpu atstovaujamieji yra laisvi pasirinkti, kas teisme
atstovaus jų interesus, todėl atstovaujamojo ir atstovo tarpusavio santykiai yra pagrįsti pasitikėjimu.
Jei šalis ar trečiasis asmuo, pasitikėdamas konkrečiu asmeniu, suteikė jam įgaliojimus atstovauti
byloje, tai nėra pagrindo abejoti šiuo pasitikėjimu grįstu santykiu ir įteikiant procesinius
dokumentus.173 Atsižvelgiant į tai manytina, kad procesinių dokumentų įteikimas atstovui jokių
procesinių asmens teisių nepažeidžia. Priešingai, tikėtina, kad šie asmenys geriau nei jų
atstovaujamieji įvertins siunčiamų procesinių dokumentų reikšmę, kylančias pasekmes, nustatytus
procesinius terminus ir kitus teisinius aspektus, bei turės galimybę operatyviai pasinaudoti savo
procesinėmis teisėmis. Be to, užtikrinant civilinio proceso dispozityvumą, įstatyme numatyta teisė
šaliai ar trečiajam asmeniui pateikti teismui rašytinį prašymą procesinius dokumentus įteikti tik
jiems asmeniškai.174 Todėl tais atvejais, kai šalis mano, kad procesinius dokumentus tikslingiau
gauti jai asmeniškai, ji gali pasinaudoti tokia turima teise.
Kalbant apie procesinių dokumentų įteikimą bendrininkavimo atveju, kuris numatytas LR
CPK 120 str., reiktų išskirti atvejį, kai nesant bendrininkų paskirto vieno atstovo, tokį atstovą
teismas paskiria savo nuožiūra.175 Šio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas atstovas turi pareigą
nedelsdamas pranešti atstovaujamiems asmenims apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti
galimybę su jais susipažinti.176 Taigi šiuo atveju teismas, siekdamas proceso koncentruotumo ir
172 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 56 str, 173 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 127 psl. 174 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 118 str. 1 d. 175 Ten pat, 120 str.. 1 d. 176 Ten pat.
28
ekonomiškumo, pareigą įteikti procesinius dokumentus bendrininkams perkelia įgaliotam asmeniui.
Kaip jau minėta, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo įgalioja konkretų asmenį atstovauti teisme,
tame tarpe ir gauti procesinius dokumentus, tarp šių asmenų kylantys santykiai yra paremti abipusiu
susitarimu ir pasitikėjimu pasirinktu atstovu. Tuo tarpu įstatymas nenumato teismui jokių kriterijų, į
kuriuos turėtų būti atsižvelgiama skiriant bendrininkų atstovą savo iniciatyva ar kito byloje
dalyvaujančio asmens prašymu. Taigi nėra jokių garantijų, kad paskirtas atstovas savo pareigas
vykdys tinkamai. Kita vertus aptariama norma daugiau liečia pasyviai savo procesinėmis teisėmis
besinaudojančius asmenis, kadangi bendrininkai gali bet kada pareikšti, kad turi teisinį
suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens.177 Tokiu atveju teismas priimtą nutartį pakeičia
arba panaikina ir visi procesiniai dokumentai tokiems asmenims toliau yra siunčiami asmeniškai.
Taigi, procesinių dokumentų įteikimas asmens atstovui vertintinas kaip užtikrinantis
asmens teisę į teisingą teismą, kadangi atstovas yra įstatymo įpareigotas su gautais dokumentais
supažindinti ir savo atstovaujamąjį, be to įstatymas leidžia asmeniui bet kada pareikšti teismui, jog
procesinius dokumentus pageidauja gauti asmeniškai.
3.2 Įteikimas viešo paskelbimo būdu
Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje
pripažįstamas kaip pats formaliausias ir tik kraštutiniu atveju taikomas įteikimo būdas. Atsakovas
tokiu atveju apie vykstantį teismo procesą ir jam siunčiamus dokumentus asmeniškai nėra
informuojamas, to pasekoje jis praranda teisę pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis tiesiogiai,
lygiateisiškai rungiantis su kita ginčo šalimi dalyvauti procese, teikti paaiškinimus ir įrodymus.
ETT praktikoje yra nurodyta, kad teismai gali nagrinėti bylą asmens, kurio buvimo vieta
nežinoma, atžvilgiu, tik tuo atveju, jei yra užtikrinama jo teisė į gynybą.178 Tačiau ši teisė nėra
absoliuti ir gali būti ribojama, kadangi priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma ieškovo teisė
kreiptis į teismą ir teisė į teismo sprendimą.179 Todėl nors pripažįstama, kad procesinių dokumentų
įteikimas atsakovui paskelbiant apie juos viešai, pažeidžia jo teises į gynybą, tačiau šis ribojimas
yra pateisinamas, atsižvelgiant į ieškovo teises.180 Vis dėl to pažymėtina, kad pagal ETT praktiką
teismas tokiais atvejais turi imtis visų atsakovo paieškos priemonių, kurių reikalaujama pagal
rūpestingumo ir sąžiningumo principus.181
177 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 120 str. 2 d. 178 Byla C-292/10 G. p. Cornelius de Visser [2012]. 179 Ten pat. 180 Ten pat. 181 Ten pat.
29
Panašios pozicijos laikosi ir EŽTT, kuris savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad
valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą
nedalyvaujant šaliai asmeniškai, pavyzdžiui įteikimą paskelbiant viešai ar kuratoriaus paskyrimą,
tačiau tokio įteikimo būtina sąlyga yra su procesu susijusių asmenų tinkamos teisių apsaugos
užtikrinimas.182 Tuo tarpu vertindamas, ar buvo užtikrinta tinkama asmens teisių apsauga, EŽTT
atsižvelgia į tai, ar teismas dėjo pakankamai pastangų asmens buvimo vietai nustatyti.183
Analizuojant LR CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą viešo
paskelbimo būdu, nustatyta, kad šis įteikimo būdas yra galimas tik tada, kai nėra žinoma asmens
gyvenamoji ar darbo vieta ir nėra galimybės paskirti kuratorių. Aiškindamas pastarąją sąlygą LAT
yra nurodęs, kad kuratorius yra skiriamas išimtinai priešingos šalies prašymu ir sąskaita, todėl
nesant tokio prašymo ir išankstinio apmokėjimo, laikoma, kad byloje nėra galimybės skirti
kuratorių.184 Tuo tarpu, kokioms sąlygoms esant yra laikoma, kad adresato gyvenamoji ir darbo
vieta nėra žinoma, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai įvardijama. Pavyzdžiui,
vienoje iš savo nutarčių LAT yra nurodęs, kad „procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam
asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai
asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos
nežinomos“, kadangi siunčiant dokumentus tik po vieną kartą, gali susiklostyti situacija, kad jų tuo
metu nebus kam priimti.185 Tačiau, kokius veiksmus atlikti toliau (ar korespondenciją kartoti, ar
užklausti Gyventojų registrą, ar imtis kitokių priemonių) paliekama spręsti teismui, atsižvelgiant į
konkrečios bylos aplinkybes. Vis dėl to analizuojamoje byloje teismas darė išvadą, kad nepavykus
įteikti procesinio dokumento teismui nurodytais gyvenamosios ir darbo vietos adresais po vieną
kartą ir nesiėmus papildomų veiksmų procesiniam dokumentui įteikti (pavyzdžiui, kartoti tuo pačiu
adresu), teismas neturėjo teisės dokumento įteikti viešo paskelbimo būdu.186
Vis dėl to derėtų pažymėti, kad EŽTT praktikoje, vertinant ar bylos nagrinėjimas, kai
asmens buvimo vieta nėra žinoma, nepažeidė šio asmens teisių, yra žiūrima ne tik į teismo
pastangas surasti atsakovą, bet ir į tai, „ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi
prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos
išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą“.187
182 Europos žmogaus teisių teismo byla: Nunes Dias v. Portugal, No. 69829/01, (2003) ECHR 2003-IV 183 Ten pat. 184 E. G. R. p. M. R., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009, Nr. 3K-3-603/2009); AB „Kauno energija“ p. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra ir E. Š., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012, Nr. 3K-3-277/2012) 185 S. G. p. A. R. Ž., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015, Nr. 3K-3-31-916/2015). 186 Ten pat. 187 S. B. p. R. P. ir V. D., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012, Nr. 3K-3-551/2012).
