Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.9

2008

9Organins sintezs perspektyvos

Mikrob mediotojai

Piet Afrika lietuvio akimis

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 9

1

Organins sintezs perspektyvosVilniuje 2008 m. birelio 29liepos 2 d. vyko penktoji Baltijos organins sintezs BOS 2008 (Balticum Organicum Syntheticum) konferencija. Jau tapusi tradicine Vilniuje konferencija surengta trei kart (prie tai vyko 2000 ir 2002 m.), po kart vyko Rygoje (2004 m.) ir Taline (2006 m.). BOS konferencijoje dalyvavo per 300 dalyvi i 27 ali. Konferencij lyg ir reikm lemia kviestiniai lektoriai, todl BOS konferencijos jau yra inomi renginiai organins chemijos mokslininkams, nes jose dalyvauja labai aukto lygio pranejai, tarp j Nobelio premijos laureatai. BOS konferencijose dalyvavo ir skait praneimus keturi chemijos srities Nobelio premijos laureatai: 2000 m. Ryoji Noyori, Japonija, 2002 m. Barry Sharplessas ir Robertas H.Grubbsas, JAV, o iemet JeanMarie Lehnas, Pranczija. Mokslo pasaulyje gerai inomos Gordono konferencijos, kurios laikomos aukiausio lygio konferencijomis, taiau lyginant jas galima paymti, kad Gordono konferencijos apima siauresn klausim spektr. BOS konferencijose praneimus skaito ne tik universitet mokslininkai, bet farmacini ir kit chemini kompanij tyrjai pristato naujausius sintezs technologinius pasiekimus. Organin chemija, naudodama vairiausius tyrim metodus, yra tarp keli mokslo srii ir parodo, kad nebra griet rib tarp atskir mokslo disciplin chemijos, fizikos, biologijos, net medicinos, bei kad riba tarp gyvosios ir negyvosios gamtos yra santykin. Paulo Wenderio i Stanfordo universiteto, JAV, baigiamasis praneimas yra puiki io teiginio iliustracija. P .Wenderis pradjo savo praneim apie sudting organini mediag sintez, o baig gydymo nuo virusini lig problemomis vaist transportu lsteles, kai prastais bdais vaistas organizmo neveikia, nes lstels prie jo pripranta ir mutuoja. P .Wenderio pasilytu bdu tiesiogiai lsteles pavyksta transportuoti vaistus, parodytos galimybs tobulinti metod ir j taikyti antibiotik transportavimui lstel. Prie vaisto prijungiamas tam tikras komponentas, kuris atpasta u lstels transportavim atsakingus fragmentus, o jie t vaist nunea reikiam viet lstelje. Taip sprendiama didel medicinos problema, nes prie daugelio vaist organizmas pripranta, bent jau vartojant vaistus prastais bdais. P .Wenderis pabr, kad jam tenka labai

Prof. habil. dr. Eugenijus BUTKUS

daug bendrauti su biologais, fizikais teoretikais. Naudojant molekuli skaiiavimo metodus, modeliavim kaip vien i savo darbo ranki, siekiama painti labai svarbius organins sintezs procesus. Nobelio premijos laureato J.M.Lehno praneime labai plaiai pavelgta organin sintez, tai tikras daugiadisciplini-

tegracij, viening Europ ir ireik nusivylim savo alies bei Olandijos pilieiais netolimoje praeityje bei airiais iemet, kurie referendumuose nepritar Europos Konstitucinei sutariai. Jis pasidiaug Baltijos krat integracija Europ, nes automobiliu keliavo i Talino per Ryg Vilni ir baig savo praneim Europos Sjungos simboli fone. Kita organins sintezs taikymo sritis yra organini jungini naudojimas mediag moksle. Apie tai kalbjo savo praneime B.L.Feringa i Groningeno universiteto, Olandija. Taip jau nutiko, kad mint mokslinink paskaitos buvo skaitomos paskutin konferencijos dien. Kalbta apie nanotaisus, kurie gali veikti organini molekuli pagrindu. B.L.Feringa parod animacij, kaip tam tikros struktros molekuls, priklausomai nuo j chi-

J.M.Lehnas skaito praneim BOS konferencijojekumo moksle pavyzdys. J.M.Lehnas yra vienas i t mokslinink, kurie savo darbais rodo, kad organin sintez nra vien siaura mokslin disciplina, bet mokslas, padedantis sprsti ir kitus labai svarbius klausimus, nes sieja biologij, fizik ir iuos mokslus su organine sinteze. Jo darbuose tiriama, kaip galima naudoti organines molekules, jomis tikslingai manipuliuoti, kurti naujus darinius. Prieita prie ivados, kad molekuls gali sudaryti tvarkias struktras, t.y. paios saviorganizuotis. Galbt bus suprasta, kaip atsirado gyvyb i negyv struktr. J.M.Lehnas praneim ubaig nukrypdamas nuo mokslo klausim jis pasisak u mokslo inralikumo, savaime pradeda judti tam tikra tvarka ir gali bti naudojamos konstruojant molekulinius renginius. Pristatyti praneimai tam tikra prasme vainikavo BOS konferencijos darb, taiau ir kitomis dienomis netrko paties aukiausio lygio paskait. I chemijos vadovli daug kam inomas J.Baldwinas (Oksfordo universitetas, JK), kuriam u mokslo laimjimus suteiktas sero titulas. Btina paminti K.Bolm (Vokietija), D.Seebach (veicarija), A.Koskinen (Suomija), JAV mokslininkus R.Funk (Penn State universitetas), J.Hartwig (Ilinojaus universitetas), P .G.Harran (Teksaso universitetas), M.Kozlovsk, (Pensil-

2


vanijos universitetas), kurie yra ne tik organins sintezs lyderiai, bet labai plataus akiraio mokslininkai, pristat naujausius tyrim rezultatus. Organin sintez atliekama ne tik mokslinse laboratorijose, naujausi rezultatai taikomi praktikoje, gaminant vaistus, funkcines mediagas ir kitus svarbius produktus. BOS konferencijose greta mokslini laimjim pristatomi ir naujausi farmacini ir kit chemini kompanij technologiniai sprendimai. C.Decicco (BristolMyers Squibb), R.Duthalerio, (Novartis), S.Coffey (Lilly), J.Pesti (Bristol-Myers Squibb), A.Klaparso (Merck), T.Lairdo, (Scientific Update) ir kit praneimuose buvo kalbama apie naujausias vaist sintezs tendencijas ir technologinius sprendimus. Prie ger deimtmet nebuvo galima naudoti nei ypa em temperatr, nei inertins atmosferos, jautri drgmei bei neatitinkani aplinkosaugos reikalavim reagent. Taiau, pltojant technologijas, ie anksiau tik laboratorinmis slygomis naudoti metodai dabar taikomi iuolaikini kompanij. Be abejo, ir jose, be vairi modeliavimo metod, kvantins mechanikos skaiiavim, vargu ar manoma sukurti inhibitorius ar kitus substratus, t.y. vaistus. Tyrim snaudos labai iaugo, todl neatsitiktinai stambios farmacijos kompanijos jungiasi. Beje, domu paymti, kad ir kompanijos, vykdydamos taikomuosius tyrimus, pasiekia fundamentali rezultat. Ta proga galima prisiminti kartu su J.M.Lehnu ir D.J.Kramu Nobelio premija apdovanot C.J.Pedersen i DuPont koncerno, kuris nustat, kad cikliniai junginiai gali sudaryti tarpmolekulinius kompleksus su metal ir kitais jonais, tai ir buvo supramolekuli chemijos pradia. Greta kviestini praneim vyko stendini praneim sesijos, kuriose buvo pateikta daug iuolaikini tyrim rezultat. Didesn dal praneim pristat jauni mokslininkai, geriausi praneim autoriai buvo apdovanoti mokslins literatros leidyklos Thieme prizais. I lietuvi autori geriausiu pripaintas ir apdovanotas Vilniaus universiteto doktoranto E.Orento praneimas. Galima pasidiaugti, kad dar yra jaun tyrj, pasirenkani organins sintezs srit. Apie organins chemijos darbus Lietuvoje galima kalbti gana teigiamai, nors, inoma, kai nra iskirti prioritetai ir los skirstomos vienodumo principu, didesni pasiekim tiktis sunku. Taiau tai, kad atvaiuoja tokio aukto lygio pranejai, skaito praneimus aktualiomis temomis, pasak vieno i konferencijos iniciatori, ymaus ieivijos mokslininko prof. V.A.Sniekaus i Kanados, galima tiktis, kad sudarius tinkamas slygas usieniuose isimokslin studentai gr ir Lietuvoje prads savo darbus, taip pat versl.

dirvoemininkdraugijai 50Prof. habil. dr., LMA n. e. Algirdas MOTUZASLietuvos dirvoeminink draugijos pirmininkas

Lietuvos

Lietuvikosios dirvotyros pradininkas, pirmosios tokios paskirties katedros (Geognozijos) steigjas ems kio akademijoje Dotnuvoje ir ilgametis jos vedjas prof. Viktoras Ruokis pasil emei palikti daug platesn prasm ...bet kuri vandens nuolat neuliet viet, tinkam laukui, mikui ar pievai, o ...virutiniame minktame ems sluoksnyje i puri gimtj (dirvodarini A.M.) uolien per pakankamai ilg laik klimatini, biologini veiksni ir reljefo takoje susidarius padar vadinti dirvoemiu, kuris apima dirv ir po ja esanius ems sluoksnius iki augal akn paplitimo ribos. Dirvoemis yra augal maitintojas, pagrindin ems ir miko kio gamybos priemon. Tinkamas jo naudojimas ir prieira priskiriami dirvoemio mokslui, kur dabar kalbininkai pasil vadinti trumpiau dirvotyra, o dirvoemio painimo specialistai yra dirvoemininkai. Su dirvotyra artimai susijs augal mitybos mokslas, tradicikai vadinamas agrochemija, tiriantis chemini ir biologini proces, vykstani dirvoemyje ir augaluose, reguliavimo bdus, tr savybes ir dirvoemio trim, jo chemin melioracij, kad bt gautas didesnis ir geros kokybs kultrini augal derlius, isaugant nepaeist gamtin aplink. Lietuvos dirvoeminink draugija yra savanorika dirvotyros ir agrochemijos srityse dirbani piliei visuomenin organizacija. Ji padeda i srii mokslininkams ir praktikams keistis informacija, koordinuoja j mokslinius tyrimus, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus ir ekspedicijas, teikia konsultacijas, palaiko ryius su usienio dirvoeminink draugijomis ir sjungomis. Draugija steigta 1958 m. kaip bu-

Pirmieji draugijos pirmininkai prof. B.Ruokis ir doc. V.Danileviius

vusios Sjungins dirvoeminink draugijos filialas. 1990 m. ji buvo perorganizuota ir tapo savarankika Lietuvos dirvoeminink draugija, dl aktyvios veiklos 2005 m. registruota prie Lietuvos moksl akademijos ems kio ir mik moksl skyriaus. Draugija jungia 50100 nari i alies universitet, mokslo institut, valstybins emtvarkos tarnybos, jai vadovauja keleriems metams renkama valdyba. Draugija dalyvauja Lietuvos mokslinink draugij Asociacijos prie Lietuvos moksl akademijos, savarankiko ir savanoriko skirting mokslo ak draugijose esani ir aktyviai besireikiani Lietuvos Respublikos piliei susivienijimo, veikloje. Nuo 2003 m. ji yra Tarptautins (International Union of Soil Sciences) ir Europos (European Union of Soil Sciences) dirvoeminink sjung asocijuotoji nar. Draugijos nuolatinis rmjas UAB AGROKONCERNAS. Draugijos pirmininkai: LA prof., Lietuvos MA n. k. Viktoras RuokisMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 9

3

(18581970), LA doc. dr. Viktoras Danileviius (19701990), LMI prof. habil. dr. Meislovas Vaiys (19902001), LU prof. habil. dr., Lietuvos MA n. e. Algirdas Motuzas (nuo 2001). Draugijos sekretorius LU doc. dr. Rimantas Vaisvalaviius (nuo 2001).

Dirvoeminink ekspedicijos dalyviai Skaisgirio dolomit karjere (Jonikio r., 2007 m.)

