Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Privatinės teisės katedra

13 tema. Laikinosios apsaugos priemonės.

Laikinųjų apsaugos priemonių samprata ir reikšmė. Laikinosios apsaugos priemonės. Prašymo dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos, jų pakeitimas,

galiojimas ir panaikinimas. Teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas ir vykdymas.

Atsakomybė už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

Civilinio proceso kurso

PROGRAMA

Parengė:prof. habil. dr. V. Mikelėnas

2009

Kurso dalykas. Civilinio proceso kurso dalyką sudaro bendroji dalis ir specialioji dalis. Šio kurso metu analizuojama civilinio teismo proceso samprata, civilinio proceso principai, teismo proceso dalyviai ir jų teisinis statusas, teismų kompetencija, civilinių bylų nagrinėjimas, teismo sprendimų vykdymo ir tarptautinio civilinio proceso pagrindai.

Kursas dėstomas kaip bendras privalomas specialybės dalykas tiek dieninių studijų, tiek neakivaizdinių studijų (turintiems aukštąjį išsilavinimą ir neturintiems aukštojo išsilavinimo) studentams III kurse (V ir VI semestruose).

Kurso apimtis - dieninių ir neakivaizdinių studijų studentams skiriamos 64 val. paskaitų (po 32 val. kiekvieną iš dviejų semestrų). Dieninių studijų studentams yra skiriamos 64 val. seminarų (po 32 val. kiekvieną iš dviejų semestrų), o neakivaizdinių studijų studentams, neturintiems aukštojo išsilavinimo yra skiriama 20 val. seminarų (po 10 val. kiekvieną iš dviejų semestrų). Neakivaizdinių studijų studentai, tiek turintys aukštąjį išsilavinimą, tiek neturintys aukštojo išsilavinimo, VI semestre rengia laboratorinį darbą.

Pagal naują studijų programą neakivaizdinių studijų studentams, tiek turintiems aukštąjį išsilavinimą, tiek neturintiems aukštojo išsilavinimo bus skiriama po 20 val. seminarų (po 10 val. kiekvieną iš dviejų semestrų).

Studijų rezultatų vertinimo tvarka ir forma . V (rudens) semestre kursas baigiasi įskaita (raštu), o VI (pavasario) semestre – egzaminu (raštu). Detalesnę vertinimo ir atsiskaitymo tvarką, sąlygas ir laiką nurodo egzaminą (įskaitą) priimantis dėstytojas.

I dalis. Bendroji dalis

1 tema. Civilinio proceso teisė kaip savarankiška teisės šaka

Subjektinių teisių gynimo būdai ir formos. Teisė į teisminę gynybą kaip viena pagrindinių žmogaus

teisių. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų sprendimo procedūros.

Civilinio proceso teisės ir civilinio proceso samprata. Civilinio proceso teisės dalykas, metodas,

tikslai, sistema. Civilinio proceso teisenos ir stadijos. Civilinio proceso ir kitų teisės šakų santykis.

Civilinio proceso teisės šaltiniai. Civilinio proceso teisės normos ir jų ypatumai. Civilinio proceso

teisės vienodinimas.

Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso teisės raida Lietuvoje. Šiuolaikinės civilinio

proceso teisės ir jos doktrinos tendencijos.

Civilinis procesas

Vadovėlis civilinio proceso – II tomai. Išleistas prieš 5 metus. CP teisė kaip savarankiška teisės šakaMaterialinės ir proceso teisės santykis.CP teisė skirta apsaugoti ir priverstinai realizuoti materialinės teisės nustatytas teises ir pareigas. Materialinė teisė

reglamentuoja statinę prievolės šalių būseną. Ji sako kokias pareigas ir teises turi prievolės šalys. Procesinė teisė reikalinga kilus problemai įgyvendinti materialines teises. Kreditorius gali tokiu atveju panaudoti gynybos būdus, kuriuos nustato materialinė teisė. Materialinė teisė gali būti įgyvendinta:

Savigyna – tik išimtinais atvejais Derybos Tarpininkas Arbitražas – privatus privačių ginčų sprendimo būdas. Priimtas sprendimas prilygintas valstybės teismo sprendimui. Teismas. CP reglamentuoja konfliktų sprendimo tvarką valstybės teismuose. Ji atsako į kokį teismą kreiptis, kokiu būdu, kas

nagrinėja ginčą, kaip teismas nagrinėja byla, kaip galima įrodinėti, kas procese gali dalyvauti, kaip apskųsti priimtą sprendimą, kaip jį įvykdyti priverstinai. Kitaip – reglamentuoja santykius kilus ginčams iš privatinės teisės reglamentavimo teismuose.

CP reikalinga: CP teisė yra materialinės teisės „tarnaitė“. CP skirta garantuoti ką nustato materialinė, ji negali iš esmės skirtis nuo materialinės. Tarp šių teisių yra glaudus ryšys. Institutus skirti svarbu, nes materialinė teisė nėra tokia svarbi valstybei kaip procesinė. Šalys gali pasirinkti taikytiną

materialinę teisę. Procesinės teisės pasirinkti negalima. Valstybės teismas visad nagrinėja bylas pagal savo valstybės teisę.

Materialinėje teisėje galioja principas, kad įstatymas negalioja atgal. CP teisėje situacija kitokia – kadangi procesas gali tęstis ilgai, tai normos gali keistis n kartų. Tokiu atveju galioja tos taisyklės, kurios galioja procesinio veiksmo atlikimo dieną.

Teismo proceso teisės teorija – proceso teisė turi būti vieninga ir jos negalima skaidyti į atskiras teisės šakas. CP samprata

Procesas tai judėjimas. Jis prasideda nuo suinteresuoto asmens iniciatyvos. Valstybė savo iniciatyva negali prasidėti civilinės b ylos, nes tai būtų dispozityvumo principo pažeidimas. Aišku, yra išimčių. Procesas:

Atsiranda ieškovas, pareiškia ieškinį teismui. Tame ieškinyje įvardijamas asmuo, kuris pažeidė teises (skolininkas). Tas asmuo tampa atsakovu.

Proceso dalyviais gali būti tretieji asmenys. Jie gali būti abiejuose pusėse., jie atsiranda iš materialinės teisės santykių. Procese reikia įrodyti teiginius. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra fiziniai asmenys. Čia gali atsirasti liudytojai, ekspertai ir

kiti asmenys.

CP yra ginčo šalių, teismo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų veikla sprendžiant bei nagrinėjant bylas. CPT reglamentuoja teismo, bylos šalių, kitų dalyvių procesinę veiklą nagrinėjant bylas bei vykdant priimtus sprendimus.

865670085 – Mikelėno numerisCP yra labai formalizuota veikla, kuri turi vykti žingsnis po žingsnio. Bylos nagrinėjimas turi pereiti etapus, kurie vadinami

stadijomis: I instancija

o Civilinės bylos iškėlimas. Trunka apie savaitę. Stadija gali baigtis: Pareiškimas priimamas Teisėjas atsisako priimti Teisėjas nustato formalius ieškinio pareiškimo trūkumus

o Pasirengimas bylos nagrinėjimui. Trunka apie 2-6 mėn.o Civilinės bylos nagrinėjimas. Nagrinėjama bendra taisyklė – žodžiu. Teisminis nagrinėjimas turėtų tęstis tik vieną

teismo posėdį – idealas nustatytas CPK. Dažniausiai taip nebūna. Priimamas sprendimas. Gali byla būti nutraukta nepriėmus sprendimo.

Apeliacija (II instancija). Terminas – 30 d., atskiriesiems skundams – 7 d. Kasacija. Nelaikoma III instancija, nes kasacija nagrinėja tik teisinę bylos pusę, nebetiria fakto klausimus. Kasacinio

apskundimo terminas – 3 mėn. Proceso atnaujinimas. Galima 5 metus po teismo sprendimo priėmimo. Vykdymas. Pradedamas vykdyti kai jis įsiteisėja. Jei buvo apeliacija – vykdomas po apeliacinio teismo nutarties priėmimo.

Civilinio proceso teisės principai:CP principų specifika tai, kad nuo principų, kurie pripažįstami, priklausys teismo proceso modelis. Teismo procesas turi

užtikrinti teisingą rezultatą ir būti sąžiningas bei efektyvus; taip pat turi būti užtikrinti protingi terminai ir kaštai bei adekvatus materialinis teismų sistemos aprūpinimas. Teismo procesas nėra karas ar žaidimas. Jis sukurtas įgyvendinti realų teisingumą. Negalima vadovautis principu, kad tikslas pateisina priemones. Bylą turi laimėti šalis, kuri teisi teisės ar fakto požiūriu.

Civilinio proceso teisės principai. Principas – bendro pobūdžio idėja, veikianti visose proceso stadijose ir teisenose, o teisės norma įtvirtina konkrečią

taisyklę, kuri paprastai veikia vienoje ar kitoje proceso stadijoje. Proceso principai – kultūros, teisės tradicijų, doktrinos, teismų praktikos rezultatas.

Principų reikšmė: Lemia proceso modelį. Pvz, parodo koks teisėjo vaidmuo: aktyvus ar pasyvus. Padeda suprasti konkrečias teisės normas. Kiekviena teisės šaka kuriama remiantis principais. Normos prasmę galima

suprasti žinant principus. Padeda rasti ir nustatyti ryšį tarp atskirų teisės normų, pašalinti kolizijas. Interpretacinė funkcija. Jeigu konkreti taisyklė nėra pakankamai aiški, tai aiškinimo rezultatas turi būti toks, kad

neprieštarautų principams. Teisės spragų užpildymas. Nors procesas yra formalus dalykas, o civilinio proceso teisė yra gana plati ir pakankamai detali,

bet niekada negalima sureglamentuoti visų galimų situacijų ir nagrinėjant civilines bylas nuolat susiduriama su spragomis. Bet susidūrus su spraga negali teismas atsisakyti nagrinėti bylos. Spraga užpildoma taikant įstatymo ar teisės analogija. Teisės analogija ir reiškia, kad teismas taiko bendruosius, civilinio proceso teisės principus.

Reglamentavimo funkcija. Svarbu, kad pakentimai, papildymai teisės neprieštarautų principams.

Civilinio proceso modeliai, priklausomai nuo principų: Istoriškai susiklostė bendrosios teisės ir romanų-kanonų proceso modeliai

Priklausomai nuo teisėjo aktyvumo skiriami adversarinis ir tardymo proceso modeliai. Adversarinis – teisėjas pasyvus, savo iniciatyva jis nieko nedaro. Tardymo procese teisėjas yra aktyvus.

Pagrindinės šiuolaikinio civilinio proceso problemos ir jų sprendimo būdaiProblemos:

Bylinėjimosi trukmė Bylinėjimosi kaštai Specifinė Lietuvos problema – teisingumo „deficitas“

Sprendimo būdai: Statutinės teisės reforma. Tesimų reorganizavimas, jų papildomas finansavimas Proceso kultūros keitimas 1-3 kombinacija ADR Supaprastintas CP IT naudojimas

Principų klasifikavimas: (pagal jų įtaką sąžiningam procesui). Fundamentalūs: jų pažeidimas/nepaisymas reiškia, kad procesas buvo nesąžiningas. Paprasti: jų pažeidimas/nepaisymas automatiškai nereiškia, kad procesas buvo nesąžiningas.

Principų klasifikavimas pagal teisės šaltinį: Konstituciniai (teisingumą vykdo tik teismas, teismų nepriklausomumas, viešumas, valstybinės kalbos) Įtvirtinti CPK 5-21 strp ir kt. Str.

Principų klasifikavimas pagl pripažinimo ir taikymą teismų praktikoje: Visuotinai pripažinti – formalūs. Jie aiškiai įtvirtinti statutinėje teisėje. Realūs –nors visuotinai nėra pripažinti, bet teismai juos taiko. Jie nėra aiškiai įtvirtinti statutinėje teisėje, bet juos pripažįsta

doktrina, juos taiko teismai. Būsimi – juos propaguoja kai kurie teisės doktrinos atstovai, jie žinomi iš lyginamosios teisės, bet nėra visuotinai pripažinti ir

teismai jų visuotinai netaiko, pvz. Šalių sutaikymo siekimo principas, ikiteisminio įrodymų atskleidimo principas (Anglija); nemokamo teisingumo, dvigubo bylos nagrinėjimo principas (Prancūzija).

Principų klasifikavimas: Principai, nustatantys teismo procesinę padėtį

2 tema. Civilinio proceso teisės principai

Civilinio proceso teisės principų samprata, jų reikšmė

2009-09-10 Reikšmė yra itin didelė:

a) Jei mes sakome, jog yra teisėjo aktyvaus modelio principas – čia teisėjas privalo apklasuti liudytojus,

užduoda klausimus. Jei teisėjas pasyvus – tik tiria įrodymus, papildomų įrodymų neturi teisės prašyti.

Jei tardymo modelis – teisėjas pats kviečia liudytojus. Jis veikia kaip tyrėjas baudžiamajame

procese.

b) Principai padeda suprasti konkrečias teisės normas. Tskl turi atitikti principą ir jį išplėtoti.

c) Surasti ryšį tarp atskirų normų ir padėti išspręsti koliziją. Čia į pagalbą ateina principai.

d) Interpretacinė f-ja – jei taisyklė neaiški, aiškinimo rez turi b toks, kad neprieštarautų

principams.

Nėra tokių privatinės teisės klausimų, kurių neturėtų teisės spręsti teismas. Yra teisės kreiptis į

teismą principas.

e) Teisės spragų užpildymo f-ja. CPT yra pakankamai plati ir detaliai reglamentuota (daugiau nri

800 strp.), bet įstatymų leidėjas niekad negali visko užpildyti ir dėl to yra ir spragų. Kadangi teismas negali

atsisakyti nagr bylą, tsm užpildo spragą su įstatytmo ar teisės analogiją. CPK 3 strp.

f) Principai svarbūs įstatymų leidėjui – įstatymų leidėjas CPK gali papildyti atsižvelgdamas į CP

principus. Jei norime į kasacinių bylų atrankos komisiją inkorporuoti visuomenės atstovą, tai reik žr, ar

tokia norma neprieštarauja CPK principams. Kadangi nėra tokio principo – visuomenės dalyvavimo – tokia

norma prieštarautų CP principams.

CIVILINIO PROCESO MODELIAI.

1) Bendrosios teisės proceso modelis ir romanu (kanonų)

2) Priklausomai nuo teismo aktyvumo skiriamas : adversarinis (pasyvus teisėjas. Čia liudytojus apklausia

advokatai ir prokurorai). Tardymo proceso modelis - Čia teisėjas apklausia liudytojus, jis yra labai aktyvus.

Bet šie modeliai yra teoriniai, jie grynai neegzistuoja. In UK – teisėjas privalo veikti kaip manager – jis privalo

užtikrinti, jog procesas truktų greitai. Procesas nėra grynai šalių reikalas, teisėjas turi pareigą užtikrinti,

kad byla judėtų į priekį.

Principų turinys yra dinamiškas, vieną principą gali pakeisti kitas (jei vienas trukdo kitam...0

ŠD proceso problemos :

1) Bylinėjimosi trukmė

2) Bylos kaštai.

Principai turi taip organizuoti teisę, kad CP spręstų šias problemas. Bylos neturi trukti labai ilgai, o kaštai

neturi viršyti galimos CB naudos.

3) Lietuvoje problema – teisingumo deficitas.

Mes pripažįstame žodiškumo principą – pirmos instancijos teisme jis išimtinai absoliutinamas. Bet gal tai yra

ilgos bylų nagr. Trukmės priežastis? Bet jeigu mes pereitumėme prie išimtinai rašytinio proceso – ar tai

nepakenktų teisingumo principui?

Teismo posėdį galima suorganizuoti telekonferencijos pagalba.

PRINCIPŲ KLASIFIKAVIMAS.

Doktrina bando sudėt principus teoriškai:

I. Pagal svarbą.

1) Fundamentalūs – jei jie pažeisti, negalime laikyti, jog procesas buvo teisingas, visą procesą reikia pakartoti iš

naujo. (pvz., teisės būti išklausytam principas).

2) Paprasti principai – jų pažeidimas nereiškia, kad procesas buvo nesąžiningas, nereikia bylos nagrinėti ex novo.

II. Pagal teisės šaltinį, kuriame įtv principas:

1) Įtvirtinti Konstitucijoje. Jie yra konstituciniai proceso principai 109 – 117 str. Tsg vykdo tsm, teismų

nepriklausomumas, tsm proceso viešumas, valstyb kalbos principas.

2) Įtvirtinti CPK – čia yra atskiras skyrius, skirtas principams, mažų mažiausiai 5-21 straipsniai.

III. Pagal taikymą teismų praktikoje (pripažinimo laipsnį).

1) Visuotinai pripažinti (formalūs) – tie, kurie aiškiai įtvirtinti statutinėje teisėje. Juos būtina taikyti. Pvz., proceso

koncentruotumas (byla turi būti išnagrinėta per vieną posėdį). Bet kad tokie principai įtvirtinti statutinėje teisėje.

2) Realūs – jie galbūt nėra aiškiai įtvirtinti statutinėje teisėje, bet jie yra tsm praktikos rezultatas, jie plėtojami

doktrinoje ir teismuose.

3) Būsimi principai – jei nėra labai žinomi, bet juos propaguoja doktrina arba lyginamosios teisės studijos (pvz.,

nemokamo teisingumo principas, ikiteisminio įrodymo atskleidimo principas – prieš reiškiant ieškinį kiekviena

šalis privalo iš kitos gauti jai reikalingus įrodymus. Įrodymai nerenkami, kai byla jau iškelta.

IV. Civilinių procesinių tsn santykių subjektai (kieno padėtį apsprendžia) ir CP sritis, kurioje

taikomi principai.

1) Principai, kurie apsprendžia teismo procesinę padėtį teismo procese. Grupė principų, kurie lemia, koks

teismas yra procese – aktyvus ,pasyvus, kokie reikalavimai teisėjams.

1.1 Teisingumą vykdo tik teismas K 109 str. (valdžių padalijimo principo sudedamoji dalis),

1.2 teismų ir teisėjų nepriklausomumas (du aspektai

1.2.1 išorinis nepriklausomumas, teismai ngb įtakojami iš išorės

1.2.2 vidinis nepriklausomumas – tsm ngb įtakojami iš teismų - vidaus arba jam įtakos negali daryti

proceso dalyviai)

1.3 teisėjų nešališkumas- teisėjas negali turėti jokio intereso byloje. Teisėjas privalo pats gali nusišalinti, arba

nušalinimus gali pareikšti proc dalyviai.

1.4 teisėjo vadovavimas procesui. Jei sakysim, kad teisėjas vadovauja procesui tik formaliąja prasme

(išaiškina teises ir pareigas, kontroliuoja ar tinkamai surašomi procesiniai dokumentai, bet NESIKIŠA į

pačią ginčo esmę, negali reikalauti naujų įrodymų, etc. TOKS teisėjas nesikiša į ginčo materialinę esmę.

JEI VADOVAUJA – pats gali pakeisti reikalavimą, savo iniciatyva gali pradėti aiškintis faktus, kviečia ir

apklausia liudytojus. Šis variantas buvo TSRS Civ Procese. “sCPK 15 strp.)Teisėjas privalo

nepasiribodamas šalių valia, siekti teisingumo byloje.

1.5 teismo sprendimo privalomumo principas – priimtas ir įsiteisėjęs spr yra res iudicata – taškas padėtas ir

nepriklausomai nuo rezultato esmės, mes nieko pakeisti negalime. Jei mes viską išnaudojome, yra taip kaip

yra. LRKT – niekas negali neklausyti teismų sprendimų.

1.6 teismo pasitarimo slaptumo pr – teisėjas spr priima tokiom sąlygom, kad jam nebūtų galima daryti poveikio.

Apie tai, kokios buvo teisėjų kolegijos pokalbio detalės draudžiama kalbėti ir aiškintis, jos slaptos. Ir tik jei yra

atskiroji nuomonė galime įtarti, jog pasitarimų kambaryje buvo diskutuojama. O atskiroji nuomonė užtikrina

teisėjų nepriklausomumą.

2) Proceso t principai, nustatą šalių procesinę padėtį – ar Š yra proceso šeimininkas, ar šalys pačios įrodinėja

ar teisėjas renka įrodymus etc.

2.1 Dispozityvumas – proceso šalių autonomija. Proceso teisė egzistuoja, nes yra materialinė teisė.

Proceso teisė negali sukurti tokių principų, kurie prieštarautų materialinei teisei, taigi ir CP šalys turi

turėti tam tikrą autonomiją. Taigi, CB prasideda tik esant šalies kreipimuisi. Ieškovas taip pat gali

pakeisti nuomonę – atsisakyti ieškinio arba sud taikos sut. Ar bus apeliacija/kasacija irgi priklauso tik

nuo šalių. Taigi

2.2 Procesinis lygiateisiškumas – procesas yra rungtynės/kova, bet jos būtų sąžiningos, naudojamos

priemonės irgi turi būti sąžiningos/lygiavertės. Privalu procesą modeliuoti taip, kad jei 1 šalis turi

teisę reikalauti, kita šalis turi turėti atsvarą tai teisei (apeliacija-atsiliepimas į apeliaciją/ieškinys-

priešinis ieškinys, etc.)

2.3 Teisminės gynybos prieinamumas – procesas turi garantuoti paprastą ir greitą teisės kreiptis į tsm.

realizavimo tvarką. TB sud sąlygos kreiptis į teismą be kažkokių nebūtinų formalumų. (pvz., labai

didelis žyminis mokestis. Tsm turi turėti teisę sumažinti žym mok, atidėti jo mokėjimą)

2.4 Principas – teisė būt išklausytam. Audiatur et altera pars.

2.5 Draudimas piktnaudžiauti procesu. 1) teise kreiptis į teismą galima naudotis tik sąžiningai. Už tai

numatomos sankcijos, jei šis principas pažeidžiamas. Pvz., administracinė bauda, sprendimo

priėmimas už akių. Čia ne tik pažeidinėjamos kitos šalies teisės, bet ir trukdomas teismo darbas

2.5 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principas – advokato išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto,

bet tik jei šalis dėl turtinės padėties negali realizuoti savo teisių procese.

3. Principai, kurie apsprendžia BYLŲ nagrinėjimą teisme (pvz., žodiškumo pr., tiesioginio dalyvavimo

principas – šalims iš anksto pranešama apie procesą, šalys pačios gali susipažinti su įrodymais.

A) Proceso viešumas. Visi gali stebėti procesą, bet galimas ir uždaras procesas.

B) Sąžiningo bylos nagrinėjimo principas.

C) Valstybinės kalbos pr.: visi procesiniai dok tb surašyti valstybine kalba, žodinis procesas vyksta LT

D) Žodiškumo principas – jis derinamas su rašytinio proceso elementais. Kasaciniame teisme bylos

nagrinėjamos tik kartu.

E) Tiesioginis dalyvavimas – visiem privaloma pranešti asmeniškai.

F) Proceso vientisumas. CB tb nagrinėjama nuosekliai, dalyvaujant visiems proceso dalyviams. Jei pasikeičia

teisėjas, bylos nagrinėjimas turi prasidėti iš naujo.

G) Tinkamo informavimo principas. Jei byla nagrinėjama nepranešus kam nors iš šalių, toks sprendimas

absoliučiai negaliojantis ir naikintinas.

H) Teismo ir šalių kooperavimasis. Ir šalys tarpusavyje ir šalys su teismu turi bendradarbiauti – jei gavus

šaukimą į teismą sunkiai susergama, būtina pranešit teismui. Arba, jei advokatui jau paskirta byla, jis turi

prašyti teismo paskirti kitą datą.

I) Proceso operatyvumas – ilgas tsg įgyvendinimas yra blogas – bylą reikia išnagrinėti per įmanomai

protingą terminą. Nuo pat bylos pradžios reikia griebti jautį už ragų.

4. Pr., kurie lemia įrodinėjimą procese – rungimosi pr – ne teisėjo pareiga yra įrodyti, o šalių pareiga yra

įrodyti. Rungimas r., kad yra dvi šalys su savo interesais, šalys įrodinėja, kad būtent jinai yra teisi. Laisvo

įrodymo vertinimo pr.

a) Rungimasis – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus, o teisėjas tik įvertina šalių

argumentus.

b) Laisvas įrodymų vertinimo principas – mes negalime iš anksto nustatyti teisėjui įrodymų vertinimo

taisyklių, kurios būtų formalios. Teisėjas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Bet prima facie

įrodymai negali būti paneigti liudytojų parodymais. Kol oficialūs dokumentai nėra nuginčijami, tol jie yra

prima facie.

Sąžiningo proceso principas.

Tarptautiniai CP šaltiniai (čia rekomendacinio pobūdžio)

- Sąžiningas teismo procesas. Nešališkas, viešai, teisė išklausyti, byla išnagrinėjama per protingą laiko tarpą. (iš

konvencijos)

- Unidroit ir JAV teisės instituto – Transnacionalinio Civilinio Proceso principai (transnational principles of civil

proces) Čia išdėstytos tokios taisyklės:

a) Sąžiningas procesas – tinkamas pranešimas apie proceso posėdį, teisė vesti bylą per advok, teisėjo

profesionalumą, šalių lygiateis, bendradarbiavimas.

- Europos teismo civilinio proceso kodeksas.

Sąžiningas, jei atitinka tokius reikalavimus -

EŽTK 6 str. – privalomas teisės šaltinis.

Kas turi užtikrinti, kad procesas b sąžiningas?:

1) Pirmiausia – statutinė teisė, kuri leidžia sąžiningumo principą realizuoti. Pvz., jei ieškovas kreipėsi į tsm, o

tsm atsisako priimti pareiškimą. Ieškovas tada gali CPK 137 str. 5 dalis – galima duoti atskirą apeliacinį

skundą.

BET CPK 143 str. 3 dalis sako – teismo nutartis atsisakyti priimti priešinį ieškinį atskiruoju skundu

neskundžiama... AR čia išlaikytas procesinis balansas? Ne, čia atsakovas praranda labai svarią gynybos

galimybę.

2) Ne tik statutinė teisė turi būti tinkamai sureguliuota, BET ir TEISMAS privalo tinkamai taikyti ir aiškinti

statutinę teisę. Sąžiningas tsm procesas nesuvokiamas be nešališko ir nepriklausomo teismo (taip sako visi

sąžiningo proceso principą detalizuojantys aktai).

3) Šalys, jų atstovai, advokatai ir kiti byloje dalyv asmenys. Jei viena iš šalių bandys vilkinti procesą, nevykdys

savo procesinių pareigų ( nepraneša teismui apie adreso pasikeitimo).

4) Visuomenė – nuo jos iš dalies priklauso. Koks bus visuom požiūris į procesą, ar jai svarbu, kad šis principas

gsliotų, ar jam svarbu, kad JO bylč gerai išnagrinėtų.

PRINCIPO TURINYS.

Tai savo turiniu plačiausias principas apimąs kitus pr.

1) Teismas tb nepriklausomas ir nešališkas. (Jei teisėjas turi interesą savo byloje, arba jei teisėjui nurodyta, kaip ją

išnagrinėti, tai toks procesas nesąž)

2) Tsm ne tik neprikl ir nešališkas, bet JIS TURI B sudarytas pagal įstatyme nust taisykles (negali nagr b, jei baigėsi

įgal laikas, kolegija sudaryta ne pagal tskl, jei bylos bus paskirstomos pagal neaiškius ar neobjektyvius kriterijus

arba išvis be jokių kriterijų.)

3) Teisė kalbėti teismo procese savo gimtąja kalba. Jei bylos dalyvis nežino kalbos, kuria vyksta procesas, jam tb

sudaroma galimybė kalbėti gimtąja kalba. Tai valstybės pareiga tai užtikrinti. Deja, dėl lėšų trūkumų tsm neretai

neturi savo vertėjų.

4) Viešumo principas. CB turi b nagrinėtos viešai. Bet tik toms byloms, kurios nagrinėjamos žodžiu.

5) Teisė būti išklausytam – kiekv šaliai tb nust vienodos gal išsakyti savo poziciją per protingus terminus. Skundas-

atsiliepimas į skundą. Jei procesas žodžiu – šalys tb išklausytos, o pasisakymų trukmė neribojama, bet negalima

kalbant nukrypti nuo esmės.

6) Proceso operatyvumas – byla tb išnagrinėjama per protingą laiko tarpą. (Četvertakas v Lithuania, Naugžemys v

Lithuania, Petrauskienė v Lithuania) Kriterijai sprendžiant, ar byla per ilgsai nagr:

a) Bylos sudėtingumas.

b) Teismo ir kitų institucijų elgesys procese.

c) Paties pareiškėjo elgesys. Kartais asmeniui svarbu vien tik gauti kompensaciją. Kartais pareiškėjas užverčia

teismą labai daug reikalavimų, kurie neretai nepagrįsti.

3k-7-7 2007 praktika teigiama – LAT panaikino apeliacinės inst teismo nutartį, ir byla perduota nagrinėti į 1

inst. Apeilaicja turėjo galimybę išnagr pati, GRAŽINIMAS iš apeliacinės inst į 1 inst, gb vykdoma tik

išimtiniais atvejais, net taip užtikrinamas greitumas, išvengiama teismų karuselė

3k 3 453 2007. Neigiama praktika – byla tęsiasi 12 metų, o LAT panaikino sprendimus ir nut ir grąžino

nagrinėti į 1 instanciją.

7) Pareiga motyvuoti sprendimus. Teismas privalo motyvuoti, nes antraip šalys nesupras, kodėl bylą

pralaimėjo/laimėjo. Jei sprendime nėra motyvų, jis iš viso nelaikomas sprendimu. Motyvų nebuvimas yra

absoliutus tsm sprendimo negaliojimo pagrindas.

8) Tinkamo informavimo principas TINKAMAS pranešimas labai svarbus. Šalys turi žn, kada bus posėdis, skelbiamas

sprendimas, kada tsm apžiūrės vietą. Reikia net tik informuoti, bet ir informuoti laiku, iš anksto. CPK 117 str –

teismo pranešimų įteikimo tvarka.

9) Teisė vesti bylą per atstovą (turėti advokatą) (teisės būti išklausytam principo sudėtinė dalis ) Tsm procesas yra

sudėtinga procesinė veikla. Kartais nežinoma, kada ir kokį dokumentą reikia surašyti. Dalyviams neretai

reikalinga teisinė pagalba. TEISMAS netgi turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir REKOMENDUOTI ŠALIAI susirasti

advokatą. Jei toks asmuo negali pasisamdyti advokatą, tsm gali rekomenduoti kreiptis į valstybės garantuojamos

tsn pagalbos centrą ir valstybė apmokės advokato paslaugų kainą.

10) Teisėjo kvalifikacija (galima sakyti, jog tai teismo nepriklausomumo prielaida) Procesas ngb sąžiningas, jei

arbitras neturi reikiamos kvalifikacijos. Ignorantia iudicis est calamitas innocentis. Teisėjas savo kvalifikacija tb

galva aukščiau už advokatus. Valstybė turi garantuoti tokią skyrimo tvarką, kuri garantuotų

11) Teisė į nemokamą tsn pagalbą.

12) Teisė skųsti tsm priimtą sprendimą (teisės būti išklausytam principo sudėtinė dalis) Procesas nebūtų sąžiningas,

jei 1 instancijos tsm spr būtų galutinis. Šalys turi turėti galimybę skųsti sprendimus. Tą garantuoja instancinė

teismų sistema. Problema – kiek kartų leisti skųsti? LTU – vieną kartą galima skųsti praktiškai be apribojimų.

išimtys – mažareikšmė piniginiu požiūriu byla (250 Lt), išskyrus jei tai ginčas su socialiai jautriais dalykais. Tuo

tarpu kasacijai skųsti – nėra laikoma kad tai absoliuti teisė. CPK sako, jog kasacine tvarka viešas interesas, vienas

iš kasacijos pagrindų, atrankos komisijos bent 1 narys mano teigiamai. LAT sprendimas – galutinis ir

neskundžiamas.

13) Šalių ir jų atstovų teisė susipažinti su bylos medžiaga (proceso viešumo principo sudėtinė dalis...) Procesas nebus

sąžiningas, jei byla bus užrakinta pas teisėją seife. Tsm negali priimti sprendimą remdamasis tokiais rašytiniais

ar daiktiniais įrodymais, su kuriais nesuteikta galimybė susipažinti. Problema – administraciniuose tsm. Kartais

neleidžiama susipažinti su medžiaga, kuri yra valstybės paslaptis, kuri yra teismo sprendimo priėmimo pagrindas.

Čia realiai tsm priima spr vienos šalies naudai...

14) Operatyvus priimtų sprendimų vykdymas. Neretai tik vykdymas užtikrinta pažeistos teisės apgynimą. Jei

teismas priteisė sumą, bet jos negalima atgauti per keletą metų, tai veda į tai, kad šalis liko neapginta. Tokiu

atveju tiek valstybės, tiek teismo autoritetas bus menkas. Tsm spr negali būti popierinis.

15) Teisė kritikuoti teismo sprendimus. Jei tsm iš tikrųjų padaro klaidą, teismas gb kritikuojamas. Kritika yra socialiai

teigiamas reiškinys. GB netgi tai, kad procesas bus atnaujintas, teismas nebedarys tokių pačių klaidų, kiti teismai

nedarys tokių klaidų, etc. Bet kritika tb pagrįsta, o ne

Pvz,buvo 1 byla, kad laikraštyje ant šuns kūno sumontuota bylą nagrinėjančio teismo galva. Viena iš proceso šalių

buvo žiniasklaidos priemonės savininkas. NEGALIMA bandyti paveikti teismo.

16) Paskutinis aspektas – teismo proceso kultūra. Negalima šaukti, keiktis, „tujintis“, neblaivumas, suglamžytos

mantijos. Bylos arbitraže nagrinėjama daug laisviau, tenai susėdama už stalo, geriama arbata, kava, etc.

TOKS PLATUS ŠIO PRINCIPO TURINYS... ČIA TEOTIJ A, O KAIP YRA PRKATIKOJE??

Teismo nešališkumas ir nepriklausomumas.

a) Teismo nepriklausomumą pažeidė įstatymų leidėjas – proceso metu valstybė priėmė tokius įstatymus,

kurie iš esmės nulėmė bylos baigtį. SHipping co v Greece 97, Smokovič and others vs. Greece 99, Forrer v

germany 99, Malhaus v. Czech republic 96, Belukha v Ukraine 02,

b) YRA DU NEŠALIŠKUMO KRITERIJAI. Subjektyvus ir objektyvus kriterijus. A) Ką mano teisėjas ir VST, b)

bei KĄ MANYTŲ bet koks paprastas asmuo, jei jam šita informacija būtų atskleista. NEŠALIŠKUMAS turi

nekelti abejonių nei vieno iš kriterijų atžvilgiu!!!!

c) Jei bylos šalis yra VST (Vakarų skirstomieji tinklai) ir koks nors asmuo paduoda VST į teismą, o teisėjas yra

VST klientas, ar galime teisėją laikyti šališku, nes jis taip pat VST klientas? NE, energijos tiekimo sutartys

yra viešosios sutartys, jų sąlygos standartinės, reguliuojamos valstybinių institucijų.

d) O kaip ginčai su valstybe – visi teisėjai gauna atlyginimą iš valstybės??? Teismui priklauso visi teisės

klausimai pagal konstituciją ir CPK 5 str., 22 str. – visuotinis teisminės gynybos prieinamumas.

e) Pescador v Spain 00, teisėjas dirbo pedagoginį darbą univere. Jis nagrinėjo bylą, kurioje universitetas

buvo šalis.

f) 3k 3 6752007. Praktiškai analogiška, tik nagrinėjant bylą LAT 1 iš kolegijos narių, o 1 iš šalių atstovavo

g) 3k-3-389 2007 Pirmos instancijos tsm teisėja dirbo universitete, o vienai iš šalių atstovavo advokatas,

kuris buvo katedros vedėjas, kurioje taip pat dirbo pati teisėja.. Teisėjas privalėjo nusišalinti.

PRAKTINIAI PRINCIPO PAŽEIDIMO ASPEKTAI

KAS kelia grėsmę teisėjų nepriklausomumui ir nešališkumui???

a) Teismų kompetencijos nustatymas paprastais įstatymais, kuriuos lengva pakeisti. Tarkime „Teismų įstatymas“

keičiamas labai dažnai, paprastai išrinkus naują Seimą...

b) Pernelyg didelis teismo aktyvumas. Jei teismas pradės veikti itin aktyviai, jei įsivaizduos, kad įst leidėjas kvailas ir

jį reikia pakeisti, tai tokiu atveju bus priešpriešinė reakcija.

c) Neskaidri teisėjų atrankos ir skyrimo tvarka. Jei teisėjo postai buvo formuojami kaip seimo narių vietos (Pirk

Pard). Pvz., teisėjas paskiriamas su pasakymu – „mes balsuojam už tave, bet tu mums atidirbsi ateityje“.

d) Neskaidri bylų paskirstymo tvarka. Turi būti objektyvios taisyklės, kada ir kokios bylos

e) Teisėjo per didelis aktyvumas visuomeninėje ar ūkinėje veikloje. Jei teisėjas verslininkas, tai jo partneriam „gali

prireikti pagalbos“...

f) Quasi teisminių institucijų sprendimai g pažeisti. KAI yra kokia nors institucija

g) TEISMŲ SPRENDIMŲ PANAIKINIMAS ne instancine tvarka. (liustracinės komisijos išvada, kad Prunskienė

bendradarbiavo su KGB... Čia ne tik teismo sprendimo privalomumo pažeidimas, bet ir res iudicata pažeidimas...)

LRKT praktika apie nepriklausomumą:

1997 11 13,1999 12 21, 2000 01 12;

ŠALIŲ PROCESINIS LYGIATEISIŠKUMAS.

Tai atvejai, kai viena iš šalių negali susipažinti su įrodymais, kuriais operuoja kita šalis arba tam tikros bylos medžiagos neprieinamumas vienai iš šalių (konfidenciali, valstybės paslaptį sudaranti info)

Nepakankamas teismo sprendimų argumentavimas.H.A.L. v Finland 97, A.B. v Slovakia 98, Sara Lind v Iceland 04,Kuznetsov v Russia

Netinkamas įteikimas:Yakovlev v. Russia

Žodiškumo principas.

Stojakovic v Austria 02; Rizza v. Italy 02, Bruger v Austria,

Teisė kritikuoti teismo sprendimus.

Įdomi pbyla prieš mMaldovą. Amihalachioaie v Moldova 2004

Kudeshkina v Russia 2009. Principai baigti.

3 tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir jų subjektai

Pirminis procesinis santykis - tarp ieškovo ir teismo. Kai teismas priima pareiškimą – prasideda

procesas.

Tada pereiname į kitą proceso stadiją – Teismas/ieškovas ir atsakovas. Teisminiai procesiniai

santykiai neįsivaizduojami be teismo. Čia teismas būtiniausia institucija.

Išvados: (Civilinio procesinio teisinio santykio ypatumai)

1) Būtinas subjektas visada teismas. Ir apskritai, kol teismas nepriima procesinio sprendimo, neprasideda

procesiniai santykiai. Jei kreipiesi į teismą ir nepriimamas pareiškimas, nėra CP.

Ieškovas Teismas Atsakovas.

Teismas yra privalomas šių santykių subjektas, tik vienu atveju jis veikia aktyviai, kitu – pasyviai.

Jei šalis nori užduoti klausimą kitai šaliai, tai JI privalo gauti teismo leidimą. Advokatas perduodamas

dokumentus kitam advokatui privalo pranešti teismui.

Atmintina, kad teismas yra privalomas santykių subjektas tuose santykiuose, kurie kyla bylą nagrinėjant

teisme (tiriamajame procese). Vykdant teismo sprendimą, nagrinėjant bylas arbitražu ar notarui

atliekant savo funkcijas teismas nedalyvauja.

2) CP tsn santykis yra viešo pobūdžio teisinis santykis, kurio būtinasis dalyvis yra teismas – kaip valstybinę

valdžią įgyvendinantis subjektas, todėl procese subjektai nėra lygūs. Civilinis procesas nėra privati ginčų

sprendimo forma, procesą privalo prižiūrėti teismas, prievartą (kaip valstybės funkciją) taikyti taip pat gali tik

teismas.

