Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.1

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 1

2006

1

Branduolinis

Klimato

reaktoriuspaèiu laiku

pokyèiai

Albertinoszoologijosstotis

Lietuviøgenomo

kilmë

mineraløkasykloje

...Lyg...Lyg

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1

branduolinis re

IRIS istorija

IRIS (International Reactor Innovativeand Secure) – tai naujo tarptautinio ino-vatyvaus ir saugaus branduolinio reak-toriaus projektas, kuris savo istorijà skai-èiuoja nuo 1999 m. rudens, kai nedidelëbranduoliniø reaktoriø WestinghouseElectric kompanijos (JAV) ir Milano poli-technikos instituto (Italija) specialistø gru-pelë laimëjo Amerikoje paskelbtà konkur-sà dël naujø idëjø projektuojant branduo-linius reaktorius ir didinant jø saugà. Jauburiant naujo branduolinio reaktoriausprojektuotojø ir kûrëjø komandà buvopradëta galvoti, kokiu bûdu galima su-vienyti paþangiausias pasaulio techno-logijas ir idëjas, susietas su saugà ga-rantuojanèiø sistemø kûrimu.

Pamaþu iðplëtotas tarptautinio kon-sorciumo modelis geriausiai tiko ðiø uþ-daviniø sprendimui. Prie ðio projekto da-lyviø prisijungë Masaèûsetso technolo-gijos institutas, Kalifornijos Berklio univer-sitetas (JAV), Didþiosios Britanijos bran-duolinio kuro gamybos kompanija BNFL,Romos ir Pizos universitetai, Milano beiTurino politechnikos institutai (Italija),Zagrebo universitetas (Kroatija), Ispani-jos branduoliniø árengimø gamintojasENSA, projektavimo institutas OKBM išRusijos Federacijos, Tokijo technologijosinstitutas (Japonija).

Ðiuo metu konsorciumà sudaro 21 or-ganizacija ið 10 ðaliø. Lietuvai ðiame kon-sorciume buvo pradëta atstovauti2004 m. pradþioje, kai Lietuvos energe-tikos institutas pasiraðë susitarimà daly-vauti konsorciume ir prisijungti prie nau-jojo reaktoriaus kûrimo.

Branduoliniø rektoriø ir jëgainiø pro-jektavimas turi savo specifikà ir gerokaiskiriasi nuo áprastiniø energetikos objek-tø projektavimo. Jau oficialiai pradedantprojektavimo darbus turi bûti gauti atitin-kami leidimai. Vëliau eina daugelis pro-jekto áteisinimo procedûrø, apimanèiøprojekto saugos pagrindimo analizæ, at-liekamà pagal sudëtingas metodikas, pa-grástas tiek deterministiniais metodais,nagrinëjanèiais visus galimus procesus,vykstanèius reaktoriuje normalaus darbo

ir avarijø metu, tiek ir tikimybiniais meto-dais, ávertinanèiais pavojingø ávykiø gali-mybes. Kitas darbo etapas – visos su-projektuotos árangos kruopðtus testavi-mas, bandymas ir tikrinimas. Taip pat tu-ri bûti ávertintas reaktoriaus atsparumasávairiems pavojingiems iðoriniams ávy-kiams, tokiems kaip þemës drebëjimas,dideli potvyniai, gaisrai, skraidanèiø ob-jektø, teroristø atakos ir kt.

Po ðiø darbø turi bûti pradëtas patslicencijavimo procesas, kuris ið esmës tu-ri bûti atliktas atskirai kiekvienoje ðalyje,kur numatoma statyti reaktoriø. IRIS at-veju licencijavimui buvo pasirinkta JAVbranduolinio reguliavimo komisija, vienagrieþèiausiø pasaulyje. Ðiuo metu yra uþ-baigti reaktoriaus projektavimo pagrindi-niai darbai, atliktas preliminarus saugosávertinimas, pradëtas pagrindiniø elektri-nës árenginiø testavimo procesas ir ruo-ðiamasi artimiausiu laiku pereiti á komer-cinæ projekto fazæ.

IRIS projekto ypatumai

Jau paèiame IRIS pavadinime iðskirtiðio reaktoriaus ypatumai – inovatyvumasir sauga. Projekte ádiegtos naujovës da-ro ðá reaktoriø unikalø tarp kitø tokio tiporeaktoriø. IRIS yra suslëgto vandens ti-po reaktorius su visiðkai integruotu á slë-gio indà pirmu kontûru. Tai reiðkia, kadreaktoriaus aktyvioji zona, cirkuliaciniaisiurbliai, garo generatoriai, valdymo stry-pø kilnojimo mechanizmai, ðilumneðio ið-siplëtimo indas yra slëginio indo viduje.

IRIS – naujas

branduolinis repaèiu laiku

modernus

Akad. Jurgis VILEMAS,prof. habil. dr. Juozas AUGUTIS,

dr. Robertas ALZBUTASLietuvos energetikos institutas

Be to, palyginti su kitais 600 MWe su-slëgto vandens reaktoriais, IRIS slëginisindas ir já gaubiantis sferinis apgaubasyra daug maþesniø matmenø (1 pav.).

Reaktorius turi aštuonis auðinimo siur-blius ir aðtuonis garo generatorius, iðdës-tytus prie vidinës slëgio indo sienos (2pav.). Reaktoriaus auðinimo vanduo cir-kuliuoja slëgio indo viduje, paimdamasið reaktoriaus kuro rinkliø ðiluminæ ener-gijà ir atiduodamas jà garø generatoriui.Cirkuliacija yra palaikoma aðtuoniø au-ðinimo siurbliø. Á garo generatorius pa-

1 pav. IRIS gaubto matmenøpalyginimas su kitais reaktoriais

2 pav. Cirkuliaciniø siurbliø integracija á reaktoriausslëgio indà

duodamas maitinimo vanduo paverèia-mas garais ir tiekiamas á turbinas. Re-aktoriaus korpuse yra iðdëstytos 89 kurorinklës bei valdymo strypai (3 pav.). Re-aktoriuje naudojamas ásodrintas iki 4,95proc. urano oksido branduolinis kurasUO

2. Reaktoriaus elektrinë galia yra 335


�

Cirkuliaciniaisiurbliai

Garogeneratoriai

Aktyvioji zona

3 pav. IRIS reaktoriaus pjûvis


eaktoriusaktoriusMW, taèiau ji gali bûti keièiama pagal uþ-sakovo pageidavimus. Taigi IRIS ðiuometu pagal savo projektiná galingumà pri-skiriamas nedideliems branduoliniamsreaktoriams. Reikia paþymëti, kad IRISprojektuojamas kaip modulinis reakto-rius, t.y. projekte numatoma galimybëstatyti tokius reaktorius poromis arba pokeletà vienoje elektrinëje. Tai, þinoma, su-paprastina, atpigina statybà, nes kai ku-rios sistemos, pvz., auðinimo vandensprivedimas, panaudoto kuro saugyklos,privaþiavimo keliai ir kt., gali bûti ið da-lies bendros.

Kaip jau buvo minëta, IRIS yra ypa-tingai saugus reaktorius. Tai, þinoma, ne-reiðkia, kad ir kiti dabar veikiantys ar pro-jektuojami reaktoriai nëra saugûs. Èia tu-rima galvoje, kad naudojami skirtingi sau-gos garantavimo bûdai. IRIS reaktoriaussauga yra pagrásta trimis moderniais sau-gos elementais: projektuojama sauga(Safety-by-Design), pasyviomis saugossistemomis (veikianèiomis dël natûraliøgamtos jëgø) bei paprastomis ir dël todaug reèiau gendanèiomis aktyviomissaugos sistemomis.

Daugelyje praeities reaktoriø buvostengiamasi sukurti daug ir sudëtingøavariniø saugos sistemø, kurios reaguo-

tø á visas projekte ávardintas hipotetinesavarijas. Kartais jau veikianèiuose reak-toriuose ádiegiamos naujos saugos sis-temos, kaip, pvz., Ignalinos AE, kuriojebuvo sukurta ir dabar jau veikia papildo-ma reaktoriaus stabdymo sistema. IRISkûrëjai vieni pirmøjø suformulavo poþiû-

rá, kad naujos reaktoriaussistemos turi bûti ið kartosuprojektuotos taip, kadpati jø konstrukcija leistøkiek galima sumaþinti ava-rijø tikimybæ ir paðalintidaugelio jø atsiradimoprieþastis. Tai reiðkia, kadjau projektavimo metu bû-tina garantuoti, kad avari-jø atsiradimo prieþasèiøbus iðvengta. Jei uþkirstikelio tam tikro tipo avari-joms projektavimo etapeneámanoma, tuomet siste-mos konstrukcija turi ga-rantuoti, kad ji natûraliai su-maþins avarijos pasekmesar avarijos tikimybæ, ne-naudojant aktyviø saugos

priemoniø, reikalaujanèiø iðoriniø ener-gijos ðaltiniø. Kartu naudojamos negau-sios pagalbinës aktyvios sistemos leidþiadar labiau sumaþinti aktyviosios zonospaþeidimo tikimybæ.

Laikantis ðiø principø buvo pareng-tas integruoto reaktoriaus projektas – áreaktoriaus slëginá indà sumontuotospagrindinës pirmojo kontûro sistemos.Tokia konstrukcija leidþia labai sumaþinti

avarijø tikimybæ, ko neámanoma pasiektiáprastiniuose reaktoriuose, kur auðinimovanduo vamzdynais iðvedamas uþ re-aktoriaus indo ir vël gràþinamas á já siur-bliais. Ði ypatybë leidþia iðvengti avari-jø, kai prarandamas didelis ðilumneðiokiekis, kadangi reaktoriuje nëra didelioskersmens vamzdynø, iðvestø uþ reak-toriaus indo. Reaktorius ir visi jo infra-struktûros elementai yra sferinës formosapgaube (4 pav.).

JAV branduoliniø objektø saugos re-guliavimo komisija (NRC) ávertino aðtuo-nias sunkiausias IV klasës avarijas, ku-rios turi bûti ávertinamos suslëgto van-dens tipo reaktoriuose, ir penkias rim-èiausias avarijas, jau ávykusias tokio ti-po reaktoriuose. Ið visø IV klasës avari-jø tik garo generatoriaus trûkis IRIS turididesnæ rizikà. Visos kitø tipø avarijø ga-limybës yra arba visiðkai paðalintos, ar-ba yra labai sumaþintos jø ávykio tikimy-bës. IRIS palyginimas su kitais reakto-riais, atsiþvelgiant á juose vykusias ava-rijas, pateiktas lentelëje.

4 pav. IRIS apgaubas

IRIS palyginimas su kitais reaktoriais, atsiþvelgiant á juose vykusias avarijas

1979

1981

1985

1991

2002

Three MileIsland

Brunswick

DavisBesse

ShearonHarris

DavisBesse

Slëgio reguliavimo sklendësuþsikirtimas. Ávyko dalinisbranduolinio kuro lydymasis.

Aušinimo sistemos sutriki-mas. Dël ðios avarijos reak-toriaus aktyviosios zonos pa-þaidos tikimybë buvo 9x10-3.

Visiðkai sutrikæs auðinimovandens tiekimas. Dël ðiosavarijos reaktoriaus aktyvio-sios zonos paþaidos tikimybëbuvo 7x10-2.

Saugos sistemos siurblio su-trikimas. Dël ðios avarijos re-aktoriaus aktyviosios zonos pa-þaidos tikimybë buvo 6x10-3.

Slëginio indo sujungimø de-gradacija ir sandarumo prara-dimas. Dël ðios avarijos reak-toriaus aktyviosios zonos paþai-dos tikimybë buvo 6x10-3.

Tokia avarija negalima: IRIS neturislëgio reguliavimo sklendës. Gali-mas tik nedidelio skersmens vamz-dþio trûkis, bet visais atvejais IRISaktyvioji zona iðlieka auðinama.

Tokio tipo avarija IRIS projekte elimi-nuota nustaèius specialias eksploa-tacines procedûras ir prevencinespriemones.

Tokia avarija negalima: IRIS avari-nio auðinimo sistemai vandens á ga-ro generatorius tiekti nereikia, nesjie yra apgaubti vandens IRIS slë-giniame inde.

Tokia avarija negalima: IRIS tokiøsiurbliø neturi; visos IRIS saugossistemos yra pasyvios.

Tokia avarija negalima: IRIS slëgi-nis indas neturi valdymo strypamsnaudojamø ir kitoms sistemomsskirtø slëginio indo sujungimø.

Metai Elektrinë Avarijos poþymiai Palyginimas su IRIS


Slëgiovaldymosistema

Slëginisindas

Apgaubosfera

Nukelta á 22 p.

,,IRIS dienos” akimirka


Vytautas Kaminskas – profesorius, habilituotasdaktaras, Lietuvos mokslø akademijos naryskorespondentas, Lietuvos universitetø rektoriøkonferencijos prezidentas, Vytauto Didþiojo universi-teto rektorius sausio 8 d. paminëjo 60-àjá gimtadiená.

1996 m. gruodþio 12 d. išrinktas Vytauto Didþiojouniversiteto rektoriumi, 2001 m. geguþës 9 d. perrink-tas rektoriumi antrai 5-eriø metø kadencijai.

Moksliniø tyrimø kryptys – sistemø ir procesømodeliavimas, identifikavimas, valdymas ir diagnos-tika. Paskelbë 4 monografijas ir apie 200 mokslostraipsniø, vadovavo 17 apgintø daktaro disertacijø.

Nuo 1991 m. – Lietuvos mokslø akademijosnarys ekspertas, nuo 1998 m. – narys koresponden-tas. Lietuvos universitetø rektoriø konferencijosviceprezidentas (1997 – 2002 m .), nuo 2003 m. –prezidentas. Europos universitetø asociacijos tarybos,Lietuvos mokslo tarybos, Aukðtojo mokslo tarybos,Mokslo, technologijø ir inovacijø plëtros komisijosprie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Valstybiniomokslo ir studijø fondo valdybos narys.

Linkime gerbiamam profesoriui sëkmës vedantrektoriø komandà tarp aukðtojo mokslo mitø irtikrovës.

Lietuvos moksløakademijos tikrajam nariui

profesoriui habilituotamdaktarui Leonardui SAUKAI – 75

Ar gimtieji namai Telðiuose, ar ið vaikystës girdëtø dainø melodijø aidas, ar sekamø pasakø stebuklas suvirpinoJûsø ðirdá ir ákvëpë pasiðvæsti lietuviø tautos dvasinës kultûros

tyrinëjimui bei iðsaugojimui. Ið Lietuvos þmoniø bendrystës,sugyvenimo ðilumos Jûs perëmëte tvirtà pareigos ir

atsakomybës jausmà daryti tai, kas bûtina, kam ápareigojaiðsilavinimas, ávairiapusis talentas, þinios, sukaupta patirtis.

Ðios moralinës laikysenos rezultatas – virtine besirikiuojantysnuveikti svarûs lituanistinës folkloristikos darbai, gerai

þinomi ne tik ðalies, bet ir pasaulio folkloristø bendruomenei.Nepalanki lituanistiniams tyrinëjimams sovietmeèio

atmosfera nesustabdë Jûsø, taèiau skatino daugiau energijosskirti praktinei veiklai. Jûs tapote vienu aktyviausiø

tautosakos rinkimo ekspedicijø iniciatoriø ir dalyviø.Tæsdamas istoriokultûrinës folkloristikos mokyklosLietuvoje tradicijas, Jûs sëkmingai iðplëtojote kità,

filologinæ, ðios mokyklos linkmæ, esmine laikanèià estetinætautosakos kokybæ, o paèià tautosakà – savita ir

savarankiðka þodþio meno apraiðka.Linkime Jums, gerbiamas Akademike, stiprios

sveikatos, nesenkanèios kûrybinës energijos, áveiktiuþduotis ir ágyvendinti visus sumanymus. Kuo geriausiø

metø, laimës Jums ir Jûsø ðeimai.

Lietuvos mokslø akademijosprezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas

Lietuvos mokslø akademijos Humanitariniø ir socialiniø moksløskyriaus pirmininko pavaduotojas akad. Algirdas Gaiþutis

Lietuvos moksløakademijos nariui korespondentuiprofesoriui habilituotamdaktarui Vytautui KAMINSKUI – 60

Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

au

kos


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 01 10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 54. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.1 (567) sausis

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

1Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

J.VILEMAS, J.AUGUTIS, R.ALZBUTASIRIS – naujas modernus branduolinisreaktorius paèiu laiku ..........................................2Lietuvos mokslø akademijos tikrajamnariui profesoriui habilituotam daktaruiLeonardui Saukai – 75 .......................................... 4Lietuvos mokslø akademijos nariuikorespondentui profesoriui habilituotamdaktaruiVytautui Kaminskui – 60 ........................ 4Lietuviø genomo kilmë ......................................... 6R.GRIGAS Tapatybë delokalizacijosiðbandymø akivaizdoje .......................................... 8J.RUBIKAS Kada mokslas sako ,,NE”............. 10J.V.UZDILA Valia pedagogikoje ...................... 12J.SKOMSKIS Restauratoriui tapyba kaiptam vilkui miðkas... .............................................. 16Neáprastas tradicinis japonø apavas .................. 17J.ELEKÐIS Pradëti restauruoti trijøprofesoriø Birþiðkø gimtieji namai .................... 17

J.SATKÛNASKlimato pokyèiai irvisuomenës reakcijaArktikoje beiSubarktikoje ......... 18

Ávykiø mozaika ..................................................... 20E.GARÐKA Multimedija: garsas, vaizdasir kita sintetika ..................................................... 24

E.BACEVIÈIUSAlbertinos zoologijosstotis ....................... 28

A.VITKUS, K.LASIENË Kas lemia lytá? ........ 32J.ELEKÐIS Lietuvos AIDS centras .................. 33W.SKERIES, V.KORKUTIS Sniegokalnyno aukðtikalnëje – lyg mineraløkasykloje ............................................................... 38


Gerbiamas irmielas mûsøþurnalo skaitytojau,ðiais metais praturtëjomeðvenèiø dienomis, valdininkais,gal platesniu ir gilesniu poþiûriu áeuropietiðko gyvenimo keliamusreikalavimus. Jau skaièiuojame,kiek prarandame aukðtoskvalifikacijos specialistø, jaunøtalentø mokslo, meno pasaulyje.Susirûpinome ir, atrodo, imsimëspraktiniø veiksmø, remdamimaþylius auginanèias ðeimas.Þodþiais jau subruzdome dëlpilietiðkumo ugdymo, susirûpi-nome patriotizmu.

,,Mokslas ir gyvenimas”, irtoliau vykdydamas savo ðventàpriedermæ – skleisti moksloþinias, nepamirð mokslo istorijos,tæs ilgametes þurnalo trdicijas,ieðkodamas naujø autoriø,skatindamas jaunimà bandytijëgas populiarinant pasirinktàjàmokslo sritá.

2006 - ieji Lietuvos mokslinin-kø bendrijoje turtingi áþymiømokslui gyvenimà skyrusiøasmenybiø jubiliejø. Raðysimeapie juos. Uþsienyje dirbantys iðLietuvos iðvykæ mokslininkai,tikimës, taip pat paraðys mûsøþurnalui.

Praëjusiais metais daugdëmesio skyrëme fizikai. Ðiaismetais daugiau dëmesioskirsime gamtosaugai, sveikatosapsaugai, þodþiu, temineiávairovei. Pristatysime LietuvosMokslo premijø laureatus.

Redakcija nuoðirdþiai dëkojaðvietimo ir mokslo ministruiRemigijui Motuzui, LietuvosRespublikos aplinkos ministruiArûnui Kundrotui, Lietuvosvalstybinio mokslo ir studijøfondo direktoriui Sigitui Renèiui,Vilniaus universiteto rektoriuiakad. Benediktui Juodkai,Vilniaus pedagoginio universite-to rektoriui akad. AlgirduiGaiþuèiui, Kauno technologijosuniversiteto rektoriui prof.Ramuèiui Bansevièiui, VilniausGedimino technikos universitetopirmajam prorektoriui prof.Edmundui Kazimierui Zavadskui,Statistikos departamentui irvisiems visiems þurnalui neabe-jingiems, já rëmusiems, ðv.Kalëdø ir Naujøjø metø progaredakcijà pasveikinusiems.

PIRMAJAME ÞURNALO VIRÐELYJE:

Ðiemet Lietuva mini þymaus Maþosios Lietuvostautosakininko, poeto, kultûros veikëjoLiudviko Rëzos 230-àsias gimimo metines.Gedimino Zemlicko nuotraukoje: skveras, kuriamepastatytas paminklas Liudvikui Rëzai, – Lietuvosdovana Kaliningradui – tapo kaliningradieèiø irmiesto sveèiø pamëgta vieta


Lietuviø genomKonferencijos, ávykusios 2005 m.lapkrièio 17 d. Lietuvos mokslø

akademijoje, praneðimø santraukos

Genomo ávairovë: lietuviai EuropojeMA n. e. prof.

habil. dr.Vaidutis

KUÈINSKAS

Þmoniø genetinë ávairovë pasaulyjepasiskirsèiusi netolygiai. Jà lemia popu-liacijø istorija, geografinë padëtis, gam-tinë atranka ir kiti evoliuciniai veiksniai.Þmogaus DNR perduodama per kartasir yra sukaupusi informacijà apie mûsø

protëviø istorijà. Todël dabartinës lietu-viø populiacijos genetinës ávairovës tyri-mai padeda atskleisti net tuos mûsø is-torijos aspektus, apie kuriuos tëra labaimaþai antropologiniø ir archeologiniøduomenø. Dar daugiau – jie leidþia nu-statyti svarbiausius evoliucinius veiks-nius, formavusius ðiuolaikinës Lietuvospopuliacijos struktûrà.

1987–2004 m. iðtyrus didelæ Lietuvospopuliacijos grupæ (ið viso tirta apie1 220 000 asmenø) pagal dermatoglifi-nius poþymius, dvylika kraujo grupiø sis-temø, aðtuonias kraujo serumo baltymøsistemas, branduolio ir mitochondrijø ge-nomus (Alu sekos, Y chromosomos DNRsekos, mitochondrijø DNR sekos), nusta-tyti pagrindiniai lietuviø populiacijos struk-tûros ypatumai, ðià struktûrà formavæ svar-biausi evoliuciniai veiksniai ir lietuviø ge-nomo vieta Europos genetiniame krašto-vaizdyje.

Tiriant Europos populiacijas ir Lietu-vos populiacijà pagal klasikinius geneti-nius þymenis ir taikant ðiø þymenø daþ-

niø statistinius analizës metodus nusta-tyta, kad Europos þemëlapyje iðryðkëjatam tikri genø daþniø gradientai. Lietu-viai daþniausiai yra tokio gradiento da-lis. Gradientai ypaè bûdingi kraujo gru-piø atskirø genø daþniams.

Tiriant kraujo serumo baltymø polimor-fizmà, nustatyti kiek kitokie dësningumai.Retøjø α

1-antitripsino aleliø PI*Z ir PI*S

daþniai Lietuvos populiacijoje yra artimes-ni Vakarø Europos populiacijoms, o trans-ferinø genetinës ávairovës tyrimai atsklei-dþia naujus dësningumus. Ðios sistemospolimorfiniø variantø C1, C2, C3 daþniaiartimi bûdingiems gretimoms populiaci-joms, tai retieji variantai BO-1, DCHI irDFIN, kurie rodo didelá populiacijø aplink

LW*B daþniai baltø grupëje yra didþiau-si, tuo tarpu suomiø grupëje ðis alelis triskartus retesnis.

Y chromosomos DNR sekø ir mt-DNRsekø tyrimai paliudijo, kad geografiniaiatstumai yra svarbiausias veiksnys, ribo-jantis populiacijø migracijà ir maiðymà-si. Kalbiniai barjerai tarp atskirø populia-cijø yra maþiau reikðmingi. Lietuviø etno-

genezei didelës átakos turëjo genetinësávairovës kitimo barjeras Baltijos jûroje.

Mitochondrijø DNR ávairovës tyrimo re-zultatai atskleidë, kad lietuviams bûdingosmt-DNR haplogrupës, sudaranèios 95proc. Europos populiacijø mt-DNR ávairo-vës. Pagal mt-DNR ávairovæ lietuviai artimirytiniams slavams (rusams ir lenkams) irugrams-finams (estams ir suomiams).

Y chromosomos DNR sekø tyrimøduomenimis, 45 proc. visø ðios chromo-somos DNR sekø lietuviø populiacijoje ga-lima priskirti 3-iajai (R1a) Y chromosomoshaplogrupei. Tai byloja apie indoeuropie-èiø átakà baltø genø fondui. 16-oji (N3) Ychromosomos haplogrupë lietuviams taippat daþnai nustatoma (37 proc.). Ji ypaèdaþna ðiaurës Eurazijos Uralo kalbø ðei-mos bei Altajaus kalbø grupës populiaci-jose, todël gali bûti laikoma migracijø iðAzijos genetiniu pëdsaku. Lietuviø ir estøY chromosomos DNR haplotipø ávairovëstyrimai leidþia manyti, kad ðiø dviejø po-puliacijø kilmë yra skirtinga arba skirtingajø diferenciacija. Y chromosomos mikro-satelitiniø þymenø ávairovës struktûra ro-do, kad dalis lietuviø vyrø populiacijos pra-

Baltijos jûrà heterogenið-kumà. Nei TF*DCHI, þy-minèio rytø (ugrø-finø) po-puliacijø átakà, nei suo-miams bûdingo TF*DFINnebuvo aptikta Lietuvoje irLatvijoje. Taigi pagal ðiuospoþymius ugrø-finø átakabaltø genø fondui buvominimali.

Dar daugiau, tiriantLandðtainerio ir Vyneriokraujo grupiø sistemà nu-statyta, kad jos alelio


MDS:FST

ATSTUMAI TARP EUROPOS POPULIACIJØPagal mtDNR HV1 ávairovæ

LW*B ALELIS (Landstein-Wiener kraujogrupiø sistema)

Daþnis (%) Lietuvoje


mo kilmë Geologinës aplinkos raida

eityje (galbût prieð 7000–1000 metø) su-maþëjo. Tas sumaþëjimas gali bûti sieti-nas su þemdirbystes plitimu. Mitochon-drijø DNR struktûros ávairovëje tokio po-puliacijos sumaþëjimo poþymiø nerasta,ir tai rodo, kad þemdirbystës plitimas ir in-doeuropietizacija skirtingai paveikë RytøPabaltijo autochtoniniø populiacijø vyrusir moteris. Tai, kad nëra genetiniø atstu-mø koreliacijos tarp Europos populiacijøpagal mt-DNR ir Y chromosomos ávairo-

pagal kai kuriuos genetinius poþymius(P1, TPA25, LW*B). Atsiþvelgiant á tai, ko-kios etninës grupës buvo apgyvendinu-sios dabartinës Lietuvos geografinæ teri-torijà prieð 1–2 tûkstanèius metø, galimamanyti, kad pietø aukðtaièiø genø fonduivis dar bûdingas jotvingiø, o ðiaurës þe-maièiø – kurðiø genø fondo paveldas.

per paskutiniojo tarpledynmeèio-ledynmeèio klimatiná ciklà

Dr. JonasSATKÛNAS

Geologinë aplinka (hidrogeochemi-në, geocheminë, geofizinë) yra neatsie-jama ekosistemos dalis. Geologinësaplinkos poveiká þmogaus ir gyvûnøsveikatos bûklei nagrinëja sparèiai be-siplëtojanti tarpdisciplinë mokslo sritis– medicininë geologija. Daugelyje pa-saulio vietø gana patikimai nustatytasgeocheminiø elementø (kobalto, sele-no, arseno ir t. t.) kiekio (pertekliaus ardeficito) ryðys su þmogaus sveikatosbûkle. Nustatyta atvejø, kai endeminesligas ar sindromus lemia (pvz., Balka-nø liga, Mseleni sindromas ir kt.) natû-raliai susiformavusi specifinë dirvoþe-miø ir vandens cheminë sudëtis.

Þmogaus gyvenamoji geologinëaplinka – reljefas ir pavirðiaus gruntai –

Lietuvoje susiformavo paskutiniojo tarp-ledynmeèio-ledynmeèio klimatinio cik-lo metu. Ðis laikotarpis apima maþdaug127–10 tûkst. metø intervalà, kurio me-tu klimatas svyravo nuo ðilto tarpledyn-metinio iki atðiauraus arktinio, ledyni-nio. Ryðkûs paleoklimatiniai pokyèiainustatyti maþdaug kas 10 tûkst. metø.

Tinkamos þmogui gyventi sàlygossusiformavo poledynmetyje, taèiau pa-leogeografinës rekonstrukcijos leidþiadaryti prielaidà, kad jos galëjo bûti tin-kamos ir Merkinës bei Ankstyvojo ir Vi-duriniojo Nemuno laikotarpiais (127 –24 tûkst. m., apimantis 5e-3 deguoniesizotopines stadijas).

Lietuvos teritorijoje vyrauja paskuti-niojo – Vëlyvojo Nemuno – apledëjimonuogulos. Jos sudaro 49 956,82 km2,arba 75,86 proc. Lietuvos teritorijos.Prieðpaskutiniojo – Medininkø – aple-dëjimo nuogulos sudaro tik 2,24 proc.Lietuvos teritorijos. Paplitusios visoje te-ritorijoje vëlyvojo ledynmeèio ir holoce-no nuogulos bei nuosëdos dengia20,35 proc. Lietuvos pavirðiaus. Grun-to tipai lemia atitinkamà dirvoþemiø ge-ocheminës sudëties specifikà.

væ, rodo skirtingà moteriðkosios ir vyrið-kosios populiacijos daliø kilmës ir (arba)raidos poþymá. Y chromosomos mikrosa-telitiniø þymenø dinamikos áverèiai lietu-viø ir estø populiacijose leidþia manyti, kadðios populiacijos didëjo, ir tas augimasprasidëjo ne vëliau kaip prieð 1000 metø.

Dabartiniø lietuviø etnolingvistiniø gru-piø genø fonde galima aptikti ankstesniøbaltø genèiø átakà. Pietø aukðtaièius (dzû-kus) ir ðiaurës þemaièius galima iðskirti tik

Lietuvos ekosistemø sudëties

Postglacialinës Lie-tuvos ekosistemos pasi-þymi dviem ypatumais.

1. Jose koegzistuojaskirtingos kilmës rûðys.Ekosistemø sudëtyje yraðiuolaikinëms tundromsbûdingi augalai ir gyvû-nai (ankstyvojo rekoloni-

nys (ið publikuotø – kol kastik uþsienio tyrinëtojø pa-skelbti ir duomenys, gautianalizuojant ribotà individøskaièiø) rodo, kad keletastirtø Lietuvoje populiacijøyra suformuotos migrantø iðmaþiausiai dviejø labai toli-

ypatumai Akad. habil. dr. VytautasKONTRIMAVIÈIUS

zacijos periodo reliktai), taip pat auga-lai ir gyvûnai, paplitæ pietiniuose Pale-arktikos regionuose. Lietuvos teritorijadaugeliui ðiauriniø rûðiø yra pietinë pa-plitimo riba (arba yra netoli jos), o pieti-niø rûðiø – ðiaurinë paplitimo riba. To-kia ekosistemø struktûra ekologiniu po-þiûriu yra naudinga – ji didina rûðiø at-sparumà esant trumpalaikiams ir ilga-laikiams klimato pokyèiams.

2. Pastarøjø deðimties metø duome-

mø refugiumø. Iðsamesni tyrimai Skan-dinavijoje leidþia manyti, kad Lietuvosteritorija irgi yra didesnio (o gal ir reikð-mingo) populiacijø skaièiaus kontaktozona. Kontakto zonø populiacijos yralabai ádomios populiacinei genetikai irekologijai. Taèiau jos dar nëra nuodug-niau iðtirtos ir jas ávertinti, matyt, busviena ið artimiausiø ateities augalø ir gy-vûnø populiacinës genetikos ir popu-liacinës ekologijos problemø.

Nukelta á 34 p.

N3 Y chromosomos haplotipusjungiantis tinklas


Septyniasdeðimt-meèio proga

spaudþiame Taurankà – draugið-

kà ir darbðèià.Daug raðai, daug ðirdies sudedi á romantiðkai

skambanèias frazes, nepaisydamas, kad besiðaipan-tiems cinikams rûpi kitkas – pelningi dalykai.

Tad linkime toliau nerimti, jaudintis irsàþiningai tarnauti savo idëjai.

AB AQUA SILENTE CAVE! „Saugokis ramaus vandens!“, nes jame

veisiasi ðliuþai – bestuburiø populiacijos atstovai.

Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS,,,Mokslo ir gyvenimo” redakcija

Mûsø tautà skaudþiausiai veikia vislabiau ásitvirtinantis ir viskà apimantis so-cialinës átampos laukas: tarp savæs susi-prieðinanèios, iðorinëmis ir ypaè vidinë-mis trintimis kibirkðèiuojanèios skirtingosevoliucinio vyksmo trajektorijos. Ðalia uni-versaliø technologijø, globalios ekonomi-kos bei informacijos srautø, ðalia euroin-tegraciniø procesø vis dëlto ir toliau la-bai ryðki iðlieka tautinës, nacionalinës irnetgi siauresnio etnokultûrinio lokalumo,taip pat ir þmoniø kolektyvinës bei indivi-dualios tapatybës siekio pastanga. To-kià pastangà visø pirma mes turëtumesuvokti kaip socialiniø ryðiø tinklo, jo ko-kybës átvirtinimo ðaltiná.

