Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.11

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 11 1

2006

11

Penkiasdeðimtieji þurnalo ,,Mokslas ir gyvenimas” leidimo metai

Lietuvosgamtos

draugijai -

75

�Iðsaugokimealkus

�Dubysosaukðtupioraguvos

�Kà pasakojaeþerø nuosëdøklodai

�Kontinentinioledyno ðalyje –Grenlandijoje

�Naftos gavybair darniojiplëtra

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 11

Vyt

auto

MIL

IÐA

US

KO

nuo

tr.

,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo skaitytojø ir redakcijos vardu nuoðirdþiai sveikiname Jusgarbingo jubiliejaus proga. Linkime Jums, gerbiamas Valdai Adamkau, stiprios sveikatos,

nesenkanèios energijos ir iðtvermës darbuose Tëvynës labui


gamtos draugijøAplinkos naudojimas daþnai sukuriaproblemø, nes paþeidþia nusistovëjusiàgamtinæ pusiausvyrà, sukelia nepagei-

Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijos prezidentas

Nevyriausybinës gamtininkø organizacijos ir visuomenëgali ir turi suvaidinti svarbø vaidmená saugant, tvar-

kant ir subalansuotai naudojant gamtinæ aplinkà.Kiekvienos valstybës gamtinë ir apskritai aplinka

sudaro jos visapusiðkos raidos materialø pagrindà.Tinkami visuomenës santykiai su aplinka lemia valsty-

bës sëkmæ ir þmoniø gerovæ. Todël gamtos teikiamasgërybes reikia tausoti ir racionaliai naudoti.

2001 m. VII suvaþiavime iðrinkta Lietuvos gamtos draugijos vadovybë. Ið kairës á deðinæ sëdi: dr. L. Balèiûnienë, M. Meleðytë – atsakingojisekretorë, doc. dr. V. Raðkauskas, prof. habil. dr. A. Gaigalas – prezidentas, prof. habil. dr. A. Raèinskas, akad. prof. habil. dr. A. Merkys –

konsultacinës tarybos pirmininkas, prof. habil. dr. J. Naujalis; stovi: dr. A. Stackevièius, dr. B. Karmaza – vicepirmininkas, prof. dr. A. Stanaitis, doc. dr. S. Gulbinskas, miðkininkas A. Tervydis – LGD Trakø bendrijos pirmininkas,prof. habil. dr. V. Valenta – konsultacinës tarybos narys, A. Barysas – LGD Kauno bendrijos pirmininkas

gamtos draugijøvisuomeninë veikla

svarbius etapus: nepriklausomos Lietu-vos tarpukaris, pokario sovietinis laiko-tarpis ir atkûrus nepriklausomybæ.

1921 m. balandþio 6 d. buvo ákurtaJ.Tumo-Vaiþganto Lietuvai pagraþintidraugija. Nuo to laiko praëjo 85 metai.1923 m. susiorganizavo Medþiø sodini-mo komitetas. 1922 m. buvo ásteigta me-dþioklës ir þûklës draugija. Ðiemet mini-me 75 metø sukaktá, kai Kaune 1931 m.buvo ásteigta Lietuvos gamtininkø drau-gija. Jà ákûrë ðviesiausi nepriklausomosLietuvos mokslo veikëjai. Tarp ákûrëjø bu-vo visiems þinomi mokslininkai gamtinin-kai, kultûros ir visuomenës veikëjai: pro-fesoriai Vl.Laðas, K.Regelis, E.Landau,J.Þilinskas, T.Ivanauskas. 1931 m. gegu-þës 2 d. jø buvo pasiraðyti ástatai, kurieáregistruoti Kauno miesto ir apskrities rað-tinëje. 1931 m. birþelio 19 d. steigëjø su-sirinkime iðrinkta laikinoji Draugijos val-dyba: pirmininkas prof. Vl.Laðas, vicepir-mininkas prof. T.Ivanauskas, iþdininkasprof. E.Landau, sekretorius doc. L.Vailio-nis ir archyvaras prof. J.Þilinskas.

Steigiamasis Draugijos susirinkimasávyko 1931 m. lapkrièio 2 dienà. Á draugi-jà ástojo 61 narys. Iðrenkama nuolatinëvaldyba, kuri taip pasiskirstë pareigomis:pirmininkas prof. V.Èepinskis, vicepirmi-ninkas prof. Vl.Laðas, iþdininkas doc.L.Vailionis, sekretorius prof. A.Purënas,archyvaras prof. T.Ivanauskas. Revizijos

komisijà sudarë prof. P.Jodelë ir prof.K.Ðleþevièius. Nuo steigiamojo suvaþia-vimo dabartinë Lietuvos gamtos drau-gija skaièiuoja visuomeninës Lietuvosgamtininkø veiklos metus. 1932 m. gruo-dþio 5 d. visuotiniame Draugijos susi-rinkime buvo patvirtintas Lietuvos gam-tininkø draugijos pavadinimas. 1936 m.rugpjûèio 17 d. pakartotinai pertvarkytiLietuvos gamtininkø draugijos ástatai pa-gal Draugijø ástatymo reikalavimus bu-vo patvirtinti vidaus reikalø ministro áre-gistruojant jos bûstinæ Vytauto Didþiojouniversitete.

Apie prieðkario veiklà buvo kalbëtaDraugijos 65 metø paminëjime, pagrin-dinës veiklos kryptys paskelbtos spau-doje (MG, 1977, Nr. 1). Lietuvos gamti-ninkø draugija jungë labai plataus pro-fesijø diapazono mokslo ástaigø ir mokyk-lø darbuotojus: biologus, miðkininkus,geografus, geologus, fizikus, astrono-mus, chemikus, inþinierius ir net mate-matikus. Draugijos nariai ëmësi populia-rinti gamtos mokslus visuomenëje. Bu-

daujamø reiðkiniø ir jà sudarko. Todëlaplinkosauga priklauso prie valstybës irjos visuomenës prioritetiniø srièiø. Sa-vo ruoþtu gamtosauga (aplinkosauga)neámanoma be visuomenës supratimoir paramos. Visuomenë turi turëti per il-gà laikà iðugdytà poþiûrá, neraðytas el-gesio normas ir etninæ gamtonaudos,gamtos tvarkymo bei ûkininkavimo irsaugojimo moralià kultûrà. Valstybëjeveikia sistema ávairaus rango instituci-jø, reguliuojanèiø ir turinèiø tikslà tobu-linti santykius su aplinka. Valstybinësinstitucijos turëtø bûti suinteresuotosskatinti visas visuomenës grandis jung-tis bendram tikslui – aplinkosaugai.

Kokios yra paveldo tradicijos? Ar vi-suomenë subrendusi tausoti aplinkà?

Tautinëje sàmonëje yra iðlikæs etninisgamtos ávaizdis, pagarba jai ir moraliniønormø supratimas. Keièiantis gamybossantykiams ir socialinei struktûrai nelikovientiso aplinkosaugos supratimo. Lietu-voje visuomeninë gamtininkø veikla pra-ëjo ilgà kelià. Já galima suskirstyti á tris �


Lietuvos


vo formuojami gamtosaugos strategijosir ástatyminës bazës pagrindai. Imta or-ganizuoti gamtines rezervacijas ir at-kreiptas dëmesys á saugotinus objektus.Tvarkomi gamtos muziejai. Buvo leidþia-mas Draugijos „Gamtos“ þurnalas, ku-ris suvaidino organizaciná vaidmená, pla-tino gamtamokslines þinias ir turëjo ne-abejotinos átakos plaèiajai visuomenei.Vienas svarbiausiø Lietuvos gamtininkødraugijos nuopelnø, kad ji sudarë pa-lankià aplinkà pasireikðti daugeliui jau-nøjø gamtininkø ir mokslo darbuotojø,nukreipdama juos ne tik gamtos paþini-mo, bet ir gamtosaugos keliu. Lietuvosgamtininkø draugijos nariai profesoriaiL.Vailionis, V.Vilkaitis, A.Purënas,A.Dambrauskas-Jakðtas, Z.Þemaitis,P.Jodelë, Ig.Konèius, K.Ðleþevièius,M.Kaveckis, J.Juodakis, S.Kolupaila,K.Regelis, Vl.Laðas ir kiti neabejotinai tu-rëjo átakos mokslo raidai tuomet Lietu-voje ir vëliau. Ið Draugijos nariø iðaugopokario profesoriai K.Barðauskas, J.Ma-tulis, J.Dalinkevièius, K.Daukðas, A.Ju-cys, P.Slavënas, J.Dagys, A.Minkevièius,H.Horodnièius, J.Janickas, M.Natkevi-èaitë-Ivanauskienë, J.Ðopauskas, V.Gir-dzijauskas, K.Bieliukas, J.Valentas,P.Brazdþiûnas, P.Snarskis, A.Puodþiuky-nas, St.Mastauskis, S.Jankauskas,K.Brundza ir kiti, be kuriø bûtø neámano-ma gamtos mokslo ir apskritai nacionali-nio mokslo dabartinë raida Lietuvoje.Ðiuo poþiûriu prieðkario Gamtininkø drau-gijos ánaðas á Lietuvos gamtos mokslà yraneákainojamas. Ji iðugdë gamtininkø kar-tà, kuri tæsë darbus jau kitomis praras-tos nepriklausomybës sàlygomis ir ren-gë naujà gamtininkø pamainà.

Politiniai ávykiai 1940 m. buvo lemtin-gi tolesnei Lietuvos gamtininkø nepoliti-nei visuomeninei veiklai. Gamtininkødraugija buvo uþdaryta, kaip ir kitos vi-suomeninës organizacijos. Okupantainebuvo tikri, kad sugebës riboti ir kon-troliuoti visuomenës veiklà ir nukreipti jàpageidaujama linkme.

Tik po 20 metø leista veikti Lietuvosgamtos apsaugos draugijai, kurios stei-giamoji konferencija ávyko 1960 m. lap-krièio 22 dienà. Ji buvo sukviesta Lietu-vos mokslø akademijos prezidiumo irGamtos apsaugos komiteto iniciatyva.Lietuvos gamtos apsaugos draugija nuo1960 m. veikë ið esmës remdamasi Lie-tuvai pagraþinti draugijos bei Medþiø so-dinimo komiteto, ákurto 1923 m., taippat ir 1931 m. ákurtos Lietuvos gamti-ninkø draugijos tradicijomis ir turiniu. Ta-rybinës Lietuvos sàlygomis atkurtosdraugijos veiklos apþvalga pakankamaiiðsamiai yra pateikta 2000 m. Vilniuje ið-leistoje knygoje „Lietuvos aplinkosau-gos raida“ (sudarytojai K.Jankevièius ir

�

ekonominiø gamtosaugos problemø,darbo su aukðtosiomis ir specialiosio-mis vidurinëmis bei profesinëmis tech-nikos mokyklomis, informacijos ir pro-pagandos, taip pat gamtosaugos Liau-dies universitetø respublikinë taryba.Draugijos veikla buvo derinama su vyk-domosios valdþios struktûra, turëjo ati-tikti jos reikalavimus ir ideologijà. Ji bu-vo kreipiama racionaliau planuoti ir sta-tyti pramonës ámones, stambius gyvuli-ninkystës kompleksus, kad maþiau þa-lotø gamtinæ aplinkà. Taèiau daug kà ri-kiavo „ið virðaus“ besàlygiðkai reguliuo-janti programa. Prievartinë kolektyviza-cija ir beatodairiðka melioracija, indust-rializacija ne visada paisë gamtamoks-liniø ir agrarinio kultûrinimo kriterijø. Iðsovietmeèio beatodairiðko chemizavimoiki ðiol iðliko nepanaudotø chemikaløgrësmë. Pokario gamtosaugininkø veik-la ir suvarþymo sàlygomis pasiþymëjointeresø platumu. Svarbø vaidmená ðiojesrityje suvaidino vyr. redaktoriaus Riman-to Budrio leistas nuostabus þurnalas ,,Mû-sø gamta”. Prasidëjus direktyvinei pertvar-kai ir po jos tautiniam sàmonës atgimi-mui draugija susiskaldë á keletà atskirø or-ganizacijø. Senàjá vardà iðlaikë Vilniuje,Kaune ir Panevëþyje esantys skyriai.

1991 m. kovo 3 d. Ðiauliuose ávykopenktasis Gamtos apsaugos draugijossuvaþiavimas. Draugijos Tarybos prezi-diumui pasiûlius, draugijos pavadinimaspakeistas á Lietuvos gamtos draugijos.Buvo iðrinktas jos pirmininkas akad. prof.habil. dr. A. Merkys, vyriausiasis koordi-natorius J. Stasinas ir Centro valdyba.

Nuo tada pradëjusi veiklà dabartinëLietuvos gamtos draugija yra nepolitinësavanoriðka, savarankiðka visuomeninëorganizacija. Ji tæsia visuomeniná gam-tos iðsaugojimo darbà, kuriam pagrin-dus padëjo Lietuvos Respublikoje iki1940 m. veikusios gamtininkø draugijos,

J.Stasinas). Gamtos apsaugos draugi-ja po ilgos pertraukos pratæsë Lietuvosgamtininkø draugijos veiklà naujomispolitinëmis socialistinës santvarkos sà-lygomis. Jos veiklai neabejotinai turëjoreikðmës asmenybës, kurioms rûpëjo ið-saugoti Lietuvos gamtos vertybes, kaiptuomet mëgo sakyti, „ateinanèioms kar-toms“. Buvo derintasi prie bendros ide-ologijos, kad pasiektø uþsibrëþtà tikslàir pasitarnautø kraðto gamtos labui. Vy-resniosios Lietuvos gamtininkø draugi-jos kartos iðauklëti ðalia jø stojo jaunes-nieji, veiklà pradëjæ pokariu. Atleiskite,èia neámanoma visø iðvardyti. Kai kuriospavardës Lietuvoje tapo legendinës. Lie-tuvos gamtos draugija buvo visuotinë.Ji turëjo Respublikinæ tarybà, kurioje bu-vo 45 nariai. Revizijos komisijà sudarë5 nariai. Draugijos respublikinës tarybosprezidiumas susidëjo ið 13 nariø. LTSRGamtos apsaugos draugijos tarybosprezidiumo pirmininkai buvo: prof. dr.K.Jankevièius (1960–1982 m.), miðkøûkio ministras V.Lukaðevièius (1982–1989 m.), akad. prof. habil. dr. A.Mer-kys (1989–1991 m.). Antroje draugijosataskaitinëje konferencijoje (1966 m.)etatiniu pirmininko pavaduotoju iðrenka-mas þurnalistas Juozas Stasinas, kurisðias atsakingas pareigas ëjo iki 1991metø. Lietuvos gamtos apsaugos drau-gijoje galëjo reikðtis Lietuvos moksløakademijos institutø, Vilniaus universi-teto ir kitø aukðtøjø mokyklø gamtos spe-cialybiø darbuotojai. Prie Draugijos res-publikinës Tarybos veikë 15 komisijø:vandens apsaugos ir racionalaus nau-dojimo, dirvø apsaugos, miðkø ir auga-lø apsaugos bei rekreacijos, gamtosau-gos visuomeninës kontrolës, kraðtovaiz-dþio apsaugos ir jo formavimo, oro ap-saugos, kraðtovaizdþio architektûros,gamtinës aplinkos sanitarijos, darbo sujaunaisiais draugijos nariais, teisiniø ir



tarp jø ir Lietuvai pagraþinti draugija, irLietuvos gamtininkø draugija. Jos tiks-las – ugdyti þmoniø dorovæ, aplinkosau-ginæ sàmonæ ir kultûrà, saugoti ir glo-boti Lietuvos gamtà, dalyvauti ekologi-nëse ekspertizëse, remti ir skatinti ávai-raus pobûdþio ir ávairiø lygiø gamtoty-ros, gamtonaudos ir gamtosaugos veik-là. Draugija pradëjo naujà, treèiàjá savoveiklos etapà. Jos reikalus ilgà laikà tvar-kë sekretoriai p. Algimantas Milkevièiusir doc. Vytautas Raðkauskas.

Gamtos draugija bendrauja su vals-tybinëmis mokslo, mokymo ir ðvietimoástaigomis, visuomeninëmis organizaci-jomis, visokeriopai ugdo ir skleidþia min-tá, kad reikia graþinti tëvynæ, saugoti svei-kà gamtinæ aplinkà. Gamtos draugija re-mia gamtamokslinio palikimo inventori-zavimà, jo saugojimà, rengia áþymiøjøgamtininkø minëjimus. Taip pat rengiakonferencijas, simpoziumus, paskaitas,kursus, parodas, leidþia periodinius irneperiodinius leidinius.

1995 m. rugsëjá perrinkta Lietuvosgamtos draugijos Centro valdyba, revi-zijos komisija, iðrinkta konsultacinë ta-ryba (VI suvaþiavimas). Ðá kartà 1996 m.buvo paminëtas LGD 65 metø jubiliejus.2001 m. geguþës 4 d. ávyko VII Draugi-jos suvaþiavimas, kuriame antrai kaden-cijai prezidentu iðrinktas Jûsø nuolan-kus tarnas. Iðrinkta 15 nariø Centro val-dyba: dr. L.Balèiûnienë, habil. dr. V.Bal-trûnas, Kauno bendrijos pirmininkasA.Barysas, raðytojas R.Budrys (pava-duotojas), kurio atminimà pagerbëme,dr. A.Daubaras, dr. S.Gulbinskas, dr.B.Karmaza (pavaduotojas), gamtininkëMonika Meleðytë (sekretorë ir iþdininkë),akad. ekspertas, prof. habil. dr. J. Nau-jalis, prof. habil. dr. A.Raèinskas, doc.dr. V.Raðkauskas, prof. dr. A.Stanaitis,gamtosaugininkas A.Stackevièius, Tra-kø bendrijos pirmininkas A.Tervydis,

akad. koresp., prof. habil. dr. J.Virbickas,neseniai pasitraukæs ið ðio pasaulio.Konsultacinæ tarybà sudarë: pirmininkas– akad., prof. habil. dr. A.Merkys, Sei-mo narys Br.Bradauskas, akad., prof. ha-bil. dr. V.Gudelis, prof. habil. dr. V.Valen-ta. Su ðios tarybos nariu ðviesios atmin-ties monsinjoru Kazimieru Vasiliauskuatsisveikinome 2002 m. balandþio më-nesá. Draugijos revizijos komisija iðrink-ta ið trijø nariø – S.Paltanavièius (pirmi-ninkas), A.Gaulia ir A. Vaièiulis.

Aktyviai veikia Trakø, Kauno, Mosëdþioir kitos bendrijos. Mosëdþio respublikinisunikaliø akmenø muziejus (direktoriusA.Meðkauskas) yra draugijos tarpusaviobendradarbiavimo pavyzdys. Draugija në-ra uþdara organizacija. Ji bendrauja sukitomis visuomeninëmis organizacijomis,Aplinkos ministerija, universitetais, savival-dybëmis ir kitomis institucijomis.

Lietuvos gamtos draugijos svarbiau-si uþdaviniai – ugdyti visuomenës pilie-tiðkumà, vienyti bendrai gamtosaugos,gamtonaudos ir gamtotyros veiklai, sau-goti ir tausoti gamtinæ aplinkà. Draugijosástatuose áraðyti tikslai ámanomi pasiektibendromis pastangomis, todël linkime vi-siems gamtininkams geranoriðkø pa-stangø ir aktyvios veiklos. Dëkojame vi-siems aktyviai padedantiems plëtotidraugijos veiklà. Draugijai reikia akcen-tuoti kultûros ir meno ryðá su gamta, et-nokultûros priklausomybæ nuo gamtos,baltø religijos ir gamtos vienybæ ir kt.

Po Antrojo pasaulinio karo kûrësiprofesinës gamtininkø draugijos ir sà-jungos, kurios tenkino kai kuriø mokslosrièiø interesus, taèiau dël didelio pro-fesionalumo ir specifiðkumo labai ribo-tai veikë visuomenæ. Todël visiðkai pa-teisinama platesnio profilio gamtininkøvisuomeninës organizacijos – Lietuvosgamtos draugijos veikla. Jos nepakei-èia profesiniø gamtininkø visuomeniniøorganizacijø asociacija.

Ðiuo metu màstyti reikia globaliðkai,o dirbti vietoje – Lietuvoje. Gamtosaugadabar susideda ið subalansuoto naudo-jimo, saugojimo, konservavimo ir tvar-kymo. Vis labiau iðryðkëja, kad aplinkayra sudaryta ið socialinës, techninës irgamtinës aplinkø.

Lietuvos gamtininkø 75 metø veiklo-je iðsiskiria trys labai specifiðki laikotar-piai: prieðkarinis – ðvietëjiðkas, pokari-nis – direktyvinis ir ðiuolaikinis, kai rei-kia daugiausia dëmesio skirti pilietiðku-mo ugdymui gamtosaugoje ir visuome-nëje. Pilietinis ugdymas gamtosaugojeturi sudaryti grandinæ – nuo virðûniø ikiplaèiosios visuomenës, nuo plaèiosiosvisuomenës – iki virðûniø. Pilietinës vi-suomenës poveikis aplinkosaugos sri-tyje taip pat turi bûti diferencijuotas.

Lietuvos gamtos draugija naujomissàlygomis privalo veikti ðiuolaikiðkai irenergingai, dargi pralenkdama laikà,þiûrëdama á prieká ir turëdama aiðkià per-spektyvà. Reikia plësti jos átakà visuo-menei, kuri ne tik norëtø, bet ir galëtøveikti Vyriausybæ, kad ji dirbtø Lietuvoslabui, þmoniø gerovei, o ne sau ar savogrupës interesams. Lietuvos gamtosdraugijos darbas turëtø sietis su mokyk-lomis – ji galëtø kuruoti mokyklø gamti-ninkø bûrelius. Visuomenës pilietiðkumougdymas yra susijæs su visuomenës de-mokratijos átvirtinimu grandinëje visuo-menë – gamta – visuomenë.

1991 m. atkûrus Lietuvos gamtosdraugijà, tikëjomës, kad situacija gam-toje pagerës. Taèiau, sugriovus esamàstruktûrà, atsirado apleistø dykvieèiø,kurioms susigràþinti natûralià bûklæ pri-reiks deðimtmeèiø. Laisvoji rinka atpa-laidavo nevarþomà iniciatyvà, retkarèiaisnukreiptà prieð gamtà, analogiðkà gam-tos pertvarkymo ir uþkariavimo laikams,ëmë vis daþniau reikðtis moralinis ir dva-sinis pakrikimas. Minint Lietuvos gamti-ninkø draugijos 75-metá, gamtininkamsnerimà kelia negailestingas elgesys mið-kuose, netikëtos gamtinës ekologinëssituacijos, suaktyvëjæ karstiniai reiðkiniai,kraujosiurbiø maðalø, eglynø naikintojøir puðynø kenkëjø paplitimas, netinka-mi jø naikinimo bûdai.

Þmonës praranda ryðá su gamta,kompiuteriai ir automatai atitolina nuo jos.Jie nebesupranta gamtos ir nebeturi nuo-vokos, kaip joje elgtis. Labai svarbu eko-logiðkai ðviesti ir auklëti visuomenæ. Ko-kia bus paþiûra á gamtà, gamtinæ aplin-kà ir elgesys su ja, tokia bus valstybë.

Lietuvos gamtos draugija savo veik-los uþdaviniais laiko: atkreipti þmoniø dë-mesá á aplinkosaugà; þadinti ir palaikytijø domëjimàsi gamtosauga; kelti norà da-lyvauti aplinkosaugos veikloje; átrauktikuo daugiau aktyviø þmoniø á konkreèiàgamtosaugos veiklà. Pilietinës visuome-nës poveikio svarbiausios kryptys: jau-nimo aplinkosauginis mokymas ir ugdy-mas; pedagogø aplinkosaugos proble-mø supratimas ir kvalifikacijos këlimas;aplinkosauginis visuomenës ugdymas irjos supratimo plëtojimas; visuomenëspastangos átvirtinant demokratijà Lietuvo-je; tarptautiniø bendrijø sàveika ugdantaplinkosaugà. Labai svarbios Lietuvosgamtos draugijos rengiamos kasmetinësteminës konferencijos.

Nepakanka apvalyti gamtà nuo me-chaninës, cheminës, biologinës tarðos,dar svarbiau yra apvalyti mûsø uþterð-tas sielas, dvasià. Tam reikalingos inte-lektualinës, mokslinës, kûrybinës, ðvie-timo, sielovados ir apskritai visos visuo-menës bei jos institucijø pastangos.


Lietuvos gamtosdraugijos konsultaci-nës tarybos naráakad. Vytautà Gudelásu gimtadieniusveikina draugijosnariai (ið kairës ádeðinæ):doc. dr. V.Raðkauskas,prof. habil. dr.J.Naujalis,akad. A.Merkys irprof. habil. dr.A.Gaigalas


Lietuvos valsèiai

Vienos knygø serijos „Versmës“ leidyk-la nuo 1994 m. rengia ir leidþia tik „Lietu-vos valsèiø“ serijos lokalines monografijas,skiriamas Lietuvos tûkstantmeèiui (1009–2009). Jau iðleista 14 ðios serijos monog-rafijø, kuriø bendra apimtis yra 14 648 kny-gos puslapiai; dabar spaudai rengiama darper 30 naujø serijos knygø (plaèiau þr.www.versme.lt). O juk Lietuvoje bûta dau-giau nei 400 valsèiø, taigi visà serijà turëtøsudaryti irgi panaðiai tiek tomø...

Iki 2005 m. imtinai leidykla surengë55 specialias apraðomø vietoviø tiriamà-sias ekspedicijas, kuriose dalyvavo 1008rengiamø serijos monografijø autoriai,renkantys medþiagà savo straipsniamsir studijoms. Labai aktyviai ðiose ekspe-dicijose dalyvavo ir savo straipsnius se-rijos monografijose skelbë mokslininkaigamtininkai. Esame dëkingi akad. prof.habil. dr. Algirdui Gaigalui, prof. dr. Rièar-dui Kazlauskui, prof. habil. dr. ValentinuiBaltrûnui, doc. dr. Þivilei Lazdauskaitei,doc. dr. Filomenai Kavoliutei, dr. Rimvy-dui Kunskui ir kitiems mokslininkams. Iðviso „Lietuvos valsèiø“ serijai raðo per 90mokslo vardus turinèiø autoriø.

Pirmøjø „Lietuvos valsèiø“ serijos mo-nografijø pagrindà sudarë apraðomojopobûdþio straipsniai. Á darbà ásitraukusmokslininkams, gausëjant tiriamøjømoksliniø straipsniø, kilo idëja suburti ne-priklausomà autoritetingà monografijøserijos Mokslo darbø komisijà, sudarytàið aukðèiausios kvalifikacijos serijoje ap-raðomø dalykiniø srièiø specialistø, ga-linèiø ávertinti serijai raðanèiø mokslinin-

Petras JONUÐAS„Lietuvos valsèiø“ serijos ir rinkinio„Lietuvos lokaliniai tyrimai“ leidëjas

Monografijø serijos

mokslo darbø rinkinys ir jo pirmasis leidinys„Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2002–2005. Gamta (biologija,

geografija, geologija)“kø straipsniø kokybæ. Nuoðirdþiai dëko-ju komisijos nariams akad. prof. ha-bil. dr. Algirdui Gaigalui (gamta), dr. Artû-rui Judþenèiui (kalba), prof. habil. dr. Ire-nai Reginai Merkienei (etnologija, komisi-jos pirmininkë), prof. habil. dr. Stasiui Skro-deniui (tautosaka), akad. prof. ha-bil. dr. Antanui Tylai (istorija), dr. GintautuiZabielai (archeologija) uþ reiklumà ir at-liekamà reikðmingà darbà. Tik ðios komi-sijos aprobuoti straipsniai serijos knygo-se ávardijami ir paþymimi kaip moksliniai.

Pirmieji Mokslo darbø komisijos apro-buoti moksliniai straipsniai buvo iðspaus-dinti monografijoje „Seredþius“ (2003 m.,ið viso 15 moksliniø straipsniø: ið gamtossrities – 2, ið istorijos – 5, ið etninës kultû-ros – 6, ið tautosakos – 1, biografinio po-bûdþio – 1). Vëliau buvo skelbiami mo-nografijose „Kvëdarna“ (2004 m., ið viso6 moksliniai straipsniai, ið gamtos srities –1), „Papilë“ I dalis (2004 m., ið viso 11moksliniø straipsniø, ið gamtos srities – 2),„Tauragnai“ (2005 m., ið viso 4 moksliniaistraipsniai, ið gamtos srities – 2), „Mus-ninkai. Kernavë. Èiobiðkis“ (2005 m., ið vi-so 7 moksliniai straipsniai), „Laukuva“ Idalis (2005 m., ið viso 10 moksliniø straips-niø, ið gamtos srities – 1).

„Versmës“ leidyklos parengtø serijosknygø iðleidimo terminai labai priklausonuo leidybos finansavimo. Kadangi „Lie-tuvos valsèiø“ serijos knygø rengimo irleidybos veikla ið parduodamø knygøgautø pajamø leidybos iðlaidø nepaden-gia ir nuolatos reikalauja neatlygintinosparamos, o valstybës ir vyriausybës ins-titucijos serijos monografijø rengimo ir lei-dybos beveik neremia, apraðomø vieto-

viø savivaldybës tik ið dalies prisideda irpaèios rûpinasi savo knygø finansavimu,rëmëjø ir finansavimo ðaltiniø paieðka beiknygoms iðleisti reikalingø lëðø kaupimoprocesas uþtrunka ir yra labai neapibrëþ-tas. Dël nuolatinio lëðø stygiaus spaudaiparengtø knygø spausdinimas vëluoja,todël „Versmës“ leidykla, siekdama, kadmonografijoms paraðyti mokslo darbaikuo greièiau pasiektø skaitytojà bei pa-tektø á mokslinæ apyvartà, ëmësi iniciaty-vos savo lëðomis leisti ið gamtos, arche-ologijos, istorijos, etninës kultûros, kal-bos, tautosakos, sociologijos atskirø da-lykiniø daliø susidedantá lokaliniø tyrimømokslo darbø rinkiná „Lietuvos lokaliniaityrimai“, kuriame bus spausdinami „Lie-tuvos valsèiø“ serijai paraðyti moksliniaistraipsniai. Sieksime, kad nuo straipsniøparaðymo ir pateikimo Mokslo darbø ko-misijai iki jø iðspausdinimo rinkinyje pra-eitø ne daugiau kaip vieneri metai.

Rinkiná pradëjome 2002–2005 m. pa-raðytø gamtos srities moksliniø straipsniørinkinio dalies iðleidimu (atiduota spaudai2006-07-17, tiraþas iðspausdintas 2006-08-11), nes ðios dalies vyriausiajam redak-toriui akad. Algirdui Gaigalui, talkinamamnenuilstanèios redaktorës Vidos Girinin-kienës, pavyko greièiausiai parengti sa-vo mokslo srities straipsniø rinkinio dalá.Beje, gal skaitytojui bus ádomu þinoti, kadðio pirmojo, 400 egz. tiraþu iðleisto 400 p.leidinio savikaina virðijo 44 tûkst. litø.

Manome, kad rinkinyje vienoje vieto-je sukaupti ávairiø Lietuvos vietoviø moks-liniai lokaliniai tyrimai padës ne tik ben-drame Europos kontekste giliau paþintisavo vardo tûkstantmetá mininèià, bet visdar nepaþintà Lietuvà, bet bus panau-doti ir tolesniuose darbuose. Tikimës, kadðis privaèiø asmenø iniciatyva ir lëðomisrengiamas straipsniø rinkinys sulauksvalstybës, mokslo institucijø ir mokslinin-kø dëmesio, ávertinimo ir palaikymo, o jodaliø leidimas laiku ir sistemingai bus pa-skata mokslininkams aktyviau imtis krað-to lokaliniø tyrimø bei raðyti „Lietuvosvalsèiø“ serijai. Maloniai laukdami skai-tytojø specialioje mokslo darbø rinkinio„Lietuvos lokaliniø tyrimø“ interneto sve-tainëje www.llt.lt bei dalykiniø pastabø irpasiûlymø viliamës, kad rinkinys ras sa-vo vietà, bus reikalingas bendroje lokali-niø tyrimø mokslinëje erdvëje.


, ,


1996 m. iðleista pirmoji „Versmës“ lo-kalinë monografija „Sintautai. Þvirgþdai-èiai“, o 1998 m. „Þagarë“ (pirmoji kny-ga su oficialiuoju tûkstantmeèio þenklu)buvo liudijimas, jog leidykla geba ðiamdarbui suburti ir kraðtotyrininkus, irmokslininkus. Nuo 1999 m. vasaros pra-dëtos tiriamosios ekspedicijos (pirmojiávyko Ðirvintose) suformavo tradicijà su-burti þmones ne tik knygø rengimui, betir platesniam ilgalaikiui kultûriniam ben-dravimui. Ið viso iki 2006 m. gruodþio ávy-ko 32 tiriamosios ekspedicijos: Raguvo-je, Tauragnuose, Kazlø Rûdoje, Sere-dþiuje, Laukuvoje, Vilkijoje, Papilëje,Plungëje, Þagarëje ir kt. Jø metu akty-viai dalyvavo ir gamtininkai Algirdas Gai-

LeidyklaVida GIRININKIENËLeidyklos „Versmë“ vyr. redaktorë

1994 m. Vilniuje ásikûrusi vienos monografijø serijos „Lietuvosvalsèiai“ leidykla „Versmë“ tæsia Petro Birþio (Pupø dëdës) pradëtà

darbà – ta paèia sistema ir turinio dalimis (Gamta, Kalba, Tautosaka,Etninë kultûra, Praeitis ir kt.) rengia lokalines kraðtotyrines monogra-

fijas. Ðio darbo pradininkai kraðtotyrininkai Venantas Maèiekus,Stanislovas Buchaveckas, Kazys Misius ir kiti, jau anksèiau paskelbæ

ne vienà kraðtotyros straipsná, knygos rengimà suvokë ne tik kaipdarbà bibliotekose ir archyvuose, bet ir kaip aktyvø bendradarbiavi-

mà su vietinëmis bendruomenëmis.

Versmë : dabartisir perspektyvos

„Versmës“ leidyklos ekspedicijosÞagarëje pasitarimas. Pirmoje eilëje (iðkairës): doc. dr. Jonas Milius,prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas,architektûros istorikë Marija Purvinienë,technikos istorikë (ÐAM) GenovaitëÞukauskienë

kalinëse monografijose paskelbti straips-niai turëtø ne tik apraðyti kurá nors ávykáar institucijà, bet ir, pasak istorikës IndrësLukðaitës, taptø ðaltiniø, iðtekliø fiksaci-ja, t.y. „rimta interpretacija, stipriai papil-danèia bendràjà kultûros raidos charak-teristikà, jos paþinimà...“ (I. Lukðaitë. Lo-kalinës istorijos sampratos, Lietuvos lo-kaliniø tyrimø pradëtis, Vilniaus pedago-ginis universitetas, 2005, p. 11).

Þagarës ekspedicijos dalyviaiTervetëje (Latvija) 2005 m.

„Versmës“ ekspedicijos dalyviaiLaukuvoje, Sietuvos kûlgrindoje.Centre – Varniø regioninio parko

direktoriaus pavaduotojas KazimierasPraeras (2001 m.)

Z.J

UÐK

EVIÈ

IAU

S n

uotr.

T.B

UTA

UÈ

IO n

uotr.

�

, ,A

.PETR

AÐIÛ

NO

nuotr.

galas, Valentinas Baltrûnas, BronislavasKarmaza, Filomena Kavoliutë, RièardasKazlauskas ir kiti.

Iki 2006 m. leidykla iðleido 14 dide-lës apimties (per tûkst. puslapiø) monog-rafijø. Monografijø „Papilë“ ir „Laukuva“yra po 2 tomus. Nuo 2003 m. „Versmës“monografijose, pradedant „Seredþiumi“,spausdinami ir gamtos, kalbos, etninëskultûros, istorijos, archeologijos, socio-logijos srièiø mokslo darbai. Tikimasi áknygø rengimo darbà átraukti kuo dau-giau savo srièiø specialistø. Tuo bûdu„Versmës“ leidykla atitrûksta nuo kraðto-tyrai bûdingo ávairaus pobûdþio medþia-gos kaupimo ir tuo pagrindu jos skelbi-mo ir priartëja prie sudëtingesniø tikslø –konceptualaus ávairiapusio tyrimo, ben-drø visai Lietuvai áþvalgø, problemø ir in-terpretacijø nagrinëjimo. Ðie prasme lo-


Prof. habil. dr. Olegas PUSTELNIKOVASVilniaus pedagoginis universitetas

Ðiø metø rudens pradþioje pasirodëpirmasis „Versmës“ leidyklos iðleistasmonografijø serijos „Lietuvos valsèiai“mokslo darbø tomas „Gamta“ (biologija,geografija, geologija). Pateikiami 2002–2005 metø darbai. Tituliniame puslapyjeskaièiai 1(1) rodo, kad ði monografija yrapirmojo (Gamtos) tomo pirmoji knyga, okaip teigia leidëjas Petras Jonuðas „... da-bar spaudai rengiama dar per 30 naujøserijos knygø, o Lietuvoje bûta daugiaunei 400 valsèiø...“ Ði serija apima tik Lie-tuvos valsèiø lokalines monografijas ir jo-je bus dar 6 tomai: archeologija, istorija,etnologija, kalba, tautosaka, sociologija!

Paþymëtinas leidëjø patriotizmas ir ne-savanaudiðkumas – visos knygos leidþia-mos leidyklos lëðomis ir skiriamos Lietu-vos tûkstantmeèiui (1009–2009) paþymëti.

Ðis gamtamoksliniø publikacijø rinki-nys – bene pirmasis bandymas ðaliesmokslinëje leidyboje. Sveikintina geo-mokslø (geografija ir geologija) ir bio-mokslø (biologija) simbiozë.

Atodangø tyrimai upiø ðlaituose, kar-jeruose ir geologiniø græþiniø analizë, ge-ografinës aplinkos stebëjimai (reljefas,eþerai, upës ir upeliai, kraðtovaizdþiø kai-ta), biotos elementø analizë (radimvietës,augimvietës, perimvietës, nerðtavietësskirtingoje geografinëje aplinkoje), ávai-riø gamtiniø, istoriniø ir socialiniø reiðki-niø vyksmas ir kaita – toli graþu ne visassàraðas lokaliø tyrimø, kurie iðpleèiami áregioninius ir ilgainiui susisteminami jauglobaliniu atspalviu.

Lokaliø gamtiniø problemø ratas ne-iðpasakytai platus, tad ávairiakryptis jøávardijimas visuomenei ðiame plaèios ap-imties darbe yra sveikintinas. Tomas at-spindi plaèiajai visuomenei reikalingas,prieinamas ir praktines þinias, naujausiasmokslo tiesas. Itin ðiltai nuteikia dauge-lio straipsniø ávairiapusiðkumas, moksli-niø tyrimø bei pastebëjimø sàsajos su au-toriø buitiniais-istoriniais prisiminimais,rodanèiais gamtos pokyèius tëviðkëje per30–50 metø.

Pristatant Tauragnø kraðto augmeni-jos ypatumus (Lazauskaitë, p. 11–21),pateikiami geologinio substrato (kvarte-ras) duomenys bei geomorfologiniai-ge-ografiniai ir istoriniai-socialiniai eþero apy-linkiø bruoþai. Graþiai prisimenami seniejitarmiðki pavadinimai (uþuolijas, laukaspar uþuola kelmø), pateikiami apylinkë-se auganèiø medþiø moksliniai (lotynið-ki) atitikmenys, parodoma augalijos kai-ta dël drëgnø þemiø melioravimo. Neuþ-

mirðtamas ir garsiosios „þiniuonës“E.Ðimkûnaitës indëlis tyrinëjant ðiamekraðte buvusios pelkës retuosius auga-lus. Nagrinëjamos Tauragnø apylinkëseauganèiø augalø, áraðytø á Lietuvos Rau-donàjà knygà, rûðys, ávardijami gausûsvaistiniai augalai.

Savitas moksliniu poþiûriu istoriniais-buitiniais prisiminimais grástas straipsnis„Sodybø þeldiniai, sodai, gamtos dova-nos Rokiðkio kraðto ðiaurëje“ (Ðedys, p.22–36). Malonu yra tolimesniø regionø beirajonø ar net valsèiaus gyventojui, pasta-ruoju metu iðvykusiam kitur, suþinoti apiemedþius ir vaiskrûmius, augusius kaimuo-se, sodybose, dvaruose, paþinti jø sodi-nimo istorijà („Kaþkuris ið Onuðkio Kama-rø savo vestuviø proga baudþiauninkamsliepë apsodinti karpotaisiais berþais ke-lià...“, p. 23). Pateikiamos negandos (gais-rai, fronto linija, pokario kovos), naikinu-sios ðio kraðto sodybas, florà, kraðtovaiz-dá. Neapeinami ir pareigûnai bei þmonës,dël ávairiø prieþasèiø nemëgæ ar nesau-gojæ gimtinës gamtos, nesodinæ medþiø,nepuoselëjæ darþeliø ar kirtæ ilgaamþiussodus. Nostalgija apima skaitant apie ma-no jaunystës laikais augusiø derlingø irskaniø obuoliø, slyvø, serbentø veisles. At-gyja ávairialypë senojo kaimo darþelio irlaukiniø gëliø panorama, nuostabiai puo-ðusi sodybø palanges ir kraðtovaizdþius.Daugumos ðiø gëliø nebeliko, pasikeitë irsenojo Lietuvos kaimo tradicijos.

Skaitydamas ðá straipsná, susipaþástine tik su praëjusio ðimtmeèio buitimi, su-dëtingomis socialinëmis-buitinëmis kai-mo sàlygomis, bet ir suþinai liaudiðkus irmokslinius gamtos dovanø ar augalø pa-vadinimus, susipaþásti su tø apylinkiø liau-dies medicina, vaistaþolëmis, rankdarbiøið apylinkëse augusiø augalø ávairove.

Ádomus, bet pernelyg mokslinisstraipsnis „Seredþiaus apylinkiø drugiai“(Kazlauskas, p. 37–51). Drugiø apibûdi-nimas pateikiamas iðsamios geografinëskraðtovaizdþio charakteristikos fone. At-rodo, ið drugio – gudobelinio baltuko(Aporia crategi L.) stebëjimø autorius da-ro iðvadà apie klimato ðiltëjimo procesàLietuvoje! Jo nuomone, ðis drugys kartusu Dzûkijoje ir Raudondvaryje rastaisanalogais (graþiàja ðaðkyte, stepiniu pe-lëdgalviu) yra ðio proceso pranaðas.

„Ið didþiojo paukðèiø bûrio“ (Stanevi-èius, p. 52–54) ryðkëja Panemunës vals-èiaus Gelgaudiðkio ornitofaunos ávairo-vë, iðkyla daugeliui dar neþinomo Nova-

raisèio ornitologinio draustinio, Þuvintoir Èepkeliø konkurento, subtilybës, ásiti-kinama intensyvaus melioravimo neigia-ma átaka pelkiø komplekso paukðèiø na-tûralioms buveinëms.

Straipsnis „Oro baseino tarðos aspek-tai“ (Perkauskas, p.55–57), deja, Gelgau-diðká apibûdina tik kaip „ekologiðkai ðva-resná panemunës miestelá“, nepateikia-ma tyrimø ávairovë ir patikimumas.

Bet ðtai „Plungës apylinkiø gamtinësir rekreacinës teritorijos“ (Lankelis, Urbo-nienë, p. 58–72) ir ypaè „Laukuvos apy-linkiø kraðtovaizdþio raida“ (Kavoliutë, p.73–88) bei „Kartenos apylinkiø kraðto-vaizdis 20 a.“ (Kavoliutë, p.89–95) stebi-na ávairove. Èia rasime gamtiná apylin-kiø apibûdinimà, istorinæ-kultûrinæ pavel-do objektø analizæ, kraðtovaizdþio raidos,turistinio potencialo ir teritorijø optimiza-vimo klausimø sprendimà.

Vaizdþiai apraðomi senojo kraðtovaiz-dþio þidiniai, jø teritorinës bendruome-nës, pateikiami duomenys apie maþai þi-nomus ar visai negirdëtus ðiø bendruo-meniø darinius – ûkius (bajorkiemis, oko-lica, uþusienis), net iki 1922 m. þemësreformos buvusius iðskirtinius. Skaityto-

„Gamta“ – Lietuvos gamtiniø ir


jui primenama XVI a. Valakø reforma (rë-þinë þemënauda), apibûdinama XX a.pradþios vienkiemiø sistema ir XX a. ant-rosios pusës dramatiðka tarybinë þemësreforma – kaip kultûrinio kraðtovaizdþiotikslingo (ar valingo) pertvarkymo etapai.

Straipsnis „Tauragnø apylinkiø þemë-valdos ir þemënaudos kaita 20 a.“ (Milius,Lukðaitë, p. 96–107) áveda skaitytojà á kitàitin svarbià visai ðaliai problemà – kaimoraidà XX a. ir jo nykimo aspektus þengiantá XXI amþiø. Tauragnø pavyzdþiu, pasitelk-dami gausiø statistiniø duomenø beimoksliðkai (ir kritiðkai) vertindami, autoriaiparodo privaèios ar kolektyvinës þemëval-dos privalumus ir trûkumus, bûtinumà tai-syti drenaþà, dël kurio dabartinës bûklëspelkëja þemë. Autoriai paþymi „...jei ateity-je nebus tvarkomos melioracinës sistemos,galima prognozuoti, kad teritorija ims pa-naðëti á sovietmeèio pradþioje buvusiàjà(daug krûmeliø, menkaverèiø miðkeliø,pelkuèiø) ...“ (p. 103). Ðie pastebëjimaiskatina svariau pamàstyti apie gamtos irþmogaus santykius, apie politinius pertvar-kos aspektus, apie kaimo senëjimà, „so-dybø tuðtëjimà“. Ðá procesà akivaizdþiaipatvirtina Geografijos instituto mokslinin-kø atlikta agrarinës þemëvaldos transfor-macijos ðioje seniûnijoje analizë.

Geras mokslinës simbiozës pavyzdys,tiriant lokaliø vietoviø gamtinæ genezæ ir so-cialinius reiðkinius, yra straipsnis „Kazlø Rû-dos smëlynø kraðtovës kilmë ir sandara“(Kunskas, p. 108–128). Prityræs paleoge-ografas, autorius puikiai suderina geologi-næ sandarà, ávairiø kvartero dariniø forma-vimosi ypatumus ir demografinës raidossavitumus regioniniu ir net lokaliniu mas-tu. Puslapá po puslapio skaitai tarsi istori-næ sakmæ, pateiktà vaizdinga kalba su darneáprastais naujadarais (kraðtovë, apvalai-nas smëlio dangtis, egliø padaba, derlûsmolëti laukai, pietlinkio Pronemunës ma-gistralë, akumuliacijos kliuvinys, sluoksny-nas, alma, ledynmarës, likdaubë, progu-mës, vangiai, degsnës ir kt.).

Autorius propaguoja gamtinæ sàsajàtarp giluminiø struktûrø ir pavirðiniø kvar-teriniø dariniø pagal ávairios mineralizaci-jos ðaltinius. Jis aktyviai palaiko geologoV.Vaitonio tektoniniø lûþiø ir upiø árëþiø (rel-jefo morfostruktûrø) tarpusavio priklauso-mybæ. Aiðkindamas Kazlø Rûdos smëly-no, taip pat didþiojo limnoglacialo gene-zæ, autorius diskutuoja su kitais moksli-ninkais – geografais ir geologais, pateik-damas savàjá limnoglacialo modelá.

Ádomiai pateikiama ir Lietuvos pelkiø

rûdos (limonito) kilmë, gavyba jau nuo 7–5 a. p.m.e., supaþindinama su geleþieslydymo poreikiais ir technologija ginklø,árankiø, buities dirbiniø gamybai. Su isto-rija siejama ir neretø vietovardþiø kilmë.

