Download pdf - Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.5

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5 1

2006

5

Aplinkosbûklë

Bûtingësnaftos

terminale

Ar egzistuoja

Vilniausuniversitetobotanikossodas

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 5

tamsiojiApie tamsiàjà visatos medþiagà pra-

dëta kalbëti seniai. Jau 1933 m. FricasZvickis (Fritz Zwicky) iðkëlë hipotezæ, kadgalaktikos ir jø telkiniai sudaryti daugiau-sia ið nematomos medþiagos. Taèiau tikpraëjusio amþiaus 7-ame deðimtmetyjesuprasta, kad milþiniðkos masës tamsiojimedþiaga galëtø paaiðkinti stebimà dan-gaus kûnø judëjimà. 1 pav. pavaizduotagrupëje galaktikø raudona spalva iðryð-kintos suspaustos karðtos dujos dides-niø gravitacijos jëgø nei tos, kurias su-kuria matoma galaktikø masë.

ruoti jokiais þemiðkaisiais prietaisais. Vi-satos tamsioji medþiaga yra tarsi nema-tomoji ðviesa. Motina gamta jà paslëpënuo mûsø. Bet ir þemëje nuo mûsø akiødidþioji dalis mus supanèio pasaulio tai-pogi yra paslëpta, nes matome tik labaisiaurà elektromagnetinio spektro dalá. Jeimatytume infraraudonàjà spinduliuotæ –þmogø ir kitus daiktus matytume kiaurai,jei matytume ultravioletinæ spinduliuotæ– pasaulis taip pat atrodytø visai kitoks.

Kad intriga bûtø dar didesnë, stebimaivisatos greitëjanèiai plëtrai reikalingà ener-gijà astronomai pavadino tamsiàja ener-gija. Taèiau visatos greitëjanèios plëtrostamsioji medþiaga nepaaiškina (Scienti-fic American, 2001 sausis).

Astronomai mano, kad apie 4 proc.visatos masës yra normalioji medþiaga(vad. barioninë), sudaryta ið protonø,neutronø ir elektronø, ið kurios sudary-tos matomos galaktikos, þvaigþdës, pla-netos ir þmonës (3 pav.). Apie 23 proc.yra kaþkokios neþinomos rûðies tamsiojimedþiaga ir apie 73 proc. yra tamsiojienergija, kurios negalima laikyti dalelë-mis, o prigimtis yra dar paslaptingesnë.Kas paslaptinga ir nesuprantama – tasbaugina.

Apie tamsiàjà medþiagà ir energijàpasaulio mokslinëje ir populiariojojespaudoje raðoma daug. Taèiau tik labaineseniai Kembridþo (D. Britanija) Astro-nomijos instituto mokslininkai, Èilëjeesanèiu Labai dideliu teleskopu stebëda-mi 12 maþø galaktikø, esanèiø netoli mû-siðkës Paukðèiø Tako galaktikos, judëji-mà, ávertino tamsiosios medþiagos dale-liø judëjimo greitá (9 km/s) ir temperatûrà(10 tûkst. laipsniø). Ðios paslaptingosiosdalelës gana karðtos ir greitos, galbût josgyvena ðalia mûsø ir mus veikia, o mes jønematome. Beje, pasirodë, kad Androme-da nëra didþiausia mûsø kaimyninë ga-laktika (4 pav.), kaip buvo manyta iki šiol.

Ar egzistuoja

Prof. Jonas GRIGAS

Ið daugelio visatos paslapèiø bene labiausiai jaudinantiþmoniø protus yra tamsiosios medþiagos prigimtis.Manoma, kad apie 95 proc. visatos medþiagos yra

nematoma. Todël visata primena lëliø teatrà, kuriametikrieji aktoriai, tampantys lëles, mums yra nematomi.

tamsiojimedþiaga?

Matuodami dangaus kûnø judëjimogreitá ir taikydami fizikos dësnius astrono-mai „pasveria“ tuos kûnus. Iðmatavæ þe-mës judëjimo apie saulæ greitá (30 km/s)apskaièiavo saulës masæ. Iðmatavæ sau-lës sistemos judëjimo greitá apie Paukð-èiø Tako galaktikos centrà (225 km/s) ap-skaièiavo ðios galaktikos masæ. Panaðiaioptiniais ir radioteleskopais iðmatavæ ki-tø galaktikø ir dangaus kûnø judëjimogreièius rado jø masæ. Taèiau jø masëpasirodë daug maþesnë uþ tà, kuri galisukurti pakankamà gravitacinæ traukà, lai-kanèià dangaus kûnus pusiausvyroje,kad jie, judëdami milþiniðku greièiu, ne-iðsilakstytø. Tà skirtumà tarp visatos gra-vitacinei traukai sukurti reikalingos ir ma-tomosios medþiagos pavadino egzotinetamsiàja medþiaga (MG, Nr. 9, 2005).

Tamsioji medþiaga (2 pav.) nespindu-liuoja nei ðviesos, nei kitokiø elektromag-netiniø bangø, todël jos negalima regist-

Tamsioji medþiaga yra vienintelis ste-bimø galaktikø masiø skirtumo paaiðki-nimas fizikos dësniais. O jeigu visatojefizikos dësniai truputá skiriasi nuo tø, ku-rie galioja þemëje? Gal prieþastis yra netamsioji medþiaga, o á visatà perkelti þe-miðkieji fizikos dësniai?

Tamsioji medþiaga, kaip galaktikøjudëjimui paaiðkinti reikalingos ir ste-bimos medþiagos masiø skirtumas, ky-la ið Niutono dësniø vienintelës formu-lës. Ði formulë sieja du fundamentaliusdësnius: 1) Niutono gravitacijos (visuo-tinës traukos), kuris sieja gravitacinæ jë-gà su kûnø mase ir atstumu tarp jø, bei2) antràjá Niutono dësná, kuris sieja vei-kianèià tarp kûnø jëgà su jø mase ir pa-greièiu. Kûnø pagreitis orbitoje priklau-so nuo greièio ir orbitos radiuso. Ið ðiødësniø gaunama formulë, siejanti kû-nø masæ, greitá ir orbitos radiusà arbaatstumà iki masiø centro.

Ðie dësniai puikiai paaiðkina plane-tø ir balistiniø raketø judëjimà. Taèiau argalima juos taikyti galaktikø judëjimui?Niekas to neárodë. Jeigu tie dësniai ga-laktikø judëjimui netiktø, tada nereiktø irtamsiosios medþiagos.

Ar turime pagrindo abejoti Niutonodësniø tinkamumu begalinëje galaktikøir jø telkiniø (5 pav.) visatoje. Galbût. JukNiutono dësniai jau buvo modifikuoti la-bai greitai judantiems kûnams ir sukur-ta reliatyvumo teorija – specialioji, kuripakeitë antràjá Niutono dësná, ir bendroji,kuri pakeitë gravitacijos dësná. Niutonodësniai netinka ir labai maþiems – mik-roskopiniams kûnams. Jiems buvo su-kurta kvantinë fizika. Taigi Niutono dës-niai netinka ekstremaliais – dideliø grei-èiø, stiprios gravitacijos ir maþø kûnømatmenø – atvejais.

Kas yra ekstremalaus galaktikø ir ki-tø visatos struktûrø judëjime, kad nega-liotø Niutono dësniai? Gal dideli visatosmatmenys? Gal labai dideliame atstu-me gravitacija nukrypsta nuo Niutonodësnio? Jau 1923 m. anglø astronomasDþeimsas Dþyns (James Jeans) siûlëpakeisti galaktikoms gravitacinës jëgospriklausomybæ nuo atstumo, t.y. Niuto-no dësná. Taèiau tada tamsioji medþia-ga dar buvo neþinoma ir nebuvo reika-lo keisti Niutono dësná. 1963 m. Romos

1 pav.

Tamsiojimedþiaga

Normaliojimedþiaga

2 pav.



universiteto profesorius Arrigo Finzi vëlsiûlë pakeisti gravitacinës jëgos priklau-somybæ nuo atstumo ir taip iðvengti vi-satos tamsiosios medþiagos. Taèiau1980 m. Mordehai Milgrom (ScientificAmerican, 2002 rugpjûtis) parodë, kadtoks Niutono dësnio pakeitimas prieð-tarautø stebëjimø duomenims.

Taèiau Niutono dinamikoje yra kitasdydis – kûnø pagreitis, kuris galaktiko-se yra daug maþesnis nei þemëje judan-èiø kûnø. Saulës sistemos pagreitis ámûsø galaktikos centrà yra tik apie 1angstremà per sekundæ kvadrate arba10-10 m/s2, t.y. ðimtamilijardinë dalis erd-vëlaivio pagreièio á þemës centrà (apie10 m/s2). Kai kûnø pagreitis yra toks ma-þas, M. Milgrom 1983 m. pasiûlë pakeistiantràjá Niutono dësná, siejantá jëgà su pa-greièiu. Ði idëja pavadinta MOND (Mo-difikuotoji Niutono Dinamika). Riba tarp

Niutono dinamika. Todël nereiktø ir tam-siosios medþiagos.

Galima manyti, kad tolstant nuo ga-laktikø centro gravitacijos sukeltas pa-greitis maþëja ir tampa maþesnis uþ a

0.

Kur tai atsitiks, priklausys nuo galaktikømasës. Vidutinës masës galaktikomspagreitis tampa maþesnis nei a

0 uþ ke-

leto deðimèiø tûkstanèiø ðviesmeèiø nuocentro. Galaktikø telkiniams tas atstu-mas yra keletas milijonø ðviesmeèiø nuocentro. Ten antrasis Niutono dësnis nu-stotø galioti.

Ar MOND teorija teisinga? Kai ku-riuos visatos reiðkinius ji paaiðkina, kaikuriø ne. Deja, laboratorijose jos patik-rinti neámanoma. Þemëje ir saulës sis-temoje daugybë faktoriø maskuojaMOND efektus. Apie saulæ besisukan-èiø planetø pagreitis yra didesnis uþ a

0.

MOND teorija yra fenomenologinë,

teorijà. Kol nebus sukurta fundamentaliMOND teorija, fenomenologinë MONDteorija fizikø daugumos neuþkariaus. Kolkas ji yra tik prielaida, kad þemiðkoji fizi-ka nëra tobula visatai.

Ar galima þemiðkuosius fizikos dës-nius taikyti visatai? Ar skruzdëlyno gyven-tojø ir þmoniø pasaulis vienodas? Juk

mes net neþino-me, ar visata yrabegalinë, ar turiribas. Pagal ben-dràjà reliatyvumoteorijà erdvë yradinamiðka, ji galilankstytis vienaar kita kryptimi

priklausomai nuo masës ir energijos pa-siskirstymo. O neþinodami tiksliai masës,neþinome ir visatos formos. Ávertinus vi-satos medþiagos ir energijos tanká iðei-na, kad visatos forma gali bûti euklidinë(tarsi plokðtuma), sferinë arba hiperboli-në (balno formos). Pagal bendràjà relia-tyvumo teorijà medþiaga lemia, kaip ið-sikreips erdvë ir laikas, o erdvë ir laikasparodo, kaip medþiagai judëti.

Stebëjimai rodo, kad visata pleèiasigreitëjanèiai. Visata, sudaryta tik ið nor-maliosios medþiagos, negalëtø plëstisgreitëjanèiai, nes gravitacijos jëgos yratraukos jëgos. O greitëjanèià visatos plët-rà lemia stûma. Plëtrà gali sàlygoti tik eg-zotinë energijos forma, uþpildanti erdvæ.Einðteino lygtyse yra keista vakuumoenergija kaip kosmologinë konstanta.Matyt, ði vakuumo energija ir sukuria stû-mos jëgas, kurios pleèia visatà didëjan-èiu greièiu. Vakuumo energija gali sukurtitraukos arba stûmos jëgas priklausomainuo fizikos dësniø, kurie dar nesuprasti.

MOND teorija plëtojama. Ji yra tam-siosios medþiagos idëjos alternatyva.Laikas parodys, kuri ið jø teisinga. Turi-me bûti atviri ávairioms idëjoms. Jei vi-satoje vyrauja tamsioji medþiaga, taireikðtø, kad mes esame sukurti netgi neið tos paèios medþiagos, kaip didþiojivisatos dalis. Esame tik maþas priedas,nereikðmingas darinys visatoje, o visa-ta yra visai kita ir mums nesuprantama.Tai verèia susimàstyti apie mûsø vietà irpaskirtá visatoje.

Niutono dësnio galiojimo ir negaliojimoyra labai maþa. Juk pagreitis 10-10 m/s2

yra toks maþas, kad kûnui pagreitinti iðramybës bûsenos iki ðviesos greièioreiktø viso visatos amþiaus.

MOND pateikia naujà gamtos kon-stantà – pagreitá a

0. Kai kûnø pagreitis

yra didesnis uþ a0, galioja antrasis Niu-

tono dësnis, kur jëga yra proporcingapagreièiui. Kai pagreitis yra maþesnis uþa0, Niutono dësnis pakinta – jëga yra

proporcinga pagreièio kvadratui. Tuo at-veju jëga, reikalinga suteikti kûnui tamtikrà pagreitá, yra maþesnë, nei reikalaujaþemiðkasis Niutono dësnis. Todël ste-bimam galaktikø pagreièiui reiktø ma-þesnës gravitacinës jëgos, o kartu ir ma-þesnës masës nei reikalauja þemiðkoji

nepagrásta fundamentiniais dësniais. Jiyra ribota, nes jos negalima taikyti vi-siems reiðkiniams. Bet reliatyvumo irkvantinës teorijos taipogi negalima tai-kyti visiems reiðkiniams. MOND nëra su-derinta su reliatyvumo teorija. Gal tai ne-ámanoma, gal tai tik laiko klausimas. Betkvantinës fizikos teoretikai iki ðiol nesu-derino su reliatyvumo teorija.

Kosmologas Anthony Aquirre iðPrinstono Paþangiøjø tyrimø institutomano, kad „MOND duoda áspûdingàskaièiø teisingø galaktikø dinamikos nu-matymø, kuriø daugelis buvo patvirtin-ti“. Vis dëlto dauguma astronomø þiûriatsargiai á MOND, kuri tam tikromis sà-lygomis pakeièia Niutono dinamikà ir ið-stumia Einðteino bendràjà reliatyvumo

3 pav. Visatos sandara Sunkiejielementai0,03%

Neutrinai0,3%

Þvaigþ-dës0,5%

Laisva-sis van-denilis irhelis4%

Tamsiojimedþiagaapie 25%

Tamsiojienergija apie70%

4 pav.

5 pav.



bûklë L ietuvoje nafta ir jos produk-

tai yra transportuojami per Klaipëdosuostà ir Bûtingës terminalà. Bûtingësterminalas ðiandien priklauso paèiø di-dþiausiø Baltijos jûros naftos uostø de-ðimtukui (1 pav.). Pirmàjá tanklaivá Bûtin-

Dr. Saulius GULBINSKAS

2005 m. Tarptautinë jûrø organizacija suteikë Baltijos jûraiypaè jautrios jûros statusà. Baltijos jûra yra sekli, vanduojoje pasikeièia per gana ilgà laiko tarpà, todël jûroje gali

susikaupti nemaþai pavojingø terðianèiøjø medþiagø. Pripa-þástama, kad jautriai jûros ekosistemai gali pakenkti nuolat

intensyvëjanti laivyba. Baltijos jûra kasdien vidutiniðkaiplaukia iki 2 tûkstanèiø laivø, tarp kuriø yra apie 200 tank-laiviø. Taigi tarða nafta ir jos produktais yra viena didþiau-

siø Baltijos jûros problemø.

tos kiekis (135 685 t) buvo pakrautas 2000m. pavasará á Suomijos laivà „Mastera“.

Per Bûtingës terminalà yra galimybëtransportuoti iki 14 mln. tonø naftos permetus. Terminalas gali aptarnauti paèiusdidþiausius á Baltijos jûrà áplaukianèiusiki 150 000 DWT tanklaivius. Tai – vienin-telis plûduro tipo naftos perkrovai skirtasBaltijos jûros uostas. Palyginti su ápras-tais uostais, ðio tipo terminalas turi dau-

gybæ privalumø, nes labai trumpëja tan-klaivio aptarnavimo laikas bei maþëja tan-klaiviø avarijø rizika. Taèiau Bûtingës ter-minalas dar iki savo veiklos pradþios, di-dëjant tarptautinei konkurencijai dël naf-tos tranzito srautø, yra sukëlæs daugybædiskusijø, kuriø bene svarbiausias aspek-tas buvo aplinkosauga.

Aplinkos bûklei Bûtingës naftos ter-minale skiriamas ypatingas dëmesys.Jau 1993 m. buvo atlikti iðsamûs bûsi-mos statybos vietos jûroje ir krante tyri-mai. Iðanalizuota geologinë sandara,krantø bûklë, nuosëdinës medþiagos pa-siskirstymas ir sedimentaciniai procesai,hidrologinë ir hidrocheminë situacija,dugno nuosëdø uþterðtumas, dugno gy-vûnø bendrijos, þuvø iðtekliai, paukðèiøpopuliacijos. Ðie duomenys pasitarnavoatliekant Bûtingës terminalo poveikio ap-linkai vertinimà, kurá, talkinant Lietuvos irLatvijos mokslininkams, parengë norve-gø kompanija Det Norske Veritas Indust-ry AS (DNV). Tuomet buvo pripaþinta, kadBûtingës terminale taikomos technologi-jos yra aplinkai saugios, numatytos ava-rijø rizikà maþinanèios ir prevencinës prie-monës pakankamos. Iðaiðkintos ir pro-blemos. Prieð terminalo statybà vykdytøfoniniø tyrimø metu buvo nustatyta, kadjûros akvatorija tarp Ðventosios ir Bûtin-gës yra labai veikiama tarðos ðaltiniø.Ypaè neigiamà poveiká darë á jûrà iðlei-dþiami Maþeikiø naftos perdirbimo ámo-nës nutekamieji vandenys. Greta nuote-

gës naftos terminalaspriëmë 1999 m. liepos21 dienà. Tai buvo suGraikijos vëliava plau-kiojantis tanklaivis„Centaur“, á kurá pakrau-ta 68 500 t naftos. Tø pa-èiø metø pabaigoje pri-imta ir pirma á terminalàatplukdyta nafta. 1999–2005 m. per Bûtingësterminalà transportuota33,391 mln. tonø naftos(2 pav.). Ið ðio kiekio0,475 mln. tonø sudarëimportas. Nuo 1999 m.liepos iki 2005 m. pabai-gos terminalas ið visoaptarnavo 390 laivø, pri-klausanèiø ávairioms lai-vybos kompanijoms. Jáaplankë 20-ies ðaliø vë-liavas turintys laivai. Iki2006 m. didþiausias naf-

bûklë


1 pav. DidþiausiBaltijos jûrosnaftos uostai

2 pav. Naftos transportavimas per Bûtingës terminalà beiaptarnautø tanklaiviø skaièius 1999–2005 m.

Mili

jonai

tonø

Tankl

aiv

iø s

kaiè

ius


AplinkosBûtingësnaftos terminale

Aplinkos

kø iðleidimo vietos formavosi sunkiaisiaismetalais ir naftos produktais uþterðtogrunto plotai, uþterðtas vanduo veikë van-dens ir dugno bendrijas.

Nuo 1999 m., kai prasidëjo naftos kro-vos darbai, pradëtas vykdyti Bûtingësnaftos terminalo aplinkos monitoringas.Jo tikslas – stebëti, ar terminalas veikiajo átakos zonoje esanèià aplinkà. Aplin-kos monitoringo objektus ir struktûrà le-mia terminalo technologiniø procesøspecifika ir galimas poveikis atskiriemsaplinkos komponentams. Terminalo in-frastruktûros objektai yra iðdëstyti sausu-moje ir jûroje. Todël monitoringo progra-ma numato stebëti ir jûrà, ir sausumà,nors daugiausia dëmesio yra skiriama jû-riniams tyrimams.

Terminalo jûrinëje dalyje atliekamas

vandens, dugno irbiotos monitorin-gas. Šie aplinkoskomponentai ste-bimi aštuoniosestotyse (3 pav.). Pa-renkant monitorin-go stoèiø vietas at-siþvelgta á Ðvento-sios-Bûtingës jûrosrajono hidrologi-nes, geologinesir geomorfologinessàlygas, terminalojûrinës dalies áren-giniø iðdëstymà bei

galimà kitø netoliese esanèiø tarðos ðalti-niø átakà. Stebëjimai atliekami 4 kartus permetus, o tiriamøjø darbø laikas yra deri-namas su Valstybiniu Baltijos jûros moni-

toringu. Stebëjimus jûroje ir krante atlie-ka KU Baltijos pajûrio aplinkos tyrimø irplanavimo instituto, AM Jûriniø tyrimø cen-tro, Vilniaus universiteto, Ekologijos insti-tuto, Þuvininkystës tyrimø laboratorijos,UAB „Grota“ tyrëjai.

Identifikuojant terminalo poveiká jûrosekosistemai labai svarbûs yra naftos an-gliavandeniliø stebëjimai. DaugiameèiaiAM Jûriniø tyrimø centro tyrimai rodo, kadvandens storymës ir dugno nuosëdø uþ-terðtumas naftos produktais Lietuvos van-denyse nëra intensyvus. Naftos produk-tø koncentracija buvo padidëjusi 1996–1997 m., vëliau sumaþëjo ir iki 2003 m.beveik nekito. 2003 m. Valstybinio moni-toringo stotyse vandenyje buvo nustatytiDLK (0,05 mg/l) virðijimai iki 2–4 kartø.

Bûtingësnaftos terminale


3 pav.Monito-ringostotys

Nukelta á 32 p.

Nuotraukos: A

B „

Maþe

ikiø

nafta“

SPM plûduras

Povandeninis vamzdynas

Bûtingës terminalo saugos rajonas

Bûtingës terminalo akvatorija

Tanklaiviø laivybos koridorius

Tanklaiviø inkaravietë

Bûtingës naftos terminalas

Monitoringo stotys


Þemiø konsolidavimoklausimams nagrinëti Lietuvosmokslø akademijos Vandensproblemø taryba, Vilniaus uni-versitetas ir Lietuvos þemësûkio universitetas, HGN Hid-rogeologija GmbH (Vokietija)2006 m. balandþio 11 d. Lie-tuvos mokslø akademijoje su-rengë tarptautinæ mokslinækonferencijà „Integruotas po-þiûris á þemës ir vandens iðtek-liø valdymà“.

Konferencijoje dalyvavo

Kaimo vandentvarka

Lietuvoje iki ðiol didelë kaimo ir þe-mës ûkio ekonominë bei socialinë reikð-më. Bendrosios þemës ûkio produkcijosgamyba didëja ir þemës ûkio dalis ðaliesbendrajame vidaus produkte, taip pateksporto struktûroje auga.

Lietuva yra drëgmës pertekliaus zo-noje. Èia per metus vidutiniðkai iðkrinta738 mm krituliø, o vidutinis metinis sumi-nis garavimas sudaro 502 mm. Kadangividutinis metinis krituliø kiekis 236 mm,arba 48 proc. didesnis uþ suminá iðgara-vimà, galima teigti, kad mûsø dirvos daþ-nai esti per drëgnos, todël buvo, yra irbus reikalinga melioracija, kaip viena iðkaimo vandentvarkos priemoniø.

Þemës plotai, kuriems reikalinga me-lioracija, Lietuvoje pasiskirstæ labai neto-lygiai. Ðlapiø þemiø daugiausia yra ðiau-

Kaip

ðalies mokslo, valstybës valdy-mo institucijø – Lietuvos þe-mës ûkio ir Aplinkos ministe-rijø, Nacionalinës þemës tarny-bos prie Þemës ûkio ministeri-jos, Aplinkos apsaugos agen-tûros, taip pat uþsienio ðaliøinstitucijø atstovai ið Olandi-jos valstybinës þemës tarnybos,Ukrainos agrariniø moksløakademijos, Ukrainos valsty-binio vandentvarkos ir gamtosiðtekliø naudojimo universite-to.

Konferencijoje aptartoskaimo vandentvarkos, þemiøkonsolidavimo ir inþinerinës

infrastruktûros plëtros proble-mos Lietuvoje, pasidalyta ki-tose ðalyse sukaupta patirtimi,iðkylanèiomis problemomis irjø sprendimo bûdais. Atkreip-tas dëmesys á tai, kad þemiøkonsolidacijos klausimo spren-dimas negali bûti atsietas nuovandentvarkos ir kaimo inþine-rinës infrastruktûros.

Teisiná pagrindà naujamþemës ûkio tvarkymui ðalyjesudarë LR Vyriausybës 2005m. birþelio 27 d. nutarimu Nr.697 patvirtintos Þemës konso-lidacijos projektø rengimo irágyvendinimo taisyklës, kurio-se iðdëstyti konsolidacijos pro-jekto planavimo uþdaviniai:

tvarkysime þemës ûká

suformuoti racionalaus dydþioir formos þemës ûkio naudme-nø bei miðko sklypus; sustam-

Kaimo van-dentvarkos,þemës kon-solidacijosir inþineri-nës infra-struktûrosplëtrosproblemosLietuvoje

Dr. Kazys SIVICKIS

Þemës ûkio ministerijos sekretorius

rës vakarinëje dalyje ir Pabaltijo þemu-moje, kur reljefas lygus arba ðiek tiek ban-guotas, o dirvoþemiai sunkesni ir jø po-dirvis maþai laidus vandeniui. Pernelygdrëgnø ir uþpelkëjusiø þemiø, reikalingøsausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha, arba85,0 proc. bendro þemës ûkio paskirtiesþemës ploto. Be ðiø þemiø sausinimoefektyvi þemdirbystë ðalyje negalima. To-dël þemiø melioracija yra labai svarbi þe-mës ûkio gamybos infrastruktûros dalis.Nusausintose þemëse iðauginama 89proc. visos þemës ûkio produkcijos, o li-nai, cukriniai runkeliai auginami tik nu-sausintose þemëse. Grûdiniø kultûrø der-lingumas jose yra 8 cnt didesnis negunenusausintose. Nesausintose þemësenegalima taikyti ðiuolaikiniø þemdirbys-tës technologijø.

Nusausintø drenaþu þemës ûkio pa-skirties þemiø ðalyje yra 2,6 mln. ha, ar-

ba 74,6 proc. þemës ûkio naudmenø.Ðiai kaimo vandentvarkos infrastruktûraipriþiûrëti bei gerinti reikalingos didþiulëslëðos. Didelë problema pastaruoju metu– garantuoti sausinimo sistemø veikimàir naudojimà laikantis aplinkosaugos rei-kalavimø. Drenaþo sistemos yra didelësir tarpusavyje susijusios bendrais van-dens nuleidimo grioviais. Jos sausina netik þemës ûkio naudmenas, bet nuleidþiavandená ir ið kitø vieðojo naudojimo þe-mës plotø gyvenvietëse, miðkuose, ke-liø zonose ir t.t.

Dauguma ðalies melioracijos statiniøyra prastos bûklës. Apie 70 proc. drena-þo sistemø árengta prieð 25–30 metø, josnerekonstruojamos ir nepakankamai re-montuojamos. Vidutiniðkai melioracijosstatiniai susidëvëjæ 55 proc. Ðios siste-mos ne visur tenkina aplinkosaugos rei-kalavimus, nes uþterðtose teritorijose su-rinktas vanduo beveik nevalomas.

Siekiant ágyvendinti racionalià melio-racijos turto naudojimo politikà, kuri ska-tintø ekonominius ir socialinius pokyèius,orientuotus á þemës ûkio gamybos inten-syvinimà bei kaimo gyventojø gyvenimokokybës gerinimà, kartu iðsaugant ir gau-sinant kaimo paveldà, kaimo gyventojøturto ir aplinkos apsaugà nuo potvyniøpolderiuose, sudaryta ir patvirtinta Me-lioracijos programa 2006–2008 m., ku-rioje numatyti programos finansavimoðaltiniai: valstybës biudþetas, ES struk-tûriniai fondai bei melioruotos þemës sa-vininkø privaèios lëðos. Valstybës biudþe-to lëðomis finansuojami valstybei nuosa-vybës teise priklausanèiø melioracijosstatiniø prieþiûros ir remonto darbai beiteikiama 85 proc. finansinë parama me-

Henkas MOENAS

Olandija


se turi bûti taikomos aplinko-saugos priemonës; nustatyti tei-sës aktø reglamentuojamus þe-mës naudojimo apribojimus;pagerinti planuojamos teritori-jos rekreacinius, kaimo turiz-mo ir estetinius iðteklius; rezer-vuoti þemës sklypus visuome-nës poreikiams; sudaryti sàly-gas geriau priþiûrëti melioruo-tà þemæ ir melioracijos stati-nius.

Kaimo vandentvarkos, þe-mës konsolidacijos ir inþineri-nës infrastruktûros plëtros pro-blemos ðalyje nagrinëtos Þe-mës ûkio ministerijos sekreto-riaus dr. Kazio Sivickio pra-nešime.

binti þemëvaldas ir pagerinti jøkompaktiðkumà; sumaþinti at-stumus tarp þemës sklypø ûkiøþemëvaldoje; optimizuoti vie-

tinës reikðmës vidaus keliø irplanuojamø þemës ûkio ir al-ternatyviai þemës ûkiui veiklaireikalingø statiniø bei meliora-

cijos statiniø iðdëstymà atsi-þvelgiant á visuomenës, þemëssavininkø ir naudotojø porei-kius; nustatyti plotus, kuriuo-

lioruotos þemës savininkø nuosavybëjeesanèiø melioracijos statiniø remontui.

ES struktûriniø fondø parama teikia-ma per Lietuvos 2004–2006 m. bendro-jo programavimo dokumento ,,Kaimoplëtros ir þuvininkystës prioritetas“ prie-monës ,,Kaimo vietoviø pritaikymo ir plët-ros skatinimas“ veiklos sritá ,,Þemës ûkiovandentvarka“. Ðia veikla siekiama teiktiparamà bendro naudojimo sausinimosistemø ir jø hidrotechniniø statiniø reno-vacijai ir statybai kaip ne pelno vieðie-siems projektams. Ðiai veiklai skiriamosinvesticijos, kuriomis siekiama pagerintitechninæ sistemø bûklæ atliekant inþine-rinius darbus. Be to, ið ðios veiklos sri-ties lëðø finansuojama Nemuno deltos,kurioje yra daugiau kaip 50 000 ha uþlie-jamos þemës ir gyvenvieèiø bei ûkinin-kavimo plotø, polderiniø sistemø renova-cija. Dël finansiniø sunkumø ðios vieto-vës savivaldybës nepajëgia pakankamairenovuoti pylimø ir jø siurbliniø. Þmogausnepaveiktos gamtos vietovës sudarodaugiau kaip pusæ Rusnës salos ir kitømaþesniø saleliø ploto. Treèdalá ðios teri-torijos, nepatenkanèios á polderiø pylimøteritorijà, uþlieja vanduo. Panaðaus lygiofinansinë parama kaimo vandentvarkainumatoma planuojamojo 2007–2013 m.Kaimo plëtros plano priemonëje ,,Kaimoinfrastruktûros gerinimas“.

Þemës konsolidacijaNuosavybës teisiø á þemæ atkûrimui

artëjant á pabaigà, prasideda naujas þe-mës tvarkymo darbø etapas. Vyriausy-bës 2004–2008 m. programoje numato-ma, jog tolesnë valstybinë þemës tvar-kymo politika turi bûti orientuota konku-rencingø ûkiø þemëvaldø kûrimo bei þe-mës rinkos plëtros linkme. Ðiuo klausi-mu Lietuvoje dirbama jau keletà metø –vykdyti keli bandomieji þemës konsolida-

cijos projektai, parengti þemës konsoli-dacijos projektams organizuoti, rengti irágyvendinti reikalingi teisës aktø projek-tai, metodiniai iðaiðkinimai ir rekomenda-cijos. Pirmøjø Lietuvoje þemës konsoli-dacijos projektø rengimo ir ágyvendinimodarbai finansuojami ið Europos Sàjungosstruktûriniø fondø pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo doku-mento „Kaimo plëtros ir þuvininkystës pri-oritetas“ priemonës „Kaimo vietoviø pri-taikymo ir plëtros skatinimas“ veiklos sri-tá „Þemës sklypø perskirstymas“.

Lietuvos Respublikos þemës ástatymeþemës konsolidacija apibrëþiama kaipspecialus þemës tvarkymo procesas, ku-rio metu atliekamas kompleksinis þemëssklypø pertvarkymas, keièiant jø ribas irvietà pagal parengtà tam tikros teritori-jos specialiojo planavimo dokumentà –þemës konsolidacijos projektà, siekiantsustambinti þemës sklypus, suformuotiracionalias ûkiø þemënaudas ir pagerin-ti jø struktûrà, sukurti reikiamà kaimo in-frastruktûrà ir ágyvendinti kitus þemës ûkioir kaimo plëtros bei aplinkos apsaugospolitikos tikslus. Akivaizdu, kad per ren-giamà þemës konsolidacijos projektà sie-kiama maksimaliø tikslø, pertvarkant tamtikros teritorijos þemës naudojimà. Taèiaupagal dabartinæ finansavimo tvarkà þe-mës konsolidacijos projektø ágyvendini-mo darbai, susijæ su melioracijos stati-niø ir kitø infrastruktûros objektø statyba,taip pat vietos bendruomenei, þemës sa-vininkams ir naudotojams reikalingø vi-suomeninio pobûdþio objektø árengimubei kiti panaðûs darbai, nëra finansuoja-mi. Tokiu bûdu þemës konsolidacijos pro-jekte numatytø sprendiniø ágyvendinimuisavivaldybës, vietos veiklos grupës arbabendruomenës turi paèios ieðkoti galimy-biø finansuoti projekte numatytø keliø,melioracijos ar kitø statiniø projektavimo,

árengimo ar pastatymo darbus – surastilëðø savo biudþete arba teikti atskirà pa-raiðkà ðiø darbø finansavimui pagal Eu-ropos Sàjungos paramos kryptis.

Ðiuo metu yra rengiamas Lietuvos2007–2013 m. kaimo plëtros planas, ku-riame taip pat numatoma parama þemëskonsolidacijos projektø rengimui ir ágy-vendinimui, kartu nustatant þemës kon-solidacijos ryðá su kitomis remiamomisveiklomis. Þemës konsolidacija glaudþiaisusijusi su priemonëmis ,,Ankstyvas pa-sitraukimas ið prekinës þemës ûkio ga-mybos“, ,,Jaunøjø ûkininkø ásikûrimas“,nes pertvarkant þemës sklypus, kai vieniatsisako juos dirbti, o kiti pageidauja pa-didinti turimos þemës plotà, galima opti-maliai pagerinti ûkiø struktûrà. Be to, þe-mës konsolidacija yra susijusi su priemo-nëmis ,,Apþeldinimas miðku“, ,,Agrarinëaplinkosauga“, ,,Kaimo turizmo plëtoji-mas“ ir ,,Kaimø atnaujinimas“. Rengiantþemës konsolidacijos projektus, gali bû-ti suprojektuojami þemës sklypai, kuriuossavininkai, pasinaudodami finansine pa-rama, pageidauja apþeldinti miðku, taippat bûtø nustatomi þemës sklypø plotai,kuriuose turi bûti taikomos ávairios aplin-kosauginës priemonës. Rengiant þemëskonsolidacijos projektus taip pat bûtøtikslinga pertvarkyti þemës naudojimàtaip, kad bûtø sudarytos sàlygos asme-nims, pageidaujantiems plëtoti kaimo tu-rizmà ir teritoriðkai organizuoti ðià veiklà.

