Konspektas KT valstybiniam

7/26/2019 Konspektas KT valstybiniam

1/246

KONSTITUCINS TEISS BAIGIAMOJO EGZAMINO

KONSPEKTAI

I TEMA. KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA

1. Konstitucins teiss so!os "#to$i%o "s&e!t"i.

Teisinje literatroje svoka konstitucin teis vartojama keliais aspektais: Kai kalbama apie asmens subjektin teis, tvirtint konstitucijoje. ia turima alvoje teisinio sant!kio

"al!vio alimas #leistinas eles!s$, t.!. jo alim!b vienaip ar kitaip eltis. %u"aro tr!s alim!bs eltis: &.taip, kaip numato teiss normos' (. reikalauti, ka" kiti teisinio sant!kio "al!viai atlikt) parei' *. kreiptis kompetentinas institucijas, ka" jos apint) subjektin teis #t.!. priverst) kit teisinio sant!kio "al!v atlikti

parei$.

+acionalin teiss srit. Konstitucin teis suvokiama kaip tam tikroje al!je aliojan-i) teissnorm), reuliuojan-i) tam tikr visuomenini) sant!ki) srit, visuma. Konstitucins teiss normos reuliuojasant!kius, susijusius su vieosios val"ios !ven"inimu. Tai valst!bs orani/acija, vieosios val"ios

orani/avimas bei ios val"ios !ven"inimo parin"ai, taip pat asmens ir valst!bs svarbiausieji sant!kiai.

0ien i teiss moksl). T.!. visuma mokslo ini), teorij),koncepcij), mok!m), kuris tiria irkonstitucins teiss normas, ir j) !ven"inimo praktik, ir konstitucini) teisini) i"j) pasaul.

%tu"ij) "isciplin. T.!. specialus kursas, "stomas stu"entams teisininkams auktojojemok!kloje, kuris !ra lau"iai susijs su konstituciniu teiss mokslu, nes remiasi jo pasiekimais.

Taip pat reikt) paminti, jo "anai konstitucin teis va"inama valst!bine teise. 0alst!bins teisspava"inimas "ominuoja 0okietijoje, ka"ani ten teisin mintis akcentavo valst!bs rai", valst!bs institucij),j) teisinio reuliavimo reikm' konstitucins 1 230, 4ranc/ijoje, nes -ia remiamasi Konstitucijos kaip

parin"inio stat!mo, tvirtinan-io asmens teises bei laisves, nustatan-io valst!bs val"ios ali) ribasi"jomis. 5ietuvoje i 4.5eono bei 3. Tumno alima pastebti valst!bins teiss vartojimo praktik. Ta-iau6. 7omeris "av postm konstitucins teiss svokos sitvirtinimui. +ors 0!tauto 8i"iojo 9niversitete"stoma "isciplina buvo va"inama valst!bine teise, 6. 7omeris ir savo paskaitose, ir mokslo "arbuose java"ino konstitucine teise. 4aal j, terminas valst!bin teis vartojamas visai tai teisei, kuri !ra valst!bs#jos val"ios$ nustatoma ir kuri veikia valst!bje kaip jos tam tikra unkcija, taip pat j tuo terminu atskiriantnuo kit) socialini) juntini) teiss #ban!-ios ir ban!tins teiss, tarptautins teiss ir bet kurios kitos nevalst!bins teiss$. ;iuo terminu nealima va"inti kurios nors vienos valst!bs teiss akos, nes tai

prietaraut) pasirinktos teiss koncepcijai. Ta teis, kuri "st 6. 7omeris


2/246

7omer alima kalbti apie )o#%"'i$ !onstitucin( teis(, kuri su*"#+t, Konstituci$os no#%os i#%"te#i"'in( teis(, kuria su*"#+t, no#%os- ti#tin"n/ios 0&"/i "'st+s !onst#u!ci$ is"is "'st+se'e%ent"is i# +&"/ "'*2ios !onst#u!ci$.Konstitucins teiss kaip Konstitucijos teiss samprata 1 samprata si"u#$" "s%e. Kartais apibriantkonstitucin teis kaip teiss sistemos "al, remiamasi ir materialiais, ir ormaliais po!miais. 6aterialieji

po!miai susij su konstitucins teiss reuliavimo objektu, o paal ormalius po!mius konstitucin teis 1tai visuma norm), turin-i) auk-iausi ali l!inant su kitomis normomis, kurios ali bti kit) norm)teistumo parin"u ir kurios pa-ios nra rin"iamos jokia teiss norma. To"l remiantis ormaliais

po!miais, konstitucin teis reikia suvokti kaip tvirtina valst!bs ir asmens tarpusavio sant!ki) parin"us, t.!. asmens parin"ines teises irlaisves bei pareias.

Ta-iau reuliavimo objektas apibriamas ne vieno"ai. ?? a. pr. A. Es%ein"s Konstitucins teissprincip) va"e tei, ka" konstitucin teis turi triub objekt : &$ valst!bs orm ($ val"ios ir jos oran)

orm *$ valst!bs teisi) ribas. 2is teiia, jo valst!bs orma, val"!mo orma, pripainimas ir lai"avimaspilietini) teisi) 1 tai parin"iniai ir btini konstitucins teiss objektai. Kit) objekt), kurie i esmspriklaus!t) konstitucinei teisei, nra


3/246

tam tikrus valst!bs u"avinius, t.!. kaip valst!bei tenkan-ias pareias loboti eim, remti kultr irmoksl, remti visuomenei nau"inas kines pastanas ir tt. 0is) i) unkcij) parin"inis tikslas 1 asmens

parin"ini) teisi) ir laisvi) arantavimas tam tikroje !venimo srit!je. To"l iuos konstitucins teissnormomis reuliuojamus sant!kius alima nesunkiai ir parstai komponuoti "'st+s "'*2ios4+en*ini%oir "s%ens i# "'st+s s"nt+!i,blokus.Konstitucins teiss normos nustato vis valst!bs val"ios orani/avimo ir !ven"inimo sistem. 2osapibria stat!m) lei"iamosios, v!k"omosios ir teismins val"ios institucij) teisin pa"t, j) su"ar!motvark, kompetencij, tarpusavio sant!kius ir kt. +ustato alies parlamento ormavimo tvark, tautos atstov)

status, stat!m) lei"iamosios val"ios institucijos aliojimus, stat!m) lei"!bos proce"r ir tt.Konstitucins teiss normos nustato stat!m) lei"iamosios ir v!k"omosios val"ios institucij) sant!ki)parin"us. 4astarieji "aro tak alies val"!mo ormai. Konstitucin teis relamentuoja centrins ir vietinsval"ios sant!kius, lemian-ius valst!bs san"aros orm, o konstitucins teiss normomis tvirtinti vieosiosval"ios !ven"inimo b"ai ro"o alies politinio reimo orientacij ir t.t. Ae to, konstitucin teis nustato irvietinio val"!mo bei savival"os parin"us. >tvirtin"ama valst!bs val"ios institucij) orani/acij, valst!bsval"ios institucij) aliojimus ir veiklos parin"us, j) tarpusavio sant!ki) parin"us, konstitucin teis ne tiknustato valst!bs val"ios institucij) ali) ribas pa-ioje valst!bs val"ios sistemoje # iuo atvejuutikrinamas valst!bi) val"ios sistemos vi"aus su"erinamumas ir veiklos "arna$, bet ir valst!bs val"iosali) ribas ivar"int) institucij) sant!kiuose su asmeniu. 0al"ios ribojimo "oktrina atsispin"i 57Konstitucijos nuostatose, kur tvirtinama, jo val"ios alias riboja Konstitucija. ;i nuostata 1 svarbiausias

imperat!vas, lakonikiausiai ireikiantis konstitucionali/mo esm.Konstitucin teis numato ir asmens teisinio statuso parin"us: asmens teisinio statuso principus, parin"inesteises ir laisves, pareias. 8erin"ama asmens ir visuomens interesus, ji nustato ir i) teisi) ir laisvi) ribojimo

parin"us #pv/., mous turi teis turti savo sitikinimus, juos laisvai reikti, moui neturi bti kliu"omaiekoti, auti, skleisti inormacij ir t. t., ios teiss ali bti ribojamos tik stat!mu, kai btina apsauotimoaus sveikat, orum, privat) !venim, konstitucin santvark ir kt. $

Teisinio #e4u'i"i%o %eto*"iatsklei"iami per teisinio #e4u'i"i%o ;*us1 poveikio priemones, kuriomiskonstitucin teis veikia reuliuojamus visuomeninius sant!kius. 7euliavimo b"ai ali bti :

Konstitucins teiss normose tvirtinti vairi) valst!bs val"ios institucij) aliojimai #pv/.,%eimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, lei"ia stat!mus, priima nutarimus "l reeren"um)' skiria57 rinkimus ir tt.' 57 0!riaus!b tvarko krato reikalus, sauo 57 teritorijos nelie-iam!b ir kt.$'

>pareiojimai # pv/., reeren"umu priimt stat!m ar kit akt ne vliau kaip per B "ienasprivalo pasira!ti ir oicialiai paskelbti 5ietuvos 7espublikos 4re/i"entas' %eimas privalo svarst!ti BC tkst.pil., turin-i) rinkim) teis, pateikt stat!mo projekt ir kt.$ '

8rau"imas. # Konstitucijoje numat!ta, ka" "rau"iama mo) kankinti, eminti jo orum,iauriai su juo eltis, taip pat nustat!ti tokias bausmes ir kt.$

5ei"imai. 57 Konstitucijoje i"st!tos ir normos, kurios nei pareioja, nei "rau"ia, betlei"ia teisini) sant!ki) "al!viams atlikti tam tikrus veiksmus arba j) neatlikti # 4v/., &DB ali pateiktiinterpeliacij %eimo pirmininkui ar ministrams, bet ali jos ir nepateikti ir pan. $

3tsiveliant teisinio poveikio b") "erinius, !ra iskiriami "u teisinio #e4u'i"i%o %eto*"i: Emperat!vusis. 2am b"inas rietas privalomumas, teisinio sant!kio "al!vi) #subjekt)$

tarpusavio sant!kiai rin"iami subor"inacija, teisinio sant!kio "al!viai neturi pasirikimo laisvs, jie privaloeltis kaip nustat!ta teiss norm).

8ispo/it!vusis. A"ina teisini) sant!ki) "al!vi) l!!bs pripainimas, teisini) sant!ki)"al!vi) savarankikumas ir alim!b pasirikti tam tikr elesio mo"el.

0!rauja imperat!vinio pob"io reuliavimas. Konstitucins teiss normos nustato tam tikrus pareiojimus,"rau"imus ar suteikia tam tikrus aliojimus, kuriuos reikia !ven"inti. Atina tiksliai apibrti valst!bsali) ribas, nustat!ti asmens teisi) ir laisvi) !ven"inimo mecFani/m.


4/246

paei"im). 4aal teisinio reuliavimo objekt skiriamos civilins, bau"iamosios, "arbo, inans) ir kt. teisssri-i) normos. Konstitucins teiss no#%osreuliuoja valst!bs orani/acij, vieosios val"ios #valst!bsval"ios$ orani/avimas bei jos !ven"inimo parin"ai, asmen) ir valst!bs tarpusavio sant!kiai. 2ostvirtintos Konstitucijoje.%varbiausi !patumai :

&. Konstitucins teiss normos reuliuoja speciin visuomenini) sant!ki) srit. 2os nustatovalst!bs orani/acijos, valst!bs val"ios orani/acijos ir unkcionavimo parin"us, taip pat reuliuojavalst!bs ir asmens svarbiausius sant!kius.

(. A"inas pirminis pob"is. 2) parin"u kuriama valst!bs val"ios institucij) sistema,nustatomas valst!bs val"ios institucij) statusas, iomis normomis rin"iama i) institucij) veikl, joslemia asmens pa"t.

*. Konstitucins teiss normos neretai nustato ir kit) sri-i) teisini) sant!ki) reuliavimo pra"us.7emiantis konstitucins teiss normomis, nustatoma asmens teisin pa"tis civilins, "arbo, a"ministracins,

bau"iamosios, bau"iamojo ir civilinio proceso bei kit) teiss ak) reuliuojamuose sant!kiuose.Konstitucins teiss normos 1 vis teiss sistem vienijan-ios normos.

G. A"ini speciiniai tvirtinimo altiniai. %varbiausios, "aran-ios "i"iausi tak teisssistemai, normos !ra i"st!tos Konstitucijoje. Kt. !ra i"st!tos konstituciniuose stat!muose bei

postat!miniuose aktuose, t.p. kituose konstitucins teiss altiniuose.B. Konstitucins teiss normos, i"st!tos Konstitucijoje, !ra auk-iausios teisins alios. ;ias

teiss normas turi atitikti visos kitos teiss normos.H. Konstitucinje teisje !ra "au norm), kurios ormuluojamos tik pa-ia ben"riausia prasme.

+eretai tik panau"ojus vairius aikinimo meto"us, alima isiaikinti normos turin. T.p. reikia priimti kitasteiss normas, kurios "etali/uot), konkretint) ar iv!st!t) konstitucins teiss normose tvirtint itinabstrak-iai ar lakoniki suormuluota tais!kl.

I. 8anai b"inas imperat!vumas.J. patini subjektai : valst!b apskritai, tauta, valst!bs val"ios institucijos, pilie-iai, j)

susivienijimai ir t. t.L. Esiskiria savo stabilumu # l!inant su kt. ak) normomis$. 8auelis j), i"st!t) Konstitucijoje

ar konstituciniuose stat!muose, !ra priimamos, kei-iamos ir naikinamos su"tinesne nei "auelis kit)norm) tvarka.

