Mokslinio tyrimo pagrindai

Mokslinio tyrimo pagrindai MOKSLINIO TYRIMO PROCESAS

Modulio konspektas parengtas pagal vadovl: K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002

Turinys

4. Mokslo tyrimo procesas

4.1 Tyrimo principai

4.2 Tyrimo proceso etapai

4.3 Literatros studijavimas

4.4 Temos pasirinkimas ir formulavimas

4.5 Tyrimo problema (tiriamasis klausimas)

4.6 Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas)

4.7 Hipotez

4.8 Tyrimo tikslas ir udaviniai

4.9 Tyrimo proceso organizavimas

4.10 Empirini duomen rinkimas

4.11 Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas

4.12 Tyrimo duomen apdorojimas

4.13 Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai

4. Mokslo tyrimo procesas 4.1. Tyrimo principai Mokslinio tyrimo procesas yra sudtingas ir nevienalytis. Jame galima iskirti tokius etapus: (1) tyrimo planavim (problemos ir hipotezs formulavim, tyrimo procedr parinkim), (2) empirinio tyrimo etap, (3) statistin ir\arba teoretin gautosios mediagos apdorojim, (4) rezultat praktin pritaikym.

Norint atlikti kok nors tyrim, btina turti tam tikr ini. Vis pirma reikia isiaikinti, koks yra tyrimo tikslas, kam jis skirtas ir ko i jo tikimasi. Pagrindinis mokslini tyrim tikslasgauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reikinius, kuriuos norime tirti, ir, remiantis iais tyrimais, juos panaudoti, prognozuoti bei valdyti, arba praktikai pritaikyti. Kaip jau minjome, socialini tyrim tikslas - gauti naujos informacijos apie visuomenje vykstanius procesus.

Mokslinio tyrimo proceso analiz dert pradti nuo tyrimo princip, kurie gana isamiai yra aprayti C. Charles (1999) studijoje. Paminsime tik tuos esminius momentus, kuriuos btina inoti. I viso iskiriamos keturios princip grups: etiniai, teisiniai, filosofiniai procedriniai. Kiekviena princip grup sudaryta i atskir princip, taiau aptarsime tik pagrindinius, labiausiai susijusius su tyrimo proceso planavimu ir jo eiga.

Apie socialini tyrim etik jau kalbjome (3 skyrius). Teisiniai principai yra susij su tiriamj sauga bei tyrimo duomen konfidencialumu. Tai reikia, jog bet koks tyrimas turi bti teistas, garantuojantis tyrimo duomen slaptum. Nurodoma, pavyzdiui, jog be tiriamojo sutikimo negalima skelbti asmen kompromituojani duomen, kaip ir vykdyti tyrimus, negavus tam pritarimo.

Metodologine prasme kur kas svarbesni filosofiniai principai ir vis pirma tyrimo reikmingumo bei kartotinumo. Reikmingumo principas yra susijs su pasirinktos temos aktualumu, jos moksliniu naujumu. Manoma, jog tyrimai turi save pateisinti, t.y. teikti mokslui nauj ini. Ne maiau svarbus ir kartotinumo principas, susijs su tyrimo duomen patikimumu. Tai reikia, jog btina tiksliai laikytis vis, su tyrimo metodologija susijusi reikalavim, o tyrimo metodikos apraym pateikti taip, kad ir kiti tyrjai galt pakartoti tyrim ir gauti panai rezultat. Be abejo, is principas lengviau gyvendinamas gamtamoksliniuose tyrimuose, kur tyrimo procedros yra tiksliau fiksuojamos, ir kur kas reiau tai pasiekiama socialiniuose moksluose. T nulemia ir objektyvios aplinkybs, t.y. laikmeio ypatumai, skirtingos tiriamj grups, ir, be abejo, subjektyvumo elementai, kuri visikai ivengti socialiniuose moksluose vargu ar manoma. Taiau kiekvieno tyrjo pareiga tiksliai fiksuoti visas tyrimo atlikimo procedras, o duomenis pateikti tik tokius, kokie buvo gauti, t.y. prisilaikyti siningumo principo. Svarbiausi moksliniame tyrime yra procedriniai principai. Pavyzdiui, tiriamumo principas apsprendia temos moksliniam tyrimui pasirinkim, jos formulavim. ia aukiau minto altinio autorius silo atsivelgti iuos esminius temos formulavimo klausimus: 1) ar sprendiant tem galima taikyti mokslin metod?; 2) jeigu ne, tai ar negalima temos kitaip suformuluoti?; 3) jeigu tem galima mokslikai tirti, tai ar manoma gauti svarbi, reikming duomen?; 4) jeigu tema yra tinkama tyrimui, tai ar manoma j realizuoti esamomis slygomis? Tarkime, suformulavome toki mokslinio tyrimo tem: Student mokymosi motyvacijos ir psichosocialins sveikatos duomen ssaja. i temos formuluot rodo jog iame tyrime galima taikyti mokslin metod, manoma gauti svarbi reikming duomen bei j realizuoti esamomis slygomis. Paanalizuokime pavyzdius, atitinkanius treij ir ketvirtj temos formulavimui svarbius klausimus. Tarkime, pasirinkome tem: Vaik sergamumo ltinmis neinfekcinmis ligomis (LNL) priklausomyb nuo j seneli poirio sveik gyvensen jaunystje. Nors tem moksliniu poiriu galima tirti, taiau vargu ar mes galsime surinkti objektyvi duomen apie seneli poirio sveik gyvensen ypatumus j jaunysts metais. Arba performuluokime tem kitaip: Santykis tarp pirmos klass mokini sergamumo LNL ir sergamumo iomis ligomis jiems baigiant vidurin mokykl. iuo atveju atlikti tokios trukms tyrim doktorantui paprasiausiai pritrkt laiko, nors pats savaime toks tyrimas yra prasmingas. Taigi verta sidmti tiriamumo principo reikalavimus.

Apie glaustumo princip jau iek tiek kalbjome, teigdami, jog kuo teorija yra paprastesn, tuo ji yra geresn. Tas pats pasakytina ir apie tyrimo metodus bei technik. Pavyzdiui, geriausia metodika yra ta, kuri prieinamiausiu ir paprasiausiu bdu padeda surinkti objektyvi informacij. Todl pagal galimybes visada reikia stengtis, kad atliktas tyrimas bt aikus, paprastas ir tuo paiu reikmingas, t.y. validus . is principas svarbus ir raant tiriamojo darbo ataskaitas (straipsnius, tezes, disertacijas ir kt.), kuriose, ypa disertacijose, vis dar pasitaiko bereikaling apraym, sudting svok vartojimo bei dirbtinai ipstos darbo apimties vis pirma literatrins dalies sskaita.

Labai reikmingas yra vairiop aikinim principas. Ubaigus tyrim, visada yra galimyb gautus rezultatus vairiai interpretuoti. Taiau jei kiti paaikinimai i esms prietarauja tyrjo pateiktoms ivadoms, tuomet kyla pavojus susilaukti neigiamo vertinimo dl gaut duomen neobjektyvumo. Taip daniausiai nutinka tais atvejais, kada tyrjas nra pakankamai tikslus formuluodamas teiginius, arba yra esmini metodologini nukrypim. Pavyzdiui, dl netinkamai pasirinktos metodikos gavome ne visai tikslius duomenis arba daromos ivados nra statistikai reikmingos. Panaaus pobdio trkumai, kaip taisykl, enkliai sumenkina atlikto darbo kokyb.

4.2. Tyrimo proceso etapai Nors nra grietai reglamentuot standart bei absoliuiai unifikuotos mokslini tyrim atlikimo metodologijos, taiau tam, kad pradedaniajam tyrjui bt aikiau, pravartu iek tiek detaliau panagrinti tyrimo proceso struktr, ypa apibdinant tuos tyrimo elementus, kuriuos btina nurodyti tiriamojo darbo ataskaitoje.