Atsiþvelgiant á tai, kad 2007–2013 m.laikotarpiu bus daugiau norinèiø pasinau-doti Europos Sàjungos parama, bûtø tiks-linga atrenkant tinkamus finansuoti þemëskonsolidacijos projektus suteikti priorite-tus tiems projektams, kuriuose dalyvaujadaugiau þemës savininkø, pageidaujan-èiø gauti paramà pagal minëtas priemo-nes, susijusias su þemës konsolidacija.

Nukelta á 29 p.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Dr. Olga ZBOYTONOGUkraina

Cristianas PETERISVokietija

Dr. Norbertas MEINERTASVokietija


Ið didþiulës duobës, á kurià XVI a. bu-vo puolæs prancûzø teatras, á ðvytinèiasaukðtumas jis iðkilo XVII amþiuje. Buvokeletas tokio staigaus ðuolio prieþasèiø,bet dvi yra iðskirtinës: kultûrinë kardino-lo de Riðelje (Armand du Plessis duc deRichelieu) politika ir dramaturginis raðy-tojo P. Kornelio talentas. Reikëjo keliø pa-lankiø aplinkybiø sutapimo, ir prancûzaipriartëjo iki to meto ispanø teatro pirmø-jø þvaigþdþiø lygio.

XVI a. religiniai karai, Reformuotos baþ-nyèios (hugenotø) grieþtai prieðiðkas nu-siteikimas teatro atþvilgiu buvo vienos iðprieþasèiø, dël kuriø teatras ne klestëjo, betvegetavo. Tiesa, Henriko IV laikais, nusi-stovint taikai ir ásigalint ramybei, atsigaunakultûrinis gyvenimas, ant kojø stojasi teat-ras. Taèiau koks teatras? Teatras be taisyk-liø, teatras, kur tragiðkumas suprantamaskaip baisumø seka scenoje ir tekanèioskraujo upës. Kaip nepalyginti teatro sce-nos su eðafoto pakyla, kur mirties nuosp-rendþio lyg spektaklio þiûrëti subëga mi-nios þmoniø. To meto pjesës (daugiausiatragikomedijos) prigrûstos neátikëtinø irekstravagantiðkø dalykø. Antai Þako Diu-amelio (Jacques Du Hamel) pjesëje „Ið-duota iðtikimybë“ (La Loyauté trahie) kal-bama apie Astrahanës infantà Kanadoskaraliaus dvare. Kaip nurodo literatûrolo-gas Antuanas Adamas (Antoine Adam),vienoje Andrë Mareðalio (André Mares-chal) pjesëje – „Kilnioji sesuo“ (La Soeurvaleureuse) yra penkios dvikovos, du ban-dymai nuþudyti; daugelis personaþø su-þeisti, o penki mirðta scenoje, dvi kaukë-tos moterys lyg tikri vyrai kaunasi dviko-voje, nëra aiðku, kuris pagrindinis perso-naþas. Tiek ðioje, tiek kitose panaðaus ti-po pjesëse yra itin daug netikëtø ávykiø irnesusipratimø, atrodo, kad atsitiktinumasbûtø þmogiðkosios bûties dominantë.

Situacija prancûzø teatre pradedakeistis apie 1630 metus. Tada garsûs irátakingi ano meto literatai prabyla, kadyra netoleruotinas kûrëjo minties nedis-ciplinuotumas: ávykiø seka turi bûti su-prantama, logiðkai paaiðkinama, veiks-mas turi bûti koncentruojamas ties vie-nu ávykiu ir trukti ne ilgiau kaip parà.

Maþdaug tuo pat metu ir kardinolasde Riðelje supranta, jog teatras gali bûtipanaudotas ne vien maloniam prasiblað-kymui, bet ir valdþios vyrø prestiþui keltibei politinëms idëjoms skleisti.

* * *Nuolat politiniø prieðininkø puldinë-

Didþiojo Doc. dr. Gvidonas BARTKUS

2006 m. birþelio 6 d. sukanka 400 metø nuo garsausprancûzø dramaturgo, klasicistinio teatro pradininko

PJERO KORNELIO (Pierre Corneille) gimimo

jamas, neretai samdomø anoniminiøpamfletistø ðmeiþiamas kardinolas (nuo1624 m. tapæs karaliaus Tarybos nariu, onuo 1629 m. paskelbtas „svarbiausiuojuministru“ (principal ministre) sumano bû-dà paaiðkinti visuomenei savo vidaus iruþsienio politikos esmæ. Ðtai tada kardi-nolo palaikomas Paryþiaus gydytojas Te-ofrastas Renodò (Théophraste Renau-dot) imasi leisti pirmàjá Prancûzijoje peri-odiná laikraðtá (La Gazette, 1631 m. vasa-rà). Jis platinamas ir ðalyje, ir uþsienyje.

Pirmasis ministras nori save apsuptiraðytojais ir menininkais, mëgsta disku-tuoti literatûros klausimais, remia moksloástaigø kûrimà. Jis rûpinasi Sorbonosuniversiteto rekonstrukcija, perduodajam dalá bibliotekos, o likusià uþraðo tes-tamentu. Jo iniciatyva 1635 m. ákuriamaprancûzø Mokslø akademija. Viena iðmenininkø palaikymo formø – piniginë

parama (antai dramaturgui Þanui Mere(Jean Mairet) mokama 1000 livrø kas-metinë „pensija“x ).

Jo kanceliarijoje dirba keli dvasiðkiai,kurie rûpinasi pasaulieèiø reikalais. Po-etui abatui Buaroberui (François de Me-tel de Boisrobert) pavedama rûpintis„vargstanèiomis mûzomis“ (t.y. poetais),o abatas d’Obinjakas (François Héde-lin d’Aubignac) privalëjo globëjà referuo-ti teatro klausimais.

Kardinolas suburia (apie 1634 m.)penkiø autoriø „brigadà“, kuriai pavestaraðyti pjeses pagal pirmojo ministro uþ-sakymà (o gal ir pagal pirminá scenarijø?).

Nors kai kurie tvirtina, kad ir pats politikasyra raðæs dramos kûrinius, taèiau tai ma-þai átikëtina ir nëra árodyta, net tariami dra-mos kûriniø scenarijai ne visada priklau-së kardinolo iðmonei (o, pavyzdþiui, Þa-nui Ðaplenui – Jean Chapelain).

Kardinolas labai mëgo teatrà („fou dethéâtre“ – pamišæs dël teatro). Pasista-tydinæs sau rûmus (Palais-Cardinal), jisnumatë salæ divertismentams bei vaidi-nimams; ji atidaryta 1641 m. sausio 14d., ten tuomet suvaidinama kardinolouþsakyta Þano Dëmare pjesë „Mirama“(Jean Desmarets, Mirame ). Kardinolosveèiai ir þiûrovai – visa karaliðkoji ðei-ma bei daugybë dvariðkiø.

Tiktø paþymëti, kad kardinolas turë-jo gerà literatûriná skoná ir specifiná hu-moro jausmà; antai yra þinoma, kad kar-tà, perskaitæs netikusias vieno poeto ei-

Kardinolas deRiðelje. Trigubasportretas, tapytasFilipo de Ðampeno(Philippe deChampaigne) 1642m. Londononacionalinë galerija

Pjeras Kornelis.Pieðta pagal ÐarláLebrenà (Charles LeBrun). Pieðiniofragmentas

x Liudviko XIII laikais prancûziðkø pinigø san-tykis: luidoras = 10 livrø = 200 frankø. Pinigø

vertë ir santykis nuolat keitësi; XVIII a. pradþioje:pistolis = 10 frankø; ekiu = 5 frankai. Livras (sva-ras) – 453 gramø sidabro vertë.


kardinolo prieglobstyje

lutes, pasiûlë jas dar „patobulinti“ ir sky-rë uþ „ðias eiles“ 50 pistoliø premijà, pri-durdamas, jog visos poeto eilës tokiospuikios, kad karaliaus iþde neatsiras pa-kankamai pinigø joms ávertinti. (O juk bu-vo piktø kardinolo prieðininkø, kurieðiuos þodþius priëmë uþ grynà pinigà,nepastebëjæ paðaipos.)

Ne vien „pensijos“ buvo skiriamos ra-ðytojams skatinti, bet kardinolas rodë irkitus palankumo þenklus. Yra teigiama,pavyzdþiui, kad kai pas kardinolà atei-davo minëtas Þ.Dëmare, ministras já so-dindavo ant këdës su atloðu, – anais lai-kais tai ypatingo dëmesio (ir privilegijos)þenklas. (Karalienës akivaizdoje net ku-nigaikðtienës buvo sodinamos tik ant ta-buretës („taburetës privilegija“).

P.Kornelio, kaip rašytojo, brandos iriškilimo metai bemaþ tiksliai sutapo sukardinolo politinës ðlovës metais. Paly-ginimui galima prisiminti dvi datas; vie-na jø – garsioji „apmulkintøjø diena“:1630 m. lapkrièio 10-oji, kai kardinolui ka-raliaus akivaizdoje teko atlaikyti karalie-nës motinos tûþmingus priekaiðtus ir ul-timatumà sûnui: arba ji, arba kardinolas.Visiems atrodë, kad politinë kardinolokarjera baigësi, todël sveikino karalienæsu pergale. Taèiau Liudvikas XIII apsigal-vojo, – valstybës interesai svarbiau neiðeimos nariø kaprizai. Jis paliko kardinolàvadovauti karaliðkajai Tarybai. Kitø metørudeniop kardinolas gauna kunigaikðèio(le duc) ir valstybës pero titulus.

O ta kita data – 1629–1630 m. teatri-nis sezonas, kai Paryþiuje Bertò (Bert-

hault) þaidimø salëje suvaidinama „Meli-ta“ (Mélite), kurios autorius – P.Kornelis.Kas buvo komedijos autorius? Kaip atsi-rado ðis kûrinys?

Pjeras Kornelis – normandas, Ruanomiestietis, pavyzdingas katalikas, o vë-liau – puikus ðeimos tëvas. Teisininko sû-nus, Pjeras po studijø jëzuitø koleþe tam-pa teisës licenciatu, vëliau uþima advo-kato staþuotojo vietà civiliniø bylø teisme.Kaip advokatas, jis esà gynæs tik vienàbylà, seserëno liudijimu daugiau to ne-daræs dël tarties trûkumo. Vëliau tëvasjam nuperka dvi valdiðkas tarnybas; vie-na jø – karaliðkø miðkø ir vandenø gynë-jo vieta Ruano teismo rûmuose. Prie„marmurinio stalo“ jis sprendþia medþiok-lës bei þvejybos teisinius ginèus. DarbasTeismo rûmuose (jie vadinami provincijøparlamentais) neuþima daug laiko, todëljaunuolis gali kurti anuomet madingasgalantiðkas eiles, lankyti spektaklius.1628 m. Ruane vaidina atvykæ ið Pary-þiaus aktoriai, Mondorì (Mondory) trupë,kuri jaunajam teisininkui palieka didelááspûdá; tada, matyt, jaunuolis pajuto sa-vo paðaukimà. Paraðæs pirmàjà pjesæ,áteikia jà garsiam aktoriui ir trupës vado-vui; pjesë suvaidinama Paryþiuje ir su-laukia pastebimo pasisekimo. Jà galimapavadinti paproèiø komedija, taèiau, ki-ta vertus, ji turi pastoralës bruoþø.

Po kûrinio premjeros jaunasis drama-turgas vis daþniau lankosi Paryþiuje, da-lyvauja pokalbiuose ir diskusijose, iðgirs-ta kritiniø pastabø apie „Melità“; èia su-pranta, kad teatre tampa madingos uþuo-minos á dabarties ávykius. Taigi kita P.Kor-nelio pjesë – tragikomedija „Klitandras“(Clitandre, 1632) – turi naujumo þenklà:vos pastebimas aliuzijas á dabarties poli-tikos ávykius. Pjesë labai sudëtinga, þiû-rovui ne ið karto suprantama, todël jospasisekimas menkas. Nesëkmës pamo-kytas, P.Kornelis gráþta prie paproèiø ko-medijos, viena po kitos suvaidinamos netketurios („Naðlë“ – La Veuve, „Teismo rû-mø galerija“ – La Galérie du Palais ir kt.).Jose – galantiškos meilës intrigos, ganasubtilûs ir sàmojingi paðnekesiai, pjesiøkalba atitinka gerà paryþietiðkà skoná.P.Kornelis prasibrauna á geriausiø tosepochos dramaturgø tarpà. Já pastebi irkardinolas: 1633 m. dramaturgas prista-tomas pirmajam ministrui. Tada ir átrau-kiamas á „penkiø autoriø“ kûrybinæ gru-pæ. Jie paraðo kelias pjeses. „Tiuilrì rû-mø komedija“ suvaidinama 1635 m.,P.Korneliui (jei patikësime Voltero (Voltai-re) teigimu) teko raðyti treèià veiksmà.Nuo tø 1635 m. kardinolas skiria raðyto-jui kasmetinæ 1500 livrø „pensijà“ (didelianuomet pinigai), ji bus mokama iki patglobëjo mirties 1642 metais.

Tarsi atsiliepdamas á valstybës vyrødomëjimàsi teatru, norëdamas parodyti,kad socialiniu ir moraliniu aspektu teat-ras yra vertintinas ir gali bûti naudingasvisuomenei, P.Kornelis raðo „Komiðkà iliu-zijà“ (Illusion comique, vaidintà 1635/36sezono metais), fejerijà, kuriai siuþetà buspaëmæs ið ispanø teatro. Þodþiu „iliuzi-ja“ paaiðkinamas nesusipratimas, vyks-tantis scenoje; tëvas Pridamantas, susi-rûpinæs sûnaus likimu, kreipiasi á magà,kad ðis paaiðkintø, kur dëjosi neklauþa-da sûnus. Stebukladarys magas sutin-ka parodyti sûnø tëvui su sàlyga, kad ðistylës, nors ir kaþin kas atsitiktø sûnui. Të-vas mato juokingai ásimylëjusá sûnø, poto esantá pavojuje, pagaliau þûstantá. TiekPridamantas, tiek þiûrovai nustebæ matojá atgyjantá ir su bièiuliais skaièiuojantá uþ-dirbtus pinigus. Iðaiðkëja, kad visa bu-vo tik iliuzija: sûnus – aktorius, vaidinæsscenoje (vaidinimas vaidinime). Prida-mantas yra suþavëtas teatro galimybë-mis, iðgiria aktoriø vaidybà, nes jie mo-ka sudominti, patikti, jaudinti. Tëvassveikina sûnø, pasirinkusá ðià profesijà. �

Alegorinë kompozicija, skirta PjeruiKorneliui ir Nikola Pusenui (Nicolas Paussin)pgerbti. Apie 1640 m. Pjero Korneliomuziejus Pti Kurone (prie Ruano)


Keliomis eilutëmis paminima, kad kara-lius bei jo ministras apsilankymu pager-bia prancûzø teatrà.

Susidûræs su ispanø teatru, P.Korne-lis turi apsispræsti, kà rinktis: ar ispanið-kà renesansinæ tradicijà, kuri nevarþo dra-maturgo taisyklëmis, ar naujoviðkà –prancûziðkà, kuri vis ásakmiau skelbia,kad pjesë turinti bûti ásprausta á raciona-lias taisykles (joje veiksmas turi trukti neilgiau kaip vienà parà, turi vykti vienoje vie-toje, turi bûti koncentruojamas apie vienàávyká). P.Kornelis mano (tæsdamas Lope deVegos mintis), kad dabarties autoriai galilaisvai interpretuoti ávykius scenoje (Lope

de Vega: „Raðydamas komedijà, taisyk-les uþrakinu šešiais uþraktais“).

Ateina svarbiausias P.Kornelio kûrybi-nio kelio momentas: 1637 m. pradþiojesuvaidinama jo tragikomedija „Sidas“ (LeCid), ispaniðko siuþeto pjesë, paraðyta nu-siþiûrëjus á Giljemo de Kastro (Guilhem deCastro) pjesæ „Jaunojo Sido þygdarbiai“.Paryþiuje pjesë turi neátikëtinà pasisekimà.Ji aktuali keliais aspektais: pjesëje paro-dyti senieji (XI a.) ispanai, su kuriø ainiaisbuvo ánirtingai kaunamasi Ðiaurës Pran-cûzijoje 1635 m.; liepsnojanti dviejø þmo-niø meilës aistra, tramdoma racionaliosmoraliniø vertybiø skalës; jaunatviðkasmaiðto polëkis ir bûtinybë paklusti valdo-vui, suvokiant valstybës interesø virðeny-

bæ. Kûrinyje pavaizduota jaunojo kilmin-go karþygio Rodrigo meilë Chimenai, ku-ri ne maþiau aistringai já myli. Taèiau atsi-tinka nelauktas dalykas – áþeistos ambici-jos pagautas Chimenos tëvas (don Go-mesas) vieðai áþeidþia jau susenusá Rod-rigo tëvà ( don Diegà). Nebegalintis savogarbës ginti don Diegas laukia, kad tai pa-darys sûnus Rodrigas. Susiprieðina mei-lë ir garbë (negi reikës pakelti rankà prieðChimenos tëvà, nes tradicija reikalaujaáþeidimà nuplauti krauju). Maiðtinga jau-nystë meta iððûká amþiaus garbumui beirangui (don Gomesas – kariuomenës va-das). Po skausmingo svarstymo (Rodri-go „stansos“) jaunuolis nusprendþia kau-tis ir dvikovoje nuþudo tëvo áþeidëjà, myli-mosios Chimenos tëvà. Tada dvilypá ið-gyvenimà patiria dramos herojë: ji jauèiapagarbà jaunuoliui, apgynusiam ðeimosgarbæ, ji myli já, taèiau pagal tradicijà pri-valo karaliaus reikalauti, kad Rodrigas bû-tø kuo grieþèiau nubaustas (pagal tø lai-kø paproèius – mirties bausme). Situaci-ja staigiai keièiasi ávedus dramaturginá„triukà“: Rodrigas su draugais ir rëmë-jais naktá uþklumpa ir nugali ásibrovëliusprieðus: du maurø karalius ir jø karþygius.Pasirodæs IV veiksme, Rodrigas jau va-dinamas nugalëtoju (Sidu), karaliaus sos-to atrama, kraðto gelbëtoju. Kastilijos ka-ralius Fernandas atleidþia jaunatviðkà pa-sikarðèiavimà (dvikova be karaliaus lei-dimo), tampa vedybø tarpininku ir èia patjaunàjá karþygá skiria karo vadu. Karaliausvalia ir valstybës reikalai, kurie pabrëþia-mi pjesëje, tiesiogiai atliepia P. Kornelioepochos tendencijoms.

„Sidà“ pastaèius ásiplieskia literatûri-niai ginèai, gavæ „Sido barniø“ (Querelledu Cid) pavadinimà. Ilgà laikà buvo ta-riama, kad juos esà inspiravæs pats kar-dinolas, taèiau, sudëliojus faktus chro-nologine eile, galima pamatyti visai kàkita. Jau sausio 18 d. aktorius Mondorilaiðke Gezui de Balzakui (Guez de Bal-zac) praneða, kad „Sidas“ þavi visà Pa-ryþiø. Sausio gale (27 d.) karaliaus raðtu(tarpininkaujant kardinolo kanceliarijai)dramaturgo tëvui Pjerui Korneliui (vyres-niajam) „uþ paslaugià tarnybà“ suteikia-ma bajorystë; ir amþininkai, ir pats pjesësautorius ðá garbingà paaukðtinimà supran-ta kaip „atlygá (sûnui) uþ eiles“. Kodël ba-jorystë ne paèiam dramaturgui? Pagal tometo teisæ po kilmës paaukðtinimo tik tre-èios kartos atstovai buvo laikomi visaver-èiais ir visateisiais bajorais. Vadinasi, gi-minei pagreitinama bajorystë.

Pjesë dukart suvaidinama kardinolorûmuose ir triskart Luvre, karaliaus rû-muose.

O „Sido barniø“ pradþia buvo tarsi ne-reikðminga. Po pirmøjø sëkmës þenklødramos autorius per tarpininkà papraðo

teatrà padidinti honorarà, á praðymà bu-vo reaguota atsainiai, todël P.Kornelispaskuba iðleisti pjesæ (iðspausdinus kititeatrai turi teisæ jà statyti). Taip susikivir-èijama su pjesæ statanèiu teatru.

Iðleisdamas „Sidà“ dramaturgas pa-raðo dedikacijà, skirtà markizei MariMadlenai de Kombale (Madame deCombalet), kardinolo dukterëèiai, kuri ki-tais metais jau tituluojama kunigaikðtie-ne d’Ëgijon (duchesse d’Aiguillon). Jibuvo artima kardinolo giminaitë, vienaið jo globojamøjø. Dedikacijoje pasaky-ta, kad pjesës „pasisekimas virðijo visuslûkesèius“, autorius prisipaþásta, kad„tuo buvau nustebintas, bet nustojaustebëtis po to, kai pamaèiau jûsø pasi-tenkinimà jà pamaèius“. Dedikacijà dra-maturgas uþbaigia mintimi, kad norëtø,jog vëlesniø amþiø skaitytojai þinotø jopagarbà ir dëkingumà markizei.

P.Kornelis padaro keletà taktiniø klai-dø. Jau vasario mënesá pasirodo nedi-delë poema „Atsiprašymas Aristui“ (Ex-cuse à Ariste), kurioje skamba pagyrossau paèiam. Kaip atsakymas – èia patiðspausdinami pirmieji nepalankûs kriti-niai atsiliepimai. Dramaturgas neliekaskolingas. Tada pasipila já áþeidþiantys pa-skviliai ir net grasinimai. Ginèai per aba-tà Buaroberà pasiekia kardinolo ausis,jis nepatenkintas nederama polemikosforma; nusprendþiama pasiûlyti literatû-rinius ginèus nutraukti ir kreiptis á autori-tetingà bei neutralø arbitrà, kad ðis pa-reikðtø savo nuomonæ. Taigi ðiek tiek pa-svyravus nuspræsta kreiptis á neseniaiákurtà prancûzø Akademijà. Atsiliepimàraðo taisyklingojo teatro ðalininkai, todëlpirmasis Akademijos nuomonës varian-

�

Kornelio gimtasis namas Ruane(senovinë graviûra)


tas yra gana nepalankus. Kardinolas, su-sipaþinæs su rankraðèiu, paraðtëje savoranka uþraðë 4 pastabas, vienoje praðopagyros þodþiø dramos autoriui (il fautjeter quelques poignées de fleurs – rei-këtø áterpti keletà puokðteliø gëliø).

„Prancûzø Akademijos nuomonë apietragikomedijà Sidas“ (Les Sentiments del’Académie française ...) išspausdinama1637 m. gruodá. Ji nuvylë P.Kornelá, taèiaujis jau ið anksto buvo nusiteikæs nedisku-tuoti su akademikais. Atsiliepime yra te-oriniø samprotavimø, á kuriuos derëtø at-siþvelgti dramaturgui; vienas ið teiginiøskelbia, kad, prisimenant Aristotelio reika-lavimà, pjesëje reikëtø rodyti arba tai, kasgyvenimiðka bei tikroviðka, arba tai, kastikrai yra buvæ. „Side“, deja, nëra nei vie-no, nei antro. Tragikomedijoje neiðlaiky-tas charakteriø vientisumas. Ypaè pedan-tiðkai analizuojami veikëjø poelgiai ir jø ati-tikimas moralæ. Daugiausia autoriui priki-ðama dël Chimenos: ar galima jos meilæpateisinti, kada mylimasis nuþudë jos të-và?! Priekaiðtaujama dël kai kuriø taisyk-liø nesilaikymo. Ir t. t.

Akademijos „Nuomonë“ privertëP.Kornelá susimàstyti ir naujai paþvelgti ásavo kûrybà. Kurá laikà jis studijuoja se-nuosius autorius, net dvejus metus nie-ko neraðo. 1639 m. pradþioje P.Kornelisaplanko Þ.Ðaplenà, ðis raðo G. de Bal-zakui: „Kornelis èia jau trys dienos, <...>jis nieko neraðo. <...> Kiek galëdamasað stengiausi jam pakelti nuotaikà, já pa-dràsinti ir siûlau atsigriebti, sukuriant ko-ká naujà „Sidà“. <...> Taèiau jis kalbavien apie taisykles ir apie tai, kà bûtø ga-lëjæs atsakyti akademikams“.

Galimas dalykas, kad tuo metu jis jaumàstë apie kità pjesæ – „Horacijø“ (Hora-ce), taèiau nenorëjo atskleisti savo paslap-èiø. Ir tik po metø (1640 vasario 19 d.) taspats Þ.Ðaplenas laiðke praneða G. de Bal-zakui: „Kornelis sukûrë naujà pjesæ apietrijø Horacijø ir trijø Kuriacijø kovà; (pjesë-

je) yra daug graþiø dalykø“. Kad iðvengtønaujø ginèø, P.Kornelis pas abatà Buaro-berà pjesæ skaito keliems garsiems anometo literatams, tikëdamasis pastabø iðpirmøjø lûpø. Sprendþiant pagal to metolikusius dokumentus yra þinoma, kad pje-së pirmiausia buvo suvaidinta jo eminen-cijai kardinolui ir tik vëliau – Paryþiaus þiû-rovams. Pjesë, paties autoriaus pripaþini-mu, miestieèiø buvo sutikta be entuziaz-mo. Tik vëliau ji buvo ávertinta ir paskelbtavienu ið ano amþiaus ðedevrø.

Svarbu paminëti, kad iðleisdamas ðiàtragedijà P.Kornelis dedikacijà paraðo kar-dinolui. Autorius pripaþásta, kad jo kûry-boje ávyko lûþis ir uþ pasikeitimus esàsdëkingas savo globëjui. Dedikacija pra-dedama: „Monsinjore, að niekada nebû-èiau turëjæs tiek dràsos pristatyti JÛSØEMINENCIJAI ðá nepasisekusá Horacijausportretà, jei nebûèiau ávertinæs, kad pa-garbi tyla po tiek patirtø geradarybiø bû-tø palaikyta nedëkingumu; ir nors nesu-reikðminu savo darbo, visgi pasitikiu jû-sø gerumu. Ið jûsø malonës turiu tai, kàpasiekiau. <...> Jauèiuosi nepatogiai dëlto, kad mano dovana neprilygsta tam dë-kingumui, kurá jauèiu...“ Toliau autoriussako turás tà privalumà, kad pjesëje pa-rodæs nepriekaiðtingà romënà ir tokiusávykius, kurie yra patys kilniausi visameantikiniame pasaulyje. „Ðis matomas pa-sikeitimas mano kûriniuose nuo to laiko,kai tarnauju JÛSØ EMINENCIJAI, nërakas kita kaip didingos idëjos, skatinan-èios ákvëpimà <...> “.

Apie kà byloja „Horacijus“? Drama-turgas siuþetui apmatus ima ið romënøistoriko Tito Livijaus raðtø („tikras istori-nis ávykis“) tà epizodà, kuriame pasako-jama apie dviejø miestø – Romos ir AlbaLongos – kovas dël pirmavimo Laciumoslënyje. (Istorinë analogija – Prancûzi-jos ir Ispanijos karas 1635–1648 m. dëlátakos vokieèiø þemëse.) Romënø auto-rius apraðo maþai átikëtinà, taèiau “tik-

rà” trijø broliø Horacijø (ro-mënø) kovà su trimis Ku-

riacijais ið Alba Longos;ðias dvi ðeimas jungëglaudûs draugystësir abipusës gimi-nystës ryðiai (kita

analogija: LiudvikasXIII buvo vedæs Ispa-

nijos karaliaus seseráOnà Austræ, o Ispanijoskaralius Pilypas IV –Prancûzijos karaliausseserá Elþbietà Prancû-zæ). Ðios aiðkiai mato-mos paralelës atitinkavienà ið klasicistiniomeno principø: istori-niai pasikartojimai ro-

do istoriniø situacijø bei þmogiðkosiosprigimties universalumà.

Pjesëje itin akcentuojami valstybës(miesto) interesai. Dël jø herojai privalo at-sisakyti ðeimos reikalø, draugystës ir mei-lës – visko, kas þmogiðka ir asmeniðka.(Èia galima áþvelgti naujà – korneliðkà –tragizmo supratimà: tragiðka yra ne hero-jaus þûtis, o visko, kas asmeniðka, atme-timas dël bendruomenës interesø; kartutragiðkumas siejamas su kilnumu). Kiek-vienas ið svarbiausiøjø veikëjø suprantasavo vaidmená ðiuose dramatiðkuose irsvarbiuose ávykiuose. Centre – senasisHoracijus tëvas, lyg pilietinës sàþinës irpatriotizmo ákûnijimas. Iðlydëdamas trissûnus á mûðá su Kuriacijais (abiejø kovo-janèiø pusiø vadai sutarë, kad kausis potris karþygius ið kiekvienos pusës, idantnebûtø pralieta daug kraujo), tëvas skati-na juos pirmiausia prieð akis turëti Romosreikalus, tautieèiø laisvæ ir savo garbæ. TuoP. Kornelis akcentuoja naujà vertybiø hie-rarchijà – valstybës ir visuomenës reikalaiyra aukðèiau visø kitø. Horacijus sûnus –panaðus á tëvà; jis nepripaþásta jokiø kom-promisø, jokiø svyravimø. Tëvynë (Roma)yra jam aukðèiausias autoritetas. Likæs vie-nas gyvas mûðio lauke jis panaudoja gud-rià neva bëgimo ið mûðio taktikà, iðskai-do suþeistø Kuriacijø, savo svainiø, jëgasir po vienà juos visus nukauna. Romatriumfuoja!… Po spektaklio þiûrovus turiuþlieti kilnus pasigërëjimo jausmas.

Tais paèiais 1641 m., kai buvo iðspaus-dintas „Horacijus“, P.Kornelis patiria darvienà kardinolo malonæ: ne be globëjoprotekcijos raðytojas veda Mari de Lam-përjer (Marie de Lampérière). Yra þinoma,kad jaunosios tëvas prieðinosi ðioms, të-vo akimis þiûrint, nelygioms vedyboms.Tai suþinojæs, kardinolas pasikvieèia á sos-tinæ ðá bajorà, ðitasai, pokalbiui pasibai-gus, pripaþásta, kad jo bûsimasis þentasturi „labai galingà uþtarëjà“.

Po „Horacijaus“ P.Kornelis paraðo ne-priekaiðtingai tobulas klasicistines pje-ses, turëjusias didelá pasisekimà: „Cinà“(Cinna), „Polijektà“ (Polyeucte), „Pompë-jaus mirtá“ (La Mort de Pompée), „Rodo-giunà“ (Rodogune). P.Kornelis yra tasai, ákurá dabar lygiuojasi visa jaunoji drama-turgø karta. 1647 m. jis iðrenkamas á Pran-cûzø akademijà. Tik senatvëje sulaukiajauno konkurento Þano Rasino (Jean Ra-cine), kuris pirmàsias pjeses, reikia pripa-þinti, kuria vyresniojo mokytojo átakoje.

Paraðæs 33 dramos ir daug kitø þan-rø kûriniø, P.Kornelis mirðta Paryþiuje1684 m., palaidojamas ðv. Roko parapi-jos kapinëse.

Didelë P. Kornelio pjesiø dalis áëjo áprancûzø literatûros aukso fondà, jo var-das tvirtai susijæs su prancûzø XVII a. te-atro istorija.


Dr. Kazys GAIGALAS Irkutskouniversiteto

hidrobiologijosstotis prie

BaikaloBolðyje Koty

gyvenvietëje.Ið èia iðplauk-

davome áBaikalo eþero

tyrinëjimoekspedicijas

(1953 m.)

Autoriaus irautoriaus

archyvo nuotr.

Du demokratai (ið kairës): prof. M.Koþo-vas, Biologijos ir geografijos instituto

direktorius, ir prof. Nikitinas, Medicinosinstituto rektorius (1952 m.), globojæ

studentus tremtinius

K.Gaigalas, Irkutsko universiteto II kurso studentas, 1952 metai

ApieBaikalà ir jo

tyrinëtojus

tremtinius

Baikalo eþeras, aborigenø vadinamasjûra, – milþiniðka tektoninës kilmës þe-mës áduba, kurià ið visø pusiø supa apie2000 m aukðèio Primorës, Baikalo, Cha-mar Dabano, Barguzino kalnagûbriai. Jiedaugelyje vietø pakrantëse „uþlûþta“ gra-nito staèiomis sienomis á vandens gelmesarba pereina á nuostabaus groþio skardþius

su neplaèiais akmeningais bei smëlingaispaplûdimiais ties didesniø upiø þiotimis.

Manoma, kad Baikalas ir jo krašto-vaizdis susiformavo per paskutiná milijon-metá. Kaip tektoniná kranto naujadarà ge-ologai taip pat nurodo 200 kv. km ploto,3–5 m gylio Provalo álankà, 1862 m. pervienà naktá „atsiradusià“ buvusios stepës

vietoje kiek ðiauriau Selengos upës þio-èiø. Pagal plotà Baikalas tarp didþiausiøeþerø uþima septintàjà vietà. Jis maþes-nis uþ Kaspijà, Aralà, Ðiaurës Amerikoseþerus Huronà, Mièiganà, Aukðtutiná ir Af-rikoje – Viktorijà.

Jo plotas naujaisiais apskaièiavimais(M.Koþovas, 1962) – 34 300 kv. km, ilgisið pietvakariø á ðiaurës rytus – 636 km, di-dþiausias plotis ties Olchono sala – 79 km,maþiausias ties Selenga – 25 km, ploèiovidurkis – 47,8 km, kranto linija apie 2000kilometrø. Pagal kitokius fizinius geografi-nius parametrus jam lygiø pasaulyje në-

ra. Didþiausias gylis centrinëje dalyje 1620m, vidutinis 730 m, ádubos vandens talpadidþiulë – 23 tûkst. kub. kilometrø.

Á Baikalà áteka 336 upës ir upeliai, kas-met atneðantys apie 60 kub. km van-dens. Didþiausi intakai – Selenga (1480km), Aukðtutinë Angara (640 km), Bar-guzinas (400 km), Kièera (150 km), Tur-ka (165 km), Snieþnaja (164 km). Ið Bai-kalo iðteka vienintelë Apatinë Angara, pa-imanti kas sekundæ apie 1645 kub. mvandens ir nuplukdanti á galingàjá Jeni-siejø. Eþero vanduo nepaprastai skaid-rus, gero skonio. Jis sudaro 1/5 dalá gë-lo vandens iðtekliø pasaulyje.

