TI Konspektas 2011 Antra Dalis

J.Machovenko. TEISS ISTORIJA. Paskait konspektas studentams, 2011/2012 m. m. redakcija

1

Studij dalykas TEISS ISTORIJA, 2011/2012 m. m. prof. dr. (HP) Jevgenij Machovenko

(VU TF Vieosios teiss katedra, 405 k., tel. 2366175, [email protected])

Paskait konspektas

Atunta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA

1. NACIONALIN IR RECEPUOTA TEIS; TEISS ALTINIAI XIII XX a. PRADIOJE

1. Lietuvi ir slav teiss vaidmuo kuriant feodalins Lietuvos valstybs teis Daugelis autori, raydami apie Lietuvos teiss istorij, naudojasi vien tik Lietuvos

valstybingumo raidos periodizacija [jie kalba apie Lietuvos kunigaiktysts teis (nuo Mindaugo

iki Gedimino ir Algirdo), LDK teis (nuo Gedimino iki 1795 m.), okupuotos Lietuvos teis

(1795-1918), Nepriklausomos (tarpukario) Lietuvos teis ir t.t.]. I esms galima pritarti tokiai

teiss istorijos periodizacijai, taiau negalima nepastebti, kad teis ir valstyb yra skirtingi

reikiniai. velgti Lietuvos teiss raid vien tik per Lietuvos valstybs raidos prizm, tapatinti

Lietuvos teiss ir Lietuvos valstybs istorij - reikia daryti rimt metodologin klaid. Btina

atskleisti tam tikrus esminius teiss pokyius ir panaudoti juos kaip teiss raidos periodizavimo

kriterijus. 2002 m. Lietuvos teiss istorijos vadovlio autoriai yra link skirstyti Lietuvos teiss

istorij du laikotarpius: 1) laikai nuo feodalins Lietuvos valstybs susidarymo iki 1387 m.

vadinami paprotins teiss laikotarpiu; 2) laikai nuo 1387 m. iki ms dien raytins teiss

laikotarpiu, kuris skirstomas privilegij teiss laikotarp (1387-1529 m.) ir kodifikuotos arba

statutins teiss laikotarp (nuo 1529 iki dabarties). ios periodizacijos kriterijus pagrindinis

(dominuojantis) teiss altinis (iorin teiss norm forma). Taiau teiss norma turi ne tik

form, bet ir turin (tai elgesio taisykl, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams tam tikras

teises ir pareigas). Analizuojant teiss norm turin, galima atskleisti 3 laikotarpius: 1)

pirmykts teisins lygybs laikotarpis, kai elgesio taisykls dar yra bendros visiems tam tikros

teritorijos gyventojams arba tam tikros genties nariams (nuo teiss atsiradimo iki 1387 m.); 2)

luomins teiss laikotarpis (1387-1918 m.), kai tam tikr luom (socialini grupi) nariams

suteikiamos ypatingos teiss, o kit luom (socialini grupi) nariams skiriamos ypatingos

pareigos; 3) pilietins teiss laikotarpis (nuo 1918 m. iki dabar) kai teiss normos vl yra bendros

visiems pilieiams (o tam tikros normos bendros ir visiems monms).

Tyrinti LDK paprotin teis sunkiau negu kit Europos ali teis, nes visai neturime

joki paprotins teiss rinkini, toki kaip Didieji Normandijos kutiumai, barbar statymai ar

Rus tiesa. Akademikas Konstantinas Jablonskis teig, kad ir Lietuvoje teisjai naudojosi

paprotins teiss rinkiniais, tik jie nra ilik. Taiau mes neturime ne tik tiesiogini, bet ir


2

netiesiogini toki rinkini egzistavimo rodym (joki teismo sprendim, privai laik ar kit

dokument, joki archeologini artefakt, radini). Ko gero, toki rinkini i vis nebuvo. I

tarptautini sutari, metrai ir kai kuri kit XIV a. dokument galima sprsti, kad lietuviai

laiksi savo paprotins teiss, bet istorikai neino kokia buvo ta teis, todl daug dmesio skiria

1340 m. Prs (Pameds) teisynui. Tai vokiei kryiuoi ordino ukariautos ir pagaliau

inaikintos prs genties paprotins teiss kodeksas. Istoriko Vladimiro Pautos manymu, is

teisynas galjo bti taikomas emaitijoje, kai ji XV a. pradioje buvo patekusi Kryiuoi

ordino administracin ir teisin priklausomyb (inoma, ia tik spjimas). Kodifikuotos prs

paprotins teiss tyrimo rezultatus galima perkelti lietuvi paprotin teis. 1340 m. (ko gero,

vadovlyje per daug dmesio skirta iam teisynui net 13 psl.). Apie vlesn paprotin teis

galima sprsti i ems ir srii privilegij, Kazimiero teisyno, Lietuvos Statut, teismo

sprendim, vairi sutari ir kit dokument.

LDK galiojusi paprotin teis nebuvo bendra, apskritai paprotinei teisei bdingas

partikuliarizmas (sritinis teiss pobdis). LDK paprotin teis sudar dvi paprotins teiss

sistemos: lietuvi paprotin teis ir prie Lietuvos prisijungusi slav emi paprotin teis.

Pirmoji buvo gentin, antroji teritorin. Paprotin teis keitsi kartu su feodalini santyki

raida. Feodalai naudojosi teisini paproi forma suteikdami iai senai formai nauj luomin

turin. Ir XIV a. ir XVI a. dokumentuose suraytos paprotins teiss normos gali atrodyti

nepakitusios, taiau i tikrj j esm visikai kitokia (pav., i pradi tam tikri teisiniai

paproiai saugojo vis moni ems nuosavyb, vliau tie patys paproiai buvo taikomi tik

feodal nuosavybs atvilgiu). LDK paprotin teis vystsi kaip feodalin teis, o feodalin teis

visada yra luominio pobdio teis. I pradi paprotins teiss normos buvo bendros visiems

tam tikros teritorijos gyventojams arba tam tikros genties nariams. Vliau, dl feodalini

santyki raidos, paprotins teiss normos pradjo skirstytis normas, skirtas tik bajorams, tik

dvasininkams, tik valstieiams arba tik miestieiams. Taip pradjo formuotis tipika feodalins

teiss sistema, kuri gerokai skiriasi nuo dabartins. Dabar teiss sistema susideda i teiss ak,

poaki ir teiss institut, o feodalin teis susidjo i keleto sistem arba subsistem, ir

kiekviena i j susidjo i teiss ak, poaki ir teiss institut. Nebuvo bendros LDK

baudiamosios, civilins ar kurios kitos teiss, buvo bajorams skirta baudiamoji teis,

valstieiams skirta baudiamoji teis ir t.t. LDK baudiamoji ar civilin teis, apie kuri kalba

mokslininkai, yra dirbtin konstrukcija, sukurta mokslinink tam, kad bt lengviau tyrinti tam

tikras normas, kak palyginti, atskleisti ar apibendrinti.

Kartu su paprotins teiss norm diferenciacija vyko ir i norm konsolidacija. LDK

teiss konsolidacija vyko kaip smoningas lietuvi teiss ipltimas slav emse ir LDK teiss

krimas lietuvi teiss pagrindu panaudojant kai kuriuos slav teiss elementus. Prie Lietuvos


3

prisijungusios slav ems neturjo centralizuoto valstybs valdymo, centralizuotos teiskros ir

teisingumo, o pasaulietin slav teis dar buvo primityvioje raidos stadijoje. Vienintelis jos

pranaumas tuometins Lietuvos teiss atvilgiu buvo tas, kad ji buvo i dalies surayta ir

kodifikuota (XI a. buvo sudarytas rinkinys Rus tiesa, susidjs i teisini paproi,

kunigaiki statym ir apibendrintos teism praktikos. is rinkinys turinio ir teisins technikos

atvilgiu maai kuo skyrsi nuo barbar statym, ileist gerokai anksiau). Buvo pavojus, kad

ir nauja valstyb (LDK) bus labai nestabili pusiau savarankik emi sjunga, kurioje nebus

bendros teiss. Taiau Lietuvos valdovams pavyko centralizuoti valstyb ir konsoliduoti jos

teis. Natrali slav valstybingumo ir teiss raida buvo nutraukta, ir tai buvo paangus ingsnis,

jis sustiprino valstyb ir padjo veikti teiss partikuliarizm. LDK teiss krimas buvo pradtas

btent vakarinse jos emse (Lietuvoje) ir vyko kaip natrali lietuvi teiss raida, kurios

pagrindiniai rezultatai (normos) sigaliojo slav emse.

Lietuvi teiss plitimas LDK slav emse buvo vis pirma vieosios teiss plitimas. Iki

XIV a. pabaigos Lietuvos valstybje klostsi vasaliniai didiojo ir dalini kunigaiki santykiai,

kuriuos reguliavo vieoji lietuvi teis, nes atitinkamos slav teiss normos, senai nustojusios

galioti, jau buvo pamirtos. Tai buvo pirmas lietuvi teiss plitimo slav emse etapas. Antras

prasidjo XIV a. pabaigoje, kai buvo panaikintos stambios dalins kunigaiktysts, vietoj j buvo

steigtos sritys, vietoj dalini kunigaiki didysis kunigaiktis paskyr vietininkus i stambi

feodal. Srityse susiformavo tiesiogiai nuo Lietuvos didiojo kunigaikio priklausantis srities

valdymo aparatas. Vietininkai ir kiti valdovo skiriami pareignai atsine valstybin Lietuvos

teis, istorijos altiniuose vadinam tiesiog lietuvi teise. i teis galiojo krato gynybos, finans

ir mokesi, valdymo ir teisingumo vykdymo srityse. Privatin teis kol kas buvo vietin, nors ir

ten jau galima rasti lietuvi teiss nuostat (pav., registruojant ems perleidimo aktus). Buvo ne

tik oficialus vieosios lietuvi teiss plitimo lygmuo (t.y. plitimas per vietininkus ir kitus

pareignus), bet ir privatus lygmuo, t.y. plytimas per visus kitus asmenis, Lietuvos gyventojus.

I pradi LDK galiojo asmeninis, o ne teritorinis, teiss taikymo principas. Atvykusieji

slav emes priklaus Lietuvos didiojo kunigaikio jurisdikcijai, atsak pagal Lietuvos teis ir

apskritai laiksi lietuvi, o ne slav teiss. Kuo daugiau buvo toki moni, tuo stipresns buvo

lietuvi teiss pozicijos slav emse. Vliau sigaljo teritorinis teiss taikymas.

Ta paprotins teiss dalis, kuri reguliavo slav feodal tarpusavio santykius gana greitai

susijung su lietuvi feodal paprotine teise. Valstiei ir miestiei santykius reguliavosi

paprotin teis ilgiau ilaikydavo savo ypatybes Lietuvoje ir LDK slav emse. Feodalams

reikjo tokios teiss, kuri utikrint privilegijuot j padt visuomenje, ir tokia teis turjo bti

bendra visoje LDK. Greiiausiai buvo konsoliduotos vieojo pobdio paprotins teiss normos

(reguliavusios karo tarnyb, valstybs institucij darb ir pan., kur vienas asmuo turi valdi


4

kitam asmeniui, kur taikomas imperatyvinis visuomenini santyki reguliavimo metodas).

Btent feodalai buvo LDK paprotins teiss suraymo ir kodifikavimo iniciatoriai. Taiau

suraomos ir kodifikuojamos buvo tik tos normos, kurios atitiko feodal interesus. Feodalams

reikjo ne tik norm, reguliuojani santykius valdaniojo sluoksni viduje, jiems rpjo ir

normos, reguliavusios j santykius su priklausomais monmis. Kitaip sakant, jie buvo

suinteresuoti surayti ir kodifikuoti tiek leno teis, tiek dvar teis. Feodalai danai net nelauk,

kol tai bus padaryta didiojo kunigaikio, Pon tarybos ar seimo. (Pvz., 1531 m. Vitebsko

srities bajorai ir dvasininkai susitar valstiei atvilgiu laikytis bendr norm, reikalauti i j

toki pat prievoli ir apskritai sudaryti jiems tokias pat slygas, kad jie neiekot sau naujo pono.

Jie tai padar imdami pavyzd i Polocko bajor, kurie buvo tai padar anksiau. ios bendros

normos buvo suraytos ir 1553 m. patvirtintos didiojo kunigaikio, kuris ved jas ir savo

dvaruose).