Kiekvienas konkretus tyrimas daniausiai pradedamas programos, apimanios tiek teorin tyrimo pagrindim, tiek ir jo procedr apraym, parengimu. is tyrimo planavimo dokumentas (1) padeda formuluoti mokslin problem, kuriai isprsti ir yra atliekamas numatytas tyrimas (2) apibria bendr tyrimo login pagrindim, kurio dka gyvendinamas tyrimo ciklas: teorija - faktai teorija (3) tiksliai numato tyrj funkcijas, tyrimo laik, viet, slygas ir pan., tuo palengvindama tyrimo kontrol. Vis mokslinio tyrimo (daniausiai kiekybinio) proces santykinai galima bt suskirstyti keturis pagrindinius etapus:

1. Pasiruoimas tyrimui. is etapas susijs su tyrimo planavimu arba, kitaip tariant, - tai tyrimo (temos) metodologinis pagrindimas. Jame iskirtinas:

a) literatros studijavimas;

b) temos formulavimas;

c) tyrimo problemos (tiriamojo klausimo) aptarimas;

d) tyrimo objekto apibdinimas;

e) hipotezs formulavimas;

f) tyrimo tikslo ir udavini nusakymas.

2. Tyrimo proceso organizavimas (tyrimo metod ir procedr aptarimas, tiriamj kontingento - imties trio parinkimas ir kiti klausimai).

3. Empirini duomen rinkimas. iame etape renkami duomenys, kurie turi patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotez.

4. Tyrimo duomen apdorojimas. ia iskirtinas:

a) statistinis gaut duomen apdorojimas, jeigu tyrime buvo taikyti kiekybiniai tyrimo metodai arba panaudotos skaitmenins kokybini tyrim rezultat reikms;

b) teorinis duomen apdorojimas (duomen aptarimo skyrius);

c) gaut rezultat praktinis pritaikymas (silomi bdai arba konkreios rekomendacijos, taiau tik tais atvejais, kada tyrimo rezultatai leidia tai padaryti).

Aptarti mokslinio tyrimo proceso etapai nra grietai reglamentuojami. Tyrim praktikoje vieni i j gali bti labiau iplsti ir bti svarbs, kiti - maiau reikmingi. Todl tyrimo procesas gali bti papildytas naujais elementais arba kai kuri jo etap atsisakyta. Tai i principo nra svarbs dalykai. Kur kas svarbiau - fundamentali mokslinio tyrimo idja, valdanti racional tyrimo proces, atskir jo etap savitarpio priklausomyb bei problemos ir jos formuluots pirmaeil svarb (Cohen, Manion, 1994). Socialini tyrim metodologijoje apraomos vairios tyrim atlikimo metodologins nuostatos, tarp kuri daniausiai minimos dvi. Tai - hipotetin dedukcin ir indukcin paradigmos (Smith, Glass, 1987). Pirmoji i j - hipotetin dedukcin paradigma - laikosi aukiau apraytos tyrim planavimo schemos, pripaindama nuostat, jog kiekvien tyrim reikia planuoti, metodologikai pagrsti. Kita - indukcin paradigma - postuluoja nuomon, jog tyrimo pradioje teorins-metodologins nuostatos nra esminis tyrimo planavimo argumentas. Reikiama nuomon, kad socialin teorija nebtinai turi bti adekvatus tyrimo hipotezi altinis. Kitaip tariant, tyrim galima pradti neturint nei aikios teorijos, nei hipotezs. Tiesiog renkami duomenys apie tai, kas gali dominti tyrj. Jis dalyvauja kokiame nors procese, tarkim, organizacijos gyvenime, stebi j, renka vairi informacij. Vliau jis t mediag analizuoja, sistemina, interpretuoja. Po to rykja kokie nors dsningumai, kriama hipotez.

Indukcin paradigma remiasi ms jau mintos grindiamosios teorijos alternatyva, kurios vienu i krj nurodomas Glaser (Gall ir kt., 1996). i teorija taip pat laikosi poirio, kad pirmiausia yra renkami duomenys ir tik po to, remiantis jais, yra sukuriama teorija. Grindiamja ji buvo pavadinta dl to, jog yra grindiama realiame pasaulyje surinktais duomenimis. Jos autorius (jau mintas Glaser, 1978) nepataria tyrjams prie tyrim analizuoti literatros altini, t.y. remtis kit autori duomenimis, nes, jo nuomone, kit tyrj sukurtos teorijos gali turti jiems neigiamos takos, dl ko bus sunku naujai pavelgti j pai surinktus duomenis. Tuo tarpu literatros studijos, atliktos jau po teorijos sukrimo, gali ikelti nauj idj, versti abejoti savo pai sukurta teorija arba, prieingai, j patobulinti, paskatinti tolimesni tyrim planavim. Kita vertus, literatros altini analizje tyrjas gali rasti ir jo teorij patvirtinani teigini. Taigi, laikantis ios nuomons, maiau reikia iekoti tyrimo prielaidas argumentuojani teigini, konceptualaus tyrimo pagrindimo. Taiau, kita vertus, tokia tyrimo logins sekos teorija daniau yra kritikuojama u prast taisykli nepaisym ir subjektyvum.

Tame paiame altinyje nurodoma dar viena - multioperacin teorija. i teorija teigia, kad visi tyrimai turi savyje uprogramuot klaid. Tai yra bet koks konstrukto (abstrakti idja apie vertyb arba individo charakteristik) operacionalizavimas (tiriamj poymi paieka, norint vertinti reikin, pavyzdiui, nerim. iuo atveju nerimas -tai konstruktas, o operacionalizacja - nerimo matavim paieka) yra nepilnas ir validus tik i dalies, nes mes negalime bti tikri, ar nra kit galim rodikli, nusakani tiriamj reikin. Be to, manoma, jog bet koks tyrimas turi tam tikr alikumo atspalv, nors, kita vertus, kiekvienas metodas turi ir tikrumo element. Todl bet kokia hipotez visada yra atvira tolesniems iekojimams. Esm yra ta, kad tik tikrindami duomenis ir juos lygindami su kit tyrj duomenimis, neretai naudojusius skirtingus tyrimo metodus, mes galime gauti teising mokslin vieno ar kito reikinio vertinim (tai btina tyrimo duomen aptarimo slyga). Kitaip tariant, multioperacija - kada, pavyzdiui, atsakymai interviu klausimus ne visai sutampa su anonimins apklausos rezultatais, o tik parodo dalin tiriamojo reikinio poymi pasireikim. Taiau jeigu kit tyrim duomenys, gauti tais paiais ar skirtingais metodais, duoda panaius rezultatus, tuomet galima galvoti apie j patikimum.

ios trys teorijos rodo, kaip atlikti tyrim ir gauti mokslini ini. Tuo paiu jos parodo, kad nra vienintels metodologijos, kaip atlikti tyrim ir gauti teisingus duomenis. Todl tyrim metodologij, susijusi su j planavimu, nereikt irti kaip dogm. Visos teorijos gali bti priimtinos jeigu jos numato tyrimus, kuriems bdingos tokios bendros charakteristikos:

1) tyrjas dirba sistemikai, aikiai apraydamas visas tyrimo procedras, kad bt galima sekti tyrimo logik bei vertinti ivad pagrstum;

2) tyrjas yra jautrus klaidoms, susijusioms su tyrimo metodais, todl stengiasi jas kontroliuoti ir numatyti j tak tyrimo rezultatams.

Taigi yra bendri tyrimo principai ir skirtinga j atlikimo metodologija. Taiau bene svarbiausia - tyrimo ivad pagrstumas, j statistin ir login argumentacija.

4.3. Literatros studijavimasLiteratros altini analiz - neatsiejama mokslinio darbo dalis, kuri tsiasi per vis mokslinio tyrimo proces, nors prasideda dar prie konkreios temos pasirinkim. Literatros analiz gali bti pagalbin mokslinio tyrimo priemon, pavyzdiui, eksperimentiniame tyrime. Taiau kai kuriais atvejais tai gali tapti savarankiku tyrimo metodu, pavyzdiui, raant referatyvinio pobdio darb. Literatros studijavimo udaviniai skirtinguose mokslinio tyrimo etapuose yra skirtingi. Ruoiantis tyrimui, literatros analiz padeda pasirinkti tem, tyrimo metodus, susipainti su pirmtak darbais, protingai suplanuoti savo darb. Prasidjus tyrimams, literatros studijavimas sudaro slygas:

a) suinoti apie naujausius kit specialist darbus;

b) prireikus koreguoti tyrim eig;

c) rasti savo tyrim faktus patvirtinani arba prietaraujani jiems mediag;

d) rasti paaikinim jeigu literatros duomenys neatitinka tyrime gaut rezultat.