3) Specifiniai procesinių santykių atsiradimo/ pasikeitimo pagrindai.:

a) Visi CP santykiai keičiasi/prasideda/baigiasi TIK remiantis konkrečia teisės norma. NĖRA faktinių

procesinių santykių. Jei nėra teisės normos, neegzistuoja ir santykis. (pvz., kartu gyvenantys

nesantuokiniai asmenys, yra FAKTINIAI šeiminiai santykiai ir įst. Numat atvejais jie turi b ginami).

Procesas yra formalizuotas ir to, ko nenumato CP norma, to mes negalime ginti.

Procesinis santykis gali būti nutrauktas tik PAGAL CKP normas (CPK)293

b) Būtinas procesinis veiksnumas. KUO jis ypatingas plg su materialiniu veiksnumu.

c) Juridinis faktas (įvykis/veiksmas). Procese toks Juridinis faktas kaip įvykis iš karto nesukelia procesinių

padarinių – o būtina atlikti dar ir veiksmą. Jei procese miršta šalis, tai mirtis automatiškai neužbaigia CP.

Užbaigs Arba teismo nutartis/ arba tsm sustabdo bylą, kol paaiškės teisių perėmėjas, jam paaiškėjus

procesas bus atnaujintas, mkai teisių perėmėjas įstos į šalies vietą. BE teismo nutarties pasikeitimas

procese NEGALIMAS!! Taigi įvykis procesinių teisinių padarinių nesukelia, ir veiksmą turi atlikti arba tsm

arba proceso dalyviai.

4) Nuoseklumas ir sistemingumas. Tai susiję su proceso stadijomis – procesas yra veikla ir judėjimas, kuri yra

nuosekli, kai vieną etapą keičia kitas, kuris turi savo tikslą, ir kurie vadinami stadijomis.

5) Proceso t skirta apsaugoti Materialinę teisę ir JŲ RYŠYS LABAI ryškus. Kas byloje yra ieškovas ir kas atsakovas

priklauso nuo to, koks santykis sieja asmenis materialiniame santykyje (kas turi reikalavimo teisę ir kas turi

prievolinę pareigą). Procesinį statusą suteikiama asmeniui, turinčiam materialinį reikalavimą (ieškovas) ir

pareigą pagal reikalavimą (atsakovas). Nedaryti dažnos klaidos - nepilnamečių vaikų išlaikymas – ieškovas yra

vaikas, o ne motina.

Taigi, siaurasis Civilinio procesinio santykio apibrėžimas – tai teisės normų reguliuojamas teismo, byloje

dalyvaujančių asmenų ir kitų proceso dalyvių teisinis santykis teismui vykdant teisingumą civilinėje

byloje.

Plačiąja prasme – CP tsn santykis tai civilinio proceso teisės normų reguliuojamas valstybės institucijos ar jos

įgalioto asmens (notaro, antstolio) ir privataus teisinio santykio dalyvio santykis siekiant užtikrinti ar ginti

civilinės materialiosios teisės įgyvendinimą.

II. Procesinių tsn santykių subjektai.

Subjektų yra ne 2 ir ne 3, jų dažnai gerokai daugiau. Pirmiausia priimta juos klasifikuoti.

1) Pagal reikšmę:

a) Subjektai, kurie nagrinėja ir sprendžia bylas. Teismas. Teismas yra teisėjas vienasmeniškai arba kolegialus – kai

bylą nagrinėja teisėjai (apeliacinė instancija ir kasacinė instancija. Pirmojoje instancijoje byla kolegialiai

nagrinėjama kolegialiai tik labai sudėtingose bylose).

b) Kiti subjektai, kurie dalyvauja procese

Taigi CP santykiai klostosi nuosekliai.

Teismas kontroliuoja santykius tarp šalių. Advokatai tarpusavyje apsikeičia dokumentais, BET po 1

egzempliorių PRIVALOMA pateikti teismui.

1) Pagal suinteresuotumą bylos baigtimi.

a) Tie, kurie turi teisinį interesą bylos baigtimi – byloje dalyvaujantys asmenys. Visi išvardiniti CPK 37 str.

1) šalys

2) tretieji asmenys

3) šalių atstovai

4) kiti asmenys, siekiantys apginti viešą interesą.

b) Kiti proceso dalyviai. Tsn intereso bylos baigtimi neturi ir negali turėti.

1) Teismas. Jis negali turėti intereso bylos baigtimi, antraip jis turi nusišalinti.

2) Teismo pagalbinis personalas – pagalbinės/organizacinės f.

3) Vertėjai

4) Liudytojai.

5) Ekspertai.

6) Antstolis (negali turėti intereso)

2) Pagal intereso pobūdį.

a) Asmenys, kurie turi privatų interesą. (ieškovas/atsakovas/tretieji asmenys/atstovai)

b) Viešą interesą turi Prokuroras (jis kaip FA asmeninės naudos negaus, sprendimas jo teisių ir pareigų

neįtakos) ir kitos valstybinės institucijos.

O kur priskirti antstolį – asmuo, dalyvaujantis bylų nagrinėjime.

Pagal 3 kriterijų jisai iš viso čia nepakliūna, jis neturi teisinio intereso...

Išsamiausias skirstymas

3) Pagal vaidmenį civiliniame procese skirsime tokius subjektus:

1. Subjektai, vykdantys teisingumą ir užtikrinantys teismo sprendimo įgyvendinimą

2. Byloje dalyvaujantys asmenys (turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi). Visi išvardinti CPK 37 str.

3. Kiti proceso dalyviai.

III. Procesinis teisnumas ir veiksnumas.

Samprata atitinka materialinį.

Teisnumas. Galėjimas įgyti teises pir pareigas.

Veiksnumas. Gebėjimas savarankiškai asmeniškai įgyvendinti procesines teises ir pareigas.

CPK netgi neturi atskiros normos šiuo klausimu!!!.

Todėl jei asmuo turi materialinį teisnumą/veiksnumą, jis turi ir procesinį subjektiškumą. Taip todėl, kad JEI

TURI materialinę teisę, TURI turėti ir galimybę apsiginti.

Procesinis teisnumas įgyjamas gimimu ir baigiasi mirtimi..

Procesinio teisnumo išimtys:

a) CPK 41 – tapti proceso šalimi gali tik ORGANIZACIJA, turinti JURIDINIO AMSENS statusą. T.y., negali

ieškovu/atsakovu būti filialas ar atstovybė. Tik pats juridinis asmuo.

b) CPK 60 str. – asmuo, išbrauktas iš advokatų sąrašo, negali užimti advokato procesinės padėtis. Čia nurodyti

asmenys, kurie negali BŪTI ATSOVAIS procese. (pvz., teisėjas, prokuroras, kol eina savo pareigas...)

60 str. Atstovais teisme negali būti:1) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;2) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba byloje dalyvauja kaip

prokuratūros įgaliotiniai;3) asmenys, kuriems nustatyta globa ar rūpyba;4) asmenys, kuriems tokią teisę riboja įstatymai.

c) Esant specifinėm aplinkybėm asmuo negali tapti CP tsn s subjektu. Pvz., CPK 67, 3k-3-218 / 2006. +

Pvz., advokatas negali vesti bylos, jei kiltų interesų konfliktas. Advokatas negali atstovauti ieškovui, jei tas pats

advokatas yra ar buvo atsakovo atstovas ar gynėjas kitoje byloje.

IŠVADOS – visgi yra išimčių plg su materialiniu subjektiškumu. Tai susiję su proceso tiek privačiu, tiek viešu pobūdžiu.

Procesinis veiksnumas.

Materialinis vksn = procesinis veiksnumas. Jei turi teisę, turi turėt galimybę ją apginti.

CPK 38 str.

1) Neveiksnūs (teismo pripažinti neveiksniais...)

2) Dalinai veiksnūs (nepilnamečiai) Jei nepilnametis turi darbinį veiksnumą, tai jis turi turėti teisę kreiptis į

teismą, tarkime, dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo.

3) Visiškai veiksnūs.

3. Veiksnumo specifika:

a) Liudytoju gali būti ir mažametis asmuo – CPK 189 str. Taip pat galima klausti mažamečio vaiko nuomonės

( ypač sprendžiant šeimos teisės bylas).

b) Išvadą CPK 49 str. gali pateikti tokios organizacijos, kurios neturi JA teisių. Pvz., vaiko teisių apsaugos

tarnyba yra struktūrinis savivaldybės padalinys, bet išvadą pateikia.

Procesinės padėties problema.

3K-3-465/2007 – DRAUDIKAS? Ši byla svarbi ir proceso tesės prasme. Nukentėjusysis gali laisvai pasirinkti,

kam reikš ieškinį:

a) Bendraatsakovis bus draudikas

b) Jei draudikui ieškinį- vienintelis atsakovas

c) Galima nereikšti ieškinio ir draudikas bus 3asis asmuo, jei reikalavimas reiškiamas žalą padariusiam asmeniui.

Čia praktika klaidinga!!!

Konkrečioje byloje asmuo gali užimti tiktai konkrečią procesinę padėtį. Jei asmuo neturi intereso teisinio

intereso, jis negali būti byloje dalyvaujantis asmuo, o gb tik kitu proceso dalyviu.

CPK 37 str. -

Dalyvaujantys byloje asmenys skirstomi į:

a) Asmenys, turintys materialinį interesą. Teismo sprendimas turės įtaką to asmens materialinėms teisėms ir

pareigoms.

b) Asmenys, turintys tik procesinį interesą. TY įtikinti teismą priimti jam palankų sprendimą. Pvz., advokatas (jo

teisų ir pareigų sprendimas neįtakoja), prokuroras (jo teisių ir pareigų neįtakoja...)

BYLOJE dalyvaujantys asmenys yra:

a) Šalys ginčo teisenoje (ieškovas/atsakovas)

b) Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingojoje teisenoje. CPK 443 3d (Suinteresuotas asmuo byloje yra

kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla

susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.)

c) Tretieji asmenys 46 ir 47

d) Atstovai – 51

e) CPK 50 str. 2 dalis sukelia problemą. Jie negali pareikšti skundų, prašymų, reikalavimų. Pvz., tarnyba pateikia

išvadą, kad vaikas turi gyventi su tėvu. Bet teismas nusprendžia, jog vaikas turi gyventi su motina (kuri tarkime

yra psichiškai nesveika) Ir ta institucija, kadangi nėra byloje dalyvaujantis asmuo, negali tinkamai įgyvendinti

savo funkcijų, jei mano, jog teismo sprendimas neteisingas...

IV. Teismo ir teisėjo asmuo civiliniame procese. (nušalinimai ir etc aptarta prie principų)

Civilinio procesinio santykio samprata ir jo ypatumai. Civilinių procesinių teisinių santykių

atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Civilinių procesinių teisinių santykių subjektai, jų klasifikavimas. Civilinis procesinis teisnumas ir

veiksnumas.

Teismas kaip privalomas civilinių procesinių teisinių santykių subjektas. Teismo ir teisėjo vaidmuo

civiliniame procese. Teismo sudėtis. Nušalinimai.

Dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti proceso dalyviai.

4 tema. Teismų kompetencija

I. Teismų kompetencijos samprata.

Kompetencija – mums svarbu tas klausimas, nes kai kyla ginčas, mums reikia žinoti, kur kreiptis išspręsti ginčą?

K sako, jog ribojimai teisės kreiptis į teismą negalimi. Vis dėl to

Kilus ginčui dėl teisės kyla klausimai:1) Į kokią instituciją kreiptis – teismą ar kitą instituciją? Teismai būtent yra sukurti spręsti ginčams dėl teisės.2) Kitas klausimas – jei klausimas priklauso teismų kompetencijai – tai į kokį teismą reikia kreiptis? Jei netinkamai

kreipiamės į teismą, jis nesukels jokių padarinių...Į kiekvieną klausimą atsakymus pateikia 2 institutai.

1) Atsakymas į pirmą klausimą reglamentuoja PRISKIRTINUMO INSITUTAS. 22-242) Į kokį konkretų teismą 25-26 – teismingumas.II. PRISKIRTINUMAS

1) PRISKIRTINUMAS detaliai. (ubi ius ibi remedium)a) Pripažįstama, kad teismui turi būti priskirta visų ginčų dėl teisės sprendimas. Priskirtinumo apimtis tiesiogiai

priklauso nuo teisės į teisminę gynybą apimties. Nebent įstatymas numatytų išimtį, kuri būtų pateisinama. Priskirtinumas – teismo kompetencija spręsti visus ginčus dėl teisės nebent įstatymas tai daryti numato kitoms valstybės institucijoms. CPK 22 str.

b) Kompetencijos kompetencijos doktrina – teismas turi pats spręsti, kokia jo kompetencija. Competence de la competence principas (CPK 24, 137 str. 2d. 1p.) Patys teismai turi rūpintis, kad jų kompetenciją nebūtų varžoma. Jei atsisakai kažko, reikia nepamiršti, jog tai atgauti bus sunku (pvz., teismai atsisakė nagrinėti bylas dėl santuokos nutraukimo šalių sutarimu. Dabar tai darys notarai. Teismai negaus dalies pajamų...)

CPK 24 str. labai svarbus įgyvendinat principą – jeigu kyla abejonių ar yra įstatymų kolizija, tai laikoma, kad ginčas priklauso teismų kompetencijai.

Jeigu tsm susiduria su įstatymo reguliavimu, kur nurodyta, kad „šis klausimas yra ne teismo kompetencijai“, teismas turi suabejoti tokios normos konstitucingumu ir atitikimu EŽTK bei K.

Pvz., Kolektyvinis darbo ginčas dėl darbo nepriklauso teismui. Kolektyvinis darbo ginčas yra didelis socialinis konfliktas – jis ne privatus, o kyla tarp dirbančiųjų ir darbdavių masės!!!.

Pvz2, Iškeldinimas iš griūnančių pastatų ar viešbučių. Čia pastatas gali labai greitai sugriūti todėl sprendimai turi būti itin operatyvūs, todėl tam tikslui sprendimus operatyviau priims atitinkama institucija.

Priskirtinumas nr 2.Nereikia pamiršti, kad yra CP yra dvi teisenos:

1) Ginčo teisena – privatūs ginčai tarp lygių šalių. Tokie ginčai dėl teisės priskirtini teismo kompetencijai pagal visuotino priklausomumo taisyklę (EŽTK 6 str. 1 dalis, CPk 1 ir kk str. K 30str.). Pakanka nustatyti, kad ginčas kilo iš privatinių teisinių santykių ir preziumuojame, kad jis priklauso teismo kompetencijai.

2) Ypatingoji teisena – teismas atlieka ne grynai jurisdikcines f-jas. Čia tsm nagrinėja tik tokias bylas, kurios yra nurodytos sąraše – sąrašo principas CPK 442 str. Varžytinių organizavimas ir etc.

Priskirtinumo teismui klausimą taip pat detalizuoja CPK 22 str. – visuotinis ginčų dėl teisės Priskirtinumas teismui, CPK 137 str. ,

Aptarę, pagal kokius principus.Ginčas nepriklauso teismams jei:

1) Tai ne ginčas dėl teisės (3k-3-595-2007+ ) pvz., tai ginčas dėl mokslo, norint paneigti kažkokį gamtos dėsnį (Niutono). Arba prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nors tas faktas neturi teisinės reikšmės.

2) Įstatymas tą klausimo sprendimą palieka priskiria kitų inst kompetencijai. (kolektyviniai darbo ginčai; ginčai dėl iškeldinimo iš sugriūti gresiančių patalpų; ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą išskyrus DK 96 str. 1 d.)

3) Klausimas gb eliminuotas teismo kompetenciją ginčo šalių susitarimu, jie yra alternatyvus priskirtinumas (teismas arba ne teismas). Toks atvejis yra arbitražas. Arbitražas prilyginamas teismo procesui CPK 23. 3k3-167 2008+ ir 3K-3-62 2007 +)

4) Asmuo apskritai neturi teisės kreiptis į teismą. Pvz., teisę kreiptis į teismą turi ne pavienis asmuo, o tik asmenų grupė ar asmenys, atitinkantys specialius reikalavimus. Pvz., JA veiklos tyrimas. CK 2.116, 2.125, 3K-3-92/2007+) Pvz2, kai siekiant užtikrinti šeimos autonomiją – tėvystės nuginčijimo bylas gali inicijuoti tik specifiniai asmenys. Arba pvz., ieškinį gali pareikšti tik visi bendraieškiai kartu, ir to nepadarius, ieškinys nepriimamas.

EŽTK 6 str. praktika dėl teisės kreiptis į teismą.

Nusirašyti praktikąSerghides and v Greece 1998 – atsisakymas nagrinėti ieškinį nevva ieškovas neturi teisinio intereso.Russia v, Hunggary 2009 – teisės kreiptis į teismą nesuteikimas likviduojamos bemdrovės akcininkuiCgil, Cofferati v. Italy 2009 – parlamento imunitetas kaip kliūtis pareikšyi ieškinį dėl garbės ir orumo Gynimo. TIK PrancūziškasMendel v. Sweden 2009 negalėjimas apskųsti administracinio sprendimo +

Toliau apie priskirtinumą – LRKT :

a) 1997 10 01 – dėl negalėjimo teismui skųsti tardytojo nutarimą areštuoti turtą. Čia sBPK – toks nutarimas negalėjo būti skundžiamas teismui, bet buvo galima skųsti tik pavaldumo tvarka/prokurorui, o į teismą negalima. Areštas yra nuosavybės teisių ribojimas ir turi b suteikiama galimybė skųstis teismui

b) 2000-06-30 dėl teisės į žalos, padarytos neteisėtais tsg institucijų veiksmais, atlyginimo. Tuo metu ribota galimybė – buvo nustatyti tik tam tikri veiksmai (sąrašo principas) už kuriuos atlyginama žala. Toks sąrašo principas neteisėtas.

c) 2002 07 02 dėl kariškių teisės kreiptis į teismą. Ginčai dėl karinių laipsnių nesuteikimo, sumažinimo (ar pan) buvo nepriskirtini teismui. Galutinis subjektas buvo KAMinistras. Toks ribojimas buvo nepagrįstas. Šiuo metu tokius ginčus nagrinėja administraciniai teismai.

d) 2001 08 17 dėl negalėjimo teismui skųsti LRV nutarimą dėl žemės įsigijimo – LRV nutarimas, nustatantis ir detalizuojantis Konstitucinį įstatymą. Ten buvo nurodyta, kad LRV nutarimas skirti/neskirti buvo galutinis.

e) 2006 11 27+ – dėl teisėjų teisės kreiptis į teismą. Pvz., kai teisėjas atleidžiamas iš pareigų (prezidento dekretas arba seimo nutarimas). Čia ir yra problema – čia reikia kreiptis į LRKT, nes reikia ginčyti konstitucinių subjektų teisės aktus (LRP, LRS). Dabar tokios bylos nagrinėjamos teismuose, bet teismai privalo kreiptis į LRKT dėl aktų konstitucingumo.

LAT praktika (teigiama)

3K-7-470 1999 – LAT teisėjų teisė kreiptis į teismą

3K-3-49 1999 – teismo teisė tikrinti VA subjektų veiksmų teisėtumą

3K-3-348 1999 – neleistinumas riboti teisę kreiptis į teismą.

3K-7-518 2002 neleistinumas riboti teisę kreiptis į teismą.

LAT praktika (įdinga)

3K-3-2005 –byla nutraukta, nes vienas iš reikalavimo argumentų buvo susijęs su LRV nutarimo teisėtumu. Tokiu atveju byla tb sustabdoma ir privaloma kreiptis į LRKT ir tik tada toliau nagrinėti bylą.

3K-3-90 2004+ - teismai pareiškė, kad ginčas tarp regbio klubo ir regbio federacijos nepriskirtinas teismams, nes čia „nerimtas ginčas“. LAT pasakė, kad tai yra ginčas, kyląs iš privatinės teisės ir tai ginčas dėl teisės.+

3K-3-734 2003+ – visi teismai padarė klaidą. Neva teismams nepriklauso nagrinėti ginčų tarp advokato ir advokatų konferencijos. Norėta pripažinti konferencijos sprendimą neteisėtą. Neva advokatų konferencijos sprendimas galutinis... Akivaizdžiai nepagrįstas sprendimas, nes organo sprendimai gali pažeisti įstatymus.

3K-3-355 2001 Ginčas tarp krepšinio žaidėjo ir federacijos dėl diskvalifikavimo. Tokios bylos priklauso teismų kompetencijai, nes diskvalifikavimas gali turėti tiesioginės įtakos žaidėjo atlygiui, etc.

NEGALIMA Priskirtinumo painioti su ginčo procesinio nagrinėjimo tvarka.

Priskirtinumas – ar bylos nagrinėjamas priklauso teismui? (ar priklauso teismų kompetencijai?) Bet Priskirtinumas nesprendžia jurisdikcijos klausimo, kuris teismas spręs, kokia teisena, kokio kodekso pagrindu, etc. KOKIA teisena nagrinėti (ginčo ar ypatingoji teisena) nėra Priskirtinumas!!!

Teismų klaidos:

3K-3- 355 /2006 teismas atsisakė priimti prašymą grąžinti daiktą, kuris paimtas BP tvarka. Nepagrįstai pritaikė CPK 137 2 d 1 p. Nors toks klausimas spręstinas BPK tvarka, bet teismas APSKRITAI ATSISAKĖ priimti tokį prašymą ir jame nenurodė, kaip turi būti nagrinėjamas kilęs klausimas.

REZIUME – Priskirtinumas yra teisės kreiptis į teismą būtina prielaida. Tik jei klausimo sprendimas priklauso teismo kompetencijai tik tada teismas gali nagrinėti bylą ir asmuo gali kreiptis į teismą. Vadinasi bylos iškėlimo stadijoje, kai teisėjas gauna pareiškimą, reikia atsakyti į klausimą – AR TEISMAS APSKRITAI turi teisę nagrinėti tokią bylą – ex officio teisėjas privalo atsakyti ar čia teismų kompetencija, ar ne. JEI BYLA yra nepriskirtina, tai pareiškimas atmetamas (137 str. 2d. 1p. pagrindu) arba bylą galima nutraukti (CPK 293 str. 1d.)

1. Jei byla nepriklauso teismo kompetencijai CPK 137 str. 2 d 1 p. – pagrindai, teismas atsisako priimti ieškinį (atmetamas). Šis straipsnis taikomas, jei klausimas nepriklauso teismams.

2. BET priėmimo stadijoje (bylos iškėlimo stadijoje) teisėjas gali suklysti!! Ir tik po bylos iškėlimo gali paaiškėti, kad visgi tokia byla yra už teismo kompetencijos ribų. TOKIU atveju bylą reikia užbaigti ir taikome kitą institutą – CIVILINĖS BYLOS nutraukimas. CPK 293 1d pagrindu.

Sprendimą atsisakyti priimti pareiškimą galima skųsti atskiruoju skundu apeliacine tvarka per 7 dienas nuo nutarties gavimo.

Pagal EŽTK – negali būti tokių privatinės teisės sričių, kurios nebūtų priskirtinos teismui.

3K-3-234 2006 į teismą kreiptasi asmens, kai jis gavo išvadą, kad jis netinkamas būti globėju Ū(iš socialinių institucijų) Čia priskirtinas klausimas, ir tik gali kilto klausimas, koks teismas nagrinės?? Adm ar BKomp

3K-3-142/2007 – Švedijos ambasados darbuotojai atsakyta, jog jos byla dėl atleidimo iš darbo priklauso Švedijos teismams ir LAT bylą nutraukė neteisėtai, nes šis klausimas yra priskirtinas, tai teisės klausimas dėl darbo santykių. CPK 0 jei ginčas neteismingas LT teismas, tokiu atveju pareiškimas paliktinas nenagrinėtinu CPK 782 str. NUTRAUKIMO ir palikimo nenagrinėtinu padariniai skirtingi – nutraukimo atveju asmuo nebegali iš naujo kreiptis į teismą...

Jei byla priklauso ne bendros kompetencijos, o administracinės kompetencijos teismams, tai byla NE NUTRAUKIAMA, o PALIEKAMA NENAGRINĖTA. Čia reikia taikyti bylos perdavimo pagal teismingumą institutas CPK 34 str. 2 d. 4 punktas, jei byla jau teisminėje stadijoje. O jei teisėjas abejoja – CPK 36 str. – yra speciali institucija (teismingumo kolegija), kuri sprendžia klausimą, kuriam teismui.

Jei pažeidžiamas priskirtinumas – nutraukiama byla.Jei pažeidžiamas teismingumas – ne nutraukti bylą, o palikti nenagrinėtą.

III. Civilinių bylų teismingumas

Jei byla priskirtina, tai tuo mūsų bėdos dar nesibaigė. KURIAM teismui byla teisminga?LT yra Bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai.Kai mes turime teismų sistemą mums reikia patikslinimo, į kokį teismą konkrečiai reikia kreiptis –

teismingumas – teismų kompetencijai priklausančių bylų paskirstymas teismams.Teismingumas yra 3 rūšių:

1) Rūšinis teismingumas kurios rūšies teismų sistema nagrinės bylą? 25-28 str2) Teritorinis. 3) Funkcinis teismingumas – kuomet sprendžiame klausimą, koks teismas nagrinės bylą apeliacne ar

kasacine instancija.

Teismingumo reikšmė – susijusi su teise kreiptis į teismą tinkamu realizavimu. Normos, nustatančios teismingumą TURI BŪTI aiškios.

Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina K 30 str. ir EŽTK 6 str. nustatytos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

LAT 3K-3-608 2008+

Klausimų apie teismingumą atsakymas. TESIMINGUMO PROBLEMA sprendžiama trijų pakopų principu/metodu

1) Ar ginčą turi spręsti bendrosios kompetencijos ar administracinės kompetencijos teismai.2) Antras klausimas, kai nustatome, kad taip, čia civilinė byla. Kita problema ta, kad kaip pirmos

instancijos teismai funkcionuoja ir apylinkių ir apygardų teismai. (CPK 25 str. ) Taigi, mums teks išsiaiškinti ar tai apylinkės, ar apygardos teismai nagrinės.

3) Jau atsakius į pirmus 2 klausimus, mes nustatėme tik grandį, bet nenustatėme konkretaus teismo. (54 apylinkės ir 4 apygardos). Teritorinis teismingumas.

Tarptautinio teismingumo klausimas - Šiais laikais kyla dar viena problema – konkurencija tarp skirtingų valstybių teismų sistemų – Ar ginčą

turi nagrinėti Lietuvos tsm, ar užsienio. CPK 780-792. Pavasarį.

Teismingumo instituto aspektai.

1. Teismingumas – klausimas - ar aš teisingai realizuoju savo teisę kreiptis į teismą? 2. Teismų vidinės kompetencijos ribos. Ir teismingumo klausimą teismas tikrina ex officio. Ar apskritai tai

teismų komp ir tada 2. Ar būtent šitas teismas sprendžia šį klausimą 137 str. 2 d. 2 punktas. Ultra vires/intra vires.

3. Tai viena iš atsakovo gynimosi priemonių. Tai silpnesnis gynybos argumentas. Pvz., ypač dėl rūšinio teismingumo.

4. Teismingumas tampriai susijęs su valstybės suverenitetu. „Ilgų rankų įstatymai“ – kai teisinis reguliavimas peržengia savo jurisdikcijos ribas valstybė taip sureguliuoja, kad byla nagrinėjama tos valstybės teisme, jei, tarkime asmuo turi turto toje valstybėje, nors iš esmės su ja nesusijęs. Teismai turi spręsti Pvz.,

1. Jei byla priimta nagrinėti pažeidžiant teismingumo taisykles, bylos negalima nutraukti!!! Kai byla teisminga ne Lietuvos teismams, o užsienio teismams, byla ne nutraukiama, o pareiškimas

paliekamas nenagrinėti. Taip yra todėl, kad palikus pareiškimą nenagrinėti, galima iš naujo tuo pačiu klausimu kreiptis į teismą

2. Kai kyla klausimų dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas gali kreiptis į teismingumo kolegiją (CPK 36 str. )

3. Rūšinių teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

I. Rūšinis teismingumas.Jis padeda išspręsti 2 problemas – a) administracinių ir bendrosios komp bei b) atriboti, kas nagrinės

– apylinkės ar apygardos.1) Rūšinio teismingumo nustatymo kriterijai yra:

a) Ginčo dalykas (pobūdis)b) Ginčo suma (apylinkių/apygardų)c) Ginčo subjektų specifika

Svarbu, kad rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios ir šalys jų negali pakeisti.Mes neretai turime situacijas, kada ginčas yra mišrus – ginčo dalykas yra ir civ byla ir admin byla. Čia

reikia taikyti absorbcijos principą – žiūrime, kuris klausimas yra esminis. CPK 26 str. Jei civilinis santykis dominuoja, tai jis absorbuoja administracinį klausimą ir viskas sprendžiama bendr komp teismuose.

Pvz., apskrities viršininko administracija priima aktą dėl leidimo privatizuoti žemę, asmuo ją nusiperka iš valstybės , o kaimynas teigia, kad privatizuota per didelė teritorija.

LAT 3K-3-608 20043K-3-179 2009 3K-3-588 20083K-3-608 20083K-3-16 20093K-3-45 2009 m..

3K-3-29 20093K-3-194 20043K-3-195 20093K-3-232 2009 m.3K-3-316 2009

Teismingumo kolegija privalo klausimą išspręsti PER 10 dienų, sprendimas neskundžiamas!!!.

Ginčai tarp bendros kompetencijos teismų yra draudžiami, teismingumo kolegija jų nenagrinėja.

2. RŪŠINIS Teismingumas sprendžia ir kausimą apylinkė v. apygarda, kaip pirmosios instancijos teismas. CPK 27 str. ir kiti teisės aktai.

CPK 28 str. (ir ne tik...) – civilinės bylos, kurios teismingos tik Vilniaus apygardos teismui.Apyl ir apyg teismingumą nulemia:

a) Ginčo sumab) Bylos kategorija (pvz., dėl bankroto)c) Subjektai – jei viena iš šalių yra užsienio valstybė, tai apygardos jurisdikcija.

Kartais ir praktikoje daroma klaidų:3K-3-588 20083K-3-608 20083K-3-311 2005

3K-3-610 2008 IR 3K-3-632 2008 – jos prieštarauja tarpusavyje!!!!II. Teritorinis teismingumas

Sprendžia klausimą:1) Bendrasis teritorinis tsm. Bendra taisyklė, o visa kita išimtys. „Bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos

teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė.“ Kiekvienam teismui yra priskirta tam tikra teritorija. (gyventojų registras, juridinių asmenų registras). CPK 29 str. Šis teismingumas svarbus, nes šalys susitarimu gali jį pakeisti.

2) Alternatyvus teritorinis teismingumas reiškia, kad yra ne 1 tsm, o 2 ar daugiau tsm, turinčių teisę nagrinėti bylą, o konkretų teismą pasirenka ieškovas (žalos padarymo atveju žalos padarymo vietą, atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovo gyvenamąją vietą). Jį šalys gali pakeisti. 3K-3-33 2007 – pavyzdys, kada sunku nustatyti

3) Išimtinis teritorinis teismingumas. Jis imperatyvus. Jis paprastai nustatomas su ginčais su nekilnojamaisiais daiktais – neretai tenka važiuoti ir daiktą apžiūrėti natūroje. CPK 30 str. 3K-3-537 2007.

4) Sutartinis teismingumas – šalys turi teisę pasirinkti teismą, išskyrus jos negali sutarti dėl rūšinio teismingumo ir išimtinio. Prorogacinis ar derogacinis susitarimas.

Prerogacinis – ginčą nagrinės LT teismai išskyrus toks ir toks apyl tsm3K-3-196 20085) Kelių tarpusavyje susijusių tarpusavyje teismingumas – jei byla iškelta pagal ieškovo ieškinį, o atsakovas

nusprendžia gintis priešiniu ieškiniu... CPK 33 str.

HOMEWORK – bylos perdavimas iš 1 teismo į kitą teismą 34 ir 35 str.

Teismo ir kitų institucijų, sprendžiančių ginčus dėl teisės, kompetencijos atribojimas. Teismo

kompetencijos nustatymo principai. Bylos, nagrinėtinos teisme.

Teismų sistema ir kompetencijos paskirstymas tarp atskirų jos grandžių. Teismingumo samprata ir

rūšys. Rūšinis (dalykinis) teismingumas. Teritorinis teismingumas. Funkcinis teismingumas. Teismingumo

taisyklių nesilaikymo teisiniai padariniai.

Bylos perdavimas iš vieno teismo kitam.

5 tema. Šalys civiliniame procese 2009 m. spalio 8 d.

Dabar aptarsime atskiras subjektų grupes civiliniame procese

I. ŠALYS. CPK (41-45) str.

1. Šalių samprata.

Be jų negali būti ir proceso, nes dispozityvumo principas nurodo, jog procesas pradedamas tik šalių iniciatyva.

Kas yra šalys? Ieškovas ir atsakovas. BET to egzaminui neužtenka!!! O kas yra ieškovas, o kas atsakovas??

Veiksnus FA, ir J.A. (o ne jo padalinys).

Atskirais atvejais procese gali dalyvauti ir org, kurios neturi JA statuso.

a) Ieš ir ATs – materialine teisine prasme – materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai.

Schema

K ginčas tarp jų S

TEISMAS

Ieškovas – Atsakovas

Čia materialinio tsn santykio subjektas, kuris pateikia reikalavimą (turintis reikalavimą) – ieškovas, o kita šalis

– atsakovas. Tai dažniausiai pasitaikantis modelis.

Procesiškai nustatyti, kas yra I ar kas yra A galima tik gerai išmanant MATERIALINĘ teisę.

ČIA BENDROJI TAISYKLĖ.

BET tai dar ne viskas

Civilinis procesas gali būti pradėtas ne tik materialinio tsn santykio subjekto, bet yra ir atvejai, kai ginčą

inicijuoja ne patys subjektai, o kiti subjektai! Pvz., inicijuoti bylą dėl santuokos pripažindinimo

negaliojančia gali prokuroras, tėvai, kitas asmuo, kurio interesai pažeisti (sutuoktinis iš pirmos santuokos).

ČIA ginčą inicijuoja ne mat tsn s subjektas, bet kitas asmuo ir toks asmuo įgyja VISAS IEŠKOVO teises!!!

Procesine prasme –Ieškovas - asmuo, inicijuojantis civilinę bylą, o atsakovas - asmuo, šaukiamas į teismą

atsakyti į pareikštą reikalavimą.

Ex officio šalių dalyvavimas – ieškovas inicijuoja bylą ne todėl, kad jam reikia, bet todėl, kad jis a) turi teisę

inicijuoti procesą arba b) Turi netgi pareigą inicijuoti procesą (prokuroras, vartotojų teisių apsaugos

tarnyba).

TAI EX offcio ieškovai. Čia šalys tik procesine prasme, bet ne materialinio tsn santykio prasme.

ŠIAS taisykles privaloma puikiai atsiminti, bus labai svarbu mokantis klausimą – tinkama/netinkama šalis.

Išvada, kad civ procesas turi suteikti teises asmenims, nesantiems mat tsn s subjektais, TEISĘ inicijuoti

procesą.

2. Šalių požymiai, skiriantys jas nuo kitų procese dalyvaujančių asmenų. Mums neretai tenka nustatyti

konkretaus asmens procesinį statusą.

Požymiai:

1. Dažniausiai šalis sieja materialinis tsn santykis (išskyrus ex officio šalis). Taigi pirmiausia aiškinamės materialinius

teisinius dalykus, siekiant nustatyti, ar asmuo ieškovas.

2. Kadangi šalys inicijuoja procesą, tai procesas pavadinamas šalių pavardėmis (JA pavadinimas). –

personifikavimas. Anglosasksų šalyse pripažįstama, jog procesas viešas ir nereikia slėpti pavardžių– Johnson v.

Smith. Lt iki kokių 2001 irgi priimta tokia praktika, bet vėliau sugalvota, kad reikia nuasmeninti... O pastaruoju

metu netgi JA asmenų pavadinimai neskelbiami... Tai labai pasunkina šaltinių paiešką.

3. Šalys turi ir mat ir procesinį tsn suinteresuotumą

Procesinis tsn. Suinteresuotumas - šalys siekia, kad teismas priimtų joms naudingą sprendimą.

Materialinis suinteresuotumas – teismo sprendimas turi tiesioginę įtaką šalių materialinėms teisėms ir pareigos.

Ex officio šalys turi TIK procesinį suinteresuotumą, bet neturi materialinio, nes tokie asmenys nėra mater tsn sant

subjektai. Tsm sprendimas neturės JOKIOS įtakos jų teisėms ir pareigoms.

4. Būtent šalys įgyvendina dispozityvumo principą procese. ( gal jos susitars sudaryti taikos sutartį/ar keisis bylos

nagrinėjimo dalykas/ ieškovas gali keisti dalyką ir pagrindą – atsakovas gali pareikši atsikirtimus, priešinius

ieškinius.)

5. Šalys turi specifinių procesinių teisių ir pareigų, kurių neturi kiti byloje dal asmenys - šalys disponuoja ginčo

objektu(keisti ieškinio dalyką ir pagrindą gali tik ieškovas, sudaryti taikos sut – šalys, pripažinti ieškinį – tik

atsakovas).

TAIGI – šalys turi plačiausias teises, kad galėtų įgyvendinti savo materialines teises.

6. Specifinės pareigos:

a) Ieškovas, inicijuojantis ieškinį, turi sumokėti žyminį mokestį.

7. Šalys turi visas bendras teises, kurias turi kiti asmenys (susipažinti su bylos medžiaga, etc.)

2. TINKAMA ir netinkama šalis. (CPK 45 str. )

Absoliučioje daugumoje atvejų šalys yra materialinių tsn s subjektai.

Bylos iškėlimo stadijoje sprendžiama (sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą):

1. Ar ieškovas turi teisę kreiptis į teismą.

2. Ar byla teisminga teismui

Procesas prasidėjęs, byla iškelta. Asmenys jau yra įgiję šalies procesinį statusą, BET ištyrus materialinius

klausimus - mat prasme – ieškovas nėra I, o atsakovas nėra A.

Taigi, procese mes turime fikciją – TAIP, procesine prasme yra I ir A, bet materialine prasme – ne...

Netinkama šalis – arba neturi reikalavimo teisės arba neturi pareigos atsakyti, pagal pareikštą reikalavimą.

Netinkamas ieškovas – jeigu asmuo neturi reikalavimo teisės, nes jis nėra materialinio santykio subjektu ir

neturi reikalavimo teisės į atsakovą.

Netinkamas atsakovas – jis neturi pareigos atsakyti, nes jo su ieškovu joks materialinis santykis nesieja,

ŠIS klausimas aiškinamasis JAU PO to, kai iškelta byla!!! (teisminėje stadijoje)

Galimi padariniai:

1. Ieškinys atmetamas. Bet tokiu atveju mes sukuriame situaciją, kad galimos naujos bylos.

Šiuo atveju mes turime dvi bylas – a) Kuri visai be turinio ir b) Jau su tinkamomis šalimis.

2. Bet proceso ekonomiškumas nurodo, jog geriau yra priimti sprendimą pakeisti netinkamą šalį tinkama šalimi. LT

toks modelis ir nurodytas – netinkamos šalies pakeitimas tinkama. CPK 45

Netinkamų šalių keitimo tinkamomis taisyklės:

1. Tai padaryti galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki sprendimo priėmimo.

Keisti šalies Apeliacinės instancijos ar kasacinės inst procese negalima, nes TAS NAUJAS asmuo nedalyvavo bylos

nagrinėjime iš esmės!!!!

Išvada – sprendimas apeli ar kasac instancijos teismuose NAIKINAMAS ir grąžinamas nagrinėti pirmosios

instancijos teismui.

2. Netinkamą šalį galima keisti TIK ieškovo sutikimu. Negalime to padaryti prieš ieškovo valią, nes tai pažeistų

dispozityvumo principą.