Straipsnyje „Gelvonø apylinkiø pale-ogeografija, geomorfologija ir geopavel-das“ (Baltrûnas, Karmaza, p. 153–162)pateikiama vëlyvojo kvartero (gal labiaunei haloceno) raida ðio valsèiaus apylin-këse. Geologinë ðio laikotarpio istorija irledyno bei jo tirpsmo vandenø srautø ku-riamas reljefas siejamas su prieðistoriniøgyvenvieèiø ir vëlesniø miesteliø bei kai-mø infrastruktûrø formavimusi. Subtiliaiiðryðkinamos geologinës-geomorfologi-nës vertybës, mums þinomos geopavel-do pavadinimu. Kitas ðiø autoriø straips-nis „Gelvonø apylinkiø þemës gelmiøsandara, raida ir iðtekliai“ (p. 175–181) –tai reali pirmojo pradþia. Juos sujungus,matytume ðio kraðto raidà per pastaruo-sius 500 mln. metø su dabarties (50 tûkst.metø) laikotarpio akivaizdþiais dangos irpavirðiaus pokyèiais.

Ádomus ir savitas straipsnis „Kartenosapylinkiø geologija ir paleogeografija“(Baltrûnas, Pukelytë p.163–174) atspindiðio þemaièiø kraðto raidà ir geologiniusprocesus viso fanerozojaus (akivaizdþiosgyvybës laikotarpis) eono metu. Autoriaivaizdþiai parodo geologiniø procesø áta-kà civilizacijos raidai Lietuvoje, o ir þemai-èiø kraðte, formuojant jø gyvenamàjà ap-linkà, buitá, etnokultûrà. Malonu pastebëtiautoriø didþiulæ pagarbà Lietuvos geog-rafijos grandui A.Basalykui, kurio moksli-nës mintys gajos ir dabar, praëjus 40 me-tø nuo enciklopedinio veikalo „LietuvosTSR fizinë geografija“ pasirodymo.

Apie geologinæ kraðto istorijà ir jos rai-dà þemaièiø kraðte raðoma straipsnyje„Buvusio Kvëdarnos valsèiaus þemës gel-miø sandara ir raida“ (Malinauskas,p.182–190). Pateikiama þemës gelmiø 2km storymës istorija per 2 mlrd. metø. Le-dynmeèiu per pastaruosius 800–700tûkst. metø sausuminës lygumos plotaibuvo performuoti á gana ávairø dabartináreljefà. Ði raida parodoma remiantis Kvë-darnos apylinkëse iðgræþtais græþiniais,ávairûs tektoniniai judesiai ir geologiniovystymosi aspektai pateikiami þemëla-piuose, blokdiagramoje ir stratigrafinëjeschemoje (pastaroji gali bûti pavyzdine vi-sos Lietuvos geologinës raidos iðraiðkai).Plaèiai aptariamas mineralizuotas ir ypaèpramoninis (sûrymai) vanduo, kuris yraperspektyvi hidromineralinë ir alternatyvi

geoterminës energijos þaliava. Pateiktiduomenys ðio kraðto þmones ir valdþiàturëtø ypaè sudominti dël pigios energe-tikos krypties plëtojimo.

Didþiausià dalá geologiniø straipsniøknygoje pateikia prof. A.Gaigalas (þr.p.191–353).

Straipsnyje „Seredþiaus geologinispagrindas“ trumpai apibûdinami pagrin-diniai (paleozojaus ir mezozojaus)sluoksniai, paþymint, jog jau kreidos sis-temos pabaigoje prasidëjæs jûros kili-mas formavo kontinentines kainozojausuolienas, kurios buvo eroduojamos tiekdël regresijos, tiek dël vëlesniø keliakar-tinës ledyninës egzaracijos procesø. Ðisprocesas parodomas santûriu, bet itinturiningu pastebëjimu, kad „... ant nely-gaus mezozojaus uolienø pavirðiaus suryðkia horizontalia slûgsojimo nedarnapo ilgos geologinio laiko pertvarkos, uþ-trukusios net 65 milijonus metø, buvosuklotos jauniausio geologinio periodo– kvartero – nuogulos“ (p.194).

Pastarøjø apibendrinimui autorius ir ski-ria daugiausia dëmesio. Ypaè svarûs jo ið-puoselëti petrografiniai ledyniniø nuoguløtyrimø metodai, nes A.Gaigalas yra benevienintelis þinovas Lietuvoje, galintis nusta-tyti eratiniø Lietuvos rieduliø insitu radim-vietes Ð.Europos regione. Autorius paste-bi, kad Seredþiaus apylinkëse tëra tik le-dyninës nuogulos. Buvo jø èia ar ne – atei-ties tyrimø klausimas, bet jau pateikti duo-menys rodo ledyninës egzaracijos didþiu-lius mastus ðiame regione. Nuotrupinësmedþiagos tyrimai leidþia suþinoti, ið kur,kaip ir kokiais atstumais ledyno gremþia-mos, luistinamos ir egzaruojamos uolienospateko á ávairiø Lietuvos regionø kvarteronuogulø storymæ. Tà procesà aiðkiai pa-rodo A.Gaigalo straipsniø („Papilës geolo-ginë ir geomorfologinë aplinka“, „Minijosir Atlanto atodangos“, „Gelvonø apylinkiøkvartero nuogulø danga ir bûdingieji rie-duliai“, „Tauragnø þemës gelmës“) anali-zë. Analizuodamas Papilës apylinkiø ato-dangø nuotrupinæ medþiagà autorius pir-mà kartà atskleidþia unikalø reiðkiná Lietu-voje – ledynø lokalines slinkimø kryptis iððiaurës rytø á pietvakarius (p. 250).

Autorius analizuoja geologinës Lietu-vos Mekos – Papilës juros sistemos ato-dangas, 175 metø jø tyrimø istorijà, at-skleidþia unikaliø paleoradiniø reikðmæpasauliniam biostratigrafijos mokslui irLietuvos mokslininkø deramà vietà áteisi-nant ðá geologiná lobynà.

socialiniø procesø veidrodis

Nukelta á 39 p.


D.Poðkos Baublys. Dail. K.K.ÐIAULYÈIO akvarelë

Baublio Dionizo

manifestà pavarèius

Poðkos

Turbût daþnas ið mûsø, vienà ar dau-giau kartø per metus vaþiuodami á pajûráir atgal naujuoju Þemaièiø greitkeliu (au-tostrada), pravaþiuojame Kryþkalná. Tikne visi prisimename, kad nuo ðios vietosapie 6 km kelio iki Dionizo Poðkos me-morialinio muziejaus, dar kitaip vadina-mo Baublio vardu. Èia, be mokykliniøekskursijø, vienos kitos kultûriðkai susi-pratusios ðeimos, netankiai kas uþsuka,ne todël, kad ði vieta maþiau garbinga arreikðminga Lietuvos kultûrai, o todël, kadnëra kryptingesnio lankytojø supaþin-dinimo su ðia praeityje garsia ir dar ðian-dien iðsaugojusia mums visiems bran-giø reliktø erdve.

Ið tiesø istoriniø, kultûriniø, gamtiniøreliktø ðioje erdvëje dar likæ, taèiau nëratikslesniø nuorodø, o lankytojas be pa-pildomos informacijos (iðskyrus Baub-lius) jø maþai pastebi. Jau 1992 m., be-sidarbuojant Paminklø restauravimo pro-jektavimo institute, tyrimø metu teko lai-më iðsamiau susipaþinti su Dionizo Poð-kos Baubliø muziejaus atsiradimo ap-linkybëmis bei Bardþiø (Bijotø) dvarokomplekso raida.Tyrimø pabaigoje buvopateiktos pastabos ir pasiûlymai apie ðiodaugiaplanio kultûrinio objekto pristaty-mà ávairioms visuomenës grupëms. Ma-tyt, tuo metu mintys buvo pasakytos nelaiku, ne vietoje ir ne tuo adresu. AèiûDievui, Baubliai iðliko, o aplinka (senojipradþios mokykla, parko likuèiai, malû-nas ir kt.) laukia renesanso.

Keliais þodþiais reikëtø priminti, kad Dio-nizas Poðka (1764 –1830) – vienas þymiau-siø XIX a. pradþios lietuviø kultûros veikëjøir raðytojø, plaèiø interesø kultûrininkas,centrinë Þemaièiø kultûrinio sàjûdþio figû-ra. Jis palaikë ryðius su þymiaisiais savoepochos þmonëmis, kurie domëjosi Lietu-va, jos istorija, kalba bei kultûra, susiraði-nëjo su to meto Vilniaus universiteto profe-soriais J.Leleveliu, J.Loboika, bièiuliavosiir bendravo su Þemaitijos vyskupu J.A.Giedraièiu, kultûrininku K. Nezabitauskiu,poetu S.Valiûnu, raðytoju ir tautosakininkuS.Stanevièiumi, filologu L.Uvainiu, medikuir poetu J. Ðimkevièiumi ir kitais.

Virginijus JOCYS

Dionizo Poðkos Bardþiø (Bijotø) dva-relis XIX a. pradþioje tapo ryðkiu lietuviøkultûros þidiniu. Èia 1812 m., kaip patsD.Poðka raðë spaudoje 1823 m., nukirs-dinæs ir iðskobæs tûkstantmetá àþuolà, jápargabenæs á sodybà ir jame árengæs pir-màjá Lietuvoje senienø muziejø, kurio lan-kytojai buvo ávairiø interesø ir iðsilavinimoþmonës. Apie ðá Baublyje árengtà muziejøvëliau graþiai raðë A. Mickevièius savo po-emoje „Ponas Tadas“ (1823 m.). Muzie-jus buvo gausiai lankomas, garsas apie jásklido ne tik Lietuvoje, bet ir uþ jos ribø.

Dionizo Poðkos kultûrinë, visuomeni-në veikla tradiciðkai skirstoma á tris ba-rus: Lietuvos istorija, kalba, poezija. Ið joistoriografiniø darbø svarbesni paraðytilenkø kalba, kaip antai: „Kaimieèio arto-jo màstymai apie lietuviø ir þemaièiø tau-tos istorijà ir jos kalbà“, „Apie senovinespagoniðkas religines apeigas Lietuvos irÞemaièiø kunigaikðtystëse“.

Ið kalbiniø darbø didþiausias yra ran-kraðèiu likæs nebaigtas trikalbis (lenkø -lotynø - lietuviø) kalbø þodynas. D. Poð-kos poezijos pluoðtas susideda ið eiliuo-tø epigramø, sentencijø, eiliuotø laiðkø(kaip tyrinëtojai teigia, D. Poðka yra vie-nas þymiausiø ðio þanro atstovø). Jo kû-rybiniame kraityje – pluoðtas eilëraðèiø iridëjine bei literatûrine verte svarbiausiaskûrinys – „Muþikas Þemaièiø ir Lietuvos“,kuris pirmà kartà iðspausdintas 1886 m.„Auðros“ pirmajame numeryje ir iki ðiødienø publikuotas jau keletà kartø.

D. Poðkos kultûrinis veiklos laukasXIX a. pradþioje buvo gana platus, jamrûpëjo kalbos, istorijos, literatûros daly-kai. Prieð pasistatydamas Baublá 1812m.savo sode, jis jau turëjo sukaupæs ne-maþà senienø rinkiná, bibliotekà.Vëliaurinkiná papildë paties rastais ar kitø pa-dovanotais radiniais. Kas þino, jei nebû-tø ðio àþuolo, gal bûtø susirentæs kitokiàpavësinæ (altanà) ir joje eksponavæs sa-vo senienø rinkiná. Ir ekspozicija nedaugkuo iðsiskirtø nuo kitø visuomeniðkai ak-tyviø Lietuvos bajorijos privaèiø rinkiniø,prieinamø tik tam tikram þmoniø ratui.Àþuolo Baublio aplinka, kaip ne kartà D.Poðka sudvasintai yra uþsiminæs, já vei-kë ir skatino darbuotis Lietuvos labui. To-

dël D. Poðka plaèiai atvërë Baublio mu-ziejëlio duris smalsiai visuomenës daliai.

XIX a. pabaigoje – XX a. suaktyvëja do-mëjimasis D. Poðkos kûrybiniu palikimu,juo þavisi, stebisi ne vienas tyrinëtojas. Pa-sipila straipsniai, studijos: M. Brenðteino,V.Maciûno,V. Laurinaièio ,S. Skrodenio ,V. Va-nago ir kitø.1994 m. iðeina V.Vanago mo-nografija, papildyta naujais D.Poðkos biog-rafijos faktais ir datomis. Nustatoma, kadDionizas Poðka gimë 1764 m. Telðiø pa-viete (apskrityje), Þemalës parapijoje, Lë-laièiø bajorkaimyje. Tai naujais tyrinëjimaispatvirtina muziejininkas Povilas Ðvere-bas.Taip ið uþmarðties prikeliama iðkilausÞemaitijos ir Lietuvos kultûrininko D.Poð-kos gimtoji vieta Lëlaièiai. Organizuojamivieði atminimo renginiai. Be Bijotø, Kalti-nënø, Kraþiø – vietoviø, menanèiø D. Poð-kà, atsiranda Lëlaièiai – nauja kultûrinësatminties ir traukos vieta.

2004 m. spalio 8 d. Lietuviø literatû-ros ir tautosakos institutas bei Maþeikiøsavivaldybë surengë mokslinæ konferen-cijà, skirtà þymaus þemaièiø kultûrinio sà-jûdþio veikëjo, poeto Dionizo Poðkos 240-osioms gimimo metinëms paþymëti. Pra-neðimus skaitë: J.Girdzijauskas, B. Spei-èytë, A. Martiðiûtë, A. Lapinskienë, R.Skeivys,R. Bonèkutë ir kiti. Nauju þvilgs-niu paþvelgta á D.Poðkos kûrybiná paliki-mà, á jo daugialypæ kultûrinæ veiklà.

Po D.Poðkos mirties 1830 m. (jis pa-laidotas Kaltinënø kapinëse) keitësi dva-ro ir Baubliø valdytojai.Tik po Pirmojo pa-saulinio karo, atkovojus Lietuvos nepri-klausomybæ, prasidëjus þemës reformai,Bijotø dvarelio centras su Baubliais buvoperduotas ákurti pradþios mokyklà.Taip ðivieta tapo visuomenine. D.Poðkos kultûri-nis palikimas ne visø buvo uþmirðtas.Tau-


„Versmës“leidyklosekspedicijos irseminaroBijotuosedalyviai.2006 m.rugpjûèio 11 d.

Virginijaus JOCIOnuotr.

�

ragës apskrities pradþios mokyklø ins-pektorius Konstantinas Jankauskas, no-rëdamas artimiau supaþindinti visuome-næ su D.Poðkos Baubliais ir kultûriniu pa-likimu, visaip aktyvino ðios vietos lanky-mà. Apie1930 m. supilamos dvi atmini-mo kalvos (atminimo pilkapiai su pamin-klais): viena jø skiriama Vytautui Didþia-jam, kita – Dionizui Poðkai.Tuo metu, no-rint apsaugoti nuo sunykimo, àþuolai ap-juosti ið lentø sukaltais nameliais.K.Jan-kauskas ragino bendruomenæ ir tuometi-næ Skaudvilës valsèiaus administracijàðioje vietoje pastatyti naujà pavyzdinæ mû-rinæ pradþios mokyklà.Taèiau surinktø lë-ðø uþteko tik medinei, kurià pastatë sam-dyti meistrai, talkino vaikø tëvai. Ji pagalpaskirtá tarnavo iki XX a. 9-ojo deðimtme-èio. K.Jankauskas, siekdamas suaktyvintivietovës lankymà, ieðkojo naujø D.Poðkoskûrybinio palikimo pristatymo formø. Apie1932 m. jis Pradþios mokslo departamen-tui pateikë pasiûlymà Baublio aplinkojeárengti lietuviø mitologiniø dievybiø parkà( panteonà). Anot jo, tai turëjo suaktyvintivisuomenës domëjimàsi D.Poðkos kûry-biniu palikimu bei pritraukti naujø lanky-tojø Bijotuose (Bardþiuose). Ði idëja, norsir neágyvendinta, matyt, buvo kilus artimiaususipaþinus su D.Poðkos lietuviø mitolo-gijos tyrinëjimais.

Po Antrojo pasaulinio karo ásivyravu-siai ideologijai labai neuþkliuvo D.Poðkoskûrybinis palikimas, jo tautinës aspiraci-jos – gelbëjo Lietuvos ir Þemaitijos bajo-ro (artojo ir muþiko) ávaizdis – jis ne tikvalgë baudþiauninkø uþdirbtà duonà, betir „arë“ su plunksna , o gal ir þagre.

Apie 1947m. atkuriamas D.Poðkosmemorialinis muziejus, kuris perëjo Ðiau-liø Auðros muziejaus þinion.Vëliau àþuo-lai konservuoti ir 1971 m. apsaugoti stik-liniais gaubtais.

Kaip jau uþsiminta, 1992 m. istoriniøtyrimø metu bandyta atsekti D.Poðkos Bi-jotø (Bardþiø) dvaro raidà, vëliau, pasi-naudojant ðiais duomenimis, atlikti archi-

tektûriniai tyrimai. Iðsiplëtus tyrimams,padaugëjo naujø duomenø, padedanèiøgeriau rekonstruoti XIX a. pradþios Bijo-tø (Bardþiø) dvaro erdvæ. Dvaro sodyboskompleksas 1997 m. gruodþio 31 d.átrauktas á Lietuvos nekilnojamøjø kultû-ros vertybiø registrà.

XIX a. pradþios Bijotø (Bardþiø) dvaroplane pavaizduotas malûnas ant Pelosupelio kranto, iðgyvenæs kelias rekonst-rukcijas, gyvavo iki XX a. 6-ojo deðimtme-èio. 9-ojo deðimtmeèio pradþioje Pelosupelio senvagë iðtiesinta, vietoj senosiosuþtvankos pastatyta nauja, o vandens pra-laida árengta toliau nuo malûno pastato.Pats malûno pastatas keliskart rekonstruo-tas ir vis nesëkmingai jame bandoma or-ganizuoti kokià nors veiklà. Kaip jau uþsi-minta, malûnas yra D.Poðkos dvaro kom-plekso ûkinë dalis, praradusi savo pirmi-næ paskirtá, bet galinti tarnauti paþinimuikaip pagrindinës ekspozicijos tàsa. Pelosupelis drastiðkai patvenktas, praradæs pir-mapradá vaizdà, dabar gyventojø naudo-jamas kaip rekreacinis objektas.

D. Poðkos dvarvietëje stovinti buvusipradþios mokykla – tai mûsø visø neûkið-kumo ir neorganizuotumo pavyzdys. Pa-statas nëra tiesioginis istorinio dvaro liu-dininkas, taèiau tai tarpukario ðvietimoir Bijotø gyvenvietës istorijos dalis, glau-dþiai susijusi su D.Poðkos kultûrinio pali-kimo sklaida. Kol tuometinës atsakingosinstitucijos diskutavo, kaip panaudoti ðápastatà, vietos gyventojai „iðneðiojo“ jodalis, neliko durø, langø, krosniø.1992 m.siûliau dalyje patalpø árengti D. Poðkos kû-rybinio palikimo ekspozicijà, kitose patal-pose – keliaujanèio jaunimo nakvynës na-mus ir kt. Esant galimybei apsistoti, gali-ma detaliau susipaþinti su gretimø vieto-viø kultûros paveldo objektais Girdiðkëje,Upynoje, Vytogaloje ir kt. Ðiuo metu liku-sio pastato dalys remontuojamos. Jamgyvastingumà suteiktø konceptualûs pa-siûlymai ir konkreti veikla.

Buvusio D.Poðkos Bijotø (Bardþiø)dvaro neásivaizduojame be parko, kuriokai kurie elementai (pavieniai medþiai iralëjos, dekoratyviniai tvenkinëliai, Pelosupelis) pasiekë ir mûsø dienas.Visa taikartu su vandens malûnu uþima apie 10ha. Kitas Bijotø gyvenvietës þaliasis ma-syvas yra D.Poðkos brolio Norberto Pað-kevièiaus miðrus parkas (pradëtas kurti1825 m.). Jis uþima apie 4 hektarus.

1992 m. tyrinëjant Bijotø (Bardþiø) dva-ro sodybà teko naudotis XIX–XX a. pla-nais, amþininkø atsiminimais bei patiesD.Poðkos kûrybos palikimu, kuriame bu-vo uþfiksuoti aplinkos vaizdai ir jo poþiû-ris á tai. XVIII–XIX a. pradþioje vidutiniø,smulkiø bajorø (stambiø ûkininkø) sody-bos su atskiromis veiklos zonomis: gy-venamoji, reprezentacinë, ûkinë, buvopanaðios.Tai lëmë reljefas, klimatas, pa-naði ûkinë veikla ir, aiðku, tradicija. Ðiau-rinë, vakarinë pusës daþnai bûdavo uþ-sodinamos vietiniø ar atveþtiniø medþiøalëjomis, petinëje pusëje bûdavo sodi-nami lepesni krûmynai, gëlës, tam tikravieta bûdavo parenkama sodui. Þemai-èio bajoro sodyba neásivaizduojama bevandens telkinio. Jei jo nebûdavo, taidaþnai iðsikasdavo ûkinëje ir reprezen-tacinëje dalyje.Tokia pusiau savaiminësodybos aplinka gerokai pakisdavo, jeisodybos ðeimininkai turëjo originaliø min-èiø ar kitur matytø pavyzdþiø.

Ðiuo poþiûriu Bijotø (Bardþiø) dvarosodybos aplinka formavosi XVIII a., val-dant kitiems valdytojams, o atitekusiD.Poðkai buvo pildoma ir formuojama iðnaujo, pagal naujo ðeimininko poreikiusir skoná. D.Poðka 1811m. raðytame eilë-raðtyje „Mana darþelis“ (dar iki Baubliopastatymo parke) vaizdþiai apraðo ne tikkas darþelyje auga, bet kreipia þvilgsnáir á greta auganèius àþuolus ar santuokaipriminti sodintà klevà. Pelos upelio vin-gyje ásikûrusi sodyba buvo uþëmusi visàturëtà þemæ, o darþeliui buvo skirta tikapie 2 arai þemës.


Problema

Lokaline kultûra prieð ðimtmetá buvolaikoma izoliuota kultûra ir dël to turintitik jai vienai bûdingø bruoþø. Èia gali-me prisiminti garsø XIX a. anglø etnolo-gà Eduardà Bernetà Tailorà (Tylor), tyri-nëjusá primityviàsias kultûras, mitologi-jos, filosofijos, religijos, kalbos, papro-èiø ir meno raidà. Taèiau jau XX a. pr.vokieèiø etnologo Lëjaus Frobenijausarealiniai kultûros tyrimai parodë, kadXX a. tokios kultûros nebeegzistuoja, oir ankstesniu laikotarpiu vyko nuolatiniaikultûrø mainai, kuriais galima paaiðkintinemaþà dalá dalykø, paplitusiø keliuosekontinentuose. Dël to lokalinës kultûrosgeografinis kontekstas iðkilo kaip savi-ta vietinës specifikos ir lokalinio kultû-ros tapatumo formavimosi problema.Konkreèiai lokalinës kultûros charakte-ristikai ne tiek svarbus pasirenkamo ob-jekto dydis, kiek jo tyrinëjimo apimtys:tyrimø problematika ir tematika, rodantiûkio struktûros, kultûros politikos ir nuo-latos atsinaujinanèios individualios kû-rybos sàsajas.

Lokalinë kultûra

Ji visada siejasi su tam tikra sutartineteritorija. Ði apibrëþiama ne dydþiu, o san-

tykiu tarp tiriamojo objekto ir jo geografi-nio konteksto. Dël to vieno valsèiaus kul-tûra bus lokalinis tyrimas visø didesniø uþjá administraciniø teritoriniø padalø, o at-skiros valstybës etnokultûriniai tyrimai –platesnës istoriðkai susiklosèiusios pana-ðios kultûros srities, kaip antai – Lietuvosatveju Baltoskandijos regiono, Rytø Eu-ropos, apskritai Europos ir pan., atþvilgiu.Kas kartà turësime tam tikros pasaulio da-lies gyvenimo bûdo charakteristikà. Josreikðmæ mokslui galime apibûdinti sugre-tindami atomo ir Kosmoso tyrinëjimus. Ðiøobjektø dydis skirtingas, taèiau jø tyrimøsvarba mokslui yra lygiavertë.

Tyrinëjimø kryptys

Kokià pozityvià reikðmæ atviroje visuo-menëje gali turëti konkretus lokalinis ge-ografinis kontekstas? Á tai netiesiogiai at-sakë Timas Edensoras, teigdamas, kad

tautinis tapatumas yra neatskiriama da-lis dalykø, kuriuos paprastai laikome aki-vaizdþiais, pradedant kraðtovaizdþiu, mi-tybos áproèiais ir baigiant turizmu, kinu,muzika1 . Visa tai ne tik jungia, bet ir soli-darizuoja bendruomenæ ir iðkelia jai ben-drus pilietinius tikslus.

Teoriniai lokalinës kultûros klausimaiLietuvoje pasidarë ypaè svarbûs XX a. 9-àjá deðimtmetá ir iki ðiol turi daug reikðmësetninei, tautinei ir pilietinei savimonei, taippat ir lokalinei savigarbai, apie kurià daþ-nai vengiama ðnekëti, bijant per etnocen-trizmà iðkylanèiø nacionalizmo apraiðkø.Ûkinio kultûrinio patyrimo sklidimas mik-roaplinkoje ir makroaplinkoje, etniðkumoir tautiðkumo sàsajos kultûroje, tautos kul-tûros sandara, etniðkumo simboliai etni-nëje kultûroje, etninës diasporos tyrinëji-mo metodika, etniniø kultûriniø arealø su-sidarymas, lokaliniø kultûros elementøplëtra ir jø kontaminacijos, etninio kultûri-nio tapatumo lokalinë iðraiðka maþosio-se administracinëse teritorinëse padalo-se ir jëgos struktûrø átaka – tai tik dalis ge-ografinio konteksto reikalaujanèiø teoriniøir taikomøjø su konkreèiomis kasdienio gy-venimo erdvëmis susijusiø temø, kuriosdaugeliu aspektø susilaukë nemaþo at-garsio uþsienio ir Lietuvos spaudoje.

Socialinëje ir kultûrinëje antropologijo-je vidiniai lokaliniai kultûros tyrimai daþniau-siai siejami su taikomaisiais mokslais. Vie-nas ið tikslø – maþinti socialines átampas irvietiniø kultûrø susiprieðinimà, kylantá visuo-menëje dël pasikeitusiø politiniø administ-raciniø ribø, ypaè sujungiant istoriðkai ne-

Lokalinë

Prof. habil. dr. Irena Regina MERKIENËMonografijø serijos „Lietuvos valsèiai“ Mokslodarbø komisijos pirmininkë

kultûrageografiniamekontekste

�

Namas su atviru þidiniuvirtuve MaþojojeLietuvoje pagalG. Renkà

Brigita Speièytë, straipsnyje „Kas uþ-sodino Poðkos „darþelá“ (Metai, 2005,1.Li-teratûra , kritika, estetika) nagrinëdamaminëtà eilëraðtá bei naujus ðaltinius, ban-do atkurti ankstesnio ir D.Poðkos laiko-tarpio sodybos (parko) kûrimo vaizdà.Pritariame jos nuomonei, kad parkas,sodas buvo svarbi bajoriðkosios kaimosodybos dalis, turëjusi ne tik praktiðkàpaskirtá. Bet tai buvo ,,...tam tikras biog-rafinis, meninis, kultûrinis tekstas, iðreið-kiantis savininko charakterá, polinkius,savivokà. Parkas – tai bûdas, kuriuo ba-joras ásiterpia á savojo kraðto kultûriná þe-mëlapá, asmeniðkai ir kûrybiðkai ásismel-

kia á gyvenamà kraðtovaizdá, paliekajame, tarsi knygoje individualø pëdsa-kà“. Taigi, toliau tvarkant D.Poðkos Bijo-tø (Bardþiø) dvaro sodybos (parko) ap-linkà, galima pagalvoti ir apie „Mana dar-þelio“ atkûrimà.

Ðià vasarà (2006 m. rugpjûèio 11d.)„Versmës “ leidyklos ekspedicijos meturenkant medþiagà „Skaudvilës“ monog-rafijai, pritarus Ðilalës kraðtieèiø draugi-jai buvo surengtas seminaras - popietë,,Istoriniai ávykiai ir vietos (Tauragës ir Ði-lalës rajonuose)”. Buvo perskaityti pra-nešimai: Dionizo Poðkos kultûrinis paliki-mas ir jo sklaida (S.Skrodenis), D. Poðka

1812 m. Baubliuose ákûrë muziejø, o kastoliau? (V. Jocys), Regionø muziejai, jøkasdienybë ( E. Krensienë, R. Gerèienë),Piliakalniai, jø tyrinëjimai, prieþiûra, prista-tymai (G.Zabiela), Kur buvo Pilënai? (T. Ba-ranauskas), Skaudvilës apylinkiø kultûrospaveldo objektai (E.Maþrimas).

To seminaro metu buvo perskaitytasir „Baublio manifests“ tarmiškai.

Á Baublio lûpas manifesto tekstà ádë-jau (prof.Stasys Skrodenis priderino prieBijotø apylinkiø ðnektos), nes anuo me-tu pats Dionizas Poðka Baublio vardu pa-naðiai perteikë àþuolo biografijà ir dre-vës viduje virð durø lietuviðkai uþraðë :


Suomijoje, Èekijoje ir kt. Gretimoje Lenki-joje Krokuvos vaivadijoje pagal specialøprojektà mokytojai atliko lokalinius tyrimusvalsèiuose ir savo tyrimø duomenis skel-bë atskirais sàsiuviniais. Jie prieinami vi-suomenei, o ypaè pedagogams.

Lokalinë savimonë ir pilietiðkumas

Lokalinë bendruomenë retai kadabûna etniðkai vienalytë. Dar labiau ji mið-ri pagal nariø geografinæ kilmæ dël nuo-latinës gyventojø migracijos. Ðiuo atve-ju santykis tarp mes ir kiti yra tarsi nesi-baigiantys spiraliniai laiptai, kai opozi-cijos skleidþiasi tarp atskirø laipteliø,laiptø spiraliø ir jø visumos. Viskas èiareikalinga, kaip ir turinèios bendrø tiks-lø visuomenës egzistencijoje, nepaisantto, kad daugelis jos nariø neturi tiesio-ginio tarpusavio ryðio ir, pasak Nisbet,bendruomenë tëra iliuzinë. Pats realiau-sias jos pamatas yra bendra teritorija irdaþniausiai visus suvienijanti lokalinësavimonë, atsiskleidþianti per ûkiniø, re-liginiø ir kultûriniø saitø visumà, kai sie-kiant bendrø tikslø svarbiu veiksniu ða-lia ekonomikos tampa jausminis ryðyssu vieta – jos gamtine aplinka, lokalineetnine, kultûros ir pilietine istorija ir vi-suomene, skatinantis laikyti save ben-druomenës nariu ir savo gerovæ sieti sutos vietos likimu.

Geografinis kontekstas

Ávairialypiai duomenys leidþia nuosek-liau daryti teorines prielaidas visø pirmadël sàsajø tarp lokalinës kultûros ir jos vi-dinio geografinio konteksto, kuris apimaistorijos tëkmëje susiklosèiusius gamtiniusgamybinius teritorinius kompleksus ir jøkomponentus, áskaitant vietinius gamtosturtø iðteklius ir istoriðkai susiklosèiusá krað-tovaizdá. Jis sudaro pamatà ûkinei kultûri-nei veiklai, formuoja specifinæ þinijà, pa-deda rutulioti kultûros tradicijas. Pasitel-kus geografinio konteksto socialiniuskomponentus – tiriamos vietovës savival-dà, demografinius duomenis, ypaè gyven-

tojø etninæ ir religinæ sudëtá, profesijas, am-þiø ir kita, atsiskleidþia kultûros realijø pa-sirinkimo galimybiø ir jø vartojimo iðtakos.Dël to ðalia vidiniø lokalinës kultûros tyri-mø, kurie padeda atskleisti lokalinës kul-tûros iðteklius, tinkamus panaudoti plëto-jant ûkinæ veiklà, analizuojami istorijos tëk-mëje susiformavæ geografiniai veiksniai irjø poveikis lokalinei kultûrai.

�

susijusias keliø tautø etnines teritorijas ánaujai subordinuotà jø hierarchinæ siste-mà, ir apskritai dël etniniø demografiniø po-kyèiø. Dël globalizacijos didëjanti migraci-ja ardo lokaliniø bendruomeniø socialiniøgrupiø pusiausvyrà ir áterpia á jø gyvenimànaujas nepaþástamas kultûras, kurias bûti-na profesionaliai ávertinti ir prieinamai pri-statyti visuomenei, kad palengvëtø atvykë-liø integracijos procesai.

Kitas tikslas – nustatyti moderniosegzistencijos saugiklius, galimybes lo-kalinëje bendruomenëje jaustis saugiai,kai visuomenë sureikðmina individualioskarjeros siekimà, kaip asmeninio gyve-nimo tikslà. Ðie tyrimai naudojami kurtiir ágyvendinti socializacijos projektus,parengti þmones vietinei darbo rinkai irátraukti juos á veiklà, garantuojanèià rei-kiamo lygio ðeimos gyvenimo kokybæ.Dël to vis daþniau uþsienio mokyklosevaikai mokomi paþinti savo lokalinæ kul-tûrà. Antai Viskonsine (JAV) specialiaituo tikslu rengiami mokytojai, galintysprofesionaliai perduoti moksleiviams þi-nias apie to kraðto indënø genèiø kultû-rà. Viskonsino lokalinës kultûros moky-tojø tinklas apima projektus, kuriuos ágy-vendina muziejininkai, kultûros iðtekliøspecialistai, mokytojai ir administratoriai.

Europoje daugiau dëmesio skiriamakraðto vietinës specifikos paþinimui, iðsau-gojimui ir konstravimui. Taip buvo kuria-mas etninis ir lokalinis kultûros tapatumas

Lietuvos kultûros geografiniokonteksto pavyzdys

Kiekvieno ið mûsø kultûros tapatumasremiasi tiek á savo lokalinio, tiek á aplinki-nio pasaulio gamtos ir kultûros sintezæ,kuri lengvai pastebima Baltijos regionokaimo gyvenime. Valdas Muktupavelasapibrëþë baltø kalbø ir teritoriná aspektus,archainius tradicinës kultûros sluoksnius,

Atviras namo þidinys Maþojoje Lietuvojepagal G. Renkà

Valstieèiø namø tipø paplitimas Baltijos regionepagal G. Renkà: 1 – gyvenamasis namas su vir-tuve priemenëje, 2 – gyvenamasis namas su vir-tuve priemenëje uþ atviro þidinio paplitimo ribø(Estijos ðvedai), 3 – Rytø Europos dûminë pir-kia, 4 – estø ir ðiaurës latviø pastatas ryga arbagyvenamoji ryga. (Ryga – klojimas su apðildo-ma gyvenamàja patalpa, kurioje prieš kuliantdþiovinami javai.)

„Bardþiuose kaip uþgimiau, jau tûks-tantis metø, / Parneðts ið àþuolyno, èionesmi padëtu; / Tikras vards mano Baub-lys, dievu garbints buvau, / Nuteriojæs Të-vystæ, suvytau, sudþiûvau. / Ties manimiPerkûnasui degë avys, oþkos, / O dabarmany gyven Dionizas Poškas.“

(Poðka D. Raðtai. Vilnius, Valstybinëgroþinës literatûros leidykla,1959)

D.Poðkos Baubliø muziejaus aplinkàpriþiûri Ðilalës rajono savivaldybës Bijotøseniûnija, patá muziejø, kaip ir kitus filia-lus, aptarnauja Ðiauliø „Auðros“ muziejus.Buvo minèiø Baubliø muziejø perimti Ði-

lalës rajono savivaldybei. Gal muziejui bû-tø ir geriau, jei jis turëtø vienà globëjà. Ta-èiau ðeimininko pasikeitimas muziejausgyvavimo nesuaktyvins, jei nebus aiðkiosjo gyvavimo vizijos. Þinoma, tam reikia irlëðø. Dionizo Poðkos kultûrinis (kûrybinis)palikimas, jo gyvenamoji aplinka bei gar-sûs Baubliai - tai Þemaitijos ir visos Lietu-vos daugialypis kultûros paveldo objek-tas, puoselëtinas ir saugotinas ateinan-èioms kartoms.Tad, artinantis Baublio mu-ziejaus ákûrimo 200 metø (1812–2012 m.)jubiliejui bei artimesniam Lietuvos vardotûkstantmeèio (1009–2009 m.) paminëji-mui, kvieèiame visus sutelktai prisidëti dar-

bais ir vertingais patarimais, kad bûtø ið-saugotas ir populiarinamas unikalus Lie-tuvoje ir Europoje muziejus.

Viliamës, kad Ðilalës rajono savival-dybë, Ðiauliø „Auðros“ muziejus, Ðilalëskraðtieèiø draugija, respublikinës institu-cijos ir visi geros valios þmonës, perskaitæ„Baublio manifestà“, neliks nuoðalyje nuoD. Poðkos kultûrinio palikimo iðsaugoji-mo ir garsinimo rûpesèiø. D.Poðkos bu-vusiame uþraðe ant durø perskaitomeBaublio viltá:

„...O að gyvensiu dar ðimtà metø,Jei dar palikuonys bus atidûs,Jei pro stogà nemerks lietus. “


pagoniðkos ir krikðèioniðkos kultûros ið-raiðkà, orientacijà á seniausius kultûrossluoksnius, kaip panbaltiðkumo pamatà2 .

Þvilgterëkime á siaurà kaimo gyvenimosritá. Vieni ið seniausiø duomenø apie þe-maièiø medþiaginæ kultûrà – KonstantinoJablonskio paskelbti XVI–XVII a. dokumen-tai, kuriuose minimas pastatas namas –nam, nom, num, arba wierza3 . XVI a. jis la-biausiai buvo paplitæs Þemaitijos aukðtu-moje, ypaè dabartinëje Telðiø apskrityje, kurdauguma gyventojø buvo laisvieji þmonës,buvo palankios sàlygos ûkininkauti ir par-duoti savo ûkio produktus Rygoje. Telðiøvalsèiuje ðis pastatas turëjo 3–5 patalpas.Èia laikyta daug arkliø ir darbiniø jauèiø.Jiems apsaugoti prie patalpos su atviru þi-diniu centre, kur telkësi ðeimos gyvenimasir kamaros miegoti, buvo pristatoma ûkinëpriemenë arba liptai, namogalis, darþinëlëðienui, trisienis gyvuliams. XVI–XVII a. gy-venamojo pastato su atviru þidiniu virtuvepriemenëje arealas pietuose rëmësi á Ne-munà ir kairiajame krante apëmë Veliuo-nos valsèiø, nusitæsdamas per Maþàjà Lie-tuvà tolyn á vakarus. XIX a. pab. GustavoRenko duomenimis rytuose jis Baltijos pa-krantëmis ëjo á ðiauræ uþ baltø ribø. Geog-rafiniame kontekste galima rasti uþuomi-nø, kad arealo ribos gali bûti ne tik paliki-mas senø tarpetniniø kontaktø, jungusiøBaltijos jûros pakranèiø gyventojus jûroskeliais, bet ir pasekmë vëlesniø – XVI a.vidurio ávykiø, ðiaurëje susiejusiø administ-racinëmis ribomis su LDK Latvijos Vidþe-mæ, Latgalà ir Pietø Estijà, kai per Livonijoskarà suiro Livonijos valstybëliø konfedera-cija, Livonijos ordino ir Rygos arkivyskupi-jos valdþia pasidavë LDK didþiajam kuni-gaikðèiui Þygimantui Augustui ir LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës vyriausybei(1569 m. sukurta autonominë provincija).

Pietuose taip pat arealui galëjo turëtiátakos sustiprëjæ Lietuvos ir Maþosios Lie-tuvos ryðiai per administracinæ priklau-somybæ: 1466–1525 m. kryþiuoèiø ordi-no magistrai ir 1525–1657 m. Prûsijos ku-nigaikðèiai buvo Abiejø tautø respublikos– Lietuvos ir Lenkijos valstybës vasalai.Be to, prie ðiø ryðiø prisidëjo Prûsijos ku-nigaikðtystës oficiali religija – ankstyvojiliuteronybë, ëmusi skelbti tikëjimà gim-tàja lietuviø kalba.

Istorijos tëkmëje tautos ne kartà uþ-mezga naujus kultûros ryðius ásiliedamosá keliø tautybiø konglomeratus arba su-skildamos á dalis, kai jø apgyventa terito-rija padalijama ir atsiduria keliø valstybiøsudëtyje. Lokalinë kultûra administraci-niu atþvilgiu yra makroaplinkos kultûrosopozicija. Etniniu atþvilgiu ji yra tam tik-ros tautybës (titulinës tautos, tautinës ma-þumos, subetnoso) gyvenamos teritori-jos vietinë kultûra. Richardas Detlefse-nas, atlikæs Rytø Prûsijos provincijos kai-

mo architektûros tyrimus Oberlende,Semboje, Mozûruose, Varmëje ir gausiailietuviø apgyventose Skalvos ir Nadru-vos þemëse, pabrëþë, kad Vokieèiø or-dinas èia susidûrë su „tvirtai ásigyvenusiaþemdirbiø tauta, sukûrusia savitus gyve-namøjø namø ir ûkiniø pastatø tipus“.

Prûsijos valstybëje susiklosèiusi geog-rafinë aplinka – administraciniai ryðiai ir vals-tybinë politika sukûrë gyventojø migracijaipalankias sàlygas. Ið vokiðkai kalbanèiøkraðtø atvykæ kolonistai pakeitë kraðto de-mografinæ sudëtá. Jie atsineðë savo tradi-cijas ir ûkinæ patirtá. Taèiau vëlgi savitas vie-tinis geografinis kontekstas – atðiauresnësklimatinës sàlygos, atskirtyje nuo VakarøEuropos kultûros iðrutuliotas senasis me-dinës architektûros paveldas ir nuo vokie-èiø protëvynës Rytprûsius skiriantys kaðu-bai iki pat XX a. menkino kolonistø staty-bos tradicijø poveiká bendrajai kaimo ar-chitektûros raidai. Richardas Detlefsenasapie savo laikotarpio – XIX a. pab. – XX a.pradþios – Rytprûsius raðë: „regime me-nà, kuris kolonizatoriø nors ir paveiktas, kaikuriose vietovëse daugiau ar maþiau pa-keistas, vis dëlto yra vietinis ir tik ðiam krað-tui bûdingas. Kur kolonistø bûta daugiau,pavyzdþiui, Varmëje, Oberlende, Sembo-je, Natangoje, ten labiau jauèiama jø átakapastatø konstrukcijoms; juo arèiau men-kiau ir vëliau kolonizuoto arba ið vis neko-lonizuoto kraðto sienos, sakysime, kai ku-riø Mozûrø ir Lietuvos srièiø, tuo daugiaupirmykðèio, iki ðiol iðlikusio savitumo. Tikper paskutiniuosius deðimt metø (tai yraXX a. pr.) senàjà statybos manierà visur ið-stûmë verslininkystës menas“4 .

Tai rodo, kad etniniai demografiniaipokyèiai ir jø intensyvumas yra svarbusveiksnys lokalinës etninës ir bendrosioskultûros raidai: kolonistø palikuonys, ku-rie, pasak Algirdo Matulevièiaus, Maþo-joje Lietuvoje turëjo daug daugiau teisiønegu lietuvininkai, iki pat XX a. ðiaurinëjedalyje iðliko vietiniø gyventojø statybostradicijø átakoje, tuo tarpu labiau atmieð-tose vietose – statybà daugiau veikë pa-tys. Taigi toje paèioje Prûsijos valstybeipriklausiusioje Maþojoje Lietuvoje dëlskirtingø agrarinës kultûros geografiniøkontekstø XIX a. buvo susiformavusioskelios lokalinës kultûros, turëjusios ne tiktarpusavio sàsajø, bet ir skirtybiø, atsi-skleidþianèiø medþiaginëje kultûroje irnematerialiame pavelde. Pavyzdþiui, Ma-þojoje Lietuvoje ir Mozûruose buvo ana-logiðkø formø Joniniø paproèiø, susiju-siø su vietiniais laukiniais augalais – ku-polës rengimas, „raganø deginimas“, ku-riø nepasitaikë kaimyninëse srityse. Beto, èia per Verbas plakta kadagiais, konedarë aplinkiniø srièiø gyventojai.

Lokalinei kultûros raiðkai gamtinës sà-lygos turi ypaè daug átakos. XIX a. miðkas

Lietuvoje buvo pragyvenimo ðaltinis med-kirèiams, deguto varytojams ir angliø de-gëjams, sielininkams, plukdþiusiemsstiebiná miðkà á Vokietijos laivø gamyklas.Miðkø gausa, centralizuotas medienosstatyboms skirstymas ið dvarø, po bau-dþiavos panaikinimo – miðko servitutaiiki pat XX a. palaikë statybø ið ràstø patir-tá. Prieð Pirmàjá pasauliná karà Petras Leo-nas raðë, kad Gelgaudiðkio dvare tuo me-tu kiekvienas pilnas ûkis ið servitutinio mið-ko turëjo teisæ gauti po 2 sienojus trobe-siams taisyti ir 24 didelius veþimus staty-boms netinkamos medienos – kelmø irsausø ðakø kurui5 . Javø auginimu besi-verèianèioje Rytø Aukðtaitijoje klojimø, dar-þiniø, tai yra tø ûkiniø pastatø, kuriems ne-reikëjo kaip gyvenamajam namui palai-kyti ðilumà, sienas iðpindavo vytimis. XXa. pirmojoje pusëje panaikinus servitutusir miðkui vis labiau brangstant, tose vieto-vëse, kuriose buvo pakankamai molio ið-tekliø – ypaè Ðiaurës ir Pietvakariø Lietu-voje, plito lentomis apmuðtos darþiniø irklojimø konstrukcijos bei plûktiniai moliopastatai, Klaipëdos kraðte – ir plytiniai gy-venamieji namai. Maþojoje Lietuvoje ðisprocesas prasidëjo daug anksèiau. Lietu-viðkà medinës architektûros tradicijà jauXIV a. viduryje èia silpnino pamaþu á mies-tus, o vëliau ir kaimus besiskverbianti mû-ro statyba. Tiesa, jà palaikë kolonistø tei-së iðkirsti miðko tiek, kiek reikia statyboms.Miðkingose ir pelkëtose vietovëse miðkoiðtekliai buvo didesni ir medinë gulsèiøràstø statyba á kertis, reèiau ðulinë staty-ba – šulus budavoti Rytprûsiuose ilgiau-siai iðliko Maþojoje Lietuvoje ir Mozûruo-se. Kitur daþniau buvo naudojama kolo-nistams áprastinë karkasinë konstrukcijasu plûktu moliu. R. Detlefseno nuomone,èia lëmë ne tiek noras pabrëþti savo kito-niðkumà, kiek ekonominiai motyvai: pi-giausios ir lengviausiai ágyjamos medþia-gos 6 . Lietuvos, kaip baltø arealo lokaliniopadalinio, agrarinë kultûra iki ðiol tiesio-giai siejasi su medþio kultûra. Medis iðli-ko svarbi medþiaga statyboms ir menineibei tikëjimo raiðkai.