Konstitucins teiss no#%, st#u!t;#ini"i +&"tu%"i.0iena i konstitucins teiss norm) speciikos !ra j) struktra. 8auel!je teiss teorij) va"ovli) "anaietalonu laikomas trij) "ali) teiss norm) pavi"alas # Fipote/, "ispo/icija. sankcija$. Ta-iau !ra labaisunku surasti teiss norm), kurios visikai atitikt) toki struktr. 3tskir) teiss sri-i) t!rintojai iri pastebitrinars teiss normos struktros mo"elio neatitikim teisinei tikrovei. Kiti autoriai uin-!"ami tok poirteiia, ka" nuomon, ka" teiss normos susi"e"a tik i "viej) "ali), parsta teiss norm) ir normini) akt)kai kuri) straipsni) painiojimu. 9mirtamas teiss sistemikumas, neatsiejamas elesio tais!kls r!!s su jos!ven"inimo sl!omis ir apsauos nuo paei"im) b"ais. 4a!mtina, ka" konstitucins teiss norm),kuriose alima aptikti visus tris struktrinius elementus, rasti alima ne itin "au, konstitucins teiss siaurja

prasme. To"l neretai tekt) konstatuoti, ka" konstitucins teiss normas su"aro vien "ispo/icija, o kit)element) antinai "anai nra.8ar vienas konstitucins teiss normos elementas, "l kurio "au "iskutuojama 1 sankcija. ra keletasnuomoni):

0ieni teiia, jo konstitucinje teisje apskritai nra sankcij), nes konkre-ios poveikiopriemons u konstitucins teiss norm) "ispo/icijoje nustat!t) tais!kli) paei"im !ra nustat!tos kit) teisssri-i) #a"ministracins, bau"iamosios ir kt.$ norm. ;itaip suvokiant sankcij, va"ovaujamasi teiss kaipvieninos sistemos samprata. 0a"ovaujantis tokia pla-ia teiss normos sankcijos samprata teiiama, ka"konstitucins teiss normose sankcijos retai !ra tiesioiai i"stomos' jos paprastai !ra nustat!tos kit) teisssri-i) norm).

Kit) autori) nuomone, sankcija !ra laikomos pa-ioje teiss normoje numat!tos teisins

pasekms, kai paei"iama teiss norma. 4aal i siaurj teiss normos sankcijos samprat, teiss sankcija!ra tik pa-ioje teiss normoje tvirtintas struktrinis elementas. ;iuo atveju tekt) konstatuoti, kaip buvominta, ka" konstitucinje teisje toki) norm) nra "au.

Kartais raoma, ka" konstitucins teiss norm) sankcijos !ra politinio pob"io #pv/.,0!riaus!b privalo atsistat!"inti, kai %eimas "u kartus i eils nepritaria naujai su"ar!tos 0!riaus!bs

G


5/246

proramai ar kai %eimas vis) %eimo nari) bals) "auuma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim0!riaus!be ar 6inistru 4irmininku$.

Konstitucins teiss no#%, !'"si)i!"i%o !#ite#i$"i.

3tsiveliant konstitucins teiss si"u#$ i# &'"/i$ "s%(, konstitucins teiss normas altume skirti:&. konstitucins teiss siaurja prasme normos'(. kitos konstitucins teiss normos.

E. 4aal teiss ="'tinius, kuriuose jos i"st!tos:&. konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstitucijoje'(. tvirtintos stat!mais'*. tvirtintos postat!miniais aktais'G. kitais konstitucins teiss altiniais.

EE. 4aal 4"'io$i%o t#u!%(:&. pastovios # alioja iki jos oicialaus panaikinimo$'(. laikinos # aliojimo trukm nustat!ta$'*. iskirtins # alioja tik nepaprastosios ar karo pa"ties metu$.

EEE. 4aal normomis ti#tint e'4esio t"is+!'i, i"'o%u%:&. imperat!vias(. "ispo/it!vias.

E0. 4aal norm) &"s!i#t teisinio #e4u'i"i%o %ec>"ni9%e:&. materialisias # reuliuoja socialinius sant!kius, nustato i) sant!ki) "al!vi) teises ir pareias,

o proceso normas tvirtina materialiose teiss normose nustat!t) teisi) !ven"inimo ir !n!bos tvarka, taippat valst!bs institucij) ar parein) veikimo taikant teiss normas tvarka$.

(. procesines # "auelis %eimo statuto norm), pv/., stat!m) lei"!bos proce"ra$.

0. 4aal "i*%en #e4u'iuo$"nt isuo%eninius s"nt+!ius:&. reuliacins #nustatan-ios visuomenini) sant!ki) "al!vi) teises ir pareias$'(. apsauins #sauan-ios reuliacins normos$

8auuma konstitucins teiss norm) !ra reuliacins.

0E. 4aal teiss normosei=*st+t, t"is+!'i, &o;*:&. >pareiojamosios # nustato parei atlikti tam tikrus veiksmus$'(. 8rau"ian-ios # "rau"ia atlikti tam tikrus veiksmus$'*. >alinan-ios #suteikia alim!b atlikti tam tikrus veiksmus$

0EE. 4aal konstitucinse normose)o#%u'uo$"%, t"is+!'i, &o;*

:;iuo atveju -ia skirstoma tai, kas telpa konstitucini) princip) ir norm) sant!k.

&. ben"rsias #tiesioiai neormuluoja teisini) sant!ki) "al!vi) teisi) ir parei), o ormuluoja teisiniusprincipus, tikslus, u"avinius$.

(. konkre-isias #tiesioiai numato teisini) sant!ki) "al!vi) teises ir pareias$.

4v/.: & atveju. Konstitucijoje tvirtinta norma moaus teiss ir laisvs !ra priimtins, 5ietuvos valst!b!ra nepriklausoma "emokratin respublika. (. pv/., neeilines %eimo sesijas aukia %eimo pirmininkas nemaiau kaip tre-"alio vis) %eimo nari) sil!mu, o Konstitucijoje numat!tais atvejais 1 7espublikos4re/i"entas.Ta-iau is paskutinis skirtumas prasminas tik ta"a, kai aikiai nealime atskirti teiss norm) nuo teiss

princip).

Konstitucins teiss no#%, #e"'i9"i%"s.

B


6/246

4aal reali/avimo pob" KT normos ali bti tiesio4inio t"i!+%o ir netiesio4inio taik!mo #josreuliuojamos per kitas teiss normas$.KT norm) reali/avimas suvokiamas kaip valst!bi) teiss oran) teiss taik!mo veikla. Konstitucijojenumat!tais atvejais i veikl ali atlikti ir kiti teiss subjektai. KT norm) eekt!vumas 1 sant!kis tarp teissnormos nustat!tos socialinio elesio proramos ir aktinio socialinio elesio, t.!. teiss ir tikrovs sant!kis.To"l visuomet e/istuoja KT norm) eekt!vumo "i"inimo problema. Turi bti pasiektas optimalus sant!kistarp konstitucini) norm) 1 kurios !ra labai ben"ro pob"io 1 ir konstitucines normas konkreti/uojan-i) kit)teiss ak) norm).

KT neretai !ven"inamos kartu su konstitucin reuliavim "etali/uojan-iomis normomis. 9tikrinant KTnorm) !ven"inim labai svarbu teisin apsaua 1 tam tikr) valst!bs poveikio priemoni) taik!mas.

?. Konstitucini"i inci&"i. Konstitucini, inci&, !'"si)i!"ci$".

Mo"is principas kils i lot!niko o"io principium ir reikia pra"i, parin". 2is ben"riausia prasmesuvokiamas kaip kreipiantis pra"as, rin"iantis tam tikro reikinio turin, jo konkre-ias apraikas ar atskiruselementus.Konstituciniais principais rin"iami visi teisinio teksto elementai, visa teiss sistema. 2ei teiss normaneatitinka kurio nors konstitucinio principo, sakoma ne tik, ka" ji prietarauja iam principui #nuo jonukr!psta$, bet ir ka" ji !ra antikonstitucin. Taii konstituciniai principai legalizuoja ir legitimuoja teiss

aktuose nustat!t reuliavim, visus teisinius spren"imus, t.!. lei"ia juos vertinti kaip teistus ir teisinus bei"raue daro juos teistais. Er prieinai : prietaravimas konstituciniams principams teisin reuliavim"eliitimuoja ir anuliuoja 1 jis nra laikomas teistu ir teisinu, ali bti pripastamas neturin-iu teisinsalios. 2ie !ra !patini tuo, ka" "l j) auktesns, l!inant su kitais teiss principais, teisins alioskonkurencija tarp konstitucini) ir kit) teiss princip) loikos poiriu !ra nealima. Konstitucinis Teismas!ra pasisaks, ka" stat!m) lei"jas ali ormuluoti principus, kuriais rin"iamas konkretus stat!mas, bet jieneali paeisti konstitucini) princip).Konstituciniai principai 1 Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis, pal!inti su normomis,

b"inas labai apiben"rinamasis pob"is. Konstituciniai principai lemia viso teisinio reuliavimo kr!pt.Konstituciniai principai ir konstitucins normos !ra lau"iai susij, kartais vienas nuostatas alima laik!ti ir

principais, ir normomis. %kiriant normas ir principus, lemiama reikm teikiama principui kaip

nukreipian-iam, va"ovaujan-iam pra"ui, kuriuo rin"iamas teisinis reuliavimas. Ta-iau struktros poiriutas konstitucins teiss nuostatas, kuriose sunku iskirti teiss normos elementus, altume traktuoti kaip

principus, o nuostatas, kuriose "auiau ar maiau !ra normos element) po!mi), altume traktuoti kaipkonstitucins teiss normas.4rincipai "ierencijuojami paal tai, ar jie apibrti aikiai ir tiesioiai tvirtinti 57 Konstitucijosnormose#normos 1 principai$, ar jie tiesioiai ne"eklaruojami, ta-iau ilaukia i ben"rosios Konstitucij)norm) prasms. 0ieni principai !ra "eklaruojami tiesioiai, o kiti ali bti ive"ami i t) princip), kurie !ra"eklaruojami tiesioiai.Taii, konstitucini) princip) visuma konstruojama paal "u kriterijus:

Kaip tam tikri principai ireikti Konstitucijos tekste #ar jie apibrti aikiai ir tiesioiai

tvirtinti Konstitucijoje, ar jie tiesioiai ne"eklaruojami, ta-iau iplaukia i ben"rosios Konstitucijos norm)prasms$' Kokiu mastu jie kreipia teiss sistem, lemia teisinio reuliavimo turin.

Taii paal tai !ra : &i#%ini"i bei i=estini"i !onstitucini"i principai, tai pat su*tini"i konstituciniaiprincipai.

Pi#%ini"i inci&"i. 57 Konstitucijos &J str. +uostata, ka" moaus teiss ir laisvs !ra priimtins, tvirtintas tiesioiai"eklaruojamas principas 1 moaus teisi) ir laisvi) priimtinio pob"io pripainimo principas. 2is !ra

pirminis, nes nra ive"amas i jokio kito konstitucinio principo. 2o tiesioinis altinis !ra Konstitucija. Ka"bt) konstatuota, ka" toks principas !ra ir ka" jis !ra konstitucinis principas, pakanka paro"!ti, bet ne

aikinti. Clarus non sunt interpretanda 1 tai, kas akivai/"u, neaikinama #nero"injama$. T.p. tokie bt)5ietuvos valst!bs teritorijos vientisumo principas, valst!bins kalbos principas, nuosav!bs nelie-iamumoprincipas ir kt. ;ie principai, !ra tvirtinti tik vienoje Konstitucijos nuostatoje 1 j) buvimui konstatuoti, benuoro"os i nustat, nieko "auiau.

H


7/246

4irminiai principai tvirtinti ne vienoje, o kelioseKonstitucijos nuostatose, kurios !ra vienareikms tuopoiriu, ka" kiekvienoje j) tvirtintas tas patspirminis principas ir, ka" norint konstatuoti tokio principobuvim, pakanka nuro"!ti tik vieni i) nuostat). 4v/., ka" 5ietuvos valst!b kuria Tauta. Tai suponuojaTautos suverenitet kaip konstitucin princip. T pat mums pasako ir suverenitetas priklauso Tautai. T.p.!ra nustat!ta, ka" niekas neali var!ti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis Tautai priklausan-i) suverenitetoali). 3uk-iausi suvereniteto ali Tauta v!k"o tiesioiai ar per "emokratikai irinktus atstovus.

Su*tini"i inci&"i.

%u"tiniai nuo pirmini) konstitucini) princip) skiriasi tuo, ka" norint konstatuoti j) buvim, juos var"intireikia:&$ +uro"!ti ne vien, bet kelias jas tvirtinan-ias nuostatas'($ Eskirti tai, kas iose nuostatose !ra ben"ra 1 tai, kas lei"ia jas visas velti kaip to paties

tiesioiai "eklaruojamojo konstitucinio principo skirtin) aspekt) iraikas.4v/. Konstitucijos viren!bs principas. 2is reikia, ka" Konstitucijai neali prietarauti joks teiss aktas, taip

pat, ka" niekas 1 nei valst!bs val"ios ar savival"os institucijos, nei kiti subjektai 1 neali paeistiKonstitucijos savo veiksmais, ka" Konstitucijoje nustat!tos teiss ali bti inamos ir tt. 0isa tai skirtinaisaspektais tvirtinta keliose nuostatose : ka" val"ios alias riboja Konstitucija' ka" kiekvienas savo teises aliinti rem"amasis Konstitucija' ka" nealioja joks stat!mas ar kitas aktas, prieinas Konstitucijai' ka"teisjas neali taik!ti stat!mo, kuris prietarauja Konstitucijai. Taii -ia Konstitucijos viren!b kaip

apiben"rinantis konstitucinis principas seka ne i vienos, bet i keli) Konstitucijos nuostat) ir j) tarpusaviosisteminio sr!io.

