Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.2

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2 1

2009

2

DAILININKAI ATGIMUSIAI LIETUVAI

Visosvaivo-

rykðtësspalvos

ÈarlzoDarvinodidþiøjøatradimøburlaivis

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2

Prof. habil. dr. Ramutis BANSEVIÈIUSgimë 1939 m. vasario 23 d. Marijampolë-je. 1945–1956 m. mokësi Kauno 12-ojojevidurinëje mokykloje, 1956–1961 m. stu-dijavo KPI Mechanikos fakultete, 1963–1967m. – KPI aspirantûroje. 1960–1962 m.– gamyklos „Apvija“ inþinierius konstruk-torius, 1962–1968 m. – Eksperimentiniostakliø tyrimo instituto Kauno laboratorijos

Greitëjant technologinei paþangaivos ne kiekvienà mënesá atrandamosnaujos medþiagos, turinèios ypatingøsavybiø adaptuotis kintant apkrovoms,reaguoti á aplinkos pokyèius, keisti sa-vo reologinius parametrus, plaèiame dia-pazone valdyti jø charakteristikas, savediagnozuoti ir netgi „gydyti“. Pavyzdþiødaug – tai medþiagos su atmintimi (niti-nolas), pjezokristalai, elektro- ir magne-toreologiniai skysèiai, terfenolas-D irMSM – ypatingo efektyvumo magnetost-rikcinës medþiagos, labai plati dirbtiniøraumenø gama ir kt. Ypatingà vietà tarpšiø „sumaniø“ medþiagø uþima pjezo-aktyviosios medþiagos ir kompozitai –pastaruoju metu juos pradëta plaèiai tai-kyti ðiuolaikinëse technologijose ir ypaèmechatroniniuose árenginiuose.

Geriausiai þinoma pjezoelektriniø sa-vybiø turinti medþiaga yra kvarcas. Jo ty-rimai ir taikymai prasidëjo jau XIX a., bro-liams Kiuri atradus tiesioginá (1880 m.) ir

Pjezomechanika

Istorikai archeologinius laikotarpius sieja su medþiagomis, ið kuriøbuvo gaminami ginklai, papuoðalai ir darbo árankiai. Þinome akmens,

bronzos, geleþies amþius, o XXI amþiø siûloma vadinti „sumaniø“medþiagø amþiumi (angliškai – Smart materials age).

Prof. habil. dr.Ramutis BANSEVIÈIUS

Kauno technologijos universitetas

medþiagøamþiuje

inþinierius, nuo 1968 m. – KPI (KTU) inþi-nierius, laboratorijos vedëjas, docentas,katedros vedëjas, profesorius. 1975–1976m. staþavosi Milano politechnikos institu-te (Italija); 1992–2000 m. – vizituojantis DeMontfordo universiteto (Didþioji Britanija)profesorius, 2000–2007 m. – Kauno tech-nologijos universiteto rektorius, nuo 2007m. – KTU Senato pirmininkas, Mechatro-nikos mokslo, studijø ir informacijos cen-tro direktorius.

R.Bansevièius yra per 250 moksliniøstraipsniø, per 300 iðradimø, 7 preciziniøsistemø dinamikos srities knygø, 18 paten-tø uþsienyje autorius. Sukûrë pjezomecha-nikos, kaip vienos iš mechatronikos moks-lo srities posistemiø, pagrindus ir jos tai-kymà realizuojant naujà preciziniø mecha-nizmø klasæ – pjezoelektrines keliø laisvëslaipsniø pavaras. Sukurtieji mechanizmaiir sistemos pagrásti pasiûlyta aktyvios kin-tamos struktûros kinematinës poros kon-cepcija, kuriai realizuoti naudojamas „su-maniø“ medþiagø sugebëjimas adaptuo-tis keièiantis aplinkos parametrams. Pje-zoelektrinës sistemos ir átaisai taikomi ku-riant precizinius pozicionavimo plokðtumo-je ir erdvëje mechanizmus, lazerio spin-dulio skenavimo ir kreipimo árenginius beinanotechnologijose, realizuojant nanomet-rø skyros keliø laisvës laipsniø vykdiklius.

atvirkðtiná (1881 m.) pjezoefektus. Pa-denkime kvarco briaunas sidabro elek-trodais, prijunkime prie jø elektros átam-pà ir tarpas tarp elektrodø ðiek tiek pasi-keis – tai atvirkðtinis pjezoefektas. Tie-sioginis pjezoefektas – kai sukëlus kris-talo mechaninius átempimus ant elektro-dø generuojasi elektros krûvis; ðiuo efek-tu pagrásti ávairiatipiai jutikliai. 1912 m.po garsiosios Titaniko katastrofos prasi-dëjo aktyvi naujø sintetiniø pjezoelektri-niø medþiagø paieðka, buvo sukurtospjezokeraminës medþiagos, deðimtiskartø virðijanèios kvarco efektyvumà. Taileido iðplësti jø taikymo sritis ir dabar jørandame ultragarsiniuose diagnostikosprietaisuose, dozavimo árenginiuose,echolokacijoje, garsiakalbiuose, laik-rodþiuose, mobiliuosiuose telefonuoseir netgi dujø þiebtuvëliuose.

Kauno politechnikos institute (dabar– Kauno technologijos universitetas) pje-zoaktyviøjø medþiagø tyrimai ir taikymai

prasidëjo apie 1970 m. tuometiniame KPIVibrotechnikos mokslo centre. Jau tadabuvo sukurti pirmieji pjezoelektriniai va-rikliai, kuriø tyrimai apibendrinti 1981m.išleistoje Ramuèio Bansevièiaus ir Kazi-miero Ragulskio monografijoje „Vibrova-rikliai“ (rusø kalba) – 1988-aisiais ji buvoišspausdinta JAV. Sukurtose precizinë-se keliø laisvës laipsniø pavarose aukð-to daþnio daugiamaèiai rezonansiniaikeitikliø virpesiai transformuojami á toly-gø judanèiø grandþiø judesá. Ádomu tai,kad kai kurios pjezoátaisø charakteristi-kos buvo tokios unikalios (pavyzdþiui,nanometrø eilës skyra ar didþiulis grei-taeigingumas), kad tuo metu jie net ne-galëjo bûti plaèiai pritaikyti. Ðiandien, kainanotechnologijos ir mikromechatroni-nës sistemos plëtojamos ypaè sparèiai,kai kurie ið tada sukurtø pjezovarikliø yra„išrandami“ naujai ir net patentuojamiVakarø ðalyse ir JAV, nors mûsø sukur-tos schemos yra apgintos deðimtimisSSSR iðradimø.

1996 m. kartu su kolegomis ið Lon-dono Sièio ir De Montforto (Lesteris, Di-dþioji Britanija) universitetø prestiþiniameJAV þurnale IEEE Transactions on Indust-rial Electronics išspausdinome straipsnáapie „sumanius“ pjezoelektrinius átaisus,kuriame suformulavome pjezomechani-kos, kaip naujos mechatronikos posis-temës, sàvokà, jos tyrimø objektà ir tai-

1 pav. Pjezosraigtas – paprasèiausias„sumanaus“ daugiafunkcio mechanizmopavyzdys


„sumaniø“kymø sritis. Jau pats terminas pjezome-chanika rodo, kad ji pagrásta pjezoakty-viøjø medþiagø naudojimu sudëtingiemsmechatronikos uþdaviniams spræsti. Pri-statydamas KTU Mechatronikos moks-lo, studijø ir informacijos centro veiklàsveèiams, pradedu nuo iðoriðkai papras-tø pjezomechanikos taikymo pavyzdþiø.Paminësiu kelis jø: jau 1980 m. sukûrë-me pjezosraigtà – slenkamojo judesiogeneravimo átaisà, susidedantá tik ið 2komponentø – metalinio sraigto ir pje-zoelektrinës verþlës (1pav.). Suþadinusverþlëje bëganèios bangos tipo ultragar-sinius virpesius, sraigtas pradeda suk-tis ir slinkti išilgai savo ašies (þr. videowww.piezo.lt). Su šia paprasta „suma-nia“ sistema (tik iðoriðkai – joje vykstan-tys dinaminiai procesai yra pakankamaisudëtingi) galima realizuoti keletà funk-cijø: generuoti aukðtos skyros tiesiaeigájudesá, plaèiame diapazone valdyti su-kimosi greitá bei trinties koeficientà kine-matinëje poroje, atlikti ðios sistemos mo-nitoringà ir diagnostikà, taip pat netgi sa-viremontà (iðdilus ar pakitus kontakto sa-vybëms). Ðioms funkcijoms realizuotinaudojami tiek tiesioginis, tiek ir atvirkð-tinis pjezoefektai bei savøjø pjezoelek-trinio disko daþniø priklausomybë nuokvazistatinës elektros átampos, prijung-tos prie disko elektrodø.

Šio pavyzdþio unikalus derinys sche-mos paprastumas – „sumaniø“ funkcijøgausa bûdingas ir kitoms pjezoelektri-niø pavarø sistemoms. 2-me paveiksle

kø sektoriø (Ramuèio Bansevièiaus ir Sa-mi Ahmed JAV patentas No 6262574).Cilindras trimis taškais kontaktuoja su at-raminiu paviršiumi; suþadinant tam tikrøformø ir faziø rezonansinius virpesius,galima valdyti cilindro judesá trimis kryp-timis (du slenkamieji judesiai ir posûkiaiapie cilindro aðá). Ði aktyvi kinematinëpora neturi áprastø elementø (varikliø,krumpliaraèiø, guoliø...), kuriems bûdin-gos paklaidos, todël tokios pozicionavi-mo sistemos plokðtumoje skyra sudarovos kelis nanometrus esant neribotamposlinkiø diapazonui. Naudojant ðiàschemà mums pavyko sukurti dabar patámaþiausià pasaulyje pjezoelektriná ma-nipuliatoriø. Nors jo matmenys tik 4 x 3x 4 mm, jis sugeba judëti trimis krypti-mis su fantastiðka 5 nanometrø skyra.

Ankstesnis pavyzdys iliustruoja pjezo-elektriniø preciziniø pozicionavimo áren-giniø ar lazerio spindulio skenavimo/krei-pimo árenginiø (3 pav.) kûrimo specifikà.

odimio magnetu jo viduje dëka. Tokieþaislai ugdo paauglio norà domëtis tech-nologijomis, nes suvokti judesio prieþas-tá netgi specialistui nëra paprasta: virpe-siø amplitudë yra tik keli mikrometrai, to-dël jø nematyti ir negirdëti, kadangi daþ-nis – kelios deðimtys kilohercø. Ypaè taipastebime demonstruojant pjezomecha-nikos modelius tarptautinëse parodose –vienas jø parodytas 6 pav., kur gaublys

Taèiau pjezopavaros naudojamos ir bui-tinëje aparatûroje (pavyzdþiui, mobiliøjøtelefonø bei fotoaparatø objektyvamsstumdyti). Mes sukûrëme ir keletà pava-rø „intelektualiems“ þaislams. Štai pjezo-automobiliukas (4 pav., þr. video www.pie-

zo.lt) arba tipinë firmos LEGO A/S figûrë-lë (5 pav.), judanti po feromagnetiná pa-virðiø vienoje kojoje átaisyto miniatiûriniopjezokeraminio cilindro su pastoviu ne-

guli ant 3 stikliniø strypø ir sukasi. Ðis eks-ponatas sukëlë didelá susidomëjimà Ha-noverio pasaulinëje parodoje 2000 m.,kaip ir pirmieji pjezoelektriniai robotai (vie-nas jø parodytas 7 pav.), kuriais domëjo-si ir Jos Didenybë Anglijos karalienë Elþ-bieta II savo vizito Lietuvoje 2006 m. me-tu (8 pav.). Pagaminome daug mokymopriemoniø studentams, klausantiems me-chatronikos ir virpesiø teorijos kursus.Daþnai mûsø sveèiai ið uþsienio universi-tetø klausia, kur jø galima ásigyti? Kol kastai klausimas Lietuvos verslininkams, nesástatymai draudþia universitetams uþsiimtikomercine veikla. Tuo tarpu pjezoelektri-

2 pav. Pjezoelektrinis cilindras iki 5 kgmasiø objektø pozicionavimui plokðtumoje(3 laisvës laipsniai)

3 pav. Lazerio spindulio kreipimo átaisas.Pjezokeraminë plokðtelë tvirtinama prieveidrodþio; jos daugiakomponenèiaivirpesiai ultragarsiniame diapazonetransformuojami á veidrodþio ðimtøjøsekundþiø daliø skyros posûkius

4 pav. Kandidatas á Gineso rekordø knygà –maþiausias (ir paprasèiausias) pasaulyjepjezoautomobiliukas

5 pav. „Sumani“ LEGO A/S firmos figûrëlë,sukurta KTU vykdant ES MINUET projektà

6 pav. Gaublys sukasi ir netgi galima valdytijo sukimosi kryptá – taèiau kokia ðio judesioprieþastis?

parodytas pjezokeraminis radialiai polia-rizuotas 120mm skersmens cilindras, ku-rio elektrodai padalinti á keletà simetrið-


þvelgti tik á paèius vaizdþiausius pje-zomechanikos taikymo atvejus. O jødaugybë – nuo technikos mokslø ikimedicininës technikos, net sporto áren-giniø. Pastaruoju metu pasirodë dau-gybë tiesioginio pjezoefekto taikymopavyzdþiø – nuo naujø jutikliø iki tokiøspecifiniø taikymø, kaip pjezokulkos,kurios, atsimušusios á kûnà, generuo-ja 10…15 kV elektros iðkrovà ir laiki-nai iðveda ið rikiuotës prieðo kará. Spar-èiai plëtojasi energijos iðgavimas ið vë-jo ar bangø, naudojant pjezokeitiklius.Japonijos geleþinkeliø kompanija ku-ria energijà generuojanèias grindis, ku-riose sumontuoti pjezokeraminiai ele-mentai, o Anglijoje vienoje diskoteko-je tai jau realizuota: ðokanèios porosgeneruoja elektrinius impulsus, maiti-nanèius ðviesos diodus. Árengus ne-didelio krioklio dugne plokðtæ su dau-giasluoksniais pjezokeitikliais, gene-ruojamos energijos uþtektø nedideliamnamui apšviesti – ir be jokiø judanèiødaliø!

Pasiûlytos schemos, kuriose nau-dojami abu pjezoefektai – ir tiesiogi-nis, ir atvirkštinis. Jau praëjusiameamþiuje akad. Kazimieras Ragulskiskartu su mokiniais iðtyrë ádomø reiðki-ná, kai pjezoplokðtelës savi daþniai irslopinimas gali bûti valdomi tam tikra-me diapazone ðuntuojant jos elektro-dus. 1995 m. firma Active Control eX-perts (JAV) pagamino slides, kuriose,taikant šá metodà, buvo ámontuoti pje-zokeitikliai, sumaþinantys slidþiø virpe-sius leidþiantis nuo kalnø ir taip padi-dinantys sportininko greitá. Tuo remian-tis galima pasiûlyti bûdà, kaip gamintismuikus, kokybe prilygstanèius italømeistro Stradivarijaus ypatingu temb-ru pasiþymintiems smuikams. Aišku,kad jo smuikø kokybæ nulëmë pagrin-diniø ir aukðtesniø virpesiø formø savidaþniai ir slopinimas. Metodo idëja pa-prasta: paimame originalø Stradivari-jaus smuikà ir, naudodami skaitmeni-nës holografijos metodus, nustatomevisø virpesiø formø daþnius ir slopini-mà. Po to padengiame mûsø gamina-mo smuiko vidiná pavirðiø pjezoplëve-le su sekcionuotais elektrodais ir, pri-jungæ juos prie kompiuterio, ðuntuo-jame jø derinius tol, kol savieji daþniaiir slopinimai abiejø smuikø sutaps. Te-sprendþia þurnalo skaitytojai, ar tai re-alu. Mano nuomone, metodas reali-zuojamas, ypaè taikant ðiuolaikinæ di-naminiø procesø tyrimo árangà.

8 pav. Anglijos karalienë Elþbieta II ir LRPrezidentas Valdas Adamkus supaþindi-nami su pjezomechanikos laimëjimaisLietuvoje (2006 m.)

7 pav. Pirmasis pjezoelektrinis robotas.Du pjezokeraminiai cilindrai su pastoviømagnetø pagalba kontaktuoja suplieninëmis sferomis; generuojant jøasimetrinius valdomø formø virpesius,realizuojami 6 laisvës laipsniai

niø pavarø gamybos prognozës labaioptimistiðkos – 2006 m. pasirodþiusio-je firmos Innovative Research and Pro-ducts (iRAP) studijoje „PiezoelectricOperated Actuators and Motors – AGlobal Industry and Market Analysis

(ETP-102)“ prognozuojama, kad ðiøpavarø rinka nuo 5,3 milijardo JAV do-leriø (2006 m.) padvigubës iki 10,7 mi-lijardo JAV doleriø 2011 metais. Lietu-vos pramonininkai tikrai rastø niðà ðio-je rinkoje, tuo labiau, kad dauguma pje-zoelektriniø pavarø schemø ir konstruk-cijø buvo sukurta KTU.

Šio straipsnio apimtis leidþia pa-

Rinos, dubakloniai – dabartiniokraðtovaizdþio slëniai

Kalvotà kraðtovaizdá vagojantys gilûs,staèiaðlaièiai eþerø ar upiø atkarpø slë-niai, vietomis sausi ar uþpelkëjæ kloniai –tai labai raiškios reljefo formos, geomor-fologø vadinamos rinomis.

Rina (rinnen) vokieèiø kalba reiðkia „te-këti“. P.Volštetas, (Volstedt, 1924) pirmàkartà terminà pavartojo tyrinëdamas ðiau-rës Vokietijos zandrines lygumas. Kitø ða-liø mokslininkai, tyræ ðio tipo reljefo formas,tikslesniø terminø nerado, todël ðis termi-nas ilgainiui prigijo mokslinëje literatûroje.Lietuvoje „rinos“ terminà bandë tobulintiÈ.Kudaba, siûlydamas „dubaklonio“, „du-baslënio“ terminus (Kudaba, 1983), darsiûlyta rinas vadinti „ilgëmis“ (Chomskis,Ðkeliovaitë, 1957). Rinoms buvo priskiria-mi eþerø dubenys, upiø slëniai ir kitos pail-gos neigiamos reljefo formos, susidariu-sios aktyvaus ir pasyvaus ledyno tirpimobei kitø geologiniø procesø átakoje. Lietu-vos rinø (dubakloniø) morfogenezës klau-simai nagrinëti daugelyje darbø, taèiaudauguma tyrëjø laikosi nuomonës, kad ri-nos yra subglacialiniø vandens srautø ið-krovos su dideliu slëgiu poledyje arba le-dyno pakraðtyje, poveikio substratui rezul-tatas. Nagrinëjant rinø susidarymo mecha-nizmà yra manoma, kad po jø árëþimo (ið-plovimo) rininiai kloniai buvo uþpildyti van-deniu, uþðaldyti ir palaidoti po moreninësmedþiagos sluoksniu. Iðtirpus palaidotamledui poledynmetyje ar vëliau, termokars-tinio dubimo procese rinos klonis regene-ravosi ir ágijo dabartinæ formà. Taèiau kaikuriø giliøjø rinø, pavyzdþiui, Asvejos, Tau-ragno árëþiai paprasèiausiai galëjo išlikti irtiesiog po árëþimo fazës, t.y. jie nebuvo ter-mokarstiškai regeneruoti.

Dabartiniø ledynø pakraðèiuose yragana daþnai matomi subglacialiniai pul-suojantys srautai, iðneðantys didelá kiekápo ledynu ar jo viduje suspausto van-dens, kuris savo ruoþtu plukdo neðme-nis ir eroduoja substratà – paklotines uo-lienas, kuriomis slenka ledynas. Taigi, va-dovaujantis aktualizmo principu, labiau-siai tikëtina, kad subglacialinës iðplovossrautai galëjo bûti svarbiausias veiksnyssusidarant rinoms, kurios yra bûdingosglacialiniam reljefui.

Þemës Jonas SATKÛNAS,

Petras GEDÞIÛNASLietuvos geologijos tarnyba

poþeminio


Rinos plaèiai paplitusios moreniniuo-se kalvynuose, ypaè Baltijos aukðtumo-je. Pavyzdþiui, Molëtø apylinkëse geo-morfologiðkai kartografuotos trys rinøgrandinës: Virintos–Aiseto, Siesarties–Lakajø ir Dubingiø (Asvejos), apimanèiosir rininiø eþerø klonius, ir fliuvioglaciali-niø slëniø atkarpas, kurias paveldëjo da-bartinës upës (pavyzdþiui, Siesartis). Ri-nø gausu Trakø ir Aukðtadvario apylin-këse ir daugelyje kitø vietø.

Ádëmiau paþvelgus á geomorfologináþemëlapá galima pastebëti, kad rinø siste-mos, jø grandinës palyginti labai gerai su-

ðiaus. Tokiø paleoárëþiø aptinkama ir kvar-tero dariniø storymëje, nors árëþius, nesie-kianèius prekvartero uolienø pavirðiaus,yra gerokai sunkiau nustatyti dël kaièios irdaþnai labai sudëtingos kvartero storymëssàrangos. Paleoárëþis – tai siauro slënio pa-vidalo, ávairaus ilgio ir konfigûracijos nei-giama forma, iðskiriama kvartero nuoguløstorymëje arba prekvartero uolienø pavir-ðiuje pagal morfologinius, litogenetinius,struktûrinius ir tekstûrinius poþymius.Mokslinëje literatûroje ir praktiniuose dar-buose daugiausia dëmesio skiriama po-kvarterinio pavirðiaus paleoárëþiams, uþpil-dytiems vëlesnëmis, daugiausia kvarteronuosëdomis ir nuogulomis. Kvartero sto-rymës analizë rodo, kad yra daug paleoá-rëþiø, nesiekianèiø prekvartero uolienø pa-virðiaus, t.y. tarsi „pakibusiø“ kvartero sto-rymëje ir dël to sunkiau nustatomø. Norspirmøjø ir antrøjø formavimosi mechaniz-mas greièiausiai yra analogiðkas, taèiau

prekvartero pavirðiaus paleoárëþiø identifi-kavimas yra iðskirtinai svarbus kartogra-fuojant prekvartero uolienø pavirðiaus („se-nàjá“) reljefà.

Lietuvoje nustatytas tankus pokvarte-rinio paviršiaus paleoárëþiø tinklas. Giles-ni ið jø susiformavæ tose teritorijose, kurpo kvartero storyme slûgso maþiau atspa-rios smëlingai molingos ir minkðtesnësmolinës–karbonatinës kreidos, juros, tria-so ar net virðutinio–vidurinio devono(ypaè Ðventosios–Upninkø komplekso)terigeninës uolienos. Á jas ásirëþia ávairioskrypties ir formos paleoárëþiai, kuriø dug-nas aðinëje jø dalyje siekia -100÷-160 m NN altitudes.

Kai kurie paleoárëþiai ar ištisos jø siste-mos sutampa su Nemuno, Merkio, Šven-tosios upiø slëniø atkarpomis, sudaro su-dëtingas susikertanèias struktûras Nemu-no ir Ðeðupës tarpupyje. Jie driekiasi be-veik visur palei ádubusius Strëvos ir Ver-knës senslënius iki pat didþiøjø Nemunokilpø prie Birðtono. Kiek maþesnio gylio(iki -10÷-50 m NN altitudþiø) árëþiai yra Ne-ries vidurupyje ir þemupyje, ties Vilniumi,Gariûnais, jos intako Dûkðtos þioèiø rajo-ne, ties Kaunu prie Dràseikiø ir Eiguliø.

Paleoárëþiø esama ir nutolusiose nuodidþiøjø upiø vandenskyrinëse vietovëse.Pavyzdþiui, paminëtini didesni paleoárëþiai,aptikti Telðiø apylinkëse prie Këgø vanden-

gelmiø slëniai –vandens talpyklos ir hidrogeologiniai

spàstai

Asvejos eþeras – tipiškarina. Jos ilgis – apie50 km, vidutinis plotis340 m. Asvejos rinos„sausoji“ dalis jauprasideda ties Giedraièiais.Nuotraukoje – staèiaðlaitisrinos dubuo, vaizdas áAsvejos eþerà nuo Dubingiøpiliakalnio

Spûdinio vandens proverþio pasekmës –antrinës sufozinës iðplovos. Strëvos slënis

tampa su lineamentais – linijinëmis reljefoformø elementø struktûromis. Lineamen-tø lokalizacija siejama su ledyno plyðiø bu-vimu, iðilgai kuriø formavosi tiek teigiamosreljefo formos – iðslëgtiniai morenø gûb-riai, ozai, tiek ir neigiamos formos – pole-dyniniø vandens srautø kanalai, tuneliai,taigi ir rinos. Lineamentus daþnai atkarto-ja ir dabartiniø upiø slëniai. Manoma, kadledyno plyðiø susidarymà ðalia kitø veiks-niø (ledyno judëjimo greièio, substrato rel-jefo) galëjo sàlygoti ir þemës plutos lûþiai.Taigi ir rinø lokalizacija gali bûti susijusi suþemës plutos tektoniniais lûþiais, suakty-vëjusiais ledyno antslinkio metu.

Senieji þemës gelmiø slëniai –paleoárëþiai

Kad rinos formavosi ir ankstesniøjø led-laikiø metu, liudija ir gilûs slëniai, vadina-mi paleoárëþiais, kartais išskobti po kvar-tero danga net iki senøjø uolienø pavir-


V. M

IKU

LËN

O n

uotr.


Su Nemuno slëniu, paleoárëþiais ir tektoniniais lûþiais struktûriðkai susijusi Druskininkøinjekcinio mineralinio vandens telkinio hidrogeologinë sàranga (pagal Z. Ðontà, 1999)Kvartero danga: 1 – vandens srautø suklostytos birios vandeningosios nuogulos (ávairus

smëlis, þvirgþdas–gargþdas); 2 – ledyno paliktas vandensparingas priemolis ir priesmëlis. Prek-vartero nuosëdinë storymë: 3 – terigeniniai vandeningieji sluoksniai (smulkus ir ávairus smëlis,smiltainis gravelitas); 4 – karbonatingi vandeningieji sluoksniai (plyðiuota kreida ir kreidos mer-gelis); 5 – molingos-karbonatingos vandensparos (masyvus mergelis, molinga kreida); 6 – mo-lingos vandensparos ar silpnai laidûs sluoksniai (molis, aleuritas). Kristalinis pamatas: 7 – mag-minës ir metamorfinës uolienos (granitas, gneisas). Geologiniø sistemø indeksai: kvarteras(ag, gII–III), paleogenas (E), kreida (K), triasas (T), permas (P) ir proterozojus (PR). Kiti þenklai:8 – græþinio darbinë dalis (filtras) ir vandens mineralizacija, g/l; 9 – vandens spûdis; 10 – kupolið-kas mineralinio vandens pakilimas ir mineralizacijos vertë, g/l; 11 – tektoniniai lûþiai

vietës (apie -106 m NN gylyje pasiekæs netvirðutinio permo klintá), Baltijos akvatorijo-je palei Palangà (jo dugnas siekia -10÷-142 m NN), Tvereèiuje (dugnas siekia iki -70 m NN). Dar daug kur jie „šakotai“ raiþošalies pokvarteriná pavirðiø bei sudëtingaiglûdi paèioje kvartero storymëje.

Paleoárëþiai – poþeminio vandenstalpyklos

Hidrogeologiniu ir vandens iðtekliø ga-vybos poþiûriu paleoárëþiø reikðmë yra la-bai didelë. Paleoárëþiai sàlygoja poþemi-nio vandens tëkmiø kryptis ir intensyvu-mà, spûdþiø pasiskirstymà, pjezometri-nio pavirðiaus struktûrà, vandeningøjøsluoksniø tarpusavio bei su upëmis sà-veikà. Daugelis paleoárëþiø yra uþpildytismëliu ir þvyru ir todël juose yra labai gau-su poþeminio vandens, kurio kiekiai, eks-ploatacinis potencialas yra daug kartømaþesni uþ tokio paleoárëþio ribø.

Slëniø ðlaituose árengiant græþtiniusðulinius, daþnai ávyksta spûdinio poþeminio

vandens proverþiai. Tokie ávykiai pastaruojumetu net daþnëja Aukðtadvaryje, Stakliðkë-

se, kitose vietose. Jie galimi visur, kurpoþeminiuose slëniuose (paleoárëþiuose)

paþeidþiama natûrali hidrodinaminëpusiausvyra

Dideli poþeminio vandens kiekiai sly-pi paleoárëþiuose palei ilgà Neries slënioruoþà. Juose árengtos Vilniaus vanden-vietës (ištekliai apie 400 tûkst. m³/d). Supaleoárëþiu yra susijusi Petraðiûnuose prieKauno mariø árengta pajëgiausia Lietuvo-je vandenvietë (eksploataciniai iðtekliai

165 tûkst. m³/d, apie 1990 m. išgautasmaksimalus 127 tûkst. m³/d debitas).

Giliame prekvartero uolienø paleoárëþy-je, kuris iðtisai perrëþia visà Ðventosios–Up-ninkø vandeningàjá kompleksà (D3-2ðv-up)bei dar keliasdeðimt metrø ásigilina á Nar-vos (D2nr) regioninæ vandensparà, Ðven-tosios deðiniajame krante yra árengta Uk-mergës (I) vandenvietë. Tai beveik ištisaiiki 175 m gylio daugiausia tik rupiu smëliubei þvyru uþpildytas paleoárëþis, abiem sa-vo ðlaitais besiremiantis á pajëgø terigeni-ná (D3-2ðv-up) vandeningàjá kompleksà ir sujo sluoksniais sudarantis vieningà spûdinæsistemà. Ukmergëje didþiausias vandenvie-tës debitas buvo pasiektas 1991–1992 m.,kai išsiurbta apie 14 tûkst. m³/d vandens.Vandenvietë yra bûdingoje poþeminio van-dens ištakos vietoje (èia konstatuotas ky-lantis spûdinis srautas), todël net didþiau-sio vandens paëmimo metu vandens lygiseksploatuojamame sluoksnyje buvonuþemintas tik apie 10–12 m. Taigi ðiojevandenvietëje galima iðgauti gerokai dides-nius poþeminio vandens kiekius.

Be minëtøjø, dar nemaþai vandenvie-èiø glaudþiai susijusios su paleoárëþiaisar árengtos prie jø. Vertëtø paminëti ne-maþais eksploataciniais iðtekliais pasiþy-minèias Alytaus, Strielèiø (27 tûkst. m³/d),Birðtono, Nemaniûnø (10,6 tûkst. m³/d),Raseiniø (11 tûkst. m³/d), Anykðèiø(8,1 tûkst. m³/d) vandenvietes bei iðþval-gytus Kauno, Samilø (45,4 tûkst. m³/d)bei Raudondvario (35 tûkst. m³/d), Vil-niaus, Madþiûnø (27 tûkst. m³/d) per-spektyvius sklypus. Paleoárëþis ið pietva-kariø pusës kerta beveik visà centrinæAnykðèiø vandenvietës dalá ir toliau nusi-driekia aukðtyn palei Anykðtos upelá, sa-vo guoliu ádubdamas iki -20 m NN. Todëlðioje vandenvietëje didþiausi poþeminiovandens iðtekliai ir geriausios eksploata-vimo sàlygos yra susijæ su giliausia pale-oárëþio dalimi.

Paleoárëþiai – mineralinio vandensðaltiniai

Nereti atvejai, kada bûna ir atvirkðèiai –paleoárëþiai labai apsunkina ar komplikuo-


V. M

IKU

LËN

O n

uotr.


Dël poþeminës sufozijos, vandenspariniøsluoksniø suirimo spûdinis poþeminis

vanduo iðsiverþia kitose ðlaito vietose, netgiaukðèiau nuo spûdinio sluoksnio paþeidimo

vietos. Strëvos slënis

duojant inþineriná statiná (palyginti net la-bai menko skersmens specialiu inþineri-niu zondu) buvo sukeltas netikëtas po-þeminio vandens prasiverþimas (apie60 m³/h debitu) deðiniajame Verknës slë-nio ðlaite, Aukðtadvario nuotëkø valymoárenginiø aikðtelëje.

Tokiø hidrogeologiniø ávykiø, praside-danèiø dël kasybos ar græþybos darbøslëniuose, pastaruoju metu pranešamavis daugiau (iš Aukðtadvario, Stakliðkiø,Semeliðkiø apylinkiø, kitø vietoviø). Ava-rinius proverþiø padarinius likviduoti vi-suomet labai sudëtinga, o daþnai ir ne-ámanoma. Taigi praktinë iðvada tokia – no-rint iðvengti poþeminio vandens prover-þiø, susidûrimo su poþemyje tûnanèia pa-vojinga hidrogeologine stichija, sukelian-èia avarinius grunto iðplovimus, konstruk-cijø paþeidimus, ðuliniø nusekimus, – ri-nose ir kitokiuose slëniuose þemës kasy-bos ar græþybos darbus galima dirbti tikvadovaujantis profesionalia geologø pa-tirtimi, informacija, patarimais.

Taigi rinos ir paleoárëþiai yra labai ádo-mus geologinis reiðkinys. Kaip jau aptartaaukðèiau, paleoárëþiuose paprastai kon-centruojasi dideli poþeminio vandens ište-kliai, árëþiai gali bûti neotektoniðkai akty-viø zonø poþymis, prielaida þemës gelmiøfluidø, mineralizuoto vandens iðkrovomsir kt. Todël paleoárëþiø gyliø, morfologijos,kontûro ir uþpildanèios medþiagos prog-nozë – tai iðskirtinës svarbos kasdienës ge-ologinës praktikos uþdavinys. Paminëtina,kad Lietuvos geologijos tarnybos specia-listai, dalyvaudami tarptautiniame projek-te „Europos þemumø morfotektoninis þe-mëlapis“, pasiûlë, kad paleoárëþiai ir juosatkartojanèios dabartinio reljefo rinos bû-tø kartografuojami kaip aktyvûs, morfotek-toninæ reikðmæ turintys elementai.

ja gëlo poþeminio vandens gavybà, betkartu padeda injekciniø mineralinio van-dens telkiniø formavimuisi. Tokiose vieto-se jø sàsajos su hidrogeologiðkai aktyviøtektoniniø lûþiø sistemomis suintensyvi-na sûraus poþeminio vandens iðkrovasið giliøjø sluoksniø á kvartero tarpmoreni-nius ar net gruntinio vandens sluoksnius.Þidininës hidrogeocheminës anomalijos,kuriø atsiradimas artimiau susijæs su pa-leoárëþiais, daþnesnës pietø ir pietryèiøLietuvoje. Nemuno slënio Druskininkø–Liðkiavos ir Punios–Birðtono ruoþuosetarpsluoksninis vanduo gërimui naudoja-mas ne visur dël gausiø mineralinio van-dens iðkrovos þidiniø. Druskininkø kuror-to mineralinio vandens telkinys taip pat su-siformavæs dabartinio Nemuno slënio, tek-toniniø lûþiø ir dar prieð apledëjimà egzis-tavusiø paleoárëþiø sankirtos zonoje. Pa-èiame paleoárëþyje ir dabar kupoliðkai pa-kilæs pulsuoja mineralinis (1–7 g/l) vanduo,anksèiau net 19 ðaltiniø tryðkæs Nemunoir Ratnyèëlës krantuose.