Taikyti viej paprotin teis buvo lengviau negu privatin, nes vieoji buvo bendresn,

o nuo XVI a. vidurio galima kalbti apie bendr viej LDK teis. Skirtumai (daugiausia

neesminiai) liko privaiojoje teisje, pavyzdiui, reguliuojant turtinius santykius. Sprsdamas

byl pagal privatin paprotin teis valdovas pakviesdavo atitinkamos provincijos atstovus, kad

jie idstyt jam t vietin teis, arba pavesdavo vietos administracijai ir feodalams isiaikinti

kas ten galioja ir praneti jam ratu.

Vargu ar galima kalbti apie bendr viej LDK teis XV a. pradioje, kaip tai daroma

vadovlyje [p. 37], nes btent tuomet isiskyr centrins LDK ems (Vilniaus ir Trak), pagal

1413 m. ems privilegij jos tapo vaivadijomis. Jose buvo steigtos vaivad ir katelion

pareigybs, numatyta steigti luominius bajor teismus, vietos aristokratijai suteikti lenk lkt

herbai. Kitos ems tapo vaivadijomis tik XVI a. pradioje. Vieosios teiss nustatoma luomin

visuomens struktra ir luominis teiss suskirstymas nusistovjo tik XVI a. viduryje, kai

Antrasis Lietuvos Statutas sulygino stambij ir tarnybini bajor teises, taip pat atribojo bajorus

nuo miestiei ir valstiei. Btent XVI a. viduryje vyko administracinio suskirstymo, vietos

valdymo, seimo, paviet seimeli ir teism reformos.

2. Vakar teiss vaidmuo kuriant feodalins Lietuvos valstybs teis

Magdeburgo teiss recepcija

Lietuvi ir slav teis buvo gimtoji, vietin teis, tuo tarpu Magdeburgo miesto teis ir kanon

teis buvo svetima teis, kurios galiojimas LDK buvo sankcionuotas valdov. Kitaip sakant tai

buvo recepuota teis. Magdeburgo teis susiformavo XII a. Vokietijoje, taiau LDK ji atjo i

Lenkijos, kur Magdeburgo teis buvo labai paplitusi. Atjo ne tikra vokika, bet lenkika ios

teiss versija. LDK-je Magdeburgo teis susiliejo su vietin teise, todl lietuvika ios teiss


5

versija gerokai skyrsi nuo grynos vokikosios. Pirmieji LDK miestai, gav Magdeburgo teiss

privilegijas buvo Vilnius (1387 m.) ir Brestas (1390 m.). XV a. Magdeburgo teis gavo

daugiausia stambs miestai, politiniai ir ekonominiai centrai, XVI-XVII a. pirmojoje pusje i

teis gavo nedideli miestai, miesteliai. Nuo XVII a. vidurio daugiausia patvirtinamos anksiau

ileistos Magdeburgo teiss privilegijos, nauj privilegij ileista nedaug.

Magdeburgo teiss vedimo iniciatoriai buvo patys LDK miestieiai, kurie baiminosi

netekti asmens laisvs ir nuosavybs teiss. LDK formavosi baudiava, o miestieiai pagal

vietin paprotin teis nebuvo atskirti nuo valstiei, miestas nebuvo teisikai atskirtas nuo

kaimo. Pagal Magdeburgo teis miestieiai buvo savarankikas luomas. Magdeburgo teiss

privilegijos draud didiajam kunigaikiui dovanoti ar kitokiu bdu perleisti miest kuriam nors

feodalui, o neprivilegijuot miest buvo galima perleisti feodalui kaip paprast dvar su slyga

eiti karo tarnyb arba u nuopelnus. Tai buvo svarbi teisin garantija, kad miestieiai neatsidurs

feodal rankose. Magdeburgo teis skatino miesto ekonomikos raid, todl buvo naudinga ir

valstybei didjo miestiei pajamos, atitinkamai buvo didinami mokesiai. Buvo ir politin

Magdeburgo teiss vedimo prieastis. Stambij feodal sigaljimo slygomis miestieiai

turjo bti didiojo kunigaikio valdios socialin baz (Vakar Europoje miestieiai

paremdavo karalius kovoje prie stambius feodalus. Didiajam kunigaikiui reikjo tokios pat

paramos, nes jo valdia silpnjo, ems privilegijos apribojo jo valdi Pon tarybos naudai).

Magdeburgo teiss privilegij turinys skyrsi, bet vis privilegij esm sudar keturios

nuostatos: 1) buvo panaikinamos tos vietins teiss normos, kurios prietaravo miesto teisei ir

miesto savivaldos principams; 2) miestieiai buvo atleidiami nuo valstybins ir privaios

administracijos ir teismo valdios; 3) buvo steigiamos miesto savivaldos institucijos; 4)

miestieiams buvo suteikiamos tam tikros ekonomins teiss, svarbiausia i j buvo iimtin,

monopolin teis verstis amatais ir prekyba. Privilegijose nebuvo Magdeburgo miesto civilins,

baudiamosios, eimos teiss, teismo proceso. Yra nuomon, kad ypa XIV-XVI a. pirmojoje

pusje tikra vokika Magdeburgo teis apskritai buvo maai inoma. Nra ini, kad LDK

miestieiai siunt kokias delegacijas Vokietij, nordami suinoti t teis. Pagrindiniai

Magdeburgo teiss altiniai LDK nebuvo publikuojami. I pradi miestieiai naudojosi

daugiausia savo vietine teise ir kai kuriomis Lietuvos Statuto normomis, ir tik i dalies

Magdeburgo teise. Vliau Magdeburgo teiss vaidmuo padidjo, kuo toliau, tuo daugiau

Magdeburgo teiss element LDK miest teisje. Lietuvos valdovai nereikalavo grietai laikytis

Magdeburgo teiss ir naudotis ja visa apimtimi. Jiems rpjo vis pirma valstybs ido interesai.

Valdovai toleravo vietins ir Magdeburgo teiss sintez, jei tokia sintez leisdavo sudaryti

palankias slygas amatams ir prekybai, paspartinti j raid.


6

Literatroje prasta laikyti vidurami Europos miest atviros visuomens prototipu

pabriant, kad Didioji Pranczijos revoliucija buvo miesto revoliucija prie agrarins kultros

dominant visuomens gyvensenoje. Be abejo, taikliai yra pastebta, kad ekonominiu poiriu

miesto visuomen tai nuolatini kultrini main bendruomen, o sandoriai juridinis toki

main pagrindas ir pagrindin miestieio teista priemon veikti savo kultrin

nepakankamum, didinti ir garantuoti savo teises bei laisves ... Miesto atvirumas nra dirbtinai

kieno nors nustatytas, statymu vestas, o egzistuoja kaip savaiminis, btinas, prigimtinis miesto

gyvenimo bdas. Nra miesto, jei jis nra atvira bendruomen. Tai, kad XI-XII a. valdovai

suteikdavo miestams laisvi chartijas, Magdeburgo teises, nereikia, kad tos chartijos kr

miestus ar j vidaus tvark; faktikai jos tik sankcionavo, formino tai, kas egzistavo ir kas turjo

egzistuoti ir be chartij [7, p. 114]. Be abejo, reikia sutikti, kad miesto oras dar mog

laisv, ir kad miestietis buvo laisvas ne i valdovo malons, bet i savo prigimties, i verslo

specifikos. Kitaip negu bajoras jis nebuvo dirbtinai iauktintas valdovo privilegijomis ir nebuvo

paemintas savo prigimtini teisi praradimu, nes nebuvo nei vergas, nei baudiauninkas [7, p.

116].

Taiau pripastant vidurami Europos miesto atvirum negalima paneigti ir jo

udarumo. Tai vl dvi to paties medalio puss. Europos miestieiai buvo udaras luomas,

kuriam buvo skirta aikiai apibrta vieta socialinje hierarchijoje. Per visus viduramius

Europos miestai nesugebjo veikti luomini vart ir nevisavertikumo lyginant su dviem

privilegijuotaisiais luomais. Miestas turjo senjor, kuris, suteikdamas privilegijas ar laisvi

chartijas, palikdavo sau teis skirti arba tvirtinti miesto pareignus, rinkti mokesius, nagrinti

apeliacijas (ms krate priklausomyb nuo senjoro buvo dar stipresn, nes beveik vis miest

vaitai buvo skiriami valdovo i bajor tarpo. Net Vilniaus miestieiai, pirmieji 1387 m. gav

savivaldos teis, tik 1610 m. isikovojo teis pasilyti vaito viet keturis kandidatus, i kuri

vien didysis kunigaiktis skyr vaitu). Miestietis neturjo tiesioginio santykio su valdovu, buvo

miesto pilietis, bet ne krato pilietis. Santykius su valdovu palaik miesto bendruomen in

corpore per magistrat, o ne pavieni jos nariai. Europos miest ir valdov siejo nors ir

sutartiniai, bet feodalinio, o ne pilietinio pobdio santykiai. Miestas negaljo visikai

isivaduoti i feodalins priklausomybs, gamyba it prekyba jame buvo varomos bajor ir buvo

integruotos vidurami ekonomik, kurios pagrindas buvo bajoro dvaras (ne miestas). Miesto

gamyba ir prekyba priklaus nuo ems kio, kuris buvo feodalinis, nes btent tokio pobdio

buvo santykis tarp gamintojo valstieio ir jo pono bajoro. Pirmasis privaljo nemokamai atlikti

prievoles ir atiduoti dal derliaus antrajam. Miestas taip pat privaljo kasmet mokti senjorui, ir

tai buvo ne mokestis, bet duokl (buvo ir kitos grynos feodalins miestiei prievols, pvz.,

vaiinti atvykus senjor ir palyd). Miestas buvo suskaldytas udaras profesines korporacijas


7

(cechus, gildijas). Miestietis privaljo priklausyti vienai i miesto korporacij. ia tenka labai

atsargiai kalbti apie miestiei mobilum, galimyb laisvai pereiti kit korporacij itos

procedros buvo susietos su nemaais formalumais ir didelmis ilaidomis (iperkamasis

mokestis senajai korporacijai ir stojamasis naujajai). Miestas buvo piramid, hierarchinis

udar korporacij junginys ir pats buvo udara korporacija. Miesto teis skatino miestiet

ginti savo asmeninius ir vietinius korporacinius interesus, rpintis pirma savo eimos ir cecho,

paskui miesto gerove (o rpintis krato gerove jis visai neprivaljo, nes nebuvo jo pilietis). Ne

vis miesto visuomen, kaip danai teigiama literatroje, o btent universitetin bendruomen,

kurios viduje negaliojo luomins privilegijos, o ji pati neikrisdavo i socialins aplinkos,

drstume vadinti tikru pilietins visuomens prototipu. I jos pagaliau iaugo tai, k mes dabar

vadiname atvira visuomene, kurios juridin iraika yra teisin valstyb.

Tokia buvo visa vidurami Europa, tokia buvo vidurami Lietuva tai korporacij

junginys, kuriame dominavo bajor korporacija. LDK buvo valstyb tik tarptautini santyki

poiriu, o socialiniu ir teisiniu poiriu ji buvo bajor korporacija, kitaip negu dabartin

Lietuvos valstyb, suvokiama kaip visos tautos organizacija. Kai matome emlapyje raudonai ar

geltonai ar kaip kitaip nudayt fragment su urau LDK turime btent valstybs kaip

tarptautini santyki subjekto teritorin iraik. Toje teritorijoje teis buvo kuriama ir taikoma

vairi visuomeni ir bendruomeni, bajor korporacija buvo tik viena i j. Vakar teiss

tradicija buvo ir yra pliuralistin galbt tai yra bdingiausias Vakar teiss tradicijos bruoas.

Pasak H.Bermano, btent jis skatina Vakar politinio ir ekonominio gyvenimo pliuralizm,

utikrina ir teiss raid, ir teiss virenyb, ir pagaliau visuomens laisv, politin bei ekonomin

paang [5, p. 26-27]. Vidurami Lietuvos teis taip pat buvo junginys, susidedantis i keturi

luominio pobdio subsistem, taip pat yd, karaim, totori ir rom (igon) teiss itie

nepriklaus jokiam luomui, turjo ypating teisin status ir naudojosi savo teise. Teiss

pliuralizmas vidurami Lietuvoje sudar palankias slygas paiai teisins valstybs idjai ir

konkreioms normoms bei santykiams atsirasti ir pltotis net tais atvejais, kai vienos ar kitos

subsistemos rmuose teisins valstybs koncepcija atsidurdavo aklavietje..

