Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 10 1

2011

10

Bangosþudikës

GeoturizmasLietuvoje?

Lemtingiejiskaièiai, bekuriø mûsø

nebûtø

Plëðriøjø þuvøiðtekliai toliau

maþëja

Nevaþiuokit áAmazonijà!

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 10

Ðiø metø liepos 21–27 dienomis Ðvei-carijos sostinëje Berne ávyko Kvartero ty-rimø tarptautinës sàjungos (INQUA – In-ternational Union for Quaternary Rese-arch) XVIII kongresas.

Kvarteras – tai paskutinysis ir šiuo me-tu tebesitæsiantis mûsø planetos Þemësraidos periodas, prasidëjæs palyginti ne-seniai – tik prieð 2,6 mln. metø. Šiam Þe-mës periodui bûdingi du reiðkiniai – daþ-na klimato kaita, pasireiðkusi ávairausmasto sausumos ir akvatorijos apledëji-mais, šiltais tarpledynmeèiais, vandeny-nø lygio dideliais svyravimais, bei þmoni-jos raida, sukëlusi daug neigiamø pada-riniø aplinkai, taip pat ir klimatui. Ypaè di-delá susirûpinimà kelia pastaraisiais de-ðimtmeèiais pastebimas klimato atšili-mas, kurio prieþastis gali bûti tiek natûra-lûs, paèios planetos raidos procesai, tiekir labai padidëjæs atmosferos uþterðimas(anglies dvideginiu, metanu, aerozoliais)dël þmogaus kaltës. Ðiame periode vy-kusiais reiðkiniais, jø masto, raidos ir am-þiaus nustatymu domisi daugelio moks-lo srièiø ir krypèiø specialistai: klimatolo-gai, paleontologai, archeologai, biologai,antropologai, fizikai, chemikai, matema-tikai ir kiti. Taèiau pirmu smuiku vis dëltogrieþia geomokslø atstovai: geologai irgeografai. Pirmieji tyrinëja geologiná Þe-mës metraðtá – to laikotarpio sluoksniusir sluoksnynus, susiklojusius jûrø ir van-denynø dugne, upëse, eþeruose ir pel-këse, ledynø ir dykumø aplinkoje, ir nu-

Su klimatoIð tarptautinio

kongreso sugráþus

Valentinas BALTRÛNASGamtos tyrimø centro Geologijos

ir geografijos institutas

kaitos þenklu

Kalnø vaizdas prie Zermatto miestelio

stato jø kilmæ bei amþiø, taip pat „aprûpi-na” mëginiais radioizotopiniø, geochemi-niø, paleobotaniniø, paleomagnetiniø irkitokiø tyrimø laboratorijas. Antrieji, tyri-nëdami klimatà, reljefà, jûrø ir upiø su-kurtas terasas, ledynus, padeda geriau

suprasti praeityje vykusius reiškinius, jødinamikà, paliktus pëdsakus.

Taigi INQUA, ákurtos dar 1928 m., pa-grindinis tikslas kaip tik ir yra skatinti fun-damentinius ir taikomuosius kvartero ty-rimus bei tarptautiná bendradarbiavimà,to daugiausiai siekiant per komisijø ir ko-mitetø veiklà. Iki kongreso veikë ir po jotebedirbs tos paèios penkios komisijos:paleoklimato, kranto ir jûros procesø,þmogaus ir biosferos, stratigrafijos ir chro-nologijos, taip pat sausumos procesø,nuosëdø ir istorijos. Á kongresà Berne at-

vyko per 2000 dalyviø ið visø Þemës kon-tinentø (praëjusiame kongrese bûta tikper 1000 dalyviø). Tai liudija mokslo ben-druomenës vis didëjantá susidomëjimàkvartero periodo máslëmis ir jø áminimoreikðmingumu bandant numatyti plane-tos ateitá. Kongrese á ðià sàjungà buvo pri-imtos kelios naujos narës, tarp jø Latvijair Gruzija. Lietuvai, jau nuo 1995 m. esan-èiai oficialia INQUA nare, ðá kartà atsto-vavo aðtuoniø dalyviø delegacija, kuriàsudarë specialistai ið Lietuvos geologijostarnybos (Rimantë Guobytë, Jolanta Èi-



Lietuvos delegacija kongrese: RimantëGuobytë, Jolanta Èyþienë, Eugenija Rudnic-kaitë, Albertas Bitinas, Dalia Kisielienë,Vaida Ðeirienë, Valentinas Baltrûnas,Simonas Saarmann

Morenos gûbrys deðinëje, okairëje – bebaigiàs iðtirpti ledynasprie Arolla miestelio

Morenø stulpai – buvusiøkalvagûbriø likuèiai

þienë), Vilniaus universiteto (EugenijaRudnickaitë, Simonas Saarmann), Klai-pëdos universiteto (Albertas Bitinas) beiGamtos tyrimø centro Geologijos ir ge-ografijos instituto (Dalia Kisielienë, VaidaÐeirienë, Valentinas Baltrûnas). Skaitytøir stendiniø praneðimø autoriø bûrys bu-vo bene trigubai didesnis.

Kasdien þymûs vienos ar kitos moks-lo krypties specialistai skaitë plenariniuspraneðimus pasauliui labai aktualiomis te-momis, taèiau pagrindinis darbas vyko110 sekcijø, taip pat milþiniðkoje stendi-niø praneðimø ekspozicijoje. Kiekvieno-

je sekcijoje buvo iðklausomi praneðimaiir aptarinëjama stendinë medþiaga kvar-tero tyrinëtojams svarbiomis temomis,pvz., „Vëlyvojo kvartero klimato trendai:prieþastys ir iðraiðka“, „Chronologija irkvartero tyrimai“, „Poledyniniai procesai,nuosëdos, reljefas“, „Glacialinë istorija:stebëjimai, datavimas, rekonstravimas irmodeliavimas“, „Termokarsto ir áðalo di-namika“, „Tarpledynmeèiø klimatas“, „Pa-leosrautai Þemës istorijoje“, „Geoarche-ologija: paleoaplinka ir þmogaus povei-kis“, „Þmogus ir hidroekosistemos“ bei

V. B

ALTR

ÛN

O n

uotr.



Habil. dr. Jonas GRIGASVilniaus universiteto profesorius

emeritas

daug kitø ádomiø temø. Kai kuriø sek-cijø darbas buvo skirtas atskirø regio-nø (Ðiaurës Afrikos, Pietø Amerikos,Antarktidos, Grenlandijos, Alpiø ir kt.)multidisciplininiams tyrimams, tyrimometodø naudojimui. Mokslininkai ið Lie-tuvos savo pastarøjø metø tyrimø re-zultatus, daugiausia gautus realizuojantLietuvos mokslo tarybos finansuojamasprogramas ir projektus, pristatë bentšešiose sekcijose. Taip pat buvo sten-giamasi lankytis ir kitose sekcijose,ypaè nagrinëjusiose Lietuvai aktualiasproblemas. Darbas sekcijose neapsiri-bojo vien programose numatytø pra-neðimø iðklausymu, jø aptarimu ir dis-kusijomis. Buvo skelbiami kvietimaipublikuotis viename ar kitame moksli-niame þurnale, aptariami artimiausibendri darbai moksliniuose projektuo-se. Gamtos tyrimø centro atstovams te-ko klausytis JK Keele universiteto moks-lininko dr. R.Wallerio vertingø patarimødël netrukus ávyksianèios ekspedicijosprie Islandijos ledynø.

Nemaþiau ádomios ir naudingos bu-vo mokslinës ekskursijos po ÐveicarijosAlpes. Juk bûtent èia prieð pusantro ðim-to metø gimë kontinentinio apledëjimoteorija, vëliau po truputá pakeitusi gyva-vusià marinistinæ (poliariniø jûrø su led-kalniais) teorijà. Prie to daugiausiai pri-sidëjo Luisas Agassizas, Ignazas Venet-zas, Jeanas de Charpentier ir kai kuriekiti Alpiø tyrinëtojai. Glacialistinëms pa-þiûroms ásitvirtinti padëjo priekalnëse pa-sitaikantys toms vietoms nebûdingø uo-lienø luitai, dar vadinami eratiniais rie-duliais, kuriø kilmës vieta yra surasta pa-èiuose kalnuose. Tada buvo suprasta,kad juos perkelti galëjo tik buvæ dideliAlpiø ledynai. Ðios paþiûros netrukus ási-tvirtino Europos ðiaurinëje dalyje, taip patir Lietuvoje, kitose Baltijos ðalyse. Alpë-se buvo apibûdinti ir kilmës poþiûriu tei-

singai atpaþinti tirpstanèiø ledynø pa-kraðèius nuþymëjæ ilgi ir siauri kalvagûb-riai, sudaryti ið neiðrûðiuotos nuotrupi-nës medþiagos ir pavadinti morenomis(MG, 2010 m., Nr. 8–9). Vadovaujami þy-maus kvartero tyrinëtojo, vieno ið kon-greso organizatoriø, Berno universitetoprofesoriaus Christiano Schlüchterio,pamatëme ir tuos informatyvius uolienøluistus, XIX a. viduryje tapusius svariuargumentu mokslininkø diskusijose, irtas ilgas, daþnai lygiagreèias morenø ke-teras, ir jau tiek pat metø stebimus, bet,deja, vis menkëjanèius kalnø ledynus.Neiðdildomà áspûdá paliko ir 1931 m.árengta 3450 m aukštyje virð jûros lygioaukšèiausiai Europoje esanti Jungfrau-jocho moksliniø tyrimø stotis prie 4158m aukšèio Jungfraujocho kalno. Stoty-je yra mechaninës dirbtuvës, cheminiøtyrimø laboratorija, biblioteka, kompre-sorinë, darbo, posëdþiø ir poilsio kam-bariai. Taip pat ádomus glaciologinis ob-jektas – „Ledo rûmai“, t.y. netoliese esan-èio Aletscho ledyno apatinëje dalyje ið-kastas tunelis, turistams keliantis susi-þavëjimà lede iðkirstomis ir graþiaiapšviestomis skulptûromis, o gamtinin-kams liudijantis ledyno slinkimo per kie-tas uolienas mechanizmà. 30 maukšèiau stoties ant uolos pastatytaSfinkso laboratorija. Tai astronomijos ob-servatorija su 76 cm teleskopu, Saulësspektrometru ir kita specialia áranga. Èiadar yra dvi didelës ir dvi maþos labora-torijos, automatizuota meteorologiniøstebëjimø stotis.

Kongrese buvo išrinkta nauja IN-QUA vadovybë: prezidentë – profeso-rë Margaret Avery ið Pietø Afrikos, ge-neralinis sekretorius (Julius Lejju išUgandos), iþdininkas (Marie-FranceLoutre iš Belgijos) ir keturi vicepreziden-tai. Kitas INQUA kongresas ávyks 2015m. Nagojos mieste Japonijoje.

Gyvename spiralinëje PaukðèiøTako galaktikoje, kurioje yra apie 100 mili-jardø á Saulæ panaðiø þvaigþdþiø. Nors ðvie-sai ja prasklisti reikëtø 100 000 metø, ji tëratik visatos dulkelë. O visatoje yra apie 400milijardø galaktikø su deðimtimis milijardøþvaigþdþiø. Ir visos jos juda. Kuo galaktikatolimesnë, tuo greièiau ji tolsta nuo mûsø,nes visata, nugalëdama milþiniðkà traukà,vis didesniu greièiu pleèiasi. Taèiau iki ðiolmokslui neaiðku, kas buvo tos didþiulësenergijos ðaltinis, sukûræs visatà ir paleidæsjà plëstis? Plëtimosi greitis, atrodo, yra tiks-liai sutvarkytas. Jei visata bûtø plëtusis vie-na trilijonàja dalimi greièiau, visa visatos ma-terija seniai bûtø iðsisklaidþiusi. O jei tiekpat lëèiau – visata dël traukos jëgø per pir-muosius milijardà savo egzistavimo metøbûtø susitraukusi. Nebûtø nei ilgaamþiøþvaigþdþiø, nei planetø ir mûsø nuostabio-sios Þemës, nei gyvybës joje ir mûsø.

Ar þmogaus gyvybë tokioje protu ne-aprëpiamoje visatoje yra tik daugelio atsi-tiktinumø rezultatas? Ar ji atsirado dël vi-satos Kûrëjo subtilaus suderinimo visatosdësniø, kurie jà valdo ir kurie lëmë mûsøatsiradimà ir egzistavimà?

Šie klausimai gali atrodyti religiniai. To-kius klausimus kelia þmonës, bandantyssuderinti tikëjimà visatos Kûrëju su moder-niais moksliniais atradimais. Paþvelkime išmokslo pozicijø á visatos organizacijos ly-gá ir stebinanèià tvarkà joje ir susimàstyki-me, kodël mes esame Þemëje?

Šeši „kosminiai skaièiai“ lemia ðiuolai-kinës visatos elgesá. Nuo šiø skaièiø pri-klauso visatos forma, dydis ir sandara irkaþkokiu bûdu jie buvo nustatyti visatosatsiradimo metu. Ðie ðeði skaièiai, atrodo,buvo labai tiksliai suderinti, kad galëtø at-sirasti ir egzistuoti gyvybë. Jei nors vienasið jø bûtø kitoks, mûsø tiesiog nebûtø.

Pirmasis skaièius N ≈ 1036 reiškia elek-trinës ir gravitacinës jëgos santyká. Jeigu ðisskaièius bûtø nors truputá maþesnis, þvaigþ-dës gyvuotø trumpiau. Balansas tarp gra-vitaciniø jëgø, traukianèiø þvaigþdes, ir elek-triniø jëgø, neleidþianèiø joms suirti, lemia

Sfinkso observatorijakalnuose prie Jungfraujocho


mûsø nebûtøLemtingieji skaièiai, be kuriø

þvaigþdþiø ilgaamþiðkumà. Be šio subtilausbalanso, planetos, kaip Þemë ir kitos, ne-bûtø spëjusios susiformuoti apie þvaigþdes.Net evoliucijos bûdu gyvybë galëjo atsirastitik per labai ilgà laikà. Be stabilios ilgaam-þës Saulës, gyvybë Þemëje, nepaisant Dar-vino teorijos, bûtø visiðkai neámanoma.

Antrasis skaièius ε ≈ 0.007 nusako, kaipstipriai yra sujungti atomø branduoliai, t.y.nusako stipriosios sàveikos jëgas atomøbranduoliuose. Tiksliau sakant, jis reiškia ke-turiø protonø masës dalá, kuri virsta energi-ja, kai þvaigþdës branduoliniame reaktoriu-je vandenilis virsta heliu. Todël ðis skaièiuslemia energijos sklidimà ið þvaigþdþiø ir vei-kia þvaigþdþiø (ir Saulës) gaminamø chemi-niø elementø skaièiø bei jø paplitimà visato-je. Ið tø danguje gimusiø elementø sudary-tos planetos, Þemë, sudaryti ir mes, þmo-nës. Jei ðis skaièius bûtø nors truputá kitoks,cheminiø elementø paplitimas visatoje bûtøradikaliai pakitæs ir neleidæs atsirasti gyvy-bei Þemëje. Ne veltui Kristaus sandoros

evangelijoje (pagal Jonà) sakoma: „Visi esa-me dieviðkojo tëvo ir motinos Þemës vaikai“.

Treèiasis skaièius Ω ≈ 0.3 nusako me-dþiagos kieká visatoje, t.y. santyká tikrojovisatos tankio su minimaliu kritiniu tankiu,kuriam esant visata dël gravitacijos suirtø.Todël Ω lemia galutiná visatos likimà. Jei Ω> 1, visata traukiasi, jei Ω < 1, visata ple-èiasi. Jei ðis skaièius bûtø didesnis, visatabûtø seniai susitraukusi á vienà milþiniðkotankio taðkà, kaip buvo prieð visatos pra-dþià. Jei ðis skaièius bûtø maþesnis,þvaigþdës ir galaktikos niekada nebûtø su-siformavusios. Medþiaga tiesiog bûtø iðsi-sklaidþiusi begalinëje erdvëje. Taèiau pra-dinis visatos plëtros greitis ir medþiagoskiekis joje, atrodo, buvo subtiliai suderin-tas skatinti ilgalaikës ir stabilios visatos eg-zistavimà, kurioje bûtø tinkamos sàlygosgyvybës raidai ir jos palaikymui.

Albertas Einðteinas

Èarlzas Darvinas (karikatûra)


Šiemet Lietuvos energetikos institute (LEI) surengtoje atvirødurø dienoje visi besidomintieji turëjo galimybæ susipaþinti su

institutu, mokslo padaliniø darbuotojais, doktorantais, jaunaisiaismokslininkais ir iðvysti realius eksperimentus.

energetikos atvirø durø

diena

Ketvirtasis skaièius λ ≈ 0.7 nusako vi-satos energijos tankio santyká su visatoskritiniu tankiu. Jis susijæs su antigravita-cine jëga, kuri lemia neseniai pastebëtàdidëjanèià visatos plëtrà. A. Einšteinasbendrojoje reliatyvumo teorijoje apskai-èiavo ðià jëgà („kosmologinæ konstantà“),kuri palaikytø stabilià visatà, bet vëliau jisjà pavadino didþiausia savo gyvenimoklaida. Atrodo, kad tai visai nebuvo klai-da. Laimei, ðis skaièius yra labai maþas.Jei jis bûtø didesnis, galaktikos, þvaigþ-dës ir planetos vëlgi nebûtø susiforma-vusios ir mes neegzistuotume.

Penktasis skaièius Q ≈ 10–5 nusakovisatos sandarà. Jis parodo energijà,reikalingà suardyti ir išsklaidyti didþiau-siai þinomai visatos struktûrai, tokiaikaip galaktikø klasterio arba superklas-terio, išreikšto energija, ekvivalentiškastruktûros masës m ir ðviesos greièio ckvadrato sandaugai, t.y. mc2. Atrodo,kad šis skaièius taip pat buvo áspaus-tas á ankstyvàjà visatà jos atsiradimo me-tu ir kruopðèiai subalansuotas, kad vë-liau galëtø egzistuoti gyvybë. Jei ðis skai-èius bûtø tik truputá maþesnis, visata bû-tø inertiðka ir neturëtø struktûros, t.y.þvaigþdþiø ir planetø, o kartu ir Þemës.Jei jis bûtø truputá didesnis, visata bûtøpernelyg audringa, kad þvaigþdës arsaulës sistema galëtø iðgyventi. Joje do-minuotø juodosios skylës.

Ðeðtasis skaièius D = 3 yra erdvësmatmenø skaièius, gerai þinomas ðimt-meèius. Tokioje trimatëje erdvëje mesgyvename. Jis apibûdina erdviniø kûnøaukðtá, plotá ir gylá. Jeigu erdvë bûtø, pa-vyzdþiui, keturmatë ar penkiamatë, o to-kios erdvës teoriðkai visiðkai ámanomos,daugelá gamtos dësniø tektø perraðyti.Mums þinomos gyvybës formos jose ne-bûtø atsiradusios.

Visi ðie ðeði skaièiai yra tobulai sude-rinti gyvybei egzistuoti Þemëje. Mokslo pa-saulis to neginèija, bet ir negali paaiškinti.Bet ar tai yra tik keistas sutapimas, ar taiyra visatos Kûrëjo valia? Jei nesiremtumevisatos Kûrëju, tai galima remtis tik hipo-teze, kad egzistuoja multivisata, t.y. dide-lis visatø skaièius, o kai kuriose ið jø šiešeši skaièiai gali bûti ir kitokie. Daugumaðiø visatø gali bûti sterilios ir tik kaþkurios,kaip mûsiðkë visata, gali bûti tinkamos gy-vybei. Taèiau ðios draugiðkos mums visa-tos, kad ir kaip mokytojai stengtøsi, yranepasiekiamos mûsø stebëjimams irpaþinimui. Tikëjimas, kad Kûrëjo áþvalgu-mas suderinti visatà taip, kad galëtø eg-zistuoti gyvybë ir þmonës, yra tiek pat pa-grástas, kaip ir mokslinë prielaida, jog eg-zistuoja daugelis visatø, ið kuriø viena yratinkama mûsø gyvenimui. Taèiau ši prie-laida, kad egzistuoja daugelis visatø, taippat negali bûti moksliðkai patvirtinta.

Lietuvos energetikos institutas, pla-èiai þinomas kaip vienas ið paþangiau-siø šalies mokslo centrø, aktyviai daly-vauja tarptautinëse mokslo programose,vykdo Lietuvos ir uþsienio uþsakovamsaktualius mokslinius tyrimus, glaudþiaibendradarbiauja su verslo, mokslo ir stu-dijø institucijomis. Institutas daug dëme-sio skiria atliekamø tyrimø pristatymui irpopuliarinimui visuomenëje: organizuo-ja viešus renginius, kaip mokslo popu-liarinimui skirta „Tyrëjø naktis“, doktoran-tø jaunøjø mokslininkø konferencija „Jau-noji energetika“, aktualius energetikosklausimams skirtus seminarus ir kt. Atvi-rø durø dienà LEI surengë jau antrà kar-tà, siekdamas paskatinti geriausius Lie-

tuvos bei uþsienio universitetø studen-tus susieti savo ateitá su institutu ir jamevykdomais moksliniais tyrimais. Nors at-virø durø diena yra ið esmës orientuota ástudentus, kaip potencialius darbuoto-jus, dalyvauti renginyje buvo kvieèiamivisi susidomëjusieji: sulaukta sveèiø iððakiniø energetikos asociacijø, giminin-gus tyrimus atliekanèiø mokslo ástaigø.

Atvirø durø dienos metu buvo gali-ma susipaþinti su darbo, praktikos ir dok-torantûros studijø Lietuvos energetikosinstitute galimybëmis. Renginio metu pri-sistatë visø instituto mokslo padaliniø at-stovai ir papasakojo apie savo laborato-

rijas. Kaip teigë LEI direktoriaus pava-duotojas dr. Rimantas Levinskas, „San-takos“ slënio veikloje dalyvaujanèiameinstitute planuojama sukurti nemaþainaujø darbo vietø, todël ir atvirø durø die-nos dalyviams atsiveria plaèios galimy-bës vykdyti mokslinæ veiklà Lietuvoje.„Kiekvienai mokslo ástaigai yra bûtinanuolat atsinaujinti, todël ir LEI siekia pri-traukti jaunus ávairiø specialybiø þmones,pasiryþusius siekti mokslininko karjeros.Ugdant pamainà patyrusiems mokslinin-

kams, kiekvienais metais priimama naujødoktorantø, sudaromos palankios sàly-gos jauniems þmonëms dirbti ar atliktipraktikà institute. Atvirø durø dienos ren-giniu norime parodyti, kad Europosstruktûriniø fondø lëðos yra tinkamai nau-dojamos, ásigyta naujausia aparatûrasëkmingai naudojama moksliniams tyri-mams, o kuriamame Nacionaliniame at-viros prieigos Ateities energetikos tech-nologijø mokslo centre jaunimui siektinaujø mokslo rezultatø bus sudarytos sà-lygos, ne prastesnës kaip þymiausiuosepasaulio mokslo centruose“, – pasako-jo R.Levinskas.

Lietuvos


institute–

Dr. Diana MEILUTYTË-BARAUSKIENË,Vidas LEKAVIÈIUS,Romualdas Meèislovas ZALECKISLietuvos energetikos institutas

Taip pat vyko ekskursija po LEI, ku-rios metu buvo galima pamatyti darbo sà-lygas, realiai vykdomus eksperimentus,susipaþinti su mokslininkø kasdieniu dar-bu. Susidomëjimo sulaukë visø labora-torijø stendai, ekskursijos dalyviai patei-kë daug ádomiø klausimø, kilo diskusijø.Buvo aplankytos Ðiluminiø árenginiø tyri-mo ir bandymø, Degimo procesø, Bran-duolinës inþinerijos problemø, Plazminiøtechnologijø, Medþiagø tyrimø ir bandy-mø laboratorijos bei Vandenilio energeti-

kos technologijø centras, kur buvo gali-ma apþiûrëti visiðkai naujà paþangiausio-mis technologijomis paremtà árangà.

Programoje buvo numatytas laikas irneformaliam bendravimui, kurio metu ins-tituto sveèiai su laboratorijø atstovais ga-lëjo iðsiaiðkinti visus rûpimus klausimusprie laboratorijø plakatø. Instituto jauni-mo atstovai patvirtino, kad LEI yra suda-rytos ypaè palankios sàlygos þmonëms,kurie yra ið tikrøjø motyvuoti bûti moksli-ninkais, atlikti visuomenei naudingus ty-

rimus, o ne siekia tik mokslo laipsnio ir„ramaus gyvenimo“.

Renginio pabaigoje LEI Vandenilioenergetikos technologijø centro vadovasdr. Darius Milèius instituto sveèiams skaitëpaskaità apie vandenilio energetikostechnologijas, su kuriomis daugelis sie-ja energetikos ateitá.

Rengiant atvirø durø dienà aktyviai da-lyvavo jau devynerius metus veikianti ins-titute Jaunøjø mokslininkø sàjunga (LEIJMS), kurios misija yra plësti Lietuvosenergetikos instituto jaunøjø mokslininkømokslinæ veiklà ir galimybes siekti naujømokslo rezultatø bei jø ávertinimo. Taip patpaskatinti jaunøjø mokslininkø bendradar-biavimà ir kûrybiná aktyvumà, garantuotiefektyviai mokslinei veiklai reikalingos in-formacijos mainus, ieškoti naujø moksli-nës veiklos galimybiø ir jø ágyvendinimopriemoniø bei atstovauti jaunøjø moksli-ninkø interesams LEI.



EkstremaliosiosProf. Audrius DUBIETIS

bangos1 pav. Ekstremalioji banga, persiritusi per laivo dená

2 pav. Supertanklaivis „Wilstar“ posusidûrimo su ekstremaliàja banga

Pasak jûrininkø, ðiø bangø keteros at-viroje jûroje iðkyla á neátikëtinà 30 metrøaukðtá (1 pav.). Viena didþiausiø tokiøbangø 1933 m. stebëta Ramiajame van-denyne: puèiant 60 mazgø vëjui ir esantdideliam bangavimui (bangø aukðtis sie-kë iki 15 metrø), staiga susiformavo net34 metrø aukðèio banga, kuri vos vienuypu nepaskandino 146 metrø ilgio gar-laivio. Apie ðias siaubingas bangas bu-vo praneðama ið ávairiø pasaulio kam-peliø, paþymint, kad jos atsiranda neti-këtai ir taip pat staiga iðnyksta, nepalik-damos jokio pëdsako (o kartais ir patieslaivo). Bûta netgi praneðimø, kaip tokiosmilþiniðkos bangos susigrupuoja á mirti-nà trijø viena po kitos einanèiø bangø de-riná, kurá jûrininkai ðvelniai pavadino „tri-mis sesëmis“. 1965 m. L.Dreiperis (Dra-per) pasiûlë ðias bangas vadinti ekstre-maliosiomis (angl. rogue arba freak wa-ves). Taèiau paslaptinga ekstremaliøjøbangø radimosi prigimtis bei ávardijamiáspûdingi aukðèiai këlë nemaþai abejo-niø, ar tokios bangos apskritai egzistuo-ja. Bet kai 1995 m. viena tokiø bangø (26m aukðèio) smogë naftos gavybos plat-formai Ðiaurës jûroje prie Norvegijos kran-tø ir moksliniais prietaisais pavyko tiksliaiávertinti jos parametrus, abejoniø dël eks-tremaliøjø bangø tikrumo nebeliko [1].

Šis ávykis paskatino pradëti nuolati-nius vandenyno pavirðiaus stebëjimus.Buvo árengta mokslinë aparatûra naftosbei dujø gavybos platformose, taip patpradëti ir platesnio masto stebëjimai iðpalydovø. Ðiø stebëjimø duomenys pa-tvirtino, kad ekstremaliosios bangos netik yra visiškai realios, bet jos nëra jautoks retas reiðkinys, kaip buvo manytaiki tol. Kartu atliktas teorinis ðio reiðkinio

Jûrininkø pasakojimai apie atvirame vandenyne staiga iðkylan-èias milþiniðkas bangas, kurios tarsi vandens siena akimirksniuuþgriûna, sumaitoja ir paskandina laivus, ilgà laikà buvo laikomimitu, lakios jûrininkø fantazijos vaisiumi.

modeliavimas parodë, kad ekstremaliø-jø bangø atsiradimo tikimybë yra apie10-4, arba vidutiniðkai viena ið 10 000bangø galëtø bûti ekstremali, t.y. tokia,kurios aukðtis ne maþiau kaip 2 kartusvirðija vidutinæ bangavimo amplitudæ.Kartu paaiðkëjo, kad ekstremaliosiosbangos kyla ne tik audringu oru: 2004m. Juodojoje jûroje uþfiksuota 10 metrøaukðèio ekstremalioji banga, kai jûrospavirðiaus bangavimas nevirðijo 2,5 m,o 2006 m. netoli Pietø Afrikos krantø uþ-registruotos ekstremaliosios bangos, net10 (!) kartø virðijanèios vidutinæ banga-vimo amplitudæ.

Ekstremaliosios bangos yra tikrosbangos þudikës. Milþiniðka jø griauna-moji jëga kelia didelæ grësmæ netgi la-bai dideliems laivams. 2 pav. pavaizduo-tas norvegø supertanklaivis „Wilstar“,1974 m. kaktomuða susidûræs su eks-tremaliàja banga Ðiaurës jûroje.

Ne visiems laivams susidûrimas suekstremaliosiomis bangomis baigësisëkmingai. Ðiuo metu manoma, kad

daugelio iki ðiol neiðaiðkintø didþiuliøtransporto laivø katastrofø (kiek nusken-do maþø laivø, niekas net neskaièiuoja)prieþastis buvo bûtent ekstremaliosiosbangos. 3 pav. pateiktas tokiø katastro-fø, nusineðusiø daugiau kaip 450 jûrinin-kø gyvybes, þemëlapis.

Ðie duomenys tëra tik laðas jûroje:ekstremaliosios bangos, kaip vienas pa-

grindiniø átariamøjø, figûruoja dar beveik200 neiðaiðkintø dideliø tanklaiviø ir kro-vininiø laivø katastrofø, ávykusiø per pas-taruosius 20 metø, sàraðe.

Skirtingai nei kitos gerai þinomos pa-vojingos ir didelæ griaunamàjà jëgà tu-rinèios bangos – cunamiai, kurias suke-lia povandeniniai þemës drebëjimai ir ku-rios yra ið anksto prognozuojamos bei



3 pav. Neiðaiðkintø 22 dideliø transportolaivø katastrofø, ávykusiø 1969–2004 m.,vietos. Manoma, kad šiuos laivuspaskandino ekstremaliosios bangos.Piešinys iš [2].

4 pav. (a)Lazerio impulsøamplitudëskitimas, (b)baltos ðviesosspinduliuotësties pasirinktubangos ilgiuspektrinësamplitudëskitimas. Abiematvejais impulsøamplitudë yranormuota ávidutinæ vertæ

kelia pavojø tik pakrantëms, ekstrema-liosios bangos formuojasi atviroje jûrojear vandenyne be jokio iðankstinio áspëji-mo. Liudininkø teigimu, ðios bangos at-siranda tiesiog ið niekur ir iðnyksta bejokio pëdsako tikràja ðiø þodþiø prasme:naujausiais vertinimais net ir aukðèiau-sios ekstremaliosios bangos tenusklin-da ne didesná, nei keleto kilometrø at-stumà. Ðiø bangø atsiradimo prieþastysir fizikinë prigimtis iki ðiol nëra iki galoaiðkios. Taèiau yra þinoma, kad ekstre-maliosios bangos pasitaiko kur kasdaþniau, nei galëtø bûti viso labo tik atsi-tiktinis daugelio smulkesniø vandenynopavirðiaus bangø faziø sutapimas, dël ku-rio gali staiga padidëti atskiros bangosamplitudë. Teisybës dëlei pastebësime,jog tai irgi ámanoma, taèiau apskaièiuo-ta, kad tokio atsitiktinio ávykio gali tektilaukti ðimtus metø. Tad akivaizdu, kadekstremaliøjø bangø atsiradimà lemia vi-sai kiti vyksmai. Pastarøjø metø tyrimaiatskleidë, kad ekstremaliøjø bangø atsi-radimà lemia gana specifinës sàlygos –netiesinës vandenyno bangø tarpusaviosàveikos, kurios yra pakankamai sudë-tingos ir kol kas dar maþai tirtos realio-mis sàlygomis. Taigi ekstremaliosios ban-gos yra vienas paslaptingiausiø ir benemenkiausiai iðtirtø pavojingø reiðkiniø.

Ekstremaliosios bangos ilgà laikà bu-vo laikomos unikaliu reiðkiniu, kuris bû-dingas tik jûros ar vandenyno pavirðiausbangoms. Taèiau visai neseniai, 2007 m.pabaigoje, buvo atrastos ekstremalio-sios ðviesos bangos – neáprastai dide-lës amplitudës atsitiktiniai ðviesos impul-sai, susidarantys ðviesai sklindant opti-niuose ðviesolaidþiuose [3]. Optinës eks-tremaliosios bangos nëra visa griaunan-èios, jø mastelis visai kitas: erdvëje ir lai-ke jos lokalizuotos viso labo keleto mik-

rometrø (10-6 m) ir keleto deðimèiø fem-tosekundþiø (10-15 s) ribose ir gali nusklis-ti vos keliø centimetrø atstumà. Nepai-sant ðiø skirtumø, pasirodë, kad ekstre-maliøjø ðviesos bangø susidarymas irsklidimas tam tikrais atvejais turi stebë-tinai daug bendra su bangø dinamikavandens pavirðiuje [4]. Ir vienu, ir kitu at-veju ekstremaliøjø bangø atsiradimà su-kelia du svarbûs veiksniai: netiesiðku-mas ir pradinis triukðmas, kuriø bendraveika mokslinëje literatûroje vadinamamoduliaciniu nestabilumu. Netiesiðkumàgalima suprasti kaip neadekvatø aplin-kos, kurioje sklinda banga, atsakà á trum-palaiká bangos poveiká. Vandens pavir-ðiuje netiesiðkumas yra sukeliamas pa-virðiniø ir giluminiø sroviø, vëjo ir kitø su-dëtingesniø reiðkiniø ar jø tarpusavio sà-veikos. Optikoje netiesiðkumas atsirandadël medþiagos lûþio rodiklio kitimo, me-dþiagà veikiant intensyvia ðviesa. Taèiauabiem atvejais dël netiesinës sàveikos iðtam tikro pradinio triukðmø derinio gimu-

siø bangø amplitudë gali smarkiai iðaug-ti. Taigi maþytis triukšmo fone atsitiktinai,taèiau reikiamu laiku ir reikiamoje vietojesusiformavæs trikdis virsta ekstremaliàjabanga. Tai ið esmës ir nulemia atsitiktinæekstremaliøjø bangø prigimtá.

Neseniai ekstremaliøjø optiniø ban-gø tyrimai pradëti ir Vilniaus universitetoKvantinës elektronikos katedroje – ste-bima, kaip sklinda intensyvûs lazerioðviesos impulsai skaidriose medþiago-se. Netiesinë ðviesos ir medþiagos sà-

veika pasireiðkia kaip milþiniðko mastolazerio impulso spektro iðplitimas: pavyz-dþiui, infraraudonosios (akiai nemato-mos) ðviesos intensyvus lazerio impul-sas, sklisdamas skaidrioje medþiagoje(pvz., safyro kristale), virsta balta švie-sa, kai staiga suþadinama daugybë ávai-raus daþnio ðviesos (optiniø) bangø. Ðisreiðkinys vadinamas baltos ðviesos kon-tinuumo generacija, ir pasirodo, kad to-kiomis sàlygomis taip pat gimsta eks-tremaliosios ðviesos bangos.

4 pav. pavaizduotas lazerio impulsøamplitudës kitimas laike ir atitinkamas bal-tos ðviesos spektrinës amplitudës kitimas,atlikus 2000 matavimø. Matyti, kad esantstabiliai lazerio veikai (þadinanèiøjø laze-rio impulsø amplitudë kinta vos iki 1 proc.),baltos ðviesos spektrinë amplitudë ties pa-sirinktu bangos ilgiu (550 nm, kas atitinkaþalià ðviesà) atskirais atvejais labai smar-kiai nukrypsta nuo vidutinës vertës.

Nukelta á 15 p.



Matematikai yra ilgaamþiai.Galëtume tà árodyti pasiremdami statisti-kos duomenimis arba pagrásti akademikoJono Kubiliaus pavyzdþiu. Kûrybiniaiuþmojai ir sumanymai profesoriui šiandienrikiuojasi kaip ir tada, kai buvo fiziniø jëgøperteklius. Bûdamas iðtikimas savo tëvøpriesakams jis ir toliau realizuoja savo gy-venimo credo, iðsakytà prieð dvideðimtmetø jaunimui: ,,… iðmokite prasmingaidirbti, kitaip nerasite vietos po saule, ne-bûsite savo tautos vaikai“.

