Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3 11990–20101990–2010

102010

2-3

2 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3

Pastaruoju deðimtmeèiu organiniaimolekuliniai dariniai ásiverþë ir á elektroni-kos prietaisø rinkà, kurioje ilgai domina-vo áprastø puslaidininkiø medþiagos. Su-kurti organiniai diodai, tranzistoriai, sau-lës celës. Kalbama apie pigià plastikinæelektronikà. Vis dëlto reikia pabrëþti, kadorganiniai prietaisai plaèiau naudoti pra-dëti tik ðio amþiaus pradþioje. Toks vëly-vas organiniø medþiagø atëjimas á elek-tronikà yra susijæs su organiniø dariniø irjø kietøjø kûnø paþinimo raida. Natûralu,kad pirmosios elektronikos sistemos bu-vo grindþiamos paprastais metalø dari-niais, o vëliau paprasèiausiø vienatomiøpuslaidininkiø kristalø dariniais. Organi-nes molekules sudaro deðimtys ar netðimtai atomø. Taigi tokias sudëtingas sis-temas suprasti, o juo labiau valdyti gali-mybiø atsirado tik dabar. Keletas „popu-liariø“ elektronikos molekuliø pavaizduo-ta 1 paveikslëlyje. Matome, kad organi-nës molekulës sudaro sudëtingus atomi-nius erdvinius darinius.

Ðviesa iðProf. habil. dr. Saulius JURÐËNAS,dr. Kristijonas GENEVIÈIUS

Vilniaus universitetas

Gyvosios gamtos raidà Þemëje lëmë organinës medþiagos.Organika – tai molekuliniai anglies dariniai, kuriø skirtin-

gose duomenø bazëse uþregistruota daugiau nei keliosdeðimtys milijonø. Ðios medþiagos iðsiskiria neiðsemiama

erdviniø formø bei dariniø ávairove. Todël nenuostabu, kadtokios lanksèios molekulinës sistemos yra tinkamiausi

gyvøjø sistemø statybos elementai.

molekuliø

1 pav.Keletasmolekuliniøsistemø,naudojamøorganinëselektronikostechnologi-jose. Visosjos iðsiskiriaiðplitusia povisàmolekulæelektroniniodebesëliostruktûra

Dirbtiniø medþiagø kûrimas ið atskirøatomø yra iðskirtinis ðiuolaikinës elektro-nikos bruoþas. Prisiminkime, kad pirmiejielektronikos prietaisai buvo metalinës va-kuumo lempos, kuriø matmenys siekë de-ðimtis centimetrø. Puslaidininkiø prietaisaievoliucionavo nuo milimetrø iki mikronø(milijoninë metro dalis) ar net submikronømatmenø. Organiniai molekuliniai dariniaiyra konstruojami nanometrø (tûkstantojimikrono dalis) skalëje. Todël nenuostabu,

kad tokios manipuliacijos medþiagosstruktûra molekuliø lygmeniu tapo realy-be tik pastaraisiais deðimtmeèiais.

Vyraujanèiø elektronikos technologi-jø pokyèiai nulëmë daugelá þmoniø visuo-menës raidos bruoþø. Vakuuminiø lem-pø prietaisais buvo pagrásti pirmieji kom-piuteriai ir masinës informacijos priemo-nës, o puslaidininkiø mikroelektronikostechnologijø raida inicijavo sparèià ryðiøir skaitmeniniø technologijø plëtrà, paska-tino informacinës visuomenës atsiradimà.

Ðiomis dienomis mes stebime naujàpuslaidininkiniø medþiagø ir prietaisø re-voliucijà elektronikoje. Tokie pokyèiai ta-po galimi iðmokus naudoti naujos klasësmedþiagas. Ðios medþiagos bendrai va-dinamos organiniais puslaidininkiais.Milþiniška šios mokslo ir technologijø kryp-ties paþanga pagrásta viltimi sukurti orga-

niniø medþiagø pagrindu veikianèius nau-jus elektronikos produktus, tokius kaiplankstûs didelio ploto ðviesos ðaltiniai ben-drajam apðvietimui, didelio skersmensplokðtieji vaizduokliai, pigûs spausdintielektronikos prietaisai ir plastikinës saulëscelës, organiniai jutikliai. Kol kas neþino-me, kokius pokyèius visuomenëje sukelsði elektronikos medþiagø revoliucija. Tikë-tina, kad organinës elektronikos techno-logijos gali bûti bazinës, susiejus puslai-

2 pav. Dirbtinës rankos prototipas, sukurtasJaponijos mokslininkø. Ði ranka turi elektroni-næ organiniø puslaidininkiø odà, jauriàtemperatûrai ir slëgiui

dininkiø elektronikos ir biotechnologijø pri-valumus. Todël ateityje galima tikëtis pla-taus organiniø puslaidininkiø naudojimojutikliø gamyboje, medicinoje, maisto pra-monëje ir kt. Vëliau galime svajoti net apie

hibridiniø gyvøjø ir negyvøjø bioelektroni-niø sistemø sukûrimà, kurios leistø pato-bulinti paèiø þmoniø galimybes.

Beje, organiniai puslaidininkiai nëratokie nauji. Organiniai fotolaidininkai (ant-raceno kristalai) þinomi net nuo 1900-øjøir jau nuo praëjusio amþiaus pradþios pra-dëti naudoti pirmuosiuose È.Karlsono(C.F. Carlson) kserokopijavimo aparatøprototipuose. Pirmieji sisteminiai organi-niø puslaidininkiø tyrimai prasidëjo pra-ëjusio amþiaus viduryje. Tuomet ftalocia-ninø molekuliniø sluoksniø elektrinës sa-vybës buvo pirmà kartà sutapatintos supuslaidininkiø medþiagø savybëmis, at-likti pirmieji aromatiniø policikliniø anglia-vandeniø kristalø tyrimai. Apie 1960 me-tus organiniø kristalø tyrimai suaktyvëjo,atradus juose elektroliuminescencijosreiðkiná, ir iki 1970-øjø þinios apie elektro-ninius suþadinimus organiniuose krista-luose ágavo darnios sistemos formà. Or-ganiniø kristalø fizikiniø savybiø tyrimaiapibendrinti klasikinëse (M. Pope,C.E. Swenberg ir E.A. Silinsh) monogra-fijose. Deja, organiniai puslaidininkiai ne-

Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3 3

rodë praktiniams taikymams patraukliøsavybiø. Organiniø kristalø elektroliumi-nescenciniai prietaisai buvo nestabilûs irveikë tik prijungus aukðtà átampà. Juosenebuvo galima pasiekti pakankamo sro-vës tankio ir spinduliuotës iðeigos dëltechnologiniø problemø, atsirandanèiøsudarant gerai injektuojanèius elektrodus.

1977 m. paskelbti darbai apie konju-guotuosius polimerus ir neáprastai plaèiasgalimybes keisti tokiø polimerø laidumàjuos legiruojant. Tai atvërë dar vienà di-delæ organiniø puslaidininkiø klasæ. Pa-þymëtina, kad laidûs polimerø sluoksniaigali bûti gaunami pigiø liejimo ið tirpalotechnologijø bûdu. Naujosios medþiagosgreitai buvo pritaikytos kuriant laidþius or-ganinius sluoksnius ir fotoreceptoriuselektrografijoje. Suvokus ðiø medþiagøreikðmæ plastikinës elektronikos ir bio-technologijø raidai, darbai, susijæ su lai-dþiø konjuguotøjø polimerø atradimu, su-laukë tikro pripaþinimo. 2000 m. A.Hëge-riui, G.Makdiamidui ir H.Ðirakavai (A.He-eger, A.G.MacDiarmid, ir H.Shirakawa) uþlaidþiøjø polimerø atradimà paskirta No-belio premija.

1980-øjø viduryje ávyko didþiausias or-ganiniø puslaidininkiø prietaisø technolo-gijø proverþis. Jis susijæs su supratimu, kadneámanoma pagaminti naðaus prietaiso,naudojant organinius kristalus. Kelià á sëk-mæ atvërë keleto plonø organiniø sluoks-niø dariniø (vadinamøjø heterosandûrø)naudojimas elektronikos prietaisø gamy-bai. Pirmiausia buvo pademonstruotas na-ðus fotovoltinis prietaisas, tinkamas gamin-ti saulës baterijas. Taip pat buvo sukurtiplonasluoksniai organiniai maþø moleku-liø ir polimerø tranzistoriai. Bet didþiausiàaktyvumà sukëlë maþdaug tuo pat metupaskelbti darbai apie naðiø elektroliumi-nescenciniø diodø (angl. organic lightemitting diodes – OLED) sukûrimà, nau-dojant vakuume uþgarintø maþø moleku-liø sluoksniø heterosandûras, vëliau ir kon-juguotøjø polimerø heterosandûras. Tai da-vë pradþià daugiasluoksniø organiniø da-riniø technologijø plëtrai. Ðie atradimai lë-më audringà vëlesniø deðimtmeèiø orga-ninës elektronikos raidà. Pagal NanoMar-kets, LC ávertinimus organinës elektroni-kos prietaisø rinka jau virðijo 1 mlrd. JAVdoleriø ir pastaraisiais metais pasiekë fan-tastiná 50–60 proc. augimà.

Pagrindinis proverþis organinëje elek-tronikoje vyksta OLED, arba organiniøðviestukø, technologijø kryptimi. NaujausiOLED technologijø laimëjimai leido 1997m. komercializuoti pirmuosius pasyvausadresavimo Pioneer kompanijos vaiz-duoklius automobiliø grotuvams, o 2003m. – pirmuosius aktyvaus adresavimo Ko-dak kompanijos vaizduoklius fotoapara-tams (3 pav.).

3 pav. Pirmieji komercializuoti maþø molekuliøtechnologijos daugelio spalvø OLED vaizduokliaiPioneer 1999 m. automobiliø radijo imtuvams irkomercializuoti aktyviojo adresavimo vaizduokliaifotoaparatams Kodak 2003 m.

Dauguma rinkos dalyviø prognozuo-ja OLED technologijos dominavimà ku-riant ateities vaizduoklius. Jau dabar jieima vyrauti maþesnës ástriþainës vaiz-duokliø rinkoje, tai mobilieji telefonai irdelninukai, vis daugiau gaminiø atsiran-da ir didesnës ástriþainës televizoriø rin-koje. Keletas OLED technologijø gami-niø pavaizduoti 4 pav. OLED vaizduok-

4 pav.NaujausiOLEDvaizduokliøgaminiai:Samsungmobilusistelefonas irSonytelevizorius

liai atkuria tikroviðkesná vaizdà, juos ga-lima þiûrëti ið ðono, jie yra ekonomiðkesniir lengvesni. Atkreipkite dëmesá, kad ðioSony televizoriaus vaizduoklio storis yratik 3 milimetrai!

Ðiuo metu OLED technologijà labiau-siai yra iðplëtojusi Pietø Korëjos kompa-nija Samsung, kuri ne tik vykdo plaèiàmoksliniø tyrimø programà, bet ir gami-na OLED vaizduoklius. Kompanijos va-dovai yra ásitikinæ, kad OLED vaizduok-liai yra ateities technologija, ir prognozuo-ja, kad iki 2014 m. apie 50 proc. mobiliø-jø telefonø turës OLED technologijos vaiz-duoklius. 2009 m. birþelá Samsung prista-të visuomenei naujus 14,1 ir 31 coliø ástri-þainës OLED televizorius. Abu ðie mode-

liai jau yra paruoðti masinei gamybai, ku-ri, nepriklausomø stebëtojø nuomone, ne-trukus ir prasidës. Ðiuo metu Samsunggamina daugiau nei 2 milijonus vaizduok-liø per mënesá savo 4-osios kartos OLEDgamybos linija, be to, kompanija ketinainvestuoti á naujà 5-osios kartos OLED ga-mybos linijà Tangjeono mieste. Ði linijaturëtø gaminti OLED vaizduoklius, kuriøgabaritai siektø 1320x1500 mm. Kita Pie-tø Korëjos bendrovë LG neseniai pristatë15 coliø ástriþainës OLED televizoriø. Ðisgaminys yra didþiausios ástriþainës tele-vizorius OLED ekranu, kuris ðiuo metu yrakomerciðkai prieinamas (kaina ~2500JAV doleriø). Kitas iðskirtinis LG produk-tas yra 20,7 coliø ástriþainës OLED ekra-nas, skirtas medicinai. Ðis naujas ekra-nas pasiþymi 2560x2048 skiriamàja ge-ba ir kontrasto santykiu 100000:1. Pana-ðiai kaip ir Samsung, LG kompanija pla-nuoja plësti naujos kartos gamybos linijàpirmàjá 2011 m. ketvirtá. Ðiuo metu pagrin-dinis visø kompanijø, uþsiimanèiø OLEDekranø gamyba, tikslas yra sumaþinti ga-mybos kaðtus ir padidinti OLED vaizduok-liø ilgaamþiðkumà.

Ateityje mûsø laukia lankstûs ir skaid-rûs OLED vaizduokliai, kuriø prototipai jau

5 pav. Lanksèiøjø vaizduokliø prototipai,demonstruojami parodose

demonstruojami parodose (5 pav.). Ja-ponijos elektronikos gigantas Sony pri-statë pirmàjá pasaulyje 2,5 coliø ástriþai-nës spalvotà (16,8 milijono spalvø)120x169 skiriamosios gebos lankstøOLED vaizduoklá, pagamintà ant plastiki-nio pagrindo. Ðis vaizduoklis yra tik0,3 mm storio ir sveria tik 1,5 gramo. Ja-


ponijoje 2009 m. spalio 28–30 d. vyku-sioje tarptautinëje parodoje Samsung irLG taip pat pristatë permatomus OLEDvaizduokliø prototipus. LG buvo pristaty-tas 15 coliø ástriþainës permatomas ekra-nas, skirtas informacijai teikti vieðosiosevietose ið abiejø pusiø.

Dar didesnis OLED technologijø iððû-kis laukia energijà taupanèiose apðvieti-mo technologijose. Pasaulyje vidutiniðkaiapie 20 proc. elektros energijos sunaudo-jama apðvietimui. Naujausiø puslaidinin-kinio apðvietimo technologijø plëtra leidþiadvigubai padidinti apðvietimo prietaisø na-

6 pav. Ávairiø spalvø molekuliniø spinduoliøtirpalai. Tripletiniø metalo-ligandø kompleksomolekuliø pavyzdys: medþiagos miltukai,ðvieèiantis sluoksnis ir OLED prietaisas

gaunamos organinës molekulës, spindu-liuojanèios visomis vaivorykðtës spalvomisbei iðsiskirianèios kitomis naudingomis sa-vybëmis, pavyzdþiui, trumpai gyvuojanèiafosforescencija, kuri ir naudojama OLEDtechnologijose. Tokiø medþiagø miltukusiðtirpinus ir ðiais „daþais“ nudaþius plokð-èius pavirðius, gaunami ðvieèiantys kietiejimolekuliniai sluoksniai. Tokie sluoksniai,áterpti tarp elektronus ir skylutes injektuo-janèiø kontaktø, ir paverèia elektros ener-gijà ðviesa (6 pav.).

Šiuo metu laboratoriniai baltosiosðviesos OLED prietaisai siekia 80 lm/Wir 10 000 val. veikimo trukmæ (OSRAM,Konica Minolta ir kt.). Taigi laboratoriniaibandiniai jau toli pralenkë kaitinamàsiaslempas ir pasiekë fluorescenciniø lem-pø parametrus. Vis dëlto dar laukia di-delis darbas – tobulinti medþiagas irtechnologijà, siekti padidinti iðeigà, spal-vø atgavà, gyvavimo trukmæ ir sumaþin-ti kainà. OSRAM duomenimis, 2016 m.numatoma pradëti masinæ OLED apðvie-timo prietaisø gamybà. Taèiau tam tikriniðiniai OLED þenklø ir apðvietimo prie-taisø taikymai galimi jau dabar.

Lyginant su áprastø puslaidininkiøðviestukø prietaisais, OLED technologi-jos turi neabejotinø privalumø. „Minkðto-sios“ organinës medþiagos gali uþdeng-ti didelio ploto pavirðius. Tai leidþia kurtiðvieèianèias lubø, sienø bei langø dan-gas (7 pav.). Organiniø ðviestukø medþia-gos ir technologijos yra potencialiai pi-gesnës, o gaminiai lengvai perdirbami.

Minkðtosios organinës medþiagos ga-li dengti ir lanksèius padëklus, o tai atve-ria neiðsemiamas galimybes apðvietimoprietaisø dizainui (8 pav.)

7 pav. Naujausi OSRAM Opto Semiconduc-tors organiniø ðviestuvø pavyzdþiai

8 pav. Lankstûs Universal Display Corpora-tion OLED apðvietimo prietaisø prototipai

ðumà, taigi sutaupyti iki 10 proc. elektrosenergijos. Ðiuo metu plëtojamos dvi kon-kuruojanèios kietakûnio apðvietimo tech-nologijos, besiremianèios áprastais puslai-dininkiais (LED technologijos) ir organinë-mis medþiagomis (OLED technologijos).

OLED technologija leidþia daugybe bû-dø pasiekti geros kokybës baltos spalvosspinduliuotæ, naudojant ávairø prietaiso kon-strukcijos dizainà. Pirmuosius tokius ban-dymus paskelbë 1994–1995 m. J.Kido subendraautoriais ið Jamagata universiteto(Japonija). Balta spalva buvo generuojamalegiruojant polimero sluoksná ar naudojantdaugiasluoksnius maþø molekuliø darinius.Dabar yra sukurta daugybë naujø medþia-gø ir sandarø baltø ðviestukø OLED tech-nologijoms. Svarbiausias apðvietimo prie-taisø kûrëjø uþdavinys yra priversti mole-kules ðviesti, o ne ðildyti. Ðià problemà pa-vyko iðspræsti panaudojus tripletiniusspinduolius. Vienas tokiø molekuliø pa-vyzdþiø pavaizduotas 6 paveikslëlyje. Ne-iðsemiamos organinës sintezës galimy-bës leidþia valdyti elektroninius vyksmus,kryptingai keièiant molekuliø sandarà. Taip

Organiniai ðviestuvai turi ir daugiauneáprastø savybiø, kurios nebûdingosáprastø puslaidininkiø prietaisams. Jie galibûti ne tik lankstûs ir uþdengti difuziðkaiðvieèianèiu sluoksniu didelius pavirðiausplotus, pavyzdþiui, sienas ar lubas, bet irlangus. Iðjungtas organinis ðviestuvas galibûti skaidrus ir praleisti saulës ðviesà, osutemus ir ájungus apðvietimà, tapti ne-permatomas (9 pav.). Vieno kompanijosOSRAM šiuo metu vykdomo projekto tiks-las yra 2011 m. pagaminti 1m2 OLED ap-ðvietimo modulá. Ji jau pademonstravo17x17 cm2 ploto permatomà apðvietimomodulá. Panaðia linkme dirba ir Philips.

Taigi organiniai molekuliniai prietaisaiyra viena sparèiausiai besiplëtojanèiøpuslaidininkiø elektronikos krypèiø pa-saulyje. Kokios perspektyvos yra plëtotiðià veiklà Lietuvoje?

Vilniaus universiteto, Kauno techno-logijos universiteto ir Fizikos institutomokslininkai ir technologai jau kelis de-ðimtmeèius dirba organiniø puslaidinin-kiø sintezës, charakterizavimo ir daugias-

luoksniø dariniø tyrimo srityje. Pasiektastarptautinis moksliniø tyrimø lygis atsi-spindi deðimtyse moksliniø straipsniø,publikuotø aukðèiausià reitingà turinèiuo-se tarptautiniuose þurnaluose. Sukurtosnaujos organiniø puslaidininkiø medþia-gos, kurios apgintos daugiau nei 100tarptautiniø patentø. VU pumpurinë ámo-në UAB ,,Tikslioji sintezë” gamina ir eks-portuoja organinës elektronikos medþia-gas bei jø pirmtakus. Per pastaruosius 3metus eksportuota daugiau nei 1500 kgorganinës elektronikos medþiagø uþ mi-lijonus JAV doleriø á Japonijà, Vokietijà,JAV, Kinijà ir kitas ðalis.

Lietuvos pramonës ámoniø iniciatyva2005 m. ákurtas konsorciumas ORGELI-TA, kurio pagrindinis tikslas yra sutelktiLietuvos mokslo institucijø bei pramonësámoniø veiklà sparèiai besiplëtojanèios or-


ganinës elektronikos tyrimams ir garan-tuoti naujø medþiagø ir technologiniøsprendimø komercializacijà, stiprinti Lie-tuvos ámoniø konkurencingumà.

Organinës elektronikos mokslinius ty-rimus pastaraisiais metais finansavo Lie-tuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas(VMSF). VMSF Aukðtøjø technologijø plët-ros programos 2007–2009 m. „Organinëselektronikos medþiagos ir prietaisai ener-gijà taupanèioms technologijoms“ (vado-vas prof. S.Jurðënas) pagrindinis tikslasbuvo sintezuoti naujas patentabiliasmedþiagas pigiems didelio ploto elektro-nikos prietaisams; kurti ir diegti naujus or-ganinës elektronikos medþiagø charak-terizavimo metodus ir prietaisus; plëtotitechnologinæ árangà ir know-how organi-nës elektronikos prietaisø gamybai; su-kurti OLED apðvietimo prietaisø prototi-pus, naudojant Lietuvoje sukurtas ir sin-tezuotas medþiagas.

ðviestukus iðvengiant brangiø daugias-luoksniø technologijø. Taigi prietaiso dizai-nas kuriamas molekulinës inþinerijos bû-du jau paèiose organinëse molekulëse.

Keletas KTU mokslininkø sukurtø me-dþiagø klasiø parodë iðskirtines savybespasauliniame kontekste. Sukurtos naujoselektrofosforescuojanèiø ðviestukø mat-ricos, pasiþyminèios puikiomis abiejø rû-ðiø krûvio pernaðos ir puikiomis plëvëda-ros savybëmis. Ðiø medþiagø pagrinduvos vieno ar keliø sluoksniø liejimo bûdupagaminti ðviestukai turi 8–14 proc. iðori-ná naðumà. KTU mokslininkø sukurti dau-giafunkciniai tripletiniai spinduoliai iridþioligando pagrindu su krabazolilø krûviopernaðos funkcinëmis grupëmis de-monstruoja geltonoje ir raudonoje srityjeitin aukðtà spinduliná naðumà, siekiantá 50proc. (10 pav.). Iðskirtini yra ir nauji tinkli-nami aromatiniai diepoksido dariniai, pa-siþymintys gera skyliø pernaða ir labai ge-

9 pav. Philips skaidraus ðviestuvo prototipas

10 pav. KTU sukurto tripletinio spinduolio spinduliuotës savybës tiriamos VU TMI Liuminescenci-jos laboratorijoje. Matome ðviesà ið bedeguonio ir prisotinto deguonies tirpalø, hermetizuotøstiklinëse ampulëse

ir inertiniø dujø aplinkoje. Keletas organi-niø ðviestukø pavyzdþiø, pagamintø nau-dojant Lietuvoje sukurtas organinës elek-tronikos medþiagas, pavaizduoti 11 pav.

11 pav. Elektroliuminescencija skirtinguoseOLED dariniuose. Pirmieji organiniai ðviestu-kai, pagaminti pigios liejimo technologijosbûdu Vilniaus universitete, naudojant Lietuvojesukurtas medþiagas

2007–2009 m. sukurta daugiau nei200 organinës elektronikos medþiagø.Jos buvo charakterizuotos optiniais, elek-triniais, kalorimetrijos, mikroskopijos ir ki-tais metodais. Perspektyviausios yra stik-liðkàjá bûvá sudaranèios medþiagos beidaugiafunkcinës medþiagos, tinkanèiospigioms liejimo ið tirpalo technologijoms.

Naudojant tokias „gudrias“ medþia-gas, kuriose yra áterpiamos funkcinës gru-pës, leidþianèios injektuoti ir perneðti elek-tros krûvius, juos versti ðviesa bei sudarytireikiamos geometrinës formos molekuli-nius sluoksnius, galima kurti organinius

ru tirpumu organiniuose tirpikliuose, to-dël perspektyvûs daugiasluoksniø OLEDtechnologijoms.

Bendradarbiaujant su UAB „Tiksliojisintezë“, 2007–2009 m. sukurtos ir ádieg-tos 34 technologijos naujø tarpiniø orga-ninës elektronikos medþiagø dideliø kie-kiø sintezei. Dalis medþiagø ir jø gamy-bos procesø apginti patentais. Pagamin-tos ir charakterizuotos medþiagø bando-mosios siuntos. Daugelio sukurtø per-spektyviø medþiagø efektyvumas buvopademonstruotas OLED dariniuose, pa-gamintuose liejimo kambario sàlygomis

2009 m. VU Kietojo kûno elektronikoskatedroje ádiegta OLED technologinë áran-ga ðviestukø gamybai inertiniø dujø at-mosferoje (12 pav.). „Pirðtiniø dëþë“ lei-dþia lieti organinius sluoksnius inertiniødujø aplinkoje. Taip iðvengiama neigia-mo deguonies ir drëgmës poveikio.

Ateityje laukia dar didesni darbai. Sau-lëtekio slënio plëtros programoje, panau-dojus Europos Sàjungos struktûriniø fon-dø paramà, numatyta ásigyti daugiasluoks-niø organinës elektronikos prietaisø gamy-bos technologinæ árangà, kuri leis ne tikparodyti naujausiø Lietuvos mokslininkøsukurtø organiniø puslaidininkiø tinkamu-mà prietaisø gamybai, bet ir gaminti pa-èius organinës elektronikos prietaisø pro-totipus, perduoti medþiagas ir technolo-gijas Lietuvos pramonës ámonëms.

12 pav. Organiniø sluoksniø gamyboslaboratorija su inertiniø dujø kamera Vilniausuniversitete


vëþio gydymasvëþio gydymasBiomembrana – sudëtingadaugiamolekulë struktûra

Visas gyvas làsteles supa biomemb-rana. Tai ypatingos sandaros molekulinisrezginys, kuris atriboja vienas làsteles nuokitø arba làstelës vidinæ erdvæ suskirsto áatskiras skirtingos funkcinës paskirties ka-merëles. Nepaisant membranos moleku-linio sudëtingumo, visø augalø ir gyvûnølàsteliø biomembranø sandara pagrástakeliais bendrais principais:

membranos struktûriná pagrindàsudaro riebalinës kilmës fosfolipidø mo-lekulës, kuriø galvutës nukreiptos á iðoræ,o uodegëlës sàveikauja viena su kita, taipsudarydamos dviejø sluoksniø plokðèiàstruktûrà;

ðiame dviejø sluoksniø lipidiniø mo-lekuliø rezginyje plaukioja panardintos di-delës baltymø molekulës (1 pav.).

Biomembranos,Vienos mokslinës idëjos evoliucija

Lietuvos sàlygomis

Dr. Mindaugas Saulius VENSLAUSKAS

elektroporacija ir

Nepaisant milþiniðko membranà su-daranèiø molekuliø kiekio, ji yra labai plo-na. Membranos storis yra 4–7 nanomet-rø (nanometras (nm) – milijardinë metrodalis; palyginimui – maþiausio cheminioelemento vandenilio atomo skersmuoyra 0,1 nm). Taigi membranos pamatytioptiniu mikroskopu ið principo neámano-

ma, todël nenuostabu, kad jos egzista-vimas dar praëjusio ðimtmeèio viduryjebuvo mokslinio ginèo objektas.

Membranos baltymai palaiko elas-tingà membranos struktûrà, prie jø pri-kabintos glikolipidø molekulës iðsikiða ið-orën ir yra tarsi receptoriai, kurie ,,atpa-þásta” ir izoliuoja svetimas molekules,bakterijas ar virusus. Svarbiausia memb-ranos baltymø funkcija – làstelei gyvuotireikalingas molekules bei jonus gabentiið aplinkos á làstelës vidø ir atvirkðèiai –làstelës viduje sintetintas molekules per-kelti iðorën. Be to, labai svarbu, jogmembrana yra tartum barjeras, nelei-dþiantis ávairioms svetimoms moleku-lëms, taip pat ir vaistams, laisvai prasi-skverbti làstelës vidun. Ði apsauginë gy-vybiðkai svarbi savybë tampa didele kliû-timi, kai vaistais reikia gydyti làstelës vi-

duje prasidedantá navikiná procesà, pa-prastai kalbant, kai làstelë ,,suserga” vë-þiu. Yra galybë cheminiø junginiø, kurie,patekæ á navikines làsteles, jas nuþudo,taèiau dël membranos barjeriniø savy-biø iki ðiol tebëra neiðspræsta aktualimokslinë problema, kaip tuos junginiusáterpti á làstelæ.

Membranos elektroporacijaPrieð kelis deðimtmeèius tyrëjai paste-

bëjo, kad membranos barjerinë funkcijaþenkliai sumaþëja veikiant jà stipriais elek-triniais laukais. Maskvos elektrochemijosinstituto mokslininkai pirmieji pasiûlë eks-perimentais pagrástà hipotezæ, kuri aiðki-na, kad stipriø elektriniø laukø veikiamosmembranos laidumas ávairiems chemi-niams junginiams labai padidëja, nes im-pulsinis laukas membranoje esà pramu-ða nano dydþio vandens pripildytas po-ras. Ðios poros buvo pavadintos elektro-poromis, o pats reiškinys – elektropora-cija. Dël membranos savireguliaciniø sa-vybiø poros po keliø minuèiø uþsidaro, irlàstelë gyvuoja toliau. Biofizikiniu poþiûriulàstelës membranos elektroporacijos pro-cesas pavaizduotas 2 pav. A schema.

2 pav. Làsteliø suspensijos (A) ir peliø navikø(B) elektroporacijos schema. Virðutinisaparatas – elektroporatorius, apatinis –oscilografas

Skirtingø pasaulio laboratorijø moks-lininkø atlikti ávairiø molekuliø elektroper-naðos tyrimai perða plaèiai pripaþintà ið-vadà, jog elektroporuota membrana yratartum skylëtas rëtis, praleidþiàs tik tasmolekules, kuriø dydis yra maþesnis uþrëèio angutës skersmená.

Verta pastebëti, kad elektroporø spin-dulys nevirðija keliø deðimèiø nanomet-rø, todël árodyti jø egzistavimà tiesioginiubûdu, net naudojant elektroninæ ar ato-miniø jëgø mikroskopijà, niekam iki ðiolnepavyko.

Vytauto Didþiojo universiteto (VDU)Biofizikiniø tyrimø grupë (BTG) elektro-poracijos reiðkiniu susidomëjo prieð dudeðimtmeèius. Tyrimams buvo pasirink-tos dvi modelinës sistemos: ávairiø navi-kiniø làsteliø suspensija ir gyvuliukø kû-no pavirðiaus navikai. Mûsø pradiniai irpastarøjø keleriø metø ávairiø navikiniø làs-teliø suspensijos tyrimai netiesiogiai pa-tvirtina nano dydþio elektroporø egzista-vimà. Taèiau doktorantës S.Ðalomskaitësir mokslo darbuotojo dr. S.Ðatkausko ty-rimai parodë, jog vaistø nuo vëþio perna-ða á làstelæ pro elektroporas nëra papras-tas molekulës prasmukimas pro maþà rë-èio skylutæ, kaip teigia dauguma tyrinë-


1 pav.Biomembranosmolekulinëssandarosschema.A – prieðelektroporaci-jà, B – poelektroporaci-jos

A

B


tojø. Ið tikrøjø elektropora yra sudëtingascilindro pavidalo molekulinis rezginys, ku-rio sienelës molekulës sàveikauja su ci-lindro viduje judanèia molekule. Tyrimailiudija, jog ðià sàveikà lemia ne tik perne-ðamos molekulës dydis, bet ir jos krûvisbei erdvinë struktûra. Kokia gi yra ðiø tyri-mø praktinë reikðmë? Galima teigti, kad,siekiant efektyviau gydyti kai kurias vëþioformas, kurti naujas vaistø nuo vëþio rû-ðis ar tobulinti aparatûrà, á ðiuos veiksniusbûtina atkreipti dëmesá.

Vaistø nuo vëþio pernaða á gyvuliukønavikus

Kiekvienas vaistø pernaðos á làstelestyrinëtojas puoselëja svajonæ pritaikyti ty-rimø rezultatus þmogaus navikams gydy-ti. Nuo þymaus prancûzø mokslininko LujiPastero laikø vyrauja neginèijama taisyk-lë – prieð taikant laboratoriniø tyrimø pa-siekimus þmonëms gydyti, turi bûti atliktitikslingi, kruopðtûs tyrimai su laboratori-niais gyvûnais. Tolesniems tyrimams pa-sirinkome plauèiø karcinomos bei mela-nomos navikus, kuriuos áskiepijus tam tik-ros genetinës linijos pelytëms, po keliødienø jø kûno pavirðiuje atsiranda stan-dûs, greitai augantys navikai. Naviko au-gimui slopinti naudojome þmogaus pik-tybiniø navikø gydymui taikomà vaistàbleomicinà. Keli ðimtai bleomicino mo-lekuliø, patekusiø á vëþio làstelës vidø, su-skaldo jos genetiná aparatà, dël to ji þûs-ta. Taèiau bleomicino vartojimà þmogausklinikoje riboja jo labai maþa skvarba prolàsteliø membranà. Dël ðios ypatybës, no-rint nuslopinti naviko augimà, reikia labaidideliø bleomicino ar kito prieðvëþiniovaisto doziø, o tai, savo ruoþtu, kartu suauglio làstelëmis nuþudo ir labai daugsveikø kitø organizmo audiniø làsteliø.

Taigi iðryðkëja gana paprasta ekspe-rimentø su laboratoriniais gyvûnais sche-ma. Bleomicinà ar kità prieðvëþiná vaistàsuðvirkðtus á venà ar navikà, ðis áterpia-mas tarp dviejø plokðèiø metaliniø elek-trodø ir veikiamas stipriu impulsiniu elek-triniu lauku (2 pav. B schema). Elektrinislaukas vëþiniø làsteliø membranoje pra-muða elektroporas, pro kurias bleomici-nas, difuzijos bûdu patekæs á naviko làs-teliø vidø, jas nuþudo. Tokiø tyrimø rezul-tatus akivaizdþiai iliustruoja remiantis mû-sø tyrimais sudaryti grafikai (3 pav.) Vir-ðutinës trys kreivës – kontrolë, BLM ir EPliudija, kad, gydant vien tik bleomicinu arvien tik elektroporacija, naviko dydis, pa-lyginti su kontrole, praktiðkai nesikeièia.Tuo tarpu navikà elektroporuojant ir kar-tu vartojant bleomicinà, matomas ryðkusnaviko slopinimas, ir per 12 dienø navi-kas visai nustoja augti (apatinë þalia krei-vë). Taigi perðasi paprasta iðvada: bleo-micinas, patekæs per elektroporas á navi-

plokðèiø elektrodø ásprausto naviko làste-liø lieka neelektroporuotos ir vaistas á jasnepatenka. Tokios làstelës ir yra naviko to-lesnio augimo þidiniai. Ðià problemà ið da-lies iðsprendþia mûsø pasiûlytas naujoskonstrukcijos adatiniø elektrodø paketas(4 pav.). Jo esmë ta, kad làsteles elektro-poruojantis potencialø skirtumas tuo pa-èiu momentu yra sukuriamas tarp centri-nio elektrodo ir apie já apskritimu iðdësty-tø elektrodø paketo. Taigi visø tarp elek-trodø esanèiø làsteliø membranoje porosyra pramuðamos. Kitas tokiø elektrodø pri-valumas – juos lengvai ir greitai galima per-kelti á gretimà gydomo naviko sritá. Mûsøsukurtos elektroporacijos aparatûros irelektrodø bendras vaizdas – 4 pav.