Iðorinis lokalinës kultûros geografiniskontekstas gali bûti neribotai pleèiamas,atsiþvelgiant á identiðkø ir analogiðkø kul-tûros reiðkiniø arealus, teritorijø bendrà ad-ministracinæ priklausomybæ, ekonominiusir politinius ryðius ir kitus veiksnius, kuriepadeda ar trukdo susidaryti ávairialypiamlokaliniam kultûros tapatumui vyraujanèiøpragyvenimo bûdø, religinës, pilietinës irtautinës savimonës bei amþiaus grupiøsubkultûros plotmëse. Abu kontekstai yrasvarbûs siekiant nustatyti konkreèios lo-kalinës kultûros iðtakas, jos esminiø bruo-þø, atsiskleidþianèiø specifinëmis ir vieti-nëmis universalios kultûros formomis, su-sidarymo prielaidas, modeliuoti socialinës

�


Nepriklausomoji Lietuvos valsty-bë atsidûrë ties bûtinu reikalu ko ra-cionaliausiai ir ko pilniausiai iðnau-doti savo þemës plotà; ðis reikalasir sukëlë prieþastis, dël kuriø mû-sø kraðto gamta taip ûmai pakeitësavo fizionomijà. Visø pirmiausiai þemësreforma, panaikindama didelæ nuosavybæ,sukûrë daugybæ smulkiø ûkiø, ir tam rei-kalui buvo paskirti dideli, ligi ðiol maþai þmo-gaus paliesti plotai. Aiðku, kad ðiø plotøgamta ið esmës pasikeitë, prarasdama pir-mykðtæ savo iðvaizdà. Ypaè nukentëjo gy-vûnija, nes visø pirmiausiai naujakurys pa-keitë natûralias augalø bendruomenes, an-tra, artima þmogaus kaimynystë kai ku-riems gyviams atima bet kokià galimybæjiems egzistuoti. Prie viso to prisidëjo ávai-rios rûðies melioracijos, o ypaè nusausini-mo darbai ir upiø reguliavimas. Platûs ligiðiol buvæ raistai virto apysausiais plotais,kur buvusi tanki ir sodri pelkiø augalija ne-begali gyvuoti – ji vargsta, skursta, ið pas-kutiniøjø kovodama dël savo bûvio, kol pa-galiau þûsta. Kas bus ateityje tuose plo-tuose, mes dar neþinome, bet dabar jie sa-vo beviltiðka tuðtuma sukelia vien grau-dingà jausmà. Toká vaizdà, pvz., galima ma-tyti buvusiø Uþulënio pelkiø nusausintuo-se plotuose: vien skurdi augalija, viksvø,nendriø, meldø likuèiai, o kur seniau ga-geno, girksëjo, klegeno laukinës þàsys, kurtrimitavo gervës ir nendrinukës giedojo sa-

Ið Lietuvos gamtininkødraugijos „Gamtos“ þurnalo 1938 m.Nr.3 perspausdiname LGD 1931 m.vieno steigëjø prof. Tado Ivanauskostraipsná apie gamtos objektø apsaugà.Ðià mintá jis këlë vienas pirmøjø. Jisbuvo laikinosios valdybos vicepirminin-kas, o vëliau, 1931–1932 m. – LGDnuolatinës valdybos archyvaras.

Dël mûsø

Tadas IVANAUSKAS

gamtospaminklø

Prof. Tadas Ivanauskas su þmonaObelynëje apie 1939 m.

vo skardþias giesmeles, – ðiandien vieð-patauja mirties tyla, paukðèiø nebëra.

Pasikeièia ir upës. Kad sparèiau nu-trauktø vandená, maþø upeliø vagos iðtai-somos: vietoje ilgos, vingiuotos, besiraitan-èios vagos, uþtinkame tikrai matematiniugrieþtumu pravestà griová, kuriuo pavasará

vanduo sruvena nepaprastu grei-tumu; uþtat sto-

jus vasaraivandensbeveik ne-belieka, ogreta su ðiuogrioviu uþtiksisenos vagosverpetus, kurgilesnëse vie-tose ðen ir tenuþsilieka ðiektiek purvino van-dens, vos pa-kankamai, kadten galëtø iðsipe-rëti varlës buoþ-

galviø karta. O juktuose verpetuose, tuose urvuose po aukð-tais krantais ir juodalksniø kelmais dar ne-seniai slapstësi ir veisësi vëþiai, vëgëlës,upëtakiai ir kitos þuvys. Jø gyvavimui uþ-kirstas kelias, nes naujame griovy, kur greitnuteka pavasario vanduo, nëra nei maþiau-sio urvelio, nei duobutës, nei kelmo, neiakmens, kur jos galëtø, nors trumpam lai-kui, pasislëpti, o kà gi kalbëti apie maistà,apie nerðtà, apie vaikø vedimà. Taigi visaiðiai gyvûnijai ávykdytas mirties sprendimas.

Panaðiai yra ir didelëse upëse. Nemu-nas reguliuojamas, jo vaga siaurinama irgilinama, ir ði didþiausia mûsø kraðto upëpalaipsniui keièia savo veidà, kartu pakeis-dama ir savo gyventojø gyvavimo sàlygas.Ramios, sëklios álankos, kur vedë vaikusþuvëdros, kirlikai ir kt. vandeniniai paukð-èiai, kur nerðëjo þuvys, nyksta, o kartunyksta ir jø gyventojai. Atrodo, kad ir smul-kiø upeliø vagø pratæsimas turi átakos irNemunui, nes jais pavasará greit subëgaá já vanduo, o vasaros metu ðie upeliai jaunebetiekia vandens Nemunui ir todël jis nu-senka tiek, kad laivininkystë esti rimtai su-trukdoma. Panaðiai yra ir su eþerais, ir ðiai �

RETROir kultûros sistemos perspektyvas, kuriant

atskirø vietoviø ekonominës plëtros ir lo-kalinio tapatumo apsaugos projektus, pa-naudojant centro ir periferijos ryðius.

XX a. pabaigoje – XXI a. pradþioje post-modernioji kultûra Lietuvos etnologijoje at-sivërë per naujà þiniø visuomenæ, kuriojepasaulëþiûra, vertybës, elgesio normos,simboliai, gamyba ir prekyba ir net visasgyvenimo bûdas atsidûrë tiesioginëjemultimedijos átakoje. Pasaulis pasidarënepaprastai maþas. Globalizacija, apraiz-giusi pasaulio ekonomikà, pradëjo perga-lingà þygá prieð etniniø kultûrø unikalumà,platindama vienodas standartines realijas.Reklama jas kasdien visuomenei pateikiakaip kiekvieno asmeniðkai geistinà ir reikð-mingà ðiuolaikinio gyvenimo prestiþiná ak-centà. Antra vertus, vis labiau ryðkëja po-reikis jei ne iðlaikyti, tai sukurti lokaliná ta-patumà, kaip bendruomenæ konsoliduo-janèià priemonæ, bûdà skatinti patriotiz-mà ir pilietinæ savimonæ. Ðiuo atveju ypa-tingà reikðmæ ágyja nesukultûrintas ir su-kultûrintas kraðtovaizdis, sudarantis fonàkultûros paveldui, tradicinei medþio kûry-bai ir jos pagrindu kuriamiems simuliak-trams ar suspiðui, galinèiam tapti konkre-èios lokalinës kultûros simboliais.

Naujas iðorinis lokalinës kultûros ge-ografinis kontekstas, skatinantis tokià josraidà, atsiveria per turistø srautus. Á juosorientuojama architektûra, interjerai, su-venyrø gamyba, pastangos ðalia etno-grafiniø valgiø sukurti originalius autori-nius patiekalus, kuriems suteikiama lo-kalinës kultûros simbolio vertë. Kuriamikryptingi mitai, kuriais lokalinë kultûra pa-jungiama vietinës ekonomikos plëtotei.

Ið to galime padaryti iðvadà, kad ge-ografinis kontekstas nuolat veikia lokali-næ kultûrà, skatindamas jos plëtrà. Diach-roninë vidinio ir iðorinio geografinio kon-teksto analizë leidþia nustatyti kultûrosreiðkiniø plëtros iðtakas, kultûros realijø kil-mës centrus, jø plitimà periferijoje ir pasi-keitusiø kontekstø pëdsakus makroaplin-kose. Geografinio konteksto tyrimai reikð-mingi ne tik teorinëms kultûros realijø rai-dos áþvalgoms, bet ir kultûros tæstinumopraktikai, pasinaudojant tradicinëmis tech-nologijomis ir vietiniais gamtos iðtekliais.

1 Edensor T., National Identity, Popular Cul-ture and Everyday Life, Oxford- New York, 2002.

2 V. Muktupavelas. Baltø kultûros regionas:mitas ar realybë, Kultûros barai, 2005, Nr. 8–9(489-490), p. 7–12.

3 R. Merkienë. Tvartø raida Lietuvoje XVI-XVII a.ir jø ûkinis panaudojimas, (1. Terminija irtvartø genezës tyrinëjimai), LTSR MA darbai, Aserija,1976, t. 4, p. 95–115.

4 R. Detlefzenas, Rytø Prûsijos kaimo na-mai ir medinës baþnyèios, Vilnius, 1995, p. 10.

5 P. Leonas, Teisinë publicistika. Pergyve-nimai ir atsiminimai. Teisinis palikimas, Vilnius,2005, p. 410. Raðtai, t. 3,

6 Ten pat, p. 16.


mûsø kraðto groþybei, kuria mes mëgsta-me didþiuotis svetimðaliø akyse, jau gre-sia rimtas pavojus. Daugybë eþerø jau nu-leista ir, kaip teko patirti, dar daugelá eþerølaukia tas pats likimas. Graþiausi eþerai,kaip Lëno, Berþuliø, Nedzingës, Daugø, Ei-setos ir daugelis kitø, nuleisti ir ne tik nete-ko savo groþio, bet neteko ir savo pirmykð-tës reikðmës. Á Lëno, Berþuliø eþerà beveiknegalima ásiirti, nes pakraðèiuose liko voskeliolikos centimetrø vandens gylio. Buvæsapaugæs senais aukðtais medþiais kran-tas jau atsidûrë toli sausumoje kartu su ne-suskaitomais urvais, olomis ir uþunarviais,kuriuose slapstësi ir vesdavo vaikus ûdros,audinës, vëþiai ir þuvys. Tiesa, nuleiduseþerà, gaunama ðiek tiek sausumos, ðiektiek nederlingo, smiltëto ir akmenuoto dug-no, kuriame ið lëto ima ásikurti skurdþiosviksvos ir karklai. Ðios naujos, nuo vandensatkariautos teritorijos daþniausiai pereinaartimiausiø ûkininkø nuosavybën, o kartutenka jiems ir medþiø vainikas, kuris ligi ðiolapsupdavo eþerà. Tie medþiai bematantiðkertami, kaip, pvz., teko man matyti pa-kraðèiuose prie Eisetos, vieno ið graþiau-siø Lietuvos eþerø.

Dël melioracijos nukentëjo visø pirmiau-sia vandeninë augalija ir gyvûnija, ypaèpastaroji. Smulkiø upeliø pratiesimas pra-þûtingas þuvims ir vëþiams. Tas pats ir eþe-ruose. Ðtai prieðkariniais laikais gilesniuo-se eþeruose bûta sëliavø; dabar kai kuriuo-se net labai turtinguose jomis eþeruose së-liavos iðnyko (pav., Daugø eþere). Tà patágalima pasakyti apie vëþius, kurie prieð ka-rà sudarydavo þymø eksporto objektà.Daugely eþerø ir upiø jø visai nebeliko.Nyksta ir tauri þuvis – upëtakis, taip pat dëlaukðèiau iðdëstytø prieþasèiø. Mums be-matant nyksta vëþlys, ðis savotiðkas rop-lys, kuriam Lietuva sudaro ðiaurës iðsipla-tinimo ribà. Dar uþtinkame jø, nors ir ne-daug, Alytaus ir Seinø apskrièiø pelkëse,bet ir ten, kur jø bûta pirmais Lietuvos vals-tybës ásikûrimo metais, ðiandien jø nebe-rasi, nes pasikeitë pelkës vaizdas arba jivisai nusausinta. Lygiai taip pat nyksta þal-èiai, mûsø tolimø protëviø ðventieji gyviai.Gal èia kaltos nebe melioracijos, o greièiaugyventojø prieauglis ir prietaringas pasi-bjaurëjimas ðiais nekaltais ir nekenksmin-gais gyvûnëliais. Bet niekur tokiø spragønesusidarë, kaip paukðèiuose. Per pasku-tinius 10–15 metø katastrofingai sumaþëjovandeniniø ir pelkiniø paukðèiø skaièius,nepaisant net daug stropesnës prieþiûrosir tobulesnio medþioklës ástatymo. Tarpnykstanèiø paukðèiø galime nurodyti ger-ves, kuriø vien likuèiai peri Þuvintos eþeropakraðèiuose, Eþerëty ir kai kur kitur; betvis tai neskaitlingos porelës, kuriø liko galkeliolika, gal kelios deðimtys visoje Lietu-voje. Rodos, nebeperi dubeltai, þvyrës (bal-tieji tetervinai), gausûs prieð keliasdeðimt

metø Lietuvos raistuose; dabar jø uþsilikotik labai maþas skaièius (Ðepetos, Notiga-los, Juodupio pelkëse). Palaipsniui ateinaeilë ir kitiems paukðèiams. Miðkuose, pa-naikinus senus iðpuvusius medþius, nyks-ta tie paukðèiai, kurie peri uoksuose, kaipantai: juodosios meletos, kukuèiai, þalvar-nës. Tà patá galime pasakyti apie ávairiusþvëriukus – kiaunes, miegapeles ir kt., okeletas jø rûðiø, kaip antai bebras, skrajo-janti voveris, rodos, galutinai ið mûsø krað-to iðnyko. Ateina eilë audinei, kurios darapie pusantro ðimto kailiukø kasmet pa-gaminama Lietuvoje.

Nors ir maþesnio masto þmogaus vei-kimas, vienok pakeitë augalus, ir kai ku-rioms jø rûðims tikrai gresia pavojus. Ga-lime nurodyti auganèius mûsø pajûryjeEryngium maritimum ir Gypsophila, kuriedël jø puoðnumo yra nuolat skinami, ypaèvasarojanèiø miestelënø. Lygiai tas patsištinka pleštalungius (Daphne mezerea),kurie dël ankstyvø kvapniø þiedø iðtisaisglëbiais gabenami á Kaunà. Gal dar labiaunuo gëliø mëgëjø nukenèia graþi mûsøkraðto orchidëja Cypripedium calceolus.Pastaroji rûðis dar neseniai buvo labaigausi apie Sargënus ir artimesnëse Kau-no apylinkëse, bet dabar ji èia galutinaiiðnyko. Kaþin, ar toks pats likimas neið-tiks mûsø reèiausià reliktà Linnaea borea-

lis, iðlikusá dar Basanavièiaus parke. Darmûsø pelkëse, ypaè ðiaurinëje Lietuvoje,uþtiksi avietës giminaitæ, pliuræ arba tek-ðæ (Rubus chamaemorus), su savo gra-þiom, geltonai rusvom uogom, bet kaþin,ar nusausinimo darbai leis jai ilgai mûsøkraðte gyvuoti, lygiai kaip ir kitam pelkiøaugalui Scheuchzeria palustris.

Kaþin ir geologams ar netenka susi-rûpinti jø tiriamo objekto nelieèiamybe?Juk sausinami ir eksploatuojami durpy-nai, tie tikrieji archyvai subfosiliniø palai-kø; nurenkami, skaldomi ir perdirbami er-ratiniai blokai, kurie tiek bûdingi mûsøkraðtui (pav., Kretingos kraðtui ir Dzûki-jai), ir, kaip teko patirti, vienintelë jûrosformacijø atodanga Papilëje darosi vissunkiau tyrinëtojui prieinama.

Ar nelaikas ir mums, lygiai kaip tai pa-darë mûsø kultûringi kaimynai, susirûpintiiðlikusiais gamtos paminklais? Ar nevertavieðai iðkelti gamtos apsaugos ástatymoreikalà, kad iðsaugotume bûsimoms kar-toms nors likuèius tø gamtos padariniø,kuriais buvo bûdingas mûsø kraðtas? Ðisreikalas yra ne maþiau svarbus, kaip ið-saugojimas mûsø senienø, mûsø kalbos,mûsø protëviø paproèiø ir mûsø graþiøjødainø, nes juk mûsø kraðto savotiðkagamta buvo galingas faktorius, kuris ir su-darë taip pat savotiðkà lietuvio psichikà.Taigi atëjo vëliausias laikas mûsø gamtospaminklais susirûpinti.

(Kalba netaisyta)

1 pav. Hibridinës drebulës (smulkiadantëstuopos ir drebulës hibridas) atskiri medþiaiiðsiskiria ypaè geru augimu – bûdami 23metø pasiekia 30 metrø aukðtá. Lietuvosmiðkø instituto mokslininkai tokius medþiusklonuoja trumpos apyvartos þeldiniøveisimui

Pabaiga. Pradþia Nr. 10

Energetinë miðkininkystë?

Didëjanèios naftos kainos, energe-tiniai karai tarp Rytø ir Vakarø, tarp Eu-ropos ir Amerikos, oro tarða, ypaè sie-ros junginiais, bei ðiltëjanèio klimatogrësmë verèia politikus ir mokslininkusieðkoti alternatyviø energijos ðaltiniø. Vi-sø akys ir vël krypsta á miðkà, kuris jaunuo senø laikø tiekë malkas þmogausbûstui ðildyti.

Netgi dabar beveik pusë pasauliomiðkuose iðkertamos medienos sunau-dojama kurui. Tokia pasaulinë medie-nos naudojimo struktûra susiklostë se-

niai ir maþai tekinta. Net treèdalis pa-saulio gyventojø naudoja medienà arkitas biomasës formas maistui gamintiir ðildyti. Absoliutus malkinës medienosnaudojimas ðiek tiek maþëja tik Azijoje,iðlieka stabilus Lotynø Amerikoje ir to-liau didëja Afrikoje. Europoje kurui su-naudojama maþiau nei 10 proc. visosiðkertamos medienos, o Afrikoje – dides-nioji jos dalis. Prognozuojama, kad 2030m. bendras sunaudojamø malkø kiekisiðaugs per 1200 mln. m3, o medþio an-gliø – daugiau kaip 70 mln. tonø.

�


Ðiuolaikinës

Remigijus OZOLINÈIUSLietuvos miðkø institutas

miðkotyros mados (pavyzdþiui, kirtimo amþiø, medynø atkû-

rimo, kirtimo technologijø koregavimas);penkta, naujø medþiø, pasiþyminèiø

greitu augimu ir geromis energetinëmissavybëmis, kûrimas; moksliniais tyrimaisárodyta, kad bent dvi genetiðkai modifi-

klø plantacijas auginti nederlingose, þe-mës ûkiui netinkamose dirvose;

septinta, miðko kuro pelenø utilizavi-mas. Netradicinis pelenø utilizavimas tai-komas Skandinavijos ðalyse (ypaè pa-plitæs Ðvedijoje) – pelenai ámaiðomi á sta-tybinës ir kelio dangos miðinius. Taèiaunuo seno pelenai naudojami kaip K, P irmikroelementø ðaltinis þemës ûkio auga-lams. Miðko kuro pelenai yra šarmiški(pH

H2O 11-13), todël jie naudojami ne vien

kaip tràða, bet ir kaip dirvoþemio kalkini-mo priemonë bei kaip organiniø tràðø

2 pav. Plaèiu mastu deginant miðko kurà, susidaro dideli pelenø kiekiai. Pelenuose yra daugcheminiø medþiagø, reikalingø medþiø augimui, todël manoma, kad vienas ið efektyviausiøpelenø utilizavimo bûdø – juos naudoti kompensuojamajam træðimui, t.y. ið miðko paimameenergijà, o gràþiname su mediena paimtas maisto medþiagas. Taèiau medienos pelenødidelës dozës gali sukelti ir nepageidaujamø pasekmiø miðko ekosistemoms. Todël bûtinikruopðtûs ir ilgalaikiai tyrimai. Pirmieji miðkø træðimo medienos pelenais bandymaiLietuvoje pradëti 2002 m. Parengtos preliminarios kompensuojamojo miðkø træðimo reko-mendacijos. Nuotraukoje: træðimas pelenais Suomijos miðkuose

Pastaruoju metu tarptautiniuose foru-muose, ypaè Europoje, vis labiau akcen-tuojama miðko energetinë vertë, nes me-diena gali bûti naudojama ne tik pastatøðildymui ir elektros energijos bei biode-galø gamybai (1 t sausos medienos ener-getinë vertë prilygsta 450 kg þalios naf-tos). Pasaulyje jau yra sukurtos techno-logijos, kaip ið medienos gaminti auto-mobiliø benzinà – etanolá. Ðvedijoje pa-gaminta pirmoji Volvo automobiliø, varo-mø ið medienos pagamintu kuru, serija.Tokie automobiliai jau senokai vaþinëjaAmerikos keliais.

Lietuvai integruojantis á Europos Sà-jungà siûloma siekti, kad energetiniamebalanse vietiniai iðtekliai sudarytø iki 12–15 procentø. Todël nuo 1992 m., remian-tis Lietuvos Respublikos Vyriausybës pa-tvirtintomis prioritetinëmis energetikosûkio plëtros kryptimis, Lietuvoje sëkmin-gai vykdoma katiliniø pertvarkymo degintibiologiná kurà programa. Pertvarkius ka-tilines, padidës miðko kuro poreikis, o taijau dabar verèia perþiûrëti tradicinës mið-kininkystës nuostatas. Lietuviðkoje mið-kotyroje pradedama kalbëti apie energe-tinæ miðkininkystæ, t.y. miðkininkystæ, spe-cializuotà ne aukðtos kokybës medienaiauginti, o kuo daugiau biomasës „kurti“.Galima iðskirti tokias miðkotyros kryptis,svarbias energetinei miðkininkystei:

pirma, kirtimo atliekø (þievës, ðakø, kel-mø, lapijos) surinkimas ir efektyvesnis pa-naudojimas (ypaè svarbu nustatyti ribas,kiek tokiø atliekø galima paimti be þalosmiðkui, jo biologinei ávairovei); prelimina-rûs tyrimai rodo, jog ekonomiðkai efekty-viausia naudoti plynø kirtimø atliekas;

antra, medienos, gaunamos ugdomøjø kirtimø metu, veiksmingesnis panaudo-jimas; pavyzdþiui, iðugdþius 1 ha 18–20metø jaunuolyno, iðkertama tiek medie-nos (apie 50–60 ktm), kad ið jos galimapagaminti beveik 100 MWh energijos;

treèia, smulkios, menkavertës me-dienos (trakas, pomiðkis, krûmynai) ap-skaita ir jos paëmimo technologijos; pa-vyzdþiui, daugelyje kraðtø kurui naudo-jama ne miðkø, o krûmynø, kartynø(angl. copis) mediena;

ketvirta, tradicinës miðkininkystësadaptavimas energetinëms reikmëms

kuotø medþiø rûðys – smulkiadantë tuo-pa (Populus tremuloides) bei drebulë (Po-

pulus tremula) – auga greièiau nei nemo-difikuoti medþiai. Tam daþniausiai nau-dojamas genas, keièiantis medþiagøapykaitos fermentø aktyvumà arba jø kie-ká làstelëje. Pavyzdþiui, padidëjæs gliuta-mino sintetazës aktyvumas gali pagerin-ti azoto junginiø sintezæ ir pagreitinti bio-masës prieaugá. Perspektyvia kryptimi rei-këtø laikyti ir ðiø rûðiø hibridø greitai au-ganèiø medþiø selekcijà (1 pav.);

ðeðta, vadinamøjø energetiniø miðkø,specializuotø biomasës auginimui, vei-simo technologijos, ypaè apleistuose irþemdirbystei netinkamuose plotuose.Prieð keletà metø Lietuvos miðkø institu-te buvo atlikti energetiniø miðkø veisimotyrimai. Buvo atrinktos tinkamiausios me-dþiø ir krûmø rûðys bei klonai, pasiûly-tos naujos tokiø plantacijø auginimo tech-nologijos, træðiant jas vandenvalos dum-blu ir pan. Gaila, kad energetiniø planta-cijø idëjà ðiek tiek kompromituoja kai ku-rie verslininkai, siûlydami energetines kar-

priedas. Jais pagerinama ir nuotekødumblo, kuris naudojamas ir kaip tràða,sudëtis. Be to, papildomai pridëjus ðiøpelenø, pagerinamas organiniø atliekø arnet popieriaus kompostavimas. Manoma,kad pelenus reikëtø naudoti vadinamajamkompensuojamajam miðkø træðimui, t.y.træðti tuos medynus, kuriuose buvo ruo-ðiamas miðko kuras. Tai atitiktø darniosmiðkininkystës principus – bûtø miðkoekosistemoms kompensuojami maistomedþiagø nuostoliai dël medienos ir kirti-mø atliekø paëmimo. Taèiau, naudojantmiðko kuro pelenus miðke, ypaè didelë-mis vienkartinëmis dozëmis, bûtina ið-vengti neigiamø pasekmiø – augalijosávairovës nuskurdinimo, maisto medþia-gø disbalanso ir kenksmingø medþiagø(pvz., sunkiøjø metalø) sankaupos dirvo-þemyje bei jø iðplovimo á gilesnius dirvo-þemio horizontus ir á gruntinius vande-nis. Bûtini detalûs tyrimai bei platûs ga-mybiniai miðko træðimo pelenais bandy-mai. Jø Lietuvoje labai trûksta (2 pav.).

Suprantama, kad ðioms problemoms �


spræsti reikalingas tinkamas valstybëspoþiûris. Pavyzdþiu galëtø bûti Ðvedija,kur valstybë priëmë strateginæ nuostatàdël apsirûpinimo savais energijos iðtek-liais ir per palyginti trumpà laikà buvosukurtos ne tik energetiniø plantacijø vei-simo technologijos, ágalinanèios kasmetið vieno hektaro gauti iki 25 t sausos bio-masës (tokià biomasæ produkuoja pagalspecialià technologijà auginamos karkløplantacijos; priminsime, kad labai naðiuo-se Lietuvos miðkuose per metus viena-me hektare uþauga tik iki 10–15 t augali-jos biomasës), bet ir speciali tokiø plan-tacijø prieþiûros technika bei biomasës„derliaus“ nuëmimo kombainai.

Biotechnologijos, arba genetiðkaimodifikuoti medþiai

Taèiau mediena ir ateityje iðliks svar-biausiu miðko produktu. Todël ðiuolaiki-në miðkotyra ypatingà dëmesá skiria kûri-mui naujø medþiø, kurie pasiþymëtø netik greitesniu augimu, geresne stiebo ko-kybe (bûtø tiesûs, maþai nulaibëjæ, turëtøsmulkesnes ðakas), bet ir bûtø atsparûs

panaudojama specifinë augalø savybë –làstelës totipotentiðkumas (lot. totus – vi-sas, potentia – galia), t.y. atskiros làstelësgebëjimas iðaugti á visavertá augalà.

Pirmieji transgeniniai augalai buvo su-kurti 1983 m., o pirmasis transgeninis me-dis – 1987 metais. Tai buvo herbicidamsatspari tuopa. Sukurti analogiðkà gene-tiðkai modifikuotà spygliuotá (maumedá)pavyko tik po keleriø metø – 1991-aisiais.

Mûsø þiniomis, dabar pasaulio labo-ratorijose ir bandymø laukeliuose ekspe-rimentai vykdomi su 19 miðko medþiørûðiø. Daþniausiai genetiðkai modifikuo-jami tuopø (Populus) genties medþiai.

Kokiomis savybëmis pasiþymi gene-tiðkai modifikuoti medþiai, arba kokiusmedþius stengiasi sukurti miðkø geneti-kai, naudodami ðiuolaikinës biotechno-logijos laimëjimus?

Viena ið pagrindiniø krypèiø kuriant ge-netiðkai modifikuotus medþius – pastan-gos „suteikti“ medþiams atsparumà li-goms, kenkëjams bei herbicidams. Pavyz-dþiui, Anglijoje apie 1970 m. nuo guobi-niø maro þuvo daugiau kaip 20 mln. me-dþiø. Mokslininkai pastebëjo, kad ne vi-sos guobø rûðys vienodai jautrios guobi-niø marui. Buvo stengiamasi iðspræsti at-sparumo ðiai ligai problemas, naudojanttarprûðinæ hibridizacijà. Vëliau paaiðkëjo,kad ne visi tos paèios rûðies medþiai vie-nodai atsparûs guobiniø marui. Paslaptisslypëjo jø genetinëje struktûroje. Taip bu-vo atrastas atsparumo ðiai ligai genas. Da-bar tokios transgeninës guobos sodina-mos vietovëse, kur iki tol siautëjo ði liga.

Kad medþiai ágytø atsparumà vabz-dþiø lervoms, naudojamas bakterijos Ba-

cillus thuringiensis genas. Ðie mikrobai,aptinkami dirvoje bei ant augalø, pasiþy-mi natûraliu insekticidiniu poveikiu – uþ-kreèia vikðrus ir lervas. Pavyzdþiui, drebu-lëms ávedamas Bt toksino genas, kurio dë-ka jos turëtø ágyti atsparumà lapus grau-þianèiam vabalui Chrysomela scripta.

Apie 32 proc. visø genetiniø modifi-kacijø atliekama norint padidinti medþiøatsparumà herbicidams. Atsparesniusplataus spektro herbicidams medþius

daug lengviau priþiûrëti daigynuose, me-delynuose ir þeldiniuose.

Viena ið svarbiausiø pageidaujamøateities medþiø savybiø popieriaus ga-myboje yra lengvai ekstrahuojama me-diena. Panaudojant genetinæ inþinerijà,keièiamas lignino polimerø sintezëje da-lyvaujanèio fermento CAD (cinamilo al-koholio dehidrogenazës) kiekis. Modifi-kuotø drebuliø ir eukaliptø medienoje ga-minasi maþiau lignino. Tokiu bûdu po-pieriaus pramonei reikës sunaudoti ma-þiau energijos, á aplinkà bus iðskiriamamaþiau terðalø. Taèiau maþesná ligninokieká turintys medþiai ne tokie atsparûsvëjui ir ligoms, nes ligninas kartu su ce-liulioze yra svarbiausios làsteliø sienelessudaranèios medþiagos, laiduojanèiosmedienos stiprumà ir atsparumà ligoms.

Kita medienos savybë, kurià bando-ma ádiegti, yra pakitusi jos spalva. Tokiosmedienos nereikëtø daþyti papildomai.Taip pat atliekami bandymai, kuriant de-koratyvius medþius su kitoniðkos spalvoslapais. Beje, lengviau yra pakeisti ne me-dþiø kamieno làsteliø, o lapø spalvà, nestam uþtektø modifikuoti tik virðutiná làste-liø sluoksná. Vienas ið bûdø pakeisti lapøspalvà yra genø, slopinanèiø pigmentus,panaudojimas. Þali lapai turi tuos paèiusgenus, kaip ir þiedlapiai, bet juose ge-nai, atsakingi uþ pigmentacijà, nëra ak-tyvuoti. Teoriðkai yra ámanoma suþadintiðiuos genus, kad jie gamintø þiedø pig-mentus stiebuose ir lapuose.

Ateities medþiai turëtø sparèiau aug-ti. Tokie medþiai paprastai kuriami tradi-cinës selekcijos metodais. Pavyzdþiui,tuopø genties hibridai daþnai pasiþymispartesniu augimu ir geresnës kokybësmediena nei tëviniai augalai. Taèiau ir ge-nø perkëlimas leidþia paspartinti medþiøaugimà, sutrumpinti jø juveniliná (jaunys-tës, brendimo) periodà. Norint pagreitintiaugimo ir brendimo ciklà, á medþio geno-mà áterpiamas tam tikras baltaþiedþio vai-renio (Arabidopsis thaliana) genas (prisi-minkime, kad baltaþiedþio vairenio vysty-mosi ciklas nuo sudygimo iki sëklø su-brandinimo yra apie 8 savaitës; dël tokios

3 pav. Medþiø skiepijimassëklinëse plantacijoseakivaizdþiai árodo, jog

greitesnis tos paèiosmedþiø rûðies skirtingø

individø augimas yragenetiðkai nulemtas.

Mokslininkams kol kas darnepavyko iðsiaiðkinti, kokie

genai ar genø grupës tailemia. Nuotraukose:

pirmojoje – áskiepis augablogiau uþ poskiepá,

antrojoje – poskiepis augablogiau uþ áskiepá

�

Nesivarginkite ieðkodamiþodynuose, kà reiðkia þodis

„nanomiðkai“ ar „nanomedis“.Ten tokio þodþio nerasite, nes jis

atsirado visai neseniai. Nanome-dþiais vadintume naujus, iki ðiol

neegzistavusius medþius, sukurtusnaudojant nanotechnologijas

(nanotechnologija – tai norimosstruktûros medþiagø ar dirbiniø

kontroliuojamas surinkimas iðatskirø atomø ar molekuliø;

terminas kilo ið atomø ir moleku-liø dydþio, kuris paprastai yra

tarp 0,1 ir 10 nanometrø;1nm=0,000000001 m). Nano-

technologijos eina vienu þingsniutoliau nei genø inþinerija. Genø

inþinerija uþsiima jau esamøorganizmø tobulinimu, o viena ið

nanotechnologijø krypèiø –sukurti visiðkai naujus, anksèiau

neegzistavusius organizmus.

ligoms ir kenkëjams, oro tarðai, jø medie-na bûtø atitinkamos spalvos ir kvapo... Èiamiðkotyrai talkina molekulinës genetikosir biotechnologijos mokslø laimëjimai.

Ðiuolaikinës biotechnologijos leidþiaá augalà áterpti genus, atsakingus uþ vie-nà ar kità poþymá, ið kitø augalø ir netgigyvûnø. Tokie augalai vadinami transge-niniais arba genetiðkai modifikuotais. Pri-minsime, kad transgeniniø augalø kûrimui


trumpos vystymosi trukmës jis buvo pa-naudotas net kosminiuose tyrimuose). To-kie bandymai jau atliekami su citrusiniaismedþiais bei drebulëmis (3 pav.).

Visiðkai neseniai atrastas genas,stabdantis augalø senëjimo procesus.Aptiktas genas „atsakingas“ uþ fitohor-monø – citokininø – gamybà. Dël citoki-ninø pertekliaus nupjautas augalas (pa-vyzdþiui, roþë), bûdamas vandenyje, il-gai (net iki pusës metø!) iðlieka gyvas.Kiti augalai, turintys citokininø pertekliø,iðleidþia toká kieká ûgliø, kad ið jø galimapasodinti iðtisà miðkà.

Naudojant genetiðkai modifikuotusmedþius nemaþai pasiekta ir ðalinant iðdirvos sunkiuosius metalus bei organi-nius junginius. Transgeninës drebulësyra naudojamos TCE (trichloretileno – vie-no ið pagrindiniø aplinkà terðianèiø jun-giniø) degradacijai. Lauko bandymai ro-do, kad tokios drebulës yra efektyvesnësuþ nemodifikuotas, – suskaido iki 95proc. ðio toksino iki CO

2 ir chloro jonø.

Kai kurios medþiø rûðys sugeba efek-tyviai redukuoti dirvoþemyje esanèio gyv-sidabrio joninæ formà. Tam yra sukurtastransgeninis gelsvaþiedis tulpmedis (Li-

riodendron tulipifera), á kurio genomàáterptas bakterinis gyvsidabrio redukta-zës genas. Ðis genas leidþia toksiðkàHg2+ jonà paversti maþiau pavojinga joforma Hg0. Ðis procesas vyksta apie 12kartø greièiau, nei tam naudojant nemo-difikuotus medþius.

Transgeniniai medþiai naudojami irvertingø farmaciniø junginiø gamybai.Ðtai, pavyzdþiui, Malaizijoje bandoma su-kurti kauèiukmedá, kuris sekretuotø þmo-gaus serumo baltymà albuminà.

Prieð keletà metø ir Lietuvos miðkøinstitutas pirmasis Baltijos ðalyse pradë-jo miðko medþiø molekulinës genetikosir biotechnologijos tyrimus. Dabar kartusu kitomis mokslo ástaigomis (Biotech-nologijos, Lietuvos sodininkystës ir dar-þininkystës bei Þemdirbystës institutais,Þemës ûkio universitetu) institutas daly-vauja valstybinëse programose bei ESfinansuojamuose projektuose.

Nanomiðkai, arba anapus ateities

Nesivarginkite ieðkodami þodynuose,kà reiðkia þodis „nanomiðkai“ ar „nano-medis“. Ten tokio þodþio nerasite, nes jisatsirado visai neseniai. Nanomedþiais va-dintume naujus, iki ðiol neegzistavusiusmedþius, sukurtus naudojant nanotech-nologijas (nanotechnologija – tai norimosstruktûros medþiagø ar dirbiniø kontro-liuojamas surinkimas ið atskirø atomø armolekuliø; terminas kilo ið atomø ir mo-lekuliø dydþio, kuris paprastai yra tarp 0,1ir 10 nanometrø; 1nm=0,000000001 m).Nanotechnologijos eina vienu þingsniu to-liau nei genø inþinerija. Genø inþinerija uþ-siima jau esamø organizmø tobulinimu, oviena ið nanotechnologijø krypèiø – sukur-ti visiðkai naujus, anksèiau neegzistavusiusorganizmus. Vietoj áprastiniø junginiø ðiesintetiniai organizmai gamintø kitokios, beto, ið anksto uþprogramuotos cheminës su-dëties ir savybiø medþiagas.

Manoma, kad bus galima sukonst-ruoti tokius medþius, kurie augtø be ða-kø ir lapø, nelyginant þvakës, ir sulaukæbrandos suskiltø á lentas arba atskirus ga-balus (pavyzdþiui, kalades), t.y. tokiø me-dþiø nereikës nei kirsti, nei veþti á lent-pjûves, nei galvoti, kur padëti krûvas pju-venø (jø paprasèiausiai nebus).

Iðgauti didelá kieká kombinuotøjø me-dþiagø, lyginant su grynu metalu, plasti-ku ar mediena, yra sudëtinga ir sunku.Manoma, kad ðià problemà galimaspræsti panaudojant nanomedþius. To-kius medþius galima bûtø sodinti ant sà-vartynø ir pramonës atliekø.

Nanomedþiø idëja nëra labai didelëfantazija. Nanotechnologiniu poþiûriuDNR grandinë yra programa, o gyva làs-telë yra sistema, kurioje ði programa vei-kia. Augalø genomo tyrimai suteikia in-formacijos, kaip veikia ði sistema. Iðaið-kinus pagrindines làstelëje vykstanèiastransformacijas, atsiranda galimybë jastyrinëti ir laboratorinëmis sàlygomis. Áma-noma susintetinti visai naujø genø ir gal-bût sukurti alternatyvà genetinës medþia-gos saugojimui DNR. Ákëlus alternatyviàgenetinæ medþiagà á atitinkamà chemi-næ sistemà, atomai bûtø aktyvuoti, kadiðsidëstytø á reikiamà deriná. Didelis kie-kis tokiø dirbtiniø làsteliø gamintø tiksliàkompozicinæ struktûrà, reikalingà konkre-èios maðinos ar prietaiso gamybai. Mak-roskopiniu lygmeniu kompoziciniø jungi-niø saviorganizacijos procesai gali bûtipanaðûs á augalø augimo procesus.

Taigi ateityje, matyt, galima tikëtis vi-siðkai naujø sintetiniø medþiø, kurie ne-sikryþmintø su natûraliais augalais, t.y.bûtø visiðkai sterilûs ir gebëtø augti uþ-terðtose vietovëse bei „gaminti“ naujoskompozicijos medþiagas.

Paminëtos monsinjoroK.Vasiliausko 5-osiosmirties metinës

Monsinjoro K. Vasiliausko labdarosfondo iniciatyva spalio 15 d. paminëtosmonsinjoro Kazimiero Vasiliausko 5-osiosmirties metinës. Vilniaus Arkikatedroje Ba-zilikoje vyskupas Juozas Tunaitis aukojoÐv. Miðias uþ pirmàjá atkurtos Katedros kle-bonà, tremtiná, visos Lietuvos þmoniø my-limà monsinjorà. Dabartinis Arkikatedrosklebonas Rièardas Doveika pasakë labaigraþø monsinjoro gyvenimà ir veiklà ap-imantá pamokslà. Vilniaus miesto savival-dybë finansavo paminklinës atminimo len-tos prie namo, kuriame 1990–2001m. gy-veno monsinjoras, pagaminimà. Prie Pyli-

mo gatvëje 6-uoju numeriu paþymëto na-mo buvo atidengta skulptoriaus RomoKvinto sukurta memorialinë lenta. Atiden-gimo iðkilmëse kalbëjo vicemeras Vitas Kar-èiauskas, Monsinjoro K.Vasiliausko fondovaldybos pirmininkas poetas Justinas Mar-cinkevièius, kunigas Gintaras Petronis, kitivisuomeniniø organizacijø atstovai.

Antakalnio kapinëse prie monsinjorokapo ávyko jauki pagerbimo ir susikaupi-mo maldai valanda. Èia prie gëlëmis irþvakutëmis papuoðto kapo buvo mel-dþiamasi, giedamos giesmës, skaitomoseilës. Tai nuoðirdþios meilës ir pagarbosmûsø mielam Monsinjorui þenklai.

Aldona DAUÈIÛNIENËMonsinjoro K. Vasiliauskolabdaros fondo direktorë


D.GalvyPedagoginë veikla

Vienas svariausiø D.Galvydytës indë-liø á Lietuvos dirvotyrà – jos ilgametë pe-dagoginë veikla (1956–1999 m.). Norsdëstomø dalykø, susijusiø su dirvoþe-miais, ávairovë buvo nedidelë, taèiau visijie buvo fundamentalûs. Buvo dëstomadirvotyra, dirvoþemiø geografija, dirvoty-ra su taikomàja landðaftotyra ir kt. Ne-maþai buvo dëstoma ávairiø bendrage-ografiniø dalykø, kurie docentei leido ga-na plaèiai susipaþinti su viso pasaulio dir-voþemiais ir palyginti su Lietuvos dirvo-þemiø danga.

Dirvoþemiui, kaip svarbiam kraðtovaiz-dþio komponentui, daug dëmesio skirtair geografiniø lauko tyrimø metodikoje, ku-ria vadovaujantis beveik 40 metø (1957–1995) buvo rengiamos geografijos stu-dentø mokomosios praktikos, daugiausiaAukðtaitijoje bei Dzûkijoje, taèiau nepa-mirðta ir Þemaitija. Praktikos metu studen-tai (nuo 1995 m. vadovaujant doc. F.Ka-voliutei) mokomi paþinti kraðtovaizdá, jostruktûrà bei raidà. Vienas ið svarbiausiø,daugiausia þiniø reikalaujantis – dirvoþe-mio tyrimas, nes dirvoþemis parodo netik kraðtovaizdþio praeitá ir dabartá, bet irleidþia prognozuoti jo ateitá. Á dirvoþemáþvelgiama kompleksiðkai, kaip pavirðiausgenezës bei geomorfologijos nulemtà irkraðtovaizdþio augmenijà bei þemënau-dà lemiantá objektà.

Praktikø metu surinkta daug vertin-gos geografinës informacijos, kuria rem-tasi pagrindþiant ne vieno draustinio ástei-gimà. Ið ðiø duomenø, vadovaujantD.Galvydytei, buvo parengti net 86 diplo-miniai darbai, kuriø 38 vienokiu ar kito-kiu aspektu susijæ su Lietuvos dirvoþe-miais. Tad neoficialiai ðiuos diplomantusbûtø galima laikyti doc. D.Galvydytës ið-ugdytais dirvoþemininkais ar bent jauspecialistais, perëmusiais jos idëjas.Daugiausia diplominiø darbø paraðytaapie dirvoþemiø bei reljefo sàsajos dës-ningumus, dirvoþemio geochemijà beierozijà. Nuo 1987 m. vyravo diplominiai

Docentës

Dokt. Jonas VOLUNGEVIÈIUS,doc. dr. Regina PRAPIESTIENË

9-oji visos Lenkijos mokslinë sesija„Uolienø ir mineralø datavimas“

Doc. dr. StanislovasFEDOROVIÈIUS

Konferencijos organizaciniokomiteto pirmininkas

Š.m. spalio 23–24 d. Gdansko uni-versitete Geomorfologijos ir kvartero ge-ologijos katedroje buvo surengta 9-ojivisos Lenkijos mokslinë konferencija„Uolienø ir mineralø datavimas“. Konfe-rencijoje buvo perskaityta daugiau kaip30 praneðimø, kuriuose aptarti uolienøir mineralø datavimo rezultatai naudo-jant K-Ar, U-Th, Pb, U-Pb, Re-Os, Rb-Sr,39Ar/40Ar, 207Pb/206Pb metodus.

Konferencijoje buvo pateikti kele-riø metø bendrø Lietuvos ir Lenkijostyrinëtojø tyrimø rezultatai. Tyrinëjimaibuvo atliekami Gdansko universitetoGeografijos instituto (vadovas doc. dr.St.Fedorovièius) ir Vilniaus universite-to Geologijos ir mineralogijos kated-ros (prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas)darbuotojø. A.Gaigalo skaitytas pra-neðimas Gdansko konferencijoje, pa-rengtas kartu su St.Fedorovièiumi,nagrinëjo Lietuvos pleistoceno akva-liniø smëlingø nuogulø dozimetriná(TL< OSL) amþiø.

Anksèiau, 2002 m., St.Fedorovi-èius dalyvavo Baltijos kraðtø stratig-rafijos konferencijoje Vilniuje ir kartusu A.Gaigalu padarë praneðimà „Vi-durinio ir virðutinio pleistoceno nuo-gulø termoliuminescencinis amþiusVilkiðkiø atodangoje (Rytø Lietuva)“.

Lietuvoje buvo paimti pagrindiniøtarpledynmeèiø akvatiniø nuosëdø më-giniai, kurie datuoti termoliuminescen-cijos metodu Gdansko laboratorijojepagal energijos sumà, sukauptà kvar-co grûdeliuose. Tyrimø rezultatai pas-taraisiais metais buvo paskelbti Lenki-joje Silezijos politechnikos universitete,„Geochronometrijos“ þurnale (Glivicë),kurá redaguoja Radiometriniø tyrimø la-boratorijos vadovë prof. habil. dr. AnnaPazdur. Lietuvoje „Geologijos“ þurnale,kurá leidþia Vilniaus universitetas, Moks-lø akademija, Geologijos ir geografijosinstitutas, Geologijos tarnyba (vyr. re-daktorius prof. habil. dr. Algirdas Gai-galas), taip pat paskelbti straipsniai apietermoliuminescencijos tyrimus tarple-dynmeèiø nuogulose ir apie cezio ra-dioizotopo nustatymo rezultatus RytøLietuvos aukðtumø deliuvio dirvoþe-miuose (autoriai A.Gaigalas, St.Fedo-rovièius, A.Raèinskas, I.Bauþienë).

Lietuvoje atliktø tyrimø duomenysyra pateikti doc. dr. St.Fedorovièiaus

monografijoje „Vidurio Europos neop-leistoceno nuogulø liuminescencinioamþiaus nustatymo metodiniai aspek-tai“. Ši monografija pateikta habilita-cijai Liubline Marijos Sklodovskos-Kiu-ri universitete.

Konferencijoje kitø tyrinëtojø buvonagrinëti senøjø prekambro kristaliniøuolienø datavimo rezultatai Lenkijoje.Jie yra aktualûs ir Lietuvos geologijai,ypaè apie pasienio regionà, Suvalkøkraðtà. Ðiuo atþvilgiu ádomus Evos Kðe-minskos ir Janinos Viðnievskos (Lenki-jos valstybinis Geologijos institutas Var-ðuvoje) praneðimas kartu su Australi-jos Kanberos universiteto darbuotojuJanu S.Viljamsu. Jie lietë Lenkijos-Lie-tuvos pasienio Suvalkø kraðto pre-kambro pagrindo kristaliniø uolienø am-þiaus nustatymà urano-ðvino metodu,naudojant naujà masiø spektrometràSHRIMP II. Nustatytas ðiø senøjø uolie-nø amþius yra 1,83–3,64 milijardo me-tø. Manoma, kad seniausias yra detriti-nis cirkonas, kuris buvo perklostytas iðsenesniøjø Þemës plutos uolienø.

Lenkijos ir Lietuvos tyrinëtojø kon-taktai turi perspektyvà pleèiant ben-drus geologinio amþiaus nustatymo ty-rimus. Jubiliejinë 10-oji visos Lenkijosmokslinë konferencija, skirta uolienø irmineralø datavimui, numatyta surengtipo dvejø metø Liubline, Marijos Sklo-dovskos-Kiuri universitete. Jos pagrin-dinis organizatorius pirmosios konfe-rencijos iniciatorius prof. habil. dr. Sta-nislavas Halas (Masiø spektrometrijoslaboratorijos vadovas).

Prof. A.Gaigalas ir doc. S.Fedorovièius

konferencijos metu


vydytës

Ðiemet sukanka 40 metø nuo Þemaièiø aukðtumos dirvoþemiøbei kraðtovaizdþio tyrimø pradþios. Ðiø tyrimø pradininkë –doc. Daina Galvydytë, ilgametë Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakulteto Geografijos ir kraðtotvarkos katedrosdarbuotoja, uþ savo mokslinæ ir pedagoginæ veiklà 2004 m.Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanota Lietuvosdidþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino Riterio kryþiumi.

indëlis á Lietuvosdirvotyrà

darbai, susijæ su miesto dirvoþemiø uþ-terðtumo bei dirvoþemiø renatûralizaci-jos klausimais. Paskutiniøjø darbø temosatitiko ðiø dienø aktualijas – naujoji dir-voþemiø klasifikacija ir joje iðskiriamø dir-voþemio grupiø (rudþemiø, iðplautþemiøbei balkðvaþemiø) problematika.