Taigi literatros altini studijavimas kiekvienu konkreiu atveju sprendia skirting udavin. Tyrintojui tai neatsivelgus jo literatros tyrinjimas gali bti nepilnavertis:

1. Skaitymas tampa savitiksliu, mechaniniu ini kaupimu. Atliekant tyrimus, tai savo ruotu menkina savarankikum. H. Spenseris yra pasaks jog naudingos yra ne tos inios, kurios kaupiasi kaip riebalai, bet tos, kurios gali bti perdirbtos proto raumenis.

2. Skaitytojas apie perskaitytus literatros altinius nesusidaro bendro vaizdo, padedanio painti iuolaikin nagrinjamo klausimo teorin koncepcij.

4. Skaitymas pasidaro nesistemingas. Parenkant ir skaitant literatr, stinga pagrindins idjos, todl kartais praleidiami labai svarbs, fundamentals darbai ir per daug dmesio skiriama antraeiliams.

5. Atsiranda nekritikas poiris perskaityt mediag, nemokama vertinti autori privalum ir trkum, ir pan.

Suprantama, kad rasti reikiam literatr nelengva: kasmet vairi moksl klausimais publikuojama daug darb, j gausja geometrine progresija (per 10-15 met padvigubja). Todl pradedantis tyrintojas vis pirma privalt sudaryti literatros, su kuria reikia susipainti, sra. Naudinga sudaryti tris sraus:

1) literatros, kuri reikia perskaityti pirmiausia;

2) literatros, su kuria pageidautina susipainti;

3) literatros, kuri galima paanalizuoti, jei liks laiko.

I pradi siloma skaityti apibendrinanio pobdio literatros altinius: monografijas, disertacijas, knygas ir pan. Tai pads tiriam. problem suprasti, j sigilinti. Po to galima pereiti prie literatros, aptarianios atitinkamus siaurus klausimus - tai straipsniai, tezs, anotacijos ir t.t. Chronologiniu poiriu geriausiai pradti nuo naujausios literatros, po to pereiti prie senesns. Pravartu perirti literatros sra monografij, disertacij bei straipsni gale ir persirayti altinius t autori, kuri mintys ar tyrimo metodika pasirod doms skaitant veikal.

Literatros altinis nagrinjamas keliais etapais:

1. Perskaitomas pavadinimas, turinys, anotacija, vadas, peririma bibliografija. Tai padeda pasirinkti altinio skaitymo bd - ar veikal skaityti isamiai, giliai, ar tik susipainti su pagrindinjo idja.

Btina tuoj pat pasiymti literatros altinio "pas", t.y. bibliografin informacij. Tuo tikslu kiekvienam altiniui gali bti panaudota atskira kortel, kurioje uraomi ie duomenys: autorius (pavards ir vard inicialai eils tvarka), knygos ar straipsnio pavadinimas (taip pat straipsnio altinis), leidybos duomenys (urnalams - pilnas pavadinimas, ileidimo data, numeris/straipsnio puslapiai, o knygoms - miestas, leidykla, ileidimo metai, bendras knygos puslapi skaiius). Tai leidia prireikus greitai rasti jau analizuot literatros altin. Be to, i informacija reikalinga, cituojant ir nurodant literatros altinius, sudarant naudotos literatros sra (io srao sudarymo principai detaliau bus aptarti vliau).

2. Skaitant literatros altin pirm kart, btina vis pirma isiaikinti jo turin, t.y. suprasti pagrindines autoriaus mintis, idjas. Todl knyg ar straipsn reikia skaityti, pasibraukiant pietuku svarbiausias mintis, nuraant atskir odynl pagrindini svok ir termin apibrimus.

3. Skaitant veikal antr kart, btina vertinti faktin mediag, atrinkti tipingiausius faktus ir palyginti juos su jau inomais. Reikia sigilinti autoriaus samprotavim eig, j logik, nebijoti "diskutuoti" su knygos ar straipsnio autoriumi (nesvarbu, kad jis pripaintas autoritetas), rasti jo samprotavim silpnas vietas, netikinanius faktus ir kt.

Perskaityt veikal reikia sukonspektuoti. Pirma, tai padeda nuodugniau ir visapusikiau suprasti mediag; antra, perskaityta mediaga geriau sismoninama; treia, iugdo sugebjim lakonikai ir tiksliai reikti mintis, ketvirta, padeda kaupti mediag, kuri gali tapti ir darbo inynu, ir vertinga pedagoginio bei mokslinio darbo priemone.

Ura form slygoja skaitymo pobdis, todl nereikia pamirti, kad bet kokios formos uraai - knygos ar straipsnio studijavimo baigiamasis etapas.

Ura formos bna ios:

1. Citavimas. i forma vertinga, apibdinant svokas, parykinant paties tyrintojo mintis ir pan. Skaitytojui yra lengviausia, nes nereikalauja savarankikai mstyti. Taiau ji neekonomika laiko atvilgiu.

2. Planas. Tai lakonikas pagrindini publikacijos klausim nagrinjimas bei idstymas. Jis padeda iskirti ir trumpai idstyti pagrindines autoriaus mintis.

3. Tezs. Jos isamiau negu planas perteikia perskaitytos publikacijos turin, t.y. inagrinja kiekvien plano punkt, rodo kur nors autoriaus ginam teigin. Tezse turi atsispindti ivados, pagrindiniai teiginiai, kuriuos ateityje btina inagrinti.

4. Konspektai. Jie gali bti trij ri. Paprastas konspektas tai nuoseklus ir trumpas darbo turinio idstymas, jo nekomentuojant ir neaikinant. Sudtingas konspektas - tai publikacijos turinio idstymas, apraant faktus, pateikiant j argumentacij, rodymus, analiz, ivadas ir suskirstant tekst punktus ir papunkius. sudting konspekt eina citatos, planas, tezs, taip pat lentels ir paveikslai (originals arba kit autori). Suvestinis konspektas idsto bendr keli publikacij esm, daniausiai tai teminiai konspektai, t.y. apibendrinantys vairi autori mediag vienu klausimu. Ura formos pasirinkimas priklauso nuo:

1) j paskirties: pavyzdiui, literatros apvalgai geriau sudaryti suvestin konspekt;

2) konspektuojamos mediagos turinio: pavyzdiui, analizuojant fundamentalius, klasikinius veikalus daniau cituojama.

Ivardytosios ura formos paprastai derinamos. Analizuodamas literatr, skaitytojas nesunkiai pastebs jog nra vienintelio atsakymo tiriamj klausim. t pat dalyk irima skirtingai, akcentuojamos skirtingos ypatybs, atskleidiami skirtingi poiriai. Visa tai paaikinti bei argumentuoti savo nuomon ir praveria uraai. Be abejo, iplitus kompiuterins technikos naudojimui, ymiai palengvjo tiek pirmini, tiek antrini literatros altini, o kopijavimo galimybs atpalaiduoja tyrj nuo vairi form ura. Taiau, kita vertus, technini priemoni panaudojimas nepadarys u skaitytoj svarbiausio - skaityti, suprasti ir vertinti jam tinkamo leidinio turin bei padaryti atitinkamus ymjimus viena ar kita ura forma.

4.4. Temos pasirinkimas ir formulavimas Tai labai svarbus mokslinio tyrimo etapas, nes nuo tinkamo temos pasirinkimo priklauso bsimojo darbo vert. Be abejo, tem gali pasilyti mokslinio darbo vadovas, taiau tyrjas visada turi bti savarankikas ir mokslinio vadovo patarimais vadovautis krybikai. Kita vertus, atliekant tyrim, tema neretai koreguojama, todl i pradi ji gali bti formuluojama preliminariai.

Pasirinkti tem nra taip lengva, kaip tai gali atrodyti i pirmo vilgsnio. Ne veltui sakoma, jog temos pasirinkimas - beveik pus darbo. Pasirenkant tem, patartina atkreipti dmes ias rekomendacijas:

1. Tema turi bti aktuali, t.y. svarbi mokslo krypties teorijai ir praktikai. Nustatant jos aktualum, ieities taku laikoma mokslin hipotez, t.y. rezultatas, kur tikimasi gauti, atlikus tyrim. Savaime suprantama, jog tai i temos pareikalaus mokslinio naujumo element.