3 pav. Elektro-chemoterapiniogydymo poveikispeliø kûnonavikø augimui.BLM – gydomatik bleomicinu,EP – tikelektroporacija,BLM + EP –bleomicinu irelektroporacijakartu

Nav

iko

tûris

mm

3Dienos po gydymo

ko làsteles, visiðkai sustabdo jo tolesnáaugimà. Kadangi taip gydant navikus kar-tu naudojami elektriniai impulsai ir che-miniai junginiai, metodas buvo pavadin-tas elektrochemoterapija (EChT).

Elektrochemoterapijostechnologijos – klinikai

Taèiau iðsamesni tyrimai iðryðkino, jogelektrochemoterapijos reiðkinys toli gra-þu nëra toks paprastas, kaip aiðkina aukð-èiau pateikti tyrimø rezultatai. Nemalo-niausia pasirodë tai, kad kai kurie elek-trochemoterapiniu bûdu nuslopinti navi-kai po keliolikos dienø atsigauna ir imaintensyviai augti toliau. Tyrimai, atlikti kartusu Vilniaus universiteto Onkologijos kli-nikos darbuotojais, parodë, kad vaistønuo vëþio slopinamasis efektas labai pri-klauso nuo elektrinio lauko parametrø,daugiausia nuo elektriniø impulsø stiprio,jø veikimo trukmës bei impulsø pasikar-tojimo daþnio. Maþa to, buvo parodyta,jog kiekvienai navikø rûðiai tinka specifi-në minëtø parametrø kombinacija, kuri le-mia optimalià vaistø pernaðà ir didþiau-sià naviko augimo slopinimà. Taip iðsiplë-tojo argumentuota paskata toliau atlikti ty-rimus su laboratoriniais gyvûnais ir siektinustatyti efektyvias navikø slopinimo sà-lygas, o gautas tyrimo iðvadas pritaikytiþmogaus navikams gydyti. Siekiant ðiotikslo, iðkilo bûtinybë sukurti naujos kar-tos elektroninius prietaisus, kurie gene-ruotø aukðtos átampos impulsus ir leistøautomatiðkai parinkti ðiø impulsø reika-lingø parametrø kombinacijas.

Inþinieriai A.Strolia, V.Juška sukonstra-vo naujos kartos elektroporatorius, o dr.S.Ðatkausko ir doktoranèiø S.Ðalomskai-tës, D.Batiuðkaitës bei K.Èepurnienës ty-rimai leido patobulinti metodà, kuris þen-kliai padidina navikø gydymo efektyvumàlaboratorijos sàlygomis. Maþa to, iðsames-ni tyrimai ið dalies paaiðkino, kodël kai ku-rie navikai po EChT gydymo vël atauga.Pagrindinë prieþastis yra ta, kad dalis tarp

4 pav. Biofizikiniø tyrimø laboratorijoje sukurtielektroporatoriai ir elektrodai. A – staèiakam-piø impulsø elektroporatorius, B – impulsøkombinavimo elektroporatorius, C – plokðtielektrodai, D – adatiniai elektrodai

Norëdama patobulinti elektrochemo-terapijos metodà ir, remdamasi tyrimø re-zultatais, pagaminti medicinos reikalavi-mus atitinkanèià aparatûrà ir jà pritaikytiLietuvos klinikoje, mûsø grupë kartu suVVU Onkologijos instituto mokslininkaisir gydytojais parengë kelis projektus. Ku-



riant paskutiniame projekte numatytàelektroporatoriaus prototipà prisijungëelektronikos prietaisus gaminanti versloámonë ,,Elinta”. Visi projektai konkursotvarka buvo áteikti Lietuvos mokslo ir stu-dijø rëmimo fondui.

Beje, reikia atkreipti dëmesá á vienàpagrindiniø ir lemtingø Fondo ekspertøiðvadø: elektrochemoterapijos metodasesàs visiðkai iðsemtas ir jokios perspek-tyvos klinikoje neturás.

Bûtina taip pat paminëti, jog tokiuspat elektrochemoterapijos taikymo kli-nikoje tikslus beveik tuo paèiu metu ið-këlë ir Paryþiaus Gustav-Roussy onko-logijos instituto tyrëjø grupë, vadovau-jama prof. Luji Miro. Jø veiklos sëkmænulëmë tai, kad, parengæ bendrà pro-jektà su slovënø ir kitø Europos ðaliømokslininkais ir italø firma IGEA, jie lai-mëjo didelius Europos Sàjungos pini-gus. To dëka sukonstravo panaðiais,kaip ir mûsø naudotais, principais vei-kiantá elektroporacijos aparatà bei elek-trodus, juos uþpatentavo ir prieð keleriusmetus iðleido á Europos medicininësaparatûros rinkà. Prietaisas buvo pava-dintas kliniporatoriumi.

Tai, ko nepavyko mums padarytiperðokant Lietuvos mokslo ir jo prakti-nio taikymo rëmimo bedugnæ dviemðuoliais, VU Onkologijos instituto che-moterapijos skyrius áveikë vienu ðuoliu.Pasinaudojæ ES parama jie nupirko ita-lø gaminamà kliniporatoriø ir atliko pir-màsias elektrochemoterapijos operaci-jas gydant krûtø ir burnos vëþá (5 pav.).Galima tik pasidþiaugti, kad navikø elek-trochemoterapijos metodas, nors ir nepaèiu geriausiu bûdu, pasiekë Lietuvosonkologijos klinikà.

Þinoma, klaidinga bûtø elektroche-

moterapijà ásivaizduoti kaip vëþio gydy-mo panacëjà. Jos teigiamas terapinispoveikis pastebimas, kai tradicinë che-moterapija dël daugelio prieþasèiø tam-pa neefektyvi. Taèiau, reikia pripaþinti,dar lieka daug klausimø, á kuriuos turiatsakyti tolesni tyrimai.

Vietoje epilogoVertingiausias moralinis atpildas ty-

rëjui yra jo minèiø ir siekiø praktinis ágy-vendinimas, ypaè tais atvejais, kai prak-tinë idëjø realizacija nors trupuèiu pa-gerina þmogaus gyvenimo kokybæ. Ta-èiau mûsø laikotarpio vertybiø sistemo-je prioritetinis veiklos efektyvumo ma-tas daþniausiai yra ne moraliniai aspek-tai, o pinigai. Taigi kiek kainuotø elek-trochemoterapinio metodo moksliniaiikiklinikiniai tyrimai ir jais pagrástø elek-troporatoriø serijinë gamyba maþoje arvidutinëje Lietuvos verslo ámonëje? Vie-no aparato kartu su elektrodais – nedaugiau kaip 5000 eurø. Suprantama,kad tokius aparatus, sukurtus ir paga-mintus Lietuvoje, bûtø galima realizuotiir ES rinkoje. Kiek mes mokame italamsuþ kliniporatoriø? 40 tûkstanèiø eurøplius po tûkstantá eurø uþ elektrodø pa-ketà kiekvienam gydymo seansui. Aki-vaizdus neigiamas ekonominis efektas:minus 35 tûkst. eurø vienam aparatui.

Ðis vienas ið daugelio pavyzdþiø vaiz-dþiai iliustruoja ,,efektyvià” mokslo ir ver-slo sandraugos rëmimo politikà dabarti-nëje Lietuvoje. Gal ne vienas oponentas,perskaitæs ðià publikacijà, paklaus: mie-las kolega, ar verta tokias problemas gvil-denti þurnale ,,Mokslas ir gyvenimas”?Kodël gi ne, jei toks yra Lietuvos moks-las ir esamasis jo gyvenimas.

5 pav. Pirmasis Lietuvoje elektrochemoterapijos seansas Vilniaus universiteto Onkologijosinstituto klinikoje. Ið kairës: chirurgas dr.V. Èepulis, italø firmos, gaminanèios elektroporatorius,vadybininkas G. Selvaggi, onkologë-chemoterapeutë L. Norkienë

Kelio vingisVilniaus pedagoginio universiteto

Bendrosios fizikos katedros vedëjo pro-fesoriaus Gedimino Gaigalo ðaknys – pe-dagogø gentyje. Viena teta – istorijos pro-fesorë Aldona Gaigalaitë, kita – skulpto-rë Nijolë Gaigalaitë. Kai pirmà kartà sutëvais Gediminas atvaþiavo á Palangà, já

Atomo Juozas SKOMSKIS

nufotografavo prie skulptûros „Jûratë irKastytis“. Ir paaiðkino, kad tada, kai jisspurdëjo iðvysti pasaulá, mama pozavotetai Nijolei Jûratæ.

– Gerai prisimenu tà dienà, kai tëvelis,dabar jau ðviesaus atminimo Algirdas Gai-galas, geologas, akademikas, gynë kan-didatinæ disertacijà (nostrifikuotà á dakta-ro). Buvo didelë ðventë. Susirinko daugþmoniø. Mamytë priruoðë daugybæ valgiø,o moèiutë Kaune iðkepë ir atveþë á Vilniødidþiulá ðakotá, didesná uþ mane. Mat di-sertacijos gynimo data sutapo su manotreèiuoju gimtadieniu. (Keistas sutapimas:po dvideðimt penkeriø metø mano kandi-datinës disertacijos (nostrifikuotos á dak-taro) gynimas ávyko per tëvelio gimtadie-ná.) Po 8 mënesiø ir mamytë apsigynë me-dicinos mokslø kandidato disertacijà (nost-

Vilniaus pedagoginio universitetoBendrosios fizikos katedros vedëjasprofesorius G. Gaigalas: „Nejauèiu, kadbûèiau ne tà pasirinkæs“



fizika – laimingaspasirinkimas

Ðeima buvo ir lieka brangiausia vertybë. Prof. G. Gaigalas (centre), sûnûs, ðviesausatminimo þmona edukologë doc. dr. M. Gaigalienë, motina medicinos mokslø dr. B. Gaigalie-në; kairëje – ðviesaus atminimo tëvas geologas akad. A. Gaigalas

rifikuotà á daktaro), o dar po keleriø metøkandidato disertacijà apsigynë mamytësbrolis, dëdë Vytautas, ir jam buvo suteik-tas Klaipëdos universiteto docento vardas.Taip iðsipildë didþioji mano moèiutës OnosZaleskaitës-Svetlauskienës svajonë – vi-siems eiti aukðtyn – mokslo keliu.

Pradþioje buvo akmenø– Kiek tik prisimenu, kad ir kur mes

eidavome, tëvelis visada apþiûrinëdavo,matuodavo ir rinkdavo akmenukus. Ir netdidokus akmenis, kuriø að pakelti nega-lëdavau. Visus juos kraudavo á medþia-ginius maiðelius ir kaþkà uþraðydavo. Pri-rinko jø visà galybæ: net rûsá ir sandëliu-kà jais uþvertë. Kartà graþià pavasariopoilsio dienà iðëjome pasivaikðèioti. PrieArkikatedros darbininkai buvo iðardægrindiná. Perëjoje tëvelis staiga sustojo,pasilenkë ir ániko rankomis kaþko ieðko-ti. Maðinos signalizavo, aplenkdavo të-velá, o jis, á niekà nekreipdamas dëme-sio, vis rausësi. Pagaliau, dþiaugsmin-

jø viduje, kas ten slypi. Tëvelis kantriaiaiðkindavo, kad kai kuriuose akmenu-kuose yra moliuskø ir kitø suakmenëju-siø gyvûnø bei augalø liekanø. Tai buvojau ádomu. Pradëjau ieðkoti akmenysegyvybës pëdsakø. Padedamas tëvelio irmamos, surinkau nemaþà jø kolekcijà.Dar susidomëjau kriauklëmis. Surinkau

ir jø nemaþà krûvelæ. Visi buvo ásitikinæ,kad að bûsiu geologas - paleontologas.Juolab jau buvo dalyvauta ir keliose ge-ologijos ekspedicijose, nemaþai jose pa-pluðëta. Taèiau podraug domëtasi ir kos-mosu, lankytos tuometës „Þinijos“ pa-skaitos. Dël to, kai mokyklos pedagogøtarybai, dalyvaujant tëvams, pasakiau,kad noriu studijuoti fizikà, tëvas lyg suak-menëjo. Bet në vienas nepriekaiðtavo, ne-agitavo kreipti ienas savon pusën – buvoaiðku, kad ir að ketinu sukti tuo paèiu gen-ties keliu, tik skirtinga kryptimi.

Malonumo jausmasPirmasis stiprus potraukis, tarsi gaivi

vëjo banga – teorinë fizika, kur galimasmagiai palauþyti galvà prie uþdaviniøsprendimo. Nors tuo laiku Vilniaus uni-versitete buvo populiarûs puslaidininkiai,kieto kûno elektronika, taèiau intrigavoAdolfo Jucio teorijos máslës, mikropasau-lis, atominës sistemos. Net sunkiai ir nekiekvienam tuomeèiam studentui buvæspasiekiamas laboranto triûsas prie gari-nimo maðinos buvo virtæs dþiaugsmo va-landomis. Ir visi jaunystës pirmieji þings-niai – kursiniai darbai, diplominis, paga-liau daktaro disertacija – buvo ið teorinësfizikos bei atomo srièiø.

Maþesnis uþ tëvo disertacijos gynimo vaiðiø ðakotá Gediminas pirmàkart Palangoje prieN. Gaigalaitës monumento „Jûratë ir Kastytis“

gai ðypsodamas ir prie ðirdies glausda-mas akmens nuolauþà, atskubëjo pasmus, nerimaujanèius ant ðaligatvio. Pa-sirodo, radinys – vos ne aukso vertës.

Vëliau tëvelis já iðkilmingai padovanojoVilniaus universiteto akmenø muziejui.Tik man akmenukai vis tiek nuo to ne-pagraþëjo. Man knietëjo, kà galima rasti Nukelta á 29 p.


Televizijos ir kino dokumentininkà Bro-niø Slavinskà, ðvenèiantá savo septynias-deðimtmetá, teisëtai galëtume vadinti þmo-gumi-orkestru, kadangi jo asmenybëjedarniai dera ávairiø siuþetø, dokumentiniølaidø ir filmø scenaristo, operatoriaus irreþisieriaus ir daugelis kitø gebëjimø, ar-timø ðiai kûrybos srièiai. Pavyzdþiui, re-porterio uoslë ir operatyvumas.

Prie reporterio sàvokos dar teks su-gráþti. Matysime, kokiø neátikëtinø kurio-zø gali atsitikti, kai þmonës nevienodai su-vokia vienà ar kità terminà. Taèiau pa-svarstykime, ko vertas ir koká kûrybiná beiekonominá efektà duoda ðio kûrëjo uni-versalumas. Tai, kà, perrëkdami vienas ki-tà ir net draskydamiesi uþ atlapø, kurpianemaþa kûrybinë grupë, Bronius galëtøpadaryti (ir padaro) vienas. Netrukdymasdirbti, sako, kartais jam esanti geriausiaparama. Þinoma, atitinkamai susiklosèiusaplinkybëms, kûrëjas nesiðalina bendra-minèiø ir bendraautoriø.

Lietuvos istorija, garbinga praeitis. Ar-cheologø darbai ir atradimai. Kultûros pa-veldo vertybës, jø iðlikimo problemos. Li-teratûros, meno ir mokslo þmonës, jø kû-riniai ir likimai… Ðtai bene svarbiausiostemos, prie kuriø labiausiai linksta Bro-niaus plunksna ir operatoriaus kamera.Pastarøjø metø tarnyba Vilniaus piliø di-rekcijoje daugiausia diktuoja ir kûrybostemas. Taip gimsta platus ir visapusiðkasmetraðtis apie Vilniaus Þemutinës piliesistorinius, archeologinius ir architektûri-nius tyrimus, Valdovø rûmø atkûrimà, se-namiesèio baþnyèiø, kitø paveldo objek-tø restauravimà, jø saugojimà.

Pasitaikë proga dalyvauti vienoje Bro-niaus Slavinsko juostø ið Vilniaus piliø isto-rijos perþiûroje. Iðkart tapo aiðku, jog auto-rius á Vilniaus senovæ ásigilinæs tiesiogine irperkeltine þodþio prasme. Kartu su arche-ologais, þingsnis po þingsnio kasinëjusiaisir tyrusiais buvusiø Valdovø rûmø poþemius,ádëmiai þvalgësi su kino kamera. Tarsi iðnebûties iðkyla tvirtø akmenø sienos, ðimt-meèius ðeðiø metrø gylyje gerai iðsilaikæmediniai pamatai, grindys, gynybinës sie-nos fragmentai. Taip gimsta filmas, kurioherojus – mûsø sostinës senovë, gili praei-tis. Eksponatai, jeigu juos stebëtum muzie-jaus salëje – taip ir liktø nebylûs. Dabar, ap-ðviesti ir priartinti, trumpais komentarais su-ðildyti, jie tarsi ateina pas mus ið amþiø glû-dumos. Ir tik pamatæs pabaigos titrus, klau-siu autoriaus, – kodël taip trumpai?

Aloyzas URBONAS

– Pusvalandis, – sako Bronius, – pa-kankamai solidus chronometraþas doku-mentiniam filmui. Jeigu bus galimybiø, ðádarbà tæsiu ir ateity, nes daug medþia-gos dar yra asmeniniame archyve, reikiadar nemaþai nufilmuoti...

Þiûrovui maþiausiai rûpi tavo kûrybi-nës kanèios. Nesugraudinsi pasakojimaisapie nemigo naktis ar sunkumus kûryboskelyje. Rodyk, kà padaræs, ir viskas. Visdëlto esti dalykø, kurie, nors ir likæ „uþkadro”, yra ne tik labai ádomûs, bet ir ne-paprastai daug pasakantys apie fimo he-rojus ir apie autoriaus meistriðkumà. Rei-kia viskà daryti savaip, be mëgdþiojimø,paprastai ir aiðkiai...

Vienà kûrybos epizodà ðio raðinio au-toriui teko matyti savo akimis, todël, prisi-menant bendraminèio jubiliejø, bûtø nuo-dëmë nepapasakoti. Kartà ðaltà þiemosdienà atvykome filmuoti á vienà stipriausiøSuvalkijoje Kubiliø þemës ûkio bendrovæ.Atvykome tiksliai sutartu laiku. Sekretorënuvedë mus á ðiltà kabinetà, sakydama,kad direktoriø ðiek tiek sutrukdë nenuma-tyti gamybos reikalai. Teko lûkuriuoti nemaþiau kaip valandà. Bronius tuðèiai lai-ko neleido. Jis ðildë kamerà, árenginëjo sto-và, nutaikë objektyvà á tà vietà, kur visadasëdëdavo direktorius – vienas geriausiøLietuvoje veislinës gyvulininkystës þinovø.Buvome visiðkai pasiruoðæ filmuoti numa-

Broniui SlavinskuKultûros paveldo metraðtininkui


ðulinio. Suvalkietá, sunkiai pakenèiantánetvarkà, mes galëjom suprasti.

Taèiau per ilgà, veik pusæ amþiaussiekianèià kûrybinæ biografijà bûta visko.Ypaè kai prisimeni kûrybinës jaunystësmetus, darbà Lietuvos valstybiniame te-levizijos ir radijo komitete, kuriam Broniusatidavë beveik keturis deðimtmeèius.1964-aisiais atëjæs ið Lietuvos kino studi-jos, Bronius ið pradþiø dirbo kino opera-toriumi, vëliau, baigæs VU þurnalistikà, –vyresniuoju redaktoriumi ir reporteriu. Supastaràja tarnyba, o, tiksliau sakant, skir-tingø þmoniø skirtingai suprasta reporte-rio sàvoka susijæs dar vienas tikras kurio-zinis atsitikimas, kokio net pati Agata Kristinesugalvotø, sëdëdama prie raðomojostalo. Taip atsitinka dirbant, keliaujant,bendraujant. Pirmaisiais Radijo ir televi-zijos veiklos deðimtmeèiais þurnalistai bu-vo aprûpinti primityvia (þiûrint ðiø dienøakimis) technika. Pavyzdþiui, ant petiesneðiojamas aparatas, skirtas garso ára-ðams bei jø atgaminimui, svërë maþiau-siai penketà kilogramø. Technikos termi-nø þodynuose tas prietaisas vadinamasmagnetofonu arba diktofonu, taèiau þur-nalistai já vadino tiesiog reporteriu.

– Vienos komandiruotës metu, – pri-simena Bronius, – nemaþa kûrybinë gru-pë (redaktorius, operatorius, apðvietëjas,garso reþisierius) Dzûkijoje filmavomesiuþetus „Panoramai” apie kaimo savi-veiklininkus. Ðalia kitos technikos sin-chroniniams áraðams turëjome ir tà re-porterá. Truputá pasivaiðinæ, vakare grá-þome á vieðbutá. Neþinia, kaip atsitiko (ikiðiol neaiðku), bet rytà atsikëlæ pamatë-me, kad filmavimo kameros yra, o re-porterio nëra... Suprantama, jo nesura-dæ, paraðëme raportà rajono milicijai, nu-rodydami mûsø aplankytas vietas ir ad-resus, nes likti be garso áraðø tas pat,kaip likti be nieko... Po keliø dienø, jaugráþæ á Vilniø, gauname laiðkà, kuriamekriminalinës paieðkos pareigûnas raðo:„...reikia papildomos informacijos. Ar ne-galite mums smulkiau apibûdinti dingu-sá reporterá? Koks jo amþius, ûgis, iðvaiz-da? Kaip buvo apsirengæs? Gal turi ko-kiø ypatingø þymiø ar kalbos defektø?Bandytume kurti fotorobotà... Apþiûrëjomvisas jûsø nurodytas vietas, taèiau kol kasnei gyvo, nei mirusio neradome.... Ieðko-sime toliau...” Taigi tik vieno þodþio reikð-mës skirtingas supratimas sukelia ne tikjuokà, bet kai kam ir papildomø rûpes-èiø. Bronius sovietiniais laikais kartu sudar trimis radijo ir televizijos þurnalistais,vieninteliai tuometëje Tarybø sàjungoje,televizijos uþsakytais taksi automobiliaisyra keliavæ marðrutu Vilnius – Maskva –Kalmukija – Totorija – Krymas – Ukraina,sukorë per 15 tûkstanèiø kilometrø. Bettai jau atskiro raðinio vertas epizodas...

Ðimtai siuþetø, reportaþø, autoriniølaidø apie ðviesius þmones, jø darbus iðpaèiø ávairiausiø Lietuvos vietø bei kai-myniniø ðaliø. Paminësiu tik keletà. Taiportretiniai pasakojimai apie skulptoriusGediminà Jokûboná, Konstantinà Bogda-nà, vitraþø kûrëjà Kazá Morkûnà, tapyto-jà Vladà Karatajø, raðytojus Eduardà Mie-þelaitá, Vytautà Bubná, Kazá Sajà ir dardaug kitø. Nemaþai trumpø apybraiþøapie talentingus mûsø ðalies tautodaili-ninkus, apie Lietuvos tuometes kultûrosdienas Maskvoje, Kaliningrade, Baltaru-sijoje... Kai kas sako, kad tie reportaþaitëra dienos aktualijos, vienadieniai dru-geliai, neturintys iðliekamosios vertës.Netiesa. Ðtai talentingas ir darbðtus kû-rëjas Viktoras Gerulaitis televizijos ekra-ne ðimtus kartø parodë ir árodë, kaip nau-jai ir átaigiai gali suþvilgëti tie senieji do-kumentiniai kadrai, liudijà laikotarpio ver-þlumà, istorijos þingsnius. Dar norisi pa-minëti dokumentinius filmus „Gervëèiøgodos”, „Baltarusijos lietuviai”, „Dainuo-janti neþinia”(kartu su reþisieriumi Vid-mantu Puplauskiu), „LDK radiniai”, „Kas-paras Bekeðas”, „Valdovø rûmø atkûri-mo kronika” (ðeðios serijos), sukurta ne-maþai teminiø reportaþø apie mûsø et-ninëse þemëse gyvenanèius tautieèius.Televizijos juostose áamþinti Pelesa, Sei-nai, Punskas, Karaliauèius, Tilþë ir kitosvietovës, parodyti ten gyvenanèiø lietu-viø ðiokiadieniai ir ðventës, jø niekadosnenutrûkstantys ryðiai su Lietuva, iðtiki-mybë ðlovingai, kartais dramatiðkai pra-eièiai ir dabarèiai.

Prieð graþø laiko tarpà – apie 1969-uosius Bronius Slavinskas buvo pirma-sis þurnalistas televizijoje, kuris pats fil-mavo ir pats raðë tekstus savo siuþetams.Turint omenyje sunkiasvoræ tuometæ fil-mavimo ir apðvietimo technikà, tai buvosunkus ir varginantis darbas. Jaunystëjepasëtas daigas praverèia ir dabartinëjekûryboje. Jubiliato pavardæ, jo straipsniusgalima pastebëti leidiniuose „Tautodailësmetraðtis”, „Lietuvos aidas”, „BusinessReview”, „Tëviðkës gamta”, „Mokslas irgyvenimas” ir kt. Ádomu, kad kuklus dzû-kelis nebijo kai kada pakelti balsà netprieð patá profesoriø Alfredà Bumblaus-kà, kuris, nors ir bûdamas stambiø dimen-sijø istorikas, vis dëlto negali visko þinotiarba kartais yra pasvaidomas á ðalis va-dinamøjø politikos skersvëjø.

,,Vis priekin skverbias mano þingsniaigodûs ir skaudþiai blaðkos alkana mintis”,– raðë Antanas Jonynas. Tikriausiai poetasgalvojo ne tik apie save, bet ir apie þmo-nes, kurie, net sulaukæ solidaus amþiaus,lieka energingi, þvalûs, verþlûs, darbðtûs,kupini naujø sumanymø, darbø, troðkimø.Toks yra ir mûsø raðinio herojus, kuriamlinkime kuo geriausios sëkmës.

ui –70tytà svarbø bûsimo filmo epizodà. Bendro-vës pirmininkas Alvydas Miliûnas atëjo rûð-kanas kaip naktis. Nepuldamas atsipraði-nëti iðkart pasakë, jog iðkilo nenumatytøaplinkybiø, trukdanèiø jam kalbëti prieð ka-merà ir dþiaugtis laimëjimais. Kietas su-valkietis savo nusistatymà iðsakë taip aið-kiai, kad net mus lydëjæs aukðtas parei-gûnas – Lietuvos þemës ûkio bendroviøasociacijos generalinis direktorius JonasSviderskis sutriko, nepradëjo ákalbinëtiþmogaus. Toje nejaukioje tyloje prabilomûsø Bronius. Kalbëjo, kaip jam áprasta,ramiai, nekeldamas balso. Kà padarysi, sa-kë, filmà vis vien sukursime, taèiau bûtølabai gaila, jei ekrane neiðgirstume jûsøþodþio apie bendrovës darbus, suvalkie-èiø patirtá. Juolab kad jûsø vardà þino irEuropos ðalyse, su kuriomis bendradar-biaujate. Gerbia Vokietijoje...

– Gerai, kad gerbia, – staiga uþsiplies-kë suvalkietis, – blogai, kad patys temo-kam jiems lankstytis... Jokiø stebuklø tennemaèiau. Atvirkðèiai. Pirkdamas veislináprieauglá, ásitikinau, jog daþnai mumsstengiasi ápirðti menkavertæ produkcijà. OLietuvos þalmargës nenusileidþia uþsie-niui nei produktyvumu, nei sveikata, neiatsparumu ligoms...

Ðiek tiek apsiraminæs, dar mûsø pa-klausinëtas, direktorius nuosekliai papa-sakojo apie veislinës gyvulininkystës pro-blemas Lietuvoje. Pasirodo, Bronius, visbesisukiodamas apie savo aparatûrà, visðvelniai dzûkiðkai uþkalbëdamas dantá, nu-filmavo ir áraðë visà pokalbá. Po keliø më-nesiø, kai maþiausiai ðeðiø ðimtø þmoniøauditorijoje, dalyvaujant Estijos ir Latvijosþemdirbiø delegacijoms, buvo pristatomasfilmas, ne syká salëje aidëjo plojimai. Jielydëjo ir Suvalkijos bendrovës vadovo þo-dþius. Kad suprastume savo vertæ, maþiaulankstytumëmës uþsienieèiams.

Beje, tà speiguotà þiemos dienà, at-sisveikindami su ðeimininkais, suþinojo-me, dël ko buvo taip subjurusi bendro-vës vadovo nuotaika. Naktá paspaudæsðaltis sustingdë ledan vandená metali-niuose automatiniø girdyklø vamzdþiuo-se. Kaþkas nepatikrino, nepaþiûrëjo. Va-dovas kaltino ir save, kad rankos iki ðiolnepasiekë to parûdijusio vamzdyno, li-kusio bendrovei nuo tarybiniø laikø. Ne-sakytume, kad tragedija. Dievulis suðal-dë, jisai tà ledà ir atleis. Taèiau dabar rei-kia mobilizuoti daug darbo rankø, o ke-lis ðimtus galvijø teks girdyti kibirais ið


Didieji mokslo atradimai, kaip evo-liucijos teorija ir kiti, daþniausiai bûdavoaiðkinami natûraliai materialiame pasau-lyje susiklosèiusiais gamtos dësniais ir ma-terialistø atmetamas bet koks antgamtinësjëgos ásikiðimas. To meto mokslo nepaaið-kinami reiðkiniai ir faktai buvo nukeliamitiems laikams, kai iðtobulës materialøjá pa-saulá tirianèios technologijos. Tikinèiøjøgausa buvo aiðkinama þmogaus pasàmo-nëje esanèiu ágimtu ir visuotiniu instinktuilgëtis tikëjimo bei siekti já ágyvendinti. Taipbuvo skatinamas mokslo ir tikëjimo nesu-derinamumas, suprieðinami þmonës. Ypaètai buvo bûdinga sovietinei sistemai, ska-tinusiai kovingàjá ateizmà.

Mokslui tiriant làstelæ ir jos sudëtingàmolekulinæ struktûrà, ypaè jos branduolyjeesanèià DNR (deoksiribonukleorûgðtis)kaip gyvybës paveldimumo kodà – „gyvy-bës matricà“, bei atomo kaip elektrinio lau-ko neðëjo su bangine prigimtimi sferà, ásiti-kinama, kad èia paþinimo erdvës begalinësir neiðsemiamos, o radiniai kaskart nauji,kurie traukdamiesi vis smulkëja, bet tvar-kingai ir glaudþiai yra tarpusavyje susijæ. Im-kime molekulæ, kurioje yra atomai, juose –branduoliai, o aplink juos skrieja elektronai.Branduolio ,,ðerdyje” nauja mikrodaleliøgrupë – protonai, neutronai, hadronai, ku-riuose juda neásivaizduojamai maþi kvarkai.Elementariøjø daleliø smulkëjimui tai ne ri-ba. Prisiminkime neseniai laboratorijoje abi-pus Prancûzijos ir Ðveicarijos sienos giliaipo þeme, 27 km ilgio tunelyje, árengtà had-ronø greitintuvà (Large Hadron Collider,LHC) (LHC), kuris yra didþiausias ir galin-giausias pasaulyje (5 teraelektronvoltøenergijos). Norima iðskirti ne vienà ,,die-viðkàjà dalelæ”, atskleisti visatos raidos irmedþiagos prigimties paslaptis. Ðiomis die-nomis hadronø greitintuvas jau padidinoenergijà iki 2,36 TeV, tai sukëlë daleliø srau-tø susidûrimus iki 50 tûkstanèiø kartø. Pa-saulio astrofizikai laukia mokslo naujienø.

Materializmà propaguojanèiø moksli-ninkø màstymo suartëjimas su Kûrëjo Idëjalabai suaktyvëjo XX ðimtmeèio pabaigoje

ir pastaràjá deðimtmetá, kai imta raciona-liau apibendrinti naujausius fizikos, che-mijos, matematikos, biologijos, genetikos,kosmologijos ir kitus atradimus. Mokslo irtikëjimo jungèiai populiarinti Lietuvojeypaè padeda prancûzø akademiko Þ. Gi-tono (1996 m.) ir þymaus amerikieèiø ge-nomo tyrinëtojo F.C. Kolinso (2008 m.) dar-bai, iðversti á lietuviø kalbà. JAV veikia ke-liø tûkstanèiø tikinèiø mokslininkø sàjun-ga (www.asa.3.org), kuri teigia mokslo irtikëjimo harmonijà.

Visais laikais mokslas këlë sudëtingiau-sius bûties klausimus ir pirmiausia – ið koviskas prasidëjo? Èia pagrindinis klausi-mas yra visatos ir gyvybës kilmë.

Visatos su(si)kûrimo aktasBuvo sukurta daugybë visatos atsiradi-

mo kosmologiniø koncepcijø ir teorijø, ta-èiau dabar plaèiausiai pripaþástama Didþio-jo Sprogimo (Big Bang) teorija. Jà pare-mia E.Hablo (1929, JAV) atrastas dësnis,kokiu greièiu galaktikos tolsta nuo mûsið-kës, bei patvirtina Kosminës foninës spin-duliuotës atradimas (Nobelio premijos lau-reatas A. Penzias ir R. Vilsonas, 1965). Taisklindantis ið paties kosmoso Didþiojo Spro-gimo aidas, kilæs sprogimo akimirkà (10-

43sek dalies trukmës). Visata prasidëjo tuð-tumoje „ið nieko“ – ið be galo tankaus irbematës grynos energijos keliø milimetrøskersmens taðko (toks singuliariðkumasnepaaiðkinamas ðiuolaikinës fizikos dës-niais). Dabar naujausiais teleskopais ir NA-SA erdvëlaiviais (1989, 2001) buvo patiks-linti visatos parametrai ir jos pradþia – prieð13,7 0,2 mlrd. metø, o visa visata visomiskryptimis vienodø savybiø (homogeninë irizotropiðka). Neátikimai aukðtos temperatû-ros sprogimo metu (tokios bûsenos eks-perimentinë fizika nepaþásta ir sukurti ne-gali) buvo spartaus plëtimosi (infliacijos) fa-zë. Jos pabaigoje visata plëtësi lëèiau ir vë-so. Atsiskyrë 4 visur veikianèios sàveikos:gravitacija (visuotinë trauka), stiprioji sàvei-ka (jos jëgos sieja atomø branduolius), sil-pnoji sàveika ir vëliau – elektromagnetinësàveika (elektriniai krûviai ir laukas). Milþi-niðkoje visatos erdvëje dël neátikimai aukð-tos temperatûros po sprogimo radosi pir-mapradþiai cheminiai elementai: vandeni-lis, deuteris (sunkusis vandenilis) ir helis beijø atomai su branduoliais. Jau pirmàjà se-

kundæ visata buvo sudaryta ið kvarkø, elek-tronø, kitø elementariøjø daleliø bei jø anti-daleliø ir fotonø. Pirmuosius milijonà metøpo sprogimo visuotinës traukos jëgos me-dþiagas telkë á spiralës pavidalo galaktikas.Prasidëjo didþiulës energijos termobran-duolinës reakcijos, kai 4 vandenilio bran-duoliai susijungia sudarydami helio bran-duolá – tai pagrindinis þvaigþdþiø ðvytëjimoðaltinis. Gæstant jose gaminosi anglis ir de-guonis, kurie sprogstant supernovoms bu-vo iðmetami á galaktikos erdvæ. 2009 m. ba-landá NASA palydovas „Swift“ uþregistravogama spinduliø pliûpsná ið sprogusiosþvaigþdës-milþinës maþdaug prieð 400tûkst. metø po Didþiojo Sprogimo. Ðis ob-jektas pats seniausias ið iki ðiol stebëtø.Saulë, kaip antros ar treèios kartos þvaigþ-dë, susidarë ið dujø santalkos maþdaugprieð 5 mlrd. metø. Aplink jà ið sunkiøjø che-miniø elementø maþdaug prieð 4,5 mlrd.metø susiformavo Þemë ir kitos planetos.Mënulá nuo Þemës atplëðë milþiniðkas me-teoritas. Þemë vëso, susiformavo atmosfe-ra ir maþdaug prieð 4 mlrd. metø èia susi-darë palankios sàlygos gyvybei.