Ar gali egzistuoti gyvybingas, dvasi-niu artumu grindþiamas ne tik vietinio, betir aukðtesnio lygmens bendruomeninissutarimas, tvarus valstybinis solidarumas,jeigu þmonës vienu ar kitu bûdu ápratina-mi gyventi siauragrupiniais egocentristi-niais interesais? Jeigu juos kur kas labiauveikia iðcentrinës kapitalà ir politinæ átakàuþvaldþiusiøjø jëgos? Jeigu be dëmesio,be globos paliekamas bendrais iðgyve-nimais, bendra istorine atmintimi ir likimu,bendru kultûriniu paveldu grindþiamas tøsantykiø pagrindas?

Tuo pavyzdþiu tenorëjau pasakyti, jogglobalizacija ne tik sprendþia, bet ir patigimdo pasaulio integralumo, socialinëstvarkos átvirtinimo problemas. Didþiojojearenoje nuolat iðkyla tie patys civilizaci-

Tapatybë

Prof.RomualdasGRIGASLietuvosMA narys kores-pondentas

Visi matome: ðiuolaikinis, aiðkiai á rinkos fundamentalizmàpasukæs pasaulis meta drastiðkus iðbandymus bei iððûkius

negausioms tautoms, jø identiðkumui. Ypaè toms, kurios yraiðgyvenusios ilgesná savo tapatybës slopinimo laikotarpá.

Tokiø tautø klasei priklausome mes – lietuviai.

delokalizacijos iðba

torinës aplinkybës klostësi taip,kad lietuviø tauta, jos kauptasmodernëjimo kapitalas (tarkim,kad ir aristokratijos sluoksnyje)nuolat buvo delokalizuojamas,t.y. iðvietinamas, savàsias kûry-bines jëgas atiduodant kitiems(per rusifikacijà, polonizacijà,per emigracijà, trëmimus) arbair patiems prisidedant prie jo slo-pinimo ir net naikinimo (abejoti-ni sukilimai, nuolatiniai tarpusa-vio vaidai, lietuviðkosios ideolo-

iðkyla (ir akis bado) visuomenës nariø,valstybës segmentø sàsajingumo (kohe-rentiðkumo) problema, tautos tvarumo irtæstinumo problema. Beje, atsisakius tau-tos (nacijos) idëjos, beveik automatiðkaiatsisakoma ir istorinës atminties, kultûriniopaveldo, protëviø prisiminimo – to, kas su-daro ne tik tautos ðerdá, bet ir reikðmingiau-sià þmogaus dvasinio gyvenimo, jo pras-mingumo dalá. Dar daugiau... Tauta nërasavitikslis. Ðiandien tai vienas ið efektyviau-siø bûdø, padedanèiø atsispirti globaliza-cijà lydintiems ðeðëliniams (negatyviems)palydovams. Visuotinë delokalizacija (ið-vietinimas) gimdo savoantipodà – lokalumo(ávietinimo), taip pat irtautiðkumo, naciona-lumo sieká.

Lietuviø tautos ir lie-tuvybës (tautinës tapa-tybës) delokalizacijaðiandien tapo rûsèios re-alybës þenklu. Ji labai þen-kliai yra palietusi jaunàjà kartà. Prisiri-ðimas prie namø þidinio, prie tëviðkës, prieTëvynës ir jos istorinio kultûrinio paveldotapo trapus ir dezintegralus. Labiau dez-integrali, netgi destruktyvi tampa ir bræs-tanèiojo asmens, þmogaus socializaci-ja. Pastebësime, kad delokalizacija, ko-

kiais aspektais jà aiðkintume: migraciniaisar kultûriniais, nacionalinës savivokos arpilietinio sutarimo ir kt., yra lietuviamsskaudesnë nei, tarkim, vokieèiams ar len-kams, jau nekalbant apie skandinavus. Is-

Vir

gin

ijos

VA

LU

CK

IEN

ËS

nu

otr

.

jos metami iððûkiai – klausi-mai: koks iðties turëtø bûti san-tykis tarp tradicijos ir moderny-bës, susisaistymo ir atsisaisty-mo, autoriteto ir jo nuvertinimo,altruizmo ir savanaudiðkumo,tvarkos ir chaoso; tarp lokalu-mo ir visuotinumo, tautiðkumoir supranacionalumo (anttau-tiðkumo)... To santykio gaudy-mas yra tapæs nuolatiniu tyrë-jø rûpesèiu (deja, ne politikospraktikø).

Be pagarbos tëvø ir protë-viø gyvenimui, jø paliktiems pa-minklams ir simboliams; be ði-to istorinio paveldo pagarbauspriminimo jaunajai kartai, þmo-gaus gyvenimas tampa pana-ðus á nuolat neþinia kur skuban-èio, instinktø genamo skruzdëlyno (þmo-gelyno) gyvenimà. Kiekvieno þmogaus, jøgrupës ar sluoksnio interesai bûna ganë-tinai skirtingi. Gyvenimo tempai tas skirty-bes tik dar labiau iðryðkina. Todël nuolat

gijos ir jos modernizavimo pastangø sty-gius ir pan.). Tariant iðkilaus mûsø politi-nës sociologijos atstovo prof. VaiduèioLaurëno þodþiais, lietuviø tauta yra iki pa-ðaknø paliesta delokalizacijos traumos...


ndymø akivaizdoje

Ilgus ðimtmeèius lietuviø, kaip tau-tos tàsa, anot poeto J. Aisèio, buvo ne-tàsi, o kito mûsø màstytojo – St. Ðalkaus-kio þodþiais: lietuviai – „tauta, kuri nie-kada nëra buvusi tuo, kuo galëjo bûti...“

Tik XIX a. II pusëje pradëtas konstruotilabiau á modernià panaðëjanèios tautosvaizdinys ir, þinoma, pati tauta. Bet tojipaþanga pasirodë trapi ir pagal dabarti-nes realiàsias jëgas neadekvati á priekáðuoliuojanèiam pasauliui...

Lokalumo bei tapatybës (identiteto)problematika mums, lietuviams, ypaè ak-tuali dar ir dël tos prieþasties, jog tautos,kaip istorijos ir kultûros subjekto, suvok-tis iki ðiol nëra tapusi bent kiek labiau ið-plëtotos, juolab – susistemintos diskusi-jos objektu. Taip kalbëdamas galvoju netik apie sociologus ar kultûrologus, bet irapie politologus, istorikus ir net apie eko-nomistus. Tautos suvoktis galëtø bûti plë-tojama kad ir dviejø, nuo pat civilizacijosatsiradimo nuolatos besigrumianèiø so-cialumo tendencijø kontekste. Kalbameapie amþinà konfliktà tarp istorinio-kultû-rinio ir utilitarinio-pragmatinio sàmonin-gumo atmainø. Istoriniu-kultûriniu sàmo-ningumu vadiname tà þmoniø, jø orga-nizuotø grupiø ir valstybës institucijø el-gesio dimensijà, kuri yra motyvuojama(grindþiama) tautos istorine atmintimi, joskultûriniu paveldu, taip pat tautos tvaru-mo idëja. Utilitarine-pragmatine sàmonin-gumo atmaina vadiname þmoniø sàmo-nëje, socialiniø struktûrø bei institucijøveiksmuose vis labiau ásitvirtinanèius sa-vanaudiðko racionalumo, vartotojiðkumoir juslingumo pradus, taip pat tais pra-dais grindþiamà finansiná, politiná ir þi-niasklaidiná suokalbiðkumà.

Sukonkretindami lokalumo bei tapa-tybës diskursà, galëtume formuluoti kadir tokius klausimus: kokie mes, lietuviai,istorijos pradþioje buvome? Kokius elg-senos bruoþus ji mûsø protëviams ápir-ðo? Kas mes ðiandien esame ir kokiaisryt tapsime? Kà pasauliui mes davëmeir ar galime kà savitesnio duoti? Apskri-tai, ar lietuviø tauta, gyvendama ðalia ki-tø, iðlieka tvari? Kaip tas jos tvarumas per-siduoda Lietuvos valstybei ir apskritai eu-rointegracijai?..

Kalbant dar konkreèiau, galima iðskirtidvi lokalumà nusakanèiø poþymiø kla-ses. Pirma, tai poþymiai, susijæ su istori-ne atmintimi ir kultûriniu paveldu. Tai –praeitá nusakanti klasë. Ðie poþymiai ið-siskiria ne tik ryðkesniu partikuliarumu,bet jie dar atlieka ir labai reikðmingà, ben-dras tæstines vertybes teikiantá, socialinioveiksmo subjektus vienijantá vaidmená. Tai

þmoniø istoriná-kultûriná socialumà bei sà-moningumà ugdantys poþymiai. Antra,tai poþymiai, susijæ su þmoniø pragmati-ne, utilitarine veikla ir tos veiklos veikia-mu gyvenimo bei elgsenos bûdu. Tai ru-

tininës praktikos gimdomus ekonomi-nius, politinius, socialinio dominavimo irkitus interesus nusakantis blokas. Antaikurioje nors vietovëje funkcionuojanti ver-slo ámonë gali turëti átakos èia gyvenan-èiø þmoniø santykiams: ekonominiams,doroviniams, politiniams ir net esteti-niams ásitikinimams. Jie gali bûti slopi-nami arba, atvirkðèiai – labiau iðskleidþia-mi ir átvirtinami.

Kokia ðiø klasiø ir jø elementø kombi-nacija? Ar ji skatina glaudesná socialinásàsajingumà (koherentiðkumà), ar at-virkðèiai – lokaliná sociumà veikia dezin-tegruojanèiai? Jau ðtai toks, supapras-tintas lokalumo poþymiø skirstymas ve-da mus „prie minties“ ne tik dël santykiotarp praeities ir dabarties reikðmingumo.Bet ir dël kultûros normatyvumo, jos tæs-tinumo, þmoniø dvasinio sàsajingumo, oið kitos pusës – mums nurodo sociumomodulumà ir kintamumà.

Visuomenës modernumas tiesiogiaisietinas su bendràja, su visuotine kultû-ra. Kuo modernesnë visuomenë, tuo irsocialinës erdvës daugiau – tuo daugiauir visuotinumo. Taèiau tai jokiu bûdu ne-reiðkia, kad lokalumas, lokalinë kultûratampa atgyvena. Gal greièiau atvirkð-èiai... Taip, prieðtaravimas tarp lokalumoir universalumo egzistuoja, jisai pakan-kamai akivaizdus, áþiebiantis konfliktus.Bet konfliktai atsiranda ten, kur univer-salumas demonstratyviai ignoruoja loka-lumà, o pastarasis – universalumà. Kaipgamtoje ávairovë puikiai dera su visuoti-numu (kad ir gamtos ciklø, geografiniøzonø ir kt. pavidalu), taip ir visuomenëjelokalumo ir universalumo ryðys, jø pu-siausvyrumas sudaro socialinio vyksmoenergetiná ðaltiná.

Pasaulio visuomenë organizuojasibûtent pasiremdama ávairaus lygio loka-liniais centrais. Pastarøjø vaidmuo pri-klauso nuo to, koks bus juos sudaranèiøsegmentø vidinis integralumas (koheren-tiðkumas). Socialinio vyksmo dalyviøbendra savivoka visada bus tvirtesnë ten,kur reiðkiniai, procesai, kultûros srautai,taip pat ir to paties socialinio veiksmo ru-tinizacija bus labiau ávietinti. Lokalumasþmonëms teikia bendrumo, bendrø dva-siniø iðgyvenimø, tikrumo ir saugumojausmà. Bet tik tuo atveju, jeigu rutininëlokalinës erdvës praktika yra praturtina-ma bendromis vertybëmis; jeigu nuolat rû-

pinamasi jø diapazonu, t.y. jeigu nuolatkuriamas prasminis, etnokultûrinis, etno-psichologinis socialiniø santykiø tinklas.

Visuotinai þinoma, kad, pavyzdþiui, Ja-ponija ið kitø ðaliø iðsiskiria savo kultûrospartikuliarumu, kuris visai valstybei sutei-kia didesná gyvybingumà. Taèiau maþiauþinoma, kad kiekvienas ðios ðalies regio-nas taipogi pasiþymi iðskirtiniais etnokultû-riniais poþymiais ir kad kiekviena organi-zacija, kad ir kokia ji bûtø: didelë ar maþa,taip pat siekia unikalesnio savo veido ir jopuoselëjimo. Visa tai natûraliai atsispindi irtautos, ir valstybës elgsenoje. Tokiame ðtaivisuotinumo ir lokalumo derinyje ir slypi ja-poniðkosios civilizacijos galia.

Kalbëdamas apie lokalumà, skaityto-jo dëmesá norëèiau atkreipti á dar vienàðio prieðtaringo reiðkinio pusæ...

Panaðiai kaip raðytojas kartais net ne-sàmoningai plëtoja savo romano kon-cepcijà bei siuþetà, pasiremdamas gy-venamosios aplinkos siûloma medþiaga,taip ir sociologas, politologas ar kultûro-logas, imdamiesi tos ar kitos temos, daþ-niausiai vadovaujasi tuo, kà jam ásiûlo ap-linkinis pasaulis, jame knibþdanèios, kun-kuliuojanèios aktualiausios problemos.Taip sakydamas galvoju ne tik apie kri-tiðkesná ir kûrybiðkesná teorijø, uþgimu-siø kitoje terpëje, adaptavimà, bet ir drà-sesná savøjø iðskleidimà. Stebint jaunø-jø mokslininkø darbus galima suformu-luoti vienà mums nemalonià iðvadà: vislabiau ásigali nekritiðkas kitokiame pasau-lyje uþgimusiø teorijø atpasakojimas ir jo-mis sekimas. Daþnëja atvejai, kai net ne-beuþsimenama apie tos paèios proble-matikos darbus, paraðytus savojoje Të-vynëje ir savøjø autoriø.

Lietuviø literatûros klasikas Vaiþgantasyra atvirai prisipaþinæs, kad vos ne visussiuþetus bei personaþus savo kûriniamsjisai sëmësi ið gimtojo Malaiðiø kaimo irjo apylinkiø (kurios ðiandien atrodo tarsibûtø nusiaubtos baisiausio maro...). Mû-sø tautietá Algirdà Greimà iðgarsinusi se-miotika atsirado dar ir kaip intuityvi pastan-ga prisiliesti prie nepaþintø, nesuvoktø pa-liktos savo Tëvynës, jos praeities klodø(pavyzdþiui, tokiø miglose iðtirpusiø, kaipSovijaus mitas...).

Ðiø eiluèiø autorius irgi neatsitiktinai sa-vo monografijose yra pateikæs keletà ið-plëtotø sociologinës teorinës minties kon-strukcijø: Socialiniø átampø Lietuvoje lau-kai, Tautos civilizacinë negalia, Tautos eg-zistencijos tikslas, Tautos saviteigos bû-viai istorijos ir civilizacijos erdvëje ir kt. Prielokalinës realybës inspiruotø autoriaus pa-stangø taip pat priklausytø paraðytas ir JAVlietuviø dienraðtyje „Draugas“, taip pat at-kartotai kolektyvinëje monografijoje „Tau-tinës tapatybës dramaturgija“ (2005 m.)paskelbtas Pasaulio Lietuviø Deklaracijos �


NE

teksto (atnaujintos 1949 m. LietuviøChartos) projektas.

Lokalumas pasireiðkia per tai, kàir kaip mes analizuojame kitø tautøkultûras bei civilizacijas. Daþniausiaiieðkome analogø arba skirtybiø, o ne-retai (nûdien, ko gero, daþniau) – komums patiems trûksta; ko mes pasi-gendame savo tapatybëje, lyginda-mi jà su ásivaizduojamu civilizuotumu.Skaitant mûsø iðkiløjá màstytojà Vyt.Kavolá, nuolat kirbëdavo mintis, kadjis raðë bûtent apie tai ir akcentavo(greièiausiai intuityviai) tuos kultûrosir vakarietiðko civilizuotumo bruoþus,kuriø mums, ilgà laikà izoliuotiemsnuo normalaus evoliucinio vyksmo,taip stigo. Galime formuluoti netgi at-sargià prielaidà, jog labiau iðryðkin-tas mûsø lokalumas bei tapatybë tikpagyvintø toká lyginamosios analizësmetodà. Þinoma, su sàlyga, jeigumes patys gerai, iðmintingai suvok-tume ne tik save, bet ir tà pasaulá, sukuriuo lyginamës. Pravartu taip patpastebëti, kad, plëtojant lokalumo beitapatybës lyginamàjà analizæ, vieno-dai yra reikðminga ne tik savikri-tiðkumas, bet ir teigiamo, partikulia-rumu (lokalumu) iðsiskirianèio pradopaieðka ir jo akcentavimas. Be pas-tarojo dalyko neásivaizduojamas neilokalumo, nei tapatybës iðsaugojimas(kas beveik tolygu tautos, kaip kultû-ros neðëjos, kolapsui). Ið ðio teiginioiðeitø, jog ir mûsø, t.y. mokslo ben-druomenës, uþdavinys yra aktyviau,dràsiau plëtoti su mûsiðkuoju lokalu-mu bei tapatybe susijusià ir teorinæmintá, ir empirines paieðkas. Pravartuniekada neuþmirðti, kad þmonija su-sideda ið tautø ir tëvyniø, ið tëviðkiø irðeimos þidiniø. Panaðiai kaip þmo-gaus kûnas ið organø, audiniø ir mo-lekuliø... Kokie tie segmentai: savyjeintegralûs ar aiþëjantys? LokalizuotaTëvynë, lokalizuota tapatybë ir globa-lizuotas pasaulis gali puikiai sutarti,jeigu gerbiama tradicija, o pastarojineprieðpastatoma visuotinumui. Toksatvejis sustiprina visø á pansistemà áei-nanèiø segmentø sàsajingumà, o pertai – paèios sistemos gyvybingumàbei egzistenciná prasmingumà.

Apskritai, universalumas, visuoti-numas tampa negyvybingu, iðsigims-tanèiu, jeigu jis, vaizdþiai pasakius,nesimaitina ðaltinëliais ir ðaltiniais,eþerais ir jûromis. Akivaizdus yra Vi-satos dësnis – jos ávairovë, savaimi-nis jos siekis, kuris áþiebia ne tik ener-gijà, bet ir sudaro erdvæ visuotinumui.Þmonija – Visatos dalelytë ir ji negalisau nepakenkdama prieðgyniautiðiam dësniui...

Doc. dr. Jonas RUBIKAS

Kadamokslas sako

,,NE”

�

Mokymas ir mokslasBene visiems daug kartø teko matyti

(ir per TV), kaip tëvai mokina savo vai-kus: beþdþionë moko beþdþioniukus at-skirti maistui tinkamà augalà, perskelti rie-ðutà; tigrë moko tigriukus medþioti,paukðèiai – iðtraukti ið drevës vabzdþiolervà; matome kasdien, kaip paukðèiai(balandþiai) pripranta prie lesalo vietos.O garsioji pieno dangteliø istorija Londo-ne, kai vienas paukðtis greièiausiai atsi-tiktinai prakirto prie namo slenksèio pa-dëto pieno butelio dangtelá ir paragavopieno. Ði patirtis mëgdþiojant ar mokan-tis paplito Londone ir buvo net nustaty-ta, kokiu greièiu ir kokiomis kryptimispaukðèiai iðmoko taip elgtis.

Kas tai – mokymasis ar kartojimas?Mûsø vaikai seka kiekvienà motinos þo-dá ir veiksmà ir taip iðmoksta kalbëti beielgtis vis naujai atrandamoje aplinkoje.Suaugæs þmogus, ágijæs reikalingø ir ne-reikalingø þiniø, deja, savo vaikams pa-veldëjimo keliu jø neperduoda; sakoma,vaikai kartoja tëvø klaidas dar pridëdamisavø, padiktuotø naujø aplinkybiø. Tie-sa, jie paveldi gabumus, sugebëjimàmàstyti, stebëti, atminti. Kartais paveldiblogus polinkius, silpnaprotystæ ar kitàproto negalià – bet tai jau liga.

Mes esame panaðûs á gyvûnus tik ið-moktu mechaniðku kartojimu. Taèiauþmogus per ilgà evoliucijà ágijo sugebë-jimà stebëdamas gamtà kaupti patyrimà,gautas þinias apibendrinti ir jau apiben-drinimà perduoti kitoms kartoms. Vien tikgamtos stebëjimas nebepatenkino þmo-gaus ir jis këlë klausimus – kodël, kaip,kada? Bandydamas á juos atsakyti pra-dëjo aktyviai tyrinëti gamtà, dangø, ávai-rius reiðkinius, ieðkojo jø tarpusavio ry-ðio, priklausomybës. Literatûroje galimarasti posaká – ten, kur þinojimas susitin-ka su neþinojimu, prasideda mokslas.

Perðokime tà daugybæ mokslo istori-jos laipteliø, nors kiekvienas jø yra labaiádomus ne tiek þvelgiant ið ðiandienosmokslo lygmens, bet tarsi persikeliant áto meto þiniø ir mokslininko galvojimo lyg-mená, á tas nuðvitimo akimirkas, kadamokslininkas suðukdavo: “EUREKA”!

Mokslininkai ir jø kuriamas mokslasvisuomenës poþiûriu yra tarsi atskira sri-tis, kur mokslininkai tenkina savo smal-sumà, o sukurtas mokslas daþniausiai

nëra tuojau pat visuomenei supranta-mas. Ir tik mokslui davus praktiniø vai-siø jie priimami lyg kasdienis reiðkinys.Sunku dabartiná gyvenimà ásivaizduotibe televizijos, kompiuteriø, interneto, ge-nø inþinerijos, organø persodinimo ir ki-tø naujoviø. Mokslo – mokslininkø – vi-suomenës santykiai yra savotiðki ir ga-na sudëtingi: atrodytø, mokslininkai ku-ria ateièiai, jø mokslas yra tarsi atitrûkæsnuo visuomenës ðiandieniø poreikiø irtà plyðá visuomenë uþpildo savais vaiz-duotës sukurtais reiðkiniais – tikëjimu.

Mokslo tiesaÐiame straipsnyje bus kalbama apie

biologijà. Pradëkime nuo esminio klau-simo: kas yra mokslo tiesa? Tai teigi-nys, faktas, rezultatas, pastebëjimas, ku-ris gali bûti pakartojamas daugelá kartøir ávairiø mokslininkø. Mokslo tiesa eks-perimente – tai nustatytas faktas, jis bustikras tik tada, kai jo nebus galima paneigtipriešingos krypties bandymais.

Labai ryðkus pavyzdys gali bûti 1945m. Eiverio (O.A. Avery), Makleodo (C.M.MacLeod) ir Makarèio (M. McCarthy) nu-statytas faktas, kad DNR (deoksiribonuk-leorûgðtis) yra genetinë medþiaga, per-duodanti paveldimus poþymius ið vie-no organizmo kitam (bandymai daryti subakterijomis). Tai ryðkus prieðingos kryp-ties bandymais (RNR ir baltymai) patvir-tintas faktas. Vëlesnë mokslo raida pa-pildë ðá faktà árodþius, kad ir RNR (viru-sø) gali perduoti paveldimas savybes.

Apibendrinti galima taip: yra nusta-tytas teiginys A, taèiau kai kurie duome-nys kelia abejonæ B. Norint patvirtinti tei-ginio A teisingumà daromas prieðingoskrypties bandymas K, arba laboratori-ne kalba – kontrolë. Jei bandymas K

duoda neigiamø rezultatø, tada atme-tama abejonë B ir patvirtinamas teigi-nys A.

Taèiau kartais K kelio yra vengiama:brangûs reagentai, aparatûra ar kita prie-þastis. Tuomet teiginys A lieka kartu suabejonëmis B ir tik K kelias patvirtintø Ateiginá esant mokslo tiesa.

Mokslo tiesà, pvz., teiginá A, galimaávertinti prietaisø rodmenimis, cheminë-


Nukelta á 14 p.

mis reakcijomis ar kitais A tei-giniui bûdingais bûdais. Prie-taisø rodmenys – tai objekty-vi tiesa, ji nepriklauso nuomokslininko, taèiau tø duo-menø ávertinimas ir apibendri-nimai, kuriais remiantis kuria-mos teorijos ir hipotezës, jau yra veikia-mi mokslininko paþiûrø, iðsilavinimo irpatirties.

“Magister dixit”Tad galime skirti objektyvià ir subjek-

tyvià tiesà. Objektyvi tiesa nereikalaujapapildomø komentarø: A teiginá pagrin-dþia K kelio neigiami duomenys. Taèiaukartais mokslui átakos turi subjektyvumas.

Paprastas gan daþnas atvejis, kaiprietaisø ar reakcijø duomenys yra sub-jektyviai vertinami. Yra þinomos, pavyz-dþiui, normos ribos, bet pakeitus prietai-sø tikslumà buvusias normos ribas gali-ma skirtingai vertinti. Tai bûtø tarsi objek-tyvus subjektyvumas. Tokiu subjektyvumuabejojama ir tik pakartotinis K kelias ar-ba paneigia, arba patvirtina subjektyviànuomonæ.

Šiam yra artimas, pavadinkime, au-toritetø subjektyvumas. Daþnai kokià norsnuomonæ pasako þinomas, tituluotas, tu-rintis daugybæ garbës vardø ir mokslo ad-ministravime aukðtà vietà uþimantismokslininkas. Jo teiginiø laikomasi, jaisremiamasi be nuodugnesnio teiginiø pa-tikrinimo. Kartais jaunas, pradedantismokslininkas pakartoja to garsaus moks-lininko teiginius panaudodamas K keliàir teiginá tenka pataisyti (didieji negaliklysti!) arba jis paneigiamas.

Tokio tipo subjektyvumu pasiþymëjovyresnës kartos Lietuvos biologams ge-rai þinomas Trofimas Lysenka. Tai buvosubjektyvumas, grindþiamas komunisti-

ne ideologija ir susijæs su tuometinësSSRS valstybës politika. Biologijai tojevalstybëje (deja, ir to meto Tarybø Lietu-voje) tai buvo didþiulis smûgis, nes bio-logijos mokslas buvo atskirtas nuo visopasaulio: genetika kaip mokslas buvo at-mesta ir iðstumta ið viduriniojo ir aukðto-jo mokslo programø ir eksperimentiniøtyrimø. Daug Rusijos genetikø buvo ið-tremti arba suðaudyti. Lietuvos biologaiir genetikai – prof. M. Natkevièaitë-Iva-nauskienë, prof. J. Dagys, akad. P. Ðivic-kis – partiniø ástaigø buvo persekiojamiir verèiami dëstyti vadinamàjà mièiurini-

næ biologijà. Ir tik apie1960–1964 m. ta par-tinë ideologinë biolo-gija pagaliau buvo at-mesta ir tuometinëjeSSSR prasivërë duryspasaulio mokslui, ku-ris ásiverþë á laborato-rijas, bibliotekas, audi-torijas. Tas subjekty-vumas paliko SSRSkelias kartas be biolo-gijos mokslo.

Kitas panaðaussubjektyvumo pavyz-

dys – praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetákilæs ginèas dël abejoniø, ar naudota Afri-koje poliomielito vakcina nebuvo uþkrës-ta beþdþioniø virusais ir ar tai neturëjo ry-ðio su AIDS plitimu pirmiausia Afrikoje,Konge, kur ta vakcina buvo masiðkai skie-pijami vaikai. Su tokia galimybe nenorëjosutikti vakcinos kûrëjas Hilaris Koprovskis,kurio autoritetà palaikë ir gaminanèiosskiepus farmacijos kompanijos.

Bet gráþkime prie subjektyvumo api-bendrinimo.

“Aš tikiu, kad taip yra”Mokslininkas gali atsakyti “taip yra” ar-

ba “aš tikiu, kad taip yra”. Ávedame sàvo-kà “tikëjimas”. Kiekvienas eksperimenta-torius tiki savo bandymo sëkme, tikisi sa-vo nuomonæ patvirtinanèiø rezultatø.Toks tikëjimas yra daugiau nuojauta arnuovoka, kurie paremti patyrimu ir þinio-mis. Èia yra ypaè svarbus K kelias – jispatvirtina arba, deja, taip bûna gana daþ-nai, paneigia buvusià nuomonæ. TaèiauK kelias gali parodyti ne minties, o meto-dines klaidas, kurios kitais bandymais ga-li bûti iðtaisytos.

Mokslininkai negali þinoti viso pasau-lio ávairiø mokslo srièiø. Taip pat ir visuo-menë. Todël daug kuo mes tikime nepa-tyræ ir nepamatæ. Nematëme þemynø, sa-lø, gyvûnø, augalø, bet tikime juos esant.Gamtininkas ar istorikas daþniausiai nekà tesupranta apie atomo struktûrà, ta-èiau tiki jà esant tokià, kokià šiandien sa-ko tos srities mokslininkai. Šiais atvejais

teiginiams patvirtinti buvo arba gali bûtipanaudotas K kelias.

Ir vis dëlto kartais mokslas turi pasa-kyti “NE”. Tas “NE” yra mokslo silpnojipusë. Mokslas tegali teigti; neigimas turimokslo vertæ, jei yra galimas K kelias,priešingos krypties bandymas. Taèiaujei teiginys yra paremtas tikëjimu irpriešingos krypties K kelias yra negali-mas, tada mokslo “NE” yra bejëgis. Pa-stangos paneigti tikëjimo teiginius yra at-remiamos ðiandienos mokslo netobulu-mu: per maþa mikroskopo skiriamoji ge-ba, nejautrus prietaisas arba tinkamo iðviso nëra, ribotos þinios.

Transcendencijos organizacijosÞemëje: valdymas ir turtas

Visišku subjektyvumu laikytinas tikë-jimas transcendencija: transcendencijosreiškiniais, sielos buvimu, reinkarnacija,gyvenimu po mirties, vadinamaisiaisparanormaliais (toliau rašoma para...)reiðkiniais ir kita. Èia mokslo argumen-tas “NE” yra neveiksmingas, tiesiog be-prasmis. Mokslas tegali pasakyti, kad taineatitinka þinomø gamtos dësniø, moks-lo logikos. Negalima árodyti to ko nëra.Prieð tikëjimà nëra argumentø; K keliasyra negalimas, tad : “ Aš tikiu, kad taipyra” – neuþginèijamas.

Tikëjimo gyvenimu po mirties – taiyra sielos buvimu – negalima paneigti.O toks tikëjimas atsirado labai seniaiþmogui tapus socialiu individu. Nusto-jus veikti natûraliajai atrankai, kuriantissocialinei visuomenei, atsirado gudrumoatranka. Kiekvienoje populiacijoje atsi-rado individø, kurie nenumaldomà þmo-gaus norà gyventi amþinai panaudojokurdami tikëjimà gyvenimu po mirties.Mirtis neiðvengiama, todël atsirado ávai-riø tikëjimø, kad ir po mirties þmogus uþ-siims panaðia veikla, gal uþims geres-næ padëtá pomirtinëje visuomenëje (per-ëjimas á aukðtesnæ kastà; geresni me-dþioklës plotai, graþiø moterø patarna-vimas, jis bus pagerbtas uþ kitatikiø þu-dymà, kaip dabartiniai musulmonai te-roristai ir kt.). Buvo kuriamos ávairios po-mirtinio gyvenimo galimybës, pagrástosþemiškojo gërio supratimu. Taip pat irDievui suteikiamos labai þmogiðkos sa-vybës: Dievas geras, blogas, piktas, gai-lestingas, baudþia, teisia, myli, pildo þe-miðkuosius norus, leidþiasi prikalbamas,valdo, vieðpatauja, yra nuolat garbina-mas ir turi kitø savybiø.

Visø religijø pagrindas – bendramin-èiø organizacija. Taèiau, kad individuibûtø garantuotas geras gyvenimas pomirties, jis turi èia, þemëje, paklusti tamtikroms taisyklëms, tik tada pelnys dan-gaus karalystæ.

Dabar jau nebûtina vykti áIndijà pas Satja Sai Babà –

stebukladariø, ekstrasensø irðamanø pilna ir Lietuvoje


Ugdymo esmë ir paskirtis – sàlygø irprielaidø þmogaus prigimties sklaidai(tapsmui) sudarymas bei saviraiðkos ska-tinimas. Tai turimos vidinës potencijos ar-ba galios kreipimas elgesio deramybëslinkme. Ugdyti – tai iðkart prigimtàjá (ar-ba potencialøjá) pradà iðplëtoti ir já socia-lizuoti (sukultûrinti). Svarbiausia ugdantskatinti paties subjekto suinteresuotumàuþsiimti savikûra, plësti savo dvasios ho-rizontà, gerinti egzistenciná bûvá. Bûtentvalia saisto ugdomo asmens sàmonin-gus santykius su mikro ir makro pasau-liu, dalyvauja jo dvasinës plëtotës aktuo-se – nuo kasdienio poreikiø tenkinimo ikiamþinumo metafizinës pajautos.

Santykyje su aplinka, ið jos gauna-ma informacija (þiniomis) ir perimamo-mis (internalizuojamomis) vertybëmisugdomas subjektas nëra tik paprastasrecipientas, bet labiau toks asmuo, ku-ris disponuoja kûrybine galia, pats ap-sisprendþia ir renkasi. Jis iðkart realizuo-ja turimà potencijà, protingai pasirenkaveiksmà ir valios dëka dalyvauja veiki-mo akte.