2. Tema turi bti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika, tarp kuri turi bti ilaikomas glaudus tarpusavio ryys. Taiau gali bti tyrim, sprendiani teorinio pobdio udavinius. Mokslui ir technikai tobuljant, kinta paklausos mokslui pobdis: praktika (nors tai gali atrodyti ir kiek paradoksalu) reikalauja nagrinti vis abstraktesnius udavinius, kurti fundamentalias teorijas, kurios nurodyt gaires taikomojo pobdio tyrimams. Daugelis mokslo krypi ir ak m formuotis ir plstis tik po to, kai buvo sukurtos fundamentalios teorijos (pavyzdiui, I. Niutono, . Darvino, A. Einteino, N. Vinerio ir kt).

3. Svarbu, kas domina pat tyrj, nes tema jam gali bti ir primesta. Kartais pasirenkama netikta tema ar klausimas, patraukiantis dmes skaitant ar mokantis. Taip pat patariama iekoti temos sau artimoje aplinkoje, kuri tyrjui bt domi ir naudinga, o jos rezultatai vliau galt praversti jo darbe (ernius, Tereseviien, 1996). Kita vertus, reikia atkreipti dmes savo polinkius, gabumus, vertinti motyvacijos lyg bei teorin pasiruoim.

4. Reikia atsivelgti temos realizavimo galimybes, t.y. tai, ar bus galima panaudoti tinkamus metodus, ar turimos materialins slygos leis isprsti tyrimo udavinius. Pravartu taip pat pagalvoti, ar galima bus rasti literatros jai ipltoti ir parengti. ia gali padti knygos, moksliniai straipsniai, vairs dokumentai. Svarbu turti ne tik publikacij santraukas, bet ir vairi nuomoni bei darb apvalgas, o paties tyrjo atradimai, nuomon, vertinimai bei ivados turi bti aikiai nurodyti kaip asmeniniai.

5. Pasirinkt tem dera gerai suformuluoti, prie tai nustaius grietas tiriamojo darbo ribas. Kiekviename tyrime nagrinjama apibrta ir gana siaura klausim grup - tik tada nagrinjamus reikinius galima painti. Todl labai svarbu, kad pasirinkta tema nebt nei per plati, nei per siaura. Jei ji bus per plati, tyr-jas nesugebs visko aprpti, ir jo darbas gali atrodyti iek tiek pavirutinikas. Pasirinkus per siaur tem, gali pritrkti erdvs tyrjo gebjimams pasireikti. Todl, siekiant kiek manoma tiksliau vardinti bei apriboti tiriamj objekt, temos pavadinime patartina vartoti odius, nusakanius veiklos srit bei teritorij, kuriuose veikia tiriami objektai.

Daniausias ir pagrindinis trkumas - per plati tema, kuri tinkamai inagrinti neretai pritrksta laiko bei patirties. Todl neretai j tenka tikslinti, kad bt aikiau vardintas tyrimo objektas bei bt galima velgti tyrimo problem.

Kad bt geriau suprantamas io tyrimo etapo turinys, panagrinkime keleto tem pavyzdius:

A tema: Aktyvi mokymo metod taka ugdant jaunimo poir sveik gyvensen.

B tema: Televizijos laid poveikis paaugli agresijai.

Suformulavus temas, toliau aptariami tyrimo principai. Pavyzdiui, ar temos atliepia filosofin reikmingumo (aktualumo) princip? iuo atveju, matyt, nekilt didesni diskusij, pritariant abiej tem reikmingumui bei mokslins argumentacijos paiekos svarbai, sprendiant iuos klausimus.

Kitas svarbus klausimas, kur reikia aptarti, tai klausimas apie tai, ar temose atskleidiami procedriniai tiriamumo aspektai, t.y.:

a) ar galima tem mokslikai tirti (taikyti mokslin metod), ar pakankamai aiki jos formuluot?

Pirmoji tema galt bti tikslinama, vardinant aktyvius mokymo metodus, jaunuoli ami bei nurodant, kokie sveikos gyvensenos elementai bus tiriami. Dalis neaikum gali bti atskleisti apibdinus tyrimo objekt (pavyzdiui, detaliau pristatant sveikos gyvensenos kintamuosius).

Svarbu atminti, kad tema galutinai gali bti suformuluota tik ubaigus tyrim.

b) ar tyrime galima gauti svarbi, reikming duomen? Be abejo, tai padaryti manoma, nes tai technikai isprendiami udaviniai, nors metodologiniu poiriu, organizuojant tyrim, antroje temoje yra kiek sunkiau pritaikyti eksperimentin metod.

c) ar galima tem vykdyti esamomis slygomis? Tiek pirm, tiek antr tem realizuoti pakanka kvalifikaciniams darbams (pavyzdiui, daktaro disertacijai parengti) skiriamo laiko.

4.5. Tyrimo problema (tiriamasis klausimas) Planuojant tyrim, svarbu yra suformuluoti mokslin problem ir pagrsti jos aktualum. Be to, svarbu numatyti ir galimus jos sprendimo bdus bei prognozuoti tyrimo rezultatus. Tai vienas svarbiausi tyrimo sumanymo aspekt, reikalaujantis teorinio pagrindimo. Todl, planuojant tyrim, pagrindinis vaidmuo tenka tyrimo idjai. Kita vertus, ne kiekviena problema reikalauja mokslinio tyrimo. Apskritai mokslin problema yra ta, kuri apima mokslin ir praktin element. Todl kai kurioms problemoms isprsti utenka praktini priemoni arba turim ini.

Jau pats problemos atsiradimas rodo, jog mums trksta informacijos, norint isprsti naujus udavinius. Prietaravimai tarp to, kas jau pasiekta, ir to, ko dar neinome, sudaro problemin situacij. Tokia situacija moksle susidaro, atradus naujus faktus, kurie negali bti paaikinti turimomis teorinmis iniomis. Tai daniausiai vyksta kritiniais mokslo raidos laikotarpiais, kai nauji tyrimo duomenys veria kritikai perirti vis teorin arsenal bei tyrimo metodus. Susidariusi problemin situacija, pavyzdiui, XIX amiaus pabaigoje ir XX amiaus pradioje atradus radioaktyvum, vert daugel mokslinink skausmingai igyventi mokslini vertybi pasikeitim, atsisakyti ankstesni pozicij.

Be abejo, ne kiekviena problemin situacija susijusi su vairi konflikt sprendimu. Anksiau mintu atveju tai buvo susij su fundamentali problem sprendimu, kas savo ruotu pareikalavo revoliucini mokslo persitvarkym arba, kitaip tariant, paradigm pasikeitimo (iuo atveju terminu paradigma ireikiama teorini ir metodologini prielaid visuma). Kita vertus, rasti problem sunkiau nei j isprsti. Jos iklimas reikalauja ne tik gerai suvokti problemin situacij, bet kartu numatyti ir jos sprendimo bdus. Be to, problemai atsirasti btina tam tikra sukaupt fakt gausa, o tai reikia, kad problema negali atsirasti savaime - ji turi subrsti. Todl, formuluojant mokslin problem, neretai dedama daug pastang arba paprasiausiai tenka palaukti krybikumo blyksnio galvoje, nors pats savaime ji gali ir neatsirasti.

Kaip teigiama literatroje (Gall ir kt., 1996), pradedantys tyrjai neretai vien ar kit tyrimo problem pasirenka dl to, jog jiems asmenikai ji atrodo domi. Taiau to aikiai nepakanka. Ne maiau svarbus ir kitas kriterijus - planuojamo tyrimo indlis kuriamas naujas mokslo inias. iuo atveju mokslo inios (research knowledge) nra tas pats, kas asmenins inios. Nors abi i ini rys yra vertingos, taiau jos tarnauja skirtingiems tikslams bei reikalauja skirting standart. Vis pirma mokslo inios yra publikuojamos mokslo urnaluose, mokslo darb rinkiniuose. Be to, kaupiamos mokslo inios yra glaudiai susij su tuo, kas jau yra inoma. Todl jeigu tyrjas savo tyrim grindia vien asmeniniais interesais, ignoruodamas mokslin literatr, tuomet sunku yra sprsti, kiek ir kaip atliktas tyrimas prisideda prie mokslo ini turtinimo.

Taigi aikja literatros studij svarba mokslins problemos formulavimui. Kiekvienas tyrjas, skaitydamas mokslin literatr, turt atkreipti dmes tai, kad mokslini straipsni pabaigoje j autoriai neretai patys nusako tas problemas, kuri nagrinjimui reikalingi tolimesni tyrimai. Isakyti teiginiai galt tapti savotiku tiriamojo darbo stimulu, o nurodyti sprstini klausimai - tyrimo problema.

