VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

MENŲ FAKULTETAS

TEATROLOGIJOS KATEDRA

Monika Apčinikovaitė

TURINIO IR FORMOS KAITA LIETUVOS INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE

Magistro baigiamasis darbas

Kūrybinių industrijų studijų programa, valstybinis kodas: 621P96001

Studijų kryptis: Socialiniai mokslai

Vadovas (-ė): Prof. Dr. Jurgita Staniškytė

(Pedagoginis ir mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Pa (parašas) (Data)

Apginta: Menų fakulteto dekanas (-ė) Prof. Dr. Jurgita Staniškytė

(Pedagoginis ir mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Pa (parašas) (Data)

Kaunas, 2018

2

TURINYS

TURINIO IR FORMOS KAITA LIETUVOS INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE

SANTRAUKA ..................................................................................................................................... 3 RÉSUMÉ ............................................................................................................................................. 4

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5 I. TRADICINĖS ŽINIASKLAIDOS TRANSFORMACIJOS ............................................................ 9

1.1. Lėtasis žurnalizmas ................................................................................................................. 12 1.2. Podkastai (Tinklalaidės) .......................................................................................................... 17 1.3. Interneto žiniasklaidos vartotojų psichologija ........................................................................ 21

II. INTERNETINĖS ŽINIASKLAIDOS KOMUNIKACIJOS POKYČIAI ..................................... 24 2.1. Komunikacijos procesai internetinėje žiniasklaidoje. Komunikacijos daugiasluoksiniškumas ........................................................................................................................................................ 25 2.2. Tradicinės ir socialinės žurnalistikos santykis. ....................................................................... 27

III. MULTIMEDIJOS ŽANRO AUGIMAS. MULTIMEDIJOS PLATFORMA KAIP ŽURNALISTIKOS PRIEMONĖ ....................................................................................................... 31

3.1. Multimedijos žanras ................................................................................................................ 31 3.2. Multimedijos agentūros internete. Strūktūra ir darbo modelis. .............................................. 37 3.3. Skaitmeninės žurnalistinės agentūros ..................................................................................... 41 3.4. Multimedijos agentūros Lietuvoje. Nanook.lt atvejis ............................................................. 43

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 50

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ..................................................................................... 53 PRIEDAI ............................................................................................................................................ 58

3

SANTRAUKA

TURINIO IR FORMOS KAITA LIETUVOS INTERNETINĖJE ŽINIASKLAIDOJE

Šio darbo objektas – skaitmeninės žiniasklaidos pranešimo turinio bei formos kaita

Lietuvoje. Pastarieji du dešimtmečiai kardinaliai praplėtė informacijos gavėjų srautus. Interneto

pagalba žmonės gali gauti informaciją iš daug ir skirtingų šaltinių, kurie yra ne tik įprasti masiniai

tinklalapiai, tokie kaip Vikipedija, bet taip pat ir atskiros žurnalistinės multimedijų svetainės ar

interaktyvios programėlės telefone, planšetėse. Mokslininkai, tyrinėdami internetinę žiniasklaidą

didžiausią dėmesį skiria besikeičiantiems komunikacijos procesams, kurie, akivaizdu, turi tiesioginės

įtakos politiniams, ekonominiams bei visuomeniniams mikroklimatams. Visgi, kur kas mažiau

dėmesio yra skiriama skaitmeninių informacinių pranešimų turinio bei formos pokyčiams, kurie per

pastaruosius du dešimtmečius kito ir formavo šiuolaikinę žiniasklaidą bei naują santykį su vartotoju.

Sparčiai besiplečiantis lėtojo žurnalizmo žanras anglakalbėje žiniasklaidoje ir augančios skaitmeninės

žurnalistikos agentūros, skatina iš naujo pažvelgti į interneto žiniasklaidos pateikiamus pranešimus ir

pasikeitusį santykį su vartotoju bei identifikuoti pokyčius šalies interneto žiniasklaidoje.

Nors anglakalbėms skaitmeninės žiniasklaidos organizacijoms Amerikoje bei Vakarų

Europoje, tai nėra itin naujas reiškinys, tačiau Lietuvoje nepriklausomos žurnalistinės agentūros bei

lėtojo žurnalizmo praktikos dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Dėl šios priežasties mokslinių darbų,

aprašančių ir tyrinėjančių šią temą, nėra apstu. Šis darbas yra bandymas išanalizuoti internetinės

žiniasklaidos pranešimo formos ir turinio kaitą pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, per multimedijos

žanro, skaitmeninių-žurnalistinių platformų bei vartotojų psichologijos prizmę, kartu siekiant ištirti

kūrybinių-žurnalistinių agentūrų potencialą šalyje.

4

RÉSUMÉ

TRANSFORMATION DU CONTENU ET DE LA FORME DU JOURNALISME NUMÉRIQUE EN LITUANIE

Ce travail explore le changement du message délivré par les médias en ligne en Lituanie, à

la fois dans la forme et dans le contenu. Il s’agit d’examiner les bouleversements engendrés par

l’accroissement du flux d’informations et l’expansion des utilisateurs au cours des deux dernières

décennies. L’essor d’internet a rendu possible d’accéder à des informations provenant de multiples

sources différentes, non plus seulement auprès de sites (généralistes) comme Wikipedia, proposant de

l’information en masse, mais également auprès de sites de journalisme multimédia spécifiques et

d’applications interactives sur téléphone et tablette. Les recherches des théoriciens s’intéressant au

journalisme en ligne se sont concentrées presque exclusivement sur l'évolution des processus de

communication, ayant de toute évidence un impact direct sur le microclimat politique, économique et

sociétal. Cependant, très peu d'attention a été accordée aux transformations dans le contenu et la forme

du journalisme digital alors que leurs évolutions ces vingt dernières années se sont révélées

extrêmement significatives et marquantes. Celles-ci ont largement influencé les médias contemporains

et contribué à façonner une nouvelle relation avec les utilisateurs. Ainsi, le développement du slow

journalisme dans les médias anglophones et la croissance des agences de journalisme en ligne ont

encouragé à porter un nouveau regard sur les articles en ligne, l'évolution de la relation avec les

lecteurs et l'identification des changements dans les médias numériques en Lituanie.

Malgré que les groupes médiatiques anglophones présents en ligne d’Amérique du Nord et

d’Europe de l'Ouest ne soient pas un phénomène nouveau, les agences de journalisme indépendantes et

le slow journalisme en Lituanie en sont aux prémices de ces pratiques. À ce titre, les travaux

scientifiques exploitant ce sujet ne sont pas abondants.

Ainsi, cette recherche se veut une tentative d’analyse de la forme et du contenu des médias

numériques au cours des dernières décennies en Lituanie, à travers le prisme du multimédia, des

plateformes de journalisme en ligne et de la psychologie du consommateur afin d'explorer le potentiel

des agences journalistiques du pays.

5

ĮVADAS

Dėl vis tobulėjančių naujųjų technologijų, pradėjo keistis informacijos perdavimas

vartotojui. Jau nieko nebestebina, kad didžioji dalis informacijos priemonių, tokių kaip žiniasklaida,

ėmė plėstis į skaitmeninę erdvę ir kardinaliai pakeitė savo formatą. Dabar skaitytojus pasiekianti

informacija pateikiama kur kas įvairesniais būdais ir yra kur kas lankstesnė nei ankščiau. Tačiau platus

pranešimų kiekis vartotojams tapo ne tik pasirinkimo galimybe, bet ir galvosūkiu kaip pasirinkti

naujienų pranešimo organizaciją. Tokiu būdu išaugo konkurencija tarp informacijos skleidėjų, kurie

kovoja dėl vartotojų skaičiaus. Bene svarbiausiu rodikliu, kuriuo pradėjo vadovautis skaitmeninės

žiniasklaidos atstovai, tapo greitis, o tai gerokai sumažino pranešimo kokybę bei informacijos

patikimumą. Dėl šios priežasties ėmė plisti ir multimedijos platformos, kurios žurnalistinę arba

reklaminio pobūdžio istoriją leido papasakoti kombinuojant vaizdo įrašą, tekstą, nuotraukas,

iliustracijas bei garsą į vientisą, interaktyvų, pasakojimą, kuris įtraukia skaitytoją, suteikia realiatyvios

patirties, o svarbiausia – turi išliekamąją vertę. Šiandien galima pamatyti vis daugiau pažengusios

anglakalbės žiniasklaidos agentūrų, kurios eksperimentuoja su naujienų pateikimu virtualiojoje erdvėje

ir kuria kūrybinius pasakojimus. Akivaizdu, kad tokios skaitmeninės žiniasklaidos transformacijos per

pastaruosius dešimtmečius pakeitė ne tik santykį su informacinio pranešimo gavėju, bet ir pakito iš

esmės. Šis darbas yra kompleksiškas tyrimas, siekiant identifikuoti šiuolaikinės interneto žiniasklaidos

situaciją Lietuvoje ir pabandyti nustatyti, koks yra skaitmeninių žurnalistinių agentūrų potencialas

steigtis šalyje.

Šio darbo objektas – skaitmeninio-žurnalistinio pranešimo turinio ir formos kaita. Objektas

darbe nagrinėjamas multimedijos žanro, skaitmeninio-žurnalistinio pasakojimo, lėtojo žurnalizmo,

naujų pranešimo kūrimo formų, besikeičiančios interneto vartotojų psichologijos bei komunikacijos

strategijų rėmuose. Darbe tiriami skaitmeninės žurnalistikos pokyčiai anglakalbėse naujienų

organizacijose/agentūrose internete, taip pat Lietuvos internetinės žiniasklaidos laukas.

Šio darbo tikslas: išanalizuoti internetinės žiniasklaidos pranešimo formos ir turinio kaitą

per pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje ir užsienyje, ištirti pasirinktos lietuviškos multimedijos

agentūros Nanook.lt atvejį šalyje.

Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai:

1. Pristatyti multimedijos terminą ir kitas, su multimedijos žanru susijusias, sąvokas.

6

2. Pristatyti kūrybinių agentūrų struktūrą ir darbo modelį.

3. Apžvelgti ir išanalizuoti skaitmeninių agentūrų kaip žurnalistikos priemonės reiškinį.

4. Apžvelgti anglakalbės interneto žiniasklaidos turinio ir formos pokyčus per pastaruosius du

dešimtmečius.

5. Pristatyti naujas skaitmeninio-žurnalistinio pasakojimo formas.

6. Išnagrinėti lėtosios žurnalistikos žanrą ir ištirti jo poveikį skaitmeninėje žiniasklaidoje.

7. Išanalizuoti pasikeitusią internetinės žiniasklaidos vartotojų psichologiją.

8. Ištirti bei pristatyti pakitusias naujienų organizacijų komunikacijos strategijas.

9. Nustatyti žurnalistinių-kūrybinių agentūrų potencialą steigtis Lietuvoje.

10. Ištirti žurnalistinės multimedijos agentūros Nanook.lt atvejį Lietuvoje.

Literatūros ir šaltinių apžvalga. Kadangi žurnalistinės multimedijos platformos yra gana

naujas reiškinys, daugiausia literatūros galima rasti apie konkrečius darbo modelius ir interaktyvaus

pasakojimo kūrimo metodus. Pavieniuose moksliniuose darbuose yra aprašoma multimedijos teorija,

kaip šis žanras vystėsi, taip pat užsimenama apie multimedijos terminus ir interaktyvaus pasakojimo

metodus. Darbo autorė daugiausia informacijos šia tema rado knygose ,,The New Digital

Storytelling: Creating Narratives with New Media“1 ir ,,Introduction to media production“2,

kuriose yra aprašomi ir multimedijos agentūrų darbo modeliai, padedantys geriau suvokti

skaitmeninių-žurnalistinių agentūrų darbo principus. Kiek plačiau skaitmeninė multimedija bei jos

vystymasis yra analizuojamas Manuel Castells knygoje ,,Tinklaveikos visuomenės raida“3 ir lietuvių

autoriaus Kęstučio Meškio knygoje ,,Kaip valdyti medijas“4. Darbo autorė taip pat rėmėsi danų

mokslininkės Kate Kartveit disertacija ,,Multimedia journalism and narrative flow“5, kurioje

skaitmeninės žurnalistikos pavyzdžiai tiriami tarptautiniu mastu.

Analizuojant tradicinės žiniasklaidos pokyčius, o plačiau lėtąjį žurnalizmą, buvo remtasi

knygomis, kurios žurnalistiką tyrinėja iš skirtingų pusių. Pavyzdžiui, Megan Le Masurier knygoje

,,What is Slow Journalism? In: Journalism Practice“6 ar Ian Hargreaves ,,Journalism. Truth or

1 Alexander, Bryan. The New Digital Storytelling: Creating Narratives with New Media. California. USA. 2011 2 Musburger, B.Robert. Kindem, Gorham. Introduction to Media Production: The Path to Digital Media Production. USA: Focal Press, 2009.p.58 3Castells, Manuel. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra. T. 1, Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005. 4 Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas. Vilnius: RDI grupė, 2010. 5 Kartveit, Kate. Multimedia Journalism and Narrative Flow. Aalborg Universitetsforlag. Ph.d.-serien for DetHumanistiske Fakultet, Aalborg Universitet. Aalborg, 2016. 6 Megan, Le Masurier. What is Slow Journalism? In: Journalism Practice. Vol. 9, No. 2, 2015.

7

Dare?“7 yra išsamiai aprašoma tiek lėtosios žurnalistikos genezė, tiek darbo specifika bei pabrėžiami

esminiai skirtumai nuo tradicinės žurnalistikos. O kolektyvinėje monografijoje ,,The Quality and

Independence of British Journalism“8, galima rasti teoretikų išanalizuotą Didžiosios Britanijos

nepriklausomos žurnalistikos lauką, kuris nuo seno ,,diktuoja“ tradicinės bei skaitmeninės

žurnalistikos tendencijas.

Tiriant skaitmeninės žiniasklaidos komunikaciją, buvo remtasi internetinį žurnalistinį turinį

bei komunikaciją nagrinėjančia literatūra. Tai leido pagilinti žinias apie šią kompleksišką informacijos

perdavimo formą ir jos poveikį vartotojams. Daugiausia informacijos šia tema darbo autorė rado

knygose: ,,Mass Communication Theory“, ,,Social Media and Crisis Communication“ bei

,,Įvadas į masinės komunikacijos teorijas.“, kuriose gana aiškiai yra įvardijamos komunikacijos

strategijos ir kaitos priežastys. Nemažai infomacijos bei paaiškinimų apie komunikacijos procesus

internetinėje žiniasklaidoje buvo rasta Auksės Balčytienės straipsniuose9, taip pat tarptautinių žinių

ekonomikos ir žinių vadybos instituto doktoranto Audriaus Ožalo tyrime apie internetinę žiniasklaidą,

masinės komunikacijos teorijų aspektu10. Kadangi tyrimo objektas yra internetinės žiniasklaidos

pranešimo turinio ir formos kaita, daugiausia pavyzdžių šia tema darbo autorė ieškojo internete, todėl

darbe, prie išnašų, pateikiamos ir interaktyvių prieigų nuorodos.

Visa šio rašto darbo literatūra ir šaltiniai buvo pasirinkti, siekiant kuo tiksliau apibrėžti

minimus terminus ir jų atnaujintus apibrėžimus, kurie keičiantis technologijomis irgi kinta. Taip pat

darbo autorė rėmėsi naujausiais moksliniais darbais bei statistiniais duomeninimis, siekiant pateikti

racionalias, Lietuvos šiuolaikinės skaitmeninės žurnalistikos lauką atspindinčias, išvadas.

Darbo struktūra: Darbą sudaro penkios dalys: įvadas, trys dėstymo dalys, bei išvados.

Įvade pristatomas tyrimo objektas, apibrėžiamas darbo tikslas, uždaviniai ir problematika, apžvelgiama

naudota literatūra ir šaltiniai, išryškinant svarbiausias publikacijas, kuriomis buvo remiamasi darbe.

Dėstymą sudaro trys skyriai, kurių kiekvienas suskirstytas į smulkesnius poskyrius. Pirmajame

skyriuje tiriamos tradicinės žiniasklaidos transformacijos naujausiais laikais, identifikuojamos ir

7 Hargreaves, Ian. Journalism. Truth or Dare? Oxford: Oxford University Press. 2003. 8 Lewis, Justin. Williams, Andrew. Franklin, Bob. James,Thomas. Mosdell, Nick. The Quality and Independence of

British Journalism. UK: Cardiff University School of Journalism, 2008. 9 Balčytienė, Auksė. Tinklo žurnalistika: belaukiant virtualaus naujienų protrūkio, 2000. http://archyvas.infobalt.lt/konferencija/2000/pranesimai/balcytiene_liet.htm [Žiūrėta 2017 11 29] 10 Ožalas, Audrius. Internetinė žiniasklaida masinės komunikacijos teorijų aspektu. In: www.tzc.vu.lt. ISSN 1392-0561.

INFORMACIJOS MOKSLAI. 2005, p. 138-147.

http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LTLDB0001:J.04~2005~1367154799607/DS.002.0.01.ARTIC

8

analizuojamos esminės priežastys, kurios tai lėmė. Darbo autorė detaliau aprašo lėtojo žurnalizmo

įtaką skaitmeninei žiniasklaidai, taip pat populiarųjį podkasto žanrą. Pateikiant lietuviškąjį tinklalaidės

pavyzdį NYLA, tiriamas ir Lietuvos internetinės žiniasklaidos laukas. Šioje dalyje analizuojama ir

interneto žiniasklaidos psichologija, siekiant ištirti vartotojų santykį su šiuolaikinėmis skaitmeninės

žiniasklaidos formomis. Antrajame šio darbo skyriuje kalbama apie žiniasklaidos komunikacijos

pokyčius, kurie pasikeitus informacinio pranešimo formai bei turiniui, irgi pakito. Darbo autorė šioje

dalyje aprašo tradicinės ir socialinės žurnalistikos santykius, pabrėžiant jų įtaką informacinio

pranešimo formos ir turinio konversijoms. Taip pat detaliau analizuojama vartotojo pozicija

skaitmeninės žurnalistikos rėmuose ir kokią įtaką tai turi naujienų organizacijų komunikacijos

strategijoms. Paskutinėje, trečiojoje, dėstymo dalyje aprašomas multimedijos žanro augimas bei

kūrybinių-žurnalistinių platformų, naudojančių multimedijos įrankius, atsiradimas ir vystimasis.

Plačiau pristatomos skaitmeninės-žurnalistinės agentūros, jų darbo modeliai ir struktūra. Analizuojant

Lietuvos internetinės žiniasklaidos lauką šiuo aspektu, darbo autorė tiria agentūros Nanook.lt atvejį

šalyje. Darbo pabaigoje apibendrinama tyrinėta medžiaga ir pateikiamos galutinės darbo autorės

išvados.

9

I. TRADICINĖS ŽINIASKLAIDOS TRANSFORMACIJOS

Pirmajame šio darbo skyriuje aprašoma kaip pasiketė internetinio pranešimo kuriamas

turnys bei forma ir kokios buvo esminės priežastys lėmusios šiuos pokyčius. Darbo autorė kalba apie

tradicinės ir skaitmeninės žiniasklaidos transformacijas tarptautiniu bei Lietuvos mastu, taip pat

pasikeitusią informacijos rinkimo praktiką – lėtąjį žurnalizmą – ir kokią įtaką tai turėjo informacinio

pranešimo formai ir turiniui. Antrajame poskyryje analizuojamas podkasto (tinklalaidės) žanras, kuris,

nors ir nėra naujiena interneto vartotojams, tačiau lietuvių kalba šis žanras pasirodė tik 2017 metų

rudenį bei prisidėjo prie esminių žiniasklaidos pokyčių šalyje. Paskutinis poskyris skirtas internetinės

psichologijos temai. Viena iš priežasčių, kodėl keičiasi, bet kokia žurnalistika yra vartotojai, kurie

didžiąja dalimi ją ir formuoja, todėl yra svarbu analizuoti ir identifikuoti, kokie veiksniai lemia

besikeičiančią vartotojų psichologiją internetinės žiniasklaidos rėmuose.

Ilgą laiką spausdintinė žiniasklaida buvo šiuolaikinių įvykių, informacijos ir politinių

naujienų šaltinis. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius, šio lauko turinys ir formatas pasikeitė, kai

skaitmeninės technologijos ir internetas nustūmė spausdintinę spaudą į pakraštį. Laikraščių skaitytojų

skaičius smarkiai sumažėjo, nes internetinės žurnalistikos tinklalapiai tapo patrauklia forma gauti

naujienas. Kiti žurnalistikos kanalai, tokie kaip televizija, nors ir išlaikanti aktualų turinį, nuslopo prieš

skaitmeninės žurnalistikos svetaines internetinėje erdvėje. Esminis pokytis internetinės žiniasklaidos

turinio bei formos aspektu įvyko tada, kai buvo pradėtas naudoti interaktyvumas skaitmeniniuose

pasakojimuose11, nes tokiu būdu atskleidžiami ne tik moderniosios žurnalistikos žanrai, bet taip pat yra

ieškoma naujų sąsajų su skaitytoju ir reaguojama į jo nuomonę bei poreikius. A. Balčytienė,

straipsnyje „Naujosios žiniasklaidos taikymo perspektyvos: modernaus kūrinio ir skaitytojo

paieškose“ pastebi, kad ši naujoji internetinė žiniasklaida – tai visiškai nauja daugelio informacijos

terpių koegzistencija. O geriausias tokio įsitvirtinimo pavyzdys – tradicinė žiniasklaida priima

moderniosios informacijos technologijos pasiūlytą iššūkį ir savaip bando taikytis prie naujų darbo

sąlygų.12 Sociologė taikliai įžvelgia, kad internetiniai žiniasklaidos kanalai savaip bando taikytis prie

naujųjų technologijų ir pasikeitusių darbo sąlygų. Kadangi esminis lūžis įvyko būtent tuomet, kai

tradicinės žiniasklaidos priemonės nesugebėjo keistis kartu su technologijomis, vadinasi, jos tapo

nuobodžios, vienodos ir buvo eliminuotos iš rinkos natūraliu būdu. Kitos naujienų organizacijos, 11 Jenkins, Henry. Ford, Sam. Green, Joshua. Creating value and meaning in a networked culture: Spreadable media. NYU Press. p. 154-155. 12Balčytienė, Auksė. Žiniasklaidos tekstai. In: DARBAI ir DIENOS ISSN 1392-0588, 2000.24. p.109-118. In. http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/balcytiene.pdf

10

norėdamos išlikti rinkoje, buvo priverstos skaitmeninį naujienų turinį paversti patraukliu, visiems

lengvai suprantamu bei prieinamu. Keičiant požiūrį į technologijas ir taikant naujausius technologinius

sprendimus pasakojimuose, galima pastebėti, kad rinkoje atsiranda vis daugiau pranešimų, turinčių net

keletą požiūrio į atitinkamą temą/problemą taškų bei tuo pačiu išlaikančių kokybišką, patikimą turinį.