D.Galvydytë vadovavo trijø daktariniødisertacijø rengimui, kuriose taip pat yraperteikiamos geografinës-genetinës dir-voþemiø mokyklos idëjos: karbonatø ið-plovimo gylis kaip moreniniø nuoguløamþiaus kriterijus; dirvoþemio formavimo-si ypatumai Lietuvos smëlio kraðtovaiz-dyje; dirvoþemio erozija ðiaurës rytiniuo-se Lietuvos priemoliniuose ðlaituose.

Mokslinë veikla

D.Galvydytës mokslinë veikla prasi-dëjo Þemaièiø aukðtumos tyrimais. Jipirmoji iðsamiai iðtyrinëjo ðià aukðtumà,sudarë pirmàjá Þemaièiø aukðtumos rel-jefo þemëlapá (M 1:100 000) ir pirmojiiðaiðkino Þemaièiø aukðtumos reljefostruktûrà, iðryðkindama koncentriðkà jos

pobûdá. Remiantis tuo bei sudarytu Þe-maièiø aukðtumos litologiniu þemëla-piu (M 1:400 000) buvo suformuota ðiosaukðtumos paleogeografinës raidos kon-cepcija, ávertintas hidroterminis reþimasbei iðaiðkinta dirvoþemiø iðplaunamojoreþimo specifika. Taip pat buvo nustatyti

dirvodaros proceso ypatumai bei iðaið-kinta dirvoþemio profilio diferenciacija,nustatytas dirvodariniø uolienø karbona-tingumo ir karbonatø iðplovimo gylio ry-ðys bei pagrástas skirtingo dirvoþemiø su-kultûrinimo prieþastingumas. Visi gausûsÞemaièiø aukðtumos tyrimo duomenysbuvo apibendrinti docentës daktaro di-sertacijoje „Þemaièiø aukðtumos dirvo-þemiai kaip fizinio geografinio komplek-so komponentai“ (1965 m.).

D.Galvydytës moksliniø darbø spek-tras labai platus, pradedant Þemaièiøaukðtumos dirvoþemiø dangos kaip fizi-nio geografinio komplekso komponentobei moreninio priemolio dirvoþemiø dvi-nariðkumo ir supriesmëlëjusios dangosstorio tyrimais bei baigiant ávairiø ðaliø dir-voþemio klasifikacijø ir su tuo susijusiøproblemø analize.

Galima iðskirti keturias moksliniø dar-bø kryptis, kurioms docentë skyrë ir ligiðiol skiria daug dëmesio:

�Reljefo átaka dirvoþemio dangos

struktûrai. Buvo tyrinëjami dirvoþemiosandaros ypatumai moreninio priemo-lio ðlaituose bei dirvoþemio dangos pa-siskirstymas smëlingø kalvø ðlaituose.Ðiais darbais árodyta, jog skirtingo pobû-dþio ðlaituose formuojasi skirtingos san-daros dirvoþemio dangos.

�Dirvoþemio litogenetinis veiksnys.

Tyrinëtas dirvodaros procesas skirtingosgenezës bei granuliometrinës sudëties(limnoglacialiniai smëliai, moreniniaipriemoliai) dirvodarinëse uolienose.Analizuotas moreninio priemolio bei lim-noglacialiniø dariniø struktûros vaidmuoformuojantis dirvoþemio profiliui. Nagri-nëti moreninio priemolio stambiosios beidumblinës frakcijos, moreninio priemo-lio mechaninës sudëties ypatumai.

�Dirvoþemio geochemija. Tirtos ve-

lëniniø jauriniø dirvoþemiø cheminës su-dëties ypatybës. Moreniniø priemoliø kar-bonatingumas ir karbonatø iðplovimo gy-lis. Dirvoþemio tarða aplink magistralesir ið pramonës objektø.

�Dirvoþemiø klasifikavimas (nuo

1996 m.). Tyrinëti miesto dirvoþemiai ir jøklasifikavimo klausimai. Nagrinëtos kitø ða-liø, tarptautinë (FAO) bei Lietuvos dirvoþe-miø klasifikacijos. Siûlyta pildyti ir taisyti se-nàjà dirvoþemiø klasifikacijà. Analizuotossu naujàja Lietuvos dirvoþemiø klasifikaci-ja susijusios problemos, siûlyta atkreipti dë-mesá á problemines naujosios dirvoþemiøklasifikacijos dirvoþemiø grupes: pradþia-þemius, rudþemius ir deliuvius.

Nors D.Galvydytë jau kurá laikà akty-vaus mokslinio ir pedagoginio darbo ne-bedirba, taèiau jos idëjos nepamirštos,jomis remiasi kiti mokslininkai.

Doc. Daina GalvydytëEkogeografiniø praktikø

vietos (nuo 1957 m.)


Eþerai Lietuvoje pasiskirstæ nevieno-dai. Daugiausia jø Baltijos–Ðvenèioniøaukðtumø ruoþe, kuris driekiasi per RytøLietuvà lanku, atitinkanèiu paskutiniojoapledëjimo teritorijos pakraðèius. Eþerai

Kà pasakojaProf. habil. dr. Meilutë KABAILIENË

Áprasta sakyti, kad Lietuvoje yra daug eþerø. Jau 1958 m.eþerotyrininkai V.Chomskis, K.Bieliukas ir A.Stanaitisapskaièiavo, kad visi mûsø ðalies eþerai uþima apie

1,5 proc. teritorijos. Taigi Lietuva yra vidutinio eþeringu-mo ðalis ir ðiuo atþvilgiu nedaug tesiskiria nuo kitø pas-

kutiniojo apledëjimo akumuliuoto reljefo srièiø.

eþerø nuosëdøklodai

1 pav. Asvejos eþeras

2 pav. Þuvinto eþero dubenseþero nuosëdø pjûvis (sudary-ta pagal A.Garunkðtá irA.Seibutá, 1962): 1 – durpës,2 – gitija, 3 – molis,4 – juostuotas molis,5 – smulkus smëlis,6 – moreninis priemolis

3 pav. Mergelës akelës eþeras

deðimèiø metrø, dugnas – nelygus, duo-bëtas, o krantai statûs. Rininiams eþeramspriskiriama: Asveja, Tauragnas, Glûkas,Varënis, Kryþiuoèiø, Gulbinø, Maþøjø Gul-binø, Ilgio, Grûdos ir kt. Ðiø eþerø dydis irgylis priklauso nuo rinø drenaþo. Maþaiupiø drenuojamoje rinoje telkðo Asvejoseþeras (1 pav.), kuris uþima net 1015 ha,didþiausias jo gylis per 50 m, eþeras siau-ras ir ilgas. Glûko, Varënio, Grûdos, Ilgio,kaip ir Kryþiuoèiø, Gulbinø, Maþøjø Gulbi-

nø, eþerai plyti smarkiai drenuojamose ri-nose ir uþima tik giliausias rinø dalis.

Kitokio pavidalo eþerai telkðo daubo-se, iðslëgtose ledyno lieþuviø arba atitver-tose jo iðstumtos galinës morenos. Taivadinamieji patvenktiniai eþerai, telkðan-tys kalvotose moreninëse teritorijose. To-kiø eþerø krantai labai nelygûs, daug álan-kø ir pusiasaliø. Tai salëti eþerai. Jø dug-no reljefas nelygus, o dydis ávairus. Ðiaigrupei galima bûtø priskirti Drûkðiø, Þu-vinto, Kretuono ir kitus eþerus. Nors da-bartinis Þuvinto eþeras uþima nedideláplotà ir yra negilus, pirminis jo plotas bu-vo didelis, o gylis siekë net 40 m, krantaibuvo statûs, priemolingi (2 pav.).

Daugumos eþerø, telkðanèiø Pietry-èiø smëlingoje lygumoje bei kitose smë-lingose teritorijose, dubenys susidarë ið-tirpus ledo luistams, palaidotiems po van-denø suplautomis smëlingomis sànaðo-mis. Tai vadinamieji termokarstiniai eþe-rai, atsiradæ vëliau, kai oras gerokai atði-lo ir iðnyko þemæ kaustæs daugiametisáðalas. Ðie eþerai nedideli, skiriasi forma,gyliu, jø ðlaitai statûs. Termokarstiniø eþe-rø grupei priskirtini, pavyzdþiui, Bebru-ko, Dûbos, Pelesos, Glëbo, Mergelësakelës (3 pav.) ir kt. Galvës eþero dubuo

iðsidëstæ daugiausia paþemëjimuose,skirianèiuose vienà aukðtumos masyvànuo kito, taip pat ir aukðtumø pakraðèiuo-se. 1969 m. A.Garunkðtis ir A.Stanaitisapskaièiavo, kad Baltijos–Ðvenèioniøaukðtumose telkiasi maþdaug 80 proc.visø Lietuvos eþerø.

Ðiuo metu mûsø ðalyje yra apie 2,1tûkst. eþerø, kuriø plotas didesnis kaip0,01 km2, ir maþdaug 1,1 tûkst. eþerø,maþesniø kaip 0,01 km2. Didþiausiaseþeras yra Drûkðiø (plotas 45 km2),giliausias – Tauragno eþeras (didþiausiasgylis 60,5 m), ilgiausias Asvejos eþeras(ilgis drauge su atšakomis – 29,7 km).

Eþerø dubenø kilmëLietuvos eþerø didþiausios dalies du-

benys yra ledyninës kilmës, t.y. jie susida-rë paskutiniojo apledëjimo metu arba le-dynui traukiantis ir jam tirpstant. Poledyn-meèio eþerø labai nedaug. Ledyninës kil-mës eþerai yra skirtingo dydþio, gylio, turiávairius krantus ir dubens dugno reljefà.

Nemaþai yra rininiø eþerø. Jø dube-nys iðplauti vandens srautø, tekëjusiø poledynu, ir kriokliø, kritusiø nuo ledyno krað-to. Ðiø eþerø dubenys siauri, ilgi, neretaivingiuotos formos. Jie gilûs – net iki keliø

priskiriamas sudëtingøjøeþerø dubenø grupei – ávai-rios jo dubens dalys yra skir-tingos genezës (4 pav.).

Nuosëdø kaupimasiseþerø dubenyse

Nuosëdø kaupimosi spar-ta ir pobûdis priklauso nuo

Re

gio

nin

io p

ark

o d

arb

uo

tojø

nu

otr.


4 pav. Galvës eþeras

5 pav. Drûkðiø eþero priekrantës nuosëdø storymës pjûviai: 1 – sapropelingos durpës, 2 – gitija su durpëmis, 3 – gitija, 4 – sapropelinga gëlavandenë klintis, 5 – dumblas,6 – sapropelingas dumblas, 7 – molis, 8 – smëlis, 9 – priemolis, 10 – augalø makroliekanos,11 – moliuskø kiauteliø liekanos, A-A ir B-B – nuosëdø pjûviø vietos

daugelio sàlygø: ið aplinkos atneðamø me-dþiagø kiekio ir sudëties, eþere vykstanèiøfiziniø ir cheminiø procesø, jo dubens mor-fologijos, eþero aplinkoje iðplitusiø uolienøsudëties, pavirðiaus reljefo, augalijos, þmo-gaus ûkinës veiklos intensyvumo ir pobû-dþio. Ðiuolaikinius nuosëdø kaupimosi Lie-tuvos eþeruose dësningumus detaliai yraiðtyræ eþerotyrininkai J.Tamoðaitis, F.Martin-kënienë ir kiti.

Upiø, lietaus ir sniego tirpsmo, dirvo-þemio, gruntiniai ir gilesniø poþeminiø ho-rizontø vandenys ið aplinkinës teritorijos áeþerà atneða ávairiø iðtirpusiø medþiagø.Nedideliø Lietuvos upeliø vidutinis meti-nis cheminis nuotëkis (iðtirpusiø medþia-gø kiekis) nuo 23,5 iki 180 t/km2. Be to, iðaplinkinës teritorijos á eþerà patenka ir kie-tosios dalelës – mechaninio ardymo pro-duktai, susidaræ dël dirvø, upiø erozijos ireþero krantø abrazijos. Didþiausià ðiosmedþiagos dalá perneða upës. Nedideliøupeliø vidutinis metinis kietas nuotëkis áeþerus – nuo 0,57 iki 26,2 t/km2.

Eþero apylinkëse auganti augalija,ypaè miðkas sumaþina pavirðiaus erozi-jà ir sànaðø atneðimà á eþerà, stabilizuo-ja nuosëdø kaupimàsi. Miðkingose vie-tovëse eþerus daugiausia maitina hidro-karbonatiniai gruntiniai vandenys, ir juo-se nusëda daug karbonatø turinèios nuo-sëdos. Jeigu eþero apylinkëse iðplitæ mo-reniniai priemoliai ir moliai, tai santykinisgruntiniø vandenø debitas yra nedidelis,o iðplitus pavirðiaus erozijai á eþerà pa-tenka daug terigeninës medþiagos. Jei-gu eþero apylinkiø þemës pavirðius yraraiþytas, o jame esanèios daubos prata-kios, tai susidaro palankios sàlygos ero-zijai bei nuardytos medþiagos perneði-mui á eþerà. Jeigu apylinkëse þemës pa-virðius yra lyguminis, o daubos neprata-kios arba uþdurpëjusios, tai pavirðiniaivandenys á eþerà nuteka lëtai arba visainenuteka. Tuo atveju á já patenka nedaugnuotrupinës medþiagos. Jeigu eþero du-bens ðlaitai aukðti ir statûs, yra palankiossàlygos jiems ardyti ir patekti nuotrupi-nëms medþiagoms. Dël þmogaus ûkinësveiklos eþero apylinkëse atneðama dau-giau nuotrupinës medþiagos ir vandeny-je iðtirpusiø cheminiø junginiø.

Nuosëdø kaupimasis priklauso nuovandens augalijos ir gyvûnijos gausos,vandens cheminës sudëties, temperatû-

ros, skaidrumo, eþero dydþio, gylio ir kran-to linijos konfigûracijos. Dël eþero augaløfotosintezës ið neorganiniø junginiø susi-daro organinës medþiagos. Pagal A.Ga-runkðèio 1975 m. apskaièiavimus vande-nyje gyvenanèiø mikroskopinio dydþio au-galø (fitoplanktono) metinë produkcija skir-tinguose eþeruose ávairuoja nuo 2 iki 1018tonø. Fitoplanktono nusëdimo intensyvu-mas priklauso ne vien nuo jo gausumo,bet ir nuo eþero gylio. Kuo eþeras giles-nis, tuo maþiau fitoplanktono pasiekia eþe-ro dugnà, nes grimzdamas vandens sto-rymëje jis suyra. Pasitaiko, kad eþere su-trinka vadinamasis karbonatø (tarp HCO

3,

CO2 ir CaCO

3) santykis. Tuomet ir susida-

ro kalcio karbonato kristalø uþuomazgosvirðutiniame 1–5 m eþero vandens sluoks-nyje. Ðie kristalëliai grimzta gilyn. Dëlplanktono liekanø oksidacijos apatiniameeþero vandens sluoksnyje padaugëjusanglies dvideginio, susidaro sàlygos tirp-ti ið virðaus grimztantiems kalcio karbo-nato kristalëliams. Dël ðiø procesø giles-niø kaip 25 m eþerø dugno nepasiekia neiplanktono liekanos, nei kalcio karbonatokristalëliai. Sekliame eþere vanduo áðylaiki dugno, ðviesos ir deguonies daug vi-same vandens sluoksnyje, klesti plankto-nas, o jo liekanos kaupiasi dugne.

J.Tamoðaièio ir F.Martinkënienës apie1980 m. atlikti specialûs stebëjimai pa-rodë, kad ávairiuose eþeruose nuosëdoskaupiasi skirtingu greièiu.

Eþerø nuosëdø storymësEþeruose susikaupusios nuosëdø sto-

rymës yra nevienalytës. Ypaè daug ávairiøsluoksniø randame arti kranto esanèiojeeþero dalyje. Eþerø nuosëdø sudëtis labaipriklauso nuo eþero mitybos bûdo. Poþe-miniø vandenø maitinamo eþero nuosëdøstorymëje vyrauja karbonatinës nuosëdos(jose kalcio karbonato iki 50 proc.). Jeigueþerà maitina pelkiø vandenys, tai nuosë-dose karbonatø yra maþiau negu 5 proc.,o pavirðiniø vandenø mitybos eþeruose kar-bonatø randama 20–40 procentø. Dau-giausia organiniø medþiagø nusëda eþe-ruose, kurie maitinami pelkiø vandenimis.Pavirðiniø vandenø mitybos eþeruose dau-giausia bûna nuotrupinës medþiagos. Beto, ávairios sudëties nuosëdos nevienodaiyra pasiskirsèiusios vertikaliuose nuosëdøstorymiø pjûviuose. Ðiø storymiø apaèio-je, daþniausiai vëlyvojo ledynmeèio am-þiaus, vyrauja smëlingos, dumblingos, mo-lingos nuosëdos, termokarstinës kilmëseþeruose aptinkami nestori durpiø ir giti-jos tarpsluoksniai (5 pav.). Aukðèiau nuo-sëdø storymëse slûgso gitijos, gëlavande-niø klinèiø, dumblø ir kitokios nuosëdos.Kai kuriuose eþeruose aptinkama vien ávai-rios sudëties (karbonatinga, molinga, dum-blinga ir kt.) gitija.

Vieno amþiaus nuosëdø sudëtis ávai-riose eþero zonose (atabrade, pereina-mojoje ir gilioje) yra skirtinga. Neplaèiojeeþero pakraðtyje esanèioje atabrado zo-noje iðplitæ smëlio ir þvirgþdo bei gargþ-do sluoksniai. Vos keliø metrø ploèio ata-brado ðlaità atitinkanèiai pereinamajai zo-nai bûdinga sudëtingos sandaros nuo-sëdø storymë, kurià sudaro smulkaussmëlio, dumblo, karbonatiniø nuosëdøir gitijos su gausiomis augalø liekanomisir moliuskø kiauteliais sluoksniai (6 pav.).Gilioji zona apima centrinæ eþerø dalá.

M.K

AM

INS

KO

nu

otr.

G.È

YÞ

IAU

S n

uo

tr.

Nukelta á 54 p.


IðsaugokimeIðsaugokimeKas tie alkai?Senovëje nusistovëjusi darna tarp

þmogaus, gamtos ir Dievo atsispindi mû-sø tautos legendose ir dainose. Jose mi-nimi ðventieji alkai, kuriuose þmogus at-likdavo dvasios pareigà. Alkvietës – tai se-novës baltø apeigø ir maldos vietos, ku-riose gyvena dvasios, protëviø vëlës, reið-kiasi dievai. Alkais galëjo bûti vadinami al-kakalniai su juose árengtomis þinyèiomis(pastatai, kuriuose gyveno þyniai), pievos,lankos, giraitës, upiø santakos, akmenys,medþiai, salos, iðkyðuliai eþeruose, ðalti-niai. Lietuvoje iðlikæ per 300 vietovardþiø,kurie turi ðakná „alk“. Alkus mini vardai:Alkakalnis, Alkaragis (Lenkmenys, Ignali-nos r.), Alkvietë (Rokiðkio r.), Alkupis (Ðila-lës r.), Alka (Molëtø ir Vilniaus r.), Alkai (Ute-nos r.), Alkmiðkis, Alkinë ir daug kitø. Al-kus þymi ir kiti vardai, susijæ su senuojutikëjimu: Perkûnkalnis, Perkûnai (Molëtør.), Perkûniðkës, Deiviai (Kelmës r.), Kau-kakalnis (Ðakiø r.), Kaukkalnis (Vilkaviðkior.), Visdieviai (Rokiðkio r.) ir t.t.

Su ðventovëmis susijusios ir tos vietos,kuriø vardai turi ðakniná skiemená ram-, rom,rag-. Pavyzdþiui: Rambynas, Romainiai,Rominta, Ramuèiai, Ðventaragiai, Alkara-giai, Raguva, Ragaine, Raginënai ir kt.

Alkvietëse protëviai per ðventes daly-davosi duona ir midumi su gera neðan-èiomis protëviø vëlëmis, pagerbdavo Per-kûnà, Laimà, Þemynà, Medeinà, Austëjàir kitas dievybes, pagarbindavo PraamþáDievà. Alkuose á paskutinæ kelionæ, apva-lydami ugnimi, iðlydëdavo mirusiuosius.Savo alkvietæ turëjo kiekvienos pilies arkaimo gyventojai, giminës ir ðeimos. Þmo-gø supantis pasaulis buvo ádvasintas,ðventas. Protëviø supratimu ðventumas

Ðimtai þmoniø atvykstaatsigaivinti Svilës ðaltiniø

vandeniu (Kelmës r.) Girnikø ðventkalnis – milþinkapis (Ðiauliø r.)

Ant kalno virðaus stûkso Perkûnoakmuo (Kelmës r.)

Á Pociðkëspuðáákeltoskoplytë-lës, kadnesivai-dentø(Ðiauliø r.)

Darius RAMANÈIONISÐiauliø gamtos ir kultûros paveldo

apsaugos klubas „Aukuras“

alkus

yra pasaulio gyvybës tobuliausias pasi-reiðkimas, viskà suvienijantis, sutaikantisir atgaivinantis. Bendravimas su anapusi-niu pasauliu alkuose suteikdavo þmo-nëms stiprybës, sëkmës ir darnos.

Alkai istorinëje atmintyjeLietuvos kunigaikðèiams priëmus

krikðtà, krikðèionybë pradëjo iðstumti iðkasdienio gyvenimo prigimtiná baltø gen-èiø tikëjimà. J.Dlugoðas raðë, kad 1387m. „Karalius Vladislovas (Jogaila) liepëugná, vadinamà amþinàja, laikytà Vilniu-je, svarbiausiame Lietuvos mieste ir sos-tinëje, saugotà þynio ir nuolat kûrenamààþuolo malkomis, dalyvaujant pagonimsuþgesinti, o ðventyklà ir altoriø (aukurà),ant kurio aukotos aukos, nugriauti. Ðven-tyklos vietoje pastatyti Ðv. Stanislovo ka-tedrà, o aukuro vietoje – didájá altoriø. Jo-gailai paliepus, lenkø kareiviai pradëjokirsti ðventàsias girias, griauti altorius (au-kurus), vartalioti ir naikinti dievybiø sta-

bus. Jo nurodymu buvo nugriauta Þe-maièiø þinyèia ant Ðatrijos kalno, ðven-tykla ant Dubysos kranto ties Betygala.Tuo pat metu Jogaila su Vytautu sugrio-vë þinyèià ir uþgesino ðventosios ugniesaukurà Ugionyse prie Raseiniø. Toks patlikimas iðtiko ir kitas ðventyklas.

Kai vieðajame gyvenime krikðèioniøbaþnyèia iðsikovojo sau vietà, þmonësnamuose iðsaugojo nemaþa senøjø tikë-jimø ir paproèiø, kuriø atgarsiai pasiekëir mûsø laikus. Prieð juos buvo kovoja-ma, su senosiomis apeigomis sietinosvietos skiriamos naujajai tikybai. Prie se-niau gerbtø ðventvieèiø ar garbintø me-dþiø buvo prikalamos koplytëles, stato-mi kryþiai, stogastulpiai, kuriuose lietu-



Ugnies apeiga ant Ðatrijos kalno (Telðiø r.)

Labiausiai lankomas LietuvojeBirutës alkakalnis (Palanga)

Svilës Kryþiø kryþkelë – áþadø vieta (Kelmës r.)

viðkas dievybes pakeitë krikðèioniø ðven-tieji. Neretai alkavietëse buvo árengiamosKalvarijos, statomos baþnyèios, á jø sie-nas ámûrijami aukurø akmenys. Daugu-ma baþnyèiø yra pastatytos alkvietëse.

Þmoniø atmintis blëso. Þmogø supu-sios gerosios ir piktosios dvasios pama-þu virto neaiðkiomis ðmëklomis. Taip pa-maþu á praeitá nugrimzdo senasis tikëji-mas, palikæs gilø þenklà mûsø sàmonëje.

Nedëkinga temaAlkai – tai maþiausiai iðtirti mûsø kul-

tûros paminklai. Ilgà laikà buvo vengia-ma jais domëtis, nes þilos senovës prisi-minimai þadino tautinæ savimonæ, o taibuvo nepalanku krikðèioniðkajai arbakosmopolitiðkai ideologijai. Istorikams tirtialkus yra nedëkingas darbas, nes juosenëra tokio turtingo kultûrinio sluoksniokaip pilkapiuose ar piliakalniuose. Todëlper daugelá archeologiniø tyrimø metøbuvo iðtirta tik keliolika alkø. Archeologaiyra kasinëjæ Birutës kalnà Palangoje,Raizgiø alkakalná (Ðiauliø r.), Lizdeikoskalnà Kernavëje, Ðventaragio slëná Vilniu-je ir dar kelis kitus alkus. Tiriant alkusdaug nusipelnë V.Urbanavièius, S.Lasa-vickas, L.Klimka, V.Daugudis, V.Vaitkevi-èius, T.Ðidiðkis, J.Vaiðkûnas ir kiti tautosatminties puoselëtojai. Taèiau iki ðiø die-nø alkai lieka didele paslaptimi.

Apie alkus daugiausiai þiniø teikia pa-davimai. Jose pasakojama apie didingà,graþià ir dorà mûsø tautos praeitá, apie se-novës þmoniø ryðá su gamta ir Dievu. Iðpadavimø galima suþinoti, kad alkai bu-vo skirti bendruomenës susirinkimams,protëviø vëliø pagerbimui, laidojimo apei-goms. Alkuose ðvæstos kalendorinësðventës – Rasa, Rudens ir Pavasario ly-gës, Vëlinës (Ilgës), Kalëdos, Uþgavënës,Jorë. Dar kitos ðventvietës buvo skirtosðventai ugniai kûrenti, maldoms, dangauskûnø judëjimui stebëti, pranaðystëmsskelbti. Tai patvirtina alkuose randamosakmenø grupës, stulpavieèiø, apeiginiøstatiniø, ugniavieèiø liekanos. Alkuose ran-dami akmenø ratai (Raginënai, Radvilið-kio r.; Keþiai, Ðiauliø r.), plokðti akmenysar akmenø grástos aikðtelës (Krykliai, Ðiau-liø r.; Mikitø, Plungës r.), pavieniai akme-nys (Martyno akmuo Kelmës r.; Rozalimoakmuo, Pakruojo r.). Ðie pavieniai akme-nys ar jø grupës turëjo apeiginæ reikðmæ,kaip tarpininkai tarp dangaus ir þemës.Pasitaiko akmenø grupiø, atkartojanèiøþvaigþdynus, Paukðèiø (Vëliø) Takà. Viso-je Lietuvoje yra iðlikusiø dubenuotø akme-nø ir akmenø su þenklais, raðmenimis (Va-liulio akmuo Molëtø r.; Airënø akmuo Vil-niaus r., Paparèiø akmuo Kaiðiadoriø r.).

Didþiai gerbiami yra iðmintingieji ak-menys mokai (Tauragnø mokai Utenosr.; Puntukas Anykðèiø r.), pas kuriuosþmonës eina klausti patarimo.

Alkvietëse randamos stulpavieèiø lie-kanos yra susijusios su paleoastronomija.Ant Birutës kalno surastos stulpavietës pa-dëjo atkurti mûsø protëviø observatorijà irsenàjá baltiðkàjá kalendoriø. Èia protëviaistebëjo þvaigþdþiø, Saulës, Mënulio kelius.Pagal jø padëtá dangaus skliaute nustaty-davo ðvenèiø datas, kada kokius darbusdirbti, pranaðaudavo ateitá.

Alkvietëse trykðtantys ðaltiniai laiko-

mi stebuklingais. Jø vandeniu þmonësgydo ávairias ligas (Svilës ðaltiniai Kelmësr., Ûlos akis Varënos r.). Ðaltinio gyvasisvanduo naudojamas krikðtynø, vestuviø,laidotuviø apeigose.

Alkuose vykstantys neáprasti reiðkiniai– apsireiðkimai, stebuklingi pagijimai, vai-denimasis – iki ðiol þadina þmoniø vaizduo-tæ. Ekstrasensai tiria alkus galios (energe-tiniu) poþiûriu, taip bandydami atskleisti jøsàrangà ir paskirtá. Teigiama, kad alkai pa-siþymi ypatingos galios srautais, kurie tie-siogiai susijæ su tautos dvasios gyvata. Al-kai perskirsto ið visatos ir þemës gauna-mus galios srautus ir juos perteikia aplin-kai. Todël alkus galima vadinti þemës ypa-tingais taðkais. Tokiose vietose atsistatoþmogaus dvasinë pusiausvyra, kûnas pri-sipildo galios. Visa tai jausdami ir þinoda-mi mûsø protëviai galëdavo palaikyti dar-nà tarp sielos ir kûno, gamtos ir Dievo.

Þmonës ir alkaiAlkuose þmogus sàmoningai ar ne-

sàmoningai bendrauja su tautos dvasia.Sàmoningas bendravimas vyksta permaldà, meditacijà, apeigà, nesàmonin-gas – ilsintis, gërintis, màstant.

Nedaugelis alkø mûsø laikais sulau-kia þmoniø pagarbos. Ignalinos rajonenetoli Grybënø kaimo yra Paakmenësalkas, kur stovi iðlikæs aukuras. Dar mû-sø amþiuje þmonës, vaþiuodami á pamal-das, padëdavo ant aukuro aukø: smul-kiø pinigø, linø kûlá, duonos. Telðiø rajo-ne Pakapiø kaime stovi Sterbliø (Garbës,Áþadø) kalnas.

Iki Pirmojo pasaulinio karo nevaisingosmoterys prie prijuostës prisiûtoje sterblëjeið savo kaimo neðdavo ant kalno akmená irmesdavo i krûvà, praðydamos vaisingumoir duodamos áþadà.

Nukelta á 41 p.


D.RAMANÈIONIO, A.BALTUÐIO ir M.KIRCHO nuotr.


Keliaudami senuoju Tilþës keliu nuoÐiauliø miesto Kelmës link, pervaþiavæDubysos slëná, pasineriame á þalius Kur-tuvënø kalvyno miðkus, dengianèius klo-niais, slëniais, raguvomis raiþytà reljefà,paávairintà ozø ,,labirintais“, staèiaðlaitë-mis keiminiø kalvø ir kalveliø virtinëmis,gausiomis termokarstinëmis daubomis.Lankytojus þavi vieni didþiausiø Lietuvo-je Svilës ðaltiniai, Ventos–Dubysos kana-las, pradëtas kasti 1825 m., bet taip irnebaigtas, Ilgos duburio, Bulënø, Bijo-tës apyeþeriø pelkiniai kompleksai irdaug maþesniø pelkuèiø, didelë augali-jos ávairovë bei paukðèiø gausa. Taèiauvienas raiðkiausiø ðio rajono kraðtovaiz-dþio elementø – eroduotas ir tebeeroduo-jamas (ardomas, lyginamas) reljefas.Paskutinieji tûkstantmeèiai kraðto pavir-ðiuje paliko pëdsakus – ledynø suformuo-tas ir vëliau aplygintas kalvas, ðlaituoseiðgrauþtas griovas, dabar virtusias ragu-vomis, uþpelkëjusias daubas, þaliu aug-menijos rûbu padabintus þemës plotus.

Kurtuvënø kalvotasis masyvas plytiRytø Þemaièiø aukðtumos pakraðtyje,Ventos ir Dubysos upiø takoskyroje. Ma-syvo pagrindà sudaro ðiaurës-pietø kryp-timi besidriekianèios trys kalvagûbriø vir-tinës, atskirtos kloniais ir eþerø duburiais.Vakariniame pakraðtyje iðsidësèiusi Ðau-kënø limnoglacialinë lyguma ir Ventosaukðtupio klonis. Rytuose kalvyno tæsinánutraukia Dubysos upës aukðtupio slë-nis, o ðiaurëje kalvynà riboja paskutinio-jo apledëjimo, vadinamosios Baltijos sta-dijos Vidurio Lietuvos fazës kraðtiniø da-riniø gûbriai, statmenai nukertantys kal-vyno tæsiná ðia kryptimi. Pietinë riba nëraaiðkiai lokalizuota ir jà bûtø galima vestikeletà kilometrø á ðiauræ nuo Kelmësmiesto siauriausiàja kalvoto reljefo vieta,skirianèia Kurtuvënø kalvynà nuo Vaigu-vos moreninio kalvotojo masyvo.

ReljefasÐio kraðto apylinkiø pavirðius labai kon-

trastingas: centrinëje dalyje stûkso iðkilusKurtuvënø kalvagûbris, kurio absoliutinisaukðtis siekia 196 m virð jûros lygio, vaka-ruose plyti 110–112 m Ðaukënø lyguma, oDubysa savo slëná ásigrauþë iki 95–98 mabsoliutinio aukðèio þymos. Dideli (iki 90m) santykiniai aukðèiø skirtumai ir augali-nës dangos nebuvimas, atsitraukus ledy-ninei dangai, sudarë labai palankias sàly-

Dubysos

Julius VAINORIUS

Ðiauliø universitetas

aukðtupioraguvos

gas plëtotis intensyviems reljefà performuo-jantiems eroziniams procesams.

Rajono reljefas atrodo dar jaunas,nors nuo paskutiniojo ledynmeèio pra-ëjo daugiau kaip 13 tûkst. metø. Toká jau-numà sàlygoja vyraujanèios smulkios,,smailiomis“ virðûnëmis kalvos, atskirtosgiliø daubø, kuriø vienos sausos, o kitosuþpelkëjusios arba eþeringos, gana sta-tûs upiø slëniø, raguvø ðlaitai.

Visà matomà rajono pavirðiø bei vir-ðutiniàjà þemës gelmiø dalá suformavo Þe-mës geologinës raidos jauniausio tarps-nio – kvartero periodo, trunkanèio jau dau-giau kaip milijonà metø, paskutiniojo ap-ledëjimo ledynai, gausûs jø tirpsmo van-denys, aplyginæ kalvø virðûnes, iðplovæklonius, slënius, griovas, po sànaðomispalaidojæ ,,negyvo“ ledo luistus. Nutekë-jæs ledyno tirpsmo vanduo kaupësi dau-bose ir reljefo paþemëjimuose, formuoda-mas ávairaus dydþio eþerëlius, kurie vë-liau, dar labiau atðilus klimatui ir pradëjusaugti veðlesnei augmenijai, pradëjo pel-këti. Tokios pelkutës dengia nemaþus Kur-tuvënø kalvyno teritorijos plotus ir apimadidþiajà dalá daubø. Uþpelkëjusiuose plo-tuose randamos ávairios sudëties ir suskai-dymo laipsnio aukðtapelkiø, þemapelkiøir pereinamojo tipo pelkiø durpës. Iðtirpuspalaidotam ledui, prasidëjo termokarsti-niai procesai, dar labiau iðmarginæ ir taipmargà þemës pavirðiø.

Raguvos paplitimas ir susidarymasRajone vienos raiðkiausiø ir áspûdin-

giausiø eroziniø reljefo formø yra ragu-vos. Tai linijinës vandens erozijos (dar va-dinamos srûvine erozija – koncentruotøvandens srautø iðplautos nuogulos) rel-jefo formos, kuriose jau baigësi dugnogilinimas, ðlaituose nebevyksta aktyvûsðlaitiniai procesai (nuoðliauþos, nuogriu-

vos, solifliukcija), jie yra sutvirtinti augan-èiø medþiø, krûmø ðaknimis, þoline dan-ga. Raguvos – pasenusios, nebeveikliosgriovos (paskutinioji griovø vystymosi sta-dija) stabiliais sulëkðtëjusiais ðlaitais,plokðèiais dugnais, skersiniame profily-

je primenanèios ,,U“ formà. Griovos ir ra-guvos susidaro dël periodinio vandenspoveikio, sukelianèio srûvinæ dirvos pa-virðiaus erozijà, þemëjant erozijos bazëslygiui, slûgstant poledyniniams eþerams.Erozijos mastai priklauso nuo vandenskiekio, reljefo pobûdþio, ðlaito polinkio beiilgio, dirvoþemio granuliometrinës sudë-ties, augalinës dangos, þmogaus ûkinësveiklos. Buvusios aktyvios griovos apau-go augalija, suplokðtëjo dugnas, aprimoðlaitiniai procesai. Dabar þmogaus veik-la raguvø iðvagotuose ðlaituose yra mi-nimali. Didþioji jø dalis yra apaugusi mið-ku, krûmynais, statûs ðlaitai neparankûsþemës dirbimui ar kitokiai ûkinei veiklai.

Neretai pasitaiko raguvø, kuriø dug-nu teka upeliukai, drenuodami raguvospradþioje perkirstà gruntinio vandens ho-rizontà, taèiau neturintys didesnës átakostolesnei raguvø raidai. Ne visur gruntinisvanduo pasiekia raguvos dugno pavir-ðiø, o pasislëpæs negiliai po dirvoþemiudrëkina raguvos dugnà. Tokiø raguvødugnas paðlapæs, pelkëtas ir klampus,o negiliai esantis gruntinis vanduo gau-siai girdo paunksmæ ir drëgmæ mëgstan-èius augalus. Taèiau didþioji dalis ragu-vø yra „sausos“. Tokios „sausos“ ragu-vos ir „sausi“ slëniukai vagoja pietiná irvakariná masyvo pakraðèius, Ventos–Dubysos kanalo, vidiniø termokarstiniøeþerëliø, daubø ðlaitus. Tik pavasariniøpolaidþiø metu ir ,,sausose“ raguvose dargalima pastebëti ið dugno iðplaunamosmulkuèio smëlio, rodanèio dar vykstan-èius silpnus erozinius procesus.

Daug áspûdingesnës Dubysos slënioðlaitø raguvos. Gana tankiu raguvø vo-ratinkliu iðraiþyti ðlaitai, apaugæ bran-dþiais medþiais, krûmø brûzgynais, þo-lës kilimu, sukuria nepakartojamà krað-tovaizdþio mozaikà. Dubysos raguvos


maþai paliestos þmogaus, todël iðlaikiu-sios savo pirmykðtæ bûsenà, „uþsikon-servavusios“. Neretos jose Lietuvos Rau-donosios knygos augalø radimvietës,laukiniø þvëriø buveinës.

Dubysos slënio formavimasis, o kar-tu griovø iðplovimas turi bendrà raidosistorijà. Tirpstant ledynui, stovëjusiamðiaurinëje Lietuvoje, èia plûdo gausûstirpsmo vandenys ið dabartiniø Radvilið-kio, Ðiauliø rajonø, o Ventos upës slëniufliuvioglacialiniai srautai tekëdami prieðin-ga dabartinës Ventos upës kryptimi, netið Ðakynos, Gruzdþiø apylinkiø, iðplovëVentos–Dubysos senslëná bei suforma-vo dabartiná Dubysos aukðtupá. Tai vykokeliais etapais, ledynui traukiantis á ðiau-ræ, tai vël pasistumiant á prieká. Tik nusi-stovëjus ðiltesniam klimatui, ledynas ga-liausiai visiðkai sutirpo Skandinavijos pu-siasalio kalnyne. Vëlesni procesai smar-kiai pakeitë griovø iðvaizdà: aplygino ðlai-tus, iðplatino dugnus, suformavo dirvo-þemio dangà, kurioje atsirado galimybëásitvirtinti augalams. Augalai padëjo ra-guvoms iðlikti, sutvirtindami ðlaitus ðak-nimis, naudodami bei garindami poþe-miná vandená ir maþindami erozijà.

Raguvø morfometrijos bruoþaiGriovos formavosi nykstant paðalui,

ið ðlaitø atsivërus gruntinio vandens ðal-tiniams. Palankesnës sàlygos tuometi-nëms griovoms susidaryti buvo deðiniak-rantëje upës pusëje, nes èia vyrauja le-dyno tirpsmo vandens suformuoti, leng-vai iðplaunami fliuvioglacialiniai smëliai.Tuo tarpu kairájá Dubysos aukðtupio kran-tà sudaro sunkiau iðplaunami moreniniaipriemoliai ir priesmëliai. Todël deðiniak-rantës Dubysos slënio raguvos yra pla-tesnës, ilgesnës, ðakotesnës, kartais pri-menanèios þemën áspaustà medá.

Visos Dubysos aukðtupio raguvos at-siveria á antràjà virðsalpinæ Dubysos slë-nio terasà, kuri iðkilusi virð dabartinioupës vandens lygio apie 10 metrø. Grio-vø formavimosi laikotarpiu upës vandens

lygis buvo kaip tik tokiame aukðtyje. Vë-liau, nuslûgus vandens srautams ir pa-þemëjus erozijos bazei, upë grauþësi gi-lyn, suformuodama gilø slëná, o griova-dara, sumaþëjus vandens kiekiui ir pa-þemëjus gruntinio vandens lygiui, baigësiarba visiðkai sulëtëjo. Griovos virto ragu-vomis. Paveiktuose vëlesniø pavirðiniøprocesø sulëkðtëjusiuose buvusiø grio-vø ðlaituose formavosi dirvoþemis, o ási-kûræ augalai savo ðaknimis sutvirtino iruþkonservavo ðiuos gamtos kûrinius.

Raguvø ilgis bei slënio plotis labaisvyruoja. Didþiausios raguvos nusidrie-kia daugiau nei kilometrà, maþiausios te-siekia vos keliasdeðimt metrø. Ið visø il-giu ryðkiausiai iðsiskiria Badauskiø kai-mo raguva, á kurià atsiveria keletas ma-þesniø, sudarydamos ðakotà meandruo-janèiø raguvø tinklà. Raguva teka Krok-lio upeliukas, á dugnà ásigrauþæs apie tris-deðimt centimetrø. Su „Didþiàja Badaus-kiø raguva“ susijusi sudëtinga erozinësistema, apimanti didþiàjà deðiniakran-tës Dubysos slënio aukðtupio dalá.

Raguvø slëniø ásigrauþimo gyliai svy-ruoja nuo keleto metrø maþosiose ra-guvose iki 25–30 m didþiosiose. Ðlaitaiyra statûs, siekia 25–30o. Didesniøjø ra-guvø virðutinës dalies slënio plotis þio-tyse iðplatëja iki 100–150 metrø. Beje,deðiniakrantës Dubysos upës slënio ra-guvos yra platesnës, plokðtesniais dug-nais negu kairiakrantës. Tai nulëmëgrunto litologinë sudëtis ir suklostytønuogulø stabilumas. Virðutinëje dalyje,„iðtakose“, raguvos daþniausiai turi pus-lankio pavidalo ádubimus – sufoziniuscirkus, kurie rodo poþeminio vandenspoveiká formuojantis raguvai.

Daugumos didesniø raguvø slë-niuose galima pastebëti terasà, kuri tæ-siasi beveik per visà raguvos ilgá, iðsky-rus virðutinæ jos dalá. Tai rodo sudëtin-gus griovadaros procesus ir cikliðkà ero-zijos bazës lygio þemëjimà. Terasos pa-kopos aukðtis svyruoja nuo 1 iki 1,5 m,plotis – 5–6 metrø.

Dubysos slënyje pasitaiko ir visaitrumpø raguvëliø, kuriø ilgis retai virðija30 metrø. Jos atsiveria tiesiogiai á Duby-sos upës tëkmæ. Galëjo bûti, kad mean-druodama upë nuplovë buvusios ilges-nës raguvos þiotis ir jà „sutrumpino“. To-kios maþos raguvos pasitaiko kaip tik ten,kur yra iðlinkæs Dubysos vingis ir status,eroduojamas krantas. Tai – ,,kabanèios“raguvos, kurios byloja apie upës vagosklaidþiojimà plaèiame slënyje.

Dubysos slënis ir raguvos ðiandienDaugumos Dubysos slënio raguvø

amþius matuojamas tûkstanèiais metø –nuo paskutiniojo ledynmeèio ledyno pa-kraðèio pasitraukimo ið Lietuvos iki ðiødienø. Dubysos slënyje ir dabar mato-mas aktyvus upës vyksmas. Vingiuose,vadinamuose meandromis, ardomi kran-tai, vyksta ðlaitiniai procesai, formuojamistatûs skardþiai, kuriuose atsidengia pas-kutiniojo ledyno tirpsmo vandens suklos-tytos nuogulos.

Jau nuo seniausiø laikø ðalia raguvøapsigyveno þmonës. Atsikraustæ á ðiuoskraðtus paskui besitraukiantá ledyno pa-kraðtá migruojanèiø ðiaurës elniø bandas,jie èia rado ir raguvas, ir upës slëná. Ra-guvos padëjo þmonëms, atklydusiems áðiuos kraðtus, pasislëpti nuo vëjo, lauki-niø þvëriø, o gal ir nuo prieðø. Apie þmo-niø ásikûrimà Dubysos aukðtupyje bylojaBubiuose dunksantis piliakalnis, Jusai-èiø kaimo pakraðtyje jaukiai apsuptas ra-guvø stûksantis alkakalnis.

Miðkuose skendintis Kurtuvënø kal-votasis masyvas, pelkiniai kompleksai,termokarstiniai duburiai, raguvos, kloniaiþmoniø nuolat lankomi. Èia gausu poil-sio aikðteliø, keliø ir takeliø.

Ðalia upës gyvena maþai vietiniø gy-ventojø. Didþiausi kaimai yra Badauskiai,Vijurkai, Leðkiai, Jusaièiai, taèiau retas ku-ris turi daugiau kaip deðimt sodybø. To-dël þmoniø ûkinës veiklos poveikis krað-tovaizdþiui menkas, nebent pavasará de-ginama þolë, staèiuose ðlaituose kerta-mas miðkas ar naikinama miðko paklo-të. Ákûrus Kurtuvënø regioniná parkà, Du-bysos slënio kraðtovaizdá saugo ástaty-mai, o áspûdingiausia raguvyno dalis tiesVijurkø kaimu paskelbta Vijurkø geomor-fologiniu draustiniu. Bet neuþtenka ásta-tymø ir draudimø, – kad iðsaugotume Du-bysos aukðtupio slënio visà gyvosios irnegyvosios gamtos kompleksà, palai-kantá kraðtovaizdþio pusiausvyrà ir har-monijà, reikalingas þmoniø sàmoningu-mas, meilë savo kraðto gamtos didybei.

Dubysos aukðtupio raguvos dar lau-kia geologø, geomorfologø, archeologø,etnografø, kurie galëtø ávertinti ðio gra-þaus kraðto raidos istorijà, ávairovæ, reikð-mæ ir svarbà, dëmesio.


Daugelio organizmø fauna ir flora darmenkai iðtirta, o kai kuriø organizmø yraatrasta ir apraðyta tik kas deðimta rûðis(visos kitos – dar þmogaus neatrastos irnepaþintos). Todël nenuostabu, kad tyri-nëtojai rengiasi dar vienai ekspedicijai.Pietø Amerikos dþiunglëse mokslininkøkomanda ieðkos mokslui naujø entobion-tiniø organizmø – gaubtagalviø – rûðiø.Amazonëje ir Andø kalnuose petys á petádarbuosis tyrinëtojai ið Lietuvos, Didþio-sios Britanijos ir Ekvadoro (plaèiau apieekspedicijà www.life4diversity.com).

Kodël maþyèiai entobiontai pasidarëtokie svarbûs

Gaubtagalviai – tai patys maþiausi pa-saulio drugiai. Jø miniatiûrinës lervos –entobiontai – gyvena ásigrauþusios asi-miliaciniuose augalø audiniuose. Ðie or-ganizmai tikri „dinozaurai“, atsiradæ prieð100 mln. metø, taèiau ir dabar klestintys

Pastaraisiais deðimtmeèiais ypaè sparèiai naikinami atogrà-þø miðkai. Mokslininkai ne juokais susirûpino ir jau pradëjoskelbti pasaulinæ biologinës ávairovës krizæ. Inventorizuoti

iki ðiol neþinomà biologinæ ávairovæ, ávertinti gamtojevykstanèius pokyèius – didelis sistematikø uþdavinys.

Naujø Prof. habil. dr.

Jonas Rimantas STONIS

Þemëje. Mokslui tokie organizmai yrasvarbûs kaip savotiðkas instrumentas is-torinei gamtos raidai analizuoti. Remian-tis jø paplitimo duomenimis, galima api-bûdinti ne tik tiriamo regiono ar ekosis-temos biologinës ávairovës turtingumà,bet ir filogenetinæ kilmæ bei gamtinius ry-ðius. Deja, atogràþose gyvenanti gaub-tagalviø fauna dar tik pradëta tyrinëti.