Tame pat altinyje atkreipiamas tyrj dmesys ir tai, jog, norint atlikti moksline prasme kokybik tyrim, svarbu formuluoti toki tyrimo problem, kuria bus siekiama patikrinti viena. ar kit teorij. Kita vertus, nors teorijos yra patikrinamos kiekybiniais tyrimais, taiau yra tyrim, kuriais stengiamasi sukurti teorij. Tokie tyrimai paprastai turi aikiai ireikt kokybin charakter ir atliekami, remiantis taip vadinama grindiamja teorija (grounded theory), kuriai bdinga nuostata, jog pradioje yra renkami duomenys, o tik po to bandoma iekoti teorini svok, apibdinani vien ar kit proces, tem ar modeli, kuriuos pagrindia teorija (plaiau apie tai jau kalbjome 4.2). Vis dlto tyrimas, besiremiantis teorija, turi kelet privalum, nepaisant to, ar jame taikomi kiekybiniai ar kokybiniai metodai. Vis pirma teorija fokusuoja tyrimo krypt. Kai teorijos nra, nemaai tyrim nuklysta nereikming (neretai praktini) klausim nagrinjim, nedaug prisiddami prie mokslo paangos. Antra, teorija gali tapti racionaliu pagrindu, aikinant ar interpretuojant tyrimo duomenis. Galbt dl to, neretai tyrimais, neturiniais teorinio pagrindo, gaunami rezultatai, kuri tyrjas nesugeba paaikinti. Be abejo, ir tokie tyrimai gali prisidti prie teorijos vystymo, taiau tiriamojo reikinio (objekto) supratimui jie yra maiau vertingi negu tyrimai, tvirtai besiremiantys teorija (Gall ir kt., 1996). Tsiant tyrimo mokslins problemos svarbos analiz, kaip vien i jos formulavimo prielaid aukiau cituoto altinio autoriai nurodo galimyb kopijuoti, pakartoti arba praplsti kit tyrj tirtas problemas. Pavyzdiui, nurodoma, jog tiksliuosiuose moksluose svarbs tyrimai visuomet yra pakartojami, kol atradimai nra pripainti mokslins bendrijos. Socialiniuose moksluose taip pat yra tyrim kartotinumo poreikis (t numato ir vienas i analogiko pavadinimo tyrimo princip), nes juose taikomi tyrimo metodai paprastai neivengia matavimo klaid (pavyzdiui, eliminavus paalinius veiksnius, galinius turti takos tyrimo rezultatams, sunku sprsti apie galim j poveik). Pakartojus svarb tyrim, galima dti reikming indl teorijos vystym.Kartojant tyrim, jis kartu turt bti ir prapleiamas. Silomi jo prapltimo bdai i esms skirti atlikt tyrim rezultatams patikrinti. I ties, kartais pasitaiko tyrim, kuri rezultatai prietarauja anksiau atlikt tyrim duomenims (tai ypa ryku atliekant vairios pakraipos sociologinius tyrimus) arba visuotinai priimtai teorijai. Todl toki tyrim pakartojimas yra naudingas tuo, jog padeda patvirtinti arba paneigti juose gaut duomen validum bei j interpretavim. Taiau, galimas dalykas, kad anksiau atlikt tyrim rezultatai nebus pakartoti, nes, pavyzdiui, socialiniuose tyrimuose vis dar nestokojama metodologinio pobdio klaid, susijusi vis pirma su tyrimo planavimu, dl ko skirtingi tyrjai gauna nevienodus rezultatus (be abejo, gali bti ir objektyvios prieastys, taiau populiacijos lygmenyje tendencijos turt bti pakartojamos). Tai apsunkina tyrimo duomen interpretavim, nes neaiku, kurio tyrimo duomenys objektyviau atspindi socialinius procesus. Kita vertus, socialiniai moksliniai tyrimai danai atliekami su nedidelmis tiriamj grupmis (ypa eksperimentini tyrim atveju), atstovaujaniomis tam tikrai populiacijai. Todl, nepakartojus i tyrim, negalima nustatyti, kiek vieni ar kiti duomenys yra veiksmingi kitose populiacijose. Vadinasi, pakartotini tyrimai padeda tiksliau nustatyti duomen apibendrinamumo ribas, nes tyrimo rezultatai negali bti apibendrinti skirtingoms (vairioms) aplinkoms.I to, kas pasakyta, dar nereikia, kad kiekvienoje mokslinio darbo temoje btina nagrinti koki nors problemin situacij. Taiau, prie praddami kiekvien konkret tyrim, turime isiaikinti, ar tai, ko neinome ir norime tirti, tikrai yra neinoma. Taigi btina apvelgti tai, kas jau buvo padaryta iki iol ir, be abejo, reikia remtis (vadovautis) pagrindine tyrimo idja, kuri ir nusako temos aktualum. Taigi problemos formulavimas yra svarbus loginis ingsnis atliekant tyrim. Taiau, kita vertus, ne kiekvienas tyrimas yra probleminis. Yra darb, kuriuose arba nra problemos, arba ji neteisingai (kartais intuityviai) keliama. Todl tikslus problemos formulavimas reikalauja tam tikr iankstini ini apie tyrimo objekt. Jeigu toki ini stokojama, problema gali isikristalizuoti tyrimo eigoje, o kartais gali susiformuoti kaip atlikto tyrimo pasekm.

Tyrimo problema daniausiai formuluojama klausimu apie tiriamuosius reikinius bei j sveikas. Neretai ji keliama, kada yra prietaravimai kokio nors proceso ar reikinio vystymesi. Pavyzdiui, prietaravimas tarp visuomens noro matyti sportinink kaip visapusik ir harmoningai ivystyt asmenyb ir maksimali sportini rezultat siekimo.

Aptar mokslins problemos formulavimo svarb, grkime prie tem pavyzdi. Taigi A temos probleminis (tiriamasis) klausimas galt bti formuluojamas taip: Ar yra prieastinis ryys tarp aktyvi mokymo metod ir student poirio sveik gyvensen? Kitaip tariant, ar galima poir ugdyti? B temos atvilgiu: Ar paaugliai tampa agresyvs todl, kad iri smurto filmus per TV, ar jie iri smurto filmus, nes yra agresyvs?

4.6. Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas)Problemos formulavimas reikalauja apibrti tyrimo objekt, kuriuo gali bti vairs socialins realybs reikiniai, moni veikla bei patys mons, t.y. visa tai, k yra nukreiptas painimo procesas. Arba, kitaip tariant, visi problem slygojantys veiksniai. Manytume, kad moksliniame darbe (magistro tezse ar daktaro disertacijoje) pakakt apsiriboti tyrimo objekt (t.y. tai, kas bus tiriama) apibdinaniomis charakteristikomis. Kitoki svok, neneani aikumo, reikt vengti.

Tokiu bdu tyrimo objektu (paintins veiklos dalyku) A temoje bt student poiris sveik gyvensen (nurodant, kokie sveikos gyvensenos komponentai bus tiriami, pavyzdiui, alingi proiai, mityba, fizinis aktyvumas ir kt.), o B temoje - paaugli agresija (detaliau aptariami agresyvaus elgesio kintamieji). 4.7. Hipotezio, nors ir neprivalomo nurodyti, taiau svarbaus tyrimo planavimo elemento vieta nebtinai turi bti tuoj po tyrimo objekto. Galbt netgi logikiau j talpinti greta probleminio klausimo, i kurio paprastai ir keliamos hipotezs. Taiau i principo tai nra svarbu, nors, kita vertus, hipotezes reikia nurodyti ten, kur jos labiausiai atitikt tyrimo planavimo logik.Iklus probleminius klausimus, nesunku suformuluoti hipotezes aukiau mus pasirinktoms temoms. Taigi A temoje galima remtis prielaida, kad aktyvs mokymo metodai gali paskatinti student sveik gyvensen (pavyzdiui, padidinti j fizin aktyvum). Tai dedukcin hipotez, besiremianti asmenybs poirio koncepcija, teigiania, jog poiris nra paveldimas, o gyjamas per gyvenim, imokstant vairi socialinio elgesio form. Remiantis bendru teigimu, jog perteikiant tam tikras inias, taikant pedagoginius ir psichologinius mokymo metodus, galima pakeisti arba suformuoti palank asmens poir tam tikr veikl, nesunku iprotauti dedukcin prielaid apie toki metod taikymo galimyb, skatinant studentus sveikai gyventi. B temoje galima planuoti tok tyrimo rezultat numatant teigin, jog smurto filmai per TV skatina paaugli agresyv elges. iuo atvilgiu tai bus indukcin hipotez, nes i atskir stebt atvej bus daroma apibendrinta ivada. Nulins hipotezs abiem atvejais teigia, jog nebus jokio poveikio. Jos paneigiamos, tik gavus statistikai reikming duomen, patvirtinani padarytas pirmines prielaidas (darbines hipotezes).