Pavyzdžiui, 2013 metais, amerikietis žurnalistas Gabriel Dance, kartu su ,,The Guardian U.S.“ sukūrė

internetinę platformą13, kurioje buvo publikuojami JAV nacionalinės saugumo agentūros sekimo

metodus demaskuojantys failai bei publikacijos, apie įvairius visuomenės privatumo pažeidimus. Šis,

net kelis mėnesius trukęs interaktyvus žurnalistinis-kūrybinis pasakojimas internetinėje erdvėje,

sujungė skirtingas formas: tekstą, grafiką, garso bei video medžiagas ir pristatė visuomenei išsamų

pasakojimą apie konkrečią problemą. Kūrybinė grupė už šį žurnalistinį pasakojimą buvo įvertinta

Pulitzerio premijos prizu. Tačiau ne tik prizas čia yra svarbus. Atsirandant vis daugiau panašaus

pobūdžio kūrybiniams-žurnalistiniams pasakojimams internetinėje erdvėje, galima pamatyti grįžimą

prie tradicinės žiniasklaidos praktikos, kai internetinė žiniasklaida sulėtino informacijos rinkimo

tempus ir prailgino sukūrimo terminus tam, kad pateiktų žiūrovui ne tik inovatyvią pranešimo formą,

bet ir kokybišką, profesionaliai atrinktą, patikimą turinį.

Atsakingas reportažų rengimas, įdomios, aktualios temų paieškos, faktų patikra bei

tikslumas tapo intelektualios, kokybiškos žurnalistikos savybėmis ir neatsiejama dalis nuo šiuolaikinės

internetinės žiniasklaidos standartų. Tačiau tendencijos žurnalistikoje keičiasi lėtai ir kokybiški,

nepriklausomos žurnalistikos projektai vis dar išlieka rinkos nuošalyje. Visgi, kai kurie komunikacijos

specialistai bando nuspėti preliminarią tokios internetinės žiniasklaidos rinkos ateitį. Tom Rosenstiel

renginių ciklo TEDx Talks pranešime apie ateities žurnalizmą teigia, kad <…> ,,žmonės turi prieigą

prie daugiau naujienų nei bet kada nors iki šiol, tačiau dauguma naujienų yra bevertės ir mus gražina į

praeitį“14. Savo pranešime jis taip pat pabrėžė, kad internetinės žurnalistikos ateitis yra auditorijos

rankose. Teoretikas analizuodamas bei lygindamas informacijos rinkimo praktikas ankščiau ir dabar

pastebi, kad ankščiau buvo juntama didelė atsakomybė renkant naujienas, o pranešimu žiūrovams

būdavo pateikiama informacija, kuria siūloma ,,apie ką žiūrovai galėtų galvoti“, tačiau niekada

ankščiau pranešimuose nebuvo teigiama ,,ką žiūrovas turi galvoti“. Viena vertus, galimybė pačiam

išsirinkti kokią medžiagą nori skaityti/peržiūrėti, internetinė žiniasklaida padaro pasaulį

demokratiškesnį, pasiekiamesnį vartotojams. Kita vertus, pranešimo gavėjai praranda galimybę

išlaikyti nešališką atstumą bei pasirinkti savo asmeninę poziciją, kuomet yra pateikiamas neobjektyvus

informacinis produktas. Čia galima pastebėti ir esminį skirtumą tarp tradicinės (senosios) bei 13 Dance, Gabriel. The Marshall project https://www.themarshallproject.org/staff/gabriel-dance [žiūrėta 2017-12-10] 14 The Future of Journalism: Tom Rosenstiel at TEDxAtlanta Internetinė prieiga: https://www.youtube.com/watch?v=RuBE_dP900Y [žiūrėta 2017-12-09]

11

šiuolaikinės (dabartinės) žiniasklaidos, kad nors informacijos srautas ir padidejo bei tapo kur kas

prieinamesnis nei ankščiau, tačiau vartotojo mąstymas susiaurėjo, priimant informaciją kaip jau

kažkieno nuspręstą, įdėtą į tam tikros ideologijos rėmus, o ne informaciją, kurią galima individualiai

interpretuoti. Dėl šios priežasties, kūrybiniai-žurnalistiniai projektai, kurių sukūrimo trukmė gerokai

viršija tradicinio greitojo pranešimo paruošimo laiką, tikėtina taps alternatyva žiūrovui vėl sugrįžti prie

nepriklausomos žurnalistikos ir nekontroliuojamo informacijos priėmimo/suvokimo. Tokiu būdu

vartotojai išlaikys kūrybinių-žurnalistinių projektų populiarumą ir jie nebebus rinkos nuošalyje.

Taip pat galima pastebėti, kad žiniasklaidos tendencijos eina ratu. Iš pradžių, spausdintinės

spaudos laikais, informacijos rinkimas ir pranešimo ruošimas buvo lėtas, kruopštus procesas, kuriuo

žurnalistai stengėsi kuo nešališkiau pateikti informaciją žiūrovui. Vėliau, atsiradus daugiau naujienų

organizacijų padidėjo konkurencija, kuri pagreitino informacijos rinkimo praktiką tam, kad greičiau už

konkurentus būtų pristatyta informacija žiūrovui. Tačiau su šia informacijos rinkimo praktika

suprastėjo pranešimo turinys, rinka persipildė nereikalingos, nekokybiškos informacijos, kuri kartu

atskleidė ir išankstinę pranešimo rengėjo poziciją tam tikra tema ir nepaliko vietos diskusijoms.

Vienavertus, tai galima pavadinti krize, kuri atėjo kartu su skaitmenine žiniasklaida bei jos

suprastėjusiu turiniu ir atsainiu, nepatikimu informacijos rinkimu, kita vertus, tai tapo puikia terpe

atsirasti nepriklausomam piliečių žurnalizmui (angl. Citizen journalism), tinklaraščiams (angl. Blogs),

video tinklaraščiams (angl. Video blog / Vlog) ir panašiems reiškiniams internete, kurie sumažino

skaitmeninės žiniasklaidos vartojimo srautus. Vis dėlto, teoretikai išlieka skeptiški tokio pobūdžio

žiniasklaidos kanalams ir įvardija juos kaip laikinus (angl. Temporary). Knygos ,,Persvarstyta

žurnalistikos krizė:demokratiška kultūra, profesionalūs kodai, skaitmeninė ateitis“ autoriai teigia, kad

visi neoficialūs žurnalistikos kanalai niekada neprilygs skaitmeninės žiniasklaidos organizacijoms dėl

savo neformalumo ir autorių savamoksliškumo žurnalizmo srityje.15 Todėl galima numanyti, kad

reaguodamos į šias permainas naujausiais laikais, internetinės žiniasklaidos organizacijos bando

atgauti vartotojų pasitikėjimą, todėl grįžta prie kruopščios žurnalistikos, kurioje yra skiriama daugiau

dėmesio pranešimo rengimui, taip pat nesiorientuojama į greitį ar peržiūrų skaičių, labiau gilinamasi

kaip pasakojimą paversti daugiasluokniu, kad žiūrovas turėtų kuo nešališkesnį santykį su pateikta

medžiaga ir jam nebūtų sugestijuojamos jokios išankstinės nuostatos iš informacinio pranešimo

rengėjo pusės.

Apibendrinant žiniasklaidos transformacijas naujausiais laikais, galima teigti, kad

skaitmeninėje žiniasklaidoje atsirado daugiau interaktyvių, lėtosios žurnalistikos projektų, kurie

15Alexander, Jeffrey C. Butler, Elizabeth. Luengo, Marîa. The Crisis of Journalism Reconsidered: Democratic Culture,

Professional Codes, Digital Future. Cambridge: University Press, 2016.

12

visapusiškai pagerino internete publikuojamo turinio kokybę. Didžiausiu skirtumu tarp pirminės

žurnalistinio pranešimo rengimo praktikos ir dabar, galima laikyti tai, kad siekiant žiūrovui parodyti

skirtingus pasakojamos istorijos aspektus, buvo pradėti kurti kūrybiniai-žurnalistiniai projektai

vienijantys įvairias medijas bei kitas interaktyvias technologijas, ko nebuvo prieš tai. Tačiau, galima

pastebėti, kad nors naujosios technologijos ir pradėjo keisti pranešimo turinį bei formą, vis dėlto, tiek

tradicinėje, tiek šiuolaikinėje skaitmeninėje žiniasklaidoje, atsakingas informacinio pranešimo

ruošimas išliko pagrindiniu rodikliu, lemiančiu vartotojų įsitraukimą.

1.1. Lėtasis žurnalizmas

Lėtasis žurnalizmas (angl. Slow journalism) iš tikrųjų tapo pokyčių šiuolaikinėje

internetinėje žiniasklaidoje ašimi, kuris keisdamas pranešimo turinio kokybę, pradėjo formuoti

išsilavinusią, savarankiškai mąstančią, auditoriją. Kalbant apie tai kaip lėtoji žurnalistika vystėsi,

pirmiausia reikėtų suvokti skirtumus tarp žurnalizmo (angl. Journalism) ir greitojo žurnalizmo (angl.

Fast journalism). Le Masurier knygoje ,,Kas yra lėtasis žurnalizmas?“ (,,What is Slow

Journalism?“16), nagrinėjama kaip plėtojosi šis internetinės žiniasklaidos žanras ir kokios priežastys

lėmė jo atsiradimą bei augantį populiarumą. Knygoje teoretikai, žurnalistai ir rašytojai dalinasi savo

įžvalgomis apie žurnalizmą ir jo atmainas, bei analizuoja pokyčius įvykusius žurnalistikoje per

pastaruosius du dešimtmečius. Kalbant bendrai apie žurnalistiką, pasak Martin‘o Conboy (Martin

Conboy), nėra ir niekada nebuvo tokio dalyko kaip viena konkreti veikla, kuri jungtų žurnalizmą, nes

jis visada susideda iš daug skirtingų sluoksnių.17 Jam antrina ir Michaelis Schudsonas (Michael

Schudson), kuris teigia, kad: ,,Žurnalistika yra verslo praktika, kurianti ir platinanti informaciją apie

šiuolaikinius bendrojo intereso ir pirminės svarbos reikalus“ 18 . Visgi, beveik visi žurnalistiką

apibūdinantys terminai ,,atsitrenkia“ į tą patį argumentą, teigiantį, kad žurnalistika – kasdienio įvykio/-

ių visuma perkelta į konkretų pranešimą, kuris pristatomas visuomenei. Kiek kontraversiškai

mokslininkai apibūdina kitą terminą – greitoji žurnalistika. Įvardindami greitosios žurnalistikos

atsiradimo priežastis teoretikai pabrėžia vieną pagrindinių jos variklių, tai naujienų organizacijose

patiriamą spaudimą gaminti internetines naujienas beveik realiuoju laiku, o tai, akivaizdu, kad

sumažino pranešimo tikslumą ir informacijos tikrinimą.19 J. Lewis papildo šią mintį ir teigia, kad

16 Megan, Le Masurier. What is Slow Journalism? In: Journalism Practice. Vol. 9, No. 2, 2015. p.138–152. 17 Megan, Le Masurier. What is Slow Journalism? In: Journalism Practice. Vol. 9, No. 2, 2015. p.138. 18 Schudson, Michael. The Sociology of News. New York: W.W. Norton & Company 2003. p. 99 19 Hargreaves, Ian. Journalism. Truth or Dare? Oxford: Oxford University Press. 2003. p.12

13

istorijos priklauso nuo jau iš anksto paruošto turinio, remiantis viešųjų ryšių ir kitų kanalų (televizija,

radijas) standartizuota informacija ir jos nepritaikant individualiai istorijai.20 Britų žurnalistas Nickas

Davisas (Nick Davies) tokią žurnalistiką apibūdina fasuotos žurnalistikos terminu (angl. Churnalism21)

kuris reiškia žurnalistikos formą, kuri rengiant spaudos pranešimą, naudoja naujienų agentūrų

teikiamas istorijas ar kitos formos iš anksto paruoštą medžiagą, o ne pačių surastas, naujienas.

Nagrinėdama šį reiškinį teoretikė Laura Juntunen išsiaiškino, kad greičio poreikį žurnalistikoje lemia ir

kiti veiksniai. Tai trys pagrindiniai spaudimai, kuriuos patiria naujienų organizacijos: komercinis,

technologinis, vartotojų lūkesčių (iš žurnalistų) ,,visuomenė turi žinoti“22. Todėl galima teigti, kad

greitąją žurnalistiką iš tikrųjų suformavo patys vartotojai, norėdami informaciją gauti greičiausiu

įmanomu būdu, o žiniasklaidai nebeliko nieko kito kaip tik prisitaikyti prie žiūrovų lūkesčių.

Naujausia skaitmeninės žiniasklaidos forma – lėtoji žurnalistika, kurios užuomazgas galima

aptikti dar spausdintinės spaudos atsiradimo laikais, sugrįžo dėl keletos priežasčių. Visų pirma,

vidurinė vartotojų rinka, kurią atstovauja tradicinis laikraštis, ženkliai sumažino užsakymų skaičių. Tai

lėmė vėlgi vartotojai ir jų išaugęs poreikis suprasti pasaulinius įvykius platesniu kampu. Antra,

turėdami prieigą prie kitų informacijos kanalų (socialinė žurnalistika, pavienės informacinės

platformos), vartotojai pradėjo abejoti tradicinės žiniasklaidos tiekiamos informacijos kokybe ir iš to

kilo nusivylimas bei nepatikimumas gaunama informacija. Ir trečia, beveik visos, tiek tradicinės, tiek

skaitmeninės žiniasklaidos publikuojamos naujienos turi pradžią, tačiau neturi pabaigos. Vartotojai,

kurie yra suinteresuoti tolimesne istorijos eiga ar jos pabaiga, dažniausiai, paliekami nežinioje, nes

žiniasklaidos organizacijoms nėra pelninga tęsti pasakojimo kai jis nebėra ,,karštas“ (naujas, įdomus

visoms grupėms dėl savo aktualumo). Kitas svarbus momentas, kodėl yra vėl grįžtama prie lėtosios

žurnalistikos principų yra tai, kad dėl pagreitėjusio informacijos paruošimo tempo kenčia abi pusės,

tiek pasakojimo herojus, tiek vartotojas gaudamas melagingą arba netikslią informaciją. Todėl būtent

toks pasakojimo kūrimas, naudojant lėtosios žurnalistikos principus, gali padėti tai pakeisti. Kaip

Robas Orchardas (Rob Orchard) savo pranešime, kalbėdamas apie lėtąją žurnalistiką, teigė: ,,Tai yra

revoliucija informacijos perdavimo vartotojui srityje“23. Lėtosios žurnalistikos agentūros įkūrėjas

atkreipia dėmėsį, kad dėl pagreitėjusios informacijos rinkimo modelio, kompanijų pranešimų ruošimo

trukmė yra labai trumpa. Nėra įsigilinama į istorijos herojų ar atsižvelgiama į kitas aplinkybės, kurios

20 Lewis, Justin. Williams, Andrew, Bob Franklin, James Thomas, Mosdell, Nick. The Quality and Independence of British Journalism. Cardiff University School of Journalism. 2008. 21 Davies, Nick.Flat Earth News: An Award-winning Reporter Exposes Falsehood, Distortion and Propaganda in the Global Media. London: Vintage. 2009. p. 59 22 Laurent, Olivier. Biannual French Magazine Offers Different Approach to Photography. British Journal of Photography, September 24. 2012. http://www.bjp-online.com/britishjournal-ofphotography/report/2207632/biannual-french-magazine-offers-different-approachtophotography#ixzz2kIt0Fx4f [tikrinta 2017-12-11]. 23[Interaktyvus, tikrinta 17/09/11] https://www.youtube.com/watch?v=UGtFXtnWME4

14

yra pasakojamos istorijos dalis ir gali pakeisti žiūrovo nuomonę. Pavyzdžiui, pranešėjas pateikė

pavyzdį kaip buvo parašytas straipsnis apie teisiamą žmogų. Vyko teismas, žmogus buvo kaltinamas

įvykdęs žmogžudystę, žurnalistas apie tai parašė straipsnį ir po trijų minučių visas pasaulis žinojo, kad

būtent tas žmogus yra nusikaltėlis.24 Tačiau tai yra visiškai klaidinga informacija teisiamo žmogaus

atžvilgiu, nes iš tikrųjų jis buvo nuteistas už mažesnį nusikaltimą nei žmogžudystė. Čia pranešėjas

atkreipia dėmesį, kad šiais laikais būti pirmam yra daug svarbiau negu būti teisiam. Nors nuo seno

žurnalistai yra informacijos pranešėjai ir skleidėjai, tačiau socialinių tinklų amžiuje, jie tapo lėtesni už

socialinių platformų Facebook ar Twitter vartotojus, kurie pasidalina žinute, vos kelios minutės po

įvykio. Todėl, susiklosčiusius šioms straipsnių paspaudimo ir peržiūrų skaičiaus vaikymosi

aplinkybėms ir vyraujant nekokybiškam žurnalizmui, tapo aktualu vėl kurti išsamų, kokybišką,

teisingą pranešimą, nepaisant, kiek laiko užtruktų surinkti visą informaciją. Lėtosios žurnalistikos

atstovai, kurdami pasakojimus pamatė, kiek daug aplinkybių veikia pasakojimo eigą ir herojų/-us,

todėl skirtingų medijų, tokių kaip video, nuotraukų, iliustracijų, interaktyvaus žemėlapio ir t.t.

įtraukimas tapo puikia priemone papasakoti istoriją iš skirtingų kampų. O tai pakeitė vartotojų požiūrį

ir jie pradėjo rinktis lėtosios žurnalistikos pranešimus vis dažniau.

Internetinės multimedijos žurnalistikos paketų skaičius publikuotas ,,The New York Times“ internetinėje svetainėje

laikotarpyje nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų metų.25

24[Interaktyvus, tikrinta 17/09/11] https://www.youtube.com/watch?v=UGtFXtnWME4 00:02:11 25 Susan Jacobson - „Transcoding the news: An Investigation into multimedia journalism“ publikuota: nytimes.com 2000-2008“; Temple University JAV, 2009.

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

Interaktyvimedž.

Nuotraukųmedž.

Vaizdomedž.

Audiomedž.

15

Diagramoje parodoma kaip išaugo interaktyvių kūrybinių-žurnalistinių multimedijos

projektų, kurie remiasi lėtosios žurnalistikos principais, paklausa vienoje didžiausių Amerikos

internetinio dienraščio svetainių ,,The New York Times“. Tai tik patvirtina faktą, kad vaizdinė,

lėtosios žurnalistikos principais sukurta medžiaga pateikta skaitmeninėje erdvėje yra paklausesnė už

vientisą, monotonišką tekstinę medžiagą.

Detaliau apibūdinant lėtąjį žurnalizmą, reikėtų aptarti pranešimo rengimo procesą bei jo

turinį. Tradicinės žurnalistikos atstovai, rengdami pranešimą, neretai susiduria su laiko trūkumo

problema, o lėtojoje žurnalistikoje yra suteikiama pakankamai laiko žurnalistui atlikti tyrimą, įsigilinti

į problemą, surinkti kuo daugiau vertingos medžiagos pranešimui. Naujienų organizacijos ,,Aljazeera“

publikuotame straipsnyje 26 apie lėtojo žurnalizmo ,,pakilimą“, kalbama, kad internete atsirado

tendencija pasirinkti jau ankščiau publikuotą istoriją, kuriai nebuvo skirtas pakankamas dėmesys ir ją

iš naujo tyrinėti per lėtosios žurnalistikos prizmę. Tai yra vienas geriausių lėtojo žurnalizmo darbo

metodų su medžiaga, kai informacijos rengėjas gali papasakoti kur kas daugiau nei greitosios

žurnalistikos reporteriai apie tą pačią temą ir kartu ,,prikelti“ istoriją naujam gyvenimui bei panaikinti

spekuliatyvias žiūrovų interpretacijas. Pasak ,,Delayed Gratification“ laikraščio įkūrėjo, Robo

Orchardo (Rob Orchard), lėtosios žurnalistikos paruoštas pranešimas mažina spekuliacijas, nes užpildo

laisvas interpretacijai vietas realiais faktais, todėl turinys tampa pilnavertis, patikimas ir kartu

efektyvesnis. Lėtojo žurnalizmo šalininkas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurie tradicinės

žurnalistikos pranešimai būna kokybiški, pavyzdžiui, apie 2014 metų gegužę Turkijos mieste Soma

anglies kasykloje įvykusį sprogimą. Iškart po jo, naujienų agentūros pranešinėjo apie situaciją

kiekvieną minutę realiu laiku, taip pat straipsniai buvo nuolat pildomi naujomis detalėmis, įterpiant

realiuosius faktus, pridedant nuotraukų bei video medžiagas. Bet po keletos dienų viskas staiga nurimo

ir, kaip teigia R. Orchardas, <..>,,žiniasklaidos tvarkaraštis pajudėjo toliau, taip kaip visada pajuda prie

kitų karšų taškų, ar tai būtų Sirija, ar Ukraina ar kitas regionas“27. Ir nors tradicinės žiniasklaidos

pranešimai buvo kokybiški bei gana informatyvūs, vis dėlto, masinės žiniasklaidos banga po kelių

dienų nuslūgsta ir naujienų organizacijos nepasilieka prie įvykio epicentro ilgiau. Būtent tuomet

atsiranda puiki terpė pradėti lėtojo žurnalizmo tyrimus. Tad galbūt, kol kas lėtąją žurnalistiką iš vienos

pusės galima apibūdinti kaip priemonę tyrinėti post-įvykių vietas, nes būtent tokiam žurnalistiam

tyrimui pasitarnauja šiuolaikinėje žiniasklaidoje naudojami įvairiūs multimedijų įrankiai, kuriantys

interaktyvų pasakojimą. Skirtingos medijų formos (tekstas, garsas, vaizdas, video ir t.t.) papildo

pasakojimą, todėl kuriant istoriją nebereikia visko sutalpinti tik į faktinį tekstą. Pasakojimas tampa 26 The rise of slow journalism. Al Jazeera. 2015. http://www.aljazeera.com/programmes/listeningpost/2015/02/rise-slow-journalism-150214131055282.html [Interaktyvus, tikrinta 17/12/08]. 27 Orchard, Rob. The slow journalism revolution https://www.youtube.com/watch?v=UGtFXtnWME4 [Interaktyvus, tikrinta 17/12/10].

16

įvairiapusis, daugialypis, suteikiantis žiūrovui plataus kampo požiūrį į nagrinėjamą temą/problemą.

Tokiu būdu lėtoji žurnalistika, nors ir be ,,karšto“ turinio, tačiau sugeba pritraukti vartotojus. Per

pastaruosius penkerius metus galima pastebėti dokumentinių multimedijų platformų, kuriančių

žurnalistinį turinį, augimą28. Populiarumą lėmė ir tai, kad žurnalistinio pobūdžio produktai tapo

patrauklūs rinkoje, tarp greito vartojimo pranešimų, išlaikė meninę ir kūrybinę turinio prigimtį bei ją

realizavo šiuolaikinėmis, technologinėmis, gamybinėmis priemonėmis, sujungiant lėtosios

žurnalistikos rinkimo praktikas.

Apibendrinant galima teigti, kad lėtoji žurnalistika išties virto populiariu įrankiu kurti

informacinius pranešimus. Tai tapo išsigelbėjimu greito vartojimo amžiuje, dėl galimybės į faktus-

istorijas pažvelgti kitu kampu, neskubant. Vartotojai šią žurnalistikos kryptį pradėjo vertinti kaip

alternatyvą įprastiems žiniasklaidos pranešimams. Ši vertė išplaukia iš jos tikslo – žmonėms suteikti

patikrintą informaciją, kurią jie gali naudoti priimant geresnius sprendimus, ir jos praktikos, iš kurios

svarbiausias yra sistemingas procesas – patikrinimo disciplina – kad žurnalistai naudotųsi ne tik ,,faktų

paieška“, bet ir ,,tiesa apie faktus“. Nors žvelgiant iš verslo pusės, lėtosios žurnalistikos modelis ir nėra

itin patrauklus, nes informacija yra renkama ilgesnį laiką ir pranešimo sukūrimo kaštai yra kur kas

didesni nei įprasto pranešimo, tačiau išaugęs šios žiniasklaidos interesantų kieks, leidžia manyti, kad

ateityje lėtosios žurnalistikos kūrybiniai projektai užims vis didesnę rinkos dalį.