Ðios ekspedicijos tikslas – ne tik at-rasti iki ðiol mokslui neþinomas rûðis, gy-venanèias pusiaujo zonoje, bet ir iðaið-

kinti augalus, kuriais jie minta. Nauji duo-menys labai svarbûs tolesniems teori-niams tyrimams, jie bus skelbiami ne tikmoksliniuose leidiniuose, bet ir pristato-mi plaèiajai visuomenei. Beje, ðis tarp-tautinis projektas yra inicijuotas vadovau-jantis JT Rio de Þaneiro Konvencija, ku-rià ratifikavo ir LR Seimas.

Kai pasaulyje atsirado gaubtagalviai,Þemëje buvo tik du milþiniðki þemynai. Vë-liau nuo vieno jø (Gondvanos) atsiskyrëPietø Amerika, kurios fauna labai ilgai evo-liucionavo visiðkai izoliuota nuo kitos sau-sumos faunos. Ið numatomos ekspedici-jos Pietø Amerikoje tikimasi labai daug –netikëtø moksliniø atradimø, gal net nau-jø hipoteziø apie gamtos evoliucijà.

Kodël mokslininkams reikia skubëtiá Ekvadorà

Ekspedicija vyks vienos ið Pietø Ame-rikos ðaliø – Ekvadoro – teritorijoje. Pa-

saulyje biologinë ávairovë yra labai ne-vienodai pasiskirsèiusi. Mokslininkai ávar-dijo ne maþiau kaip 18 biologinës ávairo-vës centrø Þemëje. Tarp jø ir Ekvadoras.

Nors Ekvadoras yra nedidelë ðalis(283 520 km²), taèiau ðio kraðto biologinëorganizmø rûðiø ir jø gyvenamøjø vietø (bu-veiniø) ávairovë yra stulbinanti. Jau dabar

Ekvadoras

EKSPEDICIJOS MOKSLINIS KOMITETAS

Lietuva

Vilniaus pedagoginis universitetas

Prof. habil. dr J. R. Stonis – projekto ir ekspedicijos vadovas,

dr. A. Diðkus – biologiniø ir ekologiniø tyrimø kuratorius, doc.

dr. V. Sruoga – Microlepidoptera ávairovës konsultantas

D. Britanija

Ekvadoras

The Natural HistoryMuseum, London

Dr. G. S. Robinson – moksliniskoordinatorius D. BritanijojeUniversity of Westminster

S. R. Hill -– tyrimø metodø ekspertas

Pontificia Universidad Católica del Ecuador, QuitoProf. Dr. G. Onore – mokslinis koordinatorius Ekvadore



Redakcijos prierašas. Autorius JonasRimantas Stonis – habil. daktaras (1992),profesorius (1996), Nacionalinës mokslopremijos laureatas (2004), Gedimino ordinoV laipsnio kavalierius (1995). Jis vadovavo irvykdë daugiau kaip 10 Lietuvos ir tarptautiniømoksliniø projektø; tyrimø geografija – nuoLietuvos iki Rytø Azijos ir Pietø Afrikos, opastaruoju metu – Pietø ir Centrinës Amerikos.Anksèiau mûsø þurnalas jo straipsniusspausdino kita – R.Puplesio – pavarde.

rûðiøbeieðkantMokslininkø komanda ieðkos naujørûðiø Amazonëje ir Andø kalnuose

Ekvadore yra þinoma daugiau kaip 25tûkst. augalø magnolijûnø rûðiø (visame Ð.Amerikos þemyne yra tik 17 tûkst., o Lietu-voje – 1328 rûðys), 1559 paukðèiø rûðys(Lietuvoje – 217), 402 varliagyviø rûðys (Lie-tuvoje – 13), 4500 vien dieniniø drugiø rû-ðiø (Lietuvoje – apie 133). O kiek dar atei-tyje rûðiø bus atrasta neiðtyrinëtose Ekva-doro vietovëse arba tiriant tas organizmøgrupes, kurios iki ðiol buvo netirtos!

Gaila, kad atogràþiniai ðio kraðto mið-kai yra naikinami. Sparèiai pleèiamos ba-nanø ar kitos plantacijos, tiesiami keliai prieneseniai, 1991 m., pradëtø eksploatuotinaftos telkiniø Amazonëje. Jeigu gamta irtoliau bus naikinama tokiais pat tempais,daugelis rûðiø Ekvadore iðnyks anksèiaunegu jas atras mokslininkai. Dabar kaipniekad aktualûs mokslininkø sistematikøtyrimai, gyvosios gamtos inventorizacijosprojektai. Mums reikia paskubëti...

Dþiunglëse nëra saugu ir malonu

Dþiunglës – nemaloni vieta, viskasdrëgna ir pûva. Aplink – spygliuoti medþiøar lianø kamienai, aðtriabriauniai nuodin-gøjø augalø lapai ir tas ðleikðèiai salstelë-jæs puvësio kvapas. Mano kolegos, dir-busio Madagaskare, kojø padai iðpuvoskylëmis, nes jis „baltasis þmogus“, gleþ-nas ir neprisitaikæs. Po þygio dþiunglësekità rytà savo batø galite neatpaþinti, nesper naktá jie bus apaugæ baltu puraus pe-lësio sluoksniu. Rûbai bus prasmirdæ nuoprakaito, o iðskalbti ir pakabinti ant virvësgali pasidaryti dar ðlapesni. Jeigu atogrà-þø saulë nekepins á juos tiesiogiai, tai orodrëgmë niekados neleis jiems iðdþiûti.

Kai kas mano, kad didþiausias pavo-jus Pietø Amerikos dþiunglëse – tai jagua-rai, nuodingos gyvatës ar piranijos bei ali-

gatoriai vandenyje. Taèiau pirmiausia su-sidurtumëte su gausybe erkiø, kurios ási-veisia gyventi po oda, sukeldamos nepa-keliamà nieþulá ir ðimtus kraujuojanèiø pû-liniø visose kûno vietose (ant veido, pilvo irypaè þemiau…), poros centimetrø ilgio mu-siø lervomis, kurios grauþia jus gyvus, ávai-riomis ligomis (maliarija, geltonasis drugys,visceralinë ar nepagydoma odos leiðma-niozë ir t.t.). Èia labai gausu nuodingøskruzdëliø, vorø paukðtëdø, skorpionø,nuodais besispjaudanèiø blakiø, akiplëðøbeþdþioniø. Net tas padarëlis, kuris jumspasirodys labai simpatiðkas – grakðti, spal-vinga medlaipë varlytë, uþðokusi ant jûsøpeties, – gali bûti staigios ir neiðvengiamosmirties prieþastis, jeigu ðità malonø pada-rëlá paimsite á rankas, o jûsø delne bus odosábrëþimø. Pietø Amerikos medlaipiø varliøodos iðskyros – vieni stipriausiø ðiuo metuþinomø nuodø, kuriais sumaniai naudoja-si vietiniai indënai.

Beje, nepamirðkime ir ginkluotø ban-ditø gaujø, kurios verèiasi nelegaliu verslu(narkotikø ruoða, aukso gavyba, þmoniøgrobimu). O dar kasdienës liûtys, upiø po-tvyniai. Nëra ten ir þydinèiø augalø rojaus.Èia, pusiaujyje, kur þiemà ir vasarà oro tem-peratûra yra vienoda, augalai þydi kada„sumanæ“, o tankios lapijos tamsiame pa-vësyje iðvis beveik niekas neauga.

Kai kuriems bûsimosios tyrimø koman-dos dalyviams tai jau penktoji ekspedicijaPietø Amerikoje. Tik ðákart ekspedicijosmarðrutas nusidrieks per maþai tirtus kal-nø ir dþiungliø rajonus. Laukti liko nedaug– mokslininkai á ekspedicijà iðvyksta 2007m. vasario 3 dienà. Palinkëkim sëkmës!

Maþøjø gaubtagalviø paþeistas augalo lapas



GrenlandijojeJau prieð kelis ðimtus metø Europos

ðaliø gamtininkus domino nebûdingø vie-nai ar kitai vietovei uolienø – rieduliø (ak-menø) paplitimas. Tuo metu populiari di-liuvinë hipotezë toká rieduliø paplitimà aið-kino jø iðneðiojimu pasaulinio tvano van-denimis. Vëliau È.Lajelio (Ch. Lyell) dar-bø dëka atsiradusi drifto (dreifo) hipote-zë, dabar þinoma kaip marinistinë, aiðki-no, kad riedulius po dideles teritorijas ið-neðiojo po ledjûrá plaukiojæ ledkalniai (ais-bergai). Tokiø paþiûrø laikësi Jelgavoje vo-kieèiø ðeimoje gimæs, vëliau dirbæs Lietu-voje þymus medikas ir gamtininkasE.Eichwaldas. Bûtent aisbergø veikla jisaiðkino (1830) Vilniaus kalvotojo kraðto pa-virðiaus ypatybes. Dar 1858 m. Estijosnuogulas tyrinëjæs F.Schmidtas ir Lietuvojedarbavæsis C.Grewingkas (1859, 1861) lai-kësi dreifo hipotezës pozicijø. Taèiau ne-

Habil. dr. Valentinas BALTRÛNAS,doc. dr. Petras ÐINKÛNAS

Geologijos ir geografijos institutas

Griûvantis Russello ledyno galas

Ledyno pakraðèiomoreninis gûbrys

GrenlandijojeKontinentinio

ledyno ðalyje –trukus F.Schmidtas savo mokslo darbuo-se (1865–1869) pirmasis apraðë ÐiaurësEstijos riedulingus priemolius kaip ledy-ninës kilmës nuogulas. Vëliau Lietuvos pa-virðiø tyrinëjæ G.Berendtas (1870), C.Gre-wingkas (1879), A.Giedraitis (A.Giedroyã)(1878, 1895), A.Inostrantsevas (1891),J.Siemiradzkis (1891) ir kiti tyrinëtojai jaulaikësi tvirtø glacialistiniø pozicijø. Konti-nentinio apledëjimo moksliná pagrindimàRusijoje iðplëtojo P.Kropotkinas savo 1876m. studijoje apie ledyniná periodà. Sufor-muluotos glacialinës paradigmos ásigalë-jimui didelës átakos turëjo nuo seno geo-moksluose naudotas È.Lajelio jau 1830–1833 m. pasiûlytas metodologinis aktua-lizmo principas, kuris skatino dabartiniøgamtoje vykstanèiø procesø tyrimà senøjøprocesø paþinimui („dabartis yra raktaspraeièiai paþinti“). Ðis principas svarbusir ðiandien, ypaè tiriant Lietuvoje senøjøkontinentiniø ledynø paliktas reljefo for-mas bei jas sudaranèias nuogulas. Lietu-

vos pavirðiaus geologiniame ir geomor-fologiniame þemëlapiuose matyti, kad mû-sø kraðte aiðkiai vyrauja kontinentinio le-dyno iðgulëtos riedulingos moreninës ly-gumos, ledyno pakraðtyje sukrautos arsuklostytos moreninës kalvos bei jø ma-syvai, kalvagûbriai. Gausu plotø, kur þe-mës pavirðiø suklostë tekantis (srautø) irstovintis (prieledyniniø eþerø) ledynotirpsmo vanduo. Tai tik bendrieji ledyni-nio reljefo bruoþai. Taèiau daug klausi-mø kelia skirtingos kilmës ledyniniø nuo-gulø atmainos, neaiðkios jø susidarymo


Ledkalniai Disko álankoje

Grenlandijos ledyninio skydo paviršius

ledyninëje aplinkoje paleogeografinës irdinaminës sàlygos. Tad su Lietuvos vals-tybinio mokslo ir studijø fondo pagalbagrupei tyrinëtojø ir keliautojø ið Lietuvos(be straipsnio autoriø dar dalyvavo Jo-

nas Ðimënas, Graþina Skridlaitë, DainiusKulbickas, Dþiugas Baltrûnas, Þivilë Pa-ðkevièiûtë ir Adrianas Bruzgulis) pavykoaplankyti Grenlandijos ledynus ir paban-dyti surasti atsakymus bent á dalá ilgai ne-atsakytø klausimø.

Grenlandija – didþiausia pasaulyje sa-la, priklausanti Danijos Karalystei, yra ðiau-riniame Atlanto vandenyno pakraðtyje,tarp Bafino, Labradoro, Norvegijos ir Gren-landijos jûrø, didþiausia jos dalis – ðiau-riau Poliarinio rato. 84 proc. salos dengialedyninis skydas, kurio storis vidutiniðkaisiekia 2300 m, o kai kur ir 3 kilometrus.Didþiojo Grenlandijos ledyninio skydo pa-kraðtys, jo santykis su greta iðilgai pakran-tës plytinèia nuledëjusia kalnuota teritori-ja bene geriausiai matyti ið lëktuvo. 250km ilgio skrydis nuo Kangerlussuaqo ikiIlulissato miesteliø iðilgai ledyninio skydopakraðèio leido pamatyti to santykio di-delæ ávairovæ. Daþnai tai ledynø lieþuviaisvakarø link þemëjantis ledyninio skydo pa-kraðtys, kartais juosiamas moreniniø gûb-riø ar ásiremiantis á senø uolienø kalnus,vietomis skalaujamas prieledyniniø eþe-rø arba pasibaigiantis tirpsmo vandenøsrautais. Pasitaiko ávairiø ðiø deriniø kom-binacijø. Nepaprastai áspûdingas yra led-kalniø (aisbergø) susidarymo ir dreifavi-mo reiðkinys, kurá teko stebëti netoli Ilulis-sato miestelio Kangia (Ilulissat) fiorde. Vi-

sa fiordo ir já supanti aplinka yra átraukta áUNESCO pasaulio paveldo sàraðà.

Grenlandijos ledyninio skydo pakrað-tys yra tikrø tikriausia natûrali ledyne vyks-tanèiø procesø stebëjimo laboratorija.Nors ledas ðiame skyde nesustabdomaislenka ið centro á pakraðèius, pats ledy-no pakraðtys vis labiau ir labiau atsitrau-kia. Tai vyksta dël spartaus klimato ðiltë-

jimo. Ledo tirpimo greitis ledyno pakrað-tyje ðiuo metu virðija ledo masës ið cen-triniø rajonø prietakos greitá. Nuogàs-taujama, kad Grenlandijos ledynas pertûkstantá metø gali visiðkai iðtirpti ir pa-saulinio vandenyno lygá pakelti net 7metrais. Ledyno pakraðèio atsitraukimasypaè akivaizdus Sermeqo Kujalleqo (darvadinamo Jakobshavno vardu) ledynorytiniame Kangia (Ilulissat) fiordo gale.Kangia fiordas yra 6–13 km ploèio ir 56km ilgio. Manoma, kad ties Kangia fior-do þiotimis, dugne, maþdaug prieð 10tûkstanèiø metø buvusio ledyno pakrað-tyje beveik 1000 m gylyje susidarë mo-reninis pylimas. Dabar èia gylis tesiekia250 metrø. Didþiausi ið fiordo á vande-nynà áplaukiantys ledkalniai uþkliûna uþðio povandeninio pylimo ir sulaiko kitus,dreifuojanèius link Disko álankos. Dëlðios prieþasties fiordo vandens pavirðiø

iðtisus metus dengia ledkalniai ir ledolytys. Ant seklumos uþplaukæ ledkalniaitirpsta lëtai, todël gali ilgai dþiuginti ste-bëtojo aká, kol pagaliau gerokai aptirps-ta ir sumaþëja tiek, kad galëtø iðplaukti áatvirà jûrà. Daugelis ledkalniø iðties áspû-dingo dydþio. Daþnai jø plotas siekia 0,5km2, o storis 700 m, nors jø aukðtis virðvandens retai virðija 50 metrø.

Grenlandijos skydo ledyno lieþuvio, nu-sileidþianèio á Kangia fiordà, ledas salojeslenka greièiausiai. Slinkimo greitis jau se-niai viršija 20 m per parà. Taèiau ir moksli-ninkai buvo nustebinti, kai nustatë, kad per1997–2003 m. ledo slinkimo greitis padvi-gubëjo. Tai atitinkamai padidino ledo, pa-tenkanèio ið sausumos á vandenynà, ma-sæ. Tuo paèiu metu, atskylant milþiniðkiemsledkalniams, ledyno pakraðtys fiorde spar-èiai traukiasi. Daugiausia ledkalniø susida-ro vasarà, o jø atskilimas ledyno frontà kas-met maþdaug po 2 km atitraukia á rytus.Tokiu bûdu dël dar galutinai nenustatytøprieþasèiø Sermeqo Kujalleqo ledynas,drenuodamas net 6,5 proc. Grenlandijosledyninio skydo, daro paèià didþiausià áta-kà jo masës balansui. O kuo daugiau ledoið sausumos atslenka á vandenynà, tuogreièiau kyla pasaulinio vandenyno lygis.Apskaièiuota, kad dël to vandens lygio ki-limas paspartëjo 0,06 mm per metus. Taiapytiksliai sudaro net 4 proc. XX a. pasau-linio vandenyno lygio kilimo greièio. Grei-tas ledo masës judëjimas ið sausumos ávandenynà Kangia fiorde atskleidþia nau-jus sàsajø tarp ledyninio skydo, pasauli-nio vandenyno lygio kilimo ir klimato ðiltëji-mo dësningumus.

Nukelta á 45 p.

Petr

o Ð

INK

ÛN

O n

uo

tr.


uþterðtumasÐaudymo pratybos kariniuose poligo-

nuose vyksta specialiai pagal tam tikrusreikalavimus árengtose aikðtelëse – ðau-dyklose. Pagal ðaudyklos tipà, ðaudymoatstumà ðaudyklos gali bûti ið visø pusiøatskirtos pylimais arba ne. Daþniausiai py-limais atskiriamos maþos ðaudyklos (100m ilgio). Didesnëse ðaudyklose pylimaisupilami kas 100 m, árengiami taikiniai irtaikymo aikðtelës. Labai daþnai Lietuvoskariniuose poligonuose ávairios pratybos

Kariniø

KristinaGREIÈIÛTË

Vilniaus Gediminotechnikos

universitetas

derinamos su ðaudymu. Pavyzdþiui, kaiimituojami mûðiai, kuriø metu naudojamakarinë technika, ðaudoma ne tik ið ginklø,bet ir ið karinëse transporto priemonëseesanèiø pabûklø (1 pav.). Pagrindinë ap-linkosauginë ðaudyklø bei teritorijø, nau-dojamø ðaudymo pratyboms, problemasusijusi su panaudotais ðaudmenimis. Pri-klausomai nuo ðaudyklos tipo kulkos su-sminga á taikiná arba á pylimà, esantá uþtaikinio. Po kiekvienø pratybø dirvoþemy-je lieka daug ðoviniø tûtø. Daugelá metøjos kaupiasi dirvoþemyje. Ðoviniai (kul-kos), ilgà laikà naudoti kariniuose poligo-nuose, paprastai susidëdavo ið variudengto apvalkalo bei ðvininës ðerdies. Ðvi-nas sudarë daugiau nei 67 proc. ðoviniomasës. Pastaruoju metu ðvinas ðoviniuo-se keièiamas maþiau toksiðkais junginiais,o ðoviniø tûtas po kiekvienø pratybø sten-giamasi surinkti. Ilgà laikà Lietuvos kari-nius poligonus valdþiusi Rusijos kariuo-menë nepaisë jokiø aplinkosaugos reika-

lavimø, taigi ðau-dyklø ir kitø daþnaipratyboms naudo-jamø teritorijø dirvo-þemiuose gali bûtisusikaupæ dideli ðvi-no bei vario kiekiai.Be to, sunkieji me-talai galëjo patekti ádirvoþemá ir dël ka-rinës technikos me-taliniø daliø trinties,tepalø, kuro iðsilieji-mø ir kt. Tyrimo, at-likto dviejuose Lietu-

1 pav. Ðarvuotø transporto priemoniøtrasa Gaiþiûnø poligone

2 pav. Ðvino koncentracijos Gaiþiûnø poligono ðaudyklose

3 pav. Ðvino koncentracijos Kairiøpoligono ðaudyklose

poligonø dirvoþemio

ðvinu

vos kariniuose poligonuose (Gaiþiûnø beiKairiø), metu buvo tiriama daug paramet-rø, nusakanèiø aplinkos bûklæ.

Šiame straipsnyje pristatoma tik maþadalis tyrimo, susijusio su švino problemakariniuose poligonuose. Dirvoþemio uþ-terðtumas sunkiaisiais metalais buvo tiria-mas Gaiþiûnø bei Kairiø poligonø ðaudyk-lose, Gaiþiûnø poligone esanèio desanti-nio aerodromo teritorijoje bei Kairiø poli-gono autodrome. Tai bene intensyviausiainaudojamos teritorijos tirtuose poligonuo-se. Gaiþiûnø poligono ðaudyklos naudo-jamos nuo pat poligono eksploatavimopradþios, t. y. jau daugiau nei 100 metø,o Kairiø poligonas buvo árengtas tik ðiektiek daugiau kaip prieð 50 metø. Gaiþiû-nø poligono desantiná aerodromà supadidelë dykvietë, susidariusi dël intensyvioskarinës veiklos (sprogdinimø, karinëstechnikos bandymø, pratybø ir kt.). Aero-drome yra du betonu dengti pakilimo irnusileidimo takai. Vieno jø ilgis apie 2100m, kitas ðiek tiek trumpesnis. Ðalia aero-dromo árengtos stovëjimo aikðtelës, be to,yra aikðtelë sraigtasparniams nusileisti.Aerodromas nebuvo labai intensyviai nau-dojamas, jo teritorijoje nebuvo naftos sau-gyklø, lëktuvø prieþiûros árenginiø ir kt. Ta-èiau lëktuvams kylant, leidþiantis, manev-ruojant gali nutekëti tepalas ar benzinas,taigi galima dirvoþemio tarða. Kairiø poli-gono paskirtis ðiek tiek skiriasi nuo Gai-þiûnø poligono. Kairiø poligone viena iðsvarbiausiø ir nuo pat poligono ákûrimobene intensyviausiai naudojama teritorija– autodromas. Autodromo paskirtis – ávai-riausios karinës technikos bandymai, pra-

tybos ir kt. Gana daþnai èia per pratybasðaudoma, todël tarðos sunkiaisiais meta-lais pavojus kyla ne vien dël ðarvuotostechnikos vikðrø dilimo ar degalø ir tepa-lø iðsiliejimo, bet ir ðoviniø gilzëms dûlantdirvoþemyje. Dirvoþemio uþterðtumo ana-lizei Gaiþiûnø ir Kairiø poligonø ðaudyklo-se buvo paimti atitinkamai 24 ir 15 mëgi-niø, Gaiþiûnø poligono aerodromo terito-rijoje – 28 mëginiai, o Kairiø autodrome –18 mëginiø. Dirvoþemio mëginiai buvo ti-

riami atominës absorbcijos metodu. Ka-dangi mëginiø paruoðimo bei analizësmetodika skyrësi nuo metodikos, naudo-tos Lietuvos higienos normose nurody-toms sunkiøjø metalø didþiausioms leisti-noms bei foninëms koncentracijoms nu-statyti, gauti rezultatai nebuvo lyginami suðiomis vertëmis. Uþterðtumui sunkiaisiaismetalais ávertinti tam tikrose poligonø vie-tose naudota medianinë koncentracija –imties (visuose tirtuose taðkuose nustaty-tø koncentracijø) variacinës eilutës viduri-nysis skaièius (kai imties dydis nelyginisskaièius) bei dviejø viduriniøjø skaièiø arit-metinis vidurkis (kai imties dydis – lyginisskaièius). Kaip minëta, ðvinas ilgà laikàbuvo svarbiausia ávairiausiø sprogmenø,detonuojanèiøjø uþtaisø bei kulkø sude-damoji dalis, todël tikëtina, kad dirvoþe-


mis ðiuo metalu kariniuose poligonuoseir ypaè ðaudyklose turëtø bûti labai uþterð-tas. Gaiþiûnø poligono ðaudyklose tyrimometu nustatytos ðvino koncentracijos sie-kë nuo 6,14 iki 76,22 mg/kg, o medianinëkoncentracija buvo 14,58 mg/kg. Kaip ma-tyti ið 2 pav., beveik visoje Gaiþiûnø poli-gono ðaudyklø teritorijoje ðvino koncentra-cijos pasiskirsèiusios gana tolygiai, tai ro-do panaðø uþterðtumo lygá. Tik kairiojojedidþiojoje ðaudykloje ðvino koncentracijosmaþesnës uþ medianinæ, taèiau ir didþiau-sia ðvino koncentracija nustatyta kaip tikðioje ðaudykloje, taðke S2, ir ten ji buvonet 80 proc. didesnë uþ medianinæ.

Analizuojant uþterðtumo ðvinu rezulta-tus, matyti, kad, kaip ir kitø analizuotø me-talø, ðvino koncentracijos virðija mediani-næ S7 taðke, kuris atitinka vienà maþøjø100 m ploèio ir 100 m ilgio ðaudyklø. To-kie rezultatai leidþia daryti iðvadà, kad Gai-þiûnø poligono ðaudyklos yra uþterðtosðvino junginiais. Kairiø poligono ðaudyk-lose nustatyta medianinë ðvino koncen-tracija nedaug didesnë uþ nustatytàjà Gai-þiûnuose – 18,62 mg/kg. Maksimali ðvinokoncentracija Kairiø poligono ðaudyklose– taðke ÐK5 – 49,22 mg/kg (tai 1,5 kartomaþiau nei maksimali ðvino koncentraci-ja Gaiþiûnø poligono ðaudyklose). Kaip ircinko, mangano bei vario, didþiausios ðvi-no koncentracijos nustatytos didþiojojeKairiø poligono ðaudykloje centriniamepylime, taðkuose ÐK4 – ÐK6. Ðiuose tað-kuose ðvino koncentracijos svyravo nuo38,2 iki 49,22 mg/kg, t. y. buvo nuo 2 iki2,6 karto didesnës uþ medianinæ (3 pav.).Tokie rezultatai rodo, jog didþioji Kairiø po-ligono ðaudykla yra labiau uþterðta nei ma-þoji, ir tai gali bûti susijæ su ðaudyklos nau-dojimo intensyvumu. Ðvino koncentracijosGaiþiûnø poligono aerodromo teritorijojesiekë nuo 4,21 mg/kg iki 26,06 mg/kg, omedianinë ðio terðalo koncentracija buvo11,595 mg/kg. Maksimali ðvino koncen-tracija, nustatyta A14 taðke (ðalia aerodro-mo manevravimo bei stovëjimo aikðteliø),medianinæ virðijo 56 procentais. Kitameaerodromo pakilimo takø gale ne kà

galima teigti, kad uþterðtu-mas laikui bëgant tik didës.

Metalai gali judëti horizon-taliai ðaudyklos, uþterðdamipavirðinius vandenis, arbavertikaliai ir turëti átakos grun-tiniø vandenø uþterðtumui.Paprastai horizontalioji migra-cija atsiranda smarkiai lyjant,kai metalai juda kartu su pa-virðiumi nubëganèiu vande-niu ir patenka á ðalia esanèiusupelius. Horizontaliàjà meta-lø migracijà gali lemti ir nuo-sëdø (neðmenø) judëjimas.Paprastai metalai prisijungiaprie kietosios dirvoþemio me-dþiagos. Maþos dirvoþemiodalelës, labai uþterðtos sun-

4 pav. Ðvino koncentracijos Gaiþiûnøpoligono aerodromo teritorijoje

5 pav. Ðvino koncentracijos Kairiøpoligono autodrome

maþesnës koncentraci-jos ir taðkuose A3, A15ir A16 (nuo 42 proc. iki55 proc.). Tokie tyrimorezultatai rodo, kad Gai-þiûnø poligono teritorijaterðiama tose vietose,kur atliekama daugiau-sia kariniø ar transportomanevrø (4 pav.).

Kairiø poligono auto-drome ðvinu labiausiai uþ-terðta centrinë bei nuo josá ðiauræ nutolusi teritorija.Medianinë ðvino koncen-tracija, nustatyta autodro-

mo teritorijoje, buvo didesnë nei Gaiþiûnøpoligono aerodromo teritorijoje (ji buvo ly-gi 30,28 mg/kg, t. y., 2,6 karto didesnë).Didþiausia ðvino koncentracija – KA16 tað-ke – 78,47 mg/kg ir 61 proc. virðijo media-ninæ. Kituose taðkuose virðijimai nebuvo to-kie dideli – svyravo nuo 13 iki 43 procen-tø. Akivaizdu, kad autodromo teritorija yraterðiama ðvino junginiais, tai patvirtino irtyrimo rezultatai (5 pav.). Ðioje teritorijojedaþnos karinës technikos pratybos. Antþemës nukritusios kulkos nesurenka-mos, o pasilieka dûlëti. Kadangi jau da-bar ði teritorija labiau uþterðta nei Gaiþiû-nø poligono autodromo ir terðiama toliau,

kiaisiais metalais, yra lengvai perneðamoskartu su vandeniu. Vertikaliàjà terðalø per-naðà lemia tai, kad tarp metalø ir vandensvisà laikà vyksta sàlytis dirvoþemio poro-se, tad vanduo gali uþsiterðti iðtirpusiø me-talø dalelëmis. Lietaus vanduo, ásigerda-mas á dirvoþemá, stumia porose esantá van-dená gilyn ir uþterðtas vanduo gali pasiektigruntinius vandenis. Vis dëlto kapiliariniaidirvoþemio procesai bei garavimas gali su-maþinti terðalø migracijà. Kai terðalai pa-tenka á gruntiná vandená, jie juda kartu sujuo ir pasklinda toli nuo tarðos ðaltinio. Ver-tikaliàjà terðalø pernaðà lemia daugelisveiksniø – dirvoþemyje bei vandenyje vyks-

tantys cheminiai procesai, metalo savybës,atmosferos krituliai, vietovës topografinëssavybës, drëgmës patekimo bei garavimo,uþðalimo bei atitirpimo ciklai, gruntinio van-dens gylis bei srovës greitis ir ðoviniø ti-pas. Kai metalas iðtirpsta, tirpalo cheminiusprocesus lemia organinës medþiagos kie-kis, metalø oksidai, metalø karbonatai beisulfidai, molio daleliø kiekis bei dirvoþemiokatijonø kaitos geba. Visi ðie veiksniai turiátakos metalø uþsilaikymui arba ðalinimuiið dirvoþemio. Vertikalioji terðalø pernaða –labai sudëtingas procesas, kuriam átakosturi ávairios dirvoþemio bei porø vandenssàveikos. Kad ðaudyklos dirvoþemyjeesantys metalai pradëtø migruoti gilyn,turi bûti dvi sàlygos: metalai turi bûti iðtir-pæ porø vandenyje ir iðtirpæ metalai turibûti perneðami judant masei. Masës ju-dëjimà sukelia terðalø judëjimas ið porøvandens á vertikaliai bei horizontaliai te-kantá gruntiná vandená. Metalø tirpumà le-mia dirvoþemio bei vandens cheminës sa-vybës, metalo skilimo ypatumai ir ðoviniotipas. Masës judëjimà lemia atmosferoskrituliai, vietovës topografija, drëgmës pa-tekimo bei garavimo ciklas, gruntinio van-dens gylis. Po 20 metø nuo ðaudykloseksploatavimo pradþios koncentracijostaikiniø zonoje dvigubai virðija foninæ. Darpo 40 metø taikiniø zonoje foninë ðvino

koncentracija virðijama beveik 3 kartus, oterðalai iðplinta net iki 7–8 m gylio.

Apibendrinus tyrimo rezultatus, galimadaryti iðvadà, kad kariniuose poligonuoseþalojama ir terðiama aplinka. Didþiausia ap-linkosaugos problema susijusi su panau-dotais ðaudmenimis. Kariniø poligonø dir-voþemis labiausiai terðiamas ðvino jungi-niais. Uþterðtumas ðvinu didesnis ðaudyk-lose, kuriose intensyviai vyksta ðaudymopratybos, ir maþesnis transporto reikmëmsnaudojamose teritorijose. Nesilaikant jokiøaplinkosaugos reikalavimø, jau po 20 me-tø ðvino koncentracijos ðaudyklø dirvoþe-myje gali padidëti dvigubai.


Vilniaus ðaltiniø

Prof. Vytautas JUODKAZIS,mgr. Linas PAPIEVIS

Vilniaus universitetas

1 pav. Vaizdas nuo Puèkoriø atodangos ágiliai ásirëþusá Vilnios slëná

M. KAMINSKO nuotr.

Saulë. Tvaikas. Dulkës. Në ðeðëlio.O kaþkur varpelis sidabrinis.Ieðkai jo, kad ðirdá liautø gëlæ,Ir randi: kaip ašara – šaltinis.

Bernardas BRAZDÞIONIS

Gerti ar negerti?Nuo seniausiø laikø daugelio ðaliø gy-

ventojai gërimui vartojo poþeminá vande-ná, kuris á þemës pavirðiø laisvai iðsilieda-vo arba slëgio veikiamas trykðdavo iðvandeningøjø þemës sluoksniø. Vilnieèiaimiesto vieðajam vandentiekiui nuo 1501iki 1914 m. vartojo Vingriø, Auðros vartøir Misionieriø (Þiuproniø) ðaltiniø vande-ná. Deja, vëlesnës Vilniaus gyventojø kar-tos „nutekino“ juos á drenaþo vamzdþius,nepalikdamos þemës pavirðiuje jokiø pa-veldo poþiûriu svarbiø þenklø, galëjusiøpaávairinti miesto akmeniná peizaþà.

Vilniaus apylinkiø geomorfologinëssàlygos yra labai palankios ðaltiniams su-

sidaryti. Jau ankstyvuoju poledynmeèiuNeris Vilniaus apylinkëse prasigrauþë proaukðtumø ruoþà ir pakeitë tëkmës kryptá– ið pietvakariø á ðiaurës vakarus (1 pav.).Neries ir Vilnios upiø árëþio gylis daug kurvirðija 50 m, taèiau yra vietø, kur skirtu-mas tarp kalvø virðûniø ir upiø vagos su-daro apie 100 metrø. Todël upiø slëniuo-se atsidengia ne tik pavirðiø dengianèios,bet ir giliau slûgsanèios tarpmoreninëssmëlingos bei vandeningos ledynø tirps-mo vandenø suklotos nuogulos.

Nors Vilniaus miesto vieðasis vanden-tiekis egzistuoja jau 505 metus, vilnieèiaivisais laikais, ypaè gyvenantys atokiaunuo centro, gërimui ir maistui gaminti var-tojo ðaltiniø vandená. Ankstesniais laikaisjis buvo tyras ir ðvarus. Ðis gero vandensávaizdis iðlikæs iki ðiø dienø, nors aplinkakeièiasi: miestas uþkariauja vis naujus

plotus, daugëja automobiliø, po miestoasfaltu iðsiraizgæs buitinës ir lietaus ka-nalizacijos tinklas, ið kurio neiðvengiaminutekëjimai. Padidëjus aplinkos tarðai, iðnegiliai slûgsanèiø vandeningøjø sluoks-niø iðtekanèiø ðaltiniø vanduo gali bûti irgeras, ir blogas – þiûrint ið kokiø teritorijøjis atiteka. Nors dabar Vilniuje ið vieðojovandentiekio yra tiekiamas geros koky-bës vanduo, visiðkai atitinkantis LietuvosRespublikos higienos normas ir EuroposSàjungos reikalavimus, taèiau dalis vil-nieèiø gërimui dar vartoja ðaltiniø vande-ná, tikëdami jo geresne kokybe.

Norëdami iðsiaiðkinti, ar vilnieèiai pa-grástai tiki iðskirtinëmis ðaltiniø vandens sa-vybëmis, Vilniaus universiteto Hidrogeolo-gijos ir inþinerinës geologijos katedros dar-buotojai kartu su studentais 2001–2004 m.patyrinëjo svarbiausiø Vilniaus ðaltiniø van-


vanduodens cheminæ sudëtá ir nustatë jo kokybæ.Ið pradþiø buvo tiriama 12 ðaltiniø. Chemi-në vandens mëginiø analizë buvo atlieka-ma laboratorijoje, o fizinës vandens savy-bës tiriamos prie ðaltinio. Po pusës metø,susisteminus gautø tyrimø rezultatus, bu-vo iðrinkti 5 tipingiausi hidrocheminiu po-þiûriu ðaltiniai, kuriø vandená gërimui dau-giausiai vartoja vilnieèiai (2 pav.).

Ðaltiniø vandens susidarymo sàlygosIðlikæ iki ðiø dienø Vilniuje ðaltiniai dau-

giausiai yra arti Neries ir susijæ su pirmo-siomis virðsalpinëmis upës terasomis. Taiûkinei veiklai nepatogios arba poilsio zo-noms priskirtos vietos. Kitur, aukðtesniøjøNeries terasø sandûrose, kadaise buvæðaltiniai trukdë ûkinei veiklai, miesto plët-rai ir buvo nudrenuoti. Tai akivaizdu pa-þvelgus á Vingriø ir Ðaltiniø gatves ribojan-èias terasø pakopas, ið kuriø dar praëju-sio amþiaus pradþioje liejosi ðaltiniai. XIXa. leidiniuose apie Vilniø galima rasti pa-stebëjimø, kad „…dabartiniø Naugardukoir Mindaugo gatviø apribotoje þemumojenuo seno tyvuliavo eþeriukas, á kurá subëg-davo Vingriø versmiø vanduo. Ið eþerëliotekëjo upelis, kuris nuo dabartinës Trakøgatvës pradþios suko á rytus ir, tekëdamasmaþdaug Liejyklos ir Stuokos-Gucevièiausgatviø trasomis, ásiliedavo á senàjà Vilniosvagà, juosusià Katedros aikðtæ“. Dabar èiavisur sausa – ðaltiniø vanduo vamzdþiaispatenka á drenaþo sistemà.

Visi Neries slënyje aptinkami ðaltiniaiiðteka ið gruntinio, pirmojo nuo þemës pa-virðiaus slûgsanèio vandeningojo sluoks-nio, kuris ið virðaus nëra perdengtas nelai-dþiu sluoksniu. Todël miesto tarða daro po-veiká jo vandens cheminei sudëèiai. Taèiautarðos sàlygos nëra vienodos. Pavyzdþiui,ðalia Verkiø ðaltinio ilgà laikà buvo sàvarty-nas, kurá gyventojai, suvokæ jo grësmæ ðal-tinio vandeniui, likvidavo. Deja, liko uþterð-tas dirvoþemis. Antakalnio þiedo ðaltinis yramiðkeliu apaugusioje vietovëje, joje nëramiesto teritorijai bûdingø tarðos þidiniø. Neper seniausiai jis buvo sutvarkytas, taèiauprieþiûrai ryþto pritrûko. P.Vileiðio gatvës šal-tinis, priešingai, yra miesto teritorijoje, ku-rios didesnioji dalis padengta asfaltu, ta-èiau po juo – fekalinës ir lietaus kanalizaci-jos tinklas, kurio vamzdynai nëra sanda-rûs ir ið jø á gruntiná vandená patenka ter-ðianèiøjø medþiagø. Þvëryno malûno ðalti-nio gruntinis vanduo formuojasi Sëliø, Lat-galiø ir kitø gretimø gatviø individualiø na-mø kvartale, kuriame maþiau asfaltuotø plo-

Glaustas tirtø ðaltiniøapibûdinimas

1 – Verkiø ðaltinis. Labiausiai áðiauræ nuo miesto centro nutolæs ðalti-nis. Jis trykðta kairiajame Neries kran-te, jo bevardþio intako ir sufozinio cirkonuoðliauþos suformuotoje sienelëje.Vanduo teka ið pavirðiø dengianèiøsmëlingø nuogulø. Tai gruntinis vanduo,kuris gali bûti terðiamas netoliese esan-èiø namø nuotekomis ir tràðomis. Ðalti-nio vidutinis metinis debitas 0,29 l/s ar-ba 25 m3/d. Vandená vartoja negausûsvietiniai gyventojai.

2 – Antakalnio þiedo šaltinis. Atsi-veria arèiau miesto centro, kairiajameNeries upës krante. Tai ðaltiniuota ragu-va, kurioje gruntinis vanduo iðteka iðsklai-dytai, plaèiu ruoþu ið aliuviniø virðsalpi-nës terasos nuogulø. Gruntinis vande-ningasis sluoksnis nusitæsia miesto teri-torijoje. Versmës iðtakos padëtis labai ne-paranki – tiksliai pamatuoti debità neáma-noma. Þmonës vandená vartoja – prie ver-smës árengta medinë aikðtelë.

3 – P. Vileiðio gatvës ðaltinis. Ið-teka kairiajame Neries upës krante þe-miau Antakalnio ðaltiniuotos raguvosið virðsalpinës terasos aliuviniø nuogu-lø, kurios taip pat nusitæsia á miesto te-ritorijà. Gerai árengtas ðaltinio kaptaþas.Ðaltinio debitas per metus kito nuo0,43 iki 0,9 l/s, vidurkis 0,72 l/s arba62,2 m3/d. Vileiðio gatvë yra beveik

miesto centre. Èia vyrauja daugiaaukð-èiai gyvenamieji namai. Aplinkiniai gy-ventojai kasdien vidutiniškai parsinešapo 10–12 l šaltinio vandens.

4 – Þvëryno malûno ðaltinis. Iðte-ka deðiniajame Neries krante panaðio-mis kaip ir dviejø pirmøjø sàlygomis.Ðaltinis surenka vandená ið keliø virðsal-piniø terasø, kurios patenka á Þvërynoindividualiø namø teritorijà. Ðaltinis yrapoilsio zonoje prie pat pësèiøjø take-lio. Èia, kaip ir Vileiðio gatvëje, geraiárengtas ðaltinio kaptaþas – pastatytasrentinys su vamzdþiu nutekëjimui. Ver-smës debitas kinta nuo 0,44 iki 0,87l/s, vidutinis metinis – 0,68 l/s arba 59m3/d. Aplinkiniai gyventojai iš karto par-sineša po 5–6 litrus vandens.

5 – Dvarèioniø ðaltinis. Skirtingainuo Antakalnio, Vileiðio ir Þvëryno ðal-tiniø, iðteka toli nuo upës vagos mies-to pakraðtyje, VII terasos ðlaite, virð ku-rio tikriausiai supustyta apie 20 m aukð-èio eolinio smëlio kalva. Ji apaugusimedþiais ir nëra terðiama. Tai labiau-siai pamëgtas vilnieèiø ðaltinis, kur iðgerai árengto kaptaþo patogu pasisemtivandens. Jo debitas per metus kintanuo 0,24 iki 0,35 l/s, vidutinis metinis– 0,28 l/s arba 24 m3/d. Þmonës ið ðionuoðalioje vietoje esanèio ðaltinio van-dená daþniausiai veþasi maðinomis. Vi-dutiniðkai vienas þmogus per apsilan-kymà prisipila apie 40–50 l vandens.

tø, daugiau atviro dirvoþemio. Pastarasis,beje, gerokai uþterðtas. Dvarèioniø ðaltinis,skirtingai nuo visø kitø, yra beveik natûra-lioje aplinkoje – miðkeliu apaugusioje apie20 m aukðèio pakilumoje, kurios apatinë

dalis apjuosta 140 m abs. aukðèio izolini-ja. Dalis á ðià pakilumà iðkritusiø krituliø ási-filtruoja gilyn ir, galima sakyti, èia pat iðtekapakilumos ðlaite susidariusioje griovoje.

Nukelta á 46 p.

2 pav. Tirtø Vilniaus miesto ðaltiniø iðsidëstymo schema


Prieð 80 000–13 000 metø ledynamsslenkant ið tolimosios Skandinavijos, di-dþiausi akmenynai nugulë ðiaurës va-karinëje Lietuvos dalyje. Ypaè daug jønusëdo Mosëdþio ir Salantø apylinkë-se. Ðiame kraðte iðsaugoti natûralûsÐaukliø, Igariø, Kulaliø ir Erlënø rieduly-nai dabar paskelbti geologijos drausti-niais. Mosëdþio apylinkëse rieduliai irðiandien ið þemës dygte dygsta. Èiadaugybë ir ið þemaitiðko akmens pava-dinimo – kûlio – kilusiø vietovardþiø: Ku-lai, Kulaliai, Kuliai, Kûlupënai, Kûlsodis,Kûlupis.

Respublikinis

Algimantas MEÐKAUSKAS

Vaclovo Intoakmenø

Apsamanojæ, tûkstantmeèius ramiaisnaudæ didþiuliai kûliai sovietmeèiu, vyks-tant melioracijos darbams, buvo pradëtinegailestingai naikinti. Jau ir senø seno-vëje ðio kraðto þmonës, ruoðdami þemæsëjai, kasmet bûdavo priversti nurinkti nuodirvø polaidþio metu á pavirðiø iðkilusiusakmenis. Maþesnius naudodavo namøstatybai, pildavo á eiles, taip sudarydamiakmenø tvoras – „ðonèius“, kuriais tuo patmetu ir savo laukø ribas paþenklindavo.

1975–1985 m. Mosëdþio apylinkësenuo laukø buvo surinkta 1,5 mln. m3 ak-menø. Tuo laiku èia veikë kelios akmenøskaldyklos. Jose sutrupinti didþiuliai ak-menys buvo naudojami skaldos gamy-bai, namø pamatams, Klaipëdos uostokrantiniø statybai, keliø tiesimui.

Ne visus Mosëdþio apylinkëse ðimt-meèius gulëjusius akmenis iðtiko toks li-kimas – dalis jø rado saugø prieglobstáMosëdyje. Akmenø kraustymosi á ðámiestelá pradþia sutampa su tuo metudar jauno gydytojo Vaclovo Into atvyki-

mu dirbti gydytoju á naujàjà Mosëdþioligoninæ – tai buvo 1957 metai.

Mosëdþio vietovardþio kilmë nesusi-jusi su akmeniu. Gydytojo V.Into dëkaMosëdis ir akmuo tapo neatskiriamos sà-vokos. Kartà, dar pirmaisiais darbo Mo-sëdyje metais, vaþiuojant aplankyti pa-

ciento, prie maþo upeliuko jo dëmesá pa-traukë gulintis neáprastos formos, apie 50kg sveriantis akmuo. Patiko jis gydytojui,tai uþsikëlë já ant savo dviraèio ir pats par-siveþë á ligoninës kiemà. Anot V. Into, ta-da „man kaþkas lyg maiðà nuo akiø nu-traukë – supratau, kad tai gali bûti gra-þu“. Tokia buvo gydytojo Vaclovo Into „ak-menligës“ pradþiø pradþia.

Daþnà vasaros rytà jis anksti atsikelda-vo ir dviraèiu apvaþiuodavo Mosëdþio apy-linkes, apþiûrëdavo melioruojamus laukus,apeidavo akmens skaldyklas ir, paþymë-jæs ádomesnius akmenis, pradëdavo tar-tis su melioratoriais, akmenø skaldyklosdarbuotojais, kad jo paþymëti rieduliai bû-tø palikti neliesti. Tuos akmenis, kuriuospats ástengdavo pakelti, daþniausiai patsligoninës arklio traukiamu veþimu ir á Mo-sëdá parsigabendavo. Stambiesiems par-veþti þiemà samdydavo galingà meliora-toriø technikà. Kartais keliasdeðimt tonøsverianèiø akmenø kelionë á Mosëdá uþtruk-davo vos ne po savaitæ – pradëjus darbus

paaiðkëdavo, kad ne visur uþtektinai snie-go, ðlapesnëse vietose nedaug áðalusi þe-më, kad kitø kliûèiø iðkilo. Sulaukæs pava-sario, ðalia naujai pastatytø akmenø V.In-tas pradëdavo sodinti medþius, krûmus,

gëles, lyginti vejà. Puoðdamasligoninës aplinkà, gydytojasneapleido ir pagrindinio savodarbo – jis nepriekaiðtingai ap-tarnavo apie 3000 gyventojøturinèià apylinkæ, vadovavoMosëdþio ligoninës kolektyvui.

Kai ið laukø sutempti ak-menys nebetilpo ligoninëskieme, gydytojas juos pradë-jo statyti gatvës pakraðèiuo-se. Pamaþu mosëdiðkiai, iðpradþiø tik stebëjæsi tokiu sa-vo gydytojo pomëgiu ir já dëlto keistuoliu vadinæ, ir patystais akmenimis susidomëjo,pradëjo jais savo sodybaspuoðti.

Pasak V.Into, þmogui ak-muo yra ðaltas, sunkus irgàsdinantis. Jis tarsi kontras-tas gamtai, kur viskas ðvel-nu – augalai, gyvûnai ir þmo-gaus rankos. Akmens stipry-bë, svoris ir pastovumas kë-lë ir kelia pagarbà.