Nepaisant dideliø ðalèiø, nuolatinisapie 1 m storio ledas eþere susidaro tiktaigruodþio antroje pusëje – sausio pradþiojeir iðsilaiko 4–5 mënesius. Dël padidëju-sios Saulës radiacijos ledai sunyksta ir tik-ras pavasaris á Baikalo pakrantes ateinastaigiai ir nepastebimai. Dar baltuojantsniegui kalnagûbriø virðûnëse ir ðiauri-

niuose ðlaituose vandeningø upiø slëniaipasipuoðia sibirietiðkais gëlynais, kuriuo-se ypaè gausu laukiniø aguonø þiedø.

Ilgà laikà Baikalo kraštas buvo apgy-ventas mongolø, buriatø, evenkø ir tiur-kø genèiø. Pirmieji rusai èia pasirodë apieXVII a. vidurá, kai kazokø ir verslininkø bû-rys, vadovaujamas Kurbato Ivanovo, pra-sibrovë á eþero vakariná krantà, Olchonosalà. Vëliau á Pribaikalæ traukë kitø ata-manø bûriai, o Petro I laikais beveik vi-sas Rytø Sibiras tapo Rusijos imperijosþemiø valda.

1725 m. Jekaterinai I Peterburge ákû-rus Rusijos mokslø akademijà, á kurià bu-vo pakviesta Vakarø Europos mokslinin-kø, Baikalo ir Sibiro kraðto gamtos tur-tais susidomëta dar labiau, pradëtosrengti specialios ekspedicijos. Per dupraëjusius ðimtmeèius Baikalas ir jo upiøbaseinas buvo iðtyrinëtas visapusiðkai.Tai liudija ðimtai knygø, monografijø, tûks-tanèiai kitokiø publikacijø, meniðkø foto-kolekcijø ir paveikslø, iðgarsinusiø unika-lø gamtos kûriná visame pasaulyje.

Prie eþero paþinimo nemaþai prisidë-jo ir Baltijos kraðto þmonës. Uþ dalyvavi-mà 1863 m. sukilime ar kitokià paþangiàvisuomeninæ veiklà ið Lietuvos ir Lenkijosá platøjá Sibiro kraðtà buvo iðtremta nema-þai jaunø mokslininkø, studentø, gimna-zistø ir kitokiø inteligentø. Verþliai siekda-mi mokslo þiniø, kantriai kovodami uþ sa-vo bûtá ir iðlikimà, daugelis jø atliko reikð-mingus mokslo ir kultûros darbus.

Vienu iðkiliausiø caro tremtiniø, iðko-pusiø á pasaulinio lygio mokslininkø gre-tas, iki ðiol laikomas Jonas Èerskis. Jisgimë 1845 m. Svolno dvarelyje, Drisosapskrityje, Vitebsko gubernijoje. MokësiVilniaus bajorø licëjuje.

Uþ dalyvavimà sukilime prieð valdþià1863 m. vasarà buvo nuteistas rekrutu á

Apie J.Èerská MG, 1986, Nr.3 yraraðæs Gediminas Ilgûnas.


Po maumedþiu nuo aukðtos Baikalo pakrantës netoli Bolðyje Kotyþvelgiu á Baltijos pusæ ir Tëvynæ Lietuvà (1952 m.)

kariuomenæ Sibire. Ið Daugpilio tvirtovësetapu pateko á Omskà ir èia tarnavo ka-reiviu.

Rusijos geografø draugijos Sibiro sky-rius (ákurtas 1851 m.) pastebëjo jo verþi-màsi á mokslà ir, gerai ávertinæs jo pirmuo-sius gamtotyros atradimus, po aðtuone-riø metø iðpraðë valdþià atleisti J.Èerskáið karinës tarnybos, suteikti jam tremti-nio statusà ir leisti persikelti gyventi á Ir-kutskà. Èia jis kurá laikà uþ menkà atlygi-nimà dirba Geografø draugijos muziejauseksponatø konservuotoju, tvarkytoju, bib-liotekininku ir savarankiðkai gilinasi á ge-ologijos, geografijos, paleontologijos, zo-ologijos mokslus.

Bûdamas nuolatinëje policijos prie-þiûroje 1873 m. pavasará su N.Gartunguatvyksta prie Baikalo ir pradeda pirmàjàekspedicijà – tyrinëja Sajanø kalnynà, ra-ðo mokslines ataskaitas ir straipsnius. UþBaikalo eþero krantø pirmojo geologinioþemëlapio sudarymà, Uþbaikalës tyrimusJ.Èerská Rusijos geografø draugija apdo-vanoja maþuoju sidabro, o kiek vëliau –maþuoju aukso medaliu.

Po 20 metø katorgos 1883 m. gegu-þës 15 d. caro manifestu jam dovanoja-ma bausmë, atstatomos pilietinës teisësir leidþiama laisvai pasirinkti gyvenamà-jà vietà imperijos valdose. Taèiau moks-lininkas á savo gimtinæ negráþta – 1885m. vasarà, pakviestas Rusijos moksløakademijos, atvyksta á Peterburgà, kurjauèia daugelio kolegø pripaþinimà.

1886–1890 m. rûpestingai tvarko savopirmojo mokytojo geologo A.ÈekanovskioSibire surinktø uolienø pavyzdþius, publi-kuoja straipsnius, skaito paskaitas ir ne-blogai apsirûpina materialiai. Uþ dideliusnuopelnus mokslui, darbà apie Sibiro ge-ologinæ sandarà prie paðto kelio trakto nuoIrkutsko iki Jekaterinburgo apdovanojamasgarbingu F.Litkës aukso medaliu. Taèiauðlovë ir sëslus gyvenimas imperijos sosti-nëje didelio dþiaugsmo nesuteikë.

Nepaisydamas pablogëjusios sveika-tos, dabar jis savo noru verþiasi á netyri-nëtà atðiaurø Sibiro kraðtà uþ Lenos – Ja-nos, Indigirkos, Kolymos upiø baseinus,tikëdamasis su Akademijos ekspedicijo-mis nukeliauti iki ðiaurës Ledjûrio krantø.

Po ilgos varginanèios þiemos kelio-nës arkliais 1891 m. pradþioje su þmonasibiriete Mavra, dvylikameèiu sûnumiAleksandru ir sûnënu H.Dugliu vël atvyks-ta á Irkutskà. Ið èia, pasimatæs su artimiau-siais draugais ir gavæs srities guberna-toriaus palaiminimà, toliau keliauja á Si-biro ðiaurës rytus.

Birþelio pradþioje atvyksta á Jakutskà,o vasaros pabaigoje jo ekspedicija, su42 arkliø vilkstine pasiekusi Verchneko-lymskà, apsistoja þiemoti. Per ilgà ne-áprastai ðaltà þiemà (iki -60o) rašo ekspe-dicijos ataskaitas, tvarko geologinius, zo-ologinius, botaninius rinkinius.

Pavasará, jausdamas ðirdies skaus-mus ir patirdamas materialinius nepritek-lius, barkasu keliauja Kolymos þioèiø link.Birþelio 11 d. ekspedicija porai dienø ap-sistoja Srednekolymske, kur J.Èerská ap-lanko politiniai kaliniai, tarp jø ir paþásta-mas vilnietis etnografas V.Jochelsonas.

Sibiro tremèiø ir mokslo kankinysAnapilin tyliai iðëjo 1892 m. birþelio 15 d.vakare ekspedicinëje valtyje, apsistoju-sioje prie Kamos intako Prorvos. Palai-kai buvo atgabenti á Kolymskojës gyven-vietæ prie Omolono þioèiø. Laidojimoapeigose rusiðku paproèiu, þmonos Mav-ros þiniomis, dalyvavo keliolika surusë-jusiø jukagyrø, vadovaujamø ekspedici-jos dalyvio kazoko S.Rastorgujevo.

Nepaprastai gausià ir vertingà gam-totyrinæ medþiagà ir uþraðus M.Èerskajaiðsiuntë á Peterburgà, kur jà vëliau moks-liðkai apdorojo kolegos. Paþymint trem-tinio mokslininko þygdarbius tyrinëjant ikitol maþai paþintà Sibirà, keletas kalna-gûbriø, jø aukðtø virðûniø, upiø slëniø, ki-tokiø gamtos objektø bei mineralø pava-

dinti jo vardu. Kadaise menka Niþneko-lymskojës gyvenvietë, á kurià verþësi mû-sø kraðto tremtinys mokslininkas, po ke-liø deðimtmeèiø tapo J.Èerskio miestu,Jakutijos ðiauriausio rajono centru, daþ-nokai lankomu turistø.

Kitas ne maþiau iðkilus gamtininkas– Benediktas Dibovskis 1833 m. gimëMinsko gubernijoje, iki iðtrëmimo 1864m. á Rytø Sibirà prie Èitos ir Darasunobuvo medikas, Varðuvos universiteto Zo-ologijos katedros adjunktas.

Jis 1867 m. kartu su Viktoru Godlev-skiu policijos apgyvendinamas maþojeKultuko gyvenvietëje, esanèioje ant pie-tinio Baikalo kranto netoli Sliudiankos.Èia abu tremtiniai, menkai remiami Ru-sijos geografø draugijos Sibiro skyriaus,su stebinanèia energija pradeda eþerofaunos tyrimus. Po ledu ant eþero dug-no stato ávairias gaudykles vëþiagyviamsir kitokiems bentoso objektams gaudyti,tiria ir konservuoja surinktus gyvûnijospavyzdþius, rengia jø kolekcijas ekspo-navimui. Per trejus metus jie iðpleèia tyri-mø rajonà rytinëje priekrantëje nuo Kul-tuko iki Selengos þioèiø seklumø.

Vëliau tyrinëtojai, pageidaujant Geog-rafø draugijai, su policijos leidimu nuke-liauja á Amûro baseinà ir Tolimøjø Rytøkraðtà. Po ðios varginanèios ekspedici-jos 1876 m. gráþta á Irkutskà, prie Baikaloir aplanko Kosagolo eþerà Mongolijoje.

Kiek vëliau, kaip þinomi mokslininkai,paskelbæ keletà darbø, sugráþta á gimtàjákraðtà. Taèiau B.Dibovskis nenurimsta ir,tarytum uþburtas Sibiro gamtos didingu-mo bei groþio, ið naujo savanoriðkai ryþ-tasi vykti keleriems metams prie Baikaloir á Kamèiatkà.

Visam laikui B.Dibovskis išsiskiria su pa-miltuoju Baikalu, 1883 m. po caro mani-festo tapæs laisvu imperijos pilieèiu. Sugrá-þæs á Tëvynæ gauna profesoriaus pareigasLvovo universiteto Zoologijos katedroje, dir-ba mokslinio tyrimo darbà apie Baikalo eþe- �

Ðamano akmuoMaþojoje jûrojeprie ChuþiroOlchono saloje(1952 m.)


ro geologinæ raidà, jo faunos genezæ, dau-gelio gyvûnø indemiðkumà ir nepakarto-jamas ekologines savybes. Vokieèiø ir ru-sø kalbomis paraðo daugybæ straipsniø irveikalø, kuriuos mielai skelbia Peterburgo,Maskvos ir uþsienio leidiniai.

Pavyzdþiui, darbe „Baikalo eþero sis-temos þuvys“ B.Dibovskis apraðë 21 rû-ðá, ið kuriø gyvavedë golomianka ir pen-kios kûjagalviø rûðys buvo naujai atras-tos ir vëliau pavadintos tyrinëtojo vardu.Kaip nurodo prof. M.Koþovas, remiantisB.Dibovskio ekspediciniø darbø rezulta-tais, buvo sugriauta klaidinga legendaapie Baikalo eþero gyvûnijos skurdumà,árodyta, kad ðis unikalus eþeras pasiþy-mi nepaprastai didele bentoso gyvûnø –gamaridø, moliuskø, kirmëliø ir kitø sis-tematiniø grupiø rûðiø ávairove.

Po B.Dibovskio ir J.Èerskio ekspedi-ciniø darbø tremtyje ir jø gausiø publika-cijø Baikalas su savo nuostabia gamtineaplinka tapo vertas pasaulinio mokslo dë-mesio. Uþ didelius nuopelnus tiriant Si-biro ir Tolimøjø Rytø upiø vandens ba-seinus bei jø hidrofaunà 1928 m. TarybøSàjungos mokslø akademija B.Dibov-skiui suteikë akademiko vardà.

Mirë akademikas 1930 m. Lvove su-laukæs gilios senatvës, o vëlesni Sibirotyrinëtojai jo, kaip ir profesoriaus J.Èers-kio, asmenybæ mini su didele pagarba.

Ðio raðinio autoriaus indëlis á Baikaloeþero paþinimà nepalyginti kuklesnis.Kaip tvarkingo ûkininko sûnus, 1948 m.baigæs Linkuvos gimnazijà, 1949 m. ge-guþës mënesá su kitø tremtiniø ið Ðiauliøapskrities eðelonu patekau ant ðaltos An-garos kranto netoli Èeremchovo – dide-lio angliakasiø miesto. Per tremtiniø ðei-

mø paskirstymà darbams Irkutsko srity-je ir toliau á ðiauræ patekau á surusëjusioesto statybininkø grupæ, kuri po kurio lai-ko turëjo pakeisti japonø belaisvius.

Tø paèiø metø rudená, padedamasspec. komendantûros kapitono A.Slast-nych, 1940 m. tarnavusio Kaune, gavaurajono MVD virðininko leidimà iðvykti stu-dijuoti á Irkutsko universitetà. Stojant á uni-versitetà daug padëjo Vilniaus universite-to rektorius Jonas Buèas, atsiuntæs ma-no brandos atestatà egzaminø komisijai.

Po pirmojo kurso praktikos darbø prieBaikalo prof. M.Koþovas, Bestuburiø ka-tedros vedëjas ir Biologijos ir geografi-jos instituto direktorius, pasiûlë man liktiuniversiteto hidrobiologijos stotyje „Bol-ðyje Koty“, ásikûrusioje graþioje álankojeuþ 20 km á ðiauræ nuo Angaros iðtakø.Èia pat, Katinkos upës slënyje ir þiotyse,tremtiniai lietuviai dar dirbo ðachtose irplovë auksà. Netoli stoties profesorius tu-rëjo nedidelá puðiniø ràstø tvarkingà na-melá, kurá retkarèiais aplankydavo þmo-na su dukrele Olga, universiteto rekto-rius F.Deulia ir kiti mokslininkai, mëgstan-tys padiskutuoti prie lauþo bei pasigro-þëti Baikalo rytinio kranto panorama, Sa-jano kalnø baltomis sniego kepurëmissaulëlydþio þarose.

Paimtas á profesoriaus 1950 m. su-rengtà ekspedicijà, su K.Voroðilovo do-vanotu laivu „Hidrobiolog“ iðplaukiojauBaikalà nuo Angaros iðtakø iki Selengosupës þioèiø seklumø. Per 1951–1953 m.vasaros ir rudens ilgokus reisus, kuriuo-se, be etatiniø 5–6 darbuotojø, nuolatbûdavo ir menininkas B.Lebedinskis, fo-tografavæs ir tapæs paveikslus Maskvosuniversitetui, teko iðmaiðyti Baikalo eþe-

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociacijos, Lietuvos architektø sàjungos, Lietuvos statybininkø asociacijos, Lietuvos

statybos inþinieriø sàjungos

Lietuvos perspektyva 2007–2013 metais. Planavimas, urbanistika, architektûra ir statybos kultûra

MEMORANDUMAS

rà iki Barguzino álankos, lankytis upiø þe-mupiuose.

Be pagrindinës uþduoties – tirti be-stuburiø hidrofaunà paèioje eþero akva-torijoje, rinkome ir ichtiologinæ medþia-gà. Chuþiro gyvenvietëje ásikûrusioje þu-vies apdirbimo ámonëje pirmà kartà su-sitikau su Graþina Ruèyte, dabartineLandsbergiene, ir lietuviais þvejais, gau-dþiusiais þuvis ámonei. Kartà vasarà, ge-rai naktá ámigus profesoriui ir jo drauguiIrkutsko medicinos instituto rektoriui Ni-kitinui, su laivo komanda Provalo álanko-je slapèia paspæstais tinklaièiais sugavo-me keletà stambiø erðketø. Nors ðio bra-konieriavimo organizatorius buvo laivokapitonas G.Èerepanovas, uþ tai rytà pro-fesoriaus rûsèiausià iðbarimà teko iðklau-syti man, kaip atsakingam uþ þvejybosárankiø naudojimà.

Kitais metais, spalio mënesá gaudy-dami þuvá Selengos upëje, buvome pa-tekæ á tragiðkà situacijà. Á skersai farvate-rio uþmestà plaukiamàjá tinklaitá per ke-liolika minuèiø ásipainiojo apie pustonis ánerðtà migruojanèiø omuliø, kuriuos suskæstanèia nuo perkrovimo valtimi tik di-dþiausiomis pastangomis pavyko iðpluk-dyti á krantà. Ið èia su pasûdyto omuliostatinëmis triume po dviejø parø atplau-këme prie þavingø Uðkanio salø, kur ka-pitonas G.Èerepanovas karabinu sume-dþiojo du ruonius, o man su laivo me-chaniku pavyko tinklaièiu sugauti kelias-deðimt baltøjø kirðliø, svërusiø po 2–3 kgir iki tol maþai tyrinëtø.

Reisuose visa laivo komanda dirbda-vo darniai, kvalifikuotai ir grieþtai laikyda-masi reþimo. Iðplaukiant á laivà bûdavopakraunamas pakankamas kiekis mais-

Lietuvos Respublikos aplinkos minis-terija, Lietuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociacija, Lietuvos architektø sàjunga,Lietuvos statybos inþinieriø sàjunga ir Lie-tuvos statybininkø asociacija pradeda ágy-vendinti iniciatyvà „Lietuvos perspektyva2007–2013 metais. Planavimas, urbanis-tika, architektûra ir statybos kultûra“.

Architektûros, statybos ir nekilnoja-mojo turto sektoriai bendromis pastan-gomis siekia vieningo tikslo – pagerintiteritorijø planavimo, urbanistikos, archi-tektûros ir statybos bûklæ Lietuvoje.

Aktyviai pleèiantis nekilnojamojo tur-to rinkai, plëtros sektorius nëra tinkamai

sureguliuotas ir atsilieka nuo dabartinioEuropos lygio. Valdþios ir verslo bendra-darbiavimas yra bûtinas norint suaktyvintipastangas ágyvendinti darnaus vystymo-si strategijà, kuria siekiama, kad ekono-minis augimas spartintø socialinæ paþan-gà ir gerintø aplinkos bûklæ, kad sociali-në politika skatintø ekonomikos augimà,o aplinkos apsaugos politika bûtø eko-nomiðkai efektyvi.

Prioritetiniai tikslai:Ávertinti architektûros ir statybos so-

cialinæ ir ekonominæ reikðmæ Lietuvoje.Ávertinti Lietuvos konkurencingumà

Europos Sàjungos ðaliø planavimo ir sta-tybos sistemø kontekste.

Ugdyti visuomenës vertybes, aukðtusarchitektûros ir statybos standartus, ug-dyti ir skatinti visuomenæ dalyvauti, ku-riant šalies vizijà.

Kurti valstybës plëtros potencialà irinstitucinæ sàrangà, kuri laiku reaguotø áekonominæ ir socialinæ valstybës vysty-mosi brandà. Pasiûlyti valdymo modelá,kuris atitiktø nûdienos ir ateities politiná,ekonominá ir socialiná iðsivystymo lygá.

Siekti ir skatinti visuomeniná dialogàðia tema, átraukti diskusijas á politinæ ða-lies dienotvarkæ.

Skatinti iniciatyvas planavimo, valdy-mo, gamybos ir mokslo srityse.

Siekti, kad architektûra taptø Lietuvosiðskirtinumà ir savitumà formuojanèiuveiksniu, iðlaikant ir iðryðkinant savità Lie-tuvos kraðtovaizdá, praturtinant já erdvi-niais sprendimais.

Skatinti idëjos konkursus rengiant te-ritorijø planavimo dokumentus bei archi-

�


to atsargø, nemaþai spirito ir keletas sta-tiniø benzino su tepalais. Valgá gana ska-niai gamindavo mechanikas su jûreiviu,miegodavome daþniausiai laive ir tik ret-karèiais palapinëse, pastatytose negyve-namose eþero pakrantëse. Per vakarie-næ gaudavome po vienodà normà spiri-to apðilimui, kurià paprastai perduoda-vau kapitonui arba mechanikui.

Á paskaitas po ekspedicijø gráþdavaupavëlavæs 2–3 savaites, o ilgais þiemosvakarais ir poilsio dienomis universitetoBaikalo eþero muziejuje iðtirdavau ðim-tus formalinu konservuotø zooplanktonomëginiø, pateikdavau ataskaitas apie jøturiná. Uþ tai prof. M.Koþovas, atrodo, iðsavo kiðenës iðmokëdavo man kas më-nesá nedidelá atlyginimà, kurá pridëjæs priestudento stipendijos galëjau pragyventi.

Diplominá darbà paraðiau apie Baika-lo verpetes (klasë Rotatoria). Papildytas1957 m. jis buvo iðspausdintas Biologi-jos ir geografijos moksliniø tyrimø insti-tuto darbø 17 tome. Ðie ir kiti duomenysapie zooplanktonà pateko á M.Koþovomonografijà „Baikalo eþero biologija“ irL.Kutikovos monografijà „Tarybø Sàjun-gos verpetës“. Tuose Mokslø akademi-jos leidiniuose malonu buvo aptikti nuo-rodas apie mano darbà, naujai apraðy-tas kelias verpeèiø rûðis bei formas.

Su pamilto Baikalo kraðto gamta, to-lerantiðkais universiteto dëstytojais ir ben-drakursiais atsisveikinau 1954 m. vidur-vasará, gavæs paskyrimà bei Irkutsko sri-ties MVD valdybos leidimà vykti dirbti áNovosibirskà – pietø Sibiro sostinæ antObës krantø.

Á savo kraðtà gráþti leidimà gavau 1957metais.

tektûrinius konkursus projektuojant vi-suomeninius pastatus.

Siekti, kad vertingiausi naujosios ar-chitektûros objektai bûtø átraukti á saugo-mø vertybiø sàraðus.

Memorandumà pasirašiusieji yra at-viri tolesnei iniciatyvai ir bendrai veiklaisu kitomis institucijomis ir organizacijo-mis, suinteresuotomis prioritetiniø tiksløágyvendinimu.

Memorandumà pasirašo:Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaMinistras Arûnas KundrotasLietuvos nekilnojamojo turto plëtrosasociacijaPrezidentas Robertas DargisLietuvos architektø sàjungaPirmininkas Kæstutis PempëLietuvos statybininkø asociacijaPrezidentas Adakras ŠeštakauskasLietuvos statybos inþinieriø sàjunga

Pirmininkas Algirdas Vapšys

Islandijos jûros gërybës

Islandija – atoki, plyna, vietomisveikianèiø geizeriø ir fumaroliø rus-nojama, milþiniðkais lavø srautais ið-vagota Ðiaurës Atlanto vandenynotoliuose pasiklydusi sala. Ypatingøgamtiniø iðtekliø, iðskyrus nepakar-tojamà atðiaurià gamtà, geotermi-nius ðaltinius, veikianèius ir uþgesu-sius ugnikalnius, neturi. Taèiau gam-ta nepaðykðtëjo Islandijai jûros gë-rybiø. Jø iðties gausu. Pakraðtiniuo-se vandenyse ðelfo zonoje daug ávai-riø þuvø rûðiø, moliuskø, dygiaodþiø,kitø dugno gyvûnø. Aplinkiniuosevandenyse atskirais metø laikaisplaukioja dideli pilkøjø banginiø ir ke-liø rûðiø ruoniø bûriai.

Islandijos ekonomikos raida bu-vo permaininga: pinigai, gaunami uþ-sienio rinkose uþ þuvies laimikius, tarpjø ir uþ ðaldytas þuvis, supirktas RytøEuropos rinkose, nulemdavo, ar ða-lies ûkis kils, ar puls á ekonominæ dep-resijà.

Beveik nuo 1881 m. iki 1976 m.þuvys sudarë per 89,71 proc. bendroIslandijos eksporto. 1950 m. ið ilga-laikiø stebëjimø duomenø paaiðkëjo,kad labai sumaþëjo sugaunamømenkiø. Bûgðtauta, jog ðios þuvys vi-sai iðnyks, kaip kadaise gausios bu-vusios Atlanto silkës. 1958 m. men-kiø laimikiai siekë per 8,5 mln. t, o1970 m. sugauti tik versliniu poþiûriuneþymûs kiekiai.

Ið Vakarø Europos ekonomikos is-torijos þinoma, kad jau nuo anksty-vøjø viduramþiø aplinkiniuose Islan-dijos vandenyse steigiamas ðios ða-lies þvejybos monopolis. XX a. 6-àjádeðimtmetá, þinant, kad menkiø bio-loginiai iðtekliai sparèiai maþëja, uþ-sienio ðaliø þvejojimas ðios ðalies te-ritoriniuose vandenyse pasidarë ypaènepageidaujamas. Neatsitiktinai vi-

Gamtosau-gos teisës

istorija

„MenkiøEgidijus BACEVIÈIUS

Nesutarimai dël þuvø ne kartà ásiplieksdavo taiviename, tai kitame senosios ir moderniosiosEuropos pakraðtyje. Jûrinës teisës ir þuvø iðtekliønaudojimo istorijos poþiûriu labai svarbûsdaugelio dëmesá á Ðiaurës Atlanto þvejybos plotusatkreipæ nesutarimai dël pagrindiniø versliniøþuvø, arba vadinamieji „menkiø karai“.

karai“ sos Ðiaurës ðalys tradiciðkai þvejybàpriskiria uþsienio santykiø sferai ir sa-vo principus atkakliai gina, neveng-damos jø kelti á vieðumà ir tarptauti-niu lygiu spræsti susidariusias konflik-tines situacijas.

„Menkiø karai“

Pagal nuo 1992 m. VaðingtonoAmerikos universitete ágyvendinamà„Mandalos projektà“ ir sudarytà Ap-linkos ir konfliktø registrà (The Inven-tory of Conflict & Environments (ICE))greta 129 apraðomø konfliktiniø at-vejø iðskirti tarp Islandijos ir Jungti-nës Karalystës kilæ nesutarimai, ávar-dijami kaip „Islandijos menkiø karai“.Pirmas oficialus interesø nesutari-mas (geriau þinomas kaip menkiøkaras (The Cod War) ávyko 1958 m.,kai Islandijos Altingas (Althing) – par-lamentas patvirtino leistinà þvejojimolaisvuosiuose ekonominiuose van-denyse nuotolá iki Islandijos krantø,kuris nuo buvusiø 4 atitrauktas iki 12jûrmyliø (nuo 7 iki 12 km). Tuometnesutarimas iðspræstas 1961 m. pra-dëjus tarptautines derybas þvejybosklausimais. Antrasis „apsistumdy-mas“ ávyko 1972 m., tuo metu Altin-gas leistinus þvejybai teritorinius van-denis nukëlë dar toliau, per 50 jûr-myliø (93 km), ir uþsienio ðaliø þve-jams velkatinkliais menkes teko þve-joti vis didesniuose gyliuose. Þvejy-ba didesniuose gyliuose toliau nuokranto didino kuro sànaudas, didë-jo rizika velkatinkliais (tralais) uþkliû-ti uþ aðtriabriauniø povandeniniøgûbriø ir juos sugadinti, dël to kiloþuvø savikaina. Be to, þvejojant di-desniuose gyliuose sëkmë permai-ninga, nes menkës, nors ir bûdamosðaltavandenës þuvys, laikosi 5–8laipsniø pagal Celsijø temperatûrosvandens sluoksniuose ir joms bûdin-gos vertikalios paros migracijos.1973 m. laikinai suderëta, kad ben-dri metiniai Jungtinës Karalystës þve- �

Memorandumas 2006-04-07 pasiraðytasLietuvos architektø sàjungoje


jybos laimikiai laisvojoje ekonominëjezonoje neturëtø virðyti 130 000 tonø. Betsutartis baigësi 1975 m. lapkrièio 13 d.,o jos atnaujinti neskubino në viena iðnesutarianèiø ðaliø. Þvejybos sàlygosþûklës plotuose dar buvo nesuderëtos,o kitas menkiø þvejybos sezonas jau bu-vo pradëtas. Dar daugiau, Islandijos par-lamentas pasiskubino priimti nutarimà,apribojantá kitø ðaliø þvejybà leistinuo-se vandenyse, ir leistinus þûklës rajo-nus nukëlë per 200 jûrmyliø. Tarptauti-në Jûros teisës komisija buvo tik pradë-jusi diskusijas ðiuo klausimu ir galutinásprendimà rengësi priimti vëliau. Sku-botas Islandijos nutarimas daugeliui be-sideranèiø ðaliø buvo netikëtas. Jungti-në Karalystë nesutiko su vienaðaliðku irpirmalaikiu, kitø ðaliø interesus ignoruo-janèiu Islandijos sprendimu ir pagalanksèiau suderëtas sàlygas pasiuntëketuriasdeðimties þvejybos traleriø floti-læ pradëti menkiø þûklës. Taip kilo tre-èias, átampos ir nepasitenkinimo kupi-nas konfliktas. Nesutarimas plëtësi, kolpasiekë apogëjø: du NATO bendrai sëk-mingai „pasistumdë“ ið paþiûros ato-kiuose ir taikiuose Ðiaurës Atlanto van-denyse. Pastarasis „menkiø karas“ tru-ko net septynis mënesius. Apie juosdaug raðë to meto spauda, informavoradijas ir televizija. Ðie nesutarimai kaipneseni konfliktø pavyzdþiai analizuoja-mi daugelyje ðiandieniø ekonomikos irgamtosaugos studijø, aptariami univer-sitetø auditorijose. Ypatingo atgarsiokonfliktas susilaukë dar ir dël to, kad áðiuos daugiau operetinio pobûdþio su-sirëmimus buvo átraukti abiejø NATO na-riø, Islandijos ir Didþiosios Britanijos, ka-riniai patruliniai laivai.

Nesutarimas prasidëjo 1975 m.gruodþio 11 d., kai Islandijos patruliniailaivai ëmë varþyti anglø þvejø laivus iratsitiktinai perpjovë anglø tralerio velka-tinklio lynus. Þvejø ir pasienieèiø kivir-èas netruko iðsiplësti. Islandija á konflik-to rajonà atsiuntë ðeðis gelbëjimo ir dumaþuosius lenkø gamybos patruliniuslaivelius, o Jungtinë Karalystë ginèø te-ritorijoje sutelkë net 22 karines fregatas,kuriø paskirtis buvo lydëti savo ðaliesþvejø laivus, gelbëti jø tralus, teikti uþ-nugará. Ðeði ið devyniø karo laivø visàlaikà budëjo þvejybos rajone, devyni vil-ko specializuotas valtis, trys didieji pa-sienio kontrolës laivai (Miranda, Othel-la, Hausa) uþstojo tralerius. Uþkirsdamaskelià Islandijos pakrantës patruliniø lai-vø „plëðikavimui“, Jungtinës Karalystës

karinis laivynas þvejybiniø traleriø apsau-gai naudojo taikius metodus: darë erd-vines figûras ir taip lydëjo tralerius, lais-vino priëjimus. Manevrø metu þvejybi-nis traleris „Lord Jellice“ kelis kartus prie-kiu grësmingai kliudë Islandijos krantoapsaugos laivà „Aegir“ – yra kelios tik-rai „nedraugiðkos“ nuotraukos. Traleris„St. Geronius“ atakos metu susidûrë suIslandijos pakrantës apsaugos laivu„Odin“. Konfliktui pleèiantis, norint ið-vengti didesniø mechaniniø paþeidimø,þvejybos laivø bortai parengti „karineibûklei“: ðonai apkalti apsauginëmis len-tomis, laivai sutelkti kompaktiðkomisgrupëmis kariniø patruliø uþuovëjoje.Nors þvejø ir patruliø laivø manevruoseiðvengta didesniø nuostoliø (supjausty-ti keli tralai, apgadinti laivø bortai, su-lauþyta áranga, keli þmonës gavo viduti-nio sunkumo traumas), bet grësmingøvaizdeliø tikrai nestigo. Nuaidëjo net pa-bûklø ðûviai. Pagal iðlikusius laivø kapi-tonø raportus þinoma, kad „Thor“ kartàðovë á tralerá „Loydsman“, kiti teigia, kad

tiems, kurie protestuoja prieð amerikie-èiø kariniø baziø buvimà Keflaviko uos-te netoli sostinës Reikjaviko, kaip nevanacionalinio orumo ir vienybës paþeidi-mà. Konfliktui ásisiûbavus JungtinësAmerikos Valstijos pasiûlë karinio kon-flikto tarpininko vaidmená. Deryboms pa-siûlytas NATO bûstinei priklausantis mi-nëtasis Keflavikas. Vyriausiuoju derybi-ninku pasisiûlë bûti anuometinis NATOsekretorius dr. Dþosefas Lansas (JosephLuns).

PasekmësDeryboms pasibaigus, po ðeðiø më-

nesiø, t.y. 1976 m. geguþës 2 d., ásiga-liojo tarptautinis Jûros teisës nutarimas,pagal kurá uþsienio þvejybiniams trale-riams bendruose teritoriniuose vande-nyse leidþiama þvejoti ne arèiau kaip 200jûrmyliø (370 km) nuotoliu nuo Islandi-jos krantø. Siekiant apsaugoti þuvø iðtek-lius, nutarta, kad vietoj anksèiau þvejoju-siø 93 vienu metu rajone gali bûti ne dau-giau kaip 24 traleriai. Keturiuose ypaè ver-tinguose rajonuose Islandijos gamtosau-gininkø dëka menkiø þvejyba nutraukta.Ávesta apribojimø dël laimikiø dydþiø. Da-bar jie negalëjo virðyti 50 000 tonø. Me-tais anksèiau kvotos apkarpytos ir kitøvalstybiø þvejams: Vokietijai leista sugautitik iki 5000 t, Belgijai – 1500 tonø. Tø pa-èiø metø kovà kvotos sumaþintos Nor-vegijos ir Farerø salø þvejams.

Nors konfliktas iðspræstas Islandijosnaudai, politologai ir jûros teisës specia-listai primena, kad naujausias nutarimas

�

Menkiø karo metu laivø susirëmi-mai atrodë iðties grësmingai

Lietuvos karinis patrulinis laivas „Dzûkas“ ties pilkàja zona (2003 m.)

buvæ net trys, lai-më, netaiklûs ðû-viai. Atskirais at-vejais átampa bu-vo pasiekusi ga-lutinæ ribà ir atro-dë, kad be kitøðaliø ásikiðimonebus apsieita.