Prasmingais darbais nuklotas profeso-riaus gyvenimo kelias. Þemaitiðkas uþsi-brëþto tikslo siekimas vedë já ið Fermø kai-mo á Raseiniø gimnazijà, Vilniaus universi-tetà ir aspirantûrà Leningrado (Sankt Pe-terburgo) universitete pas Rusijos akade-mikà J.Linikà. Taip matematika tapo ir my-limàja, ir pašaukimu. Jau pirmojoje moksli-nëje publikacijoje (1949) profesorius árodëtam tikros klasës skaièiø, numatytø Male-rio klasifikacijoje, egzistavimà. Po ðio darbobendroji Malerio hipotezë metrinëje skaièiøteorijoje tapo iððûkiu pasaulio matemati-kams. Profesoriaus pasitenkinimui, 1964 m.problemà išrutuliojo jo mokinys G.Sprindþiu-kas, vëliau tapæs Baltarusijos akademiku. As-pirantûroje J.Kubilius sëkmingai nagrinëjodaugiamatës analizinës skaièiø teorijosklausimus. Vëliau ðiuos darbus tæsë gau-sus profesoriaus mokiniø ir kitø kraðtø ma-tematikø bûrys. Ðiandien neabejojama, kadtyrimai iðjudino E.Landau hipotezæ apie pir-miniø skaièiø išreiðkimà vieneto ir natûra-liojo skaièiaus kvadrato suma. Po aspiran-tûros kupinas idëjø jaunas mokslø kandi-datas 1951 m. gráþo á Vilniø. Dabar mintyssukosi apie aritmetiniø funkcijø reikðmiø pa-siskirstymo dësningumus. Deterministinëanalizë sunki, bet gal padës tikimybinëspriemonës? Subrandinama tikimybinësskaièiø teorijos idëja, fundamentalûs jos tei-giniai. Matematikoje tai naujas poþiûris, kurájo buvæs mokytojas J. Linikas vëliau pava-dino ,,turinèiu filosofinæ prasmæ“. Dësnin-gumai aprašomi, iš neþinios ateina þinoji-mas. Matematinëje literatûroje atsiranda ter-minai ir raktiniai paieðkos þodþiai: Kubiliausnelygybë, Kubiliaus fundamentalioji lema,Kubiliaus H klasë, Kubiliaus tikimybinë erd-vë. Šie tyrimai padëjo iðplëtoti tikimybiniømetodø taikymà kitose matematikos ðako-se, ypaè kombinatorikoje, grafø teorijoje,funkcijø teorijoje. J.Kubiliaus indëlis bei idë-jos turi ir turës puikià plëtros perspektyvà.Savo likimà iðgyvena ir jo knygos ,,Tikimy-biniai metodai skaièiø teorijoje“, iðleistos1959 ir 1962 m. rusø kalba. Antroji monog-rafija 1964 m. buvo iðversta JAV á anglø kal-

bà, 1999 m. ten pasirodë jospenktasis leidimas. Puikiømoksliniø rezultatø skonis irlaurai (Greifsvaldo, Rygos,Prahos Karlo ir Zalcburgo uni-versitetø garbës daktaro vardai) ne-nustelbë profesoriaus noro ávairiapu-siðkiau pasitarnauti Lietuvai, jos moks-lui ir ypaè jaunimui.

Titaniðkà darbà J.Kubilius atliko kurda-mas Lietuvos matematikos mokyklà, pri-sidëdamas steigiant mokslines instituci-jas ar rengiant kadrus joms. Po karo Vil-niaus universiteto matematikø branduolásudarë puikûs pedagogai prof. Zigmas Þe-maitis, doc. Petras Katilius, dr. GerardasÞilinskas ir vyr. dëst. Vytautas Paulauskas,taèiau mokslinë veikla buvo apmirusi. To-liaregiðkai numatæs, kad tikimybiø teorija,iðsiskirianti teorijos gilumu ir plaèiomis tai-kymø galimybëmis, galëtø tapti Lietuvosmatematinës mokyklos pagrindine sritimi,J.Kubilius sukûrë iðtisà jos plëtotës siste-mà. Šeštojo dešimtmeèio viduryje univer-sitete jau veikë jo vadovaujamas semina-ras, gabiausi absolventai buvo siunèiami átuometës Tarybø Sàjungos mokslø centrøaspirantûras. Lietuvoje jø jau laukë ne tikuniversiteto katedros, bet ir mokslinis ins-titutas. Fizikos ir technikos institutas, ku-riame profesorius dirbo nuo 1953 m.,1956 m. buvo reorganizuotas á Technikosbei Fizikos ir matematikos institutus. Pas-tarojo instituto direktoriaus pavaduotoju

moksliniam dar-bui buvo paskirtasJ.Kubilius. Jis tapo ir Matematikos ir ast-ronomijos skyriaus vadovu.

Ypatingà dëmesá Profesorius skyrë ga-biø moksleiviø, vadinamøjø ,,deimanèiukø“,paieškai ir parengimui. Laikas, skirtas Jau-nøjø matematikø olimpiadoms, joms skirtøuþdavinynø iðleidimui, vadovëliø raðymui,nenuëjo veltui. Daugelis olimpiadø nugalë-tojø pateko á universitetà ir toliau buvo pro-fesoriaus globojami. Antradieniais buvo at-vertos Kubiliø namø durys, asmeninë pro-fesoriaus biblioteka. Ðiø eiluèiø autorius,kaip ir kiti lankytojai, galëjo pajusti ypatin-gà šeimos atmosferà, profesoriaus ir peranksti ið gyvenimo iðëjusios Valerijos Kubi-lienës ðilumà bei svetingumà. J.Kubilius ið-ugdë tris deðimtis mokslo daktarø, aðtuoniið jø vëliau tapo profesoriais. Dar gauses-nis bûrys mokslininkø pripaþásta já savo Mo-kytoju. J.Kubiliaus iniciatyva 1961 m. buvopradëtas leisti ,,Lietuvos matematikos rin-kinys“, kuris 1973–2007 m. JAV buvo ver-èiamas ir á anglø kalbà, o 2008 m. tapo tarp-tautinës Springerio leidyklos þurnalu, ren-giamu Lietuvoje. Prmàja ið kasmetiniø na-

Að tikiu savo Universitetu.Kaip tikiu savo Lietuva.

Prof. JONAS KUBILIUS

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Akademikui JonuiKUBILIUI –

90cionaliniø konferencijø 1958 m. realiai sa-vo veiklà pradëjo kitas Profesoriaus veikloskûrinys – Lietuvos matematikø draugija (ofi-cialiai áregistruota 1962 m.), kuriai iki ðiol jisnenuilstamai vadovauja. Septintajame de-ðimtmetyje Lietuvoje buvo surengtos pirmo-sios sàjunginës mokslinës konferencijos irmokyklos. Aðtuntàjá deðimtmetá Lietuva pa-sitiko turëdama susiformavusius moksliniuskolektyvus. Pirmoji Vilniaus tarptautinë tiki-mybiø teorijos ir matematinës statistikos kon-ferencija, ávykusi 1973 m., tapo reikšmingumokslinës mokyklos tarptautinio pripaþini-mo þenklu. Mokslinis aktyvumas neišblëso.Pernai ávyko jau 10-asis tikimybininkø foru-mas, ðiemet – 27-osios europinës skaièiø te-orijos dienos ,,Journées Arithmetiques“.

Dabartinëje konferencijø ir kitø moksli-niø renginiø gausoje iðskirtinæ vietà uþimaanalizinës ir tikimybinës skaièiø teorijos kon-ferencijos, skirtos Profesoriaus jubiliejams,rengiamos nuo 1991 m. Palangoje jo mo-kiniø iniciatyva. Ðiemet jau penktoji konfe-rencija, skirta 90-meèiui, vyko rugsëjo 5–10 dienomis. Dalyviai atstovavo 10 valsty-biø. Ið tolimosios, bet moksliniais interesaisartimos Japonijos atvyko net 9 matemati-kai. Tarp jø iðsiskyrë daþnas sveèias Lietu-voje profesorius Kohji Matsumoto, ne kar-tà kvietæs á savo kraðtà lietuvius. Kaip visa-da ádomiame praneðime naujø hipoteziøpaþërë VU Garbës daktaras ið Budapeðtouniversiteto Imre Kátai. Su labai originalio-mis idëjomis ir rezultatais iš tikimybinës skai-èiø teorijos supaþindino ið Stanfordo uni-versiteto atvykæs jaunasis Maksymas Ra-dziwillas. Savo nustebimui jis iðgirdo, kadjo protëviø ðaknys nesibaigia Lenkija, o sie-kia mûsø bendros valstybës prieðistoræ.

1958 metai Profesoriui buvo ypatingi.Neseniai tapæs mokslø daktaru (dabar taiatitiktø habilituotà daktaro laipsná) jis buvopaskirtas seniausio Tarybø Sàjungoje Vil-niaus universiteto rektoriumi. Juo iðbuvo be-veik 33 metus – iðtisà Universiteto ir jo Rek-toriaus gyvenimo epochà. KasmetiniuoseVU Matematikos ir informatikos fakultetoalumnø susitikimuose savo paskaitose jisyra nuosekliai iðdëstæs šio laikotarpio prisi-

minimus. Svarbiausi uþdaviniai buvæ iðlai-kyti universitetà lietuviðkà, apsaugoti nuoatëjûnø ir savøjø perëjûnø, paversti já pir-maujanèia mokslo institucija, iðplëtoti mo-kymo bazæ, atstatyti suniokotà kultûriná pa-veldà, atitekusá universitetui. Priëmæs uni-versiteto bendruomenës, turëjusios vos tristûkstanèius studentø ir apie keturis ðimtusdëstytojø, valdþios skeptrà, iðugdë jà pen-keriopai. Jo rektoriavimo laikotarpiu Vilniausuniversitetas ásitvirtino pirmajame buvusiosimperijos universitetø deðimtuke. Vien tikper ðá laikotarpá jame buvo iðduota per 65tûkstanèius diplomø, atsirado pagarsëjæmoksliniai kolektyvai, nagrinëjantys aktua-lias puslaidininkiø ir lazeriø fizikos, bioche-mijos, ðirdies chirurgijos, baltistikos ir kitømokslo krypèiø problemas. VU 400 metøjubiliejaus iðkilmës ne vienam suteikë vilèiøkada nors gyventi nepriklausomoje Lietu-voje. Profesorius niekada nevengë visuo-meninës veiklos, jei tai buvo naudinga uni-versitetui, Lietuvai. Lietuvos Aukðèiausiojo-je taryboje jis išdirbo dvidešimt, o TSRS –dvylika metø. Jo tiesmukiškas þodis ir ne-lankstus stuburas ne visada patikdavo tuo-metei valdþiai, bet iðkovotas autoritetas bu-vo pernelyg didelis. Nusipelniusiu moksloveikëju jis buvo pripaþintas 1959 m., aka-demiku buvo iðrinktas 1962-aisiais, o 1958ir 1981 metais jam buvo paskirtos Lietuvosvalstybinës mokslo premijos.

Sàjûdá ir Lietuvos Nepriklausomybæ pro-fesorius pasitiko su neslepiamu dþiaugsmuir viltimis. Jø pakylëtas jis balotiravosi kaipSàjûdþio remiamas kandidatas ir buvo ið-rinktas á Lietuvos Seimà. Rektoriaus skep-tras bei VU Tikimybiø teorijos ir skaièiø te-orijos katedros, beje, šiemet atðventusios50-ies metø jubiliejø, vedëjo pareigos buvoperduoti kitiems. Kvietë platus naujos veik-los baras, kuriame patirtis ir iðmintis turëjobûti vertinami. Deja, ne visada. Matyt, dëlto Jubiliatas yra su kartëliu iðtaræs: ,,Kelisdeðimtmeèius dirbau kitokio intelektualinioir moralinio lygio kolektyvuose...“. Lozun-ginis reformø kelias keisti viskà jam ne prieðirdies. Ðvietimo sistemos reformos, vykdy-tos humanitarø autoritetø ir neásiklausant átiksliøjø mokslø atstovø nuomonæ, pasek-mës jau juntamos.Vadinamoji mokslo per-tvarka panaikinant antràjá mokslo laipsná,ypaè skatinusá siekti kokybinës mokslinin-ko brandos, ar naujoji mokslo vertinimo po-litika, suvedanti jo rezultatus á reitingus, ci-tavimø skaièius, yra ypaè didelis akstinas

nusivylimui. Net šventiniame ðiø metø in-terviu Lietuvos radijui jis priminë kolegomsmokslininkams bûtinybæ pakelti raðomø di-sertacijø lygá. Pernai Lietuvos matematikødraugija, pasiremdama Tarptautinës mate-matikø sàjungos dokumentais, pareiðkëprotestà dël matematikø darbø vertinimo irformalaus lyginimo su kitø mokslo krypèiødarbais ir gavo viceministrës atsakymà, kuráprofesorius ðyptelëjæs ávertino: ,,Reiktø ádëtiinternete...“. Tik maþa dalis ið tûkstantinioJ.Kubiliaus publicistikos straipsniø sàraðopateko á rinkiná ,,Davëme þodá ir já iðlaikysi-me“ (1996). Juose, kaip ir J.Kubiliaus vado-vaujamo pagyvenusiø visuomenës ir moks-lo veikëjø sambûrio ,,Patirtis“ pareiðkimuo-se, yra daug karèios tiesos ir vertingø pasiû-lymø. Ne daþnas ðiandien iðdrásta pasakytikritiðkesná þodá apie visuomeninio gyvenimonegeroves, viešai išplakti ,,tartiufus“. Matyt,dël ðios prieþasties Lietuvos ðvietimo ir moks-lo ministerija pamirðo pasveikinti Profesoriøiðkilmingame Jubiliejaus paminëjime VU Ðv.Jonø baþnyèioje. O jis buvo áspûdingas irlabai šiltas. Gausiai susirinkusi universitetobendruomenë ádëmiai iðklausë gilius profe-sorës V.Daujotytës pamàstymus, nuoðirdþiàprezidento V.Adamkaus kalbà ir VU rekto-riaus B.Juodkos bei MA prezidento V.Razu-mo sveikinimus. Prisiminimais apie pirmuo-sius kontaktus ir ilgametæ paþintá su Profe-soriumi pasidalijo Zalcburgo universiteto pro-fesorius ir buvæs jo rektorius Fritzas Schwei-geris. Vilniaus miesto savivaldybë irgi pareið-kë pagarbà Garbës pilieèiui.

Ruduo, akademinis jaunimas gráþo á au-ditorijas. Viename niekuo neiðsiskirianèiameVilniaus Antakalnio name teka áprastas gy-venimas. Kaip ir ištisus dešimtmeèius. Visa-da jame rasi iki iðnaktø ties raðomuoju stalupalinkusá profesoriø Jonà Kubiliø, kuriantá, ra-ðantá, kad ,,iðliktø ateièiai“. Devyniasdešim-ties metø gyvenimo patirtis, valstybës raida,visuomeninio gyvenimo peripetijos, moksloistorijos ðuoliai – viskas reikðminga. Svarbu,kad bûtø teisingai iðdëstyta popieriuje arkompiuterio atsiminimø kampelyje. Šiemetuþsimota uþbaigti Lietuvos mokslo istorijosknygà, skirtà tarpukario laikotarpiui. Subran-dinæs idëjà leisti serijà ,,Ið Lietuvos matema-tikos istorijos” ir pradëjæs jà knygele ,,Anta-nas Baranauskas ir matematika” (2001), pro-fesorius nesustoja, dirba ir ragina kitus. Perpastaruosius penkerius metus jau pasirodëdvi ðios serijos knygos – ávairiø autoriøstraipsniø rinkiniai; jie bûtø tiesiog neámano-mi be primygtinio jo paraginimo. Gera turëtimums sektinà pavyzdá. Palinkëkime Profe-soriui Ilgiausiø metø!

Profesorius Eugenijus MANSTAVIÈIUS


Þingsniai su romantikaisBûsimojo raðytojo tëvas (Jean Pierre

Gautier) po vedybø apsigyvena Tarbo mies-te, èia gimsta sûnus Teofilis. Po keleriø me-tø ðeimos tëvas gauna paskyrimà á Pary-þiø, tampa muitinës kontoros virðininku. Te-ofilis vaikystëje atiduodamas á Liudviko Di-dþiojo koleþà, taèiau èia jis sunkiai pritam-pa prie grieþto bendrabuèio gyvenimo, neskentëjæs „nuo ðalèio, nuobodulio ir vienat-vës tarp ðiø dideliø juodø sienø“. Mokslasnutraukiamas, ir Teofilis perkeliamas á Ka-rolio Didþiojo (Charlemagne) koleþà jaukaip laisvas eksternas. Mokykloje jis susi-paþásta su bûsimu rašytoju Þeraru de Ner-valiu (Gérard de Nerval, 1808–1855), ir jødraugystë truks ilgà laikà.

Anksti T.Gotjë pradeda domëtis poezijair tapyba. Jis lanko dailininko Rijù (Rioult)studijà, atostogø metu tapo portretus, obaþnyèioje prie Mopertiujì (ten Monteskjùpilyje praleidþia vasaras) nupieðia paveiks-là, vaizduojantá ðv. Petrà, gydantá paraly-þiaus iðtiktuosius.

XIX a. 3-iojo deðimtmeèio pabaiga – ánir-tingø literatûriniø susirëmimø metas. 1827m. pasirodo Viktoro Hugo (Victor Hugo,1802–1885) dramos „Kromvelis” (Crom-well) pratarmë, kurià jaunieji romantizmopuoselëtojai entuziastingai sutinka kaip kokáromantizmo manifestà ir á kurià romantikaiþvelgë (kaip vëliau pripaþins pats T.Gotjë)tarsi „á Sinajaus kalno priesakø lentas“.Þ.Nervalis supaþindina T.Gotjë su kitu jau-nu raðytoju satyriku Pjeru Boreliu (Pierre Bo-rel, 1809–1859), o ðisai Teofilá atsiveda áV.Hugo „Senaklá“, sambûrá jaunø literatø,kurie diskutavo apie þmogaus jausmø lais-væ, apie iðsivadavimà (ypaè teatre) iš klasi-cistiniø literatûros kanonø, kitø literatûriniø

normø bei tradicijø. Juos piktino ir visuo-meninio gyvenimo sustabarëjimas, mies-èioniðkas groþio supratimas, todël neatsi-tiktinai maiðtingøjø romantikø ðûkiu skelbia-mas: „Épatez les bourgeois!“ (Stulbinkite[priplokite] miesèionis!).

T.Gotjë trumparegystës dingstimi atsi-sako tapybos ir mieliau pasišvenèia litera-to darbui. Taèiau patirtoji dailininko prakti-ka vëliau jam labai pravers.

Ateina griausmingi 1830-ieji. Prancû-zijos istorijoje – Liepos revoliucijos metai,kai nuverèiama senoji karaliø dinastija –Burbonai ir kai valstybës vairà perima Or-leanieèiai. Taèiau prieð politinius sukrëti-mus 1830 m. vasario 25 d. ávyko V.Hugotragedijos „Ernanì“ (Hernani) pastatymasPrancûzø teatre (Théâtre-Français). Šipremjera prilygintina revoliucijai prancûzøliteratûroje. Tø paèiø metø vasarà iðeinapirmoji T.Gotjë poezijos knyga „Eilëraðèiai“(les Poésies).

„Ernani“ premjera – tai grumtynës te-atre tiesiogine ir perkeltine prasme. V.Hu-go pjesë sukonstruota taip, kad buvo lau-þomos visos klasicistinio kûrinio svarbiau-sios taisyklës (vadinamieji „laiko, vietos,veiksmo vienumai“, o tai reiškia, kad pje-sës veiksmas privalo tilpti á paros rëmus,vykti vienoje vietoje, privalu iðlaikyti vienànuotaikà ir vienà siuþetinæ linijà). Kad dardaugiau bûtø „ðokiruoti“ þiûrovai tradicijøðalininkai, visi jaunieji V.Hugo gerbëjai ro-mantikai gerokai prieð spektaklá rinkosi áteatrà, uþëmë patogias vietas, audringaiplojo spektaklio metu, palaikydami savo

jo garbanos“. Tai buvo iððûkis „filistinams“(galijotams), naujoviø prieðams. PatsaiT.Gotjë vëliau juokaudamas prisipaþins:„raudonàjà liemenæ uþsivilkau tik vienà va-karà, o jà neðiojau visà gyvenimà“.

Triukšmas teatre truko visas 40 dienø,kol vaidintas „Ernani“. Romantikai trium-favo.

T.Gotjë ir toliau bendravo su plunksnosbroliais. Susikuria „Maþasis senaklis”, ku-riame renkasi apie 20 bohemiðkai nusitei-kusiø jaunø þmoniø; jie visokeriopai aukðti-na groþá, linksminasi, kitàsyk gana drastið-komis formomis; antai kartà jie suorgani-zavo „elgetø ðventæ“ (fête des truands)„Maþojo Mulen Ruþo“ kabarete – buvo ge-riamas vynas ið „kaukolës vyresniojo bûg-nininko“, nukauto prie Maskvos; kaukolëpriklausë Þ.Nervaliui, kuris ið jos buvo pa-dirbdinæs tauræ. Romantikø „spiritus mo-vens“ ir toliau liko T.Gotjë; apie já vienas iðdraugø raðë, kad ðis primena Rytø þmogø,kuris daugeliui atrodë nesaikingai dràsus:„Ðià þiemà buvo stebimasi jo arabø stiliaus

Nuo „besaikioGvidonas BARTKUS

Ðiais metais prancûzai mini 200-àsias Pjero ÞiulioTeofilio Gotjë (Pierre Jules Théophile Gautier, 1811–

1872) gimimo metines. Jis buvo vienas ryðkiausiø XIXðimtmeèio poetø, romanistø, literatûros ir meno teoreti-

kø, nuëjæs sudëtingà ieðkojimø kelià – nuo maiðtingoromantiko iki màslaus parnasieèio.

„Parnaso“romantizmo“ iki

poezijos

bièiulá dramaturgà; o visai ðiai nenuoramøðutvei vadovavo jaunasis V.Hugo gerbë-jas Teofilis Gotjë.

Daug vëliau V.Hugo þmona Adelë(Adèle Hugo) prisiminimø knygoje apiepremjeriná vakarà raðë: „Pasibaisëdami[susirinkusieji] tà vakarà rodë á ponà Te-ofilá Gotjë [apsivilkusá] ugningai raudonaliemene, balzganai þalsvos spalvos kelnë-mis su iðilgine juodo aksomo juosta, pla-èia priplota kepure, iš po kurios bangavo

Teofilis Gotjë


juodu apsiaustu su gobtuvu ir šilkiniais ku-tais; jo veðliausi plaukai praeiviø be persto-jo buvo aptarinëjami. Vis dëlto jis neðioja ðáapsiaustà ir augina ilgus plaukus ne tam,kad norëtø rodyti savo ekscentriðkumà, opaprasèiausiai dël to, kad jam atrodo graþivilnonë draperija, platus afrikietiðkas dra-buþis ir kad jam patinka veidai juodø plau-kø paunksmëje... T.Gotjë paskirsto savo lai-kà tarp pasivaikðèiojimø graþiomis dieno-mis ir savo þidinio ugnies [kai oras apniu-kæs] kartu su mylimais katinais, kuriø yraaðtuoni, bei nedideliu skaièiumi draugø, ku-riuos jis mëgsta su iðlyga, jeigu jie kuria ei-les...“ Jo dideliame kambaryje – puikios so-fos, ant kuriø miega katinai, ir puikûs pa-veikslai, ið kuriø semiamasi ákvëpimo.

Gráþtant prie pirmosios jo knygos „Eilë-raðèiai“, reikia konstatuoti, kad ji iðëjo 1830m. liepos gale, kai visas Paryþius buvo ap-imtas revoliucijos ugnies. Todël nenuosta-bu, kad ji nesulaukë dëmesio; tik negau-sûs poezijos mëgëjai jà pastebëjo ir ið kar-to ávertino poetinio þodþio tikslumà, daiktødetaliø vaizdingumà, retø þodþiø raiðkumà.Jo poetinis þodynas turtingas naujø þodþiøprasmiø. Neatsitiktinai vëliau pats kûrëjaspatars: „Neniekinkite þodynø. Man þodynasádomesnis uþ bet koká romanà“.

Vis dëlto ðis rinkinukas rodo poeto jau-nystæ: blaðkymasis nuo temos prie temos,negilûs pamàstymai, vaizdingumas stelbiavidinio iðgyvenimo turiná. Ðtai tokiais vaiz-dais prasideda jo eilëraðtis „Bazilika” (LaBasilique): Il est une basilique / Aux mursmousus et noircis, / Du vieux temps noblerelique, / Où l’âme mélancolique / Flotteen pensers indécis. [Yra bazilika su apsa-manojusiomis ir pajuodusiomis sienomis;[ji] senø laikø kilminga relikvija, ten me-lancholiðka siela plevena neapibrëþtais pa-màstymais.] Toliau eilëraðtyje kalbamaapie spalvingus langus, kuriø atðvaitaiþaidþia su herbais lubose; apie kolonas,iðpuoðtas keisèiausiais kaltiniais, stovin-èias navoje ir remianèias skliautø lankus...,apie fantastiðkas arabeskas virð mauriðkøtriskliauèiø lankø, virð niðø su ðventøjø pa-laikais... Pamàstoma ir apie tai, kad kiek-viena prabëganti diena ardo ðá „senà lai-và“, ir ateis laikas, „kai nebepasakysiu, kadèia bazilika su apsamanojusiomis ir pajuo-dusiomis sienomis“.

Uþ knygos nesëkmæ T.Gotjë norëjo at-sigriebti iðleisdamas naujà kûriná; 1832 m.pasirodo Albertus ou l’Âme et le Péché („Al-bertius, arba Siela ir Nuodëmë“), kurià api-bûdina kaip „teologinæ legendà“. Ir vël pub-likos dëmesys nukreiptas ne á poezijà, o ásiauèianèià Paryþiuje choleros epidemijà.Tik V.Hugo já guodþia: „Að didþiuojuosi jû-sø draugyste ir jûsø talentu, mano mielasAlbertiusai“. Ðio kûrinio pratarmëje yra pa-sakyta mintis, iðreiðkianti jaunojo poeto po-zicijà: „menas nëra nei raudonas, nei bal-

tas, netgi ne trispalvis; jis – nëjoks, ir revo-liucijà pastebi tik tada, kai kulka iðdauþiastiklus“. Tatai yra poleminis atsakymas á tai,kad istoriniø politiniø ávykiø sûkuriuose ran-dasi politinë lyrika. Tuo metu populiarûssentimentalûs nuotykiø romanai, taip patistoriniai romanai, persunkti karaliø ir aukð-tuomenës nariø meilës nuotykiais; sociali-niai romanai, prikimðti nusikaltimø („mor-go ir katorgos literatûra“). Pagaliau vis dau-giau lemiamà þodá taria komercija. Visa tai,o kartu ir buvæs romantinis maiðtas neten-kino T.Gotjë. Neseniai egzistavæs „Maþasissenaklis“ pakrinka, nors jo buvæ nariai ið-laiko draugystæ; juos jungia jau ne tiek lite-ratûrinës laisvës idëja, o bohemiðko iðsi-blaðkymo ilgesys. Iðgyvenama jaunø pran-cûzø literatø krizë padiktavo naujà kûriná –„Jaunoji Prancûzija“ (les Jeunes-France, ro-mans goguenards, 1833), satyriniø (paðai-piø – goguenards) pasakojimø rinkiná. Auto-rius pasityèioja ið savo draugø romantikø –ið keistenybiø, misticizmo, makabriðko fana-tizmo, egzaltuotos aistros ar savæs sureikð-minimo... Jam nepriimtina romantiniø dok-trinø deformacija ir pagaliau paèiø romanti-kø elgesys – veiksmø ekscentriðkumas. Kny-gos pratarmëje autorius puola raðytojus sen-simonistus (socialinës literatûros ðalininkus)ir romantinës doktrinos reformatorius. Ir èiapat jis paskelbia, kad tikrasis menas yra uþbet kokio utilitaraus nusistatymo; menas ne-tarnauja ir neprivalo kam tarnauti. (Ðià mintájis daug kartø pakartos kitais þodþiais ir ki-tuose kontekstuose. Taip pradeda rastis nau-joji „menas menui“ programa.)

Kaip paðaipos pavyzdá galima pasiûlyti„Danieliø Þovarà“ (Daniel Jovard). Autoriusnurodo, ið kokios aplinkos yra kilæs Danie-lius: jis – pasiturinèio geleþininko sûnus, ar-ðus klasikø ðalininkas. Taèiau kartà, „ele-gantiško Ferdinando“ paveiktas, jis „atsiver-të“ ir tapo romantikø ðalininku; teatre perspektaklá jis svaidësi ðûksniais: „Klasikus ágiljotinà!“. Norëdamas atrodyti genijum, su-manë pakeisti iðvaizdà – savo normalià kak-tà „pailgino“ per colá ar du nukirpæs prieki-nius plaukus. Nepatenkintas vardo ir pa-vardës skambëjimu, jis ðeðis mënesius gal-vojo, kaip sukurti slapyvardá; ketino já uþra-ðyti ant visø sienø, juk panaðiai pasielgë Kre-devilis, dabar þinomas visiems paryþie-èiams... Danielius vaizduotëje mano para-ðæs daug eilëraðèiø, kuriuos spausdina nei-nanèiuose laikraðèiuose... Ðitaip iðgarsëjæsjis susipaþásta su dailininkais, skulptoriais;litografai prigamina daug jo portretø – iðpriekio, ið profilio, ið virðaus, ið uþpakalio...„Negali bûti, kad jûs nesate matæ dailës pa-rodoje arba kurio nors graviûrø pardavëjovitrinoje vieno ið jo portretø truputá maskuo-janèia kauke – milþiniðka kakta, gerokai pra-ilginta barzda, aukštyn pakeltomis akimis– taip, kaip priimta baironiðkiems genijams.Pavardë, kuri paraðyta ðokinëjanèiu ir dvi-

ragiðku kaip kabala arba runiðku edø ðrif-tu, jums bus lengvai atpaþástama“ (aut. ver-timas). Su gailia ironija nurodoma, kad Da-nielius Þovaras viskà padarytø, kad tik bû-tø matomas: uþsimautø pirðtines vietoj ko-jiniø, jotø atbulas ant arklio... Jis vis raðo irraðo ir nieko neturi paraðæs, nors mintysejau iðeina jo knygos septintoji laida...

Naujoji meno doktrina gyvenime irmene

Jau amþininkai pastebëjo, o vëlesni ty-rinëtojai akcentavo, kad T.Gotjë buvo sa-vaip prieðtaringa asmenybë. Yra þinoma,kad jis buvo neabejingas meilës nuoty-kiams – Eþenì For (Eugénie Fort) pagimdosûnø, Karlotai Grizi (Carlotte Grisi) jis rašobaleto „Þizel“ (Giselle) libretà, vëliau vedaErnestà Grizi (Ernesta Grisi), yra þinomi joryðiai su keliomis kitomis moterimis. Taèiaukartu manoma, kad jo meilës jausmà pra-noksta estetinis pojûtis; amþininkë DelfinaÞirarden (Delphine Girardin) pastebi: „Aky-se ne þvilgsnis jam mielas, o bûtent akiesvokø forma, vyzdþiø skaidrumas; ðypsenojejam patinka ne subtilumas ar þavumas, obûtent kontûrø taisyklingumas, lûpø purpu-rinë spalva; pagaliau dvasinis groþis jamnieko neprideda prie groþio etalono“. Jisšalinasi þmoniø ir visuomenës trivialumo,taèiau kartu jis iðtikimas ir atsidavæs drau-gas, paþástamø vadintas „gerasis Teo“ (lebon Théo). Jis nusivylæs „gyvenimiðkàjatremtimi“, „pasaulio dykuma“ ir vis dëlto yrapuikus paðnekovas, laukiamas salonuose,ádomus draugas, nuolat ieškantis kaþko šel-miško. Ir dar... Jis skelbia: trys dalykai manmieli – auksas, marmuras ir purpurinëskraistë, tai yra – blizgesys, tvirtumas, spal-va, taèiau, kita vertus, jis kuria fantastiniuskûrinius („Mumijos kojytë“, „Du aktoriai vie-nam vaidmeniui“ ir kt., þr. „Prancûzø roman-tikø proza“, „Vaga“, Vilnius, 2000), kuriuo-se meniðkai iðtrina ámanomo ir neámanomoribà, o tatai verèia skaitytojà suabejoti gyve-nimiðkomis realijomis. T.Gotjë – þmogus,trokštantis dvasingumo, bet klimpstantis ma-terialiuose dalykuose: „Að negaliu nei eiti,nei skristi; mane traukia dangus, kai esu antþemës, ir þemë, kai esu danguje; aukðtyjeðiaurys vëjas man plëðo plunksnas, þemai –þvirgþdas þeidþia kojas. Mano padai per ðvel-nûs, kad galëèiau vaikðèioti ant realybës stik-liniø ðukiø, ir mano [sparnø] platumas yraper siauras, kad galëèiau pleventi virð daik-tø ir pakilti sukdamas ratà po rato á gilià mis-ticizmo þydrynæ iki amþinos meilës nepasie-kiamø virðûniø“.

Ið tokios grauþaties gimë ryðkiausias jojaunystës kûrinys – „Panelë de Mopen“, Ma-demoiselle de Maupin, 1835–1836 ). Ro-mano prieðistorë tokia: 1833 m. T.Gotjë ra-


ðo serijà seniai gyvenusiø jau uþmirðtø arprimirðtø poetø „portretø“: apie Fransua deVijonà (François de Villon), Sirano de Ber-þerakà (Cyrano de Bergérac) ir kt. Vienasleidëjas (Renduel) pasiûlë paraðyti istorináromanà apie maiðtingàjà graþuolæ ir neeili-næ XVII a. moterá Madlenà de Mopen (Ma-deleine de Maupin). Buvo tikimasi intriguo-janèio kûrinio Aleksandro Diumà (Alexan-dre Dumas) dvasia. Taèiau T. Gotjë, nors irsusidomëjæs epocha bei herojës persona-þu, kûriná paraðo visai kitoká. Romano svar-biausias personaþas – jaunuolis d’Alberas,keliuose pirmuosiuose skyriuose atliekan-tis lyg koká prisistatymà-iðpaþintá visai nenuotykiø romanø maniera; greièiau jis neXVII a., o XIX a. þmogus su ðio amþiaus gal-vosena, o ypaè su ðio amþiaus jaunuoliojausmais – pasyvaus, jausmingo, nusivylu-sio, savaip nuvargusio (reikës ðimto metøramybës, kad susigràþintø poilsá), pasikly-dusio moralës klausimuose („að netekausupratimo, kas gëris, kas blogis...“). Jis myliRozetà, taèiau sujauktoje dvasioje viskasdar labiau susikomplikuoja, kai pasirodopatrauklusis Teodoras (persirengusi pane-lë de Mopen); jis savæsp patraukia ir Roze-tà, ir patá d’Alberà, kuris iš pradþiø manoiðgyvenàs gamtai priešiškà aistrà. Roma-nas baigiamas Teodoro/Madlenos apsi-sprendimu: nutraukti ryðius, kad egzaltuo-ta meilë nevirstø kasdienybës rutina.

Pasakojimas nuolat kaitaliojamas – kal-bama nuo autoriaus, kalbama veikëjo var-du, á ðiuos pasakojimus ásipina de Mopenpraeities nuotykiø prisiminimai... Taigi ro-manas-iðpaþintis virsta psichologiniu ir pa-galiau erotiniø nuotykiø romanu.

Atskirai reikëtø paminëti patá d’Alberà,meniðkos prigimties þmogø, kuriam gro-þio supratimas tarsi pakeièia meilæ (juk irTeodoro jis pirmiausia pamato graþiusbruoþus). Groþis jam teikia pasitenkinimà:„Labiausiai myliu formos groþá. Groþis man– regima dievybë“. Pagaliau groþis turi irmetafizinæ prasmæ: „Groþis tai vienintelisdalykas, kurio negalima nupirkti“.

„Panelë de Mopen“, nepaisant kuriø nekuriø trûkumø, turëjo pasisekimà; roma-nu domisi kiti garsûs raðytojai (Onorë deBalzakas [H. de Balzac] pasakys, kad yratik trys raðytojai, kalbà jauèiantys kûrëjai,tai – V.Hugo, T.Gotjë ir jis, Balzakas).

