Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.3

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3 1

LazeriuiLietuvoje -

40

Astronomijos irastronautikosnaujienos

Lietuvosgamtos

identitetas

LazeriuiLietuvoje -

40

2006

3

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 3

2005 metø

2005 m. Lietuvos mokslopremijø konkursui buvo pa-teikta 38 mokslo darbai, ið jø12 taikomosios mokslinësveiklos (eksperimentinës plët-ros) darbai. Pagal mokslo sri-tis pasiskirstë taip: humanita-riniø ir socialiniø mokslø – 13;fiziniø mokslø – 8; biomedici-nos – 7 ir technologijos moks-lø 10 darbø. Taigi buvo labaididelë konkurencija ir Lietu-vos mokslo premijø komitetuibuvo nelengva paskirti kom-petentingus ekspertus bei at-rinkti geriausius darbus. Rei-kia paþymëti, kad ekspertaibuvo parinkti gana gerai, nesekspertizës rodo, kad darbaiávertinti principingai bei profe-sionaliai, nes tarp konkursuipateiktø darbø keletas buvo irtokiø, kuriems ekspertai ne-siûlë skirti Lietuvos mokslopremijos.

Taèiau dauguma mokslodarbø, kaip rodo ekspertizësbei Lietuvos mokslo premijøkomiteto nariø vertinimas, bu-vo reikðmingi atstovauja-moms mokslo sritims bei ati-tiko Europos ir pasaulio moks-lo naujausius laimëjimus, pra-turtino Lietuvos kultûrà, moks-lo teorijà bei praktikà.

Didesnë dalis premijuotødarbø yra kompleksiniai, ku-riuose dalyvavo grupë moks-lininkø. Todël trylikai premijuo-tø darbø Lietuvos mokslo pre-mijos laureato diplomai buvoáteikti 43 mokslininkams.

Daugiausia Lietuvos moks-lo premija premijuotø darbøyra Vilniaus universiteto – 6, oið kitø institucijø – KTU, VDU,VGTU, Lietuviø literatûros ir

Akad. Veronika VASILIAUSKIENËLietuvos MA viceprezidentë, Lietuvos mokslo

premijø komiteto mokslinë sekretorë

uþ fundamentinius ir taikomuosius

tautosakos instituto, LEI, GGI,VU Ekologijos ir Imunologijosinstitutø – po vienà.

Iðkilmingoje premijø áteiki-mo ðventëje Lietuvos moksløakademijoje premijas áteikë irlaureatus sveikino LietuvosRespublikos Ministro Pirmi-ninko vardu þemës ûkio mi-nistrë prof. Kazimiera Pruns-kienë, ðvietimo ir mokslo mi-nistras Remigijus Motuzas,Lietuvos mokslo premijø ko-miteto pirmininkas prof. Kæs-tutis Makariûnas.

Laureatø vardu kalbëjoLietuvos MA narys ekspertasprof. Giedrius Uþdavinys.

Mokslo premijø áteikimo ið-kilmëse dalyvavo ávairiø vals-tybës, mokslo ir studijø institu-cijø, verslo, gamybiniø organi-zacijø vadovai bei atstovai, lau-reatø kolegos, ðeimos nariai.

2005 m. premijos paskir-tos uþ šiuos darbus.

FUNDAMENTINIAI IRTAIKOMIEJI MOKSLINIØ

TYRIMØ DARBAI

Humanitariniai irsocialiniai mokslai

VDU profesoriui habil. dr.LEONUI FLIORENTUI GUDAI-ÈIUI uþ darbø ciklà „XX a. pir-mosios pusës lietuviø literatûrosir spaudos palikimo problemos(1977–2004 m.)“. Prof. L.F.Gu-daitis parengë (1977–1986 m.)trijø tomø tarpdisciplininá encik-lopediná veikalà apie lietuviø li-teratûrinæ spaudà 1904–1927metais. Tai ypaè svarbus dar-bas tyrinëjantiems XX a. pra-dþià. Labai reikðminga profeso-

riaus studija „Þurnalistikosmokslas ir mokymas Lietuvoje,1922–1943 metai“ (2001). Iðfragmentø atkurtos J.Keliuoèioþurnalistikos paskaitos (2000),kurios ðiandien svarbios studi-juojantiems þurnalistikà.

Kiekvienoje savo moksli-nës veiklos srityje L.F.Gudaitisatsiskleidë kaip kultûros reið-kiniø bei neþinomø rankraðèiøatradëjas. Straipsniø rinkinyje„Teisybë daugiaveidë“ ir pa-rengtose keliø uþmirðtø auto-riø (J.Staniðausko, J.Þlabio-Þengës, Pr.Morkûno, T.Lom-sargio) knygose jis praplëtë li-teratûrologø ir dailëtyrininkøsampratà apie Lietuvoje pasi-reiðkusias modernizmo kryp-tis, iðkëlë A. Ðmulkðèio-Papa-ronio „Pasakø atoðvaistas“kaip tautiná mitologiná epà.

skelbë savo iðsaugotus 1940m. dokumentus, sovietinæaneksijà Lietuvoje demaskuo-jantá þemëlapá ir du tremtiniøir partizanø poezijos rinkinius.

Reikðmingi laureato pas-kutiniøjø metø darbai: J.Gir-niaus studija „Heideggerioegzistencialinës filosofijos pa-grindai“ (2002); straipsniø rin-kiniai „Prievartos vaisiai: Lie-tuvos–Lenkijos santykiai1920–1940 metais“ (2000),„Lietuvos þydai“ (2003).

Kita premija paskirta Lie-tuvos MA Humanitariniø ir so-cialiniø mokslø skyriaus pir-mininkui, Lietuviø literatûrosir tautosakos instituto vyriaus.mokslo darbuotojui akad.,prof. habil. dr. LEONARDUISAUKAI uþ darbø ciklà „Lie-tuviø tautosakos þiniø sklaida

L.F.Gudaitis atliko ir istori-næ misijà – 1989–1991 m., po-litiniø permainø dienomis pa-


Premijas áteikë R.Motuzas,K.Prunskienë, K.Makariûnas,V.Vasiliauskienë irV.Razumas

2005 metø

�


Lietuvos mokslo premijos moksliniø tyrimø bei taikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbus

ir praktinë aktualizacija“(1968–2004 m.).

Akad. L.Sauka atliko dar-bus, þyminèius kokybiná ðuolálituanistinës folkloristikos rai-doje – perëjimà nuo analitinioprie struktûrinio tipologiniotautosakos tyrinëjimo. Moks-

linës veiklos rezultatai: dau-giatomës unikalaus lietuviøtautosakos palikimo publika-cijos, fundamentalûs veikalai– monografijos, studijos, per250 ávairaus pobûdþio straips-niø, atgaivintas lituanistinësfolkloristikos þurnalas „Tauto-sakos darbai“, mokykliniai va-dovëliai, populiarûs pasakø,dainø, sakmiø, lopðiniø, prie-þodþiø, másliø rinkiniai.

Akademikas labai suma-niai derino teorinæ ir taikomà-jà mokslinës veiklos kryptis.Lietuvos mokslo premijoskonkursui pateikta mokslinin-ko ilgalaikio mokslinio darbo,apimanèio keletà periodø, re-zultatai. Pirmajame veiklos pe-riode parengta studija „Lietu-viø vestuvinës dainos (XIX a.– XX a. pradþia)“ (1968). Ant-

ràjá akad. L.Saukos mokslinësveiklos tarpsná paþymi funda-mentali monografija „Lietuviøliaudies dainø eilëdara“(1978) ir studija „Lietuviø fol-kloro eilëtyros istorijos ir teori-jos klausimai“ (1974).

Iðtirta per 120 000 rankrað-

tiniø ir spausdintø tautosakostekstø, per 2000 melodijø. Kitafundamentali akad. L.Saukosmokslinës veiklos kryptis ðiuolaikotarpiu – daugiatomio „Lie-tuviø liaudies dainyno“ leidyba.Akademikas buvo ðio didþiuliodarbo pagrindinis organizato-rius ir rengëjas. Ðiuo metu jauiðleista 18 Dainyno tomø.

Treèiajame laikotarpyjeparaðyti du vadovëliai aukð-tesniøjø klasiø mokiniams tuopaèiu pavadinimu „Lietuviøtautosaka“ (1989 ir 1999), kar-tu su dr. K.Aleksynu „Jono Ba-sanavièiaus tautosakos bib-lioteka“ (1993–2004).

Akad. L.Sauka – istoriokul-tûrinës folkloristikos mokyk-los, kuriai Lietuvoje atstovau-ja J.Basanavièius, M.Birþiðka,J.Baldauskas-Baldþius, Z.Sla-

viûnas, Ambr. Jonynas, tradi-cijø tæsëjas. Jo mokslo laimë-jimai gerai þinomi pasaulio fol-kloristø bendruomenei. Profe-soriaus darbus palankiai yraávertinæ prof. Vilmos Voigt(Vengrija), prof. Sabine Wien-ker-Piepho, prof. Hans-Jörg

Uther, prof. Magdalena Huel-mann (Vokietija), prof. JaninaKursîte (Latvija), dr. Pile Kip-par (Estija), prof. Michele Si-monsen (Danija).

Fiziniai mokslai

Lietuvos mokslo premija uþdarbø ciklà „Sudëtiniø ir iðliki-mo statistiniø modeliø asimpto-tinë analizë ir taikymai patikimu-mo teorijoje (1988–2004 m.)“suteikta Vilniaus universitetoMatematikos ir informatikos fa-kulteto profesoriams habilituo-tiems daktarams VILIJANDUIBAGDONAVIÈIUI ir VYDUI ÈE-KANAVIÈIUI. Premijai pateik-tas darbø ciklas apima ðias te-mas: pagreitintøjø bandymømodeliai, jø statistinë analizëbei realûs taikymai; statistiniaimodeliai iðgyvenamumo ana-

lizëje bei patikimumo teorijoje,jø parametrø vertinimo meto-dai bei statistiniø áverèiø savy-biø asimptotinë analizë; degra-daciniai modeliai ir jø statisti-në analizë; modeliø adekvatu-mo statistiniams duomenimstikrinimas; sudëtiniø skirstiniø

aproksimavimas; pirmoji toly-gioji Kolmogorovo teorema;simptotiniai skleidiniai ekspo-nentëje.

Paþymëtinas premijuotodarbo fundamentalus pobû-dis. Darbø ciklà sudaro 1988–2004 m. Lietuvos ir uþsieniomokslinëje spaudoje paskelbti93 straipsniai. Tarp jø yra ir ti-kimybiø teorijos bei matemati-nës statistikos 36 straipsniai,iðspausdinti leidiniuose, átrauk-tuose á Mokslinës informacijosinstituto (ISI) sàraðà. 1995 ir1998 m. Kvynzo universiteto(Kingstonas (Kanada) leidyk-loje išleistos knygos bei Chap-man and Hall/CRC leidykloje(Boca Raton, London, NewYork, Washington, D. C. (JAV))išleista monografija.

Nukelta á 22 p.


Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tra

uko

s

Lietuvos mokslo premijos\


LazeriuiLietuvoje -40

LazeriuiJuozas Vidmantis VAITKUS

Lietuvos MA narys korespondentas,Vilniaus universiteto profesorius

Lietuvoje -40

Nobelio premijos laureatas, LMA uþsienio narys Þ.AlfiorovasVilniaus universitete. Ið deðinës: Þ.Alfiorovas, MTMI direktoriusA.Þukauskas, J.Vaitkus, PFK vedëjas G.Tamulaitis

Metai veja metus lyg ir niekuo nesi-skirdami vieni nuo kitø, taèiau ávairio-mis progomis mëgstama paþvelgti á pra-eitá ar áþvelgti ateitin, kai nuo kokio ávy-kio pralekia deðimtmeèiai ar ðimtmeèiai.Praëjusiais metais buvo prisimintasA.Einðteinas, kurio keturi ypatingosreikðmës straipsniai, iðspausdinti 1905metais, paskatino fizikø visuomenæ ini-cijuoti Jungtines Tautas paskelbti 2005metus „fizikos metais“. Vienas ið tøstraipsniø ávedë ðviesos kvanto, vëliaupavadinto fotonu, sàvokà, uþ kurios pri-taikymà fotoefekto paaiðkinimui A.Einð-teinui buvo suteikta Nobelio premija(1921 m.). Ne maþesnës reikðmës at-radimà jis padarë 1916 m., t.y. prieð 90metø (mokslinis straipsnis pasirodë1917 m.), kai árodë, kad medþiaga ðvie-sà gali ne tik sugerti, bet ir stiprinti. Tie-sa, jis ðá atradimà padarë gilindamasisá ákaitintø kûnø spinduliavimo spektroanalizæ, norëdamas iðsamiau paaiðkintijo formà, kurià paskutiniaisiais XIX a.metais matematiðkai apraðë M.Plankas,ávesdamas energijos kvanto sàvokà irtuo pradëdamas kvantinës fizikos plët-rà. Teisybës dëlei reikëtø nepamirðti,kad apie energijos porcijas, reikalin-gas fotocheminiams procesams, jaukalbëjo þymusis mokslininkas ið Gedu-èiø (Birþø rajonas) Teodoras Grotusasdar to paties amþiaus pradþioje.

A.Einðteinas sugebëjo árodyti, kadjei medþiagoje bus daugiau suþadin-toje negu pagrindinëje bûsenoje elek-tronø, ðviesos kvantas, sklisdamas to-kia medþiaga, privers elektronus spin-duliuoti tokius pat ðviesos kvantus kaiptas, kuris pralekia. O jei daugiau elek-tronø yra pagrindinëje bûsenoje, tadatas ðviesos kvantas tik privers vienàelektronà perðokti á suþadintà bûsenàir pats iðnyks. Todël tapo akivaizdu, kadjei sugebëtume perkelti daug elektro-nø á suþadintà bûsenà, tada galëtumepagaminti prietaisà, kuris stiprintø ðvie-sà (1 pav.). Ðitokiu bûdu sukurta spin-duliuotë buvo pavadinta stimuliuota ar-ba priverstine spinduliuote. 1960 m. taipavyko padaryti rubino kristale Teodo-rui Maimanui, todël dabar sakome, kadtais metais buvo sukurtas lazeris (2pav.). Ðis þodis, jau tapæs vos ne kas-dieniu, yra A.Einðteino numatytos spin-duliuotës santrumpa: „Light Amplifica-tion by Stimulated Emisin of Radiation“– „Šviesos stiprinimas dëka stimuliuo-tos spinduliuotës emisijos“. Tiesa, No-belio premijà 1964 m. uþ stimuliuotos

pademonstravo, kad ir puslaidininkiaigali generuoti lazerinæ spinduliuotæ.

Paraðyti ðá straipsná paskatino tai,kad prieð 40 metø lazeris pradëjo tar-nauti moksliniams tyrimams Lietuvoje.Pirmieji objektai, kuriø savybiø keitimà-si jie inicijavo, buvo puslaidininkiai. La-zeriai tapo reikalingi puslaidininkiø ty-rimams, nes kuriant „akis“ kompiute-riams – tai darë Vilniaus universitetoPuslaidininkiø fizikos katedra, vado-vaujama vëliau tapusio akademikuJ.Viðèako, – reikëjo gilintis á krûvininkørekombinacijos mechanizmà, o tamreikëjo didelio intensyvumo ðviesos im-pulsø. Ðis poreikis, tiesa, gana sudë-tingu keliu 1965 m. atvedë mane áN.Basovo laboratorijà, kur, sëkmingaipadirbëjus ir gavus dovanø lazerio gal-vutæ, buvo sukonstruotas pirmasis la-zeris Lietuvoje (didþiausià darbø daláatliko studentas R.Baltramiejûnas, vë-liau tapæs profesoriumi). 1966 m. jissëkmingai pradëtas naudoti puslaidi-ninkiø, o vëliau ir kitø medþiagø tyri-mui. Nauja kryptis patraukë daug jau-nø talentingø jaunuoliø, ir dabar iðaugu-

emisijos panaudojimà gavo N.Basovas,A.Prochorovas ir È.Taunsas, kurie pir-miau (1954 m.) pademonstravo ðá efek-tà suþadindami molekules, kurias pri-vertë spinduliuoti mikrobangas, todëlankstesnysis prietaisas pavadintas ma-zeriu (pirmoji raidë „M“ kilo nuo þodþio„micrwave“ – mikrobangos, o kitos rai-dës reiðkia tà patá), o vëliau daug nu-veikë kurdami ávairius lazerius. 1962 m.

Lietuvos mokslo premijoslaureatà JUOZÀ VIDMAN-

TÁ VAITKØ, Vilniaus univer-siteto prorektoriø, profesoriø,

þymø fizikà (net humanita-rams perteikiantá pamiltomokslo þavesá) , kolegos

sveikina ir daug ko linki tik65-ojo gimtadienio proga.

Prie jø prisijungiame ir mes.

Mokslas ir gyvenimas


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 03 10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr.485 . Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:

J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.3 (569) kovas

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

3Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

T u r i n y s


Pirmajame þurnalo virðelyje:

Nukelta á 6 p.

siame kolektyve yra per 10 profesoriøbei habilituotø daktarø, o kelios deðim-tys daktarø dirba Lietuvoje ar kitur. Nau-jà dimensijà lazeriø taikymo plëtrai pra-dëjo gráþæs po doktorantûros studijøMaskvos universitete akad. R.Chohlo-vo mokykloje dabar jau akademikas Al-gis Piskarskas, 1969 m. pradëjæs piko-sekundiniø ir derinamo bangos ilgio la-zeriø erà, iðplëtojæs lazeriø mokslà, su-kûræs naujo tipo lazerius ir juos pritai-kæs ávairiose srityse. Lazerinës fizikos irlazeriø pramonës Lietuvoje laimëjimaiplaèiai þinomi pasaulyje.

Tuo, kad šviesa daug kà gali, dau-gelis yra ásitikinæ jau ankstyvoje vai-kystëje læðiu pabandæ uþdegti popie-riø ar nusideginæ pirðtà. Pirmieji ypa-tingas galias ðviesos spinduliui sutei-kë fantastai Herbertas Velsas ir Alek-sandras Tolstojus. Vienas galingà gin-klà suteikë ateiviams, kitas numatë,kad gali atsirasti inþinierius Garinas, ku-ris sukurs hiperboloidà, labai panaðø ápo pusës amþiaus sukonstruotus laze-rius. Fantastiniai filmai apie þvaigþdþiøkarus ir JAV strateginës gynybos ini-ciatyva suteikë lazeriams galingo gin-klo ávaizdá, taèiau jei perþvelgsime visàlazeriø panoramà, tai pamatysime, kadjø yra visokiausiø. Yra sukurtos lazeri-nës sistemos, kuriose áþiebiamos ma-þytës þvaigþdës – inicijuojamas maþy-èio termobranduolinio uþtaiso inertinissuspaudimas, kurio dëka ðis uþtaisassuspaudþiamas dideliu slëgiu ir ákaiti-namas iki milþiniðkos temperatûros nuoko ir sprogsta. Taèiau yra daugybë la-zeriukø, kuriø savininkai turbût net ne-nutuokia, kad juos turi: tai visi kompak-tiniø diskø grotuvai ir á juos informacijàáraðantys árengimai. Jau daug kas nau-dojasi internetu, o didþiausio pralaidu-mo optinës ryðiø linijos perduoda spe-cialiø lazeriø generuojamus signalus, ákuriuos elektroninës sistemos paverèiatelefono ar kompiuterio perduodamàinformacijà.

Šis kelias nuo šviesos stiprinimoprincipo atskleidimo iki to momento, kailazeris pradëjo tarnauti technologijoms,buvo sudëtingas ir reikalavo daugeliomoksliniø disciplinø paþangos. Tiriantdidelio intensyvumo ðviesos srauto sà-veikà su medþiaga buvo atrasta daugnaujø efektø, kurie atvërë naujus laze-riø sukûrimo bûdus ir jø taikymo sritis.Didelæ lazeriø ávairovæ lemia tai, kad bu-vo atrasta daug medþiagø rûðiø, kurio-se galima sukurti reikiamu bûdu suþa-dintas sistemas, t.y. tokias, kuriose bû-tø „neigiama absoliuti temperatûra“,nes temperatûros sàvoka siejasi su me-dþiagos energiniø lygmenø uþpildymu.

2005 metø Lietuvos mokslo premijos uþfundamentinius ir taikomuosius moksliniøtyrimø bei taikomosios mokslinës veiklos(eksperimentinës plëtros) darbus ........................ 2

J.V.VAITKUS Lazeriui Lietuvoje - 40 ...................... 4

J.ELEKÐIS Sunkiausia naujus kelius tiestimedicinoje ........................................................... 8

K.KONSTANTINAVIÈIUS Idealioji makromolekulë.Þelë, drebuèiai, guma, plastmasë, …, gyvybë ... 10

Saturno palydovas Hiperionas. ,,Cassini” nuotrauka.Ledo sluoksnis Marso krateryje. ,,Mars Express” nuotrauka

O.RUKÐËNAS, I.GRIÐKOVAÞmogaus smegenys yra nuostabiir iki šiol neatskleistapaslaptis .................................... 12

G.ILGÛNAS Antano Mackevièiaus atminimui .... 15

V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikosnaujienos ........................................................... 18

A.GAIGALAS Lietuvos gamtos identitetas ......... 20

M.REZNIKOVAS Lietuvos mokslininkøgebëjimai ir kvalifikacija - verslui naudingøinovacijø kûrimui ................................................ 26

L.KLIMKA Sibiro medþiotojø kalendorius ........... 28

J.GRIGAS Nenaudingø studijø vertë .................. 30

A.PIROÈKINASTylieji Nemunolaivaidarbininkai –baidokai ...... 34

J.A.KRIKÐTOPAITIS Istorinë savimonë –pilietiðko gyvenimo pagrindas ........................... 36

A.GAIGALAS Knyga apie gintarà ....................... 39

E.PAÐKEVIÈIÛTË-KUNDROTIENË ,,Raskimelietuvius Lietuvos istorijoje” ................................ 40


LazeriuiLietuvoje - 40

LazeriuiLietuvoje - 40

1 pav. Šviesos stiprinimo principas

2 pav. Pirmasis lazeris jo kûrëjoT.Maimano rankose

Atkelta ið 5 p.


Esant normaliai temperatûrai þemes-nës energijos lygmenys yra labiau uþpil-dyti negu didesnës energijos lygmenys,o esant neigiamai temperatûrai – prieðin-gai. Kadangi tokia bûsena nëra natûrali,reikëjo ieðkoti bûdø, kaip „apgauti gam-tà“, ir tai pavyko pasiekti ávairiais metodais.

Trumpai perbëgdami lazeriø istorijospuslapius pamatytume, kad pirmieji pla-

èiai taikomi lazeriai buvo dujiniai, nes su-þadinti dujas buvo mokama jau seniai.Ið tikrøjø nedaug skiriasi ðvytintys rekla-mos vamzdeliai nuo dujiniø lazeriø. La-zeriuose parinktas kitoks dujø miðinys,o elektriniu iðlydþiu suþadintas dujøsrautas yra tarp veidrodþiø, kad privers-tume suþadintus atomus spinduliuotinorima kryptimi. Tokiø dujiniø lazeriø yrakelios variacijos, vienuose lazeriuose

„dirba“ atomai, kituose – mo-lekulës, treèiuose – jonai. Pa-renkant ðiuos aktyviuosiuselementus „perklojamas“ vi-sas ðviesos optinis diapazo-nas ir prasiskverbiama á in-fraraudonosios ðviesos sritábei mikrobangas. Panaðiuprincipu veikia dujø chemi-niai ir dinaminiai lazeriai, ku-riuose molekulës yra suþadi-namos degimo (cheminësreakcijos) ir susidariusio du-jø srauto parametrø valdymobûdu. Maþdaug vienu metuplaèiai pradëti taikyti kietøjøkûnø ir daþø lazeriai. Kietøjøkûnø lazeriuose aktyvausagento funkcijà atlieka ato-mai, áterpti á kietos medþia-gos terpæ – kristalà ar stiklà(pavyzdþiui, chromo atomøpriemaiða aliuminio oksidokristale, tokie kristalai priklau-somai nuo priemaiðø kon-centracijos vadinami rubinuar safyru), o daþø lazeriuose– ðvytinèios molekulës á skys-tà terpæ. Ir vieni, ir kiti laze-riai suþadinami ið iðorës juosapðvieèiant koncentruotuðviesos srautu. Ðiø lazeriøpraktiná taikymà varþo sudë-tinga konstrukcija, maþasenergijos pavertimo ðviesaprocentas ir gana trumpa-amþiai suþadinantys lazeráðviesos ðaltiniai. Ðiø lazeriøplatesnis taikymas dabar yrasusietas su dar vienos gru-pës lazeriø – puslaidininkiniø– sëkme. Puslaidininkiai – taimedþiagos, kuriose krûvinin-kø koncentracijà galima ávai-

riais bûdais plaèiai keisti. Visiems geraiþinomas prietaisas puslaidininkinis dio-das. Já sudaro dviejø puslaidininkiø san-dûra: vienoje dalyje turi bûti daug elek-tronø (n-tipas), o kitoje dalyje – daugskyluèiø (taip vadinamos bûsenos, ku-rios neuþpildytos elektronais) (p-tipas).Ájungus tokià p-n sandûrà á elektrosgrandinæ viena kryptimi jis praleidþia sro-væ, o kita srovë neteka. Pralaidþia kryp-timi tekant srovei elektronai verþiasi á tàpuslaidininkio dalá, kur jø nëra, o skylu-tës juda link elektronais uþpildytos da-lies. Tokiu bûdu „savaime“ susidaro„neigiamos temperatûros“ bûsena. Be-lieka tik elektronus „priversti panorëti“spinduliuoti ðviesà. Tarp puslaidininkiøyra tokiø, kuriuose suþadinti elektronailengvai spinduliuoja ðviesà. Vienas jøyra galio arsenidas (GaAs), kuriamelengva sukurti p-n sandûrà. Ðioje me-dþiagoje 1962 m. ir buvo pademonst-ruotas lazerinis efektas puslaidininkiuo-se, taèiau, kol jie tapo taikomi praktiko-je, teko iðspræsti daug problemø. Noràspræsti ðias problemas skatino tai, kadbuvo parodyta, jog puslaidininkiniai la-zeriai gali generuoti ðviesà diapazonenuo ultravioletinës iki infraraudonosiosðviesos ir mikrobangø srityje. Didþiau-sia problema, varþiusi tokiø lazeriø kûri-mà ir taikymà, buvo jø trumpaamþiðku-mas, nes tekant didelei elektros sroveiprietaisai lengvai degraduoja (juose su-kuriami defektai, pakeièiantys medþia-gos savybes). Visa tai buvo iki tol, kolnebuvo atrastos medþiagos, kurios galibûti p-tipo ir n-tipo sritimis puslaidinin-kiniame diode, o elektronai ir skylutëssusitikti tarp jø áterptame puslaidininky-je ir spinduliuoti ðviesà. Tokià lazeriøkonstrukcijà ir pirmàsias tokias medþia-gas (GaAlAs) atrado Þ.Alfiorovas iðSankt Peterburgo A.Jofës fizikos-tech-nikos instituto, uþ kà jam buvo suteikta


Taip vyksta branduolinës reakcijos uþdegimas lazeriu

Nobelio premija, nes ðis atradimas ið es-mës pakeitë elektronikos ateitá. Tokiuprincipu sukurti lazeriai jau gali veikti de-ðimtis tûkstanèiø valandø ir gali bûti nau-dojami siøsti signalams optiniø ryðiø li-nijomis, kopijavimo aparatuose, lazeri-niuose sprinteriuose bei kompaktiniødiskø grotuvuose ir áraðymo árenginiuo-se, taip pat kietakûniø lazeriø kaupini-mui. Dël to ðie lazeriai tampa kompak-tiðki, efektingesni, lengviau pritaikomiávairiems uþdaviniams spræsti.

Kietakûniams lazeriams skiriamadaug dëmesio, nes juose galima gene-ruoti didþiausio intensyvumo ðviesos im-pulsus ir realizuoti ávairiausius efektus,leidþianèius valdyti ðviesos bangos ilgá

(plaèiai þinomi parametriniai generato-riai, kuriais pasaulyje garsëja Vilniausuniversiteto Kvantinës elektronikos ka-tedra ir Lietuvos lazeriø pramonë), im-pulso trukmæ (trumpinant impulsus jauiðmokta generuoti keliø femtosekundþiø– milijoniniø milijardinës sekundës da-lies trukmës „ðviesos kulkas“, nes erd-vëje toks ðviesos pliûpsnis teuþima kelismikrometrus), ðviesos bangø vienalytið-kumà (monochromatiðkumà bei kohe-rentiðkumà), kas labai svarbu ávairiemslazeriø taikymams. Reikðminga ir tai, kadyra sukurti ir nuolat ar norimos trukmësimpulsais veikiantys lazeriai, kurie pritai-komi medicinoje ir chirurgijoje, susikûrënet speciali lazerinës medicinos ir chi-rurgijos mokslø ðaka. Ðiø naujoviø plët-rai Florencijoje ákurta Tarptautinë lazeri-nës medicinos ir chirurgijos akademija,o jà ákuriant talkino ir pirmojo lazerio kû-rëjas prof. T.Maimanas, ir Vilniaus univer-siteto Medþiagotyros ir taikomøjø moks-lø instituto Lazerinës chirurgijos (dabarBiomedicinos ir informaciniø technologi-jø) skyriaus vedëja doc. A.Vaitkuvienë(www.ialms.org), vykdþiusi lazeriø ir laze-riniø sistemø klinikinius bandymus.

Tai, kad lazerio spindulio paramet-rus galima valdyti ir pasiekti ypaè dideláðviesos intensyvumà, atvërë plaèias ga-limybes ðiø lazeriø taikymui metrologi-joje ir medþiagos parametrø matavimui.Lazerio spinduliu þadinama bandinio liu-minescencija leidþia tirti medþiagos vie-nalytiðkumà bei nustatyti kai kuriuos joparametrus. Tai ypaè svarbu optoelek-tronikos prietaisø gamyboje. O jei ðisbandinys yra biologinës kilmës, tai liumi-nescencijos spektre glûdi informacija apielàstelëje vykstanèius procesus, ir dabarkuriamos metodikos, kaip atpaþinti viru-sø poveiká, ikivëþinæ bûklæ ar kitokio ne-galavimo poþymius. Jei lazerio spindulyspakankamai koherentiðkas, tai realizuo-

jami interferenci-niai objekto kon-trolës metodai, lei-dþiantys net ge-resniu negu mikro-metras tikslumustebëti bandiniopokyèius, o jei vei-kiant lazerio spin-duliui pakinta me-dþiagos savybës(pvz., generuojamilaisvi krûvininkai,tai bûdinga puslai-dininkiams), gali-ma tirti tokio suþa-dinimo poveikioefektus, pvz., krû-vininkø difuzijà, re-kombinacijà, ir tai

labai reikalinga kuriant ar gaminant ávai-rius mikroelektronikos prietaisus. Reika-lui esant lazerio spindulys gali virsti irstabdymo instrumentu ar pincetu, neslazerio spinduliuotës pluoðteliui galimasuteikti tokià konfigûracijà, kad ðviesosslëgio ir ðviesa indukuoti elektriniai efek-tai priverèia daleles keisti padëtá ar ju-dëjimà. Didelio intensyvumo lazeriospindulys gali medþiagà ákaitinti iki la-bai aukðtos temperatûros ir jà iðgarinti,o tuos garus galima nusodinti ant nori-mo padëklo. Tai naudojama modifikuo-jant polimerø savybes ar kuriant nano-darinius. Analizuojant ðiuos garus ma-siø spektrometru yra nustatoma medþia-gos sudëtis. Jei lazerio spindulys yra la-bai didelio intensyvumo, galima inicijuotiprocesus, kuriems reikia dviejø ar dau-giau ðviesos kvantø poveikio. Tai reali-zuota dvi- ir tri-fotoniniuose liuminescen-ciniuose mikroskopuose, kas ypaè svar-bu tyrinëjant làsteles, nes daþnai vien-fotoniniai procesai sàlygoja làstelës su-ardymà, o suþadinant jà susidëjusdviem fotonams làstelë lieka sveika, jeiparinkti fotonai, neardantys làstelës. Yrapademonstruota, kad tokiu daugiafoto-

niu suþadinimu galima jonizuoti tam tik-rus izotopus ir lengvai juos iðskirti ið izo-topø miðinio. Pasaulyje neseniai buvo at-liktas labai ambicingas eksperimentas,pademonstravæs, kad esant milþiniškamšviesos intensyvumui galima generuotigama spindulius ir jais indukuoti bran-duolines reakcijas. Tikimasi, kad tai galitikti kenksmingiems radioaktyviems izo-topams naikinti.

Kartu reikia paþymëti, kad daugeláefektø, kurie buvo pademonstruoti vei-kiant medþiagà lazerio spinduliu, gali su-kelti ir kiti ðviesos ðaltiniai. Ðiuo atvejulazeris tampa laboratoriniu prietaisu, ku-ris parodo efekto galimybæ, o dabar la-bai pradëjæ plisti ðviesos diodai, vadi-nami dar ir ðviestukø vardu, gali ðá po-veiká plaèiai pritaikyti. Tai sàlygoja san-tykinis ðviestukø pigumas, jø valdymoschemos paprastumas ir jø ilgaamþið-kumas. Visa tai skatina naujø puslaidi-ninkiø tyrimus, kartkartëmis perima tai-kymo sritis, kurias atveria lazeriai. Ávai-riapusiðki lazeriø taikymai puslaidininkiøtyrimui vykdomi Vilniaus universitetoPuslaidininkiø fizikos katedroje ir Me-dþiagotyros ir taikomøjø mokslø institu-te (MTMI). Tai reikalinga kuriant naujusmikroelektronikos, optoelektronikosprietaisus ir ávairià medþiagø diagnosti-kos bei ðviesos technologijos árangà. La-zeriø „konkurentø“ ðviestukø tyrimai irtobulinimai vykdomi kartu su tarptauti-niais partneriais, o sukurtas bendrasMTMI ir Puslaidininkiø instituto kompe-tencijos centras „SELITEC“ (Semicon-ductor Light Technologies – Puslaidinin-kinës ðviesos technologijos) ðioje dar-bø srityje yra daug nuveikæs, tø darbøvadovai profesoriai K.Jaraðiûnas, G.Ta-mulaitis, A.Þukauskas ir daugelis kitømokslininkø gerai þinomi pasaulyje.