Asmens augimas – socialinës aplin-kos, ugdymo ir saviugdos vienybë.Tokávyksmà lydi protas, emocijos ir valia. Tadvalia ir jos ugdymas – tokia pedagogi-kos problema, kuri gali bûti skirtingai ávar-dijama ir vis kitaip gvildenama.

Valia ir jos ugdymas – viena ið tø di-dþiøjø pedagogikos problemø, kurias rei-kia priskirti paèioms universaliausioms ir,suprantama, svarbiausioms. Kartu valiosproblema – tokia sena, kaip ir pati savi-monës filosofija.

Skirdamas asmens sàmoningà pa-sirinkimà nuo paprasto troðkimo, áþymu-sis senovës graikø màstytojas Aristote-lis aukðtina tokià iðmintá, kuri numato ga-limus ávykdyti tik savo jëgomis veiksmus:„Sàmoningas pasirinkimas apskritai lie-èia tik dalykus, kurie yra mûsø valioje“.Niekas kitas taip þmogaus neiðaukðti-na, kaip valios dëka vykdomi sàmonin-gi pasirinkimai.

Laisvus þmogaus pasirinkimus Ima-nuelis Kantas vadina geros valios apsi-sprendimais, turinèiais brangakmeniovertæ. Gera valia vertinama labiau neguvisa kita, net tai, kas per jà galëtø bûtipasiekta. Geroje ir protingoje valioje lyg

Valia pedagogikojeKeli ðtrichai prof. Jono Lauþiko ugdymo tyrimø prasmei

Prof. habil. dr.JUOZAS

VYTAUTASUZDILA

Vilniaus pedagoginio universiteto 70-metis – tai ir paminë-jimas jame dirbusiø iðkiliø pedagogikos kûrëjø. Vienas tokiø

– prof. habil. dr. Jonas Lauþikas, buvæs VPI direktorius,mokslo reikalø prorektorius, Pedagogikos ir psichologijos

fakulteto dekanas, Pedagogikos katedros profesorius,pripaþintas, gerbtas institute ir sovietmeèiu (1958 m.) ið jo

paðalintas. Vëliau vël ásileistas dëstyti pedagogikos.

tame brangakmenyje ðis filosofas matoir tikràjà vertæ savyje. Tikroji vertë, arbavertë savyje, pavadinama imanentineverte dël to, kad joje slypi absoliuèiosvertës idëja. Protinga valia priverèia pa-klusti asmeninius þmogaus siekimus irtokiu bûdu ágalina já pranokti naudos irlaimës pastangà.

Europos mentaliteto susiformavimuididelá poveiká darë Georgas Hëgelis, ku-ris valià objektyvizavo: valios galia lin-kusi koncentruotis ir lemti didþiausiuspasaulio ávykius.

Dar kitaip, bûtent ið subjekto egzis-tencinio bûvio pozicijø, á valià þvelgia Ar-tûras Ðopenhaueris (Arthur Schopen-hauer): valia – iðkart geismas, troðkimas,noras, siekimas. Þinoma, svarbiausiavalios esmë – tai verþlumas. Asmens es-mæ labiausiai iðreiðkia bûtent verþlumoparametras.

Egzistenciniai þmogaus ieðkojimai –europietiðkos filosofijos dimensija. Þmo-gus savyje atranda vidinës galios valiai.Tai ir yra savikontrolës, priklausanèiosnuo ugdymo ir saviugdos, esmë. Galiosvaliai principas galioja ir paties savæs ap-ribojimui, padeda to paðëlusio noro val-dyti áveikai. Vadindamas gyvenimà ga-lios valios atskiru atveju, F.Nyèë (F.Niet-zsche) þmogiðkàjà egzistencijà tapatinasu „komandavimo afektu apskritai visaisnorëjimo aktais.” Jie rodo pakopa po pa-kopos savæs atvertá ir iðkart savæs áveiki-mà – nuo þemesnës prie aukðtesnës arnuo silpnesnës prie stipresnës valios.

Taigi filosofai, kuriø èia tik vienas ki-tas iðkiliausias atstovas buvo paminëtas,suformulavo valios problemà, iðanaliza-vo jos ávairias apraiðkas. Per kelis am-þius, ypaè XVIII ir XIX a., buvo suformuo-ta turtinga ir sugestyvi psichologijai ir pe-dagogikai valios filosofija, á kurià bandy-ta atliepti taikomojo ugdymo tyrinëjimais.

Þmogiškosios savireguliacijos vyks-me valia dalyvauja kaip aplinkà ir kartu

patá save (asmená) kontroliuojanti galia.Belieka ieðkoti atsakymo, kaip ir kokiu bû-du subjektas galëtø ir turëtø tokià galiàiðskleisti ir ja disponuoti. Ne maþiau svar-bûs kiti klausimai: sàmonës ir pasàmo-nës santykis, iðorinës kontrolës ir vidinëskontrolës (savikontrolës) ryðys, auklëjimoir saviauklos sàveika.

Valia Lietuvoje iki Jono Lauþiko bu-vo maþai tyrinëtas klausimas. Beje,J.Lauþiko palikimas, ypaè valios tyrimai,nëra sulaukæ deramo ávertinimo. Pirma-sis rinkinys „Jonas Lauþikas: asmeny-bë ir darbai“ (sudarë dr. Pranas Dereð-kevièius, 1991) iðryðkina pedagogo gy-venimà ir veiklà, atskleidþia defektolo-gijos kûrëjo patirtá, gvildena diferencijuo-to mokymo, profesinio orientavimo irdarbinio mokymo, mokytojø rengimoidëjas. Valios problematika ðioje knygojenebuvo ávertinta. Vëlesni J.Lauþiko pali-kimo tyrinëtojai buvo atidesni valios pro-blemai. Antai J.Lauþiko rinktiniø raðtø Itome áþanginiame Juozo Vaitkevièiausstraipsnyje „Jono Lauþiko gyvenimas,veikla ir idëjos 1903–1940“ atkreipiamasdëmesys, kaip sprendþiant proto es-mës, jo pasireiðkimo ir vystymo klausi-mus akcentuojama valios pastanga: dis-ponuojantis valia þmogus áveikia reak-tyvius impulsus ir potraukius, o proto irvalios sàveikos dëka iðlaiko su savimi irpasauliu harmonijà.

Ir vis dëlto, aptardami paèias ben-driausias ugdymo mokslo problemas –ugdymo tikslo ir uþdaviniø, ugdytinio pa-þinimo ir jo bûklës mokykloje, mokytojøpaðaukimo, jø rengimo, profesinës kom-petencijos, ugdymo turinio, principø, me-todø, ugdymo organizavimo ir vyksmo,ðio proceso efektyvumo, naujø vadybi-niø sprendimø reikðmës, – lietuviø edu-kologai kaþkodël pamirðta valios ugdy-mo svarbà. Iki ðiolei neteko aptikti, kadvalià ir jos ugdymà bent kiek iðsamiaugvildentø dabarties lietuviø pedagogikosautoriai. Valios tyrimai J.Lauþiko peda-


gogikoje yra universalaus pobûdþio: va-lia vadovauja þmogaus galiai, asmeny-bës subrendimas saistomas laisvos va-lios apraiðkomis bendravimo ir veiklossferoje, santykiuose su gamta ir pasau-liu, þmonëmis ir paèiu savimi. Privalu di-delëmis valios pastangomis kurti savokultûrà, gaivinti tradicijas ir su optimizmuþvelgti á ateitá. Turi pasauly deramà vietàir perspektyvà ta tauta, kuri iðlavinusi pro-tà ir valià, iðsimokslinusi ir iðplëtojusi sa-vo kûrybinæ galià.

Jonas Lauþikas – ið tø mokslo atsto-vø, kurie anksti, dar bebaigdami uni-versitetà, parodë savo subrendimà, irtodël vesti takoskyrà tarp pirmø mo-nografiniø darbø, kaip „Mokiniø savi-valdybë“ (1929), „Aplinka ir þmogus“(1933), „Ðvietimo reforma“ (1934) ir vë-lesniø, uþ kuriuos pelnomas akademi-nis uþsienio ir Lietuvos universitetø pri-paþinimas – pirmoji daktaro disertaci-ja „Judesio vaidmuo ugdymo proce-se“ (1940), vokieèiø kalba Ciûriche ap-ginta daktaro disertacija, „Ðvietimo in-tegracijos pagrindai“ (1943), – tikrai bû-tø sudëtinga. Visi ðie ir kitimokslo darbai paraðyti ver-þlaus ir þinanèio, ko siekia,þmogaus ranka. Kas kita– takoskyra tarp Nepri-klausomybës metais irsovietmeèiu raðytø veika-lø – akivaizdûs ideologi-jos diktuoti jø skirtumai.

Tarpukario metais pa-raðytose knygose J.Lauþi-kas rodo aiðkià intencijà –matyti reformuotà, uþsieniovalstybiø, o ypaè Austrijos,ugdymo patirtimi praturtintàLietuvos mokyklà.

Treèiojo–ketvirtojo de-ðimtmeèiø Lietuvos mokyklakritikuojama uþ didaktiná materializmà(A.Messer ávardijimas), kaip ir visi ðvieti-mo sistemos patobulinimai, tyrimai, ieð-kojimai. „...Paþymëtina, kaip tiesioginëiðauklëtos valios iðdava, – teigia J.Lau-þikas, – paklusnumas ir nusiþemini-mas <...>. Èia ugdoma akla pagarbaautoritetui, aklas klausymas vyresniø-jø“... Mokyklose klesti dresûra, kuria per-smelkta visa mokyklos tvarka, discipli-na ir mokymas, ir tai labiau vaikà darko,o ne já ugdo.

Rasdamas svariø argumentø ir pa-neigdamas þinojimo kaip galëjimo ugdy-mà, mokslininkas susirûpinæs F.Herbar-to siekio ágyvendinimu – kurti vaiko sie-loje minèiø raidà ir tokiu bûdu áveikti dis-harmonijà tarp statiðkojo ðvietimo ir di-namiðkos kultûros. Visas mokyklos pa-stangas turëtø vainikuoti iðugdoma lais-va asmenybë, kuriai bûdingas „harmo-

ningas þmogiðkø jëgø klestëjimas“. To-dël visa mokyklos sankloda (èia organi-zuojamas darbas ir gyvenimas, moky-mas ir auklëjimas) „turi remtis vaiko psi-chologinës struktûros ir socialinës aplin-kos sintetiniais reikalavimais: iðeiti ið vai-ko struktûros ir eiti á socialiná organizmà“.

Pasisakydamas uþ mokinio aktyvu-mà, savarankiðkumà, rûpestingumà, tvar-kingumà, susikaupimà, nuoseklumà, ið-tvermingumà, kruopðtumà, savitarpio su-siklausymà, bendradarbiavimà, J.Lauþi-kas Russo poveikyje projektuoja lietuvio

charakterio formavi-mà. Jei mokykla þa-dins aukðtàsias as-menybës savybes irvertybes, tai bus su-daryta prielaidakurti skaidresná ir

kilnesná pasaulá.J.Lauþikas, raðy-

damas pirmàjà dak-taro disertacijà, per la-

biau specifiðkà ir siau-rà temà (judesio vaidme-

ná ugdymo procese) fiksuo-ja bendràjà ugdymo premisà ir in-

dividualybës kûrybingumo pedagogi-niame akte reikðmæ. Traktuodamas ju-desá kaip bendrà gamtos reiðkiná ir ima-nentiná kosmoso principà, ieðko orga-ninës prigimties iðskirtinumo, o bûtentkaip sàmoninga veikianèioji bûtybë pa-ti savarankiðkai valdo judesá ir tokiu bû-du aktualizuoja potencijà. Valia, kuri „pri-klauso nuo motoriniø didþiøjø smege-nø làsteliø“, per motorinius nervus per-siduoda á raumenis, su kuriø pagalbaiðreiðkiami jutimai ir iðgyvenimai. Todëljudesys priklauso psichofiziniam pradui– sankaupai vitaliniø jëgø, paèiam eg-zistavimui ir jutimams. Ugdymo proce-se judesys – gera priemonë siekiant fi-zinio pajëgumo ir proto jëgos. Todël at-siþvelgiant á asmenybës struktûrà, pe-dagoginiu poveikiu skatinamas individopajëgumas – aktyvumas, lenktyniavi-mas, iðtvermë, tikslumas, pagava, màs-

tymas. Ir vis ið akiraèio neiðleidþiamaspedagogà dominantis klausimas – taivalia ir dël jos poveikio rodomas akty-vumas. Mokyklos átaka ar mokinio struk-tûrinë savybë? Judesys, priklausantisvaiko asmenybës (kitur – charakterio)struktûrai, gali bûti pastiprintas ir krei-piamas tinkama linkme esant geramauklëjimui ir lavinimui.

Mokykla, rûpindamasi vaiko gyvastin-gumu ir dorovingumu, o tai priklauso fi-zinio ir protinio ugdymo harmonijai, pra-pleèia jutimus ir pergyvenimus, vedan-

èius „þmogø á aukðtumas“. Or-ganizuojant mokymà per jude-sá, tikrai ámanoma, kad bent 90proc. vaikø verþtøsi ið pasyvu-mo atmosferos á aktyvios veik-los erdvæ.

Pirmasis ugdymo mokslo at-stovo J.Lauþiko kûrybinës veik-los periodas vainikuojamas lie-tuviø ðvietimo raidai principinësreikðmës turinèiais veikalais.„Ðvietimo integracijos pagrin-dai“ – pats brandþiausias vei-kalas Jono Lauþiko kûrybinëjebiografijoje ir apskritai vienasgeriausiø lietuviø pedagogiko-

je per visà jos istorijà. Nebent tektø nuo-gàstauti dël to, kad 50 metø jis iðgulëjostalèiuje ir laiku nepasiekë skaitytojo. Taippat apgailestauti dël veikalo „Auklëjimokeliai ir kryþkeliai“dingimo.

Veikalo „Ðvietimo integracijos pa-grindai“ potekstë yra glaudþiai susijusisu iracionalistine F.Nyèës filosofija, sudialektiðkàja apoloniðkojo ir dionisiðko-jo pradø disharmonija, kurioje pusiau-svyrà nustato valia galiai. Jei þmogø trak-tuoji kaip gamtos ir visuomenës kûriná,tai jis – sugedæs ir nustojæs pusiausvy-ros bei harmonijos. Paþeistà harmoni-jà, teigia J.Lauþikas, sekdamas J.M.Pes-talociu (J.H.Pestalozz), gali atstatyti þmo-gus kaip savo paties kûrinys. Teigiantisintegruotà ðvietimà ir ugdymà J. Lauþi-kas tiki, kad visiðkai ámanoma „þmogausjëgas tiek iðvystyti, jog visuomeniðkosiosformos bei ástatymai nustos buvæ tik me-chaninës sugadintos prigimties formulë-mis ir padës atstatyti nekaltà þmogausprigimtá. Tø jëgø santykis ir jø aktualuspasireiðkimas yra ðvietimo poveikiø peratitinkamà integracijos aktà rezultatas“.Tad á aktyvumo ir saviraiðkos ugdymàorientuoto vaiko valia pajungiama pa-èiam svarbiausiam – visà ðvietimo bûváreformuoti rodant naujas þmogaus visy-bës ir naujas visiðko asmenybës ugdy-mo galimybes.

J.Lauþiko veikalas „Valia ir jos ugdy-mas“ – lyg testamentas: mokytojai ir ug-dymo tyrëjai raginami rasti tinkamà áran-ká, padedantá „áeiti á asmenybës vidaus �


pasaulá, paþinti jos sudëtingà struk-tûrà ir procesus“. Ginama maksi-malistiðkai nusiteikusio pedagogointencija – tiesiog visi, kurie gyve-nime pasiklysta, ir turi, ir gali bûtiiðugdyti iðmintingesniais ir dorovin-gesniais. Autorius lieka iðtikimasuniversaliai ir kaskart vis naujai gvil-denamai idëjai: valia sietina su ki-tomis psichinëmis savybëmis, nesji nëra izoliuota asmenybës savy-bë, kuri, beje, vis kitaip pasireiðkiaskirtingais mokinio amþiaus tarps-niais ir todël á tai atsiþvelgiant tai-komos valios ugdymo skirtingospriemonës bei bûdai.

Knygos “Valia ir jos ugdymas”struktûros ðerdis – tai valios savy-biø (aktyvumo, ryþtingumo, inicia-tyvumo, dràsumo, atkaklumo, ener-gingumo, organizuotumo, savaran-kiðkumo, drausmingumo, princi-pingumo, saikumo, kantrybës, sa-vitvardos ir santûrumo) nagrinëji-mas. Lygiagreèiai sprendþiamiklausimai – ugdymo proceso etiza-vimo, orientavimo á kognityvinæ kul-tûrà (pagal J.Piaget: valia – efekty-vus proto operacijø ekvivalentas),sàveikos – proto, jausmø ir valios –dëka atsirandantá susiliejimà ir áma-nomybæ formuoti vientisà daugia-lypæ asmenybës struktûrà. Viskasiki ðiolei ádomu, turi iðliekamàjà ver-tæ dël paties autoriaus ypatingo ge-bëjimo plaèiuose teoriniuose kon-tekstuose gvildenti ugdymo realy-bei reikšmingus klausimus.

Ir tokioje individualumo paieð-koje ið akiraèio neiðleidþiami valiostrûkumai ir sutrikimai, bûdingi psi-chopatams ir protiðkai atsiliku-siems vaikams (oligofrenams, su-lëtëjusio vystymosi vaikams). Tailyg valios ugdymui skirta specialiojimetodika – tæsinys 1965 m. iðleis-to veikalo „Mokiniø valios ugdymobruoþai“.

Taigi lietuviø pedagogikojeanksèiau buvusi balta dëmë (ma-þa kas þinota apie valià ir jos ugdy-mà) buvo kûrybiðkai, turiningai pa-teikta. Skaitytojui atskleista kuo ið-samiausia valios samprata, iðana-lizuota valios vieta ir reikðmë asme-nybës struktûroje, palyginti plaèiaiiðdëstyta valios ugdymo metodika,akcentuotas ugdymo ir saviugdosryðys. Pedagogikos klasiko JonoLauþiko palikimas – patvarus, lai-ko ir iðbandymø nebijantis moksloaudinys.

NE

Kadamokslas sako

,,NE”Atkelta ið 11 p.

�

�

Senovës ritualai, aukos dievams (kar-tais itin þiaurios – aukojant þmones), ávai-rios apeigos vienija grupës ar organiza-cijos narius (dievø ar Dievo baimës bûtinubaustiems jau èia, þemëje), ávedamostariamai Dievo valia gyvenimo taisyklës,virtusios tradicijomis, religiniø organizaci-jø vadovams leidþia valdyti tikinèiøjø vi-suomenæ. O uþ nepaklusnumà þemið-kiems reikalavimams ar suabejojus tikëji-mo tiesomis – baudþiama èia, þemëje.Ypaè stiprios organizacijos yra islamas,judaizmas, krikðèionybë ir gal kitos. Ðiosorganizacijos ne tik valdo tikinèiøjø pomir-tinio gyvenimo reikalus, bet siekia ir kar-tais turi savo átakoje politinæ ir valstybinævaldþià. Prisiminkime gausius istorinius,ypaè krikðèionybës, þiaurumus, netikin-èiøjø þudynes, dabartinius brolþudiðkusnesutarimus islamo pasaulyje, saviþu-dþiø musulmonø teroro veiksmus, kai þu-domi kitos civilizacijos ir tikëjimo þmonës,nesenus protestantø ir katalikø kruvinusnesutarimus Ðiaurës Airijoje. Pastarøjønet Popieþius Jonas Paulius II negalëjo(gal ir nebandë) sutaikinti. Juk tie kruvi-nieji ávykiai neturi jokio ryðio su transcen-dentiniu Dievu.

Kai kurie ðiø religijø þemiðkieji ástaty-mai (uþ jø laikymàsi þadant dangaus ka-ralystæ po mirties) yra naudingi visuome-nei, pavyzdþiui, islamo reikalavimas de-ðimtinæ atiduoti vargðams. KrikðèioniøDeðimt Dievo Ásakymø yra tarsi baudþia-masis kodeksas, o pirmasis – neturëk ki-tø dievø tik mane vienà – tai grynai politi-nis – neprieðtarauk (þemiškajai) valdþiai.Tad valdymas ir turtas (pinigai, ðiandie-nos kalba sakant) yra kiekvienos religi-nës organizacijos tikslas þemëje, o be-turèiams ir vargðams bus atlyginta dan-guje po mirties. Galima manyti, kad ánir-tinga katalikø Baþnyèios kova su protes-tantais (gal kiek suðvelnëjusi dabartiniaislaikais) vyko ne dël tikëjimo tiesø skirtin-go aiðkinimo, o dël to, kad Liuteris savoreforma pasikësino á valdymà (pavyz-dþiui, protestantø tikëjimo praktikoje në-ra centralizuotos valdymo piramidës, në-ra valdymo priemonës – iðpaþinties) ir tur-tà (ávestas celibatas katalikø kunigams,kad paaukoti pinigai nebûtø iðbarstomiðeimai ir vaikams iðlaikyti; ásteigti vienuo-lynai ir baþnyèios – turto koncentracijai).

Yra sukurti teologijos mokslai, pa-

rašytos knygos, suprantamos ir priimti-nos tik tikintiesiems. Jose daþniausiai ne-kalbama apie mokslui rûpimus atsaky-mus – “TAIP” ar “NE”, bet nagrinëjamitikëjimo vidaus procedûriniai klausimai,priimant transcendencijà kaip tikrà esa-mà faktà. Gal kiek ironizuojant svarsto-mus klausimus galima palyginti su vidu-ramþiais populiariu skaièiavimu, kiek vel-niø gali tilpti ant peilio galo. Nediskutuo-jama tokio klausimo beprasmybë, bet ap-tariama, ar jie sëdi vienu sluoksniu, ar krû-va, kokia jø forma, staèiakampiai ar su-dëtingesni. Aiðku, tai ironija. Bet skaitan-tys tas knygas tikintieji tegul pagalvoja,jiems gali kilti nemaþa klausimø.

Bet gráþkime á mûsø kasdienybæ –mokslà ir subjektyvumà.

Dabartinë transcendencija

Dabar yra labai madingi, ypaè tarpintelektualø, posakiai: ,,...aname gyveni-me að buvau...”, ,,...ten tokia aura...”,,,...bûdama ten pasisëmiau tiek teigia-mos energijos...”, ,,...atsimerkusi pama-èiau verkianèià Marijà savo kambaryje...”,,,...mane aplankë mirusiojo siela kaipskaidrus kûnas...”, ,,...operacijos metubuvau iðëjusi ið savo kûno, maèiau, kaipmane operuoja, o toliau maèiau tunelá irjo gale ðviesà, buvo taip neapsakomaigera, o balsas man sako: ,,dar anksti pa-silikti, turi gráþti á savo kûnà...”.

Madingos Lietuvoje, tarp JAV ir kitø Va-karø turèiø (daþniausiai þmonø) kelionësá Indijà pasisemti dvasingumo lobiø, ypaèlankymasis pas Jo Ðventenybæ Sai Babà(þr. E. Kurklietytës ir V. Bubnio knygà“Slaptingoji prema”, “Santara”,1999). Dardaugiau, Lietuvos radijas ir ávairios TV sto-tys gana plaèiai reklamuoja vadinamuo-sius parapsichologinius reiðkinius pokal-biuose su bûrëjomis, ekstrasensais, tele-patais, horoskopø sudarinëtojais, gydan-èiais per fotografijas, per TV. Neatsilieka irspauda – nuolat spausdinami PalmyrosKelertienës ir Naglio Ðulijos horoskopai irt.t. Pagaliau ir “Maþoji studija”, peikdamaávairius sektantus ir parapsichologus, nie-ko logiðkesnio pasiûlyti negali.

Kà sako mokslas? NE? Neigimas be-prasmis, nieko neárodantis, nes negali-


mas K kelias. Nustebino astronomas iðMolëtø observatorijos vienoje radijo lai-doje pasakæs: “Moksleiviai yra suglumæmokslo pinklëse...” (paryškinta J.R).

Labai tikslus, taiklus ir teisingas yradaktarës Filomenos Taunytës pasaky-mas, girdëtas vienoje laidoje: ,, Jei tu kalbisu Dievu – tai malda, bet jei Dievas kalbasu tavimi – tai šizofrenija” (teatleidþia manGerbiama Daktarë, kad be jos leidimokartoju ðá pasakymà).

Taip, negalima paneigti ar árodyti to konëra.

O gal jie – paranormaliø, parapsi-chologiniø reiðkiniø valdytojai yra tei-sûs? Gal ið tikrøjø tik šiandien mums at-rodo tie reiðkiniai kaip stebuklai? Jukplaukia minios prie piramidþiø, ekstra-sensø, bûrëjø...

Ne!...Ne! O jeigu...?

O gal rytojaus mokslas árodys, iðma-tuos, nustatys, pakartos tuos para... reið-kinius, apraðys jø prieþastis? Gal bus su-konstruotas koks nors “ateities metras”,o ðiandien mes, tamsuoliai, nematomeþenklø ir neþinome savo ar aukðèiausio-jo ir kitø þemesniojo rango veikëjø atei-ties. O juk para... specialistai þinojo ir þi-no mûsø ir jø praeitá ir ateitá. Jie þino daugkà, tik kaþkodël në vienas nesigiria nu-matæs þemës drebëjimà ir cunamá perpraëjusias Kalëdas. O gal þinojo, tik ne-praneðë, neperspëjo... O gal niekas ne-praðë P.Kelertienës ir N.Ðulijos sudarytipraëjusiø metø gruodþio horoskopà Piet-ryèiø Azijai, gal bûtø... Pats p.Naglis ÐulijaTV laidos metu prisipaþino, kad vienà die-nà nepasiþiûrëjo á savo horoskopà ir ið-ëjus ið namø iðtiko nelaimë, o bûtø pa-þiûrëjæs, bûtø nëjæs ir nelaimës iðvengæs.Taip. O kaip palengvëtø gyvenimas darpasiklausius bûrëjø, aiðkiaregiø...

Viena mintis neduoda ramybës, kaikalbama apie tikëjimus, para... reiðkiniusir jø atlikëjus arba matoma tuos reiðki-nius rodant – ar tai nëra sukèiø darbas?Juk iliuzionistai parodo ávairiausiø neáti-këtinø triukø. Pavyzdþiui, pelenø mate-rializacijà galima matyti daþnuose cirkospektakliuose, nereikia vaþiuoti á Indijàpas Sai Babà. Ar jie patys tiki tuo, kuoverèia tikëti kitus? Ko verti stebuklai, pra-naðystës, gydymai, pasveikimai? Yra TVlaidø (ne Lietuvos), kuriose árodomos ávai-riø para... specialistø suktybës, ið stebuk-lais tikinèiøjø pinigø viliojimas. O jei jie (irIndijoje, ir Lietuvoje, ir kitur) nëra sukèiai?Að tik klausiu.

Nesiruoðiu neigti para... reiðkiniø, neikritikuoti þmoniø jais tikinèiø. Tenoriu at-eiti á pagalbà para...reiðkiniø specialis-tams ir pagaliau mokslui, ir ne neigti, opabandyti pagrásti tuos reiðkinius. Noriumokëti ta paèia valiuta.

Trys astralinio mokslo postulatai

Reikëtø tik priimti keletà ásakymø –postulatø, kuriø pagrástumo nereikëtø dis-kutuoti. O gal jie pasirodys pranaðiðki,kaip Einðteino reliatyvumo teorija? Ðiepostulatai bûtø apie pagrindinius bûtiesvyksmus: laukas – energija – laikas.

Pirmasis postulatas: visa erdvë, visavisata yra astralinës energijos laukas, ku-riame astralinë energija juda srautais, sû-kuriais, kamuoliais, juda tiesiai visomiskryptimis, pirmyn, atgal ir laike: judëjimas– tai tik santykinis fizikinis terminas, AElauke vyksmas (informacija, pokytis ir t.t.)vyksta absoliuèiu greièiu, ir pati AE judadidesniu nei ðviesos greitis.

Antrasis postulatas: visi visatos dan-gaus kûnai, Þemës gyvybë ir þmonës yraastralinës energijos (AE) materializacijosproduktai. Didysis A. Einðteinas apraðëenergijos (E) ir masës (m) ekvivalentiðku-mà garsiàja lygtimi E = mc2 (c – šviesosgreitis vakuume). Tai buvo pirmasis ne-dràsus þingsnis moksliðkai pagrindþiantmaterializacijos vyksmà. Ið ðios lygtiesmatyti, kad m = AE/c2 (AE – astralinë ener-gija), o tai reiðkia, kad materializacija vyks-ta sulëtëjus AE judëjimo greièiui.

Visi kûnai, ypaè gyvybë ir þmogus, yrapersmelkti, kupini AE, jie gimæ ágauna AEkrûvá, vieni didesná, kiti maþesná, tad ir ga-lios yra nevienodos. Þmogaus AE turinuolatiná ryðá su visatos AE. AE krûvis kû-ne pasiskirsto zonomis, o mirus, ávykusdematerializacijai, AE iðeina ið kûno ir ási-jungia á bendrà visatos AE srautà, bet galipereiti ir á kità þmogø. Dangaus kûnai ið-kreipia ir nukreipia AE srautus, sklindan-èius á Þemæ, taip pat veikia þmogaus pra-dëjimo metu áeinantá AE krûvá ir todël val-do þmogø tolesniame gyvenime.

Treèiasis postulatas: laikas (apie laikàyra raðiusi dr. Gaidamavièienë; teatleidþiaman gerbiama autorë, kad be jos leidi-mo panaudojau mintis ir idëjas visiðkaijø nesisavindamas). Laikas buvo ir lai-kas bus, yra dabar. Laikas susijæs ir judakartu su AE srautais. Þmogaus AE, su-siliedama su visatos AE, gali dabar judë-ti laike buvo ir laike bus .

Mokslas pasakys – NE! Aš taip pat sa-kau - NE! Bet kaip paaiškinti tuos (jei)matomus ir girdimus para… reiškinius?

Ðie postulatai paaiðkina telepatijà, re-inkarnacijà, praeities ir ateities matymà,gyvø ir mirusiø þmoniø suradimà,pri(si)këlimà ið mirusiøjø, prisipildymoenergija jausmà, teigiamos ir neigiamosauros buvimà, Sai Babos fenomenà, pe-lenø ar kitø daiktø materializacijà, ðven-tumà, pranaðautojus ir pranaðus. Pare-mia þinomas Mikaldos, Nostradamo, jaumûsø laikø – Mesingo ir dabartinio Glo-bos – pranaðystes ir rodomus minèiøskaitymo, daiktø matymo triukus. Jie ir

mûsø aiðkiaregiai mato, kas buvo ir kasbus. Tik AE srautø dëka jie susijungia sulaiku ir mato individo, miesto, kraðto, vi-suomenës praeitá ir ateitá. Ekstrasensø gy-dymai, kortø, kavos tirðèiø nuorodos, re-gëjimai, ðventøjø liudijimai, apsireiðkimai– viskas vyksta bûrëjo ar aiðkiaregio min-tyse, galvoje, yra AE lauke, kai jo AE su-silieja su visatos AE.

Ar to negana?Ðiais “mokslo” postulatais galëtø rem-

tis visos religijos: þmogus, Þemë, dan-gus, Dievas, mirtis, siela, prisikëlimas, po-mirtinis gyvenimas, Kristus ir Mahome-tas, Buda ir Dalai Lama – viskas bûtø su-jungta á vienà sistemà. Taèiau tokia vei-kianti sistema bûtø panaði á þinojimà, one á tikëjimà ir tada visø para...reiðkiniøpoveikio galia dingtø. Bet kurio tikëjimoteiginius árodþius, pavertus þiniomis,dingtø tikëjimo galia, prasmë, teikiamaviltis; ðiandien Kristus, pasirodæs baþny-èioje, bûtø uþmëtytas ne akmenimis, betgal “mobiliakais”.

Mokslininkas pasakys – tokie postu-latai yra nesàmonë. Sutinku, ir pats taiteigiu. Bet argumentø prieð tuos postu-latus nëra. Tam, kuris átikës ðiais postu-latais, mokslo NE nebus argumentas...O ar turite laikrodá, kuris laikà matuotøpirmyn? Praëjusá laikà astronomai matofotografuodami milijonus ðviesmeèiø nu-tolusius susidaranèius dangaus kûnus –dabar mato praeitá, o jei pasuktø telesko-pus á kità pusæ, gal dabar pamatytø atei-tá? Tokio teleskopo dar nëra? Ar mokslasgali iðmatuoti astralinæ energijà, nustaty-ti materializacijos vyksmà? Sako, esà la-zerio spinduliø susikirtimo vietoje atsiran-da materialios dalelës, tad gal rasis prie-taisas astralinei energijai matuoti ir busgalima iðmatuoti sielà. Dabar tokiø prie-taisø nëra, o tai jau, kaip sakoma, paèiøfizikø problema.

O gal šiuos postulatus priims filoso-fai? Juk jie rimtai svarsto taip pat naujassàvokas, kaip jie sako, atveria naujo taps-mo perspektyvas. Gal jie ðiuos postulatusapvilks filosofiniais nëriniais ir rasis tasnaujasis tapsmas – postmodernistinis fi-losofinis tikëjimas?