I=estini"i inci&"i.Tai tokie principai, kurie tiesioiai nra "eklaruojami Konstitucijoje 1 nei vienoje, nei keliose nuostatose, bet!ra ive"ami i pirmini) arba su"tini) konstitucini) princip) jas aikinant.4v/., Konstitucijos B strp. & ". nustat!ta, ka" valst!bs val"i 5ietuvoje v!k"o %eimas, 4re/i"entas ir0!riaus!b. Konstitucinis Teismas &LLG m. sausio &L ". nutarime konstatavo, ka" is straipsnis tvirtinaval"i) pa"alijimo princip. 0liau KT plto"amas princip siejo ir su kitomis Konstitucijos nuostatomis,konkre-iai 1 su tomis, kuriose tvirtintos %eimo, 0!riaus!bs, Teismo alios, su Konstitucijos viren!bs

principu, interpretavo io Konstitucijos straipsnio "al kartu su jo antra "alimi, kurioje nustat!ta, ka" val"ios

alias riboja Konstitucija. 0isi teiiniai susij su val"ios ali) atsk!rim, apie val"i) savarankikum betkartu ir pusiausv!r, ka" kiekvienai val"ios institucijai !ra nustat!ta jos paskirt atitinkanti kompetencija irkt. !ra KT akt), bet ne pa-ios Konstitucijos teiiniai. To"l is principas laik!tinas ivestiniu.Kt. pv/. susijs su auktosioms mok!kloms suteikiama autonomija, kur KT interpretuo"amas principkonstatavo ir aka"emins laisvs princip. Evestiniams principams b"ina, jo ji turi potencijos btiive"ami ne i kurio nors vieno #pirminio arba ivestinio$ konstitucinio principo, bet i vairi) Konstitucijosnuostat), i viso konstitucinio reuliavimo kaip sistemos. E j) alima ivesti ir kitus principus.Taii, ivestiniai principai !ra Konstitucijos aikinimo re/ultatas. Ta-iau reikia nepamirti, ka" Teismoaikinimas !ra "inaminis procesas.8aniausiai konstituciniai pricipai !ra apib"inami kaip Konstitucijoje tvirtinti ben"rieji teiss principai, kaip

parin"ins nuostatos, kuriomis rin"iamas visas teisinis reuliavimas.

Konstitucins teiss principus alima klasiikuoti ir paal tai, kokiu mastu jie kreipia teiss sistem. Teisssistema "ierencijuojama ne tik horizontaliai # akas ir institutus$ bet ir vertikaliai # konstitucin teis irstatutin teis$. Konstitucins teiss altiniai 1 Konstitucija ir konstitucin jurispru"encija, statutins teiss 1stat!mai, kiti norminiai aktai. 3"ministracin, inans), bau"iamoji, civilin 1 statutins teiss akos, kuri)kai kurios normos !ra pak!ltos konstitucin l!men ir su"aro j) kaip teiss ak) bran"uol. Konstituciniai

principai lemia akin teisin reuliavim, t.!. determinuoja. Taii, tokius principus va"iname*ete#%in"cini"is. Konstitucin teis !ra vientisa. 2i neali bti prietarina. 2ei Konstitucijos tekste !ra

prietaravim), jie alinami aikinant Konstitucij. Konstitucins teiss vientisumas utikrinamas!oo#*in"cini"is inci&"is. Tai su"erinant!s, koor"inuojant!s pa-ios Konstitucijos nuostatas,

orani/uojant!s j vientis sistem. 2ie lemia pa-ioje Konstitucijoje numat!ta reuliavim, lemia kaipvienos konstitucins normos "era su kitomis ir su Konstitucijoje tvirtintais principais. 2ie koor"inuojapatkonstitucin reguliavim, t.!. kaip utikrinamas konstitucinio reuliavimo turinio nuoseklumas # o ne patsturin!s$.

I


8/246

Ta-iau takosk!ra tarp i) princip) nra rieta. +ereikia sivai/"uoti, ka" koor"inaciniai principai !ra kakas"arantis poveik tik konstituciniam reuliavimui, bet ne statutinei teisei, o "eterminaciniai principai neatlieka

jokio koor"inacinio vai"mens. Er koor"inaciniai, ir "eterminaciniai principai vienu metu atlieka irkoor"inacin, ir "eterminacin vai"men 1 skiriasi tik j) kr!ptinumas ir mastas. 8eterminaciniai principai

papil"o, bet ne pakei-ia koor"inacinius. 2ie skiriasi nuo koor"inacini) tuo, ka" lemia ne tai, kaip vienoskonstitucins nuostatos "era su kitomis, o tai, kaip statutin teis !ra "erinama su konstitucine. 9tat,koor"inaciniai principai lemia ir viena, ir kita. %tatutins teiss atviliu koor"inaciniai principai !ra ir"eterminaciniai' o "eterminacini) princip) koor"inacinis vai"muo apsiriboja statutins teiss sera.

#Ta-iau is skirst!mas "eterminacinius ir koor"inacinius !ra tik teorinis abstarFavimasNN$

Koo#*in"cini"%sprincipams is!i#i"%i:

&$ Konstitucijos viren!bs'($ Konstitucijos vientisumo'*$ Teisins valst!bs.

Konstituci$os i#=en+.Tai !ra su"tinis konstitucinis principas, tvirtintas vairiais aspektais Konstitucijoje. 2is reikia, ka" joksteiss aktas neali prietarauti Konstitucijai, ka" niekas neali paeisti Konstitucijos, ka" konstitucin tvarka

ali ir turi bti inama, ka" pati Konstitucija numato proce"ras, kurios paalba ali bti patiriamas teissakt) atitiktis Konstitucijai.Konstitucijos viren!b sustiprina jos +&"tin4o !eiti%o t"#!". 2ei bt) alima pakeisti kaip papraststat!m, ji bt) kei-iama kei-iantis politinei, ekonominei ar socialinei situacijai, o tai neutikrint)konstitucins santvarkos stabilumo ir teiss akt), kurie turi bti su"erinti su Konstitucija, sistem) "arnos. %uiuo principu neatsiejamai susijs jos tiesioinis taik!mas ir alim!b paeistas teises inti remiantisKonstitucija. Ka" ir koks bt) nustat!tas emesns alios teisinis reuliavimas, Konstitucijos nuostatos !raviresns ir taikomos tiesioiai. Ekilus prietaravimui tarp Konstitucijos ir stat!mo, jis turi bti spren"iamasKonstitucijos nau"ai. KT akcentavo, ka" is principas !ra pamatinis "emokratins teisins valst!bsreikalavimas, o Konstitucij apib"ino kaip parin"in stat!m, turint auk-iausi teisin ali stat!m)FierarcFinje sistemoje, tvirtinant parin"ines teisinio reuliavimo nuostatas ir su"arant stat!m) lei"!bos

parin". Konstitucijos viren!bs principas taip pat siejamas su Konstitucijos 4reambulje "eklaruojamuTautos siekiu atviros, teisinos, "arnios pilietins visuomens ir teisins valst!bs kaip jo neatskiriamaselementas ir bruoas.;is principas kaip koor"inacinis principas suponuoja Konstitucijos kaip teiss altinio buvim svarbiausiuojuteiss altiniu, o kartu konstitucins teiss buvim vir vis) teiss ak), alim!b vertinti bet kuriame teissakte nustat!t reuliavim Konstitucijos poiriu.

Konstituci$os ientisu%"s.Konstitucijos H str. & ". tvirtinta, ka" Konstitucija !ra vientisas ir tiesioiai taikomas aktas. Konstitucijosvientisumo principo kaip pirminio principo tiesioinis "eklaravimas 1 tai ormalus teisinis imperat!vas irstat!m) lei"jui, ir kitiems subjektams savo veikloje remtis Konstitucija kaip visuma #sistema$. 0a"inasi,teisins galios poiriu, n viena Konstitucijos norma ar kita nuostata neali bti prieinama kitoms,traktuojama kaip viresn, labiau un"amentali u kitas. Kai kurios nuostatos ormuluojamos kaipabsoliuts principai # nuosav!b nelie-iama' minties, sins ir tikjimo laisv !ra nevaroma$, bet josturi bti reali/uojamos ir aikinamos atsiveliant kitas Konstitucijos nuostatas # nuosav!b ali bti

paimama tik stat!mo nustat!ta tvarka visuomens poreikiams ir teisinai atl!inama' moaussitikinimais praktikuojama reliija ar tikjimu neali bti pateisinamas nusikaltimas ar stat!m)nev!k"!mas$, i esms nelei"ia io absoliutumo nukreipti prie visuomen. Konstitucijos struktra, atskir)nuostat) i"st!mas Konstitucijos tekste neali lemti j) turinio suvokimo. Konstitucijos struktra suormuotamaiausiai paal "u kriterijus 1 akin#skirsnis apie val"ios institucijas$ irunkcin# skirsniai apie atskirasvisuomens ir valst!bs !venimo sritis$. Konstitucijos struktra nelemia jos nuostat) turinio, ji tik utikrina

j) i"st!m tam tikru nuoseklumu, kuris buvo priimtiniausias jos krjams, bei i "alies atspin"i pastar)j)vert!bines orientacijas.

Teisin "'st+.

J


9/246

4aal KT "oktrin is principas !ra universalus principas, kuriuo rin"iama visa 5ietuvos teiss sistema irpati 5ietuvos 7espublikos Konstitucija. Teisins valst!bs principo turin!s !ra aikintinas neatsiejamai nuoKonstitucijos preambulje skelbiamo atviros, teisinos, "arnios pilietins visuomens siekio. Konstitucijojetvirtintas teisins valst!bs principas, be kit) reikalavim), suponuoja ir tai, ka" turi bti utikrintos moausteiss ir laisvs, ka" visos valst!bs val"i !ven"inan-ios bei kitos valst!bs institucijos turi veiktirem"amosios teise ir paklus"amos teisei, ka" Konstitucija turi auk-iausi juri"in ali ir ka" stat!mai,0!riaus!bs nutarimai bei kiti teiss aktai turi atitikti Konstitucij. Teisins valst!bs principas var"ijamas irkaip teiss viepatavimo principas.

Ouropos jurispru"encijoje !ra inomi teisins valst!bs parametrai. Ae pla-iai inomo skirst!mo anlosaksikj rule of lawir vokikjRechstaat, teisins valst!bs koncepcija ian"ien rutuliojama "viemkr!ptimis, kuri) abiej) teorinis parin"as !ra teiss viren!bs i"ja.

4irmoji, instrumentalistin, teisins valst!bs samprata "iktuoja tokius teisins valstybs poymius:a$ norm) ben"ras pob"is, lei"iantis jas taik!ti visiems numat!tiems teiss subjektams'

KT !ra nuro"s, ka" stat!muose !ra nustatomos ben"ro pob"io tais!kls, o postat!miniuose aktuose iosnormos ali bti "etali/uojamos' taii postat!minis aktas neali pakeisti stat!mo ir sukurti ben"ro pob"ionorm), kurios konkuruot) su stat!mo normomis. 2ie !ra ben"r)j) ir speciali)j) norm) konkurencijataikomos specialiosios normos.

>stat!mo viren!bs principas 1 tarp vis) ben"ro pob"io norm) !ra FierarcFija #kurios virnje !rakonstitucija$, o in"ivi"ualaus pob"io norminiai aktai turi atlikti norminius aktus. >stat!mas saisto ir patstat!mo lei"j : jis neali nev!k"!ti savo paties ileist) stat!m). >stat!mo viren!bs principas pratsiaKonstitucijos viren!bs princip.

b$ norm) prieinamumas arba vieumas, utikrinantis teiss subjektams alim!b jas suinoti'c$ norm) iankstinis pob"is, reikiantis, ka" jos bus nustat!tos "ar iki ik!lant reikalui jas taik!ti'

Konstitucinje "oktrinoje pabriama, ka" nealima i asmens reikalauti laik!tis tais!kli), kuri) jo veiklosmetu nebuvo ir to"l jis nealjo inoti bsim) reikalavim). Teiss subjektas turi bti tikras, ka" jo veiksmai,

pa"ar!ti va"ovaujantis teiss aktais, aliojusiais j) pa"ar!mo metu, bus laikomi teistais. 4rieinu atveju,

pats stat!mas netekt) autoriteto, ir kliu"!tu nustat!ti stabili teisin tvarkP.%u iankstiniu pob"iu taip pat sietinasnegalimumo !austi u tai, kas ne!uvo udrausta principas

"$ norm) aikumas, suprantamas teiss subjektams'e$ norm) neprietarinumas, nealimumas vienu metu ir reikalauti tam tikro elesio, ir j "rausti'

Atina teiss aktus ormuluoti aikiai ir neprietarinai. KT links paaikinti neaikias teiss akt) ormuluotestokiu b"u, ka" jose i"st!t) nuostat) reali/avimas nepaeist) Konstitucijos norm) ir konstitucini) princip),o kai ka"a specialiai nuro"o, ka" tam tikras neaikumas savaime nra pakankamas parin"as pripainti teissakt #jo "al $ prietaraujant konstitucijai.

$ norm) a"resat) pajumas eltis paal norm) reikalavimus, nereikalavimas to,kas nemanoma'

KT : le" non cogit ad impossi!ilia, t.! stat!mas nereikalauja to, kas nemanoma.

$ norm) sant!kinis stabilumas'F$ norm) konruentikumas, t.!. atitiktis tarp elesio, kurio reikalauja normos, ir elesio, kurio reikalaujateissauos ir kitos teis taikan-ios institucijos.

3ntroji, substantyvin, teisins valst!bs samprata papil"omai reikalauja, ka" :$ ne tik norm) a"resatai pajt) eltis taip, kaip reikalauja normos, bet ir val"ios institucijos, nustat!"amos

teiss normas, veikt) era valia'$ panaios b!los bt) spren"iamos panaiai, taii teisjai neturt) absoliu-ios nuoiros, kaip taik!ti teissnormas'

$ stat!mai bt) inomi, nealiot) atal, nebt) bau"iama u tai, kas nebuvo u"rausta, o nusikaltimai bt)rietai apbrti'

L


10/246

$ bt) paisoma priimtinio teisinumo reikalavim), kaip antai tinkamo teisinio proceso, teismo pos"i)vieumo, teism) nealikumo ir nepriklausomumo # ne tik nuo politins val"ios, bet ir nuo visuomensnuomons spau"imo$, spren"im) parin"imo ro"!mai ir pan.