Lokaliai á gëlo vandens zonà sûrusvanduo ið permo sluoksniø per tektoni-nes nedarnas bei paleoárëþiais iðsikrau-na Dràseikiø–Lapiø ruoþe, prie Kauno, pa-èiame Neries þemupyje. Panaðios kilmëssûraus vandens proverþiai á virðutinius gë-lus vandeninguosius sluoksnius vykstapalei Merká, prie Perlojos, pastebëti Ðven-tosios ir Verknës þemupiuose, ties Upnin-kais bei Stakliðkëmis.

Hidrogeologiniai pavojai pasislëpæslëniuose

Paleoárëþiams bûdingi ne tik dideli po-þeminio vandens kiekiai, bet ir jø galingikylantys srautai bei dideli spûdþiai. Todëlpaleoárëþiuose, o ypaè ten, kur jie sutam-pa su dabartinio reljefo rinomis, slëniaisar kloniais, atliekant græþybos ar net grun-to kasybos darbus daþnai galima susidurtisu poþeminio vandens srautø proverþiais.

Ypaè pavojingas yra vandens fonta-navimas per atvirà, t.y. nesutvirtintà ap-

2008 metais, kasant kûdrà netoli Stakliðkiø, Verknësslënio ðlaite atsivërë spûdinio poþeminio vandensversmës. Tai dar vienas slëniuose esanèiø hidrogeologiniø„spàstø“ pavyzdys

ja birios smëlinës nuogulos, o izoliuojan-èios moreninës vandensparos iðplitusiostik lokaliai, yra fragmentiškos. Èia vykstasudëtingi vandens spûdþio persiskirstymohidrodinaminiai procesai, paslënio ðlaituo-se suintensyvëjæs srauto greitis, iðlikæsaukðtas spûdis. Spûdis arèiau upës va-gos ar slënio dugno yra þemiausias, nesèia poþeminis vanduo iðsikrauna, o ðlai-tuose spûdis gali bûti labai aukðtas, netkelis metrus aukðèiau þemës pavirðiaus.Todël net ir neþymiai paþeidus gamtiná hid-rogeodinaminá poþemio reþimà tokioje vie-toje, galima sulaukti neprognozuojamø ge-ologiniø ávykiø – sufoziniø iðplovø, ðlaitødeformacijø, intensyvios erozijos.

Panašiai 2007 m. ávyko Rudaukoskm., Semeliðkiø seniûnijoje, kasimo argræþimo metu paþeidus dengianèius van-densparinius sluoksnius Strëvos slënioðlaite. Èia ávyko staigus poþeminio van-dens prasiverþimas (fontanavimas), kurásustabdyti, esant silpnai pavirðinei van-densparinei izoliacijai, yra labai sudëtin-ga. Smëlingame poþemyje labai greitaipradëjo plëtotis mechaninës sufozijos(smëlingø daleliø iðneðimo) procesai.Vykstant sufozijai dar labiau sumenkëjodengianèio moreninio priemolio sluoks-nio atsparumas ir dar labiau padidëjospûdinio vandens verþimasis ið apaèios.Atsirado antriniai vandensparinës dangospaþeidimo þidiniai ir kitose vietose, aukð-èiau ðlaite. Sustabdþius fontanavimà pra-dinio ávykio vietoje, prieðingoje namo pu-sëje jau buvo atsivërusi nauja antrinë, net6–7 m gylio ágriuva ir susidaræ nuoðliau-þos bei ðaltiniuotas ruoþas toliau nuo pa-stato esanèiame ðlaite.

2008 m. labai panaðiomis aplinkybë-mis bei netoli esant beveik iðtisai kvarte-ro dangà kertanèiam paleoárëþiui, zon-

sauginiais vamzdþiais, græþi-ná. Já sustabdyti bûna sunku.Atsivërusios pavirðiuje išplo-vos (be apsauginiø vamz-dþiø) ertmës tamponavimas,tuo bandant sustabdyti pa-jëgø kylantá spûdiná srautà,gali suþadinti net naujus van-dens proverþius kitose slënioar ðlaito vietose. Paminëtina,kad ankstesniais metais,þvalgant Ukmergës poþemi-nio vandens telkiná, pasitaikëintensyvaus fontanavimo iðgræþiniø, árengtø paleoárëþiozonoje. Já sustabdyti buvogana sudëtinga.

Daþnai rininë áduba arupës slënis su 30–50 m aukð-èio ðlaitais, sutampantys supaleoárëþiu, yra labai intensyvigamtinë poþeminio vandensiðkrovos „drena“. Joje vyrau-


È. M

ERÞV

INSK

O n

uotr.

V. M

IKU

LËN

O n

uotr.


Kosminiai teleskopaiAstronautai paskutiná kartà aplankë

Hablo kosminá teleskopà (HST) 2002 me-tais. Tada buvo árengta nauja didelës ski-riamosios gebos ir jautri kamera ACS, pa-rengti darbui infraraudonoji kamera ir spek-trografas. Kitas astronautø apsilankymasremontuoti HST buvo numatytas 2004-ai-siais. Deja, planus teko ilgam atidëti poerdvëlaivio Columbia tragiðkos þûties. Pertà laikà nustojo veikti kai kurie teleskopoprietaisai. 2007 m. sausá nustojo veikti ACSkamera, siuntusi á Þemæ graþiausius ir ver-tingiausius visatos vaizdus. Dar anksèiausugedo spektrografas. 2008 m. spalá pa-galiau turëjo ávykti šatlo Atlantis skrydis re-montuoti HST. Buvo numatyta árengti naujàplataus lauko kamerà (WFC3) ir naujàspektrografà, suremontuoti kamerà ACSir senà spektrografà, árengti naujus giros-kopus, baterijas ir pagerinti terminæ teles-kopo izoliacijà. Deja, kai erdvëlaivis At-lantis jau stovëjo Kenedþio kosmodro-me parengtas kilti, HST sugedo duome-nø siuntimo sistema. Ðatlas buvo gràþin-tas á angarà. Naujas duomenø siuntimoatsarginis blokas bus parengtas darbuitik 2009 m. balandá. Laimë, spalio 23 d.inþinieriams per atstumà pavyko sutaisytiteleskopo kompiuterio programø gedimà.Spalio 25 d. senoji kamera WFC2 (vei-kianti nuo 1993 m.) ir vienas kamerosACS kanalø vël pradëjo siøsti vaizdus.Ðatlo Atlantis skrydis á HST, matyt, ávykstik 2009 m. vasarà.

Spitzerio kosminis teleskopas nuo2003 m. veikia sëkmingai. 2009 m. balan-dá baigiasi teleskopo infraraudonuosiusimtuvus ðaldanèio skysto helio atsargos irtada dvejus metus teleskopas dirbs „šil-tuoju“ reþimu 3,6 ir 4,5 mikrometrø spek-tro ruoþuose. Japonijos infraraudonasis te-leskopas Akari 2008 m. taip pat dirbo „šil-tuoju“ reþimu 2–5 mikrometrø ruoþe.

Kosminëje erdvëje tebeveikia ultravio-letiniø spinduliø teleskopas Galex (nuo2003), rentgeno spinduliø teleskopai Rossi(nuo 1995), Chandra (nuo 1999), XMM-Newton (nuo 1999), HETE-2 (nuo 2000),Suzaku (nuo 2005), Agile (nuo 2007), ga-ma spinduliø teleskopai Integral (nuo2002), Swift (nuo 2004) ir Fermi (nuo 2008).

2009 m. numatoma paleisti á kosmo-

Saulës

Prof. habil. dr. Vytautas STRAIÞYS

astronautikossistemos ir

naujienos2008 metai

sà Europos kosminës agentûros (ESA)teleskopà Herschel, skirtà tolimajam in-fraraudonajam ir submilimetriniam ban-gø ruoþui, bei Izraelio ir Indijos ultraviole-tiná teleskopà Tauvex.

Tarptautinë orbitinë stotis2008 m. lapkritá suëjo 10 metø nuo

Tarptautinës orbitinës observatorijos sta-tybos pradþios. Ðiuo metu orbitinës sto-ties masë yra 300 t, ilgis 58 m, plotis 73m, aukðtis 27 m. Stotis skrieja aplink Þe-mæ maþdaug apskrita orbita 350 km aukð-tyje, orbitos polinkis á pusiaujà 51,6 o, pe-riodas – 91,34 min. Per praëjusá deðimt-metá stotá aplankë 27 kartus NASA daug-kartinio naudojimo erdvëlaiviai (ðatlai), 17kartø Rusijos erdvëlaiviai Sojuz, 30 auto-matiniø krovininiø erdvëlaiviø Progress irEuropos automatinis erdvëlaivis JulesVerne 2008 m. birþelá. Stotyje jau dirbo213 þmoniø (167 skirtingi asmenys, neskai kurie lankësi po kelis kartus). 2008 m.šatlai atgabeno ir sumontavo Europos la-boratorijà Columbus ir Japonijos labora-torijà Kibo.

Skrydþiai á Mënulá2009 m. pavasará NASA ruoðiasi pa-

leisti á Mënulá plaèios paskirties nepilotuo-jamà erdvëlaivá Lunar ReconnaissanceOrbiter (LRO – Mënulio þvalgybinis orbi-teris). Tapæs Mënulio palydovu, aparatasskries poline orbita 50 km aukðtyje. Vie-na ið svarbiausiø LRO uþduoèiø – parink-ti tûpimo vietas bûsimiems pilotuoja-miems erdvëlaiviams.

2008 m. lapkrièio 8 d. Mënulio palydo-vu tapo Indijos erdvëlaivis Chandrayaan-1(sanskrito kalba tai reiškia Mënulio laivas).Taigi Indija tapo penktàja valstybe, pasiun-tusia kosminá aparatà á Mënulá (po JAV, So-vietø Sàjungos, Japonijos ir Kinijos). Indi-jos palydovas numetë kroviná á Ðekltono kra-terá ties Mënulio pietø aðigaliu.

MarsomobiliaiPraëjo jau penkeri metai, kai ant Mar-

so buvo nutupdyti du marsomobiliai – Spi-rit ir Opportunity. Nors mobiliø darbas sve-

timoje planetoje turëjo trukti vos tris më-nesius, iki ðiol jie darbingi ir vykdo Marsopavirðiaus tyrinëjimus. Spirit yra 166 kmskersmens Gusevo krateryje, o Opportu-nity – kitoje Marso pusëje, esanèioje Me-ridiano lygumoje.

Mobilis Spirit jau 2007 m. uþsiropðtëant 80 m skersmens plokðtikalnës HomePlate. Ten jis praleido visus 2008-uosius.Metø pradþioje plaèiai nuskambëjo sen-sacija – ið Spirit perduotoje panoraminë-je vakarø slënio nuotraukoje aptiktas „hu-manoidas“ – ant akmens sëdinti á moterápanaði bûtybë su iðtiesta á prieká ranka.Vëliau buvo paskelbta, kad tai ne tikrashumanoidas ar jo skulptûra, bet tik ðvie-sos ir ðeðëliø þaismas ádomios formos ak-menyje. Marsomobilio riedëjimà labai ap-sunkina uþstrigæs priekinis ratas, todël to-limesniø kelioniø neplanuojama. Ðiauri-nëje plokðtikalnës dalyje Spirit praleidoMarso þiemà, èia jis iðstovëjo vietoje 8 më-nesius. Moksliniai darbai buvo pradëti tikrugpjûèio pabaigoje. Lapkrièio pradþioje

Á sëdintáþmogø ar

humanoidàpanaði figûra,rasta marso-

mobilio Spiritpanoraminëje

nuotraukoje

Marsomobilis Opportunity paliekaViktorijos kraterá. NASA

nutarta vaþiuoti á kità plokðtikalnës krað-tà. Taèiau po keliø dienø uþëjo smarkismëlio audra, trukusi 4 dienas. KadangiSaulë nustojo krauti baterijas, ryðys su mo-biliu nutrûko. Tik lapkrièio 13 d., kai audrabaigësi, aplink Marsà skriejantis MarsOdyssey pagavo silpnà Spirit signalà. Lap-krièio 30 d. prasidëjo dviejø savaièiø peri-odas, kai Marsas buvo kitoje Saulës pu-sëje ir radijo ryðys buvo neámanomas.


Šiuo metu marsomobilis Opportunity yrapakeliui ið Viktorijos kraterio (kairëjevirðuje) link Endeavor (Siekis) kraterio

Marsomobilis Opportunity visà pirmàpusmetá tyrinëjo 800 m skersmens Vik-torijos kraterio ðlaitus ir dugnà. Ypaè ádo-mûs rezultatai gauti tyrinëjant kraterioðlaito 6 m storio atodangas, kur akme-ninës plokðtës susidarë per milijonusmetø, veikiant vëjui ir vandeniui. Rugpjû-èio 29 d. mobilis paliko Viktorijos kraterátuo paèiu keliu, pro kurá buvo áriedëjæs ávidø. Rugsëjo mënesá Opportunity leidosiá naujà kelionæ – jis dabar vaþiuoja link22 km skersmens Endeavour kraterio,esanèio uþ 12 km nuo Viktorijos. Keliaseina tarp smëlio kopø, akmeninëmis ato-dangomis grástu „keliu“. Belieka palin-këti ðiam nenuilstanèiam Marso tyrinë-tojui laimingos kelionës! Spirit nueito ke-lio skaitiklis rodo 7,5 km, Opportunity –13,5 kilometro.

“Feniksas“ ties Marso aðigaliu2008 m. geguþës 25 d. NASA erdvë-

laivis Phoenix (Feniksas) nutûpë lygumojeties Marso 68o platuma, netoli šiauriná pla-netos aðigalá supanèios ledinës kepurës.Pirmos nuotraukos rodë, kad aplinkui ply-ti þvyruota lyguma, suskirstyta grioveliais

á maþdaug 5 metrø dydþio daugiakam-pius, aplinkui nesimatë jokiø didesniø ak-menø ar kalvø. Daugiakampiø struktûrabuvo jau matoma nuotraukose iš orbitos.Ši struktûra bûdinga amþino áðalo rajo-nams, taip pat ir Þemës poliniuose rajo-nuose. Grioveliai susiformuoja trûkinëjantpo plonu dirvos sluoksniu esanèiam le-dui. Fenikso ekskavatorius geguþës 31d. pradëjo kasti dirvà, po kuria aptiko ga-balus ledo. Baltà ledà atidengë taip patstabdymo raketø dujos, nupûtusios dir-vos sluoksná. Taèiau po keliø dienø ledoneliko – jis kaipmat iðgaravo á retà Marsoatmosferà. Taigi Feniksas patvirtino, kadšiauriniame Marso pusrutulyje plytinèioslygumos tikriausiai yra virtusios ledu irsmëlio uþpustytos jûros. Fenikso labora-torija atliko pavyzdþiø cheminës sudëtiestyrimus. Nebuvo aptikta jokiø organiniømedþiagø ar gyvybës pëdsakø. Lapkri-èio 10 d. Feniksas prarado ryðá su Marsopalydovais ir NASA valdymo centru, nesprasidëjo smëlio audra ir iðsikrovë elek-tros baterijos. Pavasará galbût pavyks ry-ðá atnaujinti, kai Saulë áðildys aparatûrà irvël ákraus baterijas.

„Messenger“ prie MerkurijausPirmàsias Merkurijaus nuotraukas ið

arti gavo NASA erdvëlaivis Mariner-10, kaitris kartus praskriejo pro planetà 1974–1975 metais. Deja, tada liko nenufotog-rafuota nemaþa Merkurijaus dalis. 2008m. sausio 14 d. NASA erdvëlaivis Mes-senger praskriejo pro Merkurijø tik 200km aukðtyje ir gerokai papildë jo þemëla-pá, du kartus sumaþindamas „baltàjà dë-mæ“. Aptikta daug vulkaninës veiklos pëd-sakø ir padaryta iðvada, kad planeta turiskystà branduolá, kuris sukuria magneti-ná laukà. Merkurijaus pavirðiø daug kurdengia lavos laukai. Sako, kad visà Mer-kurijø galima laikyti viena didele sustin-gusios lavos jûra, iðdauþyta meteoritiniøkrateriø. 2008 m. spalio 6 d. Messengerantrà kartà praskriejo pro Merkurijø ir nu-fotografavo likusià planetos dalá (dabarlikusi balta dëmë apima tik 5 proc. pla-

Phoenixekskavato-

rius kasaMarso

gruntà.Duobës

dugnematyti ledosluoksnis.

NASA

netos pavirðiaus). Treèià kartà Messen-ger praskries pro Merkurijø 2009 m. rug-sëjo 29 d., o 2011 m. taps Merkurijauspalydovu.

Saturno palydovø tyrimaiNuo 2004 m. aplink Saturnà skriejan-

tis erdvëlaivis Cassini toliau tyrinëja þie-duotàjà planetà ir gausius jos palydovus.Baigiamas sudaryti didþiausio Saturnopalydovo Titano þemëlapis. Kadangi pa-lydovo pavirðiø nuolat dengia metanodebesys, jo pavirðiui kartografuoti nau-dojamas Cassini stoties radaras. Titanojûros, eþerai ir upës labai panaðios á Þe-

Saturno palydovas Atlantas. Nuotrauka iðerdvëlaivio Cassini, NASA

Saturno palydovo Japeto paviršiausnuotrauka. Matyti tamsios medþiagos lopaikrateriø ðlaituose Saulës atokaitoje. Cassini,NASA

mës, tik ten vietoje vandens visur yraskystas metanas ir etanas, o vietoje van-denyje iðtirpusio deguonies yra metaneiðtirpæs azotas. Titano plutà sudaro sili-katø ir ledo miðinys, po juo turëtø bûtiskysto vandens ir amoniako vandeny-nas. Titanas sukasi apie aðá 16 dienø pe-riodu, bet ne kaip kietas kûnas, nes pa-stebëti sukimosi periodo pokyèiai. Ma-tyt, 100 km storio pluta tiesiog plaukiojaant skysto pagrindo.

Nukelta á 37 p.


Karaliðkojo jûrø laivyno brigasKarališkajame Britanijos jûrø laivyne

buvo aðtuoni ðios grupës burlaiviai, bettik laivas, vardu „Byglis“ (HMS Beagle),pelnë istorinæ ðlovæ. „Byglis“ buvo èero-ke (Cheroke) klasës brigas-slupë. Jo il-gis 27, plotis 7,5 m, o aukðtis siekë 3,8metro. Pradinë laivo bruto talpa 235 to-nos. Jame buvo dešimt pabûklø ir karometu galëjo gyventi iki 160 jûreiviø. Bur-

ÈarlzoEgidijus BACEVIÈIUS

„Byglis“ (Beagle) yra þymiausias XIX a. burlaivis mokslo istorijoje.Jis tapæs didþiausiø kelioniø ir gamtos atradimø atitikmeniu. 2009 m.rengiamasi atmintinà barkà atkurti ir kelione aplink pasaulá paminë-ti gamtotyrininko Èarlzo Darvino (Charles Darwin, 1809–1882) 200 m.gimimo jubiliejø. Mokslininko darbai iðplëtë mûsø þinias apie gyvàjà

gamtà ir iðtyrë joje galiojanèius atrankos dësningumus.

didþiøjø atradimøburlaivis

Darvino

nei. Á hidrografinius tyrimus prie Patago-nijos ir Ugnies Þemës krantø „Byglis“išplaukë 1826 m. geguþës 22 d. ir tàkartjo paskirtis buvo lydëti pagrindiná ekspe-dicijos laivà HMS Adventure (380 t talpos).

denimis ir atšiauriomis gamtinëmis sàly-gomis, iš neveiklos puolë á gilià depresijà,o vëliau net bandë nusiþudyti – toks liki-mas anuo metu iðtiko ne vienà daug paty-rusá kapitonà. Tø paèiø metø gruodþio 15d. Rio de Þaneiro uoste Pietø Amerikoshidrologinës stoties, ásteigtos laive Gan-ges, vadovas admirolas seras R.Otvëjus(Robert Otway) laikinu „Byglio“ kapitonuskyrë vëliavos leitenantà (Flag Lieutenant)R.Fitc Rojø (Robert Fitz Roy). Per penke-rius metus buvo padaryti pirmieji tikslûsPietø Amerikos priekrantës þemëlapiai.1830 m. spalio 14 d. ekspedicija baigësi,„Byglis“ sugràþintas á Plymuto uostà.

Antroji kelionëNetrukus karinis laivynas ëmë planuo-

ti antràjà kelionæ. Iš pradþiø manyta, kad

„Byglis“ pirmoskelionës metuprie UgniesÞemës (dailinin-kas KonradasMartensas)

„Byglis“ áplaukia áSidnëjaus uostà(1838 m.)

laivis iš karališkosios Vulvièo laivø statyk-los (Royal Dockyard, Woolwich) á Tem-zës vandenis nuleistas 1820 m. geguþës11 dienà. Pavadinimas suteiktas pagalmedþiokliniø ðunø veislæ beagle (seklys).Naujai pastatytas brigas jau kità mënesádalyvavo karaliaus Jurgio IV karûnavimoiðkilmiø proga surengtame karališkojo lai-vyno parade. Po ðvenèiø ypatingo reika-lo burlaivá naudoti nebuvo, tad beveikpenkerius metus jis plûduriavo atsargoslaivyne išmetæs inkarà.

Pirmoji kelionë aplink pasauláVykstant tirti naujø þemynø britø lai-

vynui prireikë maþesniø pagalbiniø bur-laiviø. 1825 m. rugsëjo 27 d. „Byglis“ bu-vo pakeltas á dokà remontuoti ir pritaiky-tas þemëlapiø braiþytojø ilgalaikei kelio-

Ekspedicijos vadovas buvo pagrindiniolaivo kapitonas Philipas Parkeris Kingas.„Byglio“ kapitonu paskirtas J.Stokas (JonPringl Lort Stokes). Bet ilgoje kelionëjejis pasirodë esàs silpno bûdo: susidûræssu nykiais Ugnies Þemës pakranèiø van-

vidurio Amerikos priekranèiø tirti vyks lai-vas „Chanticleer“. Taèiau burlaivis tuo me-tu buvo prastai parengtas, tad pasirink-tas jau išbandytas „Byglis“. 1831 m.birþelio 25 d. kapitonu pakartotinai paskir-tas R.Fitc Rojus. Laivavedys jau buvo pa-


tyræs, kad šios klasës laivai turi prastà “se-nojo brigo” vardà: audrø metu jis sunkiaivaldomas, já greitai uþtvindo didelës lûþ-bangës. Kapitonas, gavæs didesnius ága-liojimus, prieð ekspedicijà laivà šiek tiekperstatë. Laivo dená paaukðtino iki 3 m,jame papildomai pastatytas mizanstiebis(treèias galinis stiebas su ástriþomis burë-mis), patrankø kiekis sumaþintas iki ðeðiø.Po pertvarkymo dvistiebis brigas tapo bar-ku. Kapitonas negailëjo iðlaidø meteoro-loginei árangai ásigyti. Jame buvo 22 chro-nometrai ir penki pavyzdiniai AlexanderioAdie‘o išrasti begyvsidabriai barometrai.Dël uþtrukusio remonto ir nepalankiø ru-dens oro sàlygø Britø salyne „Byglis“ išPlymuto iðplaukë tik gruodþio 27 dienà.Per penkerius ástabiausios mokslo istori-joje kelionës metus aplankyta Brazilija, Bo-livija, keliauta sausuma Argentinoje, tirtaatokioji Ugnies Þemë, Galapagø ir Havajøsalos. Kelionë baigësi nubraiþius aplanky-tø þemynø pakranèiø ir aplinkiniø salø þe-mëlapius bei atlikus tikslius jø apraðus. Pa-baigæs Pietø Amerikos pakranèiø tyrimus,„Byglis“, praplaukæs pro Naujàjà Zelandi-jà, juosë Ramøjá vandenynà ir á AnglijosFalmuto uostà (Kornvalio grafystë) áplau-kë 1836 m. spalio 2 dienà.

Gamtininko kelionë aplink pasauláAntroje „Byglio“ kelionëje, be karininkø

ir kartografø, ypatingo nario teisëmis daly-vavo vëliau tapæs þymiu gamtininku Èarl-zas Darvinas. Aplankytø kraðtø vaizdus ke-lionëje áamþino dailininkas Ogastas Erla.È.Darvinui kelionë aplink pasaulá laivu „Byg-lis“ ir gamtotyrinio darbo patirtis naujuoseþemynuose buvo esminiai virsmo metai gy-venime. Kelionëje galutinai sutvirtëjo pagrin-diniai gamtininko pasaulëþiûros metmenysir uþgrûdintas charakteris (ágytos negalios– aut. pastaba) nulëmë visà tolesná brito gy-venimo bûdà ir mokslines paþiûras. Keliau-

damas gamtininkas rinko þemynø ir saløuolienø bei gyvosios gamtos pavyzdþius.Juos plukdë á Britanijà þinovams ištirti ir ap-rašyti. (Dabar jie saugomi Britø gamtos is-torijos muziejuje kaip vertingiausi rinkiniai.)Po ketveriø metø išleistas K.Martenso (Con-rad Martens) akvarelëmis ir raiþiniais puoð-tas Darvino ekspedicijos dienoraštis „Gam-tininko kelionë laivu „Byglis“. Knyga ne vie-nus metus buvo tarp skaitomiausiø Britani-joje. Vëlesniais mokslinio tyrimo darbo de-ðimtmeèiais È.Darvinas, remdamasis su-rinkta gamtotyrine medþiaga, iðsakë kerti-nius evoliucijos teorijos teiginius ir juos pa-aiškino stebëjimais ir pavyzdþiais iš gam-tos. 1859 m. buvo išleista knyga „Rûðiø kil-më arba natûralioji atranka“. Ji sukëlë tikràperversmà gamtos mokslo pasaulyje.

Treèioji kelionë ir paskutinieji metaiPo ðeðiø mënesiø (1837 m.) „Byglis“

išvyko á treèià kelionæ. Ðá kartà plaukta tirtiAustralijos krantø ir aplinkiniø salynø. Eks-pedicijai vadovavo komandoras J.Kle-mentsas Vikhamas (John Clements Wic-kham), pirmosios ekspedicijos leitenantasir kapitono padëjëjas. Treèioji ekspedicijabaigësi 1843 metais. Vëliau „Byglis“, kaippasenusios statybos susidëvëjæs laivas,perduotas pakrantës apsaugos muitinëspasienieèiams. Jis buvo pertvarkytas á plû-duriuojantá laivà, pervadintas Southend“W.V. No. 7” ir nuo 1845 m. naudotas pie-tinio pakraðèio pajûrio pasienio ruoþe. Lai-vas ilgiems deðimtmeèiams buvo virtæsdirbtine vandens takoskyra ir laivyboskliuviniu. 1851 m. austriø pirkliø bendro-vës prekybininkai pareikalavo, kad laivas-plûduras iš laivatakio bûtø pašalintas.1870 m. kontrabandininkø veikla krašte su-maþëjo ir brigas uþ 525 svarus parduotasvietos pirkliø bendrovei „Murëjus ir Trai-neris“ (Murray and Trainer). Apardytas jisnuskendo. Spëjama, kad laivo liekanosguli Esekso grafystëje, Potono salos maršø(Potton Island, near Essex) dumble.

Liekanø paieðkosIlgà laikà tiksli laivo nugramzdinimo

vieta nebuvo þinoma. Šio amþiauspradþioje „Byglio“ liekanø paieðkas pra-

dëjo Šventojo Andriausuniversiteto istorikas dr.Robertas Prescotas ir pro-

1835 m. rugsëjá, bûnantSanta Kruza upës þiotyse,teko remontuoti „Byglio“dugnà (dail. KonradasMartensas)

fesorius Pilingreisas. 2000 m. aptiktas se-nas dalykinis apskaitos raštas, liudijantis„Byglio“ pervardijimà ir suteikæs duome-nø apie tuometæ jo stovëjimo vietà. Pa-gal 1847 m. upës vidurio hidrografiniømatavimø þemëlapius buvo nustatytaapytikslë vieta, kur galëjo bûti laivo lieka-nø. 2003 m. lapkrièio mënesá pritaikiusnaujausius paieðkos bûdus, 5 m gylyjedumble atrasta laivo mediniø daliø, iðkel-tas inkaras. Jame buvo 1841 m. áraðas.Spëjama, kad tai buvusio „Byglio“ sude-damosios dalys. Šias paieškas visuome-nei išsamiai nuðvietë BBC þurnalistai.

Planai atkurti „Byglá“2002 m. Britanijos radijo BBC sureng-

tame konkurse Didþiosios Britanijos pi-lieèiai È.Darvinà išrinko ketvirtuojuþymiausiu visø laikø britu. 2009 m. ruo-ðiamasi paminëti gamtininko 200 metøgimimo jubiliejø. Artëjant iðkilmëms kiloidëja prisiminti È.Darvino darbus ir pa-gal senuosius laivo aprašus atkurti „Byg-lá“. Ðià idëjà ágyvendinti ëmësi pirmosios„Byglio“ kelionës aplink pasaulá kapito-no Dþ.L.Stoko vaikaitis fermeris DavidasLotas Filipas (David Lot Philips). Kartusu pramoginiø jachtø meistru PeteriuMakgratu (Peter McGrath) Pembrokšyrografystës Milfordo uoste jie ásteigë pro-jektà „Beagle“. Ketinama atkurti suma-þintà „Byglio“ antrininkà. Darbai vykdo-mi pasitelkus pavieniø rëmëjø ir versloástaigø bei paramos fondø pinigines lë-ðas. Darbai jau ápusëjo. Statyba truksapie septynis mënesius ir turëtø bûtibaigta ðiais metais. Siekiama, kad laivasiš išorës bûtø kuo panašesnis á savopirmtakà. Atstatytu laivu bus kartojamasantrosios ekspedicijos kelias, rengiamasiaplankyti visas svarbiausias Darvino die-noraštyje aprašytas vietas. Kad koman-dai ir mokslininkams netektø gyventisunkiomis XVIII a. laivo sàlygomis, jo vi-dus bus sutvarkytas šiuolaikiškai. Jamenumatoma ástatyti pagalbiná dyzeliná va-riklá ir árengti elektros generatoriø. Jubi-liejinio renginio autoriai viliasi, kad þymu-sis barkas šiandienos mokslininkusákvëps tolesniems ieðkojimams.

Èarlzas Darvinas


Profesorius Eugenijus Meðkauskaspriklauso tai màstytojø kategorijai, kuriosreikðmæ nusako ne tiek paraðyti veikalai,kiek pati elgsena ir poveikis kitiems, sukuriais profesorius bendravo, kartu dirbo,kuriems dëstë. Ðiose gyvenimo ir profe-sinës veiklos srityse E.Meðkauskas ryð-kiai atsiskleidë kaip iðskirtinë asmenybë,nuosekliai gynusi mokslo ir humanizmovertybes.

Savarankiška, racionalumu ir þmo-niškumu grindþiama profesoriaus Euge-nijaus Meðkausko laikysena buvo tasveiksnys, kuris sovietmeèiu lëmë nedog-matiðko màstymo proverþá Vilniaus uni-versiteto Filosofijos katedroje. Nors kated-ra daþnai sulaukdavo kritikos uþ ideolo-ginius nukrypimus ir nepakankamà – so-vietiðkai interpretuojamà – „idëjiðkumà“,vis dëlto nebuvo vieðai kvestionuojamasjos vedëjo ir nariø profesionalumas, da-lyko iðmanymas. Senojo Vilniaus univer-siteto akademinës tradicijos katedroje bu-vo gerbiamos ir puoselëjamos. Ðie pro-fesiniai dalykai atsverdavo dogmatikøpuolimus bei kaltinimus, ir katedra gyva-vo pagal savus moralinius dësnius. Ve-dëjas savo autoritetu ir, kas be ko, pasi-naudodamas asmeniniais ryðiais su val-dþià turinèiais, gynë kolegas ir atremda-vo puolimus.

Galima sakyti, kad Vilniaus universi-teto Filosofijos katedra tuo metu buvoE.Meðkausko kûdikis. Tapæs katedros ve-dëju, jis pirmiausia nuosekliai rûpinosi fi-losofijos srities nacionaliniø kadrø ugdy-mu. Iki tol katedrai vadovavo ir tonà filo-

Minint filosofo Eugenijaus Meðkausko100-àsias gimimo metines

Ugdæs

Prof. Èeslovas KALENDAVilniaus universitetas

moksliðkumà, teigæsþmoniðkumà

E. Meðkauskas gimë 1909 m. kovo 1 d. Aukðtrakiø kaime(Raseiniø r.), ûkininko ðeimoje. Mokësi Raseiniø gimnazijoje,studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1944 m. pradëjo

dëstyti filosofijà Vilniaus universitete. 1947–1956 m. buvoIstorijos ir filologijos fakulteto dekanas, 1956–1959 m. –

universiteto prorektorius, 1959–1987 m. – Filosofijos katedrosvedëjas. Mirë 1997 m. spalio 9 dienà.

sofijos dëstymui dik-tavo ið Maskvos at-siøsti darbuotojai,besirûpinæ stalininësmarksizmo versijosapologetika. E.Með-kausko vadovavimuiásibëgëjus, katedràjau sudarë beveik

tada susiklostë profesoriaus nuostata þiû-rëti á dëstymà kaip á mokslo tiriamàjá dar-bà. Ðá poþiûrá jis stengësi perduoti ir jau-nesniems kolegoms bûdamas katedrosvedëju ir disertacijø vadovu. „Moksliná dar-bà reikia raðyti taip, tarsi já skaitytø visaspasaulis, – sakë profesorius. – Mes neprieð kà nors atsiskaitome, o plëtojame

mokslà“. TokiosE.Meškausko min-tys, ástrigusios á ma-no atmintá dar 1967m., to meto „geleþi-nës uþdangos“ at-skirtoje nuo pasauliovisuomenëje buvonetikëtos, dràsios iraktualios.

1955 m. E.Með-kauskas buvo ko-mandiruotas á Mask-và disertacijos rašyti.Iš karto naujokas ga-vo iš mokslinio va-dovo prof. Alekse-jaus Gagarino uþ-duotá – recenzuotigynimui áteiktà diser-tacijà. Radæs darbešiurkštaus nemok-ðiðkumo apraiðkø,E.Meðkauskas para-ðë triuðkinamà re-

cenzijà, manydamas, kad vadovas jos nie-kam nerodys. Bet vadovas, dar kaþkà patspridëjæs, áteikë recenzijà pagal adresà.Nors disertacija buvo formaliai apginta, betnetrukus tarybos sprendimas buvo anu-liuotas. Ði patirtis suteikë E.Meðkauskui pa-sitikëjimo savo jëgomis. Per metus jis pa-raðë ir sëkmingai apgynë savarankiðkaiparengtà darbà ið paþinimo teorijos.