Prieð keturiasdeðimt metø neatrodë,kad lazeris áneð tiek pokyèiø á mûsø gy-venimà. Tiesa, tada nebuvo kada apietai màstyti, nes teko gilintis á máslingusreiðkinius medþiagoje, veikiamoje galin-go lazerio spindulio. Taèiau nereikia tuostebëtis, nes tai ne vienintelis atradimas,atskleistas vykdant fundamentinius tyri-mus, kurie virsta gyvenimà keièianèiataikomøjø darbø srove. Tas pat vyko at-radus radijo bangas ar branduolines re-akcijas, tik tais laikais buvo ilgesnis lai-ko tarpas tarp efekto atradimo ir jo pla-taus panaudojimo. O mokslo istorijai galbus reikðminga tai, kad Lietuvos moks-lininkai ásijungë á ðios mokslo ðakos pio-nieriø gretas ir ne vienas Vilniuje atras-tas efektas buvo pripaþintas ir panau-dotas kitose pasaulio laboratorijose.


�


Eidamas á Onkologijos institutà pasgydytojà, habilituotà daktaræ, ðeðiø vai-kø motinà Laimà Bloznelytæ-Pleðnienæ,maniau pamatyti gerokai mokslø nualin-tà ir ðeimos rûpesèiø iðvargintà moterá.Mane pasitiko jaunyste þydinti, energijatrykðtanti mokslininkë.

Pirmiausia norëjau ðá tà suþinoti apiejà paèià, tik po to apie jos mokslinæ veik-là, bet gydytoja energingai ëmë pasa-koti apie savo naujà gydymo bûdà ir hi-potezæ, kuria grindþiamas tas bûdas. Hi-potezæ ji nori patvirtinti moksliniais tyri-mais. Teko iðklausyti ir áþangëlæ apie pa-saulio sandarà, be ko sunku ásivaizduotijos taikomo metodo veikimà.

Jos nuomone, teiginys, kad materia-lusis pasaulis pasireiðkia tik per medþia-gos savybes, nëra tikslus. Svarbiausiþmogaus pojûèiai yra virpesiai: mes ma-tome ðviesà – tai optiniai elektromagne-tinai virpesiai, girdime garsus – tam tikrodaþnio mechaninius virpesius. Mûsø ly-tëjimas irgi paremtas taktiliniø – mecha-niniø virpesiø, ðiluma ir ðaltis – infrarau-donøjø virpesiø suvokimu.

Mus supanti erdvë taip pat nebûtinaituri masæ, joje ne tiek jau daug tikros me-dþiagos (Saulës sistemoje tik nedidelædalá uþima pati Saulë ir jà supanèios pla-netos). Didþioji dalis „tuðèia“. Panaði si-tuacija ir atome, kur nedidelæ dalá erdvës(tûrio) sudaro branduolys ir apie já skrie-jantys elektronai. Abiem atvejais erdvinæstruktûrà iðlaiko ne masë, o ávairios dale-liø arba planetø sàveikos jëgos.

Jei á pasaulá paþvelgsime kitu rakur-su, visø pirma ne medþiaginá, bet virpe-siná, mums atsiskleis kai kurie labai ádo-mûs, nauji ir netikëti jo aspektai, kuriuossuvokæ kai kà galësime pritaikyti prakti-koje, pavyzdþiui, medicinoje. Beje, tai në-ra labai nauja. Bangines pasaulio savy-bes puikiai suvokë ir pakankamai plaèiainaudojo senøjø civilizacijø gyventojai.Taurës, ðilti ir ðalti kompresai – tik nedi-delë dalelë senøjø medicinos þiniø.

Vienà ið moderniausiø ðiuolaikinëjeonkologijoje taikomø metodø – fotodi-naminá gydymà puikiai iðmanë ir ðume-rai, ir senovës egiptieèiai, ir indai. Jienaudojo ne tik egzogeninius (suleidþia-mus, iðgeriamus ar uþtepamus) porfiri-

nus, bet ir endogeni-nius, natûraliai esan-èius vëþiniame audi-nyje. Meistrai nuðlifuo-davo rubino kristalus,per kuriuos kritæs sau-lës spindulys suþadin-davo vëþyje esanèiusporfirinus. Vëþys iðtirp-davo.

Senosios civilizaci-jos iðnyko. Kelis tûks-tantmeèius ðis meto-das buvo uþmirðtas.Dar iki XIII a. Europojeklaidþiojo legenda, kadvëþá reikia gydyti rubi-nu. Bet kaip? Vieni siû-lë sutrinti ir valgyti, kiti –neðiotis su savimi. Vë-liau banginæ medicinàkeitë cheminë. Naujasbanginës medicinosðuolis ávyko Maimanuisukonstravus pirmàjálazerá.

dymai daryti su 500 gyvûnëliø. Ásitikinta,kad metodas gana efektyvus, bet jo ið-bandyti klinikoje vis nebuvo galimybës.

Ryþtis privertë beviltiðka jaunos, 28 m.moters bûklë. Jos nebebuvo galima ope-ruoti, jokie gydymo metodai nepadëjo irmoteris beviltiðkai artëjo prie mirties. Pri-taikius gamadinaminá gydymà, jos bûk-lë pagerëjo jau po pirmo kurso – tik gu-lëti galëjusi moteris pradëjo vaikðèioti. Pokeliø kursø ji jau galëjo vaþiuoti dviraèiu.

Dabar gamadinaminis gydymas pri-taikytas per 300 pacientø, kuriems jokioradikalaus gydymo nebebuvo galima tai-kyti. Penktadaliui augliai visiðkai iðtirpo,kà patvirtina daugelio gydytojø pakarto-tiniø tyrimø iðvados. Gydant tokià sunkiàligà, tai fantastiðkai geras rezultatas.

Gamadinaminio gydymo metu ligo-niams suleidþiamas hematoporfirino da-rinys, kuris po tam tikro laiko selektyviaisusikaupia navikiniuose audiniuose irájautrina juos tam tikrø energijø jonizuo-janèiosios radiacijos spinduliams. Apðvi-

Sunkiausia naujus kelius

Medicina visada balansuoja ant þmogaus gyvenimo ir mirtiesbriaunos, todël iðbandytas kelias paprastai atrodo patikimesnis ir

gydytojui, ir ligoniui. Daþnai þmogus verèiau eis pas burtininkà,nei sutiks, kad bûtø su juo bandoma nauja gydymo metodika.

Rizikos baimë þmogiðka, bet niekada pasaulyje netrûko ir rizi-kuojanèiø. Þmonës kopia á kalnus, keliauja á Ðiaurës aðigalá, neria

á vandenynø gelmes, nors dël to niekam nëra akivaizdþios nau-dos. Gydytojas rizikuoja gelbëdamas þmogaus gyvybæ. Skirtingai

nuo alpinisto, jis rizikuoja kito þmogaus gyvybe...

Juozas ELEKÐIS

tiesti medicinoje

Gydytoja, baigdama ðià áþangà, vaiz-dþiai klausë, ar mes skrendame, tikëda-miesi, kad atsivers naujos erdvës, ar sau-giai nutûpëme ant þemës ir dabar tobu-linsime tik naujas technologijas? Ji sa-kësi esanti uþ naujas erdves. O tos nau-jos erdvës, matyt, nepaliaujami ieðkoji-mai. Ji sakë, kad mes daug þinome apieaugalø fotosintezæ, bet beveik neþinome,kaip panaðûs reiðkiniai vyksta gyvûnijos,ypaè þmogaus organizme.

Pasaulyje gana plaèiai paplitusi sen-sibilizuotø navikø terapija. Ji paremta tuo,kad porfirinai selektyviai kaupiasi naviki-niuose bei kai kuriuose kituose greitai po-liferuojanèiuose audiniuose. Plaèiausiaipaplitusi fotosensibilizuotø navikø terapi-ja, dar vadinama fotodinamine terapija. Jàtaikant á venà suleidþiamas sensibilizato-rius – porfirinas, kuris susikaupia vëþinë-se làstelëse. Apðvietus navikà atitinkamospektro matoma ðviesa, fotosensibilizato-rius sugeria fotonà, tampa suþadintu, sà-veikauja su deguonimi ir já suaktyvina.

Toks deguonis reaguoja su làstelës citop-lazma bei membranose esanèiomis me-dþiagomis. Prasideda fotocheminës reak-cijos, sukelianèios navikiniø làsteliø þûtá.

Deja, matoma ðviesa prasiskverbia áaudinius vos kelis centimetrus. LaimaBloznelytë 1987 m. pasiûlë naujà meto-dikà, kurià pavadino gamadinaminiu gy-dymu. Ið pradþiø bandymai buvo daromisu pelëmis ir þiurkëmis. Iki 1989 m. ban-

Laima Bloznelytëárangos turi nedaug,bet nori padarytididelius darbus


tinus navikà maþomis gama spinduliø do-zëmis (gama spinduliø ðaltiniu naudoja-mas radioaktyvusis kobaltas), jonizuojan-èiosios spinduliuotës ir sensibilizatoriaussàveikos sukeltos biocheminës ir biofizi-kinës reakcijos suardo vëþinæ làstelæ.

Turimais duomenimis, gydymui jaut-rûs ne visi, o tik kai kurie piktybiniai navi-kai: neepiteliniai navikai (melanoma, sar-koma), dalis adenokarcinomø bei dau-guma smegenø piktybiniø navikø: epen-dimomos, meduloblastomos, gliomos.Per pastaruosius dvejus metus darytieksperimentai leidþia kelti hipotezæ, kadegzistuoja ir kiti jonizuojanèiosios spin-duliuotës ðaltiniai, galintys daug efekty-viau þadinti kai kuriuos hematoporfiriniusdarinius. Jei taip yra, galima sukurti me-todikas, kai spinduliavimo dozes bus ga-lima dar labiau sumaþinti. Tai leistø ga-madinaminá gydymà taikyti ligoniams, ku-riems liga yra plaèiai išplitusi, bei taikytijá daugybæ, gal net ðimtus kartø, esantbet kokiam piktybinio naviko recidyvui.

Ðá metodà bûtø galima taikyti ir antrineiprofilaktikai, tik átariant naviko recidyvà. Visdëlto, nors naujas gydymo bûdas árodë sa-vo veiksmingumà, jo visos galimybës darneiðtyrinëtos. Tyrimus daktarë darë savorizika ir savo sàskaita, o ta sàskaita labaididelë. Laimë, kad jà kol kas palaiko vy-ras, kuris, beje, yra fizikas ir nori kartu su jadaryti kai kuriuos eksperimentus.

Norëdama toliau daryti tyrimus, dak-tarë buvo pateikusi moksliniø tyrimø pro-jektà Mokslo tarybai. Deja, finansavimasneskirtas. Niekas nesigaili, kad milijonaibuvo sudëti tobulinant ðirdies chirurgi-jos metodus, perkant tam árangà, nesdabar galime pagelbëti net kaimynams.Tikëtina, kad ir kitose medicinos sritysenaujiems gydymo metodams tyrinëtibus skiriama daugiau lëðø ir jos nebusmëtomos pagal principà „visiems po tru-putá“. Tik turint daug pinigø, galima le-sinti ir balandþius, nors jie nededamums kiauðiniø. Teko praryti dar vienànepasitikëjimo piliulæ.

Pasiuntusi savo straipsná apie naujàgydymo bûdà vienam uþsienio moksli-niam þurnalui, sulaukë atsakymo, kad jisnebus spausdinamas, nes „tokie gydy-mo metodai pasaulyje netaikomi“. Apsi-draudëliø netrûksta ir Vakaruose. Atrodo,kad per amþius buvo persodinamos ðir-dys, kepenys ir pirmøjø tai padariusiø nie-kada nebuvo. O gal atsakymas toks to-dël, kad naujas metodas pradëtas taiky-ti kaþkokioje „atsilikusioje“ Lietuvoje, ne-konsultuojant Vakarø specialistams, ne-gavus ES fondø paramos?

Kai kuriø kolegø nepasitikëjimas lëmë,kad gydytoja nusprendë kurti savo klini-kà. Dabar tai jos svajonë. Privaèioje klini-koje maþiau biurokratiniø barjerø, lengviau

sprendþiama daugelis problemø, o rizikosnereikia su niekuo dalytis, todël ir atsako-mybë gula tik ant tavo peèiø. O jos dakta-rë nebijo, nes tiki savo darbo sëkme. Me-dicina per amþius buvo rizikinga sritis.

Nesenai Seime vyko mokslinë kon-ferencija, kurioje analizuoti medikø ávaiz-dþio klausimai. Ten pateikti ðokiruojan-tys faktai: net Vakarø ðalyse 10 proc. pa-cientø gydymo ástaigose patiria papildo-mø sveikatos sutrikimø, nuo kuriø netmirðta deðimtys tûkstanèiø þmoniø, ovalstybës dël to patiria milijardinius nuos-tolius. Þinoma, tik dalis kaltës tenka gy-dytojams dël jø padarytø klaidø. Kiti nu-kenèia dël neprognozuojamø organizmoreakcijø, vaistø, árangos, net vadybos irkitokiø klaidø bei veiksniø.

Sveikatos apsauga pavojingumu len-kia tokias pavojingas veiklos sritis, kaip al-pinizmas, banglenèiø sportas, vaþiavimasautomobiliais, skridimas lëktuvais, darbaschemijos gamyklose, atominëse elektrinë-se. Kad nesusidarytø áspûdis, jog þmoguididþiausia rizika yra papulti á gydytojo ran-kas, reikia pastebëti, kad toks konferenci-joje pateiktas lyginimas nëra visai korek-tiðkas, nepaaiðkinus, kad visose paminë-tose srityse dirba labai sveiki þmonës, oligoninën papuola sergantis þmogus, ku-ris daþnai yra nelyginant smëlio skulptûra– prisilietei ir subyrëjo. Ir toká þmogø reikiaoperuoti, duoti vaistø, kurie visada turi irþalingà poveiká. Taigi gydytojas visada rizi-kuoja. Be rizikos nebûtø paþangos.

Daugiau kaip prieð ðeðiasdeðimt me-tø gydytojas Vladas Burba Maþeikiø li-goninëje ryþosi atidaryti krûtinës làstà irsusiûti jaunam þmogui peiliu perdurtà ðir-dá. Þmogus pagijo. Taip Lietuvoje buvopadaryta pirmoji ðirdies operacija. Po tris-deðimties metø toje pat ligoninëje mirëþmogus dël panaðaus suþeidimo. Norspraðë artimieji, bendradarbiai, neatsira-do gydytojo, kuris ryþtøsi rizikuoti. Ðvent-vagiðka bûtø teigti, kad viskas vël bûtøpasibaigæ sëkmingai, bet pavyzdys ro-do, kad alpinisto rizika, palyginti su gy-dytojo, atrodo vos ne juokinga.

Naujas gydytojos Laimos Bloznelytësmetodas daþnai taikytas kartu su kitaisbûdais, todël tais atvejais sunku pasa-kyti, kas lëmë iðgijimà. Ieðkojimai tæsia-mi visà laikà, gydytojai teko prisidëti netkuriant naujus vaistus, kuriuos bûtina su-leisti taikant terapijà. Gydytoja supaþin-dino su terapeutu Alfonsu Stanèiumi, ku-ris pirmas ryþosi dalyvauti jos eksperi-mentuose. Be jo nieko nebûtø buvæ gali-ma padaryti. Gydytojas Stanèius patvir-tino, kad kartais net neþinoma, kaip vei-kia metodas, bet reikia já taikyti, jei jis pa-deda. Taikyti net tada, jei yra galimybëþmogui pratæsti gyvenimà nors dvi tris sa-vaites, taikyti ir tada, jei jis labai brangus,

nes kalbama apie þmogaus gyvybæ. Gy-dytojui nesuprantama, kodël prisibijomanaujovës. Visada kas nors buvo pirmas,kas nors buvo naujovë.

Pagal Laimos Bloznelytës hipotezæþmogus yra prisitaikæs gyventi tam tikro-je banginëje aplinkoje. Aplinka kinta ir làs-telës prisitaikydamos mutuoja. Mutantasjau vëþio galimybë, bet mutantus sunai-kina imuninë sistema. Gyvi organizmaigali prisitaikyti net ir tada, kai ávairiø spin-duliø kiekis gerokai virðija normà.

Èernobylio zonoje likæ gyventojai, pa-vyzdþiui, neserga daþniau vëþiu, nei tojezonoje nebuvæ þmonës. Jos nuomone,tokiais atvejais prisitaikant prie naujø sà-lygø daugëja porfirinus intensyviai kau-pianèiø làsteliø, kurios vëliau vël kei-èiantis banginiam fonui gali virsti vëþi-nëmis, bet jos yra apsigynimo priemonënuo per didelio energijos kiekio.

Gydytoja tikisi ðià hipotezæ árodyti sa-vo eksperimentais. Jos nuomone, meslabai maþai þinome apie tai, kokios elek-tromagnetiniø virpesiø spektro juostosyra svarbios gyvoms bûtybëms. Mes net-gi neþinome, koks ávairiø elektromagne-tiniø virpesiø fonas mums optimalus. Ko-kius virpesiø svyravimus þmogaus orga-nizmas gali atlaikyti. Tai ir temperatûrospokyèiai (infraraudonieji spinduliai), ir ul-travioletinio spektro svyravimai, ir jonizuo-janèioji radiacija, kurios tam tikras fonasgyvybei, ko gero, bûtinas.

Sensibilizuotø navikø terapija atitiktøposaká: nuo ko susirgo, tuo reikia ir gydy-ti. Su vëþiu medicina kovoja jau ðimtme-èius ir dabar jau turima daug metodø, kaipligà gydyti, bet vis dëlto vien mûsø ðalyjenuo jos kasmet mirðta per 8000 þmoniø.Lietuvoje padaryta ðimtai tûkstanèiø laze-riniø chirurgijos operacijø, tûkstanèiamspritaikytas fotodinaminio gydymo meto-das, per 300 atvejø taikytas ir gamadina-minis gydymas, nors á ðá gydymo bûdàkai kas dar þiûri su nepasitikëjimu, bijo ri-zikos. Vis dëlto vienas pacientas po tokiogydymo jau gyvena devynerius ir pusæmetø. Ðiuo metu to gydymo dëka gyve-na beveik ðeðiasdeðimt þmoniø, kurie yrakliniðkai sveiki, ið jø keliolika, kuriems aug-lys buvo smegenyse (!).

Malonu ir sunku buvo kalbëti su gy-dytoja. Dëstydama savo laimëjimus ir ne-sëkmes tyrinëjant ir tobulinant savàjá gy-dimo metodà, ji vis kartojo, kad nesiskun-dþia likimu, niekam nepriekaiðtauja, betkaip mokslininkë tik pateikia faktus ir ne-gali susitaikyti, jei jos moksliniams tyri-mams atsiranda objektyviø ar subjekty-viø barjerø. Jos manymu, po visø iðban-dymø jai likæs vienas kelias – privati klini-ka ir praktika, kas leis dirbti daug sava-rankiðkiau ir jai ponas bus tik ástatymas,Hipokrato priesaika ir sàþinë.


Þinome, kad yra minkðta guma, kuritempiama lengvai iðsitempia, o paleidussusitraukia. Ir yra gana kieta padangøguma, kuri beveik nesitempia. Plastma-sës panaðios á tamprià gumà tik tiek, kadyra lanksèios plëvelës. Taèiau tos lanks-èiosios plastmasinës plëvelës beveiknesitempia, o patemptos nesusitraukia.Yra ir kietos, labai tvirtos plastmasës.Tuo tarpu þelë, drebuèiai bei kisieliusvos iðlaiko savo formà tik kai atvësta, betir tada yra labai lengvai „pjaunami“ irðaukðtu, o sudavus ðaukðtu pradedadrebëti, virpëti. Taèiau kas yra bendratarp gumos ir drebuèiø, plastmasës irkisieliaus, ir pagaliau kuo èia dëta gy-vybë? Regis, bendra tik tai, jog kauèiu-kas, krakmolas ar kazeinas, t.y. gumosir þelë, drebuèiø bei kisieliaus pradinësmedþiagos yra gaunamos ið augalø –kauèiukmedþio, bulviø ar kaulø, t.y. iðgyvø organizmø. Ir vis dëlto tarp gumos,drebuèiø ir gyvybës esama ir didesnësbendrybës – svarbiausia jø medþiagayra makromolekulës. Ir plastmasës èiayra todël, kad jos irgi yra sudarytos iðmakromolekuliø, nors yra sintetinës, one gautos ið gamtos.

Pats makromolekuliø pavadinimasrodo, kad jos skiriasi nuo áprastø mole-kuliø savo dydþiu – jos sudarytos ið dau-gybës stipriomis cheminëmis jungtimistarpusavyje sukabintø maþøjø moleku-liø – monomerø (gr. monos – vienas,vientisas; meros - dalis) ir todël makro-molekulës dar vadinamos polimerais (gr.polys – gausus; polymeres – daugialy-pis). Bûtent maþøjø molekuliø sukibimasá polimerinæ grandinæ, kai gretimi mo-nomerai negali nutolti vienas nuo kito,makromolekulei teikia ypatingø savybiø,kurios skiriasi nuo savybiø medþiagø,sudarytø ið atskirø monomerø. Tad ko-kias makromolekulës savybes lemia mo-nomerø negalëjimas nutolti grandinëjevieniems nuo kitø?

Idealioji makromolekulë

Laisvi monomerai nutolti vieni nuo ki-tø gali savo chaotiðko ðiluminio judëji-

mo dëka. Todël makromolekuliø savy-biø ypatingumas turëtø iðryðkëti nagri-nëjant nuo ðiluminio judëjimo priklau-sanèias makromolekulës savybes. Tadkuo skiriasi makromolekulës monome-rø ðiluminis judëjimas nuo atskirø mo-nomerø ðiluminio judëjimo?

Skystyje monomerø chaotiðkà ðilumi-ná judëjimà, dël kurio jie gali nutolti vieninuo kitø, makromolekulëje keièia mono-merø tarpusavio posûkiai. Tie posûkiaipadeda makromolekulei ávairiai iðsiran-gyti, panaðiai kaip karoliams, unguriui arsliekui. Taigi makromolekulës rangyma-sis yra esminë ir specifinë jos savybë,lemianti ið makromolekuliø sudarytø me-dþiagø savybes. Todël bûtina gvildentimakromolekuliø savaiminá ðiluminá ran-gymàsi, norint suprasti makromolekuliøir ið jø sudarytø medþiagø savybes.

Aiðkinant kokios makromolekulës sa-vybës priklauso nuo ðiluminio rangymo-si, reikia tyrinëti tiktai ðiluminio judëjimoveikiamà makromolekulæ. Kadangi me-dþiagos savybëms, be ðiluminio judëji-mo, turi átakos ir tarpmolekulinës sàvei-kos, tai norint iðryðkinti tik ðiluminio ju-dëjimo nulemtas savybes, reikia nagri-nëti makromolekules be tarpmolekuliniøsàveikø. Vadinasi, reikia pradëti nuo su-paprastinto modelio, kuris moksle pa-prastai vadinamas idealiuoju: idealiosiosdujos, idealusis kristalas, idealusis skys-

tis, … idealioji makromolekulë. Idealiàjavadinama tokia makromolekulë, kuriojenëra sàveikø nei tarp monomerø, nei suaplinkos – tirpiklio molekulëmis ir kuriosmonomerus veikia tik ðiluminis judëjimas.Tai reiðkia, kad idealiojoje makromoleku-lëje monomerai gali laisvai sukiotis.

Nagrinëjant makromolekulës ðilumi-ná judëjimà vietoj monomerø naudojamiið keliø monomerø sudaryti segmentai,nes monomerai gali pasisukti vienas ki-to atþvilgiu tik tam tikrais kampais, o ke-liø gretimø monomerø grupës – segmen-tai jau gali sukiotis nepriklausomai vieninuo kitø. Tada makromolekulë jau yralaisvai besisukiojanèiø, t.y. laisvai suki-busiø segmentø grandinëlë. 1 pav. pa-vaizduota makromolekulë, kurios seg-mentai sujungti á vienà grandinëlæ.

Idealioji makromolekulë atrodo lygnereali fantazija. Mat didelës ir sunkiosmakromolekulës negali garuoti ir bûtidujinës bûsenos, kurioje molekules ga-lima laikyti nesàveikaujanèias. Tuo tar-pu skystyje monomerø segmentai sà-veikauja ne tik tarpusavyje, bet ir suskysèio molekulëmis. Taèiau daugeliuimakromolekuliø galima parinkti toká tir-piklá, kuriame monomerai gerai tirpsta(tirpiklis yra geras) ir tirpiklio molekuliøapsupti monomerø segmentai tarpusa-vyje sàveikauja panaðiai kaip tirpale mo-nomerai, ir makromolekuliø segmentaiskystyje sukiojasi chaotiðkai, atskirai irnepriklausomai vieni nuo kitø.

Idealiosios makromolekulës dydþiai

Regis, kad dël tokio netvarkingo, cha-otiðko monomerø segmentø judëjimo,kai visà laikà keièiasi makromolekulës ið-sirangymas, negalima kaip nors apibû-dinti idealiosios makromolekulës bûse-nos. Taèiau makromolekulë ypatinga tuo,kad jos monomerai negali iðsiskirstyti, t.y.atstumai tarp jos monomerø segmentønegali bûti didesni nei yra iðtásusioje mak-romolekulëje. Taigi makromolekulæ gali-ma apibûdinti atstumais tarp jos mono-merø ar jø segmentø ir natûralu atsiþvelgtiá atstumà tarp labiausiai iðsiskirianèiø ga-liniø monomerø – pirmojo ir paskutinio.Tada makromolekulës bûsenos charak-teristika galima laikyti atstumà tarp pir-mojo ir paskutinio monomerø, t.y. strë-lës-vektoriaus R ilgá R (1a pav.).

Kadangi dël ðiluminio judëjimo seg-mentai vis keièia savo orientacijà, tai iratstumas tarp makromolekulës galø Rirgi visà laikà keièiasi. Paprastai beveik

Idealioji

Doc. dr. KazimierasKONSTANTINAVIÈIUS

makromolekulëÞelë, drebuèiai,guma, plastmasë, …,gyvybë

1 pav. Idealiosios makromolekulës iðsiraizgymø pavyzdþiai: a – susirangiusi, b – iðtásusi

a

b


visada vietoj nuolat kintanèiø dydþiø nau-dojama jø vidutinë, vidurkinë reikðmë, tadir vietoj nuolat kintanèio atstumo R gali-ma remtis pastoviu atstumo vidurkiu R.Pasirodo, kad vidutinis atstumas tarpmakromolekulës galø paprasèiausiai pri-klauso nuo jos segmentø skaièiaus ir yraproporcingas kvadratinei ðakniai ið seg-mentø skaièiaus: R = l√n. Taigi vidutinisatstumas tarp makromolekulës galø yradaug maþesnis uþ iðtásusios makromo-lekulës kontûriná ilgá (1b pav.). Vidutináatstumà tarp makromolekulës galø ga-lima laikyti makromolekulës raizginëliospinduliu, jo dydþio labai apytikriu áver-tinimu. Tada galima ávertinti ir makromo-lekulës raizginëlio uþimamà tûrá, laikantjá lygø tokio spindulio rutulio tûriui.

Taigi nepaisant ðiluminio judëjimochaotiðkumo ir nuolat besiranganèiosidealiosios makromolekulës, vis dëlto ga-lima bent apytikriai ávertinti jos kintanèioraizginëlio dydþius. Remiantis tokiu, kadir apytikriu, raizginëlio dydþio ir tûrio ver-tinimu, galima aiðkinti daugelá ið makro-molekuliø sudarytø medþiagø savybiø kil-mæ ir prieþastis.

Þelë, drebuèiai, kisieliusPirmiausia reikia atkreipti dëmesá á tai,

kad idealiosios makromolekulës raizgi-nëlis yra labai purus, nes paèios makro-molekulës tûris uþima tik kelis procentusviso raizginëlio tûrio. Taip yra todël, kadsegmentà galima ásivaizduoti kaip cilin-drà, kurio ilgis yra gerokai didesnis uþskersmená, nes segmentas yra sudary-tas ið keliø monomerø, paprastai ne ma-þiau kaip ið trijø. Be to, segmentai sukio-jasi, vienas kità stumdo ir apie save su-daro tuðèià erdvæ (kurià, þinoma, uþpil-do tirpiklio molekulës). Todël makromo-lekulës raizginëlis negali kompaktiðkaisusidëlioti.

Taigi inde gali plaukioti nedidelis ide-aliøjø makromolekuliø kiekis, sudarantiskelis procentus viso tirpalo tûrio, bet at-skirø makromolekuliø raizginëliai dël ði-luminio judëjimo jau susilies. Be to, susi-lietæ atskirø makromolekuliø raizginëliaisusipins tarpusavyje ir visame inde su-darys iðtisiná makromolekuliø raizginá (2pav.). Kadangi idealiosios makromoleku-lës raizginëlis sudaro kelis procentus sa-vo uþimamo tûrio, tai ir tokio iðtisinio raiz-ginio makromolekuliø uþimamas tûris su-darys tik kelis procentus viso tirpalo tû-rio, o didþioji indo tûrio dalis, apie 95proc., bus uþpildyta tirpiklio.

Nors ðis iðtisinis raizginys sudarytasið idealiøjø makromolekuliø, taèiau jis vi-siems gerai þinomas – tai þelë, drebu-èiai, kisielius. Taip yra dël to, kad þelë,drebuèiø, kisieliaus makromolekulës –krakmolas, kazeinas ir á jas panaðios

makromolekulës, idealios yra tik gerametirpiklyje – vandenyje, kai jø monomerai,ávairûs cukraus analogai ar vandenyje tir-pios aminorûgðtys, kaip ir mûsø áprasti-nis cukrus, gerai tirpsta vandenyje. Va-dinasi, kiekvienas monomeras yra apli-pæs vandens molekulëmis, kurios atski-ria monomerus ir leidþia jiems nepriklau-somai vienas nuo kito sukiotis.

Makromolekules aplipusios vandensmolekulës uþpildo visas puraus idealiø-jø makromolekuliø raizginio ertmes, odauguma jø, tarpusavyje susijungusiosvandenilinëmis jungtimis, sudaro iðtisináá ledà panaðø vandens molekuliø karka-sà (þr. straipsná „Vanduo – gyvybës sta-tybininkas“, MG, 2004, Nr. 2, 28-29 p.).Ðis karkasas, nors ir silpnas, iðsilaiko tiktodël, kad vandens molekulës yra apli-pusios makromolekules. Taigi þelë, dre-buèiai, kisielius yra ne tik idealiøjø mak-romolekuliø nenutrûkstantis raizginys,bet ir iðtisinis vandens molekuliø karka-sas ir tik ðie du iðtisiniai dariniai, vienaskità palaikydami, iðlaiko, nors ir paslan-kià, þelë, drebuèiø ar kisieliaus formà. Ta-èiau net ir silpnas postûmis deformuojamakromolekuliø raizginá bei vandens mo-lekuliø karkasà, ir þelë, drebuèiai ar ki-sielius lengvai deformuojasi. Pasibaiguspoveikiui vandeniliniø jungèiø tinklasstengiasi atgauti pirmykðtæ formà ir iðinercijos pradeda virpëti, drebëti.

Makromolekules aplipusiø vandensmolekuliø karkasas, nors panaðus á le-dà, yra labai silpnas, nes kambario tem-peratûroje ledas yra iðtirpæs – skystas.Mat tokioje temperatûroje vandenilinesjungtis tarp vandens molekuliø lengvainutraukia ðiluminis judëjimas. Todël tikparuoðti þelë, drebuèiai ar kisielius, kaiyra dar verdanèio vandens temperatûros,yra skysti. Tik atðalæ iki kambario tempe-ratûros ar dar þemesnës, þelë, drebuèiaiar kisielius iðlaiko formà to indo, kuriamesustingo. Vël paðildþius þelë, drebuèiusar kisieliø, kai molekuliø ðiluminis judëji-mas paspartëja, vandenilinës jungtysnuolat trûkinëja, vandens molekulës ne-sunkiai atsikabina nuo makromolekulësir tarpusavio ryðio ir laisvai juda, o mak-romolekulës pradeda rangytis, ir visas mi-ðinys tampa skystas.

Tokie dariniai, kaip drebuèiai ar kisie-lius, gali susidaryti tik su makromoleku-lëmis, nes tik jos gali sudaryti iðtisiná raiz-giná. Kadangi drebuèiø bei kisieliaus di-dþiàjà dalá tûrio (svorio) sudaro tirpiklis –vanduo, tokie tirpalai vadinami pusiaupraskiestais ir yra bûdingi tik makromo-lekulëms.

Kaip matyti, þelë, drebuèiai bei kisie-lius rodo, kad idealiosios makromoleku-lës ið tikrøjø gali bûti realios.

Idealiosios makromolekulës iðsirangymø skaièius ir entropija

Nors „idealiosios“ makromolekulësraizginëlis paaiðkina drebuèiø susidary-mà, bet norint suprasti gumos elastingu-mà jau reikia daug detaliau apibûdinti„idealiosios“ makromolekulës raizginëlá.Pasirodo, galima ávertinti, kiek skirtingøiðsirangymø turi raizginëlis.Visø idealio-sios makromolekulës iðsirangymø skai-èius yra 2n. Kadangi makromolekulëje pa-prastai yra nuo keliasdeðimties iki keliøðimtø monomerø ir jø segmentø, tai mak-romolekulës iðsirangymø skaièius gau-namas astronominis. Taip palyginti ne-didelës makromolekulës, turinèios ðim-tà segmentø (n = 100), skirtingø iðsiran-gymø skaièius yra apie 2n = 1030. Tai mil-þiniðkas, ið tikrøjø astronominis skaièius.Didþiausias makromolekulës iðsirangy-mø skaièius yra tada, kai jos galai susi-lieèia ir yra apie 1028. Maþesni, bet darpalyginami iðsirangymø skaièiai yra ir kaiatstumas tarp molekulës galø yra arti-mas vidutiniam atstumui R. Didëjant at-stumams tarp makromolekulës galø, ið-sirangymø skaièius vis maþëja ir kaimakromolekulë yra iðtásusi á tiesæ (1 bpav.), jos išsirangymas yra tik vienas.