T.Gotjë pasyvios prigimties þmogus. Jissvajoja apie savo „rojø“ – rytietiðko stiliausrûmus, kuriuose gyventø prabangoje: „Tenað bûèiau sustingæs, ramus po puoðniubaldakimu ... prie mano kojø – jauna ver-gë, ir didele þalsva pypke rûkyèiau opiu-mà...“ Taèiau gyvenimas visai kitaip jamsudëlioja loðimo kauliukus. Emilis de Þirar-denas (Émile de Girardin), garsus ano me-to publicistas, laikraðèiø leidëjas, spaudosleidybos novatorius, pastebëjæs lengvà

T.Gotjë kritiko rankà (straipsniai apie mi-nëtus senuosius autorius), pasiûlë jam„meninio feljetono“ skiltá kà tik pradëtameleisti laikraðtyje „La Presse“ („Spauda“).Anuomet „feljetonas“ (fueilleton) reiðkë pa-traukliai paraðytà straipsná literatûros, me-no, kritikos ar kt. klausimais, spausdina-mà lapo apaèioje. T.Gotjë pasiraðo kontr-aktà, kuris uþkrauna raðytojui jungà iki1863 metø, – kas savaitæ paraðyti publi-kacijà á laikraðtá. Vëliau jis bendradarbiau-ja ir kituose laikraðèiuose, taip pat ir „Jour-nal officiel“ („Vyriausybës laikraðtis“); perjá T.Gotjë suartëja net su paèia imperato-riaus Napoleono III ðeima. Ðá „katorgiðkàdarbà“ galima iðreikðti daug bylojanèiaisskaièiais: 1836 m. jis publikuoja 75straipsnius; 1837 m. – 96; 1838 m.– 102ir t. t. 1852 m. tø „feljetonø” jau buvo apie1200. O kiek jø vëliau kituose leidiniuo-se?! Deja, T.Gotjë nebuvo „verslo þmo-gus“, ið ðios veiklos didesnio turto nesu-sikrovë. („Að vienà [feljetonà] paraðiauper motinos laidotuves, todël turëjau uþkà jà palaidoti“.) Ir dar vienas „deja“: gro-þinë kûryba nustumiama á antrà planà.1838 m. jis iðleidþia paskutiná romantinioperiodo kûriná – „Mirties komedija“ (LaComédie de la Mort); tai buvo atsisveiki-nimas su jaunyste ir romantiko gyvenimu:„Tada baigësi mano laimingas, nepriklau-somas ir impulsyvus gyvenimas“.

Ið Alytaus gimnazijos istorijos

Prof. habil. dr. Vincas LAPINSKAS

1934–1941 m. mokiausi Alytaus vals-tybinëje (Þaliojoje) gimnazijoje. Joje vei-kë daug ávairiø visuomeniniø organizaci-jø: Vytauto, Kæstuèio, Margio ir Birutësskautø draugovës, gimnazijos karinisðauliø bûrys, jaunalietuviø, eucharistinin-kø, krepðinio, lauko ir stalo teniso bûre-liai, futbolo komanda (joje ir að þaidþiaudeðiniuoju gynëju), meninës gimnastikos

ir kai kurios smulkesnës, kaip raiðkiojoskaitymo ir jodinëjimo (II ulonø pulko va-dovybë tam tikromis dienomis ir valan-domis duodavo deðimt pabalnotø þirgøir raità vadovà, daþniausiai karininkà, iriðvykdavo á laukus pratybø).

Buvo suburtas liaudies ðokiø ratelis, ku-riam vadovavo fizkultûros mokytoja M. Bliû-dþiuvienë. Šiame bûrelyje buvo 16 tautiniaisrûbais apsirengusiø mergaièiø su muzikan-te (grojo armonika) Vanda Kizlenkaite (vë-liau pasitraukusia su vyru á Australijà). Liau-dies ðokiø ratelis pasirodydavo per gimna-zijos minëjimus, ðventes, miesto ðventëse,iðvykdavo á kitas gimnazijas.

1939 m. Ukmergëje vyko Lietuvos pre-zidento Antano Smetonos vardo naujosgimnazijos atidarymo ðventë, kurioje daly-

Alytausgimnazijos

liaudies ðokiøratelis. Vadovë –

mokytojaM. Bliûdþiuvienë.

1939 m.

Alytaus gimnazijoskrepðinio rinktinë

þaidþia su Lietuvoskrepðinio rinktine,

vadovaujama joskapitono Prano

Lubino (P.Lubinasmeta kamuolá)


Vis dëlto kelionëms suranda laiko...1840 m. smalsuolis retenybiø mëgë-

jas Eþenas Pijò (Eugène Piot) paprašo Te-ofilio kartu keliauti po Ispanijà. Ir šis sës-laus gyvenimo mëgëjas entuziastingai su-tinka, nes tasai kraðtas seniai þadino jo ro-mantiðkà vaizduotæ. „Negaliu apraðyti toþavesio, kurá patyriau ðioje laukinëje ðaly-je [...]; að pasijutau ant tikros savo þemës,kaip naujai atrastoje tëvynëje. Nuo to lai-ko að tik ir tegalvojau, kaip sukaupti ðiektiek pinigø ir keliauti, manyje atsirado ke-lionës aistra arba tiesiog liga“. Plaèiai pra-sivërë pasaulis: 1845 m. – kelionë á Alþyrà,1846 m. – á Turkijà, 1852 m. – á Italijà, 1852m. – á Konstantinopolá ir Atënus, 1858 m. –á Rusijà... Kelioniø rezultatas – iðleistos kny-gos: „Kelionë á Ispanijà“ (Voyage en Es-pagne, 1843), „Turkija“ (Turquie, 1846),„Italija“ (Italie, 1854) ir kitos... Ið visø beneáspûdingiausia „Kelionë á Ispanijà“, pilnaspalvingø vaizdø, meniðkø áspûdþiø, kai-mø ir miestø apraðymø, scenø su jauèiøbëgimais, peizaþø su laukiniais kalnais artuðèiomis lygumomis... Jo apraðymai – tar-si þodþiais tapyti paveikslai, konkretûsgrieþto meno pavyzdþiai. Ispanija jam at-rodë „lyg skausmingas reginys formø irspalvø, pranykstanèiø ið pasaulio“.

Ligi „Parnaso” poezijos liko tik vienasþingsnis.

(Bus daugiau)

Ðie nuokrypiai siekia net 5 ir dau-giau kartø, o tai vienareikšmiškaiiliustruoja ekstremaliøjø bangø atsi-radimà. Be to, ádomu ir tai, kad tokieþenklûs baltos ðviesos spektrinësamplitudës nuokrypiai nuo vidutinësvertës nëra tiesiogiai susijæ su þadi-nanèiøjø impulsø fliuktuacijomis:vaizdas iðlieka labai panaðus net irtuo atveju, jei ið viso skirstinio iðrink-tume visiðkai vienodos amplitudësþadinanèius impulsus.

Tikimasi, kad optiniø ekstremaliø-jø bangø tyrimai ne tik pagelbës ge-riau suprasti ðviesos ir medþiagos sà-veikos ypatumus bei subtilybes, betir padës atskleisti jø pavojingojo hid-rodinaminio analogo – ekstremaliø-jø bangø vandens pavirðiuje paslap-tis. Nors ekstremaliøjø bangø forma-vimasis yra atsitiktinis procesas, ieð-koma bûdø, kaip ðias bangas bûtøgalima dirbtinai sukelti ar nuslopinti.Ðiuo poþiûriu optiniø ekstremaliøjøbangø tyrimai atveria labai plaèiasgalimybes, kadangi ðias bangas yrakur kas paprasèiau aptikti, registruo-ti ir tyrinëti laboratorijos sàlygomis.Neseni eksperimentai parodë, kadoptiniø ekstremaliøjø bangø elgsenàgalima paveikti keièiant eksperimen-to sàlygas ir netgi pradiná triukðmoskirstiná. Atsiþvelgiant á optiniø ir hid-rodinaminiø bangø analogijà, pana-ðûs metodai galëtø bûti taikomi irekstremaliosioms vandenyno pavir-ðiaus bangoms valdyti, nors verta pa-stebëti, kad galimybë pakeisti pradi-nes sàlygas vandenyno pavirðiuje kolkas neatrodo bent kiek reali. Ðiuo me-tu vandenyno pavirðiaus bangø tyri-mais siekiama atskleisti, ar egzistuo-ja koks nors vandenyno pavirðiausbûsenos parametras, ið anksto áspë-jantis apie ekstremaliøjø bangø atsi-radimà.

Optiniø ekstremaliøjø bangø atra-dimas paskatino ádomius moksliniustyrinëjimus ir kitose fizikos (ir ne tik)srityse. Per pastaruosius kelerius me-tus ekstremaliosios bangos buvo at-rastos labai ávairiose fizikinëse siste-mose, kuriose vyksta netiesinës ban-gø sàveikos [5]. Aptikta, kad ekstre-maliøjø bangø savybëmis pasiþymiatomø tankio bangos ðaltø atomø du-

jose (vadinamuosiuose Bozë-Einðtei-no kondensatuose), akustinës ban-gos supertakiame helyje ir magne-tohidrodinaminës bangos plazmoje.Aiðku, ðios fizikinës sistemos kasdie-niu poþiûriu yra egzotinës, jas tyrinëtiir jose aptikti ekstremaliàsias bangasgalima tik naudojant brangià moksli-næ aparatûrà.

Taèiau numatyta, kad, be jau ap-tartøjø vandenyno bangø, ekstrema-liosios bangos galëtø egzistuoti irmûsø aplinkoje – atmosferoje, kuribangø sklidimo paþiûriu yra labai su-dëtinga ir dinamiðka terpë. Teoriniaisskaièiavimais árodyta, kad tam tikro-mis sàlygomis atmosferos sunkio ban-gos (t.y. atmosferoje sklindanèios di-deliø oro masiø vertikalios osciliacijos,atsirandanèios veikiant plûdrumo ir Þe-mës sunkio jëgoms) taip pat gali taptiekstremalios [6]. Kol kas dar neprog-nozuojama, kaip galëtø pasireikðti re-alus tokiø ekstremaliøjø atmosferossunkio bangø poveikis. Na, o ádomiau-sia yra tai, kad staigûs ir dideli akcijørinkø svyravimai, staigûs ekonomikospakilimai ir nuosmukiai taip pat paklûs-ta fizikiniam ekstremaliøjø bangø mo-deliui [7]. „Ekstremaliøjø finansiniøbangø“ poveiká visi neseniai patyrëmeir tebejauèiame iki ðiol.

Autorius dëkoja Lietuvos mokslotarybai, kuri parëmë ekstremaliøjø op-tiniø bangø tyrimus Vilniaus universi-teto Kvantinës elektronikos katedroje.

Literatûra

1. P. Muller, C. Garrett and A. Osborne,Rogue waves, Oceanography 18, 66-75(2005).

2. K. Dysthe, H. E. Krogstad, and P. Mul-ler, Oceanic rogue waves, Annual Reviews ofFluid Mechanics 40, 287–310 (2008).

3. D. R. Solli, C. Roppers, P. Koonath, andB. Jalali, Optical rogue waves, Nature 450,1054-1057 (2007).

4. N. Akhmediev, A. Ankiewicz, and M.Taki, Waves that appear from nowhere and di-sappear without a trace, Physics Letters A 373,675-678 (2009).

5. Þr. specialø leidimà, skirtà ekstremalio-sioms bangoms: Rogue waves – towards aunifying concept?, The European PhysicalJournal Special Topics 185, 1-266 (2010).

6. L. Stenflo and M. Marklund, Rogue wa-ves in the atmosphere, Journal of Plasma Phy-sics 76, 293-295 (2010).

7. Z.-Y. Yan, Financial rogue waves, Com-munications in Theoretical Physics 54, 947-949 (2010).

Ekstremaliosiosbangos

Atkelta ið 9 p.

vavo ir pats prezidentas su gausia paly-da. Buvo suorganizuotas krepðinio ir liau-dies ðokiø konkursas. Ðiame konkursedalyvavo ir Alytaus gimnazijos ðokiø ra-telis, kuris laimëjo pirmà vietà. Teisëjai bu-vo mokytojai ir Lietuvos kûno kultûros ins-tituto direktoriaus pavaduotojas KarolisDineika. Alytaus gimnazijos ansambliskaip dovanà gavo graþø paveikslà, kurááteikë gimnazijos direktoriui Adolfui Orvy-dui. Paveikslà jis pasikabino savo kabi-nete. Karo sumaiðtyje A.Orvydas pasitrau-kë á JAV (1978 m. mirë Èikagoje), paveiks-las pradingo.

Tuo metu Kaune vyko septyniø vals-tybiø krepðinio turnyras. Ðiame turnyrepirmà vietà iðkovojo Lietuvos rinktinë suatvykusiu ið JAV aukðtuoju lietuviu krep-ðininku Pranu Lubinu. P.Lubino 1936 m.vadovaujama JAV krepðinio rinktinë ta-po olimpine èempione. P.Lubinas kurá lai-kà dirbo Kaune sporto instruktorium. 1938m. jis gráþo á JAV.

Karolis Dineika pakvietë Lietuvoskrepšinio rinktinæ á Alytø. Valstybinës gim-nazijos sporto aikðtelëje dalyvaujant mi-niai þiûrovø ji suþaidë rungtynes su Aly-taus gimnazijos krepðinio rinktine. Rung-tinës baigësi 33:11 P.Lubino vadovauja-mos komandos naudai. Alytiðkiai dþiau-gësi, kad ir jie sugebëjo ámesti 11 taðkø.


saugotisGyventi maloniau nei...

„Paranojos dydis yra proporcingas þiniø kiekiui“, – taip juokauja vienas þymiausiøkompiuteriniø tinklø saugumo specialistø, VGTU mokslo prorektorius, Funda-

mentiniø mokslø fakulteto dekanas prof. habil. dr. Antanas Èenys, beje, nesiiman-tis jokiø ypatingø gudrybiø savo kompiuteryje saugomai informacijai „uþrakinti“.

O štai kai kurie jo vadovaujami doktorantai saugosi „devyniomis spynomis“.Apie mokslininko kelià, „fizikø mafijà“, saugumà internete, internetinës

bankininkystës ypatumus ir net apie rugsëjo 11-osios tragedijos JungtinëseAmerikos Valstijose prieþastis kalbëjomës prie gardþios arbatos puodelio.

Papasakokite apie savo kelio á moks-lo aukðtumas pradþià.

Esu fizikas, 1978 metais raudonu di-plomu baigiau Vilniaus universiteto Fizikosfakultetà. Tuomet mane ir kelis kitus stu-dentus pakvietë dirbti á Mokslø akademi-jos Fizikos puslaidininkiø institutà. 1983metais Vilniaus universitete sëkmingai ap-gyniau fizikos-matematikos mokslø kan-didato disertacijà „Netiesinis pralëkimo re-zonansas puslaidininkiuose su stipriai ne-elastiniu elektronø iðsklaidymu“. Po deðim-ties metø Lietuvos mokslo taryba kandi-dato diplomà nostrifikavo ir man buvo su-teiktas gamtos mokslø daktaro laipsnis.

Daiva NORKIENË

1999 m. Puslaidininkiø fizikos institute ap-gyniau habilitaciná darbà ið fizikos moksløsrities „Statistinës simetriðkø chaotiniø sis-temø savybës“. Chaoso teorijà nagrinëjo-me su profesoriumi Kæstuèiu Pyragu ir ha-bilituotu daktaru Arûnu Tamaðevièiumi.

Kuo ádomi chaoso teorija ir kokiødësningumø galima áþvelgti ið paþiûrosnetvarkingame daleliø judëjime?

Anksèiau visuotinai manyta, kad cha-osas atsiranda todël, kad yra labai daugdaleliø ir jos juda chaotiðkai. Taèiau paaið-këjo, kad analogiðkà vaizdà, tai yra prime-nantá chaotiðkà judëjimà, galime gauti pa-sitelkæ deterministines diferencialines lyg-

tis, kur ið tiesø jokio atsitiktinumo nëra. Taigichaosà galima apraðyti matematiðkai.

1999 metais uþ darbø ciklà chaosotema Jûs su bendraautoriais gavote Lie-tuvos mokslo premijà, vainikavusià be-veik septyniolikos metø tyrimus. Kokiospraktinës naudos atneðë ði teorija?

Ëmëme jà taikyti signalø kodavimui.Nuo tada susidomëjau kriptografija, in-formacijos perdavimu, kompiuteriø sau-gumu.

Antanas ÈenysSimo BERNOTO nuotr.


amþinai

Trumpam gráþkime arèiau „þemiðkø-jø“ dalykø. Lietuvoje kartais juokaujama,kad valstybæ valdo „fizikø mafija“ – taigabûs þmonës, nemaþai jø politikoje.

Drauge su manimi ið tiesø mokësi ne-maþai gabiø þmoniø. Ðtai vienas ið ben-drakursiø – buvæs premjeras AleksandrasAbiðala. O su Povilu Malakausku, vado-vavusiu Specialiøjø tyrimø tarnybai ir Vals-tybës saugumo departamentui, mokë-mës vienoje grupëje, esame draugai.Premjeras Andrius Kubilius – metais jau-nesnis, taip pat fizikas, esame paþástami.

Vilniaus Gedimino technikos univer-sitete 2006 metais ásidarbinote Informa-ciniø sistemø katedros vyresniuojumoksliniu bendradarbiu. 2008 metaisJums suteiktas profesoriaus vardas,tais paèiais metais tapote Fundamenti-niø mokslø fakulteto dekanu. Be to, Jus,kaip ekspertà, kvieèiasi solidþios Lie-tuvos ir uþsienio institucijos, teismai,kai reikia iðnagrinëti iðties nekasdienið-kø situacijø, priimti svarbiø sprendimø.

2006 m. VGTU ákûrëme Informaciniøtechnologijø saugos laboratorijà, kuriai ikiðiol vadovauju. Laboratorija dirba su kele-tu tarptautiniø projektø. Kadangi kiekvie-na organizacija turi turëti kompiuteriná tin-klà ir ávertinti, ar jis saugus, laboratorijosspecialistai daþnai kvieèiami atlikti informa-ciniø sistemø saugumo audità. Viena to-kiø organizacijø – Turizmo departamentas.

Kaip ekspertui tenka dalyvauti ir teis-muose. Pavyzdþiui, viena uþsienio ámo-në pasisamdë buhalteræ, kuri, naudoda-masi internetine bankininkyste, ið savodarbdaviø vogë pinigus. Per apytikriai 1,5metø taip pasisavino apie 1,5 mln. litø. Jinuolat ið ámonës sàskaitos á savàjà persi-vesdavo pinigø. Nusikaltimo scenarijusbuvo gana paprastas: atlikdama perve-

dimà, buhalterë áraðydavo savo sàskai-tos numerá, o rekvizitus – ámonës. Todëlvagystë ilgokai neiðaiðkëjo. Dabar uþsie-nio ámonë reikalauja banko atlyginti nuos-tolius, motyvuodama tuo, kad bankas pri-valëjo garantuoti savo klientø saugumàir blokuoti mokëjimo pavedimus, jei ga-vëjo sàskaita nesutampa su jo rekvizitais.

Buvau pakviestas iðsiaiðkinti, ar ban-kas turëjo techniniø galimybiø pastebëtiminëtus atvejus bei uþkirsti jiems kelià.Taip pat ar egzistuoja techniniø galimy-biø ádiegti internetinës bankininkystësprograminëje árangoje kontrolës proce-dûras, kurios mokëjimo pavedime nuro-dþius teisingus ámonës rekvizitus ir ne-

teisingà sàskaitos numerá toká pavedimàblokuotø.

Visi, besinaudojantys internetinësbankininkystës paslaugomis, gali pa-tekti bëdon? Tarkime, nurodydami sà-skaitos numerá, netyèia supainiojomevienà skaitmená, o gavëjo rekvizitus nu-rodëme teisingai. Jei sistema „kreipiadëmesá“ tik á sàskaitos numerá, perve-dami pinigai gali nukeliauti ne tuo ad-resu. Kà manote apie banko galimybessustabdyti „neteisingus“ pavedimus?

Gavëjo bankai neabejotinai turi tech-niniø galimybiø patikrinti, ar gavëjo rekvi-zitai atitinka banko sàskaitos numerá. Ta-èiau yra ir kita medalio pusë: bankams re-alizavus ðià galimybæ, daug vartotojø galipatirti nepatogumø. Sàskaitos numeris Lie-tuvos bankuose sudaromas pagal ISOstandartà ir pateikiamas IBAN formatu.IBAN formato struktûra grieþtai fiksuota,tad patikrinti sàskaitos numerá nesudëtin-ga. Ir jei dël vartotojo klaidos bent vienassimbolis neatitinka reikalavimø, sistemagali automatiðkai blokuoti pervedimà. Tuotarpu kiti kliento rekvizitai (vardas, pavar-dë, ámonës pavadinimas) priskiriami lais-vai ávedamø duomenø grupei, jø formatasnëra grieþtai nustatytas. Automatizuotai at-skirti vartotojo klaidà nuo kitu bûdu pateik-tø duomenø yra sudëtinga. Vartotojas ga-li, pavyzdþiui, sukeisti vardà ir pavardæ vie-tomis, informacijà pateikti tai didþiosiomis,tai maþosiomis raidëmis. Juk nëra grieþtostandarto, kaip pateikti asmens ar ámonëskodà, mat tada kiltø problemø uþsienioklientams. Todël tikrinimas turi bûti lanks-tus, leisti modifikacijas. Nelanksti sistemaatmetinëtø daug pavedimø. Beje, Lietuvosbankø reikalavimai internetinës bankinin-kystës srityje skiriasi savo grieþtumu.

Kitas teismas. Dvi pusës ginèijosi dëlelektroniniø laiškø: vieni árodinëjo, kad ið-

siuntë, o kiti teigë, kad negavo. Buvo pri-statytas kompiuteris, atlikome jo tyrimà,paaiðkëjo: nëra jokiø þymiø, kad laiškaisuklastoti ar neišsiøsti, bet pasakyti, kadbuvo iðsiøsti kur reikia ir adresatas juosgavo, nëra jokiø galimybiø.

Þmonës ápratæ daugelá klausimøspræsti internetu. Tarkime, elektroniniupaðtu þurnalistas iðsiunèia politikui klau-simus, sulaukia atsakymo, publikuoja ra-ðiná ar parodo televizijos laidà. Vëliau in-ternetinis pašnekovas gali sakyti, kad to-kio interviu nedavë, ir árodyti prieðingaibus keblu? Panaðiø problemø gali kiltiir tarp verslo partneriø bei daugelio kitøasmenø, kaip spræsti ðá klausimà?

Sprendimø yra, juk jau egzistuojaelektroninis paraðas, taèiau labai maþaikas já naudoja – þmonëms „nereikia“. Ma-þus reikalus tvarkant elektroninis paraðasnereikalingas, o svarbesniu reikalu þmo-nës linkæ patys vykti á vietà, nes atstumaiLietuvoje nedideli.

Elektroninis paraðas ádiegtas Valsty-binës mokesèiø inspekcijos sistemoje,kuria naudodamiesi þmonës deklaruojapajamas. Taèiau to, kad naudojasi elek-troniniu paraðu, þmonës nejauèia. Jukprie VMI deklaravimo sistemos jungiama-si per savo banko internetinæ sistemà.Operacijas, kurias atliekame su savo PINkodu ir slaptaþodþiu, bankas traktuojakaip atliktas mûsø. Tai yra kiekvienas, kasá sistemà áëjo su jûsø PIN kodu ir slap-taþodþiu, traktuojamas kaip jûs pats.

Elektroninis paraðas labiau panaðus áantspaudà nei á paraðà. Juk tai yra daik-tas, kurá galite perduoti kitam asmeniuikaip ir antspaudà. Be to, já (PIN kodà irkitus duomenis) ið jûsø gali pavogti. Pa-vyzdþiui, ilsitës sanatorijoje ir padiktuoja-te savo PIN kodà ir slaptaþodá sutuokti-niui, vaikui, kad sumokëtø komunalinius

Iš redakcijos dosjë:

Prof. habil. dr. Antanas Èenys paraðë 70 straipsniø referuojamuose moks-liniuose þurnaluose, 60 publikacijø Lietuvos ir tarptautiniø konferencijø dar-buose, jo straipsniai cituoti 550 kartø, trys ið jø – per 50 kartø. 2008 m. leidyk-la „Technika“ išleido O.Vasileco, A.Èenio, S.Sosunovo, N.Goranin vadovëlá„Informaciniø sistemø sauga“.

Nuo 2009 m. prof. A.Èenys yra Leonardo da Vinci programos naujoviøperkëlimo projekto „Tele-Lab – virtuali IT saugumo laboratorija“ vadovas; nuo2010 m. – EUREKA projekto „Biometrija, identifikavimas ir technologijø sau-gumas elektroniniø paslaugø versle „BIOMET SECURITY“ vadovas.

Prof. A.Èenys buvo Europos Sàjungos 5 Bendrosios programos (FP5)INCO-2 komiteto narys; ES INTAS Generalinës asamblëjos narys; EuroposSàjungos Jungtiniø tyrimø centro valdybos (EU JRC Board of Governors)narys; NATO Tyrimø ir technologijø organizacijos valdybos (NATO RTO Bo-ard) narys; Europos Komisijos ekspertø grupës 2008–2009 m., vertinusiosES 6 Bendrosios programos rezultatus, narys.

Šiuo metu prof. A.Èenys yra NATO Tyrimø ir technologijø organizacijosInformaciniø sistemø technologijø panelio (NATO RTO IST Panel) narys.


mokesèius. Vëliau dël to gali kilti proble-mø. O jûsø tikrasis paraðas yra tai, kuojûs esate biologiðkai, jo negalite niekamperduoti ar paskolinti. Todël svarbiausiusreikalus þmonës linkæ tvarkyti asmeniškai.

Pakalbëkime apie asmeniniø kom-piuteriø bei kompiuteriniø sistemø ap-saugà nuo ásilauþëliø, virusø, ðnipø, in-formacijos ar lëðø vagiø.

Saugoti savo duomenis, rûpintis

kompiuteryje esanèiø duomenø saugu-mu þmonës turi áprasti taip pat, kaip irvalytis dantis. Taèiau þmonës taip sutver-ti: jiems daþnai atrodo, kad elektroniniopašto paslaugos teikëjas ar internetinisbankas, papraðæs pakeisti slaptaþodá, tiktrukdo ir sukelia nepatogumø. Todël irneprašoma keisti slaptaþodþiø kas ke-lias minutes, o tai reiškia, kad teoriðkainiekas nëra saugus nuo informacijos arlëðø vagiø. Kokiø apsaugos priemoniø

turi imtis kompiuteriø turëtojai? Vienampakanka vadinamøjø „free“ (nemokamaiásigyjamø) antivirusiniø programø, o ki-tam reikia profesionalø pagalbos. Viskaspriklauso nuo to, kam naudojamas kom-piuteris, kiek reikšminga informacija ja-me saugoma ir kt. Didesnëms organi-zacijoms labiau susirûpinti savo kompiu-teriniø tinklø saugumu tikrai derëtø. Ta-èiau jos, kol niekas neapvogë, neásilau-þë, instaliuoja „Kaspersky“ antivirusinæprogramà bei ugniasienæ ir jauèiasi sau-gios. O kai kas nors ásilauþia ir padaronuostoliø, tampa paranojikais, imaáþvelgti pavojus net ten, kur jø nëra.

Didþiausiø nuostoliø padaro vadina-mieji „namø vagys“, tai yra kompiuteriniainusikaltëliai, gavæ informacijos „ið vidaus“.Juk ir bankø vagystës daþniausiai susiju-sios su banke dirbanèiais informatoriais,nutekinusiais reikalingus duomenis.

Tad tikrø kompiuteriniø ásilauþëliø ke-liamas pavojus maþesnis (nuo jø nuken-èiama reèiau) nei tø, kurie vienaip ar ki-taip susijæ su organizacija, asmeniu ir tu-ri galimybæ naudotis jo duomenimis. Nuokompiuteriniø ásilauþëliø, kaip ir nuo pa-prastø vagiø, ðimtaprocentinës apsaugosnëra. Bet kuo þmogus geriau informuo-tas, tuo saugesnis. Didelës ámonës, tu-rinèios rimtø problemø dël kompiuteriniøsistemø saugumo, turëtø samdytis uþ taiatsakingà specialistà, kuris bûtø tiesiogiaipavaldus vadovui. Keletas paprastø pa-tarimø. Kompiuteris, kuriuo atliekami ban-ko pavedimai, turëtø bûti atskiras, tai yraneprijungtas prie interneto tinklo. Bûtinaapmokyti personalà, o ir patiems atsimin-ti: niekam neatskleiskite prisijungimoslaptaþodþiø, PIN kodø telefonu. Tinka-mai elkitës su elektroniniu paðtu. Jei jumsatsiuntë elektroniná laiðkà nepaþástamas(ar net paþástamas) asmuo ir pasiûlë uþ-sukti pagal neaiðkias nuorodas, verèiauto nedaryti, nes tokiu bûdu á jûsø kom-piuterá gali patekti virusø, kurie, pa-vyzdþiui, nuskaitys jûsø klaviatûrà ir taippašaliniai asmenys gaus jûsø PIN kodus,slaptaþodþius ir kt. duomenis.

Kaip vertinate elektroniniu paðtu pla-tinamus praneðimus apie plintanèius vi-rusus, kai raginama praneðimà kuo sku-biai iðplatinti daugeliui vartotojø?

Labiausiai patikimi pranešimai apie vi-rusus tie, kuriuos skelbia oficiali þiniask-laida, pavyzdþiui, portalas DELFI ar pa-naðûs, o ne platinami elektroniniu paðtu.Neretai bûtent áspëjanèiuose apie virusàelektroniniuose laiðkuose gali bûti virusas,o jûs ne tik pats já gausite, bet ir iðplatinsi-te daugeliui þmoniø.

Neretai uþsimenama apie socialiniøtinklø keliamà pavojø – juose sukauptair iðplatinta daug asmeniniø duomenø,

Tradiciniai kovos su informacijosvagystëmis bûdai remiasi dviem pa-grindiniais metodais: pagal ávairiuspoþymius yra tikrinamas autentiðku-mas, siekiant garantuoti, kad informa-cija bûtø prieinama tik legaliems josvartotojams, arba bandoma kuo anks-èiau aptikti ásilauþimus. Áprastiniamegyvenime tai bûtø spynos ir signali-zacijos sistemos. Kompiuteriniuosetinkluose sukurta ir naudojama daugávairiø autentiðkumà laiduojanèiø slap-taþodþiais paremtø sistemø: magne-tinës arba lustinës kortelës su slap-tais kodais, vartotojo biometrinë infor-macija ir kt. Prie autentiðkumà tikrinan-èiø sistemø galima priskirti ir ugnia-sienes. Ásilauþimø aptikimo sistemospagal ávairius þinomus poþymius,daþnai vadinamus „parašais“, ban-do aptikti bet kokià átartinà veiklàkompiuteryje arba vietiniame organi-zacijos tinkle ir informuoja apie tokiusávykius informacinës sistemos admi-nistratoriø. Kadangi dauguma ásilau-þëliø naudojasi standartiniais meto-dais, jie palieka pakankamai gerai þi-nomus pëdsakus, kuriuos galima ne-sunkiai aptikti. Kad tokios sistemosgerai veiktø, jos visà laikà turi turëtinaujausios informacijos apie ásilau-þimo metodus ir jø paraðus.

Abu šie metodai padeda apsisau-goti nuo informacijos vagysèiø. O nu-statyti ir iðaiðkinti ásilauþëlius gali pa-dëti, tarkime, spàstai, kitaip vadina-mi „medaus puodynëmis“. Tai infor-macinës sistemos ištekliai, kuriø vie-nintelis tikslas – pritraukti ir aptikti betkokià nelegalià arba neautorizuotàveiklà. „Medaus puodynës“ pavyz-dys – prie tinklo prijungtas kompiu-teris, kuris neatlieka jokiø naudingøfunkcijø, bet yra specialiai skirtas ási-lauþëliø veiksmams stebëti. Bet koksbandymas prisijungti prie tokio kom-piuterio yra ne kas kita, kaip bandy-mas ásilauþti. Kompiuteryje gali bûtiinstaliuota bet kokia operacinë siste-

ma, o tam, kad bûtø galima pritrauktiásilauþëlius, palikta daugiau neguáprasta saugumo spragø. Be to, kadásilauþëliui nekiltø átarimø, jame taippat gali bûti instaliuota ávairi progra-minë áranga, ádëtas interneto pusla-pis, duomenø bazë... Viskà, kas vyks-ta tokiame kompiuteryje, paprastastebëti ir fiksuoti, sekant kiekvienà ási-lauþëlio þingsná.

Norint paspæsti ásilauþëliams spàs-tus, net nebûtina instaliuoti papildo-mo kompiuterio. Spàstø galima sugal-voti labai ávairiø – nuo paprasèiausiønetikrø bylø arba elektroninio paðtolaiðkø iki labai sudëtingø „medauspuodyniø“ kompleksø, kuriø realiza-vimui reikia deðimèiø ar net ðimtøkompiuteriø. Paprasti spàstai gali bû-ti netikras áraðas duomenø bazëje,sauganèioje, pavyzdþiui, ligoniniø pa-cientø duomenis. Bûtent tokiose duo-menø bazëse, kuriose yra labai daugáraðø ir legaliø vartotojø, garantuoti pri-vatumà ir pastebëti paþeidimus yraypaè sunku. Taèiau sukûrus netikràáraðà patraukliu pavadinimu, pastebë-ti, ar bandoma nelegaliai gauti infor-macijos ir kas tai daro, – gana papras-ta. Kitas paprastas spàstø pavyzdys– ámonës vadovo elektroninio paðtolaiškas su adresu intranetinio pusla-pio, kuriame neva saugoma slapta in-formacija. Jeigu po tokios þinutës ið-siuntimo kas nors bando prisijungti irgauti informacijos ið ðio puslapio, ga-lima bûti tikriems, kad vadovo elek-tronines þinutes skaito ne tik tie, ku-riems jos skirtos.

Labai svarbus „medaus puody-niø“ privalumas yra tas, kad jos galilengvai aptikti nelegalià veiklà, ne-svarbu, kas jà vykdo – ásilauþëlis išRusijos ar teisëtai þinantis slaptaþo-dþius darbuotojas iš gretimo kabine-to. Kartais „medaus puodynës“ tipospàstai yra vos ne vienintelis bûdasaptikti vidinius bandymus gauti slap-tos informacijos.

Kovos su informacijos vagystëmis bûdai


galinèiø patekti „ne á tas rankas“, be to,manoma, kad ir jais gali plisti virusai.

Socialiniai tinklalapiai nekelia ypatin-go pavojaus, nors virusai jais, þinoma, ka-da nors plis. Saugumo problemø visadaatsiranda, kai kûrëjai pirmiausia galvojaapie funkcionalumà, o apie saugumà –vëliau. O kiek savo duomenø skelbti in-ternete, kiekvienas pasirenka pats.

Kaip apsisaugoti nuo internetiniøvagiø paprastam þmogui, jei net kai ku-rios galingiausios pasaulio valstybësnepajëgia apsaugoti savo duomenø?Tai ypaè pastebima po to, kai „WikiLe-aks“ paskelbë tûkstanèius diplomatiniosusiraðinëjimo failø.

Prisiminkime 2001 metø rugsëjo 11-osios tragedijà, kai Niujorke buvo su-sprogdintas Pasaulio prekybos centras,dar vienas „Boeing 757“ trenkësi á Penta-gono rûmus Vaðingtone. Ðiø teroro aktømetu þuvo beveik 3000 þmoniø. Kadangiiki rugsëjo 11-osios ávykiø JungtinëseAmerikos Valstijose kiekviena saugumàgarantuojanti organizacija turëjo po atski-rà duomenø bazæ, viena su kita jos komu-nikavo, tai yra gaudavo duomenø, tik ið-siuntusios oficialias uþklausas. Tai ir su-kliudë uþkirsti kelià rugsëjo 11-osios tero-ro aktui. Po to buvo sukurtas „HomelandSecurity Department“, kuris turëjo koordi-nuoti visø atsakingø uþ saugumà institu-cijø darbà. Buvo iš dalies sujungtos duo-menø bazës, tai yra vienos organizacijosinformacija tapo prieinama kitø organiza-cijø nariams. Kilo grësmë, kad anksèiauar vëliau gali bûti pavieðinti labai dideli kie-kiai informacijos. Taip ir atsitiko – „WikiLe-aks“ gavo daug nevieðos diplomatinës in-formacijos, kurià paskelbë.

Kaip saugote savo kompiuterá nuonepraðytø sveèiø?

Aš ne paranojikas, skirtingai nei kaikurie mano doktorantai: juk kuo daugiauþinai, tuo baisiau darosi (èia paðnekovasnusijuokia – aut. pastaba). Man pakankastandartinës apsaugos, kuria aprûpinouniversitetas.