30
Įteikus procesinius dokumentus atsakovui įstatyme numatytu būdu, tame tarpe ir
paskelbiant viešai, pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį atsakovas privalo pateikti teismui
atsiliepimą.188 Jeigu be pateisinamos priežasties šios pareigos atsakovas per nustatytą terminą
neįvykdo, teismas, esant ir kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, turi teisę priimti sprendimą už
akių.189 Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų įrodymų vertinimą, patikrina
pateikto ieškinio teisinį pagrįstumą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų
pagrindas priimti tokį patį sprendimą.190 Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio
sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo
priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.191 Šis terminas gali
būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nepraėjo daugiau
kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.192 Tačiau trijų mėnesių terminas yra
naikinamasis ir nebegali būti atnaujinamas. Taigi įstatyme yra numatytas pakankamai trumpas
terminas, per kurį atsakovas gali pasinaudoti teise kreiptis dėl priimto sprendimo peržiūrėjimo, o
atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešai, nei apie teismo
procesą, nei apie priimtą sprendimą nėra žinoma, manytina, kad šis terminas yra per trumpas ir
užkertantis asmeniui kelią ginčyti priimto sprendimo teisėtumą.
Vienoje iš savo nutarčių LAT yra išaiškinęs, kad tais „atvejais, kai susidaro išskirtinė
teisinė situacija“, teismai turi teisę spręsti ar atnaujinti naikinamąjį terminą paduoti prašymui dėl
proceso atnaujinimo.193 Šioje byloje teismas išskirtine teisine situacija laikė aplinkybes, kad
atsakovui apie teismo priimtą sprendimą nebuvo žinoma, kadangi procesinio dokumento priėmimo
pažymoje suklastojant parašą pasirašė kitas asmuo.
Kitoje nutartyje LAT išaiškino, jog 3 mėnesių naikinamasi terminas gali būti taikomas tik
tada, kai sprendimas už akių buvo priimtas asmens, kuris apie teismo procesą buvo informuotas
tinkamai, atžvilgiu.194 Tuo tarpu teismo veiksmai, kai procesiniai dokumentai įteikiami viešo
paskelbimo būdu, nepatikrinus Gyventojų registro duomenų ir paštininko informacijos apie tai, jog
vienas iš atsakovų yra laisvės atėmimo vietoje, nebuvo pripažinti kaip veiksmingos ir pakankamos
pastangos nustatyti tikrąją atsakovų buvimo vietą.195
Taigi, nors įstatyme nustatyti sprendimo už akių peržiūrėjimo terminai yra pakankamai
trumpi ir remiantis EŽTT praktika, galėtų būti vertinami kaip užkertantys kelią nedalyvavusiam 188 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 142 str. 1 d. 189 Ten pat. 142 str. 4 d. 190 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 174-175. 191 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 285 str. 3 d. 5 p., 287 str. 1 d. 192 Ten pat, 287 str. 1 d. 193 V. M. p. P. Z., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014, Nr. 3K-3-392/2014). 194 S. B. p. R. P. ir V. D., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012, Nr. 3K-3-551/2012). 195 Ten pat.
31
asmeniui kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo, tačiau vadovaujantis LAT išaiškinimais, teismai
spręsdami dėl praleistų terminų atnaujinimo turi įvertinti, ar buvo dėtos pakankamos ir veiksmingos
pastangos procesinius dokumentus įteikti asmeniškai ir atsižvelgti į kitas išskirtines teisines
situacijas. Vis dėl to, siekiant teisinio tikrumo ir stabilumo, teismų praktikos suvienodinimo, bei
asmens teisių į teisingą teismą užtikrinimo, manytina, kad naikinamasis pareiškimo dėl sprendimo
už akių peržiūrėjimo padavimo terminas šaliai, kuriai procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo
paskelbimo būdu, turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio asmens sužinojimo apie priimtą sprendimą
už akių.
Išvada „kad galimybės peržiūrėti sprendimą nesuteikimas (tik tais atvejais, kada asmuo dėl
pateisinančių priežasčių tikrai nežinojo apie iškeltą bylą) laikytinas asmens teisės į teisingą teismą
pažeidimu“, buvo padaryta ir Lietuvos teisės instituto mokslo studijoje „Teisės į teisingą teismą
užtikrinimo problemos“.196 Siekiant šį pažeidimą pašalinti, autorių nuomone, nagrinėjamu atveju
senaties terminas išvis turėtų būti netaikomas.197 Vis dėl to šis siūlymas kritikuotinas, kadangi
nenustačius jokių terminų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, būtų neužtikrintas teisinių santykių
stabilumas ir sudarytos galimybės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kita vertus įstatyme jau
dabar yra numatytos tam tikros garantijos, apsaugančios nuo piktnaudžiavimo sprendimo už akių
peržiūrėjimo institutu, kadangi teismas spręsdamas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi
atsižvelgti ar šalies pateikti nauji įrodymai galėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui ir ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.198 Taigi sprendimas už akių bet
kuriuo atveju bus peržiūrėtas tik jei bus suabejota jo teisėtumu, todėl formalūs procesiniai
reikalavimai neturėtų užkirsti asmeniui teisės kreiptis į teismą, kad būtų patikrinti galimi jo teisių
pažeidimai.
Apibendrinant darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdas
yra formalus ir nesudaro asmeniui galimybės būti realiai informuotam apie teismo procesą, tačiau
atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje keliamus reikalavimus ir LAT išaiškinimus, kokioms sąlygoms
esant procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu, taip pat į ieškovo ir
atsakovo teisių pusiausvyrą, manytina, kad šis įteikimo būdas neprieštarauja teisės į teisingą teismą
principo turiniui. Tačiau siekiant teisinio tikrumo ir stabilumo, siekiant nepažeisti asmens teisių į
teisingą teismą, kaip tai yra suprantama EŽTT praktikoje, įstatymų leidėjui siūlytina inicijuoti
proceso pakeitimus numatant, kad asmeniui, kuriam dokumentai buvo įteikti paskelbiant viešai,
196 Johanas Baltrimas, „Teisė būti išklausytam“, straipsnis knygoje: Johanas Baltrimas, Mindaugas Lankauskas, Darius Šneideris, Teisės į teisingą teismą užtikrinimo problemos (Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2012), p. 12, 13, <http://www.teise.org/data/Teises_i_teisinga_teisma_uztikrinimo_problemos.pdf> [aplankyta 2016 04 23] 197 Ten pat. 198 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 288 str. 4 d. 1, 2 p.
32
naikinamasis terminas paduoti prašymui dėl sprendimo peržiūrėjimo turėtų būti skaičiuojamas nuo
realaus sužinojimo apie priimtą sprendimą.
3.3 Įteikimas kuratoriui
Prieš įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu teismas turi pareigą
patikrinti ar byloje nėra galimybės paskirti kuratorių. Teismo paskirtas kuratorius yra laikomas
asmens atstovu pagal įstatymą.199 Procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui nuo įteikimo kitiems
atstovams išsiskiria tuo, kad pačiai šaliai šie dokumentai yra įteikiami tik teisiškai, o realiai asmuo
su jų turiniu nesusipažįsta. Tačiau šio instituto esmė ir yra ginti šalies, kurios buvimo vieta nėra
žinoma ir kuriai fiziškai įteikti dokumentų nėra galimybės, interesus, paskiriant jai atstovą, turintį
visas procesines teises.200 Kuratorius gindamas atstovaujamojo interesus turi teisę teikti atsiliepimą,
dalyvauti posėdžiuose, teikti įrodymus ir prašymus, prieštarauti kitos šalies argumentams ar
prašymams, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kitas įstatyme numatytas teises. Taigi, nors
atsakovas pats apie teismo procesą nežinos, tačiau jo teisės tiesiogiai dalyvauti procese, teikti
paaiškinimus, taip pat teisės į lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą per atstovą bus
užtikrintos. Vis dėl to gali būti keliamas klausimas ar šalių galimybės ginti savo teises tokioje
situacijoje yra lygios, kadangi kuratorius, ypač, jei jis nėra atstovaujamojo giminaitis ar sutuoktinis,
apie bylos faktines aplinkybes ir atstovaujamojo valią, pavyzdžiui sudarant ginčo sandorį,
greičiausiai žinos tik iš priešingos šalies teikiamų dokumentų ir paaiškinimų, o atsižvelgiant į tai,
kad kuratoriaus kandidatūrą paprastai siūlo suinteresuota šalis, kuri taip pat apmoka kuratoriaus
išlaidas, gali kilti grėsmės, kad kuratorius byloje veiks tik formaliai. Kita vertus byloje paskyrus
kuratorių ir jam įteikus procesinius dokumentus, kuratorius atsakovo vardu turi pareigą pateikti
teismui atsiliepimą, dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl atsakovas yra apsaugomos nuo sprendimo
už akių priėmimo, kai teismas byloje esančius įrodymus ištiria tik formaliai.