Konfliktosprendimas

Nuo pat kon-flikto pradþios vy-ravo vieðoji Ðiau-rës ðaliø nuomo-në, palaikiusi maþà valstybæ. Ðalys kaipniekad buvo vieningos ir uþëmë princi-pinæ gynybinæ pozicijà. Teisintasi, kad,nesiëmus veiksmingø priemoniø dël ne-riboto eksploatavimo, gali bûti iðeikvotiversliniø þuvø iðtekliai – ðalies ekonomi-nës gerovës pagrindas – ir kad juos bû-tina apsaugoti, net jei ir reikëtø panau-doti karines priemones. Daug kas ðá tei-sëtà nesutarimø argumentà suprato.

Á konflikto rajonà pradëjus telktis ka-ro laivams, 1976 m vasario 19 d. Islan-dija nedelsdama nutraukia diplomati-nius santykius su Jungtine Karalyste. Ki-lo sàmyðis abiejø ðaliø vyriausybëse.Skubiai suðaukiamas Islandijos Altin-gas. Ðiaurës ðaliø tarybos kraðtutiniaikairieji atvirai reikalavo vieðai pasmerktiJungtinæ Karalystæ, ir tarybos prezidiu-mas sunkiai iðvengë ðios nemaloniosprocedûros. Iðkilo diplomatinë dilema:kaip „ðitaip bendraujanèios“ ðalys galibûti NATO aljanso narës?! Baimintasi,kad toliau aitrinti ginèà bus naudinga


ir dël jo kilæ debatai nustelbë faktà, kadjau 1974 m. liepos mënesá tarptautinisHagos tribunolas padarë nedviprasmið-kà sprendimà Jungtinës Karalystës nau-dai, o dar ankstesne 1961 m. sutartimiIslandija buvo ásipareigojusi pripaþintiðios organizacijos jurisdikcijas. Kad irkaip ten bûtø, bet maþos „tautos teisëtisiekiai“ buvo iðgirsti, ir islandai pagrástaididþiuojasi ðia tarptautine pergale. Su-derëtos sàlygos, neskaitant kai kuriø ne-esminiø patobulinimø, iðliko ir ðiandien.

O kai dël Jungtinës Karalystës, tai josþvejybos pramonë anuomet patyrë dide-liø nuostoliø. Aplinkiniuose Islandijos van-denyse ðios valstybës þvejai kasmet su-gaudavo þuvø, kuriø bendra vertë siek-davo per 23,1 milijono svarø sterlingø.

gûnø tarpais ásiplieskia tai viename, taikitame pasaulio regione. Prisiminkimekad ir 1992–1998 m. pavasará Ispanijosþvejø ir Kanados patruliø laivø susidûri-mus prie Niûfaundlendo, grësmingusnorvegø ir rusø laivø suartëjimus Baren-co jûroje, rusø ir japonø susikirtimus (ei-liná kartà aidëjo pabûklø salvës!) Toli-muosiuose Rytuose.

Netrûksta analogiðkø „pasistumdy-mø ir pasigrûmojimø“ tarp kaimyniniøðaliø Baltijoje. Plaèiai nuskambëjæ len-kø þvejø laivø trumpalaikiai „netyèiniai“nuklydimai á Vokietijos ekonominius van-denis, 2003 m. pavasará þvejybos ben-drovës Baltlantos traleriø paþvejojimai„rûke dreifavus“ á atkampius Latvijos arRusijos vandenis, ties Kaliningrado sri-timi. Kaimyniniø ðaliø þvejø „apsilanky-mai“ mûsø teritoriniuose vandenyse, de-ja, vedami tø paèiø tikslø – menkiø.

Nuo 1992 m. laikinai galiojo Ðvedi-jos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos patvirtin-tas protokolas dël jûriniø sienø Baltijo-je. Iki ðiol Lietuvos-Latvijos siena jûrojenustatyta, bet neratifikuota. Sutartá dëlsienos delsiama patvirtinti, mat ginèyti-noje ðelfo dalyje aptikta naftingø klodø,ir tai tik aitrina diskusijas ðiuo klausimu.Ypatingø nesutarimø su þvejais iki tol ne-buvo. Bet 1999 m. sutartá dël sienos jû-roje pasiraðë abiejø valstybiø vadovai,

ir Lietuvos laisvoji ekonominë zona pra-siplëtë per 5000 kvadratiniø kilometrøðiauriau. Subruzdo kaimyninës ðaliesþvejai. Pasak jø, pagal naujàjà sutartá Lie-tuvai atiteko þuvingiausi Latvijos þvejøplotai, nes vadinamojoje „pilkojoje zono-je“ (Latvijos ir Lietuvos ekonominiø zonøparibyje: ICES 791, 757, 723, 689 þvejy-biniø kvadratø pietinëje dalyje, t.y. ties 57O

1ó? rytø platuma) Latvijos þvejai suþve-jodavo didþiausià dalá menkiø. Buvo ra-ginama sutarties Seime nepatvirtinti iranuliuoti, antraip grasinta laivais blokuo-ti Ventspilio ir Liepojos uostus. Eiliná kar-tà prisimintas Bûtingës terminalas ir ne-iðspræstas nuostoliø þvejams kompensa-vimo klausimas. Didesnio atgarsio þi-niasklaidoje susilaukë 2003 m. lapkritá pa-vieðintas faktas, kai Lietuvos karinis pat-rulinis laivas „Dzûkas“ sulaikë latviø þve-jybiná tralerá „Sakta“. Laivo paþeidëjo tà-syk á uostà neparvilko, tuo konfliktas lygir baigtas („Klaipëda“ 2003 m., 21 d.). Áanalogiðkà situacijà yra pakliuvæ ir Lietu-vos þvejai, kai naujuose plotuose teisë-tai þvejojantys laivai anapus menamossienos per matomà nuotolá buvo „lydi-mi“ Latvijos kariniø patruliniø laivø arbakai per iðmestus menkinius valinius tin-klus perplaukdavo laivai ir nepataisomaijuos sugadindavo. Manoma, kad, esantEuropos Sàjungoje, tokie konfliktai savai-me iðnyks, nors kol kas pagal galiojan-èius ES normatyvus paliktas nutarimas„dël teisës þvejoti tradiciniuose ekonomi-niuose vandenyse“, kurie, kaip minëta,dar nepatvirtinti.

Taigi, kaip matyti ið tolimos istorijos irnesenø ávykiø, gyvieji ir negyvieji gam-tos iðtekliai aptemdo ne vienos valstybëskaimyninius santykius. Prieþastys ir pa-sekmës, nepaisant skirtingø kultûriniø tra-dicijø, ið esmës visur tos paèios, skiriasitik jø sprendimo bûdai. Juos lydinèiostarptautinës diskusijos tik primena ásise-nëjusias þmonijos bëdas. Galbût moder-ni Europa iðsiugdys civilizuotus tokiø kon-fliktø sprendimo bûdus, puoselës mokë-jimo taikiai susitarti bendravimo kultûrà?Neseni konfliktai byloja, kad iki iðganin-gos taikos dar toli. Jûros teisës specia-listai áspëja: kada ásiplieks naujas „þuvøar panaðus iðtekliø karas“ – tik laiko klau-simas, ir tai bus sunkus iðbandymas at-eities diplomatams ir teisininkams.

Straipsnis parengtas naudojantis dr.D.Kesselbaumo „Mandalo projekto“ irAplinkos ir konfliktø registro (The Inventoryof Conflict & Environments (ICE)) bei kitøðaltiniø duomenimis ir nuotraukomis.

Ðiø laikø nesan-taikos Baltijojeobjektu tampaþuvys. Autorius suBaltijos menke(Gadus morhua,calarias (L.)

Jungtinës Karalystës þvejybinis traleris „St. Gerontius“ atakuoja Islandijos krantøapsaugos laivà „Odinà“

Nuo konflikto pradþio-je siûlytø 150 000 t pa-vyko iðsiderëti tik 50000 tonø. Po ðeðiø më-nesiø Jungtinë Kara-lystë, pasipiktinusi to-kiomis sàlygomis, vi-siðkai atsisakë þvejotiaplinkiniuose Islandi-jos vandenyse ir savopastangas nukreipë ákitus þûklës rajonusÐiaurës Vakarø Atlan-te. Labiausiai nukentë-jo þmonës: apie 1500þvejø ir per 7500 sau-sumoje dirbusiø þmo-niø neteko darbo. To-kios tad buvo skau-dþios pasekmës, kai-na, kuri buvo sumokë-ta, kad atokiuose Ðiau-rës Atlanto vandenysevël ásivyrautø santarvë.

Nesutarimai kitur irBaltijoje

Þuvø iðtekliai pa-saulio vandenynuosegrësmingai maþëja, oanalogiðki „þuvø karai“tarp þvejø ir þuvø iðtek-lius sauganèiø parei-

�


Lietuvos mokslø akademijos bibliote-koje ð.m. balandþio 4-àjà buvo atidarytaádomi paroda „Senasis baltø tikëjimas“.Ekspozicijos stenduose – informaciniaibaltiðkosios mitologijos iðtekliai ir jø in-terpretacijos, pradedant nuo pirmosiosLietuvos istorijos, paraðytos MotiejausStryjkovskio 1582 metais.

Bepigu dabartiniams tyrinëtojams –stenduose puikuojasi keturiø tomø „Bal-tø religijos ir mitologijos ðaltiniai“. Ðá epo-chinës reikðmës veikalà, pateiktà skaity-

„Lyginamajai religijos istorijai lietuviøbei latviø tautosaka ir liaudies menas

turi tokià pat vertæ, kokià baltø kalbosturi indoeuropieèiø prokalbës rekonst-

rukcijai. Ikikrikðèioniðkasis sluoksnisèia yra labai senas, ir jis, be abejo,

siekia prieðistoræ, bent jaugeleþies amþiø...“

Marija Gimbutienë

SenasisProf. dr. Libertas KLIMKA

P a r o d o s

baltø tikëjimas

moru, bet didele meile savosios tautosistorinei atminèiai ir tradicinei kultûrai.

Tad kà sako ðaltiniai apie senàjá baltøtikëjimà? Kokius dievus garbino tolimi lie-tuviø protëviai, kaip juos ásivaizduodavo,kokias aukas jiems atnaðaudavo, kokiospagalbos ið jø tikëdavosi? Ir kodël visatai turi rûpëti ðiandienos þmogui?

Istorikui – suprantama: mitologija ir re-ligija yra aukðèiausias etnoso dvasinio gy-venimo lygmuo. Todël tikëjimas neretai nu-lemdavo ir ávairiø istoriniø ávykiø prieþastis.Be tokiø studijø taip pat neámanoma su-prasti daugelio etninës kultûros reiðkiniøgiluminës prasmës. Èia slypi raktas á liau-diðkøjø paproèiø, dainø ir pasakø tekstø,net tautodailës ornamentø suvokimà.

Gilesnë paþintis su tautos istorija tik-rai gali bûti pravarti ir nûdienos kultûrosrenginiø organizatoriams. Graikø mitolo-gija, gerai þinoma ið Homero tekstø, mai-tino visà Vakarø kultûros tapsmà bei rai-dà. Dailëje, teatre ir literatûroje mitologi-niai siuþetai ákvepia kûrëjus iki ðiol, – jietiesiog neiðsemiami. Tad kodël lietuvið-

kosios mitinës bûtybës negalëtø bûtiðventës ar renginio simboliais, veikëjaisar tiesiog vyksmo aðimi? Juk pastarai-siais metais taip plinta mitologiniai var-dai: Gabija, Þemyna, Medeina, Vaiva…

Baltai nesukûrë savo raðto, nepalikosavøjø ðventøjø tekstø ir ritualø kanonø.Apie jø religijà ir kultus galima spræsti tikið trumpø þinuèiø kaimyniniø kraðtø kro-nikose ir metraðèiuose, keliautojø pasa-kojimø. Vadintina tai senuoju tikëjimu, pa-

þymint ikikrikðèioniðkàjá egzistavimo lai-kotarpá (terminas „pagoniðkasis“ yra ága-væs neigiamà atspalvá, nors lotyniðkaiviso labo reiðkia „kaimiðkàjá“).

Antikos autoriai apie baltus nedaugteþinojo. Keletas pastabø yra graikø is-toriko Herodoto (V a. pr. Kr.) ir romënoP.K.Tacito (I a. po Kr.) darbuose. XI a. apiebaltø religijà raðë vokieèiø geografasAdomas Brëmenietis, arabø keliautojasIdrisis. Kai kuriø þiniø yra hagiografijo-se, apraðanèiose ðv. Vaitiekaus nuþudy-mà Prûsuose. Toliau chronologiðkai ei-na XIII–XV a. kryþiuoèiø kronikos, rusømetraðèiai – ðiuos ðaltinius reikëtø ver-tinti kaip labai nepatikimus, raðytus prie-ðiðkai mûsø kraðtui nusiteikusiø þmoniø.

Pagoniðkoji praeitis dar tebebuvo gy-va þmoniø atmintyje ir XVI a., kai buvo ra-ðomos pirmosios Lietuvos istorijos (A.Gva-ninio, M.Stryjkovskio darbai). Po Lietuvoskrikðto daug senosios religijos dalykø vir-to liaudiðkaisiais tikëjimais ir paproèiais.Etiologinëse sakmëse ir stebuklinëse pa-sakose irgi galima atpaþinti mitø nuotru-pas. Apie religines praktikas kartais pra-byla ir archeologiniai radiniai. O pagal le-

„Baltø religija yra nepaprastaiádomi, kadangi per etnografijà ir

folklorà pasireiðkia ypatingas josarchajiðkumas“.

Mircea Eliade

„Turint galvoje, kad vëliø valdovas yra ir karo dievas, visai supran-tama, kad kiekviena lietuviø gentis þygiuoja á karà su savo vëliava,

su visais savo mirusiaisiais, semdamasi ið jø jëgø ir dràsos“.

tojams originalø kalbomis ir vertimais suspecialistø komentarais, rengti spaudaipradëjo iðkilusis mitologijos tyrinëtojasprofesorius Norbertas Vëlius. Uþbaigti lei-dybà tenka jo mokiniams...

Gaila, bet pastaruoju metu darbø iðlietuviðkosios mitologijos tyrinëjimø paste-bimai sumaþëjo. Juolab trûksta funda-mentaliø studijø. Parodos rengëjai ir sie-kë atkreipti visuomenës dëmesá á moksli-næ senosios mitologijos ir religijos proble-matikà, paakinti jaunimà domëtis ðiaisklausimais. Ir dar: þiniasklaidoje bei po-puliariojoje literatûroje nuðvieèiant ðiuosklausimus, labai daþnai pasitaiko klaidin-gø aiðkinimø ir netiksliø interpretacijø.

Kita vertus, gal atsiras meno þmoniø,norinèiø mitinius ávaizdþius perkelti á vaiz-duojamojo meno formas, taip iðlaikantgyvus ryðius tarp gilios praeities ir dabar-ties bei ateities. Ir geriausias pavyzdysèia – parodà puoðiantys dailininkës Ge-novaitës Jacënaitës kûriniai. Keramikësá mitinius personaþus pasiþiûrëta ðiuolai-kinio þmogaus akimis – su ðvelniu hu-

„Mûsø protëviai, kaip ir senovësromënai, indai, keltai, buvo susikûrævieno aukðèiausiojo Dievo sàvokà.Turëjo turtingà panteonà, sudëtin-gas kulto apeigas, originalià simbo-likà, savitai árengtø ðventyklø“.Pranë Dundulienë

AlgirdasJuliusGreimas


mizmo bruoþai bei moteriðkosios giminësdievybiø kultai. Archeomitologijos pradi-ninkës M.Gimbutienës terminu, tai esàsSenosios Europos paveldas. Struktûrizuo-tà religinæ sistemà, atitinkanèià ir visuo-menës sandarà, turëjo karingos indoeu-ropietiðkos kilties gentys. Dievø hierarchi-jos virðûnæ ten uþima trys vyriðkos gimi-

„O panagrinëti baltø mitologijàregioniniu aspektu tiesiog skatinteskatina patys senieji mitologijosðaltiniai, kuriø yra iðlikæ ið visø trijøbaltø gyventø arealø“. Norbertas Vëlius

gendas bei padavimus apie ávairias vie-toves galima susekti senovës ðventvietes– alkø kalnus, giraites, ðaltinius, akmenis.Atskirø baltø genèiø religinëms sistemomsrekonstruoti trûksta duomenø. Tyrinëtojaiþino tik pagrindinius skirtumus tarp lietu-

„Ugnis pradeda, ugnis uþbaigia,kartu pratæsdama, naikindama irgaivindama. Mirusysis, patikëtasugniai, tiesiog patenka á kosminësregeneracijos vyksmà, á patá kosmo-gonijos procesà, ir jo „atgaivini-mas“, jo atgimimas vyksta amþina-jai ugniai tarpininkaujant“.Gintaras Beresnevièius

viø, latviø ir prûsø tikëji-mo. Taèiau bendrumøèia gerokai daugiau,juolab kad kitados bû-ta ir bendro indoeuro-pietiðkojo pagrindo.

Tyrinëjimai rodo,kad apskritai baltø reli-gijos ir mitologijos struk-tûroje galima áþvelgti duskirtingo laikotarpiosluoksnius. Tam tikrøpasaulëþiûros elemen-tø yra net ið ikiindoeu-ropietiðkojo substrato,kur ypaè ryðkûs tote-

nës gamtos galiø personifikacijos: aukð-èiausias Dievas, Visatos kûrëjas ir gyve-nimo ástatymø davëjas, bei Perkûnas ir Ve-linas, kuriø nesantaika suka metø ratà...O apskritai dievai ir mitinës bûtybës yratrijø lygmenø: kosminio, þmogaus likimo,metø darbø globos.

Modernus religijos ir mitologijos tyri-nëjimas turi bûti kompleksiðkas, naudo-jant visus ðaltinius. Istoriniu lyginamuojumetodu baltø religijos metmenis privalugretinti ir su kitø tautø kultûros reiðkiniais.Tyrinëtojø laukia dar daug darbo, ir labaisvarbaus, nes, tik rekonstravus baltiðkà-jà religijos sistemà, ámanoma kalbëti apieindoeuropieèiø protautës religijà.

Monumentaliai irsavitai apie etninæ tradicijà

ir meilæ knygaiDailininkës Albinos Makûnaitës 80-meèiui

Sunku bûtø trumpu þodþiu aprëptivisà iðkilios dailininkës Albinos Makû-naitës kûrybiná palikimà. Grafikos me-no puoselëtojos jubiliejaus proga prisi-minkime nors kelis jos nuopelnus etni-nës tradicijos sklaidai ir knygos menui.

Monumentalaus braiþo grafikë buvojautri þodþiui ir imli kultûros paveldo tur-tams. Jos talentas skleidësi, klestëjo ir ak-tyviausiai reiðkësi sovietmeèio tikrovëje.Tuomet mums buvo svarbu iðsaugoti sa-vo etninius pagrindus, kurie natûraliai glû-dëjo dailininkës prigimtyje. Tai buvo josákvëpimo ðaltinis; ið jo semdavosi jëgøkurti áspûdingus kûrinius, kurie, byloda-mi apie gimtojo kraðto kultûros gelmes,sugestyviai veikë mûsø etninæ savimonæ.Labai savitai interpretuodama etniná lo-bynà, A.Makûnaitë sëkmingai reiðkësikurdama savo raiþiniø lakðtus (estam-pus), jø tuomet garsëjanèius ciklus. Dai-lininkës kûrinius ávertino Lietuvos menoþinovai ir visuomenë. Ðiandien jos kûri-niai – reikðminga lietuviðkosios grafikosaukso fondo dalis. Didelë dailininkës mei-lë þmogui ir pagarba jo kûrybinëms ga-lioms, didþiulis darbðtumas ir sugebëji-mas ligi galo atsidëti kûrybai buvo jos bû-dingiausias ir ryðkiausias bruoþas.

Ðiandien dailininkës darbai, su-kaupti muziejuose ir privaèiuose rinki-niuose, patvirtina, kad dvasinis tautospalikimas, kaip universali visai þmoni-jai vertybë, turi bûti nuolat prikeliama irnaujai permàstoma. A.Makûnaitës kû-riniai neatkartoja etnografinio palikimo– plëtodama liaudies iðmintá ir susieda-ma patirtá su dabarties realijomis, ji su-kuria naujas vertybes. Individuali kûrë-jo galia priverèia tà patirtá suskambëtinaujai, savitai. Individualios kûrybos dë-ka etniniai dalykai, atgimdami naujomisformomis, ásiamþina kultûroje.

Albina Makûnaitë buvo viena ið tø pir-møjø pokario aukðtosios dailës mokyk-los absolventø, kurie atvërë naujà lietu-viðkos knygos meno raidos puslapá. Vaiz-dø kalbos bûdu savitai tartas jø þodis tu-rëjo áspûdingà poveikio galià, kylanèià iðtradicijos gelmiø, ið dràsiø ieðkojimø pro-verþiø. Apdovanojimai Lietuvoje ir uþsie-nio forumuose – nenuginèijami mûsø kny-gos meno sëkmës árodymo faktai, áamþi-nantys taip pat ir Albinos Makûnaitës nuo-pelnus gimtojo kraðto kultûrai.

Antrajame pokario deðimtmetyje jau-nai, talentingai dailininkei buvo patikëtasvarbi misija: iliustruoti mûsø literatûrosklasikø ir keliø jos laikotarpio raðytojøknygas. Literatûriniai veikalai, þadinda-mi dailininkës kûrybinius impulsus, ta-po iðraiðkingomis dailës kûriniø figûro-mis, epizodais, meno kalba atskleidþian-èiais dramatines bûties kolizijas.

A.Makûnaitë daug nusipelnë mûsøkraðto ðvietimo sistemai. Dailininkë la-bai dþiaugësi, kai ið leidëjø gaudavo pa-siûlymø iliustruoti pasakas. Ið jos sukur-tø knygeliø mûsø vaikai mokësi paþintipasaulá. Net septynios pirmokëliø kar-tos mokësi ið jos gausiai iliustruoto ele-mentoriaus Vyturëlis (1973). Tai labaimiela ir gyva knyga, pilna vaikiðko þa-vesio ir liaudies iðminties. Jos iliustruo-ta pasaka „Saulës vaduotojas“, iðvers-ta á 19 pasaulio kalbø, plaèiai pasklidotolimuose kraðtuose.

Dailininkë sëkmingai reiðkësi portre-to þanre. Ji pieðë ir iðraiþë SalomëjosNëries, Ievos Simonaitytës, Juozo Mil-tinio, Juozo Blëdþio, Balio Dvariono irdaugelio kitø asmenybiø graviûras.A.Makûnaitë ypaè þavëjosi S.Nëries po-ezija; su didþiu atidumu ir meile ji su-kûrë ne vienà jos portretà.

Talentingi Albinos Makûnaitës dar-bai buvo ávertinti Lietuvos valstybinepremija (1966), o uþ pasiðventimà me-nui, puikiø darbø ciklus jai buvo suteik-ti nusipelniusios meno veikëjos (1965)ir liaudies dailininkës (1986) vardai.


Prof. habil.dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS


Autoriams teko pakeliautiAukðtutinio Provanso gamti-niame geologijos parke(Réserve Naturelle de géolo-gique de Haute-Provence), ku-rio muziejai ir ekspozicijos yraSubalpëse Dinë le Bainso,Sisterono ir Kastelano mies-teliuose. Pasibaigus tarptau-tiniam geologijos mokslø isto-rijos simpoziumui “Alsidas

Aukðtutinio ProvansoLeonora Þivilë GELUMBAUSKAITË,

Algimantas GRIGELIS

Gamtiniø geologijos parkø sàjûdis pastaraisiaismetais pleèiasi daugelyje pasaulio ðaliø. Ðià veiklà

remia UNESCO Tarptautinis geoparkø tinklas, Europojeveikia Geoparkø asociacija.

geologijos parkø takaisd’Orbinji: jo gyvenimas ir dar-

bai”, skirtam ðio áþymiojoprancûzø geologo ir paleon-tologo 200 metø jubiliejui, pa-likome La Grand Galerie del’Evolution ir Paryþiaus ðurmuláir, per dvi su puse valandosgreituoju TGV traukiniu pralë-kæ 700 km, iðlipome tyliameAvinjono pakraðtyje pietryèiøPrancûzijoje. Tris dienas po

Aukðtutinio Provanso gamtinágeologijos parkà, vienà ið al-pinës kalnodaros regionø,mus vedë puikûs prancûzøgeologai – parko direktoriusÞanas Simonas Pagë (Jean-Simon Pagès) ir nenuilstantigeologë dr. Mijetë Giomar(Myette Guiomar). Aukðtutinio

Provanso Subalpës – tai d’Or-binji geologiniø tyrimø rajo-nas, kur jis nustatë juros irkreidos aukðtø stratotipus.

Laiko tëkmë 2002 m. lëmëðvæsti áþymiøjø XIX a. geolo-gø Alsido d’Orbinji ir IgnotoDomeikos jubiliejinius metus.Ðie du þmonës abu buvo su-

Alsidas Desalinas d’Orbinji(1802–1857), Gamtos istorijosmuziejaus profesorius



sijæ su Paryþiumi, jie buvo vie-naamþiai, taèiau jø likimai – vi-siðkai skirtingi. TalentingasisAlsidas Desalinas de Orbinji(Alcide Dessalines d’Orbig-ny), paleontologas, geologas,natûralistas ir keliautojas, gi-më Kujorone (Coueron) prieNanto 1802 m. rugsëjo 6 die-nà. 1824 m. baigë aukðtuo-sius mokslus. Jaunasis moks-lininkas itin domëjosi mikro-skopiniø gyvûnø grupe, ku-riuos jis pavadino “foraminife-rais”ir pagrindë mikropaleon-tologijos metodà geologijoje.1826 m. gabusis jaunuolis bu-vo pakviestas á Prancûzijosmokslø akademijos ekspedi-cijà, vadovaujamà barono Fe-rusako, tirti Pietø Amerikos þe-myno. Ekspedicija truko sep-

tynerius metus, aplankë Bra-zilijà, Argentinà, Èilæ, daugiau-sia tyrë Bolivijà ir Peru. D’Or-binji gráþo á Paryþiø 1834 m.,ekspedicijos rezultatus 1834–1847 m. paskelbë 11-os tomødarbe „Kelionë á Pietø Ameri-kà“ (Voyage dans l’AmériqueMéridionale). Èarlzas Darvi-nas apie ðá veikalà sakë, kad„… tai XIX amþiaus mokslo pa-minklas“. D’Orbinji 1842 m.apraðë ir Èilës juros sistemosfosilijas, matyt, gavæs jas perPjerà Armandà Dufrenua iðI.Domeikos. 1843 m. d’Orbinjitapo Prancûzijos geologø sà-jungos prezidentu, 1853 m. –Gamtos istorijos muziejausParyþiuje profesoriumi. Muzie-jus yra garsiajame Botanikossode (Jardine des Plantes),kurá ákûrë 1635 m. Liudviko XI-II gydytojas Heruaras (Hérou-ard) kaip Karaliðkàjá gydomø-jø augalø sodà. Seniausias so-de 1636 m. pasodintas medis– akacija arba „skërio medis“(locust tree) – gyvuoja iki ðiol.Po XVIII a. Prancûzø revoliuci-jos sodas buvo pavadintas Bo-tanikos sodu, o 1793 m. Kon-ventas jame ákûrë Gamtos is-torijos muziejø. Su muziejumisusijæ didieji jame dirbæ Pran-cûzijos gamtininkai, kaip Biu-fonas, Þorþas Kiuvjë, EtjenasÞofrojus Sent-Ileras, Bernar-das Dþiusi, Lamarkas, Sent-Bernaras. Jø vardais pavadin-tos aikðtës ir gatvës apie mu-ziejø, parke stovi paminklasBiufonui ir auga jo pasodintasmilþiniðkas platanas. Muzieju-je saugomos kolekcijos, su-rinktos garsiøjø XIX a. moksli-niø ekspedicijø metu bei vëles-niais laikais. Prie áëjimo á mu-ziejø dëmesá traukia didþiulëssekvojos daugiau kaip 2 mskerspjûvis. Jos rieviø skaièia-vimas rodë jà jau augus Kris-taus gimimo metu.

Gráþæs á Paryþiø, d’Orbinjinepaprastai produktyviai dir-bo, sukaupë per 100 000 fo-silijø egzemplioriø kolekcijà,paskelbë veikalus apie Pran-cûzijos paleontologijà ir stra-tigrafinæ geologijà. Remda-masis geologiniais ir paleon-tologiniais tyrimais, d’Orbinjisukûrë juros, kreidos, paleo-geno geologiniø sistemø stra-tigrafijos pagrindus, iðskyrë

penkias naujas sistemas ir 27aukðtus Aukðtutinio ProvansoAlpëse, Paryþiaus ir Akvitani-jos baseinuose, Ardënuose.Jo tirti tø aukðtø stratotipai sau-gomi kaip gamtinis geologijospaveldas, paþymëti informaci-niais stendais. Apie 11 tûkstan-èiø jo apraðytø naujø rûðiø yrapripaþintos ðiuolaikinëje pale-ontologijoje. D’Orbinji mirë

tvarkomà akinanèiai baltø klin-èiø Orgono karjerà, kuriameyra urgonio aukðto stratotipas.Toliau vykstame á Apèio mies-telá, kurio pakraðtyje buvo d’Or-binji iðskirtas apèio (gargasio)aukðto stratotipas; dabar, de-ja, sunykæs, nes uþstatytas pa-statais. Atvykstame á Baremiomiestelá, kuris visas yra lyg irgeologijos muziejus, centrinë

gatvë dekoruota áspûdingaisamonitais, o baremio aukðtostratotipas yra miestelio apy-linkëse, kelyje á de Anglë.

Svetingai apnakvyndinti Di-në le Bainso miestelyje ásikûru-sioje Aukðtutinio Provanso ge-oparko bûstinëje, kità dienà ky-lame aukðtyn á Alpes, aplanko-me juros periodo sinemiûrio, to-ario, bajosio aukðtø stratotipus,pakylame iki La Klapë perëjos,kuria Napoleonas Bonapartas1815 m. slapta gráþo ið Italijos áPrancûzijà. Nusileidþiame áKastelano miestelá, sirenø ir fo-silijø muziejø.

Ðio straipsnio autorëBaremio miestelyje,kur nuostabûsamonitai eksponuo-jami centrinëjegatvëje

Ðio straipsnioautorius prie Kol deLëke priaboniouolienø atodangossu jûriniø þinduoliøHalitherium

taulanense radiniais

1857 m. birþelio 30 d., nualin-tas ið Pietø Amerikos parsiveþ-tø ligø; palaidotas Pjerefite(Pierrefitte) netoli Paryþiaus.

D’Orbinji palyginti nedide-liame, 1700 km2 AukðtutinioProvanso rajone, kur Subal-piø ðlaituose atsidengia jurosir kreidos periodø uolienø,daþnai perpildytø fosilijomis,atodangos, iðskyrë keliolika tøperiodø stratigrafiniø aukðtø irdavë jiems aplinkiniø gyven-vieèiø geografinius vardus. Taiið tikrøjø lyg ir “amonitiniaimiesteliai”, juose kiekvienameþingsnyje jauti geologijos al-savimà. Aplankome graþiai

�


Straipsnio autorius jø neeiliniøgimtadieniø proga nuoðirdþiai sveikina,,Mokslas ir gyvenimas”

Nukelta á 28 p.


Daugelis su aukšèio sàvoka susietøkiekybiniø ar kokybiniø apibûdinimø vi-siškai aiškûs ir suprantami. Suprantamosaukštá apibûdinanèios sàvokos ar jø skai-tinës reikšmës yra tuomet, kai aiškus pra-dinis atskaitø paviršius, nuo kurio nusta-tomas, išmatuojamas daikto aukštis ar ku-rio atþvilgiu lyginame daiktus. Pavyzdþiui,

Kas yraProf. habil. dr. Algimantas ZAKAREVIÈIUS,doc. dr. Vladislovas Èeslovas AKSAMITAUSKASVGTU Geodezijos ir kadastro katedra

Aukðèio samprata plaèiaivartojama. Daþnai sakoma:

aukðtas namas, aukðtasstalas, aukðtas medis, stul-

po aukðtis 20 metrø, orlaivioskrydþio aukðtis, kalno

aukðtis ir kt.

aukštis

kai sakoma, kad stalo aukštis vienas met-ras, suprantama, kad tai yra stalo viršausatstumas nuo grindø, ant kuriø pastaty-tas stalas, medþio aukštis 20 m – medþioviršûnës atstumas nuo þemës paviršiaus.Sakant, kad ši spinta aukštesnë uþ anàspintà, suprantama kurios spintos viršusdaugiau nutolæs nuo grindø.

Taigi, norint vienareikšmiškai išma-tuoti ir apibûdinti daiktø aukšèius, bûti-na þinoti aiškiai apibrëþtà lygá, nuo ku-rio matuojama, ir kryptá, pagal kurià ma-tuojama. Aukštis paprastai matuojamasvertikalia kryptimi, kuri sutampa su sun-kio jëgos vektoriaus (svambalo linijos)kryptimi ar statmena kryptimi paviršiui,ant kurio pastatytas daiktas.

Jeigu tiksliai neþinomas ar viena-reikšmiškai neapibûdinamas pradinis at-skaitø paviršius bei kryptis, kuria matuo-jama, aukšèio apibûdinimas, matavimoprincipas bus sunkiai suprantami ar ne-vienareikšmiai. Daþnai pradinis atskai-tø paviršius ir matavimo kryptis yra leng-vai suprantami bei geometriškai suvokia-mi. Taèiau daþnai pasitaiko atvejø, kaipradinis lygis, nuo kurio matuojamasaukštis, be papildomø paaiškinimø galibûti nesuprantamas ir já reikia papildo-mai apibûdinti, kad bûtø galima suvokti

aukšèio esmæ. Lygis,nuo kurio matuoja-mas aukštis, gali bûtine tik realaus geo-metrinio kûno pa-viršius, bet ir virtua-lus paviršius, tam tik-rø matematiniø mo-deliø paviršiai. Pa-vyzdþiui, teiginys, kadkalno aukštis 800 m,gali bûti ávairiai su-prantamas. Vieni ga-li suprasti, kad tainuo kalno papëdës(kurià be papildomøpaaiškinimø bei saly-gø taip pat sunkuidentifikuoti), o kiti –kitaip, pavyzdþiui,nuo kelio, kuriuo at-

vaþiavæ turistai kopia á šá kalnà. O kokiakryptimi šis aukštis ir kaip matuojamas?

Daþnai apibûdinant þemës paviršiaustaškø aukšèius, kalnø aukšèius, orlaiviøskrydþiø aukšèius sakoma „virš jûros ly-gio“ ar „nuo jûroslygio“. Ðiuo atvejudaikto aukštis ir jomatavimas bûtølengvai suvokia-mas, jeigu daiktasbûtø tiesiogiai priejûros. Pavyzdþiui,stulpo ar pastato,besilieèianèio su jû-ros vandens pa-viršiumi, viršaus

aukštis nuo jûros lygio, orlaivio, skren-danèio virš jûros, aukštis. Taèiau sunkugeometriškai suvokti, kaip nustatyti uþkeliø šimtø ar tûkstanèiø kilometrø esan-èio kalno viršûnës aukštá virš jûros lygio,sausumos teritorijoje skrendanèio orlai-vio aukštá virš jûros lygio.

