CPT-2 konspektas

7/21/2019 CPT-2 konspektas

1/164

isI tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas.....................................................................................1.1. Civilinis procesas: kitos subjektni teisi ir interes gynimo bei gino sprendimo formos.................................1.2. Teis teismin gynyb viena pagrindini asmens teisi. Teis gynyb LR Konstitucijoje ir kituoseteiss altiniuose..........................................................................................................................................................1.3. Civilinio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss ak. CP ryys su materialiosiomis teiss akomis.............1.4. CPT funkcijos ir udaviniai, tikslai......................................................................................................................1.5. CPT dalykas ir metodas. CPT svoka ir sistema..................................................................................................1.6. CP modeliai ir j esm .........................................................................................................................................1.7. CPT raida Lietuvoje ..............................................................................................................................................1.8. CP modelis Lietuvos CPT ...................................................................................................................................

1.9. CP samprata ir esm, skirtumas nuo CPT............................................................................................................1.10. CP teisenos .........................................................................................................................................................

1.11. CP stadijos ..........................................................................................................................................................1.12. Tarptautinio CP svoka ir reguliavimo sritis......................................................................................................1.13. CPT mokslas. CPT mokymo disciplina. .............................................................................................................

1.14. iuolaikins CPT raidos tendencijos..................................................................................................................

II tema. Civilinio proceso teiss altiniai........................................................................................................................2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata ............................................................................................................2.2. Teiss altini klasifikacija. .................................................................................................................................

2.2.1. Tiesioginiai T : .............................................................................................................................................2.2.2. Netiesioginiai (antriniai) altiniai ..................................................................................................................

2.3. Civilinio proceso teiss vienodinimas..................................................................................................................2.4. Tarptautinio CPT altiniai:...................................................................................................................................2.5. CPT normos ir j ypatumai:.................................................................................................................................2.6. CP TN galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims..................................................................................

2.6.1. Laiko atvilgiu:..............................................................................................................................................2.6.2. Galiojimas teritorijoje: ...................................................................................................................................2.6.3. Galiojimas asmenims: ....................................................................................................................................

2.7. statymo ir teiss analogija CP.............................................................................................................................III tema. Civilinio proceso teiss principai.....................................................................................................................

3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata. Civilinio proceso teiss princip reikm........................................3.2. Civilinio proceso teiss princip sistema ir tarpusavio ryys...............................................................................3.3 Civilinio proceso teiss princip klasifikavimas...................................................................................................3.4. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys..................................................................................................

3.4.1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas.........................................................................3.4.2. Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas ...................................................................................3.4.3 Teiss teising (sining, tinkam) teismo proces....................................................................................3.4.4 Teisj nepriklausomumo ir nealikumo principas.......................................................................................3.4.5 Teismo proceso vieumo principas .................................................................................................................3.4.6. ali procesinio lygiateisikumo principas ....................................................................................................3.4.7. Teismo proceso kalbos principas ...................................................................................................................3.4.8. odikumo principas .....................................................................................................................................3.4.9. betarpikumo principas ................................................................................................................................3.4.10. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas......................................3.4.11. Rungimosi principas ....................................................................................................................................3.4.12. Dispozityvumo principas .............................................................................................................................3.4.13. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas........................................................................................3.4.14. Teiss bti iklausytam principas................................................................................................................3.4.15. Teisjo vadovavimo procesui principas .......................................................................................................3.4.16. Laisvo rodym vertinimo principas............................................................................................................3.4.17. Draudimo piktnaudiauti procesu principas.................................................................................................3.4.18. Proceso koncentracijos (operatyvumo) principas ........................................................................................3.4.19. Proceso ekonomikumo principas ...............................................................................................................3.4.20. Kooperacijos principas .................................................................................................................................

3.4.21. Teismo sprendimo privalumumo principas ..................................................................................................


2/164

3.4.22. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos (vgtp) principas.......................................................................3.4.23. Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo irprotingumo kriterijais principas ...............................................................................................................................

IV tema. Civiliniai procesiniai teisiniai santykiai ir j subjektai .................................................................................4.1. Civilini procesini teisini santyki (CPTS) samprata ir bruoai. Civilini procesini ir materialijteisini santyki sveika ..............................................................................................................................................4.2. CPTS atsiradimo, pasikeitimo ir nutraukimo pagrindai .......................................................................................4.3. CPTS elementai ....................................................................................................................................................4.4. CPTS subjektai, ju klasifikavimas. .......................................................................................................................4.5. Proceso dalyviai: dalyvaujantys byloje asmenys, kiti proceso dalyviai. ..............................................................

4.6. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas .......................................................................................................4.7. Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektai....................................

4.7.1. Fiziniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai................................................................4.7.2. Juridiniai asmenys - civilini procesini teisini santyki subjektai.............................................................4.7.3. Valstyb - civilini procesini teisini santyki subjektas............................................................................

4.8. Teismas -privalomas civilini procesini teisini santyki subjektas.................................................................

4.8.1.Teismo vaidmuo iuolaikinje visuomenje...................................................................................................4.8.2. Teism ir teisj atsakomyb ........................................................................................................................4.8.3. Teismo vaidmuo civiliniame procese ............................................................................................................4.8.4. Teismo iaikinimo pareiga...........................................................................................................................4.8.5. Teismo sudtis...............................................................................................................................................4.8.6. Teisjo ir kit civilinio proceso dalyvi nualinimo pagrindai ir tvarka.......................................................4.8.7. Neleistinumas teisjui pakartotinai dalyvauti nagrinjant byl.....................................................................

V tema. Civilinio proceso alys......................................................................................................................................5.1. Civilinio proceso ali samprata. Iekovas ir atsakovas. alis materialija ir procesine teisine prasme..............5.2. ali esminiai bruoai . aliprocesins teiss ir pareigos ..................................................................................5.3. ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinimu ................................................................................................5.4. Tinkama ir netinkama alis. Netinkamos alies pakeitimas tinkama....................................................................

5.5. Procesinis bendrininkavimas. Bendrininkavimo rys. Privalomasis ir fakultatyvinis bendrininkavimas ..........5.6. Procesinis teisi permimas .................................................................................................................................

VI tema. Tretieji asmenys civiliniame procese ...............................................................................................................6.1. Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, poymiai, rys ir reikm.......................................................6.2. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus; j skirtumai nuo iekovo......................................6.3. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim. J skirtumas nuo bendrinink ir nuonetinkamos alies .........................................................................................................................................................6.4. Treij asmen procesins teiss ir pareigos ......................................................................................................

VII tema. Vieojo intereso gynimas civiliniame procese ................................................................................................7.1. Prokuroro, kit valstybs ir savivaldybi institucij bei fizini asmen, ginani viej interes,dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos, procesins teiss ir pareigos........................................7.2. Prokuroro (P) dalyvavimas civiliniame procese. ..................................................................................................

7.3. Valstybs ar savivaldybi institucij bei kit asmen, ginani viej interes, dalyvavimasciviliniame procese. .....................................................................................................................................................7.4. Valstybs ir savivaldybi institucij traukimas arba j stojimas proces duoti ivad byloje.........................7.5. Grups iekinys. ..........................................................................................................................................

8 TEMA. ATSTOVAVIMAS CIVILINIAME PROCESE. ...........................................................................................8.1. Atstovavimo CP samprata. Atstovavimo CP skirtumai nuo atstovavimo materialinje teisje. .........................8.2. Atstovavimo CP tikslas ir rys. Atstovavimas pagal statym ir pagal susitarim.............................................8.3. Asmenys, kurie negali bti atstovais teisme. ........................................................................................................8.4. Atstovo teisme procesin padtis, galiojimai ir j forminimas. ........................................................................8.5. ADVOKATO TEISIN PADTIS CIVILINIAME PROCESE ..........................................................................8.6. Kuratorius civiliniame procese .............................................................................................................................

9 TEMA. Civilini byl priskirtinumas teismams ir teismingumas...............................................................................9.2. Civilini byl priskyrimo teismams samprata ir principai...................................................................................9.3 Teisme nagrintinos bylos. Teismo ir kit ginus dl teiss sprendiani institucij kompetencijosatribojimas ...................................................................................................................................................................


3/164

9.4 Civilini byl teismingumo samprata ir rys .......................................................................................................9.4.1. Rinis (dalykinis) teismingumas..................................................................................................................9.4.2. Teritorinis teismingumas ir jo rys: bendrasis, alternatyvusis, iimtinis, sutartinis, kelisusijungusi byl teismingumas ............................................................................................................................9.4.3 Funkcinis teismingumas ..................................................................................................................................

9.5 Teismingumo taisykli nesilaikymo procesiniai teisiniai padariniai. Civilins bylos, teismo priimtosinion, perdavimo kitam teismui tvarka. Gin dl teismingumo neleistinumas. .....................................................9.6 Bendrosios kompetencijos teism ir administracini teism kompetencijos atribojimo klausimsprendimo tvarka .........................................................................................................................................................

10 tema. Procesiniai terminai. Teismo nuobaudos. .........................................................................................................

10.1 Procesiniai terminai: reikm, rys, samprata, skirtumai nuo kit termin.......................................................10.2. Procesini termin skaiiavimo taisykls ...........................................................................................................10.3. Procesini termin paeidimo teisiniai padariniai ..............................................................................................10.4. Procesinio termino sustabdymas, pratsimas ir atnaujinimas.............................................................................

10.4.1. procesinio termino sustabdymas ..................................................................................................................

10.4.2. Procesinio termino pratsimas.....................................................................................................................

10.4.3. Procesinio termino atnaujinimas ..................................................................................................................10.5. Teismo nuobaudos samprata, paskirtis ir rys. Teismo nuobaud skyrimopagrindai ir tvarka.Teismo nuobaud apskundimas. ................................................................................................................................

11 tema. BYLINJIMOSI ILAIDOS. USTATAS....................................................................................................11.1. Bylinjimosi ilaid civilniame procese samprata, reikm ir rys..................................................................11.2. yminis mokestis: samprata, rys ir dydis. .......................................................................................................