Ar visata iðnyks? Pirmøjø supernovø ste-bëjimas (1998) rodo, kad visatos plëtima-sis greitëja. Tam turi átakos gravitacijos jë-goms prieðinga kryptimi veikianti neþino-mos prigimties nematoma tamsiojimedþiaga ir tamsioji energija, kurios „stû-mos jëga yra didesnë uþ gravitacijos trau-kos jëgà“ (J. Grigas, 2007). Jø yra apie 85proc. ir jos palaiko visatos struktûrà. Vei-kiant supergalingai tamsiajai energijai su-

Iðkilûs mokslo tyrinëtojai gyvosios ir negyvosios gamtos reiðkiniuose visame kame randa nechaosà, bet lyg Kûrëjo ranka ir protu genialiai ákûnytà Visuotinës Kûrinijos Tvarkos projektà.

Mokslininkus pribloðkia tai, kad ir kà jie tyrinëtø ir surastø – Kûrëjo projektas visada nenuspëja-mas, visus aplenkia màstymo logika ir ágyvendinimo originalumu. Tai kelia pagarbià baimæ dël

iki galo neatskleistos paslapties, suponuojanèios antgamtinæ jëgà. Ðià supratimo ribà pasiekæmokslo tyrinëtojai daþniausiai nelinkæ atvirai apie jà kalbëti, vengdami neigiamø kolegø ir net

teologø atsiliepimø. Ir tai suprantama, kadangi ðimtmeèius vyksta pasaulëþiûrø kova tarp mate-rialistinio ir idealistinio pasaulio, gyvybës ir þmogaus atsiradimo supratimo.

Prof. Arimantas DUMÈIUS

Ðiek tiek mokslo paragavæs þmogusnutolsta nuo Kûrëjo, o tikras

mokslininkas prie jo artëja.LUJI PASTERAS

ir Kûrë

+–


-

siformavo ,,juodosios skylës” galaktikose.Jos gali iðskaidyti asteroidus, planetas. Ne-seniai nustatyta, kad ,,juodøjø skyliø” ðer-dis yra tarp galaktikø uþ 7,5 tûkst. ðviesme-èiø, arèiau iki Þemës nei buvo manoma. Jeipleèiantis visatai tamsioji energija imtø do-minuoti gravitacijos jëgoms, pamaþu vyk-tø Didysis susitraukimas, galëtø kilti grës-më Þemës planetai. Ðie tyrimai yra vienisvarbiausiø ðiuolaikinëje astrofizikoje ir kos-

dþiagos daleles, vadinamas WIMP, bet ir pa-aiðkinti supersimetrijos teorijà, teigianèià,kad kiekviena dalelë bûtinai susijusi su ki-ta, sunkesne dalele. Tamsiosios energijosdalelës nepastebimos, nes neatspindi ir ne-sugeria ðviesos, bet jos praeina pro objek-tus taip, lyg ten jø nebûtø. Dabar, kai NA-SA paleido infraraudonøjø spinduliø apþval-gos palydovà, iðsiplës galimybës nemato-miems kosmoso objektams ir reiðkiniamstirti. Kyla klausimas, kas tas tokios paslap-tingos visatos kûrëjas?

Prof. Frensis Kolinsas, akademikas Þa-nas Gitonas ir daugelis iðkiliø mokslo vyrøðiandien neásivaizduoja, kad gamta galëjosukurti pati save. „Ðá veiksmà galëjo atliktitiktai antgamtinë, anapus erdvës ir laikoesanti jëga“ (F. C. Collins. Dievo kalba,2008, 74 p.). Pirmasis Kûrëjo valios pa-tvirtinimas yra Didysis Sprogimas. Toliautarsi pagal iš anksto sugalvotà planà Visa-ta formavosi taip, kad viskas bûtø priderin-ta bûsimø gyvø bûtybiø poreikiams (ant-ropinis principas). Þmogaus protui nesu-vokiamai èia atsirado ir tebeveikia tiksli fizi-kos konstantø ir dësniø dermë: ðviesos grei-tis, silpnoji bei stiprioji branduolinës sàvei-kos, elektromagnetinës jëgos ir visuotinëtraukos jëga. Mokslas kol kas neástengia jøvertës apskaièiuoti net eksperimentiniaisbandymais, taèiau visatos egzistavimui jøvertës akivaizdþios. Pavyzdþiui, atliekantðviesos (fotonø) ir maþø daleliø (elektronø)tyrimus buvo árodyta, kad medþiaga turi irbangoms, ir dalelëms bûdingø savybiø

(dualumo reiðkinys). Dalelës koordi-natë ir judesio kiekis ne-

gali bûti tiksliai ið-matuoti tuo pa-èiu metu (Hei-senbergo ne-apibrëþtumosàryðis). Ðian-dien ið gamtos

slëpiniø tyrimøiðsiplëtojo kvan-

tinë mechanika(bangø funkcija) irkvantinio lauko te-

orija. Ji tiria fiziniuslaukus, elementarià-

sias daleles juose, jø sà-veikà ir virtimà vienø kito-

mis. Svarbios yra kvantinëelektrodinamika, chromodina-

mika, kvantinë chemija, kvantiniaidariniai, sietis, skaièiai, statistika ir t.t. Aud-ringai plëtojasi sintetinë sistemø biologija(SB), kuri remiasi naujausiais inþinerinësbionanotechnologijos ir genetikos atradi-mais ir bando pakartoti, imituoti gyvojojegamtoje, organizme ir jo làstelëse vykstan-èius gyvybës mechanizmus ávairiais lygme-nimis. Daugiausia dëmesio skiriama mini-malios làstelës sintezei, genotipo - fenoti-

po koncepcijos aiðkinimui ir t.t. (D.Kirvelis,2009, 2010). Atrastieji dësningumai jau pa-naudoti ið pradþiø elektromagnetinës relës,po to elektroninës lempos, tranzistoriø ir in-tegraliniø schemø, moduliø ir galø galekompiuteriø, kvantiniø bangos generatoriø,kvantinio laikrodþio, kvantinio stiprintuvo,elektrokardiostimuliatoriø ir daugelio ðiuo-laikiniø technologijø sukûrimui. Visi nuosta-bûs mokslo laimëjimai tarsi patvirtina, kadeinama jau pramintu taku, sekama pirmineidëja, kuri realizuota gyvojoje gamtoje. Gy-vybës atsiradimà ir vystymàsi iki protingos,sàmoningos bûtybës aiðkinti vien mecha-niðkai ar kibernetiniu poþiûriu bûtø nepa-kankama. Reikia atsigræþti á antropináprincipà, kuris patvirtina Kûrëjo iðmintin-gà valià ir numatymus.

Gyvybës kilmëPagrindiniø þiniø apie gyvybës kilmæ ir

raidà iki protingos bûtybës – þmogaus (Ho-mo sapiens) atsiradimo suteikia naujausimolekulinës biologijos, genomikos ir pa-leontologijos tyrimai. Prieð 3,85 mlrd. me-tø Þemëje radosi pirminë gyvybës forma– nelytiniu bûdu dauginæsi vienalàsèiaimikroorganizmai. Jie gebëjo perduoti uþ-koduotà paveldimà informacijà, iðsaugotijà, daugintis ir pamaþu plëtotis á kitas rû-ðis. Randama fosilijø (atspaudai ar lieka-nos) su bakterijø pëdsakais to meto uolie-nose. Tik 1953 m. Dþeimsas Votsonas irFrensis Krikas (1962 m. Nobelio premijoslaureatai kartu su Morisu Vilkinsu) nustatëlàstelës branduolyje esanèià DNR, turin-èià gebëjimà perduoti informacijà. Ji yradvigrandës spiralës formos su tarsi susi-sukusiø virviniø kopeèiø laipteliuose esan-èia cheminiø junginiø seka (1 pav.).

Lyginant þmogaus genomus DNR lyg-meniu, visi esame 99,9 proc. vienodi. Ti-riant evoliucinio gyvybës medþio ðakasrandama, kad artimiausia þmogui yra ðim-panzë – DNR tapati 96 proc. Pavyzdyje ko-pëèiø laiptelius sudaro keturiø cheminiøbaziø deriniai ACGT. Jei padalytume dvi-grandæ spiralæ ir baziø poras pusiau, taimatytume, kad DNR molekulë gali skubiaiir tobulai pati save atkartoti, vadinasi, at-kartoti ten slypinèià informacijà. Tai pana-ðu á kompiuterio programinæ árangà, ámon-tuotà làstelës branduolyje. Suprantama,làstelës funkcijà lemia programavimo þen-klø tvarka. Ið kartø kartoms perduodamagenetinës informacijos visuma DNR (viru-sø RNR) molekulëje yra genas. Jis yra tamtikrà baltymà koduojanti DNR grandinësdalis. Nagrinëjant viso þmogaus organiz-mo DNR sekà – tai þmogaus genomas,kurá sudaro maþdaug trys milijardai baziøporø, uþkoduotø 23 chromosomose. Iðryð-këjo, kad baltymà koduojanèiø genø þmo-gaus genome yra apie 20 tûkstanèiø. Dau-giabaltyminio komplekso evoliucija vyks-

Mokslo

jaspaþanga

mologijoje, jie gali prognozuoti visatos at-eitá. Taèiau visatos paslapèiø labirinte tebë-ra daugybë neatsakytø klausimø ir neið-spræstø problemø (V.Milkus, 2010). Svarbinaujiena yra þinia, kad Minesotos Souda-no kasyklos dugne buvo uþfiksuotas tam-siosios medþiagos daleliø tvykstelëjimas.Po Alpëmis veikiantis hadronø greitintuvasgalbût padës atskleisti ne tik tamsiosios me-

1 pav. Dvigrandë DNRspiralë. Informacijosperdavimas:DNR-RNR-baltymas(pagal Francis S.Collins, 2008)


ta padvigubëjant genui ir taip ágyjantnaujø savybiø.

Árodyta, kad informacijos neðëja ircheminiø reakcijø katalizatorë yra RNR(ribonukleorûgðtis). Jos molekulë pana-ði á pusiau perpjautos viengrandës spi-ralës kopëèias. RNR informacijà ið bran-duolio perduoda baltymø daryklai ribo-somai. DNR sekos atitinka RNR sekas(transkripcija).

Ribosomoje komplementariðkumo(struktûrø atitikimo) principu aminorûgð-tys jungiasi á polipeptidines grandinestam tikru nuoseklumu (transliacija) – taipsusintetinamas baltymas. Ðis „genetiniokodo“ veikimo mechanizmas bûdingasvisoms gyvoms bûtybëms – nuo bakteri-jø iki þmogaus. Ðiuolaikiðka molekulinëbiologija surado bûdø, kaip ásiterpti á ðiuosprocesus (DNR rekombinacija). Yra vil-èiø, kad originalios biotechnologinëspriemonës padës gydyti ávairias ligas.

Biologijos mokslas kol kas nesëkmin-gai bando atsakyti á klausimà, kaip atsi-rado nelytiniu bûdu dauginæsi pirmiejimikroorganizmai. Apie labai sudëtingàlàstelës branduolyje slypinèià ,,programi-næ árangà”, kur DNR primena kietàjá kom-piuterio diskà kaip informacijos bankà, oRNR – neðiojamàjá atminties diskelá kaipcheminiø reakcijø aktivatoriø, taip pat kaþ-ko nauja niekas neatskleidþia. A.Opari-nas (Rusija), J.Haldaneas (D. Britanija)pasiûlë teorijà, pagal kurià susiklosèiustinkamoms sàlygoms gyvybë galëjo at-sirasti savaime (koacervatø susidarymoteorija). Tai yra tik prielaida, kuri eksperi-mento sàlygomis neárodyta. 1953 m. S.Mileriui ir H. Urejui eksperimento sàlygo-mis pavyko ið neorganiniø junginiø gautiaminorûgðtis, ir tik tiek. Yra teorija, kadgyvybë atneðta nukritusiø meteoritø. Kitimokslininkai bando árodinëti, kad DNRmutavo savarankiðkai, be làstelës. Apsi-stota prie RNR kaip pirminës ir seniau-sios gyvybës neðëjos (RNR pasaulio hi-potezë), nes ji geba ne tik katalizuoti, betir atsikurti (DNR lyg ir neturi galimybëspati save kopijuoti). Taèiau iki ðiol visi ban-dymai sukurti RNR molekulæ, kuri galëtødaugindamasi padvigubëti, yra nesëk-mingi. Kol kas neturime skubëti ir skelbtiiðvados, kad DNR ir RNR molekuliø atsi-radimas vertintinas tik kaip Kûrëjo pro-jekto dalis, taèiau sudëtingo genetinio ko-do làstelëje savaiminis atsiradimas yra be-veik neátikëtinas. Visiðkai pagrásta bûtøKûrëjui priskirti gamtos dësningumøir Visuotinës Kûrinijos Tvarkos numa-tymà ir ágyvendinimà.

Senesnëse nei 550 mln. metø uolie-nø fosilijose randama daugybë ávairauspavidalo bestuburiø. Ðis laikotarpis vadi-namas ,,kambro sprogimu”. Prieð 400mln. metø radosi pirmieji augalai, kilæ ið

vandenyje buvusiø gyvybës formø. Po 30mln. metø vandens gyvûnai perëjo á sau-sumà. Prieð 230 mln. metø Þemëje iðpli-to dinozaurai. Tragiðkà jø þûtá lëmë prieð65 mln. metø prasidëjæ klimato pokyèiaidël nukritusio milþiniðko asteroido netoliJukatano pusiasalio. Ðis faktas gana in-triguojantis mokslo tyrëjams. Kas paska-tino po to sparèià þinduoliø raidà? Ásitvir-tina hipotezë, kad prieð 13 mln. metøsprogæs asteroidas Ð. Amerikoje iðnaiki-no mamutus. Evoliucijos esmæ patvirtinair tarpinës gyvybës formos, pavyzdþiui,kaip ið ropliø iðsirutuliojo paukðèiai, þin-duoliai ir t.t.

Dabartinis þmogus Homo sapiensnatûraliosios atrankos bûdu atsiradoprieð 195 tûkst. metø. Kitos hominidø at-ðakos neprisitaikë prie natûraliosios ap-linkos ir nunyko. È. Darvino sukurta na-tûraliosios atrankos evoliucijos teorija darkartà patvirtina genialiai ágyvendinamàKûrëjo projektà. Vis dëlto þmogus skir-tingai nuo savo protëviø turi savitø bruo-þø, nepaaiðkinamø evoliucijos poþiûriu –dvasinæ prigimtá. Jis taip pat turi gërio irblogio skirties suvokimà (moralësástatymas), jam bûdingas tikëjimo ilgesysir siekis já ágyvendinti. Kodël to neturi ki-tos þinduoliø rûðys? Akad. J. Brëdikis, ty-rinëdamas Rytø medicinà ir jos filosofijà,susidarë nuomonæ, kad egzistuoja visa-tos gyvybinë energija, kuri palaiko visogyvo organizmo ir atskirø làsteliø funk-cionavimà. Þmogus esàs kaip visatos da-lis – mikrokosmosas – kaip kûno, proto irsielos vienovë. Ir pats È. Darvinas pas-kutiniaisiais gyvenimo metais sakë:...,,sunku suvokti tai kaip aklo atsitiktinu-mo vaisiø... niekaip negaliu apsieiti be Pir-minës Prieþasties”. Èarlzas Darvinas ti-kinèiøjø bendruomenës palaidotas Vest-minsterio abatijos kapinëse....

Taigi klostosi nuosekli ir turiningamokslinës ir dvasinës pasaulëþiûros der-më. Tikinèiam mokslininkui niekas ne-kliudo siekti paþinti Kûrëjo projekto slë-pinius ir gelmes.

LITERATÛROS ÐALTINIAI

Visuotinë lietuviø enciklopedija. 2009.Jurgis Brëdikis. Quo vadis, medicina?

Mokslas ir gyvenimas. 2009,4, 20-21, 30-31.Francis S. Collins. Dievo kalba. Moksli-

ninkas liudija tikëjimo á Dievà pagrástumà. Vil-nius. UAB “Katalikø pasaulio leidiniai”, 2008.

Jean Giton, Griðka Bogdanovas, IgorisBogdanovas. Dievas ir mokslas. Kaunas.Tarpdiecezinës katechetikos komisijos leidyk-la, 1996.

Jonas Grigas. Tamsioji energija – nema-tomoji visatos ranka. Veidas. 2007-07-19.

Dobilas Kirvelis. Sintetinë sistemø biolo-gija – inþinerinë gyvybës paradigma. ,,Moks-las irgyvenimas”, 2009, 4-7, 2010, 1, 5-8.

Valdemaras Milkus. Visatos paslapèiø la-birinte. ,,Mokslas ir gyvenimas”, 2010, 1, 34-36

Prisimindami (MG, 2009 m. Nr 9), kadpo „Juokingøjø pamaivø“ (les Précieusesridicules) triukðmo, kilusio Paryþiuje prieð350 metø, autoriø Moljerà (Molière) nuopriešø gelbëjo karaliaus Liudviko XIV pa-lankumas, stebime tolesnæ ávykiø raidà, ku-ri mena tarsi koká nedeklaruotà Prancûzi-jos valdovo ir raðytojo susitarimà. Liudvi-kas mëgo teatrà, muzikà, ðokius, turëjo ið-lavëjusá humoro jausmà, sveikà nuovokà,o be viso to, ir silpnybiø: mëgo iðkilmingàpozà, reprezentacijà, pompastikà. Aktoriusir raðytojas Moljeras atitiko monarcho po-reikius ir mokëjo tenkinti jo ágeidþius.

Susirëmimai po „Juokingøjø pamai-vø” buvo tik kitø, daug didesniø literatûri-niø (ir ne tik) mûðiø preliudija. Komedijaitinkamø tipø (tada buvo sakoma „origi-nalø”) ir situacijø („Man nereikia mokytisið Plauto ir Terencijaus, man uþtenka pa-rodyti þmones”) raðytojas ieðkojo to me-to visuomenëje. Jø rado apsèiai, juos daþ-nai rodë kiek suðarþuodamas. Taip atsi-rasdavo nepatenkintø, kurie, atsidûræ sce-noje ir tapæ pajuokos objektu, rodë ka-ringà piktumà. Kuo toliau, tuo tas pyktisdarësi agresyvesnis.

Kiekviena nauja komedija bûdavo ke-liskart suvaidinama karaliaus dvare daþ-niausiai kokia nors proga („Tariamasis ap-gautasis” – Cocu imaginaire, 1660, kara-liaus vedybø proga; „Vyrø mokykla”(L’École des maris, 1661), ir kiekvienà kar-tà ten bûdavo entuziastingai plojama. Pa-ryþiaus publikai „Tariamasis apgautasis”buvo suvaidintas net 40 kartø pagreèiui(tai reiðkë didelá pasisekimà). 1661 m. va-sarà Moljeras gavo uþsakymà skubiai pa-raðyti kà nors su sàlyga, kad pjesëje bû-tø intermedijø ir ðokiø. Autoriaus prisipa-þinimu, ji buvo sukurta „per dvi savaites”.Taip atsirado „Ákyrieji” (les Facheux), ko-medija apie juokingus „originalus”, kuriø,anot kûrëjo, gausu ir mieste (Paryþiuje),ir dvare (Versalyje). Pjesës siuþetas ganapaprastas: jaunuolis Erastas nori pasima-tyti su mylimàja Orfiza, taèiau ásimylëju-siam ir skubanèiam jaunuoliui trukdo „áky-rieji”, primetantys ilgus pokalbius, rodan-èius jø juokingas savybes; tai ir lengva-bûdis fechtuotojas breteris, ir loðëjas, irdvi preciozës, ir t. t. Suvaidinta pjesë Vodvare, stebint karaliui; valdovas buvo pa-tenkintas ir, pasakæs komplimentà auto-riui, lyg tarp kitko tarstelëjo, rodydamas ávienà dvariðká, kad galima bûtø pavaiz-duoti ir juokingà ákyruolá medþiotojà. Taipvëlesnëje versijoje atsirado dar vienas epi-zodas, o Moljeras, iðleisdamas komedi-

Po Gvidonas BARTKUS


jà, „Dedikacijoje” pasigyrë, kad pjesës„bendraautoris” esàs pats karalius.

Ši dvaro aplinkos þmones pašiepiantikomedija buvo greit parodyta karališkaja-me Fontenblò dvare, o þiemos sezonà bu-vo viena ið populiariausiø, vaidinamø Pa-ryþiaus publikai. Vis dëlto... kaip visada bu-vo nepatenkintø. Daug kà uþgavo tai, kadðioje (o ir kitose komedijose) buvo paro-domi aukðtakilmiai ir tituluotieji. Pradëtakalbëti, ar tinka rodyti komiðkus vikontus,markizus ir kt.? Buvo laukiama, kada ka-ralius sudraus ðá iðsiðokëlá. Pats Moljerasirgi stebëjo, kokia bus globëjo reakcija, arneiðseks jo palankumas? Ilgai nereikëjolaukti; karalius nuvylë Moljero prieðus:1663 m. apie Velykas buvo paskelbta, kadPrancûzijos valdovas skiria premijas gar-siems ano meto literatams; tarp apdova-notøjø – ir „labai geras (excellant) komið-kas poetas” Moljeras, gavæs ne paèià men-kiausià 1000 livrø „pensijà” (tai yra, vien-kartinæ iðmokà, premijà).

Taèiau ir palankus karaliaus gestas li-teratø ir raðytojø karo nenutildë. Kas pa-vydëdamas, kas pasijutæs uþgautas (o galkai kas ir prieðø ákalbëtas) raðë pamfletusir pjeses, paðiepdami Moljerà. VienojeÞano Donò de Vizë (Jean Donneau deVisé) pjesëje Moljeras pavadinamas ne-ðvankëliu, vagiðiumi, raguotu vyru... („Mar-kizø kerðtas” – Vengence des marquis).Áþeistas raðytojas nelikdavo skolingas.Nuolat buvo spëliojama, koká asmená ku-riame ið personaþø norëjæs pajuokti ko-medijø autorius. Sklido paskalos, kad„Þmonø mokyklos kritikoje” (La Critiquede l’École des femmes, 1663 m. vasara)Moljeras iðsiðaipë ið kunigaikðèio de La-fejado (duc de La Feuillade). Ðisai, kartàsutikæs Moljerà vienoje Versalio galerijoje,klastingai apsimetë norás raðytojà apkabin-ti; apkabino ir... taip patrynë raðytojo vei-dà á aðtrias vyriðkos striukës sagas, kadvisà sukruvino. Suprantama, Moljeras ne-galëjo dël skirtingo socialinio tarpo regi-mai atsiteisti áþeidëjui, taèiau, matyt, kara-liaus neliko nepastebëtas didiko áþûlumas.Karalius áþeistàjá savo tarnà (valet dechambre) savaip paguodë: raðytojas Þa-nas Rasinas (Jean Racine) viename ið sa-vo laiðkø paliudija, kad ryte nematæs didi-ko karaliaus prikëlimo ceremonijoje, taèiau„ten sutikæs Moljerà, kuriam karalius ne-gailëjo pagyrø”. (Á valdovo paguldymo ar

de Béjart), Moljerui buvo 40. Netruko pa-sklisti kalbos, kad jis vedæs jaunystës lai-kø mylimosios dukrà, vadinasi, savo pa-ties dukrà. Tuo pasinaudojo prieðininkasMonflerì (Montfleury) ir pasiuntë karaliuiskundà, tvirtindamas, kad ávykdyta bjaurikraujomaiða, uþ kurià „nusikaltëlis” priva-lo bûti grieþèiausiai nubaustas. (Pasiûlytasudeginti ant lauþo.) Á tokius ar panaðiusskundus karalius reaguodavo vis kitaip.Kad nutildytø raðytojo prieðus ir parodytø,jog su tokiomis kalbomis reikia baigti, pa-darë neátikëtinà tø laikø masteliu matuo-jant gestà: kai Armanda Moljer 1664 m.pradþioje pagimdë antràjá sûnø, karaliusLiudvikas paskelbë bûsiàs vaiko krikðto të-vu, kartu krikðtamote paimsiàs karaliausbrolio þmonà Henrijetæ, kuri jau senokaineslëpë palankumo raðytojui. (Kas po togalëjo iðdrásti blogai kalbëti apie karaliauskrikðtasûnio tëvus?!) Suprantama, patsaikaralius nenuëjo á krikðtyklà, jis ágaliojo ku-nigaikðtá de Krëkì (duc de Créqui) kara-liaus vardu dalyvauti krikðto apeigose; ku-nigaikðtienei Henrijetei atstovavo marða-lienë de Ðuazel (maréchale de Choiseul).

1662) svarbiausias komiðkas persona-þas senstelëjæs Arnolfas nori vesti jau-nutæ savo augintinæ Anjesæ, kurià auklë-jo taip, kad bûtø atskirta nuo pasaulio,liktø paprasta, neiðmokslinta, tikinti, jog„vaikai á pasaulá iðlenda per ausá”; taèiaujaunoji naivuolë vis dëlto sugeba pamiltijaunà vaikinà, su juo randa laimæ. Taigipaèios gamtos taip sutvarkyta, kad jau-nai bûtybei labiausiai tinka jaunas. O beto, kiekvienas þmogus turi teisæ bûti lai-mingas. Pjesë kelia ir moters iðsimoksli-nimo klausimà. Per visas Moljero pjesesnusidriekia mintis: kiekviena nevaldomaaistra þmogø daro vergu, o kiekviena ne-tramdoma yda – juokingu. Tiktai protin-gas sekimas prigimtimi þmogø iðveda iðaklavieèiø, daro já garbingà ir dorà.

Gráþtant prie karaliaus ir raðytojo, rei-këtø prisiminti, kad monarchas itin nemë-go, jei kas jam kà nurodinëjo, prikaiðiojodël pasilinksminimø ar kitaip bandë var-þyti jo karaliðkàjà didenybæ. O tokiø bûtadaug, net tarp artimiausiøjø. Karalius ne-mëgo apsimetëliø ar pataikûnø. [Ðia pro-ga tebus leista nukrypti „á ðonà”. Markizë

karaliaus sparnupriglobtas prikëlimo ceremonijà reikëdavo gauti kvie-

timà, ir ne kiekvienas ten besiverþiantismarkizas ar kitas didikas já gaudavo.)

Daug kam uþkliuvo ir asmeninis Mol-jero gyvenimas. 1662 m. pradþioje Molje-ras vedë 20-metæ Armandà Bëþar (Arman-

Mûsø laikais toks „atstovavimas” gali at-rodyti labai keistas, taèiau þinokime, kadnet vedybø metu nebuvo bûtina jaunikiuistovëti ðalia jaunosios ir duoti vedybinæpriesaikà, tai galëjo padaryti jaunajam at-stovaujantis asmuo.

Nors tuo metu vaidintos Moljero pje-sës buvo skirtos pirmiausia þiûrovamslinksminti, taèiau jø potekstëje glûdëjogyvenimiðka iðmintis, filosofinio màsty-mo elementai. Juk, tarkime, komedijoje„Moterø mokykla” (l’École des femmes,

Moljeras ir jo trupës aktoriai. G.Malengo (G.Malingue) paveikslas, 1887 m.


de Sëvinjë (marquise de Sévigné) laiðke,raðytame Pomponui (Pompone) 1664 m.gruodþio 4 d., pasakoja toká atsitikimà:karalius kartais bando raðyti eilëraðèius;kartà paraðæs vienà madrigalà, nebuvojuo patenkintas; atëjusio marðalo de Gra-mono papraðë, kad ðis já perskaitytø ir pa-sakytø savo nuomonæ, ar tikrai tai esàsnetikæs eilëraðtis; marðalas já perskaitë irpasakë, kad valdovas esàs teisus, nes kû-rinëlis niekam tikæs; karalius padëkojo uþnuomonæ, nusijuokë ir pasakë, kad tai jispats já paraðë; de Gramonas sutriko ir pa-praðë dar kartà perskaityti, nes tikriausiaiapsirikæs; jam atsakyta, jog pirmoji nuo-monë esanti teisingiausia; markizë laiðkàuþbaigia, praneðdama, kad dabar visasdvaras juokiasi ið senojo pataikûno.] Ma-noma, kad nebe karaliaus þinios Moljeraspradëjo raðyti komedijà „Tartiufas, arbaVeidmainis” (Tartuffe ou l’Imposteur, 1664–1669). Karaliui leidus, pirmasis pjesës va-riantas buvo suvaidintas Versalyje ðven-èiø metu, 1664 m. geguþës 12 dienà. Jàsuvaidinus, vieno amþininko liudijimu Liud-vikas XIV pasakæs, kad ji suteikusi malo-nià pramogà („fort divertissente”).

Ðia satyrine komedija Moljeras taikë-si pajuokti apsimetëlius ðventeivas, ko-kiø bûta ir karaliaus dvare. Ið karto pasi-pylë visokios kûrinio interpretacijos, ûþ-telëjo pasipiktinimo banga. Viena pirmø-jø sureagavo karalienë motina: ji de-monstratyviai paliko Versalá. Greitai pasi-rodë Paryþiaus arkivyskupas, átaigiai pra-ðydamas, kad valdovas tuojau pat uþ-draustø ðios pjesës vaidinimà. Atrodo, kadnet karalius kurá laikà buvo sutrikæs. Ðven-tëms pasibaigus, karalius iðvyko á Fon-tenblò, pavymui ten išvaþiavo ir Moljerotrupë. Karalius pjesës neuþdraudë, taèiau,apsimesdamas, kad atsiþvelgia á besiskun-dþianèiøjø praðymus, pasiûlë vieðai jos ne-vaidinti. Moljeras raðtu padëkojo karaliui,tardamas, kad jo didenybë buvo toks ma-lonus, jog paskelbë „neradæs nieko, uþ kàgalëtø drausti publikai jà rodyti”. Moljerasnenuleido rankø, perdirbinëjo kûriná, iðplë-të iki penkiø veiksmø.

Privaèiai ji bûdavo vaidinama: jà iðgy-rë popieþiaus legatas kardinolas Kidþi (Chi-

gi), jà panûdo pamatyti kunigaikðtienë deLongvil (duchesse de Longueville), kara-liaus brolis pageidavo jà pamatyti savo me-nëje ir t. t. Taèiau... ðv. Baltramiejaus kle-bonas Pjeras Rulë (Pierre Roullé) pasku-bëjo iðleisti pamfletà, pavadindamas „Tar-tiufo” autoriø „didþiausiu visø laikø bedie-viu ir laisvamaniu”, kuris ðiuo ðventvagið-ku kûriniu nusipelno „pamokanèios ir vie-ðos bausmës – netgi paèios ugnies èia,prieð tà, kuri jo laukia pragare”. Karaliausvardu minëtam dvasiðkiui buvo pareikð-tas papeikimas, ir ðis nutilo. Po kurio lai-ko, kai karalius buvo iðvykæs, Paryþiausparlamento pirmininkas uþdraudë pjesævaidinti (1667 m. rugpjûèio 5 d.), o në sa-vaitei nepraëjus Paryþiaus arkivyskupassavo diacezijoje iðplatino raðtà, kad busekskomunikuotas kiekvienas, kuris skai-tys ar þiûrës „Tartiufà” tiek vieðai, tiek ir pri-vaèiai. Beje, ðá syká karaliui netiko kiðtis áBaþnyèios kompetencijos sritá. Beliko lauk-ti. Po metø audros aprimo; karalienë mo-tina, didþiausia „Tartiufo” prieðininkë, mi-rë; pagaliau karalius anuliavo visus drau-dimus ir 1669 m. vasario 5 d. pataisyta iriðbaigta pjesë vël buvo suvaidinta; pasi-sekimas – milþiniðkas, áplaukos á kasà –didþiulës (prieð kiekvienà spektaklá buvosurenkama nuo 2310 iki 2860 livrø).

Dar „Tartiufo” audrai nenurimus, kilokita, ne maþiau nuoþmi, 1665 m. pradþiojepastaèius „Don Þuanà“ (Don Juan ou leFestin de pierre). Moljeras siuþetui pasi-rinko senà ispanø legendà, Tirso de Mo-linos pritaikytà scenai, apie nedorëlá DonÞuanà, kuris po visokiø nusikaltimø pasi-ðaipo ið savo aukos, juokais pakviesda-mas jo nuþudyto komandoro statulà at-eiti pietauti (mirusio áþeidimas, kapo ið-niekinimas). Á kvietimà komandoras atsa-ko tuo paèiu, ir Don Þuanas yra nutem-piamas á ugná prasivërusioje þemëje. Mol-jero nuopelnas yra tas, kad ðià ispaniðkàlegendà sumodernino, padarë aktualiàano meto prancûzø publikai. Moljero DonÞuanas – ne vien moterø viliotojas, jis at-liepia anø laikø libertino tipui. Viena ið „li-bertino” (libertin) anuometiniø þodþioprasmiø – palaido, nepadoraus elgesioþmogus. Kaip nurodo kai kurie Moljero ir

jo epochos tyrinëtojai, net dvaro aplinko-je sukinëdavosi tokie aukðtos kilmës ba-joraièiai, kaip ðevaljë de Lorenas (cheva-lier de Lorrain), kurie buvo atviri niekðai,piktybiðki, be jokiø skrupulø. Ði jaunuo-menës dalis këlë rûpesèiø net paèiam ka-raliui. Libertiniðka Don Þuano filosofija: gy-venti á niekà neatsiþvelgiant, tik savo ma-lonumui, nepaisant jokiø normø, neger-biant jokiø autoritetø... Meilë jam – tik ma-lonus kliûèiø griovimas. Priesaika ir pa-þadai – nieko nereiðkiantys þodþiai, tikpriemonë merginoms ir moterims vilioti.Jis tyèiojasi ið þmogaus sàþinës, pasinau-dodamas sunkia varguolio situacija (sce-na su elgeta). Jis negerbia tëvo, pasiðai-pydamas neva duodamu paþadu pasi-taisyti. Jis juokiasi ið tikëjimo. Uþuot grà-þinæs skolà, jis skolintojà iðpraðo uþ du-rø. Pagaliau jis ðaiposi ið savo aukos –nuþudytojo komandoro, kviesdamas kar-tu papietauti. Pagaliau didysis nenaudë-lis Don Þuanas prieina liepto galà: já tren-kia þaibas, já praryja þemë.

Tiesos dëlei reikëtø pasakyti, kad pje-

2009 metø Nobelio ir Abelio premijø laureataiFizikos srityje

Charles K. Kao (Standard Telecom-munication Laboratories, Harlow, Jungti-në Karalystë; Kinijos universitetas Hon-konge, Honkongas, Kinija) uþ novatorið-kus pasiekimus ðviesos perdavimoðviesolaidþiais optinës komunikacijossrityje ir Willard S. Boyle, George E. Smith(Bell Laboratories, Murray Hill, JAV) uþ

JAV; Howard Hughes Medicinos institu-tas) ir Ada E. Yonath (Weizmann moksløinstitutas, Rehovot, Izraelis) uþ riboso-mos struktûros ir funkcijø tyrimus.

Fiziologijos ir medicinos srityjeElizabeth H. Blackburn (Kalifornijos

universitetas, San Franciskas), Carol W.Greider (Dþono Hopkinso universitetoMedicinos mokykla, Baltimorë, JAV) irJack W. Szostak (Harvardo medicinosmokykla; Masaèûsetso ligoninë, Bosto-

vaizdo nuskaitymo puslaidininkinës sche-mos iðradimà – krûvio sàsajos átaisà-sen-soriø (angl. CCD).