4.8. Tyrimo tikslas ir udaviniaiPaprastai tra vienas tyrimo tikslas, daniausiai (be papildom teigini) sutampantis su temos pavadinimu bei atspindintis tyrimo objekt (dalyk). Jis nurodo bendr tyrimo krypt (vairi operacij sistem) bei orientuotas problemos analiz teorine ir taikomja prasme (pastaroji socialiniuose tyrimuose yra dominuojanti). Taigi ms pasirinktos A temos tikslas - nustatyti aktyvi mokymo metodin tak ugdant student poir sveik gyvensen, o B temos atvilgiu - nustatyti televizijos laid poveik paaugli agresijai.Kai kurie tyrjai pernelyg ipleia tyrimo tiksl, traukdami jo formulavim ir tyrimo udavinius. Dl to gali atrodyti jog yra ne vienas, o keli tikslai. Pavyzdiui, A temoje gali atsirasti tokia tikslo formuluot: remiantis vienais ar kitais tyrimo metodais, nustatyti student aling proi paplitimo ir fizinio aktyvumo pokyius bei atskleisti i rizikos veiksni priklausomyb nuo socialini demografini veiksni. Kiekviena, nors ir labai konkreiai suformuluota, tema gali turti daug sprendimo aspekt, kurie paprastai negali bti nagrinjami tuo paiu metu. Todl, suformulavus tiksl, usibriami konkrets tyrimo udaviniai, kurie kyla i bendrj ir specifini, tam tyrimui suformuluot klausim. ie darbiniai tyrimo udaviniai tiksliau paaikina, kokie aplinkos aspektai turi bti matuojami. Pavyzdiui, A temoje tyrimo udaviniai galt bti tokie:

1. Nustatyti ir vertinti student fizin aktyvum.

2. Nustatyti aling proi paplitim.

3. Parengti ir metodologikai pagrsti aktyvius mokymo metodus.

4. Eksperimentu vertinti j efektyvum.

5. Parengti praktines rekomendacijas.

Galima diskutuoti dl penktojo udavinio reikalingumo. Galbt tokio pobdio udavini apskritai reikt atsisakyti, nes jie nra susij nei su tyrimo problema, nei su hipoteze ar tyrimo tikslu. Tai tam tikra praktin tyrimo ieiga, kuri kvalifikacinio pobdio moksliniuose darbuose, kuriuose paprastai siekiama nauj ini, nra privaloma.

Panaiai formuluojami ir B temos udaviniai:

1. Nustatyti paaugli agresyvaus elgesio pasireikimus.

2. Parinkti smurto filmus.

3.Eksperimentu nustatyti j tak paaugli agresijai.

Nedidels apimties moksliniuose tyrimuose paprastai bna keli (2-5) pagrindiniai udaviniai, i kuri kiekvienas atspindi mokslinio darbo idj, atskleidia tiriamj aspekt. Nereikt specialiai didinti udavini skaii, nes tai nenulemia darbo kokybs. Be pagrindini tyrimo udavini, dar gali bti tarpini udavini, kurie padeda isprsti pagrindinius. it udavini specialiai iskirti nereikia, nes tai bus matyti tekste ir galbt vienoje ar keliose ivadose. Btina atminti jog kiekvienas pagrindinis tyrimo udavinys privalo turti sprendim, t.y. atsispindti ivadose. Formuluojant tyrimo udavinius, vartotinos veiksmaodi bendratys, o ne veiksmaodiniai daiktavardiai. Pavyzdiui, "palyginti", "itirti", "nustatyti", o ne " palyginimas", "tyrimas", "nustatymas" ir pan.

4.9. Tyrimo proceso organizavimasKai tyrimo struktra teorikai aiki, apsvarstomi procedriniai tyrimo klausimai, t.y. sudaromas tyrimo atlikimo planas, parenkami tyrimo metodai (pavyzdiui, nusprendiama, ar bus pasitelktas stebjimas, ar anketavimas, testavimas ar eksperimentas, arba keli i j); be to, aptariama, ar pasinaudoti jau inomais metodais, ar kurti naujus. Svarbu nusprsti ar btinas eksperimentas. Socialiniuose tyrimuose numatomas ir tiriamj kontingentas. is socialini tyrim organizavimo elementas yra vienas pagrindini, neretai galintis turti lemiamos takos duomen patikimumui. Danai vien dl netinkamo tiriamj grupi parinkimo darbas nustoja mokslins verts. Todl, parenkant tiriamj grupes, btina vadovautis j atrankos kriterijais (r. 8 skyri). Be to, manoma jog tiriamj grups ir jose numatomas moni skaiius turi bti inomi i anksto, t.y. dar prie tyrimo pradi, nes tai susij su hipotezs formulavimu. Svarbu pabrti, jog prie atliekant vairaus pobdio socialinius tyrimus, btini valgomieji arba preliminariniai tyrimai. Be to, visos empirins procedros turi bti tikslios. Jos turi bti atliekamos taip, kad skirtingi tyrjai, vienodomis slygomis tirdami tuos paius objektus, gaut panaius rezultatus (filosofinis tyrimo kartotinumo principas).

Tsdami pasirinkt tem pavyzdi analiz, aptarkime joms charakteringus tyrimo metodus.

A temos metodai:

1. Mokslins literatros analiz arba teorins analizs ir apibendrinimo metodas.

2. Anketin apklausa.

3. Eksperimentas.

4. Matematin statistikos metodai (nurodomi konkrets metodai).

Apraant eksperimento eig, btina nurodyti priklausomus ir nepriklausomus kintamuosius (plaiau apie tai bus kalbama 5 skyriuje). ioje temoje priklausomi kintamieji bus alingi proiai ir fizinis aktyvumas, o nepriklausomas kintamasis (vienas arba keli) - aktyvs mokymo metodai.

B temos metodai:

1. Mokslins literatros analiz.

2. Stebjimas (nurodoma, kas ir kaip bus stebima).

3. Pokalbis (interviu), pateikiant detal pokalbio plan, jei interviu buvo struktrizuotas ar struktrizuotas i dalies.

4. Eksperimentas.

5. Matematins statistikos metodai (nurodomi konkrets metodai).

ios temos eksperimentiniame tyrime priklausomi kintamieji bus agresyvaus elgesio pasireikimo poymiai, o nepriklausomi kintamieji - smurto filmai, rodomi per TV.

Teorinio pobdio darbuose galima paminti bendramokslinio painimo metodus, pavyzdiui, sistemin arba lyginamj tiriamojo reikinio analiz, tyrimo objekto operacionalizacij bei kitus racionalaus painimo metodus. Tuo tarpu empirins pakraipos darbuose turt bti nurodomi tik patyrimo mediag teikiantys metodai. 4.10. Empirini duomen rinkimasEmpirin tyrim galima apibdinti kaip vairios formos informacijos gavim, kontaktuojant tyrjui ir tiriamajam objektui. Taiau tai nra visai paprastas procesas. Kaip tarpininkas tarp tyrjo ir tiriamojo objekto yra tyrimo metodas, kuris riboja arba i viso izoliuoja tyrjo poveik. Todl neatsitiktinai tyrimo metodams yra keliami dideli reikalavimai.

iame tyrimo proceso etape yra renkami duomenys, kurie ir turi patikrinti daromas prielaidas. Kalbant apie empirinio tyrimo duomenis, reikia pastebti, jog duomenys vis pirma tai daikt, reikini, poymi arba objektyvios tikrovs ryi atspindys. Taiau tai ne objektyvios aplinkybs, nes ne reals objektai, o duomenys apie juos sudaro empirin mokslo pagrind. Taigi duomenys - bet kurio mokslinio tyrimo aliava, ir tai svarbiausias, lemiamas dalykas tikrinant hipotezes. Antra, duomenys, tiesiogiai gaunami empirinio tyrimo metu yra vadinami pirminiais arba empiriniais duomenimis. Taiau duomenys tampa prasmingi (reikmingi) tik tada, kai mes juos gretiname arba lyginame su kitais duomenimis arba kokia nors teorine ar odine sistema.