11.2.1. yminio mokesio rys ir dydis .................................................................................................................11.2.2. Iekinio suma ir jos nustatymo tvarka .........................................................................................................11.2.3. Atleidimas nuo M ir M atidjimas..........................................................................................................11.2.4. M grinimas .............................................................................................................................................

11.3. Su bylos nagrinjimu susijusios ilaidos ...........................................................................................................11.3.1. Ilaidos susijusios su sumomis, imoktinomis liudytojams,ekspertams, vertjams, bei su vietos

apira. ...................................................................................................................................................................11.3.2. Atsakovo paiekos ilaidos. .......................................................................................................................11.3.3. Ilaidos, susijusios su procesiniu dokument teikimu. ..............................................................................11.3.4. Ilaidos susijusios su teismo sprendimo vykdimu. .....................................................................................11.3.5. Atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos....................................................................................................11.3.6. Ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti. Ilaidos, susijusios su valstybinsteisins pagalbos skyrimu. Kitos btinos ir pagrstos ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu.............................

11.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas alims ir j atlyginimas valstybei................................................................11.4.1. Pagrindinis bylinjimosi ilaid paskirstymo principas...............................................................................11.4.2. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinys patenkinamas i dalies......................................................11.4.3. Bylinjimosi ilaid paskirstymas, kai iekinio atsisakoma ar sudaroma taikos sutartis .............................11.4.4. Bylinjimosi ilaid paskirstymas,kai byla baigiama be teismo sprendimo................................................

11.4.5. Bylinjimosi ilaid paskirstymas esant asmen daugetui..........................................................................11.4.6. Bylinjimosi ilaid paskirstymas ypatingosios teisenos bylose.................................................................11.4.7. Bylinjimosi ilaid paskirstymas nustaius, kad alis piktnaudiavo procesu...........................................11.4.8. Bylinjimosi ilaid atlyginimo sumainimas.............................................................................................11.4.9. Bylinjimosi ilaid atlyginimas valstybei..................................................................................................11.4.10. Bylinjimosi ilaid paskirstymo procedriniai klausimai ........................................................................

11.5. Ustato samprata ir paskirtis ..............................................................................................................................12 tema. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS.................................................................................13 TEMA. Iekinys ir atsakovo gynimosi priemons.....................................................................................................

13.1. Gino teisenos samprata ir esm........................................................................................................................13.2. Iekinio svoka. Iekinys vienas i pagrindini civilini teisi gynimo bd.................................................13.3. Teis iekin materialija ir procesine prasme ..................................................................................................13.4. Iekini rys ......................................................................................................................................................13.5. Iekinio elementai. Iekinio dalykas. Iekinio pagrindas...................................................................................


4/164

13.6. Iekinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas, iekinioatsimimas, atsisakymas ir iekinio paripainimas......................................................................................................

13.6.1. Iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas. Iekinio reikalavim padidinimas ar sumainimas......................13.6.2. Iekinio pareikimo atsimimas ...................................................................................................................13.6.3. Iekinio atsisakymas....................................................................................................................................13.6.4. Iekinio pripainimas...................................................................................................................................

13.7 Atsakovo interes gynimo bdai.........................................................................................................................13. 8. Taikos sutartis ...................................................................................................................................................

XIV tema: LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS ................................................................................................14.1. Laikinj apsaugos priemoni samprata, reikm ir rys.................................................................................14.2. Laikinj apsaugos priemoni (LAP) skyrimo slygos.....................................................................................14.3. Praym dl LAP taikymo nagrinjimo tvarka..................................................................................................14.4. Galim atsakovo nuostoli dl LAP taikymo atlyginimo utikrinimas..............................................................14.5. LAP galiojimas, pakeitimas ir panaikinimas ......................................................................................................14.6. Teismo nutari dl LAP vykdymas ir apskundimas........................................................................................14.7. Atsakomyb dl LAP paeidimo ........................................................................................................................

15 TEMA. RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE ....................................................................15.1. rodinjimo CP samprata, tikslai, reikm. .........................................................................................................15.2. rodinjimo etapai: fakt ir rodym nurodymas, rodym pateikimas, rodym rinkimas, tyrimas irvertinimas.Nauj rodym pateikimo ribojimas CP stadijose....................................................................................15.3. rodinjimo pareiga ir jos paskirstymas alims..................................................................................................15.4. Aplinkybs, kuri nereikia rodinti ...................................................................................................................

15.4.1. Aplinkybs teismo pripaintos visiems inomomis (CPK 182 str. 1 p.)......................................................15.4.2. Prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2, 3 p., 279 str. 4 d.) ...............................................................................

15.4.3. Teisins prezumcijos (CPK 182 str. 4 p.)....................................................................................................15.4.4. Fakt pripainimas (CPK 182 str. 5 p.).......................................................................................................

15.5. rodym svoka ir poymiai. rodym ssajumas ir leistinumas. rodym klasifikavimas................................15.5.1. rodym svoka ir poymiai........................................................................................................................

15.5.2. rodym ssajumas (180 str.) .......................................................................................................................15.5.3. rodym leistinumas ....................................................................................................................................15.5.4. rodym klasifikavimas...............................................................................................................................

15.6. rodinjimo priemons civiliniame procese .......................................................................................................15.6.1. ali ir treij asmen paaikinimai..........................................................................................................15.6.2 Liudytoj parodymai (CPK 189196 str.) ..................................................................................................15.6.3 Raytiniai rodymai ir j rys. (CPK 197 - 203 str.) ...................................................................................15.6.4 Daiktiniai rodymai (CPK 204 209 str.) ....................................................................................................15.6.5. Apiros protokolas (CPK 210str) ...............................................................................................................15.6.6. Eksperto ivada (CPK 191str, 212str, 213str, , 214str, 216 str, 217str.) ....................................................15.6.7. Kitos rodinjimo priemons (CPK 220str, 57str ).....................................................................................

15.7. rodym utikrinimas. Teismo pavedimai (CPK 174str, 221str, 222str, 223str, 224str) ..................................

16 TEMA. Civilins bylos iklimas..............................................................................................................................Teis kreiptis teism teismins gynybos.Prielaidos ir ios teiss tinkamo realizavimo slygos. Iekinioforma ir turinys. ...........................................................................................................................................................Atsisakymas priimti iekin.........................................................................................................................................Iekinio trkum itaisymas........................................................................................................................................Iekinio primimas, civilins bylos iklimas. ..........................................................................................................Keli reikalavim sujungimas, iskyrimas. ................................................................................................................Civilinsbylos iklimo teisins pasekms. ................................................................................................................

17 TEMA. Pasirengimas nagrinti byl teismo posdyje...............................................................................................Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teismo posdyje stadijoje tikslas ir reikm..............................................Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui teisme terminai..........................................................................................Teismo vaidmuo pasirengimo bylos nagrinjimui stadijoje........................................................................................ali ir kit proceso dalyvi teiss ir pareigos pasirengimo nagrinti byl teisme metu...........................................Teismo procesiniai veiksmai, atliekami rengiantis byl nagrinti teismo posdyje....................................................Atsiliepimas iekin...................................................................................................................................................


5/164

Pasirengimo civilins bylos nagrinjimui bdai ..........................................................................................................Pasirengimas nagrinti byl teisme paruoiamj dokument bdu (CPK 227 str.)..................................................Paruoiamieji dokumentai, j rys ir turinys............................................................................................................

18 TEMA. Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje..............................................................................................Civilins bylos nagrinjimo teisme stadijos reikm, nagrinjimo teismo posdyje formos, teismo posdiskyrimas, vieta. ............................................................................................................................................................Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje odinio proceso tvarka.......................................................................Teismo posdio sudedamosios dalys.........................................................................................................................Parengiamoji teismo posdio dalis, jos tikslas (CPK 228230 str.). .......................................................................Dalyvaujani byloje asmen ir kit proceso dalyvi neatvykimo teismo posd teisins pasekms (CPK246247248str.) .....................................................................................................................................................Bylos nagrinjimas i esms (rodym tyrimas) CPK 249-251str. ...........................................................................Baigiamosios kalbos ir replikos (CPK 253254str.) .................................................................................................Teismo sprendimo primimas ir paskelbimas.Teismo posdio protokolas, jo reikm ir turinys. Pastabosdl teismo posdio protokolo. ....................................................................................................................................Civilins bylos nagrinjimas teismo posdyje raytinio proceso (RP) tvarka.............................................................

Teismo posdio pirmininkas (TpP) ...........................................................................................................................Bylos nagrinjimo atidjimas ir sustabdymas.............................................................................................................Bylos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo dl gino esms .............................................................................Bylos nagrinjimo atidjimo ir bylos sustabdymo skirtumai......................................................................................Pareikimo palikimo nenagrinto samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms.....................................................Bylos nutraukimo samprata, esm, pagrindai ir teisins pasekms.............................................................................

19 TEMA. Pirmosios instancijos teismo sprendimai, nutartys ir rezoliucijos ................................................................Teismo sprendimo primimo tvarka ............................................................................................................................Teismo sprendimo primimo ir paskelbimo atidjimas...............................................................................................Teismo sprendimo forma ir turinys. ............................................................................................................................Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas .................................................................................................Teismo sprendim rys ..............................................................................................................................................

Preliminarus teismo sprendimas. .................................................................................................................................Teismo sprendimas u aki (toliau SUA) : reikm, primimo slygos ir tvarka, turinys, teismo sprendimou aki perirjimo tvarka.........................................................................................................................................Teismo sprendimo siteisjimas. siteisjimo teisins pasekms.................................................................................Teismo sprendimo trkum itaisymas.......................................................................................................................Papildomas teismo sprendimas ....................................................................................................................................Teismo sprendimo iaikinimas ..................................................................................................................................Raybos ir aritmetini klaid taisymas .......................................................................................................................Teismo sprendimo nukreipimas vykdyti. ...................................................................................................................Teismo sprendim ir nutari skubus vykdymas........................................................................................................Teismo sprendimo vykdymo atidjimas, idstymas ir vykdymo tvarkos pakeitimas. .............................................Pirmosios instancijos teismo nutartys: nutari rys, primimo tvarka ir turinys.....................................................