Kaip išlikti skaitmeninėje žurnalistikoje: ilgalaikės sėkmės rodiklis

Nors daugelis naujienų organizacijų ir pradėjo atsakingiau ruošti pranešimų turinį,

kombinuojant tiek lėtosios, tiek tradicinės žurnalistikos praktikas bei atkreipė dėmėsį į vartotojų

poreikius, visgi, kartais to gali nepakakti, norint išsilaikyti rinkoje. Dabar internetinė žiniasklaida

atsidūrė didelio pokyčio viduryje, kuris kilo iš dalies dėl technologinio ir ekonominio neapibrėžtumo

visame pasaulyje. Vartotojai dėl perpildytos rinkos yra pasimetę, nelojalūs, neapsisprendę, todėl atrasti

sėkmės rodiklius, kurie padėtų išlikti tarp geriausių rinkoje, yra sunku. Pasak teoretiko, sociologo,

John V.Pavlik, tam kad užsitikrintų ilgalaikę sėkmę, naujienų organizacijos turėtų vadovautis keturiais

principais:<…>,,žvalgyba ir tyrimais, įsipareigojimais siekti žodžio laisvės, atsidavimu siekti tiesos ir

pranešimo tikslumo bei etikos laikymosi.“29 Šie išvardinti aspektai gali nulemti ilgalaikę sėkmę,

kalbant apie pastovią auditoriją, kuri pasitikėtų žiniasklaidos pranešimais ir tą pasitikėjimą išlaikytų.

Vienas iš didžiausių tokios žurnalistikos privalumų, lyginant su tradicine žiniasklaida yra 28 Dewdney, Andrew, Ride, Peter. The Digital media Handbook. Second edition. Routledge, 2006. p.345 29 Pavlik, John, V. The Impact of Technology on Journalism. Journalism Studies. 2000.p. 229-237.

17

pasitikikėjimas ir laiko, pranešimui paruošti, skyrimas. Vadinasi, naujienų organizacijos ar pavieniai

žurnalistiniai-kūrybiniai projektai, naudodami lėtosios žurnalistikos modelius, kurie atitinka J.V.

Pavlik išvardintus ilgalaikės sėkmės principus, gali pretenduoti išsilaikyti stabiliai rinkoje, nes savo

pranešimų turiniu atitiks šiuolaikinės žiniasklaidos standartus.

1.2. Podkastai (Tinklalaidės)

Internetinėje žiniasklaidoje, tobulėjant technologijoms yra kuriami ir išbandomi nauji

informacijos perdavimo būdai, kurie pritrauktų vartotojų dėmesį, būtų patogūs ir kartu nenuobodūs.

Išskirti galima per pastaruosius dešimtmečius išpopuliarėjusias skaitmeninio pasakojimo formas, tai:

tinklalaidė (angl. Podcast), skaitmeninis pasakojimas (angl. Digital storytelling), virtualus istorijos

pasakojimas (naudojant 360o kameras ir VR akinius), animuotas pasakojimas (naudojant VFX, 3D

animacijas). Visos šios pasakojimo formos yra panašios, nes naudoja naująsias technologijas, kurios

pagyvina pranešimą, bet tuo pačiu yra ir skiriasi, nes susideda iš skirtingų medijų ir yra orientuotos į

skirtingus auditorijos segmentus. Galima sakyti, kad internetinės žiniasklaidos auditorija daugeliu

atveju skiriasi nuo masinės auditorijos, nes pasak A. Ožalo yra <…>,,labiau fragmentiška, lokalizuota,

diferencijuota pagal laiką, turinį, temas, reaguojanti interaktyviai, konsultatyviai, yra aiškesnis

auditorijos poreikių ir gaunamo turinio ryšys“. Pagrindinis naujų internetinės žiniasklaidos pranešimo

formos uždavinys – padaryti vartotoją aktyvų, mąstantį, įtraukti jį į pasakojimą. Vienas tokių

pavyzdžių yra pasakojimo forma internetinėje žiniasklaidoje – tinklalaidė, arba kitaip podkastas. Tai

skaitmeninio audio formato laida-pokalbis, kuris gali būti parsisiunčiamas iš interneto arba klausomas

per kompiuterį ar kitą mobilųjį įrenginį turint interneto ryšį.30 Nors podkasto šaknys siekia dar 1980-

uosius, kai buvo pradėti kurti audio blogai (angl. Audioblogging), tačiau pilnai šis formatas įsitvirtino

tik 2004 metais, o jo terminą (angl. Podcast) apibrėžė Benas Hammersley (Ben Hammersley)31, kuris

sujungė du žodžius Ipod (nusakantį technologinį įrankį) ir broadcast (transliuoti). Teoretikai išskiria,

kad podkastai yra priemonė, per kurią galima pranešti įvairias žinutes ir daryti tai itin efektyviai.32

Taip pat sociologė Colette Vogele, analizuodama tinklalaidės veiksmingumą pastebi, kad

<…>,,perklausius podkasto studentai geriau prisimena informaciją ir noriai įsitraukia į diskusijas. Dėl

30 Termino paaiškinimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalappyje. http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7535-podcasts-parsisiunciama-laida-siuntinukas [Interaktyvus, tikrinta 17/11/29]. 31 McCracken, Ellen. The ,,Serial" Podcast and Storytelling in the Digital Age. NY, USA: Routledge, 2017. p.70-76. 32 Editors: Markauskaite, Lina. Goodyear, Peter. Reimann, Peter. Who’s Learning? Whose Technology? Sydney: Sydney University Press, 2006. p. 111-120.

18

šios priežasties podkastai turėtų būti įtraukti į studijų programas“33. Tinklalaidžių populiariumą rodo ir

naujausia, 2017 metų, statistika, kuri atskleidė, kad 60% Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų yra

kartą ar daugiau klausę podkasto pobūdžio laidų. Duomenys taip pat parodė, kad tinklalaidės

pranešimai buvo klausomi namuose (51%), automobilyje (22%) bei viešajame transporte (21%). O

94% klausytojų yra aktyvūs socialiniuose tinkluose, išklausę podkasto ir išreiškę savo nuomonę,

susijusią su laidos metu aptarta tema.34 Taip pat tyrimas nustatė, kad podkasto klausytojai yra linkę

sekti (angl. Follow) naujas organizacijas, prekinius ženklus ar žmones (autoritetus). Vadinasi, galima

teigti, kad tinklalaidės formatas efektyviai pritraukia nemažos auditorijos dalies dėmesį, jį išlaiko ir

duoda atgalinį ryšį bei naudą informacijos skleidėjui.

Knygos ,,Skaitmeninės žurnalistikos vadovas – gebėjimas išgyventi skaitmeniniame

amžiuje“ (,,The Online Journalism Handbook – Skills to Survive and Thrive in the Digital Age“)35

autorius pastebi, kad didžiausiu tinklalaidės privalumu galima laikyti patogų jos formatą. Podkasto

laidą galima parsisiųsti į savo elektroninį įrenginį ir klausyti net ir neturint interneto ryšio. Paulas

Bradshawas (Paul Bradshaw) taip pat atkreipia dėmesį, kad tinklalaidės neapsiriboja temų įvairove.

Nors epizoduose dažniausiai nagrinėjama konkreti tema/problema, tačiau kitoje tos pačios

organizacijos/autoriaus paruoštoje laidoje tema gali būti visiškai skirtinga. To priežastimi gali būti ne

tik laisvas laidos formatas, kuris neturi apribojimų ar griežtų taisyklių, bet ir autorių įvairovė.

Tinklalaides kuria tiek žurnalistai, tiek ir žmonės, neturintys panašaus išsilavinimo ar patirties, tačiau

yra suinteresuoti kalbėti bei diskutuoti konkrečiomis temomis/problemomis. Čia iškyla klausimas,

kodėl podkastas kaip žanras išlieka populiarus ir plačiai vartojamas, nors panašų reiškinį, kai autoriais

tampa ne tik profesionalūs žurnalistai, galima matyti ir piliečių žurnalistikoje, plačiai paplitusioje

socialiniuose Facebook ar Twitter tinkluose. Atsakymą į šį klausimą, galima surasti profesoriaus

pateiktame argumente apie vartotojus, kurie visada atkreips dėmesį į gyvą žmogaus balsą bei intymų

kontaktą: ,,Žmogaus balsas yra tikrai stiprus ir jeigu tu girdi žodžius, kurie yra adresuoti būtent tau ir

sakantys kažką įdomaus, kas sužadina tavo smalsumą – tai yra būdas įtraukti žmones į tavo istoriją“36.

Taip pat, priešingai nei neprofesionalus piliečių žurnalizmas, tinklalaidės laidos yra patikimos, nes

dažniausiai yra transliuojamos per oficialius tinklapius, tokius kaip ,,Patreon“, ,,Aural“, ,,Casts“,

Downcast“, ,,SimpleCasts“ ir pan. Kiti teoretikai, apibūdindami podkasto populiarumą, atliepia į šio

33 Colette, Vogele, Gard, E.T. Podcasting for corporations and universities: look before you leap. In: Journal of Internet Law, 10 (4), 2006. p. 3-13. 34The Nielsen Company. Nielsen podcast insights a marketer’s guide to podcasting. 2017. P.3-11. http://www.nielsen.com/content/dam/corporate/us/en/reports-downloads/2017-reports/nielsen-podcast-insights-q3-2017.pdf [Interaktyvus, tikrinta 17/12/05]. 35 Bradshaw, Paul. ,,The Online Journalism Handbook – Skills to Survive and Thrive in the Digital Age“. Birminham: Routledge, 2013, p.92-95. 36 Bradshaw, Paul. ,,The Online Journalism Handbook – Skills to Survive and Thrive in the Digital Age“. Birminham: Routledge, 2013, p.94.

19

žanro pastovumą. Dauguma tinklalaidės laidų yra reguliariai pasirodančios atitinkamai kasdien, kas

savaitę ar kas mėnesį, tokiu būdu sukuriant discipliną klausytojams, kurie žino iš anksto, kada tikėtis

naujos laidos.37 Taigi, galima teigti, kad tinklalaidės populiarumas išaugo dėl jos patogios vartojimo

formos, plataus temų spektro, stiliaus įvairovės ir dėl girdimo gyvo balso kitapus. O žurnalistinio

pobūdžio podkastai tapo būdu pasiekti skirtingus auditorijos segmentus ir paįvairinti nusistovėjusį

informacijos pranešimo formatą, išlaisvinti klausytojus iš standartinės informacijos gavimo formos bei

suteikti žurnalistikai įvairovės.

Žurnalistinio pobūdžio podkastus kuria ne tik žurnalistinės agentūros internetinėje erdvėje ar

radijo laidos, bet ir skaitmeninės-internetinių dienraščių organizacijos. Galima teigti, kad tai paplitusi

praktika, kai šalia jau vykdomos veiklos ir teikiamų informacinių produktų visuomenei, naujienų

organizacijos prideda ir podkasto laidas, kurios pritraukia naujus auditorijos segmentus bei pagyvina

santykį ,,jie“(informacijos kūrėjai) ir ,,mes“(klausytojai). Ir nors podkasto žanras leidžia laisvai

laviruoti pasirenkant skirtingą stilių ar temą, galima pastebėti tendenciją, kad dauguma anglakalbių

žurnalistinio pobūdžio podkastų bando ,,tilpti“ į konkrečios temos rėmus ir spręsti/diskutuoti apie

problemas būtent toje srityje. Pavyzdžiui, vienas populiariausių JAV dienraščių ,,The New York

Times“ pradėjo leisti New York Times Popcast38 laidas. Jose, pagrindinis laidos vedėjas Jonas

Caramanica (Jon Caramanica) kartu su kitais muzikos kritikais kas savaitę susėda aptarti konkretų

įvykį ar temą iš muzikos pasaulio. Pavyzdžiui, 40 minučių trukmės laidoje vedėjai reflektuoja apie

,,Grammy“ apdovanojimus, suprastėjusią šio renginio kokybę, arba aptaria in memoriam dainininkų,

tokių kaip Tomas Petty (Tom Petty) ar Dolores O’Riordan karjeras. Tokia specifinė podkasto laida yra

orientuota į konkretų vartotojų segmentą, kuris domisi muzikos pasaulio naujienomis. Tokiu būdu

naujienų organizacija ,,The New York Times“, praplečia savo auditoriją, taip pat pagyvina santykį su

vartotojais, nes Popcasto laidoje vedėjai kalba neformalia, necenzūruota kalba, kuri ištrina įprastą

,,jie“ ir ,,mes“ ribą. O kadangi laida priklauso populairiajam amerikos dienraščiui ,,The New York

Times“, vartotojai pasitiki laidoje skleidžiama informacija bei vedėjais dėl jų profesionalumo ir

organizacijos stabilumo rinkoje.

Tinklalaidė Lietuvoje

Nors podkastas ir nėra naujas reiškinys užsienio žiniasklaidoje, tačiau Lietuvoje tai gana

novatoriška informacijos perdavimo forma. 2017 metų rudenį pasirodė pirmoji lietuviška oficiali

37Bull, Andy. ,,Multimedia journalism. A Practical Guide. Routledge, 2013, p. 131. 38 https://www.nytimes.com/column/popcast-pop-music-podcast [Interaktyvus, tikrinta 18/01/06].

20

tinklalaidė – NYLA. NYLA yra vienas iš Nanook Multimedija (www.nanook.lt) – žurnalistinės

multimedijos agentūros – kuriamų produktų. Podkasto forma pristatomose audio laidose, laikantis

žurnalistinių etikos standartų, vedėjai tyrinėja lietuviško kultūros lauko problemas ir aktualijas, taip pat

kalbasi su menininkais, visuomenės veikėjais, aktyvistais iš Lietuvos ir ne tik, kurie inicijuoja

pokyčius ir kvestionuoja apie šiuolaikinio pasaulio sampratą. Pasak NYLA laidų vedėjo ir prodiuserio

Karolio Vyšniausko, podkastas yra: ,,It radijo laida, bet skirta klausytis telefone ar kompiuteryje,

pasirinktu laiku, nagrinėjanti reikšmingas temas ir supažindinanti su išskirtinėmis asmenybėmis.

Išlaisvinanti iš tradicinio radijo formato ir suteikianti naują klausymosi patirtį. Podkastas atriša rankas

ir išlaisvina vaizduotę“.39 NYLA epizodai yra trijų rūšių: NYLA Talks, NYLA Feature ir NYLA

Media. Kiekviename iš jų, su pašnekovu ar be jo, yra diskutuojama skirtingomis temomis,

atsižvelgiant į naujausius įvykius šalyje ir pasaulyje. Galima teigti, kad epizodų padalinimas į tris

skirtingas kategorijas atveria duris pasiekti platesnę auditoriją ir kartu suteikia galimybę klausytojams

pasirinkti skirtingą podkastą, pagal jo turinį. Ši nauja internetinės žiniasklaidos produkto forma

Nanook.lt agentūrai leido sukurti visiškai naują komunikacijos kryptį, atskiriant ją nuo prieš tai taikytų

buvusiems kūrybiniams-skaitmeniniams multimedijos projektams bei pritraukti naujus auditorijos

segmentus. Pagal agentūros statistiką, nuo 2017 metų rudens, kai atsirado tinklalaidė NYLA, per tris

mėnesius svetainės lankomumas išaugo beveik trečdaliu (Priedas Nr.2), o vartotojų susidomėjimas

išaugo ne tik Lieuvoje, bet ir už jos ribų (Priedas Nr.3). Galima teigti, kad NYLA tinklalaidė praplėtė

ir Lietuvos internetinės žiniasklaidos lauką. Tapus pirmuoju oficialiu žurnalistiniu podkastu šalyje,

NYLA keičia internetinės žurnalistikos standartus bei ,,griauna“ sieną tarp žurnalisto ir informacijos

gavėjo. Pirmosios lietuviškos žurnalistinės tinklalaidės populiarumą galima paaiškinti dėl jos

novatoriškumo, neformalus žanro, kuris tapo patrauklia forma ir kartu alternatyva vartotojams,

kuriems įprasti žurnalistiniai pranešimai tapo nebeįdomūs. Remiantis statistiniais duomeninimis

(Priedas. Nr.1), (Priedas Nr.2), (Priedas Nr.3), galima numanyti, kad agentūros Nanook.lt kuriamos

tinklalaidės laidos bei skaitmeniniai-žurnalistiniai projektai, ateityje gali tapti lūžio tašku Lietuvos

internetinėje žiniasklaidoje. Iki pasirodant pirmiesiems Nanook.lt agentūros kuriamiems produktams,

šalyje nebuvo ilgalaikės, kokybiško turinio, žiniasklaidos tradicijų, kurių nebuvimą paaiškina ir

istorinės aplinkybės. Lietuva po sovietizacijos iškart pateko į nepriklausomybės laikus, kur galima

laisvai išreikšti save, todėl susiformuoti žurnalistinėms tradicijoms, kurios turėtų solidumo,

itelektualumo, tiesiog nebuvo laiko. Tačiau žurnalistinių multimedijos agentūrų ir pavienių žurnalistų

kuriami kūrybiniai pasakojimai bei tinklalaidės laidos, kurios yra kuriamos remiantis tarptautiniais

anglakalbių naujienų organizacijų pavyzdžiais ir tarptautiniais žurnalistinės etikos standartais, pradėjo

39 https://www.patreon.com/NanookMultimedia [Interaktyvus, tikrinta 17/12/06].

21

formuoti Lietuvos internetinės žiniasklaidos rinką ir kurti intelektualios, patikimos, žiniasklaidos

tradicijas šalyje.

Nauja žurnalistinių pranešimų forma bei turinys padalino masinę auditoriją, kuri tapo labiau

segmentuota, gebanti pasirinkti internetinės žiniasklaidos produktus pagal individualius poreikius.

Vartotojai, dėl informacijos prieinamumo internete nebesirenka vieno monotoniško pranešimo. Dabar

jie informacinius pranešimus renkasi ne tik pagal turinio kokybę ar pateiktą formą, bet ir pagal

individualų kompiuterinio raštingumo lygį bei vartotojo asmeninius poreikius. Tinklalaidės laidos

suteikė vartotojams informacinį pranešimą siųsti per daugiau skirtingų įrenginių, kad gavėjui būtų

patogu vartoti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikėtina, kad kūrybiniai-žurnalistiniai pasakojimai

internetinėje erdvėje bei tinklalaidės laidos, sulauks vis didesnės paklausos tiek iš vartotojų, tiek ir iš

verslo sektoriaus pusės ir tokiu būdu atsiras palanki terpė kurtis panašaus pobūdžio agentūroms šalyje.

1.3. Interneto žiniasklaidos vartotojų psichologija

Kaip jau buvo paminėta ankščiau, didžioji dalis internetinės žiniasklaidos pokyčių vyksta

dėl tobulėjančių naujųjų technologijų, kurias naujienų organizacijos stengiasi pritaikyti savo

pranešimuose, tokiu būdu siekiant išlikti patraukliomis rinkoje. Kita priežastis, kodėl kinta

informacinio pranešimo forma bei turinys, yra vartotojai. Būtent auditorija bei jos besikeičiantys

poreikiai ir suvokimas, stimuliuoja žurnalistinio pranešimo transformacijas. Psichologai, tyrinėdami

žmonių elgseną ir pasikeitusį laiko suvokimą, pastebi, kad su moderniųjų technologijų atėjimu,

gyvenimas pasikeitė išties kardinaliai. Pasak mokslininkų, vienas iš esminių pokyčių, kalbant apie

vartotojų psichologiją, įvyko tuomet, kai žmonės laiką pradėjo suvokti kitaip. Antropologas Thomas

Hyllandas Eriksenas (Thomas Hylland Eriksen) savo tyrimuose būtent apie tai ir kalba. Jis sukūrė

koncepciją apie greitąjį ir lėtąjį laiką, kurioje teigia, kad vietoje lėto, nuoseklaus laiko, kur vienas

procesas baigiasi ir tada prasideda kitas, jis tapo subyrėjęs, nestruktūruotas, nes vienu metu vyksta keli

procesai ir tokiu būdu laikas suvokiamas nebe kaip vientisas, linijinis, o sutrūkinėjęs į trumpas

akimirkas, dekonstruotas.40 Dėl šios priežasties tradicinės žiniasklaidos vartotojo patirtis ir elgsena

pradėjo skirtis nuo internetinės žiniasklaidos vartotojo. Psichologai taip pat daro prielaidą, kad

padidėjęs informacijos kiekis, sumažino vartotojų dėmesį konkrečiam informaciniam pranešimui.

40Eriksen, Hylland Thomas. Globalization: The Key Concepts. Oxford, New York. 2007. p. 39-41

22

Pasak jų, <...>,,anksčiau, kai buvo tik keletas televizijos kanalų, žmonės žiūrėjo juos labiau susikaupę

ir sukoncentravę savo dėmėsį. Kai buvo tik keli profesionalūs žurnalai, skaitytojai praleisdavo daugiau

laiko, skaitydami kiekvieną straipsnį. O kai buvo mažiau CD plokštelių lentynose, kiekviena iš jų

grodavo dažniau ir supažindindavo su kiekvienu muzikos kūriniu artimiau.“41 Vadinasi, informacinio

pranešimo žinutės perdvimas vartotojui nebuvo toks sudėtingas ir kompleksiškas procesas, koks yra

dabar internetinėje žiniasklaidoje, nes vartotojai, dėl nedidelio informacijos kiekio, skirdavo visą

dėmėsį konkrečiam pranešimui. Tačiau dabartinėje interneto erdvėje, pasak psichologo Antano Kairo,

informacija yra perleidžama per akis, gerai neįsigilinus į pranešimo turinį, nekreipiant dėmesio į tai

kaip viskas įvyko, kas slypi už atlikto veiksmo ir pan. Verta paminėti ir tai, kad dabar žmonės vis

daugiau laiko praleidžia ne gamtinėje aplinkoje, bet medijų aplinkoje, kuri tapo natūrali42, todėl tikėtis

grįžti į laikus, kai vartotojas sukoncentruoja savo dėmėsį į konkretų informacijos pranešimą ar jo

pateikimo formą, nevertėtų. Teoretikų teigimu, esant tokiems kanalų kiekiams ir galimybėms

skaitmeninėje žiniasklaidoje, vartotojas nors ir neišlaiko ilgai dėmėsio ties vienu pranešimu, tačiau jis

turi visas sąlygas gauti informaciją apie konkretų įvykį iš daug ir įvairių šaltinių bei susidaryti

maksimaliai skirtingą nuomonę, ko nebuvo galima padaryti ankščiau. Vis dėlto, masinė skaitmeninės

žiniasklaidos auditorija, skirtingų kanalų kiekio taip pat neišnaudoja. Todėl galima teigti, kad

susiklosčius tokioms aplinkybėms, atsirado palanki terpė kurti skaitmeninius-žurnalistinius projektus

ar novatoriškos formos žurnalistinius multimedijos produktus, tokius kaip tinklalaidės ar panašiai,

kurie adaptuotųsi prie pasikeitusio vartotojo laiko suvokimo ir maksimaliai išnaudotų galimybę

perduoti visą pranešime esančią informaciją vartotojui. Čia teoretikai Eugenia Mitchelstein ir Pablo J.