Manau, kad nuolatinis perdëtas sau-gojimasis, kad kaþkas gali nutikti, ásilauþti,trukdo dþiaugtis gyvenimu, sukelia nepa-togumø – tai ar verta? Kai kurie þmonësnuolat saugo savo sveikatà, galvoja tikapie tai, kaip jà puoselëti, kaip nesusirg-ti, kà valgyti, kad bûtum sveikas, daryti arnedaryti... Jø kalbos sukasi tik apie svei-katà ir sveikatinimàsi. Besirûpindami, kaipkuo ilgiau nesusirgti ir nenumirti, jie... ne-gyvena normalaus gyvenimo. O aš, jei-gu noriu skristi, tai ir skrisiu, negalvoda-mas apie pavojus, nes gyventi maloniau,nei nuolat galvoti apie saugumà.

Iki valstybinës þuvininkystës siste-mos pertvarkymo 1990–1992 m. lais-vos privaèios rinkos pagrindais ir ne-sant valstybiniø sienø, vertingø plëðrû-nø iðtekliø bûklë mariø baseine buvogana stabili ir jø populiacijø amþiausstruktûra bei natûralus atsikûrimas su-darë realias prielaidas verslui ir mëgë-jiðkai þûklei klestëti. Pavyzdþiui, vykdantverslà pagal mokslininkø parengtas ir1960 m. valdþios patvirtintas, o vëliauðiek tiek pakoreguotas Baltijos basei-no þvejybos taisykles, XX a. paskutiniojodeðimtmeèio Lietuvos ir Rusijos þuvølaimikiø 18–27 proc. sudarydavo plëð-rûnai. Ðis rodiklis akivaizdþiai liudija, kadþuvø apsauga ir þuvininkystë V.Bergo,K.Giniûno, J.Maniuko, E.Èipkaus,K.Gaigalo darbo metais buvo sunor-minta pakankamai gerai. Taèiau, nau-jos valdþios institucijoms likvidavus Pa-mario kraðto kompleksinius þuvininkys-tës ûkius ir jø vietoje skubiai ásteigus ávai-rias akcines bendroves su keliomis de-ðimtimis privaèiø ámoniø, perskirsèiusþvejybos plotus bei pradëjus taikyti ki-tokias verslo reguliavimo taisykles,áprastas verslo tradicijas baseine pakei-të nemokðiðkos naujovës. Dël to ir dëlnuolatiniø ichtiologiniø tyrimø sunykimoKurðiø mariose ir kituose vandenyseplëðrûnø suþvejojama apie du kartusmaþiau, o jø iðtekliø atkûrimas tapo svar-bia ðiø dienø problema. Manau, kad,norint objektyviai ávertinti tokià nemalo-

nià padëtá þuvininkystëje, bûtina pakal-bëti apie kiekvienà plëðrûnà atskirai,kartu aptariant kai kurias jø iðtekliø gau-sinimo priemones.

Plëðriøjø

Dr. Kazys GAIGALAS

Daugelis uþsienio ir mûsø kraðto þuvininkystës spe-cialistø mano, kad vertingos plëðriøjø þuvø rûðysgerai tvarkomuose gëlavandeniuose baseinuoseprivalo sudaryti apie 20–25 proc. visø þuvø verslinësgavybos laimikio. Kurðmariø ekologinëje sistemojevertingosios plëðriosios þuvys – laðiða, ðlakys, lydeka,starkis, vëgëlë, ungurys, salatis, ðamas ir eðerys kelispokario deðimtmeèius buvo pelningo verslo objektai irbiologiniai vandenø „melioratoriai“.

þuvø iðtekliaitoliau maþëja

LydekaPopuliacija ávairiais kiekiais papli-

tusi Kuršiø mariø akvatorijoje, intakøþemupiuose, reliktiniuose eþeruose,senvagëse ir polderiniø sistemø van-denyse. Reproduktoriø tuntø gausu-mas prie rytiniø mariø krantø, Nemu-no avandeltoje tarp Atmatos ir Deime-nos ypaè padidëja per pavasario po-tvynius ir nerðto migracijas kovo–balandþio mënesiais.

Lydeka – greitai auganti þuvis, ver-sliná dydá – 40 cm ji pasiekia 3 gyveni-mo metais, ichtiomasës kulminacijapopuliacijoje bûna tuomet, kai repro-duktoriai iðnerðia keletà kartø, uþaugaiki 50–80 cm ilgio ir 2,5–6,5 kg svorio.Rekordinis verslinis mariose sugautølydekø kiekis uþregistruotas 1960 m.– 1904 cnt, arba 1,18 kg/ha, ir tuometjis sudarë 4,3 proc. visø þuvø gavybos.Nemuno þemupyje Lietuvos þvejaidaugiausiai sugavo lydekø 1950 m. –322 cnt – tai sudarë 6,7 proc. bendroþuvø laimikio. XX a. pabaigoje ir perXXI a. deðimtmetá Lietuvos ir Rusijosþvejø uþregistruoti versliniai lydekø lai-mikiai Kurðiø mariø baseine sumaþëjoiki istorinio minimumo – 2005–2009 m.vidurkio 234 cnt lygio. Tokio reiðkiniosvarbiausia prieþastis – neefektyvineršto apsauga.



StarkisAtsiþvelgiant á paplitimo dësningumus

atskirais metø sezonais, nerðto migracijasir vietas, starkio populiacija Kurðiø mariø ba-seine skirstoma á dvi ekologines grupes –sàlyginai sësliàjà grupæ, gausiau pasitaikan-èià pietinëje mariø dalyje, ir pusiau praeivæekologinæ grupæ, paplitusià Lietuvai priklau-sanèioje mariø pusëje ir Baltijos jûros prie-krantëje. Pirmos grupës starkio reproduk-toriai nerðia negilioje, akmeningoje mariøpriekrantëje tarp Deimenos þioèiø ir Kranto(Zelenogradsko). Tuo tarpu „Lietuvos“ star-kiai nerðti migruoja á mariø pakraðtá tarp Kar-klës álankos ir Ventës rago bei visas dides-nes Nemuno deltos atðakas þemiau Gilijosatsišakojimo. Priklausomai nuo hidrome-teorologiniø sàlygø, starkio nerðtas vykstabalandþio antrojoje pusëje ir geguþës pra-dþioje, kai potvyniø vanduo sugráþta á upiøvagas ir baigiasi stintø ponerðtinë migraci-ja ið upiø á marias.

Pagal augimo tempà, lytinio subren-dimo laikà ðis plëðrûnas daug kuo pana-ðus á lydekà. Patinai pradeda nerðti tre-èiaisiais gyvenimo metais, bûdami 30–35cm ilgio ir 300–450 g svorio. Taèiau dau-giausia abiejø lyèiø reproduktoriai nerðiasulaukæ 4–5 metø ir bûdami 36–40 cmilgio bei 720–1200 g svorio.

Svarbiausi starkio mitybos objektaimariose yra trumpo gyvenimo ciklo beigausiø populiacijø maþavertës þuvys –gëlavandenë stintelë, pûgþlys, kuoja, eðe-rys ir po nerðto á jûrà gráþtanti praeivë stin-ta. Mitybos poþiûriu starkis labai vertin-gas biologinis vandenø „melioratorius“,ichtiomasës priaugimo kulminacijà popu-liacijoje pasiekiantis 5–7 gyvenimo me-tais po pakartotinio neršto.

Plëðriøjø þuvø grupëje starkio populia-cija yra pati gausiausia, o jo versliniai lai-mikiai XX a. antrojoje pusëje, palyginti sukitais plëðrûnais, patyrë maþesnes fliuktu-acijas. Rekordinis starkio laimikis Kurðiømariø baseine 1954 m. siekë 8077 cnt, jogauta produkcija mariose buvo 4,95 kg/ha – 12,5 proc. visø þuvø gavybos. Didþiau-sias laimikis 1950 m. Nemuno þemupyjebuvo 367 cnt ir versle uþëmë reikðmingàvietà. Menkiausias starkio laimikis mario-se ir Nemune uþregistruotas 1995–1999m., kai jo vidurkis siekë tiktai 1770 cnt. Iðto kiekio Lietuvai teko 25,8 proc., o Rusijai– 74,2 proc. Per pastaràjá deðimtmetá, vy-kusiai pakoregavus keletà apsauginiø prie-moniø ir laimikiø apskaità, starkio sugavi-mo vidurkis 2005–2009 m. Kurðiø mariø

baseine padidëjo iki 3072 cnt ir priartëjoprie optimalios iðgaudymo kvotos. Popu-liacijai atsikurti labiausiai trukdo nesubren-dusiø 2–3 metø amþiaus individø iðgau-dymas neselektyviniais valiniais tinklaièiaisir ungurio gaudyklëmis.

tos atðakas, Minijà ir kitus didesnius inta-kus. Po nerðto antrojoje gruodþio pusëjeir sausio pradþioje vëgëlës vël gráþta á ma-rias atsiganyti. Vëgëliø mitybos racione –stintos, pûgþliai, dygliai, eðeriai, kuojos irkitokia zoologinë smulkmë.

Palyginti su kitomis plëðriosiomis þu-vimis, iðskyrus ðamà, vëgëlës auga spar-èiai, lytiðkai subræsta anksti, sulaukusios2–3 metø amþiaus, 32–36 cm ilgio ir 250–360 g svorio. Be to, patelës pasiþymi di-deliu vislumu. Pavyzdþiui, 2008 m. gruo-dþio 28 d. mariose sugautos 75 cm ilgio,3738 g svorio patelës gonados svërë1150 g (sudarë 30,8 proc. viso kûno svo-rio) ir jose rasta 2,15 mln. ikrø.

Keletà pokario deðimtmeèiø vëgëlësbuvo svarbus specializuotos þvejybos Ne-muno deltoje objektas. Uþregistruotas 1957m. rekordinis vëgëliø laimikis mariø basei-ne sudarë 3,9 tûkst. cnt. Tuo tarpu Lietuvosþvejø laimikio 2000–2009 m. vidurkis siekë

VëgëlëDidesni vëgëliø iðtekliai nuo pavasa-

rio ir per vidurvasará telkiasi pietinëje gi-lesnëje Kurðiø mariø dalyje ir tiktai rude-ná, atðalus orams, jø lytiðkai subrendæ in-dividai aktyviai migruoja á Nemuno del-

Rusijosþvejø

versliniaiþuvø

laimikiai(penkme-

èiøvidurkiai,

cnt)Kurðiø

mariose (+Nemuno

delta)

Kitos Taikingosios Plëðriosios

Lietuvos þvejø versliniai þuvø laimikiai (penkmeèiø vidurkiai, cnt) Kurðiø mariose

Kitos Taikingosios Plëðriosios

Kie

kis

cnt

Plëðriosios: laðiða, lydeka, salatis, vëgëlë, ungurys, starkis, ðamas, eðerys. Taikingosios: sykas,stinta, karšis, þiobris, kuoja, oþka, plakis, karosas, perpelë. Kitos: upinë nëgë, stintelë, ðapalas,meknë, raudë, lynas, aukðlë, trispyglë dyglë, pûgþlys, ávairi smulkmë.



tiktai 120,5 cnt, o Rusijos Kaliningrado sri-ties – 108 cnt. Tokie laimikiai yra maþiausiper visà þinomà þvejybos verslo istorijà. Ið-tekliams atsikurti ypaè kenkia 1–2 metø þu-vø iðgaudymas ir nepakankamai veiksmin-ga nerðto apsauga upëse.

UngurysPagal nerðto migracijà ungurys priski-

riamas katadrominiø þuvø grupei, nes joiðtekliai gëlojo vandens baseinuose for-muojasi ið jaunikliø, kuriuos Atlanto van-denyno Golfo srovë per 2–3 metus atne-ða prie Europos krantø. Ið Baltijos ungu-riukai Klaipëdos sàsiauriu patenka á Kur-ðiø marias ir Nemuno upyno vandens tel-kinius. Jaunesniojo amþiaus unguriai daþ-niau maitinasi zoobentosiniais organiz-mais, o vyresniojo – pûgþliais, stintelëmisir kitomis smulkiomis þuvimis.

Ungurio augimas Kurðiø mariose, pa-lyginti su kitais Pabaltijo vidaus vandeni-mis, yra geras. Per 5–6 gyvenimo metusnemaþa dalis pateliø, uþaugusios iki 59–65 cm ir sverianèios 362–590 g, pradedasubræsti, iš þalsvai pilkø ar gelsvø su pa-tamsëjusia nugara tampa juodai sidab-riðkos ir nuo vasaros vidurio migruoja Bal-tija, Ðiaurës jûra á Saragaso jûrà nerðti.Taèiau diduma pateliø su aiðkiais prieð-nerðtinës stadijos kûno poþymiais palie-ka Kurðiø marias, kai metiniø þiedø skai-èius þvynuose bûna tarp 6–8, kûno ilgis62–80 cm, svoris – 650–1000 g.

Pagal iðtekliø bûklæ ir suþvejotø laimi-kiø dydá bei jø piniginæ vertæ ungurys ke-letà pokario deðimtmeèiø vertintas kaip vie-nas svarbiausiø þvejybos objektø. Jo re-kordinis laimikis Kurðiø mariø baseine1966 m. siekë net 4815 cnt, arba 2,99 kg/ha, tai sudarë 10,98 proc. visø þuvø gavy-bos. Tokià gerà iðtekliø bûklæ nulëmë dviaplinkybës – pakankamai didelis jaunikliønatûralus áplaukimas á marias ir sëkmingadirbtinë stikliniø unguriukø introdukcija –per 1956–1978 m. á Lietuvos vidaus van-denis buvo iðleista 28 mln. uþsienyje uþvaliutà pirktø unguriukø. Ungurio populia-cija Kurðiø mariø baseine aiðkiai pradëjosekti ir maþëti jo verslinis suþvejojimas nuoXX a. 9-ojo deðimtmeèio. Per verslo per-tvarkos laikotarpá ir po jo – 1990–2009 m.ungurio mariose buvo sugaunama tiktaiapie 386 cnt. To laimikio Lietuvos dalis bu-vo 83,6, Rusijos – 16,4 proc. Uþregistruo-tas Lietuvos þvejø 2010 m. laimikis siekëdar maþiau, tiktai 50 cnt, o to dar nëra at-sitikæ per visà þvejybos istorijà.

Sunykusiø unguriø iðtekliø atkûrimu ið

naujo susirûpinta po ilgokos pertraukos.Buvusio Valstybinio þuvivaisos ir þuvinin-kystës tyrimo centro þiniomis, 1991, 1995,2000 m. á Lietuvos eþerus iðleista 149,5tûkst. ávairaus dydþio ungurio jaunikliø. Va-karø Lietuvos þvejø ir þuvø perdirbëjø kon-federacijos ir þvejø verslininkø asociacijos„Lampetra“ ir „Baltijos þvejys“ duomeni-mis, 2002 m. á Kurðiø marias ties Rusnëssala iðleista 72 tûkstanèiai lëktuvu ið uþ-sienio importuotø unguriukø. Nurodytosungurio áþuvinimo apimtys, palyginti su ta-rybiniu laikotarpiu, labai menkos ir apèiuo-piamø iðtekliø atkûrimo rezultatø neduo-da. Lietuvos ir Rusijos ichtiologø nuomo-ne, kasmet á Kurðiø marias ir jø baseinàreikëtø iðleisti po 2,5–3 mln. stikliniø un-guriukø, áþuvinimo darbus finansuojant Eu-ropos þuvininkystës fondo, Europos Ben-drijos ir nacionalinio biudþeto skirtomis lë-ðomis. Prie prekinio ungurio auginimo ver-ta prisidëti þemës ûkio bendrovëms ir pri-vatiems vandens telkiniø savininkams. At-sakingu ungurininkystës plëtros organiza-toriumi, aktyviu darbø vykdytoju turëtø taptipernai ákurta prie Þemës ûkio ministerijosÞuvininkystës tarnyba.

EðerysPaplitæs visur, bet kaip svarbus verslo

objektas didþiausià reikðmæ turi paèiojeKurðiø mariø akvatorijoje ir Neringos prie-krantëje. Pavasará iðëjus ledams, eðeriaiið gilesniø vietø migruoja nerðti ant sek-lumø ir á upiø avandeltas. Nerðia ant ávai-riø substratø, paspæstø þvejø gaudykliø,daþniausiai apie balandþio vidurá – gegu-þës pradþià. Eðerio populiacijoje esti ke-liolikos generacijø individø, sulaukusiønet 14 metø amþiaus, uþaugusiø iki 35cm ilgio ir 1230 g svorio. Suþvejojami lai-mikiai tiesiogiai priklauso nuo árankiø se-lektyvumo – ungurinëse gaudyklëse vy-rauja 3–5, traukiamuosiuose 500 m tin-kluose – 5–8 metø amþiaus, po keletà kar-tø nerðæ individai.

Rekordinis eðerio laimikis mariose1958 m. siekë 5,4 tûkst. cnt, arba 3,31 kg/ha, ir sudarë 13,5 proc. visø þuvø sugavi-mo. Vëliau ðio plëðrûno laimikiai dideliøfliuktuacijø nepatyrë, 2000–2009 m. suga-vimo vidurkis mariose siekë 1045 cnt. Iðto kiekio Lietuvos þvejø dalis buvo 30 proc.2010 m. maþà eðerio sugavimà ðiaurinëjelietuviðkoje mariø dalyje galima paaiðkintinepakankamu verslo intensyvumu ir ne-tikslia faktiðkø laimikiø apskaita.

SalatisÐi karpinë þuvis Kurðiø mariø basei-

ne daþniau paplitusi prieð mariø intakøþiotis, Eþios seklumos rajone, Kniaupoálankoje, Krokø Lankos ir kituose prata-kiuose eþeruose. Ekologiniu poþiûriu sa-latis, kaip ir starkis, – pusiau praeivë þu-vis, kuriai bûdinga nerðto migracija ba-seine. Po ledoneðio reproduktoriai ið þie-mojimo vietø mariose migruoja á Nemu-no deltos atðakas, Minijà, Deimenà, Prie-gliaus upynà nerðti, daugiausia, kai van-duo áðyla iki 7–12oC. Po nerðto geguþës2-ojoje pusëje ir birþelio mënesá daugu-ma reproduktoriø palieka nerðtavietes ir,aktyviai maitindamiesi ávairia þuvø smul-kme, gráþta á mariø akvatorijà.

Populiacijoje aptinkama iki 14 gene-racijø individø, uþaugusiø 65–68 cm ilgio,4,5–5,4 kg svorio ir nerðusiø po keletà kar-tø. Skirtingai nuo kitø plëðrûnø, reikðmin-giausi salaèiø versliniai laimikiai yra uþre-gistruoti XXI a. pirmàjá deðimtmetá. Pavyz-dþiui, 2000–2009 m. Lietuvos þvejø suþ-vejoto laimikio vidurkis siekë 44,5 cnt, Ru-sijos Kaliningrado srities þvejø – 123,0 cnt.Tuo tarpu uþregistruoti laimikiai Nemunodeltos vandenyse, grieþèiau saugant vi-sø þuvø nerðtà pavasará ir vasaros pra-dþioje, sumenkëjo iki nebûto 1–2 cnt ly-gio. Èia salatis tapo mëgiamu mëgëjið-kosios þûklës objektu.

ÐamasPati didþiausia plëðrioji gëlavandenë

þuvis, mëgstanti gausiau telktis giliuoseupiø duburiuose, ramiuose uþutekiuoseprie srovës ardomø krantø, uþterðtø iðvir-tusiø medþiø kelmais-skenduoliais. Ne-muno þemupio regione þvejai mëgëjai irbrakonieriai þino ðamo telkimosi vietasRusnëje, Atmatoje, Skirvytëje, Vitinyje, Ða-kutëje ir kitur.

Ðamo mitybos racione pavasará vyrau-ja stintos, vasarà ir rudená – kuojos, pla-kiai, eðeriai, pûgþliai ir karðiai. Auga grei-tai – ketvirtaisiais gyvenimo metais esti57–63 cm ilgio ir 1,3–2,1 kg svorio, sep-tintais – 88–98 cm, 4,8–7,8 kg svorio, dvy-liktais – 137–148 cm ir 17–25 kg svorio.


Nukelta á 25 p.


Lietuva iðsiskiria tuo, kad èia græ-þiniais galima pasiekti labai giliai slûgsan-èias uolienas, kurios susidarë ávairiais ge-ologiniais laikotarpiais, kai Lietuva buvo dy-kuma, jûra ar þemës drebëjimø purtoma,vulkanø sudraskyta, nesvetinga gyvybeivieta. Þinoma, senø uolienø yra visur, ta-èiau Lietuvoje randama visø geologiniø pe-riodø uolienø, o tai svarbu norint suþinotinepertraukiamà Þemës istorijà – juk nie-kas neskaito knygos, kurioje yra iðplëðtilapai su iðtisais skyriais.

Menkinama Lietuvos þemës gamta ir ávairovë, kai ásivaizduojama, jog, be retø paukð-èiø, gyvûnø, vabzdþiø, kokiø nors retesniø þvëreliø, pelkiø ar miðkø, èia daugiau

nieko vertingo nëra. Na, þinoma, Neringos kopos – visi sutinka, tai jau negyvosiosgamtos stebuklas, bet ne daugiau. Geologams èia tikrai „nëra kà veikti“. Taèiau ið

tiesø mûsø ðalyje yra daug vietø, patraukianèiø ne tik savo groþiu, bet ir turinèiømokslinës reikðmës. Jos padeda suþinoti Þemës sudëtá, jos istorijà ir atsiradimà – tris

pagrindinius dalykus, kuriuos tiria viso pasaulio geologai. Lietkytojai gali surasti stendà, pasakojantá apieàþuolø ávaizdá baltø mitologijoje, o ne apiegeologines susidarymo sàlygas.

Lietuvoje yra arti ðimto geologijos pa-minklø. Taip pat ádomûs geomorfologiniaiir kraðtovaizdþio draustiniai. Taèiau nëra to-kio darinio, kuris galëtø bûti pavadintas ge-oparku. Tad ðie geologiniai paminklai yragana vieniði ir nëra didesnio darinio, ku-riam jie priklausytø ar bûtø átraukti á dides-ná turistiná marðrutà, skirtà bûtent supaþin-dinti su þemës mokslais. Tad jei didesnia-me parke yra daugiau gamtos paminklø irparko lankytojai turi maþiau laiko, jie buslinkæ apsiriboti tik keliais objektais, kuriøpavadinimai jiems bent kaþkà reiðkia (gy-vûnø buveinës, kertinës miðkø buveinësar ðaltiniai). Aišku, daug ádomiau paþiûrëtidar kartà á tà patá briedá, negu á vis kitokiasledynines nuosëdas, juolab kad informa-cijos apie tai nepateikiama arba pateikia-ma per daug sudëtingai ir moksliškai, tadsusidaro áspûdis, kad geologija yra kaþ-kas labai nesuprantamo ir mistiško.

Vilniaus universiteto studentai geolo-gai šiø metø balandþio mënesá dalyvavo

tarptautinëje konferencijoje Vokietijoje(Greifswalde, apie ðimtà kilometrø nuo Ber-lyno), kur dalijosi patirtimi ir mokësi, kaipgeologinius paminklus sutvarkyti ir pritai-kyti galbût neturinèiø jokio gamtamoksli-nio pasiruošimo turistø lankymui. Konfe-rencijoje, kuri vadinosi „Ledynmeèio þe-më Oderrande“, Lietuva dalyvavo pirmàkartà. Taip pat dalyvavo po 5 studentus išLenkijos, Estijos ir Vokietijos.

Renginio tikslas buvo supaþindintiuþsienio studentus su geologinio paveldotvarkymu ir pritaikymu turizmui bei pasi-dalyti patirtimi, padiskutuoti ir sukurti nau-jø idëjø, vizijø ateièiai. Konferencija trukoseptynias dienas, buvo aplankyta daugobjektø, kurie jau yra gausiai lankomi, taippat ir atodangø ar karjerø, kuriuos ketina-ma pritaikyti turizmui. Tokia galimybë lei-do geriau suvokti, kokios bûklës bûna ob-jektai darbø pradþioje ir koks nueinamaskelias ligi galutinës idëjos ágyvendinimo.Manau, kad tokia patirtis nepaprastai svar-bi ir panašiam darbui Lietuvoje.

Nebuvo apsiribota vien objektø lanky-mu ir þvalgymu, bet buvo kasinëjamos ato-

Tad geologija yra ta paþinimo grandis,kuri jungia vadinamuosius gyvybës moks-lus su þemës mokslais ir yra ádomi plaèiøinteresø þmonëms ir màstytojams, besi-stengiantiems suprasti visà pasaulá ir þmo-nijos ateitá. Susikurdami sau patogià buitáþmonës seniai nutolo nuo gamtos, nebe-paþásta augalø, nesupranta gyvûnø elge-sio ir nebegali numanyti, kada keisis orai,ar bus sausra, ar badas. Uþtat visi sten-giasi laisvu laiku keliauti, ilsëtis gamtoje.Lankosi gamtos draustiniuose, nacionali-niuose parkuose, stengiasi paþinti aplin-kà, kurioje gyvena, kurios neatskiriama da-lis yra ir patys. Bet vis dëlto apsiriboja þa-vingomis praþydusiomis gëlelëmis miðke-liø pakelëse ar retesniø minkðtuèiø þvëre-liø meiliomis nuotraukomis, kurias matodraustiniuose árengtuose stenduose.

Dûkðtos upëje teko matyti didelá skar-dá, kuriame iðryðkëjæ sluoksniai, susidarædël ávairiø geologiniø procesø slenkant, opaskui, atðilus klimatui, ir tirpstant ledy-nams. Taèiau ðios atodangos virðûnëje lan-

Sutvarkyta Papilës atodanga Konferencijos dalyviaiprie atodangos


GeoturizmasSimonas SAARMANNVilniaus universitetastuvoje?

dangos, stengiamasi suvokti, ar gerai ir tei-singai stenduose pateikta informacija. Matgeologø nuomonë daþnai skiriasi, tad bû-tina prieiti kompromisà ir pateikti tokià re-konstrukcijà, kuri galbût ne visai yra tiksliir išsami, bet bent nëra klaidinanti. Tai irgidaug pastangø reikalaujantis darbas ir to-kia patirtis ágyjama tik tiesiogiai susiduriantsu tokiomis problemomis.

Po marðrutø vyko diskusijos ir dalyviø

praneðimai apie geologijos paminklø tvar-kymà ir mokslo pristatymà savo ðalyse. Taippat vyko paskaitos, kurias pristatë garsûsir aktyvûs Vokietijos geologijos specialistai.

Kiekvienas studentas iš Lietuvos buvopasirengæs pristatyti savo pasirinktà temà.Po trumpos áþangos, supaþindinusios suLietuvos geografine padëtimi, istorija ir pa-grindinëmis turistø traukos vietomis, buvopristatyti šie reikšmingi geologijos objektai:

regioninis parkas (Simonas Saarmann).Praneðëjus konsultavo ir kelionëje lydëjoVilniaus universiteto Geologijos ir minera-logijos katedros vedëjas profesorius PetrasÐinkûnas. Praneðimai buvo vienas ið kitoiðplaukiantys – t.y. nuo senesniø geologi-niø dariniø iki kvartero periodo (paskutiny-sis, jauniausias geologinis periodas tæsiasiiki šiol). Pranešimuose aiškiai buvo matyti,kas Lietuvoje yra padaryta gerai, o kà darreikia taisyti arba kurti iš naujo.

Þinoma, panaši geologinio paveldo pro-

blema yra ir mûsø kaimyninëse ðalyse. ÐtaiEstijos ir Lietuvos gamta gana skirtinga – Lie-tuvoje labai didelë kvartero nuosëdø story-më, Estijoje mokslui daug prieinamesnë (nesarti þemës pavirðiaus) senesniø uolienø is-torija (paleozojaus eros), taèiau pavieniai ge-ologiniai objektai nëra átraukti á geoparkus,nes tokiø dar nëra. Nors labai sëkmingai ga-lëtø bûti sukurti. Juk á tokius parkus galimaájungti daugelá paminklø, kurie tiesiogiai ne-turi nieko bendro su geomokslais, bet yra jøstipriai veikiami (architektûra ir kraðtovaizdis– dël geologinës sandaros, etnografija ir kal-bos – dël geografinës padëties) ir kt..

Po konferencijos dalyviams buvo áteiktispecialûs sertifikatai, leidþiantys toliau dirb-ti ðioje labai svarbioje mokslo populiarini-mo srityje. A.Èechovo kûrinyje „Dvikova“herojus zoologas Fon Korenas sakë: „Hu-manitariniai mokslai... tada tik patenkins

þmogiðkàjà mintá, kai besivystydami susi-tiks su tiksliaisiais mokslais ir toliau eisdrauge. Ar jie susitiks po mikroskopu arHamleto monologuose, ar naujoje religi-joje, aš neþinau, bet manau, kad þemë pa-sidengs ledo pluta greièiau, nei tai atsitiks“.Galbût ðie mokslai ir nesusitiks, bet tie, ku-riø sujaudintiems protams nëra nesvarbu,kà ir kodël atëjo nuveikti Þemëje, ið tiesøgali pajusti, kad šiek tiek pasistengus gali-ma suartinti ðiuos mokslus ir pajusti viete-les, kur jie jau susilieèia.

Baþnyèios siena sutipiðkais laukø rieduliais,paliktais ledynmeèio

Meilës akmuoNeriesregioniniameparke

LankytojøpamëgtasriedulysNeriesregioniniameparke

Juros periodo atodangosVentos slënyje Papilëje(Andrejus Spiridonovas),Graþutës (Kastytis Puci-lauskas), Pagramanèio(Lina Jakaitë), Pavilniø (Li-na Macijauskaitë) ir Neries


„Tai nutiko 1892 metø lapkrièio 25-osios vakarà, kai baronas Pjeras deCoubertinas iðëjo prieðais Sorbonosamfiteatrà...

Jam buvo dvidešimt devyneri.Madingas jaunas vyras su nepapras-

tai áspûdingais ûsais. Truputá menkina-mas, gana sutrikæs. Greièiau buvo gali-ma pamanyti, kad jis aukðtos kilmës arpasirengæs egzotiðkoms ekspedicijoms!Jam uþlipus ant scenos, visus gerokainustebino jo tamsus surdutas. Já buvogalima lengviau ásivaizduoti su aptemp-tais ðortais ir dryþuotais dviratininkomarðkinëliais, kad matytøsi jo puikiai nu-tekintos blauzdos ir lenkta nugara. Vaiz-das gana ádomus. Taèiau kodël jam bu-vo ádomus bûtent sportas? Argi preten-zingumo ir kritiðkumo kupiname XIXamþiuje nebuvo svarbesniø temø pokal-biams?

Coubertinas, apie kurá þmonës susi-darë iðankstinæ nuomonæ, tuomet sulau-kë negausiø aplodismentø“ (Françoisd‘AMAT).

Savo praneðimà baronas Pjeras deCoubertinas baigë taip:

„O kaip dël ateities?Apie jà nekalbësiu, nes pranaðo

vaidmuo yra labai pavojingas, ir dar to-dël, kad jau pats laikas man uþbaigti ðiàtrumpà visuotinës istorijos apþvalgà, ku-rià ðávakar jums pateikiau. Sàjunga turivykdyti didelius ásipareigojimus univer-sitetui bei savo nariams, ir ji neapvils.

Kai dël sporto apskritai, að neþinau,koks bus jo likimas, bet noriu atkreipti jû-sø dëmesá á svarbø faktà, kad sportas pa-siþymi dviem naujomis savybëmis, ðá kar-tà ðioje pasaulietiniø pokyèiø virtinëje. Jisyra demokratiðkas ir tarptautinis. Pirmojiðiø savybiø garantuos jo ateitá – visa, kasnëra demokratiðka, ðiandien daugiau ne-beperspektyvu. Kalbant apie antràjà, ji at-veria mums netikëtas perspektyvas. Yraþmoniø, kuriuos vadinate utopistais, kaijie jums kalba apie karø iðnykimà, ir jûsnesate visiðkai neteisûs. Taèiau yra ir ki-tokiø þmoniø, kurie tiki laipsniðku karo ga-limybiø maþëjimu, ir èia nematau jokiosutopijos. Aišku, kad telegrafas, geleþin-keliai, telefonas, entuziastingi moksliniaityrimai, kongresai ir parodos prisidëjo prietaikos daug daugiau nei bet kuri sutartisar diplomatinë konvencija. Viliuosi, kadsportas duos dar daugiau. Tie, kurie ma-tëte, kaip 30 tûkst. þmoniø bëga per lietøþiûrëti futbolo rungtyniø, nemanysite, kad

aš perdedu. „Eksportuokime“ irkluotojus,bëgikus ir fechtuotojus. Tai yra ateitieslaisva prekyba ir tà dienà, kai ji atsirassenosios Europos kasdienybëje, atsirasnauja ir stipri parama taikos reikalui.

To pakanka, kad dabar bûèiau pa-dràsintas galvoti apie antràjà savo pro-gramos dalá. Tikiuosi, kad padësite mantaip, kaip padëjote iki ðiol, ir kad su ju-mis galësiu tæsti ir ágyvendinti, remda-masis šiuolaikiniam gyvenimui tinkamo-mis sàlygomis, ðá grandioziná ir gerà dar-bà – atkurti olimpines þaidynes“. *

Daugeliui klausytojø Coubertino kal-ba buvo tik valandos išsiblaškymas.Šiandien mes þinome, kad ši 1892 m.lapkrièio 25 d. konferencija atvërë keliàá pasaulá, kuriame socialiniai santykiaibûtø paprastesni, – Olimpines þaidynes.

Tokia buvo priešistorë...

Kai Pjeras de Coubertinas 1894 m.birþelio 23 d. Tarptautiniame sporto kon-grese ákûrë Tarptautiná olimpiná komitetà(TOK), jo pagrindiniai principai skelbë:

olimpizmas yra gyvenimo filosofi-ja, aukðtinanti ir á darnià visumà jungiantikûno, valios ir proto savybes;

olimpizmo tikslas – sportu ugdytiharmoningà þmogø, padëti kurti taikiàvisuomenæ, besirûpinanèià þmogausorumo saugojimu, prisidëti prie toles-nio ir geresnio pasaulio kûrimo (Olim-pinë chartija).

Artûras Poviliûnas – Lietuvos tau-tinio olimpinio komiteto prezidentas,socialiniø mokslø daktaras (edukolo-gija). Paraðë monografijà „OlimpinëLietuva 1918–2008: lûþiai, etapai, pa-sauliniai kontekstai“, publikavo per100 straipsniø mokslo bei publicisti-kos leidiniuose. Esë „Olimpinë ugnisnegæsta“ autorius, vadovëlio „Fizinisauklëjimas IX–XII klasëms“ bendraau-toris. Ilgametis þurnalo „Mokslas ir gy-venimas“ autorius.

Olimpinis manifestas ir jo nuostatos

Dr. Artûras POVILIÛNASLietuvos tautinis olimpinis

komitetas

olimpiniame sàjûdyje

* Pierre de Coubertin. Le manifeste Olym-pique. Jean-Pierre Laubscher, Lausanne. 1994.

1896 m. balandþio 6 d. Graikijos ka-ralius Jurgis I Atënuose restauruotameAntikos laikø Baltojo marmuro stadionetarë: „Aš skelbiu Pirmøjø tarptautiniø olim-piniø þaidyniø Atënuose pradþià. Tegy-vuoja tauta! Tegyvuoja Graikijos liaudis!“

Kai palygini pirmosios Olimpiadosþaidyniø dalyviø skaièiø – 245 iš 14 ða-

APIE AUTORIØ


ðiø dienøliø ir kelias deðimtis þurnalistø, atvy-kusiø apraðyti pirmøjø þaidyniø, suXXIX olimpiados þaidynëmis Pekine2008 m., kur rungtyniavo 10 942 atle-tai, atstovaujantys 204 nacionaliniamsolimpiniams komitetams, o varþybasnuðvietë per 20 tûkstanèiø þiniasklai-dos darbuotojø, ið karto kyla klausi-mas: kokios tokio olimpiniø þaidyniøpopuliarumo prieþastys?

Atsakymas yra paèioje olimpizmokoncepcijoje.

Olimpinis idealas skirtas ne vienaivisuomenës grupei, bet visai þmonijai,nepaisant kilmës, rasës, religijos ir tau-tiniø skirtumø. Tai yra ideologija, kuriágyvendina aiðkø poþiûrá á edukacijà,siekia formuoti idealø þmogø.

Olimpizmas šiandien siekia taptijaunimo socialine filosofija, kuri pabrë-þia sporto vaidmená pasaulio raidai,tarptautiniam supratimui, taikai, socia-liniam ir moraliniam švietimui.