Kanon teiss recepcija

Su Magdeburgo teise LDK atjo vakarietikos teisins kultros elementai. Tas faktas, kad LDK

gyventojai ne tik palankiai sutiko i teiss sistem, bet ir patys inicijavo Magdeburgo teiss

vedim, patvirtina, kad LDK ir jos tauta priklaus Vakar civilizacijai, o LDK teis buvo

Europos teisins erdvs dalis. Vakarietikos teisins kultros elementus atsine ir kanon teis,

nors iai teisei sigalti buvo kiek sunkiau. Lietuvos gyventojai prieinosi, bet ne krikionybei ir

kanon teisei apskritai, bet toms priemonms, kuri pagalba visa tai buvo vedama. Kitaip


8

tariant, prieinosi prievartai. Apskritai LDK bdinga religin tolerancija. Prie pagonikos

Lietuvos prisijung krikionikos slav ems (ten krikionyb vesta dar X a.), ir tai nesukl

problem nei Lietuvos gyventojams, nei prisijungusi emi gyventojams. Pvz., jei du pirkliai

pagonis ir krikionis sudarydavo sutart arba bylinjosi teisme, kiekvienas prisiekdavo pagal

savo tikyb, ir tokia priesaika, ir tokia sutartis galiojo ir pagal lietuvi, ir pagal slav teis.

Minta, vieninga Banyia suskilo 1054 m. Vakar Romos katalik banyi ir Ryt

staiatiki banyi. Atitinkamai susiformavo dvi kanon teiss sistemos. Staiatiki kanon

teis atjo LDK kartu su slav emmis, o katalik kanon teis kartu su katalikybe: pirm

kart Mindaugo laikais (1251 m.), antr kart Jogailos laikais (1387 m.). Ir vienai, ir kitai kanon

teiss sistemai bdingas eksteritorialumas (galiojimas nepriklausomai nuo valstybs sien, tai

nra kurio nors krato nacionalin teis) ir universalumas (gebjimas reguliuoti ne tik

dvasinink, bet ir pasauliei santykius, taip pat gebjimas reguliuoti ne tik esamus, bet ir

busimus visuomeninius santykius, nes kanon teis i esms suvokiama Banyios kaip tobula

ubaigta teis, kitaip negu pasaulietin teis, kuriai reikia tobulintis, todl jai bdinga nuolatin

raida). Kiekvienas krikionis turjo laikytis tiek pasaulietins savo krato teiss, tiek

atitinkamos kanon teiss, todl buvo aktualus pasaulietins ir kanon teiss nuostat derinimo ir

apskritai i teiss sistem koegzistavimo klausimas. Pasaulietiniai valdovai sankcionavo

kanon teiss galiojim j valdomose valstybse, nors paios kanon teiss poiriu tai nra

btina, nes kanon teis pati savaime galioja visur, kur gyvena krikionys.

Abidvi Banyios atsine Lietuv teisins valstybs idjai palanki ideologij, ikl

nemirting siel turinio mogaus vertingum, jo dvasin autonomij, pasirinkimo laisv.

Nekvestionuojama, kad per kanon teis Lietuvos Statutus pateko romn teiss elementai ir

gyventojams buvo suteikta galimyb pasinaudoti ne tik kanonist ir romn teisine mintimi

apskritai, bet ir konkreiais institutais bei procedromis. Tai buvo itin svarbu, nes Vakar

Europoje romn teis plaiai taikyta visuomeniniams santykiams reguliuoti. Kanon teis leido

LDK gyventojams pasinaudoti romn teiss mokslo pasiekimais, laimjimais. Kit galimybi

nebuvo, nes lietuvi ir slav ems nebuvo Romos imperijos sudtyje, romn teis jose

negaliojo, LDK nebuvo tiesiogins romn teiss recepcijos, tokios kaip Vakar Europoje.

Gyvenimas parod, kad dviej kanon teisi galiojimas toje paioje teritorijoje manomas

dalykas, jis nesukl sunkiai sprendiam problem. Tas faktas, kad LDK veik dvi

savarankikos stiprios Banyios ir dvi kanon teiss sistemos, buvo net naudingas valstybei.

Tai stiprino didiojo kunigaikio ir kit valstybs institucij valdi.

Europoje konkuruodama su valstybe Katalik banyia pati persitvark taip, kad gijo

beveik visus valstybs bruous: ia matome nepriklausom, centralizuot, viej valdi,

aktyvi statym leidyb, teisingumo vykdym per hierarchin teism sistem, mokesi ir


9

rinkliav sistem ir netgi karines pajgas. Kriktas suteikdavo savotik pilietyb, politin taut

sudar visi krikionys, o j gyvenamosios vietos buvo banyios veiklos teritorija. Popiei

revoliucijos metu banyia atm i karali j anksiau turtus dvasinius galiojimus ir paskatino

karalius pertvarkyti tai, kas liko j inioje. Konkuruodami su banyia valdovai pasaulieiai

kopijavo tam tikrus banytins organizacijos elementus, kr savo karalystes banyios

pavyzdiu. Stipriai centralizuotai popieiaus valdiai reikjo priepastatyti toki pat stipri

karaliaus valdi, dinamikai popiei teisei buvo tik viena alternatyva tokia pat moderni

greitai besivystanti karali teis, konkuruoti su banyios teismais gebjo tik profesionals

karaliaus teismai. Siekdama savo tiksl banyia stiprjo, jos teis tobuljo, o tai skatino

valdovus pasaulieius stiprinti savo valstybes, tobulinti savo teis. Visikai pritariame

H.Bermano teiginiui, kad popiei revoliucija sukr naujo tipo politin jungin pasaulietin

teritorin karalyst o visos vidurami teiss sistemos (len, dvar, pirkli, miest ir karali

teis) formavosi arba tiesiog konkuruodamos su kanon teise, arba bent ios teiss kontekstu,

bdamos jos takoje [5, p. 158-165].

Kitaip negu kuriame kitame Europos krate LDK dvi galingos banyios kovojo

tarpusavyje dl valdios, ems nuosavybs ir privilegij, j spaudimas bajorikai valstybei

buvo daug silpnesnis. Bajorai buvo parapij ir vienuolyn patronai (globjai) savo dvaruose. Jie

patys skyr klebonus. Vyskupas arba visai neturjo administracins ir teismins valdios i

klebon atvilgiu, arba ji buvo labai apribota. Patronas galjo parduoti em kartu su banyia

arba vienuolynu, naujas ems savininkas automatikai tapdavo patronu. Didysis kunigaiktis

buvo vis krikionik banyi globjas, tvirtino paskirtus ar irinktus banyios valdovus ir

net sprsdavo banyios vidaus ginus (pvz., staiatiki vyskupai XVI a. pirmojoje pusje kelis

kartus kreipdavosi didj kunigaikt praydami inagrinti ginus dl j vietos banyios

hierarchijoje, nepaisant to, kad didysis kunigaiktis buvo katalikas). Vadinamoji banytin

deimtin, vienas svarbiausi banyios pajam altini, taip pat priklaus nuo pasauliei

sprendimo anot P.Pakarklio, jei Vakar Europoje deimtin paprastai buvo renkama i vis

gyventoj, tai Lietuvoje, bendra taisykle, ji buvo renkama i t feodal vald, kuriose rinkimo

teis buvo nustatyta fundaciniais dokumentais [6, p. 30-31].

Reformacija XVI a. pradioje ir banytin unija XVI a. pabaigoje reik, kad toje paioje

erdvje atsirado naujos banyios, bet j turim itekli ir pajg visuma liko ta pati. Dalis

katalik tapo reformatais, dalis staiatiki unitais, ir pats it ketveri jg egzistavimas

palengvino gyvenim pasaulietinei valdiai. inoma, tai nra vienintel prieastis, bet,

nejausdama stiprios konkurencijos i banyios ir jos teiss bajorika valstyb neturjo stiprios

centralizuotos valdios poreikio ir vietoj judjimo absoliutizmo linkme, kaip vyko visur

Europoje, vystsi aristokratins respublikos linkme, tvirtindavo bajor demokratijos reim,


10

gyn bajor aukso laisv, praplsdavo seimo teises, suteikdavo daug galiojim teritorinms

bajor korporacijoms (pavietams), pavesdavo vykdyti dal valstybs funkcij privaiai bajor

dvar administracijai, plaiai naudojosi rungimosi procesu ir ritualine priesaika ten, kur kitose

alyse jau buvo sigaljs tardomasis procesas ir kankinimai. Mint veiksni reikm teisins

valstybs kontekstu vertino A.Vaivila knygoje Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje, ia

tik galima pabrti, kad visi tie padariniai, kokie jie bebt, teigiami ar neigiami, kilo ne tik i

proces, vykusi bajor luomo ir bajorikos valstybs viduje tarp prieasi buvo ir ioriniai

veiksniai, tarp kuri toks nepakankamas spaudimas i banyios puss ko gero buvo svaresnis u

spaudim i kaimynini valstybi.

Magdeburgo ir kanon teis buvo svetima teis, taiau ji buvo svetima tik kilms

poiriu. Ji susiformavo usienyje ir atjo i kit valstybi, bet LDK teis priklaus tai paiai

Vakar teiss tradicijai, kurioje susiformavo ir Magdeburgo, ir kanon teis. Abidvi teiss

sistemos atitiko LDK gyventoj teisin smon, todl buvo skmingai sisavintos ir krybikai

pritaikytos LDK. LDK teis integravo ir lietuvi, ir slav, ir recepuotas teiss sistemas. Ir tai

buvo unikalus reikinys Vidurami Europoje.

Nacionalins ir recepuotos Lietuvos teiss altiniai. Teiss norm sisteminimas

LDK valdovai pradjo leisti norminius aktus XIV a. pabaigoje (1387 m.). statym leidyba

sumaino paprotins teiss reikm. Pirmasis Lietuvos Statutas leido taikyti paprotin teis

jeigu nra tinkam raytins teiss norm. Antrajame Lietuvos Statute jau sakoma, kad teismai

privalo sprsti bylas tik pagal Statut. ita nuostata buvo pernelyg kategorika ir Statuto teksto

autoriai pagaliau tai suprato. Treiasis Lietuvos Statutas iimties tvarka leido teisjams naudotis

paprotine teise, savo sine ir kitomis krikionikomis teismis. Ileidus Pirmj Lietuvos

Statut, norminis teiss aktas tapo pagrindiniu LDK teiss altiniu, Vakar Europoje tai vyko

tik XVIII a. Taigi paprotin teis nebuvo panaikinta, ji taikyta ir XVII ir XVIII a., ypa didel

reikm turjo reguliuojant valstiei tarpusavio santykius ir j santykius su feodalais. Tai buvo

feodalin teis, ji atitiko reguliuojamus visuomeninius santykius, o teisinis paprotys buvo

tinkama teiss norm iorin forma, todl nenuostabu, kad tokia teis galiojo tol, kol Lietuvoje

egzistavo feodaliniai santykiai.

LDK raytin teis, lygiai kaip ir paprotin teis, buvo luominio pobdio. Didiojo

kunigaikio ir kit institucij leidiami aktai buvo privilegijos (privus ypatingas ir lex

statymas). Norminis aktas galjo turti kitok pavadinim, bet i esms tai buvo vis tiek

privilegija, vieniems asmenims ji suteikdavo ypatingas teises, o kitiems nustatydavo ypatingas

prievoles. Nebuvo akt skirt visiems alies gyventojams, buvo aktai skirti tam tikriems


11

luomams, socialiniams sluoksniams, tam tikr teritorij gyventojams, tam tikros tikybos ar

tautybs asmenims. Net Lietuvos Statutai ir ems privilegijos buvo bendri valstybiniai aktai tik

ta prasme, kad galiojo visoje LDK (i ia i privilegij pavadinimas, nes em tai Lietuvos

valstyb, LDK), taiau jie buvo skirti vien tik bajorams. Europoje toks norminio akto pobdis

inyko XIX-XX a. pradioje. Pirmas reikmingas statymas, neturjs privilegijos pobdio,

buvo Napoleono kodeksas (1804 m. CK). Lietuvoje is raytins teiss pobdis inyko atkrus

nepriklausom valstyb 1918 m. (lapkriio 2 d. priimtoje Konstitucijoje parayta: Visi

Valstybs pilieiai, vis tiek kurios bt lyties, tautybs, tikybos ir luomo, yra lygs prie

statymus. Luom privilegij nra - 22 str.). Valstybs leidiamos privilegijos buvo vieojo

pobdio, priklaus vieajai teisei. Privatins teiss norm iorin forma buvo daugiausia teisinis

paprotys, normin sutartis.