Boczkowskis (Pablo J. Boczkowski) tyrinėdami skaitmeninės žiniasklaidos turinį taip pat pastebi, kad

atsiradę žurnalistiniai multimedijos projektai internete įnešė pranešimo formos bei temų įvairovės į

naujienų organizacijų rinką, nes <…>,,susidarė palanki aplinka skleistis naujoms informacinio

pranešimo formoms, kurios atkreipia žiūrovų dėmėsį, nes išsiskiria iš tradicinių masinės žiniasklaidos

pranešimų“.43

Rinkoje atsiradę nauji skaitmeniniai kūrybiniai-žurnalistiniai projektai, kurie kuriami

kombinuojant lėtosios žurnalistikos darbo metodus bei skirtingas medijas, dauguma atvejų yra

nukreipti prieš transliavimo hegemoniją ir kuria naują informacijos skleidėjo santykį su vartotoju.

Priešingai nei transliacinės medijos, kurioms yra būdinga didelė distancija tarp siuntėjo ir nuolatinės,

41http://www.academia.edu/3423524/Medij%C5%B3_kult%C5%ABros_balsai_teorijos_ir_praktikos_only_LT_The_Voices_of_Media_Culture_Theories_and_Practices p. 27-29 [interaktyvus, tikrinta 18/03/06] 42http://www.academia.edu/3423524/Medij%C5%B3_kult%C5%ABros_balsai_teorijos_ir_praktikos_only_LT_The_Voices_of_Media_Culture_Theories_and_Practices p. 27. [interaktyvus, tikrinta 18/03/06] 43 Mitchelstein, Eugenia, and Pablo J. Boczkowski. 2009. Between Tradition and Change: A Review of Recent Research on Online News Production. Journalism 10 (5): 562-86. http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1464884909106533 [interaktyvus, tikrinta 18/03/08]

23

dažniausiai, perteklinės, auditorijos, o grįžtamasis ryšys yra itin sudėtingas dėl nesuderinamai trumpo

pranešimo paruošimo laiko ir vartotojų kiekio, kūrybiniai-žurnalistiniai projektai internete yra

orientuoti pasiekti intymų santykį su auditorija. Teoretikai intymiosios medijos sąvoka apibrėžia

medijas, kurioms ,,<…>būdingas aukštas auditorijos grįžtamojo ryšio laipsnis <..>,kur siuntėją su

auditorija sieja glaudus ryšys.“44 O kūrybiniuose-žurnalistiniuose projektuose internete kaip tik ir yra

siekiama, per skirtingas medijas, sukurti artimą santykį su auditorija bei sąveikauti su ja.

Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad atsiradus naujoms technologijoms ir skirtingoms

galimybėms kurti informacinį turinį, transformacijos žiniasklaidos srityje tapo neišvengiamos. Per

pastaruosius du dešimtmečius išpopuliarėję skaitmeniniai-žurnalistiniai pasakojimai bei naujos

tinklalaidės formos, suteikė galimybę interneto vartotojams vėl sutelkti dėmėsį į konkretų pranešimą,

kuris žurnalistinės tinklalaidės ar multimedijos žanro dėka išsiskiria iš tradicinių, monotoniškų

pranešimų internetinėje erdvėje, bei suteikia galimybę gauti daugialypę informaciją. Naujienų

organizacijoms pradėjus vartoti daugiau skirtingų formų pranešimų, rinka prasiplėtė, tapo įvairiapusė

ir atitinkanti skirtingų visuomenės grupių poreikius. Tačiau kartu tai tapo iššūkiu naujienų

organizacijoms, kurioms vienas pagrindinių galvosūkių tapo tam tikro auditorijos segmento dėmesio

išlaikymas bei grįžtamojo ryšio laukimas. Pasikeitęs žmonių laiko suvokimas paskatino masines

auditorijas vienijančias informacijos organizacijas trasformuoti pranešimus ir taikyti naujausias

technologijas, siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir kartu suteikti reliatyvią patirtį

vartotojams. Ir nors naujos formos pranešimai bei vis dažniau pasirodantys kūrybiniai lėtosios

žurnalistikos projektai kol kas negali konkuruoti su masiniais naujienų organizacijų pranešimais, tačiau

iš aukščiau pateiktų pavyzdžių galima spręsti, kad tai tampa puiki alternatyva vartotojui, kuris kuria

kur kas intymesnį santykį su šiuolaikinės žurnalistikos pranešimais nei ankščiau. Atsižvelgiant į šias

aplinkybes, galima numanyti, kad kūrybiniai-žurnalistiniai pasakojimai internetinėje erdvėje,

netolimoje ateityje, turės pastovią auditoriją ir galės stabiliai išsilaikyti rinkoje.

44http://www.academia.edu/3423524/Medij%C5%B3_kult%C5%ABros_balsai_teorijos_ir_praktikos_only_LT_The_Voices_of_Media_Culture_Theories_and_Practices [interaktyvus, tikrinta 18/03/08] p.233

24

II. INTERNETINĖS ŽINIASKLAIDOS KOMUNIKACIJOS POKYČIAI

Antroje šio darbo dėstymo dalyje aprašomi ir analizuojami internetinės žiniasklaidos

komunikacijos pokyčiai. Dėl informacinio pranešimo formos ir turinio kaitos pastaraisiais

dešimtmečiais, pastebima, kad komunikacija taip pat keičiasi. Darbo autorė nagrinėja bendruosius

komunikacijos procesus bei jų transformacijas internetinėje žiniasklaidoje ir kaip informacinės

organizacijos adaptuoja naujas komunikacijos strategijas, atsižvelgdamos į skirtingus auditorijos

segmentus ir pakitusią pranešimo formą. Šioje dalyje analizuojamas tradicinės bei socialinės

žurnalistikos santykis ir kaip socialinė žiniasklaida veikia naujos formos žurnalistinius multimedijos

pasakojimus bei kitas informacijos organizacijas. Taip pat tiriamas komunikacijos

daugiasluoksniškumas internetinėje žiniasklaidoje. Dėl didelio auditorijos pasiekiamumo internete,

tyrėjai pastebėjo, kad naujos formos informaciniai produktai tapo laikomi sėkmingais tik tada, kai

pasiekia kritinę vartotojų masę. Kitaip tariant, tam, kad nauji komunikacinės sistemos dalyviai

pajaustų naudą, turi praeiti nemažai laiko. Tačiau ši kritinės masės teorija, internetinės žiniasklaidos

rėmuose gali būti taikoma su išlygomis dėl pačio komunikacijos daugialypiškumo, todėl ir pati

komunikacija tampa daugiasluoksnė ir įvairialypė.45

Pasikeitus skaitmeninio žurnalistinio pranešimo formai ir turiniui, tiek vidinė, tiek išorinė

komunikacija turėjo taip pat keistis tam, kad nebūtų prarasta esama auditorija bei maksimaliai

pritraukta pasyvi jos dalis. Nieko jau nebestebina, kad naujųjų medijų industrijos atsidūrė mūsų

ekonomikos, politikos, kultūros ir kasdienio gyvenimo centre. Radijas, televizija, filmai, ir kiti medijų

kultūros produktai pateikia medžiagas, iš kurių vartotojai, šiuolaikinės žiniasklaidos priemonių

pagalba, kuria savo identitetą, įskaitant savęs pažinimą, supratimą apie tai, ką reiškia būti vyru ar

moterimi, taip pat apie socialinių klasių, tautybių, rasių ir seksualumo sampratą. Itin stiprų poveikį

pradėjo daryti mases aprėpianti internetinė žiniasklaidos kultūra, kuri formuoja tiek individo, tiek

visuomenės požiūrį į pasaulį, apibrėžiant gėrį ar blogį, jų teigiamus idealus ir supratimą, kas laikoma

grėsmėmis ir priešais.46 Nors tyrėjai ilgą laiką ignoravo internetinę komunikaciją kaip svarbų tyrimo

objektą, tačiau dabar, šiuolaikinių internetinės žiniasklaidos organizacijų vykdomos komunikacijos

strategijos, susilaukia didelio mokslininkų dėmėsio ir yra plačiai nagrinėjamos, nes tai veikia kitus,

svarbius visuomeninius procesus. Šiame skyriuje darbo autorė detaliau apžvelgs esmines priežastis,

kurios lemia komunikacijos procesų kaitą internete bei internetinėje žiniasklaidoje ir kaip pagal 45 Ožalas, Audrius. Internetinė žiniasklaida masinės komunikacijos teorijų aspektu. In: www.tzc.vu.lt. ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2005, p. 138-147. 46 Holt, Jennifer. Perren, Alisa. Media Industries: History, Theory, and Method. University of California: John Wiley & Sons, 2009. p. 20-30.

25

pranešimo formą, naujienų organizacijos pradėjo kurti naujus informacinius produktus, o kartu ir

atskiras komunikacijos kryptis.

2.1. Komunikacijos procesai internetinėje žiniasklaidoje. Komunikacijos daugiasluoksiniškumas

Paplitus skaitmeniniam informaciniam turiniui, akivaizdu tapo ir tai, kad atsirado daug

informacijos kūrėjų-skleidėjų, kurie individualiomis priemonėmis ruošia pranešimą ir kovoja dėl

lankytojų dėmesio pritraukimo su kitais rinkoje esančiais tiekėjais. Todėl tapo normalu, kad atsiradus

daugiau skirtingo turinio bei atpigus pranešimo paruošimo kaštams, kokybė krito ir vienintėliu vertės

rodikliu tapo greitis. Tokiu būdu rinka prisipildė begale informacijos, neturinčios vieno konkretaus

formos standarto ir daugeliu atvejų nesiekia kurti kokybiško, atsakingo pranešimo žiūrovams. Galima

teigti, kad kurį laiką intenetinėje žiniasklaidoje vyravo vienakryptė komunikacija, kuri mokslininkų

netgi buvo laikyta tiesiog nauja ,,tarpasmeninės komunikacijos forma“47 per daug dėmesio neskirianti

žiūrovui. Tačiau nuo 1996 metų visame pasaulyje teoretikų akiratyje atsiradusi internetinė

žiniasklaida, peraugo į kur kas platesnį reiškinį, kuriam apibūdinti, mokslininkai dabar taiko globalios,

intraasmeninės, tarpasmeninės ir masinės komunikacijos modelius.48

Skirtingiems internetinės žiniasklaidos kanalams valdant milžiniškas auditorijas,

vienakryptės komunikacijos pradėjo nebeužtekti. Siekiant grįžtamojo ryšio iš žiūrovo, pasak viešosios

komunikacijos ekspertės A.Balčytienės, informacinio pranešimo rengėjai pradėjo gilintis į

<...>,,vartotoją ir stebėti jo pasirinkimus, reakciją, analizuoti interesus ir suprasti, kokio atlygio yra

ieškoma žiniasklaidoje“.49 Teoretikai pabrėžia, kad žiniasklaidos priemonėms modernėjant ir siunčiant

informaciją vartotojams, šie pastebi pranešimo autoriaus išskirtines savybes ir tokiu būdu lengviau

išsirenka vieną ar kelis patraukliausius informacijos tiekėjus, iš didelio kanalų skaičiaus. Todėl

komunikacija turėjo keistis, atkreipiant informacijos rengėjų dėmesį į vartotoją. Tokia globali

tendencija paplitusi visame pasaulyje atsigręžė į vartotoją ir davė impulsą atsirasti naujoms

komunikacijos kryptims. Tad galima teigti, kad iš masinės auditorijų komunikacijos, pereinant į

konkretaus auditorijos segmento kryptingą komunikaciją, naujienų organizacijos pradėjo naudoti

47 Balčytienė, Auksė. Tinklo žurnalistika: belaukiant virtualaus naujienų protrūkio, 2000. http://archyvas.infobalt.lt/konferencija/2000/pranesimai/balcytiene_liet.htm [interaktyvus, tikrinta 17/11/29] 48 Cathcart, Robert. Gumpert, Gary. ,,Mediated Interpersonal Communication: Toward a New Typology“. In: Quarterly Journal of Speech, vol. 69, 1994, p. 268. https://www.colorado.edu/conflict/peace/example/cathcart.htm [interaktyvus, tikrinta 17/11/30] 49 Balčytienė, Auksė. Žiniasklaidos tekstai. In: DARBAI ir DIENOS ISSN 1392-0588, 2000.24. p.109-118. http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/balcytiene.pdf [interaktyvus, tikrinta 17/12/01]

26

skirtingos formos pranešimus (tinklalaidės, interaktyvios platformos, VR projektai), kurie kardinaliai

pakeitė vartotojų požiūrį į gaunamą informaciją ir suteikė jiems įvairiapusišką, daugiasluoksnę

informaciją apie tą patį pranešimo objektą. Kitaip tariant, informacinio pranešimo forma bei turinys

veikia komunikaciją ir atvirkščiai.50 Tokį reiškinį galima vetinti kaip vieną esminių šiuolaikinės

internetinės žiniasklaidos pokyčių pastaraisiais dešimtmečiais, kuris naujomis komunikacijos

strategijomis laipsniškai mažina masinius pranešimus bei kuria intymesnį santykį su vartotoju nei prieš

tai.

Vertinant didelį informacijos kanalų ir jų pateikiamo turinio kiekį internetinėje

žiniasklaidoje, o taip pat jo pasiekiamumo galimybes, normalu, kad komunikacijos procesas tampa

kompleksiškas ir kinta jo formavimas. Skirtingai nuo masinių komunikacijos modelių, kurie buvo

taikomi tyrinėjant televiziją, radiją ir t.t. internetinėje žiniasklaidoje, dėl skirtingo informacijos

vartojimo bei naujos pranešimo formos, tradiciniai, nusistovėję komunikacijos modeliai nebegali būti

taikomi. Mokslininkai, analizuodami internetinės žiniasklaidos komunikaciją, išskiria jos

daugiasluoksniškumą dėl keletos skirtingų, bet esminių priežasčių. Apibūdinti tradicinę komunikacijos

proceso seką galima labai paprastai, tai: informacijos siuntėjas à informacijos kodavimas à

perdavimo priemonė à dekodavimas à infomacijos gavėjas. Galima teigti, kad ši informacijos

perdavimo grandinė nuo pat spausdintinės spaudos atsiradimo buvo taikoma ir visiems suprantama bei

priimtina. Tačiau neilgai trukus, kai informacijos siuntėjai perėjo į skaitmeninę erdvę ir užvaldė visą

medijos rinką, pakito ir informacijos vartotojo požiūris į gaunamą informaciją. Pranešimas dabar yra

suprantamas, kaip tai, kas perduodama komunikacijos proceso metu. Kitaip tariant, pranešmo intencija

privalo būti suprasta vartojimo metu, priešingu atveju, tai nebus pranešimas, nes jis paprasčiausiai

neveiks. Verta paminėti ir tai, kad tokį požiūrį į žurnalistinio pobūdžio pranešimą internete pakeitė ir

patys informacijos rengėjai, todėl komunikacija pradėjo vykti dialogo forma ir nuolatos, siekiant gauti

grįžtamąjį žiūrovo ryšį. Pasak profesoriaus Denis McQuail, <…> ,,komunikacija nebėra tik pranešimai

spaudai, nes interneto priemonėmis darbas gali vykti visą parą, todėl konkurencija persikėlė ir į

internetą: kas patraukliau pristatys naujieną, pritrauks klientų dėmėsį ir sulauks grįžtamojo ryšio.“ 51

Vadinasi, apibūdinant naują, šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos komunikaciją, prie komunikacijos

proceso grandinės galima prijungti ir grįžtamąjį ryšį bei trukdžius. Pastarieji susideda iš dėmesio

trūkumo pas gavėją, konkurentų veiksmų, netinkamų parinktos žiniasklaidos priemonės, nepakankamo

kūrybiškumo, prasto požiūro į siuntėją ar trukdžių gavėjo aplinkoje, dėl kurių šis negali susitelkti.

Pakitusi informacijos gavėjo pozicija, galima sakyti, privertė medijos kanalus ieškoti tinkamos 50 Ožalas, Audrius. Internetinė žiniasklaida masinės komunikacijos teorijų aspektu. In: www.tzc.vu.lt. ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2005, p. 138-147. 51 McQuail, Denis. Mass communication theory : an introduction. London: Sage, 1994, p. 240-267.

27

informacijos perdavimo komunikacijos, kuri pašalintų visus šiuos iškilusius trukdžius, perduodant

informaciją gavėjui. Būtent dėl šių priežasčių ir pradėjo formuotis kompleksiška komunikacija.

Naujienų organizacijos, dėl didelės konkurencijos rinkoje, negali rizikuoti ir naudoti tik vieną

komunikacijos strategiją, kuri patrauktų vartotojų dėmesį. Daugiaskluoksnė komunikacija tapo

būtinybė siunčiant informaciją skirtingiems auditorijos segmentams, nes vartotojas pradėjo rinktis, kas

jam yra priimtina, o kas ne.

Svarbu paminėti ir tai, kad besikeičiančios technologijos suteikė galimybę siųsti

individualizuotus pranešimus skirtingiems auditorijos segmentams, kai tuo tarpu tradicinėje, masinėje

komunikacijoje visiems yra siunčiamas to paties turinio ir formos pranešimas. Kaip teigia sociologas

Denis McQuailas (Denis McQuail): „Naujosios žiniasklaidos žurnalistai negali kreiptis į masinę

auditoriją, kuri gali būti apibūdinama kaip didelė nediferencijuota, tačiau heterogeniška ir anonimiška,

plačiai išsisklaidžiusi, neinteraktyvi visuma“52. Todėl apibendrinus galima teigti, kad dabartinės

internetinės žiniasklaidos komunikacijos negalima suprasti kaip vienakryptės, veikiančios pagal

tradicinius komunikacijos principus, kurie buvo naudojami ankščiau, nes jie paprasčiausiai būtų

neveiksmingi tokiai plačiai ir skirtingai auditorijai. Taip pat naujos formos produktai skirtingai veikia

vartotojus. Todėl informacijos organizacijoms, būtina, taikant tinkamą komunikacijos priemonę,

pasiekti tikslinę auditorija ir patenkinti jos lūkesčius ir tokiu būdu išsilaikyti rinkoje.

2.2. Tradicinės ir socialinės žurnalistikos santykis.

Internetinės žiniasklaidos turinį vartotojai gali pasiekti specialiose naujienų organizacijų

(angl. News organization) tinklalapiuose. Bet tai ne vienintėlis būdas gauti naujienas internete.

Pasaulines naujienų organizacijas ypač paveikė sparčiai besiplečiančios skaitmeninės terpės. Vienos

tokių yra ,,Facebook“ ir ,,Twitter“ platformos, kurios dar kitaip apibūdinamos socialinės žiniasklaidos

terminu (angl. Social media). Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas Guidewire grupės įkūrėjo Chris

Shipley53 ir nusako naująsias internetines technologijas, kurios sukuria sąlygas vartotojams dalyvauti,

bendrauti ir dalintis informacija internete. Kitaip tariant, tai yra informacija platformose, kurią pateikia

patys žmonės, panaudodami informacijos skelbimo internete technologiją. Kadangi tiek socialinių 52 McQuail, Denis. Mass communication theory : an introduction. London: Sage, 1994, p. 35-36. 53 Newson, Alex. Houghton, Deryck, Patten, Justin. Blogging and Other Social Media: Exploiting the Technology and Protecting the Enterprise. Gower Publishing, Ltd. 2008. P. 120-134. http://books.google.com/books?id=T32mydjva0AC&printsec=frontcover&dq=Blogging+and+Other+Social+Media%E2%80%93+Exploiting+the+Technology+and+Protecting+the+Enterprise&ei=6fH9SaqOO5OCygSuiZ36Dw

28

tinklapių platformos, tiek žiniasklaidos tinklalapiai yra internete ir pasiekia plačią auditoriją bei yra

susiję su informacijos sklaida, tampa normalu, kad šios dvi žiniasklaidos priemonės viena kitą

sąlygoja. Apibrėžti kiekvienos priemonės teigiamas ir neigiamas puses yra gana sunku dėl nuolat

besikeičiančio turinio ir didelio vartotojų skaičiaus. Visgi, teoretikai apčiuopia esminius skirtumus tarp

socialinės ir tradicinės žiniasklaidos bei įvardija panašumus. Kalbant apie socialinę žiniasklaidą,

pirmiausia reikėtų paminėti tai, kad ji yra priklausoma nuo naujųjų technologijų ir laisvai prieinama,

turint bet kokį technologinį įrankį palaikantį interneto ryšį. Plačiuoju terminu ji yra suvokiama kaip

nauja forma, suteikianti galimybę bendrauti bei dalintis informacija, tačiau stokojanti kokybės,

neturinti tikslinės auditorijos ir paskirties. Teoretikai pastebi, kad socialinė žiniasklaida pasižymi

profesionalumo stoka, subjektyvumu, šališkumu, nepastovumu, paviršutiniškumu, neapčiuopiamumu,

nepatikimumu, galimomis informacijos manipuliacijomis, etikos normų pažeidimais. Vis dėlto, tai

išlieka vienas populiariausių būdų ne tik bendrauti, bet ir gauti informaciją, o tai automatiškai sukuria

konkurenciją informaciniams portalams. Sociologas Michael B. Goodman teigia, kad vartotojai vertina

socialinės žiniasklaidos naudą dėl jos <...>,,laisvumo, interaktyvumo ir saviraiškos galimybių.“ 54

Profesorė, sociologė Auksė Balčytienė papildo šią mintį teigdama, kad socialinė žiniasklaida išsiskiria

savo spontaniškumu, neturi aiškių apribojimų, nes joje <...>„neegzistuoja aiški darbotvarkės rutina,

kuri egzistuoja tradicinės žiniasklaidos formose“ 55 . Priešingai teoretikai vertina socialinės

žiniasklaidos darbo principus, palygindami šių dviejų informacijos perdavimo formų bei turinio

skirtumus, mokslininkai teigia, kad tradicinė žiniasklaida internete, daugeliu atvėjų, yra

profesionalesnė, disciplinuotesnė, turi nusistačiusi aiškią informavimo priemonės auditoriją ir

kryptingai siekia jos dėmesio. Anot M. Shudson, ,,Tradicinėje žiniasklaidoje žurnalistų vaidmuo, kaip

išdėstyta normatyvinėse teorijose, yra teikti objektyvius ir tikslius pranešimus be iškraipymų ar

asmeninio įsikišimo.“56 Daugiau skirtumų tarp socialinės ir tradicinės žiniasklaidos galima pamatyti

lentelėje:

TRADICINĖ ŽINIASKLAIDA

SOCIALINĖ ŽINIASKLAIDA

Objektyvumas Subjektyvumas

Profesionali veiklos sritis Neprofesionali veikos sritis

Išmatuojami, numatomi rezultatai Neišmatuojami, nesukonkretinami rezultatai

Pagrindinis resursas – pinigai Pagrindinis resursas – laikas

54Austin, Lucinda. Jin, Yan. Social Media and Crisis Communication. Routledge, 2017 p.41. 55 Balčytienė Auksė. Žiniasklaidos kultūra. Lyginamieji svarstymai: Lietuva ir Europa. Darbai ir Dienos. T.38. Kaunas: VDU leidykla. 2016. p.75-76. 56 Schudson, Michael. Discovering the news: A social history of American newspapers. New York: Basic Books.1981.

