Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.7

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7 1

2008

7

Pekinas laukia olimpieèiø

Vandens sporto rûmø „kubas“

Olimpinis stadionas, vadinamasis „paukšèio lizdas“

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 7

Dël uþdarumo ir aplinkos sàlygø Bal-tijos jûra yra labai jautri tarðai, biologiniøiðtekliø pereikvojimui ir kitoms þmogausûkinës veiklos pasekmëms. Baltijos ba-seine gyvena apie 85 mln. þmoniø, ið jøapie 15 mln. – 10 kilometrø nuo jûros. Èiaintensyvus þemës ûkis, iðplëtota pramo-në, prekyba, energijos gamyba, sausu-mos ir jûrø transportas, komercinë þvejy-ba, naudingøjø iðkasenø gavyba, povan-deniniø vamzdynø bei naftotiekiø tiesi-mas, turizmas bei rekreacija. Baltijos jûrayra viena labiausiai þmogaus veiklos pa-veiktø jûrø pasaulyje. Intensyvus iðtekliønaudojimas ir kita antropogeninë veiklakartu su natûraliais procesais sukeliagamtai nebûdingas transformacijas ir ke-lia rizikà Baltijos jûros regionui. Taèiau ikiðiol nepakankamai surinkta informacijosapie èia vykstanèius procesus, tarpusa-vyje nëra susieti antropogeniniai ir geofi-ziniai, cheminiai, klimato ir kiti veiksniai,todël neþinoma jø sàveika ir galimi pada-riniai jûros faunai ir florai bei kitoms susi-siekianèioms ekosistemoms ir þmogui.Dëmesys á Baltijos jûrà, kaip vidinæ ES irNATO jûrà (aplink jà telkiasi ES ir NATOðalys), atkreiptinas ir todël, kad jos dug-ne tebëra po Pirmojo ir Antrojo pasauli-niø karø paskandintos apie 40 tûkst. to-nø cheminës amunicijos (aviacinës bom-bos, artileriniai sviediniai, minos, dûmi-nës granatos ir kt.) – apie 13 tûkst. tonø

Prof. Vytautas Ostaðevièius ir Lietuvosambasadorius prie NATO Linas Linkevi-

èius pradeda tarptautiná seminaràLietuvos mokslø akademijoje

BaltijaiProf. Vytautas OSTAÐEVIÈIUS

Baltijos jûra yra þemyninë ir viena labiausiai izoliuotø pasauliojûrø. Ji su Ðiaurës jûra jungiasi siaurais ir sekliais Danijossàsiauriais. Dël to jûros vandenys atsinaujina per 25–40 metø.

reikia padëtikoviniø nuodingøjø medþiagø, kuriø po-veikis jûrinei aplinkai dar nëra pakanka-mai ištirtas. Rizikos veiksniø identifikavi-mas, vertinimas ir analizë svarbi ne tik Bal-tijos jûros regiono valstybëms. Todël, sie-kiant paskatinti NATO nares bei ðalis part-neres diskutuoti apie aplinkosaugos pro-blemas Baltijos jûroje, atkreipti jø dëmesáá ávairias rizikos rûðis bei sudaryti galimy-bes keistis informacija, patirtimi, studijo-mis ir idëjomis, 2008 m. geguþës 6–7 d.Lietuvos mokslø akademijoje buvo su-rengtas tarptautinis seminaras „Rizikosanalizë ir aplinkosauga Baltijos jûros re-gione“. Seminaras suorganizuotas LR uþ-sienio reikalø ministerijos ir Lietuvosmokslø akademijos (LMA), NATO Euro-atlantinës partnerystës tarybos (Euro-At-lantic Partnership Council – EAPC) inicia-tyva. Seminaro koordinatorius – Lietuvosmokslø akademijos Technikos moksløskyriaus vadovas, KTU Aukštøjø techno-logijø plëtros instituto direktorius prof. Vy-tautas Ostaševièius, atstovaujantis Lietu-vai NATO Mokslo taikai ir saugumui ko-

Lietuvospakrantësruoþas

Palydovo nuotrauka – apskritimaispaþymëtos naftos terðalø dëmës(vaizdas uþfiksuotas 2006-02-25)

Naftos dëmiø iðsidëstymo suvestinë,gauta apibendrinus palydovo nuotrau-kas, padarytas 2006–2007 metais.Laivyba jûroje yra pagrindinë tarðosnaftos produktais prieþastis

mitete. Prane-ðimus ávairio-mis aktualio-mis temomisskaitë prane-ðëjai ið Rusi-jos, Baltarusi-jos, Nyderlan-dø Karalystës,Lenkijos, Lat-vijos ir Lietu-vos.

Kurðiø Nerija2000 m.áraðyta á

UNESCOpasauliopaveldo

sàraðà



centracija dumble ðiuo metu kelis kar-tus virðija leistinas normas. Bendras uþ-terðto dumblo kiekis siekia 650 000 m3.Palikdamas ðá uostà tarybinis laivynas ið-metë á vandená net akumuliatorius. Moks-lininkø tyrimai atskleidë ryðkià priklauso-mybæ tarp jûros organizmø išnykimo ro-dikliø ir sunkiøjø metalø koncentracijoslygio (iš Latvijos mokslininkø M.Balodës,V.Jermakovo pranešimo).

Kitos mûsø kaimynës Kaliningradosrities mokslininkas V.Sivkovas savo pra-nešime pademonstravo tiek Baltijos dug-no tyrimo rezultatus, tiek eutrofikacijosproceso þalà Baltijos jûrai. Viena ið di-dþiausiø Baltijos jûros problemø yra eut-rofikacija, kai dël gausaus maisto me-dþiagø kiekio vandenyje, ypaè pakran-tës rajonuose, gausiai veisiasi dumbliai.Vykstant šiam procesui, sumaþëjo jûros

Þvalgomas ir jûros dugnas. Jamerandama ávairiø grësmæ aplinkai kelian-èiø objektø.

Nors Lietuva niekada nebuvo seismi-nëje zonoje, taèiau 2004 m. vykæs þemësdrebëjimas, kurio epicentras buvo Kali-

Iš visø Baltijos jûros regiono valsty-biø Lietuva turi trumpiausià pakrantësruoþà (apie 100 km), o jos teritoriniai irekonominës zonos vandenys sudaro tik1,5 proc. viso Baltijos jûros ploto.

Latvijos mokslininkø teigimu Liepo-jos jûrø uosto akvatorija, esanti tik 50 kmnuo Lietuvos sienos, yra labiausiai uþ-terðta Baltijos jûros dalis rytiniame regio-ne. Toksiškumo rodikliai šiame uoste yraþenkliai blogesni lyginant su kitais labiau-siai uþterðtais Latvijos uostais Rygoje irVentspilyje. Jûrinës faunos ávairovë Lie-pojos uoste labai maþa, o didþiausio tok-siðkumo zonose (Tosmarës laivybiniamekanale – praeityje tarybinio karinio jûrølaivyno uoste) fauna praktiðkai iðnykusi.Dël sovietø laivyno buvusios veiklos beiuosto teritorijoje nuskendusiø laivø naf-tos produktø bei sunkiøjø metalø kon-

Taip dabar atrodo Tosmarës kanalas

Ið kosmoso darytoje Baltijos jûrosnuotraukoje aiðkiai matyti þali dumbliai,aprëpæ didþiàjà jûros dalá

Susirûpinimà dël galimo poveikio aplinkai kelia Rusijos árengtos naftos platformosD6 eksploatavimas prie pat Lietuvos sienos ties unikaliàja Kurðiø nerija. Kokiepadariniai bûtø, jeigu ðioje platformoje ávyktø avarija?! Iðsiliejæ naftos terðalaipraþûtingi ir jûros sparnuoèiams

Naftos terðalø pasekmës Sambijospusiasalio ðiaurës-vakarø pakrantëje2005 m. vasará. 9 km pakrantës ruoþebuvo rasti 263 nafta aplipæ paukðèiai

vandens skaidrumas, didesniuose gilu-miniø vandenø plotuose pradëjo trûktideguonies, dël to pradëjo gaišti þuvys,sumaþëjo biologinë ávairovë. Didëjanèiovandenø biologinio produktyvumo pro-blema ypaè aktuali Kurðiø marioms.

Mokslininkai Baltijos jûrà stebi ir iðkosmoso. Palydovø nuotraukos leidþiastebëti jûros dumbliø formavimàsi. Kitosiš kosmoso darytos nuotraukos iðryðki-na naftos terðalø vandens pavirðiuje ið-sidëstymà.



ningrado srityje, netoli Baltijos jûros pa-krantës, ne tik suardë geleþinkelio pyli-mus, bet galëjo sukelti ir cunamá, kurioliûdnus padarinius patyrë Ramiojo van-denyno salø gyventojai per 2005 m. Ka-lëdas. Taèiau Kaliningrado mokslininkaityrinëdami dugnà pastebëjo ádomø fak-tà, kad iðilgai Kurðiø nerijos dugne su-siformavo áduba, savo forma atkartojan-ti Kurðiø nerijos kontûrus. Kadangi taistipriø povandeniniø sroviø, neðanèiø di-delá smëlio kieká, tëkmës rezultatas, galbûtø ámanoma ðiuo smëliu papildyti Pa-langos paplûdimá.

Baltarusijos mokslininkas Y.Solovje-

nistro pirmininko V.Putino Kalnø pramo-nës institute apgintoje disertacijoje „Stra-teginis naudingøjø iðkasenø panaudoji-mas kuriant regiono rinkos ekonomikossantykius“. Ðiame darbe jis árodinëjo,koks svarbus naudingøjø iðkasenø ga-vybos ir transportavimo valstybinis regu-liavimas. Kaip vëliau paaiðkëjo, ði politi-ka buvo ágyvendinama jam tapus valsty-bës vadovu. Ðiuo metu disertacija leng-vai prieinama bet kuriam skaitytojui, o joskopijos seniai tapo „stalo knyga“ dauge-liui vyriausybës ir Kremliaus funkcionie-riø. Ðio darbo rezultatø praktinis realiza-vimas ir yra 2000 m. priimtas sprendimastiesti dujotieká Baltijos jûros dugnu.

Lenkijos mokslininkai L.Rowinskis irL.Matuszewskis susirûpinæ po Pirmojo irAntrojo pasauliniø karø Baltijos jûros dug-ne susikaupusiu cheminiu ginklu (apie 80tûkst. tonø) ir daugiau kaip 16 000 kari-nës amunicijos vienetø (aviacinës bom-bos, artileriniai sviediniai, minos).

Net ir „Nord Stream“ kompanija pri-

dujas). Atliekami sprogimo poveikio te-oriniai ir eksperimentiniai tyrimai norintið kompozitiniø medþiagø sukurti skydus(paneles) vamzdynams apsaugoti.

Baltijos jûros aplinkosaugos srityjeplatûs tyrimai vykdomi Lietuvos moksli-ninkø. Seminare ðios srities specialistaiJ.Barðienë, A.Rybakovas, L.Andreikënai-

2004 m. rugsëjá ávykusio 5,1 balo þemësdrebëjimo Kaliningrado srityje pasek-mës. Seisminiai reiðkiniai taip pat turi

átakos Baltijos jûrai

Kurðiø Nerijos formà atkartojanèios jûros dugno ádubos(vagos), suformuotos povandeniniø sroviø, vaizdas (mëlynaspalva)

Planuojamas „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jûrojemarðrutas bei galimos autonominiø povandeniniø aparatøveiklos zonos

vas savo pranešime akcentavo á Baltijosjûrà átekanèiø upiø poveiká, kuris tapodiskusijø ir galimo bendro tarpvalstybi-niø upiø, tokiø kaip Nemunas, tarðos pro-blemø sprendimo projekto, kurá galëtøfinansuoti NATO, pagrindu. Tai leistø ma-þinti Kauno mariø, á kurias atplukdomanemaþai terðalø ið Baltarusijos, tarðà beiKurðiø mariø, kuriø dugne nusëda ter-ðalai ið Kaliningrado srities ámoniø, pro-blemas.

Šiuo metu daug kalbama apie bûsi-mà „Nord Stream“ kompanijos 1200 kmilgio dujotieká Baltijos dugnu. Taèiau nevisi þino, kad prielaidos tokiam objektuiatsirasti jau buvo aptartos 1997 m. bu-vusio Rusijos prezidento, dabartinio mi-

paþásta, kad tai sukelsdideliø problemø tie-siant dujotieká per ðiøkaro produktø nu-skandinimo vietas.Kai ðio seminaro pro-grama buvo pristato-ma NATO bûstinëjeBriuselyje, þurnalistussuintrigavo informaci-ja apie 90 metø poPirmojo pasauliniokaro likusiø metaliniøkonteineriø su chemi-niu ginklu bûklë. Jauyra pasitaikæ atvejø,kad pakrantëje ren-kanèiøjø á gintarà pa-naðius gabalëlius odabuvo paveikta ðiønuodingø koviniømedþiagø.

Lenkijoje kuriamiautonominiai povan-deniniai aparatai kari-nës amunicijos paieð-kos, tyrimo ir nu-kenksminimo dar-bams vykdyti.

Lenkijos moksli-ninkai taip pat spren-dþia naftotiekiø ir du-jotiekiø apsaugosklausimus galimø te-roristiniø atakø atve-ju (Nigerijoje 1998 m.500 þmoniø þuvo ir100 buvo suþeistasusprogus dujotie-kiui, kai vagys pum-pavo iš vamzdyno

Sena jûrinë mina Baltijos jûros dugne



Autonominiai povandeniniai aparataijûroje palaidotos karinës amunicijospaieðkai ir nukenksminimui

naftos organiniai teršalai. Palyginti suÐiaurës Atlantu, Baltijos jûroje yra dides-nës sunkiøjø metalø koncentracijos. La-biausiai ji uþterðta variu, ðvinu ir cinku.Taip pat jûroje aptinkama ir pesticidø, ku-rie, kaip ir sunkieji metalai, kaupiasi tiekgyvenamojoje aplinkoje, tiek mitybosgrandinëje. Kasmet á jûrà patenka apie20–70 tûkst. t naftos produktø. Apie 80proc. ðiø terðalø pakliûva ið Baltijos ba-seine esanèiø tarðos ðaltiniø tiesiai á jûràper atmosferà ir upiø nuotëká.

Lietuvos pajûriui kenkia ne tik þmogausûkinë veikla, bet ir gamtos reiðkiniai (aud-ros, uraganai), kurie ardo krantus, skatinaspartesná kopø slinkimà. Intensyviai ardo-ma þemyninë jûros pakrantë.

2006 m. pabaigoje trys Baltijos ða-liø energetikos kompanijos AB ,,Lie-tuvos energija“, „Latvenergo AS“ ir„Eesti energia AS“ parengë naujosatominës elektrinës (NAE) projektoLietuvoje ágyvendinimo galimybiø stu-dijà. Studijos rezultatai ir joje pateik-tos išvados konstatavo, jog naujosatominës elektrinës Lietuvoje projek-tas pagrástas teisiniu, ekonominiu,techniniu ir aplinkosauginiu poþiûriais.2007 m. Lietuvos Respublikos Seimuipriëmus Atominës elektrinës ástatymà,nebeliko kliûèiø statyti naujà atominæelektrinæ Lietuvoje. Taèiau nereikëtømanyti, kad, priëmus ðá sprendimà,atominë elektrinë netrukus gali bûtipradëta statyti. Nors atominiø elektri-niø statyba nuo ,,pirmojo betono“ á pa-matus iðpylimo iki branduolinio kuro áreaktoriø pakrovimo ir elektrinës sis-temø galutinio iðbandymo trunka nuoketveriø iki ðeðeriø metø, prieð tai bû-tina atlikti nemaþai svarbiø parengia-møjø darbø. Juos sàlyginai galima su-skirstyti á tris fazes:

1. Projekto plëtojimo. Ši fazë ap-ima projekto ágyvendinimo organiza-cijos sukûrimà, komandos ir darbøgrafiko sudarymà, projekto valdymo,kokybës garantavimo sistemø sukû-rimà ir kt.

2. Aikðtelës ir AE technologijos tie-këjo parinkimo. Tai – aikðtelës parin-kimas ir reaktoriø technologijø rinkosbei tiekëjø ávertinimas, konkursiniø do-kumentø reaktoriø technologijai pirktiparengimas.

3. Pasirengimo dalyvauti vieti-niams dalyviams bei technologijø per-davimui. Technologijø perdavimas ap-ima tiekëjo þiniø apie projektà (pvz.,kompiuteriø kodø, kuriais vertinamasAE sistemø darbas, brëþiniø ir kt.) per-davimà operatoriui. Ðios þinios bus la-bai svarbios AE eksploatavimo metu.

Šiame straipsnyje detaliau apþvelg-sime antràjà parengiamøjø darbø fa-zæ, kurià ðiuo metu vykdo AB ,,Lietu-vos energija“ Branduolinës energeti-kos departamentas. Tai – susipaþini-mo su naujos atominës elektrinëstechnologija ir jos pasirinkimo paren-giamieji darbai, planuojamos veiklospoveikio aplinkai vertinimas bei tiria-mieji darbai, susijæ su naujos atomi-nës elektrinës galimø statybos vietø(aikšteliø) tyrimais.

Susipaþinimas su naujos atominëselektrinës technologija

Branduolinës energetikos raidatrunka jau penktàjá deðimtmetá. Jos

Dr. GintautasKLEVINSKASAB ,,Lietuvos energija“, Branduolinës energetikos departamentas

Pasaulyje didëjant susirûpinimui planetos klimatokaita ir saugiø, aplinkos neterðianèiø energijos tiekimoðaltiniø aktualumui bei brangstant iškastiniam kurui,daugelis ðaliø po beveik 20 metø pertraukos vëlrenkasi branduolinæ energetikà, kaip vienà ekologið-kiausiø, saugiausiø ir patikimiausiø energetikos ðakø.

naujos atominëselektrinës projekto

parengiamieji þingsniai

TadasMATULIONIS

RimvydasŠTILINIS

të, K.Jokðas, G.Lujanienë, J.K.Staniðkis,J.Kruopinë, J.Dvarionienë, V.Arbaèiaus-kas atkreipë dëmesá, kad pagrindiniai or-ganiniø ir neorganiniø terðalø ðaltiniai Bal-tijos jûroje yra upiø nuotëkis, atmosferoskrituliai, terðalø iðsiliejimai, neteisëti ba-lastiniø vandenø išpylimai iš praplaukian-èiø laivø, pramoniniai ir buitiniai nuteka-mieji vandenys, tarða ið þemës ûkio, mies-tø, pramonës ámoniø, laivø avarijos beiavarijos naftos terminaluose.

Iš toksiniø medþiagø, susikaupusiøBaltijos jûroje, vyrauja sunkieji metalai ir

Svarbûs


pradþia galima laikyti 1942 m., kai italøfizikas E.Fermis (Enrique Fermi) Èikago-je (JAV) suvaldë grandininæ branduoliødalijimosi reakcijà. Nuo tada prasidëjobranduoliniø technologijø kûrimo era.Per ðá laikotarpá sukurta ávairiø reaktoriøtechnologijø, kurias galima suskirstyti ákeletà kartø.

Pirmosios kartos lengvojo ir sunkiojovandens reaktoriø technologijos buvo su-kurtos 1950–1960 metais. Ðiuo metu I kar-tos reaktoriø eksploatavimas visur yra nu-trauktas, iðskyrus Didþiàjà Britanijà, ku-rioje vis dar veikia Magnox tipo reakto-riai. II kartos reaktoriai – tipiniai ðiuo metueksploatuojami lengvojo ir sunkiojo van-dens reaktoriai, kuriuose naudojamas tiekgamtinis, tiek ir prisodrintas uranas. Jøpasaulyje yra daugiausia. Ðiuo metu pa-saulinëje rinkoje siûlomos III/III+ kartosreaktoriø technologijos yra lengvojo van-dens (suslëgto ir verdanèio) bei sunkiojovandens. III (III+) kartos reaktoriai dar va-dinami paþangiaisiais (advanced), kuriesavo ruoþtu skirstomi á evoliucinius (evo-lutionary) ir pasyviuosius (passive).

III (III+) kartos reaktoriai nuo II kar-tos reaktoriø skiriasi tuo, kad jø projek-tai yra nemaþai patobulinti, ádiegtos pa-syviosios saugos sistemos1 , kurioms ne-reikalinga aktyvi kontrolë arba papildo-mi reaktoriaus operatoriø veiksmai, sie-kiant iðvengti avarijø arba jei ávyktø ne-numatyti ávykiai atominës elektrinës eks-ploatavimo metu. Ðiø sistemø veikimaspagrástas fizikiniais reiðkiniais, t.y. natû-ralia gravitacija, natûralia konvekcija artemperatûros ir slëgio skirtumais.

III ir III+ kartos reaktoriams bûdingosðios bendrosios savybës:

– siekiant paspartinti technologijos li-cencijavimà, sumaþinti kapitalinius kað-tus ir sutrumpinti statybos trukmæ, pro-jektas yra standartizuotas kiekvienai tech-nologijai;

– paprastesnis projektas uþ II kartosreaktorius, todël paprastesnis eksploata-vimas, maþesnis jautris eksploatavimometu atsirandantiems nuokrypiams;

– didesnis eksploatavimo naudingu-mo koeficientas ir ilgesnë eksploatavimotrukmë – tipinë III (III+) reaktoriø eksplo-atavimo trukmë 60 metø, tuo tarpu II kar-tos reaktoriø – 30–40 metø;

– dël patobulintø reaktoriaus sistemø

tenkinti. GIF narës steigëjos buvo Argen-tina, Brazilija, Pietø Afrikos Respublika, Pie-tø Korëja, Japonija, Prancûzija, Didþioji Bri-tanija, JAV ir Kanada. 2002 m. prie ðiosorganizacijos prisijungë Ðveicarija, po me-tø – Europos atominës energijos bendrija(EURATOM), o 2005 m. – Rusija bei Kini-ja. Dabar GIF narës yra 13 ðaliø. GIF šiuometu atlieka išsamius IV kartos reaktoriøtechnologijø mokslinio tyrimo darbus. Iðesmës tiriamos 6 reaktoriø technologijos,kurios gali bûti grupuojamos atsiþvelgus átai, kokie neutronai naudojami branduoli-nei reakcijai palaikyti – lëtieji ar greitieji. Lë-tøjø neutronø reaktoriai: aukštatempera-tûris reaktorius (angl. VHTR – Very High-Temperature Reactor), superkritinio van-dens (angl. SCWR – Supercritical WaterReactor) ir iðlydytø druskø reaktorius (angl.MSR – Molten Salt Reactor). Greitøjø neut-ronø reaktoriai – dujomis auðinamas grei-tøjø neutronø reaktorius (angl. GFR – Gas-cooled Fast Reactor), skystuoju natriuaušinamas (angl. SFR – Sodium-CooledFast Reactor) ir skystuoju švinu auðinamasgreitøjø neutronø reaktorius (angl. LFR –Lead cooled Fast Reactor). Atlikus visusprogramose numatytus mokslinio tyrimodarbus bei bûtinus atominiø elektriniø me-dþiagø, konstrukcijø ir technologijø ban-dymus, šie reaktoriai bus pradëti eksplo-atuoti tik 2030–2050 metais.

Kadangi IV kartos reaktoriai bus pra-dëti eksploatuoti ne anksèiau kaip po 20–30 metø, Lietuvoje naujai atominei elek-trinei vertinamos ir nagrinëjamos poten-cialios III(III+) kartos reaktoriø technolo-gijos. Iðkëlus uþdaviná iðsirinkti tinkamiau-sià, moderniausià ir patikimiausià reak-toriaus technologijà, bûtina tinkamai pa-sirengti reaktoriaus technologijos pirkimokonkursui. Akivaizdu, kad prieð tai bûti-na detaliai susipaþinti su rinkoje siûlomo-

III+ kartos reaktoriai

BWR SWR-1000, 1254 MWAREVA NP

PWR AP1000, 1099,5 MWWestinghouse ElectricCompany LLC

PHWR ACR-1000, 1085 MWAtomic Energy of Canada Ltd.

BWR ESBWR, 1535 MWGeneral Electric-Hitachi

III kartos reaktoriai

PWR EPR, 1660 MWAREVA NP

BWR ABWR, 1300 MWGeneral Electric-Hitachi

PHWR EC-6, 700 MWAtomic Energy of Canada Ltd.

PWR V-392 (VVER-1000), 1006 MWAtomstroyexport

APWR, 1650 MWMitsubishi Heavy Industries

Galimybiø studija

Susipaþinimas su atominës elektrinëstechnologijomis

Technologijø vertinimas

Naujos AE pirkimo dokumentø rengimas

1 Tradicinës reaktoriø saugos sistemos yra ,,ak-tyviosios“. Kad aktyviosios sistemos pradëtø veikti,jas turi suþadinti iðorinis elektros arba mechaninësenergijos ðaltinis. Tik kai kurios sistemos funkcio-nuoja pasyviai, pvz., slëginës sklendës/ventiliai. Ta-èiau dël galimo ðiø sistemø gedimo reikalingos jasdubliuojanèios sistemos. Pasyviøjø saugos sistemødarbas priklauso tik nuo fizikiniø reiðkiniø, pvz., kon-vekcijos, gravitacijos ar temperatûros ir slëgio skir-tumø. Ðiø sistemø darbas nepriklauso nuo kitø inþi-neriniø sistemø komponentø darbo.

1 pav. Pagrindiniai paþangieji III (III+)kartos reaktoriai ir jø gamintojai.

Santrumpos: PWR – suslëgto vandens reak-torius, BWR – verdanèio vandens reaktorius,PHWR – sunkiojo vandens reaktorius. Reaktoriauselektrinë galia nurodyta neto

þenkliai sumaþëjusi reaktoriaus aktyvio-sios zonos išsilydymo ir radioaktyviøjø at-liekø tikimybë ávykus avarijai;

– maþesnis poveikis gyventojams iraplinkai eksploatavimo metu ir ávykusavarijoms;

– didesnis branduolinio kuro išdegi-mo gylis – siekiama padidinti branduoli-nio kuro sunaudojimà ir sumaþinti radio-aktyviøjø atliekø kieká;

– kure naudojami išdegantys sugërik-liai, siekiant pailginti branduolinio kuro re-aktoriuje naudojimo trukmæ.

Kai kurie paþangieji III (III+) kartos re-aktoriai ir jø gamintojai pateikti 1 paveiksle.

Pirmasis III kartos reaktorius pradëtaseksploatuoti Japonijoje 1996 metais. Tai– verdanèiojo vandens ABWR (AdvancedBoiling Water Reactor) reaktorius, kiti ðioskartos reaktoriai ðiuo metu statomi Euro-poje (pvz., suslëgto vandens reaktoriusEPR (European Pressurized Reactor)Suomijoje, Prancûzijoje). Kitø tipø reak-toriø statybos projektai (pvz., AP1000) jaupradëti ágyvendinti Kinijoje ir JAV.

IV kartos reaktoriø technologijø plëto-jimo pradþia galima laikyti 2001 m. liepà,kai buvo ákurtas IV kartos tarptautinis foru-mas (angl. GIF - The Generation IV Inter-national Forum). Šio forumo pagrindinistikslas – suvienyti branduoliniø technolo-gijø srityje pirmaujanèias pasaulio ðalis irsukurti naujos kartos branduolines tech-nologijas ateities energetikos poreikiams

2 pav. Ryðys tarp susipaþinimo su atominëselektrinës technologijomis, technologijøvertinimo ir naujos AE pirkimo dokumentørengimo

mis AE technologijomis ir jø ypatumais.AB ,,Lietuvos energija“ nuo 2007 m.

geguþës vykdo susipaþinimo su naujosatominës elektrinës technologijomis pro-jektà. Šio projekto svarbiausi tikslai:

– uþmegzti kontaktus ir nustatyti ben-dradarbiavimo formas ir bûdus su poten-cialiais reaktoriø technologijø tiekëjais;


PAV programos parengimas 2007 m. geguþë–liepa

Visuomenës informavimas, derinimas ir patvirtinimas 2007 m. liepa–lapkritis

Patvirtinta PAV programa 2007 m. lapkritis

PAV ataskaitos parengimas 2007 m. vasaris–rugpjûtis

Visuomenës informavimas, derinimas ir patvirtinimas 2007 m. rugpjûtis–2009 m. sausis

Sprendimas dël veiklos leistinumo 2009 m. vasaris

– identifikuoti rinkoje esanèias III (III+)kartos reaktoriø technologijas ir ávertintigamintojø ir jø siûlomø technologijø pa-rengtinumà;

– atnaujinti Galimybiø studijoje pateik-tà informacijà apie branduolines techno-logijas ir sudaryti prielaidas išsamiai áver-tinti reaktoriaus technologijas.

Ryðys tarp susipaþinimo su atominëselektrinës technologijomis, technologijøvertinimo ir naujos AE pirkimo dokumen-tø rengimo pateiktas 2 pav.

Ágyvendinant projektà (2007–2008 m.)surengti susitikimai su potencialiaisIII(III+) kartos reaktoriø technologijø tie-këjais – Prancûzijos ir Vokietijos konsor-ciumu AREVA NP, JAV kompanijomis Ge-neral Electric-Hitachi ir WestinghouseElectric Company LLC bei Kanados sun-kiojo vandens reaktoriø gamintoja AtomicEnergy of Canada Ltd. Susitikimø metubuvo nagrinëjami branduoliniø reaktoriøir kitø sistemø techniniai parametrai, bran-duolinio kuro ciklo, branduolinës saugosir technologijø licencijavimo, projekto ágy-vendinimo, þmoniø ištekliø, projektavimoir statybos bei kt. klausimai. Buvo suda-ryta galimybë dalyvauti branduoliniø tech-nologijø mokymo kursuose ir seminaruo-se, kuriø metu nuodugniai susipaþinta su

III(III+) kartos reaktoriø ypatumais ir pa-grindinëmis savybëmis. Taip pat sureng-ti susitikimai su Europos ir JAV energeti-kos objektø ir atominiø elektriniø opera-toriais, besirengianèiais ar jau pradëju-siais ágyvendinti panaðius projektus –Suomijos TVO, Prancûzijos EdF, statan-èios EPR reaktorius, JAV Dominion, ke-tinanèia statyti ESBWR reaktoriø, ÈekijosCEÞ, Rumunijos SNN ir kitais. Jø patirtislabai svarbi rengiantis Lietuvoje ágyven-dinti ðá sudëtingà projektà. Nemaþai pri-sideda ir Tarptautinë atominës energijos

agentûra (TATENA), Lietuvoje suorgani-zavusi keletà aktualiø tarptautiniø semi-narø atominiø elektriniø technologijø pa-sirinkimo ir vertinimo klausimais.

Susipaþinimo su atominiø elektriniøtechnologijomis procesas truko vienusmetus. Atkreiptinas dëmesys, kad, pla-nuojant parengiamuosius darbus, á ðá lai-kotarpá bûtina atsiþvelgti, nes sukauptainformacija ir patirtimi bus remiamasi ren-giant naujos AE pirkimo dokumentus irdalyvaujant atominës elektrinës techno-logijos pirkimo konkurse.

3 pav. Naujos atominës elektrinës poveikio aplinkai vertinimo grafikas

4 pav. Naujosatominës elektrinësLietuvoje alternatyviøvietø aikðtelës


Prieð keturiolika metø, kai Kinijos sos-tinë Pekinas dalyvavo TOK rinkimuosedël teisës rengti 2000 metø olimpines þai-dynes, maþai kas abejojo, kad taip ir nu-tiks. Nors Pekino kandidatûrà palaikëpats tuometinis Tarptautinio olimpinio ko-miteto prezidentas Ch.A.Samaranchas(TOK prezidentas nebalsuoja), minima-lia persvara nugalëjo Sidnëjus... Be jo-kios abejonës – tai buvo smûgis ne tikKinijai, bet ir tuo metu didþiausià pasau-lyje sporto autoritetà turëjusiam TOK pre-zidentui. Matyt, tuo metu daugumai TOKnariø „uþkliuvo“ þmogaus teisiø proble-mos Kinijos Liaudies Respublikoje, ta-èiau beveik niekas neabejojo, jog anks-èiau ar vëliau daugiausia gyventojø tu-rinti pasaulio valstybë priims olimpinesþaidynes savo ðalyje ir ne tik dëlCh.A.Samarancho noro...

„Netikëkite tais, kurie sako, kad politi-ka nedaro átakos sportui. Tai nesàmonë.Politika yra visur. Laikydamiesi pagrindi-niø olimpinio judëjimo tiksle glûdinèiøprincipø ne tik rengdami olimpines þai-dynes kas dvejus metus, bet ir skatinda-mi taikios visuomenës, kuriai rûpi þmo-

Tikiu LArtûras

POVILIÛNASLietuvos TOK

prezidentas

Poveikio aplinkai vertinimasBranduolinës energetikos objek-

tø statybos ir eksploatacijos povei-kis aplinkai privalo bûti ávertintas prieðpriimant sprendimà, ar tokia veiklapasirinktoje vietoje yra leistina. Dël toAB „Lietuvos energija“ 2007 m. pra-dëjo naujos AE Lietuvoje poveikio ap-linkai vertinimà.

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)– tai konkreèios planuojamos ûkinësveiklos potencialaus poveikio aplin-kai numatymo, apibûdinimo ir áverti-nimo procesas. Pagrindinis tikslasyra garantuoti, kad atsakinga institu-cija, priimanti sprendimà dël veiklosleistinumo pasirinktoje vietoje (Lietu-voje – Aplinkos ministerija), turëtø vi-sà informacijà apie galimà reikðmin-gà tos veiklos poveiká aplinkai ir ðiopoveikio sumaþinimo galimybes beibûtø susipaþinusi su visuomenësnuomone.

PAV yra atliekamas dviem eta-pais. Pirmame etape parengiamaPAV programa, kuri nustato PAV ata-skaitos turiná, joje nagrinëjamus klau-simus. 2007 m. liepà programa bu-vo pateikta vertinti kompetentingomsvalstybës ir savivaldybiø institucijoms(PAV subjektams) bei visuomenei.Naujos atominës elektrinës PAV pro-grama buvo svarstoma vieðuose su-sitikimuose su visuomene ir moksli-ninkø bendruomene Visagine ir Vil-niuje. Valstybës institucijos ir visuo-menë atitinkamai pateikë 138 ir 49pasiûlymus ir pastabas. Prieš prade-dant PAV studijà, PAV programà pa-tvirtino Aplinkos ministerija.

Pagrindinës PAV studijos uþduo-tys yra ðios:

– esamos aplinkos aprašymas;– galimo poveikio identifikavimas

ir prognozavimas, jo prieþastys ir kil-më, iðsamus poveikio analizavimas;

– poveikio reikšmingumo nusta-tymas (ar jis leistinas, ar privalo bûtinumatytos maþinanèios bei kompen-suojanèios priemonës ir kt.).

PAV studijos rezultatai bus pateiktiPAV ataskaitoje, kurià taip pat buspraðoma ávertinti visuomenës ir PAVsubjektø. Poveikio aplinkai vertinimografikas pateiktas 3 pav.

Svarbu ávertinti galimus naujos AE(NAE) poveikius aplinkai ne tik Lie-tuvoje, bet ir kitose valstybëse bei su-teikti galimai poveiká patirsianèiø vals-tybiø visuomenei bei institucijoms ga-limybæ iðsamiai susipaþinti su pla-nuojamu projektu. Kaip tai turi bûtiatliekama, nustato Konvencija dël po-veikio aplinkai vertinimo tarpvalstybi-

niame kontekste, kurià yra ratifikavu-si ir Lietuva. NAE planuojama statytinetoli Baltarusijos ir Latvijos valstybiøsienø, tad NAE poveikio aplinkai ver-tinimas sulaukë didelio ðiø valstybiødëmesio. Be to, PAV programà iðsa-miai nagrinëjo ir Estija, Suomija, Ðve-dija, Lenkija bei Austrija. Ðios valsty-bës pareiðkë ketinimus toliau aktyviaidalyvauti vertinant NAE poveiká.