3. Atsakovo sutikimas NEREIKALINGAS, nes ATSAKOVOS sutikimas APSKRITAI nereikalingas reiškiant ieškinį. :)

4. Pakeitimas tai naujo asmens, kuris anksčiau nedalyvavo procese, atėjimas į bylą ( tai gb netgi 3oje stadijoje)

todėl mes privalome padaryti pertrauką (atidėti bylos nagrinėjimą), kad tinkama šalis galėtų susipažinti su

medžiaga, pateikti gynybos argumentus, etc. Šiuo atveju byla nagrinėjama iš pradžių. Jei įstojama 3oje stadijoje,

tai pagal įst reikia grįžti į 2 stadiją (pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją), nebent nauja šalis prašo kitaip.

PROCEDŪRA.

Kaip pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu:

Kadangi kalbama apie ieškovo sutikimą, čia galimi keli variantai:

1. Abu ieškovai sutinka – netinkamas iešk pasitraukia iš proceso, o tinkamas į procesą įstoja. Teismas priima nutartį

netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu. (čia tinkamas I turi surašyti ieškinį ir laikytis visų ieškinio pareiškimo

taisyklių)

2. Tinkamas I. nori įstoti, o netinkamas I. Nepasitraukia. Tesimas tada klausia ar tinkamas I sutinka įstoti į tokią bylą.

TEISMAS tokiu atveju negali pašalinti netinkamo ieškovo. Čia tinkamas ieškovas NEGALI UŽIMTI bendraieškovio

pozicijos. TODĖL tokiu atveju tinkamam ieškovui belieka tapti – trečiuoju asmeniu su savarankiškais

reikalavimais. Tokioje byloje yra du ieškiniai ir procesas baigsis, kai teismas net ieškinį atmes, o 3ojo asmens

reikalavimus tenkins. :)

3. Netinkamas I nesutinka pasitraukti, bet pranešus tinkamam I jis nereiškia reikalavimo. Prieš asmens valią

negalima jo įtraukti procesą. Tokiu atveju byla nagrinėjama iš esmės ieškinys bus atmestas kaip teisiškai ir

faktiškai nepagrįstas.

4. Netinkamas I pasitraukia iš proceso (atsisakymas nuo ieškinio), o tinkamas ieškovas nepareiškia reikalavimo. Čia

procese lieka tik 1 šalis, o tokio proceso negali būti, civilinė bylą yra nutraukiama, o nutraukimo pagrindas 293

str. 4 punktas – ieškovas atsisako nuo ieškinio.

Taigi, netinkamas ieškovas pakartotinai kreiptis negali. BET tinkamam I galima reikšti ieškinį, nes jis jo neatsisakė,

nes nepareiškė valios. Galbūt tinkamas ieškovas tiesiog neturėjo pinigų sumokėti žyminio mokesčio, o gal jis

mano, jog dar galimos derybos ir ginčą galima išspręsti taikiai. Tinkamo I pasyvumas nereiškia, kad jis atsisako

nuo ieškinio.

NETINKAMO ATSAKOVO pakeitimas. Čia lengviau, nes atsakovo nuomonės neklausiama.:

1. Jei ieškovas sutinka – teismo nutartis pakeisti atsakovą. Nuorašas siunčiamas tinkamam atsakovui.

2. Jei ieškovas užsispyręs ir mano, kad A tikrai tas, teismui nieko nebelieka kaip tęsti bylos nagrinėjimą. Tokiu

atveju ieškinys nepagrįstas ir ieškinys galų gale atmetamas. Bet ieškovas išlaiko teisę reikšti ieškinį naujam

(tinkamam atsakovui). Ieškovas turės daug išlaidų. Atsakovui reikės atlyginti žalą dėl PIKTNAUDŽIAVIMO

teise (ne tik materialinėje teisėje galima piktnaudžiauti, bet ir procesinėje, ir nuostoliai atlyginami deliktinės

prievolės pagrindu).

Reikalavimas

Reikalavimo pagrindas

Ginčo šalys

VĖLGI, atsakyti į klausimą ar I ir A tinkamas, reikia ŽIŪRĖTI MATERIALINĖJE TEISĖJE – AR turi asmuo

reikalavimo teisę ir Ar turi pareigą atsakyti.

Yra imperatyvios normos, kurios nurodo, KAS YRA tinkamas atsakovas

CPK 603

Arba – Įmonių Bankroto įstatyme nurodyta, kas gali inicijuoti bylą

CPK 603 CK : 6.264, 2.116, 2.125, 6.270, 6.271-6.272, 6.780, 2.27, 3.38, 6.38, 3.147, 3.151., Įmonių bankroto

įstatymo 5 str..

Negalima suteikti bet kam teisės pareikšti ieškinį.

Dažniausiai klaidos dėl tinkamumo daromos klaidos

PRAKTIKA:

1. 3K-3-256 / 2005 + (valstybinis patentų biuras nėra atsakovas bylose ndėl VPB apeliacinės komisijos

sprendimų ginčijimo)

2. 3K-3-458/2005 Durpių byla +

3. 3K-3-123/2006+

4. 3K-3-243/2006+

5. 3K-3-56/2007

6. 3K-3-26/2008

7. 3K-3-263/2009

8. 3K-3-324/2009 +

Kai kurios bylos žinomos iš Prievolių teisės kurso. Pvz, 1. Ūkininkas negali ginti savo teisių žalos, padarytos dėl

netinkamos produkcijos, nes tai gali padaryti tik vartotojas.

4. PROCESINIS BENDRININKAVIMAS. (didelė dalis RANKA RAŠYTAME KONSPEKTE)

Procesinis bendrininkavimas – atvejai, kai I arba A pusėje dalyvauja ne 1 asmuo, o 2 arba daugiau (keli I arba

keli Atsakovai).

Kam toksai institutas reikalingas? Reikia žiūrėti į materialinę teisę. Šio instituto prigimtis ir esmė glūdi

materialinėje teisėje.

Mes žinome iš mat teisės žinome asmenų daugėto institutą – keli kreditoriai, keli skolininkai. Arba DT – kai

daiktinė teisė priklauso keliems asmenims.

1. Kai ginčas kyla iš tokio mat tsn s, kada materialines teises/pareigas turi keli asmenys, tai reikia sudarytis

sąlygas visiems mt tsn s subjektams dalyvauti procese.

2. Antra vertus, kai kalbame apie procesą, visada teigiame, kad procesas tb ekonomiškas ir koncentruotas. Todėl

mes turime siekti, kad ginčas būtų iš esmės išnagrinėtas

3. Jei nebūtų procesinio bendrininkavimo instituto, kur garantija, kad vieno kreditoriaus ieškinys bus patenkintas, o

kito atmestas. KUR GARANTIJA, kad iš vieno tsn santykio nebūtų skirtingų sprendimų???

PROCESINIS BENDRININKAVIMAS (FORMOS):

a) AKTYVUSIS bendrininkavimas. Keli ieškovai ir 1atsakovas.

b) Pasyvusis bendrininkavimas – vienas ieškovas ir keli atsakovai

c) Abiejų šalių pusėje yra asmenų daugetas.

Šalių samprata, skirtumas nuo kitų proceso dalyvių ir jų vaidmuo procese.

NEPRALEISTA NEI 1 paskaita – 2 paskaitos į priekį sukonspektuotos ranka.

(procesinis bendrininkavimas + 3A)

Šalis materialine teisine ir procesine teisine prasme. Šalių procesinės teisės ir pareigos. Tinkama ir netinkama

šalis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama.

Procesinis bendrininkavimas.

Procesinių teisių perėmimas.

6 tema. Tretieji asmenys civiliniame procese

Trečiųjų asmenų samprata, požymiai, rūšys, reikšmė, jų procesinės teisės ir pareigos. Tretieji

asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų

reikalavimų.

TRETIEJI ASMENYS

CPK 46-47 str.

Samprata

Materialinė teisė žino labai daug sudėtingų konstrukcijų, kai teisiniais santykiais yra susiję ne tik 2 asmenys, bet teisiniai santykiai egzistuoja ir tarp kitų asmenų. Pvz. Yra kreditorius ir skolininkas, bet skolininkas prievolei vykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis.

PRIEŽASTYS – MATERIALINĖJE TEISĖJE

Užsakovas --- Rangovas --- Subrangovas

Ieškovas --- o ---- Atsakovas . .

3 a. su savarankišku reikalavimu

Didžiausias interesas yra rangovo ir subrangovo. Bet pats didžiausias yra subrangovo. Jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, tai jei tuos darbus atliko ne rangovas, o subrangovas, tada rangovas reikš reikalavimus subrangovui. Subrangovo interesas yra, kad jei jis šioje byloje dalyvaus ir padės gintis rangovui ir pastarasis laimės, tada subrangovas nesulauks reikalavimo iš ieškovo. jeigu subrangovas nebūtų įtrauktas į šią bylą, tas sprendimas subrangovui negalioja, tai jis galėtų ginčyti, kodėl jis buvo neįtrauktas į bylą.Kai viena iš ginčo šalių yra susijusi teisiniais santykiais su kita šalimi ir tiek viena šalis, tiek ir kitos šalys turi teisinį interesą dalyvauti byloje.

Pvz. Yra gyvenamasis namas, kurį pasistatė sutuoktiniai. Iškeltas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas prašo padalinti namą lygiomis dalimis. Tačiau vieno iš sutuoktinio tėvai pareiškia, kad apie 1/3 namo statybos finansavo tėvai, nes jiems taip pat 1/3 namo dalis priklauso r jiems. Jis turi savarankišką reikalavimą, kuris yra nukreiptas į tą patį ginčo objektą ir jo interesas nesutampa nei su ieškovu nei atsakovu. TAIGI, JIS NEGALI Į TĄ BYLĄ ĮSTOTI KAIP BENDRININKAS TOKI ATVEJU JIS ĮSTOJA Į BYLĄ KAIP TREČIASIS ASMUO SU SAVARANKIŠKAIS REIKALAVIMAIS.

TIKSLAI1) sudaryti galimybes asmeniui, nesančiam bylos šalimi ginti savo teises ir interesus;2) išvengti priešingų sprendimų keliose bylose;3) proceso ekonomija.

Tretieji asmenys – dalyvaujantys byloje asmenys, kurie įstoja ar įtraukiami jau į prasidėjusia bylą dėl savo teisių ir interesų nesutampančių su šalies interesais, gynimo šioje ar kitose būsimose bylose.

7 tema. Atstovavimas teisme

Atstovavimas

I. Atstovavimo samprata. Atstovavimo priežastys: Specialių, t.y. teisinių žinių poreikis. Todėl ir yra atstovavimo institutas kai šalis, dalyvaujanti byloje, gali pavesti

savo procesinių veiksmų atlikimą atstovui. Objektyviosios priežastys, dėl kurių šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo negali asmeniškai dalyvauti procese

(neveiksnumas ir kt.).

Būtinas/nebūtinas: Turėti byloje atstovą yra šalies ar kito byloje dalyvaujančio asmens teisė, bet ne pareiga, išskyrus privalomo

atstovavimo atvejus. Privalomas atstovavimas:

o CPK 347 str. – kasaciniame procese, bylos iniciavimui šioje stadijoje. Paaiškinimas – kasacinis procesas yra teisės klausimų procesas, jame nesprendžiami fakto klausimai. Vadinasi turi būti iškelta teisinė problema, be to ne visi skundai priimami, o tik tie, kur reikšminga teisinė problema.

o CK 2.115 str. – bylos dėl priverstinio akcijų pardavimoo CK 2.126 str. – dėl JA veiklos tyrimo.o CPK 398 str. - atstovo turėjimas neatleidžia nuo pareigos asmeniškai dalyvauti byloje. Tai atvejai kai net

turint atstovą, reikia byloje dalyvauti asmeniškai. Taip yra bylose dėl tėvystės nustatymo/nuginčijimo teismas gali pripažinti šalies dalyvavimą procese būtinu. Taip yra nes tai svarbu įrodinėjimo procesui, norint išvengti piktnaudžiavimo.

Skirtumai nuo materialinės teisės: Skiriasi asmenys, galintys būti atstovais teisme (CPK 56,60 str.). materialinėje teisėje gali būti bet kuris veiksnus

asmuo jei nėra interesų konflikto. Procese atstovu gali būti tik CPK įvardinti asmenys – daug siauresnė asmenų grupė. Didžiąja dalimi atstovu gali būti tik advokatas ir tik išimtinais atvejais ne advokatas.

Skirtingi tikslai materialinėje teisėje tikslas – padėti įgyvendinti materialines teises, procese – procesines teises. Skiriasi atstovo įgaliojimų pobūdis ir jų įforminimo tvarka (CPK 54, 59 str.). materialinėje teisėje apiforminama

dažniausiai įgaliojimu, procese jei atstovas advokatas – pateikiamas susitarimas su klientu. CP atstovavimo faktas gali būti įformintas net žodžiu – kaip yra bendrininkavimas ir pirmo posėdžio metu jie pareiškia, kad paveda atstovauti jų interesams vienam bendrininkui. To užtenka pakankama atsirasti atstovavimo tarp bendrininkų santykiams.

Materialinės teisės normų procesiniam atstovavimui negalima taikyti. Procesiniai atstovavimas apibrėžiamas arba bylos trukme (konkrečioje byloje), arba nurodant, kad pavedama atstovauti visose bylose, arba procesinio veiksmo atlikimui. Kalbant apie atstovavimą teisme, reikia atskirti:

Santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo, kuriuos reglamentuoja materialinė teisė. (teisinių paslaugų sutartis) Santykiai tarp atstovo ir teismo, kuriuos reglamentuoja proceso teisė. Atstovas yra dalyvaujantis byloje asmuo.

Samprata:

Procesinė veikla, kai vienas asmuo – atstovas, įgyvendina kito asmens – atstovaujamojo, procesines teises ir pareigas.

Civilinio proceso teisės institutas.

II. Atstovavimo rūšys

1. Kriterijai – ar asmuo gali vesti bylą pats ar to daryti negali (privalu vesti per atstovą)

1.1 Privalomas Atstovavimas. Jis yra tada, kai asmuo dalyvaujantis byloje, negali įgyvendinti savo

procesinių teisių ar pareigų. Pvz., neveiksnus asmuo, asmuo, nesulaukęs 14 metų, privalomas

advokato dalyvavimas kasaciniame procese, priverstinis akcijų pardavimas, JA veiklos tyrimas, jei

šalis yra JA, neturintis vienasmenio Valdymo organo...

1.2 Neprivalomas (sutartinis) atstovavimas – dalyvaujantis asmuo gali vesti bylą pats, bet tas asmuo

siekdamas labiau apginti savo interesus sudaro sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo.

Teisinių paslaugų sutarties pagrindu.

Darbo sutarties pagrindas (įmonės juriskonsultas atstovauja teisme)

Draudiko ir draudėjo sudaryta sutartis

2. Pagal atstovavimo atsiradimo pagrindą:

2.1 Įstatymo pagrindu. Atstovavimas pagal įstatymą. 1 asmuo yra atstovas be jokio susitarimo, užtenka,

kad yra tam tikri juridiniai faktai. Tėvai yra vaikų iki 14 m. atstovai pagal įstatymą. (pateikiami

įrodymai, kad yra jurid f, su kuriais siejamas atstovavimo atsiradimas. Pvz., vaiko gimimo liudijimas.

ARBA JA valdymo organas pateikia įstatus (arba jų išrašą) + dokumentą, iš kurio matyti, kad tas

asmuo tikrai paskirtas atstovu (akcininkų susir sprendimą)

2.2 Sutartis. Toks A yra vad sutartiniu atstovavimu. Tai pirmiausia

a) advokato-kliento snt (

2.3 Teismo sprendimas arba teismo nutartis. Tai atv, kada atstovus paskiria teismas sprendimu arba

nutartimi. Pvz., a) jei teismas paskelbia bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto

administratorių. Santykis tarp įmonės ir administratoriaus yra ir atstovavimo santykis. B) jei

paskiriamas globėjas – globėjas yra globojamojo atstovas c) kuratoriaus paskyrimas (laikinas

atstovavimas) – jei nežinoma asmens gyvenamoji vieta, paskiriamas kuratorius, kuriam įteikiami dok,

etc.

2.4 Administracinio akto pagrindu. Pvz., laikinoji globa. Mero ar administracijo sprendimu. Šiuo atveju

laikinasis globėjas yra vaiko atstovas.

2.5 Narystės visuomeninėj organizacijoje pagrindu. Jei įstatai arba įst numato, kad tokios org f-ja yra jos

narių gynimas (įskaitant ir atstovavimą teisme) ir tapimas tokios org nariu reiškia, kad sąjunga gali

atstovauti atstovus.. Pvz., a) profesinės sąjungos. Narys gali įgalioti profsąjungą atstovauti jo byloje

teisme. B) Autorių ir gretutinių teisių įst numatytos – LATGA(agentūra). Narystės pagrindu narys gali

įgalioti agentūrą ginti jo, kaip autoriaus, teises.

Teismas visada privalo įsitikinti : a) yra atstovavimo santykiai b) kokiu pagrindu jie atsirado.

Todėl svarbu žn, kokių dokumentų pagrindu galima pagrįsti atstovavimą. Įrodymai skirti priklausomai nuo A

atsiradimo pagrindą

I. Atstovavimas pagal PAVEDIMĄ:

1. Advokatai pateikia susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo sutartis (ištrauka). Bet Ši sut yra

konfidenciali, nes A yra fiduciariniai santykiai ir dėl to PATI sutartis teismui niekada

nepateikiama, nes ji yra konfidenciali.

Atstovaujama arba

a) konkrečioje byloje ARBA

b) konkrečioje instancijoje ARBA

c) visuose teismuose visose bylose ARBA

d) tik atlikti konkrečius veiksmus.

Kliento-advokato santykiai įforminami ne įgaliojimu, o susitarimu, todėl teismai daro klaidas , jeigu pagal

analogiją taiko CK normas. NEGALIMA PAGAL ANALOGIJĄ taikyti CK materialinio atstovavimo

normų.

3K-3- 238/2007+ (Birių krovinių terminalas – dėl juridinio asmens vadovo, kurio įgaliojimai jau pasibaigę,

bet kuris faktiškai atlieka JA vadovo pareigas, pripažinimo tinkamu atstovu kaip pavedimo civilinės

sutarties pagrindu atsirandančios teisės.

3K-3-406/2006, nors CPK 56 str 1 dalis nurodo, jog atstovauti pagal pavedimą giminaitis gali tik jei turi

aukštąjį tsn išsilavinimą, tačiau CPK 56 str 2 dalis sako , kad „Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.“ Taigi, jei vienam

asmeniui procese atstovauja advokatas/padėjėjas, tai pagal pavedimč kartu su advokatu atstovauti

gali ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo ir atlikti visus procesinius veiksmus, nurodytus ir aptartus

įgaliojime.

Advokato įgaliojimai apibrėžti konkrečios bylos trukme.

2. Advokato padėjėjai (a) su netrumpesne nei 1 metų praktika b) tik pirmos instancijos teisme c)

advokato praktikos vadovo sutikimas leisti atstovauti teisme.

3. PAGAL susitarimą vienas bendrininkas gali atstovauti kitus. TOKĮ susitarimą galima įforminti

netgi ŽODŽIU. Pvz., į 1 posėdį atvyksta visi bendrininkai ir visi paskelbs, kad jiems visiems

atstovaus pirmasis bendrininkas.

4. Asmenys su aukštuoju tsn išsilavinimu gali atstovauti savo artimus giminaičius ir sutuoktinį. Čia

reikia įgaliojimo.

5. Profesinės sąjungos. Priklausomai nuo to, kas atstovaujai

1. Jei pirmininkas – pateikia

2. Jei profsąj narys/teisinkas – reikia pateikti profsąjungos organo įgaliojimą

III. Atstovo teisės (įgaliojimų apimtis)

Skiriasi, priklausomai nuo A atsiradimo pagrindo.:

1. Jei A pagal įst. – tokiu atveju jam suteikiamos VISOS procesinės teisės, kurias turi ir atstovaujamasis. (jei vaikas –

šalis – tėvai turės visas t ir p) arba je JA atstovauja (bet ar čia atstovavimas) jo vadovas...

2. SUTARTINIO atstovavimo pagrindu – atstovaujamasis savo valia gali nuspręsti, KIEK gi teisių reikia suteikti

atstovui ir kurią dalį t pasilikti sau. TOKIU atveju A teisės yra dvejopos:

2.1 Procesinės teisės, kurios atsiranda automatiškai esant susitarimo pagrindu - nesusijusios su disponavimu

ginčo objektu. Jų nereikia atskirai nurodyti

2.1.1 Teisė susipažinti su

2.1.2 T pateikti įrodymus

2.1.3 T teikti prašymus.

2.1.4 Kitos teisės, nesusijusios su disponavimu ginčo objektu.

2.2 Tos proc. teisės, kurias A pagal pavedimą turės TIK TOKIU atveju, jei JOS expressis verbis privalo būti

NURODYTOS atstovavimo dokumente (CPK 59 str).

2.2.1 Įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį ir priešieškinį, 2.2.2 atsisakyti pareikšto ieškinio ir2.2.3 pripažinti ieškinį, 2.2.4 sudaryti taikos sutartį, 2.2.5 perįgalioti, 2.2.6 gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, 2.2.7 gauti turtą, 2.2.8 paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo

VISA TAI turi būti atskirai aptarta įgaliojime ir TIK JEI konkreti teisė nurodyta susitarime, tik jas ir turi atstovas.Antra vertus teismas turi patikrinti, ar tam tikra teisė advokatui numatyta, o tai jis gali padaryti patikrindamas

atstovavimo sutarties tekstą.

IV. Asmenys, kurie negali būti atstovais.

Čia ne materialinė teisė, kur A gali būti bet kas, kas veiksnus:

1. Teisėjai ir

2. prokurorai (išskyrus atvejus, jei yra atstovavimas pagal įstatymą ir PROKURATŪROS atstovavimas)

3. Asmenys, kuriems nustatyta globa/rūpyba.

4. Advokatūros įstatymas, kuris nustato daug ribojimų. ADV įst 23, 25, 43 str. atvejais

V. Advokato teisinė padėtis civiliniame procese.

Kodėl mes kalbame apie jį? NES naujas CPK įtvirtino ADVOKATŪROS monopolį – atstovais civilinėse bylose

gali būti tik advokatai, išskyrus:

1. atstovavimas pagal įst

2. Artimų giminaičių sutuoktinių/sugyventinių atstovavimas, jei turimas aukštasis Universitetinis išsilavinimas.

3. Bendrininkų atstovavimas

4. Profesinių sąjungų darbuotojų atstovavimas darbo ginčuose.

VISAIS kitais atvejais atstovauti gali tiktai advokatas.

Anksčiau (senas cpk) :

1. Bet kas galėjo įsteigti „teisinių paslaugų teikimo įmonę“.

2. Galėta atstovauti bet kokias būdais, tuo tarpu advokatai saistomi profesinės etikos ir jiems gb taikomos

profesinės nuobaudos.

Advokatūros monopolis – siekta užtikrinti paslaugų teikimo profesionalumą, išvengti ŠUNADVOKATAVIMO.

1. Samprata - Advokatas –nepriklausomas savo kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais. Pateikta advokatūros

įstatyme. Kartais klientai ateina su ašaromis... Advokatas – geras psichologas.

2. Šaltiniai, kuriuose regl advokatų veikla:

2.1 Pagrindinis šaltinis – advokatūros įstatymas

2.2 CPK

2.3 Advokatūros vidaus teisės aktai - Profesinės etikos kodeksas.

2.4 ES advokatų profesinės etikos kodeksas.

2.5 Kiti advokatūros dokumentai (visuotinis advokatūros susirinkimas, advokatų taryba, etc.)

3. Advokatas yra PROFESIONALAS, kuriam taikomi advokato profesinės veiklos standartai – griežtesni nei

paprastam teisininkui.

4. Advokatas yra ne tik santykyje su klientu, bet ir su teismu, advokatūra ir visuomene.

Advokato atskiri santykiai.

1. Advokato – kliento santykiai.

1.1 Advokato laisvė ir nepriklausomumas. Advokatas nėra kliento tarnas, bet tai nereiškia, kad Ad darys viską,

ką liepia klientas. TAIP PAT negalime advokato sutapatinti su klientu (jei gini sukčių, tai nereiškia, kad esi

sukčius...) . Taigi, advokatas vis dėl to laisvas asmuo ir jie klientas reikalauja neteisėtų veiksmų, A gali nutr

sutartį.

1.2 Veiklos teisėtumas – ginti kliento interesus galima tik teisinėmis priemonėmis. Jei klientas reikalauja

neteisėtų veiksmų atlikimo, atsakome: „Man to neleidžia daryti profesinė etika.“

1.3 Lojalumas klientui ir tarpusavio pasitikėjimas. Tam, kad A galėtų gerai atlikti savo darbą, klientas jam turi

„atsiskleisti“. Bet kad klientas advokatui atsivertų, reikia, kad Advokatas keltų pasitikėjimą, reikia garantuoti

konfidencialumą. Dažnai klientai dozuotai pateikia info. Advokatas turi žinoti info, kad galėtų SUKURTI

GYNYBOS strategiją.

1.4 Interesų konflikto vengimas. Jei apsiėmei bylą, negali imtis tokių bylų, kuriose atstovavimas sukeltų interesų

konfliktą. (ngb abiejų šalių atstovas, ng atst bylopse, kurių a)

1.5 Profesinės etikos kodekso laikymasis. Advokatas nėra kliento vasalas ir teisinė pagalba tb tiekiama

nepažeidžiant nei vieno nie kito int

1.6 Konfidencialumas. Advokatas privalo saugoti profesinę paslaptį. Jei dirbama su keliais advokatais, reikia

užtikrinti, kad visi kiti užtikrintų profesines paslaptis. DĖL to yra ir garantijos – negalima apklausti advokato

liudytoju dėl informacijos, kurią gavo kaip profesinės veiklos paslaptį. Taip pat negalima daryti kratos

kontoroje.

1.7 Teisines paslaugas galima teikti tik sutarus dėl esminių sutarties sąlygų. Kliento pavedimas turi būti aiškus ir

konkretus.

1.8 Paslaugų teikimo kokybiškumas. Advokatas turi NUOLAT informuoti klientą, nuolat kontaktuoti su klientu.

Advokatas neturi pykti, jei paskambinama 12 val. nakties.

1.9 Asmeninė atsakomybė – jei apsiimta vesti bylą, jis yra asmeniškai atsakingas, net jei kokius nors veiksmus

paveda daryti padėjėjui.

1.10 Savo kvalifikacijos įvertinimas – advokatas turi kritiškai save įvertinti ir pažiūrėti, ar jisai turi

KOMPETENCIJĄ. Jei adv mano, kad jis nėra tos srities specialistas, adv privalo tai pasakyti klientui. O jei

apsiimi, bet byla labai išsiplečia

1.11 Savalaikis informavimas – nuolatinis informavimas tarp kliento ir advokato. Ir netgi jei nieko nevyksta

byloje, reikia parodyti dėmesį klientui, pasveikinti su gimtadieniu.

1.12 Advokatas, kaip ir gydytojas, į kurį gali kreiptis bet kas. NEGALIME atsisakyti teikti teisinės pagalbos be

rimtos priežasties (negražus, neturtingas, kitokios politinės pažiūros). Priežastys, dėl kurių atsisakoma teikti

teisinę pagalbą.

1.12.1 Jei yra labai užimtas

1.12.2 Tai ne jo sritis.

Bet čia tik teorija. Latvijoje buvo teisiamas Komunistų Partijos pirmininkas ir neatsirado nei vieno, kuris jį gintų,

nes visuomenė sutapatintų jį su komunistais.

1.13 Negalėdamas toliau tiekti paslaugų reikia iš anksto pranešti klientui.

1.14 Negali pats savo vardu arba kitų vardu pirkti savo kliento turto ar turtinių teisių. Tai akivaizdus interesų

konfliktas, nes advokatas naudojasi savo fiduciarinėmis

1.15 Honoraras – Amerikoje galima susitarti pagal bylos baigtį. Negalima susitarti dėl pacta de quota litis.

Kontinentinėje Europoje tokie susitarimai laikomi neetiškais.

ADVĮ atskirose bylose leidžia tokius susitarimus leidžia (pvz., bylose dėl žalos atlyginimo).

Advokato pareiga – aiškiai pasakyti klientui, kaip jo honoraras apskaičiuojamas. Aiškiai pasakyti – aš dirbu pagal

valandinį principą. Valandos įkainis – 200Eur,

1.16 Negali advokatas maišyti savo ir kliento turto. Jei duodami pinigai žyminiam mokesčiui, juos reikia laikyti

atskiroje sąskaitoje, o ne paties advokato ar kontoros.

1.17 Nesiimti pavedimo, jei dėl užimtumo nespėsi tinkamai ir kokybiškai vesti bylos. „Atleiskit, esu labai

užimtas ir Jums teisinių paslaugų negaliu teikti.“

1.18 Jei sutartis jau sudaryta ir Adv negali vesti bylos, negalima daryti klientui „siurprizų“, reikia pranešti iš

anksto. Nutraukti sutartį galima dėl sv priež:

a) Advokato liga.

b) Jei kils interesų konfliktas. : (ATSTOVAVIMO RIBOJIMAI)

B1) negalima vesti bylos prieš savo tėvus, sutuoktinį, vaikus, brolius seseris, partnerį

B2) negali būti savo tėvų, sutuoktinio, vaikų, brolių, seserų, partnerių... Nes taip neva susitapatinama su

klientu...

B3) Negalima atstovauti abiejų šalių tuo pačiu metu.

B4) Negalima buvusiems teisėjams 1 metus atstovauti tame teisme, kuriame dirbta teisėju.

B5) Draudimas vesti bylas teisme, kuriame teisėju dirba sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai, seserys.

B6) Jei anksčiau buvo teisėjas/prokuroras/arbitras byloje, kurią tuo metu nagrinėjo ir dabar jo prašoma

atstovauti toje byloje

c) Išsiskiria interesai – advokatas nėra vasalas ir neprivalo vykdyti neteisėtų kliento nurodymų.

d) Jei klientas su juo neatsiskaito – teisinės paslaugo s yra tęstinio pobūdžio, bylos negarinėjimas gali tęstis

ir kelis metus. Galima gauti ir periodišką atlyginimą, galima gauti atl. Už konkrečių procesinių veiksmų

atlikimą.

Kiti ribojimai:

a) Draudimas reklamuotis. Tas draudimas nėra absoliutus. Reklama nėra laikoma nuoroda vizitinėje

kortelėje, kontoros iškabos. Drd apima reklaminius skelbimus spaudoje, televizijoje. Reklama taip

pat nėra, jei kontora remia, teikia labdarą.

b) Civilinės atsakomybės draudimas privalomai. Advokatas atsako pagal profesinės veiklos standartus.

c) Draudimas imti „komisinį“ mokestį už tai, kad atsiunčiamas naujas klientas, etc. UŽ kliento

perleidimą ar nukreipimą. Advokato veikla nėra ūkinė-komercinė veikla, tai profesinė veikla.

d) Draudimas advokatui dirbti kitokį darbą, išskyrus advokatūros įstatyme. nurodytus darbus. Tik

mokslinis, kūrybinis, pedagoginis ir kt, numatytą adv.į. (bet Vokietijoje advokatas negali dirbti

mokslinio/pedagoginio darbo, nes tai neva suteiktų tokiam advokatui nepagrįstą pranašumą). Taip

pat advokatas gali būti bankroto administratoriumi. Lietuvoje gal tik 2 advokatai dirba bankroto

administratoriais, gal dėl to Lietuvos bankroto teisė tokia nevykusi. Adv gb valdymo organo nariu,

bet jis negali gauti atlyginimo už tai.

e) IMUNITETAS - Advokatas negali būti apklausiamas liudytoju apie tas aplinkybes, kurias sužinojo savo

profesinės veiklos metu.

2. SANTYKIS – ADVOKATAS-TEISMAS.

1. Advokatas yra nepriklausoma teisinės sistemos dalis. Advokatas turi veikti taip, kad teismui netrukdytų atlikti

savo funkcijos ir atvirkščiai, A turi prisidėti prie teismo veiklos tinkamo įgyvendinimo. UŽSIENYJE (JAV, UK) yra

teisininkų asociacijos, kurios jungia ir adv ir teisėjus, ir prokurorus. („American bar asociacion“). Lietuvoje mes

turime situaciją, kai teisininko profesija išskaidyta į atskirus stalčiukus (notarai, teisėjai, advokatai) ir visi gyvena

pagal savo etikos kodeksus ir taisykles. Gal dėl to LT teisininko profesija nuvertinta ir jais nepasitikima..?

2. Pagrindinė advokato užduotis vedant CB – laikytis CPK normų reikalavimų

3. Neatlikti veiksmų, kad ir kaip klientas prašytų, vilkinti bylą... (Į 1 posėdį atvyksta advokatas, o klientas

neatvyksta. Į kitą posėdį atvyksta klientas, o ne advokatas. Į 3 posėdį neatvyksta nei 1. O kartais, jei klientas

turtingas, gali pasisamdyti kelis advokatus...)

4. Neklaidinti teismo ir be reikalo teismo netrukdyti. Dažnai advokatai siekdami vilkinti ar įtikti klientui, pateikia

aibes prašymų (išreikalauti įstatus, tokį ir tokį dokumentą, atsakovo steigimo sutartį)

5. Nesiginčyti su teisėju – elgtis etiškai ir taktiškai. Advokatas pagyvenusiai teisėjai sako „Ak tu klipaksine“.

Mandagumas ir taktiškumas visgi nereiškia, kad A turi užmerkti akis, į teisėjo darbo pažeidimus. Jei teisėjas

pažeidinėja CPK, profesinę etiką, koliojasi, etc, A turi informuoti teisėjų tarybą, teisėjų etikos komisiją... NEGALI

advokatas kentėti teisėjo savivaliavimo.

6. Draudžiama susitikinėti su bylą nagrinėjančiu teisėju, JEI APIE TAI NEPRANEŠAMA kitai šaliai ar jos atstovui.

KONTAKTAS su teisėju. A turi vengti iš viso tokių susitikimų... Kartais žmonės, vadinantys save advokatais,

žodinio proceso metu, gali pasakyti klientui „palauk čia“ ir nueina pas teisėją į kabinetą (nors teisėjo gali ten net

nebūti) ir ten neva rimtai „pasišneka“. Dažniausiai tai tik pastovi prie durų.

7. Pareiga bendradarbiauti su teisėju. Advokatas turi planuoti savo darbą toli į priekį – metus ar pan.!!! Jei

advokatas susilaužo koją, etc., turi bent telefonu pranešti teisėjui

8. Teismo kritika – advokatas gali tai daryti, bet tai daryti turi argumentuotai. Kritika turi būti po to, kai teismas

išnagrinėjo bylą... Kol byla eigoje, negalima kritikuoti viešai teisėjo, nes tai gb palaikyta bandymu daryti įtaką

teisėjui. YRA EŽTT byla pireš Moldovą, kai labai aršiai

3. Santykis ADVOKATAS-ADVOKATŪRA

Advokatas yra profesinės korporacijos narys. Profesionalai jungiasi į profesines korporacijas, kurios

reglamentuoja detaliau savo veiklą viduje.

1. Pagrindinė advokato profesinės korporacijos pareiga – ginti šios korporacijos prestižą ir nekompromituoti savo

profesinės korporacijos. Tai būna tada, kai neišlaikoma įstatymų, profesinės etikos. Neįmanoma veikti kaip

advokatu netapus profesinės korp nariu – privaloma narystė.

2. Kiekvienas advokatas yra kitas kitam konkurentas. Jei klientas duoda sutikimą, atsiranda kooperacija, jei byla

sudėtinga. Kooperavimasis

3. Draudimas daryti „siurprizus“ kolegoms. Nelaikyti kažkokio prašymo/argumento iki paskutinio momento.

4. Jei nutraukiama atstovavimo byla ir atsiranda naujas advokatas, šie abudu turi bendradarbiauti, senasis turi

pranešti ir informuoti naująjį apie bylą, etc.

5. Kolegiškas ginčų sprendimas. Reikia perskaityti profesinės etikos kodeksą. Negalima smurtauti, etc.

6. Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas – tam kad A profesija būtų prestižinė privalu, kad A būtų savo srities

specialistais. Teisininko profesija tokia, jei nuolat netobulėsi, niekada netapsi profesionalu. Mikelėnas kartais

paklausia savo buvusių studentų : „Ar to aš tavęs mokiau...?“, kaip pamato, jog apgailėtinai dirba savo darbą.

7. Tinkama darbo vieta – bent 3 izoliuotos patalpos (1 klientui priimti, 1 patalpa kur in cognito tet-a-tet pašnekėti

su advokatu, 1 patalpa, kurioje saugoma visa dokumentacija. A privalo archyvuoti visus dokumentus tam tikrą

terminą. Ta patalpa turi būti saugoma.“

LIETUVOJE, kaip ir daugelyje kitų sričių, advokatūra neišvengė daugybės įstatymų leidėjo intervencijų. Nuo

1992 metų priimtas AdvĮ buvo nuolat keičiamas.

2004-04-06 – 2005-07-21 – JUODASIS periodas, kada leista bet kam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir

turinčiam 5 metų teisinio darbo stažą tapti advokatu. Advokatūrai tai buvo didžiulis smūgis – atsirado

daugybė nekvalifikuotų, beviltiškų advokatų. Tada buvo panaikintas kvalifikacinis egzaminas.

Tas pats buvo ir su teismais – 1994 metais – kai buvo sukurtos naujos teismo grandys

4. ADVOKATAS-VISUOMENĖ

Advokato profesija yra visuomeniška profesija – nuolatinis bendravimas su žmonėmis. Advokatas neturi

užmerkti akių ir turi imtis siekti/ginti teisingumą kartais netgi pro bono. Nors ir yra valstybės

garantuojama teisinė pagalba , tai negarantuojama, jog ji tikrai padės žmogui. Advokatas kai kurias bylas

gali apsiimti vesti neatlygintinai.

Teismų praktika – advokatūra – jautri sritis.

LRKT :

a) 1996 07 10 – advokatas tik su Aukštuoju UNIVERSITETINIU teisiniu išsilavinimu. Šiuo

b) 2001-02-12+ „Advokatas negali vesti bylos teisme, kuriame dirba jo sutuoktinis/partneris/ artimi giminaičiai.

Apginta ši nuostata.

3K-3-218/2006+

3K-3-629/2006+

3K-3-54/2007

Negalima taikyti advokato/kliento susitarimui

Interesų konfliktas - teismas nustatė, kad advokatas, ats 1 šalį, buvo priešingos šalies advokatas.

Negali advokatas painioti savo ir kliento turtinių interesų/teisų. Honoraras negali būti išmokamas natūra.

8 tema. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų, ginančių

viešą interesą, dalyvavimas civiliniame procese

I. Prokuroras civiliniame procese.

Prokuratūros pagrindinė funkcija yra vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal sCPK prokuroras dalyvavo itin

aktyviai, būtent taip:

1. Teisė inicjuoti CB, jei manė, jog pažeidžiamas valstybės, visuomenės, asmens interesas. Tai buvo išimtis

iš dispozityvumo principo.

2. Prokuroras galėjo įstoti į bet kurią civilinę bylą ir įstojęs į bylą pateikdavo teisinę išvadą byloje ir savo

nuomonę, kokį sprendimą turėtų priimti teismas. Tai buvo neprivaloma teismui, bet prokuroras galėjo

skųsti aukš instancijai. P dalyvavimas būdavo tikrai labai dažnas ir jie inicijuodavo daug bylų.

Šios 2 formos išliko iki 1994 metų kol 1994-02-14 dieną LRKT pasakė, kad tokios P teisės neatitinka K!.

Negalima duoti išvadų + negalima skųsti bylos, jei ne prokuroras ją iniciavo.

2001-02-22 Ar nepreišt K prokuroro galimybė inicijuoti civilines bylas.

Dabar PROKURORAS TURI TEISĘ INICIJUOTI CIVILINĘ bylą (CPK 49 str.). Kam tokia teisė yra reikalinga?:

1. Yra daug situacijų, kai pats asmuo negali inicijuoti civilinės bylos (pvz., mažametis, neveiksnus) Arba globėjai

pažeidinėja globotinio interesus, jį skriaudžia...