Gydytojas rinko ir tyrinë-jo akmenis. Tuo pat metu jis daug dë-mesio skyrë ir augalø studijoms. Per atos-togas jis aplankë daugelá didþiøjø Sovie-tø Sàjungos botanikos sodø, ádomesniøpaðtu siuntiniuose á Þemaitijà pristatë. Èiatolimà kelionæ áveikæ augalai bûdavo dau-ginami, sodinami prie graþesniø akme-nø, ligoninës kieme, mosëdiðkiø sody-bose, kitose miestelio vietose.

Po 1962 m. gaisro buvo pritarta V.Intoidëjai Mosëdþio centre sodybø neatstaty-ti, o sutvarkius aplinkà, ðioje vietoje ákurtiskverà. Jame dabar stovi didþiuliai akme-nys ir auga àþuolai, kuriais pagerbti þy-mûs Þemaitijos ir Lietuvos þmonës, mies-telio gyventojams ir jø sveèiams primena-mos mûsø valstybei reikðmingos datos.

Metai ëjo, o „liga“ gydytojo neapleido.Netrukus jam kilo idëja Mosëdyje, Bartu-vos upës slënyje, ákurti akmenø parkà. Kaiparkas pradëjo ágauti savo veidà, ðiuo nau-ju gydytojo sumanymu susidomëjo þurna-listai, raðytojai, gamtos apsaugos specia-listai, geologai. Jie ëmë siøsti valstybinëms

Jubiliejinio akmens ,,Vaclovui Intui –80” atidengimas. Kairëje – prof. A.Gaigalas, aplinkosministras Arûnas Kundrotas ir UAB ,,Kurðasta” direktorius Stanislovas Martinkus


muziejusinstitucijoms pasiûlymus, pageidavimus,praðymus padëti gydytojui V.Intui. Valdþiosinstitucijos atkreipë á juos dëmesá ir 1971m. Gamtos apsaugos komitetas nuspren-gë ásteigti Mosëdyje akmenø muziejø. Tuo-metinio Mosëdþio kolûkio valdyba sutikouþsakyti muziejaus-parko projektà. Jomoksliniu vadovu buvo paskirtas profeso-rius, geologijos ir mineralogijos mokslødaktaras Algirdas Gaigalas. 1972 m. Bar-tuvos upës slënyje pradëti darbai, kuriemstiesiogiai vadovavo Vaclovas Intas. Patyspirmieji ir daugiausia nuveikæ pagalbinin-kai buvo Skuodo MSMV, kuri skirdavo perþiemà akmenims sutempti ir pastatyti po 2ar net 5 galingus traktorius. Taip pat ne vienþodþiais V.Intui padëjo ir Ðilutës MSMV beikitos Melioracijos ir vandens ministerijai pa-valdþios institucijos. Atpaþástant ir klasifikuo-jant surinktus riedulius ir uolienø pavyz-dþius ne vienà dienà paskyrë Vilniaus uni-versitetas ir Geologijos mokslinio tyrimo ins-tituto geologai (prof. A.Gaigalas, j.m.b.M.Meleðytë, doc. R.Gailius). Ávairiausià pa-galbà gydytojui V.Intui teikë LSSR Restau-racijos trestas, Respublikinë biblioteka,LSSR Valstybinis gamtos apsaugos komi-tetas (V.Bergas, K.Giniûnas, J.Sasnaus-kas), Klaipëdos kombinatas „Dailë“, Þemai-tijos gamtos tyrimo laboratorijos darbuo-tojos N.Kazakevièienë, M.Katarþienë ir, þi-noma, artimiausi talkininkai, á kuriuos gali-ma kreiptis pagalbos bet kuriuo momen-tu, buvo Mosëdþio kolûkis, Mosëdþio apy-linkës vykdomasis komitetas, Mosëdþio li-goninës personalas (A.Duonëla, J.Pau-lauskas, K.Veitaitë, J.Bukauskienë, E.Skrui-bienë, D.Donielienë, J.Lukoðienë, J.Maèer-nienë), Mosëdþio vidurinës mokyklos pe-dagogai ir mokiniai.

Gydytojo iniciatyva 1975 m. buvopradëta ir Mosëdþio senojo vandens ma-lûno, kuriam dabar daugiau nei 200 me-tø, restauracija.

Tuo metu Bartuvos upës slënyje jaubuvo surinkta didþiulë ledynmeèio laikørieduliø kolekcija, èia augo apie 1000 rû-ðiø ir formø augalø. Paaiðkëjo, kad to stei-giant muziejø neuþtenka. Daug jëgø ir lai-ko pareikalavo ávairiø dokumentø rengi-mas, derinimas, susiraðinëjimai su vals-tybinëmis institucijomis, ávairûs pasitari-mai. Pagaliau 1979 m. vasario 26 d. Mo-sëdþio respublikinis unikaliø akmenø mu-ziejus buvo ásteigtas. Nuo pat ásikûrimoiki 2000 m. muziejui vadovavo V.Intas, ir

tik kai garbus amþius ir sveikata nebelei-do, muziejaus vairà perëmë A.Meðkaus-kas. Svarbiausia muziejaus veikla – kaupti,eksponuoti, populiarinti ir apsaugoti Lie-tuvos eratinius, ið toli atkeliavusius riedu-lius, atskleisti jø gamtinæ ávairovæ, prigimtáir mokslinæ-paþintinæ reikðmæ, atskleisti jøgamtiná unikalumà, praktinæ svarbà, mi-neraloginius ir petrografinius ypatumus,parodyti, kaip susidarë ðiandienis Lietu-vos reljefas. Muziejaus turimas maþiausiaseksponatas sveria vos keletà gramø, di-dþiausias – daugiau kaip 50 tonø.

Restauruotame vandens malûne yraásikûrusi muziejaus administracija ir mu-ziejaus kamerinë ekspozicija. Joje pateiktauolienø klasifikacija, geologiniai þemëla-piai, suakmenëjæ augalai ir gyvûnai (fosi-lijos), gausi ávairiø spalvø ir frakcijø smëliøkolekcija, ið ávairiø ðaliø atveþti ir muziejuipadovanoti akmenys. Èia taip pat ekspo-nuojami ið þmoniø tulþies pûslës ir inkstøiðoperuoti suakmenëjæ svetimkûniai.

Lietuvos teritorijos pavirðiuje ir kvar-tero nuogulø sluoksniuose randami Bal-tijos kristalinio skydo uolienø rieduliai pa-siskirstæ labai netolygiai. Rytø Lietuvojedaþniau paplitæ Pietø Suomijos bei Rusi-jos Peterburgo ir Karelijos rajonø uolie-nø rieduliai, o Vidurio Lietuvai yra bûdin-gi Alandø salø, Baltijos jûros dugno beiPietvakariø Suomijos uolienø rieduliai.Ðiaurës Ðvedijos uolienø rieduliø daþniaugalima aptikti Pietryèiø Lietuvoje (Medi-ninkø aukðtumose, kurios buvo sufor-muotos prieðpaskutiniojo apledëjimo), Vi-durio Ðvedijos – Vakarø Lietuvoje. Mu-ziejuje Lietuvoje randamø uolienø pa-vyzdþiai yra sugrupuoti pagal jø radim-vietes ir kilmæ á ðias petrografines - gene-tines grupes: 1) Pietryèiø Suomijos ir gre-timø Rusijos rajonø uolienø rieduliai; 2)Hoglando salø ir Suomijos álankos dug-no uolienø rieduliai; 3) Vidurio Suomijospietinës dalies uolienø rieduliai; 4) Piet-vakariø Suomijos uolienø rieduliai; 5)Alandø salø uolienø rieduliai; 6) Baltijosjûros centrinës dalies dugno uolienø rie-duliai; 7) Botnijos álankos dugno uolienørieduliai; 8) Ðiaurës Ðvedijos uolienø rie-duliai; 9) Vidurio Ðvedijos uolienø riedu-liai; 10) Pietø Ðvedijos uolienø rieduliai.

Toks petrografinis genetinis rieduliø su-grupavimas padeda pagrásti ledynmeèionuogulø sluoksniø susiskirstymà Lietuvo-je, nustatyti skirtingø apledëjimø centrus irplotus, ledynø slinkimo á Lietuvà kryptis irkelius. Kamerinë ekspozicija labai vaizdþiaiir glaustai reprezentuoja bûdingus Lietu-voje paplitusius ledynmeèio laikø kristali-niø uolienø ávairiø atmainø riedulius

7,9 ha uþimanèià lauko ekspozicijànuo miestelio skiria ið akmenø sukrautatvora, primenanti minëtuosius valstieèiørëþiø ribas þenklindavusius „ðonèius“. Ne

tik tvoros, bet ir girnos, akmeniniai laip-tai, grindiniai, takai, tilteliai, atraminës sie-nelës, stalai, skulptûros, kuriø nemaþamuziejaus lauko ekspozicijos teritorijoje,rodo lankytojams, kaip akmuo buvo, yrair gali bûti naudojamas.

Ðioje ekspozicijoje yra apie 200 dide-liø rieduliø. Visi jie á Lietuvà kartu su ledy-nais atslinko ið Suomijos, Suomijos álan-kos, Alandø salø, Botnijos álankos ir Ðve-dijos. Bartuvos upës slënyje galima pa-matyti visas Lietuvoje randamø uolienø at-mainas. Rieduliai iðdëstyti nuosekliai pa-gal kilmæ, atskiromis grupelëmis, truputáákasti á þemæ, kad sudarytø natûralaus rie-dulyno vaizdà. Viena ekspozicijos dalis su-formuota taip, kad èia atsidûræs pasijuntilyg bûtum Ðvedijos ðiaurëje – èia þemënuklota margais granito luitais.

Lauko ekspozicijoje rieduliø grupesjungia jotninio smiltainio takas. Ðie smil-tainiai susidarë ið biraus smëlio prieð 0,6milijardo metø.

Rieduliø ávairiaspalvius raðtus dar la-biau paryðkina parko þaluma. Muziejausdendrologinë kolekcija paskelbta valsty-bës saugomu gamtos objektu.

Bartuvos salelëje eksponuojami pa-gonybës laikus menantys dubenëti ak-menys – aukurai.

Muziejus stengiasi supaþindinti lanky-tojus su mokslininkø, geologijos specialis-tø ir kitø asmenø surinkta kolekcine me-dþiaga. 2004 m. muziejuje buvo árengtosdvi laikinos ekspozicijos. Vienoje ið jø lan-kytojai galëjo pasigroþëti Èilës peizaþais irsusipaþinti su ðios ðalies mineralais, rûdo-mis ir uolienomis, kurias surinko Vilniausuniversiteto geologijos ir mineralogijos ka-tedros docentas G.Motuza ekspedicijos poAndø kalnus ir Atakamos dykumà metu.Kitoje ekspozicijoje buvo galima susipaþintisu 152 mineralø ir uolienø pavyzdþiais, ku-riuos ávairiausiose buvusios Sovietø sàjun-gos teritorijos vietose surinko garsus geo-logas A.Þukelis. Ðià kolekcijà muziejui pa-skolino VU geologijos ir mineralogijos mu-ziejus (vedëja E.Rudnickaitë).

2005 m. parengta nauja ekspozicijoskoncepcija, kurià ágyvendinus surinkti eks-ponatai turëtø ágauti kur kas didesnæ pa-þintinæ reikðmæ. Pagal sumanymà pirmojiekspozicija bûtø skirta ledynø istorijai. Ant-rojoje ekspozicijoje lankytojai susipaþin-tø su Þemës plutoje (iðoriniame Þemësapvalkale) vykstanèiais procesais. Treèio-joje bûtø vaizdþiai parodyti pagrindiniaigeologiniai procesai (kur ir kaip susidaromagminës, metamorfinës ir nuosëdinësuolienos). Ketvirtoji ekspozicija supaþin-dintø su Þemës evoliucija ir gyvøjø orga-nizmø atsiradimu, stratigrafine laiko ska-le, penktoji – su naudingosiomis iðkase-nomis ir jø panaudojimu. Muziejaus turi-mø finansiniø resursø tokiam projektui ágy- �

vendinti neuþteks, todël yra parengtasinvesticinis projektas.

2005 m. lankytojai naujai árengtojesalëje galëjo susipaþinti su asmenineþymaus naftos geologo dr. V.Korkuèiokolekcija, kurioje gausu ir kerno pavyz-dþiø ið Þemaitijos græþiniø, pasigroþëtitautodailininkës S.Chrisèinavièienëskûrybos darbø paroda „Ðaltas akme-nëli, pajûrio smiltele, þvyro trupinëli, galuþteks tylëti – sutik prakalbëti...“. Taippat Lietuvos geologijos institutas sutei-kë galimybæ eksponuoti 48 paleonto-loginius radinius ið ávairiø geologiniøamþiø, kuriuos surinko þymus geolo-gas A.Þukelis Rusijoje, Ukrainoje, Mol-dovoje ir Kazachstane, muziejaus lan-kytojai galëjo susipaþinti ir su ðio gar-saus geologo biografija bei profesineveikla, geologine laiko skale.

Parengti reikalingi dokumentai ir mu-ziejaus pastatas (buvæs Mosëdþio van-dens malûnas) áraðytas á Lietuvos Res-publikos nekilnojamøjø kultûros vertybiøregistro Statiniø sàraðà kaip turintis is-torinæ, techninæ, architektûrinæ vertæ.

Lietuvos Respublikos aplinkos mi-nistro 2005 m. spalio 7 d. ásakymu mu-ziejui suteiktas jo ákûrëjo Vaclovo Into var-das, patvirtinta nauja muziejaus statutoredakcija, iðleistas proginis lankstukas.Ta proga buvo publikuoti straipsniaispaudoje, parodyti reportaþai LTV ir Bal-ticum TV laidose. Lapkrièio 12 d. ávykorenginys, skirtas Vaclovo Into 80-meèiuiir jo vardo suteikimo Respublikiniam uni-kaliø akmenø muziejui progai paminëti.Jo metu dalyvaujant gausiam sveèiø bû-riui LR aplinkos ministras A.Kundrotasatidengë muziejaus lentà su naujuojumuziejaus pavadinimu, po to buvo ati-daryta nuotraukø paroda ið asmeninioV.Into archyvo, muziejaus skvere paso-dintas àþuoliukas ir atidengtas V.Into ju-biliejui skirtas akmuo. Renginá uþbaigëðventinis minëjimas.

Kad ir toliau bûtø tæsiami V.Into pra-dëti darbai, kad Mosëdis iðliktø jaukusir svetingas, 2006 m. Aplinkos ministeri-ja skyrë lëðø investiciniam projektui „Mo-sëdþio miestelio – akmenø muziejausplëtros plano projekto parengimas“.

Šiandien jau sunku atskirti, kur pra-sideda miestelis ir kur baigiasi akme-nø muziejaus teritorija – visur kaip pri-sëta ávairiausiø aká traukianèiø rieduliø.Kol susiruoðite á kelionæ muziejaus ap-lankyti, galite pasiþvalgyti po mûsø sve-tainæ internete – http://www.omnitel.net/akmenumuziejus.

Atvykæ á Mosëdá ir vaikðtinëdami pojá, pajusite paprasto akmens þavesá, ak-mens ir augalø harmonijà, pasisemsi-te þemaitiðkos stiprybës ir ryþto. Uþsu-kite! Jûs èia visad laukiami!

Remiantis Prancûzijos nacionaliniogeografijos instituto mokslininko JeanoGeorge’o Affholdero apskaièiavimais, tik-rasis Europos geografinis centras yra Lie-tuvoje, 26 km á ðiauræ nuo Vilniaus, ðaliaPurnuðkiø kaimo. Ðis faktas áregistruotasir Gineso pasaulio rekordø knygoje.

Prancûzijos nacionalinio geografijosinstituto darbuotojai, remdamiesi gravi-tacijos centrø metodu, nustatë, kad Eu-ropos geografinio centro koordinatës yra54 laipsniai 54 minutës ðiaurës platumosir 25 laipsniai 19 minuèiø rytø ilgumos.Jie taip pat pateikia Europos geografi-nio centro apibrëþimà. Instituto moksli-ninkams teko ið naujo nustatyti Europoskontinento ribinius taðkus. Ðiaurëje –Ðpicbergene (80o45/N - 20o35/E), pietuo-

Kur yra

Rimantas URBANAVIÈIUS

Europos geografiniscentras?se – Kanarø salose (27o38/N - 17o58/W),

rytuose – Uralo kalnø virðûnë (67o59/N -66o10/E), vakaruose – Azorø salyne(39o27/N - 31o16/W). Nors nebuvo atsi-þvelgta á Maltos salos padëtá viduryje Vi-durþemio jûros, Europos geografiniocentro padëtá tai keièia tik iki 100 metrø.

Kad iðsaugotume Europos geografi-nio centro aplinkà, 1992 m. buvo ásteig-tas Europos centro kartografinis drausti-nis. Ðioje vietovëje yra Girijos eþeras, Ber-notø piliakalnis, alkakalnis ir kiti objektai.Girija – tai rininis eþeras, galutinai susifor-mavæs paskutiniojo apledëjimo metu, kaiLietuvos teritorijà dengë ledynai, tiksliaujiems galutinai atsitraukiant. Tokios rinosLietuvoje tankiausiai iðplitusios Molëtø, Za-rasø, Dusetø ir Veisiejø rajonuose, o ben-dras ilgis siekia 2300 kilometrø. Daugu-ma rinø buvo uþneðta nuosëdomis, taèiaunedidelæ jø dalá, taip pat ir Girijà, kai kuriømokslininkø nuomone, galëjo iðsaugoti le-das, susidaræs uþðalus tunelá uþpildþiu-siam vandeniui. Ledo masei pasitraukusá ðiauræ, ledas, uþpildæs vandens sroviøiðeroduotà slëná, iðtirpo ir paliko dabar ma-tomas erozines rinas.

Ozø formavimosi hipotezës teigia,kad Bernotø piliakalnis – ozas (kalvagûb-ris) taip pat susiformavo paskutiniojo ap-ledëjimo metu dël pavirðiniø arba pole-dyniniø vandens srautø. Kaip ir kitiems

ozams, Bernotø piliakalniui bûdinga pail-ga su staèiais ðlaitais pylimo forma, ku-rià sudaro þvirgþdo, gargþdo, smëlio irrieduliø miðinys. Dël tokios sudëties bu-vo naudojamas kaip statybiniø medþia-gø ðaltinis. Bet didelës þalos ðiam arche-ologiniam ir gamtos paminklui nespëtapadaryti – niokojimas buvo nutrauktas. Ðáfliuvioglacialinës (ledyno vandens srautøsukurtos) formos reljefà senovës baltøgentys naudojo kaip gynybiná punktà ko-voje su kalavijuoèiø ordinu. Minëtasis al-kakalnis – dar vienas ádomus objektas. Taibuvo senovës pagoniø ðventvietë, religi-niø apeigø vieta. Ðioje teritorijoje nustaty-tas ir vienas ið garsiøjø þemës dienovidi-nio lanko geodeziniø punktø.

Garsus lietuviø skulptorius Gedimi-nas Jokûbonis sukûrë kompozicijà – bal-to granito kolonà, kurios virðø puoðia Eu-ropos Bendrijos þvaigþdës. Ji pastatyta2004 m. Lietuvos ástojimo á Europos Sà-jungà proga. Paminklas ir ledyno atneð-tas granitinis riedulys, su atitinkamu uþra-ðu pastatyti Europos reikalø ministerijosir Lietuvos geografø draugijos iniciatyva1993 m., þymi Prancûzijos nacionalinio

Skulptoriaus Gedimino Jokûbonio baltogranito kolona þymi Europos centrà

Alg

ird

o G

AIG

AL

O n

uo

tr.

�


geografijos instituto nustatytà Europos ge-ografiná centrà. Beje, atsiþvelgiant á mata-vimo tikslumà, Europos geografiniu cen-tru gali bûti laikomas kiekvienas taðkasteritorijoje maþdaug 1100 m ðiaurës pie-tø kryptimi ir 800 m vakarø rytø kryptimi.

Ðalia Europos geografinio centrodaug natûraliø tvenkiniø, vandens pra-takø, yra ákurtas Europos centro golfo klu-bas, uþimantis 83 hektarus. Girijos eþe-ro krante pastatyti nauji gyvenamieji na-mai, kuriø architektûra nesiderina prie ap-linkos. Kaip jie derinasi su vienokiu ar ki-tokiu draustinio statusu, buvo diskutuo-ta net Lietuvos Respublikos Seimo Ko-misijos posëdyje. Taèiau jokios apèiuo-piamos naudos tai nedavë.

Europos geografinis centras yra nu-statytas specifiniame Þemës ðiaurës pus-rutulio gamtiniame regione, kuris visai ne-senoje geologinëje praeityje – pleistoce-ne, prieð 650 000–14 000 m. buvo keliskartus apklotas ið Fenoskandijos uþslin-kusiø ledynø. Jø storis siekdavo net iki 3kilometrø. Á Lietuvà ir Baltijos kraðtus perminëtàjá geologiná laikotarpá ledynai bu-vo uþslinkæ net 6–7 kartus. SeniausiasKalviø ledynas Lietuvoje pavadintas pa-gal nuogulas, surastas tokio pat pavadi-nimo græþinyje Pietryèiø Lietuvoje. Vëles-ni apledëjimai vadinami Dzûkijos ir Dai-navos vardu. Bene galingiausias buvoÞemaitijos ledynas, kuris þymëjo pleis-toceninio apledëjimo maksimalià raidà.Po Þemaitijos ledynmeèio ir neilgai tru-kusio Snaigupëlës tarpledynmeèio penk-tà kartà Europos centro senojo apledëji-mo plotà buvo uþklojæ penktojo antslin-kio Medininkø suledëjimo þemyniniai le-dynai. Paskutiniojo Nemuno apledëjimoraidoje iðsiskyrë dvi apledëjimo stadijos,vadinamos Grûdos ir Baltijos vardais. Tai-gi Europos centre pragræþtuose græþi-niuose matyti skirtingø apledëjimø sàna-ðø – morenø sluoksniai. Ryðkiausi surastiÞemaitijos ir Medininkø moreniniø karbo-natiniø riedulingø nuogulø horizontai.Pleistoceno miðrios sudëties morenossuformuotos daugiausia þemyniniø ledy-nø pado zonoje, ardant, trupinant ir uþ-griebiant pakeliui ið ðiaurës á Lietuvà se-nøjø uolienø sluoksniø medþiagà. Pas-kutiniojo Nemuno apledëjimo paskutinësBaltijos stadijos Pietø Lietuvos fazës le-dynai tirpdami ir besistumdydami dabar-tinio Europos centro plote suformavo su-dëtingà galiniø (pakraðtiniø) ledyno mo-renø kalvotà, gûbriuotà reljefà.

Lietuva gali didþiuotis savo gamtosávairove ir ástabumu. Jai suteiktas ir Eu-ropai svarbus akcentas – nustatytas kon-tinento geografinis centras.�

Parodomi þymiø Lietuvos geologøÈ.Pakucko, J.Dalinkevièiaus, M.Kaveckioprioritetiniai tyrimai ir jø reikðmë tolesneilito- ir biostratigrafiniø tyrimø raidai.

Straipsniuose yra ir vertingø þiniøapie tiriamø regionø mineralines þalia-vas, poþeminius vandenis, geologinësaplinkos problemas ir jos apsaugà. Taipateikiama moksliðkai paprasta, priei-nama plaèiajai visuomenei kalba, pa-sitelkiant istorinius ir etninius elemen-tus, atskleidþiant geologiniø-geomorfo-loginiø objektø svarbà turizmui (Minijaties Kartena – Didþioji Duburiø kilpa).

Straipsniai „Akmens kirviø ir kirvu-kø, saugomø Papilëje, petrografinësudëtis“ ir „Gelvonø baþnyèios archi-tektûrinë petrografija“ yra tarsi giesmë

„Gamta“ – Lietuvos gamtiniøir socialiniø procesø

Atkelta ið 9 p. veidrodis eratiniø rieduliø groþiui, jø svarbai Lie-tuvos praeities statyboms ir net vëly-vojo neolito ir þalvario amþiaus mûsøainiø buities kultûros reikmëms.

Architektûrinës petrografijos Lietu-vos þemëje epopëjà A.Gaigalas tæsiajau ilgà laikà (þr. MG, 2006, Nr. 3).

Straipsnio „Juodupës–Onuðkiokraðto þemës gelmiø sandara ir Tuma-soniø magnetinë anomalija“ (Laðko-vas, Raþinskas, p. 354–364) autoriai su-paþindina su ðio Ðiaurës Lietuvos krað-to gelmiø sàranga, detalizuodami in-tensyviausio pas mus unikalaus kûno– Tumasoniø magnetinës anomalijosgenezæ, parodo jos sàsajà su diamag-netinëmis Þemës gelmiø uolienomis –intruzinio magmatizmo kûnu.

Ði knyga verta plataus ðalies visuo-menës dëmesio.

Premija visatos tyrinëtojamsÐiø metø Nobelio fizikos premija uþ

galaktikos ir þvaigþdþiø kilmës tyrinëji-mus, patvirtinanèius Didþiojo sprogimoteorijà, skirta amerikieèiams JohnuiC.Matheriui ir George’ui F.Smootui.Ðvedijos karaliðkoji mokslø akademijapagerbë amerikieèiø mokslininkø du-età uþ „kosminiø mikrobangø fonospinduliuotës anizotropijos“ atradimà.Jiedu pasidalys 10 mln. Ðvedijos kro-nø (3,7 mln. litø)

60 metø Matheris yra Merilande vei-kianèio NASA Goddardo kosmososkrydþiø centro vyresnysis astrofizikas,o 61 metø Smootas dësto fizikà Kali-fornijos universitete Berklyje.

Akademijos praneðime pabrëþiama,jog mokslininkai vaisingai pasinaudo-jo sëkmingos orbitinës observatorijos„Cobe“, kurià NASA paleido 1989 me-tais, matavimais. Jais gauti rezultatai pa-

rëmë prielaidà, kad visata atsirado poDidþiojo sprogimo, nes tik tokiu atvejuámanoma paaiðkinti kosminiø submili-metriniø bangø foninæ spinduliuotæ. „Poðiø matavimø turime galimybæ teigti, jogkosmologija yra tikslusis mokslas“, – sa-koma komiteto pranešime.

Pagal Didþiojo sprogimo teorijà vi-sata susiformavo po kataklizminio spro-gimo maþdaug prieð 13,7 mlrd. metø.Amerikieèiø mokslininkø atrasta relikti-nës spinduliuotës anizotropija yra vi-satos bûklës netrukus po Didþiojo spro-gimo „kopija“. Reliktinë spinduliuotësklido, kai visatos temperatûra siekëmaþdaug 3 tûkst. laipsniø Celsijaus.Tuo metu, kaip rodo laureatø tyrimai,visatos materija nebuvo vienalytë, betpradëjo jungtis á darinius, ið kuriø vë-liau susiformavo galaktikos.

BNS, LÞ informacija

Abraomas LINKOLNAS

�Beveik visi þmonës gali iðtvertivargà, taèiau norëdami patikrintiþmogø duokite jam valdþià.�Joks þmogus negali vadovauti ki-tam þmogui be pastarojo sutikimo.�Karo ðlovë – graþi vaivorykðtë,pakilusi virð kraujo klano.�Tegu amerikietës motinos savokûdikiams ákvepia pagarbà ástaty-mams. Tegu mokytojai kalba apie

juos mokykloje. Tegu jie bûna uþ-raðyti vadovëliuose. Tegu kunigaijuos skelbia ið sakyklø. Tegu teisë-jai juos vykdo teismuose. Tegu pa-garba ástatymams tampa politinetautos religija.�Tegu benamis negriauna kitoþmogaus namo, o kruopðèiai ir pa-lengva pasistato savàjá. Tada jis gy-vens jame saugus.

Parinko Antanina BANELYTË

Garsiø þmoniø posakiai



Prognozës aktualumà ypaè lemia di-dëjantis antropogeninës veiklos poveikisgamtinei aplinkai ir jos gráþtamoji neigia-ma átaka þmogui.

Prognozë atliekama laiko ir erdvës at-þvilgiu. Jos terminai gali bûti labai ávai-rûs – nuo galimø pokyèiø artimiausiomisdienomis iki keliø deðimèiø ir net ðimtømetø. Pirmosios prognozës rezultatu re-miamasi priimant lokalinius taktiniussprendimus, antrosios – sudarant objek-to bei teritorijos naudojimo strategijà.

Be abejo, kuo sudëtingesnis objek-tas ir kuo ilgesniam laikotarpiui sudaro-ma prognozë, tuo daugiau reikia su-kaupti duomenø, tuo aukðtesnë turi bû-ti prognozuotojo kvalifikacija. Taèiau to-kios prognozës tikslumas vis dëlto nëradidelis. Erdvës poþiûriu prognozë irgi la-bai skiriasi: nuo atskirø lokaliniø objek-tø (keliø km2 ploto), reiðkiniø (liûties, ava-rijos ir kt.) arba gamybos ðakos iki po-kyèiø dideliuose regionuose ir net glo-baliniu mastu – pastarosios prognozësturi remtis lokalinio – ðakinio prognoza-vimo duomenimis.

Patikima prognozë galima tik sukau-pus didelá duomenø bankà ir duomenisapdorojus pagal prognostikos (moksloapie bendruosius prognozavimo princi-pus) reikalavimus bei metodus.

Vienas iš prognozavimo metodø –ekstrapoliacija. Taikant ðá metodà, duo-menys apie iðtirtà reiðkinio dalá (laiko beierdvës poþiûriu) naudojami nagrinëjantir neiðtirtas jo dalis. Pavyzdþiui, þinant,kad per praëjusius deðimtmeèius mið-ke kasmet medþiø priaugdavo vidutinið-kai 2 m3/ha, tokio prieaugio galima lauktiir ateityje (bent artimiausius 3–6 metus).Tai bus paprastoji parametrinë ekstra-poliacija. Bet, taikant ðá metodà, bûtinaásigilinti á reiðkinio esmæ, ávertinti já sàly-gojanèiø veiksniø galimus pokyèius,proceso ritmo ypatumus, nes prieðinguatveju galima padaryti nemaþa klaidø,net absurdiðkø iðvadø.

Pavyzdþiui, neávertinus augalø suk-cesijos ypatumø bei jø poveikio augim-vietës ekologinëms savybëms, negali-ma prognozuoti pelkiø raidos – laikui bë-gant augalai (pvz., samanos) sukurianepalankias sàlygas jø plëtotei – pasi-reiðkia dialektinis „prieðingybiø vieny-bës“ dësnis. Dar vienas pavyzdys – ne-

Vienas svarbiausiø gamtos srities mokslininkø bei specia-listø praktikø dabarties uþdaviniø yra ekologinë progno-zë – moksliðkai pagrástø sprendimø apie mus dominanèio

gamtos objekto ar reiðkinio bûklæ ateityje. Prognozëstikslas – racionaliai naudoti tiriamàjá objektà ateityje ir

iðvengti numatomø neigiamø pasekmiø.

EkologinëprognozëProf. habil. dr. Algirdas RAÈINSKAS

ávertinus, kad á eþerus patenkanèiosdruskos nusëda jø dugne, prognozuo-jamas vandens druskingumo didëjimaslabai pervertinamas. Todël ðis progno-zavimo metodas tinka tik trumpalaikëmsprognozëms.

Prognozuojant ilgesniam laikotarpiui,reikia numatyti ateities tendencijas. Jei-gu reiðkinio ar objekto kaità lemia dau-gelis veiksniø, bûtina numatyti bent jø pa-grindiniø, ypaè antropogeniniø, kurie kei-èiasi ypaè sparèiai ir kardinaliai, galimuspokyèius. Pavyzdþiui, Lietuvai atkûrus ne-priklausomybæ ir pasikeitus þemës nau-dojimo politikai, dël kurios kalvotuose ra-jonuose dirbamø þemiø vietà dabar uþ-ima miðkai, labai sumaþëjo dirvoþemiøerozija ir prognozuojama jos þala aplin-kai bei ekonomikai.

Sudëtingesniø reiðkiniø prognozei la-bai svarbûs fizinis ir matematinis mode-liavimas bei analogø metodas. Modelisyra tiriamøjø objektø ir procesø imitacija.Taèiau modelis yra gerokai paprastesnisuþ imituojamàjá objektà, todël jø pokyèiøtyrimai lengvesni. Modeliuojant galimasuformuoti ir iðtirti ekstremalius, retai pa-sitaikanèius reiðkinius – potvynius, nuo-ðliauþas ir kt. – ir kartu juos prognozuoti.Taèiau modelis turi bûti tam tikra prasmetapatus originalui – atitikimo reikalavimaigana grieþti. Jø nepaisant galimos didþiu-lës paklaidos. Vienas svarbiausiø reika-lavimø – parinkti tinkamà mastelá. Pavyz-dþiui, tiriant dirvoþemio erozijà maþose

eksperimentinëse nuoplovos aikðtelëse(modeliuose), kuriø ilgiai keliasdeðimtkartø maþesni uþ natûrinius ðlaitus, iðkrai-pomi patys erozijos dësningumai, ir tyri-mø duomenys neatitiks tyrimø natûroje.

Tyrimø rezultatai (taip pat ir progno-ziniai) bet kuriame objekte gali bûti eks-trapoliuoti á panaðius objektus bei ana-logiðkomis sàlygomis vykstanèius proce-sus, nors tarp jø laiko ir erdvës poþiûriu

gali bûti didþiuliai atstumai. Tai plaèiai tai-koma geologijoje bei paleogeologijoje.

Pavyzdþiui, nustatytos nepaprastaiintensyvios dirvø defliacijos Kazachsta-ne prieþastys gali bûti gera pamoka na-tûrine augmenija apaugusius plotustransformuojant á ariamas dirvas ir Lie-tuvos pajûryje.

Labai sëkmingai netgi neaukðtos kva-lifikacijos tyrëjai (gamtosauginiø draugi-jø, bûreliø ir kt. nariai), nustatydami ávairiøûkiniø bei gamtiniø veiksniø átakà reiðki-niams ir jø prognozei, gali naudotis dali-niø analogø metodu. Jo esmë ta, kad pa-renkami objektai, kurie skiriasi tik vienu ku-riuo poþymiu, pvz., polinkiu, augmenija,dirvos paruoðimu ir kt. Tai leidþia patiki-mai prognozuoti, kaip mus dominantysprocesai vyktø atitinkamai pasikeitus arpakeitus sàlygas to tipo objektuose. Au-torius ðá metodà sëkmingai naudojo tyri-nëdamas dirvoþemio erozijà, siekdamasiðaiðkinti gamtiniø ir antropogeniniø veiks-niø átakà jos intensyvumui bei kurdamasprognozinius modelius. Pakankamai pa-tikimà ir universaliø procesø, svarbiø eko-loginiu poþiûriu, prognozæ galima atlikti tai-kant koreliacines-regresines lygtis, kuriosapibendrina keliø veiksniø poveiká nagri-nëjamam procesui. Be abejo, jos turi bûtistatistiðkai reikðmingos. Jø sudarymas ga-na paprastas pagal standartines korelia-cinës regresijos ryðiø nustatymo progra-mas. Jeigu mëginama ávertinti kelis ant-ropogeninës veiklos variantus, bûtinastoks pat skaièius prognozës variantø.

Atlikus prognozæ, bûtina periodiðkaipatikrinti jos patikimumà, nustatyti paklai-dø prieþastis, tobulinti duomenø kaupi-mo bei apibendrinimo metodikà. Ðis pro-cesas vadinamas prognozës verifikacija– jis irgi prieinamas gamtos draugijø na-riams, vyresniøjø klasiø moksleiviams.


Kunigo rûpesèiu ið tø akmenø sumû-ryta koplytëlë. Iki baþnyèios toli, todël irdabar þmonës renkasi melstis á alkakalnáprie koplytëlës. Panaðiø atsiminimø apiealkus Lietuvoje gausu.

Taigi protëviø tikëjimas nebuvo forma-lus stabø garbinimas, o artimas bendra-vimas su dievais ir protëviais. Didþiausiablogybë yra neþinojimas. Dël neþinojimoar protëviø pasaulëþiûros iðsiþadëjimobuvo sunaikinta ðimtai alkø, pakeistasLietuvos kraðtovaizdis, ið paðaknø pakirs-tas þmoniø ryðys su þeme.

Alkai nûdienos kultûroje

Ðiø dienø visuotinëje kultûroje alko sà-voka jau negyvas þodis. Nedaugelis jø bu-vo átraukta á istoriniø-archeologiniø pamin-klø sàraðus. Bet ir tai nesutrukdë juos nai-kinti. Antai Paeþeriø alkakalnis, stovëjæsEþerëlës upelio slënyje (Pakruojo r.), bu-vo apsemtas patvenkus upelá. Dabar tenvirð vandens kyðo tik alkakalnio virðûnë,ant kurios guli keletas apeiginiø akmenø.Vienas jø su daug duobuèiø, kitas su se-naisiais runø raðmenimis. Tvenkinio van-duo vis labiau paplauna alko virðûnæ. Pokeliø deðimtmeèiø ji visiðkai iðnyks.

Panaðaus likimo ir Raizgiø alkakalnis(Ðiauliø r.). Prieð 30 metø jo papëdëje telk-ðojo Raizgiø eþeras, á kurá átekëjo Ðventu-pis ir iðtekëdavo Dubysa. Patvenkus Du-bysà, Bubiø tvenkinio vanduo paskandi-no alkà. Jo vietoje liko tik nedidelë sala.Tvenkinys uþliejo Sauginiø piliakalná ir ða-lia buvusá mitologiná akmená su pëdutëmis.

Prieð tris deðimtmeèius buvo sunai-kinti Krikliø alkakalniai – Gaidkalnis ir Viðt-kalnis (Ðiauliø r.). Jie buvo nukasti þvy-rui. Vëliau Viðtkalnio vieton kolûkis supy-lë mëðlo krûvà. Iðliko tik nedidelë Gaid-kalnio dalis su akmeniniu ðuliniu, akme-nø lanku ir paplokðèiu „stalo“ akmeniu.

Dar vienas sunaikintas alkas Ðiauliørajone buvo netoli Keruþiø kaimo. Alkebuvo ratas ið 14 aptaðytø akmenø iki tri-jø uolekèiø aukðèio. Þmonës sakydavo,kad ant kiekvieno akmens sëdi po dei-væ. Kiekvienas þmogus turëjo savo ak-mená ir ant jo dëdavo aukas. Tai buvo tarsilietuviðkas Stounhendþas. Taèiau ir jo ne-pasigailëjo. Akmenis sunaudojo staty-boms, o pylimà suarë. Panaðus likimasgresia ir daugeliui kitø alkø.

Taèiau alkai reikðmingi ir mûsø dieno-mis. Daugelis þmoniø turi savo mëgsta-mas alkvietes prie upiø, eþerø ar miðkuo-se. Þmonës vaþiuoja á pamëgtas vietaspailsëti, atsikvëpti nuo sunkios kasdieny-bës, ðvæsti ðvenèiø. Ið istorijos þinome, kad

didþios mûsø tautos asmenybës taip patturëjo savo mëgstamas gamtos vietas, ne-retai sutampanèias su alkvietëmis.

Prisiminkime Antanà Baranauskà.Kaip graþiai jis „Anykðèiø ðilelyje“ apdai-nuoja ðilà ir lietuvio meilæ gamtai. Beje,Anykðèiø ðile yra legendomis apipintasKaralienës liûnas ir ðalia jo alkas su Pun-tuko moku. Ten pat Anykðèiuose ant al-ko stovi Jono Biliûno apdainuotas „Lai-mës þiburys“. Vydûnas mëgdavæs lan-kytis Rambyno alkakalnyje, ten rengda-væs ðventes, á kurias suvaþiuodavæs vi-sas Lietuvos ðviesuomenës þiedas.

Tik nedaugelis alkø, susijusiø su istori-niais ávykiais, ágavo ðlovæ ir ainiø pagarbà.Tarp jø galima paminëti Lizdeikos kalnà Ker-navëje, Rambynà, Medvëgalá, Ladakalná,Birutës kalnà, Gedimino kapo kalnà Vilniu-je, Ðatrijos Þemaitijoje, Kryþiø kalnà prieÐiauliø. Èia ðvenèiamos kalendorinësðventës, rengiami ávairûs minëjimai, iðkil-mës. Ðias vietas gausiai lanko turistai.

Lietuvoje alkais domisi, juos lanko,tvarko ir puoselëja ávairios nevyriausybi-nës organizacijos, klubai, baltø senojotikëjimo religinës bendruomenës, ðeimosar pavieniai asmenys.

Alkams kyla ir naujø pavojø. Þemëgràþinama savininkams. Ûkininkai sten-giasi iðnaudoti ir maþiausià þemës lopi-nëlá, jà melioruoja.

Alkai, kaip kultûros ir gamtos pavel-do vertybës, yra visos tautos turtas ir jølikimas priklauso nuo kiekvieno þmogausatsakingumo. Tai garbingiausias mûsøprotëviø palikimas. Nuo senø senovësþmogaus bendravimas su alku teikë dar-nø sugyvenimà su gamta, su gimtàja þe-me, ugdë ekologinæ kultûrà. Viso tomums labai trûksta ðiandien.

Turëtø pagaliau ir vyriausybë susirû-pinti alkais, kaip tautos kultûros pamin-klais. Nors kultûros paveldo ástatymuo-se numatyta sakralinio-mitologinio objek-to sàvoka, taèiau alkai vangiai áraðomi ánaujus kultûros paveldo vertybiø sàraðus.Daugelis alkø neturi nustatytø apsaugi-niø zonø, prie jø nëra paminkliniø þen-klø. Ástatymai turi numatyti ir tokius atve-jus, kai kultûros paveldo objektai vëliaubus aptikti privaèioje þemëje. Kokie tadabus apribojimai ir kompensacijos?

Gal kam atrodys, kad ðiais raciona-liais laikais rûpintis alkais perdëm roman-tiðka. Girdi, senojo lietuviø tikëjimo ne-bëra, já pakeitë krikðèionybë. Bet tautatik tada stipri, kai tvirti jos dvasiniai pa-matai. Alkai – lietuviðkos dvasios lopðys,kur uþgimë mûsø bûdas. Iðsaugokimejuos ainiams kaip protëviø palikimà.

Iðsaugokime alkusAtkelta ið 25 p.

Taèiau sudëtingø objektø bei reiðki-niø prognozë, ypaè trûkstant iðeitiesduomenø, sunki uþduotis ir patyrusiemsmokslininkams. Ðiuo atveju daþnai tai-koma ekspertinë-dedukcinë prognozë,kai remiamasi ekspertø – þinomø moks-lininkø bei specialistø patirtimi, intuici-ja, loginiu-teoriniu màstymu, modeliø-analogø sistema.

Remiantis prognoze, parenkamiprognozuojamos situacijos valdymoprojektai (keletas optimaliø ekologiniubei ekonominiu poþiûriu variantø).

Ðiuo metu Lietuvoje në vienas stam-besnis gamybos objektas ar þemës ûkioveiklos pertvarkymo projektas neprade-damas vykdyti, neávertinus jo poveikioaplinkai, t.y. neatlikus prognozës. Jà su-darant naudojami ávairûs minëtieji me-todai, pasitelkiami þymiausi gamtininkaiekspertai. Tai atliekama atskirais etapaisbei variantais – nuo preliminariø anali-ziø iki galutiniø sprendimø, turinèiø ásta-tymo galià. Ðiam darbui vadovauja irsprendþiamàjá balsà turi Aplinkos minis-terija. Didelis vaidmuo ðiame darbe ski-riamas visuomenei. Ávertinus poveiká ap-linkai, parengti optimalûs ekologiniai-ekonominiai sprendimai (keletas jø va-riantø) pateikiami konkreèios teritorijosvisuomenei. Praktika rodo, kad ðiø ap-tarimø metu vietos gamtos branginto-jai, mokslininkai, tarp jø ir Gamtos drau-gijos nariai, pateikia daug kritiniø pasta-bø bei vertingø pasiûlymø, pagerinan-èiø parengtø projektø kokybæ.

Norisi palinkëti, kad Gamtos drau-gijos nariai kuo plaèiau dalyvautø, ku-riant ûkinës veiklos poveikio aplinkaiávertinimo projektus, domëtøsi jø rengi-mo eiga ir kuo aktyviausiai dalyvautøjuos aptariant.

Smulkesniø, lokaliniø ûkinës veiklosobjektø poveikio aplinkai prognozæ, kuricentralizuota tvarka nenumatyta, sëk-mingai gali atlikti ir pavieniai Gamtosdraugijos nariai, pasitelkdami vietosgamtos srities specialistus – mokytojus,miðkininkus, net vyresniøjø klasiø moks-leivius. Tas darbas neturi bûti vienkarti-nis – bûtina sekti, kaip pasiteisina prog-nozë ir pateikti siûlymai, variantai, lei-dþiantys maþinti neigiamà ûkinës veik-los poveiká aplinkai.

Atliekant ðiuos darbus bûtina pasi-telkti atitinkamà literatûrà, konsultuotissu Aplinkos ministerijos specialistais beiVilniaus universiteto ir Vilniaus pedago-ginio universiteto mokslininkais.

�


Ilgametis Vilniaus universiteto Gamtosmokslø fakulteto profesorius (1940–1993m.), Lietuvos MA narys korespondentasJ.Dagys prieð ðimtà metø (1906-10-11) gi-më tuometës Birþø apskrities Kadarø kai-me. Vienas þymiausiø Lietuvos XX a. ant-rosios pusës biologø mokslo visuomeneidaugiausia þinomas kaip puikus augaløfiziologas, daug metø intensyviai tyræs vi-taminø, mikroelementø bei apskritai ávai-riø augimo reguliatoriø fiziologiná poveikáaugalams. Kur kas reèiau prisimenama,kad J. Dagys nemaþai laiko ir jëgø yra sky-ræs augalø ekologijai. Pakanka vien prisi-minti, kad bûsimoji mûsø kraðto biologi-jos mokslo þvaigþdë, o 1928 m. dar tikstudentas, savarankiðkai tirdamas gretagimtojo kaimo tekanèios Apaðèios upëspievø ekologijà, pradëjo sëkmingà moks-lininko karjerà. Taèiau tiesa ir tai, kad J.Da-giui augalø ekologijos tyrimai niekada vë-liau netapo svarbiausiais, nors ir nebuvouþmirðti: kaskart po trumpesnës ar ilges-nës keliø ar net keliolikos metø pertrau-kos vis prie jø gráþdavo. Tai liudija ir kaikuriø J.Dagio moksliniø publikacijø sàra-ðas. Todël gal net galima teigti, kad J.Da-gio kaip tyrëjo ðirdis priklausë augalø eko-logijai, o protas – augalø fiziologijai.

Netradicinis augalø ekologo kelias

Augalø ekologija yra botanikos moks-

Þymiojo gamtininko100-osioms gimimometinëms

Prof. Jono

Prof. habil. dr.Jonas Remigijus NAUJALIS,

lektorë Edita MEÐKAUSKAITËVilniaus universiteto Botanikos ir

genetikos katedra

ekologinës idëjos ir

Svarbiausios prof. J. Dagio augalø ekologijos krypties mokslinës publikacijos

M., 1961: Pajûrinio pelëþirnio išplitimas Lie-tuvoje ir jo biologija. – Lietuvos TSR MA dar-bai, serija C, 3(26): 13-36.� Dagys J., Abišalaitë R., 1964: Juod-

krantës apylinkiø augalø osmotinio slëgiotyrimai (rusø k.). – Lietuvos TSR MA darbai,serija c, 2(34): 35-50.� Dagys J., 1965: Baltijos pajûrio ko-

pø augalø prisitaikymai prie sudëtingø ap-linkos sàlygø. – Kn.: Šiuolaikinës botanikosproblemos (rusø k.). Vilnius. 2: 74-77.� Dagys J., Ylaitë E., 1971: Baltijos

pajûrio halofitai. – Lietuvos TSR Aukðtøjø mo-kyklø mokslo darbai, Biologija, 11: 21-31.� Dagys J., 1980: Augalø ekologija.

Vilnius.