Teisingumo teismo vertinimu procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui riboja atsakovo
teises į gynybą, tačiau šis ribojimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į ieškovo teisę siekti teisminės
gynybos.201 Tačiau taip pat nurodoma, kad teismas, prieš nagrinėdamas bylą neinformavus šalies
asmeniškai, turi imtis visų atsakovo paieškos priemonių, kurių reikalauja rūpestingumo ir
sąžiningumo principai.202
Kitoje byloje Teisingumo teismas nagrinėdamas kuratoriaus instituto reglamentavimą
Austrijoje yra nurodęs, kad kuratoriaus dalyvavimas procese ir atvykimas į posėdį negali būti 199 Žr. išnašą 3: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 424. 200 Žr. išnašą 22: Egidijus Laužikas, Valentinas Mikelėnas, Vytautas Nekrošius, p. 318. 201 Byla C‑327/10, Hypoteční banka a.s. p. Udo Mike Lindner [2011] ETP I-11543. 202 Ten pat.
33
prilyginamas paties atsakovo dalyvavimui procese, kaip tai suprantama ES Tarybos priimto
Reglamento Nr. 44/2001 24 str. ir 34 str. 2 punkte.203 Minimo reglamento 24 str. nustato, kad
jurisdikciją turi valstybės narės teismas, į kurį atvyksta atsakovas.204 O 34 str. 2 punktas numatyta,
kad vienas iš kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo nepripažinimo pagrindų yra, jei jis buvo
priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie
pradėtą procesą bei negalėjo pasinaudoti teise apskųsti teismo sprendimą.205 Taigi ES
jurisprudencijoje procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ir jo dalyvavimas procese nėra
prilyginamas asmeniškam šalies dalyvavimui.
Iš esmės procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui, kaip ir paskelbimas apie juos viešai,
yra laikytinas formaliu įteikimo būdu, kadangi pats asmuo apie procesą nėra informuojamas.
Tačiau, kaip jau minėta, EŽTT, įvertinęs abiejų proceso šalių teisių į teisingą teismą pusiausvyrą,
nedraudžia nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą
nedalyvaujant šaliai asmeniškai, prieš tai išnaudojus turimas galimybes nustatyti atsakovo buvimo
vietą ir įteikti dokumentus asmeniškai.206 Analizuojant procesinių dokumentų įteikimą viešo
paskelbimo būdu šiame darbe jau buvo nagrinėjamos LAT nustatytos taisyklės, kurios nurodo,
kokių veiksmų teismai turi imtis prieš konstatuodami, kad asmens gyvenamoji ar darbo vieta nėra
žinoma. Vadovaujantis šia teismų praktika, taip pat atsižvelgiant į aptartą EŽTT ir ETT
išaiškinimus, darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui nepažeidžia asmens
teisių į teisingą teismą.
3.4 Įteikimas juridiniams asmenims
Analizuojant įstatymo nuostatas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą
juridiniams asmenims matyti, kad be procesinių dokumentų įteikimo asmeniškai, pirmenybė taip
pat yra skiriama procesinių dokumentų įteikimui juridinio asmens atstovui teisme arba raštinės
darbuotojui.207 Jei šių asmenų įteikimo vietoje nėra, korespondencija yra įteikiama bet kuriam
juridinio asmens darbuotojui, arba kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, bet kuriam kitam fiziniam
asmeniui, kuris dėl savo pastovių tiesioginių ar netiesioginių ryšių turėtų galimybę įteikti
procesinius dokumentus adresatui, pavyzdžiui, pastato apsaugininkui.208 Manytina, kad toks
procesinių dokumentų įteikimo būdas juridiniam asmeniui jo interesų nepažeidžia, kadangi
dokumentus priimantis asmuo įstatymo yra įpareigojamas esant pirmai galimybei perduoti 203 Byla C‑112/13, A. p. B. ir kt. [2014] 204 Reglamentas 44/2001, 24 str. 205 Ten pat, 34 str. 2 p 206 Žr. išnašą 182: Nunes Dias v. Portugal. 207 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 123 str. 2 d. 208 Žr. išnašą 141: UAB “CBM Investment” p. UAB "Safra".
34
korespondenciją adresatui.209 Be to platus procesinius dokumentus priimti galinčių asmenų ratas
padidina tikimybę, kad procesiniai dokumentai bus įteikti tinkamai. Žinoma tikėtina tokia situacija,
kad juridinis asmuo ir jo darbuotojas gali turėti priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Ir nors
įstatymas tokios galimybės nenumato, tačiau pagal analogiją galėtų būti taikoma LR CPK 123 str. 3
d. nuostata, kai draudžiama procesinius dokumentus įteikti asmeniui, turinčiam priešingą teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi. Kita vertus juridinis asmuo nebegali gintis, kad procesinių
dokumentų negavo, ar gavo juos pavėluotai dėl darbuotojo aplaidumo, nes tokios aplinkybės teismų
praktikoje pripažįstamos nesvarbiomis, kadangi už tinkamą bendrovės kasdienės veiklos
organizavimą yra atsakingas pats įmonės direktorius.210
Kai procesinių dokumentų aptartais atvejais įteikti nepavyksta, jie vadovaujantis LR CPK
123 str. 4 d. yra siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus dešimčiai
dienų nuo išsiuntimo.211 Šis procesinių dokumentų įteikimo būdas kaip ir paskelbimas viešai yra
laikytinas tik teisine fikcija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad juridiniams asmenims viešo paskelbimo
institutas nėra taikomas, manytina, kad vadovaujantis analogiškais argumentais kaip ir viešo
paskelbimo būdo analizėje, galima daryti išvadą, kad atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą,
procesinių dokumentų įteikimas LR CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka iš esmės yra pateisinamas.
Pažymėtina, kad ir pagal LR Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalį susirašinėjimas su juridiniu
asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, nebent yra
nurodytas kitas susirašinėjimo adresas.212 Be to kaip pabrėžiama teismų praktikoje, juridiniams
asmenims yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai ir atsižvelgiant į tai keliama
pareiga tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą.213
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei kitų formalių įteikimų atveju, šiuo būdu
procesinius dokumentus nedraudžiama įteikti ir bylą nagrinėjant teismo įsakymo tvarka. Šis
institutas ypatingas tuo, kad kreditorius kreipdamasis į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo
išdavimo privalo nurodyti tik patį reikalavimą, jo faktinį pagrindą ir įrodymus, kuriais galima
pagrįsti reiškiamą reikalavimą, tačiau šių įrodymų įstatymas leidžia nepridėti.214 Atitinkamai
teismas išduodamas teismo įsakymą netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, nebent nustato,
kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas ir nutartimi atsisako jį priimti.215 Vis dėl to spręsdamas ar
209 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 123 str. 5 d. 210 UAB „ARKAMA“ p. UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“, Lietuvos apeliacinis teismas (2014, Nr. 2-1297/2014); N. Š. p. UAB „Enwipellets“ vadovą L. L., Vilniaus apygardos teismas (2013, Nr. 2S-228-340/2013). 211 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 123 str. 4 d. 212 LR Civilinis kodeksas, Žin. (2000, Nr. 74-2262), 2.49 str. 3 d. 213 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir R. J. p. Asociaciją „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“, Lietuvos apeliacinio teismas (2015, Nr. 2-585-370/2015) 214 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 433 str. 1, 3 d. 215 Ten pat, 435 str. 2 ,3 d.