2. Kolektyviniai interesai – visuomenės, valstybės interesas, kuriuos turi kažkas ginti. Daugelyje valstybių manoma,

kad geriausias būdas tai įgyvendinti yra šią funkciją priskirti prokurorui, nes:

a) Prokurorai turi nepriklausomumą ir

b) Prokurorai yra teisinė institucija.

Užsienyje irgi prokurorai atlieka tokias pat funkcijas kaip ir Lietuvoje, tai nėra kažkokia naujovė.

Šaltiniai

1. CPK 49 str.

2. Prokuratūros įstatymas. 19 str. – teisė kreiptis su ieškiniu/pareiškimu

Pagrindinė problema – ar P gali reikšti I bet kada, kada jis mano tai reikalinga, ar tai turėtų būti RIBOJAMA

nustatant sąrašą bylų , kurias P gali inicijuoti, nes visgi tai išimtis iš dispozityvumo principo.

Neatitikimas tarp CPK 49 str. (1 dalis

Prokuratūros Įstatymas 19 str. - ši nuostata nenurodo, jog inicijuoti reikia tik įstat nust atvejais. TEISMŲ

praktika eina taip, kad PROKURORAMS turi būti suteikiamos plačios teisės ir garantijos. Sąrašo principas

ribotų galimybę ginti viešąjį interesą.

Prokuroro ir kitų asmenų, ginančių viešą interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai ir tikslai.

Bylos iškėlimo išvardintų asmenų iniciatyva sąlygos. Jų procesinės teisės ir pareigos.

Valstybės ir savivaldybių institucijų dalyvavimas civiliniame procese pateikiant išvadą.

Prokuroras – jis gali dalyvauti CP tik pareikšdamas ieškinį viešajam interesui apginti. Neatitikimas tarp CPK ir prokuratūros įstatymo. Teismų praktika šią koliziją išaiškino prokuratūros įstatymo naudai. Prokuratūros 19 str. jei prokuroras mano, kad viešas interesas reikalauja, kad būtų iškelta byla, jis tą gali daryti, nors įstatyme gali nebūti numatyta prokuroro teisė inicijuoti bylą.

Prokuroro teisinis statusas. Prokuroras nėra ginčo santykio subjektas, jis yra valstybės pareigūnas, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bylas viešajam interesui apginti, tad prokuroras yra tik šalis procesine prasme. Bet kadangi jis ieškovas, jis turi beveik visas ieškovo teises/pareigas išskyrus išimtis. Bet teismo sprendimo padariniais atsiras ne ieškovui, o kitiems asmenims. Iš kitos pusės, prokuroras neturi kai kurių ieškovo pareigų kaip ieškoti žyminio mokesčio.

Procesinės padėties ypatumai: Ieškovas tik procesine prasme, t.y. šalis ex officio Atleidžiamas nuo žyminio mokesčio

Problema – ar turi byloje dalyvauti asmuo, kurio interesais inicijuojama byla, ir jei turi – kokia jo procesinė padėtis? CPK 49.3 numato dvi galimybes tokiems asmenims:

Dalyvauja byloje kaip bendraieškoviai. Kai ginamas ir viešas ir kartu FA/JA interesas, tie asmenys turi byloje dalyvauti kaip bendraieškoviai nes jie materialiniame teisiniame santykyje su atsakovais ir teismo sprendimo padariniai bus jiems taikomi tiesiogiai.

Dalyvauja byloje kaip tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Dažniausiai kartu su prokuroru yra kai prokuroras pareiškia ieškinį ginti valstybės interesus. Tada kokia nors valstybės institucija įstoja į bylą.

Teismų praktika: 3k-3-354/2005 – pensininko ir neįgalaus asmens interesų gynimas. Teismas pripažino, kad tai viešas interesas, nes tas

asmuo dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės turėjo ribotas galimybes inicijuoti procesą. 3k-3-677/2005 – termino skaičiavimas kreiptis į eismą. Jie turi būti skaičiuojami nuo tyrimo užbaigimo. Kreipiantis

prokurorui tas terminas dažnai būna praėjęs numatytas materialinės teisės aktuose. Tad ši problema ir aiškinama, kad prokuroras negali operatyviai sužinoti apie tą aktą, jis sužino gavęs skundą, tam skundui tirti reikia atlikti tyrimą ir tik tada gali įsitikinti, kad reikia kreiptis į teismą. O tyrimas gali užtrukti. Todėl tokiais atvejais, kai kreipiasi prokuroras, terminas turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai prokuroras užbaigė tyrimą. Administracinių teismų praktikoje deja yra priešingai ir įstatymai taikomi labai formaliai.

3k-3-194/2006 – ginant viešą interesą gali būti apgintas privatus. Dažniausiai šie interesai persipynę, privataus asmens interesų pažeidimas gali peraugti į viešo intereso pažeidimą. Pvz.: vaiko teisių pažeidimas.

3k-3-242/2006 – terminų skaičiavimas 3k-3-291/2006 - prokuroro ieškinių priėmimas. Viešo intereso egzistavimo klausimas sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu.

Jei prokuroras kreipėsi, teismas turi patikrinti ar nėra CPK 137 str. numatytų bylos priėmimo atsisakymo priežasčių. Prokurorui pralaimėjus bylą, ieškovo turėtos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto.

3k-3-666/2006 – sąrašas nėra baigtinis. 3k-7-229/2007 – ieškinys tenkintinas 3k-3-578/2007 – termino atnaujinimas

3k-3-109/2008 – keista byla. Keista kaip tokia įmonė negali ginti savo intereso. Kitas bylos aspektas: prokuroras atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, bet pirmos instancijos teismas pasakė, kad dalis žyminio mokesčio nesumokėta. Jei tik dalis akcijų valstybės, tai už privačią dalį turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Tai va – nesąmonė čia . LAT pasakė, kad čia ginamas privataus asmens interesas, tai jis turi būti bendraieškovis ir todėl „Lietuvos dujos“ turi pačios susimokėti žyminį mokestį.

3k-3-279/2009 – ieškinys tenkintinas. 3k-3-307/2009 – viešo intereso samprata 3k-3-319/2009 – ieškinys atmestas.

Viešo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo projektas. Jei jis būtų priimtas, turėtų būti keičiamas CPK.

Kitų valstybės institucijų, asmenų ginančių viešą interesą dalyvavimas civiliniame procese. CPK 49 str. numato, kad teisę pareikšti ieškinį viešam interesui ginti turi ne tik prokuroras, bet ir kitos įstatyme numatytos institucijos ir asmenys. Įvairios valstybės institucijos pagal savo funkciją greičiau nei prokuroras gali sužinoti apie viešo intereso pažeidimą. Ir savo funkcijas gali atlikti tinkamai jei gali be kitų priemonių ir inicijuoti civilinę bylą. Skirtingai nuo prokuroro, valstybės institucijos procese dalyvauja papildoma forma: jos gali ne tik inicijuoti bylas, bet gali savo ar teismo iniciatyva pateikti išvadą byloje jei nagrinėjama byla susijusi su institucijos funkcijomis. Dalyvavimo procese formos:

Ieškinio pareiškimas įstatymų numatytais atvejais. Tas skirias nuo prokuroro. Čia plečiamo aiškinimo negalima taikyti. Išvados pateikimas įstatymų numatytais atvejais. Įstatymo numatytais atvejais ir kai nagrinėjama byla tiesiogiai susijusi su

tos institucijos funkcijomis. Institucija pateikia savo nuomonę, kai teismas turėtų išspręsti bylą. Išvada teismui nėra privaloma. Tokiais atvejais teismas turi motyvuoti, kodėl atmeta išvadą.

Pavyzdžiai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Dalyvauja procese abiem formom: gali reikšti ir ieškinius ir teikti išvadas. Ji dalyvauja visose

bylose, kuriose sprendžiamas vaiko interesų apsaugos klausimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Globos ir rūpybos institucijos. Jos kaip taisyklė yra savivaldybių struktūriniai padariniai sukurti atitinkamų asmenų socialinei

apsaugai. Jos gali reikšti ieškinius siekdamos apginti neveiksnių asmenų interesus ir dalyvauja bylose, kuriose sprendžiamos neveiksnaus asmens teisės.

Profesinės sąjungos. Siekdamos apginti savo narių interesus. LATGA. Nustačius autorių teisių pažeidimą turi teisę kreiptis į teismą. Vertybinių popierių komisija.

LAT: 3k-3-333/2009+ – atmestas valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinys. Problema susijusi su institucijų dalyvavimu procese išvados pateikimo forma CPK 50.2 str. sako, kad kai institucija

dalyvauja pateikdama išvadą, institucija neturi visų byloje dalyvaujančio asmens teisių. Tokia institucija neturi teisės skųsti sprendimus. Čia padaryta klaida CPK ir toks ribojimas neleidžia šioms institucijoms pilnavertiškai vykdyti savo funkcijų.

Procesiniai terminai CPK 72-78 str.

Samprata ir rūšys. Procese terminų institutas turi itin svarbią reikšmę, nes byla turi būti išnagrinėta kuo greičiau, per protingą terminą. Instituto tikslas yra užtikrinti proceso operatyvumą. Samprata: įstatymo arba teismo nustatytas laiko tarpas teismui, dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems proceso dalyviams atlikti tam tikrą procesinį veiksmą. Išvados:

Terminų nustatymo šaltiniai du: įstatymas (CPK, kiti įstatymai) ir teismas. Teismas nustato terminus, kai įstatymas nenumatęs termino ir palieka šį klausimą spręsti teismui. Atskirais atvejais įstatymas nenustatydamas terminų, bet tokią teisę suteikdamas teismui, kontroliuoja teismą nustatydamas arba minimalų, arba maksimalų terminą, kurį teismas negali peržengti.

Procesiniai terminai yra nustatomi visiems procesinių santykių dalyviams. Procesiniai terminai yra nustatomi procesiniam veiksmui atlikti, o to veiksmo atlikimas gali būti arba teisė, arba pareiga.

Terminų rūšys: Pagal tai kas nustato:

o Įstatymo nustatyti. Šių terminų negalima PRATĘSTI. Jeigu jie nėra naikinamieji ir yra praleidžiami, jie tegali būti atnaujinami. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą. Turi būti itin svarbios priežastys. Kokios priežastys svarbios – sprendžia teismas.

o Teismo nustatyti. Tokie terminai gali būti teismo prailginami. Pagal adresatą kam terminas yra nustatytas:

o Terminai nustatyti teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.o Terminas nustatytas kitiems asmenims. Terminai gali būti nustatyti ir asmenims, kurie nėra bylos dalyviai.

Ar procesinis terminas gali būti atnaujintas, ar neo Atnaujinamieji. Juos praleidus turi teismas teisę spręsti klausimą dėl jų atnaujinimo.o Naikinamieji. Juos praleidus, jie negali būti atnaujinami.

Priklausomai ar terminas nustatytas procesinei teisei įgyvendinti ar pareigai. Klasifikacija svarbi nes skiriasi termino praleidimo padariniai. Jei terminas nustatytas teisei realizuoti, termino praleidimas reiškia, kad ta teisė prarandama ir ją įgyti galima vėl tik jei terminas atnaujinamasis ir teismas patenkina prašymą dėl termino atnaujinimo. Jei terminas nustatytas pareigai įvykdyti, šiuo atveju jo praleidimas nereiškia, kad pareiga išnyko. Pareiga lieka, tik už termino praleidimą gali būti taikomos sankcijos.

Svarbus klausimas – jų skaičiavimo taisyklės. Pagrindinės taisyklės: Jei terminai skaičiuojami dienomis, jie skaičiuojami kalendorinėmis, ne darbo dienomis. Lengvata – kai paskutinė termino

diena yra poilsio. Tokiu atveju paskutinė termino diena yra pirma po šios dienos einanti darbo diena. Terminai skaičiuojami nuo 00:00 ir termino pabaiga yra 24:00. Taisyklė svarbi kai procesinį veiksmą nėra privalu atlikti

teisme. Jei procesinį veiksmą reikia atlikti teisme, ši taisyklė netaikoma ir reikia laikytis teismo darbo valandų.

Teismų praktika: 3k-3-18/2005; 3k-3-143/2008 – CPK 512 str. 90 d. terminas – naikinamasis, 20 d. – ne, 3k-3-130/2006 – „imtinai“. Su terminų skaičiavimu. Jeigu „iki“ tai skaitoma ir ta diena, kuri nurodyta. 3k-3-638/2006 – rašytinio proceso atveju – nuo įteikimo rašytinio proceso atveju – nuo įteikimo. Skirta atskirųjų skundų

padavimui. Jei procesas rašytinis – terminas atskirajam skundui paduoti yra nuo nutarties įteikimo, jei procesinis žodinis – nuo nutarties priėmimo 7d.

3k-3-50/2007 - CPK 156.1 str. netaikoma apeliacinio apskundimo termino atnaujinimui. Sprendžiant atnaujinimo klausimą netaikoma ši straipsnio dalis.

3k-3-110/2007; 3k-3-141/2007 – praleidimas 1 d. susijusi su protingumo principo taikymu. Sprendžiant terminų atnaujinimo klausimą, reikia aiškintis ne tik praleidimo priežastis, bet atsižvelgti ir į praleidimo laikotarpį. Parastai vertinama ir ar atnaujinus terminą, kažkas toje byloje pasikeis (šis aspektas naudojamas, bet bylose neatsispindi).

3k-7-7/2007 – ilga bylinėjimosi trukmė ir jos padariniai. Jei teismas negali tinkamai vadovauti procesui, gali atsirasti valstybės atsakomybę už teisės į protingą bylos trukmę pažeidimą.

ilga bylinėjimosi trukmė ir jos padariniai. Jei teismas negali tinkamai vadovauti procesui, gali atsirasti valstybės atsakomybę už teisės į protingą bylos trukmę pažeidimą.

3K-3-106/2009 – nutartis dėl proceso termino atnaujinimo neskundžiama. Jei atnaujinamas terminas – nutartis neskundžiama. Jei terminas neatnaujinamas – sprendimą galima skųsti.

3k-3-297/2009 – teismo padarytų pažeidimų įtaka proceso terminui. Atvejai kai teismas kažką padarė netinkamai. Pvz.: nesurašė sprendimo per įstatymo nustatytą terminą. Jeigu dėl teismo padarytų pažeidimų šalis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės per tam tikrą terminą – reikia atsižvelgti į tai sprendžiant atnaujinimo klausimą.

3k-3-379/2009 – rašytinio proceso atveju apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo.

10 tema. Bylinėjimosi išlaidos ir teismo nuobaudos

I. Bylinėjimosi išlaidų samprata, reikšmė ir rūšys.

Mes visi esame mokesčių mokėtojai, todėl galime teigti, kad valstybė konfliktus turėtų nemokamai teikti

teisinių ginčų sprendimo paslaugas. BET taip nėra, nes CPK nustato žyminį mokestį.

Bet žyminis mokestis nėra vienintelis mokestis:

a) Eksperto išlaidos

b) Liudytojo išlaidas padengti

c) Advokato samdymosi atveju

d) Jei reikia priverstinai vykdyti sprendimą, reikia kreiptis į antstolį, kurio paslaugos taip pat mokamos

Taigi, teisingumo vykdymas kainuoja. Visi pinigai, kurie šalių sumokami bylinėjimosi procese (ryšium su CB

iškėlimu, sprendimu ir vykdymu) – apibendrintai vadinama BYLINĖJIMOSI išlaidos. Specifika – tik piniginės

išlaidos.

Klausimas – kodėl teisingumo vykdymas mokamas? Kelios priežastys:

1. TSG sistemos išlaikymas valstybei brangiai kainuoja.

1.1 Norint kvalifikuotų teisėjų, reikia kad jų darbo užmokestis būtų patrauklus

1.2 Teismų mat/techninis aprūpinimas.

1.3 Taigi, siekiant bent kažkiek kompensuoti tas išlaidas teigiama, kad iš asmenų, kurie kreipiasi į teismą imti

žyminį mokesti.

TAČIAU iš tikrųjų surenkamas žyminis mokestis padengia tik labai nežymią dalį (iš 150Mln/metus) teismų sistemos

išlaikymui (surenkama apie 1.5mln LT). Dėl to kartais teigiama, jog vertėtų iš viso atsisakyti. NES neretai

žyminio mokesčio mokėjimas atsieina žymiai daugiau nei paties žyminio mokesčio dydis. Pvz., teismas grąžina

pareiškimą šaliai, kuri nesumokėjo 50LT žyminio mokesčio. Tu nesutinki, skundi apeliacinei instancijai, kasacinei.

Tai valstybei kainuoja labai daug. Be to, kartais teisėjai įsivaizduoja, jog jie yra mokesčių inspektoriai, kartais jie

skaičiuoja 1 ct tikslumu.

2. Šio instituto buvimas skatina šalis konfliktą spręsti ne teismo tvarka (derėtis, etc.) TAČIAU ne visada žmogaus

manymas ir apskaičiavimas yra klaidingi. Dažnai net neskaičiuojama, o suveikia kiti faktoriai – įsižeidimas,

principų laikymasis, norėjimas patampyti atsakovą po teismus (pvz., žmonės bylinėjasi dėl 1000Lt, o išleidžia

10000 Lt. Kvailį ir bažnyčioj muša, jei jis jau neranda, kur kitur investuoti 10 000 Lt...)

3. Dalis asmenų į teismą kreipiasi nepagrįstai. Jei panaikintume ŽM, tai manoma, jog būtų lavina žmonių, kurie

kreiptųsi į teismą nepagrįstai. TAIP, jei žmogus mąsto racionaliai, šitas faktorius galėtų suveikti, bet taip nėra. Ne

visi gyvena pagal principą – „kiek man tai kainuos“.

Geriausias pavyzdys – neturtinės žalos atlyginimas. Pagal senąjį CK neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas nebuvo

apmokestinamas žyminiu mokesčiu ( tai ir reikalaudavo po 10mln)

Dabar maksimalus žyminis mokestis apie 30 000 LT, žmonės neretai kreipiasi dėl kelių milijonų

Kelios valst Prancūzija, Ispanija yra atsisakiusios šio žyminio mokesčio, o kai kur žyminio mokesčio sumos yra

simbolinės.

BYLINĖJIMOSI išlaidų RūŠYS:

1. Žyminis MOKEstis (detaliau apačioje)

2. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

II. Žyminis mokestis. (CPK 79,80)

1.Samprata. ŽM tai įst nust pinigų sumą, kurią turi sumokėti šalys ar tretieji asmenys už tam tikrus teismo

atliekamus procesinius veiksmus. Konkrečiai:

1. Už ieškinio pareiškimą/pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka.

2. Teismo įsakymų išdavimą.

3. Apeliacinius skundus.

4. Kasacinius skundus.

5. Prašymus dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių.

6. Prašymus atnaujinti procesą.

Taigi, paduodant bet kurį iš šių dokumentų reikia pateikti dokumentą, kuris patvirtina, kad žyminis mokestis

sumokėtas, i.e. ŽM mokamas avansu. Dokumentas – banko pavedimo kopija, kasos pajamų kvitą. ŽM

mokamas į valstybės biudžetą.

2. Žyminio mokesčio dydis:

2.1 Nustatytas konkretus dydis (suma). 100Lt už prašymus atnaujinti procesą, 50Lt už prašymus dėl

sprendimo peržiūrėjimų, kuris priimtas už akių.

2.2 Proporcinis. Jis taikomas TURTINIUOSE ginčuose. ŽM dydis priklauso nuo ieškinio sumos (ta pinigų suma,

kuria įvertinamas turtinis reikalavimas). Jei reikalaujame priteisti turtą, jį reikia įkainoti rinkos sąlygomis.

Jei I suma iki 100Lt, mokesčio suma yra 3 procentai nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau nei 50Lt.

2. ŽM APSKAIČIAVIMAS

Jei ieškinio suma yra 100k-300k – 3000Lt + 2 procentai nuo sumos, kuri viršija 100k.

Jei ieškinio suma viršija 300k -7000Lt + 1 procentas nuo sumos, kuri viršija 300k.

MAXIMALUS žyminis mokestis – niekada negali viršyti 30 000 Lt. (CPK 80 str.)

Svarbu – visos ŽM sumos yra indeksuojamos priklausomai nuo kainų indekso (statistikos departamentas).

TAIKOME indeksaciją – mokėsime ne 100Lt už pareiškimą ypat teis tvarka, o šiek tiek daugiau. Jei kainų

indeksas rodo infliaciją, Ž M dydį dauginame iš kainų indekso.

Kaip matome, kreiptis į teismą reikia turėti pinigų.

Jei laimėsite bylą, pralaimėjusi šalis privalo padengti visas bylinėjimosi išlaidas.

3. Išimtys iš ŽM mokėjimo:

(CPK 83 str. 13 punktų sąrašas, bet jis nėra baigtinis, nes atleidimą nuo ŽM nustato ir kiti įst)

3.1 CPK nustato bylų kat/ subjektų kategorijas, kurios atleidžiamos nuo Žyminio mokesčio mokėjimo. Pvz.,

darbuotojai darbo bylose atleisti nuo žm, išlaikymo bylose (ieškovai), pareiškėjai bankroto bylose.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atleidžiami nuo ŽM, pacientų teisių ir žalos atlyginimo įst –

pacientai atl nuo ŽM dėl žalos

3.2 Teismo diskrecijos teisė sumažinti ŽM arba atidėti jo mokėjimą. Jei asmuo dėl savo sunkios turtinės

padėties negali sumokėti ŽM turi 2 galimybes :

a) Prašyti SUMAŽINTI (bet ne atleisti, nes tai padaryti gali tik įstatymas).

Motyvai – sunki turtinė padėtis. Tokiais atvejais kartu su procesiniu dokumentu reikia pateikti prašymą dėl ŽM

sumažinimo ir pateikti įrodymus, kurie aptvirtintų sunkią padėti ( pažymos iš sodros, kad gauna mažą

pensiją, pažymą iš darbo biržos, kad yra bedarbis). Jei Juridinis asmuo – pateikia balansą, sąskaitų išrašą

(kad sąskaitoj yra 10lt ). Tuomet teisėjas pirmiausia sprendžia prašymą dėl mokesčio sumažinimo.

Kartais daroma kitaip – sumokama dalis ir teismo prašoma nuo likusios dalies atleisti.

b) Prašyti atidėti ŽM sumokėjimą. Bendra tskl – ŽM mokamas avansu. Gal procesinio veiksmo atlikimo

metu prašoma neturi pinigų, bet žinai, kad turėsi. Ali prašyti, kad atidėtų, pvz, iki bylos išnagrinėjimo

iš esmės.

Pagrindas – sunki turtinė asmens padėtis.

Teismų praktikoje labai dažnai taikomi šie institutai, be abejo, ne visada jei tenkinami, nes jais neretai

piktnaudžiaujama.

Kartais teisėjas mato, jog atėjo „bjauri byla“. Atsisakyti jos nagrinėti negali. Jis žino, kad jam už savaitės

atostogos.

III. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Tai antroji bylinėjimosi išlaidų rūšis. Tai yra piniginės sumos, kurias turi sumokėti šalys, 3a, tačiau šios sumos

mokamos ne todėl , kad teismas atlieka procesinius veiksmus, bet jų tikslas padengti kitų asmenų turėtas

faktines išlaidas. Kokios tai išlaidos? (CPK 88 str.) Tokios:

88 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu1. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos,

susijusius su vietos apžiūra; ( jei liudytojas dirba, gyvena toli, reikės nakvoti viešbutyje – tokios išlaidos turės būti apmokamos). Jei reikalingos žinios medicinos, technikos, ekonomikos, etc. Arba išlaidos su vietos apžiūra, fiksavimas, etc.

Šių išlaidų detalaus reglamentavimas – TSG ministro įsakymas 2002 12 06 nr 344. Nurodyta, kaip kompensuojama.

Visos šios išlaidos mokamos avansu į teismo depozitinę sąskaitą. Kodėl avansu? Jei to nebūtų, bylos įstrigtų, nes ekspertai nemokamai nedirba...

Jei ekspertizė abiejų šalių prašymu - Jei teismo iniciatyva ekspertizė – apmokamos iš valstybės biudžeto, bet vėliau išieškomos iš

pralaimėjusios šalies.

2) atsakovo paieškos išlaidos;Laba retai, tik tais atvejais, jei TSM nusprendė, jog atsakovo dalyvavimas būtinas, o jis slapstosi. Teismas

priima nutartį ir paveda jai vykdyti policijai. BE abejo, bus patirtos išlaidos ir jas patiria:a) policija. Ji pareiškia reikalavimą dėl patirtų išlaidų (komandiruotės, pargabenimas, etc.)

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; Jos patiriamos kone kiekvienoje byloje. Byloje daugybė procesinių dokumentų – pareiškimai, skundai, etc.Pvz., pašto išlaidos, kurjerio samda, antstolio išlaidos (jis irgi įteikinėja procesinius dokumentus).Jos atlyginamos pagal principą – pralaimėjęs moka.Išlaidų dydis regl – Tsg ir Finansų m 2002 12 06 nr. 343-388 bendru įsakymu.

Dabar, kai valstybės finansinė padėtis sunki, teismuose bandoma mažinti šias išlaidas iki minimumo (dokumentai siunčiami elektroniniu būdu, prašoma pačiam asmeniui atvykti į teismą).

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; CK jų nedetalizuoja. TSG min patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Šis teisės aktas nustato vykdymo tvarką ir

išlaidų dydžio nustatymo tvarka.Nuo antstolių privatizavimo (nuo 2002 01 01) vyksta arši diskusija dėl išlaidų dydžio. Kadangi asmenys jie privatūs,

pajamos turi būti pakankamos išlaikyti kontorą. Vadinasi, pajamos iš tiesų turi būti didelės.Kita vertus yra absurdiška, kai antstoliui reikia sumokėti daugiau, nei už vykdymą gaunama pajamų.Taip pat gali būti ir situacijų, kai asmuo netyčia pamiršo sumokėti administracinę nuobaudą, kuri yra 200Lt, tai jeigu

antstolis išieško, pateikiama dar 500Lt sąskaita už vykdymą.Kadangi tokios vykdymo išlaidos nemažos, tai jų neretai atsisakoma išmokėti, taigi antstoliai kreipiasi į teismus ir

patys yra ieškovai.

5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos;

Kuratorius yra teismo paskirtas fizinis asmuo, kuris yra laikinas atstovas byloje dalyvaujančios asmens, kurios gyv arba darbo vieta nežinoma. Jis skiriamas, kada reikia įteikti procesinį dokumentą, bet to asmens mes nerandame. Tokiu atveju paskiriamas kuratorius. Kuratoriai skiriami LABAI LABAI retai.

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

Jei byla vesta ne asmeniškai, o samdytas advokatas, laimėjus bylą galima reikalauti, kad iš priešingos šalies būtų priteistos patirtos išlaidos pagalbai apmokėti.

Kadangi valstybė nereguliuoja advokatų darbo įkainių ir A su Klientu susitaria sutartyje, gali būti, kad viena šalis yra turtiniu požiūriu žymiai pranašesnė už kitą ir pasisamdė brangų advokatą. Pateikiama keliolikos tūkstančių sąskaita.

CPK 98 str. šią problemą sprendžia taip – suteikia teisę tsg ministrui ir Lietuvos advokatūrai sutarus patvirtinti rekomendacinius advokatų paslaugų įkainius. Tas yra padaryta ir yra rekomendacijos. 2004 04 02 nr. 1R-85. Čia nurodyti konkretūs procesiniai veiksmai ir jų rekomenduojamas įkainis.

Rekomendacijos yra pasenusios ir jos nebeatitinka realybės, nes advokatų įkainiai yra žymiai didesni. LABAI retai šios išlaidos priteisiamos šimtu procentų. TAI pakankamai rimta problema, nes didžiausią sumą sudaro būtent šios išlaidos. Neretai

Problema CIVILINĖS tesiės požiūriu – laimėjusi bylą šalis patiria nuostolius, o mat teisė principas – visiško žalos atlyginimo principas. Problema, kada materialinė ir proceso teisė išsiskiria.

problemos Sprendimo būdai:1. Atsisakyti rekomendacijų ir suteikti diskrecijos teisę teismui mažinti išlaidas, jei jos yra nepagrįstai didelės.2. Subsidiariai taikyti materialinę teisę. Skirtumą laikyti kaip mat žalą ir priteisti pagal deliktinės atsakomybės

taisykles.

7) (neteko galios nuo 2008 m. balandžio 30 d.;)8) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.2. Šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose, nurodytų išlaidų didžiausius

dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kai turime bylinėjimosi išlaidas, reikia spręsti – a) ar šalims pasakyti, kad išlaidos tai Jūsų problema

Žinomi 2 principai:

1. Bylinėjimosi išlaidos yra šalių reikalas ir laimėjusi šalis neturi teisės reikalauti jas atlyginti. Taikoma JAV,

Australijoj, UK. Yra išimtys – žmogaus teisų paž bylose prieš valstybę

2. „Pralaimėjęs moka“. Tai kontinentinės Europos principas. Laimėjusi bylą šalis turi teisę reikalauti priteisti visas b

išlaidas:

2.1 Sumokėtą žyminį mokesti susigrąžinti.

2.2 Reikalauti priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. ČIA galima tikėtis 100 procentų visų išlaidų,

išskyrus išlaidos advokato pagalbai.

Išlaidos paskirstomos PROPORCINGAI priteistų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

Jei reikalavo 100k, o priteisė 70 k, tai reiškia, kad bylą laimėjome 70 procentų, taigi, turime teisę į 70 proc visų

patirtų išlaidų.

V. Valstybinė teisinė pagalba.

Jei asmuo negali pasisamdyti advokato 2000 03 28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įst,

2005 metais priimta nauja redakcija.

Šis įst nustato kategorijas asmenų, kurie turi teisę prašyti, kad A teisinės pagalbos išlaidas kompensuotų

valstybė. Ar suteikti pagalbą (pilną, dalinę) sprendžia VGTsn Pagalbos Centrai. Jiems pateikiami

dokumentai, paskiriamas advokatas, kuriam atlyginimą moka valstybė.

Šio įstatymo pagalba teikiama labai griežtai ir tik labai skurdiems žmonėms.

Čia namie

VI. Asmens teisė į nemokamą teisinę pagalbą.

Užstato samprata, ir paskirtis.

Teismo nuobaudos samprata, reikšmė ir rūšys. Nuobaudų skyrimo tvarka. Nuobaudų apskundimas.

11 tema. Procesiniai dokumentai

Procesinių dokumentų samprata, reikšmė ir rūšys. Procesinių dokumentų forma, turinys, kalba ir

skaičius. Procesinių dokumentų priedai. Procesinių dokumentų pateikimas. Procesinių dokumentų

trūkumų ištaisymas.

Procesinių dokumentų įteikimo samprata, įteikimo reikšmė ir įteikimo būdai. Įteikimo vieta ir

tvarka.

Teismo šaukimai ir pranešimai.

12 tema. Ieškinys ir atsakovo gynimosi priemonės

IEŠKINIŲ RŪŠYS

I. MATERIALINIAI TEISINIAI SANTYKIAI, IŠ KURIŲ KILĘS GINČAS

Actio in rem (daiktinio)Actio in personam (prievolinio pobūdžio)Actio mixta (mišrus) Svarbu formuluojant reikalavimą, ne visada galima panaudoti visus gynimo būdus, daiktinė teisė žino specifinius gynimo

būdus. Jeigu yra nuomos sutartis, bet pasibaigus nuomos sutarčiai daikto nuomininkas negrąžina, kartais yra reiškiamas vindikacinis ieškinys, nors ginčas yra kilęs iš prievolių teisės. Vadinasi, negalima reikši vindikacinio ieškinio.

II. GRINDŽIAMA REIKALAVIMO POBŪDŽIU, IEŠKINIO DALYKAS – KLASIFIKAVIMO KRITERIJUS

- dėl pripažinimo- dėl priteisimo- dėl teisinių santykių modifikavimo (sutarties nutraukimo, pakeitimo)

Reikalauja pripažinti tam tikrą subjektinę, pvz., kam priklauso tam tikras daiktas – dėl NT pripažinimo. Arba ieškinys dėl pripažinimo, kad sutartis nebuvo sudaryta arba avirkščiai, kad buvo sudaryta. Tokį ieškinį patenkinus, priimamas sprendimas dėl pripažinimo ir toks spendimas nereikalauja tolesnio vykdymo paprastai. Toks sprendimas pats savaime sukuria teisinius padarinius. Išimtiniais atvejais tokį sprendimą reikia įregistruoti arba išviešinti. Pvz., jei pripažinta NT į nekilnojamąjį daiktą, tai NT reikia įregistruoti viešame registre, jei nori panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Dėl priteisimo, kurių dalyką sudaro reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Pvz., ieškinys dėl netesybų priteisimo, žalos atlyginimo, prievolės įvykdyti natūra ir t.t. sprendimas, kuriuo yra patenkinamas ieškinys dėl priteisimo, sukelia teisinius padarinius, jei jis bus įvykdytas. Tokie sprendimai reikalauja vykdymo, nes priėmus sprendimą dar savaime ieškovo teisė nėra apginta, reikia, kad tas sprendimas būtų įvykdytas. Dažnai atsakovai savanoriškai sprendimų nevykdo, tokiu atveju ieškovai turi kreiptis į antstolį, kuris užtikrintų vykdymą priverstinį.

Reikalavimų Nagrinėjimo eiliškumas, kai yra reiškiami du reikalavimai – dėl pripažinimo ir dėl priteisimo, kai kyla iš o pačio santykio. Laiko požiūriu pirma turi būti išnagrinėtas ieškinys dėl pripažinimo, o po to dėl priteisimo. Dažniausiai tie reikalavimai yra sujungiami, jie nagrinėjami vienoje byloje, bet reikalavimas dėl priteisimo priklauso nuo to, kaip bus išspręstas reikalavimas dėl pripažinimo.

III. atskiros ieškinių rūšys- actio pauliana – tiesioginis ieškinys draudimo kompanijai, nors nėra šių santykių subjektas - actio interdicta- actio directa

I. pagal prievolinių teisių pobūdį- actio ex contractu- actio ex delicto- actio ex quasi contractu

V. - turtinio pobūdžio ieškiniai - neturtinio pobūdžioSvarbi tuo, priklausomai nuo rūšies ieškinio sprendžiamas žyminio mokesčio klausimas.

IEŠKINIO ELEMENTAI IR JŲ KEITIMAS

Ieškinio sudėtinės dalys, išreiškiančios jo materialinį teisinį turinį ir individualumą:1) dalykas – ieškovo reikalavimas. Cpk 135,1 4 p. koks reikalavimas bus nurodytas, priklauso nuo ginčo pobūdžio ir nuo

materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas. Reikia nustatyti koks čia ieškinys, ar daiktinio, ar prievolinio pobūdžio, ir žiūrėti, kokie gynimo būdai gali būti pritaikyti. Pvz., skolininkas nevykdo prievolės, ne visada bus galima reikšti reikalavimą skolininką įvykdyti prievolę natūra, jei prievolė grynai asmeninio pobūdžio, tokios prievolės priversti įvykdyti natūra, negalima. Jei bus pareikštas toks reikalavimas, tai sąlygos pralaimėjimą. Tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką yra labai svarbu, nes kitaip gali būti net nepradėtas procesas arba pradėtas, bet netinkama linkme.

2) pagrindasa) faktinis – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą 135,1 2 p. jeigu reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo,

faktinis pagrindas – koks buvo padarytas deliktas. Pvz., partrenkimas automobiliu, sužalojimų patyrimas, laikas, per kurį gydytasi ligoninėje, atsakovas nubaustas administracine tvarka. Jei nebus nurodyti faktai, tai apskritai nebus ieškinio, nes ieškinys yra tik tada, jei yra ir dalykas, ir faktinis pagrindas.

b) Teisinis – tam, kad patenkinti ieškovo reikalavimą, nepakanka, kad jis faktiškai būtų padarytas, svarbu, kad ir teisės požiūriu ieškovas turėtų reikalavimo teisę ir to reikalavimo patenkinimą. Teisinio pagrindo kodeksas nereikalauja nurodyti, pareiškiant ieškinį. Kaip ieškovas, gali nurodyti, bet neprivaloma. Nėra tokios normos, kuri to reikalautų. Nereikalaujama teisinio pagrindo, nes ginčus sprendžia profesionalūs teisėjai ir galioja principas „teisėjai žino teisę“, todėl tai yra teismo prerogatyva. Net jei bus nurodytas teisinis pagrindas, tai nereiškia, kad teismas nagrinės bylą tuo nurodytu aspektu.

Dar senovės romėnai sakė „duok man faktus, aš nurodysiu teisę“. Jeigu teismas nuspręs bylą remdamasis kitom normom nei nurodė šalys, negalima sakyti, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą. Teisinį ieškinio pagrindą mes galutinai galime žinoti, kai yra teismo įsiteisėjęs sprendimas.

Jei nėra bent vieno iš šių elementų, reiškia, kad ieškinio nėra. Pagal ieškinio elementus ir ginčo šalis mes nustatome ieškinio tapatumą, t.y. ar jei identiški ar ne.

Sutampa:1) Dalykas2) Faktinis pagrindas3) Šalys

Reikšmė – tas pats reikalavimas gali būti apgintas tik vieną kartą, nes yra res judicata (šis reikalas jau užbaigtas). Jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai teismas tokį patį ieškinį atsisakys priimti pagal cpk 137 str. tos pačios pasekmės, jei atsisakytas ieškinys arba sudaryta taikos sutartis arba pareikštas ieškinys ir dar pareiškiamas iš karto dar vienas toks pats ieškinys. Teisinis ieškinio pagrindas be abejo gali skirtis, bet paprastai tada skiriasi ir faktinis pagrindas. Pvz., yra išnuomotas daiktas, bet norima nutraukti sutartį, pareiškiamas ieškinys, nurodant, kad gadina turtą, tačiau ieškinys yra atmestas, tačiau tai nereiškia, kad negalima reikalauti nutraukti sutartį kitu pagrindu – nes daiktas reikalingas jam pačiam.

IEŠKINIO ELEMENTAI1) 3k-3-124/20052) 3k-3-31/2006+

3) 3k-3-281/2006+4) 3k-3-137/20075) 3k-3-511/20076) 3k-3-34/20087) 3k-3-181/20088) 3k-3-338/20089) 3k-3-376/200810) 3k-3-380/200811) 3k-3-477/200812) 3k-3-485/200813) 3k-3-537/200814) 3k-3-29/200915) 3k-3-89/200916) 3k-3-94/200917) 3k-3-152/2009

ELEMENTŲ KEITIMAS (cpk 141 str.)

1) tik vieną iš elementų2) iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, išimtiniais atvejais teisėjas gali leisti pakeisti vieną iš elementų ir

vėliau, bet su sąlyga, jei neprieštarauja atsakovas ir toks pakeitimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.3) rašytiniu procesiniu dokumentu4) pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą5) teismo teisė atsisakyti tenkinti – nutartis neskundžiama 141 3-4 d.6) teismo teisė CPK 376, 405, 417 str.

Kai parduotas nekokybiškas daiktas – pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti nekokybišką daiktą, sumažinti kainą, nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius, kad pardavėjas pašalintų daikto defektus savo sąskaita. Taigi, gali būti pakeistas ieškinio dalykas.

Dispozityvumo principas sako, kad suformuluot ir keisti ieškinio elementus gali keisti ieškovas. Tačiau yra nedispozityvios bylos, kur teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą būti aktyvus, tokiose bylose dispozityvumas neveikia. Tokiose bylose gali koreguoti ieškinio elementus. Pvz., jis gali priteisti tą, ko ieškovas nereikalavo., pvz., šeimos bylos, kai vaikui priteisiamas išlaikymas. Taip pat darbo bylose. Nuo ieškinio elementų pakeitimo, reikia skirti kitą institutą, reikalavimo sumažinimą arba padidinimą. Tai šiuo atveju nebus ieškinio elementų keitimas, kai pvz., keičiamas prašomos priteisti sumos dydis.