NAE PAV vertina atominës elek-trinës, kurios galia nevirðys 3400 MW,statybos ir eksploatacijos poveiká ap-linkai: gyventojams, vandens siste-moms, oro kokybei, dirvoþemiui, gy-vûnijai, saugomoms teritorijoms,kraðtovaizdþiui, kultûros paveldui irkt. Be to, išsamiai vertinamas povei-kis ne tik atskiriems Drûkðiø eþero ap-linkos komponentams, bet ir visaiekosistemai. Viena esminiø PAV stu-dijos daliø yra auðinanèio vandensmodeliavimas, kuris nustato, kokiumastu NAE galës bûti tiesiogiai auði-nama Drûkðiø eþero vandeniu. Verti-namos ne tik alternatyvios auðinan-èio vandens paëmimo bei išleidimovietos, bet ir netiesioginio aušinimogalimybës – statant elektrinës aušini-mo bokštus.

PAV vertina trijø tipø naujos jëgai-nës technologines alternatyvas – su-slëgto vandens reaktorius, verdanèiovandens reaktorius ir suslëgto sun-kiojo vandens reaktorius bei dvi teri-torines alternatyvas dabartinës Igna-linos AE pramoninës aikðtelës ribo-se. Vertinama ir vadinamoji „nulinë al-ternatyva“, t.y. situacija, kai nauja ato-minë elektrinë Lietuvoje nebûtø sta-toma.

NAE poveikio aplinkai vertinimas,kurio trukmë yra apytiksliai dveji me-tai, pateikia su projektu susijusià in-formacijà visiems besidomintiems beisudaro sàlygas iðsakyti nuomonæ irpateikti pastabas. Labai svarbu PAVatlikti kuo ankstesniame projekto eta-pe, kad kartu su techniniais ir eko-nominiais veiksniais á planavimo pro-cesà bûtø átraukti ir galimo poveikioaplinkai aspektai.

Naujos atominës elektrinësaikðtelës studijos

NAE statybai reikalingø teritorijøtyrinëjimas ir planavimas – taip patvienas ið svarbiø parengiamøjø dar-bø fazës projektø. Elektrinë bûtø sta-toma ðalia Ignalinos atominës elek-trinës (IAE) blokø. NAE numatomosalternatyviø vietø statybos ir pramo-ninës aikðtelës yra IAE skirto þemëssklypo ribose (4 pav.).

Nukelta á 24 p.


u Lietuvos sportininkaisolimpieèiais!

gaus orumo iðsaugojimas, kûrimà, mesprisidedame prie taikesnio ir geresnio pa-saulio kûrimo. Todël mes dalyvausime po-

litikoje“. Tai Ch.A.Samarancho þodþiai.Neilgai truko (tik 7 metai) ir jo vado-

vaujamas Tarptautinis olimpinis komite-tas nusprendë, jog Pekinas priims olim-pines þaidynes 2008 metø rugpjûèio 8–24 dienomis. Galima sakyti, jog didelæátakà tokiam sprendimui darë TOK rëmë-

jai, norintys „uþkariauti“ Kinijos rinkà, ta-èiau to paties nusipelnë ir Kinijos sporti-ninkai.

Nëra jokiø abejoniø, jog Pekinas pui-kiai susidoros su þaidyniø organizatoriøvaidmeniu. Tuo galëjau ásitikinti pats, nekartà lankæsis olimpiniuose objektuose.

Kelios dienos prieð Atënø olimpiniø þai-

du“, ir vandens sporto rûmø „kubà“. Taiunikalûs sporto objektai! Kaip ir olimpiniskaimelis – pats geriausias iki ðiol matytasolimpinëse þaidynëse.

Vis dëlto problemø yra. Viena ið jø –didelis oro uþterštumas, nors Kinijos val-dþia skiria labai daug lëðø oro sàlygomsPekine gerinti. Tikësimës, jog þaidyniømetu bus padaryta viskas, kas ámanoma,kad uþterðtumas nepakenktø sportininkøsveikatai.

Kita problema – „þmogaus teisës“ Ki-nijoje bei tabu Tibeto ir Taivano proble-moms, ginklø pardavimas tokioms ða-lims, kaip Sudanas ir kt. Kai kurie politi-niai veikëjai siûlë net olimpiniø þaidyniøboikotà, taèiau tikiu – nugalës sveikas po-þiûris á ðià problemà, palaikantis geriau-siø pasaulio sportininkø nuomonæ, kad:„Olimpinës þaidynës – tai renginys, su-teikiantis viso pasaulio sportininkams ga-limybæ parodyti mums, koks gali bûti pa-saulis, kai þmonës susiburia taikiai švæstisavo bendrumo, o ne pabrëþti savo skir-tumø. Negali bûti geresnio bûdo paragintiKinijà keistis ir sutvirtinti jau þengtus tei-singus þingsnius nei per sportà“.

Tikiu, kad ir Lietuvos sportininkai, ku-riø olimpinëse þaidynëse dalyvaus rekor-dinis skaièius (per 70), ne tik deramai at-stovaus Lietuvai, bet ir prisidës prie tei-giamø pokyèiø ne tik Kinijoje, bet ir olim-pizmo tikslo – „Sportu ugdyti harmonin-gà þmogø siekiant sukurti taikià visuome-næ, besirûpinanèià þmogaus orumo sau-gojimu“ ágyvendinimo.

dyniø 2004 metais atida-rymà dar vyko baigiamiejidarbai, o Pekine jau viskaspastatyta. Ypaè norëèiauiðskirti olimpiná stadionà,vadinamà „paukšèio liz-

Èia gyvensþaidyniø dalyviai

Olimpinis baseinas


XX a. iðkëlus á kosmosà stotis ir erd-vëlaivius, astronomams vël iðkilo naujosmáslës ir hipotezës. Ypaè daug informa-cijos suteikë kosminiai aparatai, aplan-kæ Saulës sistemos planetas, o dar dau-giau – Hablo kosminis teleskopas, kurisne tik pateikë daugybæ áspûdingø nuo-traukø, bet ir padëjo tikrinti, tikslinti ávai-rias teorijas. Viena ið tokiø teorijø, kuriiki ðiol dar nebaigta ir vis tikslinama, yraþvaigþdþiø evoliucijos teorija.

Visos þvaigþdës, tarp jø ir Saulë, vys-tosi panašiai, nes pagrindinis kriterijus,lemiantis evoliucijos greitá, yra masë. Ma-sei maþëjant gali pasireikðti ávairûs evo-liucijos ir sudëties skirtumai. Pirmasisþvaigþdþiø evoliucijos etapas – þvaigþ-dëdara.

Visos þvaigþdës pradeda formuotisið tarpþvaigþdiniø dujø telkinio, kuris su-darytas ið atskirø gniuþulø. Bet kuriametelkinyje atsiranda tankio nevienodumø,kurie pradeda traukti vienas kità (kon-densacijos centrai). Vëliau tokios dalystiesiog „paklûsta“ gravitacijai ir medþia-ga laisvai krinta á vidø (2 pav.), o tam,kad vyktø medþiagos traukimasis, turibûti iðpildyta Dþinso gravitacinio nesta-bilumo sàlyga, t.y. dujø kritimà palaikantigravitacija turi bûti atsveriama dujø pa-sipriešinimo.

Krintant medþiagai, gravitacinë ener-gija tampa potencine ðilumine energija.Kadangi centre slëgis didëja, jis sustab-do traukimàsi ir atsveria gravitacijà, pa-kyla temperatûra. Taip susidaro bran-duolys, kuriame gali ásiþiebti pirmosios

1 pav. Þvaigþdþiø evoliucijos diagrama

Þvaigþdës i

Valdemaras MILKUSVilniaus universiteto Fizikos

fakulteto studentas

2 pav. Besiformuojanti þvaigþdë

3 pav. Sproginëjanti þvaigþdë

4 pav. Planetiðkasis ûkas„Akies rainelë“

6 pav. Krabo ûkas

5 pav. Planetiðkasis ûkas „Katës akis“


s ir þmogus

Þvaigþdës, planetos, galaktikos... Tokie objektai nuo senø laikø traukë þmogaus aká ir këlëþavesá bei susidomëjimà. Mano dëmesys á dangø nukrypo jau ðeðtoje klasëje, kai biologijos irgeografijos pamokose buvo kalbama apie Saulës sistemà ir Visatà. Vëliau mokytojai skatinonepaleisti astronomijos ið rankø, todël baigæs vidurinæ mokyklà pasirinkau fizikos studijas irpasiryþau eiti link savo tikslo – astronomijos.

branduolinës reakcijos. Vëliau formuo-jasi iðoriniai sluoksniai, kurie sudaro du-jiná apvalkalà – kokonà. Tai trunka apie10 mln. metø. Susidariusi proþvaigþdëmasæ sutraukia á save arba nubloðkiatolyn ir ði iðsisklaido. Ji laikinai yra ne-skaidri ir praleidþia tik šiluminius spin-dulius. Kadangi šiluma sulaikoma ir ne-praeina spinduliavimu, prasideda kon-vekcija (šilumos perdavimas dujø srau-tais). Taip þvaigþdë ateina á pagrindinæsekà, kuri evoliucijos diagramoje (1pav.) paþymëta ilga siaura V juosta. Mû-sø Saulë taip pat yra nykðtukë þvaigþ-dë, priklausanti pagrindinei sekai. Joscentre degdamas vandenilis iðskiria di-dþiulæ energijà, palaikanèià mûsø pla-netoje gyvybei palankias sàlygas.

Kuo didesnë þvaigþdës masë, tuosparèiau vyksta termobranduolinës sin-tezës reakcijos – ið lengvøjø elementøbranduoliø susidaro vis sunkesni. Van-denilis centre pradeda degti, kai tempe-ratûra pasiekia 10 mln. laipsniø. Saulëscentre temperatûra siekia apie 15 mln.laipsniø, ir tokia pastovia šiluma ji mus„lepina“ jau apie 5 milijardus metø.

Kiekviena þvaigþdë turi palaikyti dvipusiausvyros sàlygas: vidiniø sluoksniøslëgis atsveria iðoriniø sluoksniø svorá irper vienetiná laikà pagamintos energijoskiekis lygus per vienetiná laikà iðspindu-liuotai energijai. Prieðingu atveju þvaigþ-dë gali pradëti plëstis arba susitraukti,taip pat ir uþgesti.

Jaunoms þvaigþdëms bûdingas grei-tas sukimasis aplink savo aðá, kai jos val-do aplink save esanèià medþiagà (1pav.). Jei jis viršija 500 km/s, nuo þvaigþ-dës atsiskiria medþiagos þiedas, ið kuriogali pradëti formuotis planetø sistema.Pagal panaðià hipotezæ teigiama, kadtaip susidarë Saulës sistema, t.y. iš dujøûko, kuris pradëjo suktis, susidarë cen-tras, kuriame susikoncentravo beveik vi-sa medþiaga. Ið ûko „liekanø“ susidarëplanetos. Apskaièiuota, kad Saulës ma-së 750 kartø didesnë nei visø planetø kar-tu paëmus. Todël Saulë yra visos siste-mos „valdovë“.

Þvaigþdei senstant ir spinduliuojant,jos centre senka vandenilio atsargos. Su-

sidaro vis daugiau sunkesniø elementø.Kad þvaigþdë iðlaikytø gravitacijos ir slë-gio jëgø pusiausvyrà, þvaigþdës centrasturi susitraukti. Tuomet kyla branduoliotemperatûra, þvaigþdë palieka evoliuci-jos diagramos pagrindinæ sekà ir perei-na á milþiniø þvaigþdþiø sekà(0–III juos-tos). Pati þvaigþdë vësta ir tampa labaireta. Kartais þvaigþdës skersmuo padi-dëja tûkstanèius kartø, todël ji gali taptireta kaip geriausias laboratorinis vakuu-mas. Tuo metu branduolinës reakcijoslaikinai uþgæsta.

Kai þvaigþdës masë nedidelë, degi-mo reakcijos prasideda ypaè stipriu he-lio þybsniu, kurio metu iškart sudega apie50 proc. helio. Prasidëjus ðioms reakci-joms, vandenilio degimas pereina á sfe-riná sluoksná, taigi þvaigþdë turi du ener-gijos ðaltinius: centre dega helis, o ið-orëje – „vandenilio likuèiai“. Kai þvaigþ-dës masë didelë, helis pradeda degti ra-miai, þybsnis neávyksta. Taigi po 5 mlrd.metø Saulë taip pat iðsiplës ir sudeginsartimiausias planetas. Sudegus heliui irbranduolyje likus vien tik angliai, þvaigþ-dë ateina á asimptotinæ sekà ir dar labiaupleèiasi. Jei helio degimo sfera priartëjaprie þvaigþdës regimojo pavirðiaus, ji nu-simeta savo viršutinius sluoksnius, kurietampa planetiðkuoju ûku ( 4 ir 5 pav.),pradeda pulsuoti ir tampa kintamàja ar-ba sproginëjanèia þvaigþde ( 3 pav.).

Kai þvaigþdës masë didelë, joje darvyksta ilga reakcijø eilë, bet baigtis vie-noda – galiausiai susidaro geleþis, ku-riai suardyti ir tolesnëms reakcijoms su-naudojama daugiau energijos, nei jospagaminama, todël reakcijos sustoja irþvaigþdë susitraukia – tampa baltàjanykðtuke (VII juosta). Þvaigþdei staigasusitraukus gali ásiþiebti greitos ir stip-rios reakcijos, dël to þvaigþdë sprogstakaip supernova. Sprogimo galia yra fan-tastinio dydþio, o pats sprogimas trun-ka vos kelias minutes. Todël net uþ tûks-tanèiø ðviesmeèiø sprogstanèiosþvaigþdës spindi kaip Venera ar Jupite-ris (šviesmetis – atstumas, kurá ðviesanueina per vienus metus). Sprogimovietoje lieka išblaškyta medþiaga – su-pernovos liekana ( 6 pav.) ir atomo bran-duolio tanká turintis þvaigþdës centras –neutroninë þvaigþdë. Kai ðios liekanosmasë nedidelë, ji galiausiai uþgæsta. Kaimasë didelë, susidaro juodoji bedugnë– hipotetinë erdvës dalis, ið kurios neið-trunka nei spinduliai, nei medþiaga. Ap-

link toká objektà susidaro diskas, sklei-dþiantis visà elektromagnetinæ spindu-liuotæ. Tik taip ámanoma aptikti juodàjàbedugnæ. Taip uþgæsta þvaigþdës, spin-dëjusios milijonus metø.

Pirmieji dangø sistemingai stebëtipradëjo senovës Babilono ir Ðumerø ci-vilizacijos þyniai. Jiems tai buvo ateitiespranaðas. Vëliau formavosi kitoks po-þiûris á Saulæ, planetas, ir K.Ptolemëjassukûrë geocentrinës visatos modelá. Ðismodelis iðbuvo nepaneigtas net iki XVIamþiaus. Ir tik 1515 m., kai pasirodë pir-mieji M.Koperniko raðtai apie heliocen-trinæ dangaus sistemà, prasidëjo tikrasmokslo perversmas. Atradimai ëjo vie-nas po kito ir vienas kità pagrindë ið es-mës. Tai ir lëmë Ptolemëjo sistemos þlu-gimà. Vëliau tokiø astronomø, kaipV.Heršelis, E.Halis, E.Hablas ir kt., dë-ka buvo suprasta, kad Saulë yra tik eili-në maþa þvaigþdelë beribëje galaktiko-je, o ði – taip pat tik viena ið didelës gau-sybës. Dabar kosminiai aparatai lankokitas planetas, o aparatai „Voyager“ ke-liauja á þvaigþdes. Atradimai vyksta kas-dien, ir šiais laikais tai jau nieko neste-bina, bet ar mes pagalvojame, kad taivyksta kartu su mumis? Manau, kiek-vienas bent šiek tiek susimàsto, jog irtada, kai ilsimës po darbø, kaþkur erd-vëje klajoja planetos, gimsta ar gæstaþvaigþdës, Visatos platybëse skriejakvazarai. Ir pati Visata nëra statiðka – jipleèiasi, tik visi ðie procesai labai lëti irtrunka milijonus metø.

Stebint ir gilinantis á problemas atsi-rado noras rasti savo ,,kosmoso bro-lius‘‘ ar bent suþinoti, ar mes vieni tokiešioje Visatoje. Taip buvo pastebëtas di-delis dësningumas, kad visos maþytësskaitinës konstantos jau per pirmà Vi-satos gyvavimo sekundæ susiklostë taip,kad kaþkada ir kaþkur atsirastø gyvybë.Toks didelis dësningumas vadinamasantropiniu principu (gr. Anthropos –þmogus).

Þvaigþdës ir Visatos paslaptys jaunuo pirmøjø civilizacijos akimirkø buvostebëjimø objektas. Mes gyvename tikakimirkà, bet jau spëjome pasiekti áspû-dingø rezultatø visose mokslo ðakose,ypaè fizikos bei astronomijos kryptyse.Manau, kad ðiø srièiø atradimai yraneišsenkami, ir reikia stengtis, kad trum-pos mûsø gyvenimo akimirkos nebûtøpraëjusios veltui ir paliktø bent pëdsakàilgoje istorijoje.


Ar investuotojas, planuodamas inves-ticijas naujoje uþsienio ðalyje, domisi tosðalies bendra politologine situacija, t.y. tosðalies ekonomikos bei politikos tarpusa-vio ryðiais bei sàveikomis? Ar tai reikalin-ga ir kuo tos þinios gali padëti?

Atsakymas, ko gero, yra – tai reika-linga ir padeda vertinant bûsimos inves-ticijos perspektyvas bei rizikà, ir juo to-liau, juo labiau. Pasaulinio informacijostinklo plëtra sudarë prielaidas laisvambei efektyviam finansiniø ištekliø ir infor-macijos judëjimui. Toks nevarþomas kei-timasis ištekliais, technologinëmis beiinovacinëmis þiniomis sudaro prielaidasþmogui vis maþiau bûti priklausomamnuo socialinës aplinkos. Taèiau negali-ma ignoruoti visuomenës átakos indivi-do paþiûroms bei elgesiui.

Kintant sàlygoms, investuotojai visdaugiau susiduria su analizës bei naujøanalitiniø metodø poreikiu, kad galëtøávertinti visà socialinæ-ekonominæ (plaèiaupolitologinæ) ðalies aplinkà, kurioje gyve-na individai, pretenduojantys aptarnautibûsimà investicijà.

Ávairûs psichologiniai bei sociologiniaityrimai rodo, kad kiekvieno individo ver-tybiø sistema svyruoja priklausomai nuoto, su kuo ir kokioje aplinkoje apie tai yradiskutuojama, ar individo poþiûris yra tikiðsakomas, ar já dar reikia argumentuoti,o gal net atsakyti á atitinkamus kontrar-gumentus bei pateikiamas prielaidas ir tei-ginius. Todël, ko gero, labiau tiktø kalbëtiapie politiniø-visuomeniniø paþiûrø ska-læ, atspindinèià visuomenës bei jos indi-vidø poþiûrá á esamà visuomeninæ-ekono-minæ sanklodà bei jø viltis, lûkesèius, po-þiûrá á artimiausià ateitá, balansà tarp vi-suomeniniø ir individualiø vertybiø. Ávai-riose diskusijose bei pokalbiuose kiekvie-nas ðalies gyventojas iðreiðkia savo pa-þiûras, vertindamas esamà situacijà beiformuluodamas savo lûkesèius bei atei-ties vizijas, o patvirtina tai konkreèiais po-elgiais konkreèiomis situacijomis.

Visi þmonës veikia vienas kità. Ðiojeþmoniø sàveikoje yra sukuriama didþiau-sia pridëtinë vertë ir tik po to dalis jos yra

perkeliama kitiems ekonominiams objek-tams. Tai glaudþiai susijæ su ekonominevisuomenës sankloda bei verslo filosofi-ja. Visa verslo filosofija yra orientuota á pel-nà bei produkto pardavimà. Tikslas aið-kus ir paprastas, taèiau, keièiantis bei to-bulëjant darbo priemonëms, gamybosprocesams, ekonominei ir visuomenineisanklodai, keièiasi ir ðio tikslo siekimopriemonës bei visuomenei pateikiami vie-ðieji ðio tikslo motyvai.

Tai puikiai parodo tokie veikalai, kaipM.Castellso trilogija „Informacijos amþius“ar R.Jenseno veikalas „Svajoniø visuome-në“, kuriø autoriai kuria prognozes rem-damiesi istoriniais faktø nagrinëjimais, ávai-riais sociologiniais, psichologiniais, poli-tologiniais, ekonominiais tyrimais bei jømetu iðryðkëjusiomis tendencijomis.

Jau Aristotelio laikais buvo iðkelta prie-laida, kurios iki ðiol niekas nepaneigë, kadvienintelë valstybë (POLIS) yra bendravi-suomeninë þmogiðka sugyvenimo forma,nes ðeimos pagrindinë funkcija yra dau-ginimasis, o tai daro ir gyvûnai, na, o eko-nomika irgi yra tik materialinio išgyveni-mo forma, nes ir gyvûnai kaupia maistoatsargas þiemai. Taigi valstybës pamatasyra „idëja“, jungianti individus á visuome-næ. Todël planuojant investicijà bûtinakruopðèiai iðnagrinëti socialinæ-ekonomi-næ arba politologinæ ðalies aplinkà, politi-kos bei ekonomikos tarpusavio sàveikasbei átakas ir tuo remiantis pasirinkti atitin-kamus vieðuosius investicijos motyvus,nuo kuriø labai priklausys bûsimos inves-ticijos sëkmës perspektyvos bei rizikos.

Valstybinës ir ekonominës institucijosyra tik negyvas instrumentø rinkinys, ku-rio praktiná naudojimà lemia þmoniø, tu-rinèiø galimybæ valdyti ðiuos instrumentus,idëjos ir perspektyvos supratimas. Tuo re-miantis ir yra suformuojama ðalies polito-loginë aplinka. Visus šiuos þmones gali-ma pavadinti átakingais visuomenës vei-këjais, nes jie, naudodamiesi turimais in-strumentais, nulemia esamà situacijà ir vei-

kia ateitá. Supaprastindami visuomeniniøpaþiûrø nagrinëjimà, átakingø visuomenësveikëjø grupæ pagal jø galioje esanèius in-strumentus galime suskirstyti á dvi beveikvienodo dydþio grupes – politikus ir versli-ninkus. Vieni jø valdo politinius ir valdþiosinstitucijø instrumentus, kiti – ekonominiusbei finansinius išteklius ir instrumentus.Toks suskirstymas leidþia analizuojant at-siþvelgti á paþiûrø formavimosi procesà.

Tæsdami analitiná aptarimà, padarysi-me dar keletà apibendrinanèiø prielaidø,leidþianèiø supaprastinti analizuojamø vi-suomenës veikëjø paþiûrø statistiná pasi-skirstymà. Politikus suskirstysime dar á dvigrupes – senajai nomenklatûrai atstovau-janèius politikus ir naujuosius novato-riškus politikus. Šiai prielaidai, ko gero,neprieðtarautø në vienas nors truputá po-litika domëjæsis asmuo. Be to, dar pridur-tø, kad nomenklatûriniø politikø yra daugdaugiau nei tø, kuriuos galëtume priskirtinaujiesiems politikams, siekiantiemspaþangos, vadinasi, ir paþangiø pokyèiøvisuomenës gyvenime.

Ekonomikos veikëjus, remiantis ana-logiška prielaida, taip pat galima suskirs-tyti á dvi grupes: tai nomenklatûrininkai irkuriantys pridëtinæ vertæ. Pagal verslo es-mæ nomenklatûrininkai bûtø tie ekonomi-kos veikëjai, kurie nieko nekuria, o uþdir-ba kapitalà tik perskirstydami visuomenë-je jau sukurtas gërybes. Tuo tarpu kurian-tys pridëtinæ vertæ ekonomikos veikëjai bû-tø tie, kurie uþdirba kapitalà gamindami irpateikdami rinkoms naujus produktus,skatinanèius permainas bei plëtrà. Vertapastebëti, kad nomenklatûrininkai sudarodidesniàjà dalá ðios ekonomikos veikëjøgrupës. Taigi pagal èia iðdëstytas prielai-das ðias dvi ekonomikos veikëjø grupesaiðkumo dëlei galime pavadinti trumpiauir aiðkiau: perskirstytojai ir kûrëjai.

Laikantis tos paèios logikos senuosiuspolitikus, arba nomenklatûrininkus, prak-tiðkai absoliuèiai visus taip pat galime pri-skirti prie veikëjø, tik perskirstanèiø visuo-menës gërybes ir ið to gyvenanèiø. Tuotarpu naujaisiais vadinamus politikus, ku-riø ir taip maþuma palyginti su nomen-klatûrininkais, dar reikëtø suskirstyti á per-skirstytojus ir kûrëjus, nes toli graþu nevisiems pavyksta apginti savo idëjas irnuomonæ, o norint iðsilaikyti daug leng-viau ir paprasèiau prisitaikyti.

Taip vël visus visuomenës veikëjus su-skirstëme á dvi grupes, kur perskirstytojøgrupë yra jau daug didesnë negu kûrëjø.Dar reikia paþymëti, kad perskirstytojai yramaþiausiai suinteresuoti kà nors keisti, jiepageidautø ir toliau stabiliai sukti tà pinigømaðinà, kurià ðiuo metu gali valdyti. Taiginaujos investicinës idëjos, iðkëlus josviešuosius motyvus, palaikymo galima su-laukti tik ið maþumos visuomenës veikë-

Planuojant

Vaidotas MATUTIS

investicijasuþsienyje


jø, tai yra ið kûrëjø grupës, nes jie ið keletoprotingø argumentø supranta vystymosibûtinybæ bei perspektyvos naudà. Tuo tar-pu didþioji dalis visuomenës veikëjø, pri-klausanèiø perskirstytojø grupei, naujà in-vesticinæ idëjà pasitiks su neigiama pradi-ne nuostata, kurià reikës áveikti norint rea-lizuoti ir ágyvendinti ðià idëjà. Taigi bus rei-kalingi papildomi argumentai. Priklauso-mai nuo papildomø argumentø parinkimoir pateikimo nauja investicinë idëja toliaugali bûti draugiðkai palaikoma arba bentjau susilaukti neutralios reakcijos. Prieðin-gu atveju vël reikia kalbëti apie lyderiø su-siskaldymà bei susiprieðinimà, o tai keliagrësmæ paèios investicijos sëkmingam re-alizavimui. Lygiai tà patá galima pasakyti irapie kaimyniniø ðaliø bei átakingø pasau-lio ðaliø visuomenës veikëjus, kurie taip patvertins naujà investicinæ idëjà, taèiau jauper savo prizmæ ir atsiþvelgdami á globali-zacijos procesus.

Reikëtø pateikti dar keletà glaudþiai sutuo susijusiø pastebëjimø. Bet kurios ða-lies visuomenës individø vertybiniø paþiû-rø sistema yra paremta ilgalaikëmis tradi-cijomis, todël jos laikinis kitimas yra labaiinertiðkas procesas. Tuo tarpu investicinëidëja, iðkelta tokioje inertiðkoje visuome-ninëje aplinkoje, savo raidos kelyje susi-dûrusi su inertiðkumu, gali keistis palygin-ti staigiais ðuoliais bandydama prisitaiky-ti. Á tai bûtina atsiþvelgti prognozuojant josraidà. Taip pat reikia atsiþvelgti ir á globali-zacijos procesø átakà, todël negalima kal-bëti vien tik apie tai, kaip ði idëja vertina-ma atskiros ðalies visuomenës nariø. To-kià idëjà vertins ir kitos ðalys, tiek artimiau-sios kaimynës, tiek ir kitos átakingos ar sie-kianèios átakos ðalys. Jei kitø ðaliø visuo-menës átakingiems veikëjams pasirodys,jog ði idëja netenkina jø visuomenës rai-dos vizijø, jie gali imtis veiksmø, kelianèiønuostoliø grësmæ šiam investitoriui.

Taigi panagrinëjome vienà ið pagrin-diniø visuomenës procesø inertiðkumokomponentø, kuris turi didelës átakos betkokios investicinës idëjos išplëtojimui irraidai. Gamtoje inertiðkumo mechaniz-mas yra plaèiai iðnagrinëtas ir fizikiniuo-se procesuose gan preciziðkai apraðytastaikant matematinius modelius. Gaila, betvisuomeniniams procesams ðiø matema-tiniø modeliø tiesiogiai perkelti neámano-ma, todël dar labiau iðryðkëja bûtinybënaujø analitiniø metodikø, kurias galimabûtø pakankamai patikimai taikyti nagri-nëjant ir analizuojant visuomeninius pro-cesus, vertinant visà socialinæ-ekonomi-næ arba politologinæ ðalies aplinkà dar tikplanuojant investicijas bei prognozuojantjos raidos rizikas.

Visada sakau: nekultûringas þmo-gus – valstybës prieðas!

O kas yra kultûringas? Apibûdintigalima ávairiai. Vienas sakys – tas, ku-ris nesistumdo ir kurio kaklaraiðtis ne-dëmëtas... Kitas – tas, kuris dalijasi su-kauptomis gërybëmis... Treèias – tas,kuris vaikðto á baþnyèià...

Aš gi šaukiu: TAS, KURIS SKAITOKNYGAS!

Nes nekultûringas gerø neskaito...Skaito – bet kà... O KNYGA yra bega-linis gëris ir didelë sudedamoji tikro-sios kultûros dalis.

Kartà, perskaièiusi eilinæ GERÀknygà ir euforiškai nusiteikusi, pasida-lijau tuo dþiaugsmu su LR Seimo Ðvie-timo, mokslo ir kultûros komiteto pa-tarëja Rûta Kaèkute, ir prasidëjo tarpmûsø diskusija apie skaitymo malonu-mà, naudà, gërá... Ið susirûpinimo – KÀDARYTI, kad þmonës gráþtø prie dva-siniø vertybiø, nusprendëme, kad (pir-miausia) reikia visiems girdintiems at-verti skaitymo naudà ir gërá. Ir pradë-jome didelá, sudëtingà darbà.

Uþsakëme tyrimus. Gavome 72puslapius nuoseklaus ir sàþiningo ty-rimo rezultatø, ið kuriø paaiðkëjo, kadapie 20 proc. Lietuvos þmoniø neskai-to NIEKO. Maþdaug tiek pat skaito kar-tais – bet kà, kas pakliûna á rankas:þurnalà, laikraðtá, meilës romanà... Apie35 proc. skaito privalomàjà literatûrà.Tai – moksleiviai, studentai, mokyto-jai, gydytojai, dëstytojai ir kt. Apie 15proc. skaito populiariàjà literatûrà,vadinamuosius ,,gliancinius” þurnalus,detektyvus, lengvàjà literatûrà.

Tik 10–15 proc. Lietuvos gyvento-jø þino, KÀ reikia skaityti. Ir skaito – rim-tà, svarià literatûrà, klasikà, filosofiniustekstus, gerus, elitinius savaitraðèius armënraðèius, nuolat gráþta prie paèiøsvariausiø, geriausiø knygø, kurios au-gina ir auklëja jau kelias kartas.

Išstudijavusios tyrimus, surengëmetarptautinæ trijø dienø konferencijà, ku-rioje dalyvavo net 11 Europos ðaliø.Mes tarëmës ir mokëmës, kaip gráþtiprie knygos, kokie renginiai paveikiau-si, kokiø priemoniø ir finansavimo rei-kia, kad ,,ásisiûbuotume”.

Daugiau nei metus mynëme val-dþios slenksèius, átikinëjome kolegasir pagaliau 2007 metø rudens sesijos

pradþioje parengiau LR Seimo nutari-mà dël 2008-øjø paskelbimo SKAITY-MO METAIS.

Nutarimui Seimas pritarë.Ir tai buvo Pergalë!Prie Kultûros ministerijos buvo su-

daryta darbo grupë, kuri parengë Me-tø strategijà, planà, finansuojamø pro-jektø sàraðà. Darbas darbà vijo. Skai-tymo metai – didþiulë dovana ir naudavisai Lietuvai. Bibliotekos gavo papil-domus 3 milijonus fondams papildyti,1,5 milijono iš biudþeto skirta projek-tams finansuoti ir kt.

Iðleisti plakatai, knygø skirtukai,bukletai, þenkliukai, nauji skaitytojø bi-lietai, parengti lagaminai geriausiø kny-gø visoms bibliotekoms, rengiamosknygutës, kurias gaus naujagimiø ma-mos, vëliau – prieðmokyklinukai, iðleis-ta 50 000 vienetø maþø knygeliø, ku-rias nemokamai gauna perkantis bilie-tà á traukiná, rengiami susitikimai su ra-ðytojais, skaitymai netradicinëse erd-vëse... Per Lietuvà keliauja paroda,,Skaitanti Lietuva”.

Didelis dþiaugsmas, kai girdþiu,kad padidëjo knygø tiraþai, bibliotekøskaitytojø skaièiai, svariau finansuoja-mi raðytojai.

Pergalë yra tai, kad Skaitymo ska-tinimo programa pratæsta iki 2011 me-tø. Puikiai apie knygà ir jos svarbà pa-sakë Geroji Lietuvos dvasia JustinasMarcinkevièius:

,,Niekas taip nepasitarnavo þmo-gui, niekas neiðkëlë taip aukðtai jo dva-sios ir niekas tiek nekentëjo kartu suþmogumi kaip knyga.

Kada nors knygos atëjimas pasþmogø bus prilygintas Dieviðkosiosugnies pagrobimui – nes kuo mes gi-namës nuo tamsos ir smurto þvëriø,jei ne knyga, kuo ðildom uþgrubusiàsielà, kieno, jei ne knygos, ðviesa musvedë ir veda pasaulio ir mûsø paèiøðirdies labirintais? Keista, kad lig ðiolmes dar nepastatëm paminklo jai...”

2008-ieji – Skaitymometai

Dalia TEIÐERSKYTË


Kas ji, ta sinergetika? Kaip nepasi-klysti jos labirintuose? Ir ar ámanomanepasiklysti?

Bandant atsakyti á ðiuos klausimus,ima aiðkëti, jog trumpai á juos atsakyti ne-ámanoma. Atsakymui á ðiuos bei kitusklausimus yra skirta parengta spaudaigan nemaþos apimties monografija „Si-nergetinio pasaulëvaizdþio kontûrai“. Oèia tik labai trumpai ir populiariai aptarsiukai kuriuos klausimus.

Kas ji, ta sinergetika?Pats þodis sinergetika kildinamas ið

graikø kalbos (synergia) ir reiðkia ben-drà, kolektyvø veikimà, vyksmà (syn –bendras, kolektyvus; energia – jëga, vei-kimas, energija). XX a. pradþioje ðá þodáá mokslà ávedë anglø neurofiziologasÈ.S.Ðeringtonas (Ch.S.Sherrington), jápavartodamas kolektyviam, darniam ner-vø sistemos veikimui apibûdinti. Ðiuolai-kinë tokios sàvokos prasmë siejama suvokieèiø fiziku Hermanu Hakenu. Bûtentjis sinergetikà apibûdino kaip mokslà, ti-riantá bet kokios netvarkingos sistemoselementø toká kolektyvø veikimà, kuriometu vyksta saviorganizacija (saviranga)– atsiranda makroskopinës erdvinës, lai-kinës ar erdvinës-laikinës struktûros; beto, tiriami tiek determinuoti (sàlygoti, nu-lemti kokios nors sàlygos), tiek stochas-tiniai (tikimybiniai, atsitiktiniai) procesai.

Ðiame sinergetikos apibûdinime ne-sunku áþvelgti kelis itin prieðtaringus pro-cesus. Matematiðkai jie daþniausiai ap-raðomi fazinëje erdvëje, kuri neturi laikodimensijos. Bet juos galima pavaizduotiir laike kaip sudëtingø sistemø raidà, evo-liucijà, kurios metu santykinai stabilias sis-temos bûsenas keièia griûtys, krizës, ka-tastrofos, kurios vieno ið sinergetikos pra-dininkø, Nobelio premijos laureato I.Pri-goþino (I.Prigogine) daþniausiai vadina-mos bifurkacijomis. Jø metu ásivyraujachaosas, kurio metu sistema gali ir visið-kai suirti, bet daþniausiai ji pereina á bentvienà ið dviejø tolesnës tvarkingos raidosbûviø. Bûtent todël I.Prigoþinas ir tvirtino,jog chaosas gimdo (naujà) tvarkà.