LI Voks filialo Dirvoemio skyriaus pirmasis vedjas dr. J.Vaitieknas

Iki Antrojo pasaulinio karo dirvoemio tyrimai telksi ems kio akademijos Geognozijos ir Agronomins chemijos katedrose, vliau juos papild savarankikos Agrochemijos laboratorijos ir ems kio rm ems kio tyrimo staigos taikomieji augal trimo bandymai. Pagrind draugijai sisteigti dav dirvoeminink ir agrochemik veikla po Antrojo pasaulinio karo 1946 m. kurtame Lietuvos moksl akademijos ems kio instituto Dirvoemio skyriuje, kurio mokslininkai P .Garmus, V.Vazalinskas, A.Mejeris, P .Ambrasas kartu su moksliniais vadovais prof. V.Ruokiu ir doc. B.Baems kio akademijos dstytoj (1) ir kit ems kio institucij darbuotoj (2) publikacij i trij agronomijos moksl srii skaiius knygose ir urnaluose 19281940 metais

ginsku i Lietuvos ems kio akademijos sudar pirmj genetin dirvoemi klasifikacij ir 1951 m. pareng pirmj Lietuvos dirvoemi emlap (M 1:400 000). Vliau i klasifikacija buvo tikslinama ir tobulinama (J.Vaitieknas, 1965, M.Vaiys, 1997). 1950 m. instituto dirvoemininkai pareng dirvoemi kartografavimo stambiu masteliu metodik ir perdav j ems kio ministerijos emtvarkos valdybai tyrinti dirvoemius. 1952 m. institutas buvo reorganizuotas du atskirus institutus. Vienas i j buvo Lietuvos moksl akademijos emdirbysts ir dirvoemio institutas, kitais metais i Vilniaus ikeltas Trak Vok. ia pradti lauko agrotechnikos ir augal trimo bandymai lengvuose dirvoemiuose. Kitose alies dirvoemi zonose tokius bandymus dar Dotnuvos, Joniklio, Rumok, Samaliks, Savitikio, Radvilikio ir Elminink bandym stoi dirvoemininkai ir agrochemikai. 1950 m. Dotnuvos bandym stotyje buvo pradti granuliuoto superfosfato efektyvumo tyrimai, kuriuos Joniklio bandym stotyje vliau ts K.Pleseviius. Po eeri

met is institutas su bandym stotimis buvo reorganizuotas Lietuvos emdirbysts mokslinio tyrimo institut (dabar Lietuvos emdirbysts institutas Akademijoje, Kdaini r.). Jo Voks filiale atidarytas Dirvoemio skyrius, kurio pirmasis vedjas buvo du kartus respublikins premijos laureatas dr. J.Vaitieknas. Samaliks bandym stotis iaugo instituto Vaii filial, kurio mokslininkai iki iol gvildena dirvoemi rgtjimo ir kalkinimo problemas. 1950 m. alyje buvo steigtos net trys institucijos, dirbusios dirvotyros srityje: Dirvoemio tyrimo partija, 1961 m. jungta Respublikin emtvarkos institut (dabar Valstybinis emtvarkos institutas), ir du moksliniai institutai Lietuvos mik kio mokslinio tyrimo institutas (dabar Lietuvos mik insti-

tutas Girionyse, Kauno r.), kuriame tyrinjami miko dirvoemiai, ir Lietuvos melioracijos institutas Kaune (dabar LU Vandens kio institutas Vilainiuose, Kdaini r.), sprendiantis dirvoemi sausinimo ir drkinimo problemas. Dirvoemio biologiniai ty-

4


Lietuvos dirvoeminink draugijos pirmininkas prof. habil. dr., Lietuvos MA n.e. A.Motuzas, Garbs pirmininkas prof. habil. dr. M.Vaiys ir Lietuvos MA viceprezident akademik V.Vasiliauskien

Fermentas pasaulinje rinkoje tvirtina nauj DNR tyrim standartDidiausia Lietuvos biotechnologij bendrov Fermentas, gyvendinusi mokslini tyrim ir technologins pltros projekt, pasaulinms rinkoms pateik 94 naujos kartos produktus. Analog neturinti produkt linija tvirtins nauj DNR tyrim standart bei sustiprins bendrovs lyderio pozicijas pasaulinje restrikcijos ferment rinkoje. Naujieji Fermento mokslinink sukurti produktai leidia tuos paius DNR tyrimus atlikti daug greiiau, patogiau ir patikimiau, o tai ypa svarbu planuojant ir vykdant gen ininerijos bei molekulins diagnostikos tyrimus, teig Fermento mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis. gyvendinus Europos Sjungos (ES) struktrini fond remt projekt, buvo iplstas naujos kartos restrikcijos ferment (pavadint FastDigest vardu) asortimentas. I viso bendrov pasaulinei rinkai dabar tiekia 144 FastDigest fermentus. Bendra projekto, startavusio 2006 m. pavasar, vert siek 3,24 mln. lit, i j 2,36 mln. lit buvo skirta i ES struktrini fond. Pasak projekto vadovo, Fermento direktoriaus pavaduotojo moksliniams tyrimams dr. Arvydo Lubio, anksiau DNR mgini karpymas restrikcijos endonukleazmis utrukdavo valand ar ilgiau, o FastDigest restrikcijos fermentai t pat darb atlieka per 5 minutes. Taiau tyrjams ne maiau svarbu ir tai, kad reakcijos su naujais fermentais vykdomos tame paiame reakcijos buferyje, toje paioje temperatroje ir naudojant t pat fermento kiek. Toki slyg iki iol jie neturjo, pabr dr. A.Lubys. ES lomis remto projekto metu sukrme daug paklausi produkt. J pranaum pasaulinse rinkose lemia ir iskirtin kokyb, nes Fermentas vienintelis i pasaulini konkurent vis gamyb vykdo kontroliuojamos aplinkos patalpose, teig prof. A.Janulaitis. Fermentas yra vienas didiausi pasaulyje restrikcijos ferment gamintoj. Btent bendrovs ir jos pirmtako Biotechnologijos instituto laboratorijose buvo atrasta ir itirta apie 30 proc. vis pasaulyje inom restrikcijos endonukleazi. iuo metu Fermentas gamina daugiau nei 700 biotechnologij produkt, absoliuti j dauguma yra sukurta Fermento laboratorijose. Fermento produktai yra eksportuojami 70 pasaulio ali. Bendrovs Mokslini tyrim ir eksperimentins pltros centre dirba 72 darbuotojai. Atskiras mokslini tyrim padalinys Fermente buvo suformuotas 2003 metais. Moksliniams tyrimams nuo pat centro veiklos pradios vadovauja prof. Arvydas Janulaitis.Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 9

rimai buvo sutelkti Vilniuje, Zoologijos ir parazitologijos (dabar Ekologijos) ir Botanikos institutuose. Taigi draugij susibr ne tik Lietuvoje, bet visoje buvusioje SSRS inomi, nemaus darbus nuveik dirvoemininkai ir agrochemikai, rengdav sjungines mokslines konferencijas ir ekspedicijas. Viena j 1969 m. buvo skirta Lietuvos ir Kaliningrado srities dirvoemiams nagrinti. Lietuvos dirvoemininkai gausiai ir aktyviai dalyvavo 1974 m. Maskvoje vykusiame X Tarptautiniame dirvotyros kongrese. Palyginti su kai kuriomis Europos alimis, Lietuvos dirvoemiai yra gerai itirti ir sukartografuoti. Nuo 1964 m. kas penkeri metai ems kio paskirties emje buvo daromi agrocheminiai ir specials dirvoemio tyrimai, buvo atliktas visos Lietuvos buvusi ki ir j gamybini padalini vis ems kio naudmen ems vertinimas, nustatant dirvoemio boniteto ir ems naumo ekonomin bal. Lietuvai rengiantis tapti Europos Sjungos nare bei integruojantis Vakar Europos ir kit pasaulio ali moksl ir k, sprendiant bioprodukcinio kio potencialo klausimus, ikilo btinyb palyginti alies dirvoemius su kit pasaulio ali dirvoemiais. 1999 m. dirvoemininkai pareng isami ndien nacionalin Lietuvos dirvoemi klasifikacij, kurios sistematiniai vienetai yra suderinti su FAO-UNESCO Pasaulio dirvoemi emlapio legenda ir pagrindiniais nurodymais dirvoemi itekliams apibdinti. Pagal j parengta fundamentali monografija Lietuvos dirvoemiai, abi knygos ileistos Lietuvos mokslo serijoje 2001 metais. Draugija inventorizavo Lietuvos dirvoeminink ir agrochemik publikacijas ir ileido dvi knygas Lietuvikosios bibliografijos dirvotyros, agrochemijos, dirvoemi trimo ir kartografavimo klausimais. Pirmoji (1975) ap-

m mokslinio ir gamybinio pobdio spausdintus ir rankratinius i srii darbus Lietuvoje nuo seniausi laik iki 1970 m. imtinai, antroji (2005) nuo 1971 iki 2000 m. imtinai. Draugijos nariai pareng ir ileido dvi laidas penki kalb Sisteminio dirvotyros termin odynlio (1997), Dirvotyros vadovl (1996, 2008), 12 monografij, mokslo darb rinkini, konferencij praneim. Ispausdinti nauji vairaus mastelio dirvoemi emlapiai, Europos komisijos Jungtiniame mokslo centre dalyvauta rengiant Europos dirvoemi atlas (Soil Atlas of Europe, 2005), kuriame parodyta ir Lietuvos dirvoemi danga. Bdama Lietuvos MA sudtyje, Draugija per metus organizuoja keturis renginius mokslines konferencijas, seminarus, ekspedicijas, pasitarimus aliai aktualiais dirvotyros ir agrochemijos klausimais. Ji inicijuoja svarstymus valstybikai sprsti dirvoemi rgtjimo ir kalkinimo, drgms reimo reguliavimo, arba sausinimo ir drkinimo sistem rekonstravimo, problemas, btinyb parengti kompiuterizuot Lietuvos dirvoemio duomen baz, suderint su tarptautinius standartus atitinkania geografins informacijos sistema. Bus toliau aptariami dirvoemi sistematikos ir nomenklatros klausimai, organizuojamos lauko ekspedicijos Lietuvos dirvoemi naujajai klasifikacijai tobulinti, bendradarbiaujama su kaimynini ali dirvoemininkais derinami dirvoemi emlapiai alies pasienyje, diskutuojama dirvotyros ir agrochemijos terminija. Draugija pasitinka veiklos jubiliejin sukakt specialia tarptautine konferencija-ekspedicija Dirvoemis tvarioje aplinkoje, kurioje dalyvaus mokslininkai i 8 Europos ali, ir keliais teminiais leidiniais.

5

Specialiai ,,Mokslui ir gyvenimui i TaivanoRugpjio mnes Taivano sostinje Taipjuje vyko etoji Azijos ali feroelektros konferencija. J sureng didiausio Taivane Nacionalinio Taipjaus technologijos universiteto prorektorius profesorius Tseung Yuen Tsengas.

Prof. Jonas GRIGAS

Ryt tigras Taivanasiuojama milijardais, vairiausi atminties korteli gaminama milijardais, pjezoelektrini ir piroelektrini rengini rinka skaiiuojama milijardais. Ne tik viesa, bet ir elektronikos paanga ateina i Ryt. Keturi pietryi Azijos tigrai Piet Korja, Singapras, Honkongas ir Taivanas iaugo daugiausia mokslo rezultat sumanaus taikymo dka. Konferencijoje dalyvavo apie 150 mokslinink i 23 ali Kinijos, Indijos, Japonijos, Piet Korjos, Taivano, Tailando, Malazijos ir kit. Buvo pakviesti skaityti kviestini praneim keletas ymiausi mokslinink ir i kit Amerikos ir Europos ali. A buvau pakviestas skaityti kviestinio praneimo apie fundamentinius feroelektrik tyrimus j mikrobangin dielektrin spektroskopij. Tokie tyrimai yra labai svarbs todl, kad jie atskleidia fazini virsm, dl kuri atsiranda feroelektra kristaluose, mechanizmus ir elektromagnetini bang dani sritis, kuriose feroelektrikai geriausiai tinka praktiniams taikymams. Todl praneimu labai domjosi Kinijos, Japonijos ir Taivano fizikai klausinjo dar ilgai po praneimo. Nors ne visi panekovai inojo, kur yra Lietuva, bet mano anglikai ileist knyg apie mikrobangin feroelektrik spektroskopij ne vienas t ali mokslininkas prisipaino turs savo bibliotekoje ir darbus ins. Pagerbiant ms alies moksl, buvau papraytas vienai sekcijai pirmininkauti ioje Azijos ali konferencijoje. Fizikai daniausiai yra plataus akiraio mons. Teko sutikti pasaulyje puiki fizik, gerai imanani dail, muzik, literatr, istorij. Kai vienam taivanieiui pasakiau, kad esu i Lietuvos, jis akimirksniu pasak, kad ms alis turi tik 3,5 mln. gyventoj, bet teritorija panai kaip Taivano ir buvome Rusijos dalis. A daugeliui girdint tik patikslinau, kad buvome okupuoti, bet niekada nebuvome Rusijos dalis. Visiems tai patiko. Taigi konferencijos organizatoriai suteik dalyviams prog susipainti su ios tolimos Ryt alies Taiva-

Autorius su prof. Tsengu ir studentais

Prof. J.Grigas paskaitos konferencijoje metu

Autorius su profesoriumi Eriku Krosu (Eric Cross) (JAV)

Po 16,5 val. skrydio i Amsterdamo su nusileidimu Bankoke atsidriau Taipjuje. Profesorius Tsengas su savo studentais pasitiko mane prie universiteto rm. Konferencija savait svarst ios spariai besipltojanios fizikos mokslo srities fundamentalij ir taikomj mokslini tyrim pasiekimus. Kaip paymjo amerikietis Donas Smitas, fundamentalieji tyrimai yra tokie, kuri visiems reikia, bet niekas u juos nenori mokti. U feroelektros taikomuosius tyrimus daugiausia moka firmos, diegianios rezultatus elektronikos ir telekomunikacij priemones. O fundamentiniai tyrimai pltojami i ali biudeto ir finansuojami nepalyginti maiau. Feroelektrik taikymai pasaulyje spariai auga, feroelektrins atminties rengini skai-

no ir jo sostins Taipjaus ymybmis, kultra ir gyvenimo bdu, apie kuriuos ir noriu papasakoti urnalo skaitytojams. Taivanas yra madaug Lietuvos dydio Ryt Azijos sala Ramiajame vandenyne, kurioje gyvena 23 mln. gyventoj ir kuri nuo Kinijos krant nutolusi vos 120 km. Jam priklauso ir daugiau maesni sal Orchidjos, alioji, Pescadores, Kinmen, Matsu ir kt. Pagrindin Taivano sala dar vadinama Formoza. Kai 1544 m. portugal laivas priplauk prie ios salos, jrininkai suuko: Formosa Ilha. Portugalikai tai reik Nuostabi sala. Ji yra vakarus nuo Japonijos salyno ir iaurs vakarus nuo Filipin. Portugalai nekolonizavo salos. Taiau venta vieta ilgai tuia nebna. 1624 m. danai saloje kr prekybos baz, pradjo veti ia darbininkus i kit sal ir kolonizavo sal. Taivano vardas kils i vienos Formozos iabuvi, kuri protviai apgyvendino sal prie 4 tkst. met, kalbos. Genetikai Formozos iabuviai artimi Malazijos ir Polinezijos gyventojams. Dan kolonistai mediojo besiprieinanius kolonizavimui vietinius iabuvius ir prisidjo prie j inaikinimo. 1662 m. emyno kinai ivijo danus. 1887 m. Taivanas gavo prefektros status su sostine Taipjumi. Japonai jau nuo 1592 m. dairsi artim Formozos sal ir siunt vairias misijas. Kai 1871 m. Japonijai priklausanios Okinavos salos laivas priplauk prie Formozos, iabuviai nukirto 54 atvykliams galvas. Japonai pareikalavo i Kinijos atlyginimo u nuudytuosius, taiau kinai pasak, kad Formozos iabuviai neeina j jurisdikcij. Japonijai tai buvo pretekstas 1874 m. upulti sal. Japonai sumu kinus ir okupavo sal. Jie ia sukr pramon, transporto infrastruktr, ipltojo emdirbyst. Taivanas tapo 7-uoju cukraus gamintoju pasaulyje. Japonai sukr paangi vietimo sistem, bet kartu vykd asimiliacijos politik ir Antrojo pasaulinio karo metu daugelis taivaniei kariavo Japonijos armijoje ir laivyne. Japonams pralaimjus kar, baigsi ir j buvimas Taivane, bet jie paliko ymius pdsakus Taivano kultroje, mene, architektroje. Japon statyti prezidento rmai yra iki iol Taipjaus puomena. Taivanieiai vertina japon palikim, o japonai jau-