KT nuro", jo prigimtinio teisingumo paisymas !ra kaip konstitucinio teisinumo ir teisins valst!bsprincip) neatskiriamas aspektas. Teisinumas !ra vienas i parin"ini) teiss kaip socialinio !venimoreuliavimo priemoni) tiksl)' jis !ra vienas svarbiausi) moralini) vert!bi) ir teisins valst!bs parin")' jisali bti !ven"intas utikrinant tam tikr interes) pusiausv!r, iveniant atsitiktinum) ir savivals,

socialinio !venimo nestabilumo, interes) prieprieos. 2o aikinimas neali bti atsietas nuo priimtini)teisi) "oktrinos. 4riimtinis teisinumas taip pat suponuoja asmen) l!!b, neatsiejamas nuo Fumani/mo.#inkamas teisinis procesas, KT : btina utikrinti asmens teis !n!b, alim!b jam "al!vauti apklausiantliu"!tojus, tiriant ro"!mus, teis turti a"vokat, teis vertj ir tt.#eisj$ ir teismo nepriklausomumas ir nealikumas. Teismai v!k"!"ami teisinum, privalo utikrintiKonstitucijoje, stat!muose ir kituose teiss aktuose ireiktos teiss !ven"inim, arantuoti teissviren!b, apsauoti moaus teises ir laisves. ;i iskirtin teismo unkcija suponuoja teisj) ir teism)nepriklausomum, kuris !ra btina moaus teisi) ir laisvi) apsauos sl!a, vienas i svarbiausi) teisinumov!k"!mo princip), un"amentalus "emokratins valst!bs bruoas. KT pa!mjo, jo nepriklausomumas!ra ne privileija, o viena svarbiausi) teisj) ir teismo parei), iplaukianti i Konstitucijos arantuotosmoaus teiss turti bealik in-o arbitr. %prs"amas b!l teisjas klauso tik stat!mo, !ra

nepriklausomas nuo bet kokio b!loje "al!vaujan-i) ali) kiimosi, interes) takos. Teisj) ir teism)nepriklausomumo konstitucinis principas reikia ne tik teisjo ir teism), v!k"an-i) teisinum,nepriklausomum, bet ir teism) kaip teismins val"ios institucij) sistemos nepriklausomum. 2isutikrinamas nustatant teisjo aliojim) trukms nelie-iamumo, teisjo asmens nelie-iamumo, teisjosocialinio #materialinio$ pob"io arantijas, tvirtinant teismins val"ios savival".Kartais kaip atskiri teisins valst!bs po!miai pabriami :teism) prieinamumas'

nelei"iamumas teissauos institucijoms pa-ioms nukr!pti nuo teisins valst!bs reikalavim)'teism) alia priirti, kaip mint) teisins valst!bs reikalavim) laikosi kitos institucijos.

Ouropos Teisinumo Teismo jurispru"encijoje buvoproporcingumo principas, paal kur taikomos teisinspriemons turi bti tinkamos tikslams pasiekti ir neperenti btinumo rib). Auvo konstatuota, ka" stat!mais apibriant teisi) !ven"inimo ribas, btina atsivelti atitinkamos teiss #ar laisvs$ paskirt

bei prasm ir Konstitucijoje nustat!tas jos ribojimo alim!bes bei sl!as. Eekant atsak!mo klausim, arkonkretus ribojimas !ra btinai reikalinas "emokratinje visuomenje, pirmiausia reikia isiaikinti ribojimotikslus bei paskirt, o antra, nustat!ti, ar ribojimo priemons !ra proporcinos siekiamam teistam tikslui.

+uo rmimosi Ouropos moaus teisi) teismo jurispru"encija pereinama prie autentikos konstitucins"oktrinos : teisinumo ir teisins valst!bs konstituciniai principai suponuoja ir tai, ka" u teiss paei"imusvalst!bs nustatomos poveikio priemons turi bti proporcinos teiss paei"imai, turi atitikti siekiamusteistus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi var!ti asmens akivai/"iai labiau neu reikia iems tikslams

pasiekti. 4roporcinumo princip atslei"ia ir tokios ormuluots kaip : kiek btina visuomens sauumui ri

vieajai tvarkai utikrinti, moaus teiss ir laisvms inti. Teist lkesi principas, paal kur turi bti inamas teise besiremiantis suinteresuot) asmen)

pasitikjimas' procesiniai principai, tvirtinant!s teis bti iklaus!tam, teis !n!b, eekt!vi teismin!n!b, privataus !venimo nelie-iamumo, ero val"!mo principai.Teisins valst!bs principas utikrina, ka" ir Konstitucijos "inamika, jos aikinimas bus vieninas : n vienanuostata i principo neali bti "oktrinoje pltojama kita 1 prieina teisins valst!bs 1 kr!ptimi. 8l to is

principas laik!tinas koor"inaciniu.

4at!s savaime teisins valst!bs parametrai nenuro"o, kokiu mastu valst!b utikrina ekonomines, socialinesir kultrines teises, koki socialin politik ji v!k"o. Teisin valst!b kaip teisin kateorija !ra laisva nuosubjekt!vaus sivai/"avimo, kas visuomenje !ra teisina ar era.

Kartais teiiama, ka" teisin valst!b Q tai va"inamoji socialin valsty!, #pv/., 0okietijos, 7usijosKonstitucijose teisins valst!bs svoka vartojama alia socialins valst!bs $ t.!. tokia valst!b, kuriojesu"aromos ekonomins, socialins ir kultrins sl!os visapusiam asmen!bs v!st!muisi, utikrinamasocialin erov ir pan. Aet tai anaiptol nereikia, ka" socialin valst!b !ra tam tikra teisins valst!bs

&C


11/246

ris, atmaina ar isiv!st!mo pakopa. %ocialin valst!b savaime nereikia, ka" ji !ra teisin. 2eiu socialinvalst!b alima laik!ti konstituciniu teisiniu principu, tai !ra kitas, ne teisins valst!bs principas, reikiantistam tikr valst!bs socialin orientacij, jos ekonomini) ir socialini) sipareiojim) tvirtinim. To"l teisinvalst!b btina skirti nuo socialins valst!bs: valst!b ali bti irsocialin, ir teisin,bet ji ali bti tiksocialin arbatik teisin arba nei viena, nei kita. 2ei konstitucijoje !ra tvirtintos pla-ios socialins arantijos,

ji bus teisin tik ias arantijas utikrinus, bet jei toki) arantij) nra tvirtinta,pakaks,ka" ji atitikt) jaumintus teisins valst!bs parametrus. Ta-iau toks tapatinimas !ra pavojinas, ka"ani jis reikia, jo teisinevalst!be ali bti tik turtina valst!b ir lei"ia ekonomikai nepajios valst!bs val"ia populistikai

kaltinti nukr!pimu nuo teisins valst!bs stan"art).8ar taip pat netikslu teisin valst!b va"intigerovs valsty!s sinonimu. ;i svoka !mi ne tam tikr teisinprincip, bet aktin valst!bs bv, jos kio ir visuomens situacij. Rerovs valst!b 1 tai politikos irekonomikos, bet ne teiss mokslo kateorija.

6ete#%in"cini"i inci&"i @

&. 8emokratija ir suverenitetas'(. pilietin visuomen'*. val"i) pa"alijimas'G. pasaulietin valst!b'

B. socialin orientacija'H. eopolitin orientacija.

6e%o!#"ti$" i# sue#enitet"s.Konstitucijoje tvirtinti tokie "emokratijos institutai : moaus teiss ir j) primatas, laisvi ir perio"ikirinkimai, tiesioins "emokratijos reali/avimo alim!b #reeren"umas$, atstovavimas ir val"iosatskaitom!b pilie-iams. Taip pat is principas suprantamas kaip teisinis pareiojimas nenukr!pti nuo"emokratijos stan"art).Konstitucinis "emokratijos principas neatsiejamas nuo Tautos suvereniteto principo. 4aal Konstitucijsuvereni Tauta # suprantama ne kaip etnin tauta, o kaip pilie-i) visuma, t.!. pilietin tauta$ tvarkosi"emokratikai # reik"ama savo vali tiesioiai ar per atstovus$, o "emokratija !ra ne savitikslis, bet b"as,

kuriuo tik ir teali bti utikrintas realus, veiksminas, ne "eklarat!vus, bet aktinis Tautos suverenitetas 1 josauk-iausioji valia # vi"inis suverenitetas$ ir Tautos sukurtos valst!bs nepriklausom!b #iorinissuverenitetas$ Q tai pozityvusis "emokratijos aspektas. %egatyvusis 1 ikilus reikalui utikrinti Tautossuverenitet, kai kurios "emokratins teiss ir laisvs ali bti laikinai apribotos # karo, neaprastoji pa"tis$.5aikini "emokratijos apribojimai alimi tuomet, kai ik!la rsm suverenitetui.8oktrinoje !ra tvirtinto Konstitucijos & str. "emokratijos principo apib"inimas :


12/246

pilietin visuomen suvokiama kaip valst!bs prie!b, kaip priimtins, ikivalst!bins,bkls tsa, valst!b 1 kaip blois, pilietin visuomen !ra laisvs sl!a: juo "auiau tvarkosi pativisuomen, tuo maiau reikia jos reiklaus kitis valst!bei #T. 4ainas, U. Aastiat$'

pilietin visuomen traktuojama kaip istorikai susiklos-iusi etinio !venimo sanklo"a,apimanti k, socialini) interes) rupes bei institucijas, atsakinas u visuomens erov ir teisina"ministravim, ji neprieinama valst!bei, nes btent valst!b orani/uoja valst!b oranik visum# R.V.U. Seelis$'

pilietin visuomen !ra suprantama kaip save orani/uojanti ir nuo valst!bs save teisikai

inanti ben"ruomen # 2.%. 6illis, 3."e TocWuevilleis$.

ra "vipa&ios pilietins visuomens tradicijos: o&o9icin, kai pilietin visuomen !ra parin"in totalitarins valst!bs prieinink ir jos

"orovin oponent' !oo&e#"cin, kai ikeliamas valst!bs ir visuomens ben"ra"arbiavimas bei vaisinos j)

tarpusavio sveikos btinumas ir svarba.

4ilietins visuomens i"ja r!ki Konstitucijos * str. ( ". nuostatoje, ka" Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisprieintis bet kam, kas prievarta ksinasi 5ietuvos valst!bs nepriklausom!b, teritorijos vientisum,konstitucin santvark. J str. nuostatoje, ka" valst!bs val"ios urobimas smurtu laikomiantikonstituciniais veiksmais, !ra neteisti ir nealioja bei &G( str. ( ". nuostatoje, ka" nepaprastosios ar karo

pa"ties metu Konstitucija neali bti taisoma. Taii, pilietin visuomen kaip konstitucinis principassusijusi ne tik su teisins valst!bs, bet ir su Konstitucijos viren!bs bei "emokratijos ir suvereniteto

principais.Ralima paminti tokiaspilietins visuomens charakteristikas: joje tvirtinama Fumanistin teisin tvarka'"erinamas visuomens soli"arumas ir asmenin atsakom!b u savo likim' pilietin visuomen remiasii"eoloiniu, kultriniu ir politiniu pliurali/mu : jokios pairos ar i"eoloija neali bti paskelbtos esan-ios

privalomos ir primestos in"ivi"ui, o valst!b turi bti neutrali sitikinim) atviliu ir neturi teiss nustat!titam tikr privalom pair) sistem' pilietinje visuomenje turi bti utikrinama viea "emokratinauk-iausi)j) parein) veiklos kontrol ir kartu jiems suteikiamos papil"omos arantijos atlikti savo

pareias va"ovaujantis stat!mu ir teise.5"'*2i, &"*"'i$i%"s.%voka valdi$ padalijimas nra tapati svokai valdi$ atskyrimas, pirmoji !mi Fori/ontal), antroji 1vertikal) val"i) atribojim #valsty!s valdios atsk!rim nuo vietos savivaldos'. ;iuo poiriu val"i)atsk!rimas #separation o po(ers$ # alia val"i) pa"alijimo #division o po(ers$$ paprastai nuro"omas kaipkonstitucinis principas e"eracinse valst!bse. Konstitucikai tvirtintas val"i) pa"alijimas savaimenereikia, ka" valst!bs teritorijos a"ministraciniams vienetams bus arantuota savival"a. Kai kuriosvalst!bs, kurios !ven"inamas val"i) pa"alijimas, !ra antinai centrali/uotos # pv/., 4ranc/ija$, kitos !ra"ecentrali/uotos # paal sutvark!mo orm ali bti net e"eracins$, ta-iau val"i) pa"alijimas jomsneb"inas #pv/., En"ija, 3ustralija$.0alst!bs val"ios skirstomos :

stat!m) lei"iamj #leislat!vin$' 5ietuvoje !ven"ina %eimas' v!k"omj #e/ekut!vin$' >!ven"ina 7espublikos 4re/i"entas ir 0!riaus!b' teismin' 5T 1 Teismas.

>stat!m) lei"iamoji, v!k"omoji ir teismin val"ios turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet tarp j)turi bti pusiausv!ra' kiekvienai val"ios institucijai !ra nustat!ta jos paskirt atitinkanti kompetencija'institucijos kompetencijos konkretus turin!s priklauso nuo tos val"ios vietos ben"roje val"i) sistemoje ir

jos sant!kio su kitomis val"iomis, nuo tos institucijos vietos tarp kit) val"ios institucij) ir jos aliojim)sant!kio su kit) institucij) aliojimais' Konstitucijoje tiesioiai nusta-ius konkre-ios valst!bins val"iosinstitucijos aliojimus, viena valst!bs val"ios institucija neali i kitos perimti toki) aliojim), j)

per"uoti ar atsisak!ti bei ka" tokie aliojimai neali bti pakeisti ar apriboti stat!mu.5ietuvoje nra deleguotos statym$ leidy!os : %eimas neturi teiss pavesti, pv/., 0!riaus!bei, reali/uoti joskonstitucin kompetencij.