Taigi vienas sinergetiniø procesø as-

pektø – sudëtingø sistemø elementø tar-pusavio susiderinimas, vyksmo kolekty-viðkumas, o antras – neiðvengiamos kri-zës, katastrofos.

Vieni specialistai labiau akcentuoja beitiria ðiø procesø darnà (koherencijà), kiti– griûtis, katastrofas, chaosà. Ir jau viendël to atsiranda tam tikri poþiûriø skirtu-mai bei nesutarimai.

Nesutariama ir dël to, ar sinergetiniøprocesø esmëje glûdi kvantmechaninërealybë, ar jie imanentiðki (bûdingi) ir mak-ropasauliui. O labiausiai nesutariamaklausiant, kas nulemia sinergetiniø pro-cesø kryptingumà ir net tikslingumà?

Taip, sinergetika á mokslà sugràþino te-leologijos problemà! Teleologija – tai filo-sofinë koncepcija, pasak kurios visi pro-cesai pasaulyje yra tikslingi. Jos autorius– Aristotelis, teikæs net keturis prieþastin-gumo tipus, ið kuriø du (materialusis ir for-malusis) buvo greitai pamirðti, o vienas –teleologinis – kategoriðkai atmestas. Kla-sikinëje fizikoje uþgimæs mechanistinis pa-saulëvaizdis ið pasaulio tikslus ir jø sieki-mà iðgujo. Gulintis pakelëje akmuo ar ðvy-tinti danguje þvaigþdë jokiø tikslø turëti ne-gali, – ðis poþiûris vyrauja ir dabar.

Taèiau, tiriant sudëtingø atvirøjø (t.y.besikeièianèiø su aplinka energija) siste-mø elgsenà, paaiðkëjo, kad ðià elgsenàjei ne nulemia, tai bent reikšmingai veikiagalimi sistemos ... ateities bûviai, kurie nu-kreipia sistemos raidà, jà tarsi pritraukia.Tokie pritraukiantieji bûviai pavadinti keis-taisiais atraktoriais, t.y. keistaisiais „trau-kos centrais“. Ir jie, paaiðkëjo, yra chao-so, kuriame egzistuoja slapta tvarka, bû-viai. Toks chaosas pavadintas determi-nuotuoju chaosu, ir jis labai primena kinødaoistø apraðytàjá chundun, t.y. chaokos-mosà. Savo ruoþtu determinuotajamechaose atrastos fraktalinës struktûros kaikuo primena Anaksagoro homojomerijasar Pitagoro monadas. Fraktalinës struk-

mas su naudojamais matematiniais mo-deliais, kuriuos vienodai sëkmingai gali-ma pritaikyti tiek fizinëms, tiek biologi-nëms, socialinëms ir net psichologinëmssistemoms. Bûtent todël ðiuo metu siner-getikos metodai taikomi ne tik techniko-je, bet ir vadyboje, vieðajame ir privaèia-me administravime, strateginiame plana-vime, prognozavime ir t.t. Jais jau nau-dojasi biologai, medikai, ekologai, psi-chologai ir t.t. Sinergetinis màstymasskverbiasi á kultûrà, menus. Jau galimakalbëti net apie sinergetinæ pasaulëjau-tà. Sinergetikos specialistai teigia, jogdaugumà sinergetikoje taikomø idëjø ga-lima rasti archainëje kosmologijoje, ar-chetipiniuose vaizdiniuose. Jos keliamosproblemos daugeliu atþvilgiø siekia pa-èius giliausius tikrovës suvokimo klodus.

Taèiau kas yra ta tikrovë, jei visus josklodus galima apraðyti ið esmës vieno-domis matematinëmis lygtimis?

Ar tikrovë tikrai tikroviðka?Pasakojama, jog kartà Ðerlokas Holm-

sas ir daktaras Vatsonas uþsimanë pa-skraidyti oro balionu.

Vëjas juos nuneðë á neþinomà vieto-væ. Pagaliau pavyko nusileisti. Apsidairë,regi: netoliese stovi vyriðkis.

– Kur mes esame? – paklausë dakta-ras Vatsonas.

– Oro balione, kuris kà tik palietë þe-mæ, – atsakë vyriðkis. Ir tuo pat metu orogûsis pakëlë balionà ir nuskraidino.

– Velniai rautø tuos matematikus! – py-ko Šerlokas Holmsas.

– Ið kur jûs þinote, jog tas vyriðkis –matematikas? – nustebo Vatsonas.

– Tik matematikai gali duoti teisingus,bet nenaudingus atsakymus! – atðovëHolmsas.

Tà patá tikriausiai galima pasakyti irapie logikus. Taèiau vienas ið jø – garsu-

Sinergetikos labiriDoc. dr. Saulius KANIŠAUSKAS

Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros docentas

Interneto tinklalapiuose susiradus þodá „sinergetika“, atsiskleidþiadidþiulis ir painus keistø þiniø pasaulis. Keistø jau vien todël, jog greta

gausiø matematiniø formuliø bei sudëtingø brëþiniø iðvystame irfilosofinius svarstymus, ir ekonominiø ar politiniø prognoziø grindimà,ir tvirtinimus, jog bûtent sinergetika aiðkina ezoterinius ieðkojimus, ir

svarstymus apie Romeo bei Dþiuljetos meilës peripetijas netiesiniupoþiûriu, ir net reklamà apie sinergetika grindþiamø itin tiksliø prietai-

sø gamybà bei krepðinio ar futbolo þaidimo strategijas.

tûros yra erdvinës-laikinës struktûros – in-formacija, kuri valdo procesus, juos tiks-lingai nukreipia.

Pasaulá valdo ir nukreipia ne ðiurkðtijëga, o subtili informacija – tokià nedvip-rasmiðkà iðvadà daro ne visi sinergetikosspecialistai, o jø pasiekimus aptariantysfilosofai.

Bûtent ðis teiginys fizikinius sinergeti-kos aspektus sieja su socialiniais ir nethumanitariniais.

Sinergetika laikoma universaliu moks-lu, ir jos universalumas pirmiausia sieja-


tikinæs, jog matematika visada teisi. Bet jiteisi tik todël, kad neturi nieko bendra sutikrove.

Taèiau galima suabejoti ir šia mintimi.Nes jei matematika išties nieko bendra ne-turi su tikrove, tada tektø sakyti, jog Visa-tos struktûrà nusakanèios bei kitos Einštei-no lygtys su tikrove irgi nieko bendra ne-turi. O jei taip – tai kam jos reikalingos?..

Beje, kai Einšteino þmona apþiûrinë-jo Maunt Palomaro observatorijoje (JAV)tuo metu buvusá didþiausià pasaulyje te-leskopà, ji pasiteiravo, kà su tuo milþinið-ku prietaisu mokslininkai daro. Observa-torijos direktorius iðdidþiai atsakë:

– Juo mes tiriame Visatos struktûrà.– Ið tiesø? – nustebo garsiojo fiziko

þmona. – Mano vyras irgi tà daro, bet jisVisatà tiria raðydamas formules ant senovoko antrosios pusës.

Stebëtina, bet dauguma tø (galbût ið-ties ant seno voko antrosios pusës uþra-ðytø) formuliø vis dëlto pasirodë esanèios„tikroviðkos“. Nebûtø jø – nebûtø sin-chrofazotronø ir atominiø bombø, nebû-tø mobiliøjø telefonø ir dar daug ko. „Die-vas yra aukðèiausio rango matematikas“,– Einšteinui yra priskiriami þodþiai. Norskai kurie mokslo istorikai abejoja jø au-tentiðkumu ir net tuo, ar Einšteinas nenu-plagijavo kitø mokslininkø darbø. Á klau-simà, kodël jis pasirinkæs fizikà, Einðtei-nas atsakæs: „Að noriu suþinoti, kaip Vieð-pats sukûrë ðá pasaulá“. Jei pasaulyje re-gima harmonija ir jei ta harmonija apra-ðoma matematinëmis lygtimis (tà paste-bëjo jau VI a. pr. Kr. gyvenæs Pitagorasbei jo pasekëjai), tai tos tarsi nieko ben-dra su tikrove neturinèios lygtys gali taptipuikiu instrumentu jos tyrimuose.

Beje, garsusis rusø fizikas L.Landauyra prasitaræs, kad ðiø laikø fizikui geraiišmanyti fizikà në nebûtina – pakanka ge-rai išmanyti matematikà. Kita vertus, fizi-kinës chemijos pradininkas V.Nernstas

buvo giliai ásitikinæs, jog Einšteino sukur-tosios specialioji ir bendroji reliatyvumoteorijos yra net ne fizika ir net ne mate-matika, o tik... filosofija.

Visi ðie ginèai jau priskirtini mokslo is-torijai.

Taèiau ar ið tiesø jie – tik mokslo isto-rija? Nejau klausimas, ar ið tiesø itin abst-rakèios ir tarsi nieko bendra su tikrove ne-turinèios lygtys gali duoti visiðkai teisin-gus, bet nenaudingus atsakymus, jau pa-mirðtas? O gal tie atsakymai ne tik teisin-gi, bet ir naudingi?

Regis, jau pirmojoje XX a. pusëje ási-liepsnojæs ginèas dël matematiniø abst-rakcijø ir tikrovës ryðio atgimë XXI a. pra-dþioje, ir atgimë moksle, dël kurio nesu-tariama net dël to, ar jis iðties yra moks-las, ar „tik“... filosofija.

Sinergetika: mokslas ar filosofija?Nors sinergetikos iðtakos siekia XX a.

pradþià ir siejamos su prancûzø matema-tiko bei fiziko Anri Puankarë (Anri Poincaré)vardu, taèiau ji susiformavo tik 1970–1975metais. Dabar ji vadinama ir „naujuoju“mokslu, ir „postmoderniuoju“ mokslu, ir„kitomis modernybëmis“, ir „2-ojo tipo“,„postakademiniu“, „neklasikiniu“ moks-lu, bet daþniausiai vartojamas sinergeti-kos pavadinimas. Tiesa, Ilja Prigoþinas,rusø kilmës belgø chemikas ir fizikas, ikipat mirties niekaip nesutiko, kad bûtøvartojamas pastarasis pavadinimas, irtvirtino, jog sinergetika esanti tik jo su-kurtos disipatiniø (besisklaidanèios ener-gijos) struktûrø teorijos dalinis atvejis. Ta-èiau dauguma tyrinëtojø ásitikinæ, jog vis-kas yra atvirkðèiai: bûtent disipatiniøstruktûrø teorija yra (kad ir labai reikšmin-ga) sinergetikos dalis. Kad ir kaip ten bû-tø, prigijo bûtent Hakeno ávestas termi-nas sinergetika, ir sinergetikai dabar tai-komi „postakademinio“, „neklasikinio“ irt.t. mokslo epitetai. Tiesa, nesutarimaiišliko iki šiol, nes sinergetika daþnai ta-patinama ir su faziniø virsmø teorija, irsu R.Thomo sukurtàja katastrofø teorija,ir su E.Lorenzo chaoso teorija; ji sieja-ma su B.Mandelbroto fraktalø teorija beiJ.Varelos autopoiesis koncepcija, su kurkas anksèiau pradëtomis kurti saviorga-nizacijos (savirangos), emergentinio evo-liucionizmo teorijomis, ji laikoma artimanet kognityviajam (paþinimo) mokslui.

Jau vien pavadinimø gausa rodo, jogtai, kas daþniausiai vadinama sinergeti-

ka, yra tarpdisciplininis mokslas, ir kiek-vienos mokslo ðakos, kurios gelmëse su-siformavo sinergetikos esminiai teiginiai,atstovai yra ásitikinæ, jog bûtent jø teik-tas pavadinimas geriausiai atspindi tomokslo esmæ.

Sinergetikos disciplina jau dëstomadaugelio Europos universitetø fizikos irmatematikos fakultetuose, tarp jø ir Vil-niaus universiteto Fizikos fakultete. Arti-ma jai disciplina – netiesinës dinamikospagrindai – dëstoma Vilniaus pedagogi-nio universiteto fizikams. Kita vertus, norssinergetika dëstoma ir Rusijos universi-tetø fizikos fakultetuose, Rusijos mokslosrièiø klasifikacijoje ji priskiriama ne moks-lui, o... filosofijai! Ir dar, su (deja, jau mi-rusiu) garsiu rusø sinergetikos specialis-tu S.Kurdiumovu bendradarbiavusi filoso-fë E.Kniazeva straipsná apie sinergetikàpaskelbë net „Ðiuolaikinës ezoterikos en-ciklopedijoje“. O Maskvos universitete ið-leistame straipsniø rinkinyje „Globaliosþmonijos problemos“ (2006) yra bent dustraipsniai, kuriuose árodinëjama, jog es-mines sinergetikos idëjas galima aptiktiir þydø mistikos ðedevre kabaloje.

Lietuviø teologas Èeslovas Kavaliaus-kas (beje, apeliuodamas ir á S.Kurdiumo-và) raðë apie galimybæ katalikiðkàjà te-ologijà praturtinti sinergetikos idëjomis,o staèiatikiø dvasininkas Bogdanas Rudisinergetikà pavadino „paskutine materia-lizmo viltimi“.

Tad kas yra ta matematikos, fizikos,chemijos ir t.t. terpëje uþgimusi sinerge-tika – mokslas ar filosofija, o gal net mis-ticizmo, teologijos atmaina?

Gamtos mokslø specialistai yra ásitiki-næ, jog tai – universalus mokslas, geban-tis apraðyti bet kokiø sudëtingø atvirø sis-temø elgsenà, be to, grieþtas mokslas,operuojantis ne tik sudëtingu matemati-niu aparatu, bet ir sudëtingomis ið ávairiømokslo srièiø atkeliavusiomis sàvokomis.

Filosofai ðias mokslininkø pretenzijaspripaþásta. Taèiau jie nepamirðta pakar-toti J.Habermaso teiginio, jog bet kuriojefundamentalioje mokslo srityje visad yraápinta ne maþiau fundamentaliø filosofi-niø idëjø.

Tai, kad per itin trumpà laikà sinergeti-ka tapo fundamentaliu mokslu, jau neabe-joja niekas. Jos svarba lyginama su relia-tyvumo teorijos ir kvantinës fizikos svar-ba. Kalbama net apie sinergetinæ paradig-mà, t.y. apie ið principo naujà ir jau vos ne

rintuose

sis matematinës logikos pradininkas ir fi-losofas B.Raselas (B.Russell) – pastebë-jo ir esminá skirtumà: matematikai net ne-þino apie kà jie kalba, taip pat neþino, artai, apie kà jie kalba, yra teisinga, tuo tar-pu logikai bent þino, apie kà jie kalba...

Matyt, B.Raselas ðiais þodþiais pa-prieðtaravo pats sau, nes bûtent jis tvirti-no, jog matematika yra logikos dalis. Irjei Raselas teisus, tai iðeitø, jog ir logikaivargu ar þino, apie kà jie kalba...

Kad ir kaip ten bûtø, skirtingai nei Ra-selas, A.Einšteinas (A.Einstein) buvo ási-

Sinergetikos disciplina jau dëstoma daugelio Europosuniversitetø fizikos ir matematikos fakultetuose, tarp jøir Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Artima jaidisciplina – netiesinës dinamikos pagrindai – dëstomaVilniaus pedagoginio universiteto fizikams.

, ,


visuotinai pripaþástamà tikrovës suvoki-mo bûdà, ryðkiai veikiantá ne tik tos tikro-vës paþinimà, bet ir jos sampratà. Be to,neklasikinis mokslas, kuriam pirmiausiapriskiriama sinergetika, yra laikomasmokslinio racionalumo griovëju. Nes jissusipina su metafizinëmis spekuliacijo-mis, susiduria su visiškai kitokiais moks-linio protavimo tipais bei racionalios pa-tirties (buitinës, religinës, ezoterinës ir t.t.)nemokslinëmis formomis.

Tai reiðkia, jog pastaraisiais deðimtme-èiais ima nykti ribos ne tik tarp mokslo irfilosofijos, bet ir tarp mokslo ir nemokslo.Tai reiðkia, jog klausti, ar sinergetika pri-skirtina mokslui, ar „tik“ filosofijai, nebëraprasmës, lygiai taip pat kaip ir klausti, arteisus buvo V.Nernstas, teigæs, jog Einštei-no teorijos esanèios tik filosofija. Viena ver-tus, tiek Einšteino teorijos, tiek sinergeti-ka kelia daugybæ filosofiniø klausimø, an-tra vertus, jau ðiandien sinergetika patei-kia nebanalius atsakymus á nemaþai muskamuojanèiø klausimø.

Sinergetiniai paradoksai gyvenimeVienu svarbiausiø mokslo ir filosofi-

jos skirties kriterijø yra laikomas mokslogebëjimas iðaiðkinti sudëtingø sistemøvaldymo(si) principus, prognozuoti ir ap-skaièiuoti. Tokie uþdaviniai keliami ir si-nergetikai. Tad akivaizdu, jog sinergeti-ka vis tiktai laikytina turinèiu didelá filoso-finá krûvá mokslu, bet ne filosofija. Bet irðio poþiûrio ðalininkai grieþtai pabrëþia,jog sinergetikoje prognozavimas, skai-èiavimai ir valdymas radikaliai skiriasi nuoklasikinio prognozavimo, skaièiavimo irvaldymo. Sinergetikos teikiami tiek gam-tos, tiek socialiniø reiðkiniø aiðkinimaidaþnai atrodo paradoksalûs. Bûtent to-dël ji ir vardijama „postakademiniu“,„postklasikiniu“ ir t.t. mokslu.

Ðtai keletas pavyzdþiø.Mes ásitikinæ, kad jei ðirdies dûþiø rit-

mas yra idealus, tai esame visiðkai svei-ki. Bet sinergetikos specialistai sako, kadjei taip yra, reikia tikëtis greito infarkto.

Mes ásitikinæ, kad jei kalëjime gresiamaiðtas, bûtina kuo skubiau já malðintijam dar neprasidëjus. Tuo tarpu jau da-bar kai kuriuose JAV kalëjimuose jø va-dovybë pasinaudoja sinergetikø teikia-momis rekomendacijomis ir bræstantámaiðtà... iðprovokuoja, paskubina. Ir jisbematant savaime uþgæsta.

Mes ásitikinæ, jog kambariuose bûtinapalaikyti pastovià, sveikatos stabilumà uþ-tikrinanèià temperatûrà. Taèiau atlikti tyri-mai parodë, jog optimalios þmogui sàly-gos yra tada, kai kambario temperatûrakinta chaotiðkai. Pirmasis pasaulyje siner-getikos principais veikiantis elektroninisprietaisas buvo pagamintas 1992 m. „Sa-nyo“ elektros kompanijos Japonijoje, ir

bûtent jis patalpose palaikë chaotiðkustemperatûros svyravimus, kuriø dëkaþmoniø sveikata labai pagerëjo.

Mes ásitikinæ, kad kai esame uþsimo-jæ savo bûtá pagerinti, tai ji nors paleng-va ims gerëti. Bet sinergetikos specia-listai tvirtina, jog vos tik pradësime savosiekius ágyvendinti, gerovë ims staigiaiblogëti. O tada, kai atrodys, kad blogiaubûti negali, bus dar blogiau. Ir tik tada,kai „pasieksime dugnà“, ir tik tuo atve-ju, jei mûsø tikslai bei motyvai tai pa-siekti iðties bus aukðti, nelauktai ir spar-èiai bûtis iðties ims gerëti.

Mes ásitikinæ, jog esame pajëgûs pla-nuoti ir tuos planus ágyvendinti. TaèiauH.Hakeno darbø Vokietijoje tæsëjasK.Mainzeris atskleidë, jog net intenciona-lumas bei valios laisvë irgi paklûsta siner-getikos dësniams. Kai Vilniuje ar Alytujepolitikai tikslingai (intencionaliai) vykdomiestø plëtros politikà, jiems atrodo, jogtoji plëtra priklauso tik nuo jø valios ir tar-pusavio susitarimø. Taèiau Mainzeriospræstos lygtys rodo, jog ta plëtra vykstasavaime ir kiðimasis á jà (planavimas) nie-ko nekeièia, jà tik pristabdo ar pagreitina.

Nors ðiuolaikinë (chaoso teorija grin-dþiama) prognostika tapo kur kas patiki-mesnë, bet á áspëjimus apie gresianèiasnelaimes beveik niekas neatsiþvelgia, irjos bûtinai ávyksta („Kasandros efektas“).Sinergetikos teoretikai mano, jog tai su-sijæ su vadinamuoju „dþiokerio efektu“.Kai kuriuose þaidimuose kortomis nau-dojama „dþiokerio“ korta, kuriai þaidëjasgali suteikti bet kokià reikðmæ. Tai ið es-mës pakeièia þaidimo eigà, ji tampa išprincipo nenuspëjama. Ar þmogaus sà-monë nëra ta „dþiokerio korta“, kuri su-griauna net tiksliausias prognozes? –klausia sinergetikai.

Beje, vienas rusø akademikas nese-niai pareiðkë, kad jei sinergetikai kalbaapie kaþkokius „dþiokerius“ ir pripaþás-ta negalintys laiduoti þmoniø saugumo,tai tokias teorijas, kurios implikuoja pa-vojingas pesimistines nuotaikas, reikiauþdrausti.

Kaip primena sovietinius laikus!..Ðerlokas Holmsas á toká sovietinius

laikus primenantá teiginá tikriausiai taipatsilieptø: „Jei vëjas ketina pakelti mû-sø oro balionà, tai nejau tà vëjà reikiauþdrausti?!“

Taip, sinergetikos teikiami tikrovësaiðkinimai iðties ne visad itin optimistið-ki vien dël to, kad pasak jos krizës, ka-tastrofos yra neiðvengiamos. Taèiau ge-riau tai þinoti ir tinkamai tam pasiruoðti,nei reikalauti tà þinojimà uþdrausti. Juo-lab kad sinergetika, jos dësnius taikantvisuomenei, prideda ir kità þmogui ver-tingà þinojimà: aukðti idealai padedaáveikti net ir baisiausias krizes.

Lietuviø istorijos mokslas atsirado pa-vëluotai. Po Daukanto ir Valanèiaus lietu-viø tautinio atgimimo laikais istorija uþsi-ëmë daug kas. Bet tai buvo þavëjimasissenove, o ne istorijos studijos, be istori-jos mokyklos ir mokslingumo. Kritiðkosioslietuviø istoriografijos pradininkai buvoMaskvos universiteto auklëtiniai Ignas Jo-nynas ir Konstantinas Jablonskis.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybæ irKaune ákûrus Vytauto Didþiojo universi-tetà, iðaugo jaunøjø istorikø bûrelis, bai-gæs mokslus Lietuvoje ir pasitobulinæs Va-karø universitetuose. Ta aktyvi istorikø ple-jada: Z.Ivinskis, A.Ðapoka, K.Aviþonis,J.Jakðtas, B.Dundulis ir kiti jau pasitrau-kë ið gyvenimo ir paliko savo studijas at-einanèioms istorikø kartoms.

Minime vieno þymiausiø to meto lie-tuviø istorikø Zenono Ivinskio ðimto metøgimimo sukaktá. Jis paliko titaniðkos ap-imties savo darbø. Vien Romoje paskelb-tuose keturiuose rinktiniø raðtø tomuosesudëta 2,5 tûkstanèio jo turiningø studijøpuslapiø. Á rinktinius raðtus nepateko joabi disertacijos ir kita.

Z.Ivinskio moksliniai interesai chrono-logiðkai apëmë XIII–XVI a. Lietuvos istori-jos ðimtmeèius. Á vëlesnius laikus jis nu-krypdavo tik aktualindamas viduramþiø,renesanso ir ankstyvojo baroko epochas.Tematiðkai sunku aprëpti visus jo suma-nymus. Jaunas Z.Ivinskis tyrinëjo Lietu-vos ûkio istorijà. Tam skirtos ir abi jo di-sertacijos: daktaro – „Lietuvos valstieèiøluomo istorija“, apginta Berlyne 1933 m.,ir habilitacinë – „Lietuvos prekyba su prû-sais“. Iki priverstinës emigracijos 1945 m.jis dëjo pamatus ir Lietuvos XIII–XVI a.valstybingumo istorijai bei istorinei geog-rafijai. Emigracijoje, patekæs á Vatikano ar-chyvus, jis pasuko savo interesus á Lietu-vos baþnyèios istorijà.

Iðreikðdamas savo credo á istorijà,Z.Ivinskis raðë: „Paprastai istorijoje akcen-tai naujai perstatomi pagal gyvenamojo mo-mento reikalavimus. … Objektyvumo sie-kiàs istorikas negali ieðkoti kompromiso sufaktais. Kartais yra tai ypatingai sunku, kaitoji praeitis yra kitø politiðkai suinteresuotø-jø skaudþiai þalojama. Taèiau kitø klaidosneatpalaiduoja mûsø nuo pastangø siektiobjektyvios tiesos. Istorijoje, þinoma, nebe-galima iðrasti naujø faktø. Kas yra ávykæ, kasyra atsitikæ, jau niekuomet nebepakeièia-

Zenonui IMeèislovas JUÈAS


i Ivinskiui – 100 metø

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje lenkø ir rusø istorikai, universitetø profe-soriai, paraðë daugybæ vertingø Lietuvos istorijos studijø ir paskelbë istori-jos ðaltiniø. Tuo tarpu Lietuvos istorikai, uþdarius Vilniaus universitetà,iðsisklaidë po Rusijos universitetus arba emigravo á Vakarus.

mi, nebeatmainomi. Praeities faktø nebe-galima pakeisti. Taèiau galima ið praeitiesiðkasti, surasti dabar nebeþinomø ar uþmirð-tø faktø. Galima pateikti naujø aiðkinimø irvertinimø. Tat ðiuo atþvilgiu istorija negalistovëti vietoje. Ið èia galima suprasti, kodëlkiekviena nauja generacija nori turëti savonaujai paraðytà tautos þygiø istorijà“ (Rink-tiniai raðtai, t. III, p.67).

Z.Ivinskis siekë maksimalaus objek-tyvumo, pirmenybæ atiduodamas istori-jos faktui, o tik po to jo interpretavimui.

Z.Ivinskis buvo pragmatikas. Jis atsi-ribojo nuo istorijos idealizavimo, nuo ro-mantinio poþiûrio á istorijà. Jis suprato,kad mokslas daro paþangà ir ieðko prie-þastingumo. Taèiau jis manë, kad lietu-vio raðoma Lietuvos istorija skiriasi nuouþsienieèio, svetimtauèio. Anot jo, lietu-viø istorikui turi bûti svarbiausia mintis„kaip atsirado, išbujojo, silpo, atsigavo irvël buvo realizuota valstybingumo idëjalietuviø tautoje”. O tai ir reiðkë þiûrëti á Lie-tuvos istorijà lietuvio akimis.

Centrinë figûra senojoje Lietuvos isto-rijoje buvo Vytautas Didysis. Apie já Z.Ivins-kis raðë 1930 ir 1936 m. ir iki mirties (1971m.), o 1978 m. Romoje iðleistoje Lietuvosistorijoje, pakartotoje Vilniuje 1991 m. Lie-tuvos istorijoje iki Vytauto mirties ið 500puslapiø treèdalis teksto skirta Vytautui.Anot autoriaus, Vytautas uþtikrino Lietuvosvakarines sienas, pakeitë Lietuvos naudaiJogailos pradëtà unijà su Lenkija, globojo

Lietuvos, ypaè þemaièiø, vyskupijas, pa-laikë ryðius su universaliomis Europos jë-gomis, skyrë tautinius prioritetus Lietuvosvalstybëje, vykdë reformas.

Greta Vytauto visuomet buvo Jogai-la. Rusø istorikai peikë já uþ katalikybësplatinimà rusø þemëse, vokieèiai vadinojá barbaru, lenkai prikaiðiojo, kad ápainio-jo Lenkijà á karus su Ordinu, lietuviai darëjá atsakingà uþ Lietuvos sulenkinimà.Z.Ivinskis raðë: „Ne Jogaila kaltas dël su-lenkëjimo, o jo didþiausi nuopelnai – Lie-tuvos krikðtas ir Ordino nugalëjimas“. Taibuvo jau naujas poþiûris á Jogailà.

Z.Ivinskis kelis kartus ir ávairiais aspek-tais raðë apie Mindaugà – apie Mindau-go karûnà, apie jo santykius su þemai-èiais. Puikiai paþindamas valdovø karû-navimo tradicijas Vakaruose, ypaè vokie-èiø, jis perdavë Mindaugo karûnavimovaizdà Lietuvoje. Prieðo apkrikštytas Min-daugas pasuko Lietuvà á Europà ir davëgairæ ateièiai. Z.Ivinskis palietë ir labiau-siai ginèytinà klausimà – ar buvo Lietuvaiki Mindaugo? Jis pastebëjo, kad XIII a.pradþioje ið buvusios Lietuvos valdþiosiðsiskyrë aukðtaièiai ir þemaièiai, o Min-daugas juos vël sujungë ir dar prijungërytuose rusø þemiø. Su Mindaugu þuvoLietuvos karalystë, bet ne valstybë.

Lietuvos valstybingumo temoje tilpolietuviø kovos ir þymesnës kautynës sukryþiuoèiais. Anot Ivinskio, „mûðio laukuo-se buvo uþtikrintas tautinis ir valstybinisišlikimas“.

Atskiras studijas jis yra paskelbæs apieSaulës, Durbës mûðius, didvyriðkà Pilënøgynimà, Þalgirio mûðá. Beje, Þalgirio mû-ðyje jis rado iki ðiol neiðspræstø problemø:kariaujanèiø jëgø santykis, lietuviø pasi-traukimas ið kautyniø – faktinis ar taktinis,vadovybës klausimas – Jogaila ar Vytau-tas, pasitraukimas nuo Marienburgo. Þal-giris, anot jo, „Jogailos ir Vytauto sutarti-nio veikimo vaisius“, atneðæs Þemaitijosiðlaisvinimà. Dël rytø politikos jis pastebë-jo, kad lietuviai „rinko rusø þemes“ á savovalstybæ. Taigi rinko, bet ne nukariavo.

Lietuvos baþnyèios istorijos temaIvinskis ypaè daug pasidarbavo. Tai lë-më dvi aplinkybës: jo katalikiðkas poþiû-ris, susiformavæs studijø metais ir dirbantVytauto Didþiojo universiteto Teologijosfakultete, ir esant emigracijoje Vatikanejam atsivëræ archyvai ir bibliotekos.

Baþnyèios istorijos tematika Z.Ivins-kio darbuose nepaprastai plati: Lietuvosir þemaièiø krikðtas, protestantizmo ið-plitimas, katalikybës restauracija, vysku-pø, ypaè Merkelio Giedraièio, ganytojið-ka veikla, ðv. Kazimiero biografija, pirmø-jø parapijø istorija.

Baþnyèios istorijoje Ivinskis taip pat sie-kë objektyvumo, anot jo – „paèio neleng-viausio vertinimo“. Antai bûdamas katali-kas jis pripaþino, jog reformatai stiprino Va-

karø kultûroskryptá, skatinostudijas univer-sitetuose, suar-tino Didþiàjà ir Maþàjà Lie-tuvà, paþadino religiná gyvenimà, kû-rë spaustuves, platino lietuviðkà þodá.

Dar viena Ivinskio darbø kryptis – is-torinë geografija. Jis domëjosi Lietuvosvietoviø istorija. Kaune likæs prieðkarinisarchyvas yra pilnas iðraðø ið kronikø apieLietuvos gyvenvietes, jø lokalizavimà. Jisskelbë savo tyrimus apie vokieèiø pilis Ne-muno deðiniajame krante, medines lietu-viø pilis, áspûdingà mûro pilá Trakuose (at-skira studija). Jis raðë apie Klaipëdoskraðtà, Kurðà, prûsø etnosà.

Z.Ivinskio darbai yra gerai ir tiksliai fun-duoti istorijos ðaltiniais, todël turi didelæ ið-liekamàjà vertæ ir yra ilgaamþiai. Jis daugdëmesio skyrë istorinei dokumentacijai irkronikiniam pasakojimui, labai vertino kiek-vienà naujai surastà istorijos faktà. Ið èiajo iðskirtinis dëmesys archyvams ir jø pub-likacijoms. Tai liudija 1964 m. Romoje Ka-talikø akademijos suvaþiavimo darbuosejo paskelbti nauji ðaltiniø atradimai ir isto-riografija. Jis iðvardijo vokieèiø institutus irseminarus, kurie uþsiëmë Rytø Europos,taip pat ir Lietuvos istorija. Tai jis darë ne-aplenkdamas darbø ir ðaltiniø publikacijøir sovietø Lietuvoje.

Z.Ivinskis gyvai domëjosi, kas vykstaLietuvoje. Tai rodo jo korespondencija suprof. K.Jablonskiu. Jis ilgëjosi Lietuvos. Šei-mos, þmonos ir sûnaus, sprendimu jo pa-laikai (mirë 1971 m.) buvo pargabenti á Lie-tuvà ir ilsisi Vilniaus Antakalnio kapinëse.

Z. Ivinskis su þmona C. Griniûte-Ivinskienedarbo kabinete


Kairiajame Danës krante esanèiameliepø skvere yra seniausia uostamiesèiodekoratyvinë skulptûra „Þvejas“. Pro jàpraeina bemaþ visi miesto sveèiai, karðtàvasaros popietæ gretimai esanèiamefontano tvenkinyje mëgsta pabraidþiotivaikai, pavakaræ apšviestu nuleidþiamuo-ju kriokliu-sienele groþisi miestieèiai.Skulptûra jau ketvirtà deðimtá metø yra ta-pusi Klaipëdos miesto simboliu: ji puo-ðia atvirukus, nuotraukø albumus ir su-venyrus ið pajûrio. Taèiau iki ðiol apie josatsiradimà, išsaugojimo istorijà smalsiammiestelënui ir sveèiui beveik nieko neþino-ma. Ji neaprašyta 1980 m. knygeliø seri-joje „Ðiuolaikiniai lietuviø dailininkai“išleistoje skulptoriaus K.Kisielio kûrybinë-je biografijoje. Su „Þvejo“ pastatymu uos-tamiestyje susijæ daugelio anuometiniamLietuvos ûkiui ir Klaipëdai nusipelniusiøþmoniø vardai. Per jà galime paþinti da-lelæ miesto istorijos. Apie skulptûros atsi-radimo aplinkybes papasakojo pats au-torius ir klaipëdieèiai ávykiø liudytojai: ar-chitektas Petras Šadauskas, EugenijusUrbonavièius, ilgameèiai Klaipëdoskraštotyrininkai fotografas BernardasAleknavièius ir Vytas Tamoðiûnas, mies-to istorikas ir aktyvus kovotojas uþ mies-to istorinio paveldo iðsaugojimà DainiusElertas.

Uostamiesèio simbolisBronzinës skulptûros „Þvejas“ auto-

rius yra vilnietis skulptorius Kazys Kisie-lis (g. 1926 m.). Ji buvo sukurta 1956 m.organizuotam konkursui ir buvo sumany-ta kaip didesnio projekto dalis. Jame„Þvejas“ buvo 30 m aukðèio stilizuotojebangoje mariø krantinëje. Vieta numaty-ta šiauriniame rage ir matoma ið praplau-kianèiø laivø. Architektûrinë kompozicijaanuometinës šalies kûrybinës bendruo-menës buvo gerai ávertinta. Skulptoriussu architektu D.Daukša buvo premijuoti.Gipsinë þvejo skulptûra nulipdyta 1958m., po keleriø metø padaryta jos bronzi-në išlieja. Vëliau pastatymo darbai susto-jo: prasidëjo menininkø kûrybinës ambi-cijos, valdininkø ágeidþiai, pinigø stygius,tad iki skulptûra iškilo ðiandienëje vietojepraëjo net trylika metø.

Rasta iðmesta patvoryjeIšlieta bronzinë „Þvejo“ skulptûra

penkerius metus buvo saugota autoriausdirbtuvëse Vilniuje, vëliau ji buvo perveþ-ta á Klaipëdà. Bet miesto þvejybos ámo-nës skulptûrai ir pirminiam dideliam pro-jektui stokojo pinigø, nebuvo galutinai

Neþinoma „Þvejo“ skulptûEgidijus BACEVIÈIUS

apsispræsta dël pastatymo vietos, kaipir dël galutinës eksponavimo koncepci-jos. Þinybinës ástaigos kratësi ðios prie-volës: baugino pirminio projekto dydisir galimos išlaidos. Ilgainiui dekoratyvi-në skulptûra autoriaus nusivylimui buvokone uþmiršta ir palikta likimo valiai ikigeresniø laikø.