6


iasi ia kaip namie panaus ratas, kultra, religija, filosofija. Taip mano klausim atsak birelio mnes Vilniuje lanksis ir vl Taipjuje sutiktas Japonijos profesorius Yoshiakis Ishibashi. Daugelis Japonijos firm ia gamina elektronikos priemones ir mainas. 1945 m. spalio mnes an Kai-i (Chiang Kai-shek) vadovaujama Kinijos vyriausyb perm sal i japon. 1949 m. an Kai-i pralaimjo komunistams Rusijos veikiam pilietin kar Kinijoje ir pasitrauk Formoz. Kartu nuo komunist pasitrauk, panaiai kaip ir i Lietuvos, apie 2 mln. pabgli elitas intelektual ir verslo moni. ie mons isive ne tik intelektualj turt, bet ir daugel Kinijos nacionalini vertybi, skaitant usienio valiut ir aukso rezervus. Visa tai kartu su protingais statymais, ems reforma, vyriausybs nuostata skatinti eksport, o visk, k galima pagaminti savo alyje, ne importuoti, o gaminti patiems, padjo Taivanui greit tapti viena turtingiausi Azijos ali, usieniei vadinamu Taivano stebuklu. Bet t stebukl sukr darbti liaudis, valdoma proting vyriausybi. an Kai-i autokratikai vald Taivan 36 metus, jis eis kartus buvo renkamas prezidentu eeri met kadencijai ir sukr klestini industrin valstyb, vien i keturi Azijos tigr. an Kai-i snus pradjo liberalizuoti al, o po jo mirties 1988 m. alis tapo demokratika valstybe. Nuo 1996 m. prezident renka visi alies gyventojai. Dabar-

tinis prezidentas Ma Ying-jeou gerina santykius su emynine Kinija, abiej ali mons pradjo lankyti vieni kitus. Apie 50 tkst. taivaniei firm turi versl Kinijoje. Nacionalinis produktas vienam Taivano gyventojui lygus 26 tkst. JAV doleri, atlyginimai yra panas kaip Europos Sjungos senj ali gyventoj. Todl i Taivano niekas neemigruoja. Universitet profesoriai ir docentai gauna 34 kartus didesn atlyginim nei Lietuvoje. Jau tris deimtmeius alies bendrasis vidaus produktas didja 8 proc. kasmet, nedarbo lygis maesnis nei 4 proc. Skirtingai nei kaimyninse alyse, alies ekonomikoje vyrauja maos ir vidutinio dydio firmos. Pagrindines pajamas alis gauna i elektronikos, biotechnologij ir dvirai pramons. alies ekonomikos augim garantuoja ir eksporto skatinimo politika. Taivano ekonomikos skms ir galios simbolis yra 500 m aukio pastatas Taipei 101 sostins centre, kainavs daugiau nei 4 mlrd. lit. Liftas pakelia pasivalgyti virutin aukt per 36 sekundes. Net rami dien tokiame auktyje yra nesaugu ieiti atvir aiktel. Pastate yra daugyb prabangi parduotuvi ir informacini technologij firm, o skaiiai 101 simbolizuoja skaitmenini rengini informacijos neiklius. Taivane puiks keliai, plaios ir varios gatvs. I u 50 km esanio oro uosto sostins centr atvaiuoji greitkeliu be joki sankry gatvs akojasi skirtinguose aukiuose. Taivanas dar vadinamas Kinijos Respublika. Ji buvo paskelbta 1911 m. ir kurta emyninje Kinijoje 1912 m., ubaigiant dviej tkstani met Qing dinastijos Kinijos imperij. Jos pirmasis prezidentas buvo dr. Sun Yat-senas, kuris vadinamas tautos tvu ir kuriam pastatytas spdingas memorialas. Po 1949 m. pilietinio karo komunistin Kinija pasivadino Kinijos Liaudies Respublika, o antikomunistinis Taivanas toliau vadinasi Kinijos Respublika. Dabar ia yra 97-ieji metai, skaiiuo-

Taivano ekonomikos skms ir galios simbolis pastatas ,,Taipei 101

Naktinis turgus

Taivano peizaas

Konfucijaus ventykla

Nacionalinis muziejus


7

jami nuo respublikos paskelbimo. Juos rodo elektroniniai laikrodiai mieste ir universiteto auditorijose. Taivanas primena saldiosios Ryt bulvs form. Keptos su lupena tos bulvs yra gantinai skanios. Kratas kalnuotas, aukiausias kalnas yra 3,9 km aukio, dar penkios virns yra po 3,5 km aukio. Taroko nacionaliniame parke, kur aplankme, rksta ugess vulkanas, i daugelio viet veriasi kartas vanduo ir sieros dmai. ia auktai spdinguose kalnuose yra puons rmai, kuriuose yra prezidento an Kai-i kabinetai ministrams ir usienio sveiams priimti. Kabinete, kur prezidentas priimdavo kandidatus generolus, yra dvejos durys. Tiems karininkams, kurie j drebdavo prie prezident, pastarasis be komentar parodydavo vienas duris, kurie atrod drss kitas, pro kurias ieidavo jau generolu. Rmuose posdiaudavo Nacionalin asamblja, kurios vienintelis udavinys buvo balsuoti renkant prezident. Kai a pastebjau, kad galbt udavinys buvo politikai teisingai balsuoti, gidas tai pavadino vakarietiku humoru. Asamblja buvo paleista 1996 m., sigaliojus tiesioginiams prezidento rinkimams. Jrinio tropik klimato velia augmenija apaugusi kalnuota alis labai grai, taiau tie kalnai danai dreba. Taifnai ir ems drebjimai yra danas reikinys. 1999 m. rugsj al sukrt 7,3 bal ems drebjimas. Taivane tvanku ir karta. Vidudien saul kepina tiesiai vir galvos, elio beveik nra. Dien vaikioti beveik nemanoma. aligatviai yra dengti nuo sauls ir lii. mons 2,6 mln., o su priemiesiais kaip visos Lietuvos gyventoj turiniame Taipjuje pasipila gatves tik po saullydio. Beje, vasar ten temsta et valand po piet. Taivanas, kaip ir Japonija, iskyrus akmens anglis, beveik neturi joki kit gamtini itekli. Jo turtai yra ryiai ir uvys. Jis eksportuoja, be mint pramons gamini, bananus, guajavas, nefeliumus ir labai kvapni kaln arbat. Elektros naudoja daug, j generuoja daugiausia sava anglimi krenamos elektrins, 18 proc. elektros energijos generuoja atomins elektrins. Pltojama sauls ir vjo elektros energijos gavyba. Taivanieiai pabria, kad didiausias j alies turtas yra gerai imokslinti mons. alyje veikia japon suformuota 22 met mokymosi sistema. Yra 48 valstybiniai ir privats universitetai, trys nacionaliniai mokslo ir technologij parkai, kuriuose susitinka mokslas, technologijos ir verslas. alis jaunim investuoja labai daug. Universitetuose mokosi daugiau nei pus jaunimo. Studentai mokosi daug, keturi valand trukms paskaitos

yra iki piet ir keturi po piet. Suderinti studijas ir darb, kaip daugelis student dabar daro Lietuvoje, yra nemanoma, todl studentai nedirba, o tik mokosi. Utat bakalaurins ir magistrins studijos trunka tik po dvejus metus. Studijos kainuoja brangiai, todl ir kokyb aukta. Profesoriai ir dstytojai atostog neturi kaip ir visi kiti dirba 12 mnesi per metus. Mokslas ia yra pagrindin kultros medio aka, o vienas spdingiausi kultros paminkl yra Nacionalinis rm muziejus, kuriame sukaupta daugiau nei 650 tkst. vairi epoch bronzos, nefrito, porceliano, kaligrafijos ir dails krini, kurie ia pateko i Pekino Udraustojo miesto kartu su alies elitu, pastarajam bgant nuo komunist. Eini per muziejaus auktus ir nesuskaiiuojamas sales tarsi per 8000 met Kinijos istorij ir negali atsistebti keturi ar ei tkstani met senumo nuostabiais alvariniais indais, moter papuoalais ir kitais senovs moni rank sukurtais daiktais. Knu ir protu pajunti, kokia aukta civilizacija klestjo Azijoje prie tkstanius met ir kaip dl likimo ironijos j buvo aplenks Vakar pasaulis. Dabar Azijos alys atgauna savo didyb ir, kas ino, gal po keli deimtmei Europa taps tik muziejumi po atviru dangumi milijardams kin, ind ir kit Azijos ali gyventoj. Religija taipogi yra kultros dalis. 93 proc. taivaniei ipasta budizmo, sumiusio su Konfucijaus pasaulietine etika, tikjim, 4,5 proc. yra krikionys ir 2,5 proc. ipasta islam. Yra nuostabi budist ir Konfucijaus ventykl. alis yra labai vienalyt 98 proc. gyventoj yra kin kilms ir tik 2 proc. aborigenai. Bendraujant su monmis, irint televizij ir skaitant laikraius man pasirod, kad visuomen yra labai sveiko kno ir dvasios. Manktinti kn pradeda jau mam atvesti sporto klubus verklenantys darelinukai, tai tsia mokykloje, universitete ir net senatvje. mons labai mandags ir paslaugs, liekni ir judrs, daugelis vainja dviraiais ir nedideliais motoroleriais, bet ne dl to, kad negalt nusipirkti automobilio. Netvirtinu, kad ten nra alkoholini grim, bet man parduotuvse j matyti neteko, maiau tik oro uoste. Ten tvai vaikus auklja savo pavyzdiu, o ne tuiais odiais. Ar turiau moralin teis savo vaikams sakyti negerkite, jeigu jie matyt mane geriant alkohol?, sak vienas profesorius. Per prabang banket restorane igeri truput vyno. Gyventi sveikai, ekonomikai ir racionaliai yra gyvenimo taisykl. Lietuvos politikams ir monms bt tiek daug ko pasimokyti i ios maos, bet klestinios alies, vadinamos Ryt tigru.

Proteomika nauja mokslo sritis, kurios technologijos leidia atlikti globali biologini objekt baltym analiz nustatyti baltymus, j struktr bei galimas funkcijas. Baltym identifikavimas, j struktr suvokimas bei tarpusavio sveik nustatymas padt iki galo iaikinti proteom (tam tikro organizmo, lstels sintetinam baltym visuma), diagnozuoti, prognozuoti bei igydyti daug sunki lig.Nevaldius proteomikos technologij, nemanoma atlikti tam tikr iuolaikinius reikalavimus atitinkani mokslo tyrim. Proteominiai tyrimai vykdomi daugelyje mokslo srii, ypa jie aktuals iuolaikiniuose medicinos tyrimuose. Pagrindinis proteomini tyrim tikslas biomedicinoje nustatyti statistikai svarbius baltym raikos pakitimus, kurie slygojami vairi lig, aplinkos, farmakologini ar genetini veiksni. Kita vertus, biocheminiuose procesuose baltymai retai kada veikia vieni, jie sveikauja su kitais baltymais ir taip dalyvauja vairiuose lsteliniuose procesuose. Taigi baltymai dalyvauja vairiose biologinse funkcijose, o tai lemia ir j reikm daugeliui lig. Proteominiai tyrimai skirtingai nuo genetini suteikia galimyb tyrinti ligos pltot ir organizmo bkl paskyrus gydym. Proteomikos technologijos leidia lig vertinti molekuliniu lygiu ir sudaro galimyb sistematiniams tyrimams diagnostikai ir ligos terapiniams taikiniams nustatyti. Daugelis farmacijos kompanij jau daug met siekia pritaikyti proteomikos tyrim galimybes ligoms gydyti. Viena svarbiausi proteomikos pritaikymo galimybi biomedicinoje diagnostika ir prognostika. Tai leist anksti diagnozuoti vairias ligas, taip pat ir v, ir skmingai jas gydyti. Dabar patys paangiausi diagnostiniai testai yra pagrsti vieno baltymo nustatymu ir jo kiekybiniu vertinimu organizme, o ligos diagnostikos ir prognostikos molekuliniai ymenys danai gali bti naudojami tie patys. Lstels proteomas nuolat kinta: bal-

8


EUROPOS SJUNGAEuropos socialinis fondas

Proteomikos svarba iuolaikiniame moksleDr. Rta NAVAKAUSKIENbaltymo kiekybin iraik ir jo kitimus, baltym apytiksl molekulin svor bei potransliacines modifikacijas. Taiau tarp daugelio vairi proteomini tyrim technologij daniausiai naudojama masi

Kurkime ateit drauge!