Monomerai ir jø segmentai dël ðilu-minio judëjimo, priklausomai nuo mo-nomerø dydþio ir gretimø monomerø tar-pusavio sàveikø (kliuvimo), pasisuka vie-nas kito atþvilgiu per kaþkoká, kartais ga-na trumpà ir beveik vienodà, laikà, irmakromolekulë kiekviename iðsirangy-me taip pat iðbûna panaðø laikà. Kadan-gi makromolekulës galams susilieèiantjos skirtingø iðsirangymø skaièius yra di-dþiausias, tai daþniausiai ir ilgiausiaimakromolekulë bûna tokioje bûsenoje.Tokia makromolekulës bûsena yra iðskir-tinë ir laikoma pusiausvyrine, ir jos en-tropija taip pat yra didþiausia. Kai atstu-mas tarp makromolekulës galø yra arti-mas vidutiniam atstumui R, jos skirtin-gø iðsirangymø skaièius ir entropija yramaþesni, nors artimi ir palyginami su ið-sirangymø skaièiumi susilieèiant ga-lams. Tuo tarpu iðtásusi á tiesæ makro-molekulë, kai visi jos segmentai yra nu-kreipti viena kryptimi (1 b pav.), turi tikvienà „iðsirangymà“, ir jos entropija lyginuliui.

Taigi galima sakyti, kad makromole-kulës gráþimas á didþiausià entropijà tu-rinèià pusiausvyrinæ bûsenà ir buvimasjoje didþiàjà laiko dalá rodo, kad idealimakromolekulë stengiasi bûti bûsenoje,kurios entropija yra didþiausia. Tai atitin-ka visuotiná entropijos didëjimo (tiksliau– nemaþëjimo) dësná, þinomà antrojo ter-modinamikos dësnio vardu.

Nukelta á 24 p.


Istoriðkai susiformavo dvi ty-rimø strategijos. Pirma – reduk-cionistinë strategija, arba darkitaip vadinamas „bottom-up“principas, kai nervø sistemosanalizë pradedama nuo jos ele-mentariausiø sudedamøjø daliø –vienos molekulës, vienos làstelës,vienos smegenø srities. Taip tiriamakaip neuronai perduoda informacijà,kokie procesai vyksta juose tuo metu,kaip tie procesai kinta keièiantis aplin-kai. Kita strategija yra holistinë, arba „top-down“ principas, kuriuo remiantis paþini-mas pradedamas nuo gyvûnø ir þmogauspaþintiniø funkcijø kaip visumos, vëliau nu-sileidþiant á atskirø neuroniniø srièiø funk-cijas. Suprantama, kad abi strategijos tu-ri savø privalumø ir trûkumø.

Holistinë strategija atsirado XIX a. vi-duryje. Paulas Pierre’as Brocas stebëda-vo þmones, turinèius ávairiø smegenø sri-èiø paþeidimø, ir nustatë, kad skirtingossmegenø þievës sritys nëra funkciðkai ly-giavertës. Vienø srièiø paþeidimai sutrik-do kalbos motorinæ sudedamàjà, kitø –kalbos supratimà, dar kitø – judesio arformos suvokimà, arba ilgalaikæ atmintá.Taip tapo aiðku, kad visi psichiniai pro-cesai ir elgesys, nepriklausomai nuo su-dëtingumo, gimsta smegenyse kaipjungtinës atskirø smegenø srièiø veiklospasekmë. Tokiu bûdu buvo demistifikuo-ta psichinë veikla. Taip pat holistinë stra-tegija buvo grindþiama Gestalt psicho-logija. Gestalt psichologai parodë, kadsuvokimas nëra atskirø suvokiamojodaikto fizikiniø poþymiø (spalvos, formos,dydþio) suvokimø suma, bet kaþkas dau-giau. Svarbus yra ir aplinkos suvokimas,kaip smegenys rekonstruoja iðoriná pa-saulá, kad bûtø sukurtas visavertis to pa-saulio vidinis atitikmuo.

Kadangi XIX a. dar nebuvo smegenøvaizdavimo metodø, neurologai daugiau-sia kreipë dëmesá á detalesnius pacientø,turinèiø apibrëþtø smegenø paþeidimø, ty-rimus. Vaizdavimo metodø atsiradimas lei-do tirti ir sveikø þmoniø paþintines funkci-jas. Dabar, suderinus ðiuolaikinæ kognity-viàjà psichologijà su didelës skiriamosiosgebos vaizdavimo metodais, galima tie-siogiai stebëti aukðtesniàsias funkcijas irtyrinëti vidiniø reprezentacijø prigimtá.

Redukcionistinësstrategijos laimëji-mai tapo akivaiz-dûs, kai XX a. bu-vo pradëta tyrinëtisignalinë smege-

nø sistema. Dabaryra þinoma kaip neuronai

bendrauja, kokie yra ilgalaikiø sig-nalø bei veikimo potencialø generavimomechanizmai. Tapo aiðku, kad ávairiuo-se gyvûnuose ðitie procesai yra labaikonservatyvûs. Vienos gyvûnø rûðiessmegenis nuo kitos rûðies smegenø ski-ria ne signalinës molekulës, bet neuro-nø skaièius ir tai, kaip jie yra sujungti tar-pusavyje. Tokie làsteliniai tyrimai tik pa-tvirtino Gestalt psichologø prielaidà, kadsmegenys ne paprastai atkartoja iðorinápasaulá, bet nuo paèiø pirmiausiø jutimi-nës informacijos apdorojimo stadijø pra-deda jà abstrahuoti, taip keisdamos ið-orinës realybës atstovavimà.

Tokie, kokius mes paþástame, neuro-mokslai tapo XX a. pradþioje, kai Santia-go Ramon y Cajal iðkëlë neuroninës dok-trinos idëjà. Neuroninë doktrina teigia, kadneuronai yra funkciniai signaliniai nervøsistemos vienetai, kurie jungiasi vieni sukitais tam tikra tvarka. Iki to buvo mano-ma, kad nervø sistema nepaklûsta Schei-deno ir Schwanno teorijai apie làstelæ,kaip elementarø eukariotø audinio viene-tà. Taip buvo dël dviejø prieþasèiø: pirma,labai ilgai buvo neaiðku, ar neuronas, dau-gybë jo dendritø ir aksonas tikrai priklau-so vienai làstelei. Antra, neuronø làstelësmembrana buvo nematoma, todël many-ta, kad làstelës nëra atskirtos viena nuokitos. Ramon y Cajal, naudodamas dvimetodologines strategijas, nagrinëjoðiuos klausimus. Pirma, jis tyrimams nau-dojo naujagimiø gyvûnø smegenis, nesjose neuronø tankis yra nedidelis ir den-dritø medis nëra pakankamai iðsivystæs.Be to, jis naudojo Camillo Golgi atrastàdaþymo metodà, kuris leidþia nudaþyti vi-sà atsitiktiná neuronà – ir kûnà, ir dendri-tus, ir aksonà. Taip Ramon y Cajal paro-

dë, kad neuronai yra atskiros làstelës, ap-suptos membranø, ir kad jie vieni su ki-tais jungiasi tam tikruose taðkuose perkontaktus, kuriuos Charlesas Sherringto-nas vëliau pavadino sinapsëmis.

Ramon y Cajal taip pat suformulavodinaminës poliarizacijos principà, kuristeigia, kad elektrinis signalas neuronuo-se yra tik vienos krypties. Signalas sklin-da nuo priimanèio neurono poliaus –dendritø ir kûno – á aksonà, o vëliau ak-sonu á iðëjimo poliø – presinapsinio ak-sono terminalæ. Tokiu bûdu Ramon y Ca-jal prieðtaravo Golgi, Gerlacho ir Deiter-so sukurtam nervø sistemos, kaip difu-ziðko neuronø tinklo, kur sàveika ir infor-macijos sklidimas galimas ávairiausiomiskryptimis, ávaizdþiui.

C.Sherringtonas pagrindine nervø sis-temos funkcija laikë integravimà: nervøsistema turi ypatingà gebëjimà pasvertiskirtingø rûðiø informacijos pasekmes ir,remdamasi ávertinimu, atitinkamai reaguo-ti. C.Sherringtono nuomone, tai galimailiustruoti trimis pavyzdþiais. Pirma, jis nu-rodë, kad refleksas yra prototipinis integ-racijos pavyzdys. Tai koordinuotas, tiks-lingas elgesys, atsirandantis kaip atsakasá specifiná iðoriná poveiká. Antra, pastebë-jæs, kad kiekvienas ið nugariniø refleksøkaip iðëjimà naudoja motoriná neuronà,C.Sherringtonas suformulavo idëjà – mo-torinis neuronas yra galutinis bendras ke-lias visiems integratyviems nervø sistemosveiksmams. Galiausiai Sherringtonas nu-statë, kad sinapsiniai veiksmai gali ne tikþadinti, bet ir slopinti. Tokiu bûdu motori-nis neuronas, gaudamas ir slopinanèià,ir þadinanèià informacijà, anot Sherring-tono, yra prototipinis làstelinis integraty-vios smegenø veiklos pavyzdys.

Greitai tapo aiðku, kad motoriniø neu-ronø tyrimø metu nustatyti reiðkiniai yrabûdingi ir kitoms nervø sistemos sudeda-mosioms dalims. Galimybë tirti kitas ner-vø sistemos sudedamàsias dalis atsira-do kartu su Sherringtono bendraamþiøE.Adriano ir J.Langley atliktais tyrimais.Adrianas sukûrë metodà, leidþiantá vienos

Þmogaus smegenys yra nuostabi ir iki šiol

Daugybë mokslininkø dirba siekdami vieno didelio tikslo – áminti ðià paslaptá.Mokslininkai priklauso ávairiausioms mokslo kryptims – tai ir biofizikai, ir fiziologai,ir psichologai, ir genetikai, bet juos visus vienija neuromokslø vardu pavadinta plati

ir labai ádomi sritis. Taigi neuromokslø svarbiausias tikslas yra iðaiðkinti, kaipvystantis susidariusios neuroninës struktûros ir sritys leidþia þmogui paþinti ir

suvokti aplinkiná bei vidiná pasaulius; kas yra atmintis, kaip þmogus ásimena irkeièia savo atsiminimus; kaip visi ðie procesai sutrinka ir pasireiðkia ávairios psichi-

kos ligos – depresija, manija, ðizofrenija, Alzhaimerio liga.

neatskleista Prof. Osvaldas RUKÐËNAS, Inga GRIÐKOVA


iðaiðkinti poros prigimtá pabandë BertilisHille’as ir Clazas Amstrongas. Naudojantávairias organines medþiagas jiems pa-vyko numatyti kanalø formà ir dydá. Tapoaišku, kad kanalai turi specifinæ vietà –selektyvumo filtrà, kuris lemia, kokius jo-nus kanalas praleidþia.

Pirmasis jonø kanalas, kurio struktû-ra buvo nustatyta rentgenostruktûrinësanalizës bûdu, yra bakterijø kalio kana-las, vadinamas KcsA.

Kiek vëliau tapo aiðku, kad sinapsi-niai receptoriai neurotransmiteriams taippat yra jonø kanalai. Dabar jau yra daugþinoma apie neurotransmiterio jungimà-si prie receptoriaus, kanalo atidarymo iruþsidarymo mechanizmus, kanalø gene-tines determinantes. Buvo nustatyta, kadreceptoriai skiriasi pagal savo veikimopobûdá: jonotropiniai receptoriai tiesiogiaiatidaro kanalus (veikia greitai), o meta-botropiniai veikia per tarpininkus (lëtai).

Apibendrintai galima pasakyti, joggreiti sinapsiniai atsakai yra svarbûs el-gesiui, tuo tarpu lëti sinapsiniai atsakaidaþniausiai turi moduliuojanèiø savybiøir veikia reguliuojant elgesio stiprumà, for-mà, trukmæ.

1957 m. Erwinas Furshpanas ir Davi-das Potteris nustatë, kad egzistuoja elek-trinës sinapsës, o Michaelis Bennetas áro-dë, kad jos yra plaèiai paplitusios tarp be-stuburiø ir stuburiniø gyvûnø. Taigi dabarneurobiologai pripaþásta esant du sinap-sinio perdavimo bûdus: elektriná, kai sro-vës teka per plyðinius kontaktus tarp pre-sinapsinës ir posinapsinës membranø (taiyra tiesiogiai ið vieno neurono á kità), ir che-miná, kai presinapsinë ir posinapsinëmembranos yra atskirtos sinapsiniu ply-ðiu, o tarpininkas – neurotransmiteris.

Kaipgi vyksta toks cheminis sinapsi-nis perdavimas? Visu pirma, kaip nusta-të B.Katzas, P.Fattas ir Jose’as del Cas-tillo, neurotransmiteriai iðskiriami ne kaipviena molekulë, bet multimolekuliniaiskvantais. Nervo-raumens jungtyje kvan-tà sudaro apie 5000 neurotransmiterioacetilcholino molekuliø. Neurotransmite-rio kvantai yra supakuoti á sinapsines pûs-leles, kurios iðskiriamos egzocitozës bû-du ið presinapsinës terminalës ypatingo-je vietoje – aktyvioje zonoje. Aktyvi zonagali iðskirti vienà kvantà arba nieko.

Pats iðskyrimas vyksta egzocitozësbûdu ir gali bûti suskirstytas á kelias sta-dijas: 1) sinapsinës pûslelës transpor-tas ið saugojimo vietos á aktyvià zonà;2) pûslelës prisijungimas prie aktyvioszonos; 3) pûslelës membranos susilie-jimas su plazmine membrana (vykstapadidëjus kalcio jonø kiekiui sinapsëje)ir neurotransmiterio iðsiskyrimas; 4) pûs-lelës membranos perdirbimas po egzo-citozës. Po iðskyrimo neurotransmiteris

pasiekia posinapsinio neurono membra-noje esanèius receptorius, su jais susi-jungia ir sukelia neurone ávairius virsmus.

Beje, pirmoji medþiaga, identifikuotakaip neurotransmiteris, yra acetilcholinas.Vëliau identifikuoti serotoninas, noradre-nalinas, dopaminas ir kiti. Thomas Hok-feltas ir jo kolegø darbai parodë, kad maþibaltymai gali irgi veikti kaip neurotransmi-teriai. Be to, jie gali bûti iðskiriami kartusu klasikiniais neurotransmiteriais ir keistijø veiklà.

Taigi neuronai jungiasi per sinapses.Ir per jas perduoda informacijà vienas ki-tam. Ramon y Cajal buvo pirmasis iðkë-læs ðiø ryðiø specifiðkumo klausimà: taimintis, kad neuronas nesudaro atsitikti-niø ryðiø, bet vystydamasis formuoja spe-cifinius ryðius su tam tikrais neuronais.Jis manë, kad protinë veikla skatina làs-telës protoplazminio aparato vystymàsibei ataugëliø (kolateraliø) augimà toje sri-tyje, kuri yra naudojama. Alternatyvø pa-aiðkinimà pasiûlë Alexander Forbes: at-mintis sukuriama ne plastiniø pokyèiø,bet keièiant dinaminá aktyvumo lygá uþ-daroje save þadinanèiø neuronø grandi-nëje. Jûros sraigës Aplysia tyrimai paro-dë, kad paprasèiausios mokymosi for-mos – pripratimas, sensitizacija ir klasi-kinis sàlygojimas – sukelia ir funkcinius,ir struktûrinius specifiniø sensoriniø ke-liø pokyèius, kurie gali trukti iki keliø die-nø. O tai jau yra atminties pagrindas.

Beje, ðiuolaikinë paþintinë psichologijaatskleidë, kad atmintis nëra vientisa, betsudaryta tarsi ið dviejø dideliø daliø: de-klaratyviosios atminties ir nedeklaratyvio-sios atminties. Deklaratyvioji atmintis yratai, kas plaèiai suprantama kaip atmintis.Tai sàmoningas atkûrimas: þmoniø, vei-dø, vietø, objektø. Ðiai atminèiai yra svar-bi smegenø struktûra, vadinama Amonoragu (hippocampus). Nedeklaratyvioji at-mintis – tai pripratimas, sensitizacija, kla-sikinis ir operantinis sàlygojimas – visa tai,kas atspindi nesàmoningà motoriniø ir ju-timiniø ágûdþiø bei strategijø atkûrimà.

Tyrimais yra nustatyta, kad abi atmin-ties formos turi dvi skirtingas laiko atþvil-giu fazes: trumpalaikæ atmintá, trunkan-èià minutes, bei ilgalaikæ atmintá, kuri trun-ka dienas ir ilgiau. Ðitos fazës skiriasi netik pagal trukmæ, bet ir pagal molekuli-nius mechanizmus: tik ilgalaikë atmintisreikalauja naujø baltymø sintezës. Tokiubûdu ilgalaikë atmintis átraukia genetiniusveiksnius.

Smegenø funkcionavimas yra kom-pleksinis reiðkinys, átraukiantis individua-liø làsteliø veiklà, paveldimus ypatumusir atskirø srièiø sàveikas. Bandymai pa-aiðkinti, kaip sudarytos neuroninës sritys,gali bûti suskirstyti á keturis etapus: pirma,skirtingø neuronø tipø iðskyrimas; antra,

paslaptisnervø siste-mos dalies

làstelinius ty-rimus. Tai jis

atrado, kad vi-si neuronai

naudoja konser-vatyvø informaci-

jos perdavimomechanizmà – vei-

kimo potencialà.Adriano tyrimuose

tai buvo didelis, „vis-kas arba nieko“ principu paremtas rege-neruojantis elektrinis reiðkinys, kuris sklis-davo nuo aksoninio kalnelio iki tolimiau-siø neurono ataugø ir buvo bûdingas skir-tingiems neuronø tipams. Taip Adrianasparodë, kad funkcijà lemia neuroninë sri-tis, kuriai priklauso neuronas, o ne jo sig-nalø ypatybës. Langley savo tyrimø metunustatë, kad bendravimas tarp neuronø– sinapsinis perdavimas – yra cheminësprigimties. Tokiu bûdu Cajal, Sherringto-no, Adriano ir Langley darbai padëjo pa-grindà XX a. antrojoje pusëje biofiziki-niams, o vëliau ir molekuliniams, signaløperdavimo nervø sistemoje tyrimams.

1937 m. Alanas Hodgkinas nustatë,kad veikimo potencialas sukelia vietiniøsroviø tekëjimà, kuriø pakanka ðaliaesanèio membranos regiono depoliari-zacijai – membranos pralaidumo pasikei-timui ir veikimo potencialo regeneravimui.Taip veikimo potencialas sklinda be nuos-toliø iki pat neurono terminalës. O tai reið-kia, kad veikimo potencialas atspindi jo-nines sroves. Ir jos teka per membrano-je esanèias poras (kaip vëliau nustatyta– kanalus). Tuo remdamiesi, A.Hodgki-nas, Andrew Huxley ir Bernhardas Kat-zas iðkëlë joninæ hipotezæ apie skirtingøkanalø, selektyviai praleidþianèiø tam tik-rus jonus, sàveikà veikimo potencialo ge-neravimo metu. Minëtoji joninë hipotezëturi neuronø làstelës biologijai tokià patsvarbà, kaip DNR struktûra visai likusiaibiologijai. Stiprioji ðios hipotezës vieta –bendrumas ir galimybë numatyti. Pirmieji �


aksonø kryptingo augimo nustatymas; tre-èia, tam tikrø sinapsiniø ryðiø sudarymas;ir ketvirta, ryðiø keitimas per tam tikrø ak-sonø, sinapsiø ir neuronø panaikinimà.

Neuroniniø làsteliø ávairovë siekia ðim-tus tipø. O tai gerokai virðija visø kitø or-ganø ir audiniø làsteliø ávairovæ. Tokia gau-sybë pasiekiama bendru ávairiø faktoriøveikimu. Tai làsteliø pavirðiuje esanèios ar-ba jø iðskiriamos molekulës. Daþniausiaijas turi vadinamieji organizaciniai centrai.Tokie centrai, tiksliau jø iðskiriamos mole-kulës, turi átakos kaimyniniø làsteliø dife-renciacijos keliams – ájungia genus, kurienulemia bûsimàsias làstelës savybes.

Làsteliø vystymosi tyrimai taip pat ap-ima svarbià sritá – làsteliø mirties tyrimus.Daugybë làsteliø (neuronø ir kitø) emb-rionui augant yra paðalinamos. Pavyz-dþiui, beveik pusë viðèiuko nugaros sme-genø motoriniø neuronø embrionui vys-tantis mirðta. Ðis neuronø perteklinës pro-dukcijos reiðkinys ir skaièiaus reguliavi-mas per neuronø mirtá yra bûdingas be-veik visoms neuronø populiacijoms ir pe-riferinëje, ir centrinëje nervø sistemoje.

Kaip jau esame minëjæ, nuo pat tyri-mø pradþios buvo gan aiðku, kad neu-ronai labai selektyviai ir pakankamai at-kartojamai formuoja ryðius su kitais neu-ronais. Buvo bandyta ieðkoti to prieþas-èiø. 60-aisiais R.Sperry suformulavo che-moafiniðkumo hipotezæ: labiausiai tikëti-nas selektyvumo paaiðkinimas yra tas,kad jungèiø formavimosi tikslumas pa-siekiamas pre- ir posinapsiniø neuroni-niø cheminiø þymiø sutapimu. 70-aisiaisjau buvo daug tokio selektyvaus ir iðmo-kimo sàlygoto aksonø augimo ir sinap-siø formavimo árodymø. Bandymai su-paprastinti ðiuos sudëtingus mechaniz-mus lëmë veiksniø, kurie valdo aksonøaugimà, suskirstymà á tuos, kurie veikiailgais nuotoliais (pvz., difuziðkai sklindan-èiø medþiagø iðskyrimas), ir tuos, kurieveikia trumpais nuotoliais per pavirðiausar làstelës matrikso faktorius. Jau yraidentifikuota daug cheminiø junginiø, da-lyvaujanèiø ðiuose procesuose.

Kai neurono atauga atkeliauja á savogalutinæ buvimo vietà, augimo pumpurë-liai turi „parodyti“ làstelæ – taikiná, su kuriabus formuojami ir palaikomi funkciniai ry-ðiai. Deja, þinios apie ðio labai svarbausneuroniniø srièiø funkcionavimo aspektomolekuliná pagrindà yra labai skurdþios.Manoma, kad evoliuciðkai senesnës, vys-tantis anksèiau atsirandanèios sritys (pvz.,nugarinio monosinapsinio tempimo reflek-so sritis) formuojasi dominuojant nuo ak-tyvumo nepriklausomam keliui. Prieðingai,labiau specifinës sritys, atsakanèios uþ pa-þintinës informacijos apdorojimà, kuriosatsiranda vëliau evoliucijos ir vystymosi ei-goje, reikalauja funkcinio patikrinimo, kad

bûtø sukurta sudëtinga ryðiø sistema. Taipposinapsiniø neuronø aktyvumo lygis vei-kia presinapsiniø neuronø augimo ir ða-kojimosi lygá.

Kaip buvo pasakyta, pavieniai neu-ronai smegenyse veikia specializuotosegrupëse arba sistemose, kuriø kiekvienaturi savità funkcijà. Sistemø neuromoks-las yra neuroniniø sistemø tyrimo sritis. Ti-riamos sistemos, dalyvaujanèios regëji-mo, atminties, kalbos procesuose, tai yrasistemos, gaunanèios ir apdorojanèios in-formacijà apie iðorinæ ir vidinæ aplinkà.Þmoguje ðios sistemos turi tiesioginá pri-ëjimà prie sàmonës. Tyrimø metu ypatin-gas dëmesys yra kreipiamas á neuroniniøstruktûrø ir ávykiø hierarchijà informacijosapdorojimo procesuose: kaip informaci-ja yra koduojama (jutimas), interpretuoja-ma ir perduoda prasmæ (suvokimas), kaipji saugoma ir keièiama (mokymasis ir at-mintis), kaip informacija panaudojama at-eities numatymui ir elgesio pasekmiø áver-tinimui (sprendimo priëmimas, emocijos),kaip ji panaudojama elgesio nukreipimui(motorinë kontrolë) bei bendravimui sugentainiais. Neuromokslø tikslas – suras-ti bendrus principus, kurie, remiantis su-kauptais duomenimis, apraðytø ir leistønumatyti, kaip neuroninës sistemos inter-pretuoja ir generuoja atitinkamus atsakus.Ðiam tikslui pasiekti yra naudojami ávai-rûs làsteliø daþymo metodai, elektrofizio-loginiai, psichofizikiniai, funkciniai neuro-vizualiniai metodai bei kompiuterinio mo-deliavimo galimybës.

Istoriðkai susiklostë taip, kad regossistema yra labiausiai iðtirta. Tai lëmë duankstyvieji laimëjimai. Pirmasis buvo Her-manno von Helmholzo ir WilhelmoWundto bandymas suprasti, kaip skirtingiregimieji stimulai sukelia skirtingus sub-jektyvius pojûèius. Jiems pavyko atskirtikiekybinius regimosios patirties elemen-tus – spalvà, ðviesos ryðkumà, judesá, at-stumà. Antrasis buvo Hermanno Munkoir Edwardo Schaferio sëkmë nustatantsmegenø sritis, svarbias regimosios in-formacijos apdorojimui – pakauðinæ sme-genø þievës sritá.

30-aisiais Keeferis Hartline’as panau-dojo elektrofiziologiná vieno neurono re-gistravimo metodà ir nustatë, kad regi-mosios sistemos neuronai dalijasi infor-macija apie erdviná stimulo iðsidëstymà.Be to, jis parodë, kad egzistuoja tam tik-ra regimosios erdvës vieta, kurià Hartli-ne pavadino recepciniu lauku. Anatomið-kai recepcinis laukas yra visi receptoriaiir kitos làstelës, kurios sàveikauja ir kei-èia tiriamojo neurono veikimo potencia-lø generavimà.

D.Hubelio ir T.Wieselio tyrimai paro-dë, kad regimosios þievës neuronø at-sakø savybës yra daug sudëtingesnës

nei tinklainës ganglijiniø làsteliø. Taip patnustatyta, kad ðios làstelës yra labai ið-rankios: tam tikra làstelë reaguoja tik á tamtikros formos, krypties, intensyvumo sti-mulà. Tai paaiðkina, kodël þievës norma-liam funkcionavimui yra svarbi làsteliøgausybë. Taigi svarbi regos sistemoscharakteristika yra ta, kad joje yra dau-gybë hierarchiðkai iðsidësèiusiø informa-cijos apdorojimo lygiø.

Be hierarchijos regos sistemos, eg-zistuoja ir lygiagreèiai organizuoti infor-macijos apdorojimo srautai. VernonasMountcastle’as 1950 m. nustatë, kadsmegenø þievë anatomiðkai yra sudary-ta ið kolonëliø pavidalo struktûrø. D.Hu-belis ir T.Wieselis nustatë, kad pirminëregimoji sritis yra suskirstyta á siaurø ver-tikaliø kolonëliø serijà. Jos yra 100–200mm skersmens ir eina nuo þievës pavir-ðiaus iki pat baltosios medþiagos. Kolo-nëlëje làstelës turi panaðiø recepciniølaukø savybiø. Manoma, kad kolonëlësyra elementarûs þievës organizacijos vie-netai, skirti làstelëms sujungti tam tikrubûdu, kad bûtø garantuotos optimaliosinformacijos perdavimo aukðtesniemscentrams sàlygos.

Kaip matëme, regos sistema naudo-jasi tokia reprezentacine strategija, kai áei-nantys signalai paskirstomi tarp daugy-bës neuronø ir kiekvienas ið jø perduo-da tik maþytæ visos informacijos dalá. Ky-la klausimas, kaipgi visa ta informacijagaliausiai yra sujungiama á visumà? Ðisklausimas neuromoksluose turi suriðimo(binding) problemos pavadinimà. Yrapriimti du bûdai jam spræsti: pirmasis –paremtas neuronine erdve, o antrasis –laiku. Neuroninëje erdvëje, manoma,neuronai selektyviai jungiasi ir perduo-da informacijà hierarchijos laipteliais. Bettokiu atveju yra per maþai CNS làsteliøsudëtingiems vaizdams suvokti. Kita ga-limybë yra ta, kad sujungimas vyksta neerdvëje, bet laike. Donaldas Hebbas pa-siûlë làsteliø ansambliø hipotezæ. Pagrin-dinis hipotezës teiginys – viena làstelëpriklauso daugeliui ansambliø ir priklau-somai nuo sàlygø làstelë, atsakanti uþjudesio informacijos perdavimà, vienumetu gali jungtis su uþ þalios spalvos su-vokimà atsakanèia làstele, o kitu – uþ rau-donos spalvos suvokimà atsakanèia làs-tele. Taèiau kaip tai padaroma nëra aið-ku. Manoma, kad laikinë neuroniniø sig-nalø generavimo sinchronizacija gali bûtiatsakinga uþ suriðimà.

Galiausiai, kai aukðtesniuose centruo-se informacija sujungiama á visumà, su-kuriama sàmonë – didþiausia neiðspræs-ta problema. Ðios problemos sprendimasreikalauja dvejopo poþiûrio: ið sensoriniopasaulio supratimo ir ið valios – sàmonin-gos minèiø ir jausmø kontrolës.

�


Suprantama, kad sàmonë yra visøsmegenø sistemø veiklos rezultatas. Otai daro ðio ádomaus reiðkinio tyrimuslabai komplikuotus. Neurovizualiniai ty-rimo metodai leido stebëti neuroniniøtelkiniø veiklà sensorinio iðorinio pasau-lio supratimo ir valingo minèiø bei jaus-mø valdymo metu.

Yra siûlomi du sàmonës reprezen-tacijø tyrimo bûdai: tirti, kokie neuroni-niai elementai dalyvauja keièiantis vie-nodø stimulø suvokimui bei kaip keièia-si neuroniniai atsakai, atsakingi uþ skir-tingø stimulø suvokimà. Thomo Albrigh-to ir Gene’o Stonerio darbai pateikë áro-dymø, kad regimøjø stimulø apdorojimohierarchijoje yra svarbus kontekstas. Jistarsi sukuria ið làsteliniø fizikiniø stimulosavybiø reprezentacijø vizualinës sce-nos làstelines reprezentacijas, kurios ve-da á suvokimà.

Norint ásivaizduoti, kaip smegenys ið-renka stimulà, galima pabandyti atlikti ðtaikà: ásivaizduokite, kad ieðkote rinkmenossavo kompiuterio darbalaukyje. Kai dar-balaukyje yra daug rinkmenø, jûsø paieð-ka gali pareikalauti akiø judesiø arba galibûti vykdoma ir be jø. Vizualinë sekimouþduotis (ta, kai jûsø akys aktyviai judajums ieðkant) reikalauja dviejø dideliøsmegenø tinklø bendradarbiavimo. Pirma,veiks tinklas, atsakingas uþ kiekvienos dar-balaukyje esanèios rinkmenos identifika-cijà. Antra, veiks tinklas, padësiantis nu-statyti, kur galëtø bûti jûsø rinkmena.

Yra suprantama, kad jûs suvokiaterinkmenø savo darbalaukyje buvimà. Ta-èiau tyrimais parodyta, kad kai dëmesysyra sukoncentruotas á tam tikrà objektà,kitø objektø, esanèiø toje paèioje erdvë-je, pokytis gali bûti nepastebëtas. Tai lei-dþia iðskirti dëmesio centrà ir aplinkiná dë-mesá. Nors jie abu yra svarbûs sàmonësaspektai, taèiau jø mechanizmai gali la-bai skirtis. Smegenyse yra daugybë vie-tø, kur gali bûti parodyta dëmesio átaka.Taèiau tokiø efektø ðaltinis, atrodo, yragana maþas, sudarytas ið nedaugelioskirtingas funkcijas atliekanèiø neuroni-niø tinklø. Kai beþdþionei yra pateikiamidu signalai, vienas pasirengimo, o kitasnukreipimo, naudojant farmakologiniuspreparatus galima atskirti du tinklus. Vie-nas, kur dominuoja noradrenerginë sis-tema, atsakingas uþ pasirengimà. Ir ki-tas, kur dominuoja cholinerginë sistema,atsakingas uþ nukreipimo procesus.

Antano

MackevièiausLaikas ið þmoniø atminties iðdil-

do praeities ávykius ir þmones. Iðdil-do ne tik budeliø, bet ir jø aukø, ko-votojø uþ laisvæ ir nepriklausomybæatminimà. Taèiau nevalia pamirðti tø,kurie savo jëgas ir gyvybæ atidavë,kad mûsø visø gyvenimas bûtø lais-vesnis, teisingesnis, turtingesnis.

Lietuviø tautinio atgimimo pradþiatapatinama su 1863–1864 m. sukili-mu. Po sukilimo prasidëjusi knygne-ðiø gadynë ir daraktoriø, mokiusiø lie-tuviðko raðto, veikla iðugdë tautinæ sa-vimonæ ir pagaliau atvedë tautà á ne-priklausomos demokratinës Lietuvosvalstybës sukûrimà.

Sukilime dalyvavo daug idealistið-kai nusiteikusiø þmoniø, taèiau ið jøypaè iðsiskiria vienas þymiausiø su-kilimo vadø – kunigas Antanas Mac-kevièius. Jis ið XIX a. sukilimø vadøpirmasis siekë lietuviø tautai iðkovotipilietiniø teisiø pripaþinimà, nemoka-mà þemës suteikimà, iðreiðkë tautosapsisprendimo teisæ, nurodydamas,kad á sukilimà ëjo trokðdamas þmo-nëms gero ir tai davë jam jëgø ir gali-mybës „sukelti liaudá, kad ji ásisàmo-nintø ir pasisakytø, ar su Rusija, ar suLenkija ji nori bûti susijungusi. Ði tei-së jau egzistuoja Europoje, o ji nega-lëjo bûti pareikðta kitaip, kaip tik periðsivadavimà“. Ði, pasak istorikoV.Merkio, lietuviø liaudies iðvadavimoir pilietiniø teisiø iðkovojimo progra-ma „laikoma radikaliausia socialineprasme ir lietuviðkiausia tautine pras-me. Nieko daugiau lietuviø tauta ið ðiosukilimo, kuris siekë pratæsti senàjàvalstybinæ Abiejø Tautø Respublikostradicijà, tikëtis negalëjo. Dar neatëjolaikas jai paèiai tapti moderniosios sa-vo valstybës subjektu”.

Gimë A.Mackevièius maþaþemiøbajorø ðeimoje. Pasimokæs namuose,jis toliau mokësi Vilniaus gimnazijoje,studijavo Kijevo universitete, jo nebai-gæs stojo á Varniø kunigø seminarijà.Baigæs seminarijà, kunigavo Krekena-voje, Kriklënuose, o nuo 1855 m. – Pa-

atminimuiGediminas ILGÛNAS

Myliu savo Lietuvà, jai aðatidaviau savo silpnas jëgas...Mano veiksmams vadovavoteisybës ir mano tautos meilë.