Apie „Þvejo“ skulptûros atradimo irpastatymo aplinkybes prisiminë 1962–1980 m. vyriausiuoju Klaipëdos m. daili-ninku dirbæs architektas P.Šadauskas (g.1937 m.). Á Klaipëdà jis atvyko 1962 m.rugpjûèio mënesá, baigæs Vilniaus dailësinstitutà. 1963 m. iš komunalininkø jissuþinojo apie uostamiesèio keliø eksplo-atacijos valdybos teritorijos patvoryje Rus-nës gatvëje uþmestà skulptûrà. Klaipëdo-je tuo metu labai stokota monumentaliø-jø ir dekoratyviniø maþosios architektû-ros statiniø, puoðianèiø miestà ir kurian-èiø jo ávaizdá. Tad suþinojæs apie „pasi-metusià“ skulptûrà miesto dailininkasëmësi rûpintis ja. Këlë ðá klausimà vado-vaujanèiose institucijose, kreipësi á uos-tamiesèio þvejybines organizacijas, kolsulaukë deramo dëmesio ir paramos.

Iðsaugota nuo sunaikinimoSkulptûra ûkinio kiemo patvoryje ið-

gulëjo apie septynerius metus, vëliau bu-vo perveþta á Bangø gatvæ ir per tà laikàbuvo gerokai paþeista – keliose vietosesuskilinëjo, paviršius buvo nukentëjæsnuo korozijos. Jai atnaujinti reikëjo lëðø.Jø nenorëjo skirti në viena þinybinë ástai-ga. Dël to statymo darbai vyko vangiai.

Uostamiesèio aplinkos tvarkymo bûk-lë ið esmës pradëjo keistis tik septintàjádešimtmetá, ypaè þenkliai tai vyko po 1970m., kai Klaipëdos m. tarybos vykdoma-jam komitetui pradëjo pirmininkauti Alfon-sas Þalys (1926–2007). Jo pastangø dë-ka Klaipëdos uosto kelios þvejybos ástai-gos ir keliø valdyba skyrë pajëgas skulp-tûrai sutvarkyti. Daugiausia piniginiø lë-ðø ir darbo árangos skyrë anuomet kles-tintis Lietuvos þuvies pramonës gamybi-nis susivienijimas (vyresnës kartos klai-pëdieèiø geriau þinomas kaip trumpinysLitrybpromas) ir Baltijos laivø gamykla.

Skulptûros autorius tuo metu pelnëpripaþinimà SSRS. Ágytas vardas paleng-vino kûrinio ruošos darbus. P.Šadauskasprisimena, kad restauruojant skulptûrà te-

Pagal autoriaus sumanymà taip turëjo atrodyti architektûrinë ,,Þvejo” kompozicija


ko atlikti paviršiaus tonavimà (bronzos at-naujinimà), uþtaisyti suskeldëjusias vie-tas. Pasak miesto architekto, pirminæ„Þvejo“ kompozicijà meniniu poþiûriu dar-kë šalimais suprojektuotos kelios þuvys.Teko atsisakyti pirminio didingo projektoir apsiriboti kompromisiniu maþesniu bestilizuotø bangø. Kadangi autorius pasta-tyme nedalyvavo (jis nepritarë siûlomamvariantui), tad jà ruoðiant rûpinosi miestovyr. architektas, á pagalbà pasitelkæs dar-bà su bronza iðmananèius specialistus.

Pagrindui – akmuo ið mariøAtnaujinamai „Þvejo“ skulptûrai pa-

rinkta vieta Danës kairiosios krantinësskverelyje. Apsisprendus dël pastatymovietos, „Þvejas“ buvo perveþtas saugotinetoli remontuojamo Karlo tilto ir, pasakV.Tamošiûno, kelerius metus iki 1968 m.buvo medinëje karkasinëje dëþëje. Papil-domai suprojektuotas apšviestas fonta-nas su nuleidþiamàja sienele á Danæ. Išpradþiø bûta sumanymo „Þvejà“ statytiant iš po Antrojo pasaulinio karo išlikusio„Borussia“ paminklo marmurinio cokoli-nio postamento. (Paminklas „Borussia“– Prûsijos karalystës moteriðka personifi-kacija – atidengtas 1907 m. rugsëjo 23d., pergalës prieš Napoleono armijà, taippat Memelio, kaip buvusios Prûsijos lai-kinosios sostinës, ðimtmeèio proga. Pa-minklas dar vadintas Nationaldenkmal irjo autorius buvo Berlyno dailës akademi-jos profesorius, skulptorius Peteris Breu-eris (1856–1930). Statula ir aplink jà sto-vëjæ Vokietijai nusipelniusiø karþygiø ir po-litiniø veikëjø biustai pastatyti 1913–1915m. ir su pertraukomis stovëjo iki 1945 m.,kai atëjæ rusø armijos kariai juos nuvertë áDanæ.) 1968 m. „Borussios“ postamentasbuvo išardytas, cokolis saugoti nuveþtasprie miesto projektavimo instituto, vëliaukartu su kitomis marmuro plokðtëmis pa-naudoti Pergalës aikðtës postamentuiiškloti, – priminë Dainius Elertas.

Þvejo skulptûros pagrindui buvo pa-rinkta vietinë uoliena – gilinant uosto far-vaterá, ið Kurðiø mariø dugno ties þiemosuostu iškeltas riedulys. Iš pradþiø bûgð-tauta, kad vandenyje iðgulëjæs akmuo ne-pradëtø skilinëti, bet atlikus tyrimus nu-spræsta, kad akmuo tinkamas, ir „Þvejas“buvo pastatytas veidu á miestà. 1971 m.þvejø ðventës metu skulptûra atidengta vi-suomenei. Autorius atidarymo iðkilmësenedalyvavo. Paminklo atidengimo akimir-kas nuotraukose áamþino ELT’os fotogra-fas B.Aleknavièius ir Albinas Stubra. Josematome krantinëje abipus Danës susirin-

kusià minià, kalbà sakë miesto ir uosto beiþvejybos vadovai, monumentà atidengëparadine uniforma apsirengæ jûreiviai.

Taip jau susidëjo aplinkybës, kad nau-jos skulptûros atidengimo iðkilmës suta-po su prieð 36 metus pradëtomis ðvæstiJûros ðventëmis. Bet tai nutiko visiškai at-sitiktinai.

Jaunystës kûrinysSkulptûra „Þvejas“ buvo pirmas stam-

bus jauno, 1952 m. LTSR valstybiná dai-lës institutà baigusio skulptoriaus darbas.Kûrinys priklauso realistinës skulptûroskrypèiai. 1964–1975 m. dailininko kûry-bos tarpsná þenklina ir daugiau kûriniøþvejo tema. Rûsti jûrø romantika dvelkiaiš apibendrintø, bet kartu individualizuo-tø monumentaliø skulptûrø: „Þvejas“ (gip-sas, 1964 m.), „Senojo þvejo“ biustas (kal-dintas þalvaris, 1965 m.), dvi 1964 ir 1970m. sukurtos „Þvejø figûros“, panaðios áDanës krantinëje esantá pirmavaizdá, „Þve-jo duktë Milda“ (akmuo, 1975 m.), „Þve-jo galva“ (terakota, 1972 m.) ir „Pajûryje“(granitas, 1975 m.).

Ypatingos priešistorës Danës skvero„Þvejas“ neturëjæs, o ir pastatytas buvotik kaip paliudijimas apie senàsias uosta-miesèio þvejybines tradicijas. Buvo ágy-vendintas maþesnis pirminio sumanymovariantas. Jis neágijo didesnio populiaru-mo miestieèiø tarpe, apie já nesusikûrë pa-traukli istorija.

Liko iðtikimas monumentaliajamrealizmui

Kazys Kisielis skulptûrà pradëjo stu-dijuoti 1946 m. Kauno taikomosios ir de-koratyvinës dailës institute. Mokësi pasV.Polá, J.Këdainá, daug dirbo su P.Vaiva-da, tæsë Juozo Mikëno lietuviðkosios re-alistinës skulptûros tradicijas. Nuo 1951m. menininkas gyveno Vilniuje, èia mo-kësi, pradëjo dirbti „Dailës“ kombinate.1955 m. jis tapo Lietuvos dailininkø sà-jungos nariu ir dalyvavo ne vienoje res-publikinëje ir sàjunginëje parodoje. Perilgametá savo kûrybos laikotarpá skulpto-rius sukûrë daug ryðkiø skulptûrø ir mo-numentaliø kompozicijø. 1965 m. meni-ninkas uþ skulptûras „A.Strazdas“ ir bius-tà „Senasis þvejas“ (Menininkø rûmø par-kas Vilniuje) apdovanotas SSRS Dailësakademijos sidabro medaliu. Kitas to pa-ties autoriaus darbas puošia Klaipëdosskulptûrø parkà. Èia smiltainyje iðkaltasmitologinis prûsø jûrø dievaitis „Bangpu-tys“ (1977 m.). Kûrinys atliktas kartu suKlaipëdos vaikø dailës mokyklos dësty-toju Motiejumi Narbutu (1934–2005 m.).

Ne maþiau svarbi menininko kûrybi-nëje biografijoje 1977 m. iš bronzos nu-lieta kompozicija „Martynas Maþvydas“.Ji puoðia Nacionalinës M.Maþvydo bib-

liotekos periodikos skaityklà. Kûrinys su-kurtas kartu su architektu Donatu Dauk-ða. Uþ išskirtiná darbà autoriai pelnë vals-tybinæ premijà. 1986 m. skulptoriui buvosuteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio me-no veikëjo garbës vardas. Kartu su archi-tektais parengë Vingio parko Dainø est-rados komplekso projektà (1989 m.), su-tvarkë áþymiø þmoniø kapavietes. Nuo1992 m. jis buvo Vilniaus architektø stu-dijos narys.

Dëmesys gimtajam kraðtuiSkulptorius daugiau nei dvylika ávai-

riø monumentaliø darbø yra padovano-jæs savo gimtajam kraštui ir Panevëþiomiestui. Ramygalos centre „Sopulingo-ji“, Panevëþyje priešais poliklinikà „Þe-më Motina Taika“. Skulptorius dalyvavokuriant Sausio 13-osios aukø memoria-là Rokiðkio kapinëse, 2003 m. Panemu-nyje sukûrë monumentà „Laiminu. Þu-vusiems uþ laisvæ“, architektas G.Kau-linskas. 2006 m. išrinktas Panevëþiomiesto garbës pilieèiu.

Bûtø graþu, kad jau garbingo amþiaussulaukusiam K.Kisieliui Klaipëdos galeri-ja padëtø surengti personalinæ parodà.Lankytojai joje galëtø pamatyti ir pirminá„Þvejo“ maketà bei já ávertinti ðiandienosmenininko þvilgsniu. Gal daugiau suþino-jæ apie skulptûros atsiradimo aplinkybesir jos autoriø, miestieèiai neliktø abejingibeatodairiškai naikinamam senojo uos-tamiesèio urbanistiniam paveldui.

tûros istorija

„Þvejas“ (sukurtas 1958 m.) yra tik maþapirminio sumanymo dalis (EgidijausBacevièiaus nuotrauka)


Eksperimentiniø gyvûnøProf. habil. dr.

Laima GRICIÛTË

VU Onkologijosinstitutas

Gyvûnø tyrinëjimu siekiant suprasti þmogausorganizmo sandarà ir veiklà naudotasi jau

þiloje senovëje. Nuo seno þinoma vivisekcija –gyvø padarø skrodimas norint pamatyti, kaip

veikia kai kurie jø organai. Bandymus sugyvûnais tyrinëjant þmogaus fiziologijà ir

patologijà medicinos studijose ir moksliniuosetyrimuose ádiegë prancûzø fiziologas Klodas

Bernaras (Claude Bernard) XIX amþiuje.

vaidmuo onkologijosraidoje

Eksperimentinë onkologija atsiradoXIX a. pabaigoje, o XX a. tapo savarankið-ka mokslo kryptimi. Dauguma bandymøbuvo atliekami su laboratoriniais gyvûnais:pelëmis, þiurkëmis, þiurkënais, triušiais, re-èiau – jûrø kiaulytëmis, šunimis, katëmis,beþdþionëmis. Ávairiø rûðiø ir veisliø gyvû-nai neretai suserga gerybiniais ir piktybi-niais navikais. Laboratoriniø gyvûnø on-kopatologija yra gerai iðtyrinëta, sponta-niniai – daþniausiai pasitaikantieji navikai– gerai paþinti. Tarp þmoniø ir gyvûnø na-vikø yra nemaþa bendro: juos sudaro pa-kitusios ir supiktybëjusios làstelës, jie au-ga skverbdamiesi á aplinkinius audinius,metastazuoja. Tiesa, gyvûnø, tarp jø ir la-boratoriniø, patologijoje retai spontaniškaipasitaiko navikø, kuriø daþniausiai aptin-kama þmoniø patologijoje: plauèiø, skran-dþio, gimdos kaklelio ir kt.

Eksperimentuoti su gyvûnais pradë-ta dël dviejø prieþasèiø: pirma – siekta pa-tikrinti, ar naviko audinyje yra já sukëlæspradas, kurá galima bûtø perkelti kitam gy-vûnui, já uþkrësti ir antra – patikrinti, ar áta-riamieji þmogui kancerogeniški veiksniaigali sukelti navikus gyvûnams šitaip ásiti-kinant, kad þmogus suserga bûtent nuotiriamojo veiksnio, o ne dël atsitiktinio ap-linkybiø sutapimo. XIX a. pabaigoje jaubuvo stebëtas dervø, anilino junginiø ge-bëjimas sukelti vëþá þmonëms.

Siekiant galimybës išsamiau tyrinëtipiktybiná navikà, iðlaikyti já ilgesná laikà,imta auginti navikiná audiná perkeliant jánuo serganèiojo sveikiems gyvûnams –„perskiepijant“1 . Pirmieji piktybiniø na-vikø perskiepijimo bandymai atlikti St.Peterburgo (Rusija) Karo medicinos aka-demijoje 1875–1877 metais. Akademi-jos doktorantui veterinarijos gydytojuiM.A.Novinskiui pavyko perskiepyti arkliønosies ertmës vëþá kumeliukams, kalësmakðties miksosarkomà ðuniukams.1989 m. bandymus su šunimis Vokieti-joje pakartojo Wehr.Hanau, tais paèiaismetais sëkmingai perskiepijæs sponta-niná plokðèialàsteliná ragëjantá þiurkës vë-þá kitoms þiurkëms. Moor perskiepijo pe-lës pienliaukës navikà ir sëkmingai skie-pijo já toliau iki 17 generacijos. XX a. pra-dþioje ávairiø navikø skiepijimai, daugiau-sia pelëms ir þiurkëms, paplito ávairiosepiktybinius navikus tyrinëjanèiose labo-ratorijose. Išvesta daug navikø: karcino-mø, sarkomø kamienø. Vienas ið jø, su-kurtas P.Erlicho, solidinis2 arba ascitinis3

vëþys naudojamas ávairiais tikslais ikišiol. Nustatytos bûtinos navikø skiepiji-mo sàlygos: bûtinas naviko susmulkini-mas, perskiepijimas tik tos paèios veis-lës jauniems gyvûnams. Navikai daþ-niausiai skiepijami á poodá, reèiau á pilvoertmæ ar kitus organus.

Perskiepijamieji navikai netinka navi-kø genezei tyrinëti, nes jie susiformuojane tame organizme, kuriame auga per-skiepyti. Taèiau jie tinka navikø sandarai,biocheminiø bei imuniniø pokyèiø navi-ko audinyje ir gyvûno organizme augantnavikui tyrinëti. Kai kurie perskiepijamøjønavikø kamienai panaudojami ir dabar, ty-rinëjant antinavikinius vaistus ir kitus na-viko plëtojimàsi slopinanèius ar skatinan-èius veiksnius.

XX a. pirmàjá dešimtmetá aktyviai tyri-nëtos viðtø sarkomos, siekiant iðskirti iðnaviko prieþastiná veiksná. P.Rousas JAVir Japonijoje 1909–1911 m. nustatë „fil-truojamàjá veiksná“. Susmulkinus viðtø na-vikà ir praleidus susiformavusià homoge-ninæ masæ per filtrus, nepraleidþianèiuslàsteliø, gautas skystis, kurá suleidus við-toms atsiranda tokie pat navikai, kokie bu-vo tie, ið kuriø gamintas filtratas. Toks patrezultatas gaunamas á viðtos organizmàápurðkus milteliø, pagamintø iš dþiovintonaviko audinio, ar suleidus glicerininiø na-viko ekstraktø.

Galimybë sukelti viðtø sarkomas ne-làsteliniais filtratais atskleidë esant nuolàsteliø atskiriamà kancerogeniná veiksná.Tyrinëtojai jau tuo metu átarinëjo virusà.Virusinës kilmës hipotezæ palaikë ir tai,kad viðtas pavykdavo imunizuoti prieð na-vikà sukeliantá filtratà. Galutinai tai patvir-tinta buvo vëliau, o 1966 m., beveik po

1 Þodis „perskiepijant“ rašomas kabutësesiekiant pabrëþti tai, kad navikø „perskiepijimas“yra jø perkëlimas nuo gyvûno gyvûnui, o ne „skie-pijimas“ – þodis, vartojamas kalbant apie infek-cijas.

2 Augantis standaus mazgo pavidalu.3 Perskiepytas á pilvo ertmæ, joje besiplëto-

jantis ir produkuojantis ascitiná skystá.

Pelë su poodiniu perskiepytu naviku



60 metø nuo fenomeno paskelbimoP.Rousui buvo skirta Nobelio premija uþnavikus sukelianèiø virusø atradimà.

Lygiagreèiai tyrinëti ir kiti navikai, ku-riø pradu buvo átariamas virusas. Nema-þai tirta ir Ðopo papiloma. Tai laukiniø triu-ðiø odos nepiktybinis navikas, kurá gali-ma sukelti naminiams triušiams belàste-liniais filtratais. Filtratais perskiepijamø við-tø sarkomø ir Ðopo papilomos tyrinëjimaibuvo virusø sukeltø navikø tyrinëjimø pra-dþia. Virusø vaidmens vëþiui atsirasti tyri-nëjimai ypaè suaktyvëjo po 1940 metø.Eksperimentuojant bandyta árodyti, kadvirusai yra vos ne visø piktybiniø navikøsukëlëjai, o kancerogeninës medþiagosir jonizuojantieji spinduliai tik iðprovokuojajø veiklà. Daug svarbiø darbø ðioje srityjeatliko L.Zilberis Sovietø Sàjungoje, M.Gu-erenas Prancûzijoje, A.Dulbeco JAV. Pas-tarasis tyrinëtojas su bendradarbiais 1975m. gavo Nobelio premijà uþ atradimus,susijusius su onkogeniniø virusø ir làste-lës genetinës medþiagos sàveika.

Išsamiai studijuotas peliø pienliaukësnavikas, aprašytas J.Bitnerio apie 1936metus. Autorius nustatë, kad kai kuriosepeliø veislëse šis navikas labai daþnas.Tyrinëjant jo prieþastis paaiðkëjo, kad po-linkis susirgti susijæs su pienu. Jei linku-sios sirgti veislës naujagimiai atiduoda-mi þindyti nelinkusioms sirgti pienliaukësvëþiu pelëms, jø pienu þindyti peliukai su-augæ retai suserga ðiuo naviku. Ir atvirkð-èiai – jei nelinkusiø sirgti navikais peliønaujagimius yra þindþiusios sirgti linku-sios pelës, suaugæ susirgdavo ir jie. Nu-

statytasis kancerogeninis veiksnys pava-dintas „pieno faktoriumi“. Vëliau paaiðkë-jo, kad tai yra virusas, pavadintas reiðkináaprašiusio autoriaus J.Bitnerio vardu.

Virusinës kancerogenezës tyrinëjimaibandymuose su gyvûnais gerokai pastû-mëjo á prieká su vëþiu susijusias imunite-to studijas.

1913 m. paskelbtas danø tyrinëtojoJ.Fibigerio straipsnis apie ikivëþinius pro-cesus uosto sandëlio þiurkiø áskrandyje.Autorius nustatë ðios patologijos prieþas-tá: þiurkës ësdavo Azijos kilmës tarako-nus (Blata orientalis), kurie patekdavo áuosto sandëlá su prekëmis ið kolonijø. J.Fi-bigeris atliko bandymà su laboratorinë-mis þiurkëmis – maitino jas tarakonais iršitaip sukëlë jø skrandþiuose tokius patpokyèius, kokie buvo nustatyti uosto san-dëliø laukinëms þiurkëms. Patologijos kal-tininkais nurodyti indukuotose epitelioišaugose aptikti neþinomi kirminai, ku-riuos J.Fibigeris pavadino Spyroptera ne-oplastica. Tai vienas ið eksperimentiðkaiiðtirtø parazitinës kilmës navikø atvejø.1926 m. J.Fibigeriui buvo skirta Nobeliopremija – pirmoji uþ moksliná darbà vëþiotyrinëjimo srityje.

XX a. pradþioje bandyta sukelti navi-kus eksperimentiniams gyvûnams pa-naudojant tuos veiksnius, kurie buvo nu-statyti ar átarti kaip galimi þmoniø navikøsukëlëjai: dervos, rentgeno spinduliai irkt. 1910 m. paskelbtas prancûzø tyrinë-tojø M.Clunet su bendradarbiais darbas,kuriame tyrinëjant rentgeno spinduliaisapšvitintas þiurkes buvo patvirtintas jøkancerogeniðkumas. Duomenys apie triu-ðiø ausø vëþá, atsiradusá ilgà laikà tepantjas derva, dviejø Japonijos mokslininkøK.Jamagivos ir K.Ichikavos paskelbti1916 metais.

Laikotarpis nuo praëjusio ðimtmeèiopradþios iki 1930 m. vëþio tyrinëtojø va-dinamas „dervos era“, kadangi patvirti-nus dervø kancerogeniðkumà jos ávairiaisbûdais buvo teikiamos laboratoriniamsgyvûnams, siekiant sukelti kancerogene-zæ ávairiuose organuose.

Akmens anglies derva, kaip, beje, irkitos dervos, yra daugelio cheminiø jun-

giniø miðinys. Kai kurie tyrinëtojai manë,kad bûtent dirginantis audinius cheminiømedþiagø poveikis ir sukelia vëþá. 1929–1933 m. iš dervos išskirti kancerogeniniaiangliavandeniliai dimetilbenzantracenas,benzo(a)pirenas ir kiti. Ðie junginiai netu-rëjo didelio dirginanèio poveikio, taèiausukeldavo navikus toje vietoje, kur jie bu-vo áterpti á organizmà – tai vietinio povei-kio kancerogenai. Prasidëjo laikotarpis,kai tyrinëtojai naudojo vis daþniau ne tikdervoje nustatomus cheminius kancero-geninius junginius. Aptinkant juos darboaplinkoje, atmosferos ir uþdarø patalpøore, imta manyti, kad bûtent ðie kancero-geniniai junginiai turi reikšmës atsirandantvisiems þmoniø navikams.

Toká ásitikinimà ypaè paskatino atra-dimas, kad jau seniau þinomi junginiai nit-rozaminai ir nitrozamidai yra kanceroge-niški. N-nitrozaminai pasigamina nitrozi-nantis antriniams ir tretiniams aminams.Jie aptinkami dûmais uþterštame ore, galiatsirasti ruoðiant maistà, ypaè konservuo-jant mësà tradiciniais bûdais – jà sûdantir rûkant. Gali pasigaminti þmogaus or-ganizme: burnos ertmëje, ðlapimo pûs-lëje, kur esant infekcijai nitratai redukuo-jasi á nitritus ir vyksta nitrozinimo proce-sas. Gali susidaryti skrandyje, kai maþasrûgðtingumas. Kadangi N-nitrozaminaiyra organotropiniai, t.y. bet kuriuo bûdupatekæ á organizmà „pasirenka“ organus-taikinius, vartojant ávairius N-nitrozaminuslaboratoriniams gyvûnams galima sukel-ti ávairiø organø navikus. Kai kurie tyrinë-tojai skelbë, kad bûtent N-nitrozaminai yradaugumos þmogaus piktybiniø navikøsukëlëjai. Kilo didþiausia nitratø baimë.Nitrozaminø poveiká tyrinëjo šimtai moks-lininkø, parengæ tûkstanèius publikacijøapie ávairius N-nitrozaminø poveikio eks-perimentuose in vitro ir in vivo aspektus.

A.Laccassagne 1932 m. pademonst-ravo eksperimente su pelëmis estroge-nø pertekliaus kancerogeniná poveiká. Vë-liau tai árodyta þmoniø patologijoje.

1960 m. eksperimentuojant su þiurkë-mis paaiðkëjo kancerogeninis asbesto irvinilchlorido monomero átaka.

Daugybiniai navikiniai mazgai þiurkësþarnoje, sukelti di-metil-hidrazino

Histologinispreparatas. Pelës

plautis sudaugybinëmisadenomomis,

sukeltomisuretano

Histologinispreparatas.Þiurkës nosiesantis su N-nitro-sonornikotinosukeltu polipu

Nukelta á 37 p.



medicininësgeologijos

2007 m. spalio 19–23 d. Atibajoje(Brazilija, San Paulo valstija) vyko IX Bra-zilijos geochemijos kongresas, kuriamedalyvavo daugiau kaip 800 dalyviø. Jometu taip pat vyko Tarptautinës medici-ninës geologijos asociacijos surengtikursai ir simpoziumai medicininës geo-logijos temomis. Renginio metu (spalio20–21 d.) vyko ir 4-asis metinis Tarptau-tinës geologijos mokslø sajungos (IUGS)komisijos „Geomokslai aplinkos forma-vimui“ (GEM) pasitarimas ir seminaras„Aplinkos geomokslai ir tarptautiniaiÞemës metai”. Spalio 24–28 d. GEM ko-misija surengë tiriamàjà iðvykà á Panta-nalo (Pietø Mato Grosso valstija) regio-nà susipaþinti su didþiausios pasaulyjetropikø pelkiø sistemos (ðlapynës) eko-geologinëmis sàlygomis, galimybe dis-tanciniais metodais nustatyti geologinësir hidrologinës aplinkos pokyèius ir su-sieti juos su globalia klimato kaita.

Medicininës geologijos tyrimø sritisMedicininë geologija – palyginti nauja

tarpdisciplininë tyrimø sritis, nagrinëjantigeologiniø medþiagø ir procesø bei þmo-niø (gyvûnø) ligø paplitimo ir daþnumo(http://www.medicalgeology.org) sàsajas.Aiðkiausiai medicininæ geologijà iliustruo-ti galëtø geriamojo poþeminio vandens po-

Jonas SATKÛNASLietuvos geologijos tarnyba

Tarptautinës geologijosmokslø sàjungos (IUGS)komisijos „Geomokslai

aplinkos formavimui” (GEM)nariai IX Brazilijos geochemi-

jos kongrese Atibajoje.Straipsnio autorius – pirmas

ið kairës

Brazilija –aplinkos ir

medicininësgeologijosaspektai

veikio þmoniø sveikatai tyrimai. Lietuvoje,kur vandentiekai naudojamas tik poþemi-nis vanduo, yra net keletas sàsajø tarpþmoniø sveikatingumo ir poþeminio van-dens kokybës. Tipinis pavyzdys galëtø bûtifluoridø koncentracijos anomalija šiaurësvakarø Lietuvoje (Klaipëdos, Kretingos,Skuodo, Plungës, Telðiø ir Kelmës raj.)(Balèiûnienë ir kt., 2001).

Visuose gamtiniuose vandenyse yratam tikras ištirpusio fluoro kiekis. Jûrosvandenyje fluoro koncentracija siekia1 mg/l, o upëse, eþeruose ir poþeminia-me vandenyje fluoro kiekis paprastai ne-viršija 0,5 mg/l. Taèiau neretai pasitaiko ið-imèiø. Geriamajame vandenyje fluoras yrabeskonis, bekvapis, bespalvis ir visiškai tir-pus, t. y. nesudaro jokiø drumzliø. Fluoruinustatyti reikia specialiø analitiniø chemi-kalø, laboratorinës árangos ir patirties, o jopoveikis sveikatai yra lëtas, daþniausiai ku-muliatyvus (kaupiamasis) ir negráþtamas.Svarbiausios padidëjusio fluoro kiekio su-keltos ligos yra dantø ir kaulø fluorozë.

1984 m., atlikusi plaèius tyrimus, Pa-saulinë sveikatos organizacija (PSO) nu-statë, kad, fluoro koncentracijai geriama-jame vandenyje viršijant 1,5 mg/l, atsi-randa vaikø dantø fluorozës pavojus, okai fluoro koncentracija virðija 10 mg/l –kaulø fluorozës pavojus. Vandená su pa-

didëjusiu fluoridø kiekiu pasaulyje geriaapie 200 milijonø þmoniø.

Lietuvos geologijos tarnyba ir Respub-likinis mitybos centras 1999–2000 m. tyrëpoþeminio vandens kokybæ ðiaurës vaka-rø Lietuvoje. Buvo tirta daugiau kaip 600græþiniø vandens mëginiø kokybë. 223vandenvietëse fluoridø koncentracija van-denyje viršijo higienos normos reikalavi-mus. Didþiausia fluoridø koncentracija(6,52 mg/l) nustatyta Kretingos rajone. Ak-menës, Maþeikiø ir Ðiauliø rajonuose apie40 proc. tirtø vandenvieèiø nustatyta pa-didëjusi fluoro koncentracija, o teritorijoje,á kurià patenka Klaipëdos, Kretingos, Skuo-


Pantanalas – didþiausia pasaulio tropikø ðlapynëtûkstanèiø geochemiðkai labai skirtingø eþerø. Ji Amerikos þemyno centre, tarp Brazilijos, BolivijosJos plotas drëgnuoju laikotarpiu apima 138 000 k11 000 km2. Pantanalo ðlapynës vaizdas sausojo (2007 m. spalio 25 d.)


do, Plungës, Telðiø ir Kelmës rajonai, apie67 proc. tirtø græþiniø vandenyje fluoridøkoncentracija viršija 1,5 mg/l.

Tyrimais nustatyta, kad vandená su pa-didëjusiu fluoro kiekiu geria per 90 tûks-tanèiø ðiaurës vakarø Lietuvos gyventojø(2,4 proc. visø ðalies gyventojø). Pagal gy-venamàjà vietà gyventojai pasiskirstæ taip:

22 524 þmoniø gyvena kaimo vie-tovëse;

67 588 yra miestø ir miesteliø gy-ventojai.

Kaip tik šiuose rajonuose pastebimidaþnesni dantø karieso ir fluorozës atvejai.

Kita tipinë poþeminio vandens koky-bës problema, tiesiogiai veikianti grunti-ná vandená vartojanèiø gyventojø sveika-tà, – padidëjusi nitratø koncentracija van-denyje. Nitratai – toksinis (cheminis) þmo-gaus vartojamo geriamojo vandens rodik-lis. Poþeminiame vandenyje didþiausialeidþiama nitratø koncentracija (DLK) ne-turi viršyti 50 mg/l vertës.

Gamtinëmis sàlygomis gruntiniamevandenyje nitratø nedaug. Vykdant Vals-tybiná poþeminio vandens monitoringà nu-statyta, kad vidutiniškai smëlingø nuogu-lø gruntiniame vandenyje nitratø randamaiki 1,5 mg/l, o molingø – 2,4 mg/l. Šiasreikšmes galima laikyti gamtiniu hidroche-miniu fonu. Valstybinio monitoringo duo-menys rodo, kad nitratø kiekis gruntinia-me vandenyje kinta nuo 0,2 mg/l iki

los zonoje (DLK virðija net 45,7 proc. tirtømëginiø). Stambiø gyvulininkystës kom-pleksø ûkinës veiklos rajonuose gruntinia-me vandenyje nitratø koncentracijos 2–15kartø didesnës uþ DLK geriamajame van-denyje. Tarpinæ padëtá uþima ðachtiniø ðu-liniø vandens kokybë. Dël ðachtiniø ðuliniønetinkamos vietos parinkimo, blogos jøprieþiûros per 30–40 proc. gyvenvietëse irkaimuose tirtø ðachtiniø ðuliniø vandenyjenustatyta padidëjusi (> 50 mg/l) nitratø tar-ða (Drulytë, 2007; Mièiudienë, 2001).

Be poþeminio vandens, þmoniø svei-katai didelës átakos turi dirvoþemiø geo-cheminë sudëtis, ypaè jø uþterðimas sun-kiaisiais metalais arba atvirkðèiai – tam tik-rø elementø stoka (Medical Geology...,2003; Geology and Health..., 2003; Es-sentials…, 2005). Tai tiesiogiai nemato-mas aplinkos kokybës veiksnys, kuris tu-ri bûti ávertintas pleèiant miestø teritorijas,gyvenamuosius rajonus, industrines arþaliàsias zonas (Gregorauskienë, Satkû-nas, 2005). Dirvoþemio uþterðtumo sun-kiaisiais metalais ir þmoniø susirgimø sà-sajas Lietuvoje tyræ ekologinës medicinosspecialistai (Ptašekas ir kt., 1997; 1998;Ptašekas et al., 2004) nustatë gana pati-kimà ryðá tarp sunkiøjø metalø koncen-tracijø anomalijø, þmoniø ligø ir organiz-mo raidos sutrikimø. Tokios koreliacijosnustatytos sunkiaisiais metalais uþterðtuo-se rajonuose Vilniuje ir Ðiauliuose.

Nors kai kurie miestø rajonai, ypaè bu-væ pramoniniai, yra smarkiai uþterðti sun-kiaisiais metalais, taèiau Lietuvos ir Euro-pos geocheminiø atlasø duomenys rodo,kad Lietuvoje tiek viršutinis dirvoþemiosluoksnis, tiek ir podirvis, palyginti su Va-karø Europos ðalimis, yra tris–šešis kartusmaþiau uþterštas sunkiaisiais metalais. To-dël Lietuva pagal sunkiøjø metalø kieká dir-voþemyje yra skirtina prie ðvariausiø Euro-

22 mg/l. Didþiausios nitratø koncentraci-jos randamos dirbamø þemiø, urbanizuo-tø teritorijø poþeminiame vandenyje, ma-þesnës – pievø, miškø poþeminiame van-denyje (Arustienë, 2007).

Didesni nitratø kiekiai gruntiniame van-denyje siejami su iðsklaidytàja ir sutelktàja(koncentruota) tarša (Arustienë, 2007).

Intensyviausiai nitratais gruntinis van-duo terðiamas koncentruotos tarðos ûkiosubjektø (gyvulininkystës kompleksø) veik-


pynë, apimanti ðimtusø. Ji plyti Pietøvijos ir Paragvajaus.

000 km2, o sausuoju –sojo sezono pabaigoje

Vandens iðtekliai suformuoja labai palankiassàlygas bioávairovei klestëti. Kapibarø ir kaimanømedþioklë ðiame regione uþdrausta jau 15 metø


naujos atominës

pos ðaliø kartu su Baltijos ir Skandinavijosvalstybëmis. Ðá faktà reikëtø plaèiau nau-doti Lietuvos ekologiniam ávaizdþiui kurti,taip pat plëtojant ekologinæ þemdirbystæ irdidinant turizmo patrauklumà. Tuo tarpu in-formacija apie Lietuvos geocheminæ ðvaràyra nepakankama ir maþai naudojama.