Btina pabrti jog duomenys tam tikroje teorinje sistemoje turi savo funkcij ir viet. Kitoje teorinje sistemoje arba hipotezje tie patys duomenys gali gauti kit reikm ir funkcij. Tie patys duomenys skmingai gali bti nauduojami skirtingose mokslo kryptyse ar netgi srityse (pavyzdiui, duomenys apie paaugli fizin brendim ir raid, surinkti ir ianalizuoti kno kultros specialist, gali bti interpretuoti specialist, dirbani medicinos srityje).

Dauguma duomen turi bti statistikai apdoroti. Apdoroti rezultatai vadinami antriniais duomenimis. Pavyzdiui, tokie duomenys yra vairios danumins charakteristikos, vidurkiai, koreliaciniai (tarpusavio) ryiai ir t.t. iuo atveju jie gauna mokslinio apibendrinimo form ir sudaro prielaidas tolimesniems teoriniams apibendrinimams. Antra vertus, duomenys turi bti patikrinti arba patikrintas j reprezentatyvumo laipsnis. Be ito jie negali bti teorikai apibendrinti, nes, prieingu atveju, galime padaryti mokslikai nepagrstas ivadas, tai tebus manipuliavimas duomenimis.

Logikai apdoroti ir apibendrinti duomenys sudaro slygas nustatyti vairius prieastinius ryius, kurie gali bti traktuojami kaip empiriniai dsniai (pavyzdiui, Archimedo dsnis). Kai kada ie dsniai tiesioginio jutiminio painimo gali neturti. Sakykim, empirikai galime nustatyti garso sklidimo greit. Taiau mes negalime tiesiogiai stebti, kaip atsiranda garso bangos ir kaip jos plinta. Stebime tik galutin rezultat, t.y. vienoje vietoje kils garsas po tam tikro laiko bus ufiksuotas kitoje vietoje. Teiginys apie garso greit bus gautas kaip login ivada, o ne kaip reikinio tiesioginio stebjimo rezultatas. Tai bdinga socialiniams mokslams, kur stebimi procesai apraomi, naudojantis netiesioginiais informacijos gavimo altiniais. Dl to socialini tyrim metodai turi bti patikimai metodologikai pagrsti, nes jie, prieingai negu gamtos painimo metodai, nestokoja subjektyvumo.Visus tiriamus poymius (duomenis) galima suskirstyti keturias grupes:

a) kiekybiniai poymiai (pavyzdiui, antropometrini matavim, fizins bkls rodikliai, laboratorini tyrim duomenys ir kt, t.y. visa tai, k galima imatuoti); jie tikslesni, objektyvesni, gerai tinka matematinei analizei;

b) kokybiniai poymiai (elgesys, poiriai, interesai, vertybins orientacijos ir kiti motyvai); sunkiau nustatomi, vertinami bei statistikai apdorojami; tai subjektyvs duomenys, galintys turti daug interpretacij; juos sunkiau palyginti su kiekybiniais poymi rodikliais;

c) klasifikaciniai arba nominaliniai poymiai (lytis, amius, gyvenamoji vieta, profesija, isilavinimas ir kt.); patogs darant tiriamj atrank bei vairius palyginimus;

d) reikinio eilikumo poymiai arba poymiai pagal reikinio pasireikimo laipsn (pavyzdiui, fizin bkl, kuri gali bti labai gera, gera, vidutin, patenkinama arba bloga, lygiai kaip sveikata, inios bei kit poymi charakteristikos). Empiriniai tyrimai svarbs tuo, kad jais remiantis gauti duomenys leidia daryti apibendrinimus ir ivadas, t.y. nustatyti empirinius dsningumus bei kurti teorinius apibendrinimus. Kita vertus, empiriniai tyrimai socialiniuose moksluose yra sudtingesni nei dauguma laboratorini tyrim, atliekam, pavyzdiui, biologijoje, medicinoje ar kitose tikslij moksl srityse bei kryptyse. Jie sudtingi tuo, jog moni elgesys bei individualios j savybs labai priklauso nuo aplinkos slyg, veikiani motyvacijos kitimus. Be to, moni nuomons bei elgesys labai kinta arba j poiriai ne visada atitinka real elges (pavyzdiui, nurodo, kad teikia pirmum tai ar kitai veiklai, taiau savo elgesiu to nepatvirtina; palankiai vertina, bet elgiasi prieingai, ir pan.). 4.11. Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas Empiriniai duomenys nra galutiniai duomenys. Labai svarbu juos tinkamai sugrupuoti ir interpretuoti. Tai savo ruotu reikalauja j patikimumo ir objektyvumo vertinimo. Socialiniuose moksluose duomenys yra kaupiami vairiais bdais: per apklausas, stebjimus, eksperimentus, vairi dokument analiz, psichologinius testus. Laikantis tam tikrj rinkimo procedrini reikalavim tikimasi sumainti arba net paalinti skirtumus, kurie gali atsirasti vairiems tyrjams stebint tuos paius objektus bei apibendrinant tyrimo duomenis. Ir nors visikai ivengti tam tikr nuokrypi socialiniuose tyrimuose, kain, ar pavyks, taiau btina stengtis sumainti toki nuokrypi pasekmes. Visa tai tyrimo metodams kelia grietus reikalavimus.Taigi tik tie duomenys, kurie yra sukaupiami, prisilaikant vis metodologini reikalavim, gali bti priskiriami faktams, kuriuos galima panaudoti, tiriant vairias hipotezes. iuo atveju duomenys yra patikimi, jeigu jie yra kartotini (t.y. gali bti atkartojami) ir nuosekls. Kita vertus, duomen, gaut konkretaus stebjimo bdu, patikimumas priklauso ir nuo tyrjo asmeninio alikumo, kuris gali atsirasti dl vairi interes, ir nuo to, kad tiek renkant, tiek ir interpretuojant gautus duomenis jie real pasaul atspindi tok, kok mato kiekvienas stebtojas ir kurio vaizdis gali bti alikas.Duomen patikimumo vertinimas priklauso nuo j rinkimo metod. Pavyzdiui, vidinis apklausos duomen patikimumas tikrinamas pagal atsakymus tam tikrus klausimus, o iorinis patikimumas lyginant respondent atsakymus su kita turima informacija. Arba testavimo bdu gaut duomen iorinis patikimumas tikrinamas vertinant pat test ir lyginant jo rezultatus su kito testo, atlikto su tais paiais tiriamaisiais, rezultatais. Taiau, vienaip ar kitaip, nei vienas i i duomen patikimumo vertinimo metod negarantuoja subjektyvios tyrjo takos nebuvimo (Root, 1993). Kita vertus, subjektyvum socialiniuose moksluose gali lemti ir ta aplinkyb, jog ie mokslai atspindi btent t laikmet ir t reali socialinio gyvenimo situacij, kurioje vyksta tyrimas ir kurios dalyviai yra ir tyrjas, ir tiriamasis asmuo. Todl socialini tyrim rezultatai galioja tik taikonkreiai situacijai, kurioje yra tiriamasis objektas, ir, be abejo, jie negali bti apibendrinti platesniame kontekste, t.y. bti perkeliami i vieno laikmeio ar sistemos kit. Be to, socialiniai mokslai, konstatuodami esam situacij duotuoju momentu, sunkiai prognozuoja ateities perspektyvas, taiau socialiniai tyrimai btini, norint suprasti ir vertinti visuomens gyvenim bei, remiantis tyrim duomenimis, formuoti t ar kit institucij politik. Tai dar karta parykina patikim duomen socialiniuose tyrimuose svarb.