Antanas Mackevièius

nevëþio apskrities Paberþës baþnyt-kaimyje. Kunigaudamas jis visais áma-nomais bûdais devynerius metusskleidë socialinio teisingumo ir tauti-nio iðsivadavimo idëjas. 1863 m. ko-vo 20(8) d. suorganizavo sukilëliø bûráir ið Paberþës pradëjo ginkluotà ko-và, dalyvavo 22 kautynëse su rusø ka-riuomene. 1863 m. gruodþio 17 (5)d. rusø kariuomenë já suëmë ir po de-ðimties dienø tardymo Kaune pako-rë. Sukilimo metu jam buvo 35 me-tai. Savo kova ir þûtimi jis nusipelnomûsø dëmesio ir atminimo.

1978 m. nuo A.Mackevièiaus gi-mimo sukako 150 metø. Tada sukili-mo vado atminimui surengiau ekspe-dicijà jo gyvenimo vietø ir jo vadovau-jamø sukilëliø kovø vietø paieðkai. Di-dþioji jø dalis buvo pamirðta, niekuonepaþymëta ir jau sunkiai suranda-ma. Ávairiomis priemonëmis – dvira-èiu, motociklu, automobiliu – pakar-tojome apie dviejø tûkstanèiø kilomet-rø A.Mackevièiaus sukilëliø bûrio þy-giø kelià. Ekspedicijoje pavyko suras-ti, nufotografuoti ir apraðyti jo kauty-niø su caro kariuomene vietas.

1978 m. ekspedicija labai nepa-tiko tuometiniam saugumui, populia-riai vadinamam KGB. Buvau tardo-mas, „auklëjamas“, KGB darbuoto-jai padarë iðvadas: „Kalbi apie suki- �

Antanas Mackevièius

�

Straipsnis parengtas remiantis apþvalgaNeural Science: Review A Century of

Progress and the Mysteries that RemainThomas D. Albright, Thomas M. Jessell,Eric R. Kandel, and Michael I. Posner

Neuron Vol. 25, S1–S55, February, 2000


lëliø kovà prieð caro valdþià, o galvojiapie kovà prieð tarybø valdþià. Ir kurs-tai!”. Kà gi – tai buvo tiesa.

Sovietinës okupacijos metais buvoprasminga prisiminti Antano Mackevi-èiaus kovà ir aukà. Jo kovø prasmë ypaèbuvo suaktualinta, kai á jo pamëgtà Pa-berþæ buvo paskirtas buvæs disidentas,politinis kalinys kunigas Mykolas Dobro-volskis – Tëvas Stanislovas. Jis tam tikraprasme, tiesa, taikiomis priemonëmis, tæ-së A.Mackevièiaus kovà uþ þmogaus tei-ses, uþ Lietuvos laisvæ ir nepriklausomy-bæ. Paberþëje netrukus iðkilo paminklassukilimo vadui ir jo bendraþygiams. Ta-da, 1978 m., á ekspedicijos metraðtá Të-vas Stanislovas áraðë: „Prie to altoriaus,kur Jis meldësi, praðau Vieðpaties, kadávyktø Jo pranaðystë – „kils kitas Mackevi-èius“. Matau, ji ávyko – kilo ne vienas, betdaug daug Mackevièiø…”

Ekspedicijoje, ieðkodamas A.Macke-vièiaus ir jo sukilëliø bûrio pëdsakø, at-vykau ir á Vilkijos apylinkes. Ið istorinësmedþiagos þinojau, kad A.Mackevièius,susiruoðæs vykti pas sukilimo vadovybæVarðuvoje, su já lydinèiais adjutantu ir iþ-dininku atëjo prie Nemuno, taèiau, nu-matytoje vietoje persikelti per upæ nera-dæs valties, uþëjo suðilti á pakelës trobà.

Koplytstulpio A.Mackevièiaus atminimui statybos dalyviai (ið kairës): Ugnë Ilgûnaitë, Juozas Kaziukonis, Angelë Juðkevièiûtë, Milda Ilgûnaitë,Birutë Ilgûnienë, Leonas Staskevièius, Gediminas Ilgûnas, Kaziukonytë, Danguolë Kaziukonienë, Juzefa Ignatavièienë, Gintarë Kaluðkevièiûtë,

Lina Kaluðkevièiûtë, Paulina Balèikonytë, Ignatavièius

Èia já uþklupo rusø kareiviai. Iðtrûkæs iðtrobos, jis pasislëpë miðke, taèiau po ke-liø valandø buvo suimtas. Norëjau tà tro-bà, jeigu ji iðlikusi, surasti. Ringovës kai-mo senbuviai patarë apie tai pasikalbë-ti su panemunëje prie kelio gyvenanèiaJuzefa Ignatavièiene.

J.Ignatavièienë man ið karto pareiðkë,jog pagal jos tëvo ir senelio atsiminimuskunigas A.Mackevièius buvo uþkluptasðioje XIX a. pirmoje pusëje statytoje jostroboje. „Man tas kunigas vis sapnuojasi.Atsistoja va ðitaip tarpduryje ir sako: „Ko-dël mane visi uþmirðo? Að uþ Lietuvà, uþlaisvæ galvà padëjau, o niekas manæs ne-nori prisiminti net èia, kur mane maskoliaiuþklupo. Kodël mane visi uþmirðo?“ Stovivis taip tarpduryje tas kunigas Mackevi-èius ir kalba“, –- porino senutë Juzefa.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kadtroba, kurioje buvo uþkluptas A.Macke-vièius, stovëjo netoli smuklës. Apraðo-mu metu jokios smuklës jau nebuvo, ta-èiau á vakarus nuo J.Ignatavièienës tro-bos prie kelio pavyko rasti pastato pa-matø liekanø – ten, matyt, ir stovëjusitoji minima smuklë.

Po ekspedicijos kilo mintis áamþintiA.Mackevièiaus suëmimo vietà – prieJ.Ignatavièienës namo A.Mackevièiaus

atminimui pastatyti koplytstulpá. Gautiðiam sumanymui komunistinës valdþiosleidimà buvo beviltiðka: tai bûtø buvæprieðiðka komunistinei ideologijai, o bevaldþios leidimo pastatyti kryþiai, koplyt-stulpiai ir kitokie atminimo þenklai buvogriaunami, naikinami, jø statytojai perse-kiojami. Reikëjo rizikuoti – viskà darytislapta, nebûnant tikriems, ar pastatytaskoplytstulpis nebus nugriautas.

Nuvaþiavæs pas J.Ignatavièienæ, ga-vau jos sutikimà A.Mackevièiaus atmini-mui darþelyje prie namo pastatyti pamin-klà. Vilniuje gyvenantis áþymus liaudiesmeistras Ipolitas Uþkurnys uþ simbolináuþmokestá sutiko iðkalti koplytstulpá. Antjo pasiûliau iðkalti ir tuometinei Lietuvaitinkanèius þodþius: „Antanui Mackevi-èiui, þuvusiam uþ savo ir mûsø laisvæ“.Mûsø ekspedicijos dalyviø, þygeiviø gru-pelë suaukojo pinigø. I.Uþkurnys 1981 m.iðkalë monumentalø, daugiau kaip 4 met-rø aukðèio àþuoliná koplytstulpá. Bendra-þygis vilnietis Jonas Burkvydas Kaluðke-vièius parûpino automobiliná kranà irsunkveþimá, koplytstulpá pakrovë ir atve-þë prie J.Ignatavièienës trobos.

Statyti koplytstulpio mûsø þygeiviøbûrys pas J.Ignatavièienæ atvyko 1981 m.birþelio 6 dienà. Þinojome: jei statant kop-

�


lytstulpá mus uþkluptøkomunistinë valdþia,milicija ar KGB – ge-ruoju mums nesibaig-tø. Kalëjiman gal ir ne-pasodintø, taèiau ne-malonumø, tardymøneiðvengtume. Kas vi-sà ðià akcijà organiza-

sakojo, kad jai vis sapnuodavosi tas su-kilëlis, tas kunigas, tai ji dþiaugiasi, kadjam èia paminklà geri þmonës pastatë.„,Prisisapnavo dabar vël man tas kuni-gas. Atsistojo tarpduryje ir sako: „Taiaèiû Lietuvai, kad mane, mano aukà pri-siminë, man paminklà pastatë. Dabarjau ramiai galësiu ilsëtis…” Tegul stovi,vaikeliai, tas paminklas… Man ramiaubus gyventi, ramiau numirti“.

Neþinau, kokie „valdþios þmonës“buvo pas J.Ignatavièienæ ir „kokiu lygiu“sprendë koplytstulpio likimà, bet jis likostovëti.

Jau gerokai po Lietuvos nepriklauso-mybës atkûrimo, 1998 m. rugsëjo 19 d.,Kauno rajono valdþios „pastangomis“A.Mackevièiaus suëmimo vieta buvo „at-rasta“ ið naujo ir prie J.Ignatavièienës na-

Straipsnio autorius þygyje

vo? Kas koplytstulpá kalë? Kas, kokiomistransporto priemonëmis atveþë? Kas jástatë? Ir t.t., ir t.t. Svarbiausia – niekaisnueitø visas sumanymas, I.Uþkurnio dar-bas. Todël savo automobilius palikomegerokai toliau nuo J.Ignatavièienës na-mo, prie kurio, kaip ir A.Mackevièiaus lai-kais, augo miðkas. Jeigu kas – buvomepasirengæ pasinaudoti jo prieglobsèiu.

Darþelyje prie namo iðkasëme duobæ.Atvilkæ koplytstulpá, pariðæ virvëmis, pra-dëjome kelti, pastatæ uþpylëme iðkastasþemes, sutvirtinome. Baigæ darbà, priekoplytstulpio nusifotografavome, susikau-pæ paskaitëme A.Mackevièiaus prieðmir-tinio laiðko iðtraukas. Ant paminklo ið toloðvietë iðkalti A.Mackevièiaus atminimuiskirti þodþiai. Trobos ðeimininkës J.Igna-tavièienës papraðëme apie mus niekamnepasakoti ir atsisveikinæ, palinkëjæ sëk-mës iðsivaþinëjome á namus.

Valdþios atstovai, pas J.Ignatavièie-næ atvaþiavæ po poros dienø, aiðkinosi,kaip èia atsirado tas paminklas, kas jápastatë. J.Ignatavièienë jiems sakë, kad„atvaþiavo ponai ið Vilniaus ir pastatë“.Kokie ponai? J.Ignatavièienë tvirtino:„Geri ponai. Ponas Jonas, ponas Pet-ras… Pinigø uþ paminklo pastatymà ne-praðë“. Daugiau nieko neþinanti… Pa-

mo su didelëmis iðkilmëmis atidengtaspaminklinis akmuo. Gaila, kad lëðø na-mo, menanèio A.Mackevièiaus suëmimà,remontui nebuvo rasta. Pusë jo dabar jaunugriauta.

Lietuvos istorinëje literatûroje 1863 m.sukilimas buvo vertinamas ávairiai. Tauti-nio atgimimo metais po sukilimo ir ne-priklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m.buvo teigiama ir tai, kad ðis sukilimas bu-vo lenkiðkas ir mûsø tautai nieko geronedavë. Nagrinëjant ðio sukilimo prieþas-tis, eigà bei pasekmes kyla klausimas,ar tikrai jis buvo reikalingas, ar Lietuvaiatneðë daugiau naudos ar þalos, ar bu-vo prasminga Antano Mackevièiaus ir jobendraþygiø kova ir auka?

Prasidëjus sukilimui Lietuvoje carovaldþia, siekdama nuo sukilimo atitrauktivalstieèius, ágyti jø palankumà, valstieti-jai darë nuolaidas, stengësi valstietijàsuprieðinti su nuolatiniu Rusijos impe-rializmo prieðu – bajorija. Sukilimo va-dovybë 1863 m. sausio 22 d manifestuvalstieèiams þadëjo duoti þemës ir pa-naikinti prievoles dvarui – laþà. Valdþia1863 m. kovo 13 (1) d. caro ásaku pa-naikino buvusiø baudþiauninkø prievo-les dvarininkams, sumaþino iðperka-muosius mokesèius uþ þemæ ir padidi-

no þemës sklypus. Taèiau ðios lengva-tos negaliojo Rusijos valstieèiams, tai-gi Lietuvos valstieèiø ekonominæ bûklæsukilimas pagerino.

Taèiau po 1863 m. sukilimo buvo uþ-drausta lietuviø spauda lotyniðkais rað-menimis, apribotos katalikø teisës, su-stiprintas Lietuvos rusinimas, atiminëja-mi sukilime dalyvavusiø bajorø dvarai da-lijami rusø dvarininkams, á Lietuvà kelia-mi rusø kolonistai.

Bet tai paskatino „Aušros“ paþadin-tos, „Varpo“ prikeltos tautos pasiprieði-nimà, knygneðystës fenomenà, darakto-riø gadynæ.

Taèiau svarbiausia – 1863-iaisiais Lie-tuvos þmonës pradëjo jaustis esantysLietuviø Tauta! Ðis sukilimas pradëjo lie-tuviø tautinio iðsivadavimo gadynæ.

Tad reikëjo ar nereikëjo 1863 m. Lie-tuvos þmonëms sukilti?

Kiekvienas didþiàjà visuomenës dalásukrëtæs reiðkinys taip ávairiai palieèiaþmoniø gyvenimus, turi tiek daug ávairiøatspalviø, kad vienareikðmiðkai vertinti jonegalima. Nuo Didþiosios prancûzø re-voliucijos praëjo daugiau kaip du ðimtaimetø, taèiau ir ðiandien tebesiginèijama,ar ji Prancûzijai ir Pasauliui atneðë dau-giau gero ar blogo. Juk ji Þmonijai neðëne tik Laisvës, Lygybës ir Brolybës ðûká,ne tik paliko Þmogaus ir pilieèio teisiø de-klaracijà, bet ir giljotinos siautëjimà, bu-vo lydima smurto ir þiaurumø, daugeliobeprasmiø aukø. Taèiau demokratinëPrancûzija savo nacionaline ðvente tebe-laiko Bastilijos iðgriovimà – Didþiosiosprancûzø revoliucijos simbolá.

Raðytojas V.Pietaris pastebi, kad1863 m. „mieganèià Lietuvà Muravjovaskirto rimbu, kad net kraujas tiðko, ir tojipradëjo busti ið miego“. Prof. M.Riome-ris, nagrinëdamas ginkluoto pasiprieði-nimo priespaudai aplinkybes, nurodo:„Niekas neprivers plakti bailia zuikio ðir-dim belaisvio ðirdá, kuri kà tik buvo su-plazdëjusi laisvës siekimu ar ir paèioslaisvës pajautimu“.

„Uþ jûsø ir mûsø laisvæ!“ – skelbë1863 m. sukilëliø vëliavos.

Sukilimas suþadino laisvës ilgesá.Tas laisvës ilgesys virto sukilimu 1905-

aisiais ir atvedë á Didájá Vilniaus seimà. Taslaisvës ilgesys suteikë jëgø 1918–1920 m.atkurti ir apginti ðalies nepriklausomybæ,po Antrojo pasaulinio karo deðimt metøprieðintis sovietinei okupacijai. Tas laisvësilgesys pakëlë tautà Laisvës Þygiui 1988-aisiais ir atvedë á 1990 m. kovo 11-àjà.

Tad Antano Mackevièiaus ir jo ben-draþygiø kova ir auka nebuvo bepras-mës.

Laiko dulkës teneuþgula mûsø ir mû-sø vaikø atminties, teneiðblësta jo atmi-nimas. Jis þuvo uþ savo ir mûsø laisvæ.

Þurnalo skaitytojø pamëgtàdaugelio nepamirðtamøpublikacijø ir knygø autoriøistorikà, þurnalistà, keliau-

tojà GEDIMINÀ ILGÛNÀ aplankë70-asis gimtadienis. NepriklausomybësAkto signatarui su pagarba ir dëkingumuuþ paramà þurnalui linkime sëkmëságyvendinant dràsias svajones!

Mokslas ir gyvenimas


astronautikos

Didysis Magelano teleskopas

Aðtuoni JAV universitetai pasiraðë su-tartá iki 2016 m. pagaminti ir paleisti á dar-bà naujà galingà teleskopà, sudarytà iðseptyniø veidrodþiø, kuriø kiekvieno sker-smuo 8,4 metro. Teleskopas pavadintasDidþiuoju Magelano teleskopu (Giant Ma-gellan Telescope, sutrumpintai GMT). Ne-reikia jo painioti su dviem 6,5 m sker-smens Magelano teleskopais, kurie vei-

astronautikosnaujienosProf. habil. dr.

Vytautas STRAIÞYS

2005 metai

Observatorija ,,Gaia”Paukðèiø Tako fone.ESA pieðinys

Endurance kraterio šlaitas. ,,Opportunity”nuotrauka

,,Opportunity” kelias išEndurance kraterio.

Geleþinis meteoritas, rastas prie,,Opportunity” apsauginio skydo


Astronomijos ir

kia Las Campanas observatorijoje Èilëskalnuose. GMT pagal ðviesos surinkimàbus lygus vienam 21,4 m skersmens te-leskopui. GMT bus statomas ðiaurinëjeÈilës dalyje, viena ið galimø vietø – LasCampanas observatorija, kita vieta – gre-ta radioteleskopø sistemos ALMA Ataka-

mos dykumoje. 2005 m. rudená Arizonosuniversiteto optikos dirbtuvëse pradëtaslieti pirmasis GMT veidrodis.

2005 m. spalio mënesá pradëjo veiktiDidysis binokuliarinis teleskopas antMount Graham kalno Arizonoje. Já suda-ro du 8,4 m skersmens veidrodþiai.

Nauji plataus lauko teleskopai

2004 m.„Lietuvos dangaus“ knygu-tëje buvo apraðytas plataus lauko teles-

kopas LSST, kurá projektuoja grupë JAVobservatorijø. Tai 8,4 m skersmens teles-kopas, kurio þidinyje bus 55 cm (3.2 laips-niø) skersmens geros vaizdø kokybëslaukas, visas padengtas skaitmeniniaisCCD imtuvais. Vilniuje apsilankë vienasðio teleskopo projekto iniciatoriø, LSSTkomiteto narys ir Arizonos universitetoStiuarto observatorijos direktorius Pete-ris Stritmateris (P.A.Strittmatter) su þmo-na. Tarp kitko, ji yra Amerikos lietuvë pro-fesorë Liucija Þiurys, radioastronomë irastrochemijos specialistë. 2005 m. JAVNacionalinis mokslo fondas skyrë pirmà-jà sumà – 14,2 mln. doleriø teleskopoprojektavimui. Teleskopas turi pradëtiveikti 2012 metais.

Europos pietinë observatorija (ESO)kartu su Kapodimontës observatorija(Neapolis, Italija) stato plataus lauko 2,6

m skersmens VST teleskopà ant Para-nalo kalno Èilëje, greta keturiø VLT teles-kopø. Teleskopas duos 26 x 26 cm2 (ar-ba 1 x 1 kv. laipsnio) laukà, padengtàCCD imtuvais. Teleskopas turës filtrus, re-alizuojanèius 5 spalvø Sloan fotometrinæ

sistemà, BV sistemà, Striomgreno siste-mos violetiná filtrà ir raudonà filtrà ant van-denilio alfa linijos. Teleskopas turi pradëtiveikti 2006 metais.

Treèias plataus lauko teleskopas, pa-vadintas Sky Mapper, statomas MountStromlo observatorijoje Australijoje. Joskersmuo tik 1,3 m, bet lauko dydis2,8x2,8 kv. laipsniai. Teleskopui pradë-jus veikti 2006 m. rudená, juo bus vykdo-ma „Pietø dangaus apþvalga“ – visasdangus á pietus nuo dangaus pusiaujobus paveiksluojamas didele CCD kame-ra su keturiais Sloan sistemos filtrais,Striomgreno sistemos ultravioletiniu fil-tru ir DDO sistemos violetiniu filtru.

Hablo kosminiam teleskopui –15 metø

2005 m. balandþio 24 d. suëjo 15 me-tø nuo NASA/ESA Hablo kosminio teles-kopo paleidimo. Iki ðiol tai didþiausioskersmens teleskopas, iðkeltas á kosmi-næ erdvæ. 2,4 m skersmens teleskopasskrieja aplink Þemæ 600 km aukðèio or-bita. Jis aprûpina astronomus puikios ko-kybës galaktikø, ûkø, planetø, dangaussklypø nuotraukomis, matuoja kosminiøobjektø spindesá ávairiais filtrais, gaunadidelës dispersijos spektrus. Buvo pla-nuojama, kad teleskopas veiks 15 metø.Tada atrodë, kad tai labai daug. O dabartai atrodo per maþa. Kadangi teleskopasdar veikia neblogai, norima jo gyvenimàpratæsti bent iki 2010 m., o gal dar ilgiau.Teleskopo projekte buvo numatyta, kadkas keleri metai á já skraidys pilotuojamiðatlai, kurie pakeis sugedusius prietai-sus, atgabens naujus spinduliø imtuvus,atliks kitus remonto darbus. Taèiau po2003 m. ávykusios kosminio ðatlo Colum-bia katastrofos NASA nutarë nutraukti pa-vojingus skrydþius prie Hablo teleskopo.Taigi teleskopas gali bûti pasmerktas pra-þûèiai, nes jau dabar kai kurios telesko-po sistemos nustojo veikti. Ketinta atliktiteleskopo remonto darbus robotais. Ta-èiau tinkamas robotas bus sukurtas neanksèiau, kaip 2007 m. pabaigoje, kai te-leskopo baterijos ir giroskopai jau busnegráþtamai sugedæ. Yra dar vienas pla-nas – Hablo teleskopà palikti likimo va-


Marsomobilis,,Opportunity”artëja prieErebo kraterio,kurá supanuosëdiniøatodangø irkopø juostos

Nuosëdinësuolienos iðarti. ,,Oppor-tunity “nuotrauka


liai, o vietoje jo paleisti á orbità kità pana-ðø teleskopà, surinktà ið Hablo ir Spitze-rio kosminiø teleskopø atsarginiø daliø.

Kad ir kaip bûtø, Hablo kosminis te-leskopas jau áëjo á istorijà savo unika-liais atradimais. Jis nupaveikslavo 31-ojo ryðkio galaktikas, esanèias prie patVisatos horizonto, kur prasideda tamsiejiamþiai. O mokslo ástaigø sienas puoðianuostabaus groþio spalvotos galaktikø,ûkø, planetø nuotraukos, gautos Habloteleskopu.

Lietuvos astronomai ,,Gaia” projekte

Europos kosminë agentûra (ESA)parengë techninæ uþduotá erdvëlaivioGaia projektui ir gamybai. Erdvëlaivyjebus du teleskopai su staèiakampës for-mos 1,4 x 0,5 m2 ir 0,5 x 0,5 m2 dydþioveidrodþiais. Pirmuoju teleskopu busvykdomi astrometriniai (tiksliø koordina-èiø, savøjø judëjimø ir paralaksø) bei pla-èiajuosèiai fotometriniai stebëjimai. Ant-ruoju teleskopu – spektriniai ir siaura-juosèiai fotometriniai stebëjimai. Erdvë-laivis bus paleistas 2011 m. skrieti ap-link Saulæ Þemës-Saulës sistemos Lag-ranþo taðke L2, kuris yra uþ 1,5 mln. kmnuo Þemës prieðinga Saulei kryptimi.Numatoma, kad per 5 metus bus iðma-tuoti 1 milijardo þvaigþdþiø iki 20-ojo ryð-kio duomenys.

Lietuvos astronomai dalyvauja Gaiaprojekte nuo 1995 m. vasaros, kai tarp-tautinëje konferencijoje Kembridþe (An-glija) buvo suformuluoti bûsimos kosmi-nës observatorijos uþdaviniai. Jau tadabuvo pasiûlyta realizuoti „Gaia“ observa-torijoje Vilniaus septyniaspalvës fotomet-rinës sistemos variantà. Po to mûsø ast-ronomai dalyvavo ESA sukurtose darbogrupëse Gaia projektui parengti. 2004 m.gruodþio mënesá Atënuose vykusi foto-metriniø sistemø darbo grupës konferen-cija rekomendavo 5 spalvø plaèiajuostæir 14 spalvø vidurjuostæ Gaia fotometri-nes sistemas. Pastaroji sistema turi sa-vyje visas septynias Vilniaus fotometrinëssistemos juostas (yra nedideliø juostø vi-dutiniø bangø ilgiø ir jø ploèiø pakeitimø).

Nuo šiol prasideda detalus Gaia pro-jekto ir jo antþeminio aprûpinimo siste-

mos rengimas. Net 10 Lietuvos astrono-mø dalyvauja Gaia þvaigþdþiø klasifika-cijos grupës darbe. Grupës tikslas – pa-rengti milijardo þvaigþdþiø fotometrinësklasifikacijos metodus ir programas. Kaipo 2011 m. pradës plaukti stebëjimøduomenys, mûsø tikslas bus nustatinëtiþvaigþdþiø temperatûras, absoliuèius ryð-kius, metalingumus, cheminës sudëtiesanomalijas, tarpþvaigþdiná parausvëjimà,nuotolius, amþius ir kitus parametrus.

Tarptautinë orbitinë stotis

Kaip ir ankstesniais metais, Tarptau-tinës orbitinës stoties personalas buvokeièiamas kas 6 mënesiai. 2005 m. pra-dþioje stotyje dirbo 10-oji ekspedicija –L.Chiao (JAV) ir S.Ðaripovas (Rusija).Balandþio mënesá juos pakeitë 11-ojiekspedicija – S.Krikaliovas (Rusija) irJ.Phillipsas (JAV). Ðis ekipaþas nusilei-do ant Þemës spalio 10 dienà. Ekspe-dicijos metu S.Krikaliovas pasiekë nau-jà suminá buvimo orbitoje rekordà – 803dienos. Á naujà, 12-àjà ekspedicijà áeinaV.Tokarevas (Rusija) ir V.McArthuras(JAV). Á stotá kartkartëmis atvyksta ir kos-miniai turistai. 2005 m. lapkrièio 2 d. su-ëjo penkeri metai, kai orbitinëje stotyjenuolatos bûna astronautai.

Liepos 26 d. skrydþius á orbitinæ stotáatnaujino NASA daugkartinio naudojimopilotuojami erdvëlaiviai (ðatlai). ÐatlasDiscovery su 7 astronautais iðbuvo orbi-toje iki rugpjûèio 9 dienos. Po erdvëlai-vio Columbia katastrofos 2003 m. pra-

dþioje orbitinæ stotá aptarnavo Rusijos pi-lotuojami erdvëlaiviai Sojuz ir automati-niai Progres.

,,Gravity Probe” erdvëlaivio misija

„Lietuvos dangaus“ 2005 m. knygu-tëje buvo apraðytas erdvëlaivis GravityProbe, kurá NASA paleido 2004 m. á poli-næ orbità. Eksperimento tikslas buvo nu-statyti, ar teisingas Einðteino teorijos nu-matymas, kad erdvëlaiká iðkreivina Þe-mës masë, o jos sukimasis tempia erd-vëlaiká aplink save. Po 17 mënesiø dar-bo palydovas baigë uþduotá. Kruopðtiduomenø analizë truks apie metus.

ESA erdvëlaivis á Venerà

Lapkrièio 9 d. ESA paleido link Vene-ros erdvëlaivá Venus Express, kuris pasieksVenerà 2006 m. balandá ir taps planetospalydovu. Palydovas skries gana smar-kiai iðtæsta elipsine orbita, kurios artimiau-sias taðkas 250 km ir tolimiausias taðkas66 000 km nuo planetos pavirðiaus.

Nukelta á 32 p.


Kiekvienas kraðtas turi savo gamtos,antropologijos, etnologijos, archeologi-jos, mitologijos ir kitus skiriamuosiusbruoþus. Kartais mes patys jø nesuvo-kiame, todël klausinëjame paðalieèiø, t.y.kitatauèiø, kaip jie skiria ir supranta Lie-tuvà. Man taip pat daþnai iðkyla ðis klau-simas, todël, daug metø tyrinëjus Lietu-vos gamtà, norisi savo poþiûriu aptartimûsø kraðto gamtos vienà identifikaci-jos elementà. Nenustebkite, nieko nepa-prasto nesurandu, nes toje gamtinëjeaplinkoje, kurioje gimëme, augome,brendome, dirbome, esame savi ir jimums yra áprasta. Në kiek neabejoju,kad vienas mûsø gamtinës aplinkos ski-riamasis poþymis yra ledyno atvilkti era-tiniai (tolimøjø kraðtø) rieduliai.

Rieduliuose pasitaiko uolienoms bû-dingø petrografiniø atmainø, pagal ku-rias galima surasti, kurioje vietoje slûg-so gimtosios jø uolienos, t.y. ið kur josyra kilusios. Tokie bûdingi ledyno atvilktirieduliai yra vadinami vedanèiaisiais, one vedamaisiais, nes jie mus nuveda átas vietas Fenoskandijoje, ið kuriø uolie-nø pleistoceno ledynai (prieð 22 000-13000 metø) juos nugremþë ir atneðë á Lie-tuvà. Bûdingiems vedantiesiems riedu-liams keliami keli reikalavimai. Svarbiau-sias reikalavimas, kad jø gimtosios uo-lienos bûtø paplitusios vienoje ribotojevietoje Fenoskandijoje ir nepasikartotøkituose plotuose. Kitas svarbus reikala-vimas – tø uolienø atpaþinimas. Bûdin-go riedulio petrografinë sudëtis ir san-daros ypatybës turi leisti to riedulio uo-lienas patikimai atpaþinti. Taip pat svar-bu, kad bûdingø uolienø rieduliai bûtøpakankamai gausiai paplitæ ir gana daþ-nai pasitaikytø tiriamosiose ledyninës kil-mës nuogulose. Svarbu ávertinti ir fizinesmechanines uolienø savybes, t.y. jø tra-pumà. Pagal jas bûdingi rieduliai priva-lëtø turëti panaðiø trapumo savybiø. Ki-taip trapûs ledyno perneðami greitai su-trupës ir iðnyks ið stambiø rieduliø tar-po, o atsparûs juose susikaups. Tokiebûdingi rieduliai daþniausiai priklausokristaliniø uolienø grupei. Jie yra erati-niai – neáprastø mûsø kraðtui uolienø su-daryti. Jø gimtinë tolimuose ðiaurës krað-tuose – Suomijoje, Baltijos jûros dugneÐiaurëje, Alandø salose, Ðvedijoje. Kris-

Lietgamtosiden

1 pav. Baisogalos Komaro dvaro ûkinispastatas, kurio sienos sumûrytos ið

lauko rieduliø, surinktø Kirðino slënyje

2 pav. Baisogalos Komaro dvaro pastatokairysis kampas šiauriniame gale

3 pav. Valatkoniø buvusiochemikalø sandëlio pastatasið pietinio galo, sumûrytas iðlauko akmenø


tuvosProf. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijos prezidentassntitetas

taliniø uolienø rieduliai slinkusiose ledy-no dangose iðliko dideli, nors nukeliavoðimtus kilometrø kartu su ledynais. Ap-skaièiuota, kad tos eratinës medþiagosmûsø kraðto ledynmeèiø nuogulø dan-gose yra apie 1/3 bendros masës. Taiimportinë dalis ið Fenoskandijos. Kitastreèdalis medþiagos Lietuvos ledynme-èio nuogulose yra ledynø uþgriebta jiemsslenkant á Lietuvà, t.y. Estijoje, Estijos sa-lose, Centrinës Baltijos dugne ir Latvijo-je. Tik treèdalis tos medþiagos geriausiuatveju yra lietuviðkos kilmës. Pakeliui uþ-griebtos nuosëdinës uolienos lengviauledyno buvo sutrupintos ir sutrintos, jospapildë smulkþemá. Ledynams sunykusmûsø kraðtovaizdis priminë vaizdà, kurágalima pamatyti Ðiaurës kraðtuose – iðti-sinius rieduliø laukus. Lietuvoje rieduly-nø neliko. Akmenis iðrinko, suskaldë irsunaudojo. Kadangi laukuose stambiørieduliø neliko, bûdingø ledynmeèio rie-duliø ieðkojome iðlikusiuose mûro pasta-tuose. Laukø akmenø brolius tyrinëjomeGelvonø,Uþuguosèio ir kitø baþnyèiø mû-ruose. Tuo tikslu praëjusiais metais tyri-nëjome Baisogalos Komaro dvaro ûkinápastatà, buvusio paukðtyno akmeniniopastato sienø griuvësius, Valatkoniø bu-vusio chemikalø sandëlio mûrines sienasir paminklo þuvusiems uþ Lietuvos lais-væ, esanèio Baisogalos centrinëje aikð-tëje ir atstatyto 1989 m., akmenis.

Akmeniniø pastatø, esanèiø Baisoga-loje ir jos apylinkëse, rieduliø tyrimo re-zultatai leido ávertinti, ið kur jie yra ledynøatvilkti. Ið bûdingøjø rieduliø akmeniniøpastatø sienose labai daþni yra Hangotipo ávairûs granitai ið Pietvakariø Suomi-jos (48 proc.), Alandø rapakyviai (12,2proc.) ir granitai (12,1 proc.). Kitø bûdin-gø uolienø rieduliø pasitaikë reèiau. Dau-giausia Hango granitø rieduliø uþfiksuo-ta Baisogalos dvaro ûkinio pastato sie-nose. Ðios sienos sumûrytos ið aplinki-niuose laukuose surinktø akmenø, todëlpagal juos galima spræsti apie buvusiosgamtinës aplinkos ávairovæ. Ûkinio pasta-to sienø akmenys surinkti ið Kirðino upe-lio senslënio, kuriame buvo susitelkæ van-dens iðplauti ið senesnës Medininkø ap-ledëjimo morenos rieduliai.

5 pav. Valatkoniø buvusio chemikaløsandëlio skaldytø lauko akmenø PVkampinis mûras. Matuoklës ilgis 190 cm

4 pav. Buvusio akmeninio pastato(paukðtyno) sienos likuèiai

6 pav. Buvusio paukðtyno siena,sumûryta ið skaldytø lauko akmenø

Nukelta á 38 p.


2005 metø Lietuvos moAntroji premija suteikta uþ

darbø ciklà „Puslaidininkiø da-riniø tyrimai radiacijai atspariaielektronikai (1997–2004 m.)“,kurá pateikë Vilniaus universi-teto senatas, Medþiagotyros irtaikomøjø mokslø instituto siû-lymu ðiems mokslininkams:VU MTMI vyresn. mokslo dar-buotojui habil. dr. EUGENIJUIGAUBUI; VU Puslaidininkiø fi-zikos katedros profesoriui ha-bil. dr. VAIDOTUI KAÞUKAUS-KUI; VU mokslo prorektoriuiprof. habil. dr., Lietuvos MAn. k. JUOZUI VIDMANÈIUIVAITKUI; Puslaidininkiø fizikosinstituto mokslo darbuotojams– prof. habil. dr., Lietuvos MAakademikui JURUI POÞELAI,dr. KAROLIUI POÞELAI ir dr. AL-DÞIUI ÐILËNUI.