Prie medicininës geologijos problemøpriskirtinos ir poþemyje besikaupianèiosdujos (metanas ar net anglies monoksi-das). Tai specifinë problema, su ja susi-duria ðuliniø kasëjai, kurie dël dujø iðsi-skyrimo šuliniuose sumoka net savo gy-vybe. Tokios nelaimës prieð kelerius me-tus ávyko Vajotø (Jurbarko r.), Druþø (Ðir-

Bromo koncentracijø pasiskirstymo gëlame vandenyje þemëlapisParanos valstijoje. Bromo anomalijos sutampa ir su chloridø beifluoridø anomalijomis (Licht, 2005)

rovë, urbanizacijos tempai, pramonës ir kal-nakasybos mastai, turi ir daugiau aplinkoskokybës problemø. Keletas svarbiausiø: pa-virðinio vandens kokybës blogëjimas dëlnevaldomo atliekø kaupimo ir nevalomønuotëkø; poþeminio vandens telkiniø iðsiur-bimas, virðijant jø atsistatymo galimybes,kartu juos ir uþteršiant; tarša þalia nafta dëliðsiliejimø pakranèiø zonose ar jos produk-tais urbanizuotose teritorijose; ariamø dir-voþemiø erozija (apimanti net 35 proc. ðiønaudmenø); išsklaidytoji tarša kalnakasy-bos, metalurgijos ir intensyvaus minerali-niø tràðø naudojimo þemës ûkyje rajonuo-se. Pastaraisiais metais Brazilija tampa vie-na iš pirmaujanèiø ðaliø pasaulyje pagal ðilt-namio dujø emisijà (apie 1,4 mlrd. t C ekvi-valento), prie to labai prisideda masinis cuk-raðvendriø auginimas etanolio gamybai (jølapø deginimas prieð nuimant derliø).

Arsenas aplinkojeÞmoniø apsinuodijimai, susirgimai dël

padidëjusio arseno kiekio (DLK –0,01 mg/l) poþeminiame vandenyje þino-mi daugelyje pasaulio vietø (Selinus,2004), taip pat ir Amazonës baseine. Pla-èiai apraðytas atvejis, kai praëjusio ðimt-meèio 3-iàjá ir 4-àjá deðimtmeèiais, pradë-jus tiekti arteziná vandená ið græþtiniø ðuli-niø (apie 150 m gylio), Vakarø Bengalijo-je (Indija) daugiau nei 600 000 þmoniø ið400 kaimø buvo apnuodyti arsenu. Vë-lesni tyrimai parodë, kad arseno šaltinis –nuosëdiniø uolienø tarpsluoksniuoseesantys sulfidiniai (piritas ir kt.) minera-lai, kurie oksidacijos metu (galbût dël po-þeminio vandens lygio ir slëgio vandenin-guose sluoksniuose paþemëjimo) iðsky-rë arsenà. 1961–1985 m. padidëjusi ar-seno koncentracija vandenyje apie100 000 gyventojø Taivane sukëlë „juo-dø pëdø“ ligà (galûniø gangrenà). Pa-našûs apnuodijimo arsenu atvejai apra-ðyti Antofagastos vietovëje Èilëje, kur apie100 000 þmoniø 1959–1979 m. gërë van-

Pagrindiniai projektavimo ir planavimotikslai yra šie:

– ávertinti potencialiø statybos ir pra-moniniø aikðteliø tinkamumà iðdëstytibranduolines technologijas ir energetiniusblokus;

– ávertinti potencialios aikðtelës tinka-mumà statybos organizavimo aspektais,taip pat:

• pagalbiniø teritorijø bei gamybiniøbaziø poreiká ir jø iðdëstymo galimybes,

• transporto infrastruktûrà ir jos orga-nizavimo galimybes;

• darbo jëgos poreiká statybos metubei apgyvendinimo galimybes;

– parengti preliminarius siûlymus dëlsu statyba susijusiø teritorijø planavimo.

Pirmojoje ataskaitoje buvo vertinamos

meteorologinës regiono sàlygos: oro drëg-numas, temperatûra, slëgis, atmosferospriemaiðø svyravimai, grunto áðalas, mik-roklimatas ir detaliai analizuojamos geo-morfologinës charakteristikos ir technoge-niniai reljefo pokyèiai: gelmiø geologinësandara, kristalinio pamato uoliena, nuo-sëdiniø uolienø bei kvarteriniø nuogulø irnuosëdø storymë. Be to, buvo ávertintastiriamos teritorijos seismingumas ir nagri-nëjamas gruntø dinaminio praskydimo po-tencialas bei hidrogeologinës sàlygos. Api-bendrinus galima teigti, kad numatomø al-ternatyviø vietø aikðteliø inþinerinës geo-loginës sàlygos gana sudëtingos, todël re-komenduojama tæsti inþinerinius geologi-nius (geotechninius) tyrinëjimus bei áver-tinti potencialiø aikðteliø tinkamumà pagal

Svarbûs

elektrinës projekto parengiamiejiþingsniaiAtkelta ið 8 p.

Iš vakarinës Amazonës baseino dalies(šviesiai pilka spalva), apimanèios rytiniusAndø kalnø ðlaitus, kur vyrauja labaiintensyvi erozija, á baseinà patenka 97 proc.neðmenø, kurie plukdomi vandenyno link.Centrinëje baseino dalyje vyrauja intensyvusdûlëjimas ir silpna erozija (Scarpelli, 2005)

vintø r.), Vladiðkiø (Kaiðiadoriø r.) kaimuo-se. Ypaè daug poþemio dujø gali susi-kaupti smëlio ar þvyro kloduose, slûgsan-èiuose po molio sluoksniu. Minëti mirtiniatvejai ir ávyko molynø plotuose.

2003 m. Lietuvos geologijos tarnybakartu su Medicininës geologijos asociacija

surengë medicininësgeologijos kursus Vil-niuje (Medical Geolo-gy..., 2003). Nuo tadaLietuvos specialistaivis aktyviau dalyvaujamedicininës geologi-jos darbuose, tyri-muose, daugëja besi-dominèiøjø.

Ekologinës aktua-lijos Brazilijoje

Tipiniai Lietuvosmedicininës geologi-jos pavyzdþiai iliust-ruoja tik maþà aplin-kos kokybës proble-mø spektrà. Brazili-ja, kuriai bûdingi didelisocialiniai kontrastai,gamtiniø sàlygø ávai-


Mirtingumo nuo kepenø vëþio rodiklio (1980–1997 m. vidurkis)lokalizacija. Pastebëtas jo ryšys su geocheminëmis anomalijomis(Licht, 2005)

TATENA saugos standartø reikalavimus.Šiuo metu rengiama ávertinimo studija, ku-rios pagrindinës dalys yra šios:

– nustatyti išorinius veiksnius, ku-rie gali sàlygoti radioaktyviøjø medþiagøpatekimà ið branduolinës energetikos ob-jekto (BEO) á aplinkà, ir jø kokybinius beikiekybinius parametrus;

– ávertinti aplinkos savybes, le-mianèias radioaktyviøjø medþiagø perne-ðimà nuo ðaltinio (BEO) þmonëms;

– ávertinti gyventojø tankumà, pa-siskirstymà bei kitas aplinkybes, kad bû-tø galima ágyvendinti civilinës saugos prie-mones bei išvengti radiologinio poveikiogyventojams rizikos.

Galimi ir išoriniai veiksniai, kurie gali tu-rëti átakos NAE saugai, projekto sprendi-

mams ir privalo bûti iðnagrinëti numatantpotencialiø statybos aikðteliø tinkamumà:

• seisminiai faktoriai;• geotechninës sàlygos;• meteorologinës sàlygos;• vietovës uþtvindymo tikimybë;• þmogaus sukelti iðoriniai ávykiai.Kartu su minëtuoju vertinimu bus pa-

rengtas aikðtelës statybos sklypo apraðy-mas (bûtina naujos AE pirkimo konkursodokumentø dalis) bei nustatytos statybvie-tës parametrø reikðmës. Ði informacija rei-kalinga konkurso dalyviams bei bûsima-jam projektuotojui, kad, atsiþvelgus á ap-linkà ir pateiktus duomenis ir reikalavimus,bûtø galima parengti tinkamus pasiûlymusbei suprojektuoti tokià AE, kuri atitiktø sta-tybos aikðtelës sàlygas. Be to, remiantis

šiais rezultatais, ateityje bus galima atliktigalimø iðoriniø ávykiø saugos analizæ.

Tikslinga atlikti ir NAE skirto sklypo/øekogeologiná tyrimà. Ðio tyrimo tikslas –nustatyti ankstesnës veiklos sklype pa-sekmes, t.y. grunto uþterðtumà, poþemi-nius kliuvinius ir kt.

Taigi akivaizdu, kokia svarbi yra pa-rengiamøjø darbø fazë ir kiek trunka rei-kalingø studijø parengimas, ávertinant sis-teminimo ir analizës etapà, praktinius gi-luminiø græþiniø ir seisminio mikrorajona-vimo darbus bei iðvadø ir sprendiniø for-mulavimà.

Atlikus šiuos darbus, galima pradëtikità NAE projekto fazæ – pasirengimo da-lyvauti vietiniams dalyviams bei techno-logijø perdavimui.

dená, kuriame arseno koncentracija virði-jo didþiausià leistinà. Panašios nelaimësbuvo Laguneros regione (Meksika), Ar-gentinoje 1955 metais. Visur arseno kon-centracija poþeminiame vandenyje labaiviršijo leidþiamà normà.

Á Amazonës baseino upes arsenaspatenka ið Andø kalnø su upiø nuotë-kiu. Nurodoma (Scarpelli, 2005), kad išAmazonës baseino (6 110 000 km2.) á At-lanto vandenynà kasmet pernešamadaugiau kaip 5 t arseno. Dalis joišnešama kartu su nuosëdiniø uolienødalelëmis, dalis – ištirpusi vandenyje. Ben-dras arseno kiekis siekia apie 1 mg/m3.Daugelyje ðaliø 10 mg/m3 yra maksima-li, t.y. didþiausia leistina arseno koncen-tracija geriamajame vandenyje.

Dël ðio natûralaus proceso arsenokoncentracija Amazonës deltoje didëja.Dël nuosëdø perklostymo ir hidrochemi-niø procesø arsenas vis didesniais kie-kiais patenka á èia gyvenanèiø jûriniø gy-

vûnø maisto gran-dinæ. Kadangi gy-ventojø tankumasAmazonës baseinemaþas, dar nërapatikimø duomenøapie arseno povei-ká þmoniø sveikatai,taèiau neabejotina,kad per maistograndinæ arsenasgali patekti á þmoniøorganizmus. Taigiaplinkoje dël natû-raliø geologiniø sà-lygø esanèio arse-no galimas povei-kis þmogui yra dargerai neištirtas me-dicininës geologi-jos poþiûriu.

Kiti aplinkos veiksniai ir þmoniøsveikata

Paranos valstijoje (plyti Brazilijos pie-tuose ir uþima 199 727 km2) nustatyta ap-linkos kokybës veiksniø keliama rizikaþmoniø sveikatai. Geocheminiø tyrimømetu Paranos valstijos ðiaurës rytinëje da-lyje nustatytos dvi didelës fluoridø ano-malijos pavirðinio vandens telkiniuose irdirvoþemyje (iki 8700 ppm F) (Licht,2005). Ðiø anomalijø prieþastys siejamossu giliau slûgsanèiais geologiniais dari-niais, dël kuriø erozijos fluoridai su poþe-miniu vandeniu patenka á þemës pavir-ðiø. Pavyzdþiui, Sao Joaquimo do Pon-talio vietovëje geriamajame vandenyje iðgræþiniø buvo nustatyta iki 1,8 mg/l fluo-ridø. Epidemiologiniai tyrimai regione pa-rodë endeminës dantø fluorozës papliti-mà (ypaè tarp vaikø) – ji nustatyta net 63proc. tirtø gyventojø. Po ðiø tyrimø imtaieðkoti kitø poþeminio vandens ðaltiniø.

Ádomu, kad tame paèiame regione pa-

virðinio vandens sudëtyje nustatyta padi-dëjusi chloridø ir bromo jonø koncentra-cija. Pastaroji, tyrinëtojø nuomone, sietinasu intensyviu mineraliniø tràðø ir pesticidønaudojimu medvilnës ir kavos plantacijo-se. Ištyrus þmoniø sveikatà regione, nu-statyta, kad dešimtyje Paranos valstijosmunicipalitetø, esanèiø geocheminiø ano-malijø teritorijose, bûdingas didþiausiasmirtingumo nuo kepenø vëþio rodiklis.

Minëtina ir aplinkos tarša švinu, nu-statyta Ribeiros upës slënyje (San Paulovalstija, pietø Brazilija), kur kelis deðimt-meèius (iki 1996 m.) buvo eksploatuoja-mos švino ir cinko šachtos, veikë rûdossodrinimo fabrikas.

1999–2000 m. atlikti ekogeocheminiaiir þmoniø sveikatingumo tyrimai (Cunhaet al., 2005) švino poveikiui nustatyti. Bu-vo paimti 335 vaikø (7–14 m. amþiaus),gyvenanèiø rajonuose netoli ðachtø ir sod-rinimo fabriko, kraujo mëginiai. Taip patatlikti ðvino koncentracijø tyrimai paviršiniovandens telkiniuose, vandentiekyje, dir-voþemyje. Tyrimo rezultatai parodë paste-bimus ryðius tarp didelio švino kiekio, nu-statyto kraujyje, ir gyvenvieèiø atstumo nuošvino sodrinimo fabriko. Dël hidrogeoche-miniø sàlygø (pH > 7) švino koncentraci-ja paviršiniame vandenyje nebuvo didelë,o upeliø nuosëdose – padidëjusi, taèiaudar nekelianti grësmës þmoniø sveikatai.Tuo tarpu dirvoþemio tyrimai parodë labaidideles švino koncentracijas, kurios didë-jo priklausomai nuo atstumo iki ðvino sod-rinimo fabriko. Taigi tyrëjai padarë iðvadà,kad Ribeiros slënyje dirvoþemiø uþterði-mas ðvinu net tik potencialiai grësmingasþmoniø sveikatai, bet ir patvirtintas medi-cininiais tyrimais (Cunha et al., 2005).

Aprašyti atvejai iliustruoja aplinkos ko-kybës ir þmoniø sveikatingumo sàsajas.Tokie pavydþiai bûdingi daugeliui kitø pa-saulio vietø ir liudija medicininës geologi-jos, ekologinës medicinos tyrimø svarbà.


Kiekvienas þmogus yra unikalus, ta-èiau prof. L.Klimka – tikrai retas unikumas.Kur tik jo nebûta, kokiø tik darbø nesiim-ta, o kas negirdëjo jo svariø minèiø radijoar televizijos laidose, draugijose ir aso-ciacijose, ekspedicijose, kelionëse, kny-gø sutiktuvëse, konferencijose, parodøatidarymuose, tradicinëse ir netradicinë-se lietuviø, þemaièiø ir kalnënø ðventëse...

Geografai ir keliautojø draugija prieMedininkø iðmatavo dar aukðtesná uþ Juo-zapinæ kalnà, esantá greta. Kalno krikðty-noms dirigavo pats prof. L.Klimka.

Vilniaus þemaièiø kultûros draugija ne-gali leistis á kasmetinæ kelionæ po Lietuvà,jeigu savo gretose neturi profesoriaus –puikaus gimtojo krašto þinovo, dar jaunys-tëje pësèiomis iðvaikðèiojusio visus kaimusir miestelius, aplankiusio piliakalnius ir pil-kapius, baþnyèias, dvarus ir dvarelius.

Ne tiek daug rasime ir „tikrø“ vilnie-èiø, kurie nuo pradinës mokyklos klasiøèia augo ir brendo... L.Klimka su pagyri-mu baigë Vilniaus universitetà ir 1963 m.ágijo fiziko-radiofiziko kvalifikacijà. Gal kaikam ir atrodys keista, kad Puslaidininkiøfizikos instituto mokslinis bendradarbis,apgynæs daktaro disertacijà „Karðtøjø krû-vininkø rekombinacija bei rekombinaci-nis nestabilumas germanyje per nikelioir pavirðinius centrus“, dabar yra vienasiðkiliausiø etnologø, mokslo istorikø, nau-jø moksliniø disciplinø – paleoastronomi-jos ir etnokosmologijos – pradininkas Lie-tuvoje, inicijavæs Etnokosmologijos mu-ziejaus ákûrimà ir dabar jo mokslinis va-dovas. Visa tai glûdi ið tëvø paveldëtuo-se pradmenyse, jø gausioje istorinëje irlituanistinëje bibliotekoje. L.Klimkos ke-lias á etnologijà ir etnokultûrà prasidëjonuo mokslo istorijos darbø, kraðtotyrospaveldo teorijos ir praktikos. Dabartiniu

Prof. dr. Libertas Klimka –filosofijos prof. Stasio Ðalkauskio premijos l

metu jø šio mokslininko ir pedagogo dar-bø „aruode“ priskaièiuojama per 800.

Kokia ástabi jo parengtø kalendoriø se-rija: „Lietuviðkasis mënulio iðminties kalen-dorius“, „Lietuviø kalendorius“; uþ 1997 m.etnologiná kalendoriø L.Klimkai paskirtaL.Ivinskio premija. Kasmet pasirodo vis nau-jas kalendorius, prisodrintas lietuviø buities,tradicijø, paproèiø ir iðminties klodø.

Buvæ profesoriaus studentai prisime-na, kad paskaitos visada buvo ádomios irlankomos ne tik ið pareigos. Uþsiëmimaivykdavæ lankant istorinius, kultûros pa-veldo objektus, Vilniaus muziejus ir baþ-nyèias. Etnokosmologijos moksliniamemuziejuje jis pravesdavæs iðskirtines prak-tikas. Artimiausiuose L.Klimkos planuo-se – studentø praktika Lenkijos Seinøkraðte, kuriame reikia gaivinti lietuviðkusmuziejus ir padëti naujai besikuriantiems.

Nuo 2005 m. L.Klimka Lietuvos Res-publikos Seimo patvirtintas Etninës kul-tûros globos tarybos pirmininku. Naujo-mis spalvomis, atspalviais ir turiniu atgijotæstinis ðios Tarybos informacinis leidinys„Etninë kultûra“ – metraðtis, leidþiamasnuo 2001 metø.

2005 m. L.Klimka tapo valstybinës Jo-no Basanavièiaus premijos laureatu.

Na, o ðiemet – 2008 m. jam áteikta irfilosofijos profesoriaus Stasio Ðalkauskiopremija, kuri skiriama uþ tautos kultûros,meno, mokslo ir filosofinës minties turti-nimà. Tokia imli, pietizmo prisodrinta for-muluotë visiškai atitinka prof. L.Klimkosmokslinës, pedagoginës, visuomeninësir kultûrinës veiklos turiná.

Stasio Šalkauskio premijos steigëjasyra Lietuvos kultûros fondo Ðiauliø krað-to taryba, premijos rëmëjai – Lietuvos kul-tûros fondas ir Ðiauliø miesto savivaldy-bë. Ði nominacija profesoriui buvo neti-

këta. Premijos áteikimo iðkilmëse Frenke-lio rûmuose L.Klimka kalbëjo, kad apdo-vanojimas „ápareigoja ir sustiprina tikëji-mà, kad esame teisingame kelyje, dirb-dami konkreèius praktinius etninës kul-tûros darbus“. S.Ðalkauskio palikimas da-bar yra ypaè aktualus, kai Lietuvos kelyjedaug povandeniniø tëkmiø ir grësmiø, di-delë socialinë atskirtis, masinë migraci-ja, nuvertintos dorovës normos. Profeso-rius pastebëjo, kad S.Ðalkauskis iðsakëveiksmø programà ir ja remiantis per 17nepriklausomybës metø buvo galimadaugiau nuveikti. Filosofo mintyse ir þo-dþiuose galima rasti atsvarà ðiø dienø ne-

LÞÛU – populiariausia

sia Lietuvos savivaldybiø vadovø kalvë yraLietuvos þemës ûkio universitetas. Beveikkas treèias savivaldybës vadovas (28,9proc.) – LÞÛU absolventas.

Tyrimo rezultatai parodë, kad absoliutidauguma Lietuvos savivaldybiø merø (75proc.) ir administracijos direktoriø (65,5proc.) yra baigæ sovietines mokymo ástai-gas, taèiau kas treèias administracijos di-rektorius (32,7 proc.) jau turi nepriklauso-mos Lietuvos mokyklos atestatà, nors tarp

merø tokiø tik kas penktas (21,7 proc.).Kitose valstybëse iðsilavinimà ágijusiø sa-vivaldybiø vadovø Lietuvoje beveik nëra.

Tyrimo duomenimis, net du treèdaliaivadovø (60,5 proc.) yra baigæ universite-tus, kuriuose mokoma daugiausia reali-niø, techniniø ir veterinariniø dalykø (tarpjø ir LÞÛU). Beveik 40 proc. Lietuvos sa-vivaldybiø vadovø turi techninës, o dar14 proc. – þemës ûkio krypties iðsilavini-mà. Vadovams rekomenduotinø þiniø(PVET – politologija, vadyba, ekonomi-ka, teisë) atestatus yra ágijæ vos aðtuoniLietuvos merai ir treèdalis administracijødirektoriø (34,6 proc.).

Lietuvos savivaldybiø vadovø kalvëVðÁ „Naujosios vieðosios vadybos fon-

das“ su naujienø portalu DELFI atlikto ty-rimo, kuris apþvelgë Lietuvos savivaldy-biø vadovø – savivaldybiø merø ir admi-nistracijos direktoriø iðsilavinimà, rezulta-tai atskleidë, kad visi Lietuvos administ-racijos direktoriai turi aukðtàjá iðsilavinimàir tik penki merai vadovauja savivaldy-bëms, turëdami vidurinëse ir aukðtesnio-siose mokyklose gautus atestatus. Iš ana-lizës duomenø matyti, kad populiariau-

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


s laureatasgerovëms. Etninë kultûra yra gyvas kul-tûros vyksmas, „stabilus pagrindas, ku-ris mus visada laikë, buvo seneliø ir tëvøáskiepyta katalikiðkoji paþiûra á pasaulá“.L.Klimka apgailestavo, kad gilesnio po-þiûrio stoka pasireiðkia ir valstybiniø or-ganizacijø poþiûryje á kultûrà. Patys kul-tûros darbuotojai neprilygina etninës kul-tûros profesionaliajai, kartais jos suprieði-namos – tai nereikalinga atskirtis. „Dar tasmûsø provincialumas – neva kas sava, taiprasta. Mes nemokame pastebëti ðedev-rø, kuriuos turime“. Premijos laureatas ap-þvelgë tà paveldà, kuris yra mûsø pasidi-dþiavimas ir garbë, paveldëta ið protëviø.Lietuva – piliakalniø þemë, jø suskaièiuota831, niekur nerasi kito tokio kraðto. Tai ro-do didelæ meilæ savo kraðtui ir kovos uþlaisvæ kainà. Nëra Europoje tokio kraðto,kur bûtø tiek daug baþnyèiø, su tokia mei-le ir vietos þmoniø pajauta pastatytø. Taidvasiniø kultûros ðedevrø objektai, á ku-riuos reikëtø kreipti dëmesá visiems atvyks-tantiems á Lietuvà. Mûsø etninë kultûra ypa-tinga vëtrungëmis, verbomis, uþgavëniøkaukëmis, papuoðalais, amatais, dvarøparkais, tautodailës ávairove, ðvenèiø tra-dicijomis. Neiðsenkama versmë lietuviøkalbos turtai – kiek tokioje maþoje teritori-joje yra tarmiø.

Prof. Libertui Klimkai ði premija buvoáteikta ð.m. geguþës 16 d., minint prof.S.Ðalkauskio 122-àsias gimimo metines.Sveikintojai laureatà apibûdino kaip iðki-lià asmenybæ, gebanèià perteikti moksli-næ mintá, dvasinio pasaulio vertybes, ben-dravimo prasmæ ir dþiaugsmà.

Povilas SAUDARGASLietuvos mokslø akademijosbiblioteka, Etninës kultûros globostarybos sekretoriatas

Kur studijavo ðalies elitas?Beveik 10 proc. Lietuvos þymiausiø ir

átakingiausiø þmoniø yra baigæ Lietuvosþemës ûkio universitetà (8,4 proc.). To-kius duomenis pateikia redakcijos „Kasyra kas Lietuvoje“ atliktas tyrimas. Duo-menø ðaltinis – daugiau nei 22 tûkstan-èiai asmenybiø biografijø, átrauktø á „Kasyra kas Lietuvoje“ iðleistus þinynus.

Á ðá asmenybiø sàvadà átraukiami dau-giausia savo srityje nuveikæ þmonës – po-litikai, verslininkai, menininkai, medikai,pedagogai ir kt., kuriuos pagrástai galimalaikyti mûsø dienø Lietuvos elitu.

„Delfi“ informacija

Ðalies gyventojai ir ámonës jau galiinternetu teikti paraiðkas su statyba su-sijusiems dokumentams – statinio pro-jektavimo sàlygø sàvadui, statybos lei-dimui, leidimui tæsti sustabdytà statybà– gauti. Internetu taip pat galima pateiktipraðymà pratæsti ir perraðyti statybos lei-dimà kito asmens vardu, iðduoti stati-nio pripaþinimo tinkamu naudoti aktàar paþymà apie nebaigtas statybas. Vi-sas ðias paraiðkas savivaldybiø ir ap-skrièiø virðininkø administracijoms ga-lima nusiøsti net neiðëjus ið namø. Te-reikia internetu prisijungti prie naujosiosstatybos leidimø iðdavimo ir statybosvalstybinës prieþiûros informacinës sis-temos „Infostatyba“ adresu https://pla-nuojustatyti.lt.

Birþelio 3-iàjà startavusi „Infostaty-ba“ iki rugpjûèio 20 d. veiks bandomuo-ju reþimu. Ðiuo laikotarpiu vartotojai,elektroniniu bûdu uþsisakæ paslaugà ið-duoti statybos leidimà ar kità statybosdokumentà, turi pateikti ir popieriná pa-raiðkos variantà. Pasibaigus bandoma-jam laikotarpiui, „popierinës“ paraiðkosnebereikës. Naujàjà sistemà áteisinus,ji nuo spalio mënesio pradës veikti eks-ploataciniu reþimu. Taèiau jau ir dabarsuinteresuoti asmenys gali jungtis prie„Infostatybos“ tinklapio per savo pasi-rinkto banko internetinës bankininkys-tës sistemà ir pateikti savivaldybës arapskrities virðininko administracijai pra-ðymus iðduoti reikiamus statybos do-kumentus.

„Vartotojai „Infostatybos“ privalu-mus netruks ávertinti, – sako aplinkosministras Artûras Paulauskas. – Ji visøpirma padës sutaupyti daug laiko ir ner-vø. Planuojanèiam statyti namà þmo-gui naujoji sistema sudaro galimybæ ið-vengti biurokratiniø slenksèiø ir priklau-somybës nuo nesàþiningai savo parei-gas atliekanèio valdininko“. Pareiðkë-jas nuo praðymo pateikimo momentoiki pat paslaugos suteikimo pats galësstebëti visà dokumento iðdavimo eigà.Prisijungæs prie „Infostatybos“, bet ku-riuo laiku jis galës suþinoti, kokius to-lesnius veiksmus pagal kompetencijàatlieka apskrièiø virðininkø ir savivaldy-biø administracijø darbuotojai, stebëti,kad nebûtø vilkinamas dokumento ið-davimas. Kitaip tariant, visi valdininkøveiksmai bus matyti kaip ant delno –jokiø pagundø piktnaudþiauti tarnyba.

Vartotojas „Infostatybos“ portalotinklalapyje ras visà jam reikiamà infor-macijà – kaip prisijungti prie sistemos,

kokius dokumentus reikia pateikti supraðymu ir kt. Taip pat jis galës perþiû-rëti dokumentø formas, susipaþinti sustatybø sektoriø reguliuojanèiais teisësaktais, paskaityti atsakymus á daþniau-siai uþduodamus klausimus. Naujojo-je sistemoje numatyta ir labai veiksmin-ga savavaliðkø statybø prevencijos prie-monë – þmonës, pastebëjæ galimai ne-teisëtas statybas ar statybø paþeidi-mus, galës apie tai á „Infostatybos“ por-talà atsiøsti praneðimà ir tokiø statybønuotraukas.

Naujoji sistema taps puikia pagal-bininke ne tik vartotojams, bet ir staty-bos valstybinës prieþiûros pareigû-nams. Jiems nebereikës gaiðti laiko rei-kiamiems dokumentams ar duome-nims rasti. Pareigûnai, naudodamiesiinformacine sistema, operatyviai gausvisà su statyba, paþeidimais ir jø pada-riniø ðalinimu susijusià informacijà. Taipadës gerokai sparèiau dirbti ir daugiaunuveikti. Suvestinës apie statybas beipaþeidimus bus prieinamos ne tik pa-reigûnams, bet ir fiziniams bei juridi-niams asmenims.

Naujoji statybos leidimø iðdavimoir statybos valstybinës prieþiûros infor-macinë sistema parengta ágyvendinantSeimo patvirtintà Elektroninës valdþioskoncepcijà ir ðios koncepcijos ágyven-dinimo priemoniø planà. Ðià sistemàásteigë Aplinkos ministerija, o valdoValstybinë teritorijø planavimo ir staty-bos inspekcija. Programinæ „Infostaty-bos“ árangà ádiegë UAB „Sintagma“.

Ið pradþiø naujoji statybos leidimøiðdavimo ir statybos valstybinës prie-þiûros informacinë sistema teiks, kaipir numatyta pagal minëtàjá planà, va-dinamàsias treèiojo lygio elektroninespaslaugas – vartotojai praðymus pa-teiks elektroniniu bûdu, o praðomi do-kumentai jiems bus iðduodami ápras-tu bûdu, t. y. popieriniu pavidalu. Ket-virtojo lygio paslaugas, kai praðomidokumentai bus išduodami elektroni-niais ryšio kanalais, ketinama pradëtiteikti 2010 metais. Iðsamesnës infor-macijos apie „Infostatybà“ galima tei-rautis tel. 8612 89416.

Aplinkos ministerijosinformacija

Statybos leidimai internetu – greitai,patogu ir prieinama


Maþdaug prieð 12–10 tûkst. metø, ho-loceno epochoje paskutiniajam ledynuiatsitraukus iki pietø Suomijos ir Ðvedijoskrantø, Baltijos tektoniniame duburyjetelkðojo didelis uþtvenktinis eþeras, gau-siai maitinamas gëlo vandens srautø ir þe-myno upiø. Svyruojant Þemës plutai re-gione, atsiradus ryðiui su vandenynu irpaðvelnëjus klimatui, gëlavandená eþeràpakeitë druskinga ðaltavandenë Joldijosjûra, toká pavadinimà gavusi nuo gausiaupaplitusio moliusko. Per trumpalaiká (500m.) Joldijos egzistavimà (maþdaug prieð10–9 tûkst. metø) Pranemunas dar tekë-jo á pietvakarius, savo vandenis iðlieda-mas á Istros, Priegliaus, Vyslos upynus irto meto poledyniná eþerà, vëliau tapusáAistmarëmis. Dabartinë ðiaurinë „lietuvið-koji“ Nemuno deltos pusë susiformavo,kai Pranemuno pakilæ vandenys prasiver-þë po Vilkyðkiø galines morenas netoliRambyno ir nuo èia pradëjo tekëti vaka-rø kryptimi. Tuomet atsirado ir Gilija – pir-moji Nemuno deltos atðaka.

Po Þemës plutos tektoninio pakilimoJoldijos jûra prarado ryðá su vandenynu,neteko jûroms bûdingo druskingumo ir,esant dideliam gëlo vandens pritekëjimuiið þemyno, uþleido „vietà“ Anciliaus Bal-tijos jûros laikotarpio eþerams. Ilgai eg-zistavæ eþerai su gausiais Ancylus gen-ties plautiniais moliuskais keletà kartøtransgresavo á ðiaurës rytus, didelëje teri-torijoje reikðmingai keisdami savo ribasir hidrografiná tinklà.

Kita Baltijos ir jos gëlavandeniø lagû-nø raidos stadija, pavadinta Litorino jûra,formavosi atsiradus Danijos sàsiauriamsir gerai vandens apykaitai su vandeny-nu. Per aptariamàjá laikotarpá susidariusiðtisinei Kurðiø nerijai, pietuose gëlavan-denis eþeras ties Gilija susijungë su Bal-tijos litorine álanka ðiaurëje prie Klaipë-dos. Manoma, kad Litorinos jûros Lim-nea stadija atitinka þmoniø bendruome-nës bronzos amþiø, o Mija – istoriná lai-kotarpá. Po viduriniojo holoceno pastebi-mai atðalus klimatui ir áþengus á geleþiesamþiø, suaktyvëjo þemdirbystë, miðkø re-tinimas, pastovesniø þmoniø bendruome-niø ir jø buveiniø kûrimasis. Per holoce-no epochà susiformavo Pabaltijo sausu-mos reljefas, vandenø hidrografinis tin-klas, augalijos ir gyvûnijos bendrijø kom-

pleksai, kuriø absoliuti dauguma rûðiø ið-liko iki dabar.

Mariø akvatorija nykstaBaigiantis holoceno epochai, dabar-

tiniuose Nemuno, Rusnës, Atmatos, Skir-vytës, Minijos, Gilijos þemaslëniuose su-sikaupë kontinentinës mineralinës ir or-ganinës nuogulos – smëlis, molis, dum-blas, durpës, sapropelis, klintinis tufas irkitokie eþerinës bei jûrinës kilmës neðme-nys. Specialistams tiriant nuogulø iðsidës-tymà ir sudëtá, paaiðkëja, kaip kaitaliojosiklimatas, kraðto ekologija ir kokiu greièiuvisa Nemuno delta plito á vakarus mariøakvatorijos sàskaita. Apytikrá vaizdà, kaipatrodë Nemuno deltos regionas, kokiasmarias rado aisèiø gentys, galima susi-daryti ið reliktiniø eþerø, upiø senvagiø,þiogiø iðsidëstymo, kuris parodytas kar-tografiniuose þemëlapiuose. Gana inten-syviai marios nyksta rytiniame pakraðty-je dël naujø povandeniniø seklumø ir nau-jø gurgþdø – verderiø zonos iðsiplëtimoprieð intakø þiotis. Pavyzdþiui, 1957 m. pa-vasará atvykæs dirbti á Rusnæ, mariø prie-krantëje tarp Atmatos ir Skirvytës þioèiødar aptikau nemaþai gilokø álankëliø suveðlia þoline augalija ir erdvias þûklavie-tes. Ið tø vietø be dideliø pastangø galë-jau áplaukti motorine valtimi á daugelá in-takëliø – Vilkinæ, Statþiogá, Ulmà, Bundu-linæ, Dumblæ, Pasagëlæ, pelkëjantá Dum-blës eþerà. Keletà reliktiniø senvagiø ir ne-maþø þuvingø þiogiø aptikau Briedþiø sa-loje, Vytinio, Ðakutës, Skatulës, Vorusnës,Naikupio, Rusnës ir Pakalnës natûralio-se pievose. Pavasará ir vasaros pradþiojeðiuose vandenyse nerðdavo fitofilinës þu-vys – lydekos, karðiai, lynai, raudës, pla-kiai, kuojos ir prieð iðplaukdami á mariasaugdavo tø þuvø jaunikliai. Rusnës þve-jai ir brakonieriai vandenyse gana sëkmin-gai venteriais pagaudavo unguriø. Dabarekologinë situacija visoje mariø priekran-tëje yra neigiamai pakitusi: dël upiø neð-menø kaupimosi suseklëjo ir iðplatëjo vi-sa priekrantë, vasarà paþemëjus vandenslygiui, á pavirðiø iðlindo smëlio gurgþdøvirðûnës, áplaukimas valtimis á „maþuosiusvandenis“ tapo vargingas ar net visiðkai

neámanomas. Kasmet vis daugiau basei-no þuvininkystei naudingø plotø dël upi-niø neðmenø prarandama Kniaupo álan-koje ir paèiose upëse. Prieð keletà deðimt-meèiø Kniaupo akvatorijoje tuo paèiu me-tu iðsitekdavo 3–4 traukiamieji 800 m il-gio tinklai, o dabar netelpa ir du tinklai.Reliktinis Krokø Lankos eþeras Atmatos,Aukðtumalos ir Minijos tarpupyje, palygin-ti su Kniaupo álanka, maþëja ir pelkëjamaþiau. Apie to eþero buvusá didelá plo-tà prieðistoriniais laikais liudija Aukðtuma-los, Rûgaliø, Rupkalviø, Þalgiriø nusausintipolderinëmis sistemomis ávairiastoriai dur-pynai. Ðie ir kiti Ðilutës rajono panemunës,Leitës durpynai su juose auganèiais krû-mais paskelbti telmologiniais draustiniais,kuriuose ribojama ûkinë veikla.