Chemijos srityjeVenkatraman Ramakrishnan (MRC

Laboratory of Molecular Biology, Kemb-ridþas, Jungtinë Karalystë), Thomas A.Steitz (Jeilio universitetas, New Haven,

,,Juokingosios pamaivos”. XVII a. graviûra


sëje esama silpnø vietø: neriðlios ir nesu-sietos kûrinio scenos, silpna intriga ir dra-minë átampa, nenatûrali pabaiga. Amþi-ninkams ji nepatiko dar ir dël to, kad pa-raðyta proza (anuomet dramos kûriniaibûdavo eiliuoti). Moralines ir religines ver-tybes gina tik apgailëtinas ir juokingas tar-nas Sganarelis.

Iðkart Moljero prieðai pakëlë galvas:tûlas parlamento advokatas Roðmonas(Rochemont) iðleido paskvilá, kuriame sa-koma: „visoje pagoniðkoje literatûroje në-ra nieko labiau bedieviðko” [kaip ðioje pje-sëje]; toliau primenama: imperatorius Au-gustas pasmerkë kankinimams juokdará,pasiðaipiusá ið Jupiterio, o Teodozijus pa-smerkë þvërims sudraskyti paðaipûnus,pasityèiojusius ið ceremonijø. Ir kaip ið-vada karaliui pagarbiai primenama: „ðipasaulietinë [jûsø] ranka, bûdama religi-jos atrama, visiðkai parblokð ðià pabaisàir visam laikui sugëdins jo áþûlumà”. Grei-tai pasirodë dar vienas piktas raðinys, ku-riame palinkëta, kad perkûnas nutrenktøne tik herojø, bet ir jo autoriø.

Ðá syká Moljero pjesë „Don Þuanas”neturëjo pasisekimo ir po 15 vaidinimø,kurie davë maþai pajamø, buvo iðimta iðrepertuaro.

Kaip á ðiuos dalykus reagavo mece-natas, Prancûzijos valdovas, tuo metu di-delæ laiko dalá praleisdamas þygiuose? Posëkmingø karo operacijø karalius pakvie-èia Moljero trupæ á pergalës proga sureng-tas ðventes Sen-Þermen-an-Lë (Saint-Germain-en-Laye), ten trupë vaidina ke-letà linksmø komedijø, taèiau svarbiau-sia: karalius parodo patá ryðkiausià pa-lankumo þenklà – papraðo savo brolio,trupës globëjo, perleisti jà valdovo glo-bon ir siûlo pasivadinti „jo didenybës ka-raliaus aktoriø trupe”; karalius jiems ski-ria kasmetæ 6000 livrø dotacijà. Naujasistitulas aktoriams buvo didþiausia pagyrair pripaþinimas.

Kalbant apie aplinkos prieðiðkumàMoljerui, galima prisiminti, kad ir kasdie-niame gyvenime jam tekdavo patirti ne-pelnytø paþeminimø. Pasakojama, kadVersalio rûmø tarnai nenorëjæ karaliui vai-dinanèio aktoriaus priimti valgyti prie

nas; Howard Hughes Medicinos institu-tas) uþ chromosomø apsaugos telome-rais mechanizmà ir fermento telome-razës atradimà.

Literatûros premija skirtaHertai Müller (Vokietija), kuri su po-

etiðku susitelkimu ir proziðku atvirumupavaizdavo iðtremtøjø gyvenimà.

Taikos premija skirta skirta skirta skirta skirtaBarakui H. Obamai (44-ajam Jungti-

niø Amerikos Valstijø prezidentui) uþ ypa-tingas pastangas stiprinti tarptautinæ di-plomatijà ir bendradarbiavimà tarpþmoniø.

Ekonomikos srityjeElinor Ostrom (Indianos universitetas,

Bloomingtonas; Arizonos valstijos univer-sitetas, Tempe, JAV) uþ jos ekonominiovaldymo analizæ, akcentuojant bendràjànuosavybæ ir Oliver E. Williamson (Kali-fornijos universitetas, Berklis, JAV) uþ jo

ekonominio valdymo analizæ, akcentuo-jant verslo ribas.

Norvegijos mokslø akademija Abelioprizà uþ nuopelnus matematikos srityjeskyrë rusø ir prancûzø matematikui Michai-lui Gromovui (Institut des Hautes ÉtudesScientifiques, Bures-sur-Yvette, Prancûzi-ja) uþ jo revoliuciná ánaðà á geometrijà.

Daugiau informacijos galima rasti inter-nete: nobelprize.org, www.abelprisen.no

Parengë PAULIUS JURKUS

bendro stalo (jis buvo tik „comédien”,pagal ano meto socialinæ gradacijà – þe-miau negu bet kuris kitas tarnas). Þiniapasiekë valdovo ausá, ir ðtai jis, visø nuo-stabai, pasikvieèia Moljerà kartu papus-ryèiauti prie vieno stalo. Ði tikra ar taria-ma istorija ákvëpë XIX a. dailininkà nuta-pyti paveikslà.

Karaliaus globojamas Moljeras ðaipo-si ið þmoniø silpnybiø, ydø ir paproèiø: ko-medijoje „Ðykðtuolis“ (L’Avare, 1668) pa-ðiepiama naujai atgimusi yda – ðykðtumas.Neseniai praturtëjæs lupikautojas, pinigøskolintojas taip pasiduoda savo aistrai, kadji gali iðguiti paèius tauriausius tëviðkusjausmus vaikams. Pjesëje „Miestelënasbajoras” (Le Bougeois gentilhomme,1670) pajuokiamas tuðèiagarbis miestelë-nas, þûtbût norintis susilyginti su tituluo-tais bajorais, labai negrabiai besimokan-tis bajoriško etiketo. Panaši situacija „ÞorþeDandene” (Georges Dandin), kur prasimu-ðëlis valstietis niekaip neranda kalbos suþmona ið nusigyvenusiø bajorø.

Raðytojas daug kartø susidûrë su gy-dytojø kasta. Imdami ið klientø pinigus, jiepaistydavo visokiausius niekus ir siûlyda-vo keistus vaistus. (Antai prieð keletà me-tø, merdint kardinolui Mazariniui (Mazarin),buvo sukviestas keturiø gydytojø konsiliu-mas, ir kiekvienas nustatë keturias skirtin-gas diagnozes.) Á gyvenimo pabaigà Mol-jero sveikata paðlijo, dvasinë bûklë taip patbuvo rûðkana. Ketvirtasis Moljero ir Arman-dos vaikas neiðgyveno, kaip ir du anks-tesni. Á liûdesá varë ir tai, kad raðytojui atro-dë, jog karalius nusigræþia nuo jo, visà dë-mesá skirdamas kompozitoriui Þanui Ba-tistui Liuli (Jean-Baptiste Lulli), kurio mu-zikiniai intarpai skambëjo daugelyje dra-mos kûriniø, taip pat ir Moljero paraðytø.Já slëgë Liuli intrigos, kai jis iðsireikalavo,kad tos Moljero pjesës, kurioms jis buvoraðæs muzikà, iðimties tvarka priklausytøkompozitoriui. Moljerà grauþë trupës ad-ministravimo rûpesèiai, ðeimyniniai kivir-èai. Já iðtikdavo hipochondrijos priepuo-liai, daþnai kankino kosulys. Medikai be-veik niekuo negalëjo padëti.

Tà 1673 metø þiemà, itin pablogëjussveikatai, Moljeras kuria „Tariamàjá ligoná”

(Le Malade imaginaire), atiduodamas jë-gø ir valios likuèius, juoku nugalëdamasasmeninæ neviltá ir ánirðá. Jis visa iðmonepaðiepia gydytojus, kuriems gerokai kliû-davo ir ankstesnëse pjesëse. Vasario më-nuo raðytojui itin sunkus: nuolat kankinakosulys. „Tariamojo ligonio” premjera va-sario 10 dienà. Sukaupæs visas jëgas jiseina á scenà. Prieð ketvirtàjá spektaklá (17d.) kosulys já vargina labiau nei ankstes-nëmis dienomis. Þmona ir bièiulis Baro-nas já maldauja likti namuose, taèiau jis at-kerta nenorás nuvilti scenos darbininkø, pa-likdamas juos be uþdarbio. Ketvirtà valan-dà pakyla uþdanga. Spektaklio metu já ap-ima konvulsijos, bet, greitai nugalëjæs prie-puolá, aktorius Moljeras áspûdingai nusikva-toja, slëpdamas negalià. Po spektaklio jisparneðamas namo. Ið burnos pasipila krau-jas. Jis papraðo kunigo. Gydytojø neprisi-ðaukia. Kai atvyko kunigas, Moljeras jau bu-vo miræs, prie jo buvo dvi vienuolës, tuometu apsistojusios jo namuose.

Ið karto iðkilo laidotuviø klausimas. Pa-gal tuomet patvirtintà baþnytiná ritualà bu-vo draudþiama kapinëse laidoti lupikau-tojus palûkininkus, be baþnytinës santuo-kos gyvenantá vyrà ar moterá, taip pat iraktorius, jei jie prieð mirtá vieðai nepasmer-kë savo ankstesnio gyvenimo ir neatlikoiðpaþinties. Nei vietos klebonas, nei arki-vyskupas laidoti kapinëse leidimo neda-vë. Tada þmona Armanda ir Baronas krei-pësi pagalbos á karaliø. Jo sprendimasbuvo greitas: Nikolà Bualò (Nicolas Boi-leau) patvirtina, jog buvo rastas kompro-misas su arkivyskupu; valdovas nurodæshierarchui duoti leidimà, iðvengiant iðkil-miø, taip pat ir skandalo. Vasario 21d. su-temus velionio „Þano Batisto Pokleno deMoljero, karaliðkojo baldø apmuðëjo ir ka-merdinerio” kûnas buvo palaidotas ðven-tojo Juozapo kapinëse su kryþiumi.

Karaliaus valia Moljero laidotuvës bu-vo padorios.

Ið to, kas pasakyta, iðplaukia iðvados:Moljero tarnyba ir veikla teatre buvo var-ginanti, vis dëlto be karaliaus paramosPrancûzija ir þmonija nebûtø turëjusi ðiooriginalaus ir didþio raðytojo.


Vëjo energijà kaups elektromobiliai„Siemens“ intensyviai kuria tech-

nologijas, leisianèias integruoti elek-tromobilius á vieðàjá elektros tinklà.Kaip greitai ákrauti automobiliø aku-muliatorius, yra tik vienas ið daugy-bës „Siemens“ sprendiniø Danijojevykdomam projektui „Edison“, pirma-jam á elektros tinklà ájungsianèiamtransporto priemones. Praktiniai ban-dymai prasidës 2011 metais Bornhol-mo saloje.

Galimybë panaudoti elektromobi-liø baterijas kaip tarpinæ talpyklà kin-tamo vëjo generuojamai energijai ska-tina Danijà ypaè aktyviai kurti ir plëtotielektromobilius. Dël ðios prieþastiesdalis tarptautinio konsorciumo „Edi-son“ projektui atliekamo tyrimo yraskirta optimizuoti dvikryptæ elektrossrovæ tarp automobilio ir tinklo.

Tuo pat metu „Siemens“ kuria irpaèiø elektromobiliø komponentus.Klimato kaitos konferencijoje Kopen-hagoje kompanija kartu su automo-biliø gamintoju „RUF“ pristatë tris de-monstracinius „eRUF Stormster“ au-tomobilius, sukurtus ant „Proshe Ca-yenne“ platformos. Tokie automobi-liai yra naudojami kaip vietinës susi-siekimo priemonës. 340 arklio galiø(250 kilovatø) „Stormster“ ákrauta ba-terija gali nuvaþiuoti 180 kilometrø,100 kilometrø per valandà greitá pa-siekia per 9 sekundes, o maksima-

lus automobilio greitis – 150 km/h.„Siemens“ energijos padalinys

projektuoja greitai ákraunamas auto-mobiliø baterijas. Vietoje áprastos 220voltø átampos baterijoms ákrauti busnaudojama 400 voltø átampos ir 63amperø srovë. Vëliau tikimasi pasiek-ti, kad 300 kilovatø ákrovimo galia au-tomobilio baterijà visiðkai ákraus permaþdaug 6 minutes. Inþinieriai taippat tiria, kaip nuolatinis baterijø ájun-gimas ir iðjungimas veikia elektros tin-klo stabilumà. Ðie tyrimai atliekami„Edison“ konsorciumo partnerio, Da-nijos Technikos universiteto Ris¸ ty-rimø miestelyje.

„Siemens“ technologijø padaliniospecialistai ðiuo metu kuria kompo-nentus naujam elektromobiliui „Gre-enster II“, kurio ribotas kiekis bus pa-gamintas 2010 metø pabaigoje. Pa-grindinë naujovë yra atskirais elektri-niais motorais varomi uþpakaliniai ra-tai, kurie ágyja optimalià galià esantbet kokiai situacijai kelyje. Tai leidþiaatsisakyti diferencinës pavaros ir la-bai palengvinti automobilá. Ateityje at-skiras varymo sistemas turës visi ke-turi elektromobilio ratai. Tokiems au-tomobiliams nebereiks pusaðiø, kar-dano, pavarø dëþës, jie bus lengvesniir erdvesni.

Vilija RAILAITË

Rugsëjo 20-osios vidurdiená pësti ir va-þiuoti þmonës plûdo á lietuviø literatûrosklasiko, visuomenës veikëjo kanauninkoJuozo Tumo-Vaiþganto gimtuosius Malai-ðius. Senasis sodþius dar nebuvo regë-jæs tokios gausybës þmoniø. Á tradicines„Vaiþgantines“ pagerbti raðytojo jo gimi-mo 140-øjø metiniø proga visi rinkosi potituliniø ðv.Mykolo atlaidø Svëdasø ðv.Ar-kangelo Mykolo parapijos baþnyèioje. Taproga ðv.Miðias graþioje svëdasiðkiøðventovëje aukojo parapijos klebonaskun. Vydas Juðkënas.

„Vaiþgantiniø“, kurias surengë Svëda-sø seniûnija, Lietuvai pagraþinti draugijair ðios draugijos Svëdasø skyrius, asocia-cija Vaiþgantieèiø klubas „Pragiedrulys“,Anykðèiø kultûros centro Vaitkûnø sky-rius, padedant Svëdasø bibliotekai irAnykðèiø kultûros centro Svëdasø skyriui,dalyviai susibûrë pievelëje ðalia Juo-dþiaus kelmo, netoli buvusios Tumø so-dybvietës, kurià aukðtaûgiø medþiø pa-unksnëje puoðia skulptoriaus BernardoBuèo sukurtas Vaiþganto biustas.

Tradicinius „Vaiþganto skaitymus“,skirtus ðio iðkilaus aukðtaièio atminimui,pradëjo Svëdasø J.Tumo-Vaiþganto gim-nazijos skaitovë Monika Pajarskaitë, osvëdasiðkë Kauno kolegijos dëstytojadoc. Auðrinë Peleckienë kreipësi á daly-vius Vaiþgantui skirtu poeto Mykolo Kar-èiausko eilëraðèiu, paraðytu prieð aðtuo-niolika metø Svëdasuose vykusiems„Vaiþganto skaitymams“.

Apie Vaiþganto asmenybæ, jo gyveni-mo metus Malaiðiuose kalbëjo doc. Auð-rinë Peleckienë, raðytojo kûrybà apþvelgëkraðtietë Lietuviø literatûros ir tautosakosinstituto mokslo darbuotoja humanitariniømokslø daktarë Dalia Dilytë. Su visuome-nine Vaiþganto veikla trumpai supaþindi-no Lietuvai pagraþinti draugijos centro val-dybos pirmininkas Juozas Dingelis. Kau-ne veikianèio Vaiþganto muziejaus direk-

Áteikta 2009 m.Vaiþganto premija

Vytautas BAGDONAS

Vaiþgant


Tiems, kurie praëjusiø metø vienà saulëtà rudens dienà lankësi Vaiþganto gimtaja-me Malaiðiø sodþiuje, be abejo, dar ir dabar ðirdá uþplûsta malonûs prisiminimai,graþûs áspûdþiai. Na, o nebuvusieji Malaiðiuose ir nedalyvavæ „Vaiþgantinëse“,skaitydami ðá raðiná, bent jau mintimis galës nusikelti á jaukø, senove alsuojantáAnykðèiø rajono Svëdasø seniûnijos kampelá...

o þemëje

torius poetas Alfas Pakënas, ðiuo metu lei-dþiantis savo surinktus prisiminimus apieVaiþgantà, papasakojo apie ðio svëdasið-kio gyvenimo metus Kaune. Svëdasø pa-rapijos klebonas kun. Vydas Juðkënaskvietë visus prisiminti Vaiþganto dvasingu-mà, tarnystæ baþnyèiai ir þmonëms, jo ko-và uþ dorovæ, moralæ. Taip pat kalbëjo Vaiþ-gantà paþinojæs garbaus amþiaus publi-cistas, lektorius ir raðytojas Vilius Braþë-nas, gerai þinomas ne tiktai mûsø ðalyje,bet ir iðeivijoje.

Renginá paávairino Rokiðkio rajono Ka-majø seniûnijos Kalviø kultûros namø kai-mo kapelos atliekami kûriniai, svëdasið-kiø Roþës, Ramunës ir Viliaus Lapieniøtrio, dainuojamosios poezijos atlikëjo irdainø kûrëjo Kazimiero Jakuèio traukia-mos dainos, aktoriø Tomo Vaisietos ir Fer-dinando Jakðio skaitomos Vaiþganto kû-riniø iðtraukos.

Neprailgo du renginiai: prisiminimø irapmàstymø valanda „Visà gyvenimà de-gæs ir savo tautà á ðviesà ir tiesà kvietæs...“,

skirta Vaiþganto 140-osioms gimimo me-tinëms, ir tradiciniai „Vaiþganto skaitymai“– „Ieðkokime vaiþgantiðkø „deimanèiukø“savyje ir ðalia savæs...“

Malaiðiuose ant senø klëèiø, pirèiø sie-nø veikë fotografijø parodos, skirtos Vaiþ-ganto atminimui, taip pat buvo pristaty-tas kà tiktai iðleistas didelës apimties, gau-siai iliustruotas þurnalisto Vytauto Bagdo-no parengtas fotografijø albumas „Nusi-lenkime Vaiþganto Þemei...“.

„Vaiþgantiniø“ metu taip pat buvoáteikta tradicinë literatûrinë Vaiþganto pre-mija, kurià ásteigë dvi ðalies kûrybinës or-ganizacijos: Lietuvos raðytojø sàjunga irLietuvos þurnalistø sàjunga. Lietuvos ra-ðytojø sàjungos pirmininkas poetas Jo-nas Liniauskas, Lietuvos þurnalistø sàjun-gos pirmininkas Dainius Radzevièius beikonkurso vertinimo komisijos pirmininkëraðytoja, ankstesniø metø Vaiþganto pre-mijos laureatë Gintarë Adomaitytë Ma-laiðiuose paskelbë aðtuntosios Vaiþgan-to premijos laureato pavardæ. Juo tapogerai þinomas ðalyje poetas, raðytojas,dramaturgas ir publicistas, Nacionalinëspremijos ir daugelio kitø premijø laurea-tas akademikas Justinas Marcinkevièiusuþ 2009 m. Raðytojø sàjungos leidyklosiðleistà publicistinæ knygà „Paþadëtoji þe-më“. Laureatui, be piniginës premijos, bu-vo áteiktas ir dailininko Stasio Makaraièiosukurtas specialus medalis su Vaiþgantoatvaizdu. ( Nuo ðiol tokie medaliai bus átei-kiami visiems Vaiþganto premijos laurea-tams.) Svëdasiðkiai naujàjá laureatà vai-nikavo àþuolo lapø vainiku. Já nuoðirdþiaisveikino Anykðèiø rajono meras SigutisObelevièius, svëdasiðkiø draugijos „Alau-ðas“ atstovai Vytautas Rimða ir doc.dr.Juozas Lapienis, Lietuvai pagraþinti drau-gijos pirmininkas Juozas Dingelis, akto-rius Ferdinandas Jakðys bei kiti renginiodalyviai. Rokiðkio rajono Tarybos narys,Lietuvos ûkininkø sàjungos Rokiðkio sky-riaus pirmininkas Vytautas Ðlikas tradicið-kai atveþë naminës duonos, kurià áteikëir naujajam laureatui, ir ankstesniø metøVaiþganto premijos laureatams. Tremtiniøvardu sveikino ir simboliná miniatiûriná kry-þiø poetui áteikë vilnietis Vaidutis Kaspe-ravièius, pabrëþæs, kad lygiai toks pat,tiktai didþiulis titano kryþius tremtiniø at-minimui pastatytas prie Lenos upës, o antjo lietuviø, rusø, suomiø ir jakutø kalbo-mis iðkalti prasmingi Justino Marcinkevi-èiaus þodþiai: ,,Prievarta nuo savo þemësatplëðti, nukankinti, bet neuþmirðti.“

Pats laureatas visus pakvietë darbu,

Kà tik nominuotas, àþuolo lapøvainiku vainikuotas aðtuntasisVaiþganto premijos laureatas garsuspoetas Justinas Marcinkevièius

Vyta

uto

BA

GD

ON

O n

uotr.


kûryba, meile gimtajam kraðtui siekti vaiþ-gantiðkø idealø, niekuomet neuþmirðti sa-vo Tëviðkës, savo Tëvynës, nors viliotøuþsienio kraðtai, taip mylëti Lietuvà ir josþmones, kaip mylëjo didysis Vaiþgantas...

„Vaiþgantiniø“ dalyviai dar ilgai nepa-liko „ramybëje“ raðytojo – vis praðë jo au-tografø, stengësi pasiðnekuèiuoti, paben-drauti, kartu nusifotografuoti, ásiamþintivaizdo juostoje. Netgi tuomet, kai visi ren-ginio dalyviai vaiðinosi kava, arbata, su-muðtiniais, vaisiais prie bendro stalo poMalaiðiø vyðniomis ir klevais, garsusis po-etas neturëjo galimybës ramiai pasëdëtiprie ðventinio stalo. Prie jo vis ëjo, norëjopabendrauti bûriai þmoniø. Lygiai taip patvisi „lipte lipdavo“ ir prie Vaiþganto: kurtik jis pasirodydavo, ten atsirasdavo no-rinèiø pabendrauti su kunigu, raðytoju,þurnalistu, literatûros mokslininku, ávairiøorganizacijø veikëju, o ir ðiaip labai pa-prastu, kukliu, supratingu þmogumi...

Tà sekmadiená Malaiðiuose pirmà kar-tà buvo áteikta ir Vaiþganto maþoji premi-ja „Uþ kûrybinius nuopelnus Svëdasøkraðtui“, kurià ásteigë Svëdasø seniûnijair kuri bus per “Vaiþgantines“ áteikiamakiekvienà rudená. Ðá kartà Svëdasø seniû-nijos seniûnas Valentinas Neniðkis lau-reato diplomà ir piniginæ premijà áteikë beiàþuolo lapø vainiku padabino svëdasið-kæ literatæ, tautodailininkæ, dainininkæ, vi-suomenininkæ, buvusià mokytojà IrenàGuobienæ. Laureatë taip pat sulaukë dau-gybës sveikinimø, tarp jø ir nuoðirdþiøAnykðèiø rajono mero Siguèio Obelevi-èiaus, Lietuvai pagraþinti draugijos pirmi-ninko Juozo Dingelio ir daugelio kitø....

Rašytojo kanauninko Juozo Tumo-Vaiþganto vardu pavadinta premija ásteig-ta 2002 m., minint Lietuvos raðytojø ir þur-nalistø draugijos ákûrimo 80-metá. (Ðiosdraugijos ákûrëjas bei vienas jos vadovøbuvo Vaiþgantas.)

Pirmuoju Vaiþganto premijos laurea-tu uþ sëkmingà literatûros ir þurnalistikosdermæ tapo vilnietis poetas, sovietmeèiukalintas uþ politinius ásitikinimus, Kovo 11-osios Akto signataras Gintautas Ieðman-tas. Antrasis laureatas – anykðtënas ra-

ðytojas Rimantas Vanagas, apdovanotasuþ meniniø apybraiþø ciklà apie anykðtë-nus „Ið vieversiø gyvenimo“.

Pirmiesiems laureatams Vaiþganto pre-mijos buvo áteiktos sostinëje – Raðytojø sà-jungoje. O nuo 2004-øjø ðios prestiþinëspremijos áteikimo ceremonijos persikëlë áVaiþganto gimtàjá Svëdasø kraðtà. Taip pa-daryta bendru Lietuvos raðytojø ir Lietu-vos þurnalistø sàjungø, Svëdasø seniûni-jos, Svëdasø kraðto visuomeniniø organi-zacijø bendru sutarimu, taip pat ir paèiølaureatø pageidavimu. Taigi 2004-øjø ru-dená Svëdasø kraðto (Vaiþganto) muzie-jaus kiemelyje Kunigiðkiø kaime buvo no-minuota treèioji ðios premijos laureatë ra-ðytoja Gintarë Adomaitytë uþ knygà „Ke-lio dulkës, baltos roþës: apie PalaimintàjáJurgá Matulaitá“. 2005 m. ketvirtoji Vaiþgan-to premija uþ knygà „Prarasto laiko nebû-na“ paskirta þurnalistui ir raðytojui dr. Lai-monui Tapinui. Apdovanojimo iðkilmës su-rengtos Vaiþganto gimtajame Malaiðiø kai-me. Penktoji premija 2006 m. uþ knygà„Þmogus ir jo kalnas“apie monsinjorà Ka-zimierà Vasiliauskà, kuris tiek savo iðvaiz-da, tiek energija, tiek poelgiais, bendravi-mu su þmonëmis priminë Vaiþgantà, tra-diciniø „Vaiþganto skaitymø“ metu Svëda-sø kraðto (Vaiþganto) muziejaus kiemely-je Kunigiðkiuose áteikta þinomai literatûro-logei prof. Viktorijai Daujotytei-Pakerienei.Ðeðtosios Vaiþganto premijos laureatu ta-po raðytojas Jonas Mikelinskas, paraðæseseistikos ir publicistikos knygà „Kodël yrataip, kaip yra?“, apdovanojimas jam áteik-tas 2007 m. rugsëjo mënesá iðkilmingo ren-ginio metu Svëdasuose prie graþuolioAlauðo eþero. 2007 m. septintoji Vaiþgan-to premija áteikta gydytojai, raðytojai ir þur-nalistei, Lietuvos þurnalistø sàjungos beiNacionalinës þurnalistø kûrëjø asociacijosnarei Filomenai Taunytei-Paðkonienei uþknygà „Kiek sveria siela“.

Vaiþganto premijø teikimas Svëdasøkraðte jau tapo graþia tradicija, kuri buspuoselëjama ir ateityje. Taèiau vëlgi ieð-koma naujoviø. Nuspræsta „nebesiblað-kyti“ ir kasmet ðios premijos áteikimo ið-kilmes rengti Malaiðiuose. Ten, kur gimë

ir augo Tumø Juozukas, kur dar daug kasmena ðio þymaus þmogaus vaikystës,jaunystës pëdsakus, ið kur atsiveria vaiz-dai á Juozo Tumo-Vaiþganto kûriniuoseapraðytus Popðutæ, Juodoniø piliakalná,Valiulio kalnelá, Malaiðos upelæ. Taip patnuspræsta kasmet organizuoti iðkilmestuo paèiu metu – rugsëjo mënesá (kuráVaiþgantas ir gimë).

Pradëtos puoselëti ir kitos tradicijos.Antai Svëdasø kraðto (Vaiþganto) muzie-juje, kuris veikia daugiau kaip dvideðimtmetø – dar carizmo laikais statytoje, ne-seniai restauruotoje buvusioje Kunigiðkiøpradþios mokykloje, kaupiamos Vaiþgan-to premijos laureatø dovanotos muziejuiknygos. Jos eksponuojamos atkurtoje se-noje klasëje, kur veikia didelë Vaiþgantuiskirta ekspozicija. Ðiame muziejuje su-kaupta daug ávairiø eksponatø apie þy-mius kraðtieèius, taèiau ypatingas dëme-sys skiriamas Juozui Tumui-Vaiþgantui.Jis ðioje mokykloje mokësi, vëliau, jau ta-pæs þymiu raðytoju, kunigu, jà globojo.Kunigiðkiø pradþios mokykla, mokiniams,mokiniø tëvams ir mokytojams pageidau-jant, sutikus paèiam raðytojui, buvo pa-vadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaiþgan-to vardu. (Toks autentiðkas uþraðas ir da-bar puoðia muziejø.) Taip pat muziejujeveikia nuolatinë fotografijø paroda, kuriojeuþfiksuotos Vaiþganto premijø teikimoSvëdasø kraðte akimirkos. Muziejus kar-tu su asociacija Vaiþgantieèiø klubas „Pra-giedrulys“ ketina artimiausiu metu pa-rengti ir iðleisti lankstinukà, kuris visuo-menei papasakos apie visus Vaiþgantopremijos laureatus. Tikimasi, kad per ðiø-metes „Vaiþgantines“ ðis lankstinukas jaubus platinamas. Ir dar – á Vaiþganto pre-mijos teikimo iðkilmes pradëti kviesti visibuvæ laureatai, tad jiems bûna puiki pro-ga Svëdasø kraðte vis susitikti, paben-drauti. Nuo praëjusiø metø rudens pra-dëta puoselëti dar viena nauja tradicija –kasmet bus teikiama ir maþoji Vaiþgantopremija „Uþ kûrybinius nuopelnus Svë-dasø kraðtui“. Juk èia gyvena, dirba, ku-ria daugybë naujø „deimanèiukø“, talen-tingojo Juozo Tumo-Vaiþganto pasekëjø.

Renginiodalyviai

ir sveèiai


70

Þinomo atlikëjo, birbynës virtuozo,kompozitoriaus Antano Jonuðo jubilie-jinis renginys priminë linksmà pramo-giná koncertà. Jis nuolat ðmaikðtavo.Talentingam atlikëjui likimas buvo pa-lankus. Kai jis 1963 m. Lietuvos kon-servatorijoje (dabar Muzikos akademi-ja) valstybiniø egzaminø metu pagro-jo Eduardo Balsio smuikui Andantecantabile, specialiai ðiam atlikëjui aran-þuotà fragmentà birbynei, prof. JonasÐvedas pasakë, kad Antanas Jonuðaspagrojo taip, kaip Lietuvoje niekas ne-buvo grojæs. Jam pirmam ðios specia-lybës atstovui diplome ðalia tradicinësdëstytojo kvalifikacijos áraðyta: solistas.Solo jis grojo ir groja jo vadovaujamøkolektyvø koncertuose, daugelyje Lie-tuvos radijo áraðø. Su ávairiais kolekty-vais surengti 54 soliniai koncertai. Kaipsolistas Antanas Jonuðas dalyvavo per3000 (!) koncertø Europoje, JAV, Ka-nadoje, Jordanijoje, Sirijoje. Jis pirma-sis atliko daugelio mûsø kompozitoriøkûrinius birbynei. Jubiliejaus progauniversitetas iðleido kompaktiná diskàIš margo birbynës pasaulio. 1959 m.Vienoje VII pasaulio jaunimo ir studen-tø festivalyje kartu su Vilniaus studen-tø instrumentø ansambliu jis apdova-notas aukso medaliu. Naujajame dis-

ke taip pat skamba Lietuvos radijo bir-byniø kvintetas, kur Antanas groja pir-màja birbyne Volfgango AmadëjausMocarto ir Jurgio Juozapaièio kûrinius.Jubiliatas ypaè mëgsta, ir tai jam pui-kiai sekasi, improvizuoti. Sugebëjimusjis virtuoziðkai pademonstravo koncer-te dainuojant solistui Danieliui Sadaus-kui, þinomam liaudies dainininkui Ri-mantui Klimui. Tai mëgdavo daryti dai-nuojant ir legendinei Beatrièei Grince-vièiûtei. Jo didþiulë pedagoginë patir-tis padeda atsiskleisti jauniesiems ta-lentams. Ne veltui prabëgo metai dir-bant ansamblio „Lietuva“ koncertmeis-teriu, vadovaujant universiteto dainø irðokiø ansamblio orkestrui, dëstant Vil-niaus konservatorijoje ir vadovaujantjos liaudies instrumentø orkestrui. Pa-tirties ir talento perlai atsiskleidë ir kon-certe. Studentai á já þvelgë su didþiulepagarba, kartu su maestro pagirtinaigrojo. Ðiuo metu, dirbdamas VGTUHumanitariniame institute, Antanasgroja kartu su studentais, raðo ir aran-þuoja kapelai kûrinius. Naujajamekompakte taip pat skamba áraðas, kurjis groja kartu su pagarsëjusia „Vin-gio“ kapela. Jubiliejinio koncerto me-tu jubiliatas kartu su kapela pagrojoimprovizacijø lietuviø liaudies, þemai-

èiø dainø temomis. Vëliau perëjo priesavo aranþuotø kûriniø. Galiausiai pa-demonstravo savo sukurtus Kaziukomugëj, Pavasario valsas, Pievutës pol-ka, Aukðtadvario genys. Pastaràjáskrabalais puikiai atliko Audrius Pe-lenis. Þinoma, skambëjo ir garsusisStudenèiokas. Universiteto ,,Vingio”kapela kartu su maestro pirmà kartàsugrojo Antano Jonuðo Gera nuotai-ka. Koncerte dalyvavæ dëstytojai, stu-dentai kûrinius palydëjo audringomisovacijomis. Koncertà paávairino solis-to Donato Sadausko, Rimanto Klimojubiliato aranþuotø dainø soliniai in-tarpai, taip pat aktoriai Tomas Vaisie-ta, Algirdas Graðys. Finale pakviestiscenon sveèiai, muzikantai, taip pat irþiûrovai padainavo ir pagrojo jubilia-to aranþuotà liaudies dainà Augau aðpas tëvelá.

Maestro nepamiršo priminti ir sa-vo laisvalaikio pomëgio – surengë au-toriniø suvenyriniø vokø, kuriø jis yraparengæs net 270 variantø, parodà.Koncertas neiðsëmë visø jubiliato lo-biø. Nebuvo sudainuota jo sukurtødainø, kuriø yra ne viena deðimtis irkuriø rinkiná svajoja iðleisti.

Juozas ELEKÐIS

AntanasJonuðasIlgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto tautiniø ðokiø kapelos „Vingis“ vadovas Antanas Jonuðas

Architektûros rûmuose paþymëjo savo 70-metá

Jubiliatà sveikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevièius irpirmasis prorektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas


Kerala: kathakali, arba ðokiai, kuriuosðoka tik vyrai, ir Ðviesos ðventës

laukimas

Vakare vaþiuojame þiûrëti kathakali ðo-kiø. Dideliame spalvotame biliete randa-

Kel ionës uþraðai

Prof. Remigijus OZOLINÈIUS

IndiðkosKalëdosdemonstruoja, kaip ið ávairiø sutrintø mi-neralø gaunami daþai; þalia spalva, kurianudaþytas vieno ið spektaklio personaþøveidas, gaunama maiðant keliø mineralø– geltono ir mëlyno – miltelius...

Spektaklis dviejø daliø. Jame vaidi-na tik vyrai. Pirmoje dalyje demonstruo-jami artistø sugebëjimai. Vienas ið artis-tø, persirengæs moterimi-dievybe, paro-

me tokià informacijà: kathakali ðokiai at-sirado XVII a. pirmojoje pusëje; ðokio me-no pradedami mokyti 10–12 metø vaikai;mokslas trunka 6 metus.