Dr. Rta Navakauskien, Biochemijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, BPD 2.5 priemons projekto Mokslinink kvalifikacijos gerinimas proteomikos srityje vadov

tymai modifikuojami, keiiasi baltymo sintezs lygis, j sveikos ir kt. Todl sudtinga nustatyti, koks proteomas yra normalios sveikos lstels ir koks ligos paeistos ar senjimo paveiktos lstels ir kt. Todl, vykdant proteominius tyrimus, atliekama normalios ir ligos paeistos lstels lyginamoji baltym kokybin ir kiekybin analiz, nustatoma j vieta lstelje, modifikacijos, sveikos bei funkcijos. ie tyrimai vykdomi skaitiniais metodais. Kompleksins biochemins sistemos analiz apima vairias technologijas. Viena j dviej krypi geli elektroforez (2DE), suteikianti galimyb vertinti pavyzdio kompleksikum, individualaus

spektrometrija. Dl daugelio galimybi masi spektrometrija tapo esminiu biochemini ir biologini tyrim metodu. iuo metu proteominiai tyrimai, naudojant masi spektrometrij, leidia nustatyti baltym potransliacines modifikacijas, baltymo-baltymo sveikas, baltymoDNR ir -RNR sveikas, baltymo kiekio pakitimus bei baltymus, dalyvaujanius lsteliniuose signalo perdavimo keliuose. Tikimasi, kad proteomika daug prisids prie vairi mokslo srii ir individualizuotos medicinos praktikos laimjim. Vykdomo projekto Mokslinink kvalifikacijos gerinimas proteomikos srityje, Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0089, gy-

vendinant Lietuvos 20042006 m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto mogikj itekli pltra 2.5 priemon mogikj itekli kokybs gerinimas mokslini tyrim ir inovacij srityje, pagrindinis tikslas auktos kvalifikacijos mogikj itekli bazs krimas darbui proteomikos srityje, siekiant skatinti naujausi mokslo tyrim technologij pltr, didinti kvalifikuot proteomikos specialist rengimo kokyb, atnaujinant ir gilinant j teorines inias bei formuojant praktinius gdius. Projekt vykdo Biochemijos institutas kartu su Biotechnologijos institutu ir Vytauto Didiojo universitetu. Projekto vykdymo metu vairiose Lietuvos auktosiose mokyklose (VU, VDU, KMU, KTU), mokslinio tyrimo institutuose (Biochemijos, Biotechnologijos, Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institutai) bei gydymo staigose (VU ligonin Santariki klinikos, VU Onkologijos institutas) skaitytos proteomikos vadins fundamentins bei specializuotos teorins paskaitos bei vykdomi praktiniai darbai. 300 aukiausios kvalifikacijos biologijos, biomedicinos, medicinos, ems kio ir aplinkotyros mokslo srii specialist gavo ini apie proteomikos naujas mokslini tyrim technologijas ir j taikymo galimybes vairiose mokslo srityse bei pagerino kvalifikacij. Vykdant praktinius mokymus yra parengta 16 laboratorini darb tem, proteomikos metod moksi apie 200 mokslinink ir tyrj i vairi Lietuvos universitet bei mokslinio tyrimo staig. Vykdant projekt parengta doktorantros studij programa i proteomikos metabolomikos srities, daugiau kaip 50 doktorant iklaus proteomikos kurs. Taip pat sukurtas proteomikos informacinis portalas proteomika.bchi.lt, kur galima susipainti su proteomikos paskaitomis bei praktiniais mokymais. Tikimasi, kad proteomikos technologijos skmingai silies mokslinio tyrimo projektus ir bus naudojamos biotechnologijos, biomedicinos, biofarmacijos ir kitose srityse.

Virginijos VALUCKIENS nuotr.


9

2008-ieji Skaitymo metai

Nevalia tylomis praeit pro V .KudirkProf. Regina KOENIAUSKIENVilniaus universitetas

is straipsnis atsiliepimas urnale ispausdintas Seimo nars mintis: r. Dalia Teierskyt. 2008-ieji Skaitymo metai. Mokslas ir gyvenimas, Nr.7, p. 13, 2008 m.

ioje gadynje, kada mokjimas skaityti stojosi prisakymu mogaus gyvenime, kada daug svieto per vis am turi tmytis ir tmytis knygas, negalima praeit tylomis...(V.Kudirka Katras alfabetas yra geresnis)Gyvenimo knyg skaityk laps lap, ragina V.Kudirka skaitytojus eilratyje Labora. Tamsuoli, eik prie knygos, tamsuoli, mokykis, aukia kitame eilratyje Lietuvos viesuoliams. Regis, net simbolika, kad 2008-ieji, paskelbti skaitymo metais, kartu yra ir jubiliejiniai dr. V.Kudirkos metai: sukanka 150 met nuo didiojo varpininko gimimo ir 110 met nuo vieno i svarbiausi lietuvi literatros ir kultros tekst Tautikos giesms paskelbimo jo paties redaguojamame Varpe. Tautikos giesms Lietuvos himno autorius dr. V. Kudirka buvo ne tik literatas, poezijos bei prozos krjas, bet ir ymiausias XIX a. publicistas, urnalistas, Varpo redaktorius, su ne maesniu literatriniu skoniu ir talentu, gana kritikai, argumentuotai ras vairiomis svarbiomis tautai temomis, i j ir apie mokslo reikalingum ir naud, apie knyg, lietuvikos spaudos skaitymo svarb. Mokjimas skaityti dr. V.Kudirkai egzistencin tautos problema, pro kuri negalima praeit tylomis. Skaitymas mogaus gyvenimo prisakymas (dabar sakytume sakymas). Originali, glausta ir gana aktuali skaitymo definicija. Visas savo didisias idjas, i j ir mokslo, tautos vietimo ir vietimosi, mokymo ir mokymosi, kurias vadintume viesos idjomis, V.Kudirka sudjo Tautik giesm. Jos taupiose eilutse ukoduoti pagrindiniai principai, pagal kuriuos turtume gyventi ir elgtis. Taigi ir skaitymo sakymas plaukia i viso Tautikos giesms teksto kaip Tvyns meils Dekalogo integracin dalis, kuri tiesiogiai siejasi su Tautikos giesms eilutmis Tegul saul Lietuvoj tamsumas praalina

viesa ir tiesa V.Kudirkai sava lietuvika kultra, be kurios galima tik mgdioti kitus, pasisavinti svetimus darbus. V.Kudirka siek, kad Lietuvoje rastsi daugiau mokyt moni, jis troko, kad bt isiugdyta vis kultros srii profesional, nes tikjo didiule mokslo, vietimo galia: Kad ir k prarasi, bet vaikus turi leisti moksl, sak mylimai seseriai Joniekai. Kartu su V.Kudirka Sein seminarijoje moksis Jonas Stalioraitis prisimena, kad Vincas vis ragins j, Slavik mokytoj, dirbti tautos adinimo ir vietimo darb, kiek tik jgos leidia: Kelk vaik irdyse tautik susipratim, gimtosios kalbos meil ir mokyk juos rato. Tauta u tai bus dkinga (Ms Kudirka, 1998, p. 94). Tauta bus dkinga mokytojui u diegt meil skaitymui ir raymui, nes tik viesa leidia painti ties. Tamsumose gyvenantis, neskaitantis1 , neapsiviets mogus, pasak V.Kudirkos, pats didiausias vargdienis, nes jis aklas ir kurias. Tamsumas yra prieastimi j vargo ir beginklysts, nes duodasi save siurbti turintiems ant j vali, bet neturintiems sins nelabliams, rao V.Kudirka vienoje savo recenzijoje apie S.Matulaiio satyr. Ir i dien skaitytojas turbt pritars, kad tok bejg ir beginkl mog vis laik valdininkai be naudos varinja nuo Ainoiaus pas Kaipoi, apgaudinja, stumdo ir spardo (nebtinai fizi-

Pirmasis ,,Varpo numeris

ir Ir viesa, ir tiesa ms ingsnius telydi. Be skaitymo nemanoma praalinti tamsum, siekti viesos ir painti ties, neti vies ir ties kitiems. Be skaitymo nemanoma patiems tapti viesa.APIE AUTOR

Regina Koeniauskien Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesor, lituanist, mokslini retorikos knyg ir vadovli autor. U paraytas knygas ir visuomenin veikl 1997 m. profesor apdovanota Kultros ministerijos Martyno Mavydo, 2006 m. Kalbos (Felicijos) premija. 2007 m. auktojo mokslo vadovli konkurse jai suteikta vietimo ir mokslo ministerijos I premija. Profesor taip pat yra inoma kaip literatrini eiliuot knyg vertja, daugelio mokyklini vadovli autor.

kai). Kodl XIX a. pabaigoje isilavinusiems lietuviams, ypa mokytojams, nebuvo vietos Lietuvoje? Todl, kad baugu buvo ir vyriausybei pavietinei, ir visokiems plikams urdninkams turti tarpe savs mog apviest ir teising, kuris isyk suprast visas unybes ir jas svietui apreikt, gindamas savuosius (Tvyns varpai, 1892, nr.7). Kaip mulkindami tamsius monelius valdininkai susikraudavo turtus, aprayta V.Kudirkos satyrose. Skleisdamas skaitymo sakym, V.Ku-

10


Vincas Kudirka

dirka gerai suprato, kad negalima pamirti raymo. Kitaip k gi tauta skaitys, i ko mokysis? Todl V.Kudirka visa irdimi ragino to meto inteligentus rayti. Ragino rayti Varpui, nes suprato, kaip svarbu, kad tautieiai, skaitydami aktualius straipsnius gimtja kalba, dorai ir sveikai gyvent, lavintsi, viestsi, paint pasaul ir savo krat, gyvent jo diaugsmais, vargais ir rpesiais. Kiek jau buvo kalbta ir prayta Varpe, idant lietuviai kiek galdami sist rdyst visokias inias i vis Lietuvos kamp! Reikalingumas toki ini labai aikus: lietuviai turi painti Lietuv (Tvyns varpai, 1889, nr. 7). Ir ne tik Lietuv, jie turi inoti, kas dedasi kitose tautose ir valstybse, kad galt i j pasimokyti. Itin populiarus Varpo laikraio Tvyns varp skyrius deimt met (1889 1899) buvo tautos skaitykla, kurioje pats V. Kudirka, kadangi labai trko raani inteligent, be perstojo, kas mnes (beveik kiekviename numeryje!) kalbjosi su savo skaitytojais. Ar nematyti jums, maloningi skaitytojai, i ito straipsnio..., Matai, skaitytojau..., Nepapeik mans, skaitytojau... Skaitytojau! kad ir lauytum galv kasin kaip ilgai, nordamas spti... visada tiesiogiai skaitytoj kreipiasi V.Kudirka, tariasi su juo (ar gerai bus?), klausinja ir, svarbiausia, kalbina j, jo paties odiu tariant, kaip galim sandarbinink, t.y. kaip spaudos bendradarb. vies, skaitant mog V.Kudirka myljo ir gerb, Varpo puslapiuose kalbjosi su juo pasitikdamas, tarsi su juo, guodsi jam, piktinosi neteisybe, diaugsi spindusiu

nors ir mayiu viesos ir tiesos spindulliu Lietuvos padangje. Galbt todl savo straipsni Tvyns varpuose net nepasirainjo, tai buvo V.Kudirkos skiltis. Varpo skaitytojai i karto atpaindavo jo brai, kapsik kalbjimo manier. Raydavo apie toli grau ne visada tinkam lietuvi inteligent laikysen, apie reikal rayti ir skaityti, apie kaimo ir miesto bdas, apie negerus gyvensenos proius ir higien, apie ligas ir vaistus (juk buvo diplomuotas gydytojas, prie savo pavards priraydavo turt medicinos mokslo laipsn daktaras). Raydavo, galima sakyti, apie visk, kas domina skaitytoj, jaut, ko jam labiausiai reikia. V.Kudirka, rpindamasis Varpu, troko, kad jo redaguojamas laikratis duot ir gaut dvasin naud, kaip geri bitininkai turi peln i priirim bii: Net ramu ant irdies, igirdus tok dalyk. Tegul j bitels veisiasi be galo ir niekad nepailsta, beneant med. is pavyzdys aikiai rodo, kad nr taip sunku, kaip nuolat neka inteligentai, prikalbinti ms prasioklius brolius stvertis prie io ar to: reikia tik iaikinti jiems naud ir parodyti ger pavyzd..., rao V.Kudirka (Tvyns varpai, 1889, nr. 7). V.Kudirka labai atsakingai irjo, kad publikacijos bt turiningos, neprofanikos ir negrafomanikos, kad atitikt Varpo program, todl sak, kad negalima leisti, idant kas pradt gaspadorauti ant ms emargio ir vieton kviei st dirses toks sveias mums nereikalingas ir apie j nr k okinti, jeigu jis savo menk a stato aukiaus u vis ger (Tvyns varpai, 1889, nr. 7). Literatrin kryb V.Kudirka kl aukiausi dvasios rang. Apie to meto eiliaraius (j net poetais nevadino, nes V.Kudirkos kis buvo dailinti kalb, o ne darkyti j, todl ir para Tiesas eilms rayti), siekianius spausdintis Varpe, bet sjanius dirses, gal ne tiek apie juos, kiek apie j pegasus, su skausmu ir pasibaisjimu ra: Dieve mieliausias! Vienas spangas, kitas lubas, treias be klub, ketvirto tik skra ir kaulai retai retai kur pamatysi geresn darbinink arkl.... Neskoning, abejotino meninio lygio, negrabi ratpalaiki V.Kudirka jokiu bdu nenorjo spausdinti ir nespausdino Varpe, nors mediagos vis laik trko. Varpo redaktorius labai pais ratingumo, siek kalbos taisyklingumo ir leksikos grynumo. Tikro, principingo redaktoriaus poiris! Rpinosi, kaip autori straipsnius pamai rengt, iversti, kaip rasti leidj, kaip isisti, kaip atiduoti redakcij, gauti korektr... Lygiai taip pat atsakingai rpinosi ir straipsniais, ir leidiamomis knygomis. Vieno dalyko negaliu permanyt: dl ko ita knygel ileista i