35
pateiktas prašymas yra aiškiai nepagrįstas teismas tikrina tik pačia bendriausia forma, nustatant ar
toks reikalavimo reiškimas yra apskritai įmanomas.216 Tuo tarpu teisė dėl kreditoriaus reikalavimo
ir išduoto teismo įsakymo pagrįstumo paliekama pasisakyti skolininkui, kuris gali pareikšti
nemotyvuotus prieštaravimus.217 „Skolininkui liekant pasyviam ir neprieštaraujant išduotam teismo
įsakymui, galima preziumuoti jo sutikimą su pareikštu kreditoriaus reikalavimu, kartu reikalavimo
pagrįstumą.“218 Nepareiškus prieštaravimų teismo įsakymas įsiteisėja per 20 dienų nuo procesinių
dokumentų įteikimo skolininkui dienos.219 Taigi ar įsiteisės teismo įsakymas priklauso tik nuo
tinkamo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui. Tačiau tam, kad būtų patikrintas kreditoriaus
reikalavimo ir teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumas, skolininkas turi su šiuo
dokumentu susipažinti realiai ir tik tada spręsti ar pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise.
Atsižvelgiant į tai ankstesnėje teismų praktikoje yra išdėstyta pozicija, kad LR CPK 123 str. 4 d.
numatyta įteikimo forma bylas nagrinėjant sumarinio proceso tvarka negali būti taikoma.220
Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 2S-771-590/2015, nurodė, kad „teismo įsakymą teismas priima neišklausęs priešingos šalies
pozicijos ir per gana trumpą laiką, ... o tam, kad būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas
išklausyti priešingą šalį, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie
priimtą teismo įsakymą“, todėl atsižvelgiant į „teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę
bei vykdymo pobūdį, darytina išvada, jog teismo įsakymą skolininkui būtina įteikti fiziškai“.221 Be
to atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, tikėtina atsižvelgdamas į teismo įsakymo instituto
specifiką, numato išimtį, kad teismo įsakymas negali būti įteikiamas kuratoriui ir viešo paskelbimo
būdu.222 Taip pat pažymėtina, kad teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti
skundžiamas.223
Tuo tarpu Kauno apygardos teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo
įsakymo įteikimą reglamentuoja LR CPK 124 str. ir įstatyme nėra numatyta išimčių šio straipsnio 4
d. dalies taikymui, teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai turėtų būti įteikiami 123 str.
procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui nustatyta įteikimo tvarka, tame tarpe ir šio
straipsnio 4 d. numatytu įteikimo būdu, kai procesiniai dokumentai išsiunčiami juridinio asmens
registracijos adresu ir praėjus dešimt dienų laikomi įteiktais.224 Atsižvelgiant į skirtingą teismų
216 Žr. išnašą 40: Vytautas Nekrošius, p. 185. 217 Ten pat, p. 185, 186. 218 Žr. išnašą 53: Rimvydas Norkus, p. 68. 219 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1 p. 220 If P&C Insurance AS p. UAB „Transalta“, Panevėžio apygardos teismas (2012, Nr. 2S-650-212/2012). 221 UAB „Stebulė p. UAB „Imperatoriaus rūmai“, Vilniaus apygardos teismas (2015, Nr. 2S-771-590/2015); 222 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 438 str. 223 Ten pat, 428 str. 8 d. ir 436 str. 7 d. 224 Kauno miesto savivaldybė p. UAB ,,Magnus ventus“, Kauno apygardos teismas (2014, Nr. 2S-1638-601/2014).
36
praktiką taikant įstatymo normas, reglamentuojančias teismo įsakymo įteikimą juridiniams
asmenims, 2015 m. lapkričio 12 d. buvo priimta įstatymo pataisa, leidžianti teismo įsakymą įteikti ir
LR CPK 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Tokia išvada daroma remiantis Lietuvos Respublikos Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pagrindinio komiteto išvada dėl įstatymo pakeitimo projekto.225 Šio
pakeitimo tikslas buvo užtikrinti dokumentinio proceso ir bylų dėl teismo įsakymų nagrinėjimo
operatyvumą ir aiškumo principo įgyvendinimą teisėkūroje.226 Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei
Komiteto išvadoje, nei įstatymo projekto aiškinamajam rašte nėra aptariama dokumentinio proceso
ir teismo įsakymo institutų specifika ir galimos neigiamos pasekmės procesinius dokumentus
įteikiant siūloma tvarka, kaip tai yra daroma teismų praktikoje.227
Ir nors juridiniams asmenims yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai,
tačiau toks formalus dokumentų įteikimo būdas neturėtų būti taikomas, kadangi jis neatitinka
sumarinio proceso esmės, be to pažeidžiama fundamentali asmens teisė būti išklausytam.
Taigi atsižvelgiant į šio instituto specifiką manytina, kad procesinių dokumentų įteikimo
procedūra, siunčiant dokumentus juridinio asmens buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus
dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, pažeidžia asmens teises į teisingą teismo procesą, kai byla yra
nagrinėjama teismo įsakymo proceso tvarka.
3.5 Įteikimas užsienyje esantiems asmenims
Vadovaujantis LR CPK normomis, kai procesinį dokumentą reikia įteikti užsienio
valstybėje esančiam asmeniui, teismas turi vadovautis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra
Lietuva nuostatomis.228 Atsižvelgiant į šio darbo objektą ir išsikeltus uždavinius, tarptautiniuose
susitarimuose numatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai ir LR CPK numatyti asmeniniai
įtekimo būdai, taikomi dokumentus įteikiant užsienyje esančiai šaliai, detaliau neanalizuojami.
LR CPK numato, jei, įteikus dokumentus užsienyje esančiai šaliai, ji nepaskiria byloje
atstovo arba įgalioto asmens Lietuvoje procesiniams dokumentams įteikti, visi procesiniai
dokumentai, skirti užsienyje esančiam asmeniui, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.229
Vertindamas analogišką Lenkijos civilinio proceso normą Teisingumo teismas yra nurodęs,
kad toks įteikimo būdas yra nesuderinamas su ES teise, reglamentuojančia procesinių dokumentų
įteikimą tarp valstybių narių, kurios tikslas yra ne tik efektyviau ir sparčiau įteikti dokumentus, bet
225 Dėl LR Civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-2814), LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada (2015 09 16, Nr. 102-P-35). 226 Ten pat. 227 Civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, Stasys Šedbaras (2015 03 10, Nr. XIIP-2814). 228 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 1 str. 3 d., 3 str. 1 d. ir 780 str. 229 Ten pat, 805 str. 1, 2 d.
37
ir užtikrinti tinkamą gavėjų teisę į gynybą, garantuojant, kad procesiniai dokumentai jiems bus
įteikti realiai.230
Pažymėtina, kad teisės į gynybą ir į teisingą teismą yra universalios ir turi būti taikomos ne
tik santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis. Todėl manytina, kad toks procesinių dokumentų
įteikimo būdas, kai šaliai nepaskyrus atstovo, jai skirti dokumentai yra paliekami byloje ir laikomi
tinkamai įteiktais, pažeidžia asmens teises būti informuotam apie bylos eigą, gauti procesinius
dokumentus, tiesiogiai dalyvauti procese. Taip pat tokiu būdu įteikiant dokumentus tik vienai šaliai
pažeidžiami šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principai, kadangi užsienyje esanti šalis, negaudama
informacijos apie bylos eigą, negali laiku pasinaudoti savo teise teikti atsikirtimus ir įrodymus.
Taigi toks procesinių dokumentų įteikimo būdas laikytinas tik teisine fikcija ir negali būti
pateisinamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, kadangi yra pažeidžiamos
šalies, neturinčios galimybės paskirti įstatyme numatyto atstovo, teisės į teisingą teismo procesą.