Filosofijoje E.Meškauskas reikðmin-gais laikë tokius darbus, kurie analizuojakokià nors teorinæ problemà ir kuriuose ga-lima panaudoti bei ávertinti kitø màstytojøindëlá jà sprendþiant. Atskirø personalijønagrinëjimas jam nebuvo patrauklus, bettolerantiðkai pripaþino, kad ir tokie darbaimokslui reikalingi. Vertingiausias filosofi-nio traktato bruoþas, pasak E.Meðkaus-ko, yra tas, kiek autorius sugebëjo ásigilin-ti á pasirinktà problemà, kiek perleido jàper savo patirties prizmæ bei praturtino irkokias naujas pagrástas iðvadas savaran-kiðkai padarë. Kiek katedroje buvo svars-tyta disertacijø, neatsimenu në vienos, ku-rios ávado (problemos formulavimo) ir ið-vadø nebûtø kritikavæs. Panaðius kriterijustaikë ir paskaitoms. Neigiamai vertino tuoslektorius, kurie vien tik perpasakodavo ki-tø paþiûras. Kartà E.Meðkausko paskaitosklausësi tikrintojas ið Maskvos ir kritikavodëstytojà uþ tai, kad rankose turëjæs tik ma-þà knygutæ ir nepateikæs në vienos cita-

vietoje iðaugæ dëstytojai, kuriø disertaci-jø vadovas daþniausiai buvo pats vedë-jas arba jo mokiniai. Negana to, ir kitoseaukðtosiose mokyklose filosofijà dëstë arkatedroms vadovavo taip pat daugiausiabuvæ E.Meðkausko aspirantai. Ðios ap-linkybës sudarë pagrindà kalbëti apie„Meðkausko mokyklà“. 1968 m. katedrapradëjo leisti periodiná mokslo leidiná „Pro-blemos“, kuris tapo ypatingu dogmatikøkritikos taikiniu. Nepaisant aršaus puoli-mo, þurnalà pavyko iðsaugoti. Jis išaugoiki prestiþinio, þinomo pasaulyje.„Meškausko mokyklos“ kritiðko filosofa-vimo dvasios ákvëpti ir savarankiðkais ty-rimø arba filosofijos klasikos veikalø ver-timo bei leidybos keliais nuëjæ asmenysvëliau tapo Lietuvos Atgimimo Sàjûdþioaktyviais dalyviais ir ryðkiai prisidëjo priekraðto nepriklausomybës iðkovojimo.

Atëjæs á universitetà dirbti E.Meðkaus-kas, be kitø dalykø, skaitë ir filosofijos is-torijos kursà. Pradëjo nuo senovës grai-kø màstytojø ir taip ásitraukæs á jø veika-lus, kad iki semestro pabaigos buvo liku-sios dvi savaitës, o dëstytojas dar aiðki-næs antikinæ filosofijà. Nuo tada profeso-rius taip pamëgo ðià filosofijà, kad, jo pa-ties þodþiais tariant, visada, kada gyveni-me iðkildavæ sunkumø ar nemalonumø, jisprisimindavæs, jog pasaulyje yra graikø fi-losofija, ir pasidarydavæ lengviau. Kaip tik


tos. Mat citavimas tuo metu, vyraujant dog-matizmui, buvo nepaprastai iðplitæs lyg ko-kia epidemija. E.Meðkauskas tai laikë blo-gybe, slëpimusi uþ autoritetø. Tik labai re-tais atvejais, esant bûtinam reikalui, jis tiks-liai pacituodavo kokià nors svarbià vienoar kito filosofo mintá, bet daþniausiai pole-mikos tikslais.

Filosofijos paskirtá E.Meðkauskas siejosu mokslinio màstymo kultûros ugdymu.Filosofija turi mokyti màstymo aiðkumo,apibrëþtumo, nuoseklumo, o ne paskli-dumo, miglotumo, sakydavo jis. Pats stu-dijavo teisæ ir kaip tik tada iðmokæs màs-tymo grieþtumo, o ko nors daugiau jam,kaip filosofui, jurisprudencijos studijos ne-davusios.

Moksliðkumà E.Meðkauskas apibrë-þë kaip keliø lygmenø principø taikymàanalizuojant gamtos ir visuomenës reið-kinius. Pasak profesoriaus minties, filo-sofija formuluojanti bendriausius metodo-loginius principus, nusakanèius, kaip rei-këtø prieiti prie tiriamos problemos ir kaipjà formuluoti. Bet ðiø principø nepakan-ka sprendþiant vienà ar kità konkretø klau-simà – dar reikalingi bendrieji teoriniai tamtikros þinojimo srities principai: gamtoty-roje – determinizmo, socialiniuose ir hu-manitariniuose moksluose – determiniz-mo ir teleologijos. Bet ir to per maþa –dar reikia specialiøjø konkreèios þinojimosrities principø. Profesorius labai sielojo-si dël filosofijos vulgarizavimo, profana-cijos, kai ji bûdavo paverèiama visrakèiukitø mokslø problemoms spræsti.

Metodologinio filosofijos vaidmens pa-brëþimas, galima sakyti, tuo metu buvotam tikras skydas, kuris padëjo totalitari-nëje valstybëje ðiek tiek apsaugoti filosofi-jà nuo perdëto politizavimo, dogmatiðku-mo, pajungimo konjunktûriniams, niekobendro su filosofija neturintiems tikslams.

Sovietø Sàjungoje stalininiu periodubiologijoje, kaip þinome, buvo ásigalëjæsvadinamasis lysenkizmas, nemokðiðkaiatmetæs mokslinæ paveldimumo teorijà –genetikà. Po Stalino mirties, kai jau pra-sidëjo vadavimasis ið administruojamodogmatizmo varþtø, Vilniaus universitetoGamtos mokslø fakultete 1960 m. buvosurengta diskusija ðiuo klausimu. Prof.M.Natkevièaitë-Ivanauskienë skaitë pra-neðimà, kritikuojantá T.Lysenkos idëjas.Lysenkos ðalininkai priekaiðtavo prane-ðëjai, jog ji kritikuojanti Lysenkà dël to,kad jo... nemylinti. Seminare dalyvavæsE.Meðkauskas neiðkentæs replikavo:„Kuo èia dëta meilë?“ (Natkevièaitë-Iva-nauskienë M. Tiesa skins kelià sau. Kau-nas, 2008, p.283). Filosofai E.Meškaus-kas, Juozas Vytautas Vinciûnas (1929–1979) ryþtingai palaikë praneðëjà, kuriai,kaip ji pati sako, pavyko áþiebti „sveikomàstymo liepsnelæ“.

Skirtingø dalykø suplakimas ir rëmi-masis nieko bendro su mokslu neturin-èiais politiniais ar kitokiais „argumentais“sovietmeèiu ið tikrøjø buvo paplitæs bû-das susidoroti su moksliniais oponentais.Kai dekano E.Meðkausko dëka buvo pri-imta á universitetà talentinga literatûrolo-gë Vanda Zaborskaitë, o vëliau prasidëjopuolimas prieð ðià mokslininkæ, vieðai sto-jo jà ginti tik dekanas. „Að suprantu taikaip karà negabiøjø prieð gabiuosius“,– sakë E.Meðkauskas (Metai, 1997, gruo-dis, p.109). Þinoma, ne visada profeso-riui pavykdavo apginti puolamuosius,bet jo moralinë pozicija darë áspûdá, kû-rë dalykiðkesnæ, þmoniðkesnæ atmosfe-rà. „Tai buvo riteriškas poelgis“, – taipvëliau prof. V. Zaborskaitë ávertino ðá at-vejá. „Dabar jau man darosi nepatogu,kad stoviu atðlijæs nuo kitø broliø inteli-gentø. Lyg koks prisitaikëlis... jauti savo

begaliná menkumà /.../ – raðë dienoraðty-je literatûrologas Vytautas Kubilius. – Irvis dëlto gëda, kai prisimeni Meðkauskà.Kaip jis iðliko, kaip mokëjo bûti savimi. Kaipjis turi ironiðkai þiûrëti á tokius ðokinëjan-èius gaidþiukus“ (Kubilius V. Dienoraðèiai.1978–2004. Vilnius, 2007, p. 182–183).

E.Meðkauskas jaunystëje buvo sava-rankiðkai, niekieno neverèiamas susido-mëjæs marksizmu ir visà gyvenimà gili-nosi á K.Markso teorijà, tikrino jà kaip vie-nà ið abstrakèiø konstruktø. Jau nepri-klausomybës metais pokalbyje su prof.Vytautu Kavoliu jis pasakë: kada Mark-sas kaip ekonomistas tyrë socialinæstruktûrà, jis buvo mokslininkas, o kadanaujà (socialistinæ) struktûrà ëmë kildin-ti ið klasiø kovos, jis nuëjo nuo moksli-nio pagrindo. V.Kavolis jam pritarë sa-kydamas, kad ðiuo atveju klasiø kova yratas pat, kas antikinëje dramoje buvoDeus ex machina.

E.Meðkauskas kalbëjo ir dëstë min-tis, iðoriðkai þiûrint, labai paprastai, betuþ paprastos formos slypëjo giliai per-màstytas ir iðjaustas turinys, kuriam per-imti reikëjo intensyvaus paties klausyto-jo darbo. Profesorius visà gyvenimà likoiðtikimas savo jaunystës dienø priesakui„Nekalbëk graþiai!“, t.y. venk ámantriø þo-dþiø ar fraziø, o visada gilinkis á dalykoesmæ. Ir kalboje, ir elgesyje, ir gyveni-mo bûde jis nemëgo puoðnios formos,madø vaikymosi, buvo tikras nonkonfor-mistas, skeptikas, neskubëjo pritarti nau-jovëms. Man reikia pagalvot, að negaliu„na ura“, sakydavo. Piktinosi nemokðið-kumo, nesàþiningumo apraiðkomismoksle, bet gerbë kiekvienà paðneko-và. Kalbëdamas apie bendravimo ir dis-kusijø kultûrà, jis daþnai prisimindavo ko-legà prof. Vosyliø Sezemanà (1884–1963), kuris, pasak E.Meðkausko, ir supaèiu kvailiausiu kalbëdavo kaip su Pla-tonu. Ypaè atgrasûs profesoriui buvo vi-sokie iðkilmingi minëjimai, sukakèiøðventimai, apdovanojimø pabrëþimai.

E.Meðkauskas buvo þurnalo „Moks-las ir gyvenimas“ redkolegijos narys, ðia-me þurnale paskelbë ádomiø, turiningøstraipsniø: „Þmogaus sàmonë“, „Þmo-gus ir maðina“ ir kt.

Sunkià egzistencinæ uþduotá skyrë li-kimas Eugenijui Meškauskui – totalitari-nio reþimo sàlygomis dëstyti ideologið-kai jautrià disciplinà, oficialiai kontroliuo-jamà ir pajungtà reþimo stiprinimui. Ne-paisant to, ir tokiomis kebliomis aplin-kybëmis stipri profesoriaus asmenybë irtalentas, ištikimybë proto ir sàþinës kri-terijams ne tik padarë didelá poveiká jomokiniams ir amþininkams, bet ir (para-doksas!) brandino sëklà visuotiniam lais-vës proverþiui ir kraðto savarankiðko gy-venimo perspektyvai.

Prof. E.Meðkauskas ir doc. D.Kapaèiauskienë mokslinëje konferencijoje. 1986 m.


Algimantas Mackus (1932–1964) – þy-mus lietuviø poetas, kritikas, publicistas,aktyvus iðeivijos visuomenës veikëjas. Gi-më ir pradëjo lankyti mokyklà Pagëgiuo-se. Tëvai buvo paðto darbuotojai, akty-vûs lietuvybës puoselëtojai. Mackø ðei-ma palaikë ryðius su Maþosios Lietuvosðviesuoliø M.Jankaus ir E.Jagomasto ðei-momis, aktyviai dalyvavo Ðauliø sàjungos

Vilma VAIVADIENËPagëgiø Algimanto Mackaus gimnazijoslietuviø kalbos mokytoja

Pilietiðkumo

AlgimantoMackauskûryboje

veikloje. Kraðtà okupavus vokieèiams,Mackai iðvyko ið Pagëgiø. Kurá laikà gy-veno Tauragëje, vëliau Vilkaviðkyje, po topersikëlë á Vilniø. Sostinëje bûsimasis po-etas tæsë mokslà gimnazijoje. 1944 m.Mackø ðeima pasitraukë á Vakarus. Ið pra-dþiø gyveno Vokietijoje, pabëgëliø stovyk-lose, vëliau iðvyko á JAV. Amerikoje Algi-mantas Mackus dirbo fabrike, vëliau stu-dijavo Ruzvelto universitete. Raðë eilërað-èius, dirbo ,,Pelkiø þiburëlyje“ ir ,,Margu-tyje“, vadovavo ,,Ðviesos“ sambûriui, ákû-rë ir vadovavo lietuviðkø knygø leidimo fon-dui, kuris po A.Mackaus mirties buvo pa-vadintas jo vardu. Iðleido 4 poezijos rinki-nius: ,,Elegijos“ (1950 m. Algimanto Pa-gëgio slapyvardþiu), ,,Jo yra þemë“ (1959),,,Neornamentuotos kalbos generacija irAugintiniai“ (1962), ,,Chapel B“ (1965 m.,po mirties). Paraðë dramà ,,Slëptuvë“, ne-maþai kritikos, publicistiniø straipsniø. Þu-vo automobilio avarijoje. Algimanto Mac-

kaus gimtuosiuose Pagëgiuose áamþintaspoeto atminimas. 2002 m. atidengta pa-minklinë lenta prie poeto gimtojo namo Vy-tauto gatvëje, 2003 m. vidurinëje mokyk-loje ákurtas poeto muziejus, 2008 m. mo-kyklai suteiktas gimnazijos statusas ir Al-gimanto Mackaus vardas.

Tëvynë – didþiausia vertybëVisa Algimanto Mackaus veikla iðeivi-

joje susijusi su lietuvybës puoselëjimu.Poeto gyvenimas ir veikla – tikras pilietið-kumo ir patriotiðkumo pavyzdys. Jo po-ezijoje ir publicistikoje daug kalbama apiepareigà tëvynei, sunkià ir beprasmiðkàemigranto dalià. Gyvenimiðka patirtis pa-dëjo suvokti tikràsias iðeivio vertybes, tarsiið ðalies paþvelgti á kiekvieno lietuvio san-tyká su tëvyne.

Skaitant Algimanto Mackaus eilërað-èius (ypaè ankstyvuosius), juntama poezi-jos þmogaus nostalgija gimtinei, jaunys-tës miestui Vilniui ir visai Lietuvai. Gimtiejinamai, gimtoji tarmë, gimtoji þemë – pa-èios didþiausios vertybës, be kuriø, poetosupratimu, þmogus nesijauèia visavertis irlaimingas. Taèiau A.Mackaus þmogus ne-verkðlena ir nerauda. Jis, benamis, iðdi-dþiai ir stoiðkai gyvena ,,negyvame pasau-

lyje“, ,,mirusiame sode, kur auga negyvivaismedþiai“ (eil. ,,Dþiaugsmas, senasisliûdesio apaðtalas“). Egzodà suvokdamaskaip egzistenciná iðbandymà ar net absur-dà, A.Mackaus poezijos þmogus já priimakaip likimo iðmëginimà, tam tikrà iððûká. Irnors vëlyvojoje poeto kûryboje vyrauja mir-

ties, beprasmybës temos, tëvynë poezi-jos þmogui vis tiek iðlieka kaip didþiausiavertybë. Á jà nesitikima sugráþti, nes ,,mirtisnebus nugalëta“ (eil. ,,Triumfaliðkoji“). Po-ezijos þmogus, kaip ir pats poetas A.Mac-kus, suvokia savo bûties absurdiðkumà.Tokia pati vertybiø sistema ir egzistencijossuvokimas atsiskleidþia skaitant A.Mac-kaus kritikos darbus, publicistinius ir eseis-tinius straipsnius.

Skaudi iðeivio patirtisDaugiausia A.Mackus yra kalbëjæs ir

raðæs apie emigranto, iðeivio patirtá. Ba-nalu sakyti, bet jo mintis derëtø paskaity-ti ne tik kiekvienam ðiø laikø esamam irbûsimam emigrantui, bet ir tam lietuviui,kuris nesiruoðia palikti tëvynës ir kuriamrûpi jos dabartis ir ateitis.

Tiek savo straipsniuose iðsakytomismintimis, tiek savo asmenine veiklaA.Mackus árodë, kad tikru patriotu ar bentjau pilietiðkai sàmoningu þmogumi gali-ma bûti ir negyvenant Lietuvoje. Jis, beabejonës, neneigia, kad iðvykimas ið të-vynës tarsi nukerta ðaknis, siejusias þmo-gø su gimtàja þeme. Meilæ Lietuvai A.Mac-kus tapatina su duona – su tuo, ,,be kogyventi neámanoma“. Þinoma, emigraci-jos prieþastys jo laikais ir ðiandien yra vi-siðkai kitokios, bet, matyt, poetas buvoteisus sakydamas: ,,Emigrantiðkoj visuo-menëj esama per daug ir per daþnos pa-virðutinës, blizganèios politûros; per ma-

pamokos

Algimantas Mackus (apie 1962–1964 m.)

MaþasisAlgimantas

(centre)vaikystëje sukunigu apie

1937 m.(antrame

plane antraið kairës –

poeto mamaMarcelë

Mackienë)


þa – nuogos, kudirkiðkos tiesos, bendrosir asmeninës“. Bûtent bendrumo ir asme-niðkumo sàvokas A.Mackus ir akcentuo-ja kalbëdamas apie savo kartos emigran-tus. Autorius taikliai pastebi, kad jo karta,palikdama Lietuvà ir atmintinai mokëda-ma A.Baranausko raudà ,,Sudiev, Lietu-va!“, prisiekë kovoti, ,,neuþmirðti kuo esà“ir pareiti. Taèiau A.Mackus ironizuoja, kadpabëgëliø stovyklose lyg gyvuliai, maitina-mi malonesnio ar piktesnio ðeimininko,pradëjo uþmirðti ankstesnæ bûsenà: ,,Pa-sijutome esà didesni kankiniai uþ tuos, ku-rie pasiliko ten <...>“. Vëliau, pasakA.Mackaus, tie graþûs paþadai ir priesai-kos virto tiesiog visuomeniðkai nesvarbiu,nereikðmingu, daþnai patogiu ir ðiltu gy-venimu, kuriame nebeámanoma savæs re-

karta bus paveikta jà iðauginusios siste-mos, todël ,,atëjus laisvo ir demokratiniogyvenimo laikui, toji karta bent kurá laikàkûrybiðkai bus suþalota, kaip daþnai bussuþalojamas ið vieno kraðtutinio klimato ákità persodintas augalas“. Bûtent ðiai kar-tai, pasak A.Mackaus, iðkils aklimatizaci-

generacijà A.Mackus todël ir pavadino be-þemiais bei buvo ásitikinæs, kad ji buvopaskutinioji, „ið kurios lietuviðka iðeivija tu-rës dalinës moralinës teisës reikalauti beilaukti kaþko daugiau negu iðlaikyti lietu-vybës pelenø urnà savo vaikams“. Poetas,kaip jau minëta, toleruoja bet koká þmo-

Korektûrø skaitymas Mackø bute 1964 metø vasarà. Ið kairës: Algimantas Mackus,Henrieta Vepðtienë, Gintautas Vëþys, Julius Kaupas

PirmosiosAlgimantoMackauspoezijosknygos(1950)virðelis(leidinyssaugomasPagëgiøAlgimantoMackausgimnazijosmuziejuje)

alizuoti. Toká gyvenimà jis suvokia kaip pra-laimëjimà, todël pats pasirinko kitoká ke-lià – atsisakë patogumø ir komforto, nes,atpaþinæs situacijos absurdà, nenorëjosiekti to, kas realiai pasiekiama. Bûtent taipjis suvokia dràsà gyventi, bûti gyvam: ,,Bi-jau bûti lietuvis iðeivis. Ko gero, uþmirðiumàstyti. Ar kalbëti pats su savim. Tai vie-nas ir tas pats“ (antikinë iðmintis: ,,Cogito,ergo sum“).

Iðeivis, apsigyvenæs svetur, tampa to-je ðalyje imigrantu. Analizuodamas imig-racijos problemas A.Mackus atskiria eg-zilo ir imigranto sàvokas. Jis netgi mano,jog kiekvienas þmogus turëtø nuolat ruoð-tis imigranto gyvenimui, kad ,,visko ne-bûtø per daug, kaip visiems imigrantams,ir visko nebûtø maþa, kaip visiems egzi-lams“. Pagrindinis skirtumas tarp egzilësir imigracijos tas, kad ,,egzilë ápareigoja,imigracija ne“, todël ,,herojiðkoji kasdie-nybë irgi priklauso egzilui, ne imigrantui“.

Tikroji lietuvybë A.Mackui asocijuoja-si su gráþimu á tëvynæ. Jis akcentuoja, kadkur kas yra geriau gráþti á vël nepriklauso-mà Lietuvà (jis net neabejojo, kad Lietu-va bus laisva), o ne ,,pasilikti lietuvybëje<...> ðiame kontinente“. Poetas pripa-þásta, kad okupuotame kraðte uþaugusi

jos pavojus, nes senoji, gráþtanti á Lietuvà,gráð ið laisvës á laisvæ. Iðeiviø, dar vadina-mø generacija, apsisprendimas gráþti arnegráþti turës didelæ átakà nepriklausomaiLietuvai. Taèiau kiekvienas, turintis galimy-bæ gráþti, privalës pasirinkti tarp to, kas ben-dra, ir to, kas asmeniðka, kitaip tariant, pa-sielgti pagal savo sàþinæ. Bet kokiu atvejuA.Mackus pripaþásta, kad ,,mes vis tiek nie-kad nebûsime tik lietuviai: mes visada bû-sime ir þmonës, kuriems natûralu bei ágim-ta ieðkoti ir rasti asmeniná gyvenimà, ðil-tesnæ, sotesnæ kasdienybæ“. A.Mackus ti-këjo, kad kai kurie iðeiviai á nepriklausomàLietuvà sugráð, taèiau jis negalëjo numaty-ti, kad bûtent nepriklausomybæ atgavusiLietuva neteks tiek daug savo vaikø, pa-norusiø laimës ieðkoti kitur. A. Mackui, ne-suradusiam laimës svetimoje ðalyje, tai bû-tø nesuvokiama.

1930-øjø generacijà, kuriai ir pats pri-klausë, A.Mackus pavadino paèia drama-tiðkiausia mûsø tautos istorijoje, nes ,,ðiojigeneracija geriau uþ bet kurià kità <...>patyrë, kad nëra nieko baisesnio þmogausgyvenime, kaip neturëti þemës, kurià vi-sais atþvilgiais galëtum pavadinti sava“.Pats ið Lietuvos iðvykæs dar paauglys, jispuikiai suvokë, kad netekdamas tëvynësþmogus praranda ne tik ágimtà ryðá su þe-me, bet ir vaikystæ, saugumo jausmà. Tur-bût nebe tik A.Mackaus kartos ,,dramosprieþastis yra ta, kad jinai buvo per jaunavisomis ðaknimis áaugti ten ir per maþaijauna visomis ðaknimis áaugti èia“. Savo

gaus pasirinkimà, kurá nulemia kiekvienovertybiø sistema ir pilietiðkumo samprata.A.Mackus, pats bûdamas tikru patriotu,JAV ákûrë lietuviðkø knygø leidimo fondà,kuris gyvavo ið rëmëjø suaukotø lëðø ir ið-leido 88 knygas (poetui þuvus, Fondui va-dovavo G.Vëþys, po jo mirties – L.Vëþie-në). Nenuostabu, kad nykstant iðeivijai vissunkiau buvo ðá fondà iðlaikyti. Taèiau pa-radoksalu, kad jo veikla sustabdyta 2007metais, kada JAV gyvenanèiø lietuviø ge-rokai padaugëjo.

Raðytojo pareiga tautaiAkivaizdu, kad kai kurios A.Mackaus

mintys apie patriotizmà ir pilietiðkumàprieð kelis deðimtmeèius buvo labai prieð-taringai vertinamos kaip ir jo vedamos lai-dos ,,Margutyje“. Senieji iðeiviai priekaið-tavo jam dël tautiniø vertybiø stokos, ta-èiau poetas menà, kûrëjo misijà ir patrio-tiðkumà suprato kitaip. Iðeivio egzisten-cijà suvokdamas kaip absurdà, kûrybà iraktyvià visuomeninæ veiklà jis pasirinkokaip maiðtà, kovà su tuo absurdu. Kûrë-jo, poeto figûra, pasak jo, yra ypatinga.Poetas, menininkas gali bûti tikras tau-tos ðauklys (kaip B.Brazdþionio poezijo-je) arba tiesiog kûrëjas, atsiribojantis nuoatvirai deklaruojamo patriotizmo (toks yraH.Radausko poezijos þmogus). A.Mac-kui svetima raðytojo, kaip tautos ðauklio,samprata, taèiau jis daþnai pabrëþia kû-rëjo iðskirtinumà, kalba apie pareigà sa-


vo tautai. Kaip tikras egzistencialistas,A.Mackus nemano, kad gyvenimas emig-racijoje ar nelaisvëje menkina kûrybinælaisvæ. Tà akivaizdþiai árodë ir okupuoto-je Lietuvoje kûrusiø raðytojø – J.Gruðo,Just. Marcinkevièiaus, K.Sajos ir kitø – kû-ryba, këlusi ne tik moralines, bet ir tauti-nes bei politines problemas. A.Mackusraðo: ,,Galima bûti laisvam primestoje sis-temoje, galima bûti nelaisvam ir laisvai pa-sirinktoje ideologijoje“, nes ,,laisvës sie-kimas<...> yra kûrybos sàlyga“.

Kitas dalykas – literatûros tautiðkumasir patriotiðkumas. A.Mackus ironizuoja to-

Visuotinai pripaþinta, kad pirmoji lie-tuviška aritmetikos, ir apskritai matemati-kos, knyga buvo išspausdinta 1885 metøvasarà Tilþëje (Rytø Prûsija), Otto v. Mau-derodës spaustuvëje. Ðio vadovëlio pava-dinimas, kaip ir dera seniesiems leidi-niams, ilgas ir sudëtingas – Uþduotinas,tai ira Rankius uþduocziu Aritmëtikos arbaRokundos mokslo. Nûdienà skambëtø ði-taip: „Uþdavinynas, Aritmetikos arba skai-èiavimo mokslo uþdaviniø rinkinys“. Au-torystën, be gydytojo Jono Spudulio(J.Gailuèio), pretenduoja dar kunigas Jo-nas Katelë ir miðkininkas Povilas Matulio-nis. Nepriklausomai nuo pastarojo ávykio,praslinkus metams (1886 m.) ákandin ðiosknygos ten pat, Tilþëje, tiktai kitoje – Jur-gio Mikðo spaustuvëje pasirodë dar vie-nas aritmetikos vadovëlis. Tai – Keturi svar-biausiejie veikalai Aritmëtikos. Knygosautoriumi prisistatë Petras Nëris, o vëliau,jau iðblësus lietuviðkos spaudos draudi-mui, paaiðkëjo, kad šio slapyvardþio sa-vininkas – Petras Vileišis (1851–1926).

Tai viena ryðkiausiø XIX a. pabaigos –XX a. pradþios Lietuvos asmenybiø, ku-rios veikla iðsiskyrë universalumu. Visøpirma Petras Vileiðis yra þinomas kaipinþinierius, mecenatas, kultûrininkas, vi-suomenininkas, lietuvybës þadintojas, ko-votojas dël lietuviško rašto laisvës. Visi šienuopelnai lietuviø tautos labui vienaip arkitaip yra plaèiai aptarti J.Tumo-Vaiþgan-to (1924 m.), J.Petronio (1991 m.), A.Ku-èio, J.Anièo (abu 1993 m.), A.Nako irV.Pruskaus (2001 m.) veikaluose. Bet re-

menës vyravusiø pozityvizmo filosofijosidëjø, jis pasinërë á lietuviðkà ðvietëjiðkàveiklà ir drauge ásijungë á kovà dël spaus-dinto lietuviško þodþio laisvës. P.Vileiðis netik didþiavosi bûdamas lietuvis, bet ir sie-kë tarnauti lietuviø tautai, skleisdamasmokslo þinias. Parengæs pluoðtà ðvieèia-mojo pobûdþio knygeliø ir turëjæs viltá at-gauti lietuviams uþdraustà lotyniðkomis rai-dëmis raðtà, nuo 1876 m. net septyneriusmetus atkakliai varstë caro valdþios ástai-gø duris. Taèiau ið dvylikos jo siûlytø kny-geliø leidimas spausdinti buvo gautas tikketurioms. Didesnë knygeliø dalis buvo at-mesta. Toks likimas iðtiko ir jo paraðytàjà„Aritmetikà“. Tuomet teko ieðkoti kitø ke-liø, ir þvilgsnis nukrypo uþ Rusijos imperi-jos ribø – á Amerikà ir Rytø Prûsijà.

Pirmiausia, pildant matematikos vado-vëliø lietuviø kalba spragà, 1886 m. TilþëjeP.Vileiðiui pavyksta iðleisti knygà Keturisvarbiausiejie veikalai Aritmëtikos. Kaip mi-nëta, jau 1876 m. pradþioje jis buvo pa-rengæs šio vadovëlio, tik kitu pavadinimuAritmetika, arba Rokundos mokslas, ran-kraðtá. 1876 m. balandþio 20 d. laiðke, ad-resuotame á Maskvà J.Basanavièiui, P.Vi-leiðis, ragindamas maskviðkius lietuviø stu-dentus imtis platinti rengiamà iðleisti „Arit-

Petras Vileiðis –

Doc. dr. Juozas BANIONISVPU Matematikos ir informatikos didaktikos katedros vedëjas

lietuviðkos „Aritmetikos“kûrimo pirmeivis

tai juose akcentuojami šio didþio þmo-gaus, lietuviø patriarcho Jono Basanavi-èiaus bendraþygio, nuopelnai lietuviø ma-tematiniam ðvietimui. Daþnai pamirðta-ma, kad P.Vileišis, bûdamas dviejø aukð-tøjø mokyklø (Peterburgo universiteto(1874 m.) ir Peterburgo keliø inþinieriø ins-tituto (1880 m.)) absolventas, yra pasireið-kæs ir kaip matematikos specialistas. To-dël ðiame straipsnyje bus siekiama nu-ðviesti jo nuopelnus, kuriant pirmàjá lietu-viðkà aritmetikos vadovëlá ir tuo pasitar-naujant matematiniam švietimui Lietuvo-je. Bûtina pastebëti, kad, nagrinëjant ma-tematikos terminijà ar apskritai matema-tikà lietuviðkoje mokykloje, P.Vileišis yraminimas P.Rumšo, J.Duobos, A.Aþuba-lio moksliniuose tyrinëjimuose.

Matematika P.Vileiðis susidomëjo mo-kydamasis Ðiauliø gimnazijoje. 1870 m.jis aukso medaliu baigë gimnazijà ir tapoPeterburgo universiteto Fizikos-matema-tikos fakulteto matematikos skyriaus lais-vuoju klausytoju. Po metø sëkmingai ið-laikæs visus pirmojo kurso egzaminus, pa-teko á tikrøjø studentø gretas. Studijuo-damas universitete jis lankë þymiøjømokslo korifëjø P.Èebyðevo, D.Mendele-jevo, A.Butlerovo ir kitø paskaitas. Poketveriø studijø metø tapo matematikosbakalauru (kandidatu). Dël materialiniøaplinkybiø atsisakæs mokslinës karjerosuniversitete ir nepavykus ásidarbinti Ðiau-liø gimnazijoje, P.Vileiðis nusprendë tæstimokslus tuo metu populiariame Keliø in-þinieriø institute. Veikiamas tarp ðviesuo-

kià tautinæ simbolikà, kurios ,,galima uþ-kàsti kiekvieno jubiliejaus proga“. Jis ne-pritarë tiems literatûros mëgëjams, kuriesiekia pigaus patriotizmo, nes tai nesu-derinama nei su raðytojo misija, nei su jopareiga tautai. Pigiu patriotizmu jis vadi-na kûrinius, kai juose ,,gyvi gimtojo krað-to gamtovaizdþiai, kai jo <...> puslapiuo-se auga gimtojo kraðto darþovës, kai gim-tojo baþnytkaimio keliu þengia basas tau-tietis, daþniausiai kiek romantiðkas savoparapijos prisiriðæs pilkasis didvyris“. To-kio patriotizmo nerasime ir paties A.Mac-kaus poezijoje. Paklaustas, kodël neraðo

apie Lietuvà, A.Mackus atsakë: ,,Kà jûssuprantate, kada raðoma apie Lietuvà?<...> Man Lietuva nëra vien laukas, ke-lias, kryþius. Man Lietuva yra ir Vilnius“(poeto mama M.Mackienë yra pasakoju-si, kad sûnus, prisiminæs Vilniø, verkda-vo). Á klausimà, ar jis poezijoje turi namus,poetas atsakë: ,,Að nuomoju butà“.

A.Mackus buvo ásitikinæs, kad kiek-vieno raðytojo misija yra daug didesnëir svarbesnë – savo skolà ir pareigà tau-tai atlikti tik atiduodant kuo didesnæduoklæ literatûrai. Jo nuomone, raðyto-jas niekada nenutautës, jeigu kalbës vi-

Petras Vileišis


metikà“, paþymëjo, kad ta knygelë, norsper rimta liaudþiai, yra bûtinai reikalinga.Taigi lietuviškoji „Aritmetika“ buvo parašytadaug anksèiau nei pradþioje minëtas „Uþ-duotinas“, kurio rankraðèio atsiradimà ty-rëjai datuoja apie 1879metus. Be to, reikia pri-paþinti faktà, kad „Aritme-tikos“ autorius P.Vileiðisyra diplomuotas mate-matikas. Todël neabejoti-nai pastarojo vadovëlioturinys paþenklintas pro-fesionalumo þyme. Ta-èiau tik dël P.Vileiðio ne-sëkmingø bandymø gau-ti caro valdininkø leidimàiðspausdinti rankraðtá le-galiai „lotyniðkai-lenkið-komis“ raidëmis vadovë-lio pasirodymas nutolonet deðimtmeèiui.