Pereinant prie þmogiðkøjø vertybiø,bûtina iðskirti ypatingà olimpizmo sam-pratos sàvokà, gretinamà su amþino-siomis, universaliomis sporto ir ðvieti-mo vertybëmis, dvasiniu ir fiziniu þmo-gaus groþiu, tolerancija ir kultûra. Èiapagrindinë kiekvienos valstybës uþduo-tis – padëti pilieèiams tapti visavertë-mis asmenybëmis, turinèiomis gerødvasiniø ir fiziniø ypatybiø, tvirtà valià,darbðtumà, ryþtingumà, teisingumà,dorà, pareigingumà, veiklumà, dràsà,dvasinæ pusiausvyrà.

Ðiandien galime teigti, jog P. deCoubertinas, paskelbæs Olimpiná ma-nifestà su pagrindiniu uþdaviniu – at-kurti Olimpines þaidynes, buvo genijus.Jo sukurti pagrindiniai olimpizmo prin-cipai ir ðiandien labai aktualûs.

Nors ðiø dienø olimpinis sàjûdis irskiriasi nuo Coubertino idealo, vis dël-to jo pagrindinë stiprybë – taisykliø kon-servatizmas iðliko.

Pagrindinis olimpizmo principø, tai-sykliø ir jø oficialiø iðaiðkinimø vientisaskodeksas yra Olimpinë chartija. Ji nu-stato pagrindiniø olimpinio sàjûdþio su-dedamøjø daliø teises ir pareigas. Pa-grindinës olimpinio sàjûdþio sudeda-mosios dalys yra Tarptautinis olimpiniskomitetas, tarptautinës federacijos ir na-cionaliniai olimpiniai komitetai, taip patolimpiniø þaidyniø organizaciniai komi-tetai. Visi jie privalo laikytis Olimpinëschartijos nuostatø.

Šamai pradeda neršti ne 3–5 gyveni-mo metais, kaip mano kiti ichtiologai, bet6–7, pasiekæ 70–92 cm kûno ilgá ir 2,5–5,2 kg svorá. Todël þvejybos taisyklëse nu-statytas minimalus verslinis ðamo dydis– 75 cm, atitinkantis pirmàjá nerðtà.

Apie ðamo iðteklius Kurðiø mariø ba-seine dël ribotø specialiø tyrimø dar þi-noma menkai. Þvejai verslininkai ir më-gëjai faktiðkai suþvejotø didelæ paklausàrinkoje turinèiø ðamø laimikiø statistikojeneparodo. Lietuvos ir Rusijos þvejai ne-didelius sugavimus parodë tiktai XXI a.pirmàjá deðimtmetá, o þvejai mëgëjai ða-mo laimikius iki ðiol slepia. Norint iðsau-goti ðamà kaip rûðá Kurðiø mariø baseinoichtiocenozëje bûsimoms kartoms, pir-miausia reikia uþdrausti jo nelegalià þve-jybà per nerðto migracijas upëse dide-liais venteriais, jaunikliø laikymosi vieto-se; antra, sugrieþtinti jo faktiðkai suþvejo-tø laimikiø apskaità. Prie iðtekliø atkûri-mo gana reikðmingai galëtø prisidëti irRusnës þuvivaisininkø atliekami eksperi-mentai, inkubuojant dirbtinai apvaisintusikrus, auginant ðiømetukus.

rio, devyneriø – 132 cm ir 15,8 kg svorio.Iki XIX a. vidurio laðiðø ir ðlakiø laimi-

kiai Baltijoje, Kurðiø mariose ir Nemunoupyno vandenø sistemoje buvo gana di-deli. Nuo XX a. vidurio ir vëliau, praradusnerðtavietes, kai be þuvitakio buvo pasta-tyta Kauno HE, laðiðø populiacija iðretë-jo, todël ðià nykstanèià rûðá teko átraukti áLietuvos faunos Raudonàjà knygà.

Per pastaràjá deðimtmetá þuvininkamsneblogai ávaldþius dirbtinio veisimo ir jau-nikliø paauginimo biotechnologijà, 2005–2010 m. Kurðiø mariose nustatytas laðiðø irðlakiø pagausëjimas. Kiek tø þuvø sugau-na þvejai mëgëjai, suþinoti nepavyksta.

Plëðriøjø þuvø iðtekliaitoliau maþëjaAtkelta ið 21 p.

LaðiðaGreitai auganti plëðri, anksti subræs-

tanti, trumpoko gyvenimo ciklo labai ver-tinga praeivë þuvis. Apie rugpjûèio viduráið Baltijos jûros reproduktoriai pradedamigruoti nerðti á Minijà, Nemuno dides-nius intakus ir labiausiai á Neries upynà.Nerðia vëlai rudená iki gruodþio pradþios,ikrø natûralus inkubacinis periodas – pervisà þiemà. Pavasará iðsiritusios lervutësvirsta judriu mailiumi, margiukëmis ir si-dabrinukëmis – smoltais, kurie, sulaukæ2–3 metø amþiaus, uþaugæ iki 18–23 cmilgio, iðplaukia á apysûræ jûrà. Èia patekæsmoltai aktyviai maitinasi þuvø smulkmeir per 2–3 metus lytiðkai subræsta. Penke-riø metø individai esti 56,9 cm ir 2,1 kgsvorio, septyneriø – 72,4 cm ir 4,3 kg svo-

ÐlakysDar kitaip vadinamas jûriniu upëtakiu

ir trumpiu, ðlakys, kaip ir „karaliðkoji“ la-ðiða, – praeivë, plëðri, greitai auganti, betneilgai gyvenanti vertinga þuvis. Ið Balti-jos nerðti plaukia á Kurðiø mariø didesniusintakus, iki Kauno HE uþtvankos árengi-mo 1960 m. didþioji dalis emigrantø nerð-davo Nemuno vidurupio vandenyse, pa-siekdavo Baltarusijà. Pastaruoju metu ðla-kiø nerðtavietës þinomos Minijos, Jûros,Neries ir kitø upiø vietovëse. Po nerðtospalio–lapkrièio mënesá iðlikæ individaigráþta atsiganyti á Baltijà.

Pagal ekologines savybes ir bendràkûno iðvaizdà ðlakys skiriasi nuo laðiðosdidesne odos pigmentacija ir trumpesniuuodegos stiebeliu. Taèiau, norint tiksliaiatskirti abi rûðis, reikia patyrinëti þuvø gal-vas ir dantukø iðsidëstymà (þr. pav.) antburnos gomurio. Ðlakiø, kaip ir laðiðø pa-tinø, apatinis þandikaulis per nerðtà de-formuoja – tampa „kabliu“.

Patikimø þiniø apie ðlakiø iðtekliø bûk-læ ir laimikiø dydþius nëra, nes ði rûðis sta-tistikoje uþpajamuota bendru pavadinimu„laðiðos“. Norëdami atkurti iðteklius Lie-tuvos vandenyse iki verslinio kiekio, þuvi-ninkai ðlaká veisia dirbtiniu bûdu, gamto-saugininkai grieþtina jo nerðto apsaugà.


Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Aplinkos inþinerijos fakultete ávykokasmetës 14-osios jaunøjø mokslininkøkonferencijos „Mokslas – Lietuvos atei-tis“ sekcijos „Aplinkos apsaugos inþine-rija“ plenarinis posëdis. Šià konferenci-jos dalá suorganizavo Aplinkos apsaugoskatedra ir Aplinkos apsaugos institutas.Áþangos þodá tarë prof. habil. dr. PranasBaltrënas, kuris pabrëþë konferencijos,suteikianèios jauniesiems mokslininkamsgalimybæ susipaþinti su vyresniøjø kole-gø deðimtmeèiais kaupta patirtimi ir kar-tu praturtinti teorines þinias praktiniais pa-vyzdþiais, svarbà.

Konferencijoje nagrinëtos ðios Lietuvaisvarbios aplinkosauginës problemos: at-mosferos tarðos tyrimai, oro valymo tech-nologijø kûrimas, klimato kaita, aplinkosmonitoringas, alternatyvûs energijos ðalti-niai, matematinio modeliavimo taikymas,vandens, nuotekø, dirvoþemio tarðos kon-trolë ir maþinimas, atliekø bei krašto-

Jaunieji mokslininkai apie

Doc. dr. Dainius PALIULISVGTU Aplinkos apsaugos katedra

gamtosapsaugà

vaizdþio tvarkymas, antropogeninis povei-kis aplinkai ir visuomenës sveikatai, aplin-kos apsaugos vadyba ir ekonomika, akus-tinio triukðmo, elektromagnetiniø laukø, jo-nizuojanèiosios spinduliuotës tyrimai, po-veikis gyvajai ir negyvajai aplinkai ir kt.

Plenariniame posëdyje dalyvavo 110dalyviø (profesoriai, docentai, doktoran-tai, magistrantai, studentai), kurie perskai-të 79 pranešimus.

UAB „Vilniaus energija“ komercijos di-rektorius Rimantas Germanas aptarë al-ternatyviø energijos ðaltiniø (vëjo, saulësenergijos, geoterminës energijos ir kt.) pa-naudojimo galimybes Lietuvoje. Praneðë-jas akcentavo, kad bûtina renovuoti se-nos statybos daugiabuèius Lietuvoje, orealios renovavimo iðlaidos yra nedide-lës ir siekia apie 300 litø/m2. Energetikossektoriuje praneðëjas siûlë pereiti prie bio-

kuro, kuris yra apie 2 kartus pigesnis uþkitus energetinius išteklius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarny-bos prie LR aplinkos ministerijos Klima-tologijos skyriaus vedëja dr. Audronë Gal-vonaitë detaliai išanalizavo klimato kaitàLietuvoje ir pasaulyje per pastaruosius40–50 metø. Praneðëjos nuomone, nuo1970 m. klimatas pasaulyje šyla. Pasta-ruoju metu Lietuvoje registruojamos karð-èio bangos ir sausros. Nors metinis kritu-liø kiekis šalyje iðlieka toks pat, taèiau kei-èiasi krituliø pasiskirstymo pobûdis – daþ-nesnës tampa liûtys.

LR aplinkos ministerijos Atliekø depar-tamento direktorë Vilma Karosienë supa-þindino auditorijà su atliekø surinkimo Lie-tuvoje problemomis. Praneðëjos nuomo-ne reikia keisti atliekø surinkimo sistemà,ypaè daug dëmesio skirti atliekø rûðiavi-mui. Ketvirtàjá plenarinio posëdþio prane-ðimà skaitë LR energetikos ministerijosAtsinaujinanèiø energijos ðaltiniø skyriausvedëjo pavaduotojas Egidijus Purlys. Pra-neðëjas supaþindino su ilgalaike Lietuvosenergetikos vizija. Pagal jà 2050 m. visaðiluma turëtø bûti gaminama ið bioskai-dþiø atliekø ir medienos.

Paskutiná plenarinio posëdþio prane-ðimà skaitë UAB ,,Arginta“ komercijos di-rektorius Vitas Maèiulis. Praneðëjas de-taliai iðnagrinëjo saulës energijos plëtrosLietuvoje galimybes.

Ale

kso

JAU

NIA

US

nuo

tr.


Dvideðimt metø apie Tëvynës paþinimodraugijos, jos skyriø, tautotyros savanoriøgyvenimà, kasdienos darbus pasakojo skai-tytojø pamëgtas ir lauktas mënraðtis „Gim-tinë“. Atsiradæ materialiniai sunkumai, kitosgyvenimiðkos kliûtys privertë atsisakyti ðiolaikraðèio leidimo. Pradëtà darbà lyg ir siû-lësi tæsti Nepriklausomø raðytojø sàjunga,bet... Tiesa, laikraðtis, pakeitæs pavadinimàá „Gintaro gimtinë“, kas mënesá aplanko sa-vo skaitytojus. Labai pasikeitë ir leidinio tu-rinys, ir tautotyros kasdienos veiklai beveiknebeliko vietos. Savos spaudos netektá greitpajuto ir Tëvynës paþinimo draugijos va-dovai, ir tautotyros savanoriai. Atsiradusiaispragai uþlopyti valdyba pasiûlë leisti „Tau-totyros metraðtá“, sumanymà grásdama dvi-deðimties metø „Gimtinës“ patirtimi, liudi-janèia, kad tautotyros savanoriø kasdienostyrimø apibendrinimai jau verti ir aukðtes-nio lygio leidinio.

Ir su pavasario pranaðais skaitytojai su-laukë mokslo krypties, gyvosios istorijos irkultûros atminimo leidinio „Tautotyros met-raðtis“ pirmojo tomo. Draugija pasiryþusikasmet iðleisti vienà metraðèio knygà.

Metraðèio sudarytojas dr. Kazys Raè-kauskas draugijos Vilniaus skyriaus sureng-tos leidinio sutiktuviø popietës dalyviamspastebëjo, kad tai 37 tautotyros savanoriø– autoriø, redaktoriø – bendro kruopðtausdarbo rezultatas. Èia iðspausdinti pernaiapibendrinti ne vienø metø ieðkojimø, tyri-nëjimø rezultatai. Raðinius pirmajam met-raðèio tomui pasiûlë 47 autoriai: 17 vilnie-èiø, 4 ið Druskininkø, po 2 ið Kaiðiadoriø,Kauno, Leipalingio ir Rokiðkio. Taip pat sa-vo darbus (po vienà) publikavo Alytaus,Kazlø Rûdos, Klaipëdos, Marijampolës, Pa-nevëþio, Plungës, Telðiø, Ukmergës tauto-tyros savanoriai.

Raðiniai iðspausdinti keturiolikoje leidi-nio skyriø. Gausiausi – po 6 publikacijas –„Istorijos aidai“, „Iðkilûs tëvynainiai“. Sky-riui „Asmenybë ir tauta“ tiko 5 raðiniai. Tiekparaðyta recenzijø bei apþvalgø. Po keturisraðinius priglaudë skyriai „Lietuviø kovosdël laisvës“, „Tradicinës kultûros paveldas“,„Gimtosios kalbos sargyboje“, „Muziejai irpaminklai“. „Tautotyros sàjûdþio 2010 me-tø kronika“ talpina 8 didesnës ir maþesnësapimties þinutes, o priedai – 6 informacijas,pluoðtelá spalvotø nuotraukø ir santraukasanglø bei rusø kalbomis.

Skaitytojo dëmesá patraukia dr. Nasta-zijos Kairiûkðtytës „Kuo reikðmingas istori-jai 1945 m. dokumentas“, dr. Mindaugo Ta-moðiûno problemiðkas straipsnis „Ar gali-me bûti ramûs dël lietuviø kalbos?“, Jani-nos Ivoðkaitës „Palemonës pradinës mo-kyklos prieðistorës ir istorijos bruoþai“, Re-

dos Kiselytës „Reikðmingiausi dalykai lie-ka nepastebëti“, Juozo Elekðio „Pilënø ai-niai“, Birutës Zuzevièienës „Tai buvo Algir-das Volungevièius – pedagogas, kraðtoty-rininkas, muziejininkas“ ir kiti.

Pirmajame metraðèio tome nemaþai vie-tos skirta ir Þemaitijai. Apie ðio regiono tau-totyros savanoriø kasdienos veiklà pasakotipradeda Tëvynës paþinimo draugijos Telðiøskyriaus pirmininkë Janina Jankauskienë ra-ðiniais „Ið bièiø dûzgesio. Telðiø rajono jau-nøjø bitininkø veikla 1996–2010 m.“ ir „Vie-neri Telðiø skyriaus metai“. Aktyviai „Gimti-nei“ talkinusi Apolonija Girdþiûnienë savogimtinës gyvosios istorijos atminties kai ku-riuos puslapius sutalpino á du darbelius –„Lieplaukë: praeitis ir þmonës“ ir „Lieplau-

Paskui konferencijos dalyviai dirboketuriuose pasekcijuose, kuriuose per-skaityti 38 moksliniai pranešimai.

Atmosferos apsaugos pasekcijodarbà organizavo Aplinkos apsaugoskatedros doc. dr. Saulius Vasarevièius.Praneðimus skaitë 11 dalyviø iš VGTUir KTU. Nagrinëti kvapø vertinimo, oroterðalø iðsiskyrimo ir ðalinimo, oro tar-ðos sklaidos bei monitoringo ir kt. klau-simai. Ádomius praneðimus pateikëdoktorantai V.Ðerevièienë, J.Bradulienë,magistrantas J.Samosionokas.

Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugospasekcijui vadovavo Aplinkos apsau-gos katedros doc. dr. Auðra Zigmon-tienë. Perskaityti 9 pranešimai. Dalyva-vo VGTU, VU, Þemdirbystës instituto irChemijos instituto atstovai. Pasekcijy-je nagrinëtø pranešimø tematika ganaplati – geriamojo vandens kokybë, upiøbaseinø hidrologinis reþimas, dirvoþe-mio, atliekø tyrimai, daþikliø sorbcijasorbentais. Ádomius praneðimus patei-kë doktorantai R.Rutkauskienë, R.Èe-siûnienë, E.Kazlauskienë ir magistran-tas A.Gintaras.

Treèiajam – Antropogeninës tarðospoveikio aplinkai pasekcijui vadovavoAplinkos apsaugos katedros doc. dr.Raimondas Leopoldas Idzelis. Prane-ðimus perskaitë 9 jaunieji mokslinin-kai iš VGTU, Geologijos ir geografijosinstituto, Lahti universiteto (Suomija),VU ir KTU. Ypaè didelio dalyviø susi-domëjimo sulaukë doktorantø K.Bazie-nës, J.Kozlovskos-Kedzioros ir magist-ranto A.Misevièiaus pranešimai.

Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros prof. habil. dr. Donatas Butkus.Praneðimus perskaitë 9 jaunieji moksli-ninkai iš VGTU. Pasekcijo praneðimøtematika ganëtinai plati ir apëmë radio-nuklidø sklaidà ir jos modeliavimà, mo-biliøjø telefonø elektromagnetiniø ban-gø energijos srauto matavimà ir vertini-mà, sàvartyno filtrato tyrimus ir saulësaktyvumo kaitos átakà þmoniø sveikatai.Ádomius praneðimus pateikë doktoran-tai R.Buckus, T.Januðevièius, J.Maþuo-lis, magistrantai D.Brogaitë ir J.Alionèik.

Po praneðimø pasekcijuose jauniejimokslininkai pristatë stendinius pra-nešimus. Juos parengë 36 konferenci-jos dalyviai.

Prof. Pranas Baltrënas priminë, kadkonferencijos mokslinis organizaciniskomitetas po konferencijos ávertins ir at-rinks recenzuotus pranešimus, kuriebus paskelbti þurnale ,,Journal of Envi-ronmental Engineering and Landsca-pe Management“ arba recenzuojama-me mokslo þurnale ,,Mokslas – Lietu-vos ateitis“.

Gausus tautotyrininkøaruodas – metraðtisJulius NORKEVIÈIUS

kës þydai“. Ðiø eiluèiø autorius metraðèiuipasiûlë „Mokytojus 1944–1957 m. Telðiuoserengusieji“. Nepaprastai jautrus apie Þemai-tijos kaimo þmoniø tarpusavio santykius Klai-pëdoje studijuojanèios Sigitos Ðimkutës pa-sakojimas „Tø dienø skaudus prisilietimas“.Ir Juozo Elekðio, Kazio Raèkausko „Liko ne-baigtas austi spalvingos kûrybos kilimas“, –pasakojimas apie Amþinybën iðkeliavusiàRietavo garbës pilietæ poetæ Birutæ Lengvi-nienæ. Bûtina paminëti ir kronikoje ne vienuraðinuku pristatytà Elenos Maþeikienës „Tu-èiai – Þemaitijos kertelë“ ir 9 nuotraukas išTëvynës paþinimo draugijos Telðiø skyriausrenginiø. Nepamirštas ir konkurso „Mes –Þalgirio ainiai. Prisiminimai apie gimtinæ“ api-bendrinimas, prizininkø pagerbimas „Kalvo-tosios Þemaitijos“ redakcijoje.

Metraðtá áþangos þodþiu pradeda Lietu-vos MA narys korespondentas prof. habil.dr. Romualdas Grigas „Buvimo prasmë irjos ieðkojimas“ ir Tëvynës paþinimo drau-gijos valdybos pirmininkas dr. Kazys Raè-kauskas „Naujas tautotyrininkø aruodas“.

Tëvynëspaþinimodraugijosvaldybos

pirmininkasdr. Kazys

Raèkauskaspristato

„Tautotyrosmetraðtá”


Ið periodinës sistemos atomø ir jø su-daromø molekuliø apþvalgos matyti, kadtik organogeniniai atomai anglies pagrin-du gali sudaryti iðskirtinæ ávairovæ maþø irmakromolekuliø, kurios gali sudaryti ávai-rias funkcijas vykdanèias struktûras ir ið ku-riø Þemëje iðsirutuliojo gyvybë. Greièiau-siai plëtojantis gyvybei Þemëje buvo atrink-tas optimalus ar bent jam artimas kelias,kuris daugmaþ turëtø pasikartoti gyvybeirandantis kitø þvaigþdþiø egzoplanetose.

Kadangi atomø ir jø sudaromø mole-kuliø savybës yra vienodos visoje Visato-je, tai ir kitø þvaigþdþiø planetose, pana-ðiose á Þemæ, esant palankioms sàlygomsgalëjo, gali ar galës atsirasti gyvybë. Ið gy-vybæ sudaranèiø maþø ir makromolekuliøsavybiø ir gyvybës raidos Þemëje ben-driausiø bruoþø galima spëti, kokia sekakitø þvaigþdþiø egzoplanetose turi susida-ryti ávairios molekulës struktûros, ið kuriøpradëtø formuotis atsinaujinti bûtina funk-ciniø ir informaciniø makromolekuliø koo-peracija, ið kuriø rastøsi làstelës ir daugia-làsèiai organizmai, taip pat ir þmogus.Trumpai apþvelgsime, kaip šis antropinisprincipas realizavosi Þemëje, kaip vyko kû-no ir elgsenos-psichikos evoliucija.

Organizmo raidaMaþø molekuliø susidarymas

Ávairiø nedideliø molekuliø maþiemskiekiams susidaryti nereikia ypatingø sà-lygø, nes labai þemoje „kosminëje“ tem-peratûroje ir dujinëje aplinkoje tarp ávairiøatomø vyksta cheminës reakcijos, kuriassukelia netgi (tarp)þvaigþdinë ðviesa. To-dël ne tik didþiosiose Saulës sistemos du-jinëse planetose (Saturne, Jupiteryje ir kt.),bet ir tarpþvaigþdiniuose dujø telkiniuosear net kometø uodegose (joms praskrie-jant arti þvaigþdës) gali susidaryti ávairiømaþø molekuliø, pavyzdþiui, vandens armetano. Taèiau kosminiuose kûnuosemakromolekulëms susidaryti sàlygø nërair jø ten nepastebëta.

Dujinëje aplinkoje, taigi ir planetos at-mosferoje, gyvybë negali atsirasti, nesstruktûroms susidaryti reikalingi dauge-lio makromolekuliø susidûrimai, o tai du-jinëje aplinkoje yra labai maþai tikëtina,todël struktûros pradëtø irti dar galutinai

nesusidariusios. Taigi gyvybei reikalingosmakromolekulës ir jø struktûros gali susi-daryti tik skystyje, todël gyvybei atsirastiplanetos pavirðiuje turi bûti skysèio, o pa-virðiaus ir priepavirðinës atmosferossluoksnio temperatûra turi bûti artima toskysèio skystëjimo ir kietëjimo tempera-tûrai. Kartu ði skysèio temperatûra turi bûtitokia, kad cheminës reakcijos vyktø pa-kankamai greitai, o susidariusios moleku-lës per greitai nesuirtø.

Cheminiø reakcijø greitis labai priklau-so nuo temperatûros ir maþëja þemëjanttemperatûrai. Esant þemesnëms nei 0°C(þemesnëms nei 273 °K (Kelvino)) tempe-ratûroms, šios reakcijos vyktø labai lëtai.Daugumos maþamolekuliniø medþiagøskystos bûsenos temperatûros daþniausiaiyra neigiamos, pavyzdþiui, vandenilis H2,kuris sudaro didþiøjø planetø Saturno, Ju-piterio ir kitø pagrindinæ masës dalá, yraskystas intervale tarp –259°C ir –253°C, me-tanas CH4 – tarp –183°C ir –162°C, angliesdvideginis CO2 – tarp –79°C ir –57°C, o jøskystëjimo ir virimo temperatûrø intervalasyra daug maþesnis nei 50 °C.

Tuo tarpu vanduo yra skystas nuo 0°Ciki 100°C esant atmosferos slëgiui kaip Þe-mës pavirðiuje ir yra kaip tik tinkamas gy-vybei atsirasti*). Esant ðiam temperatûrosintervalui planetos mineralinio pavirðiausskystyje ar/ir dujinëje atmosferoje ir vei-kiant ávairiems fizikiniams procesams (ðvie-sai, þaibams, karðèiui, o srovëms maiðantávairius atomus ar paprastesnes moleku-les) gali susidaryti ávairios molekulës. Taipvykstant cheminëms reakcijoms ið aplin-koje esanèiø ávairiø neorganiniø medþia-gø susidaro skystyje iðtirpusiø ávairiø ma-þø molekuliø, kuriø sudëtis priklauso nuoplanetos pavirðiuje esanèiø elementø. Jeiplanetos pavirðiuje ar atmosferoje yra an-glies ar anglies dvideginio ir kitø organo-genø, tai tarp plaukiojanèiø susisintetinu-siø molekuliø bus ir organiniø bei bioor-ganiniø molekuliø-monomerø, iš kuriø ga-li iðsirutulioti gyvybë.

*) Taèiau ir Þemëje yra vietø, kur sàlygos yraekstremalios, bet ir ten yra gyvybë (bakterijos),pavyzdþiui, karðtø geizeriø balose, druskø ar sie-ros vandenilio prisodrintame vandenyje ar van-denynø gelmëse prie povandeniniø ugnikalniø,kur slëgis yra nepaprastai didelis ir temperatûraartima 200°C. Tad gyvybë, bent jos paprasèiausiorganizmai, gali atsirasti ir gerokai atðiauresnë-mis, bet ne šaltomis sàlygomis.

Monomerai

Kitas gyvybës atsiradimo þingsnis bu-vo keliolikos skirtingø maþø molekuliø-mo-nomerø sujungimas á oligomerus (oligo –negausus, nedidelis kiekis), kurie turëjosintetintis atsitiktine seka ir susidarë mili-jardø milijardai ávairiausiø skirtingø oligo-merø tirpalas (þr. straipsnelá „Galimø ir esa-mø baltymø – genø paradoksai“, „Moks-las ir gyvenimas“, 2002, Nr. 5). Tarp ðiø oli-gomerø buvo ir nedidelë dalis tokiø, kuriegalëjo skatinti – katalizuoti maþø (bio)che-miniø molekuliø ir oligomerø sintezæ. Tuopat metu vyko ir keliø oligomerø susijun-gimas á makromolekules, kurios gali su-daryti stabilesnæ nei oligomeras struktûrà,turinèià geresniø katalitiniø ir ávairesniøfunkciniø savybiø (þr. antrà straipsná „Or-ganogenø molekuliø iðskirtinumas“). Taipsusidarë ávairiø oligo- ir polimerø miðinys„Oparino buljonas”, kuriame turëjo bûti irkatalitiniø oligo- ir polimerø, kurie skatinotiek maþø molekuliø-monomerø, tiek nau-jø oligo- ar polimerø sintezæ. Ðie skirtin-gas reakcijas vykdantys ar jas greitinan-tys oligo- ar polimerai turëjo bûti ir skirtin-gos struktûros, nulemtos ávairiø monome-rø skirtingø sekø.

Tarp skirtingø maþø molekuliø-mono-merø buvo tokiø, kurie turëjo panaðiasatomø grupes, kuriomis ðie skirtingi mo-nomerai galëjo bûti jungiami, kadangi jasgalëtø jungti vienas specifinis (ar keli) oli-go- ar polimeras. Taip iðsiskyrë ir iðliko pa-lyginti maþas skaièius skirtingø tipø oli-go- ar polimerø, jungiamø panaðiomisatomø grupëmis.

Taèiau skirtingi monomerai, turintys vie-nodas jungianèias atomø grupes, turëjoskirtis likusia dalimi, lemianèia monomerøskirtingumà. Todël gyvybës monomeraistapo molekulës, sudarytos ið dviejø daliø,kuriø viena yra vienoda visiems to tipo oli-go- ar polimerams, o antroji specifinë da-lis skiria monomerus. Antroji monomerødalis, lemianti jø skirtingumà, sukelia skir-tingà grandinëliø susiklostymà, ir kuo dau-giau skirtingø monomerø sudaro duotojotipo oligo- ar polimerus, tuo ávairesnesstruktûras jie gali sudaryti ir tuo ávairesnesfunkcijas jie gali vykdyti. Tai rodo baltymø– gyvybës darbininkø, vykdanèiø deðimtistûkstanèiø ávairiausiø biocheminiø reakci-jø, susidarymas ið dvideðimties pagrindi-niø skirtingø monomerø-aminorûgðèiø.

Antropinis principas:gyvybë = anglis + kiti org

Doc. dr. KazimierasKONSTANTINAVIÈIUS

Antropinio principo realizavimasPabaiga. Pradþia Nr. 5–6


Genetiniai ir katalitiniai oligo- arpolimerai

Gyvybei atsirasti turëjo susidaryti oli-go- ar polimerai, kurie sintetindavo ne at-sitiktiniø sekø naujas makromolekules, betir buvusiøjø makromolekuliø kopijas, nestik taip dël natûralios atrankos gali tobulë-ti, ásivyrauti ir iðlikti naudingieji oligo- ar po-limerai. Kad kopijos bûtø panaðios á savopirmtakes, jø sintezëje turi bûti atkartoja-ma ankstesnio pirminio-motininio oligo- arpolimero monomerø seka, t.y. naujojo duk-terinio ir pirmykðèio motininio oligo- ar po-limerø tam tikroje sekos vietoje turi bûti vie-nodi monomerai. Kadangi dukterinio ir mo-tininio oligo- ar polimerø monomerai turiatitikti vienas kità, tai kopijø sintezei reikiaatpaþinti tiek motininius, tiek ir tirpale plau-kiojanèius dukterinius monomerus.

Molekulës viena kità atpaþásta, kai tarpjø sàveika (trauka) yra stipresnë nei su ki-tomis molekulëmis, t.y. kai monomerø ant-rosios specifinës dalys pakankamai stip-riai sàveikauja. Kaip matëme, tarpmoleku-linës sàveikos yra Londono-dispersinës,vandenilinës jungtys ir hidrofobiðkumas –angliavandeniliø netirpumas vandenyje.Kadangi stipriausios tarpmolekulinës sà-veikos yra vandenilinës jungtys, tai papras-èiausia molekulëms atpaþinti vienoms ki-tas bûtø, kai jos tarpusavyje sudaro keliasvandenilines jungtis. Taèiau jei oligo- ar po-limere tarp monomerø susidarytø vande-nilinës jungtys, tai jie negalëtø laisvai su-kiotis ir trukdytø sudaryti ávairius raizginë-lius. Todël tarpusavyje sudarantys vande-nilines jungtis monomerai nenaudingimakromolekulëms, kurios turi vykdyti dau-gybæ skirtingø reakcijø (kokie yra baltymai)ir todël turi bûti skirtingø struktûrø.

Tuo tarpu kopijavimui, taigi ir paveldi-mumui realizuoti, tokie monomerai tinka,nors komplementariø kelias vandenilinesjungtis sudaranèiø monomerø nëra daugir Þemës gyvybës pagrindinë paveldimu-mo makromolekulë-DNR yra sudaryta tikið keturiø skirtingø nukleotidø, o panaðiojeRNR makromolekulëje vienas nukleotidasyra pakeistas kitokiu. Tarp tø keturiø mono-merø yra tik dvi poros komplementariø, ku-riø vienoje susidaro dvi, o kitoje trys vande-nilinës jungtys. Kadangi kelias vandenilinesjungtis sudarantys monomerai stipriai sà-veikauja, tai motininës makromolekulës mo-nomeras atpaþásta jam komplementarø po-ros monomerà ir iðlaiko ilgesná laikà, per kurá

já ájungti á dukterinæ makromolekulæ yra di-desnë galimybë. Jau gyvybës radimosi pra-dþioje komplementaraus poros monome-ro ájungimas á kopijà buvo daug greitesnisnei nekomplementaraus, kadangi ðis dël sil-pnos sàveikos greitai atðoksta. Dabartinë-je làstelëje kopijos sintezë vykdoma patiki-mai ir greitai daugelio baltymø kompleksu– polimeraze.

Nukleorûgðèiø makromolekulëse ðieketuri skirtingi monomerai ir sudaro pavel-dimo teksto – genetinës informacijos alfa-betà, kuriuo uþraðoma baltymø makromo-lekuliø dvideðimties aminorûgðèiø seka. Iðketuriø skirtingø nukleotidø kiekvienà ami-norûgðtá galima uþkoduoti trimis skirtingaisnukleotidais. Kartu tai padidina informaci-jos perdavimo patikimumà ir maþina klai-dø skaièiø, ir tai nulëmë genetinio vieneto –kodono sudarymà ið trijø nukleotidø.

Tuo tarpu tûkstanèius skirtingø reakcijøvykdantys katalitiniai oligo- ar polimerai turiskirtis tûkstanèiais stabiliø struktûrø-raizgi-nëliø ir todël tarp jø monomerø neturi susi-daryti vandenilinës jungtys. Be to, tokia dau-gybë skirtingos struktûros oligo- ar polime-rø turi susidaryti ne ið keliø skirtingø mono-merø, o ið didesnio jø skaièiaus ir Þemësgyvybës baltymai sudaryti ið dvideðimtiespagrindiniø skirtingø monomerø – amino-rûgðèiø. Kai monomerai yra dideli, jie yranepaslankûs, jø raizgymasis tampa sunkes-nis ir lëtesnis, palyginti su maþø monome-rø sudarytais oligo- ar polimerais. Tuo tar-pu ið maþesniø monomerø sudaryti oligo-ar polimerai yra daug lankstesni ir gali su-daryti sudëtingø raizginëliø struktûras. To-dël katalitiniams oligo- ar polimerams tin-kamiausi yra maþi monomerai ir tarp jø ne-turi susidaryti daug vandeniliniø jungèiø.Gyvybë Þemëje pasinaudojo tokiø mono-merø pranaðumu, ir katalitinës makromo-lekulës yra sudarytos bûtent ið tokiø.

Kaip matyti, jau pirmykðèiame miðiny-je turëjo iðsiskirti maþiausiai dvi rûðys skir-tingø savybiø oligo- ar polimerø. Vieni bu-vo „genetiniai“, kurie galëjo lengviau sin-tetinti savo komplementarias kopijas, tuotarpu kiti katalitiniai komplementariø kopi-jø neturëjo ir jø negamindavo. Todël esmi-nis gyvybës atsiradimo þingsnis buvo ðiødviejø tipø oligo- ar polimerø kooperaci-ja*, kai kopijas sintetinanèios makromole-kulës „iðmoko“ sintetinti katalitines mak-romolekules, kurios vykdë tiek maþø mo-lekuliø-monomerø, tiek katalitiniø ir gene-tiniø oligo- ar polimerø sintezæ. Jau paèio-je gyvybës formavimosi pradþioje tokia ko-operacija nustelbia nefunkcionalius ir ne-naudingus oligo- ar polimerus ir tampa vie-ninteliai. Toks planetos skystyje susidaræskatalitiniø ir genetiniø oligo- bei polimerømiðinys, Oparino „buljonas“, yra gyvybësatsiradimo treèias kokybinis þingsnis.

Ðiø dviejø katalitiniø ir genetiniø oligo-bei polimerø skirtingø monomerø skirtingiskaièiai lemia ne tik skirtingas sudaromasstruktûras, bet greièiausiai ir paèiø makro-molekuliø (bûtent makromolekuliø) ilgius.Kaip þinoma, baltymø makromolekulës dy-dis siekia iki ðimto aminorûgðèiø, tuo tarpubakterijose yra viena DNR makromoleku-lë, kurioje yra saugoma iki tûkstanèio ardaugiau baltymø sekø informacija, o juk vie-na aminorûgðtis koduojama trimis azotinë-mis bazëmis ir todël DNR makromolekulëyra tûkstanèius kartø ilgesnë nei baltymomakromolekulë. Daugialàsèiø organizmøDNR makromolekuliø bendras ilgis siekiaiki dviejø metrø ir làstelëje, kurios dydis tikðimtatûkstantinë metro dalis, susitvarkyti sutokia ilga viena makromolekule neámano-ma, todël ji yra suskirstyta á deðimtis chro-mosomø. Taèiau ir kiekvienoje chromoso-moje yra iki tûkstanèiø genø, o kur dar bal-tymø nekoduojanèios DNR sritys.