&(


13/246

+ors Konstitucijos B str. & ". tvirtintas val"i) pa"alijimo principas, ta-iau jame nieko nekalbama apie i)val"i) tarpusavio sant!kius, to"l jis rin"iamas sisteminiu visos Konstitucijos kaip vientiso aktoaikinimu.;ios institucijos va"inamos valstybs valiosinstitucijomis, ka"ani ei!i" "'st+s "#*u. Kitos valdiosinstitucijos #pv/., 5ietuvos bankas$ taip pat ali veikti valst!bs var"u, bet ie aliojimai nustat!ti ne

)onstitucijoje, o stat!mu.0ienas i svarbiausi) val"i) pa"alijimo bruo), val"ios pusiausv!ros utikrinimo mecFani/m) !ra stabiir atsvar sistema. 0al"i) pa"alijimas turi arantuoti, ka" val"ia nebus sutelkta vienose rankose, nebus

pernel! centrali/uota. 0al"i) pa"alijimas 1 val"i) vien!bs principo antipo"as. Ka" val"ia nebt)sutelkta vienose rankose, visos tr!s val"ios turi aliojimus viena kitos atviliu. 4v/., 7espublikos4re/i"entas teikia %eimui 6inistro 4irmininko kan"i"atr, kuriai %eimas pritaria arba nepritaria' pritarus,4re/i"entas skiria 6inistr 4irminink, pave"a jam su"ar!ti 0!riaus!b ir tvirtina jos su"t, bet nauja0!riaus!b auna aliojimus veikti, kai %eimas pos"!je "al!vaujan-i) %eimo nari) bals) "auuma pritaria

jos proramai. 2ei %eimas "u kartus i eils nepritaria 0!riaus!bs su"ar!tai proramai, 0!riaus!b privaloatsistat!"inti. Er kt.pa- stab"i) ir atsvar) sistema b"ina aukt)j) parein) sk!rimo procesui: 4re/i"entas teikia %eimui3uk-iausiojo Teismo teisj) kan"i"atras, 3uk-iausiojo Teismo teisjus skiria %eimas, o pask!rus visusauk-iausiojo Teismo teisjus, 4re/i"entas i j) teikia %eimui skirti auk-iausiojo Teismo 4irminink. Ta-iaunei teismins val"ios institucijos nra atskaitinos stat!m) lei"iamajai ar v!k"omajai val"iai, nei kuri

nors stat!m) lei"iamosios ar v!k"omosios val"ios institucija atskaitina teisminei val"iai.%tab"i) ir atsvar) sistema speciin "ar ir tuo, ka" teismins val"ios autonomikumas nuo politini) val"iosak) utikrinamas per teisj) savival"os mecFani/m, taip pat tvirtinant teisjo ir teism) nepriklausomum,arantuojant j) nealikum, nustatant teisjams socialines ir materialines j) nepriklausomumo ir veiklosarantijas, kurios neali bti mainamos.0alst!bs val"i) pa"alijimo principas kaip "eterminacinis principas "iktuoja reuliavimo kr!pt visaistatutinei teisei. 0al"i) pa"alijimo konkre-ioje al!je !patumai lei"ia valst!bes paal val"!mo orm

priskirti tam tikram tipui 1 parlamentinms, pre/i"entinms, arba pusiau pre/i"entinms valst!bms#respublikoms$. KT viename i nutarim) 57 !ra var"ijs parlamentine respublika, turin-iai pusiau

pre/i"entins respublikos bruo).

P"s"u'ietin "'st+.57 pasaulietikumas seka i Konstitucijos sisteminio aikinimo: i tvirtintos minties, sins ir tikjimolaisvs' privataus !venimo nelie-iamumo' sitikinim) ir j) raikos laisvs' konstitucinio asmen) l!!bs

principo' pilietins visuomens konstitucinio principo ir kt. KT savo viename i nutarim) ipltojopasaulietins visuomens "oktrin. 4aal j valst!b turi bti neutrali sitikinim) atviliu, ji neturi teissnustat!ti koki nors privalom poiri) sistem 1 taii ir privalom reliini) poiri) sistem. 6inties,tikjimo, sins laisv apskritai teisinio reuliavimo "al!ku tampa tik tuo mastu, kuriuo mous veik"amasireikia savo mintis ar tikjim. 0alst!b turi parei utikrinti, ka" niekas nesiksint) asmens "vasios"al!kus 1 nevar!t) jo priimtins laisvs pasirinkti jam priimtin reliij ar nepasirinkti jokios, pakeisti

pasirinkt reliij ar jos atsisak!ti.0alst!bs pasaulirin ir reliin neutralum lemia konstitucinis valstybs ir banyios atskirtumo principas

1 pasak KT, 5T, jos institucij) ir j) veiklos pasaulietikumo pamatas. Aan!-ios bei kitos reliinsorani/acijos nesikia valst!bs, jos institucij) ir parein) veikl, neormuoja valst!bins politikos, ovalst!b nesikia ban!-i) bei kit) reliini) orani/acij) vi"aus reikalus' pastarosios laisvai tvarkosi paalsavo kanonus ir statutus. 0alst!bs pasaulietikumas suponuoja ir valst!bs nesikiim ban!-i) bei kit)reliini) orani/acij) vi"aus !venim. 57 Konstitucijos GC str. & ". nustat!ta, ka" valst!bins irsavival"!bi) mok!mo ir aukljimo staios !ra pasaulietins. 2os privalo bti vieno"ai tolerantikos, atvirosir prieinamos vis) tik!b) monms, taip pat netikintiesiems visuomens nariams. Konstitucijoje !ra tvirtintamok!mo valst!binse ir savival"!bi) mok!mo ir aukljimo staiosepasaulietinio turinio prezumpcija.Tai, ka" 5ietuvos valst!b ir jos institucijos !ra pasauliros ir reliijos poiriu neutralios, reikia valst!bsir tik!bos sri-i), valst!bs ir ban!-i) bei reliini) orani/acij) paskirties, unkcij) ir veiklos atribojim, bet

ne reliijos ir tikjimo nepripainim natralia ir erbtina visuomens "alimi. >stat!m) lei"jas ali tamtikras reliines orani/acijas var"inti kaip tra"icines 5ietuvoje, ta-iau reliijos tra"icikumas nratapatinamas su jos valsty!ikumu.

5"'st+s soci"'in o#ient"ci$".

&*


14/246

Apiben"rina valst!bs socialins politikos u"avinius, atspin"imus konstitucinse nuostatose, tvirtinan-iosevalst!bs socialinius sipareiojimus, moni) ekonomines ir socialines teises ir j) arantijas. %ocialiaiorientuota valst!b !ra tokai, kuri siekia paal iales pa"ti sprsti socialines problemas, o ne tik atliekanaktinio saro unkcij. Tai valst!b, reuliuojanti ekonomik, bet 1 ne koman"uojanti kiniams procesamsar juos a"ministruojanti.%ocialins orientacijos valst!b netapatinama su socialine, juolab su erovs valst!be. Rerovs valst!bskateorija atspin"i ne tik valst!bs socialin situacij, tuo tarpu konstitucinis valst!bins socialin orientacij,

bet ir aktin* ekonomin bei socialin situacij, tuo tarpu konstitucinis valst!bs socialins orientacijos

principas 1 pirmiausia teisikai tvirtint siekiamy!*, kuri realu !ven"inti. 4v/., 0okietijos KonstitucinisTeismas valst!bs socialinius pareiojimus traktuoja "auiau kaip siekius akt!viai sprsti socialinesproblemas, bet ne kaip teisinius paa"us joms isprsti. ra ir prietarina ten"encija: Etalijos KonstitucinisTeismas kai kurias socialines teises !ra traktavs kaip tiesioiai taikomas teises.5ietuvos Konstitucijoje tvirtinta nemaa socialini) ir ekonomini) teisi) ir su jomis susijusi) princip):valst!bin eimos, motin!sts, tv!sts ir vaik!sts saua ir loba' valst!bin eim), auinan-i) iraukljan-i) vaikus namuose, loba bei paramos joms teikimas, mokamos atostoos "irban-ioms motinomsiki im"!mo ir po jo ir kt.

5"'st+s 4eo&o'itin situ"ci$".4a-ioje Konstitucijoje 5ietuvos eopolitin orientacija kaip principas aikiai ir ne"viprasmikai tvirtintas

"viems aspektais 1 negatyviuojuirpozityviuoju.%egatyvusis+ Konstituciniame akte 8l 5ietuvos 7espublikos nesijunimo postsovietines 7!t) sjunas"eklaruojamas ketinimas puoselti abipusikai nau"inus r!ius su kiekviena valst!be, anks-iau buvusia%%7% su"t!je, ta-iau nieka"a ir jokiu pavi"alu nesijunti jokias buvusios %%7% parin"u kuriamas naujas

politines, karines, ekonomines ar kitokias valst!bi) sjunas bei san"rauas. ;ia prasme eopolitinsorientacijos principas nubria ribas, kuri) 5ietuvos valst!b, "al!vau"ama lobalins ar reioninstarptautins interacijos procesuose, neali perenti.

ozityvusis+ mat!ti i Konstitucijos GI str. ( ".: savival"!bms, kitiems nacionaliniams subjektams, kurienustat!ti konstitucinio stat!mo paal 5ietuvos 7espublikos pasirinktos europins ir transatlantinsinteracijos kriterijus, ai bti lei"iama si!ti nuosav!bn ne ems kio paskirties ems skl!pus,reikalinus j) tiesioinei veiklai skirtiems astatams ir reniniams stat!ti bei eksploatuoti. Tokio skl!po

siijimo nuosav!bn tvark, sl!as ir apribojimus nustato konstitucinis stat!mas. Uormuluoti 57pasirinktos europins ir transatlantins interacijos prasmina savaime' ji reikia valst!bs eopolitinsinteracijos kr!pties nustat!m ir aktyviosveiklos ia linkme skatinim. 5ietuvos pasirinktos europins irtransatlantins interacijos kriterijus atitinka usienio subjektai, kurie paal kilms po!mius !ra i :

&. valst!bi), priklausan-i) O%, arba valst!bi) Ouropos sutarties "al!vi), steiusi) asociacij su Ouroposben"rijomis ir jomis priklausan-iomis alimis narmis'

(. valst!bi), kurios io stat!mo primimo momentu !ra Okonominio ben"ra"arbiavimo ir pltrosorani/acijos #XOY8$ arba ;iaurs 3tlanto sutarties orani/acijos nars.

Konstitucijoje tvirtinti "emokratijos stan"artai "eterminuoja vis teisin reuliavim: viena vertus, teissaktais neali bti nustat!ta toki) institut) ir proce"r), kurie paeist) "emokratijos stan"artus valst!bs ar jos"alies mastu' kita vertus, institucijos, !ven"inan-ios valst!bs "emokratikum, turi ir pa-ios tvark!tis"emokratikai. 8l to pabriamas %eimo opo/icijos vai"muo.

Kitas kriterijus, paal kur konstruojama konstitucini) princip) sistema 1 kokiu mastu jie kreipia teisssistem, lemia teisinio reuliavimo turin. Konstituciniai principai ali bti skirstomi 0en*#uosius ir0!itus. Ben*#ie$i principai tie, kurie kreipia, orientuoja vis teiss sistem, visas vairiomis teiss akoms

priskiriamas normas. 2ie !ra labiau un"amentals, jais rin"iamos visos teiss akos, visa valst!bssrana, o kit) princip) taik!mo er"v erokai siauresn.4v/., a $Tautos suvereniteto principas' b$8emokratikumo # "emokratins valst!bs$' c$ 4riimtins teiss

principas' "$ 5!!bs #l!iateisikumo$' e$ Mmonikumo #Fumanikumo$ ' $ Teistumo' $ Konstitucijos

viren!bs' F$ Teismins !n!bos prieinamumo ir universalumo #teiss teismin !n!b$' i$ +ekaltumopre/umpcijos' j$ Konstitucinio val"ios ali) ribojimo ' k$ 0al"i) pa"alijimo #atsk!rimo$' l$ Teisinumv!k"o tik teismas.

&G


15/246

Kiti tie, kurie ali bti toliau "etali/uojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose. Tai "aliniai arbaakiniai principai, labai svarbs vienose teiss akose, utat kitose jais tarsi neprivalu va"ovautis. 4v/., a$"viubos piliet!bs nealimumo ' b$ %eimo nario nelie-iamumo' c$ 7espublikos 4re/i"ento asmensnelie-iamumo' "$ teisj) "epoliti/acijos' ir kt.Ta-iau tokio skirst!mo siloma atsisak!ti, ka"ani visi konstituciniai principai turi vieno" teisin ali.2okia j) FierarcFija nealima. +et labiausiai speciiniai principai nepaklsta ben"riesiems. 4rieinai,ben"r)j) princip) turin!s teali bti aikinamas atsiveliant vis konstitucini) princip) sistem, taii ir "alinius, kitus principus. +ra parin"o skirst!ti principus ben"ruosius ir kitus. Kai kurie principai

va"inami ben"raisiais tik to"l,ka" j) a"resavimas visai teiss sistemai !ra akivai/"us. ben"rieji ir kiti!ra neatsiejami vieni nuo kit). To"l pasirinktas skirst!mas koor"inacinius ir "eterminacinius.

. Konstitucins teiss siste%". Konstitucins teiss institut"i.

Konstitucins teiss institut"s1 tai konstitucins teiss norm) rup, junianti normas, reuliuojan-iasvienarius ar imininus visuomeninius sant!kius. Konstitucins teiss normos teiss institutus juniamosatsiveliant j) reuliuojamus tam tikrus, tarpusav!je tiesioiai susijusius, sant!kius. Taii, normos institutus juniamos paal j) reuliavimo objekt.Konstitucinje teisje alima iskirti :

moaus teisi) ir laisvi)'

piliet!bs #apima normas konstitucins teiss normas, relamentuojan-ias piliet!bs ijim,isauojim, pasibaiim, vaik) piliet!b pasikeitus tv) piliet!bei ir kt sant.$'

valst!bs va"ovo' parlamento' v!riaus!bs' savival"os' rinkim) t. ir kt.