Ši Rytø Prûsijoje ið-leista, saugumo sumeti-mais pakeitusi pavadinimà bei paslëpusiautorystæ uþ slapyvardþio knyga yra ne-maþos apimties – 50 puslapiø ir iðimtinaiaptarianti sveikøjø skaièiø keturis veiks-mus. Tai visiðkai atitinka buvusios „Aritme-tikos“ (tiksliau jos pirmosios dalies) ran-kraðtá. Kaip yra pabrëþæs pats autorius sa-vo laiðkuose, jos turinys apëmë skaièiavi-mà iki trupmenø. Knygos pradþioje patei-kiamas skyrius, kuriuo supaþindinama supagrindinëmis aritmetikos sàvokomis. Tenapibrëþiamas ir pats mokslas: Aritmetikavadinasi skaitliø mokslas. Rokunda vadi-nasi bûdas, kuriuomi pasigaunant isz pa-duotøjø skaitliø apturimas labas. Nûdienàsuprastume, kad aritmetika vadinamasskaièiø mokslas, o skaièiavimu vadinamasbûdas, kuriuo remiantis ið duotøjø skaièiøgaunamas rezultatas. Toliau, po skaièiavi-mo þodþiu ir raðtu pristatymo, atskirais sky-riais aptariami visi keturi veikalai (veiksmai),kurie ávardinti Sumetimas (sudëtis), Atitrau-kimas (atimtis), Padauginimas (daugyba)ir Dalijimas (dalyba). Visi keturi veiksmaine tik apibrëþiami, bet ir detaliai iðdësto-

ma jø atlikimo esmë, eiga ir bûdai. Papil-dant daugybà pristatoma galybë ( këlimaslaipsniu), kuri pateikiama dviem atvejais –këlimas kertuocziu (kvadratu) ir kubu. Kiek-vienas skyrius baigiamas tolesniam lavi-

nimui skirtais uþdaviniais.Be to, galutiniam þiniø átvir-tinimui pridëtas papildo-mas skyrius, kuriame at-spindëti atskirø veiksmøpasigavimo (vartojimo) at-vejai. Pabaigoje pasiûlomiklausimai isz keturiø svar-biausiøjø veikalø aritmëti-kos, kurie paremti praktinekasdienio gyvenimo veik-la. Ádomumo dëlei – poratokiø uþdaviniø (kalba pa-teikiama originalo forma).

Nekursai tëvas padali-na vienà szmotà þemëstarp triju savo sunu: vyres-niamiam jis davë 3785 ker-tuotus sieksnius; antra-

miam, 3947 kertuotus sieksnius, ir trec-ziamiam, liekanà, kuri buvo ant 4226 ker-tuotu sieksniu didesnë, ne kad treczia da-lis viso szmoto. Atraskite: 1. pavirszá visoszmoto; 2. pavirszá dalies treczio sunaus.

Mainius pirko 4 ryszius vilnu sverian-czius drauge 274 svarus uþ 65212 skati-ku. Pirmas ryszys sveria 75 svarus; ant-ras 98 ir treczias 47. Atraskite svarumà ket-virto ryszio ir prekià koþno ryszio.

Vadovëlio uþsklanda yra simbolinë tometo aritmetikoms – pabaigoje pateiktastalveikslis padauginimo (daugybos len-telë). Nûdienà, praslinkus daugiau nei 130metø, matome, jog dauguma P.Vileišio su-kurtø lietuviðkø terminø neprigijo, nors bu-vo atrasti gyvi ar specialiai sudaryti savilietuviø kalbos þodþiai. Pavyzdþiui, dau-gumas (dydis), skaitlius dalinis (trupme-na), skaitlius maišytas (mišrus skaièius),rokuotinë (skaitmuo), padaugintinis (dau-ginamasis), padaugintojas (daugiklis),padalys (dalijamasis), dalytojas (daliklis),padalë (dalmuo), galybës (këlimas laips-

niu) ir kt. Be to, bûta bandymo sukurti irterminus, nuolat vartojamus matematikosteorijoje: apskriedimas (apibrëþimas),klausimas (uþdavinys), labas bei vaisius(rezultatas), lavinimas (pratimas), pasie-kimas (išvada), paveikslas (pavyzdys),veislë (rûðis), þymë (þenklas) ir kt. Taèiauvienas kitas jo nukaltas terminas randa-mas ir nûdienos aritmetikos tekstuose.Pavyzdþiui, liekana, suma, kubas, na ir išdalies – nulius (nulis), padauginimas, da-lijimas. Dar vienas svarbus aptariamojoaritmetikos teorijos vadovëlio bruoþas –tai ne tik pirmas mëginimas kurti lietuvið-kus matematikos terminus, bet ir jameáþvelgiamos aritmetikos metodikos iðta-kos lietuviø kalba, nes dëstant medþiagàbandoma aiðkinti uþdaviniø sprendimus.

Vadinasi, pelnytai átrauktas á Lietuvoskultûros istorijà P.Vileiðis, plëtodamas ðvie-tëjiðkà veiklà, pasiþymëjo ir kaip matema-tikas. Pasirinkæs Petro Nërio slapyvardá, be„Aritmetikos“, dar paraðë ir Tilþëje 1900 m.išleido kiek didesnës apimties (75 p.), betmaþesnio formato Trumpà Gëomëtrijà.

Todël pagrástai galima teigti, kad P.Vi-leišis buvo pirmasis autorius, pradëjæskurti lietuviškai matematinius tekstus. Jispaþymëtinas kaip matematikos specialis-tas – pirmeivis, kûræs pirmuosius lietuvið-kus aritmetikos, geometrijos ir apskritaimatematikos terminus, paraðæs lietuvið-kai pirmuosius matematikos vadovëlius,teikusius lietuviams šio mokslo þiniø,ugdþiusius tautieèiø matematiná iðprusi-mà ir paklojusius pagrindus pradiniamLietuvos matematiniam švietimui.

suotinëmis temomis. Poetas mano, jogá patriotizmo pareigos klausimà geriau-siai yra atsakæs anglø raðytojas S.Maug-hamas: ,,Moterys ir vyrai nëra vien jie pa-tys, jie yra jø gimimo regionas, kuriamejie pradëjo vaikðèioti, þaidimai, vaikys-tëje þaisti, senø þmoniø pasakojimai, ku-riø jie klausë; poetai, kuriuos jie skaitë,ir Dievas, kokiu jie tikëjo“.

Pilietiðkumo pamokos ðiuolaikiniamþmogui

A.Mackaus publicistikoje ir eseistiko-je gana daug kalbama apie tarpukario

Lietuvà, kurià pats maþai teprisiminë. Ta-èiau jo vertinimai labai kritiðki ir teisingi:,,Lietuva tapo ðneki. Ji apsisiautë iðtai-gingais kailiais, iðëjo á savo miniatiûriniømiestø gatves ir jose kartojo Paryþiø irBerlynà su Petrapilio priemaiða, neretaikoketiðkai deklaruodama tëvynës mei-læ, daug ðnekëdama, bet maþiau dirb-dama“. Poetas ásitikinæs, kad Nepriklau-somai Lietuvai labai reikëjo Kudirkos,nors kudirkiðkos dvasios þmoniø buvonemaþai (V.Kudirka A.Mackui buvo di-dþiausias autoritetas). Klausimas, kuráA.Mackus iðkëlë kalbëdamas apie tau-

tos klaidas, atrodo, adresuotas kiekvie-nam Lietuvos pilieèiui: ,,Ar nebûtø buvætø klaidø maþiau, jeigu bent didþiøjø tau-tos ir valstybës ðventadieniø metu bûtu-me iðdrásæ paþvelgti á save kritiðkai, ið-tartus þodþius patikrinti darbais?“ A.Mac-kus, kalbëdamas ,,mes“ vardu, niekadaneatsiribojo nuo tautos. Jis tarsi prisiimaatsakomybæ uþ tai, kas nuo jo – Lietuvospilieèio, dar vaiko, o vëliau suaugusioemigranto – visiðkai nepriklausë. Tai ir yraaukðèiausia pilietiðkumo apraiðka.


Lietuvos gydytojø sàjungos suvaþia-vimo metu gydytojø galvose kirbëjo ne-ramios mintys: ar begalës valstybë di-dinti iðlaidas sveikatos apsaugai, kaippavyks Vyriausybei ágyvendinti susitari-mà dël medikø atlyginimø didinimo...

Naikinant PVM lengvatas, atsirado re-alus pavojus, kad atlyginimai gali net su-maþëti 10–15 procentø. Kai kuriemsþmonëms sumaþëtø iki 500 litø.

Lietuvos gydytojø sàjunga ðiuo me-tu yra didþiausia ir átakingiausia profsà-junginë organizacija. Ypaè vaisingai jiveikë pastaràjá deðimtmetá. Dël to spar-èiai augo nariø skaièius. Ðiuo metu jisartëja prie 7 tûkstanèiø, organizacijos na-riai yra dauguma sveikatos prieþiûrosástaigose dirbanèiø gydytojø.

Sàjungos nariai jau penktus metusnaudojasi civilinës atsakomybës draudi-mu. Tai labai palengvino darbà, gydyto-jas nebetampomas po teismus. Atsitikuskokiai nelaimei, jis turi advokatà. Deja,pagrindinis draudimas tebëra tas, kurásuorganizavo gydytojø sàjunga. Net pri-valomuoju draudimu apsidraudë tik 28gydymo ástaigos.

LGS iniciatyva organizuojamas pro-fesinis mokymas, sprendþiamos licenci-javimo problemos, rengiami mokymai,kuriø metu gydytojai gauna teisiniø, eko-nominiø, administravimo þiniø. Apmoky-ta jau 2500 gydytojø sàjungos nariø. Sà-jungos tikslas lieka tas pats – didinti pa-sitikëjimà gydytojais, gerai atstovauti gar-bingai profesijai.

Per ataskaitiná laikotarpá, bendradar-biaujant su kitomis medikø organizaci-jomis, pavyko pasiekti, kad bûtø padi-dinti atlyginimai. Auga ir sàjungos lei-dþiamo laikraðèio „Gydytojø þinios“ tira-þas, padidëjo jo apimtis. Gaila, bet dëlásismaginusios bulvarinës spaudos, ku-ri su pasimëgavimu apraðo tik medikøklaidas ir skandalus sveikatos prieþiûrosástaigose, gydytojo prestiþas yra kieksmukæs. Siekdama kelti jo autoritetà,LGS kartu su LNK parengë projektà „Pa-dëka gydytojui“, kurio metu apdovano-jami nusipelnæ þmonës.

nors 5 proc. BVP, bet tam vis „neranda-ma“ galimybiø. Oficialiai nenustatomisveikatos prieþiûros ákainiai, kurie paden-gia vos 60–70 proc. realiø iðlaidø. Trûks-tamas iðlaidas reikia dengti ið kitø ðalti-niø, taip pat ir gydytojø sveikatos prie-þiûrai uþdirbtø pinigø, kurie ið tiesø turë-tø tekti gydytojø atlyginimams didinti.

Šiuo metu ypaè svarbu áteisinti pa-pildomàjá sveikatos draudimà. Valstybëiki ðiol nëra pasakiusi, kà ji gali finan-suoti, o ko ne. Vis dar pasitaiko, kad mû-sø vadovai nori veikti kaip kokioje nede-mokratinëje valstybëje. Antai praëjusiømetø kovà sveikatos apsaugos minist-ras, nepasitaræs su LGS, netikëtai pakei-të bendrosios praktikos gydytojo normà.Gydytojui nustatytos pareigos, kurias jisne visada galës ávykdyti, todël gali bûtipersekiojamas pagal baudþiamàjá ko-deksà. Kalbëta taip pat apie iðkvietimo ánamus reglamentavimà. Gydytojaidaþniausiai kvieèiami be bûtinybës, tuotarpu kiti pacientai laukia prie jo durø.Neatsakingø valdþios veiksmø buvo irdaugiau.

Nuo 2004 m. pirmame lygyje nebe-galëjo dirbti pediatrai, gydytojaiakušeriai, ginekologai, chirurgai. Nepri-klausomybës pradþioje pediatrai imtiversti bendrosios praktikos gydytojais.Iðëjo taip, kad trumpuose kursuose „per-sikvalifikavæs“ pediatras „dël akiø“ pa-imdavo gydyti kelis suaugusius, o fak-tiškai toliau gydydavo vaikus, nes nega-lëjo rizikuoti dirbdamas ðeimos gydyto-jo darbà. Tada iðkilo dar viena proble-ma: þmogus faktiðkai ðeimos gydytojunetapo, o pediatro licencijos jam nebu-vo galima pratæsti, nes jis dabar jau „ben-drosios praktikos gydytojas“.

Ypaè gydytojams daug nervø kainuo-ja neapgalvotas þalos pacientams atly-ginimo ástatymas. Jis nieko gero neda-vë ir pacientams. Ir tie, ir kiti po trejusmetus tampomi po teismus. Gydytojuitrukdoma dirbti, o pacientas negali gautipinigø uþ patirtà þalà. Ástatymas reika-lauja visada nustatyti kaltininkà, o jo daþ-nai nëra, nors þala ir patirta. Todël, re-miantis Vakarø ðaliø patirtimi, siûloma þa-là pripaþinti ir be kaltës nustatymo.

Kita problema – uþsimota steigti Gy-dytojø rûmus. Tai bûtø lyg ir visuomeni-në organizacija, bet ji norëta steigti mi-nistro teikimu. Toks projektas stumtas la-bai atkakliai, o reikalingas Lietuvoje gy-

Gydytojø

Ðiais metais Lietuvos gydytojø sàjunga (LGS) ðvæs atkûrimodvideðimtmetá. 2008 metø pabaigoje Druskininkuose vykusáXIII Lietuvos gydytojø sàjungos suvaþiavimà pritemdëpasaulyje ir Lietuvoje pasireiškusi krizë. Tiek LGS prezidentoprof. Liutauro Labanausko pranešime, tiek pasisakymuosenuskambëjo susirûpinimas dël iðkilusiø problemø.

nerimas ir viltys

XIII Lietuvosgydytojø sàjungos

suvaþiavimàmenant Juozas ELEKÐIS

LGS autoritetà didina ir tai, kad ji pri-imta á dvi tarptautines gydytojø organi-zacijas. Lietuvos sveikatos apsauga su-siduria su didelëmis problemomis. No-rint neatsilikti nuo pasaulinio lygio, gy-dytojo specialisto parengimas trunka 12–13 metø. Gydytojo darbas labai atsakin-gas, reikalauja daug sveikatos ir iðtver-mës – nuo jo daþnai priklauso þmogausgyvybë ir sveikata, taèiau jø atlyginimaikai kuriose gydymo ástaigose nepateisi-namai maþi, nesiekia net tûkstanèio litø– dvigubai maþiau nei kvalifikuoto san-techniko, kompiuterininko, buhalterio.

Po gydytojø streiko, pasiraðius su Vy-riausybe atitinkamà susitarimà, atlygini-mai gydytojams pradëti didinti. Jie vidu-tiniðkai padidëjo 150 proc., taèiau iðlikolabai dideli skirtumai tarp ávairiose ástai-gose gaunamø, taip pat ávairiø specialy-biø gydytojø atlyginimø.

Kai kuriø vieðøjø ástaigø vadovai, netgavæ ið Vyriausybës pinigø atlyginimamsdidinti, suranda svarbesniø nei atlygini-mai reikalø, kuriems ir skiria pinigus. Aly-tuje dël to net surengtas gydytojø pike-tas. Beje, tokiai situacijai spræsti nëra irtinkamø ástatymø. Alytaus apskrities vir-ðininkas pripaþino, kad viešosios gydy-mo ástaigos vadovas elgiasi neteisëtai,bet nieko negalás padaryti. Tai aiðkus ku-riozas. Uþsienyje savavaliauti negalëtønet privaèios klinikos vadovas, o pasmus taip gali elgtis vietos valdþios pa-skirtas þmogus.

Daugelis gydytojø, norëdami norma-liai gyventi, turi dirbti keliose darbovie-tëse. Jau 500 gydytojø iðvyko á uþsiená,þada iðvykti treèdalis baigianèiøjø studi-jas. Ketvirtadalis rezidentø pasirenka ki-tà darbà: farmacijos firmose, kitose ástai-gose, kur nëra tokios rizikos, o atlygini-mai nepalyginti didesni.

Lietuva niekada negalës tiek skirti pi-nigø sveikatos apsaugai, kaip turtingiau-sios ðalys. Taèiau ir ið turimø rezervø messkiriame maþesnæ dalá nei Vakarø ðalys.JAV tam skiria 16 proc., ES šalys – 9,6proc. BVP. LGS nuolat reikalauja, kadmûsø biudþete bûtø numatoma skirti


dytojø sàjungos ástatymas niekaip nepri-imamas, nors toká jau turi estai, latviai,net baltarusiai, daugelis ES ðaliø.

Suvaþiavimo metu pagerbti naujiLGS garbës nariai, suvaþiavimà pasvei-kino Seimo Sveikatos reikalø komitetopirmininkas Antanas Matulas, Lietuvossveikatos apsaugos darbuotojø profesi-nës sàjungos pirmininkë Aldona Baub-lytë, Lietuvos gydytojø vadovø sàjungosprezidentas Stasys Gentvilis, Nacionali-nës sveikatos prieþiûros ástaigø asocia-cijos prezidentas prof. Vinsas Janušonis,Sveikatos apsaugos ministerijos, farma-cijos firmø, kitø organizacijø atstovai.

Nors LGS gausiausia ir átakingiausiane tik gydytojø, bet ir apskritai visuome-ninë organizacija ðalyje, vis dëlto ne tikvaldþios institucijos, bet ir kai kurie val-dininkai bando su ja nesiskaityti, neáver-tina sunkaus ir atsakingo gydytojo dar-bo. Ne tik praneðimuose, bet ir pasisa-kymuose pateikta gana daug tokiø pa-vyzdþiø. Antai, nors ir daug kovota dëlgydytojø atlyginimo pakëlimo, jis padi-dintas tik vieðosiose ástaigose. Valstybi-nëse ástaigose gydytojø atlyginimai likodvigubai maþesni. Kai kuriø delegatø á su-vaþiavimà neiðleido vyr gydytojai, kitus ið-leido, jei jie vyko atostogø sàskaita.

Suvaþiavimas priëmë rezoliucijà. Jojekonstatuoti tokie ypaè svarbûs gydytojamspunktai: pasiekti, kad sveikatos apsaugaibûtø skirta ne maþiau kaip 5 proc. BVP,nustatyti ir paskelbti realius sveikatos pa-slaugø ákainius, nuo 2009 m. taikyti sava-noriðkàjá sveikatos draudimà, ádiegti þalospacientui atlyginimo ástatymà be kaltësmodelio, didinti investicijas á gyventojøsveikatà, prilyginti biudþetinëse gydymoástaigose dirbanèiø gydytojø atlyginimàbendram vidurkiui, nedirbantiems gydyto-jams mokëti vieno minimalaus darbo uþ-

Profesoriui Liutaurui Labanauskuiteko atsakyti á daugybæ klausimø

Gydytojai Loretai Leðèinskieneilinksma – ja vieningai pasitikëjogydytojai

Gydytoja Asta Grigaliûnienë dabarne atsakingoji sekretorë, o viceprezidentë

mokesèio dydþio rentà, naikinti nemoka-mà gydytojo iðkvietimà á namus, nustatytigydytojø profesijø, kur yra rizika uþsikrëstiprofesinëmis ligomis (hepatitais, ÞIV, TBCir kt.), kriterijus ir kompensacijas ið Garan-tinio fondo, ápareigoti darbdavius draustigydytojus, dirbanèius didelës rizikos sàly-gomis. Valstybë turi garantuoti, kad priva-lomos tobulinimosi valandos bûtø visiškaifinansuojamos valstybës, taip pat parei-

Gerbiama redakcija,

Maloniai siunèiame 9-àleidinio ,,Cahiers Lituaniens”(Lietuviðki sàsiuviniai) numerá.Roberto Ðumano fondo remiamas

Lietuvos gydytojø sàjungos preziden-tu ketveriø metø kadencijai perrinktasprofesorius Liutauras Labanauskas, vi-ceprezidentëmis iðrinktos gydytojos AstaGrigaliûnienë ir Loreta Leðèinskienë.

Po konferencijos delegatams koncer-tavo Kauno medicinos universiteto cho-ras „Neris“, gydytojai gana sëkmingai irádomiai inscenizavo pasakà apie gydan-èiàjà meilës galià.

kalauta išduotipapildomas licen-cijas kai kuriøspecialybiø gydy-tojams, pareika-lauta, kad LGSdalyvautø svars-tant antikriziniøpriemoniø diegi-mà sveikatos ap-saugos srityje. Re-zoliucija pateiktaPrezidentui, Mi-nistrui Pirmininkui,Seimo Sveikatosreikalø komitetui.

Lietuviðki sàsiuviniai

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

leidinys iðeina kiekvienà rudená.Juo siekiama prancûzø skaitytojusgeriau supaþindinti su Lietuvosistorija, kultûra, kalba bei literatû-ra. Jame spausdinami originalûsne tik prancûzø ir lietuviø, bet irlenkø, vokieèiø, belgø bei italøautoriø tekstai.

Kadangi tai vienintelis ðiaiPabaltijo ðaliai skirtas þurnalasprancûzø kalba, manome, jog jisgalëtø sudominti ir Jûsø skaityto-jus. Bûtume nepaprastai dëkingi,jei apie já praneðtumëte savoleidinio puslapiuose. Tokiu atvejubûtø nepaprastai malonu tànumerá gauti.

Ið anksto dëkojame uþ Jûsødëmesá ir pagalbà, remiant mûsøiniciatyvà, bei linkime malonausskaitymo.

PagarbiaiPhilippe Edel,,Cahiers Lituaniens” redaktorius


Vaivorykðtë, be jokios abejonës,yra pats áspûdingiausias ir spalvingiau-sias optinis atmosferos reiðkinys, nuo ne-atmenamø laikø buvæs ákvëpimo ðaltiniumenininkams, mokslininkams, misti-kams, dëmesingiems aplinkos stebëto-jams ar tiesiog atsitiktiniams praeiviams.Vaivorykðtë yra retas reiðkinys. Bûtina sà-lyga vaivorykðtei atsirasti – lyjant lietuiðvieèianti Saulë, kas natûraliomis sàlygo-mis nutinka ne taip jau daþnai. Todël ne-daug kas gali pasigirti pastebëjæs vaivo-rykðtæ daugiau nei 10 kartø per metus.

Habil. dr.Audrius DUBIETIS

Vienas moderniosios atmosfe-ros fizikos ir optikos pradininkø

W.Hempfris jau prieð 70 metøpastebëjo, kad daþnai pateikia-

mi vaivorykðtës apraðymai,kurie labai gerai paaiðkina tai,ko ið tiesø vaivorykðtëje nëra,

taèiau daþniausiai nutyli tai, kàið tikrøjø vaivorykðtës ðviesoje

matome.

paaiðkino, kaip atsiranda vaivorykðtë. Ma-noma, kad anuomet R.Dekartas jau þinojoolandø mokslininko Snelio neseniai atras-tà ðviesos lûþio dësná ir teisingai atsakë áklausimà „kas yra vaivorykðtë?“ R.Dekar-tas atskleidë, kad vaivorykðtë – tai sferi-niø vandens laðø viduje atspindëta ir dëllûþio pakeitusi savo kryptá Saulës ðviesa.Nors R.Dekartui nepavyko paaiškinti, kaipatsiranda vaivorykðtës spalvos (Dekartovaivorykðtë buvo balta), bûtent jam yrapriskiriamas geometrinës vaivorykðtës te-orijos sukûrimo nuopelnas. Vaivorykðtësspalvø atsiradimo prieþastá prabëgus darbeveik 30 metø atskleidë I.Niutonas. Vi-siems yra gerai þinomas Niutono ekspe-rimentas, kuriuo jis, naudodamas stikloprizmæ, baltà Saulës ðviesà iðskaidë áspalvas. Ðiuo eksperimentu Niutonas netik pademonstravo, jog balta ðviesa turisavyje visas regimojo spektro spalvas, ta-èiau ir tai, kad bet kurios skaidrios me-dþiagos lûþio rodiklis priklauso nuo ðvie-sos bangos ilgio (spalvos). Bûtent ðis fun-damentinis atradimas padëjo Niutonui at-

skleisti vaivorykðtës spalvø paslaptá. Kaipkaþkas yra taikliai pastebëjæs, Dekartas„pakabino“ vaivorykðtæ reikiamoje dan-gaus skliauto vietoje, o Niutonas jà „nu-spalvino“. Ið esmës Niutonas atsakë á vi-sus tuo metu rûpëjusius klausimus. Jis pa-aiðkino, kodël ryðkioje pagrindinëje vaivo-rykðtëje (kuri daþnai vadinama pirmine)spalvos keièiasi nuo violetinës lanko vidu-je iki raudonos lanko iðorëje, atskleidë, kaipsusidaro antrinë vaivorykðtë ir kodël spal-vø iðsidëstymo tvarka joje yra atvirkðèia (1pav). Kartu Niutonas iðaiðkino, dël ko dan-gaus skliauto dalis, kurià juosia pagrindi-nës vaivorykðtës lankas, yra labai šviesi,taip pat kaip atsiranda pirminæ ir antrinævaivorykðtes skirianti tamsesnio dangaussritis. Tamsioji takoskyra tarp vaivorykðèiøvëliau buvo pavadinta „tamsiàja Aleksan-dro juosta“ pirmàkart jà apraðiusio seno-vës graikø filosofo Aleksandro ið Afrodizi-jos, kuris, manoma, buvo Aristotelio mo-kinys, garbei. Taip buvo sukurta geomet-rinë vaivorykðtës teorija, kuri iki ðiol pui-kuojasi visuose vadovëliuose.

Norint perprasti vaivorykðtës susidary-mo principus, pakanka panagrinëti ðvie-sos sklidimà viename vandens laðe. Dëlðios prieþasties daþnai sakoma, kad vie-name vandens laðe galima iðvysti galybævaivorykðèiø. Kritæs á vandens laðà lygia-greèiø baltos Saulës ðviesos spinduliøpluoðtas jame lûþta, t.y. pakeièia savo kryp-tá. Ðviesos spindulio nuokrypio nuo pradi-

Visosvaivorykðtës spalvosVaivorykðtë greièiausiai buvo pirma-

sis þmogaus pastebëtas dangaus reiðki-nys, palikæs neiðdildomà áspûdá: vaivo-rykðtës vaizdavimø aptinkama netgi prieð-istoriniø kultûrø meniniame palikime – uo-lø ir akmens raiþiniuose, kuriø amþius sie-kia tûkstanèius metø prieð Kristø. XIX a.pradþioje, atsiradus natûralistinei vaizduo-jamojo meno krypèiai, vaivorykðtë bei ki-ti optiniai atmosferos reiðkiniai tapo neat-siejama realistiniø peizaþø dalimi. Anuo-met menininkai kaip ir mokslininkai buvoatidûs, vieni kitus papildantys aplinkosstebëtojai, o jø bendradarbiavimas buvonepaprastai vaisingas. Meno kûriniuoseneretai slypëjo preciziðkai tiksli mokslinëinformacija, kuri iki ðiol neprarado savomokslinës vertës. Nors mûsø laikais tie-sioginis mokslo ir meno ryðys yra smar-kiai sunykæs, istoriðkai vaivorykðtë suvai-dino bene svarbiausià vaidmená nutiesianttiltà tarp meno ir mokslo.

Vaivorykðtës geometrijaVaivorykštës máslæ, pradedant Aristo-

teliu, bandë áminti daugelis ðviesiausiø sa-vo meto protø. Galiausiai tai pavyko R.De-kartui, kuris 1637 m. pirmasis moksliðkai

1 pav. Dvigubavaivorykðtë



muoja vaivorykðtæ. O dauguma spinduliøyra atlenkiami kampais, didesniais nei ma-þiausio atlenkimo kampas. Jie taip pat lûþ-ta ir iðskaidomi á spalvas, taèiau spalvotøspinduliø kryptys susimaiðo, tad þemiauspalvoto vaivorykðtës lanko matome tik pa-ðviesëjusá dangø. Kita vertus, ðviesos spin-duliai negali bûti atlenkiami maþesniu kam-pu. Taip susidaro tamsesnë dangaus sri-tis, esanti virð vaivorykðtës – tamsioji Alek-sandro juosta, kurios plotis yra apie 9o (þr.2 pav.). Virð tamsiosios Aleksandro juostosmatoma antrinë vaivorykðtë. Ji susidaroðviesos spinduliui atsispindëjus vandens la-ðo viduje du kartus. Dël papildomo antrojoatspindþio „vaizdas“ antrinëje vaivorykðtë-je apsiverèia, taigi ir spalvos joje iðsidëstoatvirkðèiai: nuo raudonos lanko viduje ikivioletinës iðorëje. Antrinës vaivorykðtës lan-kas – didesnis (jo kampinis spindulys yra51o, o skersmuo – 102o) ir platesnis (kam-

nës krypties kampas apibrëþiamas Sne-lio dësniu ir priklauso nuo vandens ir orolûþio rodikliø santykio. Atsiþvelgus á tai, kadvandens lûþio rodiklis priklauso nuo ðvie-sos bangos ilgio, kritusi balta ðviesa yraiðskaidoma á spalvotø spinduliø pluoðtà.Kiekvienos spalvos spindulys sklinda ðiektiek skirtingu kampu, atsispindi nuo gali-nio vandens laðo pavirðiaus ir, iðeidamasið vandens laðo laukan, dar kartà lûþta. Tai-gi vandens laðas veikia panaðiai kaip priz-më. Kadangi vandens laðo viduje ðviesosatspindþio kampas yra artimas vadinama-jam Briusterio kampui (kai ðviesos atspin-dþio koeficientas kritiðkai priklauso nuoðviesos poliarizacijos), vaivorykðtës ðvie-sa yra stipriai poliarizuota. Tuo galima ási-tikinti þvelgiant pro saulës akinius poliari-zuotais stiklais. Pasukus stiklà 90o kam-pu, vaivorykðtë iðnyks. Kadangi vandenslaðas yra sferinis, ðviesos spindulio opti-nis kelias jame priklausys ir nuo spinduliopadëties laðo centro atþvilgiu. Taèiau (taianksèiau parodë ir I.Niutonas) egzistuojatam tikras minimalus kiekvienos spalvosðviesos spindulio atlenkimo nuo pradinëskrypties kampas, kurio dëka ir matome vai-vorykðtës spalvas. Raudonai (650 nm ban-gos ilgio) ðviesai maþiausio atlenkimokampas bus 137,7o, o violetinei (400 nmbangos ilgio) šviesai – 139,5o, kaip pavaiz-duota 2 pav. Kadangi maþiausio atlenki-mo kampai pradinës spindulio krypties at-þvilgiu yra didesni nei 90o, tai kartu reiðkia,

jog vaivorykðtë matoma prieðingoje pusë-je nei Saulë. Patogumo dëlei, perskaièia-væ šiuos kampus priešingo Saulei taškoatþvilgiu, gautume 180o-37,7o=42,3o ir180o-139,5o=40,5o. Visø kitø spalvø spin-duliams maþiausio atlenkimo kampai pa-klius á ðá kampø intervalà, kuris ir lems re-gimàjá kampiná vaivorykðtës lanko plotá (t.y.kampiná atstumà tarp raudonojo ir violeti-nio vaivorykðtës kraðtø). Apibendrinus gau-tàjá rezultatà daugybei vandens laðø ir dau-gybei á juos kritusiø lygiagreèiø ðviesosspinduliø, vaivorykðtë dangaus skliauteágaus lanko, o tiksliau – rato, kurio spindu-lys yra apytikriai 42o (skersmuo – 84o), pa-vidalà, o centras – prieðingame Saulei tað-ke. Visà vaivorykðtës ratà galima pamatytitik þvelgiant ið labai aukðtai (pavyzdþiui, nuoaukðto kalno ar pro lëktuvo langà). Tuo tar-pu ant þemës esanèiam stebëtojui didþiàjàvaivorykðtës rato dalá uþstoja horizontas, tad

geriausiu atveju matyti tik pusë vaivorykð-tës rato (lankas), ir tai tik tuomet, kai Saulëyra prie pat horizonto (Saulei tekant ar lei-dþiantis). Kuo aukðèiau bus pakilusi Saulë,tuo maþesnë vaivorykðtës lanko dalis busmatyti. O kai Saulës aukðtis virðys 42o, vai-vorykðtë panirs þemiau horizonto ir taps ne-bematoma. Tad vasaros vidurdiená dairytisvaivorykðtës tikrai neverta.

Tik palyginti nedidelë dalis á lietaus stul-pà kritusiø ðviesos spinduliø atlenkiami jauminëto maþiausio atlenkimo kampu ir for-

2 pav. Pirminës irantrinës vaivorykð-èiø bei tamsiosiosAleksandro juostossusidarymo diagra-ma. S – stebëtojas,H – horizonto linija,AS – prieðingasSaulei taðkas

pinis plotis – 3,2o). Taèiau dël papildomoatspindþio vandens laðo viduje antrinë vai-vorykðtë yra beveik 2,5 karto silpnesnë uþpirminæ. Beje, raudonà ðviesà á stebëtojoaká nukreipia vieni lietaus laðai, geltonà –kiti, mëlynà – dar kiti ir t.t., t.y. tie laðai, kurieatsiranda, kaip sakoma, reikiamoje vietojeir reikiamu laiku. Taigi kiekvienas stebëto-jas mato savo vaivorykðtæ, o jos regimasiskraðtas, nors atrodytø ir labai arti, yra nie-kada „nepasiekiamas“ (3 pav.).

3 pav. Vaivorykðtëskraðtas


Nukelta á 38 p.

R.K

raul

aidy

tës

nuot

r.Au

toria

us n

uotr.


DailininkaiATGIMUSIAI LIETUVAI

Mûsø Laisvë, kaip stebuklinga paukðtë Feniksas, prisikëlë ið pelenø.Laisvei atgauti reikëjo stiprios dvasios, dràsos, ryþto, pasiaukojamo veiksmo.Lemiamu momentu ðias savybes mûsø tauta parodë.Vëliau prireikë Laisvei „rûbo“, kad ji bûtø ne tik jauèiama,bet ir matoma visam pasauliui. Tà „rûbà“ mes visi kûrëme ir tebekuriame.Tas „rûbas“ – tai simboliai ir raiðkûs þenklai, identifikuojantys ir átvirtinantysLietuvos valstybingumà, tautos savastá, jos kalbà ir kultûrà,tai áspaudai mûsø atminty ir kitoms kartoms:heraldika, paminklai, ordinai ir medaliai, visi valstybingumo þymenys,pinigai, monetos, paðto þenklai, emblemos, savarankiðki meno kûriniai –monumentaliojoje dailëje, skulptûroje, tapyboje, grafikoje, scenografijojeir kitose iðraiškos formose.

Lietuvos vardo 1000-meèiui paminëti rengiamas leidinysDAILININKAI ATGIMUSIAI LIETUVAI,kuriame bus sukaupti ryðkiausi ir reikðmingiausi mûsø dailininkø darbai,parodantys ir átvirtinantys Lietuvos Laisvæ ir Valstybingumà.


1. Stanislovas Kuzma“Paminklas þuvusiems prie bokðto sausio 13-àjà

ir pasienieèiams”2. Virgilijus Burba “Blokada”

3. Motiejus Narbutas “Maironis”4. Antanas Beinoravièius

prie savo paveikslo“Vytautas Didysis - Þalgirio mûðis”

5. Rimantas Ðakalys ið paðto þenklø serijos“Lietuvos moterys”

6,8. Liudas Gedminasið serijos “Kariniai þymenys”

7.Audrius Liaudanskas “Varpas”9. Virgis Usinavièius

“Tragedija prie TV bokðto ‘91”10. Gytenis Umbrasas

“Juodasis angelas”, paminklas, h. 9m.Karveliðkiø kapinës

Visi, kurie esate sukûræ darbø ðia tema, praðome informuoti ir siûlyti

leidinio redakcijai:01003 Vilniaus centrinis paðtas, ab. d. 126tel. +370 5 2 710 712, mob. 8 630 00486

[email protected]

Parengë Rimantas DICHAVIÈIUS


Kanada

JAV

Brazilija

Danija

Alþyras

Nigerija

Centrinës Afrikos Respublika

Namibija

Pietø Afrika

Rusija

Ukraina Kazachstanas

UzbekistanasJordanija

Indija

Mongolija

Kinija

Australija

1 pav. Urano iðtekliaipasaulyje

Geltonasispyragaitis

UF6

1. Urano gavyba.Rûda kasama šachtose arba atviruojubûdu. Ji iðtirpinama ðarmuose arbarûgðtyse, po to iðdþiovinama ir gaunamigeltoni urano milteliai, vadinami„geltonaisiais pyragaièiais“,sudarytais ið 99,27 proc. U-238 ir0,7 proc. U-235.