Nors spektaklis prasideda 19 val., at-einame prieð pusvalandá iki spektakliopradþios. Artistai grimuojasi ir persiren-ginëja tiesiog scenoje. Ádomu stebëti, kaipjie ið polietileniniø maiðø riða pûstus sijo-nus, daþo veidus. Grimui naudojamos na-tûralios medþiagos. Spektaklio vedëjas

Pabaiga. Pradþia Nr.1

Teroristø iðgarsintas „Tadþmahalos“ vieðbutis ir Indijos vartai (Gatewayof India), minimi visuose Mumbajaus lankytinø vietø apraðymuose,daþnai pamirðtant paþymëti, kad jie pastatyti Anglijos valdovø garbei

THAI POOYAM. Keraloje tokiø ðvenèiømetu ástatymai draudþia kûno þaloji-mus, bet senieji paproèiai Tamilnadu

iðliko iki mûsø dienø...

THAI POOYAM ðventë.„Kabantis erelis“


apraðymuose, iðdalintuose prieð spektak-lá) – deivë ásimyli vienà ið dievaièiø, o tasnegali jos vesti be savo tëvo sutikimo. Ga-lø gale jie susipyksta. Dievaitis iðsitraukiakardà ir nupjauna jai ausis, krûtis ir nosá(bent jau taip paraðyta spektaklio siuþetoapraðyme)... Ið tiesø jis tik prideda kardàjai prie krûtinës...

Dievaitis áspûdingesnis uþ deivæ – joveidas þalias, karûna auksinë, o sijonasgerokai didesnis ir daugiau pûstas neideivës...

Kavalamo miestelio viešbutis AbadPalm Shore pateisina savo pavadinimà –jis pastatytas ant ðlaito, beveik ant jûros

kranto. Iki paplûdimio gal kokie 100 met-rø. Yra gëlo vandens baseinas...

Vos iðsikrovæ daiktus, mes jau plia-þe. Vanduo be galo ðiltas – gal +30o.Bandome fotografuoti smëlëto paplûdi-mio pakraðty akmenimis bëgiojanèiuskrabus. Prie moterø netrukus prisistatoprekeivis indiðkomis skarelëmis, o ne-trukus – ir bûrys oþkyèiø su maþais oþiu-kais...

Vakare išeiname pasivaikðèioti. Paleivisà paplûdimá – daugybë restoranëliø irparduotuvëliø. Visur dega þvakelës.Mums siûlo ðvieþios þuvies. Kokios nori-me – didesnës ar maþesnës? Jà greit pa-ruoð ir iðkeps, tik uþeikite á vidø... Paplû-

do, kaip skambant bûgnelio garsams irèiauðkiant maþoms varinëms lëkðtelëms,galima ðokti akimis. Neþinau, gal manpasirodo, bet to artisto akys neátikëtinaididelës. Akiø vyzdþiai laksto pagal bûg-nelio muzikà. Ðokio pabaigoje akiø bal-tymai tampa raudoni... Paskui jis de-monstruoja, kaip juda antakiai, kaklas(tai jau matyta indø filmuose) ir net at-skiri jo veido raumenys. Vedëjas aiðki-na, kà reiðkia ðokëjo pirðtais rodomi þen-klai (jø, rodos, 24). Po to artistas mimikavaizduoja susiþavëjimà, pyktá, baimæ, kû-diká maitinanèià motinà...

Antroji spektaklio dalis turi siuþetà, ku-ris gana paprastas (já perskaityti galima


dimio pakraðty bûriuojasi þmonës – de-ga þvakelës, joms padaryti net specialûsðviestuvai – 1,0–1,5 m aukðèio popieri-nës kolonos... Mus vaiðina kaþkokiu bal-tu patiekalu, skoniu labai primenanèiu ðal-tà virtà bulvæ... Vëliau paaiðkëjo, kad taijam. ,,Tai ðviesos ðventë, – aiðkina mumsvietinis indas. – Ji ðvenèiama Keraloje. Taireliginë ðventë“. Tik dabar prisiminiau,kaip gidas, bûnant Madurai, mums pa-sakojo apie Ðivos sûnaus gimtadiená...

Vakarëja. Pakely matome, kaip vyru-kai mikliai riða gëliø girliandas. Ðvieèia di-delës popierinës Kalëdø þvaigþdës. Prieparduotuviø stovi dideli Kalëdø seneliai

do, kad tai karvës mëðlo pelenai)... Jis pa-kabintas ant didelio geltonai nudaþyto bal-kio, veþamo sunkveþimyje tarsi „katiuðos“vamzdis. Todël ðis „kabantis erelis“ (taipjis vadinamas tamilø kalba – GARDANTHOOKAM) gerai matomas ið tolo.

Prieð sunkveþimá neðamas didþiulisgëliø vainikas. Ne, þodis „vainikas“ yraper menkas tam kûriniui ið gëliø apibû-dinti... Tai greièiau kaþkokia ið gëliø pa-daryta stacija. Tamilø kalba ji vadinamaAVADIYATTAM. Netrukus pasirodo ir ki-tas sunkveþimis su „ereliu“ ir dar kelios„stacijos“. Apie juos, tratant paðëlusiaibûgneliø muzikai, ekstazës pagauti ðokapusnuogiai vyrai...

Ðioje procesijoje þygiuoja ir keli „ûsuo-èiai“ – vyrai, persivëræ þandus 3–4 m il-gio plonu metaliniu strypu... Sako, meta-liniu strypu perveriami ne tik þandai, betir lieþuvis... Ðokantieji aplink saugo, kadniekas neuþkliûtø uþ tø „ûsø“...

Baisiai karðta ir tvanku... Ir neþinia nuoko – nuo kaitriai plieskianèios saulës (vai-ruotojas sako, kad lauke +380C) ar nuoto triukðmo ir emocijø... Kartkartëmis „ere-liai“ ir „ûsuotieji“ pabarstomi baltais pe-lenais, o kabantieji dar ir pagirdomi van-deniu... Ðiaudeliu, ið plastmasinio bute-lio... Visa ðokanti ir dûzgianti procesija ar-tëja prie ðventyklos...

Ði religinë ðventë, aiðkina Ðadþi, va-dinama THAI POOYAM. Pasirodo, Kera-loje tokiø ðvenèiø metu ástatymai draudþiakûno þalojimus, o senieji paproèiai Tamil-nadu iðliko iki mûsø dienø...

Beje, ši šventë nëra susijusi su Nau-jaisiais metais. Naujuosius tamilai ðven-èia balandþio viduryje (pirmasis metø më-nuo vadinamas Chitterai) pagal savo se-noviná kalendoriø (Thiruvalluvar Calen-dar), kuris skiriasi nuo Grigaliaus 31 me-tais: kai pas mus buvo 2000, tamilai gy-veno jau 2031 metais.

raudonais rûbais... Kaþin ar jiems nekarð-ta? Vienoje ið maþø parduotuvëliø Goa pa-plûdimyje matëme marðkinëlius su tokiuuþraðu: „Dievas yra per didelis, kad tilptøvienoje religijoje“. Dar kartà stebiesi Indi-jos fenomenu, kaip taikiai greta sugyvenaskirtingø religijø, ásitikinimø, skirtingos ra-sës ir socialinës padëties þmonës...

Thai pooyam ir „kabantys ereliai“,arba europieèius sukreèiantys Indijos

paproèiai

Mûsø tikslas – apþiûrëti rûmus Pad-manabhapuramo miestelyje (Tamilnaduvalstija). Bet, prieð patekdami á to patiespavadinimo rûmus, atsiduriame tikramesiaubo spektaklyje...

Mûsø autobusiukas ásirëþia á pusnuo-giø vyrø ðûkaliojanèià ir ðokanèià minià.

Skamba bûgnai, plerpia kaþkokios birby-nës... Staiga virð ðokanèios ir rankomismostaguojanèios minios matome... orekybantá þmogø.

Saulëje aiðkiai blizga dideli metaliniaikabliai, perverti per pusnuogio vyro kûnàðeðiose vietose – po du kablius ties menti-mis, juosmeniu ir ðlaunimis... Oda ásitempu-si, nelyginant plastilinas, ir, atrodo, tuoj plyðnuo to virð minios kabanèio vyro sukioji-mosi ir makalavimo rankomis (jis tarsi kvie-èia ðokti ir atsako á ðokanèiøjø judesius)...Kabanèio vyro þandai perdurti metaliniaisstrypais-strëlëmis, plaukai nuskusti, o vi-sas kûnas iðteptas baltai (kaþkodël atro-

Mumbajaus kontrastai: vaizdas iš municipaliteto skalbyklos

Mumbajus. Prie pat skalbyklos – mokykla


baseinëlis ir yra pagrindinë skalbykloslàstelë. Skalbiama rankomis. Skalbia tikvyrai. Teðkina skalbinius ið peties. Ádo-miausia, kad visas ðis nesuvaidintasspektaklis vyksta Mumbajaus dangorai-þiø fone... Þinoma, apie toká iðradimàkaip elektrinë skalbyklë jie yra girdëjæ,bet tai yra brangu ir neapsimoka. Darbojëga Indijoje yra pigi... Tokiø skalbëjø pa-slaugomis naudojasi net dideli vieðbu-èiai... Skalbykla – municipaliteto nuosa-vybë. Skalbëjai valdþiai moka 5–10 Rs,kad galëtø ja naudotis. Sako, skalbëjainedirba ilgiau kaip 6 metus – nuo che-mikalø ir skalbimo priemoniø prakiûrarankos...

Èia pat, uþ keliø þingsniø, beveik pa-èioje skalbykloje, mokykla. Nei langø, neidurø – tik grotuoti metaliniai vartai. Mo-kytojas raðo kreida ant lentos... Kaip to-kiame triukðme vaikai susikaupia, sun-ku ásivaizduoti... Antra vertus, skalbykla– gal ir nebloga vaizdinë priemonë: jei-gu nesimokys...

Vaþiuodamas pro þvejø lûðnynà, vai-ruotojas rodo tà vietà, kurioje iðsilaipinoteroristai... Kaip kontrastas matytiemsvaizdams – Marimar point. Turtingøjø ra-jonas. Èia vaþinëja dviaukðèiai angliðkiautobusai, èia yra bankai, ambasados,dideliø firmø atstovybës... Èia yra ir vieð-butis „Opera“, kurá atakavo teroristai...Butas tokiame rajone, pasak mus lydë-jusio taksi vairuotojo, kainuoja 3 mln. JAVdoleriø... Vairuotojas aiðkina, kad turtin-gøjø rajonuose gatvës valomos iðtisà pa-rà ir kad èia pagrindinë kalba – pinigai...

Apsilankome šventykloje Jain Tem-ple. Joje, anot mûsø gido, yra 700 kgsidabro... Áeinant á ðventyklà, reikia nu-siauti kojas. Be to, á jà neáleidþiamos „ne-

Beþdþiongalvio dievo diena, arbaMumbajaus kontrastai

Ieðkome Indijos vartø. Tai kaþkas pa-naðaus á Triumfo arkà Paryþiuje. Nuo In-dijos vartø iðplaukia laivai á Drambliø sa-là. Iðeiname á krantinæ ir, savo laimei, at-siduriame prie ,,Tadþmahalos“ vieðbu-èio. Net ið tolo matyti aprûkusios langøertmës... Prie vieðbuèio arèiau prieiti ne-galime (atitverta policijos), taèiau kaþko-kios ðalies korespondentas, perlipæs peratitvarà, rengia reportaþà... Vieðbutis iðtiesø áspûdingas – tarsi kokie rûmai. Ban-dau lyginti su Ermitaþu, bet didybe SanktPeterburgo Ermitaþas „Tadþmahalai“ pri-lygti negali...

Norint patekti prie Indijos vartø,mums reikia apeiti ðá milþiniðkà ir puoð-nø vieðbutá. Kai kuriose vietose policijadraudþia net já fotografuoti. Indijos vartai(Gateway of India) minimi visuose Mum-bajaus lankytinø vietø apraðymuose, tikdaþnai pamirðtama paminëti, kad jie pa-statyti beveik prieð ðimtmetá (1911) An-glijos karaliaus Jurgio (George) ir kara-lienës Marijos (Merry) garbei...

„Dabar Mumbajuje gyvena 22 mln.þmoniø. Èia yra 19 tûkst. tokiø juodø ita-lø gamybos taksiukø (mes juos vadino-me „moskvièiukais“ – aut.). Kai kuriemsið tø taksiukø jau daugiau nei 30 metø.Indai turi 300 ðvenèiø per metus... Ðian-dien (buvo gruodþio 20 d. – aut.) – Die-vo-beþdþionës, arba Beþdþiongalvio die-vo, diena“,– beria informacijà taksistas-gidas.

Neiðdildomà áspûdá palieka miestoskalbykla. Didþiuliame plote tarp þvejølûðnø árengta daugybë betoniniø, vos ke-liø kvadratiniø metrø baseinëliø... Toks

ðvarios“ moterys, t.y. tos moterys, ku-rioms yra jø dienos. Tai, beje, vienintelëindø ðventykla, kurioje galime netrukdo-mi vaikðèioti ir fotografuoti... Pinigø mû-sø nepraðo net uþ batø saugojimà...

Papuolame á tikràsias indusø pamal-das. Atëjæ pasimelsti neðioja kaþkokiuspadëkliukus su ryþiais ir maþais indeliais,pripiltais geltono skysèio... To skysèio jieatsineða ið gretutinës celës, kurioje dir-ba pagyvenæs vyras – trina á akmená riti-ná primenantá daiktà, ið kurio ir teka tasgeltonas skystis... Moterys sëdi ant grin-dø. Prieð jas, ant þemø staliukø, ryþiøgrûdais iðdëstyti kaþkokie þenklai, tarpjø – labai panaðûs á svastikà... Kaþkuresu girdëjæs, kad tai saulës þenklas. Kaikurie þmonës vaikðto uþsiriðæ burnas. Gi-das mums paaiðkina, kad jie davë áþa-dus ir kalbasi tik su dievu. Sidabrinës iko-nos (gal taip netiktø vadinti ðventus in-dø paveikslus) papuoðtos þiedø girlian-domis...

Ðáryt këlëmës 5.00. Registratûroje þa-dëjo paþadinti, bet mes paþadinome juos.Nors praðëme, kad atvaþiuotø didesni tak-si, bet atvaþiavo normaliai maþi. Gerai,kad vienas su bagaþine ant stogo... Ðiaiptaip sutilpome... Taksistas klausinëja mû-sø, ar mes krikðèionys. Pats prisistatokrikðèionimi, bet mus kaþkodël sveikinane Kalëdø, bet Naujøjø metø proga. Hap-py New Year! – rëkia jis, ir dumiame á orouostà. Artëjant link oro uosto, pasirodotuk-tukai. Taksistas mums paaiðkina, kadá miesto centrà tuk-tukai neáleidþiami... At-vaþiavus jis papraðo 700 Rs, nors takso-metras rodo vos daugiau kaip 200 Rs...Tikras krikðèionis...

Jain Templešventykloje

(Mumbajus).Anot gido,šventyklos

puošimuisunaudota

apie 700 kgsidabro...


Èia prasidëjo kelias á Naujàjá pasauláKolegos universitete man pasakë, kad

negaliu iðvykti ið Saragosos neaplankæsAljaferios pilies. Dar ið tolo prieð akis ið-kyla niûroka, labiau tvirtovæ ar viduram-þiø kalëjimà nei pilá primenanti XI a. mau-rø gynybinë pilis kelyje ið Saragosos á Bil-bao. Aukðtos pilkos sienos su bokðtais,regis, nieko ádomaus neþada. Vaizdas ið-kart pasikeièia áëjus pro tvirtovës vartus.Tvirtovës viduje sutviska puikûs arabið-kais raðmenimis ir ornamentais iðpuoðtirûmai. Ið èia, kaip Emyrato centro, mu-sulmonai daug metø valdë Pirënø terito-rijas, skleidë islamo tikybà.

Miesto, o gal ir visos Ispanijos, istori-joje svarbus faktas, kad jame 1452 m.Aragono karaliui gimë sûnus Ferdinan-das, istorijoje þinomas kaip “katalikø mo-narchas”. Metais anksèiau kitoje Ispani-jos dalyje – Kastilijoje, Madrigal de las Al-tas Torres dvare, karaliaus Henriko IV ðei-moje pasaulá iðvydo bûsimoji Kastilijos irAragono karalienë Izabelë I Katalikë. Kaipviduramþiais ir buvo áprasta, atskiras ku-nigaikðtystes buvo galima sujungti karøar santuokø bûdu. Ðá kartà nugalëjo mei-lë „ið iðskaièiavimo“. 1469 m. aðtuonio-likmetë Izabelë, prieð metus klastûniðkaipaskelbta karaliene, iðteka uþ Aragono

Prie Ebro Prof. Stasys VAITEKÛNASLKMA akademikas

karaliaus sosto ápëdinio septyniolikmeèioFerdinando, kuris ið tëvo sostà paveldë-jo tik po deðimtmeèio. Po vedybø Izabe-lë persikëlë á Saragosà ir su sosto ápëdi-niu apsigyveno Aljaferios rûmuose. Ma-tyt, Izabelë turëjo tvirtesná bûdà. Toks cha-

rakteris ir karalienës titulas jai leido tvirtailaikyti karalystës vadþias, kartais menkaiklausant vyro nuomonës. Jos pastango-mis prie Aragono buvo prijungta Kastili-ja. Dviejø karalysèiø sàjunga tapo vienin-gos Ispanijos karalystës kûrimosi pradþia.

Mokslo pasauliui Izabelë svarbi dar irtuo, kad jos pastangomis ir valia Kristu-pui Kolumbui buvo sudarytos sàlygosplaukti „aplink pasaulá“. Kolumbas, þino-mas kaip Amerikos atradëjas, ispanø Ka-talonijos, Kastilijos ir Sevilijos bei Portu-galijos þemëse nerado nei pritarimo, neimaterialinës paramos savo idëjai nu-plaukti á prieskoniø ir brangakmeniø ðaláIndijà, daugiausia dël savo ambicijø taptinaujai atrastø þemiø vicekaraliumi, gautiaukðèiausius valstybës ir laivyno titulus.Èia verta prisiminti ir tai, kad jo idëjas dëlgobðumo bei arogancijos atmetë ir Ara-gono karaliaus ápëdinis Ferdinandas, ku-ris, susitikæs su Kolumbu, matë tik pasi-pûtusá piratà, o ne atradëjà.

Praradæs paskutinæ galimybæ Ispani-joje ir viskuo nusivylæs bûsimas Naujojopasaulio atradëjas nusprendë paramosieðkoti Prancûzijoje. Iki galo nëra aiðku,kodël karalienë Izabelë, nors ir þinoda-ma vyro nuomonæ, susidomëjo Kolum-bo idëjomis. Biografai raðo, kad iki tol ma-þai þinomo iðpuikëlio „pirato“ samprota-vimø realumu jà átikino Ferdinando sek-retorius Santanchelis ir jà supæ prekijaiþydai, teikæ nuolatines paskolas ir dova-nas karalienës nusigyvenusiam dvarui beiieðkojæ naujø galimybiø prekiauti.

Kad ir kaip bûtø, bet faktas yra tas,

Pabaiga. Pradþia Nr. 1

Kolumbas pas karalienæ Izabelæ I Saragosoje, Aljaferios rûmuose, gauna pritarimàkelionei. E.G.Leutze, 1843 m. paveikslas

Aguero kaimelisprisiglaudæs prie rausvøapardytø klintiniø kalnø


kad, vos nusivylusiam Kolumbui iðvykusið karaliaus rûmø ir pasukus á Prancûzijà,karalienë Izabelë ásakë savo pasiunti-niams pasivyti já ir graþinti á rûmus nau-jam pokalbiui. Istorija nutyli, kokiais me-todais ji átikino savo vyrà, bet istoriniai do-kumentai patvirtina – sutartis tarp kara-liaus rûmø (tiksliau, tarp karalienës Iza-belës) ir Kolumbo buvo pasiraðyta. Ko-lumbui buvo suteiktos visos privilegijosbei titulai, jei tik jis suras naujas þemes.Ði sutartis svarbi ir tuo, kad ji ið dalies pa-tvirtino jau þinomà tiesà, kad ir Kolumbas,ir kiti to meto mokslininkai, ir Baþnyèiaþinojo apie galimas þemes á Vakarus nuoEuropos. Ðiaip ar taip, Izabelë vëliau ga-lëjo garbe dalytis su Kolumbu dël Ameri-kos atradimo. Ði Kolumbo kelionë, Ame-rikos atradimas 1492 m. leido Aragono irKastilijos karaliø rûmams kurti Ispanijosimperijà ne tik Vidurþemio jûros regione(Mediteranijoje), bet ir naujai atrastoseAmerikos þemëse.

Deja, Kolumbo ir karaliaus dvaro san-tykiai jau po pirmøjø kelioniø paðlijo. Ke-liautojas buvo atstumtas, prarado titulusir privilegijas. Izabelë mirë bûdama 53 me-tø apgaubta ðlovës, o Kolumbo gyveni-mas baigësi dramatiðkai. Gimæs tais pa-èiais metais, kaip ir karalienë Izabelë, pa-þemintas Kolumbas, gyvendamas skur-de ir sielvarte, mirë dvejais metais vëliau.Istorikai ir menininkai abu ðiuos þmoneslaikë lygiaverèiais. Daugelyje vietø pasta-tyti paminklai ir Kolumbui, ir karalienei.

Po Pirënø dangumAragono provincija apima ir dalá jos

ðiaurëje iðkilusiø Pirënø (Pirineos) kalnø,kuriø aukðtos virðûnës skiria Ispanijà nuoPrancûzijos. Susidaræ prieð 150 mln. me-tø prasidëjusios alpinës kalnodaros me-tu, jie tæsiasi 450 km nuo Atlanto Biska-jos álankos iki Vidurþemio jûros. Kalnaisudaryti daugiausia ið smiltainiø, skalû-nø, klinèiø ir kristaliniø uolienø (granitø,gneisø ir kt.). Juose yra geleþies ir man-gano rûdø, rusvøjø angliø, marmuro,boksitø.

Aukðèiausia kalnø grandinë patenkaá Aragono provincijà. Èia yra ir aukðèiau-sias Pirënø kalnas – Pico Aneto (3404m). Didelë kalnø vertybë – turistus trau-kiantys karðtieji ir mineralizuoti ðaltiniai,turintys gydomøjø savybiø. Rekreacija irgydymas èia daþnas visø nedideliø ku-rortiniø miesteliø ir kaimø pragyvenimo

ðaltinis. Turistus traukia ir patrauklûskraðtovaizdþiai, ledynai, daugybë eþerø,karstiniai urvai, ið kuriø Pjer Sen Marte-nas siekia 1171 m gylio. Populiarûs èiayra ir pësèiøjø þygiai, gamtos stebëjimas.Pajamos ið turizmo labai svarbus Ispa-nijos biudþeto papildymo ðaltinis. Pagalðá rodiklá Ispanija uþima antrà vietà Eu-ropoje po Prancûzijos.

Saulëtà geguþës rytà profesorius Jo-se Lasierra pasiûlo ekskursijà á kalnus.Vaþiuojame puikiai árengta autostradanuo Saragosos á ðiauræ link Pirënø. Ne-trukus uþ miesto prasideda pusdykumiøvaizdas – ðiurkðèia þole ir krûmais beisuvargusiais medþiais apaugusi þemë.Pradedi geriau suprasti, kodël Ispanijaitaip svarbu vanduo, jo ekonomiðkasnaudojimas. Neatsitiktinai ir EXPO-2008buvo skirta vandens temai. Profesoriusjuokauja: pasikeiskime ko turtingi – mesjums kalnø, jûs mums – vandens. Vël pa-junti, kokià brangenybæ – eþerus ir upesbei upelius – turime ir kaip maþai ðiuoturtu rûpinamës. Pro automobilio langusprabëga miesteliai ir kaimai, ásikûræ dau-giausia ant kalvø ir aukðtumø. Namai, pa-statyti ið molio, plytø, akmenø, dengtirusvomis ar geltonomis èerpëmis, atro-do ðiek tiek nykiai, nes nematyti mumsáprastø þaliø medþiø, krûmø. Kiekviena-me, net maþiausiame kaime – baþnyèia.Tai dar kartà paliudija gilias katalikybëstradicijas ðalyje, ið kurios kilo ne vienaspopieþius, ið jø ir garsusis Aragono pro-vincijoje gimæs Rodrigas Bordþija (Bor-gia), tapæs popieþiumi Aleksandru VI. Iðjo nesantuokiniø vaikø ypaè pagarsëjoRomanijos kunigaikðtis Cesare, bandæsvidurio Italijoje ákurti savarankiðkà kuni-gaikðtystæ, ir menø globa bei politinëmisintrigomis pasiþymëjusi duktë Lucrezia.Rodrigo vaikaitis Pranciðkus (Francisko)buvæs ypaè pamaldus. Po mirties pa-skelbtas ðventuoju. Katalikø baþnyèià taivertë sustiprinti celibatà, kuriam pradþiàdavë baþnytinis Nikëjos nutarimas 325metais.

Pirënø priekalnëse vaizdas keièiasi,daugëja jaukiø miesteliø, þalumos. Gra-þiai atrodantys namai – tai daugiausiaSaragosoje ar net Madride gyvenanèiøþmoniø nuosavybë (vasarnamiai ar „ant-rieji namai“). Uþsukame á vienà ið jø ryti-nës kavos. Bare þmoniø nedaug, regis,tai nuolatiniai, vienas kità paþástantysþmonës. Kava pagal ispanus turi bûti juo-da kaip naktis ir karðta kaip aistringasbuèinys. Kai kuriø namø langinës dar uþ-darytos þiemai, tuo labiau, kad pavasa-ris á kalnus ateina vëluodamas savaitear visu mënesiu, priklausomai nuo aukð-èio. Þydi narcizai, tulpës, vyðnios, kuriosSaragosoje jau nuþydëjo prieð keletà sa-vaièiø.

Priekalnëse baigiasi ir autostrada. Perkalnus link Prancûzijos vaþiuojame vin-giuotu asfaltuotu keliu. Daug kelio þen-klø, áspëjanèiø apie galimus pavojus: ak-menø griûtis, apledëjimà, staigø kelio ki-limà ar leidimàsi. Neramu, kai ið uþ stai-gaus posûkio prieðais atriaumoja galin-gas benzoveþis ar sunkiai pakrautassunkveþimis, vaþiuojantis neaiðku kuriakelio puse. Kartkartëmis profesorius, su-radæs tinkamà vietà, stabdo automobilá,kad galëèiau pasigroþëti kalnais, per juosðniokðèianèiais upeliais su nedideliaiskriokliais, eþerëliais.

Esame Ordesos nacionaliniame par-ke (Parque Nacional de Ordesa y MontPerdido). Èia galima pamatyti áspûdin-

upës...

giausius Ispanijos Pirënø kraðtovaizdþius.Parkas – tikras laukinës gamtos rojus.Daugelis jo gyvûnø ir augalø rûðiø bûdin-gos tik ðiam regionui. Dar ne visiðkai nu-tirpus sniegui, galëjome groþëtis ikiskausmo mëlynais gencijonais, ávairias-palvëmis orchidëjomis, snieguolëmis,krokais, ciklamenais, alpinistø simboliu –ant aukðtø uolø þydinèiais edelveisais(liûtpëdëmis). Upeliuose gausu upëtakiø,o kalnø miðkinguose ðlaituose gyvena ûd-ros, ðvilpikai, kurtiniai, ganosi Pirënø gem-zës (stirnos). Deja, civilizacija prasiskver-bia netgi á labiausiai saugomas teritori-jas. Tik Ordesoje gyvenusios kalnø oþ-kos iðnyko 2000 m., ties iðnykimo riba yramilþiniðki barzdotieji grifai. Parko centre

Kolumbo kapas Sevilijoje


yra keturi ledynmeèiu susiformavæ kan-jonai: Ordesa, Pineta, Aòisclo ir Escuai-nas. Jais ir kitais tarpekliais nuo seniau-siø laikø ëjo kontrabandos keliai tarp is-panø ir prancûzø þemiø. Dabar tai – spe-

stiliaus baþnyèia (Iglesia de Santjago).Trinavës baþnyèios kolonø kapiteliuspuoðia fantastiniai þvërys, Jëzaus ir Mer-gelës Marijos gyvenimo scenos.

Kitas ir jau paskutinis sustojimas –kalnø karos dugne. Kara arba ledyniniscirkas – tai taurës pavidalo dauba aukð-tø kalnø ðlaite netoli virðûnës, susidariu-si dël ledyno ardomosios veiklos jo kau-pimosi vietoje. Karos ðlaitai yra ypaè sta-tûs, lëkðtai ádubæs dugnas. Karos dug-no pakraðèiu teka sraunus ir skaidrusupelis, kurio vanduo gardus, bet gelian-èiai ðaltas. Karos dugno ðlaituose ásikû-ræs prabangus vieðbutis, kazino, resto-ranas, suvenyrø parduotuvë.

Pietûs ir pokalbis apie imigracijàSustojame kurortiniame miestelyje

papietauti, nes èia, anot mano kolegos,ypaè skaniai gaminama aviena. Laukda-mi kepsnio gurkðnojame sultis ir kalba-mës apie imigracijà, nes tuo pat metuprie kitø staliukø valgydami ir gerdamialø garsiai kalbasi lenkai, serbai, rumu-nai. Tai statybininkai, nes sparèiai augan-èiam kurortui reikia daug darbo rankø,kuriø ðalyje trûksta. Klausiu – ar tikrai?Pasirodo, ispanai pradëjo „ponëti“ ir lin-kæ dirbti tik lengvesnius darbus, daþniau-siai paslaugø sferoje. Tai leidþia daryti irpigesnë darbo jëga, plûstelëjusi ið Rytøir Vidurio Europos ðaliø, ypaè tapus jomsES narëmis.

Á imigrantus þiûrima skirtingai. Ge-riausiai vertinami atvykëliai ið ispaniðkaikalbanèiø Lotynø Amerikos ðaliø, nes jiene tik neturi kalbos problemø, bet yraarèiau ispaniðkos kultûros ir, be abejo,turi... ispaniðko kraujo, kurio indënams„áliejo“ dar pirmieji kolonijø uþkariauto-jai – konkistadorai. Á kitus imigrantus þiû-rima ið aukðto, nes jie sunkiai adaptuo-jasi jiems svetimoje kultûroje, buityje,mëgsta iðgerti, sukelti peðtynes, daþnaiyra „apsileidæ“ (èia prisiminiau ir ðven-tadieniu traukianèias á baþnyèià iðsipuo-ðusias ispanø ðeimas). XX a. paskutiniai-siais deðimtmeèiais ir patys ispanai ban-dë emigruoti á turtingesnes ðalis, bet ne-trukus ðis procesas nutrûko. Jam átakosturëjo ðalies ekonominis kilimas, socia-linë politika, palanki visiems gyvento-jams. Þmonës privalo kurti savo, o nesvetimà kraðtà.

Aragone ir Saragosoje mëgstamiau-sia sporto ðaka yra futbolas, nenusilei-dþiantis tradicinei koridai, kuriai pasta-tytas iðvaizdus pastatas. Flamenko ðo-kiai ir gitaros – taip pat neatskiriama is-panø gyvenimo dalis. Gal tai suformavoir þmoniø orià laikysenà, pomëgá menui,groþiui.

Ilga istorija ir ávairiø tradicijø átaka su-formavo ir ispanø gyvenimo bûdà. Ápras-

ta, kad ispanai valgo dvejus pusryèius.Pirmieji pusryèiai – tai lengva uþkanda(sausainiai ar skrebuèiai su alyvuogiøaliejumi ar sviestu ir dþemu, kava su pie-nu). Antrieji pusryèiai – daþniausiai su-muðtinis su kumpiu ar sûriu, omletas subulvëmis; geriamos sultys, kava arbaalus. Apie vidurdiená einama á barà ið-gerti alaus ar vyno ir gráþtama namo pie-tauti. Vëliau po siestos kavinëse valgo-mi pavakariai (sumuðtiniai, pyragëliai,tortas, kava, arbata ar sultys). Vakarie-në, kuri daþniausiai valgoma restoranuo-se, prasideda apie 10 val. vakaro. Jà,kaip ir Italijoje ar Graikijoje, vëlgi valgovisa ðeima. Valgoma sriuba, salotos,daug ávairiø þuvø ir kitø jûros gërybiø.Ypatingà vietà valgiaraðtyje uþima pae-la (jûros gërybiø keptas rinkinys), vytin-tas serano kumpis, aviena. Saragosoje,kaip ir visame Aragone, populiarûs við-èiukø ðlauneliø, avienos kepsniai antgroteliø, avinþirniai su omaru, kumpis suvynuogëmis, þàsø kepenëlës.

Aragone populiarûs vietiniai vynai,kurie sukuria apie 0,29 proc. bendrojovidaus produkto. Provincijoje iðskiriamiketuri vyno regionai: „Calatayud“, „Ca-rinena“, Campo de Borja“ ir „Somonta-no“. Ið èia auginamø vynuogiø daromipasaulyje populiarûs „Cabernet-Sauvig-non“, „Merlot“, „Tempranillo“ ir kiti vy-nai. Vis didesná populiarumà ágauna„San Miguel“, „Cruzcampo“, „Keller“ irkitø rûðiø alus. Nors gërimø daug, ne-pastebëjau në vieno girto ar besididþiuo-janèio alaus ar vyno buteliu praeivio. Di-dþiausia Aragono alaus darykla garsëjakaip gaminanti vienintelá Europoje alø iðcukranendriø cukraus (beje, labai pana-ðø á lietuviðkà „runkeliná“).

Aleksas Jasutis – Lietuvos literatas,Ispanijos pilietinio karo kareivisDar trumpakelnëje vaikystëje, pirmais

pokario metais, gimtajame Reibiniø kai-me girdëjau þmones kalbant apie Alek-siukà, kuris graþiai mokëjo raðyti, karia-vo Ispanijoje. Maèiau ir jo nuotraukà. Ten,tolimame ðiaurës Lietuvos kaime, daþnaiskambëjo paneliø traukiamas romansas„Prie Ebro upës sena èigonë...“. Tada ne-labai buvo aiðku, nei kas ta Ispanija, neikur tas Ebras.

Prisiminiau tai patogiai ásitaisæs prielango traukinyje, riedanèiame ið Madridoá Saragosà, þvelgdamas á Aragono lygu-mas, nusëtas skaisèiai raudonomis aguo-nomis. Jos ir priminë Ispanijos pilietiná1936–1939 m. karà, þiauriausià XX a. pi-lietiná karà Europoje po bolðevikinës re-voliucijos Rusijoje. Prisiminiau ir ðiam ka-rui skirtà E.Hemingvëjaus romanà „Kamskamba varpai“, stengdamasis apraðo-mø faktø ir vaizdø fone matyti ir savo krað-

cializuotø turistø keliai, nors nevengia jøir kontrabandininkai.