Ðio tyrimø ciklo darbuosebuvo plëtojama defektø inþi-nerijos sritis, nagrinëjant de-fektø valdymo mikroelektroni-kos technologijoje proble-mas. Svarbiausi ðio darbø cik-lo tikslai turi didelæ reikðmæmedþiagø mokslui ir pasauli-nës reikðmës eksperimenti-nës technikos kûrimui. Jie yrasusieti su Lietuvos Vyriausy-bës suformuluota prioritetinekryptimi „1.5. Moksliniai tyri-mai ir eksperimentinë plëtra,skirti Lietuvos pramonës tarp-tautiniam konkurencingumuididinti: biotechnologijos, me-chatronikos, lazeriniø, infor-macijos ir kitø aukðtøjø tech-

2005 metø Lietuvos monologijø kûrimas“. Taip patðiame tyrimø cikle atlikti dar-bai glaudþiai siejasi su Euro-pos komisijos 6BP programo-je paskelbtomis prioritetinë-mis mokslo plëtros kryptimis:„Nanotechnologijos ir nano-mokslai, naujø galimybiø dau-giafunkcinës medþiagos,naujos technologijos ir prietai-sai“ bei „Informacinës visuo-menës technologijos“.

Darbai atlikti bendradar-biaujant su áþymiais pasauliomokslo centrais. Ðio darbøciklo rezultatai yra apibendrin-ti daugiau kaip 100-te moksli-niø publikacijø. Didelë jø da-lis buvo paskelbta tarptautinë-se konferencijose ir iðspaus-dinta tarptautiniuose þurna-luose, turinèiuose ISI citavimokoeficientà.

Biomedicinos mokslai

Biomedicinos mokslø sri-tyje premija skirta vertingammokslui ir praktikai darbø cik-lui „Dirvoþemiø ekologinës bûk-lës bioindikaciniai zoocenoziniaityrimai (1990–2004 m.)“, kurá at-liko VU Ekologijos institute prof.habil. dr., Lietuvos MA n. e. IRE-NA EITMINAVIÈIÛTË.

Premijuotame darbe išstu-dijuotos ir apraðytos zooceno-zës, kuriø viena plaèiausiaipaplitusiø ir gausiausiø yradirvoþemiø erkës. Pateiktasðios faunos katalogas, kuria-me apraðyta 600 rûðiø, nusta-

tytos jø buveinës (238), iðsi-dësèiusios beveik visuoseLietuvos rajonuose plaèiau-siai paplitusiø ekosistemø dir-voþemiuose.

Darbø ciklas – vieningaserija tyrimø, kuriø dëka Lie-tuvos dirvoþemiai yra vieni ge-riausiai pedobiologiðkai iðtir-tø Europoje dirvoþemiø. Su-darytame kataloge apibûdi-namos plaèiausiai paplitusiosir turinèios didþiausià rûðiøávairovæ dirvoþemiø erkës.

Pateikta naujø duomenøapie erkiø evoliucijà. Tyrimaivykdyti bendradarbiaujant suuþsienio (Rusijos, Lenkijos,Suomijos) ir Lietuvos mokslocentrais (LÞI, BI, LMI, LÞÛUVUI) bei su gamybinëmis or-ganizacijomis. Darbø autorëyra plaèiai þinoma ðios sritiesspecialistë.

Antrasis biomedicinosmokslø srityje premijuotas dar-bas „Genomo ávairovë: lietuviaiEuropoje (1987–2004 m.)“. Ðiodarbø ciklo autorius VU Þmo-gaus ir medicininës genetikoskatedros vedëjas, VU ligoni-nës Santariðkiø klinikø Medi-cininës genetikos centro di-rektorius prof. habil. dr. Lietu-vos MA n. e. VAIDUTIS KU-ÈINSKAS.

Lietuvos mokslo premijoslaureatas 1987–2004 m. iðty-rë didelæ Lietuvos populiaci-jos grupæ (ið viso tirta apie 1220 000 asmenø) pagal der-

matoglifinius poþymius, dvy-lika kraujo grupiø sistemø, að-tuonias kraujo serumo balty-mø sistemas, branduolio ir mi-tochondrijø genomus (Alu se-kos, Y chromosomos DNR se-kos, mitochondrijø DNR se-kos). Nustatyti pagrindiniai lie-tuviø populiacijos struktûrosypatumai, ðià struktûrà forma-væ svarbiausi evoliuciniaiveiksniai ir lietuviø genomovieta Europos genetiniamekraðtovaizdyje. Prof. V.Kuèins-kas glaudþiai bendradarbiau-ja su pasaulio mokslo cen-trais, dalyvauja tarptautinëseprogramose, daug dëmesioskiria mokslo laimëjimø gene-tikoje sklaidai.

Technologijos mokslai

Lietuvos mokslo premijapaskirta uþ darbø ciklà „Nau-jos funkciniø oksidiniø sluoks-niø ir daugiasluoksniø sanda-rø auginimo ið garø fazëstechnologijos struktûros savy-biø ir taikomieji tyrimai (1992–2004 m.)“ VU Chemijos fakul-teto Bendrosios ir neorgani-nës chemijos katedros vy-riaus. mokslo darbuotojui,profesoriui habil. dr. ADULFUIABRUÈIUI.

Premijos laureato didelisindëlis, kad Lietuvoje sukurtanauja moksliniø tyrimø kryptis,apimanti visà kompleksà tyri-mø ðiuolaikiniø medþiagømokslo srityje: technologiniai

uþ fundamentinius ir taikomuosius moksliniø tyrimø bei taikomosios mokslinës


Atkelta ið 3 p.

Technologijos mokslø premijos laureataiBiomedicinos mokslø premijos laureatai


kslo premijoskslo premijoscheminio nusodinimo ið garøtyrimai, naujø technologijø kû-rimas ir iðplëtojimas ðiuolaiki-niø medþiagø sintezei, taip patstruktûriniai, fiziniai ir taikomiejifunkciniø sluoksniø ir daugias-luoksniø sandarø tyrimai.

Kartu su prancûzø moks-lininkais sukurtas naujas ok-sidiniø sluoksniø cheminionusodinimo ið metaloorgani-niø junginiø garø fazës meto-das (uþpatentuotas Europojeir JAV), pavadintas impulsiniuinjekciniu MOCVD, kuris perdeðimt metø iðplëtotas iki uni-versalios technologijos oksi-dø sluoksniø ir daugiasluoks-niø sandarø auginimui. Meto-das leidþia labai lanksèiai irtiksliai kontroliuoti augimo iðgarø procesà, sluoksnio su-dëtá, augimo greitá ir storá. Ðiosmetodo ypatybës yra labaipalankios sudëtingø daugias-luoksniø sandarø ir supergar-deliø auginimui ávairiems pri-taikymams.

Ðiame darbø cikle atliktøtechnologiniø, fundamentiniøir taikomøjø tyrimø rezultataipaskelbti (kartu su bendraau-toriais) 66 iðspausdintuosedarbuose. Jø tarpe 2 paten-tai (1 tarptautinis patentas, 1Prancûzijos patentas), 1 sky-rius monografijos, iðleistosLondono leidykloje ir þurna-luose, átrauktuose á ISI duome-nø bazæ.

Labai reikðmingà darbøciklà „Deterministiniai ir tiki-

mybiniai tyrimai, inþineriniaisprendimai ir jø ágyvendinimasgerinant Ignalinos AE saugà irpatikimumà (1994–2004 m.)“technologijos mokslø srityjepateikë mokslininkai ið Lietu-vos energetikos instituto: direk-torius prof. habil. dr., MA n. e.EUGENIJUS UÐPURAS; Bran-duoliniø árenginiø saugos labo-ratorijos vadovas dr. SIGITASRIMKEVIÈIUS ir vyriaus. moks-lo darbuotojai – habil. dr. AL-GIRDAS KALIATKA bei habil.dr. JUOZAS AUGUTIS. Be to,ðio darbo bendraautoris yra irprof. emeritas habil. dr. KAZYSKÆSTUTIS ALMENAS.

Darbø cikle pristatyta de-terministinë ir tikimybinë ana-lizë leido ávertinti Ignalinos AEsaugos lygá ir pasiûlyti pagrás-tus inþinerinius sprendimus Ig-nalinos AE saugai ir patikimu-mui pagerinti. Daugelis pasiû-lytø inþineriniø sprendimø jauyra ádiegti Ignalinos AE, pvz.,nauji reaktoriaus stabdymo iravarinio auðinimo sistemø vei-kimo algoritmai, papildomastabdymo sistema DAZ, kuriapagrásta antroji nepriklausomareaktoriaus stabdymo siste-ma. Ádiegus pasiûlytas saugosgerinimo priemones, IgnalinosAE bet koks inicijuojantis ávy-kis negali sukelti avarijos pa-þeisdamas aktyviàjà zonà.

Pristatomi darbai yra sva-rus ánaðas á tarptautinæ bran-duoliniø jëgainiø saugos ana-lizës metodologijø plëtrà.

Lietuvos mokslo premijoskonkursà laimëjæs darbø cik-las yra svarbus tolesniammokslo plëtojimui ir prakti-niam taikymui gerinant Igna-linos AE saugà ir patikimumà.

Laureatø darbai yra plaèiaipublikuoti Lietuvos ir uþsieniospaudoje (25 straipsniai ISIsàraðo þurnaluose), pareng-ta monografija bei kitos pub-likacijos.

TAIKOMOSIOS MOKSLI-NËS VEIKLOS (EKSPERI-

MENTINËS PLËTROS)DARBAI

Fiziniai mokslai

Uþ taikomosios mokslinësveiklos darbus Lietuvos moks-lo premija skirta uþ labai reikð-mingà ðalies mokslui ir ûkiuidarbà – atlasø ciklà „Lietuvospavirðiniø nuosëdø geoche-minis ávertinimas (1993–2004 m.)“, kurá pateikë Geo-logijos ir geografijos institutotaryba, UAB „Aukðtaitijos van-denys“, Panevëþio apskritiesvirðininko administracija, Pa-nevëþio visuomenës sveika-tos centras, Lietuvos turto ver-tintojø asociacija. Premijoslaureatais tapo Geologijos irgeografijos instituto darbuoto-jai: skyriaus vadovas dr. AL-FREDAS RADZEVIÈIUS, vy-resn. mokslo darbuotoja dr.RIMANTË ZINKUTË, konsul-tantai – dr. VLADAS KATINASir doc. dr. VALENTINAS KA-DÛNAS bei Lietuvos geologi-jos tarnybos prie Aplinkos mi-nisterijos poskyrio vedëja VIR-GILIJA GREGORAUSKIENË.

Darbø ciklà sudaro keturi

spausdinti atlasai: „Panevëþiomiesto geocheminis atlasas“(1997), „Lietuvos geocheminisatlasas“ (1999), „Maþeikiø ra-jono geocheminis atlasas“(2001) ir „Panevëþio apskritiesgeocheminis atlasas“ (2004),kuriuose pateikiami pastarojodeðimtmeèio Lietuvos teritori-jos geocheminio kartografavi-mo pagrindiniai rezultatai. At-lasuose geocheminio kartog-rafavimo rezultatai pateikti lie-tuviø ir anglø kalbomis, todëlgerai reprezentavo Lietuvosgeocheminius tyrimus ir leidoásijungti á ES geocheminiø tyri-mø erdvæ. Jie taip pat buvo pa-skelbti tarptautinëje spaudoje– ISI sàraðo þurnaluose „Ap-plied Geochemistry“, „Geolo-gical Quarterly“, „Journal ofGeochemical Exploration“ ir kt.

Gauti rezultatai yra itinsvarbûs praktiniu poþiûriu.Regioninio geocheminio kar-tografavimo metu nustatyticheminiø elementø foniniaikiekiai tapo valstybiniu matovienetu vertinant Lietuvos dir-voþemio uþterðtumà sunkiai-siais metalais ir kitais pavojin-gais cheminiais elementais„Kenksmingø cheminiø me-dþiagø didþiausios leistinoskoncentracijos dirvoþemyje“.

Biomedicinos mokslai

Uþ taikomosios mokslinësveiklos (eksperimentinës plët-ros) darbø ciklà „Iðeminës ðir-dies ligos ir dël jos kilusiø kom-plikacijø diagnostikos, interven-cinio ir chirurginio gydymo ádie-gimas ir tobulinimas Vilniausuniversiteto Širdies chirurgijoscentre 1971–2004 metais“.

veiklos (eksperimentinës plëtros) darbus


Nukelta á 29 p.

Vir

gini

jos

VA

LUC

KIE

NË

S n

uotr

auko

s

Biomedicinos mokslø premijos laureatai


Kaip matyti, nepaisant monomerøsegmentø ðiluminio judëjimo chaotiðku-mo ir visà laikà besiranganèios idealiosiosmakromolekulës, vis dëlto galima ávertin-ti, bent apytikriai, ne tik jos kintanèio raiz-ginëlio dydþius, bet ir jos iðsirangymø skai-èiø pasiskirstymà priklausomai nuo atstu-mo tarp jos galø ir net apibûdinti jos pu-siausvyrinæ bûsenà bei ávairiø bûsenø en-tropijà. Tai rodo, kad apie idealiosios mak-romolekulës struktûrà þinoma gana daugir jos charakteristikos priklauso nuo mak-romolekulës monomerø segmentø liniji-nio sujungimo nenutrûkstamais ryðiais –cheminëmis jungtimis.

Ideali makromolekulë atspindi tik mo-nomerø segmentø ðiluminio judëjimoreikðmæ jos struktûrai ir savybëms. Ta-èiau ir realiose makromolekulëse ðilumi-nis judëjimas turi didelæ reikðmæ jø struk-tûrai ir savybëms, o daugelio makromo-lekuliniø medþiagø pagrindines savybeslemia idealiøjø makromolekuliø struktû-ra ir savybës. Viena tokiø medþiagø, ku-rios savybës priklauso nuo idealiosiosmakromolekulës savybiø, yra guma.

Guma

Tempiama guma iðsitempia ir suplo-nëja, o paleista vël susitraukia ir sustorë-ja. Vadinasi, tokiø elastingø medþiagø,kaip guma, didelës deformacijos, atsira-dusios jas tempiant ar kitaip veikiant,nutraukus tà veikimà iðnyksta, ir guma at-gauna savo pirmykðtæ formà. Tuo tarpuabsoliuti dauguma kitø medþiagø po de-formacijø nebeatgauna savo pirmykðtësformos arba atgauna jà tik po nedideliødeformacijø, pavyzdþiui, plieno spyruok-lës. Tad nuo ko gi priklauso gumos tam-prumas, elastingumas, kuo skiriasi gumanuo kitø medþiagø, sudarytø ið makromo-lekuliø, kad ir plastmasiniø plëveliø?

Gumos savybës pirmiausia priklau-so nuo jà sudaranèiø makromolekuliø sa-vybiø. Guma sudaryta ið angliavandeni-liniø kauèiuko makromolekuliø, kuriø mo-nomerai turi dvigubas jungtis, lemianèiasertmiø tarp monomerø ir makromolekuliøsusidarymà. Ertmiø buvimas ir palygintisilpnos sàveikos tarp angliavandeniliniømonomerø leidþia monomerams palygintilaisvai sukiotis ir keisti makromolekulës ið-

gimties (panaðiai kaip ir garo maðinø arvidaus degimo varikliø veikimas).

Kadangi kauèiuko makromolekuliø at-karpos elgiasi panaðiai kaip ideali mak-romolekulë, tai kuo ilgesnës atkarpostarp sieros tilteliø, tuo didesni vidutiniaiatstumai tarp atkarpø galø, tuo lengviaujas iðtempti iki tø vidutiniø ir net didesniøuþ vidutinius ilgiø. Ir prieðingai, kuo dau-giau sieros yra gumoje, tuo trumpesnës„makromolekulës“, t.y. atkarpos tarp sie-ros tilteliø, tuo kietesnë yra guma. Taippaaiðkinamas ávairus gumø tamprumasir kietumas. Norint gauti kietà ir beveiknetamprià gumà, jà gaminant reikia pri-dëti intarpø, uþpildanèiø kauèiuko mak-romolekuliø ertmes. Ðtai áterpiant suodþiøgaunama kieta padangø guma.

Kadangi tempiant reikia nugalëti mo-nomerø segmentø ðiluminá judëjimà, tai,regis, kuo þemesnë temperatûra ir silp-nesnis ðiluminis judëjimas, tuo lengviaubûtø tempti gumà. Deja, þemëjant tem-peratûrai monomerø segmentø sukima-sis ir kauèiuko atkarpø iðsirangymø kiti-mas lëtëja ir gumà tempti darosi sunkiau.Esant labai þemai temperatûrai plastma-

Idealiojimakromolekulë

Þelë, drebuèiai,guma, plastmasë, …,gyvybë

Atkelta ið 11 p.

sirangymà, o drauge ir jà iðtempti. Gami-nant gumà ilgos kauèiuko makromoleku-lës tarpusavyje yra sujungiamos chemi-nëmis jungtimis – sieros atomais, sierostilteliais. Taip gaunamas kauèiuko makro-molekuliø tinklas, sudarytas ið kauèiukomakromolekuliø atkarpø, ribojamø ir jun-giamø sieros tilteliais (3 pav.).

Kai guma neátempta, kauèiuko mak-romolekuliø atkarpos tarp sieros tilteliøstengiasi susirangyti ir paprastai susiran-go taip, kaip ir ideali makromolekulë, t.y.

2 pav. Þelë, drebuèiø, kisieliaus makromolekuliøraizginys. Susipynusios atskiros makromolekulëspavaizduotos skirtingomis spalvomis

3 pav. „Susiûtos“ sieros tilteliais makromolekulësgumoje. Sieros tilteliai pavaizduoti raudonais brûkðne-liais. Virðuje yra laisvos gumos makromolekulës,viduryje – patemptos, apaèioje – iðtemptos

atstumai tarp kauèiukomakromolekuliø atkarpøgalø ir tarp sieros tilteliøyra kuo maþesni. Drau-ge ir neátemptos gumosentropija yra didþiausia.

Tempiant gumà sie-ros tilteliais sujungtoskauèiuko makromoleku-lës iðlieka taip pat su-jungtos, kaip ir prieð tem-pimà, tik iðtempiamoskauèiuko makromoleku-liø atkarpos tarp dviejøgretimø sieros tilteliø irpadidëja atstumai tarp jøgalø. Padidëjus atstu-mams tarp kauèiukomakromolekuliø atkarpøgalø atitinkamai sumaþë-ja ir entropija (3 pav.).

Paleidus gumà, dëlmonomerø segmentøðiluminio judëjimo kau-èiuko makromolekuliøatkarpø susirangymasgráþta á pirmykðtæ padë-tá, kai atstumai tarp at-karpø galø buvo ma-þiausi ir entropija di-dþiausia. Taigi gumoselastingumas yra ðilumi-nio judëjimo sàlygoja-mas entropijos kitimas,o iðtemptà gumà susi-traukti verèia entropinëjëga, ir gumos tampru-mas yra entropinës pri-


sës ir guma tampa kietos ir trapios, t.y.panaðios á medþiagas, sudarytas ið ma-þø molekuliø – makromolekulës mono-merø. Taip makromolekulinës medþiagospraranda specifines savybes todël, kadtokioje þemoje temperatûroje monome-rø segmentø ðiluminis judëjimas susil-pnëja tiek, kad liaujasi monomerø ir seg-mentø laisvas sukiojimasis, panaðiai kaipsustoja monomerø judëjimas. Tada mak-romolekulinë medþiaga tampa panaði áuþðalusá monomerø rinkiná, ir virsta mik-romolekuline medþiaga.

Reikia pasakyti, kad gumos, taip patir þelë, drebuèiø, kisieliaus elgsenà lemiaidealiosios makromolekulës elgsena, ta-èiau tos medþiagos skiriasi makromole-kuliø tankiu: þelë, drebuèiai ir kisielius yrapusiau praskiesti tirpalai, kuriuose tirpik-lio vandens yra kur kas daugiau nei mak-romolekuliø, o gumoje tirpiklio (nebe van-dens) beveik nëra, ir ji yra koncentruo-tas makromolekuliø tirpalas.

Dar vienas koncentruotos makromo-lekulinës medþiagos pavyzdys yra plast-masës.

Plastmasës

Kaip ir guma, plastmasës yra suda-rytos beveik vien ið makromolekuliø.Plastmasës yra labai ávairiø savybiø:minkðtos ir kietos, lanksèios ir trapios…Kokia ta plastmasë bus, priklauso nuosàveikø tarp makromolekuliø monome-rø ir ertmiø susidarymo. Jei tos sàveikoslabai stiprios, o ertmiø nëra, plastmasëbus kieta, panaðiai kaip ir kietos medþia-gos, sudarytos ið maþøjø molekuliø (ati-tinkanèiø atskirus monomerus). Bet jeitarp makromolekuliø monomerø tarpmo-lekulinës sàveikos yra silpnos, plastma-së bus lanksti. Jei yra dar ir ertmiø, jibus ir minkðta, ir tampri kaip guma.

Vis dëlto ir lanksti plastmasë yra pa-lyginti tvirta, jos plëvelæ sunkoka perplëð-ti. Taèiau jos tvirtumas ir lankstumas pri-klauso ne tik ir ne tiek nuo tarpmolekuli-niø sàveikø tarp skirtingø makromoleku-liø monomerø, kiek nuo skirtingø makro-molekuliø raizginëliø susipynimo, tarsisusipainiojusiø siûlø raizginio.

Tempiant minkðtà, lanksèià plastma-sës plëvelæ, kad ir polietileniná maiðelá,jos susiraizgiusios makromolekulës irgiyra tempiamos ir dël ðiluminio judëjimobesisukant monomerø segmentamsmakromolekuliø raizginëliai tiesëja. Ta-èiau ið pradþiø jà reikia stipriai tempti,nes makromolekuliø raizginëliai yra la-bai susipainiojæ. Bet kuo daugiau plë-velë tempiama, tuo labiau raizginëliai tie-sëja, makromolekulës lengviau iðsipai-nioja ir slenka vienos kitø atþvilgiu ir tuolengviau plëvelæ tempti. Toliau tempiantplëvelæ makromolekuliø raizginëliai visai

atsipainioja vieni nuo kitø, ir plastmasi-në plëvelë gana lengvai plyšta.

Tiesa, tarp iðtemptos gumos ir ið-temptos plastmasinës plëvelës esamaesminio skirtumo. Iðtempus plastmasinæplëvelæ, bet jai dar neplyðus, ji nebesusi-traukia ir ágytoji deformacija iðlieka, nestempiant plastmasæ jos gretimø makro-molekuliø vienaip susipainiojæ raizginëliaisusipainioja kitaip – atsipainioja nuo vie-nø ir susipainioja su kitais ir todël iðtempi-mas lieka. Tuo tarpu iðtempus gumà ir pa-leidus jà, ji vël susitraukia, nes sieros tilte-liai nenutrûksta ir makromolekulës liekasujungtos tos paèios ir taip pat.

Kadangi tempiant plastmasæ susiraiz-giusios makromolekulës turi atsipainiotisukiojantis monomerø segmentams, taikuo aukðtesnë temperatûra, tuo greièiaujos sukiojasi ir atsipainioja – plëvelë leng-viau tempiasi ir plyðta. Antra vertus, dëltos paèios prieþasties dvi plastmasësplëvelës suklijuojamos. Aukðtesnëje tem-peratûroje monomerø segmentai imalengviau sukiotis, abiejø plastmasës plë-veliø kraðtiniø makromolekuliø susilie-èiantys raizginëliai ðiek tiek susiraizgo, irplastmasës sulimpa. Todël automatuo-se, kurie suklijuoja pripiltus plastmasiniusmaiðelius ir paskui juos atskiria, turi bûtiparinkta reikiama temperatûra.

Tuo tarpu lankstant plastmasinæ plë-velæ makromolekuliø raizginëliø nereikiaatskirti, o tik pakeisti jø susiraizgymo bû-dà, o tai yra daug lengviau, nes reikia tikpakeisti dalies monomerø segmentøorientacijà keièiant tik nedidelës makro-molekuliø dalies atstumus tarp jø galø.Todël plastmasinë plëvelë lankstosi leng-viau nei tempiasi.

Kietø ir trapiø plastmasiø makromo-lekuliø raizginëliai taip pat yra susipynæ,taèiau juose sàveikos tarp monomerøsegmentø yra stiprios ir jie negali laisvaisukiotis ir jø raizginëliai keisti savo susi-raizgymo. Tokios plastmasës makromo-lekuliø monomerø segmentai pradedalaisvai sukiotis ir jø raizginëliai gali keistisavo susiraizgymo bûdus tik esant aukð-tai temperatûrai, taèiau tokioje tempera-tûroje plastmasinë medþiaga jau gali irchemiðkai skilti – degti.

Ryðkus skirtumas tarp plastmasiniømedþiagø ir medþiagø, sudarytø ið atski-rø monomerø, yra jø skystëjimas ir kietë-jimas. Kylant temperatûrai plastmasë iðlëto skystëja, bet iðlieka gana klampi dëlmakromolekuliø susipynusiø raizginëliøir tada, kai jø monomerø segmentai imalaisvai sukiotis, bet skirtingos makromo-lekulës lieka susiraizgiusios, savaimeneatsiskiria. Norint plastmasës makro-molekuliø raizginëlius atskirti reikia kokionors iðorinio poveikio. Tuo tarpu ðildomosmonomerø medþiagos skystëja, lydosi

arba staiga kietëja esant pastoviai tem-peratûrai, t.y. kai ðildant medþiagos tem-peratûra nekyla tol, kol visa medþiaga ne-suskystëja, o ðaldant – kol nesukietëja,pavyzdþiui, vanduo.

Gyvybë – irgi makromolekulësMakromolekulës laiduoja ir gyvybës

egzistavimà. Taèiau ið keturiø skirtingø rû-ðiø gyvybës makromolekuliø – nukleo-rûgðèiø (DNR ir RNR), baltymø, polisa-charidø ir lipidø, tik pastarieji sietini suidealiàja makromolekule.

Kaip þinoma, lipidai yra làsteliø iðori-nës ir vidiniø membranø pagrindas, nesjie vandenyje sudaro dvisluoksnæ plëve-læ, kurioje yra ásitvirtinæ ir plaukioja daugbaltymø bei polisacharidø. Tà dvisluoks-næ plëvelæ lipidai sudaro dël savo ypatin-gos sudëties: jø molekulës sudarytos iðvandenyje tirpstanèios hidrofilinës galvu-tës ir vandenyje netirpstanèios hidrofobi-nës uodegëlës. Todël vandenyje abiejøsluoksniø lipidø galvutës iðsidësto abie-juose plëvelës pavirðiuose, o uodegëlëssusiglaudþia dvisluoksnio viduje, kad ne-susisiektø su vandens molekulëmis (þr.„Vanduo – gyvybës statybininkas“, MG,2004, Nr. 3, 34-35 p.). Lipidø uodegëlës iryra panaðios á idealià makromolekulæ, nesjos yra panaðios sudëties kaip ir polietile-no makromolekulës, t.y. jos sudarytos iðkeliø ar keliolikos –( CH

2 – CH

2 )– grupiø

su retai áterptomis –( CH = CH )– grupë-mis. Kadangi ðiø grupiø tarpusavio sàvei-kos yra silpnos, tai jos gali sukiotis vie-nos kitø atþvilgiu ir tuo jos panaðios á ide-aliàjà makromolekulæ. Taèiau uodegëlës,bûdamos gana trumpos, nesudaro iðtisi-nio polimerinio susipynusiø makromole-kuliø raizginio. Lipidø uodegëlës jei ir ap-siveja viena apie kità, tai ir vël greitai atsi-veja, ir todël lipidai membranoje sudaroklampø skystá, kuriame plaukioja ne tik li-pidø molekulës, bet ir baltymai bei poli-sacharidai. Kadangi lipidø uodegëlës be-veik neapsiveja viena apie kità, tai jos yrasusiglaudusios ir beveik tiesios, iðsidës-èiusios statmenai lipidiniam dvisluoksniui.

Kitos biologinës makromolekulës,baltymai, nukleorûgðtys (DNR ir RNR) beipolisacharidai, daþniausiai turi gana spe-cifines stabilias struktûras, neturinèias ry-ðio su idealiosiomis makromolekulëmis.Nukleorûgðèiø struktûra gana specifinë– dviguba spiralë, kuri bûdinga DNR ir iðdalies RNR. Baltymø bûna làsteliø struk-tûrose arba jie sudaro kompaktines glo-bules, plaukiojanèias vandenyje – citop-lazmoje arba lipiduose – membranoje (þr.aukðèiau minëtàjá straipsná). Daugumapolisacharidø yra tvarkingai susidëliojælàstelëse kaip energetinës maisto atsar-gos arba sudaro specifines apsauginesstruktûras, pavyzdþiui, ðarvus. �


Visø ðiø biologiniø makromole-kuliø dariniø specifinës struktûrospriklauso nuo stipriø sàveikø tarpmonomerø. Ðios palyginti stiprios irkryptis turinèios sàveikos yra van-denilinës jungtys, kurios neleidþiamonomerams laisvai sukiotis ir le-mia stabiliøjø struktûrø susidarymàið makromolekuliø. Ðioms stabilio-sioms struktûroms ðiluminis judëji-mas jau nëra lemiamas, o tik de-stabilizuojantis veiksnys.

„Idealioji makromolekulë“ – netik makromolekulë

Idealioji makromolekulë paaiðki-na labai ávairiø realiø medþiagø la-bai ávairias savybes. Taèiau idealio-sios makromolekulës iðsiraizgymasnusako ir kitokius reiðkinius, kurie,bûdami visai kitokios prigimties, turilaisvai sukibusiø segmentø grandi-nës atitikmená. Þinomiausias yra cha-otiðkas molekuliø ar mikrodaleliø ju-dëjimas, þinomas kaip Brauno judë-jimas, irgi ðiluminio judëjimo sukelia-mas. Èia segmentus atitinka mole-kuliø ar mikrodaleliø pasislinkimas,þingsnis, nes kito þingsnio kryptis ne-priklauso nuo prieð tai buvusio kryp-ties. Tada pagal vidutiná atstumà tarpmakromolekulës galø galima ávertintiþingsniø skaièiø, kuriuos vidutiniðkaituri padaryti molekulë, kol nukeliau-ja koká nors mikroskopiná kelià, pa-vyzdþiui, per visà làstelæ.

Kitas pavyzdys, kurá galima aið-kinti makromolekulës iðsiraizgymu,yra… pasiklydimas miðke. Juk daþ-nai pasakojama, kad pasiklydusmiðke vis gráþtama á tà paèià vietà.Ar tai nepanaðu á daþniausià mak-romolekulës iðsiraizgymà, kai josgalai susilieèia? Ið tikrøjø, einant mið-ku daþnai tenka keisti kryptá ir kiek-vienà toká krypties pakeitimà galimalaikyti „þingsniu“ (susidedanèiu iðdaugelio þmogaus þingsniø, atitin-kanèiø monomerus). Po keliø tokiøkrypties pakeitimø – „þingsniø“ ne-bematyti, kur buvo þengtas pirmas„þingsnis“ ir mes nebeprisimename,kokios krypties jis buvo. Ir jei neturi-me kompaso ar labai ûkanota, ne-beþinome kokià kryptá reikia rinktis.Ðie keli ar keliolika „þingsniø“ suda-ro „segmentà“ ir tolesnis kito „seg-mento“ krypties parinkimas jau yraatsitiktinis pirmojo „þingsnio“ atþvil-giu. Taip susidaro laisvai sukibusiø„segmentø“ raizginëlis ir po daugy-bës „þingsniø“ bei ið jø susidaran-èiø „segmentø“ krypties pakeitimømes gráþtame á kaþkurià buvusià vie-tà – raizginëlio galai susieina.

Prieð beveik dvejus metus ásiliejæ á Eu-ropos Sàjungos ðaliø ðeimà, dar nespë-jome gerai ásisàmoninti, kodël Europojetaip aktyviai diskutuojama dël vadinamo-sios Lisabonos strategijos. Visø ES ðaliølyderiø patvirtinta 2000-aisiais, strategijakelia tikslus ES iki 2010 metø aplenktiJungtines Amerikos Valstijas bei taptikonkurencingiausia ekonomika pasauly-je. Praëjusiais metais Europos Komisijossuburta grupë, kuriai vadovavo buvæsOlandijos premjeras Wimas Kokas, atli-ko Lisabonos strategijos ágyvendinimoanalizæ bei paskelbë nuosprendá – Euro-pa labai atsilieka nuo JAV, o prie iðkeltøtikslø priartëta labai nedaug.

Viena svarbiausiø W.Koko ekspertøgrupës rekomendacijø buvo skatinti eko-nominá ES ðaliø augimà. Be verslo aplin-kos gerinimo, èia ypatingas dëmesys ski-riamas mokslo ir technologijø plëtotei beiinovacijø kûrimui. „Tik siekdama pirmautitechnologijose bei inovacijose, Europagali tikëtis ðviesios ekonominës ateities“,– konstatavo W.Kokas. Taèiau jeigu atei-ties gaires siekia nubrëþti ES institucijos,realûs þingsniai Lisabonos strategijostikslams pasiekti turi bûti padaryti nacio-naliniø vyriausybiø.

Skurdûs Lietuvos rezultataiPo W.Koko ekspertø grupës analizës

Europos Komisija paragino valstybes na-res parengti nacionalinius Lisabonosstrategijos planus. Juos gavusi, EuroposKomisija visai neseniai paskelbë savoávertinimà. Pagyrusi Lietuvos dëmesátransporto ir energetikos infrastruktûrostobulinimui, ji nurodë ir sritis, kuriose rei-kia labai pasitempti. Europos Komisijospaþangos ataskaitoje Lietuvos Vyriausy-bë raginama labiau stiprinti mokslo irtechnologijø bazæ, didinti vieðojo sekto-

riaus iðlaidas moksliniams tyrimams irplëtrai. Be to, Komisijos ataskaitoje ragi-nama daugiau stengtis kurti naujoves.