3k-3-231/20073k-3-498/20073k-3-507/20073k-3-34/2008

TEISĖ Į IEŠKINĮ

1) Procesinis aspektas – teisė pareikšti ieškinį arba teisė kreiptis į teismą; priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių2) Materialinis aspektas – teisė į ieškinio patenkinimą; priklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybiųGali būti taip, kad teisė pareikšti ieškinį bus, bet nebus teisės į ieškinio patenkinimą.

Teisė į ieškinio patenkinimą:1) ieškinio teisinis pagrįstumas2) ieškinio faktinis pagrįstumas3) nėra praleistas ieškinio senaties terminas ir atsakovas nereikalauja jo taikyti4) terminuotos ar sąlyginės prievolės atveju – termino ar sąlygos laikymasis.

Tikrinamas nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjas bylos iškėlimo stadijoje šito klausimo negali kelti.

Bylos iškėlimui svarbus procesinis aspektas – teisė pareikšti ieškinį:1) ar apskritai šią teisę asmuo turi (teisės pareikšti ieškinį prielaidos);2) asmuo, turintis šią teisę, ją tinkamai realizuoja – CPK 5 str. 1 d. (teisės pareikšti ieškinį tinkamo

realizavimo sąlygos). Asmuo turi teisę pareikšti ieškinį tik įstatymo nustatyta tvarka, sprendžiama analizuojant procesinio pobūdžio aplinkybes.

Asmuo turi teisę pareikšti ieškinį:1) jis turi procesinį teisnumą CK 2.1; pvz., JA filialas negali pareikšti ieškinio.2) ginčas priklauso teismų kompetencijai 137 str. 2 d. 1 p. jei nepriklauso, tada reikia kreiptis į tas

institucijas, kurioms priklauso nagrinėti ieškinį. 3) laikytasi įstatymo nustatytos ginčo išankstinio sprendimo tvarkos CPK 137 str. 2 d. 3 p. pvz., tam tikra

darbo ginčų dalis iš pradžių turi būti sprendžiama ne teisme, o darbo ginčų komisijoje ir tik tada, jei viena iš šalių nepatenkinta sprendimu, tada jau galima kreiptis į teismą

4) nėra įsiteisėjusios teismo ar arbitražo sprendimo dėl tapataus ieškinio 137 str. 2 d. 4 p. t.y., jei nėra realizuota teisė pareikšti ieškinį. Įsiteisėję sprendimai.

5) Teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bylą dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio; 6) Teismas nėra priėmęs nutarties nutraukti bylą dėl šalių taikos sutarties sudarymo7) Teismo žinioje nėra bylos pagal tapatų ieškinį;8) Šalys nėra sudariusios arbitražinio susitarimo; teismas ir arbitražas yra lygiavertės ginčo nagrinėjimo

procedūros. 9) Turi teisinį interesą CPK 5 str. 1 d. locus stendi. Ne apskritai kiekvienas asmuo gali kreiptis į teismą, o tik

suinteresuotas. Paprastai tai paaiškėja, kai sprendžiama byla iš esmės, bet įstatymas gali atskirais atvejais numatyti baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali kreiptis į teismą. Ginčyti paveldėjimo teisę gali tik tas asmuo, kuri gali būti testamentiniu ar kitokiu įpėdiniu.

Teisėjas, kai gauna ieškinio pareiškimą, kiekvieną kartą turi patikrinti visus šiuos aspektus. Jei nesilaikyta prielaidų, tada:- jei išaiškėja bylos priėmimo stadijoje – teisėjas atsisako priimti ieškinį- bylos nutraukimas, jeigu paaiškėja, kad kažkurios prielaidos nėra po bylos iškėlimo. Pvz., teisėjas gali

nežinoti, kad toks ginčas išspręstas užsienio teisme ir pateikiamas teisėjui sprendimas, kuris pripažintas Lietuvos Apeliacinio teismo.

Asmuo tinkamai realizuoja teisę pareikšti ieškinį, jeigu:1) yra veiksnus 137 str. 2 d. 7 p.2) nepažeidžia teismingumo taisyklių 3) tinkamai surašo ieškinio pareikšimą 111, 135-136 str.4) sumoka žyminį mokestį 115, 135 str. 2 d., 138 str.5) tinkamai įformina atstovo įgaliojimus 137 str. 2 d. 8 p.

padariniai:- jeigu netinkamai surašytas ieškinio pareiškimas, nesumokėtas žyminis mokestis – procesinio

dokumento trūkumai, tada 115 str. dėl trūkumų ištaisymo- jeigu vienos ar kitos sąlygos nesilaikymas paaiškėja po bylos iškėlimo, pareikšimas gali būti paliks

nenagrinėtas, jei teisėjui pareikalavus, ieškovas trūkumų neištaisys, arba paaiškėjus, kad neteisminga byla, ji bus perduota pagal teismingumą

13 tema. Laikinosios apsaugos priemonės.

Laikinųjų apsaugos priemonių samprata ir reikšmė. Laikinosios apsaugos priemonės. Prašymo dėl laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimas. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos, jų pakeitimas,

galiojimas ir panaikinimas. Teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas ir vykdymas.

Atsakomybė už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą.

14 tema. Įrodinėjimas ir įrodymai civiliniame procese

I. Įrodinėjimo samprata, tikslas ir reikšmė.

Teisę taiko teismas ir galioja principas, kad teisėjai žino teisę. Teisės klausimai palikti teismui ir

šalims to nereikia įrodinėti, bet teisėjas nežino FAKTŲ, kas yra įvykę tarp šalių. Bet kurioje civ. B. mes

susitariame su praeities rekonstrukcija. Reikia įsitikinti, kad praeityje faktai buvo (pvz., buvo sudaryta

sutartis ar ne). Teisėjas tų faktų nežino ir šalys privalo pateikti .

Faktinę bylos pusę turi pateikti šalys ir procesas, kurio metu nurodomi faktai, pateikiami faktų

buvimo įrodymai, tiriami įrodymai ir jie įvertinami vad įrodinėjimu. Tai procesinė veikla, kurios metu (nur

faktai, renkami tiriami/vert įrodymai ir NUSTAČIUS faktus pritaikoma teisės norma) Tai procesinė veikla.

(proceso normos sako, kaip apklausti liudytojus)

Iš kitos pusės įrodinėjimas yra mąstymo veikla, kadangi teisėjas vertina pateiktus įrodymus ir tai

susiję su žmogaus mąstymu. (vid-a žinota formalioji įrodinėjimo doktrina – kunigo parodymai svaresni,

vyro svaresni nei moters, etc.) Šiais laikais egzistuoja laisvo įrodymų vertinimo principas – reikia palikti

laisvę teisėjui vertinti įrodymus taip, kaip jis mano.

Antra vertus įr nėra vien tik proceso ar logikos sritis – įr labai svarbi materialinė teisė. Net šiais laikais kitų

valstybių įrodinėjimo procesas inkorporuotas į materialinės teisės aktus, o ne procesinės (pvz., Prancūzijos ir

kiti senieji civiliniai kodeksai).

LT – įr regl CPK, bet materialinėje teisėje labai daug su įrodinėjimu susijusių klausimų (pvz., prezumpcijos – jas

nustato materialinė teisė).

Materialinė teisė taip pat labai svarbi įrodinėjimo priemonių leistinumo požiūriu – mat t nurodo, kaip įforminti

sandorį, kaip įforminti prievolės įvykdymą ir nurodo, kas atsitinka, jei tų reikalavimų nesilaikoma (pvz., jei

sandorio forma rašytinė ir jos nesilaikyta – negalima remtis liudytojų parodymais įrodinėjant tokį faktą)

Įrodinėjimo teisės šaltiniai:

1. CPK

2. Teismo ekspertizės įstatymas. (ekspertizės skiriamos labai dažnai, reikia specialių žinių)

3. Ekspertizių atlikimo LT teismo ekspertizės centre nuostatai.

4. Teismo psichiatrijos ir teismo psichologinių ekspertizių nuostatai.

II. Įrodinėjimo struktūra.

Kadangi ĮR yra iš dalies procesinė iš dalies loginė veikla, savaime aišku, kad ĮR yra nuoseklus procesas. Jis vyksta

laikantis nuoseklumo. ETAPAI:

1. Faktų nurodymas – reikės pateikti įrodymus, kad tikrai tas faktas buvo. Faktia nurodomi jau pačioje

proceso pradžioje – ieškinio pareiškime (dalykas ir pagrindas). (inamasi, jog sutarties nebuvo, arba jog

sutartį įvykdė tinkamai, arba taip, nors ir pažeista sutartis, bet tokių nuostolių tikrai negalėjo būti).

2. Įrodymų nurodymas – nepakanka teigti, jog buvo faktas, bet reikia pateikti įrodymus. Negalima sakyti,

jog tada ir tada sudaryta sutartis, reikia pateikti įrodymus, jog tokia sutartis buvo. Jei atsakovas neigs

buvus sutartį ir nėra kitų.

Nurodinėjant faktą reikia pateikti ir jo įrodymą („tai patvirtina ieškinio pareiškimo priedas nr 1.) JEI to nebus –

procesinių dokumentų trūkumas ir bus duotas terminas jį pašalitni.

3. Pateikimas – (paprastai su procesiniu dokumentu pateikiamas ir pats įrodymas – rašytinės sut kopija,

akto kopija). Jei įrodymų neturi ar negali jų gauti – prašymas teismui padėti tuos įrodymus surinkti, jei jų

neturima ir jų negalima gauti (pvz., yra valstybės instoitucijose). bTAI vyksta antrojoje proceso stadijoje.

Bylą nagrinėjant iš esmės jau vyskta įrodymų tyrimas.

Apeliacinėjje instancijoje įrodymų pateikimas negalimas, nebent:

1. 1 inst neteisėtai atsisakė priimti įrodymus.

2. Atsirado naujų aplinkybių.

Teisėjo pareiga yra tikrinti, ar pateikiami įrodymai yra susiję su byla ir jei nesusiję – jų nepriimti.

4. Įrodymų rinkimas. Tai yra šalių pareiga, bet teismas gali teikti pagalbą (2 būdai):

a) Gali išduoti šaliai liudijimą, jog nagrinėjama byla ir ta šalis eina į insitutciją, kurioje yra dok ir iš jos gauna.

b) teismas tiesiogiai išreikalauja įrodymą iš jį turinčio asmens. Numatytos baudos tiems asmenims, kurie

nepateikia įrodymų. Rinkimas vyksta paprastai 2ojoje proceso stadijoje. (pasirengimo bylos nagr

stadijoje). GB, kad prie įrodymų rinkimo bus grįžta 3 stadijoje.

5. Įrodymų tyrimas vyksta 3ojoe stadijoje (laikantis žodiškumo, betarpiškumo principų)

Tyrimas priklauso nuo įrodymų rūšies – rašytiniai įrodymai yra perskaitomi ir tai padaro teisėjas. Liudytojų

parodymai vyksta apklausiant žodžiu, galima vykti ir į vietą – surašomas vietops tyrimo protokolas.

6. Įrodymų vertinimas. Tai baigiamasis etapas. Jis vyksta nagrinėjant bylą iš esmės baigiamųjų kalbų metu.

Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo.

Labai dažnai apeliacinis skundas paduodamas todėl, kad

Ieškinio pareiškimo priedas

III. Įrodinėjimo subjektai

Tai subj, kurie renka įr, etc antra vertus tai subjektai, kurie turi įrodinėjimo pareigą.

a) Šalys – nurodyti faktus, įrodymus ir juos pateikti. Jei šalys šito nedarys, jos pralaimės bylą. Tretieji asmenys

taipogi yra įrodinėjimo subjektai.

b) Teismas – a) vadovauti tyrimui b) padėti rinkti įrodymus, jei to reikia c) įvertinti įrodymus ir šspręsti ginčą..

c) Kiti proceso dalyviai – jie nėra įrodinėjimo subjektai, bet jie yra informacijos šaltiniai, pvz., liudytojas, ekspertas.

Išimtys – nedispozityvios bylos – tai bylos, kuriose teismas yra aktyvus ir jis ex offcio turi teisę reikalauti

įrodymų, turi teisę aiškintis faktus.

IV. Įrodinėjimo tikslas

Ko mes siekiame įrodinėdami? Ko siekia šalys ir ko siekia teismas.

1. Nustatyti objektyvią (absoliuti) tiesą byloje. LRKT keliuose nut yra pasakęs tai (2000 09 19, 2003 01 24, 2004 03

31)

Objektyvi tiesą – tokia situacija, kai mes 100 proce rekonstruojame situaciją, kuri buvo praeityje. Šitia yra

neįmano ir to netgi nebūtina. Priežastys:

a) Įrodinėjimo taisyklės tokios, jog ne visada mes remsimės visais įrodymais (pvz., kad ir rašytinės sandorio formos

pažeidimas)

b) Procese kiekviena šalis gina savo interesą ir ji sako tik tai, kas jai naudinga.

c) Laiko faktorius – bėgant laikui gali būti prarasti įrodymai (žuvo gaisro metu, mirė liudininkas,etc.)

d) Kt priežastys

Šalių tikslas – įtikinti teisėją, jog buvo taip, kaip teigia šalis.

CPK 176 str. 176 straipsnis. Įrodinėjimas1. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu,

kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. 2. Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.

CPK kalba apie subjektyvų teisėjo įsitikinimą, todėl apie objektyvią tiesą negalime kalbėti..

JEIGU negalime įrodyti objektyvios tiesos

2. Materialioji tiesa – ištyrus šalių pateiktus įrodymus – įrodymai patvirtina ieškovo teiginius ir sprendimas

priimamas ieškovo naudai.

3. Formalioji tiesa – teisėjas net nevertina įrodymų (kai sprendimas priimamas už akių arba išduodamas teismo

įsakymas).

Kiek gi pakanka būti įsitikinus? Įrodymų pakankamumo problema – kiek turime būti įsitikinę, jog pagrįstume

priimtą sprendimą. Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama tikimybių pusiausvyros principu –

jeigu vienos šlaies įrodymai – 50 proc, o kitos – 51 proc – laimi 51 procentas. BET šį principą reikia vertinti

bylos pobūdžio/kategorijos kontekste – atleidimo iš darbo bylose dėl darbuotojo kaltės – darbdavys turi

pateikti svarius įrodymus (taip, abejonės yra, bet manytina, kad įvykis tikrai buvo, etc) Jei abejonės yra

labai didelės jos sprendžiamos darbuotojo naudai.

Labai svarbu ir asmens elgesys posėdžių metu. Žodiškumo principas labai svarbus – teisėjo įsitikinimui

susiformuoti reikia matyti šalis ir tirti jų parodymus betarpiškai.

Įrodinėjimo pareiga.

V. Įrodinėjimo dalykas.

Kas tai yra? Faktai, kuriuos reikia nustatyti nagrinėjant bylą, kad mes galėtume tinkamai pritaikyti taikytiną

teisės normą. Jį apibrėžia šalių reikalavimai ir atsikirtimai.

1. Materialiniai/teisiniai faktai, su kuriais mat teisė sieja teisių ir pareigų atsirk/pasik.pasib.

2. Procesinio pobūdžio faktai - atsikirtimai – pvz., teigiama, jog tokia byla jau yra vieną kartą išnagrinėta.

Teismo vaidmuo, nustatnt įrod dalyką-

a) Teismas privalo kontroliuoti šalių veiksmus, kad įrodinėjo dalyko šalys neišpūstų iki begalybės. „štai šiuo atveju

mes nagrinėjama tokią bylą. Kur atsakomybė kyla be kaltės. Negalima įrodinėti, jog kaltės nebuvo. Teismas

atsisako tirti tokius įrosimus, kurie pašalina kaltę“. Teismas – savotiškas filtras.

b) Klausti šalių (o nedispozityviose bylos ir ex officio įtraukti faktą, nors šalys ir neprašo to, pareikalauti faktų, savo

iniciatyva aikštintis faktus, nors nei viena šalis jais nesiremia).

VI. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.

Šis klausimas reikšmingas kalbant apie 2 aptartus klausimus – įrodinėji naštą ir apie įrodinėjimo dalyką.

178 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Bendra taisyklė – šalis įrodinėja tuos faktus, kuriais remiasi (CPK 178). Išimtis – neįrodinėtini faktai. Toks

faktas į įrodinėjimo dalyką nepatenka. 178 str. numato 4 rūšis faktų:

1. Visiems žinomi faktai (šias aplinkybes žino bet kuris asmuo iš bendro išprusimo ir būtų absurdiška reikalauti

prašyti pateikti įrodymų). Geografiniai faktai, kiek paroje valandų.

2. Teisinės prezumpcijos (jas nustato materialinė teisė). Jų yra daugybė. (pvz., autorystės prezumpcija)

3. Prejudiciniai faktai – faktai, kuriuos nustatė teismas nagrinėjęs bylą (nebūtinai civilinėje byloje – gb

administracinėje byloje, baudžiamojoje byloje). Pvz., kad buvo pažeistas toks ir toks KET punktas.

4. Šalies pripažinti faktai – jie neįrodinėjami, jei kita šalis tuos faktus yra pripažinusi. GB, kad faktų pripažinimas

įvyko ne teismo posėdžio metu, o anksčiau. Tokiu atveju reikia pateikti įrodymus, jog faktia pripažinti anksčiau.

Įrodymų samprata ir rūšys. HW

Įrodymų sąsajumas ir leistinumas.

Įrodymų vertinimas.

Atskiros įrodinėjimo priemonės (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai,

daiktiniai įrodymai, eksperto išvada, apžiūros protokolai, kitos įrodinėjimo priemonės).

Įrodymų užtikrinimas

.

Teismo pavedimai.

II dalis. Ypatingoji dalis

15 tema. Civilinės bylos iškėlimas

Civilinės bylos iškėlimas

1. kreipimosi į teismą tvarka

Galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens kreipimosi būdas, teismas savo iniciatyva civilinės bylos negali iškelti. Nemo judex sine actore. Išskyrus bylas dėl globos ir rūpybos, kurias teismas pradeda savo iniciatyva (CPK 505 str.). tai susiję su viešu interesu, nes pripažinus asmenį neveiksniu, jis nebegali savarankiškai ginti savo interesų. Kreiptis į teismą ar ne yra to asmens reikalas.

Kreiptis į teismą ar ne?

- tikimybė laimėti/pralaimėti?- Kaštai?- Laimėjimo/pralaimėjimo finansinis balansas?- Laiko faktorius?- Bylinėjimo įtaka šalių tarpusavio santykiams?- Viešoji nuomonė? Jeigu ginčas kažkuo yra įdomus visuomenei, reikia susitaikyti su mintimi, kad atsiras

smalsuolių, kurie net ateis į teismą pasiklausyti, kaip ginčijamasi. Gali atvykti ir žurnalistų. - Psichologinis bylinėjimo efektas? Gali sukelti didelį stresą. - Teismų praktikos nuspėjamumas/nenuspėjamumas? Paanalizuoti teismų praktiką, kaip analogiškoje

situacijoje sprendžiamos bylos. Bet gali būti ir atvirkščiai.

Lat yra išaiškinęs, kad atsakomybė už nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tenka tik ieškovui ir ieškinio atmetimas suteikia teisę atsakovui į patirtų nuostolių patenkinimą, nes tai yra atsakomybė be kaltės. Prieš nešant ieškinį į teismą reikia įvertinti, ar nebus blogiau nei nesikreipiant į teismą. Bylinėjimąsi ne tik emocijos, bet ir didelės išlaidos, ieškovai dažnai daro klaidą, manydami, kad sumokėjus dabar advokatui, lauks iškart sprendimo, o kai prasideda procesas, pasiruošimas bylos nagrinėjimui užtrunka, reikia sumokėti dar daugiau.

CPK 5 str.Kreiptis į teismą reikia kreiptis raštu.

1) ieškinio teisenaa. ieškovo (jo atstovo) ieškinysb. CPK 49 str. numatytų asmenų ieškinys – prokuroro, valstybės institucijų – dėl viešo interesoc. Kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo – supaprastintas bylų nagrinėjimas –

rašomas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo.

2) Ypatingoji teisena:a. Suinteresuoto asmens pareikšimas ar prašymas (atskirais atvejais vadinamas skundu –

antstolio/notaro veiksmų skundimui).

IEŠKINIO PAREIŠKIMAS 1) procesinė priemonė civiliniam procesui pradėti (priemonė inicijuoti civilinį procesą)2) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymo priemonė3) informacijos perdavimo priemonė4) turinys: CPK 111, 135 str. – bendros normos, plius specialios normos (CPK 382, 387, 396, 403, 420, 425

str.). kadangi ieškinio pareiškimas yra procesinis dokumentas, jam taikomi tie patys reikalavimai, kurie taikomi šalių procesiniams dokumentas – reikia nurodyti teismą, į kurį kreipiamasi, byloje dalyvaujantys asmenys, pavadinimai, adresai, jei yra, tretieji asmenys, įvardijamas dalykas, ieškinio suma, pabaigoje formuluojamas dalykas – reikalavimas. Bet kuris ieškinio pareiškimas turi atitikti 111 ir 135, atskirose bylose gali būti taikomi ir specialūs reikalavimai, kurie taikomi atskirose bylų kategorijose (šeimos, darbo ginčuose ir pan.). Surašytą ieškinį kartu su priedais, kuriuos irgi reikia nurodyti ieškinyje. Priedai:

1) jo kopijų skaičius pagal byloje dalyvaujančių asmenų skaičių. Jei yra tik ieškovas ir atsakovas – 2 egzemplioriai

2) jei turi būti apmokėtas žyminis mokestis – dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėta3) įrodymai, kurie patvirtina ieškinio pareiškime išdėstytas aplinkybes4) kt. įrodymai (pva. Tie, kurie patvirtina žalos faktą, dydį)5) jei reiškiama per atstovą, turi būti pateiktas susitarimas pvz. Su advokatu6) parašas, jei per atstovą – atstovas, jei ne – pats ieškovas

siunčiamas paštu teismui arba gali būti nuneštas į teismo raštinę. Raštinės darbuotojas gavęs pareiškimą deda teismo raštinės spaudą, kada gautas ieškinio pareiškimas, tada raštinėje gauti pareiškimai keliauja pas teisėją. Dažniausiai perduodama abėcėline tvarka, jei didelis teismas, tai teikiama pagal teisėjų specializacijas (Vilniuje, Kaune).

2. teisėjo veiksmai, susiję su ieškinio pareiškimo priėmimuieškinio pareiškimas yra procesinis ieškovo veiksmas, bet procese visų santykių subjektas privalomas yra teismas ir vien ieškovo procesinis veiksmas jo norimų procesinių padarinių negali sukelti. Reikia, kad surašytą pareiškimą peržiūrėtų, įvertintų teismas. Štampas ant pirm puslapio, kad gauta teisme reiškia, kad tik gautas pareiškimas, bet jis turi būti pateiktas teisėjui pagal bylų paskirstymą jiems. Priimti pareiškimą, nepriimti, konstatuoti trūkumus yra teisėjo kompetencija.

Teisėjo veiksmai (137 str.)Ne vėliau kaip per 10 d. (prašant LAP (laikinas apsaugos priemones) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 d.), nuo įregistravime teisme dienos:

1) rezoliuciją priimti2) nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti CPK 138 str.3) nutartimi atsisakyti priimti 137 str. 2 d.

pirmiausia teisėjas turi perskaityti ieškinio pareiškimą ir patikrinti, ar jo turinys atitinka bendrųjų ir specialių proceso teisės normų reikalavimas, t.y., ar tinkamai surašytas. Antra, patikrinti, ar yra kartu pateikti visi reikalaujami priedai bei ar sumokėtas žyminis mokestis. Taip pat, ar yra teisės pareikšti ieškinį prielaidos ir sąlygos. Jei teisėjas daro išvadą, kad pareikšimas surašytas tinkamai, gali atlikti 1 veiksmą – priima pareiškimą, jis nesurašomas kaip atskiras dokumentas, jis parašo ant pareiškimo pirmojo lapo – priimti ir jo parašas. tai rezoliucija ir ji sukelia teisinius padarinius, vadinasi pareikšimas priimtas, o tuo pačiu iškelta civilinė byla. Civilinės ylos iškėlimo momentas labai svarbus, nes jis sukelia materialinius ir procesinius teisinius padarinius.

Teisėjas gali nustatyti, kad netinkamai pareiškimas surašytas, tada taikomas cpk 115 kartu 138 str. ir nustatomas terminas trūkumams šalinti. Šalinami jie 115 str. nustatyta tvarka. Trūkumai: turinio (nenurodyta info, kuri privalomai turi būti pateikiama- pvz. Faktinis pagrindas), reikiamos skaičiaus priedų nepateikimas ir žyminio mokesčio nesumokėjimas, jei yra turtinio pobūdžio, arba sumokėta per mažai. Priimama rašytinė nutartis, kuo tie trūkumai pasireiškia ir antra, nustatyti ne trumpesnį kaip 7 d. terminą tiems trūkumams pašalinti, kartu nurodant ir padarinius – jeigu per terminą trūkumai nepašalinami, teisėjas priima kitą nutartį – grąžinti ieškinio pareiškimą ir kartu bylą nutraukti. Tie trūkumai iš dalies atsiranda dėl pačių ieškovų kaltės, būna ir dėl advokatų kaltės. Iš kitos pusės tenka pripažinti, kad teisėjai perlenkia lazdą ir įžvelgia trūkumų, kurių nėra ir negalima reikalauti. Negali teisėjas reikalauti tokios informacijos, kurios iš jo nereikalauja įstatymas ir negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Pvz., kai institucija atsisako išduoti, bet pateikiami įrodymai, kad kreiptasi ir ši atsisako. Tada tik teismas galės išreikalauti ruošiantis bylos nagrinėjimui. Nutartis dėl trūkumų šalinimo apeliacine tvarka neskundžiami.

3k-3-498/20073k-3-43/10 – teismas nustatė trūkumą, kad jo nuomone netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, kad ieškovas pasirinko ne tokį gynimosi būdą, kuris pasirinktas. Suformulavo vieną reikalavimą – įpareigoti advokatų tarybą įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą. Teismo nuomone reikia dar ir prašyti pripažinti neteisėtu advokatų tarybos sprendimą. Antros proceso stadijos metu galima įpareigoti ieškovą patikslinti savo reikalavimą, bet pirmos stadijos metu negalima atsisakyti priimti, jei nepakankamas reikalavimas. 3k-3-151/2005 – įrodymų, pagrindžiančių turtinės ir neturinės žalos dydį, nepateikimas su ieškiniu. Reikia pateikti įrodymus, kurie patvirtina žalos faktą ir žalos dydį, nebent objektyviai negalima gauti, bet tai irgi turi nurodyti ieškinio pareikšime – teismas.

3k-3-281/2006 – trūkumai šalinami tik I instancijos teisme ir cpk 296 str. 11 p. negali būti taikomas apeliacinėje instancijoje. I instancijos teisme galima grįžti prie trūkumų šalinimo jau po bylos iškėlimo pagal 296 str. 11 p. ši norma sudaro galimybę teisėjui savo darbo broką ištaisyti jau po bylos iškėlimo. 3k-3-179/2007 – dalyko nesuformulavimas.

Trečia galimybė – atsisakyti priimti pareiškimą. Pagrindus nustato 137 str. 2 d. pagrindų sąrašas yra baigtinis. Deja, praktikoje atsiranda priešingų pavyzdžių. Pareiškimą atsisakoma priimti tada, kai pareiškėjas susipažinęs su pareikšimu nustato, kad ieškovas apskritai neturi teisės pareikšti ieškinio arba nors ir turi pareikšti ieškinį, netinkamai šią teisę realizuoja.

Sprendžiant priėmimo klausimą, teisėjas pastebėjęs kažkokį trūkumą arba vieną iš pagrindų atsisakyti ieškinį daugiau net neskaitydamas pareiškimą – ydinga, nors skaitant toliau galima rasti daugiau trūkumų, dėl kurių irgi galima atsisakyti priimti ieškinį arba dar daugiau trūkumų.

CPK 137 str. 1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis

veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:1) ieškinys nenagrinėtinas teisme;2) ieškinys neteismingas tam teismui;3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai

išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos;4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja

ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo; 7) pareiškimą paduoda neveiksnus fizinis asmuo;8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje

teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nuorašas, taip pat ieškinys bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui.

4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį šio straipsnio 2 dalies 2–8 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

5. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.6. Teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso

arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

137 str. 2 d. 1 p. jei tas ginčas nenagrinėtinas teisme 1) jei to kl. Sprendimas apskritai neįeina į eismų kompetenciją; 2) kai kreipiamasi į teismą tokiu klausimu, kuris apskritai nėra teisinis. Pvz. Filosofinis ar mokslinis ginčas;

3) kai įstatymas nustato locus stendi, kad ne bet kuris asmuo gali kreiptis į teismą, o tik tam tikras asmuo ar tam tikri asmenys). - 3k-3-175/1995 - 3k-3-335/2006 – netinkamas taikymas motyvuojant BPK - 3k-3-234/2006 – globėjo tinkamumas- reikėjo taikyti ne 1p, o 2p. Šis punktas nepagrįstai taikomas,

1. kai kyla klausimas dėl rūšinio teismingumo atribojimo. Priskirtinumas painiojamas su teismingumu.

2. kai ginčas spręstinas ne cpk, bet bpk nustatyta tvarka, bet apskritai nagrinėtinas teisme. Šiuo atveju turim eilinį biurokratinį mąstymą, kai vietoj to, kad teisėjas parašytų rezoliuciją priimti ir nagrinėti bpk tvarka, jis rašo nutartį atisakyti – taip gaištamas laikas.

pateiktas pakeitimo cpk projektas – siūloma perfrazuoti, kaip – „jei nenagrinėtinas cpk nustatyta tvarka“ – tai leis teisėjui atsisakyti priimti, jei ieškinys turi būti nagrinėjamas bpk tvarka.

137 str. 2 d. 2 p. Byla neteisminga teismui3k-3-303/2006 – netinkamas taikymas dėl subrogacijos. Iekšinį reiškė ligomių kasos, kruios sumokėjo už

nukentėjusiojo gydymą, nes šis buvo sužalotas autoavarijoje, o tada ligonių kasos subrogacijos teise įgyja teisę išreikalauti sumų iš atsakingo už žalą asmens, ieškinys buvo reiškiamas jo draudimui. Teismas pasakė, kad iekšinį reikia reikšti ne Klaipėdos apylinkės teisme, o reikia reikšti Vilniaus 1ajame apylinkės teisme. Klaida padaryta kvalifikuojant ginčo santykį. Ligonių kasos įstoja vietoj nukentėjusiojo, tai tas santykis yra civilinės deliktinės atsakomybės santykis, tai cpk nustato tokioms byloms alternatyvų teritorinį teismingumą – nagrinėjama arba ieškovo, arba atsakovo gyvenamojoje vietoje, kai įstojama į ieškovo vieta, tai savaime aišku, kad jūs tampate to santykio dalyviu su visais padariniai, įskaitant ir teismingumą.

Dėl teismingumo taip pat daugybė ginčų, daromos klaidos. CPK reikalauja nurodyti, kuriam teismui teismingas ginčas.

CPK 137 1 ir 2 dalys jau aptartos:

3. Dalis – reikia žiūrėti, ar tasi yra išankstinio ginčo sprendimo tvarka. Jei Įst nustatyta tik pretenzijų pareiškimo

procedūra, tai nėra išankstinė ginčų sprendimų sistema.

Tam reikalui spręsti sukuriamos specialios institucijos. (Pvz., pacientams padarytos žalos atlyginimo komisija/ darbo

ginčų komisija). Teisėjas turi patikrinti, ar tikrai asmenys nesikreipė į ginčų komisijas. O jei, pvz., ginčų komisija

atsisakė nagrinėti ginčą arba jo neišnagrinėjo, šio straipsnio nuostatos negalima taikyti (negali atsisakyti priimti

ieškinio – reikia žiūrėti, kodėl ginčas nebuvo išspręstas ginčų komisijoje).

Jeigu tokia aplinkybė paaiškėja po bylos iškėlimo:

1. Paliktas nenagrinėtu, jeigu ta tvarka dar galima pasinaudoti.

2. Byla bus nutraukta, jeigu ta tvarka nebegalima pasinaudoti (pvz., įst nustato pareigą ginčą spręsti iki teismo +

yra nustatytas naikinamasis terminas, kurį šalys praleido).

Blogas pavyzdys –

4. 137 str 2 d . 4 p.

4.1. Jeigu ginčas, dėl kurio kreipiamasi į teismą yra jau išspręstas ir yra priimtas įsiteisėjęs teismo arba

arbitražo sprendimas. Toks sprendimas jau turi res iudicata (reikalas išspręstas) savybę. Šalys netenka

teisės to paties klausimo kelti pakartotinai. Res iudicata yra viešosios tvarkos dalis, nes jei nebūtų šio

instituto bylinėjimasis taptų begalinis. Įsiteisėjus teismo sprendimui bus padedamas galutinis taškas,

niekada nebegalima iš naujo nagrinėti to ginčo.

Taikant šį punktą svarbu nustatyti 2 dalykus:

1. Sprendimas jau įsiteisėjęs.

2. Ieškinys, kurio priėmimo klausimą sprendžia teismas, yra tapatus tam jau išspręstam ginčui. Čia tos pačios 1.

šalys ir tie patys ieškinio elementai (2. dalykas, 3. pagrindas). Problematika nuodugniau -

a) Šalys (tas pats taikoma ir įpėdiniams

b) Ieškinio elementai – reikia turėti omenyje, jog dalykas turi faktinį ir teisinį pagrindą. Jei nurodomas

skirtingas teisinis pagrindas, ieškiniai jau nebetapatūs.

Pvz., išnagrinėta byla dėl išlaikymo nepilnamečiams priteisimo. Po kurio laiko reiškiamas ieškinys dėl tėvystės

nuginčijimo. Bet čia mes turime situaciją, kai teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo,

ipsa iure (tuo pačiu ) pripažino, jog atsakovas yra vaiko tėvas. Šioje byloje reikia atnaujinti procesą, o ne

ginčyti tėvystę.

4.2 Jei yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kurioje priimtas atsisakymas nuo ieškinio ir tuo pagrindu byla yra nutraukta.

Atsisakius nuo materialinės teisės nebelieka gynybos objekto. Tai yra nudum pactum - procesinis veiksmas be

savo turinio. Pvz., prievoliniame ginče atsisakius reikalavimo teisės skolininkui prievolė pasibaigia.

Čia procesas buvo užbaigtas nutraukiant bylą. Geriau atsiimti ieškinį, nes tokiu atveju ieškinio neatsisakoma, ir

išsaugoma teisė pareikšti ieškinį iš naujo.

Teisėjui reikia: įsitikinti

1. Yra spredn

2. Ieškiniai yra tapatūs

4.3 Yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą. Taikos sutartis negalima tik ten,

kur šalys negali pačios spręsti savo teisių ir pareigų (jas įst regl imperatyviai – pvz., išlaikymo bylos).

5. 137 str 2 dalies 5 punktas – atvejis, kai ieškovas jau yra iškėlęs bylą (teisėjas jau yra priėmęs rezoliuciją). Ieškinio

priėmimas turi procesinių ir materialinių teisinių padarinių. Jei jau kartą pareiškei ieškinį, tapataus nebegalima

pareikšti. Negalima pagal tą patį ieškinį iškelti kelių bylų.

Briuselis 1 reglamentas nurodo aptariamos taisyklės įgyvendinimą – jei vienoje valstybėje jau priimtas

ieškinys, nebegalima kitoje valstybėje reikšti tapataus ieškinio.

6. 137 2d 6 p. – šaLYS yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir pagal jį visus ginčus (ar konkretų ginčą) yra susitarta

perduoti arbitražui. Ginčo išsprendimas arbitražo tvarka sukelia tapačius procesinius padarinius kaip ir ginčo

išsprendimas teismo procese. (yra nearbitruotini ginčai – darbo ginčai, šeimos santykių ginčai).

Arbitražinis susitarimas panaikinama teismo kompetencija išspręsti tą ginčą.

3K-3-64/2010 – labai įdomi byla.

7. 137 2d 7 p – pareikšimą paduoda neveiksnus asmuo (keletas pavyzdžių).

7.1 Organizacija NĖRA JURIDINIS ASMUO.

7.2 Nepilnametis iki 14 metų.

7.3 Kreipiasi neveiksnus asmuo – jo veiksnumas panaikintas.

8. 137 2 d 8 p – jei atstovas nepateikia įrodymų, jog susiklostę atstovavimo santykiai. Pvz., prie pareiškimo reikia

pateikti įrodymus, jog ieškinį pareiškia įmonės vadovas, jei atstovauja advokatas – pateikiama sutartis, jei reiškia

globėjas – pateikiamas globą nustatanti aktas.

NEGALIMA visos aptartos normos aiškinti plečiamai.

Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti apskųsta per 7 dienas atskiruoju skundu.

Trejopa pabaiga:

1. Pareiškimo priėmimas.

2. Nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimas (jei trūkumai pašalinami

3. Atsisakymas priimti pareiškimą apskritai.

CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMO TEISINIAI PADARINIAI.

CB laikoma iškelta nuo teisėjo rezoliucijos priėmimo.

CB iškėlimas yra juridinis faktas, sukeliantis svarbius tsn padarinius:

1. Materialiniai teisiniai padariniai.

2. Procesiniai tsn padariniai.

1. MATERIALINIAI:

1.1 Ieškinio senaties termino nutraukimas. Štai kodėl mums gali būti, kad pareiškimas būtų priimtas. (1.130 str 1

dalis)

1.2 Periodiniai mokėjimai, pvz., išlaikymas priteisiami nuo ieškinio iškėlimo dienos, išskyrus įst nustatytas išimtis

(3.200 str.)

1.3 Sąžiningas neteisėtas valdytojas turi grąžinti pajamas. (CK 4.97 str.)

1.4 Palūkanos/netesybos priteisiamos nuo kreipimosi į teismą dienas (procesinės palūkanos). 6.37 str.

2. Procesiniai teisiniai padariniai:

2.1 Pradeda veikti lis pendens taisyklė (137 2d. 5 p) - nebegalima tapačiu ieškiniu reikalauti to paties.

2.2 Prasideda antroji Civilinio proceso stadija ir atitinkamų procesinių terminų eiga (413, 421 straipsniai).

Terminai pradedami skaičiuoti nuo bylos iškėlimo dienos.

2.3 Alternatyvaus teritorinio teismingumo išnykimas (CPK 30 str).

2.4 CPK 137 str 6 dalis sako, jog teisėjas, priėmęs pareiškimą, kuriuo iškeltas ginčas dėl registruotino daikto (ar

daiktinės teisės) privalo informuoti apie tokios bylos iškėlimą atitinkamą registrą. Jei teisėja nepraneša

registrui, gali atsirasti valstybės atsakomybę, jei patiriama žala (3a ar ieškovas, etc) dėl tokių duomenų

nebuvimo registre.

BAIGĖME PIRMĄJĄ PROCESO STADIJĄ.

16 tema. Pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui teisme CPK 225-233

I. Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme reikšmė ir būdai.

Šios stadijos tikslai – iškėlus CB teisėjas negali iškart nagrinėti CB dėl bent jau šių priežasčių:

a) Žinoma tik ieškovo pozicija. Be abejo yra išimčių, kai priimamas procesinis sprendimas net netikrinant

(supaprastinta tvarka- teismo įsakymo išdavimo procedūra).

b) Jeigu atsakovas ginasi mums reikia sudaryti galimybę ieškovui atsimušti atsakovo teiginiams (ypač jei

atsakovas reiškia priešinį ieškinį).

c) Šalims reikia surinkti įrodymus, kai kurie įrodymai gali būti surinkti tik su teismo pagalba, ekspertizės

atlikimas, etc.

d) Teisėjui reikalingas laikas pasiruošti bylos nagrinėjimui. (preliminariai kvalifikuoti ginčą, pasiskaityti teismų

praktiką, doktriną, etc.)

Dėl šių priežasčių yra antroji CP stadija - pasirengimas CB nagrinėjimui.