3.6 Įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis
Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP
posistemį yra pakankamai naujas procesinių dokumentų įteikimo būdas. Būtų galima ginčytis dėl
šio būdo priskyrimo prie neasmeninio įteikimo būdų, kadangi kaip jau minėta procesiniai
dokumentai per LIETKO VEP posistemį yra išsiunčiami konkrečiam asmeniui, kuris prie sistemos
gali prisijungti tik įstatymų nustatyta tvarka patvirtinęs savo tapatybę, todėl būtų galima teigti, kad
šiuo būdu procesinis dokumentas yra įteikiamas asmeniui asmeniškai, tik įteikimas vyksta
elektroninėje erdvėje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numatyta, kad siunčiamo dokumento
įteikimo momentas yra laikomas ne tada, kai asmuo susipažįsta su jam siunčiamu dokumentu, o
sekanti nuo procesinio dokumento išsiuntimo einanti darbo diena, kas iš esmės reiškia, kad
procesinių dokumentų įteikimas prilygintinas jų palikimui virtualioje pašto dėžutėje nepriklausomai
nuo to ar adresatas juos perskaitys, šis būdas priskirtinas prie neasmeninių įteikimo būdų.231
Kalbant apie procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis visų pirma
reikėtų išskirti dvi subjektų grupes. Pirmoji – asmenys, kuriuos procesinius dokumentus gauti
elektroninių ryšių priemonėmis įpareigoja įstatymas: tai advokatai, advokatų padėjėjai, antstoliai, jų
padėjėjai, notarai, valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, finansų įstaigos ir
draudimo įmonės. 232 Šie asmenys arba yra profesionalūs teisininkai (advokatai, notarai, antstoliai),
arba dėl šių asmenų veiklos specifikos ir masto jie praktikoje dažnai susiduria su teisminėmis
230 Byla C‑325/11, Krystyna Alder, Ewald Alder p. Sabina Orłowska, Czeslaw Orłowski [2012]. 231 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 1751 str. 10 d. 232 Ten pat, 1751 9 d.
38
institucijomis ir taip pat dažniausiai yra atstovaujami profesionalių teisininkų (draudimo įmonės ir
finansų įstaigos). Antroji grupė yra asmenys, kuriems įstatymas nenumato pareigos procesinius
dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, bet jie tokią valią išreiškė su teismų
informacinės sistemos valdytoju sudarydami sutartį, kurioje nustatyta pareiga gauti procesinius
dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.233
Kalbant apie subjektus, kurie savanoriškai prisijungė prie teismų elektroninių paslaugų
portalo, tikėtina, kad dalis tokių asmenų įprastinėje savo veikloje teismų paslaugomis nesinaudoja,
tačiau išreiškė valią gauti atitinkamas paslaugas susidūrę su konkrečia byla. Šie asmenys pirmą
kartą prisijungdami prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo privalo susipažinti su
Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis ir patvirtinti
(pažymint atitinkamame paskyros laukelyje), kad sutinka šių taisyklių laikytis.234 Taisyklėse taip
pat nurodyta, kad „šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius
dokumentus jo paskyroje“.235 Taigi, kaip jau analizuota ankstesniuose šio darbo skyriuose, asmenys
prisijungę prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutinka visą teismo korespondenciją
gauti elektroninių ryšių priemonėmis ne konkrečioje byloje, bet apskritai visose teismuose
nagrinėjamose bylose, nebent taisyklių nustatyta tvarka deaktyvuotų paskyrą arba atšauktų „savo
sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje
byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo
formą“.236 Toks reglamentavimas kritikuotinas visų pirma dėl to, kad Lietuvos Respublikos teismų
viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išskirta ir
paaiškinta, ką reiškia sutikimas gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, kadangi ne visi
šiomis paslaugomis besinaudojantys asmenys yra profesionalūs teisininkai ir gali suprasti jiems
kylančias pasekmes. Taigi, asmuo siekiantis naudotis kitomis teismo teikiamomis elektroninėmis
paslaugomis, galimai turėdamas nepakankamai informacijos arba jos nesuprasdamas, sutinka su
visomis EPP taisyklėmis. Antra, galimybė atšaukti sutikimą gauti dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis yra numatyta tik pateikus prašymą konkrečioje byloje, tačiau visų pirma asmuo turi
sužinoti apie pradėtą teisminį procesą. Tuo tarpu apie į jo paskyrą išsiųstus dokumentus asmuo
informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei registracijos metu nurodytu elektroniniu
paštu.237 Taigi atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą asmeniui tarsi kyla pareiga nuolatos tikrinti
233 Ten pat. 234 Žr. išnašą 123: Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo, 7 ir 8 punktai 235 Ten pat, 7 punkto 2 papunktis. 236 Ten pat, 35 punktas. 237 Ten pat, 32 punktas.
39
savo paskyrą ir nurodytą elektroninį paštą arba neketinant teikiamomis elektroninėmis paslaugomis
naudotis ilgesnį laiką ‒ paskyrą deaktyvuoti.
Teismų praktikos analizė patvirtina, kad su aptartomis problemomis neretai susiduriama ir
praktikoje. Pavyzdžiui, elektroninėje civilinėje byloje Nr. e2S-1295-253/2015 atsakovė prašė
panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo pateikti, kadangi ji aktyviai byloje naudojosi savo procesinėmis teisėmis iki
teismas pradėjo procesinius dokumentus siųsti elektroninėmis ryšių priemonėmis, pastarųjų
dokumentų teigė negavusi ir apie priimtą sprendimą už akių sužinojusi tik atvykusi į teismą
pasidomėti bylos eiga, kadangi neturi nuolatinės prieigos prie interneto.238 Apeliacinės instancijos
teismas šioje byloje nurodė, kad pirmą kartą prisijungdama prie elektroninių paslaugų portalo,
atsakovė išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo VEP paskyroje, todėl darytina išvada,
jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę procesinius dokumentus įteikti atsakovei per LITEKO
VEP posistemį ir laikyti tinkamai įteiktais CPK 1751 str. nustatyta tvarka. Tačiau taip pat pažymėjo,
kad:
įvertinus tai, jog nuo bylos iškėlimo dienos atsakovei procesiniai dokumentai buvo
siunčiami tik registruotu paštu, teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo
principais, laikydamasis proceso ekonomiškumo principo, turėjo informuoti apeliantę, jog,
prisijungus prie liteko vep posistemio, jai skirti procesiniai dokumentai bus siunčiami tik elektorinių
ryšių priemonėmis, juo labiau, esant duomenims, jog atsakovė neturi teisinio išsilavinimo bei
profesionalaus atstovo.239
Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, kadangi joks teisės aktas nenustato teismui
pareigos išaiškinti elektroninių paslaugų teikimo tvarkos, be to prie LITEKO VEP posistemio
galima prisijungti ne tik su teismo išduotais prisijungimo duomenimis, bet ir naudojant asmens
tapatybės kortelę, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemą, asmeninį kvalifikuotą
skaitmeninį sertifikatą, todėl teismas ir fiziškai neturi galimybės įsitinkinti ar asmenys supranta, jog
procesiniai dokumentai jiems bus siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis.240 Šioje byloje
teismas taip pat darė išvadą, „jog apeliantė neturi pakankamai žinių apie liteko vep posistemio
veikimą, prisijungimą prie jo“, kadangi atsakovė nurodė, kad neturi prieigos prie interneto ir
niekada nėra prašiusi teismo prisijungimo prie sistemos slaptažodžio.241 Tokie teismo argumentai
patvirtina šiame darbe keliamas prielaidas, kad Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių
238 UAB „Economus“ p. E. V., Klaipėdos apygardos teismas (2015, Nr. e2S-1295-253/2015) 239 Ten pat 240 Žr. išnašą 123: Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo, 5 punktas. 241 Žr. išnašą 238: UAB „Economus“ p. E. V.
40
paslaugų teikimo taisyklės ir sutikimo su jomis pasekmės gali būti suprantamos ne visų vartotojų.
Vis dėl to apeliacinės instancijos teismas atnaujino apeliantės prašomą terminą, nurodydamas, kad
Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą ir realų asmens teisės į teisingą teismą
įgyvendinimą ir turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems
principams.242 Tačiau manytina, kad visų pirma pats elektroninių paslaugų teikimo ir procesinių
dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis reglamentavimas turėtų nepažeisti minėtų
asmenų teisių, kadangi, kaip nurodyta ir šioje byloje, net adresatui laiku nesusipažinus su
siunčiamais dokumentais, toks įteikimas vadovaujantis šiuo metu galiojančiu įstatymu yra
laikytinas tinkamu.