Kur yra „jûros lygis“ nutolusioje nuojûros vietovëje, kaip já nustatyti? Kaipišmatuoti kalno aukštá, jeigu neturimefiziškai apèiuopiamo „jûros lygio“ ir ne-turime galimybës tiesiogiai matuoti ver-tikalës kryptimi? Nustatyti taškøaukšèius „nuo jûros lygio“ tokiais atve-jais galima tik nuo tam tikro virtualausmatematinio paviršiaus, kuris sutapati-namas su „jûros lygiu“, besitæsianèiu posausumos paviršiumi. Toká matematinápaviršiø, vadinamà geoidu, 1873 m. pa-siûlë vokieèiø fizikas Listingas. Geoidas– vienodo sunkio lauko potencialo pa-viršius, kuris idealiu atveju (esant nesu-trikdytam bangavimø, vienodam atmo-sferos slëgiui bei visiškai vandens masiøpusiausvyrai jûrose ir vandenynuose) jû-rose ir vandenynuose sutampa su van-dens paviršiumi ir tolydþiai pratæstas pokontinentais taip, kad kiekviename taškesunkio jëgos vektoriaus kryptis bûtø stat-mena šiam paviršiui. Atstumas sunkio jë-gos linijos kryptimi nuo šio matemati-nio paviršiaus iki nustatomojo taško yrašio taško aukštis „nuo jûros lygio“. Geo-dezijoje jis vadinamas ortometriniuaukšèiu. Tokios idealios nesutrikdytosvandens masiø pusiausvyros jûrose irvandenynuose nëra. Nustatant geoidopaviršiø pasirenkamas konkretus pradi-nis aukšèiø sistemos taškas ir apskaièiuo-jamas einantis per šá pradiná aukšèiø sis-temos taškà sunkio lauko ekvipotencia-linis (vienodo potencialo) paviršius. Pra-dinis aukšèiø sistemos taškas paprastaisutapatinamas su konkretaus mareogra-fo iš daugiameèiø stebëjimø nustatytu vi-dutiniu jûros vandens lygiu. Geoido pa-viršius apskaièiuojamas pagal realausÞemës sunkio lauko, einanèio per pra-diná aukšèiø sistemos taškà, ekvipoten-cialinio paviršiaus nuokrypius nuo per šátaškà einanèio normalinës sunkio jëgos

1 pav. Lietuvos teritorijos geoido modelis

2 pav. Aukšèiø nustatymo schema


lauko ekvipotencialinio paviršiaus. Pa-rinkus kità pradiná aukšèiø sistemostaškà, gaunamas kitas geoido paviršius.Pradinio taško parinkimas apibûdinaaukšèiø sistemà. Pavyzdþiui, dabar Lie-tuvoje naudojama Baltijos aukšèiø sis-tema, kurios geoido paviršius eina perpradiná taškà – Kronštato mareografunustatytà vidutiná Baltijos jûros lygá. Kaikuriose Europos šalyse plaèiai taikomaaukšèiø sistema susieta su vidutiniu Bal-tijos jûros lygiu ties Amsterdamu (Ams-terdamo aukšèiø sistema). Amsterdamosistemà numatoma taikyti kuriant vie-ningà Europos aukšèiø pagrindà. Lietu-vos teritorijoje šiø sistemø lygio paviršiaiskiriasi apie 14 cm. Geoidas, kurio pra-dinis taškas ties Kronštatu, yra aukšèiauuþ Amsterdamo aukšèiø sistemos geoi-dà. Vadinasi, ir taškø aukšèiai „nuo jû-ros lygio“ nustatyti taikant vienà ir kitàaukšèiø sistemà nesutaps 14 cm.

Kyla klausimas, kaip nustatytiaukšèiø sistemos pradiná lygá sudaran-èio geoido padëtá, jo orientavimàÞemës kûne. Geoido orientavimas irpadëtis nustatoma atþvilgiu geodeziniøkoordinaèiø sistemos ir normaløjá sun-kio laukà apibûdinanèio matematinioÞemës modelio – ekvipotencialinioelipsoido. Nustatant ekvipotencialinioelipsoido parametrus priimama, kadelipsoido masë turi bûti lygi Þemës ma-sei, sukimosi greitis – Þemës sukimosigreièiui, elipsoido tûris lygus geoido tû-riui, elipsoido inercijos momentai lygûsÞemës inercijos momentams, elipsoidocentras sutampa su Þemës masës cen-tru, sukimosi ašis – su Þemës sukimosiašimi. Tokio elipsoido sukurtas sunkiolaukas yra vadinamas normaliuoju sun-kio lauku ir šio lauko ekvipotencialiniaipaviršiai yra artimi realaus sunkio lau-ko ekvipotencialiniams paviršiams.Nuokrypos nuo realaus sunkio lauko ek-

4 pav.Europos

šalysenaudojamø

aukšèiøsistemø

pradiniaitaškai iraukšèiø

nesutapimai(cm) su

Amsterdamoaukšèiøsistema

3 pav. Europos šalysenaudojamos geopotenciali-nës aukšèiø sistemos

�

vipotencialiø paviršiø atsiranda dël to,kad sudarant ekvipotencialinio elipsoi-do matematiná modelá neávertintasÞemës rutulio masiø tankio pasiskirs-tymo nevienodumas. Realaus sunkiolauko ekvipotencialiniø paviršiø, taippat ir geoido paviršiaus, nuokrypos nuonormalinio sunkio lauko ekvipotencia-liniø paviršiø apskaièiuojamas pagališmatuoto realaus sunkio laukoreikšmiø nuokrypas nuo normaliniosunkio lauko reikšmiø. Geoido erdvinæpadëtá Þemës kûne, arba jo padëtáatþvilgiu geodeziniø koordinaèiø sistemàapibûdinanèio elipsoido, galima nusta-tyti geocentrinëje erdviniø staèiakam-piø koordinaèiø sistemoje. Tokios ko-ordinaèiø sistemos centras sutampa suÞemës masës centru, viena ašis sutam-pa su fiksuotos epochos vidutine Þemëssukimosi ašies padëtimi, kitos dvi ašysyra elipsoido pusiaujo plokštumoje, ku-riø viena sutampa su ekvatoriausplokštumos ir tos paèios epochos pra-dinio geodezinio dienovidinio plokštu-mos susikirtimo linija. Dabar plaèiau-siai naudojamas WGS84 (World Geo-detic System 1984), ITRS (InternationalTerestrial System), ETRS89 ( EuropeanTerestrial System 1989) geocentrinës ko-ordinaèiø sistemos.

Dabartinë 1994 m. priimta Lietuvos

geodeziniø koordinaèiø sistema LKS 94susieta su Europos ETRS 89 geodezi-niø koordinaèiø sistema. Pastaroji su-tampa su ETRS 1989.0. epochos Tarp-tautinës Þemës sukimosi tarnybos ko-ordinaèiø sistema ITRS. Normaliniam

sunkiui apskaièiuoti taikomas 1979 m.Tarptautinës geodezijos ir geofizikos sa-jungos patvirtintas normalusis sunkiolaukas GRS 80. Geoido (pagrindinio ly-gio paviršiaus), nuo kurio matuojamiortometriniai aukšèiai, padëtis atþvilgiuekvipotencialinio elipsoido apibûdina-ma geoido aukšèiais – atstumais nuoelipsoido statmena jam kryptimi.

Kai geoidas virš elipsoido – aukšèiaiteigiami, o kai þemiau – neigiami. Lie-tuvos teritorijoje susieto su Baltijos(Kronštato) aukšèiu sistemos pradiniøtaškø geoido aukšèiai Lietuvos geodezi-niø koordinaèiø sistemoje LKS94 yra 22–27 m virš elipsoido (1 pav.). Geoidoaukšèiai (m) 1 paveiksle pavaizduoti izo-linijomis. Geoido modelis sudarytas 1994m.Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto mokslininkams (Petrui Petroške-vièiui, Eimuntui Kazimierui Paršeliûnuiir kt.) bendradarbiaujant su Šiaurës šaliøgeodezijos komisijos geoido nustatymodarbo grupës specialistais ir patikslintas1998 metais. Geoidui nustatyti panau-doti ne tik Lietuvos teritorijos gravimet-riniai ir geodeziniai matavimai, bet irBaltijos jûros regiono matavimø duome-nys bei pasauliniai geopotencialo mode-liai. Lietuvos teritorijoje geoido aukšèiainustatyti 2–5 cm tikslumu.

Nukelta á 30 p.


Kurðënai – nedidelis taðkelis Lietu-vos þemëlapyje Þemaitijos pakraðtyje.Nors archeologai nustatë, kad ðioseapylinkëse þmoniø gyventa jau prieð5000 metø, þemëlapyje jie paþymëti tik1563 metais. Ðis Þemaitijos miestelis ta-po man paèiu brangiausiu ir svarbiau-siu visoje mûsø þemëje.

Molëta Kurðënø þemë suformavo sa-vità miestelio veidà ir iðaugino daug sû-nø ir dukterø, kurie savo darbais garsinoir tebegarsina gimtinæ. Vien tik prabëgomþvilgtelëjus á XX a. kurðëniðkius, galimabûtø nemaþai iðvardyti ávairiose sritysepasiþymëjusiø kraðtieèiø. Tai ir inþinieriai,medikai, kalbininkai, ekonomistai. Juosvisus labai graþiai yra apraðæs Kurðënøðiø dienø ðviesuolis mokytojas StasysRumbinas savo knygoje „Ðimtas gyve-nimø ir tûkstanèiai darbø“.

Esamos gamtinës þaliavos nulëmëypatingà keramikos suklestëjimà ir sutei-kë miesteliui savitumo. Nuo senø laikøKurðënai garsëjo puodþiø dirbtuviø gau-sa ir gaminiø ávairove. Viena didþiausiødirbtuviø buvo tëvo, paskui sûnø Vilimøpuodinë. Dar buvo Broniaus Radeckio,Jono Vitkausko, Vertelio, Korkaus, Meje-rio, Stupuro ir kitø. Tarpukariu turgaus die-nomis miestelio turgaus aikðtës visamepakraðtyje ant akmenø grindinio þydëjopuodyniø, àsoèiø, dubenëliø, vazonø, va-zeliø bei ðvilpiø gëlynas. Gaminiø gro-þiu, ávairove bei iðmone puodþiai varþësivienas su kitu. Akys raibo, tik vaikðèiok,þiûrëk ir gërëkis. Kurðënø meistrai savogaminiais tenkino ne vien savo apylin-kës gyventojø poreikius, bet aprûpino irnemaþà Lietuvos dalá. Didieji metiniai tur-gûs ar jomarkai net ir tolimose vietovëseneapsieidavo be margø ir skambiø kur-ðëniðkiø puodø. Taigi Kurðënai teisëtaibuvo pripaþinti puodþiø sostine.

Natûralià puodþiø amato raidà nu-traukë karas. Kurðënai net tris mënesiusbuvo fronto paðonëje, tarpais net cen-tre. Gyventojai iðsibëgiojo, miestelis bu-vo sugriautas ir sudegintas. Vëlø rude-ná parsiradæ likæ gyvi kurðëniðkiai buvopraradæ beveik visà uþgyventà mantà,o jei kà ir iðsaugojo, tai tik ne moliniusindus. Gráþæ puodþiai kibo á darbà, nespagrindinë þaliava – molis tebebuvo po

Kad ir kur blaðkytø mus likimas, kad irkokiuose egzotiðkuose kraðtuose tektøgyventi, vienintelë ir nepamirðtama yra

gimtinë. Giliai sàmonëje ji glûdi tokia, kokiàmatëm vaikystëje, nors laikas keièia ne tik

þmones, bet ir vietoves.Kai kas

Kurðënusapie

ranka. Paklausa buvo didþiulë. Niekasnebeþiûrëjo groþio ar kokybës, buvosvarbu patenkinti poreikius. Kokybësmuko, taèiau ne vien dël darbø sku-bos. Trûko þaliavos glazûroms. Puodþiaiir èia rado iðeitá. Ið nutraukytø kabeliogabalø degë ðvinà, spalvintojo gaminosiið iðmëtytø kondensatoriø.

Vos pradëjæs atsigauti amatas greitpatyrë dar vienà, ðá kartà triuðkinantásmûgá. Finansø inspekcijos uþdraudënamudinius verslus, o norintys juos tæstiturëjo ásigyti neáperkamus patentus.Amatas merdëjo.

Apie 1958–1960 m. Lietuvos liaudiesmeno skyrius prie Kultûros ministerijosëmë telkti likusius liaudies meistrus. Taibuvo nelengvas darbas. Þmonës buvonepatiklûs, bijodavo prisipaþinti, kad darkà nors dirba. Taèiau po poros metø, ási-tikinæ, kad liaudies meistro vardas nau-dingas, patys ëmë verþtis.

1965 m. Kurðënuose ásikûrë ir vieti-nës pramonës centras – puodinë, vëliaupasivadinusi keramikos dirbtuvëmis. Èiaásidarbino kai kurie buvæ senieji puodþiai.Vienas jø, netgi iniciatorius, buvo VladasDamkus. Jis tobulai jautë þemaitiðkø in-dø formà, þiedë idealiai, taèiau buvo pri-verstas þiesti pagal pateiktus ir aprobuo-tus etalonus. Jie, deja, nebuvo nei labaipraktiðki, nei tradiciniø formø ir dekoro.

Organizuojamose Vilniuje respubliki-nëse liaudies meno parodose kurðënið-kiai keramikai pirmavo. Pradëta rajoni-nëse ðventëse rinkti ir puodþiø puodþiø.

Pirmasis puodþiø puodþius buvo JonasPaulauskas ið Micaièiø. Jis buvo dau-giau technologas nei puodþius. Antruo-ju puodþiø puodþiumi tapo Vladas Dam-kus. Dar vëliau ir Bronius Radeckas, „ka-raliavæs“ net iki 2005 metø, nes ilgai to-kie rinkimai nebuvo rengiami. Tuo lai-kotarpiu – 1987 m. buvo iðrinktas JonasVertelis ketvirtuoju Lietuvos puodþiøpuodþiumi, taèiau, jam mirus 1992 m.,vardas liko treèiajam – Radeckui. Tik2005 m. puodþiø puodþiaus karûna iðKurðënø iðkeliavo á Aukðtaitijà, pas Le-liûnø keramikà Vytautà Valiuðá.

Nelikus kasdienio poreikio, kerami-kà iðstûmë pigesni fabrikiniai, daþnaiáveþtiniai gaminiai. Jie gaminami didþiu-lëmis serijomis, plinta po visas ðalis irnebeturi savitumo. Tebedirbantys meist-rai nejauèia konkurencijos, amatas men-këja. Senieji meistrai arba iðëjo Anapi-lin, arba dël sveikatos nebedirba. Jau-nesniesiems keramikams liko tik pomë-gis, o probëgðmais jau nebeámanomapasiekti didelio meistriðkumo. Asorti-mentas, praradæs funkcionalumà, tapotik puoðybos elementu, kartais svetimuar neskoningu. „Jiesios“ padalinys ga-mina masinæ produkcijà pagal etalonus,kurie nëra charakteringi vietiniam regio-nui. Gaila, kad einama lengviausiu ke-liu, nebenaudojama glazûrø, o daþomaðaltu bûdu daþais.

Taèiau, nepaisant visø ðiandienos vi-raþø, Kurðënai tebëra visos Lietuvos liau-dies meistrø ir profesionalø dailininkøkeramikø svarbus centras. Po ilgos per-traukos keramikos dirbtuviø vadovo,Kurðënø miesto valdþios bei Ðiauliø kul-tûros skyriaus pastangomis atgaivintiliaudies meistrø seminarai. Veikia nema-þa keramikos bûreliø mokyklose ir jau-nimo centre. Atgijo ir Lietuvos puodþiøkaraliaus rinkimai. Plaèiai þinomas Kur-ðënuose ásikûræs ávairiø molio masiø beiglazûrø ruoðimo centras (vad. Anglic-kas). Jis suteikia galimybæ oficialiai ási-gyti norimø medþiagø.

Kurðënø savitumà atskleidþia ákurtosunikalios ekspozicijos. Tai kalendoriømuziejus-ekspozicija ir puodþiaus dirb-tuvës ekspozicija, kurià padëjo árengtipuodþius Jonas Vilimas. Èia yra ir se-nøjø meistrø darbø pavyzdþiø, neseniaijà papildë dovanotais eksponatais da-bartinis Aukðtaitijos puodþiø karalius Va-

Genovaitë JACËNAITË

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.

Kurðënams –

425


liuðis. Pradþia tikrai nebloga. Taèiau taitik maþa dalis to, kas galëtø reprezen-tuoti Kurðënus, pritraukti turistø dëme-sá. Ta ekspozicija, deja, ir ðiandien ne-turi muziejaus statuso. Manau, labai ak-tyviam Kurðënø kultûros skyriaus kolek-tyvui, seniûnui ir Ðiauliø kultûros skyriuireikëtø rimtai pamàstyti, nes Kurðënaigali tapti visos Þemaitijos puodþiø dar-bø unikaliu reprezentacijos centru. Priejo reikëtø ákurti edukacinæ klasæ, kuripritrauktø mokinius ir padëtø iðlaikyti uni-kalø Kurðënø verslø veidà. Þinoma, rei-këtø kreipti ypatingà dëmesá á tradicijø ið-saugojimà, atsisakyti kièiniø, niekam ne-reikalingø niekuèiø gamybos ir ugdyti jau-nimo skoná. Tà reikëtø daryti nedelsiant,kol dar yra gyvø senøjø meistrø, galinèiøperduoti amatà, o ypaè meninæ dvasià.

Prie kalendoriø ekspozicijos, gavusnaujas patalpas, kartu su keramikos mu-ziejumi galëtø rasti vietos skyrelis, skir-tas tiems Kurðënø ðviesuoliams, kurie gy-veno seniau ir garsino Kurðënus. Reikë-tø nepamirðti tø, kurie sunkiais pokariometais ákûrë, dirbo ir vadovavo vidurineimokyklai, tilpusiai varganuose trijuosemediniuose pastatuose ir iðaugusiai á trisdideles vidurines mokyklas. Juk ið tos po-kario klumpëtø ir basakojø mokinukø kar-tos pasiðventusiø mokytojø dëka iðaugodaug ávairiø specialistø.

Ávaþiavus á pagrindinæ miestelio gat-væ, pasitinka ðvari, tvarkinga aplinka. Tairodo vietos savivaldybës darbà ir poþiûráá dabartá ir ateitá. Vien tai, kad per pasta-ruosius metus iðleistos net trys knygos,skirtos Kurðënø istorijai ir þmonëms, ro-do neeiliná dëmesá savo miestui. Graþë-jantys ir ðvarëjantys Kurðënai dëkingi iraktyviam Ðiauliø kultûros skyriui, kuris rû-pinosi istorinio ir kultûrinio paveldo iðliki-mu. Jiems talkininkaujant keletà vasarøKultûros ministerija rengë ekspedicijas.Vienos ið jø surinkta medþiaga ir sudaroknygà „Kurðënai“. 2005 m. Vytautas Kir-kutis ir Stasys Lipskis iðleido „Kurðënøenciklopedijà“, kurioje plaèiai pristatytikurðëniðkiai.

Be savo gimtinei ir jos istorijai pasi-aukojusiø þmoniø, tokiø kaip Vytautas Kir-kutis, Stasys Lipskis, Stasys Rumbinas,Rima Baðkienë, Sigita Lukienë, LaimutëVarkalienë ir daug kitø, nebûtø atskleistaKurðënø praeitis ir formuojamas dabarti-nis veidas. Jei pavyktø atgaivinti senuo-sius amatus – puodininkystæ ir kitus, ku-linariná paveldà, Kurðënai, esantys pato-gioje strateginëje vietoje, tikrai sulauktødar daugiau turistø ir sveèiø dëmesio.

Apie vandens reikðmæþmogaus mitybai

2003 m. Nobelio premija paþymëtidarbai (Peter Agre) apie vandens ka-nalëliø (aqua points) nuolatiná gausøfunkcionavimà làsteliø membranø bal-tymuose ir lipiduose atvërë naujus ke-lius þmogaus organizmo vandens apy-kaitai paþinti. Vanduo yra pagrindinisgyvybës ðaltinis, tai svarbiausia maistomedþiaga kiekybine prasme ir labiau-siai suprantama kiekvienam þmogui tai-kyti sveikos gyvensenos praktikai.

Vanduo sudaro didþiausià þmogauskûno dalá – 63 proc., liesoje kûno masëjevandens bûna 73 procentai. Vanduo da-lyvauja reguliuojant kûno temperatûrà,palaikant audiniø ir làsteliø (taip pat ir sme-genø) struktûrà ir funkcijas, perneðant ávai-rias medþiagas, iðskiriant ðalinimo pro-duktus ir kt. Ilgà laikà buvo manyta, kadvanduo organizme atsinaujina paprastosdifuzijos keliu. Taèiau darbai, kuriø dëkaatrasti nuolat susidarantys gausûs van-dens kanalëliai membranø baltymuoseir lipiduose, padarë didþiulá atradimà fi-ziologijos moksle bei medþiagø apykai-tos paþinimo baruose. Visa tai turi dide-lës praktinës naudos þmogaus sveikatai.Dabar jau aiðku, kad vanduo þmogausorganizme, audiniuose bei làstelësenuolat keièiasi priklausomai nuo gauna-mo ir ðalinamo vandens balanso. Kaivandens gaunama per maþai, vyksta or-ganizmo dehidratacija, dël kurios atsi-randa lëtinës ligos. Vandens pertekliusorganizme, arba hiperhidratacija, taip patnëra gerai. Taèiau noras gerti ne visadaatitinka organizmo poreikius, ypaè vyres-niojo ir senyvo amþiaus þmonëms, ka-dangi senstant maþëja troðkulio centrojautrumas ir skysèiø geriama maþiau. Beto, senstant sumaþëja liesos kûno ma-sës kiekis, kuris sujungia vandená, su-maþëja raumenø ir kaulø masë, sulëtëjainkstø gebëjimas koncentruoti ðlapimà.Taigi sumaþëja bendras vandens kiekisþmogaus organizme.

Organizmas vandens atsargø netu-ri. Todël, nepakankamai vartojant skys-èiø, susidaro vandens trûkumas. Dehid-ratacija galima keletà dienø, o ilgëliau

ar ilgai trunkanti tampa kenksmingaþmogaus sveikatai. Dehidratacija yra pir-minis signalas, veikiantis medþiagø apy-kaitos eigà làstelëse, taip pat ji veikia irlàsteliø funkcijà. Tai kiekgi reikia þmoguivartoti vandens, kad bûtø iðvengta de-hidratacijos? Dabar manoma, kad suau-gusio þmogaus su skysèiais ir ávairiaismaisto produktais gaunamo vandensdienos norma yra 2,7 l moterims ir 3,7 lvyrams. Taèiau vandens apykaità orga-nizme sàlygoja aplinkos bei fizinio akty-vumo veiksniai. Kai aukðta aplinkos tem-peratûra, padidëjæs fizinis aktyvumas,gausiai prakaituojama ir kt., vandens po-reikis labai padidëja. Bet tai atskira te-ma. Ne vis tiek su kokiais skysèiais van-duo yra gaunamas. Pavyzdþiui, natûralikava skatina vandens iðsiskyrimà ið or-ganizmo, todël, iðgërus puodelá juodoskavos, vandens ið organizmo bus pa-ðalinta daugiau negu jo gauta su kava.Turint sveikatos rizikos veiksniø, ypaè se-nyvo amþiaus þmonëms kava mëgautisneverta. Pastaruoju metu literatûrojeskelbiama nemaþai darbø apie gausauskavos vartojimo sukeltus ðirdies bei krau-jagysliø rizikingus sutrikimus – ðirdies in-farktà ar iðeminá insultà.

Organizmo dehidratacija daþnai sie-jasi su senyvo amþiaus þmoniø serga-mumo ir mirðtamumo padaþnëjimu. Jeidël dehidratacijos netenkama maþëliaukaip 2 proc. kûno svorio, sumaþëja þmo-gaus atsparumas, susilpnëja atmintis,padidëja ðilumos praradimas ir kt. Tokiolaipsnio dehidratacija paveikia làsteliøfunkcijà, ir tam jautresni yra pagyvenæþmonës. Todël jai kompensuoti, tai yranormaliai hidratacijai palaikyti, yra pata-riama suvartoti reikalingà vandens kiekásu skysèiais ir ávairiais maisto produktaismultidisciplinuotai, daug daþniau, betbûtinai maþesniais kiekiais. Multidiscip-lina arba savita kontrolë, atsiþvelgiant ásveikatos bûklæ ar esamus rizikos veiks-nius, bûtina dël to, kad dël pernelyg gau-saus vandens vartojimo ið organizmo ið-plaunamos gyvybiðkai svarbios minera-linës druskos ir kyla kitø sveikatos pro-blemø. Vandens, kaip ir kitø maisto me-dþiagø, vartojimo normos reikalingos,kad þmogaus organizme normaliai vyk-tø medþiagø apykaitos procesai.

Taigi ilgiau trunkanti þmogaus orga-nizmo dehidratacija yra rizikos veiksnys,skatinantis lëtiniø ligø atsiradimà, silpni-nantis atmintá ir kt. Normali organizmohidratacija padeda jø iðvengti ir sustip-rinti atsparumà.

Prof. Domicelë MIKALAUSKAITË

�


Pirmoji Baltijos ðaliø radiofonø vado-vø konferencija 1935 m. Rygoje galuti-nai padëjo teorinius pagrindus ilgalaikeiLatvijos, Lietuvos ir Estijos radiofonø tar-pusavio kultûrinei veiklai plëtoti.

Jau 1934 m. Latvijos, Lietuvos ir Esti-jos valstybiø radiofonø vadovai pasikeitëraðtiðkais dokumentais. Pagal 1934 m. rug-sëjo 12 d. pasiraðytà triðalá bendradarbia-vimo aktà pasiþadëta aktyviai bendradar-biauti – ðaukti periodines radijo konferen-cijas, keistis artistais, transliuoti Nepriklau-somybës ðvenèiø minëjimus per radijà, pa-sikeisti tautinës muzikos koncertais, svar-besniø ávykiø valstybëse per pastaruosius3 mënesius radijo apþvalgomis, muzikiniøkûriniø natomis, radijo teatrø vaidinimais,rengti bendras uþsienio ið ðiø valstybiø tran-sliacijas, drauge priimti ir transliuoti visuo-menei ið uþsienio sutartus koncertus, rengtitriðales – Latvijos, Lietuvos ir Estijos kon-certø transliacijas Europai.

Pirmojoje Baltijos ðaliø radiofonø kon-ferencijoje, ávykusioje 1935 m. rugpjûèio6–8 d. Rygoje, Latvijos susisiekimo mi-nistras inþ. B. Einbergas pareiðkë:

„Mes didþiuojamës, kad Lietuva ir Es-tija perëmë latviø sumanymà ir priëmë mû-sø kvietimà á ðià konferencijà […].

Eterio bangø pagalba mes turime pra-siverþti uþ savo ðaliø etnografiniø sienø irnacionaliniu menu, savo koncertais, muzi-ka privalome parodyti pasauliui jaunø tau-tø kûrybingumà ir gaivaliðkumà […].

Baltijos ðaliø radiofonø bendradarbia-vimas bûtinas, ypaè po 1934 m. rugsëjo12 d., kai buvo pasiraðytas bendradarbia-vimo aktas, pabrëþæs mûsø valstybiø su-artëjimo politiðkàjà veiklà“ ( LCVA, F. 964,Ap. 1, B. 237, L. 6-95).

Bûta ir techniniø transliacijos sunku-mø, kuriuos reikëjo nedelsiant áveikti.

Apie „Lietuvos

Tarptautiniai

JuozasGIRDVAINIS

Prie Baltijos jûros gyvenanèiø tautø savitarpio bendradarbiavimo ir kultûri-nio gyvenimo ryðius labiausiai suartino radijas, jo transliuoti garsiø pasau-lio kompozitoriø muzikos kûriniai, ávairûs koncertai latviðkai, lietuviðkai irestiðkai su dainø atlikëjais ir tø tautø liaudies muzika. Tà sieká ágyvendino

Rygos, Kauno ir Talino radiofonø vadovai, jø radijo studijø darbuotojai,gindami bendrus trijø Baltijos valstybiø kultûrinius interesus.

nacionalinio radijoistorijà“Radijo istoriko Juozo GIRDVAINIO

dviejø tomø monografija „LIETUVOS NA-CIONALINIO RADIJO ISTORIJA 1918-1940. Programa. Laidos. Þmonës. Lietu-va Europoje ir pasaulyje“ – pirmas tomas,„Autentiðki radijo darbuotojø liudijimai.Kauno, Klaipëdos ir Vilniaus radijo stotys

ir studijos. Radijo laidos. Straipsniai. Tar-nybiniai dokumentai. Radijo ástatymai. Pro-gramø ekonominë analizë. Radijo þmo-niø biografijos“ – antras tomas remiasi ar-

chyviniais dokumentais bei tometo autentiðkais, autoriausorganizuotais ir parengtaisspaudai bei radijui darbuoto-jø liudijimais, áraðytais á mag-netinæ juostelæ.

Monografijoje J. Girdvainismoksliniu loginiu dëstymu ana-

lizuoja ir vertina Lietuvos nacionalinio radijoveiklà atskirais skyriais. Aptariamos átakin-gesnës iðliekamosios vertës laidos. Daugvietos skiriama meniniø laidø, muzikos, pe-

Latvijos,Lietuvos ir

radijo ryðiaiEstijosBaltijos valstybiø

radiofonø konferencijos

Pirmosios radiofonø konferencijos re-zoliucijose konstatuota, jog „dabartinës te-lefonø linijos neatitinka radiofonijos reika-lavimø dël patenkinamo programø apsi-mainymo“, ir praðoma „Pabaltës ðaliø pað-to, telefono ir telegrafo valdybas pagrei-tinti linijø sutvarkymà, numatyti ateièiaispecialias linijas radiodifuzijos reikalams.“

Pirmas specialus koncertas pasiûlytas1935 m. spalio 4 dienà. Pirmas „Pabaltësðaliø kombinuotas koncertas Europai“ nu-matytas 1935 m. lapkrièio 8 dienà. Pirmasiðkilmingø pokalbiø apsimainymas paskir-tas 1935 m. gruodþio 31 dienà.

Konferencijoje akcentuota ginti perradijà bendrus trijø valstybiø savitarpiobendradarbiavimo ir kultûrinio gyvenimointeresus.

Triðalis tarpusavio pasikeitimas infor-macine medþiaga ið Baltijos ðaliø kultû-rinio gyvenimo buvo pageidaujamas pe-riodiðkai pagal jau kuris laikas veikian-èià suomiø ir estø bendrà praktikà.

Susitarta atitinkamuose þurnaluosebei laikraðèiuose spausdinti Baltijos ða-liø radiofonø programas.

Latvijos, Lietuvos ir Estijos radiofonøkonferencijos ávyko: pirmoji – 1935 m. rug-pjûèio 6–8 d. Rygoje, antroji – 1936 m.rugsëjo 12–14 d. Kaune, treèioji – 1938m. birþelio 12–14 d. Taline, ketvirtoji – 1939m. rugpjûèio 15–17 d. Rygoje.

1936 m. rugsëjo 12 dienà Kaune, ati-darant antràjà Baltijos valstybiø radiofonøkonferencijà, Lietuvos Respublikos ðvieti-mo viceministras K. Masiliûnas kalbëjo:

„Ieðkojimas pastovesnës bazës trijøPabaltës tautø – Lietuvos, Latvijos ir Esti-jos – bendradarbiavimui buvo keliø metømûsø valstybiø vyrø ir visuomenës veikë-jø pirmutinis rûpestis.

Su dþiaugsmu tenka ðiandien konsta-tuoti, jog susitarus dël politinio bendradar-biavimo, pasiraðius spaudos ir radiofonøbendradarbiavimà, taip pat ávairiomis ki-tomis formomis ëmus reikðtis ðiø trijø tau-tø intelektualiniam bendradarbiavimui, Pa-baltës kraðtai tarytum suaugo á vienà dva-siná organizmà, kuriame vis daugiau res-pekto ima rodyti Europos opinija.

Visø trijø valstybiø radiofonai stengë-si, staèiai lenktyniaudami, vykdyti tai, dëlko praëjusiais metais I konferencijoje Ry-goje buvo sutarta.

Pasitaikiusius neaiškumus, tikiuos,Tamstos, Ponai Delegatai, pasistengsite šio-je konferencijoje išsiaiškinti, o man beliekatik konstatuoti tà didelá Lietuvos visuome-nës susidomëjimà ir pasitenkinimà, kurá su-këlë ir iðtisus metus be atvangos stiprinoLietuvos, Latvijos ir Estijos radiofonø ben-dradarbiavimo vaisiai. Að neabejodamas ga-liu tvirtinti, jog Lietuvos visuomenë su di-dþiausiu susidomëjimu ir didþiausia simpa-tija sekë kiekvienà didelæ ar maþà Lietuvosradiofono programos dalá, kuri bûdavo ski-riama Latvijos ar Estijos menui, muzikai arkuriam kitam tø tautø reikalui pavaizduoti.

Su ne maþesniu dëmesiu Lietuvos vi-suomenë sekë ir Estijos bei Latvijos ra-diofonø programà, kai tie radiofonai skir-davo laiko Lietuvai ir jos reikalams.

Að tikiu, jog ir Latvijos bei Estijos vi-suomenëje tokia pat nuotaika vieðpatavoLietuvos atþvilgiu.


dagogikos, literatûros ir meno, radijo teatroanalizei. Nagrinëjamos informacinës þiniø,profesinës þemës ûkio, medicinos, moks-

leiviø, jaunimo ir vaikø, karinio ir patriotinioauklëjimo, ðalies ir uþsienio paþintinës ge-ografinës laidos. Lietuvà ið pradþiø pasau-lis labiau paþino ið radijo laidø esperantið-kai, lietuviðkai, vokiðkai ir prancûziðkai.

Leidinyje iðryðkinamas radijo darbuo-tojø ir laidø prelegentø svarus indëlis. Ver-tinama radijo mëgëjø trumpabangininkøveikla Lietuvoje ir pasaulyje, paplitæ radi-jo aparatai, radijo leidiniai. Atsiribojamanuo klaidingø vertinimø sovietinëje spau-doje ir iðleistø knygeliø teiginiø.

Lietuvos nacionalinis radijas vertina-mas Latvijos ir Estijos, Anglijos ir Vokieti-jos, Prancûzijos radijo stoèiø programøkontekste. Árodoma, jog Lietuvai radijasbuvo labai reikalingas, nes tuo metu 44,2proc. ðalies gyventojø nemokëjo nei skai-tyti, nei raðyti.