Profesorius Jose Lasierra, regis, di-delis patriotas, nes stengiasi parodytikuo daugiau ádomybiø, papasakoti apieviskà daugiau, nei tai galëtø padarytikoks gidas. Atvykstame iki sienos suPrancûzija. Puerto de Somporto vieto-vëje dar nuo tø laikø, kai buvo reikalin-gos kelioniø vizos, iðlikusios muitinës,baro, maþo vieðbuèio pastatai. Dabar jieapleisti, apðepæ. Pasivaikðèiojæ ir aptaræEuropos Sàjungos privalumus ir trûku-mus, apsigræþiame. Nuo pagrindiniø tu-ristø keliø pasukame siauru kanjono ke-leliu, kurio vienoje pusëje status kalnoðlaitas, kitoje – menka aptvara uþtvertasbedugnës skardis. Atvykstame á Aguerokaimelá, ásikûrusá prie staèiø ir rûsèiø, ge-rokai apirusiø uolëtø kalnø sangrûdos.Vakarëjanèioje ðviesoje kalnai nusidaþobeveik raudona spalva, o kaimelis, ap-suptas dirbamø laukø ir vynuogynø, at-rodo kaip þaisliukas. Virð vienaukðèiø irdviaukðèiø namø iðkyla XII a. romaninio

PaminklasSaragosos

didvyriams Moteriaiir Dainininkui


Ðiandien profesoriui Gediminui Gai-galui malonu prisiminti, jog visàlaik se-kësi: kuo giliau, tuo ádomiau. Ir dabarnematyti ribø, uþ kuriø slypëtø neþinia,abejonës. Iki ðiol nesijauèia, jog bûtøne tà iðsirinkæs.

Pasaulis tavo namuose Kelionës.Jos, pasirodo, irgi ið tëvø, ið gen-

ties genø. Ypaè tëvo daug keliauta. Irsûnø viliojo mokslinës konferencijos,kuriø sàvoka buvo ásmigusi nuo vai-kystës. Todël kasmet vaþiavo ten, kurtik atsirasdavo progø pristatyti savorezultatus. Tik dalyvauti tarptautiniuo-se simpoziumuose buvo keblu – áVengrijos konferencijà Gedimino Gai-galo neleido, nors lëktuve vieta ir likotuðèia. Kodël – niekas neþino. Gal dëlto, kad senelio Juozo Gaigalo bûtaûkininko, nuo carinës tremties pa-sprukusio á Amerikà, ðiek tiek ten pa-gyvenusio, bet sugráþusio tëvynën?Taèiau vis dëlto gera, kad mokslo re-zultatai niekada nenukentëjo – rasda-vosi kas ið bendradarbiø, kuris juosiðveþdavo svetur ir pristatydavo. Pro-fesorius Gediminas Gaigalas ðiandiendidþiuojasi ir dþiaugiasi, jog jo dakta-ro disertacijos mokslinis vadovas bu-vo prof. akad. Zenonas Rokus Rudzi-kas, ir tuo, jog ji buvo apginta prieð-paskutinioji Adolfo Jucio mokykloje,dar esant okupantams uþ slenksèio.Árodyta, kad mëgiamam darbui irmokslui jokiø uþtvarø nëra, jokios rep-resijos negali sustabdyti to, kà ðirdisliepia. O atsidarius vartams á pasaulá,pirmoji laisva kelionë buvo á LenkijosTorunæ, á kurià konferencija buvo per-kelta dël 1991 m. Sausio 13-osios so-vietiniø tankø atakos Vilniuje. Kita kon-ferencija susirinko Insbruke, Austrijo-je. Atsitiktinai suþinojæs apie jaunøjømokslininkø konkursà, nutaræs kore-guoti savo tematikà, susipaþino suOksfordo universiteto profesoriumi I.Grantu (Ian Grant) ir, laimëjæs pa-skelbtà konkursà, iðvaþiavo á Oksfor-dà. Tai buvo ypatinga kelionë, lëmusimokslininko tolesnius siekius. I. Gran-tas siûlë tæsti ankstesnius tyrimus. Betatsitiko taip, kad ið JAV atvaþiavusi áLietuvà pasaulio fizikos mokslo

þvaigþdë profesorë Froze Fiðer (Char-lotte Froese Fischer), susipaþinusi suGedimino Gaigalo darbais, pakvietëjá á kità ádomià, lygiavertæ tematikà. Te-ko rinktis: Oksfordo ar Vanderbito uni-versitetas. Profesorius GediminasGaigalas daug nedvejojo: pasirinkokas nauja, dar neatrasta. Ir kelias iðOksfordo trejiems metams pasuko áJAV. Ið ten naujos tematikos tyrimai,publikacijos pasklido ir tapo aktualiosdaugeliui pasaulio fizikos centrø. Poto – Belgija, Ðvedija, Vokietija, Lenki-ja, Kinija. Mokslo horizontai iðsiplëtë.

Rytdienos idëjos gimsta ðiandienDabar kuriama birotogonaliø orbi-

taliø metodika galingesnë uþ ankstes-næ. Parengta programinë áranga nau-jam metodo taikymui atomo teorijo-je. Tiesiami nauji keliai á JAV pramin-tais Froze Fiðer keliais. Aiðkindamasnaujovæ, profesorius Gediminas Gai-galas kalba apie galimybes gauti dartikslesniø teoriniø ávairiø atomø ir jo-nø charakteristikø. Prieð trejetà metøtarptautinës komandos nariai ið Ðve-dijos, JAV, Vokietijos, Lenkijos Lundouniversitete diskutavo, kaip patobulintigrupës sukurtà teorijà bei programas,kaip toliau plëtoti metodikà. Kitas ko-mandos susitikimas rengiamas jauVilniuje, kuriame siekiama apibendrin-ti naujàja metodika gautus rezultatusbei nustatyti tolesnio darbo kryptis.Tuo labai suinteresuota ir rûpinasi pro-fesorë Froze Fiðer, viena svarbiausiøasmenybiø, palydëjusiø profesoriøGediminà Gaigalà á pasaulio moksloaukðtumas. Ji rûpinasi, kad ðios tarp-tautinës grupës sukurtos kompiuteriøprogramos toliau bûtø plëtojamos iriðliktø paèios geriausios teorinës ato-mo fizikos pasaulio mokslininkø ben-druomenëje. Profesorius GediminasGaigalas, nors kà tik ir skaudþiø ne-tekèiø palydëtas, ðiandien lieka iðtiki-mas pasirinkimui – já palaiko mëgia-mas darbas, platûs pasaulio kontak-tai, mokslo pomëgis, atsineðtas ið ðei-mos tradicijø, ið tëvø namø. Atomo fi-zika – jo gyvenimo kasdienybë, ma-lonumas ir viltis.

Atomo fizika –laimingas pasirinkimas

Atkelta ið 9 p.

tietá, kariavusi prieð faðistiná Franko reþi-mà savanoriø uþsienieèiø brigadoje.

Aleksas Jasutis (1910–1938), darmokydamasis Þagarës, Joniðkio ir Ðiau-liø gimnazijose, uþsikrëtë laisvës ir de-mokratijos idëjomis. Jaunuolis su kitaisbendraminèiais entuziastais leido ðapi-rografuotà nelegalø laikraðtëlá „Vyrai, pa-judinkim þemæ!“, uþ kà teko ir kaliniodalià patirti. Vëliau A.Jasutis tapo þino-mas ir kaip literatas, meno kritikas. Mo-kymosi metai já suvedë su tragiðko liki-mo to meto viena ryðkiausiø jaunosioskartos dailininkiø Marce Katiliûte. Jis jàpalaikë ne tik dvasiðkai, bet ir materia-liai, kiek leido jo kuklios santaupos. Anotdailininkës biografo J.Brazausko, Alek-sas, ne kartà gelbëjæs jà nuo saviþudy-bës, guosdamas yra sakæs, kad „dide-lis jos jautrumas turás pasireikðti plates-niu masteliu, ateities nujautimu...“. De-ja, ateitis abiem jauniems talentingiemsþmonëms buvo nepalanki.

Prasidëjus Ispanijoje pilietiniam ka-rui, A.Jasutis 1937 m. iðvyko á Ispanijàkartu su lenkais, ispanais, anglais, vo-kieèiais kariauti laisvës barikadø pusë-je. Galbût likimas já galëjo suvesti ir sutais pat metais á Ispanijà ið JAV atvyku-siu karo korespondentu Ernestu M. He-mingvëjumi, vëliau tapusiu Nobelio pre-mijos laureatu. Neaiðku, kà savo ran-kose daþniau laikë trisdeðimties dar ne-sulaukæs Aleksas – ðautuvà ar plunks-nà. Pastaràjà tikriausiai daþniau, nes èiagimë apybraiþø ir apsakymø knyga „Li-dija Mursija“, poema „Tëviðkei, mylimaiir motinai“, kuriuose reiðkiama neapy-kanta faðizmui, karo baisumams, nos-talgija tëviðkei, jos þmonëms. Neilgai te-ko ginti demokratijà ir laisvæ – 1938 m.balandþio 2 d. Aleksas Jasutis, nuëjæsilgà kelià nuo ðiaurës Lietuvos kaimo ikipietø Europos, þuvo prie Morelijos, poþydru Teruelio dangumi. Tai ir jam prisi-minti skirtas Hemingvëjaus romanas. Taiir jam, kaip ir visiems, þuvusiems abie-jose fronto linijose, vëliau prie Madridobuvo pastatytas Susitaikymo kryþius,kaip priesakas susitaikyti ir kurti graþes-næ valstybæ.


Akmë. Ðis þodis ne kartà gráþo atmin-tin susitinkant su abiem akademikais. Ak-me (virðûne) senovës graikai vadino þmo-gaus visiškos protinës brandos amþiø –apie keturiasdeðimt metø. Vieniems jis uþ-trunka vos keliolika metø, o kiti proto aðt-rumo nestokoja daugelá jiems likusiø de-ðimtmeèiø. Pastariesiems priskirtini iraukšèiausiø virðûniø savo profesinëjeveikloje pasiekæ aukðtaièiai – kardiochi-rurgas Vytautas Jonas Sirvydis bei biolo-gas Vytautas Konstantinas Sirvydis.

Lemtingas þingsnis– Kas lëmë Jûsø apsisprendimà pa-

sirinkti savo profesijà?Kardiochirurgas: Man Utenos viduri-

nëje mokykloje geriausiai sekësi fizika irmatematika. Posûká á medicinà nulëmë,kad jaunystëje susirgau dþiova ir iš artipamaèiau gydytojø darbà. Pradëjau patsdomëtis ta liga, skaityti literatûrà. Paskuipateko á rankas Andrëjo Majochio knyga„Chirurgo gyvenimas”. Dar turëjau suolodraugà, kuris apsisprendë studijuoti me-dicinà. Taip ir susidëjo. O ið ligos sëkmin-gai iðsikapsèiau ir toliau visà gyvenimàbuvau visiškai sveikas.

Biologas: Per tëvø sklypà tekëjo Ðven-toji, ant kurios krantø uþaugau. Visadaman buvo artima gyvûnija, su ja susijæpaproèiai. Tai ir pasirinkau Lietuvos vete-rinarijos akademijà. Stiprûs buvo manoprofesoriai – dar smetoniðki, baigæ moks-lus arba Vokietijoje, arba Austrijoje. Ana-tomijos, fiziologijos mokiausi dar lotynøkalba. Að ir dabar, tuos dalykus dëstyda-mas lietuviðkai, visada pavadinimus pa-teikiu ir lotyniðkai, kaip yra priimta tarp-tautinëje praktikoje. Taèiau mes galim di-dþiuotis gimtàja lietuviø kalba, kaip vienaseniausiø pasaulyje.

Kas nepasimirðta?– Kokie profesiniai ávykiai ryðkiausiai

iðlieka Jûsø atmintyje?Kardiochirurgas: Visuomet labai ástrin-

ga atmintin pirmosios naujos operacijos,

AkademikøPovilas Sigitas KRIVICKAS

Enciklopedijos juos rodo gimusius tøpaèiø metø to paties mënesio tà paèià

dienà. Jø vienodi pirmieji vardai ir pavar-dës. Abu akademikai: vienas – tikrasis

MA narys, kitas – narys korespondentas.Tiesa, skiriasi antrieji vardai ir profesijos.

Sirvydþiø akmë

ypaè pati jø pradþia 1964 metais. Likimastaip lëmë, kad nuo ðirdies chirurgijos pra-dþios buvau profesoriaus Algimanto Mar-cinkevièiaus asistentas. Drauge su chi-rurgais Giedriumi Uþdaviniu, DaumantuKavoliûnu, anesteziologais GiedriumiMartinkënu, Aliumi Baubliu. Labiausiai ási-minë 1987 metais atliktas pirmasis ðirdiespersodinimas, kuriam kruopðèiai ruoðë-mës. Jo daryti mums ilgai neleido Sovie-tø Sàjungos medicininë valdþia. Veikë iraukðtas psichologinis slenkstis: kaip jau-simës pirmàkart pamatæ visiðkai iðimtà irperneðamà ðirdá?

Biologas: Vienuolika metø buvau Pa-baltijo paukðtininkystës bandymø stotiesdirektorius ir nuo 1992-øjø vadovauju Pa-saulio paukðtininkystës mokslo asociaci-jos Lietuvos skyriui. Toji asociacija jungiabeveik šimtà ðaliø. Paukðèiai duoda þmo-gui bûtiniausiø produktø. Pirmiausia tai –kiaušiniai, kuriuose yra visaverèiø balty-mø, mikroelementø. Toliau – patipaukštiena. Ji lengvai pasisavinama vai-kø, taip pat ir pagyvenusiø þmoniø, kuriøpasaulyje nuolat daugëja. Sveikas mais-tas – sveikatos pagrindas. Medicinos po-þiûriu vandens paukðèiø gemalai yra la-bai svarbûs tiriant vëþio kilmæ.

Svarbiausi – ðirdies reikalai– Jûs esate áraðytas prie kai kuriø

pirmà kartà Lietuvoje atliktø operacijø,tarp jø ir Rosso (1993 m.). Kokia tai ope-racija?

Kardiochirurgas: Visada mëgau vai-kø chirurgijà, nes ji tikrai jaudinanti. Kaikildavo neiðvengiama bûtinybë, seniauvaikuèiams á aortà bûdavo dedami nekin-tami maþø gabaritø voþtuvëliai (kiauliø,verðiukø arba mirusiø þmoniø), kurie ne-praleidþia pakankamai kraujo ir blogiau-sia – neauga kartu su vaiku. Praëjus kele-tui metø, tekdavo pakartotinai operuoti. Þy-mus anglø chirurgas Donaldas Rossas su-galvojo tobulesná bûdà aortos voþtuvo ydai

gydyti. Rosso operacijos esmë – á aortàástatyti to paties paciento arterijos voþtu-và, kuris praktiškai neserga ir auga kartusu jo ðeimininku. Á „nuskriaustà“ plauèiøarterijà dedamas donoro voþtuvas. 1998-aisiais man teko matyti operuojant patádaktarà Rossà, o dabar esu padaræs apiepusantro ðimto tokiø operacijø.

– 1999 metais Jûs esate prijungæsdirbtinæ širdá. Kiek pasaulyje iki ðiol yrapanaudota dirbtiniø ðirdþiø?

Kardiochirurgas: Dirbtinë ðirdis taiko-ma tada, kai jau niekas kitas nebegali pa-dëti. Daþniausiai taip bûna, kai ðirdies rau-muo yra praradæs susitraukimo galià, ne-bepumpuoja kraujo. Dirbtinë ðirdis taip patlabai tinka laukiant donoro transplantaci-jai. Kiek jø panaudota, tikslios pasaulinësstatistikos nëra. Yra tiksliai suskaièiuotospastarøjø trejø metø (2006–2009 m.) dirb-tiniø ðirdþiø ásiuvimo operacijos JAV – 1420(Organizacijos INTERMACS – Interagen-cy Registry for Mechanically Assisted Cir-culatory Support – duomenys). O suskai-èiavus apytikriai ávairiø autoriø duomenis,pasaulyje turëtø bûti atlikta per 10 000 to-kiø operacijø. Kur kas tiksliau þinoma, kiekiš viso pasaulyje yra padaryta ðirdies per-sodinimo operacijø. Tarptautinës ðirdies irplauèiø transplantacijos draugijos duome-nimis, iki 2008 metø buvo padaryta 84 740tokiø operacijø. Vis dëlto dirbtinës ðirdysvis daþniau laikinai arba visam gyvenimuipakeièia transplantacijà. Jos nuolat tobu-linamos – vis ilgiau tarnauja ir negenda,

Vytautas Jonas Sirvydis


sinkyje, po metø matëmës Taline, o 2006-aisiais susitikimà mes organizavome. Tai– malonûs ir naudingi dalykai.

Platesnis þvilgsnis– 37 þymiø ðviesuoliø vieðà laiðkà dël

kitø kalbø asmenvardþiø ir vietovardþiøvartojimo lietuviø kalboje principø pa-siraðëte ir Jûs. Kodël Jums rûpi grynaifilologinë problema?

Kardiochirurgas: Labai dþiaugiuosi,kad gimiau Nepriklausomoje Lietuvoje irjoje tikiuosi uþmerkti akis. Utenos viduri-nëje mokykloje turëjome labai gerus lietu-viø kalbos mokytojus, tarp jø – Rapolà Ðal-tená, mûsø auklëtojà. Jis áskiepijo suprati-mà, kad gimtoji kalba yra tautos esmë.Šiandien neramu, kad sparèiai plinta „ma-da“ nevartoti lietuviø kalbos skelbiant ir ap-raðant moksliniø tyrimø rezultatus. Matmokslininkas, norëdamas surinkti reikia-mà balø skaièiø, kad jo darbai kitais me-tais bûtø finansuojami, tiesiog verèiamasieðkoti bûdø, kaip paskelbti savo darbusuþsienio þurnaluose (daþniausiai – anglið-kuose). Manau, toks poþiûris yra per siau-ras naudojant mokslo rezultatus studijoms,þinioms skleisti. Suprantama, mes negali-me atsitverti nuo pasaulio. Uþsienyje bûti-na skelbti mûsø darbus ir informacijà apiejuos, bet neturime skriausti savo kolegøLietuvoje bei kraðto visuomenës. Svetimaskalbas mokëti yra labai svarbu platesniamiðsilavinimui bei tarptautiniam bendravi-mui. Taèiau vien tik jø vartojimas vietoj sa-vosios nëra gerai. Jeigu mokslas visai nu-stos kalbëti lietuviðkai, tai kam iðliks mûsøkalba – tik pasibarimui?

– Dirbdamas Vilniaus pedagoginia-me universitete, vaizdingai tariant, au-ginate sparnus savo auklëtiniams. Okuo paukðèiai yra svarbûs mokslui?

Biologas: Jie, kaip objektas, labai tin-ka tiriamajam darbui. Ypaè – kuriant sau-gaus maisto programas. Pavyzdþiui, ne-paprastai svarbu praturtinti maisto pro-duktus jodu. Jo stinga mûsø dirvoþemy-je ir augaluose, o tai silpnina þmoniø at-sparumà cheminei ir radioaktyviajai tar-ðai. Tokiam trûkumui yra ypaè jautrûs nau-jagimiai, nëðèios moterys. Kas maitinasiþuvimi, jûrø kopûstais, kaip japonai, tiemslengviau. Jodo balansà mums patogu tirtiper paukðèius. „Pririðus“ jodà tiesiai prievandens molekulës, jis graþiai pereina ámaistà, o tyrimai rodo, kad tas bûtinas jokiekis geriausiai atsispindi paukštienoje.

– Sparèiai á prieká þengia mokslas.Ar greitai gali susijungti elektronika sugyvàja làstele?

Biologas: Jungiasi jau dabar. Tai na-notechnologijø sritis – net nebe làsteliø,o atomø kombinacijos. Jos gali bûti efek-tyvios áveikiant vëþio làsteles jau ne vais-tais, o virpesiais.

maþëja trombø susidarymo galimybë. Yrasukurtos pulsuojanèios ir nepulsuojan-èios srovës ðirdys. Vienos gali bûti ásiuva-mos ðalia serganèios ðirdies ir pakeistijos funkcijà, kitos – vietoje širdies, kai ser-ganèià ðirdá reikia paðalinti. Yra sukurtoslabai maþos ðirdys, tinkanèios vaikams irnet naujagimiams. Laboratorijose jau ku-riamos dirbtinës ðirdys su implantuojamuenergijos ðaltiniu. Tokias ðirdis ádiegus áklinikinæ praktikà, labai sumaþës ðirdiestransplantacijos poreikis. Stebëti ðiàpaþangà labai ádomu.

Likimo laimë– Kas yra svarbiausia atrama Jûsø

darbe?Kardiochirurgas: Gyvenime man pa-

sisekë, kad profesorius Algimantas Mar-cinkevièius surinko toká bûrá gabiø þmo-niø, su kuriais teko ir tenka dirbti. Pas musviskas atvira, niekada diskusiniai pokal-biai nepereina á pyktá ar apkalbas „uþ nu-garos“. Kad mano vardas daugiau þino-mas, gal tie þmonës yra ið dalies nu-skriausti, nes ðirdies chirurgija – kolekty-vinis darbas. Negalima vienam prisiimtinei laimëjimø, nei nesëkmiø.

Biologas: Likimo laimë, kad man te-ko dirbti su labai tolerantiðkais kolegomis.Dideliø stresø nepatyriau (barbena á sta-là). Þinoma, þmogaus gyvenimas yra ban-guotas: kalnas – pakalnë. Bet kai ðalia to-lerantiðki þmonës – nuo ðeimos nariø, gi-miniø iki bendradarbiø, tai, rodos, per daug

ir nepavargsti. Visada mëgstu nuvaþiuoti átëviðkæ, pirtelëje iðsiperti, tai pašalina vi-sus sunkumus. Turiu sodà, smagu jamepasidarbuoti, kai ištaikau laiko.

Siekiams nëra ribø– Kà iki šiol bûtumëte norëjæs atlikti

daugiau, negu Jums yra pavykæ?Kardiochirurgas: Þiûrint savikritiðkai,

visada galvoji, kad galëjai padaryti dau-giau, negu esi nuveikæs. Gyvenimas la-bai greitas, sparti medicinos paþanga.Lietuvoje dar nevyksta plauèiø transplan-tacija, bet jau pradëti ðirdies ir plauèiø per-sodinimai. Ateina maþø pjûviø, robotø chi-rurgija. Jau turime vaizdo technikà, kai,ávedus per vamzdelá instrumentus, ekra-ne stebima, kaip vyksta operacija. Nuo-lat bûtina sekti pasaulio naujoves, taip patskelbti ir savo laimëjimus, kad kiti þinotø.

Biologas: Visko neapþiosi, ko norsnuolat trûksta. Bet jeigu tektø gyvenimàpradëti ið naujo, ne kaþkà norëèiau pa-keisti. Iðleidau keletà knygø, tarp jø – apieOlandijos, Danijos paukštininkystæ, nesteko staþuotis tuose kraštuose. Galëjauparengti daugiau apibendrinanèiø mo-nografijø. Uþtat pridëjau rankà prie aštuo-niolikos doktorantø likimo. Savo auklëti-niø turiu ávairiose mokslo ir mokymo gran-dyse, kai kas juos juokais vadina „Sir-vydþio mafija“.

– Kas labiausiai rûpi ðiuo metu?Kardiochirurgas: Ádomu ir rûpi kas

vyksta aplinkui – savo universitete, ligo-ninëje, Lietuvoje ir pasaulyje. Geri daly-kai dþiugina, dël blogø jaudinuosi ir gal-voju, kad tai laikina, dël nesëkmiø ir ne-laimiø – liûdþiu. Vis tiek tikiu, kad pamaþueiname paþangos keliu. 2005 metais Lie-tuvoje vyko penkioliktasis pasaulinis ðir-dies ir krûtinës chirurgø kongresas. Tokákongresà rengëme pirmà kartà. Nemaþaibaiminomës, bet, atrodo, viskas pavykoneblogai. Sulaukëme daugiau kaip 700 þy-miausiø tos srities chirurgø. Tuo laiku manteko bûti ðios draugijos prezidentu, kuriokadencija yra vieni metai. Kasmet prezi-dentu renkamas kitos ðalies atstovas ir jouþdavinys rûpintis draugijos reikalais tuosvienus metus ir juos uþbaigti pasauliniu su-vaþiavimu. Tarp tø suvaþiavimø telpa visimûsø dideli ir maþi rûpesèiai.

Biologas: Kas ketveri metai vis kita-me þemyne vyksta pasauliniai Paukðtinin-kystës mokslo asociacijos nariø kongre-sai. Man teko dalyvauti ir skaityti pra-nešimus Indijoje, Japonijoje, JAV, Brazili-joje, Turkijoje, Australijoje, Egipte. Ðiuo-se susitikimuose aptariamos paèios ak-tualiausios ðios mokslo ir ûkio ðakos nau-jovës. Dar turime analogiðkà Baltijos ða-liø asociacijø tradicijà. Renkamës kasmet.Puiku, kad prie mûsø prisijungë Skandi-navijos ðalys. 2004 metais susitikome Hel-

Vytautas Konstantinas Sirvydis


Gyventi labai ádomu– Mums teko matytis prieð praëjusá

jubiliejø. Kas reikðminga ávyko Jûsø gy-venime per pastaruosius penketà metø?

Kardiochirurgas: Svarbiausia tai, kadprisidëjo dar penkeri metai. Prieð dvejusmetus ið ðirdies chirurgijos centro vado-vo tapau profesoriumi konsultantu. Ðir-dies chirurgijos centrui dabar vadovaujagabus jaunas chirurgas, mano mokinysdr. Virgilijus Tarutis. Ádomu matyti, kaipjauni þmonës sëkmingai dirba, siekia pa-þangos ðirdies chirurgijoje. Stengiuosijiems netrukdyti, bet jeigu jie nori, kad pa-tarèiau – tai mielai darau. Man toliau ádo-mu dalyvauti ðirdies transplantacijø, dirb-tiniø ðirdþiø naudojimo programoje ðirdiesnepakankamumui gydyti. Dalyvauju jau-nesniø kolegø R.Ðirmenio, S.Raugelës irkitø moksliniuose tyrinëjimuose, siekiant

naudoti kamienines làsteles širdies nepa-kankamumui gydyti, taip pat kuriant dirb-tinius audinius, tobulinant ðirdies biolo-ginius voþtuvus. Ðie tyrimai atliekami kartusu universiteto lazeriø fizikais, vadovau-jant profesoriui A.Piskarskui.

Biologas: Jau minëjau savo doktoran-tus. Pasipildë mano publikacijø ávairiuo-se mokslo leidiniuose, dabar jø turiu apiepustreèio ðimto. 2009 metø gruodþio më-nesá Garbës daktaro vardà man suteikëLietuvos veterinarijos akademija (Estijosþemës ûkio universitetas tokiu vardu bu-vo mane pagerbæs jau seniau). Dabarrengiu ir šiemet ketinu iðleisti dar vienàmonografijà, apibendrinanèià mûsø sri-ties patentus. Jais remiantis plëtojamapaukðtininkystës pramonë. Paukðtienosvartoti nedraudþia jokia religija. Kai kastiki, kad paukðtininkystës sritis yra ðven-

ta, nes kone visose religijose altoriuje yrapaukðtis. Be to, paukðèiai auga gana grei-tai, pavyzdþiui, viðèiuko medþiagø apy-kaita yra dvideðimt kartø spartesnë uþþmogaus. Ypaè svarbu subalansuotipaukšèiø mitybà, kuo aš ir uþsiimu. Di-delës svarbos èia turi ir genetika, plates-ni bei išsamesni paukðèiø genomo tyri-nëjimai. Konsultuoti ðiais klausimais ten-ka vykti á ávairias ðalis, o ðiø metø rugsëjásurengsime didelæ tarptautinæ konferen-cijà Lietuvoje.

– Kas sieja akademikus Vytautus Sir-vydþius?

Biologas: Gyvenime mudviejø keliaidaþnai supuola. Mûsø tëviðkës yra per ko-kius penketà kilometrø, nors nesame gi-minës. Kai bûna Vilniuje kraðtieèiø susiti-kimai, abudu noriai dalyvaujame. Taip pattenka kartu bûti Mokslø akademijos sesi-

Vilniui irProf. Libertas KLIMKA jo þmonëms

Paèioje sostinës ðirdyje – nuo Katedros aikðtës link Mindaugo tiltoeina Tado Vrublevskio vardu pavadinta gatvë. Joje ir Moksløakademijos biblioteka, kurios unikaliø senosios literatûros,ikonografijos bei rankraðèiø rinkiniø pagrindà sudaro padovanotaprivati Vrublevskiø biblioteka. Jos donatorius áþymus teisininkas,visuomenininkas ir bibliofilas Tadas Vrublevskis.

Tadas Vrublevskis gimë Vilniuje 1858m. lapkrièio 8-àjà. Ði asmenybë ákûnijograþiausius vilniðkio þmogaus bruoþus –tolerancijà kitaminèiams ir kitatauèiams,kultûros sieká, uþuojautà ir draugiðkà pa-galbà persekiojamiems. Potrauká menuiir knygoms T.Vrublevskis paveldëjo ið të-vo, þinomo gydytojo homeopato. Ketinosekti tëvo pëdomis ir profesijos linkme,taèiau uþ dalyvavimà draudþiamose po-litinëse studentø sueigose buvo paðalin-tas ir ið Peterburgo medicinos-chirurgi-jos akademijos, ir iš Varšuvos universite-to Medicinos fakulteto. Maþa to, 1881 m.buvo iðtremtas dvejiems metams á Tobols-ko gubernijà. Ten ir apsisprendë savo gy-venimà skirti þmogaus teisiø gynimui. Pa-sirinko ne revoliucionieriaus kelià, bet tei-sininko. Peterburgo universitete eksternuiðlaikë egzaminus, ágydamas teisës ma-gistro laipsná; tada ásidarbino padëjëjugarsaus advokato kontoroje.

Po tëvø mirties 1891 m. Tadas Vrub-levskis gráþo á Vilniø. Gyveno erdviame bu-te Universiteto gatvëje Nr.9 su langais átuometæ Napoleono aikðtæ (dabar Dau-kanto). Iðgarsëjo kaip sëkmingas politi-niø bylø gynëjas. Á T.Vrublevská kreipda-vosi pagalbos knygneðiai, slaptø mokyk-lëliø steigëjai, tautinio atgimimo veikëjai.

Ir daþnai teisinæ labai kvalifikuotà pagal-bà gaudavo nemokamai. Advokatui ne-svarbu buvo ginamojo tautybë: lenkas,lietuvis, gudas, þydas. Svarbu þmogausprigimtinës teisës, kuriø neturi varþyti so-cialinës padëties ar tautybës apribojimai.T.Vrublevskis gynë Kraþiø valstieèius, pa-siprieðinusius baþnyèios uþdarymui, P.Vi-

ðinská, S.Didþiulá, V.Mickevièiø-Kapsukà.Advokato vardas tapo plaèiai þinomas irpasaulyje dël 1905 m. ðarvuoèio „Potiom-kinas“ jûreiviø maiðto ir leitenanto PiotroÐmidto vadovaujamo Sevastopolio suki-limo dalyviø proceso. Lenkijai valdant Vil-niø, T.Vrublevskis advokatavo baltarusiøir lietuviø politinëse bylose. Ypaè plaèiainuskambëjo Mykolo Birþiðkos, apkaltin-to „blevyzgojimu“ prieð ðv.Kazimierà, by-la. T.Vrublevskis jà laimëjo, teologiniaisklausimais pasikonsultavæs su lietuviø ku-nigais. Jo padëjëjais yra dirbæ bûsimiejiþymûs lietuviø kultûros veikëjai – JonasVileišis, Augustinas Janulaitis, MykolasBirþiška, Mykolas Riomeris.

Savo paþiûromis T.Vrublevskis buvoartimas vadinamøjø krajovcø ideologijai,ðaknimis siekianèiai Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës istorinæ atmintá. Ragina-mas demokratiniø jëgø, T.Vrublevskis su-tiko bûti renkamas á Pirmàjà bei TreèiàjàDûmà, taèiau dël lenkø endekø prieðiðku-mo pristigo balsø. Ðis ávykis gerokai nuvy-lë T.Vrublevská, paskatino atsisakyti politi-nio veikimo planø. Liberalioms paþiûromstarpti T.Vrublevskis ásteigë „Neoðubravcø“draugijà – kaip atgarsá veiklos XIX a. pra-dþios Vilniaus ðviesuoliø, susibûrusiø á„Nenaudëliø“ draugijà. Ketvirtadieniais jobute prie kavos puodelio, dargi uþkan-dant juoda duona, aktualijø aptarti rink-davosi Vilniaus inteligentai. Perimant Lie-

Tadas Vrublevskis


Elena Nijolë Buèiûtë gimë 1930 m.vasario 16 d. Kaune. 1947 m. baigë Ro-kiðkio gimnazijà, tais paèiais metais ásto-jo á Vilniaus dailës instituto Architektû-ros fakultetà, kurá baigë 1953 m. su pa-gyrimu. 1953-–1976 m. buvo Miestø sta-tybos projektavimo instituto „Lietprojek-tas“ architektë, grupës vadovë, 1961–1975 m. – projektø vyr. architektë.

1971–2002 m. – Vilniaus Gediminotechnikos universiteto (iki 1991 m. – Vil-niaus inþinerinio statybos instituto) dës-tytoja. Nuo 1989 m. – profesorë, huma-nitariniø mokslø daktarë.

Nuo 1994 m. – individualios E.N.Bu-èiûtës kûrybinës studijos vadovë.

„Genialumas galipadaryti pradþià, o

baigti privalokantrus darbas“

H.Manas

Elenai Nijolei Buèiûtei yra suteiktinusipelniusios architektës ir liaudies ar-chitektës vardai, ji pagerbta Architek-tûros riterio ordinu, jai paskirta LSSRvalstybinë premija, architektë yra Ro-kiðkio kraðto garbës pilietë.

Suprojektavo apie 50 objektø, dau-giausia Vilniuje. Svarbiausi E.N.Buèiû-tës projektai ir realizuoti darbai: 1960m. – gelbëjimo stotis Vilniuje, 1962–1964 m. – gyvenamieji namai A.Micke-vièiaus ir K.Donelaièio g. (bendraauto-rë), 1963 m. – gyvenamasis kvartalasUkmergëje, 1964 m. – gyvenamasis ra-jonas Rokiðkyje, 1967 m. – Þemë-tvarkos projektavimo institutas Vilniuje,

jose. Neseniai vël tapome artimais kai-mynais, kai mano kraðtietis atsikëlë gy-venti á gretimà gatvelæ Baltupiuose. Musaptarnauja tas pats paðtas, tai korespon-dencijos paimti eina mûsø þmonos, nesdarbuotojos negali atrinkti. Daug metø su-tapo mûsø gimimo datos. Taèiau prieð ko-ká dešimtmetá pagal surastus dokumen-tus bendravardis kardiochirurgas tapo uþmane vos vos jaunesnis.

Pasirodo, enciklopedijos atsilieka nuogyvenimo. Pagal naujausià patikslinimàkardiochirurgas yra gimæs viena 1935 me-tø kovo diena vëliau uþ biologà, bet vistiek jiems drauge buvo prasmingos visosseptynios su puse deðimtys. Dabar – pa-ti akmë! Jø planams net kito tokio gyve-nimo neuþtektø. Dirbant ið peties ir my-lint ið ðirdies, laiko paisyti nëra kada.

tuvai Vilniø 1920 m. sutartimi su Rusija,T.Vrublevskis atstovavo lietuviø intere-sams. L.Þeligovskio avantiûrà advokataslaikë Lenkijos gëda, o Hymanso projektà– realiu problemos sprendimu.