Mokslas paþengë svaiginanèiai toli –gilyn á pasaulio, kosmoso, gyvybës Þe-mëje supratimà. Net mano kartos gyve-nime mokslo ðuoliai yra didþiuliai ir ... bu-vo nenuspëjami. Didþiøjø atradimø nie-kas nenumatë, tik pavieniø entuziastødarbas dedant kruopelæ prie kruopelëspastatë dabartiná didingà mokslo rûmà.

Mokslas stiprus, kai sako TAIP. Silp-noji pusë ryðkëja, kai mokslas sako NE.

Sukurtas galingas ir didingas ðiuolai-kinis mokslas, taèiau jis yra bejëgis prieðbene paèià þmogiðkiausià þmogaus silp-nybæ – tikëjimà.


nis; jog, anot didþiojo Pikaso, stiklinæ ga-lima nutapyti taip, kad jà norëtøsi paimti árankas ir atsigerti vandens... Taèiau vilkàkaip beðerk, jis vis vien á miðkà þiûrës. Norskiekvienam restauratoriui pravartu turëtiprigimtiniø dailininko duomenø, gebëjimàpieðti, jausti spalvø dermæ, kompozicijà,visumos pojûtá, taèiau daugelis dailininkørestauratoriais negalëtø bûti dël talentostokos. Pagaliau viena deivë ið dviejø visviena pasiglemð tave visà, – tikina paðne-kovas ir nepamirðta prisiminti laiko, kai res-tauravo per 70 freskø Vilniaus baþnyèio-se; kad buvæ ypaè malonu dirbti Domini-konø baþnyèioje, kurioje per ketverius me-tus kartu su Povilu Kuodþiu, Algiu Kup-èinsku restauruotas beveik 800 kv. m plo-tas; kai Jeruzalës baþnyèios klebonas,nors jam daug kas primygtinai siûlësi, kan-triai laukæs, kol ateis restauratoriai ið Do-minikonø atgaivinti jo didþiausios freskosnuo skliautø iki grindø. Visada malonudirbti ten, kur sienø tapyba – pagrindinisðventovës elementas, – sako restaurato-rius. Nors Lietuvoje tokiø kûriniø nedaug,bet jie rodo þmoniø jautrumà, groþio su-vokimà. Mûsø baþnyèios puoðnios, jø sie-nø tapyba turtinga, iðlikusi per stiliø kaità,nuopuolius ir pakilimus, ir restauratoriuisvarbu atrasti ir iðryðkinti tuos interjero ak-centus, galbût kai kà ir paðalinant. Tai jogalvosûkis ir meistriðkumo iðraiðka. Dide-liame objekte svarbiausia atrasti istorináraktà, màstyti, projektuoti. Neuþtenka bû-

ti vien mikliø rankø meistru, amatininku,reikia bûti kûrëju. Deja, anksèiau baþny-èios, klebonai, baþnytinës bendruomenëslabiau rûpinosi sakralinëmis vertybëmisnegu dabar. Galbût dël to, kad buvo tikë-jimo priespaudos laikas ir reikëjo pasiprie-ðinti. Tada negailëta nei lëðø, nei dëme-sio. Bûdavo daugiau aukojama meno re-nesansui.

Na, o sugráþimas á savo stichijà irgineliko be pasekmiø. Prieð valstybinës tar-nybos duoklæ Juozas Algirdas Pilipavièiusturëjo savo sienø freskø restauravimo ámo-næ ir jau minëtà solidø ádirbá. Penkeriusmetus vien dël etikos prieþasèiø atidëjæsárankius, kà ne kà neiðkentæs restauravæsprieðokiais, atostogø metu, kad nepraras-tø rankos ir akies. Taèiau per tà laikà atëjonaujø specialistø, lyderiø, pakito poþiûrisá kultûros vertybiø restauravimà, já ëmëgoþti rekonstrukcijos, pritaikymas, sten-giamasi jo iðvengti arba bandoma atidëtivëlesniems laikams. Todël dabar patyru-sio veterano laukia ir konkurencinë kova,ir kova uþ vietà meno pasaulyje, ir ap-skritai profesijos nuopuolis – skaudþiau-sia rykðtë. Jos smûgiams atlaikyti, sako,reikës ir jëgø, ir laiko. Dþiaugsmo valan-dø teikia nebent vienas dabar jau ramusdarbas, kurá gali tæsti nesislapstydamas.Tai freskø koridorius Bernardinø vienuo-lyne. Èia dëstytojas pluða kartu su savoDailës akademijos Paminklotvarkos ka-tedros studentais, ágyjanèiais sienø tapy-bos restauravimo teorijos þiniø bei prak-tiniø ágûdþiø. Ðio studijø centro ákûrimasjau árodë esàs naudingas tiek aukðtajaimokyklai, tiek restauratoriø profesijai re-abilituoti. Ir, matyt, bus naujas, pelnytasaukðèiausiosios kategorijos meno verty-biø restauratoriaus ir tapytojo Juozo Al-girdo Pilipavièiaus uostas.

Restauratoriui tapyba kaip tam vilkui

Juozas SKOMSKIS

Aukðèiausiosios kategorijos menovertybiø restauratorius, Dailës akademi-jos docentas Juozas Algirdas Pilipavi-èius, pastaràjá penkmetá dirbæs kultûrosministro patarëju paveldosaugai, pernaiatsidûræs „ant ðaligatvio“, sako, dþiaugia-si paragavæs valdininko duonos, pajutæsvalstybës reikalø svarbà, sutikæs aibæ kil-niø kultûros þmoniø, bet mintis apie kar-jerà visiems laikams iðmetæs ið galvos,nes já vël paðaukusi daugiau kaip prieðtris deðimtmeèius ágyta sienø tapybosrestauratoriaus mûza.

Tarnybos laikas jam, kaip restaurato-riui, buvæs nuostolingas, bet, sako, në vie-nos dienos nepraleidæs be teptuko ran-koje. O ið viso yra nutapæs per 300 tem-peros, akrilo technikos paveikslø – dau-giausia kaimo, Vilniaus peizaþø, laisvalai-ká leidþiàs savo ákvëpimo mekoje – Mala-volës sodyboje netoli Vievio; sostinëje su-rengæs keturias personalines kûrybos pa-rodas; sukûræs smaltos mozaikø ciklà Uk-mergës baþnyèiai, freskà „Marijos pa-veikslo karûnavimas“ Ðiluvos koplyèioje,vis dëlto lieka iðtikimas svarbiausiam sa-vo dievaièiui – meno vertybiø restauravi-mui, kurá ðiandienë miestø plëtra linkusipamirðti. Susitikome Vilniaus dizaino mo-kymo centro dailës galerijos „Menø kam-po“ svetainëje, kurioje Juozas Algirdas Pi-lipavièius eksponavo 30 savo paveikslø,ir kalbamës apie tai, jog jaunystëje daili-ninkas buvæs ganëtinas prieðgyna: kai bu-vo reikalaujama daiktiðko vaizdavimo, kû-rë konstruktyvistiniø abstrakcijø ciklà „Ste-reo“; dabar, kai daugelis pasidarë abst-rakcionistais, á jo paletæ sugráþusi realisti-në maniera ir tapyba remiasi natûra. Sa-ko, jog peizaþui, realistiniam natûros vaiz-davimui dar negresia mirtis, kad tapytojaidar galës ilgai dirbti erdvëje nuo realizmoiki abstrakcijø, kaip tai darë M. K. Èiurlio-


miðkas...


Juozas ELEKÐIS

Pradëti restauruotitrijø profesoriø Birþiðkø

gimtieji namaiNeáprastas

Gydytojas Antanas Birþiðka, po studijø atsisakæs pasiû-lymo dirbti moksliná-praktiná darbà Maskvoje, atvyko á tolimàÞemaitijos miestelá Viekðnius. Toks pasirinkimas nebuvo at-sitiktinis. Èia jau veikë viena seniausiø vaistiniø Þemaitijoje(seniau ásteigta tik Palangos vaistinë), dël aktyvios knygne-ðiø veiklos daugiau nei pusë þmoniø buvo raðtingi, ðiaip þmo-nës buvo maþiau uþguiti. Vyskupas Motiejus Valanèius yrasakæs, kad Þemaitijos parapijose visur moterys á baþnyèiàateidavo juodai ir pilkai apsirengusios, tik Viekðniuose mote-rys per pamaldas þydëte þydëjo savo ryðkiai iðaustais ir iðsiu-vinëtais apdarais ir skarelëmis. Panaðiai yra pasakiusi ir garsimuzikologë Zita Kelmickaitë. Jos teigimu, renkant tautosakàÞemaitijoje, lengviau bûdavo prakalbinti akmená nei þmogø.Viekðniuose þmonës be dideliø atsikalbëjimø ne tik moterys,bet ir vyrai padainuodavo senoviniø dainø. Taigi á tokià aplin-kà atvyko jaunas gydytojas su þmona muzike.

Gydytojas pagarsëjo ne tik sugebëjimu gydyti, bendrautisu þmonëmis, bet ir tuo, kad visi trys jo sûnûs tapo garsiaisLietuvos profesoriais. Iki ðiol dar në viena ðeima nëra turëju-si trijø profesoriø. Mykolas – Vasario 16-osios akto signata-ras, vienas ið jo autoriø, Vaclovas – bibliografijos mûsø ðaly-je pradininkas, Viktoras – naujoviø matematikoje ieðkojæsprofesorius. Mykolas savo lëðomis tëviðkëje pastatë ir pa-dovanojo visuomenei Sveikatos namus. Ðiuose kiek mo-dernizuotuose namuose tebepriiminëjami pacientai iki ðiol.Gydytojos Auðrelës Gurauskaitës rûpesèiu miestelyje pa-statytas paminklas Birþiðkoms – tëvams ir trims sûnums. Taiyra pirmas ir kol kas vienintelis toks paminklas ðalyje.

Deja, iki ðiol akis badë namas, kuriame gimë ir augo trysgarsûs profesoriai. Sovietmeèiu namas buvo visai suþalotas:ið vienaaukðèio pastato su verandële jis paverstas dviaukð-èiu keturkampiu. Vos atgavus nepriklausomybæ, pradëta rû-pintis gydytojo statyto namo restauravimu. Tai buvo ámano-ma, nes vietiniai meistrai ið pagarbos gydytojui iðlaikë vidauskonstrukcijas, ðonuose net stogo elementus. Buvo likæ ir kaikuriø dokumentø, nuotraukø. Beje, buvo saugomas gydyto-jo ir sûnaus profesoriaus Mykolo atminimas prie Sveikatosnamø. Meistrai ant marmurinës lentos, kad èia yra gydytojoAntano Birþiðkos Sveikatos namai, ásigudrino metalinæ lentàprikalti tik virðuje ir taip, kad jà buvo galima pakelti ir pamatytitikràjá uþraðà. Tai daþnai buvo demonstruojama net gana aukð-tiems sovietø pareigûnams. Namø restauravimas, gaila, uþ-truko, nes namas sovietmeèiu nebuvo saugomø paminkløsàraðe, atgimimo metu paskubom já átraukus neáforminti rei-kiami dokumentai. Trûko ir lëðø. Gydytojai Auðrelei Guraus-kaitei teko eiti ir eiti „kryþiaus kelius“. Galima pasidþiaugti,kad Kultûros ministerija pagaliau skyrë tam pinigø. Namuiremontuoti konkursà laimëjo UAB „Telðiø meistrai“.

Restauravus Birþiðkø namus, Viekðniai taps unikaliu svei-katos ir kitø paminklø centru. Èia yra jau minëti prof. MykoloBirþiðkos statyti Sveikatos namai, vienos seniausiø ÞemaitijojeJuozo Aleksandravièiaus vaistinës muziejus, kurio pastatà vi-suomenei padovanojo jo duktë Zofija, namà restauravus pra-dës veikti ir Birþiðkø muziejus. Viekðniuose, beje, yra ir aviaci-jos pradininko Lietuvoje Griðkevièiaus muziejus. Svajojama apiemalûno muziejø, nes yra senovinis unikalus mûrinis pastatas.

tradicinisjaponø apavas

VI a. Japonijos valdovø ka-pavietëse rasti batai ið metalolakðtø, iðraiþyti ámantriais orna-mentais. Net dabar kara-liðkieji palikuonysceremonijø metuavi ornamentais ið-raiþytà mediná apavà.Senovëje taip pat buvoavima odiniais ir me-dþiaginiais batais. ApieVIII a. buvo pradëta avëtiðiaudiniais batais, at-veþtais ið Kinijos. Vëliaujie virto ðiaudiniais san-dalais, labiau pritaiky-tais prie Japonijos kli-mato. Ðiaudiniai san-dalai pagaminti ið suvy-tø ðiaudø, jie lengvi,lankstûs ir pigûs. Tad se-novëje jais daþniausiai avë-

jo kariai, darbinin-kai bei paprastiþmonës. Vëles-nis tobules-nis varian-tas yra da-bar visamepasaulyjeavimø pliaþobasuèiø prototipas.Ðis variantas buvo ávairiø rûðiø,vienai ið jø padams buvo nau-dojamas bambuko pluoðtas, oðonai aptraukti oda, pakulnyje– metalinë smaigtis. Kitiems va-riantams buvo bûdingos keis-tos formos ir puoðnus dizainas.

Labai ádomø apavà avëjobudistø vienuoliai – tai staèia-kampio formos medþio lente-lës su dviem medinëmis kala-dëlëmis apaèioje ir odiniais dir-þeliais virðuje – savotiðkas

klumpiø prototipas. Tokiu apa-vu Japonijoje buvo avima X a.ir jis liko populiarus iki ðiol.

Ypatinga apavo dalis –kojinës su atskirtu nykð-

èiu. Jos pritaikytos mû-vëti kartu su ásispiria-

mu pliaþo tipo apa-vu. Kai kurios ko-jinës yra gumi-niais padais irjomis galimamûvëti be ba-

tø. Tokios koji-nës-batai neslys-ta, o atskirti kojønykðèiai leidþiapëdai geriau pri-sitaikyti vaikð-

tant nelygio-mis vieto-mis. Net da-bar japonø

statybininkaiavi tokiu apavu.

Ðiuolaikinëje Japoni-joje paplito vakarietiðkas apa-vas, taèiau tradicija namuosevaikðèioti basiems iðliko. To-dël buvo sukurtos specialios

mokyklinës ðlepetës, kurio-mis vaikai persiauna atëjæ

á mokyklà.

Pagal uþsieniospaudà parengëAntanina

BANELYTË

1. Tagetomis buvo avimadirbant ryþiø laukuose ikiAntrojo pasaulinio karo ir pojo. Paveikslëlyje parodytostagetos vadinamos oaði

2. Fuka-gutsu – tai apavas,pagamintas ið suvytø mieþiøðiaudø, vaikðtant po sniegàjis apsaugo nuo drëgmës irðalèio

3. Geta – jie taukði vaikðtant,bet yra mëgstami

2

1

3


Klimato pokyèiai

Dr. Jonas SATKÛNAS

Tarpdisciplininë konferencija ir laukoekspedicija „Staigûs kraðtovaizdþio po-kyèiai ir þmoniø visuomenës reakcija Ark-tikoje bei Subarktikoje“ 2005 m. vasaràvyko Jûkone, vienoje Kanados ðiauriniøprovincijø. Renginá suorganizavo Tarptau-tinës geologijos mokslø sàjungos (IUGS)Geoindikatoriø darbo grupë kartu su ki-tomis tarptautinëmis bei Jûkono provin-cijos organizacijomis.

Konferencijos tematika aprëpë kli-mato ir kraðtovaizdþio pokyèius Ðiaurësplatumose holoceno metu bei istorinë-je praeityje, klimato kitimo ateities mo-delius, geologiniø procesø, susijusiø su

ir visuomenës reakcija Arktikoje beiSubarktikoje

Ðv. Elijaus kalnagûbris uþstoja kelià áJûkono teritorijà patekti oro masëms sukrituliais ið Ramiojo vandenyno pusës, todëljø metinis kiekis yra tik apie 250 mm. Dëlgruntinio vandens garavimo ir maþo krituliøkiekio formuojasi druskoþemiai – dirvospavirðiuje kristalizuojasi mirabilitas,tenarditas ir halitas. Reiðkinys, labiaubûdingas stepëms ir pusdykumëms,Subarktikoje sukuria unikalias sàlygas labaispecifinëms halofitinës bioávairovësbuveinëms

Klimato atðilimo pasekmës amþinajamáðalui – gruntas tampa nestabilus, suslûgsta,slenka net esant maþiausiam nuolydþiui. Taiypaè nepalanku keliø, dujotiekiø stabilumui.Fotografuota prie Aliaskos greitkelio.Jûkonas, Vaithorso apylinkës

klimato atðilimu, specifikà ir kita. Dau-giausia dëmesio buvo skirta visuome-nës prisitaikymo prie sparèiø klimato irjo sàlygojamø gamtinës aplinkos poky-èiø problemoms nagrinëti.

Apie 80 konferencijos dalyviø ið Ka-nados, JAV, Rusijos, Didþiosios Britani-jos ir Lietuvos atstovavo ávairioms tyrimøbei veiklos sritims. Tai buvo ekologai, bio-logai, archeologai, geologai, kriologai,ekologijos filosofai, saugomø teritorijøspecialistai, vietiniø tautiniø bendruome-niø (inuitø, atasbaskø, tuèoniø) atstovai.

Konferencijos metu buvo priimta de-

klaracija, raginanti skirti daugiau dëme-sio staigiø kraðtovaizdþio pokyèiø tyri-mams, jø poveikio þmoniø bendruome-nëms bei ekosistemoms vertinimui. Vi-sa konferencijos medþiaga (ataskaita,minëtoji deklaracija, spaudos praneði-mai, dalyviø sàraðas, fotonuotraukos)skelbiama tinklalapiuose http://www.ge-oindicator.org ir http://www.taiga.net/ra-pidchange/index.html

Lauko ekspedicija á Jûkono provinci-

jos rytinæ dalá (Kusava eþero apylinkës,Kluanio nacionalinis parkas) suteikë ga-limybæ praktiðkai susipaþinti su egzoge-niniø-kriogeniniø procesø (solifliukcijos,nuoðliauþø ir nuogriuvø, ledynø tirpimo)intensyvëjimo poþymiais, ekosistemø ki-timo pavyzdþiais, kriogeniniø procesømonitoringo metodais ir kita.

Klimato kitimas ir Arktika

Klimato tyrinëtojai nurodo, kad XX a.



pasaulio mastu pavirðiaus temperatûrapakilo 0,60C, o 90-ieji metai buvo ðilèiau-sias deðimtmetis per visà meteorologi-niø stebëjimø istorijà. Pasaulinio vande-nyno lygis per pastaruosius ðimtà metøpakilo 10–20 centimetrø. Antrojoje XX a.pusëje 2–3 proc. iðaugo gausiø krituliødaþnis vidutinëse ir ðiaurinëse platumo-se, vis reèiau pasitaiko ekstremaliai þe-mø temperatûrø laikotarpiai. Klimatiniaiávykiai, sàlygojami El Ninjo pobûdþioreiðkiniø, tapo daþnesni ir intensyvesninuo 1970 m. vidurio.

Pokyèiai Arktikoje labai svarbûs glo-baliu mastu, nes ðiauriniai regionai, bû-dami ypaè jautrûs klimato kaitai, veikiair kitø platumø klimatà. Pasaulio klima-tas kinta ir globali temperatûra kyla da-bartinës visuomenës istorijoje nematytugreièiu. Arktikos vidutinë temperatûra pa-

kilo dvigubai, lyginant su pokyèiais perpastaruosius kelis deðimtmeèius likusiojepasaulio dalyje. Spartus ledynø tirpimas,jûros ledo ploto maþëjimas, kylanti am-þinojo áðalo temperatûra nedviprasmið-kai rodo klimatà globaliai atšylant.

Kodël Arktika ðyla greièiau nei þemes-niø platumø vietos, aiðkinama keliomisprieþastimis:� iðtirpus sniegui ir ledui, tamsûs

þemës ir vandenyno vandens pavirðiai ab-sorbuoja daug daugiau saulës energijos;� didesnë papildomos energijos da-

lis negráþta á atmosferà ir ðildo pavirðius;� atmosferos sluoksnis, kuris turi

áðilti tam, kad suðildytø pavirðiø, Arktiko-je yra plonesnis;� atmosferos ir okeanø sroviø cir-

kuliacijos pokyèiai taip pat gali paspar-tinti atðilimà.

Per ateinanèius ðimtà metø klimatokaita, manoma, dar pagreitës ir lems la-bai didelius fizinius, ekologinius, ekono-minius bei socialinius padarinius. Proce-sai Ðiaurëje, be visuotinio klimato ðiltëji-mo, paveiks visà likusá pasaulá, ypaè spar-èiai pakils jûrø lygis. Be to, Arktikos kli-matas ateityje ðils dar greièiau dël ðiltna-mio efekto. Prognozuojama, kad per at-einanèius 100 metø vidutinë metinë tem-peratûra sausumoje pakils 3–50C ir iki 70C– vandenyno akvatorijoje. Þiemos tem-peratûros kilimas prognozuojamas 4–70Csausumoje ir net 7–100C vandenynuose.

Klimato atðilimas sàlygoja daþnesnes kalnøðlaitø nuoðliauþas. Prie ðiø procesø priside-da kalnø ledynø tirpimas ir seisminiaismûgiai. Kluanio nacionalinio parkopakraðèiu einàs Aliaskos greitkelis pastarai-siais metais ne kartà buvo uþdarytas dëlnuoðliauþø

Balta pelenø juostelë atodangoje liudijavulkano iðsiverþimà 1250 metais. Ji yrapuikus orientyras archeologiniams irpraeities ekologiniams ávykiams atkurti.Manoma, kad ðis vulkano iðsiverþimas buvotoks stiprus, kad privertë tuometiniusgyventojus migruoti á Pietus, kur uþgimënavahø kultûra

Termokarstinis eþerëlis – daugiameèioáðalo atðilimo pasekmë

Jûkono upë aukðèiau Vaithorso miesto.Jûkonas pagarsëjæs kraðtà daugiau kaipprieð 100 metø krëtusia Klondaiko auksokarðtlige. Kitas ávykis, labiausiai pakeitæsvietos tautø gyvensenà ir tradicinæ sanklodà,– Aliaskos greitkelio nutiesimas baigiantisAntrajam pasauliniam karui

Arktikai bûdinga ir regioninës klima-to kaitos ávairovë dël oro masiø ir van-denynø sroviø cirkuliacijos – dël jø vieniregionai ðyla greièiau nei kiti. Taèiau pa-stebima ir bendroji tendencija: þiemostemperatûros kyla greièiau nei vasaros.Aliaskoje ir Vakarø Kanadoje þiemostemperatûra per pastaruosius 50 metøpakilo 3–4 0C.

Nukelta á 30 p.


Klimato kitimo modeliai. Maþëjantis jûros ledo plotas yra svarbiausias tiesioginis klimato kitimo indikatorius


Didþiajam Vilniaus Seimui – 100Lietuvos mokslø akademijos biblioteka

2005 m. lapkrièio 18 d. parengë ðiai datai skir-tà parodà. Jos atidaryme dalyvavo LietuvosRespublikos Seimo Pirmininkas Artûras Pau-lauskas. MA bibliotekos direktorius dr. JuozasMarcinkevièius apþvelgë 1905 m. politinæ si-tuacijà Lietuvoje. Seimo Pirmininkas apibûdi-no susidariusias Tautinio atgimimo prielaidasir nepriklausomybës siekius. MA n.e. AntanasTyla akcentavo Jono Basanavièiaus vaidmenáorganizuojant Pirmàjá lietuviø tautos atstovøsuvaþiavimà, á kurá atvyko per 2000 delegatø.Svarbus nutarimas – ástaigose ir mokyklosevartoti lietuviø kalbà.

Seimo Pirmininkas ir kiti renginio dalyviaisusipaþino su parodos eksponatais.

Povilas SAUDARGAS

Konferencijà ,,Þir problemos”, skirtgimimo metinëmsmokslø akademijamo reikalø komitejos institutu ir Lietu

Konferencijà prprelato M.Krupavièmui ir ekonomikai vas dël prelato var

Þemës ûkio mitarpukario metø sëreikðmæ Lietuvos e

Konferencijos komiteto pirminink

Praneðimus sktis. Nemaþai moks

Konferencija ,,Þemës reforma Lietuvoje:praeitis, dabartis ir problemos”

� Ávykiø mozaika �


MA naræ ekspertæ profesoræ habilituotà daktaræ ViktorijàDaujotytæ-Pakerienæ Jubiliejaus proga sveikino ir daug dauggero linkëjo ir MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas

LITEXPO paroda ,,Energijos pasirinkimas Europos ateièiai.Termobranduolinë sintezë – Saulës energija Þemëje”

Þemës reforma Lietuvoje: praeitis, dabartistà prelato Mykolo Krupavièiaus 120 - osiomss, 2005 m. lapkrièio 29 d. surengë Lietuvosa kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Kai-etu, Þemës ûkio ministerija, Lietuvos istori-uvos þemës ûkio universitetu.radëjo akad. Z.R.Rudzikas, paþymëjæs, kadèiaus nuopelnai Lietuvos valstybës stiprini-yra labai svarbûs ir MA remia visas iniciaty-rdo áamþinimo.nistrë prof. K.D.Prunskienë akcentavo, kadëkminga þemës reforma turëjo labai didelæekonomikai.dalyvius pasveikino Seimo Kaimo reikaløkas dr. J.Jagminas.kaitë dr. G.Vaskela, dr. K.Sivickis, K.Maksvy-slininkø dalyvavo diskusijose.

Nuotraukose: parodà atidaro organizatorius V.G.Barjachtero tarptauti-nio mokslo paramos fondo direktorius dr. Viktoras Bolotinas.Prie stendø – naujas Lietuvos mokslø akademijos mokslo organizaci-nio skyriaus vadovas Andrius Bernotas

�

V.KULIKAUSKIENËS nuotr.

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tra

uko

s

Dþiaugiamës, kad 2005 metø Valstybinë Jono Basanavièiauspremija áteikta Etninës kultûros globos tarybos prie LR Seimo pirmi-ninkui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui Libertui Klimkai,mûsø þurnalo autoriui nuo 1978 metø. Dr. Jono Basanavièiauspremija prof. Libertui Klimkai buvo áteikta 150 metø sukaktá minëjusia-me Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Nuotraukoje ið kairës: Lietuvos nacionalinio muziejausdirektorë Birutë Kulnytë, prof. Libertas Klimka ir kultûrosministras Vladimiras Prudnikovas

� Ávykiø mozaika �


Reikëtø atkreipti dëmesá á IRIS kom-paktiðkumà. Reaktoriaus sferinio apsau-gos kiauto skersmuo siekia tik 25 met-rus, o keturiø reaktoriø atominë elektrinëgalëtø tilpti maþdaug 15 ha sklype.

IRIS projekte panaudota nemaþa da-lis standartinës, jau dabar gaminamos irgerai patikrintos árangos. Reaktoriaus irjo sistemø kompaktiðkumas leido suma-þinti apsauginio gaubto matmenis, o tai,savo ruoþtu, sàlygoja maþesnius jo sta-tybos kaðtus ir galimybæ pasiekti geres-nes struktûrinio atsparumo charakteris-tikas. Reaktoriaus prieþiûra ir aptarnavi-mas taip pat yra gerokai supaprastinti,palyginti su dabar veikianèiais analogið-ko tipo reaktoriais. Planiniam remontui irkuro perkrovimui reaktorius galës bûtistabdomas vienà kartà per 3–4 metus.Jame yra daug maþiau vamzdynø ir me-talo konstrukcijø suvirinimø, todël ðisreaktorius bus maþiau paþeidþiamas ko-rozijos nei kiti panaðaus tipo reaktoriai irtai prailgins jo tarnavimo laikà.

IRIS kelias á branduolinësenergetikos rinkà

Lietuvos elektros rinka naujiems pajë-gumams yra pakankamai sudëtinga dëlkeleto aplinkybiø. Visø pirma Lietuvoselektros generatoriø pajëgumai (apie4000 MW) ðiuo metu gerokai virðija porei-kius (apie 2000 MW). Netgi 2009 m., su-stabdþius Ignalinos AE II blokà, Lietuvojedar bus generuojanèiø pajëgumø pertek-lius. To pertekliaus turëtø pakakti bent iki2015 metø. Elektros poreikio augimas ðádeðimtmetá nëra didelis – tik 4 proc., o po2010 m. jis turëtø sumaþëti iki 3 proc. permetus. Lietuvos elektros sistema yraglaudþiai integruota á Ðiaurës ir Rytø kai-myniniø ðaliø sistemas, ir po Ignalinos AEuþdarymo kai kuriø Lietuvos kaimyniniøðaliø elektros gamybos savikaina, palygin-ti su Lietuvos, bus maþesnë.

Uþdarius Ignalinos AE, elektros ga-myba taptø ávairiapusiðkesnë. Yra gali-mi ávairûs tolesnio Lietuvos elektros ener-getinio ûkio plëtotës scenarijai tiek sta-tant naujà atominæ elektrinæ, tiek naujaskombinuotojo ciklo dujø turbinas arbanaujas termofikacines elektrines, tiek irbandant maksimaliai pratæsti esamø pa-jëgumø statybos iki 2017–2020 m. tarna-vimo laikà be didesniø naujø elektros ge-neravimo ðaltiniø.

Ðio uþdavinio sprendimui ðiuo metuLietuvoje skiriama nemaþai dëmesio, nesgalutinio sprendimo priëmimas yra vei-kiamas daugelio daugiau ar maþiau ne-

branduolinis rebranduolinis repaèiu laiku

IRIS – naujas modernusAtkelta ið 3 p.

apibrëþtø veiksniø. Pirmiausia nëra aið-kus ávairiø kuro rûðiø kainø kitimas atei-tyje, galimø tiekëjø patikimumas, ener-gijos poreikiø augimo tempai, elektroseksporto ir importo kainø ir sàlygø kaita,naujø pajëgumø statybos kainos ir finan-savimo ðaltiniai bei daugybë kitø ekono-miniø, finansiniø, politiniø ir teisiniø as-pektø. Siekis sustiprinti Lietuvos energe-tikos saugumà ir nepriklausomumà ver-èia kruopðèiai analizuoti ávairias situaci-jas, tarp jø ir naujø branduoliniø reakto-riø statybos galimybes Lietuvos elektrosgamybos sektoriuje.

Kol kas labai sunku vienareikðmiðkaiatsakyti, ar naujos AE statyba artimiau-siu metu bûtø pagrásta. Vertinant tik eko-nominius veiksnius, po ankstyvo Ignali-nos AE sustabdymo bûtø tikslinga nau-doti esamas ir statyti naujas termofikaci-nes elektrines, statyti naujus kombinuo-to ciklo dujø turbinø blokus Lietuvos elek-trinës aikðtelëje ir modernizuoti esamusjoje 300 MW galios blokus.

Naujos AE poreikis galëtø atsirastivëliau, po 2017–2020 m., ir jos galia ne-turëtø virðyti 1000 MW. IRIS ðiame kon-tekste turi keletà pranaðumø prieð kitusbranduolinius reaktorius. Visø pirma jisgerai derinasi prie nedidelio Lietuvos po-reikiø augimo ir nereikalauja dideliø re-zervavimo pajëgumø. Kadangi IRIS yramodulinio tipo reaktorius, tai jis gali bûtipradëtas statyti nuo 350 MW galios, vë-liau padidinant iki 700, o jei bûtø porei-kis – ir iki 1000 MW. Be to, paþymëtinadar viena aplinkybë, daranti IRIS unikaløtarp kitø reaktoriø. Kaip jau minëta, dëljo labai aukðto saugos lygio atsiranda ga-limybë ið esmës sumaþinti arba visai pa-naikinti evakuacinæ zonà apie jëgainæ. Taireiðkia, kad IRIS galëtø bûti statomas kaipáprastas pramoninis objektas, nedideliuatstumu nuo miestø, o tai atvertø galimy-bæ IRIS naudoti ne tik elektros, bet ir ðilu-mos gamybai. Tai labai padidintø IRISkonkurencingumà energetikos rinkoje.Preliminarûs apskaièiavimai rodo, kad to-kie scenarijai bûtø ekonomiðkai pagrástijau dabar. Pagaliau, turëdamas vienà iðmaþiausiø statybos kainø (apie 1600 JAVdoleriø uþ instaliuotà kW), IRIS gali taptipakankamai patrauklus bet kurios šaliesenergetikos rinkoms.

Ar taps IRIS lietuvišku reaktoriumi?

2005 m. balandá Lietuvos energetikos

institute Kaune ir AB „Lietuvos energija“Vilniuje vyko tarptautinio branduolinio re-aktoriaus IRIS kûrimo konsorciumo na-riø 13-asis susitikimas ir projekto prista-

su JAV kompanija, buvo siekiama ágy-vendinti tokius Ðvietimo ir mokslo minis-terijos pasiraðytus susitarimus su uþsie-nio valstybiø atitinkamomis institucijo-mis, kaip Lietuvos Respublikos Vyriau-sybës ir JAV Vyriausybës sutartis dëlbendradarbiavimo mokslo ir technolo-gijø srityje (Ryga, 1994-07-06 / Ásigalio-jo 1994-07-06 / Pratæsta 2000-02-22 „V.Þin.“, - 1994 Nr. 59, 2000 Nr. 18).