Kitas ne maiau svarbus socialini tyrim duomen patikimumo rodiklis - j aikinimas. ia ypa svarbu siekti kuo didesnio j objektyvumo. Taiau tai padaryti ne visada lengva, nes gautus, pavyzdiui, vairi apklaus duomenis tyrjas turi paaikinti. O tai gali bti susij su asmenine jo nuomone, subjektyviu poiriu, nes ne visada mes galime bti tikri, kad gavome btent tai, k matavome ir kad respondent atsakymai btinai turi atitikti tai, kas yra tikrovje. Todl iuo atveju tyrjui tenka ne maiau svarbus udavinys - tinkamai interpretuoti gautus tyrimo duomenis. Kad bt aikiau, imkime pavyzd i literatros (Root, 1993). Tarkime, turime tyrimo atvej, kuriame nustatme, jog statym leidjas balsavo prie mokesi sumainim. is faktas gali bti nevienodai interpretuotas, t.y. jo aikinimas gali bti tiek objektyvus, tiek subjektyvus. Pavyzdiui, galime daryti ivad, jog statym leidjas balsavo prie mokesi sumainim, nes buvo sitikins, jog tai es neteisinga. Tok aikinim galima vertinti kaip objektyv. Taiau tas pats faktas gali bti paaikintas ir subjektyviai, teigiant, jog statym leidjas balsavo prie mokesi sumainim todl, kad pats mokesi sumainimas yra neteisingas.

Antrasis paaikinimas parodo tikrj mokesi sumainimo situacij (yra taip, kaip yra), o pirmasis - statym leidjo sitikinimus. Taiau dauguma sociolog, pasak autoriaus, matyt, bt link tvirtinti, jog antrasis paaikinimas yra objektyvus. Tai rodo, kad paaikinimai gali bti tiek objektyvs, tiek subjektyvs (individuals). Individuals jie gali bti atspinddami specifin grybi suvokim arba rodydami prieprie daugelio kit vertybi suvokimui. Aptariamuoju atveju paaikinimas yra objektyvus, priklausomai nuo to, ar mokesi sumainimas yra teisingas ar neteisingas, taiau individualaus paaikinimo atveju svarbiausia yra tai, ar mokesi sumainimas apskritai priklauso nuo teisingumo.

Aukiau cituoto altinio autoriaus nuomone, daugelis sociolog paaikinim yra individuals. Ir ne tik dl to, kad jie atspindi kakok grio suvokim, bet ir dl to, kad jie yra nesuderinami su poiriu subjekt, nuo kurio priklauso moraliniai sprendimai, grio svoka. Ypa ginytini gali bti paaikinimai, susij su vairia subjekt veikla. 4.12. Tyrimo duomen apdorojimas Paprastai iskiriama kokybin ir kiekybin duomen analiz. Pavyzdiui, nurodoma, kad kokybin duomen analiz - tai bdingi, tipiki surinkt duomen poymiai, pagal kuriuos ir grupuojami duomenys. Kokybinei analizei priskiriamas sisteminimas, klasifikavimas bei prieastini, funkcini ir struktrini ryi analiz. Sisteminimas - tai duomen grupavimas kiekvienos grups viduje pagal poymi skirstym esminius ir neesminius. Klasifikavimas - tai ryi atskleidimas pagal esminius poymius tarp kiekvienos grups reikini ir preliminarios ivados apie grupi santykius. Kokybins analizs rezultatas - nustatymas ryi, kurie gali bti prieastiniai, t.y. ryiai tarp reikinio ir j lemiani veiksni, funkciniai, ireikiantys ryius tarp poymi, laikom nepriklausomais ir keiiam pagal tyrjo nor, ir poymi, objektyviai susijusi su nepriklausomais poymiais, kintani keiiant pastaruosius, ir struktriniai, nurodantys vienos sistemos element ry. Kiekybin duomen analiz tai matematin statistika,

kurios pagalba sprendiami tie patys aukiau paminti duomen analizs udaviniai, kaip ir kokybins analizs metu. Skirtumas tas, kad kiekybin analiz pagrsta kiekybini rodikli apskaiiavimu, kas nebtina kokybinei analizei.

Teorinis duomen apdorojimas - tai mokslikai argumentuoti apibendrinimai ir ivados, galintys patvirtinti hipotetinius teiginius. Be abejo, nepasitvirtinus hipotezei, koki nors praktini rekomendacij vargu ar galsime pateikti, taiau tai galt bti pretekstas naujai hipotezei ikelti bei atlikti pakartotinius tyrimus. Kita vertus, vienas epizodinis tyrimas negali visapusikai apibdinti situacijos. ia btini papildomi tyrimai, taip pat duomen gretinimas bei lyginimas, pasitelkus ir kitus tyrimo metodus. I pasitvirtinusios ar nepasitvirtinusios hipotezs daromos ivados, kurios gali bti panaudotos praktikai. Kartais teorins ivados gyvenime ne visada pasitvirtina. Todl ir svarbu praktikai pritaikyti tyrimo rezultatus.

4.13. Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai Visi tyrimo programos elementai yra tarpusavyje susij ir sudaro vien metodologin visum. Pirmasis ir pats elementariausias programai keliamas reikalavimas - jos rengimo svarbos supratimas. Neretai pradedantys tyrjai bando atlikti tyrimus be konkreios, aikios tyrim programos, remdamiesi miglotomis empirini duomen rinkimo idjomis. Tai apsunkina tyrim, reikalauja daug papildomo darbo, daroma nemaai klaid. Be to, tyrimo metu gali paaikti, kad formuluojami teiginiai nra pagrsti empiriniais faktais, o kai nra aikios hipotezs, neaiku ir kaip apdoroti surinkt mediag. Bandymas tai padaryti jau surinkt duomen analizs stadijoje gali sukelti nusivylim: mediaga surinkta nepilnai ir netiksliai, imtis neatitinka jai keliam reikalavim, gauti atsakymai ne tuos klausimus, kurie buvo planuoti tyrimo pradioje. Tokio darbo pabaigoje tyrjas btinai prieis ivados, kad visa tai jis padaryt kitaip. Be abejo, toki ivad galima gauti ir esant tiksliam tyrimo planui. Taiau abejons ia yra kitokio pobdio, nes kyla labiau pagrstos hipotezs, reikalaujanios specialaus patikrinimo. Toks nepasitenkinimas - tai krybinio iekojimo idava, tuo tarpu pirmuoju atveju - tai neinaudot galimybi pasekm. Antrasis reikalavimas - programos aikumas. Visi jos elementai, kaip ir teiginiai, turi bti tiksls, paremti tyrimo logika. Todl intuityvus programos rengimas negarantuoja darom prielaid pagrstumo. Be to, programa yra vieningas dokumentas visam tyrj kolektyvui (pavyzdiui, veiklos tyrime), o kai jos nra, tyrj nuomons galt skirtis, dl ko tekt gaiti laik, tikslinant tuos klausimus, kurie nekilt primus program bendru sutarimu (be abejo, klausim gali atsirasti, taiau jie bt susij su tyrimo metu ikilusi situacij sprendimu).

Treias programos reikalavimas - login vis jos element seka. Pavyzdiui, negalima pradti nuo tyrimo organizavimo, aikiai neinant tyrimo udavini, arba beprasmika bt kelti hipotezes, nevardijus tyrimo kintamj (tyrimo objekto). Todl visi programos elementai turi bti apjungti vien bendr login struktr.Ketvirtas reikalavimas - programa turi bti lanksti. Taiau tai neprietarauja ankstesniems reikalavimams, o tik pabria btinum, suradus klaidas vienoje programos dalyje, patikrinti ir kitas jos dalis. Pavyzdiui, bandomojo tyrimo metu nustatme ms netenkinant vieno ar kito teiginio interpretavim. Jo keitimas reikalauja perirti konceptualios schemos dalis ir, be abejo, btinumo pakoreguoti hipotezes. Kita vertus, programa, bdama lanksti vis jos element suderinamumo ribose, empirini duomen atvilgiu turi bti grieta. Todl bet koks bandymas gautus duomenis pakoreguoti pagal norim koncepcij (idj) yra neleidiamas.

Klausimai: 1. Tyrimo principai

2. Tyrimo proceso etapai

3. Literatros studijavimas

4. Temos pasirinkimas ir formulavimas

5. Tyrimo problema (tiriamasis klausimas)

6. Tyrimo objektas (tiriamasis dalykas)

7. Hipotez

8. Tyrimo tikslas ir udaviniai

9. Tyrimo proceso organizavimas

10. Empirini duomen rinkimas

11. Tyrimo duomen patikimumas ir objektyvumas

12. Tyrimo duomen apdorojimas

13. Bendrieji tyrimo programos (planavimo) reikalavimai