Tas baltymø ir DNR ilgiø skirtingumasgreièiausiai priklauso nuo skirtingø mono-merø skaièiø ir jø savybiø, kurios, savoruoþtu, lemia ðiø makromolekuliø struktûrøskirtingumà. Baltymo makromolekulës ga-li iðsiraityti labai ávairiais ir nelabai stabiliaisraizginëliais, kuriø susirangymas tuo sun-kesnis, kuo ilgesnë makromolekulë. Tuo tar-pu DNR makromolekulë sudaro daug tai-syklingesnæ monotoniðkà dvigubà spiralæ,kurià formuoja tarp nukleotidø porø susi-daranèios vandenilinës jungtys ir todël ji yrapastebimai tvirtesnë nei baltymo globula.Tai ir lemia, kad DNR makromolekulë chro-mosomoje gali turëti tûkstanèiø baltymøstruktûros informacijà ir bûti tûkstanèius kar-tø ilgesnë nei baltymø makromolekulës.

Làsteliø susidarymas

Didþiuliame skysèio telkinyje pasiskirs-tæs ávairiø skirtingø rûðiø katalitiniø ir gene-tiniø oligo- bei makromolekuliø miðinys në-ra efektyviai veikiantis, nes dël skysèio sro-viø ir molekuliø chaotiðko judëjimo lëtumoreikiamø skirtingø molekuliø susibûrimaivienoje vietoje yra maþai tikëtini. Skirtingømolekuliø sistema veikia daug efektyviau,jei jos yra nedideliuose, išorine sienele ap-ribotuose tûriuose – (pro)làstelëse (þr.straipsnelá „Kodël làstelë maþa?“, 2007, Nr.2, Nr. 3), kuriose jau yra susibûrusios skir-tingas funkcijas vykdanèios oligo- bei mak-romolekulës. Atsiradus prolàsteliø sieneleitinkamø makromolekuliø-lipidø, skystyjelengvai sudaranèiø uþdaras sferas ir kuriøviduje yra tirpalas su katalitiniø ir genetiniøoligo- bei polimerø miðiniu, jau galima lai-kyti ketvirtu kokybiniu gyvybës atsiradimoplanetoje þingsniu.

Kaip paprasèiausia gyvybës forma, to-kia (pro)làstelë turi atsinaujinti dauginda-masi ir sugebëti pasiimti ið aplinkos naujømolekuliø sintezei reikalingø medþiagø,paruoðti ðias medþiagas sintezei ir paga-

anogenai

* Deja, kada ir kaip atsirado katalitiniø ir ge-netiniø funkcijø kooperacija, kol kas neaiðku.


liau atlikti paèià senø molekuliø kopijø nau-jà sintezæ, taip pat ir genomo kopijø sinte-zæ. Be to, daugelis reakcijø savaime ne-vyksta – joms reikalinga energija, kuri taippat turi bûti gaunama ið aplinkos. Paga-liau, kai visos genetinës kopijos ir kitos rei-kalingos molekulës pagaminamos, turiprasidëti motininës làstelës dalijimasis á dvi(ar daugiau) dukterines (pro)làsteles ir tvar-kingas jø atsiskyrimas, nes visos maþos irmakromolekulës turi pasidalinti abiem(pro)làstelëms po lygiai. Tad tokio sudë-tingo darinio kaip làstelë atsinaujinimo irdauginimosi procesas savaime galëjo at-sirasti tik per labai ilgà laikà, Þemëje jis tru-ko beveik du milijardus metø.

Prieð (pro)làsteliø atsiradimà (ir jaujoms esant) Þemës vandenyse susidarëdaugybë organiniø molekuliø, kurios ne-buvo tiesiogiai panaudotos gyvybei, betgalëjo bûti maisto medþiaga susidariu-sioms (pro)làstelëms, pagaliau ir (pro)làs-telës þûdavo ir taip pat tapdavo maisto me-dþiaga gyvosioms. Tad (pro)làstelës turë-jo specializuotis pasisavinti ávairias aplin-kos medþiagas ir Saulës ðviesos energijàbei kooperuotis pasisavindamos vienos ki-tø produktø pertekliø. Taip vyksta vienlàs-telinës gyvybës evoliucija, kol susidaro vi-sas rinkinys làsteliø, garantuojanèiø jø au-gimà ir pasidalijimà-dauginimàsi.

Dar efektyvesnë gyvybës funkcionavi-mo forma susidaro tada, kai skirtingasfunkcijas vykdanèios làstelës yra sujung-tos á vienà daugialàstæ sistemà – organiz-mà. Daugialàsèiai organizmai galëjo susi-daryti ávairiai, pavyzdþiui, vienodos làste-lës besidaugindamos neatsiskirdavo ir su-sidariusioje làsteliø sankaupoje làstelëspamaþu vis labiau specializuodavosi vyk-dyti skirtingas funkcijas, paimti maistà, jáperdirbti ir paskirstyti, reguliuoti vidiniø or-ganø veiklà, kontaktuoti su aplinka, orien-tuotis joje ir daugintis. Taigi penktas gyvy-bës evoliucijos þingsnis buvo daugialàs-èiø organizmø susidarymas.

Orientavimosi ir màstymo raidaGyvybës raida vyko ne tik sintetinantis

ávairioms makromolekulëms, ið kuriø susi-daro (pro)làsteliø struktûros ar ið làsteliøformuojasi daugialàsèiai organizmai, betir plëtojantis jø funkcionavimo reguliavimui– elgsenai, priklausomai nuo vidinës bû-senos ir iðorës aplinkybiø. Ði gyvybës pro-cesø reguliavimo – elgsenos raida yra sa-varankiðka antroji lygiagreti gyvybës evo-liucijos dalis, vedanti á antropinio principorealizavimàsi. Ði reguliavimo raida turëjoprasidëti jau ankstyvame vienlàsteliniamegyvybës formavimosi periode ir jau tadaturëjo pradëti formuotis elgsenos chemi-niø ir biocheminiø mechanizmø uþuomaz-gos ir atsirasti tam reikalingos molekulës.Gyvybiniø procesø reguliavimas yra ben-dra visokiai gyvybei savybë, tiek vienalàs-

èiams, tiek daugialàsèiams, tiek sugeban-tiems savarankiðkai judëti, tiek negalin-tiems, tiek augalams, tiek ir vabzdþiamsar gyvûnams. Tuo tarpu elgsena, bûdingatik galintiems savarankiðkai judëti organiz-mams, susijusi su jø pojûèiais ir nervinesistema, yra aukðtesnë gyvybinës veiklosreguliavimo pakopa.

Nors apie orientavimosi aplinkoje, josávertinimo, màstymo ir elgsenos planavi-mo evoliucijà tiesioginiø duomenø nëra,taèiau apie ðiø savybiø atsiradimà galimaspræsti lyginant jas ávairiø išvystymo pa-kopø organizmuose. Visos orientavimosiaplinkoje, màstymo ir elgsenos planavi-mo savybës atsirado jau pradinëje gyvy-bës stadijoje ir plëtojosi vykdyti pagrindi-nes gyvybines funkcijas, maisto paieškas,dauginimàsi.

Maisto paieðka ir orientavimasisaplinkoje

Kad gyvybë galëtø egzistuoti ir paliktipalikuoniø, ji turi apsirûpinti maistu, t.y.sugebëti pasisavinti ið aplinkos reikalin-gas medþiagas naujø molekuliø sintezei.Jau vienlàstelinës evoliucijos laikotarpiuturëjo formuotis aktyvus reagavimas á rei-kiamø maisto ar kenksmingø molekuliøkieká aplinkoje. Vëliau (tas „vëliau“ galëjobûti po milijonø metø nuo gyvybës rai-dos pradþios) atsiradus primityvioms làs-telës judëjimo galimybëms (pvz., raume-niniø baltymø prototipams), šis reagavi-mas išsiplëtojo á chemotaksá ar fototaksá,kai vienlàstis organizmas juda link gau-sesnio maisto ar ðviesos arba tolyn nuokenksmingo poveikio.

Susidarant daugialàsèiams organiz-mams ir prasidëjus làsteliø specializaci-jai, iš chemotaksio mechanizmo pradëjoformuotis uodimo ir skonio receptoriai irnosies bei burnos organai, ið fotosinte-zës ir fototaksio ðviesà absorbuojanèiøbaltymø – regëjimo receptoriai ir regëji-mo organas – akis. Ið susilietimo su kie-tais aplinkos kûnais ar susidûrimø su ki-tomis làstelëmis pradëjo plëtotis ir lytëji-mo pojûtis, ið kurio vëliau atsirado aplin-kos vibracijø pajautimas ir garsus jauèian-tis organas – ausis. Dalis làsteliø, panau-dodamos vienalàsèiø raumeninius balty-mø prototipus, specializavosi á raumeni-nes làsteles ir judëjimo organus.

Visø ðiø pojûèiø gauta informacija tu-rëjo bûti perduota judëjimo organus su-daranèioms raumeninëms làstelëms, kadorganizmas galëtø judëti atitinkama kryp-timi. Todël turëjo susidaryti nuo pojûèiøreceptoriø iki raumenø signalus perduo-danèios nervinës làstelës. Kadangi ið skir-tingø pojûèiø gauta informacija turëjo bûtisuderinama, pradëjo organizuotis ryðiaitarp nerviniø jungèiø, kurie stimuliavo irnervinës sistemos centro atsiradimà. At-siradus smegenø uþuomazgai ir tobulë-

jant ryðiams tarp nerviniø làsteliø, susifor-muodavo atsitiktiniø judesiø sekos ásimi-nimas, ir tai tapdavo paveldimais instink-tais. Kartu atsirado aplinkos ir jos pakiti-mø suvokimas ir orientavimasis toje ap-linkoje. Pagaliau tuos pojûèiø gautus sig-nalus reikëjo ásiminti, kad bûtø galima at-paþinti maistà ar prieðà, ávertinti aplinkà irpagaliau turëjo formuotis atitinkamos elg-senos pasirinkimo galimybë. Visa tai jauvedë prie màstymo uþuomazgø.

Dauginimasis ir savisauga

Kita bûtina gyvybës iðsilaikymo sàly-ga yra dauginimasis, kai esamas organiz-mas sukuria savo paties kopijas – naujoskartos palikuonis. Tai yra gana sudëtingasprocesas net vienalàsèiam organizmui,nes turi bûti nukopijuota visa genetinë in-formacija – DNR makromolekulë (-ës) ir pa-ruoðta daugybë maþø ir makromolekuliølàstelëms ir jos paskirstytos visoms nau-joms làstelëms. Visø ðiø makromolekuliøir maþø molekuliø sintezë negalëjo vyktivienu metu, nes iðeitø netvarkingas jø mi-ðinys ir negalëtø susidaryti naujø làsteliøstruktûros bei tvarkingai pasiskirstyti duk-terinëms làstelëms. Tai reiðkia, kad làste-lës dauginimosi procesas jau paèiojevienlàstelinës evoliucijos pradþioje turë-jo bûti reguliuojamas ir pabaigoje (iki da-bar) visø maþø molekuliø ir makromole-kuliø sintezë làstelëje tapo labai suderin-ta, t.y. reguliuojama.

Daugialàsèiuose organizmuose susi-formavo ne tik dauginimosi organai, betir dvi lytys, ir naujos kartos organizmasatsirasdavo tik susijungus atitinkamomslytinëms làstelëms. Tai buvo naudinga,nes làstelëse esantys du ne visai vienodigenomai leidþia organizmui lengviau ið-gyventi ávairesnëmis ar kintanèiomis ap-linkos sàlygomis. Nors toks dauginimosimechanizmas yra sudëtingas, taèiau jisyra efektyvus ir ávairinant organizmø ge-netinæ ávairovæ, o tai yra naudinga ir po-puliacijos išgyvenimui.

Kadangi dauginimasis yra bûtina orga-nizmø populiacijos iðlikimo sàlyga, tai ið-likti galëjo tik organizmai, sukûræ patikimàlytiniø làsteliø susijungimo-apvaisinimomechanizmà. Kartu dviejø lyèiø susidary-mas iðkëlë bûtinumà surasti kitos lytiespartnerá, o tai jau pareikalavo ne tik susio-rientuoti aplinkoje, bet ir subtiliau ávertintipartnerá. Galinèiuose judëti organizmuoseðis lyèiø genetinës informacijos apsikeiti-mas ilgainiui iðsiplëtojo á labai stiprø dau-ginimosi instinktà, stimuliuojamà hormo-nø, poravimosi metu daþnai nustelbiantávisus kitus organizmo poreikius. Negalin-èiuose judëti augaluose ar grybuose susi-kûrë savitas genetinës informacijos apsi-keitimo mechanizmas – sporø ar þiedadul-kiø sklidimas oru ar vandeniu.

Aplinkos ávertinimas, susiorientavimas


joje ir elgsenos plano sudarymas bei màs-tymo elementø atsiradimas tobulëjo ir dëlsavisaugos, kuriai susikûrë daug instink-tø ir atsirado stresinis organizmo mobili-zacijos mechanizmas.

Visa reguliavimo cheminiø ir biochemi-niø mechanizmø raida nuo vidinës bûse-nos reguliavimo hormonais ir aplinkos sà-lygø pakitimø pajautimo vyko vis tobulë-jant pirminiams atsako mechanizmams.Ðie pirminiai biocheminiai mechanizmaipereidavo á reguliavimà hormonais ir ner-viniø ryðiø sistemà, o didëjant smegenimsir formuojantis orientavimuisi aplinkoje irjos ávertinimui, kartu ir màstymui, tapo sme-genø funkcija. Taip galø gale iðsivystë to-buliausiai màstanti gyvybë – þmogus.

Raidos tikimybinë prigimtisStebint gyvybës formø ávairovæ ir jos

prisitaikymà prie ávairiausiø aplinkos sàly-gø, gali susidaryti vaizdas, kad tai vyko tiks-lingai ir, kai tik prireikdavo kokiø nors làs-teliø-organø, jos/jie tuoj buvo sàmoningaisukuriami. Deja, ir struktûrinë-anatominëgyvybës raida, ir reguliavimo-elgsenos rai-da vyko visai ne teleologiškai, o kaip atsi-tiktiniø mutacijø pasekmë. Kaip oligo- arpolimerø susidarymas, taip ir gyvybës plë-totë priklauso nuo vienos esminës aplin-kybës – ðiø procesø tikimybinës prigimties.Kitaip sakant, gyvybës susiformavimas irjos formø-organizmø ávairovë yra tikimybi-niø pakitimø grandinë. Ið daugybës atsi-tiktiniø pakitimø á tobulëjimà veda tik nedi-delë jø dalis, kuri yra naudinga iðlikimui, irjø iðsaugojimà nulemia natûrali atranka.Laiko tiems bandymams buvo pakanka-mai, o mutacijos yra pakankamai daþnos.Juk gëliø ir kitø augalø, taip pat ðunø, ka-èiø ir net stambesniø gyvûnø per keliolikatûkstantmeèiø þmonija iðvedë ðimtus veis-liø, kuriø kiekviena turi greièiausiai ne povienà pakitimà. Jos skiriasi ne tik dydþiu,kûno forma ar spalva, bet ir elgsena, po-linkiais, o tai jau yra susijæ su nervø siste-mos ir smegenø psichine veikla.

Kad atsirastø ar susidarytø naujos nau-dingos ir reikiamos funkcijos vykdytojas-organas, ávykdavo ðimtai ir tûkstanèiai á ak-lavietæ vedanèiø mutacijø. Be to, daugu-ma naudingø ir reikiamø funkcijø vykdyto-jai-organai susidarydavo dël daugelio mu-tacijø, kuriø atsiradimas tarpusavyje nebû-davo suderintas. Greièiausiai daugelis mu-tacijø ávykdavo anksèiau, nei atsirasdavojø naudojimo galimybë ar reikalingumas.Akivaizdþiai tai rodo mûsø – homo sapienssmegenø naudojimas prieð tûkstanèiusmetø ir dabar, nors smegenø galimybësgausinti, sisteminti þinias ir màstyti tada bu-vo ne maþesnës nei dabar.

Gyvybë egzoplanetoseAišku, kad antropinis principas gali re-

alizuotis ir kitø þvaigþdþiø planetose – eg-

zoplanetose, taèiau jose turi bûti sàlygos,bûtinos gyvybei atsirasti. Kokios tai sàly-gos?

Kaip matëme, gyvybei susidaryti bû-tinos makromolekulës, kurios turi plaukiotivandenyje, tad egzoplanetos pavirðiaustemperatûra turi bûti tokia, kad vanduobûtø skystas. Temperatûros intervalas,kuriame vanduo yra skystas, priklausonuo slëgio, kurá sukelia egzoplanetostraukos jëga, proporcinga jos dydþiui. Jeiegzoplaneta bûtø daug maþesnës masësnei Þemë, jos trauka bei slëgis bûtø ge-rokai maþesni ir vanduo iðgaruotø net iresant þemesnei nei 0°C temperatûrai, osilpna vandens garø ir dujinës atmosfe-ros trauka neiðlaikytø ir jie pasklistø á kos-mosà. Jei egzoplaneta bûtø daug dides-nës masës nei Þemë, jos trauka bei slë-gis bûtø gerokai didesni ir vanduo bûtøskystas net esant pastebimai aukštesneitemperatûrai nei 100°C. Tokioje aukštojetemperatûroje ir didelio slëgio vandeny-nø gelmëse prie ugnikalniø randama bak-terijø, tad ir egzoplanetose galëjo (gali argalës) atsirasti paprasèiausia gyvybë. Kadegzoplanetos temperatûra bûtø ne þe-mesnë kaip 0°C ir ne aukðtesnë kaip100°C, jos atstumas nuo savo þvaigþdësturi bûti grieþtai apibrëþtas, o þvaigþdësspinduliuotë ne per daug intensyvi.

Be to, jei masyvios egzoplanetos gra-vitacinë trauka didesnë nei Þemëje, tai tendaugialàsèiai gyvûnai ir medþiai bei au-galai turëtø bûti þemesni nei Þemëje, jø„kojos“ greièiausiai bûtø trumpesnës irtvirtesnës, o gal jie bûtø ir visai bekojai (irprieðingai). Tad tokioje egzoplanetoje gy-vybë vargu ar galëtø iðsirutulioti iki sudë-tingos ir protingos.

Taèiau, jei egzoplanetoje gyvybë ir ga-lëtø atsirasti, ar ji bûtø protinga, ar panaðiá mûsø, atsakyti neámanoma, nes, kaip mi-nëta, gyvybës susidarymas ir raida yra ti-kimybinis procesas, o atranka priklausonuo daugelio egzoplanetos sàlygø. Jukegzoplanetose, esant kitokiems organo-geniniø ir kitø elementø kiekio santy-kiams, gali susidaryti kitokios maþos mo-lekulës ir monomerai, tada susidarys ir ki-tokios makromolekulës bei kitokia nei Þe-mëje gyvybë ir organizmai. Netgi jei ma-þos molekulës ir monomerai susidarytøpanaðûs kaip ir Þemëje, dël makromole-kuliø susidarymo ir jø pakitimø-mutacijøtikimybinio pobûdþio gyvybës formos irorganizmai gali susidaryti kitokie. Tenykð-tës gyvybës atsitiktiniai-tikimybiniai paki-timai bûtø atrenkami pagal jø naudingu-mà iðgyventi egzoplanetos sàlygomis, tadgali skirtis ir làstelës sandara, ir jos dau-ginimosi bûdas. Greièiausiai turëtø skir-tis ir daugialàsèiø organizmø formos.

Dar vienas egzoplanetos gyvybës ga-limo skirtingumo nuo mums áprastinës gy-vybës pavyzdys yra ir Þemëje. Vandeny-

nø gelmëse prie ugnikalniø yra randamabakterijø, naudojanèiø biologiniø moleku-liø sintezei ne vandens H2O, o sieros van-denilio molekules H2S ir todël iðskirian-èias ne deguoná, bet sierà. Nors „sieros“gyvybë nëra tokia efektyvi kaip „deguo-ninë“, nes gaunama labai maþa energija,bet paprasèiausios gyvybës formos visdëlto yra ámanomos ir gali bûti, kad ðiosbakterijos yra pirmøjø gyvybës formø Þe-mëje palikuonys. Jei egzoplanetose sie-ros vandenilis yra pagrindinë atmosferossudëtinë dalis, tai joje gyvybë gali formuo-tis ðiø molekuliø pagrindu.

Iki ðiol labai populiarus mitas, jog gy-vybë á Þemæ buvo atneðta ið kosmoso me-teorito, kometos ar asteroido, nors juosegyvybei atsirasti nëra sàlygø. Tada liekaklausimas, kodël tame dangaus kûne-eg-zoplanetoje, ið kurios gyvybë pateko á ko-metà, meteorità ar asteroidà, galëjo atsi-rasti gyvybë ar bent jai reikalingos makro-molekulës, o Þemëje negalëjo.

Be to, visai neaišku, kaip á tas kome-tas, meteoritus ar asteroidus ið tos plane-tos pateko makromolekulës ar net làste-lës, nes savaime atskilti nuo planetos jiegalëjo tik esant labai aukðtai jos tempera-tûrai arba smogiant á planetà kitam dan-gaus kûnui. Be to, kyla klausimas, kaip to-se kometose, meteorituose ar asteroiduo-se išsilaikë làstelës ar jos makromoleku-lës, nes net kosmoso vakuume per milijo-nus metø jos turëjo suirti veikiant tarp-þvaigþdinei ðviesai ar kosminëms dale-lëms. Pagaliau jei kaþkokiu bûdu làstelësar jø makromolekulës ir iðsilaikë, kol priar-tëjo prie Þemës, tai kaip jos nesudegusios– nesuirusios iki atomø pasiekë Þemës pa-virðiø, nes, skriedamas didþiuliu greièiu peratmosferà, gyvybæ neðantis dangaus kû-nas tiek ákaista, kad net jo pavirðius iðsily-do, o maþesnieji iðvis sudega. Tad ið kos-moso atkeliauti á Þemæ gyvybei net teorið-kai neátikëtina. Taèiau svarbiausia, kad iðkosmoso atkeliauti gyvybei nebuvo jokioreikalo, nes paèioje Þemëje sàlygos atsi-rasti gyvybei buvo puikios.

Antropinis principasKaip matëme, gyvybës struktûroms

susidaryti ir funkcionuoti yra bûtinos mak-romolekulës ir aplinka – vanduo, kurie su-sidaro tik iš organogeniniø – „biologiniø“atomø. Kad galëtø susidaryti tokiø savy-biø organogeniniai atomai, turëjo bûti su-derinti elementariøjø daleliø ir jas suda-ranèiø subdaleliø – kvarkø masës, krûviai,sukiniai ir kiti parametrai, o sàveikos tarpjø bûti reikiamo stiprumo. Net ir nedideliselementariøjø daleliø savybiø ir jø sàvei-kø skirtumas nuo esamø mûsø Visatojejau turëtø keisti atomø-elementø savybes(ar net iðvis jie nesusidarytø) ir tada var-gu ar bûtø atomø-elementø, kurie atitiktøorganogeniniø atomø savybes ir sudary-


tø tinkamas gyvybei molekules, rei-kiamà skystá ir makromolekules.

Esant suderintoms elementariøjødaleliø ir kvarkø masëms ir gravitaci-nëms traukos jëgoms, per milijardusmetø mûsø Visatoje susiformavo pir-minës þvaigþdës, kuriose didþiulëjetemperatûroje vyko ávairios termob-randuolinës reakcijos ir susidarë vi-sø periodinës sistemos atomø, taippat ir organogeniniø, branduoliai. Iððiø branduoliø ir elektronø susidarëatomai, taigi ir organogeniniai, kuriepasklido Visatoje ir ið jø vël susidarënaujosios þvaigþdës, susibûrusios ágalaktikas, tarp kuriø buvo ir Paukð-èiø Takas, o jo pakraðtyje (bûtent pa-kraðtyje) susiformavo Saulës sistema,kurioje nei per dideliu, nei per maþuatstumu atsirado Þemë. Kadangi Þe-mëje buvo tinkamos sàlygos, tai ið ðiøorganogeniniø – „biologiniø“ atomøsusidarë makromolekulës ir vanduo,bûtini gyvybei atsirasti ir plëtotis.

Prieš daugiau nei tris su puse mili-jardø metø Saulës sistemos planetojeÞemëje buvo ypatingai suderinta ðvie-sos stiprumas, temperatûra, vandenskiekis, atmosferos ir pavirðiaus uolenøsudëtis, Þemës traukos-gravitacijosstiprumas ir sukimosi apie Saulæ peri-odas. Visa tai lëmë, kad Þemëje prasi-dëjo ne tik „negyvø“, bet ir maþø orga-niniø molekuliø sintezë, o ið jø jau sin-tetinosi oligomerinës ir makromoleku-lës. Dël atsitiktiniø pakitimø, nulemtømakromolekuliø kopijavimo klaidø-mu-tacijø ir jø atrankos, vis tobulëjant mak-romolekulëms, susikûrë (pro)làstelës irnatûralios atrankos dëka prasidëjo gy-vybës formavimasis – evoliucija. Tokiu„bandymø ir klaidø metodu“ save vistobulindama gyvybë sukûrë màstantáþmogø (homo sapiens), ir tai buvo ant-ropinio principo realizavimasis.

Atsiradæs prieð keliasdeðimt tûks-tanèiø metø þmogus iš pradþiø tik rû-pinosi, kaip jam prasimaitinti ir apsi-saugoti nuo pavojingø þvëriø ir gam-tos iððûkiø. Taèiau nuo kitø didþiøjøgyvûnø jis iðsiskyrë ne tik sugebëji-mu pastebëti ir ásiminti aplinkoje vyks-tanèius procesus, bet medþioklei ir ki-tokiam maistui ásigyti naudoti ánagius,iš pradþiø tiesiog radæs kietus, smai-lius daiktus, o vëliau pradëjæs juosapdoroti ir net konstruoti akmeninius,o vëliau metalinius árankius. Atsiradussugebëjimui judesiais, garsais, kalbaperduoti savo gamybos patirtá kitiemsgentainiams, apsikeisti su jais paste-bëjimais apie vyksmus aplinkoje, pra-dëjo plëtotis ir gebëjimas abstrakèiaiásivaizduoti aplinkà, joje vykstanèiusprocesus. Stebëdamas Þemës ir dan-gaus kûnus, matydamas savo silpnu-

mà ir bejëgiðkumà prieð gamtos sti-chijø ðëlsmà, pradëjo manyti, kad pa-saulá tvarko ir valdo turintys galingøjëgø dievai. Vis dëlto ið tûkstantme-èiø aplinkos stebëjimø pradëjo for-muotis vykstanèiø ir pasikartojanèiøprocesø dësningumø suvokimas irnet gebëjimas juos numatyti. Todëlneiðvengiamai turëjo prasidëti svars-tymai, kodël taip yra, ir plëstis supan-èio pasaulio suvokimas.

Jau senovës Graikijos filosofaiprieð tris tûkstanèius metø svarstë, iðko sudarytos visos medþiagos, kasvyksta medþiagai kintant, kur dingstamedþiaga jai degant. Demokritas ið-këlë mintá, kad visos medþiagos su-darytos ið maþiausiø daleliø, kuriosdaugiau negali bûti dalomos, ir todëljas pavadino a’tomais (gr. tomos – da-lis). Taèiau tobulëjant ir pleèiantis tyri-mams, daugëjant duomenø apie me-dþiagø sandarà, gilëjant atomø (ir mo-lekuliø) supratimui paaiðkëjo, kad iratomas yra dalomas, nes jis sudary-tas ið elementariøjø daleliø – stabiliøprotonø, neutronø ir elektronø, o ðios(ir kitos nestabilios) elementariosiosdalelës toliau yra dalomos, nes yra su-darytos ið kvarkø (o kas toliau ...?).

Taigi, pats bûdamas materija,Þmogus paþásta ir svarsto apie ma-terijos fundamentines savybes ir Vi-satos sandarà bei jø kitimà. Tad kaipantropinio principo iðvadà, o gal kaipantropinio principo kità formuluotæ,galima sakyti, kad „Pati nuostabiau-sia materijos savybë yra sugebëjimaspaþinti save“.

Stebëtina yra tai, kad ta materijosdalis – protingasis þmogus – homo sa-piens, kuris savo màstymu sugeba su-prasti tiek materijos smulkiausià san-darà, tiek aprëpti Visatos didybæ, – patiyra nesuvokiamai maþesnë uþ Visa-toje esamà materijà ir atsirado Paukð-èiø Tako, vienos ið milijardø galaktikø,pakraðtyje esanèios þvaigþdës – Sau-lës maþoje planetoje – Þemëje. Ir koksnesuvokiamai (bent kol kas) nuosta-bus yra tas darinys – smegenys, ku-riuo aiškinamasi, kas yra materija ir Vi-sata (Visatos?). Tad nenuostabu, kad„antropinei“ materijai sukurti ðá stebuk-là – stebëtojà (kaip sako fizikai) reikë-jo daugiau kaip trylikos milijardø me-tø ir daugybës milijardø bandymø Vi-satoje (ar net skirtingø Visatø iðban-dymø), ið kuriø tik vienas buvo pavy-kæs (o gal labai nedidelë tø bandymødalis, jei Visatoje yra ir kitø protingøgyvybiø).

Globaliame pasaulyje neámanoma ið-likti vietoje: visa þmogiðkoji egzistencijatampa nuolatiniu maratonu, lenktynëmisdël informacijos, kova dël gyvenamosioserdvës. „Globalizuotas“ þmogus tarsi ne-gyvena, o „bëga“ per gyvenimà, tampasavo paties gyvenimo turistu, nesugeban-èiu ásitvirtinti në viename bûties taðke. Glo-balizmas pavertë mûsø pasaulá vartojimoobjektu, o mus paèius – tobulais vartoto-jais, o vartotojø visuomenëje þmonësskirstomi á esanèius „aukðèiau“ ar „þe-miau“ pagal jø mobilumo lygá – pagal lais-væ rinktis, kur bûti. (Globalizacija. Pasek-mës þmogui / Zygmund Bauman; Vilnius:Apostrofa, 2007).

Globalizmas – tai ne tik madinga so-cialinë-politinë sàvoka. Tai – pasaulio me-taideologinis ir makrostrateginis treèiojotûkstantmeèio projektas, kuris savyje sle-pia akivaizdþià grësmæ visos visuomenësegzistencijai. Ir toji grësmë yra ne maþiaureali bei gàsdinanti nei, tarkim, nacional-socializmo ar islamo fundamentalizmo ási-galëjimo pavojus.

Dar vienas svarbus (o gal ir lemiamas)pasaulio globalizacijos veiksnys – kapita-listinës santvarkos ásigalëjimas. V.Rubavi-èius knygoje „Postmodernusis kapitaliz-mas“ teigia, jog postmodernybë turi bûtitraktuojama kaip naujas ið modernybës ky-lantis, kai kuriuos jos bruoþus iðsaugan-tis, paneigiantis bei keièiantis visuomenësbûvis. Tas bûvis laikomas kapitalizmo sta-dija, kuriai bûdingas visa apimantis gyvy-bës suprekinimas ir suiðteklinimas. Vëly-voji modernybë siejama su tuo kapitaliz-mo tarpsniu, kai iðugdoma vartojimo ir var-totojø visuomenë, o vartojimas tampa „na-tûralia“ socialinës organizacijos, socialiniøryðiø ir tapatumø kûrimo priemone, kultû-rai virstant gamybine jëga ir neiðsenkan-èiu kultûriniø „iðtekliø“ aruodu. Ásigalëjæskapitalizmas ne tik suprekino visuomenësvertybes, pats þmogus nuo ðiol traktuoja-mas kaip tam tikra prekë, tam tikras „þmo-giðkøjø iðtekliø“ vienetas. Þmogaus bei gy-vybës suprekinimas ir suiðteklinimas vyks-ta nepaliaujamai, skleidþiant jo iðsilaisvi-nimo ið kultûriniø, socialiniø ir prigimtiniøar gamtiniø apribojimø idëjà. Kapitalistinës

Kelionës Jolanta MICHALOVSKAJA


santvarkos sëkmë ið esmës priklauso nuokastinës segregacijos lygio: kuo labiau pa-siturinèiøjø kapitalistø kastos nariai atskirtinuo „þmogiðkøjø iðtekliø“, tuo „paþanges-në“ yra visuomenë, tuo dràsiau ekonomis-tai gali skelbtis sukûræ tobulà pinigø srau-tø pusiausvyra paremtà pasaulá.

Kad ir kiek daug dabar bûtø kalbamaapie globalizacijà ir jos poveiká þmoniø pa-sauliui, apie „kovà su globalizacija“ ir „an-tiglobalizacinius“ judëjimus, maþai kas iðtiesø turi bent koká supratimà, kà ðis termi-nas apibrëþia ir kokià prasminæ visumà ga-lëtume jam priskirti. Kas yra globalizacija,kodël ji yra pavojinga (jeigu apskritai yrapavojinga), kokiais bûdais galëtume prie-ðintis globalizacijai? O gal globalizacija taitik kitas, neiðvengiamas visuomenës vys-tymosi etapas ir kova su globalizacija to-lygu kovai su visuomenës evoliucija? Ta-èiau pirmiausia turime iðsiaiðkinti, kada irkaip prasidëjo globalizacijos procesas.

Ankstesniais laikais þmonës buvo pri-riðti prie maþo þemës lopinëlio – savo gim-tojo kaimo arba miestelio, kuriame gim-davo, kovodavo uþ bûvá kasdieniná ir tojepaèioje þemëje atguldavo amþino poilsio.Kelionës, iðvykos ið gyvenamosios zonosbuvo retos ir greièiau priverstinio charak-

terio: keliaujama buvo tada, kai nebuvogalima to iðvengti, esant primygtinei bû-tinybei. Niekas nekeliavo „savo malonu-mui“, o bastûnai buvo laikomi þemiausiavisuomenës kasta. Visà gyvenimà praleis-damas toje paèioje vietoje, þmogus su jasusigyvendavo, taip sakant, „áleisdavoðaknis á gimtàjà þemæ“. Socialinë tokiosëslaus þmogaus integracija buvo abso-liuti. Þmogus nebuvo individas, jis visa-da buvo socialinis vienetas. Individuali bû-tis buvo neatskiriama nuo bendruomeni-nës bûties. Þmogus niekada nebuvo tikjis pats: jis visada buvo suvokiamas kaipkaþkieno vyras ar þmona, duktë ar sûnus,brolis, sesuo, sûnënas, pusbrolis ir t.t. Vi-sas bendruomenës gyvenimas buvo pa-grástas ðiais intersubjektyviais ryðiais.Þmonës pasikliaudavo vienas kitu, nes þi-nojo, kad atskirti nuo bendruomenës, pa-smerkti vienatvei neiðvengiamai þûtø. Gy-venimas buvo per sunkus, kad individasgalëtø net màstyti apie „individualumà“,„nepriklausomybæ“ arba „laisvæ“. Tokiossàvokos galëjo ateiti á galvà nebent be-proèiui. Tokiø beproèiø, be abejo, buvo.Jie atsiskirdavo nuo bendruomenës ir gy-vendavo kaip vieniðiai, taèiau tai atsitik-davo labai retai ir greièiau net laikytinamarginaliniu reiðkiniu nei iðimtimi.

Mes nuolat keliaujame, o jeigu tik uþ-sibûname ilgesniam laikui toje paèioje vie-toje, jauèiamës suvarþyti, pririðti, atplëðtinuo tikrovës. Mes trokðtame „pamatytipasaulá“ (lyg bûdami savo namuose pa-saulio nematome). Judëjimo, kelionës il-gesys neleidþia mums nurimti ir laiko nuo-latinëje átampoje. Net jei mes keliaujametik savaitgaliais prie jûros ar per atosto-gas á daugeliui lietuviø beveik jau gimtàja

tapusià Turkijà, mes nekantraudami lau-kiame to jaudinanèio momento, kai pa-judësime, atitolsime nuo namø, prisipil-dysime naujø vaizdø, kvapø, áspûdþiø. Vi-si mes arba esame turistai, arba svajoja-me turistais bûti. Tiems, kurie „gali sau leis-ti“ daug ir nevarþomai keliauti, pavydima,jie iðdidþiai þiûri á kitus, lyg saugotø kaþ-kokià paslaptá, lyg tik jiems bûtø matomas„tikrasis pasaulio veidas“, lyg tik jie þino-tø, kà reiðkia bûti laisvam. Nenumaldomatechnikos paþanga leidþia mums vis to-liau ir vis greièiau keliauti. Pati atstumo sà-voka neatpaþástamai transformavosi: da-bar visai nebeaiðku, kas yra „toli“, o kas –„arti“, nes tapo ámanoma apkeliauti visàpasaulá per labai trumpà laikà, tuo tarpuanksèiau paprasèiausia kelionë á gretimàkaimà uþtrukdavo keletà dienø ar net sa-vaièiø, tokiai kelionei ruoðdavosi, net atlik-davo specialius magiðkus ritualus, skirtusapsaugoti keliaujantá ir padëti jam sëkmin-gai gráþti namo. Ðiandien þmonëms, ro-dos, jau nepakanka keliauti kuo toliau nuonamø, pasinerti á nesibaigianèià kelionæ:dabar jau vis daþniau kalbama apie kelio-nes á mënulá ar net á kitas planetas. Þmo-gus taip trokðta keliauti, kad net yra pasi-ruoðæs rizikuoti savo gyvybe, palikdamassavàjà planetà ir pasinerdamas á nesve-tingas Visatos platybes.