2. Urano perdirbimas.Kad uranas tiktø atominiamkurui, já reikia praturtinti iki 5proc. U-235 izotopu. Pirmiausia,,geltonasis pyragaitis”iðvalomas, po to iðtirpinamasfluoro vandenilio rûgðtyje irpaverèiamas urano heksafluori-du (UF6), kuris yra kietas esantkambario temperatûroje, betdujinis, kai daugiau kaip 600C.

Ar Aimanuojame dël brangstanèios ðilumos ir artëjanèio elektros energijostrûkumo. Seniai kalbame apie elektros tiltus ið kitø ðaliø ir svajojame apie

naujos atominës elektrinës statybà. Bet ar uþteks atominio kuro?

Didëjant susirûpinimui dël klimato at-ðilimo sukeltø reiðkiniø ir artëjanèiosgrieþtesnës anglies dvideginio, sukelian-èio ðiltnamio efektà, iðmetimo á atmosfe-rà kontrolës, ðaliø vyriausybës, reaguo-damos á vis didëjantá elektros energijosporeiká, svarsto kylanèià naujà atominiøelektriniø statybos bangà. Nëra kito pa-sirinkimo, nes alternatyvios elektrinës turidideliø trûkumø. Vël atominës elektri-nës? O kodël gi ne? 1943 m. fiziko Enri-ko Fermio sukonstruoto atominio reak-toriaus galia tebuvo 200 vatø. Kas galë-jo numatyti, kad ið ðio brangaus þaisliu-ko iðsirutulios milijardus vatø galios ge-neruojanèios atominës elektrinës?

Europos fizikø draugija mano, kad,didëjant pasaulio gyventojø skaièiui nuodabartinio 6,5 milijardo iki planuojamo8,7 milijardo 2050 metais, kasmet beveikdviem procentais didës ir elektros ener-

gijos vartojimas. Joks energijos ðaltinisnegalës patenkinti tokio elektros ener-gijos poreikio ateities kartoms. Europo-je ið gaminamos energijos treèdalis yraelektros energija, kurios 31 proc. paga-minamas atominëse elektrinëse ir apie15 proc. gaunama ið atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø.

Ðiltnamio sàlygas kuriantys anglis irdujas deginanèiø elektriniø iðmetalai, ku-riø svarbiausias yra anglies dvideginis,didina Þemës vidutinæ temperatûrà ir tu-rës esminiø pasekmiø gyvybei Þemëje.Atominës elektrinës gamina elektrà ne-iðmesdamos á atmosferà anglies dvide-ginio.

Dabar pasaulyje veikia 435 atominëselektrinës. Po Èernobylio avarijos Euro-pos ðalys pristabdë savo atomines pro-gramas, taèiau Kinija, Indija, Japonija irPietø Korëja – ne. JAV jau veikia 103 ato-

minës elektrinës – ketvirtadalis pasaulioatominiø elektriniø – ir kuriami planai sta-tyti daugiau, nes kitos Amerikos elektri-nës kasmet iðmeta á atmosferà du mili-


Rûda

Praturtintas UF6

Vamzdelis

Tabletë

Pakas

Panaudotas kuras

Branduoliøskilimoproduktai

Tinkama perdirbti medþiaga

Atliekos

2 pav. Nuo rûdos ikiatominio kuro

3. Urano praturtinimas.U-235 dujø molekulës yralengvesnës nei U-238molekulës. Sukant jascentrifugoje, jos lieka arèiaucentro, o sunkesnës iðlekiakaip medus ið koriø. Arba U-235 dujø molekulës lengviaudifunduoja pro pusiaupralaidþià plëvelæ. Taipatskiriamos urano heksafluori-do dujiniø izotopø molekulës.

4. Kuro elementø gamyba.Iš praturtinto 3-5 proc. U-235 UF6išgarinamas 8000C temperatûrojefluoras ir jis paverèiamas uranodioksidu UO2. Jis suspaudþiamasá 7 gramø tabletes, kuriosreaktoriuje sukuria tiek energijos,kiek tona akmens angliø. Tabletëssudedamos á cirkonio lydiniovamzdelius. Á 900 MW reaktoriøádedami 157 pakai, kuriøkiekviename yra 264 vamzdeliai.Mes juos pirkdavomeið Rusijos.

5. Atomo branduoliødalijimasis.Atominiame reaktoriujeneutronai suskaldo U-235izotopo branduolius. Tokiosreakcijos metu išsiskiria daugenergijos ir daugiau neutronø,kurie skaldo kitus urano atomøbranduolius. Vyksta grandininëreakcija, kurià reikia valdyti,kad neávyktø sprogimas.Iðsiskirianti ðiluma dideliameslëgyje garina vandená, garaisuka turbinas, kurios generuo-ja elektros energijà.

6. Panaudoto kuroperdirbimas.Po ketveriø metø reaktoriuje lieka4 proc. kuro atliekø ir 96 proc.tinkamo pakartotiniam naudojimuikuro. Jis cheminiu bûdu yraiðtraukiamas. 1 proc. atsiradusioplutonio (Pu) ir 95 proc. urano (taippat 1 proc. U-235 izotopo) galimapanaudoti naujam atominiam kurui.Atliekos paverèiamos stiklu irlaidojamos Þemës gelmëse.

uþteks urano atominëmsjardus tonø anglies dvideginio, dël ku-rio kyla Þemës temperatûra. Prancûzi-jos atominës elektrinës gamina 78 pro-centus elektros energijos ir kuriami pla-nai keisti senas elektrines naujomis. In-dijoje veikia 15 atominiø elektriniø ir sta-tomos dar aðtuonios. Kurà veþa ið ðaliaKalkutos esanèiø urano kasyklø. Kol Lie-tuvos politikai politikuoja, naujas atomi-nes elektrines mûsø paðonëje rengiasistatyti kaimynai – Lenkija, Baltarusija irKaliningrado sritis.

Atominës elektrinës dabar gaminaðeðtadalá pasaulio elektros energijos.Nors atominës elektrinës susijusios suTrijø myliø salos (JAV, Pensilvanija) irypaè Èernobylio (Ukraina) sprogimø pri-siminimais, gerose rankose jos pasiro-dë ganëtinai patikimos ir naudingos.Prieð keletà metø Masaèiuzeto techno-logijos instituto studija Atominës energi-jos ateitis (The Future of Nuclear Power)

analizavo, kokia galëtø bûti atominësenergetikos raida. Joje apraðytas toksscenarijus: jei pasaulio elektros energi-jos gamyba atominëse elektrinëse iki2050 metø patrigubëtø iki vieno milijonomegavatø, anglies dvideginio iðmetimasá atmosferà sumaþëtø nuo 0,8 iki 1,8mlrd. tonø per metus priklausomai nuoto, kiek elektros energijos bûtø gamina-ma deginant dujas ar anglis. Sumaþë-jæs anglies dvideginio iðmetimas sustab-dytø Þemës temperatûros didëjimà irkasmet nereiktø iðkasti ir sudeginti apie7 mlrd. tonø angliø.

Ar atëjo laikas vël apkabinti atomà?Ar vël þmones uþvaldë atominio renesan-so jaudulys? Gal protas diktuoja atsi-græþti á atomà? Atominës energetikos ða-lininkai sako, kad ji yra patikrinta XXI a.

technologija, ir siûlo atsiþadëti degintianglis ir dujas. Bet ar uþteks elektrinëmsatominio kuro?

Uranas yra tûkstantá kartø daugiaupaplitæs gamtoje nei auksas. Jis plaèiaipasiskirstæs Þemës plutoje – jo yra vidu-tiniškai 3 gramai tonoje ir randamas gra-nite ir uolose bei kai kuriose rûdose,áskaitant urano rûdà. Pietø Lietuvos gra-nito kloduose taipogi yra urano. Todëlgranitu papuošti pastatai arba Katedrosaikðtë ir Gedimino prospektas skleidþiaradiacijà. Uranà sudaro du pagrindiniaiizotopai – U-238 (99,27 proc.) ir U-235(0,72 proc.). Bet tik U-235 izotopo ato-mø branduoliai dalijasi ir iðskiria energi-jà. Uranà reikia praturtinti ðiuo izotopu.Tai sudëtingas procesas. Dabartiniø re-aktoriø kurà sudaro nuo 3 iki 5 proc. U-235 ir nuo 95 iki 97 proc. U-238. U-238atomø branduoliai dalijasi tik greitøjø

elektrinëms?


neutronø reaktoriuose. Po ketveriø me-tø uranas ið reaktoriaus iðtraukiamas. Ja-me lieka pakitæs urano izotopø santykis,atsiradusio plutonio ir kitø radioaktyviøjøproduktø. Kuro perdirbimas, bet ne lai-dojimas, yra vienintelë iðeitis taupant ura-no iðteklius. Jei ateityje vietoj dabartiniølëtøjø neutronø reaktoriø bûtø plaèiainaudojami greitøjø neutronø reaktoriai,kuriuose tiek U-238, tiek ir U-235 atomøbranduoliai dalijasi ir iðskiria energijà,urano iðtekliai padidëtø 50 kartø. Mano-ma, kad iki 2040 m. 20 proc. reaktoriøturëtø bûti greitøjø neutronø reaktoriai.

Atominiai reaktoriai yra ávairiø kartø.Pirmosios kartos reaktoriai, statyti prieð50 metø, nesigilinant á nesaugiø rusiðkøreaktoriø skirtumus, buvo ið esmës vie-nodi. Antrosios kartos reaktoriai, statytitarp 1960 iki 1990 m., buvo gana ávai-rûs. Treèiosios kartos reaktoriuose yradaug patobulinimø, tokiø kaip geresnëkuro technologija ir pasyvus saugumas,reiðkiantis, kad avarijos atveju reaktoriuspats savaime iðsijungia be þmogaus pa-galbos, iðsilydþius reaktoriui, kaip atsiti-ko Èernobylyje, visos radioaktyviosiosmedþiagos pasilieka uþdarytos sulaiky-mo sistemoje. Tokius reaktorius sunkiaususprogdinti teroristams. Pirmasis šioskartos reaktorius 1996 m. pastatytas Ja-ponijoje.

Ketvirtosios kartos reaktoriai yra dartik kuriami. Jie veiks aukðtesnëse tem-peratûrose ir ið to paties urano kiekio ga-mins daugiau energijos. Jø panaudotaskuras bus maþiau radioaktyvus ir grei-èiau taps nekenksmingas. Jie dar reika-lauja daug tyrimø ir pradës veikti apie2030 metus. Apie 2020 metus tikimasitaipogi sukurti branduoliø sintezës reak-

torius, kuriuose ðvarià elektros energijàgeneruos deuterio ir trièio branduoliø sin-tezë. Ðie reaktoriai ne tik neiðmes tarða-lø á atmosferà, bet ir nepaliks jokiø ra-dioaktyviøjø atliekø. Bet jie paplis tik ant-rojoje mûsø amþiaus pusëje.

Su nedidelëmis iðimtimis (pvz., mo-dulinis reaktorius) komerciniai ketvirto-sios kartos reaktoriai pasirodys vëliau,nei Lietuvos LEO jø prireiks. JAV jau sta-tomas eksperimentinis helio dujomis ðal-domas ketvirtosios kartos reaktorius, ku-ris gamins elektrà ir vandenilio dujas jo-mis varomiems automobiliams. Taèiaumaþdaug iki 2050 m. daugiausia bus sta-tomi lengvojo vandens treèiosios kartospatobulinti reaktoriai.

Modulinis reaktorius atveria ádomiàperspektyvà kurti modulines atomineselektrines. Vietoj didelës 3000 MW (MWreiškia megavatø arba milijonà vatø)elektrinës galima statyti saugius modu-lius po 100 MW. Tokios elektrinës ypaètinkamos nelabai turtingoms ðalims, nesdaug pigesnë jø statyba. Pietø Afrika jaukuria tokius 110 ir 165 MW modulius irpardavinës 2008–2013 metais. Palygini-mui galima paminëti, kad 2008 m. Lietu-va sunaudojo 2000 MW elektros energi-jos. Bet visø atominiø reaktoriø kuras yrauranas. Þinoma, gausu yra atsinaujinan-èios vëjo, saulës, jûros bangø ir kt. šva-rios energijos. Vien Vokietija dabar pa-gamina apie 20 000 MW vëjo elektrosenergijos, deðimteriopai daugiau nei rei-kia Lietuvai. Bet jai pasiimti reikia proto.

Urano rûdoje urano bûna nuo 1 iki200 kg tonoje rûdos. Urano yra taipogifosfatuose, anglyje, vario ir aukso iðka-senose ir net jûros vandenyje (3 g/m3).Bet kiek jo yra Þemës gelmëse?

Patvirtintos urano atsargos po 130JAV doleriø ar maþiau uþ kilogramà yra3,3 mln. tonø ir dar 1,4 mln. tonø yra ne-patvirtintø atsargø. Dabar atominiai re-aktoriai urano sunaudoja 64 tûkst. tonøper metus, todël urano atsargø pakaktø70-èiai metø. O jei atominiø reaktoriøskaièius patrigubëtø? Anot Branduolinësenergijos agentûros, dar 10 mln. tonøurano gali bûti surasta ir dar 22 mln. to-nø gauta ið fosfatø telkiniø. Todël pasau-linës urano atsargos gali bûti 37 mln. to-nø. O jei ateityje atominiai reaktoriai nau-dos greituosius neutronus branduoliamsskaldyti, atominio kuro uþtektø tûkstan-èiams metø.

Taèiau klaidinga bûtø urano atsargasvertinti tik pagal geologinius duomenis.Vertinti jas reiktø pramoniniu poþiûriu –kokià kainà pramonë gali mokëti uþ ura-no gavybà. Daug urano guli per giliai, jorûdoje yra per maþai ir gavyba pernelygbrangi. Dideli nauji urano iðtekliai rastiKvebeke, Malavyje, Nigerijoje. 1 pav. pa-rodyti stambiausi urano tiekëjai. Didþiau-si urano ištekliai yra Australijoje, Kazach-stane, Kanadoje, JAV. Kelias nuo uranorûdos iðkasimo iki elektros energijos ga-vybos atominëse elektrinëse ir panau-doto kuro perdirbimo bei atliekø laidoji-mo yra ilgas ir brangus (2 pav.).

Taèiau urano trûksta jau dabar. Kas-met jo poreikis yra 64 tûkst. tonø per me-tus, o pagaminama 40 tûkst. tonø permetus. Urano gamyba, poreikis ir kainapavaizduota 3 pav. Kol kas ðá urano trû-kumà kompensuodavo ið „antriniø“ ðal-tiniø, pavyzdþiui, kariniø sandëliø, kuriuo-se uranas buvo 50 metø kaupiamas ato-minëms bomboms ir kariniams reakto-riams, o taipogi ið perdirbamo nuo 1990m. atominio kuro. Bet kas bus rytoj? Iki2025 m. atominës elektrinës gamins nuo450 iki 530 GW (GW yra gigavatas, ly-gus tûkstanèiui megavatø) elektrosenergijos, joms reiks nuo 80 iki 100 tûkst.tonø urano per metus. Pagal dabartináscenarijø 2050 m. atominës elektrinës tu-rëtø gaminti nuo 1000 iki 1700 GW elek-tros energijos. Kad patenkintø energijosporeikius, kasmet turëtø bûti statoma nuo40 iki 100 naujø atominiø reaktoriø. Iki2100 m. ketvirtosios kartos reaktoriai pa-tys gamins daugiau atominio kuro nei jiesunaudoja. Šie atsinaujinantys atominiokuro ištekliai leis ateityje iš viso beveik ap-sieiti be iðkastinio þemës atominio kuro.

Pagal uþsienio spaudàparengë prof. Jonas GRIGAS

Tûkst. tonø uranoPoreikis reaktoriams

Ið kariniøatsargø

Gamyba

Kaina JAV doleriais

3 pav. Urano pasiûla, paklausa ir kaina


Pirmoji egzoplaneta buvo atrasta 1995m. Pegaso þvaigþdyne, skriejanti aplinkþvaigþdæ Pegaso 51. Ji aplink þvaigþdæapskrieja per 4 paras. Šios sistemos nuo-tolis – 50 ðviesmeèiø. Nustatyta, kad jidaug kartø sunkesnë uþ Þemæ ir skriejaarti þvaigþdës. Taigi apie gyvybæ tokiojeplanetoje net neverta uþsiminti.

Pagrindinis metodas, naudojamasplanetoms prie kitø þvaigþdþiø aptikti, yraþvaigþdës regimojo ryðkio (akimis suvo-kiamo ryðkumo) kitimø stebëjimas ir ma-tavimas. Kadangi planeta skrieja aplinkþvaigþdæ ir pati nespinduliuoja ðviesos,tik jà atspindi, þvaigþdës ryðkumas peri-odiðkai keièiasi. Taip pat galima stebëtiþvaigþdës spektrà. Èia matomos peri-odiðkai susidvejinanèios linijos. Taip ga-lima aptikti ir labai arti þvaigþdës skrie-janèià planetà. Taèiau planetos, nors ir la-bai didelës, yra labai silpni spinduoliai irjas stebëti tiesiogiai yra labai sunku. Tuolabiau, kad ant þemës esantiems teles-kopams labai trukdo atmosferos turbu-lencija – dujø srautø maiðymasis, dël ku-rio labai susilpnëja teleskopø skiriamojigeba. Planetos atrandamos ið netiesio-giniø stebëjimø ir analizuojant dangaussklypø nuotraukas.

Iki šiol atrasta apie 320 planetø, skrie-janèiø ávairiausiomis orbitomis aplink ávai-rias þvaigþdes. Maþiausios planetos sker-smuo perpus didesnis nei Þemës. Ið jø 4þvaigþdës turi po tris planetas, kelios –po dvi ir viena yra rekordininkë, turinti pen-

Per pastaruosius metus kone kasdien galima iðgirsti, kad atrandamos vis naujos planetos,skriejanèios aplink þvaigþdes toli nuo mûsø, uþ daugelio ðviesmeèiø. Dauguma atrastøplanetø yra dujinës milþinës, keliskart pranokstanèios didþiausià Saulës sistemos planetàJupiterá. Panaðu, kad planetø paieðkos tik ásibëgëja, kuriami vis naujesni metodai, ágalinan-tys rasti vis maþesnes planetas. Planetos, atrastos prie kitø þvaigþdþiø, vadinamos egzopla-netomis. Dël savo savybiø tokios planetos buvo pramintos ,,karðtaisiais Jupiteriais“.

Egzoplanetø medþioklëValdemaras MILKUS

Vilniaus universiteto Fizikosfakulteto studentas

kias planetas. Jos istorija ilga ir ádomi. Vë-þio þvaigþdyne buvo pastebëta silpnaþvaigþdelë, kurios matmenys panaðûs áSaulës. Po kiek laiko nustatyta, kad ap-link jà skrieja Jupiterio ir Neptûno dydþioplanetos. Ir tik visai neseniai po detaliøtyrimø nustatyta, kad yra dar trys pana-ðios planetos. Pats naujausias atradimas– egzoplaneta, skriejanti aplink pietø pus-rutulyje matomà þvaigþdæ – Fomalhautà.Jau seniai buvo nustatyta, kad aplink ðiàplanetà yra dulkiø ir kometoidø þiedas. Irtik prieð kelis mënesius aptikta nedidelëplaneta. Pagal kai kurias teorijas plane-tos ir þvaigþdës susiformuoja bûtent ið to-kiø þiediniø debesø ir galbût taip susida-rë ir Saulës sistema. Yra þinoma ir kele-tas mûsø danguje spindinèiø þvaigþdþiø,turinèiø tokius dulkiø þiedus. Viena ið jø –daugeliui astronomijos mëgëjø þinomaVega – ryðkiausia þvaigþdë Lyros þvaigþ-dyne, danguje matoma iðtisus metus.

Neseniai buvo atrasta ir keletas Þemësdydþio planetø, skriejanèiø aplink þvaigþ-des, panaðias á Saulæ. Kai kuriose neat-metama ir skysto vandens egzistavimo ga-limybë. Taèiau tai yra tik prielaidos. Kas iðtiesø dedasi paèiose planetose, taip ir lie-ka paslaptis. Dauguma planetø skrieja la-bai arti þvaigþdþiø, todël jose turëtø bûtiaukðta temperatûra, o tai tikrai netinka gy-vybei. Bûtent dël atrandamø Þemës tipoplanetø kuriami nauji áspûdingo dydþio te-leskopø projektai. Buvo pasirodæ ir tokiø,kur teleskopø skersmuo siektø net ðimtà

skersmuo bûtø 30 metrø. Priminsime, kaddidþiausi ðiuo metu veikiantys teleskopaiyra Havajuose esantys du Keck telesko-pai, kuriø skersmuo po 10 metrø, ir kele-tas teleskopø, kuriø skersmuo 8 metrai.Ðie teleskopai daþnai sujungiami á siste-mas, vadinamas interferometrais, ir veikiakaip vienas teleskopas. Visa ði technikanaudojama egzoplanetø paieðkoms. Ver-ta pasidþiaugti, jog atrandant vienà pla-netà prisidëjo ir Lietuvos astronomai.

1974 m. á Heraklio þvaigþdyne mato-mà kamuoliná þvaigþdþiø spieèiø M13Arecibo (Meksika) radioteleskopu buvopasiøsta radiotelegrama, nes manoma,jog ten yra daugybë planetø, tinkamø gy-vybei. Ðioje ,,þinutëje“ uþðifruotas þmo-gaus DNR molekulës fragmentas, gyvy-bei reikalingø elementø atominiai nume-riai, pats þmogus ir radioteleskopas. Ðisinformacijos pluoðtelis pakeliui skleisisir apims visas sutiktas ir ðio spieèiausþvaigþdes. Telegrama buvo keletà kartøkartojama. Deja, iki spieèiaus ilgas ke-lias, ir net tuo atveju, jei kas nors signalàuþfiksuos ir á já atsakys, atsakymà gausi-me tik po 48 000 metø.

Jau prieð ðimtà metø teoriðkai buvopranaðaujama, jog turi bûti planetø priekitø þvaigþdþiø. Dabar jø atrandama visdaugiau. Belieka tikëtis, kad kada norsbus atrastos planetos, turinèios bent pri-mityvias sàlygas gyvybei rastis, o gal jo-se bus ámanoma apsilankyti ir mûsø bû-simoms kartoms.

Þemës tipo planeta

Maþiausia egzoplaneta

metrø. Po ilgø disku-sijø buvo sustota ties42 m skersmens te-leskopo projektu. To-kio teleskopo statybayra tikrai ,,neákanda-ma“ vienai ðaliai, to-dël projektai realizuo-jami tik kartu dirbantkeletui ðaliø. Tikima-si, kad bûsimi teles-kopai padës stebëtine tik planetas, bet irjø atmosferas. Taippat buvo pasirodæ irkeletas projektø, ku-riuose teleskopø



Ágyvendinant LR švietimo ir moksloministerijos remiamà mokslo ir techno-logijø populiarinimo projektà „Apie ener-gijà màstyk kitaip“, 2008 m. lapkrièio-gruodþio mën. Lietuvos energetikos ins-titute surengti 3 seminarai: „Klimato kai-ta ir efektyvus energijos vartojimas“ bei„Atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø nau-dojimo energijos gamybai situacija ir per-spektyvos Lietuvoje ir pasaulyje (I ir II)“.Seminarø dalyviai – apie 200 gamtosmokslø mokytojø, mokiniø, studentø irkitø besidominèiø asmenø – buvo supa-þindinti su aktualia aplinkos problema –klimato kaita, efektyviu energijos vartoji-mu ir atsinaujinanèios energetikos situ-acija Lietuvoje ir pasaulyje. Seminaruo-se praneðimus skaitë Vytauto Didþiojouniversiteto Gamtos mokslø fakultetoAplinkotyros katedros docentë dr. IrenaJanuðkaitienë („Klimato kaitos poveikisgyvajai gamtai ir þmogui“), Geologijosir geografijos instituto Giluminës geolo-gijos skyriaus vyresnysis mokslo dar-buotojas profesorius habil. dr. SauliusÐliaupa („Geoterminës energetikos tech-nologijos ir jø pritaikymas Lietuvoje“),UAB „Saulës energija“ direktorius dr. Ed-mundas Þilinskas („Fotoelektros naudo-jimo praktika Lietuvoje“), Lietuvos ener-getikos instituto Atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø laboratorijos jaunesnysismokslo darbuotojas Mantas Marèiukai-tis („Vëjo energijos naudojimo elektrosenergijos gamybai patirtis ir perspekty-vos“), UAB „Jûsø sodui“ projektø vado-vas Algis Aviþienis („Energetiniai gluos-niai – reali alternatyva gamtinëms du-joms“), energetikos ekspertas AndriusAleksonis („Efektyvaus energijos varto-jimo butuose, mokyklose ir pastatuosegalimybës“). Ðie seminarai sudarë sàly-gas gamtos mokslø mokytojø kvalifika-cijai kelti, o mokslininkø parengta meto-

Dr. ReginaERLICKYTË-MARÈIUKAITIENË,

projekto koordinatorëLietuvos energetikos instituto

Atsinaujinanèiø energijosðaltiniø laboratorija

Mokslo ir technologijøpopuliarinimo projektas

,,Apie energijàmàstyk kitaip” Pabaiga. Pradþia

2008 m. Nr. 12

dinë medþiaga suteikë naujausiø þiniø irpateikë naujausius gamtos mokslø irenergetikos srièiø pasiekimus.

2008 m. rugsëjo-lapkrièio mën. vykoLietuvos mokytojø ir mokiniø kûrybiniø dar-bø konkursai. Mokytojø kûrybiniø darbøkonkurso tikslas – sukurti liekamàjà vertæturinèiø metodiniø-edukaciniø priemoniø,kurios atskleistø naujø idëjø projekto te-mai pristatyti pamokose. Konkursui pateikti37 individualûs arba keliø autoriø plakataiið 14 Lietuvos ugdymo ástaigø, integruo-jantys mokytojø dailës ágûdþius ir þiniasbei naujas idëjas apie atsinaujinanèiàenergetikà. Vertinimo komisijos sprendi-mu konkurso laimëtojais tapo VÐÁ Kaunoðv. Mato vidurinës mokyklos chemijosmokytoja Èesë Rimkûnaitë uþ plakatà„Energijos taupymo bûdai“, Kauno „San-taros“ gimnazijos dailës mokytojas Juo-zas Kvietinskas ir biologijos mokytoja Ja-nina Þukauskienë uþ plakatà „Tau rink-tis!“ bei Prienø „Revuonos“ vidurinës mo-kyklos dailës mokytoja Rasa Uleckienë irfizikos mokytoja Zita Ferevièienë uþ pla-katà „Ðiaudø naudojimas energetikoje“.Konkurso laimëtojø darbai, kaip galimosmetodinës priemonës, iðplatinti Lietuvosugdymo ástaigose.

Lietuvos mokiniø kompiuterinës ani-macijos ir grafikos kûrybiniø darbø kon-kursui pateikti 54 kûrybiniai darbai, integ-ruojantys gausius mokiniø informaciniøtechnologijø ágûdþius ir þinias apie efek-tyvø energijos vartojimà bei atsinaujinan-

èià energetikà. Darbus pateikë apie 150mokiniø ið 22 Lietuvos ugdymo ástaigø.Vertinimo komisijos sprendimu Lietuvosmokiniø kûrybiniø darbø konkurso laimë-tojais tapo Këdainiø ðviesiosios gimnazi-jos 2 klasës mokiniai Gintarë Krasauskai-të, Tautvydas Mickevièius, Maþvydas Nar-vidas, Gabrielë Rumbaitë ir Ignas Su-dþius, pateikæ darbà „Taupykime elektrosenergijà“. 2-àjà vietà pasidalino Kauno ra-jono Kulautuvos vidurinës mokyklos 11klasës mokinys Dangis Ðlapelis, vaizdoklipe atskleidæs, kodël atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø naudojimas yra svarbus,ir Kauno rajono Garliavos Jonuèiø viduri-nës mokyklos 10 klasës mokinë Aistë An-tanaitytë. 3-ioji vieta skirta Kauno Julija-navos vidurinës mokyklos 12 klasës mo-kiniui Nerijui Kaminskui uþ darbà „KaipPetriukas ruoðësi taupiai gyventi“ ir Kë-dainiø ðviesiosios gimnazijos 2 klasësmokinëms Gintarei Bartkevièiûtei, RusneiIvaðkevièiûtei, Eglei Radavièiûtei, Rena-tai Ðaduikytei ir Ernestai Unikaitei, pasiû-liusioms ekologiðko transporto idëjà.

Siekiant plësti jaunimo þinias apie ener-gijà kasdienëje veikloje, efektyvø energi-jos vartojimà, atsinaujinanèià energetikà,sudominti moksline veikla ir gerinti moks-lo ávaizdá, 2008 m. gruodþio 16 d. Kauno„Þiburio“ vidurinëje mokykloje projektovykdytojai surengë Kauno apskrities mo-kiniø edukacinæ viktorinà „Kà þinai apieenergijà?“. Viktorinoje dalyvavo 12 10–12klasiø mokiniø komandø iš Kauno „Auð-

Prof. habil. dr. Sauliaus Ðliaupos paskaita


ViktorinosantrosiosvietoslaimëtojaKaunoAleksandroPuðkinovidurinësmokykloskomanda

ros“ ir Maironio gimnazijø, „Atþalyno“,Dainavos, Simono Daukanto, Julijanavos,Kovo 11-osios, Vinco Kudirkos, Milikoniø,Aleksandro Puðkino, Ðilainiø, Verðvø vi-duriniø mokyklø. Viktorinos metu koman-dos pristatë savo namø darbà, kurio te-ma – energija kasdienëje veikloje, atlikoteorinæ uþduotá þinioms apie energijà,efektyvø energijos vartojimà ir klimato kai-tà ávertinti, praplësti bei praktinæ uþduotá(plakatø kûrimas) moksleiviø kûrybingu-mui, iðradingumui, sumanumui atskleis-ti. Ávertinus uþduoèiø atlikimà, komandøir jø palaikytojø pasirengimà viktorinai, ak-tyvumà, iðradingumà, viktorinos laimëto-ja paskelbta Kauno Julijanavos vidurinësmokyklos mokiniø komanda, kurios mo-kinius viktorinai rengë chemijos mokyto-ja Bronë Bacienë. 2-àjà vietà uþëmë Kau-no Aleksandro Puðkino vidurinës mokyk-los komanda, kurià viktorinai rengëmokytojos Natalja Smirnova, Ana Kobli-nec ir Boþena Širobokova. 3-ioji vieta skir-ta Kauno Šilainiø vidurinës mokyklos ko-mandai. Ðià komandà viktorinai rengëbiologijos mokytoja metodininkë DianaPetrauskienë ir fizikos mokytoja metodi-ninkë Vanda Svirskienë.

2008 m. gruodþio 18 d. surengta bai-giamoji projekto konferencija, kurios metubuvo prisiminti visi projekto metu vykærenginiai, apibendrinta projekto veikla, ap-dovanoti mokytojø ir mokiniø kûrybiniødarbø konkursø viktorinos laimëtojai.

Projekto metu vykæ ávairûs renginiai,ypaè Lietuvos mokiniø kûrybiniø darbøkonkursas ir edukacinë viktorina, ne tiksuteikë mokiniams naujø þiniø, bet ir at-skleidë jø begaliná kûrybingumà ir iðra-dingumà. Organizuojant ðiuos renginius,buvo sudarytos palankios sàlygos ðiomssavybëms atsiskleisti.

Mokslo ir technologijø populiarinimoprojektas „Apie energijà màstyk kitaip“sujungë bendram tikslui – informuoti vi-suomenæ, kelti mokytojø kvalifikacijà iršviesti jaunàjà kartà – ávairiø aukðtojomokslo institucijø atstovus (profesorius,mokslo daktarus, mokslininkus). Ágyven-

dinant ir viešinant projektà, populiarinantmokslà, parengti ir iðleisti leidiniai „Atsi-naujinantys energijos ðaltiniai“, „Klima-to kaita: prieþastys ir pasekmës“ bei me-todinë medþiaga, kurià parengë aukð-tojo mokslo ástaigø mokslininkai: LÞÛUÞemës ûkio inþinerijos instituto Biotech-nologijø inþinerijos skyriaus vedëjas doc.dr. Algirdas Jasinskas („Energetiniø au-galø auginimo ir ruoðimo kurui techno-

logijos ir technika“), Vytauto Didþiojo uni-versiteto Gamtos mokslø fakulteto Ap-linkotyros katedros docentë dr. Irena Ja-nuškaitienë („Pasaulinë klimato kaita:prieþastys ir pasekmës“), Vandenilioenergetikos technologijø centro vadovasdr. Darius Milèius („Vandenilio energeti-kos technologijos“), LEI Atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø laboratorijos mokslinin-kai dr. Eugenijus Perednis („Saulës ener-gijos naudojimo galimybës Lietuvoje“),Mantas Marèiukaitis („Vëjo energijosnaudojimo situacija ir perspektyvos Lie-tuvoje ir pasaulyje“) ir dr. Regina Erlic-kytë-Marèiukaitienë („Efektyvus energi-jos vartojimas – geriausias bûdas sau-goti aplinkà“). Mokslininkø parengta me-todinë medþiaga ir seminarø metu skai-tyti pranešimai aktualiomis projekto te-momis buvo išplatinti Lietuvos ugdymoástaigoms, taip populiarinant mokslà, su-teikiant naujø þiniø, palengvinant moky-mo programø perteikimà mokiniams irtemø pristatymà pamokose.

Ypatinga mokslo populiarinimo svar-ba ir aktualumas, skatinant jaunimà siek-ti iðsilavinimo, siekiant stiprinti visuome-nës þiniø lygá ir mokymosi visà gyvenimànuostatas, projekto pradþioje buvæ teori-niai, pabaigoje pasitvirtino, o gauti rezul-tatai virðijo lûkesèius. Apibendrinant pro-jekto veiklà, galima teigti, jog:

gamtos mokslø þiniø sklaida padi-dino mokiniø susidomëjimà mokslu;

projekto veikla sudarë palankias sà-lygas mokytojø kvalifikacijai kelti;

projekto veikla suteikë galimybæmokslininkams bendrauti su platesniais vi-suomenës sluoksniais, o rezultatø ir infor-macijos sklaida paskatino visuomenæ ak-tyviau domëtis alternatyviosios energijosnaudojimo ir aplinkosaugos klausimais;

projekto metu sukurta patraukliøedukaciniø priemoniø visuma, metodinëmedþiaga, veiklos aprašymai, praktiniaiágûdþiai turës liekamàjà vertæ ir garantuosprojekto veiklos tæstinumà Lietuvos ug-dymo ástaigose.