LDK norminiai teiss aktai nebuvo skirstomi statymus ir postatyminius aktus. Minta,

tokio suskirstymo kriterijus yra norminio akto teisin galia, kuri priklauso nuo t akt ileidusio

teiskros subjekto kompetencijos. Kad toks suskirstymas atsirast, reikalingos dvi prielaidos: 1)

tam tikras teisins minties (teiss mokslo) isivystymo lygis, ir 2) praktikai gyvendintas valdi

padalijimo principas. LDK trys valdios (statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin) nebuvo

atskirtos viena nuo kitos. Pirm kart valdi padalijimo principas buvo tvirtintas 1791 m.

gegus 3 d. Konstitucijoje. Normini akt suskirstymas statymus ir postatyminius aktus

nusistovjo jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Bt geriau klasifikuoti LDK norminius aktus pagal

j adresat (t.y. pagal tai, kam tie aktai skirti) ir pagal galiojimo teritorij (bendri valstybiniai ir

vietiniai).

ems privilegij leidimo prieastys buvo dvi: 1) ekonominis ir politinis bajorijos

sigaljimas. Didjo j ems fondas, didjo j reikm sprendiant valstybs reikalus. Galiojo

specifinis feodalinis principas kieno em, to ir valdia arba ems savininkas turi valdyti ir

teisti toje emje gyvenanius asmenis; 2) sudtinga valstybs vidaus ir usienio padtis, vertusi

didj kunigaikt iekoti feodal paramos. ios prieastys buvo bendros visoms ems

privilegijoms, bet buvo dar specifins tam tikros privilegijos leidimo prieastys, pvz., 1387 m.

privilegija susieta su katalikybs vedimu Lietuvoje ir su Krvos unija. ems privilegijos buvo

leidiamos nuo 1387 iki 1568 m., dabar yra inoma 16 ems privilegij (1387, 1413, 1432,

1434, 1447, 1492, 1506, dvi 1529.10.18, 1529.10.27, 1547, 1551, 1563, 1564, 1565, 1568).

ems ir kit privilegij galiojimas nebuvo terminuotas ir joms nereikjo kiekvieno naujo

kunigaikio patvirtinimo, taiau pagal nusistovjusi praktik po karnavimo valdovas tvirtino

anksiau ileistas ems privilegijas, o vliau ir kitas privilegijas, jei to pra privilegij

subjektai. Ileidus nauj privilegij, pasenusios ankstesni privilegij normos nebetaikytos, nors

paios privilegijos buvo laikomos galiojaniomis. Tai buvo labai patogu normos netaikomos,


12

bet ir nenaikinamos, visada galima grti prie pasenusios normos ir atnaujinti jos galiojim.

Apskritai LDK teisei bdingas lankstumas. Dabartin teis siekia utikrinti mogaus teises ir

laisves ir tam nustato detaliai reglamentuotas procedras ir griet form. Visa tai padeda

apsaugoti subjektines teises nuo paeidim ir atstatyti paeistas teises. Bet visa tai turi ir

neigiam pus toks reguliavimas yra pernelyg sustings ir atsilieka nuo gyvenimo. Visos tos

formos ir procedros tampa klitis, stabdo teiss raid. Visuomens gyvenimas darosi vis

spartesnis, teiskros subjektai turi tai atsivelgti, bet juos saisto nustatytos formos ir

procedros. Ten, kur didel reikm turi teisinis precedentas ir normin sutartis, teisinis

reguliavimas lankstesnis, teiss raida spartesn. LDK buvo sukurtas kitoks teisinio reguliavimo

modelis (jo bruoai: plaiai naudojamas teisinis paprotys; vlesnis norminis aktas nenaikina

ankstesnio, kurio galiojimas gali bti atgaivintas visa apimtimi arba i dalies; daug klausim

paliekama pai teiss subjekt diskrecijai; plati svetimos teiss recepcija ir plaios galimybs

sukurti vietins ir recepuotos teiss sintez ir kt.). Kartu susiklost palankios slygos korupcijai,

alikumui nagrinjant bylas, feodal savivalei. ios problemos nebuvo isprstos, veiksmingi

kontrols mechanizmai nebuvo sukurti (ko gero ne dl to, kad tai nemanomas dalykas, o dl

politini prieasi bajor kovos prie monarcho valdi).

Nuo XIV a. pabaigos buvo leidiamos vadinamosios srii privilegijos, t.y. privilegijos

emaitijos ir prie Lietuvos prisijungusi slav emi gyventojams. ie gyventojai pripaindavo

didiojo kunigaikio valdi, o valdovas mainais toleravo emi teiss sistem, paproius ir

religij. Kitaip sakant, srii privilegijos nustat emi teisin padt LDK sudtyje, sureguliavo

centrini ir vietini institucij santykius, teisingumo vykdym, tvirtino religin tolerancij. Iki

ms dien iliko 23 tokios privilegijos, bet j buvo daugiau, nes istorijos altiniuose paminta

dar 19 neilikusi privilegij (yra klaidinga nuomon, kad srii privilegijos buvo leidiamos iki

PLS. I tikrj 7 tokios privilegijos buvo ileistos PLS galiojimo metais, ALS galiojimo laikais

dar 2, ir TLS galiojimo laikais dar 3).

Kai kuri LDK gyventoj teisin padtis buvo nustatoma ne pagal j priklausym tam

tikram luomui, o pagal j tautyb ir tikyb. Tai buvo ydai, totoriai, karaimai ir romai

(igonai). Jie nepriklaus jokiam luomui ir sudar atskiras visuomens sluoksnius. J teises ir

pareigas nustat didiojo kunigaikio leidiamos privilegijos. Pvz., 1389 m. Vytauto privilegija

Gardino ydams ar 1441 m. Kazimiero privilegija LDK karaimams. Privilegijos suteik ioms

socialinms grupms savivald, leido turti atskir administracij ir teism, gyventi pagal savo

dvasin teis. Buvo reguliuojami j santykiai su kitais LDK gyventojais. Privilegijose ydams

yra daug prekybos, finans ir sutari teiss norm, o privilegijos totoriams skyr daug dmesio

karo tarnybai ir su ja susietai ems nuosavybei.


13

Dar viena privilegij ris - privilegijos Banyiai. Tai pasaulietins, o ne kanon teiss

aktai. Pirma tokia privilegija buvo suteikta Vilniaus katalik vyskupui 1387 m. Privilegijos

Banyiai buvo kanon teiss sankcionavimo aktai, taip pat valstybs ir Banyios santykius

reguliuojantys aktai. Pavyzdiui, 1499 m. privilegija staiatiki dvasininkams patvirtino

neterminuot Jaroslavo statuto (ileistas Kijevo didiojo kunigaikio XI a.) galiojim visoje

LDK, pareigojo dvasininkus laikytis io statuto tvarkant Banyios reikalus ir vykdant

teisingum. Pagal 1542 m. privilegij katalik vyskupai turjo teisti pasaulieius u religinius

nusikaltimus, o valstybs pareignai privaljo suteikti jiems visoki pagalb. Panaias

privilegijas gaudavo ir 1596 m. steigta Unit banyia.

Vienintel LDK gyventoj kategorija, socialin grup, per vis alies istorij negavusi

joki privilegij, buvo valstieiai. Valstiei tarpusavio santykius reguliavo daugiausia paprotin

teis, raytin teis reglamentavo daugiausia j atsakomybs klausimus ir nustat j prievoles ir

pareigas valstybs atvilgiu. Tam buvo skirti ratai, instrukcijos ir nuostatai didiojo

kunigaikio valsi ir dvar urdams ir gyventojams. Svarbiausias i i akt buvo 1557 m.

Valak nuostatai.

Kazimiero teisynas, spjama, priimtas 1468 m. vasario mn. seime Vilniuje. Jo

originalas neiliko, yra tik XVI a. kopijos be pradios ir pabaigos. Teisynu dokument

pavadino XIX a. rus istorikai, paiame tekste vartojamas terminas list (ratas). Lenk

istorikai j vadina statutu. Teisiniu poiriu abu terminai nelabai tinka, nes teisynai ir statutai

paprastai yra stambs aktai, teiss kodeksai (1532 m. Karolina 219 str., PLS 282 str., 1649

m. Soboro statutas 967 str.), tuo tarpu Kazimiero teisyno apimtis yra vos 25 str. Svarbu

inoti: 1) kad tai daugiausia baudiamosios teiss ir teismo proceso norm altinis (ir nepainioti

su 1447 m. Kazimiero privilegija!); 17 jo straipsni skirta kovai su vagystmis; 2) kad tai pirmas

bandymas kodifikuoti LDK baudiamj teis ir teismo proces (ne vis LDK teis!); 3)

Teisynas skirtas valstybins administracijos ir feodal dvar administracijos pareignams, kad

ie vienodai teist priklausomus valstieius (visi feodalai gavo toki teis pagal 1447 m. ems

privilegij).

XVI a. buvo kodifikuota bajorams skirta teis. 1529 m. ileista plaioji ems

privilegija, kurioje kodifikuotos visos ankstesns ems privilegijos, ir tais paiais metais

priimtas Pirmasis Lietuvos Statutas (sigaliojo rugsjo 29 d.). Antrasis Lietuvos Statutas

sigaliojo 1566 m. sausio 26 d., Treiasis Lietuvos Statutas 1589 m. sausio 6 d. Pabrtina, kad

tai bajor, o ne vis LDK gyventoj teis.

Literatroje Lietuvos Statutams skiriama daugiau dmesio negu visiems kitiems teiss

aktams. Tai natralu, tai feodalins Lietuvos teiss raidos kulminacija, svarbiausi ms teiss

istorijos paminklai. Tai kokybikesni, auktesnio lygio kodeksai negu kit Europos ali


14

feodalins teiss kodeksai. Taiau toki pat teisin gali turjo ir kiti seimo leidiami norminiai

aktai ems nutarimai (zemskije uchvaly) ir Abiej Taut Respublikos seimo

konstitucijos. Vienos Abiej Taut Respublikos seimo konstitucijos buvo bendros visai

Respublikai, kitos buvo skirtos tik Lenkijai arba tik LDK. Jei konstitucijoje nebuvo pasakyta,

kam ji skirta, didel reikm turjo LDK ir Lenkijos kancleri iaikinimai itie isisdavo

konstitucijos tekst vietos administracijai su savo iaikinimais, kokia norma kur turi galioti.

Lenkijos Karalysts teiss galiojimo LDK problema

Praktikoje kartais kilo klausim, atsakym kuriuos buvo nemanoma rasti nei Lietuvos Statute,

nei kituose norminiuose aktuose, nei paprotinje teisje. Treiasis Lietuvos Statutas tokiais

atvejais leisdavo teisjams teisti pagal savo sin ir kitas krikionikas teises (IV, 54).

Kitos krikionikos teiss, tai kitose Europos alyse tuomet galiojusi bajor teis. LDK

bajorams tokia teis nebuvo svetima, jiems buvo svetima LDK miestiei arba LDK valstiei

teis, bet ne Pranczijos ar Lenkijos bajor teis. LDK bajor luomas buvo integruotas Europos

bajorij, ir visi bajorai krikionys laik save giminaiiais (luomin giminyst). Vienoje alyje

pripaintas bajoru asmuo buvo laikomas bajoru ir visose kitose Europos alyse. Treiasis

Lietuvos Statutas nereikalavo taikyti bajor atvilgiu pirmiausia Lenkijos, o ne kurios kitos

alies teis. Taiau Lenkijos teis buvo labiau inoma LDK, todl teisjams ji buvo tinkamesn,

j buvo lengviau taikyti. Kai kurios Lenkijai skirtos ATR seimo konstitucijos buvo oficialiai

pripaintos galiojaniomis LDK. Tam tikros Lenkijai skirtos nuostatos buvo taikomos LDK

nepaisant statymo leidjo valios. LDK bajorai nenorjo naudotis siauresnmis teismis negu

naudojasi Lenkijos bajorai. K turjo Lenkijos bajorai, t ir jie turjo gauti. Bajorai laik

galiojaniomis LDK tas Lenkijos teiss normas, kurios suteikdavo jiems papildom teisi,

duodavo koki pranaum kit sluoksni atvilgiu, leisdavo jiems apriboti didiojo kunigaikio

valdi. Pvz., Lenkijoje nuo 1347 m. galiojo draudimas sisti bajor kariuomen u valstybs

sien. LDK i norma nebuvo oficialiai pripainta, bet bajorai laik j galiojania ir veik pagal

j. LDK teism praktikoje Lenkijos teiss normos buvo taikomos ir dl netvarkos publikuojant

statymus. Treiojo Lietuvos Statuto publikacijose prie atitinkam Statuto straipsni arba jo

pabaigoje pridtos LDK ir Lenkijai skirtos konstitucijos nebuvo iskirtos. Buvo sunku nustatyti

tam tikr norm galiojimo teritorij. Nesusigaud iuose dalykuose teismai sprsdavo bylas

pagal bet koki tuos santykius reguliuojani norm, atrast kuriame nors rinkinyje ar teismo

knygoje. inoma, toks teismo sprendimas galjo bti panaikintas nagrinjant byl apeliacijos

tvarka auktesns instancijos teisme, taiau sunku buvo rodyti, kad ta norma i tikrj buvo

skirta tik Lenkijai. Tam tikros Lenkijos teiss normos buvo taikomos teism dl alikumo ir

piktnaudiavim nagrinjant bylas.