Kitoje civilinėje byloje atsakovė apie iškeltą bylą ir jai siųstus dokumentus sužinojo tik
atsitiktinai prisijungusi prie teismų elektroninių paslaugų portalo.243 Byloje nustatyta, kad ieškinio
pateikimo dienai atsakovė jau naudojosi elektroninėmis paslaugomis, todėl jai procesiniai
dokumentai kitomis priemonėmis nebuvo siunčiami. Ir nors teismas laikė, kad procesiniai
dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, tačiau skundą tenkino ir atnaujino atsakovės prašomą
terminą, motyvuodamas tuo, jog „prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš
esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme
apribojimo“.244
Tačiau pažymėtina, kad net ir teismai nevienodai aiškina tas pačias Civilinio proceso teisės
normas. Pavyzdžiui civilinėje byloje Nr. e2S-1314-560/2015 atsakovei buvo užkirstas kelias į
apeliaciją, kadangi ji laiku nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.245 Apeliantė šioje elektroninėje
byloje skundą teismui pateikė išsiųsdama paprastu paštu, todėl tikėjosi, kad visi procesiniai
dokumentai jai bus siunčiami skunde nurodytu adresu, todėl ji laiku nesusipažino su nutartimi, kuria
nustatyti apeliacinio skundo trūkumai ir jų nepašalino. Tačiau teismas tokius atsakovės argumentus
vertino kaip neturinčius reikšmės, nes laikė, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai –
LR CPK 1751 str. 9 d. nustatyta tvarka. Tokias pat išvadas teismas darė ir kitoje civilinėje byloje
e2S-2341-273/2015, kurioje atsakovei terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
pateikti nebuvo atnaujintas, nors atsakovė nurodė, kad siunčiant teismui atsiliepimą per LITEKO
VEP posistemį jis galimai nebuvo nusiųstas dėl techninių kliūčių, o atsakovė turėdama
prisijungimus prie sistemos, ja nesinaudojo, nes nežinojo, kad tai atsakovei gali suketi neigiamas
pasekmes.246
242 Ten pat. 243 UAB „Pelorus LT“ p. UAB „WINS LT“, Klaipėdos apygardos teismas (2015, Nr. e2S-1000-730/2015). 244 Ten pat. 245 L. S. p. R. P., Vilniaus apygardos teismas (2015, Nr. e2S-1314-560/2015). 246 BUAB „Maers“ p. Kredito uniją „Prienų taupa“, Kauno apygardos teismas (2015 Nr. e2S-2341-273/2015).
41
Manytina, kad šios teismo išvados, jog procesiniai dokumentai šalims LR CPK 1751 str. 9
d. nustatyta tvarka buvo įteikti tinkamai yra teisiškai pagrįstos ir teisingos. Tačiau bylų faktinės
aplinkybės dar kart patvirtina, kad praktikoje dažnai kyla problemų, kai elektroninių paslaugų
gavėjai ne visada tinkamai supranta šių paslaugų teikimo taisykles ir prisiimtus įsipareigojimus.
Taip pat praktikoje gali kilti ginčų dėl praleistų procesinių terminų kai dokumentai yra
išsiunčiami adresato atostogų, ligos ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis neturi galimybės prisijungti prie
savo paskyros, metu, kadangi nei Civilinio proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos teismų
viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėse tokios aplinkybės nenumatytos. Įprastai
korespondenciją siunčiant paštu, kai adresatas nurodytu adresu yra nerandamas, vokas yra
grąžinamas siuntėjui. Teismas tokiu atveju korespondenciją siunčia pakartotinai arba imasi kitų
įstatyme numatytų priemonių dokumentams įteikti. Tuo tarpu dokumentus siunčiant per LIETKO
VEP posistemį, jų įteikimo data yra laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti
darbo diena.247 Taigi šiuo atveju net ir asmens nedarbingumo ar atostogų metu siunčiami
dokumentai bus įteikti tinkamai, nepriklausomai nuo to, ar su jais bus susipažinta. Žinoma byloje
dalyvaujantys asmenys visada turi teisę kreiptis į teismą dėl praleistų procesinių terminų
atnaujinimo, bet kaip matyti iš aptartos teismų praktikos, teismai panašias situacijas vertina
nevienodai ir tokias terminų praleidimo priežastis gali pripažinti nesvarbiomis. Būtent tokia
situacija susiklostė civilinėje byloje Nr. 2S-876-278/2015, kurioje atsakovės atstovas advokato
padėjėjas prašė atnaujinti arba pratęsti terminą trūkumams pašalinti, kadangi su nutartimi susipažino
tik grįžęs iš atostogų užsienyje ir manė, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo susipažinimo su
nutartimi dienos.248 Teismas, vadovaudamasis LR CPK 1751 str. 10 d. nuostatomis, tokį argumentą
atmetė ir pažymėjo, kad „[a]dvokato padėjėjo nurodyta termino skaičiavimo tvarka pažeidžia
proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei sudaro prielaidas piktnaudžiauti
procesinėmis teisėmis ir pareigomis“.249
Taigi esant tokiai situacijai, kai dėl atostogų ar nedarbingumo nėra galimybės nuolatos
tikrinti LIETKO VEP posistemio paskyrą, asmuo yra tarsi įpareigojamas paskirti kitą atstovą ar
įgalioti kitą asmenį, kuris užtikrintų savalaikį susipažinimą su siunčiamais dokumentais. Todėl
manytina, kad įstatyme turėtų būti numatytos galimybės, o pačioje LIETKO VEP posistemio
paskyroje sudarytos sąlygos asmeniui pranešti teismui, kad jis dėl svarbių, objektyvių priežasčių
konkrečiu laikotarpiu elektroninių ryšių priemonėmis siunčiamų dokumentų priimti negalės ir
nurodyti kitą procesinių dokumentų siuntimo būdą ar asmenį.
247 Žr. išnašą 31: LR Civilinio proceso kodeksas, 1751 str. 9 d. 248 D. V. p. D. V., Panevėžio apygardos teismas (2015, Nr. 2S-876-278/2015) 249 Ten pat.
42
Įstatymų leidėjas nustatydamas tokį procesinių dokumentų įteikimo momentą tikėtina siekė
užtikrinti proceso koncentruotumą, užkertant kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti
savo procesinėmis teisėmis laiku nesusipažįstant su jiems siunčiamais dokumentais. Tačiau
pirmenybė turėtų būti skiriama ne proceso koncentracijai, bet materialiosios tiesos nustatymui ir nei
teismas, nei byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami greito bylos išnagrinėjimo negali aukoti teisės
būti išklausytam, šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų tinkamo įgyvendinimo.250
Vertinant kitų valstybių praktiką įgyvendinant panašias procesinių dokumentų įteikimo
priemones paminėtina Estija. Estijos civilinio proceso kodeksas numato, kad išsiuntus procesinius
dokumentus per specialią informacinę sistemą apie tai asmuo teismo gali būti informuojamas
telefonu, viešai prieinamais elektroninio pašto adresais ar net per socialinės medijos priemones.251
Taigi įstatymas įpareigoją teismą imtis aktyvių veiksmų informuojant asmenį apie išsiųstus
dokumentus. Be visa to, procesinių dokumentų įteikimo momentas yra laikomas, kai asmuo atidaro
atsiųstą dokumentą arba patvirtina jo gavimą.252 Taigi Estijoje pirmenybė yra teikiama realiam
dokumentų įteikimui, tačiau galima daryti prielaidas, kad toks reglamentavimas sudaro sąlygas
piktnaudžiauti procesu, jį vilkinti, sąmoningai nepriimant teismo siunčiamų dokumentų.
Apibendrinant procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis
reglamentavimą, darytina išvada, kad šis būdas nepažeidžia asmens teisių į teisingą teismą principo,
kadangi asmenims sudaromos operatyvios galimybės realiai susipažinti su siunčiamais procesiniais
dokumentais. Tačiau šiuo metu galiojantys poįstatyminiai teisės aktai, nepakankamai informatyvios
prisijungimo prie LITEKO VEP posistemio taisyklės sudaro prielaidas kilti tokioms situacijoms,
kai byloje dalyvaujantys asmenys dėl neaiškaus reglamentavimo praleidžia nustatytus procesinius
terminus ir praranda galimybę pasinaudoti savo turimomis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš
analizuotos teismų praktikos, tokiems asmenims užkertamas kelias į apeliaciją, jie nebegali
pasinaudoti teise teikti atsiliepimus, prieštaravimus, įrodymus, dalyvauti posėdžiuose, dėl ko
pažeidžiami tiesioginio dalyvavimo, teisės būti išklausytam, rungimosi ir lygiateisiškumo principai.