Lietuvoje ávykæs 13-asis IRIS projek-to nariø susitikimas buvo ypatingas tuo,kad ðiame susitikime pirmà kartà buvopristatytas IRIS projekto ágyvendinimo ko-mercinis planas. Esminë ðio plano idëja– iðsaugoti tà struktûrà ir principus, ku-rie buvo suformuoti projekto pradþioje.Taigi organizacijos – projekto dalyvës to-liau jau taptø projekto savininkëmis, opradëjus IRIS statybà – ir ðio verslo part-nerëmis. IRIS poþiûris á Lietuvà yra ypa-tingas, kadangi Lietuva yra ne tik pro-jekto dalyvë, bet ir ðalis, kuri pozityviaisprendþia klausimà, ar jos energetika at-eityje bus siejama su branduoliniais re-aktoriais. Nenuostabu, kad viena susiti-kimo dienø, pavadinta „IRIS diena“, vy-

tymas Lietuvos energeti-kos specialistams beimokslininkams. Vykdyda-mas mokslinio bendra-darbiavimo tarptautinæsutartá ir Lietuvos moksli-ninkams dalyvaujant AEsu naujo tipo reaktoriumikûrimo programoje, Lietu-vos energetikos institutasminëtus renginius suor-ganizavo, remiamas Lie-tuvos švietimo ir moksloministerijos bei AB „Lietu-vos energija“.

Seminaro tikslas bu-vo supaþindinti Lietuvosenergetikus su IRIS pro-jektu bei paremti Lietuvo-je vykdomus moksliniustyrimus ir plëtoti branduo-linës energetikos studi-jas. Bendradarbiaujant



aktoriusaktoriusko Vilniuje, AB „Lietuvos energija“ kon-ferencijø salëje. Ðiame susitikime daly-vavo Lietuvos ûkio ministerijos sekreto-rius A. Dainius, AB „Lietuvos energija“vadovas R. Juozaitis, Ignalinos AE, VA-TESI, LEI ir kt. su branduoline energeti-ka susijusiø organizacijø atstovai. Jame

taip pat dalyvavo Italijos ambasadoriusir JAV ambasadoriaus pavaduotojas.

Susitikimo metu buvo apþvelgtos Lie-tuvos energetikos plëtros tendencijos irperspektyvos. Paþymëta, kad IRIS galë-tø bûti vienu pagrindiniø pretendentø á„lietuviðko“ reaktoriaus postà. IRIS pro-jekto vadovas Dr. M. Carellis išsamiaiišdëstë ðio reaktoriaus projekto ypatu-mus, saugos uþtikrinimà, projekto eigàir ðaliø bei organizacijø indëlá á ðá bendràdarbà. Jis paþymëjo, kad projektas vyks-ta gana sëkmingai ir pirmøjø reaktoriøstatyba galima apie 2012–2014 metus.

Apie šio projekto ekonominæ pusækalbëjo K. Milleris (BNFL). Jis komenta-vo ekonominius apskaièiavimus – IRISstatybos kainà, elektrinës gaminamosenergijos savikainà, projekto rentabilumàir kitus su kainomis susijusius klausimus.Jo nuomone, 2012 m. pradëjus IRIS vie-no-dviejø blokø elektrinës statybà, ji at-sipirktø jau 2019–2020 metais. Statantvienà blokà, elektros savikaina bûtø33,65 $/MWh, o statant du blokus – savi-kaina sumaþëtø iki 32,45 $/MWh. Taigituo laiku Lietuvai gali bûti pasiûlytas jau

techniðkai ir ekonomiðkai pagrástas, sau-gus branduolinis reaktorius, turintis ir lie-tuviðko projektavimo „kraujo“.

Kuriant naujàjá reaktoriø, ávairiø ðaliømokslininkai naudojasi paèiomis naujau-siomis technologijomis ir technika. Ðisseminaras buvo gera galimybë Lietuvosmokslininkams ir energetikos specialis-tams susipaþinti su paþangiausiaismokslo laimëjimais tiek branduolinësenergetikos, tiek ir tokiose srityse, kaipmedþiagø atsparumas, sudëtingø siste-mø patikimumas ir sauga, modeliavimasbei analizë. Paþymëtina, kad, kaip ir kiek-viename dideliame projekte, taip ir ðia-

me nemaþai dëmesio buvo skiriama dok-torantø bei magistrantø ájungimui á moks-lo ir technologijø pasaulá, juos pritraukiantprie konkretaus projekto rengimo.

Lietuvos energetikos instituto darbuo-tojai dalyvavo IRIS tikimybinës rizikosanalizës grupës veikloje rengiant IRIS AErizikos vertinimo analizës ataskaità. Re-miantis AE reglamentuojanèiais JAV do-kumentais, buvo tobulinami IRIS elektri-nës atþvilgiu pavojingø iðoriniø ávykiø ver-tinimo kriterijai bei analizës metodologi-ja. Atlikus preliminarià IRIS iðoriniø ávy-kiø analizæ, tolesniam rizikos vertinimuibuvo atrinkti elektrinei pavojingi iðoriniaiávykiai. Iðstudijavus seisminio poveikiosaugos analizës metodologijà buvo su-kurta ir iðplëtota programinë áranga seis-miniams parametrams analizuoti bei ti-kimybiniams áverèiams ranguoti. Naudo-jantis programa IRIS elektrinei apskai-èiuotos ribinës seisminës charakteristi-kos. Atlikta atskirø iðoriniø ávykiø (ekstre-maliø vëjø, lëktuvo kritimo) rizikos anali-zë, ávertinant ðiø ávykiø tikimybæ bei nag-rinëjant poveiká IRIS elektrinei.

IRIS dalyviø seminarà Lietuvoje pra-

tæsë 14 konsorciumo nariø susitikimas,vykæs Artimino miestelyje Italijoje. Èia bu-vo konstatuota, kad techniniai IRIS pro-jektavimo darbai jau yra baigti ir prade-damas árangos fizinës patikros etapas,kaip sudedamoji viso jëgainës projektoir licencijavimo proceso dalis. Tai labaisvarbi ir atsakinga procedûra, kadangituri bûti pagaminti reaktoriaus árenginiøprototipai ir iðbandyti áprastomis bei ap-sunkintomis jø darbo sàlygomis, nusta-tytas ilgaamþiðkumas, ávertintos jø gali-mybës ir trûkumai. Ypatingas dëmesysskiriamas toms sistemoms, nuo kuriøpriklauso reaktoriaus saugus darbas. Tai

cirkuliaciniai siurbliai, garo generatoriai,reaktoriaus stabdymo, strypø valdymomechanizmai ir daugybë kitø árengimøir sistemø, kuriø reaktoriuje yra per ðe-ðis tûkstanèius. Labai svarbu, kad ban-dymø rezultatai bûtø naudojami projek-tui pagerinti, iðtaisyti pastebëti trûkumaiar klaidos. Árangos patikros darbø fron-tas yra labai platus ir visiðkai tikëtina, kadkai kurie ðiø darbø gali bûti patikëti Lie-tuvos kompanijoms ar institutams. Taippat prasidëjo derybos su Westinghou-se kompanija dël specialios bendrovësákûrimo IRIS projektui uþbaigti ir reakto-riaus parengimo statybai.

Taigi treèias tûkstantmetis branduoli-nëje energetikoje prasideda naujais pla-nais ir projektais, tarp kuriø IRIS reakto-rius uþima iðskirtinæ vietà savo saugumu,aukðtomis technologijomis ir tarptautinekilme. Malonu paþymëti, kad, pastaèiusðá reaktoriø, jo emblemoje bus ir Lietu-vos vëliava.

Daugiau apie seminarà galima suþinotispecialiai sukurtame tinklalapyje: http://iris.lei.lt.


,,IRIS dienos”

akimirkos


Graikiškai synthetikos – gaminamas(gaunamas sintetiniu bûdu). Sintetiniø,kaþkokiu paslaptingu bûdu – gal net che-miniu – gaminamø, tai yra dirbtiniø, ga-miniø pradëjome truputá nemëgti ir netgivengti. Sintetinë, dirbtinë oda – na, nieko,be jos neiðsiversi; kartais ji – visai neblo-gas pakaitalas, kam nuolat þudyti gyvûnus....Sintetinë – dirbtinë mësa – chm, visaineskanu, nebent tik kai pasninkas – so-jos „mësa“ (bet su kabutëmis). Nors kaiseniau laukuose þemdirbio prakaitas upe-liais tekëjo, sûnûs ar dukros inteligentaiapie sintetiná maistà pasvajodavo; rusø ka-reiviukas, ano karo atblokðtas á Lietuvà,pasivaiðinæs kaime skaniais lietuviðkais la-ðinukais (su dar skanesne duonele), nai-viai teiraudavosi, kad toksai skanëstas tu-rëtø bûti ne nuo kiaulës (to purvino pada-ro) sprando atrëþtas, o fabrike...

Buvo, buvo tokie pasvajojimai. Betgarsas... Na, tegu muzika, elektroninë,na, tegu muzikiniai instrumentai – gal irvisai neblogai. Bet vis tiek – „tikro garsokoncertas“ skamba iðdidþiai. O vaizdaskam gi? A-a, tie pieðtieji paveiksliukai,multikai. ...O jei juos nupieðë kompiute-ris? „Þiedø valdovas“, „Fantazijos virðû-

Prof. habil. dr.Evaldas

GARÐKA

në – Final fantasy“ ir t. t. Taigi kiek èia tossintetikos? Kad nupieðë uþprogramuo-tas kompiuteris pagal kompiuterinës gra-fikos principus – nieko èia tokio.

...Bet garsas ,,mobiliuke”, ar tik nesintetinis? O ir dar kai kur, ir dar kai kas.

Apie signalus

... Kvapai, grimasa, kumštis – bet su... kombinacija, ir kita – visa tai signalai.Signalai, veikiantys mûsø jausmus,sprendimus, poelgius. Bet ne apie tai....Elektriniai signalai. Jie mûsø daþniau-siai betarpiðkai neveikia ir yra tiktai tarpi-ninkai (kas nors galëtø sakyti „mediu-mas, media“). Jie puikiai eina laidais ir

sklinda (jeigu tampa elektromagnetiniais)eteriu. O ir garsiniai signalai mums ne-blogai tarnauja. Tiktai gal kai neástengia-me taip riktelti, kad mus iðgirstø – grie-biamës mikrofono ar telefono ir kitokiø„tele“. Èia kaþkiek elektra prisideda, betkuo èia dëta sintetika? Balsas ið garsia-kalbio „gal kiek ir pasikeitæs, bet tikrai la-bai jau panaðus: o balsas, kurá girdþiutelefonu, – juk mano mielosios, að já at-paþástu. O ir þiniø praneðëjos – kaipgi ki-taip! Að jà netgi matau, kaip ðneka. Ir kamkelti toká nereikalingà klausimà? “

Ogi tam, kad tokio mielo ir visiemsjau suprasto analoginio signalo apdoro-jimas buvo kardinaliai pakeistas. Kà reið-kia apdorojimas? Tai signalo iðskyrimas,selekcija, tai signalo sustiprinimas, tai jokodavimas ir atpaþinimas. Èia ásiverþëkompiuteriø technika su savais princi-pais, dvejetaine sistema, bitais, baitais.

Kiek buvo vargta, kiekplûktasi, kad mikrofonai,stiprintuvai, vidikonai kuonatûralesná garsà ir vaizdàperduotø, kad jisai linijosear bangø neðamas nenu-kentëtø. Deðimtmeèiai pra-ëjo kruopðtaus, stropaus ir,svarbiausia, nuoðirdaus iratsidavusio tûkstanèiø fizi-kø, konstruktoriø, inþinieriødarbo. Ir vis su viltimi – na,dabar tai jau bus gerai: te-gu ir ne taip gerai, kaip no-rëtøsi, bet geriau nei buvo.Analoginiø signalø naudo-jimas pasiekë aukðtumas....Ir viskas smego, nugar-mëjo. Aparatai á antriniø þa-liavø perdirbimo ámones,

knygos, vadovëliai – gal jø niekas nede-gino, bet... „mauras“ savo darbà atliko.Bibliotekininkai gali verkti, kruvinomis aða-

romis raudoti – kodël jûs mûsø knygø ne-beskaitote, kodël jûs mums nepadedatetà visà turtà po stogu sudëti.. Negi iðmesiir deginsi (tokia prasta knygø degintojøreputacija – kas èia imsis).

Technika ir panašios gyvenimo sritystaip greit keitësi. Analoginiai signalai bu-vo beveik iðstumti ið signalø apdorojimometodø ir priemoniø. Mûsø paèiø jaunys-tës svajonë – akustoelektronika, puiki prie-monë kai kurioms analoginio signalo ap-dorojimo operacijoms, turëjo ið kurá laikàuþimtø avangardiniø pozicijø pasitraukti ámokslø periferijà. „Analoginiai signalai be-veik iðstumti“ – kà reiðkia beveik? Niekurjie visiðkai neiðstumti, tik ið kai kuriø me-todø – to paties þmogaus sukurtøjø – irkai kuriø átaisø. Ðalia nuolatinio dþiaugs-mo dël informaciniø technologijø ir kom-piuterizacijos – kokie ðitie metodai „gerie-èiai“ ir dideli mûsø draugai, bet nieko ne-padarysi – jie teliko tiktai mûsø pagalbi-ninkai. (Vaikus reikës gimdyti, kaip motu-lë gamta su Aukðèiausiuoju prieðakyje pri-sakë.) Nors ir viskas bûtø kompiuterizuo-ta ir skaitmenizuota, mûsø ausys, akys –kartu su kitais ne tiktai mûsø, bet ir beveikviso gyvojo pasaulio pojûèiø instrumen-tais ir instrumentukais – liktø analoginiøsignalø gniauþtuose. Per tas ðeðias Pa-saulio kûrimo dienas (ir netgi per septin-tàjà – dykinëjimø dienà) nebuvo sugalvo-ti skaitmeniniai principai. Gal neprireikë?

Taigi ar dël to guosimës, ar liûdësime,bet mûsø pojûèius veikia tiktai analoginiaisignalai. Ásigalëjus elektriniams signa-

Multimed

Ge

dim

ino

ÐA

LT

EN

IO n

uo

tr.


lams, kad ir kokie jie bûtø, vis tiek radijuiklausyti reikalingas garsiakalbis (techni-kos þmonës sakytø – elektroakustinis kei-tiklis), kitur – mikrofonas, o vaizdams – ek-ranas, vaizdo kamera; kur elektrinis sig-nalas – ten reikalingas ir keitiklis á mûsøjutimo organams suprantamà. Objektusatpaþástame tiktai pagal formà, spalvà. Na,dar pagal garsà, kvapà ar palytëjæ beiparagavæ. Ir nereaguojame á beveik jokiuselektrinius signalus, jeigu tai nëra þaibasar liepsna (bet tai jau elektromagnetiniaisignalai), ar prie mûsø pirðtø bei odos pri-jungta kilovoltinë átampa, ar signalus, ati-tinkanèius skaièius ar skaièiø sekas – te-gu sau jie laksto kompiuteryje. Kol neþi-nome, nesame susitaræ dël jø kodo, de-kodavimo principø ir átaisø.

Elektronika padeda sukèiauti

Gal to ir sukèiavimu vadinti nereiktø –viskas vyksta su „ponø inþinieriø“ þinia.Pagaliau tai nëra ir labai didelis sukèiavi-mas, gal tai tiktai pasinaudojimas mûsøsilpnybëmis ir nedideliø apgavysèiø tylusápirðimas. O-o, jeigu jûs þinotumëte, kà tieponaièiai, pasitelkæ visokias mikrosche-mas ir kitas ,,geleþis“, su jûsø „mielosios“balsu iðdarinëja – plaukai pasiðiauðtø.

Taigi – kà jie iðdarinëja? Kad mûsøbalsas virsta elektriniu signalu – þinomeir sutinkame su tuo. Juk aèiû dievui – betø mikrofonø, visokiausiø stiprintuvø irvaizdo kamerø neturëtume nei telefonoðnektelëjimui, nei radijo pasiklausymui,nei televizijos – akies, ausies ir... ðirdiespamaloninimui. Negi dabar bëgsi, norë-damas kokià þinià kaimynui perduoti, lau-þo kalne sukurti. O tø lauþø ir kalnø kiekreikëtø. Vien moksleiviai visus kalnus uþ-imtø. Kas daroma? Analoginis signalasiðardomas po gabalëlá, „sumalamas“, sa-kytume – elektronika signalà apdoroja.Tai tas pats kaip stovëjusá (istoriná ?) na-mà iðardyti ir... sukrauti á maðinà iðveþti.Taèiau prieð tai kiekvienas gabalëlis in-ventorizuojamas, uþraðomas, apibûdina-mas – tai padaroma gana kruopðèiai, at-menant, kad viskà reikës daugiau ar ma-þiau tiksliai atstatyti... kai pakrautoji ma-ðina bus iðtuðtinta ðiukðlyne (!) ...Ðtai tauir istorinis. Praþuvo. Bet viskas tiksliai uþ-raðyta. Èia ir prasideda svarstymas – gal

to reiks, gal to nereiks. Gal nepastebës,kad kai kas nuëjo „á ðonà“. Ðtai èia ir þai-dþiama skirtingais pastabumo lygiais –þmogiðkaisiais psichofiziologiniais neto-bulumais, dël kuriø „kai kà galima nuleistiá ðonà“, palikti nuoðalëje, nebeleisti, ne-perdavinëti to visais kanalais. Tai tokia,vulgariai ir ðiurkðèiai pavaizduota, ana-loginio signalo pakeitimo skaitmeniniu –skaitmeninimo, virtuvë. Senø daiktø èianebëra – tiktai bylos.

O kam tas vargas? Kam tas skaitme-ninimas? Taip... technikai geriau: pirmiau-sia supaprastëja elektroninës aparatûrosfunkcijos, ji pati darosi labiau panaði á

kant tam tikrà kieká jo amplitudþiø verèiø –atitinkamà kvantavimo lygmenø skaièiø:kuo kvantavimo þingsnis smulkesnis, tuotikslesnis signalo perdirbimas, ir atvirkð-èiai. Toliau kvantuotasis signalas koduo-jamas atitinkamais tradiciniais arba origi-naliais kodais. Dël ðiø procedûrø susida-ro skaièiø seka, daþniausiai dvejetainë, osignalas ágauna n – bitø pavidalà. Su-prantama, kad, priëmus ðitoká signalà, járeikia atstatyti, dekoduoti. Nuo èia praras-kite viltá, kad tai jûsø „mielosios“, tëvo armotinos balsas – jums bus pateiktas ati-tikmuo. Jûs já atpaþinsite – taip gudriai taibus padaryta, ir pripaþinsite. O gal tai jausintetinis garsas? Èia ádëta visko kiek rei-kia ir kaip reikia. Maþdaug tiksliai – na, nevisai, bet ádëta tiek „druskos ir pipirø“, kadjûs pasakytumët – „ gerai, pirksiu“.

O vaizdas?

Su vaizdu ne kà geriau. Tik dar dau-giau sukèiavimo. Èia pasiektas toksai ly-gis, kad jûsø „ðnekanèios galvos“ veidas,mimika, grimasos iðvis neperduodamaskaitmeniniais ryðiø kanalais. Vëlgi –ðiurkðèiai: perduodamas tiktai kodas,pvz., „þmogaus galva“, o pagal kodø len-telæ greitai atliekamas tamstos galvos pa-tikrinimas, kiek ji yra nukrypusi, skiriasi nuo„standartinës“ . Sutikite – mums tas bran-gus paveikslas yra skirtingas ne tiek jau

daug. O mimika, grimasos ? Jos mumsvisiems taip gerai þinomos, be to, jeigutariate raidæ „ a“, veido raumenys, lûpos,lieþuvis uþima tam tikrà „standartinæ“ po-zicijà. Tai gal ir nereikia perduoti jûsø vei-do mimikos paveiksliukø, o persiøsti tiktaigarsà „a“; priëmimo átaisuose , vëlgi – ko-dø lentelëje bus surasta atitinkama mimi-ka ar grimasa, ji bus uþlipinta ant tamstosveido – ir viskas „gerai“. Ir taip toliau – ki-tos raidës, judesiai. (Kaip bus iðspræstata problema, kad skirtingos tautos raidestaria nevienodai – að kol kas neþinau, betnemanau , jog tai neiðsprendþiama.) Darkartà pabrëþiu – á ryðio kanalus patenka

tiktai tie duomenys, tiktai ta informacija,kuri skiriasi nuo standartinës, arba tiktaita, kurios nëra kodø lentelëje. Ðitaip de-ðimtis ar ðimtus kartø sumaþinama per-duodamos informacijos duomenø apim-tis . Tuo bûdu esant ribotiems kanalø pra-laidumams (o ði problema – amþina, jossprendimas kaip horizontas) garantuoja-ma reikiama informacijos perdavimo spar-ta, reikiamas perdavimo greitis.

Dotai, pikseliai, bodai ... coliai.Kompiuterinë animacija

Negana colio, dar ir mikis – viena du-ðimtoji colio (inch) dalis. Suprantame, iðkur sugráþo colis, suprantame, kurioje vie-toje atsirado tas mielas peliukas. Manotëvas colio ir nebuvo atsisakæs: sakyda-vo – „colinë lenta“, suprask – jos storis2,5 cm , arba „trijø coliø vinis“ ir t.t.(vie-nas colis = 2,540 cm ). O mikis – ið ten,kur gimë multiplikacija, ið ten, kur gimëanimacija. Ðiandien nebemanome, kadðimtai ir tûkstanèiai dailininkø prie staløpalinkæ vargsta perpieðdami milijonus tøpaèiø gyvûnëliø ant skaidrios plëvelës,kad jiems ákvëptø judesá, kad jie taptø gy-vi ir ðnekantys, t.y. ádvasinti ( angl., vok.,lot. animation – ádvasintas, paverstas gy-vu). Fizikams iðtobulinus garso ir vaizdoanalizæ, sukûrus jø sintezës principus,kartu su matematikais pritaikius vaizdui �

ija: garsas,vaizdas ir kitasintetika

kompiuterá. Tokios aparatûrosmazgus gaminti didelëmis serijo-mis yra daug lengviau, pigiau –gamybà lengva automatizuoti; to-kios aparatûros nereikia derinti.Antra vertus – skaitmeninës apa-ratûros funkcijos yra gana sudë-tingos; pats skaitmeninimo etapasneiðvengiamai apima bent jau trispakopas. Pirmiausia yra atliekamaanaloginio signalo diskretizacija –jo pavertimas impulsiniu, diskre-èiuoju. Diskretizacijos pasirenka-màjá daþná lemia reikalaujamastikslumas ir atitinkami teoriniai sà-ryðiai. Po to diskretusis signalasyra kvantuojamas, tai yra uþduo-damos signalo kitimo ribos, palie-


apdoroti (ir ne tik vaizdui) kompiuteriniusmetodus – animacija suklestëjo, iðplito(ar tiktai ne ið garsiosios Silikon graphic).Buvo sukurtos ávairiausios kompiuteriøgrafikos programos: rastrinës, vektori-nës,fraktalinës. Kartu tobulëjo elektroni-kos átaisai – pieðtukai. Pieðtukas galëjobûti smailesnis ar bukesnis, tai yra – þy-mintis plonesná ar storesná taðkà, plones-næ ar storesnæ linijà. Nors taðkas ir linija(neskaitant jos ilgio) neturi matmenø, bu-vo nusileista inþinieriams ir susitarta – te-gu skyra, erdvinë skyra – apibûdinamataðkais ilgio vienete. O kadangi taðkasyra arba jo nëra, iðaiðkëjo, kad taðkà la-bai palanku pavaizduoti vienu bitu – vie-nas arba nulis. Taip taðkas virto dotu. Sumetru ar centimetru èia nesuspëta pri-sistatyti, taip ir uþsiliko, kad skyra – kaþ-kiek dotø colyje – dpi. Toliau uþsinorëta,kad taðkas nebûtø tiktai juodas – tegubûna kartais raudonas, kartais þalias armëlynas – o dar kiek atspalviø norëtøsi!Su vienu bitu nebeiðsiversi. Tegu tai api-bûdina spalvinë skyra. Bet gal tamstos no-rite tiktai pilkumo keleto lygmenø? O kiekjums reikia? Ar 28, tai yra 256 lygiai, justenkintø? O tai jau ne vienas, o visi 8 bitai.Gal kada uþtektø ir maþiau, gal kada pri-sireiktø ir daugiau. Daugiau prisireiks, kaiuþsinorësime visø R, G ir B, o dar kiek at-spalviø. Taigi jeigu kiekvienai ið jø paskir-sime po 8 bitus, susidarys 256 R (raudo-numui), 256 G (þalumui) ir 256 B (mëly-numui), o atspalviø – 256x256x256 = 16,7milijono. Daug milijonø atspalviø, bet èiaspalvinë skyra – spalvingumas jau 24 bi-tai. Gal ne visada tiek ir reikia, taèiau suvienu bitu, taigi ir vienu dotu jau neiðsi-versi – reikia pikselio, kuris apibûdintøne tiktai pasirinktàjà vietà, bet ir tos vie-tos spalvingumà. Juo labiau, kad kom-piuterinës grafikos rastrinës programosvaizdà generuoja panaðiu principu, kaipir áprastinë televizija – jose vaizdas suda-rytas ið vaizdo elementø (picture ele-ment) mozaikos; èia vaizdo maþiausiaidedamajai prigijo pikselio (px) pavadini-mas, o ið èia ir erdvinë skyra – tiek px ,vëlgi coliui – ppi.

Be viso to, kadangi vaizdas ið esmës

yra sudarytas ið objektø kontûrø (ir spal-vos), tai buvo pasinaudota galimybepieðti vaizdà atitinkamomis funkcijomisvaldomais vektoriais – tokio tipo progra-mos buvo pradëtos vadinti vektorinëmis,kontûrinëmis. Sudëtingos struktûros vaiz-dui generuoti buvo pasinaudota triukð-mais ir fraktalinëmis funkcijomis – tai frak-talinës programos; pastarosios puikiaitinka, pvz., landðaftui, þolës kilimui, ban-guojanèios jûros pavirðiui, sudëtingomsstruktûroms generuoti. Vëliau, plintant visgalingesniems kompiuteriams, paplitoprogramos, papildytos objektø judesiu,generuojanèios vaizdà iki 24–30 paveiks-lëliø per sekundæ – su þavesiu buvo ðûk-telta: “ gimë kompiuterinë animacija”.Štai ir buvo atvertas kelias – ne tiktai ke-lias, o vieðkelis, greitkelis sintetiniø vaiz-dø kûrimui. Atsirado ne tiktai vaizdø re-dagavimo programos, bet ir „judanèiøpaveikslëliø“, vaizdo redagavimo progra-mos, ávairiausiø efektø ir visokiausiø ið-moniø programos. Dievulis buvo aplenk-tas ir netgi toli atsiliko savo ðeðiø dienøkûryba. („Trenks perkûnas, oi trenks.“)

Kaip galima pasityèioti ið tamstos at-vaizdo, iliustruoja paveikslëliai. Pakeisti au-sis – praðom. Akis, ðukuosenà – irgi, vie-nas juokas; ið varnos portreto padaryti ere-lio ar netgi liûto – labai prašom. Kompiute-rijoje tai – tiktai transformacija, morfingas.

O kur ta multimedija?

Informacijà gauname ir perduodameávairiomis priemonëmis: telefonu, radiju,televizoriumi, internetu. Jos visos veikiapanaðiais principais,bet yra tarytumei ið-barstytos. Be to, negalime, pvz., klausy-damiesi radijo ar þiûrëdami televizoriø,kokiu nors bûdu ásiterpti, paveikti tos sto-ties transliuojamà programà. Tuo tarpuþinome, kad, pvz., galime ásiterpti á þaidi-mø eigà arba valdyti interneto informaci-jà – kitais þodþiais sakant, turime interak-tyvaus dalyvavimo galimybæ. Signalø ap-dorojimo technologija apskritai turi gali-mybæ sujungti garso, vaizdo, simboliø,valdymo ir t.t.signalø sekas á vienà ben-drà sekà. Toks principas yra realizuotasinternete. Panaðiai èia galëtø bûti prijung-

tos ir telefono, radijo, televizoriaus funk-cijos; tai yra visos bendravimo su iðori-niu pasauliu ir informacijos gavimo prie-monës sujungtos á vienà bendrà „ dau-gia-tarpininkà“ – multimedijà. Multime-dijos sàvokà pastaruoju metu ðiek tiekpradeda savintis þiniasklaida: toks verti-nys á áprastines savokas yra visai pagrás-tas, kadangi þiniasklaidoje yra ásigalëju-sios ir apima jos didelæ dalá elektroninëspriemonës. Tuo tarpu mes patys pasva-jojame – ir tos svajonës darosi vis drà-sesnës – apie tai, kaip bûtø gerai, kadnereikëtø sësti prie radijo ar televizoriaustransliuotojø padiktuotu laiku. Tai ko gireikia – imam ir nuo rytdienos padarom.

O reikia dar nemaþai. Viskam pasto-ja kelià ryðiø tinklø pralaidumas. Ne kar-tà pasinerviname ir pykstame – och, tasinternetas – veikia vëþlio tempu, och, tiebitai ir megabitai per sekundæ. ...Tokiuperdavimo tempu filmo nepaþiûrësi. In-formacijos perdavimo greitis...svarbuselektroninës pagalbos parametras: já le-mia mûsø norai ir ryðiø kanalø pralaidu-mas. Perdavimo greitis apibûdinamas bi-tais per sekundæ: bps, kbps, Mbps. Bu-vo pasiûlyta I bps pavadinti bodu. Taèiauðis vienetas plaèiau neiðplito – taip ir likobps. O kokio gi perdavimo greièio norë-

�

Nuo Naujøjø metø didëja mokytojø algosèiai – uþ pasirengimà pamokoms.

„Noriu pabrëþti, kad nuo sausio mo-kytojams darbø nepadaugës. Visiemsmokytojams bus sumokama uþ vienà va-landà, sugaiðtà rengiantis pamokoms. Ka-dangi visiems bus mokama uþ tà patá, mo-kyklø vadovams ir mokytojams nereikësderinti darbø sàraðo“, – sako ðvietimo irmokslo ministras Remigijus Motuzas.

Pasak ministro, pridedant darbo

uþmokestá uþ vienà valandà neliks nu-skriausti ir tie mokytojai, kurie jau turi mak-simalø darbo krûvá – 36 val. per savaitæ.„Tokiais iðskirtiniais atvejais leidome mo-kytojams padidinti darbo valandø skai-èiø iki 40 val. Nors realiai daugiau jie ne-dirbs – bus primokama tik uþ papildo-mas darbo valandas“, – sako R.Motuzas.

Mokytojø algos padidintos 8 mën.anksèiau nei planuota. Vyriausybë nuo2006 m. sausio tam papildomai skyrënet 48 mln. litø. Nepaisant to, kad atly-

Pirmàjà 2006 metø algà socialiniaipedagogai, mokyklø psichologai, peda-goginiø psichologiniø tarnybø specialiejipedagogai gaus beveik treèdaliu dides-næ nei gaudavo ðiemet. Kils ir visø Lietu-vos mokytojø algos.

Nuo sausio 1 d. visiems ikimokykliniøástaigø, bendrojo lavinimo, profesiniø mo-kyklø mokytojams bus papildomai primo-kama uþ vienà darbo valandà. Konkre-


tøsi? Animuotam vaizdui perduoti reika-lingas 30 – 70 Mbps. Ðiandien – nei la-bai bloga, nei labai gera PAL standartotelevizija gali verstis su 40 – 60 Mbps,didelës raiðkos (1440 x 1152) px jau rei-kalauja 60–80 Mbps, o kita – „plataus“formato (1920 x 1152) px jau norëtø 80 –100 Mbps. Tai kà jau ten interneto tiekë-jai su savo vienas uþ kità geresniais pa-siûlymais! Nors perduoti pakenèiamamgarsui uþtenka keliø deðimèiø kbps(64kbps), o kalbà jau galima atpaþintiperduodant labai nedideliu – 4,8 kbpsar net 2,4 kbps greièiu.

BMP, GIF, TIFF, jpg, MP 3, MPEGir kiti

Milijonai, anot vieno studento, failø (rin-kmenø ar laikmenø) formatø. Gal ir ne mi-lijonai, bet prisireikia gan storos enciklo-pedijos jiems apibûdinti. Programø kûrë-jai sukasi, kaip kuris iðmano; o tas iðma-nymas paremtas visokiausiais gudravi-mais norint kompaktiðkiau, su maþesniuduomenø kiekiu, bet kokybiðkiau (nei ko-lega) atvaizduoti savo kûriná. O gudravi-mams – daug galimybiø skaitmeninimoprocese. Èia ir diskretizacijos daþnis, èiair kvantavimo lygmenys, èia ir kodavimobei spûdos (duomenø kompresijos) ávai-riausi algoritmai ir t.t. Yra kur pasireikðti.Èia ir racionalumas, èia ir naujovës, èia iriðmonës – taip ir atsitiko, kad kiekvienassave gerbiantis kûrëjas iðleidþia produk-cijà savu formatu. Ne paskutiná vaidmenávaidina ir komerciniai interesai.Visiemsþinomas ir mielas formatas BMP – bitas ábità, be jokiø nuostoliø, bet ir be jokiø spal-vø; jo apimtis yra didþiulë. Daþnas GIF –tai formatas su ðiokia tokia spûda ir ðiektiek spalvø; naudojamas Web grafikai.TIFF formatas – su nebloga spûda be in-formacijos praradimo, spalvingas, konver-tuojantis, populiarus leidyboje. Ir dar daugvisokiausiø (ne tik studentams gàsdinti).Suprantama, tai vedë (ir tebeveda) á cha-osà. ...Kol buvo iðtartas, nors ir nelabaigarsus „Ða!”, kai kurios valstybës ávedëstandartà, apibrëþiantá vaizdo, garso ir kaikuriø áraðø formatus.