29

Pinigų generavimo mechanizmas, spaudimas turinio

kūrėjams Laisva valia, laisvė reikšti nuomones

Vienakryptis informacijos perdavimas

(grįžtamojo ryšio stoka) Dvikryptis informacijos perdavimas

(interaktyvumas)

Atskaitinga valdžiai Neatskaitinga

Remiasi autoritetu Remiasi pasitikėjimu

Apdorota (patikrinta) informacija Neapdorota informacija57

Lentelėje išryškinti šių dviejų žiniasklaidų skirtumai atskleidžia, kodėl nesustabdomas socialinės

žiniasklaidos augimas pripildė rinką masine informacija, tai galimybė lasivai reikšti savo mintis,

įsitraukimas ir neapibrėžtas, interaktyvus dalyvavimas. Išanalizavus šių dviejų žininiasklaidos rūšių

panašumus ir skirtumus galima teigti, kad tradicinei internetinei žiniasklaidai socialinė žiniasklaida

padarė didelę įtaką. Visų pirma vartotojai, turėdami lasivą prieigą prie tinklo gali nevaržomai dalintis

informacija, taip pat skelbti komentarus, perkurti tracinės žiniasklaidos pateiktą informacija ir t.t Nors

tai ir yra neapdorota informacija, kuri dažnai remiasi subjektyvia nuomone, tačiau tai yra žinios

skleidimas. Galima teigti, kad vartotojai socialiniuose tinkluose tapo tradicinės internetinės

žiniasklaidos ambasadoriais, kurie išplatina naujieną net ir ją perdirbdami. Antra, socialinės

žiniasklaidos interaktyvumas padėjo stimuliuoti tradicinės žiniasklaidos pranešimų kūrybiškumą ir

atsižvelgiant į rinkoje vyraujančia tendenciją, (angl. Trend)58 kuriant interaktyvų produktą. Galiausiai,

tradicinė žiniasklaida išlaikydama objektyvumą ir profesionalumą, išliko oficialia informacijos

skleidėja, kuri informacijos pranešimais ,,maitina“ socialinės žiniasklaidos rinką.

Apibendrinant galima teigti, kad vienas iš esminių pokyčių komunikacijoje buvo tai, kad

pranešimo siuntėjai nustojo taikyti tradicinei žiniasklaidai būdingus komunikacijos modelius ir pakeitė

požiūri į informacijos gavėją. Vienpusė, didelės apimties, asimetriška, anonimiška, standartizuota

komunikacija59 bei didelis informacijos kanalų skaičius pripildė rinką greito vartojimo informacija,

kuri buvo skirta masėms ir siekė sulaukti vartotojų dėmesio. Visgi, nekokybiškos informacijos

pranešimai ir monotoniška jų forma bei pagerėjęs informacinio raštingumo lygis visuomenėje, išlavino

vartotoją ir jis pradėjo rinktis pranešimą ne pagal greito vartojimo turinį, bet pagal jo sukūrimo-

pateikimo formą. Taip pat pagerėjusią internetinės žiniasklaidos komunikaciją lėmė ir socialinės

žiniasklaidos spartus vystymąsis ir tai, kad vartotojai, naudodami socialinių tinklų įrankius, dalinasi ne

57https://www.researchgate.net/publication/254120360_How_Online_Citizen_Journalism_Publications_and_Online_Newspapers_Utilize_the_Objectivity_Standard_and_Rely_on_External_Sources [interaktyvus, tikrinta 18/03/20] 58 McQuail, Denis. Mass communication theory : an introduction. London: Sage, 1994, p. 35-36. 59 McQuail, Denis. Mass communication theory : an introduction. London: Sage, 1994, p. 240-267.

30

tik savo kurta informacija, bet taip pat ir kokybišku tradicinės internetinės žiniasklaidos turiniu, kuris

vis dar išlieka pagrindiniu šaltiniu, norint gauti kokybišką, išskirtinio turinio žurnalistinio pobūdžio

informaciją internete.

31

III. MULTIMEDIJOS ŽANRO AUGIMAS. MULTIMEDIJOS PLATFORMA KAIP ŽURNALISTIKOS PRIEMONĖ

Multimedijai kaip žanrui, jau nuo pradžios buvo skiriamas gana didelis tyrėjų dėmesys,

tačiau vėliau žiniasklaidoje atsiradusios skaitmeninės žurnalistinės platformos, kurios sparčiai

išpopuliarėjo per pastaruosius dešimtmečius, nors ir glaudžiai susijusios, neretai telieka tyrimo

pakraštyje. Paskutinėje šio darbo dalyje autorė detaliai analizuoja, kas yra multimedijos žanras ir kaip

jis paveikė skaitmeninę žiniasklaidą pastaraisiais dešimtmečiais. Plačiau pristatomi ir aprašomi

multimedijos, skaitmeninio pasakojimo, skaitmeninės platformos, retorinės konvergencijos ir kiti, su

tema susiję, terminai. Detaliau analizuojamos skaitmeninės žurnalistikos platformos internete, kaip jos

vystėsi, taip pat aprašoma skirtingo pobūdžio multimedijos agentūrų strūktūra ir darbo modelis bei

pateikiama multimedijos projekto sukūrimo eiga, plačiau tiriant konkrečiai žurnalistinius-kūrybinius

projektus.

Darbo autorė taip pat aptaria multimedijos žanro teigiamas ir neigiamas pusės, žanro

problematiką bei analizuoja, kodėl ir kaip šia praktika pradėjo naudotis žurnalistai. Šioje dalyje

pristatomi anglakalbės žiniasklaidos kūrybiniai-žurnalistiniai projektai internetinėje erdvėje, tačiau

didžiausią dėmesį skiriant sėkmingam ir kol kas vieninteliam skaitmeninės, žurnalistinės platformos

atvejui šalyje – agentūrai Nanook.lt. Per agentūros prizmę yra tiriamas ir Lietuvos šiuolaikinės

interneto žiniasklaidos laukas, kurio didžiausias transformacijas galima pamatyti XX a. 2-ajame

dešimtmetyje.

3.1. Multimedijos žanras

Multimedija kaip žanras galima teigti atsirado ir pradėjo vystytis paskutiniajame praėjusio

amžiaus dešimtmetyje. Tuo pat metu, kai mūsų kasdienybėje atsirado naujosios technologijos, o

tiksliau televizija, vėliau, kompiuteris, kurie leido sujungti skirtingas formas, tokias kaip tekstas,

garsas, vaizdas, animacija, iliustracija ir video. Nors pats multimedijos terminas buvo paminėtas XX-

ojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai menininkas Dickas Higginsas (Dick Higgins) ieškojo naujo

požiūrio į meną ir savo kūrinį pavadino intermedija, tačiau po keletos dešimtmečių, patobulėjus

technologijoms, multimedija įgavo naujų prasmių, todėl ir pats terminas buvo įvestas vėliau. Oficialiai

32

multimedijos terminą 1993 m. apibrėžė teoretikas Tay’us Vaughanas (Tay Vaughan), kuris

multimediją apibūdina taip: ,,<...> bet kokia teksto, grafinio meno, vaizdo, garso, animacijos ar video

kombinacija, kuri yra pateikta per kompiuterį“60. Toliau teoretikas išskyrė skirtingas multimedijos

pakopas, kurios priklauso nuo multimedijos pateikimo būdo vartotojui. Pasak sociologo, kai

multimedijos projektas leidžia vartotojui (multimedijos projekto žiūrovui) kontroliuoti kada ir kokius

elementus jis nori peržvelgti, tai tampa interaktyviąja multimedija, o kai pateikiama susietų elementų,

per kuriuos vartotojas gali naršyti, struktūra, interaktyvios multimedijos tampa hyper medijomis.

Vadinasi, bendruoju terminu multimedija gali būti apibrėžiama kaip vientisa skaitmeninė teksto,

grafikos, animacijos, garso, vaizdo ir video integracija per skaitmeninį įrenginį, kurio kontrolė yra

priklausoma ir nuo vartotojo, tokiu būdu jiems suteikianti aukšto lygio kontrolę ir interakciją.

Multimedijos terminą papildo ir kiti teoretikai. Pavyzdžiui, knygos ,,Skaitmeninė

multimedija” (,,Digital multimedia“) autoriai Nigel’is ir Jenny Chapmanai (Nigel Chapman, Jenny

Chapman) išskiria sąvoką pabrėždami skirtumą tarp multimedijos ir atskirų, pavienių medijų. Pasak

autorių, skirtingų medijų atveju yra paprastas perėjimas iš vienos medijos į kitą ir kiekviena iš medijų

yra suvokiama/perskaitoma atskirai. Pavyzdžiui, tekstas atskiriamas nuo garso, atskira nuotrauka nuo

foto reportažo ir pan. Tačiau multimedijos atveju, vartotojas suvokia tai kaip vientisą, skirtingų formų,

kombinaciją ir nežiūri į kiekvieną elementą atskirai, o tik kaip į bendrą visumą.61 Čia atsiranda ir kitas

terminas, retorinė konvergencija, kurį įvedė Andersas Fagerjordas (Anders Fagerjord) tyrinėdamas

multimedijos panaudojimą internetinėje žiniasklaidoje. Retorinė kovergencija apibūdina skirtingų

formų suartėjimą internetinėje erdvėje tuomet, kai žiūrovas pradeda juos vartoti kaip visumą.62 Taigi,

galima teigti, kad iš tikrųjų multimedija priklauso nuo to, kaip ją suvokia ir vartoja žiūrovas, nes būtent

jis ir yra užbaigėjas. Taip pat verta paminėti, kad multimedijos sąvoka, tobulėjant technologijoms,

plečiasi bei nuolat kinta, todėl tikslaus apibrėžimo pateikti negalima. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais

prie multimedijos galima prijungti ne tik tekstą, grafinį meną, vaizdo įrašus, nuotraukas, garsą ar

animaciją, bet taip pat ir 360o kameras, sensorius, kurie leidžia vartotoją perkelti į virtualią realybę ir

tokiu būdu dar labiau praplečia multimedijos sąvoką bei galimybes. Vienas iš pavyzdžių yra

kompanijos ,,The New York Times“ organizuoti 360o video reportažai, kuriais buvo siekiama sukurti

naujas skaitmeninių pasakojimų platformas. Geriausi žinomi darbai: ,,The Displaced“(,,Išstumtieji“)63,

,,The Fight for Falluja“(,,Kova už Falluja“) 64 ar ,,Walking New York“(,,Pasivaikščiojimas

60Vaughan, Tay. Multimedia: Making It WorkOsborne/McGraw-Hill. Berkeley, 1993. p. 3. 61 Chapman, Nigel&Chapman, Jenny; Digitalmultimedia. JohnWisley&Sons, 2004. p. 7. 62 Fagerjord, Anders. Rhetorical convergence: Studying web media. Cambridge, MA: MITPress, 2003. p.293-325 63 [Interaktyvus, Tikrinta 17-09-07] https://www.youtube.com/watch?v=ecavbpCuvkI&feature=youtu.be 64 [Interaktyvus, tikrinta 17-09-07] https://www.youtube.com/watch?v=_Ar0UkmID6s

33

Niujorke“)65. Šie darbai yra pavyzdys kaip žurnalistinis multimedijos pasakojimas buvo sukurtas

naudojant 360 VR kameras ir patalpintas internete, o ne privačioje žurnalistinės multimedijos

agentūros svetainėje. Visgi, nors multimedijos sąvoką vis keičia bei pildo šio žanro besiplečiančios

galimybės ir naujai atsirandančios technologijos, jos funkcija išlieka ta pati – perduoti žinutę-

informaciją vartotojui.

Multimedija yra gana plačiai suvokiama ir vartojama, tačiau galima išskirti keletą sričių,

kuriose multimedija naudojama dažniausiai, tai: kūrybinės industrijos, menas, pramogos, švietimas,

moksliniai tyrimai, medicina, žurnalistika bei reklama. Šiose srityse taikomi skirtingi multimedijos

metodai/įrankiai, kurie leidžia sutaupyti laiko ir medžiagų sąnaudas, bei padeda specialistams tobulėti.

Tačiau itin žurnalistikoje, per pastarąjį dešimtmetį, multimedija tapo neatsiejama kūrybinio proceso

dalimi. Vartotojai įprato informaciją gauti nebe atspausdintą, bet per įvairius medijos kanalus.

Naujausiuose tyrimuose, teoretikai E.Mitchelsteinas ir P. J. Boczkowskis (E.Mitchelstein,

P.J.Boczkowski) nustatė keturis aspektus, kurie paaiškina, kodėl žurnalistinė praktika perėjo į

skaitmeninę erdvę, tai: pasikeitimai redakcijos darbo eigoje, pasikeitusi naujienų rinkimo praktika,

pakitę turinio gamybos modeliai ir prasiplėtusios transliavimo galimybės.66 Nors kaip teigia teoretikas

Johnas Pavlikas (John Pavlik), tai, kad multimedija užvaldė žurnalistiką didelio netikėtumo nėra, pasak

jo <...>,,žurnalistika visada buvo formuojama technologijų, nes viena iš jos funkcijų ir yra sekti

naujausią informacijos perdavimo formą“67.Taigi, atsiradus naujoms technologijoms atsirado ir naujos

galimybės kurti bei perduoti informaciją vartotojui. Skaitmeninė žiniasklaida taip pat tapo atskirų

analoginių formų, tokių kaip laikraštis, filmai ar radijas, junginiu. Dabar šios formos gali būti

konvertuojamos ir sujungiamos į vieną, bendrą skaitmeninę platformą (angl. Digital platform), kuri

leidžia vartotojams realiu laiku perskaityti, peržiūrėti, sustabdyti, pakeisti ir kitaip valdyti gaunamą

informaciją. Taip pat skaitmeninė žiniasklaida leido pasiekti informaciją kur kas didesniam vartotojų

srautui, nes pati platforma gali būti vykdoma per įvairius mobiliuosius įrenginius, pavyzdžiui, telefoną,

kompiuterį ar planšetę. Todėl toks multimedijos daugiafunkciškumas tapo itin patrauklus ir plačiai

naudojamas žurnalistikoje. Čia buvo pradėta ieškoti būdų kaip pritraukti ir išlaikyti vartotojo dėmesį ir

kaip patraukliau perduoti norimą žinutę ar papasakoti istoriją. Taip išsivystė ir paplito skaitmeninis

istorijos pasakojimas (angl. Digital storytelling), kitaip tariant trumpas, konkrečios istorijos

pasakojimas, naudojant skaitmenines technologijas, kurį žurnalistai bei kiti medijos kūrėjai patalpina į

internetines platformas. Būtent šie skaitmeniniai pasakojimai iš esmės pakeitė vartotojų požiūrį į

65 [Interaktyvus, tikrinta 17-09-07] https://www.youtube.com/watch?v=f0-89v4Fk-M 66 Boczkowski Pablo J.,,The Processes of Adopting Multimedia and Interactivity in Three Online Newsrooms.“ Journal of Communication 54 (2):, 2004. p. 197– 213. 67 Pavlik, John, V. ,,The Impact of Technology o n Journalism“. Journalism Studies. 2000. P , 229–37.

34

žurnalistinio pobūdžio turinį internete. Verta paminėti ir tai, kad skaitmeninės istorijos pasakojimas

tapo itin mėgiamas lėtosios žurnalistikos atstovų, nes būtent naudojant tokį pasakojimo metodą,

konkrečią istoriją ar problemą, skaitytojui galima pateikti per skirtingas medijas. Čia atsiranda ir kitas

terminas – interaktyvus pasakojimas (angl. Interactive storytelling), kuris apibūdina multimedijos

pagalba sukurtą pasakojimą, kuris pradeda veikti tik tuo atveju, kai vartotojas įsijungia ir pradeda

valdyti specialiąją platformą. Toks istorijos pasakojimo būdas, naudojant naujausius grafinio dizaino

sprendimus, padeda išlaikyti žiūrovo dėmesį bei jį įtraukia į pasakojimą. Pavyzdžiui, „The Wall Street

Journal“ 2013 metais pristatė interaktyvų multimedijos pasakojimą, kuriame žiūrovas pats renkasi

tolimesnę projekto žiūrėjimo eigą ir tokiu būdu tiesiogiai sąveikauja su pateikiamu turiniu. „The Wall

Street Journal“ redaktorius paaiškino, kodėl pasirinko būtent tokį pasakojimo formatą, Nealas Mannas

(Neal Mann) teigė <...>,,naujienose, o ypač filmuotoje naujienų medžiagoje, mes visada bandome

supaprastinti labai sudėtingus dalykus ir temas. Ką mums leidžia daryti interaktyvumo inkorporavimas

į tokią istoriją, tai praplėsti žiūrovo žinias apie subjektą suteikiant jam galimybę pačiam išsiaiškinti

kontekstą ir detales“68. Šis pavyzdys parodo, kaip interaktyvumu galima praturtinti turinį ir duoti pilną

prieigą vartotojui, siekiant jam suteikti daugiau patirčių ir kitaip suvokti filmuotos medžiagos turinį.

Multimedijos kaip žanro augimas

Priežastys lėmusios multimedijos žanro populiarumą gali būti kelios. Visų pirma, naudojant

multimedijos platformą ir kuriant interaktyvų pasakojimą, yra naudojami patogūs įrankiai t.y.,

skirtingos formos. Kiekviena iš šių formų (tekstas, garsas, vaizdas, video ir t.t.) papildo pasakojimą,

todėl kuriant istoriją nereikia visko sutalpinti į vieną mediją. Pasakojimas tampa įvairiapusis,

daugialypis, suteikiantis žiūrovui plataus kampo požiūrį į pateiktą temą/problemą. Visų antra,

interaktyvus pasakojimas multimedijos platformoje yra patogus vartoti. Žiūrovas prisijungęs prie

multimedijos platformos, naudodamas kompiuterinę pelę, gali valdyti gaunamą informaciją jam

patogiu būdu. Pavyzdžiui, vartotojas atsidaro platformą, kurioje yra pristatomas projektas, pagarsina

muziką arba ją visai išjungia. Taip pat valdo gaunamus vaizdus, pasirenka video siužetą, kurį gali

sustabdyti, prasukti ar visai išjungti. Verta paminėti ir tai, kad egzistuoja platformos, kurios neduoda

vartotojui visiškos laisvės valdyti platformą, tačiau dauguma atvejų, vartotojui yra numatyta pilna

prieiga prie platformoje esančios medžiagos.

68Sarah Marshall - „New approaches to online video at the Wall Street Journal“; journalism.co.uk; 2013; [Interaktyvus, tikrinta 2017-05-20] - https://www.journalism.co.uk/news/new-approaches-to-online-video-at-the-wall-street-journal-/s2/a553636/

35

Taip pat, galima išskirti multimedijos pasakojimo teigiamas ir neigiamas puses. Kalbant

apie teigiamas, kuriant multimedijos pasakojimą internetinėje erdvėje, tą patį kontekstą galima

papasakoti iš skirtingų perspektyvų. Payzdžiui, tekste aprašyta konkreti istorija informuoja skaitytoją,

dominuoja sausi faktai, tačiau tą pačią istoriją perkėlus į video/foto medžiagą, žiūrovas gali pamatyti

istorijos herojų, aplinką ir kitas papildomas detales. Kaip teigia teoretikė Kate Kartveit <...> ,,tai yra

kur kas efektyvesnis būdas papasakoti istoriją, nei naudojant tik vieną mediją, pavyzdžiui, tekstą.“69

Multimedijos platformos taip pat neapsiriboja su auditorijomis. Dėl interneto prieinamumo daugelyje

pasaulio šalių, informacija gali būti pasiekiama daug didesnei auditorijos daliai negu spausdintos

spaudos. Kaip tik dėl šios priežasties didžiausi pasaulio dienraščiai, tokie kaip ,,The Guardian“, ,,The

New York Times“, ,,Daily News“ ir kiti, didžiąją dalį savo surenkamos bei sukuriamos informacijos

pateikia būtent per skaitmeninę platformą ir pradėjo kurti interaktyvius pasakojimus. Kitas privalumas

yra tai, kad internetiniu turiniu, kuris yra pateiktas vaizdo formatu, socialiniuose tinkluose yra

pasidalinama net 39% dažniau.70 Tai svarbus aspektas, kuriant žurnalistinį pasakojimą šiais laikais, kai

socialinių tinklų sklaida yra viena efektyviausių.

Nors neigiamas multimedijos žanro puses apibrėžti gana sunku, nes daugelis vartotojų

priprato prie tokio informacijos pateikimo būdo ir jis tapo patogus vartoti, vis dėlto, galima išskirti

keletą neigiamų šio žanro savybių. Pavyzdžiui, vartotojas, prisijungęs prie tinklo ir pradėjęs

savarankiškai valdyti daugiafukcinę platformą gali pasimesti ir nesuprasti pagrindinės pasakojimo

minties, idėjos ar ryšio tarp rodomo turinio ir iškeltos problemos. Taip pat, pateikiant skaitmeninę

istoriją su daugiau nei viena medija, atsiranda rizika, kad vartotojas neperžiūrės viso pateikto turinio,

priešingai nei pateikiant vieną mediją (nuotrauka, straipsnis, video reportažas, audio įrašas), kurią

dažniausiai vartotojas peržiūri iš karto ir visą, tokiu būdu gali nukentėti multimedijos pasakojimo

turinio kokybė. Čia iškyla ir kita problema, kad pateikiamas turinys nėra niekaip segmentuojamas

pagal žiūrovų grupes, todėl turinio suvokimą lemia ir interaktyviosios sistemos vartotojų kultūriniai

(išsilavinimo) skirtumai. Pasak M.Kastelio (M.Castells), lyginant su standartinėmis vartotojo

poreikiams pritaikytomis masinėmis medijomis <...> ,,nusimanymas, kaip naudotis pranešimais, taps

svarbiausiomis sąlygomis norintiems iš tiesų patirti šios sistemos privalumus“.71 Dar vienas svarbus

aspektas yra tai, kad tobulėjant technologijoms, skaitmeniniai multimedijų projektai siekia neatsilikti ir

panaudoti naujausius technologinius įrenginius bei sprendimus projekte. Tačiau čia atsiranda

problema, kad nevisi kompiuteriniai ar mobilieji įrenginiai turi įdiegtas naujausias programas, tad 69 Kartveit, Kate. Multimedia Journalism and Narrative Flow. Aalborg Universitetsforlag. Ph.d.-serien for

DetHumanistiske Fakultet, Aalborg Universitet. Aalborg, 2016. https://issuu.com/dmjx/docs/multimedia_journalism 70 [Interaktyvus, tikrinta 2017-06-17] https://www.forbes.com/sites/johnrampton/2015/04/17/how-video-marketing-is-changing-online/#61a8755f2487 71 Kinčinaitis, Virginijus. Audiovizualinės kultūros kon/tekstai. Saulės delta. Šiauliai. 2007. p. 16

36

kūrėjai, ruošdami produktą, turi atsižvelgti į vartotojų technologines galimybes, kitu atvėju, projektas

nepasieks numatytos auditorijos ir gali patirti nesėkmę. Visgi, galima numanyti, kad ateityje, kylant

kompiuterinio raštingumo lygiui, panašių problemų nebeliks ir kokybiški skaitmeniniai žurnalistiniai

projektai užims vis didenę multimedijos rinkos dalį.