Savo knygoje „Globalizacija. Pasek-mës þmogui“ Zygmundas Baumanas ið-sako mintá, kad bûti „lokaliam“ globalizuo-tame pasaulyje yra socialinio atskirtumoir nuosmukio þenklas. Z.Baumanas kalbaapie lokalios erdvës praradimà, savotiðkàerdvinæ segregacijà, kuri ðiuolaikinëje vi-suomenëje pakeitë rasinæ ar lytinæ segre-gacijà. Tuo metu, kai „visuomenës grieti-nëlë“ (privilegijuoti visuomenës sluoks-niai), turèiai vis labiau iðpleèia savo átakoszonas ir uþgrobia aplinkines teritorijas beiágauna neribotà laisvæ judëti, þemesniø kla-siø þmonës vis labiau áspraudþiami ir apri-bojami savo gyvenamosios vietos, jø ju-dëjimas yra grieþtai ribojamas ir kontro-liuojamas (migracijos tarnybø, muitinës irt.t.). Pinigai suteikia galios, o pirmiausia –galios laisvai judëti ir plësti „gyvenamàjàzonà“. Uþgrobdami ðià erdvæ, valdantiejipinigus ágauna ir valdþià toje erdvëje áka-lintiems þmonëms. Kai „nuotoliai nieko ne-bereiðkia“, sako Z.Baumanas, tai ir nuo-toliø atskirtos vietovës nebetenka savosprasmës. Ðitai vieniems pranaðauja lais-væ kurti prasmes, o kitus pasmerkia be-prasmybei. Ðiuo metu vieni panorëjæ galiiðvykti – nesvarbu, ið kokios vietovës, okiti bejëgiðkai stebi, kaip ta vienintelë jøgyvenimo vietovë slysta jiems ið po kojø.

Z.Baumanas keliautojus skirsto á dvi„kategorijas“ – turistus ir bastûnus. Turis-tai keliauja todël, kad jiems tai patinka,nes to reikalauja jø ðirdis. Jie girdi naujø

Šiomis dienomis visi mes judame. Kaþkur keliaujame,skubame. Net mûsø fiziniams kûnams liekant toje paèiojevietoje, toje paèioje fizinëje erdvëje, dauguma mûsø nuolat„keliauja“ informaciniu srautu, „bastosi“ kibernetinëjeerdvëje, „klajoja“ pasauliniame interneto voratinklyje. Tadbent jau dvasiðkai visi mes esame keliautojai.

fenomenas


toliø ðauksmà ir iðkeliauja, kai horizontepamato naujos patirties paþadà. Toká tu-rizmà Z.Baumanas apibrëþia kaip teigia-mà keliavimo matmená. Turistai keliaujatodël, kad pasaulis yra jiems pasiekiamasir viliojantis, jie jauèiasi jame laisvi ir pasi-tiki savo galimybëmis paþinti tai, kà ke-lionë atveria jø akims. Tuo tarpu bastûnaine keliauja, o tarsi valkatauja. Bastûnainegali uþsibûti vienoje vietoje, bet ne to-dël, kad juos vilioja pasaulis kaip atsive-rianti naujos patirties perspektyva, bet to-dël, kad jø pasaulis, toji vieta, kurioje jietuo metu yra, yra jiems nepakeliamai ne-svetinga ir atðiauri. Bastûnai niekur ne-gali apsistoti ilgam, nes niekur nëra lau-kiami ir niekur patys nieko nelaukia. Ke-lionë tampa narkotiku, kurio reikia vis dau-giau, bet ne tam, kad pajustø malonu-mà, bet tam, kad iðsivaduotø nuo kan-èios, nuo slegianèios „vis dar esu èia“kasdienybës. Taigi turistai keliauja todël,kad jie to nori, o bastûnai – todël, kad jieneturi kitos pakenèiamos iðeities.

Gyvename globaliame postmo-dernizmo pasaulyje, kuriame kelionë iðpaprasto judëjimo erdvëje ar persikëlimoá kità vietà virsta fantomine metakelionebe pradþios ir pabaigos, be tikslo, be erd-vës ir laiko. Keliautojas tampa bastûnu,pasmerktu beprasmiðkai klajoti bekrað-tëmis megapolio erdvëmis. Ir, nors kiek-viename mieste tokiø bastûnø rastumetûkstanèius, kiekvienas jø yra vieniðas sa-vo menkoje egzistencinëje niðoje. Jie ne-pastebi nei vienas kito, nei kitø þmoniø, irkitiems taip pat yra nematomi. Bastûnusstebi ir seka tik pats megapolis – nieka-da nemiegantis, besielis ðiuolaikinis plie-no ir stiklo miestas, kuriame taip lengvapasiklysti ir taip sunku atrasti kelià namo.

Z.Baumanas pasaulio globalizacijosprocesà taip pat sieja su totalia visuo-menës kompiuterizacija ir informaciniøtechnologijø bei „mass media“ ásigalio-jimu. Mûsø visuomenëje, anot Z.Bauma-no, informacija tampa árankiu, priemo-ne valdyti mases ir ágauti neribotà val-dþià tiems, kurie siekia iki begalybësplësti savo átakos zonas bei taip apribotidaugumos laisves. Apie kompiuterizaci-jos pavojus kalba ne tik Z.Baumanas.Postmodernistas, filosofas ir sociologasÞ.F.Lijotaras detaliai analizuoja socialineskompiuterizacijos pasekmes. PasakÞ.F.Lijotaro, kompiuteriai paveikë (ir darpaveiks) þiniø plitimo kelius ne maþiaunei kaþkada paveikë transporto ar „massmedia“ atsiradimas. Kompiuteriai ne tikpakeièia operavimo informacija bûdus,bet taip pat paveikia ir paèios informaci-jos vidinæ struktûrà. Þ.F.Lijotaras išskiriakelis labai svarbius visuomenës kompiu-terizacijos aspektus. Pirmiausia pasikei-èia pats þmogaus santykis su informa-

cija: þinojimas nuo ðiol nebëra vien tiksmalsumo patenkinimas ar priemonë uþ-valdyti pasaulá, bet yra suprantamas kaiptam tikra ádarbinta pinigø suma, kuriostikslas – „gaminti“ dar didesnius pinigus.Antra, informacija tampa kartu ir pagrin-dine gamybos varomàja jëga, ir preke,kuri pamaþu tampa esminiu kovos dëlvaldþios objektu. Treèia, Þ.F.Lijotaro ási-tikinimu, ðios technologiniø pokyèiø pa-sekmës ið esmës keièia mokslo, litera-tûros ir kitø menø þaidimo taisykles. Tokspokytis „postmoderniame bûvyje“ ávar-dijimas kaip nepasitikëjimas metapasa-kojimais, t.y. universalumo pretenzijagrástais bandymais suteikti ávairioms per-spektyvoms bendrà pamatà.

Mûsø laikais áprasta net patá gyveni-mà suvokti kaip „kelionæ“. O kà reiðkiapaèià kasdienybæ, patá persikëlimà ið vie-nos dabarties akimirkos á kità suprastikaip kelionæ tarp gimimo ir mirties? Gi-mimo akimirka ðiuo atveju yra kelionëspradþios taðkas, kai mes tarsi atsiranda-me ið nebûties, o tada visà gyvenimà ne-numaldomai judame link kelionës tikslo– mirties, kurioje iðtirpstame, nugrimzdæá nebûtá. Taip mes gráþtame á pradþià, gráþ-tame namo po ilgos ir varginanèios ke-lionës. Mes negalime rinktis kelio pra-dþios ar laiko, kada pradëti kelionæ, mû-sø kelias yra nulemtas paslaptingos liki-mo valios. Mes neþinome, kada bei kaippasibaigs kelionë, bet nujauèiame ne-numaldomà pabaigos artumà. Kelionësper gyvenimà fenomenà apmàstë gyve-nimo filosofija, egzistencializmas bei fe-nomenologija.

Ástabià kasdienybës kelionës interpre-tacijà pateikia Dþeimsas Dþoisas savo vei-kale „Ulisas“. Kritikai prilygina ðá kûriná ne-mariajai Homero „Odisëjai“, kuri atsklei-dë esminius antikos þmogaus gyvenimoprincipus. Taip ir „Ulise“ mes matome,kaip þingsnis po þingsnio, mintis po min-ties skleidþiasi ðiuolaikinio þmogaus gy-venimo kelionë, sutelpanti vienos dienosrëmuose. Pagrindinis romano veikëjaskeliauja Dublino gatvëmis: dienà jis pra-leidþia leidykloje, kavinëse, kapinëse, pa-jûryje, gimdymo namuose. Ið pirmo þvilgs-nio paprasta banalaus þmogaus banalibanalaus gyvenimo diena atskleidþia so-cialinius, moralinius, religinius, seksuali-nius, etinius ðiuolaikinio þmogaus gyve-nimo principus. Ðiame romane fizinë ke-lionë Dublino gatvëmis transformuojasi ápaslaptingà kelionæ po vidiná þmogauspasaulá, kuriame susipina sàmonës ir pa-sàmonës srautai, instinktai ir jausmai, tik-rovë ir fantazija.

Kiek kitokià gyvenimo kelionës inter-pretacijà matome R.Muzilio romane„Þmogus be savybiø“, kurio pagrindinisherojus, jo paties þodþiais tariant, „pasi-

ëmë metus atostogø ið savo gyvenimo“tam, kad atrastø save ir „ágautø savybiø“,keliaudamas po pasaulá ir bendraudamassu „reikalingais þmonëmis“. Ar Ulrichasyra turistas, ar bastûnas? Manau, jis grei-èiau turistas, pirmapradis keliautojas, ieð-kantis savæs bekraðèio pasaulio platybë-se, bandantis iðgirsti, kà tas pasaulis no-ri jam pasakyti, pamatyti tai, kà pasaulisturi parodyti. Nors romano pavadinimastarsi uþsimena, kad pagrindinis herojus„neturi savybiø“ (o tai mûsø savybiø per-tekusiø þmoniø visuomenëje yra neabe-jotinai baisiausia nuodëmë), skaitant ro-manà atsiskleidþia, kad Ulrichas yra tik-resnis þmogus nei dauguma veikëjø, sukuriais jis susiduria savo kelionës metu,nes jis yra atviras pasauliui ir laisvas nuoutilitaristiniø prietarø.

Postmodernioji filosofija atvërë nau-jas ðiuolaikinio þmogaus globalizuotamepasaulyje koncepcijas. Mûsø jau minë-tas „postmodernistas par excellence“Þ.F.Lijotaras savo knygoje „Postmo-dernus bûvis“ nagrinëja ðiuolaikinio(postmoderniojo) pasaulio bûklæ, post-modernaus bûvio charakteristikas beiproblemas, su kuriomis susiduria þinoji-mo legitimacija postmoderne. PasakZ.Baumano, Þ.F.Lijotaras kaip niekas ki-tas atsakingas uþ tai, kad nauja pasau-lëþiûra ágavo savo vardà.

Postmodernus bûvis ið tiesø gali bûtisiejamas su konkreèiais pokyèiais tech-nikos raidoje, visuomenës sanklodoje, in-telektualø lûkesèiuose, pagaliau – þmo-gaus santykio su pasauliu vaizdinyje ap-skritai. Analizuojant mûsø amþiaus istori-jà, perþvelgiant socialinius pokyèius beisparèià technologijos raidà, galima atrastikonkreèias „postmodernios problemati-kos“ iðkilimo prieþastis. O postmo-derniosios eros pradþia neiðvengiamaisiejasi su globalizacijos ásigalëjimo era.Ið tikrøjø, moderniojo ir postmoderniojomàstymo ásigalëjimas, pasak M.Vëberio,atvërë galimybæ „atkerëti pasaulá“: ið pa-saulio pasitraukë dievai, kurie tradicinëjevisuomenëje lëmë konkreèius pasauliomatymo bûdus bei átvirtino ribotas elge-sio modeliø galimybes.

Visais laikais keliauti þmogui buvo ne-lengva uþduotis. Dar sunkesnë yra ðiuo-laikinio þmogaus kelionë postmo-derniame globalaus chaoso pasaulyje.Mes þinome, kur ir kada prasideda mûsøkelionë. Bet niekas neþino, nei kada, neikur ji pasibaigs. Belieka tik kantriai keliautiper gyvenimà ir stebëti pro traukinio lan-gus prabëganèius besikeièianèio pasau-lio vaizdus. Mes negalime pasirinkti, kurir kada keliauti, bet galime pasirinkti, arbûsime abejingi savo gyvenimo kelionësstebëtojai, ar aktyvûs keliautojai, keièian-tys postmodernaus pasaulio realybæ.


Atsisveikinome su ilgame-èiu „Mokslo ir gyvenimo“ þur-nalo darbuotoju biologu Algir-du Mackevièiumi (1936–2011).Þurnale pradëjo bendradar-biauti dar dirbdamas MA Zoo-logijos ir parazitologijos institu-to vyr. laborantu. Atsakinëjo áskaitytojø laiðkø klausimusgamtos mokslø temomis.Anuomet vieno populiariausiøLietuvoje þurnalø – „Mokslo irgyvenimo“ paðtas buvo labaigausus. Dalis A.Mackevièiausádomiausiø atsakymø patekda-vo á þurnalo puslapius. 1968 m.jis kvieèiamas dirbti á redakci-jos gamtos mokslø skyriø. Be-veik per tris deðimtmeèius dar-bo jo pamëgtame þurnale pa-rengë spaudai pluoðtà straips-niø. Dienos ðviesà tada iðvydomûsø garsiøjø gamtininkø Ma-rijos Natkevièaitës-Ivanauskie-nës, Augustino Maèionio, Rièar-do Kazlausko, Antano Levicko,Antano Nedzinsko ir dauge-lio kitø publikacijos.

Graþi draugystë jásiejo su prof. Tadu Iva-nausku, kuris kadaiseá medþioklæ Punios ði-le pasikviesdavo irAlgio tëvà. Kurá lai-kà dirbæs T.Ivanaus-ko ákurtame zoologi-jos sode Kaune,A.Mackevièius èia ga-lutinai pasiryþo studijuoti zo-ologijà. O tapæs zoologu ir ra-ðydamas pirmàjá straipsná„Mokslui ir gyvenimui“ apie ið-kamðø darymà, nuveþë já pa-skaityti T.Ivanauskui á Kaunà: rû-pëjo pasitarti, kaip iðmokti ra-ðyti populiariai. Tada ir iðgirdogarsiàjà mokslininko frazæ: „ra-ðyk taip, kad ir piemuo supras-tø, ir profesorius neprikibtø“. Be-je, A.Mackevièiaus darytospaukðèiø iðkamðos iki ðiol yraT.Ivanausko zoologijos muzie-juje Kaune. Vëliau Algis buvodokumentinio pilnametraþio ki-no filmo „Tadas Ivanauskas“(1972) scenarijaus bendraauto-ris. Vienas ið knygos „Tadas Iva-nauskas“ (1976) autoriø.

Algirdas MackevièiusIn memoriam

Algis Mackevièius – kaunie-tis. Penktas vaikas ðeimoje. Sa-vo atsiminimø rankraðtyje mi-ni, kad jo tëvas Pranas prieð-kario metais buvo Kauno I gais-rininkø komandos vado pava-duotojas, apdovanotas visølaipsniø garbës kryþiais uþ gy-vybës gelbëjimà. „Jis ir mirë gel-bëdamas mûsø ðeimà didþiojoKauno potvynio metu 1946 m.“,– raðo Algis. Tolimesnis jo ke-lias iki gamtininko diplomo, galisakyti, akmenimis grástas. Anks-ti paragavo darbininko duonos.

je, biologijos bruoþai ir versloperspektyvos“ (neginta). Kelijo straipsniai apie upines në-ges buvo publikuoti „Moksleir gyvenime“. Ið viso mûsø þur-nale ir kituose leidiniuose pa-skelbë apie 150 moksliniø irmokslo populiarinimo straips-niø; kai kurie jø pasirodë ir uþ-sienio spaudoje.

Ir dar – vadovëlio „Medþio-tojo vadovas“ (1980), knygøserijos „Þemë ir kosmosas“(1976–1980), „Darþovës...“

(1993) bendraautoris;mokymo priemoniø –diafilmø „Naudingipaukðèiai“, „Gyvûnøgloba“ autorius. Reda-gavo keliolika Lietuvosgamtos apsaugosdraugijos leidþiamømetodiniø leidiniøapie gamtosaugà,ekologiná ðvietimà

ir kt.Nuo 1972 m. jis

Lietuvos þurnalistøsàjungos narys. Kaip

þurnalistas ir gamtinin-kas „Moksle ir gyveni-

me“ paskelbë serijà ádo-miø paþintiniø straipsniø iðsavo kelioniø – ekspedici-jø á Centrinæ Azijà ir Tolimuo-

sius Rytus. Kartais á tokiasekspedicijas kartu vykdavo irjo þmona biologë Guoda, dir-busi MA Zoologijos ir parazi-tologijos (vëliau – Ekologijos)institute. Algis vadovavo ke-lioms Kauno T.Ivanausko zo-ologijos muziejaus ir Klaipë-dos jûrø muziejaus ekspedici-joms. Tad tie muziejai buvopapildyti anø tolimø vietoviøfaunos ekspozicijomis.

Tie, kam teko kartu dirbti arbendrauti su Algirdu Mackevi-èiumi, prisimins já kaip nuoðir-dø ir jautrø þmogø. Spaudos is-torijoje turëtø iðlikti kaip þurna-listas, aktyviai domëjæsis moks-lo naujovëmis ir sugebëjæs jaspopuliarinti tarp skaitytojø.

Buvæ bendradarbiai

Nesibodëjo nei kroviko, nei jo-kio kito darbo.

Baigus Vilniaus universite-to Gamtos fakulteto pirmàjákursà, teko patirti politkaliniodalià. Keli metai Mordovijospolitiniø kaliniø lageriuose.Gráþæs á Lietuvà, labai norëjomokytis. Á universitetà stojo netseptynis kartus. Galiausiai1969 m. baigia VU Gamtos fa-kultetà, ágydamas biologospecialybæ. Ilgainiui parengëkandidatinæ disertacijà „Upi-nës nëgës paplitimas Lietuvo-

A.Mackevièius savo darbo kambaryje „Mokslo ir gyvenimo“redakcijoje

Vaclovo VALUÞIO nuotr.


Mokslininkai nuo seniausiø laikø raðoveikalus (tik vadinti jie ávairiai – traktatais,memuarais, monografijomis). Tokiame vei-kale nuosekliai, išsamiai iðdëstomos þiniosapie siauresnæ ar platesnæ mokslo tyrimøkryptá, daug dëmesio skiriant naujiems re-zultatams. Taèiau veikalui parašyti reikia ne-maþai patirties ir pastangø, kartais net ke-leriø metø triûso, antra vertus, didþiàjà kny-gos dalá paprastai sudaro jau skelbtø re-zultatø apibendrinimas.

Taèiau mokslininkui, išsprendusiamproblemà ar tiesiog gavusiam kaþkà nau-jo, kyla pagrástas noras praneðti apie tai sa-vo kolegoms, nes tik paskelbtas rezultatastampa mokslo dalimi, veikia tolesnæ jo rai-dà. Be abejo, atradëjui svarbu ir jo priorite-to patvirtinimas. Taigi nuo tø laikø, kai moks-lo þinios atsiskyrë nuo magijos ir nustojobûti þyniø privilegija, mokslininkai bendrau-davo laiškais. Juose pranešdavo savo nau-jus rezultatus, neretai nurodydami jø gavi-mo aplinkybes, kartu parašydavo ir apie sa-vo asmeniná gyvenimà. Gavëjas ádomauslaiško nuoraðus persiøsdavo savo kores-pondentams, tad jie plisdavo toliau.

Trumpame laiðke ne visada bûdavoámanoma, o kartais ir nenorëta pateikti ið-samios informacijos apie atradimà. Antikosmatematikai laikësi tradicijos nurodyti tik ga-lutiná rezultatà, idant ið savo koresponden-to neatimtø malonumo paèiam surasti joárodymà. Tokia lakoniðka informacija keitë-si Sicilijoje gyvenæs Archimedas su Alek-sandrijos matematikais. Matyt, sekdamasðia tradicija, ir XVII a. matematikas PjerasFerma (Pierre Fermat) savo didþiàjà teore-mà uþraðë tik knygos paraðtëje, tad dau-gelis matematikø net iki XX a. pabaigos plû-kësi, stengdamiesi jà árodyti.

Laiðkai suvaidino ypaè svarbø vaidmenáXVII amþiuje – mokslo atgimimo laikotarpiu.Universitetuose dar vyravo scholastinismokslas, tad laiðkai neformaliais ryðiais sie-jo naujojo mokslo ðalininkus, vienijo jø kû-rybines pastangas. Kai kurie mokslininkai sa-vo laiðkuose praneðinëjo ne tik apie savo,bet ir apie kitø gautus rezultatus, këlë ir ap-tarinëjo problemas. Tikru naujojo mokslo in-formaciniu centru tapo pranciðkonø vienuo-

lis prancûzas Marenas Mersenas (Marin Mer-senne), kurio moksliniø korespondentø skai-èius siekë pustreèio ðimto. Jis greitai ir ne-savanaudiðkai praneðinëjo mokslo naujie-nas tiems, kuriuos tai labiausiai galëjo do-minti, ne tik þymiems mokslininkams, bet irtalentingiems jaunuoliams. Pradëjusiø kur-tis mokslø akademijøsvarbiu veiklos baru irgitapo ryðiai laiðkais su ávai-riø ðaliø mokslininkais,beje, tuomet ir atsiradoakademijos nario kores-pondento pavadinimas.

Bendþaminas Frankli-nas (Benjamin Franklin),universaliø gabumø þmo-gus, tik keletà metø tyri-nëjæs elektros reiškinius,bet per tà laikà áneðæs es-miná indëlá á ðá mokslà,apie savo bandymus beiatradimus pranešdavolaiškais savo bièiuliui An-glijoje Piteriui Kolinsonui(Peter Collinson), o šisperskaitydavo juos Lon-dono karališkosios drau-gijos posëdþiuose. Fran-klinas taip ir nesurado lai-ko parašyti mokslo veikalo, bet já atstojo ið-leistas tø laiðkø rinkinys, kuris susilaukë dau-gelio leidimø ávairiomis kalbomis.

Vykstant sparèiai mokslo plëtrai, didë-jant mokslininkø skaièiui ir tikslëjant mokslometodams, buvo išrasta efektyvesnë negulaiðkai mokslo rezultatø pateikimo forma.Laiško informatyvumas priklausë tik nuo joautoriaus poþiûrio, o jo plitimas – tik nuo ga-vëjo geranoriðkumo ir ryðiø. Tad XVII a. vi-duryje tais paèiais metais dviejose pagrindi-nëse mokslo ðalyse – Prancûzijoje ir Angli-joje – buvo pradëti leisti mokslo þurnalai.

1665 m. sausio 5 d. Paryþiuje pasirodëpirmasis „Le Journal des Scavans“ („Moks-lininkø þurnalas“) numeris. Jo leidëjas bu-vo parlamento patarëjas Denisas de Salo(Denis de Sallo). Jis domëjosi mokslu, rin-ko þinias apie ávairius atradimus, nors patsnegalëjo pasigirti originaliais rezultatais. Di-

dikas nelaikë garbinga bûti þurnalo leidë-ju, tad juo buvo nurodomas D. de Salo tar-nautojas Sioras de Hedonvilis (Sieur de He-donville). Þurnalo leidimà rëmë átakingasPrancûzijos ministras Þanas Baptistas Kol-

beras (Jean-Baptiste Colbert).Tas pirmasis leidinys dar gero-kai skyrësi nuo dabartiniomokslo þurnalo. Jis buvo skir-tas ne tik mokslininkams, betir visuomenei. Tad jame skelb-ti ne tik pranešimai apie nau-jus bandymus, atradimus beiišradimus, knygø anotacijos,bet ir pasakojimai apie ádomiusgamtos reiškinius, ávairias keis-tenybes. Nedidelës apimtiesleidinys išeidavo du kartus permënesá, netgi kas savaitæ.

„Le Journal des Scavans“pasirodymas paskatino Lon-dono karaliðkosios draugijossekretoriø Henrá Oldenburgà(Henry Oldenburg), jau keletàmetø brandinusá panaðø su-manymà, 1665 m. kovo 6 d.pradëti leisti mënesiná þurnalà„Philosophical Transactions“

(„Filosofijos darbai“). Èia buvo spausdina-mi trumpi draugijos nariø straipsniai apiejø naujus astronomijos, fizikos, chemijos,biologijos rezultatus, Oldenburgo ið kitø ða-liø mokslininkø gautø laiðkø iðtraukos, taippat praktinës þinios apie amatus, medicini-nes priemones, laivininkystæ, ádomiø radi-niø ir stebëjimø apraðymai. Þurnalas buvoglaudþiai susijæs su Londono karališkàjadraugija, nors oficialiu tos draugijos orga-nu jis tapo tik XVIII a. viduryje.

Pirmøjø þurnalø ne tik mokslinis, bet irmokslo populiarinimo pobûdis lëmë jøspausdinimà nacionalinëmis kalbomis,nors tuo metu moksle vyravo lotynø kalba.Pirmasis tik mokslininkams skirtas þurna-las lotynø kalba „Acta Eruditorum“ („Moks-lininkø darbai“) pradëtas leisti 1682 m. Leip-cige. Jame buvo spausdinami visø mokslosrièiø straipsniai. Kitame ðimtmetyje þurna-

Nuo

Romualdas KARAZIJA,Mifodijus SAPAGOVAS

mokslininkølaiðkø

iki moksloþurnalø

Pirmasis mokslo þurnalas „Le Journal des Scavans“,išleistas Paryþiuje 1665 m.

Adolfas Jucys,pasiûlæs leisti atskirø

mokslo ðakøþurnalus, kurie

apimtø visus tosðakos darbus

Lietuvoje

Pirmieji „Lietuvosfizikos rinkinio“ ir„Lietuvos matema-tikos rinkinio“numeriai


lai ëmë specializuotis, siaurindami savoveiklà keliomis giminingomis, pavyzdþiui,fizikos ir chemijos, sritimis. Vien tik fizikaiskirtas þurnalas „Fortschritte der Physik“(„Fizikos paþanga“) pasirodë 1845 metais.Vokiškas jo pavadinimas liudija, kad vietojlotynø kalbos XIX a. moksle ásigali pagrin-diniø mokslo ðaliø gyvosios kalbos.

Mokslo þurnalai tik pamaþu artëjo priestraipsniø pateikimo ir vertinimo standartø,bûdingø ðiuolaikiniam mokslui. XVII–XVIII a.straipsnio recenzentai dar nebuvo skiriami– redaktorius pats spræsdavo rankraðèio li-kimà. Savo nuoþiûra jis trumpindavo tekstàir pateiktus rezultatus. Antra vertus, forma-vosi nerašytos mokslinio straipsnio pateiki-mo taisyklës. Maþdaug XIX a. viduryje bûti-na jo dalimi tapo literatûros sàraðas. Beveikvisø mokslo srièiø darbuose neliko jokiø au-toriaus asmenybæ atspindinèiø elementø.

Senajame Vilniaus universitete moksloþurnalai nebuvo leidþiami, tad þymiausimokslininkai savo straipsnius spausdino Va-karø Europos þurnaluose. Antai ilgametis Vil-niaus universiteto rektorius ir observatorijosdirektorius Martynas Poèobutas, palaikæsglaudþius ryðius su kitø ðaliø astronomais,savo straipsnius spausdino prestiþiniuoseVakarø Europos astronomijos þurnaluose.

Galima stebëtis, kad pirmasis mokslo þur-nalas Lietuvoje buvo pradëtas leisti ne Vilniausuniversiteto veiklos laikotarpiu, o já uþdarius.Universiteto observatorija, priskirta Peterbur-go mokslø akademijai, veikë dar iki 1882 me-tø. Èia 1852 m. atvyko dirbti Pulkovo obser-vatorijos staþuotojas Matvejus Gusevas. Jisgreitai pasireiðkë kaip veiklus, ávairiapusiø in-teresø mokslininkas: greta tiesioginio darbo– astronominiø stebëjimø – raðë observatori-jos istorijà, buvo Vilniaus archeologijos ko-misijos ir statistikos komiteto narys, domëjo-si lietuviø Mënulio kalendoriumi. Dvejus me-tus jis tobulinosi Vakarø Europos observato-rijose, o gráþæs sumanë leisti þurnalà „Vestnikmatematièeskich nauk“. Pirmasis jo numerisbuvo išspausdintas 1860 m. gruodþio 20 d.Vilniuje, gavus generalgubernatoriaus leidi-mà ir já patvirtinus Vyriausiajai cenzûros val-dybai. Þurnalas išeidavo nereguliariai – kaisusikaupdavo medþiagos. Jo tiraþas nesie-kë në šimto egzemplioriø, prenumeratos kai-na metams nemaþa – penki rubliai. Tai buvopirmasis matematikos þ urnalas Rusijos im-

perijoje, nors jame vyravo ne grynoji mate-matika, bet jos taikymas astronomijoje, geo-dezijoje, fizikoje, fizinëje geografijoje. Þurna-las nustojo ëjæs 1863 m., nuslopinus sukili-mà. Iš viso buvo iðleista 40 numeriø, bendrajø apimtis tik apie 330 puslapiø. Po keleriømetø M.Gusevas, nesulaukæs në keturiasde-ðimties, mirë nuo vëþio.

Mokslo þurnalø lietuviø kalba atsiradi-mas paprastai siejamas su „Lietuviø tau-ta“, kurià nuo 1907 m. Vilniuje leido Lietu-viø mokslo draugija (ilgametis redaktoriusJonas Basanavièius). Pirmajame numery-je skelbta, kad bus spausdinami 2–3 šioþurnalo sàsiuviniai per metus; taèiau leidi-nys pasirodydavo tik kartà per metus ar darreèiau, tad ið tikrøjø tai buvo tæstinis moks-lo darbø rinkinys.

Nepriklausomoje Lietuvoje lietuviškusspecialiuosius þurnalus pirmiausia ëmë leistiprofesinës bendrijos ar draugijos: „Medici-nà“ (1920), „Logos“ (1921), „Teisæ“ (1922);jais buvo siekiama visø pirma ne moksliniø,o profesiniø tikslø – pasidalyti patirtimi, keltikvalifikacijà. Pradëjus veikti Lietuvos univer-sitetui, jo fakultetai ëmë organizuoti savomokslo darbus: „Tauta ir þodis“ (1923), „Ma-tematikos-gamtos fakulteto darbai“ (1923),„Technika“ (1924) ir kt. Kai kurie fakultetaileido po keletà þurnalø. Ne tik lituanistikos,bet ir dauguma gamtos bei tiksliøjø moksløstraipsniø buvo spausdinami lietuviø kalba.Ši leidyba nutrûko 1939–1940 m., prasidë-jus pirmajai sovietinei okupacijai ir karui.

Po karo pirmieji – taèiau tik 1949 m. –mokslo darbus pradëjo leisti Vilniaus uni-versitetas (kelias ávairiø mokslo srièiø seri-jas) ir Kauno universiteto techniniai fakulte-tai. 1955 m. pasirodë „Lietuvos TSR Moks-lø akademijos darbai“, netrukus ir kitø aukð-tøjø mokyklø, Mokslø akademijos institutødarbai. Daugelis jø spausdinti rusø kalba.„Lietuviškosios tarybinës enciklopedijos“duomenimis, pokario laikotarpiu iki 1980 m.Lietuvoje buvo leidþiami 73 tæstiniai moks-lo leidiniai. Po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo tokiø siauros tematikos, atskirøástaigø leidiniø dar padaugëjo.

Deja, panaðûs maþos ðalies leidiniai ne-gali garantuoti aukðtesniø reikalavimø publi-kuojamiems darbams, iðskaidomos negau-sios mûsø mokslininkø pajëgos. Vieni pirmøjøtai suprato fizikai ir matematikai: jie ásteigë ben-drus savø krypèiø mokslo þurnalus. Nuo jøpasirodymo ðiemet sukanka penkiasdeðimtmetø, tad to jubiliejaus proga trumpai prisi-minkime ðiø þurnalø atsiradimo istorijà.

1958 m. pradþioje prof. Adolfas Jucys,tuo metu vadovavæs Mokslø akademijos Fi-zikos, chemijos ir technikos mokslø sky-riui, pasiûlë reformuoti mokslo þurnalø lei-dybà Lietuvoje. Gavæs skyriaus biuro prita-rimà, jis ðià idëjà pateikë MA prezidiumui:„Mokslø akademija turëtø imtis iniciatyvos,apjungdama moksliniø darbø spausdinimàrespublikoje vienos organizacijos rankose.Tam reikalui turëtø bûti leidþiami atskirø

mokslo ðakø þurnalai, kurie apimtø visustos ðakos darbus respublikoje“.

To sumanymo nepalaikë Mokslø akade-mijos prezidentas Juozas Matulis, kuris bu-vo „Mokslø akademijos darbø“ vyriausiasisredaktorius ir nenorëjo, kad tas þurnalas sil-pnëtø. Taèiau po mënesio III respublikinëjefizikø konferencijoje, A.Jucio bendradarbiuiK.Ušpaliui pasiûlius, buvo vienbalsiai nutar-ta pradëti organizuoti bendrà fizikø ir mate-matikø þurnalà. Be abejo, prieš tai buvo de-rinta su matematikais, su jø lyderiu akade-miku Jonu Kubiliumi. Deja, tai iniciatyvai ne-pritarë respublikinë koordinacinë komisija.

Taèiau fizikai ir matematikai neatsisakë sa-vo sumanymo: jis buvo svarstomas Fizikø irmatematikø aktyvo pasitarime Vilniuje1958 m. geguþës mënesá. Prof. Jonas Kubi-lius pasiûlë steigti du atskirus – fizikos ir ma-tematikos þurnalus. Svarstyti ávairûs þurnaløpavadinimai. Nutarta vadinti ne þurnalu, o rin-kiniu – nereiks sàjunginës þinybos leidimo.

Tarpininkaujant J.Kubiliui, tapusiam Vil-niaus universiteto rektoriumi, buvo kreiptasiá Lietuvos aukðtojo mokslo ministerijà, ir ðipasiûlymui pritarë, iš savo limito paskyrë po-pieriaus. „Lietuvos fizikos rinkinio“ ir „Lietu-vos matematikos rinkinio“ pirmieji dvigubinumeriai (1961, Nr. 1–2) ið tikrøjø pasirodëtik 1962 metais. Po penkeriø metø pavykoiðkovoti jiems sàjunginiø þurnalø statusà, opo deðimtmeèio JAV buvo pradëti leisti jøvertimai ið rusø kalbos á anglø kalbà. Dabarabu þurnalai, pakeitæ savo pavadinimus á „Lit-huanian Journal of Physics“ ir „LithuanianMathematical Journal“, yra leidþiami angløkalba, juose straipsnius spausdina ir kitø ða-liø mokslininkai, þurnalai referuojami tarptau-tinëse duomenø bazëse.

Vis dëlto Lietuvoje leidþiamiems þurna-lams, iðskyrus lituanistinius leidinius, beveikneámanoma tapti geriausiais tos krypties tarp-tautiniais þurnalais. Taèiau juk mokslas yra su-darytas piramidës principu: virðûnæ atitinkan-tys aukðèiausio lygio darbai remiasi faktais,gautais daugelio þemesnio lygio, bet dideláparengiamàjá darbà atliekanèiø tyrimø. Be to,Lietuvos þurnalai duoda galimybæ publikuo-tis jauniems mokslininkams, teikia prioritetàðalies problemoms. Jie vienija Lietuvos spe-cialistø bendrijas, stiprina ávairiø mokslo ir stu-dijø institucijø ryðius, leidþia susidaryti ben-drà vaizdà apie ðalyje vykdomus tyrimus.