Parengti tokius standartus yra neleng-

vas didelis darbas. JAV jau devintàjá de-ðimtmetá buvo pavesta kelioms grupëms,tarp jø ir Joint Photographics ExpertGroup, sudaryti skaitmeninës fotografi-jos standartà. ISO 1992 m. priëmë pas-tarosios grupës darbà, kuris ir paplitokaip formatas JPEG bei jpg ; kita grupë– Motion Pictures Ekspert Group paren-gë kino ir vaizdo standartà formatuiMPEG. Pastarasis formatas buvo priim-tas skaitmeninës televizijos standartu,nors vëliau ir buvo kiek papildytas – su-kurti MPEG-2 , MPEG -4, MPEG-7. Euro-piniai skaitmeninës televizijos standartaiDVB, DVB-C, DVB-S yra artimi MPEG sunedideliais papildymais.

Buvo pasiûlyta ir ávairiausiø garso for-matø: CD , SACD, DVDA, AC-3 (5.1, 7.1,Dolbi) ir kt. Taèiau labiausiai paplito for-matas MP-3, pasiþymintis didele spûda– 10 ... 12 kartø be informacijos praradi-mo, iðlaikydamas CD kokybæ ir naudo-jantis 1 sek. informacijos trukmei 112 ...128 kb. MP-3 visiðkai tenkina eiliná klau-sytojà, nors profesionalo klausai jis galipasirodyti skurdokas.

Ateitis

Pirmiausia integralumas. Jau ðian-dien jauèiame, tegu ir ne iki galo suvok-tà faktà, kad ryðiuose ir telekomunikaci-jose kaþkas yra ne taip. Ne dël to, kadjau dabar daugelio namuose stovi bentjau dvi didþiulës „dëþës“, kurios kiekvie-na atskirai rodo „ judanèius paveikslë-lius“: turiu omenyje televizoriø ir prijung-tà prie interneto, t.y. prie „pasaulinio vo-ratinklio“ (World Wide Web), kompiuterá.Pastaràjá ðeimos jaunimëlis mëgsta ir þai-dimams – ásideda savà CD.

Televizoriø, o kartais ir www turi ir kaikuris savarankiðkesnis ðeimos narys –kiekvienas atskirai. Neþinau, kur nugarmë-jo tie mieli ðeimos vakarai prie „þydrojoekrano“ – kartu su visø ðeimynykðèiø ben-drais interesais, poþiûriais, elgsena (einantbendru tobulëjimo keliu: vienø tik prade-danèiø kelionæ per..., o kitø besidþiaugian-èiø naujomis galimybëmis – „mûsø jau-nystëje taip nebuvo“). O kur dar laidinistelefonas ir keli ,,mobiliukai”. Nesigilinsiu

á psichologijos problemas – yra kaip yra,prie bendro stalo surinkti artimuosius kas-kart vis sunkiau. Bet kam tos „dëþës“ iraparatëliai, dubliuojantys vienas kito funk-cijas. Kiek dulkiø nusëda...

O jeigu taip – bendra dëþë, gal netplona dëþutë – su 17 ar 19, ar net 21”inch” ástriþaine. Su kampe átaisytu mik-rofoniuku ir …vaizdo kamera – viena arkeliomis ir su jau paþástamais klaviðiukais.Na, o jei jau labai norisi visa tai turëti ir„kiðeniniu ar pokakliniu“ variantu – tegujau bûna tas ,,mobiliukas”, bet prijungtasprie bendro lizdo. Argi blogai – dabar taipplintantis laidinio (ne – kabelinio!) telefo-no neðiojamasis ragelis. Tø lizdø gali bûtikeletas: namie, darbe, automobilyje ar dvi-ratyje (sunkiau), prie eþero ir t.t. – kur be-sugalvotum. Viskas galima. Taigi multime-dija – noriu vartau enciklopedijà ar, neduokdie, mokymo priemonæ, noriu – „Panora-mà“. Tiesa, dar dalyvauju su „Honda“ ra-lyje Paryþius – Dakaras ar ...su visureigiaisKlimkynëje. Ir dar, ir dar ...tik á darbà ne-belabai bus kada nueiti. ...Bet kam tas dar-bas – gal prie stakliø nebestovësime, o„kontora (ne – ofisas!)“ juk visur gali bûti;oi, atpigs darbo vietos árengimas darbda-viui. Ir transportas... Tokie pasvajojimai.

Perspektyva. Tiktai kaip bus su tinkløpralaidumu? Nieko baisaus. TV pervesi-me á skaitmeninæ. Atsiras laisvos vietos.Laidus atiduosime antrinëms þaliavoms.Visur optiniai kabeliai. Su lazeriais. O galir iðvis duosime naujo darbo daþniø re-guliavimo tarnyboms visame pasaulyje– jie beveik jau viskà „sureguliavæ“ ir ið-dalinæ, pinigus tebeima.

Vaje, vaje – kiek padirbëti reikës. Vi-siems. Ir fizikams, ir informatikams, ir ma-tematikams, nors jie mus taip toli paliko. Ojaunimas ðiais klausimais labai domisi irmielai prisideda savo þiniomis ir sugebëji-mais.Baigdamas pasidþiaugsiu Vilniausuniversiteto kompiuterinio modeliavimospecialybës studentø darbais – kokiø per-liukø jie sukuria. Taèiau tai ne tiktai kom-piuteriø menas, bet ir, pasitelkus sumaniaivaldomà kompiuterá, kasdienos problemøsprendimas. Pasinaudojant virtualiojo pa-saulio, tegu ir „sintetiniais“, modeliais.

ginimø pakëlimas mokytojams paanks-tintas nuo sausio, jø algos vël didës irnuo 2006 m. rugsëjo 1 d.

Mokytojams uþ vienà darbo valan-dà buvo primokama jau nuo ðiø metørugsëjo 1 d.

Nuo sausio 1 d. taip pat didës ðvieti-mo ástaigø vadovø tarnybiniø atlyginimøkoeficientai: ikimokyklinio ugdymo ástaigøvadovø ir pavaduotojø ugdymui 19,3proc., bendrojo lavinimo mokyklø direk-toriø ir pavaduotojø ugdymui, konserva-

torijø vadovø ir jø pavaduotojø ugdymui,specialiøjø mokyklø vadovø ir jø pavaduo-tojø ugdymui, profesiniø ir aukðtesniøjømokyklø direktoriø ir pavaduotojø ugdy-mui 4,3 proc. Didës ir neformalaus vaikøugdymo ástaigø vadovø bei jø pavaduo-tojø tarnybiniø atlyginimø koeficientai.

Nuo 2005 m. rugsëjo 1 dienos iki 2009m. mokytojams kasmet bus vis papildo-mai sumokama uþ darbo valandà. Tokiubûdu per keletà metø iki 2009-øjø bus per-eita prie etatinio mokytojø darbo apmokë-

jimo tvarkos. Tai numato ilgalaikë „Naujamokytojø darbo apmokëjimo programa“,kurià parengë darbo grupë, sudaryta ið vi-sø trijø pedagogø profesiniø sàjungø – Lie-tuvos mokytojø profesinës sàjungos, Krikð-èioniðkosios ðvietimo darbuotojø profesi-nës sàjungos, Lietuvos ðvietimo darbuo-tojø profesinës sàjungos atstovø. Progra-mà patvirtino LR Vyriausybë.

ALMA VIJEIKYTËInformacijos ir ryðiø su visuomene

sektoriaus vyresnioji specialistë


Didþiosios Baltijos lagûnos geologi-niu poþiûriu – jauni dariniai su savitaisgamtos kompleksais. Èia nesiliauja kran-todaros vyksmai, dugne kasmet sluoks-niais nusëda vandens neðmenys. Tai la-biausiai besikeièiantys, kaskart atsinau-jinantys þemës ruoþai mûsø pajûryje. At-viri aplinkiniai vandenys su gyvaisiais irnegyvaisiais iðtekliais, permaininga ap-linka lemia savità kraðto klimatà, iðskirti-nes þmoniø gyvenimo sàlygas bei eko-nominës veiklos pobûdá. Ðios pratakiosgamtinës sistemos – labiausiai eksploa-tuojami pajûrio ruoþai. Dël specifiniø ap-linkos sàlygø ir didelio ûkinio apkrovimoèia daþnai susidaro laikini ar nuolatiniaigamtonaudos ir gamtosaugos átamposþidiniai, daþnos ekologinës avarijos. No-rint geriau panaudoti pajûrio teikiamusprivalumus, tinkamai eikvoti vietines gam-tos naudmenas ir tausoti aplinkà, bûtinagerai paþinti ðiuos sudëtingus gamtiniuskompleksus ir kuo tiksliau prognozuotidël ûkinës veiklos atsirandanèius aplin-kos pokyèius.

Neseniai mokslinë bendruomenë pa-minëjo 80 metø sukaktá, kai Kurðiø neri-jos gyvenvietëje Rasytëje (Rossitte, da-bar Rybaèis) buvo ásteigta Karaliauèiaus,kitaip Albertinos universiteto zoologijosstotis. Joje buvo pradëti pirmieji Kurðiømariø vandenø hidrobiologiniai ir para-zitologiniai tyrimai. Jei dël tyrimø pradþiosgalima ir nesutarti, neabejojama, kad be-maþ prieð aðtuoniasdeðimt metø pradë-tais nuosekliais Kurðmariø gyvûnijos ty-rimais remiasi ir dabartinis mariø vande-nø gamtos ekosistemos paþinimas ir Klai-pëdos uosto bei aplinkiniø naudmenøtausojanti plëtra. Aistmariø ir Kurðmariøaplinkos tyrimø istorija ádomi tuo, kad pa-deda suprasti ðio regiono moksliniø cen-trø raidà, dël kraðto geopolitiniø ypatu-mø atsiradusias vyraujanèias tyrimø kryp-tis. Ið istoriniø apibendrinimø suþinomeprieðkarinio Karaliauèiaus universitetosvarbà ðio regiono moksliniam paþinimuiir mokslinës minties XIX ir XX a. pradþio-je sklaidai bei atskirø gamtotyros moks-lo ðakø plëtotei. Ið laiko perspektyvos ma-tyti, kad ir pradinio Kurðiø mariø lagûnos

AlbertinosKurðiø mariøhidrobiologiniø irparazitologiniøtyrimø80-meèiui

zoologijosstotisEgidijus BACEVIÈIUS

aplinkos tyrimø tarpsnio taikomieji me-todai sutapo su vyraujanèiomis gamto-tyros tradicijomis XX a. pradþios Vokieti-joje ir yra Europos lagûnø tyrimø dalis.

Gamtotyrinis judëjimas Prûsijoje

Ið laiko perspektyvos matyti, kad aks-tinas pradëti tirti Kurðiø marias buvo no-ras paþinti kraðto gamtines naudmenasir atskleisti Klaipëdos uosto bei aplinki-nio kraðto ekonomines galimybes. Buvostatomi uostai, tvarkomi áplaukos kana-lai, uostà aptarnaujanti infrastruktûra. Ge-ologiniø iðtekliø poreikis skatino sudary-ti geologiniø naudmenø þemëlapá ir rengtipanaudos studijas.

Ne maþiau svarbu buvo geriau pa-þinti gyvuosius gamtos iðteklius ir juostausojanèiai naudoti. Þvejyba ir þuvø pa-ruoða buvo svarbiausia vietinio natûrinioûkio veikla. Ðiam tikslui 1925 m. ákurtasRytprûsiø þuvininkystës tyrimø institutasKaraliauèiuje. Apie ðá institutà, jo radimosiaplinkybes bei ypatingà svarbà Kurðma-riø ir gretimø Aistmariø þuvø iðtekliø tyri-mams jau raðyta (MG, 2004, Nr. 12).

Bûtina paminëti ir gamtininkø savano-riø judëjimà anuometinëje Prûsijos kara-lystëje ir Vokietijoje. Tai buvo savotiðkaskultûrinis Europos ðviesuomenës sàjûdis.Dalyvauti ekonomikos ir gamtotyros drau-gijø veikloje jautë poreiká mokytojai, gy-dytojai ir verslininkai. Jos garbës nariai bu-vo mokslininkai ið Rusijos, Prûsijos, Pran-cûzijos ir Anglijos universitetø.

Rytprûsiuose skirtingu laiku buvo þi-nomos kelios gamtotyrininkø draugijos.Karaliauèiaus gamtos ekonomijos drau-gija (Physikalisch ökonomischen Gessels-chaft zu Königsberg), ákurta 1790 m. Mo-rungene (Morungen) ir 1799 m. perkeltaá Rytprûsiø administraciná centrà, taip pat1840 m. Karaliauèiaus Zoologijos institu-te ásteigta draugija Prûsijos faunai tirti (Ve-rein für die Fauna der Provinz Preußen, zuKönigsberg). Jø aktyvûs nariai buvo vë-liau þinomi zoologai E.T.Zyboldas (E. T.Siebold), K. E. Beras (K. E. Baer), K. Rat-ke (K. Radtke), M. Liujis (M. Lühe) ir kiti.Ðiø mokslininkø dëka buvo atlikti pirmiejigyvosios gamtos ávairovës apraðymai ir

rûðiø registrai. Ðiandien daugelis Europosvandens bestuburiø turi ðiø mokslininkøvardus arba prieraðus prie jø, nes yra ap-raðyti bûtent ðiuo laikotarpiu.

Draugijos leido metraðèius, spausdi-no savo veiklos ataskaitas. Draugijø moks-liniuose darbuose skelbti naujausi Kurðiømariø ir viso Rytø Prûsijos regiono gam-

tos ir ekonomikos tyrimø apibendrinimai,iðsami medþiaga apie geografines krað-to formas ir jø kilmæ, randamus minera-lus, Prûsijos faunos ir floros registrai, duo-menys apie atskirø rûðiø paplitimà.

XX a. pirmojoje pusëje pagal bendràEuropos gamtotyros pavyzdá pradëtikryptingi Kurðiø mariø hidrobiologiniai irgyvûnø parazitø tyrimai. Tyrimus paspar-tino ir máslinga mariø liga. Aistmariø þve-jø kaimeliuose ji pirmà kartà pasireiðkë1924 m., vëliau pakartotinai – 1925 (12þmoniø mirë), 1932 (sirgo 257 þmonës,ið jø 4 mirë) ir 1942 metais. Ligos feno-menas prieðkaryje taip ir nebuvo iki galoiðaiðkintas. Vienà argumentuotø interpre-tacijø apie galimas paslaptingos þvejøkaimeliø ligos prieþastis jau gyvendamasBuenos Airëse L. Ðydatas (L. Szidat) pa-skelbë 1966 m. leidinyje ,,Jahrbuch derAlbertus - Universität zu Königsberg(Pr.)”. Apie ðiuos kone detektyviniais ele-mentais apipintus ávykius jau turëjau pro-gos raðyti (MG, 2004, Nr. 7–8). KlastingaAistmariø apylinkiø liga këlë átampà Ka-raliauèiaus kraðte, todël reikëjo atlikti gre-tinamuosius hidrobiologinius, parazitolo-ginius Aistmariø ir Kurðiø mariø tyrimus.Ðiam tikslui buvo ásteigta Rasytës zoolo-gijos stotis. Kadangi iki ðiol iðsamesniøapibendrinimø ðiuo klausimu nëra, taièia, remdamasis literatûros ðaltiniais, pa-skelbsiu trumpà hidrobiologiniø ir para-zitologiniø tyrimø Kurðiø mariose apþval-gà, iðsamesnæ analizæ palikdamas aka-deminiam mokslotyros darbui.

Pirmøjø hidrobiologiniø tyrimø Kurðiømariose iniciatorius L. Ðydatas


Albertinos zoologijos stotis

Rasytës zoologijos stoties kûrimosietapas susijæs su L. Ðydato (L. Szidat,1892–1973) veikla. Nuo 1920 m. jis bu-vo þymaus parazitologo M. Brauno asis-tentas Karaliauèiaus universiteto Zoolo-gijos institute. 1924 m. instituto muzie-jaus atnaujinimo metu ákûrë anuomet la-bai populiariø kenkëjø / parazitø ekspo-zicijos skyriø ir sudarë vadovà po muzie-jø (Begleiter durch das Zoologische Mu-seum zu Königsberg/ Pr.). Lygiagreèiaidëstë Karaliauèiaus universitete. Ðiomokslininko darbø rasime Albertinos uni-versiteto Zoologijos instituto gamtosmokslø sesijø protokoluose.

Zoologijos instituto vadovybei skyrusatskirà etatà, 1925 m. balandþio 1 d. L.Ðydatas persikëlë dirbti ir gyventi á Kur-ðiø nerijos Rasytës kaimelá. Kurðiø mariøpakrantëje, trijuose iðsinuomotuose vy-riausiosios girininkijos priestato kamba-riuose, buvo ásteigta pirmoji zoologijosstotis (Zoologische Station in Rossitte). Iðpradþiø, kaip vëliau prisiminë mokslinin-kas, sàlygos tyrimams buvo itin kuklios:dirbta ir gyventa trijuose ankðtuose kam-barëliuose, nebuvo elektros, dujø, van-duo buvo neðamas ið ðulinio, apðvieti-mas tik þibaline lempa. Stotyje keleriusmetus dirbta tik vasarà – þiemà gráþta gy-venti á Karaliauèiø. Tuo metu Rasytëje su-sibûrë gamtiniø tyrimø ir visuomeninëskultûrinës veiklos centras. Be zoologijosstoties, Rasytëje buvo dar 1901 m. ákur-ta ir 1931 m. iðplësta pirmoji pasaulyjepaukðèiø stebykla – þiedavimo stotis (Vo-gelwarte Rossitte). Jai vadovavo J. Tyne-manas (J. Thienemann). Greta ásteigtaszoologijos muziejus, kopø priþiûrëtojø na-mai, sklandytojø mokykla, paðtas, poil-siavietës.

Parazitø tyrimø institutas Rasytëje

1931 m. stotis perkeliama á buvusá ka-raliðkojo kopø apþeldintojo Fr. Efo (Fr. Ep-

ha) namà, kurá, iðvykdamas gyventi á Ka-raliauèiø, uþ simboliðkà sumà iðnuomojoKaraliauèiaus universiteto zoologijosmuziejaus preparatorius, kopø inspek-toriaus Fr. Efo svainis A. Mioðleris (A.Möschler). Tai buvo puoðnus namelis suðviesia veranda. Namelis buvo vakari-niame Rasytës kaimelio pakraðtyje, prie

mos ákurtuvës. Institute asistentais dirbovëliau garsûs Vokietijos mokslininkai F.Hiubneris (F. Hübner), H. Ðmitas-Rysas(H. Schmied-Ries), sveèiavosi daug anuo-met áþymiø þmoniø ið kitø ðaliø. 1939 m.uþ reikðmingus darbus L. Ðidatui buvo su-teiktas universiteto profesoriaus vardas.

1944 m. liepà Kurðiø nerijà okupavusrusø armijai, L. Ðydatas kartu su visa ðei-ma ir kitais kaimelio gyventojais buvo pri-verstas palikti pamiltàjà nerijà ir ilgai puo-selëtà institutà. Po klajoniø karo ir poka-rio sunkumø kreèiamoje Europoje profe-sorius su ðeima persikelia gyventi á Ar-gentinà, Buenos Airiø miestà. Èia gyve-no vokieèiø bendruomenëje iki gyveni-mo pabaigos 1973 metais.

1944 m. rugpjûèio 30 d. britø aviaci-jos antskrydþiø metu susprogdintas Ka-raliauèiaus universitetas ir Zoologijos ins-titutas bei greta buvæs zoologijos muzie-jus. Muziejaus fondai ir biblioteka sude-gë. Kariniø veiksmø metu Rasytëje Para-zitologijos instituto pastatai taip pat su-griauti. Ðiuo metu iðlikæ tik prof. L. Ðyda-to ðeimos namas ir greta buvæs J. Tyne-

Pirmosios hidrobiologijos stoties pastatas Rasytëje 1926–1928 metais

pagrindinio Kurðiø nerijoskelio. Pastatas neiðlikæs, antjo pamatø ðiuo metu yra pa-statyti ûkiniai statiniai. Gretaesanèiame sode buvæ volje-rai varnoms ir gandrams, nar-vai eksperimentiniams þvëre-liams. 1934 m. vietoje zoolo-gijos stoties ásteigiamas Kara-liauèiaus universiteto Kenkë-jø ir parazitologijos tyrimø ins-titutas (Institut für Schädlings-

forschung und Parasitologie der Philosop-hischen Fakultät an der universität Königs-berg). 1935 m. L. Ðydatas paskirtas insti-tuto direktoriumi. Tais paèiais metais, ga-vus specialius vyriausybës uþsakymus irpiniginæ paramà, pradëta naujo dviaukð-èio instituto pastato statyba. 1936 m.mokslininkui uþ darbus suteikiamas pa-razitologijos docento vardas ir atðvenèia-

mano ákurtos paukðèiø þiedavimo stotiesII pastatas (nuo 1931 m. girininkijos dar-buotojø gyvenamasis).

Atlikti tyrimai ir jø tàsa

L. Ðydatas buvo daugelio Kurðiø ma-riø moksliniø tyrimø pradininkas ir orga-nizatorius. Jo moksliniai interesai ir dar-bai apima kelias mokslines sritis. L. Ðy-datas tarp zoologø labiau þinomas kaipparazitologas ir trematodologijos, moksloapie digenines siurbikes (trematodas),pradininkas. Bet pirmasis jo mokslinësveiklos tarpsnis susijæs su Kurðiø mariøhidrobiologiniais tyrimais. Vasaros eks-pedicijø metø 1925–1933 m. tyrë Kurðiømariø dugno gyvûnijà. Daug keliavo ap-link marias, pasiekë Memelio uostà.1925–1926 m. mokslinëse ekspedicijo-se aplink Kurðiø marias buvo surinktavandens gyvûnø faunistinë medþiaga bei �

Hidrobiologinë ekspedicijaKurðiø mariose (1933 m.)


sudarytas pirmas Kurðiø mariø gyvûni-jos rûðiø sàraðas. Bûdamas parazitolo-gas, L. Ðydatas daug dëmesio skyrëKurðiø mariø þuvø ir paukðèiø parazitøtyrimams. Rastos ir apraðytos naujos di-geniniø siurbikiø, þuvø kaspinuoèiø rû-ðys, iðskirtos penkios mokslininko var-du pavadintos parazitiniø kirmëliø gen-tys, dvi naujos ðeimos. Dvi tais metaisatrastos ir apraðytos gruþliø kaspinuo-èiø rûðys pavadintos Kawia rosittensisSzidat, 1937 m. (sin. Bothrioscolex ros-sittensis, Szidat 1937) ir Khawia baltica,Szidat 1942 metais. Ðie pavadinimai ga-lioja iki ðiol. Tik þinant L. Ðydato nerijojepraleistà gyvenimo tarpsná ir svarbà jogyvenime, lengva suprasti, kodël rûðiespavadinimui pasirinktas Rasytës kaime-lio vietovardis. Mokslininko ir jam talki-nanèios þmonos kruopðèiø tyrimø dë-ka iðtirti naujai rastø digeniniø siurbikiøgyvenimo ciklai, nustatyti moliuskai –tarpiniai ðeimininkai, jø apsikrëtimas di-geniniø siurbikiø cistomis, apraðyti kitiparazitiniø kirmëliø taksonomijos ir bio-logijos klausimai. Greta ðiø problemøinstituto darbuotojai taip pat dirbo prieAistmariø ligos fenomeno.

Ne maþiau svarbûs ir kitø moksli-ninkø darbai. H. Ðmidtas-Rysas atlikoKurðmariø vandenø zooplanktono rû-ðinës ávairovës sezoninës kaitos, o A.Vileris (A. Willer) – svarbiausiø lagûnoshidrologiniø sàlygø tyrimus. Pastarasismokslininkas paskelbë gretinamuosiuspietryèiø Baltijos lagûnø klasifikacijosprincipus, savo ir kitø kolegø tyrimøduomenis, apraðë bendrà kintanèiospratakios lagûnos vandens poveiká gy-viems organizmams (vëþiagyviams irþuvims). Ichtiologas ið Berlyno Þuvinin-kystës instituto G. Marë (G. Marre) pa-skelbë Kurðiø mariø stintø ir starkiø eko-logijos tyrimus bei teikë rekomendaci-jø tausojanèiai þvejybai. Be ðiø moksli-ninkø darbø neiðsiverèia në viena ið-samesnë ðiandienos Kurðiø mariø gy-vûnijos ir þuvø parazitø tyrimø studija.

Ðiame Kurðiø mariø tyrimø etape su-daryti faunos sàraðai, apraðyti gamtiniaifenomenai labai svarbûs tiriant ilgalai-kius XX a. aplinkos ir faunos pokyèius.Ðie tyrimai sutapo su vyraujanèiais hid-robiologiniais ir sistematikos tyrimais Vo-kietijoje. Darbai skelbti svarbiausiuoseVokietijos moksliniuose þurnaluose, da-lis – Karaliauèiaus universiteto fizikiniøir ekonomijos mokslø draugijos semi-narø medþiagoje: Schriften der Physi-kalisch ökonomischen Gesselschaft zuKönigsberg (Pr.). Karaliauèiaus univer-siteto zoologijos instituto zoologijos mu-ziejuje taip pat kaupti reti gamtos pa-vyzdþiai.

Klimato Atkelta ið 19 p.

Tirpstantis Arktikos ledas ir globalusjûros lygio kilimas

Maþëjantis jûros ledo plotas yra svar-biausias tiesioginis klimato kaitos indika-torius. Per pastaruosius 30 metø jûros le-do plotai Arktikoje sumaþëjo maþdaug8 proc., arba apytiksliai vienu milijonukvadratiniø kilometrø.Ðis procesas visspartëja, prognozuojama, kad 10–50proc. ledo ploto iðtirps iki 2100 metø. Kaikurie modeliai rodo, kad iki to laiko vasa-romis ledas gali beveik visiðkai iðtirpti.

Grenlandijos ledyninis skydas yradidþiausias ledo masyvas Arktikoje. Jisnuo 1979 iki 2002 metø sumaþëjo apie16 proc. – tai teritorija, plotu prilygstantiÐvedijai. Ledyno pavirðinio tirpimo re-kordas buvo uþfiksuotas 2002 m., kaitirpstantys ledynø pavirðiai buvo paste-bëti net 2000 m aukðtyje. Ledynø tirpi-mas stabtelëjo tik 1992 m., iðsiverþus Pi-natubo ugnikalniui.

Pasaulinis jûros lygis per pastaruosius20 m. pakilo apie 8 centimetrus. Pirminësprieþastys – terminis vandens tûrio padi-dëjimas dël vandens áðilimo ir sausumosledo tirpimas. Todël numatoma, kad perXXI ðimtmetá jûros lygis gali pakilti nuo 10iki 90 centimetrø, o pats kilimas vyks geo-metrine progresija. Yra prognostiniø mo-deliø, kurie rodo, kad Grenlandijos ledy-nas gali ir visiðkai iðtirpti, dël to vandeny-no lygis pakiltø 7 metrais.

Jûros ledo iðplitimas lemia jûrinësnavigacijos galimybes bei gamtiniø ið-tekliø eksploatacijos sàlygas kontinen-tiniame ðelfe. O tai savo ruoþtu padidinsekologiniø katastrofø, avariniø naftosnuotekø rizikà.

Klimato kitimas praeityje

Klimatas Þemëje visada kito dël ast-ronominiø prieþasèiø – ypaè dël Þemëspadëties Saulës atþvilgiu. Trumpalaikiusklimato pokyèius sàlygoja vulkanø iðsi-verþimai (Pinatubo vulkano Filipinuose1991 m.) ar oro masiø cirkuliacijos paki-timai (El Ninjo 1997–1998 m.).

Poledynmeèiu per pastaruosius 10tûkst. metø yra buvæ laikotarpiø, kai tem-peratûra buvo 2 laipsniais aukðtesnë ne-gu XX amþiuje.

Tyrinëjant Jûkono eþerø nuosëdø de-guonies izotopinæ sudëtá nustatyta, kadAleutø þemø slëgiø sritis (apimanti Alias-kos álankà) poledynmetyje ne kartà keitësavo pozicijà. Pagal paleoklimatiniusduomenis holoceno pradþia buvo ðilta irsausa. Prieð 10–9 tûkst. m. staigiai kilovandens lygis eþeruose – tai rodo padi-dëjusá krituliø kieká. Prieð 7500–4500 m.eþerø lygis buvo palyginti stabilus, pen-kiais metrais þemiau dabartinio lygio. Tuometu Aleutø þemø slëgiø sritis (AÞSS) bu-vo toliau á Vakarus nei dabar. Tarp 4500–3500 m. AÞSS sustiprëjo arba pasislin-ko á Rytus. Ðiuo laikotarpiu padidëjo drëg-numas, pakilo eþerø lygis, prasidëjo in-tensyvus kalnø ledynø augimas.

AÞSS atsitraukë á rytus tarp 3000–2000 metø. Taip pat spartûs AÞSS poky-èiai uþfiksuoti prieð 1200 ir prieð 400 me-tø, tai atitinka Maþojo ledyninio periodoávykius: bûtent ðiais laikotarpiais iðaug-davo kalnø ledynø lieþuviai. Pastebëta,kad klimato pokyèiai per pastaruosius2000 m. buvo daþnesni nei ankstesniaisholoceno periodais.

Klimato pokyèius Arktikoje iliustruojair kalnø ledynø formavimosi istorija. Pa-vyzdþiui, aukðèiausio Kanados kalno –Logano ledyno græþiniai atskleidþia ledokaupimosi laikotarpá nuo 5000 arba net30 000 m. praeityje iki dabarties. Ðis ledy-nas – tai kertinë vieta, kuri rodo Aleutø þe-mo slëgio srities (AÞSS) „kelioniø marð-rutus“. Paskutinysis pokytis uþfiksuotas1840 m. ir beveik sutampa su Maþojo le-dyninio periodo pabaiga. Kitas þymus kli-matinis ávykis – 800 m.e. metai, Europosviduramþiø ðiltëjimo pradþia. Ádomu, kadminëtieji klimato pokyèiai buvo labai spar-tûs – ávyko per kelerius metus.

Klimato svyravimai pastaràjá tûkstant-metá Arktikoje buvo pakankamai iðraiðkin-gi. Pavyzdþiui, liepos mënesio vidutiniøtemperatûrø svyravimai Inuvike, nusta-

Klimato svyravimø kreivë poledynmeèiu

tyti pagal medþiø rieviøanalizæ, aiðkiai atspindividuramþiø paðiltëjimà(1200–1300 m.e. metai).Po to buvo Maþasis ledy-ninis periodas, pasibai-gæs maþdaug prieð 100metø. Per pastaruosius100 metø Vakarø Arktiko-je vidutinë metinë orotemperatûra pakilo 1,5 0C.Nukelta á 36 p.

�


pokyèiai ir visuomenësreakcija Arktikoje beiSubarktikoje

Klimato pokyèiai nustatomi ir tiriantjûros nuosëdø paleobotaninæ sudëtá.Antai Ellsemere ir North Devono salø ak-vatorijose græþiniø duomenys rodo, kadprieð 8500–4600 m. buvo tarpsniø, kaivasaros buvo keliais laipsniais ðiltesnësnei dabar.

Kanadoje atliekami intensyvûs socio-loginiai vietos þmoniø bendruomeniø ty-rimai, siekiant nustatyti jø reakcijà á kli-mato pokyèius ir prisitaikymo galimybes.Ypaè domimasi Ðiaurës gyventojø tau-tosaka, kurioje atsispindi klimato poky-èiai, vykæ Ledyninëje Aliaskos álankoje netprieð 3000 metø – pavyzdþiui, ledyno lie-þuviø pasistûmëjimai.

Nors klimato kaita Arktikoje tiesiogiai

spygliuoèius pakeièia berþø ir drebuliøbendrijos, pagausëja baltøjø kiðkiø ir jaismintanèiø grobuoniø – lûðiø. Miðkø gais-rai sàlygoja egzogeninius procesus. Su-degus miðkui, atsiranda sàlygos greièiautirpti amþinajam áðalui, didëti vasaros me-tu atitirpstanèio veikliojo sluoksnio gyliui.Tai savo ruoþtu sàlygoja ðlaitø procesus,skatina nuoðliauþas, grunto suslûgimus.Pavyzdþiui, po 2004 m. liepos ir rugpjû-èio gaisrø, sudeginusiø visà augmenijàbei organiná dirvoþemá Indënø upës regio-ne pieèiau Dousono miesto, labai suak-tyvëjo nuoðliauþø formavimosi procesai,padidëjo grunto nestabilumas.

