8/10/2019 Mano TT Konspektas

1/3

3 TEMA. KLASIKINIS TEISINIS POZITYVIZMAS

Kas yra teisinis pozityvizmas?Tai nra tik teisin svoka. Tai yra pozityvizmas, kuris siekia atriboti teis nuo morals,

teisingumo idj, identifikuoti teiss altin. Morals atmetimas kilo i mokslinio poirio pasaul moral nra

faktas. Pozityvizmas kyla i Komto idj.

Kokios pagrindins idjos?Pozityvizmui svarbu tai, kad kiekvienoje valstybje turi bti aukiausia valdia, kurios

pagrindinis bruoas neribota diskrecija kurti teis.

Kas pozityvizmui svarbu?Pozityvizmui svarbu tikros mokslins inios, turi bti nustatyta aiki tyrimo metodologija,iuo atveju, metodologija yra induktyvi (pirma faktai, o i to seka dsnis). Kitas dsnis yra deduktyvus (pirma dsnis,

o i to seka faktai), bet jis visikai nesusijs su pozityvizmu.

Kas yra teiss altiniai pozityvizme? Viskas, kas aikiai apibrta (t.y. pati teis), bet tikrai ne moral, paproiai ar

gamta, kaip buvo teigta nature law sampratoje, kurioje tarp teiss ir morals buvo lygyb. Pozityvizme tai grietai

atribojama.

Pozityvizmas yra mokslo filosofija, kuri yra nevienalyt ir gali bti skirtingai suprantama.

Bendrieji pozityvizmo bruoai:

1. statymas lygu sakymas. Suverenitetas yra tautos, kaip tai realizuojama? Per atstovus, perrinkim teis. Kokia

problema su tautos suverenitetu? Tauta yra ribojama, tautos, mogaus teiss yra universalios, asocijuotos su protu.

2. Nra ryio tarp teiss ir morals (panaikinama nature lawsamprata). Teistumo ir teisingumo atskyrimas.

3. Teisssvok analiz yra tai, ko verta imtis, ir tai, kas skiriasi nuo socialogini ar istorini tyrim ar kritinio

vertinimo.

4. Teisin sistema yra udara login sistema, kurioje teisingi sprendimai gali bti vien logikai (dedukcikai)

paaikinami.

5. Moraliniai sprendimai negali bti grindiami racionaliais argumentais, rodymais ir pan., t.y. taip pat, kaip fakto

teiginiai.

Benthamas. Jisjurisprudencijos reformatorius, jo bendroji ideologijautilitarizmas (naudos siekimas kuo

didesniam moni skaiiui). Jis pirmasis atmet teiss ir morals ssaj, galimyb teisei bti prigimtine, t.y. kylaniai

i paproio. Teis turi bti tai, kuo siekiama kuo didesns naudos, kuo didesniam moni skaiiui, nauda lygu laimei

(taip pasireikia utilitarizmas). Teis kuria tik suverenas, kuris vienintelis turi teis tai daryti. Pagal j teis nesiekia

kilniadvasik tiksl, o tik toki, kurie susij su asmenine nauda.

Austinas. Jis yra Benthamo mokinys, kuris labai supaprastino Benthamo samprat, susistemino teis. Samprata yra

command law. Pagal Austin, teis sudaro tik imperatyvios normos, o pagal Bentham ir imperatyvios, ir

dispozityvios. Sankcijos pagal Austin yra tik baudiamosios, o pagal Bentham ir baudiamosios, ir

apdovanojamosios. Egzistuoja du jurisprudencijos tipai: cenzorin ir ekspozitorin. Austinui rpi antroji, O

Benthamuiabi. Vadinasi, Austinas Benthamo atvilgiu yra grietesnis. Austinas suvereno atvilgiu yra radikalus,

supranta, kad suvereno altinis yra nuolat kintanti valdia, o ne vienasasmuo, t.y. jo nuomone, suverenas nra

vienalytis. Pagal Bentham vienalytis.