Leidinyje pateikta vientisa ir iðbaigtaLietuvos nacionalinio radijo (Kauno radio-fono) veiklos pradiniu laikotarpiu analizë.Leidinys paraðytas patraukliu publicistiniuþodþiu ir skirtas daugeliui skaitytojø.

Tokiu bûdu reikia pabrëþti, jog I konfe-rencijos susitarimo rezultatai pasirodë netiek patenkinami ið formalios pusës, bet la-bai geri imant gilesne prasme, nes jie sukë-lë ir visà laikà didino savitarpio simpatijosjausmus trijø Pabaltës tautø visuomenëje.

Man malonu paþymëti Tamstoms, Po-nai Delegatai ir gerbiami sveèiai, dar ir tai,jog su ðios konferencijos data sutampadar ir kiti du Lietuvos, taip pat ir Pabaltësradiofonijai reikðmingi faktai, bûtent – ðiuometu sukanka Lietuvos radiofonui 10 me-tø, taip pat ðiomis dienomis atidaroma ant-roji Lietuvos radijo stotis Klaipëdoje.

Ta proga sveikinu Lietuvos radiofonoir radijo stoties vadovybæ bei bendradar-bius ir linkiu, kad po ðios konferencijostrijø Pabaltës valstybiø radiofonø bendra-darbiavimas taip suintensyvëtø ir patobu-lëtø, jog jo veikla dar labiau sustiprintø pa-saulio visuomenës susidomëjimà Pabal-tës valstybiø menu ir kultûra“ (LCVA, F.391, Ap. 4, B. 1729, L. 21, 22).

Ketvirtojoje konferencijoje buvo vieðaipabrëþta, jog Lietuva (Kauno radiofonas)pasiuntë Latvijai 5 solistus ir 1 chorà, Es-tijai – 3 solistus ir 1 chorà, o Lietuva iðLatvijos sulaukë 3 solistø ir trio koncertø,ið Estijos atvyko net 8 solistai koncertuo-ti per Lietuvos valstybës radiofonà.

Tai buvo graþûs Latvijos, Lietuvos irEstijos kultûros ir meno veikëjø kûrybi-nio bendradarbiavimo vaisiai.

Verta prisiminti bent kelias radijo tran-sliacijø istorines datas ir ávykius.

1937 m. vasario 16 d. Ryga ið Kaunotransliavo J. Karnavièiaus operà „RadvilaPerkûnas“ (B. Sruogos libretas), o 1937 m.rugsëjo 5 d. – futbolo rungtynes. 1937 m.balandþio 12 d. Kaunas transliavo valan-dos trukmës koncertà Europai. 1937 m. lie-pos 29 d. Kaunas transliavo futbolo rung-tynes iš Rygos. 1937 m. rugsëjo 8 d. Kau-nas transliavo lietuviðkos muzikos koncer-tà á Italijà. 1938 m. kovo 17 d. ir kovo 19 d.Kaunas transliavo koncertus Amerikai.

1939 m. rugpjûèio 15–17 d. Rygoje vy-kusioje ketvirtojoje Baltijos ðaliø radiofo-nø konferencijoje, kurioje ið Lietuvos da-lyvavo Valstybës radiofono direktorius Ed-vardas Zabarauskas, radiofono vyriausia-sis redaktorius poetas Antanas Miðkinis ir

Ðvietimo ministerijos refe-rentas K. Jesaitis, buvo nu-tarta pasikeisti trimis valan-diniais koncertais: 1939 m.Estija – rugsëjo ir spaliomën. bei 1940 m. kovà,1939 m. Latvija – spaliomën. bei 1940 m. sausio irbalandþio mën., 1939 m.Lietuva – lapkrièio mën. bei1940 m. vasario ir geguþësmënesiais. Þodþiu, susitar-ta, kad kiekviena Baltijosðalis „per 9 mënesius su-rengia savo kaimynams potris dainø ir muzikos kon-certus.“

ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.Nuo 1936 m. Lietuva ëmësi transliuoti

per Valstybës radiofonà Kauno bangatarptautinius koncertus ir ávairius renginius.

Baltijos ðaliø koncertai, kuriuos vie-nodai sutartu laiku transliavo Kauno, Ry-gos ir Talino radijo stotys, ið anksto buvoskelbiami Europos ðaliø ir Amerikos ra-dijo þurnaluose.

Mano keli 1976 m. kalbintieji Kaunoradijo darbuotojai prisiminë, kaip þavëjoið Amerikos transliuoti Kauno banga An-tano Vanagaièio koncertai.

1936 m. Kaunas iš Rygos transliavo3, iš Talino – 2 koncertus, 1937 m. iš Ry-gos – 5, iš Talino – 3, 1938 m. iš Rygos irTalino – po 2 koncertus.

1936 m. ið Kauno buvo transliuota pokeletà koncertø á Rygà ir Talinà. Antai1937 m. Kaunas transliavo á Rygà 2, Tali-nà – 1, 1938 m. buvo surengti koncertaiKaunas–Ryga–Talinas–Praha, Kaunas–Ryga–Talinas–Paryþius ir Kaunas–Ryga–

Talinas–Londonas tø ðaliø gyventojams,uþsienio kalbomis pristatant kiekvienàmuzikos numerá.

Lietuvos gyventojai klausësi per Kau-no radijo stotá perduodamø tarptautiniøtransliacijø 1936 m. – ið Amerikos, Angli-jos ir Belgijos, Berlyno ir Leipcigo, 1937m. – ið Amerikos, Argentinos, Danijos,Ðveicarijos, Olandijos, Èekoslovakijos,Suomijos, Berlyno ir Stokholmo, Kairo irRomos, Brno, Londono ir Rygos, 1938m. – ið Olandijos, Austrijos, Airijos, Brnoir Vienos, Prahos ir Oslo – ið visur po vie-nà (tik ið Romos – 2) koncertà.

Negali bûti nieko geresnio uþ sieká perradijà plaèiau paþinti ne tik Europos, betir kitø pasaulio ðaliø muzikinæ kultûrà.

Bûtø gerai, kad 1934 m. prasidëjæsLatvijos, Lietuvos ir Estijos radiofonø kul-tûrinis bendradarbiavimas ir ðiandien vy-rautø bei klestëtø. Esame kaimynai, betapie juos daugiau suþinome tik ne perLietuvos radijà.

Linksmoji brolija prie mikrofono Valstybës radiofone:Valstybës teatro aktoriai Aleksandras Kupstas, JuozasSiparis ir Kazys Jurðys, stovi – Jadvyga Oðkinaitë-Sutkuvie-në, Petras Kubertavièius ir Teofilë Vaièiûnienë. Jie dþiugin-davo ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio radijo klausytojus

Kaunas, Radijo studija, 1933 m.

Tarptautiniøradiofonø muzikos

koncertøtransliacijø reikðmë

Baltijos ðaliø radiofonøkonferencijos paskatinonuo 1935 m. pradëti pla-èiai skleisti radijo bango-mis savo ðaliø muzikinëskultûros ir meno vertybes

Nu

otr

. ið

J.

GIR

DV

AIN

IO a

sm

en

inio

arc

hyvo


Pirmoji konferencijos diena buvo skir-ta mokslo filosofijai ir sociologijai. Sekci-jos tematika inicijavo ádomias diskusijasir aibæ klausimø, todël jos darbas uþtru-ko iki vëlyvo vakaro.

Þ.Jackûnas, pradëjæs konferencijà,pateikë iðsamø ir gerai argumentuotàpraneðimà „Semantinis posûkis huma-nitariniame màstyme“. Jo turinys atsklei-dë ryðkius dabarties humanitarø teori-niø interpretacijø pokyèius.

E.Adomonis, kalbëdamas apie „Ste-bëjimø vaidmená ir ginèus dël moksliniometodo“, kaip jam áprasta, leidosi á aðtriàpolemikà, kurià nuolatos kelia empirikai,ieðkantys korektiðko mokslinio metodo.

A.Konickis, pristatydamas „P.Feyera-bendo apologijà“, prisiminë ankstesnëskonferencijos diskusijà ir polemizavo suE.Adomonio teiginiais dël minëto moks-lo filosofo nuostatø interpretacijø.

Mokslo istorijos magistrë doktoran-të A.Rimaitë, dràsiai ir atkakliai pasinë-rusi á mokslo sociologijos gelmes, apta-rë ádomius áþymiø mokslininkø teoriniussamprotavimus, aktualius ir mokslo is-torikams bei filosofams. Jos praneðimotema „Mokslo sociologija R.K.Merton irN.W.Storer tyrimø perspektyvoje“.

L.Astra nagrinëjo „Globaliàjà moder-nybæ ir mentalumo dimensijà“ ir nuðvie-të kelis protø manipuliacijos atvejus.

J.Rubikas ir jo kolega K.Konstantina-vièius, parengæ praneðimà „Molekulës„màsto“ apie gyvybës paslaptá“, pateikëdabartinës genetinës biologijos panora-mà ir atskleidë kamieniniø làsteliø nau-dojimo klausimus, nesuderinamus suklasikinës etikos pagrindais.

Sekcijos praneðimus baigë J.A.Krikð-topaitis, analizavæs pastarøjø dvejø me-tø filosofijos krypties disertacinius darbus,gynimo procedûras ir jø trûkumus.

Jau pagal susiklosèiusià tradicijà ant-

Paèioje kovo pabaigoje Lietuvos mokslo istorikai jaudvyliktà kartà rinkosi á metinæ savo konferencijà. Jos

rengëjai, iðtikimai globojantys ir puoselëjantys ðá renginá, –Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos bendrija, Kultûros,

filosofijos ir meno institutas bei naujai ásijungusi Vilniauspedagoginio universiteto Visuotinës istorijos katedra.

XII Scientiaet Historia konferencija

roji konferencijos diena buvo skirta isto-riniams tyrinëjimams. Trys praneðimaiskirti sukaktims. A.Nakas, minëdamas in-þinieriaus ir kultûrininko Petro Vileiðio(1851–1926) 155-àsias gimimo metines,ypaè iðryðkino ðios neeilinës Lietuvos as-menybës pëdsakus Vilniuje.

K.Makariûnas, primindamas Fizikosir matematikos instituto ákûrimo 50-metá,pastaràjá ávardijo kaip fizikos moksliniø ty-rimø institutø pirmtakà ir atskleidë insti-tuto paskirties sampratos evoliucijà.

E.Makariûnienë, pagerbdama fizikoHenriko Horodnièiaus (1906–1989) gimi-mo ðimtmetá, pabrëþë jo nuopelnus plë-tojant branduolio fizikà.

Ðiø eiluèiø autorius Lietuvos mokslødraugijos (ákurta 1907 m.) ðimtmeèio ið-vakarëse priminë jos nuopelnus steigiantAukðtuosius mokslo kursus Vilniuje ir lei-dþiant vadovëlius. Tos veiklos iðdava bu-vo ir Prano Maðioto „Þemosios matema-

tikos istorija“, kuri paklojo visuotinës ma-tematikos tyrimø Lietuvoje pagrindus.

Kituose praneðimuose atsispindëjosvarbûs Lietuvos mokslo veikëjai ar reiðki-niai.

H.Ilgeviè supaþindino su Vilnijos ar-cheologu Wandelinu Szukiewicziumi(1852–1919), kuris jau XX a. pradþiojeypaè rûpinosi Trakø salos ir pusiasaliopiliø likimu.

R.Juzefovièius kalbëjo apie nepriklau-somos Lietuvos laikotarpio (1918–1940)lituanistines mokslo organizacijas ir jøveiklos iðraiðkà – periodikos leidybà.

E.Geèiauskas nuðvietë Senojo Vil-niaus universiteto profesoriaus matema-tiko Zacharijaus Nemèevskio (1766–1820), kilusio ið Þemaièiø bajorø, ávairia-lypæ, taip pat ir lituanistinæ veiklà.

A.Vasiliauskienë iðkëlë medicinosmokslø daktaro Albino Ðmulkðèio(1918–2004), kaip istorijos ir dvasiniøvertybiø ieðkotojo, nuopelnus. Ypaè ryð-ki mecenatoriðka jo veikla – Atgimimometais jis nupirko medicinos árangà gim-tajam Suvalkijos miesteliui Liudvinavui,Panevëþiui, o atstatomiems rûmams pa-aukojo 58 tûkstanèius litø.

B.Railienë supaþindino su savo pa-rengta knyga „Andrius Sniadeckis“. Taidarbas apie senojo Vilniaus universite-to profesoriø, chemijos pradininkà, gy-

A.A

ND

RIU

ŠIO

nu

otr.

Konferencijos dalyviai

Kastelane centrinë aikðtë maloniai kve-pia levandomis, kurios gausiai auga jo apy-linkëse. Aukðtai Subalpiø ðlaite uþ ðio mies-telio didþiulá lankytojø dëmesá patraukiakruopðèiai saugoma paleogeno periodopriabonio aukðto jûriniø þinduoliø Halithe-

rium taulanense, vadinamøjø sirenø arba

Aukðtutinio Provanso geologijos parkø takais

Atkelta ið 21 p.

„jûros karviø“, radimvietë. Ðiø prieð 40 mln.metø gyvenusiø ramiø jûrø gyvûnø vaizdaspasitarnavo kuriant babilonieèiø mitologi-næ meilës deivæ Sirenà – moterá su þuvies

uodega. Sirenø muzikos kerams, kaip þi-nome ið „Odisëjos“, negalëdavo atsispirtisenovës jûreiviai, uþ meilës naktá uþmokë-davæ savo gyvybe. Ið Kastelano Verdonoupës slëniu pravaþiuojame áspûdingà Ver-dono kanjonà, ásirëþusá á juros periodo klin-tines uolienas iki 370 m gylio, ir kelionæ uþ-baigiame Aikso mieste.

Aukðtutinio Provanso gamtinis geolo-gijos parkas yra skirtas Þemës atminèiai.Tai – muziejus po atviru dangumi, puikus

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○


Rengiant ðá programiná dokumentà(KPP), stengiamasi finansuojamas veik-las kuo glaudþiau susieti taip, kad þemëskonsolidacijos projekto dalyviai galëtø iðkarto gauti finansinæ paramà visiems nu-matytiems þemës konsolidacijos projek-to sprendiniams galutinai ágyvendinti. Ti-kimës, kad ðiuo 2007–2013 m. progra-mavimo laikotarpiu bus sudarytos sàly-gos rengti integruotus þemës konsolida-cijos projektus, kuriø finansavimas leistøne tik sudaryti sàlygas ateityje optimizuotivietinës reikðmës vidaus keliø bei þemësûkio ir alternatyviai þemës ûkiui veiklai rei-kalingø statiniø bei melioracijos statiniøiðdëstymà, bet ir tai ágyvendinti taip, kadsavivaldybëms, bendruomenës ar vietosveiklos grupëms nereikëtø tam ieðkoti pa-pildomø lëðø. Suprantama, tai padarytinëra paprasta. Su lëðø stygiumi ágyven-dinant þemiø konsolidacijos projektus su-siduria ir kitos ES ðalys. Taèiau tik finan-siniø ðaltiniø sukoncentravimas komplek-siniams projektams ágyvendinti gali su-interesuoti þemiø naudotojus dalyvautitokiuose projektuose ir pateisinti konso-lidacijos tikslus, garantuoti kompleksinákonsoliduojamosios teritorijos pertvarky-mà pagal nûdienos gyvenimo reikalavi-mus. Pirmieji ðiø darbø etapai – pradëtivykdyti þemës konsolidacijos projektaibei racionalesnis laisvos valstybinës þe-mës privatizavimas – turës didelës átakosne tik ðalies ekonominio potencialo au-gimui, bet ir teigiamiems socialiniams beigamtosauginiams pokyèiams, ypaè kai-miðkuose ðalies regionuose.

Inþinerinë infrastruktûra:

ELEKTRIFIKACIJAElektros energetikos srities viena ið

problemø yra ta, kad ðalyje dar yra besi-kurianèiø sodybø, kuriø savininkai ne vi-sada pajëgûs jas elektrifikuoti. Pagal ak-cinës bendrovës ,,Rytø skirstomieji tinklai“pateiktà informacijà ðios bendrovës veik-los licencijoje nustatytoje teritorijoje yraapie 83 neelektrifikuotas sodybas, ku-rioms elektrifikuoti reikëtø apie 7 mln. litø.Energijos vartotojø elektros árenginiø pri-jungimo prie veikianèiø elektros tinklø tvar-kà, sàlygas ir galimà paramà reglamen-tuoja Lietuvos Respublikos ûkio ministro2004 m. spalio 26 d. ásakymu Nr. 4-388(Þin., 2004, Nr. 159-5826) patvirtintos Elek-tros energijos vartotojø, gamintojø ener-getikos objektø (tinklø, árenginiø, sistemø)

Kaiptvarkysime

þemës ûkáAtkelta ið 7 p.

prijungimo prie veikianèiø energetikosámoniø objektø (tinklø, árenginiø, sistemø)taisyklës. Pagal jas vartotojai, prijungian-tys elektros árengimus prie veikianèiø elek-tros tinklø bei pageidaujantys padidintielektros árenginiø leistinàjà naudoti galià,moka 40 proc. prijungimo prie elektros tin-klø paslaugos kainos. Likusi prijungimoprie elektros tinklø paslaugos sànaudø da-lis yra operatoriø tinklø plëtros iðlaidos.

Nors prijungianèiajam elektros áren-ginius reikia mokëti tik 40 proc. prijungi-mo paslaugos mokesèio, susidaro de-ðimèiø tûkstanèiø litø suma, todël dalisankstesnës statybos sodybø bei nauja-kuriø dël nerealiai didelio mokesèio neið-gali elektrifikuoti sodybø. Ministerija pa-teikë pasiûlymus dël veiksmø programø2007–2013 m. Europos Sàjungos struk-tûrinës paramos strategijai ágyvendinti,,Energijos tiekimo tinklai“ krypèiai. Euro-pos Komisijai pateiktiems pasiûlymamspritarus, nuo 2007 m. vartotojams, prijun-giantiems elektros árengimus prie veikian-èiø elektros tinklø, dalis prijungimo kainosbûtø dengiama ES struktûriniø fondø lë-ðomis. Ne kà maþesnë problema yra tan-kus elektros linijø tinklas. Elektros stulpaiyra didelë kliûtis þemiø naudotojams, to-dël ûkininkai neretai kelia klausimus dëlnuostoliø kompensavimo dirbant þemæ.Atëjo laikas ir ðià problemà spræsti ðiuo-laikiðkomis priemonëmis ir ypaè tada, kairengiamasi þemiø konsolidavimui, kom-pleksiniam teritorijos sutvarkymui, siekiantdidesnio ûkiø konkurencingumo ir darnioskaimo plëtros tikslø.

KELIAIViena svarbiausiø kaimo infrastruktû-

ros sudëtiniø daliø yra keliai. Kaimo plët-ra, gyvenimo sàlygø gerëjimo sparta, ûki-ninkø kûrimosi, smulkaus ir vidutinio ver-slo plëtotës tempai labai priklauso nuokeliø bûklës. Kaimo gyventojai daugiau-sia naudojasi valstybinës reikðmës rajo-niniais ir vietinës reikðmës keliais.

Ið viso ðalyje yra 79,3 tûkst. km keliø,ið jø: valstybiniø – 21,3 tûkst. km, savival-dybiø vietinës reikðmës – 58 tûkst. km.

Nuo keliø infrastruktûros daugiausiapriklauso transporto veiklos efektyvumasbei ðalies ekonomikos ir socialinë raida,nes Lietuvoje automobiliø keliais perve-þama daugiau kaip 50 proc. visø krovi-niø. Taèiau daugiausia dëmesio skiriama �

dytojà, ðvietëjà. Juo siekiama gaivintiðios iðkilios asmenybës paveldà Vil-niaus mokslo aplinkoje.

Mokslo istorijos tyrinëjimø panoramàpapildë jaunøjø konferencijos dalyviø pra-neðimai. Mokslo istorijos magistrasD.Juodis aptarë mûsø visuomenëje te-begvildenamos sovietinio saugumo Lie-tuvos SSR padalinio mokslinës techni-nës þvalgybos 1945–1990 m. ypatybesir siekius. Magistrantas T.Vasikevièius pri-minë radiotechniko prof. Alfonso Jurskio(1894–1966) mokslinës veiklos bruoþus.

Baigiantis prieðpietinei sesijai, prof.J.A.Krikðtopaitis, kaip Baltijos valstybiømokslo istorijos ir filosofijos asociacijosprezidentas, patvirtino ðiemet spalio 5–7 d. Vilniuje ávyksianèià tarptautinæ XXIIBaltijos ðaliø mokslo istorijos konferen-cijà. Taip pat buvo perrinktas Lietuvosmokslo istorijos ir filosofijos bendrijoskomitetas (J.A.Krikðtopaitis (pirminin-kas), L.Klimka, K.Makariûnas, J.Banio-nis) ir á já papildomai iðrinkti prof. Ro-mualdas Ðviedrys (JAV), doc. AurimasAndriuðis (VU) ir dr. Edmundas Adamo-nis (KFMI).

Paþymint nuopelnus Lietuvos moks-lo istorijai, Lietuvos mokslo istorijos ir fi-losofijos bendrijos garbës nario vardaibuvo patvirtinti Latvijos mokslø akade-mijos prezidentui prof. dr. Janiui Stradi-niui ir Estijos mokslo istorijos sàjungospirmininkui prof. dr. Karlui Siilivaskui.

Popietinëje istoriniø tyrinëjimø sesi-joje kalbëjo du kviestiniai istorikai. Gra-þø jubiliejø paþymintis Kovo 11-osios Ak-to signataras Gediminas Ilgûnas iðsa-miai atskleidë 1863 m. sukilëlio kun. An-tano Mackevièiaus þygdarbio reikðmæ irjo atminimo áamþinimà XX a. Lietuvoje.

Prof. R.Ðviedrys, atvykæs ið Niujorko,savo praneðime pateikë naujø duome-nø apie jëzuitø nuopelnus mokslo raidai.Paneigdamas formuotà negatyvø ðio or-dino ávaizdá, jis parodë jëzuitø laimëjimusmatematikoje, mechanikoje, astronomi-joje… Be to, paþymëtinas jø nuopelnaskuriant universitetus, platinant mokslinæmintá plaèiajame pasaulyje.

Doc. dr. JUOZAS BANIONIS

pavyzdys, kaip dera saugoti uolienø, fo-silijø ir landðafto paveldà ir su didþiulenauda gamtai padaryti já prieinamà pla-èiajai visuomenei. Tai dalis kuriamos Eu-ropos geologijos parkø sistemos, kuriospradmenø jau sulauksime ir Lietuvoje.Atradimai Aukðtutiniame Provanse – taikelionë geologiniame laike. Atsisveikina-me su ðiuo levandø, sirenø ir kalnø krað-tu, linkëdami sëkmës jo darbðtiems irsvetingiems þmonëms.

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○


Ekvipotencialinis geoido paviršiusvadinamas pagrindiniu lygio paviršiumi.Ekvipotencialiniø sunkio lauko paviršiøgali bûti be galo daug. Parinkus bet ko-kiame kitame aukštyje pradiná taškà, ga-lima sudaryti per já einanti pastovaus sun-kio potencialo paviršiø, kurio kiekviena-me taške sunkio jëgos vektoriaus kryp-tis bus statmena šiam paviršiui. Taigikiekvienas ekvipotencialinis sunkio lau-ko paviršius bus visur horizontalus, nespaviršiaus horizontalumo sàlyga yra jostatmenumas sunkio jëgos krypèiai. Norsskirtinguose aukšèiuose sudaryti ekvipo-tencialiniai paviršiai yra horizontalûs, jietarpusavyje nelygiagretûs. Didþiausia at-stumø tarp ekvipotencialiniø paviršiøkaita yra dienovidiniø kryptimi, o lygiag-reèiø kryptimi atstumai nekinta. Tai yradël to, kad sunkio potencialas sukuria-mas dviejø jëgø: jegos, priklausanèiosnuo visuotinës traukos dësnio ir nukreip-tos á Þemës masës centrà, bei statmenaisukimosi ašiai veikianèios išcentrinës jë-gos, kuri proporcinga kampinio sukimosigreièio ir atstumo nuo sukimosi ašieskvadrato sandaugos reikšmei. Judantdienovidinio kryptimi atstumas nuo su-kimosi ašies kinta. Atstumas nuo suki-mosi ašies kinta ir keièiantis taškoaukšèiui. Judant pusiaujo link, atstumasiki sukimosi ašies didëja. Dël šiosprieþasties didëja ir išcentrinës jëgosreikšmë. Kadangi sunkio jëgos vektoriuslygus traukos ir išcentrinës jëgos vekto-riø sumai, skirtinguose aukšèiuose esan-tieji sunkio jëgos vektoriai bus nelygiag-retûs. Todël ir lygio paviršiai, kurie turibûti statmeni sunkio jëgos vektoriams,yra nelygiagretûs. Taigi skirtingi ekvipo-tencialiniai paviršiai, kuriø kiekvienas at-skirai išlaiko horizontalumo sàlygas, tar-pusavyje yra nelygiagretûs. Jeigu taškasjuda horizontaliu paviršiumi, galima teig-ti, kad jo aukštis nesikeièia. Galima ap-skaièiuoti bet kokiame aukštyje esanèiussunkio jëgos ekvipotencialinius paviršius.

Ásitikinus, kad ekvipotencialiniai (ar-ba lygio) paviršiai nelygiagretûs, iškyladar daugiau klausimø ir neaiškumø, kaipišmatuoti taško aukštá geoido („nuo jû-ros lygio“) atþvilgiu.

Priimame, kad taškai A ir B yra ge-oido paviršiuje (2 pav.). Reikia nustatytitaško C ortometriná aukštá. Potencialoreikšmë geoido paviršiuje W

0. Per nu-

statomàjá taškà C einanèio ekvipotencia-linio paviršiaus potencialo reikšmë W

c.

Taip pat turime tarp geoido ir taško Cekvipotencialiniø paviršiø kituoseaukšèiuose esanèius ekvipotencialiniuspaviršius, kuriø potencialø reikšmës W

1,

W2, W

3. Pagal anksèiau pateiktà orto-

metriniø aukšèiø sàvokà taško C orto-metrinis aukštis H

c(0) bus atstumas C

0C.

Nebûtø sudëtinga nustatyti taško C or-tometrinio aukšèio reikšmæ, jeigu bûtøámanoma tiesiogiai išmatuoti atstumàC

0C. Taèiau tokios galimybës daþniau-

siai nëra. Þinant, kad ekvipotencialiniaipaviršiai horizontalûs, atrodytø, kadgalima bûtø išmatuoti tarp skirtingøekvipotencialiniø paviršiø atstumus irjuos sudëjus gauti taško C aukštá. Ta-èiau akivaizdu (2 pav.), kad, išmatavustarp tø paèiø lygio paviršiø elementa-rius atstumus skirtingose vietose, dëllygio paviršiø nelygiagretumo átakos( ) ( ) .43214321 CHhhhhhhhh ≠′+′+′+′≠+++Taigi, nors atstumai matuojami tarp ho-rizontaliø ekvipotencialiniø paviršiø, ge-ometriniai matavimø rezultatai duodaskirtingus nustatomo taško aukšèius, t. y.gaunamas daugiareikšmiškumas, kurispriklauso nuo matavimo kelio.

Kaip panaikinti daugiareikšmišku-mà, atsirandantá nuo pasirinkto mata-vimo kelio? Daugiareikšmiškumui pa-naikinti galima pasinaudoti potencia-lø skirtumais. Potencialø skirtumai vi-sada išlaikys salygà W

c-W

0= (W

1-

W0)+(W

2- W

1)+(W

3-W

2)+(W

c-W

2) ne-

priklausomai nuo matavimo kelio.Sunkio lauko potencialø skirtumastarp dviejø ekvipotencialiniø paviršiøkiekviename taške yra lygus geomet-rinio atstumo tarp paviršiø, išmatuotosunkio jëgos vidutinës reikšmësaukšèiø skirtumø matavimo vietoje,sandaugai. Þinant, kad kylant aukštynsunkio potencialo pokytis neigiamas,bus – (W

c-W

0)=h

1g

1+h

2g

2+h

3g

3+h

4g

4 =

h’1g ’

1 +h ’

2g’

2+h ’

3g ’

3+h ’

4g ’

4 =Σh

ig

i

=C0Cg

c, èia g

i ir g’

i– sunkio jëgos reikšmës

atkarpose hi , h

1

’ matavimo vietose, gc –

vidutinë sunkio jëgos reikšmë atkarpo-je C

0C.

Išmatuotø elementariø aukšèiø skir-tumø (atstumø tarp ekvipotencialiniøpaviršiø) h ir sunkio jëgos reikšmës ma-tavimø taškuose suma Σh

ig

i, i=1, 2, ..., n

yra geopotencialinio dydþio reikšmë, ku-rios dimensija m2s-2 . Taèiau taško aukštisapibûdinamas linijiniais vienetais. Todël

Kas yraaukštisAtkelta ið 23 p.

magistraliniams keliams, o valstybinësreikðmës rajoniniai ir ypaè vietinës reikð-mës keliai tvarkomi labai lëtai.

Plëtojant regioninæ infrastruktûrà, vie-na ið svarbiausiø krypèiø yra þvyrkeliøasfaltavimas, eismo sàlygø gerinimas iraplinkos apsaugos priemoniø diegimas.Ðiomis priemonëmis siekiama pagerin-ti rajonø gyventojø susisiekimà su ap-skrièiø centrais, taip pat su þemës ûkio,verslo, industriniais, administraciniais,kultûros bei turizmo centrais.

Didelë dalis þvyrkeliø driekiasi per gy-venvietes arba sujungia jas. Transportopriemonës, vaþiuodamos neasfaltuotadanga, kelia dulkes, triukðmà. Tai blogi-na þmoniø gyvenimo sàlygas ir daro nei-giamà poveiká aplinkai. Norint pagerintisusisiekimà tarp gyvenvieèiø ir þemësûkio bei administraciniø centrø, sumaþintineigiamà transporto poveiká aplinkai, su-paprastinti kelio prieþiûrà, sumaþinti ke-lio ir transporto priemoniø eksploataci-nes iðlaidas, sutrumpinti kelionës laikà,ðiuos ruoþus reikia asfaltuoti. Visa tai ska-tins ekonominá augimà ir maþins sociali-nius-ekonominius skirtumus tarp regio-nø. Gera transporto infrastruktûros bûk-lë padës pritraukti investicijas á smulkes-nes gyvenvietes ir miestelius, garantuosjudëjimà tarp kaimo ir miesto, prisidësmaþinant nedarbà kaimuose. Vietinësreikðmës keliai ir miestø gatvës, kuriøbendras ilgis yra 2,8 karto didesnis uþvalstybinës reikðmës keliø, yra paèiosblogiausios bûklës, nes tik 16 proc. ðiøkeliø yra asfaltuoti. Lietuvos Respublikoskeliø prieþiûros ir plëtros programoje kas-met vietinës reikðmës keliams skiriamatik 20 proc. bendros sumos. 2004–2006m. nedidelë dalis lëðø vietinës reikðmëskeliams buvo skiriama ið Europos regio-ninio plëtros fondo.

Siekiama, kad nuo 2007 m. savival-dybiø vietinës reikðmës keliams bûtø skir-ta ne 20, o 25 proc. Keliø prieþiûros irplëtros programos lëðø. Prognozuojama,kad 2007–2013 m. ðios programos lë-ðos turëtø didëti dël degalø akcizo didë-jimo ir kitø atskaitymø á ðià programà.

Susisiekimo ministerijoje sudarytadarbo grupë „Transporto tinklas“, kurirengia pasiûlymus dël 2007–2013 m.struktûriniø fondø paramos panaudoji-mo, kur bus sprendþiamas lëðø klausi-mas ir vietinës reikðmës keliø poreikiams.

Taigi vandentvarkos, þemës konso-lidacijos ir inþinerinës infrastruktûros pro-blemos Lietuvos kaime yra didelës, jøsprendimui bûtinas nuolatinis dëmesys.Manau, kad sutelktomis valstybës insti-tucijø, savivaldybiø ir þemës naudotojøpastangomis ðios bûtinos priemonësbus sëkmingai ágyvendinamos ir mûsøkaimas graþës.

�

–

–


apskaièiuoto geopotencialinio dydþioreikšmes reikia dauginti iš normuojamo-jo daugiklio. Tuomet taško aukštis bûtø

,∑⋅=oc

c ghkH

èia – normuojamasis daugiklis,∑oc

gh – išmatuotø elementariø aukšèiøskirtumø ir sunkio jëgos reikšmiø ma-tavimø taškuose sandaugø pagal matavi-mo kelià nuo pradinio lygio paviršiaus(geoido) iki nustatomojo taško C suma.Normuojamàjá daugiklá priëmus k=1/ g ,kai g – vidutinë realios sunkio jëgosreikšmë atkarpoje C

0C, gaunamas taško

ortometrinis aukštis. Taip nustatanttaško aukštá (aukštá „virš jûros lygio“),aukštis nepriklauso nuo matavimo ke-lio, t. y. aukštis nustatomas viena-reikšmiškai. Taèiau tame paèiame ekvi-potencialiniame paviršiuje (tame paèia-me horizontaliame paviršiuje) taškøaukšèiai bus skirtingi. Tame paèiame ly-gio paviršiuje visuose taškuose geopoten-cialinio dydþio reikšmës bus tos paèios,taèiau skirtinguose taškuose yra skirtin-gos vidutinës sunkio jëgos reikšmës gatkarpose tarp taško ir geoido. Todël, pa-vyzdþiui, didelio vandens telkinio van-dens paviršiaus aukšèiai bus nevienodi.Kuo aukšèiau tvenkinys, tuo didesnëaukšèiø skirtumø nesutapimø sklaida.Aukšèiø nesutapimø sklaida priklauso irnuo geografinës padëties. Einant nuopoliø link pusiaujo, nesutapimø sklaidadidëja. Lietuvos teritorijoje, esantaukšèiams apie 100 m, 100 km atstumušiaurës-pietø kryptimi ortometriniøaukšèiø sklaida tame paèiame lygio pa-viršiuje bus apie 10 mm.

Taèiau ortometrinius aukšèius prak-tiškai išmatuoti sunku, nes nëra galimy-bës tiesiogiai išmatuoti vidutines sunkiojëgos reikšmes atkarpoje tarp nustato-mojo taško ir geoido paviršiaus. Jà gali-ma tik apskaièiuoti remiantis þemës pa-viršiuje atliktais matavimais ir tam tik-romis hipotezëmis apie viršutiniø þemësplutos sluoksniø sandarà, tanká ir jo pa-siskirstymà nustatomàjá taškà supanèio-je aplinkoje. Todël praktikoje daþniau-siai vartojami ne ortometriniai aukšèiai,o normaliniai aukšèiai. Normaliniaiaukšèiai gaunami, kai normuojamamdaugikliui apskaièiuoti naudojama nor-malinës sunkio jëgos vidutinë reikšmë at-karpoje tarp geoido ir nustatomojotaško, t. y. kai ,/1 ck γ= èia cγ – viduti-në normalinës sunkio jëgos reikšmë tarpgeoido ir nustatomojo taško. Vidutinæreikšmæ cγ galima apskaièiuoti anali-tiškai, þinant normaliojo sunkio laukoanalitinæ išraiškà. Normaliniai aukšèiainuo ortometriniø aukšèiø neaukštaiesanèiose lygumø teritorijose skiriasi ke-liais milimetrais ir retais atvejais sunkiojëgos anomalijø teritorijose siekia 20–30mm. Didesni skirtumai esti kalnuotose

teritorijose. Esant 6–8 km kalnøaukšèiams ir didelëms sunkio anomali-joms, šie nesutapimai gali bûti iki 1–2metrø. Matematinis paviršius, nuo ku-rio nustatomi normaliniai aukšèiai, va-dinamas kvazigeoidu.