1922 m. T.Vrublevskis buvo iðrinktasLietuviø mokslo draugijos garbës nariu, su-sirinkimuose skaitydavo referatus. Yra pa-raðæs teisës, statistikos, bibliografijos, Vil-niaus istorijos studijø. Taèiau dëstyti á Ste-pono Batoro universitetà advokatas nebu-vo pakviestas... Gerokai papildæs tëvo bib-liotekà, nutarë jà paskirti gimtajam mies-tui. Dël to jau 1912 m. ásteigë Emilijos irEustachijaus Vrublevskiø bibliotekos drau-gijà, kuri po deðimtmeèio buvo pertvarky-ta á Vrublevskiø mokslinës pagalbos drau-gijà. Mirë Vilniaus ðviesuolis 1925 m. lie-pos 3 d., palaidotas Rasose. Tais paèiaismetais asmeninë T.Vrublevskio bibliotekabuvo perduota Vilniui. Joje tuomet buvoapie 90 tûkstanèiø knygø, 18 tûkstanèiøsmulkiosios spaudos vienetø, apie 28 tûks-tanèius rankraðèiø ir autografø, per 13 tûks-tanèiø pieðiniø ir fotografijø, apie 1200 pa-veikslø, skulptûrø ir kitokiø muziejiniø ver-tybiø. Testatorius nurodë tik vienà sàlygà:knygos ir rinkiniai jokiomis aplinkybëmisneturi bûti iðveþti iš Vilniaus. Þinoma, juo-lab neišskirstyti, neišdraskyti. 1926 m. bib-liotekai talpinti buvo nupirkti Tiðkevièiø rû-mai. Ásigyjant visø miestieèiø labui, kilniamtikslui, savininkai kainà nustatë paèià ma-þiausià. Vilniui sugráþus Lietuvai, Vrublev-skiø biblioteka tapo Lituanistikos institutopadaliniu, o 1941 m. prijungus Evangeli-kø reformatø sinodo, Vilniaus mokslo bi-èiuliø draugijos rinkinius, buvo suformuo-ta Lietuvos mokslø akademijos biblioteka.Retø spaudiniø ir rankraðèiø skyriaus skai-tykla joje pavadinta ákûrëjo vardu, paþy-mint tai ir memorialine lenta.


1968 m. – baldø parduotuvë-paviljonasVilniuje, 1971 m. – vidurinës mokyklospastatas Naugarduko g. (dabar – S.Dau-kanto gimnazija), 1973 m. – Valstybinioplano komiteto pastatas Vasario 16-osios g. (dabar – Ûkio ministerija), 1974m. – Operos ir baleto teatras Vienuoliog., 1987 m. – visuomeninio buitinio ap-tarnavimo pastatas Naujojoje Vilnioje,1998 m. – pastatytas Gynybos štabo pa-statas Vilniuje, Totoriø g., 1999 m. – bal-dø parduotuvës rekonstrukcija – preky-bos centras „Maxima“, 1999 m. kartu suL. ir G. Þukliais bei savo dukra Lada Mar-kejevaite suprojektuota Rokiðkio miestoNepriklausomybës aikðtës arka, skirtamiesto 500-øjø metiniø jubiliejui, 2007 m.– pradëtas statyti archyvø saugyklø pa-statas Teatro g. Vilniuje, 2007 m. – su-projektuotas Operos ir baleto teatro prie-statas Vienuolio g. Vilniuje, 2008 m. – kul-tûros centro projektas Domeikavoje,2009 m. – Klaipëdos evangelikø liutero-nø parapijos baþnyèios projektas.

Su ilgamete Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto profesore, þymia ar-chitekte jos garbingo jubiliejaus išvaka-rëse kalbëjomës apie vaikystæ Rokiðkiorajone, kelià á architektûrà, pasiekimusbei tà jos ryþtà ir kantrybæ, kurie lydi jàvisà gyvenimà.

– Gimëte Kaune, taèiau didesnæ da-lá vaikystës, paauglystæ praleidote të-vo gimtinëje Kryliø kaime Rokiðkio ra-jone. Ar tie metai, praleisti gamtoje,„ant þemës“, o gal gimimo diena – va-sario 16-oji – Lietuvos Valstybës atkû-rimo diena – lëmë Jûsø asmenybëstvirtumà, ryþtà, kûrybingumà?

– Þiemas praleisdavau Kaune, nes tenbuvo mano tëvo darbovietë. Kai dar bu-vau 3–6 metø, tikëjau, kad vasario 16-àjàiliuminuoti prezidentûros, teatro ir kiti pa-statai siejasi su mano gimtadieniu.

Nuo ankstyvos vaikystës mëgau pieð-ti, lipdyti iš molio. O kadangi Kryliai – anteþero kranto, tai dar vienas pomëgis –

meškerioti – atëjo ið mano senelio, kurismane iðmokë ir meðkeræ ið arklio uode-gos aðutø pasidaryti, leisdavo jo eldija nu-siirti uþ nendriø ir praleisti ant vandensvalandø valandas. Kantrybës, laukiant kol„kibs“, uþtekdavo. Manau, kad tokia kan-trybë ir vëliau labai pravertë profesinia-me darbe.

– Vaikystëje visad norëjote tapti dai-lininke. Kodël stojote á VDI Architektû-ros fakultetà?

– Tapti dailininke buvo mano svajo-në. Norëjau stoti á Tapybos fakultetà, to-dël studijuoti atvaþiavau á Vilniø, o ne ágimtàjá Kaunà. Taèiau likimas nukreipë áarchitektûrà, gal todël, kad mano pomë-gis buvo erdvinë trigonometrija. Ðio pa-sirinkimo nesigailëjau, o pomëgis liko ak-varelë.

– Studijos baigtos su pagyrimu, kû-rybiná kelià pradedate Miestø statybosprojektavimo institute. Koks buvo taskûrybinis laikotarpis, kai priimti ir pa-tvirtinti sukurti projektai dël ávairiausiøaplinkybiø likdavo neágyvendinti?

– Pradþia buvo susieta ne tiek su kû-ryba, kiek su projektavimo þiniø kaupimupraktiniame darbe. Neágyvendinti projek-tai iðmokë mane neprarasti vilties ateièiai,manau, kad jau tada buvau ðiokia tokiaoptimistë.

– Kas paskatino moksliniam darbuiir aspirantûrai Maskvos visuomeniniøpastatø mokslinio tyrimo institute? Arèia ir iðryðkëjo Jûsø asmenybës ryþtas,noras eiti pirmyn?

– Paskatino dalyvavimas Vilniaussporto rûmø konkurse (1958 m.), kuriamrengdamasi surinkau daug medþiagos irsusidomëjau saliø universalumu. Ástojauá aspirantûrà (1959–1964 m.), taigi irmoksliná darbà parengiau universalios pa-skirties saliø tema. Ryþto reikëjo, nes di-sertacijà raðiau jau augindama du sûnus,gimusius 1953 ir 1955 metais, taip patnepasitraukdama nuo kûrybinio darboprojektavimo institute (1964 m. buvo pra-dëta Operos ir baleto teatro statyba). Di-

sertacijà apgyniau 1968 m. – dukros gi-mimo metais.

– Kuriuos metus laikytumëte esmi-niais savo kûryboje, kada gi buvo tik-roji kûrybos pradþia – realizacija? Jukkai projektai ágyja pavidalà, jie realizuo-jami, tuomet, sakoma, gimsta ir archi-tektas.

– Visi metai turëjo tam tikros esminësreikðmës. Mano pirmieji autoriniai objek-tai buvo realizuoti 1967–1968 metais – tikpo keturiolikos mokslø baigimo metø!Manau, kad tada jau buvau praëjusi geràkûrybos-projektavimo praktikos mokyk-là ir pakankamai subrendusi savarankið-kam profesiniam darbui.

– 1958 metais Jûsø labai novatorið-kas ir originalus Vilniaus operos ir ba-leto teatro projektas laimëjo konkursà.1960 m. Jums buvo patikëtas tolesnisteatro kûrimas. Po metø kitø parengia-mi pirmieji teatro darbo brëþiniai, 1974metais iðkyla modernûs ir áspûdingi rû-mai – Nacionalinis operos ir baleto te-atras. Kaip raðë Jûsø kolega, „Moterispastatë teatrà!” Kaip vyko visa ðio di-dingo pastato kûryba, ko siekëte, kokáregëjote teatrà savo vizijose – ar tikro-vë jas atitinka... Kaip vëliau keitësi teat-ras – irgi ne be Jûsø pagalbos.

– Kurdama teatrà nemaþai dëmesioskyriau bûtent operos þanrui, siekdama,kad jis atsispindëtø architektûroje. Að dë-kinga likimui, kad interjerà, pastato deta-les teko kurti drauge su dailininku J.Mar-kejevu, kuris buvo labai kûrybingas ir daugdëmesio skyrë meninei-emocinei raiðkai.

Iki ðiol bendradarbiauju su teatru, kaireikia architekto pagalbos. Todël esu dë-kinga teatro vadovybei uþ kvietimà ben-dradarbiauti.

– Buvote pakviesta dëstyti á VilniausGedimino technikos universitetà. Ko-kie buvo tie 31 metai mûsø universite-te – rengiant profesionalius architek-tus, perteikiant jiems savo þinias, va-lià bei ryþtà.

– Á VGTU (tada dar VISI) buvau pa-kviesta 1971 metais. Architektûros fakul-teto Pastatø konstrukcijø katedroje dës-èiau trylika metø, o 1985 m. buvau per-kelta á Architektûros katedrà, kurioje dir-bau 18 metø. Bendradarbiavimas su jau-nimu buvo ir liks vienas ið ádomiausiø ma-no gyvenimo etapø.

– Nuo 2000 metø moderni VGTU bib-lioteka veikia Jûsø projektuotose patal-pose, kur valgykla ir parduotuvë (arch.B.Krûminis) tapo studentø informaci-nës kultûros ugdymo centru. Ar sudë-tinga buvo pritaikyti jau esamas patal-pas bibliotekai – juk turime puikø re-zultatà.

– Pritaikant pastatà kitai paskirèiai vi-sada atsiranda problemø, taèiau jos ið-

Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka, Saulëtekio al.


sprendþiamos, ðiame objekte taip pat bu-vo iðspræstos.

– Esate Rokiðkio kraðto Garbës pi-lietë. 1964 metais suprojektavote Rokið-kio gyvenamàjá mikrorajonà, 1999 me-tais kartu su skulptoriais L.Þukliu ir jo

sûnumi Gediminu bei savo dukra archi-tekte Lada Markejevaite projektavoteRokiðkio miesto Nepriklausomybësaikðtës arkà, skirtà miesto 500-øjø meti-niø jubiliejui. Ar tai duoklë vaikystës Ro-kiðkiui? Kas jus iki ðiol sieja su tuo krað-tu – juk jau tiek metø gyvenate Vilniuje?

– Su Rokiðkio kraðtu, o konkreèiai –su Kamajais ir Kryliais aš susijusi nuo vai-kystës visà gyvenimà, tai yra daugiau, neiKryliuose praleisti vaikystës ar paauglys-tës metai. Kryliai – mano proseneliø, se-neliø ir tëvo þemë ant Salø – Dviragio eþe-

ro kranto. Tai nepaprasto groþio liepomisapsodintas þemës kampelis. Kryliuosebaigiau pradinæ mokyklà, po to 1942–1947 metais – Rokiðkio gimnazijà auksomedaliu. Tik iðvykusi á Vilniø studijuoti ta-pau vilniete. Kryliai priklauso Kamajø pa-rapijai, kur kapinëse palaidoti mano se-neliai, tetos ir dëdës. Tad ryðys niekadanebuvo prarastas. Pagal tëvo giminës li-nijà esu rokiðkietë.

– Jûsø laikotarpio architektûra ir ar-chitektûra ðiandien. Galbût yra ir pana-ðumø ar tik vieni skirtumai...

– Architektûra visada atspindi konkre-tø laikotarpá. Natûralu, kad dabartis nuopraeities skiriasi: átakà daro nauji porei-kiai, naujos socialinës sàlygos ir galimy-bës – tai ir yra architektûros plëtros ir joskaitos objektyvios prieþastys.

– Iðauginote tris vaikus – du sûnus– Arvydà ir Sauliø Bareikius ir dukrà –Ladà Markejevaitæ. Duktë pasekë Jûsøpëdomis – yra VGTU Architektûros ka-tedros docentë. O sûnûs? Koká gyveni-mo kelià jie pasirinko?

– Mano sûnûs: Arvydas – fizikas, Sau-lius – aktorius. Esu dëkinga savo moti-nai, kuri padarë didelæ teigiamà átakà vai-kø lavinimui ir auklëjimui.

– Prieš penkiolika metø Jûs sakëte,kad „þinau, jog veltui praleidau labai ma-þai laiko...“ Koká savo gyvenimo tarpsná– metus, deðimtmetá – norëtumëte pa-kartoti, o gal kaþkà darytumëte kitaip?

– Apie tai niekada nesusimàsèiau. Ma-nau, kad gyvenime visada tavæs laukiakas nors naujo, ádomaus ir netikëto, to-dël kartoti to, kas praëjo, netrokðtu...

Kalbëjosi Asta VERBICKIENË

Lietuvos nacionalinio operos ir baletoteatro priestato projektas (vizualizacija)

Klaipëdos evangelikø liuteronø parapijosbaþnyèios pastato projektas Turgaus g.

(vizualizacija)

Krašto apsaugos ministerijos gynybos štabas,Totoriø g., Vilnius

Nuo

trauk

os iš

asm

enin

io a

lbum

o


Elektromagnetinë spinduliuotë (EMS),sklindanti ið mobiliøjø telefonø ir kitø ante-nø, veikia þmogø todël, kad jis sudarytasið elektrintøjø daleliø, kurios judëdamos su-geria tà spinduliuotæ ir sukuria kûne elek-tros srovæ. Jà neða jonai. Veikdama làste-liø membranas, elektros srovë paþeidþiajas – paðalina struktûriðkai svarbius kalcioir kitus dvivalenèius jonus ir sukelia dau-gelá biologiniø efektø. Ðis poveikis yra ne-ðiluminis, já sukelia silpna EMS ir labiau-siai – impulsiniai signalai. Poveikio mecha-nizmas yra elektrinio lauko skatinamas su-jungtø su membrana dvivalenèiø jonø pa-keitimas vienvalenèiais (daugiausia kaliojonais), kurie susilpnina membranà ir tarsijà prakiurdina. Ðis jonø iðtekëjimas ilgai vei-kiant mobiliøjø telefonø EMS suardo làs-teliø DNR ir padidina mobiliøjø telefonø var-totojams vëþio ir ávairiø nervø ligø rizikà.

Seniai þinoma, kad elektromagnetinëspinduliuotë veikia smegenø ir kitas làs-teles (1 pav.). Bet þmonës jos nemato (2pav.), o ko nemato – tuo netiki. Silpna ne-jonizuojanèioji spinduliuotë, tokia kaipmobiliøjø telefonø (3 pav.), sukelia biolo-ginius efektus pradedant smegenø veik-los pakitimais ir baigiant alergijø paûmë-jimu ir vëþio skatinimu. Buvo daug ban-dymø iðaiðkinti poveikio mechanizmus irparaðyta ðimtai moksliniø straipsniø apiefiziologinius ir biocheminius gyvøjø orga-nizmø pokyèius veikiant elektromagneti-nei spinduliuotei. Iðsamiai apraðytas jossukeliamas ligas galima rasti internete(http://www.bioinitiative.org). Yra ne vie-nas EMS poveikio mechanizmas, taèiauèia aptarsime tik elektromagnetiná kalciojonø iðtekinimà ið làsteliø membranø, dëlko làstelës tampa akytos ir kiauros. Taileidþia paaiškinti beveik visus þinomus sil-pnos EMS sukeltus biologinius reiškinius.

Kai elektromagnetiniai laukai ásiskver-bia á organizmà, jie suardo organizmo làs-teles supanèiø jonø struktûrà ir jas desta-bilizuoja. Tas tinka ir membranoms, ku-rios dalija làsteles á ávairias vidines dalis.Dël elektrai laidaus kraujo ir audiniø di-

Mobilieji telefonai ir Prof. Jonas GRIGAS, LMA

Elektromagnetinë spinduliuotë, sklindanti ið mobiliøjø telefonø ir jøbaziniø stoèiø antenø, radijo ir televizijos bokðtø bei kitø ðaltiniø, þmones

veikia làsteliniu lygmeniu ir kenkia sveikatai. Apie tai raðëme MG 2004,Nr. 10, 11 ir 12. Taèiau to poveikio mikroskopinis mechanizmas aiðkëja

pamaþu. Gal todël daugeliui medikø ir fizikø jis dar neþinomas ir tiek daugspekuliacijø ðiuo klausimu. Ðiame straipsnyje apþvelgiame naujesnius

elektromagnetinës spinduliuotës poveikio moksliniø tyrimø rezultatus.

delës kompleksinës dielektrinës skvarbosþmogaus organizmas gerai sugeria aukð-to daþnio elektromagnetines bangas, ku-riomis perduodama mobiliøjø telefonø irbevielio interneto informacija bei televizi-jos programos. Todël, kai kalbatës mobi-liuoju telefonu, jo signalai gerai sugeria-mi smegenø ir kitø làsteliø.

Daugelis moksliniø tyrimø parodë, kadsugerta EMS, sukurdama kintamà átam-pà làsteliø membranose, padidina jos pra-laidumà. Tai gali sukelti sunkias medþia-gø apykaitos pasekmes, nes nepageidau-tinos dalelës gali laisvai difunduoti á ir iðlàsteliø. Kas privalo bûti atskirai, susimai-ðo. Bet kaip ði kintama átampa padidinalàstelës pralaidumà? Tai priklauso nuo làs-telës gebëjimo pašalinti kalcio jonus išmembranos paviršiaus. Bawinas [1] áro-dë, kad silpna EMS, nesukelianti jokiø ði-luminiø efektø, paðalina radioaktyviai pa-þymëtus kalcio jonus ið làsteliø membra-nø. O Blackmanas [2] parodë, kad tai su-kelia tik silpna spinduliuotë. Kaip? Kalciojonai yra teigiamai áelektrinti kalcio atomai.Jie prisijungia prie neigiamai áelektrintø gy-vøjø làsteliø membranø. Kadangi kalcio jo-nai turi du teigiamus krûvius, todël juosstipriai traukia neigiama membrana. Dau-gelis kitø gyvøjø làsteliø jonø (pavyzdþiui,kalio) turi vienà krûvá. Ðie papildomi dviva-lenèiø jonø, tokiø kaip kalcio ir magnio,krûviai ir yra ðiø jonø praþûtis. Dël jø sil-pna EMS juos selektyviai paðalina iðmembranø, sukeldama blogas pasekmes.

Paprastas bûdas paaiðkinti selektyvødvivalenèiø jonø paðalinimà ið làsteliø yraásivaizdavimas bandyti skinti prinokusiusobuolius kratant obelá. Jei kratote nestip-riai, obuoliai nekrenta, jei kratote per stip-riai – visi nukrenta. Tinkamai kratant, nu-krenta tik prinokusieji, taigi nukrenta se-lektyviai. Tà paèià logikà galima panau-doti prie membranos prijungtiems teigia-miems jonams. Kintama átampa ðiuos jo-nus kas pusperiodá traukia ið ir atgal ámembranà. Jei átampa per maþa, niekoneatsitinka. Jei átampa per didelë, visi jo-

nai iðtraukiami, bet vël gráþta per kità átam-pos pusperiodá. Taèiau esant tam tikraiátampai, ji iðtrauks tik didþiausio krûvio jo-nus, tokius kaip kalcio. Pasikeitus átam-pos krypèiai kai kurie kalcio jonai atsitik-tinai pakeièiami kitais jonais, pavyzdþiui,kalio, kuriø làstelëse yra tûkstantá kartødaugiau. To rezultatas bus kalcio jonø ið-tekëjimas ið membranø. Tai vyksta tik tamtikrame átampø intervale. Blackmanas at-rado du kalcio iðsiurbimo ið nervø làste-liø langus. Galbût todël, kad ne visosmembranos vienodos, kai kuriose kalciojonai gali bûti stipriau prijungti, todël jiemsiðtraukti reikia stipresniø laukø. Bendrasefektas yra toks – silpna EMS sumaþinakalcio kieká làsteliø membranose.

Kalciui išsiurbti ið membranø laukai tu-ri bûti kintami. Þemo daþnio elektromag-netiniai laukai geriau iðsiurbtø kalcá, ta-èiau jie maþiau sugeriami. Dël smegenøar kraujo làstelëse esanèio 80 proc. ar dau-giau vandens sugerties geriausiai yra su-geriamos mikrobangos (300 MHz – 300GHz). Taèiau jø daþnis yra aukðtas. Ge-riausiai veikia impulsiniai signalai, nes jøstaigus átampos kilimas ir kritimas katapul-tuoja jonus ið membranø ir palieka dau-giau laiko juos pakeisti kitais jonais pasi-

1 pav. EMS veikiasmegenis

3 pav. Elektromagnetinæ tarðà daugiausiakuria mobiliøjø ryðiø tinklai



sveikatakeitus lauko krypèiai. Ðtai kodël impulsi-në mobiliøjø telefonø (beje, ir skaitmeni-nës televizijos) EMS gali bûti þalingiausia.Pastebëta, kad sunkiausius neuropsicho-loginius simptomus sukelia EMS, kuriosimpulsø daþnis yra apie 16–17 Hz. O ðisdaþnis atitinka kalio jonø ciklotroninio re-zonanso daþná Þemës magnetiniame lau-ke. Todël intensyviausiai kalcis iðteka artikalio jonø ciklotroninio daþnio.

Teigiami jonai sutvirtina làsteliø memb-ranas, nes padeda sujungti neigiamai áe-lektrintas fosfolipidø molekules, kurios su-

daro didelæ jø struktûros dalá. Dvigubà tei-giamà elektros krûvá turintys kalcio jonaiypaè tvirtai, tarsi cementas, sujungia nei-giamus fosfolipidus. Vienvalenèiai jonai tonegali padaryti [3]. Todël EMS, pakeièiantikalcio jonus vienvalenèiais kalio jonais, su-silpnina membranà ir padeda jai tarsi su-plyðti ir atsirasti skylëms. Pro tokià memb-ranà lengva iðtekëti jonams.

Membranos pratekëjimas gali paaið-kinti beveik visus EMS neigiamus reiðki-

nius, taip pat ir sukeliamus mobiliøjø te-lefonø ir jø baziniø stoèiø. Þmoniø nuola-tinis veikimas EMS prieð jø valià net vadi-namas kriminaliniu aktu (4 pav.). Paminë-sime tik keletà EMS sukeltø reiðkiniø. Mo-biliøjø telefonø EMS gali sugadinti DNR.Lai ir Singhas [4] tai pirmieji árodë tirdamiþiurkiø smegenø làsteles. Nuo to laiko re-zultatus patvirtino daugelis tyrëjø. Didþiau-sià studijà atliko daugelis Europos ðaliølaboratorijø pagal Reflex projektà [5], glo-bojamà Europos Komisijos. Jie árodë, kadmobilieji telefonai sukelia þmogaus ir gy-vuliø làsteliø DNR trûkius. Pakenkimas pri-klauso nuo kalbëjimo telefonu trukmës.

Dël didelio DNR molekuliø stabilumomaþai tikëtina, kad jas sutraukytø silpnaelektromagnetinë spinduliuotë. Tikimiau-sias mechanizmas yra fermentø iðtekëji-mas pro spinduliuotës paþeistas lizoso-

mø membranas. Jei panaðûs DNR pa-þeidimai atsitinka visame organizme, ga-lima tikëtis vyrø vaisingumo sumaþëjimodël spermos DNR pakenkimo, padidëju-sios vëþio rizikos dël kitø làsteliø DNR pa-kenkimo ir genetiniø mutacijø, kurios pa-sireikð palikuoniams.

Keletas tyrimø parodë, kad telefononaudojimas keletà valandø per dienà la-bai sumaþina vyrø spermos judrumà, gy-vybingumà ir kieká [6,7]. Japonai paskel-

bë, kad dël to sparèiai maþëja gimimøskaièius. Todël patartina mobiliaisiais te-lefonais naudotis kuo maþiau, prieðingainei ragina mûsø mobiliøjø telefonø tinkløreklama. Mobiliøjø telefonø bazinës sto-tys veikia þmones silpniau, nes jos yralabiau nutolusios. Taèiau net uþ keliø ðim-tø metrø nuo stoties EMS gali sukelti bio-loginius efektus, nes ið jø EMS þmonesveikia nuolat. Taèiau antenos kabinamosnet vaikø aikðtelëse (5 pav.).

Spartus alerginiø ligø gausëjimas vi-sose ðalyse taip pat gali bûti susijæs sudidëjanèia EMS tarða. Didëjant làsteliømembranø pralaidumui didëja ásiskverbi-mas paðaliniø cheminiø molekuliø ir aler-genø, kurie ájautrina organizmà.

Barjerai tarp làsteliø yra uþpildyti ne-pralaidþiomis medþiagomis, kurios nelei-dþia prasiskverbti nereikalingoms mole-

4 pav. Þmoniø nuolatinis veikimas EMS prieðjø valià net vadinamas kriminaliniu aktu

5 pav. Antenos vaikø þaidimø aikðtelëje


2 pav. Jei EMS matytume...


kulëms. Pavyzdþiui, barjeras tarp kraujoir smegenø neleidþia cirkuliuojanèiomskraujotakoje paðalinëms medþiagomspatekti á smegenis. Mobiliøjø telefonøEMS gali padidinti ðio barjero pralaidu-mà dël kalcio nutekëjimo net tokioms di-delëms molekulëms, kaip proteino albu-minas, ir sunaikinti neuronus [8].

Svarbiausià kalcio vaidmená valdantmembranø stiprumà parodë Chu [9]. Kû-ne mes turime daug sandariø sandûrø bar-jerø. Visi mûsø kûno pavirðiai yra apsau-goti làsteliø su sandariø sandûrø barjerais:nosies gleivinës [10], plauèiø [11] ir þarnøsienelës [12]. Dël elektromagnetinës spin-duliuotës padidëjæs bet kurios iš jø pralai-dumas pagreitina paðaliniø medþiagø pa-tekimà á kûnà, áskaitant alergenus, toksi-nus ir kancerogenines medþiagas.

Padidëjusiu mûsø kûno pavirðiausbarjerø pralaidumu galima paaiškinti, kaipspartëjanti EMS tarša sukelia þmoniø jaut-rá ávairioms alergijoms, chemikalams, ast-mà, odos iðbërimus ar vëþá. Be to, þarnøpralaidumas susijæs su diabetu, sklerozeir daugeliu kitø ligø [12].

Dël silpnos nejonizuojanèiosios EMSdaugeliui þmoniø atsiranda nemaloniøsimptomø. Ne visi þmonës yra vienodaijautrûs, bet yra tokiø, kurie gali pasakyti,ar spinduliuojantis elektromagnetinesbangas árenginys yra iðjungtas ar ájung-tas. Kiti yra nuolat veikiami elektromag-netiniø laukø, bet neþino, dël ko atsiradæligø simptomai.

Kodël kai kurie þmonës yra ypaè jaut-rûs elektromagnetinei spinduliuotei, nëravisiðkai aiðku, bet pastebëta, kad tokiøþmoniø yra didelis odos elektrinis laidu-mas [13]. Jø jautrá EMS galima paaiðkintimaþu kalcio ir/ar magnio kiekiu kraujuje.Dël to yra maþas ðiø jonø kiekis làsteliømembranose ir maþiau ðiø jonø reikia ið-siurbti EMS, kad atsirastø biologiniai efek-tai. EMS sukelti simptomai, kuriais skun-dþiasi jautrûs þmonës (dilgsëjimas, tirpu-lys, deginimo jausmas, nuovargis, širdies

aritmija bei skrandþio ir þarnyno proble-mos), yra labai panaðûs á simptomus, su-keltus maþo kalcio ir magnio kiekio krau-juje. Tai rodo, kad ðiø reiðkiniø prieþastisgali bûti ta pati – nepakankamas dviva-lenèiø jonø kiekis làsteliø membranose.Dël to membranose atsiranda skylës, prokurias teka molekulës. Maþas kalcio kie-kis didina nervø làsteliø jaudrumà [14], ku-ris gali bûti atsakingas uþ elektrai jautriøþmoniø neurologines ligas.

Net þmonëms, nekenèiantiems dëljautrio EMS, mobiliøjø telefonø ir jø bazi-

niø stoèiø spinduliuotë keièia smegenøfunkcijas. Jie sunkiau atlieka ávairias uþ-duotis [15]. Tarp kenksmingø efektø yranesugebëjimas saugiai vairuoti automo-bilá. Pagal Didþiosios Britanijos Karaliðko-sios draugijos praneðimà, kalbant mobi-liuoju telefonu, avarijos tikimybë padidë-ja keturis kartus nepriklausomai nuo to,ar naudojamës laisvø rankø áranga. Taigalima paaiðkinti neuronø membranøpratekëjimu. Signalø perdavimas iš vie-no neurono á kità yra susijæs su kalcio jo-nø perdavimu pro membranas á pagrin-dinæ làstelës dalá. Taip paleidþiamas che-miniø neurosiuntëjø, kurie neša signaluskitiems neuronams per sinapses, išskyri-mas. Elektromagnetiðkai indukuotasmembranø pratekëjimas generuoja me-lagingus nervø impulsus, kuriø neturi bû-ti. Beasonas ir Semmas [16] nustatë, kadmobiliojo telefono signalai 3,5 karto pa-didina paukðèiø neuronø suþadinimogreitá. Jei tai bûtø þmonës, jiems atsiras-tø atsitiktiniø minèiø, jie nesugebëtø su-sikoncentruoti, atlikti sudëtingø uþduoèiø.

Pastaraisiais metais 6000 proc. padi-dëjo autizmo atvejø. Laikas sutampa sumobiliøjø ryðiø ir mikrobanginiø krosneliøpaplitimu. Tai galima paaiðkinti EMS su-keltu làsteliø membranø pralaidumu, dëlkurio atsiranda smegenø hiperaktyvumas.Naujagimio smegenys yra tarsi tuðèias in-das, kuris dar turi prisipildyti neuronø ry-ðiø ir informacijos [17]. Smegenø neuro-

nai kuria be galo didelá naujø ryðiø tinklà,kuris kaupia reikalingà informacijà ir kuriavaiko psichikà. Elektromagnetinë spindu-liuotë ðiuo periodu generuoja atsitiktiniusryðius tarp neuronø, kurie iðliks, nors ir busnereikalingi. Todël atsiranda vaikø autiz-mas [18], socialaus bendravimo proble-mø. Tokie vaikai nebûtinai yra neprotingi,jie gali turëti daugiau smegenø làsteliø uþkitus, kai kurie gali bûti eruditai.

Þmogaus kûnas per milijonus metø yraprisitaikæs aptikti nejonizuojanèiàjà þaibøir kitokià EMS ir suðvelninti jos pasekmes.

Ir þinome, kaip jis ginasi nuo jos. Jonø siur-bliai gyvose làsteliø membranose palaikolabai maþà laisvojo kalcio kieká. Normalio-mis sàlygomis kalcio jonø áëjimas gerai re-guliuojamas, ir maþi jø kiekio pokyèiai vai-dina gyvybiná vaidmená valdant daugelámedþiagø apykaitos aprocesø. Ðie proce-sai gali sutrikti, jeigu EMS sukeltas memb-ranos pralaidumas leis patekti pertekliniamkalciui á làsteles tiek ið iðorës, tiek ir ið vidi-niø sankaupø. Kad kompensuotø pertek-liná kalcá, ásijungia mechanizmas, kuris per-tekliná kalcá iðstumia ið làsteliø. Taèiau ilgaiveikianti EMS nuvargina ðá mechanizmà,be to, jo galimybës yra ribotos.

Kalcio tekëjimas pro suþalotas memb-ranas á làsteles aktyvuoja enzimà ornitinodekarboksilazæ. Šis enzimas gamina che-mikalus, vadinamus poliamidais, kuriesaugo DNR ir kitas nukleorûgðtis, reika-lingas proteinø sintezei. Organizmas, at-sakydamas á EMS poveiká, gamina ðilu-mos ðoko proteinus. Dabar þinoma DNRseka, kuri jauèia spinduliuotæ. Ðiø ðilumosðoko proteinø paskirtis yra jungtis su gy-vybiniais enzimais, apgaubti juos ir sau-goti nuo paþeidimø. Taèiau tai neleidþiajiems normaliai veikti. Ir ðá apsaugos me-chanizmà sukelia EMS. Taigi ðis mecha-nizmas yra uþprogramuotas neásijungtitol, kol làstelës paþeidþiamos iki neleisti-no lygio. Todël ðis mechanizmas leidþiaEMS paþeisti làsteles iki tam tikro lygio iratsirasti simptomams, kol jis ásijungia. To-

6 pav. Antenø ,,miðkas” ant Dublinoprekybos stogo

7 pav. Raginimas mobiliøjø telefonø ir bevielio interneto tinklø operatoriams maþinti leistinàelektromagnetinës spinduliuotës normà gyvenamojoje aplinkoje


dël jautresni EMS þmonës gali jausti tuossimptomus kaip galvos skausmà ar svai-gulá nuo EMS, sklindanèios ið telefono ba-ziniø stoèiø antenø ar paèiø telefonø.

Šis apsaugos mechanizmas atsiradogyvøjø organizmø apsaugai nuo silpnosgamtinës EMS, pavyzdþiui, skleidþiamosþaibø. Taèiau jis buvo „sukurtas“ tik trum-pai apsaugai, kadangi jis sutrikdo norma-lø metabolizmà ir naudoja pernelyg daugorganizmo energijos iðtekliø. Tai nuvar-gina organizmà, alina imuninæ sistemà irdaro mus maþiau atsparius ligoms ir netvëþiui. Mûsø organizmas nuolat stengia-si, kad energijos iðtekliai bûtø geriausiainaudojami. Pavyzdþiui, naktá jie naudo-jami sukauptiems paþeidimams ir imuni-nei sistemai atitaisyti. EMS dienà ir naktáið telefono baziniø stoèiø, radijo ir televi-zijos antenø veikia mus, neleisdama or-ganizmui atkurti imuninës sistemos. Ilgai-niui tai sukelia nuolatiná nuovargá, sunkiusimuninës sistemos sutrikimus, dël kuriøatsiranda ávairios ligos, taip pat neurolo-ginës ir vëþys [16].

Lietuvoje ir pasaulyje sparèiai plintabevielis internetas. Visa informacija sklin-da impulsø pavidalo mikrobangomis, pa-naðiai kaip ir mobiliøjø telefonø. Yra visdaugiau duomenø, kad nuolatinë bevie-lio interneto ir mobiliøjø telefonø tinklø an-tenø EMS (6 pav.) sukelia panaðius reið-kinius þmonëms, o ypaè vaikams.

Kodël EMS ne visus veikia vienodai?Tai normalus biologinis nepastovumas.Juk ne visi rûkaliai mirðta nuo vëþio. Rû-kymas tik padidina vëþio rizikà. Panaðiaine visus veikia ir nejonizuojanèioji EMS.Tam gali turëti átakos daug veiksniø. Kaikuriø þmoniø kraujuje gali bûti daugiaukalcio, kuris stabilizuoja làsteliø memb-ranas. Kiti gali turëti stipresnius natûra-lius apsaugos mechanizmus arba jie ási-jungia esant skirtingam kalcio kiekiui. Ki-tø þmoniø apsaugos mechanizmas galibûti jau susilpnëjæs dël ligø arba ilgo EMSpoveikio. Kiti gal jau kenèia nuo ávairiøsimptomø, bet dël neþinojimo jø nesiejasu EMS poveikiu.

Net jeigu nejauèiate jokiø EMS povei-kio simptomø, nusiraminti nereikëtø. Di-dëjant EMS tarðai pasaulyje ir Lietuvoje,mes vis daugiau esame veikiami elektro-magnetiniø laukø ir mûsø kûnams vis sun-kiau su ja susidoroti. Daugeliu atvejø EMSpoveikio ir pirmalaikio senëjimo reiðkiniaiyra panaðûs.