15

Apskritai nra pagrindo kalbti apie plai Lenkijos teiss recepcij LDK-tje.

Panaudota literatra:

1. ANDRIULIS, V., et al. Lietuvos teiss istorija. Vilnius: Justitia, 2002. 2. MACHOVENKO, J. Lietuvi ir slav teiss vaidmuo kuriant Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss

sistem. Teis. 2005, t. 55, p. 70-82. 3. MACHOVENKO, J. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teiss altiniai. Vilnius: Justitia, 2000. 4. MAKSIMAITIS, M., ir VANSEVIIUS, S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. Vilnius, 1997. 5. BERMAN, H.J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999. 6. PAKARKLIS, P. Ekonomin ir teisin katalik banyios padtis Lietuvoje (XV-XIX a.). Vilnius:

Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1956. 7. VAIVILA, A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000

Devinta paskaita LIETUVOS TEISINS SISTEMOS TEISKROS SUBSISTEMA

2. VALSTYBS IR MOGAUS SANTYKI REGULIAVIMAS XIII XX a. PRADIOJE

Teiss istorijos mokslas tiria ne tik vairi teisini sistem atsiradim ir raid, tam tikr teiss

institut sudarymo prieastis ir slygas, bet ir vairi socialini grupi ir sluoksni teisin padt,

kurioje jie atsiduria gyvendinant teiss normas. Vidurami teis buvo luominio pobdio,

priklausymas luomui lm asmens teisin status, jo viet visuomenje ir jo santykius su

valstybe. Svarbu inoti, kokie vidurami visuomens elementai turjo luomo status, kada

susiklost visuomens luomin organizacija ir kaip ji evoliucionavo.

Luomo samprata; luomin Lietuvos visuomens struktra

Terminas luomas (lot. status, pranc. etat, ordre, vok. Stand, angl. estate, rus. cooe)

vienas daniausiai pasitaikani istorinje teiss literatroje. Paprastai Lietuvos teiss istorik

darbuose jis vartojamas be joki komentar, tarsi luomo svoka tiksliai apibrta ir toks

apibrimas visiems inomas ir neginijamas. Deja, daugelyje publikacij ta pati visuomens

dalis vadinama tai luomu, tai socialine grupe, klase arba sluoksniu. Luomas yra pirmiausia teiss

mokslo kategorija, tuo tarpu socialins grups, klass ir sluoksnio svokos priklauso bendrajai

sociologijai. Socialins grups, klass ir sluoksnio svokos daug platesns u luomo svok.

Kiekvien luom galima vadinti socialine grupe, klase arba sluoksniu, taiau terminas luomas

gali bti pritaikytas tik kai kurioms socialinms grupms, klasms ar sluoksniams. Nors luomas

ir socialin grup, klas, sluoksnis yra glaudiai susijusios kategorijos, nepakankamai aikiai jas

skirti, juo labiau tapatinti, vadinasi, daryti rimt klaid. Toks svok supainiojimas komplikuoja

teiss istorijos tyrim. Neatribojus luomo ir socialins grups, klass, sluoksnio, neisiaikinus j

tarpusavio sryio, vargu ar galima atsakyti daugel klausim: kiek buvo luom, kada ir kaip jie

susiformavo, kok vaidmen suvaidino krato istorijoje ir pan.


16

Luomas kaip teisinis reikinys

Garsus XIX a. rus istorikas V. Kliuevskis, ms manymu, teisingai paymjo, kad visuomens

luomin suskirstym nustato teiss normos ir io suskirstymo kriterijus yra pozityviojoje teisje

tvirtintos visuomens nari subjektins teiss ir teisins pareigos. Kitokio visuomens

susisluoksniavimo altinis yra ekonominiai, kultriniai, religiniai ar kiti neteisiniai veiksniai, ir

toks susisluoksniavimas nra tvirtintas pozityviojoje teisje [7, p. 1, 2].

Luomo, kaip ir kurios kitos socialins grups, narius sieja bendri interesai, vertybs,

elgesio taisykls, taiau svarbiausi reikm luomo nariams susivienyti turi vienodos subjektins

teiss ir teisins pareigos. Kelios etnins, religins, profesins ar kitos socialins grups gali bti

lygiateiss tarpusavio santykiuose ir santykiuose su valstybe, bet lygiateisi luom nebna.

Teisin nelygyb yra visuomens luominio suskirstymo kertinis akmuo. Visuomens luomin

struktra visada hierarchin, susideda i keli privilegijuotj valdanij ir neprivilegijuotj

pavaldi luom. Keli luom nariai gali turti vien ar kelet vienod teisi ar pareig, bet

subjektini teisi ir teisini pareig kompleksas visada originalus, bdingas tik tam tikram

luomui.

Paymtina, kad luom apibdinanios subjektins teiss ir teisins pareigos suteikiamos

ar paskiriamos ne kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai, bet visam luomui, t.y. tam tikrai

asmen grupei. Kitaip ir negali bti, nes ios teiss ir pareigos tvirtintos teiss norm, o teiss

norma yra bendroji elgesio taisykl, adresuota ne pavieniam asmeniui, bet visai grupei asmen,

kuriems bdingi ries poymiai. Kas sudaro i grup nustato pozityvioji teis. Kad

priklausyt iai grupei, fizinis asmuo turi atitikti pozityviosios teiss nustatytus reikalavimus

(kilm, verslas, tam tikro turto valdymas ir pan.). iuos reikalavimus atitinkantis asmuo yra

luomo narys ir gali naudotis luomui suteiktomis teismis, taip pat privalo eiti luomui paskirtas

teisines pareigas. Ginai dl priklausymo tam tikram luomui sprendiami teisme. Pozityvioji

teis nustato tokio nagrinjimo procedr ir priklausymo luomui rodinjimo priemones. Antai

pagal Lietuvos Statutus bajoryst buvo galima rodyti raytiniais rodymais, liudytoj

parodymais ir paties suinteresuoto asmens priesaika.

Pagal ms teiss teorijoje nusistovjusi juridini fakt klasifikacij priklausymas

luomui yra teisin bsena. Su ja teiss normos sieja tam tikr teisini santyki atsiradim,

pasikeitim ir nutraukim. i santyki turin sudaro j dalyvi (luomo nari) subjektins teiss

ir teisins pareigos. Visos luomui suteiktos teiss ir paskirtos pareigos i tikrj yra jo nari

subjektins teiss ir teisins pareigos. Pats luomas nra juridinis asmuo, apskritai nra teiss

subjektas, negali turti nuosav teisi bei pareig ir j gyvendinti. Mokslinje literatroje

luomui paymti kartais taikomas terminas korporacija kaip teisikai forminta asmen grup,

kuri jungia profesini arba luomini interes bendrumas. Ms manymu, terminas


17

korporacija gali bti vartojamas luomo prasme su ilyga, kad tokia korporacija nra teiss

subjektas, nes korporacijomis danai vadinami ir viduramiais paplitusios pirkli gildijos ir

amatinink cechai, kurie buvo juridiniai asmenys. Mes negalime pritarti V. Kliuevskio teigimui,

kad luomui suteiktos vadinamosios politins teiss gyvendinamos korporatyviniais (t.y.

kolektyviniais) luomo nari veiksmais, o kitos teiss pavieni luomo nari individualiais

veiksmais [7, p. 9]. Kolektyviniais veiksmais gyvendinamos kolektyvinio teiss subjekto

(pavyzdiui, politins tautos) teiss ir pareigos. Luominiu principu organizuotoje visuomenje

politin taut sudaro vienas ar keli privilegijuotieji valdantieji luomai. Teiss teorijos mokslo

poiriu luomo ir politins tautos negalima tapatinti net tuo atveju, kai politin tauta susideda tik

i vieno luomo nari. Visos tam tikram luomui suteiktos teiss ir paskirtos pareigos

gyvendinamos luomo nari individualiais veiksmais ar neveikimu, tik sidmtina, kad teiss ir

pareigos gyvendinamos per teisinius santykius, kuriems atsirasti reikia bent dviej subjekt.

Taigi teisms ir pareigoms gyvendinti reikia bent dviej asmen atitinkam veiksm ar

neveikimo.

Teiss ir pareigos, kuriomis asmuo naudojosi ar kurias vykdo kaip luomo narys, prasta

vadinti luominmis. Luomui apibdinti svarbiausi reikm turi jo nari subjektini teisi

analiz. Teisins pareigos, kaip luomo poymis, vaidino pagalbin vaidmen. Jeigu keli asmenys

turi vienodas subjektines teises, j teisins pareigos negali bti skirtingos ir jie negali priklausyti

skirtingiems luomams, tuo tarpu pareig vienodumas nereikia, kad asmen subjektins teiss

irgi vienodos ir jie priklauso vienam luomui.

Siekiant apibdinti tam tikr luom, isiaikint jo viet visuomens hierarchinje

struktroje ir vaidmen valdant valstyb, btina atskleisti ir vertinti vis luomini teisi ir

pareig, tvirtint tiek vieojoje, tiek privatinje teisje, kompleks. Svarbiausi reikm turi

nekilnojamojo turto, pirmiausia ems, nuosavybs teis ir su ja susietos vadinamosios politins

teiss, utikrinanios luomo nari dalyvavim valdant valstyb: teis komplektuoti centrines ir

vietos valdios ir valdymo institucijas, taip pat tvonijos valdymo teis, t.y. dvaro savininko teis

administruoti ir teisti jo dvare gyvenanius priklausomus mones (tvonijos valdymo ir vietos

valdymo teis reikia skirti, nes gyvendinant vietos valdymo teis paprastai dalyvauja ir dvar

neturintys valdaniojo luomo nariai). ios teiss gali bti sukoncentruotos vieno luomo rankose

kaip jo iimtins teiss arba padalytos keliems luomams. Jas gijs luomas tampa

privilegijuotuoju valdaniuoju ir uima aukiausi viet visuomens struktroje. Luom teisin

nelygyb stiprina netolygus teisini pareig paskirstymas. Tam tikros kitiems luomams suteiktos

teiss nebuvimas nedaugina ir neapsunkina jos neturinio luomo pareig, bet atleidimas nuo

kitiems luomams paskirt pareig arba maesn j nata vaidina t pat vaidmen kaip ir


18

papildomos teiss suteikimas, t. y. leidia luomui uimti auktesn pozicij visuomens

hierarchijoje. Turintis plaiausi teisi luomas paprastai yra laisviausias nuo pareig.

Atskleidiant luomo teisinius poymius paymtina, kad, palyginti su kitomis

socialinmis grupmis, luomas yra daug pastovesn moni visuma, nes jos pastovum utikrina

pozityvioji teis. Minta, teiss normos nustato slygas, kurias turi atitikti asmuo, kad tapt tam

tikro luomo nariu. Paprastai jos nra lengvos. Ypa sunku tapti labiausiai privilegijuoto luomo

nariu, nes toks luomas nustatydamas grietas slygas stengsi apsisaugoti nuo susiliejimo su

kitais luomais ir privilegijuotosios padties netekimo. Taps tam tikro luomo nariu, asmuo

nebegali laisvai palikti luomo. Netekti priklausymo tam tikram luomui ir, vadinasi, netekti

atitinkam luomini teisi ir pareig galima tik dl pozityviojoje teisje tvirtint aplinkybi, su

kuriomis teiss normos sieja tokius padarinius. Antai pagal Lietuvos Statutus bajoras netekdavo

bajorysts persikls miest verstis amatu ar prekyba. Tokio pobdio normos utikrina tiek

kiekvieno luomo sudties pastovum, tiek ir visos visuomens luomins struktros stabilum, be

kurio luominiu principu organizuotos visuomens ir valstybs gyvavimas bt nemanomas.