Pagrindiniai šios stadijos tikslai:

1. Ruošiantis CB nagrinėjimui reikia apsispręsti dėl bylos nagrinėjimo dalyko (šalių nurodyti reikalavimai ir tų

reikalavimų pagrindimas). Pvz., ieškovas nepakankamai tiksliai nurodo ieškinio dalyką, pareikalauti patikslinti

reikalavimą. Jei mes neapibrėšime dėl kokių faktų šalys sutaria, o dėl kokių ne, negalėsime nustatyti

įrodinėjimo dalyko.

2. Apibrėžiamas įrodymų ratas, kuriuos reikia surinkti iki bylos nagrinėjimo iš esmės. (spr kl dėl teismo

ekspertizės skyrimo, jeigu reikia skirti – tb suderinami klausimai ekspertizei.

3. Ruošiantis bylai reikia galutinai apsispręsti dėl dalyvaujančių byloje asmenų rato. (ar ieškovas ir atsakovas

yra tinkami, ar neturėtų būti procesinio bendrininkavimo, ar neturėtų dalyvauti ir 3 asmenys, spr. klausimą,

ar nereikia įtraukti bylą kokios nors valstybės ar savivaldybės institucijos išvados pateikimui.

Teisėjas turi aiškintis ar bylos nagrinėjime neturės dalyvauti asmenys, kurie yra pagalbiniai (pvz., vertėjas,)

4. Reikia imtis priemonių užtikrinti, kad apie būsimą teismo posėdį būtų tinkamai informuoti visi byloje

dalyvaujantys asmenys (ne tik šalys, bet ir ekspertai, jei jie bus apklausiami). Siunčiami šaukimai/pranešimai

(šalims) bei šaukimai (kiti byloje dalyvaujantys asmenys).

5. Bylą parengti reikia taip, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu. (CPK 7 str. 1 d.) Bet čia yra idealas ir

gyvenime jis lieka nepasiekiamu idealu. Realybėje mes turime situaciją, kai nagrinėjimas susideda iš n+k

teismo posėdžių. Pagrindinis ilgo bylois nagrinėjimo variklis yra prastas pasirengimas bylos nagrinėjimui.

PASIRENGIMO bylos nagrinėjimo UŽDAVINIAI

1. Apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – reikia galut išsiaišk, kas yra įrod dalykas, kokie reikalavimai, kokie

pagrindai reikalavimams.

2. Surinkti visus įrodymus - visi įrodymai turi suplaukti į bylą ruošiantis bylos nagrinėjimui. Trečioji stadija yra

įrodymų tyrimas, o ne rinkimas.

3. Apibrėžti, kas Dalkyvauja – AR NEREIKIA BEDNRININKAVIMO, ar tinkamos šalys, ar reikės liudytojų ir

ekspertizių.

4. Tinkamai informuoti visus dalyvius apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

5. Bandymas sutaikyti šalis – jeigu teisėjui pavyksta įtikinti šalis, jog geriausias būdas išspręsti ginčą yra taikos

sutartis.

Štai koks kompleksas klausimų turi būti išspręstas šioje stadijoje.

II. Teismo veiksmai priėmus ieškinio pareiškimą (pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje).

Ką privalo padaryti teisėjas?:

1. Pirmas procesinis veiksmas – ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašų kopijų išsiuntimas atsiliepimui parengti

(teisėjas nurodo terminą atsiliepimui paruošti - CPK 142 str. – terminas – 14 iki 30 dienų. Bet atsakovas gali

prašyti terminą pratęsti, jei atsakovas prašo, nes jis nespėja. Geriau jau pratęsti terminą, negu spausti

atsakovą. + nurodomi padariniai – kas atsitiks jei nesurašys atsiliepimo:

a) Nesurašius atsiliepimo, sprendimas gali būti priimtas už akių, a) jei tai kategorijai gali būti taikomas

sprendimas už akių ir b) yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių. Teisėjas žiūri, ar yra ieškovo

prašymas : „Atsakovui neatvykus į posėdį prašau priimti sprendimą už akių“.

b) Jei sprendimo už akių negalima priimti (pvz., santuokos nutraukimo byla) arba ieškovas to neprašė. Tokiu

atveju už akių negalima priimti sprendimo, bet tada TEISMAS įgyja teisę nepriimti gynybos argumentų

(ar įrodymų) iš atsakovo bylą nagrinėjant iš esmės.

2. Kai gaunamas atsiliepimas, antrasis tsm žingsnis – apsisprendžiama dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo

– a) rašytinis būdas arba b) žodinis būdas.

3. Šalių prašymu ar savo iniciatyva nedispozityviose bylose padės šalims sutrinkti įrodymus. Kai šalys tam tikrų

įrodymų negali surinkti pačios, tai tokius įrodymus išreikalauja teismas.

4. Būtent šioje stadijoje teismas turi apsispręsti dėl ekspertizės skyrimo – jis gali trukti labai ilgai, todėl labai

svarbu tai padaryti greitai. (3K-3-436/2008)

5. Pareikalauja ( jei esti reikalinga), kad šalys sukonkretintų savo reikalavimus, jų pagrindą.

6. Sprendimas dėl bylų ir reikalavimų sujungimo ar išskyrimo (3K-3-520/2008) CPK 136 str.

7. Laikinųjų apsaugos priemonių – jeigu jos nebuvo pritaikytos iki bylos iškėlimo ir jas prašoma taikyti ieškinyje,

teismas sprendžia ar taikyti ar ne, ir kokias, jei taip.

8. Sprendžiama dėl įrodymų užtikrinimo (apklausti liudytoją, kuris greit ilgam išvyks į užsienį). Taip pat

sprendžiama dėl teismo pavedimo kitiems teismams – pvz., reikia surinkti įrodymus, kurie yra užsienyje. (ES

teisėjas gali rinkti savo vardu. Tai nustato reglamentas).

Pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme TRUKMĖ:

Senasis CPK buvo nustatęs terminus (bendras t buvo 30 dienų, o kai kuriose bylose – sutrumpinti

terminai). Bet kas iš to, jeigu yra nustatyti terminai, o jų niekas nesilaiko dėl to, kad fiziškai neįmanoma

laikytis kasmet augant bylų skaičiui. Naujas CPK nebenustato, per kiek laiko teisėjas privalo pasirengti

bylos nagrinėjimui. Nustatomi tik terminai, per kuriuos šalys privalo atlikti veiksmus (atsiliepimo

surašymas), taip pat terminas teisėjui nuspręsti , kokiu būdų bus nagrinėjama (rašytinis ar žodinis per).

BET YRA IŠIMČIŲ:

1. CPK 413 str. – darbo bylos.

2. CPK 421 str. 3, dienų terminas – valdymo gynimo bylose.

Beje, mes analizuojame bendrąsias CPK normas, (CPK 225-233) bet be bendrųjų CPK normų yra specialių

CPK normų, kurios nustato pasirengimo ypatumus, priklausomai nuo kategorijos (CPK

397,404,413,421,451, 456, 471, 476,483, 501,506, 518, 528,532m572, + kiti įstatymai, pvz., bankroto

įstatymas).

III. Šalių ir kitų proceso dalyvių teisės ir pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

1. Pagrindinė šalių pareiga – atskleisti visus turimus įrodymus, pateikti visus faktus. Trečiosios stadijos metu

JOKIA NAUJA INFORMACIJA negali atsirasti byloje. DRAUDŽIAMA daryti siurprizus. PADARINIAI, kas atsitiks,

jeigu šalys nesikooperuos (neatskleis duomenų, nesuformuluos reikalavimų. Padarinius numato CPK – 159 2

dalis,181 2 dalis, 227 2 dalis 245,) JEIGU NEATSKLEIDEI KOKIŲ NORS DALYKŲ, teisminio nagrinėjimo stadijoje

teisėjas turi teisę nebepriimti naujų argumentų, įrodymų, patikslinimų.

Bet būtina žiūrėti, kas veda bylą – advokatas, ar paprastas asmuo pats veda. Negalima spręsti klausimų

formaliai. Be to, teisėjas turi jausti, kad vilkinama byla – reikia pamatyti, kur yra piktnaudžiavimas. Negalima

užantyje slėpti įrodymų :)

IV. Pasirengimo CB nagrinėjimui BŪDAI. CPK numato 2 būdus:

1. Raštu. (CPK 227 str.) –

a) Abi šalis atstovauja advokatai

b) Įstatymai neįpareigoja siekti sutaikyti šalis

c) Ir nėra galimybės šalis sutaikyti

Antrojoje stadijoje, tokiu būdu, nebūtų jokių parengiamųjų posėdžių. ŠALYS teturi apsikeisti

RAŠYTINIAIS parengiamaisiais dokumentais:

a) Dublikas ( teisėjas pranešime nurodo, jog per 14 dienų reikia parengti dubliką –ieškovo atsiliepimas į

atsakovą parengtą atsiliepimą). Parengtą dubliką siunčiame teismui.

b) Triplikas. Atsakovo reakcija į ieškovo dubliką.

Terminai:

14 d atsiliepimui + 14 d teisėjui pasirinkti formą (rašytinę - + 14 d dublikui + 14 dienų triplikui) mes

turime 2 mėnesius – čia pati idealiausia situacija. Labai dažnai prašoma pratęsti terminus dulikui-

triplikui parengti. Dažniausiai trunka 3-4 mėnesius

2. Žodžiu. Antroji pasirengimo bylos nagrinėjimui forma – ŽODŽIU CPK 229 str.. Nebus rašomi

dublikas/Triplikas. Kai teisėjas gaus iš atsakovo atsiliepimą, jis turi paskirti parengiamąjį posėdį.

Pasirengimas žodžiu vyksta kai:

a) Šalių neatstovauja advokatai. ( tai sužinome iš ieškinio pareiškimo ir atsiliepime į ieškinio

pareiškimą).

b) Jeigu įst imperatyviai įpareigoja imtis priemonių šalims sutaikyti (santuokos nutraukimo bylose)

c) Net jeigu šalis atstovauja advokatai, vis tiek teisėjas gali pasirinkti žodinį procesą teisingumo

sumetimais.

2. Nutartis paskelbti parengiamąjį posėdį ne vėliau kaip per 14 d. nuo atsakovo atsiliepimo

gavimo ar termino gauti pabaigos.

Kas yra parengiamasis posėdis???

Jame visi klausimai susiję su bylos nagrinėjimu yra aiškinami žodžiu. Posėdžio metu užduodami

klausimai ieškovui/atsakovui, siūlymai .

PARENGIAMASIS POSĖDIS:

Ruošiantis bylai žodine forma turi būti ne daugiau nei 1 parengiamasis posėdis.:

Parengiamųjų posėdžių skaičius – 1 (CPK 229), išskyrus išimtinius atvejus (antras – ne vėliau nei

per 30 dienų po pirmojo posėdžio). Bet praktika, jog absoliuti dauguma bylų turi daugiau nei 1

parengiamąjį posėdį (dažniausiai neatvykstama į posėdį, etc.) Tada galima :

1) Priimti už akių sprendimą šioms esant šioms sąlygoms

a) Neatvyksta viena iš šalių.

b) Nepateisinama neatvykimo priežastis.

c) Yra reikalavimas iš kitos šalies.

2) Jei į parengiamąjį posėdį neatvyksta abi šalys – pareiškimas gali būti paliekamas nenagrinėtu.

3) CPK 212 3 5 dalis – galimas perėjimas į bylos nagrinėjimo stadiją, jeigu visiškai pasirengta IR ŠALYS SUTINKA. Svarbi

norma.

KUO BAIGIASI ŠI STADIJA?

Baigiasi:

a) Priimant specialią nutartį – nutartis skirtį bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 232). Čia :

A1) Galutinai suformuluotas bylos nagrinėjimo dalykas (kas bus tiriama, kuo remiantis bus,

A2) Teismo posėdžio data ir laikas.

b) Priimtas sprendimas už akių – jis gali būti priimtas netgi tuo atveju, jei negautas atsiliepimas į ieškinį.

c) Pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas (jei abi šalys neatvyksta į parengiamąjį posėdį).Tai bylos

užbaigimas nenustatant pasisakymų dėl ginčo esmės.

O ar ieškovo nuomonė dėl sutikimo priimti sprendimą už akių turi būti išreikšta būtinai ieškinio

pareiškime?

TAIP būtina ieškinyje pareikšti tokį prašymą, nes atsakovui siunčiama ieškinio kopija, ir pagal ją

atsakovas sprendžia, kaip elgsis toliau. Ir jeigu ieškinyje taqi nebuvo nurodyta, tai atsakovas negali žinoti,

jog bus priimtas sprendimas už akių.

Teisėjas gali – teisėjo uždavinys ne apskritai išnagrinėti bylą, o tai padaryti teisingai.

17 tema. Civilinės bylos nagrinėjimas teisme – trečioji proceso stadija. (234-300 str.

CPK)

I. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme reikšmė ir forma.

Tai svarbiausia proceso stadija, joje labiausiai atsispindi proceso principai (žodiškumas,

vientisumas – pradėjus nagrinėti bylą vienam teisėjui, jis ir užbaigia, tiesioginio dalyvavimo principas,

viešumo principas.

STADIJOS TIKSLAS – ištyrus įrodymus, išklausius šalių kalbas ir vertinimus, priimti teismo

sprendimą dėl ginčo.

Ši stadija pareikalauja daugiausia dvasinių jėgų.

TEISMINIO NAGRINĖJIMO forma:

1. Vyksta teismo posėdis, išskyrus:

a) Bylos, kurios nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinio proceso esmė - čia galimi tik

rašytinai įrodymai.

b) Abi šalys raštu iki teismo posėdžio sutinka/pageidauja, kad byla gali būti nagrinėtina raštu. Aišku, praktikoje

tokie atvejai itin reti, nes šalys mėgsta būti išklausytos.

Teismo posėdžių skaičius:

1. CPK 7 str. – idealus variantas – byla išnagrinėjama iš esmės VIENO posėdžio metu. Kodėl to bevein niekada

neužtenka?:

a) Neatvykstama

b) Trūkumai pasirengimo stadijoje (pvz., dar nėra išreikalauti įrodymai

c) Kt – nušalinimai.

„Proceso koncentruotumo principas netaikomas trečiajai proceso stadijai.“ Ne visai teisingas

pasakymas, bet Mikelėnas taip jau sako.

II. Teismo posėdis, jo sudėtinės dalys (struktūra).

Teismo posėdis negali būti kažkoks chaosas, balaganas. Struktūriškai mes skiriame 4 posėdžio

dalis:

1. Parengiamoji posėdžio dalis („ar apskritai mes galime šnd bylą nagrinėti iš esmės“)

2. Faktinės bylos nagrinėjimas – bylos nagr iš esmės.

3. Baigiamosios kalbos. Šalys apibendrina, kas yra byloje.

4. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

Dabar DETALIAU:

PARENGIAMOJI DALIS (CPK 236-248 str. )

1. Paskelbiama, kokia byla bus nagrinėjama (CPK 236, 238 str.)

2. Vertėjo pareigų išaiškinimas (CPK 240 str. )

3. Patikrinama, kas iš šauktų asmenų atvyko ir kas ne CPK 239. Jeigu kas nors neatvyko, sprendžiam:

a) Ar buvo tinkamai pranešta.

b) Jei tinkamai praneša, žr., kodėl neatvyko.

III. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta.

Įeina sekretorė ir paskelbia, jog STOT, teismas eina. Įeina

2010 m. kovo 4 d. (praleidau paskaitą, bet konspektas – Bruzgulytės)

Bylos nagrinėjimas iš esmės:1. Teisėjo pranešimas apie bylą (249)2. Šalių pozicijos išaiškinimas3. Taikos sutarties sudarymo galimybės4. Įrodymų tyrimas (250,252 liudytojų apklausa, ryšytinių ir kt įrodymų tyrimas 176-220)5. Klausiama, ar nėra prašoma pateikti papildomą medžiagą (teisėjas turi teisę priimti įrodymus, jei

neužvilkins bylos)

Paskutinė stadija: baigiamosios kalbos (253-256):Jos skirtos galutinai įtikinti teisėją, tai yra teisė pasisakyti

1. Ieškovas (atstovas)2. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje3. Atsakovas (atstovas)4. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje

Jei kalba advokatas, tai pateikiama teisinė analizė, o jei ne advokatas, dažniausiai vyrauja emocijos. Negalima riboti baigiamųjų kalbų laiką. Suteikiama replikos teisė, trumpai replikuoti, ką pasakė prieš tai kalbėjęs. Baigiamųjų kalbu metu galima remtis tik tuo, kas buvo ištirta byloje. Po baigiamųjų kalbu sprendimo paskelbimas arba atidedamas arba teisėjas paskelbia, kad išeiną į sprendimo priėmimo kambarį ir bus priimtas sprendimas. Teismas ne ilgiau kaip 14d išimtiniais atvejais gali atifėti sprendimo priėmimą. 257 – galimybė grįžti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Gali būti, kad byloje kažkas labai svarbaus neišsiaiškinta.

Bet kokiu atveju yra suteikiama replikos teisė kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui apie tai, ką kalbėjo kitas asmuo. Paskutinė replikos teisė priklauso atsakovui. Baigiamųjų kalbų metu galima remtis tik tuo, kas buvo ištirta, negali iškelti naujų argumentų, faktų, kurie nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo iškelti. Jei atsitinka taip, kad teisėjas mano, jog baigiamųjų kalbų metu nurodytas įrodymas, kuris labai svarbus, teisėjas turi teisę išklausęs visų byloje dalyvaujančių asmens, turi teisę grįžti prie nagrinėjimo iš esmės, tada ištirti ir vėl grįžti prie baigiamųjų kalbų. Kai baigiamos, teisėjas paskelbia, kad baigiamosios kalbos yra baigtos ir yra sprendimo priėmimas, teisėjas paskelbia, kad jis išeina priimti sprendimą. 4 dalis – sprendimo priėmimas ir paskelbimas – gali vykti iš karto po baigiamųjų kalbų, tokiu atveju teisėjas išeina į patalpą, kur jis gali būti tik vienas, ten veikia sprendimo kambario slaptumo principas, tada ten teisėjas surašo sprendimą ir grįžta jį perskaityti. Šiai dienai taip nevyksta, nes teisėjas nagrinėja kelias bylas. Vadinasi, teisėjas turi sugebėti taip užtikrinti posėdžio eigą, kad spėtų kitai bylai pradėti. Dažniausiai paskiriama kita posėdžio data ir tada paskelbiamas sprendimas. Būna taip, kad sprendimas perskaitytas, bet nuėjus į raštinę sprendimas dar neišduodamas, nes teisėjas nesurašė, neparengė. Bet sprendimas laikomas paskelbtu ir nuo tada skaičiuojamas terminas apeliacijai pareikšti. Būna, kad reikia skųsti sprendimą, nors motyvai nematomi.

Teismo posėdžio eigos fiksavimas 168-172 str.

1) CPK 170 str. 3 d. – gali būti stenografuojamas ar daromas garso įrašas (dėl apeliacinės instancijos –ar iš tikrųjų byloje yra užfiksuota tai, ką jis sako). Daugelyje teismų yra vienokia ar kitokia garso įrašymo aparatūra. Dažnai protokolas perrašomas dar ir klausant garso įrašo. Teismai neturi šiuolaikinės stenografavimo technikos, o garso įrašo technika taip pat nėra tobula. Problemos su fiksavimu išlieka: nėra užtikrinama, kad teismo posėdžio protokolas 100 proc. užtikrintų, kas teismo posėdžio metu vyko. Asmenims suteikta teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pareikšti pastabas, jei kažkas ten ne taip. Problemos prasideda, kai 269 str. nustato išimtį, šiandien jis tapo bendra norma, teisėjai atideda sprendimo priėmimą ir paskelbimą ir skelbia, kad posėdis dar nepasibaigia, todėl 1 dienos terminas per kurį teismo posėdžio protokolas turi būti pasirašytas teisėjo ir sekretorės, jis galioja nuo tos dienos, kai teisėjas paskelbia sprendimą. 14 dienų dar teismo posėdžio protokolo nepamatysite. Kai spendimas paskelbtas, dar galima nerasti pasirašyto teismo posėdžio protokolo. Labai dažnai protokolas pamatomas praėjus savaitei ar daugiau, kai sprendimas priimtas, kai susipažįstama su

protokolu, per 3 dienas gali reikšti pastabas, jas nagrinėja teisėjas raštinio proceso tvarka ir jei su jomis sutinka, jas prijungia prie protokolo, jei nesutinka, skiria posėdį ir nagrinėja žodinio proceso tvarka.

2) CPK 168 – 170 str. – teismo posėdžio protokolas (CPK 329 str. 2 d. 5 p. – protokolo nebuvimas – absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas):a) surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po posėdžiob) pasirašo teisėjas ir sekretorius

3) teisė susipažinti ir pareikšti pastabas – per 3 d. nuo pasirašymo4) pastabas teisėjas nagrinėja rašytinio posėdžio tvarka, kai su jomis sutinka kai nesutinka – žodinio

proceso tvarka.Rašo protokolą teismo posėdžio sekretorius. Jau 20 metų vyksta diskusija, kaip pagerinti teismo posėdžio protokolo

rašymą, teismo eigos fiksavimą, nes objektyviai neįmanoma visko užfiksuoti, jei tą daro žmogus paprastom priemonėm – rašikliu. Teismo posėdžio eiga yra labai greita. Antra vertus, kai reikia skubėti ir greitai rašyti, dažnai jis pats neperkaito, ką jis parašo

Šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimo padariniai. Teisėtas, jei byloje dalyvauja visi kviesti asmenys, arba jei nedalyvauja, tai priežastys nedalyvavimo nesvarbios. Teismo posėdis prasideda nuo to, aki aiškinamasi, aks atvyko, o kas ne. pradedama nuo ieškovo neatvykimo.

Ieškovo neatvykimas (246 1 dalis)1. Reikia išsiaiškinti, ar jam tinkamai pranešta apie laiką ir vietą. Pirmas posėdis, tai turėjo būti

informuotas šaukimu ir turėjo grįžti antroji šaukimo pusė. Jeigu nėra ieškovo, bet yra jo atstovas, tai aiškinamasi atstovo pozicija. Gal nėra įteiktas šaukimas bet apie posėdį žino atstovas ir sako, kad ieškovas žino apie posėdį, nenori jame dalyvauti ir paveda atstovui dalyvauti.

2. Jei turi atstovą, bet nėra duomenų apie tinkamą pranešimą atstovui ir abu neatvyksta – posėdis atidedamas. Jei nėra nei atstovo, nei ieškovo, tai vienintelė galimybė atidėti posėdį.

3. Jei neatvyksta nei ieškovas, nei atsakovas, bet jiems yra pranešta ir iki teismp posėdžio pradžios yra jų prašymas atidėt bylą, tada teisėjas turi paklausti kitų asmenų, ar sutinka atidėti bylą. Teismo posėdis gali būti atidedamas tik dėl svarbių priežasčių. Liga, atostogos, komandiruotė, užimtumas – nėra laikomos svarbiomis priežastimis.

4. Kai ieškovui yra tinkamai pranešta, jis neatvyksta, neprašo bylos nagrinėjimo atidėti ir neatvykimo priežastys nėra svarbios, tokiu atveju gali teismo posėdis tęstis ir byla užsibaigs bylos išsprendimu už akių, jei tam bus visos sąlygos.

5. Jeigu tinkamai pranešta, nėra prašymo atidėti, o neatvykimo priežastys nesvarbios, bet atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių – pareiškimas paliekamas nenagrinėtu

6. Jeigu dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir neatvykimo priežastys nesvarbios – bauda iki 1000.

Atsakovo padariniai panašūs. Reikia žiūrėt ar tinkamai pranėšta, jei nepranešta, tai bus atidėta. Reikia žiūrėti neatvykimo priežastis ir tt.

Jei neatvyksta abi šalys.....

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais. Padariniai kaip ieškovo.TA be savarankiškų reikalavimų.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų1) tinkamai nepranešta ir neturi atstovo – posėdis atidedamas2) turi atstovą, bet neatvyksta abu, o atstovui tinkamai nepranešta – posėdis atidedamas3) neatvykimo priežastys svarbios ir yra prašymas iki posėdžio jį atidėti – posėdis atidedamas

4) pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nesvarbios ir ir apskritai nėra duomenų apie jas – nagrinėjam trečiajam asmeniui nedalyvaujant

5) už neatvykimą be pateisinamos priežasties – bauda iki 1000 lt, advokatams irgi taip pat, plius pranešama apie jį, jam gali būti iškelta drausminė byla.

Liudytojų, ekspertų, vertėjo neatvykimas CPK 248

1) išklausius dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę:a) posėdis atidedamas, arba,b) byla nagrinėjama iš esmės

2) už neatvykimą be svarbių priežasčių – bauda iki 1000 LT, o liudytojas + atvesdinimas. Gali būti taip, kad dalis liudytojų atvyko dalis ne, tada ekonomiškumo sumetimais, jei yra visi dalyvaujantys byloje asmenys, atvykusius liudytojus reikia apklausti, kad nereikėtų jiems dar kartą sugaiši laiką.

Bylos nagrinėjimo atidėjimas. Tai yra teismo posėdžio nukėlimas į kitą iš anksto žinomą dieną dėl kažkokių laikinų priežasčių, kurias gali pašalinti teismas ar byloje dalyvaujantys asmenys. Kai atidedam, iš karto skiriam kitą teismo posėdį. Taikoma apeliaciniame ir kasaciniame skunde.

CPK nepateikia baigtinio atidėjimų pagrindų sąrašo:1. Teisėjo nušalinimas2. Netinkamas šalies pakeitimas tinkama (45)3. Bendrininko įstojimas į bylą (43str)4. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais įstojimas į bylą (46)5. Be savaranakiškų reikalavimų įstojimas į bylą6. Ieškinio dalykas ir pagrindas pakeičiamas, jei leidžia teisėjas (141)7. Teisėjo pasiūlymas šaliai pasirūpinti atstovavimu8. Šalies, kitų alyvaujančių asmenų ar kitų proceso dalyvių neqtvykimas į posėdį9. Reikalingų bylai įrodymų nesurinkimas

Nutartis atidėti bylos nagrinėjimą1) įrašoma į teismo posėdžio protokolą;2) neskundžiama apeliacine tvarka;3) atvykusiems šaukimai ir pranešimai nebesiunčiami. Jie pasirašo, kad apie kitą posėdžio datą ir vietą jie

žino.

Dalyvaujantys byloje asmenys jau nėra šaukiami nei šaukimais, nei pranešimais, jie pasirašo dokumentą teisme, kad jiems žinoma ta informaacija. Šaukimai ir pranešimai bus siunčiami tik tiems, kas į tą posėdį nėra atvykę.

Jei kažkiek liudytojų atvykę, tai juos galima apklausti tik jei atvykę visi kiti byloję dalyvaujantys asmenys arba jų nėra dėl nesvarbių priežasčių.

Dėl N kartų atidėjimo procesas gali užsitęsti ir teiėjui gal būti keliama drausminė byla.

Jei posėdis atidedamas, tai kitas posėdis atliekamas vėl atliekant viską nuo pradžių, o jei šalys neprieštarauja, tai nuo paskutinio procesinio veiksmo.

Civilinės bylos sustabdymas. Procesinių veiksmų sustabdymas neapibrėžtam laiko tarpui.

Procesinių veiksmų atlikimo nutraukimas neapibrėžtam laikui dėl nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios aplinkybių. Priežastys. Kadangi nežinoma, kada tos aplinkybės išnyks, todėl nežinoma, kada bus galima paskirti kitą teismo posėdį; kitas dalykas – aplinkybės force majeure pobūdžio arba jų eliminavimas priklauso nuo kitų asmenų, kurie byloje nedalyvauja.

Skirtumas nuo atidėjimo:1) sustabdymas galimas tik įstatymo nustatytais pagrindais. 163 str., išskyrus 164 str.2) Nežinoma kada bus atnaujintas bylos nagrinėjimas3) Neatliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus LAP4) Nutartis sustabdyti skundžiama apeliacine tvarka, išskyrus 165 str. Numatytas išimtis5) Sustabdymo institutas galimas ne tik I instancijos teisme, apeliaciniame, kasaciniame procese, bet ir

vykdymo stadijoje 626-627 str.6) Nutartis sustabdyti bylą surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas.

Bylos sustabdymo rūšys1) privalomas 163; teismo pareiga sustabdyti, nustačius bent vieną stabdymo pagrindą. Sąrašas yra

baigtinis.2) neprivalomas/fakultatyvus 164; tai priklauso nuo teismo diskrecijos, teismas gali ir nestabdyti bylos.

Nėra baigtinio sąrašo.

PRIVALOMAS1) šalies pasibaigimas esant teisių perėmimo galimybei (jeigu teisių perėmimas negalimas – byla

nutraukiama 293 8 p.)2) veiksnumo netekimas 296 1 d. 2 p – jeigu pareiškė neveiksnus3) kitos administracinės, baudžiamosios ar civilinės bylos nagrinėjimas – kai taip susiję, kad vienos bylos

be kito sprendimo negalime spręsti. Bet reikia atsargiai vertinti. 4) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kai atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai5) bankroto/restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai. 6) Laikinojo administratoriaus paskyrimas atsakovui – komerciniam bankui7) Tesimo kreipimasis į KT8) Teismo kreipimais į administracinį teismą 3 str. 4 d.9) Teismo kreipimasis į atitinkamą ES teismo instituciją 3 str. 5 d.10) Kt įstatyme numatyti atvejai, pvz., CK 3.54 str. 2 d.

1. sustabdymo pagrindų gausos, bet ir :

2. Šalis, kuri suinteresuota, kad procesas tęstųsi ilgai, ji taiko sustabdymo institutą siekdama užvilkinti bylą.

Dažnai praktikoje yra piktnaudžiaujama (dirbtinai inicijuojama kita byla, tam kad sustabdytų jau esamą bylos

nagrinėjimą, užverčiama prašymais kreiptis į LRKT ar ESTT)

3. Teisėjo noras padaryti „atokvėpį“. Jei pas teeisėją atkeliauja sudėtinga byla, o jis ir taip turi daug bylų,

teismui pasitįaikius galikmybei jis ją stabdys, ypač jei jis nesijaučia gerai išmanąs .

Sustabdymas skundžiamas atskiruoju skundu (išskyrus kai kreipiamasi į LRKT, pan)

PRAKTIKA (ypač prieštaringa praktika dėl ikiteisminio tyrimo. Reikia žr, dėl kokių aplinkybių)

3K-3-418/2009 3K-3-581/2009 prašymo atnaujinti procesą pateikimas nėra pagrindas sustabdyti

bylą.

3K-3-238/2006 3K-3-447/2007 ikiteisminis tyrimas nėra sustabdymo pagrindas

3K-3-10/2007 – IT yra sustabdymo pagrindas.

Labiau pagrįsta pozicija,kad IT nėra sustabdymo pagrindas, nes IT pareigūnų sprendimai neturi

teismams prejudicijos

3k-3-418/2009, 3k-3-581/2009 – prašymo atnaujinti procesą pateikimas nėra pagrindas stabdyti kasacinę bylą3k-3-10/2007 – priešinga praktika – ikiteisminis tyrimas yra sustabdymo pagrindas.Prejudicija galioja tik tarp teismų spendimų ir nuosprendžių.3k-3-71/2006 – sustabdymas pasibaigus3k-3-555/20063k-7-260/2005nepagrįstas bylos (bankroto) sustabdymas jos iškėlimo stadijoje (kai iškelta byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu).3k-7-564/2006 priešinga praktika

(teismų praktika yra atspausdintuose lapuose)

LABAI PUIKUS GINKLAS gintis skolininkams nuo bankroto bylos – skolininkas kam nors parei6kia

ieškinį dėl didelės vertės sandorio negaliojimo. Tokia praktika labai įdinga

Jeigu palygintumėme statistiką, kiek IT baigiasi sėkmingai, matysime, kad labai daug IT

IV. Šalių ir kitų proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį teisiniai padariniai.

V. Teismo sprendimas už akių. Vadovavimas procesui. Teismo posėdžio pirmininkas, jo teisės ir pareigos.

Bylos nagrinėjimo atidėjimas.

Bylos nagrinėjimo sustabdymas, jo rūšys, pagrindai ir teisiniai padariniai.

VI. Bylos užbaigimas nepriimant teismo sprendimo (bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas

nenagrinėto). (293-298 CPK straipsniai)

Iki šiol nagrinėjome tokius klausimus. Sprendimo priėmimas reiškia, kad ginčas išspręstas iš esmės. (įvertino

šalių atsikirtimus, įrodymus, nustatė reiškingai aplinkybes ir buvo priimtas sprendimas. Res iudicata –

išspręstas ginčas). Bet ne visose bylose galima išspręsti ginčą iš esmės. Kodėl taip atsitinka (negalime

užbaigti B priimdami sprendimą, bet bylą reikia užbaigti kitokiu būdu)? :

1. Po bylos iškėlimo paaiškėja, kad procesas pradėtas neteisėtai (ieškovas apskritai neturėjo teisės pareikšti

ieškinio). (mes jau žinome atsisakymo priimti ieškinį pagrindus)

Pvz., ginčas kilęs iš sutarties, ten yra arbitražinis susitarimas, bet ieškovas nenori spręsti ginčo arbitraže ir

kreipiasi į teismą. / paaiškėja, kad ginčas jau seniau išspręstas.

2. Problemos, susijusios su teisės pareikšti ieškinį realizavimu (ar I turiT par Ieškinį ir ar 2. Ta teisė tinkamai

realizuota (ŽYMINIS MOKESTIS, TINKAMAS SURAŠYMAS, etc.). Priėmus ieškinį pastebima, kad ieškinys turi

trūkumų, net suformuluotas I dalykas, nėra pagrindo. Trūkumų šalinimo institutas. Jei nepašalinami trūkumai,

teismas gali priimti nutartį užbaigti bylą be sprendimo.

3. Situacija, KAI SU BYLOS IŠKĖLIMU problemų nėra, bet po bylos iškėlimo atsiranda tam tikros aplinkybės, dėl kurių

mes ginčo iš esmės išspręsti negalime (pvz.,

a) po to kai iškelta byla vina iš šalių miršta ir teisėjas išanalizuoja ginčo esmę ir pamato, kad santykis susijęs

išimtinai su šalimi, todėl sustabdyti negalima, nes čia nebus teisių perėmimo, tai byla nutraukiama.

b) B1. Ieškovas supranta, kad jo situacija yra beviltiška, - ieškovas arba siūlo pradėti derybas dėl taikos sutarties

ir teisėjas tą sut patvirtina

B2. Ieškovas kelia rankas aukštyn ir atsisako ieškinio.

c) Neatvyksta abi šalys, ir t.t.

Tos aplinkybės skirtingos 1. Neleidžia

Byla turi būti užbaigta negrįžtamai.

2. Aplinkybės, kurios laikinai trukdo išspręsti ginčą iš esmės, bet tos apl yra laikino pobūdžio.

Galimybė užbaigti bylą su dvejopais padariniaiS:

1. Niekada bebegalima iš naujo nagrinėti

2. Jei pasišalins aplinkybės, byla galės būti iš naujo inicijuota.

DĖL TO YRA 2 RŪŠYS (BŪDAI) KAIP UŽBAIGTI BYLĄ:

1. Nutraukdami bylą. Požymiai:

1.1 Šalys praranda galimybę bylą inicijuoti ateityje – res iudicata. Niekada tas ginčas negalės būti iškeltas

ateityje. Pakartotinis kreipimasis į teismą su tapačiu ieškiniu negalimas.

2. Palikdami pareiškimą nenagrinėtu.

2.1 Tokia nutartis neužklerta kelio inicijuoti analogišką ieškinį, jei bus pašalintos aplinkybės, dėl ko

pareiškimas paliktas nenagrinėtas. (pvz., sužinome, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą, ir dėl to I

paliktas nenagrinėtu, tai iš naujo kreiptis į teismą galima panaikinus arbt susitarimą/jį nuginčijus/

pasakius, kad ta ginčo dalis neteisminga arbitražams)

Skirtumas tarp jų toks :

1. Ne tik skiriasi pagėindai

2. Bet ir padariniai:

Statisktika – per 2009 metus 15400 bylų nutrauktos iš jų – 4601 nutrauktos sudarius taikos sutartį.

Pirmoji išvada – kažko nepadarė tas teisėjas, kuris priėmė sprendimus pareiškimo priėmimo stadijoje.

Dabar konkrečiai apie pagrindus:

Tam kad nereikėtų minitinai mokintis pagrindų, reikia prisiminti teisės į ieškinį institutą. (teisė pareikšti ieškinį

ir jos tinkamas realizavimas)

BYLA nutraukiama tada, kai ieškovas neturėjo teisės pareiškti ieškinį (gerai mokėti tas sąlygas). Dauguma

bylos ntruakimo pagrindų sutampa su atsisakymo priimti ieškinį pagrindais:

1. Byla nenagrinėtina teisme (teisė negina tokio intereso, arba įst nurodyta, kas gali tokius ieškinius pareikšti, etc).

Teismų praktikoje pradėtas taikyti, kai byla neteisminga bendr komp teismams, bet tai bloga, čia painioti 2

skiritingi institutai (bylų priklausomumas ir apskritai teismų kompetencijos klausimas – ar apskritai toks ginčas

spręstinas teisme.) Nutraukus bylą užkerta kelią kreiptis į teismą apskritai. Jei byla nutraukta, negalima jos iš

naujo inicijuoti JOKIAME TEISME.

2. Jeigu įst nustatė ikiteisminę tvarką ir jos nebuvo laikytasi...

3. Ir t.t. – Skaityti - atsisakymas priimti pareiškimą.

Be to pirmos grupės pagrindų, kurie sutampa su atsisakymo priimti ieškinį pagrindais, yra ir kiti pagrindai

nutraukti bylą, kai byla iškelta teisėtai, bet po jos iškėlimo nebegalima jog nagr:

4. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio (nepainioti su I atsiėmimu, kai išsaugoma teisė pareiškti ieškinį). Čia atsisakoma

nuo savo materialinės teisės – atsisakyta ne tik nuo procesinės teisės, bet ir nuo materialinės teisės. Teismas ne

automatiškai:

4.1 Priimti atsisakymą

4.1.1 Patikrina, ar byla čia dispozityvi. Jei ne, nepriimamas atsisakymas.

4.1.2 Išaiškinti padarinius ieškovui (ypač kai jam neatstovauja advokatas). Teismas turi išaiškinti, kas jo

laukia – žodinio posėdžio metu tai turi būti fiksuojama protokole (teismas išaiškino padarinius ir juos

suprato)

4.2 Ir tik po to nutraukti bylą

5. Taikos sutartis – procesas pradėtas tinkamai, bet šalys pačios išsprendžia ginčą. Teismas tikrina taikos sutarties

teisėtumą ir deja, ne visose bylose taikos sutartis galima –jei jos sąlygos neteisėtos. Socialiai labai sveikintina, jei

taikos sutartis priimama ir pasiekiamas taikus susitarimas. Šalims irgi reiia išaiškinti padarinius.

Taikos sutarties patvirtinimas –sąlygos perkeliamos į teismo nutarties rezoliucinę dalį – jeigu nevykdoma taikos

sutartis – nevykdomas teismo sprendimas.

6. Jeigu yra įsiteiėjęs arbotražo sprendimas

7. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius neleidžiamas

teisių perėmimas.

8. Jei likvidavus J.A.

9. 430, 9 dalis, 439 7 dalis.

Ieškinio palikimas nenagrinėto

Čia irgi lengva, nes dalis ,2. O KITA DALIS SUSJIUSI su procesinių dok trūkumų šalnimu

3. Aplinkybės, kurios atsiranda, kai byla jau iškelta (į posėdį neatvyksta ieškovas, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.) Arba abi šalys neatvyksta į teismo posėdį ir nėra nei vienos prašymo nagrinėti bylą joms nefalyvaujant.

Teismo posėdžio protokolas, jo reikšmė ir turinys.