Labai panaðûs limnologiniai pokyèiaiávyko ir pietinëje mariø dalyje tarp Dei-menos þioèiø ir Lieko Rago iðkyðulio. Èiaper pastaràjá tûkstantmetá susikûrë prû-siðkojo tipo kaimai, venecijos, kuriuoseapsistojæ þmonës pragyveno ið þvejybosverslo, gautos naudos ið pievininkystësir darþø prie patogiø sodybø. Per poka-rio deðimtmetá tuose kaimuose „abori-genø“ neliko, jø vietoje ásikûrë atvykëliaiið Rusijos ir Lietuvos tremtiniai, neturëjæteisës sugráþti á tëviðkës sodybas. Atsi-radus nemaþai þmoniø, sovietinë valdþiaprie visø didesniø intakø – Nemunyno,Gilijos, Tovës, Inzës, Lûjos ir Karklës ástei-gë kolûkius gausiems mariø þuvø iðtek-liams eksploatuoti. Bûdamas vyresniuo-ju þuvø apsaugos inspektoriumi, atlikda-mas privalomà þvejybos verslo kontrolæir rinkdamas duomenis disertacijai apieþvejybos árankius ir jø naudojimo meto-dus bei kraðtotyrinæ medþiagà, tuoseþvejø kolûkiuose – kraðto naujadaruoseapsilankydavau kateriu su 1 m grimzle.To meto þvejai plaukiojo á marias kur kasdidesniais laivais, paliktais po karo ir at-gabentais ið kitur. Visiðkai kitokià situa-cijà tame pamario regione teko konsta-tuoti po 25 metø. Dël intakø þioèiø uþ-akimo, naujø seklumø ir gurgþdø atsira-dimo prieð rytiná mariø krantà Agilos, Gy-ventës, Tovës ir Lûjos „vokiðkøjø“ kaimøneberadau, o man gerai paþástamo In-zës kaimo þvejai ardë patogias etnogra-fines sodybas ir këlësi gyventi á Karklëjeásikûrusá didelá kolûká „Baltijos þvejys“.Per praëjusio amþiaus antràjà pusæ te-ko stebëti didoko reliktinio Tovës eþerosunykimà, labai þuvingos Gaurinësbuchtos eutrofikacijà ir kitø maþesniø

KadaDr. Kazys GAIGALAS

Dabartiniø Kurðiø mariø ir Nerijos kopø susiformavimas –unikalus gamtos reiðkinys, susijæs su viso Baltijos jûrosbaseino geologine raida po ledynmeèio Vakarø Europoje.Palyginti su kitomis jûrø lagûnomis, marios yra jaunos.Tai – unikalus gëlavandenis ðedevras.

atsirado ir iðnyks marios


vandens telkiniø, reikðmingø þuvø nerð-tavieèiø uþpelkëjimà.

Kokiais tempais prieðistoriniais ir is-toriniais laikais maþëjo Kurðiø mariø ak-vatorijos plotas, þinios skurdþios, maþaipublikuotos. Vilniaus universiteto geog-rafas ir kartografas E.Èervinskas moksli-nëje publikacijoje nurodo, kad 1955 m.mariø akvatorija buvo 161 020 ha, o pa-tikslinta 1970 m. matavimu ji siekë 158400 ha, arba sumaþëjo apie 1,62 procen-to. Per pastaruosius deðimtmeèius dël ak-tyvios ûkinës veiklos, Nemuno nuotëkiopatvenkimo polderiniø sistemø pylimais,padidëjusios deltos atðakø krantø erozi-jos ir kitokiø veiksniø smëlingi paplûdi-miai ir povandeniniai seklumø lieþuviai su

Laikas ekologinæ situacijà renovuotiÞvelgiant per istorinio laikotarpio priz-

mæ, visokio politinio ir ideologinio sukir-pimo valdþios Kurðiø mariø baseinà lai-kë svarbiu kraðto gamtiniu ir ûkiniu re-gionu ir stengësi já saugoti nuo pragaið-tingø reiðkiniø poveikio. Kaip „iðmintin-gojo“ þmogaus ûkinë veikla buvo regla-mentuojama anksèiau, galima suþinotimokslo knygose, enciklopedijose ir tûks-tanèiuose þurnalistiniø publikacijø. Prû-sijos valdþia, atsiþvelgdama á unikaliàmariø geografinæ padëtá verslui ir preky-bai plëtoti, visada dosniai rëmë laivinin-kystæ: upiø þemupiuose valë ir gilino far-vaterius, didesniø intakø (Nemunyno, Gi-lijos, Inzës, Karklës, Skirvytës, Atmatos)þiotyse XIX–XX a. árengë kapitalinius ðvy-turius, laivø áplaukas tvirtino akmenimisgrástais ir ràstø molais, ávairiomis priemo-nëmis stabdë krantø erozijà.

Per sovietmetá Lietuvos valdþios insti-tucijos daugiausia rûpinosi Kurðiø mariøbaseino þuvø iðtekliø eksploatavimo ga-limybëmis, normaliø hidrotechniniø sàly-gø sudarymu þvejybiniams, transporto irkeleiviniams laivams kursuoti. Didþiausiøintakø farvateriai, áplaukø ruoþai sistemin-gai bûdavo gilinami þemsiurbëmis, grun-tas iðpilamas mariose arba ant upiø þio-èiø krantø. Þemyninëje Nemuno ir Mini-jos teritorijoje ypaè buvo stengiamasi plë-toti þemës ûkio ðakas, þolës miltø gamy-bà, neskiriant pakankamai dëmesio na-tûralios ekologinës aplinkos iðsaugojimuiir þuvininkystei. Dël tokios veiklos mario-se nukentëdavo nemaþi plotai gerø kar-ðiø ir sterkø nerðtavieèiø. Árengus polde-rines sistemas be efektyviø uþtûrø prieðvandens pumpavimo stotis, labai sumen-këjo lydekø ir kitø vertingø þuvø iðtekliøreprodukcija. Prie ðirdþiai nemaloniø fak-tø priskiriu dviejø aukðèiausiø ðvyturiøSkirvytës þiotyse suniokojimà po 1958 m.neáprastai aukðto potvynio. Ðie unikalûsinþineriniai statiniai ant keturkampiø gelþ-betonio pamatø daugelá deðimtmeèiø ro-dë jûreiviams kelià bet kuriuo paros me-tu. Jie prie mariø buvo aukðèiausi.

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimolaikotarpiu, siekiant iðsaugoti „originalø“veikliojo homo sapiens performuotà krað-tovaizdá, jo gamtinæ sistemà ir kultûros pa-veldo vertybes, 1992 m. buvo ásteigtas 29tûkst. ha Nemuno deltos regioninis par-kas. Netrukus Aplinkos ministerijoje atsi-radus saugomø teritorijø departamentui,mariø 2-jø kilometrø ploèio literalinëje zo-noje tarp Skirvytës ir Atmatos ásisteigë re-zervatas, kuriame buvo draudþiama betkokia ûkinë veikla iðtisus metus. Kà gerodavë rezervato, botaniniø-zoologiniø ir ki-tokiø draustiniø teritorijø iðplëtimas retø-jø rûðiø augalø, paukðèiø, þinduoliø ben-

drijoms ir atskirø populiacijø apsaugai,manau, suþinosime ið kitø parko koncep-cijos rengëjø. Mano, kaip limnologo, þu-vininkystës ûkio specialisto ir gamtosau-gininko, svarbiausias tikslas yra paþvelg-ti á tai, kaip pasikeitë ekologinë situacija irkà nedelsiant reikëtø taisyti.

Dël nutrûkusio sistemingo upiø farva-teriø ir þioèiø valymo, limnologiniø ir ûki-nës veiklos pokyèiø pastaruoju metu Ne-muno deltos ir avandeltos vandenys sun-kiai „alsuoja“ ir jø spartëjanti eutrofikacijadël masinio þydëjimo nieko doro þuvinin-kystei neþada. Esant totaliam þvejybosverslo ir mëgëjiðkos pramoginës þûklësdraudimui, rezervate ir kitur prisiveisëpûgþliø, trispygliø dygliø ir kitokiø men-kaverèiø þuvø populiacijø. Be to, negai-lestingai iðvijus tikrus bendroviø þvejus irðiaip paprastus mirtinguosius ið „elitiniø“þuvingø vietø – mariø priekrantës, Kniau-po álankos, Krokø Lankos, nendrynai irupiø þemupiø krantai tapo bjauriais ðiukð-lynais, kiek apsivalanèiais nuo terðalø tikper aukðtus pavasario potvynius. Ilgainiuiðiukðlës patenka á pamará ir Baltijà.

Apsiriboti draustiniø naudingumo de-klaravimu Pamario kraðto gyvajai gamtaiir þmonëms nebeuþtenka, atëjo laikaspradëti dorai ir kvalifikuotai darbuotis. Vi-sø pirma laivybai ir ekologinei aplinkai pa-gerinti reikëtø renovuoti XIX a. árengtasakmenines bunas – ðpygdambius, ganaefektyviai sulaikiusius upiø krantø erozináiðplovimà ir didþiøjø atðakø – Atmatos,Skirvytës þioèiø uþneðimà. Tarpbuniuosegausiai nerðdavo gerosios þuvø rûðys,augdavo jaunikliai. Aktualu bûtø naujaiávertinti kai kuriø polderiø reikalingumà,draudimø visoje Nemuno deltoje ir Kur-ðiø mariø priekrantëje biologiná-ekonomi-ná bei gamtosauginá pagrástumà. Norintágyvendinti regioninio parko, be abejo, kil-nià paskirtá, bûtina parengti naujà koncep-cijà bei iðmintingà viso Pamario tvarky-mo projektà-programà, finansuojamà Eu-ropos Sàjungos ir kitokiø fondø. Tame do-kumente galëtø atsirasti vietos ir nurody-mui apie galimà iðkasto sàlyginai ðvarausgrunto panaudojimà vëjø ir jûros nusiaub-toms Nerijos kopoms ir paplûdimiams re-novuoti, statybos projektams vykdyti ir ke-liams taisyti. Mokslinio ávertinimo privalë-tø susilaukti ir Konstitucinio Teismo 2007m. liepos 5 d. nutarimas dël þemës refor-mos sulaikymo Rusnës seniûnijoje ir ki-tose þemës ûkio paskirties teritorijose. Ne-naudojami, neturintys ðeimininkø þemëssklypai tampa bjauriais ðabakðtynais, ne-retai ir gaisravietëmis.

naujai besiformuojanèiais gurgþdais di-dþiausius plotus ið mariø „atëmë“ ties At-matos, Minijos, Vytinio ir Skirvytës þioti-mis. Drástu prognozuoti, kad per gerà ðim-tà metø mariø rytinis krantas pasieks Lie-ko ragà, Eþios seklumà, o jo riba uþ Ven-tës rago bus nutolusi á vakarus.

Kurðiø mariø batimetrinë schema ir kitiduomenys. Akvatorijos plotas 1931 m. –1619 km2, 1955 m. – 1610,21 km2, 1970 m.– 1584 km2. Mariø ilgoji aðis – 93 km, trum-poji – 46 km, vidutinis gylis – 3,7 m, didþiau-sias – 7,4 m, vandens masë apie 6 km3,kasmet á jas áteka ~ 21 km3 gëlo vandens(E.Èervinskas, 1972; R.Kunskas, 1978)


Rentgeno spinduliai yra 10-14–10-7 milgio elektromagnetinës bangos, kuriossusidaro kintamø elektrinio ir magneti-nio laukø sklidimo aplinkoje. Rentgenospinduliai gaunami rentgeno aparatuo-se panaudojant ágreitintus elektronus,kurie atsitrenkæ á anodà savo judëjimoenergijos nedidelæ dalá (0,1–5 proc.) ið-spinduliuoja rentgeno spinduliø pavida-lu. Rentgeno spindulius skleidþia radio-aktyvieji izotopai, Saulë, planetos,þvaigþdës ir kiti kosminiai rentgeno ðal-tiniai.

Pirmieji rentgeno aparatai buvo nau-dojami batø parduotuvëse. Jie padëda-vo pirkëjams iðsirinkti batus ir buvo þi-nomi kaip fluoroskopai. Taèiau, paaiðkë-jus apie kenksmingà rentgeno spindu-liø poveiká, ðis perversmà sukëlæs apa-ratas buvo naudojamas tik medicinos sri-tyje. Vëliau rentgenas buvo pritaikytaspramonëje, oro uostuose, pasienio kon-trolës postuose, fizikoje, technikoje beiastronomijoje.

Oro uostai, pasienio kontrolës postaiTarp ðiuolaikiniø apsaugos priemoniø

rentgeno aparatai uþima svarbià vietà.Rentgeno tikrinimo áranga leidþia near-dant objekto (lagamino, rankinës, siunti-nio ir t.t.) perðviesti já ir gauti rentgenos-kopiná vaizdà monitoriuje. Ávairios medþia-gos skirtingai praleidþia rentgeno spin-dulius, pvz., audiniai, popierius, gumapralaidûs rentgeno spinduliams, metalaiir kitos tankios medþiagos – ne.

Šiuolaikiniai rentgeno aparatai turispecializuotà vaizdo kompiuterá, kuris pa-deda atskirti ne tik metalinius objektus,bet ir plastikinius. Áprastiniai rentgenos-kopiniai vaizdai yra nespalvoti, taèiau,esant reikalui, juos ámanoma apdorotiskaitmeniniais metodais: nuspalvinti irišskirti átartinus objektus. Rentgeno apa-ratai bûna stacionarûs, neðiojami bei ve-þiojami. Tarp stacionariø labiausiai papli-tæ yra konvejeriniai, kurie yra specialiai pri-taikyti oro uostams ir kitoms svarbiomstikrinimo organizacijoms.

1896 m. Paryþiaus medicinos fakul-teto daktaras T.Bordas pirmà kartà pasiûlërentgeno spinduliø aparatais tikrinti átarti-nus siuntinius muitinëje. Po metø moks-lininkas Bureaux de Douanes panaudo-jo rentgenoskopà tikrinti keliautojø baga-

Rentgeno spiJulija BATURO, Saulius RUTKAUSKAS

Rentgeno spinduliai buvo atrasti 1895 m., kai VilhelmasKonradas Rentgenas padarë pirmàjà rentgeno nuotraukà. Tai

buvo jo þmonos ranka. Uþ rentgeno aparato, leidþianèiopamatyti gyvo þmogaus kaulus, atradimà V.Rentgenui buvoáteikta pirmoji Nobelio premija, o paslaptingieji spinduliai

buvo pavadinti rentgeno spinduliais.

uþ medicinos ribøþui, rankinëms bei kitiems gabenamiemspaketams ieðkant kontrabandiniø prekiø.

Dabar rentgeno bei gama spinduliaipraverèia daugybës ðaliø keliø kontrolëspunktuose vidiniam saugumui garantuoti.Paprastai ðiø radiologiniø tyrimø metuieškoma narkotiniø medþiagø, sprogme-nø, ginklø, cigareèiø, alkoholio, pavogtøtransporto priemoniø, juvelyriniø dirbiniø,knygø, kaseèiø, videotechnikos, saugo-mø ar neuþregistruotø gyvûnø, uþdraus-tø augalø.

Keliø kontrolës punktuose bei orouostuose taikomi du tikrinimo bûdai: vi-dinis ir išorinis.

Vidinis tikrinimas – rentgenoskopi-ja. Pasitelkus radiologinius metodus pir-mà kartà buvo išaiškinti ir sulaikyti kon-trabandininkai, kurie gabeno per sienàuþdraustas narkotines medþiagas tiesio-joje þarnoje, makštyje bei virškinimo traktepaslëptuose specialiuose maišeliuose.Pirmieji maišeliai buvo prezervatyvø archirurginiø pirðtiniø pirðtø formos, paga-minti iš vieno ar keleto sluoksniø latekso.Rentgenoskopijos metu buvo uþfiksuotioro intarpai tarp latekso sluoksniø, kurieneišvengiamai susidarydavo pakelius ga-minant (1 pav.). Kitos kontrabandinës pre-kës, transportuojamos kûno ertmëse ar-ba virðkinimo trakte, yra juvelyriniai dirbi-niai. Brangakmeniai yra gerai pastebimirentgeno spinduliø aparatuose, išskyrusdeimantus, kurie sunkiai matomi juos pra-rijus. Maþesni brangakmeniø gabaliukaigali bûti slapta transportuojami po oda.

Išorinis tikrinimas – „atspindëjimo“sistema. Iðorinio tikrinimo metu ieðkantuþdraustø daiktø pareigûnai gali naudo-tis dviem bûdais: tikrinti keleivá rankomisarba pasinaudoti atspindëjimo technika.Atspindëjimo technika – tai aukðtos ko-kybës spindulinis tyrimo metodas, kurisnaudojamas išorinei kontrabandai aptik-ti. Ši sistema greitai nustato metalo (pvz.,bombos vielà, ginklus), plastiko arba or-ganinæ (pvz., sprogmenis, narkotikus)medþiagas. Radiacijos dozë, gaunama„atspindëjimo“ metu, labai silpna. Esmi-

1 pav. Daugybiniai ðiuolaikiniai narko-tikø maiðeliai kontrabandininko virðkinimotrakte

nis skirtumas tarp rentgenoskopijos ir „at-spindëjimo“ vaizdø sistemos yra rentge-no spinduliø skvarbumas, kurie pastaruo-ju metodu pro odà neprasiskverbia.

Bagaþas, kroviniai, transporto prie-monës. Keleiviø bagaþui tikrinti daþniau-siai pasitelkiami rentgenoskopiniai vaiz-dai ir kompiuterinë tomografija (KT). Ba-gaþe gabenami sprogmenys gali bûti pa-matomi áprastinio rentgenoskopinio tyri-mo metu. Apdorojant vaizdus specialiaisskaitmeniniais metodais (pvz., KT), gali-ma identifikuoti specifines medþiagas,pvz., narkotikus ar gyvûnus (2 pav.).

Ðiandien daugybëje iðsivysèiusiø šaliøyra paplitusios SAIC korporacijos kontro-lës sistemos (angl. Science AmplicationsInternational Corporation). Viena ið tokiøsistemø yra Transporto priemoniø ir kro-viniø tikrinimo sistema (angl. vehicle andcargo inspection system – VACIS). Spe-cialûs árenginiai iðspinduliuoja siaurà spin-duliø srautà per tikrinimo objektà, o de-tektoriai perduoda informacijà apie spin-duliø sugërimà á kompiuteriø sistemà.Gaunami vaizdai apdorojami, o paskui at-vaizduojami monitoriuje. Signalø transfor-macijos á vaizdus greitis yra iki 40 cm persekundæ, o vienos sistemos skanavimogreitis – iki 150 konteineriø per valandà.Taip galima aptikti kontrabandà, sprog-menis, ginklus ir kitus átartinus daiktus.


pinduliai

VACIS sistema gali bûti mobili ir stacio-nari, todël ji patogi, nes gali tikrinti irvaþiuojanèias, ir stovinèias transportopriemones.

Rentgeno spinduliai amþiuinustatyti

Radiologiniais tyrimo metodais gali-ma ir þmogaus amþiø nustatyti, o tai svar-bu teismo medicinai, civilinëms byloms,migracijos ir socialiniams reikalams (3pav.). Rentgeno spinduliø taikymas teis-mo medicinoje padeda ne tik nustatytimirties laikà, bet ir identifikuoti neþinomuspalaikus, nuþudymo prieþastá bei aplin-kybes. Tai gali praversti tiriant kriminali-nes bylas. Amþius svarbus nustatant tin-kamumà karinei tarnybai, pensijai gauti.

2 pav. Nedideliame lagamine matomipaslëpti gyvûnai – salamandros

Radiologinis amþiaus nustatymas ypaèsvarbus prieglobsèio ieškotojams, politi-niams pabëgëliams ar nelegaliems imig-rantams.

Daugelis radiologiniø amþiaus nusta-tymo metodø remiasi griauèiø subrendi-mu tam tikroje kûno srityje, pvz., amþiausnustatymas pagal griauèiø ir dantø su-brendimà yra naudingas tik iki 25 metø.Nuo vëlyvo dvideðimtmeèio iki viduriniotrisdeðimtmeèio raktikaulio krûtinkaulinisgalas yra tinkamas amþiui ávertinti.

Rentgeno spinduliai restauracijojeRentgeno spinduliai plaèiai naudoja-

mi tirti senoviniams paveikslams, nusta-tant jø kilmæ, paþeidimo prieþastis irruošiantis juos restauruoti (4 pav.).

Paveikslo gruntas gana gerai pralei-dþia rentgeno spindulius, todël vaizdasaiðkus, gerai matomos kompozicijos de-talës. Lyginant paveikslo rentgenogramàsu paveikslu, pastebimi þymûs kompozi-cijos pakeitimai – dabar matomas Vainai-tës-Gorskienës portretas uþtapytas ant ki-to portreto. Pastarajame vaizduojamas vy-ras, apsisiautæs karaliðkà rûbà – ðermuo-nëliø mantijà ir pasukæs veidà á prieðingàpusæ.

Rentgeno spinduliai kriminalistikojeMokslininkas Krisas Vorlëjus (Chris

Worley) iš Amerikos Los Alamos nacio-nalinës laboratorijos sukûrë naujà meto-dà, skirtà pirðtø atspaudams paimti nusi-kaltimo vietoje. Šiuo metodu pirðtø at-spaudus galima rasti ten, kur to negali-ma buvo padaryti áprastais metodais.Principas paremtas kai kuriø medþiagøfluorescencija rentgeno spinduliuose(angl. micro-x-ray fluorescence – MXRF).

Tradiciðkai, ieðkant pirðtø atspaudø,pavirðius padengiamas milteliais, garaisar skysèiu, kurie suteikia pirðtø atspaudølinijoms spalvà ar padidina jø kontrastàfone. Taèiau nuo odos, kai kuriø plastma-siø ar tekstilës negalima nuimti kokybið-kø ir aiðkiø pirðtø antspaudø tokiu bûdu.Uþtat jie yra lengvai prieinami MXRF prie-taisui, kuris išryškina atspaudus ëmusðvytëti þmogaus prakaite esantiems nat-riui, kaliui ir chlorui. Šitaip gaunami skait-meniniai atspaudø vaizdai, kadangi jødruskos lieka ant liestø pavirðiø.

Rentgeno spinduliai fizikoje irtechnologijoje

Rentgeno defektoskopija svarbi me-talurgams, kai rentgeno spinduliais ap-tinkami liejinio defektai: iškilimai, tuštu-mos, priemaišos, negrynos medþiagos,taigi gaminio nestabilumas. Daþniausiairentgeno defektoskopija praverèia stiklo,cemento, metalo gamyboje.

3 pav. Amþiaus nustatymas pagal rak-tikaulio medialinio kraðto sukalkëjimà

4 pav. Vainaitës-Gorskienës portretas

Rentgeno spinduliai spartina kai ku-rias chemines reakcijas, medþiagø poli-merizacijà, organiniø medþiagø krekingà(radiacinë chemija).

Monokristalinë rentgeno difraktomet-rija (rentgeno kristalografija) padeda nu-statyti atomø padëtá kristalø grandinëjepagal rentgeno spinduliø iðsibarstymà.Perðvieèiant rentgeno spinduliais krista-lus, iðaiðkinama jø vidinë struktûra, nu-statomi kristaliniø gardeliø tipai, tiriami de-fektai. Rentgeno kristalografija dar skirs-toma á cheminæ kristalografijà (smulkiøjømolekuliø kristalografijà) ir biokristalog-rafijà (baltymø kristalografijà). Taip rent-geno analize pavyksta iššifruoti sudëtin-gø organiniø junginiø, kaip hemoglobi-nas, struktûrà bei tikrà deimantà atskirtinuo já imituojanèios klastotës. Rentgenospinduliais apšviestas natûralus deiman-tas švyti, o dirbtinis fluorescenciniø savy-biø neturi. Dabartinës kristalografinës sis-

temos turi savyje valdomus kompiuteriussu specializuotais aparatais bei progra-momis, kurios reikalingos duomenimsapdoroti, molekuliø struktûrai nustatyti irgautiems rezultatams pateikti.

Rentgeno spinduliai archeologijojeRentgeno aparatai gali praversti ar-

cheologijoje, tiriant senovinius kapus, pa-laikus, skaitant istorinius uþrašus. Pvz.,„Canon“ kompanija sukûrë rentgenospinduliø principu veikianèià sistemàCXDI-31, kuri leido mokslininkei JoannFletcher detaliai ištirti Egipte atrastà mu-mijø kapavietæ ir atkurti aiðkius atvaizdus.Naujosios technologijos sudarë sàlygastyrëjams prasiskverbti á mumijos sarko-fago vidø be fizinio kontakto.

Rentgeno spinduliai astronomijojeIš kosminiø rentgeno spinduliø, ku-

riuos dideliais kiekiais iðspinduliuoja Sau-lë, planetos, kometos, þvaigþdës, suþino-ma apie kosminiø kûnø cheminæ sudëtá,juose vykstanèius fizikinius procesus,prognozuojamos magnetinës audros, as-teroidø trajektorijos, stebimas þvaigþdþiøformavimasis.


Mitybos normø klausimu

Kadangi þmogaus organizmas su-darytas ið tokiø pat medþiagø, kokiasgauname su maistu, sveikatos proble-mø sukelia nors ir vienos medþiagostrûkumas arba kai jos per ilgesná laikàgaunama daugiau negu reikia orga-nizmui papildyti. Kitais þodþiais tariant,sveika þmogaus mityba laikoma tada,kai ji yra subalansuota pagal eikvoja-mà energijà ir visø maisto medþiagøporeiká. Taèiau tai nëra paprasta, ka-dangi apykaitos procesai, vykstantyslàstelëse, priklauso nuo ávairiø medþia-gø tarpusavio santykio molekuliniu ly-giu. Ðiuo metu, sukûrus naujus tyri-mo metodus, leidþianèius paþinti làs-telës bei paèiø maisto medþiagø mo-lekulinës struktûros pokyèiø veikimà,atsiranda daugiau galimybiø iðaiðkin-ti susirgimø prieþastis ir kartu gerintiþmoniø sveikatà.

Dauguma þmoniø jau suprato, kadnuolatinis riebalø perteklius ne tik ne-naudingas, bet ilgainiui tampa kenks-mingas sveikatai, nors riebalai orga-nizmui bûtini. Taèiau bendro riebaløkiekio norma sveikos mitybos poþiû-riu jau tampa praeitimi. Normos þino-mos, kiek reikia gauti atskirø riebalørûgðèiø – soèiøjø, nesoèiøjø ir poline-soèiøjø. Tobulëjant tyrimo metodams,ðiuo metu svarbu þinoti ne tik atskirøriebalø rûgðèiø, bet ir jas sudaranèiøizomerø (turinèiø tà paèià elementa-rià riebalø rûgðèiø cheminæ sudëtá, betdël atomø iðsidëstymo molekulëje be-siskirianèiø fizinëmis ir cheminëmissavybëmis) reikðmæ þmogaus sveika-tai. Ðiuo metu mitybos mokslui þen-giant á làsteliná lygá, atsiranda naujø ga-limybiø uþkirsti kelià susirgimams.Pastaruoju metu iðryðkëjo n-3 riebalørûgðèiø dienos normos. Pagal Pasau-linës sveikatos organizacijos reko-

Norint iðsaugoti sveikatà, labai svarbu laikytis mitybos normø, taèiau praktiðkai tam nedaug skiriama dëmesio

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

mendacijas per dienà suaugusiems –300–500 mg, vaikams ir jaunuoliamsiki 18 metø kol kas dar nepatvirtinta,gydomosios dozës – 1000–2000 mgper dienà pagal gydytojø rekomenda-cijas, kadangi perdozavimas sukeliapaðalinius reiðkinius. Konjuguota linolorûgðtis, kitais þodþiais tariant, linolorûgðties izomerø miðinys, ar tiesiog josderivatas, taip pat n-3 polinesoèiosiosriebalø rûgðtys tampa ypaè svarbiu ty-rinëtojø dëmesio centru. Manoma, kadlinolo rûgðties suaugusiam þmoguikasdien reikëtø gauti apie 1 gramà.JAV tyrinëtojai mano, kad jø gyvento-jai suvartoja per dienà per pusæ ma-þiau – apie 500 mg. Linolo rûgðties kie-kis priklauso ir nuo maisto produktøtechnologijos, t.y. maisto gamybos,kadangi temperatûrai veikiant jos mo-lekulinæ struktûrà atsiranda skirtingiizomerai. Prieð deðimtá metø buvo þi-nomi aðtuoni konjuguotos linolo rûgð-ties izomerai, o ðiuo metu jau skelbia-ma keliolika. Intensyviai tiriant atskirøizomerø veikimà, paaiðkëjo, kad tamtikri izomerai pasiþymi ryðkiu antivëþi-niu veikimu (kol kas eksperimentiškai).O apskritai pastebëta, juo maisto me-dþiagø nustatytos normos þmogui yramaþesnës, tuo nuo jø tarpusavio san-tykio làstelëse labiau priklauso átakavykstantiems apykaitos procesams.

Literatûroje skelbiama, kad pagy-venusiø þmoniø kraujo plazmoje pa-prastai aminorûgðties arginino kon-centracija bûna maþesnë uþ suaugu-siøjø normà. Ið arginino, kraujagysliøendotelio làstelëse vykstant medþiagøapykaitai, tiesiogiai susidaro azoto ok-sidas, kuris yra bûtinas normaliam fi-ziologiniam funkcionavimui. Argininoveikimas pasiþymi tuo, kad ne tik pa-gerëja kraujotaka, bet ir sumaþëja ga-limybës kreðuliui atsirasti, jis veikiakaip antioksidantas, ypaè maþinda-mas hiperoksidacinius procesus ir kt.Taigi dël arginino poveikio maþëja suþmogaus amþiumi susijusios krauja-gyslinës disfunkcijos. Todël vyresnioamþiaus þmoniø mityboje arginino nor-mos ypaè svarbios. Manoma, kad svei-kam suaugusiam þmogui per dienà rei-kia jo gauti 5–6 gramus. Argininasmaisto produktuose gana paplitæs, ta-èiau ypaè jo gausu ávairiuose rieðutuo-se. Jau prieð keletà deðimtmeèiø ið

sekcinës medþiagos tyrimø buvo nu-statyta, kad pagyvenusiø þmoniø or-ganizme paprastai bûna labai maþaivitamino C, ir tai këlë mintá, kad vy-resnio amþiaus þmonëms jo poreikisdidesnis. Anksèiau antioksidantai,kaip ir oksidacinio streso bei reakty-viøjø laisvøjø radikalø kaupimasis irneigiamas jø veikimas, nebuvo paþin-ti. Taèiau pastaruoju metu, remiantismolekulinio lygio tyrimais, tvirtinama,kad vitamino C poreikis vyresniameamþiuje yra gerokai didesnis. Benepagrindinë to prieþastis yra vitaminoC kaip ypaè ryðkaus antioksidanto vei-kimas senesnio amþiaus þmoniø or-ganizme, kadangi reaktyviøjø oksida-cinio streso atmainø padaugëjimas la-bai susietas su antioksidaciniu povei-kiu. Vitaminas C dalyvauja kraujagys-liø endotelio medþiagø apykaitoje ir re-guliuoja azoto oksido pasigaminimàið arginino. Tai susieta su kraujagysli-nëmis funkcijomis ir turi svarbiàreikšmæ širdies ir kraujagysliø fiziolo-ginei funkcijai palaikyti bei patologi-nei bûklei stabdyti.

Kad mityba bei kai kuriø maisto me-dþiagø vartojimas turi didelës reikðmësaterosklerozës atsiradimui bei jos plë-totei, neabejoja niekas.

Viena ið svarbesniø tinkamos mity-bos sàlygø – laikytis bûtinos organiz-mui aminorûgðties metionino normø,kadangi su maistu nuolat gaunamasjo perteklius skatina aterosklerozës at-siradimo procesus. Ðià aminorûgðtáþmogus gauna su baltymingais gyvu-linës kilmës maisto produktais, ypaèmësos ir pieno (MG, 2005 m., Nr.11).Paprastai šiuose maisto produktuose,turinèiuose maþiau riebalø, yra daugiaumetionino. Visa tai verèia þmogø màs-tyti apie mitybos normas, nuo pat vai-kystës ugdyti tinkamus maitinimosiáproèius. Nors vaiko amþiuje metioni-no poreikis skaièiuojant 1 kg kûno svo-rio yra apie du kartus didesnis, negusuaugusiam þmogui.

Taigi maisto medþiagø sudëties ir jøveikimo paþinimas verèia laikytis jau nu-statytø ir þinomø normø. Tai turi tapti kas-dieniu mitybos áproèiu visam gyvenimui.O ateityje medþiagø apykaitos làstelë-se tyrimai papildys dabartines rekomen-duojamas mitybos normas.


Likus tik metams iki atkurtø LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmøiðkilmingo atidarymo, statytojai, architek-tai, archeologai, istorikai, muziejininkai,ávairiø mokslo ir kultûros institucijø specia-listai intensyviai dirba prie interjerø, istori-nës ir architektûrinës raidos didaktiniø eks-pozicijø, lankytojø marðrutø. Didþiøjø ku-nigaikðèiø rûmø menëse numatyta atkurtivisø – gotikos, renesanso ir ankstyvojo ba-roko epochø interjerus su puošniomiskrosnimis, þidiniais, istoriniais baldais ir kt.Vien kokliø surasta apie 7000. Tai vienagausiausiø ir vertingiausiø kolekcijø Euro-poje. Ávairûs radiniai padeda ne tik atkurtiautentiðkà jø vaizdà, bet ir praturtina þiniasapie Vilniaus Þemutinës pilies ir Lietuvosvalstybës klestëjimo laikus.

Galima tik priminti skaitytojui, kad1795 m. lapkrièio 25 d. Gardino pilies nau-juosiuose rûmuose paskutinysis Lenkijoskaralius ir Lietuvos didysis kunigaikðtis Sta-nislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795) pasiraðë sosto atsisakymo dokumen-tà. Abiejø Tautø Respublika nustojo egzis-tavusi, ið Europos þemëlapio buvo iðtrintasir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës var-das. O didþiøjø kunigaikðèiø rûmai VilniausÞemutinëje pilyje pradëti griauti tuojau poLietuvos valstybës sunaikinimo. CarinësRusijos administracija sàmoningai naikinoLietuvos valstybës simbolius. Taèiau jau rû-mus nugriovus XIX a. pirmojoje pusëje bu-vo sukurta daug pieðiniø, grafikos darbø,kuriuose greta stovinèios katedros pietiniofasado vis dar buvo vaizduojami jau kelisdeðimtmeèius nebeegzistuojantys Valdovørûmai. Dailininkams ir raðytojams romanti-kams ðie sunaikinti rûmai priminë buvusiàvalstybæ ir ið kur ji buvo valdoma. Èia sto-vëjo svarbiausia pagoniðka, o vëliau krikð-èioniðka Lietuvos ðventovë.

Pirminiai tyrimai Vilniaus piliø teritori-joje prasidëjo 1900 m. ir su didelëmis per-traukomis (karai, okupacijos) vyksta ikiðiol. Bet nuoseklûs archeologiniai, archi-tektûriniai, istoriniai tyrinëjimai Valdovø rû-mø teritorijoje prasidëjo nuo 1988 metø.Jau pirmieji tyrinëjimo metai davë itin svar-biø rezultatø: buvo atrasti medinio Vil-niaus fragmentai, XIII–XIV a. datuoti se-

Taikomosios dailës muziejuje prista-toma treèiàjá ir paskutinájá kartà atnaujintair iðplësta nuo 2005 m. veikianti ilgalaikëekspozicija „Atkuriamiems Lietuvos Di-dþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmamsdovanotos vertybës“. Parodoje galima su-sipaþinti su daugiau kaip 200 naujausiøXV–XVII a. eksponatø – retø istoriniø go-tikos, renesanso, ankstyvojo baroko epo-chø baldø, gobelenø, ginklø, ásigytø Val-dovø rûmø interjerams ir jau po metø pa-puoðianèiø atkurtos Lietuvos didþiøjø ku-nigaikðèiø rezidencijos menes.