Hidrologiná reþimà sausumoje klima-to atðilimas gali veikti ávairiomis formo-mis. Didëjant krituliø kiekiui, didëja pa-virðinis nuotëkis, taèiau santykinai padi-dëja ir iðgaravimas. Tirpstant amþinajamáðalui, padidëja poþeminës hidrosferostalpos, daugiau krituliø susigeria á grun-tà ir dël to gali iðnykti eþerai. Dël klimatoatðilimo pavasario tirpsmo periodas galiprasidëti anksèiau ir trukti ilgiau, taigi su-maþëja santykinis potvyniø daþnumas.Antra vertus, potvyniø mastai gali padi-dëti dël þemesniame aukðtyje esanèiøkalnø ledynø didesnio tirpimo.

Áðalo atðilimas gausiai paþeria geo-techniniø problemø, pavyzdþiui, nuo jogylio labai priklauso þiemos keliø eksplo-atavimo trukmë. Jau dabar ðiaurinëseplatumose tiesiant kelius ir saugojant am-þinàjá áðalà, klojami specialûs geomemb-ranos sluoksniai arba, kad áðalas neat-ðiltø, árengiamos dirbtinës pavësinës. Beto, gruntui ðaldyti árengiami termosifonai,o pastatai statomi ant poliniø pamatø.

Vis aktualesnë problema – intensyvikrantø erozija. Maþëjant jûros ledo plo-tams, didëja bangavimas, vis daþniaukrantus uþgula ðtormai. Atðylantis áðalassilpnina krantø pastovumà, dël to nema-þai pakranèiø gyvenvieèiø yra priverstosiðsikelti kitur. Problemos mastà iliustruo-ja Boforto jûros regiono pavyzdys – ðiosjûros krantai yra intensyviai eroduojami.Erozijos greitis vietomis yra daugiau nei10 m per metus. Klimato atðilimas maþi-na krantø áðalo gylá ir dël to gausëja nuo-ðliauþø. Tokie pokyèiai labai nepalankûsnavigacijai, priekrantës iðtekliø gavybaiir tiesiogiai veikia pakranèiø gyvenvieèiøinfrastruktûrà.

Kitas pavyzdys – labai svarbus Vaka-rinës Arktikos pakrantës transporto cen-tras Tuktoyaktukas. Nuo pat jo ákûrimo1934 m. èia pastebëta intensyvi erozija,kurià skatina plonas, ypaè vasarà, jûrosledas bei ðtormai. Didþiausios audros bu-vo 1944, 1970, 1993 ir 2000 metais. Mies-to stadionas buvo sugriautas1980 m.,mokykla sugriauta ir uþdaryta 1990 me-tais. Jûros lygio kilimas ðá krantø erozijosefektà dar labiau sustiprina.

Klimato kitimo kreivë Inuvike, atspindinti viduramþiø ðiltàjáperiodà ir Maþàjá ledyniná periodà

Klimato kitimas irþmoniø bendruomeniø reakcija

praeityje ir dabar

Paleogeografinës rekonstrukcijos lei-dþia teigti, kad Beringijos þemës tiltas bu-vo susidaræs maþdaug prieð 30 tûkst.metø, kai ledynø formavimasis suinten-syvëjo ir vandenyno lygis nukrito apie100 metrø. Tai buvo apie 1000 km ploèiotundrinës gamtos sausumos juosta. Be-ringijos tiltas su ðimtais salø pakrantëje,gausiomis ruoniø ir vëpliø buveinëmis su-darë sàlygas þmoniø bendruomenëmspersikelti ið Azijos á Amerikà.

Klimato atðilimas ir jûros ledo plotøsumaþëjimas per pastaruosius 3000 me-tø sukeldavo katastrofiniø padariniø inui-tams: dël klimato pokyèiø bendruome-nës daþnai turëdavo palikti tradicines gy-venimo vietas. Pavyzdþiui, Dorseto pale-oeskimø bendruomenës, gyvenusiosNiûfaundlendo saloje, dël klimato poky-èiø prieð 1200 metø buvo priverstos keistisavo tradiciná gyvenimo bûdà, nes dëlpakitusiø priekrantës sroviø nebegalëjomedþioti ruoniø nuo ledo.

Archeologiniai duomenys rodo, kadthuliø tauta dël klimato pokyèiø iðnykoapie 1600 m.e. metus. Iki to laiko jie ver-tësi banginiø medþiokle, tai nustatyta iðarcheologiniø duomenø. Jø stovykloseið banginiø kaulø sankaupø ir dabar nu-statomas didesnis maisto likuèiø su bû-dinga penkioliktojo azoto izotopo kon-centracija kiekis.

ir netiesiogiai veikiaþmoniø gerovæ bei svei-katà, taèiau esama ir re-gioniniø aspektø, pri-klausanèiø nuo þmoniøadaptaciniø galimybiø,dabartinio sveikatingu-mo. Vietinës maþos, uþ-daros bendruomenës,neturinèios iðplëtotosinfrastruktûros ir sveika-tos apsaugos siste-

mos, yra labai paþeidþiamos. Taip patbendruomenës, besiverèianèios iðimtinaiþûkle ir jûros gyvûnø medþiokle, yra pri-klausomos nuo ledo formavimosi sàlygø.

Kinta ir gyvûnø populiacijø ribos, sa-vo ruoþtu sukurianèios galimybes platin-ti infekcines ligas. Pateikiamas pavyzdys,kaip pavojingas þinduoliams ir þmonëmsVakarø Nilo virusas, pirmà kartà uþfiksuo-tas 1999 m. Ðiaurës Amerikos rytinëje pa-krantëje, 2002 m. iðplito á 43 JAV valsti-jas ir 6 Kanados provincijas. Nors mig-ruojanèiø paukðèiø ir vabzdþiø perneða-mas virusas yra kilæs ið tropinës Afrikos,jis jau sëkmingai prisitaikë Ðiaurëje ir vislabiau plinta.

Klimato kitimo poveikis ekosiste-moms, kraðtovaizdþiui ir inþinerinei

infrastruktûrai

Amþinasis áðalas Jûkone, Vaithorsoregione, yra apie 16 m storio, aktyvus josluoksnis 1,4 metro. Daugiametë viduti-në amþinojo áðalo temperatûra yra -0,70C.Sniego danga retai virðija 20 centimetrø.Jeigu klimatas per ateinanèius 50 metøpaðiltës 5 laipsniais, áðalas Jûkone tapsgerokai plonesnis arba net ið viso išnyks.

Aliaskos borealiniø miðkø teritorijoje kli-matas ðyla greièiau, nei kurioje nors kito-je Þemës vietoje. Ðiltëjimas, klimato sau-sëjimas ir audros su þaibais lemia gaisrødaþnëjimà, o tai dar labiau didina ðiltna-mio efektà. Miðko gaisrai yra natûralusekosistemos atsinaujinimo bûdas. Pogaisrø vietose, kuriose leidþia áðalo gylis,


Genetinæ individo lytá lemia apvaisi-nimo momentu susiliejusiø abiejø tëvølytiniø làsteliø chromosomos. Subrendusimoteriðkoji lytinë làstelë – moteriðkoji ga-meta (kiauðialàstë) – turi 22 autosomas(visas làstelës branduolio chromosomas,iðskyrus lytines) ir vienà lytinæ X chromo-somà. Vyriðkoji lytinë làstelë – vyriðkojigameta (spermatozoidas) – taip pat turi22 autosomas, bet joje esti dviejø rûðiølytinës chromosomos: X arba Y. Taigi të-vo lytinës làstelës tipas lemia bûsimo in-divido genetinæ lytá: apvaisinimo metu ákiauðinëlá ásiskverbæs spermatozoidas,turintis X chromosomà, lemia vaisiausmoteriðkojo kariotipo (làstelës branduo-lio tipo) 46,XX susidarymà, o spermato-zoidas su Y chromosoma – vyriðkàjá ka-riotipà 46,XY. Taip baigiasi pirmasis lytiesformavimosi tarpsnis, vadinamas chro-mosominës lyties susidarymu. Nuo chro-mosominës lyties (normalaus kariotipo)priklauso lyties determinacija (vystymo-si kryptingumas) – nediferencijuotø go-nadø virtimas kiauðidëmis ar sëklidëmisbei tolesni lyties susidarymo veiksniai.

Kariotipas gali bûti patologinis, jei ap-vaisinimo metu dalyvauja tëvø lytinës làs-telës su paþeista genetine informacija(daþnokai ðios patologijos nulemti sutri-kimai yra paveldimi) arba pakinta besi-formuojanèio embriono genetinë infor-macija (genø mutacija), kai yra norma-lus tëvø lytiniø làsteliø genetinis kodas.Susidaræs patologinis vaisiaus kariotipaslemia netaisyklingà vaisiaus lyties raidà.

Iðtyrus lytiniø chromosomø vadina-muosius aneuploidus, kuriø làstelëse yrapakitæs X ar Y chromosomø skaièius, pa-aiðkëjo, kad nors þmogaus lytá lemia chro-mosomø balansas, ypaè svarbi yra Ychromosoma. Pvz., þmonës, turintys 46,X(serga Ternerio liga), 46,XXX, 46,XXXX ka-riotipà yra moteriðkos lyties, o turintys46,XY, 46,XXY (serga Klainfelterio liga),46,XXXY, 46,XXXXY kariotipà yra vyriðkos

lyties. Vadinasi, asmuo su keturiomis Xchromosomomis, bet su viena Y chromo-soma vis tiek yra vyriðkos lyties.

Taèiau pasitaiko, kad þmogus, turin-tis XY chromosomas, yra moteriðkos ly-ties, o turintis XX chromosomas – vyrið-kos lyties. Tokiø individø tyrimas atsklei-dë, kad lytá lemia genai, tarp jø vadina-masis SRY genas (angl. Sex-determingRegion Y gene) – lytá lemianti Y chromo-somos sritis.

SRY geno radimas Y chromosomojepadëjo iðsiaiðkinti vienà neáprastà lytiesanomalijà, kai individo kariotipas XX, o fe-notipas (organizmo savybiø, poþymiø,sandaros struktûrø ir funkcijø visuma, su-sidariusi jo individualaus vystymosi pro-ceso metu) – vyriðkas. Tai vadinama ly-ties reversija. Paaiðkëjo, kad lyties rever-sija atsiranda todël, kad ið Y chromoso-mos á X chromosomàpersikelia (translo-kuojasi) vyriðkøjø lyti-niø làsteliø mejozëje(làsteliø dalijimosimetu) vykstanèio kro-singoverio (genø su-sikeitimo vietomis ho-mologinëse chromo-somose) metu bûtenttas Y chromosomossegmentas, kuris le-mia vyriðkàjà lytá.

SRY geno translo-kacijà á X chromoso-mà nulemia SRY ge-no vieta Y chromoso-moje. Jis esti arti telo-meros (chromoso-mos galinio segmen-to), ðalia pseudoauto-sominës srities ir kro-singoverio metu galibûti ,,uþgriebtas” irperkeltas á X chromo-somà. Pelës genomeðis genas veikia trum-pai – tik 10,5-12,5 vai-siaus vystymosi die-nà. Per ðá trumpà lai-

kà susiformuoja vyriðkoji lytis. Manoma,kad tokie procesai gali vykti ir þmogausgenome krosingoverio metu, tik ðis vysty-mosi laikotarpis skirtingas nei peliø.

Y chromosoma yra viena maþiausiøþmogaus genomo (genø visuma làste-lës branduolio haploidiniame chromoso-mø rinkinyje) chromosomø ir uþima 2 – 3proc. haploidinio chromosomø rinkinio(kai kûno làsteliø branduoliuose yra vien-gubas chromosomø rinkinys). Citogene-tiniais tyrimais nustatyta, kad Y chromo-soma turi skirtingas sritis: pseudoautoso-minæ (tariamà) sritá (dalijamà á dvi dalis:PAR1 ir PAR2), euchromatinæ (maþiau kon-densuotà genetiðkai aktyvià) ir heteroch-romatinæ (kai genø veiklos reguliacija yralabai sudëtinga ir daugiapakopë) sritis.Pseudoautosominë sritis yra ta vieta, kurimejozës metu apsikeièia genetine infor-macija su X chromosomos atitinkamapseudoautosomine sritimi. Dël to PAR ge-nai paveldimi taip pat, kaip ir autosomi-niai genai. Kitos Y sritys (sudaro apie 95proc. Y chromosomos) yra neveiklios irvadinamos nerekombinantine sritimi.

Jau seniai yra iðtirti Y chromosomojeesantys negausûs genai, kuriø yra taippat ir X chromosomoje – tai pseudoau-tosominiai genai. Jie lemia svarbias or-ganizmo savybes, kaip morfogenezë, gy-vybingumas, ûgis (stotas). Y chromoso-moje yra ir specifiniø genø (tëviniø indi-vidø genetinës medþiagos pasiskirsty-mas palikuonyse).

Mokslininkai pastebëjo,kad moteriðkos lyties indivi-dai turi po dvi daugelio genøkopijas, o vyriðkosios – tik vie-nà. Taèiau genø „dozavimo“problemà gamta iðsprendëðitaip: viena X chromosomamoteriðkos giminës individølàstelëse neaktyvi. Y chromo-somos struktûra pavaizduo-ta 1 paveikslëlyje.

Jau 1966 m. Ferguson-Smith iðkëlë hipotezæ, kad kaikuriø lyties sutrikimø turinèiøpacientø tëvo spermatoge-nezës krosingoverio fazësmetu TDF (sëklidës determi-nuojantis faktorius) buvo per-keltas ið Y á X chromosomà,todël po apvaisinimo TDF,esantis tëvo X chromosomo-je, lëmë sëklidþiø formavimà-si, nors chromosominë lytismoteriðkoji (XX). Sinclar subendradarbiais 1990 m. su-rado SRY genà, esantá Ychromosomoje ir atitinkantávisus reikalavimus, keliamusTDF, ir dabar su juo tapati-namà. Genas SRY nustato-

KasProf. Aleksandras VITKUS,

Kristina LASIENËKauno medicinos universitetas,

Histologijos-embriologijoskatedra

Þmogaus lytá lemia daugelis veiksniø, bet labiausiai jipriklauso nuo lytiniø chromosomø – lazdelës, siûlo ar

kamuolëlio pavidalo làstelës branduoliø struktûrø,kuriose yra genai – organizmø paveldimumo vienetai,

turintys didþiumà làstelës genetinës informacijos.Apþvelgsime naujausius duomenis apie vyriðkos

làstelës – spermatozoido –

lemia lytá?átakà þmogaus lyties

susiformavimui.

1 pa

v. Y

chro

mos

omos

str

uktû

ra


mas 80 proc. XX turinèiø vyrø ir ðiek tiekmaþiau procentø XX hermafroditø.

Taèiau ðis genas nëra vienintelis „jun-giklis“, paleidþiantis sëklidþiø formavimà-si. Dar anksèiau uþ SRY genà gonadøraidà veikia WT-1 (jo mutacijos pasekmë– ðlapimo ir lytiniø organø sistemos ano-malijos), SF-1 (nevyksta antinksèiø ir lyti-niø liaukø raida) ir SOX9 (atsakingas uþraidos reguliavimà) genai.

Þmogaus lytá lemia ne tik lytinësechromosomose, bet ir autosomose esan-èiø genø visuma. Lytiniø làsteliø migra-cijà á gonadas (lytines liaukas) lemia au-tosominiai genai slf ir c-Kit. Nediferenci-juotø gonadø raidà lemia autonominiaiSF1/Ftz-F genai. Gonadø diferenciacijà ásëklides ir kiauðides nulemia DAX1, SRYir kiti genai. Kai DAX1 slopina SRY genà,nediferencijuotos gonados vystosi á kiau-ðides, neslopinamas SRY genas lemiasëklidþiø susidarymà.

Taigi kartais, nors individo genotipasir bûna XX, formuojasi sëklidës. Toks reið-kinys yra dël SRY geno persikëlimo ið Y áX chromosomà. Kitas atvejis – individogenotipas yra XY, bet fenomenas mote-riðkas, prieþastis – Y chromosomojeesanèiø genø mutacijos.

Lytiniø liaukø disgenezë 46,XY, Swy-er sindromas, XY moterys, hermafrodi-tizmas – tai ligos, atsirandanèios dël SRYgeno nebuvimo, mutacijø, naujø baziøásiterpimo.

Ðiuo metu mokslininkai, besigilinan-tys á Y chromosomos struktûrà, atkreipiadëmesá ne tik á Y chromosomoje esan-èias ádomias septynias sritis, bet ir á Xchromosomoje esanèias sritis, kuriø mu-tacijos irgi gali lemti lyties pasikeitimà (re-versijà). Pastaruoju metu ypaè domima-si dar vienu genu, kuris yra ilgajame Ychromosomos petyje. Tai genas DAS (ar-ba AZF). Ðio geno mutacijos sukeliaazospermijà – visiðkà spermatozoidø ne-buvimà sëklos skystyje.

Pasirodo, kad gamtoje galima ir XYlyties reversija: kariotipas XY, o vystosimoteriðkoji lytis. Jà sukelia keliø genømutacija. Mokslininkai aiðkina, kad tai galiávykti tuo metu, kai slopinama SRY genoveikla dël taðkiniø mutacijø arba deleci-jø, dël duplikacijø X chromosomoje, vei-kiant genams, esantiems autosomose(SOX9 – jis net 60 proc. yra homologinisSRY genui; WTI – irgi gali koduoti transk-ripcijos veiksná).

Taigi matome, kad gamtoje ne visa-da genotipas atitinka fenotipà, taèiau tikdabar mokslininkai kai kuriuos nukrypi-mø mechanizmus ima suprasti.

Apie hormonø átakà lyties formavimui-si buvo raðyta 2005 m. „Mokslo ir gyveni-mo“ Nr.6 iðspausdintame straipsnyje „Mei-lës chemija“.

Medicinos mokslø daktaro Sau-liaus Èaplinsko vadovaujamas Lietu-vos AIDS centras kaimyninëse ðalysejau senokai þinomas kaip kryptingai irefektyviai dirbanti institucija. Centro va-dovui lankantis net tolimame Rusijosuþkampyje Archangelske, medicinosdarbuotojai, pasirodo, gana gerai þi-nojo apie lietuviø darbus ir centro va-

visø valstybiø pastangos turi bûti koor-dinuojamos. Tokios problemos, kaip nar-komanija, ÞIV, o dabar ir paukðèiø gri-pas, kuris kartais gali bûti perduodamasir þmonëms, negali bûti iðsprendþiamosvienoje ðalyje, nes dabar ne tik paukð-èiams, bet ir þmonëms sienos nebeeg-zistuoja. Komisaras paþymëjo, kad Lie-tuva – viena aktyviausiø valstybiø, ban-danèiø spræsti sveikatos apsaugos pro-blemas, ir kad Lietuvos AIDS centras fak-

Lietuvos AIDS centrasMoksliniø tyrimø ir geros patirties metodikosskleidimo ðaltinis kaimyninëse ðalyse

Juozas ELEKÐIS

dovà. Lietuviø darbometodai gerai þinomine tik kaimyninëseðalyse. Nesenai JAVambasados iniciaty-va ágyvendinta ben-dra programa su Ka-liningrado sritimi, ku-rioje faktiðkai skleistaLietuvos patirtis. No-riai ja naudojasi kai-mynai latviai, baltaru-siai, lenkai. Centrodarbuotojai ir su juobendraujantys moks-lininkai dalyvauja ESprogramose, darydami mokslinius ty-rimus. Apie galimybæ dalyvauti tokiuo-se tyrimuose buvo raðyta ir þurnale“Mokslas ir gyvenimas“. Matyt, ne vel-tui, Lietuva tebëra salelë, kur sergan-èiøjø AIDS ir uþsikrëtusiøjø ÞIV, nepai-sant pagarsëjusio protrûkio Alytaus ko-lonijoje, yra kelis ar net keliolika kartømaþiau nei kaimyninëse ðalyse.

Praëjusiø metø pabaigoje Lietuvojelankësi ES komisaras sveikatos apsau-gai dr. Mr. M. Kyprianou. Jis yra, mûsið-kai tariant, ES sveikatos apsaugos mi-nistras. Lietuva – pirmoji naujøjø ES vals-tybiø, kur komisaras susipaþino su svei-katos apsauga. Tai didelis mûsø medi-cinos darbuotojø ávertinimas. Já lydëjoLietuvos sveikatos apsaugos ministrasprof. Þilvinas Padaiga, Lietuvos sveika-tos ataðë SAM sekretorius RomualdasSabaliauskas, kiti pareigûnai. Komisarastaip pat susitiko su premjeru Algirdu Bra-zausku, þemës ûkio ministre KazimieraPrunskiene, lankësi Santariðkiø klinikøuniversitetinëje ligoninëje, AIDS centroðvietimo skyriuje bei narkomanø reabili-tacijos bendruomenëje, susitiko su mais-to ir veterinarijos tarnybos darbuotojais,vartotojø teisiø gynimo asociacijos atsto-vais. Sveikatos apsauga ES yra paliktavisiðkai jos nariø priklausomybei, kurBriuselis visiðkai nesikiða, taèiau yra dau-gybë sveikatos apsaugos problemø, kur

tiðkai yra geros praktikos metodinis cen-tras posovietinëms Europos ðalims.

Komisarà lydëjo kaip niekada gau-sus þurnalistø bûrys. Bene daugiausiaklausimø buvo dël vis besipleèianèiopaukðèiø gripo. Komisaras paþymëjo,kad dël to visai nepagrástai jauèiama netpanikos elementø, nors paukðèiø gripasir gripo pandemija visai skirtingi dalykai.Paukðèiø gripas jau yra siautæs Nyder-landuose 2003 m. ir nieko tragiðko ne-ávyko. Vis dëlto ES yra susirûpinusi, nu-matytos prevencinës priemonës. Minist-ras prof. Þilvinas Padaiga paþymëjo, kadtokios priemonës parengtos ir Lietuvo-je. Jos suderintos ir papildytos pagal ESpareigûnø siûlymus. Lietuvoje vyko netpratybos. Tokios pratybos bus sureng-tos ir ES. Lietuvoje kaupiami vaistai netik savo pilieèiams gydyti, bet ir tam, kadreikalui esant bûtø galima pasiøsti á kitàðalá. Komisaras paþymëjo, kad Lietuvavykdo visus vartotojø teisiø apsaugos rei-kalavimus, ágyvendina vartotojø teisiøreglamentà, kad ES skatina riboti rûky-mà, nes ðis áprotis daro didþiulæ þalà svei-katai ir valstybë rûkaliø gydymui iðleidþiadaugybæ lëðø. Komisaras susipaþino suAIDS centro darbu, jo reabilitacijos cen-tru, pabendravo su darbuotojais ir jameesanèiais þmonëmis. Santariðkëse jisdomëjosi, kaip naudojamos lëðos RytøLietuvos sveikatos sistemai tobulinti.

Doc. Saulius Èaplinskas (deðinëje) supaþindina ES komisaràsveikatos apsaugai dr. Mr. M. Kyprianou su AIDS centro veikla.Kairëje – Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Þilvinas Padaiga



Lietuvos gamtinës aplinkos ypatybiø

Doc. dr.GediminasMOTUZA

Lietuvos teritorijoje galima iðskirti sri-tis pagal ávairias gamtines ypatybes. To-kios ypatybës yra pavirðiø sudaranèiosuolienos (litologija); dirvodariniø uolie-nø geocheminë sudëtis; pavirðiaus for-mos (geomorfologija); dirvoþemiø rûðys,cheminë sudëtis, derlingumas, tvaru-

Lietuviø genomo ryðys su etnogeneze

mas (pedologija); poþeminio ir pavirði-nio vandens pasiskirstymas, reþimas,cheminë sudëtis, dinamika (hidrologijabei hidrogeologija).

Ðios gamtinës sritys yra geologinësraidos pasekmë, susijusi su giluminëssandaros ypatumais, geologinëmisstruktûromis, praeityje vykusiais ir dabar-tiniais geologiniais procesais, tam tikrasgeologinis paveldimumas. Giluminëssandaros ir geodinamikos ypatybës le-mia gravitacinio ir magnetinio laukø stip-rumà, kontrastingumà bei kintamumà.

Minëtos gamtinës ypatybës savoruoþtu veikia klimatà, kurio kaita Lietuvos

teritorijoje priklauso ne tik nuo jûrinio oropernaðos á þemynà, bet ir aukðtumø beiþemumø iðsidëstymo, aukðèio, raiþytu-mo, dirvoþemio drëgnumo, litologijos,pavirðinio vandens nuotëkio ir kitø geo-loginiø bei geografiniø ypatybiø.

Ðios ypatybës turi átakos ir augmeni-jos bei gyvûnijos rûðinei sudëèiai, gau-sai, fenologijai. Tai akivaizdþiai matyti pa-lyginus geologinius, geomorfologinius,pedologinius, klimato ir fizinio geografi-nio rajonavimo þemëlapius su floristinioir fitocenologinio, ekologinio faunistiniorajonavimo, atskirø gyvûnø ir augalø pa-plitimo bei fenologiniais þemëlapiais.

Tokiu bûdu Lietuvos teritorijoje yra ið-skiriamos per ilgà ðios teritorijos geolo-ginës raidos laikotarpá susidariusios gam-tinës zonos. Jos priklauso nuo ilgalaikiølëtai kintanèiø geologiniø veiksniø, todël

Ðiuolaikinis antropologinis poþiûris

Iki ðiol sukurti dabartiniø Europos gy-ventojø genetinæ ávairovæ aiðkinantys mo-deliai (Cavalli-Sforza) maþai tinkami Ry-tø Baltijos regiono empiriniams duome-nims. Ðio regiono genetinës ávairovës ið-takø reikia ieðkoti tarp procesø, vykusiøvëlyvajame paleolite po paskutiniojo(Würmo) ledynmeèio 25 000 – 16 500 m.nuo dabarties (ND), kai visoje Vidurio Eu-

á Lietuvos gyventojø genomo kilmæDoc. dr. Rimantas JANKAUSKAS

Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos irantropologijos katedra

ropoje beveik neliko gyventojø. Ledynuitraukiantis teritorija buvo vël apgyvendin-

ta ið dviejø “slëptuviø” –Franko-Kantabrijos pietva-kariuose, davusios pradþiàBromme-Lyngby (apie 11000 ND) ir Ahrensburgo (11000-10 000 ND) kultûroms,ir “paleiledyninës” (Svidrøkultûra) pietryèiuose. Suðiomis kultûromis siejamøartefaktø sritys plaèiai per-sikloja, apimdamos ir da-bartinæ Lietuvos teritorijà,todël manytina, kad abiejø“slëptuviø” palikuonys ga-lëjo palikti savo pëdsakà.Vëlesnës mezolito kultûros(apie 10 000-6550/6300ND) laikomos ankstesniø-jø tæsiniu; tuo pat metu au-go gyventojø skaièius ir for-

mavosi sëslios sudëtingos socialinësstruktûros bendruomenës, kuriø ekono-mika pagrásta gëlavandeniø þuvø þvejy-ba, medþiokle ir rankiojimu. Seniausiejipalaidojimai Lietuvos teritorijoje datuoja-mi mezolitu; ið jø iðskirtoje mitochondri-nëje DNR (mtDNR) dominuoja U5 ir U5b1

haplotipai, siejami su vëlyvojo paleolitoprocesais (Svidrø kultûros palikuonimis?)(1 pav.). Aiðkinant vëliau vykusius pro-cesus, klasikinis “neolitizacijos” modelisRytø Baltijos regionui maþai tinkamas: di-dþioji dalis dabar turimø duomenø remiakultûrinæ, o ne deminæ difuzijà. Perëjimasprie þemdirbystës buvo labai lëtas, o patsþemdirbystës perëmimas galëjo bûtidaugiau sàlygotas paèiose mezolito ben-


2 pav.

1 pav.

Atkelta ið 7 p.


Lietuvos apgyvendinimas –

kilmëyra stabilios ir, savo ruoþtu, veikia klima-tà, augmenijà, gyvûnijà bei jø gyvenimosàlygas.

Gamtinës ypatybës sudarë Lietuvosteritorijos gyventojø aplinkà ir buvo svar-bus veiksnys, lemiantis gyvensenà, ûkioir kultûros raidà. Toks poveikis iðryðkëjanuo neolito, ypaè vëlyvojo, pleèiantis ga-mybiniam ûkiui ir didëjant gyventojøsëslumui. Tai liudija anksèiau iðvardytøþemëlapiø, ypaè apibendrinanèiø gam-tiniø ypatybiø kompleksà (klimato, fizi-nio ir geografinio rajonavimo), panaðu-mas su archeologiniais, lietuviø kalbostarmiø ir Lietuvos teritorijos etniniø sri-èiø þemëlapiais.

Stabilios þmoniø gyvenamos aplin-kos, drauge jø gyvensenos, mitybos sà-lygos galëjo turëti átakos ir jø antropofi-ziologinëms ypatybëms.

Migracijø atspindþiai

kiø Rytuose ir Pietuose. Taigi aukðtai-èiai ir þemaièiai formavosi ðiek tiek skir-tingu antropologiniu pagrindu.

Antrajame tûkstantmetyje arba vë-lyvaisiais viduramþiais iðsikristalizavo 8poþymiø kompleksai, labai artimi ir ne-turintys kokio nors ryðkesnio arealo, ið-sibarstæ kaip mozaika. Tai rodo nese-nus genetinius ávykius – nepasibaigu-sià metizacijà. Ið tikrøjø tai aiðkintinaLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës su-sidarymu ir jos átaka populiacijø struk-tûrai. Viena vertus, valstybë apsaugo-jo besiformuojanèià lietuviø tautà nuoþymesnës svetimøjø priemaiðos. Antravertus, Lietuvos valstybë buvo visø bal-tiðkø genèiø traukos centras, gelbstin-tis nuo kalavijuoèiø ir kryþiuoèiø agre-sijos. Pirmiausia á Lietuvà bëgo prûsaiir jotvingiai, paskui – kurðiai ir þiemga-liai, o latgaliai formaliai áëjo á LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës sudëtá. Tai-gi viduramþiø lietuviø genø fondas for-mavosi beveik ið visø vakarinës baltøarealo pusës genèiø. Ðis vyksmas irmatyti ið mozaikiðko kraniologiniø po-þymiø pasiskirstymo. Dabar konsolida-cijos procesai gali bûti jau toli paþen-gæ dël tûkstantmeèio pabaigos migra-cijø. Apie tai bylotø faktas, kad dabar-tiniai lietuviai priklauso vienam VidurioEuropos odontologiniam tipui.

druomenëse susidariusiø kultûriniø sà-lygø. Gali bûti, kad vyrø ir moterø repro-dukcijos sëkmë priklausë nuo socialiniostatuso (hipergamija). Paþymëtina, kadið keliø Lietuvos ir Lenkijos (Zedmaro kul-tûra) ankstyvojo (6500/6300-5600/5400ND) ir viduriniojo (5600/5400-4400/4300ND) išskirti tokie patys, kaip ir mezolito,mtDNR haplotipai (1 pav.). Detalesnë vë-lyvojo neolito (4400/4300-3500 ND) Lie-tuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos antro-pologinës medþiagos analizë atskleidëatrankos ir datavimo problemas bei pa-rodë, kad kol kas neatmestina ir vietinëvirvelinës keramikos þmoniø kilmës hipo-tezë: palyginti su ankstesniais palaidoji-mais, tik nedaug kraniometriniø duome-nø varijuoja statistiðkai patikimai. Todëlmanytina, kad Ðiaurës Lenkijos ir RytøBaltijos kraðtø akmens amþiaus populia-cijos dël gamtinës izoliacijos iðsaugojodaug pirmøjø poledyniniø populiacijø po-þymiø. Tik tarp bronzos amþiaus indivi-dø (Kirsna-Turlojiðkës) rastos kitokios (T2,H) mtDNR haplogrupës (1 pav.). Paþy-mëtina, kad “tikrøjø” neolitiniø kultûrø at-stovø (linijinës-juostinës keramikos) se-novinës DNR tyrimai rodo dominavus bû-tent ðiuos mtDNR haplotipus (2 pav.). Visdëlto per visà mezolità ir neolità gyven-tojø negalëjo bûti daug (keli tûkstanèiaiþmoniø), todël populiacijose tikëtinas in-tensyvus genø dreifas. Tik atsiradus tech-nologijoms, leidþianèioms miðkø zonojeplëtotis lydiminei þemdirbystei (geleþiesa. – po 2500 ND), tapo galimas spartes-nis populiacijos augimas.

dviejø tûkstantmeèiø Lietuvosantropologinëje medþiagoje

MA n. e. prof.habil. dr.GintautasÈESNYS

Pirmojo tûkstantmeèio arba geleþiesamþiaus kraniologinës medþiagos ana-lizë parodë, kad yra keturi poþymiø kom-pleksai: hipermorfinis pailgagalvis siau-raveidis, gracilø pailgagalvis siauravei-dis, ypaè hipermorfinis pailgagalvis pla-èiaveidis ir apskritagalvis ðiek tiek plokð-toko veido. Per pirmàjá tûkstm. ðiø tipøarealai kito: ið pradþiø nuo Ðventosios áVakarus dominavo I tipas, to arealo va-karinëje dalyje buvo II tipo, o PietryèiøLietuvoje – III ir IV tipø miðinys. IlgainiuiIV tipas iðnyko, III tipas pasislinko iki Du-bysos, o besitraukdamas I tipas nubloð-kë prie jûros II tipà. Etniðkai I tipas sieti-nas su þemaièiais, II – su kurðiais ir prû-sais, III – su jotvingiais ir aukðtaièiais. Aið-ki gyventojø slinktis ið rytø, dabartinësBaltarusijos, kuri tuo metu buvo baltið-ka. Procesas greièiausiai vyko dël spau-dimo, kurá patyrë rytiniø baltø gentys, vei-kiamos didþiojo tautø kraustymosi ávy-

poledyninës imigracijos arindoeuropietizacijospadarinys?Prof.habil. dr.AlgirdasGIRININKAS

Sprendþiant Lietuvos gyventojø kil-mës ir bendresnius – baltø etnogene-zës klausimus, neiðvengiamai susidu-riama su dar platesne – indoeuropie-èiø kalbinio giminingumo susidarymoproblema. Á ðià problemà paþvelkimenaujausiø archeologiniø ir genetiniø ty-rimø duomenimis.