Reik turėti omenyje, kad CPK 256 str. nėrta vieninitelė norma – kiti CPK (782 str – jeigu

nafgrinėjant civilinę bylą, turinčią tarptautinį elementą, nustato, jog byla nepriklauso LT jurisdikcijai. Kaip

matome , jog byla ngb nutraukta, ar byla parduota užsienio teismui (nes būtų pažeistas teisės

teritorialumo principas, suvereniteto principas). Netgi CK numato kai kuriuos palikimo nenagrinėtu

pagrindus.

Tiek nutraukti bylą, tiek I palikimo nenagrinėtą galima skųsti ATSKIRAISIAIS skundais. Natūralu,

kad reikia suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims skųstis.

ŠIS institutas (bylos užbaigimas nepriimant sprendimo) gali būti taikomas ne tiktai pirmosios

instancijos teisme, bet ir apeliacija ir NETGI kasacija. NEPAINIOTI šio instituto nuo atskirų proceso stadijų

nutraukimu (apeliacinio proceso, kasacinio proceso) – šiuo atveju nutraukiama byla.

Nutraukimas – teismų praktika:

3K-3-36/2010 ir 3K-3-543/2009 nutraukimas dėl ieškinio tapatumo.

Nutraukimas – teismų praktika3k-3-36/2010 dėl ieškinių tapatumų3k-3-4/2010 nepagrįstas nutraukimas3k-3-541/2009 nepagrįstas nutraukimas dėl bylos neteismingumo

3k-3-466/2009 nepagrįstas3k-3-257/2009 nepagrįstas3k-3-253/2009 nepagrįstas

18 tema. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos

I. Pirmosios instancijos teismo priimamų procesinių dokumentų rūšys.

Procesinius veiksmus teismai įformina procesiniais dokumentais:

1. Spr – per dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės

2. Nutartys – per dok, kurios yra priimamos sprendžiant įvairius procesinius klausimus, kurie nesusiję su bylos

išsprendimu iš esmės.

3. Teismo įsakymas- teismo sprendimo analogija, kurios nagrinėjamos pagal teismo įsakymo išdavimo

procedūrą. Kreditoriaus reikalavimu priimamas ne sprendimas, o teismo įsakymas.

4. Rezoliucija – tai nėra atskiras procesinis dokumentas – tai teisėjo įrašas, padarytas ant byloje dalyvaujančios

asmens procesini dokumento. Tik įstatymo numatytais atvejais įstatyme numatytiems nustatytiems

veiksmams – nes rezoliucija nėra skundžiama. Bet jei teismas suklydo, žiūrime dokumento turinį, nepaisant,

JOG jis netinkamai įformintas.

SKirtinigos sprendimo (30 d) ir nutarčių skundimo tvarka (1. SKŲSTI GALIMA NE VISAIS atvejais, o

tik įst numatytais atvejais. 2. Apskundimo terminas – 7 dienos 3. Apskundimo forma – tik atskiruoju

skundu, o sprendimai – apieliaciniu skundu)

Mes nekalbame apie teismo posėdžio protokolą, nes jau kalbėta ir jie atlieka informacinę funkciją.

II. Teismo sprendimo samprata ir reikšmė.

Kodėl mes analizę pradedame nuo t spr? Kadangi sprendimas yra pagrindinis procesinis 1os inst teismo

priimamas dokumentas.

Sprendimo BRUOŽAI:

1. Teismo sprendimo pagalba teismas išsprendžia šalių ginčą. Išimtys:

Išskyrus įst numatytas išimtis. Kaip minėta, yra supaprastinta bylų kategorija, kuri yra nagrinėjama

priimant teismo įsakymą. Teismo įsakymo tyurinys skiriasi nuo sprendimo, čia jokios problemos nėra.

Problematiškesnės bylos - kai kurios ypatingosios teisenos bylos (504 str.,508, 513 – bylos

dėl notaro ar antstolio veiksmų)

1.1 Skirtingi terminai apskųsti (sprendimą – 30d, o nutartį – 7 dienos, jei leidžia įst)

1.2 Skiritnga nagrinėjimo tvarka – apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

O atskirieji skundai – nagrinėjami rašytinio prceso tvarka

2. Sprendimas yra valstybinės valios išraiška – sprendimas priimamas respublikos vardu

3. Sprendimas yra motyvuotas (atskiria sprendimą nuo administracinio akto – ten nėra motyvų), individualus

teisės taikymo ir aiškinimo atvejais, kuris kai kuriais atvejais virsta nebe individualiu aktu, o visiems taikoma

norma – precedentas.

Sprendimai dėl pripažinimo – jie sukelia padarinius visiems. (pvz., pripažinti neveiksniu, begaliojančius

4. Sprendimas yra juridinis aktas. (sukuria, pakeičia, nutraukia tsn santykius)

Sprendimas – motyvuotas teisės aiškinimo ir taikymo aktas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės. Reikalavimai:1) pagrįstas sprendimas, t.y. teismo sprendime turi atsispindėti visa bylos faktinės pusės analizė ir

kiekviena faktinė teismo išvada turi būti pagrįsta byloje ištirtais įrodymais. 2) Teisėtas. Šis reikalavimas yra susijęs su teisine bylos analize, t.y. teisėtas bus toks sprendimas, kuomet

teismas teisingai kvalifikavo teisinį santykį, kokios teisės normos turi būti taikomos ir teisingai išaiškino teisės normą, sprendimas paremtas teismo precedentais, nagrinėjant bylą nebuvo padaryta procesinių teisės pažeidimų.

3) Besąlyginis. Jo vykdymas nebūtų siejamas su kokios nors sąlygos buvimu ar nebuvimu. Šis reikalavimas netaikomas tik preliminariems sprendimams, kurie priimami nagrinėjant bylas dokumentinio proceso tvarka.

Doktrinoje vyksta diskusija, ar turi būti taikomas 4 reikalavimas – ar kiekvienas sprendimas turi būti teisingas. Filosofinis klausimas, kuri atsakymas priklauso nuo to, kaip mes suprantame konstitucijos nuostatą – teisingumą vykdo teismas. Ją galima aiškinti dvejopai: 1. turima omenyje, kad ginčus sprendžia ir teisės normas taiko teismai – formalistinis požiūris, tada negali būti teisingas, kai taikoma neteisinga statutinė teisė, bet teismas gali pasiaiškinti, kad daryti korekcijas statutinėje teisėje įstatymo leidėjo prerogatyva; 2. moralinė maksima – tokiu atveju mes iš teismo reikalautume vertinti tas teisės normas, kurias jis taiko, jei teismo nuomone teisės normos taikymas be jokių korekcijų vestų prie neteisingo rezultato, tada teismo pareiga atitinkamai tą normą interpretuoti ir taikyti ją taip, kad rezultatas būtų pasiektas teisingas moralės požiūriu. Sistemiškai aiškinant CPK ir kt teisės aktus matoma, kad reikalauja aiškinti ne mechaniškai taikyti teisę, bet vadovautųsi moralinėmis kategorijomis – sąžiningumu, protingumu, teisingumu, todėl teismo pareiga priimti teisingą teismo sprendimą. Požiūrio klausimas.

Sprendimo turinys ir priėmimo tvarka

Kadangi sprendimas yra svarbiausias procesinis dokumentas, priimamas pirmos instancijos teismo, natūralu, kad jo turiniui ir priėmimo tvarkai keliami dideli reikalavimai:1) turi būti surašytas taip, kad jame aiškiai galėtume išskirti 4 sudėtines dalis: - įžanginė (koks teismas, teisėjas, data, vieta, kokia byla, žodinio/rašytinio, jei žodinio – kokie asmenys

dalyvauja teismo posėdyje ir kas sekretoriauja)- aprašomoji (aprašoma ginčo esmė). Paprastai perkeliama ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį informacija. - Motyvuojamoji. Teismas turi aptarti įrodymus, kurie buvo surinkti ir ištirti nagrinėjant bylą iš esmės,

pateikti tų įrodymų vertinimą, konstatuoti, kokie faktai yra nustatyti ir kokie nebuvo įrodyti bei pateikti teisinį bylos vertinimą, t.y. pritaiko nustatytiems byloje faktams teisės normas, jei reikia, pateikia jų aiškinimą.

- Rezoliucinė. Nurodoma, ar ieškinys tenkinamas, ar ne. jei buvo bendrininkavimas ieškovo ar atsakovo pusėje, turi būti pasisakyta dėl visų bendrininkų, kaip jis priteisia solidariai ar dalinė nuosavybė – tada

nurodyti, kaip priteisiama; turi atsispindėti šalutinių reikalavimų išsprendimas; pasisakoma dėl bylinėjimo išlaidų; jei šis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, tai turi būti įrašyta, kad šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Pagal apimtį ilgiausia dalis yra motyvuojamoji, nes ten reikia aptarti ir faktinę, ir teisinę bylos pusę. Pagal 268 str. iki 2006 09 21 sprendimai buvo priimami tokia tvarka: baigus nagrinėti bylą teismo posėdyje teisėjas išeidavo į sprendimų priėmimo kambarį priimti įžanginę ir rezoliucinę dalį, o proceso dalyviai laukdavo. Sprendimo surašymas trukdavo 15-30 min, kartais ilgiau. Tada teisėjas sugrįždavo atgal į posėdžių salę ir paskelbdavo. Likusias dvi dalis teisėjas turėdavo surašyti per 5 dienas. 269 str. išimtiniais atvejais, kai byla būdavo itin sudėtinga tiek ginčo, tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek įrodymų masės prasme leido teisėjui priimti nutartį ir atidėti teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą atidėti iki 14 dienų terminui. 2006 09 21 LRKT nutarimu nusprendė 268 str. 3 d., kuri leidžia teismui priimti tik įžanginę ir rezoliucinę dalį, tai prieštarauja Konstitucijai. Negalima teismo sprendimo skaidyti į du etapus, tai vientisas dokumentas. Nuo to laiko seimas CPk korekcijų nepadarė, bet realiai to straipsnio negali taikyti. Dabar 269 str. tapo bendra norma, nors anksčiau ši norma buvo taikoma tik išimtiniais atvejais.

Sprendimo trūkumų taisymas

Neesminių trūkumų ištaisymas, esminių trūkumų – apeliacija, kasacija – instancinė tvarka. Teismas, priėmęs sprendimą, negali jo keisti ar panaikinti. Yra smulkių klaidelių, kur nenaudinga naudoti apeliacijos ar kasacijos.

1) rašymo (vardas, pavardė, banko sąskaitos nr., registruotino daikto kadastrinis nr.) ar skaičiavimo klaidos. 276 str. sako, kad rašymo ir aritmetinės klaidos gali būti ištaisomos teismo, kuris priėmė sprendimą, iniciatyva arba šalių iniciatyva. Tas taisymas tampa sudėtine teismo sprendimo dalimi.

2) Susiję su sprendimo turinio aiškumu, kai šalys ar kiti asmenys perskaitę sprendimą nesupranta kažko – tokiu atveju mes susiduriame su būtinybe aiškinti teismo sprendimą. Aiškinti galima, kol sprendimas neįvykdytas. Dažnai praktikoje sprendimo išaiškinimo institutą šalys bando panaudoti ne pagal paskirtį, o stengdamasis išsiaiškinti sprendimo motyvus. Teismų praktikoje susiklosčiusi nuostata, kad aiškinimo objektu gali būti tik rezoliucinė dalis, o ne motyvai. Dėl nutarties, kur teismas atsisakė išaiškinti, galima duoti atskirąjį skundą, na arba pasinaudoti kasacija. Tiek taisant rašymo/aritmetines klaidas, tiek aiškinantis negali kreiptis teismo sprendimo esmė. Jei asmuo paskelbtas mirusiu ir jis yra gyvas, teismas panaikina sprendimą, tada jau nereikalinga apeliacija. visais kitais atvejais mes turime vadovautis apeliacija ar kasacija. Kitas atvejis, kada galima panaikinti,-proceso atnaujinimas.

3) Papildomo sprendimo priėmimas 267 str. : - jeigu teismas neišsprendė bylinėjimo išlaidų klausimo; turi kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo

priėmimo į teismą;- nėra atsakymo, koks rezultatas, rezoliucinėje dalyje parašyta ieškinį patenkinti iš dalies ir nenurodyta

suma (vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui);- jeigu reikalavimai, dėl kurio šalys yra pateikę įrodymus ir davę paaiškinimus, liko neišspręsti.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas

Bendra taisyklė, kad teismui priėmus sprendimą, teisiniai padariniai nuo sprendimo priėmimo momento šalims dar neatsiranda, tai susiję su tuo, kad šalims suteikiama apeliacijos teisė.

Sprendimas tam tikrą laiko tarpą teisinių padarinių nesukelia, sprendimas sukelia teisinius padarinius, kai jis įsiteisėja, t.y., kai sprendimas įgyja kokybiškai naujų savybių – apibendrintai – teismo sprendimo res iudicata galia. Svarbūs dalykai –kada įsiteisėjęs sprendimas, kokios yra res iudicata sprendimo savybės.Įsiteisėjimo momentas – apeliacinio apskundimo termino pasibaigimas. Terminas yra 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, o jeigu viena iš šalių yra užsienyje – 40 dienų. Jei paduodamas paduodamas apeliacinis skundas, tai jis įsiteisėja nuo apeliacinio sprendimo įsiteisėjimo momento. 30 dienų terminas nėra naikinamasis, gali būti prašymas atnaujinti apeliacinį terminą, bet negali būti praėję daugiau nei 6 mėn. nuo sprendimo priėmimo.

Išimtys – jei yra mažos sumos, tai nėra apeliacijos, nebent socialiai jautrios bylos.

Savybės:- dvejopo pobūdžio: materialiniai teisniai padariniai ir procesiniai teisiniai padariniai- materialiniai – nuo įsiteisėjimo, nebent yra įstatymo nustatytos išimtys, kada gali atsirasti materialiniai

teisiniai padariniai ne nuo sprendimo įsiteisėjimo- Res iudicata:1) vykdytinumo – jei nevykdomi savanoriškai, įsijungia priverstinio vykdymo veiksmai, išimtis – CPK 281-

283 str., kurie numato skubų sprendimų vykdymą. Pvz. Sprendimai dėl išlaikymo. 2) Sprendimo prejudicialumas - faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali būti iš naujo

kvestionuojami, pakaks pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kad tas faktas yra.3) Išimtinumas – įsiteisėjus nebegalima reikšti to paties ieškinio tokiu pat pagrindu – ginčas tarp šalių yra

išspręstas negrįžtamai ir šalys turi susitaikyti su bylos rezultatu.4) Nenuginčijamumas – nebegalima apeliacine tvarka skųsti. 5) Privalomumas - Sprendimas taikomas visiems asmenims be išimčių. Įvykdymo atgręžimas – restitucija (kasacija ar atnaujinimas).

Teismo sprendimų rūšys

Pagal tai, ar sprendimai reikalauja priverstinio vykdymo:1) reikalaujančius priverstinio vykdymo sprendimai (dėl skolos priteisimo)2) teismo sprendimai, kurie nereikalauja priverstinio vykdymo (dėl asmens pripažinimo neveiksniu)

Sprendimas už akiųTai yra toks sprendimas, kur ginčas išsprendžiamas iš esmės, bet bylos nagrinėjimas ir sprendimas turinio atžvilgiu yra supaprastintas, nes aktyvi tik viena šalis, o kita ne – ji nebesigina arba nekelia reikalavimų. Šis institutas yra tam, kad nevilkinti proceso. Antra vertus, tai priemonė, kurios pagalba galima priversti šalis vykdyti savo pareigas. Priėmimo pagrindai yra susiję su šalies neaktyvumu. Sprendimas už akių gali būti priimamas:

1) kai atsakovas nesurašo atsiliepimo į ieškinį2) kai bet kuri šalis nesurašo paruošiamųjų dokumentų3) kai nustačius, kad bylos nagrinėjimui bus ruošiamasi žodžiu ir šalis neatvyksta į parengiamąjį posėdį4) kai šalis neatvyksta į bylos nagrinėjimą teismebūtinos papildomos sąlygos: - turi būti tinkamai pranešta šaliai apie posėdį;- nėra neatvykusios šalies prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant- neatvykimo priežastys nėra svarbios- yra atvykusios šalies prašymas priimti sprendimą už akių- ne kiekvienoj bylų kategorijoje toks bylų sprendimas yra galimas (pvz., bylose, kurios nagrinėjamos

ypatingos teisenos tvarka, bylose, kurios kyla iš šeimos teisinių santykių ir kt.)

Paskaityti apie atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumus (dokumentinis procesas, teismo įsakymas)

ATSKIRŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI.

III. Teismo sprendimo priėmimo tvarka ir turinys.

IV. Reikalavimai, kuriuos privalo atitikti teismo sprendimas.

V. Teismo sprendimų rūšys.

VI. Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas.

VII. Papildomas sprendimas.

VIII. Sprendimo išaiškinimas.

IX. Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai.

X. Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti.

XI. Skubiai vykdytini teismo sprendimai.

XII. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas, vykdymo tvarkos pakeitimas.

XIII. Teismo sprendimas už akių.

XIV. Teismo nutartys, jų rūšys, priėmimo tvarka ir turinys. Teismo rezoliucija.

19 tema. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių apskundimas (apeliacija)

(2010 m. balandžio 15 d.)

I. Apeliacijos samprata ir reikšmė.

2009 m. Statistika – 1oji inst išnagrinėjo – 220‘000, o apeliacine tvarka – 3449 bylos. Apeliacine

tvarka skundžiama tik apie 1.5 procento sprendimų ar nutarčių. (Tekinama 44%).

Nutartis skundiama paduodant atskirąjį skundą. Atskirieji skundai – 5986 (tenkinama 42 %)

Nutartis taikyti laikinąsias aps priemones, atsisakymą atnaujinti terminą.

2008 – 4.6 proc, 2007 m – 4.7 procentai.

Kuo galima skundų sumažėjimą? Matomai tai priežastis yra ekonominė krizė. Skundžiant

apeliacine tvarka reikia mokėti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Kita priežastis – ilgas

bylinėjimasis.

KAS yra apeliacija?

Studentai turi teisę ginčyti dėstytojo įvertinimą.

Nesutikimas su priimtu pirmosios inst teismo sprendimu ir kreipimasis į aukštesnės instancijos

teismą su atskiruoju/apel skundu prašant patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą ir

atitinkamai skundžiamą sprendimą/nut npanaikinti/pakeisti. Tai padaryti gali tik byloje dalyv asmenys.

Išvados:

1. Apeliacijos subjektai - tai padaryti gali tik byloje dalyv asmenys, nepaisant, kad

2. Apeliacija tai prašymas transformuoti bylą į aukštesnės pakopos teismą (sprendimą tikrina ne tas pats

teismas, ne vykdomoji valdžia, ne LRS, o aukštesnė teisminė instancija). Apygardų teismai ir LT apeliacinis

teismas

3. Objektas – neįsiteisėjęs teismo sprendimas arba nutartis.

4. Apeliacine tvarka galima ginčyti tiek teisės požiūriu, tiek faktinę bylos pusę arba galima kelti abu klausimus.

Šiuo požiūriu apeliacija skiriasi nuo kasacijos, nes ten peržiūrima teisinė bylos pusė.

Didelė problema - ar apeliacija yra teisės kreiptis į teismą sudėtinė dalis? (LRK 30 str. 1 dalis)

KT 2006-01-16;2006-03-28;2006-09-21 – neribojama apeliacija. 2007-10-02 – galimi ribojimai.

Yra dvi nuomonės – teisė į apeliaciją nėra sudėtinė teisės kreiptis į teismą dalis. Ta teisė

realizuojama kreipiantis į 1os inst teismą.

Kita pozicija – teisė kreiptis į teismą apima teisę kreiptis į visus teismus, kurie yra valstybėje. Dėl

šios priežasties negalima riboti apeliacijos teisės.

EŽTK – 7 protokolo 2 strp. 2 dalis – teisę į apeliaciją garantuoja konvencija. „Kiekvienas asmuo

teismo pripažintas nusikaltimo padarymu turi teisę reikalauti, kad jo pripažinimą kaltų ir nuteisimą

peržiūrėtų aukštesnė instancija“. BET KAIP MATOME, ši nuostata taikoma baudžiamajam procesui!

Negalima remtis šia konv nuostata siekiant įrodinėti apeliacijos civiliniame procese buvimą teisės

kreiptis į teismą sudėtine dalimi.

Teisė nėra remiama objektyviais dėsniais, todėl skirtingose valstybėse galimi skirtingi apeliacijos

ribojimai. Tai priklauso nuo susitarimo valstybės viduje.

Pvz Italijoje teisė kreiptis į teismą apima galimybę skųstis visų instancijų teismam. BET užtatai

Italijoje yra ilgiausi bylinėjimosi terminai.

APELIACIJOS RŪŠYS:

Niekas nesiginčija, jog suteikti teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą/nut yra

būtina (dėl teismo klaidos, dėl melagingų liudijimų). Apeliacinės instancijos teisme teisėjų kvalifikacija

didesnė.

RŪŠYS:

1. De novo (visiška, neribota) (Prancūzijoje) – pakartotinis bylos nagrinėjimas aukštesnės inst teisme. Procesas

pakartojamas apeliacinėje instancijoje. Vyksta praktiškai tas pats, kaS IR PIRMOSIOS instancijos teisme.

2. Revisio prioris instantia: (priimto sprendimo revizija ir tik tose ribose, keik nurodyta apeliaciniame skunde):

čia procesas nepakartojamas, tiesmas veikia kaip revizorius ir tikrina apskųstą sprendimą ir tikrina tik tose

ribose, kiek nurodoma apeliaciniame skunde.:

2.1 Ribojant tik bylos medžiagos analize.

2.2 Leidžiant naujus įrodymus.

2.3 Ribojant tik bylos medžiagos analize, bet leidžiant pateikti įrodymus tik tam itkrias atvejais.

II. Pagrindinės apeliacijos taisyklės (principai):

1. Suspensyvinis efektas – laiku padavus apeliacinį (atskirąjį) skundą, užkertame kelią sprendimo/nutarties

įsiteisėjimui. Kartais paduodamas skundas siekiant atidėti sprendimo įsiteisėjimą.

2. Tantum devolutum quantum appellantum. (apeliacinės inst teismas esant revisio prioris instantia apeliacijai

tikrina apskųsto sprendimo/nut teisėtumą ir pagrįstumą tik apeliacinio skundo ribose ir tik apelianto

prašymu) 1. Teisminio nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinis skundas. 2. Byla bus nagrinėjama tiktai

apelianto atžvilgiu.

Išimtys 320 CPK str.

2.1. ex officio tikrina absoliučius negaliojimo pagrindus. Esminiai proceso teisės pažeidimai (329

str.) Teismas negali nereaguoti.

2.2 320 str. 2 dalis Viešojo intereso vardan gali peržengti skundo ribas. Gali būti situacija, kad ta

byla peržengia ieškovo ir atsakovo privataus santykio ribas ir ji susijusi su viešojo intereso gynimu.

BET viešasis interesas pažeistas KITA SPRENDIMO dalimi nei yra skundžiama. Bet tik

nedispozityviose bylose. Paskutinė nuostata yra pripažinta antikonstitucine. De facto apeliacinis

teismas gali peržengti skundo ribas bet kokoioje civilinėje byloje, jie pažeidžiamas viešasis interesas.

3. Non reformatio in peius (apeliacinės instancijos teismas neturi teisės priimti prieš apeliantą blogesnio

srepndimo nei jau yra priimtas). Šitas principas savaime suprantamas – jeigu jo nebūtų, apeliantai bijotų

skųstis.

IŠIMTYS (išimtys turi būti suderinamaos su antruoju principu):

1. Netaikomas šis principas, kai sprendimą skundžia abi šalys.

2. Pabloginimu nelaikoma spendimo panaikinimas ir perdavimas pirmosios instancijos teismui.

3. Viešojo intereso gynimo atveju

4. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas nelaikomas šio principo pažeidimu.

4. Draudimas reikšti naujus reikalavimus ir tiekti naujus įrodymus (306 ir 314 str.)

Išimtys:

4.1 Dėl naujų reikalavimų:

4.1.1 Draudimas netaikomas tokiems reikalavimams, kurie neatsiejamai susiję su pagrindiniu

reikalavimu, pvz., reikalavimas priteisti palūkanas, netesybas.

4.2 Dėl naujų įrodymų. (314 str. numato 2 išimtis)

4.2.1 Jeigu bandėte įrodymus pateikti 1oje inst, bet 1-os inst teismas atsisakė juos priimti nepagrįstai.

4.2.2 Aplinkybių pasikeitimas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

BET, svarbiausia teismo funkcija yra teisingumo įgyvendinimas, negalima formaliai aiškinti teisės

normų, todėl priimti naujus įrodymus teismas privalo ir kitais atvejais, pvz.,: 3. jei įrodymai atsirado

vėliau arba 4. įrodymai nebuvo žinomi.

Galime netgi paskirti baudą už pavėluotą įrodymų pateikimą, bet visgi priimti įrodymus.

Netgi LAT gali įspręsti de facto fakto klausimą, jei byla jau ir taip nagrinėjama labai ilgai ir šiaip

reikėtų grąžinti pirmosios instancijos teismo

5. Devoliucinis apeliacinio proceso efektas. Byla perduodama iš pirmosios instancijos teismo

apeliacinės instancijos teismui.

III. Apeliacijos objektas –

Neįsiteisėję pirmosios instancijos teismos sprendimai (nutartys), išskyrus apeliacijos ribojimus.

IV. Apeliacijos subjektai.

V. Apeliacijos ribojimai.

VI. Terminas apeliaciniam skundui paduoti.

VII. Apeliacinio skundo turinys ir padavimo tvarka.

VIII. Apeliacinio skundo priėmimas, apeliacinio skundo trūkumų šalinimas.

IX. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo.

X. Atsiliepimas į apeliacinį skundą.

XI. Draudimas kelti naujus reikalavimus ir pateikti naujus įrodymus.

XII. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme.

XIII. Bylos nagrinėjimo ribos.

XIV. Draudimas priimti blogesnį sprendimą.

XV. Apeliacinės instancijos teismo teisės.

XVI. Apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys.

XVII. Pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimas (atskirieji skundai).

20 tema. Kasacinis procesas

Kasacijos esmė ir reikšmė, jos skirtumai nuo apeliacijos. Kasacijos objektas. Kasacijos pagrindai.

Kasacijos subjektai. Kasacijos ribojimai. Kasacinio skundo turinys ir padavimo tvarka.

Terminas kasaciniam skundui paduoti.

T gali būti atnaujintas, atnaujinimo klausimą sprendžia atrankos kolegija. Bet 3 mėn terminą

atnaujinti yra sudėtinga.

Ir vienerių metų nuo skundžiamo sprendimo priėmimo naikinamasis terminas.

Kasacinio skundo priėmimo tvarka.

Atsiliepimai į kasacinį skundą.

Bylų nagrinėjimas kasacine tvarka.

Jei kasacinis skundas priimamas, jis įrašomas į LAT nagrinėjamų bylų sąrašą. Priešingai šaliai yra

išsiunčiami K skundo ir priedų kopijos ir nustatomas 1 mėn terminas pareikšti atsiliepimą į Kasacinį skundą

(skaič nuo bylos įrašymo sąrašą). Skundas paskiriamas pranešėjui, o LAT pirm sudaro kolegiją ir nustato

bylos nagrinėjimo laiką. Bylos LAT nagrinėjamos 3 teisėjų kolegijos sudėtimi, tačiau, gali būti, kad byla gb

nagrinėjama išplėstinėje teisėjų kolegijoje arba PLENARINĖJE CB skyriaus sesijoje. Dalyvauja ne mažiau nei

2/3 teisėjų.

Dėl kitokios kolegijos sprendžia:

1. LAT pirmininkas

2. CB pirmininkas

3. 3K gali nuspręsti dėl 7 ar P

4. 7 gali nuspręati dėl P.

Išplėstinės kolegijos sudaromoas, kai nusprendžiama, jog nagrinėjamas teisės klausimas ypatingai

sudėtingas.

P nagrinėjamos bylos itin retos (2009 – nei vienos bylos), kitais metais – po 1 bylą per metus.

Bylas 7 nagrinėja apie 10 kartų per metus.

Išplėstinės kolegijos nutartys turi didesnį precedento autoritetingumą.

P sesijoje byla nagrinėjama, kai reikia keisti LAT praktiką (nerašyta taisyklė)

Bendra taisyklė – BYLA nagrinėjama rašytinio proceso tvarka – net ne teismo posėdžių salėje, o teisėjo

kabinete. BET bet kuri kolegija gali nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Labai retai tai būna –

apie 10 bylų per metus. (nagrinėjimas trumpesnis, nes netiriami fakto klausimai).

Kodėl kasacijoje vyrauja rašytinis procesas?:

1. Byla nagrinėjama pagal procesinius dokumentus (kasacinis skundas ir atsiliepimas į KS)

2. Kaip ir apeliacijoje – negali būti išplėstos bylos nagrinėjim ribos: byla nagrinėjama pagal B esančia medžiagą.

3. Dėl trumpesnių bylų nagrinėjimo terminų (600-700 bylų priimama per metus).

Kaip vertinti rašytinį kasacinį procesą?:

1. Operatyvumo prasme – labai pasiteisina (bylos narinėjamas trunka apie 2-3 mėnesius!)

2. Bet kartu tai yra ir neigiamų bruožų – LAT nagrinėja bylas, reikšmingas visai visuomenei (viešojo intereso bylos).

Priimtos nutartys turės įtakos neapibrėžtam asmenų ratui, ne tik ginčo šalims. Rašytinis procesas viešumo

prasme/visuomenės švietimo prasme yra neigiamas dalykas.

3. Nagrinėti bylą nematant ginčo šalių NĖRA gerai.

4. Teisėjai paragavę rašytinio proceso nebenori grįžti prie žodinio proceso (teisėjas atsipalaidavęs, be mantijos ir

savo kabinete).

5. Kasacinis procesas turi tą pačią ydą kaip ap procesas – bylą realiai nagrinėja pranešėjas, o kiti kolegijos nariai kaip

taisyklė tos bylos neskaito... Gyvenime kolegialumo principas praktiškai neveikia... Tas, kas pranešėjas, rašo

nutartį. Kiti tik pasirašo.

6. Anglosaksų tradicijoje – kiekvienas teisėjas rašo savo nuomonę. Ten bylose yra rezoliucija, kaip byla išspręsta, o

motyvų gali būti keletas. Sprendimas gali būti tas pats, bet motyvai gali skirtis (turime ne vieną nuomonę byloje).

Teisėjai pagal savo nuomonę išreiškia savo profesinę ir pilietinę poziciją.

7. Europoje teismo sprendimai yra nuasmeninti – nutartį pasirašo visi kolegijos nariai.

8. Dėl atskirosios nuomonės – su LAT nutartimi atskiroji nuomonė neskelbiama... jos infolex‘e neprskaitysi.. Reikia

eiti į pirmos instancijos teismą ir rašyti prašymą, gauti leidimą... užkertamas kelias teisės vystymuisi.. Kitur

atskirosios nuomonės / konkuruojančios nuomonės rašomos kartu su visu sprendimu. (EŽTT bylos)

Nagrinėjant bylas kasacine tvarka galioja tokie patys kaip ir apeliacijos principai:

1. Bula nagrinėjama kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose. Bet išimtis – LAT turi teisę peržengti kasacinio skundo

ribas, jei mano, jog : a) to reikalauja viešasis interesas b) nustatomas absoliutus sprendimo negaliojimo

pagrindas.

2. Non reformatio in peius. Išimtys : a) jei sprendimą skundžai abi šalys b) netaikomas, kai ginant viešąjį interesą

išeinama už skundo ribų c) sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti žemesnės instancijos teismui.

Kasacinio teismo teisės:

Jos panašios į apeliacinės instancijos:

1. Kasacinį skundą atmesti ir priimto sprendimo nepakeisti (sprendimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti).

O gal reikėjo kasacinį procesą nutraukti, nes nebuvo kasacijos pagrindų. Čia problema – nes leidimų sistema

turėtų neleisti neaktualių bylų patekimo į LAT. LAT praktikoje yra pvz., kai atrankos kolegija priėmė bylą, bet

bylą nagrinėjanti kolegija nutraukė kasacinę bylą, nesant kasacijos pagrindų! Bet tokių bylų yra labai mažai.

Kita prbl – kasacinio skundo atrankos kolegija neturi visos bylos o tik kasatoriaus poziciją ir atsiliepimą ir

ankstesnių teismų priimtus sprendimus. Taigi, galima ir suklysti.

2. Sprendimą ar nutartį pakeisti – tenkinti visiškai ar iš dalies kasacinį skundą ir daryti korekcijas skundžiamame

sprendime . buvo padaryta teisės aiškinimo klaida, bet ji nenulėmė neteisingo sprendimą (pvz., neteisingai

kvalifikuota sutarties rūšis. Čia vartojimo, o ne komercinė sutartis, todėl palūkanos turi būti kitokio dydžio).

3. Galima panaikinti sprendimą visiškai ar iš dalies ir priimti naują sprendimą. Istoriškai kasacija tokios

galimybės neturėjo – tealėjo panaikinti ir grąžinti bylą žemesniems teismams. Kai neteisingai pritaikyta teisės

nroma ir nereikia iš naujo tikrinti faktų. Anie teismai tiktai ne tą normą pritaikė. Rezultatas gaunasi

priešingas, o ne pakeičiamas – ankstesni teismai atmetė ieškinį dėl palūkanų priteisimo, o LAT mano, jog

palūkanos priklauso. Plg su 2 punktu.

„TARP teisės ir fakto klausimo negalime pastatyti kinų sienos!!! Jie labai susiję klausimai.“

4. Panaikinti skundžiamą sprendimą visiškai ar iš dalies ir a) palikti pareiškimą nenagrinėtą arba b) civilinę bylą

nutraukti. Tai atvejai, kai a) žemesnės inst teismai nenustatė tų pagrindų arba b) nutraukimo/pal nenagr

pagrindai atsirado vėliau (pvz., taikos sutartį šalys gali sudaryti bet kokioje proceso stadijoje). CB nutraukimas ir

kasacinės bylos nutraukimas yra skirtingi dalykai.

5. Panaikinti sprendimą visiška ar iš dalies ir palikti galioti kitą sprendimą. Atkuria panaikinti pirmosios instancijos

teismo sprendimo galiojimą. Problema yra tada, kai apel inst neišsprendė bylos iš esmės, o panaikino pirmosios

instancijos sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Ką LAT daro? Daro klaidą – panaikina a pint teismo

nutartį ir vietoj perdavimo į apel inst teismą, palieka galioti 1-os inst teismo sprendimą. Čia situiacija tokia, jog

byla iš esmės nagrinėta tik du kartus, o apeliacija „peršokta“. Iš šalių atimama teisė į apeliaciją. Tokių klaidų

nėra daug, bet tokių bylų pasitaiko.

6. Panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismui, o išimtiniais

atvejais – pirmosios instancijos teismui. JEI LAT pats negali išspręsti problemos, kurią jis nustato, o reikia, kad ta

byla būtų nagrinėta žemesnėje inst, tai bendr tskl, kad ta žemesnė instancija yra APELIACINĖ instancija. Išimtis

– 360 str. – kartais gb nustatyta tokia problema, jog neįmanoma pašalinti grąžinus bylą nagrinėti į apeliacinės

inst teismą (pvz., 1-oje inst. Nebuvo tinkamai informuotos šalys ir negalėjo išreikšti :

a) Nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai pirmosios instancijos teisemb) Kitokie esminiai proceso teisės pažeidimai ir jų apel inst neįmanoma pašalinti (pvz., nustatoma, jog viena iš

šalių buvo netinkam)

LAT praktiškai visada gali išspręsti bylą pats operatyvumo

7. Nutraukti kasacinį procesą. Byla paliekama tokioje būklėjke, kokia buvo apeliaciniame procese. Kasacinis

procesas nutr, nes:

a) Jis negalėjo būti kasacijos objektas

b) Buvo atnaujintas kasacinio ksudo padavimo terminas, bet jis negalėjo b atnaujintas, nes jau praėję 1 metai.

Ždž, kai teisėjų atrankos kolegija padarė klaidą.

c) Kasatorius gali atsisakyti kasacinio skundo.

8. Bg

Tokios yra kasacinio teismo teisės, bet ir kasaciniame teisme gb taikomi 2 institutaI:

1. Bylos sustabdymas (miršta kasatorius, bet ginče galimas teisių perėmimas).

2. Bylos nagrinėjimo atidėjima

3. Gb taikomos laikinosios apsaugos priemonės (dažniausias – skundžiamo sprendimo vykdymo

sustabdymas – bandoma pasinaudoti kasacija siekiant atitolinti sprendimo vykdymą). Dažn LAT sustabdo

ir vykdymą, jei priimamas kasacinis skundas.

LAT priima nutartį, o Plenarinė LAT sesija priima nutarimą. 357 str. sako, jog aprašomoji / mot dalis surašoma per 20

dienų, bet LRKT pasakė, jog sprendimo priėmimas tb vientisas. Dabar Atidedamas nutarties priėmimas ir paskelbimas.

Atidėjimo terminas – 20 dienų. LAT turi kokybiškai surašyti nutartis, kokybiškai sukurti aiškinimo taisyklę.

Išnagrinėjus bylą ji grįžta į pirmąją instanciją, ten rasime tik nutartį ir kasacinius skundus/atsiliepimus.

Bylos nagrinėjimo ribos.

Kasacinio teismo nutartis ir jos reikšmė.

21 tema. Proceso atnaujinimas

I. Proceso atnaujinimo samprata ir reikšmė.

Baigdami Kasaciją mes išanalizavome teismų sistemą ir žinome, kaip „atakuoti“ priimtus teismų

sprendimus/nutartis. Bet iš tikrųjų yra dar vienas institutas, kurios dėka byla gb nagrinėjama iš naujo pirmoje

instancijoje. Kodėl mes turime tokį procesą/institutą?:

1. Instancine tvarka mes tikriname sprendimo teisėtumą/teisėtumą pagal mums žinomą byloje esančią

medžiagą. Bet galimos situacijos, jog kažkas lb reikšminga yra už bylos ribų ir to, kas labai reikšminga

nežino niekas bylos nagrinėjimo metu. Ją žinojus, sprendimas būtų buvęs visai kitoks.

2. Kasacijos ir apeliacijos subjektais yra tik byloje dalyvaujantys asmenys, bet GB, jog sprendimas pažeidžia

asmens, kuris į bylą nebuvo įtrauktas, TEISES IR INTERESUS. Tokiems asmenims mes turime suteikti teisę

ginti savo interesus.

Kuo skiriasi nuo K ir AP?:

1. Subjektų ratu (ne tik byloje dalyvavę asmenys + Generalinis prokuroras gindamas viešąjį interesą)

2. Nagrinėjimo dalykas –kasa ir ap yra kontrolė, o procesoatnaujinimas nėra tiesiogiai susijęs su pagrįstumo

kontrole – mes siekiame atsakyti, ar bylos rez tb toks pats įjungus į bylą kažką nauja? Nagr dalykas: a) ar yra

proceso atnaujinimo pagrindas b) ar sprendimas turi keistis kažką naujo įdėjus į bylą?

3. Ap ir K atveju me kalbame apei instancinę sprendimų teisėtumo kontrolę, o proceso atnj atveju bendrta

tskl – a) procesas atn pirmos inst teisme b) apel inst teisme c) kasaciniame teisme (kolegija buvo neteisėta,

EŽTT sprendimas)

4. SKiriasi AP, Ka sir proc atnajinimo pagrindai (ap – teis4/fakto klaidos b) Kasacijos – 3 pagrindai nur CPK) c)

proc atnauj – kiti i nesusiję su bylos teisėtumu. 366 str.

Deja, ne kiekvienoje byloje gb pritaikomas šis institutas:

1. Reikalingi pagrindai

2. 366 3 dalis – negalimas santuokos nutraukimo/pripaž negal byloje, jei po bylos išnagr bent 1 iš ginčo šalių

yra sudariusi santuoką.