Valdovø rûmø vertybiø rinkiná ypaè pra-turtino lituanistinës vertybës: XVI–XIX a. þe-mëlapiai, graviûros, vaizduojanèios Lie-tuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ, jos valdo-vus bei miestus, XVII–XVIII a. valdovamspriklausiusios stiklo taurës ið Drezdenokaraliðkøjø rinkiniø, papuoðtos Lenkijos,Lietuvos ir Saksonijos spalvingais tapy-tais herbais, taip pat vertingos knygos, iðkuriø iðsiskiria III Lietuvos Statuto leidimaslenkø kalba, Alberto Vijûko-Kojelavièiaus„Lietuvos istorija“, Motiejaus KazimieroSarbievijaus poezijos knyga, iliustruotaPeterio Pauliaus Rubenso graviûromis,Kazimiero Semenavièiaus artilerijos me-no vokiðkas leidimas ir kt.

Atnaujintoje parodoje numatoma eks-ponuoti ir apie 1560 m. sukurtà þymiojoLietuvos kanclerio Leono Sapiegos bro-liui Grigaliui priskiriamà paauksuotà si-dabro tauræ, kurià Lietuvos RespublikosPrezidentui Valdui Adamkui padovanojobroliai Nicolas, George‘as ir Oliveris Orti-zai ir kuri Prezidentûros buvo deponuotasaugoti Lietuvos dailës muziejuje.

„Iki jubiliejaus – 2009 m. daug ko ne-spësime padaryti, – sakë interjerø ir eks-pozicijø kûrëjai. Bus atkurtos tik keliosmenës. Priminsime, kad Krokuvos Vave-lio pilies atstatymo darbai, prasidëjæ 1905m., vyksta iki ðiø dienø.

Atkurtieji Valdovø rûmai taps naciona-line kultûros ástaiga, tarnaujanèia Lietu-vos valstybës reprezentacijai, palaikanèiair stiprinanèia viso pasaulio lietuviø tauti-næ savimonæ. Jie turëtø tapti vienu svar-biausiø Lietuvos tûkstantmeèio minëji-mo renginiø ir programos „Vilnius – Eu-ropos kultûros sostinë 2009“ akcentø.

niausi Lietuvos rûmai. Ëmë aiðkëti, kadLietuvos valdovø rezidencija ðioje vietojebuvo ákurta ne renesanso epochoje, kaipbuvo manyta anksèiau, o galbût kara-liaus Mindaugo ir didþiojo kunigaikðèioGedimino laikais. Su Valdovø rûmø teri-torijoje atkastais seniausiais ávairiø epo-chø statiniø fragmentais, ávairiais arche-ologiniais radiniais lankytojas ir pradëssavo paþintá su Lietuvos istorija.

Jau 2003 m., remiantis LietuvosDidþiosios Kunigaikštystës valdovø rûmøatkûrimo ir paskirties koncepcija, parengti„Lietuvos valdovø rûmø interjerø atkûri-mo ir pritaikymo reprezentacinëms, mu-ziejinëms ir edukacinëms funkcijoms pro-gramos metmenys“, o 2007 m. – ekspo-zicijø iðsamios schemos ir planai. Nese-niai parengtas ir Valdovø rûmø istorinësir architektûrinës raidos didaktinës eks-pozicijos projektas, kuriam pritarë LDKvaldovø rûmø atkûrimo ir paskirties klau-simø komisija. Jos struktûra tokia:

1. Pilies periodas (Valdovø rûmø teri-torijos raida iki XV–XVI a.sandûros).

2. Rûmø periodas (Valdovø rûmø rai-da XVI–XVII a.).

3. Rûmø sunaikinimas, nebûtis ir at-kûrimas.

Suplanuoti keturi teminiai ekspozici-niai maršrutai. Stacionarios ekspozicijosteikiamà informacijà papildys ir iðplëskompiuteriø individualiuose terminaluoseádiegta informacinë sistema.

Valdovø rûmuose buvo kaupiami aukð-èiausio lygio meno rinkiniai. Todël dabarnuolat jø ieðkoma ir pagal galimybes jieásigyjami. Istorinëse menëse bus ekspo-nuojami atitinkamos epochos baldai, go-belenai, paveikslai. Èia laikinas parodasrengs ir kitø Europos ðaliø rezidencijos.

Valdovø rûmuose taip pat bus uni-versali salë, kurioje vyks muzikos, teat-rø, kiti kultûros renginiai. Garsioji opera„Elenos pagrobimas“ buvo pastatyta Val-dovø rûmuose XVII a. pradþioje. Yra iðli-kæs operos scenarijus. Dabar bandomaðià operà atkurti. Ið viso pasaulio kultû-ros paveldo institucijø kaupiama ikonog-rafinë medþiaga, susijusi su Lietuva, josvaldovais, valstybës istorija.

Kà matysimeBronius SLAVINSKAS

atkurtuose Lietuvos valdovørûmuose

Valdovø rûmømaketas

Nuotraukas þr. IV þurnalo virðelyje


Labai daþnai þadeitas neskiriamas nuonefrito, pavyzdþiui, Kinijoje abu ðie brangak-meniai buvo vadinami jû, vëliau jie vadintifreicui, t.y. karaliðkosios þuvies akmuo. Va-karø Europa su þadeitu ir nefritu plaèiau su-sipaþino, kai buvo uþkariautos Lotynø Ame-rikos þemës. Abu ðie brangakmeniai vadintiþadu, pavadinimas kildinamas ið ispanø kal-bos þodþiø piedra deijada – inkstø akmuo,arba ðono akmuo, nes Meksikos èiabuviaimanë, kad ðie brangakmeniai gydo ðonoskausmus. Meksikoje iki ðiol ið þadeito ga-minami ne tik amuletai, bet ir kulto reikme-nys, daþniausiai ðventøjø skulptûrëlës. Mek-sikos ðventyklos gausiai iðpuoðtos þadeitodirbiniais. Þadeitas Meksikoje vadinamaskalèiuitliu. XVIII a. pradþioje þadà á Europàjau veþë ir ið Kinijos. Kinijoje rastas ir patsdidþiausias þadeito luitas, kurio masë bu-vo 160 t, tûris apie 80 m3 , puikios smarag-do þalumos spalvos su melsvais, rusvais irkreminiais atspalviais.

Ádomu, kad iki pat apraðomojo laiko-tarpio iðsilaikë þado terminas – taip buvovadinami þadeito ir nefrito brangakmeniai.Þinomas Rusijos geologas A.Fersmanasraðë, kad labai retas reiðkinys, kai du skir-tingos cheminës sudëties mineralai taipsutapatinami. Skirtingà ðiø mineralø che-minæ sudëtá pirmà kartà pastebëjo 1869m. prancûzø mineralogas A.Demuras.Þadeitas kol kas maþai þinomas Rytø Eu-ropoje, nes jo labai maþai áveþama.

Šis brangakmenis pasitaiko ávairiø þa-lios spalvos atspalviø. Dël unikaliø fiziki-niø ir mechaniniø savybiø – kietumo, gali-mybës poliruoti iki veidrodinio þvilgesio,plonø plokðteliø skaidrumo – þadeitas ga-li bûti labai plaèiai naudojamas. Tai sun-kiai iðgaunamas brangakmenis. Þinomoskelios jo atmainos: þadas-albitas, tai þa-deito, NaAl[Si2O6], ir albito, Na[AlSi3O8],mineralø uoliena, randama Birmoje (My-ianmare), kur jis vadinamas mau-sit-sit. Bir-moje pasitaiko ir kita þado atmaina Jua-nio þadas, taip vadinamas todël, kad ið-gaunamas ir Kinijos Juanio provincijoje.Birmoje þadeitas iðgaunamas jau ne vie-nà tûkstantmetá. Birmoje randama ir þa-deito atmaina imperatoriðkas þadas, pa-siþymintis puikia smaragdo þalumo spal-va, pusskaidrë þadeito atmaina. ÞinomasMeksikos imperatoriðkas þadeitas ir kitosjo atmainos – melsvai þalsvos spalvos ir

Kinijos ir Japonijos imperatoriø, aDr. Marytë KUODYTË Þadeitas

juodos spalvos magnetitinis þadeitas, tu-rintis magnetito kristalø intarpø. Ðiuo me-tu daug þadeito iðgaunama Chotano pro-vincijoje Turkestane ir Naujojoje Zelandi-joje. Þadeitas kartais apibûdinamas ir pri-klausomai nuo to, kiek uolienoje esamagrynojo þadeito – NaAl[Si2O6]; baltos spal-vos þadeitas – kai jame yra 92–99 proc.grynojo þadeito, þalios spalvos – kai 80–85 proc., diopsido þadeitai – 50–80 proc.ir omfacitai – 20–50 procentø. Puikûs þa-deito kristalai bûna itin retai. Literatûrojeminimas telkinys Jungtinëse AmerikosValstijose, Kalifornijos valstijoje netoli Klo-verdeilo miesto, kur iðgaunami itin puikûsþadeito kristalai, tinkantys juvelyriniams dir-biniams. Daþniausiai þadeitas randamassmulkiø, vidutiniø ar stambiakristaliniø ag-regatø pavidalo, ir tokios uolienos vadina-mos þadeititais. Þalià spalvà þadeitui daþ-niausiai suteikia geleþies jonø Fe3+ ar Fe2+

arba reèiau pasitaikanèios trivalenèio chro-mo Cr3+ priemaiðos. Irstant þadeito uolie-nai gamtinëmis sàlygomis, þadeitas galiágyti geltonà, oranþinæ, rudà, raudonà, ro-þinæ ar violetinæ spalvà. Þadeito kietumaspagal deðimtainæ Mooso skalæ gali bûti6–7. Þadeitui bûdingas stikliðkas, matinis,kartais ir perlamutrinis þvilgesys. Priklau-somai nuo skaidrumo laipsnio, atspalvioir þalios spalvos intensyvumo brangakme-niø rinkoje þadeitas skirstomas á tris rûðis:pirmarûðis – imperial – skaidrus, pusiauskaidrus ar persiðvieèiantis smaragdo þa-lios spalvos, antros rûðies – comercial –su juostelëmis, dëmelëmis, skaidraus þa-deito intarpais neskaidriame fone ir tre-èios – utility – ryðkiai þalios spalvos ne-skaidrus þadeitas. Ávairiø þadeito atmainøkainos taip pat labai skiriasi, jos svyruojanuo 1 dolerio uþ svarà (453,0 g) iki 1000doleriø uþ karatà (0,2 g). Imperial þadeitokaboðonas kainuoja apie 1340 doleriø. Betþinomos ir fantastinës sumos, sumokëtosuþ þadeito dirbinius. 1980 m. Rangûne, Bir-moje, vykusioje brangakmeniø mugëje ap-dorotas imperial rûðies 750 karatø þadei-to kristalas buvo parduotas uþ du milijo-nus doleriø. Imperial tipo þadeito iðgau-namas labai maþas kiekis, pavyzdþiui,1978 m. Birmoje ið 43 424,5 kg neapdoro-to þadeito uolienos imperial þadeito rûðistesudarë 146,5 kg, o utility – 32 422 kg.Beveik visas Birmoje randamas þadeitas

Europos moksliniø tyrimøerdvë: pradëtas Liublianos

procesasGeguþës 29–30 d. vykusioje ES Kon-

kurencingumo taryboje jos moksliniø ty-rimø dalies ministrai priëmë tarybos iðva-dø tekstà ir taip patvirtino savo norà pra-dëti Liublianos procesà, kuriuo siekiamaiki galo ágyvendinti Europos moksliniø ty-rimø erdvës (EMTE) uþdavinius. Mintispradëti ðá procesà kilo Neformalioje kon-kurencingumo taryboje, vykusioje Liub-lianoje 2008 m. balandá, taèiau jo ðaknysglûdi Lisabonos strategijos nuostatose.

Pagrindinis Liublianos proceso tiks-las – rasti visoms ES valstybëms narëmstinkantá sprendimà, kokia turi bûti naujapolitinë EMTE vadyba, galësianti sukurtitikrà þiniø visuomenæ, ágyvendinti ben-drà EMTE „Vizijà 2020“, stiprinti Euro-pos mokslinius tyrimus bei gerinti jø ko-kybæ, siekiant deramo Europos ekono-minio konkurencingumo.

Visos ES valstybës narës svariai pa-laikë Liublianos proceso inicijavimà, pa-brëþdamos poreiká derinti nacionalinesir ES programas moksliniø tyrimø srity-je. Buvo ávardyti ir kiti svarbûs ðio pro-ceso varikliai – regioninë partnerystë, vi-suomenës dalyvavimas, o Portugalijosmoksliniø tyrimø, technologijø ir aukð-tojo mokslo ministras Jose Mariano Ga-go atkreipë dëmesá á bûtinybæ maþintibiurokratinius barjerus.

Taigi, nors pagal bendras ES nuosta-tas moksliniai tyrimai yra nacionalinës at-sakomybës sritis, akivaizdu, kad ES vals-tybës narës pradeda jausti smarkø porei-ká vienyti jëgas, siekiant bendrø tikslø. Èiasvarbus tiek valstybiø tarpusavio susiþi-nojimas, tiek produktyvi Europos Sàjun-gos institucijø ir valstybiø nariø partnerys-të, apie kurià kalbëjo ir ES moksliniø tyri-mø komisaras Janezas Potoènikas.

Panašias nuostatas savo deklaraci-joje iðreiðkë ir bûsimasis Europos Sà-jungai pirmininkausianèiø ðaliø trio(Prancûzija, Èekija ir Švedija). Doku-mente sakoma, jog artimiausiu metu po-litinëse diskusijose numatoma kalbëtiapie ðvietimo, mokslo, inovacijø ryðiusvadybiniu aspektu, apie geografinio EM-TE iðsiplëtimo padarinius, apie moksloinstrumentø kompleksiðkumà ir bûtinàvisø suinteresuotø EMTE dalyviø asoci-juotà veiklà. Tokios temos, akivaizdu,dominuos bûsimø konkurencingumotarybø darbotvarkëse, jose bus siekia-ma apibrëþti bendros EMTE vadybosgaires, nusakyti jos ilgalaikæ vizijà beigalimas ágyvendinimo priemones.

Karina FIRKAVIÈIÛTËLR nuolatinës atstovybës

ES mokslo ataðë



Þadeitas þmonijai þinomas labai seniai. Jau akmens amþiuje jisbuvo naudojamas ginklø ir ávairiø namudiniø árankiø – peiliø, kaltø,gremþtukø gamybai bei strëliø antgaliams. Actekai þadeità laikëðventuoju akmeniu ir vertino já labiau uþ auksà. Dar ir dabarGvatemaloje, Meksikoje, Peru, Panamoje, Kosta Rikoje randamadailës dirbiniø ir amuletø, pagamintø ið þadeito. Jie priskiriamimajø, olmekø, actekø kultûros paminklams.

ø, aristokratø brangakmenis

daugelá metø buvo pardavinëjamas Hon-konge, tik 1963 m. Birmos vyriausybë patiëmë rengti brangakmeniø aukcionus. Þa-deito dar randama Gvatemaloje, Japoni-joje, Honsiu saloje.

Ið þadeito gaminami ne tik kulto reik-menys, bet ir vazos, taurës, papuoðalai:apyrankës, þiedai, karoliai, koljë. 1925 m.Didþiosios Britanijos sostinëje Londoneásikûrë firma S.Marchant@son, kuri orga-nizuoja Kinijos ir Japonijos keramikos irmeno dirbiniø parodas ir pardavimus.

Jø parodø kataloge galima susipaþintiir su Senosios Kinijos ar Japonijos menodirbiniais ið þadeito. 1 pav. matome 18,2cm aukðèio vazà, iðraiþytà ið imperial rû-ðies þadeito. Jos rankenëlës yra drambliogalvos pavidalo, ant jø pakabinti þiedai. Va-zos pavirðiuje aukðtu reljefu iðraiþyta 11 dra-konø su ilgomis uodegomis. Ant vazosdangtelio – du drakonai. Marchant@sonfirmos ekspertai spëja, kad ði vaza galëjo

bûti dovana Kinijos valdovams, nes ji pa-daryta labai aukðtos klasës akmenraiþiø.

2 pav. matome apvalià, kiek suplotosformos 8 cm aukšèio, 16 cm skersmenssu 8,3 cm skersmens kiauryme aukø vazà,iðraiþytà ið jûros þalumo þadeito. Vaza de-koruota 9 sparnuotø ðikðnosparniø atvaiz-dais. Po jais yra iðraiþyta dvi veidrodþiø po-ros ir ðikðnosparniai, snapuose laikantysmagines lenteles. Aukø vaza yra þmonijoskuklumo ir geraðirdiðkumo simbolis, daþ-niausiai ji bûna padëta greta Budos statu-lø. Ðikðnosparnis, fu, simbolizuoja laimæ, oskaièius devyni, jiu – sëkmæ, palankumàvyriðkajai giminei ir imperatoriaus nepriklau-somybæ, todël daugelis imperijos objektøbuvo dekoruojami 9 drakonø atvaizdais, 9drakonais dekoruoti apsiaustai buvo skirtitik imperatoriui. 9 drakonai Kinijos mituosesiejami ir su skaièiumi 81 (9x9), t.y. 9 dra-konai turi 9 sûnus, tai ákûnijo visø Kinijosimperatoriø svajones turëti kuo daugiau vy-riðkos lyties palikuoniø.

3 pav. matome aukø vazos dugnà, kurápuoðia puikiai iðraiþytos skiauterëtos ban-gos, sklindanèios ið vazos dugno centro.

Pirmoji þadeito siunta á Pekinà áveþta1784 m., kai buvo pasiraðyta sutartis suBirma. Kinijoje ið þadeito raiþomi ne tik ka-raliðkieji indai, bet ir dievø skulptûros. Þa-deitinio Budos ðventykla Ðanchajuje – vie-na didþiausiø budistø ðventyklø Kinijoje.Ðventykloje esanti Þadeitinio Budos sta-tula yra þmogaus ûgio, vaizduoja tradici-ne poza sëdintá sukryþiuotomis kojomis irant jø padëtomis rankomis Budà. Statulayra 1,90 m aukðèio, 1,34 m ploèio, iðraiþy-ta ið balto, vietomis pilkðvo þadeito uolie-nos. Statulos akys, antakiai, kojø ir rankønagai padaþyti. Þadeito luitas, ið kurio pa-

daryta statula, buvo rastas Birmoje apie1850 metus. Birmoje þadeitas daþniausiaiaptinkamas upiø neðamuose luituose.

Berlyno muziejuje galima iðvysti XVI–XVII a. Indijos akmenraiþiø ið þadeito pa-gamintà fleità. Pastaruoju metu þadeito uo-lienos pradëtos naudoti saunose ir pirtyse,nes þadeitas pasiþymi dideliu tankiu, kietu-mu, atsparumu temperatûrø pokyèiams, jisneabsorbuoja vandens, lëtai atvësta.

Rytieèiai tiki mistinëmis þadeito galio-mis. Þmogaus aplinkoje esantys þadeito dir-biniai esà neða jam sveikatà. Manoma, kad,ávykus nelaimingam atsitikimui, þadeitoamuletas pats suskils, bet iðsaugos gyvy-bæ ir sveikatà jo savininkui. Kinijoje þadei-tas daugelá amþiø buvo prieinamas tik aris-tokratams. Jis buvo laikomas visø brangak-meniø protëviu, simbolizuojanèiu penkiasesmines dorybes: kuklumà, dràsà, teisin-gumà, iðmintá ir gailestingumà. Kinijos ir Ja-ponijos imperatoriai puoðësi þadeito pa-puoðalais, miegojo ant pagalviø ið þadeitoir valgë ið þadeito indø. Þadeitas anksèiauvertintas labiau nei nefritas, jis dar átakin-gesnis, dieviðkesnis Plutono valdomø þe-mës gelmiø brangakmenis. Þadeitas laiko-mas kolektyvinio darbo ákvëpëju. Senovë-je tikëta, kad þadeitas gali padëti net keistiklimatines sàlygas, skatinti augalø augimà.Tikëta, kad jis gali padëti normalizuoti þmo-gaus kraujospûdþio svyravimus. Tai bran-gakmenis – stabilizatorius, kurá galima nau-doti netradicinëje medicinoje. Þadeitui pri-skiriamos galios stiprinti nervø sistemà, ge-rinti kraujo sudëtá, stiprinti vyrø potencinesgalias, gydyti inkstø ir ðlapimtakiø negala-vimus. Pastaruoju metu itin populiaru árengtivadinamàsias þadeito pirtis. Tai garsûs San-dûnovo pirèiø kompleksai Maskvoje, Niu-jorke „Juvineks“ kompleksas.

Kinijoje tikëta, kad þadeito milteliai, su-maiðyti su vandeniu, gali iðgydyti visus vi-dinius negalavimus, kad sustiprina kûnà,apsaugo nuo nuovargio, ilgina gyvenimà,o jei þmogus iðgeria ðio gërimo prieð patmirtá, apsaugo kûnà nuo suirimo.

1 pav. Imperial þadeito vaza, pagamintaKinijoje apie 1885–1880 m.

2 pav. Aukø vaza ið þaliojo þadeito,pagaminta Kinijoje apie 1700–1760 m.

3 pav. Aukø vazos, iðraiþytos ið jûrosvandens þalios spalvos þadeito, dugnoatvaizdas


Birþelio 15–19 d. Vilniaus universite-to Centriniuose rûmuose vyko tarptauti-nis feroelektrikø fizikos simpoziumas. Taidevintasis Rusijos, Nepriklausomø vals-tybiø sandraugos, Baltijos ðaliø ir Japo-nijos simpoziumas. Simpoziumo pagrin-diniai organizatoriai yra Vilniaus univer-siteto mokslo prorektorius prof. Jûras Ba-nys, Fizikos fakulteto profesorius JonasGrigas, dr. Rièardas Sobiestijanskas irkiti feroelektrikø laboratorijos mokslo dar-buotojai bei doktorantai.

Ðie feroelektrikø simpoziumai vykda-vo paeiliui Rusijoje ir Japonijoje nuo 1976metø. Jiems pradþià davë Nobelio pre-mijos laureatas Aleksandras Prochoro-vas ir Japonijos feroelektrikø fizikos pra-dininkas Jinzo Kobayashi. Pirmasis sim-

poziumas vyko Novosibirske, toliau Ky-oto (1980), Novosibirske (1984), Tsuku-boje (1988), Maskvoje (1994), Noda(1998), St. Peterburge (2002) ir Tsuku-boje (2006). Pastarajame buvo nuspræs-ta, kad ketveri metai — jau pernelyg il-gas laikotarpis ðiame telekomunikacijøir interneto amþiuje, tad nuo 2008 m. sim-poziumas vyks ne kas ketverius, o kasdvejus metus.

Ðiuose simpoziumuose buvo aptaria-mi ávairûs feroelektrikø fizikos fundamen-tiniai ir jø taikymo praktiniai klausimai, tai-pogi plëtojamas mokslinis bendradarbia-vimas tarp Rusijos, Baltijos ðaliø ir Japoni-jos mokslininkø. Nuo 1980 m. daugelyjeðiø simpoziumø ið Lietuvos praneðimusskaitë prof. Jonas Grigas. Paskutiniamesimpoziume Japonijos mokslo miesto Tsu-kubos universitete, kuriame dirba 3 No-belio premijos laureatai, atsiþvelgiant á Vil-niaus universiteto Feroelektrikø laborato-

rijos darbuotojø indëlá á feroelektrikø tyri-mus ir aktyvø dalyvavimà tarptautinësekonferencijose, buvo nutarta ðá simpoziu-mà organizuoti Vilniaus universitete.

Vilniaus universitetas praplëtë simpo-ziumo ðaliø ribas. Simpoziume dalyvavo150 mokslininkø ið 23 ðaliø – Rusijos, Ja-ponijos, Baltijos ðaliø, Ukrainos, Lenkijos,Èekijos, Vokietijos, Anglijos, Slovënijos,Suomijos, Prancûzijos, Portugalijos, Ko-rëjos, Pakistano ir kitø. Buvo perskaityti4 plenariniai ir 29 kviestiniai þymiausiø Eu-ropos ir Azijos ðaliø feroelektros specia-listø praneðimai, taip pat 54 þodiniai irdaugiau kaip 60 stendiniø praneðimø fa-ziniø virsmø ir feroelektrikø fizikos bei jøtaikymo elektronikos priemonëse ir infor-macinëse technologijose.

Ypatingos nuotaikos simpoziumuisuteikë senasis Vilniaus universiteto ar-chitektûros ansamblis. Siauri ir painûskoridoriai, nedidelës puoðnios salës – tik-

Feroelektrikø simpoziumas Vilniaus uProf. Jonas GRIGAS,Simonas GREIÈIUS



ras kontrastas ðiuolaikinei betono ir stik-lo architektûrai – kûrë jaukià, kamerinæatmosferà, kurioje dalytis naujausiaismoksliniais laimëjimais daug smagiau.

Neapsieita ir be nesklandumø. DëlJAV prezidento Dþ.Busho vizito Jungtinë-je Karalystëje laikinai buvo sutrikæs orouostø darbas, ir buvo kilæs pavojus, kadneatvyks þymus Oksfordo universitetoprofesorius R.Cowley, turëjæs skaityti vie-nà svarbiausiø simpoziumo praneðimø.Laimei, viskas baigësi gerai, R.Cowley at-vyko laiku ir perskaitë puikø praneðimà.

Tarptautinis simpoziumas – tai ne vienmoksliniai praneðimai, bet ir puiki galimy-bë pristatyti ir pareklamuoti savo ðalá. Ða-lia mokslinës programos vyko ekskursi-jos, koncertai ir kiti kultûriniai renginiai,leidæ simpoziumo dalyviams pabendrautineoficialioje aplinkoje, susipaþinti su Vil-niaus universiteto istorija ir dabartimi beiLietuvos mokslu ir kultûra.

universitete

Eksperimentiniø gyvûnøvaidmuo onkologijos

raidojeAtkelta ið 21 p.

1961 m. nustatytas mikotoksinø ir af-latoksinø kancerogeniðkumas. Tyrinëji-mai pradëti, kai vienoje kalakutø fermo-je Anglijoje prieð Kalëdas – tradicinæ ka-lakutienos valgymo ðventæ iðdvësë dau-guma paukšèiø. Visiems jiems nustaty-tas kepenø vëþys. Paaiðkëjo, kad ligosprieþastis buvo ið vieno ir to paties ðalti-nio teikiamas kalakutø lesalas, kurio su-dëtyje buvo ir supelijusiø þemës riešutø.Bûtent ðis pelësiø grybelis Aspergilus fla-vus gamina aflatoksinus.

Bandymai su naujai nustatytais kan-cerogenais daþniausiai bûdavo atlieka-mi naudojant peles, þiurkes, þiurkënus,triuðius, reèiau – jûrø kiaulytes, ðunis,beþdþiones ir kt. N-nitrozaminø kance-rogeninis poveikis buvo árodytas kelioli-kai gyvûnø rûðiø, tarp kuriø buvo þuvysir ropliai. Kancerogenezës proceso ir re-zultatø lyginimas sukeliant juos ávairiemsgyvûnams panaudojus vienodus povei-kius sudaro galimybæ ávertinti anatomi-niø ir fiziologiniø ypatumø reikðmæ vë-þio genezëje.

Pradëti kurti eksperimentiniai þmo-niø plauèiø, skrandþio, gimdos, sme-genø ir kitø navikø modeliai. Navikamssukelti naudoti tie poveikiai, kurie áta-riami ar árodyti sukeliantys þmogaus na-vikus. Atsirado galimybë gauti duome-nø apie ávairiø organø navikø patoge-nezæ, histogenezæ, ikinavikinius poky-èius ir panaudoti tuos modelius veikiantnavikø atsiradimà skatinanèius ar slo-pinanèius poveikius. Išvestos naujos la-boratoriniø gyvûnø veislës. Vienos ið jølabiau, kitos maþiau linkusios sirgti kaikuriø organø navikais, skirtinga jø imu-ninë bûklë. Bandymø tikslai ávairûs, ty-rinëtojai pasirenka gyvûnø veisles pa-gal darbo tikslà.

Bandymø su gyvûnais dëka nusta-tytas daugelio cheminiø junginiø kan-cerogeniðkumas, patvirtinta daugybësátariamø veiksniø galimybë sukelti vëþá.Be to, tyrinëjant ávairius kancerogene-zës ir navikø plëtros aspektus, nustatytikai kurie bendri onkologijos dësniai:

- nustatyta kancerogeninioveiksnio kiekio (dozës, koncentracijos)reikðmë navikui atsirasti;

- nustatyta, kad vieni kanceroge-niniai cheminiai junginiai veikia vietiškai,kiti – organotropiškai;

- nustatytas kai kuriø kanceroge-nø transplacentinis poveikis;

- árodytas nevienodas ávairiø rû-ðiø ir veisliø gyvûnø atsakas á tø paèiøkancerogenø poveiká;

- nustatyta galimybë taikant pa-pildomus poveikius skatinti ar slopintivëþio formavimàsi ir plëtojimàsi;

- iðtyrinëti ikinavikiniai pokyèiai,sudaræ galimybæ paskelbti: „nëra vëþiobe ikivëþio“. Tai, beje, pagrindinë klini-kinës vëþio profilaktikos prielaida, tametarpe – gimdos kaklelio profilaktiniø ap-þiûrø sëkmës pagrindas.

Darbus su eksperimentiniais gyvû-nais atliko tûkstanèiai tyrinëtojø, dau-giausia – patologø, pagrindusiø keliàðiuolaikinei eksperimentatoriø, dau-giau dirbanèiø in vitro nei in vivo, veik-lai ir pateikusiø nemaþai praktiniø re-komendacijø vëþio profilaktikai ir gy-dymui tobulinti.

Visa tai, kas suþinota, tyrinëjant eks-perimentinius gyvûnus, reikalavo ne-maþø aukø: gyvûnai kentëjo skausmà,buvo þudomi, nesulaukæ natûraliosmirties. Tyrinëtojai (ne vien tie, kurie dir-bo onkologijoje) visuomet tai jautë, ta-èiau, siekiant padëti þmogui, teko au-koti „maþesniuosius brolius“. Ne vel-tui eksperimentiniams gyvûnams yrapastatytas ne vienas paminklas: šuniui– St.Peterburge, pelei – Kinijoje,beþdþionei taip pat Kinijoje su uþrašu:„Laboratoriniams gyvûnams, kurie þu-vo, kad þmonës bûtø sveiki“.

Šiuo metu eksperimentinë onkolo-gija yra daugiau biochemikø, imunolo-gø, citologø ir genetikø nei patologørankose. Dabar nustatytos grieþtos tai-syklës, kaip laboratoriniai gyvûnai turibûti priþiûrimi, kaip jie turi bûti tausoja-mi, kad maþiau kentëtø eksperimentuo-jant. Siekiama, kad eksperimentuosegyvûnø bûtø naudojama kaip galimamaþiau. Taèiau, nors didþiausia ávairiøbiologiniø, taip pat ir onkologiniø tyri-mø dalis atliekama in vitro, làstelës irmolekuliniame lygyje, visiškai atsisaky-ti eksperimentiniø gyvûnø negalima.Làstelës ir molekulinë biologija yra svar-bi bei vaisinga tyrinëjimø kryptis. Taèiaudaugialypë ir daugiastadijinë kancero-genezë, kaip ir kai kurie kiti patologi-niai procesai, visiškai suprasti gali bûtitik vertinant juos audiniø ir organizmolygmenyje. Taigi kai kurie tyrinëjimai tu-ri bûti vis dar vykdomi panaudojant eks-perimentinius gyvûnus.


Kurðënus ið tylaus susikaupimo, ku-ris daþnai primena savotiðkà kasdienosapsnûdimà, gerokai iðblaðko, iðjudina tra-dicinë Puodþiø diena. Ðios ðventës lau-kia, jai ruoðiasi ne tik miestelënai, bet irapylinkiø, visos Þemaitijos ir toliau nuojos gyvenantys keramikai, puodþiai beiðio amato gerbëjai. Ir niekas neásivaizduo-ja, kad ði laukiama, nuotaikinga ðventëgalëtø vykti kur nors kitur. Puodþiø dienair Kurðënai yra vienas nuo kito neatskiria-mi. Ðià tiesà átvirtino ðimtmeèiai, kurieskaièiuojami nuo miesto paminëjimo is-toriniuose ðaltiniuose.

Kaip ir Kurðënams priskirtas garbingasepitetas – Puodþiø miestas. Jau nuo seno Puodþiø

Julius NORKEVIÈIUS

miesto garbëspilietëviename turgaus pakraðtyje puodþiai rikia-

vo savo gaminius. Pirkëjø akys raibsta nuospalvø margumo, formø grakðtumo. O gar-sai, kai pirkëjai pradëdavo tikrinti puodokokybæ, susiliedavo á nepakartojamà cho-rà. Ne taip paprasta iðsirinkti graþiausià,geriausià moliná indà. Juolab kad istorijosðaltiniai primena, jog bûdavo turgaus die-nø, kai puodþiai pirkëjams siûlë daugiaukaip pusdevinto tûkstanèio àsoèiø, puo-dyniø, dubenëliø, vazonø. O kur dar ðvil-piantys, melodingai ûkèiojantys ðuniukai,arkliukai, paukšèiukai.

Ðiømetë miesto ðventë prasidëjo keliødienø teoriniu-praktiniu seminarupuodþiams, kuriame patirtimi dalijosi þino-

mi ðalies keramikai. Puodþiø puode tituluotapastaraisiais metais Gruzdþiuose gyvenantiir dirbanti Regina Mataitienë. Vilnietës ke-ramikës Genovaitës Jacënaitës autorinë pa-roda, kurià pradeda keturiø darbeliø ciklas„Kurðënø keistuoliai“, kiekvienà lankytojà áti-kino, kad ið molio ne tik puodus, bet ir kaikà ádomesnio galima nulipdyti.

Ðventës baigiamasis akcentas – mies-to Garbës pilieèio inauguravimo iðkilmës.Ðio garbingo vardo medalis, kurio svarbidetalë – meninis puodas, jau puoðia þino-mø puodþiø Vlado Turausko, Broniaus Ra-decko, poeto Vacio Reimerio, kalbininkoVytauto Vitkausko, pedagogës kalendo-riø muziejaus ákûrëjos Danutës Lukienës,literatûrologo, knygø leidëjo Stasio Lips-kio krûtines. Ðio garbingo apdovanojimoseptintu numeriu paþymëtame liudijime

skaitome: „Kurðënø miesto seniûnija ir Kur-ðënø miesto visuomeninë taryba Garbëspilieèio vardà suteikia Lietuvos dailininkøsàjungos narei keramikei docentei Geno-vaitei Jacënaitei. Garbës vardas suteikia-mas uþ gimtojo miesto meno, etnokultû-ros ir istorijos vertybiø puoselëjimà, akty-vià kultûrinæ ir meninæ veiklà, nuolatiná rû-pestá Kurðënuose gyvenanèiais tautodai-lininkais”. Dokumentà pasiraðiusieji merasVytautas Gedmantas, visuomeninës tary-bos pirmininkë Daiva Miliauskienë linki,kad Garbës pilieèio vardas bûtø padëka

uþ didþiulius nuopelnus Lietuvoskultûrai ir Kurðënams.

– Mano pirmà kartà pamatytasdangus buvo Kurðënø dangus, pir-mos pëdos ámintos Kurðënø molë-toj þemëj. Pagrindines gyvenimo tie-sas ir vertybes ádiegë ðeima ir Kur-ðënø mokytojai, – dëkodama uþpagerbimà prisipaþino Ge-novaitë Jacënaitë.

Dabar neámanoma pa-sakyti, kokia prieð sep-tyniasdeðimt penke-rius metus buvo pir-moji vasaros die-na, kai bûsimojikeramikë skar-

dþiu verksmu praneðë savo atëjimà á gy-venimà. Dailininkës charakteris lyg ir lei-dþia pranaðauti, kad tada buvo ðilta, sau-lëta. Lietingà ir vëjuotà dienà gimusysis tur-bût negalëtø nuolatos ðypsotis, su visaisbûti draugiðkas, nuoðirdus, paprastas.