Projekto vykdytojai – Lietuvos energe-tikos instituto Atsinaujinanèiø energijos ðal-

tiniø laboratorijos mokslininkai – dëkoja LRšvietimo ir mokslo ministerijai uþ suteiktàfinansinæ paramà projektui ágyvendinti, ins-tituto administracijai ir Informacijos skyriuiuþ pagalbà sprendþiant projekto klausi-mus, seminarø lektoriams uþ skaitytas pa-skaitas, ávairiø aukðtojo mokslo ástaigømokslininkams uþ parengtà metodinæmedþiagà, Kauno „Þiburio“ vidurinës mo-kyklos direktorei Birutei Balèiûnienei uþ su-teiktas patalpas viktorinai organizuoti, šiosmokyklos direktorës pavaduotojai ugdymuiGraþinai Armonienei, mokytojoms LoretaiKryþevièienei, Rimutei Aurutei Valauskieneiir Elonai Labenskienei uþ pagalbà rengiantviktorinà, Kauno apskrities Juozo Gruodþiokonservatorijos Estrados ir dþiazo skyriausstudentams ir jø vadovei Raimondai Navic-kienei uþ parengtà meninæ programà bai-giamajai projekto konferencijai, Lietuvos ug-dymo ástaigø mokiniams ir mokytojams,aukðtøjø mokyklø studentams ir kitiems su-interesuotiems asmenims, aktyviai dalyva-vusiems projekto renginiuose.

Projektobaigiamosioskonferencijosdalyviai


Pirmasis: mokytojo ðviesaProfesorius sako, kad tarsi á ak-

mená atmintin ásirëþæs iki šiol laikosinuostabus tauraus mokytojo pasako-jimas apie poeto apdainuotos Duby-sos, tekanèios pro Betygalà, krantøpavasario groþá. Arba kaip jie, moks-leiviai, 1949 m. keliaudami sutinkaKGB sunkveþimá, kaip mokytojas An-tanas Juška sustabdo já, álipa, apka-bina mokytojà Klimaitæ, pabuèiuoja irtaip atsisveikina su tremtin iðgabena-ma kolege.

Atradimai – lietuviø filologijospolemikos triptikas

Maþoji Lietuva yra mûsø raðtijoslopðys, – sako paðnekovas. Ten ið-ëjo pirmoji spausdinta MartynoMaþvydo knyga. Ten XVII a. pabai-goje buvo pastebëta, kad baþnytinëkalba grynumu atsilieka nuo lietuvi-ninkø gyvosios ðnekamosios kalbos.Tà skirtumà iðryðkino 1701 m. išleis-tas Naujasis Testamentas, skirtas tiekDidþiajai, tiek Maþajai Lietuvai. Ka-dangi daugelis lietuvininkø jo nesu-prato, kilo diskusija. Jos pradininkasbuvo Gumbinës kunigas MichaelisMerlinas (Mörlinas). 1706 m. jis išlei-do traktatà „Principium primarium inlinqua lituanica“ (Pagrindinis lietuviøkalbos principas). Jame këlë lietu-viø kalbos grynumo, apvalymo nuosvetimybiø – slavizmø, germanizmø– problemas ir siûlë remtis gyvàja lie-tuvininkø kalba. Po Antrojo pasauli-nio karo traktatas buvo laikomas din-gusiu. Vincentui Drotvinui, ieðkoju-siam lietuviø leksikografijos istorijosmedþiagos, pavyko 1990 m. Gdans-ke rasti M.Merlino traktato egzem-plioriø. Su šiuo Merlino principu su-tiko pirmiausia Maþosios Lietuvosrašto darbuotojas Pilypas Ruigys.Bet buvo ir prieðininkø. Tais pat me-tais buvo išleistas Jono Šulco ,,Ezo-po pasakëèiø“ vertimas á lietuviø kal-bà. Kunigas Jokûbas Perkûnas sa-vo traktate kritikavo Ezopo pasakë-èiø vertimà ir priekaištavo, kad ver-tëjas nesilaiko Merlino principø. Su-radus pirminius ðaltinius, jie buvo ið-tirti ir bendra rubrika ,,Trys 1706 me-tø filologinës polemikos ðaltiniai“ šie-met išleisti Lietuviø literatûros ir tau-tosakos instituto (pirmojo ðaltinio do-kumentiná leidimà ir studijà ir paren-gë spaudai prof. Vincentas Drotvi-nas, Jokûbo Perkûno traktato kritinákomentuotà leidimà ir studijà – ha-bil. dr. Ona Aleknavièienë ir dr. Chris-

VisoJuozas SKOMSKIS

Ðiemet sueis ðeðiasdeðimt metø, kai senosios lietuviøkalbos tyrëjas profesorius Vincentas Drotvinas,

Raseiniø rajono Betygalos Maironio gimnazijosabiturientas, mokytojo Antano Juðkos palydëtas,

atvërë Vilniaus pedagoginio universiteto duris ir ikišiol niekur iš jo nëra iðëjæs.

gyvenimoturtas

Pokalbis su mokslininku apielietuviø leksikografijos iðtakas irlituanistikos ðiandienà su trimisgyvenimo intarpais.


tiane Schiller, Šulco Ezopo pasakëèias– dr. Liucija Citavièiûtë). Visi šie trak-tatai liudija, kad XVIII a. pradþioje vy-kusi lingvistinë diskusija turëjo dide-lës reikðmës lietuviø filologijos ateièiai.Minëtas Pilypas Ruigys paraðë taippat traktatà apie lietuviø kalbos kilmæ,esmæ ir ypatumus, 1747 m. išleido þo-dynà. Juo remdamasis 1800 m. þo-dynà išleido ir Kristijonas Gotlybas Mil-kus. Liko ir nespausdintø þodynø. Vie-nas ið jø yra Jokûbo Brodovskio ran-kraðtinis vokieèiø–lietuviø kalbø þody-nas, kurá lietuviø mokslininkai draugesu kitais lituanistikos unikumais radoLaukstyèiø baþnyèios griuvësiuosepirmøjø pokariniø ekspedicijø metu.

Profesorius Vincentas Drotvinassako, kad, tyrinëdamas Maþosios Lie-tuvos dvikalbæ leksikografijà, paren-gë anoniminio XVII a. pirmosios pu-sës vokieèiø–lietuviø kalbø þodynopublikacijà Lexicon Lithuanicum(1987) ir XVII a. pabaigos FrydrichuiPretorijui priskiriamo Clavis Germani-co-Lithvana (Lietuviø – vokieèiø kal-bø raktas) publikacijà (1995–1997).Treèioji rengiama publikacija yra mi-nëtasis Brodovskio þodynas, kuriojebus rankraðèio fotokopija su transli-teruotu tekstu ir lietuviðkø þodþiø ro-dyklë.

Antrasis: asmenybësPo Betygalos šviesuolio, puikaus

pedagogo Antano Juškos VincentoDrotvino pedagoginiame universiteteišskirtiniai fakulteto autoritetai buvo lie-

tuviø kalbos metodikos profesoriusJuozas Budzinskis, reikliai raginæs vi-sus kuo geriau dëstyti savo dalykà,kad absolventas mokykloje turëtø á kàatsiremti. Docentë Petronëlë Bernadi-ðienë, dësèiusi akcentologijà, daugdëmesio skyrë kalbos praktikai, rodënepaprastà pedagoginá meistriðkumà,kantrybæ, ugdydama taisyklingos tar-ties ir kirèiavimo ágûdþius. DocentëElzbieta Mikalauskaitë, dëstydama is-torinæ gramatikà, glaudþiai siejo kal-bos istorijos dalykus su tarmiø me-dþiaga, yra iðugdþiusi ne vienà moks-lininkà. Tais laikais nebuvo girdëti bal-sø, kad dëstytojai per daug reikalau-ja. Dabar, deja, kai kurie studentai ma-no, jog gali bent kiek lankyti paskai-tas ir lengvai gauti diplomà.

Knygos, straipsniai ir atradimai1953 m. baigæs studijas, Vincen-

tas Drotvinas ástojo á Vilniaus univer-siteto lietuviø kalbos aspirantûrà. Pro-fesoriaus Jono Palionio vadovauja-mas paraðë disertacijà ið senøjø rað-tø kalbos. Tai ir nulëmë tolesnius jomokslo interesus. Dëstytojas, vyres-nysis dëstytojas, kurá laikà fakultetodekanas, du deðimtmeèius prorekto-rius mokymo ir auklëjimo reikalams.Taèiau nepaliko ir kalbotyros – per tàlaikà pavyko paraðyti ir iðleisti knygàapie kalbininkà Kazimierà Jauniø (suprofesoriumi Vladu Grinaveckiu), pa-raðë knygelæ apie Augustà Ðleicherá,mokomàjà knygà apie lietuviø kalbostyrinëjimus. Drauge rengësi leksikog-rafijos istorijos darbui. Pirmasis šiossrities straipsnis – apie XVIII a. ran-kraðtiná vokieèiø–lietuviø kalbø þody-nà, dabar saugomà Lietuviø kalbosinstitute (1984). Be to, iðleistos dvi mo-komosios knygos ið lietuviø leksiko-logijos ir frazeologijos. Klausiamasapie planus, profesorius sako, jø irgiturás: iðleisti Brodovskio þodynà ir pa-raðyti platesná darbà apie MaþosiosLietuvos leksikografijà. O paklaustas,kà profesorius ið visa to, kas minëta,laiko atradimais, sako, jog radinys yraM.Merlino traktato originalas. Jeigupavyktø išleisti Brodovskio þodynà irparaðyti knygà, tai irgi bûtø naudoslituanistams, nes platesnës studijosnëra. Visi leksikografijos paminklaiverti monografijø.

Viltys, kuriø laukiama iðsipildantKokios bûklës, profesoriaus nuo-

mone, lituanistika, lietuviø leksikogra-fijos istorija dabar? Profesorius vado-

vavo dviem disertacijoms, kuriø au-toriai dabar sëkmingai dirba ir toliauplëtoja savo temas. Tai VidmantasKuprevièius ir Alvydas Umbrasas. Beto, doktorantë Auðra Þemienë apgy-në disertacijà apie Ragainës lietuvi-ninkø asmenvardþius. O ðiemet dok-torantë Birutë Triðkaitë apgynë diser-tacijà apie „Clavis Germanico-Lithva-na“ genezæ. Komentuodamas situa-cijà Vincentas Drotvinas sako, jog vi-siems gerai þinoma humanitaro pa-dëtis darbo rinkoje. Pastaraisiais de-ðimtmeèiais lituanistikoje yra daug pa-siekta, bet dar lieka daugybë tyrinëti-nø problemø ir temø, kurioms reikianaujø pajëgø. Deja, jø nedaugëja.Prieš keletà metø Lituanistikos fakul-tete buvusi Lietuviø kalbotyros dok-torantûra padëjo rengti kvalifikuotusspecialistus. Šiandien ji panaikinta,tiesa, tikimasi jà atkurti. Ko dar profe-sorius lauktø? Kad studentams ir ma-gistrantams atsirastø daugiau laiko at-sidëti studijoms ir gilintis á pasirinktàspecialybæ. Deja, daugeliui sunkupragyventi, ir jie priversti uþdarbiauti.Visø studentø peikti negalima, bet no-rëtøsi daugelio aktyvesnio poþiûrio ástudijas, daugiau atsakomybës.

Treèiasis: pareigaPastaraisiais metais VPU Lituanis-

tikos fakulteto dëstytojai vykdo ádomøðvieèiamosios kalbotyros projektà –rengia iðvykstamàsias konferencijas,seminarus su rajonø lituanistais. Lan-kytasi Taujënuose, kalbininko KazioBûgos þemëje Dusetose, Alytuje,Radviliškyje, Druskininkuose, Mari-jampolëje. Ðiø seminarø aktyvus da-lyvis yra ir pats profesorius. Tai parei-gos savo kraštui misija – teikti nau-jausios mokslinës lituanistikos infor-macijos, kalbëti apie mokyklos ir uni-versiteto ryðá. Profesorius VincentasDrotvinas ne kartà skaitë praneðimuskalbininko Kazimiero Jauniaus jubilie-jinëse iðkilmëse Kvëdarnoje. Taigi ðe-ðiø deðimtmeèiø laikas universitete joveteranui profesoriui Vincentui Drot-vinui nepraëjæs veltui – dëstyti lietu-viø kalbotyros dalykai, lietuviø leksi-kografijos istorijos tyrimai ir lieka jo vi-so gyvenimo turtas.

Vilniaus pedagoginio universitetoLituanistikos fakulteto kalbotyros pro-fesorius Vincentas Drovinas laiko gy-venimo laime bûti iki paskutinës aki-mirkos ten, kur já palydëjo ðviesaus at-minimo jaunystës mokytojas.


Vykdant archeologinius kasinëjimuspaaiðkëjo, kad Þemutinës pilies ir Sena-miesèio teritorijoje þmoniø gyventa jau Iamþiuje. Èia, prieð ávedant krikðèionybæ,garbinti pagonybës dievai – Perkûnas,Saulë, Mënuo. Nuo XII a. èia saugomosðventosios àþuolø giraitës, kurias, kaip ra-ðo kai kurie þeldynø tyrinëtojai, galima lai-kyti pirmaisiais visuomeniniais þeldiniais.Èia buvo patogu árengti gynybiná piliø kom-pleksà, èia galëjo saugiai kurtis gyvenvie-të, kuriai netrûko vandens. Èia didþiojo ku-nigaikðèio ásakymu uþgesintas gamtmel-diðkas „Amþinasis þidinys“, èia sugriautaPerkûno ðventovë, èia kunigaikðtis Gedi-minas susapnavo savo garsøjá sapnà – Vil-niaus ákûrimo legendà. Jis pirmasis ant kal-no pastatë pilá, kurios likuèiai dabar vadi-nami Gedimino pilies bokðtu.

Visi turbût þinome, kad valdant didþia-jam kunigaikðèiui Gediminui 1323 m. Vil-nius pirmà syká paminëtas raðytiniuoseðaltiniuose kaip Lietuvos valstybës sosti-në. Gediminas miestui suteikë daugiauteisiø, kvietë á miestà kurtis uþsienio pir-klius, amatininkus, vienuolius. XV a. su-siformuoja viduramþiø gatviø tinklas.

Po krikðèionybës ávedimo XIV a. giriagalëjo bûti iðnaikinta, jos likuèiø jau neran-dame G.Brauno ir F.Hohenbergo 1572 m.„Vilniaus plane“, kuriame miestas pavaiz-duotas toks, koks jis buvo iki XVI amþiaus.Nuo šio amþiaus antrosios pusës formuo-jasi Vilniaus senieji þeldynai. Seniausi Vil-niaus sodai: Vyskupø sodas, minimas jau1387 m., Goðtautø sodas (Bonifratrø vie-nuolyno teritorijoje), Radvilø sodas netoliVilnios upës (neiðlikæs, dabar uþstatyta te-ritorija) ir kt. Þeldynø formavimu rûpintasiir Vytauto Didþiojo laikais. Literatûros ðal-tiniuose uþfiksuota, kad XV a. Vytautas Di-dysis ið uþsienio gabenosi ávairiø dekora-tyviniø krûmø ir vaismedþiø. XVI a. (apie1546 m.) ðalia Valdovø rûmø dirbo italøkilmës dendrologas J.Hortulanas, kuris

ákûrë garsøjá sodà-parkà su takais, alëjo-mis, tvenkiniais, tilteliais.

Sereikiðkiø parko istorija siekia XIII–XVI a., kai ðià vietà karalius KazimierasJogailaitis 1469 m. dovanojo vienuoliamsbernardinams, kurie ið pradþiø pasistatëgynybinæ baþnytëlæ ir ðalia áveisë sodà.Nuo to laiko Sereikiðkiø parko dalis vadi-nama Bernardinø vienuolyno sodu. Ne-toliese buvo árengta ir pirmoji Lietuvojepopieriaus dirbtuvë. Ji buvo pusiau vals-tybinë, nes turëjo mokëti mokesèius.1524 m. Þygimantas Senasis pakvietë áVilniø ið Ðveicarijos meistrà San Vernar-tà, kuris gamino popieriø su meðkos þen-klu. 1610 m. dirbtuvë sudegë. Prie Vilniosstovëjo Karaliðkasis malûnas.

Ðiandien istorinis Vilniaus centras ap-ima pilies teritorijà ir aplink jà esanèiàmiesto dalá. Vakarinë kultûrinio rezervatodalis – tai iðlikæ Vilniaus mûriniø piliø, sta-tiniø fragmentai su XIX a. pabaigoje áreng-tais skverais. Pietrytinë dabartinio skverodalis tarp Vilnios ir Barboros Radvilaitësgatvës XIV–XV–XVII a. buvo kitapus pi-lies gynybinës sienos ir vadinta VilniausSereikiðkiø priemiesèio dalimi. Ið èia ki-læs ir Sereikiðkiø parko pavadinimas. Ne-toliese buvo pastatyti ir dabar iðlikæ Kir-diejø rûmai B.Radvilaitës g. 6.

Prie istorinës miesto centro dalies yrair rytinë kultûrinio rezervato dalis – tai te-ritorija, kurioje XII, XIII–XIV a. Trijø Kryþiøkalvoje-piliakalnyje stovëjo medinë Krei-voji pilis, Bekešo kalva, kur 1580 m. bu-vo palaidotas vienas þymiausiø to metoLietuvos ir Lenkijos valstybiø karo vadøKasparas Bekeðas, kilæs ið garsios veng-rø didikø giminës, Altanos kalva, kuriojeXVII a. buvo ásteigtos miesto kapinaitës,ir Gedimino kapo kalva, kur rasta XVII a.kariniø átvirtinimø. XIX a. antrojoje pusëje– XX a. ðios kalvos apaugo miðku ir da-bar vadinamos bendru pavadinimu Kal-nø parkas.

Þiniø apie Barnardinø ir Botanikos so-dus, kurie sudaro Sereikiðkiø parko teri-torijà, iðliko negausiai.

Sodo teritorija buvo labai pelkëta, jàvienuoliai sukultûrino – nusausino, sodi-no vaistaþoles, darþoves, vaismedþius.Jiems ði vieta priklausë nuo 1469 iki 1864metø. Kitoje parko dalyje (Sereikiðkiø prie-miestyje), kur dabar yra teniso kortai,daug vëliau – 1802 m. buvo árengtas Bo-tanikos sodas. Prof. S.B.Jundzilo, kurá rë-më Universiteto rektorius M.Poèobutas,iniciatyva Botanikos sodo uþuomazgosbuvo perkeltos ið Pilies g. 22, kur anks-èiau sodà buvo árengæs prof. Þanas Ema-nuelis Þiliberas (Jean Emmanuel Gilibert).Naujoje vietoje 1799 m. pradëtas sodasneturëjo aiðkaus stiliaus, taèiau augaløkolekcijos neatsiliko nuo kitø Europos bo-tanikos sodø. Augalai buvo veþami iðAmerikos, Australijos, Kinijos. 1824 m. ko-lekcija siekë iki 6566 rûðiø augalø. Jie bu-vo pardavinëjami dvarams ir dovanojamiþmonëms. Visa tai ilgai netruko. Artëjant1831 m. sukilimui ir Vilniui tapus Rusijosdalimi, tais paèiais metais buvo kertamimedþiai prie Vilnios, ir Botanikos sodas1842 m. nustojo egzistuoti kaip instituci-ja. Po ilgos pertraukos 1864 m. kyla su-manymas Botanikos ir Bernardinø sodussujungti ir padaryti miesto vieðuoju par-ku, taèiau ðis miesto dûmos sumanymasnebuvo ágyvendintas.

Galima teigti, kad tuo laiku Vilniø pa-siekia besiformuojanti Europoje þeldynøraida – vieðøjø parkø steigimo banga.Ypaè tai ryðku Prancûzijoje. Paryþiuje da-romi didieji pertvarkymai – formuojamosplaèios promenados, bulvarai. Napoleo-nas III 1852 m. padovanojo miestui Bulo-nës miðkà, kuris tapo vieðuoju miðko par-ku, rekonstruotas Reno parkas, ákurtasvieðasis Liuksemburgo sodas, pertvarky-tas Venseno miškas. Netoli Paryþiauscentro vietoje gipso karjero árengtas But-tes-Chaumont vieðasis parkas. Pas šioparko architektà Adolfà Alphandà (1817–1891 m.) atvyko iš Amerikos þurnalistaskraštovaizdþio architektas FrederichasLaw Olmstedas (1822–1903 m.). Já do-mino prancûziðkojo stiliaus parkø kûrimometodika, ypaè du pagrindiniai principai:sodinti parkø prieigose alëjas, þiûrëjimotaðkus sutapatinti su tako iðlenkimu, beto, uolø bei grotø árengimo menas. Grá-þæs jis ðiuos principus pritaikë kuriant vie-ðojo Niujorko centrinio parko „Greens-ward“ planà 1858 metais.

Jau 1860 m. beveik visi Europosmiestai turëjo vieðuosius parkus. TaèiauVilniuje Sereikiðkiø parkas vis dar nebu-vo pritaikomas vilnieèiø poilsiui. Padëtistaisosi 1879 m., kai miesto dûma ásteigëSodø komisijà, kuri turëjo rûpintis mies-to þeldiniais. Tuo laiku panaikinta caro

Bernardinø sodas –Archit. Elena

BRUNDZAITË-BALTRUS

„Vilniaus groþá lemia trys veiksniai: vietovë, architektûra irlaikas“, – raðë architektûros profesorius Julius Klosas 1923

metais. Vietovë, kurioje kûrësi miestas, stulbina reljefoávairove; jà suformavo du ledynmeèiai.

istorinis þeldynas


Potsdamo konferencija – tai jau Antro-jo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas irpokario Europos perdalijimo átvirtinimas.Potsdamo konferencija – tai ið kartos á kar-tà tebesitæsianti tema, neiðsemta iki ðiol –kad ir dël Kionigsbergo (Kaliningrado ar Ka-raliauèiaus) kraðto teisinio statuso. Juk Pot-sdamo konferencijoje ði teritorija buvo per-duota tuometës Sovietø Sàjungos dispozi-cijon „laukiant galutinio teritoriniø taikos su-sitarimo klausimø sprendimo“ (šaltinis: Ber-lyno (Potsdamo) konferencijos protokolai).

Neáformintas karasNors 1975 metais visø tuometiniø Eu-

ropos ðaliø vadovø pasiraðytame Helsinkioakte tvirtinama, kad þemyno valstybiø sie-nos nelieèiamos, netruko subyrëti Jugos-lavija, Sovietø Sàjunga, susivienyti Vokieti-ja. Taèiau iki ðiol taip ir nepabaigtas teisið-kai áforminti Antrasis pasaulinis karas. Ru-sija, kad ir apsiskelbusi Sovietø Sàjungosteisiø perëmëja, Rytuose negràþina Japo-nijai uþgrobtø salø ir todël negali pasiraðytisu ta ðalimi Taikos sutarties. Vakaruose taippat lieka pakibæs ore „galutinis teritoriniøtaikos susitarimo klausimø sprendimas“.

Potsdamo konferencijos dokumentuo-se nëra apibrëþta, per kiek laiko turi bûtigalutinai iðspræstas Karaliauèiaus kraðtoklausimas (nors kai kas mëgina skleisti mi-tus, jog per 50 metø, arba kad A.Snieèkusnepriëmæs Stalino pasiûlymo prijungti tàkraðtà prie Lietuvos). Taèiau dël to, kad šiteritorija atiduota sovietams, trys didieji Eu-ropos dalintojai – JAV, Didþiosios Britani-jos bei Sovietø Sàjungos vadovai – prisimi-në ir Lietuvos vardà. Nusprendus, kad Kio-nigsbergo miestas ir kraštas (taip jis vadin-tas iki 1946 m. liepos 4 d., kai po MichailoKalinino mirties buvo „pakrikštytas“ to arti-mo Stalino bendraþygio vardu) atitenka so-vietams, jo vakarinë siena „nuo Baltijos jû-

Potsdamo konferencija – visai Europai þinoma sàvoka.Panaðiai kaip Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, omums – Liublino unija ar Ribentropo–Molotovo paktas. Jàgaubia ir ne viena didelë máslë.

Povilas Sigitas KRIVICKAS

Potsdamokonferenci-jos aukð-èiausiorangodalyviai:KlementasEtlis, HarisTrumenas irJosifasStalinas

Kuris Stalinas buvoPotsdame?ros turëtø eiti rytiniu Dancigo álankos kran-tu, per Braunsbergo-Goldapo ðiauræ ir pa-siektø Lietuvos sienà, Lenkijos Respublikàbei Rytø Prûsijà“ (ið Potsdamo konferenci-jos protokolø).

Du premjerai ir du prezidentaiPotsdamo (arba Berlyno) konferencija vy-

ko 1945 metais nuo liepos 17 iki rugpjûèio 2dienos Cecilienhofo rûmuose, kurie prieð Pir-màjá pasauliná karà priklausë kronprincui Vil-helmui Hohencolernui. Jie taip pavadinti kron-princo þmonos Cecilijos garbei ir yra jaukia-me tyliame Potsdamo pakraðtyje. Ten pirmà-kart teko pabûti su Lietuvos þurnalistø grupe,kai nuo sàjungininkø pergalës Europoje te-buvo praëjæ pora deðimtmeèiø.

Aplankæ Berlyno priemiestá Karlshortà,kur feldmarðalas Keitelis pasiraðë Vokietijoskapituliacijos aktà, atvykome á Potsdamà,garsëjantá Prûsijos valdovø vasaros reziden-cija Sansusi (Sanssouci) su nuostabiu mil-þiniðku parku. Jame studijø Berlyne laikaisXIX a. pradþioje mëgo lankytis didysis vo-kieèiø filosofas Artûras Ðopenhaueris (jo var-das suteiktas prie parko prigludusiai gatvei).Vienuose Sansusi parke iðlikusiuose rûmuo-se yra gyvenæs karaliaus Frydricho sveèiasprancûzø filosofas Volteras.

Minima, kad Potsdamo konferencijoje da-lyvavo du Didþiosios Britanijos premjerai. Tie-sa, taip negalëjo bûti vienu metu. Pralaimëju-sá rinkimus Vinstonà Èerèilá (Winston Chur-chill) pakeitë Klementas Etlis (Clement Attley).Taip pat dalyvavo ir du JAV prezidentai. Norstarp jø buvimo valdþioje jau nebe dienø arsavaièiø, o aðtuoneto metø intervalas, taèiaujie Potsdamo konferencijø salëje buvo kartu.Tuometis JAV prezidentas Haris Trumenas(Harry Truman) sëdëjo prie milþiniðko apva-laus derybø stalo. Bûsimasis prezidentas 28metø Dþonas Kenedis (John Kennedy) didájá

laikø tvirtovë, pradëta tvarkyti tvenki-nius, prie Vilnios tiesti takus, sodo vi-duryje sodinti alëjas, vaismedþius – dardabar èia galima rasti uþsisëjusiø lauki-niø obelø. Tais paèiais metais skelbia-mas sodo tvarkymo projektø konkursas.Buvo pateikti devyni projektai ið Mask-vos, Varðuvos, Peterburgo ir kitø mies-tø. Á pirmà vietà uþëmusá Vilniaus sodi-ninko E.Rutkovskio projektà nebuvo at-siþvelgta. Botanikos ir Bernardinø sodøteritorijos buvo sutvarkytos tik XIX a. pa-baigoje – XX a. pradþioje. 1886–1888m. parkas pradedamas tvarkyti pagalvokieèiø dailininko A.Strauso projektà.Èia veikë vasaros teatras, restoranas,keli paviljonai, du fontanai, rengtos ávai-rios mugës. Tuo laiku per Bernardinøsodo teritorijà buvo nutiesta dabartinëMaironio gatvë. Prie Dailës akademijosmatyti iðlikæ seni Bernardinø sodo me-dþiai. 1912 m. parke pradëta pirmojovandentiekio, kuris veikia iki ðiol, staty-ba. Prieð karà parkas vadintas Mairo-nio parku, tuo laiku jis uþëmë visà Vil-nios upës vingá uþ ðv.Onos ir Bernardi-nø baþnyèiø ansamblio.

Ði apibûdinta istorinë Vilniaus mies-to dalis, Katedros aikðtë, Vilniaus piliøvalstybinio kultûrinio rezervato teritorija,Sereikiðkiø parkas sudaro nedalomà is-toriná-gamtiná ansamblá, kurá mëgo ir nau-dojo kaip tapybiðkojo Vilniaus vizijà dau-gelis menininkø. Susidaro áspûdis, kadmiestas kupinas tapybiðkø kampeliø, taipastebi ir atvykæ á Vilniø sveèiai ið kitøðaliø. Vilniaus senamiestis tampa menoobjektu su be galo iðraiðkingu ðios vie-tos kraðtovaizdþiu. Daugybë menininkøbuvo susiþavëjæ ðia vaizdinga vieta ir áam-þino savo paveiksluose, pvz., J.Marðev-skio „Bernardinø sodas“ (1869 m.), K.Ra-èinskio graviûra „Botanikos sodas“, duK.Rusecko paveikslai „Bernardinø so-das“ ir „Botanikos sodas“ (XX a.), V.Sle-dzinskio (1886 m.), I.Trutnevo „Bernar-dinø sodas“ ir dar gausybë senøjø foto-nuotraukø.

1994 m. pabaigoje Vilniaus sena-miestis kartu su parko teritorija buvoátrauktas á UNESCO Pasaulio paveldo sà-raðà, nes atitiko kultûros paveldui kelia-mus reikalavimus – senamiestis paskelb-tas kultûros vertybe. 1998 m. Vyriausy-bës nutarimu Vilniaus senamiestis pa-skelbtas Lietuvos Respublikos kultûrospaminklu. Ðis parkas yra nedaloma se-namiesèio, kaip kultûros vertybës, dalis,be to, kaip istorinis þeldynas turi neákai-nojamà vertæ Vilniaus visuomenei ir, beabejo, visai Lietuvai.


Kas nors ið „nepasitikinèiøjø“universitetais, perskaitæs ðá pavadinimà,spës ávertinti: „Pagaliau savikritiðkas poþiû-ris“. Tai, þinoma, neblogai, taèiau mes, pri-paþindami ir savyje, ir sistemoje egzistuo-janèias laikotarpio problemas, turime kieknuvilti – bus nagrinëjama ne vien tik tai.Todël paèioje pradþioje norime priminti vie-no ið pavadinimo þodþiø prasmiø daugia-reikðmiðkumà. Kaip nurodo Didysis anglø– lietuviø kalbø þodynas – simuliation –apsimetimas, imitavimas, (spec.) mode-liavimas, atkûrimas (tikrøjø sàlygø). O Tarp-tautiniø þodþiø þodynas pateikia kiek labiau„kompromituojanèià“ ðá þodá, bet labiau ási-galëjusià kasdienëje kalboje prasmæ: si-muliacija (lot. simuliatio – apsimetimas) –melagingas tikrovës vaizdavimas, norint su-klaidinti, apgauti; apsimetimas, norint konors iðvengti. Nejauku. Bandysime teisin-tis pabrëþdami, kad ðiame straipsnelyjemes norime aptarti kompiuteriná mode-liavimà ir jo sàsajas su universitetais, ne-vengdami paþvelgti á universitetø gilumi-nes problemas pro kompiuteriniø mode-liø konstravimo prizmæ.

Pinigø, pinigø...Pastaruoju metu „ietys lauþomos“ dël

prieðtaringos akademinës visuomenëspaèios egzistencijos motyvacijos – „kàmes galime padaryti bûdami skurdþiai(moksliniai tyrimai ir lavinimas yra sudë-tingi ir brangûs)“ – ir „valdþios“ bei tø, ku-rie „sëdi ant pinigø maiðø“ – „rinka, rin-ka; uþsidirbkite – mes pinigø neðvaisto-me neþinia kam“. (Ið tikrøjø – pinigai ne-atsiranda ið niekur, o pakliuvæ „á ... na-gus“ jie yra stipriai laikomi.) O „neþiniakam“ sàvoka labai jau reliatyvi – („sudþiû-vusio“) profesoriaus samprotavimai kaikuriø yra priimami kaip „pasiðnekëjimas“su anuo pasauliu.

„Gërybiø“ cirkuliacija visuomenëje ap-siriboja trimis pagrindiniais srautais – pre-kiø, pinigø ir þiniø.

Kaip þinome, sëkmingà informacinësvisuomenës veiklà lemia kelios susipy-nusios aplinkybës: ðvietimas, visuome-nës nariø kvalifikacija, informacija ir josinfrastruktûra.

...Dievaitá Mamonà (kaip ir kiekvienàspecdievybæ) ne visi vienodai garbina ...

Pinigai... Istoriniame kontekste ir vie-na, ir kita nëra nauja; pats Vilniaus uni-versitetas yra pergyvenæs ne vienà paki-limø ir smukimø laikotarpá.

Taigi ...

politiná turgø stebëjo ið antrojo aukðto lyg-menyje árengtos kronprinco muzikantø lo-þës kaip specialusis laikraðèio The NewYork Times korespondentas.

Kiek ausø turëjo Stalinas?Átariama, kad ir sovietø lyderio bûta

ne vieno, tiksliau pasakius – ne to pa-ties. Taèiau tai jau kitokio pobûdþio, la-bai slapti reikalai. Mat pagal naujausiusantropologinius tyrimus Teherano, Jal-tos ir Potsdamo konferencijose galëjodalyvauti ne tas pats asmuo, nors ir tuopaèiu Stalino vardu. Ginèai apie Stalinoantrininkus vyksta jau seniai, taèiau pa-tikimai dokumentuotø árodymø nëra ikiðiol, kol neiðslaptinti specialieji archyvaiir nepaskelbta jø medþiaga.

Laikraðèio „Komsomolskaja pavda“þurnalistai 2008 metø vasarà pamëginoeiti kitu keliu. Jie pasikvietë á talkà þinomàRusijos teismo medicinos ekspertà pro-fesoriø Viktorà Zviaginà. Jam buvo pateik-ta keletas deðiniøjø ausø, iðpjautø ið agen-tûros RIA „Novosti“ fotoarchyve saugomøStalino portretø. Kad eksperimentas bûtøneðaliðkas ir ðvarus, ekspertui nebuvo pa-sakyta, kam priklauso tos ausys.

Eksperimento uþsakovai patys sau ty-lomis nutarë pagrindu paimti jaunojo Sta-lino 1902 metø fotografijà, kai jis jokiø ant-rininkø dar negalëjo turëti. Ilgokai savokompiuteryje apþiûrinëjæs pateiktus pa-vyzdþius, profesorius Zviaginas tvirtai pa-reiðkë, kad jam pateiktos ausys gali pri-klausyti trims skirtingiems þmonëms. Tai-gi iki pat ðiø dienø taip ir lieka neaiðku:kuris Stalinas kur buvo nuvykæs – tikra-sis ar antrininkas?