„Eurostat“ tyrimø duomenimis, Lietu-voje 2002 metais milijonui gyventojø te-ko 2,59 patento. Ðis rodiklis, rodantis ða-lies inovacijø kûrimo pajëgumus, buvo

�

Lietuvos mokslininkø gebëjimai

Puslaidininkiø fizikos institutas kartu su Biochemijos, Biotechno-logijos, Chemijos ir Fizikos institutais Lietuvoje pradëjo ágyven-

dinti projektà „Mokslininkø kvalifikacijos gerinimas medþiago-tyros, biotechnologijos ir aplinkotyros srityse“. Ðia iniciatyva

siekiama stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimà, kuris yrabûtinas paþangiø, verslui pritaikytø inovacijø kûrimui bei visos

ðalies ûkio konkurencingumui kelti.

verslui naudingø ikûrimui

Maksimas REZNIKOVAS

Puslaidininkiø fizikos institutodirektorius, profesorius habilituotas

daktaras Steponas Aðmontas


jø baltojoje knygoje jos nurodytos kaip pri-oritetinës ir gyvybiðkai svarbios Lietuvosekonomikai. Bûtent ðiø srièiø specialistaiið Lietuvos ir uþsienio ciklo „Tarpdiscipli-niniai mokymai“ metu supaþindina pro-jekto dalyvius su molekuliniø árankiø bio-technologijai, biologinio atpaþinimo ir bio-jutikliø, nanodariniø, aplinkotyriniø bei þi-nioms imliø medþiagø naujovëmis.

Kito mokymø ciklo „Inovacijø valdy-mas“ metu Lietuvos mokslininkai supa-þindinami su jiems ypaè naujomis ino-vacijø valdymo temomis, pvz., komercia-lizacija, „high-tech“ vadyba, technologi-jø perdavimu, verslininkiðka inovacijø va-dyba. Ðiuolaikiniai moksliniai tyrimai, nu-kreipti á naujø technologijø kûrimà, neási-vaizduojami be vëlesniø inovacijø. Be to,sëkmingos inovacijos yra taip pat ir eko-nomiðkai efektyvus moksliniø tyrimø pa-grindu sukurtø technologijø panaudoji-mas pramonëje ir versle.

„Vadybos ir verslo mokymø“ metumokslininkai ir tyrëjai mokomi verslo pa-grindø ir poreikiø supratimo, supaþindi-nami su vadybos ir organizacijose vyks-tanèiø valdymo procesø þiniomis, stra-teginio planavimo, mokslo tyrimø produk-tø pardavimo, sprendimø priëmimo ir jøátakos rezultatams pagrindø.

Projekto dalyviaiPuslaidininkiø fizikos institutas, Fizi-

kos institutas, Biochemijos institutas, Bio-technologijø institutas, Chemijos institu-tas yra penki paþangiausi Lietuvos moks-liniø tyrimø institutai, dirbantys prioriteti-nëse Lietuvai moksliniø tyrimø srityse –biotechnologijø, nanotechnologijø, me-dþiagotyros ir naujø medþiagø kûrimo,aplinkotyros. Projekto dalyviai kasmet lai-mi daugiausia uþsienio moksliniø tyrimøir komerciniø institucijø Lietuvai skirtømokslininkø stipendijø, ðie institutai pa-teikia daugiausiai aukðtøjø technologijøLietuvos pramonës ir verslo ámonëms, ðiøinstitutø mokslininkø iðradimø daugiau-siai patentuojama Lietuvoje.

Net 272 dienas truksianèiuose pro-jekto seminaruose dalyvaus apie 440 da-lyviø – kiekvienas jø vidutiniðkai aplan-kys 6 temø mokymus. Jau prasidëjusiuo-se mokymuose apsilankys þinomi savosrièiø ekspertai ið uþsienio ðaliø. Balan-dþio 3 ir 4 dienomis seminarus „Inovaci-jø valdymas“ bei „Inovacijø centrø ir tech-nologijø parkø veikla ir paslaugos“ vesvokieèiø mokslininkai lektoriai prof. dr.Gerdas Wassenbergas, prof. dr. AlfredasSpielkampas ir prof. dr. Christine Vol-kman, prof. dr. Raineris Janzas bei MBAEgonas Rohoffas.

pats prasèiausias tarp visø dabartiniø ESvalstybiø. Praëjusiais metais „Eurostat“paskelbë duomenis, rodanèius 2004 m.bendràsias ES valstybiø iðlaidas moksli-nio tyrimo ir plëtros darbams. Skirdamajiems apie 0,78 proc. BVP sudaranèià lë-ðø dalá, Lietuva tarp visø ES ðaliø atsidû-rë 19 vietoje. Pagal verslo sektoriaus lë-ðø, skiriamø mokslinio tyrimo ir plëtrosdarbams finansuoti, dalá Lietuva vëlgi at-sidûrë paèiame dugne – tik 17 proc. Tuotarpu ES vidurkis – 54 proc. moksliniotyrimo bei plëtros darbø finansuoja ver-slo sektorius ir 34 proc. – valstybë.

Ðie duomenys atskleidþia vienà ten-

da yra mokslø sandûroje, o tokiø þiniøtrûkumas yra viena silpniausiø mûsø ða-lies pusiø“, – sako profesorius S.Aðmon-tas. Viena pagrindiniø problemø – visimoksliniai tyrimai, kurie yra orientuoti á jørezultatø praktiná pritaikymà versle, yraprograminiai. Taèiau atliekant programi-nius tyrimus produktyviosios þinios ne vi-sada kuriamos atsiþvelgiant á praktiná tai-kymo kontekstà. Praktiniai arba versle tai-kytini tyrimai beveik visada yra tarpdis-ciplininiai, todël reikia keleto mokslo ða-kø mokslininkø ir tyrëjø kompetencijos.

Profesorius S.Aðmontas sutinka, kadLietuva dar þengia pirmuosius þingsniusinovacinës politikos formavimo, verslinin-kiðko inovacinës veiklos valdymo srityje,beveik nesant ðios srities patirties ir tradi-cijø. Nëra inovacijø vadybos specialistørengimo sistemos, inovacijø rëmimo sis-temos ir mechanizmø. Inovacija iki ðiol darnetapo laisvosios rinkos objektu – preke.

Projektas – þingsnis á priekáPuslaidininkiø fizikos institutas kartu

su Biotechnologijos, Fizikos, Chemijos irBiochemijos institutais ëmësi ágyvendin-ti projektà, kuris skirtas mokslininkø tarp-disciplininio bendradarbiavimo gebëji-mams stiprinti, ugdyti supratimà apie ver-slo poreikius ir tarptautinës rinkos kelia-mus reikalavimus moksliniams tyrimams.Projekte dalyvaujantys mokslininkai taippat ágis vadybos þiniø, gebëjimø suvoktiinovacijø diegimo versle procesus beikurti verslui reikalingus sprendimus.

Pasak S.Aðmonto, ðiuo metu, kai Lie-tuvos mokslo institutai ieðko savo niðosnaujø paslaugø ir gaminiø rinkoje, o ver-slas susiduria su vis didëjanèia konku-rencija, ðis projektas yra þingsnis á sëk-mingesná mokslo ir verslo bendruome-niø darbà siekiant bendro tikslo.

Jau prasidëjæs ir truksiantis iki kitømetø vasario mënesio projektas apimatris mokymø ciklus – „Inovacijø valdy-mo mokymus“, „Vadybos ir verslo mo-kymus“ ir „Tarpdisciplininius mokymus“.Seminaruose mokslininkams suteikia-ma vadybos, inovacijø diegimo versle,verslui reikalingø sprendimø kûrimo þi-niø, stiprinami jø tarpdisciplininio ben-dradarbiavimo gebëjimai. Pasak S.Að-monto, po seminarø iðaugusi mokslinin-kø kompetencija padës atlikti daugiautyrimø, konkurencingø tarptautinëje rin-koje, taip pat prisidëti kuriant ir diegiantversle aukðtàsias technologijas.

Svarbios Lietuvai sritysProjekto pavadinime „Mokslininkø kva-

lifikacijos gerinimas medþiagotyros, bio-technologijos ir aplinkotyros srityse“ mi-nimos sritys pasirinktos ne atsitiktinai.2001 metø Lietuvos mokslo ir technologi-

dencijà – nors Lietuvos valstybë moksli-nio tyrimo bei plëtros darbams skiria di-desnæ BVP dalá nei, pavyzdþiui, Latvija,Lenkija ar Slovakija, taèiau inovacijø kûri-mu ðios ðalys Lietuvà lenkia. Dialogas tarpmokslo ir verslo bendruomenës, turintisiðjudinti inovacijø kûrimà, yra bûtinas.

„Mes dar tik pradedame galvoti apieinovacijas, tiesiogiai pritaikomas versle– ðioje srityje neturime nei patirties, neitradicijø. Nuo to, kaip greitai ðià veiklàperprasime, ir jos rezultatø nemaþai pri-klausys visos ðalies ûkio subjektø kon-kurencingumas. Laikas atsisakyti pigiosdarbo jëgos ðalies ávaizdþio ir pradëtinaudoti stiprø moksliná ðalies potencia-là“, – sako Puslaidininkiø fizikos institutodirektorius, profesorius habilituotas dak-taras Steponas Aðmontas.

Skurdus mokslo ir verslo bendravimas

„Lietuvoje situacija dabar yra tokia,kad technologinës inovacijos kuriamosdaugiausiai paèiø verslo ámoniø jëgomis.Uþsienio specialistais ir pirktomis licen-cijomis verslo ámonës remiasi gerokaidaþniau negu Lietuvos mokslo instituci-jø paslaugomis. Tai rodo technologijøperdavimo verslui trûkumus ir nepakan-kamà mokslo institucijø orientavimàsi áekonomiðkai reikðmingas inovacijas“, –sako profesorius S.Aðmontas.

Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma ino-vaciniø projektø parengiama naudojantvartotojø, o ne mokslininkø idëjas. Moksli-ninkai daþnai atmeta verslo interesus, uþ-sidaro tik fundamentaliøjø moksliniø tyrimøinteresø rate. Tai yra opi problema, galintisuprieðinti mokslininkus ir verslo pasaulá.

Mokslà – á tarpdisciplinines sritis beiinovacijas

„Verslui aktualûs tyrimai beveik visa-

�

ir kvalifikacija -inovacijø


Savotiðkas gráþimas á ankstesniøjø lai-kø sistemas yra Sibiro tauteliø kalendo-riai, kuriuos vartodavo medþiotojai, iðei-nantys á taigà ilgiems mënesiams. O perkalendorius bûdavo palaikomas dvasinisryðys su savàjà bendruomene. Sekantdienø eilutæ, nuolat prisimenama kaimogyvenimo tëkmë, suskirstyta ðventëmis.Lygiai kaip negyvenamoje saloje Robin-zono Kruzo daromos árantos mediniamestulpe buvo jo vienintelis saitas su toli li-kusiu civilizuotu pasauliu.

Neseniai mus pasiekë pieðinys vie-no medþiotojø kalendoriaus, kurio ori-ginalas saugomas Kortkeros miestokraðtotyros muziejuje Komijos autono-minëje respublikoje (Rusijos Federaci-ja). Ðá muziejø, sukaupusá ádomø Uralokomiø (zyriø) etniná paveldà, ákûrë mû-sø tëvynainis, buvæs tremtinys Anatoli-jus Smilingis. Kalendorius muziejuje at-sirado visai neseniai – já 1998 m. aptikojaunieji mokyklos kraðtotyrininkai, lanky-damiesi Vomino kaime.

Kalendorius naudotas komiø medþio-tojø Vyèegdos upës, Ðiaurinës Dvinos in-tako, baseine. Dienos èia suþymëtos365-iomis árantomis ðeðiabriauniame me-diniame strypelyje. Kalendoriaus ilgis –23,7 cm, storis – 2,3-4,0 centimetrai. Jovidurys yra ásmauktas iki maþdaug 3 cm,kad galima bûtø neðiotis prisiriðus virve-le lyg koká branktelá. Kiekvienoje briau-noje árëþta po du mënesiø vardus senà-ja rusø kalbos raðyba. Áraðuose yra klai-dø: painiojami minkðtinimo bei kietinimoþenkleliai, keturiø paskutiniø mënesiø var-dai baigiasi raide „a“. Raidþiø pasvyri-mas, tarpai tarp jø nevienodi. Kalendo-riaus mënesiø skaitymo tvarka yra ið kai-rës á deðinæ, tada ið deðinës á kairæ ir t.t.Tokia laiko skaièiavimo eiga paþymëtasujungiant paskutiniàjà ir pirmàjà mëne-siø dienø árantas. Mënesiø pavadinimaiatitinka þemutinæ árantø eilutæ. Kai kuriosdienos ypatingai sureikðmintos, iðpjaus-tant virð jø árantos tam tikrà figûriná þen-klà. Kiekvienas mënuo turi jø po keletà.Ið þenklø simbolikos galima spræsti, kadtaip daþniausiai suþymëtos baþnytinës

Sibiro medþiotojø kaProf. Libertas KLIMKA

Kalendorius – itin svarbus kultûros reiðkinys, lydintis þmonijoscivilizacijos þingsnius. Tai dangaus ðviesuliø judëjimo dësningu-mais paremta laiko struktûrizacija, padedanti þmogui planuoti

savo darbus. Be to, kalendorius yra bûtinas religinëse praktikose,periodiðkai atnaujinant ryðius su mitinëmis gamtos galiomis.

Kiekviena kalendorinë sistema atitinka tam tikros bendruomenësgyvensenà, todël kalendoriaus raida seka þmonijos istorijà.

pravoslavø ðventës. Gaila, kad ne visiþenklai ir dienø árantos bëra iðlikusios –deðinioji kalendoriaus pusë gerokai nu-dëvëta, nudilusi.

Analogø apraðytajam kalendoriui në-ra daug: tik pora Sankt Peterburgo etno-grafijos muziejuje saugomø panaðausdydþio kalendoriø, naudotø nencø irevenkø medþiotojø. Ten pat galima pa-matyti dar keletà panaðios formos, betmaþesniø gabaritø nencø ir dolganø me-dþiotojø ið mamuto ilties pasigamintø ka-lendoriø. Taèiau tik viename ið jø yra ið-raiþyti mënesiø pavadinimai.

Neabejotina, kad tokie kalendoriai bu-vo labai individualizuoti, juose paþymëtostik tos ðventës, kurios buvo reikðmingos jøgamintojui arba jo ðeimai, kaimo bendruo-

Nesunkiai galima identifikuoti tokiasðventes (krikðèioniðkuose kalendoriuosedaþnai þymimos ðvenèiø iðvakarës, ka-da pradedamas pasninkas). Sausio më-nesá paþymëtas ðv.Krikðtas (6 diena) irðv.Tatjana (13 d.), kai tradiciðkai spëjamiðiltojo pusmeèio orai. Vasará iðskirtaðv.Agafjos, naminiø gyvuliø globëjos, die-na (5-oji). Ji paþymëta þenkleliu, prime-nanèiu ragus. Vasario 10-oji yra ðv.Pro-choro diena; tada jau pastebimi pirmiejiþiemos pabaigos þenklai. Vasario 23-ioji– Obretenijos (ðv.Jono relikvijø atgavimo)ðventë; nuo ðio meto prasideda tetervi-nø tuoktuvës, o ðarkos pasitraukia á mið-kà. Kovo mënesá kryþeliu iðskirta ðv.Mat-rionos diena; pasak liaudiðko prieþodþio,tuomet lydeka uodega ledà sudauþanti.Balandþio mënesio pradþia paþymëta ið-skirtinai: iðraiþytu augalu ar sulapojusiumedþiu. Èia svarbi diena yra 13-oji, ðv.Martynas, lapiø iðvarytojas. Tàdien ne tiklapës keièia olas, bet ir meðka ritasi iðsavo guolio irðtvoje. 25-oji, ðv.Markas –paukðèiø giesmininkø parskridimo ðven-të. 30-oji – ðv.Jakovas, apaðtalas, vasa-

menei. Beje, tradici-niai komiø kaimaiformavosi artimosgiminystës principu,vadinamaisiais liz-dais. Todël surastibendrybiø maþai ti-këtina. Vis dëlto reik-tø atsiþvelgti á tai,kad komiai (zyriai)jau XIV a. priëmëkrikðèionybæ. Tadpagrindinës baþny-tinës ðventës èia pri-valëjo bûti paþymë-tos. Tradiciðkai, kaipir lietuviø kalendori-niuose paproèiuo-se, jos siejamos sugamtos reiðkiniaisarba þemës ûkiodarbais. Tik neapib-rëþtumo èia dau-giau, nes nëra duo-menø, atspindinèiøÐiaurës Uralo gy-ventojø paproèius.O juk medþiotojo ka-lendoriuje turëtø bûtilabiau akcentuotosgamtoje vykstan-èios permainos.


alendoriusros orø spëjimo diena. Geguþës mënesáiðskirtos tokios dienos: 5-oji, ðv.Arina, ka-da sodinami pasodai, ir 8-oji, kada pra-dedama kvieèiø sëja. Birþelio mënesá ra-to þenklu sureikðminta 7-oji diena, skirtaðv.Fedotui, ðulniakasiø globëjui, taip pat15-oji – ðv.Tichono dienos iðvakarës bei23-ioji, liaudiðkai vadinama AgrafenaMauduole. Pastarosios ðventës siejamossu vasaros saulëgráþos apeigomis. Lie-pos mënesá þenkleliu, panaðiu á grëblá,paþymëta 2-oji diena, skirta ðv.Kuzmai irDemjanui, – tai ðienapjûtës pradþia. 7-oji yra Kazanës Dievo motinos dienos ið-vakarës, ji paþymëta kryþeliu. 18-àjà, perðv.Makridà, spëjami rudens orai, o 25-àjà, per ðv.Anà, – þiemos orai. Rugpjûtis– miðko ir þemës gërybiø rinkimo metas.16-oji diena vadinama Duonos Spasu,tàdien iðskrendanèios ir gervës. 24-oji –ðv.Lupas Brukninis, apie tà laikà nutinkair pirmosios ðalnos. 30-oji – ðv.Joano die-na, pats laikas ðakniavaisius nukasti.Rugsëjá labai svarbi yra Vosdviþenijos die-na (ðv.Kryþiaus iðaukðtinimo), kai kopûs-tai raugiami þiemai, iðtraukiami ðilti rûbai,o gyvatës raiste susiburia á þiemojimo ka-muolá. Èia taip pat paþymëta 28-oji, le-gendinio rusø bylinø didvyrio Iljos Muro-meco diena. Spalá svarbios yra 1-oji, Po-krovo diena, laikoma þiemos pradþia, 12-oji paþymëta rato þenklu – nuo tos die-nos laikas ratus pakeisti rogëmis. Lap-krièio 2-àjà prasideda rugiø kûlimas jau-joje, 31-oji – ðv.Andriejaus diena, kai iðtekanèio po ledu vandens garsø spëja-mi þiemos orai. Gruodá paþymëtos Kû-èios bei Tarpuðventis nuo 26-osios iki 31-osios dienos, metus uþbaigianèios Dos-niuoju vakaru.

Taigi kalendoriuje suþymëti populia-rûs Rusijoje vardadieniai, daþnas kuriøsiejamas su fenologiniais reiðkiniais ar-ba kaimo darbø terminais. Keletas þen-klais paþymëtø dienø neatitinka tradici-niø liaudiðkøjø ar baþnytiniø ðvenèiø: taivasario 17-oji, balandþio 24-oji, lapkrièio5-oji, gruodþio 18-oji. Galima jas priskirtivietinëms ðventëms ar gamtos virsmams,neatmestina ir klaidø galimybë. Gaila,kad nëra galimybës ðio kalendoriausþenklus bei sudarymo principà palygintisu kitø Sibiro tautø kalendoriais – jø ap-raðymai labai pavirðutiniðki, o nuotrau-kos pateikia tik bendrà vaizdà.�

Lietuvos mokslo premija paskirtaVU ligoninës Santariðkiø klinikø ðirdieschirurgijos centro darbuotojams: doc.habil. dr. LORETAI IVAÐKEVIÈIENEI(vyr. mokslo darbuot., kardiologei), dr.GINTARUI KALINAUSKUI (vyr. ordina-toriui), doc. dr. EUGENIJUI KOSINS-KUI, dr. GEDIMINUI NORKÛNUI (vyr. or-dinatoriui), prof. habil. dr., Lietuvos MAn. e. GIEDRIUI UÞDAVINIUI (Koronarøchirurgijos skyriaus vedëjui), JURGIUIVERIÞNIKOVUI (ðirdies chirurgui), dr.ARÛNUI VALAIKAI (ðirdies chirurgui) irAnesteziologijos, intensyvios terapijosir skausmo gydymo centro gydytojamsanesteziologams-reanimatologams –doc. dr. ALIUI BAUBLIUI (Centro vado-vui) ir dr. ROBERTUI SAMALAVIÈIUI.

Darbe nagrinëjami vienos ið klastin-giausiø ir pasaulyje labiausiai paplitusiosiðeminës ðirdies ligos diagnostikos ir chi-rurginio gydymo mokslinës raidos ir ádie-gimo á praktikà klausimai. Tai 34 metønepertraukiamo darbo rezultatai. Per tàlaikà operuota per 7000 ligoniø. Darbeatsispindi kardiologø, ðirdies zondavimospecialistø, chirurgø ir anesteziologø –reanimatologø mokslinës paieðkos ir jøátaka praktiniams darbo rezultatams. Su-kurti ir ádiegti á klinikinæ praktikà ðiuolaiki-niai iðeminës ligos diagnostikos, inter-venciniø procedûrø, medikamentinio pa-ruoðimo prieð operacijà, ðiuolaikinësanesteziologijos ir dirbtinës kraujo apy-takos bei chirurginio gydymo metodai.

Naujausiø mokslo laimëjimø ádiegi-mas á praktikà leido sumaþinti kompli-kacijø ir mirðtamumo daþná iki minimu-mo, ðie rezultatai prilygsta geriausiomsEuropos ir pasaulio klinikoms.

Átemptas darbas, pareikalavæs pre-mijos laureatø labai gero profesinio pa-sirengimo, geleþinës drausmës ir pa-siaukojimo, ðiandien gràþina gyvenimàtûkstanèiams Lietuvos þmoniø.

Kitas darbø ciklas biomedicinosmokslø srityje taip pat labai svarbusmokslui ir ðalies ûkiui „Galvijø leuko-zës diagnostika, likvidavimas ir preven-cija Lietuvoje 1985–2004 metais“. Ðádarbà pateikë VU Imunologijos institu-to taryba, Lietuvos Respublikos þemësûkio ministerijos kolegija, Lietuvos þe-mës ûkio bendroviø asociacija.

Lietuvos mokslo premija skirtaðiems VU Imunologijos instituto moks-lininkams: prof. habil. dr., Lietuvos MAakademikui PRANUI SADAUSKUI, Eko-loginës imunologijos laboratorijos ve-dëjai dr. JUZEFAI AÈAITEI, Imunotech-nologijos laboratorijos vyriaus. moks-lo darbuotojui habil. dr. JUOZUI PIEÐ-KUI, instituto direktoriui, Lietuvos MABiologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkui prof. habil. dr., Lie-tuvos MA n. k. VYTUI ANTANUI TAMO-ÐIÛNUI ir Lietuvos Respublikos Vals-tybinës maisto ir veterinarijos tarnybosdirektoriui, l. e. profesoriaus pareigasLVA, doc. dr. KAZIMIERUI LUKAUSKUI.

Konkursui pristatytame itin reikð-mingame ðalies ûkiui darbø cikle pa-teikti svarbiausi mokslinës ir taikomo-sios veiklos rezultatai tiriant bendrabio-loginæ, socialinæ ir ekonominæ galvijøleukozës problemà. Sëkmingà (1985m. leukoze sergantys ir GLV-infekuotigalvijai sudarë 87,48 proc. visø tirtø gal-vijø, o 2004 m. – leukozës virusu infe-kuotø galvijø skaièius sudarë tik 0,23proc. ið tirtø 485 tûkst. galvijø) ðios pro-blemos sprendimà lëmë efektyvusmoksliniø tyrimø rezultatø taikymas,nagrinëjant leukeminës transformaci-jos molekulinius, làstelinius ir imuno-loginius mechanizmus.

Aprobuoti ir ádiegti nauji galvijø leu-kozës ankstyvos diagnostikos meto-dai. Ðie moksliniai rezultatai paskelbtiper 200 publikacijø, kurios iðspausdin-tos Lietuvos ir uþsienio spaudoje.

Technologijos mokslai

Uþ taikomosios mokslinës veiklosdarbø ciklà „Vibraciniø ir smûginiø sis-temø tyrimai ir taikymai (1984–2004m.)“. Darbø ciklà konkursui pateikëKTU senatas ir Lietuvos pramonininkøkonfederacijos prezidiumas.

Lietuvos mokslo premijos laurea-tais tapo KTU mokslininkai: Mechani-kos fakulteto dekanas, Gynybos tech-nologijø instituto direktorius, prof. ha-bil. dr. ALGIMANTAS FEDARAVIÈIUSir KTU profesoriai habil. daktarai BRO-NIUS BAKÐYS bei MINVYDAS KAZYSRAGULSKIS.

Darbø cikle pateikti kompleksiniaivibraciniø ir smûginiø sistemø tyrimai

2005 metø Lietuvos

uþ fundamentinius ir taikomuosius moksliniø tyrimø beitaikomosios mokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbus

mokslo premijos

Atkelta ið 23 p.

�


Ne

Daugeliui jaunuoliø kasmet kyla klau-simas – kà studijuoti, kokià profesijà irkoká gyvenimo kelià pasirinkti? Buvo lai-kas, kai tûkstanèiai Lietuvos jaunuoliø(net mano gimtojo kaimo kolûkio pie-muo) siekë turëti ekonomisto diplomà.Dabar daugelis siekia teisininko diplo-mo, nors visuomenës teisinis nihilizmasdidëja nepaisant Seimo kuriamø ástaty-mø skaièiaus didëjimo. Seimas pamir-ðo senovës romënø istoriko Tacito pa-stebëjimà, kad kuo valstybë labiau ko-rumpuota, tuo daugiau joje ástatymø.

Nenaudingø studijø vertæ noriu pai-liustruoti dydþiu panaðios á Lietuvà Airi-jos, á kurià dabar verþiasi Lietuvos jau-nimas, atstovo Viljamo Tomsono(Thomson) (1824–1907) pavyzdþiu, ku-ris uþ nuopelnus mokslui gavo Didþio-sios Britanijos lordo Kelvino titulà. Kel-vino vardà Viljamas pasirinko nuo savogimtojo kaimo upelio pavadinimo. Da-bar ðiuo vardu áamþintas temperatûrosvienetas – Kelvinas ir absoliuti tempe-ratûrø skalë, kurioje jokiø pusiausvyriøkûnø temperatûra negali bûti lygi arbamaþesnë uþ nulá Kelvinø. Ir nors dabarsukurti kriostatai, kuriuose galima atðal-dyti medþiagas iki milijoniniø, o atomødarinius net iki milijardiniø Kelvino da-liø, pasiekti nulá Kelvinø draudþia antra-sis termodinamikos dësnis, nusakantis,kas gamtoje gali ir ko negali bûti.

Ir Kelvino laikais kai kam atrodë, kadtokie mokslai, kaip matematika ir fizika,yra neádomûs, nuobodûs ir nenaudingi.Net pats Kelvinas XIX a. pabaigoje ma-në, kad fizika artëja prie baigtos ir sklan-dþios mokslo disciplinos. Jau XX a. 3-iàjá deðimtmetá garsusis italø fizikas Ern-stas Fermis manë, kad fizikoje netrukusviskas bus aiðku kaip geografijoje. Taipneatsitiko ir dabar bûtent ðiø mokslø stu-dijos jaunimui atveria didþiausias galimy-bes (MG, Nr. 1, 2005 m.). V.Tomsono pa-

Tokio pavadinimo laiðkà daugiaunei prieð ðimtà metø airis Geor-gës Francis Fidþeraldas (Fitzge-

rald) iðspausdino þurnale Nature(Gamta). Klausimas, kokios

studijos naudingiausios, jaunimuibuvo aktualus tada, kai ramauspasaulio dar laukë sparti kaita

dël didþiøjø fizikos atradimø. Ðisklausimas dar aktualesnis dabar,kai pasaulis taip sparèiai keièiasi

dël tø atradimø, kad praëjusiejimetai buvo net paskelbti pasauliofizikos metais (MG, Nr. 12, 2005).

apima vibracinës mechanikos ir techno-logijos teorijos plëtrà, naujø vibraciniaisir smûginiais procesais pagrástø árengi-niø ir mechanizmø kûrimà, praktiná jø ágy-vendinimà ir diegimà pramonëje.

Darbe pateikiami vibraciniø ir smûgi-niø mikrosistemø, vibraciniø rinkimo,orientavimo, transportavimo, centravimo,smûginiø kontaktiniø sistemø, medþiagøbirumo gràþinimo smûginiu poveikiu,smûginiø pneumatiniø sistemø, dviejøtarpusavyje susijusiø masiø iðorinës ir vi-dinës balistikos tyrimø rezultatai. Jie pa-naudoti naujiems vibraciniais ir smûgi-niais procesais pagrástiems mechaniz-mams ir árenginiams kurti.

Tyrimø rezultatai ádiegti Lietuvos ir uþ-sienio pramonës ámonëse, tarp jø AB„Achema“, Valstybinëje komercinëje fir-moje „Lietkom“, AB „Koordinatë“, UAB„Pergalës koncernas“, Dailës kombina-te, GS „Vilma“, gamykloje „Elfa“, GS„Banga“, Ruklos mokomajame pulke,gen. Jono Þemaièio Lietuvos karo aka-demijos, gen. Stasio Raðtikio puskarinin-kiø mokyklos, Lietuvos Teisingumo mi-nisterijos, Latvijos Teisingumo ir Vidausreikalø ministerijø mokymo centro moky-mo procese, daugelyje Rusijos, Ukrainosgamybiniø susivienijimø.

Darbo tematika iðleistos 7 monogra-fijos, paskelbti 273 moksliniai straipsniai,gauti 7 uþsienio patentai (JAV, Didþioji Bri-tanija, Vokietija, Prancûzija), 15 Lietuvospatentø, 73 autoriniai liudijimai.

Antrasis technologijos mokslø sritiestaikomosios veiklos darbas premijuotasuþ darbø ciklà „Pramoniniø ðiluminiø ag-regatø iðklojø ilgaamþiðkumo ir efektyvu-mo problemø sprendimai (1989–2004 m.)“. Ðá darbà pateikë VGTU Ter-moizoliacijos instituto taryba, VGTU se-natas, AB „Maþeikiø nafta“, Lietuvos pra-monininkø konfederacija.

Lietuvos mokslo premijos laureatais ta-po VGTU Termoizoliacijos instituto Kaitraiatspariø betonø laboratorijos vadovas dr.VALENTINAS ANTONOVIÈIUS ir ðios la-boratorijos vyriaus. mokslo darbuotojasSTASYS ALGIMANTAS GOBERIS bei AB„Maþeikiø nafta“ generalinio direktoriauspavaduotojas ALBERTAS GIMBUTAS.

Per pastaruosius 16 metø (1989–2004m.) premijuoto darbo autoriai ðiluminiø ag-regatø ilgaamþiðkumo problemas spren-dë keisdami iðklojø darbinio sluoksnio for-muotas medþiagas (ugniai atsparias ply-tas) neformuotomis kaitrai atspariomis me-dþiagomis (betonais, mastikomis, klijais irkt.), kurios garantuoja konstrukcijos mono-litiðkumà, yra geriau pritaikomos agregatøeksploatacijos sàlygomis. Jø sukurtosaukðtatemperatûrës medþiagos pasiþymigeromis fizikinëmis, mechaninëmis, termi-nëmis, cheminio atsparumo ir kitomis

charakteristikomis, todël jø ádiegimas pa-didino ðiluminiø agregatø konstrukcijø il-gaamþiðkumà. Optimaliø moderniø tech-nologijø taikymas iðklojoms gaminti leidosumaþinti agregato remonto trukmæ ir ið-laidas, padidinti darbo naðumà, sumaþintieksploatacinius ðilumos nuostolius. Didþiojidarbø dalis atlikta AB „Maþeikiø nafta“, ku-rioje tarpremontinis ðiluminiø agregatø cik-las padidëjo nuo 1 iki 3–4 metø.

Atliktø teoriniø ir praktiniø moksliniødarbø rezultatai paskelbti 47 straipsniuo-se (13 ið jø áraðyti á Mokslinës informaci-jos instituto (ISI) sàraðà) ir tarptautinësekonferencijose Lenkijoje, Èekijoje, Rusi-joje ir Slovakijoje.

Kaip ir kasmet, taip ir ðiais metais da-lis svarbiø darbø nebuvo premijuoti dëlriboto premijø skaièiaus. Lietuvos moks-lo premijø komitetas ir jo vadovybë pa-gal Komiteto statutines nuostatas baigiakadencijà. 2006 m. darbus, pateiktus Lie-tuvos mokslo premijø konkursui, vertinsnaujos sudëties Komitetas, kurá patvirtinsLietuvos Respublikos Vyriausybë. Beabejo, Lietuvos mokslo premijø komite-to veiklà ir toliau kuruos Ðvietimo ir moks-lo ministerija, o su tuo susijusius darbusorganizuos Lietuvos mokslø akademija.

Ðeðeriø metø autorës patirtis dirbantLietuvos mokslo premijø komiteto moks-line sekretore leidþia pareikðti kai kuriuossamprotavimus dël iðkylanèiø problemøorganizuojant Komiteto veiklà. Tai, pir-miausia, susijæ su Lietuvos mokslo pre-mijø komiteto nuostatomis, kurios nelei-dþia Komitetui daryti korekcijas dël pre-mijuojamø darbø pagal mokslo sritis. Pa-vyzdþiui, 2005 m. Lietuvos mokslo pre-mijø konkursui taikomosios mokslinësveiklos (eksperimentinës plëtros) huma-nitariniø ir socialiniø mokslø srityje buvopateiktas tik vienas darbas, kuris, beje,nebuvo premijuotas. Taigi liko dvi premi-jos neiðnaudotos (eksperimentinës plët-ros darbams skiriamos dvi premijos), okitose mokslo srityse liko labai vertingødarbø, kuriø Komitetas neturëjo galimy-bës premijuoti. Be to, pagal dabartiniusPremijø komiteto nuostatus neaiðku, ko-kià vietà turëtø uþimti þodynai (tarp jø irterminø), kuriø parengimui reikia didelioprofesinio pasirengimo, intelekto bei di-deliø darbo sànaudø. Tas pats ir su kaikuriais bibliografiniais leidiniais, turinèiaismokslotyrinæ ir valstybës raidos reikðmæ.Yra ir labai svarbiø bei gerai parengtø va-dovëliø. Problemø yra ir skiriant konkur-sui pateiktiems darbams ekspertus ir kt.