Vëlyvojo paleolito laikotarpiu á atsi-traukianèio ledyno paliktus plotus ið Va-karø ir Pietvakariø Europos – Franco-Cantabria teritorijos – ir Pietø, PietryèiøEuropos – Alpiø-Karpatø kalnynø ir

Dnepro-Dono baseinø – á ðiauræ patrau-kë ðiaurës elniø medþiotojai. Vakarø irPietvakariø Europos gyventojai, kuriepriskiriami Hamburgo, Federmeserio,Bromës, Arensburgo kultûroms, bei Vi-durio ir Rytø Europos gyventojai, kuriepriskiriami Centrinës ir Rytø EuroposGraveto kultûroms, turëjo didelës átakosSvidrø kultûros susidarymui jau betar-piðkai Lietuvos teritorijoje. Palyginus ðiødienø lietuviø populiacijos (Kasperavi-èiûtë D.,Kuèinskas V. 2004) ir minëtøjøkultûriniø grupiø mtDNR sekø grupes,matyti, kad ir vëlyvojo paleolito kultûri-nëse grupëse, ir ðiø dienø populiacijo-se vyrauja H, U, I, J, T, grupës ir jø po-grupiai. Tai leidþia teigti, kad ðiø dienøgyventojø populiacija yra glaudþiai su- �


sijusi su mtDNR senosiomis sekomis. Tàfaktà galëtø patvirtinti vëlesni mezolito ir ne-olito laikotarpio archeologiniai duomenys,rodantys, kad poledyniniu laikotarpiu Lie-tuvos teritorijoje apsigyvenusi populiacijaiðvengë esminiø gyventojø pasikeitimo pro-cesø. Ði þmoniø populiacija galëjo kalbëtiindoeuropieèiø populiacijai artima ar tos pa-èios indoeuropieèiø populiacijos kalba.

Ðiuo metu, remiantis naujaisiais Lietu-vos genetikø tyrimø duomenimis, pagalbialelinius Y chromosomos þymenis lietu-viø vyrø populiacijoje galima iðskirti du kom-ponentus – R1 a ir N3 haplogrupës Y chro-mosomas. R1a haplogrupei priklausanèiøY chromosomø paplitimas sietinas su prieð4000 metø indoeuropieèiø atëjimu á RytøPabaltijá. Naujausiø archeologiniø tyrimøduomenimis didesnës þmoniø migracijos,kuri sietina su III tûkst. pr. Kr. Rytø Europojepasirodþiusiomis virvelinës keramikos ar ru-tuliniø amforø kultûros bendruomenëmis,Lietuvos bei Rytø Pabaltijo teritorijoje ne-bûta. Èia ir susikerta genetiniai ir archeolo-giniai duomenys. Todël R1a haplogrupeipriklausanèiø Y chromosomø paplitimasvyrø populiacijoje galëjo ávykti ir vëliau – II-I tûkst. pr. Kr., kai besiformuojantys baltøgentiniai junginiai bendravo su pieèiau gy-venanèiomis bendruomenëmis, kai baltøbendruomenëse ásigalëjo gamybinio ûki-ninkavimo pagrindai. Taèiau gyventojø po-puliacijos tai ið esmës nepakeitë.

Archeologiniø tyrimø duomenimis in-doeuropietizacijos procesas Rytø Pabal-tijo teritorijoje III tûkst. pr. Kr. negalëjo vyk-ti. Ðiauriniø indoeuropieèiø populiacija,prie kuriø priskirtini baltai, Rytø Pabaltijoteritorijoje paplito ir apsigyveno jau vëly-vojo paleolito-ankstyvojo mezolito laikotar-piu, kai susiformavo Svidrø kultûra, kuriosgyventojø populiacijoje mtDNR H, U, I gru-piø sekos yra atsiradusios susiliejus Va-karø ir Rytø Europos þmoniø genofondui.

Kaip minëta, pokariu buvusios Kara-liauèiaus universiteto zoologiniø tyrimøstotys sunaikintos, tæstiniai tyrimai nutrû-ko. Po deðimties metø atsirado nauji Kur-ðiø mariø tyrimø centrai Vilniuje ir Kali-ningrade. Parenkamos naujos Kurðiømariø tyrimø metodologijos, fragmentið-

AlbertinoszoologijosstotisAtkelta ið 30 p.

kai integruojamas senasis paveldas.1956 m. Lietuvos mokslø akademijos Bio-logijos, nuo 1959 m. Zoologijos ir para-zitologijos (dab. Ekologijos) institutasVentës rage ákuria Ventës hidrobiologi-jos bazæ. Kurðiø marios taip pat tiriamosKaliningrado Baltijos-Limanø tyrimø labo-ratorijoje (ák. 1948 m. AtlantNIRO). Hid-robiologinius tyrimus tæsia Klaipëdos hid-rometeorologijos tarnyba (ák.1956 m./dab. - Jûrø tyrimø centras). Ðiam Kurðiømariø tyrimø laikotarpiui skirta 1959 m.iðleista kolektyvinë Lietuvos mokslininkø

monografija “Êóðøþ ìàðåñ”. Knyga pa-gal tradicijà iðleista rusø kalba su san-traukomis vokieèiø ir lietuviø kalbomis.Monografijoje apibendrinti svarbiausi1955–1959 m. Kurðiø mariø mokslinio ty-rimo ekspedicijø duomenys. Knyga – vie-nas svarbiausiø darbø apie ðià unikaliàlagûnà. 1978 m. ði monografija papildy-ta straipsniø rinkiniu “Kurðiø marios”. Juo-se, skirtingai nuo ankstesnës knygos,daugiau dëmesio skirta Kurðmariø geo-logijai, hidrologijai ir meteorologijai.

Svarbiausias Kurðiø mariø tyrimø cen-tras Lietuvoje yra Klaipëdos universitetoBaltijos pajûrio aplinkos tyrimø ir plana-vimo institutas (BPATPI), ákurtas 1995 me-tais. Atskiras ekosistemos dalis tiria kiti

Lietuviø etnogenezë:istoriografijos metmenysDoc. dr. ArûnasVAICEKAUSKAS

Konkretaus etnoso kilmës aplinky-bës visuomet suvokiamos ir svarsto-mos remiantis amþininkø sukauptomishumanitarinëmis ir gamtamokslinëmisþiniomis. Jau patys pirmieji – legendi-nei tautos istorijai priklausantys svars-tymai apie lietuviø kilmæ priklausë tamtikram istoriniam kontekstui, kuris XV–XVII a. atrodë racionalus ir átikinamas.Tiek romëniðkoji, tiek truputá vëliau uþ-gimusi germaniðkoji koncepcijos RytøPabaltijo tautø kilmæ sieja su krikðèio-niðkajam Vakarø pasauliui pradþià da-vusia IV–V a. tautø migracija. Romënið-koji – su Atilos vedamø hunø antpuo-liais, germaniðkoji – su istorine gotømigracija pietinio baltø arealo pakrað-èiais link ðiauriniø Pajuodjûrio stepiø, oið èia á Pietø Europà.

Tokios paþiûrø sistemos iðsilaikë ke-letà ðimtmeèiø. Romëniðkosios lietuviøkilmës versijos atsisakyta jau iki XVIII a.,germaniðkoji iðsilaikë ðimtmeèiu ilgiau,taèiau modernëjanti XIX a. humanitari-niø mokslø metodika jà taip pat atme-të. XIX a. antroji pusë – lyginamosiosindoeuropeistikos „aukso amþius“. Tuometu ásigali hipotezë apie visø indoeu-ropietiðkø kalbø kilmæ ið bendro kamie-no. Suformuluojama indoeuropieèiømigracijos idëja. Suintensyvinamos hi-potetinës jø tëvynës paieðkos. Vakarø

indoeuropieèiø kalbos gramatiniu po-þiûriu yra jaunesnës uþ rytiniø indoeu-ropieèiø kalbas. Todël kalbininkai indo-europieèiø protëvynës daþniausiai ieð-ko rytuose ar pietryèiuose. Nors vokie-èiø nacionalinës savimonës pakilimasXIX a. pabaigoje arijø rasës iðtakø ska-tino ieðkoti Ðiaurës Europoje.

Jono Basanavièiaus lietuviø kilmëshipotezë buvo paremta ano meto isto-rijos ir lyginamosios kalbotyros þinio-mis, bendrosiomis tyrimø tendencijo-mis. XIX a. pab. biblinës archeologijosdëka mokslo pasaulis suþino apie He-titø valstybæ. Kalbininkams nustaèius,kad hetitai kalbëjo archajiðku indoeu-ropieèiø dialektu, susidomëjimas heti-tø kultûriniu palikimu dar labiau iðau-ga. Siekiant iðsiaiðkinti hetitø átakos ri-bas, jø pëdsakø ieðkota ir pietiniø Bal-kanø periferijoje. Veikiamas indoeuro-peistikos idëjø ir pastebëjæs lietuviø irpietiniø Balkanø þemdirbiðkøjø kultûrøpanaðumus, Jonas Basanavièius sukû-rë lietuviø kilmës teorijà, pagal kurià lie-tuviø protëviai á dabartinæ savo tëvynæatëjo ið pietiniø Balkanø ir yra kadaiseèia gyvenusiø trakø ir frygø palikuonys.

Pietiniø indoeuropieèiø migracijà ak-centavusiø teorijø fone iðsiskyrë Kazimie-ras Bûga. Jis teigë, kad lietuviø etnosasformavosi á rytus nuo Baltijos jûros. Ma-tyt, paveiktas XIX a. pabaigos skandina-vijos mokslininkø teoriniø nuostatø, Bû-ga manë, kad prie Baltijos jûros krantølietuviai atkeliavo tik VI–VII m. e. a., kairytuose juos pradëjo spausti rytiniai sla-vai. Èia lietuviai radæ giminiðkas gentis– þiemgalius, sëlius, kurðius, prûsus, o

�


Lietuvos ir Kaliningrado srities moksliniøtyrimø centrai. Pastarojo tarpsnio hidro-biologiniø ir ichtiologiniø tyrimø apiben-drintus duomenis 2003 m. paskelbë Eko-logijos instituto jûros ekologijos labora-torijos mokslininkai atskirame leidinyje“Acta Zoologica Lituanica”, “Jûra ir ap-linka” ir kituose Lietuvos ir uþsienio moks-liniuose leidiniuose.

Iðtyrinëta bakterioplanktono, fitop-lanktono ir zooplanktono sezoninë kaitabei þuvø ekologija. Jau 40 metø vykdo-mas Kurðmariø þuvø iðtekliø produktyvu-mo monitoringas, organizuojamas iðtek-liø atkûrimas ir tausojanèioji þvejyba. Ty-rinëjama apskritaþiomeniø ir þuvø para-zitø ávairovë ir jà lemiantys veiksniai, mo-

deliuojami Kurðiø mariø energetiniai irmedþiaginiai srautai. Neseniai baigta irinternete paskelbta “Kurðiø mariø ir Bal-tijos aplinkos bei hidrobiontø tyrimømoksliniø publikacijø duomenø bazë”,greta paskelbtas “Vandens gyvûnø ir ap-skritaþiomeniø ir þuvø parazitø rûðiø re-gistras”, iðsami bibliografija.

Tarptautinë estuarijø konferencija

Ið laiko perspektyvos matyti, kad, po-kariu atnaujinus Kurðiø mariø hidrobio-loginius tyrimus, iðryðkëjo atotrûkis tarpprieðkario ir pokario mokslininkø darbø.Skirtumas aiðkintinas uþdraustomis,anuomet nepopuliariomis, “slidþiomis”,su prieðistore susijusiomis Karaliauèiaus

universiteto temomis. Buvo sunkumø ási-gyti ankstesniø tyrimø darbø. Bet ir Lie-tuvai atgavus nepriklausomybæ stingaintensyvesnio bendradarbiavimo tarpskirtingas Kurðiø mariø dalis tirianèiømokslininkø. Ið dalies tokia padëtis su-sidarë dël to, kad prieð 15 metø mariosties Nemuno delta ir Nida perjuostos pa-sienio ruoþu ir sugrieþtintas pasienio re-þimas. Norint suaktyvinti akademiniusmainus ir paskatinti naujas bendradar-biavimo formas, buvo surengta tarptau-tinë konferencija ,,Europos lagûnos ir jøbaseinai: funkcionavimas ir bioávairovë“.Konferencijos praneðimai bus iðplësti irpaskelbti atskiru moksliniø straipsniø rin-kiniu.

dabartinëje Vidþemëje ir Latgaloje esà gy-venusios suomiø gentys, kurias latviø gen-tys nustûmusios á ðiauræ.

XIX–XX a. sankirtoje á baltø etnoge-nezës tyrimus plaèiau ásijungë archeolo-gai. Jø teorinës schemos taip pat atsi-spyrë nuo lyginamojoje kalbotyroje su-formuluotø teoriniø nuostatø, taèiau ar-cheologiniø kultûrø dinamikos tyrimai ar-cheologams leido padaryti apibendrini-mus, kurie skyrësi nuo kalbininkø iðva-dø. Jau XIX a. pab. Adalbertas Becen-bergeris priëjo iðvadà, kad baltø protë-viai rytiniame Baltijos jûros pakraðtyje gy-veno bent jau nuo vëlyvojo akmens am-þiaus pradþios. Pirmojoje XX a. pusëjetarp archeologø vyravo nuomonë esà se-niausi regiono gyventojai buvæ finougrai,kuriuos vëlyvajame neolite iðstûmë virve-linës keramikos ir laiviniø kovos kirviø kul-tûros neðëjai – baltø protëviai.

Tradicine indoeuropieèiø migracijosschema rëmësi ir þymi iðeivijos moksli-ninkë archeologë Marija Gimbutienë. ÁEuropà ásiverþusias pietiniø Eurazijos ste-piø (pasak jos – indoeuropieèiø protëviø)gentis ji ávardijo apibendrintu pilkapiø(kurhanø) kultûros vardu. Vëlesni etno-genetiniai Europos pokyèiai M. Gimbu-tienës nuomone vyko migruojant suindo-europietintiems Senosios Europos gy-ventojams. Baltø protëviø atëjimà á Pa-baltijá M. Gimbutienë taip pat siejo su vir-velinës keramikos kultûros iðplitimu.

XX a. 8-ojo deðimtmeèio pabaigojeapibendrinusi Lietuvos pajûrio neolitiniøgyvenvieèiø tyrimø duomenis, R. Riman-tienë pasiûlë detalizuotà baltø kilmëskoncepcijà. Pasak mokslininkës, anksty-vojo neolito pabaigoje Narvos kultûrospietvakarinë sritis patyrë stiprià pietiniøkaimynø átakà, o vëlyvajame neolite Ne-muno ir Narvos kultûros susiliejo su Pa-baltijo virvelinës keramikos kultûra. Jomssusimaiðius atsirado Pamariø kultûra. Da-

lis ðios kultûros gyventojø buvo ateiviai,taèiau tolesnë kultûrinë raida rodo aki-vaizdø vietinës Narvos kultûros domina-vimà. R. Rimantienë teigë, kad, pakilusBaltijos jûros lygiui, Pamariø kultûros gy-ventojai paliko pajûrio gyvenvietes ir di-dþiøjø upiø slëniais migravo á vëlesnësbrûkðniuotosios keramikos kultûros teri-torijà.

Rytø Lietuvos archeologiniø pamin-klø tyrimø duomenys paèioje XX a. pa-baigoje Algirdui Girininkui leido atmestidalá R. Rimantienës teiginiø. Pasak moks-lininko, tiesioginæ mezolitinës Kundoskultûros ápëdinæ – ankstyvojo neolito Nar-vos kultûrà labiau paveikë tik ðukinës-duobelinës keramikos kultûra. Pastara-jai spaudþiant smarkiai sumaþëjo Narvoskultûros paplitimo plotas, taèiau pietryti-nëje srityje pastaroji esà iðliko nepakitu-si ir vëliau peraugo á brûkðniuotosios ke-ramikos kultûrà. Akcentavæs autochtoni-niø archeologiniø kultûrø perimamumàir atmetæs istoriografijoje nusistovëjusiasEuropos suindoeuropietinimo schemas,A. Girininkas raðo apie galimà autochto-niniø mezolito – ankstyvojo neolito kultû-rø indoeuropietiðkumà. Kitaip sakant, et-nogenetinëse koncepcijose vyravusiàpietrytiniø indoeuropieèiø migracijos pro-blemà dabar pakeitë autochtoniniø me-zolito – ankstyvojo neolito kultûrø suin-doeuropietinimo problema.

Naujà postûmá baltø etnogeneti-niams tyrimams suteikë ir XX a. pabai-goje sustiprëjæs dëmesys vakariniø bal-tø etninei istorijai. Archeologiniai tyrimaine tik gerokai praplëtë etnogenezës pro-blematikà, bet ir privertë ið naujo pa-þvelgti á Vidurio Lietuvos archeologiniøkultûrø tapatybæ. O tai verèia perþiûrëtijau nusistovëjusias rytiniø baltø etninësistorijos schemas.

Paradoksalu, taèiau nauji atradimaigali suteikti naujà impulsà ankstesniø lai-

kotarpiø koncepcijoms. Pavyzdþiui, nau-jausi vakarø baltø archeologiniø kultûrøtyrimai, liudijantys stiprià pietiniø kaimy-nø átakà, bei modernûs svarstymai apieEuropos suindoeuropietinimà per þem-dirbiðkosios tradicijos sklaidà suaktuali-na Marijos Gimbutienës teiginius apie in-doeuropietiðkos kurhanø (pilkapiø) kul-tûros ekspansijà á þemdirbiðkø SenosiosEuropos kultûrø regionà ir vëlesnæ suin-doeuropietintø þemdirbiø migracijà (taippat ir á prabaltiðkàjá arealà).

Antra vertus, dabar bûdingas nuomo-niø pliuralizmas istoriografinës situacijosið esmës nepakeitë. Istorikai pateikia ar-ba itin apibendrintà ir dël to maþai infor-matyvià baltø kilmës versijà (Z. Kiaupa.Lietuvos valstybës istorija. V., 2005), arbalaikosi jau 8-ojo deðimtmeèio pabaigojepasiûlytos R.Rimantienës rytiniø baltø kil-mës koncepcijos (E. Gudavièius. Lietu-vos istorija, V., 2004). Archeologai puolaá kità kraðtutinumà. Siekdami kuo iðsa-miau perteikti nuomoniø ávairovæ bei dëlnaujausiø tyrimø kylanèius klausimus, jietarsi pamirðta konceptualøjá lygmená. An-tai Eugenijus Jovaišas (E. Jovaišas. In-doeuropieèiai ir baltai. In. Lietuva iki Min-daugo V., 2003), nuosekliai aptaræs lietu-viø kilmës koncepcijø kaità ir paþymëjæsnaujausios A. Girininko hipotezës „drà-sumà“, taip ir nepateikia aiðkesnës pozi-cijos. O akmens amþiui skirtame I nau-jausios Lietuvos istorijos tome (Lietuvosistorija. T. 1. Akmens amþius. V., 2005) iðviso nerasime aiðkesnës baltø kilmëskoncepcijos.

Tad turbût nereikëtø per daug ste-bëtis, kad specialiàjà literatûrà maþai te-skaitanèioje ir populiariosios literatûrosstokojanèioje plaèiojoje visuomenëje visdar vyrauja romantiðkasis lietuviø kilmëssuvokimas, pagrástas suprimityvintais fi-zinës indoeuropieèiø migracijos vaizdi-niais.


Jau ne pirmà kartà tenka nuvykti pasBavarijos kraðto geologus ir kartu daly-vauti Geologø sàjungos rengiamuosepasitarimuose bei ekskursijose á nuosta-biàsias Alpes. Ðie metai ypatingi tuo, jogði sàjunga paminëjo savo veiklos 50-me-tá, tad sveèiø nestigo, o ekskursija buvonumatyta su kelione á Austrijos Alpes ge-

Sniego

lyg mineralø kalnyno

Dr.W.SKERIES

(Miunchenas)

Dr. Vincas

KORKUTIS

(Vilnius)

tantys á kalnus automobiliais gali pasiek-ti iki 1500 m aukðtá. Toliau, pasirinkusnorimà virðukalnæ, reikia eiti pëstute,nuomotis kalnø dviraèius arba nusisam-dyti veþëjà su pora arkliukø, kad nuveþ-tø á 2000 m aukðtá. Dar aukðtesnës Al-piø virðûnës visø keliautojø pasiekiamostik pëstute, pailsint patogiai árengtoseaikðtelëse. Atvykæ paslidinëti daþniau-siai keltuvais pasiekia kalnø ðlaitus, kurslidinëja veik visà mielà laisvalaiká. Poil-sio vietose gyventojai turi árengæ nedi-delius, bet patogius kambarëlius, ðei-mininkës mikliai ir skaniai pagaminapietus. Ypaè patiko kà tik ið baseino at-neðti upëtakiai, iðtroðkinti su ryþiais irávairiomis darþovëmis. O ðilto pienopuodelis su naminëmis bandelëmis pa-rengë mus tolesniam geologiniammarðrutui. Nuo pat ryto maloniai ðildësaulë, dþiaugëmës, kad nepuèia þvar-bus vëjas... Pasiekæ 2100 m aukðtá, ið-vydome uolienas, iðdabintas Alpiø ro-þëmis, kuriomis keliautojai groþisi ir fo-

rokai pieèiau Insbruko miesto. Taèiauprieð tai apsilankëme Bavarijos Alpiømolasø srityje, kur pamatëme daug sà-vartø, susiformavusiø èia buvusioje ter-ciaro jûroje. Sàvartas paprastai sudaromolingos nuogulos su smëlio bei kon-glomerato linzëmis, kurias suformavosenøjø Alpiø ardomi klintiniø nuosëdøsluoksniai. Kartais èia aptinkami þëruti-niai skalûnai su didesniu kiekiu musko-vito, biotito ar kvarco. Apie tai 1991 m.buvo raðyta geologø W.Skeries, G. Trol-lio, kurie atlikæ tyrimus nustatë, jog ðiosmolasinës nuosëdos susidarë maþdaugprieð 26,5 mln. metø.

Pavaþiavæ á pietus nuo Insbruko dau-giau kaip 75 km ir pakilæ iki 1500 m, turë-jome palikti automobilá ir pëstute pakiltiiki 2150–2800 m NN kalnø grandinës, ku-rios virðûnë padengta amþinuoju ledynuir vadinama Sniego kalnyno aukðtikalne.Ji tæsiasi beveik 40 km, o plotis – beveik8 km. Þërutiniø skalûnø iðplitimo ruoþenuo Hochvildo vietovës vos 3 km eidamistebëjome karbonatinius skalûnus, mar-murus, gneisus ir amfibolitus. Uolienaspatyrinëjæ vieni kitiems rodëme musko-vità, raginukæ, kvarcà, plagioklazà ir al-mandino arba granato kristalus. Labiaumetamorfizuotose uolienose aptikomestaurolito, muskovito, biotito, disteno, al-bito ir almandino-granato kristalø, kuriesusidarë vykstant geotektoniniams pro-cesams keliø kilometrø gilumoje ir esantne maþesnei kaip 500 – 580oC tempera-

tûrai. PasiekæGranatkogeliovietovæ aptikome3–5 cm dydþio ið-sikristalizavusiøuolienoje grana-tø. Granatø krista-lai karbonatiniuo-se skalûnuosestipriai sucemen-tuoti ir sunkiai ið-preparuojami,

Viduriniø Alpiø panorama su molasinëmis nuogulomisprieðalpinëse lygumose 1000 – 1500 m aukðtyje

Stambûs granato kristalai þërutiniuoseskalûnuose bei klintyse 2350 m aukðtyje


tuo tarpu þërutiniuose skalûnuose iðgau-nami daug lengviau. Ðiaurinëje Sniegokalnyno dalyje almandino-granatø krista-lai slûgso iki 20 cm plote. Kai kuriø geo-logø nuomone (W.Skeries, G.Trollis,1991; A.Briugelis, 1998) tolesnës alman-dino-granatø kristalø susikaupimø paieð-kos gali bûti perspektyvios pietvakariniuo-se Engadinero grano-dioritø iðplitimo re-gione, sraunaus kalnø upelio Inn erozi-niuose ðlaituose.

Atvykæ á Austrijos Alpes ðiek tiek bu-vome nustebinti naujø gamtosaugosnutarimø: nuo ðiø metø pavasario vyks-

aukðtikalnëje –


kasykloje

tografuoja. Tai nuostabiosios Rododen-dron ferrugineum.

Alpëse keliaudamas ne kartà susi-màsèiau: kodël èia taip ðvaru ir mielabûti? Kodël pilna ávairaus amþiaus þmo-niø, gausu maþø vaikø, net neðiojamøkrepðiuose, bet negirdëti jokio triukðmo,tik srauniai su ledais tekanèiø upeliø arkrentanèio vandens kaskadø ðniokðti-

galës pasivaþinëti rogutëmis ir kt. Nuo-stabi aplinka ákvëpë ir mus geologiniøpaieðkø darbams, o kuprinës pildësinaujais uolienø pavyzdþiais.

Keliaujant pëstute Austrijos Alpësereikia grieþtai laikytis stenduose nurodytømarðrutø ir 1500 m aukðtyje esanèiameGamtosaugos informacijos centre susi-mokëti po 1 eurà. Mums paaiðkino, kadsurinkti pinigai iðleidþiami naujiems irsaugiems dviratininkø ir pësèiøjø take-liams árengti.

Sniego kalnyno aukðtikalnëje kilda-mi aukðtyn pastebëjome tris gana ryð-kias uolienø zonas: ðiaurinæ, centrinæ irpietinæ. Ðiaurinëje dalyje pasitaikydavomezozojinio amþiaus klintiniø nuosëdøreliktiniø aðtriabriauniø keterø su siauraiskvarcitu uþpildytais plyðiais. Centrinæaukðtikalnës dalá sudaro supleiðëjæ þë-rutiniai skalûnai, kuriuose pasitaiko gnei-siniø luistø. Pietinëje dalyje þërutiniuoseskalûnuose aptikome marmurø bei dau-giau kaliofeldðpatø, disteno, staurolito,tremolito, talko ir chlorito.

Mineraliniø radiniø oligoceno ir mio-ceno molasinëse nuosëdose gausumas

Keliaudamas pëstute Austrijos Alpë-se kiekvienas gamtos mylëtojas, atidþiaupasiþvalgydamas po stûksanèias ávairiøuolø keteras, gali visiðkai atsitiktinai pa-matyti dël erozijos ar dûlëjimo atsiden-gusias mineralines sankaupas – roþiniokvarco, kalnø kristalo, ávairiø atspalviømarmuro ar almandino - granato krista-lø, o kartu patirti nepakartojamø áspûdþiø.Austrijos, Vokietijos ar Ðveicarijos Alpëssiûlo gaivø orà, nuostabius peizaþus, ku-riais ir vëliau gali groþëtis sklaidydamasnuotraukø albumà, o pasisëmæs sveika-tos vël rengtis kelionei, gal ir po dar nevisiðkai priðiukðlintà mûsø gintariná krað-tà, kur taip pat daug puikiø eþerø, upiøbei upeliø ar civilizacijos dar nesunaikin-tø nuostabios gamtos kampeliø.

mas. Jokiø ðiukðliø ar popiergaliø.Lietuvoje su sveèiais nuvykus á Se-

nuosius Trakus ar klaidþiojant po Vilniausar Kauno senamiesèius, pasiekus Palan-gà ar Nidà, man visuomet nepaprastai

pëse daug keliaujanèiø jaunuoliø, taèiaunematëme sulauþytø suolø ar stendø,kuriuos jie atidþiai skaitë, siûlë tëveliams,kuria linkme bus ádomiau keliauti, kurgraþesni vaizdai atsivers po kojomis, kur

Alpiø roþësAukðtosioseAlpëse 2100 m

Nuo 1500 maukðèio tenka eitipëstute arbasamdyti dviejøstipriø arkliøtraukiamàkarietà...

1500 m aukðtyje iðsiruoðëme á virðûnæ pëstute

Vaizdas Sniego kalnyno aukðtikalnëje


liûdna ir gëda dël mûsø jaunuoliø elge-sio. Juk ne svetimðaliai atvykæ ðiukðlina,bet mûsø tariama ateitis?.. Austrijos Al-

aiðkiai liudija, jogtai yra paveldëtaið senos Austro-alpinës kristaliza-cijos. O Sniegokalnyno aukðti-kalnës regionas,oligoceno pabai-goje morfologið-kai plëtodama-sis, toliau kilo irðiaurës-rytiniameruoþe sutvirtëjotik apatinio tercia-ro metu, t.y. maþ-daug prieð 36mln. metø.

�

W.SKERIES irV.KORKUÈIO nuotr.

40 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.1, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt

9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Statistikos departamentas prie Lie-tuvos Respublikos Vyriausybës atnau-jino savo tinklalapá, kuriame skelbia-ma daugiau aktualios informacijos netik valstybinëms, mokslo bei visuome-ninëms organizacijoms, verslo atsto-vams, bet ir visiems, kurie domisi sta-tistika.

„Naujojoje interneto svetainëjewww.stat.gov.lt stengiamës pateiktikiek galima daugiau nemokamos in-formacijos, – sako Audronë Miðkinie-në, Statistikos departamento Ryðiø suvisuomene skyriaus vedëja. – Nuoðiol mûsø tinklalapio lankytojai gali netik nemokamai skaityti apie 50 pava-dinimø Departamento leidinius, bet irnaudotis nemokamomis duomenøbazëmis“.

Statistikos departamentas kasmetiðleidþia apie 100 pavadinimø spaus-dintø leidiniø (kai kurie kartu su CD).

Nemokamos statistinës informaci-jos apimtys interneto svetainëje toliauaugs. Dabar skiltyje „Duomenø ba-

zës“ skelbiamos keturios teminës sta-tistikos sritys: regioninë, uþimtumo,gyventojø suraðymo ir uþsienio preky-bos, kai kuriose ið jø informacija pa-teikiama nuo 1996 metø.

Regioninëje duomenø bazëje sta-tistiniai duomenys pateikiami pagal ap-skritis ir savivaldybes. Programa leidþiavartotojams pasirinkti rodiklius norimupjûviu (lentelës, þemëlapiai ir kt.), ko-reguoti lenteles, braiþyti grafikus ir kt.

Nuo ðiø metø pradþios duomenøbazëje jau yra nacionaliniø sàskaitø,pramonës gamybos, nefinansiniøámoniø, socialinës ir demografinës sta-tistikos rodikliø. Iki metø pabaigos De-partamento duomenø bazë bus pa-pildyta ir kitais teminiø statistikos sri-èiø duomenimis: þemës ûkio, trans-porto, vidaus prekybos ir kt. verslo sta-tistikos rodikliais.

„Pamaþu didës ne tik pateikiamøteminiø srièiø, bet ir statistiniø rodikliøapimtys, – sako Statistinës informaci-jos platinimo skyriaus vedëja Birutë Li-berienë. – Pavyzdþiui, uþsienio preky-bos duomenø bazëje statistikos var-totojai kol kas gali rasti visà pagrindi-næ informacijà pagal valstybes bei

stambias Kombinuotosios prekiø no-menklatûros (KPN) grupes. Greitaibus pateikiama labai iðsami informa-cija apie eksportuojamas ir importuo-jamas prekes pagal valstybes bei vals-tybiø grupes“.

Numatoma, jog iki metø pabaigosinternete nemokamai bus skelbiamabeveik visa Statistikos departamentorengiama statistinë informacija.

Tinklalapyje veikia ir iðplëstinë duo-menø paieðka pagal temas (bendrojistatistika, gyventojai ir socialinë sta-tistika, ûkis ir finansai, verslo statisti-ka, uþsienio prekyba, transportas ir ry-ðiai, þemës ûkis, aplinkosauga ir ener-getika, mokslas ir technologijos).

Elektroninis bibliotekos leidiniø ka-talogas http://db.stat.gov.lt/MegaKny-ga.Net/ suteikia galimybæ patikrinti, arturime pageidaujamà leidiná.

Iš ðio tinklalapio pateksite á Euro-pos Bendrijø statistikos tarnybos (Eu-rostato) duomenø bazæ, kurioje skel-biama detali statistinë informacija apievisas ES ðalis.

Tobulinant interneto puslapá buvonaudojamasi ir ES PHARE programosfinansine parama.

Atnaujintame Statistikos departamentotinklalapyje daugiau nemokamos statistinës informacijos

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.1