Pirmosios instancijos nutari siteisjimas................................................................................................................Teismo rezoliucija .......................................................................................................................................................

I tema. Civilinio proceso teiss samprata, dalykas ir metodas

1.1. Civilinis procesas: kitos subjektni teisi ir interes gynimo bei gino sprendimoformos

Ginas dl teiss tai individualaus pobdio teisinis konfliktas tarp fizini ir (arba) juridini asmeninteres.Dvi rys:

asmens teiss paeidimas (paeidiama asmens teis) asmens teiss ginijimas (uginijama asmens teis)


6/164

Subjektini teisi gynimo formos:a. savigyna,b. tiesiogins gino ali derybos,c. teisi gynimas valstybinse bei visuomeninse institucijose.

a) Savigynaseniausia forma. Iimtinis teisi gynimo bdas. Savigynos ribos siaurai apibrtos. Pagal CK6.253 8 dal tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanomalaiku gauti kompeteting valstybs institucij pagalbos. Turi bti atlyginta ala, jei savigyna panaudotanesininga, neprotinga arba teis galjo bti gyvendinta kitais bdais. Su savigyna kreditoriaus interesgynimo formatiesiogiai susijusi CK tvirtinta daikto sulaikymo teis.Btinoji gintis (CK 6.253 7 dalis); btinasis reikalingumas - (CK 6.253 6 dalis);

b) Tiesiogins derybos (pretenzij pareikimas) alys tariasi be tarpinink.

c) 1.Valstybs institucijos : teismine gynyba; administracine tvarka (savivaldybs, policija ir t.t.)2. Visuomenins institucijos: arbitraas; kitos organizacijos (taikinimo komisija, darbo arbitraas ir t.t.)

Arbitrao rys:a. institucinis (Vilniaus komercinio arbitrao teismas)b. ad hocc. nacionalinis komercinis/ tarptautinis komercinis

Lietuvoje galimas ikiarbitrainis tarpininkavimas(alys kreipiasi komercin arbitra, praydamosikiarbitrainio tarp.)

Gin sprendimobdai dar gali bti: Formalusgin sprendia asmenys ar institucijos, kuri veikl detaliai reglamentuoja teiss

normos.

Teismins gynybos privalumai: teisme utikrinama teisin taika, stabilumas utikrinamas prievartinis teismo sprendimo vykdymas (i neformali tik arbitrao) byl nagrinja profesionals teisininkai teismo proceso taisykls leidia geriau nustatyti bylos aplinkybes ir ties teisme galima taikyti laikinsias apsaugos priemones (turto aretas) teism padarytos taikymo ir fakt nustatymo klaidos gali bti itaisytos auktesns

instancijos teisme numatyta galimyb atleisti nuo bylinjimosi ilaid bei suteikti valstybs garantuojam

teisin pagalb. Neformaluspai gino ali nustatyta tvarka sprendimo tvarka (arbitrai, treij teismas). Galima

susitarti dl visko, ko imperatyviai nenustato t. normos.

Prieastys dl ko verta rinktis neformalius bdus: bylintis teisme yra brangu teismo procesas vyksta ilgai teismo procesas labia formalizuotas (grietai reglamentuotas) vieas procesas, apie j suino daug paalini teisme atkuriama teisin, bet ne socialin taika

Mediacijagin sureguliavimo procedra, kurios paskirtis padti alims susitarti, susitaikyti ar isprstigin taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (specialiai pasireng teisjai arba teisjpadjjai)Neformals gino sprendimo bdai turi atitikti ias slygas:-valstyb turi suteikti alims garantijas pripainti tokio sprendimo rezultatus (Lietuvoje arbitra, taip pat irusienio, yra pripastami ir vykdomi).- valstyb neturt nepagrstai reikalauti,kad prie kreipdamosi teism, alys privalomai pabandytneformalius bdus.


7/164

1.2. Teis teismin gynyb viena pagrindiniasmens teisi. Teis gynyb LR

Konstitucijoje ir kituose teiss altiniuose.

Teiss teismin gynyb turinys labai platus. Ji tvirtinta tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose teiss

aktuose.Konstitucijos 30 str. tvirtinta konstitucin teis teismin gynyb tai asmens teisinio statuso, teisnumosudedamoji dalis, materialija teisine prasme reikianti teis iekinio patenkinim, procesine teis kreiptis teism su iekiniu, nors byl inagrinjus i esms gali paaikti, kad teis nepaeista.siteisjs teismo sprendimas yra privalomas visiems. Teisingum vykdo teismas (bendros komtetencijos iradministraciniai; Europos mogaus Teisi Teismas).Bendruosius bruous, principus nustato Konstitucija ir (detalizuoja) Teism statymas (teisingum vykdoteismas; teisjai yra nepriklausomi; visi pilieiai turi teis teismin gynyb ir t.t.). Bylas civilinio procesotvarka nagrinja bendrosios kompetencijos teismai (vadovlis nagrinja j struktr ir t.t., visa tai inoma )Yra ir teismams nepriskirtin byl nenagrinja dl ikeldinimo i gresiani sugriti gyvenamj patalp iri viebui (ikeldinama remiantis prokuroro sankcija). Bylas, kylanias i administracini teisini santyki

ir konkurencijos bylas nagrinja administraciniai teismai pagal Administracini byl teisenos statym.mogaus teises ir laisves gina baudiamieji statymai. Baudiamojoje byloje gali bti pareiktas ir civilinisiekinys, jis rodinjamas pagal BPK nuostatas, j padavs iekovas atleidiamas nuo yminio mokesio.Konstitucin asmens teis teismin gynyb apima ir jo teis sksti teismo sprendim auktesniajai teismoinstancijai. Galima kreiptis ir tarptautines institucijas (turi bti ratifikuotos sutartys. Europos mogaus teisiir pagrindini laisvi apsaugos konvencij Lietuva ratifikavo 1995m.). Europos mogaus Teisi Teismasmuo gali kreiptis teikdamas peticij, dl konvencijos paeidimo. Peticijos priimtinumo slygas tvirtina 35Konvencijos straipsnis:

Teismas gali priimti nagrinti byl tik poto, kai buvo panaudotos visos valstybs vidausteisins gynybos priemons ir ne vliau kaip per 6 mn. Nuo galutinio sprendimo primimopaioje valstybje.

Teismas nepriima nagrinti peticijos jei i yra:

Anonimin Pagal esm tokia patikoki nagrinjo teismas ir peticijoje nra joki reikming

bylai jaun duomen Jeigu peticija nesuderinama su Konvencijos nuostatomis Jeigu peticija nepriimtina pagal straipsn.

Asmens teises ir laisves gina vairi teiss ak normos.

1.3. Civi l inio proceso teiss atribojimas nuo kit teiss ak. CP ryys su

materialiosiomis teiss akomis

Skiriamos materialiosios ir proceso teiss akos.Materialioji teis nustato teisini santyki subjekt galimo ir leistino elgesio ribas tai reguliuojamoji teis(CT, DT, T ir t.t.). Skiriami trys materialiosios subejktins asmens teiss elementai:

a. Teis naudotis savo teiseb. Teis reikalauti i kit asmen atlikti pareigas, atitinkanias turim teisc. Teis reikalauti gynybos i valstybs institucij, kai trukdoma gyvendinti savo teis.

Proceso teiss akos reguliuoja teisinius santykius ginant paeistas materialisias teises ir nusako, kaipapginti paeist ar ginijam materialij teis ir kaip utikrinti jos gyvendinim. Civilinio proceso teisreglamentuoja civilini byl teismin nagrinjim.Materialiosios ir proceso teisi santykis patekiamas kaip pono ir tarno, vaisto ir gydytojo.Materialiosio ir proceso teiss skirtumai:

1. Materialieji teisiniai santykiai gali atsirasti ir be asmens valios.2. Mat. t. Padarini sukelia ir be valstybs institucij veiksm.

3.

Proceso teis padeda utikrinti mat. t. Efektyvum.4.

Mat. t. Yra privatins teiss dalis, o proceso t. bdingi tiek privatins tiek vieosios teiss elementai.5. Civilini santyki subjektai mat. t. gali pasirinkti, o proceso t. ne.


8/164

6. Mat. t. nustato bendro pobdio elgesio taisykles, todl yra reguliuojamoji, o porceso t. skirta gintipaeistas teises, todl yra apsaugin.

Materialiosios ir proceso teiss ryys per civilinio proceso teiss institutus ali institutas. i svoka vartojama tiek mat. tiek proceso teisje. Nevisada mat. t. ir proceso

t. alys sutampa.

Treij asmen institutas. traukti ar ne konkret asmen proces treiuoju asmeniu,nepareikianiu savarankik reikalavim, nurodo materialioji teis (pvz.: CK 6.322)

Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas sutampa su civiliniu teisnumu ir veiksnumu. rodymai. Kokie rodymai yra leistini ir kokie susij su konkreia byla nurodo mat. t. (pvz.

CK 1.93)

Proceso teiss akos viena nuo kitosatribojamos pagal dalyk ir metod. (CPK ir BPK). Bendri bruoai:vykdo teisingum, bendri konstituciniai ir kiti principai. Kiekviena materialioji teiss aka savo procesoneturi, vadinasi proceso teiss akos yra universalios.

1.4. CPT funkcijos ir udaviniai, t ikslai

Pagrindin CPT funkcija reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje.

CPT udaviniai:1. CPT turi tvirtinti ios teiss akos principus, kuriais remiantis turi bti reglamentuotas CP.2. CPT turi reglamentuoti Cp dalyvi teisin padt.3. Nustatyti bdus ir priemones, kuriomis ginama paeista teis.4. Nustatyti pricesinius bdus ir priemones asmeniui gyvendinti jam priklausani subjektin teis, kai

dl jos nra gino (ypatingoji teisena)5. Nustatyti atskir byl kategorij ypatumus6. Kartu turi reglamentuoti ir utikrinti teiss aikinim bei pltojim.