Manome, kad Ðvietimo ir mokslo mi-nisterijai, Lietuvos mokslø akademijai, Lie-tuvos mokslo tarybai, kuruojantiems Komi-teto veiklà, reikëtø atkreipti dëmesá á tai irperþiûrëti Lietuvos mokslo premijø nuosta-tø kai kuriuos straipsnius ir teikti siûlymusVyriausybei dël jø papildymo ar pakeitimo.

�


naudingø

Prof. habil. dr. Jonas GRIGASstudijø vertë

Lordas Kelvinas

vyzdys bene geriausiai parodo, kad þiniosir atkaklus darbas atneða ir maþos tautosþmogui pagarbà, ðlovæ, malonø gyveni-mà ir padëtá visuomenëje.

Viljamo tëvas buvo matematikos mo-kytojas Belfaste. Vëliau su ðeima persi-këlë á Ðkotijà ir tapo Glazgo universitetomatematikos katedros vedëju. Jis ankstisûnø iðmokë matematikos. Dar mokyda-masis mokykloje Viljamas lankë matema-tikos paskaitas universitete (ar dabar kaslanko?). Kai bûdamas 16 metø ástojo áKembridþo universitetà, Viljamas jau bu-vo iðstudijavæs to laiko Furjë analitinæ ði-lumos teorijà bei Laplaso dangaus me-chanikà ir buvo geriausias studentas.Studijø metais jis paskelbë 20 moksliniøstraipsniø, o baigæs matematikos studi-jas buvo iðrinktas Glazgo universitetogamtos filosofijos profesoriumi. Kelvinasbuvo matematikas, bet „jo matematikabuvo skirta ne matematikos, o rezultatolabui“, – sakë minëtasis G.F.Fidþeraldas.O pats Kelvinas manë, kad niekas nega-li bûti fataliðkiau nei per didelis pasitikëji-mas matematiniais simboliais. Studen-tus jis mokë formulëse matyti daiktø irreiðkiniø fizinæ realybæ. Jis sukûrë putøkamerà kaip eterio erdviná modelá. Visussavo modelius jis pirmiausia pademonst-ruodavo þmonai. Jis pirmasis pasaulyjesukûrë namø elektros apðvietimà.

Pagal britø gamtos filosofijos tradici-jas fizika yra tai, kà galima paèiupinëtirankomis. Todël ir Kelvinui modeliai bu-vo fizikiniø reiðkiniø iliustracija ir matema-tinës teorijos iðbandymai. Kurdamas mo-delius jis pamaþu nuo matematikos per-ëjo prie fizikos, kurios nebuvo studijavæs.Gal todël jis nesutiko su Maksvelo elek-tromagnetine bangø teorija (Maksvelolygtis paraðë ne Maksvelas, o Oliveris He-visaidas (Heaviside), kuris dël atsiskyrë-liðko gyvenimo bûdo yra maþai þinomas)ir iki pat mirties buvo ásitikinæs, kad eterisegzistuoja. Eterá jis ásivaizdavo kaip dre-

buèius arba putas (gal todël Lietuvojeeterá kai kas ir dabar dalija?).

Taigi Kelvinas buvo matematikas, pa-maþu tapæs fiziku, o vëliau inþinieriumi. Jisdomëjosi visa fizika, tiek fundamentalià-ja, tiek taikomàja, pradedant termodina-mika, optika, mechanika, elektra ir mag-netizmu, hidrodinamika, navigacija, geo-fizika ir baigiant medþiagotyra. Jis paraðë600 moksliniø straipsniø, po keletà jau-nystëje, daugiau nei po deðimtá karjerosviduryje ir vël po keletà per metus senat-vëje, ir gavo 70 patentø, kurie labai prisi-dëjo prie technologijø plëtros. Bûdamastoks universalus, jis ne viskà suprato pa-kankamai giliai. Jis buvo ásitikinæs, kad lëk-tuvai niekada neskraidys, kovojo prieðelektromagnetinæ ðviesos teorijà, netikë-jo radioaktyviøjø atomø skilimu, o kartu iratomine energija ir jos panaudojimu. Mo-kydami studentus antrojo termodinamikosdësnio, besiremianèio entropijos sàvoka,negalime neprisiminti, kad Kelvinas nei-gë ðià vienà svarbiausiø termodinamikossàvokø, nes negalëjo jos paèiupinëti. Ne-paisant to, jis iðrado ðilumos siurblá, orokondicionieriø ir kitus termodinamikosdësniais besiremianèius árenginius.

Bet reikðmingiausia Kelvino iðradimøsritis buvo elektra. Jis ypaè pasiþymëjotelegrafijos srityje. Tada telegrafas buvotuo, kuo dabar yra internetas. Jau tadabuvo kalbama, kad telegrafas pavertë pa-saulá globaliniu kaimu. Telegrafo specia-listø atlyginimas buvo didþiausias, kiloátampa tarp privataus verslo ir vyriausybi-niø reguliavimø, buvo rûpinamasi perduo-damos informacijos saugumu. Nutiesusbrangiai kainavusá pirmàjá transatlantiná ka-belá tarp Didþiosios Britanijos ir JAV, kara-lienës Viktorijos pirmàjá 99 þodþiø sveiki-nimà JAV prezidentui telegrafistai siuntë16,5 valandos ir kabelis sudegë. Beje, di-dysis amerikieèiø iðradëjas Tomas Ediso-nas ið viso netikëjo transatlantiniu teleg-rafo ryðiu ir laikraðèiuose iðspausdino to-ká praneðimà: „Ðis sumanymas nieko ne-vertas. Elektros srovë, nubëgusi toká di-delá nuotolá, negalës nuneðti neiðkreiptosignalo“. Kelvinas manë kitaip. Jis greitaisuprato transatlantinio kabelio gedimoprieþastá ir davë rekomendacijas kito ka-belio – maþesnës elektros átampos, leng-vesnio ir geresnës izoliacijos medþiagø –tiesimui. Tam jis iðrado jautrø veidrodinágalvanometrà silpnoms elektros srovëmsmatuoti. Tokiais galvanometrais ir að vyk-

dþiau savo pirmuosius mokslinius tyrimus.Kelvino autoritetas nugalëjo skeptikus irjo 1866 metais sukurtas kabelis dirbo pui-kiai ir padarë já turtingu þmogumi. Jis ga-lëjo ramiai gyventi puoðniuose rûmuoseant vandenyno kranto, plaukioti savo jach-ta ir ramiai apmàstyti savo nenaudingøuniversitetiniø matematikos studijø vertæ.Beje, jis buvo tikintis krikðèionis.

Pats Kelvinas savo vaisingà veiklà ver-tino kaip nesëkmingà. Já ypaè paveikëklaidingas þemës amþiaus ávertinimas,nes dar buvo neþinomas atomø radio-

aktyvaus skilimo efektas, kuriuo dabar irnustatomas þemës ir rastø daiktø amþius.Kelvinas buvo vienas pirmøjø, ávedæs stu-dentams laboratorinius darbus. Tokiopraktinio mokymo rezultatai buvo dideli.Kaip pavyzdá galima pateikti tai, kad jostudentas Gerardas Philipsas ákûrë gar-siàjà Philips firmà, kurios elektros prekë-mis naudojamës ir mes.

Minëtasis G.F. Fidþeraldas taip apibû-dino savo tautietá: „Jei kas nors paklaustønurodyti intelekto pavyzdá, kuris taip pakeitëvisuomenës veidà, kad visa mûsø pramo-në buvo visiðkai revoliucionizuota ir todëltaip pagerëjo daugumos civilizuotø ðaliøgyvenimo sàlygos, pirmasis vardas bûtølordo Kelvino“. Kelvino iðradimai nesirëmëmatematinëmis teorijomis ir skaièiavimais.Jam jø nelabai reikëjo. Bet reikëjo iðlavintoproto. Taigi jo gyvenimas geriausiai paro-do „nenaudingø“ studijø vertæ.

Ir dabar yra daugybë pavyzdþiø, kaimatematikos ir fizikos studijø iðlavintas jau-nimo protas puikiai pritaikomas visiðkai ki-tose gyvenimo ir veiklos srityse, nei buvostudijuojama universitete. Svarbu, kad tasprotas bûtø iðlavintas. XXI a. labiau neikada nors anksèiau yra aktualûs ameri-kieèiø astronomo ir mokslo populiarinto-jo þodþiai: „Saviþudiðka kurti priklausan-èià nuo mokslo ir technologijø visuome-næ, kurioje mokslà ir technologijas maþaikas iðmano“. Ið èia ir iðplaukia, kokios stu-dijos yra naudingos ir nenaudingos.


astronautikosBus tyrinëjama Veneros atmosfera,

jos cheminë sudëtis, oro sroviø judëji-mas, temperatûra ir kiti parametrai. Erd-vëlaivis paleistas Rusijos raketa Sojuz-Fregat iš Baikonuro kosmodromo Ka-zachstane.

Marsomobiliai tæsia tyrinëjimusDu marsomobiliai – Spirit ir Opportu-

nity sutiko Naujuosius metus darbingi irpilni energijos. Spirit sausio 4 d., o Op-portunity – sausio 25 d. atðventë pirmuo-sius darbo Marse metus. Tuo metu Spirittoliau sunkiai kopë á virðø Kolumbijosaukðtumø ðlaitais, o Opportunity artëjoprie erdvëlaivio apsauginio skydo, kurisnukrito netoliese, erdvëlaiviui besilei-dþiant ant Marso.

Kolumbijos kalvos iškilusios maþdaug100 m virš jas supanèiø Gusevo krateriolygumø. Ðios aukðtumos buvo matomospirmojoje Marso pavirðiaus panoramojerytø horizonte uþ 3 km nuo erdvëlaivio nu-tûpimo vietos. Tada atrodë, kad tai tolimair nepasiekiama vietovë, kurià galbût pa-vyks iðtyrinëti tik po daugelio metø kitøekspedicijø metu. Taèiau tikrovë aplenkësvajones. Marsomobilis jau 2004 m. rug-pjûtá pasiekë aukðtumø papëdæ ir pradë-jo kopti aukðtyn, pakeliui paveiksluoda-mas aplinkà ir tyrinëdamas aptiktus ádo-mius akmenis. Kuo aukðèiau, tuo daugiauatradimø. Lygumoje didþioji dalis akme-nø buvo vulkaninës kilmës, o aukðèiau visdaþniau buvo aptinkamos nuosëdinës uo-lienos, kaþkada susidariusios po vande-niu, o po to iðsvaidytos po apylinkes krin-tanèiø meteoritø. Kai kurie plokðti akme-nys buvo sudaryti ið vulkaniniø uolienø (oli-vino, pirokseno ir magnetito) gabaliukø,kuriuos á sluoksniuotà pyragà po vande-niu sucementavo magnio sulfato druska.Dar aukðèiau pasirodë ir labai senos bu-vusio eþero ar jûros dugno nuosëdiniø uo-lienø atodangos. Kiekviena atodanga ro-

dë skirtingà cheminæ sudëtá, bet visur bu-vo rasta vandens pëdsakø. Rugpjûèio më-nesá Spirit pasiekë aukðèiausià Kolumbi-jos aukðtumø taðkà, pavadintà Hasban-do kalva. NASA taip pavadino ðià vietovæpagerbdama astronautà Rikà Hasbandà,2003 m. sudegusio atmosferoje erdvë-laivio Columbia vadà. Nuo Hasbando kal-vos atsivërë niekieno nematytas vaizdas árytus ir pietus. Marsomobilio perduotojepanoramoje kitoje aukðtumø pusëje ma-tyti nuosëdiniø uolienø sluoksniai ir uþ jøplytinti plokðtikalnë. Iðtyrinëjæs Hasbandokalvà, Spirit leisis á kelionæ þemyn pietøkryptimi. Kelias þada bûti pavojingas, nesðlaitas gana status ir pilnas akmenø.

Tuo tarpu marsomobilis Opportunity ki-toje Marso pusëje, Meridiano lygumoje,taip pat dirbo labai sëkmingai. 2004-øjø pa-baigoje Opportunity iðsiropðtë ið Enduran-ce kraterio dugno ir atvaþiavo prie erdvë-laivio apsauginio skydo, kuris nukrito antpavirðiaus erdvëlaiviui leidþiantis. Jo mik-roskopinës nuotraukos leis kitø skrydþiø áplanetas konstruktoriams atsiþvelgti á ðioskydo trûkumus ir silpnàsias vietas. Ypaèsvarbu buvo patirti, kaip giliai skydo ap-sauginá sluoksná paveikë ákaitimas skriejantMarso atmosferoje. Uþ keliø metrø nuo sky-do rastas futbolo dydþio geleþinis meteo-ritas. Tai pirmas meteoritas, atrastas sveti-moje planetoje. Palikæs skydà, marsomo-bilis leidosi á pietuose plytinèià lygumà, pa-vadintà „Raiþyta teritorija“, nuriedëdamasper dienà po 150 metrø ir daugiau. Marsopavirðiuje, kur pilna ávairaus dydþio akme-nø, marsomobilis juda labai atsargiai, apei-damas ávairias kliûtis. „Raiþytoje teritorijo-je“ buvo tikimasi aptikti kitokio pobûdþiouolienø, paveiktø ilgalaikës vëjo erozijos.Deja, balandþio 26 dienà greitas Opportu-nity vaþiavimas baigësi – jis áklimpo á smul-

kaus smëlio kopà. Marsomobilio operato-riai kapstësi smëlyje daugiau nei mënesá,kol pavyko iðsiropðti ið spàstø. Liepos pra-dþioje Opportunity vël leidosi á pietus link300 m skersmens Erebo kraterio. Buvovaþiuojama per lomas tarp vëjo supusty-tø kopø, saugantis vël uþklimpti. Rugpjû-èio viduryje marsomobilis priartëjo prieErebo kraterá supanèiø akmeniniø atodan-gø, pradëti jø tyrinëjimai. Kaip ir anksèiautyrinëtose Erelio ir Endurance krateriø ato-dangose, èia daug mineralo hematitomelsvø þirneliø, pavadintø „mëlynëmis“.Taèiau ties Erebo krateriu „mëlynës“ ðiektiek maþesnës ir ne tokios apvalios. Spalioviduryje Opportunity nuvaþiuotø kilomet-rø skaitiklis rodë 6 kilometrus. Spirit kilo-metrø skaitiklis rodë 1 km maþiau.

Ilgà abiejø marsomobiliø darbingàgyvavimà ið dalies lemia ádomus faktas– kaþkas kartkartëmis nuvalo dulkes nuoSaulës baterijø plokðèiø, ir jø srovë vëlpadidëja. Manoma, kad tai daro ne mar-sieèiai, o vëjo gûsiai ar sûkuriai. Taip patpasitaisë deðinysis Spirit priekinis ratas,kuris 2004-øjø pabaigoje buvo pradë-jæs strigti. 2006 m. sausá abu marsomo-biliai, ko gero, sulaukë dvejø metø su-kakties. Tai iðties nuostabus ávykis, nesmarsomobiliø darbo trukmë buvo numa-tyta tik trys mënesiai.

Marso þvalgas2005 m. rugpjûèio 12 d. á Marsà ið-

skriejo dar vienas NASA erdvëlaivis – “Mar-so þvalgas” (Mars Reconnaisence Obser-ver, trumpai MRO). Paleidimui buvo pa-naudota galinga Atlas-5 raketa, 1968–1975 m. skraidinusi Apollo astronomus áMënulá. 2006 m. kovo mënesá MRO turitapti Marso palydovu. Nuo kovo iki lapkri-èio truks MRO stabdymas Marso atmo-sferoje, kol bus pasiekta numatyta orbita.Ið þemos orbitos bus perduodamos labaidetalios Marso pavirðiaus nuotraukos.Bus ypaè atidþiai tyrinëjamos tos Marsosritys, kur praeityje buvo vandens telkiniaiir dabar slûgso poþemio ledas. Erdvëlai-vyje yra teleskopas, kuriuo bus galima ste-bëti ant Marso metro dydþio objektus.Spektrometras bandys identifikuoti mine-ralus, kurie kaþkada susidarë po vande-niu. Italø specialistø pagamintas radaras

naujienos2005 metai

Astronomijos ir

Atkelta ið 19 p.


prasiskverbs á giles-nius pavirðiaussluoksnius, ieðkoda-mas ledo ar vandens.Ðiø tyrimø tikslas – ið-rinkti tinkamiausiasvietas bûsimiems au-tomatiniø ir pilotuoja-mø stoèiø nusileidi-mams bei ieðkoti gy-vybës pëdsakø. Skry-dþio tikslai ir jo eiga ap-

Marsomobiliai tæsia tyrinëjimus. Vaizdasnuo Hasbando aukðtumø á Gusevo krateriotolumas. ,,Spirit” nuotrauka

Ledo sluoksnis Marso krateryje. ,,MarsExpress” nuotrauka

Naujos kometos ir asteroidaiVadovaujant K. Èerniui, Molëtø obser-

vatorijoje 2005 m. buvo gauta daug ko-metø ir asteroidø nuotraukø. Pirmà kartàbuvo nufotografuoti du Koiperio juostosobjektai – Ksena ir UX25 (þr. atskirà straips-nelá). Taip pat gautos penkiø kometø nuo-traukos, dar daugiau kometø buvo ste-

Erdvëlaivis ,,Hayabusa” prie Itokavosasteroido (piešinys su realia asteroidonuotrauka)

jø erdvëlaivis Hayabusa (Sakalas) pasie-kë Itokavos asteroidà. Itokavos asteroi-das skrieja aplink Saulæ tarp 0,95 av ir1,69 av nuo Saulës, taigi kerta Þemësorbità ir priklauso pavojingø Apolono as-teroidø grupei. Jis yra pailgos formos,maþdaug 600 m ilgio, vartaliojasi apie aðá,apsisukdamas per 12 valandø. Spalio 14d. erdvëlaivis priartëjo iki 7 km nuo aste-roido ir skrieja kartu. Asteroido pavirðiusnelygus, matoma daug akmenø, bet vi-sai nëra smûginiø krateriø. Keliose vieto-se yra lygios aikðtelës, kurias, matyt, den-gia dulkiø sluoksnis. Lapkrièio mënesáerdvëlaivis priartëjo prie pat asteroido irspecialiu prietaisu bandë paimti asteroi-do medþiagos. Deja, sutrikus erdvëlaivioorientacijai, misija nepavyko.

,,Deep Impact” smûgis á kometoidàSausio 12 d. NASA paleido erdvëlaivá

Deep Impact link Tempelio-1 kometoido.Liepos 4 d. erdvëlaivis susitiko su 5 x 11km dydþio kometoidu ir, pralëkdamas proðalá, numetë á já 370 kg stalo dydþio dë-þæ, kuri smogë á kometoidà 10 km/s grei-èiu. Smûgio metu sviedinys sprogo 4,5tonø trotilo galingumu. Ávykis buvo pa-veiksluojamas ið praskriejanèio pro ðaláerdvëlaivio bei kosminiais ir Þemës te-leskopais. Sprogimas iðmetë á erdvæ mil-þiniðkà ledø, dulkiø ir garø debesá, kurisuþdengë vaizdà á iðmuðtà kraterá. Kai dul-kës iðsisklaidë, erdvëlaivis buvo jau tolinuo kometoido. Manoma, kad smûgiometu susidarë apie 100 m skersmenskrateris. Mokslininkus stebina nepapras-tai minkðta pavirðiaus medþiaga, prime-nanti purø sniegà. Kometos vaizdai, per-duoti ið artëjanèio erdvëlaivio, rodo, kadpavirðius labai nelygus, jame yra apva-liø krateriø. Maþiausios matomos deta-lës buvo 4 m dydþio, tai apie 10 kartøgeresnë skiriamoji geba negu ankstes-niø kometø nuotraukø.

Bus daugiau

raðomi interneto portale http://www.na-sa.gov/mro.

Ðiuo metu Marso orbitose skrieja ge-rai veikiantys erdvëlaiviai Mars GlobalSurveyor (NASA, nuo 1997 m.), MarsOdyssey (NASA, nuo 2001 m.) ir MarsExpress (ESA, nuo 2003 m.). Paviršiuminuo 2004 m. sausio vaþinëja du NASAmarsomobiliai – Spirit ir Opportunity. Ar-timiausi NASA planai – 2007 m. rengia-masi paleisti Phoenix Mars Lander, ku-ris nutûps Marso ðiaurinio aðigalio le-dynuose, ir 2009 m. – Mars Science La-boratory su dideliu marsomobiliu.

„Èiuoþykla“ Marso krateryjeEuropos kosminës agentûros erdvë-

laivis Mars Express, skriejantis aplink Mar-so planetà, nupaveikslavo bevardá 35 kmskersmens kraterá, esantá 70 laipsniø ðiau-rës platumoje. Kraterio dugne spindi ap-skrita 12 km skersmens ledo „èiuoþykla“.Manoma, kad ledo storis èia gali bûti net200 metrø! Kraterio pakraðèiais matyti ap-ðerkðnijusios ar apledëjusios uolos. Le-das kraterio dugne laikosi neiðtirpæs ir ne-iðgaravæs todël, kad jo niekada neapðvie-èia Saulës spinduliai. Tai bus ideali vietabûsimiesiems Marso astronautams papil-dyti vandens atsargas. Tik ar pavyks nu-sileisti á kraterio vidø staèiais ðlaitais?

bëta vizualiai. Kosminës Saulës observa-torijos SOHO nuotraukose K. Èernis atra-do keturias naujas kometas. Atrasti 33nauji asteroidai. Ið viso iki ðiol Molëtø AOjau atrasta 115 maþøjø planetø. K. Èer-niui pasiûlius, Tarptautinë astronomø sà-junga asteroidui Nr. 73059 suteikë Kaunovardà. Ðis asteroidas atrastas 2002 m. Mo-lëtø observatorijoje. Kauno asteroido or-bitos elementai: a = 2.172 av, e = 0.086,i = 4.18°, P = 3.20 m, tikslus skersmuokol kas neþinomas, pagal asteroido spin-desá jis turëtø bûti apie 2 km.

Asteroidas 2004MN42029 m. balandþio 13 d. 320 metrø

dydþio asteroidas 2004MN4 praskries tikuþ 30 000 km nuo Þemës pavirðiaus. Bû-damas arèiausiai Þemës jis bus mato-mas kaip greit lekianti dangumi 3-iojo ryð-kio þvaigþdë, visà dangø jis praskriesmaþdaug per dvi valandas.

Tik kà apskaièiavus asteroido orbitàatrodë, kad asteroidas gali susidurti suÞeme. Vëliau apskaièiuota tikslesnë or-bita tà paneigë. Jeigu toks asteroidassmogtø á Þemæ, katastrofos pasekmësbûtø tragiðkos. Jo smûgio jëga turëtø bûtiapie 850 megatonø trotilo, o tai 15 kartødaugiau negu pati didþiausia kada norsiðbandyta vandenilinë bomba. Sprogi-mas bûtø 60 kartø stipresnis negu tas,kurá 1908 m. sukëlë Tunguskos meteori-tas. Manoma, kad toks artimas stambausasteroido praskriejimas pro Þemæ atsi-tinka vos kartà per 1300 metø.

Japonijos erdvëlaivis pasiekëasteroidà

Japonijos kosminës erdvës specialis-tams pagaliau pasisekë – rugsëjo 12 d.

baidokai

Istorijos bûvyje Nemunu yra plau-kiojæ visokiø plokðèiadugniø krovininiølaivø. Nuo Vytauto Didþiojo, o gal darankstesniø laikø buvo paplitæ strugai, oXVII–XIX a. dominavo ne vëliau uþ juosatsiradusios vytinës. Jø vardas esàs ki-læs ið lietuviø kalbos ir yra patekæs á ki-tas kalbas. Vokieèiai vadino þodþiu Wit-

tine, lenkai – wycina. Rusø tarmëse þi-nomas tø laivø pavadinimas âèòèíà. Il-gainiui ðiuos Nemuno laivus iðstûmë bai-dokai. Kaip nurodo bostoniðkë Lietuviøenciklopedija (t. XIV, p.108), 1884 m. Ne-munu plaukiojusios tik ðeðios vytinës.Tad po 1918 m. jas galëjo prisiminti vy-resnio amþiaus þmonës, o 1938 m., kiekmenu, tokio þodþio jau niekas nevartojo.

Kuo baidokai skyrësi nuo pirmøjøstrugø ir vytiniø, ðiuo kartu nenagrinësi-me. Á akis krinta, kad pirmiausia skiriasijø pavadinimas, tikriau du pavadinimai.Iki kokiø 1944 m. pabaigos oficialiuosedokumentuose, spaudoje ir tuo labiauðnekamojoje kalboje ðie laivai vadinosibaidokai. Po 1945 m. valdþios raðtuoseásigalëjo barþos vardas. Abu pavadinimainelietuviðki. Þodis baidokas greièiausiaikilæs ið kurios slavø – baltarusiø, rusø,lenkø, o gal ir ukrainieèiø – kalbos. Antaiprieð Pirmàjá pasauliná karà iðëjusiameAleksandro Preobraþenskio Etimologi-niame rusø kalbos þodyne aiðkinama,

Tylieji

Prof. habil. dr.

Arnoldas PIROÈKINAS

baidokaidarbininkai –

kad þodþiu „baidak“ vadinami Dnepro irVolgos upiniai laivai. Tad ir pavadinimasbus ten atsiradæs. Beje, vokieèiø kalbo-je oficialus baidoko pavadinimas yra der

Leichter, bet Rytprûsiø spaudoje beiþmonëse vartotas ir jo atitikmuo der Bo-ydak, tikriausiai atëjæs ið lietuviø kalbos.

Panemuniø þmoniø baidokas taria-mas su kirèiu pirmajame skiemenyje –baidokas (ir baidoks). Didþiajame Lietu-viø kalbos þodyne ðio þodþio duodamasvienas variantas – su kirèiu antrajamenuo galo skiemenyje ir kirèiuojamas pa-gal antràjà kirèiuotæ – baidokas (2). Kuovadovavosi þodyno autoriai pateikdamitoká kirèiavimo variantà, negalëtume pa-sakyti. Vardo barþa pirminis ðaltinis yraprancûzø kalba, ið kurios þodis atkelia-vo á rusø kalbà, o ið jos pasiëmë ir lietu-viø kalba. Mes toliau, kad iðlaikytume tamtikrà sàsajà su 1918–1940 m. tradicija,ðiame straipsnyje vartosime þodá baido-kas, nors neketiname nupeikti në barþos.

Taigi kas per daiktas tas baidokas, ar-ba barþa? Pirmosios nepriklausomybësdeðimtmeèiais turintiems reikalø su Ne-muno laivininkyste baidokas buvo neva-riklinis plokðèiadugnis laivas, skirtas ávai-riems kroviniams gabenti. Kadangi jis bu-vo be varikliø, tai neturëjo në garsiniø sig-nalizacijos priemoniø: skirtingai nuo gar-laiviø ir motorlaiviø, tyliai dirbo savo dar-bà. Prikrautas ar tuðèias baidokas, kadgalëtø judëti Nemunu, kitomis laivuojamo-mis upëmis, Kurðiø mariomis ir kanalais,turëjo naudotis vilkikø – garlaiviø ir motor-

laiviø – jëga. Stiprûs vilkikai sudarydavodviejø keturiø baidokø vilkstinæ (savotið-kà karavanà) ir tempdavo jà prieð srovæar pasroviui. Anksèiau, XIX a. pabaigojeir XX a. pradþioje, baidokai turëdavo bu-res: varomoji jëga buvo palankus vëjas.Iðpûstomis burëmis baidokai galëjo atro-dyti labai áspûdingai, jei poetas Jurgis Bal-truðaitis 1914 m. raðytoje autobiografijojerado reikalà apie juos uþsiminti: „... kelikilometrai nuo mûsø buvo Nemunas, ku-riame nuo pavasario iki rudens baltavoprûsø prekiniø laivø burës“.

1939-øjø ar 1940-øjø vasarà pasitai-kë matyti bene vienà ið Vokietijos atplau-kusá baidokà su buriø stiebais, bet já vil-ko motorlaivis. Nuo Lietuvos atplëðtameKlaipëdos kraðte, Vokietijai taupant skys-tàjá kurà, buriniai baidokai plaukiojo ir po1939 metø. Kartais, kai prireikdavo pa-plaukti kiek pasroviui, baidokai leisdavosi„savëje“, t.y. srovës neðami. Tai buvo var-ginantis ir lëtas plaukimas.

Seni upeiviai, menantys caro laikus,ypaè XIX a. pabaigà, yra pasakojæ, kadjø jaunystëje baidokus prieð srovæ Nemu-no kairiuoju krantu tempdavo ásitvëræ á vir-ves su plëðkëmis vyrai. Jeigu kas yra ma-tæs rusø dailininko Iljos Repino monumen-

Nemuno laivai

~ ~

~

/

talø paveikslà „Burliokai prie Volgos“(1870–1873), gali ásivaizduoti, kad pana-ðiai buvo tempiami baidokai ir Nemunu.Prieð pat 1940 m. okupacijà turtingesnisavininkai stengësi ásigyti nedideliø mo-torlaiviø, galinèiø stumti vienà baidokà. IðVokietijos pradëjo rodytis baidokø su vi-daus degimo varikliais. Tokiø baidokø nënegalëtum vadinti tradiciðkai baidokais:tai jau tam tikra motorlaiviø rûðis.

Plokðèiadugniø baidokø grimzlë (t.y.panirimas vandenyje) buvo tolygi. Dëlmaþo ir nevienodo, netgi kupstuoto Ne-muno gylio ði savybë baidokams buvolabai pravarti. Baidokø dydis buvo ganaávairus. Paprastai jø dydá nusakydavo ga-limas kroviniø krûvis tonomis. Bûta visaimaþø baidokëliø, kaip antai: „Nemunë-lis“ ástengë gabenti iki 71 t, „Dubysa“ –

34 t, „Laimë I“ – 80 t ir t.t. Vidutiniokaisvadintume baidokus nuo 100 iki 300 t,pavyzdþiui: „Bitë“ – 110 t, „Vaiguva“ –140 t, „Merûnas“ – 201 t, „Marijampolë“– 293 t ir kt. Paskutiniame nepriklauso-mos Lietuvos penkmetyje, prieð 1940metus, imta statyti didelius baidokus. Tailëmë kelios aplinkybës: eksploatacijospranaðumas ir, svarbiausia, atsirado fi-nansiðkai pajëgiø uþsakovø. Antai akci-në bendrovë „Lietuvos Baltijos Lloydas“1938 ir 1939 metais pasistatydino 6 bai-dokus, kuriø keliamoji galia virðijo 600 t:„ Dþiugë“ pajëgë krauti 657 t prekiø, „Pa-jauta“ – 655 t, o „Irvë“ ir „Auksë“ – po650 t kiekviena. Suprantama, baidoko to-naþas betarpiðkai susijæs su laivo gaba-ritais – jo ilgio, ploèio ir ðonø (bortø) aukð-èio dydþiais. Minëtoji „Dubysa“ buvo vos15,76 m ilgio, 3,57 m ploèio ir 1,15 maukðèio. „Marijampolës“ duomenys ati-tinkamai tokie: 39,40 m ilgio, 7,00 m plo-èio ir 1,85 m aukðèio. Ðeðiaðimtiniø bai-dokø matmenys buvo dar didesni: „Dþiu-gë“ turëjo 55,16 m ilgio, 8,06 m ploèio ir2,00 m aukðèio.

Jeigu pridësime visokius antstatus, ið-kylanèius virðum bortø, tai baidokø aukð-

jø, lietø, o vasarà ir nuo karðtø saulësspinduliø, daugumas baidokø turëdavovairinæ (kas ne kas sakydavo „styrbûdë“).Tada baidoko aukðtis padidëdavo. Bai-doko gale, ant medinio vairo, bûdavo bû-tinai iðkeliama plaukimo metu valstybi-në vëliava.

Dalis baidokø turëdavo dengtà triumà,kuris apimdavo beveik visà plotà nuo va-dinamosios „kajytës“ iki laivo priekyje,smailumoje, árengtos belangës patalpos.Triumà dengdavo taip pat paaukðtinimassu kilnojamaisiais dangèiais, kurie, sudurtiant tam tikros atramos, sudarydavo á abipuses þemëjantá stogà. Já skaidydavo di-desniuose baidokuose tilteliai, jungiantysabu bortus. Priekiniame tiltelyje stovëjosignalinis stiebas – aukðèiausias baido-ko antstatas. Prie jo kabindavo þibintusar vëliavëles. Plaukiant pro þemus tiltustoká stiebà buvo paprasta nuleisti.

Dengtame triume kraudavo prekes,kurioms bûtø galëjæ pakenkti lietûs, pa-vyzdþiui: cementas, javai, cukrus, drus-ka, kopra (kokoso palmiø rieðutø þievës),drëgmei jautrûs pramonës gaminiai. Bai-dokai be dengtø triumø gabendavo kro-vinius, kuriems drëgmë neturëjo reikð-

tis bûdavo kur kas didesnis. Visø pirmatà aukðtá didindavo paskuigalyje árengtapaaukðtinta gyvenamoji patalpa (daugu-mas jà vadindavo „kajyte“), kur gyven-davo baidoko vadas („ðiporius“) su ðei-ma. Tame paaukðtinime ið abiejø ðonøbûdavo bent po porà langeliø, apðvie-èianèiø nedidelá kambarëlá ir virtuvaitæ,kurioje stovëjo koklinë krosnelë valgiuigaminti ir patalpai ðildyti. Ið krosnelës ávirðø ëjo kaminëlis.

Lauke virðum paaukðtinimo stovëjo„ðturvalas“, kuriuo sukinëjamas paèiamebaidoko gale medinis vairas. Beje, nete-ko girdëti, kad upeiviai bûtø vartojæ þodášturvalas: sakydavo tiesiog vairas, ir tiek.Kad vairininkas bûtø apsaugotas nuo vë-

Atv

irukas. Fo

tog

rafija

A.H

enig

o (

Hennin

g)

Ið ArnoldoPiroèkinoalbumo

Baidokas su burëmisKlaipëdos (KaraliausVilhelmo) kanale.Po 1939 m.

Baidoko,,Marijampolë”águla pozuojaprie ðturvalo.Deðinëjestraipsnioautorius.1939 m.

Baidokas,,Marijampolë”Kaune. 1939 m.

�



Màstytojo þvilgs-niu aprëpæ mus supantá pa-saulá suvokiame: tikrovë, pa-siþyminti begaliniu ávairumu,pasireiðkia kaip darni vienovë.Pats þmogus èia – tik nepa-stebima jos dalis. Uþ akiø ga-lios ribø vis gilyn ir tolyn pra-siskverbiantis tyrinëtojø pro-tas aptinka duomenø, liudi-janèiø taip pat ir giluminá pa-saulio sandaros vieningumà.