Todl pozityvioji teis, pripaindama, kad tarp luom negali bti visikai neperengiamos ribos,

ne tik reglamentuoja luominio priklausymo gijimo ir pakeitimo procedr, bet ir stengiasi kuo

grieiau atriboti luomus ir maksimaliai apriboti mogaus laisv pasirinkti ar pakeisti luom.

Paprastai asmuo gali priklausyti kartu kelioms pagal vairius kriterijus iskiriamoms socialinms

grupms, bet tik vienam luomui. Teiss istorijos mokslui inomus nukrypimus nuo ios taisykls

bt galima vertinti kaip tam tikram asmeniui, giminei ar socialinei grupei padaryt iimt,

nuolaid arba kaip nepasibaigusio visuomens luomins struktros formavimosi proceso idav.

Stabilumo atvilgiu luomin visuomens organizacij aplenkia tik kastin santvarka. Luomin

visuomen laikoma kastins santvarkos suvelninta forma, nes joje yra inyks kastinei

santvarkai bdingas tikybinis ar etninis pobdis.

Apibriant luomo svok neivengiamai kyla klausimas ar galimas luomo vidinis

susisluoksniavimas? Formaliu teisiniu atvilgiu luomas yra vieningas, nes teiss normomis

tvirtintos vis luomo nari subjektins teiss ir teisins pareigos vienodos. Deklaruojama teisin

lygyb nereikia faktins lygybs. Galimyb pasinaudoti savo luominmis teismis ir vykdyti

luomines pareigas labai priklauso nuo daugelio vairi pozityviojoje teisje nenumatyt

aplinkybi (turtins padties, tikybos, lyties, gyvenamosios vietos ir pan.) Tam tikro asmens

realios turimos teiss ir pareigos neretai skiriasi nuo teiss normomis tvirtinto luomini teisi ir

pareig komplekso. Vidinis luomo susisluoksniavimas yra realyb. Formaliai vieningo luomo

viduje formuojasi kelios socialins grups (pavyzdiui, tarnybin bajorija, diduomen,

provincialioji bajorija ir kt.), kuri faktin teisin padtis nevienoda. Jas bt galima vadinti


19

sluoksniais. Toks susisluoksniavimas nra tvirtintas pozityviojoje teisje ir gali bti atskleistas

tik analizuojant teiss norm gyvendinim konkreiomis istorinmis slygomis.

Luomas kaip istorinis reikinys

Luomo svokos apibrimas bt nepakankamas nepaymjus, kad luomas yra ne tik teisin, bet

ir istorin kategorija. Visuomens luominis suskirstymas yra laikinas reikinys. Jis atsiranda tam

tikru visuomens raidos etapu, egzistuoja kur laik ir pagaliau nyksta. Todl kyla klausimas

kada ir kaip atsiranda luomai? io klausimo tyrinjimas padeda painti specifin luomo pobd,

jo bruous ir ypatybes, atskleisti raidos prieastis ir slygas, geriau suvokti visuomens luominio

suskirstymo reikm visuomens ir valstybs gyvenimui. Dl luom kilms nra ir, matyt, nebus

bendros nuomons, taiau nekelia abejons, kad visuomens luominio suskirstymo itak reikia

iekoti toje epochoje, kai valstybin organizacija ir valstybs prievarta utikrintos teiss normos

pakeit giminin gentin organizacij ir jai bdingas socialines normas, nes kol nebuvo

pozityviosios teiss, nebuvo ir negaljo bti luomo kaip teisins kategorijos. Kadangi

nesutariama dl valstybs ir teiss atsiradimo prieasi, slyg ir pobdio, poiris luom

kilm priklauso nuo tyrintojo pasirinktos valstybs ir teiss atsiradimo teorijos. Manytina, kad

svarbiausios valstybs atsiradimo ir raidos prieastys yra ne moral ar religija, o ekonomika ir

socialinis moni gyvenimas.

Luomin organizacija visuomenei nebuvo primesta i alies ji susidar natraliai

pirmykts bendruomenins santvarkos viduje atsiradusio ir kraujo giminysts ry istmusio

turtinio ar kitokio neteisinio pobdio visuomens susisluoksniavimo pagrindu ir tobuljo laikui

bgant. Susiformavs valdantysis sluoksnis (elitas) buvo suinteresuotas teisikai tvirtinti savo

dominuojanias pozicijas visuomenje, sukurti teisikai formint hierarchin visuomens

struktr ir utikrinti sau viet ios piramids virnje. Visuomens luomin organizacija i

pradi atitiko ir kai kuri kit visuomens sluoksni poreikius. Antai ji atitiko miestiei

interesus, nes utikrindavo j iimtin teis verstis prekyba ir amatais.

Kadangi visuomens luomin organizacija galutinai sigaljo ir suklestjo vidurami

Europoje, prasta sieti j su feodalizmu. Klasikinis luomins visuomens pavyzdys Pranczijos

feodalin visuomen XIV V a. Taiau luomins organizacijos elementai bdingi ir vergovinei

visuomenei (antai patricij ir plebj socialins grups Senovs Romoje turjo luom poymi),

o jos liekan randama ir pramonins epochos visuomenje (Rusijos imperijoje visuomen

skirstsi luomus iki 1917 m., o kai kuriose alyse, pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje,

visuomens luomins organizacijos elementai iliko iki ms dien).

Tam tikroje visuomenje susiformavusi luom skaiius priklauso nuo daugelio veiksni:

geografini, klimatini slyg, materialins kultros isivystymo lygio ir kt. Pavyzdiui,


20

klasikin feodalin visuomen susidjo i keturi luom bajor, dvasinink, valstiei ir

miestiei (literatroje pastarieji du luomai danai jungiami vadinamj treij luom), tuo

tarpu Rusijos imperijos statymai skyr visuomen eis luomus: bajor, dvasinink, miestiei,

valstiei, kazok ir kitakilmi.

Tyrinjant visuomens luomin organizacij sidmtina, kad norminiuose aktuose ir

kituose dokumentuose vartojamas terminas luomas gali turti ir kitoki reikm (antai LDK

XVI a. luomais buvo vadinamos sudedamosios Seimo dalys: didysis kunigaiktis, Pon taryba ir

bajor deputatai). Todl vien termino luomas vartojimas oficialiuose dokumentuose ir net

teiss norminiuose aktuose tam tikrai socialinei grupei paymti nra pakankamas pagrindas j

pripainti luomu. Btina atskleisti pozityviojoje teisje tvirtintus ios socialins grups bruous,

atitinkanius luomo poymius.

Kiekvienas luomas atsiranda pirma kaip socialin grup, kuri vliau gauna atitinkam

teisin status ir tampa luomu. Teisiniu atvilgiu tam tikras luomas atsiranda, kai sigalioja teiss

normos, nustatanios jo nari teises ir pareigas, taip pat asmens priklausymo iam luomui ir

tokio priklausymo netekimo slygas. Tokios normos nebtinai formintos norminiais teiss

aktais. Danai j iorin forma yra teisinis paprotys, todl ne visada galima pakankamai tiksliai

datuoti luomo atsiradim. Nyksta luomas taip pat dviem etapais, bet atgaline tvarka pirma

panaikinamos luomo teisin status tvirtinanios teiss normos, pagaliau luomas nyksta ir kaip

socialin grup (pastarasis etapas gali trukti deimtmeius). Pavieniui luomai nyksta retai.

Daniausiai lunga visa luomin visuomens organizacija, panaikinamos visos j tvirtinanios

teiss normos. Antai Lietuvoje luomin visuomens suskirstym panaikino Valstybs tarybos

1918-11-02 priimti Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dsniai.

Visuomens luomins organizacijos lugimas yra istorins raidos dsningumas.

Objektyviai susiformavusi visuomens luomin organizacija ir j tvirtinanios teiss normos

kur laik atitinka visuomens (bent ymios jos dalies) poreikius, bet pagaliau pasidaro

visuomens, jos materialins ir dvasins kultros raidos klitis. Naujj laik kio raida sukuria

daugyb nauj socialini grupi, kurios susprogdina siaurus visuomens luomins organizacijos

rmus. Visuomen igyvendina luomin suskirstym. Visuomens luomins organizacijos

lugimas yra asmens laisvs ir lygybs principais organizuotos visuomens krimosi ir

radikalaus pozityviosios teiss parsitvarkymo pradia. Isivadavusi i luomini vart,

visuomen kuria nauj teis. ios teiss kertinis akmuo tampa teiss subjekt lygiateisikumas.

Taigi Luomas yra tam tikromis istorinmis slygomis objektyviai susidjusi teisikai

forminta pastovi udara socialin grup, kurios nariai turi tik jiems bding paveldtini

subjektini teisi ir teisini pareig visum.


21

Lietuvos visuomens luomins organizacijos itakos

Kartu su darbo pasidalijimu (antrojo tkstantmeio pr. Kr. pradioje) prasidjo turtinis Lietuvos

visuomens sluoksniavimasis. Turtin visuomens diferenciacija ir visuomens nari vykdom

socialini funkcij vairov lm moni socialinio statuso nelygyb ir dav pradi visuomens

hierarchinei struktrai. I buvusios bendros gimins nari isiskyr didikai vairs vadai,

ventikai. Savo valdi, ilgainiui tapusi paveldim, jie naudojo ne tik visuomens, bet ir savo

asmenini interes apsaugai, kad ilaikyt patriarchalinius vergus ir savo genties narius

paklusnius.

Greta isiskyrimo (socialins diferenciacijos) visuomenje vyko ir susijungimo (socialins

stratifikacijos) procesai. Visuomens struktrai formuotis didel reikm turjo profesini ar

kitoki negiminini interes bendrumo, kaip mones jungianio veiksnio, sismoninimas.

Materialin bkl, verslas, gyvenimo bdas, laikymasis tam tikr elgesio taisykli pamau m

jungti mones labiau u gimininius ryius, tapo skyrimo savuosius ir svetimuosius kriterijais.

IV VIII a. Lietuvoje susidar teritorins bendruomens, gimininius ryius jose pakeit

teritoriniai ryiai, apsigyvendinimas vienoje vietoje, kaimynyst. Darbo pasidalijimas ir

teritorini bendruomeni susidarymas sugriov giminin santvark ir sudar prielaidas formuotis

luominiu principu organizuotai visuomenei.

Valstybs susidarymo epochoje Lietuvos visuomen jau buvo isivysiusi socialini

grupi sistem, apibdinam j sudarani grupi hierarchija, auktesni ir emesni grupi

buvimo pripainimu, taip pat slyginiu jos stabilumu. Negausiuose XIII a. raytiniuose

altiniuose kalbama apie kelias skirting interes ir nevienodos padties grupes, tarp kuri

asmens laisvs ar priklausymo poiriu pasiymjo eimynikiai (paimti karo belaisviai, taip pat

prasiskolin ir patek bajoro priklausomybn bendruomens nariai), kaimynai (valstieiai

baudiauninkai kartu su savo eima savo rankiais dirb bajoro em ir negalj ieiti be bajoro

leidimo), laukininkai (laisvieji bendruomenininkai), nobiliai (bajorai), kunigaikiai.

Manytume, kad i socialini grupi nari teises ir pareigas nustat ne statymas, bet

susitarimas, sutartis. Bajorus su kunigaikiu siejusius sutartinius ryius bt galima apibdinti

kaip feodalinio vasaliteto uuomazg, o bendruomenininkus su kunigaikiu siejo pusiau

feodaliniai santykiai, kuriuose pastebimos patriarchalinio viepatavimo liekanos (prievol gerbti

kunigaikt, j vaiinti, duoti dovanas ir pan.). Kunigaiktis buvo savo ems, bet ne joje

gyvenani laisvj valstiei savininkas. Jo valda buvo greiiau jo kis, privati nuosavyb,

negu jo valdomas politinis junginys. Kunigaiktis administravo, teis, rinko mokesius savo

valdoje. Valstieiai buvo jam paklusns tol, kol gyveno jo emje. Teis gyventi kunigaikio

emje ir pareiga bti jam paklusniam iplauk i individualaus ar kolektyvinio susitarimo su

kunigaikiu. Nutraukus susitarim ir valstieiui isiklus, nutrko ir sutartinis ryys su


22

kunigaikiu. Kunigaiktis dar nebuvo tikras politinis valdovas, monarchas, o valstieiai jo

valdiniai. Valdinyb, kaip teisikai tvirtintas nuolatinis politinis ryys su kunigaikiu dar

nebuvo susiformavusi. Kaimynais ir eimynikiais laisvieji laukininkai ir j eimos tapdavo per

paskolos, ems nuomos ar individualaus patronato, priminanio VIII a. Vakar Europoje

paplitus prekarium ir komendacij, sutarti. Net dalis karo belaisvi gaudavo i pono sklyp ir

tvark savo asmenin k susitarimo su ponu slygomis.