CPT tikslaistatymo leidjo suformuluoti siekiai. Lietuvoje pasirinktas socialinio civilinio proceso

modelis.2002 m. CPK tikslai suformuluoti 2 str.

1.5. CPT dalykas ir m etodas. CPT svoka ir sistema.

CPT reguliavimo dalykasCPK 1 str.reguliuoja teismo ir kit CPT santyki subjekt veikl nagrinjantir sprendiant C bylas. Dalykas pats CP.

Reguliavimo metodas (metodasbdai, kuriais teiss normos reguliuoja santykius(t.y. dalyk)) 1.CPbdingas imperatyvus metodas (daug CPK norm imperatyviai apibria privalom ir vienintel subjektelgesio model).2. disponuodami materialija subj. teise asmenys turi didel veiksm laisv , adekvatu toki galimybutikrinti ir procese(toliau P)(pvz. gali kelti byl, gali nekelti) -> bdingas ir dispozityvus metodas.3. i 1 , 2 darytina ivada jog CPT reguliavimo metodas yra mirus.

CPT svoka.CPT - vieosios teiss dalis (CP sprendiamos ne tik privaios bylos, bet ir bylos , kuriose tam tikrasuinteresuotum turi ir valstyb, visuomen ar jos dalis ->eimos, bankroto, darbo, restruktrizavimo bylos,BET CP esm visada yra privati, nes CP tvarka sprendiamas ali privatus ginas). CPT miri teiss aka,turinti ir vieosios ir privatins teiss bruo.CPTsistema teiss norm (TN), reguliuojani teismo, dalyvaujani byloje asmen bei kit procesodalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant C bylas bei vykdant teismo sprendimus. Kodifikuota teissaka. Pagrindins nuostatos CPK.

Sistema: (CPK)1. Bendrosios nuostatosaktualios visoms stadijoms


9/164

2. Procesas 1-osios instancijos teismeTN reguliuoja byl nagrinjim gino teisenos tvarka irsprendim bei nutari primimo tvark 1-osios instancijos teisme.

3. Teism sprendim ir nutari teistumo ir pagrstumo kontrols formos bei proceso atnaujinimasbyl perirjimas apeliacine bei kasacine tvarka. P 1-osios instancijos teisme ir P apeliacinsinstancijos teisme reglamentuojanios TN sveikauja kaip bendros su specialiosiomis.

4.

atskir kategorij byl nagrinjimo ypatumai- atskir gino byl nagrinjimo ypatumai,supaprastinta tvarka

5. Ypatingoji teisena6. Vykdymo procesas7. Tarptautinis CP -byl, turini usienio element nagrinjimo tvarka, usienio teism ir arbitra

sprendim ir nutari pripainimas ir vykdymas Lietuvoje.Jei yra prietaravim tarp CPK ir kit st., teismas turi vadovautis CPK, iskyrus atvju, kai kodeksasnumato kitaip.Sistemos dalys:

1. Bendroji dalisklausimai, bendri visam CP(principai, byl paskyrimas teismams,teismingumas, atstovavimas, P dalyviai ir t.t. CPK I d., II d. XIII skyrius.

2.

Ypatingoji dalisCPT santyki subjekt veikla atskirose CP stadijose, atskir kategorij bylnagrinjimas, byl su tarptautini elementu.

1.6. CP modeliai ir j esm

Modelio esm charakterizuojantis bruoas teismo ir gino ali santykis(teisjo aktyvumas).Atsivelgiant teismo vaidmen, teisjo ir gino ali santyk rodinjimo procese, CP altinius, atskir CPprincip turin susiklost modeliai:

rungimosigrynai rungtinikas, su teisjo aktyvumo uuominomis. Bdingas bendrosios teisssistemos alims.Bruoai:

teisjas pasyvus, bealikas arbitras, nesikia ali gin, negali ali skubinti, negaliapklausti liudytoj, reikalauti raytini rodym

gino alys aktyvios sprendia kokius procesinius veiksmus atlikti, kontroliuoja rodymtyrimo procedr.

Formalios tiesos principasteismas neturi pareigos aikintis tikrsias bylos aplinkybes Teismas kontroliuoja proceso eig utikrin tvark procese.

tardomasis/inkvizicinisteismas aktyvus ir tam tikra prasme atlieka tardymo funkcijas.Bruoai: teismas aktyvus alys palyginti pasyvios

Gryno modelio nra -> mirus modelis.CP modeli tobulinimo ir suartjimo rezultatas socialinio CP mokyklaBruoai:

remiasi tuo , kad asmen lygyb yra tik formali. Manoma, kad turi bti atsivelgiama visuomens interesus kuo greiiau atkurti gino

paeistus normalius visuomeninius ir ekonominius santykius, teisin taik ir saugum.

Grindiama CP koncentruotumu, aktyviu teisjo vaidmeniu. tvirtintas teisjo vadovavimo CP principas gali pareigoti alis patikslinti reikalavimus,

pateikti papildom rodym, kartais perengti reikalavim ribas ar rinkti rodymus savoiniciatyva, vadovauti bylos parengimo teisminiam nagrinjimui stadijai ir t.t.

Krjas Francas Kleinas Siekiama nustatyti materiali ties t.y. kiek galima tikresnius tarp ali susiklosiusius

materialiuosius teisinius santykius. Yra numatytos teismo aktyvumo ribosteismas negalipriteisti to, ko iekovas neprao ar kit

pagrindu. Teismo aktyvas galimas tiek kiek numato st.(formalija prasme), negalima virytireikalavimo sumos, pakeisti iekinio dalyk ir pagrind (ribotumas materialija prasme).

1.7. CPT raida Lietuv oje

Teism sistem ir CP Lietuvoje reguliavo 1529,1566,1588 m. Lietuvos Statutai, kuriose buvo tvirtintassenovs romn ir kanon teiss procedr paveiktas CP modelis. Vliau Lietuvoje veik 1864 m. Rusijos


10/164

civilins teisenos statymas, parengtas Pranczijos CPKpagrindu (liberalusis CP modelis). Lietuvos CPKtarpukario laikotarpiu Lietuvoje parengtas nebuvo. Nebuvo ir poreikio, nes Rusijos CP tuo laikmeiubuvo vienas paangiausi Europoje ir atitiko soc. bei ekonominius valstybs poreikius.Lietuv inkorporavus TSRS, jos teritorijoje 1942 1990 galiojo TSRS teiss aktai. Tuo laikotarpiteismas turjo labai didelius galiojimus socialistin CP model galima laikyti artimu tardomajam.Teismas turjo pareig nustatyti objektyvi ties byloje. Teismas turjo rinkti rodymus savo iniciatyva,perengti iekinio reikalavimo ribas, kasacinis procesas ir bylos perirjimo procesas galjo bti pradtasbe ali valios.1964m.buvo priimtas Lietuvos TSR CPK, kuris galiojo iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 1990m.,vliau su pakeitimais iki 2003 sausio 1d. Pirmaisiais nepriklausomybs metais iliko tardomojo modelioCP.Lietuvai tapus TS dalimi, buvo reorganizuota ir teism sistema. Teismai buvo sudaromi i renkam teisjir teismo tarj.

1.8. CP mod elis Lietuvo s CPT

2002 vasario 28 statymu buvo priimtas naujasis LR CPK, sigaliojs nuo 2003 sausio 1. naujojo CPKrengjai vadovavosi socialinio CP modeliu. Soc. CP teorija P koncentruotum ikl ir pagrind kaipsavarankik princip, kuris siejamas su teismo pareiga teisingai inagrinti byl.->aktyvaus teisjovaidmens utikrinimas.Naujajame CPK teisjas: aktyvus, siekiantis greito, ekonomiko proceso bei materialios tiesos nustatymobyloje, rpinasi kiek manoma isamesniu bylos aplinkybi ityrimu -> nustatyti materiali ties byloje.sprendiant disponavimo gino dalyku klausimus lemia ali valia, BET teismas gali pasilyti alimssvarstyti vienokius ar kitokius klausimus, pasirpinti atstovavimu, pateikti papildom rodym.

1.9. CP samprata ir esm, skirtumas nuo CPT

CPCPT santyki subjekt procesin veikla, kurios metu nagrinjamos ir sprendiamos C bylos teisme,

teism sprendim ir nutari vykdymo, usienio teism ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymoklausimai. CPTTN, reguliuojani CPTsubjekt veikl, sistema(CPT dalykas CP).Teismo procesin veiklatai. pvz iekinio ar kit procesini dokument primimo klausimo sprendimas,procesini termin skirimas, rodym vertinimas ir t.t.ali ir kit dalyvaujani byloje asmen veiklaprasideda nuo iekinio pareikimo ir tsiasi iki bylosinagrinjimo ir esms ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais iki teismosprendimo vykdymo.Kiti P dalyviailiudytojai, ekspertai, vertjai ir kt. atlieka statymu jiems pavestas pagalbines funkcijasCP.

1.10. CP teiseno s

LR CPT skiriamos 2 CP rys (CP teisenos; teisena speciali byl nagrinjimo tvarka, taikoma vienodosmaterialiosios teisins prigimties C byloms nagrinti):

1. iekinio / ginonagrinjamos bylos , kylanios i privatins teiss norm reguliuojam teisinisantyki, ikeliamos pareikiant iekin. Laikoma pagrindine. Nagrinjami ali, turiniprieingus interesus, ginai. Iekovas kreipiasi teism dl tariamai paeistos arginijamos subj. t.gynimo ir reikalavim skiria atsakovui, kuris tariamai turi pareig atsakyti pagal pareikt iekin.