Deja, pastaraisiais metais Lietuvojemokslo darbø vertinimo metodika tokia, kadstraipsniø vertë siejama su statistiniais þur-nalø cituojamumo rodikliais. Be abejo, tiks-linga skatinti straipsniø spausdinimà didþiau-sià reitingà turinèiuose prestiþiniuose tarp-tautiniuose þurnaluose, taèiau ši sistema vi-siškai nuvertina straipsnius daugelyje Lietu-vos þurnalø. Antras skaudus smûgis jiemsbuvo suduotas gerokai sumaþinus, o2010 m. visiškai nutraukus Lietuvos moks-lo þurnalø finansavimà. Tad, matyt, mûsømokslininkai netrukus dalá savo rezultatø vëlims skelbti laiðkais, tiesa, elektroniniais.

Pirmieji ir ilgameèiai „Lietuvos fizikosrinkinio“ ir „Lietuvos matematikos rinkinio“vyriausieji redaktoriai – fizikas PovilasBrazdþiûnas ir matematikas Petras Katilius


Ar norite þinoti tikràjà tiesà?Sutikau daug þmoniø, net labai iðprusu-

siø kolegø, kurie mano, kad Centrinës ir Pie-tø Amerikos dþiunglës (*) – tai rojus þemëje.Palaiminga ðiluma iðtisus metus, nesuskai-èiuojama daugybë ryðkiaþiedþiø augalø,gamtos ádomybës ir galiausiai – subalansuotagërio, groþio ir ramybës idilija. Taip stengia-masi pateikti ir kai kuriuose dokumentiniuo-se filmuose, átaigiai sumontuotuose ir rodo-muose per Discovery ar kitus televizijos ka-nalus. Dieve, dieve, kaip tai toli nuo realybës...

Pasakysiu atvirai – neapkenèiu dþiun-gliø, tiek Amerikos, tiek visø kitø, kur tekolankytis. Dþiunglës – pirties garinë, á kuriàáëjæs jûs sandariai uþveriate duris ið vidausir tos durys, atrodo, niekada daugiau neat-sidarys. Viskas drëgna ir pûva. Aplink –spygliuoti medþiø ar lianø kamienai, aðtria-briauniai nuodingø augalø lapai ir tas ðleikð-èiai salstelëjæs puvësio kvapas. Mano ko-legos, dirbusio Madagaskare, kojø padaiiðpuvo skylëmis, nes jis „baltasis þmogus“,gleþnas ir neprisitaikæs. Po þygio dþiunglë-se kità rytà savo batø galite neatpaþinti, nesper naktá jie bus apaugæ baltu puraus pelë-sio sluoksniu. Rûbai bus prasmirdæ nuoprakaito, o iðskalbti ir pakabinti ant virvësgali pasidaryti dar ðlapesni. Jeigu atogrà-þø saulë nekepins á juos tiesiogiai, tai oro

Nevaþiuokit á AmazoApie naujø faunø paieðkas Pietø ir Centrinëje Amerikoje

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

drëgmë niekados neleis jiems iðdþiûti.Kai kas mano, kad didþiausias pavojus

Pietø ir Centrinës Amerikos dþiunglëse – tai

(*) Dþiunglës [angl. jungle < hindi k. jangal].Ádomu, kad pirminë þodþio reikðmë – pelkëti, sun-kiai praeinami atogràþiniai miðkai Indijoje (Himala-jø prieðkalnëse), o dabartinë reikðmë – tai bet ku-rio kraðto atogràþø (kartais paatogràþiø) miðkai. Tailabai plaèiai paplitæs terminas, bet daþniau vartoja-mas ne mokslinëje, o populiariojoje literatûroje arðnekamojoje kalboje; mokslinëje kalboje vartoja-mi terminai atogràþø arba paatogràþiø miðkai – ati-tinkamai pagal regionà, kuriame tie miškai auga.


Ûsuotis arlekinas su iðtiestomis kojomissiekia apie 16–18 cm. Jeigu neatsargiai

paimsite ðá vabalà á rankas, jis savo galingaisþandais giliai perpjaus odà ir nepaleis

kraujuojanèio pirðto, kol nepasijus saugus

Didiesiems atogràþø medþiams (darvadinamiems medþiais gigantais) bûdingosatraminës (lentinës) ðaknys

Amazonijosmedlaipës varlësdaþniausiai labaispalvingos irgraþios, taèiau jøoda padengtamirtinais nuodais


onijà!jaguarai, nuodingos gyvatës ar piranijos beialigatoriai vandeny. Taèiau pirmiausia susi-durtumët su nesuskaièiuojama gausybe er-kiø, kurios ásiveisia gyventi po oda, sukel-damos nepakeliamà nieþulá ir ðimtus krau-juojanèiø pûliniø visose kûno vietose (ant vei-do, pilvo ir ypaè þemiau…), poros centimet-rø ilgio musiø lervomis, kurios grauþia jusgyvus, ávairiomis ligomis (maliarija, geltonuo-ju drugiu, visceraline ar odos leišmanioze irt.t.). Èia labai gausu pavojingai nuodingøskruzdëliø, vorø paukðtëdø, skorpionø, nuo-dais besispjaudanèiø blakiø, akiplëðø beþ-dþioniø. Net tas padarëlis, kuris jums pasi-rodys labai simpatiðkas – grakðti, spalvingamedlaipë varlytë, uþðokusi ant jûsø peties,– gali sukelti staigià ir neišvengiamà mirtá,jeigu ðità malonø padarëlá paimsite á rankas,o jûsø delne bus odos ábrëþimø. Pietø Ame-rikos medlaipiø varliø odos iðskyros – vienistipriausiø ðiuo metu þinomø nuodø, kuriaissumaniai naudojasi vietiniai indënai medþio-dami beþdþiones.

O kaip tie indënai verèiasi? Keista, bettai tiesa, kad net pasaulio dykumose gyve-na daugiau þmoniø negu, pavyzdþiui, Ama-zonës dþiunglëse. Drëgnieji atogràþø mið-kai yra vienas nepalankiausiø þmogaus gy-venimui biomø, o tie þmonës, kurie nuo se-no ten gyvena (pvz., indënai), yra ilgos evo-liucijos, ávairiø adaptacijø „uþgrûdinti“. Be-je, tik nemanykite, kad visi indënai draugið-ki, kad nebûsite subadyti strëlëmis… Ne-pamirðkime ginkluotø banditø gaujø, kuriosslapstosi dþiunglëse ir verèiasi nelegaliuverslu (narkotikø ruoða, aukso gavyba,þmoniø grobimu). O kasdienës liûtys, upiøpotvyniai, sunkiai praeinami ar visiškai ne-

tos iðsiverþianèiø ugnikalniø. Vienas ið jø(Èimborazo ugnikalnis) jau tris kartus nu-ðlavë nuo þemës pavirðiaus kalnø indënømiestà Latakungà.

O kur tas þydinèiø augalø rojus? Pir-miausia atogràþø miðkai – tai ne Lietuva,kur po ilgos ir ðaltos þiemos visa gamta pra-þysta vienu metu. Èia, dþiunglëse, kur þie-mà ir vasarà oro temperatûra yra vienoda(ar beveik vienoda), augalai þydi „kada su-manæ“, tad daþnai ant to paties medþio ga-li surasti ir šakà su þiedais, ir ðakà su suno-kusiais vaisiais. Suradus koká nors ádomømedá, tos paèios rûðies kito medþio gali tektilabai ilgai ieðkoti tarp begalinës ávairovësskirtingø medþiø ar lianø rûðiø. O tankioslapijos tamsiame pavësyje beveik niekasneauga ir neþydi – per maþa ðviesos. Varg-ðë mano kolegë Karolaina (Caroline Whi-tehead – Britø muziejaus botanikë, þymiAmerikos atogràþø floros tyrinëtoja) keliasidar prieð auðrà ir, pasiëmusi ilgiausià kartásu pritvirtintomis sodininko þirklëmis, iðei-na á dþiungles, vildamasi atrasti bent kokiøþydinèiø augalø. Jeigu pasiseka, ta ilga kar-timi Karolaina bando pasiekti þydinèiasšakeles, o paskui, iðkankinta karðèio ir tvan-kumos, gráþta neðina tik keliais herbariniaispavyzdþiais. Beje, ekspedicijø metu Karo-laina áprato sapnuoti koðmarus ir ðaukti permiegus: „Gelbëkit, gelbëkit!“. Tai buvo gir-dëti visoje ekspedicijos stovykloje (teisin-giau – „lageryje“). Ið pradþiø nesupratome,ar bëgti vidury nakties jos gelbëti, ar pa-tiems slëpti galvas po priplëkusiomis pa-galvëmis, kad bent kiek iðsimiegotume ikidienà prasidësianèios pragariðkos kaitros.

Kaip NATO pavyko sudominti mikrodrugiais

Danija, Kopenhagos universitetas. Pa-gal Ðiaurës ðaliø tarybos granto programàreikia iðtirti didelæ kolekcinæ mikrodrugiømedþiagà ið Arabijos pusiasalio, taip pat In-dijos ir Centrinës bei Rytø Azijos. Að ir èiabesisveèiuojantys kolegos (Arûnas Diðkusir Virginijus Sruoga, VPU) tiesiog „apsika-sæ“ darbais, nes kolekciniai fondai neaprë-piami, o kai kurios Azijos faunos rûðys su-painiotos ar net mokslui neþinomos. Betmes laimingi! Visa tai labai smagu, nes në-ra ádomesnio regiono negu Azija – tai ma-no pirmoji ir tikroji meilë nuo áspûdingosiosekspedicijos á Afganistano pasiená laikø(1978 m.). Bet, varge, vienà dienà á manokabinetà áeina visa sutrikusiø danø „dele-gacija“, tarp jø – Ole (O. Karsholt, kolekcijøkuratorius) ir Nielsas Kristensenas (profe-sorius Niels P. Kristensen, Entomologijoslaboratorijos vadovas) ir sako: „Ar norëtu-mëte tyrinëti Pietø Amerikos faunà? Mûsøuniversitetas turi didelius ir vienintelius pa-saulyje mikrodrugiø fondus, surinktus ávai-riø entomologø Pietø Amerikoje. Mes galë-tume jums tuos fondus perduoti, kad jûspirmas iðtirtumëte ir paskelbtumëte“.

Londonas, Britø muziejus (Gamtos mu-

ziejus). Rami, saulëta vasario popietë Ento-mologijos laboratorijoje. Uþ lango pjauna ve-jà (vidury þiemos!). Èia dirbu jau treèias më-nuo, tyrinëju mokslinæ medþiagà ið Indijos.Apsipratau su neþmoniðkomis anglø taisyk-lëmis ir tvarka (pvz., neatidarinëti langø, ne-valgyti ir negerti darbo vietoje, nerodyti emo-cijø, o ðypsotis tik veidmainiðkai). Jau prieðporà metø buvau sau prisiekæs, kad dau-

giau kojos èia nekelsiu. Ak, tie santûrûs ir„pasikëlæ“ anglai... Bet staiga (në kiek ne-perdedu) pasigirsta kaþkoks riaumojimas,kuris virsta tarzaniðku, laukiniu klyksmu. Neiað, nei mano kolegos anglai nesuprantame,kas èia gali skleisti tokius garsus. Laborato-rijos patalpos didelës kaip gera darþinë, neiðkart susiorientuoji. Paprastai èia bûna tyluir akademiðka. Pasirodo, riaumoja pats Gei-denas (dr. Gaden S.Robinson – skyriaus va-dovas). Jis atbëga prie mano darbo vietos –dar ið toli matau – veidas raudonas, akys ið-virtusios. Tais laikais að jo nemëgau ir neþi-nojau, kad ateityje jis taps vienu geriausiø ma-no draugø. O Geidenas, turbût pamirðæs an-gliðkus paproèius, vis negali susitvardyti: „Jûslaimëjote, jûs laimëjote! Jûsø Centrinës ir PietøAmerikos tyrimø projektà parëmë ir finansuosNATO!“ (ir dar angliðkas keiksmaþodis, betnieko blogo nereiðkiantis; kai kurie anglai ma-no, kad keiksmaþodþiai – tai kalbos „druskair pipirai“). Va tada ir supratau – good bye (t.y.viso gero), mano mylimoji Azija, teks pratin-tis prie Amerikos dþiungliø...

Neimk anglo ekspedicijos asistentuLondonas (vis dar…). Visai pameèiau

galvà dël bûsimos ekspedicijos. Turiu vykti áBelizà, buvusá Britø Hondûrà, nedidelæ ðaláCentrinëje Amerikoje. Pasiruoðimas iðvykai

praeinami sàþalynai, purvas ir klaidûs po-þeminiai urvai, kuriuose senovës indënai(pvz., majai) laidodavo savo mirusiuosius.Arèiau Andø priekalniø – daugybë nuola-


Amazonës intako Rio Napo krantai gausiaiapþëlæ rausvaþiedþiais bagminiais (Helico-nia). Per ðiuos sàþalynus neámanomaprasibrauti neturint maèetës

Ekspedicijø dalyvis anglas Saimonasdaugiausiai nukentëjo nuo jo kûne ásiveisu-siø poodiniø erkiø. Ið viso jø suskaièiavomeapie 7 ðimtus. Patarimas – niekada atogràþømiðke nesëdëkite ant þemës


kelia daug rûpesèiø: reikia ne tik gauti Beli-zo vizà, reikiamø þemëlapiø ir nusipirkti bran-giai kainuojanèius bilietus (Londonas – Èi-kaga – Majamis – Belizas ir atgal, ið viso –550 D. Britanijos svarø), bet ir gauti bei ap-mokëti tyrimø Belize leidimus, uþsisakyti vie-tas dþiungliø biologiniø tyrimø stotyje, pa-rengti transportuoti entomologiná inventoriøir árangà, susipirkti visà kalnà vaistø, taip patpradëti vartoti antimaliarines tabletes, susi-leisti skiepus nuo geltonojo drugio, ðiltinës,

nosi, esà kokià teisæ „tie“ þmonës turi ga-dinti jo (!) ekspedicijà... Taèiau dar pakeliui ápirmàjà ekspedicijà Èikagoje abu gaunamgerà „krikðtà“: tarpkontinentiniame AmericanAirlines lëktuve stiuardesës keleivius maiti-na pagedusiais karðtais sumuðtiniais, tad nu-sileidæ Èikagoje pusë keleiviø puola tiesiai átualetà. Mes irgi bëgam kartu ir vos netenkaprasëdëti iki kito reiso, nuskraidinsianèiomus tolyn, viliojanèio pusiaujo link.

Tamsià naktáCentrinës Amerikos dþiunglës, Belizas.

Gili tamsa. Atogràþø miðkas pradeda baub-ti, èirpti, kalenti ávairiausiais garsais. Atrodo,saulei nusileidus iðlenda visa kas gyva – ju-dëti, daugintis ir gàsdinti netikëliø atvykëliø.To nepatyræs þmogus bûna tiesiog pakrau-pæs arba apkerëtas iki tol negirdëtø garsø.

stabligës, hepatito A. Vis dar manau, kadmano kolegos anglai prisijungs prie ekspe-dicijos (jie tiria Pietryèiø Azijà ir todël në vie-nas ið jø á Amerikos dþiungles nëra net ko-jos ákëlæs). Taèiau, pasirodo, klystu. Didþià-jà dalá laiko, kol bûsiu dþiungliø tyrimø stoty-je, ten taip pat bus keli amerikieèiai ir britai,kurie atliks kitokius tyrimus, bet… Bet kai rei-kës naktimis eiti á dþiungles árengti entomo-loginiø gaudykliø ar iðvykti ið stoties á kitasvietoves, reikia suprasti, bûsiu vienas. Alek-sas (dr. Alex Monro – botanikas, atsakingasuþ ekspedicijas á Belizà) mane konsultuojair primygtinai siûlo ekspedicijos asistentusnusisamdyti ten, vietoje, kur vienas indënaskainuoja 60 JAV doleriø uþ dienà. Bet kai aðpabandau ásivaizduoti save su tais indënais,kaþkodël noras praeina. Be to, man tai atro-do per brangu. O kas temps sunkià árangàvykstant á mokslinæ stotá ir ið jos?.. Tad savoekspedicijos asistentà visai netikëtai gaunuið Vestminsterio universiteto. Pasirodo, kadyra vienas toks þmogus, kuris susiþavi pa-

sakojimais ir primygtinai siûlosi bûti ekspe-dicijos asistentu uþ dykà, o kelionës ir gyve-nimo iðlaidoms jis nusprendþia paaukoti dalásavo santaupø butui pirkti. Jeigu jis þinotø,kad per tà laikà, kol jis ðlaistysis po Ameri-kos dþiungles, butø kainos Londone drama-tiðkai ðoktels, galbût nesisiûlytø. O jeigu aðþinoèiau, kad su anglu asistentu ekspedici-joje gali bûti tikra kanèia, galbût irgi nesutik-èiau. Taigi asistentas jau yra – tai netolimojeateityje iðgarsësiantis legendomis „apipin-

tas“, nenuilstantis bûsimasis Pietø ir Centri-nës Amerikos Nepticuloidea ir Tischerioideavabzdþiø kolektorius Saimonas Hilas (SimonR. Hill, Vestminsterio universitetas).

Ðita bûsimoji „dievybë“, pasirodo, kaipir daugelis anglø, iki tol nebuvo iðkiðusi no-sies ið D. Britanijos, iðskyrus Ispanijà, panið-kai bijo visokiø vabzdþiø, vorø ir skorpionø.O be to, jis pasirodo esàs nesugyvenamocharakterio ir nenuilstantis angliðkø manie-rø ir kvailybiø puoselëtojas. Kai per kità eks-pedicijà Ekvadore prasidëjo visuotinis strei-kas ir sukilëliai pradëjo þudyti nekaltus þmo-nes, mano asistentas tik be paliovos pikti-

Temsta èia visada beveik tuo pat metu –ar vasarà, ar þiemà – apie 18 val. Ir tai ávyks-ta staiga: dar, rodos, kà tik ðvietë skaisti sau-lë, o jau, þiûrëk, juodø juodþiausia tamsa. Ikitamsos dþiunglëse mums reikia suspëtiárengti vabzdþiø gaudykles. Tad po vëlyvosvakarienës, vadinamos pietumis („lagerio“virëja juos visada suvëlina), karðtligiðkaièiumpame árankius, elektrà generuojantá ja-poniðkà agregatà (Honda EX350, apie 10kg), benzino, tepalø, piltuvëlius, lempas, ek-ranà, termometrà, daugybæ miniatiûriniø stik-liniø mëgintuvëliø, ðvirkðtus su nuodais, ga-lingus proþektorius ir suðlapæ nuo prakaitolekiame, braunamës per brûzgynus. Tik,gink dieve, nepamirðt geriamo vandens, ki-taip neiðkentëtume. Ir jeigu mënulio, vëjo arnetikëto lietaus nebus, gali bûti gera „me-dþioklë“. Ðákart mûsø gaudyklë paèiojedþiungliø ðirdyje, toli nuo stovyklos. Tarpdviejø galingø medþiø ant virvës átempiame2,7 x 2 m dydþio tvirto balto audeklo ekra-nà. Virðuje kabiname pusiau ultravioletinæ


Vietinëindënë(PietøAmerika,Ekvadoras)

Amazonija stebinadieniniø drugiø gausa irávairove. Vien Ekvadorejø jau aptikta 1,5 tûkst.skirtingø rûðiø

Milþiniðka sraigë vostelpa á delnà

Dël nuolatinës drëgmës atogràþø medþiøkamienai apaugæ ne tik kerpëmis bei

samanomis, bet ir paparèiais arba kitaisþoliniais augalais


lempà, ðalia, apaèioje, pasidedame porà at-sarginiø, jeigu pirmoji uþgestø ar perdegtø.Parengiame entomologinius tinklelius ir nuo-dintuvus. Ájungiame elektros generatoriø, irdþiungles perskrodþia ðviesa. Prie apðvies-to ekrano pasidaro jaukiau, nors supranti,kad ten, tamsoje, pilna ávairiausiø gyviø. Netpirmas á ðviesà puolæs vabzdys gali iðgàs-dinti, jeigu tai gigantiðkas skraidantis 11 cmtarakonas, kuris ið visø jëgø gali atsitrenktiþmogui á galvà arba nutûpti ant peties, jeigunetyèia nepataikytø ant ekrano. Pradedaskristi ir kiti vabzdþiai. Liepiu asistentui nusto-ti dþiûgauti ir uþsikiðti vata ausis, nes daþnaibûdavo, kad mano kolegoms, dirbantiemsprie tokiø naktiniø gaudykliø, smulkesni dru-giai ásitaikydavo álásti á ausá. O tada vis gilyn irgilyn, kol galiausiai prilimpa prie ausies vidi-niø iðskyrø ir plaka sparneliais bei kojelëmis áausies bûgnelá. Patikëkite, tai tikras koðma-ras! Kai kas bando vabzdá iðkrapðtyti, bet tainepavyksta. Reikia ausá plauti vandeniu sudideliu ðvirkðtu. Ðiaip á gaudyklæ skrenda netik drugiai ar tie smulkieji mikrodrugiai, kuriømums labai reikia ir kuriø iðskleistø sparnøilgis daþnai tesiekia tik 3 ar 4 mm. Gaudymovietoje apsilanko ir stambûs vabalai, ir milþi-niðki þiogai ir, þinoma, cikados. Mes jas ið-kart pavadiname „kiaulëmis“, nes cikados netik mûsø nedomina, bet kaip bomboneðiaidauþosi á ekranà ir iðbaido visus mikrodru-gius, o paimtos tarp pirðtø, pradeda klykti kaipskerdþiami parðeliai. Kadangi mano asisten-tas Saimonas uþdraudë cikadas trypti (ir jisvisiðkai teisus), að jas renku ir kiek iðgaliu svie-dþiu ðalin, o jos, apsukusios ratà, ramiausiaivël sugráþta. Tad kai kada neapsikentæs, kadapsaugoèiau renkamà medþiagà, aš jas tu-riu migdyti chloroformu (bet, þinoma, tik pa-slapèiom nuo asistento, kad savæs nekom-promituoèiau, o jo netraumuoèiau).

Apðviestas ekranas privilioja ir nuodin-gø vorø tarantulø bei paukðtëdø. Ðtai vie-nas tø vorø gausiai aplipæs jaunikliais, o Sai-monas kaip visada jø labai bijo. Bet kai iðkaþkur iðlindo nuodingà geluoná uþrietæsskorpionas, pradedame klykti abu: Saimo-nas ðaukia: „Gelbëkimës!“, o að rëkiu:„Greièiau gaudykime ðá nuostabø egzem-plioriø!“ Netikëtai uþgæsta šviesa – kaþkasatsitiko lempai ir dabar ji tikrai nebeuþsi-degs, kol neatvës arba kol neásuksime ki-tos. Taip mes liekame su naktiniais gyviaisvieni tamsoje. Skubiai reikia proþektoriaus!Drugiai plakasi sparnais á veidà, o kaþkoksplokðèias ðiurkðèiaodis ir didelis padarasánirtingai bando álásti po mano apykakle –tad kuriam laikui að tikrai turiu kà veikti. OSaimonas bijo grabalioti ant þemës, kur ga-lëtø bûti padëtas tas nelemtas proþektorius,nes ten, ðalia proþektoriaus, galbût sukinë-jasi áþûlusis skorpionas, o gal dar atðliauþëir kokia gyvatë? Romantika...

Bus daugiau

Autoriaus ir The Natural History Museum(Londonas) nuotr. Pieðiniai – Linos Jasiukonytës

Juozas Elekðis baigë Viekðniøvidurinæ mokyklà, Vilniaus pedago-giná institutà. Dirbo mokytoju,administraciná darbà LTSR Ministrøtaryboje ir Lietuvos vyriausybëje,atsakinguoju sekretoriumi „MoksloLietuvos“ laikraštyje, þurnalo RDredaktoriumi, „Gydytojø þiniø“reporteriu. Paraðë 18 knygø(dainos, eseistika, apsakymai,aforizmai, anekdotai, humoras,eilëraðèiai).Šiais metais išleido net dvi knygas –„Rokundâ“ (þemaièiø tarme) ireilëraðèiø vaikams knygà „Kurvaikystës upë teka“. Jo þodþiamssukurta per 300 dainø ir giesmiø,10 dainø sukûrë pats. Melodijas joþodþiams sukûrë 26 kompozitoriai irmeno kolektyvø vadovai.J.Elekšio straipsniai publikuotiþurnaluose „Gydytojø þinios“,„Mokslas ir gyvenimas“, „Muzikosbarai“, „Mûsø amþius“, laikraðèiuo-se „Mokslo Lietuva“, „Lietuvosaidas“, „Gimtinë“ ir kt.Dirbdamas „Gydytojø þiniose“ ir

„Mokslo Lietuvoje“, Juozas yraraðæs ir apie eilinius gydytojus, jøproblemas, ir apie þymiausiusLietuvos gydytojus, kitø srièiømokslininkus. Darbas abiejuoseleidiniuose atsispindëjo ir jokûryboje.2000 m. jo išleistoje knygoje„2000-øjø miraþai“ yra visas skyriusautoriaus sukurtø anekdotø apiemedikø darbà.Praëjusiais metais Juozas kartu sukompozitoriais Auðra Liutkute irIpolitu Petroðiumi sukûrë dainà„Himnas gydytojui“, kurià á savorepertuarà jau átraukë Vilniaus„Indrajos“ choras ir gerai þinomasÐiauliø ansamblis „Ðirdiesmelodijos“.J.Elekðis – ilgametis „Mokslo irgyvenimo“ þurnalo talkininkas.Dëkojame Jubiliatui uþ bendradar-biavimà ir linkime daug prasmingødarbø, sveikatos, iðtvermës.

„Mokslo ir gyvenimo“redakcija

Juozui Elekðiui – 80


Gerbiamas Jubiliatas gimë1941 m. liepos 5 d. Tverø valsèiaus Uþpe-liø kaime (dabartiniame Plungës rajone).1950 m. pradëjo lankyti Tverø pradinæ mo-kyklà. Ðeimai persikëlus gyventi á Ðvëkð-nos miestelá, mokslus tæsë Ðvëkðnos vidu-rinëje mokykloje, kurià baigæs 1961 m. ástojoá Vilniaus pedagoginá institutà (dabar Vil-niaus pedagoginis universitetas), Geogra-fijos-istorijos specialybæ. Tø paèiø metø ru-dená, vos tik pradëjæs studijas, jis buvo pa-ðauktas á sovietø kariuomenæ. Gráþus po 3metø ið kariuomenës, pasirinktos specialy-bës jau nebebuvo, todël teko rinktis kità –Geografijos-fizinio lavinimo specialybæ.Paskutiniaisiais (1968) studijø metaisR.Kontvainas pradëjo dirbti Mokyklø moks-linio tyrimo institute vyresniuoju moksliniubendradarbiu. Èia jis pradëjo tirti mokslei-viø ir jaunimo profesinio orientavimo pro-blemas. Ðiø tyrimø pagrindu 1975 m. Tartuuniversitete Jubiliatas apgynë socialiniømokslø kandidato disertacijà „Aukðtesniø-jø klasiø mokiniø orientavimas á darbininkøprofesijà regioninio centro sàlygomis (Aly-taus regioninio centro pavyzdþiu)“.

Vilniaus pedagoginio universiteto Bendrosios geografijos katedros docentui daktaruiRimantui Kontvainui ðiø metø vasarà sukako 70 metø. Sveikiname nenuilstantá

jaunatviðkà Jubiliatà ðia garbinga proga, linkime geros sveikatos, neblëstanèiosenergijos ir brandþiø geografijos mokslo darbø.

Veikla,skirta savajai Alma

Mater1976 m. R.Kontvainas buvo pakvies-tas dirbti á Vilniaus pedagoginio institutoGamtos ir geografijos fakulteto Geografi-jos katedrà, kurioje kelerius metus dëstëpedagogines disciplinas.

Jaunas ir gabus darbuotojas greitaibuvo pastebëtas ir 1978 m. paskirtasGamtos ir geografijos fakulteto prodeka-nu. 1979 m. jam suteiktas docento var-das. 1982 m. jis pirmajai kadencijai buvoišrinktas Geografijos katedros vedëju, onuo 1992 m. vël iðrinktas ðios katedrosvedëju. Darbštus, pareigingas ir iniciaty-vus docentas, vadovaudamas Geografi-jos katedrai, daug dëmesio skyrë ne tikstudentams bei darbuotojams, bet ir mo-kyklinës geografijos dëstymo metodikai.Kartu su prof. A.Stanaièiu ir doc. A.Ga-runkðèiu jis parengë geografijos moky-mo bendrojo lavinimo mokykloje koncep-cijà bei paskelbë daug straipsniø moksli-nëje ir kitoje spaudoje.

2000 m. reorganizavus Geografijos ka-

tedrà á dvi – Bendrosios geografijos ir Re-gioninës geografijos katedras, docentasR.Kontvainas iki 2002 m. pabaigos liko va-dovauti Bendrosios geografijos katedrai.

Daugelá metø jis aktyvus Gamtos fa-kulteto tarybos narys,vadovauja fakulte-to tarybos studijø komisijai.

Produktyvaus pedagogo bei mokslinin-ko moksliniø darbø kryptys susijusios sujaunimo profesinio orientavimo ir geografi-jos mokymo metodikos klausimais. Docen-tas daug prisidëjo prie monografinio tipogeografiniø leidiniø, kuriuose pateikta ávai-riapusë geografinë medþiaga apie Lietuvosadministracinius rajonus, parengimo. Ðiødarbø pagrindu iðleistos studijos apie Plun-gës bei Këdainiø rajonus ir Telðiø apskritá:„Plungë – Babrungo kraštas“, „Këdainiøkraðtas“ bei knyga „Þemaièiø þemë“, pa-rašytos su bendraautoriais.

Jubiliatas dalyvavo tarptautiniame ly-ginamajame tyrime „Regionø konkuren-cingumas, pereinant á rinkos ekonomikà“.

Studentams jis skaito topografijos, tai-komosios topografijos, ekologinës karto-grafijos su topografijos pagrindais kursus,anksèiau daug metø vadovavo bakalaurostudijø programos pedagoginei praktikaiir iki šiol vadovauja iðtæstiniø studijø ir ma-gistrantø pedagoginei ir tiriamajai bei to-pografijos lauko praktikoms, studentø kur-siniams bei bakalaurø ir magistrø baigia-miesiems darbams. Jo vadovaujami dudoktorantai apgynë daktaro disertacijas.

Docentas mëgsta savo darbà, labaikruopðèiai ir atsakingai ruoðiasi paskai-toms. Jis objektyviai vertina studentø þi-nias, geba šiltai ir nuoširdþiai bendrautisu jaunais þmonëmis, todël studentø yragerbiamas ir mylimas.

Jubiliatas sistemingai dirba metodinádarbà. Jis iðleido dalykinæ metodinæ to-pografijos medþiagà, taip pat vadovëlá„Topografijos lauko praktika“ (vienas au-toriø), mokymo priemonæ „Topografija“ irmetodinæ priemonæ „Geografijos studijøprogramos pedagoginë praktika“.

Docentas R.Kontvainas skaitë ir skai-to paskaitas ne vien mûsø, bet ir Ðiauliøuniversiteto Gamtos-geografijos specia-lybës studentams, bendrojo lavinimo mo-


kyklø direktoriams, mokytojams, klasiøvadovams ir moksleiviø tëvams. Jis yrasuorganizavæs seminarø ir konferencijøgeografijos mokytojams lokalinës geog-rafijos turinio ir dëstymo metodikos klau-simais, dalyvauja Jaunøjø geografømokyklos darbe.

Per 42 profesinës veiklos metus nu-veikta tikrai daug. Pedagoginiame uni-versitete dirbta ilgiausiai – beveik 36 me-tai.Tai intelektualiosios ir profesinës bran-dos laikotarpis, kurio metu Jubiliatas pa-skelbë per 120 moksliniø, mokslo popu-liariø ir metodiniø staipsniø bei mokymopriemoniø. Vienas ir su bendraautoriaisjis paskelbë 14 atskirø leidiniø. Jo straips-niai iðspausdinti ne tik Lietuvos, bet ir Èe-kijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Balta-rusijos, Estijos ir kitø ðaliø leidiniuose. Jisskaitë praneðimus tarptautinëse konfe-rencijose Maskvoje (Rusija), Punske, To-rûnëje (Lenkija), Daugpilyje (Latvija), Ta-line (Estija), Minske (Baltarusija), Usti nadLabem (Èekija), Kijeve (Ukraina) ir kitur.Moksliniai praneðimai taip pat skaityti VIIir IX Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumuose, Lietuvos geografø ant-rajame kongrese.

Studijø kokybës vertinimo centrouþsakymu jis buvo bakalauro ir magist-ro studijø programø ekspertu.

Docentui Rimantui Kontvainui ne-svetima ir visuomeninë veikla. Studijømetais jis buvo Vilniaus pedagoginioinstituto (VPU) Gamtos-geografijos fa-kulteto studentø profsàjungos komitetopirmininku, Pedagoginio instituto stu-dentø profsàjungos komiteto pirminin-ku, aktyviai dalyvavo instituto sportinia-me gyvenime: þaidë krepðiná institutokomandoje, o pastaraisiais metais gy-në universiteto garbæ veteranø krepði-nio komandoje. Daug metø dainavoVPU miðraus choro „Ave musica“ ko-lektyve. Su ðiuo choru aplankyta daugEuropos ðaliø ir kone visa Lietuva.

Uþ pedagoginæ veiklà ir sëkmingàilgametá vadovavimà Geografijos kated-rai bei kûrybingà moksliná darbà docen-tas R. Kontvainas ne kartà apdovano-tas Ðvietimo ir mokslo ministerijos ir VPUpadëkos raðtais.

Malonu kolegà matyti energingà irkupinà kûrybiniø jëgø bei sumanymø.Tad linkime jam ilgø ir prasmingø gyve-nimo metø bei visokeriopos sëkmës.

Doc. dr. Birutë PETKEVIÈIENËVPU Bendrosios geografijos katedra

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2011

10

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2011 m.Nr. 10 (636) spalis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISRinkëjaEGLË RAMANAUSKIENËKonsultantëSAULË MARKELYTË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2011-09-28SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

2011 m. Projektui skirta60 tûkst. Lt

V.BALTRÛNAS Su klimato kaitos þenklu ............... 2

J.GRIGAS Lemtingieji skaièiai, be kuriømûsø nebûtø ......................................................... 4

D.MEILUTYTË-BARAUSKIENË,V.LEKAVIÈIUS, R.M.ZALECKIS Lietuvosenergetikos institute – atvirø durø diena ............... 6

A.DUBIETIS Ekstremaliosios bangos ................... 8

E.MANSTAVIÈIUS AkademikuiJonui Kubiliui – 90 ............................................... 10

G.BARTKUS Nuo „besaikio romantizmo“iki „Parnaso“ poezijos ......................................... 12

V.LAPINSKAS Ið Alytaus gimnazijos istorijos ...... 14

D.NORKIENË Gyventi maloniaunei... amþinai saugotis ........................................ 16

K.GAIGALAS Plëðriøjø þuvø iðtekliaitoliau maþëja ....................................................... 19

S.SAARMANN Geoturizmas Lietuvoje? .............. 22

A.POVILIÛNAS Olimpinis manifestas irjo nuostatos ðiø dienø olimpiniame sàjûdyje ...... 24

D.PALIULIS Jaunieji mokslininkai apiegamtos apsaugà ................................................. 26

J.NORKEVIÈIUS Gausus tautotyrininkøaruodas – metraðtis ............................................ 27

K.KONSTANTINAVIÈIUS Antropinis principas:gyvybë = anglis + kiti organogenai ................... 28

J.MICHALOVSKAJA Kelionës fenomenas .......... 32

Algirdas Mackevièius .......................................... 35

R.KARAZIJA, M.SAPAGOVAS Nuomokslininkø laiðkø iki mokslo þurnalø ............... 36

J.R.STONIS Nevaþiuokit á Amazonijà! ................ 38

Juozui Elekðiui – 80 ............................................ 41

B.PETKEVIÈIENË Veikla, skirtasavajai Alma Mater .............................................. 42


Ðiemet balandþio 10-àjà sukako 100 metø, kai mirë garsus Lietuvosdailininkas ir kompozitorius M.K.Èiurlionis. Reikðmingai datai paminëtiparengta valstybinë minëjimo programa. UNESCO ðia proga 2011-uosiuspaskelbë M. K. Èiurlionio metais – atminimo renginiai jau vyko Lietuvoje,

Lenkijoje, Latvijoje, Azerbaidþane, Armënijoje bei Jungtinëse Amerikos Valstijose.

MINIMOS 100-osios MIKALOJAUS KONSTANTINOÈIURLIONIO MIRTIES METINËS

ISSN 0134-3084,,,Mokslas ir gyvenimas”2011 Nr. 10, 1- 44,Indeksas 5052, 4,5 Lt

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.10