Ðià universalià darnà su-vokti trukdo jau nuo senø lai-kø puoselëjami perdëm racio-nalûs tikslai. Tradiciðkai mû-sø paþinimas yra skirstomas áatskiras sritis, disciplinas. Mattaip yra patogiau tyrinëti arstudijuoti daiktø ir reiðkiniøávairovæ. Be to, toks rûðiavi-mas yra mûsø sàmonës ypa-tybë. Tik iðskirdami prieðingaspuses, suskirstydami daiktusar reiðkinius á grupes, juos kla-sifikuodami, mes sugebameapraðyti tikrovæ ir apibûdintijos elementus.

Apibendrinæ tyrinëjimus irávairiais bûdais surûðiuotusduomenis, aptinkame bûdin-gus prieðtaringai tikroveibruoþus. Prieðtaringumas ið-ryðkëja kaip vienovës turinys.Tik suvokæs, kad egzistuojuaš, o aplink mane – kaþkokskitas, að jau galiu pradëti pa-þinimo kelià, vedanti maneprie dar neþinomo, bet intri-guojanèio kito.

Pasaulio paþinimo keliasbuvo ilgas, pilnas nuostabiøatradimø ir skaudþiø praradi-mø. Galop paaiðkëjo grësmin-ga tiesa: iðskyræ save kaipypatingà padarà ið Gamtos irpriskyræ sau reikðmingo sub-jekto prasmæ, mes ne tik nie-ko nelaimëjome, bet, prieðin-gai, – daug kà praradome.Apie tai byloja dabartinës eko-loginës, socialinës, politinëssituacijos, kelianèios globaliøávykiø grësmæ.

Paþinimo turinys, esantismûsø þiniø lobyne – moksle,sudaro civilizacijos pagrindà.Þiniø sankaupoje labai ryðkilaiko dimensija. Taigi istorišku-mas – esmingiausias paþini-mo bruoþas. Istoriškai pras-

mës: akmens anglis, plytas, akmenis, mal-kas, ràstus, cukrinius runkelius ir pan. Pa-gal visø baidokø, tiek su dengtais, tiek suatvirais triumais, bortø pakraðèius ëjo ko-kiø 20–25 cm ploèio takas, kuriuo vaikðèio-ta nuo vieno baidoko galo á kità. Taèiau kar-tais, kai kraudavo malkas arba popiermal-kes, apdëdavo ir tuos takus, tada reikëda-vo vaikðèioti virðum kroviniø.

Vizualiai baidokø aukðtis priklausë nuopakrovimo: tuðèias buvo aukðtesnis, o pri-krautas – þemesnis. Antai 521 t baido-kas„Mituva“ turëjo ðonø aukðtá 2 m, ið jøapie 0,29 m visada buvo vandenyje: tai jotuðèia grimzlë. Maksimaliai pakrauto baido-ko grimzlë siekdavo 1,89 m, taigi iki bortovirðaus likdavo vos 11 cm. Taèiau baidokaimaksimalia grimzle plaukdavo labai retai,nebent ankstyvà pavasará, kai upëse telk-ðodavo nenuslûgusio potvynio vandenys.

Ið pradþiø baidokai buvo tik mediniai.Po Pirmojo pasaulinio karo ið Vokietijos at-plaukdavo vienas kitas geleþinis. Prieð ne-priklausomybës praradimà geleþiniø baido-kø ásigijo ir lietuviø bendrovës bei individu-alûs savininkai. Antai 1939 m. rugsëjo 11d. sudarytame sàraðe (LCVA, f. 1059, ap.1, b. 518, 1 p. 415) nurodoma, kad „Lietu-vos Baltijos Lloydas“ turëjæs ðiuos nuosa-vus geleþinius baidokus: „Rimgaila“ (637t), „Pajauta“ (655 t), „Dþiugë“ (657 t), „Kan-të“ (642 t), „Auksë“ (650 t) ir „Irvë“ (650 t).Bene pirmasis Lietuvoje geleþiná baidokà„Ramutë“ (531 t) 1937 m. buvo ásigijæs gar-laiviø ir baidokø savininkas Petras Opasno-vas. Geleþiniai baidokai liudija tam tikrà lie-tuviø laivininkystës paþangà.

Toji paþanga, mûsø dienø akimis þiûrint,tada nebuvo sparti, nes reikëjo dideliø ka-pitalø, o jø ilgà laikà nepavykdavo sukaup-ti. Pavyzdþiui, 1934 m. lapkrièio 9 d. Kaunovandens keliø rajono raðte Nr.2044 Gele-þinkeliø valdybos Ekonominei komisijai(LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 348, 1 p. 356) nu-rodoma, kad vidutinio dydþio medinis bai-dokas kainuojàs 25 000–30 000, o geleþi-nis 60 000–80 000 Lt. 1940 m. rudená nau-josios valdþios nacionalizacijos komisijosjuodraðtiniame akte baidokas „Rimgaila“ávertinamas 92 458,42 Lt, o „Pajauta“ – 91952,31 Lt (ten pat, b. 297, 1p. 22). Turintgalvoje tokias sumas (tuometinis litas pri-lygsta maþiausiai penkiems ar net septy-niems mûsø litams), naujà baidokà ásigytinebuvo paprasta. Todël Nemunu plaukio-janèiø lietuviðkø baidokø jaunëjimas suin-tensyvëjo tik paskutiniais metais: 1935 m.statytø plaukiojo septyni, 1936 m. – 5, 1937m. – 13, 1938 m. – 17, o 1939 m. – 3. Stai-gus pastarøjø metø baidokø skaièiaus su-maþëjimas tikriausiai – Klaipëdos kraðto pra-radimo padarinys. Ðalia minëtø metø staty-bos baidokø Nemunu dar plaukiojo keli XIXa. pabaigos senoliai: „Marija“ (1892 m.),„Emilija“ (1893 m.) ir „Vilkija“ (1897 m.).

1900–1913 m. statytø baidokø buvo 9, o1918–1934 m. – vos 6.

Spartus lietuviðkø baidokø gausëjimaslaikotarpio pabaigoje vis dëlto nepajëgë ið-lyginti tos disproporcijos, kuri pastebima, kailyginame jø skaièius ir tonaþà su Klaipëdoskraðto ir ypaè Rytø Prûsijos laivynais. Antai1935 m. D.Lietuva turëjo vos 16 baidokø(5073 t), Klaipëdos kraðtas – 29 (7629 t), oRytø Prûsija – 641 nesavaeigá vidaus van-denø laivà (jø bendras tonaþas – 146 000t). Turëkime galvoje dar tai, kad gyventojøskaièiumi D.Lietuva uþ Klaipëdos kraðtà bu-vo 20 kartø didesnë, o Rytø Prûsijà, kur 1939m. gyveno 2,5 milijono þmoniø, virðijo ko-kiais 400 000 (su atgautu Vilniumi ir dalimikraðto). Ðiø kraðtø laivininkystës palygini-mas akivaizdþiai byloja apie ekonominio ið-sivystymo skirtumà.

Ávairiose statistikose daþnai prie baidokøpriskiriamos ir vadinamosios ðalandos. Á lie-tuviø kalbà ðis þodis per rusus ar kitus kai-mynus atëjo ið prancûzø kalbos (chaland „ða-landa, barþa“). Tai taip pat krovininis nesa-vaeigis laivas. Ðalandos daþniausiai aptar-naudavo þemsemes, uostus, upëse vykdo-mus statybos darbus. Jos iðoriðkai kiek sky-rësi nuo paèiø maþøjø baidokø tuo, kad ne-turëjo pastariesiems bûdingø antstatø. Jø uþ-pakalinëje dalyje bûdavo belangës patalpë-lës, kuriø aukðtis siekdavo nuo 0,80 iki 0,90m aukðèio. Jos tikdavo vien pratûnoti nuoblogo oro. Nedidelëje Kauno vandens keliørajonui adresuotoje 1939 m. liepos 10 d. þi-nutëje (ten pat, b. 518, 1p. 270) iðvardijamosðios ðalandos: „Palemonas“ (63 t), „ Petra-ðiûnai“ (69 t), „Gerutis“ (84 t), „Ðilë“ (63 t),„Strëva“ (48 t), „Dainë“ (68 t), „Danidë“ (67t), „Dalë“ (65 t) ir viena be vardo (40 t).

Nors ðalandos skirtos pagalbiniams dar-bams, bet bûdavo, kad jomis nedideliu at-stumu perveþdavo krovinius, kaip ir baido-kais. Toks jø panaudojimas ypaè buvo daþ-nas 1935 m. ruoþu Kaunas–Seredþius (þr.b. 399, 1p. 1a-6). Daugiausia gabenta ávai-riø statybiniø medþiagø: plytø, kalkiø, èer-piø, lentø, taip pat malkø ir rudená cukriniørunkeliø. Statybinës medþiagos buvo, ma-tyt, skiriamos tada statomoms kareivinëms.Antai liepos 11 d. ðiuo ruoþu viena vilkstinenutemptos trys ðalandos, o 15 d. – kartu subaidokëliu „Dubysa“ (jo savininkas gyvenokaip tik Seredþiuje) net penkios ðalandos.Nuo gruodþio 6 d. ðiuo ruoþu kursavo vienðalandos. Per visà sezonà ðalandos pada-rë Nemune net 72 reisus. Ið Kauno ir á Kau-nà gabenti ðalandomis kroviniai áeina á ben-drà baidokø kroviniø kategorijà. Pagalbi-niuose darbuose perveþti krûviai niekur ne-apskaitomi. Tuo tarpu garlaiviais ir motor-laiviais transportuotos prekës visada suda-ro atskirà statistinæ grupæ. Toliau, kalbëda-mi apie baidokø perveþimø apimtá, turësi-me galvoje jà kartu su ðalandø dalimi.

Bus daugiau

�


Istorinë savimonë – pilietiðko

Prof. habil. dr.Juozas AlgimantasKRIKŠÐTOPAITIS

gyvenimo pagrindas

mingø klausimø turinyje glû-di ávykiø, jø trukmës ir vieto-vës vaizdiniai, kuriø esmesnusako fundamentinës laiko irerdvës sàvokos. Jos taip patir atraminës filosofinio màsty-mo kategorijos.

Paþinimas vyksta pagaltam tikras taisykles, turinèiassavo logikà bei sintaksæ. Su-kaupto paþinimo tekstai fiksuo-ja prasmes, reikðmes, kuriossavo ruoþtu sudaro kultûrossemantikos sluoksná. Pasauliopaþinimo turinys atsispindiþmogaus veiklos rezultatuose:mokslo, inþinerijos, literatûros,meno srièiø kûryboje. Tai ga-linga intelektinë sfera, formuo-janti civilizacijos gërybiø varto-tojø pasaulëjautà, tikslus ir ver-tybines orientacijas.

Kvieèiu atkreipti dëmesá ávienà aplinkybæ: nors gamtosir techniðkieji mokslai yra racio-nalûs, grieþtai argumentuoja-mi dalykai, taèiau jie gimstaieðkojimø, kûrybinës kanèiosir dþiaugsmø sraute, t.y. jiegimsta suþadinti emocijø irjausmø painiavos. Apie tai by-

loja dramatiniai mokslo istori-jos epizodai. Gamtos mokslaikaip ir humanitariniai yra dva-sinio þmogaus pasaulio dalis,atspindinti sieká suvokti Visatosir savo paties sandarà, reiðki-niø harmonijà, pasaulio vienin-gumà ir galop priartëti prie Di-dþiosios Tiesos – prie tos am-þinai viliojanèios Iliuzijos.

Intelektinëje veikloje, kûry-binëje saviraiðkoje atsiveriaþmogus bei jo santykis su tik-rove, su dviejomis jos dalimis –su visuomene ir gamta. Paþin-damas save, savo aplinkà þmo-gus suþmogina (humanizuoja)pasaulá, nes nëra kito kelio á pa-saulá kaip pats Homo sapiens.Per save, per savo psichikà jisþvelgia á pasaulá. Jis pats yra tasinstrumentas, kuriuo kuriamastikrovës vaizdinys.

Regëdamas aplinkà, gir-dëdamas sklindanèius balsus,liesdamas ávairius daiktusþmogus nuolatos fiksuoja sa-vyje aplinkos teikiamà informa-cijà, kuri kaupiasi jo sàmonë-je. Èia atsiranda taip pat ir ki-tais pojûèiø kanalais pateku-

sios þinios. Sukauptas þiniømasyvas, apmàstant, anali-zuojant ir já apibendrinant, tam-pa tolesnio paþinimo pagrin-du. Tad galima sakyti, kad pa-þinimas yra labai humanizuo-tas procesas, kuriame iðryðkë-ja jo antropocentrinë esmë.

Þmogus kaip individas eg-zistuoja – apie tai jau buvo mi-nëta – dviejose terpëse: gam-toje ir þmoniø bendrijoje – vi-suomenëje. Svarbu paþymë-ti, kad þmogus yra neatsieja-ma dalis tø terpiø: ir gamtos,ir visuomenës. Jis atsiradokaip Gamtos kûrinys, o kaipmàstantis subjektas susifor-mavo Visuomenëje. Humani-tarine, etine prasme jis yra at-sakingas ir gamtos pasauliui,ir savo gentainiams. Bûtenttaip gimsta tas individo ásipa-reigojimas, ta jo dviguba nað-ta, kurios sandus mes galimesàlyginai pavadinti pilietišku-mu ir ekologine sàmone. De-ja, ir pilietiðkumas, ir ekologi-në savimonë yra labai paþeis-ti. Bet tai jau kita tema.

Subrendusiam ir intelektu-aliai pasirengusiam individui,jei jis ádëmiai þvelgia á save ir ápasaulá, neiðvengiamai kylaklausimai: Kas aš esu ir Ko-dël esu?

Ieškodamas atsakymo áklausimà kas esu? þmogusþvelgia á savo paties praeitá, ásavo genties, tautos, valsty-bës istorijà. Ðioje màstymokryptyje istoriškumas tampa josavimonës pagrindu.

Atsakymo á antràjá klausi-mà kodël esu? protas ieškosukauptame þmonijos patyri-me, pasaulio reiðkiniø apiben-drinime, jo analizëje. Kitaip ta-riant, istorinëje ir filosofinëjerefleksijoje. Koks mano ðaliesraidos kelias? – istorikas klau-sia savæs ir aplinkiniø. Filoso-fiðkai nusiteikusiam asmeniuirûpi kitokie klausimai; jis sie-kia iðsiaiðkinti, kokia jo egzis-tencijos prasmë, kodël já sle-gia gyvenimo Þemës plane-toje rûpesèiai.

Istorinis ir filosofinis màsty-mai, nagrinëdami ðiø klausimøtematikà, vienas kità remia. Fi-

losofijai reikia konkreèiø atra-mos taðkø, reikia istorijos, nesbe faktø filosofija tampa spe-kuliacijø arena, kurioje þongli-ruoja ávairaus plauko iðmintiesmistifikatoriai. Istorija, jos fak-tai be filosofinio, be teorinioapibendrinimo praranda turi-ningumà, reikðmingumà kultû-ros pavelde. Istorija tuomet lie-ka tik faktø lentele, tik apraðo-muoju tekstu, tinkamu muzie-jø inventorizacijai.

Lygiai taip pat bet kurigamtos ar kitø mokslø sritis,jos istorija be filosofinio þiniøapmàstymo lieka duomenø arreceptø rinkiniu, naudinguvien tik amatininkø reikalams.

Liudwigas Wittgensteinasyra pareiðkæs tokià mintá: filo-sofija – ne mokslas, o gyveni-mo bûdas. Að esu linkæs pa-siûlyti kitokià minties parafra-zæ: istorija, istorinë savimonëyra pilietiðko gyvenimo pa-grindas.

Apibendrinus tai, kas èiabuvo aptarta, galima teigti: is-torija ir filosofija, áprasminda-mos pasaulio paþinimà kultû-roje, tampa humanitariniaismokslo pagrindais. Èia – ávai-riø þiniø sintezëje mokslas ágy-ja kultûros vertybës turiná.

Prieð deðimtmetá Vilniujeapsilankæs prof. TimothyRadcliffe’as iðtarë iðmintin-gus þodþius. Jø turinys: uni-versitetas turëtø iðmokyti mussuvokti, kiek daug reiðkia bûtiþmogumi.

Màstant toliau ryðkëja tei-ginys: kad þmogus netaptøvien tik vartotoju, o jo dvasi-nis turinys nepavirstø vien pa-siûlø rinkos preke, mûsø uni-versitetai privalëtø gamtos irtechniðkøjø mokslø studijøprogramose skirti deramà vie-tà humanitariniams pagrin-dams. O jei humanitariniømokslø programose atsirastøvietos paskaitø kursams, at-skleidþiantiems esminiusgamtos mokslø þiniø turinius,susiklostytø galimybës naikin-ti prieþastis, kelianèias nesu-sikalbëjimo problemà tarp hu-manitarø ir grieþtesniø moks-lø atstovø.

Virg

inijo

s V

AL

UC

KIE

NË

S n

uo

tr.


Sveikinameilgametá þurnalo

bendradarbá,lietuviðkø vardø

kalnø þemëla-piuose ieðkojusá

Lietuvos alpi-niados propa-

guotojà, moksloistorikà profeso-

riø JUOZÀALGIMANTÀ

KRIKÐTOPAITÁ75-ojo gimtadie-

nio proga.Stiprybës,

iðtvermës dardaug daug

metø!Mokslas ir gyvenimas

Lietuvos

identitetas

Lietuvosgamtosidentitetas

Tyrinëjant akmeniniø pastatø sienøakmenis krinta á akis mûrijimo technolo-gija. Sienos sumûrytos ið 50x65 cm irsmulkesniø 30x25 cm skaldytø lauko ak-menø. Tarpai tarp stambiø rieduliø uþpil-dyti tokiø pat akmenø skalda. Akmenyssprogdinti. Matyti skylës sprogstamajaimedþiagai padëti.

Kai kurie rieduliai Baisogalos apylin-këse yra paskelbti geologiniais pamin-klais. Prie Baisogalos 2 km á rytus Valat-koniø miðke guli du rieduliai: velnio (Va-latkoniø I) ir angelo (Valatkoniø II). Velnioakmuo, dar vadinamas Valatkoniø akme-niu arba Valatkoniø I akmeniu, yra perski-læs. Jo ilgis 5,65 m., plotis ~ 4,05 m, aukð-tis 2,5 m. Didþiausia apimtis ~ 15,56 m.Riedulys atplëðtas nuo mikroklininio gra-nito su biotitu uolos Fenoskandijoje ir at-vilktas prie Baisogalos paskutiniojo Nemu-no apledëjimo Baltijos stadijos Vidurio Lie-tuvos fazës metu prieð 14 000 metø. Jissu ledynu keliavo daugiau kaip 600 km,kol pasiekë dabartinæ vietà. Apie ðá rieduláyra pasakojamos legendos. Viena legen-

Atkelta ið 21 p.

7 pav. Alandø salø smulkiagrûdis rapakyvisValatkoniø buvusio chemikalø sandëlio

sienoje. Riedulys susprogdintas iðkaltojeskylëje padëjus sprogstamosios medþiagos

8 pav. Alandø salø granitas Valatkoniø buvusiochemikalø sandëlio sienoje

9 pav. Perniogranitas Valatko-

niø buvusiochemikalø sandëlio

sienoje

mechaniniam poveikiui uolienø gargþdoir smulkiø rieduliø, pasitaikiusiø èia pat,laukuose, tarp ledyniniø rieduliø, atneðtøið Fenoskandijos. Akmens amþiaus þmo-nës mokëjo atskirti tinkamus riedulius kir-vukams gaminti. Jie daþniausiai pagamin-ti ið uralitiniø porfyritø ir diabazø, kurie yrasunkûs ir atsparûs. Uralitiniai porfyritai, iðkuriø rieduliø pagaminti kirviai, ledyno bu-vo atneðti ið Pietinës Suomijos vidurio, odiabazai - ið Pietvakariø Suomijos. Ið lau-ko akmenø padarytø árankiø gausiai ran-dama visoje Lietuvoje.

Akmens kirvukø ir aukø akmenø gali-ma tikëtis surasti pas privaèius asmenis irasmeninëse kolekcijose. Jø galima surasti

10 pav. Feldðpati-nis granitinis

gneisas su þëruèiø(biotito) tamsiomis

juostelëmisBaisogalos Komaro

dvaro ûkiniopastato sienoje

da tvirtina, kad akmená perskëlë velnias.Pastarasis taip paþymëjo dviejø ponø þe-mës valdas, dël kuriø ribos jie ginèijosi.

Ðiaurryèiau Baisogalos prie Vileikiø,Vabaliø, Vainiûnø ir Piepaliø yra keturi mi-tologiniai kulto aukø akmenys su dube-nëliais. Ðie akmenys yra ne tik geologi-niai, bet ir ir etninës kultûros bei archeo-

loginiai paminklai, petrografiniai ekspona-tai. Prie tokiø akmens archeologiniø radi-niø priklauso akmens amþiaus pabaigosakmeniniai árankiai, daþniausiai akmenskirviai ir kirvukai. Jie pagaminti ið atspariø

dirbant laukø darbus,todël reikëtø á juos at-kreipti dëmesá, kad ne-prapultø praeities ma-terialinës kultûros pa-minklai. Saugiausia irderama vieta tokiemsarcheologiniams radi-niams yra muziejai, ákuriuos derëtø radiniusatiduoti. Jie ten bus pri-einami tyrimams ir stu-dijoms, tik bûtina sura-ðyti tokio radinio pa-prastà inventorizacijosaktà: kur surastas, ko-kioje padëtyje, kas su-rado, kada surado ir ki-tas aplinkybes.

Lietuvoje ið rieduliøpadarytø kulto arbaaukø akmenø taip patiðliko daug kur. Juostyrinëjant krito á akis su-teikta penkiakampëforma su plokðèiameakmens pavirðiuje kû-gio formos dubenëliu.Tokiø aukø akmenøpaplitimo arealas yragrieþtai ribotas. Kitosformos dubeniuoti ak-


AlgirdoGAIGALO

nuotr.

menys yra randami Vakarø Lietuvoje.Jiems gaminti daþniausiai buvo naudo-jamas rausvas Suomiðkas rapakyvis. Jøforma suapvalinta, o plokðèiame pavir-ðiuje iðkalti dubenëliai – plokðèiadugniai.Iðtyrinëjæ Lietuvoje rieduliø akmens dir-binius, galime kalbëti apie specifiðkà le-dyninës eratinës srities paskutiniojo Ne-muno apledëjimo archeologinæ kultûrà.

Gaila, kad neliko laukuose rieduliø,dar labiau gaila, kai matome griûvanèiusakmeninius pastatus, sumûrytus ið tøskaldytø rieduliø. Tokie pastatai yra uni-kalios mûsø laukø akmenø petrografinëskolekcijos. Gaila, kad tokie pastatai ap-leisti, seniai be stogo, griûvantys. Juk taistatybos, architektûros, etninës kultûrosir petrografijos paveldo paminklas. Rei-këtø jiems gràþinti funkcinæ reikðmæ, ga-lima bûtø árengti patalpas, kurios atitiktøðiø dienø poreikius. Gaila, kad nedaug irbaþnyèiø Lietuvoje yra sumûrytø ið lau-ko akmenø, pvz., Salako, Gelvonø, Uþu-guosèio ir kt. Norëtøsi daugiau, nes baþ-nyèiø mûruose didesnë tikimybë iðlikti vi-sai ðiai gamtinio paveldo elementø ávai-rovei. Sakysite, yra rieduliai – geologiniaipaminklai. Paskelbtø geologiniais pamin-klais rieduliø sàraðas yra ilgas – daugiaukaip ðimtas. Jie tikriausiai ilgiau iðliks, ta-èiau jie atspindi pavieniø rieduliø atmai-nø egzempliorius.

Ne taip labai gaila, kad griûva ið mo-lio suplûkti ûkiniai pastatai – gyvuliø tvar-tai, nes molis juose nëra autentiðkas, iðjo jau padaryta statybinë medþiaga, beto, molio sluoksniai lieka þemëje, jø visøneiðkasi, o rieduliai ið pavirðiaus jau su-rinkti. Jø ið þemës tiek neiðkasi, kiek bu-vo gamtos jëgø ið ledyno sànaðø sutelk-ta þemës paviršiuje.

Lietuvoje laukø akmenys pritraukiadaugelio dëmesá, tokia yra jø prigimtinëtrauka. Mano profesiná pasirinkimà taippat ið dalies nulëmë laukø akmenys. Iðvisø akmenø gerbëjø labiausiai pasise-kë Mosëdþio gydytojui Vaclovui Intui, ku-riam padëjome apiforminti unikalø Lietu-vos akmenø muziejø po atviru dangumi.Tai turëtø ateityje bûti akmenø muziejusparkas. Nepalikime be dëmesio kitø uni-kaliø akmenø rinkëjø ir jø kolekcijø. Lietu-voje stokojame mûsø kraðto universalausmuziejaus. Aplinkiniuose ir atitolusiuosekraðtuose visur tokie muziejai seniai ásteigtiir gyvuoja. Lietuvos gamtos identitetui –rieduliams turëtume skirti deramà dëme-sá ir iðsaugoti dar likusias jø apraiðkas. Bû-tina ávertinti jø istoriná palikimà – kulto ak-menis, akmeninius árankius, kûlgrindas,akmenø þiedus pilkapiuose, piliø rieduliusir akmenis didinguose akmenø pastatuo-se ir kt. Daug netekome neatsakingai, ga-lima sakyti, barbariðkai, naikindami savoidentiteto poþymius.

Knyga lenkø ir anglø kalbomisreprezentuoja Lenkijoje saugomus gin-taro egzempliorius. Daug jø yra sukaup-ta Lenkijos mokslø akademijos Þemësmuziejaus saugyklose. Áregistruota dau-giau negu 24 000. Vienu numeriu áraðy-ti á registracijos knygas saugomi kartaiskeli ar net keliolika gintaro gabalø. Taigijø skaièius gerokai virðija 100 000.

Þurnale pristatoma knyga – origina-lus autorës tyrinëjimø ir darbo muzie-juje rezultatas. Joje labai vaizdþiai pa-sakojama apie gintaro kilmæ, ið ko jissusidaræs, pateiktos ávairiø formø gin-taro sakø laðø nuotraukos. Charakteri-zuojamos pasaulyje pasitaikanèios gin-taro mineralinës atmainos. Pasirodo,gintaro daug kur randama mezozojauskreidos sistemos ir kainozojaus tercia-ro gintaringose nuogulose.

Knyga apie gintarà

Ðiais metais Lenkijoje leidykla „Muza sa“ iðleido knygà sunuostabiomis iliustracijomis „Gintaro istorijos“. Knygos autorë –Lenkijos mokslø akademijos Þemës muziejaus Gintaro skyriausvadovë prof. habil. dr. Barbara Kosmowska-Ceranovicz.

Man pasirodë originali nuotraukasu gastropodo sraigës kamerø ginta-ro uþpildais.

Kaip pasakojo autorë, jos ádomusatradimas yra tai, kad gintaro intarpuo-se, uþpildytuose dujomis ir skysèiais,pasitaiko naujo mineralo kristaliukø, ku-riø cheminëje sudëtyje nëra gintaruibûdingø cheminiø elementø. Aptaria-mos Sambijos, Ukrainos Klesovo gin-taro kasyklos.

Iðsamus knygos skyriusskirtas inkliuzijoms gintare irjø kilmei. Niekur kitur nema-èiau tiek daug ávairiø vabz-dþiø ir vabalø intarpø gintarekaip ðioje knygoje. Gerai yraiðlikæs drieþas gintare, kurisbuvo surastas prieš 107 me-tus Sambijoje. Jo fotografijataip pat pateikta knygoje.

Gintaro juvely-riniø dirbiniø isto-rija Baltijos regio-ne nuðviesta nuoseniausiø neolitolaikø iki ðiø dienø.Tai ne vien lietu-vaièiø karoliai, betir kulto bei buities

dirbiniai. Popieþiaus Jono Pauliaus IIiniciatyva gintaro suknele papuoðtaMadona su kûdikëliu rankose (auto-rius Marius Drapikovskis) Jasnos Gu-ros ðventovëje.

Ðios knygos autorei, kaip tûkstant-meèio gintaro tyrinëtojai, 2001 m. buvoáteiktas nuostabus meniðkas natûralusgintaro gabalas, átaisytas stove. Tokiosstatulëlës, ásteigtos tarptautinës ginta-ro draugijos, yra áteiktos vos dviem gin-

taristams. Gintarine lakð-tingala apdovanojamiSopoto festivalio daini-ninkai. Mums taip pat rei-këtø apdovanojant ávai-rius laureatus áteikti gin-tarais papuoðtus prizus.

Prof. habil. dr.Algirdas GAIGALAS

„Raskime lietuvius Lietuvos istorijoje“

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.3, 1-40, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

I s t o r i k o A d o l f o Š a p o k o s š i m t m e è i u i ( 1 9 0 6 – 1 9 6 1 )

Ðiuos þodþius 1932 m. jaunas VDUdëstytojas A.Ðapoka tarë pradëdamasraðyti istorines studijas. Ðiemet sukako70 metø garsiajai „Lietuvos istorijai“ ir 100metø iðkiliam jos redaktoriui.

Lietuvos mokslø akademijos bibliote-koje paþymint garbingà sukaktá, ðiø me-tø vasario 8 d. atidaryta paroda „IðkiliamLietuvos istorikui Adolfui Ðapokai – 100“,atskleidusi mokslininko darbus, jo dina-miðkà gyvenimà, darbðtaus, veiklaus, ne-pailstanèio þmogaus asmenybæ.

Gyvenimas A.Ðapokos nelepino –anksti neteko motinos, mokslus pradëjoeiti sudëtingais 1918 m. toli nuo gimtøjøGrybeliø (Utenos r.) – pirmojoje lietuvið-koje progimnazijoje Vilniuje. Vëliau – Ute-nos progimnazija, Panevëþio gimnazija,Lietuvos universiteto Humanitarinio fakul-teto istorijos specialybë. Istorijà dar gim-nazijoje dëstë J.Yèas, galbût tai paskati-no gilintis á ðià sritá. Staþuotës Èekoslova-kijoje, Ðvedijoje, Vilniaus archyvuose plë-të mokslininko akiratá. Jø rezultatas – stu-dijos ir straipsniai apie senovës lietuviøsantykius su èekais, sudëtingos XVII a.Lietuvos istorijos aktualijos bei Vilniausmiesto istorijos tyrimai. A.Ðapokos veik-la neatsiejama nuo Vytauto Didþiojo uni-versiteto, kuriame dëstë nuo 1932 m. ikiperkëlimo á Vilniø ir uþdarymo 1943 me-tais. Èia istorikas subrendo kaip peda-gogas ir mokslininkas. Lietuvos MA bib-liotekos Rankraðèiø skyriaus fonde sau-gomi A.Ðapokos skaitytø paskaitø ávai-riomis Lietuvos istorijos temomis rankrað-èiai, ranka raðytos disertacijos. Fonde182 saugojimo vienetai (857 lapai). Ap-þvelgus publikacijø gausà matyti, kaipA.Ðapoka stengësi „rasti lietuvius Lietu-vos istorijoje“. Jis kritiðkai vertino ir anali-

zavo ðaltinius, remdamasis faktais lauþënusistovëjusius stereotipus, pagrástai po-lemizavo su Lietuvos ir Lenkijos profeso-riais dël daugelio faktø vertinimo ir inter-pretavimo. Jo moksliniø publikacijø tema-tika – socialinë, ekonominë, kultûrinë, po-litinë, atskirø miestø istorija, o chronolo-ginës tyrinëjimø ribos – nuo seniausiø lai-kø iki pat savo laikotarpio. Plaèiajai visuo-menei A.Ðapoka neatsiejamas nuo ,,Lie-tuvos istorijos“, taèiau jo darbø biblio-grafija sudarytø keletà ðimtø pozicijø.

A.Ðapoka paliko ryðkø pëdsakà tiekVilniuje, tiek Vokietijoje, tiek Kanadoje –visur, kur gyvenimas nubloðkë. Jis buvopuikus pedagogas, istorikas, visuome-nininkas. Jo redaguoti „Tëviðkës þiburiai“

(Toronte) atliko didþiulá vaidmená palai-kant lietuvybæ uþ Atlanto. Taèiau anks-tyva mirtis nutraukë pradëtus darbus.

Istorikas nëra uþmirðtas, nors ir pa-laidotas toli nuo savo gimtøjø namø –1993 m. jo gimtinæ skulptorius P.Kaziû-nas áamþino koplytstulpiu, 1996 m. Ute-noje jo garbei pavadinta mokykla, ku-rios vardo suteikimo iðkilmëse dalyva-vo ir anûkë Liana Ðipelis, joje veikia is-toriko atminimo kambarys-muziejus.2003 m. Vilniaus pedagoginio universi-teto Istorijos fakulteto viena auditorijapavadinta jo vardu. Istorikai tyrinëjaA.Ðapokos veiklà, pristato plaèiajai vi-suomenei. Tarp istoriko 100-meèiui skir-tø renginiø – paroda Lietuvos MA bib-liotekoje, dokumentø ir senøjø þemëla-piø paroda Lietuvos nacionalinëjeM.Maþvydo bibliotekoje, parodos Pane-vëþio, Alytaus ir Ðilutës vieðosiose bib-liotekose, konferencija Utenoje „AdolfasÐapoka Lietuvos istorijos edukacijoje“,konferencija Kaune „Lietuvos prieðka-rio istoriografija: Adolfo Ðapokos karta“ir paroda, paskaita Vilniaus Rotuðëjeapie A.Ðapokà kaip Vilniaus miesto is-torijos tyrëjà. Kaune nutarta gatvæ pa-vadinti jo vardu, taip pat VDU atidarytaAdolfo Ðapokos vardo auditorija. Lietu-vos paðtas iðleido A.Ðapokai skirtà vo-kà ir paðto þenklà. Lietuvos istorijos ins-titutas numatæs iðleisti rinktinius raðtus.

Belieka pridurti bendramokslio irdraugo Z.Ivinskio pasakytus þodþius:„Jo (A.Ðapokos) vieta tikrai kapinëseGedimino sostinëje, kurios istorijai jistiek daug dëmesio skyrë“.

EGLË PAÐKEVIÈIÛTË-KUNDROTIENËLietuvos mokslø akademijos biblioteka

Parodos atidarymo proga kalba Vilniaus pedagoginiouniversiteto prorektorius istorikas Aivas Ragauskas

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.3