Kartais naudojami ortonormaliniaiaukšèiai. Jie gaunami tuomet, kai nor-malinës sunkio jëgos reikšmës taikomosne tik normuojamajam daugikliui, bet irgeopotencialiniø dydþiø reikšmëms skai-èiuoti. Normuojamasis daugiklis skai-èiuojamas kaip normalinëje aukšèiø sis-temoje, o geopotencialinio dydþioreikšmë tuomet bus ∑ γ

oc

h, èia γ – norma-linës sunkio jëgos reikšmë elementariøaukšèiø skirtumø h matavimo vietoje.Taip buvo aukšèiai skaièiuojami XIX a.ir XX a. pradþioje, kai buvo ribotos tech-ninës galimybës matuoti reikiamu tiks-lumu sunkio jëgà ir nebuvo pakankamaidetaliø sunkio jëgos lauko tyrimø. Kaikuriose valstybëse ortonormaliniøaukšèiø sistemos taikomos ir dabar.

Europos valstybëse naudojamos ge-opotencialinës aukšèiø sistemos parody-tos 3 pav.

Kaip gauti aukšèiø sistemà, kuriojedideliø vandens telkiniø, esant nesutrik-dytam vandens paviršiaus lygiui, pa-viršiaus aukšèiai bûtø tie patys, t. y., kadtame paèiame lygio paviršiuje aukšèiaibûtø vienodi? Kadangi tame paèiame ly-gio paviršiuje geopotencialiniø dydþiøreikšmës yra vienodos, tai norint gautivienodus aukšèius reikia, kad bûtø pa-stovus normuojamasis daugiklis.

Norint sudaryti tokià aukšèiø siste-mà visam Þemës rutuliui, priimama, kadnormuojamasis daugiklis ,/1 45°γ=k èiaγ45

o – normalinës sunkio jëgos reikšmëelipsoido paviršiuje ties 45° geodezinësplatumos lygiagrete. Tokia aukšèiø sis-tema, kai tame paèiame lygio paviršiujeesanèiø taškø aukšèiai vienodi, vadina-ma dinamine aukšèiø sistema. Dinami-niai ir normaliniai aukšèiai Þemës rutu-lyje skiriasi iki 30 m.

Projektuojant bei statant didelius hid-rotechninius statinius, galima sudaryti lo-kalines dinaminiø aukšèiø sistemas. Tuo-met nustatant normuojamàjá daugiklápriimama normalinës sunkio jëgosreikšmë toje teritorijoje, arba vidutinëtos teritorijos realios sunkio jëgosreikšmë.

Didþiausi nesutapimai tarp taškøaukšèiø skirtumø ortometrinëje ar nor-malinëje ir dinaminëje aukšèiø sistemo-se yra dienovidinio kryptimi. Nesutapi-mai didesni ir ten, kur didesni absoliu-tûs aukšèiai. Pvz., Sevano eþero, kurioabsoliutus aukštis apie 1900 m, eþero plo-tis šiaurës–pietø kryptimi 55 km, norma-liniø ir dinaminiø aukšèiø skirtumø ne-

sutapimas tarp šiaurinio ir pietinio kran-to apie 9 mm, o Baikalo eþero, kurioaukštis apie 450 m, plotis šiaurës–pietøkryptimi apie 450 km, aukšèiø skirtumønesutapimai apie 165 mm.

Tokios aukšèiø sistemos, kaiaukšèiams apskaièiuoti naudojamos ge-opotencialiniø dydþiø reikšmës, vadina-mos geopotencialinëmis aukšèiø siste-momis.

Dar yra geodeziniai aukšèiai. Geo-dezinis aukštis tai taško atstumas nuoelipsoido statmena elipsoidui kryptimi –atstumas C

eC (2 pav.). Geodezinis

aukštis yra ortometrinio aukšèio ir geoi-do aukšèio suma, t.y. H(g)=h(0)+N, N –geoido aukštis. Geodeziniai aukšèiai nuonormaliniø ar ortometriniø aukšèiø galiskirtis keliomis dešimtimis metrø. Lie-tuvos teritorijoje šis skirtumas LKS94 ko-ordinaèiø sistemoje skiriasi nuo 22 iki 27metrø. Geodeziniai aukšèiai gali bûti tie-siogiai išmatuoti taikant kosminës geo-dezijos metodus. Norint kosminës geo-dezijos metodais išmatuotus geodeziniusaukšèius perskaièiuoti á ortometrinius arjiems labai artimus normalinius aukšèius,kurie taikomi kartografavimo ir kitomspraktinëms reikmëms, reikia þinoti ge-oido aukšèius, t. y. turëti pakankamaitikslø geoido modelá. Lietuvos teritori-joje geoido modelis þinomas apie 2–5 cmtikslumu. Pagal turimà skaitmeniná ge-oido modelá geoido aukšèius taškuosegalima apskaièiuoti þinant taškø geode-zines (geografines) koordinates.

Apibendrinant galima teigti, kad no-rint apibûdinti Þemës paviršiaus ar ki-tø taškø absoliuèius aukšèius (aukšèius„virš jûros lygio“) reikia pasirinkti geo-potencialinæ aukšèiø sistemà, kuriojenorime nustatyti aukšèius ir þinoti ly-gio paviršiaus (geoido) pradiná taškà.Esant tam paèiam pradiniam lygio pa-viršiui, bet taikant skirtingas geopoten-cialines aukšèiø sistemas, gaunami skir-tingi tø paèiø taškø aukšèiai. Šalyse nau-dojamø aukšèiø sistemø pradiniai taškaiir aukšèiø nesutapimai centimetrais, ly-ginant su Amsterdamo aukšèiø sistema,parodyta 4 pav. Taip pat ir taikant taspaèias geopotencialiniø aukšèiø siste-mas, bet esant skirtingiems pradiniamslygio paviršiaus taškams, gaunami ne-vienodi tø paèiø taškø aukšèiai. Aukšèiøsistemø sudarymas ir átvirtinimas yrasudëtingas teorinis bei praktinis uþda-vinys. Iki šiol nesukurta nesunkiai prak-tiškai pritaikoma vieninga visam Þemësrutuliui aukšèiø sistema, kurià taikantaukšèius bûtø galima vienareikšmiškainustatyti pagal geometrinius matavimøduomenis, nesinaudojant hipotezëmisar teorinëmis prielaidomis.�


Aplinkosbûklë Bûtingës naftos

terminaleDaþniausiai DLK virðijimai nustatomilaivø susitelkimo vietose prie Klaipëdos,grunto gramzdinimo vietose, Smiltynësir Melnragës priekrantëje.

Epizodiðkai naftos angliavandeniliøkoncentracijos, virðijanèios didþiausiusleidþiamus kiekius, pastebimos jûroje tiesBûtinge, Palanga, Nida. Bûtingës termi-nalo akvatorijoje vidutinë naftos anglia-vandeniliø koncentracija (0,03 mg/l) van-denyje nepasikeitë nuo terminalo veik-los pradþios. Ið kitø terðianèiø medþia-gø monitoringo metu stebimi policikliaiaromatiniai angliavandeniliai ir sunkiejimetalai (Hg, Cu, Zn, Pb, Cd, V, Ni). Pa-lyginus gautus rezultatus su foniniaisaiðkëja, kad Bûtingës-Ðventosios ak-vatorijos bûklei didþiausios átakos turëjonutekamøjø vandenø iðleidimas, o ne ter-minalo veikla. Nuo 2000 m. sustabdþiusMaþeikiø nuotekø iðleidimà, aplinkosbûklë ëmë gerëti, nors á jûrà vis dar iðlei-dþiami vandenys ið Palangos miesto va-lymo árenginiø. Dabartiniu metu didþiau-sios terðianèiø medþiagø koncentracijosnustatomos ties nuotekø giluminiu iðleis-tuvu bei Ðventosios upës átakos zonoje,o ne prie terminalo árenginiø.

Maþà dugno nuosëdø uþterðtumà le-mia ir ðio rajono sedimentacinës sàly-gos. Terðianèios medþiagos labiau galikauptis tik su smulkiomis nuosëdomis.Tokiø nuolatinio kaupimosi rajonø termi-nalo átakos zonoje nëra. Èia daþnesnëtranzitinë neðmenø pernaða. Nuosëdøkaupimasis intensyviau vyksta sekliojepriekrantëje iki 10–15 m gylio, bet ði zo-na yra litodinamiðkai labai aktyvi dëlbangø veiklos. Todël padidëjæs dugnonuosëdø uþterðtumas gali bûti tik arti tar-ðos ðaltiniø arba esant nuolatinei tarðai.

Bûtingës naftos terminalo zonoje yratiriama ávairiø hidrobiologiniø paramet-rø kaita, bendrijø biologinë ávairovë,svarbiø rûðiø populiacijø bûklë bei in-vaziniø rûðiø paplitimas.

Fitoplanktono bendrijà sudaro dau-giau kaip 200 rûðiø, didesnë rûðiø ávai-rovë yra arèiau kranto. Rudená ir pava-sará vyrauja ðaltamëgës titnagdumbliø(Diatomophyceae) rûðys, vasarà – mels-vadumbliai (Cyanophyceae), þaliadum-bliai (Chlorophyceae) bei dinofitai (Di-nophyceae). 2005 m. rudená pasirodëketurios naujos ðioje Baltijos jûros daly-

je titnagdumbliø rûðys: Cerataulina pe-lagica, Dactiliosolen fragilissimus, Cha-etoceros brevis ir C. constrictus.

Zooplanktono bendrijoje vyrauja ver-petës (Rotatoria), taip pat gausûs ðako-taûsiai vëþiagyviai Bosmina coregonimaritima, irklakojai Acartia genties vëþia-gyviai. Lietuvos priekrantëje 1999 m. ap-tikta invazinë rûðis – plëðrus ðakotaûsisvëþiagyvis Cercopagis pengoi. Ðie iðPonto-Kaspijos regiono kilæ vëþiagyviaiBaltijos jûroje pirmà kartà buvo rasti1992 m. ties Estijos krantais. Intensy-viausio populiacijos augimo metu ant-roje vasaros pusëje C. pengoi individaisukelia „tinklø marà“ – uþkemða þvejøtinklus. Bûtingës terminalo akvatorijojedidelio ðiø vëþiagyviø gausumo nebu-vo uþfiksuota.

Fitoplanktono ir zooplanktono ben-drijø charakteristikos nëra pastovios, jøkaitai ypaè didelës reikðmës turi van-dens temperatûra ir druskingumas. Nu-statyta bendrijø struktûra bei gausumasyra bûdingi Lietuvos priekrantës zonai,su terminalo veikla susijusiø bendrijospokyèiø nebuvo pastebëta.

Apie jûroje vykstanèius savaiminioapsivalymo procesus galima spræsti nu-statant angliavandenilius oksiduojanèiøbakterijø kieká. Jø santykis su saprofiti-nëmis bakterijomis, vadinamas sapro-biðkumo indeksu, parodo vandens uþ-terðtumà. Sprendþiant pagal ðá rodiklá,Bûtingës terminalo rajone vanduo galibûti laikomas nelabai uþterðtu naftos an-gliavandeniliais. Panaðios ðio indeksoreikðmës yra nustatytos ir kituose Lietu-vos priekrantës rajonuose.

Geras jûrinës aplinkos kokybës in-dikatorius, padedantis ávertinti dugnopavirðiaus nuosëdø ir priedugninio van-dens sluoksnio bûklæ bei jo pokyèius,yra zoobentosas. Bûtingës naftos termi-nalo rajone yra paplitæ smëlëto, akme-nuoto dugno bei þvirgþdo biotopai. Di-dþiausias zoobentoso gausumas ir ávai-rovë bûdinga akmenuotam dugnui, kurrieduliai ir akmenys gargþdo laukuoseapaugæ dvigeldþiais moliuskais Mytilusedulis. Midijø kolonijose gausios ir kitoszoobentoso rûðys: ûsakojai vëþiagyviaiBalanus improvisus, smulkios daugiaðe-

rës kirmëlës Fabricia sabella, Gamma-rus genties ðoniplaukos. Smëlëtamedugne vyrauja á dugno nuosëdas ásirau-sianèios rûðys: dvigeldþiai moliuskai Ma-coma baltica ir daugiaðerës kirmëlës Ma-renzelleria viridis. 2005 m. tyrimø metuBûtingës rajone uþregistruota nauja in-vazinë rûðis ðoniplauka Gammarus tig-rinus, kuri pirmà kartà Lietuvos vande-nyse pastebëta 2004 metø rudená Klai-pëdos uosto akvatorijoje ir ðiaurinëjeKurðiø mariø dalyje.

Vertingiausiø natûraliø buveiniø ap-saugai Europos Sàjungos ðalyse yra ku-riamos Natura 2000 teritorijos. Vos uþkeliø kilometrø á pietus nuo Bûtingës ter-minalo 2005 m. ásteigtas Baltijos jûrostalasologinis draustinis. Draustinis skir-tas Baltijos jûroje þiemojanèiø ir migruo-janèiø vandens paukðèiø apsaugai, jisatitinka ir buveiniø apsaugai svarbiomsteritorijoms keliamus kriterijus. Ðioje vie-toje þiemoja ir migracijø metu kaupiasirudakakliai narai (Gavia stellata), sibiri-nës gagos (Polysticta stelleri), klykuolës(Bucephala clangula), didieji danèiasna-piai (Mergus merganser) ir maþieji kirai(Larus minutus). Jûros dugne paplitæunikaliomis landðaftinëmis savybëmispasiþymintys biotopai artimi natûraliemsBaltijos jûros rifams: rieduliai tankiai ap-augæ banguoliu Furcellaria lumbricalis,akmenø ir þvyro dugnas su banguoliu,rieduliai su midijomis ir jûros gilëmis.

Pastaèius terminalà apie 12 km2 su-maþëjo verslinei þvejybai skirti plotai,nes terminalo akvatorijoje þvejyba drau-dþiama. Daugelis þuvø rûðiø, ypaè jølervutës ir jaunikliai, yra labai jautrios netir nedideliam naftos ar jos produktø kie-kiui. Jûros priekrantëje ties Bûtinge2000–2005 m. suþvejotos 25 rûðiø þu-vys. Daþniausiai sugaunamos upinësplekðnës, strimelës, þiobriai, stintos,otai, maþieji tobiai, eðeriai ir starkiai. Di-desniuose negu 20 m gyliuose sugau-namos apie 10 rûðiø þuvys – strimelës,menkës, bretlingiai, upinës plekðnës irkt. Kaip rodo þuvø iðtekliø stebëjimai, ich-tiofaunos bûklë prie terminalo tiek jûrospriekrantëje, tiek ir atviroje jûroje atitinkabendrus Pietryèiø Baltijos þuvø bendrijøstruktûros daugiameèiø ir sezoniniø svy-ravimø dësningumus. Visoje jûros prie-krantëje svarbiausias veiksnys, veikian-tis þuvø populiacijos gausumà ir struktû-rà, yra intensyvi verslinë þvejyba.

Bûtingës terminalui yra svarbi kran-to zona. Terminalo vamzdynas kerta virð-vandeninæ ir povandeninæ kranto zonosdalis kranto ruoþe, pasiþyminèiame ryð-kia abrazija ir neðmenø deficitu. Ðiojeatkarpoje jau daugelá metø vyksta kran-to degradacija. Kranto bûklei didelës áta-kos turi ne tik þmoniø veikla, bet ir gam-

Atkelta ið 5 p.


botanikossodas

tos sàlygos. Krantas ypaè nukentëjonuo uragano „Anatolijus“, siautëjusio1999 m. pabaigoje. Po ðio uragano te-ko ið naujo atstatyti kopagûbrá tiesvamzdyno trasa. Bûtingës terminalas,kaip vienas ið kranto zonos iðtekliønaudotojø, ágyvendindamas „LietuvosBaltijos jûros krantotvarkos strategijosnuostatas“, atsako uþ savo veiklos tie-sioginá ar netiesioginá poveiká krantui irimasi priemoniø ðiam poveikiui suma-þinti bei kompensuoti. Krantø monito-ringo metu nustatomas kopagûbrio,paplûdimio ir povandeninio ðlaito iki 10m gylio reljefas, analizuojami dugnopokyèiai bei nuosëdø sudëtis. Nuola-tinis kranto bûklës stebëjimas ir ið toiðplaukianèios krantosauginës priemo-nës padëjo sustabdyti neigiamus kran-todaros procesus ir stabilizuoti jûroskrantà ties Bûtinge.

Bûtingës terminalas deda daug pa-stangø, kad naftos krovos darbai vyk-tø saugiai. Statant terminalà buvo pa-naudotos modernios technologijos iráranga. Terminale automatizuotas visodarbinio proceso valdymas, ádiegtosvamzdyno nuotëkio krante ir jûroje ap-tikimo sistemos; apdrausta terminalocivilinë atsakomybë. 2002 m. sumon-tuotos saugesnës dvigubo karkasonaftos krovos þarnos. Periodiðkai ren-giamos pratybos ir mokymai, kuriø me-tu specialistai praktikuojasi efektyviaiir operatyviai likviduoti naftos iðsilieji-mø incidentus. Terminale naudojamostarptautiniu mastu pripaþintos taisyk-lës, OCIMF („Oil Companies MarineForum“), ISGOTT („International Safe-ty Guide for Oil Tankers and Termi-nals“) rekomendacijos, HELCOM reko-mendacija 20/5 („Nurodymai dël mini-malaus reagavimo á naftos iðsiliejimusnaftos terminaluose pajëgumo“). Bû-tingës terminalas – pirmasis uosto áren-ginys Lietuvoje, ágyvendinæs Tarptau-tinio laivø ir uosto árenginiø apsaugoskodekso nuostatas. Á Bûtingës termi-nalà atplaukiantiems tanklaiviams tai-komi grieþti aplinkosaugos reikalavi-mai. Nustatyta, kad prie terminalo SPMplûduro gali ðvartuotis tik SBT (izoliuotobalasto) tanklaiviai. Pagal HELCOM re-komendacijas jie privalo atvykti su Bal-tijos jûroje arba Ðiaurës jûroje pakeis-tu balastiniu vandeniu. Bûtingës termi-nalas atsakingas uþ aplinkos monito-ringo vykdymà, informacijos patikimu-mà ir pateikimà visoms suinteresuo-toms þinyboms. Aplinkos monitoringorezultatai kasmet aptariami mokslinës-konsultacinës grupës pasitarime, skel-biami visuomenei.

�

Botanikos sodø pirmtakai Europojebuvo vienuolynø sodai (nuo IV a.), ku-riuose bûdavo auginami vaistiniai au-galai. Pirmieji botanikos sodai ákurti XIVa. Italijoje (1309 m. Salerne, 1333 m. –Venecijoje). XVI–XVII a. botanikos sodaiásikûrë ir kitose Europos ðalyse, XVIII a.– Ðiaurës ir Pietø Amerikoje. Lietuvojeyra 4 universitetø botanikos sodai: Kau-ne, Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Vilniuje.

Vilniaus universiteto botanikos so-das ákurtas prieð 225 metus kartu suGamtos istorijos katedra ir visais laikaisbuvo gamtos mokslø katedrø palydo-vas. Nors ir garbaus amþiaus, jis visa-da iðlieka jaunas.

VU botanikos sodà 1781 m. ákûrëbotanikos profesorius Þ.E.Þiliberas(1741–1814). Ðis sodas Pilies gatvëjeNr.22 uþëmë 300 m2 plotà, lauke ir ne-dideliame ðiltnamyje augo apie 2000augalø rûðiø. Nuo 1784 m. Gamtos is-torijos katedrai pradëjo vadovauti þy-mus gamtininkas ir keliautojas G.A.Fors-teris (1754–1794). Jo rûpesèiu 1787 m.botanikos sodui buvo nupirktas þemëssklypas Sereikiðkëse (Sereikiðkiø par-kas). Sodo perkëlimas prasidëjo tik1799 m., darbams vadovavo prof.S.B.Jundzilas (1761–1847 m.). Suma-niai tvarkomas sodas klestëjo ir buvoþinomas uþ Lietuvos ribø, tai buvo vie-nas turtingiausiø Rytø Europos sodø.

Dr. Laimutë BALÈIÛNIENË,Renata MIKLUÐYTË

Botanikos sodas – mokslo ástaiga, auginanti ir tirianti augalus,eksponuojanti juos, propaguojanti botanikos þinias. Ji ieðkonaudingø augalø, juos introdukuoja, aklimatizuoja arba kultûrina.Svarbiausias tyrimo ir eksponavimo objektas – ávairiø kraðtø gyvøaugalø kolekcijos, auginamos atvirame ore ir oranþerijose. Daugelisbotanikos sodø turi gëlininkystës, augalø genetikos, dendrologijos,vaistiniø, vienmeèiø, daugiameèiø augalø skyrius. Juose augalaiiðdëstomi daþnai pagal geografiná arba sistematiná principà.

botanikossodas

1824 m. kolekcijose buvo 6565 augalørûðys. Nuo 1825 m. botanikos sodo tvar-kymà perëmë jo sûnënas prof. J.Jun-dzilas (1794–1877). 1832 m. uþdariusuniversitetà, botanikos sodas buvo per-duotas Medicinos-chirurgijos akademi-jai. 1832–1840 m. sodui vadovavoS.B.Gorskis (1802–1864). 1841 m. bo-tanikos sodas buvo perduotas general-gubernatoriaus þinion, augalai iðgaben-ti á Kijevo ir Tartu universitetus arba par-duoti. Botanikos sodas pradëjo nykti irgalop virto parku. Atkûrus universitetà,1919 m. botanikos sodas buvo ásteig-tas Vingio parko vakarinëje dalyje, Ne-ries upës slënyje. Jam vadovavo prof.P.Viðnevskis, o 1924–1937 m. – prof.I.Tðebinskis. Sodo inspektoriumi nuo1919 m. beveik 20 metø buvo K.Pro-ðynskis. 1926–1930 m. pastatytos oran-þerijos tropiniø ir subtropiniø augalø ko-lekcijoms eksponuoti. 1923 m. buvoásteigtas ir vaistingøjø augalø sodasM.K.Èiurlionio gatvës gale, netoli Vin-gio parko. Ðiam sodui vadovavo prof.J.Muðynskis. Sodo veiklai karo metaistiesiogiai vadovavo ðios katedros asis-tentas J.Movðovièius. 1954–1974 m. so-dà rûpestingai tvarkë dr. A.Luèinskienë,kuri sukaupë itin turtingas augalø ko-lekcijas. Lauke augo per 4000 augalørûðiø ir veisliø, ðiltnamiuose – apie 900.Botanikos sode veikë ðie skyriai: Vaisti- �


Vilniaus universiteto

VU botanikos sodo Kairënuose direktoriai (ið kairës) JuozapasMeidus, dr. Evaldas Vylius Navys ir dabartinis dr. Audrius Skridaila


niø augalø, Sistematikos, Gëlininkystës,Dendrologijos, Biologijos, Darþininkystës,Pomologijos, Grûdiniø ir techniniø kultû-rø. 1964 m. pastatyti 3 nauji ðiltnamiai. So-dà gausiai lankë vilnieèiai ir sostinës sve-èiai. Imta ieðkoti naujo sklypo, nes 7,35ha Botanikos sodo plotas jau netenkino.Paieðkomis rûpinosi VU rektorius prof.J.Kubilius, GMF dekanas doc. R.Tarvydas,prof. V.Ranèelis, doc. V.Raðkauskas, Bo-tanikos sodo direktorë dr. A.Luèinskienë.1974 m. geguþës 14 d. botanikos soduiskirta 150 ha Kairënuose, vietovëje su se-na dvarviete ir parku. 1975–1990 m. bo-tanikos sodo kûrimo rûpesèiai gulë antdirektoriaus J.Meidaus peèiø, o jo projek-tà rengë Paminklø restauravimo projekta-vimo institutas (vyriausioji projekto archi-tektë D.Juchnevièiûtë).

Istoriniuose dokumentuose Kairënai

minimi nuo 1545-øjø. Juos valdë Isa-kauskiai, Sapiegos, Tyzenhauzai. NuoXVIII a. antrosios pusës iki 1870 m. dva-ras priklausë Lopacinskiams. 1870 m.dvarà nupirko Juozas Tiðkevièius. 1899m. dvaras atiteko Stolypinams. 1933–1974 m. Kairënø dvare veikë psicho-neurologijos ligoninë.

Iki mûsø dienø iðliko dvaro vandensmalûnas, ledainë, kluonas, ratinë, kume-tynas ir ryðkiausias ansamblio statinys –arklidës. Vasarà nuostabiais þiedais pra-þysta angliðko stiliaus dvaro parkas, da-bar – botanikos sodas, kuriame gausu eg-zotiniø, retø augalø. Pasivaikðèioti traukiamaloni aplinka – seni medþiai, vingiuotitakeliai, tvenkiniai, vandens kaskados.

Ðalia èia augusiø senø vietiniø medþiø(paprastøjø klevø, uosiø, maþalapiø liepø,paprastøjø àþuolø, karpotøjø ir plaukuo-tøjø berþø, paprastøjø ievø) suveðëjo ávai-rûs reti egzotiðki medþiai ir krûmai, kuriø

niekur kitur Lietuvoje nepamatysi. Per pra-bëgusius tris deðimtmeèius atsidavusiøsavo profesijai darbuotojø dëka Kairënuo-se ásikûræs botanikos sodas tapo vienu iðturtingiausiø Baltijos ðalyse. Malonu ir tai,kad kuriantis ir vis graþëjant botanikos so-dui atgijo ir seniai uþmirðtos Kairënø dva-ro tradicijos – senø liepø paunksmëje vëldaþnai aidi muzika, liejasi skambûs eilë-raðèiø posmai, kuriø pasiklausyti susiren-ka Vilniaus ðviesuomenë.

Universitetø botanikos sodams bû-dingos 3 veiklos kryptys: mokslinë, mo-kymo ir ðvietëjiðka – rekreacinë.

VU botanikos sodas palaiko ryðius subotanikos sodais ið viso pasaulio. Kei-èiamasi moksline informacija ir kolekci-jomis. Ryðiams palaikyti leidþiamas sëk-lø mainø katalogas „Index seminum“. Bal-tijos botanikos sodai leidþia periodiná lei-

diná „Baltic Botanic Gardens: Estonia, Lat-via, Lithuania“, kuriuose skelbiama infor-macija apie botanikos sodø veiklà,moksliniai straipsniai.

Vilniaus universiteto botanikos sodeyra Dendrologijos, Augalø geografijos irsistematikos, Gëlininkystës, Augalø gene-tikos, Pomologijos ir ûkio skyriai bei Au-galø fiziologiniø ir biocheminiø tyrimø la-boratorija. Botanikos sodas disponuojanet dviem þemës plotais (Vingyje ir Kairë-nuose). Ðiuolaikinis VU botanikos sodasne tik didþiausias Lietuvoje (bendras plo-tas 199 ha), bet ir turtingiausias augalø ko-lekcijø, èia auginama apie 9000 pavadini-mø augalø, priklausanèiø 190 ðeimoms,886 gentims. Dabartiniai VU botanikos so-do mokslinio tyrimo darbai taip pat susi-laukë pripaþinimo. Sode steigiami Lietuvosdekoratyviniø augalø genetiniø iðtekliø ko-ordinacinis centras, Europos Ribes L. ir Ru-bus L. genèiø augalø registracijos centrassu duomenø baze ir t. t. Taip pat VU bota-nikos sodas aktyviai siekia tapti gausiai lan-komu, paèius ávairiausius visuomenës po-reikius (rekreacinius, ðvietëjiðkus ir kt.) ten-kinanèiu, ne tik vilnieèiø, bet ir kitø Lietu-vos vietoviø þmoniø bei mûsø ðalies sve-èiø mëgstamu objektu.

Dendrologijos skyrius ákurtas 1976metais. Svarbiausias tikslas – kaupti sa-vaiminës kilmës sumedëjusius augalus(þiemojanèius lauke), atstovaujanèius at-skiriems kontinentams ar geografiniamsregionams, tirti jø bioekologines savybes,kultûrinæ kilmæ, dekoratyvinëmis savybë-mis pasiþyminèiø augalø introdukcijà beijø tinkamumà Rytø Lietuvos agroklimati-nëms sàlygoms. Skyriuje auginama ir ti-riama daugiau nei 2600 taksonø (rûðys,porûðiai, veislës ir t.t.) sumedëjusiø au-galø: kultûrinës kilmës dekoratyviøjø –apie 1300 veisliø, o natûraliai paplitusiø

�

Dendrologijos skyriuje.Rododendrynas


ávairiuose geografiniuose regionuose –apie 1300 taksonø, priklausanèiø 71 ðei-mai, 203 gentims. Gausiausios kolekci-jos: erikiniø (Ericaceae) – 574 taksonai(ið jø rododendrø (Rhododendron) – 340,virþiø (Calluna) – 61); kiparisiniø (Cupres-saceae) – 315 (ið jø kadagiø (Juniperus)– 136, puskiparisiø (Chamaecyparis) – 85,tujø (Thuja) – 74) bei erðkëtiniø (Rosace-ae) – 390 (ið jø roþiø – 120, kauleniø (Co-toneaster) – 38, lanksvø (Spiraea) – 44)šeimos. Apie 500 taksonø VU botanikossodo Dendrologijos skyriuje auginamødendrofloros atstovø Lietuvoje daugiauniekur neauginami.

Augalø geografijos ir sistematikosskyrius uþima 7,5 ha ir yra ásikûræs Vingioparke nuo 1919 metø. Nepaprastai turtin-gas ðio skyriaus istorinis paveldas. Pëd-sakus èia yra palikæ þymieji Radvilos, ku-riø dëka XVI a. stiprëjo ir augo naujo tikë-jimo – reformacijos daigai, buvo ákurta vie-na pirmøjø Lietuvos reformatø mokyklø.Nuo XVII a. vidurio iki pat XVIII a. pabai-gos èia buvo ásikûrusi Vilniaus jëzuitø aka-demijos vasaros poilsio rezidencija. Kar-tu Vingio ðilas ir dabartinë skyriaus terito-rija yra sietini su farmacijos mokslø pra-dþia. Èia jëzuitø auginamos vaistaþolësbuvo plaèiai naudojamos vaistams gamin-ti. Vëliau Vingio rûmus iðgarsino L.Tolsto-jaus romane „Karas ir taika“ apraðytas po-kylis. Ðiuo metu Augalø sistematikos ir ge-ografijos skyriuje auginama daugiau kaip3000 pavadinimø augalø. Jø þiedais gali-ma groþëtis iðtisus metus. Dekoratyvûsvienmeèiai, dvimeèiai ir daugiameèiai au-galai eksponuojami gëlynuose, o kai ku-

lekcijoje auginama, sistemingai atnaujina-ma, tiriama ir saugoma 3200 taksonø þo-liniø dekoratyviøjø augalø (uþsieninës irlietuviðkos kilmës, priskiriamø 80 ðeimø ir253 gentims). Pirmà kartà Lietuvoje pra-dëta kaupti, tirti, dauginti bei saugoti þoli-niø dekoratyviøjø augalø (gëliø) lietuvið-kà selekcinæ medþiagà. Ðiø augalø uni-kalià kolekcijà (genofondà) sudaro ávairiøgenèiø augalai: bijûnai, jurginai, kardeliai,krokai, lelijos, narcizai, raktaþolës, tulpës,vilkdalgiai ir viendienës. Augalø kolekci-jos nuolat priþiûrimos, atnaujinamos, sie-kiant iðsaugoti rûðiø ir veisliø ilgaamþið-kumà ir grynumà. Kolekcijos kasmet pa-pildomos naujomis rûðimis, veislëmis irnustatomas veislës grynumas.

Augalø genetikos skyrius ákurtas1975 metais. Glaudþiai bendradarbiaujasu VU Gamtos mokslø fakulteto Botani-kos ir genetikos katedra. Skyriuje auga500 taksonø augalai ið 49 ðeimø (123genèiø). Iðskirti 108 indukuoti mieþiø mu-tantai, ið ðiø mutantø yra kilæs 71 rever-tantas. Tai morfologiniai, biocheminiai, fi-ziologiniai, kiekybiniai mutantai. Yra 13mieþiø veisliø, 60 hibridø. Auginami beityrinëjami ið Sankt Peterburgo, Ðvedijos,JAV gauti 122 mieþiø mutantai ir geneti-nës linijos. Iðskirti 34 chlorofiliniai pupømutantai ið paðariniø pupø veislës ‘Auð-ra’. Nuo 1990 m. renkami ir saugomi þo-liniai ir sumedëjæ gamtiniai mutantai (72rûðys). Surinkti ir saugomi 106 papras-tosios avietës (Rubus idaeus L.) pa-vyzdþiai morfologiniam ir genetiniam po-limorfizmui tirti (ið visø Lietuvos administ-raciniø rajonø). Auginamos Lietuvos se-lekcininkø iðvestos pupø, vikiø, lubinø,þirniø, esparceto ir kt. veislës.

Skyriuje taip pat yra prieskoniniø, aro-matiniø ir gyduoliø augalø paþintinis dar-þelis (120 rûðiø). Ðiame þolynø sodelyjevyksta birþelio mën. seminaras.

Pomologijos skyrius Kairënuoseákurtas 1975 m., jo plotas – 14 ha. Mûsøskyriuje ðalia tradiciniø uoginiø augalø

(agrastø, serbentø) auginami ir retesni –sausmedþiai, vynuogës, ðermukðniai, ði-lauogës, spanguolës ir kt. Ið viso kolek-cijose sukaupta 14 genèiø, 105 rûðys,apie 630 veisliø augalø ið 27 valstybiø.Svarbiausios veiklos kryptys – vaisiniøaugalø introdukcija, selekcija, jø tyrimas.Gausiausia skyriuje ir ðiuo metu didþiau-sia Lietuvoje yra serbentø ir agrastø veis-liø bei rûðiø kolekcija. Jos pradininkas1975–1990 m. skyriuje dirbæs þinomasLietuvoje serbentø ir agrastø selekcinin-kas dr. Antanas Ryliðkis. Ðiuo metu ko-lekcijà sudaro 493 serbentø ir agrastø rû-ðys ir veislës, ið kuriø 12 veisliø sukurtosPomologijos skyriuje (A.Ryliðkio). Taip patauginama 111 vynmedþio veisliø ir klo-nø (dalies jø originatorius yra A.Gailiû-nas), 76 valgomøjø sausmedþiø rûðys irveislës, 56 ðermukðniø rûðys bei veislës,25 stambiauogiø spanguoliø, 19 sodiniøðilauogiø, 8 brukniø veislës, kitos sodokultûros – svarainiai, aktinidijos, ðaltalan-kiai, medlievos, aronijos, gudobelës, ci-donijos, citrinvyèiai, kriauðës, abrikosai.