Multimedijos žanro problematika

Kaip jau buvo paminėta ankščiau, nauja elektroninė komunikacijos sistema, kitaip dar

vadinama multimedija, pasižymi didžiule skvarba į įvairias gyvenimo bei veiklos sritis, tokias kaip:

gamyba, pramogos, mokykla, namai, medicinos, mokslo įstaigos ir t.t. Tokios didelės galimybės

suteikė multimedijai visuomenės prieinamumo bei valdymo galią tiek politiniu, tiek ekonominiu

aspektu. Kaip tik dėl šios priežasties, Europos Sąjunga 2000 m. iškėlė Lisabonos strategijos planus, į

kuriuos buvo įtrauktos naujų technologijų programų Espirit bei Eureka kūrimas. Jomis siekiama

sukurti aukštos kokybės televizijos standartą bei sistemas ir tokiu būdu sukurti ES valstybėse

išsilavinusią, informacinę visuomenę.72 Tačiau dėl vis didėjančios rinkos bei multimedijos kompanijų

susivienijimų, šios naujos technologijos ėmė reikalauti milžiniškų investicijų, kurios vienu ar kitu

atveju remiasi į vartotojų kišenę. Todėl ši, didžiulių kaštų reikalaujanti, pramoginė industrija, nėra

suinteresuota pasiekti kokybišką visuomenei pateikiamą turinį, svarbi yra tik žiūrovų, kurie naudojasi

multimedijos sistema, kiekybė. O tai vis labiau didina atoskyra tarp naujų technologijų galimybių ir

multimedijos programų turinio. Kaip kultūrologas M.Kastelas teigia: <...>,,pranešimas atsilieka nuo

medijos“73, todėl viena didžiausių problemų tampa masiškai platinamas nekokybiškas turinys. Taigi

tampa akivaizdu, kad vis tobulėjančios technologijos bei besiplėtojantis multimedijos reiškinys,

ateityje turės didžiulės įtakos žmonių socialinei bei kultūrinei raidai, tad norint pagerinti turinio

kokybę, reikia kalbėti kur kas daugiau apie aktualius šveitimo, sveikatos apsaugos bei kultūros

prioritetus ir multimedijos projektų pritaikymą kasdienybėje, o ne tik apie multimedijos, kaip naujos

technologijos panaudojimą rinkoje.

Apibendrinant galima teigti, kad multimedija pakeitė informacijos perdavimo vartotojui

pobūdį, sujungdama rašytinę, žodinę, garsinę ir vaizdinę formą į vieną bendrą hypertekstą ar

metakalbą. Tai tapo patogus vartotojams įrankis, kuris leido pasiekti didesnes auditorijas tarptautiniu

mastu bei išplėtė pasakojimo galimybes. Naujoji technologinė sistema, anot, M.Kastelio,

72 Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas. Vilnius, 2010, p.51, 52. 73 Castells, Manuel. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra. T. 1, Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005. p. 12.

37

transformavo, o ateityje dar labiau trasformuos kultūrą, bei komunikavimą74. Kultūrologas taip pat

išskiria, kad multimedijoje apsigyvens dvi, visiškai skirtingos, vartotojų rūšys: sąveikaujantieji (angl.

Interacting) ir sąveikaujamieji (angl. Interacted). Pirmajai grupei priklausys tie, kurie sugebės patys

atsirinkti reikiamas daugiakryptes ryšio grandines, o antrajai – tie, kuriems bus pateiktas ribotas, jau

,,supakuotų“, pasirinkimų skaičius. Todėl vartotojams nelieka nieko kito, kaip tik prisitaikyti prie

naujos pateikimo formos ir būti saveikaujančiųjų arba sąveikaujamųjų grupėje.

3.2. Multimedijos agentūros internete. Strūktūra ir darbo modelis.

Nemaža dalis verslo kompanijų, jau kurį laiką, yra išsiaiškinusios, kokią galią turi

pasakojimas praktine prasme 75 . Nors įdomiai pateikto naratyvo įtaigumas, atrodytų, jau seniai

suprantamas ir dažnai naudojamas reklamos industrijoje, tačiau šiuolaikinė interneto žiniasklaida tik

pastarąjį dešimtmetį pradėjo eksperimentuoti su pasakojimo pateikimo būdais internete. Skaitmeninio

multimedijos pasakojimo daugiafunkciškumas ir prieigos galimybės, patraukė nemažą susidomėjimą

tiek pavienių žurnalistų, tiek multimedijos kūrėjų. Dėl šios priežasties, maždaug, nuo XXI-ojo amžiaus

pradžios, pradėjo steigtis multimedijos agentūros internetinėje erdvėje, kurios kuria dokumentinius,

informatyviuosius ir pramoginio pobūdžio pasakojimus bei kitus, skaitmeninius projektus. Šiandien

galima pamatyti vis daugiau pažengusios anglakalbės žiniasklaidos agentūrų, kurios eksperimentuoja

su naujienų pateikimu internetinėje erdvėje ir kuria multimedijų pasakojimus. Tokios agentūros

dažniausiai turi savo internetinę platformą, kurioje talpina interaktyvius pasakojimus bei kitą, su

agentūra susijusią, informaciją. Pagal pasakojimų pobūdį galima išskirti kelis skirtingus agentūrų tipus,

tai: 1) Komercinės agentūros; 2) Pavaldžios agentūros; 3) Nepriklausomos agentūros; 4) Internetinės

žurnalistikos agentūros.76 Kiekviena iš jų turi skirtingus prioritetus ir auditorijas, kurias nori pasiekti,

tad ir darbo modelis kiekvienos multimedijos agentūros gali skirtis priklausomai nuo darbuotojų

skaičiaus ir agentūros pobūdžio. Komercinės agentūros yra orientuotos į pardavimus bei reklamą. Šio

tipo agentūroms svarbu generuoti pastovias pajamas ir rinktis finansiškai sėkmingus projektus. Dažnai

komercinės agentūros komandą sudaro reklamos kūrėjai, vadybininkai, finansininkai, kuriems yra

suteikiama pastovi darbo vieta. Pavaldžios agentūros, tai prie tam tikros institucijos ar kompanijos

įsikūrusios agentūros. Dažniausiai jų projektai yra paskiriami iš anksto, agentūros darbuotojams

nereikia ieškoti užsakymų. Tokios agentūros, taip pat gauna pastovų finansavimą iš pavaldžių 74 Castells, Manuel. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra. T. 1, Tinklaveikos visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005. p. 12 75 Harrison Monarth „The Irresistible Power of Storytelling as a Strategic Business Tool“, Harvard Business Review, 2014. 76 Deuze, Mark. ,,What is Multimedia Journalism?” Journalism Studies 5 (2): 2004139-152.

38

institucijų. Neretai tokio tipo agentūros būna įsikūrusios šalia finansiškai stabilios įmonės/kompanijos.

Nepriklausomos agentūros yra laisvų kūrėjų, skirtingų profesijų žmonių darinys. Tokio tipo agentūros

pačios kuria idėjas projektui ir generuoja pajamas. Projektams finansavimas neretai ieškomas iš verslo

ar valstybės sektorių arba iš privačių fondų. Tokiose agentūrose dirba laisvi kūrėjai, programuotojai,

žurnalistai, projektų koordinatoriai, vadybininkai, kūrybinių industrijų darbuotojai, videografai,

fotografai ir kt. Nepriklausomos agentūros dažniausiai neturi įsipareigojimų darbuotojams, todėl gali

samdyti skirtingų sričių kūrėjus tik vienam projektui ir mokėti jiems honorarą, o ne reguliarų

atlyginimą. Tačiau neretai tokio tipo agentūrose išsivysto ir branduolys, kurį sudaro keli pastovūs

darbuotojai, tokie kaip, pavyzdžiui, agentūros įkurėjas, videografai ir fotožurnalistai. Paskutinio,

internetinės žurnalistikos, tipo agentūros dažniausiai kuria dokumentinius pasakojimus politinėmis,

socialinėmis ir kitomis, visuomenei aktualiomis, temomis. Komandą sudaro multimedijos žurnalistai,

fotožurnalistai, projektų koordinatoriai, videografai, buhalteriai. Kuriamuose projektuose susipina

lėtosios žurnalistikos, dokumentikos bei kiti kūrybiniai elementai, iš kurių gimsta skaitmeniniai

multimedijos pasakojimai. Internetinės žurnalistikos projektai perduoda informaciją žiūrovui

novatorišku būdu. Visgi, multimedijos pasakojimai, priklausomai nuo užsakymo ar kitų aplinkybių,

gali apimti platesnes temas, todėl ir agentūros darbo spektras tampa platesnis.

Nors agentūros darbo pobūdį kartais būna sunku apibrėžti, specialistai, dirbantys agentūrose,

išlieka maždaug tokių pačių sričių. Svarbu paminėti, kad tokiose multimedijos agentūrose, skirtingai

nuo televizijos multimedijos organizacijų, dominuoja kolektyvinis darbo principas, todėl visi agentūros

darbuotojai, nors ir vykdo skirtingas bei individualias užduotis, tačiau dirba dėl bendro rezultato, todėl

ryškios pareigybių hierarchijos, kuri dažniausiai vyrauja kompanijose, čia nėra. Visgi, knygos ,,Įvado į

medijos produkciją“(,,Introduction to Media Production“) autoriai (R.B. Musburger ir G.Kindem)

išskiria dažniausiai pasitaikančią multimedijos agentūros organizacijos schemą77, kuri parodo kaip

pagal pareigybes būna pasiskirstę darbuotojai:

77 Musburger, B.Robert. Kindem, Gorham. Introduction to Media Production: The Path to Digital Media Production,. Focal Press, USA, 2009. P. 58

39

Teoretikai išskiria agentūros įkūrėją kaip pagrindinį asmenį, be kurio, žinoma, nebūtų

susibūrusi ir pati komanda. Žemiau einančios dvi pozicijos, tai kūrybos direktoriaus ir

buhalterio/apskaitininko. Autoriai išskyrė šias dvi pozicijas, nes be jų, projektai negalėtų pilnavertiškai

funkcionuoti. Taip pat kūrybos direktorius bei buhalteris neretai tampa pozicijomis, kurioms

agentūroje yra sukuriami pastovūs etatai, todėl šios trys pareigybės užima schemoje viršutinę dalį.

Žemiau išvardinti specialistai, neretai yra laisvai samdomi darbotojai (angl. Freelancer), dirbantys

pagal vienkartinę darbo sutartį ir agentūroje ilgesniam laikui nepasilieka.

Viena vertus, tokia schema parodo kaip agentūra gali produktyviai dirbti, neprisirišant prie

pastovių darbuotojų, kuriems būtų reikalingas nuolatinis finansinis išlaikymas, o taip pat vienam

projektui suburta komanda, dažniausiai pasižymi ir kūrybine sėkme. Kita vertus, tokia schema

mažesniuose regionuose įsikūrusiose agentūrose negalėtų būti pritaikyta, nes nėra didelio specialistų

pasirinkimo. Dėl šios priežasties, būtų sunku vykdyti dažną darbuotojų rotaciją, todėl lengviau būtų

darbuotojus ,,prisijaukinti“ ir dirbti tokios pačios sudėties komandoje ilgesnį laiką. Apibendrinant

galima teigti, kad multimedijos organizacijos darbas skiriasi priklausomai nuo agentūros tipo,

darbuotojų skaičiaus, biudžeto ir projekto specifikos. Pagal darbo (užsakymų) pobūdį, agentūros

formuoja savo konkretų darbo modelį bei pasirenka kiek ir kokių darbuotojų etatų nori sukurti, tam,

kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas.

Verta paminėti, kad be agentūrų, skaitmeninius projektus pamėgo ir pavieniai multimedijų

žurnalistai, kurie dažniausiai dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai. Tokiu atveju yra sukuriama

atskira platforma tik tam tikram projektui. Pavyzdžiui, dienraščio ,,The New York Times“ pasakojimas

apie Filipinų prezidentą Rodrigo Duterte. Kadangi multimedijų žurnalistas Daniel’is Berehulak’as

(Daniel Berehulak) dokumentinį pasakojimą kūrė sujungdamas tekstą, vaizdą ir video medžiagą, jis

Agentūrosįkūrėjas

Webdizaineris Garsodizaineris Multimedijosžurnalistas

Kalbosredaktorius

Iliustracijųkūrėjas Programuotojas Projektų

koordinatorius

Kūrybosdirektorius

Buhalteris,apskaitininkas

40

tapo per didelis įkelti į pagrindinį dienraščio internetinį puslapį. Be to, toks interaktyvus dokumentinis

pasakojimas nesutapo su pagrindiniame laikraščio internetiniame puslapyje pateikta medžiaga dėl

skirtingos stilistikos bei formato. Todėl dienraštis pasirinko žurnalisto sukurtą interaktyvų pasakojimą

perkelti į atskirą tinklapį, į kurį, vienu kompiuterio pelės paspaudimu, skaitytojas gali persikelti tiesiai

iš pagrindinio laikraščio internetinio puslapio. 78 Taigi, net ir pavieniai žurnalistai, nedirbantys

multimedijos agentūroje, gali sukurti sėkmingą žurnalistinį multimedijos pasakojimą internetinėje

erdvėje ir pagal užsakymą dirbti kaip laisvai samdomi darbuotojai.

Kaip kuriamas multimedijos projektas

Dažniausiai kiekvienas internetinis multimedijos projektas yra kuriamas individualiai, todėl

apibrėžti tikslią projekto darbų chronologinę seką yra gana sunku. Priklausomai nuo užsakymo ir

agentūros pobūdžio, kai kurios projekto stadijos gali būti praleidžiamos, vykdomos pirmiau už kitas ir

panašiai. Tačiau galima bendrai apibrėžti keturias pagrindines projekto stadijas, kurios dominuoja

visuose multimedijos projektuose. Knygos ,,Introduction to media production“ (,,Įvadas į medijos

produkciją“) bendraautoris Gorhamas Kindemas (Gorham Kindem) išskiria būtent šiuos kūrybos

etapus:

1. Plano kūrimas ir sąmatos apskaičiavimas. Šiame etape yra generuojama idėja,

indentifikuojama, kokia yra pagrindinė projekto žinutė ir kaip ji bus pateikta. Projektas yra

išskaidomas į skirtingas dalis ir patikrinama kokių pranešimo pateikimo formų prireiks jį kūriant. Taip

pat kūrybinė komanda paruošia preliminarų darbų planą ir apsibrėžia projekto biudžetą. Neretai šioje

stadijoje projektas yra patikrinamas sukuriant jo prototipą, kuris parodo pagrindinę turinio koncepciją

ir padeda suprasti ar projekto idėją įmanoma įgyvendinti. Bendrai šis etapas yra skirtas tam, kad būtų

sutaupyta laiko pašaliniams darbams, išgryninta idėja, taip pat siekiant išvengti klaidų projektui

įpūsėjus, ar bent jau nuspėti, su kokiomis kliūtimis projektas gali susidurti.

2. Projektavimas ir gamyba. Šiame etape yra atliekamos pirmajame etape užsibrėžtos

užduotys, siekiant sukurti galutinį projekto produktą. Jeigu tai yra užsakomasis projektas, šioje

stadijoje yra rekomenduojama konsultuotis su užsakovu ir sulaukti jo atsiliepimo. Jeigu tai kūrybinis

multimedijų projektas, tuomet skirtingose srityse dirbantys komandos nariai įvertina kolegų atliktą

darbą ir gauna atsakomąją reakciją. Svarbu įgyvendinti šio etapo užduotis tam, kad būtų išvengta

nukrypimų ir būtų pasiekti užsibrėžti tikslai.

78 [Interaktyvus, tikrinta 17-09-13] https://www.nytimes.com/interactive/2016/12/07/world/asia/rodrigo-duterte-philippines-drugs-killings.html

41

3. Testavimas. Trečiajame etape yra tikrinama ar atliktos užduotys atitinka projekto tikslus ir

ar galima visą medžiagą patalpintį į internetinę platformą. Taip pat šioje stadijoje turėtų būti aišku, ar

užsakovams/projekto iniciatoriams tinka galutinis variantas.

4. Pristatymas. Šiame etape pristatomas baigiamasis projekto variantas užsakovui. Projektas

startuoja viešojoje erdvėje ar specialioje internetinėje svetainėje.79

Šios išvardintos stadijos yra esminės, norint saugiai įgyvendinti projektą/užsakymą bei

išvengti didelių nuostolių ar netikėtumų. Teoretikai taip pat išskiria, kad kuo aiškiau suvokiamas

projekto tikslas pirmoje stadijoje, tuo sėkmingesnis tampa ir pats projekto įgyvendinimas, todėl

svarbu, kad visuose etapuose nebūtų pamirštas galutinis projekto tikslas. Verta paminėti, kad keliais

etapais įgyvendinamas projektas stiprina ne tik komandinį darbą, bet ir pagerina pačio projekto

kokybę, priešingai nei vykdant tą patį projektą laisvu grafiku, nenuosekliai. Tad nenuostabu, kad

daugelis pasaulio agentūrų naudojasi būtent šiuo, teoretikų aprašytu, metodu ir projekto vykdymą

išskaido į keletą skirtingų etapų.

3.3. Skaitmeninės žurnalistinės agentūros

Nors multimedijos žanras jau kurį laiką naudojamas televizijos industrijoje, tačiau

šiuolaikinė interneto žiniasklaida tik neseniai pradėjo eksperimentuoti su skirtingais pasakojimo

pateikimo būdais internete. Priešingai nei masinės multimedijos kanalai, multimedijų žurnalistikos

agentūros pradėjo kurti aukštos kokybės turinį, siekiant visuomenę paskatinti kalbėti aktualiomis

temomis bei pasiekti ,,greitą pranešimo turinį“ vartojančias visuomenes grupes. Kaip ir masinių

viešojo sektoriaus, taip ir žurnalistinių multimedijos projektų internetinėje erdvėje pagrindinė savybė –

meninė ir kūrybinė turinio prigimtis, kuri yra realizuojama šiuolaikinėmis, technologinėmis bei

gamybinėmis priemonėmis.80 Žurnalistiniai projektai pasižymi ne tik pateikiama išsamia informacija

apie konkrečią problemą, bet ir inovatyviais grafiniais sprendimais, kurie atkreipia žiūrovų dėmesį ir

yra patrauklūs vartoti.

Visgi, nors žurnalistinės multimedijos agentūros ir pradėjo kurti meninį, kūrybinį bei

materialųjį produktą, tačiau jis kartu tapo ir prekė, kurią kaip ir televizijos industrijoje, yra siekiama

parduoti medijos rinkoje. Skaitmeniniai-žurnalistiniai pasakojimai išsiskiria kūrybiška ir produktyvia

79 Vaughan, Tay. Multimedia: Making it Work. McGraw-Hill/Osborne Media. USA, 2007, p. 5. 80 Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas. Vilnius, 2010, p. 65.

42

idėja, kurią įgyvendinti yra pasitelkiamos žmogiškosios vertybės, tradicijos bei kultūra. Tačiau yra

siekiama, kad tokio tipo projektams būtų ne tik kūrybinė bei ekonominė sėkmė, bet ir paklausa iš

vartotojų pusės, kuri pastaraisiais metais itin išaugo. Pagrindine priežastimi, kodėl žurnalistinių

multimedijos agentūrų produktai tapo perkama preke rinkoje, tapo pasikeitęs vartotojų požiūris į

gaunamą informaciją. Pasak J.F. Lyotard’o (J.F. Lyotard), visuomenė keičiasi post-industrinėje žinių

ekonomikoje, lygiai taip pat turi kisti ir informacijos pateikimas. Sociologo teigimu, atsirado vartotojų,

kurių nebedomina nerealatyvi, patirties ir žinių nesuteikianti informacija.81 Šios teoretiko išsakytos

idėjos po daugiau nei dvidešimties metų buvo pritaikytos kalbant ir apie internetinės informacijos

produktus. Kultūrologas Davidas Harvey (David Harvey) atkreipia dėmesį, kad internete pateikiama

informacija pradėjo personalizuoti žiūrovus bei <...> ,,laikytis tiesos režimo ir etikos“82, todėl, galima

teigti, kad žurnalistinės multimedijos projektai išpopuliarėjo, nes atitiko šiuos informacijos perdavimo

standartus.

Kita vertus, etikos ir kokybiško turinio ne visada pakanka. Tam, kad multimedijos platforma

išsilaikytų finansiškai ir sėkmingai gyvuotų, reikalinga aktyvi auditorija. Daugelis žurnalistinio

pobūdžio portalų laikosi tradicinio finansų pritraukimo modelio – reklamos. Tačiau yra ir kitas

ekonominis modelis, kuris gali būti taikomas ir kartu išlaikantis auditoriją. 2004 metų gruodį,

internetinis laikraštis ,,The Guardian“, paskelbė korėjietišką portalą ,,OhmyNews“ vienu geriausių

pavyzdžių visame pasaulyje kaip galima sukurti aktyvią auditoriją, kuri padėtų organizacijai gyvuoti.

Korėjiečių kalba sukurtas puslapis suteikė prieigą daugiau nei 70,000 piliečių tapti reporteriais ir

pranešti realius įvykius internete. Vienas iš kompanijos darbuotojų teigė, kad ,,Ohmy News“ darbo

kultūra yra tokia: ,,Be auditorijos dalyvavimo, mes negalime išgyventi“83. Todėl kompanija stengėsi

auditoriją ne tik įtraukti ir padaryti ją aktyvia, bet taip pat suprasti, kodėl žmonės nori sieti save su

kompanijos ženklu, kodėl nori įsitraukti ir kokią naudą jie gauna būdami reporteriais bei kompanijos

dalimi. Toks ekonominis darbo modelis leido ,,Ohmy News“ išauginti milijonus. Kai 2000 metais

kompanijos biudžetas tesiekė 100 000 dolerių, pakeitus auditorijos pasiekiamumo strategiją, 2008-

aisiais pelnas viršijo 1 bilijoną dolerių. Ir nors šios strategijos negalima tiesiogiai pritaikyti visose

žurnalistinėse multimedijos svetainėse, tačiau, tai gali būti pavyzdys kaip galima vartotojų pagalba

palaikyti finansinį organizacijos stabilumą ne iš reklamos lėšų ir tuo pat metu auginti aktyvią

auditoriją. Verta paminėti ir tai, kad jaunoji vartotojų karta (15-25m.) yra suinteresuota netradiciniu ir

įtraukiu skaitmeninės žiniasklaidos pateikimo būdu bei jam teikia prioritetą, renkantis informacijos

81 Dewdney Andrew, Ride Peter. The Digital media Handbook. Second edition. Routledge, 2006. p.345 82 Dewdney Andrew, Ride Peter. The Digital media Handbook. Second edition. Routledge, 2006. p.345 83 Kaye Jeff, Quinn Stephen. Funding Journalism in the digital age: Business Models, Strategies, Issues and Trends, Peter Lang, New York, 2010. p.75,76.

43

šaltinį.84 Tačiau likusios vartotojų grupės įtraukimas vis dar reikalauja nemažai pastangų ir konkrečios

strategijos.