spaustuvs be atliktos korektos? piktinasi vienoje recenzijoje. Rpinosi ispausdinti knyg, kad ji ieit gera, grai. Vienintelis noras Tegul tik jai sekasi patikti skaitytojams! (i laiko P .Mikolainiui). Maloningas skaitytojas V.Kudirkai buvo pats tikrasis, pats didysis teisjas ir ponas. Ar skaitysime rankraius, ar pataisyt ir atspaust Nr. laikraio, utmysime tokias neatleistinas kalboje ir rayboje klaidas, kad net iurpuliai ima. Ir patiems nesmagu, ir negrau prie svetimalius, ypa kad grtame vl prie t pat klaid, kurios vienu ygiu buvo jau beveik inykusios. inoma, ia daug kalta paprasta ms ratinink tinginyst... (Tvyns varpai, 1896, nr. 4). Dl straipsni autori tinginysts gda prie skaitytojus bdavo paiam redaktoriui. Daugum klaid, dl kuri jam bdavo taip nesmagu, V.Kudirka pats itaisydavo, net Statraos ramsius, t.y. lietuvi kalbos raybos pagrindus, kuriuos buvo parengs su kalbininku J.Jablonskiu, padaugino hektografu ir isiuntinjo pagrindiniams bendradarbiams, raantiems Varpui ir kininkui. Taiau tikriausia bda buvo ta, kad V.Kudirka laukdavo nesulaukdavo t sandarbinink, Varpo rmj raytoj. Jam nedav ramybs mintis, k skaitys Varpo skaitytojas, koki ini gaus? O kur tos inios? Per pus met gavome tik eias korespondencijas ir tai beveik visas i vieno krato, o man rodosi, kad nra tokio Lietuvoje kampo, kur neatsirast lietuvis, mokantis rayti, kur nebt pakliuvs Varpas arba nors inia apie j (Tvyns varpai, 1889, nr. 7). J skaudino tie mokantys rayti ir skaityti, kurie u inias lauk umokesio: Ar tai mes tik u pinigus moksime patarnaut mylimai idjai? Tai tik u umokest pataikysime kelt lietuvyst? Tai mes... tai mes patriotai samdininkai! O! Tinginiams, isisukinjantiems nuo spaudos darbo patriotams samdininkams, V.Kudirka negailestingai r akis teisyb: A nemoku rayt, sako. Brolau! kaipgi tave, nemokant rayt, ileido i gimnazijos ar i kitos mokyklos, kuri pabaigei? Jei negali parayt didelio daikto rayk ma; jei negali parayt i galvos rink faktus, kurie po tavo akimis dedasi, versk kit darbus ir t.t. Juk ms padjime ir maiausias darbelis turi didel vert. Sakyk: nenoriu rayt, tai bsi teisingesnis. A neturiu po, sako kitas. Brolau! ar tu lauki po, pildydamas ir kitas pareigas, kurios tau rpi? Jeigu laikrai padjimas gult tau arti prie irdies, tai turtum visada p rayt. Sakyk: man nerpi rayt, tai bsi teisingesnis (Tvyns varpai, 1896, nr. 1).Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 9

11

V.Kudirka tiek daug ra (net sirgdamas, net kariuodamas, diovos grauiamas, iki pat paskutini gyvenimo dien), taip stengsi duoti naudos skaitytojams, kad net negaljo suprasti inteligent abejingumo, kaip ie gal apleisti savo ventas pareigas ir apleisti laikraio skaitykl, neduoti jai mediagos. Tokiems jis buvo tiesiog negailestingas. Kart susitikus trims pastamiems Vilkavikio stotyje, Vincas usimin apie tok apsileidim, ir vienas i j, nieko bloga i paprastai mandagaus draugo nelaukdamas, tars: vis tik gerai, kad kas paragina, primena. Kudirka susinervins ir be jokio atlaidumo atrs jam: Ar inai k, sitaisyk tok laikrod, kuris mudamas valandas sakyt: kiaul, kiaul, kiaul! Toje kompanijoje buvus gydytoj J.Bagdon tie odiai, nors ir ne jam taikomi, taip paveik, kad prisimin juos vis gyvenim. iandien vl ikyla panai skaitymo ir raymo (ne tiek mokjimo, kaip V.Kudirkos laikais, kiek ta pati po neturjimo, abejingumo, nenoro rayti ir nesuvokimo, kad reikia rayti, kitaip tauta neturs k skaityti) problema, todl i naujo perskaityti V.Kudirkos ratus, man rodosi, yra pribrends reikalas. Ms alies moni situacija dabar tokia skaudi, kad reikia pasitikrinti, ar dar mokame ir ar norime skaityti. Nors dabar esame visuotinai ratingi, siningai paklauskime savs, ar nesame abejingi, ar gebame atsiliepti urnal ir laikrai redaktori kvietim rayti, kad skaitytojai turt k skaityti gimtja kalba (bulvarinio ar konjunktrinio skaitalo, inoma, turime per akis, bet ar to pakanka)? Nuo inteligent pozicijos, visikai kaip V.Kudirkos laikais, priklausys, ar gebsime isaugoti savo sen seniausi kalb, ar apgailtinai vpliosime (V.Kudirkos odis) ir raysime bei skaitysime svetima... Pagrstai kyla tas pats pamatinis klausimas, kaip ir XIX a. pabaigoje, ar pakaks viesos moni, kad Saul Lietuvoj tamsumas praalint? Gal ir pakaks, gal j ne tiek daug ir reikia? iurlionis laike savo monai Sofijai ra: ...svarbu, kiek Sauls yra mumyse ir vir ms. Viename viesos moguje gali bti daug Sauls galios, pajgianios praalinti tamsumas. Jeigu atsiranda nors vienas skaitantis kultros mogus, desperatikai aukiantis vieojoje spaudoje, kad nekultringas mogus valstybs prieas, o kultringas TAS, KURIS SKAITO KNYGAS!, tai jau geras enklas. Kiek daug gali nuveikti net ir vienas viesos mogus, parodo paties V.Kudirkos gyvenimas. Pasak artimos jo biiuls sandarbininks Joanos Griniuviens, Vincas taip kartai ragins tautieius dirbti Lietuvos naudai ir moni grybei, kad jei prisieidav atlikt darbus

ne vieno, bet deimties moni, atsiminus tuos odius, atsirasdavusios naujos pajgos ir noras dirbti ir eiti priek. Vadinasi, ir vienas viesos mogus gali skleisti deimties moni vies. Mes patys esame viesa, mes patys esame Saul, todl neaimanuokime, jei aplinkui tamsu, nes nemokame savo kelio nuviest. Kiekvienas neam siel kaip ibint (Vytautas Maernis). Pirmiausia mums nereikt sekti svetimais ir bti tomis V.Kudirkos Tvyns varpuose (1896, nr. 6) apraytomis avimis. Yra dalyk, kurie bdingi tik mums, lietuviams (ne amerikieiams ar britams), ir yra dalyk, kuriuos mgdioti mums netinka. V.Kudirka Varpo programoje skelb vien i tiksl nukrsti nuo lietuvi nesuprantam lipnum prie svetim taut, ragino mus turti aikias ir drsias savo, o ne svetimas galvas ant pei, kitaip ms laukia avi tautos likimas: Bijau, kad su lietuviais iandien neatsitikt taip, kaip anuomet, kada Napoleonas I, pasiauks lietuvi deputacij, uklaus: Ko js norite? Vieton atsakymo lietuviai tik lankst galvas iki ems ir siek buiuot rank neitar n odio. Tada Napoleonas pasak: Toms avims reikia gero piemens. Baim, negebjimas ar nenoras bti savimi, kit taut mgdiojimas, tamsumas, svarbiausi tautos dalyk nesupratimas paveria mones avimis arba pasigailtinomis kaliausmis. Kaip rao viena abiturient, dabartin ...ms karta yra didel banda, kuri seka paskui pai protingiausi av, apsilankiusi Londone. Visai nesvarbu, kad Londone ta protingiausia avis buvo pati kvailiausia. Toks jau ms bandos, tai yra ms kartos, poiris. Kokia tauta mes bsim, jei jau dabar odis Lietuva asocijuojasi ne su tvyne ir meile jai, o su pralaimjimu Eurovizijoje? [...] Rinktis mums, bet a vis dar tikiu, kad ms karta neseks paskui av i Londono. Zauerveino odiais, lietuviais esame mes gim, bet ar mokame jais bt? V.Kudirka buvo tikras lietuvis, jis dirbo su visk aprokuojania imintimi, jam buvo per maa emocinio ryio su gimtja eme, tauta ir kalba. Konkretiems tautos spaudos, vietimo reikalams jis buvo atsidavs ir irdimi, ir protu, asmeninius reikalus be atodairos aukojo vieiesiems reikalams, rpinosi, kaip realiai sustiprinti fizin ir dvasin tautos atsparum, kaip gelbti lietuvyst nuo paskendimo svetimose upse. V.Kudirkos amininkas Juozas Kaergius tarsi apibendrindamas rao: Kalbti lietuvikai tais laikais buvo ema, o nemokti lenkikai labai negrau, ne mada (1934). Ir lietuviai tvai, valstieiai, norj matyti savo snus isimokslinusius, ponus, diaugsi girddami juos lenkikai kalbanius, vebeldiavo j lenkikus laikus.

Dabar situacija visikai panai: tik girdime savo vaikus ne lenkikai, o anglikai vebeldiuojanius, anglikas dainas, tarsi bt V.Kudirkos apraytos kaliauss, vpliojanius... Kaip rao V.Kudirkos palikimo tyrjas, turdamas galvoje politin pasaki virbliai ir kaliaus, iandieniame ms gyvenime netrksta kaliausi, besidedani ereliais. Trksta kudirk2 . V.Kudirka moko mus lavintis, viestis, nesigdyti(!) skaityti ir rayti gimtja kalba, neisiadti savo prigimimo ir dvasios, tik tada veiksime nepasitikjim savimi, bsime laisvi, savarankiki. Perskaityti V.Kudirkos ratus, sugrti prie jo pasiaukojamu gyvenimu patikrint vertybi mums reikia iandien. Paskaitykime V.Kudirkos ratus ir pamatysime, kad jo mintys nesensta, pro jas tiesiog nevalia praeit tylomis. Ar ne apie ms kart, gyvenani dvideimt Atgimimo met (ne tiek ir maai!), raoma Varpe: Esame ligiol taip maai padar, taip nedaug suteikme naudos tvynei, kad tuom tarpu per daug diaugtis nepridera, nes diaugsmas labiaus pritinka graiai ir laimingai pabaigai, o mes esame tik pradioje darbo. Skaitymo metais vsdami V.Kudirkos jubiliej, nepamirkime jo skaitymo sakymo. I perskaityt V.Kudirkos mini mums bt didel dvasin nauda ir ne maesn pagarba autoriui net ir u iais metais tautiei jam pastatyt paminkl paiame Vilniaus centre. Gal dar ne visi skaitytojai atkreip dmes vien itin maloni detal, ypa tie, kurie senokai lanksi Vilniuje. Net ir kai kurie vilnieiai nusteb prisipasta, kad skubdami, lkdami pro al to nepastebj. Sustokime, nepraeikime pro al, pakelkime akis pritvirtint lentel ant buvusio Savivaldybs pastato adresu Gedimino 9. Joje parayta: Vinco Kudirkos aikt. Taigi paminklas stovi V.Kudirkos aiktje, nebe erniachovskio, nebe Savivaldybs, o V.Kudirkos. Ir paminklas pastatytas, ir aikt pervardyta 2008 metais! Taigi ie ikalbs enklai, regis, turt mus nuteikti optimistikai. Tikiu, kad Skaitymo metais nepraeisime tylomis pro didj skaitymo sakymo leidj ir skleidj dr. V.Kudirk.1 Rimtas pavojaus signalas: ms laikais, naujausi tyrim duomenimis, apie 20 proc. Lietuvos moni neskaito NIEKO. Madaug tiek pat skaito kartais bet k, kas paklina rankas... Apie 35 proc. skaito privalomj literatr... Apie 15 proc. skaito populiarij literatr, vadinamuosius gliancinius urnalus... ir ... tik 10-15 proc. Lietuvos gyventoj ino, K skaityti. Ir skaito... (r. Dalia Teierskyt. 2008-ieji Skaitymo metai/ Mokslas ir gyvenimas, 2008, nr. 7, p. 13). 2 Marijus idlauskas. ...Turi savo vertyb estetik/ Vincas Kudirka. Laisvos valandos. Kaunas: Naujasis lankas, 2005, p. XIII.

12


Jau senovje monms rpjo inoti, i kur atsiranda ligos. Kodl net vienoje eimoje vieni suserga, o kiti ne?