Genovaitë Jacënaitë Kurðënø viduri-næ mokyklà baigë 1951 metais. Brandosatestate puikavosi vien penketai. Tad ga-lëjo rinktis bet kurio dalyko studijas. Svy-ravo tarp matematikos ir dailës. Nugalë-jo Dailës institutas ir tapyba. Bet svajo-nës neiðsipildë, nes, kaip pati juokauda-ma sako, neuþteko vien katino su pele


nupieðti, kai konkursasdidþiulis. Jau ruoðësivaþiuoti namo, kai su-laukë pasiûlymo rinktistekstilæ ar keramikà.Mergina daug negal-vodama pasirinko pas-taràjà dailës specializa-cijà. Nepasidavë jo-kiems ákalbinëjimamskeisti pasirinktà specia-lybæ. Ir nesigaili, kadanuomet uþsispyrusikartojo, kad studijuostik keramikà, seniausiàdailës specialybæ. Jaudaugiau kaip pusðim-tis metø, kai Genovai-

Birþelio viduryje duris atvërusi paro-da „Dovana Maþeikiams“ lankytojams pri-stato XX a. ðeðtàjá-devintàjá deðimtmeèiaisGenovaitës Jacënaitës sukurtus darbus.Dalis jø eksponuojami pirmà kartà. Tokiaretrospektyvinë paroda, atspindinti anks-tesniø keturiø deðimtmeèiø meniniø ieð-kojimø kelià, – pirmoji dailininkës kûrybi-nëje biografijoje.

– Su ðia jau 28-àja paroda, kuri yra tikmaþytë mano kûrybos dalis, po penkias-deðimt septyneriø metø gráþtu á savo Ðven-tàjà Þemæ – Þemaitijà ir Tëviðkæ – Kurðë-nus, – sakë Genovaitë Jacënaitë, pristaty-dama ekspozicijà lankytojams. – Tebûnietai didelës skolos gimtinei gràþinimo da-lelë. Jei ðie mano darbai paskatins kà norsnusiðypsoti, paþvelgti kitomis akimis á gy-venimo paradoksus, galësiu manyti, kadpasiekiau tikslà, nes ðiandien labai trûks-ta ðypsenos ir geranoriðkumo.

Klausiausi dailininkës ir taip norëjosijai priminti kaimynø berniuko, uþbëgusioá kuklios sodybos kiemà ir padavusio mo-lio Morei rankà, klausimà: „Þmoge, þmo-ge, ar tu kalbi?“ Panaðiai nori pasielgtidaugelis, uþsukæ á Genovaitës Jacënai-tës dirbtuves, kurios Pilies gatvës didelionamo senovinio kiemo paèiame gale. Au-torë ðiandien nesuskaièiuoja, kiek nulip-dë ávairiausiø figûrëliø. Keramikës bute,dirbtuvëse ant palangiø, stalo, lentynoserikiuojasi bendradarbiai, paþástami, gat-vëje, kelionëse sutiktieji. Genovaitë yraprasitarusi, kad kartais nori kuo greièiaubaigti pokalbá su paþástamu, draugu arbendradarbiu ir skubëti á dirbtuvæ, griebtimolá, kol ið atminties nedingo dëmesá pa-traukæ sutiktojo veido bruoþai, atspindin-tys charakterá. Þmoniø portretai nuspal-vinti dailininkës ðvelniu humoru.

Ant dirbtuvës palangës skrydþio lûku-riuoja paukðèiai. Tarp jø bene daugiau-sia varnø.

– Mëgstu ðiuos paukðèius. Visokiø jøesu pridariusi. Geri jos padarai: netyko,kol kas kà iðmes, o amþinai susirûpinu-sios, amþinai kaþko ieðko, o kas ieðko,tas ir suranda, – apie varnas kalba ðvel-niai, motiniðkai, tarsi paglostydama jas,kaip ir kiekvienà savo molinukà.

Lentynose – ávairûs pasakø herojai. Vi-sà ðià triukðmingà iðraiðkingø veikëjø mi-

nià puoðia, o gal saugo didesnësar maþesnës kera-

minës vazos, þvakidës. Jiems laikà skai-èiuoti padeda puoðnûs, ávairiaspalve gla-zûra padabinti laikrodþiai.

Netoliese grupë nepaprastai skirtingøvyrø, susëdusiø petys á petá. Bet aprengtibeveik vienodai. Tik vienoje stalo pusëje bal-tos dëmës vienur, o kitiems – kitur. Be ko-mentarø supranti, kad vienaip paþenklintiniekada nepritars kitiems. Ðià mintá patvirti-na ir darbo pavadinimas – „Apvalus sta-las“. O gal tai mûsiðkio Seimo posëdis?

Autorë pakraipo galvà ir neþinai: prita-ria ar ne. Á ilgas kalbas nesileidþia ir rodoant ðachmatø lentos ásitaisiusá sutartinaigiedantá angeliukø chorà. Vienas lyg ir ne-pritaria, todël ant jo kaktos kalasi ragiukai.Dëmesá patraukia juodos it kovarniai, plëð-rios kaip vanagai „megztos beretës“ ir…

– Kûryboje dailininkë siekia, kad kiek-viena jos sukurta skulptûra turëtø savitànuotaikà. O èia jau kaip gyvenime – dide-lë charakteriø, formø, iðraiðkø ávairovë, –sako muziejininkas Vytautas Ramanaus-kas. – Þiûrëdamas á dailininkës Genovai-tës Jacënaitës skulptû-ras, supranti, kad

tokius darbus gali kurti tik geras, turintishumoro jausmà þmogus.

Daugelis darbø ið keramikës dirbtu-viø iðkeliavo ne tik á muziejus. Didelës ap-imties pano puoðia Vilniaus rajono Mari-jampolio, Alytaus 7-àjà vidurines mokyk-las, sostinës „Berþelio“, Maþeikiø vaikødarþelius. Vilniaus keliø statybos valdy-bai dailininkë sukûrë graþø keramikoslaikrodá. Tai neiðsami geografija, kur ið-keliavo Genovaitës Jacënaitës kûrybosatspindþiai. Ji kartu su prof. Libertu Klim-ka iðleido gausiai iliustruotà knygà „Se-novës dievai ir mitinës bûtybës“. Bièiuliairagina parengti gyvenimiðkø miniatiûrø,originaliø posakiø, palyginimø rinkiná.

– Keramika visuomet man buvo lais-valaikio darbas. Patikëkite, jausmas,

kad dirbi savo malonumui, yra nepa-prastai brangus, – netikëtas prisipa-þinimas apibendrina ir atskleidþia

Puodþiø miesto garbës pilietës kas-dienës veiklos sëkmës paslaptis.

të Jacënaitë minko molá. Keramikë savokasdienos veiklà labai filosofiðkai, ið kar-to net nesuprantamai apibûdina:

– Aš þudau molá!Pamaèiusi nustebusá paðnekovo vei-

dà, paaiðkina:– Molis, kol jo neišdegi, yra gyvas.

Tu já iðdegei, tu já nuþudei. Jis jau nieka-da nepasikeis, nieko kito ið jo nebepa-darysi. O jeigu að suteikiau prastà pavi-dalà ir daviau jam per maþai gyvybës,kas tuomet?

Genovaitës Jacënaitës darbus geraivertina parodø organizatoriai ir jø lanky-tojai. Pirmoji personalinë dailininkës pa-roda surengta 1974 m. Vilniuje. Vilnieèiaiturëjo bene daugiausia progø susipaþin-ti su keramikës kûryba. Jie matë ir temi-niams konkursams pasiûlytus molinukus.Dailininkës darbai buvo eksponuoti Klai-pëdoje, Panevëþyje, Plungëje, Telðiuose,Renave, Þemaièiø Kalvarijoje. Ðiomis die-nomis nemaþai Genovaitës Jacënaitëspieðiniø, eskizø, lipdiniø iðkeliavo á Plate-lius, Maþeikius. Tiesa, ðiame mieste dai-lininkës kûryba pirmà kartà pristatyta1994 m., atidarant naujàsiasmuziejaus patalpas. Pernaiji Maþeikiams padovanojosavo kûrybos dalá – dau-giau kaip 400 dirbiniø.Ðios dovanos viena iðprieþasèiø – senti-mentai jos ðviesausatminimo maþeikið-kio vyro tëviðkei.


esperantininkø

Ðiandien visas esperantininkø pa-saulis þino, kad Lietuva – esperanto gim-tinë. Universalios tarptautinës bendravi-mo kalbos projektø þmonijos istorijojebuvæ bemaþ 1000.

Modernioji, gyvuojanti jau 120 metøtarptautinë kalba, kaip þinoma, buvo baig-ta kurti vaizdingame pietø Lietuvos mies-telyje Veisiejuose. Èia kurá laikà gyveno,dirbo ir kûrë talentingas akiø gydytojas

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

IðrinktasisPasaulioesperantininkøþurnalistøasociacijosprezidentasAudrysAntanaitis(kairëje) ir LRSeimopirmininkasÈeslovasJurðënas

Ir kongreseþurnalistai yraþurnalistai

Pasaulinis

Doc. Algimantas PILIPONISVilniaus technikos kolegijos

direktorius, LES valdybos narys,þurnalistas esperantininkas

Vilniuje þurnalistø kongresas

Lietuvosþurnalistøsàjungos

pirmininkasDainius

Radzevièius(kairëje) ir

Lietuvosesperantininkø

sàjungosprezidentas

PovilasJegorovas

Liudvikas Zamenhofas. Ðio Dzûkijosmiestelio parke tai primena tarptautinëskalbos autoriui, pasiraðinëjusiam Dakta-ro Esperanto slapyvardþiu, atidengtas pa-minklas. Atmintinø vietø, susijusiø su ðiakalba ir jos autoriumi, Lietuvoje yra ir dau-giau. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir ávairiose pen-kiø pasaulio þemynø ðalyse.

Persekiota ávairiø pasaulio diktatûrø,kaip ir mûsø gimtoji lietuviø kalba, ði kal-ba ir vël atkreipia globalëjanèio pasauliovisuomenës sluoksniø dëmesá. Galima tikpasidþiaugti ir pasididþiuoti, kad savo kul-tûriniame pavelde turime ne tik maþiau-siai pakitusià indoeuropieèiø kalbà, ne tikM.K.Èiurlioná, þinomà pasauliui, ne tik krep-ðinio kultûros grandus, garsinanèius ma-þytá gintaro kraðtà, bet ir tai, kad Lietuvosetninëse þemëse subrandinta ir gimusi uni-versali kalbø komunikacijos priemonë –esperanto kalba, kurios aktualumas ne-blësta. Juk ði kalba, neutrali, skambi ir lo-giðka, pagrásta tautiniø kalbø leksika, ne-priklauso niekam ir priklauso visiems.Taikalba, skirta skirtingø tautø, kultûrø ir ávai-

riomis kalbomis ið prigimties kalbantiemsþmonëms bendrauti kaip lygus su lygiu,neturintiems jokiø iðskirtiniø galimybiø josiðmokti, ja naudotis, jà turtinti.

Lietuvos esperantininkø sàjungos ir joskûrybingo vadovo Povilo Jegorovo akty-vumas, tæsiant tarpukario Baltijos ðaliø es-perantininkø sàjûdþio tradicijas, per pas-taruosius deðimtmeèius tapo þinomas irryðkus. Tà ne kartà yra pabrëþæ Pasaulio

esperantininkø sàjungos centro Roterda-me vadovai, laikydami já pavyzdiniu dau-geliui ðaliø. Tai ypaè iðryðkëjo, kai 2005metais Vilniuje ávyko jubiliejinis 90-asis(MG, 2005 m. Nr. 6), arba ðimtmeèio, popirmojo Pajûrio Bulonëje, Prancûzijoje, vy-kusio kongreso, kuriame kalbos autorius

L.Zamenhofas entuziastingai dþiaugësi,kad jame susirinko ir bendrauja ne pran-cûzai su anglais, ne lenkai su rusais, nevokieèiai su amerikieèiais, o þmonës suþmonëmis, laisvai bendraujantys vienaneutralia kalba, prieð kurià visi lygûs. Vil-niaus merui kongreso vëliavà perdavë Pe-kinas. 89-ojo kongreso ðeimininkai labaistengësi, kad, uþleidæ jubiliejinio kongre-so vietà Lietuvai, atrodytø ne kaip milþi-niðka ðalis prieð maþytæ, o tiesiog kaip prieððalá esperanto gimtinæ. Ir ið tikrøjø mûsø kon-gresas solidumu nenusileido Kinijai, pakan-kamai dëmesio skyrë valstybës vadovai irnevyriausybinës organizacijos. Juk tai bu-vo pirmasis pasaulinis Esperanto kongre-sas, vykæs posovietinëje erdvëje.

Po kongreso LR Seime vyko ne toksdaþnas reiškinys kaip Nitobe kalbø sim-poziumas, svarstæs globalëjanèio pasau-lio kalbø ekologijos problemas.

Geras Lietuvos esperantininkø veiklospasauliniu mastu vertinimas sukëlë ska-tintinà norà ir vël garsinti mûsø ðalá artë-janèio tûkstantmeèio jubiliejaus proga.Þinomas Lietuvos þurnalistas esperanti-

ninkas Audrys Antanaitis, Lietuvos espe-ranto sàjungos remiamas, energingaiëmësi iniciatyvos ákurti ðalies esperanti-ninkø þurnalistø asociacijà ir pagyvintitarptautinës esperantininkø þurnalistøsekcijos veiklà, suorganizuoti Vilniuje pa-sauliná esperantininkø þurnalistø kongre-



– esperanto kalba, palyginti su kito-mis kalbomis, neturi lygiø galimybiø, to-dël pabrëþtinas bendradarbiavimas tarpjø, keitimasis informacija, bendrø leidiniøleidimas;

– pasaulinë esperantininkø þurnalistøasociacija (PEÞA) sieks bendradarbiautisu kitomis tarptautinëmis þurnalistø orga-nizacijomis kalbø problemø klausimais beidalijantis patirtimi. PEÞA stengsis, kad nau-dinga informacija pasiektø ávairiø ðaliøspaudà, skatins savo nariø kûrybingumàrengiant straipsnius esperanto tematika;

– ávairios ðalys, ypaè ES, gali turëtisubsidijø ðaltiniø vienetiniams leidiniamsarba ávairiø ðaliø spaudos bendradarbia-vimui. Redakcijos sistemingai tirs tokiasgalimybes, o PEÞA skatins tai daryti.

Kongrese skaityta apie 50 praneðimø,leistas kongreso naujienø biuletenis „Fe-ra lupo“ (Geleþinis vilkas).

Pagrindinë kongreso tema – Tarptau-tinis kultûrinis bendradarbiavimas: þurna-listika ir esperanto. Jos reþisierius buvoprof. habil. dr. Hamfris Tonkinas (Humph-rey Tonkin), buvæs Hartfordo universiteto(Konektikutas, JAV) rektorius.

Kongresas vyko Vilniaus rotuðëje irSeimo Konstitucijos salëje. Pasaulio þur-nalistams buvo galimybë susipaþinti suTrakais ir pristatytas Vilnius kaip 2009 m.Europos kultûros sostinë. Pasaulio espe-rantininkø þurnalistø asociacijos pirminin-ku iðrinktas þinomas Lietuvos þurnalistas,LÞS vicepirmininkas Audrys Antanaitis.

LES pirmininko P.Jegorovo nuomone,šis tarptautinis renginys prisidës prie tei-giamo Lietuvos ávaizdþio pasaulyje forma-vimo ir jos garsinimo.

Gali bûti, kad netolimoje ateityje PEÞAvaldybos, ásikûrusios Japonijoje, svoriocentras persikels á Lietuvà, ir esperantogimtinë taps pasaulio esperantininkø þur-nalistø þidiniu, puoselëjanèiu tarpkultûrinábendradarbiavimà ir kalbø komunikacijà.

Iððûkis: esperanto – daugiakalbystësdraugas ar prieðas – ilgainiui gali tapti gel-bëjimosi ratu didþiajame kalbø vandeny-ne maþumø kalboms, kuriø kiekvienasþodis, pasak UNESCO, yra þvaigþdë vi-satos kalbø galaktikoje.

Kongresomoderato-rius HamfrisTonkinas(kairëje) beiFrimpongasAmpomahasBadu iðAustralijos

sà ir ákurti pasaulinæ esperantininkø þur-nalistø sàjungà su galimu centru Vilniuje.

Ðis renginys susilaukë tinkamo atgar-sio pasaulyje. Dalyvauti jame pareiðkë no-rà 183 þurnalistai, savo profesijoje varto-jantys tarptautinæ esperanto kalbà. Tai bu-vo 37 ðaliø atstovai ið Australijos, Austri-jos, Belgijos, Brazilijos, Anglijos, Bulgari-jos, Èekijos, Èilës, Kinijos, Danijos, Esti-jos, Suomijos, Prancûzijos, Vokietijos, In-dijos, Honkongo, Vengrijos, Irano, Airijos,Italijos, Korëjos Respublikos, Kroatijos,Kubos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo,Olandijos, Pakistano, Lenkijos, Portuga-lijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Šve-dijos, Šveicarijos, Ukrainos, JAV. Gausiau-siai atstovauta, be mûsø ðalies – 52, Len-kijai – 21, Rusijai – 12, Vokietijai – 7, Ðve-dijai – 6, Italijai – 6, Ukrainai – 5, Šveicari-jai – 5, Slovakijai – 5, Bulgarijai – 5, Kroa-tijai – 4, Vengrijai – 4, Kinijai – 4, Liuksem-burgui – 3, Latvijai – 3, Danijai – 3 ir t.t.

Aukðtasis kongreso globëjas LR Prem-jeras Gediminas Kirkilas savo sveikinimepabrëþë, kad kongresas, surinkæs ið ávairiøpasaulio kampeliø á Lietuvos sostinæ þur-nalistus, unikalus tuo, kad jie be vertëjø ga-li suprasti vieni kitus, kad galima didþiuotis,jog esperanto iðtakos Lietuvoje, kad be per-stojo aktyvëjant tarptautiniam bendradar-biavimui reikalinga kalba, kuri bûtø ne tiklengvai iðmokstama, bet ir neutrali, t.y. bejokiø privilegijø kuriai nors ðaliai. Ðis susiti-kimas liudija, kad tokio pobûdþio ieðkoji-mai vyksta, kad tokia kalba galëtø bûtisëkmingai naudojama tarptautinei komu-nikacijai. Esperantininkai þurnalistai áro-dys savo þodþiu ir pavyzdþiu, kad espe-ranto yra puiki alternatyva, kad šios kal-bos plitimas paskatins pagarbà tarp tau-tø, tarpusavio susidomëjimà jø kultûra.

Kongresà sveikino Seimo pirmininkasÈ.Jurðënas, sostinës meras J.Imbrasas. Uþ-sienio reikalø ministras P.Vaitiekûnas svei-kinime iðreiðkë pagarbà tarptautinës kalbospuoselëtojams, kurie visada rûpinosi jossklaida Lietuvoje, nepaisant 50 metø laisvoþodþio ir nuomonës persekiojimo. Jis pa-brëþë, kad daliai mûsø visuomenës espe-ranto pasidarë kaip simbolis tam tikros li-beralumo kalbos, kad jeigu esperanto net

netaps lingva franca visai þmonijai, ji visuo-met ákûnys þmoniø vienybës ir tarpusaviosupratimo viltá. Jis manàs, kad þurnalistaiesperantininkai – unikalûs savo profesijosatstovai, tikri þurnalistai be sienø. Tai asme-nys, turintys vilties, tikintys þmonijos ir tau-tø lygybës bei demokratiðkumo principais,kaip taikos balandþiai, plaèiai pasklidæ vi-suose þemynuose, þadinantys santarvætarp tautø. Jis priminë L.Zamenhofo þo-dþius, kad tarptautinë kalba, kaip ir viskas,kas tautiðka, yra visuomenës nuosavybë.

Kongresà sveikino kultûros ministrasJ.Juèas, Lietuvos þurnalistø sàjungos pir-mininkas D.Radzevièius, Pasaulio espe-ranto sàjungos pirmininkas P.Dasgupta,PES generalinis direktorius Osmo Bulle-ris, tarptautiniø esperantininkø organiza-cijø vadovybës nariai Stano Marèekas,Povilas Jegorovas ir kiti.

Seimo pirmininkas þurnalistas È.Jur-ðënas savo sveikinime atkreipë dëmesá,kad, nepaisant karø, okupacijø ir prara-dimø, Lietuva lieka šalimi, kuri iðsaugojotûkstantmeèius kalbos ryšius su indoeu-ropietiðka prokalbe, turtingà folklorà, di-dþiàjà savo etniniø þemiø dalá. Lietuviaipasiþymi ne tik meile savo kultûrai, bet irdemokratiðkumu bei pagarba kitoms tau-toms. Esperanto – vienintelë kalba, teikiantitikrai lygiateises bendravimo galimybes irsavo gyvavimu realizuojanti pagarbà kitøtautø kultûroms. Mes didþiuojamës, kad es-peranto yra kûrinys litvako Liudviko Zamen-hofo, mûsø ðalies þmogaus.

Birþelio 25–30 dienomis vykusiamekongrese po gausiø praneðimø ir intensy-viø diskusijø plenariniuose posëdþiuose irdarbinëse sekcijose iðryðkëjo atitinkamosiðvados ir rekomendacijos, taikytinos vi-soms informavimo priemonëms:

– esperanto spauda, radijas, áskaitantir internetinæ þiniasklaidà, yra svarbûsárankiai esperanto kalbai plëtoti;

– rekomenduotina sukurti duomenøbazæ dabar kuriamame Esperanto Aktu-ele puslapyje (svetainëje);

– esperantininkai þurnalistai turëtø pa-gelbëti nacionalinei spaudai, jeigu iðkylaklausimø, susijusiø su kalbø politika,þiniasklaidos kalbine dimensija ir kt.



JonaitisNeretai pasitaiko sutikti þmoniø, palie-

kanèiø didelá áspûdá. Kartais tai yra moksli-ninkai, þymûs pedagogai, aktyvûs visuo-menës veikëjai, mokslo populiarintojai ir kt.Taèiau yra atvejø, kai ðios savybës yra su-telktos viename asmenyje. Prie tokiø þmo-niø reikia priskirti profesoriø Henrikà Jonai-tá. Jis buvo neeilinis þmogus, išsiskiriantisgabumais, geraširdiškumu, dorumu. Ir šie-met, minint jo 95 metø jubiliejø, malonu pri-siminti ðità ðviesø ir kilnø þmogø.

Kelias á mokslà Henrikui Jonaièiui ne-buvo lengvas . Jis gimë 1913 m. liepos 15d. Vilniuje, tarnautojo ðeimoje. Tëvas mirë1916 m., kai Henrikui sukako vos 3 metu-kai. 1934 m. jis baigë Aukðtesniàjà komer-cijos mokyklà ir ástojo á Vytauto Didþiojo uni-versitetà Kaune, Gamtos ir matematikos fa-kultetà, kurá baigë 1942 metais. Po karo Vy-tauto Didþiojo universiteto diplomas nebu-vo pripaþintas, ir H.Jonaitis studijavo Vil-niaus universitete, Fizikos ir matematikosfakultete. Studijas baigë 1946 metais. Tuopaèiu laiku jis neakivaizdiniu bûdu studija-vo Vilniaus pedagoginiame institute, Gam-tos fakultete, ir 1949 m. gavo geografijosspecialybës mokytojo diplomà.

1950 m. H.Jonaièiui buvo suteikta ga-limybë studijuoti vienø metø aspirantû-roje tuometiniame Leningrade pas þymøfizikà profesoriø V.Èulanovská. 1954 m.sëkmingai apgynus disertacijà, H.Jonai-èiui buvo suteiktas fizikos ir matemati-kos mokslø kandidato (dabar – dakta-ro) mokslinis laipsnis. Kitais, 1955 m.,jam suteiktas docento pedagoginismokslinis vardas.

H.Jonaièio kelias á aukðtuosius moks-lus nebuvo lengvas. Studijuodamas Vy-tauto Didþiojo universitete jis dirbo raidþiørinkëju spaustuvëje, vëliau mokytoju, mo-kyklos inspektoriumi, direktoriumi. Nuo1944 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizi-kos ir matematikos fakulteto Bendrosiosfizikos katedros asistentu, paskui vyres-niuoju dëstytoju, docentu. Nuo 1960 m.iki 1976 m. buvo Bendrosios fizikos irspektroskopijos katedros vedëjas.

Kalbant apie H.Jonaièio mokslinæ veik-là, reikia pradëti nuo jo diplominio darbo„Elektrinës paladþio varþos kitimo priklau-somybë nuo okliuduoto vandenilio“. Dar-bo vadovas buvo prof. A.Puodþiukynas.

Darbe buvo mëginta pakartoti mokslinëjeliteratûroje skelbtus duomenis, iki tol lai-kytus etalonu, tyrinëjant Pd varþos priklau-somybæ nuo H2 okliuzijos. H.Jonaitis nu-statë, kad, leidþiant per elementà elektrossrovæ, sistemos Pt-Pt ir Pd-Pt poliarizuoja-si ir atsirandanti poliarizacijos srovë galikeisti potencialø skirtumà tarp elektrodø irkartu matavimo duomenis. Ðio potencialøskirtumo dydis priklauso nuo to, ar Pd yraanodas ar katodas. Ši išvada buvo nauja,nes iki tol manyta, kad potencialø skirtu-mas tarp elektrodø nekinta. Beje, tø laikødiplominiai darbai buvo ávairaus lygio ir su-dëtingumo. Kai kurie pavirðutiniðki, apra-ðomojo pobûdþio, kiti, pavyzdþiui, H.Jonai-èio, net áneðë kai kà naujo á fizikos mokslà.

H.Jonaièio mokslø kandidato diserta-cijos, kurià jis apgynë Vilniaus universite-te, tema „α ir β-karotinø miðinio kiekybi-nës analizës spektrofotometriniu metoduklausimu“. Ádomu paminëti, kad diserta-cija (271 p.) paraðyta sklandþia lietuviøkalba ir joje yra tik trumpa santrauka (6p.) rusø kalba. H.Jonaièio moksliniais dar-bais prasidëjo nauja Lietuvoje tyrimø ða-ka – eksperimentinë molekuliø spektro-metrija.

Šeštojo dešimtmeèio pradþioje Fizi-kos fakultete buvo pradëti sistemingi mo-lekulinës spektroskopijos eksperimenti-niai tyrimai. H.Jonaitis parengë metodi-kà uþsiklojusiems spektrams analizuoti iriðnagrinëjo karotinø spektrus. Jam tiesio-giai vadovaujant buvo tiriami organiniøjunginiø (vitaminø, karotinø ir kitø biolo-giðkai aktyviø medþiagø, svarbiø medici-ninei praktikai) spektrai. A.Kazlauskienëiðaiðkino tirpiklio átakà vitamino A spek-trui, B.Kriðèiûnienë – vitaminø B1 ir C spek-trø temperatûrines priklausomybes, be to,pagal spektrus ji surado molekuliø sà-veikos ypatumus. Septintàjá dešimtmetáH.Jonaièio aspirantai pradëjo tirti elektro-ninius ir vibracinius molekuliø spektrus.V.Ðalna iðanalizavo benzodioksano – 1,4tirpalø Ramano sklaidos spektrus ir pa-gal juos išanalizavo tarpmolekulinæ sàvei-kà, V.Urba – tø paèiø tirpalø elektroniniusir vibracinius spektrus, P.Misiûnas – tirpaløCH ryðiø virpesiø priklausomybæ nuo tem-peratûros. Tuo paèiu laiku, H.Jonaièiui va-dovaujant, tarpmolekulinës sàveikos pra-dëtos tirti branduolinio magnetinio rezo-nanso metodu (BMR), 1964 m. Fizikosfakultete pradëjo veikti didelës skiriamo-sios gebos spektrometras, kuriuo galima

dentams. Be to, jis dëstë spektroskopijosspecialiuosius kursus fizikams, skaitë fizi-kos dëstymo metodikà, vadovavo labora-toriniams, kursiniams, diplominiams dar-bams. Profesorius buvo 12 aspirantø kan-didatiniø disertacijø vadovas.

H.Jonaitis daug dëmesio skyrë tarp-molekulinei sàveikai tyrinëti. Tai ir tempe-ratûros, tirpikliø, ir pakaitø átaka organiniømolekuliø elektroniniams bei vibraciniamsspektrams. Su bendraautoriais paskelbëdaugiau kaip 80 moksliniø straipsniø mo-lekulinës spektroskopijos klausimais ir 20metodiniø straipsniø, parengë ir iðleido 12metodiniø leidiniø. Daug straipsniø profe-sorius paraðë Enciklopedijai.

Prof. H.Jonaitis buvo paraðæs diserta-cijà mokslø daktaro (habilituoto daktaro)laipsniui gauti, taèiau jos apginti jam ne-pavyko. Taip atsitiko dël to, kad pokariolaikais disertacijos apimtis nebuvo ribota,t.y. puslapiø skaièius galëjo bûti bet koks.Jo disertacijos rankraštis buvo apie 1200puslapiø. H.Jonaièio disertacija nebuvodidþiausia. Neretai daktaro disertacijossverdavo 5–8 kilogramus! Bet, kol H.Jo-naitis rengë dokumentus gynimui, buvopaskelbtas TSRS Aukðèiausiosios atesta-cinës komisijos nutarimas, ribojantis diser-tacijø puslapiø skaièiø iki 300 p. teksto (begrafikø ir nuotraukø). Iš 1200 p. padaryti300 p. jam buvo neámanoma, o svarbiau-

Profesorius95-osioms gimimo metinëms

Prof. Adolfas BOLOTINAS,prof. Liudvikas KIMTYS

Vilniaus universitetas

Henrikas buvo tirti sudëtingas tarpmolekulines sà-veikas bei molekuliø asociacijas.

Dirbdamas universitete H.Jonaitis skai-të bendrosios fizikos kursus fizikams, che-mikams, medikams ir kitø specialybiø stu-



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

7

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.7 (597) liepa

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 07 10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

sia, jis manë, kad to daryti neverta. Jisgalvojo išleisti monografijà, taèiau nepa-sisekë. Jis visuomet buvo apkrautas vi-suomeniniais ir kitais darbais.

Nuo 1980 m. H.Jonaièio darbas nu-krypo á fizikos istorijà. Šiais klausimais jispaskelbë 3 straipsnius ir išleido fizikos is-torijos pirmàjá tomà – buvo bendraauto-ris ir atsakingasis redaktorius.

Per savo ilgà darbà universitete jis da-lyvavo 55 mokslinëse konferencijose.Daug raðë mokymo klausimais, paskelbëper 40 publicistiniø straipsniø, visada su-tikdavo paskaityti populiarias paskaitas vi-suomenei, ypaè jaunimui. 1951–1986 m.buvo Lietuvos „Þinijos“ draugijos Fizikos,matematikos ir astronomijos sekcijos biu-ro, mokslinës-metodinës tarybos pirminin-kas; 1959–1977 m. – Lietuvos „Þinijos“draugijos revizijos komisijos sekretorius.1957–1980 m. buvo Ðiauliø mokytojø ins-tituto (vëliau – Pedagoginio instituto) vals-tybiniø egzaminø komisijos pirmininkas;1957–1972 m. – þurnalo „Jaunimo gretos“kolegijos narys. Ilgà laikà jis buvo Vilniausuniversiteto profsàjungos komiteto narysir net pirmininkas. Jis niekada nesakyda-vo: „aš šito darbo nedirbsiu“.

Uþ savo mokslinæ, pedagoginæ veik-là ir mokslo populiarinimà H.Jonaitis bu-vo apdovanotas padëkos ir garbës rað-tais, medaliais.1989 m. uþ didelius peda-goginius nuopelnus jam buvo suteiktasprofesoriaus vardas.

Prof. H.Jonaitis su dþiaugsmu sutikoLietuvos nepriklausomybës atkûrimà ir jogerbiamos ir mylimos skautø organizaci-jos atkûrimà, kurios narys prieškariu jis bu-vo. Taèiau prof. H.Jonaitá paskutiniais gy-venimo metais lydëjo nesëkmës ir nelai-mës. 1990 m. mirë jo mylima þmona Ma-rytë, kilo nuosavo namo gaisras.

Prof. H.Jonaitis buvo aukðtø moraliniøprincipø þmogus, tikras inteligentas. Ne-galima nepaminëti jo dràsos ir didvyrišku-mo karo ir vokieèiø okupacijos metu. Tuolaiku jis gyveno Vilniuje ir dirbo I gimnazi-jos mokytoju. Rizikuodamas gyvybe, jisneðdavo savo mokiniams, patekusiems áVilniaus getà, maisto, rûbø. Jis buvo vie-nas ið tø, kurie iðsaugojo M.Rolnikaitës die-noraðtá ir taip prisidëjo prie knygos „Aš tu-riu pasakyti“ išleidimo. Ši knyga iðversta ádaugelá kalbø. 1980 m. jis buvo apdova-notas Izraelio Yad Vašem medaliu „Pasau-lio teisuolis“ ir jo garbei Jeruzalëje paso-dintas medelis. Be to, jo vardas iškaltasten pat paminklinëje lentoje.

Prof. H.Jonaitis buvo nepaprastainuoširdus, visuomet pasirengæs padëti ki-tam, didelis patriotas. Jis visà savo gyve-nimà paskyrë mokslui, jaunosios kartosauklëjimui, þiniø sklaidai.

Mirë Henrikas Jonaitis 1992 m. spalio16 d. Vilniuje, palaidotas Saulës kapinëse.

V.OSTAÐEVIÈIUS Baltijai reikia padëti ..................... 2

G.KLEVINSKAS, T.MATULIONIS, R.ŠTILINISSvarbûs naujos atominës elektrinës projektoparengiamieji þingsniai ............................................ 5

A.POVILIÛNAS Tikiu Lietuvos sportininkaisolimpieèiais! ............................................................. 8

V.MILKUS Þvaigþdës ir þmogus ............................. 10

V.MATUTIS Planuojant investicijas uþsienyje ......... 12

D.TEIÐERSKYTË 2008-ieji – Skaitymo metai ......... 13

S.KANIÐAUSKAS Sinergetikos labirintuose........... 14

M.JUÈAS Zenonui Ivinskiui – 100 metø................. 16

E.BACEVIÈIUS Neþinoma „Þvejo“ skulptûrosistorija ..................................................................... 18

L.GRICIÛTË Eksperimentiniø gyvûnøvaidmuo onkologijos raidoje ................................. 20

J.SATKÛNAS Brazilija – aplinkos ir medicininësgeologijos aspektai ................................................ 22

P.SAUDARGAS Prof. dr. Libertas Klimka –filosofijos prof. Stasio Ðalkauskio premijoslaureatas ................................................................ 26

LÞÛU – populiariausia Lietuvos savivaldybiøvadovø kalvë .......................................................... 26

Statybos leidimai internetu – greitai, patogu irprieinama ............................................................... 27

K.GAIGALAS Kada atsirado ir iðnyks marios ......... 28

J.BATURO, S.RUTKAUSKAS Rentgenospinduliai uþ medicinos ribø .................................. 30

D.MIKALAUSKAITË Mitybos normø klausimu ....... 32

B.SLAVINSKAS Kà matysime atkurtuoseLietuvos valdovø rûmuose ..................................... 33

K.FIRKAVIÈIÛTË Europos moksliniø tyrimøerdvë: pradëtas Liublianos procesas .................... 34

M.KUODYTË Þadeitas............................................ 34

J.GRIGAS, S.GREIÈIUS Feroelektrikøsimpoziumas Vilniaus universitete ......................... 36

J.NORKEVIÈIUS Puodþiø miesto garbës pilietë .... 38

A.PILIPONIS Pasaulinis esperantininkøþurnalistø kongresas Vilniuje ................................. 40

A.BOLOTINAS, L.KIMTYS ProfesoriusHenrikas Jonaitis ................................................... 42


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.7, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Kà matysime atkurtuose Lietuvos valdovø rûmuoseSkaitykite 33 p.

Jogailos denaras, 1386–1387 m.

Vytauto denaras, apie 1395 m.

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.7