Tad kà daryti? Nedaugelis þmoniø no-rëtø atsisakyti mobiliøjø telefonø ar skait-meninës televizijos. Bet dël asmeniniosaugumo kalbëkite reèiau ir trumpiau, kadorganizmas spëtø atstatyti savo natûra-lias funkcijas. Bendraukite daþniau þinu-tëmis nei balsu, venkite telefonu naudo-tis internetu. Taèiau gyvenantys arti bazi-

niø stoèiø ar televizijos bei radijo stoèiøpasirinkimo neturi. Mobiliøjø telefonø an-tenos be jokios atsakomybës kabinamosnet vaikø þaidimo aikðtelëse (5 pav.). JøEMS þaloja vaikus. Kabelinis internetasyra saugesnis, greitesnis ir patikimesnis.Saugus yra ir laidinis telefonas.

Labai daþnai matome gyvenvietësemobiliøjø tinklø antenas ant vandens bokð-tø. Jau prieð deðimt metø Goldsworthy A.ir kt. [19] nustatë, kad EMS vandená pa-daro biologiškai aktyvø, kuris keletà dienøgali kenkti þmoniø sveikatai panaðiai kaipir spinduliuotë, sklindanti ið antenø.

Taigi elektromagnetinës spinduliuo-tës problema yra daug didesnë [20-24],nei daugelis þmoniø iki ðiol ásivaizdavo.Mobilieji telefonai ne mobilesni uþ ba-tus, todël ir plinta kaip batai, jais dabarnaudojasi apie pusë pasaulio þmoniø.Pasaulyje plintantis genetinis pakenki-mas grasina visai þmonijai. Kaip mobi-lieji telefonai þaloja sveikatà, skaitykite(http://www.psrast.org/mobileng/mobils-tarteng.htm). Europos, Amerikos ir Azijosðalyse kyla galinga gydytojø protestobanga (þr. http://www.next-up.org/newsof-theworld/, raginanti mobiliøjø telefonø irbevielio interneto tinklus maþinti leistinàelektromagnetinës spinduliuotës normàgyvenamojoje aplinkoje iki 0,1 mkW/cm2

(Lietuvoje ji yra 10 mkW/cm2) (7 pav.). Ta-èiau Lietuvos gydytojai tyli ar net klaidinaþmones. Net japonai griauna netinkamo-se vietose pastatytus mobiliøjø ryðiø an-tenø bokðtus (8 pav.). Dalá pastarøjømoksliniø tyrimø rezultatø skaitytojas ga-li rasti specialiai cituojamoje literatûroje.

Literatûra

posure to mobile phone base station signals inc-rease symptoms in individuals who report sensiti-vity to electromagnetic fields? http://tinyurl.com/39ddyv cell_phone_and_cell.doc 17.

[14]. Matthews E.K. (1986), Calcium andmembrane permeability. British Medical Bulletin 42,391-397.

[15]. Abdel-Rassoul G. ir kt. (2007), Neurobe-havioral effects among inhabitants around mobilephone base stations. Neurotoxicology 28, 43-440.

[16]. Beason R.C. (2002), Responses of neu-rons to an amplitude modulated microwave stimu-lus. Neuroscience Letters 333, 175-178.

[17]. Hawley T. (2000), How early experien-ces affect brain development. http://tinyurl.com/5u23ae.

[18]. Hill E.L (2003), Understanding autism:insights from mind and brain. Phil. Trans. R. Soc.Lond. B 358, 281-289.

[19]. Goldsworthy A. ir kt. (1999), Biologicaleffects of physically conditioned water. Water Re-search 33, 1618-1626.

[20]. Anderson L.E. (2007), Extremely Low Fre-quency Electromagnetic Fields: the Question ofCancer. Battelle Press, Columbus, Ohio, pp 189-208.

[21]. Blank M., Goodman R. (2000), Stimula-tion of stress response by low frequency electro-magnetic fields: possibility of direct interaction withDNA. IEEE Trans. Plasma Sci. 28, 168-172.

[22]. Diem E. ir kt. (2005), Non-thermal DNAbreakage by mobile phone radiation in human fib-roblasts. Mutation Research/Genetic Toxicologyand Environmental Mutagenesis 583, 178-183.

[22]. Fejes I. ir kt. (2005), Is there a relations-hip between cell phone use and semen quality?Arch. Andrology 51, 385- 393.

[24]. Lew V.L. ir kt. (1988), Mechanism of spon-taneous inside-out vesiculation of red cell memb-ranes. J. Cell. Biol. 106, 1893-1901.

[1]. Bawin S.M. ir kt.(1975), Effects of modu-lated VHF fields on the central nervous system.Ann. NY Acad. Sci. 247, 74-81.

[2]. Blackman C.F. ir kt. (1982), Effects of ELFfields on calcium-ion efflux from brain tissue in vit-ro. Radiation Research 92, 510-520.

[3]. Ha B-Y (2001), Stabilization and desta-bilization of cell membranes by multivalent ions.Phys. Rev. E 64, 051902.

[4]. Lai H., Singh N.P. (1995), Acute low-inten-sity microwave exposure increases DNA single-strand breaks in rat brain cells. Bioelectromagne-tics 16, 207-210.

[5]. Reflex Report (2004), http://tinyurl.com/cf3q4.

[6]. Agarwal A. ir kt. (2006), Relationship bet-ween cell phone use and human fertility. Fertilityand Sterility 86 (3) Suppl. 1 S283. (http://tiny-url.com/28rm6n).

[7]. Agarwal A. ir kt. (2007), Effect of cell pho-ne usage on semen analysis in men attending in-fertility clinic. Fertility and Sterility. (doi:10.1016/j.fert-nstert.2007.01.166).

[8]. Salford L.G. ir kt. (2003). Nerve cell dama-ge in mammalian brain after exposure to micro-waves from GSM mobile phones. EnvironmentalHealth Perspectives 111, 881-883.

[9]. Chu Q. ir kt. J (2001), EGTA enhancementof adenovirus-mediated gene transfer to mousetracheal epithelium in vivo. Human Gene Therapy12, 455-467.

[10]. Hussar P. ir kt. (1997), Regional differen-ces in synaptogenesis in human cerebral cortex.J. Comparative Neurology 387, 167-178.

[11]. Weiss D.J. ir kt. (2003), Transient increa-se in lung epithelial tight junction permeability. Mo-lecular Therapy 8, 927-935.

[12]. Arrieta M.C. ir kt. (2006), Alterations inintestinal permeability. Gut 55, 1512-1520.

[13]. Eltiti S. ir kt. (2007), Does short-term ex-

8 pav. Japonaigriauna antenøbokðtà


Po tigro þenkluÞodis TIGRAS yra kilæs ið persiðko TIG-

RA (liet. aštrus, dygus). Europos paþintis suðiuo plëðrûnu prasidëjo po Aleksandro Di-dþiojo (356–323 m. pr. Kr.) þygiø á Rytus. Yraþinoma, kad indø pasiuntinys, su diplomati-ne misija atvykæs á Romà, imperatoriui Au-gustui (imp. Caesar Augustus, 27 m. pr. Kr. –14 m. po Kr.) padovanojo puikø gyvà tigrà.Vëliau romënai taip pamëgo ðiuos þvë-ris, kad Romos Koliziejaus arenoje sa-vo pramogai rengdavo gladiatoriøkautynes su liûtais ir tigrais. Ðie plëð-rûnai romënø pramogai Kolizieju-je sudraskydavo ir mirèiai pa-smerktus krikðèionis.

Antikinëje Graikijoje tigras kar-tu su pantera ir lûðimi buvo augali-jos dievo ir vyno iðradëjo Dionizo (gr.Dionisos) valdþios atributas ir palydo-vas. Senovës Romoje Dionizas buvo þino-mas Bakcho vardu.

Graikø dievai ir herojai vaizduojamaja-me mene dëvi tigro kailio aprangà, tuo pa-rodydami savo jëgà ir keldami baimæ ap-linkiniams. Nuoþmûs dievai – kulto sargaivisuomet nešioja tigro ar jaguaro kailio dra-buþius.

Tigro þenklo krikðèioniðkoje simboliko-je nëra. Minëtinas tigro „pusbrolio“ leopar-do vaidmuo. Ðis þvëris yra šv. Marcianosimbolis.

Monetas su Rytø kalendoriaus simbo-liais Europoje kala bene vienintelë Britani-jos karûnai priklausanti Meno Sala (Isle ofMan). Tai 588 kvadratiniø kilometrø plotoAirijos jûros sala, kurioje gyvena 68 tûks-tanèiai gyventojø (2006). 1998 m. tigro por-tretas papuoðë 1 kronos vertës vario-ni-kelio lydinio, sidabro (925/1000; 28,28 g)ir aukso (999/1000; 31,1035 g) proginiømonetø reversus. Monetos su plaèia iðki-lia paraðte centre pavaizduotas tigro supraþiotais nasrais portretas. Ant monetosparaðtës ágilintu ðriftu iðkaltas tekstas an-glø kalba YEAR OF THE TIGER / I CROWN(Tigro metai / 1 krona) (1 pav.). Kartotinistigro portretas yra pavaizduotas ir ant ma-syvios 5 kronø vertës auksinës (999/1000;155,5175 g, 250 vnt.) monetos-buljono re-verso. Net penkiø uncijø aukso svarumomonetos kaina – 3000 JAV doleriø.

Numizmatika ir heraldika

Vidas ÞIGASDizaineris

TIGRAS – treèiasis Rytø kalendoriaus þenklas. VakarøZodiake ðis simbolis atstoja Dvynius. Tigras reiðkia didvy-

riðkumà. Ðio þenklo metais gimæ pasiþymi aktyvumu,iðradingumu, dosnumu ir sveiku entuziazmu. Bet tuo patmetu bûna nepaklusnûs, uþsispyræ, nepakantûs, kartaisklastingi ir nenusakomi. Praëjæ Tigro metai buvo 1998,

1986, 1974, 1962, 1950, 1938, 1926, 1914, 1902, ...

Iš Afrikos valstybiø Rytø kalendoriaussimbolius ant nacionaliniø monetø tradicið-kai kala Liberija, Somalis, Uganda, Siera Le-onë, Zambija. Afrikos valstybiø heraldikojetigrui skiriama taip pat pagarbi vieta. Tigraspuikuojasi ant Burundþio herbo. Tigro pus-

brolis „gepardas“ – ant Zayro herbo.Na, o tigro „pusbroliai“ leopardai

Malavio ir Somalio herbuose„dirba“ skydnešiais.

Seniausia Afrikos þemy-no respublika – Liberija (nuo1847), 1997 m. ruoðdamasi

paminëti Tigro metus, nukalëkuklià 5 doleriø vertës proginæ

monetà, kurios reverse pavaiz-davo tigrà. Tigro metø datas pra-

dedant 1938 ir baigiant 2010 m. sukom-ponavo monetos paraðtëje, 2000 m., mi-nint tûkstantmeèiø kaitos datà, buvo nu-kalta 12 monetø serija su visais Rytø metøsimboliais. Reverso pieðinys su tigru nesi-keitë. Pakito tik monetos aversas. Progi-nës monetos metalas – vario-nikelio lydi-nys, svoris – 11,18 gramo, skersmuo –31,6 milimetro (2 pav.).

1998 m. gausioje Liberijos numizmati-koje tigrui vël buvo sëkmingi. Buvo nukal-tos trys monetø serijos. Tai dvi skirtingo

dizaino 20 doleriø vertës sidabro (24,94g) proginës monetos. Jos vaizduoja tigràbambuko brûzgynuose. 5 doleriø vertësvario-nikelio lydinio proginë moneta rever-se vaizduoja tigræ su trimis þaidþianèiaistigriukais. Tai dvi kartotinio dizaino 20 do-leriø vertës sidabro (999/1000; 31,1035 g)ir 2500 doleriø vertës aukso (999/1000;155,5175 g; 60 mm skersmens) proginësmonetos, vaizduojanèios bambuko miðke-lyje medþiojantá tigrà (3 pav.).

Somalio Respublika (nuo I967)

metø datos pradedant 1902 ir baigiant 2010metais (4 pav.).

Siera Leonës Respublika (nuo 1961), ási-kûrusi ðiauriau Liberijos, 2001 m. nukalë mo-netø serijà DIDÞIOSIOS PASAULIO KATËS.

Mûsø temà iliustruoja 10 doleriø vertës pro-ginë sidabrinë (925/1000; 28,28 g) „proof“kolekcinës kokybës moneta su tigru (5 pav.).Kartotinio dizaino tigras yra pavaizduotas irant 100 doleriø vertës auksinës (999/1000;6,22 g) proginës monetos reverso.

Zambijos Respublika(nuo 1964), ásikûrusi PietøAfrikos centre, 1997 m., pa-gerbdama Tigro metus,nukalë 4000 kvaðø vertësproginæ sidabrinæ monetà(999/1000; 31,1035 g) sutigru. „Proof“ kolekcinës ko-kybës „tigras“ kainuoja 125JAV dolerius (6 pav.).

Ugandos Respublika (nuo 1962) savonumizmatikoje áamþino tik 1995 Kiaulës ir1996 Þiurkës Rytø kalendoriaus metus.2002 m. nukalë 5 monetø serijà, kurià pa-

vadino DIDÞIUOJU PENKE-TU. Ant 5000 ðilingø ver-

tës proginiø sidabri-niø monetø (850/1000; 33,73 g; sker-smuo 38,65 mm) re-versø pavaizdavogalingiausiø Afrikos

gyvûnø atvaizdus. Tairaganosio, liûto, buivo-

lo, dramblio ir leopardo portretai.Burundþio Karalystë (nuo I962), ásikûru-

si Centrinëje Afrikoje prie Tanganikos eþeroðiaurës-rytø kranto, uþima apie 27 830 kv.km ir turi 6,3 mln. gyventojø. Senovëje ðiojeteritorijoje gyveno pigmëjai. Nuo 1966 m.Burundis tapo respublika. Minimalistiniame

2000 m. pakartojo Liberijossprendimà. Buvo nukalta 12proginiø monetø serija su Rytøkalendoriaus simboliais. Mumsádomiausia 10 ðilingø vertës ni-

kelio aplikuoto plienu (4,82 g)proginë moneta, vaizduojanti tig-

rà. Aplink metø simbolá ratu iðkaltos Tigro

1 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav.

5 pav.

6 pav.


raudonos spalvos herbe pavaizduotas tig-ro portretas. Herbinis skydas, pritvirtintasant trijø ieèiø stovo, sudaro Burundþio her-bo pagrindà. Apaèioje ant baltos spalvoskaspino paraðytas devizas prancûzø kalbaUNITE / TRAVAIL / PROGRES (Vienybë /Darbas / Progresas) (7 pav.).

Kongo Demokra-tinë Respublika (nuo1960) 1971 m. buvopavadinta Zayro

Respublika. TaiCentrinës Afri-kos valstybë.S o s t i n ë –

Kinšasa. Zayrassavo herbo centre

pavaizdavo tigro„pusbrolio“ gepardoportretà. Po riaumo-

janèio raudonos spal-vos nasrais þvëries galva sukryþiuota ietisir strëlë. Ið ðonø kompozicijà rëmina dram-blio iltis ir þalialapë ðaka. Herbo apaèiojeant baltos spalvos kaspino uþrašytas tauti-nis Zayro devizas JUSTICE / PAIX / TRA-VAIL (Teisingumas / Taika / Darbas) (8 pav.).

Indijos rezervo banko 50-èio proga1985 m. buvo nukalta proginiø monetø se-rija su tigro atvaizdu. Ant 2, 10 – abi iš va-rio-nikelio lydinio – ir 100 sidabro (500/1000; 35,00 g) rupijø vertës monetø rever-sø yra pavaizduotas Bengalijos tigras, ei-nantis á kairæ. Monetas nukalë Bombëjausmonetø kalykla (9 pav.).

Tai masyvi 1998 m. 50 juaniø vertës si-dabrinë (999/1000; 155,5175 g) proginëmoneta su staugianèiu tigru.

Tai 100 juaniø vertës platinos (999/1000;31,1035 g), 500 juaniø vertës aukso (999/1000; 155,5175 g), 1000 juaniø vertës auk-so (999/1000; 373,2360 g) ir 2000 juaniøvertës aukso (999/1000; I000,00 g) progi-nës monetos su tigrais. Pastarøjø tiraþas –tik 15 vienetø.

Mongolijos valstybë (nuo 1990) taip patfanatiðkai gerbia Rytø Mënulio kalendoriausþenklus. 1996 m. nukala trijø monetø seri-jà su tigrais. Tai 500 tugrikø vertës sidabro(950/1000; 25,00 g), 10 000 tugrikø vertëssidabro (999/1000; 1000,00 g, 333 vnt.) ir25 000 tugrikø vertës aukso (999/1000;15,5940 g, 300 vnt.) proginës monetos. Jøreversuose pavaizduota trijø Altajaus tigrøgrupë (Panthera Tigris Altaica).

Paþymint laukinës faunos gynimo pro-gramà, 1998 m. buvo nukalta 500 tugrikøvertës sidabro (999/1000; 31,47 g) progi-në moneta, reverse vaizduojanti tigræ sumaþais tigriukais (12 pav.).

Azijos tautø gyventojai su perdëta pa-garba, kurià sukëlë begalinë baimë, tigràvadina „kalnø valdovu“ ar „didþiuoju þin-duoliu“. Tigrà pagrástai gerbdavo ir garbin-davo uþ ðernø – valstieèiø laukø derliausniokotøjø – naikinimà. Tigro gyvybingumasbuvo tapatinamas su vyriðkuoju pradu JAN.Tradicinëje kinø liaudies medicinoje dau-gelis vyrø ligø iki ðiol gydoma tirpalais, ku-riuose yra sutrintø tigrø nagø ir kaulø. Dëlðio verslo tigrø pasaulyje pastebimai suma-þëjo. Moteriðkàjá pradà JIN kinai áþiûri tigre-albinose. „Balta tigrë“ – tai skandalais gar-sëjanèiø kiniø negarbinga pravardë.

Daþnai Rytø tautø kapinëse galima pa-matyti paminklø su tigro atvaizdais ar tigrøakmeniniø skulptûrø. Manoma, kad ðie atvaiz-dai nuo kapø atbaido demonus, kurie, kaip irþmonës, vengia savo kelyje sutikti tigrà.

Rytø gerieji dievai meno kûriniuose daþ-nai vaizduojami jojantys ant tigrø. Tai die-vø-gynëjø iðskirtinis vaizdavimo bruoþas.

Indijos Respublikoje (nuo 1950) gyve-na apie 900 milijonø gyventojø (2006). Taipo Kinijos antroji pagal gyventojø skaièiømûsø planetos valstybë. Priminsime, kadEuropai Indijà 1498 m. atrado portugalø na-vigatorius Vasko da Gama.

Kinijos Liaudies Respublika (nuo 1949),kaip didþiausia Mënulio kalendoriaus var-totoja, nuo neatmenamø laikø savo kalen-doriaus simboliams skiria ypatingà dëme-sá. 1986 m. minëdama Tigro metus, Kinijanukala kuklià dviejø monetø serijà. Tai 10juaniø vertës sidabro (900/1000; 15,00 g)ir 150 juaniø vertës aukso (917/1000; 8,0g) kartotinio dizaino proginës monetos sutigro figûra, paimta iš dailininko He ZiangNing tapybos paveikslo (10 pav.).

1989 m. Kinija nukalë 100 juaniø ver-tës auksinæ (917/1000; 8,00 g) kolekcinæmonetà su Kinijos tigro figûra, pavaizduo-ta ið priekio.

I996 m. buvo nukalta kukli apyvartinë10 juaniø vertës aliuminio bronzos monetasu tigro figûra.

1998 m. Tigro metai Kinijos buvo paþy-mëti numizmatikoje pompastiškiau. Buvonukaltos net 4 serijos monetø su tigrais. Tai10 juaniø vertës sidabro (999/1000;31,1035 g), 100 juaniø vertës sidabro (999/1000; 373,2420 g), 100 juaniø vertës auk-so (999/1000; 31,1035 g), 150 juaniø ver-tës aukso (9I7/1000; 8,00 g) proginës mo-netos, vaizduojanèios tigrà, uþsilipusá antuolos keteros (11 pav.).

Tais paèiais metais, minint Tigro metus,Mongolija nukala 6 monetø serijà su tigrais.Tai 50 tugrikø vertës vario-nikelio lydinio,500 tugrikø vertës sidabro (999/1000;31,1045 g), 500 tugrikø vertës sidabro (999/1000; 31,1045 g) su tigro auksine aplikaci-ja, 500 tugrikø vertës aukso (999/1000;1,2441 g), 10 000 tugrikø vertës aukso(999/1000; 31,1035 g) ir 50 000 tugrikø ver-tës aukso (999/1000; 155,5150 g) progi-nës Mongolijos monetos.

Minëtina 1999 m. proginë-kolekcinëmoneta su tigro portretu. Tai I000 tugrikøvertës auksinë (7,72 g, 24,8 mm sker-smens) moneta. Tigro akys yra inkrustuo-tos deimantais. Kataloginë kolekcinë „tig-ro“ kaina – 200 JAV doleriø (2006 m. kata-logo duomenys) (13 pav.).

8 pav.

9 pav.

10 pav.

11 pav.Tai 1998 m. 10 juaniø vertës sidabro (999/

1000; 31,1035 g) proginë moneta su ðven-tykla averse ir spalvotu tigriuku reverse. Šiosmonetos tiraþas – 100 tûkstanèiø vienetø.

1 2 pav.

13 pav.

Pietryèiø Azijoje 1896 m. ásikûrë MalajøFederacija. Susivienijusios keturios kuni-gaikðtystës iðkëlë naujà vëliavà, kurioje bal-tos spalvos elipsëje, ákomponuotoje ketur-spalvës vëliavos centre, pavaizduotas tig-ras. Balta-raudona-geltona-juoda spalvos

7 pav.


simbolizuoja federacijos kunigaikðtystes.Vëliava galiojo iki 1957 metø.

1957–1963 m. Malajø Federacija (Perse-kutuan Tanah Melajsja) pakeistoje vëliavojepavaizdavo vienuolika baltø ir raudonø hori-zontaliø juostø, simbolizuojanèiø vienuolikosteritorijø sàjungà. Dabar Malaizijà sudaro 13valstijø ir dar keli teritoriniai dariniai.

Malaizijos herbas nuo 1963 m. vaiz-duoja net du tigrus-skydneðius. Du verti-kaliai stovintys tigrai prilaiko valstybës her-biná skydà. Virð heraldinio skydo pavaiz-duota geltonos spalvos þvaigþdë su 14spinduliø simbolizuoja federacijos valsti-jas ir teritorijas (14 pav.).

15,9760 g) pro-ginës monetos.Jø tiraþai yra po4000 egzemplio-riø (21 pav.). Nuo1999 m. pasibai-gus portugalø man-datui, Makau, kaip ir Hon-kongas, tapo specialia Kinijos ekonominezona. Makau numizmatika tapo istorija.

Butano Karalystë (nuo IX a.) – Tibetovalstybë – 1996 m. nukalë monetø serijàsu visais Rytø kalendoriaus simboliais.Mums ádomiausia moneta su tigro pieði-niu. Tai 300 ngultrumø vertës sidabro (925/1000; 31,50 g) „proof“ kolekcinës koky-bës moneta. Virð á meduolá panaðios tigrofigûros iðkaltos Tigro metø datos prade-dant 1914 ir baigiant 2010 metais. Po tig-ru parašytas tekstas anglø kalbaYEAR OF THE/TIGER (Tigrometai) (22 pav.).

Indonezijos Respubli-ka (nuo 1952), ásikûrusididþiausiame pasaulio sa-lyne – iš viso17 508 dide-lës ir maþossalos ir sa-lelës – tarpIndijos ir Ra-miojo vande-nynø, turi 205mln. gyventojø.1974 m. vienkartiniutiraþu nukalë 2000 ru-pijø vertës sidabro(500/1000; 25,65 g)apyvartinæ ir to patiesnominalo sidabro (925/1000; 28,28 g) „proof“ ko-

Vienintelis Sumatros tigras Malaizijos nu-mizmatikoje – ant 2003 m. nukaltos 25 se-nø vertës þalvario (9,14 g; skersmuo 30 mm)proginës monetos reverso. Tai viena ið 12-kos laukinës faunos serijos monetø (15 pav.).

1965 m. dël kilusiø nesusipratimø ið Ma-laizijos Federacijos išstojo Singapûras ir taispaèiais metais paskelbë Singapûro Res-publikà. Ðios valstybës heraldiná skydà pri-laiko taip pat du skydneðiai: kairëje – auk-sakailis liûtas, deðinëje – auksakailis tigras(16 pav.). Šis herbais yra privalomas ant

Singa-p û r a s –nuoseklusRytø kalen-

doriaus var-totojas ir propa-

guotojas. 1986 m. nukalë pirmà monetø se-rijà, skirtà Tigro metams. Tai 10 doleriø ver-tës nikelio, 10 doleriø vertës sidabro (500/1000; 31,10 g) ir 500 doleriø vertës aukso(916/1000; 16,9650 g; 3000 vnt.) proginësmonetos. Aplink metø herojaus figûrà pus-lankiu iðkalti visi Rytø kalendoriaus simbo-liai (17 pav.).

Antroji Singapûro serija su tigru pasiro-dë 1996 metais. Tai 10 doleriø vertës ma-syvi sidabro (999/1000; 62,2070 g) ir 250doleriø vertës aukso (999/1000; 31,1035 g;7500 vnt.) pasikartojanèio dizaino proginësmonetos. Tigras pavaizduotas naivia deko-ratyvine maniera (18 pav.).

Honkongas (kin. Sian Gan) – buvusi Bri-tanijos kolonija, ákurta prie Pietø Kinø jûros,1986 m. vienkartiniu tiraþu nukalë 1000 do-leriø vertës aukso (917/1000; 15,97 g) pro-ginæ monetà su Tigro metø simboliu. Nuo1998 m. Honkongas yra speciali Kinijos te-ritorija, turinti ypatingà ekonominá statusà,ir monetø nekala (19 pav.).

Honkongo kaimynë – Makau – buvusiportugalø provincija prie tos paèios PietøKinø jûros, 1986 m. nukalë dvi proginesmonetas su tigru. Tai 100 patakø vertëssidabro (925/1000; 28,28 g) ir 1000 pata-kø vertës aukso (917/1000; 15,9760 g)monetø reversai, vaizduojantys tigrà, pa-suktà á kairæ (20 pav.).

14 pav.

15 pav.

16 pav.

visø Singapûro monetø aversø. Maþesniønominalø apyvartinës monetos turi herbàbe skydneðiø.

17 pav.

18 pav.

19 pav.

20 pav.

1998 m. istorija pasikartojo. Buvo nu-kaltos dar dvi monetos su tigrais. Tai 100patakø vertës sidabro (925/1000; 28,28 g)ir 1000 patakø vertës aukso (917/1000;

21 pav.

22 pav.

23 pav.

lekcinës kokybës monetà su Javos tigroatvaizdu (23 pav.).

Maršalo Salos (Republic of the Mars-hall Islands) – tai Ramiojo vandenyno Mik-ronezijos salynas, kurá sudaro 33 koraløatolai su 1150 salø saleliø. Èia gyvena apie25 tûkstanèiai þmoniø, tarp jø 10 proc.amerikieèiø, dirbanèiø Kvalejeino atole.1986 m. talkinant JAV, Marðalo Salos bu-vo paskelbtos Jungtiniø Tautø administruo-jama teritorija. JAV doleris yra ðiø salø mo-netarinës sistemos pagrindas.

1996 m. buvo nukaltos dvi kolekcinësmonetos su realistine maniera pavaizduotutigro portretu. Tai 5 doleriø vertës vario-nike-lio lydinio ir su tuo pat pieðiniu 50 doleriøvertës sidabro (999/1000; 31,10 g)monetos. 1998 m. vëlbuvo nukaltos tos pa-èios metrologijos irnominalø dvi progi-nës monetos su tig-ro pieðiniu. Tik èiatigras daugiau pana-ðus á þaislà, o ne á „di-dájá þinduolá“ 24 (pav.). 24 pav.


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2010

2-3

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2010 m. Nr. 2-3 (616-617) vasaris, kovas

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2010-02-18SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2010

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

Lietuva turi tik lietuviðkà „tigrà“ – lûðá.Raseiniai – vienintelis ðio þvëries herbo sa-vininkas. Miesto teises ir herbà LÛÐÁ Ra-seiniai gavo 1792 m. iš Lenkijos ir Lietu-vos valdovo Stanislovo Augusto. „Sidab-riniame lauke auksinë lûðis, ginklai sidab-riniai, lieþuvis raudonas. Skydo papëdë þa-lia“, – sako Raseiniø herbo apraðymas.Herbo dailininkë – G. Jurkûnienë (1989).Herbà Lietuvos heraldikos komisija patvir-tino 1989 m. spalio 25 d. (25 pav.).

25 pav.

Lûðies heral-dinæ figûrà, „dir-banèià skyd-nešiu“, galimeapþiûrëti Dzûki-jos didþiajameherbe, sukurta-me 2003 me-tais. Istoriðkaitaip susiklostë,kad iki XVIII a.pabaigos Dzûki-jos regiono ri-bos buvo arti-mos Trakø pa-

vieto riboms. Priminsime, kad ðioje teritori-joje gyveno jotvingiø gentys. Juk Dzûkijosvardas atsirado tik XIX amþiuje.

Dzûkijos herbui buvo panaudota vëly-va Trakø þemës herbo versija – alebardair skydu ginkluotas baltais ðarvais apsiren-gæs pëstininkas. Du skydininkai – lûðys –simbolizuoja Dzûkijos gamtà ir miðkus, lû-ðis yra akylumo ir áþvalgumo simbolis. Se-novëje buvo manoma, kad lûðis turi savy-bæ matyti kiaurai sienà.

Dzûkijos herbo devizà EX GENTE BEL-LICOSISSIMA POPULUS LABORIOSUS(iš karingiausios genties darbštûs þmo-nës) pasiûlë kalbininkas Br.Savukynas. Šimaksima paimta iš XIII a. popieþiaus tei-ginio apie jotvingius, kurie yra baltø „ka-ringiausia gentis“ (26 pav.).

2006 m. Lietuvos Bankas 3000 mo-netø tiraþu iðleido kolekcinæ 50 litø vertëssidabro (925/1000) monetà su lûðiespieðiniu. Monetos briaunoje pavaizduo-

tos stilizuo-tos lûðiespëdos.M o n e -tos au-torius –

dail. R.Ei-dëjus (27 pav.).

26 pav.

27 pav.

S.JURÐËNAS, K.GENEVIÈIUS Ðviesa iðmolekuliø .............................................................. 2


M.S.VENSLAUSKASBiomembranos,elektroporacija irvëþio gydymas ... 6

J.SKOMSKIS Atomo fizika – laimingaspasirinkimas .......................................................... 8

A.URBONAS Kultûros paveldo metraðtininkuiBroniui Slavinskui – 70 ........................................ 10

A.DUMÈIUS Mokslo paþanga ir Kûrëjas ............ 12

G.BARTKUS Po karaliaus sparnu priglobtas ...... 14

P.JURKUS 2009 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai ................................................. 16

V.RAILAITË Vëjo energijà kaupselektromobiliai ..................................................... 18

V.BAGDONAS Vaiþganto þemëje ........................ 18

J.ELEKÐIS Antanas Jonuðas .............................. 21

R.OZOLINÈIUS Indiðkos Kalëdos ...................... 22

S.VAITEKÛNAS Prie Ebro upës... ....................... 26

P.S.KRIVICKAS Akademikø Sirvydþiø akmë ....... 30

L.KLIMKA Vilniui ir jo þmonëms .......................... 32

E.N.BUÈIÛTË, A.VERBICKIENË „Genialumasgali padaryti pradþià, o baigti privalokantrus darbas“ .................................................. 33

J.GRIGAS Mobiliejitelefonai irsveikata ................ 36

V.ÞIGAS Po tigro þenklu ...................................... 40

44 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 2-3 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2010 Nr. 2-3, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Naujas pasaulio atlasas

dviejø tradiciniø popieriniø sieni-niø þemëlapiø kainai.

Bet maloniausia, kad ðio atla-so naudotojai gali bûti ne tik moks-leiviai ir studentai. Tai tikras ðeimosatlasas, praversiantis ir namø ðei-mininkei spræsti kryþiaþodþius, irtikram kartografijos þinovui – ko-kybe nereiks nusivilti.

Remigijus MartinavièiusLeidyklos „Didakta“ direktorius

Zigmui

Sausio 7 d., kaip ir prieð penkmetá,Lietuvos mokslø akademijos

Vrublevskiø bibliotekoje buvoatidaryta paroda, skirta áþymaus

mûsø kalbininko akademiko ZigmoZinkevièiaus 85-meèiui paþymëti, –

Gyvenimas gimtajai kalbai.Lietuvos mokslø akademijoje

pilnutëlë salë iðklausë akademikopraneðimà „Penkeriø metø mano

lituanistinio darbo rezultatai“. Buvodaug gëliø, iðsakyta daug ðiltø

þodþiø, graþiø linkëjimø.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Perpildytoje Lietuvos knygørinkoje – reikðmingas ávykis: pa-galiau pasirodë ðiuolaikiðkas pa-saulio atlasas lietuviø kalba. Ðisfaktas vertas ypatingo dëmesio, nespirmà kartà viename leidinyje pa-teikta per 12 000 viso pasaulio ge-ografiniø objektø. Jø pavadinimaiadaptuoti, vadovaujant geografuivietovardininkui Vytautui Butkui,ir yra svarus indëlis á lietuviðkà to-ponimikà.

Ðis atlasas yra naujausiø ir la-bai informatyviø ávairios temati-kos þemëlapiø sàvadas. Atlase yratokios tradicinës temos kaip eko-nomika, tautos ir kalbos, religijos,transportas, migracija ir kita.Daug atlaso þemëlapiø yra ryðkiosinovacijos, pavyzdþiui, þinomiau-siø pasaulio firmø kilmës ðalys,globalizacija.

Kaip ir kitø universaliøjø atla-sø, Naujojo atlaso branduolá su-daro bendrosios geografijos regio-niniai þemëlapiai. Viename atla-so skyriø pateikti ávairûs Lietuvosþemëlapiai.

Be daugybës þemëlapiø, atlaseyra þinynas su glausta, bet naujau-sia informacija apie visas pasaulioðalis, iliustruota jø vëliavomis. At-laso pabaigoje pateikta abëcëlinëþemëlapiuose uþraðytø geografiniøobjektø rodyklë. Atlaso sudarytojai– leidyklos „Didakta“ ir „Jâòa sçta“– konsultavosi su þymiausiais Lie-tuvos geografais, todël atlaso turi-nys visiðkai atitinka geografijos mo-kymo mokyklose standartus. Juolabiau kad mokytojams puiki pa-galbininkë bus kartu su atlasu su-kurta interaktyvioji versija kompak-

tiniame diske (CVD). Jà naudojan-ti mokykla galës vaizdo projekto-riumi demonstruoti ekrane arba in-teraktyviojoje lentoje daugiau kaip180 þemëlapiø uþ kainà, tolygià

Palydint 2009 - uosius,Lietuvos mokslø

akademijoje buvosusirinkæs gausus bûrys

istorikø á akademikoVytauto Merkio atsimi-

nimø knygos ,,Atmin-ties proðvaistës” sutik-

tuves. Daug ðiltø þodþiøáþymiam istorikui

iðsakë knygos mylëtojaiuþ vertingà istorikodovanà skaitytojui.

Nuotraukoje (ið kai-rës): Domas Kaunas,

Vytautas Merkys irRegina Merkienë.

Zinkevièiui – 85

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2010 m. Nr.2-3