Atominë bomba ir gëliø þvaigþdëLiepos 24-àjà per pertraukà tarp kon-

ferencijos posëdþiø Trumenas praneðaStalinui apie kà tik iðbandytà itin galingàginklà, bet nepasako, kad tai atominëbomba. Stalinas gana vangiai reaguojatarstelëdamas, jog tai bûtø galima panau-doti prieð Japonijà. Taèiau labai staigiaitos paèios dienos pavakare nurodo ið-siøsti telegramà akademikui Igoriui Kur-èiatovui, kad paspartintø branduoliniø ty-rimø programà. Apie tai jis tyliai „prie ke-turiø akiø“ pasako ir kartu su juo trauki-niu á Potsdamà atvykusiam Lavrentijui Be-rijai, kai fotografavosi ant Cecilienhofo rû-mø laiptø. Prieð juos raudonavo „didþio-jo trejeto“ garbei iš geranijø pasodinta

penkiakampë þvaigþdë. Nuo tol ji atnau-jinama kasmet ir yra matomiausia vidi-nio rûmø kiemo puoðmena.

Po keturiasdeðimt dvejø metø praëjusárugpjûtá vël stovëjome Cecilienhofo piliesmenëje, kur tiesiog spengianèioje tyloje te-bedunkso apvalus stalas su trimis aukð-tais krëslais karà laimëjusiø valstybiø lyde-riams (beje, á Potsdamo susitikimà nebu-vo pakviesta ketvirtoji sàjungininkë Pran-cûzija, nors jai priklausë viena okupuotosVokietijos dalis su Berlyno zona). Uþ didþiû-nø po keletà këdþiø – uþsienio reikalø mi-nistrams, patarëjams ir vertëjams.

Nuo Potsdamo konferencijos jau ei-na septintas deðimtmetis. Ðiandien kitokspasaulis ir kitokia Europa, nors grësmiøir pavojø nestinga. Lyg Damoklo kardasvirð planetos pakibo islamiðkojo funda-mentalizmo keliamas tarptautinio teroriz-mo pavojus, ið Amerikos atsirita globalë-janèios finansø krizës atgarsiai.

Kaip iðspræsti „Kaliningradogalvosûká“?

Kaliningrado sritis yra iðties unikalusreiðkinys dabartinëje Europoje. Tà unika-lumà, pasak Vilniaus universiteto profeso-riaus Alvydo Jokubaièio, lemia keletasveiksniø. Pirmiausia, ði sritis yra netradici-nis teisinis ir politinis reiðkinys, dël kuriokyla diskusijø apie jos tarptautiná priskyri-mo Rusijos Federacijai statusà. Be to,iširus Sovietø Sàjungai, Kaliningrado sri-tis tapo eksklavu (panaðiai kaip Rytø Prû-sija po Versalio sutarties), keliais ðimtaiskilometrø atskirtu nuo metropolijos. Paga-liau kaip Rusijos Federacijos subjektui ðiaisrièiai tenka nuolat árodinëti savo iðskirti-numà, lyginant su kitomis ðios ðalies teri-torijomis (juk devyni dešimtadaliai jos gy-ventojø niekada nëra buvæ „kontinentinë-je Rusijoje“). Dël to atsiranda átampos sucentrine valdþia Maskvoje.

Kaliningrado sritis ðiandien yra tarpdviejø skirtingø kultûriniø ir politiniø dari-niø – Rusijos Federacijos, kurioje stiprë-ja autoritarizmas, ir Europos Sàjungos suauganèiu demokratinio federalizmo puo-selëjimu. Todël stiprios pilietinës visuo-menës kûrimas galëtø tapti bene svar-biausiu dabartinio „Kaliningrado galvo-sûkio“ sprendimo elementu. Deja, Kali-ningrado sritis iki šiol nepasinaudojo josdidþiojo kraštieèio Imanuelio Kanto jauprieð pustreèio ðimto metø nusakyta ga-limybe tapti „laisvø pilieèiø asociacija“.

Kasmet atsodina-ma raudonø

geranijø þvaigþdëCecilienhoforûmø kieme

„didþiojo trejeto”susitikimoatminimui


– O gal tamsta pirktumei ið manæs koká„kompiuteriná modelá“?

– Nesupratau. Ar tai mašina, spaus-dinanti pinigus?

– Ne visai. Tai „mašina“, rodanti kelià....Kur pinigai auga.

Kompiuterinis modeliavimas.Kas tai?

Tai nëra kaþkas nesuprantamo ar ant-gamtiðko.

Bet jei pasiûlysi kuriam savo paþásta-mam, turinèiam puikiausià analitiná beikompiuteriná iðsilavinimà: „sukurk man(toká ir toká) kompiuteriná modelá“ – jis la-bai sutriks. Sutriks dël nuojautos, kadmodelio kûrimas – tai komandinis darbas,o jeigu jisai nëra vadybininkas, tokiauþduotis jam bus nepakeliama.

Kompiuteriniai modeliai, išsiplëtojæ iðprieð keletà deðimtmeèiø fizikoje atsiradu-sios skaitmeninio eksperimento krypties,jau yra pasilypëjæ ne per vienà savo sëk-mingo augimo „spiralës“ vijà ir lepinasi su-perkompiuteriø spinduliuose.

Modeliø „maðininis (ESM)“ kûrimasbuvo toks sëkmingas, kad neapsiribotatiktai analitiniais fizikos bei technikos sri-èiø modeliais – jos buvo pakankamai ma-tematizuotos ir jose veikë grieþti analiti-niai sàryðiai tarp vyksmus apibûdinanèiøparametrø; ðie modeliai paprastai duo-davo grieþtà rezultatà. Ðalia analitiniø mo-deliø atsirado modeliai, apibûdinantys„kas bus, jeigu ...“ Vadinamieji imitaciniaimodeliai – analitiniø prieðingybë; pasta-rieji atliekami tarytumei bandymø ir klai-dø metodu. Pats modeliavimas ið grieþ-tos fizikinës-techninës srities prasiskver-bë á kitas gamtamokslines sritis, ekono-mikà bei sociologijà.

Ar galimas kompiuterinio modeliavi-mo poreikis valstybës bei jos ûkio val-dymui? Neabejotina. Tokio modeliavimoporeiká lemia vadovø iðsilavinimas, pro-fesinë kompetencija, intuicija.

Kaip ir kam „meldþiamasi“universitetuose

Istorinë universitetø priedermë suda-ryta ið jø siûlomo visuomenei bent jau ke-tursluoksnio „pyrago“:

viena – kurti þinias; antra – skleisti jas (ið kartos á kartà); treèia – tenkinti (visuomenës nariø ir

paèios visuomenës) socialinius poreikius; ketvirta – ugdyti þmoniø paþiûras ir

elgsenà.... Dar viena èia nepaminëta univer-

sitetø priedermë – greièiau privilegija –yra ta, kad jie veikia, rengia, mokina neto, kas yra, o to, kas gali bûti; taigi reikiapripaþinti, kad universitetai dirba neþi-nomai ateièiai.

Ne kartà siûlyta iðeitis universitetamspatiems prasimanyti pinigø, t.y. padary-

Virtualioji simuliacija

Prof. habil. dr., LMAnarys korespondentasFeliksas IVANAUSKAS

ir universitetai

Prof. dr. AlgimantasJUOZAPAVIÈIUS

Prof. habil. dr.Evaldas GARÐKA

Bendriausias tiek analitiniø, tiek imi-taciniø ir kitø modeliø klasifikavimas ga-lëtø bûti pavaizduotas schema:

Modeliams yra bendra, kad jø kû-rimas neiðvengiamai turi praeiti ke-letà svarbiø etapø. Tai

tikslo bei uþdavinio formulavi-mas, objektø, jø klasiø ir tarpusavioryðiø nustatymas;

sudarymas informacinio, þen-klinio (formulës, algoritmai), progra-minio modelio;

kompiuterinio eksperimento at-likimas;

rezultato analizë, sprendimøpriëmimas (rezultatas tenkina-neten-kina) bei galimas proceso kartojimaspagal koreguotus duomenis.

Apibûdinus ðiuos pagrindinius darboetapus, tampa aišku – modeliui sukurtireikalinga specialistø komanda, dirbantiuþsibrëþtàja kryptimi ir siekianti vieningorezultato; iðaiðkëja ávairiø srièiø specialistøpsichologinio sugebëjimo bûtinybë dirb-ti komandoje (kuo ne krepðinis?).

Dar viena svarbi aplinkybë – kompiu-teriniam modeliavimui palankiausios sà-lygos yra universitetuose, kur koncentruo-jasi aukðèiausios kvalifikacijos ávairiø sri-èiø specialistai – taigi yra unikalus intelek-tinis potencialas, ið kurio nesunku suburtilaikinuosius kolektyvus – modeliø kûrimokomandas. Taèiau èia, kaip ir per visà su-dëtingesniø moksliniø tyrimø istorijà, nuo-latinë silpnoji grandis tebëra darbo orga-nizavimas, vadybiniai procesai (dël sun-kaus specialisto kompetencijos ir jo vady-biniø sugebëjimø suderinamumo).

Modelis: uragano akis absorbuoja debesis;fragmentas

Modelis: cunamis uþlieja Tokijà; fragmentas


ti universitetø profesorius verslininkais irviskà (kà tiktai galima) parduoti. Supran-tama, kyla klausimas – kuri iš šiø srièiøjums atrodo „tinkamiausia“ profesûrosverslui? Kad profesoriai-verslininkai su-gebëtø „verstis“.

Sunkokai suderinami dalykai. O gal –juk yra dar viena, kitokia iðeitis – visusverslininkus „padaryti“ universitetø pro-fesoriais.

Taigi kurià iðeitá jûs renkatës?...Absurdas, kuris visiems yra aiškus.Ypaè tada, kai prisimenama savøjø

vaikø ateitis. Vël klausimas – o gal atsi-rastø koks tëvas ar motina, kuris nesva-jotø, kad jo sûnus ar dukra bûtø iðlavin-to, apðviesto proto, kad jø vaikø pasitikë-jimà savimi sukeltø ne tiktai praleisti jau-nystës metai tarp universiteto sienø, betir keliasdeðimties þymiø profesoriø para-ðais patvirtinti jø sugebëjimai.

... Lieka senas senas þmonijos atra-dimas – meno ir mokslo fundacijas galipaskatinti tiktai pati valstybë. Arba...smegsime visi.

Apþvelgus ðias priedermes, iðaiðkë-ja viena universitetø giluminë problema,kurià nutyli „pertvarkos ðaukliai“. Þiniøapimtis sparèiai auga: manoma, kadmaþdaug kas septyneri metai jø padvi-gubëja. Jei kurios valstybës valdþia bû-tø tokia „sàmoninga“ ir, paskelbusi „ga-là iðlaidavimui“, uþdarytø visus savo ða-lies universitetus, nuleistoji uþdanga te-pasitarnautø „gyvuliø ûkiø“ suklestëji-mui, o gyvenimo kokybæ (pasauliniameþiniø ir informacijos amþiuje) telemtø proplyðelius besiskverbiantis á iðrinktøjø sà-monæ ... ðis bei tas, ðio to šiek tiek ir kaippaklius.

Ðiandien gyvename, skæstame (ne tik-tai ápakavimø) informacijos pertekliuje, betparadoksas – patys þinome per maþai.

Negana to – šaukiasi ir kita problema– þinios smulkëja. Kyla þiniø atrankos,jø ávertinimo bei analizës problema.Dëstytojas tampa nebe mokytoju, o þi-niø vadybininku. Kartu kyla þiniø reikð-mingumo krizë. O ir pats aistringas no-ras jø ieðkoti tarytum prislopinamas. Þi-niø ir asmenybës reikðmingumo paieð-kos daugelá veda prie abejonës, ar tai ið-vis turi kokià prasmæ (vyriðkajai visuome-nës daliai darosi netenkinamas ir gyveni-mo prasmës siekis).

Nepaisant viso to, mokymosi moty-vacija turëtø akcentuoti lavinamà suge-bëjimà prisitaikyti prie permainø ir kintan-èios darbo rinkos, iðsiugdyti mokëjimàdirbti komandiná darbà, spræsti proble-mas, kurti naujoves, kurti „naujà tiesà“.

... Nors tokie palinkëjimai – abstrak-tûs ir yra tarytum sunkiai pasiekiamas ho-rizontas, bet informacinës þiniø visuome-nës aplinkybëmis neišvengiami.

galima kompiuteriu – nanotechnologijosplëtra yra neatsiejamai susijusi su kompiu-terinës technikos plëtojimusi. Pastaraisiaismetais nanoelektronika, mobiliojo ryðio ko-munikacijos, plaèiajuostës technologijos te-bëra prioritetinës mokslo kryptys. Šiandienteorinis modeliavimas, pvz., nanotechno-logijose yra vienas ið pigiausiø ir papras-èiausiø bûdø iðtirti platø diapazonà ávairiau-siø nanoprietaisø; atrinkti tai, kas yra labiau-siai tikëtina ir labiausiai tinkama gaminti pra-moniniu bûdu, bei iðtirti ávairias fizines ir che-mines modeliuojamø medþiagø savybes.

Perspektyvus ir kitas kompiuteriniøištekliø didinimo kelias – lygiagreèiø ir pa-skirstytø skaièiavimo tinklø infrastruktûroskûrimas (angl. grid). Tai viena iš naujau-siø sparèiai besiplëtojanèiø technologijø.Jos esmë – turimø kompiuteriniø ištekliøsujungimas á vienà bendrà sistemà. Ðitechnologija þavi tuo, kad sukuriamas ga-lingas superkompiuteris, kurio dalys ge-ografiðkai yra toli viena nuo kitos, o kom-piuteriai „bendrauja“ internetu – sukuria-mas virtualus kompiuterinis telkinys tele-komunikacinëje infrastruktûroje. Ðiuo at-veju yra naudojami tie kompiuteriniai re-sursai, kuriø realus jø savininkas nenau-doja. Taigi turima kompiuterinë technikane tik yra maksimaliai iðnaudojama, betir prapleèiamos jos galimybës – padidë-ja kompiuterinës atminties ištekliai.

Šiuo metu jau yra numatyta grid tech-nologijas taikyti aukðtøjø energijø fizikoje.Skirtingø moksliniø laboratorijø mokslinin-kai turës galimybæ gauti CERN‘e atlieka-mo eksperimento duomenis. Ádiegus gridtechnologijas medicinoje bei sveikatos ap-saugoje, atsiras galimybë virtualiai stebëtiunikalias operacijas, atlikti nuotolinæ diag-nostikà, o bioinformatikoje – þmoniø geno-mo studijas bei suprasti genetiniø ligø prie-þastis ir dar daugelyje kitø srièiø, tokiø kaipnanotechnologijos, inþinerija, gamtiniai ište-kliai ir aplinka. Tokia tematika apima aukð-tos energijos fizikinius tyrimus, duomenø

,,LitGrid” tinklo valdanèiojo mazgo – VU MIF superkompiuterio paleidimo ceremonijosdalyviai (ið kairës): akad. L.Telksnys, VGTU SC vadovas dr. R. Kutas, VU prof. F. Ivanauskas,firmos BGM direktorius A. Birmontas, MA prezidentas akad. Z. R. Rudzikas, ,,LitGrid” Tarybospirmininkas VU prof. A. Juozapavièius.

SuperkompiuteriaiKompiuterinio modeliavimo darbø su-

dëtingumas ëjo koja kojon su skaièiavi-mo technikos tobulëjimu ir galimybe pertrumpesná laikà gauti projektuojamo uþda-vinio atsakymà. Nuo XVII ar XIX amþiaus(kai Pascalis ar Babbage pasiûlë skaièia-vimo maðinas) iki dabar standartinës arit-metinës operacijos kaina sumaþëjo 1015

kartø, greitis pasiekë iki 1015 operacijø persekundæ; kartu algoritmø efektyvumas perpastaruosius 35 metus padidëjo 108 kar-tø. Kompiuterinë technologija yra sudëtin-gas procesas, apimantis ne tiktai mokslotyrimus, bet ir pramonæ; be to, patys dide-lio naðumo skaièiavimai reikalauja daugspecifiniø þiniø – iðsivysèiusiø ðaliø univer-sitetuose jie sudaro vos ne atskirà discip-linà. Taip yra todël, kad skaièiavimai su-perkompiuteriu vaidina centriná vaidmenáefektyviai jungiant teorinius ir eksperimen-tinius tyrimus ir ágalina netgi labai sudëtin-gø reiðkiniø didelio efektyvumo kompiu-teriná modeliavimà. Kita vertus, tobulinimasesamos kompiuterinës technikos priklau-so nuo to, ar bus surastas bûdas gamintimaþesnius ir, dar svarbiau, tikslesnius prie-taisus. Tikimasi, kad ateityje puslaidininki-nius prietaisus pakeis organiniai junginiai.Mokslinëse laboratorijose jau yra sukurtimolekuliniai loginiai prietaisai: Kalifornijosuniversiteto ir HP laboratorijos mokslinin-kai uþpatentavo technologijà, kurià nau-dojant galima pagaminti kompleksiná, t.y.atliekantá kelias operacijas, nanodydþio lo-giná prietaisà. Turint nanoprietaisus atsirasgalimybë tirti tokias medþiagø savybes, ku-riø ðiuo metu turimomis priemonëmis beitechnologijomis tyrinëti negalime. Vertapaþymëti, kad molekuliniø prietaisø, skir-tø plaèiajam naudojimui, atsiradimas busreikðmingas postûmis visuomenës raidai;pramonë taip pat galës gauti pelno, taiky-dama didelio tikslumo, bet pigius gamy-bos procesus. Taigi modeliuoti ir iðrasti mo-lekulinius prietaisus pramoninei gamybai


Nepaprastai ádomus yra Saturno pa-lydovas Enceladas. Ðio 500 km sker-smens kûno pavirðius sudarytas ið gry-no ledo, kuriame vietomis matyti daugapskritø meteoritø iðmuðtø krateriø, o ki-tur plyti sutrûkinëjæ ledo laukai. Ledo lû-þiai puikiai matomi Cassini gautose nuo-traukose ir vadinami „tigro dryþiais“. Ypaèjø daug ties pietiniu aðigaliu. Ledo lûþiaikai kur tæsiasi net iki 150 km, plyšiø plo-tis iki siekia 1 km. Lûþiø vietose daug kurtrykðta ið vandens garø ir ledo kristalëliøsudaryti geizeriai. Geizeriai taip pat iðme-ta anglies dioksidà ir monoksidà, meta-nà ir sudëtingesnes organines moleku-les. Geizeriø iðmesta medþiaga abipusplyðiø sudaro aukðtus pylimus. Tai liudi-ja, kad po ledu yra skysto vandenssluoksnis. Taigi Enceladas labai panaðusá Jupiterio palydovà Europà.

Cassini gautos nuotraukos rodo,kad Saturno naujieji palydovai Atlan-tas ir Panas yra „skraidanèiø lëkðèiø“formos (þr. 9 p.). Manoma, kad paly-dovai „iðaugo“ ties pusiauju uþgrob-dami medþiagos ið Saturno þiedø.

Aplink Saturno palydovà Rëjà atras-ti trys silpni ið dulkiø ir ledeliø sudarytiþiedai, esantys 500, 700 ir 760 km nuopavirðiaus. Iki ðiol buvo þinomos tik ke-turios þieduotos planetos – Jupiteris,Saturnas, Uranas ir Neptûnas. Þiedaiapie palydovà atrasti pirmà kartà.

Atrodo, kad pagaliau iðaiðkinta pa-slaptis, kodël Saturno palydovo Japetoviena pusë tamsi kaip degutas, o kita

ðviesi kaip sniegas. Tamsioji pusë visa-da atsukta palydovo skriejimo kryptimi irant jos krinta anglingos ir ledinës dulke-lës ið Saturnà supanèios erdvës. Ákaiti-nus Saulei, ledo dulkelës iðgaruoja ir su-sidaræ garai kondensuojasi ant kitos Ja-peto pusës. Kadangi anglingos dulkëslieka, viena palydovo pusë vis tamsëja,o kita ðviesëja. Cassini stebëjimai patvir-tino, kad juodoji Japeto pusë ðiltesnë uþðviesiàjà pusæ 15 kelvinø. Ðis reiðkinysvadinamas termine segregacija.

Iki šiol Cassini atrado penkis nau-jus Saturno palydovus. Dabar þinomajau 60 Saturno palydovø.

PlutoidaiTarptautinë astronomø sàjunga nu-

tarë ávesti naujà Saulës sistemos kûnøkategorijà, pavadintà plutoidais. Plutoi-dai yra: (1) dangaus kûnai, skriejantysaplink Saulæ orbita, kurios didysis pus-aðis yra didesnis nei Neptûno planetos;(2) jø masë yra pakankama, kad dël gra-vitacijos ágautø artimà sferoidui pavida-là; (3) taèiau masë yra nepakankama,kad bûtø iðvalyta jø orbitos aplinka nuokitø, maþesnës masës kûnø. Dabar þi-nomi keturi tikrieji plutoidai (skliaustuo-se duotas dydis) – Eridë (2400 km), Plu-tonas (2390 km), Makemakis (1300–1900 km) ir Haumëja (1960×1518×996km, kiauðinio formos). Dar apie 10 þi-nomø transneptûniniø objektø yra kan-didatai á plutoidus. Didþiausi jø kartu suplutoidais pavaizduoti paveiksle.

Palygina-mieji

plutoidøEridës,

Plutono,Makema-

kio irHaumëjos

dydþiai.Taip patparodyti

kandidataiá plutoidus

Sedna,Orkas,

Kvaharasir Varûna

Saulës sistemos irastronautikosnaujienos

Atkelta ið 9 p.


analizæ, biologinius ir medicinos tyrimus,chemijà ir biochemijà, aplinkos reiðkiniømodeliavimà (potvynius, meteorologijà, hid-rologijà), mobiliàsias technologijas, finan-sus ir verslo modelius (virtualø verslo orga-nizavimà) ir kt. Lietuvoje dabar yra vykdo-mi „LitGrid“ ir „BalticGrid“ projektai, kuriesprendþia techninius-organizacinius uþda-vinius – ágalina kompiuterius fiziðkai dalin-tis atmintimi, skaièiavimø galia, duomenøperdavimo srautais, interaktyviai valdytimoksliniø tyrimø prietaisus. Ðie projektai jaudabar jungia visus didþiausià potencialà tu-rinèius Lietuvos universitetus ir institutus.

Kas valdo superkompiuterá – tasvaldo pasaulá

Tegu ir ne taip „skambiai“ – bet kasmoka já naudoti, tas tikrai valdo svarbiau-sias ûkio arterijas – þiniø, prekiø ir pinigøpasaulá.

Ekonomikos, rinkos bei þiniø globali-zacija aðtrina konkurencinius vyksmus,netenka darbo paprasèiausiø profesijø,þemiausios kvalifikacijos þmonës. O ir pa-èios þinios sensta labai greitai. Jau anks-èiau buvo nurodyta, kad „susidaro gali-mybës formuotis „elitiniams“, išskirti-niams visuomenës sluoksniams, kuriøveikla grindþiama tobulu informaciniu ap-rûpinimu ir iðskirtinëmis galimybëmis re-alizuoti savus tikslus“.

Kartu iðkeltas ir pabrëþtas „naujojo hu-manizmo principas“, kur þmogus savomokslà ir mokslumà, savo veiklà skiria„maþiesiems, skriaudþiamiesiems savobroliams, kad jie niekada netaptø kitø tar-nais, kad jiems – silpniesiems, iðnaudo-jamiesiems, pamirðtiesiems – bûtø suteik-ta visokeriopa pagalba“.

Mes visi viliamës ir tikime, kad univer-sitetuose tebëra didesnis procentas (ne-gu tarp „fariziejø“) „ðviesiosios dvasiosapsëstøjø“, kuriems „þinios tarnauja nejiems patiems (mokslo þmonëms)išaukštinti, jø savitroðkai tenkinti, o ...pa-dëti rasti kelià á ðviesà vargðams“ ir jø vai-kuèiams. (Èia mes neturime omenyje tø,kuriø dienos uþduotis sukasi ne apie kar-tø ateitá ar „hadronø kolaiderius“, o kele-to tuðèiø buteliø sëkmingà „medþioklæ“ir jø kuo skubesná iðkeitimà á pilnà.)

Valdþios vyrø dabartiniai ðûkavimaiapie krizæ (gana apgraibomis jà tesuvo-kiant, t.y. neturint modelinio vertinimo) irbandymas rodyti kelià nepranoksta ak-lo vedlio patarimø kitiems akliesiems.

Supervalstybë, kurioje prieð kurá lai-kà kilo finansø griûtis, sudrebinusi visopasaulio ekonomikà, skatina kompiute-riniø paieðkos modeliø kûrimà, siekia op-timizuoti svertus, ðvelninanèius tokiosgriûties padarinius; kartu yra siûlomaefektyvinti tiek superkompiuteriø, tiek to-kiø centrø darbà.


I.Niutono amþininkas E.Halis numa-të aukðtesniøjø eiliø vaivorykðèiø egzis-tavimo galimybes. Pavyzdþiui, treèiosioseilës vaivorykðtë (ðviesos spindulys at-sispindi vandens laðo viduje 3 kartus) tu-rëtø bûti matoma kaip 85o skersmens ra-tas aplink Saulæ. Taèiau treèiosios eilësvaivorykðtës ðviesumas yra per menkas,kad jà galima bûtø áþiûrëti akinanèiojeSaulës ðviesoje. Per visà vaivorykðèiøstebëjimo istorijà tai pavyko tik keletuilaimingøjø, taèiau kartais pagrástai abe-jojama, ar tai nebuvo lakios jø vaizduo-tës vaisius. Iðradus lazerinius ðviesos ðal-tinius, ne tik treèiosios, taèiau ir kur kasaukðtesniø eiliø vaivorykðtës (net iki 200-osios!) gali bûti nesunkiai matomos mo-nochromatinëje (vienspalvëje) lazerioðviesoje.

Vaivorykðtë gali atsirasti ir Mënulioðviesoje. Taèiau Mënulio vaivorykðtë yralabai retas reiðkinys, kadangi kamuoli-niø lietaus debesø susidarymà sàlygo-jantys oro masiø konvekcijos reiðkiniaivyrauja dienos metu, o naktá rimsta. An-tra vertus, Mënulio ðviesa yra beveik mi-

Visosvaivorykðtës

spalvoslijonà kartø silpnesnë nei Saulës, taigi irtà retà Mënulio vaivorykðtæ visai nesun-ku praþiopsoti. Kas kita yra dirbtinës vai-vorykðtës, susidaranèios fontanuose arvandens èiurkðlëse. Tinkamai pasirinkusmatymo kryptá ir kampà, jas galima išvys-ti bet kurià saulëtà dienà.

Vaivorykðtë ir ðviesos bangosNors geometrinë Dekarto vaivorykð-

tës teorija buvo labai patogi ir paprastaipaaiðkino fizikinius vaivorykðtës susida-rymo principus, taèiau ji turëjo keletà es-miniø trûkumø: liko nepaaiðkinta, kaip at-siranda svarbi vaivorykðtës detalë – vadi-namieji papildomi vaivorykðtës lankai(angl. supernumerary bows), koks yra vai-vorykðtës spalvø intensyvumas ir dël kovaivorykðtë kiekvienà kartà atrodo vis ki-tokia. Geometrinë optika á ðiuos klausi-mus atsakyti nepajëgë.

Ðias problemas pirmoje XIX a. pusë-je ëmësi spræsti anglø matematikas se-ras G.Airy, kuris, bûdamas dar ir karalið-kuoju astronomu, ásiamþino istorijoje kaipþmogus, ávedæs nuliná Grinvièo dienovi-diná. Seras G.Airy paþvelgë á vaivorykðtækitaip. Remdamasis olandø fiziko C.Hiui-genso jau XVII a. suformuluotu principuapie ðviesos bangø ðaltinius ir frontus, Ai-ry apraðë vaivorykðtæ ne kaip ðviesosspindulius, bet kaip ðviesos bangas, ku-rias iðkraipo vandens laðai. Airy vaivorykð-tës teorija buvo labai moderni, ji áskaitëbangines ðviesos savybes – interferenci-jà ir difrakcijà. Banginë vaivorykðtës te-orija buvo milþiniðkas þingsnis á prieká – jiteisingai paaiðkino visas stebimas vaivo-rykðtës detales, taip pat ir jø kaità priklau-somai nuo lietaus laðø dydþio. TæsdamasAiry darbus, XIX a. pabaigoje W.Pertne-ris suformulavo áþymøjá „vaivorykðtës in-tegralà“, kuris leido tiksliai ávertinti vaivo-rykðtës spalvø intensyvumà. Airy teorijosðviesoje netruko paaiðkëti, kad pati kom-paktiðkiausia vaivorykðtë, kurios lankoplotis, t.y. regimasis kampinis atstumastarp raudonojo ir violetinio kraðtø tëra 1,8o,matoma kai vandens laðø dydis yra 0,5-1 mm. Ið esmës tokiai vaivorykðtei idea-liai tiko geometrinis Dekarto aprašymas.

Papildomø vaivorykðtës lankø atsira-dimo prieþastá jau 1803 m. teisingai ávar-

4 pav. Papildomi vaivorykðtës lankai

dijo T.Youngas, paaiðkindamas, kad jiesusidaro dël ðviesos bangø interferenci-jos reiðkinio. Nors ðie lankai vadinami pa-pildomais vaivorykðtës lankais, ið esmësjie yra neatsiejama pagrindinës vaivo-rykðtës dalis (4 pav.). Dvi gretimos ðvie-sos bangos vandens laðe nusklinda ðiektiek skirtingà atstumà, todël matome ban-gø „muðimus“: jei iðëjusiø ið vandens la-ðo ðviesos bangø fazës sutaps, matysi-me ðviesos paryðkëjimà, o jei bus prie-ðingos – bangos viena kità uþgesins. To-kie bangø „muðimai“ optikoje vadinamiðviesos bangø interferencija, dël to pa-pildomi vaivorykðtës lankai kartais dar va-dinami interferenciniais lankais. Šie lan-kai yra ne kas kita, kaip tam tikra krypti-mi susidarantys interferenciniai maksimu-mai, o regimasis kampinis atstumas tarpjø yra atvirkðèiai proporcingas vandenslaðo dydþiui. Tai reikðtø, kad kuo didesniyra lietaus laðai, tuo glaudesni yra inter-ferenciniai maksimumai ir tuo arèiau pa-grindinës vaivorykðtës lanko jie matomi.Jei lietaus laðø dydis virðija 0,5 mm, in-terferenciniai maksimumai ima klotis antvioletinës pagrindinio vaivorykðtës lankodalies. Paprastai lietaus stulpe esantysrealûs vandens laðai daþniausiai bûnagana ávairaus dydþio, tad visai logiðkamanyti, jog skirtingo dydþio vandens la-ðø formuojami interferenciniai maksimu-mai turëtø susilieti á vientisà silpnà ðvytë-jimà, o papildomi vaivorykðtës lankai var-gu ar ið viso galëtø bûti matomi. Taèiautaip nëra; ryðkûs papildomi vaivorykðtëslankai matomi labai daþnai, nors varguar galima tikëtis, kad visi lietaus laðai bû-tø vienodo dydþio. Ðá paradoksalø gal-

Atkelta ið 21 p.

Auto

riaus

nuo

trauk

os


vosûká tik visai neseniai iðnarpliojo A.Frei-zeris. Jis apskaièiavo, kad, esant polidis-persiniam vandens laðø dydþio pasiskirs-tymui, papildomus vaivorykðtës lankusformuoja tik tie vandens laðai, kuriø dy-dis patenka á siaurà 0,2–0,3 mm interva-là. Freizeris parodë, kad bûtent tokio dy-dþio vandens laðuose atsirandanèiø in-terferenciniø juostø padëtis beveik nepri-klauso nuo vandens laðo dydþio. Beje,papildomi vaivorykðtës lankai aiðkiausiaimatomi ties vaivorykðtës virðûne ir visið-kai iðnyksta vaivorykðtës apaèioje. Ðá faktàgalima paaiðkinti atsiþvelgus á vandenslaðø formà. Paprastai ásivaizduojama, kadvandens laðai yra idealiai apvalûs, t.y. sfe-

roidai. Taèiau realy-bëje, krisdami þe-myn, vandens laðaidël sunkio ir oro pa-siprieðinimo jëgø sà-veikos susiploja ver-tikaliai – ið sferoidøvirsta elipsoidais. Tikpaèiø maþiausiø van-dens laðø, kuriø sker-smuo maþesnis nei0,2 mm, forma iðlie-ka nepakitusi. Kuo di-desnis bus vandens

rykðtës juostos klojasi ryðkûs ir tankûs pa-pildomi vaivorykðtës lankai. Kai lietaus la-ðø skersmuo sumaþëja iki 0,5 mm, rau-donasis vaivorykðtës kraðtas iðblunka, otamsiai raudona spalva iš viso pradings-ta. 0,2–0,3 mm dydþio lietaus laðø kuria-mos vaivorykðtës spalvø gamoje raudo-nos spalvos ið viso nebematyti, iðorinisjos kraðtas tampa oranþinis, nors visoskitos spektro spalvos tebëra gerai mato-mos. Papildomi vaivorykðtës lankai ðiuoatveju labai ryðkûs ir kontrastingi, juos ski-ria gerai áþiûrimos tamsios juostos. Lie-taus laðø dydþiui sumaþëjus iki 0,1 mm,vaivorykðtës lankas pastebimai iðplinta,o jo spalvos ima blykðti. Taip atsitinka dëlðviesos difrakcijos reiðkinio: maþi van-dens laðai papildomai iðkreipia ðviesosbangø frontus, dël to atskiros vaivorykð-tës spalvos ima persikloti. Tokià vaivorykð-tæ galima stebëti dulksnoje. Rûko laðeliøskersmuo yra dar maþesnis (<0,05 mm= 50 mm), ðviesos difrakcija pasireiðkiadar stipriau, tad rûko vaivorykðtë yra platiir balta (bespalvë), þr. 5 pav., nors retkar-èiais dar galima áþvelgti vos rausvà virðu-tinæ ir melsvà aptinæ lanko dalis. Blyðkirûko vaivorykðtë vadinama rûko juosta(angl. fogbow). Kuo maþesnis rûko laðe-liø skersmuo, tuo platesnë ir blyðkesnërûko juosta. Pavyzdþiui, jei rûko laðeliøskersmuo yra 10 mm, tai rûko juostos plo-tis siekia beveik 7o, t.y. daugiau nei 3 kar-tus platesnis uþ spalvingàjà vaivorykðtës

5 pav. Rûko juosta

6 pav. Saulëlydþio vaivorykðtë

laðas, tuo smarkiau jis krisdamas susi-plos. Pavyzdþiui, labai dideli, keleto mili-metrø skersmens vandens laðai krisda-mi susiploja dvigubai. Tokiu bûdu vaivo-rykðtës lanko virðutinæ dalá formuoja san-tykinai maþesni vandens laðai, o apatinædalá – didesni.