4 TEMA. MODERNUSIS TEISINIS POZITYVIZMAS

Hartas. Jis teis supranta kaip teiss norm sistem. Skiria dvi grupes: pirmin ir antrin. Pirmins nustato prievoles

ir elges, antrins, pagal Hart ir svarbesns, reguliuoja valdym. Hartas labiausiai kritikavo Austin, nes command

law samprata yra pernelyg paprasta, kadangi pagal Austin teis yra daugiau baudiamoji, o pagal Hart ji yra daug

daugiau nei baudiamoji. Didiausias skirtumasnuo Austino ir Benthamo yra tai, kad Hartas priima teis moral,

j ry laiko labai tvirtu,teigia, kad teis turi taikytis prie morals.Tokiu bdu jis priima teis nature law. Taiau

teis ir moral jis laiko iek tiek atskirtomis, nes moral nra auktesn u teis, o ir teis i morals nekyla. Moralei

bdingi tam tikri bruoai, kurie nebdingi teisei:1. Moral svarbi visiems, statymai gali nebt svarbs visiems.

2. Morals negalima keisti, statymai keiiami.

3.Moral paeidiama tik tyia, statymai nebtinai.

8/10/2019 Mano TT Konspektas

2/3

4. Moralinis spaudimas yra apeliuotas pagarb normoms, o statymo paeidimas iaukia bausmes.

mogaus bruoai pagal Hart: paeidiamumas, altruizmas, riboti resursai, neimintingumas.

Kelsenas.Jo teiss samprata logocentrin (protas yra viso ko prieastis). Kelseno teis yra norm teis, kitaip

normatyvizmas. Jo tikslasgrynasis teiss mokslas,atskirtas nuo esamybs ir privalomybs. Jis atmeta klasikin

pozityvizm, nes nenori susieti teiss su faktais. Teis yra ivedama i kit norm, bet ne i fakt, tokiu bdu ji

igryninama. Svarbiausia ir aukiausia norma, i kurios viskas vedama Konstitucija, t.y. tai yra viena pamatin

norma, kuria viskas ir remiamasi. Kelseno teigimu, teiss norma yra efektyvi (t.y. legitimi) tik tuo atveju, kai monielgesys bent kiek atitinka norm. Bendroji taisykl: Efektyvumo minimumas yra galiojimo pagrindas. Teis yra

atskiriama nuo esamybs (nuo fakt, jutiminio pasaulio), nes jos negalima paliesti ar pamatyti. Tuo paiu bdu

Kelsenas teis atskiria nuo morals.

Harto ir Kelseno santykis.Abu jie yra logocentrikai.Harto protas labiau mogikas,Kelseno labiau abstraktus. Lieka

teiss ir morals atskyrimas, kilms tez (aikumas to, kas ir kaip kuria teis), per kuri pasiekiamas teiss

legitimumas, dikrecijos tez (teisj galimas dalyvavimas teiss krimo procese). Diskrecijos tez yra vienas i

pagrindini pozityvizmo bruo, kai teismai atskiriami nuo politikos.

Kas yra privalomyb ir esamyb? Privalomyb (an ought) yra suprantama kaip norma (valios aktas), tai, kas privalobti, o valios aktas yra esamyb (an is), tai, kas yra.

5 TEMA. SOCIOLOGIN JURISPRUDENCIJA (REALIZMO ITAKOS)

Esminiai bruoai:

1. Teiss neunikalumas. Teis yra tik viena valdymo priemon alia morals, politikos, ekonomikos.

2. Teis aikinama per tikrov (teisinio realizmo bruoas)

3. Nerpi, kad urayta normoje, svarbiau kas vyksta realiai (gyvoji teis)

4. Svarbi socialin pus.

5. Poreikis efektyviam teiss mokslui.

6. Nuo kas pereinama prie kaip, kuriuo bandoma atsakyti, kas yra teis.

Pirmasis sociologasComtas.

Wberis.Pagal j, teiss sociologija yra centrin prasm sociologijoje, nes teis yra esminis visuomen tvarkantis

veiksnys. Kapitalizmassvarbus kaip tyrimo objektas. Racionalios teisins tvarkos buvimas kapitalistins

visuomens bruoas. Wberis pripasta biurokratij kaip sveikintin dalyk, jei ji neiauga biurokratin diktatr.