2. ypatingoji teisenabylos nagrinjamos nesant gino dl teiss. Apsaugin teisena. Paskirtis padti gyvendinti ir realizuoti subj,t,, kurios nra paeistos. Nagrinjamos vairios bylos )CPK442 str.). Taisykls 443 str. Jeigu ypatingos teisenos normos tam tikr klausimnereglamentuoja, subsiadiariai taikomos bendrosios CPK nuostatos.

Kai kurias byl kategorijas sunku priskirti vien tam tikrai teisenai ar byl nagrinjimo ypatumams.

Literatroje yra nuomon, kad teisen atskirimo kriterijus st. leidjo valia.


11/164

1.11. CP stadij os

CP stadijaprocesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini santyki tam tikram tiksluipasiekti visuma.

LR CP skiriamos 7 stadijos:1. C bylos iklimas(CPK 135138)teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas iekinys arbapareikimas, teismas svarsto jo primimo klausim, jeigu iekinys atitinka statymo reikalavimus irteismo rezoliucija priimama, laikoma, kad byla ikelta. Paprastai teismas negali pradti procesosavo iniciatyva.

2. pasirengimas teisminiam nagrinjimui(CPK 225233)teisjas ir dalyvaujantys byloje asmenysatlieka parengimo teisminiam nagrinjimui veiksmus, kad byla bt tinkamai inagrinta jaupirmame teismo posdyje. alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi susipainti su vieni kitargumentais, pateikti rodymus, suformuluoti savo reikalavimus, argumentus, atsikirtimus. Galibti raytinis, odinis.

3. teisminis bylos nagrinjimas pagr. stadija (CPK 153224, 234258, 259296 str.)apimateismo posd, rodym jame ityrim ir vertinim, bylos aplinkybi nustatym, sprendimo ar kito

procesinio dokumento ubaigiant byl primim. Teisminis nagrinjimas paprastai vyksta vieai,odiu. i stadija baigiama sprendimo ar nutarties nutraukti byl ar pareikim palikti nenagrintprimimu.

- [ 13]pagrindins stadijos (btinos isprsti byl)1. apeliacija ( CK 301339)nesiteisjusi teismo sprendim ir nutari teistumo ir

pagrstumo patikrinimas. Pradedama dalyvaujani byloje asmen iniciatyva. Galima visnesitaisjusi sprendim ir nutari, iskyrus st.numatytas iimtis. Padavus apeliacij, procesiniosprendimo suteisjimas sustabdomas ir pagal bendr taisykl negali bti vykdomas.

1. vykdymo procesas (CPK 583779)siekiama gyvendinti teismo sprendim. Jei nevykdomiteism sprendimai bylose dl priteisimo, taikomas priverstinis sprendimo vykdymas. Bylose dlpripainimo teisini padarini alims atsiranda nuo teismo sprendimo siteisjimomomento(vykdyti nereikia, gyvendinamos/realizuojamos savaime)

2.

kasacija (CPK 340364)siteisjusi sprendim ar nutari teistumo patikrinimas. Tikslas vienodos teism praktikos visoje valstybje formavimas. Kasacinis teismas LATbylnagrinja tik teiss taikymo aspektu ir bylos aplinkybi nenustatinja, rodym netiria. Kasacijanegalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bet tam tikrose ginuose, kai ginijama suma maesn nei5 000, kasacinio skundo primimo klausim sprendia 3 j teisj kolegija.

3. proceso atnaujinimas ( CPK 365374)pakartotinis bylos nagrinjimas, esant tam tikroms CPKnumatytoms aplinkybms. Praym gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, taip patnetrauktieji bylos nagrinjim asmenys, jei siteisjs teismo sprendimas ar nutartis paeidia jteises ar statymu saugomus interesus. Prayti atnaujinimo gali ir gen. prokuroras. Specifinisinstitutas nes nepriklauso nuo gino ali -> nra instancija.

- [47 ]fakultatyvios.Kiekviena byla vis stadij neprivalo pereiti. Prasidjs CP turi vykti nuosekliai i vienos stadijospereidamas kit, n viena stadija negali bti praleista.

1.12. Tarptautinio CP svoka ir reguliavimo sritis

Tarptautinis CP, kai kuri autori nuomone, yra savarankika nacionalins teiss aka. Kai kas mano, kadtai sudedamoji tarptautins privatins teiss dalis arba kad sudedamoji tarptautins vieosios teiss dalis.Reguliavimo dalykas - santykiai, susiklostantys nagrinjant tarptautinio pobdio C byl (dalyvaujanibyloje asmen ir kit proceso dalyvi vaikl nagrinjant ir sprendiant tarptautinio pobdio C bylas beivykdant tokiose bylose priimtus sprendimus). CPK VII dalis.Normos reguliuojanios byl su tarptautiniu elementu nagrinjama teismuose, yra sudedamoji nacionalinioCPT dalis.

1.13. CPT mo kslas. CPT mo kym o disc ipl ina.

CPT mokslasini apie CPT visuma.


12/164

CPT mokslo aka daugelyje valstybi pradta pltoti nuo XIX a. vid., kai atsirado irmieji CPT vadovliai.CPT mokslo tyrinjimo dalykas yra labai platus.CPT mokslo sistemos dalys:

1. CPT mokslo dalykas, metodas, sistema, soc. Funkcijos, ryys su kitais mokslais, mokslo istorija2. CPT reguliavimo teorins koncepcijos, CPT dalykas, metodas, sistema,principai, santykiai,

rodinjimas3. teismin valdia, norm sistema4. CP, stadijos, teisenos, dalyvi veiksmai5. usienio valstybi CP6. tarptautinis CP

7. teism praktika C bylose, jos reikm, analiz8. CPT raidos perspektyvos

CPT mokslo metodainorm turinio tyrimas, prietaravim tarp norm nustatymas, norm taikymorezultat ir j takos visuomeniniams santykiams analiz; sociologiniai tyrimo metodai; istorinis,lyginamasis.

LR CPR mokslas kaip savarankika teiss mokslo aka yra palyginti visai jauna.

MokslininkaiMays, Romeris, Leonas, eruolis, Vitkeviius, Mikelnas, Vlyvis ir kt.Pagr .mokslo udavinyssu mokslinio tyrimo metod pagalba siekti kuo efektyvesnio CT tikslgyvendinimo praktikoje.CPT mokymo disciplinaCPT studijos.

1.14. iuolaikins CPT raidos tendenci jos

Pagr. tendencijaabipusis 2-j teisni sistem, tvirtinusi skirtingus CP principus bei skirting teismo irali vaidmen CP, suartjimas. Rungimosi P modelio valstybse auga statym reikm, kontinentins teisssistemojeteismo ir teismo precedento vaidmuo. Maja sistem princip turinio skirtumai.Pagr. Lietuvos CPT ir CPT mokslo tendencijaatskleisti vairi CPT institut turin, CPT sistem,reglamentavimo trkumus, spragas.

CPT raid lemia poreikis derinti bei vienodinti valstybi ES ir ET nari tiek materialij, tiek proceso teis.

II tema. Civilinio proceso teiss altiniai

2.1. Civilinio proceso teiss altini samprata

altinis- 1. formalija prasme- iorin teiss normos tvirtinimo, jos iraikos forma.2. materialija prasme- visuomens ekonominiai, socialiniai ir kiti veiksniai,

lemiantysTN turinir padedantys nustatyti j prasm.

Daniausiai suprantama formalija prasme.

2.2. Teiss altini klasifikacija.

galiojantys istoriniai

CPT altiniai:1. tiesioginiai (pirminiai)- a) bendrieji teiss principai

b) raytin (statutin teis):- nacionaliniai CPT (statymai, postatyminiai a.)- tarptautinio CPT

c) teisiniai paproiai

2. netiesioginiai (antriniai)- TN taikymo ir aikinimo rezultatasa) teism praktikab) teiss doktrina


13/164

c) statym rengimo darbai

2.2.1. Tiesioginiai T :

Materialieji TN daro tak tiek teiskrai, tiek teiss taikymui.teisingumo ir vertybi samprata visuomensekinta.

Principaisvarbiausi teiss esms reikimosi bdai, pagrindins teisins idjos, vertybs, kurios nuodo, kaipkonkreiomis tiess normomis turi bti reguliuojami moni santykiai. Juos tvirtina atitinkamos TN ,suformuluoja teism praktika ar teiss doktrina.

Raytin (statutin teis)- statym leidybos proceso metu atsirad T. LR Konstitucija LR konstituciniai statymai- turi didesn gali nei paprasti statymai. Programiniai statymai- nustato valstybs ekonomins ir socialins veiklos

tikslus, bet ne teiss normas, reguliuojanias teisini

santyki subjekt elges. LR K-oje nenumatyti. kodifikuoti statymai paprastieji (ordinariniai) st postatyminiai aktai paparstai valdymo aktai. Jais realizuojamos st. normos.

Jie negali pakeisti st.norm ar nustatyti nauj.- vienkartinio galiojimo- nuolatinio galiojimo

LR K-oje statym leidybos delegavimas nenustatytas. Nustatytos reguliavimo ribos (pvz.:mogaus teises lieiantys klausimai gali bti reguliuojami tik statym lygiu).

Konstitucija- svarbiausias, pagrindinis alies statymas, isiskiriantis savo aukiausia teisinegalia, ypatingu turiniu, sudtingesne primimo ir keitimo tvarka, reikme teisinioreguliavimo sistemai. (r. Konstitucinio Teismo 2004 m gegus 25d nutarim)

LR K-ija tvirtina: Teism sistem (LRK 111 str) CP principus:

- valdi padalijimo (LRK 5 str)- vieumo (LRK 117str)- teismins gynybos prioriteto ir universalumo (LRK 30 str)- proceso kalbos (LRK 117str)- lygiateisikumo (LRK 29 str)- teisj ir teism nepriklausomumo bei iimtins teiss vykdyti teisingum ssuteikimo teismui (LRK 109 str)

tiesioginio Konstitucijos taikymo galimyb (LRK 6 str)- svarbu, nes galima upildyti teissspragas, isprsti kolizijas.LAT: Tiesiogiai K-ijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, kai ginosantykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai, neprietaraujantys K-ijai.

galiojim tik paskelbt ir K-jai neprietaraujani statym. draudim versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ir artimus giminaiius. teis pilieiams sksti valstybs ar savivaldybs staig ar pareign veiksmus ir

sprendimus. teisjo teis kreiptis Konstitucin Teism dl statymo ar kito TA atitikties K-jai.