Mikrob mediotojaiProf. habil. dr. Vincas LAPINSKASPrie 330 met nebaigs joki moksl Antonijus Levenhukas (Delftas, Olandija) pirm kart pairjo pro savo paties sukonstruot mikroskop vandens, kuriame mirko pipirai, lael ir pamat tkstanius vairiausi padarli baisi ir mirt neani, ir ger, nauding. Jie plaukiojo, okinjo, rijo vienas kit. Levenhukas jau 20 met labai mgo lifuoti stiklinius lius didinamuosius stiklus. Pagaliau nusipirko sen, paprasiausi mikroskop, j djo savo lifuotus lius ir visk m kaiioti po objektyvu. Ir ko jis neprisiirjo, kol nepakio vandens lao. Taip is paprastas bemokslis siver nematom mayi padarli pasaul. Jis dar neinojo, kad atrado baisius vris, kurie iudo milijonus moni, 10 milijon kart didesni u juos paius. T slapt nematom udik atradimas Levenhukui buvo didel vent. Apie savo tyrimus jis ra Londono karalikajai draugijai. Tada ios Draugijos nariai Robertas Hukas ir Nehemijus Gru pasigamino paius geriausius mikroskopus ir pakartojo Levenhuko bandymus. Paaikjo, kad Levenhukas nemelavo. Jis buvo priimtas Londono karalikj draugij nariu. Taiau Levenhuko mikroskopai buvo daug geresni, nes savo lius jis pats imoko taip nulifuoti, ko nemokjo tikri meistrai. Akademijos nariai sil jam dideles sumas, kad parduot nors vien savo mikroskop, taiau jis nesutiko. Jo mikroskopai buvo puiks, neleido pro juos irti net savo eimai. T mayi padarli jis surado visur, net savo burnoje. Maos uvyts uodegoje pamat kapiliarus, kuriais kraujas i audini patenka venas. Taip praturtino Harvjaus moksl apie kraujo apytak. Nustat, kad variame vandenyje po keli dien t padarli irgi atsirasdavo. Jo tyrim pasiirti atvyko net Rusijos caras Petras I, o Anglijos karalien atkeliavo Delft vien tik stebukl pro mikroskop pasiirti. Levenhukas nulido ir susirpino, kad negaljo atskirti, kur t padar galvos, o kur uodegos, nes jie nerdavo priek ir neapsisuk grdavo atgal... Tuo metu Anglijoje igarsjo uolus dvasininkas Lacaras Spalancanis, pradjs darb su tais Levenhuko atrastais maaisiais padarliais. Jis apra savo bandymus su musmis. Vien varaus vandens sot jis udeng lengvu muslinu, kit paliko atvir. abu soius prie pilant vanden buvo dti msos gabaliukai, paskui stebta, kaip t atvir sot skrenda muss ir po kiek laiko atsiranda kirmlaii, o dar po kurio laiko jos pavirsta jaunomis muselmis. Anglijoje dvasininkas Nidhemas skelb, kad sultinyje ma mikroskopini padarli gali atsirasti savaime. Spalancanis tai paneig, teigdamas, kad jis per trumpai t sultin virina. Tai rod pripyls sultinio butel ir virins j vis valand, paskui j ulyds, o kit paliks atvir. Po keli dien apirjs savo butelius ulydytajame joki padarli nerado, o kitame, kur virino tik kelet minui, j buvo pilna. Nidhemas, nenordamas pasiduoti, buvo sugalvojs visokiausi dalyk, bet tas jam nepadjo. Po toki laimjim Austrijos imperator Marija Teres Spalancan paskyr Pavijos universiteto katedros vedju, profesorium. Spalancanis atgaivino ir labai praturtino apleist universiteto muziej, kuris j igarsino visoje Europoje. Jis nustat, kad kai kurie tie mayiai padarliai mikroorganizmai arba tiesiog mikrobai gali gyventi ir be oro. I imperatoriaus Juozapo gavs metus atostog ir pinig, ivyko Turkij, kur sultono buvo graiai priimtas. Jo vadovaujamame universitete student labai padaugjo. Dl to sigijo daug prie. Jo prieininkai imperatoriaus saku buvo paalinti i universiteto. Kartu su Sosiriu Spalancanis iaikino, kaip mikrobai dauginasi: i pradi pailgja, persismaugia per vidur ir pasidalija du naujus mikrobus. Spalancanis atskyr vien mikrob ir stebjo, kaip jis pasidalijo du. Anglas Elis apra, kaip mikrobai gimsta vienas i kito. 1877 m. Spalancanis mir nuo apopleksijos. Po jo mirties mikrob mediokl liovsi. 1828 m. 6 metuk Luji Pasteras mat, kaip pasiutusio vilko aprieto mogaus aizda buvo deginama kaitinta geleimi. Nuo to vilko mir 8 mons, o j kanias mat maasis Pasteras. is vaizdas jo atmintyje liko visam gyvenimui. Nuo ko mirta tokie ligoniai, niekas neinojo. 20 met Pasteras gavo jaunesniojo dstytojo viet ir pradjo daryti pirmuosius bandymus. 1837 m. pranczas aludaris Kanjanas de la Turas la alaus raugo pakio po mikroskopu ir pamat, kaip dauginasi miels ileisdamos ataugas. Tais paiais metais Vokietijoje daktaras vanas nustat, kad msa ima pti, kai j patenka nematomi padarliai, taiau tai niekas neatkreip dmesio. Tuo laiku Pasteras rimtai pradjo tyrinti mikrobus. Jis skait domias paskaitas ir tapo labai populiarus. Dl to sigijo daug prie. Paskaitos metu jis ijungdavo vies ir paleisdavo labai plon viesos spindul, kuriame buvo matyti besisukanios dulks ir bakterijos. Publika bdavo apstulbinta. Jis igelbjo daugel gimdyvi nuo gyvybei pavojingos pogimdyvins kartligs.

Antonijus Levenhukas

Jis pasil sterilizuoti bintus, plauti personalui rankas ne minut dvi, o 20 minui, paklodes, bintus, chalatus sterilizuoti kartu lygintuvu, valyti spiritu stalus. Plauti dezinfekuojaniais tirpalais grindis ir sienas. Greitai Pasteras tapo profesoriumi ir gamtos fakulteto dekanu. Su jo pagalba aludariai pradjo i raugo gauti daugiau spirito, taip pat didinti runkeli cukringum. Atrado fermentacij, sterilizacij vairi maisto produkt, kurie isilaikydavo mnes ir daugiau. Visas pasaulis turi inoti, kad milijonus galon vyno ir bekrat alaus vandenyn padaro visai ne mons, o didiul armija t mayi nepailstani padarli. Nustat, kad kai kurie mikrobai gali gyventi be oro. Bet tai jau buvo nustats prie 200 met Levenhukas. Pasteras atrado ir imunizacijos proces: apkrt viiuk sena juodligs vakcinos kultra jis liko gyvas ir tapo atsparus juodligs baciloms. 1881 m. Pasteras, matant imtams moni, paskiepijo susilpninta maro vakcina dal karvi ir visas avis. Paskui tiek skiepytiems, tiek ir neskiepytiems gyvuliams suleido mirtinas juodligs bacil dozes. Skiepytieji gyvuliai liko gyvi, o neskiepyti visi uvo. Pasteras surado vakcin ir nuo stabligs. Umigdytam uniuiMokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 9

13

pragrdavo galvoje skylut ir suleisdavo trupuiuk pasiutusio uns ar triuio smegen. Toki procedr kartodavo 14 dien. Pirmasis ligonis buvo devyneri metuk Diuzepas. Tai buvo pirmas kartas pasaulyje ir reikjo rytis. Rizika buvo didel, taiau be skiep berniukas vis tiek mirt. Suleido jam t susilpnint pasiutligs mikrob, ir berniukas pasveiko. I Rusijos atvyko 19 valstiei, kurie prie 12 dien buvo aprieti pasiutusio vilko. Gal jau per vlu mst Pasteras. Reikia vakcinuoti, nes kito isigelbjimo nebuvo. Atuonias dienas jiems leido tuos susilpnintus mikrobus. I 19 pasveiko 16! Rusijos caras nusiunt Pasterui deimantin v.Anos kryi ir 100 000 frank mikrob mediokls namams statyti. I viso pasaulio pasipyl pinigai milijonai frank. 1892 m. Pastero 70 met jubiliejaus proga jo garbei ikilmingame minjime Listeris, chirurg karalius, pakils i savo vietos, apkabino Paster, ir sals sienos sudrebjo nuo kurtinanio plojimo. Taip buvo pagerbtas Pasteras. Mir Pasteras 1895 metais. Dr. Felaisenas nuo serganio roe mogaus kojos pam tepinl ir suleido po oda i rutulio formos mikrob streptokok 3 vaikams. Visi jie susirgo labai sunkios formos roe ir vos nemir. Taip jis rod, kad ro sukelia streptokokai. Robertas Kochas, baigs medicinos fakultet, gydytojavo daugelyje Prsijos kaim. 28 met gimtadienio proga jo mona padovanojo jam mikroskop. Jis dar bandymus su juodligs bacilomis, ukrsdamas jomis peles. Jau kit dien rasdavo peles negyvas. Apylinkje nuo juodligs pradjo kristi avys. Tada jis ant stikliuko utep nugaiusios avies kraujo ir pakio j po mikroskopu. Pamat nerykias bacilas, sukibusias grandinl lyg suvertus karoliukus, tai buvo aliui atsparios juodligs sporos. 1892 m. Kochas ir Pasteras pasireng surasti azijins choleros suklj. Tada Aleksandrijoje siaut choleros epidemija. Kochas su savo ir Pastero padjjais ivyko Aleksandrij. Jie mirusi nuo choleros audini daleles leido bedionms, unims, vitoms, pelms ir katms. Vienas padjjas usikrt cholera ir mir. Epidemijai pasibaigus Kochas, grdamas tvyn, parsive kelias dutes su nudaytais preparatais, kuriuose slpsi keistas, kablel panaus mikrobas. Kochas man, kad tai choleros mikrobas. Kad sitikint, nuvyko Indij, kur cholera nuolatos siaut. ia ityrs 40 lavon, visuose rado t pai bacil. ios bacilos greitai va, jeigu tik gauna per maai drgms. Taip jis surado choleros suklj. Vokietijos imperatorius apdovanojo Koch karnos ordinu ir vaigde. Prof. Peterhoferis i Miuncheno, susiginijs su Kochu, igr Kocho atvet choleros bacil

ir nesusirgo. Tai labai retas atvejis, kai mogus i prigimties yra iai ligai atsparus. Pagaliau pakis po mikroskopu nuo i bacil kritusios avies kelet la kraujo, kit ryt pakitim nerado. Pams kelet la kraujo su gaitaniomis juodligs bacilomis ir kelet peli narvelyje, nuvyko Breslav pas prof. Koch. Kocho paskait susirinko didelis brys gydytoj. Kochas tik demonstravo ir rod tris dienas ir tris vakarus savo bandym etapus. Publika buvo pritrenkta. Prof. Konheimas sukviet visus savo darbuotojus to stebuklo pairti. Po ito Kochas igarsjo visoje Europoje. J su mona perkl Breslav. ia jis gavo ger laboratorij su puikiausiais aparatais ir ger atlyginim. Kochas dar buvo nuvyks pas gars profesori Rudolf Virchov, bet is j labai altai prim. Kochas parsine diova mirusiojo plaui gabaliuk ir pradjo iekoti ligos sukljo. Sutryns kelet tuberkul suleido keletui triui ir kelioms jr kiaulytms po oda. Padjs to mirusiojo plaui gabaliuk po mikroskopu nieko nerado. Tada t preparat nuda. Kasdien jis da vairiomis spalvomis. Pagaliau po daugybs bandym pamat daugyb smulki ir be galo plon lenkt mlyn lazdeli bacil. Jas nufotografavo pritaisytu prie mikroskopo fotoaparatu. Suleido j triuiams ir jr kiaulytms. Triuiai ir jr kiaulyts susirgo ir m kristi. Kritusi gyvnli audiniuose jis rado t pai tuberkul su tomis paiomis lenktomis lazdelmis. i bacil suleisdavo sveikiems gyvuliukams, ir jie visi susirgdavo diova. Vliau jis pasigamino elatinos, ant jos idliojo bacil spieius. Tik po 15 dien pastebjo susidariusias dmeles pakio jas po mikroskopu ir pamat milijonus t lenkt lazdeli. i bakterij suleido po oda vliui, virbliui, varlms, 3 unguriams, jr kiaulytms. Paskui sodo dje sudjo eksperimentinius gyvnlius ir, per lang iveds vinin vamzdel, pro j dumplmis pt bacilas. Po 25 dien visos jr kiaulyts ir 3 triuiai susirgo tuberkulioze ir igaio. 1883 m. kovo 24 d. gydytoj fiziolog posdyje, kuriame dalyvavo visi ymiausi Vokietijos mokslininkai ir j ijuoks Virchovas, kuriam Kochas labai kukliai ir paprastai papasakojo, kaip jis atkakliai ir ilgai iekojo it udani tuberkuliozs bakterij. Viskas buvo labai aiku, todl ir diskusij nebuvo. Nukrypus vilgsniams R.Virchov, is, nieko nepasaks, ijo i sals. Emilis Ru ir Emilis Beringas dar vairiausius bandymus, iekodami difterijai prienuodio. Padedami Leflerio, j rado. Tuo metu i 10 difterija susirgusi vaik 10 mirdavo. I mirusi vaik gerklyi Lefleris imdavo pilkos mediagos ir, j nudas, irdavo pro mikroskop. Pamat keistas kuokeli pavidalo bacilas. I j jis iaugino gryn t bacil kultr. ios kultros jis leido triuiams kvpavimo ger-

kl, o jr kiaulytms po oda. Gyvnliai po 23 dien krisdavo. Ru ir Jersinas pradjo difterijos bacilas auginti sultinyje. Sultinyje iaugintas bacilas jie suleisdavo triuiams. Triuius itikdavo paralyius. Taiau nugaiusi triui organizmuose bacil nerado. Tikriausiai tos bacilos gamino nuodus. Jie augino tas bacilas sultinyje. Dabar reikjo i to sultinio atskirti mikrobus. Sukonstravo special stiklin aparat, kuris atskyr tas bacilas ir liko gintaro spalvos tirpalas. io tirpalo jie suleido triuiams ir jr kiaulytms pilvus. Gyvnliai neuvo, nebuvo jokios reakcijos. Tada Ru io skysio suleido 30 kart daugiau, ir tik tada tie gyvnliai po 5 dien visi nusibaig. Iekojo prieasties ir nutar, kad sultin per trumpai laik termostate, ir dl to tie mikrobai toksin negaljo daug pagaminti. Tada t sultin pralaik termostate 24 dienas, paskui j perfiltravo. Dabar jau mayts dozs numarindavo visus gyvnus. io skysio 30 gram galjo nuudyti 75 000 un. Tuo Ru tyrimai ir pasibaig, nes nesugalvojo, kaip tas udynes sustabdyti. Emilis Beringas dirbo prof. Kocho laboratorijoje Berlyne. Gyventojai i j reikalavo vaist difterijai gydyti. Difterija sergani vaik motinos uvert juos aaromis sulaistytais laikais, praydamos pagalbos. Tada jis jr kiaulytms po oda suleido jodo trichlorido. Kiaulyts susirgo, kelios liko leisgyvs. O tos, kurioms nebuvo suleista to preparato, nugaio. Beringas galvojo, ar itos, kurios liko gyvos, gijo imunitet ar ne? Tada joms jis suleido dideles bacil dozes. Ir stebuklas kiaulyts nesusirgo! I i imunizuot kiaulyi m krauj ir vamzdelyje laik tol, kol atsiskyr skaidrus gelsvas serumas. Tada io serumo suleido ilikusioms gyvoms jr kiaulytms, ir jos nesusirgo! Taigi jis imunizavo jr kiaulytes, ir jos jau tapo nejautrios difterijos toksinams. Tada i vienos imunizuotos jr kiaulyts io serumo suleido neimunizuotai jr kiaulytei, ir ji liko gyva. Taip jis nustat, kad difterijos nuodus sunaikina tik imunizuot gyvn, sirgusi difterija ir pagydyt, kraujo serumas. Kit dien nedidels to serumo dozs buvo leidiamos jr kiaulytms. Po paros tiems patiems gyvnliams buvo suleista mirtin difterijos bacil dozi. Imunizuotosios liko gyvos, o neimunizuotos nugaio. Paskui, patarus Ru, jis nutar imunizuoti arklius, jauius, avis, ir tada gavo daug imunizuojaniojo serumo. Taiau i imunizacija laiksi vien dvi savaites. Tada Beringas pradjo leisti jros kiaulytms mirtinas dozes. Jr kiaulyts m dusti. Tada pusei t leisgyvi jros kiaulyi buvo suleista po didel antitoksino doz, ir jos pasveiko. Tos, kurios negavo antitoksino, nugaio. Taigi antitoksinas jr kiaulytes igyd. 1881 m. pabaigoje Berlyne, Beringo klinikoje, nuo difterijos mirtaniam vaikui buvo suleistas pilnas virktas antitoksino