� Dagys J., 1932: Apašèios upës pie-vos. – Vytauto Didþiojo universiteto botani-kos sodo raštai, 7: 79-217.� Dagys J., Kuprevièius J., Minkevi-

èius A.,1934: Vadovas Lietuvos augalamspaþinti. Kaunas.� Dagys J., 1936: Apašèios upës

maþieji viksvynai. – Vilniaus universiteto Ma-tematikos-gamtos fakulteto darbai, 11: 1-46.� Dagys J., 1942: Ratainytë (Cladium

mariscus R. Br.) Lietuvoje. – Vilniaus uni-versiteto Matematikos-gamtos fakultetodarbai, D serija, 1(14): 345-352.� Dagys J., 1957: Augalai ir jø aplin-

ka. Augalø ekologijos bruoþai. Vilnius.� Dagys J., Madeikytë E., Meškaitë

J. Dagys tarpsavo pasodintosmagnolijos þiedø

Dagiopaþiûros

lo ðaka, kuri nagrinëja augalø ir aplinkostarpusavio saitus; augalø adaptacijasprie aplinkos veiksniø; augalø gyvenimociklus kintanèios aplinkos sàlygomis. Bo-tanikoje „ekologijos“ terminà pirmà kar-tà 1895 m. pavartojo danø mokslininkasE.Warmingas knygoje „Plantesamfund“.Jis daþniausiai ir ávardijamas kaip auga-lø ekologijos tëvas. 1896 m. C.Schröte-ris ir O.Kirchneris pasiûlë ekologijoje skirtidvi kryptis – autekologijà (rûðiø ekologi-jà) ir sinekologijà (bendrijø ekologijà). Ðisdviejø mokslininkø siûlymas buvo oficia-liai áteisintas 1910 m. 3-iajame Tarptauti-niame botanikos kongrese Briuselyje. Pa-prastai autekologiniai (lyg ir paprastes-ni) augalø tyrimai traktuojami kaip paren-giamasis bendrijø (lyg ir gerokai sudë-tingesniø) tyrimø etapas. Todël tradicið-kai beveik visada jauni botanikai ið pra-dþiø atlieka autekologinius, o tik vëliau,ágijæ ávairiapusiðkos patirties, sinekologi-nius tyrimus, kurie botanikoje daþniau-siai ávardijami kaip fitosociologija arba fi-

tocenologija. Ðia prasme J.Dagio kaipaugalø ekologo kelias iðties buvo atvirkð-tinis – ið pradþiø jis atliko ypaè sudëtin-gø ekologiniu atþvilgiu gamtiniø sistemø– uþliejamø pievø fitosociologinius tyri-mus, o tik vëliau pradëjo autekologiniusaugalø tyrimus. Netradicinë augalø eko-loginiø tyrimø raida nesutrukdë J.Dagiuipasiekti gerø rezultatø ir fitosociologijoje,ir autekologijoje. Pakanka vien paminëti,kad jo pirmoji iðsami fitosociologinë klasi-kinë studija apie Apaðèios upës pievasbuvo paskelbta Vytauto Didþiojo univer-siteto moksliniame þurnale 1932 metais.Atlikæs dar detalesnæ tø paèiø pievø fito-sociologinæ analizæ, savo tyrimø rezulta-tus vokieèiø kalba tame paèiame leidiny-je, J.Dagys paskelbë dar ir 1936 metais.Vëliau pradëjæs atskirø rûðiø ekologijos ty-rimus, J. Dagys pamaþu lietuviðkoje eko-logijoje iðplëtojo savità tyrimø kryptá (galnet mokyklà), kurios pagrindas lyginamojibiomorfologinë, lyginamoji anatominë irlyginamoji fiziologinë augalø elgsenosgamtinëse sistemose analizë.

Kaip tampama augalø ekologais

Augalø ekologais, kaip ir apskritai pro-fesionaliais tyrëjais, negimstama, jaistampama. Kartais tokiam tapsmui pade-da palankiai susiklostanèios aplinkybës,bet daþniausiai viskas priklauso nuo pa-ties þmogaus prigimties, iðprusimo, mo-kytojø ir aplinkos. Dabar sunku pasaky-ti, ar paauglystës metais J.Dagys galvo-jo apie profesionalaus botaniko kelià. Betnëra abejoniø, kad jis, kaimo vaikas, do-mëjosi augalais. Tai byloja jo jaunystëslaikø labai tikslûs kai kuriø augalø apibû-dinimai. Ðtai, pavyzdþiui, staèiàjà bried-gauræ (Nardus stricta) J. Dagys vadino„liumpenproletarine rûðimi“, kadangi ðismigliniø ðeimos atstovas ypaè gerai au-ga ðienavimo nualintose vietose. Tuo tar-pu trilapis pupalaiškis (Menyanthes trifo-

liata), J.Dagio nuomone, atole pakartoti-nai þydi „visai beprasmiðkai, nes sëkløvis tiek nepribrandina“. Þinojo J.Dagys irkad balinis ajeras (Acorus calamus) mû-sø kraðte kaip invaziantas „platinasi þmo-


J. Dagio pirmosios fitosociologinëspublikacijos 1932 m. titulinis puslapis

J. Dagiopirmosiosautekologinëspublikacijos1942 m.titulinispuslapis irtyrimoobjektasðakotojiratainytë(Cladiummariscus)

J. Dagio reikalavimai hipotetiniamaugalø ekologui

1. Bûtina: gerai paþinti augalus ir mo-këti juos apibûdinti botaniðkai.

2. Reikia: mokëti naudoti aprašomuo-sius, lyginamuosius ir eksperimentiniustyrimo metodus. Tiksliausius tyrimo re-zultatus galima tikëtis gauti eksperimen-tø metu.

3. Bûtina: mokëti atlikti dirvoþemiomechaninës ir cheminës sudëties ana-lizæ.

4. Negalima: pasitikëti tyrimø rajonometeorologinës stoties (“biuro”) duome-nimis, nes kiekvienai augavietei bûdin-gas savas mikroklimatas.

5. Privaloma: gerai þinoti savo kole-gø gamtininkø atliktus tyrimus.

6. Pageidautina: sugebëti dirbti kolek-tyviškai, keliems specialistams kartu.

7. Galima: tyrimo objektais pasirinktine tik vietinës floros atstovus, bet ir kultû-rinius bei dekoratyvinius augalus.

J.Dagio 1936 m. sudaryta Apaðèios upës pievø bendrijø ordinacinë schema

Drëgnas durpëtas dirvoþemis. Augal.: Smulkieji viksvynai.

Vasarà drëgmës maþoka.Neuþliejamos pievos.

Augal.: Viksvinga Briza -Deschampsia - Festuca rubra - soc.

Visà laikà drëgmës gausybë.Vidurinio horizonto pievos.

Augal.: Carex Goodenoughlii - panicea -konsociacija

Þymusjaurëjimas.

Augal.: Nardusstricta ir Festuca

ovinapasireiðkusios

Silpnasjaurëjimas.

Augal.:Deschampsia

ir Festucarubra vyrauja

Dirvoþemyje kalkiøstoka pH = ca 5,94.

Augal.: CarexGood. - panicea -

Acroclad.cuspidatum - soc.

Dirvoþemyje kalkiøganëtinai.

pH = ca 6,28.Augal.: Carex

Good. - panicea -Drepanoclad.

intermed. - soc.

Dirvoþemyje kalkiøgausu, pH = 6,61.

Augal.: Carex Good.- panicea -

Drepanocl. interm. -soc. Carex dioeca -

variantas

Augalijos priklausomybë nuo edafiniø faktoriø

gaus padedamas“. Tà patá galima pasa-kyti ir apie ekologiðkai reikðmingus, ypaè„dagiðkus“ jo posakius „palaidos velë-nos“, „pievø senatvës stadija“, „ledøvilkðnys“, „smiltingi kalniukai“, „jaunosbendruomenës“ ir kt. Visos ðios ið pirmoþvilgsnio iðties neáprastos ar net keisto-kos augalø ir gamtiniø procesø charak-teristikos rodo, kad J.Dagys buvo ið pri-gimties ne tik atidus stebëtojas, bet ir pui-

kus ávairiapusiðkø Þemëje vykstanèiøreiðkiniø analizuotojas.

Dràsiai ir tvirtai nuo pat pradþiø þengtiaugalø ekologijos tyrimo keliu J. Dagiuineabejotinai padëjo studijos (1925–1930m.) labai jauname, bet gerai organizuo-tame Vytauto Didþiojo universitete. Pakan-ka paminëti, kad greta kitø klasikinio uni-versiteto biologijos studijø programai bû-dingø kursø J.Dagys studijavo kai kuriasbûtent ekologui ypaè reikðmingas discip-linas: mineralogijà ir kristalografijà, auga-

tokiø þiniø netrûko, jis ne tik sugebëjo bo-taniðkai identifikuoti Apaðèios upës pievøbendrijas, bet ir parodë ávairiø ekologiniøveiksniø átakà jø genezei.

Be jokiø abejoniø J.Dagys ið prigim-ties buvo gabus, tikriausiai net talentin-gas þmogus, bet vargu ar net jis karø, su-iruèiø ir nepritekliø nualintoje, praradusiojemokslines tradicijas XX a. 3-iojo deðimt-meèio Lietuvoje bûtø galëjæs tapti kvalifi-kuotu augalø ekologu be gero mokytojopagalbos. Universitete toks J.Dagio ir dau-gelio kitø vëliau þymiø Lietuvos botanikø(A.Minkevièiaus, P.Snarskio, K.Brundzosir kt.) pagalbininkas buvo prof. K.Regelis.Savo diplominio darbo vadovo prof. K.Re-gelio suformuotas ekologines idëjas ir ágy-vendino J.Dagys, fitosociologiðkai iðtyræsapie 900 ha Apaðèios upës pievø.

Bet, þinoma, svarbiausia buvo patiesjaunojo J.Dagio darbðtumas ir iniciatyvu-mas. Rengdamasis savo gimtojo kaimopievø tyrimams, studentas J.Dagys susi-rado ir nuodugniai iðstudijavo vokieèiø ge-

identifikuoti augalø pavyzdþiai. Pasirengi-mas ekologo darbui buvo iðties profesio-nalus, tad ir tyrimo rezultatai puikûs.

Savo ilgametæ ekologiniø tyrimø patir-tá J.Dagys apibendrino 1980 m. iðleista-me vadovëlyje „Augalø ekologija“. Ðiosknygos pagrindà sudaro daug metø J.Da-

gio skaitytos paskaitos Vilniaus universi-teto Gamtos mokslø fakulteto biologams.Ávairiose vadovëlio vietose galima rastiJ.Dagio minèiø apie asmenis, norinèiusekologiðkai tirti augalus. Sugrupavus to-kius J.Dagio samprotavimus, susidarogan tipiðkas augalø ekologo ávaizdis.

Ekologiniø idëjø transformacijos

J.Dagys niekada neabejojo augaløekologijos tyrimø svarba, kadangi studi-jø metu gauti rezultatai yra ne tik þiniøðaltinis, bet turi neákainojamà praktinæ irugdomàjà reikðmæ. Tokias þinias visuo-menëje reikia pradëti skleisti kuo anks-èiau, visø pirma vaikams ir jaunimui. Në-ra abejoniø, kad J.Dagio laikais kur kasmaþiau þmoniø nei dabar galëjo pasa-kyti kas yra „ekologija“. Bet tai netrukdëjiems, mums visiems kasdieniame gyve-nime elgtis pakankamai ekologiðkai. O �

lø geografijà, geologijà su paleontologi-ja, geofizikà su meteorologija ir geografi-jà. Be to, dar iðklausë ir sëkmingai atsi-skaitë uþ dvi neprivalomas, bet labai svar-bias specialiàsias disciplinas – augalø so-ciologijà ir augalø ekologijà (daugiau apietai: A.Merkys, 1995: „Prof. S.Jundzilo irprof. J.Dagio gyvenimas ir veikla“). Deja,dabarties studentams biologams, besido-mintiems ekologija, kaip tik ir trûksta fizi-niø mokslø srities þiniø. Kadangi J.Dagiui

neralinio ðtabo topografiná þemëlapá, su-rinko ir botaniðkai identifikavo Apaðèiosupës slënio augalø herbarà, ið meteoro-logijos biuro gavo 5 metø iðsamià meteo-rologinæ informacijà apie Birþus, tuome-tëje Þemës ûkio ministerijoje susipaþinosu tiriamos upës slënio nusausinimo pro-jektu. Dar vienas svarbus faktas – norsJ.Dagys niekada specialiai nesidomëjofloristika, bet Vilniaus universiteto herba-riume yra 1059 jo surinkti ir botaniðkai


Ð.m. spalio 5–6 d. Vilniuje ir Kaune vy-ko 22-oji Baltijos ðaliø mokslo istorikø kon-ferencija. Tai tradicinis renginys, nuo 1958m. vykstantis kas treji metai pagal kaitosprincipà Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.(Apie ankstesnes konferencijas jau buvone kartà raðyta „Moksle ir gyvenime“.)

Skaitytojams priminsiu, kad Baltijosðaliø mokslo istorikø konferencijos yra jaubeveik pusæ ðimtmeèio puoselëjama tra-dicija. Jà pradëjo áþymieji mokslo veikë-jai prof. Paulas Stradinis ir prof. PauliusSlavënas, pasitelkæ dar kelis mokslo au-toritetus. Jie nutarë ákurti periodiðkai su-ðaukiamà konferencijà, kurios tikslas:puoselëti ir plëtoti humanitarinæ gamtos(medicinos, fizikos, matematikos, geolo-gijos ir t.t.) ir technikos mokslø dimensijà– istorinæ mokslininkø (ne humanitarø)savimonæ. Priminsiu – konferencijos, at-siskyrusios nuo „sàjunginiø“ renginiø,steigimas tais sovietmeèio laikais buvodràsus þingsnis, kurá buvo galima supras-ti kaip „nacionalistiná“ iðsiðokimà, kaip pa-stangà „atskilti“ nuo sovietø centralizuo-tos ir stropiai kontroliuojamos mokslo sis-

temos. Kad situacija „neákaistø“, ið pra-dþiø buvo primygtinai kvieèiami Maskvosir Leningrado mokslo veikëjai. Taip ðis su-manymas lëtai, bet stabiliai plëtojosi, ap-imdamas ne tik „grynàsias“ mokslo beitechnikos istorijos sritis, bet ir mokslo fi-losofijos bei mokslo sociologijos kryptis.

Ði tradicija be pertrûkiø tæsiasi iki ðiol.Mûsø organizuota – jau 22-oji konferen-cija, kita ávyks po keleriø metø Rygoje.

skaityti 142 praneðimai, iðleistos dvi te-ziø „Historia scientiarum Baltica“ knygos.Nuo pat bûsimo renginio pradþios infor-macija apie já buvo teikiama interneto tin-kle. Pirmàjà konferencijos dienà LMA bib-liotekoje buvo atidaryta paroda „Dalyki-niai Baltijos mokslo istorikø ryðiai“.

Beveik penkiø deðimtmeèiø tëkmëjekeitësi ir konferencijø dalyviø skaièius, irtematiniai akcentai. Pirmosios konferen-

dabar, uþmetæs þvilgsná á plastikiniais arstikliniais buteliais, kitomis buitinëmis at-liekomis nusëtas vandens telkiniø pa-krantes ir pamiðkes, norom nenorom pa-galvoji apie ekologinës lazdos ar net vëz-do reikalingumà daugeliui mûsø kraðtopilieèiø. Gaila, kad ðiuo be galo aktualiuklausimu negalime J.Dagio nuomonëssuþinoti. Bet jauèiame, kad jo atsakymasbûtø maþdaug toks – visi kartu pradëki-me nuo vaikø, o kiekvienas – nuo savæs.

Apie J.Dagio iðtikimybæ augalø eko-logijai byloja ir tai, kad, net tapæs þymiuaugalø fiziologu, jis nenutraukë tyrimø.Tiesa, laikui bëgant, J.Dagio ekologiniaiprioritetai ryðkiai pasikeitë. Tokia J. Da-gio ekologiniø prioritetø kaita buvo visaiobjektyvus ir net dësningas dalykas, ka-dangi lietuviðka fitocenologija daugiau-sia prof. M.Natkevièaitës-Ivanauskienësdëka pakilo á toká lygá, kad be kasdieniodarbo nebuvo prasmës uþsiimti bendri-jø analizës reikalais. Tuo tarpu autekolo-giniø tyrimø erdvë buvo ne tik pakanka-mai laisva, bet ir patraukli bei perspekty-vi, kadangi tokiems augalø tyrimams bu-vo galima ávairiapusiðkai pritaikyti auga-lø anatomijos, morfologijos ir fiziologijos

þinias. Ypaè graþiø rezultatø J.Dagys pa-siekë tirdamas ávairiø ekologiniø grupiø(mezofitø, kserofitø, higrofitø, psichrofitø)augalø anatominæ sandarà lyginamuojuaspektu. Patys tyrimo objektai nebuvokaþkokie ypatingi ar originalûs. Pavyz-dþiui, palyginæs miðko aikðtelëje ir po laz-dynais auganèiø visiems þinomø papras-tøjø þemuogiø (Fragaria vesca) lapø ana-tominæ sandarà, J. Dagys nustatë, kadstatinio audinio iðsivystymas tiesiogiai pri-klauso nuo augavietës ðviesos reþimo.

XX a. 8-àjá deðimtmetá J.Dagys lygi-namuoju aspektu vis daþniau pradëjo tirti

mûsø pajûrio augalø (pajûrinio pelëþir-nio (Lathyrus maritimus), smiltyninës ru-giaveidës (Leymus arenarius) ir kt.) eko-logijà, tokiai analizei plaèiai naudodamasfitokomponentø bûklæ gerai atspindin-èius fiziologinius (lapø osmosinis slëgis,sulèiø koncentracija, peleningumas) ro-diklius. J.Dagys, remdamasis savo tyri-mø rezultatais, padarë iðvadà, kad mû-sø pajûryje augantys ávairiø genèiø atsto-vai nëra tipiðki halofitai, o pasiþymi tarpi-nëmis kontinentiniø ir pajûrio smëlynøaugalams bûdingomis savybëmis ir to-dël juos teisingiau bûtø vadinti halopsa-

J.Dagio mintys apie augalø ekologiniø tyrimø svarbà

I. Þinios: “Pirmas darbas, kuris lau-kia mûsø Universiteto jaunøjø gamtinin-kø, – tai kraðto paþinimas. Esame susi-rinkæ ið ávairiø Lietuvos kampeliø, kuriøkiekvienas kuo nors charakteringas. Ap-raðykime tai, kà kas dienà matëme nuovaikystës dienø, surinkime tai á krûvà, –ir gausime pamatà Lietuvos gamtai pa-þinti” (1932 m.).

II. Taikymas: “Jei gamtai leidþiamavaryti savo darbà toliau, tai tokios pie-

vos galop virsta durpynais arba miðku,pvz. gluosnynais, alksnynais, berþynais.Bet pievø ðienavimas neleidþia ásigalëtikrûmams, ir ðioji pelkëtø pievø stadijatampa baigiamàja...” (1932 m.).

III. Auklëjimas: “Þmogø, niokojantáir terðiantá gamtà, galima palyginti su ða-kos kirtëju, ant kurios jis pats sëdi... Jeiþmogus gamtos negloboja, jo gyvenvie-të gali virsti vëjo pustomo smëlio dyku-ma arba ðiukðlynu” (1980 m.).

�

Baltijosmokslo istorikøkonferencijaProf. habil. dr. Juozas Algimantas KRIKÐTOPAITIS

ðaliø

Kokybiškai mûsø konferencijà galimabûtø nusakyti taip: á konferencijos pro-gramà buvo átraukti 155 praneðimai. Tarpjø 12 – á Plenerinæ sesijà ir 144 á devyniøteminiø sekcijø programà. Á konferencijàsusirinko apie 230 dalyviø ir klausytojø,atvykusiø ið 35 miestø, 15 valstybiø, at-stovaujanèiø trims þemynams. Buvo per-

Prof. habil. dr. JuozasAlgimantas Krikðtopaitis

praneðimo metu


Mokslininkai nustatë, kad staigusledyno slinkimo pagreitëjimas sutam-pa su smarkiu ledyno plonëjimu nuo1997 metø – maþdaug iki 15 m permetus. Pats ledyno lieþuvis, uþëmæsdalá fiordo, per 2000–2003 m. visiðkaisubyrëjo ir pavirto ledkalniais. Toksspartus ledyno plonëjimas negali bû-ti siejamas vien su jo tirpimu. Tai, ma-tyt, dar iki galo neiðtirtas ledyno dina-mikos efektas, sukeltas klimato ðiltëji-mo. Dabar ðis ledynas sukuria apie10 proc. Grenlandijos ledkalniø. Ta-èiau jei ledyno frontas taip greitai trauk-sis ir ledyno pakraðtys nebesieks fior-do vandens pavirðiaus, ledkalniø „ga-mybos“ procesas èia gali ir sustoti.

Mûsø detalesniø stebëjimø vieto-vë – pietvakarinë salos dalis netoliKangerlussuaqo miestelio, kur tásonuo seno mokslininkus dominantisRussello ledynas, tiksliau – ledyninioskydo 6–7 km ilgio ledyno lieþuvis. Ið-ilgai ðio ledyno kraðto matyti tiek se-nesni, tiek ir ðiuo metu susidarantyspakraðèio moreniniai gûbriai. Jie fik-suoja ilgesná besitraukianèio ledynokraðto stabtelëjimà, kurio metu gûb-rys susidaro ið moreninës (nuotrupi-nës) medþiagos, iðtirpusios ið ledo le-dyno dugne, ið ledyno pavirðiuje su-sikaupusios nestoros moreninës dan-gos (abliacinës morenos), taip pat iðledo luistø moreniniø gûbriø viduje. To-kie gûbriai daþnai susidaro tarp ledy-no dviejø lieþuviø, ypaè jei „tarplieþu-viniame kampe“ dunkso ledyno tebe-ardomas pagrindo tvirtø uolienø relik-tas – nunatakas. Vëliau, tirpstant ledoluistams gûbriø viduje, susidaro gau-sios glaciokarstinës daubos, kuriosdeformuoja ir suskaido pirminius mo-reninius gûbrius.

Ðiek tiek paslaptingesnis, kadan-gi sunkiau stebimas, yra dugninës(bazaltinës) morenos susidarymo pro-cesas, kurio dëka palankiomis sàly-gomis lieka plaèios moreninës lygu-mos, bûtent tokios, kokia yra ið mo-kyklos suolo mums þinoma VidurioLietuvos lyguma. Deja, tirpstanèiameledyne sunku pamatyti ir tirti jo apati-næ (dugninæ) dalá, nes jà daþnai ap-semia prieledyniniai eþerai, uþstojapakraðèio moreniniai gûbriai ir pagrin-do uolienø kalnai. Retos apatinës da-

lies atodangos vertos ypatingo dëme-sio. Ið esmës tai tamsiai rudos ir tam-siai pilkos spalvos nevienodai priso-tintas moreninës medþiagos ledas. Èiapersisluoksniuoja daugiau ar maþiaumoreningo, taip pat ðvaraus ledosluoksneliai. Iðtirpus tokiam nuotrupi-nës medþiagos prisotintam ledui, lie-ka dugninë morena, ant kurios dar ga-li bûti uþklota palyginti negausi nuotru-pinë medþiaga ið virðutiniø ledynosluoksniø bei jo pavirðiaus. Dugnineimorenai bûdingas didesnis tankis,nuotrupinës medþiagos ilgøjø aðiø daþ-nai bûdinga orientacija bei polinkis, sa-vita susmulkintø daleliø proporcija.

Didelë dalis ledyniniø nuogulø yrasusijusi su tekanèio tirpsmo vandenserozine (ardymo) ir akumuliacine(klostymo) veikla tiek paties ledyno ap-linkoje, tiek ir jo pakraðtyje ar ðalia jo.Ledyno pavirðiumi plûstantys upeliaikartais sugarma á evorzinius ðulinius,kuriø dugne kartu su moreninëmisnuolauþomis iðmalama duobë, o patsvanduo su sànaðomis tuneliais verþia-si á ledyno pakraðtá. Ypaè intensyvaustirpimo laikotarpiais tokie tuneliai „uþ-kemðami“ smëlingomis nuosëdomis,kurios, ledynui iðtirpus, ágauna siaurøir vingiuotø pylimo formos kalvø, va-dinamø ozais, pavidalà. Bûtent tokioskilmës ir yra garsusis gamtos pamin-klas – Ðeðkinës ozas Vilniuje.

Ledyno pakraðtyje ir ðalia jo plûs-tantis tirpsmo vanduo klosto smëlingusir þvirgþdingus iðnaðø kûgius (zan-drus), beveik horizontalias fliuvioglacia-lines terasas, o ten, kur áteka á prieledy-ninius eþerus, – deltas. Tokioje deltojepaprastai suklostoma stambesnë nuo-trupinë medþiaga. Toliau nuo krantoeþere nusëda smulki medþiaga, kartaissluoksniuota ir liudijanti jos stambumoir kiekio nepastovumà atskirais laiko-tarpiais (sezonais).

Tikimasi, kad ðie pirmieji kontinen-tiniø ledynø tyrimai vyks ir ateityje, tuolabiau, kad tai skatina ir pirmoji tarp-tautinio bendradarbiavimo sutartis suJungtinës Karalystës Keele universi-teto mokslininkais.

Kontinentinioledyno ðalyje -

GrenlandijojeAtkelta ið 31 p.

cijos surinkdavo 20–30 praneðëjø. Pas-tarøjø dviejø deðimtmeèiø panoramojedalyviø skaièius pastovus – svyruoja tarp150 ir 200 mokslininkø.

Lig ðiol nekinta klasikiniø mokslø (fizi-kos, matematikos, biologijos, geologijos,medicinos ir kitos) sekcijos. Taèiau kiek-viena konferencija nuo XX a. aðtuntojo de-ðimtmeèio pasiþymi originalumu, t.y. josjau turi tematiná kryptingumà nusakanèiàrubrikà bei sekcijas, atsiliepianèias á laiko-tarpio ávykius ar poreikius. Dabar Vilniujevykusioje konferencijoje pasirodë 6 nau-jos sekcijos: „Universitetø ir mokslo insti-tucijø istorija“, „Muziejai, monumentai irtechnikos objektai“, „Archainës þinios apiegamtà ir gamybà“, „Baltijos ðaliø bendra-darbiavimo ir komunikacijos raida“, „Eu-ropos Sàjunga: integracija ir perspekty-vos“, „Mokslo filosofija ir sociologija“. Beabejo, bûsimoji konferencija Rygoje turëssavas ypatybes, naujas sekcijø temas.

Baigiantis konferencijai buvo suðauk-ta Baltijos mokslo istorijos ir filosofijosasociacijos (BMIFA) Asamblëja. Man,kaip BMIFA prezidentui, teko apibendrintiðios organizacijos veiklà, konferencijosrezultatus. Po ataskaitos ir diskusijø bu-vo iðrinkta nauja BMIFA Taryba. Iki kitoskonferencijos ir Asamblëjos jai vadovausprof. Janis Stradinis (prezidentas, Latvi-jos MA), prof. J.A.Krikðtopaitis (vicepre-zidentas, Kultûros, filosofijos ir menø ins-titutas), prof. Jaak Aaviksoo (viceprezi-dentas, Tartu universiteto rektorius).

mofitais. Iki ðiol, atrodo, niekas ðios J.Da-gio iðvados nëra paneigæs.

Apie nuopelnusGreitai jau bus 15 metø, kai J.Dagio ne-

bëra tarp gyvøjø. Bet jo augalø ekologijostyrimai dar ilgai bus reikalingi ir ádomûs vi-siems, kurie randa laiko ir noro studijuotimûsø botanikos klasiko moksliná palikimà.Uþmirðti J.Dagio darbø negalima vien dëlto, kad jis pirmasis ið naujosios kartos Lie-tuvos botanikø XX a. pirmojoje pusëje pa-naudojo modernius ekologinius tyrimo iranalizës metodus augalø bendrijoms tirti,lietuviðkoje augalø ekologijoje sukûrë sa-vità autekologiniø tyrimø kryptá, kurios pa-grindas – augalø lyginamoji anatomija irlyginamoji fiziologija, geriau negu bet kaskitas mûsø kraðte atskleidë augalø ekolo-giniø tyrimø praktinæ vertæ.

Labai simboliðka, kad kasmet pava-sará prie Augalø fiziologijos ir mikrobiolo-gijos katedros nepaprasto groþio ir kvap-numo þiedais apsipila paties profesoriausið Krymo parsiveþta ir pasodinta magno-lija, lyg kvieèianti vis naujas studentø kar-tas dirbti taip pat rimtai ir nuoðirdþiai, kaiptai visà savo gyvenimà darë J.Dagys.

�


Ðaltiniø vandens cheminë sudëtisDaþnai sakoma, kad vanduo – tai

daugiau negu maistas, nes palaiko gy-vo organizmo reikiamà temperatûrà, da-lyvauja medþiagø apykaitoje, ðalina ne-reikalingas medþiagas, atlieka daug ki-tø mûsø organizmo palaikymui bûtinøfunkcijø. Skirtingai nuo maisto produk-tø, kuriuos galime pasirinkti pagal savoskoná, vienus valgyti, kitø atsisakyti, van-dená esame „priversti“ gerti kasdien vi-sà gyvenimà. Geriausiai gërimui ir mais-to gaminimui tinka gëlas poþeminis van-duo, taèiau ir ðiuo atveju garantijos në-ra – reikia þinoti, ið kur jis teka ir kaip for-muojasi jo cheminë sudëtis bei fizinës sa-vybës, ar nëra jame þmogaus organiz-mui kenksmingø mikroorganizmø. Ið mi-nëtøjø penkiø Vilniaus ðaltiniø mëginiaibuvo imami kas mënesá – ið viso po 14mëginiø ið kiekvieno, ir atlikta mëginiøbendroji cheminë analizë (1 lentelë).

Norint ásitikinti, ar vanduo pagal che-minæ sudëtá tinka gerti, bûtina jo tyrimoduomenis palyginti su geriamojo van-dens kokybæ mûsø ðalyje reglamentuo-janèia LR higienos norma (HN 24:2003).Taèiau, tiriant miesto aplinkoje susida-

Verkiø Dvarèioniø Antakalnio Antakalnio Þvëryno HN HG fonasþiedo Vileišio g. malûno 24:2003

Bendroji 492,1 246,66 411,46 440 384,9 < 1000 479

miner., mg/l 564 / 440.7 258.9 / 234.9 434.8 / 386.9 485 / 418 417.9 / 354 546 / 431

HCO3, mg/l 281,62 224,18 317,68 345,95 309,8 n. n. 293

305 / 274.5 237.9 / 213.5 329.4 / 305 359.9 / 335.5 329.4 / 292.8 364 / 250

SO4— 48,4 43,96 48,46 51,3 52,3 < 250 38,8

63.5 / 36.6 55.5 / 27.3 60 / 29.7 62.7 / 41.2 63.5 / 30.5 47.1 / 32.7

Cl-, mg/l 72,38 6,8 44 37,49 28,36 < 250 19,1

115.2 / 54.9 7.1 / 5.3 53.18 / 37.22 51.4 / 31.9 30.1 / 26.6 241 / 13.9

Ca++ 96,88 62,7 90,77 99,4 81,13 n. n. 74,5

107.2 / 86.2 65.1 / 60.12 94.2 / 78.2 107.3 / 96.2 94.2 / 84.12 87.0 / 60.5

Mg++ 22,6 16,2 23,58 25 23,97 n. n. 29,5

30.4 / 19.45 17 / 14.6 25.5 / 21.9 26.8 / 23.7 26.8 / 20.06 38 / 21

NO3

-, mg/l 62,78 0,94 19,33 27,28 17,49 < 50 2,04

69.5 / 52 1.4 / 0.6 20.5 / 18.1 37.6 / 23.6 24.8 / 4.5 3.66 / 1.21

ChDSMn

, mg/lO2

0,83 0,3 0,6 0,46 0,57 < 5 3,42

1.2 / 0 1 / 0 1.8 / 0 1 / 0 1 / 0 4 / 2.8

ChDSCr

, mg/lO2

4,05 2,93 3,6 4,4 3,55 n. n. n. d.

6.4 / 2.35 9.38 / 0.71 6.7 / 0.71 9.66 / 1.9 7.2 / 0.71

O2, mg/l 10,36 11,2 9,91 6,16 6,41 n. n. n. d.

12.78 / 7.9 14.4 / 8.74 13.31 / 7.93 8.31 / 4.51 10.98 / 3.4

PH 7,21 7,7 7,52 7,26 7,05 6.5 - 9.5 7,58

7.62 / 6.25 7.83 / 7.41 7.73 / 7.3 7.55 / 6.82 7.46 / 5.78 8.10 / 7.0

Eh,mV 190,25 170,9 167,5 158 158,9 n. n. 211

260 / 107 216 / 127 217 / 127 243 / 120 235 / 92 303 / 162

Šaltinio pavadinimas

Rodiklis

* HN 24 : 2003 - LR higienos norma; HG fonas - hidrogeocheminis fonas (pagal J. Diliûnà ir kt., 2004); n. d. - nëra duomenø; n. n. - nenormuojamas komponentas

(1 lentelë) Vilniaus miesto ðaltiniø vandens bendrosios cheminës analizës duomenys (vidurkis ir max/min rodikliø vertës)

Vilniaus ðaltiniø riusio gruntinio vandens cheminæ sudë-tá, ádomu jà palyginti ir su hidrochemi-niu fonu, tai yra su tokio pat vandenstipo, susidariusio antropogeniniø veiks-niø maþai paliestose vietose, cheminesudëtimi. Vertinant ðaltiniø vandens ko-kybæ, galimas dar vienas kriterijus – vie-ðojo vandentiekio vandens higienos ko-kybës rodikliai.

Vienas svarbiausiø vandens koky-bës rodikliø yra jo bendroji mineraliza-cija – jis turi bûti gëlas. Iðtirpusiø vande-nyje mineraliniø medþiagø kiekis neturivirðyti 1000 mg/l. Tiesa, HN 24:2003 do-kumente bendrasis mineraliniø medþia-gø kiekis nurodytas savitojo elektriniolaidþio - SEL rodiklio vienetais, kurio leis-tina riba neturi viršyti 2500 mS/cm. Per-skaièiavus á áprastà bendrosios minera-lizacijos rodiklá, bûtø apie 1250 mg/l, t.y.truputá daugiau, nei tradiciðkai priskiriantvandená gëlo vandens tipui. Visø tirtø ðal-tiniø vanduo ðiuo poþiûriu yra neprie-kaiðtingas ir vidutiniðkai siekia 400–500mg/l. Tiktai Dvarèioniø ðaltinio vanduodël savitø jo susidarymo sàlygø – nedi-delio atstumo tarp krituliø infiltracijos irgruntinio vandens iðtakos vietø – nespë-

ja „praturtëti“ druskomis ir vandens ben-droji mineralizacija tesiekia 250 mg/l. Be-je, Dvarèioniø ðaltinio vanduo nuo kitøðaltiniø vandens skiriasi ir maþesniu or-ganinës medþiagos, taip pat nitratø(NO

3

-) ir chlorido (Cl-) kiekiu, nes van-duo formuojasi maþai terðiamoje aplin-koje. Bendroji mineralizacija, kartu ir pa-grindiniø cheminiø komponentø kiekisðaltiniø vandenyje kito labai nedidelia-me intervale, iðskyrus Verkiø ðaltiná, ku-riame didesnis chlorido kiekis. Maþiau-sia vandens mineralizacija yra beveiknatûralioje aplinkoje esanèio Dvarèioniøðaltinio, didþiausia – Verkiø.

Chloridas yra labai geras gruntiniovandens buitinës tarðos indikatorius.Nors ðalia Verkiø ðaltinio buvusá sàvarty-nà greta gyvenantys þmonës likvidavo,taèiau liko uþterðtas dirvoþemis, pro kuráá poþemá pradëjo intensyviai sunktis van-duo kartu su terðianèiomis medþiagomis.Chlorido koncentracijos kaitos ðaltiniøvandenyje grafike akivaizdþiai matyti, kadnuo 2002 m. rudens Verkiø ðaltinyje jokiekis staigiai didëjo, o kitø ðaltiniø van-denyje iðliko beveik pastovus.

Kai druskø kiekis vandenyje nedide-lis, tai ir visø pagrindiniø vandens che-

Atkelta ið 35 p.


minës sudëties makrokomponentø –hidrokarbonato (HCO

3

-), sulfato (SO4

2-),chlorido (Cl-) bei kalcio (Ca2+) ir magnio(Mg2+), nulemianèiø vandens kietumà,taip pat natrio (Na+) ir kalio (K+) koncen-tracija vandenyje nebûna didelë ir daþ-niausiai natûraliomis sàlygomis nevirðijaleistinø ribø. Vilniaus ðaltiniø vandenyjenormuojamø chlorido ir sulfato jonø kon-centracijos yra daug maþesnës, negu yraoficialiai leidþiama (þr. lentelæ).

Geleþies, kurios nemaþas kiekisviešojo vandentiekio tiekiamame geriama-jame vandenyje sovietiniais metais nuo-lat piktindavo vilnieèius, ðaltiniø vandeny-je yra nedaug. Gal dël to ir susidarë nuo-monë, kad ðaltinio vanduo yra geresnis.Tirtame ðaltiniø vandenyje geleþis nevir-ðija 0,1 mg/l (leistina riba 0,2 mg/l), taèiaulabai daþnai jos bûna tik pëdsakai. Grun-tiniame vandenyje yra daug deguonies,kuris „sugeba“ visà geleþá paversti triva-lentës geleþies hidroksidu (Fe (OH)

3 – ne-

tirpstanèiu vandenyje cheminiu junginiu,kuris nusëda ant vandeningojo sluoks-nio smëlio daleliø, nuspalvindamas jasruda spalva. Toká vaizdà galima pamaty-ti visur, kur iðteka ðaltiniai.

Jeigu aplinka terðiama, dirvoþemyjevisuomet yra nemaþai azoto junginiø,kurie gruntiniame vandenyje bûna amo-nio (NH

4

+), nitrito (NO2

-) ir nitrato (NO3

-)jonø pavidalu. Gruntiniame vandenyjeyra daug laisvo deguonies, o amonio irnitrito vandenyje yra maþai arba visai në-ra, nes intensyviai vyksta jø oksidacijosprocesas. Galutinis cheminës reakcijosrezultatas ir galutinis produktas yra nit-rato jonas: NH

4

+ NO2

- NO3

-.Deguonies (O

2) ðaltiniø vandenyje

yra tikrai daug (nuo 6 iki 14 mg/l). Giliauslûgsanèiuose vandeninguose sluoks-niuose jo daþniausiai bûna gerokai ma-þiau. Todël, jeigu tirtuose ðaltiniuose irbuvo aptinkama amonio ir nitrito jonø,tai jø kiekis nevirðydavo 0,01-0,05 mg/lir tik keliais atvejais nustatyta 0,14–0,24mg/l (leistina riba 0,50 mg/l). Uþtai nit-ratø yra daug: Verkiø ðaltinyje nuo 52iki 69,5 mg/l; Antakalnio þiedo, P.Vilei-ðio ir Þvëryno malûno ðaltiniuose nitra-tø kiekis nors ir nevirðija normos, taèiaujø yra nemaþai – vidutiniðkai nuo 20 iki27 mg/l (leistina riba 50 mg/l). Tai apie10 kartø virðija hidrogeocheminio fonovidurkines reikðmes ir yra antropogeni-nës tarðos pasekmë (þr. 1 lentelæ). Nit-ratø koncentracijos poþiûriu minëtøjø tri-jø ðaltiniø vanduo yra daug prastesnis

uþ „Vilniaus vandenø“ tiekiamà vande-ná. Per tyrimø laikotarpá nitratø koncen-tracija visø ðaltiniø vandenyje kito ne-daug, o tai reiðkia, kad dideliø organi-nës medþiagos kaupimosi pokyèiø ðal-tiniø aplinkoje nevyksta.

Svarbus geriamojo vandens kompo-nentas yra organinë medþiaga. Dides-nis jos kiekis pablogina vandens savy-bes, o kai kuriø junginiø net mikro kiekiaiyra kenksmingi þmogaus organizmui iryra normuojami HN 24:2003. Taèiau nu-statyti atskirus organinës medþiagos jun-ginius vandenyje sudëtinga – reikia daugdarbo ir lëðø. Todël bendruose tyrimuo-se daþniausiai apsiribojama suminiu or-ganinës medþiagos rodikliu – cheminiudeguonies suvartojimu (ChDS). Tam tiks-lui naudojamas kalio permanganatas,kuris oksiduoja daþniausiai tiktai 25–50proc. vandenyje esanèios lengvai oksi-duojamos organinës medþiagos. Gau-tas rodiklis vadinamas permanganato in-deksu ir þymimas ChDS

Mn simboliu. No-

rint nustatyti visos organinës medþiagossuminá kieká, naudojamas stipresnis ok-sidatorius – kalio bichromatas, kuris„áveikia“ ir sudëtingesnius, daþniausiaiantropogeninës kilmës organinius jun-ginius. Gautas rezultatas vadinamasbichromato indeksu ir þymimas ChDS

Cr

simboliu.Analizuojant lentelëje pateiktus ChDS

duomenis, galima pastebëti, kad per-manganato indeksas yra daug maþes-nis uþ bichromato indeksà, o tai reiðkia,kad vandenyje gerokai daugiau yra sun-kiai, negu lengvai oksiduojamos orga-ninës medþiagos. Prie sunkiai oksiduo-jamø organiniø junginiø priskiriami ir tok-siniai HN 24:2003 reglamentuojami ant-ropogeninës kilmës junginiai – pestici-dai, daugiacikliai aromatiniai angliavan-deniliai ir kt. Jø tyrimai sudëtingi, todëljø buvimo galimybë buvo nustatoma tikviename ið Þvëryno malûno ðaltinio pa-imtame mëginyje. Analitiniø tyrimø me-tu vandenyje nustatyti halogeniniai an-gliavandeniliai – eteno halogeniniai jun-giniai: trichloretenas – 0,25 mg/l ir tetra-chloretenas – 1,06 mg/l, kuriø suminëleistina riba geriamajame vandenyjereglamentuojama HN 24:2003 ir yra 10mg/l. Aromatiniø benzino ir dyzelino ei-lës angliavandeniliø vandenyje neaptik-ta. Pesticidai tirti nebuvo. Ðio tyrimo re-zultatai verèia susimàstyti – Þvëryno ma-lûno ðaltinio vandenyje yra organiniømedþiagø, kurios priskiriamos toksiniøvandens ingredientø kategorijai. Jø galirastis ir kituose ðaltiniuose.

Šiame straipsnyje aptariami tyrimaiatlikti kaip sudëtinë Vilniaus universite-to Hidrogeologijos ir inþinerinës geolo-gijos katedros studijø programos dalis

rengiant baigiamuosius bakalauro ir ma-gistro darbus. Kadangi universitetø ga-limybës vykdyti platesnës apimties tyri-mo darbus yra ribotos, buvo numatytaðaltinio vandens kokybæ ávertinti remian-tis tik bendrosios cheminës analizësduomenimis.

Ið penkiø ilgesná laikà tirtø geriausiasyra Dvarèioniø ðaltinio vanduo, kurá á na-mus neðasi ir veþasi daug þmoniø. Blo-giausia yra Verkiø ðaltinio vandens ko-kybë – jame daug organinës medþia-gos, leistinà higienos ribà virðija nitra-tai. Já vartoja nedaug netoliese gyvenan-èiø ðeimø. Likusiø trijø ðaltiniø vande-nyje nitratø kiekis, nors ir nevirðija leisti-nos ribos, taèiau yra 4–5 kartus dides-nis negu Vilniaus vieðojo vandentiekiovandenyje. Be to, ðaltiniø vandenyje yradaug antropogeninës sunkiai oksiduo-jamos organinës medþiagos, o tai galibûti susijæ ir su vandenyje iðtirpusiaistoksiniais organiniais junginiais (tai ir pa-tvirtino vieno Þvëryno malûno ðaltiniovandens mëginio tyrimai, atlikti UAB„Grota“ specializuotoje hidrocheminëjelaboratorijoje). Didelis organinës me-dþiagos kiekis yra ir mikrobinës tarðosðaltinis. Todël ðaltiniø vandená prieð var-tojant reikëtø virinti.

Vilniaus ðaltiniai – svarbus miestokraðtovaizdþio elementas. Taèiau jø ap-linka nepakankamai tvarkoma. Miesto se-niûnijos privalëtø árengti informaciniusstendus, kad þmonës þinotø – tinkamasar netinkamas gerti ðaltinio vanduo. Ga-lima pasidþiaugti, kad Vilniaus miesto sa-vivaldybë, pasitelkusi specialistus hid-rogeologus, nuo 2004 m. kartu su kom-pleksiniu miesto monitoringu vykdo ir 14svarbiausiøjø miesto ðaltiniø monitorin-gà. Tad informacija apie ðaltiniø vandenskokybæ jau kaupiasi – jà bûtina skelbti.

Taigi atsakymas á straipsnio pradþio-je iðkeltà klausimà – gerti ar negerti Vil-niaus ðaltiniø vandená ? – bûtø toks: vi-suomet gerai, kai þinai, koká vandená geri.

P A D Ë K AUþ pagalbà atliekant Vilniaus ðaltiniø

vandens kokybës tyrimus autoriai dëkojaVilniaus universiteto Hidrogeologijos irinþinerinës geologijos katedros absol-ventëms bakalaurëms Dianai Jurèiûtei irÞivilei Ðapauskaitei – uþ lauko tyrimus,inþinierei chemikei Danguolei Michailo-vai – uþ atliktà bendràjà cheminævandens mëginiø analizæ ir UAB „Grota“– uþ organinës medþiagos tyrimus.

vanduo

�

� �


Oficialus ðalies pavadini-mas – Belgijos Karalystë. Ði ðalispalyginti neseniai, tik 1830 m. atgavo ne-priklausomybæ ir iðsivadavo ið Olandijosokupacijos. Belgija ásikûrusi strateginëjevietoje, turi bendras sienas su Olandija,Vokietija, Liuksemburgu ir Prancûzija irgreièiausiai nebe pagrindo vadinama Va-karø Europos centru. Joje gyvena dau-giau kaip 10 mln. gyventojø. Briuselis irAntverpenas – didþiausi Belgijos mies-tai. Pirmasis yra ne tik ðalies, bet ir Euro-pos Sàjungos sostinë. Antverpenas gar-sëja kaip deimantø ir juvelyrikos sostinë.Ðalis yra padalyta á dvi dalis: ðiaurinëjevyrauja olandø kalba, pietinëje – pran-cûzø. Ðis padalijimas yra pëdsakas Ger-manø ir Romënø kultûros Europoje. Beminëtøjø dviejø kalbø, vokieèiø kalba taippat yra valstybinë. Vokiðkai kalbanèiøjøbendruomenë yra paplitusi rytinëje ða-lies dalyje, prie Vokietijos sienos. Pagaladministraciná suskirstymà Belgija yra da-lijama á Flandrijà (ðiaurinæ ðalies dalá), Va-lonijà (pietinæ ðalies dalá) ir Briuselá. Toksdaugiakalbiø bendruomeniø paplitimasdaþnai sukelia politines ir kultûrines kri-zes ðalyje. Belgija priklauso „Þemøjø ða-liø“ regionui, kurá taip pat sudaro Olandi-ja ir Liuksemburgas. Be to, ji dar priklau-so ir ðiø trijø ðaliø ekonominei sàjungai,vadinamai Beneliuksu. Pastarasis yratankiausiai gyvenamas Europoje, gyve-nimo lygis yra labai aukðtas.

Geografiðkai Belgija yra suskirstyta átris regionus: pakranèiø lygumø ðaliesðiaurës vakaruose; plynaukðtæ centrinë-je dalyje; Ardënø aukðtumas pietrytinëjeðalies dalyje. Centrinæ plynaukðtæ ir Ar-dënø aukðtumas skiria Maso upë. Pa-kranèiø lygumoje vyrauja smëlio koposir polderiai. Polderiai – tai þemës plotai,kurie buvo „pagrobti“ ið jûros drenavimobûdu. Jie nuo jûros yra atitverti pylimais,uþtvankomis arba dambomis. Tokie þe-mës plotai daugiau paplitæ Olandijoje,kur apie 30 proc. teritorijos yra þemiauvandens lygio. Centrinëje plynaukðtëjevyrauja banguotas reljefas, iðraiþytasupiø slëniais. Èia plyti derlingiausios ða-lies þemës ir klesti þemdirbystë. Ardënøaukðtumose vyrauja miðkingos ir uolë-

Belgija:Giedrius BIÈKAUSKASLietuvos gamtos draugijos

narys

karbonatinio dumblo

tos vietovës. Ðiame regione þemdirbys-të paplitusi labai lokaliai. Toks landðaf-tas tæsiasi ir ðiaurinëje Prancûzijos daly-je. Ðioje ðalies dalyje daugiausia lauki-nës faunos. Èia yra ir aukðèiausias ða-lies taðkas, iðkilæs 694 m virð jûros lygio.