Btinos slygos:

yra pagrindas manyti, jog TA neatitinka K-ijos statymas ar kitas TA turi bti taikomas nagrinjamoje byloje TA svarstymas priklauso KTeismo kompetencijai


14/164

Argumentai pateikiami ne kaip byloje dalyvaujani asmen nuomon ar svarstymai, bet kaipteismo nuomon. Gali kreiptis vis grandi teismai.

teismo nepriklausomumo garantijas savivaldybi taryb teis kreiptis teism dl j paeist teisi.

Konstitucij sudaro ne tik tekstas, normos, principai, bet ir Konstitucinio Teismo doktrina. KTeismas yravienintelis oficialus K-jos aikinimo subjektas. Jo nutarimai turi statymo gali visiems. TA negali btitaikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiama, kad jis prietarauja Kjai.Taiau statym panaikinti galitik Seimas. KTeismo sprendimai yra galutiniai ir neskundiami. Negalima dar kart priimti tokio paties TA,kuris buvo pripaintas prietaraujaniu K-jai.Konstitucinio Teismo aktai yra pripaintini pirminiais tiess altiniais, turiniais prioritet priestatymus bei visus kitus emesns teisins galios TA.KTeismas prims daug CPT aktuali nutarim:

CPK 53, 13, 54 str normos, kur nustatyta prokuroro teis stoti byl bet kurioje procesostadijoje bei vykdyti prokurorin prieir civiliniame procese prietarauja K-jai.

LAT teisj galiojim nutraukim pripaino prietaraujaniu K-jai.

Pripaino prietaraujania K-jai Vyriausybs teis tvirtinti premijas LAT pirmininkui, oteisingumo ministro teis kit teism pirmininkams ir teisjams. Nuostatos dl teisj atlyginim mainimo prietarauja K-jai. Visuomens informavimo statymo 8 str. , tvirtindamas , kad vieosios informacijos

rengjas, platintojas, jo savininkas, urnalistas turi teis isaugoti informacijos altiniopaslapt, neatskleisti informacijos altinio net ir tais atvejais, kai demokratinje valstybjeinformacijos altin teismo sprendimu atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kitypa reikming visuomens interes, taip pat siekiant utikrinti, kad bt apsaugotosasmen konstitucins teiss ir lasvs ir kad bt vykdomas teisingumas, prietarauja K-jai.

Ir dar daug visokiu nutarimu prim, kuriu mums inoti tikrai nereiks

Civilinio proceso kodeksas- priimtas 2002m, sigaliojo 2003m sausio 1 d. Daug CP norm

yra CK, kituose statymuose. Pvz CK yra procesins taisykls dlsantuokos nutraukimo-praym turinys, jo nagrinjimo irsantuokos nutraukimo teismine tvarka, taikytinos laikinosiosapsaugos priemons ir pan.

CPK prioritetas prie kitus statymus. Taiau ir CK tvirtina CK virenybs princip. Ikilus CK ir CPKprietaravimui turt bti taikoma CPK norma, nes: 1) CK reglamentuoja civilins, bet ne proceso teissaltinius; 2) CPK yra vliau sigaliojs statymas, todl pagal norm konkurencijos taisykles, kaip naujesnisturi prioritet prie CK.Naujame CPK pasirinktas socialinio civilinio proceso modelis, kurio vienas i esmini bruo yra aktyvusteisjas, normos idstytos nuoseklia sistema, upildyta daug sprag, paalinti prietaravimai.

statymai svarbs CPT:

Teism st. Aukiausiojo Teismo Statutas Advokatros st. Prokuratros st. moni bankroto st. moni restruktrizavimo st. Civilinis kodeksas

Kai kuriose valstybse teism statymai pripainti konstituciniais. Rengiant LR teism statym taip pat buvosiloma j priskirti prie konstitucini st. Jis turt bti konstitucinis.

Postatyminiai teiss aktai (PA)- reikmingiausi CPT yra Vyriausybs nutarimai. Juose galimarasti CPT norm, nustatani vien ar kit gin priskyrim teismui,kreipimosi teism prie tai pasinaudojus gino sprendimo neteismine tvarka galimyb ir pan.


15/164

Suteikimas Vyriausybei r atskiroms inyboms galiojim savo aktais reguliuoti CP klausimus vertintinasskeptikai:

1. teis kreiptis teism yra konstitucin, todl jos gyvendinimo tvark gali numatyti tik statymas, betne PA, jei nra kitokios specialios ilygos. Vyriausyb gali priimti nutarim dl statymogyvendinimo tarkos tik specialiu Seimo pavedimu.

2.

civilin proces reglamentuoja CPK ir kiti LR statymai3. CP klausim reguliavimas Vyriausybs nutarimuose gali kelti pavoj teisingumui gyvendinti ir dl

to, kad vykdomoji valdia savo TA gali riboti teismo kompetencij ir teismo nepriklausomum.LR CPK patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas tam tikr norm gyvendinimo tvark pavedpatvirtinti Vyriausybei (teisingumo ar finans ministrams)

CP reikms gali turti siteisj administracinio teismo sprendimai, neteistais pripain tam tikrusnorminius aktus, kuri atitikties Konstitucijai ar statymams kontrol nepriklauso KTeismui. Norminiai aktailaikomi panaikintais ir negali bti taikomi nuo tos dienos, kai paskelbiamas siteistas teismo sprendimas.Administracini byl teisenos statymas! Teism praktik formuoja dvi teismins institucijos:LAT ir LVAT.

Tarptautinio CP teiss altiniai(tarptautins sutartys, konvencijos ir t.t.)LR tarptautin sutartis- tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaroLR su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis. LR ministerij ar Vyriausybs staig bei kitvalstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi arorganizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys.LR tikratifikuota tarptautin sutartisturi virenyb statym atvilgiu. Neratifikuotos sut. yra LT teisins sistemos dalis, taiau jos turineprietarauti LR K-ai ir statymams.KTeismo st.: Iankstinskontrols atveju sprendiamas klausimas, ar tarptautin sutartis neprietarauja K-jai, o represyviosios kontrols atveju gali bti sprendiama ir tai, ar buvo laikomasi tarptautins sutartiessudarymo , ratifikavimo, paskelbimo tvarkos.

Tarptautins teiss prioriteto prie nacionalin teis principas.

CP svarbiausios konvencijos,dvials ir daugiaals sutartys(ratifikuotos): LT dvials teisins pagalbos sut su usienio valstybmis (pvz.: su Rusijos Federacija nuo

1995m) 1929m konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi u tarptautiniais veimais oru,

unifikavimo. 1950m mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija su protokolais 1954m Hagos konvencija dl civilinio proceso

Ir dar milijonas kitokiu sutari, kuri vis mintinai mes tikrai nesimokysime

LT neprisijungusi prie: 1955m Konvencija dl pilietybs teiss ir nuolatins gyvenamosios vietos teiss kolizij

sprendimo 1956m Konvencija dl sutartins jurisdikcijos ir t.t.

Europos Sjungos teissavarankika teiss sistema, kuri nesutampa nei su bendrja tarptautine, nei sunacionaline teise. Ji yra viresn u nacionalin teis ir tiesiogiai galioja visose valstybse narse.

ES teis - pirmin(Europos Bendrij (EAPB, EB(EEB), EAEB) steigiamosios sutartys.- antrin (ES institucij remiantis steigiamosiomis sutartimis priimama teis):

1. reglamentas- privalomas visos apimties ir tiesiogiai taikomas visosevalstybse narse. sigalioja visoje ES, kai paskelbiamasEuropos Bendrij oficialiame leidinyje arba nuo nurodytosdatos.

1.

direktyvasuformuluoja udavinius ir tikslus, kurie yra visiems privalomi,taiau spendim dl j taikymo priima paios valstybs. Josderina tuos statymus, kuri nevienodumai trukdo bendrajai


16/164

rinkai.1. sprendimaspriimamas konkreiam klausimui sprsti, nra privalomas

visuotinai visais atvilgiais. Jis privalomas tik tiems subj.,kuriems yra skirtas.

1. rekomendacija ir ivadateisikai neprivalomi aktai. Ireikiama institucijpozicija tam tkru klausimu, silomi tam tikriveiksmai ar elgesys...

r. 127 vadovlio psl, ten daug visokiu aktu pavadinimu

Kai ikyla kolizija dl ES reglamento reglamentuojamo klausimo ir to paties klausimo reglamentavimotarptautinje sutartyje, ikyla klausimas k taikyti, reikia nagrinti ES teiss akt nuorodas, nustatanias jsantyk su kitomis valstybi nari sudarytomis dvialmis arbadaugiaalmis tarptautinmis sutartimis(konvencijomis).Santykiuose su Latvija, Estija, kurie anksiau vyko tarptautini sutari pagrindu, dabar (nuo 2004m)vadovaujamasi ES TA pagrindu.

Teisiniai paproiai- elgesio taikyl, susikrusi per ilg lak j taikant ir sankcionuota valstybs.Bruoai:

1. visuotinumas (universalumas)2. ilgaamikumas3. atitiktis morals normoms ir vieajai tvarkai

Paproi privalomumas gali kilti ne btinai i valstybs sankcionavimo, bet ir i civilins sutarties alinuorodosCK 1.4 str.

2.2.2. Netiesioginiai (antriniai) altiniai

Teism praktika(teisminis precedentas)teism pateikti TN taikymo aikinimai,priimtisprendiant konkreias bylas, taip pat teisstaikymo klausim inagrintose bylose analiz irapibendrinimas.