14


vaikas pasveiko. Taiau pasitaikydavo ir neskmi, nes antitoksinas buvo gaminamas nam slygomis ir dl to nebuvo visai grynas: jame bdavo vairi priemai. 1894 m. Beringas jo ligonins vaik skyri, kur guljo 50 difterija sergani vaik. Jie gaud or. Taiau antitoksino buvo tik 25 vaikuiams. Kuriems leisti ir igelbti, o kuriuos palikti mirti? Vaikui tvai su siaubu irjo, ar j vaikeliams bus suleistas tas stebuklingas serumas. Apsisprsti buvo nemonikai sunku. Jis tapo iauriu teisju: k igelbti, o k palikti miriai. J apspito brys verkiani motin, kiekviena su aaromis maldavo suleisti vaistus jos vieninteliui, kita vienintelei ir graiausiai pasaulyje dukrelei ir t.t. Vis igelbti jis negaljo. Nuo tos dienos per 5 mnesius nuo mirties buvo igelbta daugiau nei 300 vaik. Taiau serumas, kaip jau minta, nebuvo grynas ir dl to vienas kitas vaikas mirdavo ir gavs gydomj doz. Budapete pediatr kongrese Beringas papasakojo, kaip serumas ivalo vaikams i gerkl pilkas plves. Visi kongreso dalyviai atsistojo ir plojo, plojo. proces stebjo ir Pasteras, bdamas jau sunkus ligonis. Jis prie savo mirt norjo suinoti, ar mokslui pasisek nugalti difterij. Greitai Vokietijos chemijos fabrikai pradjo gaminti antitoksin i avi kaimeni. Elijas Menikovas gim 1845 m. Rusijos pietuose. Jis buvo Rusijos ydas ir todl ne visi j mgo. Jis domjosi lstels mediaga protoplazma. Rusijoje tokio mokslo nebuvo, ir jis ivyko Vokietij, bet ia buvo altai sutiktas. Dl to gro atgal Rusij. Perskait Darvino Ri kilm ir ja labai susiavjo. Pradjo domtis alij musi, kirmli ir skorpion vystymosi tyrinjimu. Vliau susidomjo naktiniais drugiais, kurie gyvena tik kelias valandas. Buvo paskirtas Odesos universiteto profesoriumi ir skelb, kad ilieka tik sugeb prisitaikyti gyviai. 1886 m. jis i gamtininko virto mikrob mediotoju. m tyrinti jr vaigdes. Pamat, kaip, djus jros vaigds lerv gabaliuk karmino, j i vis pusi apsupa judanios lstels ir j suryja. Tada Menikovas pagalvojo, kad jos turt ryti ir bakterijas ir taip apsaugoti jas nuo t mikrob. Tai turbt imuniteto prieastis. Pams ros kelis spygliukus, bed juos jros vaigds lerv. Kit dien pamat, kad tuos spyglius yra apsup milijonai klajojani lsteli, kurias pavadino fagocitais. Toliau jis m tyrinti vandens blusas, kurios buvo skaidrios, kaip jr vaigdi lervos. Kart jis pamat, kaip viena blusa prarijo kelet smaili, adatas panai nuoding mieli spor, kurios pradr pilvo sienel ir perjo kn. Tada Menikovas pamat, kaip fagocitai apsupo i vis pusi tas adatles, sud jas ir itirpino. Taiau bdavo atvej, kad fagocitai neinia dl

ko nesuspdavo stoti m su leisgyvmis mieli sporomis, tai pastarosios praddavo greitai daugintis, ir blusa davo. Menikovas tapo naujai kurto mokslinio instituto direktoriumi. Jis pasim savo padjj Gamalj ir ivyko Paryi. ia i Ru ir Pastero daug ko imoko ir gro Odes. Taiau ia jam labai trukd dvasininkai, kurie apie j skleid negerus gandus. Menikovas visk met ir vl nuvyko Paryi pas Paster, kuris prim pas save dirbti ir paskyr jam vis laboratorij. Jis pradjo leisti nuodingas mikrob kultras vairiems gyvnams: vabalams, aliosioms varlms, aligatoriams, uvims ir kitokiems gyvnams. 1891 m. Menikovas pam kelias jros kiaulytes ir joms suleido bacil, panai choleros. Po savaits toms skiepytosioms jr kiaulytms pilv suleido gyv ir veikli bacil. Paskui, nordamas pairti, ar imunizuot gyvnli fagocitai da bacilas, pradjo kaiioti joms vidurius plonyius stiklo vamzdelius tos slankiojanios lstels buvo prisirijusios mikrob. Menikovas, nordamas rodyti, kad fagocituose esantys mikrobai yra gyvi, umu jros kiaulyt, perpjov jos pilv ir pritrauk piln stiklin vamzdel fagocit. Iimti i kno fagocitai nugaio ir i j pasipyl gyvos bacilos. Suleido j neimunizuotoms pelms ir tos tuoj krito negyvos. XX a. pradioje Menikovas ispausdino didiul traktat apie imunitet. Pasaulis j pripaino. 1903 m. Menikovas gavo 5000 frank premij, o Ru didij Kozirio premij 100 000 frank. Tada Menikovas pradjo iekoti venerini lig bakterij. Prisipirko bedioni. I vieno sifiliu serganio ligonio pam kraujo ir suleido bedionei. Bedion susirgo. Itisus 4 metus iekojo to mikrobo. Nerado. Tada pradjo iekoti bd, kaip tuos mikrobus susilpninti ir pagaminti i j vakcin. Vienai bedionei aus skiepijo serganiojo sifiliu mogaus kraujo. Po 24 valand t aus nupjov bedion nesusirgo. Ivada mikrobai kelias valandas ibna jimo vietoje. Taigi, inant pro kur mikrobai yra patek organizm, juos dar galima umuti. Po ilg iekojim Menikovas irado garsj kalomelio tepal. Dviem bedionms skiepijo serganio mogaus virus. Po valandos vienai bedionei skiep itep kalomeliu, o antrajai ne. Nepateptoji bedion susirgo, o pateptoji ne. Vienas studentas pasiaukojo ir jo kn buvo suleisti pavojingi sifilio virusai. Po valandos ta vieta buvo itepta kalomelio tepalu. Studentas nesusirgo. Buvo pradta kalomeliu gydyti serganiuosius. 1916 m. Menikovas mir. Teobaldas Smitas Amerikoje igyd masikai nuo kartligs gaitanias karves. Nustat, kad karves puola erks, kurios prisisiurbusios j kraujo nukrinta ant ems ir ia jos iperi tkstanius bacil. Tas bacilas karvs suda su ole ir taip jos pa-

tenka virkinamj trakt, o i jo krauj. J tiek daug prisiveisia, kad sulindusios eritrocitus juos ukema. Tuose laukuose, kur buvo rasta i mikrob, karvs buvo perkeltos neutertus laukus, ir i liga baigsi. Beje, jaunos telyaits, susirgusios ia liga, gydavo imunitet. Deividas Briusas kelerius metus Afrikoje iekojo miegligs sukljo. Po ilg bandym su naminiais ir laukiniais gyvnais nustat, kad t lig sukelia muss cc platinamos tripanozomos, kurias cc pernea nuo sergani moni ir laukini gyvn. 1854 m. Paulis Erlichas padar stebukl: jis saviudi mgstam nuod arsen pavert moni gyvybs gelbtoju. I arseno jis pagamino vaist, kuris ivadavo mones nuo spirals pavidalo sifilio mikrob. Kakur jis perskait inut apie patentuot vaist atoksil. Atoksilas igyd peles nuo miegligs Afrikoje. Tada jis chemikai truput pakeit atoksil ir suleido po oda dviem pelms, ukrstoms tripanozomomis ir sunkiai sirgusioms. Po to viena pel atsigavo ir liko gyva, o antroji, kuriai nebuvo suleista atoksilo, nugaio. P .Erlichas nustat, kad atoksil galima pakeisti daugeliu preparat, visikai nesugriaunant benzolo su arsenu kombinacij. Kitus dvejus metus jis su pagalbininkais atkakliai darbavosi savo laboratorijoje tyrindamas arseno junginius, kol pagaliau aptiko savo garsj preparat 606. virkts pirmj porcij, jis ivalydavo krauj nuo nuomij tripanozom, umudavo jas visas iki paskutins, taiau pats preparatas buvo visai nekenksmingas. Jis perskait, kad vokiei zoologas Fricas Richardas audinis kartu su E.Hofmanu atrado plon sraigto formos mikrob blykij spirochet (spirocheta pallida), kuri sukelia sifil. Erlichas galvojo: jei i spirocheta tripanozomos giminait, tai preparatas 606 turt veikti ir spirochet. Jam padjo japonas Hata. Gaidiai ir vitos, kuri kraujyje knibdte knibdjo mikrob, gav tik po vien 606 doz, kit dien jau linksmai kudakavo. Triuiui su sifiline opa ausyje buvo ausies ven suleista preparato 606. Kit dien triuis neturjo n vienos spirochetos. Vienam nelaimingajam, kurio gerkl buvo baisiai ista blykij spirochet, antr valand dienos buvo suleista preparato 606 ir per vakarien jis jau galjo pats valgyti. Vienai vargei moteriai, kuri kentjo baisius kaul sifilio skausmus, nuolatos vartojo morfij, suleidus preparato 606, t pai nakt ji ramiai umigo be jokio morfijaus. Taip P .Erlichas po 7 neskms met tapo laimingiausiu mogumi, suradusiu tok ger ginkl prie iki tol nenugalim prie sifil. Taip ingsnis po ingsnio mokslininkai surado lig sukljus ir imoko tas ligas gydyti.


15

Trumpa Akmens mokyklos istorijaValdas BOGAVIIUS

(15961918 m.)

Lietuvos mokykl ir Akmens krato vietimo jubiliejai, galima sakyti, sutampa, tik dabartinio Akmens rajono teritorijoje mokyklos dviem imtais met jaunesns. Seniausia Lietuvos mokykla (dabar j vadintume specialija vidurine) jau 1397 m. veikusi prie Vilniaus katedros ir pirmoji Lietuvos parapin kurta Trakuose 1409 m., atsirado tuoj po Lietuvos krikto. Ms aptariama iaurs Lietuvos regiono Akmens mokykla radosi jau kitoje epochoje reformacijos ir kontrreformacijos laiku. Todl prie pradedant dstyti trump ios mokyklos istorij, svarbu aptarti slygas, lmusias vienos seniausi Lietuvos vietimo staig Akmens mokyklos atsiradim.

Slygos Akmens mokyklai kurtisJau 1561 m. Dirvn valsiaus inventoriuje minimas Dabikins miestas. Taip anuomet vadinosi Akmen. Minima jame ir kunigo em. Galima spti, kad bta kuklios banytls, kuri vargu ar buvo ir paventinta, o jei ir buvo, tai neilgai tarnavo ir buvo kakokios nelaims sunaikinta. Kai kurie altiniai teigia, kad Akmenje XVI a. antrojoje pusje sitvirtino protestantai. Galbt ionai atvyk evangelikai-liuteronai pasistat ir savo banyi? iaip ar taip, katalikai, nordami sustiprinti savo pozicijas iame krate (apie 15 km pietus nuo Akmens esaniame Papils miestelyje banyia pastatyta jau 1493 m.), msi parapijos krimo, banyios statybos ir mokyklos steigimo.