Atsižvelgiant į nustatytas praktikoje kylančias problemas ir galimus teisės į teisingą teismą
pažeidimus, siūlytini pakeitimai. Pirma, asmeniui pirmą kartą prisijungiančiam prie teismų
elektroninių paslaugų portalo turi būti aiškiai ir ne tik teisininkui suprantamai nurodoma, kad nuo
šiol visi procesiniai dokumentai, visose asmens turimose elektrinėse bylose jam bus siunčiami tik
elektroninių ryšių priemonėmis. Antra, turėtų būti sudarytos teisinės ir techninės galimybės
asmeniui nurodyti, kad procesinius dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis jis nori gauti tik
250 Žr. išnašą 13: Artūras Driukas ir Virgilijus Valančius, p. 390. 251 The Estonian Code of Civil procedure, (published RT I, 2016 03 10, 10), 3111 str. 1, 2 d. 252 Ten pat, 3111 str. 3 d.
43
konkrečioje byloje, kadangi dabartinės taisyklės, kai asmeniui leidžiama atšaukti savo bendrą
sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pasirinktoje byloje sąlygoja
situacijas, kad asmuo apie naujai iškeltą bylą ir jam siunčiamus dokumentus nesužino arba sužino
pavėluotai. Ši problema taip pat galėtų būti sprendžiama nustatant, kad pirmą kartą byloje siunčiant
dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis įteikimas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai
asmuo faktiškai susipažįsta su siunčiamu dokumentu arba lygiagrečiai procesinius dokumentus
išsiunčiant ir kitais įstatyme numatytais būdais, kartu išaiškinant asmeniui tolesnę procesinių
dokumentų įteikimo tvarką.
44
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Teisė į teisingą teismą yra daugialypė ir kompleksinė, apimanti daugelį kitų civilinio
proceso principų, tame tarpe ir žodinio bylos nagrinėjimo, tiesioginio dalyvavimo procese, proceso
koncentruotumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Šių principų įgyvendinimas taptų
neįmanomas, jei šalims nebūtų sudarytos vienodos galimybės nuspręsti ar pasinaudoti joms
įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis.
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyti šie neasmeniniai procesinių
dokumentų įteikimo būdai: įteikimas atstovui, kuratoriui, viešo paskelbimo būdu, elektroninių ryšių
priemonėmis, siunčiant dokumentus juridinio asmens buveinės adresu ir laikant juos įteiktais
praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, procesinių dokumentų palikimas byloje laikant, kad jie yra
įteikti.
3. Procesinių dokumentų įteikimo būdas, kai procesiniai dokumentai yra įteikiami asmens
atstovui, nepažeidžia asmens teisių į teisingą teismo procesą kadangi atstovą ir atstovaujamąjį
paprastai sieja pasitikėjimo santykiai, atstovas įstatymo yra įpareigotas su gautais dokumentais
supažindinti ir savo atstovaujamąjį, be to asmeniui suteikta teisė pasirinkti, jog pageidauja
dokumentus gauti asmeniškai.
4. Formalūs procesinių dokumentų įteikimo būdai ‒ paskelbimas viešai ir įteikimas
kuratoriui ‒ laikytini nepažeidžiančiais asmens teisių į teisingą teismą tais atvejais, kai teismas deda
visas pastangas asmens buvimo vietai nustatyti, ir kai vėliau asmuo, kurio byla buvo išnagrinėta
jam nedalyvaujant, turi teisę veiksmingai ginčyti priimto sprendimo teisėtumą.
5. Procesinių dokumentų įteikimo procedūra, siunčiant dokumentus juridinio asmens
buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, pažeidžia asmens
teises į teisingą teismo procesą, kai byla yra nagrinėjama teismo įsakymo proceso tvarka, kadangi
šio instituto specifika lemia tai, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą tikrina ne teismas, bet
skolininkas, o teismo įsakymo įsiteisėjimo terminas skaičiuojamas nuo įteikimo momento. Tuo
tarpu įstatyme numatyta galimybė procesinius dokumentus skolininkui įteikti formaliai, sudaro
prielaidas įsiteisėti nepatikrintiems ir galimai nepagrįstiems teismo procesiniams sprendimams.
6. Procesinių dokumentų įteikimo būdas, kai užsienyje esanti šalis nenurodo atstovo
Lietuvoje ir jai skirti dokumentai yra paliekami byloje ir yra laikomi tinkamai įteiktais, pažeidžia
asmens teisę į teisingą teismą, kadangi, nors asmens buvimo vieta yra žinoma, jam nebeužtikrinama
galimybė būti informuotam apie bylos eigą, gauti procesinius dokumentus, tiesiogiai dalyvauti
procese. Nors tokio įteikimo tikslas yra proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas, tačiau
45
sukeliamos pasekmės yra neproporcingai didelės ir nesuderinamos su teisės į teisingą teismą
principo turiniu.
7. Pats procesinių dokumentų įteikimas elektroninėmis ryšio priemonėmis užtikrina
asmens teises į teisingą teismą, tačiau atlikus teismų praktikos analizę nustatyta, kad praktikoje kyla
problemų, kai asmenys dėl nepakankamo elektroninių paslaugų portalo naudojimo taisyklių
informuotumo, praleidžia procesinius terminus ir nebegali efektyviai naudotis įstatymo suteiktomis
procesinėmis teisėmis.
Rekomendacijos
1. Siekiant teisinio tikrumo ir stabilumo įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo
praktikoje suformuotus kriterijus, įstatymų leidėjui siūlytina inicijuoti proceso pakeitimus numatant,
kad asmeniui, kuriam dokumentai buvo įteikti paskelbiant viešai, naikinamasis terminas paduoti
prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinio sužinojimo
apie priimtą sprendimą.
2. Siekiant išvengti bet kokių prielaidų teisės į teisingą teismą pažeidimams kilti, siūlytina
vartotojams, pirmą kartą prisijungiantiems prie teismų elektroninių paslaugų portalo, suteikti
išsamią informaciją apie privalomai duodamus sutikimus nuo šiol visose bylose visus dokumentus
gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis ir apie tai, kad procesinių dokumentų įteikimo momentas
nustatomas atsižvelgiant į jų išsiuntimo, o ne gavimo/susipažinimo laiką.
3. Atsižvelgiant į nustatytus teisės į teisingą teismą pažeidimus siūlytina inicijuoti įstatymo
pataisas, nurodant, kad teismo įsakymas skolininkui negali būti įteikiamas, siunčiant juridinio
asmens buveinės adresu ir laikant įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, taip pat siūlytina
pašalinti normą, leidžiančią procesinius dokumentus, skirtus užsienyje esančiai šaliai, kurios
gyvenamoji vieta teismui yra žinoma, palikti byloje ir laikyti įteiktais.
46
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Knygos
1. Driukas, A. ir Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. t. 2. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2006.
2. Driukas, A. ir Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. t. 1. Vilnius: Teisinės
informacijos centras, 2005.
3. French, D. et al. eds. Blackstone's Civil Practice 2013: The Commentary. Oxford: OUP,
2012.
4. Jurka, R. „Teisė į teisingą teismą“. Žmogaus teisės Lietuvoje. Vilnius: Naujos sistemos,
2005).
5. Laužikas, E., Mikelėnas, V., Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė. t. 1. Vilnius: Justitia,
2003.
6. Nekrošius, V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo
galimybės. Vilnius: Justitia, 2002.
7. Norkus, R. Supaprastintas civilinis procesas. Vilnius: Justitia, 2007.
8. Štarienė, L. Teisė į teisingą teismą pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Vilnius:
VĮ Registrų centras, 2010).
9. Žalėnienė, I. „Teismas – žmogaus teisių ir laisvių gynimo institucija“. Žmogaus teisių
apsaugos institucijos. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009.
Periodiniai leidiniai
10. Ciongaru, E. „Right to a Fair Trial and to Avoid Expedite Justine“. Journal of Law
and Administrative Sciences. 2015, Vol. Special Issue.
11. Eisenberg, Alyssa L. „Keep Your Facebook Friends Close and Your Process Server
Closer: The Expansion of Social Media Service of Process to Cases Involving Domestic
Defendants“. San Diego Law Review. 2014, Vol. 51 Issue 3.
12. Rieders, Lauren A. „Old Principles, New Technology, and the Future of Notice in
Newspapers“. Hofstra Law Review. 2010, vol. 38.