3. Ribojamas atnj pagrindų taikymas – dėl esminės teisės aiškinimo tvarkos tik tada, jei nebuvo peržiūrėta

apeiliacine tvarka (nebent prašo LRGP). O JEI GRUBIĄ AIŠKINIMO KLAIDĄ PADARĖ LAT nebegalimas

atnaujimas šiuo pagrindu.

II. Proceso atnaujinimo pagrindai ir tvarka.

Tik įst nustatytais pagrindais ir pateiktas sąrašas 366 str.:

1. Jeigu EŽTT pripažįsta, jog LT teismai pažeidė EŽTK. 3 sąlygos

1.1 Kreipimasis į EŽTT

1.2 Kreipimasis sėkmingas pareiškėjui.

Ypatybės:

a) Atnaujinti šiuo apgrindu ar ne sprendžia LAT

b) Vieninteliam šiam pagrindui netaikomas naikinamasis 5 metų terminas, numatytas 5 metų terminas.

c) Ne bet kuris EŽTT sprendimas yra pafgrindas atnaujinti procesą – reikia žr, O KOKS tas pažeidimas (pvz., jei

per ilgai nagrinėta byla, tai nebus pagrindas atnaujinti). Pažeidimą tb įmanoma ištaisyti. Tokių pvz., yra

nedaug – 2009 1 byla – kailiukų byla, kai kailiukai buvo konfiskuota ir realizuota, bet IT buvo nutrauktas.

2. Naujai paaiškėjusios aplinkybės:

2.1 Jos egzistavo jau seniau, o ne atsirado po sprendimo priėmimo. Jos jau egzistavo

2.2 Pareiškėjas aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti tų aplinkybių. (pvz., asmuo nevaisingas buvo visą

gyvenimą, to nežinojo, taaigi jis negali būti vaiko tėvas)

2.3 Pareiškėjui aplinkybės tapo žinomos po sprendimo įsiteisėjimo ir po įsiteisėjimo nėra praėję 5 metai.

2.4 ESMINĖS aplinkybės – jei jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai, tikėtina, kad teismas būtų

priėmęs kitokį sprendimą.

Kuriozai bylose : „

a) Po bylos išnagrinėjimo ji sužinojo, jog jos sodo sklypas sumažėjo 38 metrais kvadratiniais 3K-3-

184/2006. Abejotina, ar tai naujai paaiškėjusi aplinkybė? ( ar ji galėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo

metu. Galėjo...

b) Lietuvių kalbos instituto ekspertizės aktas dėl 1972 m priimto teismo sprendimo lingvistinio aiškinimo.

3K-3-44/2007

c) 3K-3-198/2007 – LAT motyvuose pasakė tokį faktą, kurio iš tikrųjų nebuvo.

Ši praktika rodo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės aiškinamos per plačiai (pvz., pripažįstami nauji

įrodymai..)

3. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriouo konst žinomai melagingi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti

žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto

išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas

neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas

3.1 Turime teismop nuosprendį.

3.2 Nuosprendyje pripažinta, jog parodymai/ekspertų išvada/vertimas buvo melagingi.

3.3 Teismas rėmėsi tuo šaltiniu.

4. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų

veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą

4.1 Įsiteis t nuosprendis.

4.2 Nuteisimas už tokį nusiklaltimą, kuris turi ryšį su nagrinėta CB.

5. Panaikinamas teismo sprendimas/nuospr/adm aktas, kuris buvo pagrindas priimti sprendimą toje byloje,

kurioje prašoma atnaujinti procesą. Adm aktas – CB remtasi tuo, kad yra apskrities virš įsakymas, bet po to

adm teismas tą įsakymą pripažįsta neteisėtu.

Bet šiuo pagrindu negalima atn per motyvuojant tuo, jog teisės aktas bėliau LRKT buvo pripažintas

antikonstituciniu. Prezumpcija, jog ta konstitucingas panaikinama tiktai į ateitį.

6. Jei viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal įstatymą. Procesas gb atn

tiktais tuo atveju, jei pareiškėjas negalėjo šia aplinkybe remtis apeliacijoje arba kasacijoje... Jei

nepasinaudojo tomis galimybėmis, negali reikalauti atnaujinti proceso.

7. Jei teismas nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių. REIKIA NUSTATYTI:

7.1 Ar asmuo tikrai NEBUVO ĮTRAUKTAS Į BYLĄ.

7.2 Sprendimas tikrai įtakoja teises pareigas interesus. Nereikalaujama, kad pačiame sprendime asmuo

būtų paminėtas. Pvz., buvo organizuotas konkursas, jį kažkas laimėjo, o kitas asmuo skundžia, BET

konkurso laimėtojas byloje niekur nedalyvauja... (atsakovai – konkurso organizatoriai). LAT teigia, jog šį

pagrindą reikia taikyti tada, kai asmuo BUVO įtrauktas į bylą, bet užėmė ne tą procesinę padėtį, kurią

turėjo užimti, IR DĖL TO tas asmuo NEGALĖJO GINTI SAVO TEISIŲ. (pvz., užima ne šalies, o 3a

neprareiškiančio sav reikalavimų , padėtį)

7.3 * Sprendimas pažeidžia tokio asmens teises (varžomas teisinis statusas, užkraunama prievolė,

sumažinamos teisių apimtys.)

8. Atvejai, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.Teismuose kartais daromos klaidos, kai šis

terminas aiškinamas kaip teismingumo tskl pažeidimas ir priskirtinumo tskl pažeidimas.

a) Tesimingumo tskl pažeidimas nėra pagr atn procesą.

8.1 Kai teisėjas negalėjo nagrinėti bylos dėl to, kad egzistavo nušalinimo pagrindai ( dažniausias

pagrindas).

8.2 bylą išnagrinėjo asmuo, kurio kaip teisėjo įgaliojimai jau buvo pasibaigę

8.3 (arba nebuvo įgijęs tų įgaliojimų)

9. Jei 1osios inst teismo sprendime padaryta AIŠKI teisės taikymo ar aiškinimo klaida ir sprendimas nebuv

tikrintas apeliacine tvarka, o LRGP gali reikalauti atnj procesą apeliacine tvarka, o praktika – LapT 2-

336/2006 –LABAI SVARBU, Atnaujinta ir kasacija.!

III. Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminai.

1. Subjektai, galintys prašyti atnaujinimo:1.1 Byloje dalyvavę asmenys1.2 Neįtraukti į bylą asmenys, kurių tei jei teismo sprendimas įtakoja jų teises, pareigas, tsn interesus.1.3 LRGP – jei mano, jog primos/ap inst teismai yra padarę aiškią teisės aiškinimo klaidą siekdamas apginti

viešąjį interesą. Ši teisė atsirado tik naujame CPK, kai buvo atsisakyta LAT pirmininko kasacinio teikimo teisės. sCPK LAT pirmininkas galėjo inicijuoti bylos peržiūrėjimą kasaciniu teikimu (absurdas – ne tik dispozityvumo pažeidimas, bet ir teismo nešališkumo pažeidimas – LAT primininkas parašo teikimą, pats sudaro kolegiją, kuri nagrinės tą teikimą... kaip jaustis teisėjui?)

2. Terminai – proceso atnaujinimas galimas tik tada, kai byla jau įsiteisėjusi ir nėra galimybės pasinaudoti instancine tvarka. CPK 368 str. sako, jog kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo subjektai turi kreiptis per 3 mėn, kad jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie atnaujinimo pagrindą.

Taip pat 368 str., sako, jog byla ngb atnajinta, jei nuo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai. Tai

naikinamasis terminas. Naikinamająm terminui pasibaigus išnyksta pati teisė irniekas jo nebegali atnaujinti.

BET, mes turime keltą LAT nutarčių, kur ši norma buvo ignoruota:

3K-3- 233/2004

3K-3-346/2006

Tai pavyzdys, kaip teismai kuria teisę, bet kaip to neturėtų to daryti. Teismas turi suvokti, kad teismai, kaip

teisės kūrėjas, turi RIBAS, nustatytas tiek įstatymo, tiek doktrinos.

IV. Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka.

1. Surašomas prašymas, dėl proceso atnaujinimas (pagrindai + įrodymai + 3mėn terminas) Prašymai

pateikiami pirmosios instancijos teismui (išimtis a) dėl prašymo atn procesą dėl nepalankaus EŽTT

sprendimo Lietuvai b) neteisėtos sudėties teismas – prašymas paduodamas tam teismui, kurio sudėtis buvo

neteisėta nagrinėjant bylą)

YRA 4 etapai:

1. Teisme gaunamas prašymas dėl atnaujimo sprendžiamas jo priėmimo klausimas – tikrinami formalūs

dalykai (ar į tą teismą kreiptas, ar veiksnus, ar atstovavimas teisėtas, etc. Nėra sprendžiamas proceso

atnaujinimo pagrindas). Jei nust formalūs trūkumai, nust terminas trūkumų pašalinimui. Jei visaks OK,

prašymas priimamas ir jo kopijos išsiunčiamos dalyvaujantiems asmenims ir nurodoma, jog jie turi teisę

pateikti atsiliepimus ir PASKIRIAMAS teismo posėdis (žodinis).

2. Posėdis vyksta bendra tvarka, ir posėdyje sprendžiamas jau esminis klausimas, ar yra pagrindas atnaujinti

procesą ar jo nėra. (ar nėra praleisti terminai, ar yra proceso atnajinimo pagrindas) Arba teismas tenkina

praašymą ir procesą atnaujina, arba netenkina prašymo ir proceso neatnaujina. NUTARTIS dėl proceso

atnaujinimo yra neskundžiama, o nutartis atsisakyti atnaujinti procesą yra skundžiama atskiruoju

skundu. Dažnai tokie atskirieji skundai pasiekia ir LAT.

3. Jei procesas atnaujintas, mes nagrinėjame bylą pakartotinai, bet proceso atnaujinimo pagrindo

kontekste. Teismas gali priimti vieną iš 3 sprendimų:

a) Nėra pagrindo keisti byloje priimto sprendimo. Priimama nutartis, kuria paliekamas

sprendimas, kurs buvo priimtas. Nutartis yra skundžiama.

b) Aplinkybė keičia visą situaciją, senasis sprendimas neteisėtas, pakeičiamas senasis sprendimas

(pvz., priteisama ne 5 proc , o 6 procentų palūkanos).

c) Priimti sprendimai/nutartys naikinami ir priimamas visiškai priešingas sprendimas. Daroma išvada,

jog byla išspęsta neteisingai ir padaryta fakto/teisės klaida ir proceso atnaujinimo pagrindu byla

išsprendžiama visiškai priešinga (pvz., ekspertas nuteistas tsm nuosprendžiu ir kitas ekspertas pateikia

visiškai kitą išvadą). Teismas tuo pačiu turi išspręsti dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo...

Priimtas naujasis sprendimas gali būti skundžiamas instancine tvarka....

V. Teismo, nagrinėjančio prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisės.

22 tema. Atskirų ginčo teisenos bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai

Bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai.

Bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo ypatumai.

Dokumentinis procesas.

Teismo įsakymas

23 tema. Ypatingoji teisena (442-582 str.)

I. Ypatingosios teisenos esmė ir reikšmė, jos skirtumai nuo ieškinio (ginčo) teisenos.

Iki šiol mes kalbėjome apie ginčo teiseną, bet mes žinome, jog CP yra ne viena teisena, o 2 teisenos (bylų nagrinėjimo

tvarka). Kuo ta teisena ypatinga? :

1. Tai nėra vienintelis terminas – apsauginė teisena, neginčo teisena. Istoriškai pas mus terminas yra ypatingoji

teisena (iš rusų kalbos). Šis institutas žinotas dar 19a.

Specialios CPK normos, kurios nustato išimtis iš ginčo teisenos nagrinėjant bylas, kurios yra priskirtos nagrinėti ypatingąja teisena. (443 1 dalis) „Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.“ Tai specialios taisyklės, kurios nustato kitokią bylų nagrinėjimo tvarką. 2009 metais buco 69379 (apie 30 procentų bylų)

2. Vvd

1. Priskirtinumas – (teismo išorinė kompetencija) – nustatomos visiškai kitokios nei ginčo teisenoje priskirtinumo

taisyklės. YpT teismas nagrinėja tik tas bylas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme („sąrašo“ principas). Kodėl taip

yra? Nes bylos, kurios nagr YpT NEBŪTINAI TB SPRENDŽIAMOS teismo tvarka. Pvz., praleisto termino palikimui

priimti atnaujinimo klausimas (įst. Leidėjas sprendžia kam priskirti - teismui ar notarui?). 14 bylų kategorijų,

kurios nagrinėjamos ypatingąja teisena.

2. YPT neveikia visa apimtimi dalis ginčo teisenoje veikiančių fundamentalių principų (pvz., rungimosi principas, nes

ypt dažnai nėra šalies supreišingais interesais. Todėl čia teismas yra aktyvus – 443 str. 8 dalis – TEISMAS LABAI

AKTYVŪS – jis čia veikia kaip tardytojas, pas sprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą, dėl įrodymų išreikalavimo,

etc.)

3. Negalimas teismo sprendimas u= aki7 (443 9 dalis)

4. Žyminis mokestis -100Lt arba nemokamai.

5. Nėra atlyginamos bylinėjimos išlaidos, išskyrus 443 6 dalis – iš kitų suinteresuotų asmenų.

6. Bylos nagrinėjamos RAŠYTINIO PROCESO TVARKA – bet teismas turi diskreciją paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

7. Nėra kai kurių institutų, esančių ginčo teisenoje (nėra ieškinio insittiuto (tik prašymai ar skundai), nėra šalių/3a

instituto (čia yra suinteresuoti asmenys).

APIE ATSKIRAS BYLŲ KATEGORIJAS pasiskaityti PATIEMS.

II. Bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

III. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo bendrieji ypatumai.

IV. Atskirų ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai.

24 tema. Vykdymo proceso pagrindai (CPK str. 583-779)

I. Teismo sprendimų vykdymas kaip savarankiška civilinio proceso stadija.

1. Doktrinoje ginčijamasi, ar vykdymo procesas yra CP dalis. Viena pozicija teigia jog taip, juk vykdomas

teismo sprendimas, čia dalyvauja ir teismas. + reglamentuoja CPK. Bet kita pozicija teigia, jog

vykdymas yra atskira teisės šaka, vykdymo klausimai tb eliminuoti iš CPK ir reikia priimti atskirą

VYKDYMO KODEKSĄ.

2. Bet ne visi teismo sprendimai yra vykdytini (ar sprendimas savaime realizuojasi, ar reikalinga

prievarta) 2 rūšys – nereikalaujamas vykdymas (pvz., dėl pripažinimo)/ reikalaujamas vykdymas (dėl

priteisimo

3. Šaltiniai -:

3.1 CPK

3.2 Antstolių įstatymas. Jis pagrindinis sprendimų vykdytojas.

3.3 Sprendimų vykdymo instrukcija, TSG ministro 205-10-27 nr. 1R-352.

II. Bendrosios vykdymo proceso taisyklės. Vykdomieji dokumentai.

Tam, kad prasidėtų vykdymo procesas, būtina:

1. Kad būtų VYKDYTINAS (584 str.) dokumentas. Ne tik bylos išnagrinėtos teismų, bet ir arbitražo sprendimai,

teismo nuosprendžiai, nutartys, nutarimai BB ir AdmB, jei jos susijusios su turtinių išieškojimu (pvz.,

konfiskuoti ką nors, vykdoma CPK tvarka, arba paskirta nuobauda, tai išieškojimas – CPK nust tvarka).

2. Vykdomasis dokumentas. Vykdomasis raštas – teismo išduotas procesinis dokumentas (jame įrašoma

rezoliucinė teismo sprendimo dalis. Bet vykdomasis raštas nėra vienintelis vykdomasis dokumentas, Pvz.,

teismo įsakymas, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių

584 straipsnis. Vykdytini dokumentai1. Pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini: 1) teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl

administracinių teisinių santykių;2) teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio

išieškojimais;3) teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais; 4) teismo patvirtintos taikos sutartys; 5) užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais.2. Pagal šio Kodekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi: 1) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio

pobūdžio išieškojimais;

2) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kai tarptautinėmis sutartimis ir įstatymais nustatytas jų vykdymas civilinio proceso tvarka.

III. Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos.

Nors vykdymo procesas yra CP stadija, bet čia vyksta pokyčiai:

1. Keičiasi byloje dalyvavusių asmenų statusas – ieškovas, laimėjęs procesą, tampa išieškotoju, o atsakovas –

skolininkas.

2. Antstolis – privatus asmuo, vykdantis valstybės jam paskirtą funkciją. Antstolis už įst pažeidimus atsako kaip

valstybės pareigūnas, nors pinigus užsidirba pats.

3. Be to, yra procese ir kitų asmenų: a) kviestiniai (turto arešto atveju, kai nėra savininko) b) pasitelkti ekspertus

(kai negalima nust tikslios areštuoto turto vertės c) kviestis policiją į pagalbą, jei trukdoma vykdyti sprendimą d)

asmenys, kurie nukenčia nuo antstolio veiksmų

4. Teismas – nors pagrindinė figūra yra antstolis, bet teismas:

4.1 Kontroliuoja antstolio veiksmų teistumą. Asmenys gali skųstis teismui ypatingosios teisenos tvarka.

4.2 Atlieka veiksmus, kurie priskirti ne A , o teismo komp – pvz., tvirtina turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Sprendimo vykdymo išlaidos – pagal CPK bendrosios dalies normas – vykdymo išlaidos yra priskiriamos prie

bylinėjimosi išlaidų. IŠ kur išlaidos?:

1. Atlyginimas mokėtinas antstoliui už jo funkcijų atlikimą.

2. Kitos išlaidos – pvz., ekspertizės išlaidos, pašto išlaidos.

Problema – antstolio paslaugų įkainiai: Kuriozai – kai vykdymo išlaidos keliskart viršija skolą už išieškotiną sumą. (330LT

bauda, o vykdymo išlaidos – 1000Lt)

Apmoka išieškotojas, bet tas išlaidas galima išieškoti iš skolininko pagal antstolio patvarkymą.

IV. Antstolis vykdymo procese, jo teisinis statusas.

Vykdymo

V. Vykdymo vieta, terminai ir vykdymo išlaidos.

VI. Priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis vykdymas – antstolio veikla, kai abnstois taiko priverstinio

vykdymo priemones (CPK 624 str.)

(daikto paėmimas netgi prievarta su policija, iškeldinimas – atsakovo ir jam priklausančių daiktų išnešimas iš patalpos

prievarta ir atidavimas saugojimui) Vykdymo priemonių yra daug ir kokia konkrečiai bus pritaikyta priklausys nuo tsm

spr. Rezoliucinės dalies.

VII. Vykdymo tvarka:

1. Išieškotojas turi gauti vykdomąjį dokumentą (vykd raštą, teismo įsakymą) (650)

2. Su vykdomuoju dokumentu kreipiamasi į antstolį. Tik išieškotojo prašymu pradedamas vykdymo procesas ir tik

išimtiniais atvejais teismas PATS perduoda antstoliui vykd dokumentą.

3. Antstolis privalo susipažinti su vykd dokumentu, privalo įsitikinti ar nėra praleistas senaties terminas.

4. Antstolis surašo specialų procesinį dokumentą – raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. (655 str. 10 dienų

terminas, kada antstolis lauks geranoriško įvykdymo)

5. Jei sprendimas geruoju nevykdomas:

Turtinio pobūdžio bylose:

a) Skolininko turto paieška (didelių keblumų nesukelia, nes turto paprastai jau taikomos laikinosios apsaugos

priemonės). Užklausia viešuis registrus, kredito institucijas.

b) Suradęs skolininko turtą – AREŠTUOJA.

c) Turto realizavimas – specialiu būdu – varžytynės. (CPK detaliai reglamentuoja tvarką.)

Į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama kaina. Tada antstolis skirsto lėšas -:

a) Padengiamos vykdymo išlaidos

b) Turtas perduodamas išieškotojui. Problema, kai yra keli išieškotojai. Tada tokia tvarka:

2 principai:

1. 754 str. – Eiliškumo principas. Išieškotojai yra paskirstomi į eiles (3 eilės)

1.1 Pirmos eilės – išlaikymas ir žalos , padarytos sužalojimu ar maitintojo netekimu, atlyginimas.

1.2 Antros eilės – darbuotojų reikalavimai, susiję su DS.

1.3 Trečios eilės – visi likę

Kitos eilės reikalavimai tenkinami, kai visiškai patenkinami prie6 tai buvusios eil4s reikalavimai.

2. Proporcingumo principas (753 str.)- kai yra keli tos pačios eilės išieškotojai, bet jų reikalavimams turto

nepakanka.

Vykdymo proceso dalyviai turi teisę apskųsti teismui (510-513 str.) Bet 513 str. nustato terminus – 20 dienų nuo

antstolio veikimo/neveikimo sužinojimo.

90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo naikinamasis terminas.

Trečiųjų asmenų teisių gynimas vykdymo procese:

3a asmenys gali:

1. Skundas dėl antstolio veiksmų

2. 603 str. – ieškinys, dėl turto arešto panaikinimo (kada A areštuoja daiktą, kuris nėra skolininko nuosavybė, o yra

JO nuosavybė).

VIII. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas.

IX. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui.

X. Vykdomosios bylos nutraukimas.

XI. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka, vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka.

XII. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą.

Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. Turto areštas. Areštuoto turto realizavimo

tvarka. Varžytynės, jų pravedimo tvarka. Atskirų turto rūšių arešto ir realizavimo ypatumai. Išieškojimo

nukreipimas į skolininko darbo užmokestį ir kitas pajamas.

Išieškotų sumų paskirstymas tarp išieškotojų. Reikalavimų patenkinimo eilė.

Sprendimų įvykdymo atgręžimas.

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumai.

Užsienio teismų sprendimų vykdymo ypatumai.

Skolininko ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimas vykdymo procese.

25 tema. Tarptautinio civilinio proceso pagrindai

I. Tarptautinio civilinio proceso samprata.

Esant tarpt elementui, taikomos TCP normos. Susidūrę su byla, turinčia užsienio elementą, nebegalime išsiversti

taikydami tik LT CPK. Reikia gerbti kitų valstybių suverenitetą. Reikalingos specialios taisyklės.

II. Civilinė byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą.

1. Užsienio valstybėje gb vienos iš ginčo šalių gyvenamoji vieta ar buveinė.

2. Užsienio valstybėje yra ginčo objektas.

3. Jeigu procesinius dokumentus reikia įteikti asmenims, kurie nėra LT Respublikoje.

4. Nagrinėjama LT teismuose, bet įrodymai, kurie reikalingi, bus užsienio valstybėje.

5. LT teismo sprendimą reikės vykdyti užsienio teritorijoje arba atvirkščiai.

6. Jeigu teismui reikės taikyti užsienio valstybės teisę.

Taikome tarptautinio civilinio proceso teisę – nacionalinės ir tarptautinės teisės mišinys.

Šaltiniai – CPK ir kiti gausūs šaltiniai.

Nacionalinės ir tarpt teisės normas, kurios reglamerntuoja bylų su užsienio elementu nagrinėjimą, ir teismo sprendimų

vykdymo ypatumus.

ES CP – nacionalinės ir ES teisės normos, kurios nagrinėja CB nagrinėjimo ypatumus, kai CB turi užsienio elementą, kuris

neišeina už ES ribų. ES nėra tarptautinė teisė.

Šaltiniai:

1. CPK

2. 2008 metų specialus įst – Civi procesąč regl ta įgyvendinimo įstatymas. Jis svarbus tuo, kad jis perkelia į LT teisę

ES teisės aktus ir numatė jų įgyvendinimą. + šiuo įstatymu nuspręsta, jog keliant ES tn keičiamas ne CPK, o šis

įstatymas.

3. LT dvi6al4s sutartys dėlteisinės pagalbos civilinėse, komercinėse, šeimos bylose su Armėnija, Azerbaidženu,

Baltarusija, Kazachstanu, EE ir LV, Kinija, lEnkija, Moldova, Rusija, Turkija, Ukraina ir Uzbekistanu.

Dvišalės sutartys nustato: a) teismų jurisdikcijos klausimus b)

Dažniausiai bendravimas vyksta per centrines įstaigas – nustatomos centrinės įstaigos (paprastai teisingumo

ministerija) ir per jas bendrauja.

Dvišalės sutartys su Lenkija, LV, EE galioja, bet taikomos tik tiek, kiek ES teisė nereguliuoja tų santykių. ES teisė

turi prioritetą prieš dvišales sutartis.

4. Daugiašalės tarpt sutartys (konvencijos) CP klausimais.

4.1 1954 m Hagos konv dėl CP. Reikšmė – ji panaikino užstato institutą užsienio subjektams.

4.2 1965 Hagos Konv dėl dokumentų civ ir kom bylose įteikimą (LT yra dalyvė) (taikoma, kai kita valstybė nėra ES

narė ir mes su ja neturime dvišalės sut)

4.3 1968 Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę.

4.4 1970 metų Hagos konv dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose rinkimo užsienyje (tp kai kita valstybė

nėra ES narė ir su ja nėra dvišalės sutarties).

Tam tikros konvencijos, kurios reguliuoja mater teisę, bet turi CP normų (pvz., teismingumo)

4.5 1956 CMR konvencija.

5. ES teisė

6. 2007 Lugano konvencija?

Reglamentai:

Briuselis I – 44/2001 dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo bei vykdymo. Reguliuoja 2 klausimus – CB

teismingumo (bet ne visų bylų) ir kitų ES narių priimtų teismo spr.

1346/2000 – Reglamentas dėl bankroto bylų (kai bankrutuoja įmonė, turinti daug filialų užsienyje)

2007 m reglamentas dėl teismo dokumentų įteikimo tvarkos.

2001 m 1203/2001 Dėl įrodymų rinkimo.

2001 Tarybos sprendimas – dėl teisminio tinklo Civ ir kom bylose. Kaip turi bendradarbiauti ir keistis informacija.

III. Kolizinių klausimų sprendimo tvarka:

KĄ DAROME:

1. Jei tikrai turime tarpt elementą, aiškinamės, kokio lygmens tas elementas – ar tai susiję su valstybe, esančia

ES nare, ar su valstybe, nesančia ES nare. (tarkime pirmiausias klausimas – teismingumo klausimas). Žiūrime,

ar ES teisė reguliuoja tą klausimą.

2. Jei ES nereguliuoja – žiūrime ar nėra dvišalės ar daugiašalės tarptautinės sutartys. Kai tų klausimų

nereguliuoja nei ES, nei TT (dvišalė/dgš), tai tada žiūrime CPK.

3. Jei nei ES, nei TT nereguliuoja klausimų, taikome CPK... Kartai gali tekti pajungti TVT, o ne CPK. Pvz., reikia

įteikti dokumentą Egzotiškai valstybei? Mūsų teismas gali kreiptis į URM, prašydamas diplomatinės pagalbos.

IV. Užsienio teisės taikymas.

V. Bylų, turinčių užsienio (tarptautinį) elementą, teismingumas. Imunitetai.

1. Sprendžiant, kurios valstybės teismai turi nagrinėti bylą, galioja tas apts principas – teisminga atsakovo gyv

vietos teismui. Išimtys:

2. Sutartinis teismingumas (tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė pripažįsta tokius procesinio pobūdžio

susitarimus). Tai dažniausiai sutartinių ginčų atvejais. Bet susitarimai neturi prieštarauti imperatyvioms nac ir tt

normoms.

3. Gali būti įvestas :

3.1 pilietybės kriterijus (pvz., šeimos bylos, jei abi šaly turi tą pačią pilietybę, prilauso išimtinei tos valstybės

jurisdikcijai).

3.2 Taikytinos teisės principas – ginčas teismingas tos valstybės teismams, kurios nacionalinė teisė turi būti

taikoma.

3.3 Žalos padarymo vieta (lex loci delicti).

ES teisėje :

Pagrindinis šaltinis – Briuselis I regl. Teismingumo taisyklės:

1. Principinė ir bendroji taisyklė - pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

2. Alternatyvus teismingumas:

2.1 deliktiniai ginčai arba sutartiniai ginčai (pagal atsakovo gyv vietą arba pagal sutarties vykdymo

vietą).

2.2 Specialūs atvejai – vartojimo, draudimo, darbo sutarčių atvejais.

2.3 Kelių tarpusavyje susiję ginčai

2.4 Išimtinis teismingumas – ginčai dėl DT į nekiln daiktą, etc.

Labai svarbi lis pendens taisyklė – jeigu kreipiesi į teismą, savo teisę jau realizavai. Šita taisyklė galioja ir T C P. Tik jos

taikymas žymiai sudėtingesnis nei nacionalinėje teisėje. Negali būti taip, kad ta pati byla nagrinėjama skirtingų valstybių

teismuose.

3K-3-102/10. Jei teismas sužino, jog kitoje valstybėje yra iškelta byla – atsisakyti priimti ieškinį arba palikti pareiškimą

nengrinėtą.

Forum non conveniens doktrina – tarptautinio teismingumo atveju teismas turi turėti didesnę diskrecijos teisę spręsti

dėl bylos teismingumo nei nacionalinėje teisėje.

Tarptautinio teismingumo atveju teismas turi teisę atsisakyti nagrinėti bylą, jeigu ta byla yra nesusijusi su viena

valstybe, o daug labiau susijusi su kita valstybe (arba palikti nenagrinėtą, jei jau buvo iškelta).!!!!

Ši doktrina yra pripažįstama ir LAT praktikoje 3K-3-562/10

Bet aptariamas principas taikomas ne visais atvejais – Briuselis I ir Briuselis IIa reglamentai šio principo nepripažįsta!!!

Nepaiusant to, kad byla labiaus susijusi su kitos ES narės teismais, bet jei ta byla priklauso LT teismingumui, tai LT

negali atsisakyti nagrinėti.

Daromos elementarios klaidos - 3K-3-275/09.

IMUNITETO KLAUSIMAS.

Nacionalinio CP atveju ieškinį galime pareiškti bet kokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. O TCP atveju – ieškiniai gb

reiškiami ne visiems asmenims – negalima tiems, kuriems taikomas imunitetas – diplomatinis arba valstybės

imunitetas. Negalima reikšti:

1. Diplomatinėms atstovybėms

2. Imunitetu naudojasi valstybė, kaip JA, jei tas ginčas nėra kilęs iš privatinės teisė regl santykių, o yra kilęs iš viešosios

teisės reguliuojamų santykių.

Imunitetų rūšys:

1. Jurisdikcinis Imunitetas – negalima netgi pareikšti ieškinio.

2. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių.

3. IM nuo užsienio valsybės teismų sprendimų.

EŽTT CUDAK v. Lithuania 2010

VI. Įrodymų rinkimas užsienio valstybėse. Užsienio teismų pavedimai.

Analogiškai, kaip ir procesinių dok, turime 3 variantus:

1. Jei reikia rinkti ES šalyje – naudojame ES reglamentą 12,6/2001.

1.1 Arba tiesiogiai.

1.2 Arba per centrinę instituciją.

2. NE ES – žiūrime ar turime dvišalę sutartį – LT teismas rašo prašymą suteikti teisinę pagalbą, siunčiama

centrinei institucija, ji persiunčia kitos valstybės centrinei institucijai.

3. 1970 m Hagos konvencija dėl įrodymų rinkimo.

KAIP SUŽINOTI, ar valstybė yra Hagos konvencijos narė – nueini į tinklapį prei konkrečių konvencijų surašytos

narės + nurodytos išlygos

VII. Teismo pranešimų ir šaukimų įteikimas užsienio valstybėse.

Kaip 5teikti Procesinius Dokumentus (PD), reikia aiškintis, į kurią valstybę reikia siųsti dokumentus:

1. Jei į ES – 2007 1393/2007 reglamentas, dėl teismo ir neteismo dokumentų įteikimo. Nueiti į Tinklapį ir pasiūrėti,

kuriai institucijai reikia perduoti dok, kad jie būtų įteikti.

2. Jei valstybė nėra ES, žr:

a) Ar neturime dvišalės sutarties (siunčiama per centrinę instituciją).

b) Jei nėra dvišalė – žr. Ar nėra 1965 m Hagos konvencijos dalyvė (apie 50 valstybių yra narės), tada pažiūrime,

ar nėra padariusi kažkokia valstybė kažkokių išlygų.

c) Diplomatiniais būdais – jei valstybė nėra nei ES narėm nei Hagos konvencijos narė – tada teismas kreipiasi į

URM, ir prašo pagalbos.

VIII. Užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje.

Kad galiotų užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas, būtinas pripažinimas. Pripažinimas – valstybė suteikia

užsienio valstybės teismo priimtam sprendimui tą pačią teisinę galią kaip ir savo sprendimams. Tikrinama, ar nėra

sprendimo nepripažinimo pagrindų. :

1. ES narių sprendimų pripažinimas. Yra 3 reglamentai

1.1 Briuselis 1

1.2 Briuselis 2a

1.3 Regl dėl bankroto bylų.

Procedūra – kreipaiamsi į LT apeliacinį teismą dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti (nagrinėja 1

teisėjas ir tjis tikrina, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų, kurie, beje, yra labai riboti).

Ši nutartis gb apskųsta tam pačiam apeliaciniam teismui, bej jau nagrinės 3 teisėjų kolegija, o jau šią nutartį

galima skųsti kasaciniam teismui.

Kai kurie ES teismų sprendimai nereikalauja pripažinimo ir vykdomi automatiškai be jokios pripažinimo

procedūros, bet šalis, nesutinkanti su tokius prendimu, galiam kreiptis į apeliacinį teismą, dėl

nepripažinimo (pvz., sprendimai kai kuriose šeimos bylose, sprendimai dėl vaiko gyv vietos nust, dėl

globos nustatymo...)

2. Jei reikia pripažinti ne ES narės sprendimą.

Kreipiamasi į apeliacinį teismą – ten nagrinėja 3 teisėjų kolegija ir jos nutartį per 1 mėnesį galima apskųsti

kasacine tvarka. Žr., ar su valstybe mes neturime dvišalės sutarties ar daugiašalės konvencijos narė. Žr., ar nėra

numatytų pripažinimo pagrindų.

Jeigu nėra jokios tarpt sutarties, taikome CPK 810 str. (nepripažinimo p[agrindai). Bet čia galioja TVT

abipusiškumo principas – kaip tu su jais, taip jie su tavimi.

Praktika – 99 procentai sprendimų yra pripažįstami. (dažniausi nepripažinimo pagrindai – jei buvo pažeistas

teisės būti išklausytam principas arba viešoji tvarka – koks nors arabiškas sprendimas, kuris reikštų poligamijos

pripažinimas, LT teismuose išnagrinėtas jau toks ginčas.

Egzui turėtis tik Briuselis I ir Briuselis 2a

Rekomenduojama literatūra

I. Teisės norminiai aktai:

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žinios, 1992, Nr. 31-953 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

1950 m. Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos papildomi protokolai (Žinios, 1995, Nr. 40-987);

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija //www.europa.eu.int/

Lietuvos Respublikos tarptautinės dvišalės sutartys dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinės, komercinėse ir šeimos bylose (su Baltarusija, Estija, Latvija, Moldova, Kazachstanu, Kinija, Kirgizija, Lenkija, Rusija, Ukraina, Uzbekistanu ir kt.);

1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žinios, 1995, Nr. 60-1501);1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarpvalstybinio įvaikinimo srityje

(Žinios, 1997, Nr. 101-2550);1975 m. Europos Tarybos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Žinios.1997, Nr. 60-

1404);1961 m. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių

apsaugos srityje (Žinios. 2001, Nr. 75-2640);1973 m. Hagos konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo

(Žinios. 2002, Nr.51-1934);Varšuvos konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo

(Žinios, 1997, Nr. 19-415);1954 m. Hagos konvencija civilinio proceso klausimais (Žinios, 2002, Nr. 97-4255);1961 m. Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo

(Žinios, 1997, Nr. 68-1699);1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (Žinios, 1996, Nr. 16-414); 1977 m. Europos sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo (Žinios, 1996, Nr. 18-459);1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose

įteikimo užsienio valstybėse (Žinios, 2000, Nr. 44-1252);1970 m. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose paėmimo užsienyje (Žinios,

2000, Nr. 77-1250);1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Žinios, 2002, Nr. 51-

1932);1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą (Žinios, 2000, Nr. 44-1251);1968 m. Briuselio konvencija dėl teismų jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse

bylose pripažinimo // www.europa.eu.int;1988 m. Lugano konvencija dėl teismų jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse

bylose pripažinimo ir vykdymo // www.europa.eu.int;Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žinios, 1995, Nr.40-988);

1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija // www.europa.eu.int;

2000 m. gruodžio 22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo bei vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose // www.europa.eu.int;

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų // www.europa.eu.int;

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 dėl teismo ir neteisminių dokumentų įteikimo civilinėse ir komercinėse bylose // www.europa.eu.int;

2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl piniginių prievolių, kurių įvykdymo terminas praleistas, tenkinimo komerciniuose sandoriuose // www.europa.eu.int;

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose // www.europa.eu.int;

2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose// www.europa.eu.int;

2002 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 743/2002 dėl teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose // www.europa.eu.int;

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, // www.europa.eu.int;

2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles// www.europa.eu.int;

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą // www.europa.eu.int;

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą // www.europa.eu.int;

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą // www.europa.eu.int;

2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ("dokumentų įteikimas") ir panaikinantis Tarybos

reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 // www.europa.eu.int;

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žinios, 2000, Nr. 74).2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žinios, 2002, Nr. 36).2008 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir

tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (Žinios, 2008, Nr. 137-5366)1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1217 (Žinios, 2002, Nr. 118-5296) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais redakcija).

1994 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žinios, 1994, Nr. 8-120 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (2001 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-391 (Žinios, 2001, Nr. 55-1948) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais redakcija).

1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Žinios, 1996, Nr. 33-807).

2000 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (Žinios, 2000, Nr. 50-1432);

1994 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymas (2002 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-732 (Žinios, 2002, Nr. 17-649) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais redakcija);

1998 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (Žinios, 1998, Nr. 64-1840 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (2003 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1518 (Žinios, 2003, Nr. 42-1919) redakcija);

2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (Žinios, 2002, Nr. 53-2042 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (Žinios, 2001, Nr. 31-1010 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais);

2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (Žinios, 2002, Nr. 112-4969).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje psichiatrijos tarnyboje prie SAM nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 (Žinios, 2003, Nr. 82-3767);

Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai, patvirtinti Teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 (Žinios, 2007, Nr. 96-3902);

Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 (su vėlesniais pakeitimais) (Žinios, 2003, Nr. 3-82)

Kitus aktualius teisės norminius aktus papildomai nurodo paskaitas dėstantis ir seminarus vedantis dėstytojas

II. Teisės doktrina:Monografijos, vadovėliai, komentarai:

E.Laužikas, V.Mikelėnas, V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. I dalis. Vilnius: Justitia, 2003 V. Nekrošius. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo įgyvendinimo galimybės Lietuvoje.

Vilnius: Justitia, 2002.V. Mikelėnas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.D. Mikelėnienė, V. Mikelėnas. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia,

1999.V. Mikelėnas. Civilinis procesas. II-as leidimas, I-II dalys. Vilnius: Justitia, 1997.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras (autorių kolektyvas). Vilnius: Justitia,

2004.V.Nekrošius. Europos Sąjungos civilinio proceso teisė. I dalis. Vilnius:Justitia, 2009 R.Simaitis. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2001R. Norkus. Supaprastintas civilinis procesas.Vilnius: Justitia, 2007Zuckerman A. Civil Procedure. London:Lexis Nexis, 2003

Kitus aktualius teisės doktrinos šaltinius papildomai nurodo paskaitas dėstantis ir seminarus vedantis dėstytojas

III. Teismų praktika:

Europos žmogaus teisių teismo praktika civilinio proceso teisės srityje // www.echr.coe.int Europos Teisingumo Teismo praktika civilinio proceso srityje // www.curia.eu.intLietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai ir išvados civilinio proceso teisės klausimais //

www.lrkt.ltLietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinio proceso teisės klausimais // www.lat.lilex.lt

Konkrečius ir labiausiai aktualius teismų precedentus nurodo paskaitas dėstantis ir seminarus vedantis dėstytojas.