3.4. Multimedijos agentūros Lietuvoje. Nanook.lt atvejis

Šiame poskyryje aprašomi realūs multimedijos ir žurnalistinės multimedijos agentūrų

pavyzdžiai. Tiriama kaip multimedijos žanras vystėsi Lietuvoje, kartu aprašant kūrybinės agentūras,

kurios įtraukė į savo darbą naujausias medijas. Šioje dalyje taip pat aptariami žurnalistiniai

multimedijos projektai, sukurti nepriklausomų multimedijos žurnalistų, o detaliau aprašomas bei

tiriamas žurnalistinės multimedijos agentūros Nanook.lt atvejis.

Galima teigti, kad Lietuvoje žiniasklaida pradėjo keltis į internetinę erdvę XX a. pabaigoje.

Tuomet 1999 m., buvo įkurtas pirmasis internetinis naujienų portalas DELFI.LT, kuriame buvo

pateikiamos įvairaus pobūdžio naujienos internete. Tai buvo skaitmeninės žiniasklaidos Lietuvoje

pradžia, kuri vėliau plėtėsi dar labiau. Ši, pasaulinė, revoliucinė multimedijos žurnalizmo

transformacija nuo spausdintos spaudos iki skaitmeninės, pateikiamos internetinėje erdvėje, buvo

esminė verslui ir vartotojams, todėl staigaus perėjimo į skaitmeninę erdvę, kaip ir galima buvo tikėtis,

nebuvo. Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, perėjimas į skaitmeninę erdvę vyko palaipsniui, todėl

nenuostabu, kad nepriklausomų skaitmeninių žurnalistinių multimedijos projektų atsiradimą Lietuvoje

galima datuoti taip pat, gerokai vėliau. Pirmąsias multimedijos turinį kurinančių agentūrų užuomazgas

Lietuvoje galima aptikti gana anksti, maždaug nuo 2002 metų rugsėjo, kada buvo įsteigta ir pirmoji

komunikacijos agentūrų asociacija – KOMMA. Asociacija suvienijo reklamos, o vėliau ir kai kurias

žiniasklaidos planavimo agentūras Lietuvoje, gindama ir atsdovaudama jų interesus, bei keldama

reklamos agentūrų prestižą šalyje.85 KOMMA nariais tapo tiek nepriklausomos, tiek ir pavaldžios

agentūros, kurios daugiau ar mažiau koncentruojasi į tiesiogines pajamas iš užsakovų, sukuriant jiems

reklamą ar komunikacijos strategiją. Pavyzdžiui, kūrybinės reklamos agentūra ,,Wide wings“. Įkurta

2008 metais, sukūrė savo svetainę internete (http://www.widewings.eu/), kurioje pristatomi atlikti

darbai. Ši kūrybinė studija išsiskiria tuo, kad kurdami reklamą jie sujungia skirtingas medijas:

animaciją, muziką, vaizdo įrašus, interviu. ,,Wide wings“ agentūra tiesiogines pajamas generuoja iš

užsakovo, todėl dėl turinio kokybės yra atsakinga ne tik pati agentūra. Vis dėlto, be paplitusių

komercinių reklamos tipo agentūrų Lietuvoje, kitokio pobūdžio šiuolaikinių agentūrų, kurios kurtų

84 Context-Based Research Group - „A New Model for News: Studying the Deep Structure of Young-Adult News Consumption“, 2008. 85 [Interaktyvus, tikrinta 17/07/12] http://www.komaa.lt/lietuvos-reklamos-etikos-kodeksas/

44

skaitmeninės multimedijos produktą internete, iki pat 2014 metų įsteigta nebuvo. Nors pasaulyje

žurnalistinės multimedijos agentūros, jau kuris laikas nėra naujiena, tačiau Lietuvoje, pirmoji tokio

pobūdžio žurnalistinė agentūra skaičiuoja tik trečiuosius gyvavimo metus. Tiesa, dar prieš atsirandant

pirmajai žurnalistinei multimedijos agentūrai skaitmeninėje erdvėje, buvo pasirodę ir keletas pavienių

multimedijos žurnalistų sukurtų projektų internetiniuose žiniasklaidos portaluose. Visgi, jie labiau

galėtų būti vadinami nišiniais, vienkartiniais projektais, primenančiais internetinių portalų

eksperimentus, kurių tikslas – sujudinti auditoriją, pritraukti vartotojus ir paįvairinti naujienų srautą.

Vienas tokių pavyzdžių gali būti, žurnalisto Daumanto Liekio sukurtas dokumentinis-žurnalistinis

projektas ,,Didieji Lietuvos tyrinėtojai“(2011)86, apie Lietuvos mokslininkus ir tyrinėtojus. Publikuotas

naujienų portale Delfi.lt, projektas sujungė archyvinę medžiagą, interviu, nuotraukas. Tačiau, tai yra

mažai interakcijos žiūrovui suteikiantis, vos kelias medijas apjungiantis, projektas. Po keletos metų

pasirodė ir daugiau žurnalistinės multimedijos pavyzdžių internetinėje erdvėje, kurie buvo jau geresnės

kokybės, labiau panašūs į stiprius žurnalistinės multimedijos platformos pavyzdžius. Gana ryškūs ir

stiprūs žurnalistinės multimedijos pavyzdžiai yra ,,Pabėgėlių kelias (2015)“87 publikuotas interneto

portale 15min.lt ir Delfi.lt paskelbtas projektas ,,Gilyn į Rusiją (2016)“ 88 . Abu projektai yra

žurnalistiniai multimedijų projektai internetinėje erdvėje, tyrinėjantys skirtingas tematikas tačiau

jungiantys įdomius, novatoriškus, grafinius sprendimus. Šių dviejų projektų darbo modelis buvo

panašus. Tai yra užsakomojo pobūdžio projektai, kurie yra kombinuojami su straipsniais t.y., visas

žurnalistinis multimedijos projektas pateikiamas ne iš karto, o dalimis, iš pradžių pristatant straipsnius

susijusius su projektu ir taip deliojant istorijas į vieną bendrą žurnalistinį multimedijos pasakojimą. Šie

projektai, lyginant su pirmuoju, yra aukštesnio lygio, jungiantys daugiau nei tris medijas ir yra

platesnio profilio. Abiems projektams sukurta speciali internetinė svetainė. Čia yra atsisakoma

standartinio naujienų portalo fono ir pasirenkama indviduali, temą bei stilių atitinkanti, užsklanda.

Tiek ,,Gilyn į Rusiją“, tiek ,,Pabėgėlių kelias“ sujungė skirtingas medijas: vaizdo įrašą, tekstą,

nuotraukas, įterpė grafinius sprendimus, statistiką, interviu, interaktyvius žemėlapius. Tai aukšto lygio

multimedijos projektai, kurie gali būti lyginami su pasauliniais pavyzdžiais pateikiamais tokiuose

masiniuose dienraščių svetainėse kaip ,,The Guardian“, ,,The New York Times“ ar ,,Daily News“.

Taip pat šie projektai tapo nauju reiškiniu Lietuvoje, kai pavieniai, nepriklausomi multimedijų

žurnalistai sukuria projektą, jį parduoda internetiniams portalams, o šie patalpina projektą į specialią

svetainę. Laikotarpyje nuo 2011-ųjų iki 2017-ųjų metų, jau yra pasirodę per 20 pavienių ir ne tik

žurnalistinių multimedijos projektų internetinėje erdvėje. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, galima teigti, 86[Interaktyvus, tikrinta 2017-07-12] https://www.delfi.lt/video/laidos/dokumentika/grynaslt-dokumentika-didieji-lietuvos-tyrinetojai-sveciuose-pas-egipto-dievus.d?id=62747573 87 [Interaktyvus, tikrinta 2017-07-12] https://www.15min.lt/media/timeline/pabegeliu-kelias 88 [Interaktyvus, tikrinta 2017-07-12] https://www.delfi.lt/media/gilyn-i-rusija/?d=morl

45

kad išaugusi interaktyvių žurnalistinių multimedijos pasakojimų paklausa šalyje, ateityje tik dar labiau

didės.

Nanook.lt atvejis Lietuvoje

Nors žurnalistinės multimedijos užuomazgos prasidėjo maždaug 2011 metais, tačiau

pirmieji, nepriklausomus žurnalistinius multimedijos projektus kaip agentūra, Lietuvoje pristatė

Nanook.lt. Tai 2014 metų, vasario mėnesį VŠĮ ,,Dokumedijos“ įkurta skaitmeninių žurnalistinių

pasakojimų platforma, kuri suvienijo multimedijų žurnalistus į vieną komandą ir pradėjo kurti

žurnalistinius, interaktyvaus pobūdžio pasakojimus internetinėje erdvėje. Savo puslapyje Nanook.lt

save apibūdina kaip <...>,,šiuolaikinių medijų agentūra, vienijanti žurnalistinius, dokumentinius bei

kūrybinius projektus<...>laikydamasi tarptautinių žurnalistikos etikos standartų.“89 Agentūrą įkūrė du

multimedijos žurnalistai, Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas. Dvejus metus nuo internetinės

platformos Nanook.lt įkūrimo pradžios, žurnalistai dirbo dviese, retkarčiais pagal honorarą

nusisamdydami reikalingą specialistą (vertėją, muzikos prodiuserį, teksto redaktorių). Nuo 2016 metų,

komanda išaugo ir prie jos prisijungė dar trys multimedijos žurnalistai, videografas, web dizaineris,

projektų koordinatorė, o pastaraisiais, 2017 metais, ir podkastų kūrėjas-prodiuseris. Nanook.lt90

internetinį puslapį sudaro agentūros aprašas, trumpa informacija apie darbuotojus bei vykdomą veiklą,

naujienų skiltis, taip pat prieiga prie jau įgyvendintų projektų ir internetinė parduotuvė. Galima sakyti,

kad Nanook.lt agentūros pobūdis yra dvejopas, tai: internetinės žurnalistikos ir nepriklausomos

agentūros tipui priklausanti agentūra. Vadinasi, kad agentūra yra pati atsakinga už projekto idėją,

finansavimo šaltinius, o darbuotojai yra samdomi pagal sutartis/arba įdarbinami priklausomai nuo

projekto uždavinių. Dažniausiai kuriami dokumentiniai pasakojimai aktualiomis politinėmis,

socialinėmis temomis, kur susipina lėtosios žurnalistikos, dokumentikos bei kiti kūrybiniai elementai,

o pagrindinis tokių agentūrų tikslas yra perduoti informaciją žiūrovui novatorišku būdu.91 Didžiausi

Nanook.lt agentūros kuriamų projektų skirtumai nuo prieš tai pasirodžiusių žurnalistinės multimedijos

projektų Lietuvoje yra tai, kad projekto sukūrimo trukmė ir apimtys yra ženkliai didesnės. Agentūra

kuria aktualios tematikos projektus (sportininkai su negalia, pataisos namuose kalinčios moterys,

lietuvių tremtiniai, senosios baltų laidojimo tradicijos-pilkapiai) ir kiekvienam projektui skiria nuo 6

iki 12 mėnesių ar daugiau laiko. Nuo įkūrimo pradžios (2014 m.) agentūra yra pristačiusi šešis pilnus

interaktyvius žurnalistinės multimedijos projektus, tai: ,,Vienodos dienos“ (2015), ,,Galia nugalėti“

89 [Interaktyvus, tikrinta 2017-07-27] http://nanook.lt/ 90 [Interaktyvus, tikrinta 2017-07-27] http://nanook.lt/ 91 Deuze, Mark. ,,What is Multimedia Journalism?” Journalism Studies 5 (2): 2004139-152.

46

(2016), ,,Dūšelės“ (2016), ,,Šiuolaikinės cirko istorijos“(2016), ,,Žymės:pereiti praeitį“(2017) ir ,,Kol

dega raudona“(2017). Visi projektai buvo sukurti, remiantis lėtosios žurnalistikos principais.

Kiekviena medija pasakojimuose naudojama tam, kad plačiau, detaliau paaiškintų situaciją arba

apibūdintų herojų, siekiant kuo mažiau iškraipyti pasakojimą bei suteikti žiūrovui, kuo daugiau

požiūro taškų. Pavyzdžiui, projektas ,,Galia nugalėti“ tyrinėja neįgaliųjų sportininkų situaciją

Lietuvoje ir visuomenės požiūrį į juos. Todėl tam, kad žiūrovas geriau suvoktų šios temos aktualumą ir

pagrindines problemas šalyje, projekto rengėjai pateikė stilizuotas diagramas, kuriose parodoma

užsienio šalių statitika ir neįgalumo mastai.92 Taip pat į projektą buvo įtrauktos ir iliustracijos, kurios

buvo specialiai kurtos šiam projektui. Iliustratorė Eglė Plytnikaitė sukūrė šešių parolimpinių sporto

šakų atvaizdus, kurie buvo skirti pabrėžti sportininkų galią ir sustiprinti parolimpiečių įvaizdį

visuomenėje, vaizduojant juos kaip herojus. Projekte taip pat gausu video bei foto medžiagos iš

sportininkų kasdienių treniruočių. Nors istorijos yra skirtingos, tačiau visa projekto medžiaga

pateikiama vienoje platformoje kaip vientisas pasakojimas, kurį vartotojas patogiai gali valdyti

individualiai. Taigi žiūrovas pasakojimą gali plačiau suvokti per iliustracijas, diagramas, foto, video

medžiagą ir tokiu būdu suprasti temos aktualumą bei įsijausti į pasakojamą situaciją.

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria agentūra Nanook.lt yra auditorija. Kadangi tai

yra pimoji tokio pobūdžio agentūra šalyje, visuomenei pristatomi produktai yra nauji, o pačios

agentūros darbo pobūdis, dažnai, dar nematytas reiškinys. Novatorišku formatu kuriami pasakojimai

bando atkreipti žiūrovų dėmesį per socialinius tinklus (Facebook, Instagram), tačiau tam, kad žiūrovas

apsilankytų agentūros internetinėje platformoje, reikia kur kas didesnio viešinimo. Pritraukti greitą

informaciją vartojantį žiūrovą nėra lengva, todėl Nanook.lt platforma, identifikuodama šią problemą,

nusprendė auginti savąją auditoriją, kuri ateityje, galbūt išaugs ir į didesnę, masinę. Taip pat

vartotojams yra neįprasta laukti, kol pasirodys kūrybinis projektas, nes jie yra pripratę prie greitai

gaunamo turinio, kuris kasdien vis keičiasi. Žinoma, jau pristatytus pasakojimus žiūrovas gali

peržiūrėti ir keletą kartų arba dalimis, apsilankęs projekto internetinėje svetainėje, tačiau nauji

projektai pasirodo tik kas keletą mėnesių. Identifikuodami šią problemą, agentūros darbuotojai pradėjo

kurti naujo formato pranešimus – tinklalaides (podkastus) (angl. Podcasts). Tai naujos kūrybinės

formos skaitmeninis audio-video kūrinys primenantis radijo laidą, tačiau šis formatas išsiskiria tuo,

kad yra skirtas klausytis elektroniniame įrenginyje, bet kuriuo laiku, bet kokiomis aplinkybėmis. Kaip

patys kūrėjai apibūdina naujajį Nanook agentūros podkastą NYLA, tai yra: ,,It radijo laida, bet skirta

klausytis telefone ar kompiuteryje, jūsų pasirinktu laiku. Nagrinėjanti reikšmingas temas ir

supažindinanti su išskirtinėmis asmenybėmis. Išlaisvinanti iš tradicinio radijo formato ir suteikianti

92[Interaktyvus, tikrinta 2017-09-12] http://nanook.lt/will-to-win/

47

naują klausymosi patirtį. Podkastas atriša rankas ir išlaisvina vaizduotę.“93 Šis fomatas ne tik užpildė

podkasto spragą Lietuvoje, mat iki tol nebuvo sukurta nei vieno oficialaus podkasto lietuvių kalba, bet

ir padėjo pritraukti agentūrai naujus klausytojus bei pasekėjus, kurie, tikėtina, norės peržiūrėti ir kitus

naujausius agentūros projektus. Taip pat, šis pirmasis lietuviškas NYLA podkastas yra svetainės

patreon.com narys, kurioje bet kas gali nemokamai klausytis audio kūrinių ir savanoriškai paremti

kūrėjų veiklą. Tokiu būdu agentūra generuoja pajamas iš klausytojų, o tai iš karto atperka, kai kurias

kūrybines išlaidas ir galbt ateityje neš pelną agentūrai. Iki šiol yra pasirodę keturi NYLA podkastai

internetinėje erdvėje ir,pasak podkastų kūrėjo Karolio Vyšniausko, ateityje planuojama reguliariai lesti

podkastus, kad tai taptų ilgalaikiu projektu.94

Agentūra Nanook.lt, įsteigta VŠĮ ,,Dokumedijos“, yra suvereni žurnalistinė multimedijos

agentūra, kuri nepriklauso nuo valstybinės institucijos ir nėra jokios kampanijos franšizės principu

įkurta įmonė. Dėl šios priežasties pagrindinis agentūros pajamų šaltinis tampa privatūs fondai, verslo

sektorius ir projektų pardavimai informacijos kompanijoms. Kadangi nuo 2016 metų buvo pradėti

intensyviai kurti multimedijos projektai ir išplėsta komanda, agentūra privalo generuoti pastovias

mėnesines pajamas. Tačiau Lietuvoje susiduriama su problema, kai tokio pobūdžio agentūros dar

nepripažįstamos visuomenėje ir nėra paklausios, todėl agentūra Nanook.lt dalį savo finansų surenka ne

iš Lietuvos, bet iš užsienio fondų, kurie nepriklausomai nuo to iš kurios šalies yra agentūra, jai padeda

kurti lėtosios žurnalistikos kūrybinius projektus. Vieni tokių fondų yra: Civis media

(https://www.civismedia.eu), Magnum foundation (https://www.magnumfoundation.org/), Bertha

foundation (http://berthafoundation.org/),Patreon (https://www.patreon.com/NanookMultimedia/posts)

ir daugelis kitų. Tad galima teigti, kad kol šalyje šis žurnalistinės multimedijos projektų kūrimo žanras

dar nėra populiarus tarp verslo atstovų ar rėmimo fondų, tol agentūrai gauti pajamas tik iš organizacijų

esančių Lietuvoje, bus sunku.

Kalbant apie žurnalistinės multimedijos žanro nepriklausomų platformų situaciją Lietuvoje,

galima teigti, kad šis žanras yra vis dar naujas reiškinys šalyje. Nors daugelyje pasaulio šalių įprastinės

internetinės žiniasklaidos priemonės ėmė keistis ir žengti koja kojon su technologinėmis inovacijomis

ir besikeičiančia žurnalistika, Lietuvoje žiniasklaidos priemonės sunkiai spėja keistis kartu su

technologiniais išradimais. Didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria žurnalistinės multimedijos

agentūros, yra finansavimas ir neaktyvi auditorija. Galima numanyti, kad dėl dar nespėjusio

išpopuliarėti žanro, Lietuvos rinkai inovatyvūs žurnalistiniai projektai, jungiantys skirtingas medijas,

kelia abejonių ir yra nepatikimi (finansiškai), todėl neišsivysto tolimesnės dėrybos dėl finansinės

paramos su verslo sektoriumi. O valstybinės kultūrinės institucijos, tokios kaip Lietuvos kutūros taryba 93[Interaktyvus, tikrinta 2017-09-12] https://www.patreon.com/NanookMultimedia 94[Interaktyvus, tikrinta 2017-09-12] https://www.patreon.com/NanookMultimedia

48

ar Lietuvos kultūros ministerja, tokio tipo agentūrų netraktuoja kaip kūrybinį, meninį turinį kuriančių

ir kultūrinį visuomenės potencialią ugdančių organizacijų bei priskiria jas prie tradicinio žurnalizmo

krypties, kurioje pajamas generuoja savarankiškai iš reklamos ar kitų pardvimų. Nanook.lt agentūros

atveju, šis nepalankus ekonominis mikroklimatas ir nepasitikėjimas iš valstybinių kultūros sektorių,

trukdo laisvai jaustis rinkoje ir susikoncentruoti į projektų kūrimą. Dėl šios priežasties projekto

komanda yra priversta ilginti projekto sukūrimo ir įgyvendinimo laiką. Kita aktuali problema, su kuria

susiduria agentūra yra internetinės svetainės Nanook.lt lankomumas ir auditorijos įtraukimas. Nors

platforma siūlo interaktyvų, kokybišką ir lengvai pasiekiamą turinį, vis dėlto, žiūrovų lankomumas yra

ganėtinai pasyvus, pavyzdžiui, lyginant 2016 ir 2017 metus (Priedas Nr.1) galima pamatyti, kad

vartotojų, apsilankiusių platformoje vienerių metų laikotarpyje, gerokai sumažėjo. To priežastami taip

pat galėjo tapti žanro nepopuliarumas šalyje ir per maža komunikacijos sklaida, kuri veikiausiai

atsirado dėl agentūros finansinio nepritėkliaus.

Apibendrinant paskutinįjį darbo skyrių, galima teigti, kad multimedijos žanras tiek

Lietuvoje, tiek užsienyje per pastaruosius du dešimtmečius laipsniškai augo bei stipriai išsiplėtė į

skirtingas disciplinas ir kitas gyvenimo sritis. Itin didelius pokyčius galima matyti skaitmeninėje

žiniasklaidoje, kuri pradėjo naudoti skirtingas medijas, kuriant žurnalistinius pasakojimus. Tokio

pobūdžio kūrybiniai-žurnalistiniai pasakojimai tapo patrauklūs vartoti, nes išsiskyrė iš masinių

tradicinės žiniasklaidos kuriamų pranešimų, prisitaikė prie naujausios technologinės formos ir

sumažino pranešimo turinio apimtis, įtraukiant interaktyvumą į pasakojimą ir tokiu būdu suteikiant

vartotojui galimybę kurti relatyvią patirtį. Skaitmeninė žiniasklaida, tapo būdu pasiekti milžiniškas

auditorijas, neapsiribojant nacionaliniu lygmeniu, tačiau šiam tikslui pasiekti reikia išskirtinumo,

naujausių technologijų panaudojimo, tinkamos informacinių pranešimų komunikacijos panaudojimo

bei tvirto pagrindo augti ir plėstis šalies viduje.

Lietuvoje tik neseniai įsikūrusi pirmoji kūrybinė-žurnalistinė agentūra internete Nanook.lt

tapo lūžio tašku tarp tradicinės ir šiuolaikinės žurnalistikos ir pradėjo naują etapą šalies žiniasklaidos

istorijoje. Tačiau žvelgiant iš kūrybinių industrijų perspektyvos, Lietuva yra kol kas silpna ir nepalanki

šalis kurtis tokio pobūdžio agentūroms. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, pagrindinėmis kliūtimis

tampa nepalankus ekonominis mikroklimatas, nepasitikėjimas iš institucijų, organizacijų, o su jomis

kartu ir nepasitikėjimas iš auditorijos, kurią nuo masinių, lengvai vartojamų produktų, yra gana sunku

pritraukti. Be to, galima pastebėti ir kitą opią problemą susijusią su lėtu, nepriklausomų kūrybinių

agentūrų, vystymųsi šalyje – tai universitetų programų stoka. Studentai, norintys įgyti multimedijos

žurnalisto ar panašią specialybę, turi važiuoti mokytis į vakarų Europos valstybes. Todėl, Lietuvoje,

kol kas, nesusiformuoja didesnė grupė kompetetingų šios srities profesionalų, kurie galėtų kurti ne tik

kolektyvinius projektus, bet taip pat ir diskutoti panašiomis temomis. Verta atkreipti dėmesį ir į tai,

49

kad šalyje taip pat nėra susiformavusios ilgalaikės žurnalistikos tradicijos, kurios padėtų pamatus kurti

ir formuoti šiuolaikinę, pasaulinius etikos standartus atitinkančią, žurnalistiką. To priežastimi galėjo

tapti nepalankios istorinės aplinkybės. Lietuva ilgą laiką buvo Sovietų Sąjungoje ir neturėjo žodžio

laisvės. Todėl XX amžiaus pabaigoje, atgavus nepriklausomybę, žiniasklaidos kanalai greitai turėjo

persiorentuoti ir kurti kitokius informacinius pranešimus, kas vakarų pasaulyje seniai nebebuvo

naujiena. Tad normalu, kad esant tokioms aplinkybėms žiniasklaida tapo padrika, nestandartizuota,

neturinti ilgalaikių tradicijų.