13. Simaitis, R. „Procesinių dokumentų įteikimo problemos“. Teisė. 2007, Nr. 62.
14. Specht, Claire M. „Text Message Service of Process ‒ No LOL Matter: Does Text
Message Service of Process Comport with Due Process?“. Boston College Law Review. 2012,
Volume 53, Issue 5.
47
15. Vėlyvis, S., Višinskis, V., Žalėnienė, I. „Kuratoriaus dalyvavimas civiliniame procese
(kai kurie teoriniai ir praktiniai aspektai)“. Jurisprudencija. 2007, Nr. 3 (93).
Teisės aktai
16. Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių
patvirtinimo. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymas. 2015-09-17, Nr. 6P-141-
(1.1).
17. Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių
ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
įsakymas. Žin. 2012, Nr. 147-7579.
18. Dėl Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo
patvirtinimo. Teisėjų tarybos nutarimas. Žin. 2013, Nr. 118-5983.
19. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Žin. 1995, Nr. 40-
987.
20. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse
bylose įteikimo užsienyje. Žin. 2000, Nr. 44-1252
21. LR Civilinio proceso kodeksas. Žin. 2002, Nr. 36-1340.
22. LR Civilinis kodeksas, Žin. 2000, Nr. 74-2262.
23. LR Konstitucija. Žin. 1992, Nr. 33-1014.
24. LR Teismų įstatymas. Žin. 1994, Nr. 46-851.
25. Reglamentas 1393/2007.
26. Reglamentas 44/2001.
27. The Estonian Code of Civil procedure. Published RT I. 2016 03 10, 10.
Teismų praktika
28. AB „Kauno energija“ p. VšĮ Ekonominės integracijos agentūra ir E. Š. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas. 2012, Nr. 3K-3-277/2012.
29. AB „Kauno grūdai“ p. Vitoraps OÜ. Kauno apygardos teismas. 2013, Nr. 2A-1001-
273/2013.
30. Byla C‑112/13, A. p. B. ir kt. [2014].
31. Byla C-292/10 G. p. Cornelius de Visser [2012].
32. Byla C‑325/11. Krystyna Alder, Ewald Alder p. Sabina Orłowska, Czeslaw Orłowski
[2012].
48
33. Byla C‑327/10. Hypoteční banka a.s. p. Udo Mike Lindner [2011] ETP I-11543.
34. BUAB „Maers“ p. Kredito uniją „Prienų taupa“. Kauno apygardos teismas. 2015,
Nr. e2S-2341-273/2015.
35. D. V. p. D. V. Panevėžio apygardos teismas. 2015, Nr. 2S-876-278/2015.
36. Dėl teisėjų atlyginimų koeficientų ir Darbo kodekso., LR Konstitucinio Teismo
nutarimas. 2014, Nr. 20/2011-14/2013-15/2013-16/2013.
37. Dėl teisės į žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo
veiksmais, atlyginimą. LR Konstitucinio Teismo nutarimas.(2000, Nr. 30/98-13/99.
38. Dėl užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą dydžių. LR
Konstitucinio Teismo nutarimas. 2015, Nr. 26/2014-4/2015.
39. E. G. R. p. M. R. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2009, Nr. 3K-3-603/2009.
40. E. G. R. p. M. R. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2009, Nr. 3K-3-603/2009.
41. Europos žmogaus teisių teismo byla: Nunes Dias v. Portugal. No. 69829/01, 2003.
ECHR 2003-IV.
42. Europos žmogaus teisių teismo byla: Švenčionienė v. Lithuania no. 37259/04, 25
November 2008.
43. If P&C Insurance AS p. UAB „Transalta“. Panevėžio apygardos teismas. 2012, Nr.
2S-650-212/2012.
44. K. Š. komercinė firma ,,Žiemuva” p. E. Š.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2002, Nr.
3K-3-1172/2002.
45. Kauno miesto savivaldybė p. UAB ,,Magnus ventus“. Kauno apygardos teismas. 2014,
Nr. 2S-1638-601/2014.
46. L. S. p. R. P. Vilniaus apygardos teismas. 2015, Nr. e2S-1314-560/2015.
47. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra p.
Čekijos bendrovė „Dekont International s.r.o.“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas. 2006, Nr. 3K-3-
690/2006.
48. N. Š. p. UAB „Enwipellets“ vadovą L. L. Vilniaus apygardos teismas. 2013, Nr. 2S-
228-340/2013.
49. S. B. p. R. P. ir V. D. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2012, Nr. 3K-3-551/2012.
50. S. B. p. R. P. ir V. D. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2012, Nr. 3K-3-551/2012.
51. UAB „Širmulis“ p. UAB „Mulidė“. Lietuvos apeliacinis teismas. 2014, Nr. 2-
708/2014.
52. UAB “CBM Investment” p. UAB "Safra". Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2004, Nr.
3K-3-202/2004.
49
53. UAB „ARKAMA“ p. UAB „Tarptautiniai kontaktai ir Ko“. Lietuvos apeliacinis
teismas. 2014, Nr. 2-1297/2014.
54. UAB „Economus“ p. E. V. Klaipėdos apygardos teismas. 2015, Nr. e2S-1295-
253/2015.
55. UAB „Krištoliniai vandenys“ p. UAB „Ersija“. Kauno apygardos teismas. 2013, Nr.
2S-1750-480/2013.
56. UAB „Liuks“, UAB „Corpus Medica“ p. AB „Farmak“. Lietuvos apeliacinis teismas.
2012, Nr. 2A-353/2012 2016.
57. UAB „NEO GROUP“ p. BBK AGRO s.r.o. Lietuvos apeliacinis teismas. 2016, Nr. 2-
479-196/2016.
58. UAB „Pelorus LT“ p. UAB „WINS LT“. Klaipėdos apygardos teismas. 2015, Nr. e2S-
1000-730/2015.
59. UAB „Stebulė p. UAB „Imperatoriaus rūmai“. Vilniaus apygardos teismas. 2015, Nr.
2S-771-590/2015.
60. UAB „Swedbank lizingas“ p. UAB ,,LT Baltija‘‘. Vilniaus apygardos teismas. 2013,
Nr. 2S-623-345/2013.
61. UAB „Swedish transport technics“ p. AB „Kauno energija“ ir UAB „Art deco“.
Kauno apygardos teismas. 2015, Nr. e2A-1800-527/2015.
62. UAB „Transeurinos grupė“ p. UAB „Vilniaus kranų transportas“. Vilniaus
apygardos teismas. 2012, Nr. 2S-2056-611/2012.
63. V. M. p. P. Z. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2014, Nr. 3K-3-392/2014.
64. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir R. J. p.
Asociaciją „Vilniaus miesto ir apskrities regbio federacija“. Lietuvos apeliacinio teismas. 2015,
Nr. 2-585-370/2015.
Internetiniai šaltiniai
65. Baltrimas, J. „Teisė būti išklausytam“. Teisės į teisingą teismą užtikrinimo problemos.
Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2012. <http://www.teise.org/data/Teises_i_teisinga_
teisma_uztikrinimo_problemos.pdf> [aplankyta 2016 04 23]
66. European Court of Human Rights Statistics. Violations by Article and by Respondent
State (1959-2015). <http://www.echr.coe.int/Documents/Stats_violation_1959_2015_ENG.pdf>
[aplankyta 2016 03 05].
67. LR Teisingumo ministerijos duomenys dėl savitarpio pagalbos
<http://www.tm.lt/tarptautbendradarb/ teisinisbendradarbiavimaspart/16> [aplankyta 2016 04 01].
50
68. Table reflecting applicability of Articles 8(2), 10(a), (b) and (c), 15(2), 16(3)
<https://assets.hcch.net/docs/6365f76b-22b3-4bac-82ea-395bf75b2254.pdf> [aplankyta 2016 03
30].
69. Viešas paskelbimas apie teismo posėdžio datą ir procesinių dokumentų įteikimą.
<http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/> [aplankyta 2016 03 23].
Kiti šaltiniai
70. Civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
aiškinamasis raštas. Stasys Šedbaras. 2015 03 10, Nr. XIIP-2814.
71. Dėl LR Civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
(XIIP-2814). LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. 2015 09 16, Nr. 102-P-35.
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo
sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga. 2015 12 22, Nr. AC-43-1.