Teisinje literatroje institutai skirstomi : &""stus# jie nra skirstomi atskirus juninius$

su*tin4us#su"aro poinstitu-iai #subinstitutai$. 4v/., moaus teisi) ir laisvi) institutas, kursu"aro pilietini) #asmenini)$, politini), ekonomini), socialini) ir kultrini) teisi) ir laisvi) poinstitu-iai. 2uosalima skirst!ti "ar maesnes rupes$.

Teiss siste%" 1 tai objekt!viosios teiss vi"in san"ara, ireikianti teiss norm) su"erinamum ir j)skirst!m akas, poakius, institutus ar poinstitu-ius. Teiss aka 1 tai savarankika teiss sistemos "alis, kuri

junia teiss normas, reuliuojan-ias tam tikros srities visuomeninius sant!kius.

D. Konstitucini"i teisini"i s"nt+!i"i. Konstitucini, teisini, s"nt+!i, so!".

Konstituciniai teisniai sant!kiai 1 tai konstitucins teiss norm) sureuliuoti visuomeniniai sant!kiai. 2)"al!viai turi tam tikras subjektines teises bei pareias. Teisinis sant!kis Q ta tikr) subjekt) teisinis r!!s.

Konstituciniams sant!kiams b"ini ir ben"ri visiems teisiniams sant!kiams po!miai : ie sant!kiai atsiran"a teiss norm) parin"u, jie !ra aktinio visuomeninio sant!kio teisin iraika, teisiniai sant!kiai !ra i) sant!ki) "al!vi) teiss norm) parin"u atsira" r!iai' tai teisiniai r!iai tarp konkre-i) subjekt)' tai smonini, valios sant!kiai, teisinio sant!kio "al!vi) subjektins teiss ir teisins pareios !ven"inimas !ra arantuotas valst!bs

prievarta.

Konstitucini) teisini) sant!ki) s!i#tu%"s nuo !it,:

&B


16/246

sritis Q atsiran"a !ven"inant konstitucins teiss normas, nustatan-ias valst!bs orani/acij, vieosiosva"ios orani/avim ir !ven"inim, taip pat asmens ir valst!bs sant!ki) parin"us. %avo reikme -iaisiskiria 5ietuvos 7espublikos Konstitucijoje tvirtintos normos.

Konstitucini) teisini) sant!ki) *"'+i"i !ra labai vairs asmen!s, kuriems konstitucins teiss normossuteikia alim!b !ven"inti konstitucines teises bei v!k"!ti konstitucines pareias.

Konstitucini) sant!ki) objektas 1 socialins vert!bs. 4v/., priimtins moaus teiss ir laisvs, Tautos irvalst!bs suverenitetas, "emokratija, politinis pliurali/mas ir "auiapartikumas ir t. t.

Konstitucins teiss sant!kiuose !ven"inamos vairios konstitucins teiss norm) tvirtintos i) subjekt)

teiss ir pareios. Kartais akcentuojamas konstitucini) teisini) sant!ki) "i"elis politinis potencialas. 8auelis konstitucini)

teisini) sant!ki) !ra susij su alies politins sistemos unkcionavimo parin"ais. Konstitucins teiss normos !ven"inamos ne i/oliuotai, o kartu su konstitucin reuliavim

"etali/uojan-iomis normomis. 9tikrinant konstitucins teiss norm) unkcionavim, !pa- svarbu teisinapsaua, t.!. tam tikr) valst!bs poveikio priemoni) taik!mas.

Konstitucini"i teisini"i s"nt+!i"i tai KT norm) sureuliuoti visuomeniniai sant!kiai, kuri) "al!viai turitam tikras subjektines teises ir teisines pareias. Tai viena i teisini) sant!ki) ri).

Konstitucini, teisini, s"nt+!i, su$e!t"i +#":;ie subjektai !ra asmen!s, kurie paal stat!m !ra veiksns # aljimas savo veiksmais !ven"inti jam

priklausan-ias teises ir pareias, jie taip pat sako u pa"ar!tus teiss paei"imus$ ir teisns # asmensebjimas turti teises ir pareias$.

&$ Ui/iniai asmen!s. 57 pilie-iai, usienie-iai # a$ usienio valst!bi) pilie-iai, b$ asmen!s be piliet!bs$,asmen!s su "viuba piliet!be. Rali bti tam tikros i/ini) asmen) rups # pv/., *CC tkst. pilie-i), turin-i)rinkim) teis, ali reikalauti, ka" bt) skelbiamas reeren"umas' BC tkst. pilie-i), turin-i) rinkim) teis, aliteikti %eimui stat!mo projekt' priklausant!s teisinms ben"rijoms pilie-iai turi teis puoselti savo kalb,kultr, papro-ius ir pan. $.

($ %ocialins ben"rijos. Tai Tauta, kuriai priklauso suverenitetas, kuri auk-iausi suvereni ali v!k"otiesioiai ar per "emokratikai irinktus tautos atstovus, taip pat a"ministracini) teritorini) vienet) !ventojai1 57 pilie-iai, "al!vaujant!s renkant savival"os institucijas.

*$ 5ietuvos valst!b.G$ %eimas, 7espublikos 4re/i"entas, 0!riaus!b, teismai bei kitos valst!bs val"ios institucijos.B$ 0ietos savival"os institucijos.H$ 0isuomens orani/acijos ir susivienijimai #politins partijos ir politins orani/acijos, visuomenins

orani/acijos, proesins sjunos, reliins ben"rijos$.I$ 3tstovaujam)j) institucij) "eputatai # %eimo nariai, savival"!bi) tar!b) nariai$.

KT "oktrinoje pripastama, ka" visiems KT% subjektams b"inas politinis teisnumas. Tai reikia, ka" KT

normos suteikia ben"r alim!b visiems KT% subjektams tiesioiai ar netiesioiai "al!vauti !ven"inantpolitin val"i #val"ant valst!b$.

Teisinio sant!kio turin atsklei"ia teisinio sant!kio "al!vi) subjektins teiss # alim!b atlikti tam tikrusveiksmus ar reikalauti, ka" kiti juos atlikt) ar neatlikt)$ ir teisins pareios # teisinio sant!kio "al!vio

privalomas eles!s, kuriuo utikrinamas kito teisinio sant!kio "al!vio subjektin teis$.

Konstitucini, teisini, s"nt+!i, st#u!t;#".Kaip jau minta T% turin su"aro teisini) sant!ki) subjekt) "al!vi) subjektins teiss ir teisins pareios.%kirtini teiss subjektai turi skirtinas teises ir pareias.%ubjektin teis 1 tai teiss normos suteikiama alim!b atlikti vien ar kit veiksm arba reikalauti i kito

asmens atlikti tam tikrus veiksmus arba j) neatlikti.Su$e!tins teiss tu#insu"aro :

Ralim!b turin-iam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elesio variant' Ralim!b reikalauti i kit) asmen) tam tikro elesio' Ralim!b imtis teissauos priemoni) apsauoti ar inti savo subjektin teis.

&H


17/246

Teisin pareia 1 tai teiss norm) nustat!tas teisini sant!ki) "al!vi) privalomas eles!s, skirtas !ven"intikito asmens subjektin teis. Konstitucins &"#ei4os tu#in+s1 tai privalomas eles!s, susi"e"antis i teisini)

btin!bi), kurios atitinka subjektin teis turin-io asmens alim!bes.

Konstitucini, teisini, s"nt+!i, "tsi#"*i%o- &"si!eiti%o i# &"si"i4i%o &"4#in*"i.KT normos, sureuliuo"amos tam tikrus sant!kius, kuri) subjektai turi subjektines teises ir teisines pareias,"ar nesukuria konkretaus T%.

+orint !onstitucin teisin s"nt+!su!u#ti-pakeisti ar panaikinti, reikia :

KT normos, Teisini) sant!ki) "al!viai turi turti konstitucinio subjektikumo po!mi)' Teisinio aktinio parin"o, va"inamo juri"iniu aktu.

Teisiniai aktai 1 tam tikri konkretaus !venimo aktai #aplink!bs$, su kuri) buvimu teiss normos siejakonkre-i) T% sukrim, pasikeitim ar pasibaiim. Konstitucins teiss normos numato, ka" sukurti, pakeistiar panaikinti teisin sant!k alima tik remiantis keliais teisiniais aktais. 4v/., teisiniams sant!kiams, kuriais!ven"inama asmens teis rinkti, atsirasti asmuo turi bti 5ietuvos valst!bs pilietis. 2is turi bti sulaukstam tikro amiaus. 2uri"inis aktas 1 viena svarbiausi) sl!) KT% atsirasti. 4aal tai jie klasiikuojami :

Teisinius sant!kius sukurian-ius' Teisinius sant!kius pakei-ian-ius' Teisinius sant!kius panaikinan-ius.

4aal turin jie klasiikuojami : v!kius #atsiran"a be teisini) sant!ki) subjekt) valios$' veikas # atsiran"a tik teisinio sant!kio subjekt) valia ir !ra jos iorin iraika$:

a. veiksmai#teiiami teisiniai aktai$'b. neveikimas#neiiami teisniai aktai$'c. teistos#neprietarauja konstitucins teiss normoms$ :

in"ivi"uals teisiniai aktai # tai veikos, kurias subjektai pa"aro tur"ami tiksl sukurti,pakeisti, panaikinti teisin sant!k$'

teisniai poeliai # tai veikos, kuri) parin"u atsiran"a teisniai pa"ariniai, ta-iau

subjektai specialiai j) nesiekia$'". neteistos# tai vairs konstitucins teiss paei"imai, u kuriuos konstitucins teiss normos

numato teisinio poveikio priemones$.

KT% pasikei-ia: 4asikeitus teisini) sant!ki) turiniui # teisini) sant!ki) subjekt) valia' kompetentinos institucijos spren"imu

arba automatikai, pv/., pasibaius nustat!tam terminui$' 4asikeitus teisini) sant!ki) subjektui' 4asikeitus teisini) sant!ki) objektui.

KT% pasibaiia : Teisini) sant!ki) subjekto valia' Kompetentinos institucijos spren"imu' 3utomatikai' En!kus bent vienam i teisini) sant!ki) subjekt)' En!kus teisini) sant!ki) objektui.

Konstitucini, teisini, s"nt+!i, !'"si)i!"i%o !#ite#i$"i.Konstituciniai teisiniai sant!kiai !'"si)i!uo$"%i:

4aal Konstitucinius teisnius sant!kius #e4u'iuo$"n/i"s no#%"s: 6aterialieji,

4rocesiniai .

4aal no#%, i"'o%u%: Koor"inaciniai #k!lant!s i "ispo/it!vi) norm)$' %ubor"inaciniai #k!lant!s i imperat!vi)j) norm)$ 1 "ominuojant!s.

&I


18/246

4aal teisini) sant!ki) #e4u'i"cines i# "&s"u4ines no#%"s: 7euliaciniai , 3psauiniai.

2ei pripastama konstitucines teiss no#%"sskirst!ti en*#si"s i# !on!#e/isi"s: Aen"rieji # sant!kiai atsiran"a ben"riausio pob"io teiss norm) parin"u$, Konkretieji #i) sant!ki) subjekt) bei j) teiss ir pareios !ra tiksliai apibrtos$.

4aal teisi, i# &"#ei4, &"sis!i#st+%: 4aprastieji # vienas subjektas turi teis, o kitas 1 parei$, %u"tinieji # abu sant!ki) subjektai turi ir teises , ir pareias$.

4aal teisini, su$e!t, &"#ei4"s alima skirti : 3kt!viuosius #kuri) "al!viai turi atlikti tam tikrus teiiamus veiksmus$, 4as!viuosius #kuri) "al!viai privalo neatlikti tam tikr) veiksm) $ teisinius sant!kius.

F. N"cion"'ins teiss !onstitucion"'i9"ci$os oces"s.

;ian"ien vis nacionalin teis veliama per jos konstitucinumo pri/m. Tai 1 viena i teisskonstitucionali/acijos, kaip universalios ten"encijos, prielai"), kartu ir apraik). Teiss nuostatos turi btisu"erintos ne tik tarp savs, bet ir su konstitucija. 6aa to: btent konstitucija, kaip visos teiss sistemos

pamatas, !ra svarbiausia j) tarpusavio "arnos sl!a.;ian"ien Konstitucijajau !ra tapusi visuomens !venimo pamatu.?? a. pab. pastebta, ka" ir vairios teiss akos, ir teiss norm) taik!mo praktika, net teiss mokslas patiriavis "i"esn Konstitucijos, jos vert!bi) poveik. Konstitucija vis labiau skverbiasi vis teisin !venim. ;isreikin!s ali bti var"intas kaip teiss konstitucionali/acija. ;io reikinio sampratos parin"us savo"arbuose atsklei" 5. Uavereu. Konstitucinis parin"ini) asmens teisi) ir laisvi) tvirtinimas, tiesioinisKonstitucijos taik!mas, konstitucins kontrols institucij) atsira"imas ir akt!vi j) veikla, alim!b inti savo

teises va"ovaujantis Konstitucija "aro parin"in alies stat!m realiu teisinio !venimo centru$.Konstitucionali/acija vairiose al!se v!ksta nevieno"u rei-iu, l!iu ir vairiose teiss srit!se. 4aprastaiten"encija stipresn al!se, kurioms anks-iau teko i!venti totalitarin ir autoritarin val"!m # pv/.,0okietija, Espanija$, nors i ten"encija pastebima ir al!se, kuri) "emokratin rai"a pastebimai nuosekli. ;

proces lenviau pastebti bau"iamojoje teisje ar bau"iamajame procese, a"ministracinje, inans),socialinio aprpinimo teisje ar civiliniame procese.Konstitucins kontrols institucij) atsira"imas, konstitucini) teism) veikla utikrinant konstitucijos apsaulei"ia kalbti apie veikian-ios konstitucijos siv!ravim. 4arin"ini) teisi) apsaua, "arnaus valst!bsval"ios institucij) unkcionavimo utikrinimas 1 konstitucinio teismo unkcijos, kuri) !ven"inimas skatinateiss sistemos konstitucionali/acij. Tai konstitucijos stiprjimo procesas. 3not U. 8epleree