Kadangi priklausymas tam tikrai socialinei grupei kilo i sutarties, riba tarp vairi

socialini grupi buvo miglota ir palyginti lengvai pereinama nutraukus sutart. XIII a. socialins

grups dar neturjo luomams bding pozityviojoje teisje tvirtint udarumo, sudties

pastovumo ir teisi bei prievoli paveldjimo. Manytume, kad pirmykts bendruomens laikais

ventik ir vad valdia buvo paveldima tik genties ribose. Susiformavus teritorinms

bendruomenms, valdios ir jos subjekt socialinio statuso paveldjimas nutrko. XIII a. kilm,

kaip priklausymo tam tikrai socialinei grupei kriterijus, dar nebuvo teisikai tvirtinta. Kilm

nesuteikdavo teisi ir neuddavo pareig. Asmuo dar negaljo i tv paveldti teisi ir pareig,

bet kilm turjo takos jo vietai visuomens hierarchijoje, plt ar ribojo sutarties slyg

pasirinkimo laisv. Greta kilms asmens socialiniam statusui turjo takos turtin padtis bei kiti

objektyvs ir subjektyvs veiksniai. I senos genties aristokratijos kils, bet praturtjs bajoras

galjo nukristi socialinje hierarchijoje iki laukininko padties ar net patekti kuri emesn

socialin grup, tuo tarpu kai kurie ios grups nariai galjo ikilti iki bajoro statuso.

Natralu, kad tokia padtis negaljo tenkinti valdanij grupi. Savo politiniams ir

ekonominiams interesams apginti ir kad apsisaugot nuo susiliejimo su kitomis socialinmis

grupmis, kunigaikiai ir bajorai panaudojo vienintel patikim priemon valstybs prievarta

utikrint pozityvij teis ir pasisteng teisikai tvirtinti visuomens hierarchin struktr ir

savo pozicijas socialins piramids virnje.

I pradi iam tikslui pasiekti valdaniosios grups pritaik sen paproi form, djusios

j nauj turin. Valstyb sankcionavo paproius ir pavert juos paprotine teise. odiu

perteikiama, nevienodai suvokiama ir partikuliarizmu pasiymjusi paprotin teis, kaip

visuomens luomins struktros teisinis pagrindas, jai keliamus reikalavimus atitiko tik i dalies.

Valdaniosioms socialinms grupms, kad tapt luomu, reikjo visoje valstybs teritorijoje

galiojanios raytins teiss. Nenuostabu, kad seniausias inomas raytinis Lietuvos teiss

altinis 1387 m. vasario 20 d. ems privilegija bajorams katalikams kartu yra seniausias

inomas besiformuojanio bajor luomo teisin padt nustatantis norminis teiss aktas.

Kad tapt luomu, vien tik valdanij socialini grupi noro toli grau neutekdavo. Joks

valdovo ileistas norminis teiss aktas negaljo sukurti visuomens luomins struktros. Ji turjo

isirutulioti i jau susiklosiusios socialins gradacijos. Tokia transformacija buvo ilgas procesas,


23

negalintis pasibaigti tol, kol feodaliniai visuomeniniai santykiai nepasiek tam tikro isivystymo

lygio. I istorins patirties matyti, kad luomai negaljo egzistuoti pavieniui. Kiekvienas luomas

buvo visuomens struktros elementas, turjo tam tikr viet socialinje hierarchijoje ir vaidino

tam tikr socialin vaidmen. Vienai kuriai socialinei grupei pasiskelbus luomu, visuomens

luomins struktros krimasis nesibaig. Visuomens virns siekiai tapti valdaniuoju luomu

kartu reik kit socialini grupi pavertim pavaldomaisiais luomais. LDK is procesas truko

iki XVI a. vidurio.

XIII a. Lietuvos valstieiai, kaip socialin grup, vystsi laisvj ir eimyniki pavertimo

baudiauninkais ir kartu teisins j padties suvienodinimo link. Feodal eilse majo

kunigaiki ir gausjo tarnybini bajor. Pagaliau kunigaikiai, kaip atskiras feodal sluoksnis,

Lietuvoje inyko. Nuudytj ir ikeldintj kunigaiki valdos atiteko didiajam kunigaikiui

ir sudar jo domen. Lik ir jam paklus kunigaikiai buvo priskirti prie kilmingj bajor, o

kunigaikiais buvo tituluojami vien didiojo kunigaikio palikuonys ir prie Lietuvos prijungt

slav emi kunigaikiai. Lietuvoje valdanij socialin grup sudar du sluoksniai

kilmingieji bajorai (ponai bajorai) ir tarnybiniai bajorai. Pirmasis susidar susiliejus buvusiems

gentiniams kunigaikiams ir auktesnei gentinei aristokratijai, antrasis smulkiai gentinei

aristokratijai ir auktesniems kunigaiki kariams ir administratoriams. Atrodo, kad palyginti

nesudtinga Lietuvos visuomens organizacija buvo linkusi supaprastti iki dviej sudedamj

dali privilegijuotj bajor ir jiems paklusni valstiei baudiaunink ir pagaliau

transformuotis dviluomin sistem.

Padtis pasikeit XIV a. Prekybos su Rusija ir Vakar Europos kratais pltra ir amat

raida Lietuvoje sudar slygas kurtis ir plstis miestams, taip pat formuotis miestiei socialinei

grupei. Nema reikm turjo slav emi su jose esaniais stambiais ekonominiais centrais

prijungimas prie Lietuvos. 1387 m. Lietuvos kriktas ir jau kriktyt slav emi prijungimas

sudar slygas formuotis dvasininkijai. Atsiradus miestiei ir dvasinink socialinms grupms,

visuomens struktra pasidar sudtingesn ir nebegaljo ilikti dviluomine. Paymtina, kad

LDK slav emse feodal socialin grup buvo labiau isisluoksniavusi, dalini kunigaiki ir

stambi bajor, Lietuvoje vadinam ponais bajorais, grupuots gausesns ir takingesns. Tai

komplikavo LDK bajor konsolidavim, j teisi ir prievoli sulyginim. Valstiei teisins

padties sulyginimas juos paveriant baudiauninkais taip pat utrukdavo, nes prijungtose

emse buvo gausus laisvj valstiei sluoksnis; j greitai baudiavinti buvo nemanoma dl

stipri valsiaus bendruomens pozicij ir kit objektyvi aplinkybi. Nors slav emse

feodaliniai santykiai m pltotis anksiau negu Lietuvoje, j raida buvo gerokai ltesn.

Suskilus senovs slav valstybei (Kijevo Rusiai), iose emse prasidjo vadinamasis feodalinio

susiskaldymo laikotarpis, nutrko valdinybs ryiai, sigaljo sutartiniai kunigaiki ir j vald


24

gyventoj santykiai. Visuomens luomins struktros formavimosi Lietuvoje slygos buvo

palankesns, nes, susikrus centralizuotai valstybei, kils i sutarties laikinas priklausymas

pamau uleisdavo viet valdinybei, o stipri didiojo kunigaikio valdia utikrindavo teiss

taikym.

LDK bajor ir valstiei luom formavimasis

Pasaulietini feodal, kaip socialins grups, vidinis sluoksniavimasis teisi ir prievoli,

materialins padties, tikybos poymiais, taip pat XIV a. pabaigoje ir XV a. pradioje sudtingos

LDK vidaus ir usienio politins padties slygomis paatrjusi nesantaika feodal eilse kliud

jiems konsoliduotis luom. statym leidjas, siekdamas palengvinti ir paspartinti proces,

turjo isprsti du udavinius: 1) sulyginti kunigaiki, pon bajor ir tarnybini bajor teisin

padt ir 2) sulyginti bajor katalik ir staiatiki teisin padt. i udavini isprendimo

poiriu pirmuosius statym leidjo ingsnius reglamentuojant feodal teises ir prievoles vargu

ar galima pavadinti skmingais, nes politiniais sumetimais pateisintos 1387 m. ir 1413 m. ems

privilegijos saugojo tik bajor katalik teises ir tuo prieprieino juos didiajai daliai LDK

bajor. Pagiljs bajorijos skilimas buvo i dalies veiktas 1432 m. ir 1434 m. ems

privilegijoms tvirtinus feodal katalik ir staiatiki lygiateisikum, taip pat teisikai

kunigaikius prilyginus ponams bajorams. Taiau sulyginti tarnybini bajor ir pon bajor

teisin padt tapo manoma tik XVI a. viduryje, veikus pon bajor pasiprieinim ir

gyvendinus seimo, vietos administracijos ir teismo reformas. Antrasis Lietuvos Statutas

prilygino tarnybinius bajorus ponams bajorams, ir nuo 1566 m. visi bajorai turjo tas paias

teises ir pareigas. Taigi btent pon bajor teiss buvo paimtos kaip tikslas, o kitiems

feodalams arba buvo pridta teisi, kiek j trko, arba i j buvo atimta teisi, jei j buvo

per daug.

XV a. antrojoje pusje ir XVI a. pirmojoje pusje tarnybiniai bajorai, bdami pagrindin

karo jga ir didiojo kunigaikio valdios socialin atrama, gaudavo vis didesni teisi, stiprjo

ir ekonomikai, ir politikai. Didieji kunigaikiai, sprsdami karinius ir mokesi klausimus,

buvo priversti kviesti tarnybini bajor atstovus. Tarnybini bajor teisi ipltimas ir politinio

j vaidmens didjimas buvo tvirtintas ems privilegijose, LDK seimo nutarimuose ir 1529 m.

Pirmajame Lietuvos Statute. I pon bajor ir tarnybini bajor socialini grupi pamau

isirutuliojo vieningas bajor luomas.

XV a. antrojoje pusje ir XVI a. pirmojoje pusje tarnybini bajor ir pon bajor

socialinms grupms teisikai susilieti kliud nevienodos ems nuosavybs ir vadinamosios

politins teiss, taip pat pon bajor iimtins teiss teisingumo vykdymo srityje. 1529 m.


25

Pirmasis Lietuvos Statutas dvarus skirst tvoninius, utarnautus ir pirktus . Ponai bajorai

paprastai vald tvonijas, kuriomis iki 1529 m. galjo laisvai disponuoti, tuo tarpu tarnybiniai

bajorai gaudavo vadinamuosius utarnautus, arba suteiktinius, dvarus, kuriais disponuoti galjo

tik gav didiojo kunigaikio ar jo vietininko leidim. 1492 m. ir 1506 m. ems privilegijos

iplt politines pon bajor teises ir pavert Pon taryb vyriausybine institucija, pavaduojania

didj kunigaikt jo nesant, sprendiania daugum vidaus ir usienio politikos klausim ir

gerokai varania didiojo kunigaikio valdi. Pon taryba pasidar pon bajor oligarchins

valdios rankiu. Tarnybini bajor dalyvavimas seime stiprino io feodal sluoksnio politines

pozicijas, bet tarnybini bajor atstov pageidavimai seime nebuvo privalomi didiajam

kunigaikiui ir Pon tarybai. Seime dominavo ponai bajorai, o tarnybiniai bajorai nevaidino

lemiamo vaidmens. Jie buvo kvieiami pasakyti savo nuomon tam tikrais klausimais. Pon

taryba apsvarstydavo visus projektus ir pranedavo nutarim turin tarnybini bajor atstovams.