Wberiui priklauso garsioji legitimumo teorija, kurioje jis teigia, jog egzistuoja 3 moni paklusimo valdiai tipai:

1. Tradicinistai pats seniausias tipas, kuris remiasi tuo, kad mons paklsta todl, kad jiems taip prasta. Kyla i

patriarchalins eimos.Adm. Subjektaspaveldtas postas.

2. Charizmatinispats nepastoviausias tipas, kuris laikui bgant perauga tradicin arba racionalj. mons paklustakitam mogui, kuris savo viepatavim ikelia dl savo asmenini savybi. Adm. Subjektas naujai ikils lyderis

spec., pvz. kriziniu, laikotarpiu.

3. Racionalusispats populiariausias viepatavimo tipas, jame paklstama todl, kad istatymas yra baasmenis, t.y.

valdymo subjektai atsiranda i anksto numatytu procedr metu. Adm. Subjektas biurokratija.

Kuo Wberio idjos artimos teisiniam pozityvizmui:

1. Racionalumas. Pozityvistams svarbu, kad bt grietai laikomasi statymo, Wberiui-taip pat.

2. Teis turi kurti legitimizuota valdia.

3. statymai lygu sakymams.

8/10/2019 Mano TT Konspektas

3/3

Poundas. Teis tai socialins ininerijos ris, kuria sprendiamos tam tikros socialins problemos. Labai

sureikmino politin aritmetik. Pritar teisj diskrecijos teisei (kaip ir Hartas su Kelsenu teisiniame pozityvizme).

Interesus skirsto 3 grupes: vieuosius (valstybinius), socialinius ir asmeninius.

Dworkinas. Man, kad visada galima rasti auktesn teis, kuria galima remtis sprendiant byl, todl pagal j, sunki

byl nra. Pagrindinis jo interesas buvo suprasti, kas vienija visuomen ir utikrina visuomens nari tarpusavio

solidarum. I to jam iplaukia dvi pagrindins idjos:1. visuomen yra morals prigimties sui generis (lot.

savotikas) 2. Visuomens narius vienija kolektyvin smon ir moraliniai tarpusavio ryiai. Visuomenssusivienijimas prie nusikaltl socialinis solidarumas. Taiau yra ir kritikai vertinani E.Durkheim poir. Yra

manoma, kad represin (baudiamoji ) teis nebuvo toki svarbi primityvioms visuomenms, nebuvo visikai priimta

idja apie bausmi mainim, kaip geresn alternatyv didelms bausmms. Taip pat nra visikai priimta jo idja,

kad nusikaltimas yra sveikos visuomens elementas. Pagal Durkheim, kuo maiau isivysiusi visuomen, tuo

iauresns bausms joje skiriamos.

REALIZMAS

Bendrieji bruoai:

1. Teis nebeatribojama nuo realaus pasaulio ir nuleidiama ant ems.

2. Antiformalizmasteis vengiama suprasti kaip udar formali sistem.

3. Neapsiimama iekoti teiss pagrind.

Realizmas yra prieingyb pozityvizmui. Realistai teis suvokia kaip kalbin dalyk.J pagrindin tez: norint suprasti,

kas yra teis, reikia suprasti, kaip jinai veikia realiai, o ne aikinti teoretikai.

Realizmas jurisprudencijoje isiskiria amerikietik realizm ir skandinavikj realizm.

Amerikietikas realizmas. Bruoai:

1. Sukilimas prie formalizm

2. kis nuo formos prie fakt

3. Pradininkas Justice Holmes, suformulavo pradiction theory of law, kuri teigia, kad teis ir moral turt vl btiatskirta, nes teis yra fakt pasaulio dalis (esamyb), o moral yra privalomyb (atvirkiai, negu teig pozityvistas

Kelsenas). ia rpi kas teis faktikai yra, o ne kas turt bti.

Skandinavikasis realizmas. Bruoai:

1. Itin antimetafizin pozicija, nes vystsi izoliuotai nuo kit taut dl geografins padties.

2. Kritikuojamos Austino ir Kelseno svokos (Kelseno privalomyb neegzistuoja)

3. Pagal skandinav realistus, teisininkai kalba ukalbjimais. Teis yra tam, kad sustiprintum savo gali, parodytum,

kokia ta galia yra teista. (realizmo ir psichologijos santykis)