19/246

konstitucinis reuliavimas atsklei"iamas pasinau"ojant konstitucins kontrols institucijos spren"im)anali/e. KT spren"imais rin"iama vairi) Konstitucijos norm) ar princip) samprata. 4anai) bruo) alimavelti ir bau"iamosios teiss va"ovl!je.>taka teiskrai. Konstitucijoje nustat!tos valst!bs val"ios institucij) kompetencijos ribos, i) institucij)teiskros alim!bs. ia ran"ame ir teiss norm) FierarcFijos parin"us, taip pat svarbiausi teiss norm)krimo proce"r) klausimai. Konstitucijoje nustat!ti stat!minio reuliavimo parin"ai, kurie klausimaireuliuojami btent stat!mu 1 Konstitucija neretai nustato reuliavimo objekt, reuliavimo pob" #pv/.,stat!mas "rau"ia monopoli/uoti am!b, rink, sauo sininos konkurencijos laisv$. ;ios normos

privalomos stat!mo lei"jui. Konstitucijoje tvirtinto teisinio reuliavimo parin"us turi atitikti irpostat!miniai aktai. Konstitucins kr!pties laik!msi utikrina konstitucins kontrols mecFani/mas. KT,interpretuo"amas Konstitucijos normas ir principus, iaikina j) prasm ir turin. Tai labai svarbu teiskrossubjektams, kurie savo priimamais aktais neturt) paeisti konstitucinio reuliavimo rib). Taii konstitucin

jurispru"encija #ir joje suormuluotos konstitucins "oktrinos$ tampa tokiu nacionalins teiss altiniu, kokio5ietuva anks-iau nieka"a nra turjusi. Konstitucins jurispru"encijos, kaip naujo konstitucins teiss altinio,ikilimas ver-ia mo"iikuoti prast Konstitucijos, kaip parin"inio stat!mo, samprat, papil"!ti j!vosios, nuolat evoliucionuojan-ios Konstitucijos i"ja. Konstitucijos teksto stu"ijos be "oktrinos stu"ij)

bt) tarsi rai"i) mok!masis neban"ant isiaikinti, kokius o"ius i t) rai"i) alima su"ti.%e )onstitucij reikia komentuoti remiantis statymais, o statymus - remiantis )onstitucija. Tik tai utikrint)alim!b stat!mus #juolab postat!minius aktus$ vertinti i Konstitucijos auktumos, velti Konstitucij

kaip teiss sistemos virn.>taka teiss !ven"inimui. T.!. teiss norm) nustat!t) reikalavim) ir alim!bi) reali/avim teiss subjekt)

praktinje veikloje. Kartais teiiama, ka" "auel!je iuolaikini) pasaulio valst!bi) pastebima teisinstvarkos konstitucionali/acija suprantama kaip teisini) norm) ir princip) tiesioin tak taikant teis in"ivi")ir valst!bs sant!kiuose, taip pat sant!kiuose tarp in"ivi"). Kalbant apie Konstitucjos tak teisinei praktikai,

pirmiausiai reiki aptarti KT praktik. Tai institucija, kuriai tenka oicialaus interpretuotojo, Konstitucijossauotojo unkcijos. Tarp teissauos institucij) savo reikme isiskiria teismai, kurie turi valst!bs suteiktiimtin kompetencij, nepriklausomai nuo kit) valst!bs val"ios institucij) ar proceso "al!vi), stat!m)nustat!ta proceso tvarka v!k"!ti teisinum. ;i unkcij atlieka ir ben"rosios kompetencijos teismai, irspeciali/uoti a"ministraciniai teismai.4rimus &LL( m. 57 Konstitucij, alies teismai pamau vis eriau suvokia Konstitucijos norm) ir princip)

reikm teisinei praktikai. ; proces eriausiai iliustruoja 53T %enato nutarimai, kurie ia linkme orientuojateismin praktik. 53T %enatas iaikino teismams, ka" teismas, narin"amas b!las "l asmens arb irorum eminan-i) ir tikro vs neatitinkan-i) ini) bei inormacijos apie asmens privat) !venim be josutikimo pasklei"imo, turi va"ovautis 57 Konstitucija, atitinkamu civilinio ko"ekso straipsniu, 57visuomens inormavimo stat!mu ir t. t.8ar vienas po!mis ro"antis iauusi Konstitucijos reikm 1 kreipimosi KT skai-ius.Konstitucijos normos ir principai tapo svarbs prokuratros, policijos bei kt. stai) veikloje.Taip pat Konstitucijos reikms visuotinis pripainimas, paarba konstitucinei sistemai 1 vienas i teisinsvalst!bse siekio !ven"inimo btin) element).

ZZZZ +u, "rauai, atsipraau,jei it apie kosntitucionali/acij paraiau ne tem, jei kas turite kitoki) min-i),praome ireikti papeikim ir pasi"alinti...tais!sime ZZZ

. Konstitucin teis i# t"#&t"utin teis. :ietuos Res&u'i!os !onstitucin teis i# Eu#o&os S$un4osteis.

5ietuvai interuojantis Ouropos %jun vis) pirma ik!la tarptautini) sutar-i) statuso teiss altini)"oktrinoje konstitucinio relamentavimo problema. 0a"ovaujantis Konstitucijos &*J straipsniu ratiikuotostarptautins sutart!s !ra su"e"amoji 5ietuvos teisins sistemos "alis. Ta-iau Konstitucijojenerelamentuojamas j) sant!kis su kitais stat!mais j) koli/ijos atveju ar sutar-i) sant!kis su pa-iaKonstitucija, alintis sukelti "au neaikum) ir koli/ini) situacij). Tarptautini) sutar-i) stat!mo &&

straipsnis, numatantis, ka", jai sialiojusi 5ietuvos 7espublikos ratiikuota tarptautin sutartis nustatokitokias normas neu 5ietuvos 7espublikos stat!mai, taikomos 5ietuvos 7espublikos tarptautins sutartiesnuostatos, !ra aikiai nepakankamas. ;iuolaikins tarptautins teiss "oktrinoje iskiriamos "vi koncepcijos 1"ualistin ir monistin.

&L


20/246

4aal *u"'istin( koncepcij tvirtinama,ka" tarptautins teiss ir vi"aus teiss sistemos !ra atskiros, josreuliuoja i esms skirtinus sant!kius #S. Triepel, 5. XppenFeim, K.%trupp ir kt.$, turin-ios skrtinreuliavimo objekt. 6anoma, ka" tarptautins teiss subjektai !ra suverenios vals!bs, o vi"aus teisssubjektai ir objektai i esms !ra kitokio pob"io. 4aal "ualistins teiss samprat tarptautins sutart!s,kurias ratiikavo valst!b, ir kurios nustat!ta tvarka sialiojo, !ra vi"aus teiss su"tin "alis. 0alst!b patisavo suverenia valia nustat, ka" tarptautins sutart!s taikomos jos nacionalinje teisje. 2ei ikilt)

prietaravimas tarp nacionalins ir tarptautins teiss 1 vi"aus teismai pirmiausiai taiko vi"aus teiss normas,jei vi"aus teis nenumato kitaip #paal "ualistus$. 0ienintel sveika bus ta"a, kai valst!b, rem"amasi savo

vi"aus teise, kurios normos nustato kitaip, neu tarptautin sutartis, atsisak!t) v!k"!ti savo tarptautiniussipareiojimus. Ta"a kilt) valst!bs atsakom!b, bet tik paal tarptautinius savo sipareiojimus.

4aal %onistin("oktrin nemanoma, ka" tarptautins ir vi"aus teiss sistemos !ra u"aros, nes tarptautinteis !ra vir nacionalins. Aen"ras moni/mo parin"imas 1 kai visi jo atstovai pripasta, ka" jeiukiekvienos teiss normos krimo altinis !ra vienas, Q valst!bs valia nustat!ti, ka" tam tikra norma !ra

privaloma, tai visos jos normos nepriklausomai nuo ormali)j) jos altini) # papro-io, tarptautins sutarties,stat!mo$ turi su"ar!ti vieni "arni sistem. S.Kel/enas sukr riet normat!vistin konstrukcij, kuriojetarptautins ir nacionalins teiss normos i"st!tos vieninoje FierarcFinje teiss sistemoje, kurios virnje!ra tarptautins normos. 0iena svarbiausi) ben"rosios tarptautins teiss norm) !ra principas pacta sund

servanda, kuri !ra un"amentali.

2okia valst!b, neriklausomai nuo to, jos nacionalin teiss sistema !ra monistin ar "ualistin, nealipateisinti savo tarptautini) sipareojim) nesilaik!mo tuo, ka" tai neva teista paal jos nacionalin teis.&LHL m. 0ienos konvencija "l sutar-i) teiss (I strp. nustato, ka" alis neli remtis vi"aus teissnuostatomis tam, ka" pateisint) tai,ka" ji nesilaik sutarties.

O% teis !ra savarankka teiss sistema, kuri nesutampa nei su ben"rja tarptautine teise, nei su nacionalineteise. an /end en 0oosb!loje OTT j apib"ino :


21/246

KT 3D %. nutarime konstatavo, ka" paal Konstituci$os 1


22/246

mokslas vertina konstitucins teiss aktuose tvirtintus asmens teisinio statuso parin"us, valst!bsorani/acijos ir unkcionavimo parin"ines problemas, asmens sant!ki) su valst!be parin"us. Konstitucinsteiss mokslas taip pat anali/uoja ir konstitucins teiss norm) !ven"inimo praktik, vertina konstituciniusteisinius sant!kius, susiklos-iusius reali/uojant konstitucines normas. Konstitucins teiss mokslo atstovus"omina, ar reals konstituciniai teisiniai sant!kiai atitinka teiss normas bei j) atsira"im lmusias teisinesi"jas. 4a!mtina, ka" konstitucinink) akirat!je nuolatos !ra arsiosios teisins tria"os #teisini) i"j), teissnorm) ir teisini) sant!ki)$ sveikos klausimai. Konstitucins teiss mokslas vertina ir esam konstitucintikrov, ir jos ormavimsi praeit!je, taip pat ir jos ateities perspekt!vas. Konstitucini) teisini) t!rinjim)

tikslas 1 atskleisti konstitucini) teisini) i"j), teiss norm) bei konstitucins teisins praktikos esm,v!st!mosi "sninumus ir !patumus, rai"os ten"encijas. 6okslininkams konstitucininkams rpi irkonstitucins teiss teorijos ben"ros problemos, ir konkre-ios alies konstitucin teisin tikrov. Konstitucinsteiss mokslo atstovams 5ietuvoje svarbiausia 1 alies konstitucin teis, nors narin"ami konstitucin teisinreuliavim, jie "anai l!ina 5ietuvos konstitucin teis su usienio ali) konstitucine teise. Ae to,mokslininkai tiria atskirus konstitucins teiss institutus, tokius kaip konstitucin kontrol, piliet!b, asmenskonstitucins teiss ir laisvs, stat!m) lei"iamj, v!k"omj ir teismin val"ias ir kt. Ralima kalbti apiekonstitucins teiss moksl ir 5ietuvoje, ir pasaul!je. 0isuotinai pripastama pranc/), vokie-i), brit),amerikie-i), ital) ar ispan) konstitucinink) "arb) svarba. ;iuose "arbuose atsispin"i 0akar) teisinscivili/acijos, kuriai priklauso ir 5ietuva, teisins minties pasiekimai. 6ums turt) bti !pa- "oms 0i"urio ir7!t) Ouropos ali) konstitucins teiss t!rintoj) "arbai. 8l io reiono ali) konstitucins ir politins rai"os

panaum) tokie t!rimai !ra svarbs ir praktiniu poiriu.

Konstitucins teiss moksle !ra vartojami vairs specialieji t+#i%o %eto*"i.0is) pirma 1 teisin analiz. Teisins anali/s meto"u atsklei"iama tiriame teiss norm), princip),

institut) esm, aikinamas teisinio reuliavimo turin!s. ;iuo meto"u nau"ojamasi siekiant painti teis.7emiantis juo, alima ra!ti, sisteminti, apiben"rinti, klasiikuoti ir i"st!ti teisines inias.

Konstitucins teiss moksle taip pat svarbussisteminis metodas, suteikiantis alim!b konstitucin teistirti kaip teisins sistemos su"tin element, atsklei"iantis io teisinio reikinio viet teisins tikrovssistemoje, lei"iantis suprasti vairi) ios sistemos element) sveik.

Konstitucins teiss moksle vartojamas ir istorinis metodas. ;is meto"as atsklei"ia konstitucini)teisini) reikini) istorin rai", v!st!mosi !patumus. Tai pa"e"a numat!ti tam tikr) teisini) reikini) tolesns

pltots perspekt!vas.0yginamosios teistyros metodas iri pla-iai taikomas ioje teiss mokslo srit!je. Tai konstitucins

teiss reikini) painimas juos pal!inant. Tik pal!inant vairi) ali) konstitucinius teisinius institutus,alima rasti tinkamiausiai ir eekt!viausiai tam tikromis sl!omis unkcionuojant mo"el, suvokti tam tikroteisinio reuliavimo mo"elio !patumus, konstitucins praktikos speciik. ;iuo metu pal!inamieji t!rimai#konstitucin komparat!vistika$ !pa- populiars. Tai ne vien teisin ma"a, bet ir siekimas konkre-ios aliesteis suvokti pla-iame pasaulini) proces) kontekste.

6okslininkai konstitucininkai taip pat vartoja statistin metod, pa"e"ant suprasti teiss norm)eekt!vum.

Ae to, taikomi ir vairs socioloiniai meto"ai. 2ais siekiama itirti konstitucins teiss institut)reuliuojamus sant!kius, konkretaus teisinio reuliavimo tinkamum ir re/ultat!vum, visuomens poir tam tikr konstitucin teisin reikin.

;iais meto"ais vertinant teiss !ven"inim visuomenje, pa"e"ama sprsti su"tinas teisinesproblemas, taip pat laiku atskleisti ir nauj) spren"im) btin!b ir pan.