Priklausomai nuo to, kas laikoma T, Teismo precedentas priskiriamas arba ne prie T. T klasifikacijapriklauso nuo to, kokiai teisinei sistemai priskiriama valstyb:

- kontinentinei (civilins teiss)- grieta T hierarchija, aukiausi gali turi K-ija.- anglosaksikai (bendrosios teiss)-pagrindinis T- teisminis precedentas.

Taiau pastaruoju metu ir kontinentins teiss alyse precedentas vis labiau pripastamasprecedentas.Anglosaksikoje teisinje sistemoje pagrindinis precedento bruoas- pareigojanti jo pobdis, kurispasireikiastare decisis (laikytis to, kas jau nusprsta) principo galiojimu su slyga, jog nagrinjaniam bylteisjui nusprendus, kad jo nagrinjama ir anksiau isprsta byla turi protingai pagrst skirtum, jampaliekama teis byl sprsti savarankikai. Dalis, kur tvirtinama privaloma teisjo suformuluota elgesiotaisykl vadinama ratio decidendi.LAT formuoja vienod teism praktik:

1. skelbia nutartis, kurioms pritaria dauguma skyriaus teisj2. analizuoja teism praktik, teikia rekomendacinius iaikinimus3. gali konsultuoti teisjus statym ir kit TA aikinimo ir taikymo klausimais

LAT priimami ne individualaus pobdio aktai:1. Rekomendaciniaikonsultacijos teismams, LAT Senato (Plenumo) nutarimai ir jais patvirtintos

tam tikr kategorij bylose apibendrinimo apvalgos.

CPT svarbios:

1991 m nutarimas Dl teism praktikos taikant LR CPK normas 2000 m nutarimas Dl LR teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas

Ir dar milijonas kit


17/164

Tiek konsultacijos, tiek j apvalgos yra privalomosios galios teismams neturi ir nra CPT. Taiau turipraktin, metodin reikm kitiems teiss subjektams.

1. PrivalomiLAT kasacine tvarka inagrintose bylose priimtose ir LAT biuletenyje Teismpraktika paskelbtose nutartyse suformuluoti precedentai.

Precedentai gali bti suformuluoti ir emesniuose teismuose, raiau tik LAT precedentai turi visuotinprivalomum.

Teisminis precedentas- sprendiant konkreias bylas priimtuose teismo sprendimuose pateititeiss iaikinimai, kurie veliau laikomi pavyzdiu sprendiantanalogikas, panaias bylas. Jo esm- teisjo teisin nuostata-faktins bylos aplinkybs ir j teisinis vertinimas.

Precedentas- elgesio taisykl, atsirandanti anksiau u statymo leidjo valikai n ra reikiamos TN.

LAT: T reikm teismams turi tik LAT nutartys, kuriose suformuluoti precedentai.Precedento taikymo taisykl- galima taikyti tik panaiose bylose.

LAT biuletenyje nepaskelbtos nutartys precedentins galios neturi. Taiau vliau sako, kad turi (patys dl toneapsisprend) . Reikt visus sprendimus publikuoti vieai, taiau to kolkas dar nra.LT teismin praktika tradicikai laikoma antriniu CPT. Mikelno nuomone, teiss aikinimas nenagrinjantkonkrei byl daro LAT st leidybos institucija ir tai prietarauja valdi padalijimo principui.

Teiss doktrina tam tikru momentu teiss praktikoje susiklosiusi ar nusistovjusi reikini visuma,turinti takos teiss mokslo pltrai, teisins svokos, teisini svok formavimuisi.Tai pozityviosios teiss interpretacijair teism praktiko analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose irkituose mokslo darbuose. Antrinis T.

Teiss doktrina svarbi, nes:1. pateikia sistemin ir racionali galiojanios teiss analiz

2.

nealika teiss interpretacija3. taikomas lyginamasis metodas (su kit ali teise)4. formuluoja teiss aikinimo, argumentacijos taisykles, pateikia svok definicijas, aikina teiss

princip turin ir pan.5. bdingas stabilumas.

LT jos reikm turt augti.

statym projekt rengimo mediaga- netiesioginis T. Taikomas statym leidjo ketinimo metodas. LTios mediagos reikm dar nepakankama.Travaux preparatoiresaikinamojo rato ir kit parengiamj dokument turinys.

2.3. Civilinio proceso teiss vienodinimas.

Teiss harmonizavimas- teiss sistemos vidins darnos utikrinimas, prietaravim tarp atskir teiss dali( institut, ak ) paalinimas, pvz. kodifikavimas.Teiss unifikavimas- v. tarptautini dokument, primimas ir suderinimas su nacionaliniais.CPT vienodinama keliais lygmenimis:

1. Europos Tarybos lygmuo: Konvencijos (T ir pagr. laisvi konvencija) Europos Tarybos Ministr komiteto rekomendacijos1. ES lygmuo: konvencijos (Madrido konvencija dl bankroto procedr) direktyvos

reglamentai1.

JTO Tarpt. Prekybos teiss komisija (UNCITRAL)- specializuota JTO institucija, kuri pltoja irvienodina tarpt. prekybos teisin reguliavim (konvencijos, pavyzdiniai st.)


18/164

2. Tarpt. privatins teiss unifikavimo institutas (UNIDROIT)-tarpvyriausybin inst., skirtavienodinti privatin materiali teis.

3. Hagos tarpt. privatins teiss konferencija.4. . ir P. Amerikos regionai.5. Nepriklausom v-bi sandraugos v-bs(NVS).

2.4. Tarptautinio CPT altiniai:

1. K-ja.LR K-ja vadovaujasi tarpt. teiss principais, visuotinai pripaintais: st. Neturi grtamosiosgalios, teisjai ino st., iklausyk abi alis.

2. Tarptautins sutartys.Ratifikuota tarpt. sutartis turi virenyb prie nac. teis.3. Vidaus statutin teis(kolizins normos).4. Teism praktika- nac. teism ir tarpt. teismo institucij praktika (negalima ET ir pagr. laisvi

konvencijos nuostat aikinti kitaip nei tai padar Strasbro teismas, taigi, ETT sprendimai, susijsu Konvencijos norm aikinimu, yra LR teiss altinis; Europos Teisingumo teismo spr., susij suEuropos Bendrijos teiss aikinimu yra altinis, ETT utikrina, kad Bendrijos teis bt vienodai

taikoma visose v-bse narse). ETT nagrinja ias bylas: Iekiniai dl Steigiamosios sutarties paeidimo Iekiniai dl panaikinimo Iekiniai dl neveikimo Iekiniai dl alos atlyginimo Praymai pateikti preliminar nutarim1. Paproiai ir teiss doktrina.

2.5. CPT normos ir j ypatumai:

-visuotinis privalomumas-ryys su v-be (sankcionuoja v-b, taiko prievartos priemones)-formalus apibrtumas (formuluojamos oficialiuose teiss aktuose, visada raytins)-normatyvumas (tvirtina teises ir pareigas)-sistemikumas (turi vidin struktr)

Klasifikacija:

Pagal privalomumo laipsn: imperatyviosios dispozityviosios

Pagal taikymo srit: bendrosios, taikomos visoms stadijoms specialiosios, tik kuriai nors vienai stadijai iimtins, kuri nurodo bendrosios ar spec. normos iimt

Pagal turin:

reguliuojamosios (nustato subjekt t. ir p.) definicins (pateikia svok apibrimus)

Pagal elgesio t-kls iraikos formas: galiojamosios (suteikia galimyb atlikti veiksmus) pareigojanios (nustato pareig atlikti veiksmus) draudianios (susilaikyti nuo veiksm atlikimo)

Pagal vidin konstrukcij: dviej element (hipotez ir dispozicija) trij element

Hipotez- fakt egzistavimo prielaida

Dispozicija- elgesio t-kl (teiss ir pareigos): paprasta CPK 246 apraomoji CPK 324 nukreipiamoji CPK 285, 1d.


19/164

blanketin CPK 49, 1d.Sankcija-priemon u neteist arba teist elges

2.6. CP TN galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje ir asmenims.

2.6.1. Laiko atvilgiu:

Jeigu paiame statyme nra specialios nuorodos apie jo grtamj gali, btina vadovautis bendruojuprincipu, kad statymas neturi atgrtins galios ir taikomas tik ateiiai. Lex retro non agit t-kl neleidianaujai priimto statymo taikyti jau vykusiems teisiniams faktams ir padariniams, atsiradusiems iki st,sigaliojimo.Galioja tik paskelbti teiss aktai.3 nuomons:Vientiso CP teorija- naujai priimtos TN neturi takoti jau prasidjusio proceso. Tik ali susitarimu gali btitaikomas naujas st.Proceso stadij teorija- stadija turi bti baigta pagal vien st., o kitoje stadijoje taikomas naujas st.Proceso veiksm teorija- kiekvienas veiksmas turi bti atliktas pagal tuo metu galiojant st.

Lietuvoje: CP stadij ir proceso veiksm teorijos.

2.6.2. Galiojimas teritorijoje:

Lex fori principas-bylos nagrinjimo vietos teismo statymo principas.Teismo procesas vyksta pagal v-bs vietosproceso teis. Priklauso nuo byl, turini usienio element.

2.6.3. Galiojimas asmenims:

Pilietybs ir gyvenamosios ar verslo vietos principai (forum domicile). teism gali kreiptis ir us. pil., JA, asm. be pilietybs, taiau yra ir diplomatinio imuniteto doktrina, t.y.atsakovais negali bti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas, bei j eimos nariai.Taikoma, bet CPK nenustatyta suverenaus imuniteto doktrina- draudimo pareikti iekin usienio v-bei bejos institucij sutikimo. Tai absoliutaus v-bs suvereniteto nuo usienio v-bi teism jurisdikcijos principas.

LR is principas taikomas v-bei viej TS srityje. Privatins teiss reguliuojam santyki srityje v-b negaliremtis imuniteto doktrina, todl doktrina dar vadinama riboto imuniteto doktrina.