Vaivorykðtës iðvaizda smarkiai priklau-so nuo lietaus laðø dydþio. Paèios ryð-kiausios vaivorykðtës, kaip ir galima tikë-tis, bûna esant dideliems vandens la-ðams, kuriø skersmuo didesnis nei 1 mm.Tokiu atveju virðutinis vaivorykðtës lankokraðtas yra tamsiai raudonas, o ypaè ge-rai matomos ðiaip jau danguje retos þaliair violetinë spalvos. Ant violetinës vaivo-


juostà. Na, o debesyse vandens laðeliøskersmuo yra toks maþas, kad jokia vai-vorykðtë juose susidaryti negali. Retais at-vejais debesyse gali bûti matomi vadina-mieji debesø kontrasto lankai (angl. cloudcontrast bows) – blyðkios rûko vaivorykð-tës atitikmuo.

Vaivorykðtës spalvos ir ðviesossklaida

Daþnai þavimasi vaivorykðtës spalvøsodrumu ir grynumu, taèiau, remiantismoksliniu spalvø apibrëþimu, vargu ar vai-vorykðtës spalvas galima bûtø pavadintigrynosiomis. Ið tiesø kiekviename vaivo-rykðtës taðke matome tam tikrà spalvø mi-ðiná, kurá sudaro tiek paèios vaivorykðtësspalvos, tiek ir pakeliui iðsklaidyta bei at-spindëta Saulës ðviesa. Be kita ko, Sau-lës spinduliø pluoðtas nëra visiðkai lygia-gretus dël Saulës disko kampinio mat-mens, kas irgi savo ruoþtu sàlygoja pa-pildomà spalvø susimaiðymà. Spalvosgrynumà galima apibrëþti kaip jos mo-nochromatiðkumà, t.y. grynàsias spalvassudaro tik labai siauras ðviesos daþniø(ar bangos ilgiø) spektras. Þmogaus akisgeba puikiai skirti grynàsias spalvas – águ-dusi akis gali nesunkiai pastebëti net ke-leto nanometrø bangos ilgio grynøjø spal-vø, kurias spinduliuoja lazeriniai ðviesosðaltiniai, pokyèius. Taèiau gamtoje gryno-sios spalvos neegzistuoja, o pagrindinismûsø ðviesos ir gyvybës ðaltinis – Saulë– spinduliuoja visø bangos ilgiø regimàjàðviesà, kurià mûsø akis mato kaip baltà.Taèiau vaivorykðtës spalvos, nors ir nëragrynosios (monochromatinës) siauràjaprasme, yra vienos gryniausiø, kokias tikgalima pamatyti gamtoje. Spalvos grynu-mu su vaivorykðte gali lygintis tik besilei-dþianti raudona Saulë, esant didelei at-mosferos sklaidai.

Vaivorykðtës spalvø gamà sudaro netik akiai matoma ðviesa. Naudojant prie-taisus, vaivorykðtës lanke galima uþre-gistruoti ir akiai nematomas – ultraviole-tinæ bei infraraudonàjà spalvas. Jø abie-jø intensyvumas yra kur kas maþesnisnei regimojo spektro spalvø, taèiau toprieþastys yra labai skirtingos. Infrarau-donoji ðviesa yra stipriai slopinama van-denyje dël sugerties, tuo tarpu ultravio-letinæ ðviesà smarkiai sklaido atmosfe-ra, nors vanduo ðioje spektro srityje kaiptik yra skaidriausias.

Paþvelgus atidþiau, galima pastebëti,kad net ir paties spalvingiausio vaivorykð-tës lanko ryðkumas nëra vienodas. Apa-tinë (esanti prie horizonto) vaivorykðtëslanko dalis paprastai yra kur kas ryðkes-në nei virðutinë. Ðis efektas yra tuo þen-klesnis, kuo þemiau yra Saulë, t.y. kuodidesnë vaivorykðtës lanko dalis pakilusi

virð horizonto. Nevienodà vaivorykðtëslanko ryðkumà sàlygoja dvi prieþastys. Vi-sø pirma dël vandens laðo susiplojimoapatinæ vaivorykðtës lanko dalá formuojasantykinai didesni, o virðutinæ – maþesnivandens laðai. Yra nustatytas ádomus fak-tas: jei vandens laðai bûtø iðtásæ vertika-liai (kaip kad kabantys laðai, prieð pat ati-trûkdami nuo pavirðiaus), virðutinë vaivo-rykðtës lanko dalis bûtø kur kas ryðkes-në nei apatinë. Antra, regimasis vaivorykð-tës ryðkumas smarkiai priklauso nuo fo-ninio dangaus apðviestumo. Kuo tamses-nis dangaus fonas, tuo ryðkesnës ir kon-trastingesnës mums atrodys vaivorykðtësspalvos. Lietaus debesys paprastai yratamsiausi ties horizontu, tad minëtos vai-vorykðtës lanko ryðkumo variacijos la-biausiai pasireiðkia tolimo lietaus vaivo-rykðtëse. Ádomu ir tai, kad labai stiprûselektriniai laukai, kuriø stipris formuojan-tis audros debesims gali siekti net iki 40kV/m, bei akustinës griaustinio bangossàlygoja trumpalaikes vaivorykðtës lankospalvø ryðkumo variacijas, kurias sukeliavandens laðø ásielektrinimas ir smûginësgarso bangos.

Dël daugkartinës ðviesos sklaidosapatinë vaivorykðtës lanko dalis yra netik daug ryðkesnë, bet ir raudonesnë. Kaipþinia, mëlyna ir violetinë spalvos yra stip-riai sklaidomos atmosferoje (dël to dan-gus yra mëlynas). Kuo didesnis bus at-stumas, kurá Saulës ðviesa turës nukeliautiiki lietaus laðo ir gráþti iki stebëtojo, tuomaþiau violetinës ir mëlynos spalvos pa-sieks stebëtojo aká. Saulei esant prie pathorizonto, jos ðviesai reikia prasiskverbtipro storà atmosferos stulpà, dël to nu-rausta tiek pati Saulë, tiek ir vaivorykðtë(6 pav.). Kai ðviesos sklaida atmosferojeyra labai stipri (pvz., dël dulkiø ar oro tar-ðos), vaivorykðtëje jokiø kitø spalvø, ið-skyrus raudonà, nebelieka.

Á vaivorykðtës spalvø, jø ðviesumo,grynumo ir kontrasto variacijas dëmesysatkreiptas palyginti neseniai. Iki tol vaivo-rykðtë buvo nagrinëjama kaip reiðkinys,susidarantis kaþkur uþ Þemës atmosfe-ros ribø ar vakuume. Taèiau akivaizdu,kad vandens laðø aerodinaminës savy-bës, lietaus stulpo optinis tankis, atmo-sferos skaidrumas, apðvietimo sàlygos le-mia, kad vaivorykðtë kiekvienà kartà at-rodo vis kitaip – ji nuolat keièiasi ir alsuo-ja, nesiliaudama þavëti visus, kam tik pa-vyksta jà pamatyti. Iki ðiol tebelikæ ir daugmokslinio þavesio: modernûs vaivorykð-tës skaitmeninio modeliavimo iððûkiai sie-jami su realios vaivorykðtës susidarymuesant natûralioms gamtinëms sàlygoms,áskaitant visus minëtus efektus.

Ðiuolaikinis optiniø atmosferos reiðki-niø modeliavimas daþnai remiasi mate-matiðkai kur kas sudëtingesne Mie ðvie-

sos sklaidos teorija, kuri dël savo univer-salumo, kaip sakoma, tinka visiems gy-venimo atvejams. Matematinius ðios te-orijos pagrindus 1908 m. padëjo vokie-èiø fizikas G.Mie, taèiau, kaip daþnai nu-tinka moksle, jo teorija iðkart nesulaukëdidelio pripaþinimo. Galbût tai ávyko dëlto, kad Mie sklaidos teorija iš pradþiø bu-vo sukurta labai specifiniam uþdaviniuispræsti – norint paaiðkinti elektromagne-tiniø bangø sklaidà koloidiniuose tirpaluo-se. Ði teorija nebuvo matematiðkai grakðti,veikiau griozdiðka ir sudëtinga, o skaièia-vimai reikalavo daug laiko. Sukûrus kom-piuterius, susidomëjimas Mie sklaidos te-orija atgimë. Pamaþu ði teorija tapo ga-lingu instrumentu modeliuojant ir tyrinë-jant visus optinius atmosferos reiškinius,taip pat ir vaivorykðtæ. Mie sklaidos teori-jos poþiûriu maþiausio ðviesos atlenkimokampai suprantami kaip efektyviausiosðviesos sklaidos kampai, kurie priklausotiek nuo ðviesos bangos ilgio, tiek ir nuovandens laðø optiniø bei fiziniø savybiø.Galima sakyti, kad Mie sklaidos teorija ga-lutinai sudëliojo visus taðkus, o kalbantapie vaivorykðtæ, derëtø sakyti – visas spal-vas á savo vietas. Nors Airy ir Mie vaivo-rykðtës teorijø rezultatai plaèiàja prasmeyra beveik identiðki, taèiau Mie sklaidosteorijos privalumas yra tas, kad ji leidþiatiksliai atkurti bei modeliuoti ir aplinkos, ku-rioje vaivorykðtë susidaro, sàlygas.

Mokslinë informacija, kurià suteikiavaivorykðtës stebëjimai paèiomis ávairiau-siomis sàlygomis, aktuali ir ðiandien. Aið-ku, èia jau nekalbame apie vaivorykðtes,susidaranèias Saulës ðviesoje. Vaivorykð-tei sukurti yra naudojami lazeriniai siaurospektro (vieno bangos ilgio ar, kitaip ta-riant, monochromatiniai) ðviesos ðaltiniai.„Vienspalviø“ lazeriniø vaivorykðèiø ste-bëjimai leidþia dideliu tikslumu nustatytilietaus laðø dydá bei jo pasiskirstymà, la-ðø kritimo greitá, formà bei jos iðkraipy-mus, lûþio rodiklá ir temperatûrà. Visi ðieparametrai yra svarbûs modeliuojant me-teorologinius reiðkinius. Vadinamoji vai-vorykðtës termometrija ir refraktometrijataikoma ávairiø skysèiø ir dujø kondensa-cijos procesams charakterizuoti, skysèiøpavirðiaus átempimams bei skysèiø miði-niams identifikuoti nuotoliniu bûdu. Ádo-mu pastebëti, kad vaivorykðtës teorijoskûrimas iki ðiol nëra baigtas. Matemati-kai visai neseniai sukûrë kompleksiniøkampiniø momentø teorijà ir paþvelgë ávaivorykðtæ ðviesos kvantø – fotonø lyg-meniu. Vaivorykðtës modeliai, kurie ma-tematiðkai remiasi sudëtinga kampiniømomentø teorija, plaèiai taikomi atomo,branduolio ir elementariøjø daleliø fiziko-je, tiriant elektringøjø daleliø pluoðtø skli-dimo ir sklaidos ypatumus.



Po Jauèio þenkluN u m i z m a t i k a i r h e r a l d i k a

Pabaiga. Pradþia Nr.1

Vidas ÞIGASDizaineris

Ispanijos valstybë (nuo 1975) 1994 m.nukalë 10 000 pesetø vertës sidabrinæmonetà (925/1000), reverse vaizduojan-èià koridos scenà. 73 mm skersmens mo-netos lauke pavaizduotas koridos metutoreodoro erzinamas puikus jautis, kurispagal tradicijà turi bûti nukautas. 30 000ðiø „Natûra ir kultûra“ serijos monetø nu-kalë Madrido monetø kalykla. Monetosmasë – 167,75 gramo. Kompozicijai pa-naudota ispanø dailininko F.Gojos (1746–1828) pieðinys (15 pav.).

Jauèiø ir stumb-rø Lietuvos Res-publikos numiz-matikoje nëra.Ðiø gyvûnø vaiz-dø galima rastimûsø kaimynøLenkijos, Baltaru-sijos, Rusijos, Uk-rainos monetose.

Jauèio, kaip Ry-tø kalendorius metøsimbolio, pieðiniø pa-sitaiko Afrikos, Liberijos, Somalio ir Ugan-dos valstybiø monetose. Na, o Azijos vals-tybës Kinija, Mongolija, Honkongas, Ma-kau, Singapûras ir Butanas yra regulia-rios ir tradicinës Rytø kalendoriaus varto-tojos ir numizmatikos su metø simboliaisleidëjos.

* * *Biblijoje minimi altoriai, kuriø kampus

puoðë metalu inkrustuoti ragai. Ðiuos ra-gus religinio ritualo metu derëjo ðlakstytiaukojamø gyvûnø krauju. Nusikaltæ þmo-nës galëjo iðsigelbëti nuo persekiotojø,jei sugebëdavo ásigauti á ðventyklà ir ran-ka paliesti altoriø ragus.

Biblijos legendose minima, kai supy-kæs Jahvë ragus nuplëð nuo altoriø ir nu-mes juos ant þemës, baisus dievo pyktiskris ant Izraelio uþ ðios ðalies þmoniø pa-darytus nusikaltimus.

Biblijoje apraðoma scena, kai prana-ðas Mozë nulipa nuo Sinajaus kalno pa-sipuoðæs ragais. Rytø kultûrø ekspertasA.Jirku tai aiðkina taip: „Palestinoje bu-vo þinomos veido kaukës, pagamintosið galvijø kaukolës kaulø. Apie tai raðo-ma lotyniðkame Biblijos (Vulgatë) verti-

me“. Renesanso dailininko Mikelandþe-lo (1475–1564) ið marmuro iðkalta Mo-zës skulptûra vaizduoja pranaðà su trum-pais verðiuko ragais.

Ragas simbolizuoja „Viešpaties tvir-tovæ“ (Lukas, I:69). Dievas „sukûrë iðsi-gelbëjimo ragà Dovydo namuose atþa-los savo“.

Religiniame mene velnias yra vaizduo-jamas su ávairaus dydþio ragais. Paga-minti ið rago indai religinio kulto ceremo-nialuose taip pat yra plaèiai naudojami.Ðventieji Hubertas, Osvaldas ir Eustachi-jus kaip indus naudojo sumedþiotø þvë-riø ragus. Ðv.Kornelijaus vardas yra kilæsið rago (lot. Cornu – ragas).

Lietuvoje Tauragës miesto pavadini-mas taip pat kilæs ið tauro rago pavadini-mo. Ðis vietovardis þinomas nuo XIII–XIVamþiaus. Kryþiuoèiø kronikos, apraðyda-mos ordino þygius á Þemaitijà, mini ir Tau-ragæ. Dabartinës Tauragës vietoje tuometoðë dideli miðkai. Kai kurie vokieèiai Tau-ragæ vadino Tauroggen (vok. Tau – rasa,Roggen – rugiai). „Taèiau ðis paaiðkini-mas neturi jokio pagrindo, netgi paèiø vo-kieèiø ðaltiniuose, nes nëra jokiø duome-nø, kad Tauragæ bûtø ákûræ vokieèiai arkiti svetimðaliai“, – raðë Br.Kviklys „MûsøLietuva“IV tome 1968 metais.

Egzistuoja nuomonë, kad dabartinësTauragës vietoje buvusi dirbtuvëlë, kur ap-dirbdavæ ragus. Ið jø gamindavæ taures,parakines, medþioklës trimitus. Ið èia ra-dosi Tauraginë, vëliau sutrumpëjusi á Tau-ragæ. 1969 m. buvo sukurtas Tauragësmiesto herbas. Miesto teisës Tauragei bu-vo suteiktos 1932 metais. 1997 m. profe-sorius grafikas J.Galkus Tauragës herbàatkûrë naujai. „Raudoname lauke sidab-rinis tauro (medþioklës) ragas“ – skelbiaherbo apraðymas.Lietuvos Respub-likos Prezidentasherbà patvirtino1997 m. kovo 3 d.(16 pav.).

Jauèiø ir karviøsimbolika pasitai-ko ir valstybiniøþenklø heraldikoje.Èia ðie gyvûnai at-spindi kraðto verty-bines sistemas. Ðiuo atveju jautis, skirtin-gai nei senovës Egipte, nesimbolizuoja val-dþios. Tai greièiau þemdirbystës ir gyvuli-ninkystës þenklas. Jauèius ir karves vals-tybinëje heraldikoje vaizduoja valstybës,

nepasiþyminèios aukðtu pragyvenimo ly-giu ar moderniomis technologijomis. Taiagrariniø valstybiø simboliai.

Andoros herbe yra pavaizduotos dviraudonkailës karvës ketvirèiuoto valsty-bës herbo geltonos spalvos apatiniamedeðiniajame lauke. Ant kaklø jos turi poplatø baltà antkaklá, po kuriuo kabo pobaltà varpelá. Karvës pavaizduotos visuûgiu, profiliu pasuktos á herbo vidurá.

Botsvanos auksinës spalvos herbinioskydo apatinëje dalyje yra pavaizduotarudakailio jauèio galva su baltais Mënu-lio pjautuvo formos ragais ir nuleistomisausimis.

Indonezijos herbe ant erelio krûtinësvaizduojamas ketvirèiuotas heraldinis sky-das. Garbingiausioje vietoje – virðutiniamekar ia jamer a u d o n o sspalvos lau-ke – pavaiz-duota raguo-ta juodakailiojauèio galva.Jo akys þiûritiesiai á þiûro-và (17 pav.).

Nepa loKaralystëspeizaþiniame herbe vaizduojama baltakarvë. Ji stovi profiliu ir yra pasukta á her-bo viduryje pavaizduotà ið kalnø tekantá

upelá. Ðioje karalystëje, kaip ir Indijoje, kar-vë yra ðventas gyvulys.

Nigerio simboliais perkrauto þaliosspalvos herbinio skydo apatinëje dalyjevaizduojama jauèio galva. Ji yra geltonosspalvos. Virð galvos sukomponuotos dartrys heraldinës kompozicijos (18 pav.).

* * *Laukiniø taurø, stumbrø, naminiø jau-

èiø, buivolø ir verðiø heraldiniø figûrø aps-tu Lietuvos miestø ir Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës bajorø herbyne. Ðie gy-vûnai herbuose vaizduojami visu ûgiu ar

15 pav.

16 pav.

18 pav.

17 pav.


tik viena galva, kuri simbolizuoja bûdin-gas kraðto tradicijas ir miestø ar giminësistorines iðtakas.

Kaunas Magdeburgo teisæ gavo 1408m. ið Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio (to-liau LDK) Vytauto rankø, taèiau privilegi-jos originalas neiðliko. Ið iðlikusiø KaunoXV–XVIII a. antspaudø galima spræsti, kadKauno heraldinë figûra Tauras – garbin-giausias Lietuvosgiriø þvëris. 1969m. Kauno herbà –Taurà rekonstravodailininkas V.Ba-nys. 1993 m. dai-lininkas R.Mikne-vièius herbà atkû-rë dar kartà. „Rau-doname lauke si-dabrinis tauras supakelta priekinedeðine koja, jam tarp ragø auksinis loty-niðkas kryþius“. Toks ðiuolaikinis herbo ap-raðymas. Atkurtà istoriná Kauno miesto her-bà Lietuvos Respublikos Prezidentas pa-tvirtino 1993 m. birþelio 30 d. (19 pav.).

1564–1566 m. þemës reformos metubuvo ákurtas Trakø vaivadijai priklausan-tis Kauno pavietas. Dabartine kalba –Kauno apskritis. „Kadangi dvi valstybësinstitucijos – miestas ir apskritis – negalinaudoti to paties herbo, á apskrities her-bà ádëta tik tauro galva su lotyniðku kry-þiumi tarp ragø“, – raðo E.Rimða savo kny-gos „Lietuvos heraldika“ antrajame tome(2004). Apskrities herbe tauro ragø ir kry-þiaus pieðinys yra pakeistas. „Raudona-me lauke sidabrinë tauro galva su auksi-niu kryþiumi tarp ragø. Mëlyname bordiû-re 10 dvigubø auksiniø kryþiø. Vëliava her-bo spalvø, laisvieji kraðtai apvesti siaurasidabrine juostele. Ploèio ir ilgio santykis– 5:6”, – teigiama herbo apraðyme.

Priminsime, kad 1994 m. liepos 19 d.mûsø respublikos teritorija buvo suskirs-tyta á 10 apskrièiø. Auksiniai dvigubi kry-

þiai simbolizuojaLietuvos apskritis irjø skaièiø. Jie yraprivalomi visiemsLietuvos apskrièiøherbams.

Kauno apskri-ties herbo autorius– dailininkas R.Rim-kûnas (2003). Ðáherbà Lietuvos Res-

publikos Prezidentas patvirtino 2003 m.liepos 16 d. (19A pav.).

Perloja laisvojo miesto teises ir herbà„senoviná Taurà su kryþiumi tarp ragø“ ga-vo 1792 m. ið LDK ir Lenkijos karaliausStanislovo Augusto. Profesorius grafikasJ.Galkus Perlojos herbà atkûrë 1993 me-tais. „Sidabriniame lauke rudas stumb-

ras su pakelta deðine koja ir lotyniðku kry-þiumi tarp ragø. Kryþius, stumbro ginklaiauksiniai, skydo papëdë þalia“, – skelbiaPerlojos herbo apraðymas. Lietuvos Res-publikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezi-diumas Perlojos herbà patvirtino 1993 m.sausio 28 d. (20 pav.).

Tauragnø miestelis, ásikûræs Aukðtaiti-joje prie Tauragno ir Labës eþerø, pirmàkartà yra paminëtas 1387 metais. Tuome-tis Lietuvos Didysis kunigaikðtis Jogailanaujai ásteigtai Vilniaus vyskupijai, be kitøvaldø, uþraðë ir Tauragnø valsèiø. Mieste-lio pavadinimas kildinamas nuo giliausioLietuvos Tauragno eþero pavadinimo ir ne-toli nuo eþero esanèio Taurapilio piliakal-nio. Ið pradþiø priepilio gyvenvietë vadi-nosi Tauraginais. Dail. Vida Navikienë Tau-ragnø herbà ir vëliavà sukûrë 2001 metais– „sidabriniame lauke ant þalios skydo pa-pëdës (piliakalnio) juodas jautis su raudo-nais ragais. Vëliava raudona su herbu vi-duryje, kutai sidabriniai. Ploèio ir ilgio san-tykis – 5:6“. Tauragnø vëliavà ir herbà Lie-tuvos Respublikos Prezidentas patvirtino2001 m. geguþës 21 d. (21 pav.).

Pasvalys miesto teises gavo tik 1950m., nors jo istorija ir vardas raðytiniuoseðaltiniuose minimas nuo XIII amþiaus pa-baigos. Jauèio galva herbe simbolizuojaPasvalio ákûrëjà A.Taborà, nors kai kurie

tyrinëtojai tvirti-na, kad herbevaizduojama asi-lo galva. Apyniai– senas kraðtoaludarystës sim-bolis. „Raudona-me lauke juodajauèio galva suauksine grandi-ne ðnervëse ir to-kios pat spalvos

apyniø virkðèia, apsivyniojusi apie jauèioragus“. Tai – atkurto herbo apraðymas.Herbo autorius – dailininkas P.Repðys(1970, 1997). Pasvalio miesto herbà Lie-tuvos Respublikos Prezidentas patvirtino1997 m. kovo 17 d. (22 pav.).

Minëtinas ir jauno Lietuvos miestelioGrigiðkiø herbas. Kaip raðo enciklopedis-tas B.Kviklys savo knygos „Mûsø Lietuva“pirmajame tome (1964) „... kaþkada su-lenkëjæs rusas Grigas Kurecas nusipirkæsten gabalà þemës ir pasistatæs popieriausfabrikà. Nuo to laiko vietovë imta vadintiGrigiðkëmis. Grigiðkiø popieriaus ir karto-no fabrikas veikë ir lenkø okupacijos lai-kais. Paþymëtina, kad lenkai ten atgaben-davo konfiskuotas lietuviðkas knygas beilaikraðèius ir perdirbdavo á popieriø. Tenbuvo sunaikinta gana daug lituanistinësmedþiagos“. Nuo 1958 m. Grigiðkës tapoTrakø rajono miesto tipo gyvenviete. Gri-giðkiø herbo pagrindu tapo istorinis po-

19 pav.

19 A pav.

20 pav.

21 pav. 22 pav.pieriaus vandenþenklio pieðinys, þinomasnuo XV a. pradþios. Priminsiu, kad ant po-pieriaus, þymëto vandenþenkliu su taurogalva, yra parašyti keli Pirmojo LietuvosStatuto Zamoiskiø nuoraðo lapai. Jie da-tuojami 1525–1529 metais. „Sidabriniamelauke mëlynas stulpas, kuriame vaizduo-jamas sidabrinis vandenþenklis: tauro gal-va ir kryþius, apie kurá apsivijæs þaltys sunedidele karûna“, – skelbia herbo apraðy-mas. Grigiðkiø herbo autorius – K.Juodi-kaitis (1996). Naujàjá Grigiðkiø herbà Lie-tuvos Respublikos Prezidentas patvirtino1996 m. gruodþio 10 d. (23 pav.).

Jauèio simbo-liai, kaip sudëti-nës herbø deta-lës, yra keliø Lie-tuvos miestø her-bø grafikoje.

Rokiðkio her-be juodas buivo-las – Tyzenhauzøgiminës simbolis.KetvirèiuotameÐiauliø miesto her-

be pavaizduotas raudonos spalvos verðisyra Poniatovskiø giminës simbolis. Sudë-tingos kompozicijos Ukmergës herbe (iki1916 m. Vilkmergës) raudonas verðis – as-meninis LDK ir Lenkijos karaliaus Stanis-lovo Augusto ar Poniatovskiø giminës he-raldinis simbolis.

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësbajorø herbyne yra ne vienas giminës her-bas su heraldine jauèio figûra.

Herbo MOGYLA (Mohyla) baltamelauke nupieðta juodos spalvos buivologalva su snukyje ávertu þiedu, kurio vidu-ryje – du kalavijai smaigaliais þemyn. Virðragø – ðeðiakampë þvaigþdë. Galvos kai-rëje pusëje pavaizduotas juodas mënu-lio pjautuvas, deðinëje – kartais vaizduo-jama Saulë. Á mûsø kraðtus ðis giminësherbas pakliuvo ið Moldavijos teritorijos,kur priklausë ðios ðalies valdovams. Mol-davijà okupavus turkams, herbe atsiradoMënulio pjautuvas, kuris simbolizavo oku-puotø þemiø priklausomybæ nuo Turkijos.

Herbo POMIAN (Pomian) mëlynamelauke vaizduojama juodos spalvos stumb-ro galva, ástriþai nuo virðutinio kairiojo kam-po perverta kalaviju. Antðalmyje vaizduo-jama ðarvuota Vyties ranka, laikanti kala-vijà. Herbas þinomas nuo XIII amþiaus.

Herbo VERÐIS (Ciolek) baltame lau-


23 pav.


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

2

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.2 (604) VASARIS

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-02-11SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

ke pavaizduotas jaunas verðelis, profiliupasuktas á kairæ. Antðalmyje – pusës ver-ðelio figûra, galva taip pat pasukta á kai-ræ. Herbas á mûsø kraðtus atkeliavo ið Ita-lijos 971 metais. Herbas VERÐIS priklau-së LDK ir Lenkijos karaliui Stanislovui Au-gustui Poniatovskiui (mirë 1798).

Herbo VENIAVA arba PERŠTEN (Wie-niava, Perszten) aukso spalvos lauke vaiz-duojama juoda jauèio galva su uþriestaiskaip Mënulio pjautuvas ragais. Jauèioðnervëse ávertas þiedas, nupintas ið vyte-liø. Antðalmyje – pusë karûnuoto liûto su

tiesiu kalaviju deðinëje letenoje. Liûtas pa-suktas á deðinæ. Manoma, kad ðis bajo-riðkas herbas á mûsø kraðtà atkeliavo iðVokietijos ar Vengrijos. Tiksli ðio herbo at-siradimo data nenustatyta.

Veniava heraldinë figûra yra iðkalta antOlivos monetø kalykloje pagaminto vienoðilingo vertës monetos reverso. Tai LDKþemës ûkio iþdininko Jurgio Bialozaro(1662–1663) herbo simbolis. Monetosaverse pavaizduotas LDK ir Lenkijos ka-raliaus Jono Kazimiero (1648–1668) por-tretas-profilis, pasuktas á deðinæ (24 pav.).

Herbo TRIÛBOS (Tràby) raudonosspalvos heraldinio skydo lauke yra pavaiz-duoti trys medþioklës juodos spalvos suaukso apvadais tauro ragai. Ankstyvojo pe-riodo herbuose ragai storgaliais yra pasuktiá kairæ, vëlyvojo periodo – á deðinæ. Ragaismaigaliais lieèiasi heraldinio skydo cen-tre. Tai kunigaikðèiø Astikø ið Lenkijos gau-to Triûbos herbo lietuviðka atmaina. Astikøgiminës atðaka – kunigaikðèiai Radvilosnaudojo mëlynà skydo laukà. Manoma,kad ðis herbas atsirado X a. viduryje.

* * *Astronomijoje þinomas TAURAS (lot.

Taurus) yra dangaus šiaurinio pusrutulioZodiako juostos þvaigþdynas. Šviesiau-sia jo þvaigþdë Aldebaranas nutolusi nuoSaulës per 68 ðviesmeèius. Þvaigþdyneyra akimi matomi du padrikieji þvaigþdþiøspieèiai. Tai Hiados ir Sietynas. Taure yrastiprus radijo ir rentgeno spinduliavimoðaltinis – Krabo ûkas. Tauras Lietuvoje ge-riausiai matomas lapkrièio ir gruodþio më-nesiais. JAUÈIAGANYS (lot. Boates) –dangaus ðiaurinio pusrutulio Zodiakojuostos þvaigþdynas. Ðviesiausia joþvaigþdë Arktûras nutolusi nuo Saulësper 8,69 ðviesmeèio. Lietuvoje Jauèiaga-nys geriausiai matomas pavasario ir va-saros mënesiais.

24 pav.

R.BANSEVIÈIUS Pjezomechanika „sumaniø“medþiagø amþiuje ..................................................... 2

J.SATKÛNAS, P.GEDÞIÛNAS Þemës gelmiøslëniai – poþeminio vandens talpyklos irhidrogeologiniai spàstai ............................................ 4

V.STRAIÞYSSaulës sistemos ir

astronautikosnaujienos.

2008 metai ........ 8

E.BACEVIÈIUS Èarlzo Darvino didþiøjøatradimø burlaivis .................................................... 10

È.KALENDA Ugdæs moksliðkumà, teigæsþmoniðkumà ........................................................... 12

V.VAIVADIENË Pilietiðkumo pamokosAlgimanto Mackaus kûryboje ................................. 14

J.BANIONIS Petras Vileiðis – lietuviðkos„Aritmetikos“ kûrimo pirmeivis ................................ 16

J.ELEKÐIS Gydytojø nerimas ir viltys ..................... 18

P. EDEL Lietuviðki sàsiuviniai .................................. 19

A.DUBIETISVisosvaivorykðtësspalvos ............ 20

R.DICHAVIÈIUS Dailininkai atgimusiai Lietuvai ...... 22

Ar uþteks urano atominëms elektrinëms? .............. 24

V.MILKUS Egzoplanetø medþioklë ......................... 27

R.ERLICKYTË-MARÈIUKAITIENË Mokslo irtechnologijø populiarinimo projektas,,Apie energijà màstyk kitaip” ................................. 28

J.SKOMSKIS Viso gyvenimo turtas ........................ 30

E.BRUNDZAITË-BALTRUS Bernardinø sodas –istorinis þeldynas .................................................... 32

P.S.KRIVICKAS Kuris Stalinas buvo Potsdame? ..... 33

F.IVANAUSKAS,A.JUOZAPAVIÈIUS,

E.GARÐKAVirtualioji

simuliacija iruniversitetai ........ 34

V.ÞIGAS Po Jauèio þenklu ...................................... 41

J.NORKEVIÈIUS Tradicinë dvyliktoji ....................... 44

Pirmajame þurnalo virðelyje:Giedrius Kazimierënas. Ið istoriniø paveikslø ciklo.

Formatas: 2,5 x 3 m

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 2ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.2, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Baigiantis gruodþiui mokslo istorikaidvyliktà kartà susirinko á tradicinæ konfe-rencijà „Mokslo ir technikos raida Lietu-voje“. Juos pasveikino VGTU rektoriusprof. Romualdas Ginevièius, konferenci-jos sumanytojas ir organizatorius doc. Al-gimantas Nakas.

Konferencijoje perskaityta apie ketu-riasdeðimt praneðimø. Prof. Algirdas Aþu-balis, docentai Juozas Banionis, Vytau-tas Pocius, mokytojas ekspertas SigitasSaladþinskas kolegas supaþindino su lie-tuviðkø matematikos vadovëliø, braiþybosdëstymo raidos, Petro Vileiðio darbø tæ-siamø tyrimø rezultatais.

Ne vienas praneðimas buvo skirtasmaþiau nagrinëtai temai. Tai prof. LibertoKlimkos „Þirgininkystës veikalas „Hippi-ka“ (1603 m.) ir jo autorius K.M.Manvy-das“, Liubomiro Viktoro Þeimanto „Telðiø– Kretingos geleþinkelio tiesimas (1930–1932)“, Genovaitës Þukauskienës „Pro-

Julius NORKEVIÈIUS

Tradicinë dvyliktoji

fesorius Ignas Konèius – pirmasis Lietu-vos keliautojas dviraèiu“, mokslo dakta-riø Raimondos Daivos Jankauskienës irOnos Danutës Kimtienës „Pirmieji duo-menys apie chemijà Lietuvoje“ ir „Che-mijos mokymo pradþia“, Egidijaus Bace-vièiaus „Istoriniai þemës elipsoido mata-vimai ir Klaipëda“, doc. Dobilo Kirvelio

„Biofizikos ir neurokibernetikos raida Lie-tuvoje“, dr. Viliaus Kazanavièiaus „Ðiau-liø bulvaro trisdeðimtmetis“ ir kiti.

Panevëþietë Liudvika Knizikevièienëprikëlë ið uþmirðties pasaulinio garso lie-tuvius mokslininkus – tëvà ir sûnø Alek-sandrà ir Valentinà Dogelius, dirbusius se-nosios Rusijos universitetuose. Konferen-cijos dalyvius sudomino ir dr. Eglës Ma-kariûnienës, prof. Kæstuèio Makariûno ap-þvalga „Fizikos istorijos tyrimai ir leidiniaiLietuvoje“, panevëþieèio kraðtotyrininkoVytauto Baliûno „Juozo Balèikonio gim-nazijos (buvusios pijorø kolegijos, bajo-rø realinës mokyklos) mokytojai ir moki-niai sukilimø ir karø verpetuose“. Kaunie-tis Darius Juodis savo skvarbø mokslináþvilgsná nukreipë á Lietuvos mokslininkøpadëtá stalininiu laikotarpiu. Diskusijas irðypsenas sukëlë prof. Juozo AlgimantoKrikðtopaièio pranešimas „Liûdnai links-mi Lietuvos mokslo paradoksai“.

Konferencijos dalyviai buvo supaþin-dinti, kad greitai besidominèius mokslo,technikos raida pasieks ðiai tematikai skir-tas tarptautinis þurnalas, kurio leidimudaugiausia rûpinsis Vilniaus Gediminotechnikos universitetas.

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.2