Konstitucins teisins tikrovs t!rimo parin"as 1 vairs t!rimo ="'tini"i.4irma, tai teiss mokslinink) #ir 5ietuvos, ir usienio ali)$ "arbai.3ntra, tai 5ietuvos 7espublikos Konstitucijos tekstas 1 svarbiausias konstitucins teiss altinis,

kuriame i"st!ti valst!bs orani/acijos ir unkcionavimo parin"ai, konstitucin asmens statusapibrian-ios normos. Tai ir 5ietuvos stat!mai, ir postat!miniai aktai, kiti konstitucins teiss altiniai, taip

pat ir usienio ali) konstitucins teiss altiniai, kuriais tvirtintos konstitucins teiss normos.

Tre-ia, tai konstitucin praktika, teisini) i"j) ir norm) !ven"inimas. 6okslininkai narinja vairiaskonstitucins teiss problemas. %avo poirius jie "sto monoraijose ir va"ovliuose, straipsniuose. 2iekritikai vertina vairias teisines kateorijas ir institutus. 6okslininkai "iskutuoja, vienas i"jas atmes"ami,kitas ormuo"ami naujai. Taip tiesiami keliai vairi) teisini) reikini) nauj suvokim, silomos naujosteisini) reikini) sampratos. 3tlikt) mokslo "arb) vertinimas !ra svarbi mokslinio painimo sritis.

((


23/246

Konstitucija ir kiti konstitucins teiss norminiai aktai 1 taip pat svarbus konstitucins teiss mokslot!rimo altinis. Tik mokslikai vertinus teisin reuliavim, alima teisinai taik!ti normas, jomis remiantis!ven"inti savo teises.

6okslo t!rimai pa"e"a tobulinti teiss normas, jas keisti. 6okslo rekomen"acij) nepais!mas braniaikainuoja visuomenei, kai vienas netiks reuliavimas kei-iamas kitu, ne k veiksminesniu. 6okslorekomen"acijos pa"e"a rasti !v!binP teisin reuliavim, atitinkant visuomens rai"os ten"encijas ir

pa"e"ant visuomenei enti priek. Tai !pa- aktualu nauj) "emokratij) valst!bins veiklos praktikai. To"lteiskros procese mokslininkams #nesvarbu, ar jie bus pasitelkti kaip teisini) tekst) autoriai, ar kaip

kompetentini ekspertai ir konsultantai$ turi bti skiriamas svarbus vai"muo.Tre-ias konstitucins teiss mokslo t!rimo altinis 1 teiss !ven"inimo praktika. Tik praktikojepaaikja teiss norm) eekt!vumas, vairi) teisini) koncepcij) ir mo"eli) parstumas. To"l konstitucinsteiss mokslas tiria konstitucins teiss norm) !ven"inimo praktik.

KONSTITUCINSTEISSKAIPSA5ARANKIKOTEISSMOKS:OATSIRA6IMASIRRAI6A.

4a!mtina, ka" konstitucins teiss mokslas susiormavo pal!inti neseniai, tik ?E? a. vi"ur!je. Er tikprajus ana ilam laiko tarpui, jau alima kalbti apie ios teiss mokslo srities suklestjim. Konstitucinsteiss mokslo, kaip savarankiko teiss mokslo, rai"a sietina su mo"erniosios ra!tins konstitucijostvirtinimu, valst!bs orani/acijos, valst!bs val"ios institucij) sistemos ir i) val"ios institucij) veiklos,

asmens ir valst!bs sant!ki) parin") kr!ptinu teisiniu reuliavimu. 0alst!bs val"ia, kuri riboja teis,tampa ne tik i"ja, bet ir real!be. ;iai real!bei suprasti btina mokslinis poiris. 0alst!bs !venimas jauseniai buvo mst!toj) akirat!je.

6okslo apie valst!b uuoma/as reime antikos laik) raik) mst!toj) 4latono #G(I1*GI m. pr. m.e.$, 3ristotelio #*JG1*(( m. pr. m. e.$ "arbuose, vliau senovs 7omos autori) Yicerono #&CH1G* m. pr. m. e.$ir Rajaus #EE m. e. amius$ veikaluose. ;v. 3uustinas #*BG1G*C m.$ ir ;v. Tomas 3kvinietis #&((B1&(IG m.$savo veikaluose konstravo politines ben"ruomenes ir valst!bs ali rin" 8ievo "eleacija, i kurios ir k!lai alia. ?0E a. Uortescue ir TFomas %mitFas lot!n) kalba para!tuose "arbuose aikino 3nlijosKonstitucijos "snius ir valst!bs sutvark!m. 7eikmin) mokslo apie valst!b element) ran"ame +.6acFiavelli #&GHL1&B(L m.$ 0al"oveP, Suo Rrotijaus #&BJ*1&HGB m.$ 3pie karo ir taikos teisP #3e jure!elli ac pacisP$, A. %pino/os #&H*(1&HII m.$ "arbuose. Atina paminti ir 2ean Ao"in #&B*C1&BLH m.$, jo

veikal ;eios kn!os apie respublik #&BII m. para!t pranc/ikai ir &BJH m. paties autoriaus iverst lot!n) kalb, 43e repu!lica li!ri se"P, kurioje monarcFijos nau"ai i"st!ta vientiso ir absoliutaussuvereniteto teorija. T. Sobbesas #&BJJ1&HIL m.$ savo kapitaliame "arbe 5eviatanasP #&HB& m.$ i"stvalst!bs ir teiss teorij. 4aal j mous i priimties !ra bloas #5mogus mogui yra vilkasP 6omohomini lupus estP$. 2ei nebt) socialins ar valst!bins orani/acijos, bt) taikomas stipresniojo stat!mas.%iekiant utikrinti tvark, kiekvieno ir vis) sujuntos pajos ir val"ia perlei"iama vienam asmeniui armoni) sjunai, kuri visas jai priklausan-ia valia "auumos bals) "sniu suvert) vien vali. Tas asmuo turi"i"iausi j, o valst!b T. Sobbeso va"inama milinu 1 0eviathanP. Taip pava"intas ir jo veikalas#0eviathan, sive de materia, orma et potestate civitatis ecclesiasticae et civilisP$. 4aal T. Sobbes valst!bnau"oja vis) moni) j ir priemones, ka" utikrint) tvark ir erov. Taii reime sutartins valst!bskilms sampratos ormulavim. 2. 5ocke\as #&H*(1&ICG m.$ "arbe 8u traktatai apie val"!mP #&HLC m.$"st sutartin valst!bs kilms samprat, ban" ormuluoti val"i) pa"alijimo stat!m) lei"iamj irv!k"omj, esant pirmosios prioritetui, teorij.

?0EEE a. autori) YF. 5. 6ontesWuieu #&HJL1&IBB m.$ ir 2. 2. 7ousseau #&I&(1&IIJ m.$ "arbai 1 "arviena pakopa "emokratini) revoliucij) ir naujos valst!bs sampratos link. YF. 5. 6ontesWuieu, kuris ne be

parin"o va"inamas enialiu mst!toju, &IGJ m. pasiro"iusio veikalo 3pie stat!m) "vasiP ?l kn!os 0lsk!riaus 3pie 3nlijos KonstitucijP keliuose puslapiuose i"sto teorij, kuri turjo nepaprast reikmvisai vakar) konstitucinei min-iai. Tai YF. 5. 6ontesWuieu suormuluota ir klasikine tapusi val"i) pa"alijimosamprata. &IBJ m. pasiro" veicaro O. 0attelio kn!a Taut) teis arba priimtinio stat!mo principaiP. 2ojeraoma, ka" svarbiausi alies stat!mai su"aro alies konstitucij. Konstitucija 1 tai svarbiausias relamentas,kuriuo apibriamas vieosios val"ios !ven"inimo b"as. 0isuomens sutartis, liau"ies suverenitetas,

suvereniteto ne"alomumas 1 &IH( m. ileistos 2. 2. 7ousseau kn!os 3pie visuomens sutart arba 4olitinsteiss principaiP parin"ins i"jos. Taip pat reikia paminti &IHB m. pasiro"iusius 0. Alackstone]o #&I(*1&IJC m.$ 3nlijos teiss komentarusP #G kn!os$, kuriuose i"st!ta 3nlijos vieoji ir privatin teis, R.Aonno "e 6abl! &IIH m. para!t veikal Traktatas apie stat!m) lei"im arba stat!m) principaiP. 6int)autori) i"jos apie val"ios pa"alijim, tautos suverenitet, asmens priimtines teises, parlamentari/m !ra

(*


24/246

iuolaikinio konstitucins teiss mokslo pamatins tiesos. Konstitucionali/mo i"j) !ven"inimo polionutapo +aujasis em!nas. 3ntai jau &IHJ m. 6asa-usetso kolonijos atstovai tvirtino, ka" nuosav!bs teis !rakonstitucin priimtin teisP, kuri turi erbti visi brit) val"iniai kaip vent ir nelie-iam, ka" ios teissnealima var!ti neteistai pa"i"inant mokes-ius.

&IIH m. liepos G ". 230 nepriklausom!bs "eklaracija !ra "okumentas, kuriuo tvirtintos reikminoskonstitucins teiss i"jos, ka" visi mons !ra sutverti l!s ir turi neatimamas teises, ka" ioms imtoms irneatimamoms teisms !ven"inti mons sukr v!riaus!bes, kuri) val"ia remiasi val"om)j) sutikimu' o

jei ta v!riaus!b nev!k"o susitarimo ir inoruoja imtas moni) teises, tai tauta turi teis j paleisti arba

panaikinti ir steiti nauj v!riaus!b ir t.t.&IJI m. priimta 230 Konstitucija, tapusi i"ealiu "emokratins konstitucijos pav!/"iu "emokratinsrai"os keli pasirinkusioms alims, tvirtino val"ios ali) ribojim, rietai atsk!r stat!m) lei"iamj,v!k"omj ir teismin val"ias.

3ptariant mintus "okumentus, nealima nepaminti T. 2eersono, T. 4aine\o, 3. Samiltono, renusi)iuos aktus, in"lio konstitucins "oktrinos v!st!msi. 4asaulins reikms !ra ir tokie Ouropoje ?0EEE a.

pabaioje priimti "okumentai, kaip 4ranc/ijos %teiiamojo susirinkimo &IJL m. rupj-io (H ". priimtaMmoaus ir pilie-io teisi) "eklaracijaP, skelbusi, ka" moaus teiss !ra imtos, ventos ir neatimamos, ka"al!je nra konstitucijos, jei moaus teiss neutikrintos ir val"i) pa"alijimas ne!ven"intas. +e maesnreikm tenka ir 4ranc/ijos &IL& m. Konstitucijai, tvirtinusiai "auel konstitucionali/mo i"j). Kaip

bevertintume vairi) autori) konstitucines i"jas ir besiklostan-i konstitucin praktik, ta-iau reikjo sulaukti

?E? a. vi"urio, ka" bt) alima konstatuoti atsira"us konstitucins teiss moksl kaip savarankik teissmoksl, tiriant konstitucin teisin reuliavim, valst!bs val"ios orani/acijos ir veiklos konstitucinius

parin"us, valst!bs ir asmens sant!kius.Kalbant apie ?? a. konstitucins teiss moksl, reikia paminti tokius autorius, kaip 6. 4r^lot, R.

0e"elis, 5. Uavoreu, 6. 8uverer, R. Aur"eau, A. YFantebout, 4F. 3r"ant\as, U. 5ucFaire\as #4ranc_/ija$, TF.6aun/as. K. %ternas, K. Sesse, 7. `ippelius, K. 8oeFrinas, 4. Aa"ura #0okietija$, E. 2enninsas, R.6arscFallas, 2. 6ackintoscFas, 4. AromFe"as, X. S. 4Filipsas, %. 3. 8e %mitFas, 2. 3l"eris, 4. 8altonas, 7.8euteris #Aritanija$. O. Yorinas, S. Kelsenas #i pra"i) 3ustrija, vliau 230$, A. %cFart/as, K.5oevensteinas, 5. Tribe]as #230$. ;i) autori) "arbuose "stomos mo"ernios konstitucins teiss teorijos. Tai

ban"!mai paaikinti ?? a. konstitucin teisin tikrov, nubrti jos tolesns rai"os aires. Kalbant apiearsiausius mokslo korijus, juos tik labai sl!ikai alima priskirti tam tikrai kr!p-iai. 6int) autori)

pairos neretai !miai vairiapusikesns, nesutelpan-ios vien "oktrin. ;ian"ienos konstitucinink)t!rinjimuose reime vairiausias koncepcijas, vairi) ilosoini) ir teisini) mok!kl) tak. ?? ir ??E a.san"roje, !pa- suriuvus totalitarinei komuni/mo sistemai, kaip nieka"a aktualus mokslinis konstitucinstikrovs var"ijimas. +ealima nepaminti ir lenk) mokslininko 5. Rarlickio, venro 3. %ajo ar rumun)konstitucininko U. A. 0asilescu "arb), aikinant konstitucines teisines permainas 0i"urio ir 7!t) Ouroposal!se. Toliau 7!tus 1 7usijoje 1 vaisinai "irba 6. Aalajus, 0. irkinas, A. %traunas ir kt.

8eja, labai ne"au "arb) ileista lietuvikai. Tarpukario laik) 3. Osmeino Konstitucins teissprincipaiP #&L** m.$ ar neseniai pasiro"s 3. 8ice! Konstitucins teiss stu"ij) va"asP #&LLL m.$ 1 kol kaspavieniai lei"iniai, neupil"ant!s iojjan-i) konstitucins teiss altini) spra).

PAGRIN6INS

KONSTITUCINS

TEISS

MOKS:O

KRLPTLS

IR

MOKLK:OS

.Konstitucins teiss mokslas nra vieninas. 6okslininkams "aro tak vairios ilosoins pairos,

nacionalins ir istorins tra"icijos, jis "anai susipina su politoloija. Konstitucins teiss moksle v!rauja "vikr!pt!s: etatistin ir liberalioji. Otatistins kr!pties atstovai suvokia Konstitucin teis kaip valst!bs nustat!tteis, nepripasta socialins #visuomens sukurtos$ t

Documents

Konspektas KT valstybiniam