XV a. ir XVI a. pirmojoje pusje LDK seimas i esms buvo pon pasitarimas, kuriame

dalyvavo ir tarnybini bajor atstovai. 1529 m. Lietuvos Statutas tvirtino tok pon ir tarnybini

bajor vaidmen pasiskirstym, todl iuo poiriu Pirmj Lietuvos Statut galima laikyti pon

bajor pergale prie tarnybinius bajorus. Ponai bajorai taip pat isaugojo savo iimtines teises

teisingumo vykdymo srityje. Nors Pirmasis Lietuvos Statutas padar nuolaid tarnybiniams

bajorams nustats, kad vaivad, senin ir laikytoj vietininkai ir maralkos galjo nagrinti

bajor bylas tik su dviem tarnybini bajor atstovais ir teismo ratininku, ponai bajorai ios

normos danai nesilaik. Pon bajor bylos, kaip ir anksiau, buvo sprendiamos tik didiojo

kunigaikio ir Pon tarybos teismo.

Kuo daugiau teisi gaudavo bajorai, tuo aktualesni tapdavo iai socialinei grupei

priklausymo kriterij ir bajorysts rodinjimo klausimai. Kaip valdanioji socialin grup,

bajorai siek atsiriboti nuo kit grupi, apsisaugoti nuo susiliejimo su jomis ir privilegijuotos

padties netekimo. Tai pasiekti buvo ne taip lengva, nes LDK susiklosiusi feodalini santyki

sistema ir sudedamoji jos dalis feodalins priklausomybs, vadinamj siuzereniteto ir

vasaliteto santyki, sistema buvo toli grau ne klasikin.

LDK nebuvo tokios ipltotos feodal hierarchijos kaip Vakar ir Vidurio Europoje.

Tarnybiniai bajorai anaiptol ne visada buvo pon bajor vasalai, daugelis j gaudavo em

tiesiogiai i didiojo kunigaikio ir jam tarnavo. LDK negaliojo Vakar Europoje sigaljusi

taisykl niekas negali bti dviej senjor vasalas. Bajoras, gavs dvarus i savo pono ir kartu i

didiojo kunigaikio, turjo asmenikai tarnauti didiajam kunigaikiui to pavieto bryje,

kuriame buvo i didiojo kunigaikio gautas dvaras. iuo atveju pono br reikjo atsisti

vietoj savs tinkam kar. Skirtingai nuo Vakar ir Vidurio Europos ali, LDK nebuvo

paveldim feodal luomo titul (hercog, graf ir pan.), iskyrus kunigaiki titulus, herb (iki


26

1413 m.), riterik paproi ir ritual, taip pat visa tai reglamentuojanios len teiss kaip

savarankikos feodalins teiss akos. Slav emse, jas prijungiant prie Lietuvos, stambius

feodalus su kunigaikiu daniausiai jung vasalitetas be leno ir tik kartais su lenu. Jie turjo

teis bet kada nutraukti vasalin sutart su kunigaikiu ir iekoti sau naujo siuzereno. Lietuvos

feodalai tokios teiss neturjo, todl slav emes prijungus prie Lietuvos, jose sutarties su

didiuoju kunigaikiu nutraukimas buvo prilygintas idavystei. Teiss nutraukti vasalinius

santykius su daliniu kunigaikiu bajorai neteko panaikinus stambias dalines kunigaiktystes

Vytauto valdymo metais. Vietoj vasalini santyki tarp didiojo kunigaikio ir feodal

formavosi valdinybs santykiai. Didiojo kunigaikio vietininkai, pakeit dalinius

kunigaikius, buvo ne vasalai, bet pareignai. Bajorai, buv dalini kunigaiki vasalai,

tapdavo didiojo kunigaikio valdiniais. J pavaldumas buvo vieojo teisinio pobdio ir

nesirm sutartimis su didiuoju kunigaikiu. LDK susidar savita vasaliteto ir valdinybs

santyki sintez. I didiojo kunigaikio beneficijas ir feodus gav bajorai tarnavo kaip jo

vasalai, o tvonij savininkai kaip jo valdiniai. I stambaus feodalo dvar gavs bajoras buvo

jo vasalas, bet kartu didiojo kunigaikio valdinys.

Pagrindinis bajorysts poymis buvo karin tarnyba, atliekama didiajam kunigaikiui

arba stambiam feodalui u jo suteikt em. Taiau greta bajor karin tarnyb atlikdavo j

priklausomi miestieiai ir valstieiai (vadinamieji kariniai tarnai, kelio bajorai, arviniai bajorai

ir kt.). Skirtumas tarp smulki feodal ir karin tarnyb atliekani valstiei ne visada buvo

pakankamai aikus, juo labiau kad pastarieji oficialiuose dokumentuose danai buvo vadinami

bajorais, nes pagal sen paprot taip vadintas kiekvienas kar jojantis vyras. Kad karin tarnyba

nebuvo iimtin bajor teis, matyti i 1387 m. ems privilegijos, kuri pareigojo eiti kar

visus tinkamus vyrus. Vlesnse ems privilegijose io karins demokratijos laik atbalsio

nra, ir tai galima laikyti pirmuoju ingsniu bajor karo meno monopolio nustatymo ir

kokybikai naujos feodalins (lenins) nereguliariosios kariuomens sudarymo link. iuo atveju

LDK jo Vakar Europos krat, kuriuose tokia kariuomen atsirado VIII a. gyvendinus Karolio

Martelio reform keliu.

Kad XIV a. pabaigoje ir XV a. pradioje LDK buvo linkusi atkartoti, bent esminiais

bruoais, Vakar Europos feodalini monarchij raidos keli, o Lietuvos bajorai integruotis

Europos bajorij, perimti jos paproius, tradicijas, gyvenimo bd, liudijo 1413 m. ems

privilegija, pagal kuri 47 Jogailos ir Vytauto atrinktos Lietuvos kilmingj bajor katalik

eimos gavo Lenkijos bajor (lkt) herbus. Tai buvo ne tik simbolikas Lietuvos ir Lenkijos

bajor susigiminiavimas, bet ir Lietuvos bajorijos tarptautinis pripainimas, nes Lenkijos

Karalyst jau seniai buvo integravusi Europos krikionik monarchij eim ir jos lktos,

susigiminiavusios su kit krat bajorija, stengsi laikytis vakarietiko tipo bajorijos (riterijos)


27

gyvenimo bdo. Taiau herbas ir katalik tikyba netapo btinais bajorysts poymiais. Daugelis

LDK bajor buvo staiatikiai, gyven prie Lietuvos prijungtose slav emse, kuriose bajorijos

atsiradimas ir raida vyko kitokiomis slygomis nei Vakar Europoje. tai neatsivelgti buvo

nemanoma. Pagal vlesnes ems privilegijas ir Lietuvos Statutus feodalai buvo laikomi

bajorais nepriklausomai nuo j tikybos ir turim herb. Nors ryi su Lenkijos bajorija pltros

dka LDK gausjo herbus turini bajor, herbas, kaip btinas bajorysts atributas, sigaljo tik

LDK ir Lenkijos Karalystei susijungus Abiej Taut Respublik.

Valdovui atliekama karin tarnyba buvo gana nepatikimas bajorysts rodymas, lygiai kaip

ir turti priklausom valstiei: tai taip pat laikyta bajorysts poymiu (nes iki XVI a. vidurio

priklausom valstiei apgyvendint em turjo ir kai kurie praturtj miestieiai). Kildavo

daug gin dl bajorysts pripainimo. Todl 1522 m. Vilniuje vykusiame LDK seime buvo

priimtas nutarimas dl bajor kilms rodym ir rodinjimo tvarkos. Norint rodyti bajoryst,

teism reikjo pakviesti liudytojais du giminaiius bajorus, kurie priesaika patvirtint

suinteresuoto asmens bajor kilm. Jeigu liudytojas buvo vienas, kartu su juo turjo prisiekti ir

pats suinteresuotas asmuo. Kai liudytoj nebuvo, bajoryst buvo galima rodyti dokumentais.

iuo atveju reikjo pateikti didij kunigaiki Vytauto, ygimanto Kstutaiio, Kazimiero

arba auktj urd ir pon tarj privilegijas, teismo sprendimus ar kitus dokumentus, kuriuose

pats suinteresuotas asmuo arba jo protviai pavadinti tikrais bajorais arba lktomis. 1529 m.

Lietuvos Statutas nustat usieniei bajorysts rodinjimo tvark, taip pat iplt liudytoj rat.

Kai nebuvo liudytoj giminaii, buvo galima pakviesti liudytojais toje vietovje gyvenanius

bajorus ir su jais prisiekti. Iki 1564 1566 m. teism reformos ginus dl bajor kilms

sprsdavo vaivados, seninai, laikytojai arba pats didysis kunigaiktis. Nuo 1566 m. tokias bylas

sprend ems teismai. Paymtina, kad nei Vakar ir Vidurio Europos alyse, nei Rusijoje XVI

a. nebuvo teiss norm, reglamentuojani bajorysts nustatymo teismin procedr ir

rodinjimo priemones. Jose bajoryst lm kilm, priklausymas tam tikrai eimai, kurios

bajoryst buvo oficialiai pripainta ir patvirtinta i eim raius bajor genealogin knyg.

inoma daug toki knyg, garsiausios i kuri Got almanachas (Vakar ir Vidurio Europos

diduomens genealogija) ir Aksomin knyga (rus bajorijos virns genealogija). LDK

nebuvo genealogini knyg, ir bajorysts nustatymo tvarka joje labai primena dabartin juridinio

fakto nustatymo teisme procedr (teiss teorijos poiriu bajoryst yra juridinis faktas teisin

bsena). Tai dar kart patvirtina teisins minties LDK XVI a. brandum.

Bajor socialinei grupei atsiskirti nuo valstiei padjo 1528 m. LDK kariuomens

suraymas, nes sraus buvo traukti tik tie emvaldiai, kuri bajoryst nekl abejons.

Suraymo metu sudaryti sraai tapo raytiniais bajorysts rodymais. Bajor ir valstiei

socialinms grupms atsiriboti padjo ir XVI a. pirmojoje pusje Vilniaus ir Trak vaivadijose ir


28

emaii seninijoje esani didiojo kunigaikio dvar kio sutvarkymas, XVI a. viduryje

LDK slav emse padarytos didiojo kunigaikio pili ir dvar revizijos, taip pat valak

reforma. Nesteng rodyti savo bajorysts asmenys buvo priskirti prie valstiei ir turjo atlikti

atitinkamas prievoles. Kartu su kitais valstieiais jie gavo imatuot valakais em.

Didiojo kunigaikio pili ir dvar revizijos, valak reforma ir kitos mintos priemons

turjo didel reikm valstiei socialins grups pavertimui luomu. XIV XVI a. pirmojoje

pusje vairs valstiei sluoksniai, kaip ir bajor sluoksniai, evoliucionavo j teisins padties

suvienodinimo link. Taiau, skirtingai nuo bajor, didels daugumos valstiei teisins padties

buvo suvienodinama ne ipleiant j teises ir tuo leidiant grupei ikilti socialinje hierarchijoje,

bet apriboti teises, valstieius baudiavinant ir pajungiant kitai socialinei grupei (bajorams).

Iimt sudar eimynikiai (vadinamieji parobkai ir patriarchaliniai vergai), kuri teisin padtis

keitsi j teisnumo ipltimo iki kaimyn teisnumo link. 1529 m. ir 1566 m. Lietuvos Statutai

smarkiai apribojo patriarchalins vergovs altinius, o 1588 m. Lietuvos Statutas paskelb, kad

ateityje belaisviai neturi bti dl kit prieasi, tik [karo] imtiniai. O kita nelaisvoji eimyna,

taip pat imtini vaikai, pdiniai, turi bti kurdinami emje ir laikomi tvoniniais, t. y.

valstieiais baudiauninkais. Vykdant valak reform, buvo galutinai atsisakyta eimyniki,

vis pirma parobk, darbo jgos dvaro emei dirbti. Parobkai, kaip socialin grup, inyko ir

susiliejo su baudiauninkais. Dauguma j tapo valstieiais darininkais. Nam apyvokos darbus

atliekantys eimynikiai nuo XVI a. pamau buvo pakeiiami samdomaisiais tarnais.

eimyniki susiliejimas su baudiauninkais buvo dsningas reikinys, bdingas ir kitoms

Europos alims. Paymtina, kad LDK is procesas buvo spartesnis negu Rusijoje, kurioje

teisinis skirtumas tarp cholop ir valstiei baudiaunink galutinai inyko XVIII a. valdant

Petrui I.

Didiojo kunigaikio domeno emes idalijant bajorams, jose gyven valstieiai tapdavo

veldamais. Tai buvo pirmas laisvj valstiei baudi

Documents

TI Konspektas 2011 Antra Dalis