Vis dėlto, nors žurnalistinės-kūrybinės agentūros internetinėje erdvėje Lietuvoje ir susiduria

su išvardintomis problemomis, kurios sukuria nepalankias aplinkybės steigti panašaus pobūdžio

agentūras šalyje, tačiau žvelgiant į pasaulinius pavyzdžius didžiosiose anglakalbės žiniasklaidos

internetinėse svetainėse, žurnalistinėms multimedijos agentūroms skaitmeninėje erdvėje galima

prognozuoti sėkmingą ir stabilią ateitį. Vartotojai vis dažniau renkasi įdomiai ir kokybiškai pateiktą

pasakojimą, o ne monotonišką tekstą, kuris, dažnai, nesukuria jokios realatyvios patirties vartotojui bei

neįtraukia į pasakojimą. Todėl tikėtina, kad ir Lietuvoje, atsirandant vis daugiau interaktyvių

kūrybinių-žurnalistinių pasakojimų internetinėje erdvėje, vartotojai pradės rinktis būtent tokio

pobūdžio informacinius pranešimus ir tuo pačiu taps nebe pasyviais, bet aktyviais ir įsitraukiančiais į

pasakojimą, dalyviais.

50

IŠVADOS

1) XXI-ojo amžiaus skaitmeninę žiniasklaidą, be abejonės, galima vadinti ne tik informacine,

bet ir šviečiamąja, inovatyvia, daugialype. Susiformuoti šiuolaikinei žiniasklaidai padėjo ne

tik atsiradusios naujosios technologijos, kurios leido į turinį pažvelgti iš skirtingų požiūrio

taškų, bet taip pat ir pasikeitusi informacijos rinkimo praktika bei vartotojų požiūris į

gaunamą informaciją.

2) Šiuolaikinės žiniasklaidos simboliu galima laikyti XXI a. pradžioje išpopuliarėjusius

kūrybinius-žurnalistinius pasakojimus arba kitaip – interaktyvius multimedijos pasakojimus

(angl. Interactive storytelling) internetinėje erdvėje, kurie padidino vartotojų įsitraukimą ir

palengvino žinutės perdavimo procesą, bei kartu praplėtė informacijos perdavimo

galimybes. O išaugusi vaizdinio turinio gausa didžiausių pasaulio dienraščių svetainėse tik

įrodo, kad vizualus turinys yra ne eksperimentinis įrankis turiniui kurti, bet svarbi jo dalis

šiuolaikinėje žurnalistikoje, be kurios ateityje, greičiausiai, neapseis nei vienas informacinis

žiniasklaidos portalas.

3) Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria skaitmeniniai žurnalistiniai projektai – turinio

kokybės mažėjimas. Dėl galimybės laisvai valdyti kūrybinį-žurnalistinį projektą internete,

vartotojai neprivalo peržiūrėti viso projekto nuo pradžios iki pabaigos, todėl kartais gali

nukentėti turinio kokybė. O niekaip nesegmentuojamas turinys pagal žiūrovų grupes

žurnalistiniuose multimedijos pasakojimuose iškėlė aukštesnius reikalavimus vartotojui nei

spausdintinė spauda, kai turinio suvokimą lemia vartotojų kultūriniai ir išsilavinimo

skirtumai bei kompiuterinio raštingumo lygis.

4) Iš tyrimo rezultatų bei nuolat augančo populiarumo matyti, kad lėtoji žurnalistika tinka bei

patinka vartotojams. Vis dėlto, dėl itin ilgo bei kruopštaus informacijos rinkimo ir

objektyvumo siekimo, tokia informacijos rinkimo praktika sukurti projektai, kol kas negali

konkuruoti su greitosios žurnalistikos produktais, kurie atneša greitą ekonominę naudą

naujienų organizacijoms ir padeda joms stabiliai išlikti aukštai rinkoje. Dėl šios priežasties,

kūrybiniai-žurnalistiniai projektai internete kelia verslo sektoriaus, taip pat naujienų

organizacijų ar paramos fondų nepasitikėjimą, kurie kol kas skeptiškai vertina Lietuvoje vis

dažniau pasirodančius kūrybinius-skaitmeninius projektus ir jų nefinansuoja.

5) Tikėtina, kad kylant kompiuterinio raštingumo ir išsilavinimo lygiui šalyje, vartotojai pradės

rinktis aukštos kokybės, lėtosios žurnalistikos projektus, o tai suteiks palankias sąlygas kurti

51

ir kūrybines-žurnalistines multimedijos agentūras, nes atsiras pastovi auditorija, o su ja kartu

ir pasitikėjimas iš verslo sektoriaus, fondų ir naujienų organizacijų pusės.

6) Galima matyti, kad informacijos gavėjams nebeužtenka paviršutiniško pranešimo. Jie

nebenori monotoniškos informacijos apie įvykį/istoriją/problemą ir tradicinės jos pateikimo

formos. Todėl pranešimo siuntėjai nustojo taikyti tradicinei žiniasklaidai būdingus

komunikacijos modelius ir pakeitė požiūri į informacijos gavėją. Bandydamos atgauti

vartotojų pasitikėjimą, internetinės žiniasklaidos organizacijos, grįžta prie kruopščios

žurnalistikos, kurioje yra skiriama daugiau dėmesio pranešimo rengimui, taip pat

nesiorientuojama į greitį ar peržiūrų skaičių, labiau gilinamasi kaip pasakojimą paversti

daugiasluoksniu, kad žiūrovas turėtų kuo nešališkesnį santykį su pateikta medžiaga ir jam

nebūtų sugestijuojamos jokios išankstinės nuostatos iš informacinio pranešimo rengėjo

pusės. Dėl šios priežasties internetinės žiniasklaidos organizacijos buvo priverstos iš esmės

pakeisti komunikaciją. Greitos informacijos ruošimas ir vienakryptės komunikacijos

(informacijos siuntėjas à informacijos kodavimas à perdavimo priemonė à dekodavimas

à infomacijos gavėjas) taikymas tapo nebeveiksmingu.

7) Visapusiškai pakitusi pranešimo rinkimo praktika atnešė į rinką daugiau lėtosios

žurnalistikos, tinklalaidės ir kitų interaktyvios multimedijos projektų, kurie neabejotinai

pagerino internetinėje žiniasklaidoje publikuojamo turinio kokybę. Atsiradus naujoms

pranešimo formoms ir pakitus informacijos rengėjo ir gavėjo santykiui, ilgalaikiu sėkmės

rodikliu išlikti rinkoje naujienų organizacijoms, galima įvardinti: atsakingą pranešimo

rengimą, įsipareigojimą siekti žodžio laisvės, tiesos ir pranešimo tikslumo bei etikos

standartų laikymosi.

Tos žiniasklaidos priemonės, kurios nesugebėjo keistis kartu su technologijomis, tapo

nuobodžiomis, vienodomis ir buvo eliminuotos iš rinkos natūraliu būdu. Kai tuo tarpu kitos

naujienų organizacijos, norėdamos išlikti rinkoje, buvo priverstos skaitmeninį naujienų

turinį paversti įdomiu, giliu ir visiems suprantamu bei prieinamu. Keičiant požiūrį į

technologijas ir taikant naujausius technologinius sprendimus pasakojimuose, galima

pastebėti, kad rinkoje atsiranda vis daugiau pranešimų, turinčių net keletą požiūrio, į

atitinkamą temą/problemą, taškų.

8) Vieną esminių internetinės žiniasklaidos pokyčių pastaraisiais dešimtmečiais galima laikyti

naujus, skirtingos formos pranešimus (tinklalaidės, interaktyvios platformos, VR projektai),

kurie transformavo vartotojų požiūrį į gaunamą informaciją ir suteikė jiems įvairiapusišką,

daugiasluoksnę informaciją apie tą patį pranešimo objektą. Tokiu būdu šiuolaikinės

žiniasklaidos organizacijos iš masinės auditorijų komunikacijos, perėjo į konkretaus

52

auditorijos segmento kryptingą komunikaciją, kuri tapo kur kas efektyvesnė už ilgai rinkoje

taikytą masinę, vienakryptę komunikaciją.

9) Nors anglakalbėje žiniasklaidoje kūrybiniai-žurnalistiniai pasakojimai pagreitį įgavo XXI a.

pradžioje, tačiau Lietuvoje tokio pobūdžio projektams atsirasti prireikė daugiau nei

dešimtmečio. Lėtą skaitmeninių-žurnalistinių pranešimų formų ir turinio transformaciją

Lietuvoje lėmė keletas priežasčių, tai: tekstų, apie skaitmeninių multimedijos pasakojimo

praktikas (lietuvių kalba) trūkumas, pasyvi lėtosios žurnalistikos (kaip atskiro žanro)

integracija į universitetų mokymo programas bei siauras dirbančiųjų šioje srityje, ratas. Kita

priežastimi, galima laikyti staigų perėjimą iš spausdintinės spaudos į skaitmeninę, o taip pat

susisklosčiusias istorines aplinkybes XX a. pabaigoje (nepriklausomybės atgavimas),

kuomet atsirado galimybė laisvai reikšti savo mintis. Dėl šių aplinkybių Lietuvoje

nesusiformavo ilgalaikės žurnalizmo tradicijos, kurios padėtų pamatus kurti kokybiškus,

patikimus žiniasklaidos kanalus. Todėl XXI a. II-ajame dešimtmetyje Nanook.lt pristatyti

pirmieji kūrybiniai-žurnalistiniai projektai, kuriami naudojant lėtosios žurnalistikos

principus, galima teigti, tapo lūžio tašku Lietuvos žiniasklaidoje ir kartu pirmaisiais naujos,

šiuolaikinės žurnalistikos pavyzdžiais šalyje.

10) Didžiausia kūrybinių-skaitmeninių projektų/platformų plėtros kliūtimi lietuviškose

žiniasklaidos organizacijose galima laikyti komplikuotą, neišsivysčiusį finansavimo modelį

tokio pobūdžio projektams, kuris, neužtikrina stabilios projekto/agentūros ateities ir/ar ilgina

projekto sukūrimo terminus. Todėl multimedijos žurnalistams Lietuvoje kol kas yra

palankesnės ekonominės sąlygos dirbti individualiai pagal užsakymus, nei įkurti

nepriklausomą žurnalistinę multimedijos agentūrą ir dirbti kartu su komanda. Dėl šio

nepalankaus ekonominio mikroklimato, nuo XXI a. 2-ojo dešimtmečio, nematome

multimedijos agentūrų bumo šalyje, o daugiau tik pavienius, laisvai samdomų žurnalistų,

kuriamus projektus.

11) Apibendrinant per pastarusius dešimtmečius įvykusias informacinio pranešimo turinio ir

formos transformacijas internetinėje žiniasklaidoje, galima teigti, kad kardinaliai pasikeitė

vartotojo požiūris į žiniasklaidos pranešimus. Atsiradę naujos formos pranešimai ir

populiarėjanti lėtosios žunralistikos praktika, informacijos gavėją atskyrė nuo masės, jis

pradėjo kritiškiau vertinti gaunamą informaciją ir ją atsirinkti pagal patinkančią, priimtina

jos pateikimo formą. Šį pokytį vienreikšmiškai galima vertinti kaip teigiamą, nes jis ne tik

kelia informacijos vartojimo lygį visuomenėje, bet tuo pačiu eliminuoja nekokybiškos,

fiktyvios informacijos srautus.

53

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alexander, Bryan. The New Digital Storytelling: Creating Narratives with New Media.

California, USA: Praeger, 2011.

2. Alexander, Jeffrey C. Butler, Elizabeth. Luengo, Marîa. The Crisis of Journalism

Reconsidered: Democratic Culture, Professional Codes, Digital Future. Cambridge:

University Press, 2016.

3. Austin, Lucinda. Jin, Yan. Social Media and Crisis Communication. Austin, USA:

Routledge, 2017.

4. Balčytienė, Auksė. Tinklo žurnalistika: belaukiant virtualaus naujienų protrūkio, 2000. In:

http://archyvas.infobalt.lt/konferencija/2000/pranesimai/balcytiene_liet.htm

[interaktyvus, tikrinta 17/11/29]

5. Balčytienė, Auksė. Žiniasklaidos tekstai. In: DARBAI ir DIENOS ISSN 1392-0588,

2000.24. p.109-118. In. http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/balcytiene.pdf

6. Boczkowski Pablo J.The Processes of Adopting Multimedia and Interactivity in Three

Online Newsrooms. In: Journal of Communication 54 (2): p. 197– 213, 2004.

7. Bradshaw, Paul. The Online Journalism Handbook – Skills to Survive and Thrive in the

Digital Age. Birminham: Routledge, 2013. p.92-95.

8. Bull, Andy. Multimedia journalism. A Practical Guide. Birminham: Routledge, 2013. p.

131.

9. Castells, Manuel. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra. T. 1, Tinklaveikos

visuomenės raida. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2005.

10. Cathcart, Robert. Gumpert, Gary. Mediated Interpersonal Communication: Toward a New

Typology. In: Quarterly Journal of Speech, vol. 69, 1994.

https://www.colorado.edu/conflict/peace/example/cathcart.htm

11. Chapman, Nigel. Chapman, Jenny. Digital multimedia. UK: John Wisley&Sons, 2004. p.7

12. Colette, Vogele, Gard, E.T. Podcasting for corporations and universities: look before you

leap. In: Journal of Internet Law, 10 (4), 2006. p. 3-13.

13. Context-Based Research Group. A New Model for News: Studying the Deep Structure of

Young-Adult News Consumption. 2008.

14. Davies, Nick. Flat Earth News: An Award-winning Reporter Exposes Falsehood, Distortion

and Propaganda in the Global Media. London: Vintage. 2009. p. 59

54

15. Deuze, Mark. What is Multimedia Journalism?. In: Journalism Studies 5 (2): 2004139-152.

16. Dewdney, Andrew. Ride, Peter. The Digital media Handbook. Second edition. USA:

Routledge, 2006.

17. Markauskaite, Lina. Goodyear, Peter. Reimann, Peter. Who’s Learning? Whose

Technology? Sydney: Sydney University Press, 2006. p. 111-120.

18. Eriksen, Hylland Thomas. Globalization: The Key Concepts. London: Bloomsbury, 2014.

19. Fagerjord, Anders. Rhetorical convergence: Studying web media. Cambridge, MA:

MITPress, 2003.

20. Hargreaves, Ian. Journalism. Truth or Dare? Oxford: Oxford University Press. 2003.

21. Harrison Monarth. The Irresistible Power of Storytelling as a Strategic Business Tool.

Harvard Business Review, 2014.

22. Holt, Jennifer. Perren, Alisa. Media Industries: History, Theory, and Method. University of

California: John Wiley & Sons, 2009. p. 20-30.

http://www.academia.edu/3423524/Medij%C5%B3_kult%C5%ABros_balsai_teorijos_ir_pr

aktikos_only_LT_The_Voices_of_Media_Culture_Theories_and_Practices

23. Jenkins, Henry. Ford, Sam. Green, Joshua. Creating value and meaning in a networked

culture: Spreadable media. USA: NYU Press. p. 154-155.

24. Kartveit, Kate. Multimedia Journalism and Narrative Flow. Aalborg Universitetsforlag.

Ph.d.-serien for DetHumanistiske Fakultet, Aalborg Universitet. Aalborg, 2016.

https://issuu.com/dmjx/docs/multimedia_journalism

25. Kaye, Jeff. Quinn, Stephen. Funding Journalism in the digital age: Business Models,

Strategies, Issues and Trends. NY, USA: Peter Lang, 2010. p.75,76.

26. Kinčinaitis, Virginijus. Audiovizualinės kultūros kon/tekstai. Šiauliai: Saulės delta. 2007. p.

16

27. Laurent, Olivier. Biannual French Magazine Offers Different Approach to Photography. In:

British Journal of Photography, 2012, September 24. http://www.bjp-

online.com/britishjournal-ofphotography/report/2207632/biannual-french-magazine-offers-

different-approachtophotography#ixzz2kIt0Fx4f

28. Lewis, Justin. Williams, Andrew. Franklin, Bob. James,Thomas. Mosdell, Nick. The Quality

and Independence of British Journalism. UK: Cardiff University School of Journalism,

2008.

http://www.cardiff.ac.uk/jomec/resources/QualityIndependenceofBritishJournalism.pdf

29. McCracken, Ellen. The ,,Serial" Podcast and Storytelling in the Digital Age. NY, USA:

Routledge, 2017. p.70-76.

55

30. McQuail, Denis. Mass communication theory:an introduction. London: Sage, 1994. p. 35-

36.p. 240-267.

31. Megan, Le Masurier. What is Slow Journalism? In: Journalism Practice. Vol. 9, No. 2, 2015.

32. Meškys, Kęstutis. Kaip valdyti medijas. Vilnius: RDI grupė, 2010.

33. Mitchelstein, Eugenia. Boczkowski, Pablo J. 2009. Between Tradition and Change: A

Review of Recent Research on Online News Production. In: Journalism 10 (5): 562-86.

http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1464884909106533

34. Musburger, B.Robert. Kindem, Gorham. Introduction to Media Production: The Path to

Digital Media Production. USA: Focal Press, 2009.p.58

35. Newson, Alex. Houghton, Deryck. Patten, Justin. Blogging and Other Social

Media: Exploiting the Technology and Protecting the Enterprise. In: Gower Publishing, Ltd.

2008. p. 120-134.

36. Ožalas, Audrius. Internetinė žiniasklaida masinės komunikacijos teorijų aspektu. In:

www.tzc.vu.lt. ISSN 1392-0561. INFORMACIJOS MOKSLAI. 2005, p. 138-147.

http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/get/LT-

LDB0001:J.04~2005~1367154799607/DS.002.0.01.ARTIC

37. Pavlik, John. ,,The Impact of Technology on Journalism“. In: Journalism Studies 1. 2000. P.

229–37.

38. Schudson, Michael. Discovering the news: A social history of American newspapers. New

York: Basic Books, 1981.

39. Schudson, Michael. The Sociology of News. New York: W.W. Norton & Company 2003.

p.99

40. Jacobson, Susan. Transcoding the news: An Investigation into multimedia journalism.

JAV:Temple University, 2009.

41. Vaughan, Tay. Multimedia: Making it Work. USA: McGraw-Hill/Osborne Media, 2007. p.

3,5.

56

INTERAKTYVŪS:

42. [Interaktyvus, Tikrinta 17-09-07]:

https://www.youtube.com/watch?v=ecavbpCuvkI&feature=youtu.be

43. [Interaktyvus, tikrinta 17-09-07]:

https://www.youtube.com/watch?v=f0-89v4Fk-M

44. [Interaktyvus, tikrinta 17/07/12]:

http://www.komaa.lt/lietuvos-reklamos-etikos-kodeksas/

45. [Interaktyvus, tikrinta 17/09/11]:

https://www.youtube.com/watch?v=UGtFXtnWME4

46. [Interaktyvus, tikrinta 17/09/11]:

https://www.youtube.com/watch?v=UGtFXtnWME4

47. [Interaktyvus, tikrinta 2017-06-17]:

https://www.forbes.com/sites/johnrampton/2015/04/17/how-video-marketing-is-changing-

online/#61a8755f2487

48. [Interaktyvus, tikrinta 17-07-12]:

https://www.delfi.lt/media/gilyn-i-rusija/?d=morl

49. [Interaktyvus, tikrinta 17-07-12]:

https://www.15min.lt/media/timeline/pabegeliu-kelias

50. [Interaktyvus, tikrinta 17-07-27]: http://nanook.lt/

51. [Interaktyvus, tikrinta 17-09-12]:

https://www.patreon.com/NanookMultimedia

52. [Interaktyvus, tikrinta 17-09-12]:

https://www.patreon.com/NanookMultimedia

53. [Interaktyvus, tikrinta 17-09-12]: http://nanook.lt/will-to-win/

54. Dance, Gabriel. The Marshall project https://www.themarshallproject.org/staff/gabriel-

dance [žiūrėta 2017-12-10]:

55. [Interaktyvus, tikrinta 18/03/06]:

http://www.academia.edu/3423524/Medij%C5%B3_kult%C5%ABros_balsai_teorijos_ir_pr

aktikos_only_LT_The_Voices_of_Media_Culture_Theories_and_Practices

56. [Interaktyvus, tikrinta 17/12/08]:

http://www.aljazeera.com/programmes/listeningpost/2015/02/rise-slow-journalism-

150214131055282.html

57

57. [Interaktyvus, tikrinta 18/01/06]:

https://www.nytimes.com/column/popcast-pop-music-podcast

58. [Interaktyvus, tikrinta 17/12/06]:

https://www.nytimes.com/interactive/2016/12/07/world/asia/rodrigo-duterte-philippines-

drugs-killings.html

59. [Interaktyvus, tikrinta 17/12/06]: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

60. [Interaktyvus, tikrinta 18/03/20]:

https://www.researchgate.net/publication/254120360_How_Online_Citizen_Journalism_Pu

blications_and_Online_Newspapers_Utilize_the_Objectivity_Standard_and_Rely_on_Exter

nal_Sources

61. [Interaktyvus, tikrinta 17-09-07]: https://www.youtube.com/watch?v=_Ar0UkmID6s

62. [Interaktyvus, tikrinta 17-07-12]:

https://www.delfi.lt/video/laidos/dokumentika/grynaslt-dokumentika-didieji-lietuvos-

tyrinetojai-sveciuose-pas-egipto-dievus.d?id=62747573

63. Orchard, Rob. The slow journalism revolution [Interaktyvus, tikrinta 17/12/10]:

https://www.youtube.com/watch?v=UGtFXtnWME4

64. Termino paaiškinimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalappyje. [Interaktyvus,

tikrinta 17/11/29]: http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7535-podcasts-parsisiunciama-laida-

siuntinukas

65. The Future of Journalism: Tom Rosenstiel at TEDxAtlanta. [Interaktyvus, tikrinta 17-12-

09]: https://www.youtube.com/watch?v=RuBE_dP900Y

58

PRIEDAI

Priedas Nr.1

Priedas Nr.2

84%

16%

TinklalaidėsNylalankomumas2017Sausio1-2017Vasario20

Naujilankytojai

Sugrįžtantyslankytojai

86%

14%

TinklalaidėsNylalankomumas2016Sausio1-2016vasario20

Naujilankytojai

Sugrįžtantyslankytojai

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

TinklalaidėsNYLAlaidųatsisiuntimai

VartotojaiatsisiuntęNYLApodkastą

59

Priedas Nr.3

68%

7%

3%3%3%

16%

Geografinisklausytojųpasiskirstymas(2017rugsėjis-2018vasaris)

Lietuva

JungtinėKaralystė

JAV

Olandija

Vokietija

Kitosšalys