Augalø fiziologiniø ir biocheminiø ty-rimø laboratorija ákurta 1991 metais. Jo-je dauginami augalai in vitro. Tai daugini-mas meristeminiais ir kitais augalo audi-niais, atskirais augalo organais bei orga-nø dalimis dirbtinai sukurtose maitinamo-siose terpëse. Terpiø sudëtyje yra visø au-galui augti bûtinø medþiagø: makrodrus-kø, mikrodruskø, vitaminø, angliavande-niø ir augimo reguliatoriø. Ðio metodo pri-valumai – galima greitai iðauginti daugnaujø augalø, augalus dauginti iðtisus me-tus, maþai reikia donorø, o svarbiausia –taip padauginti augalai bûna sveiki.

Be Ûkio skyriaus nevyktø ir kiti dar-bai. Visa þemës ûkio dirbimo technika,maðinos, arkliai yra ðio skyriaus þinioje.

Botanikos sode yra ne tik gausios au-galø kolekcijos, bet galima groþëtis puikiagamta, nuostabiu kraðtovaizdþiu, tvenkiniøkaskada, pasivaþinëti karietomis, pajodinë-ti, èia galima puikiai praleisti laisvalaiká.

Augalø genetikosskyriuje

Augaløgenetikosskyriui – 25-eri, 2000 metai

riø ðeimø atstovai –specialiai parinkto-se vietose. Sistema-tikume auginama700 pavadinimø au-galø (74 ðeimos,474 gentys). Tai ma-þa þalioji klasë, ku-rioje lankytojai galisusipaþinti ne tik sumûsø floros atsto-vais, bet ir su atsi-veþtiniais augalais,kuriø arealai plyti uþLietuvos ribø.

Gëlininkystësskyrius ákurtas 1992metais. Lauko ko-


Kaip nutiko?Taigi kaip nutiko, kad

gydytoja, þurnalistë,publicistë, keliautojaëmë knygas raðyti? Vie-nà, antrà paraðë, o ne-trukus ir treèià baigs…

Manau, kad daug kastaip daro ir net turëtø taipdaryti, kai ateina laikas,kai gyvenimo ir profesinëpatirtis, ávairiausi áspû-dþiai, paþintis su daugy-be knygø kelia mintá, kadreikia kaþkaip labai su-prantamai papasakotiþmonëms apie kai kuriasligas, paaiðkinti, kaip josatsiranda. Tà turëtø da-ryti kiekvienas þmogus,

,,Politikai prieð rinkimus rûpinasiseneliais, o po rinkimø – savimi ir savovaikais. Bet ið tiesø seneliai sutartinai

niekinami. Demokratija draudþiavisokià diskriminacijà, negalima

niekinti þmoniø dël jø lyties, ligos arinvalidumo. Bet senatvë mûsø ðalyjetampa gëda ir paþeminimu. Ið pensi-

ninkø netgi teisë á darbà atimta.”

Filomenà Taunytæ šnekina Saulë Markelytë

apsisaugoti nuo ðitos prakeiktos trejybës,kuriai svarbu iðèiulpti ið þmoniø kaip ga-lint daugiau pinigø. Ir kuo þemiau puolavisuomenë, tuo daugiau pelnosi tokiosfirmos. Ir alkoholio pardavimas nekontro-liuojamas – gerkit kiek tik telpa „á sveika-tà“. Ið ðitokios „sveikatos“ taip pat gau-nami dideli pinigai. Tokie ir kitokie blogidalykai – tai ligø gausëjimas, prostitucijosplitimas, gimstamumo maþëjimas, mo-ralës nuosmukis. O tiems smukdytojamssvarbiausia – iðsisukti nuo atsakomybësir gauti kuo daugiau pajamø.

Dabar raðau treèià knygà „7 didþiosiosnuodëmës ir 10 ligø“. Taip turëtø vadintista knyga. Pirmiausia toje knygoje kreipiudëmesá á tai, kad mes neturim vaistø gy-dyti medþiagø apykaitos sutrikimo bei aler-ginëms ligoms. Visos tokios ligos nëra li-gos áprastine prasme, o tik organizmo re-akcija á jam netinkamas medþiagas, kva-pus ir pan. Todël alerginiø ligø nederëtøgydyti vaistais. Reikëtø ieðkoti kitokiø bû-dø þmogui padëti. Tik sirgdamas cukrali-ge þmogus be vaistø negali gyventi, ir vais-tai gelbsti. O daugiau tarsi ir nëra tokiøefektyviø vaistø, kurie tiktø tokioms ávai-rioms medþiagø apykaitos sutrikimo beialerginëms ligoms gydyti. Net, pavyzdþiui,liûdesys, susikrimtimas yra tokia bûsena,kurios nederëtø gydyti raminamaisiaisvaistais arba jais gydyti tik labai trumpai.Jeigu þmogui galëtø padëti avieèiø, ramu-nëliø, mëtø ar valerijonø arbata, tai niekugyvu jam nereikëtø kiðti tabletës. Todël,kad ðios arbatos jam nepakenks ir page-rins miegà. Nëra tokio vaisto, kuris netu-rëtø paðalinio poveikio. Manyta, kad as-

pirinas nesukelia paðalinio poveikio, betdabar jau labai aiðku, kad ir aspirinas kaikuriems þmonëms gali sukelti labai ne-pageidaujamà paðaliná veikimà.

Apskritai, visi skausmà slopinantysvaistai lëtina kraujotakà, sutrikdo þmo-gaus màstysenà, lëtina patá þmogø ir jomàstymà. Apie tai irgi reikia kalbëti. Var-todami nuskausminamuosius vaistus,pakenkiame savo màstymui, ir todël dau-gelis vyresnio amþiaus þmoniø atrodomums sergantys kaþkokia demencija.Liovæsi vartoti tokius vaistus, ir seneliaibûna ne maþiau gudrûs uþ kokius norstrisdeðimtmeèius.

Pirmojoje knygoje „9/10 laimës“daug ádomiai ir naudingai pateiktøsveikatos dalykø. Ðtai kad ir daþnai da-bar minimas cholesterolis…

Prieð 13 metø iðaiðkinta, kad krauja-gysles paþeidþia ne cholesterolis, o ho-mocistinas. Cholesterolis tiktai „uþlopo“homocistino paþeistas kraujagysliø vie-tas, kad jos neplyðtø.

Taèiau „belopydamas“ cholestero-lis daþnokai taip ásismagina, kad ne taipretai ir visiðkai uþkemða kraujagysles.O tada juk be medikø neapsieisi.

O kad kraujagyslës neuþsikimðtø, turibûti profilaktika, ir ankstyva profilaktika.Esama ávairiausiø rekomendacijø, bet lai-kykimës nuo seno patikrintø. Ðtai prie li-gø profilaktikos labai prisideda mûsø Baþ-nyèia nustatytais pasninkais: penktadie-niais, t.y. vienà dienà per savaitæ, apsieitibe mësos ir gyvuliniø riebalø, taip pat ad-vento metu, t.y. 4 savaites prieð Kalëdasir gavënios metu, 40 dienø prieð Velykas.Tokiø priesakø laikytasi senovëje, be to,þmonës dirbo fizinius ûkio darbus, tai ir jøkraujagyslës iðlikdavo sveikos, ir tokiø li-gø, kaip insultas ar infarktas bei aukðtaskraujospûdis (arterinë hipertenzija), neþi-nota. Ir hipertenzija dabar labai daþnai nu-statoma kaip savarankiðka liga, ir jos prie-þastys lieka neiðaiðkintos. Taigi gydomane liga, o tik jos pasekmës.

O jei þmogø iðtiko infarktas ar insul-tas, o jis në nejuto tokiø ligø grësmës?

Tada, þinoma, tik medikai gali padëti.Deja, dabar sudëtinga yra ir tyrimus pa-daryti… Jei iðtinka infarktas ar insultas, jauyra blogai. Ypaè blogai insulto atveju, nes

nes kiekvieno þmogaus gyvenimas yraunikalus ir labai pamokantis, tik reikia játinkamai pateikti.

Kol kas praktiðkø patarimø daugiau-sia galima rasti pirmojoje knygoje apiefizinæ ir psichinæ sveikatà „9/10 laimës“.Kaip raðoma knygos áþangoje, filosofasA.Ðopenhaueris yra tvirtinæs, kad tokiàdidelæ dalá laimës sudaranti sveikata.Deja, þmogus daþnai tà didþiàjà dalá lai-mës ávertina tik jos netekæs, o tai netrun-ka ávykti, kai nepaisoma nei savo, neikitø sveikatos, kai girtaujama, rûkoma,gyvenama palaidà gyvenimà, kai ákau-ðëliai beprotiðku greièiu vaþinëja auto-mobiliais, apskritai, kai nuþmogëjama.Kodël taip yra? Ar kultûros stoka, ar auk-lëjimo klaidos, kas gi pagaliau?

Naftos, prostitucijos ir vaistø biznisduoda paèius didþiausius pelnus. Ðitaprakeikta trejybë verslininkø rankose at-vedë mûsø, ir ne tik mûsø, ðalá ir visasdemokratines ðalis á tà padëtá, kuri ðiuometu yra. Vaistø pardavimas, agresyvivaistø propaganda gali labai pakenktiþmoniø sveikatai, o svarbiausia – nu-smukdyti jø moralæ. Kontraceptines tab-letes pradeda vartoti mergaitës nuo tryli-kos metø amþiaus. Agresyvus ir bjaurusseksualinis „ðvietimas“ mokyklose nërakontroliuojamas. Seksualinis ðvietimasyra reikalingas, bet jis turi bûti patikimaslabai padoriems, iðsilavinusiems þmo-nëms, o ne kokiems iðtvirkusiems jau-niems gydytojams ar panaðios moralësatstovams tø firmø, kuriø tikslas – kaipgalima daugiau parduoti kontraceptiniøtableèiø. Mûsø visuomenë nesugebëjo

Kaip nutiko?



,,Laimës trokðtame visi. Filosofas A.Ðopenhaueristvirtina, kad 9/10 laimës sudaro sveikata. Mûsøkraðte sveikatos apsauga nuolat pertvarkoma:kuriamos naujos programos, ið uþjûrio veþamibrangûs vaistai ir maisto papildai... Nuo reklamøraibsta akys, taèiau ligoniø nemaþëja. Nusivylæmedicinos mokslo laimëjimais, þmonës kreipiasipagalbos á ekstrasensus, burtininkus, bioenergeti-kus, þaibø ir maðinø trenktus nelaimëlius...”

ávyksta negráþtami paki-timai, ir þmogus toks,koks buvo, jau niekada nebebus.Ir galva, ir rankos, ir kojos jau nebe toskaip buvo. Todël ir labai svarbu yra profi-laktika, kaip sakoma, uþbëgti ligai uþ akiø.Po infarkto þmogus, laikydamasis gydy-tojo nurodymø, gali gyventi visavertá gy-venimà, po insulto – nebe.

Kaip vertintini aliejai?Mûsø tauta, kaip ir visos ðiaurinës tau-

tos, aliejø mitybai vartojo labai retai. Mû-sø seneliai tiktai prieð Kalëdas ir Velykaspavartodavo savà sëmenø aliejø, kurisnëra blogas. Laikoma, kad jo retinolis (vi-taminas A) ir kraujotakà gerina, ir turintsklerotiniø pakitimø tinka, ir t. t. Taigi mesápratæ vartoti natûralius vietinius maistoproduktus. Ir jeigu tik yra tokios galimy-bës, tai reikia maitintis natûraliais vieti-niais maisto produktais.

Alyvø aliejus laikomas antiskleroti-ne priemone…

Maèiau be perstojo alyvø aliejø ge-rianèius durnius. Tai kai kam. Ypatingøstebuklø nëra. Pasaulyje laikoma, kadgeriausiai kraujagysles valo ir prapleèiaalkoholis… Gali, þinoma, padëti ir alie-jus. Ir nebûtinai alyvø. Mûsø sëmenø alie-jus bus skanus ir naudingas, jeigu já var-tosime taip, kaip reikia. Galima á koðes jopilti, galima su raugintais kopûstais val-gyti, su bulvëmis, èesnakais já vartoti.Èesnakai – labai geras, pasaulyje pripa-þintas antiseptikas.

Svogûnai ir èesnakai – mûsø kraðtoproduktai, mes prie jø pripratæ genetið-kai. O apskritai, reikëtø gyventi taip, kadnereikëtø vartoti vaistø. Nereikëtø bentkiek sunegalavus lëkti pas gydytojà, ku-ris uþ tave galbût daugiau serga…

O kaip kiaušiniai?Kiauðiniai – nuostabus maistas. Ir te-

gul niekas neðneka nesàmoniø. Ið to kiau-ðinio, já ðildant, iðsivysto kepenys, kasa,snapelis… Jame yra visko, ko mums rei-

kia, ir kiekvienassveikas þmogusgali valgyti kiauði-nius. Ir netgi reikë-tø, kad jis ir lukðtàsuvartotø. Lukðtassumalamas, apipi-lamas citrinos sulti-mis, ápilama truputisalkoholio. Tie lukðtai

iðtirpsta arba bent suminkðtëja, ir juos ga-lima valgyti. Net esama rekomendacijos,kad iðvirus kiauðiná vandenyje, tà vande-ná reikëtø iðgerti kartu su arbata. Mat, mik-roelementai ið kiauðinio lukðto patenka ávandená, ir jie yra labai naudingi þmogausorganizmui.

Ne taip retai pasitaiko, kad koks nors„mokslininkas“ pasako kokià nesàmo-næ, kurià spaudos atstovai nusitveria, pa-skleidþia, o þmonës paskaito ir puola ágy-vendinti. O juk pagalvojæs normalausproto, nesugadinto nei „mokslo“, neikvailumo, þmogus suvokia, kad kiauði-nis yra vienas ið paèiø naudingiausiø pro-duktø. Þinoma, jei vien kiauðiniais misi,bus blogai. Maistas turi bûti ávairus, nesþmogaus organizmas nëra maðina, ku-riai reikia tik vienos rûðies kuro.

Kuo skiriasi duona, kepta su raugu,nuo keptos su mielëmis? Kuo kenks-mingos mielës?

Kaþko ypatinga nepasakysiu. Mielësyra geras produktas. Rauge irgi yra mie-liø, bet jame esama ir kitokiø medþiagø. Irlabai vengti duonos, keptos su mielëmis,nereikia. Taèiau kai kuriems þmonëms, pa-vyzdþiui, sergantiems vëþinëmis ar aler-ginëmis ligomis, rekomenduojama duo-na, kepta su raugu. Mat mielës yra B gru-pës vitaminø ðaltinis, o ðie vitaminai kaiptik skatina vëþines ligas plëtotis. B grupësvitaminai yra augimo, veðëjimo vitaminai.Todël reikëtø vengti bent dirbtiniø B gru-pës vitaminø. Kad ypatingai kenktø natû-raliuose maisto produktuose esantys Bgrupës vitaminai, negalima pasakyti.

Taigi kategoriðkai netvirtinu, taèiau pa-tariu tiems ligoniams, kurie serga tomisdviem mano paminëtomis ligomis, ge-riau valgyti duonà, keptà su raugu. Ir bû-tent mûsø juodà duonà. Alerginëmis li-gomis sergantiesiems nereikëtø vartoti

baltos duonos, smulkiai maltø grûdø ko-ðiø, ypaè manø koðës – turiu asmeninæpatirtá, kad manø koðë alergizuoja, tuotarpu stambiai sumaltø kvieèiø grûdø ko-ðes sveika valgyti.

Kokiø grûdø koðës vertingiausios?Grubiai maltø grûdø koðës, nes jø ap-

valkalëlyje, kuris prarandamas apdoro-jant grûdus, yra vertingø medþiagø. Jei-gu neturim grubiai maltø grûdø, á kiek-vienas koðes ápilkime sëlenø. Taip valgëmûsø tëvai. Jie virdavo vadinamàjà ðilki-næ koðæ – ið tarkuotø bulviø ir ruginiø mil-tø. Juos supildavo á verdantá vandená irmaiðydavo, kol sutirðtëdavo. Ir dabar ru-giniø miltø galima nusipirkti. Labai ver-tingi yra grikiai, læðiai, turintys daug bal-tymø, þirniai, pupelës, pupos, aviþiniaidribsniai. Iðsivirkime tokiø koðiø, uþsispir-ginkime jas spirguèiais. Ir pigu, ir skanu,ir naudinga. Ypaè neturtingiems þmo-nëms, o turtingieji tesiþino patys…

Savo dabar raðomoje treèiojoje kny-goje „7 didþiosios nuodëmës ir 10 ligø“noriu pamokyti nepasiturinèius þmones,kaip uþ 60 litø per mënesá vienam þmo-gui galima visiðkai normaliai pramisti,gauti visø mikroelementø, vitaminø ið tomaisto, kurá turime savoj ðalelëj. Juolab,kad nuo amþiø ðitaip maitinomës. Ðtai,plonø nerûkytø laðinukø kilogramà gali-ma nusipirkti uþ 2–3 litus, ir jie yra labaineblogi. Viskas toje knygoj bus paraðy-ta. Su viena drauge sudarëme valgiaraðtá,kaip uþ 60 litø per mënesá vienam þmo-gui bus galima visai neblogai maitintis.Bus paraðyta, kà reikia pirkti, kiek reikiapirkti norint uþ 15 litø iðgyventi savaitæ.

O laðiniai, kokie geriau – turbût sû-dyti, ne rûkyti?

Tai nesvarbu, priklauso nuo þmo-gaus, kokius mëgsta. Pavyzdþiui, jei þmo-gus negali ápirkti mësos, tai jis uþ poràlitø gali nusipirkti laðinukø. Ypaè sàna-riams naudinga laðiniø odelë. Laðiniøodelæ reikia ilgai virti, o paskui supjaus-tyti ir valgyti. Tai ne tik naudinga, bet irpaprasta. Mano vienas paþástamas iðkiauliø odos verdasi ðaltienà. Prideda ájà morkø, svogûnø ir visiðkai nebloga,skani iðeina. Be galo svarbu, kà mëgstapats þmogus, þinoma, sveikas þmogus.Jeigu jis nori rûkyto, tai praðom rûkyto, �



jeigu jis nori silkës, praðom silkës. Svei-kam þmogui galima viskà valgyti.

O serganèiam arterine hipertenzijaar ateroskleroze lašiniai ir kiaušiniai artinka valgyti?

Su saiku viskas tinka.Dabar labai madingos visokios die-

tos, ypaè lieknëjimo.Visokios dietos – labai blogas daly-

kas. Ypaè baisi amerikieèio gydytojo At-kinsono lieknëjimo dieta, kai þmogus gy-vena, valgydamas vien mësà. Valgant tikmësà ið tikrøjø suliesëjama. Bet pasiþiû-rëkim, kokia ateitis tokiø liesuoliø laukia.Atkinsonas laikësi savosios dietos ir mi-rë visomis paþeistomis savo kraujagys-lëmis ir labai nutukæs. Apie tai bus para-ðyta mano treèiojoje knygoje.

Pirmojoje knygoje „9/10 laimës“ ra-ðyta apie gyvuliniø baltymø kenksmin-gumà. Ar apskritai gyvuliniai baltymaikenksmingi, ar tik sergant tam tikromisligomis?

Gyvulinius baltymus reikia labai ribotisergant medþiagø apykaitos sutrikimobei alerginëmis ligomis. Sunkiø alergi-niø ligø, pavyzdþiui, bronchinës astmos,atvejais, gydydama vaikus, uþdrausda-

vau jiems maistà, turintá gyvuliniø balty-mø, net kiauðiniø baltymus. Vaikams la-ðinukai, spirguèiai, taukai, vandeniu per-plautas sviestas nepakenkdavo, ir tokiàdietà jie lengvai iðtverdavo, o vëliau potruputá gráþdavo prie jiems áprastos die-tos. Kai negalima duoti gyvulinio balty-mo, o baltymo þmogui juk reikia, geriau-siai praversdavo ryþiø baltymas, kurisyra artimiausias gyvuliniam baltymui, beto, tinka ir kitø grûdiniø kultûrø baltymai.O kur dar puikus baltymø ðaltinis – rie-ðutai? Tik ne þemës rieðutai. Sergantalerginëmis ligomis, jie gali bûti pavo-jingi – sukelti labai dideles alergines re-akcijas. O visi kiti rieðutai yra geras au-galiniø baltymø ðaltinis. Pagaliau ir þe-mës rieðutai ne visiems þmonëms su-kelia alergines reakcijas – juk þmonësskirtingi, individualûs.

O dabar suteikim garbæ „jos malo-nybei“ medicininei dëlei.

Dëlëmis þmonës gydësi jau labai se-niai – 3000 metø prieð mûsø erà. Su-dþiûvusiø dëliø randama Egipto farao-nø kapavietëse. Tai patikrintas vaistin-gas gyvis, turintis iki 100 biologiðkai ak-tyviø medþiagø. Nëra pavykæ pagamin-

ti tokiø vaistø, kurie atstotø gyvà medi-cininæ dëlæ. Dëlës kimba refleksogeni-niuose taðkuose. Bet, deja, ten, kur ar-èiausia kraujagyslë, limfagyslë ar nervoatsiðakojimas. Ji sugeba veikti vietiðkai.Vidaus organus veikia kaip adatø tera-pija. Á þmogaus organizmà dëlë sulei-dþia tà savo ðimtà biologiðkai aktyviømedþiagø. Apie medicinines dëles ðiektiek raðyta mano pirmojoje knygoje „9/10 laimës“. Tiek, kiek reikia þmogui þi-noti. Labai gaila, kad mûsø Sveikatosapsaugos ministerija, besirûpindamaimportuojamaisiais vaistais, ir kuo bran-gesniais – su „auksiniu“ kamðteliu, „pa-mirðo“ ligoniø interesus. Reikia, kadvaistai bûtø kaip galint pigesni, be „auk-siniø“ kamðteliø, be nuodingo apvalka-lëlio, kuris skoná gerina, taèiau didinaalerginiø ligø skaièiø.

Dëlës turi bûti gràþintos á medicininæpraktikà – tai bûtø labai protinga ir veiks-minga. Bûtina dëti dëles þmogui susirgusinfarktu ar insultu. Skaièiau, kad Izraelyjevisiems þydams nuo 55 metø rekomen-duojama 3–4 kartus per metus dëti dëleskraujui suskystinti. Að pati sau visada de-duosi dëles smegenø kraujotakai page-

�


100 metø

matematikosvadovëliui

lietuviðkam

1906 m. pavasará Vilniuje, tuomet Di-dþiojoje gatvëje ásikûrusioje A.Sirkinospaustuvëje, pirmàsyk Lietuvoje buvo ið-spausdintas „Aritmetikos uþdaviniø ir pa-vyzdþiø rinkinys“, skirtas „pradedamøjømokyklø skyriam ir þmonëms, norintiemsiðmokti gerai sàskaitoti“.

Tautiniam Sàjûdþiui veikiant 1904 m.jau buvo atgautas spausdintas lietuvið-kas þodis, kuris suteikë naujø impulsø lie-tuviø tautos gyvenime.

1905 m. geguþës 14 d. iðëjæs Rusi-jos caro manifestas leido mokyti lietuviøkalbos pradþios mokyklose Lietuvoje, opo metø Vilniaus ðvietimo apygarda, su-konkretindama leidimà, 1906 m. gegu-þës 7 d. paskelbë potvarká, pagal kurágimtàjà kalbà leista vartoti pradinëse mo-kyklose mokant aritmetikos.

Po lietuviškos spaudos atgavimo at-laisvëjo ir lietuviø mokytojø varþymai. Ikitol mokytojavæ Rusijoje ar Lenkijoje, jieëmë gráþti á gimtinæ ir dirbti Lietuvai. Jau1905 m. rugpjûèio 12 d. mokytojai su-rengë steigiamàjá suvaþiavimà, kuriameákûrë Lietuvos mokytojø sàjungà. Tai lei-do turtinti ir kryptingai plëtoti lietuviðkàpradiná ðvietimà.

Daugirda (1882–1947), Veive-riø mokytojø seminarijos auk-lëtiniai, mokytojavæ atokiameÛdrijos baþnytkaimyje prie Aly-taus. Jie atliko pirmeiviø misijàir paraðë minëtàjá „Aritmetikosuþdaviniø ir pavyzdþiø rinkiná“.

Tai dviejø daliø knyga, skirta pir-miems ir antriems metams pradi-nëje mokykloje. Pirmojoje jø moko-ma keturiø veiksmø („sudëstymo“,„atimstymo“, „dauginimo“ ir „daliji-mo“) ið pradþiø pirmos, o po to ir ant-ros deðimties ribose. Ten pat supaþin-dinama su romëniðkais skaitmenimis.

Antrojoje dalyje skaièiuojama prade-dant nuo vieno ðimto ir baigiant tûkstan-èiu. Beje, daugyba ir dalyba átvirtinama,aptariant ðiuos veiksmus grupëmis – ið2, 4 ir 8; ið 3, 6 ir 9, ið 5; ið 7; ið dviþenkliøskaièiø. Be to, supaþindinama su papras-èiausiomis trupmenomis bei veiksmaissu nesudëtingomis iðraiðkomis. Ten patávesti „saikai“ (matai), apimantys laiko, il-gio, svorio, javø ir vaisiø, skysèio tradici-nius matavimo vienetus.

Iðkilo lietuviðkø vadovëliø problema,kurios ëmësi veiklesni lietuviai pedago-gai. Vieni pirmøjø – Petras Bendorius-Bendoravièius (1863–1906) ir Pranas

Po trejø metø, 1909m., buvo iðleistas ðiovadovëlio tæsinys, skir-tas tretiesiems moks-lo metams pradinëjemokykloje.

Vadovëlio pasi-rodymas ákvëpëpirmàjà lietuviðkomatematikos va-dovëlio recenzi-jà, pirmàjá lietu-

viðkà matematikos didakti-kos straipsná. Vadovëlis buvo palankiaimokytojø vertinamas ir tarpukario Lietu-voje sulaukë keliø leidimø.

Todël ne atsitiktinai ðiemet balandþio12 d. Ûdrijos pagrindinëje mokykloje (Aly-taus r.) jos direktorës matematikës Vitali-jos Vitkauskienës iniciatyva, padedantAlytaus apskrities ir rajono ðvietimo ad-ministracijai bei Alytaus mokslininkødraugijai „Vizija“ ir Alytaus kolegijai, su-rengta konferencija „100 metø lietuvið-kam matematikos vadovëliui“.

Joje sveikinimo þodá tarë Vilniaus uni-


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 05 10 .SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 928. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.5 (571) geguþë

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

5Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU T u r i n y s

rinti. O nuo kraujo tirðtëjimo, trombofle-bitø ðiuo metu nieko geresnio nëra. He-parinas, suleistas á venà ar panaudotastrynimams, veikia tik keletà valandø, odëliø uþdëjimas veikia maþiausiai tris më-nesius. Taigi á kraujo apytakà patekusiosdëlës iðskiriamos medþiagos veikia ge-rokai ilgiau. Priklausomai nuo susirgimodëles galima dëti ir kiekvienà mënesá, irnet kiekvienà dienà. Yra specialiai pa-rengtos metodikos, visame pasaulyje josnaudojamos, daugelyje klinikø jos grà-þintos gydymui, iðskyrus tà mûsø nusu-sintà ðalá, kur besikeièiantys sveikatos ap-saugos ministrai nesugeba net suvokti,ko tiems mûsø þmonëms reikia.

Kai atsivërë Lietuvos sienos á pla-tøjá pasaulá, vël pabudo gydytojos irraðytojos gilokai slypinti „yda“ – pasi-þvalgiusi po Europà – Vokietijà, Italijà,Ispanijà, Danijà, Ðvedijà, Norvegijà,nutarë pamatyti dar vienà þemynà. Së-do á lëktuvà ir nuskrido net á Australi-jà. Ið tos kelionës gimë antroji knyga„Laimingas seneliø gyvenimas“.

Ðtai taip ir nutiko… Aèiû, kad ben-dravai. Linkiu geros sveikatos ir dide-lës kûrybinës sëkmës.

versiteto profesorius, Lietu-vos matematikø draugijospirmininkas Jonas Kubi-lius, europarlamentarë dr.Laima Andrikienë. Prane-ðimus skaitë VPU ir VU do-centai – Algimantas Urbo-nas, Aldona Vilkelienë,Henrikas Jasiûnas ir ðiø ei-luèiø autorius. Taip pat kal-

bëjo Marytë Zenkevièienë, kuri supaþin-dino su Alytaus apskrities matematikosmokytojø darbais, dr. Edmuntas Þalys,pristatæs matematikos elektroninio vado-vëlio idëjà, dr. Alfonsas Peckus, aptaræsmokslininkø draugijos „Vizija“ veiklà.

Renginio metu mokyklos biblioteko-je veikë lietuviðkø matematikos vadovë-liø, iðleistø XIX a. pab. – XX a. pr. ir XXa. pab. – XXI a. pr. (t.y. prieð ðimtà metøir dabar), paroda.

Konferencijà savo apsilankymu pa-gerbë vieno ið vadovëliø autoriø – P.Dau-girdos anûkai Laimutë Matijoðaitë ir Arû-nas Daugirda, ðiuo metu gyvenantysKaune.

Maþame Dzûkijos miestelyje pami-nëtas mokytojø ðviesuoliø P.Bendoriausir P.Daugirdos prieð ðimtmetá atliktas dar-bas turëjo didelës reikðmës visai Lietu-vai, mokslinant gimtàja kalba jos þmo-nes ir parodant skaièiavimo meno pa-slaptis. Tokia mintis atsiskleidë ðioje pra-smingoje konferencijoje.

Doc. dr. JUOZAS BANIONIS

A.V

ILK

ELIE

NËS

nuotr.

J.GRIGAS Ar egzistuoja tamsioji medþiaga? ......... 2

S.GULBINSKAS Aplinkos bûklë Bûtingësnaftos terminale ..................................................... 4

K.SIVICKIS Kaip tvarkysime þemës ûká ................ 6

G.BARTKUSDidþiojo kardinolo prie-globstyje ................... 8

K.GAIGALAS Apie Bai-kalà ir jo tyrinëtojustremtinius ............... 12

MEMORANDUMAS. Lietuvos perspektyva2007–2013 metais. Planavimas, urbanistika,architektûra ir statybos kultûra ............................ 14

E.BACEVIÈIUS „Menkiøkarai“ ...................... 15

L.KLIMKA Senasis baltøtikëjimas ................. 18

J.A.KRIKÐTOPAITIS Monumentaliai ir savitaiapie etninæ tradicijà ir meilæ knygai ..................... 19

L.Þ.GELUMBAUSKAITË, A.GRIGELISAukštutinio Provanso geologijos parkø takais .... 20

A.ZAKAREVIÈIUS, V.È.AKSAMITAUSKASKas yra aukštis .................................................... 22

G.JACËNAITË Kai kas apie Kurðënus ................. 24

D.MIKALAUSKAITË Apie vandens reikðmæþmogaus mitybai ................................................. 25

J.GIRDVAINIS Tarptautiniai Latvijos, Lietuvosir Estijos radijo ryðiai ............................................ 26

J.BANIONIS XII Scientia et Historiakonferencija ......................................................... 28

L.BALÈIÛNIENË, R.MIK-LUÐYTË Vilniausuniversiteto botanikossodas ..................... 33

F.TAUNYTË,S.MARKELYTËKaip nutiko? ........... 36

J.BANIONIS 100 metø lietuviðkammatematikos vadovëliui ....................................... 38

R.SERVA Jono Vileiðio atminimui ........................ 40

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.5, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt

9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Orientavimosi sportas Lietuvojeturi graþias tradicijas, kasmet vykstadeðimtys varþybø ávairiose kraðto vie-tovëse bei uþsienyje. Daugeliui orien-tavimosi sporto mëgëjø ði sporto ðakajau yra tapusi gyvenimo bûdu ir gali-ma dràsiai teigti, jog kraðte yra susi-formavusi orientavimosi sporto ben-druomenë, turinti savà neraðytà eti-kos kodeksà.

Jono Vileiðio atminimui...

Balandþio 23 d. prie Rubikiø eþe-ro VðÁ ,,Vileiðiø kolegija” ir Pane-vëþio OK ,,Oriens” iniciatyva vykoorientavimosi sporto varþybos advo-kato, Nepriklausomybës akto signa-taro, Lietuvos sporto lygos kûrëjo ir

vadovo Jono Vileiðio (1871–1942) tau-rei laimëti. Varþybas surengë ir rëmëPanevëþio OK ,,Oriens”, Lietuvos ad-vokatø taryba, advokatas Stasys Ðed-baras, VðÁ ,,Vileiðiø kolegija” bei Lie-tuvos kûrybinës sàjungos: Lietuvosdailininkø sàjunga, Lietuvos dailinin-

kø sàjungos leidykla „Artseria“, Lie-tuvos tautodailininkø sàjunga bei Lie-tuvos fotomenininkø sàjunga. Varþy-bø informacinis rëmëjas – dienraðtis„Lietuvos þinios“.

Á puikiai suorganizuotà renginá su-sirinko beveik 400 sportininkø ið visosLietuvos. Jauniausiems sportininkamsbuvo vos per 10 metø, vyriausiam –kaunieèiui Danieliui Ðtarui – 81-eri.Visi sportininkai varþësi savo amþiausgrupëse vidutinëje trasoje. Stipriausiø-jø grupëje nugalëjo Vilma Rudzenskai-

të (Panevëþio OK ,,Oriens”) ir DariusSadeckas (Vilniaus OK ,,Perkûnas”).Antri buvo Diana Vosyliûtë (VilniausOK ,,Perkûnas”) ir Modestas Bacys(Ðiauliø OK ,,Sakas”), treti – JûratëRûkaitë bei Henrikas Pauþas (abu ið-Alytaus OK ,,Dainava”).

Apdovanojimus, Advokatø tarybosmedalius, Jono Vileiðio anûkës Da-lios Bobelienës ásteigtas pinigines pre-mijas, diplomus áteikë Advokatø ta-rybos pirmininkas, orientavimosi

sporto entuziastas Rimas Andrikis. Renginio organizatoriai ir rëmëjai

sutarë, jog Jono Vileiðio taurës orien-tavimosi sporto varþybos bus rengia-mos kasmet, ir atsisveikino su gausiudalyviø bûriu iki kitø metø pavasario.

Stipriausiømoterø

apdovanoji-mas

Stipriau-siø vyrøapdova-nojimas

Stipriausi jaunimo grupëse

�

Rimantas SERVAAutoriaus nuotraukos