Akmens parapin mokykla 15961803 metais1596 m. liepos 16 d. Lenkijos ir Lietuvos karalien Ona karalikuoju antspaudu patvirtino stebuklingai iki iol isaugot rat, kuriame sakoma: Akmens mieste, Didij Dirvn tijnijoje, emaitijoje, tebna kurta, pastatyta ir apdovanota parapin banyia, o prie banyios ir mokyklos tebna apgyvendintas klebonas ir kiti banyios darbuotojai Klebonijai ir banyiai padovanojame aminam naudojimui tris valakus ems ir karalikj Ms dvar su

dvylika valak, vadinam Knytuva, kuri yra toje paioje emaitijos tijnijoje. Reikia manyti, kad valdov nurodymai buvo vykdomi neatidliojant, tad ieina, kad per keturi imtmei nelaimes ilikusiame Akmens parapins banyios steigimo dekrete, patvirtintame Stepono Batoro nals, Lietuvos didiosios kunigaiktiens ir Lenkijos karaliens Onos antspaudu, minima mokykla seniausia visame emaii krate nuo agars (dabartiniame Jonikio rajone) iki Vilkijos (dabartiniame Kauno rajone). Tik po gero deimtmeio jau XVII a. pradioje mokyklos kuriamos vinguvoje, Vilkijoje, Vainute, dar vliau Skuode, Teliuose ir kitose emaitijos vietovse. XVI a. pabaigoje Akmenje kurta mokykla skelb mokymo idjos uuomazg ne tik maame emaitijos miestelyje. Su nuostaba skaiiuojame: tik 17 met vliau, kai kurta seniausia Lietuvos auktoji mokykla Vilniaus universitetas (1579 m.), ir tik metai po pirmosios lietuvikos knygos Mikalojaus Daukos Katekizmo pasirodymo Lietuvoje 1595 metais. Pirmasis Akmens mokytojas ar tik nebus buvs tais paiais 1596-aisiais naujai pastatytos Akmens v. Onos banyios kunigas Kristoferis Dirvanskis, kurio pavard iliko rayta banyios fundators karaliens Onos kreipimesi tuomet emaii vyskup Merkel Giedrait banyios steigimo dokumente: Kai i parapin Akmens miesto banyia mintu ms paliepimu bus jau pastatyta ir apdovanota, tada prakilniausias Kristuje Kunigaiktis, ponas emaii ir Gardino vyskupas tepaskiria ir teveda pareigas kilmingj kunig Kristofer Dirvansk kad jis rpintsi dvasiniais siel reikalais ir administruot emikus bei laikinus banyios reikalus, atlikdamas pastoracin pareig. Reikia pasakyti, kad analogik akmenikei mokykl XVI a. Lietuvoje (ne emaitijoje) buvo kurta ir daugiau. Jose kunigai ir specials mistrai, surink valstiei ir miestiei vaikus, mok poteri ir katekizmo. T mokykl darbo turin nusako Vilniaus vyskupysts 1528 m. statutas, kur, be kita ko, kalbama apie mokyklas, pavedama banyi rektoriams pastatyti pas save ir aprpinti tinkamas bei patogias mokyklas ir namus besimokaniai jaunuomenei gyventi, reikalaujama, kad prie kiekvie-

nos banyios bt mokytojai vaikams mokyti, kurie diegt vaikams ir jaunuomenei ger moksl, garbingus proius ir pagrindines katalikikas dorybes. Menkai ilik duomen apie Akmens mokykl i XVIXVIII a. laikotarpio. Todl i fragmentik uuomin negalima daryti rimtesni apibendrinim. Dl ios prieasties iandien negalima pasakyti, kas kuklioje parapinje mokykloje dirbo (neinome mokytoj pavardi), kiek mokini moksi, ko buvo mokoma, pagaliau kur glaudsi mokykll ar turjo atskiras patalpas. iuos klausimus daug lengviau atsakyti mokyklos istorijos tyrintojams, velgiantiems kit Akmens mokyklos laikotarp XIX ami. Taiau neskubkime palikti XVII amiaus. 1652 m. dvarininkai, Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valdovo revizoriai Ciprijonas Povilas Bostauskis ir Vaitiekus Zielinskis Akmens gyventojus pareigojo taisyti ir statyti ne tik banyi, varpin, pitol, bet ir mokykl. Minti dvarininkai tais paiais 1652-aisiais Akmens mokyklai paskyr valak (21,38 ha) ems, o 1672 m. karalius uraus patvirtino. Tuo laiku gyventoj buvo labai maai (net trij ved antpldi, kar, mar taka), bet norini mokytis susidarydavo atitinkamas skaiius. XVIII a. pabaigoje buvusios Kauno gubernijos teritorijoje veik 13 parapini mokykl, tarp j ir Akmens parapin, kaip viena seniausi mokykl. Galima spti, kad didesns ar maesns mokyklls ilgainiui sikr ir kitose parapijose, kuri centruose prie stambesni dvar augo miesteliai. Dvar savininkams, kuri dauguma kildino save i bajor, reikjo pramokyti vaikus bent tiek, kad jie galt tvarkyti k. Tad XVIII a. pabaigoje lugusi LietuvosLenkijos Respublik uvaldiusi carin Rusija perm tam tikr vietimo paveld.

vietimo raida Akmenje 18031918 metaisKaip ir naujas mokykl raidos etapas prasidjo po 1803 m., kai mokykl kontrol ir vadovavimas joms buvo perduoti universitetams. Visa Rusijos imperija buvo suskirstyta 6 regionus, kurie priskirti Maskvos, Peterburgo, Dorpato (dab. Tartu), Charkovo, Kazans ir Vilniaus universitetams. Vilniaus universitetui teko globoti 8 gubernij mokyklas, kurioms jis pats reng ir mokytojus. Jam buvo priskirtas ir Akmens miestelis, js Kauno gubernijos sudt. Universiteto inspektoriai reguliariai tikrino mokyklas ir apie j bkl ratu informuodavo universiteto rektori. I inspektori surayt ir universiteto rektoriui pristatyt raport liko tiksls duomenys apie mokykl lankiusi mokini skaii. Antai 1804 m. Akmens parapin mo-

16


kykl lank 20 berniuk ir 10 mergaii. Palyginkime, tais metais senojoje Trak mokykloje moksi 40 berniuk (Lukait Ing, 1989 m.). 1808 m. Akmenje moksi 60 mokini. Akmens mokykloje vaik ypa pagausjo 1810 m., kai j lank 60 berniuk ir 9 mergaits. Tai didiausias skaiius Akmens mokykl lankiusij i mums inom XIX a. pradioje pateikt i mokykl tikrinusi vizitatori ataskait. Po met (1811 m.) berniuk sumajo iki 56. Taiau tais metais moksi net 12 mergaii. Mokini skaiius gana smarkiai svyravo, bet pastebima majimo tendencija. 1812 m. moksi 56, po met (1813 m.) 46, 1821 m. 41, 1832 m. 37 ir 1843 m. uregistruoti tik 29 Akmens parapins mokyklos mokiniai. Vaik, lankiusi Akmens mokykl XIX a. pirmojoje pusje, bendr socialin pasiskirstym iliustruoja 1824 m. duomenys. Tais metais 3 berniukai ir 2 mergaits i bajor eim, 6 berniukai i miestiei, 13 berniuk ir 4 mergaits i valstiei eim (i viso 28 mokiniai) moksi mokykloje kas privalu. Paymtina, kad Akmen tarp aplinkini miesteli (Viekni, Papils, Kruopi) paprastai pirmavo mokini skaiiumi XIX a. pradioje. Kaip jau minta, po 1803 m. Lietuvos mokykl reformos Vilniaus vietimo apygardai vadovauti buvo skirta Vilniaus universitetui. Parapins mokyklos liko dviguboje universiteto ir banyios vadovybs priklausomybje. Taiau tiksli nuostat, kaip tvarkyti mokyklas, universitetas nebuvo ileids. Dl to mokyklas ir toliau tvark banyia. Sunku sprsti, kokia kalba buvo dstoma Akmens parapinje mokykloje: lenk, rus, lietuvi ar lotyn. Mokini skaiius svyravo, o nuo mokyklos steigimo 1596-aisiais iki pat 1915 m. Akmens mokykloje buvo po vien mokytoj. I ilgo istorinio laikotarpio inomos vos kelios Akmenje mokytojavusij pavards. Pavyzdiui, 1833 m. Akmenje mokytojavo Krai gimnazijos aukltinis Steponas Tovenas, moksi 28 berniukai ir 9 mergaits. Mokykla buvo pitolje, ten buvo rengtas vienas didelis kambarys klasei ir vienas kambarys mokytojui. Valdytojas nemokamai dav kambar ir stal, o mokini tvai kas mnes turjo mokti 20 sidabrini kapeik, aprpinti malkomis ir vakmis. XIX a. antrojoje pusje iauli apskrities antrosios nuovados taikos tarpininkas vietimo direkcijai skundsi, kad Akmens mokytojas Ordinskis labai blogai eina savo pareigas. Es mokykloje labai maja moksleivi skaiius. XIX a. pabaigoje Akmenje mokinius yra moks Fiodoras Lukjanovas. is 32 met vyrikis, kils nuo Taurags, dirbs Akmens liaudies mokyklos mokytoju, carinje Rusijoje 1895 m. atliekant visuotin gyventoj suraym, gyventojus surainjo Akmenje. Rusijos visuotinio vietimo ir Vilniaus

universiteto statuto pagrindai tuomet reikalavo, kad kiekviena banytin parapija arba dvi bendrai, priklausomai nuo gyventoj skaiiaus ir atstum, turt bent vien parapin mokykl. J prieira ir ilaikymas buvo patikti kunigams bei kuriam i turtingesni gyventoj. Iki 1807 m. ios mokyklos buvo vienklass. Po to miestuose imta steigti dviklases mokyklas. Kaimuose (toks buvo ir Akmens miestelis) ir toliau liko vienklass mokyklos su vienu mokytoju, taiau mokiniai jose jau buvo skirstomi pradedaniuosius ir paangiuosius. Pirmieji eidavo pirmos klass kurs, o paangesnieji veikdavo ir antros klass program. Kalbant apie mokymo turin, galima pasakyti, kad buvo mokoma skaityti ir rayti, katekizmo, morals pradmen, aritmetikos, ini apie verslus ir amatus. mokykl vaikus privaljo leisti lktos ir amatininkai, u neleidim vaik mokykl grs baudos: lktai vienas gorius, amatininkui pus goriaus rugi. Mokini nebuvo daug. Vaik buvo galima neleisti mokykl tik tuo atveju, jei atstumas iki parapijos centro buvo daugiau kaip 40 varst. O valstiei vaikams buvo kitokios, kur kas kuklesns mokyklls, kurias jie galjo, bet neprivaljo lankyti 4 savaites po Kald. Sulaukusieji 10 met vaikai ten pramokdavo giedoti ir suinodavo, kaip naudotis svarbiausiais emdirbysts rankiais. Skaiiuodavo ir raydavo kreida ant grifelins lentos nudrota ir padayta kreidos skiedin sies plunksna. Tik pramoks vaikas praddavo rayti raalu popieriuje. Raal pasigamindavo patys pagal special recept. 1844 m. Akmens parapin mokykla pakeista valdin mokykl. 1852 m. steigta valdin rusika mokykla (narodnoje uilie). Tik apie XIX a. vidur radosi mokyklos laisvj arba karalikj valstiei vaikams. Akmenje toki mokykl 1857 m. lank 45 vaikai. Caro valdios rytas kuo greiiau surusinti masias carins imperijos tautas ypa padidjo po 1863 met sukilimo numalinimo, todl tais paiais metais ileido Laikinsias liaudies mokykl taisykles iaurs vakar kratui. Vilniaus generalgubernatoriaus sakymu 1864 m. buvo udraustos iki to laiko veikusios parapins mokyklos, kur buvo mokoma lietuvikai skaityti ir rayti. Buvo steigta liaudies mokykl direkcija, kuri pradjo rpintis rusik pradini mokykl steigimu Kauno gubernijoje. 1865 m. buvo steigtos 66 tokios mokyklos, kurias ilaik valsiai savo lomis. Dstomoji kalba buvo rus. Tuometje Kauno gubernijoje vienai mokyklai ieidavo 13,7 kvadratins mylios teritorija, o vienas mokinys vidutinikai teko 385 gyventojams (Trak apskrityje 1 mokinys 374 gyventojams). Dauguma

besimokanij buvo berniukai. Viena mokin mergait buvo vidutinikai nuo 5530 gyventoj. Akmenje liaudies mokykl 18831884 mokslo metais lank apie 50 vaik, i j 11 rusakalbiai berniukai ir 3 mergaits. 18841885 metais 9 rusakalbiai berniukai ir 6 mergaits. 18851886 m. 12 rusakalbi berniuk ir 7 mergaits. 18861887 m. 11 rusakalbi berniuk ir 6 mergaits. 18871888 m. 9 rusakalbiai berniukai ir 6 mergaits. XIX a. antrojoje pusje Akmenje, Klykoli gatvje, buvo pastatytas medinis pastatas mokyklai. Didjant mokini skaiiui, apie 1890 m. i iaurs puss buvo pastatytas priestatas. (Ir dabar Klykoli gatvje yra iliks kiek pakeistas apmrytas plytomis senasis mokyklos pastatas, kuriame apie 100 met moksi Akmens vaikai.) XX a. pradioje mokini skaiius gerokai padidjo. Kaip nurodo Kl.Peiauskas, J.Stonkus, A.Maiulis, kurie lank i mokykl (19111915 m.), tuo laiku pirmame skyriuje bdavo apie 70, antrame 30, treiame tik 10 mokini. Taiau visus lietuviko rato draudimo deimtmeius visoje Lietuvoje veik ir kitokios slaptos mokyklos, kuriose vaikai buvo mokomi lietuvikai skaityti ir rayti. Slaptais keliais ir takeliais toms mokykloms buvo gabenami vadovliai. Ne iimtis ir Akmens miestelis su plaiomis apylinkmis. Paioje Akmenje vaikus savo namuose slaptai mok Rozalija ilinskien, 48 met amiaus moteris. 1904 m. kovo 3 d. pristavas jos namuose aptiko mokykl su 20 vaikui, tarp kuri buvo 8 mergaits.Visi vaikai buvo nuo 8 iki 10 met. Sodybos eiminink juos mok lietuviko rato bei katekizmo, u vaik mokym tva

Documents

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.9