2.7. statymo ir teiss analogija CP.

Teiss sprag atsiradimo prieastys: visuom. santyki pltra st. leidjas nenumato vis aplinkybi netobula teisin technika

Teiss spragos: pirmins (absoliutus vakuumas) antrins (santykinis vakuumas)

atsitiktins (st. leigjas nesureguliuoja santyki, nes neino juos egzistuojant)

neatsitiktins (st, leidjas smoningai j nereguliuoja)

Teiss sprag upildymo bdai: statym leidyba Teiss aikinimas(aikinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis, analoginis,

loginis) st. analogija( panaios TN taikymas;, nustato CK)

st. analogija galima:

kai nra pozityviosios TN, paproio, precedento, kuris reglamentuot gino santyk yra TN, reglamentuojanti pana santyk yra toks TN reguliuojam ir nereguliuojam santyki panaumas, kad analogijos taikymas

pateisinamas


20/164

Teiss analogija(Jeigu nra panaius TS reglamentuojanio st., taikomi bendrieji teiss principai;pagal analogij negali bti taikomos specialiosios, t.y. bendrj t-kli iimtis numatanios TN,iskyrus kai nagrinjamos aplinkybs irgi yra iimtins (LAT nutartis)).

III tema. Civilinio proceso teiss principai

3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata. Civilinio proceso teiss principreikm

Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose,suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos; jos ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teissakos pltros pagrindas. iuos principus nulemia civilinio proceso paskirtis ir tikslai:

teisingai ir minimaliomis laiko ir finansinmis snaudomis isprsti teisin konflikt; kad teismo procesas bt siningas, patogus tiek teismui, tiek alims ir visai visuomenei; utikrinti racional teisingumo sistemos funkcionavim;

Civilinio proceso teiss princip funkcijos:1. Reglamentavimo. statym leidjas, reglamentuodamas civilinius procesinius teisinius santykius,

turi paisyti CPK ir teism praktikos tvirtint princip, kuri daugelis, tokie kaip teisingumo ir teisinsvalstybs principai, nustatyti Konstitucijoje. Jie gali bti reikmingi ir sprendiant statymo ar kito teiss aktokonstitucingumo klausim.

2. Interpretavimo. Principai padeda suvokti konkrei teiss norm turin, teismams jas aikinantbyl nagrinjimo procese. Ypa svarbus yra teiss norm aikinimas remiantis sisteminiu metodu, taip patremiantis pagrindinmis civilinio proceso idjomis ir tikslais.

3. Kolizij alinimo. Pasireikia keliais aspektais:a) esant konkreios teiss normos ir civilinio proceso principo kolizijai, teiss norma turi bti aikinama taip,kad bt paalintas is prietaravimas, arba principas taikomas tiesiogiai;

b) esant keli CPK norm kolizijai prioritetas teikiamastai normai, kuri geriau atitinka civilinio procesoteiss principo esm;c) jei prietarauja du principai, btina argumentuoti, kodl pirmenyb teikiama vienam i j;

4. Teiss sprag upildymo. Nesant teiss normos, reglamentuojanios tam tikr santyk, teismastaiko statymo ar teiss analogij. Teiss analogija bylos sprendimas remiantis bendraisiais teissprincipais, kai nra galimybs taikyti statymo analogij.Teisinio argumentavimo. Principai gali tapti ali reikalavim ir atsikirtim pagrindu,pvz. apskundiantemesns instancijos teismo sprendim auktesnei instancijai remiantis tuo, kad paeisti civilinio procesoteiss principai.

3.2. Civilinio proceso teiss princip sistema ir tarpusavio ryys

Civilinio proceso principai sudaro bendr sistem, ir nors yra savarankiki, taiau tarpusavyje susij.Paeidus vien danai paeidiamas ir kitas principas. Be to, konkretaus principo turinys sveikauja sukitais principaisir negali bti aikinamas atsietai nuo j. Taiau principai nra absoliuts:

1. statymai numato tam tikras princip taikymo iimtis. Taip siekiama vis princip darnos;2. civilinio proceso principai pirmiausia taikomi siningiems proceso dalyviams, t.y.

nepiktnaudiaujantiems procesu;3. galima tam tikra princip konkurencija ar net prieyb. Tada btina vadovautis princip

subordinacijoskriterijais (konstituciniai principai turi prioritet prie kitus CP principus) bei remtisprotingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumokriterijais. Btina pasirinkti proceso ali teisiapsaug labiausiai utikrinant princip derinimo bd. Konstitucinis Teismas pabria btinybsiekti princip suderinimo ir pusiausvyros. Taigi jei byloje kyla dviej ar daugiau principkolizija, btina papildoma argumentacija, kodl taikomas kuris nors principas, nes kitu atveju teismosprendimas nebus teistas ir pagrstas.

Princip tvirtinimas nra statikas reikinys, j sraas nra baigtinis, o ir turinys kai kuri princip nuolatkinta, atsiranda nauj.


21/164

3.3 Civilinio proceso teiss princip klasi f ikavimas

Principai, kaip pagrindins visuomenini santyki reguliavimo idjos, gali bti faktiniai ir teisiniai.Faktinis principas teisiniu tampa tada, kai jo turinys tvirtinamas konkreia teiss norma.

Pagal princip tvirtinimo iorin form: tvirtinti Konstitucijoje; tvirtinti kituose statymuose;

i klasifikacija reikminga teiss norm taikymui, nes konstituciniai principai turi virenyb prie kitusprincipus.

Pagal civilinio proceso teiss princip tvirtinimo teiss normose vidin struktr: teiss normos vardija tik principo pavadinim, o esm nusako kitos teiss normos; teiss normos tvirtina tik trump principo turinio apibdinim, o j konkretizuoja teiss

norm visuma ir teiss teorija; konkretaus principo buvimas nustatomas tik analizuojant teiss norm visum; normos-principai; teiss normos netvirtina elgesio taisykls, taiau atskleidia tam tikr princip (pvz.

teisingum vykdo tik teismai); Pagal princip veikimo sfer: bendrieji (pagrindiniai) bendri visai teiss sistemai (teisingumo, subjektini teisi

santykikumo, socialinio kompromiso, pareigos atlyginti al, lygiateisikumo, teiss teismin gynyb, teistumo);

tarpakiniaiveikiantys keliose teiss akose (teisingum vykdo tik teismas CPT, BPT,APT; sutari reikia laikytis CPT, CT; niekas negali bti teisjas savo byloje CPT, BPT,APT; rodinjimo natos CPT, APT ir t.t)

akiniai- veikiantys vienoje teiss akoje (neatitinkantis statym sandoris negalioja CT;nekaltumo prezumpcija BT; viena bausm u vien nusikaltim BT; kooperacijos irproceso koncentracijosCPT; dispozityvumoCPT)

institut veikiantys viename teiss institute (nuosavyb nelieiama CT; raytinio

proceso principas (pvz. kasacijoje)CPT; rodym leistinumo ir ssajumoCPT); Pagal civilinio proceso teiss princip taikymo srit ir subjektus:

Principai, nustatantys ali procesin padt civiliniame procese (teis bti iklausytam,draudimas piktnaudiauti procesu);

Nustatantys teismo procesin padt ir vaidmen civiliniame procese (teisjnepriklausomumas, teisingum vykdo tik teismas);

Nustatantys rodinjimo proceso tvark (laisvas rodym vertinimas, rungimosi principas); Nustatantys bylos nagrinjimo tvark (proceso vieumas, valstybin proceso kalba, proceso

operatyvumas);i klasifikacija padeda suprasti valstybje vyraujant civilinio proceso model (inkvizicinis ar rungtynikas),taip pat, ar jis civilizuotas, ar utikrina mogaus teisi apsaug.

3.4. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys

3.4.1. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas

1950 m. mogaus teisi konvencija nustato, kad asmuo turi teis, kad jo byl per kiek manomatrumpesn laik vieumo slygomis teisingai inagrint pagal statym steigtas nepriklausomas irnealikasteismas. Toki teis tvirtina ir LR Konstitucijos 30 str. is straipsnis taip pat tvirtina asmens, kurio teiss irlaisvs paeistos, teis kreiptis teism, taiau teismine tvarka gali bti ginamos ne tik subjektins teiss,bet ir statymosaugomi teisti interesai. Teisministeisi ir laisvi gynimas turi tik jam bdingus visuotinaipripaintus demokratinius principus (lygybs teismui, vieumo, rungimosi, teiss bti iklausytam teisme irkt.), o teismo sprendimo vykdym garantuoja valstyb.

Keletas teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principo aspekt: Kiekvienas civilinis ginas turi bti sprendiamas teisme.


22/164

Teismas yra pagrindin institucin mogaus teisi ir laisvi garantija ir statymo leidjo pareiga tvirtintigalimyb visus ginus dl asmens teisi ir laisvi paeidimo sprsti teisme. Net jei teiss aktai tam tikrgin sprendim priskiria kit institucij kompetencijai, turi bti garantuota galimyb i institucijsprendimus sksti teismui. O CPK nustato, kad kilus abejonei ar galiojani statym kolizijai dl konkretausgino inybingumo, ginas nagrinjamas teisme. Tai patvirtina teiss teismin gynyb universalum. iosteiss ribojimu nereikt laikyti statymuose tvirtintos kai kuri gin privalomos ikiteismins nagrinjimotvarkos. Tai tik siekis operatyviai isprsti konflikt, sutaupyti ali laik ir las. AT tvirtina tris kriterijus,pagal kuriuos sprendiama, ar ikiteismin gin sprendimo procedra racionali:

tokia tvarka yra nustatyta statymu; bdas nrapernelyg biurokratikasar sudtingas; alis, nepatenkinta ikiteismins institucijos sprendimu, visada turi turti teis kreiptis

teism;CPK nustato, kad atsisakymas teiss kreipt

Documents

CPT-2 konspektas