Belgija yra viena pirmøjø Europos ða-liø, sudariusiø visos savo teritorijos geo-loginá þemëlapá. Pietinëje ðalies dalyjedaugiausia slûgso devono ir karbono am-þiaus karbonatiniai (klintys) ir terigeniniai(smiltainiai) dariniai. Su geologine sanda-ra yra susijusios ir naudingosios iðkase-nos. Geologija lemia ne tik vieno ar kitoregiono landðaftà, bet ir kultûrà bei archi-tektûrà. Kaip pavyzdá galima palyginti Lie-tuvà ir Belgijà. Belgijoje, ypaè pietinëje josdalyje, arti þemës pavirðiaus atsidengiakietos, daugiau ar maþiau vienalytës uo-lienos, susidariusios prieð daugelá milijo-nø metø vandens baseinø dugne, vëliau,veikiant tektoniniams procesams, konso-liduotos ir suraukðlëtos. Ðios uolienos pui-kiai tinka namø statybai, todël ðiame re-gione namai buvo statomi ið natûraliø blo-keliø. Tuo tarpu Lietuvos pavirðiuje vyrau-ja ledynø suneðtos nuogulos, kurios duo-da mums tokiø naudingø statybiniø me-dþiagø, kaip smëlis ir molis. Todël mûsøprotëviai negalëjo statyti namø ið bloke-liø, o naudojo medienà.

Didþioji dalis klinèiø ir smiltainio Bel-gijoje yra kasama atviruose karjeruoseskaldai, kuri naudojama keliams tiesti irstatybos pramonëje. Be to, dar gamina-mi natûralûs blokeliai, namo fasadui su-teikiantys iðskirtinumo ir nuostabausgroþio.

Iðskirtinæ vietà tarp naudingøjø iðka-senø uþima karbonatinio dumblo kaubu-riai. Kas tai? Yra þinomos trys karbonati-niø nuogulø kaupimosi aplinkos: ðaltobaseino; ðilto baseino ir karbonatiniodumblo kauburiai. Ðalto baseino karbo-natai kaupiasi aukðtose platumose. Kau-piasi lëtai, gyvûnija labai skurdi. Tuo tar-pu ðiltuose vandens baseinuose, kurieyra paplitæ þemose platumose, karbona-tai kaupiasi daug sparèiau, gyvûnija gau-

davo bakterijos, fauna ir augalija, kuriosneiðgyveno iki mûsø laikø. Belgijoje ðiekauburiai yra devono amþiaus. Karbona-tinis dumblas bakterijø buvo paverèiamasdrebuèiais. Tokià aplinkà labai mëgo dum-bliai, kai kurios koralø bei brachiopodø rû-ðys, samangyviai, stromatoporos, van-dens lelijos ir kt. Visa vietinë fauna buvonepriklausoma nuo ðviesos, todël kuo pui-kiausiai galëjo gyvuoti ir gilesniuose van-dens sluoksniuose. Drebuèiø pavidalonuosëdose buvo palanki terpë susidarytilaikinoms tuðtumoms, kurios vëliau buvouþpildytos keliø generacijø cementu. To-kios tuðtumos yra vadinamos stromatak-siu. Vëliau karbonatinio dumblo kaubu-riai, kaip ir kitas sedimentacinis baseinas,tektoniniø procesø buvo nugramzdinti á þe-mës gelmes, kur veikë diagenetiniai pro-cesai (dehidratacija, konsolidacija, ce-mentacija ir pan.), kurie dumblà pavertëuoliena, vadinama klintimi. Vëliau dël tøpaèiø tektoniniø procesø uolienos buvotempiamos, raukðlëjamos ir iðkeltos á þe-mës pavirðiø. Tokio tipo karbonatinio dum-blo kauburiai yra gan plaèiai paplitæ pieti-nëje Belgijos dalyje. Kai kurie didesni kau-buriai netgi turi atskirus pavadinimus. Kar-bonatinio dumblo kauburiø klintys dabarir ypaè anksèiau buvo plaèiai naudojamoskaip dekoratyvinis akmuo sienoms bei þi-diniams dekoruoti.

Kitas plaèiai paplitæs geologinis reið-kinys Belgijos pietinëje dalyje yra poþe-mio urvø (olø) susidarymas. Pradþia ta pati– karbonatinis sedimentacinis baseinasyra palaidojamas, susidaro klintys, vëliaujos iðkeliamos á þemës pavirðiø ir èia jauprasideda kiti procesai. Pagrindinis veiks-nys yra vanduo. Vandens ,,sugebëjimas”tirpinti klintis priklauso nuo jo rûgðtingu-mo. Vandenyje iðtirpæs anglies dioksidassudaro palankià terpæ gamintis anglia-rûgðtei. Taigi kuo daugiau vandenyje yraiðtirpusio CO

2, tuo vanduo yra rûgðtinges-

nis ir tuo jis agresyviau tirpdo klintis. Lie-taus vanduo yra silpnai rûgðtus, nes at-mosferoje yra labai maþa CO

2 koncentra-

cija, todël karbonatai tirpsta labai lëtai. Ta-èiau lietaus vanduo, tekëdamas per dir-voþemá, yra labai praturtinamas CO

2. To-

kio vandens karbonatiniø uolienø tirpini-mo efektyvumas gerokai padidëja. Be to,dirvoþemyje gali bûti ir kitø rûgðties ðalti-

si. Ðiuolaikinio ðilto vandens karbonati-nio baseino pavyzdys galëtø bûti Didy-sis Barjerinis rifas prie Australijos krantøbei Bahamø sedimentacinis baseinas.Karbonatiniai dumblo kauburiai formuo-jasi ðiltame vandens baseine, bet dauggilesnëse jo dalyse. Ðiuolaikiniø analo-gø nëra, nes specifinæ aplinkà sudary-

kauburiaiir olos


niø, kurie taip pat padidina vandens akty-vumà tirpdant karbonatines uolienas. Pro-cesas, kai uolienos yra tirpinamos ir susi-daro tuðtumos, yra vadinamas karstu. Jisgerai þinomas ir Lietuvoje, ypaè Birþø irPasvalio rajonuose.

Olø susidarymas priklausomai nuovandens pobûdþio gali trukti tûkstanèius,milijonus ir net deðimtis milijonø metø. Taipalyginti lëtas ir ilgalaikis procesas. Sta-laktitai, stalagmitai ir kolonos yra pagrin-diniai karbonatiniai dariniai, besiformuo-jantys olø urvuose. Stalaktitai auga nuolubø, stalagmitai nuo substrato, o jiemssusijungus susidaro kolona. Olose karbo-natinës nuogulos susidaro poþemio van-

deniui sunkiantis pro siaurus plyðelius uo-lienose. Sunkdamasis pro karbonatinesuolienas, vanduo jas tirpdo, todël po tru-putëlá jis prisisotina karbonatø. Kai toksvanduo pasiekia tuðtumà, jis netenka CO

2,

pasikeièia vandens parcialinis slëgis ir jei-

gu drëgnumas tuðtumoje yra maþesnisnei 100 proc., vanduo iðgaruoja ir nusë-da CaCO

3. Bûtent tokiu bûdu ir formuoja-

si stalaktitai bei stalagmitai.Vanduo daþniausiai sunkiasi pro tek-

toninius arba sedimentacinius plyðelius

ir formuoja tuðtumas. Laikui bëgant tostuðtumos gali susijungti ir suformuoti la-bai painius labirintus. Dël to olose slypine tik groþis, bet ir pavojai. Pirmiausiaolose, kuriose nëra árengtø paþintiniø ta-kø ir kurios yra retai lankomos, galimapasiklysti ir nerasti iðëjimo. Antra, besi-formuojanèios tuðtumos silpnina uolie-nas, ir stogas gali ágriûti. Kaip ir karbo-natinio dumblo kauburiai, olos yra papli-tusios tik pietinëje Belgijos dalyje.

P.S. Staþuojantis Danijos technikos uni-versitete pas prof. asist. dr. Nicolasà Mole-narà, kilo mintis nuvykti á Belgijà ir susipa-þinti su ðios ðalies Ardeno provincijos geo-loginëmis áþymybëmis. Ekskursijoje dalyva-vo mano staþuotës bei daktarinio darbo va-dovas prof. asist. dr. N.Molenaras ir Lietu-vos geologijos ir geografijos instituto vyr.mokslinis bendradarbis e. p. prof. habil. dr.Saulius Ðliaupa. Mûsø ekskursijai vadova-vo geologai ið Lieþo universiteto, kuriemsesame nuoðirdþiai dëkingi uþ parodytus re-tus gamtos darinius. Panaðiø dariniø gali-ma tikëtis surasti ir Lietuvoje, senøjø geo-loginiø sistemø sluoksniuose. Belgijojejuos stebëjome gamtos jëgø atidengtus þe-mës pavirðiuje. Patirtis ir dalykiniai áspûdþiaibus naudingi tyrinëjant Lietuvos gelmes.

�

Klinèiø karjeras prie Couvino miestelio

Stromataksis karbonatiniodumblo kauburiuose

Stalaktitai ir stalagmitai


darnioji plëtraNaftà ir dujas þmonija naudoja nuo

seniausiø laikø. Vienos pirmøjø Þemëscivilizacijos kultûrø (ðumerai, egiptieèiaiir kiti) naudodavo naftà kaip lipnià me-dþiagà daiktams sutvirtinti ir apsaugotinuo vandens. 1500 m. pr.m.e. skystanafta buvo naudojama apðvietimui. Kon-fucijaus tvirtinimu 600 m. pr.m. e. kinaidruskos ðuliniuose maþdaug 30 m gy-lyje aptiko naftos ir dujø. Europoje pir-mieji naftos ðuliniai buvo iðkasti Rumu-nijoje 1650 metais.

Naftos industrija Amerikoje pradëjoplëtotis XIX a. pradþioje. 1854 m. buvoásteigta pirmoji ðiame þemyne Pensilva-nijos naftos kompanija, o 1859 m. ið-græþtas pirmas 21 m græþinys.

Apie Lietuvos gelmiø naftingumà ikiXX a. vidurio nebuvo jokiø þiniø. Dujøiðsiverþdavo kasant ðulinius (aptikus pa-virðinëse nuogulose organinës medþia-gos), taèiau tai nieko bendra su gelmiønaftingumu neturëjo. Informacija, kadLietuvos gelmës naftingos, pradëjoplaukti po Antrojo pasaulinio karo. Pir-mieji naftos pëdsakai aptikti 1949 m. Vil-niaus græþinyje (Rotundo gatvëje), silu-ro ir ordoviko klinèiø kontakte, 226–230m gylyje. Tai bûta tirðtos oksiduotos naf-tos. Kiek vëliau naftos pëdsakø rasta Gri-giðkiø græþinyje. 1955 m. Stoniðkiø græ-þinyje netoli Pagëgiø ið kambro smiltai-nio dviejø kilometrø gylyje prasiverþë ne-daug degiøjø dujø. Sistemingi naftos ty-rimo darbai Lietuvos teritorijoje pradëtinuo 1958 metø. 1960 m. surastas pir-mas nedidelis Kybartø telkinys. Septin-tojo deðimtmeèio viduryje, ásigijus ga-lingesnes græþimo stakles ir pasitelkusseisminës þvalgybos metodus, naftospaieðkos persikëlë á Þemaitijà. 1966 m.ðalia Plungës ir prie Gargþdø aptikti pir-mieji nedideli naftos telkiniai kambrosmiltainyje. 1968 m. Klaipëdos rajone,Pietø Ðiûpariø struktûroje, to paties am-þiaus smiltainiuose rastas pirmas pra-moninis naftos telkinys. Po metø Vilky-èiø naftos telkinyje ið vieno græþinio gau-tas rekordinis tuo metu naftos debitasrespublikoje – 151 m3 per parà. VëliauGargþdø naftinga zona pasipildë nau-jais telkiniais – Diegliø, Ablingos, Vëþai-èiø, Ðiûpariø, Sakuèiø, Pociø, Agluonë-nø, Uoksø.

Lietuvoje ieðkoti naftos yra palygintisunku. Pirma, kaupvietës yra maþos.Naftos telkiniø plotas daþnai tik keliø,

Naftos

Rièardas VAITIEKÛNASUAB „Minijos nafta“ atstovas ryšiams

su visuomene

Naudingosios iðkasenos þmonijos civilizacijos raidaibuvo bene svarbiausios. Be jø nebûtø atsiradæ gamy-bos árankiai, energijos ir ðviesos ðaltiniai bei visa kas

reikalinga paþangai. XXI a. naudingøjø iðkasenøpramonë, norëdama patenkinti paþangos poreikius,

patiria vis didesnes sànaudas. gavyba ir

retai keliolikos kvadratiniø kilometrø, ostruktûrø, kuriose randama naftos, am-plitudë bûna vos 10–20 m, retai 50 m irdaugiau. Tokiose maþose struktûrosereikia tankinti darbø tinklà ir naudoti pa-þangiausias technologijas.Tam reikia di-deliø investicijø ir laiko. Antra, Lietuvosteritorijà iðtisai dengia kvartero ledynønuogulos, o pietinëje dalyje keliø ðimtømetrø gylyje driekiasi anhidritø ir valgo-mosios druskos storymës. Ðie geologi-niai veiksniai apsunkina seismo þvalgy-bos duomenø interpretacijà. Treèia, da-lis licenciniø teritorijø yra po vandeniu(Kurðiø mariø lagûna). Tai verèia ieðkotinaujø technologiniø ir techniniø priemo-niø seismo þvalgybos darbams atlikti.

Naftos gavyba Lietuvoje pradëta1990 m. Rusijos energetinës blokadosmetu. Pirmaisiais metais buvo iðgauta12,5 tûkst. t naftos. Didþiausias naftos kie-kis buvo iðgautas 2002 m. – 471 tûkst. tnaftos. Ðis naftos kiekis patenkina apie20–25 proc. Lietuvos vidaus poreikiø.Penkerius pastaruosius metus matyti ryð-kus naftos gavybos maþëjimas. Per ðe-ðiolika nepriklausomybës metø ið þemësgelmiø iðsiurbta 3,38 mln. t naftos. Ðia-me versle dalyvauja penkios bedrovës –UAB „Minijos nafta“, AB „Geonafta“, UAB„Genèiø nafta“, UAB „Manifoldas“ ir UAB„Toba“. Pastaroji naftos neiðgauna.

Keista, taèiau mûsø visuomenë visið-kai neávertina, kad Lietuva yra naftos vals-tybë. Europoje ne tiek jau daug ðaliø,iðgaunanèiø toká kieká juodojo aukso.

Antrajá nepriklausomybës deðimtme-tá, atsigaunant ðalies ekonomikai, gam-tos iðtekliø vartojimas bei aplinkos ter-ðimas po truputá pradëjo didëti. Tuo me-tu pasaulio mokslininkai diskutavo apieozono skylæ virð vieno ið Þemës aðiga-liø, pasauliná klimato atðilimà ir ðiltnamioefektà. Kartu gimë ir plëtojosi pasauliobendrijos tarpvalstybiniø, ûkiniø ir aplin-kosauginiø santykiø koncepcijos. Taiginori nenori pasaulio valstybiø politi-nëms, ûkinëms ir visuomeninëms struk-

tûroms teko sukurti visuotines darniosraidos gaires ir jomis vadovautis.

Darniosios plëtros koncepcija

Svarbiausios darniosios plëtros nuo-statos suformuluotos pasaulio virðûniøsusitikime Rio de Þaneire 1992 metais.Darnioji plëtra áteisinta kaip pagrindinëilgalaikë visuomenës plëtros ideologija.Darniosios plëtros koncepcija grindþia-ma trimis lygiaverèiais komponentais –aplinkosauga, ekonomine ir socialineplëtote. Rio de Þaneire priimta darniosiosplëtros ágyvendinimo veiksmø programa– „Darbotvarkë 21“. Priimtoje deklaraci-joje nurodyti svarbiausi jos principai.


Nacionalinëje strategijoje darniojiplëtra suprantama kaip kompromisastarp aplinkosauginiø, ekonominiø ir so-cialiniø visuomenës tikslø. Tai leidþia pa-siekti visuotinæ gerovæ dabartinei ir atei-nanèioms kartoms, neperþengiant leis-tinø poveikio aplinkai ribø. Plëtra ir ap-sauga viena kitai neprieðtarauja, o ra-cionalus gamtos iðtekliø naudojimas yraneatskiriama ne tik ekonominës plëtros,bet ir gamtos apsaugos dalis. Bet kokiaûkinë veikla veikia gamtà, taèiau atsa-kingos ir gerai organizuotos veiklos ba-lansas yra visada teigiamas. Taigi atsa-kinga ir kvalifikuota naftos paieðka ir ga-vyba daro minimalø poveiká aplinkai.

Atkûrus valstybës nepriklausomybæ,priimti pagrindiniai ástatymai, susijæ sugamtos iðtekliø naudojimu bei aplinkosapsauga, ir kai kurie kiti turintys didelësátakos darniosios plëtros strategijos ágy-vendinimui Lietuvoje. UAB „Minijos naf-ta” vadovaujasi ir vykdo jø reikalavimus,pradedant aplinkos monitoringo ir bai-giant vietos savivaldos ástatymu.

Taèiau, pradëjus narplioti sàlyèio tað-kus tarp valstybinio lygio dokumentø irvietos savivaldos, iðryðkëja aibë prieðta-ravimø. Ðtai naftos paieðkø ir gavybosLietuvoje strategija prieðtarauja vietos sa-vivaldos priimtiems sprendimams dël te-ritorijø strateginiø arba bendrøjø planø.Bendruomenës ir jø lyderiai daþnai neat-siþvelgia á darniosios plëtros principus irsukelia emocionaliø prieðtaravimø lavinàprieð bet kokià finansinæ ar ûkinæ veiklàgretimose teritorijose. Beje, ir bendroviøvieðøjø ryðiø specialistai ne visada koky-biðkai atlieka aiðkinamàjá darbà. Ryðkûspavyzdþiai yra Kazokiðkiø sàvartyno, PE-To chemijos gamyklos greta Klaipëdosmiesto projektavimas ir derinimas. Nafti-ninkams paieðkø ir gavybos aikðteles rei-kia áteisinti kasmet, varstyti valdininkø du-ris.O tai nëra lengva.

Pasaulyje áprasta, jog naftos gavy-boje tiesiogiai dalyvauja trys socialiniaipartneriai: valstybë, naftos gavybos ámo-nës ir vietos bendruomenës. Ðios trysgrupës ir ieðko kompromiso visais atve-

jais – ar tai bûtø naujos verslovës kûri-mas, ar græþinio modernizavimas, ar ki-taip plëtojama infrastruktûra.

Ieðkoti kompromiso visus dalyvius ska-tina objektyvios prieþastys – konkreti naf-tos gavybos nauda. Tai gali bûti pelnas,didëjanèios áplaukos á biudþetà ir jø paskirs-tymas bendruomenëms, pilieèiø uþimtu-mas, tolygiai plëtojama infrastruktûra.

Ði nauda neatsiejama ir nuo rizikos –verslas gali þlugti. Valstybë turi rûpintisneadekvaèiø pajamø srautø iðlyginimu,

vietos bendruomenës – stebëti, kaip lai-komasi aplinkos apsaugos principø.

Naftos gavyba vyksta sklandþiai, kaisubalansuojami visø ðiø trijø socialiniøpartneriø interesai.

Pastangos iðsaugoti aplinkà

UAB „Minijos nafta“ yra pirmaujantinaftos gavybos ámonë Baltijos valstybë-se. Nuo 2000 m. pabaigos „Minijos naf-ta” iðgauna daugiau naftos nei visos ki-tos Lietuvos naftos ámonës kartu.

UAB „Minijos nafta“ investuoja á nau-jø telkiniø paieðkas, taiko naujausiastechnologijas. Seisminiai þvalgybiniaidarbai paþeidþiamuose þemës plotuoseir miðkuose vykdomi nenaudojant sun-kiøjø specialiojo transporto priemoniø.Gamtos iðteklius bendrovë siekia naudotikompleksiðkai – maþinti átakà aplinkai,pasitelkti ekologiðkas technologijas. Naf-tos gavybos aikðtelëse ádiegë uþdaràskysèiø apytakos, naftos atskyrimo, kau-pimo ir kitas sistemas. Visose naftos ga-vybos aikðtelëse ir aplink jas nuolat vyk-domi oro bei poþeminio ir pavirðinio van-

dens stebëjimai. UAB „Minijos nafta“ vyk-domos aplinkos monitoringo programostikslas – garantuoti, kad jos ûkinë veiklaatitiktø LR aplinkos ministerijos teisinësbazës reikalavimus (aplinkos apsaugos,valstybinio bei ûkinio subjekto monitorin-go ástatymai) ir nustatyti naftos gavybosátakà aplinkai bei þmoniø sveikatai, laikuinformuoti apie galimus aplinkos poky-èius, rûpintis sveikos aplinkos ir gyven-senos formavimu.

Monitoringo rezultatai vienareikðmið-

kai rodo, kad tiek atmosfera, tiek dirva,tiek gruntiniai ir arteziniai vandenys naf-tos gavybos metu nëra uþterðiami – visøcheminiø komponentø koncentracija ne-virðija leistinø normø. Apibendrinti ata-skaitø duomenys periodiðkai pateikiamivalstybinëms institucijoms, savivaldy-bëms ir seniûnijoms, iðkilus nesutari-mams – ir gyventojams. Nepaisant to, ret-karèiais UAB „Minijos nafta“ ûkinë veiklasukelia vietiniams gyventojams akustiniø,emociniø bei vizualiniø nepatogumø,nors daþniausiai ir ðie parametrai nevir-ðija leistinø normø. Norëdama kompen-suoti patirtus nepatogumus, bendrovësadministracija ieðko galimybiø susitarti suaplinkiniais gyventojais, kartu ágyvendin-dama socialinio monitoringo sistemà.

UAB „Minijos nafta“ 1995 m. LietuvosRespublikos Vyriausybë suteikë licenci-jà naftos paieðkoms ir gavybai Ðilutës irKlaipëdos rajonø teritorijose. Per deðimtmetø susiklostë geranoriðki santykiai tarpUAB „Minijos nafta“ administracijos ir po-litikø, valdininkø ir bendruomeniø.

Nukelta á 54 p.


JurginaiVilniaus universiteto Botanikos sodoGëlininkystës skyriuje biomedicinosmokslø daktarës Danutës Dainauskaitësdëka jau 1994 m. (skyrius ákurtas 1992m.) kolekcijoje augo 58 jurginø veislës. Lie-tuvos selekcininkai mëgëjai savo kolekci-joje yra sukaupæ didþiulius kiekius veis-liø. Tai vidurûðinëms, taksonomiðkai ne-reglamentuotoms grupëms priklausantyseksperimentiniu bûdu gauti nauji deko-ratyviøjø jurginø pavyzdþiai, pretendentaiá veisliø taksonominá rangà, sàlyginai va-dinami veislëmis. Norint uþregistruoti jur-ginø, kaip ir kitø þoliniø dekoratyviniø au-galø, veislæ, reikia atlikti tyrimus Lenkijoje.Tam selekcininkai mëgëjai neturi pinigø.Ðiø nuostabiø þmoniø entuziazmo dëkadidëja ávairiø rûðiø þoliniø dekoratyviniøaugalø (gëliø) ávairovë. Specialistai tarpu-savyje vadina veislëmis, nors oficialiai nevisø gëliø veislës yra áregistruotos regist-re. Þinomiausi Lietuvos jurginø selekcinin-kai yra Algirdas Graþys (Panevëþys) ir Liu-cija Pernavienë (Klaipëda). Kai þmogussuserga ar mirðta, jo kolekcija daþnai nie-kas nesirûpina, todël jos nebelieka.

Dr. Danutë Dainauskaitë ëmësi inicia-tyvos iðsaugoti ðiø darbðèiø entuziastøkolekcijas. Dirbdama VU Botanikos sode,Gëlininkystës skyriaus vedëja 1992–2005m. sugebëjo sukaupti Lietuvos selekcinin-kø sukurtus kardeliø, tulpiø, lelijø, vilkdal-giø, jurginø, bijûnø ir kt. augalø hibridus,veisles. Danutë – darbðtumo, begalinës

JurginaiDr. Laimutë BALÈIÛNIENË,

Janina PAKULIENËVilniaus universiteto Botanikos sodas

meilës gamtai ásikûnijimas. Ji pastebi kiek-vienà augalëlá, suranda jam vietà ir puo-selëja já. Su didþiule meile ji saugojo Lie-tuvos selekcininkø padovanotus svogû-nëlius, gumbasvogûnius, ðakniagumbiusir kt. Todël dabar Botanikos sodo Gëlinin-kystës skyriuje buvæ bendradarbiai sau-goja tà brangø palikimà.

Jurginø kolekcijoje auga apie 130 se-lekcininko Algirdo Graþio (Panevëþys),apie 30 Liucijos Pernavienës (Klaipëda)bei kitø Lietuvos selekcininkø iðvestøveisliø. Kolekcijoje taip pat sukaupta 264uþsieniniø jurginø veislës.

Rugpjûèio ir rugsëjo mënesiais gali-ma groþëtis puikia ávairiø jurginø grupiøspalvø ir þiedynø ávairove. Juk kiekviena-me þiedyne (graiþe) puikuojasi nuo keliø

iki keliø ðimtø ir tûkstanèiø þiedø, o tieþiedai viename þiedyne skiriasi ne tikspalva, bet ir forma!

Gamta ir þmogaus meilë augalui su-kuria stebuklus. Nuoðirdþiai dëkojamevisiems ðiems puikiems þmonëms uþmeilæ gamtai, entuziazmà, laisvalaikiopomëgá (selekcijà), groþio ir gërio puo-selëjimà. Yra ðeimø, kuriose ðá pomëgáperima vaikai ir anûkai. Lietuvos gam-tos draugija dëkoja visiems, kurie pa-deda saugoti groþá ir gërá. Kvieèiame vi-sus padëti puoselëti tà groþá, kurá sukû-rë gamta ir þmogus.

* * *Jurginai (Dahlia) – astriniø (Asterace-

ae) ðeimos augalø gentis. Savaime pa-

Autorë J.Petravièienë1. ‘Barbora’. Pomponinis, graiþo diamet-

ras 7 cm.Autorius A.Graþys

2. ‘Vaikystë’. Vienaeilis, graiþo diametras3 cm. 3. ‘Ada’. Kaktusinis, graiþo diametras18 cm. 4. ‘Pasaka’. Pomponinis, graiþo dia-metras 5–10 cm. 5. ‘Gedimino pilis’. 6. ‘Kap-rizas’. Dekoratyvinis, graiþo diametras 20–28cm. 7. ‘Lietuvos knygneðiams’. Kaktusinis,graiþo diametras 18 cm. 8. ‘Medikonys’. Ru-tulinis, graiþo diametras 10–15 cm. 9. ‘G-01-20-60’. Orchidëjinis, graiþo diametras 10 cm

Janinos PAKULIENËS nuotr.

1 2 3

6 7


plitæ Centrinëje ir Pietø Amerikoje. Euro-poje jurginai pradëti auginti XVIII a. pa-baigoje Madrido botanikos sode. Pagalaugalo aukðtá, graiþø dydá, þiedø formàjurginai skirstomi á daug grupiø, pvz., plu-kinius, bijûninius, rutulinius. Beveik visi kul-tûriniai jurginai yra hibridinës kilmës (jienepagrástai vadinami darþeliniais jurginais– Dahlia Cultorum), gauti sukryþminus di-dþiagraiþá jurginà (Dahlia Pinnata), maþiag-raiþá (Dahlia Coconea) su kitø rûðiø jurgi-nais. Þinoma daugiau kaip 8000 veisliø.Lietuvoje auginami nuo XIX a. pabaigos.

Jurginai yra ðviesamëgiai ir ðiluma-mëgiai augalai, todël jiems reikia parink-ti saulëtas ir nuo ðiaurës vëjø apsaugo-tas vietas. Geriausiai – prie pastatø ir so-diniø pietiniø pusiø. Reikia vengti þemøvietø, negalima sodinti arti dideliø me-dþiø, nes jie iðdþiovina ir nualina dirvà.

Jurginams bûtina derlinga dirva. Ji turibûti puri, gerai sugerti ir praleisti drëgmæ.

Ðie augalai geriau auga ir reèiau sergagrybinëmis ligomis, jeigu á tà paèià dirvàsodinami ne anksèiau kaip po 3–5 metø.Jeigu kultûrø negalima pakeisti, tai á jurgi-nams iðkastas duobutes reikia pripilti ðvie-þios þemës, o sklypà daþnai kalkinti.

Sodinti á atvirà gruntà patartina po vë-lyvøjø pavasario ðalnø, geguþës pabaigo-je. Vasarà jurginus reikia gausiai laistyti:per karðèius – kasdien, vasaros pabaigo-je laistyti reèiau. Jurginai gerai auga ir þy-di, jei per vasarà ne maþiau kaip 3 kartusyra træðiami. Jurginus reikia iðkasti prieððalèius. Priklausomai nuo orø, tai daro-ma nuo spalio pradþios iki pabaigos.

Þiemà ðakniagumbius patartina laikyti3–6°C temperatûros 50-60 proc. santyki-nës drëgmës rûsiuose.

Jurginai dauginami sëklomis, ðak-niagumbiø lizdø dalijimu, auginiais. Sëk-lomis dauginami þemaûgiø ir tamsiala-piø veisliø augalai ir kai norima iðvestinaujas veisles.

Veisliniai jurginai dauginami tik vege-tatyviniu bûdu – dalijimu ir auginiais, kadbûtø iðlaikyti veislës poþymiai.

Jurginai serga virusinëmis, bakterinë-mis ir grybinëmis ligomis. Didþiausià þalàjurginams padaro èiulpiantieji vabzdþiai –ávairiø rûðiø amarai, tripsai, þolinës blakës.Visi jie yra virusiniø ligø platintojai.

Dekoratyviniø augalø veislës vertina-mos pagal dekoratyvinius poþymius:þiedo spalvà, formà bei didumà, þiedøskaièiø þiedyne, kartu praþydusiø þiedøskaièiø, þiedyno ilgumà ir kokybæ, ben-drà augalo bûklæ (per patá þydëjimà) irveislës originalumà.

Be to, veislës vertinamos pagal ûki-nius ir biologinius poþymius: augalo ge-bà vegetatyviðkai daugintis, þydëjimà,atsparumà ligoms, kenkëjams ir nepa-lankioms aplinkos sàlygoms, iðsilaiky-mà þiemà sandëliuose ir kt.

Mokslas, kaip ir kalnai, nori visoþmogaus ir viso jo laiko. Betmokslininkas – taip pat þmogus. Irjei paklaustume Meilutës Kabailie-nës, ji turbût pasakytø, jog svar-biausia gyvenimo pilnatvë, asme-nybës harmonija ir kad reikiamokëti visur suspëti.Neeiliná gimtadiená sutikusiaiMeilutei KABAILIENEI tiesiogpranaðiðki ðie geologo VytautoNarbuto þodþiai „Mokslo ir gyveni-mo“ þurnale 1975 m. Nr. 1, skelbtiapgynus daktarinæ disertacijà.Stiprybës Jums, sëkmës ir laimës!

Kaip miðkininkai teigia – medþiaiið þemës geria ne tik jos syvus, betir atmintá. Aèiû Jums, gerbiamasRemigijau OZOLINÈIAU, kadmokote skaityti miðko knygà, omeile medþiui, já priþiûrinèiamþmogui dalijatës ne tik su Lietuvosmiðkø instituto darbuotojais, bet irsu mûsø þurnalo skaitytojais.Sveikiname Jus penkiasdeðimtojogimtadienio proga. Sveikatos,sëkmës ir didelës laimës!

4 5

8 9


eþerø nuosëdø

Naftos

darnioji plëtragavyba ir

Atkelta ið 51 p.

Kelius á bendrovës administracijos pa-statà suranda Agluonënø, Dovilø, Prie-kulës, Saugø, Veivirþënø seniûnai, ku-riems prireikia vienokios ar kitokios pa-galbos. Vieni geriausiø socialiniø partne-riø yra Saugø vaikø globos namai, Prie-kulës spec. mokykla-internatas, Pëþaièiøbendruomenë. Tradiciniu tapo kalëdiniskrepðinio turnyras, kuris vyksta Pëþaièiømokyklos sporto salëje, pastatytoje UAB„Minijos nafta“ lëðomis.

Edukacinis projektas

Norint tinkamai pristatyti bendrovësveiklà, buvo sukurtas edukacinis projek-tas „Keliaukime á naftos pasaulá su „Mini-jos nafta“. Ðiais metais Sakuèiø-Kiðkiøverslovëje atidarytas Informacinis-eduka-cinis centras, kuriame demonstruojaminaftos ir uolienø pavyzdþiai, græþimo kal-

tai ir kita atributika. Kelionës metu susi-paþástama su lietuviðkos naftos gavybostechnologijomis ir árengimais, aplinkosmonitoringu ir jo duomenimis. Ypaè daugdëmesio kreipiama á aktualiausius klau-simus, kuriuos daþniausiai kelia vietosgyventojai. Visos jø „baimës“ yra nepa-

6 pav. Buvusio Dûbos eþero Ð-P krypties (II-II) nuosëdø pjûvis: 1 – durpës, 2 – gitija,3 – karbonatinga gitija, 4 – smëlinga gitija, 5 – gitija su gausiomis augalø makroliekanomis,6 – molis, 7 – smëlis, 8 – græþimo vieta

Eþerø raidos tyrimo metodai

Iðgræþus eþerø nuosëdø storymespaimami pavyzdþiai tyrimams laborato-rijoje. Viename eþere græþiama du irdaugiau græþiniø. Eþerø raidai paþinti tin-kamiausi yra sedimentacijos pertraukøneturintys pjûviai ir tie, kuriø nuosëdosásodrintos organinës medþiagos. Iðsa-miausi nuosëdø pjûviai aptinkami cen-trinëse eþerø dalyse. Svarbiø duomenøapie praeityje buvusiø eþerø vandens ly-gio svyravimus gaunama tiriant þieda-dulkes ir diatomëjas ið pakrantinës eþe-ro zonos nuosëdø sluoksnyno. Todëlnuosëdø pavyzdþiai imami ið græþiniøtiek centrinëje, tiek ir priekrantinëje eþe-ro dalyje. Nuosëdø stulpeliai ið eþerøimami græþiant rankiniu gràþtu þiemànuo ledo, o vasarà – nuo plausto arbauþpelkëjusioje eþero pakrantëje.

Daugelio eþerø nuosëdø pavyz-dþiuose buvo iðtirtos þiedadulkës ir dia-tomëjos (titnagdumbliai). Þiedadulkiø ty-rimo duomenys padeda spræsti apie ið-tirtøjø nuosëdø amþiø, aplinkinës auga-lijos ir klimato kaità. Diatomëjø (titnag-dumbliø) tyrimo duomenys leidþia pa-þinti eþero raidà – vandens lygio svyra-vimus, vandens gylá, jo temperatûrà,rûgðtingumà, maisto medþiagø prieta-kà ir kitas buvusias eþero paleoekologi-nes sàlygas.

Lietuvos eþerø raidos svarbiausietapai

Paskutiniajam ledynui ið Lietuvospasitraukus, formavosi eþerai. Prieð11 900–14 000 m. eþerø vandens lygisbuvo aukðtas, juose kaupësi smëlio,molio, dumblo sluoksniai, apylinkiø au-galija buvo skurdi, þemæ kaustë amþi-nasis áðalas. Prieð 10 900–11 900 m.gerokai atðilo, ëmë tirpti palaidoto posmëlingomis sànaðomis ledo luistai,eþerø vandens lygis buvo neaukðtas,

jø pakrantës ëmë pelkëti, susidarë ne-stori durpiø tarpsluoksniai, kurie iðtir-pus ledui nugrimzdo á eþero dugnà.Ðiuos durpiø tarpsluoksnius daugiau-sia sudaro þaliøjø samanø liekanos, oretsykiais netgi medienos durpës. Kar-tais formavosi ne durpiø, o gitijos tarps-luoksniai (5 pav.). Eþerø apylinkëse ið-plito puðø ir berþø retmiðkis.

Prieð 10 000–10 900 m. vël atðalo,medinë augalija sunyko, iðplito þolës irþemaûgiai krûmokðniai. Eþeruose kau-

Kà pasakojaeþerø nuosëdø klodai

„Minijos naftos“atstovai apsilankëAgluonënuose

Atkelta ið 23 p.



Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:

VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 11 14.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 2222. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

11Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

grástos, nes Europos ir pasaulinë prakti-ka rodo, kad nafta iðgaunama Prancûzi-joje vynuogynø laukuose ir ðalia Pary-þiaus Disneilendo parko, Los Andþelo ku-rortinëje zonoje. Lietuvoje naftos gavybosáranga sumontuota aikðtelëse Kretingospaðonëje ir Palangos miesto teritorijoje.Mûsø ðalies Naftos ástatymø netobulu-mas daþnai sukelia beprasmius ginèustarp naftos kompanijø,valstybiniø institu-cijø ir bendruomeniø.O gal paprasèiau-siai trûksta valstybinio poþiûrio á ðá sek-toriø?

Nors ir labai norëtøsi, taèiau be naf-tos ir jos produktø sunku ásivaizduoti pa-saulio ûkinæ veiklà. Rusijos energetinësblokados metu labai trûko naftos produk-tø, taèiau retas þmogus persëdo ant dvi-raèio ar á arklio traukiamas veþëèias. Ma-nyèiau, kad nereikëtø naftos keisti á avi-þas, o naudingøjø iðkasenø gavybos ati-dëlioti ateities kartoms. Geleþies, durpiø,aukso, naftos þmonijai reikia ðiandien.Vadovaudamiesi darniosios plëtros do-kumentais, ir bendruomenës, ir valstybi-nës institucijos, ir ûkio subjektai visadagali surasti priimtinus susitarimus

pësi terigeninës nuosëdos, jø vandenslygis buvo pakilæs.

Þemiausias eþerø vandens lygis bu-vo prieð 8100–1000 metø. Oras pamaþuðilo, bet buvo sausa. Eþeruose iðplito van-dens augalai, apie eþerus augo berþai irpuðys. To tarpsnio nuosëdos prisotintosorganinës medþiagos, kartais aptinkamismëlio tarpsluoksniai, rodantieji buvus di-delá vandens nuosëká. Prieð 3700–8100m. eþerø vandens lygis vël buvo pakilæs.Apie tai byloja ne vien diatomëjø, bet irnuosëdø storymës tyrimo duomenys.Oras atðilo ir padrëgnëjo, visoje Lietuvojeiðplito miðkai, ypaè ðilumamëgiai medþiai(àþuolai, liepos, guobos, lazdynai ir kt.).Ðio etapo pabaigoje ðilumamëgiø suma-þëjo, ëmë plisti eglës. Prieð 2500–3700m. eþerø vandens lygis paþemëjo, jø pa-krantës sparèiai ëmë pelkëti, oras vëso,suintensyvëjo þmogaus ûkinë veikla, pli-to þemdirbystë. Prieð 1000–2500 m. eþe-rø vandens lygis vël pakilo, dalis dirbamølaukø buvo apsemti, þmonës buvo privers-ti persikelti toliau nuo eþerø, á aukðtesnesvietas. Per pastaràjá tûkstantmetá vandenslygis eþeruose vël ðiek tiek paþemëjo, ið-plito pakranèiø pelkëjimo procesai. Ðioetapo pradþioje buvo ðiek tiek ðilèiau irdrëgniau negu dabar. Ilgainiui oro tem-peratûra ir drëgmës kiekis priartëjo priedabartiniø klimato rodikliø. Dël intensyviosþemdirbystës ir gyvulininkystës, tobules-niø, ið geleþies padarytø darbo árankiønaudojimo landðaftai darësi vis atviresni.

A.GAIGALAS Lietuvos gamtos draugijøvisuomeninë veikla ................................................. 3

P.JONUÐAS Monografijø serijos ,,Lietuvos valsèiai”mokslo darbø rinkinys ir jo pirmasis leidinys„Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2002–2005. Gamta(biologija, geografija, geologija)“ ........................... 6

V.GIRININKIENË Leidykla ,,Versmë”: dabartis irperspektyvos .......................................................... 7O.PUSTELNIKOVAS „Gamta“ – Lietuvos gamtiniøir socialiniø procesø veidrodis ................................ 8

V.JOCYS Dionizo Poðkos Baublio manifestàpavarèius.............................................................. 10

I.R.MERKIENË Lokalinë kultûra geografiniamekontekste .............................................................. 12

T.IVANAUSKAS Dël mûsø gamtos paminklø ........ 15

R.OZOLINÈIUS Ðiuolaikinës miðkotyros mados .. 16

A.DAUÈIÛNIENË Paminëtos monsinjoroK.Vasiliausko 5-osios mirties metinës ................ 19

S.FEDOROVIÈIUS 9-oji visos Lenkijosmokslinë sesija „Uolienø ir mineralødatavimas“ ........................................................... 20

J.VOLUNGEVIÈIUS, R.PRAPIESTIENË DocentësD.Galvydytës indëlis á Lietuvos dirvotyrà .............. 20

M.KABAILIENË Kà pasakoja eþerø nuosëdøklodai ................................................................... 22

D.RAMANÈIONIS Iðsaugokime alkus .................. 24

J.VAINORIUS Dubysos aukðtupio raguvos .......... 26

J.R.STONIS Naujø rûðiø beieðkant ...................... 28

V.BALTRÛNAS, P.ÐINKÛNAS Kontinentinioledyno ðalyje – Grenlandijoje ............................... 30

K.GREIÈIÛTË Kariniø poligonø dirvoþemiouþterðtumas ðvinu ................................................ 32

V.JUODKAZIS, L.PAPIEVIS Vilniaus ðaltiniøvanduo ................................................................. 34A.MEÐKAUSKAS Respublikinis Vaclovo Intoakmenø muziejus ................................................. 36

R.URBANAVIÈIUS Kur yra Europosgeografinis centras?............................................. 38

A.RAÈINSKAS Ekologinë prognozë ..................... 40

J.NAUJALIS, E.MEÐKAUSKAITË Prof. JonoDagio ekologinës idëjos ir paþiûros ..................... 42

J.A.KRIKÐTOPAITIS Baltijos ðaliø moksloistorikø konferencija ............................................. 44

G.BIÈKAUSKAS Belgija: karbonatinio dumblokauburiai ir olos .................................................... 48

R.VAITIEKÛNAS Naftos gavyba ir darnioji plëtra .. 50

L.BALÈIÛNIENË, J.PAKULIENË Jurginai .............. 52

J.GRIGAS Ukrainos–Lenkijos ir Rytø Europosferoelektrikø fizikos simpoziumas ......................... 56

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.11 (577) lapkritis


feroelektrikø fizikos

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.11, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Prof. Jonas GRIGAS

Feroelektrikai yra feromagnetiniø me-dþiagø elektriniai analogai. Jie tam tikro-je temperatûroje savaime poliarizuojasi(atsiranda labai stiprus vidinis elektrinislaukas) ir tampa tarsi elektros baterija. Sa-vaiminæ poliarizacijà sukelia jonø poslin-kis arba molekuliø susitvarkymas. Ðisreiðkinys vadinamas faziniu virsmu. Artifazinio virsmo temperatûros visos krista-lø fizikinës savybës yra ekstremaliai jaut-rios iðoriniams poveikiams (elektriniamlaukui, slëgiui, temperatûrai ir kt.).

Feroelektrikø fizika sparèiai plëtojamavisose ðalyse. Vyksta pasauliniai ir Euro-pos feroelektrikø fizikos simpoziumai, dvi-

Ukrainos–Lenkijos ir Rytø Europos

simpoziumas

ðaliai ir daugiaðaliai Azijos ir Europos beiAmerikos ðaliø simpoziumai. Vienas to-kiø VII Ukrainos–Lenkijos ir III Rytø Euro-

pos ðaliø feroelektrikø fizikos simpoziu-mas rugsëjo mënesá vyko 750 metø jubi-liejø pasitinkanèiame Vakarø Ukrainosmieste Lvove. Lvovas laukë jubiliejaus irpuoðësi. Praëjus kelioms dienoms posimpoziumo Lvovo gyventojus kiekvie-nas savo kalba pasveikino Ukrainos, Lie-tuvos ir Lenkijos prezidentai. Kolegos fi-zikai juokavo, kad trys skirtingos kalbossimbolizavo, jog Lvovà ávairiais laikais val-dë ðios trys valstybës.

Simpoziumà Lvovo politechnikos uni-versitete kviestiniu pranešimu Feroelektri-kø elektroninës sandaros Rentgeno spin-

duliø spektroskopija pradëjo ðiø eiluèiø au-torius. Antràjá plenariná praneðimà apie fe-

roelektrà fosforo chalkogenidø kristaluo-se skaitë Uþgorodo universiteto profeso-rius Yulianas Vysoèanskis. Taèiau á sim-poziumà buvo pakviestø ir Vakarø ðaliøfizikø. Simpoziume perskaityti 36 þodiniaiir 73 stendiniai praneðimai.

Simpoziume aptarti feroelektrikø funda-mentiniø tyrimø visais ðiuolaikinës fizikosmetodais rezultatai, faziniø virsmø teorijosplëtros ir jø mechanizmø, atrastø naujø fe-roelektrikø ir naujø faziniø virsmø klausimai.Vis daugiau dëmesio skiriama Europosprogramø skatinamiems nanomedþiagø,nanoklasteriø, relaksoriø, plonø feroelek-triniø plëveliø tyrimams ir taikymams tele-komunikacinëse technologijose bei nano-elektronikoje. Simpoziume aptarti ir mûsø,Lietuvos ir Ukrainos bendro 2005–2006metø projekto rezultatai. Projekto koordi-natorius ið Lietuvos buvo ðiø eiluèiø auto-rius, o ið Ukrainos – minëtasis Uþgorodouniversiteto profesorius Y.Vysoèanskis. Pa-

grindinis projekto rezultatas, be daugeliomoksliniø straipsniø ir praneðimø tarptau-tinëse mokslinëse konferencijose, buvo ið-leista 450 puslapiø kolektyvinë tarptautinëmonografija anglø kalba Phase Transitions

in Ferroelectric Phosphorous Chalcogeni-de Crystals (Faziniai virsmai feroelektriniuo-

se chalkogenidø kristaluose), kurios auto-riai yra profesoriai Y.Vysoèanskis ið Uþgo-rodo, T.Jannsenas ið Nijmegeno (Olandi-ja), R.Curatas ið Grenoblio (Prancûzija),R.Folkas ið Linco (Austrija) ir J.Banys, J.Gri-gas ir V.Samulionis iš Vilniaus universiteto.Simpoziume ši monografija buvo pristaty-ta ir padovanota þymiausiems tos sritiesmokslininkams.

Feroelektriniai kristalai, jø keramika,ploni sluoksniai, ávairûs dariniai ið nano-daleliø naudojami kuriant didelës talposkondensatorius, elektriniu lauku valdo-mos talpos prietaisus, garso imtuvus irspinduolius, pavirðiniø akustiniø bangøfiltrus ir kitus elementus, mikrobangø irðviesos srautø valdymo árenginius, infor-macijos uþraðymo, skaitymo ir feroelek-trinës atminties árenginius. Kuriami nau-jos kartos kompiuteriai su operatyviàja fe-roelektrine atmintimi (FRAM), kuri ne-dingsta netyèia iðsijungus kompiuteriui.Ið feroelektrikø kuriami infraraudonøjøspinduliø detektoriai, naktinio matymoprietaisai, apsauginiai akiniai, displëjai,elektrooptiniai árenginiai, dielektriniai re-zonatoriai ir kiti moderniøjø telekomuni-kacijø prietaisai. Ðie ir kiti klausimai buvoaptariami simpoziume. Malonu buvo gir-dëti universitete studentus, o gatvësemiestieèius kalbant tik ukrainieèiø kalba.

Prof. J.Grigaspraneðimupradedasimpoziumà

Prof. J.Grigas pristato naujàjà monografijà. Kairëje – Lenkijos akademikas Janas Stankovskis

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2006 m. Nr.11